TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis,
Po vadinamojo kepenų skandalo neatmetama gali mybė sujungti du transplantacijos centrus. Lietuva 7p.
spalio 3 d., 2012 m. Nr. 231 (1430)
Kodėl netoli Honkongo susidūrė du keltai – mįslė. Pasaulis 9p.
diena.lt
Moterų rankinio rinktinė be pakilios nuotaikos pradės 2013 m. pasaulio čempionato atrankos varžybas. Sportas 11p.
Rinkimai žadina dosnumą
1,30 Lt
Esu pasirengęs dalyvauti procese, kiek sugebėsiu ir galėsiu, nesiruošiu slapstytis. Teisinės neliečiamybės netekęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius
2p.
Miestas
2p.
Planus stebi budri akis Viln iaus miesto sav ivaldybėje vėl pristatytus oranž inius dviračius ly di bent pora svarbių klausimų: ar tai legalus kišimasis į populiarėjančią dviračių nuomos rinką ir kiek mies to biudžetas neteks pajamų. Konku rencijos tarybos atstovai pripaž ino, kad oranž in iai dviračiai pateko į jų akiratį, tač iau tyr imo išvadų dar teks palūkėt i. Vilionės: rojų žemėje Vilniaus rajono politikai kuria ir iš biudžeto apmokėdami dalį rinkėjų išlaidų už šildymą, bet nepasidomi, remia skurstan
čius ar turtingus.
Tomo Avižinio montažas
Artėjant rinkimams Vilniaus rajone de dasi stebuklai: vyksta statybos, tvarko mos mokyklos, tiesiami keliai, gatvių žibin tai per naktis spigina ten, kur iki šiol nie kuomet nešviesdavo. Visa tai, žinoma, pri statoma kaip rajoną valdančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nuopelnas.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vėl patvirtino subsidijas
Vilniaus rajono taryba rugsėjo 26 d. vėl patvirtino subsidijas už centra lizuotai tiekiamą karštą vandenį ir šildymą. Kaip ir ankstesniais me tais, jos negalės viršyti 8 centų už kilovatvalandę. Tiek daugiausia bus kompensuojama kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo jo
pajamų ir gyvenamojo ploto, taip pat nuo šilumos tiekėjo nustatytos šilumos kainos. Kaip ir ankstesniais metais, subsidijos nebus mokamos tiesiogiai – gyventojai jų negaus į rankas. Da lį šilumai pagaminti reikalingų išlaidų savivaldybė kompensuos tiesiogiai šilumos tiekėjams. Pas tarųjų šiuo metu Vilniaus rajone yra keturi – du stambūs ir du smulkūs.
i.pepceviciute@diena.lt
Ruduo – laikas, kai baruose prasi deda pastaraisiais metais vienu populiariausių laisvalaikio leidi mo būdų tapusios protų kovos. Miestiečiai vėl lavina protą, o ba rai skaičiuoja augantį pelną. Išpopuliarėjo visoje šalyje Verslas: klientai gauna intelektualią pramogą, o barai ir protų kovų
vedėjai – uždarbį. Kartais visai nemenką.
„Paparazzi“ nuotr.
Jau tapo įprasta, kad susibūrę į ko mandas vieną vakarą per savaitę
5p.
Iš miško – sraigtasparniu
2
Protų mūšiai neša naudą ir barams Indrė Pepcevičiūtė
Miestas
Menas
vilniečiai sostinės baruose renkasi į protų mūšius. Dalyviai jau neabejo ja ir drąsiai tvirtina, kad tai nuosta bus būdas praleisti laisvalaikį: ir pro tą lavini, ir žinias pasitikrini, ir daug naujų dalykų sužinai. „Tai intelek tualus alkoholinių gėrimų vartojimas ir varžybos, kas galvoje turi daugiau nereikalingos informacijos“, – taip žaismingai apie protmūšius atsilie pia pirmoji jų turnyrus Vilniuje pra dėjusi vesti vertėja iš anglų kalbos Ina Rosenaitė.
