2012-10-01 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, SPALIO 1, 2012

www.kl.lt

=6?:.162;6@

229 (19 530)

@=.96<

9

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Mokslas skat in

Kai ku­rie pre­ky­bos tink­lai vis dar nepardavinÄ—ja Ä?e­kiť­ko al­ko­ho­lio.

Ekonomika 7p.

Ko­dÄ—l Pran­cō­zi­jos va­do­vas F.Hol­lan­de­â€˜as pa­ma­Şu pra­ran­da po­pu­lia­ru­mÄ…?

VirĹĄ Ĺžu­vĹł auk­cio­no sklan­do pri­va­ti­za­vi­mo ĹĄmÄ—k­la.

Vidmantas

v.matutis@kl

JĹŞRA

a uostĹł plÄ—trÄ…

Patarti uosto plÄ—tros klausim ais retai kvieÄ?iami Lietuvos moksl ininkai jau pasteb i rimtĹł klaidĹł uĹžsienio ekspertĹł siĹŤlymuose.

Matutis

.lt

Nepatiki uĹžsienio

ekspertais

JĹŤrinio mokslo, studijĹł ir verslo reikalus koordinuoj anÄ?ios asociacijos „Baltijos slÄ—nis“ direktorium tapÄ™s Valentinas GreiÄ?iĹŤnas raginoi nepasikliauti vien vokieÄ?iĹł, danĹł ar olandĹł ekspertais. Besivystantis KlaipÄ—dos uostas tampa konkurentu ir tokiems uostams burgas, Amsterdam kaip HamĹ iĹł ĹĄaliĹł ekspertai as, ZebriugÄ—. turi interesĹł savĹł valstybiĹł poĹžiĹŤriu. V.GreiÄ?iĹŤnas siĹŤlÄ— daugiau tartis ď Ž Perspekty su savais mokslo va: [b\ 8YNV]Ă› vos mokslinink ĹžmonÄ—mis. LietuQ\` b\`a\ XN[NY\ ]Y\Ă˜V ai \ V_ TfYVĂş [R aVX YNVcfO\ duomenĹł. Juos yra sukaupÄ™ daug samdo tie patys ` XN[NYR ]_VXYNb`f` X\ sienio ekspertai, uĹž- gyliĹł terminalai. XV\ QfQ V\ YNVcNV Na]YN KlaipÄ—dos uoskursus pas mus. kurie laimi kon- tas – bX` NaRVafWR ieĹĄkojimĹł ir „BiriĹł kroviniĹł Lietuvos mokslinink terminalas “. aiĹĄku, BĹŤtingÄ—je kryĹžkelÄ—je. Ne- Tiek CVQZN[a\ :NabĂ˜ gilinimui, naujas susitarima ar prie MelnraekspertĹł siĹŤlymuose ai uĹžsienio gÄ—s bus V\ [b\a_ s ir pralaidumÄ… giliavandenis nalo platinimuitiek laivybos ka- stabdanÄ?iĹł pastebi rimtĹł klaidĹł. Vilniaus uostas, kuris lankiai KlaipÄ—dos uosmolĹł, uĹžtvarĹł ÄŻgavo politinÄŻ statyba. atimti vertino ketinimus iĹĄ uosto atspalvÄŻ. KlaipÄ—dos te yra ribos. 16–16,5 „KlaipÄ—dos uostas fesorius Rimas universiteto pro- universitet dalÄŻ pelno, skirto m gylis jau KurĹĄiĹł mariĹł virĹĄytĹł ribas. Ĺ˝aromskis teigÄ—, o profesorius nepagadino. vystymui. kad didĹžiulis To pavyktĹł iĹĄvengti, Vytautas Paulauskas SĹŤrus vanduo BĹŤtingÄ—s InĹžinierius hidrotechn jei Uosto dinetgi rekcija ĹĄvaresnis nei nis uostas nustelbtĹł giliavande- ti bĹŤsimojo siĹŤlÄ— dabar tik ÄŻkaltas, kuris atiteka taptĹł vieĹĄÄ…ja ikas, profesorius maĹžytÄŻ Ĺ vengiliavandenio ÄŻstaiga. tosios uostÄ…. IĹĄ dalies uosto gÄ—, kad Brunonas GailiuĹĄis ÄŻĹžvel- munu“, – dÄ—stÄ— B.GailiuĹĄis Nekuoliukus ir Jis atsidurtĹł palikti , tarsi dos uosto gerai, kad KlaipÄ—gilinant akcentuod BĹŤtinjÄŻ statyti ateigÄ—s uosto neĹĄmenĹł perspektyvos laivybos kanalÄ… uostÄ… ir platinant susitarimaiamas, kad galimi nauji akumuliacijos ties kartoms. vertinazonoje, bĹŤtĹł 100 mos nepalankia garantijos dÄ—l dÄ—l pralaidumo V.Paulauskas ĹĄiĹł nerijos Kurproc. uĹžneĹĄamas i – tai verÄ?ia . yra didĹžiausias NÄ— vienas iĹĄ sitempti. pada- bus. Gali ĹĄlaito stabilumo nebeuĹžsienio ekspertĹł . bartinio KlaipÄ—dos BÄ—gimas pradÄ—ti slinkti uosto vystymo neÄŻvertino. to optimistas nuo blogĹł perspektyv Lietuva orientuojas pietinio Pagal . Jis modeliuoja Ĺł 2010 m. Baltijos vinius. Per metus i ÄŻ Azijos kroLietuvos mokslinink , kaip ÄŻ KlaipÄ—dos uostÄ… uostĹł reikroviniĹł srautingÄ…, kur vertinta ai tai akÄŻvesti per 365 centavo 1995 tas tarp Azijos Valentinas GreiÄ?iĹŤ ilgio „Post Panamax m m., kai nuo BĹŤtingÄ—s ir Europos siekia jungtys su ĹĄalimis, uostĹł krova, mlrd. Plius“ laivus. uosto iki dabartinio 552 eurĹł. nas ragino nepasi- senojo Ĺ vento- Jau uĹžsukantys 295 m ilgio ridoriĹł iĹĄvystymai transporto ko- ros regiono IĹĄ tos dalies Baltijos jĹŤsios uosto siĹŤlÄ— konteinerveĹžiai neseniai uostams tenka tiesti laivybos zicijos aukĹĄtos: , KlaipÄ—dos po- proc. kliauti vien taip pat buvo nalÄ… maĹžiesiem ka- svajonÄ—. Vien su konteinerin vos 2,3 iĹĄ tik vokies laivams. tinta vieta. Pagal 36 uostĹł – sep- kiniu iu trauÄ?iĹł, danĹł ar „Saulė“ kroviniĹł Esant 16–16,5 augimo tempus olandĹł 2010–2030 m. m gyliui ir net iĹĄ Kinijos ÄŻ ReikÄ—s naujĹł m ploÄ?io laivybos KlaipÄ—dos ir Talino KlaipÄ—dÄ… nepritrauks 150 susitarimĹł ekspertais, uostams prognozÄ—s kanalui, „Post R.Ĺ˝aromskis dymĹł kaip „Saulė“ i. TokiĹł bannes Panamax pagyrÄ—, nepalankios. su Azijos ĹĄalimis Estams – dÄ—l turi interesĹł jie gilinamas KlaipÄ—dos kad nuolat kimybÄ—, Plius“ laivĹł ÄŻvedimo tijau yra ĹĄalia ststomĹł savĹł anot V.Paulausk dideliĹł vystytisnet 17. KlaipÄ—dos uoste turi Rusijos uostĹł, poje yra pavyzdĹžiĹł, uostas. Euro- procento. o, yra 99,7 valstybiĹł poĹžiĹŤri KlaipÄ—dai – dÄ—l kroviniĹł skirstymo kai negilinami liavandenio uosto gi- – konteineriĹł klestÄ—jÄ™ uostai centrai u. Dabar KlaipÄ—dos stokos. , prarado ĹžemÄ—s ĹŤkio produkreikĹĄmÄ™. 13–14,5 „Europos Komisijos uosto gylis yra Tai Elblingas tĹł, trÄ…ĹĄĹł. Daugiau – Lenkijoje, perspektyinvesticijĹł bĹŤtina viniuose uostĹł Greif- kanalo m. Po gilinimo laivybos svaldas ir Ĺ lezvigas vystymo planuose skirti ir laivĹł statybos gylis bus 14,5 – Vokietijoje Baltijos jĹŤroje verslui. m. Juo uostas AmjÄ—nas – PrancĹŤzijo , pasinaudos matoma tik ĹĄiaurimenkai, nes nepradÄ—- molo sutvirtinim je, Burgasas nÄ— dalis, o – Bulgarijoje ai. Jau dabar ta gilinti prie . nepageidau yra Latvija, apie pietinÄ™ – Lietuva, pietinÄ—s dalies AB „LIETUVOS Geri pavyzdĹžiai Estija – nutylÄ—ta“, kran- perstatyti jamĹł pokyÄ?iĹł. ReikÄ—s tiniĹł. JĹŞRŲ – teigÄ— Vilniaus pietinÄŻ molÄ…, Latvijoje, Muga yra Ventspilis – LAIVININKYSTĖ“ Anot V.Paulaus tvirtinti universite Gedimino technikos KurĹĄiĹł nerijos – kas – Lenkijoje. Estijoje, Gdans- kia stengtis ko, nereiĹĄlaitÄ…. to logistikos Jie vystomi ir Kita problema kompeli priimti vis didesnius ga- ti naujiems viso uosto pritaikysiĹŤlo darbÄ… – vandens pra- tencijos centro direktoriu laidumas gyliams. Svarbu, laivus. Tarp s Algirdas Ĺ akalys. visĹł kategorijĹł paĹžangiĹłjĹł – didesniais kad aplinkosauuosto kanale. 1996 m. ir Ryga. KlaipÄ—dos uostas gininkĹł, ÄŻlankos pradedami ArÄ?iau Rygos naftos“, gyliais, be „KlaipÄ—dos mechanikams yra sÄ—kmingo uostininkĹł susitarta,mokslininkĹł, ĹĄalies KLASCO, galÄ—tĹł perkelti dideliĹł ekonomikos bei elektromec naudotis „Bega“, vystymo indihanikams. „KlaipÄ—dos Smeltė“ pralaidumas gali didÄ—tikad vandens katorius. Jam turi 10 proc. Jis Daugiau informacijo jau padidÄ—jo didesnis dÄ—mesys. bĹŤti skiriamas 9–12 proc. BĹŤtinas s adresu Nors A.Ĺ akalys MalĹŤnininkĹł yra premjero g. 3, KlaipÄ—da, patarÄ—jas, jis tel. 393 194, e. nepapaĹĄtas job@ljl.lt.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 8p.

Rin­kÄ—­jams – pa­Şa­dĹł ĹĄou

Kaina 1,30 Lt

„Pa­neig­si­me mi­tÄ…, kad iť­gÄ—­ rus ke­fy­ro ga­li bō­ti nu­sta­ty­ tas leng­vas gir­tu­mo laips­nis.“ Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­nin­kas Ra­mō­nas Ĺ i­dei­kis uŞ­si­mo­jo ÄŻro­dy­ti, kad kai ku­rie ste­reo­ti­pai yra tie­siog iť­si­gal­vo­ji­mas.

2p.

Bau­da – uĹž nu­kri­tu­sÄŻ lei­di­mÄ… As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Nu­si­pir­kÄ™s lei­di­mÄ… sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lÄŻ ĹĄa­lia sa­vo na­mĹł cent­ri­nÄ—­ je mies­to da­ly­je klai­pÄ—­die­tis tu­rÄ—s su­mo­kÄ—­ti 40 li­tĹł bau­dÄ… uĹž tai, kad tas lei­di­mas at­si­kli­ja­vo nuo ma­ťi­ nos stik­lo.

„„Pi­ni­gai: kan­di­da­tai ÄŻ Sei­mÄ… ĹĄvais­to­si pa­trauk­liais, ta­Ä?iau ne­rea­liais pa­Şa­dais – pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus ir pen­si­jas.

Per aki­mir­kÄ… iĹĄau­gÄ™ at­ly­gi­ni­mai, oriÄ… se­nat­vÄ™ ga­ran­tuo­jan­Ä?ios pen­si­jos, ĹĄim­tai tĹŤks­tan­Ä?iĹł nau­jĹł dar­bo vie­tĹł ir ÄŻ jas grįŞ­tan­tys emig­ran­tai, mo­kyk­lo­se vai­kus sau­gan­tys ap­sau­gi­nin­kai, nau­ja as­fal­to dan­ga kie­muo­se, ga­li­my­bÄ— iĹĄ dar­bo iť­mes­ti neį­ti­ku­sÄŻ par­ la­men­ta­rÄ… – to­kius pa­Şa­dus rin­kÄ—­jams Ĺžars­to ÄŻ Sei­mo na­rio kÄ—­ dÄ™ nu­si­tai­kÄ™ klai­pÄ—­die­Ä?iai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pas­kai­Ä?ia­vo par­ti­ja

Ko­ne vi­si kan­di­da­tai Klai­pÄ—­dos vien­ man­da­tÄ—­se apy­gar­do­se sa­vo rin­ki­ mĹł pro­gra­mo­se, ku­rias ne­mo­ka­ mai iť­spaus­di­no Vy­riau­sio­ji rin­ki­mĹł ko­mi­si­ja, pa­Şa­dÄ—­jo gel­bÄ—­ji­mo­si ra­ tÄ… ma­ŞÄ… at­ly­gi­ni­mÄ… gau­ nan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

„Shutterstock“ nuotr.

4

Vla­di­mi­ras Nyr­ko gy­ve­na J.Ka­ro­so gat­vÄ—­je. Ĺ˝mo­gus me­tams nu­si­pir­ko lei­di­mÄ… sta­ty­ti au­to­mo­bi­lÄŻ ĹĄa­lia sa­ vo na­mĹł cent­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je. Jis ti­ki­no, kad lei­di­mas vi­sa­da bu­ vo pri­kli­juo­tas prie prie­ki­nio lan­ go stik­lo, ta­Ä?iau tÄ… lem­tin­gÄ… kar­tÄ…, kai pa­si­ro­dÄ— kont­ro­lie­riai, jis at­si­ kli­ja­vo ir nu­kri­to ant au­to­mo­bi­lio grin­dĹł. Kont­ro­lie­rius su­sku­bo ÄŻformin­ ti bau­dÄ…. V.Nyr­ko tei­gia, jog ra­dÄ™s ÄŻspÄ—­ji­mÄ… jau po po­ros va­lan­dĹł nuÄ—­ jo ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riĹł, kur pa­tei­kÄ— ÄŻro­dy­mus, kad mo­kes­tis uĹž au­to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mÄ… su­mo­kÄ—­tas.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

PIRMADIENIS, SPALIO 1, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Ke­lių po­li­ci­ja pa­neigs mi­tus Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos 80-me­čio pro­ga Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ras kvie­čia klai­pė­die­čius į spe­cia­lios pa­ro­dos ati­ da­ry­mą, kur bus ga­li­ma da­ly­vau­ti ori­gi­na­ lia­me eks­pe­ri­men­te.

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Mil­da Ski­riu­tė

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Reik­ja­vi­ko gat­vės 10 na­mo gy­ven­to­ jui įta­ri­mų su­kė­lė na­mo bend­ri­jos pir­ mi­nin­kės rei­ka­la­vi­mas bu­tuo­se pa­ keis­ti se­nus ši­lu­mos skai­tik­lius nau­ jais. Pir­mi­nin­kė tvir­ti­na, jog tai pa­da­ ry­ti bū­ti­na, nes įren­gi­niai pa­se­no.

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai su­ma­nė pa­neig­ti žmo­nių są­mo­nė­je sklan­ dan­tį mi­tą, kad iš­gė­rus ke­fy­ro žmo­gaus or­ga­niz­me ga­li bū­ti nu­ sta­ty­tas leng­vas gir­tu­mo laips­nis. Pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­re „Ak­ ro­po­lis“ šian­dien 14 val. klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­ vos ke­lių po­li­ci­jos is­to­ri­ja. „Pa­ro­do­je pri­sta­ty­si­me se­nuo­ sius ir da­bar nau­do­ja­mus prie­tai­ sus, įren­gi­nius bei tu­ri­mas trans­ por­to prie­mo­nes – au­to­mo­bi­lį, mo­to­cik­lą. Žmo­nės ga­lės iš­vys­ti prieš dau­gy­bę me­tų nau­do­tus al­

ko­ho­lio ma­tuok­lius ir vi­sus ki­tus ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų nau­do­tus prie­tai­sus“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Pa­ro­dos me­tu bus ga­li­ma su­si­ pa­žin­ti su Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos is­to­ri­jos apy­brai­žo­mis, pa­ma­ty­ti praei­ties bei šių die­nų ke­lių pa­tru­ lio tar­ny­bi­nes uni­for­mas bei spe­ cia­liuo­sius ženk­lus. Eks­po­zi­ci­ją bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti vi­są pir­mą­ją spa­lio sa­vai­tę. „Ava­rin­gu­mas mies­to gat­vė­se ma­žė­ja. Tai by­lo­ja, kad vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas au­ga, o po­li­ci­jos prie­mo­nės duo­da tei­gia­mų re­zul­ ta­tų. Šie­met mies­te už­fik­suo­ti 152

Re­zul­ta­tas: R.Ši­dei­kis pa­ste­bi,

kad eis­mo įvy­kių uos­ta­mies­ty­ je ma­žė­ja.

eis­mo įvy­kiai, ku­riuo­se nu­ken­tė­jo žmo­nės. Per­nai to­kių įvy­kių bu­vo 192“, – tvir­ti­no R.Ši­dei­kis. Šiais metais mies­to gat­vė­se žu­ vo trys žmo­nės, per­nai eis­mo įvy­ kiuo­se – 4 klai­pė­die­čiai. Šie­met dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės įvy­ko 6 eis­mo įvy­kiai, o per­nai – 11.

Skai­tik­liai su­kė­lė įta­ri­mų m.skiriute@kl.lt

Ga­li re­gu­liuo­ti pa­tys

Reik­ja­vi­ko gat­vės 10 na­mo gy­ven­ to­jai pa­tys ga­li re­gu­liuo­ti su­var­to­ ja­mą ši­lu­mą. Kiek­vie­na­me bu­te ant ra­dia­to­rių yra įreng­ti skai­tik­liai, fik­ suo­jan­tys, kiek su­nau­do­ja­ma ši­lu­ mos. Vie­na­me būs­te to­kių įren­gi­nių bū­na nuo dvie­jų iki pen­kių. V.Rač­ko­vas tvir­ti­no, jog bu­tuo­se esan­tys skai­tik­liai nė­ra se­ni ir ro­do tiks­liai. Vy­rui ne­sup­ran­ta­ma, ko­ dėl na­mo bend­ri­jos rei­ka­lau­ja juos keis­ti. Vie­nas skai­tik­lis gy­ven­to­jui at­sieis 100 li­tų. „Keis­tas rei­ka­la­vi­mas. Juk da­ bar­ti­niai skai­tik­liai yra ge­ri, ne­se­ niai tik­ri­no. Be to, ne­bu­vo ir su­si­ rin­ki­mo, ku­rio me­tu bū­tų nu­tar­ta keis­ti įren­gi­nius. Klau­siau gy­ven­ to­jų, nie­kas nie­ko apie tai ne­ži­ no. Ko­dėl rei­kia keis­ti skai­tik­lius – neaiš­ku“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Bi­jo di­de­lių są­skai­tų

V.Rač­ko­v ui ne­p riim­t i­n a ir tai, kad vie­to­je se­nų­jų no­ri­ma su­

mon­t uo­t i nau­j us mo­d er­n ius įren­gi­nius, ku­rie pa­tys duo­me­ nis apie su­var­to­tą ši­lu­mą per­ duo­da pri­žiū­rė­to­jui. „Da­bar­ti­niu sa­vo skai­tik­liu aš pa­si­ti­kiu. Mė­ne­sio pa­bai­go­je nu­ ra­šau duo­me­nis ir ži­nau, kiek ši­ lu­m os su­var­to­jau. Jei pa­s ta­tys nau­j us skai­t ik­l ius, ne­s u tik­ras, kad vė­liau ne­gau­siu mil­ži­niš­kos są­skai­tos“, – nuo­gąs­ta­vo gy­ven­ to­jas. Pa­sak bend­ri­jos „Auš­ri­nė“ pir­ mi­nin­kės Va­len­ti­nos Le­be­de­vos, gy­ven­to­jai yra in­for­muo­ti, ko­dėl rei­kia keis­ti skai­tik­lius. Skel­bi­me, ku­ris ka­bo len­to­je laip­ti­nė­je, pa­ra­ šy­ta, ka­da vy­ko gy­ven­to­jų su­si­rin­ ki­mas, – ba­lan­dį. „Į su­si­rin­ki­mą tra­di­ciš­kai atė­jo la­bai ma­žai žmo­nių. Jo me­tu vis­ ką paaiš­ki­nau. Ta­čiau nie­ko ne­da­ rau be gy­ven­to­jų pa­ra­šų. Apė­jau bu­tus, dar kar­tą paaiš­ki­nau si­tua­ ci­ją, ko­dėl rei­kia keis­ti skai­tik­lius, su­rin­kau žmo­nių pa­ra­šus“, – pa­sa­ ko­jo pir­mi­nin­kė. Rei­kia siųs­ti į Vo­kie­ti­ją

Pa­sak V.Le­be­de­vos, skai­tik­liai gy­ ven­to­jų bu­tuo­se įreng­ti prieš 10 me­tų. Juos rei­kia keis­ti. Ne­be­tin­ka­mos nau­do­ti yra ba­te­ ri­jos. Jos iš­si­jun­gia, ir skai­tik­lis ne­ be­fik­suo­ja duo­me­nų ar­ba juos ro­ do ne­tiks­liai.