4
13p.
Religijos simbolis sukėlė audrą Lietuvos teatro istorijoje to dar ne buvo: vienu fest ival io „Siren os“ spektakliu susirūpino ne tik Lietu vos dvasininkija, bet ir Seimas, o į gatves vakar išėj o minios protes tuotojų. Politikai menininkus ragino šlapintis į spektaklį ginančio kultū ros ministro Arūno Gelūno lėkštę, o protestuotojai tai vadino „kultūrine pedofilija“.
2
TrečiADIENIS, spalio 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Išlaisvino bokštą Prieš daugiau nei ketverius me tus komerciniams bankams už skolas įkeistas Vilniaus televizi jos bokštas jau nebėra įkeistas. Praėjusią savaitę bokšto įkeiti mas buvo išregistruotas iš Hipo tekos registro.
„Vilniaus televizijos bokštas yra ne tik strategiškai svarbus, bet ir didelę istorinę prasmę, Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės, turėjęs objektas. Buvusios Vy
Gedimino Bartuškos nuotr.
Antradienis su muzika
riausybės pritarimas tokiam san doriui buvo įvertintas prieštarin gai“, – pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdomas bokštas buvo įkeistas 2008 m. rugsėjį už mažesnę nei 100 mln. litų paskolą, kurią įmonei suteikė SEB banko ir „DnB Nord“ kon sorciumas. Tuomet bendrovė „Matinin kai“ bokštą įvertino 10 mln. litų. Pasiskolintos lėšos buvo naudo jamos skaitmeninės antžeminės televizijos signalų siuntimo ir duomenų perdavimo tinklams diegti. 326 metrų aukščio Vilniaus te levizijos bokštas įregistruotas kultūros vertybių registre. Tai yra aukščiausias pastatas Lietuvoje. Telecentras teikia antžeminės televizijos, radijo signalų siun timo paslaugas, siūlo mobilio jo interneto paslaugas „WiMax“, įmonė yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugu mui turinčių įmonių sąrašą. VD, BNS inf.
Panaikino neliečiamybę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar panaikino kandi dato į Seimo narius, sostinės vi cemero socialdemokrato Romo Adomavičiaus (nuotr.) teisinę ne liečiamybę.
Septyniems komisijos nariams buvus už ir dviem susilaikius, prok ur orų praš ym u leist a R.Adomavičių traukti baudžia mojon atsakomybėn, kitaip su varžyti jo laisvę, išskyrus jo su ėmimą. R.Adomavičius komisijos po sėdyje tvirtino, jog kaltinimai jam turi politinį pagrindą, tačiau ne prieštaravo, kad imunitetas būtų panaikintas. „Esu pasirengęs da
Gedimino Bartuškos nuotr.
lyvauti procese, kiek sugebėsiu ir galėsiu, nesiruošiu slapstytis“, – sakė R.Adomavičius ir pridūrė, kad „byla turi labai aiškų politinį pagrindą, nes iškelta likus dviem savaitėms iki rinkimų“. Į VRK dėl R.Adomavičiaus ne liečiamybės panaikinimo kreipė si prokurorai, atliekantys ikiteis minį tyrimą dėl kyšininkavimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos pro kuratūra atlieka tyrimą dėl kyši ninkavimo ir prekybos poveikiu. Įtariama, kad Vilniaus miesto vi cemeras galėjo paimti didesnį nei 32,5 tūkst. litų kyšį. Anot STT, kyšis galėjo bū ti priimtas paž ad ant paveik ti vienos Vilniaus miesto savi valdybės įmonės darbuotojus, kad šie priimtų palankų spren dimą organizuojamame 8 mln. litų vertės darbų pirkimo vieša jame konkurse. Pareigūnai praėjusį ketvirtadienį atliko kratas sostinės savivaldybė je, vicemero kabinete, Lietuvos so cialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus būstinėje ir bendrovėje „Vilniaus vandenys“. Iš R.Adoma vičiaus tuomet paimti pinigai. R.Adomavičius kaltinimus nei gia ir tvirtina, kad rasti grynieji – jo nuosavi pinigai rinkimų kam panijai.