„Jau per­nai no­rė­jo­me keis­ti skai­ tik­lius, bet dar pa­lau­kė­me. Iš kar­to bu­vo pa­sa­ky­ta, kad skai­tik­lius ga­ lė­si­me nau­do­ti de­šimt me­tų, o vė­ liau juos rei­kės keis­ti“, – tvir­ti­no V.Le­be­de­va. Pir­mi­nin­kė pa­brė­žė, kad keis­ ti tik ba­te­ri­jas neap­si­mo­ka. Tai dar dau­giau kai­nuo­tų nei pa­tys skai­ tik­liai. Pa­kei­tus ba­te­ri­ją, skai­tik­lį rei­kia siųs­ti į Vo­kie­ti­ją, kad spe­cia­ lis­tai pa­tik­rin­tų, ar skai­tik­lis tiks­ liai ro­do. Ne­be­rei­kės nu­ra­šy­ti duo­me­nų

Mo­kė­ti už skai­tik­lius tu­ri gy­ven­ to­jai, nes tai jų nuo­sa­vy­bė. Pa­sak V.Le­be­de­vos, už įren­gi­nius jie ga­ lės at­si­skai­ty­ti ne iš kar­to, o per tam tik­rą lai­ką. Jei gy­ven­to­jai ne­su­tiks sa­vo bu­te keis­ti skai­tik­lių, už ši­lu­mą jie tu­rės mo­kė­ti pa­gal bu­to plo­tą. V.Le­be­de­va pa­brė­žė, kad nau­jie­ ji skai­tik­liai bus mo­der­nūs ir pa­tys per­duos, kiek ši­lu­mos su­var­to­jo gy­ven­to­jai. Žmo­nėms ne­be­rei­kės mė­ne­sio pa­bai­go­je nu­ra­ši­nė­ti rod­ me­nų ir pa­teik­ti bend­ri­jai. „Bū­na, kad žmo­nės pa­mirš­ta pa­ teik­ti duo­me­nis, kiek su­var­to­jo ši­ lu­mos, vie­ni pa­duo­da anks­čiau, ki­ti – vė­liau. Da­bar vis­kas bus nu­ ra­šo­ma tą pa­čią die­ną. Gy­ven­to­ jams ne­be­rei­kės varg­ti“, – pri­dū­ rė pir­mi­nin­kė.

Bau­da – už nu­kri­tu­sį lei­di­mą Tai bu­vo bir­že­lio mė­ne­ 1 sį. Ta­čiau praė­ju­sią sa­ vai­tę žmo­gus ga­vo ad­mi­nist­ra­ci­nio

tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­lą, pa­gal ku­rį už tą at­si­kli­ja­vu­sį lei­di­mą tu­ri su­mo­kė­ti 40 li­tų bau­dą. „Ko­kių dar rei­kia ar­gu­men­tų? Su­tin­ku, kad esu kal­tas, at­si­kli­ja­vo nuo stik­lo tas lei­di­mas. Bet ar už tai rei­kia skir­ti 40 li­tų bau­dą?“– re­to­ riš­kai klau­sė V.Nyr­ko. Pro­to­ko­lą iš­ra­šęs Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tas Aud­rius Bras­ laus­kas ti­ki­no, kad vis­kas tei­sė­ta.

„Ko­dėl nu­baus­tas? Tas lei­di­mas ne­bu­vo pa­dė­tas ten, kur nu­ma­ty­ta. At­vy­kęs kont­ro­lie­rius ne­ra­do jo­kio po­žy­mio, kad už tą vie­tą yra su­mo­ kė­ta,“ – tvir­ti­no val­di­nin­kas. Esą tai­syk­lė­se yra toks punk­tas, jog lei­di­mo ori­gi­na­las au­to­mo­bi­ ly­je tu­rė­tų bū­ti pa­lik­tas taip, kad kont­ro­lie­rius jį ga­lė­tų ma­ty­ti. „Mes tu­ri­me tei­si­nę pra­kti­ką, kad yra tai­syk­lė ir jos rei­kia lai­ky­ tis, to bi­lie­to ne­pa­dė­ji­mas ir­gi toks pat pa­žei­di­mas. To­kia yra tvar­ka“, – ar­gu­men­ta­vo A.Bras­laus­kas.

V.Nyr­ko ma­no, kad bau­da jam skir­ta ne­tei­sin­gai, to­dėl pra­bi­lo apie tai, kad nuo biu­rok­ra­tų sa­vi­ va­lės nu­ken­tė­ju­siems klai­pė­die­ čiams rei­kė­tų vie­ny­tis. „Ko­mu­nis­ti­nę pro­le­ta­ria­to dik­ ta­tū­rą pa­kei­tė biu­rok­ra­tų dik­ta­tū­ra, ku­ri nie­ko ne­bi­jo ir el­gia­si kaip no­ri. Vie­nam ko­vo­ti su biu­rok­ra­ti­ne ma­ši­ na sun­ku, to­dėl ma­ny­čiau, kad mies­ te rei­kia steig­ti vi­suo­me­ni­nį ju­dė­ji­mą, ku­ris vie­ny­tų mies­tie­čius, nu­ken­tė­ ju­sius nuo sa­vi­val­dy­bės kler­kų sa­vi­ va­lės“, – svars­tė V.Nyr­ko.

3

PIRMADIENIS, SPALIO 1, 2012

miestas „Su­si­tar­ti“ ne­pa­vy­ko

Pra­mo­ga­vo šei­mo­mis

Pa­mi­nė­jo Šir­ dies die­ną

Įkau­šu­sių vai­ruo­to­jų ne­bau­gi­ na nei griež­tos san­kci­jos, nei bau­dos. Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ čio Mi­ni­jos gat­vės na­mo kie­me pa­rei­gū­nams įkliu­vo ne­blai­vus klai­pė­die­tis. Ban­dy­da­mas iš­si­ suk­ti nuo baus­mės tris­de­šimt­ me­tis pa­tru­liams siū­lė „su­si­ tar­ti“. Dėl įvy­kio pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas.

Uos­ta­mies­čio Vai­kų lais­va­lai­ kio cent­ras šeš­ta­die­nį klai­pė­ die­čius su­kvie­tė į šven­tę Meln­ ra­gė­je „Šei­mos pra­mo­gų uos­ tas“. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai da­ly­vius ra­gi­no iš­ban­dy­ti sa­ve kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se, žai­di­ muo­se, spor­ti­nė­se var­žy­bo­se, lo­te­ri­jo­se bei pa­ren­gė ki­tų ak­ ty­vių at­rak­ci­jų.

Teat­ro aikš­tę „oku­pa­vę“ pa­jū­ rio bai­ke­riai va­kar kvie­tė pri­si­ jung­ti prie ak­ci­jos „Kad plak­ tų vai­ko šir­dis“ bei da­ly­vau­ti šven­tė­je. Kre­tin­go­je vy­kęs Vai­ ko šir­dies aso­cia­ci­jos ini­ci­juo­ tas ren­gi­nys, skir­tas Pa­sau­li­ nei šir­dies die­nai pa­mi­nė­ti, ra­ gi­no at­si­gręž­ti į ma­žų­jų li­go­ niu­kų pro­ble­mas.

„Skaitmenizacija 2012“: ką žiūrėsime kaime? Iki spalio 29-osios – dienos, kai Lietuvoje užges analoginė antžeminė TV, likus vos kelioms savaitėms, negirdėjusių apie numatytus pokyčius beveik neliko. Tačiau dar bent keliolika procentų gyventojų yra nepasirengę naujai televizijos erai. Suaktyvėjusios reklaminės ir viešųjų ryšių kampanijos ne vienam susuka galvą ir užduoda papildomų klausimų – kokią gi televiziją reikės žiūrėti?

Šis straipsnis tęsia straipsnių ciklą, padėsiančių TV žiūrovams ramiau išgyventi televizijos virsmą. Analoginės antžeminės TV pabaiga

Jau po kelių savaičių Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, atsisveikins su antžemine (eterine) analogine TV. Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma išjungiamos televizijos žiūrovų – tų, kurie realiai susidurs su numatytais pokyčiais, įsikūrę kaimiškose vietovėse. Tiems, kurie gyvendami užmiestyje programas žiūri prisijungę tik kambario ar lauko anteną ir kurių televizorius „gaudo“ vos keletą lietuviškų programų, reikės naujos televizijos. Kaip išsirinkti naują TV?

„Ar būtina pirkti naują televizorių? Ar reikia nusipirkti skaitmeninės TV priedėlį prekybos centre? Jei turime namuose kelis televizorius, ką daryti, kad jie rodytų?“ – su tokiais klausimais susiduria kiekvienas, pradedantis ieškoti naujo TV programų priėmimo būdo. Nuo ko pradėti televizijos paiešką?

„Renkantis naują programų priėmimo būdą pirmiausia reikia įvertinti, kiek ir kokių programų norėsite žiūrėti ateityje: ar apsiribosite tik keliomis nemokamomis programomis, ar vis dėlto rinksitės mokamą televiziją ir didesnį programų skaičių“, – pataria telekomunikacijų bendrovės „Balticum TV“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Giedrius Sudintas. Specialistas perspėja, kad nespecializuotose prekybos vietose įsigyti pigesni TV priedėliai dažnai būna netinkami žiūrėti mokamai televizijai. Ką bekalbėti apie turguose ar iš neaiškių į namus pasibeldusių prekeivių nusipirktus TV priedėlius. Čia garantijų mažiausia: su tokia įranga galima bus matyti tik nemokamas (nekoduotas) skaitmenines programas, perduodamas antžeminiu būdu. Šių metų pradžioje jų buvo 14, o šiuo metu nemokamai rodoma jau tik 12 programų. Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad išjungus analoginę antžeminę TV nemokamų skaitmeninių programų dar labiau sumažėjo: Latvijoje liko 5 programos, Estijoje – 4. „Gerai apsvarstykite, ar verta investuoti į įrangą, kurios vėliau negalėsite panaudoti, o dar geriau – pasikonsultuokite su „Balticum TV“ specialistais“ – sako G.Sudintas Verta pasidomėti, kokios techninės galimybės konkrečioje vietovėje matyti vieno ar kito TV paslaugų tiekėjo televiziją. Ilgainiui susiformavo nuomonė, kad gyvenant užmiestyje, televizijos pasirinkimas yra skurdus. Tačiau tai netiesa. Net ir gyvenant užmiestyje galima žiūrėti kokybišką televiziją ir rinktis programas pagal savo pomėgius. Tikra televizija – net ir užmiestyje

Telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“ spalio 29-ąją pasitinka

naujienomis – Klaipėdos regiono gyventojams pristato atsinaujinusią belaidę skaitmeninę TV. Jau netrukus aplink Klaipėdą, Kretingą, Gargždus ar Priekulę įsikūrę, gyvenvietėse ar vienkiemiuose gyvenantys TV žiūrovai galės rinktis iš daugiau nei 80 TV programų. Atsinaujinusios skaitmeninės TV žiūrovai nuo šiol galės žiūrėti tas programas, kurios jiems labiausiai patinka ar yra tuo metu įdomios, keisti jas pagal savo pomėgius ar nuotaikas. Naujoji televizija siūlo rinktis net iš 8 teminių televizijos programų paketų: sporto, pažintinių, laisvalaikio, filmų, muzikos ar kitų. Į užmiestį atkeliauja tokie kanalai kaip „Viasat Premier League“, „Viasat Motor“, „Ochota i rybalka“, „Zdorovoje TV“, mažiesiems žiūrovams lietuviškai įgarsintas „JimJam“ ir pikantiškos programos suaugusiesiems. Norintiems sutaupyti – Balticum skaitmeninė antžeminė TV

Balticum antžeminės skaitmeninės TV išskirtinumas – tai, kad ji pasiekia net atokiai nuo miesto esančius žiūrovus, tad ir gyvenant kaime galima žiūrėti labiausiai pomėgius atitinkančias programas. Per 20 populiariausių TV programų lietuvių, rusų ar anglų kalbomis, tarp kurių „Balticum televizija“, „Discovery Channel“, „RTR Planeta“ ir filmų kanalas „Balticum Auksinis“. Visa tai – vos už 9 Lt/mėn. mokestį. Balticum skaitmeninei antžeminei TV žiūrėti nebūtinas naujas televizorius – tinka bet kuris turimas. Ši televizija veikia ir mieste, ir užmiestyje, todėl bus puiki išeitis norintiems pamėgtas programas žiūrėti vasarą kolektyviniame sode, o žiemą – grįžus į miestą.

Rūpesčius dėl TV įrangos palikite specialistams

„Norime padėti kiekvienam, kas bijo pradėti naujos televizijos pasirinkimą, atidėlioja šitą rūpestį paskutinei minutei. Jei pasirenkate mokamą televiziją, jums nebereikia vargintis ir sukti galvos, kokią anteną montuoti ant stogo, ar ji tinkama. Taip pat nereikia ieškoti pigesnio ar galingesnio TV priedėlio – viskuo pasirūpina paslaugos teikėjas“ – išjungiamos televizijos žiūrovus ramina Giedrius Sudintas. Verta kreiptis į paslaugų tiekėjus, nes dažnu atveju čia reikalingą skaitmeninės TV įrangą gausite už mažiausią kainą. Užsisakę „Balticum TV“ paslaugas, TV priedėlį gausite nemokamai visam laikui, kol naudositės televizija, arba įsigysite jį net su 80 % nuolaida. O jei turite naują televizorių su integruotu skaitmeninės TV imtuvu, prieigos modulį galėsite įsigyti vos už 1 Lt. „Paskubėkite pasikeisti televiziją, kol geri orai leidžia drąsiai kopti ant stogų, montuoti naujas antenas. Pašalus darbai sulėtės, tad gali tekti laukti eilėse“, – perspėja G.Sudintas. Užs. 1024537

Kur žmonės galėtų gauti išsamią konsultaciją apie skaitmeninę TV užmiestyje?

Dienos telegrafas Ren­gi­nys. Pre­k y­bos cent­re, esan­čia­ me Tai­kos pr. 61, šian­dien 13 val. pra­si­ de­da II Klai­pė­dos moks­lei­vių bou­lin­ go tur­ny­ras, ku­r į or­ga­ni­zuo­ja sa­vi­val­ dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius. Tur­ny­re var­žy­sis moks­lei­viai nuo I iki XII kla­sės tri­jo­se am­ž iaus gru­pė­se. Spor­tas. Šian­dien pra­si­de­da Lie­tu­vos stu­den­t ų krep­š i­n io ly­gos var­ž y­bos. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to vai­k i­nų ko­ man­da 18 val. su­si­tiks su Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to eki­pa. Var­žy­bos vyks Klai­pė­dos spor­to rū­muo­se. Kū­ry­ba. Lie­t u­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­rius skel­bia trum­po pro­ zos kū­ri­nio kon­kur­są „Lapk­ri­čio sau­ lė“. Apim­t is – iki 1 pus­la­pio. Kū­r i­n ius kon­kur­sui siųs­ti e. pa­štu ad­re­su: klra­ sytojai@gmail.com iki spa­lio 25 d. Ge­ riau­si skai­ty­to­jų ir ko­mi­si­jos įver­t in­t i dar­bai pel­nys pre­mi­jas. Eg­za­mi­nas. Ket­vir­ta­die­n į 12 val. Lie­ tu­vos mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se vyks 6-asis Kons­t i­tu­ci­jos eg­za­mi­nas. Tra­d i­ci­ne ta­pu­si ak­ci­ja ir šiais me­ tais su­lau­kė di­de­l io Lie­t u­vos gy­ven­ to­jų su­si­do­mė­ji­mo – eg­za­mi­ne jau pa­ no­ro da­ly­vau­t i dau­g iau nei 30 tūkst. žmo­nių. Ne­ga­lin­tie­ji at­vyk­ti į sa­vi­val­ dy­bes, eg­za­mi­no už­duo­tis kvie­čia­mi at­l ik­t i in­ter­ne­te (www.del­fi .lt/konsti­ tucijos_egzaminas_2012/). Ge­r iau­siai už­duo­t is at­l i­kę da­ly­v iai pa­teks į spa­ lio 18-ąją vyk­sian­t į ant­rą­jį eg­za­m i­no eta­pą, po ku­r io paaiš­kės nu­ga­lė­to­jai. Spa­l io 25 d. jie bus ap­do­va­no­t i iš­k il­ min­gos ce­re­mo­n i­jos pre­z i­den­t ū­ro­je me­tu.

Ją visada nemokamai galima

gauti bet kuriame „Balticum TV“ kli­ entų aptarnavimo skyriuje, taip pat telefonu 8 700 55540 ar el. paštu info@balticum.lt. Po savaitės skaitykite apie tai, ko­

kias programas gali matyti žiūro­ vai, prisijungę „Balticum TV“ pas­ laugas.

Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Anas­ta­si­ja Mi­chai­ li­na (g. 1929 m.), Ona Moc­kie­nė (g. 1930 m.), Vac­lo­vas Lin­ge­vi­čius (g. 1938 m.), Pra­nas Alun­de­ris (g. 1942 m.), Pra­nas Kup­šys (g. 1943 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 15 mo­te­rų. Gi­mė 9 ber­niu­kai ir 6 mer­gai­tės.

4

pirmadienis, spalio 1, 2012

miestas

Rin­kė­jams – pa­ža­dų šou 1

Po­li­ti­kai rin­kė­jus ban­ do įti­kin­ti, kad ne­del­ siant mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bus pa­di­din­tas iki 1 tūkst. li­tų, o iki ki­tų me­tų pa­bai­gos jis išaugs net iki 1,5 tūkst. li­tų. „Aiš­ku, iš da­lies toks mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo šuo­lis nuo 850 iki 1000 li­tų yra di­de­lis, ta­čiau, ma­tyt, par­ti­ ja pa­skai­čia­vo, kad vers­lo jis ne­suž­ lug­dys. Sup­ran­ta­ma, kad vi­siems ne­ga­li bū­ti ge­rai“, – tei­gė vie­nas kan­di­da­tų Da­nės apy­gar­do­je Aloy­ zas Kaž­dai­le­vi­čius. Jis tvir­ti­no, jog sy­kiu bus ma­ži­na­mi ki­ti mo­kes­čiai, tad net ir smul­kie­ji vers­li­nin­kai iš­ ga­lės dar­buo­to­jams mo­kė­ti pa­di­ din­tą mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. „Pi­ni­gų vals­ty­bė­je yra, tik są­ži­ nės nė­ra. Tik­rai rea­lu mi­ni­ma­lų at­ ly­gi­ni­mą pa­di­din­ti iki 1,5 tūkst. li­tų. Rei­kia tik pi­ni­gus tei­sin­gai pa­skirs­ ty­ti, ne­leis­ti jų Val­do­vų rū­mams“, – dės­tė kan­di­da­tė Ma­rių apy­gar­do­ je Bi­ru­tė Bo­rei­ki­na.

Mi­n i­ma­lų at­ly­g i­n i­mą pa­d i­d in­t i iki 1000 ar net 1500 li­tų. Pa­di­din­ti pen­si­jas, kad žmo­nės ga­lė­ tų gy­ven­ti oriai. Neil­g in­t i pen­si­n io am­ž iaus ir jį net su­trum­pin­ti. Įtei­sin­t i tie­sio­g i­n ius me­ro, se­n iū­nų rin­k i­mus. Su­k ur­t i me­c ha­n iz­m ą, nu­m a­t an­ tį rin­kė­jams ga­l i­my­bę at­šauk­t i Sei­ mo na­r į. Su­ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį mais­to pro­duk­tams ir vais­tams. Vals­ty­bės lė­šo­mis už­tik­rin­ti dau­gia­ bu­čių na­mų re­no­va­ci­ją. Grės­mė: jei į Sei­mą pa­te­kę po­li­ti­kai įgy­ven­din­tų vi­sus sa­vo pa­ža­dus, žmo­nės tik ku­rį lai­ką pa­gy­ven­tų ge­rai,

nes grei­tai vals­ty­bė bank­ru­tuo­tų.

Išp­ro­vo­kuo­tų bank­ro­tų bu­mą

Ta­čiau Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­res­nio­ji eks­per­tė Kae­ta­ na Leont­je­va tvir­ti­no, kad jei pa­ža­ dai mi­ni­ma­lią al­gą pa­di­din­ti 150 ar net 650 li­tų tap­tų rea­ly­be, tai bū­tų skau­dus smū­gis ša­lies eko­no­mi­kai, o žmo­nėms grės­tų ne­dar­bas. „Pa­di­din­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą iki 1000 ar 1500 li­tų yra la­bai pa­ pras­ta – rei­kia tik pa­keis­ti Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mą, bet to­kio spren­di­mo pa­sek­mės bū­tų ne­ko­kios. Smul­ku­sis vers­las, biu­dže­ti­nės įstai­gos ir sa­vi­ val­dy­bės jau da­bar pa­ju­to pa­sta­ro­ jo mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ ni­mo 50 li­tų pa­sek­mes. Pa­vyz­džiui, par­duo­tu­vės ra­jo­nuo­se jau pra­dė­jo vė­luo­ti mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus, sa­vi­ val­dy­bės taip pat ne­ži­no, ko­kio­mis lė­šo­mis fi­nan­suo­ti išau­gu­sius at­ly­ gi­ni­mus, pa­daž­nė­jo įmo­nių sko­los „Sod­rai“, – tei­gė eks­per­tė. To­dėl ji tvir­ti­no, kad jei mi­ni­ma­ lus at­ly­gi­ni­mas bū­tų pa­di­din­tas tiek, kiek ža­da po­li­ti­kai, pa­sek­mės bū­tų dar skau­des­nės. Įmo­nės bū­tų pri­ vers­tos ma­žin­ti dar­buo­to­jų skai­čių, kai ku­rios bank­ru­tuo­tų – abiem at­ ve­jais išaug­tų ne­dar­bas. „Tad pa­ža­ das, kad pa­di­di­nus mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ ni­mą tu­rė­si­me ir ma­žiau­sią ne­dar­bą Lie­tu­vo­je, yra vi­siš­kai ne­rea­lus. Gal ir ge­rai, kad mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bu­vo pa­di­din­tas iki rin­ki­mų. Ma­ty­ da­mi pa­sek­mes, žmo­nės gal­būt ma­ žiau ti­kės pa­ža­dais, kad di­des­nis mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas reiš­kia ge­res­nį gy­ve­ni­mą“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vė. „Iš fan­tas­ti­kos sri­ties“

Kan­di­da­tai pa­ren­gė pa­ža­dų ir žmo­ nėms, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 850 li­tų. Jie suo­kia, kad per ar­ti­miau­ sius ket­ve­rius me­tus vi­du­ti­nis dar­ bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je pa­sieks 3,5 tūkst. li­tų. To­kį pa­ža­dą K.Leont­je­va pa­va­di­no pa­pras­tai: „Iš fan­tas­ti­kos sri­ties“. Ji ste­bė­jo­si, jog įvar­dy­da­ mi gra­žius skai­čius po­li­ti­kai kaž­ko­ dėl pa­mir­šo įra­šy­ti, ar tas 3,5 tūkst. li­tų at­ly­gi­ni­mas bus po­pie­riu­je, ar į ran­kas. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vi­du­ ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis po­pie­riu­je yra 2154 li­tai, o į ran­kas – 1673 li­ tai. „Darb­da­viui dar­bo vie­ta su to­kiu at­ly­gi­ni­mu kai­nuo­ja 2823 li­tus, nes rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čius „Sod­rai“. „Jei kal­bė­tu­me apie vi­sos vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už­dir­ban­čio žmo­ gaus dar­bo vie­tos kai­nos di­dė­ji­mą

Po­pu­lia­riau­si po­li­ti­kų Klai­pė­dos vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se pa­ža­dai

Lau­ras Bie­li­nis:

To­kie pa­ža­dai de­ monst­ruo­ja tik kan­ di­da­tų neišp­ru­si­mą.

iki 3,5 tūkst. li­tų, Lie­tu­vo­je yra bu­ vęs toks lai­ko­tar­pis, kai vi­du­ti­nė al­ ga au­go po 15–20 pro­c. kas­met. Ta­ čiau vil­čių ti­kė­tis, kad eko­no­mi­kos au­gi­mas pa­sieks ikik­ri­zi­nį ly­gį, yra ma­žai“, – po­li­ti­kus su­grą­žin­ti į rea­ ly­bę ban­dė eks­per­tė. Pras­ko­lins vals­ty­bę?

Klai­pė­dos vien­man­da­čių apy­gar­ dų kan­di­da­tai į Sei­mą yra pa­ren­ gę šūs­nį pa­ža­dų ir gar­baus am­žiaus žmo­nėms. Svar­biau­sias jų – pen­si­ jų di­di­ni­mas. Vie­ni die­va­go­jo­si, kad pen­si­jas ga­li­ma pa­kel­ti iki 40 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, ki­ti ža­da mo­kė­ti dar dau­giau. „Kaip tai – iš kur pi­ni­gai pen­si­ joms? Lie­tu­vo­je eko­no­mi­ka po tru­pu­ tį au­ga, di­dė­ja var­to­ji­mas, tad dau­giau pi­ni­gų pa­ten­ka ir į vals­ty­bės biu­dže­ tą“, – tvir­ti­no A.Kaž­dai­le­vi­čius. Jam prieš­ta­ra­vo K.Leont­je­va. „Kad ir kaip bū­tų liūd­na, to­kie pa­ža­dai yra ne­rea­lūs. Pa­ža­dų au­to­riai ne­nu­ro­ do, iš ko­kių lė­šų bū­tų mo­ka­mos pa­ di­din­tos pen­si­jos. Šian­dien vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja su­da­ro 38 pro­c. vi­ du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio po­pie­riu­ je. „Sod­ros“ sko­la jau pa­sie­kė 10,5 mlrd. li­tų ir jo­kie kan­di­da­tai nė­ra pa­ tei­kę pa­siū­ly­mų, iš ko­kių lė­šų ši sko­la bus grą­žin­ta“, – tei­gė eks­per­tė. Ji nu­ro­dė, kad po­li­ti­kų pa­ža­dus bū­ tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti, ta­čiau to­kios ga­li­my­bės nie­kam ne­pa­tik­tų. Vie­na jų – pen­si­jas mo­kė­ti iš sko­lin­tų lė­šų, o tai reiš­kia, kad sko­las ir pa­lū­ka­nas dėl pa­di­din­tų šian­die­nos pen­si­nin­kų pen­si­jų mo­kė­tų jų anū­kai. Nai­kins dar­bo bir­žas

Dau­ge­lio į Sei­mą pre­ten­duo­jan­čių po­li­ti­kų rin­ki­mų pro­gra­mo­je įra­šy­

Kae­ta­na Leont­je­va:

Kad ir kaip bū­tų liūd­na, šie pa­ža­dai yra ne­rea­lūs.

ta pa­trauk­liai at­ro­dan­ti fra­zė: „Kur­ si­me nau­jas dar­bo vie­tas“. Šiuo klau­si­mu iš pe­ties rė­žė Bal­ ti­jos apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­jan­tis Ed­ga­ras Va­lec­kas. Jis juo­du ant bal­ to už­ra­šė: „Pa­nai­kin­siu dar­bo bir­ žas – jos ne­pa­de­da įsi­dar­bin­ti“. Be to, jis pa­si­ry­žęs ini­ci­juo­ti vals­ty­bi­ nę pro­gra­mą, ku­ri iki 2017 m. su­kurs 100 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų. „Dar­bo bir­žą tik­rai rei­kia nai­kin­ti, nes jo­je la­bai daug mis­ti­nių pro­gra­ mų, o rea­lios nau­dos ma­žai. Ge­riau tuos pi­ni­gus skir­ti kom­pen­sa­ci­joms darb­da­viams, ku­rie įdar­bins jau­nus, pa­tir­ties ne­tu­rin­čius žmo­nes. Kas­ met Lie­tu­vo­je moks­lus bai­gia apie 30 tūkst. jau­nuo­lių. Jei vi­si jie dėl su­kur­ tos mo­kes­čių leng­va­tos ir kom­pen­ sa­ci­jų sky­ri­mo tvar­kos bus įdar­bin­ ti, per ket­ve­rius me­tus ir bus su­kur­ta dau­giau nei 100 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų“, – žo­džius bė­rė E.Va­lec­kas. Ki­ti kan­di­da­tai nu­ro­dė, kad nau­jas dar­bo vie­tas su­kurs skir­da­mi vals­ty­ bės pa­ra­mą dau­gia­bu­čių na­mų re­ no­va­ci­jai. Taip esą vie­nu šū­viu bus nu­šau­ti du zui­kiai – gy­ven­to­jams ma­žės są­skai­tos už šil­dy­mą ir pa­ dau­gės dar­bo vie­tų, nes rei­kės ran­ kų, ku­rios re­no­vuo­tų dau­gia­bu­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ku­sius Sei­mo na­rius at­šauk­ti, ta­čiau tam, kad tai tap­tų rea­ly­be, rei­kia keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Aš siū­lau Sei­mo na­rius per­rink­ti, o tam už­ten­ka tik pa­keis­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą“, – tei­gė N.Pu­tei­kis. Jis rė­mė­si kai ku­rio­se ša­ly­se ga­lio­ jan­čia pra­kti­ka. Jei rin­kė­jams ne­pa­ tin­ka, kaip dir­ba jų at­sto­vas, jie su­ ren­ka vie­nu dau­giau gy­ven­to­jų pa­ra­šų nei jų bu­vo bal­sa­vę už vė­liau neį­ti­ku­sį po­li­ti­ką. Kai su­ren­ka­ma tiek pa­ra­šų, skel­bia­mi pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai, ta­čiau juo­se ga­li da­ly­vau­ ti ir tas Sei­mo na­rys, ku­riuo rin­kė­jai no­ri at­si­kra­ty­ti. Kan­di­da­tai – neišp­ru­sę?

Pas­te­bė­jus, jog per­rin­ki­nė­ti Sei­mo na­rius vien­man­da­tė­je apy­gar­do­ je kai­nuo­ja dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­ no li­tų, N.Pu­tei­kis ti­ki­no, jog tai yra nie­kis, pa­ly­gin­ti su tuo, kiek kai­nuo­ja žmo­nių nu­si­vy­li­mas sei­mū­nu. Po­li­to­lo­gui Lau­rui Bie­li­niui kan­ di­da­tų pa­ža­dai su­teik­ti ga­li­my­bę rin­kė­jams at­šauk­ti neį­ti­ku­sį Sei­mo na­rį su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą. „To­kie pa­ža­dai de­monst­ruo­ja tik kan­di­da­tų neišp­ru­si­mą. Su­kur­ti sis­ te­mą, ku­ri leis­tų bet ka­da at­šauk­ti Sei­mo na­rį, reiš­kia su­kur­ti sis­te­mą, kad kiek­vie­ną die­ną iš par­la­men­to bus at­šauk­tas koks nors po­li­ti­kas, nes vi­sa­da at­si­ras žmo­nių, ku­rie yra kuo nors ne­pa­ten­kin­ti. Tu­rė­si­me ne Sei­mą, o nuo­la­ti­nį chao­są“, – griež­ tą nuo­mo­nę reiš­kė L.Bie­li­nis. Jo nuo­mo­ne, pa­ža­dai ma­žin­ti Sei­ mo na­rių skai­čių taip pat yra lauž­ ti iš pirš­to. „Prob­le­ma yra ne po­li­ti­ kų skai­čiu­s, o jų gal­vo­s, dar­bo ko­ky­bė­. Kiek­vie­nas rin­kė­jas tu­ri gal­vo­ti ne kiek po­li­ti­kų yra Sei­me, o apie tai, kad jie tu­ri bū­ti pro­tin­gi, at­sa­kin­gi, rim­ti, pro­fe­sio­na­lūs. Ne tie, ku­rie mo­ka tik rė­kau­ti, kal­tin­ti ir gąs­din­ti. Jei to­kius iš­si­rink­si­me, tai ir tu­rė­si­me rė­kian­tį, bet nie­ko ne­spren­džian­tį Sei­mą. Rei­ kia rink­ti ne skai­čių, ne emo­ci­jas, o pa­ty­ru­sius, po­li­ti­ko­je ar pro­fe­si­nė­je sri­ty­je ge­rai pa­si­ro­džiu­sius kan­di­da­ tus“, – pa­ta­rė po­li­to­lo­gas.

Nau­jas „ark­liu­kas“

Dar vie­nas šių­me­tės Klai­pė­dos vien­man­da­čių apy­gar­dų kan­di­da­tų rin­ki­mų kam­pa­ni­jos „ark­liu­kas“ – pa­ža­das, jog rin­kė­jams su­teiks ga­li­ my­bę at­šauk­ti ar per­rink­ti ne­tin­ka­ mai dir­ban­tį Sei­mo na­rį. Šio­je sri­ty­je ne­pra­len­kia­mas kan­ di­da­tas Da­nės apy­gar­do­je Nag­lis Pu­ tei­kis, ku­ris, pa­ties žo­džiais ta­riant, pa­siū­lė uni­ka­lų spren­di­mą. „Ki­ ti kan­di­da­tai siū­lo rin­kė­jams neį­ti­

Pra­šys pi­ni­gų iš vers­li­nin­kų

Nors dau­ge­lio kan­di­da­tų rin­ki­mų pro­gra­mos yra la­bai pa­na­šios, kai ku­rie jų pa­tei­kė ir ga­na ori­gi­na­lių pa­ža­dų. B.Bo­rei­ki­na rin­kė­jams pa­si­ža­dė­ jo siek­ti, kad kiek­vie­na mo­kyk­la bū­ tų ap­švies­ta, jos te­ri­to­ri­ja ap­tver­ta, įreng­tos vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ros. Už­si­mi­nus, jog įgy­ven­din­ti to­kį jos su­ma­ny­mą kai­nuo­tų dau­gy­bę

Kur­t i nau­jas dar­bo vie­tas, ma­ž in­t i mo­kes­čius smul­k ie­siems vers­l i­nin­ kams.

mi­li­jo­nų li­tų, po­li­ti­kė tvir­ti­no, jog pir­miau­sia už­tek­tų tik vaiz­do ka­ me­rų ir kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je bu­ din­čio ap­sau­gos dar­buo­to­jo. „Taip su­kur­tu­me ir nau­jų dar­bo vie­tų“, – tei­gė B.Bo­rei­ki­na ir lyg pa­mir­šo, jog at­ly­gi­ni­mus ap­sau­gi­nin­kams rei­kė­tų mo­kė­ti iš mo­kes­čių mo­kė­ to­jų pi­ni­gų. Bal­ti­jos apy­gar­do­je į Sei­mą pra­ si­brau­ti ke­ti­nan­tis And­rius Bur­ba sieks už­tik­rin­ti, kad Klai­pė­do­je po ket­ve­rių me­tų ne­lik­tų ne­tvar­kin­gų kie­mų, duo­bė­tų aikš­te­lių, ne­sut­var­ ky­tų ša­li­gat­vių, ap­leis­tų par­kų. Pa­ ža­das gra­žus, ta­čiau to­kie dar­bai yra sa­vi­val­dy­bės, o ne Sei­mo funk­ci­ja. „Įkal­bė­siu vers­li­nin­kus pri­si­dė­ ti prie mies­to gra­ži­ni­mo. Jau esu bend­ra­vęs su Klai­pė­do­je vei­kian­čių bend­ro­vių va­do­vais ir jie tik­rai ge­ ra­no­riš­kai nu­si­tei­kę pri­si­dė­ti prie mies­to ap­lin­kos tvar­ky­mo. Be to, tai tik­rai nė­ra di­de­li pi­ni­gai. Už­lo­ py­ti vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro plo­to duo­bę kai­nuo­ja apie 70 li­tų“, – aiš­ ki­no A.Bur­ba. Jis tei­gė, jog ir mies­to ta­ry­bos po­ li­ti­kams ro­dys kryp­tį, kaip for­muo­ ti, bet neį­sak­miai. Užd­raus dirb­ti

Da­nės apy­gar­do­je į Sei­mą kan­di­da­ tuo­jan­tis Aud­rius Vaiš­vi­la, jei pel­nys rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, sieks ri­bo­ti di­ džių­jų pre­ky­bos cent­rų dar­bo lai­ką ir taip esą pa­dė­ti smul­kia­jam vers­ lui. Jo nuo­mo­ne, pre­ky­bos cent­ rai dar­bo die­no­mis ga­lė­tų dirb­ti iki 20 val., šeš­ta­die­niais – iki 15 val., o sek­ma­die­niais iš­vis neat­ver­ti du­rų. „Taip bent da­lis mi­li­jar­dų, ku­rie ati­ten­ka di­džių­jų pre­ky­bos cent­ rų val­dy­to­jams, nu­by­rės smul­kie­ siems vers­li­nin­kams“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vaiš­vi­la. Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­ tu­to vy­res­nio­ji eks­per­tė K.Leont­ je­va tik ap­gai­les­ta­vo, jog po­li­ti­ kams vis dar ky­la min­čių kiš­tis į pri­va­tų vers­lą. „Sei­mas jau da­bar ki­ša­si į pri­va­tų vers­lą ir vi­saip ri­bo­ja jo veik­lą, to­dėl to­les­nis ki­ši­ma­sis ne­bū­tų jo­kia nau­ jie­na. Ta­čiau jau kaip ir esa­mas įsi­ ki­ši­mas, tai tu­rė­tų nei­gia­mą po­vei­kį. Jei­gu po­li­ti­kai no­ri pa­dė­ti smul­kia­ jam vers­lui, jie tu­ri pra­dė­ti nuo tos mo­kes­ti­nės naš­tos, ku­rią pa­tys su­ kū­rė. Kal­bant apie pre­ky­bos cent­rų dar­bo lai­ko ri­bo­ji­mą, jis yra ydin­gas, nes gy­ven­to­jai tu­rė­tų pa­tys rink­tis, kur ir ka­da jiems pa­to­giau ap­si­pir­ ki­nė­ti, o ne da­ry­tų tai pa­gal val­džios už­gai­das“, – tei­gė K.Leont­je­va.

5

pirmadienis, spalio 1, 2012

lietuva

Lie­tu­vo­je vy­rau­ja pe­si­miz­mas

Pers­pek­ty­vos: pra­sčiau­siai lie­tu­viai sa­vo pa­dė­tį ver­ti­na pa­gal ga­li­my­

bes pra­gy­ven­ti iš men­kų pen­si­jų ir mi­ni­ma­lios al­gos bei įsi­gy­ti nuo­sa­ vą būs­tą. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

So­cia­li­nio kli­ma­to ro­dik­lis Lie­tu­ vo­je 2012 m. kiek ūg­te­lė­jo, bet li­ko nei­gia­mas (–2,4 ba­lo) ir len­kė dau­ ge­lį ša­lių kai­my­nių. Tai ro­do ne­se­ niai pa­skelb­ti Eu­ro­ba­ro­met­ro ap­ klau­sos duo­me­nys.

So­cia­li­nio kli­ma­to ro­dik­lis at­spin­ di, kaip ES ša­lių gy­ven­to­jai su­vo­kia da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją: koks jų po­žiū­ ris į sa­vo pa­dė­tį, kaip jie ma­to na­ cio­na­li­nį vaiz­dą ir sri­tis, su­si­ju­sias su so­cia­li­ne ap­sau­ga ir in­teg­ra­ci­ja.

2,4

– tiek ba­lo sie­kia šių­me­ tis Lie­tu­vos so­cia­li­nio kli­ma­to ro­dik­lis. Šis ro­dik­lis ga­li svy­ruo­ti nuo aukš­čiau­sio 10 iki že­miau­sio ba­ lo –10. Eu­ro­ba­ro­met­ro ata­skai­to­je tei­ gia­ma, kad Lie­tu­va – vie­na iš ša­ lių, ku­rio­se pa­ste­bi­mas ge­rė­jan­tis ro­dik­lis. Ta­čiau jis li­ko nei­gia­mas. Lie­tu­vo­je so­cia­li­nio kli­ma­to ro­dik­ lis 2012-ai­siais sie­kia –2,4, per­nai jis bu­vo –2,9 ba­lo. Už­per­nai ro­ dik­lis bu­vo nu­kri­tęs dar že­miau –

iki –3,1 ba­lo, o 2009-ai­siais sie­kė –2,5 ba­lo. Lat­vi­jo­je šis ro­dik­lis bu­vo –1,9, Es­ti­jo­je –0,4, Len­ki­jo­je –2,6 ba­lo. Šie­met že­miau­sias ro­dik­lis bu­vo su di­džiu­liais eko­no­mi­niais bei so­ cia­li­niais iš­šū­kiais su­si­du­rian­čio­je Grai­ki­jo­je (–5,8 ba­lo), aukš­čiau­sias – Olan­di­jo­je ir Da­ni­jo­je (2,8 ba­lo). ES vi­dur­kis sie­kė –0,8 ba­lo. Ver­ti­nant at­ski­ras sri­tis, ku­rių įver­ti­ni­mai su­da­ro bend­rą ro­dik­ lį, sa­vo gy­ve­ni­mą bend­rai Lie­tu­ vos žmo­nės įver­ti­no 0,6 ba­lo, vie­ tą, ku­rio­je gy­ve­na, – 3,5 ba­lo. As­me­ni­nės dar­bo si­tua­ci­jos įver­ ti­ni­mas sie­kė –0,9 ba­lo, fi­nan­si­nės na­mų ūkio si­tua­ci­jos –0,6, pra­gy­ ve­ni­mo sa­vo ša­ly­je kai­nos –5,6, ener­gi­jos priei­na­mu­mo sa­vo ša­ ly­je –5,1, ap­rū­pi­ni­mo būs­tu priei­ na­mu­mo –5,8, vie­šo­jo ad­mi­nist­ ra­vi­mo veik­los –3,2, eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos sa­vo ša­ly­je –4,2, užim­ tu­mo si­tua­ci­jos –4,3, svei­ka­tos ap­sau­gos –1,4, pen­si­jų –3,3 ba­lo, skir­tin­gų tau­ty­bių ar re­li­gi­nių įsi­ ti­ki­ni­mų žmo­nių san­ty­kių 1, ko­vos su skur­du ir ne­ly­gy­be –4,6. Be­veik vi­so­se sri­ty­se Lie­tu­va at­ si­dū­rė že­miau­sia­me ES ša­lių są­ra­ šo treč­da­ly­je. Apk­lau­sa 27 ša­ly­se at­lik­ta bir­že­ lio 2–17 d., ap­klaus­ta 26,6 tūkst. res­pon­den­tų. „Klaipėdos“ inf.

S.Skver­ne­lis: trūks­ta penk­ta­da­lio pa­rei­gū­nų Ar­tė­jant An­ge­lų sar­gų die­nai, ap­ klau­sos ro­do, kad žmo­nių pa­si­ti­kė­ ji­mas po­li­ci­ja pa­ma­žu au­ga. Ta­čiau pa­tys pa­rei­gū­nai sa­ko, kad si­tua­ci­ ja tra­giš­ka – ma­žė­jant fi­nan­sa­vi­mui, vis dau­giau sar­gų pa­lie­ka tar­ny­bą.

Vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­ mų cent­ro „Vil­mo­rus“ duo­me­ni­mis, po­li­ci­ja pa­si­ti­ki kiek dau­giau nei 40 pro­c. ap­klaus­tų­jų, o rug­sė­jį, pa­ly­gin­ ti, su lie­pa, – dar ke­liais pro­cen­tais dau­giau. Ta­čiau pa­rei­gū­nų nuo­tai­ kos bu­vo ne itin šven­ti­nės. Jų pro­fe­ si­nės są­jun­gos at­sto­vai sa­ko, kad to­ kios kri­ti­nės si­tua­ci­jos, kaip da­bar, ne­bu­vo nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­ kū­ri­mo. Esą per ket­ve­rius me­tus su­ ma­ži­nus fi­nan­sa­vi­mą ket­vir­ta­da­liu,

dar­bą pa­li­ko be­veik 2 tūkst. pa­rei­gū­ nų, ku­rių di­džio­ji da­lis – sta­tu­ti­niai. Anot ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro, dau­ge­ ly­je ko­mi­sa­ria­tų trūks­ta maž­daug penk­ta­da­lio pa­rei­gū­nų. „Ne­ži­nau, ko­dėl, bet žmo­nių ne­ trau­kia – nei­na jie dirb­ti. At­sa­ky­ mas pa­pras­tas – nė­ra tų są­ly­gų, so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, ku­rios ati­tik­ tų tai, ką pra­ran­da­me tar­nau­da­mi Lie­tu­vai ir žmo­nėms“, – ma­no po­ li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­ lius Skver­ne­lis. Šian­dien, Po­li­ci­jos – An­ge­lų sar­gų – die­nos iš­va­ka­rė­se, pa­rei­gū­nai ža­ da reng­ti pro­tes­to ak­ci­jas prie par­ti­ jų būs­ti­nių, taip no­rė­da­mi at­kreip­ti po­li­ti­kų dė­me­sį į sa­vo pro­ble­mas. „Klaipėdos“ inf.

6

pirmadienis, spalio 1, 2012

nuomonės

Dėl pro­sti­tučių – re­fe­ren­du­mas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­li­ti­kos su­krio­šė­lių triu­kai

v.spuryte@kl.lt

Rei­kia duo­ti at­kir­tį

ei­me už­re­gist­ruo­tas siū­ly­mas iš Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so iš­brauk­ti baus­mes sek­so pa­slau­gas tei­kian­tiems as­ me­nims vi­suo­me­nė­je vėl su­kė­lė dis­ku­si­ją, jog gal­būt ver­ta le­ga­li­zuo­ti pro­sti­tu­ci­ją, nes ji eg­

S

zis­tuo­ja, o apie jos įtei­si­ni­mą kal­ba­ma jau ne vie­ nus me­tus. Pa­si­gir­do ir siū­ly­mų šiuo klau­si­mu su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą ir at­si­klaus­ti tau­tos nuo­mo­nės. Ar rei­kia reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl pro­sti­tu­ci­jos le­ga­ li­za­vi­mo?

Už

Prieš

P

Svar­biau­sia – ne po­stai ir ne Sei­mo sa­lė­je pro­fe­ sio­na­liai iš­lauž­ta po­li­ti­ nės pro­sti­tu­tės po­za, o žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­riuo de­šimt­me­čius bu­vo ma­ni­pu­liuo­ja­ma. jos ly­de­rei apie tai, kam ji iš­da­lys mi­nist­rų po­stus po rin­ki­mų? Ar­ba kaip ver­tin­ti vie­ šą mes­te­lė­ji­mą Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jai, ką veiks Sei­me bro­liai Lav­ri­no­vi­čiai? Koks jū­sų rei­ka­las, pi­gių triu­kų spe­cia­lis­tai, ką jie veiks? Jei tau­ta Lav­ri­no­vi­čius iš­rinks, va­di­na­si, jie to man­da­to yra ver­ti. Svar­biau­ sia – ne po­stai mi­nis­te­ri­jo­se ir ne Sei­mo sa­ lė­je pro­fe­sio­na­liai iš­lauž­ta po­li­ti­nės pro­sti­ tu­tės po­za, o žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­riuo de­šimt­me­čius bu­vo ma­n i­pu­l iuo­ja­ma tol, kol są­ži­nė ir mo­ra­lė ta­po po­li­ti­ne pre­ke, o vals­t y­bė – ne­šva­r ių san­dė­r ių tur­ga­v ie­te. To­kių „eks­per­tų“ pa­stan­go­mis sie­kia­ma to pa­ties ne­ste­ri­laus tiks­lo – žmo­nėms no­ri­ma įteig­ti, esą į rin­ki­mus ei­nan­tys nau­jo­kai nie­ ko ne­sup­ran­ta, yra ne­vi­sa­ver­čiai, to­dėl ne­ su­ge­bės val­dy­ti ša­lies. Ženg­ta ir dar to­liau – su par­ti­niais se­no­liais į Sei­mo šė­ryk­lą be­si­ ver­žian­čiam ir Pre­zi­den­tę gai­žiais žo­džiais iš­va­d i­nu­siam žur­na­l is­t i­kos mi­ne­dui net leis­ta vie­šai ap­lo­ti po­li­ti­kon pa­su­ku­sius ki­ ta­min­čius. Nei są­ži­nės, nei gar­bės, nei pro­ to, tik se­nas KPSS bi­lie­tas stal­čiu­je. Ta­čiau iš tie­sų po vi­so­mis šio­mis kiau­liš­ ko­mis ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis sly­pi pa­niš­ka už­ si­sė­dė­ju­sių Sei­mo gy­ven­to­jų bai­mė pra­ ras­t i ga­l ią, ku­r ia jie mai­t i­no­si du de­šimt­ me­čius, kol iš­par­da­vė stra­te­gi­nius vals­ty­ bės ob­jek­tus, o pa­skui ša­l į dar ir be­vil­tiš­ kai pra­sko­li­no.

Ma­nau, kad žmo­nės jau tu­rė­tų pro­ tes­tuo­ti prieš du­jų kai­nos pa­di­di­ni­ mą. Ir da­bar jos nea­dek­va­čios var­ ga­noms mū­sų al­goms ir pen­si­joms, o dar ža­da į du­jų kai­ną įskai­čiuo­ti Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bos iš­lai­das, tad kai­na tik augs ir augs. Vi­si ma­no kai­my­nai, ku­rie tu­rė­jo du­ji­nį šil­dy­mą, liau­diš­ kai ta­riant, jau pe­rė­jo ant mal­kų. Va­ di­na­si, rin­ka trau­kia­si ir du­jų kai­ną už­kraus ant li­ku­sių var­to­to­jų pe­čių, nors kai­na jau ir da­bar ne­žmo­niš­ka. Ne eko­no­mi­ka, o kaž­koks ne­su­sip­ ra­ti­mas. To­dėl ir ma­nau, kad jau lai­ kas pro­tes­tuo­ti. Ne­ra­gin­siu žmo­nių ei­ti į gat­ves, kad ne­bū­čiau ap­kal­tin­ta riau­šių kurs­ty­mu. Ta­čiau kvie­čiu vi­ sus pa­gal­vo­ti apie efek­ty­vias pro­tes­ to for­mas, nes jau tik­rai už­ten­ka ty­ čio­tis iš mū­sų – rei­kia duo­ti at­kir­tį. Ag­nė

Vi­ce­me­ro žo­džiai pa­pik­ti­no

Da­lia Pui­do­kie­nė, Klai­pė­dos so­cia­li­nės ir psi­ cho­lo­gi­nės pa­gal­bos cent­ro di­rek­to­rė: – Pros­ti­tu­ci­ja yra mū­sų vi­suo­me­nės pro­ble­ma, o ne vie­no as­mens, to­dėl bū­tų tiks­lin­ga reng­ti re­fe­ren­du­ mą. Tau­ta tu­ri iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad ne­bū­tų pri­me­ta­ma kie­no nors po­zi­ci­ja. Pa­ti griež­tai pa­si­sa­ kau prieš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą, nes tai žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas, di­džiu­lė, psi­cho­lo­gi­nė, mo­ra­li­nė, so­cia­li­nė ža­la. To­se ša­ly­se, kur pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ ga­li­zuo­ta, nu­si­kals­ta­mu­mas ir sek­sua­li­nis iš­nau­do­ji­ mas tik pa­di­dė­jo. Nors nu­ma­nau, kad tau­ta re­fe­ren­ du­me gal­būt pa­si­sa­ky­tų už pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą, ta­čiau skęs­tan­ty­sis grie­bia­si ir šiau­do. To­dėl ma­nau, kad re­fe­ren­du­mas šiuo klau­si­mu bū­tų rei­ka­lin­gas, o aš ti­kė­čiau­si, kad žmo­nės bal­suo­tų prieš pro­sti­tu­ci­ jos le­ga­li­za­vi­mą.

Man­tas Va­raš­ka, Sei­mo na­rys: – Re­fe­ren­du­mas dėl pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo tik­rai nė­ra rei­ka­lin­gas. Jei jau taip, tai tuo­met rei­kė­tų ir re­ fe­ren­du­mo dėl baus­mių są­va­dau­to­jams griež­ti­ni­mo. Le­ga­li­zuo­jant pro­sti­tu­ci­ją juk ne­rei­kė­tų keis­ti Kons­ ti­tu­ci­jos, o tik Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­ dek­są. Re­fe­ren­du­mas yra skir­tas Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­ mui ar at­si­klaus­ti žmo­nių nuo­mo­nės dėl ki­tų svar­bių tei­sės ak­tų. Pros­ti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mas tik­rai nė­ra vie­nas iš jų. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai ga­li pa­si­kvies­ti vi­suo­ me­ni­nin­kus, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus ir dis­ku­tuo­ti šiuo klau­si­mu. Be to, ga­li­ma už­sa­ky­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mą, o tuo­met ir priim­ ti spren­di­mą. Re­fe­ren­du­mas tik­rai bū­tų per bran­gus ma­lo­nu­mas to­kiam klau­si­mui kaip pro­sti­tu­ci­jos le­ ga­li­za­vi­mas.

Atgarsiai

Ma­ne tik­rai nu­liū­di­no, kai per­skai­čiau, jog Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas žmo­nes, ku­rie pra­ne­ša apie ne­ge­ro­ves, va­di­na skun­di­kais. Taip jis įvar­di­jo tuos pi­lie­čius, ku­rie val­džiai pra­neš­tų, jog pa­šal­pas gau­nan­tys klai­pė­ die­čiai iš­ties tu­ri ki­tų ne­le­ga­lių pa­ja­mų, to­dėl so­cia­li­nės iš­mo­kos jiems ne­prik­ lau­sy­tų. „Pas mus Lie­tu­vo­je skun­di­kų ne­trūks­ta“, – taip vie­na­me laik­raš­ty­je bu­vo pa­ci­tuo­tas V.Če­pas. Gai­la, kad tuos žmo­nes, ku­rie el­gia­si pi­lie­tiš­kai, iš­si­la­vi­ nęs moks­lų dak­ta­ras va­di­na skun­di­kais. Gal jis pa­ts bi­jo, kad jo kas nors neįs­kųs­ tų, jog ne­tin­ka­mai el­gia­si? Ma­nau, rei­kia džiaug­tis, kad at­si­ran­da žmo­nių, pa­ste­ bin­čių ne­ge­ro­ves ir apie jas ne­nu­ty­lin­ čių, ku­rie sie­kia tei­sin­gu­mo. An­ta­nas

Me­de­liai tebekelia ginčų

Pri­va­žia­vo kai­mie­čių

M.Ski­riu­tė. „Ka­ras su kai­my­nais – dėl ber­že­lių“, „Klai­pė­da“, 2012 09 29. Šia­me na­me pir­mą kar­tą pa­ty­riau, kad ne vi­siems pa­tin­ka gė­lės. Kur tik gy­ ve­no­me, žmo­nės dė­ko­da­vo už pri­žiū­ ri­mas gė­les, pir­ko­me įvai­rias, kuo gra­ žes­nes. O dėl sko­nio ne­si­gin­či­ja­ma.

yra tas pa­ts, kas dal­giu prieš trau­ ki­nį. Pats paė­męs kir­vį nu­ka­po­ki­te tuos me­de­lius ir te­gu tie kai­my­nai spok­so vie­ni į ki­tus. Tfu, kaip vis­ kas šlykš­tu, ap­si­vem­ti ga­li­ma nuo to­kių žmo­nių ir jų sam­pra­tos.

gi ne tik ap­lin­kai, bet ir sa­vo kai­my­ nams. Ki­ti žmo­nės to­kiai dau­gu­mai tė­ra ap­skri­tas nu­lis. To­dėl ini­cia­ty­vūs gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri ką nors pa­da­ry­ ti dėl ki­tų, yra di­de­lė ver­ty­bė to­je vi­ so­je bai­sio­je ko­mu­na­li­nė­je ap­lin­ko­je.

Pa­tir­tis

Pas­te­bė­ji­mas

Ri­čar­das

***

Ne­sup­ran­tu, ar į Klai­pė­dą at­vy­kę stu­ di­juo­ti jau­nuo­liai yra kai­mie­čiai. Tik­ rai ne­no­riu įžeis­ti kai­me gy­ve­nan­čių žmo­nių, ta­čiau kai­mie­čiais va­di­nu tuos, ku­rie el­gia­si kaip par­šai. Nes­ var­bu, ar au­to­bu­se, ar par­duo­tu­vė­je jie, jei ga­lė­tų, ma­tyt, per ki­tų žmo­nių gal­vas lip­tų. At­ro­do, kad to­kiems kai­ mie­čiams žan­di­kau­liai iš­nirs, jei iš­si­ žios ir pa­sa­kys žo­dį „at­si­pra­šau“. Gra­ži­na

Au­to­bu­sai ke­lia pa­vo­jų

***

Pa­ti di­džiau­sia ne­lai­mė yra gim­ ti „run­ke­li­nė­je“ kul­tū­ro­je. „Run­ ke­liai“ tuo ir ski­ria­si nuo ki­tų, kad jiems nie­ko ne­rei­kia. Ne­rei­kia nei gra­žios ap­lin­kos, nei su­tvar­ky­tos laip­ti­nės, nei nor­ma­laus bend­ra­vi­ mo. To­kie žmo­nės – kaip kir­mi­nai, šū­di­nų kot­le­tu­kų priė­dę, ga­li sau ra­miai gro­mu­liuo­ti ir vog­rau­ti apie kai­my­ną, ku­ris kaž­ko no­ri siek­ti. O tam žmo­gui, ku­ris so­di­no me­de­ lius, pa­tar­čiau nu­si­spjau­ti į bet ko­ kią ini­cia­ty­vą ir ne­ga­din­ti sau svei­ ka­tos, nes prieš „run­ke­lius“ ei­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Saulius Pocius o­li­ti­nių li­gų dis­pan­se­ry­je – dre­bė­ ji­mo me­tas. No­menk­la­tū­ri­nę eko­ no­mi­ką per 20 me­tų po­grin­džio suo­kal­bių vals­t y­be pa­ver­t u­sios „di­džio­sios“ par­ti­jos dre­bi­na blauz­dų ce­liu­ li­tus ir sten­gia­si kąs­ti į are­ną iš­drį­su­sioms ženg­ti nau­joms po­li­ti­nėms jė­goms. Vėl gir­ di­si po­l i­t i­kos su­k rio­šė­l ių ar­g u­men­tai, tik da­bar šie dre­bia­mi te­le­vi­zi­jos ma­rio­ne­čių lū­po­mis, ku­rias už siū­lų tam­po tie pa­tys se­ niai ži­no­mi už­sa­ko­vai. Šį po­li­ti­nį se­zo­ną TV ma­rio­ne­tės sle­pia­mos dar ir po „eks­per­tų“ kau­kė­mis, nors tie už sve­ti­mus pi­ni­gus gy­ vuo­jan­tys „spe­cia­lis­tai“ dau­gių dau­giau­sia ga­lė­tų gat­vė­je ro­dy­ti triu­kus su jū­rų kiau­ ly­tė­m is. Ko ver­tas, pa­v yz­d žiui, pa­g ie­ž in­ gas klau­si­mas vio­le­ti­ne va­di­na­mos par­ti­

karštas telefonas

***

Na­me yra 30 bu­tų, kie­mas – ne­di­ de­lis, bet vie­ni kai­my­nai už­so­di­na apie 80 kv. met­rų že­mės iš esa­mų 260. Ar tai drau­giš­ka ir nor­ma­lu? Me­džių ir be tų ber­že­lių pil­nas kie­ mas. Gė­lių ir­gi pa­kan­ka. Hm

***

La­bai ge­rai, kad yra to­kių, ku­rie sten­ gia­si pa­puoš­ti dau­gia­bu­čių na­mų ap­ lin­ką. To­kius žmo­nes rei­kia gerb­ti, o ne truk­dy­ti jiems. Juk ab­so­liu­ti dau­ gu­ma gy­ven­to­jų yra vi­siš­kai abe­jin­

Nie­kas ne­prieš­ta­rau­tų, jei tie „gė­ ly­nai“ bū­tų gra­žūs. Da­bar gi jie per­krau­ti, be jo­kios min­ties ir es­ te­ti­kos. Au­ga­lų miš­rai­nė. Net­var­ka ne tik „gė­ly­nuo­se“, bet ir, ma­tyt, mąs­ty­me. Uži­ma žo­ly­nų te­ri­to­ri­ jas nie­ko neat­sik­lau­sę, kaip skė­riai! Kaž­ko­dėl su­tei­kė sau vie­nam tei­sę „puoš­ti“ vi­sų bend­rą laip­ti­nę su­ pu­vu­siu dvi­ra­čiu. Žo­džiu, ne­pa­si­ se­kė su kai­my­nais. Nes esa­me pra­ sčio­kai ir nie­ko ne­sup­ran­ta­me. Kai­my­nas pra­sčio­kas Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Tik­rai jau lai­kas bū­tų pra­dė­ti tram­ dy­ti mies­to au­to­bu­sų vai­ruo­to­jus, ku­riems, re­gis, ne­ga­lio­ja jo­kios Ke­ lių eis­mo tai­syk­lės. Vie­ną ry­tą Lie­po­ jos plen­tu 3-io­jo marš­ru­to au­to­bu­ sas tik­rai lė­kė dau­giau nei 70 km per val. grei­čiu. Be to, jis iš pir­mos juos­tos „ra­lia­vo“ į ant­rą ir nė sy­kio ne­pa­ro­dė po­sū­kio sig­na­lo. Ma­ne taip pa­pik­ti­no, kad pa­si­vi­jau pa­žiū­rė­ti, ar šiuo au­to­ bu­su ve­ža­mi ir ke­lei­viai. Jų bu­vo ne vie­nas. Ar vai­ruo­to­jas pri­siims at­sa­ ko­my­bę už tai, kad ne­sau­giai vai­ruo­ da­mas su­kels ava­ri­ją, ku­rio­je ga­li nu­ ken­tė­ti ir ke­lei­viai, ir ki­ti žmo­nės? Jus­ti­na Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

ekonomika De­ga­lai ­ pi­go

Sko­li­no­si ­ de­fi­ci­tui su­ba­lan­suo­ti

€

Bend­rovė „Lu­koil“ ir jos kon­ku­rentė „Or­len“ po­pu­lia­riau­sią 95 markės ben­ziną penk­ ta­dienį par­da­vinė­jo po 5,12 li­to už litrą – 2 cen­tais pi­giau nei užpra­ėju­sią sa­vaitę. „Sta­ toil“ de­ga­linė­se ben­zi­no kai­na taip pat su­ mažė­jo 2 cen­tais, iki 5,13 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Or­len“ ir „Lu­koil“ de­ga­linė­se kai­na­vo 4,74 li­to – 4 cen­tais ma­žiau nei užp­raė­ju­sią sa­ vaitę. Tiek pat nukrito dy­ze­li­no kai­na ir „Sta­ toil“ de­ga­linė­se bei siekė 4,75 li­to už litrą.

Lie­tu­vos cent­rinės vald­žios sek­to­riaus sko­ la šių metų rugpjū­čio pa­bai­go­je siekė 42,6 mlrd. litų, ar­ba 38,6 pro­c. pro­gno­zuo­ja­mo 2012 m. BVP (110,242 mlrd. litų). Cent­rinės vald­žios sek­to­riaus sko­la už­sie­nio fi­nansų ins­ti­tu­ci­joms siekė 30,54 mlrd. litų, vi­daus fi­nansų – 5,83 mlrd. litų, tarp­tau­tinėms or­ ga­ni­za­ci­joms – 4,74 mlrd. litų. Lėšos pa­si­ sko­lin­tos viešųjų fi­nansų de­fi­ci­tui su­ma­žin­ ti, in­ves­ti­cijų pro­jek­tams fi­nan­suo­ti.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1653 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3420 JAV do­le­ris 1 2,6715 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7288 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9620 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3733 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6796 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6328 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8533

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,3106 % +0,0853 % –0,2800 % +0,0770 % +0,0464 % +0,5403 % +0,4788 % +0,5299 % –0,0840 %

Kas mes po krizės: pra­ras­to­ji ar nau­jo­ji kar­ta?

a­sau­linė fi­nan­sinė krizė jau tęsia­si pen­ke­rius me­tus, ta­ čiau eko­no­mi­ka ne­ro­do jo­ kių il­ga­lai­kio at­si­ga­vi­mo ar gerė­ji­mo per­spek­tyvų. At­ro­do, kad si­tua­ci­ja ei­na tik blo­gyn, ir vi­si ro­

dik­liai tai pa­tvir­ti­na: re­kor­di­nis ne­ dar­bas, bankų bank­ro­tai, po­li­tinė Eu­ro­pos sui­rutė. Lyg to būtų ma­ ža, ma­to­me Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se tvy­ran­čią įtampą tarp Iz­rae­lio ir Ira­ no. Pir­ma­sis rei­ka­lau­ja ka­ro veiks­ mų, ta­čiau pa­lai­ky­mo iš JAV ne­ma­ ty­ti. Dar ži­ba­lo į eko­no­minę krizę pi­la Ki­ni­jos ir Ja­po­ni­jos konf­lik­tas dėl salų nuo­sa­vybės. Tai – pa­pil­do­ mas truk­dis ir taip tra­piems eko­no­ mi­niams san­ty­kiams vys­ty­tis. Ta­ čiau po tru­putį ima­ma kalbė­ti apie ki­to­kią eko­no­miką, apie ki­tokį so­ cia­linį su­si­ta­rimą. Nes vi­sa tai, ką da­bar ma­to­me, tėra praei­ty­je žmo­ nių su­ra­šytų su­si­ta­rimų ir tai­syk­

Nors Lie­tu­vo­je ne­ bu­vo ap­ri­bo­ta pre­ ky­ba če­kiš­kais gal­ būt nuo­din­gais stip­riai­siais al­ko­ ho­li­niais gėri­mais, di­die­ji pre­ky­bos tink­lai pa­tys ėmėsi pre­ven­cinės ini­cia­ ty­vos.

Pre­ven­ci­ja: nors Če­ki­jo­je pre­ky­ba stip­riai­siais al­ko­ho­li­niais gėri­mais

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

P

lių ne­tei­sin­go su­si­dėlio­ji­mo re­zul­ ta­tas. Bankų sis­te­ma yra nee­fek­ty­vi ir turėtų būti išar­dy­ta. Ban­kai turė­ tų būti ma­ži ir ar­čiau žmo­nių, t. y. indė­li­nin­kas turėtų ži­no­ti, kam pa­ nau­do­ja­mi jo pi­ni­gai. Taip iš­veng­ si­me tar­pi­nin­ko pro­ble­mos, kai pa­ sta­ra­sis sprend­žia, kur dau­giau­sia jis už­dirbs pel­no, o ne kur pi­ni­gai bus ge­riau­siai pa­nau­do­ti tva­riai eko­no­ mi­nei rai­dai. Taip pat ki­ta žmo­nių iš­gal­vo­ta ir am­žiaus pro­ble­mas ke­lian­ti idė­ja – va­liu­ta. Ji turėtų pa­dėti mums vyk­ dy­ti mai­nus, ta­čiau at­virkš­čiai – ji pa­ti ta­po pre­ke ir po­li­ti­ne prie­mo­ ne, o tai ken­kia vi­suo­menės ge­ro­vei.

iš da­lies at­nau­jin­ta, Lie­tu­vo­je kai ku­rie pre­ky­bos tink­lai dar ne­pre­kiau­ ja galbūt ne­sau­giu al­ko­ho­liu. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Če­kiš­kas al­ko­ho­lis – ne vi­so­se par­duo­tuvė­se Jo­li­ta Ma­žei­kienė

Če­ki­jo­je, kur nuo rugsė­jo vi­du­ rio dėl ap­si­nuo­di­ji­mo me­ta­no­liu už­terš­tais al­ko­ho­li­niais gėri­mais bu­vo įves­tas drau­di­mas pre­kiau­ti stip­riai­siais gėri­mais, nuo praei­ tos sa­vaitės pre­ky­ba jau iš da­lies at­nau­jin­ta. Vy­riau­sybė lei­do par­ da­vinė­ti ir var­to­ti gėri­mus, ku­ riuo­se al­ko­ho­lio kie­kis di­des­nis nei 20 pro­c., pa­ga­min­tus iki šių metų pra­džios. Taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti ir šie­met pa­ga­min­to al­ko­ ho­lio, ku­ris pa­žymė­tas nau­jo­mis ban­de­rolė­mis. Už­terš­to me­ta­no­liu al­ko­ho­lio ban­ga Če­ki­jo­je nu­si­nešė ma­žiau­ siai 25 žmo­nių gy­vybę. Ma­no­ma, kad Če­ki­jos rin­ko­je tebė­ra pa­sklidę apie 15 tūkst. litrų už­nuo­dytų gėrimų. Drau­di­mas pre­kiau­ti ir var­to­ ti stip­riuo­sius al­ko­ho­li­nius gėri­ mus bu­vo įves­tas ne tik Če­ki­jo­je – šiuo pa­vyzd­žiu pa­sekė Len­ki­ ja bei Slo­va­ki­ja. Lie­tu­vo­je esą to­ kio po­rei­kio ne­bu­vo, ta­čiau di­die­ji

pre­ky­bos tink­lai pa­tys ėmėsi pre­ ven­ci­jos prie­mo­nių ir kai ku­rio­se par­duo­tuvė­se vis dar ne­pre­kiau­ja­ ma če­kiš­kais stip­riai­siais al­ko­ho­li­ niais gėri­mais. Kaip in­for­ma­vo bend­rovės „Ri­ mi Lie­tu­va“ viešųjų ry­šių va­dovė Ra­min­ta Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė, iš pre­ky­bos stip­rie­ji al­ko­ho­li­niai gėri­ mai bu­vo išim­ti iš kar­to, kai tik at­ skrie­jo blo­gos ži­nios iš Če­ki­jos. „Šiuo me­tu lau­kia­me, kol tiekė­jai pa­teiks par­tijų la­bo­ra­to­ri­nius ty­ ri­mus, ku­rie įro­dys, kad gėri­mais pre­kiau­ti sau­gu“, – sakė ji. Pa­sak bend­rovės „Ri­mi Lie­tu­va“ at­stovės, pre­ky­ba taip pat bu­vo su­stab­dy­ ta Lat­vi­jos bei Es­ti­jos „Ri­mi“ par­ duo­tuvė­se. Pre­kybą če­kiš­ku al­ko­ho­liu su­ stabdęs ir pre­ky­bos tink­las „Ma­ xi­ma“. „Iš Če­ki­jos im­por­tuotų spi­ri­ti­nių gėrimų tu­ri­me tik ke­ lis, bet jais ne­pre­kiau­ja­me iki šiol. Šiuos gėri­mus į len­ty­nas grąžin­ si­me, kai paaiškės ap­si­nuo­di­ji­mo al­ko­ho­liu prie­žas­tys“, – sakė Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čienė, bend­rovės „Ma­

xi­ma LT“ at­stovė ry­šiams su vi­ suo­me­ne. Pre­ky­bos tink­lai „Nor­fa“ ir „Iki“ jau at­nau­ji­no pre­kybą če­kiš­kais al­ ko­ho­li­niais gėri­mais. „Pre­kiau­ja­me tik vie­nu če­kiš­ku stip­riuo­ju gėri­ mu. Jo ga­min­to­jai vos pa­si­rod­žius in­for­ma­ci­jai apie če­kišką al­ko­holį at­siuntė vi­sas ga­ran­ti­jas ir įro­dy­ mus, kad jų pro­duk­ci­ja yra ko­ky­ biš­ka ir pa­ti­ki­ma“, – sakė pre­ky­bos tink­lo „Iki“ Viešųjų ry­šių de­par­ta­ men­to va­do­vas Val­das Lo­pe­ta. Da­riaus Ry­liš­kio, pre­ky­bos tink­ lo „Nor­fa“ at­sto­vo spau­dai tei­gi­mu, bu­vo at­lik­ti gėrimų la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai, kad būtų pa­tik­rin­tas ir pa­ tvir­tin­tas minėtų pre­kių sau­gu­mas. „Ty­ri­mai jo­kių blo­gy­bių ne­parodė, pre­ky­ba at­nau­jin­ta“, – sakė jis. Pre­ky­bi­ninkų tei­gi­mu, če­kiškų stip­riųjų al­ko­ho­li­nių gėrimų par­ da­vi­mas pa­sta­ro­sio­mis sa­vaitė­ mis Lie­tu­vo­je ne­su­mažė­jo. Esą ne­saugūs var­to­ti če­kiš­ki al­ko­ho­ li­niai gėri­mai ne­pa­kenkė ir kitų ša­lių ga­min­tojų al­ko­ho­li­nių gėri­ mų par­da­vi­mui.

Mo­kes­čių idė­ja bu­vo ska­tin­ti so­cia­ linę ly­gybę – paim­ti dalį iš­tek­lių iš jų dau­giau tu­rin­čių ir juos pa­skirs­ ty­ti tiems, ku­rie dėl įvai­rių ap­lin­ky­ bių (la­bai daž­nai – at­si­tik­ti­numų) ne­su­gebė­jo jų tiek su­kaup­ti. Ta­čiau at­virkš­čiai – šian­dien ma­to­me, kad ap­mo­kes­ti­na­mas var­to­ji­mas ir dar­ bo vietų kūri­mas, ma­ži­na­mos pen­ si­jos ir so­cia­linės iš­mo­kos pa­žeid­žia­miau­siems sluoks­niams. O apie stam­bio­jo vers­lo ir ka­pi­ta­lo ap­mo­ kes­ti­nimą kal­ba­ma kaip apie šun­ dak­ta­rystę. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jie yra did­žiau­si po­li­tikų fi­nan­suo­ to­jai ir jie kont­ro­liuo­ja mūsų įsi­ vaiz­duo­ja­mus „lais­vus“ ir de­mok­

ra­tiš­kais prin­ci­pais be­si­re­mian­čius po­li­ti­kus. Stam­bu­sis ka­pi­ta­las ga­ li grei­tai per­kel­ti sa­vo pi­ni­gus į ki­ tą šalį, o tai yra dar vie­nas šan­ta­žo me­to­das, ku­riuo la­bai leng­vai ga­ li­ma pa­veik­ti po­li­tinį „elitą“ ap­ mo­kes­tin­ti ne­tur­tin­gus ir su­bsi­di­ juo­ti stambųjį ka­pi­talą. Po tru­putį apie šią am­žius vyk­dytą de­mok­ra­ tinę ap­ga­vystę žmonės ima su­pras­ ti – pie­tinė­se vals­tybė­se vyks­ta aiš­ kus pa­si­prie­ši­ni­mas, kad pa­pras­ti žmo­nės ne­būtų pa­vers­ti prie­mo­ne stam­bio­jo ka­pi­ta­lo ir fi­nansų kong­ lo­me­ratų žai­di­muo­se. Juk sis­te­ma eg­zis­tuo­ja tol, kol žmonės ją pri­ pažįs­ta.

8

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

pasaulis Lin­ki ­ ra­mybės

Kra­to­si ­ ato­mi­nių

Lo­ja­listų ­ pa­ra­das

Gru­zi­jos pa­triar­chas ka­ta­li­kas Ili­ja II iš­reiškė viltį, kad par­la­ men­to rin­ki­mai jo ša­ly­je ne­bus su­klas­to­ti ir vyks tai­kiai bei ra­ miai. Pa­sak jo, „to­kio su­dėtin­ go pa­si­ren­gi­mo rin­ki­mams nie­ ka­da ne­bu­vo, ir tai ro­do did­ žiulę šių rin­kimų svarbą“. Ili­ja II taip pat pa­ra­gi­no vi­sus gru­zi­ nus da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Ja­po­ni­jos pra­monės mi­nist­ras Yu­kio Eda­no pa­reiškė, kad jo ša­lis pri­va­lo at­si­sa­ky­ti ato­mi­ nių elekt­ri­nių, nes jos ke­lia di­ delę grėsmę seis­miš­kai ak­ty­ viuo­se ša­lies re­gio­nuo­se. Pa­ reigū­nas pa­brėžė, kad dau­giau dėme­sio tu­ri būti ski­ria­ma at­ si­nau­ji­nan­tiems ener­gi­jos šal­ ti­niams.

Maž­daug 30 tūkst. pro­bri­tiškų ju­nio­nistų žy­gia­vo per Bel­fastą pa­minė­da­mi svar­baus is­to­ri­ nio įvy­kio – Ai­ri­jos pa­da­li­ji­mo – 100-ąsias me­ti­nes. De­monst­ ra­ci­ja – vie­nas did­žiau­sių ka­da nors Bel­fas­te įvy­ku­sių lo­ja­listų pa­radų – pra­ėjo tai­kiai, nors bu­ vo nuo­gąsta­vimų dėl ga­limų su­ si­rėmimų su ka­ta­likų ma­žu­ma.

Krau­pi sta­tis­ti­ka Af­ga­nis­ta­ne šį sa­vait­galį JAV ka­rinės pa­jėgos ne­te­ko dutūks­ tan­to­jo ka­rio. Ame­ri­kie­tis ka­rys ir ci­vi­lis kont­rak­ti­nin­kas žu­vo per iš­puolį Rytų Af­ga­nis­ta­ne.

Iš­puo­lis bu­vo įvyk­dy­tas šeš­ta­ dienį, po to, kai JAV pa­skelbė, kad bend­ros su af­ganų pa­jėgo­ mis ope­ra­ci­jos grįžta į nor­ma­ lias vėžes. Bend­ros ka­rinės ope­ ra­ci­jos bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­tos prie­š dvi sa­vai­tes pa­daugė­jus iš­ puo­lių, kai NA­TO ka­rius už­puo­ lė į Af­ga­nis­ta­no sau­gu­mo pa­ jėgas įsisk­verbę su­kilė­liai. Šie­met per va­di­namą­sias sa­ viš­kių ata­kas Af­ga­nis­ta­ne jau žu­vo ma­žiau­siai 52 NA­TO ka­ riai, dau­giau­sia iš JAV. Praė­ju­siais me­tais per „sa­ viš­kių“ iš­puo­lius žu­vo 35 NA­TO ka­riai. Af­ga­nis­ta­ne nuo 2001 m. JAV ka­rinės pa­jėgos ne­te­ko jau 2 tūkst. ka­rių. Britų pa­jėgos, ant­ ros pa­gal dydį Af­ga­nis­ta­ne, – 433 ka­rių. Tie­sa, kai ku­rios ne­vy­riau­sy­ binės or­ga­ni­za­ci­jos tei­gia, kad ofi­cia­li sta­tis­ti­ka nea­ti­tin­ka tik­ rovės. Pa­sak jų, žu­vu­sių ame­ri­ kie­čių yra apie 2,1 tūkst. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: Ira­ke JAV ka­rinės pa­ jėgos ne­te­ko 4,4 tūkst. ka­rių. Iš vi­so NA­TO ša­lys Af­ga­nis­ ta­ne ne­te­ko 1,066 tūkst. ka­rių. Ci­vi­lių aukų skai­čius sie­kia apie 20 tūkst., nors nėra tiks­liai ži­ no­mas. Dar 10 tūkst. žmo­nių ne­te­ko Af­ga­nis­ta­no sau­gu­mo pa­jėgos, o apie Ta­li­ba­no ar kitų su­kilė­lių nuo­sto­lius in­for­ma­ci­jos nėra. Kaip nu­ro­do­ma ra­por­te, ku­ rį pa­rengė ne­vy­riau­sy­binė or­ ga­ni­za­ci­ja „Broo­kings Ins­ti­tu­ tion“, 40,2 pro­c. ame­ri­kie­čių ka­rių Af­ga­nis­ta­ne žu­vo spro­gus bom­boms, o 30,3 pro­c. – per su­si­šau­dy­mus. 17,6 tūkst. ka­rių bu­vo su­žeis­ti. NA­TO iš Af­ga­nis­ta­no pla­nuo­ja pa­si­trauk­ti 2014 m. Ta­čiau da­lis ka­rių liks ša­ly­je, kad ap­mo­kytų Af­ga­nis­ta­no ka­rius ir da­ly­vautų spe­cia­lio­se ope­ra­ci­jo­se.

2

F.Hol­lan­de’as už­mi­go ant laurų? Į Prancū­zi­jos pre­zi­den­to po­stą jis įsi­veržė su trenks­mu išs­tum­ da­mas Ni­co­las Sar­ko­zy. Ta­čiau kol kas Fran­çois Hol­lan­de’ui ap­ klau­sos ne­pa­lan­kios. Ša­ly­je pro­blemų daug ir joms išspręs­ti rei­kia lai­ko. Ta­čiau ar prancū­zai to lai­ko sa­vo va­do­vui duos? Nuo­tai­kos pra­stėja

3 mln. prancūzų ne­tu­ri dar­bo, eko­ no­mi­ka įspūdin­gai neau­ga, o ša­lies gy­ven­tojų nuo­tai­ka bjūra. Net 68 pro­c. Prancū­zi­jos gy­ven­ tojų, kaip ro­do ap­klau­sos, ma­no, kad atei­ty­je rei­ka­lai tik blogės. As­ me­ni­nis F.Hol­lan­de’o po­pu­lia­ru­ mas nu­kri­to apie 11 pro­c. Tai­gi, dar­bo Eli­zie­jaus rūmuo­se pra­džia F.Hol­lan­de’ui – ne­ko­kia. Ar ga­li nau­jai iš­rink­tas ša­lies va­ do­vas per ke­lis mėne­sius viską pa­ keis­ti? Ži­no­ma, kad ne. F.Hol­lan­de’as ne sykį sakė, jog jam rei­kia po­ros metų, kad rinkė­ jai ma­tytų po­ky­čius, ku­riuos jis žadė­jo. Ta­čiau prancū­zai juo­kia­si, kad pre­zi­den­to rin­kimų šūkis bu­ vo ne „Po­ky­čiai per dve­jus me­tus“ (pranc. – „Le Chan­ge­ment dans deux ans“), o „Po­ky­čiai da­bar“ (pranc – „Le Chan­ge­ment – c’est main­te­nant!“). „Prancū­zams at­ro­do, kad jis švais­to laiką, – pa­brėžė Ma­rie Ève Ma­loui­nes, „Fran­ce In­fo“ ra­di­jo po­li­ti­kos skil­ties ap­žval­gi­ninkė ir F.Hol­lan­de’o biog­ra­fi­jos au­torė. – Ma­to­te, va­sarą bu­vo ne­ma­žai blo­

gų ži­nių, o pre­zi­den­to reak­ci­ja daž­ nai at­rodė van­gi.“ Ar dėl šios prie­žas­ties ša­lies va­ do­vas pa­na­šus į tą, ku­ris, re­gis, ne­ ke­ti­na lai­ky­tis duotų pa­žadų?

Ma­rie Ève Ma­loui­nes:

Prancū­zams ima at­ro­dy­ti, kad jis švais­to laiką. „Re­nault“ prie­š „Mer­se­des“

Per rin­kimų kam­pa­niją F.Hol­lan­ de’as žadė­jo, kad pir­miau­sia im­sis keis­ti pirm­ta­ko pen­sijų re­formą. Jis pa­žadė­jo su­kur­ti dau­giau dar­bo vietų: 10 tūkst. po­li­ci­jos, 40 tūkst. mo­ky­tojų etatų. Ta­čiau taip pat pa­reiškė, kad Prancū­zi­ja pri­va­ lo su­ma­žin­ti sa­vo biud­že­to de­fi­citą ir ap­tirp­dy­ti sko­las. Kaip jis ke­ti­na tai pa­siek­ti? Įves­ da­mas mo­kes­čius? Kri­ti­kai juo­kia­si, kad F.Hol­lan­ de’as dar kan­di­da­tuo­da­mas į ša­lies va­do­vus turė­jo rinkė­jus įspėti, kad

pa­di­dins mo­kes­čius. „Skai­ty­ki­te iš lūpų. Dau­giau mo­kes­čių!“ – iro­ni­ za­vo pre­zi­den­to kri­ti­kai, dau­giau­ sia iš de­ši­nio­sios po­li­tinės sto­ vyk­los. Jų nuo­mo­ne, būtent toks turė­jo būti F.Hol­lan­de’o šūkis. Kri­ti­kai tvir­ti­na, kad re­for­mos su­ ma­žins Prancū­zi­jos kon­ku­ren­cin­ gumą. Ta­čiau pre­zi­den­tas at­rėžė, kad sieks ap­sau­go­ti ša­lies pra­monę. Tik kaip? An­tai Prancū­zi­jos au­to­mo­ bi­lių gi­gan­tas „Peu­geot“ šią va­sarą smogė F.Hol­lan­de’ui tie­siai į pa­ šird­žius – at­lei­do per 8 tūkst. bend­ rovės dar­buo­tojų. F.Hol­lan­de’as pa­ reiškė, kad to­kie „Peu­geot“ veiks­mai – ne­priim­ti­ni, nors vėliau pa­ts pri­ pa­ži­no, kad tai – neiš­ven­gia­ma. Prancū­zi­jos au­to­mo­bi­lių pra­ monė iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­ sius lai­kus. Skir­tin­gai nei kai­mynės Vo­kie­ti­jos. Kai ku­rie net juo­kia­si, kad Prancū­ziją ir Vo­kie­tiją ge­riau­ sia ly­gin­ti žvel­giant į „Re­nault“ ir „Mer­se­des“ au­to­mo­bi­lius. Smūgis įvaizd­žiui?

Prancū­zi­jos po­li­ti­kos eks­per­tai sa­ ko, jog F.Hol­lan­de’as ne­su­gebė­ jo pa­si­nau­do­ti sa­vo pirm­ta­ko klai­

do­mis, kad laimėtų visų prancūzų meilę ir pa­ramą. Prieš pre­zi­den­to rin­ki­mus dau­ ge­lis kalbė­jo, kad prancū­zams įgri­so hy­pe­rak­ty­vu­sis N.Sar­ko­zy. Todėl Prancū­zi­jos rinkė­jai esą iš­si­ rin­ko tra­di­cinį pre­zi­dentą – komp­ ro­mi­so žmogų, ku­ris te­si pa­ža­dus. Ta­čiau, kaip sa­ko M.È.Ma­loui­ nes, žmonėms pa­ma­žu nu­si­bos­ta Mis­te­rio nor­ma­laus įvaiz­dis, kurį ku­ria ša­lies va­do­vas. Tiek N.Sar­ ko­zy, tiek F.Hol­lan­de’as ne­bu­vo ir nėra be ga­lo my­li­mi. N.Sar­ko­zy vi­suo­menės ne­ma­ lonę už­sit­raukė vos laimėjęs rin­ ki­mus, kai užuot šventęs sa­vo per­ galę su tau­ta Kon­kor­di­jos aikštė­je nu­vy­ko į Eli­zie­jaus rūmus ir juo­ se pra­mo­ga­vo su bi­čiu­liais iš vers­ lo pa­sau­lio. O F.Hol­lan­de’ui koją pa­ki­šo jo par­tnerė Valé­rie Trier­wei­ler – ji per Prancū­zi­jos par­la­men­to rin­ki­mus so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ ter“ vie­šai iš­sakė sa­vo pa­ramą vie­ nam So­cia­listų par­ti­jos kan­di­datų, ku­ris metė iššūkį F.Hol­lan­de’o bu­ vu­siai žmo­nai ir jo ke­tu­rių vaikų mo­ti­nai Ségolè­ne Royal. Šis, nors men­kas in­ci­den­tas, pa­ sak pre­zi­den­to biog­rafės M.È.Ma­ loui­nes, turė­jo ža­los nau­jo­jo ša­lies va­do­vo kruopš­čiai kur­tam ge­ro vai­ki­no įvaizd­žiui. „Galbūt dau­ge­liui prancūzų F.Hol­lan­de’as tebė­ra nor­ma­lus, ta­čiau aki­vaiz­du, kad jo draugė – ne“, – sakė M.È.Ma­loui­nes. „Deuts­che Wel­le“ inf.

BBC inf.

tūkst. karių JAV ka­rinės pa­jėgos ne­te­ko Af­ga­nis­ta­ne nuo 2001 m.

Klau­si­mas: F.Hol­lan­de’as garsė­ja kaip ra­mus po­li­ti­kas, tik ar dėl atei­ties bi­jan­tiems prancū­zams ši ša­lies va­do­vo ra­mybė pa­tin­ka?

AFP nuo­tr.

9

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Mokslas skatina uostų plėtrą Patarti uosto plėtros klausimais retai kviečiami Lietuvos mokslininkai jau pastebi rimtų klaidų užsienio ekspertų siūlymuose.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Nepatiki užsienio ekspertais

Jūrinio mokslo, studijų ir verslo reikalus koordinuojančios asociacijos „Baltijos slėnis“ direktoriumi tapęs Valentinas Greičiūnas ragino nepasikliauti vien vokiečių, danų ar olandų ekspertais. Besivystantis Klaipėdos uostas tampa konkurentu ir tokiems uostams kaip Hamburgas, Amsterdamas, Zebriugė. Šių šalių ekspertai turi interesų savų valstybių požiūriu. V.Greičiūnas siūlė daugiau tartis su savais mokslo žmonėmis. Lietuvos mokslininkai yra sukaupę daug duomenų. Juos samdo tie patys užsienio ekspertai, kurie laimi konkursus pas mus. Lietuvos mokslininkai užsienio ekspertų siūlymuose pastebi rimtų klaidų. Vilniaus universiteto profesorius Rimas Žaromskis teigė, kad didžiulis Būtingės giliavandenis uostas nustelbtų mažytį Šventosios uostą. Jis atsidurtų Būtingės uosto nešmenų akumuliacijos zonoje, būtų 100 proc. užnešamas. Nė vienas iš užsienio ekspertų to neįvertino. Lietuvos mokslininkai tai akcentavo 1995 m., kai nuo Būtingės uosto iki dabartinio senojo Šventosios uosto siūlė tiesti laivybos kanalą mažiesiems laivams. Reikės naujų susitarimų

R.Žaromskis pagyrė, kad nuolat gilinamas Klaipėdos uostas. Europoje yra pavyzdžių, kai negilinami klestėję uostai prarado reikšmę. Tai Elblingas – Lenkijoje, Greifsvaldas ir Šlezvigas – Vokietijoje, Amjėnas – Prancūzijoje, Burgasas – Bulgarijoje. Geri pavyzdžiai yra Ventspilis – Latvijoje, Muga – Estijoje, Gdanskas – Lenkijoje. Jie vystomi ir gali priimti vis didesnius laivus. Tarp pažangiųjų – ir Ryga. Arčiau Rygos įlankos pradedami perkelti didelių

Perspektyva: nuo Klaipėdos uosto kanalo pločio ir gylių ne tik laivybos kanale priklausys, kokio dydžio laivai atplauks ateityje.

gylių terminalai. Klaipėdos uostas – ieškojimų kryžkelėje. Neaišku, Būtingėje ar prie Melnragės bus giliavandenis uostas, kuris įgavo politinį atspalvį. Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas siūlė dabar tik įkalti būsimojo giliavandenio uosto kuoliukus ir palikti jį statyti ateities kartoms. V.Paulauskas yra didžiausias dabartinio Klaipėdos uosto vystymo optimistas. Jis modeliuoja, kaip į Klaipėdos uostą įvesti per 365 m ilgio „Post Panamax Plius“ laivus. Jau užsukantys 295 m ilgio konteinervežiai neseniai taip pat buvo tik svajonė. Esant 16–16,5 m gyliui ir net 150 m pločio laivybos kanalui, „Post Panamax Plius“ laivų įvedimo tikimybė, anot V.Paulausko, yra 99,7 procento. Dabar Klaipėdos uosto gylis yra 13–14,5 m. Po gilinimo laivybos kanalo gylis bus 14,5 m. Juo uostas pasinaudos menkai, nes nepradėta gilinti prie pietinės dalies krantinių. Anot V.Paulausko, nereikia stengtis viso uosto pritaikyti naujiems gyliams. Svarbu, kad didesniais gyliais, be „Klaipėdos naftos“, KLASCO, galėtų naudotis „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“

Vidmanto Matučio nuotr.

ir „Birių krovinių terminalas“. Tiek gilinimui, tiek laivybos kanalo platinimui Klaipėdos uoste yra ribos. 16–16,5 m gylis jau viršytų ribas. Inžinierius hidrotechnikas, profesorius Brunonas Gailiušis įžvelgė, kad gilinant uostą ir platinant laivybos kanalą garantijos dėl Kuršių nerijos šlaito stabilumo nebebus. Gali pradėti slinkti pietinio

Valentinas Greičiūnas ragino nepasikliauti vien vokiečių, danų ar olandų ekspertais, nes jie turi interesų savų valstybių požiūriu.

molo sutvirtinimai. Jau dabar yra nepageidaujamų pokyčių. Reikės perstatyti pietinį molą, tvirtinti Kuršių nerijos šlaitą. Kita problema – vandens pralaidumas uosto kanale. 1996 m. aplinkosaugininkų, mokslininkų, uostininkų susitarta, kad vandens pralaidumas gali didėti 10 proc. Jis jau padidėjo 9–12 proc. Būtinas

naujas susitarimas ir pralaidumą stabdančių molų, užtvarų statyba. „Klaipėdos uostas Kuršių marių nepagadino. Sūrus vanduo netgi švaresnis nei tas, kuris atiteka Nemunu“, – dėstė B.Gailiušis, tarsi akcentuodamas, kad galimi nauji susitarimai dėl pralaidumo. Bėgimas nuo blogų perspektyvų

Pagal 2010 m. Baltijos uostų reitingą, kur vertinta uostų krova, jungtys su šalimis, transporto koridorių išvystymai, Klaipėdos pozicijos aukštos: iš 36 uostų – septinta vieta. Pagal augimo tempus 2010–2030 m. Klaipėdos ir Talino uostams prognozės nepalankios. Estams – dėl šalia ststomų didelių Rusijos uostų, Klaipėdai – dėl giliavandenio uosto stokos. „Europos Komisijos perspektyviniuose uostų vystymo planuose Baltijos jūroje matoma tik šiaurinė dalis, o apie pietinę – Lietuva, Latvija, Estija – nutylėta“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto logistikos kompetencijos centro direktorius Algirdas Šakalys. Klaipėdos uostas yra sėkmingo šalies ekonomikos vystymo indikatorius. Jam turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Nors A.Šakalys yra premjero patarėjas, jis nepa-

lankiai vertino ketinimus iš uosto atimti dalį pelno, skirto vystymui. To pavyktų išvengti, jei Uosto direkcija taptų viešąja įstaiga. Iš dalies gerai, kad Klaipėdos uosto perspektyvos vertinamos nepalankiai – tai verčia pasitempti. Lietuva orientuojasi į Azijos krovinius. Per metus krovinių srautas tarp Azijos ir Europos siekia 552 mlrd. eurų. Iš tos dalies Baltijos jūros regiono uostams tenka vos 2,3 proc. Vien su konteineriniu traukiniu „Saulė“ krovinių iš Kinijos į Klaipėdą nepritrauksi. Tokių bandymų kaip „Saulė“ su Azijos šalimis jau yra net 17. Klaipėdos uoste turi vystytis krovinių skirstymo centrai – konteinerių, žemės ūkio produktų, trąšų. Daugiau investicijų būtina skirti ir laivų statybos verslui.

AB „LIETUVOS JŪRŲ LAIVININKYSTĖ“ siūlo darbą visų kategorijų mechanikams bei elektromechanikams. Daugiau informacijos adresu Malūnininkų g. 3, Klaipėda, tel. 393 194, e. paštas job@ljl.lt.

10

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

rubrika JŪRA Klaipėdos pavyzdys

Po dviejų „K“ – ir trys „K“

Žvejybos draudimas

Rygos uostą planuojama plėtoti kairiajame Daugavos upės krante nuo Vantų tilto. „Stumdamas“ tokius planus Rygos administracijoje uosto vadovas Leonidas Loginovas kalbėjo: „pasižiūrėkite į Klaipėdą – lietuviai panaudoja kiekvieną kvadratinį savo uosto centimetrą. Ir mes taip turime elgtis“.

Klaipėdoje jau buvo sėkmės nesulaukęs su Rusija, tiksliau, su Kaliningrado uostu, susietas bendradarbiavimo projektas 2K. Dabar Rusija siūlo 3K projektą – ne Lietuvai, o Estijai ir Suomijai. Suomių įlankoje tarp rusų Kronštato, estų Kundos ir suomių Kotkos planuojama paleisti keleivinį laivą.

ES siūlo įvesti devynerių metų draudimą gaudyti kai kurių rūšių žuvis ES vandenyse. Tai būtų pastaruoju metu labiausiai nykstančios žuvys – lašišos, menkės. ES žvejybos moratoriumo idėjos kūrėjai mano, kad priverstinis žvejų veiklos pristabdymas turėtų būti kompensuojamas ne iš ES, o iš žvejų lėšų.

Nepamirštami ežerų krašto jū Man, kaip žmogui, susijusiam su jūra, džiugu, kad ežerų kraštas davė Lietuvai daugybę garsių jūrininkų. Netgi dabartinis Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Kęstutis Macijauskas kilęs iš Dusetų ežero apylinkių Ignalinos rajone. Atmintis: tokį prisiminsime rokiškėną jūrų kapitoną P.Baroną.

Rimantas Ragaišis Bocmanas

Rokiškėnas – jūrų kapitonas

Tikras rokiškėnas yra jūrų kapitonas Povilas Baronas. Aš, kilęs iš Daugailių parapijos Velaikių kaimo jį laikiau kraštiečiu. Mes, jūrininkai iš Rokiškio, Utenos, Ignalinos, Zarasų, Biržų, Anykščių visada geriau suprasdavome vienas kitą. Laivuose susitikdavome kaip kraštiečiai, turėdavome ką pakalbėti apie Aukštaitijos krašto grožį, žmones. Su jūrų kapitonu P.Baronu teko darbuotis viename laive. Vidutiniu žvejybos traleriu gaudėme žuvis Šiaurės Atlante. Buvo puikus, darbštus, sumanus vadovas. Jo vadovaujamas laivas namo visada grįždavo įvykdęs žuvų sugavimo planus. Įgula didžiavosi savo kapitonu. Nuoširdaus ir gero kraštiečio jau nebėra tarp mūsų. Jūrininkai anksti pražyla, jūrų kapitonai širdyje lieka su jūros ilgesiu. P.Barono vaikystė prabėgo prie Nemunėlio upelio ir Kavoliškio dvaro tvenkinio. Gal tai ir lėmė, kad, baigęs aštuonias Rokiškio pirmosios berniukų gimnazijos klases, jaunuolis patraukė į Klaipėdą. 1954 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą – tapo laivavedžiu. Paskui prasidėjo reisai žvejybos laivais. Dirbo laivavedžiu, kapitono padėjėju, nuo 1962 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonu. Septynerius metus buvo vidutinio žvejybinio tralerio „Biržai“ kapitonas. Teko dirbti ir Afrikoje, Dakare (Senega-

las), vadovauti remonto pamaininei komandai. P.Baronas – vienas geriausių Lietuvos okeaninės žvejybos laivyno kapitonų. Ignalinos rajono jūrininkai

Iš Daugailių, kurie yra tarp Rokiškio ir Ignalinos, kilęs tolimojo plaukiojimo kapitonas Algimantas Valiukėnas. Visada prisiminsiu A.Valiukėną kaip ramaus, santūraus būdo žmogų, kuris be reikalo nekeldavo balso, neaprėkė nė vieno pavaldinio. A.Valiukėnas bandė išgelbėti Lietuvos okeaninės žvejybos laivyną. Tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos žvejybos departamento vadovu. Jam teko ir painūs „Jūra-Pescar“ įmonės Argentinoje reikalai. Anapilin išėjęs šviesaus atminimo kapitonas A.Valiukėnas buvo darbštus ir studentų mylimas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytojas. Jis parašė, o artimieji ir bendraminčiai jau po mirties pristatė išleistą vadovėlį „Laivo valdymas ir eksploatacija“. Kaip neprisiminsi Aukštaitijos krašto jūrininko iš Vyžuonių Ignalinos rajone kilusio jūrų kapitono Broniaus Černio. Pusę metų teko su juo darbuotis didžiajame žvejybos traleryje „Aukštaitija“, kuriam vadovavo B.Černius. Nuo laivo kapitono priklausė žvejybos sėkmė – jei laimikis geras – ir jūrininkų atlyginimas didesnis. O kur dar vandenynuose siaučiančios audros, kai denį užlieja penkių aukštų namo

Kraštietis: jūrų kapitonas Bronius Černius laivo vairinėje.

Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

dydžio bangos. Tokiais atvejais dažnai gelbsti tik kapitono sumanumas. B.Černiaus vadovaujamuose laivuose jausdavomės saugiai. Su jūrininkais jis visada rasdavo bendrą kalbą, susikrimtusį jūreivėlį paguosdavo, apsileidusiam ir griežtesnį žodį pasakydavo. Įgula jį labai gerbė ir mylėjo.

Dešras užmovę ant butelio ėjome per miestą – Pauliaus Širvio bute jo draugai mus, grįžusius su „trofėjais“, pasitiko plojimais.

Nepakartojamas susitikimas

Jūrininku galima laikyti ir rokiškėną poetą Paulių Širvį. Į laivyną komandiruotas kaip literatas, savo kūryba turėjęs kelti jūreivystės prestižą, jis kelerius metus plaukiojo įformintas kaip jūreivis. P.Širvys visada mielai bendraudavo su jūrininkais. Man jį „Literatų kavinėje“ Vilniuje pristatė žurnalistas Fredas Šimkus. Konjaką primenanti „Pliska“, kurią P.Širvys vadino „prieštankinėmis granatomis“, atrišo liežuvius. Įsikalbėjome, kaip kraštietį P.Širvys pakvietė į namus Vilniuje Tiltų gatvėje. Susirinko rašytojai, poetai, skambėjo dainos, P.Širvys sodriu baritonu užtrau-

kė poeto Jono Aisčio „Lopšinę“. Prisimenu, kaip P.Širvys pasikvietė mane į virtuvę, paprastai pasakė, kad baigiasi atsargos – reikia papildyti. Pajuokavau, kad reikia mesti tralą į Nerį, esame jūros žvejai, gal kas ir paklius. Apie vidurnaktį atsidūrėme prie „Dainavos“ restorano. P.Širvys liko gatvėje, o aš norėjau patekti į restorano vidų. Šveicorius manęs neįleido. Viskas pasikeitė, kai pasirodė P.Širvys. Restorano bufete nusipirkome trejetą butelių „Palangos“, porą riesčių dešros, kepalą duonos. Dešras užmovę ant butelio ėjome per miestą. P.Širvio bute jo draugai mus, grįžusius su „trofėjais“, pasitiko plojimais. Ir vėl dainos. Atsisveikinant P.Širvys stipriai vyriškai apkabino, palinkėjo laimingo plaukiojimo. Toks buvo mano pirmasis ir vienintelis susitikimas su P.Širviu Vilniuje 1968 metų vasaros naktį. Didžiavausi, kai poeto P.Širvio vardu buvo pavadintas žvejybinis laivas. Gaila, kad „ištirpo“ žvejybos laivas „P. Širvys“ lietuviškosios „pragaro prichvatizacijos“ bangose. Jūrininkai persikūnija į paukščius

Aukštaitijos kraštas davė Lietuvai daug gerų jūrininkų. Vieni jau išėjo anapilin, kiti dar plaukioja. Galima prisiminti, kad ir pirmasis žuvęs nepriklausomos Lietuvos jūrininkas buvo iš Aukštaitijos. Anykštėnas Antanas Mėlynis 1923–1925 metais mokėsi specialiai įkurtos Kauno technikos mokyklos pirmojoje Jūreivystės skyriaus laidoje. 1925–1928 metais jis kartu su kitais septyniais lietu-

viais atliko praktiką suomių mokomajame burlaivyje „Archibald Russel“. Atlanto vandenyne už 300 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Ugnies Žemės per galingą štormą bangą nusitempė jį į vandenyną nuo bušprito. Nelengva, bet romantiška jūrininko profesija, nors ją nuolat lydi pavojai. Nuo XX amžiaus pradžios ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki mūsų dienų, įskaitant ir sovietmetį, jūrose ir vandenynuose netekome per 260 jūrininkų. Jūros dugne guli tarpukario Lietuvos motorlaiviai „Neringa“, „Panevėžys“, „Kaunas“, „Nida“, „Kretinga“, „Utena“, „Marijampolė“, „Šiauliai“, vienintelis Lietuvos prieškario karo laivas „Prezidentas Smetona“. Negailestingas buvo ir tarybinis laikotarpis, ypač žvejams. Vidutinieji žvejybos traleriai skendo Atlante, mažieji – Baltijos jūroje. Ypač skaudūs 1958 metai, kai Baltijoje vienas po kito nuskendo žvejybiniai laivai su 10 ir 9 įgulos nariais. Skaudžiausia visų laikų tragedija – Lietuvos transporto laivo „Linkuva“ žūtis 2000 metų birželio 21-ąją. Užkluptas uragano Ramiajame vandenyne laivas dingo kartu su 18 jūrininkų įgula. Žuvusiems jūrininkams atminti Klaipėdoje pastatytas paminklas „Albatrosas“. Nuo seno jūrininkai tikėjo, kad jūroje žuvusiųjų sielos grįžta į krantą persikūnijusios į paukščius. Brangiausia vieta – Lietuva

Tarp jūrose ir vandenynuose žuvusių jūrininkų nedaug iš ežerų kraštų. Tai reiškia, kad jie buvo geri jū-

11

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

JŪRA Laivybos kompanijos

Laivų draudimai

Tarp 150 didžiausių pasaulio laivybos kompanijų, Europoje yra 35. Didžiausios pasaulio laivybos kompanijos yra danų „Maersk Line“, šveicarų MSC, Kinijos CSCL, COSCO, Taivano „Evergreen Line“, Singapūro APL, vokiečių „Hapag-Lloyd“, Pietų Korėjos „Hanjin“, Honkongo OOCL, japonų NYK.

ūrininkai

Bankrotai Vokietijoje

Laivybos srityje vienas pelningiausių yra draudimų verslas. Baltijos jūroje plaukiojančių 800 TEU laivų išlaidos be atlyginimų per metus siekia apie 1,4 mln. JAV dolerių. Draudimo dalis – apie 10 proc. Tanklaivių draudimo dalis sudaro 15 proc., piratų zonoje plaukiojančių laivų kyla net iki 25 proc.

Danijos laivybos kompanija „DFDS Seaways“ nutraukė dviejų ro ro tipo laivų statybos sutartis su Vokietijos laivų statybos kompanija P+S. Pagrindinis jos laivų statybos centras yra Štralzunde. Kompanija, kurioje dirba 2000 darbuotojų, turi finansinių problemų. Vokietijos valdžia ją jau rėmė 2009 metais.

Žuvų aukcionas „rengiamas“ privatizuoti? Įprastinė privatizacijos Lietuvoje schema tokia – „pastatomas“ savas direktorius, sumenkinami ekonominiai rezultatai, pripažinus, kad veikla neefektyvi – objektas pigiai parduodamas. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Atleido be motyvų

Tėviškėje: bocmanas R.Ragaišis

Vadas: flotilės admirolas K.Macijauskas.

rininkai, be reikalo nerizikuodavo laivu ir įgulomis. Bet jūrininkų gyvenimas, kur nemažai streso, sunki situacija, kai po Nepriklausomybės atkūrimo didžiulis Lietuvos žvejybos laivynas išnyko kaip rūkas, davė savo. Jūrininkai, o ypač jūrų kapitonai anksti pražyla, neišlaiko ir audrų užgrūdinti vyrai – iškeliauja į amžinojo poilsio vietą. Šiandien jau nebeturime iš ežerų kraštų kilusių garsių, jūrininkų: jau minėto rokiškėno P.Barono, daugailiškių A.Valiukėno, Viliaus Volkovo, uteniškio Algirdo Mitalo, anykštėno Stasio Šenavičiaus. Dauguma jų nebesugrįžo į gimtinę, atgulė Klaipėdoje, Lėbartų kapinėse. Kaskart užsuku prie kraštiečių jūrininkų kapų, uždegu žvakelę. Lietuvos ežerų kraštas gali didžiuotis iš jo kilusiais jūrininkais,

Vidmanto Matučio nuotr.

kurie aukštai iškėlė jūreivystės vėliavą. Ir toliau ją neša jūrų kapitonas B.Černius, daugelį metų laivo gydytoju dirbo ir uteniškis Kazimieras Garalis, jau minėtas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas iš Dusetų, taip pat dusetiškiai jūrų kapitonas Antanas ir locmanas Alfredas Braukylos, iš Igalinos krašto kilęs laivo mechanikas, jūrinių knygų leidėjas Vincentas Romas Tijūnėlis, anykštėnas upeivis Antanas Gudzevičius, iš Klevėnų (Anykščių rajonas) kilęs jūrininkas, plaukioja su didžiausiu Lietuvos laivu „Venta“, ir literatas Vytautas Apacenka. Išleidau knygos „Ko bangos nenuplovė“ antrąją dalį. Joje daug vietos skiriu jūrininkams kraštiečiams. Išvagojau jūras ir vandenynus. Pamačiau daug kraštų. Nėra gražesnės ir mielesnės vietos už tėvynę Lietuvą ir ežeringuosius mano gimtuosius kraštus.

Buvęs Žuvininkystės produktų aukciono direktorius Vaidas Marcinkėnas tikino, kad panaši schema vykdoma valstybės valdomoje bendrovėje „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. 2010 m. pabaigoje iš aukciono vadovo pareigų atleidus V.Marcinkėną, tą pačią dieną paskirtas iki tol niekam nežinomas kaunietis Mindaugas Kokoška. Kitas buvęs aukciono darbuotojas – direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rimeikis tikino, kad buvusiame jo darbo kabinete įrengtas poilsio kambarys. Jame nakvojantis iš Kauno važinėjantis naujasis aukciono direktorius. M.Rimeikis dar mina teismų slenksčius dėl atleidimo. Jis buvo atleistas 2011 metų gruodį. Nei vienas, nei kitas nesupranta motyvų, dėl kurių jie buvo atleisti. V.Marcinkėnas mano, kad atleistas už tai, jog teismuose laimėjo du ginčus dėl aukciono statybos teisėtumo prieš žemės ūkio ministrą ir vieną prieš finansų ministrę. Pašalinimas iš pareigų buvo keistas. Stebėtojų taryba pareiškė nepasitikėjimą ir atleido. Kaip gūdžiais stalinistiniais laikais – nepaaiškino netgi motyvų. „Į darbą mane buvo priėmęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pats atleisti neišdrįso, atsiuntė pavaldinius iš stebėtojų tarybos. Suprantu juos, turėjo daryti tai, ką jiems nurodė. Kitaip ir patys būtų atleisti iš darbo“, – svarstė V.Marcinkėnas. Jo nuomone, Žemės ūkio ministerijos sistemoje trūksta žmogiškumo. „Suprasčiau, jei būtų pakvietę į Vilnių ir pasakę – Žemės ūkio ministerijos politika tokia – sutinki – dirbame, nesutinki – viso gero. Būčiau bent galėjęs spręsti – Vilniui pataikauti ar žvejų bendruomenės interesus ginti“, – kalbėjo V.Marcinkėnas. Pažadas žvejams neįvykdytas

Trintis tarp Vilniaus ir buvusio Žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus V.Marcinkėno kilo ir dėl

žvejų interesų. 2010 m. vasarį pasikeitė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono statusas. Už ES pinigus pastatytas aukcionas jau galėjo keisti savininką. Buvusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė buvo pažadėjusi, kad po 2010 metų vasario aukcionas bus perduotas žvejams. Panaši žuvininkystės produktų aukcionų valdymo sistema yra daugelyje Europos šalių. Didžiausi žuvininkystės aukcionai yra Olandijoje ir Danijoje, kur juos valdo žvejai. Lenkijos Ustkos uostelyje aukcionas priklauso vietos savivaldai. „Aukciono veiklos kontrolė turėjo būti perduota žvejų bendruomenei. Jie patys nuspręstų, kada naudinga žuvis pardavinėti aukcione, kada tiesiogiai supirkėjui“, – tikino M.Rimeikis. Lietuvos žvejai Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną rengėsi perimti koncesijos pagrindu, kad aukcionas tiesiogiai tarnautų jų interesams.

Privatizavus Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną žvejams bus mokama ne rinkos diktuojama, o paties aukciono nustatyta kaina. Lietuvos žvejai yra bandę žuvis pardavinėti kitų šalių aukcionuose. Bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys prisiminė, kad pradžioje palankios kainos buvo Danijos Bornholmo salos aukcione. Kai į jį ėmė plūsti Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos žvejai, nepasitenkinimą pareiškė Danijos žvejai. Valdžia kainas sutvarkė – aukcione jas nusmukdė ir leido žuvis pristatyti visiems žvejams. Tačiau, kad Danijos žvejai nekeltų riaušių, priėmė sprendimą jiems kompensuoti beveik antra tiek, už kiek Danijos žvejai parduodavo žuvį aukcione. Ten, kur menkes plukdė žvejai iš rytų Baltijos šalių, jų kilogramas

aukcione kainavo 7 Danijos kronas (apie 3,20 Lt). Danijos dalyje iš Šiaurės jūros pusės menkės aukcione buvo supirkinėjamos po 18 Danijos kronų (apie 8,20 Lt). V.Marcinkėnas prisiminė žuvų supirkimo tvarką Lenkijos Ustkos žuvų aukcione. ES yra nustatytos penkios menkių kategorijos. Žvejai rūšiuoja žuvis pagal tas kategorijas ir plukdo į aukcioną. Ustkos aukcione žuvys būdavo perrūšiuojamos į žvejams nepalankią kategorijų dalį. Nereti atvejai, kai žvejų pristatytas kiekis aukcione sumažėdavo keliais šimtais kilogramų. Taip „išdurtas“ ne vienas žvejys. Anot V.Marcinkėno, teisybės įrodyti neįmanoma, nes žuvys jau būna parduotos. Panaši sistema ir Olandijos žuvų aukcionuose. Tik jei ten nepardavė žuvų per 72 valandas, patys žvejai privalo jas atsiimti. „Klaipėdos aukcione jau buvo ir žuvų priėmimo sistema tinkamai sudėliota, ir kainos palankios žvejams. Žvejai atplaukdavo, iškraudavo žuvis ir vėl galėjo plaukti žvejoti. Kasdien skelbdavome Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros vietų aukcionų kainas. Pas mus jos dažniausiai būdavo didžiausios“, – prisiminė V.Marcinkėnas. Problemų kildavę tik dėl ypač intensyvios žvejybos kai kuriais mėnesiais, dažniausiai gegužę. Žvejai priversdavo tiek menkių, kad perdirbėjai nebesugebėdavo apdoroti. Menkių kaina krisdavo iki trijų litų už kilogramą. „Blogai, kad žvejai nesugeba tarpusavyje susitarti. Jie turėtų žvejoti taip, kad menkių pasiūla neviršytų paklausos. Viską sureguliuoti būtų lengviau, jei aukcioną valdytų patys žvejai ir jame būtų kuriama pridėtinė vertė“, – dėstė V.Marcinkėnas. Kalba apie du pretendentus

Tai, kas bandoma daryti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione, neatitinka ES žuvininkystės nuostatų. Jos numato, kad žvejų įtaka turi didėti. „2010 metais, kai V.Marcinkėnas buvo direktorius, aukcionas gavo 166 tūkst. litų pelno. 2011 metų pirmąjį ketvirtį dar buvo 67 tūkst. litų pelnas. Šiais metais aukcionas dirba nuostolingai.

12

12

pirmADIENIS, spalio 1, 2012

JŪRA

Nacistinė „Titaniko“ versija

Vertinimai: nuomonė vienareikšmiška – privatizavus žuvų aukcioną

nukentėtų žvejai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žuvų aukcionas „rengiamas“ privatizuoti? 11 Taip teismo procese aiškino aukciono buhalterė“, – tikino M.Rimeikis. Aukciono pajamos yra 6,5 proc. parduotų žuvų kainos. Trys procentai pajamų tenka iš žvejų dalies, 3,5 proc. – iš žuvų supirkėjo dalies. Į tą dalį būdavo įtraukiamos ir kai kurios paslaugos – vanduo, žuvų iškrovimas, dėžių plovimas. „Klaipėdos aukciono pajamų dalis buvo pati mažiausia tarp Baltijos jūros aukcionų. Kitur aukcionų pajamos iš žuvų pardavimo sudaro 10, o kai kur ir 15 procentų“, – tikino V.Marcinkėnas. Jau kurį laiką dalis žvejų kalba apie tai, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną rengiamasi privatizuoti. Buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas tai neigė. Šiandien žvejai kalba apie du galimus pretendentus privatizuoti aukcioną. Vienas jų – olandų kompanija, kuri stovėjo prie Klaipėdos aukciono kūrimo ištakų. Šią kompaniją bando pritraukti viena suinteresuota Klaipėdos žvejų grupė. Olandai lankėsi Klaipėdoje, filmavo aukciono patalpas. Jų kvietimu Olandijoje lankėsi ir vienas Lietuvos žuvininkystės vadovų. Kitas žvejų įvardijamas pretendentas – su „Kauno grūdų“ grupe susijusi bendrovė. Neva, kauniečiai rinkimuose smarkiai parėmę dabartinį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir šis privalėsiantis atsidėkoti. „Dabartinis Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Mindaugas Kokoška yra susijęs su Tautvydu Barščiu. Mačiau jį medžiotojų kompanijoje, kur buvo ir T.Barštys“, – prisiminė V.Marcinkėnas. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad aukcioną buvo planuojama privatizuoti kartu su krantinėmis ir laivais, kuriuos naudoja bendrovė „Senoji Baltija“. Gauti aukcioną norėtų ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Žvejams bus tik blogiau

„Visi žvejai supranta, kad privatizavus Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną bus tik blogiau. Ir taip mažos menkių kainos dar labiau kris“, – kalbėjo A.Bargaila. V.Marcinkėno vadovaujamas Klaipėdos žuvininkystės produk-

tų aukcionas buvo parengęs planą, kaip aukcione didinti sugautų žuvų pridėtinę vertę. Buvo parengtas 20 mln. litų vertės žuvų apdorojimo aukciono patalpose cecho planas. „Visas pasaulis žuvų aukcionuose kuria pridėtinę vertę. Dabar per aukcioną parduodamos tik menkės. Mes planavome priiminėti ne tik menkes, bet ir kitų rūšių žuvis. Jas būtume skrodę, šaldę, vakuumavę po 200 gramų, pusę kilogramo ir pateikę į prekybą. Dabar maistinės žuvys „varomos“ į žuvų miltus ir tai yra nusižengimas ES nuostatoms. Miltų gamybai gali būti naudojamos tik žuvų atliekos“, – tikino V.Marcinkėnas. Anot V.Marcinkėno, dabar šviežios menkės aukcione pardavinėjamos po 4–5 litus už kilogramą. Suteikus pri-

Šiandien žvejai kalba apie du galimus pretendentus privatizuoti aukcioną. Vienas jų – olandų kompanija, kuri stovėjo prie Klaipėdos aukciono kūrimo ištakų.

dėtinę vertę, šių žuvų filė būtų parduodama po 11–12 litų už kilogramą. Žvejys, kuriam reikia pinigų, jų būtų gavęs greitai pardavus dalį menkių per aukcioną. Tam, kuris gali palaukti, už apdorotas žuvis būtų sumokėta žymiai didesnė kaina. „Projektą sužlugdė vienas žuvininkystės valdininkas. Jam pasirodė, kad aukcionas neturės iš ko grąžinti pridėtinės vertės mokesčio. Iš tiesų šaknys yra gilesnės. Prisidengus keistais aiškinimais žuvininkystės sektoriuje dėl siaurų grupių interesų žlugdomi netgi ir patys geriausi sumanymai“, – dėstė V.Marcinkėnas. Kas įvyks, jei Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas bus privatizuotas? Atsakymas vienareikšmis – žvejams bus mokama ne rinkos diktuojama, o paties aukciono nustatyta kaina. Supirkęs žuvis pigiau nei rinkos kaina, aukciono savininkas greičiausiai organizuos aukcione pridėtinės vertės kūrimo procesą. Tačiau pridėtinės vertės naudą pajus jau ne žvejai, o aukciono savininkas.

Karo metais nacistinė Vokietija grandiozinėmis pastangomis pastatė filmą „Titanikas”. Jis turėjo sugniuždyti Anglijos, kurią Vokietija rengėsi pulti, kovinę dvasią. Viskas baigėsi netgi baisiau nei tikroje 1912 metų „Titaniko“ istorijoje. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Ginklas prieš anglus

1940 metais užkariavęs didelę dalį Europos ir rengdamasis karui su Anglija, propagandos ministrui Josifui Gebelsui pasiūlius Hitleris pritarė filmo „Titanikas“ kūrimui. J.Gebelsui įdėją kurti šį filmą pakišo režisierius Heraldas Bratas. Jis turėjo tapti kino šedevru ir aplenkti visus iki tol Vokietijoje kurtus filmus. Kino filmas „Titanikas“ turėjo tapti svarbiu propagandos ginklu kovoje prieš Angliją, juodinti jos kaip didžios valstybės vardą. Beveik po 30 metų nuo katastrofos britai dar skaudžiai reagavo į tai, kas buvo susiję su „Titaniku“. Kurti filmą J.Gebelsas pavedė nacistinėms idėjoms prijaučiančiam režisieriui Herbertui Zelpinui. Tam, kad filmas taptų propagandiniu užtaisu, teko iškreipti „Titaniko“ katastrofos istoriją. Nacistiniame variante ji prasideda nuo to, kad laivybos kompanijos „White Star Line“, kuriai priklausė „Titanikas“, savininkas Briusas Izmėjus surinko kitus akcininkus ir jiems pranešė, kad jie po pirmojo „Titaniko“ reiso taps pasakiškai turtingi, nes jis Atlanto vandenyną kirs pasiekęs pasaulio rekordą. Jis neva sumokėjęs papildomai laivo kapitonui, kad šis nepaisytų pavojų ir visa eiga varytų „Titaniką“ į Ameriką. Tai turėjo parodyti, koks žiaurus ir nežmogiškas yra Anglijos finansinis ir verslo elitas, kuris dėl savo finansinių tikslų varo į pražūtį laivą su tūkstančiais keleivių. Pagal planą Vokietija turėjo užimti Angliją ir šios šalies gyventojams demontruoti filmą „Titanikas“, parodyti, kokios supuvusios yra jų finansinės viršūnės, kartu pristatyti nacistinę Vokietiją kaip šalį, kuri atėjo į Angliją, kad su šaknimis išrautų blogį. Gigantiški „Titaniko“ užmojai

Filmo „Titanikas“ statybos projektą propagandos ministras J.Gebelsas patvirtino 1940 metų vasarą. Filmo biudžetas sudarė iki tol nematytą 180 mln. JAV dolerių sumą. Buvo iškeltas tikslas šiuo filmu ne tik apjuodinti Angliją, bet ir pralenkti visus iki tol Holivude kurtus filmus. Filmą planuota parodyti an-

Istorija: nacių sukurto filmo „Titanikas“ afiša.

glams, kai bus užimta Anglija, tačiau to padaryti nacistinei Vokietijai nepavyko. Bombarduojama Anglija atsilaikė prieš nacių aviaciją ir nepasidavė. „Titaniko“ kūrimo pradžia ilgai užsitęsė. Gigantomanijos apsėstas režisierius pareikalavo devynių didžiulių „Titaniko“ interjero dekoracijų komplektų, natūralaus „Titaniko“ dydžio laivo modelio, šešių metrų ilgio „Titaniko“ maketo, kuris būtų naudojamas scenoms, kai laivas skęsta, filmuoti. Karo metais įvykdyti tokius režisieriaus norus nebuvo lengva. Tačiau J.Gebelsas rėmė režisierių ir ėmėsi vykdyti tai, ko jis prašė. Johanistalio studijoje Berlyne įrengiamos dekoracijos, pastatomas natūralaus dydžio „Titaniko“ modelis. Filmas pradedamas kurti 1942 metų vasarį. Problemos prasidėjo filmuojant „Titaniko“ skendimo scenas. Tai daroma Šarmiutcelio ežere rytinėje Berlyno dalyje. Pasitelkus nariu bandoma paskandinti šešių metrų „Titaniko“ modelį. Scenos nepavyksta nufilmuoti įtikinamai. Režisierius paprašė, kad bendriems „Titaniko“ planams jūroje filmuoti Vokietijos laivyne būtų surastas panašus laivas. Juo tapo karinis laivas „Cap Arcona“. 1942 metų pabaigoje šis laivas atplukdomas į Gdynės uostą, kur naudojamas kaip plaukiojanti filmavimo aikštelė. Vokietijoje nedrįso rodyti

Filmo „Titanikas“ nacistinė versija buvo nufilmuota ir sumontuota 1942 metų spalį. Kol buvo kuriamas filmas, į karo verpetą įsukta Vokietija pasikeitė. Ji pralaimėjo mūšį prie Stalingrado, naktimis jau bombarduojami Vokietijos miestai, sklando gandai, kad artėja Berlyno šturmas. Propagandos ministras J.Gebelsas suprato, kad naujomis sąlygomis Vokietijoje rodomas filmas „Titanikas“, kur užfiksuoti skęstančių žmonių dejonių vaizdai, bus sutiktas nepalankiai. Tai jau turėjo sąsajų su Vokietijos realybe, galėjo sėti

baimę. J.Gebelsas uždraudžia filmą „Titanikas“ rodyti Vokietijoje. Filmas mėnesį demonstruojamas tik Vokietijos užimtose Europos šalyse. Jis sulaukia susidomėjimo, tačiau J.Gebelsas filmą įvertina kaip neturintį nei meninės, nei komercinės vertės. Karo metais sukurtas ir propagandiniu užtaisu turėjęs tapti filmas „Titanikas“ Vakarų Vokietijoje buvo parodytas jau po karo – 1950 metais. Visi nacistiniai užtaisai iš šio filmo buvo iškirpti. Dublerio „Cap Arcona“ aukos

Su nacistiniu filmu „Titanikas“ netiesiogiai susijusi viena žiauri karo pabaigos istorija. 1945 metų pradžioje, kai aplink Berlyną jau glaudėsi sąjungininkų kariuomenių žiedas, gestapo vadas Henrikas Himleris ėmėsi naikinti nacių karinių nuskaltimų pėdsakus. Iš įvairių nacių koncentracijos stovyklų į Baltijos jūros uostamiestį Noištatą buvo atgabenta penki tūkstančiai belaisvių. Jie buvo susodinti į karinį laivą „Cap Arcona“, kuris buvo „Titaniko“ dubleriu nacių filme. Laivas buvo pripildytas dujų ir sprogmenų. Belaisviai į laivą buvo suvaryti tam, kad juos sunaikintų naktimis Vokietijos pajūrį bombardavę sąjungininkų lėktuvai. Naktį į garlaivį „Cap Arcona“ susodinti „keleiviai“ išgirdo signalus apie artėjančius anglų lėktuvus. Nieko neįtariantys anglų lakūnai mėtė bombas ir ant karinio laivo. Prikrautas dujų balionų, jis greitai užsiliepsnojo. Dalis belaisvių šoko į ledinį vandenį ir plaukė į krantą. Čia jų laukė SS kareiviai su šautuvais. Iš penkių tūkstančių į laivą „Cap Arcona“ atvarytų belaisvių išsigelbėti pavyko maždaug 350 žmonių. Dalį žmonių išgelbėjo žvejai, dalis išgyveno naktinį šaudymą pakrantėje. Nepaisant to, kad dublerio aukų skaičius yra nepalyginamai didesnis nei pasaulį sukrėtusio tikrojo „Titaniko“ aukų skaičius, laivo „Cap Arcona“ ir šiandien niekas dorai nežino.

19

pirmadienis, spalio 1, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Daug ginčysitės. Paaiškės, kad kai kurie žmonės nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti pakankamai aktyvus, nes pasyvumas erzins. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgti. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena užsiimti intelektine veikla. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti gerą jūsų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt pamilsite vyresnį žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmogaus. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Vandenis (01 21–02 19). Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe griebsitės apgaulės. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių.

Orai

Lietuvoje savaitės pradžioje vyraus nešalti orai, vietomis šiek tiek palis. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais. Oro temperatūra bus apie 16 laipsnių šilumos. Antradienį vietomis prognozuojamas trumpas lietus. Naktį bus 8–11, dieną 15–17 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 1 d.

+16

Telšiai

+16

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+16

Utena

+16

7.20 18.56 11.35

275-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 91 diena. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +15 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

kokteilis Ne­leis­ki­me su­pū­ti kaš­to­nams Yra dar daik­tų, ku­r iuos šiais lai­kais ga­ li­ma gau­ti vel­tui – ne­sup­lo­jus nė cen­to. Pir­miau­sia „Kok­tei­lis“ tu­ri ome­ny­je snie­ gą, ku­rio snie­guo­tą žie­mą ga­lė­tu­me na­ mo ne­štis mai­šais, ki­bi­rais ir kt. Pa­na­šiai ir dėl da­bar kren­tan­čių kaš­to­nų. Šis ru­duo dos­n iai bars­to dyg­l iuo­t us ža­l ius ka­muo­l iu­k us – po me­d žiais jų lyg nu­s ė­t a. Rin­k i­te, žmo­nės, ne­ški­ te na­mo – jo­k ia vals­ty­bi­nė ins­t i­tu­ci­ja neat­siųs jo­k ios są­skai­tos. Spin­din­tys kaš­to­no vai­siai mums ga­ li bū­ti dau­giau nau­din­gi nei ka­muo­liu­ kai vai­kams žais­ti. Pa­t ie­ka­lai iš kaš­to­nų la­bai po­pu­lia­r ūs to­k io­se ci­vi­l i­zuo­to­se vals­ty­bė­se kaip Ja­po­ni­ja, Pran­cū­z i­ja, Ita­l i­ja. Kor­si­ko­je, pa­v yz­d žiui, iš iš­d žio­v in­t ų kaš­to­nų mil­t ų ke­pa­ma duo­na, py­ra­ gai­čiai, net da­ro­mas alus. Pran­cū­zi­jo­ je kaš­to­ną va­di­na duo­nos me­džiu, nes jo vai­siai, kol už­de­ra bul­v ių der­l ius, bu­vo pa­g rin­d i­n is var­g uo­l ių mais­tas. Juos ke­pa, iš jų ver­da­ma sriu­ba.

Šiandien

nai, pa­si­ro­do, yra ver­tin­gi.

Skal­bi­mo prie­mo­nė Skan­di­na­vi­jos ša­lys, kur kaš­to­nai taip pat yra ga­na nau­jas au­ga­las, iš kaš­to­ no vai­sių iš­mo­ko da­ry­ti pui­k ią skal­bi­ mo prie­mo­nę, o tai, kas lie­ka, su­nau­ do­ja mais­t ui. Su­mal­t us kaš­to­nų vai­ sius už­pi­la šil­tu van­de­niu su tru­pu­čiu so­dos, lai­ko pa­rą, kart­kar­tė­mis pa­mai­ šy­da­mi, pa­skui nu­sun­k ia ir gau­na pa­ čią eko­lo­g iš­k iau­sią skal­bi­mo prie­mo­ nę vil­nai ir šil­kui.

Sa­vai­tės pa­tie­ka­las Šią sa­vai­tę pri­va­lo­te pa­ra­gau­ti kaš­to­nų sriu­bos. Rei­kia tiek ne­daug: 0,5 kg kaš­to­ nų, 1 svo­g ū­no, 1 sa­lie­ro šak­nies, 0,5 stik­ li­nės grie­ti­nės, 4–5 stik­li­nių vi­rin­to van­ dens, pet­ra­žo­lių, drus­kos ir pi­pi­r ų. Pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je iš­vir­ki­te kaš­to­ nus, prieš tai įpjo­vę jų lukš­tą ašt­riu pei­ liu. Tuo­met juos iš­lukš­ten­k i­te, o bran­ duo­l ius su­t rin­k i­te ša­k u­te ir su­mai­šy­k i­ te su pjaus­ty­tais svo­gū­nais bei smul­kiai tar­kuo­ta sa­lie­ro šak­ni­mi. Vis­ką už­pil­ki­te ver­dan­čiu van­de­niu ir vėl už­vir­ki­te. Sriu­b ą pa­b ars­t y­k i­te su­s mul­k in­to­m is pet­ra­žo­lė­mis, o prieš nuim­da­mi nuo ug­ nies įdė­ki­te grie­ti­nės. Val­gy­ti karš­tą.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­ti­na klau­sia ką tik iš­te­kė­ju­sios duk­ros: – Na, kaip pir­mie­ji ta­vo ruoš­ti pie­tūs? – Nor­ma­liai. Po­ryt iš li­go­ni­nės iš­lei­džia... Čes­ka (397 719; dviem sa­vai­tėms iš­vyks­tu rink­ti kaš­to­nų, svar­bią in­for­ma­ci­ją tei­ki­te ma­no ko­le­goms. Iki)

+16

+17

Praha +11 Ryga +15 Roma +25 Sidnėjus +19 Talinas +13 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +18

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

2–8 m/s

orai klaipėdoje Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

16

14

12

5

12

16

14

12

5

rytoj

trečiadienį

17

12

teleloto

Vardai Benigna, Emanuelis, Mantas, Mintė, Remigijus, Teresė

spalio 1-ąją

Rytas

15

13

5

1904 m. Uk­rai­no­je gi­ mė vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio pia­nis­tų Vla­ di­mi­ras Ho­ro­vi­cas.

1908 m. pir­mą kar­tą pre­ ky­bo­je pa­si­ro­dė Hen­ry For­do su­kur­tas au­to­mo­ bi­lis „Ford T“. 1928 m. So­v ie­t ų Są­jun­ go­je priim­tas pir­ma­sis penk­me­čio pla­nas pra­ mo­nės ga­my­bai ir že­ mės ūkiui vys­ty­ti. 1969 m. bri­tų ir pran­cū­ zų ga­my­bos „Con­cor­de“ lėk­tu­vas per ban­do­mą­jį skry­d į virš Pran­cū­z i­jos pir­mą kar­tą vir­ši­jo gar­ so grei­tį. 1989 m. Da­ni­ja ta­po pir­

mą­ja pa­sau­lio vals­ty­be, įtei­si­nu­sia ho­mo­sek­sua­ lis­tų ve­dy­bas. 1989 m. VDR val­džia lei­ do be­veik 7000 vo­k ie­ čių pa­si­trauk­ti į Va­ka­rų Ber­ly­ną. 1992 m. Lie­tu­vo­je ta­lo­ nai ta­po lai­k i­nuo­ju pa­ grin­di­niu pi­ni­g i­niu vie­ ne­tu, o rub­l ių apy­var­ta bu­vo nu­trauk­ta. 2010 m. bū­da­mas 103 me­tų mi­rė Ki­lia­nas Hen­ nes­sy, ku­rio šei­mos pa­ var­dė yra ta­pu­si tau­raus kon­ja­ko si­no­ni­mu.

Nr. 860 2012 09 30

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (2 x 500 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 12 56 24 71 23 09 66 73 14 48 57 41 51 02 53 08 75 54 42 58 55 16 25 11 19 17 37 04 10 34 69 70 72 30 52 §§§ 35 38 61 43 68 §§ §§§ 59 01 26 45 32 §§§ §§§ §§§ 20 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0184940 „Škoda Fabia“ – 0183289

Gam­ta: mū­sų ne­ver­ti­na­mi kaš­to­

Londonas +17 Madridas +23 Maskva +11 Minskas +15 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +19 Pekinas +24

„Hyundai i20“ – 0198839 Antivirusinės programos „Kaspersky“– 023*530 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 24 d.) – Violeta Marija Staugaitienė iš Šakių rajono 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 24 d.) – Aldona Paslauskienė iš Ignalinos 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 24 d.) – Gintaras Liutkevičius iš Kauno Kvietimai į TV: 035*701, 027*152, 024*290. Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Links­my­bės: šven­tės da­ly­vius ap­tar­nau­jan­čios pa­da­vė­jos plu­ša iš pe­ties.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šven­tėje – 3,6 mln. lan­ky­to­jų Iš Miun­che­no pra­ne­ša­ma, kad šie­met alaus šven­tė­je „Ok­to­ber­ fest“ jau apsilankė apie 3,6 mln. lan­ky­to­jų.

Šven­tės ren­gė­jai ti­kė­jo­si, kad per 16 jau įpu­sė­ju­sios fe­je­ri­jos die­nų alaus pa­ra­gaus maždaug 6 mln. šio gėrimo mėgėjų, ta­čiau, spren­ džiant pa­gal pra­džią, skai­čius ga­li bū­ti ir ge­ro­kai di­des­nis. Alu­da­rių mies­to va­do­vai sa­ko, kad lan­ky­to­jai jau iš­gė­rė 3,6 mln. lit­ri­nių bo­ka­lų alaus. Vie­nas toks bo­ka­las, vo­kiš­kai va­ di­na­mas „Mass“ (sai­ku), alaus kai­ nuo­ja 9,5 eu­ro (32,8 li­to). Per­nai lan­ky­to­jai įvei­kė be­veik 8 mln. bo­ ka­lų alaus. Vie­ti­niai gy­ven­to­jai bavarai į šven­tę „Ok­to­ber­fest“ atei­na ap­si­ ren­gę tra­di­ci­niais kos­tiu­mais: vyrai dėvi odi­nes trum­pas kel­nes, o mo­ te­rys – tau­tiš­kas ryš­kias su­knias. Į Miun­che­ną su­va­žiuo­ja alaus mė­gė­jai dau­giau­sia iš Vo­kie­ti­jos, kai­my­ni­nių ša­lių, Ita­li­jos, taip pat iš JAV, Azi­jos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­ jos, Aust­ra­li­jos. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.