Nors vakarykštė diena buvo ūka nota, sostinės senamiestyje vaikš tinėjantiems vilniečiams ir mies to svečiams nuotaiką skaidrino muzika. Rotušės aikštėje vyko pu čiamųjų orkestrų pasirodymas – buvo proga išvysti žygiuojantį ir grojantį Lietuvos kariuomenės or kestrą. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Rinkimai žadina Pagal naująją tvarką 1 jie, priklausomai nuo patiriamų išlaidų, gaus skirtingą
kompensaciją. Ankstesniuose interviu dienraš čiui Vilniaus rajono merė Marija Rekst tokį sprendimą yra grindu si tuo, kad daugiabučiuose gyvena daugiausia nepasiturintys asmenys. Tai, jog tarp jų gali pasitaikyti vie nas kitas turčius, merei nepasirodė pakankama, kad subsidijų tvarka būtų kaip nors koreguojama.
Jonas Vasiliauskas:
Net aš pats gavau kompensaciją už šildymą ir nežinau, ką su ja daryti. Tur būt reiks nueiti ir pa dėti merei ant stalo.
šildymą yra į balą išmetami pini gai. Dar kartą prieš ketverius me tus laimėjusi LLRA iškart ėmėsi diegti subsidijų už šildymą sistemą. Per metus šioms reikmėms savival dybės biudžete buvo ir yra skiriama apie 4 mln. litų. Tačiau, anot valdi ninkų, ne mažiau pinigų skiriama ir šilumos ūkiui modernizuoti. „2011–2012 m. atlikta 9 katilinių rekonstrukcija (Pagirių k., Kabiškių k., Nemėžio k., Kalvelių k., Kalviš kių k., Marijampolio k., Sužionių k., Nemenčinės m., Nemenčinės k.). Atliktas šilumos tinklų remon tas Avižienių k., Mažosios Riešės k., Didžiųjų Kabiškių k., Margių k., Kalvelių k., Nemėžio k., Valčiūnų k., Pagirių k., Skaidiškių k. Atlikta šilumos tinklų rekonstrukcija Bui vydiškėse ir Nemenčinėje“, – atsiųstame atsakyme į dienraščio žurnalistų klausimus savo nuopel nus vardijo rajono valdininkai. Sugebėjo apeiti
„Turbūt sutiksite, kad daugiabu čiuose gyvena ne patys turtingiau si žmonės. Neretai jie vos suduria galą su galu. Ir kas bus, jei visiškai nustosime juos remti? Taip, kaip buvo kadaise, – augs skolos, žmo nės neišsimokės. Šiuo metu kol kas matome atvirkštinį procesą“, – ti kino rajono vadovė. Džiaugiasi gerais darbais
Prieš rinkimus Vilniaus rajono sa vivaldybė skuba pasigirti ir kitais darbais. Vilniaus rajono Užsienio ryšių ir informacijos skyrius nebu vo linkęs sutikti, kad subsidijos už
Subsidijų tvarka dar pernai buvo sukėlusi Vyriausybės atstovo Vil niaus apskrityje nepasitenkinimą. Tuomet Vilniaus rajono taryba bu vo priversta tvarką keisti, bet at sisakyti jos nepanoro. Iki tol Vil niaus rajono gyventojai, nepaisant to, kokia buvo šildymo kaina ar fi nansinė padėtis, mokėjo 21 centą už kilovatvalandę. „Reaguodami į tokį ne visai gra žų Vyriausybės atstovo sprendimą šį tą keičiame. Nereaguoti negalė jome, tačiau negalėjome atsisakyti ir pagalbos žmonėms. Kainos auga, ir mes nusprendėme subsidijos ne sieti su šilumos kaina. Nustatėme
Progn ozė: kol kas Vilniaus rajono
tokie triukai, kaip kompensacijos už
subsidijos dydį – jis bus iki 8 cen tų už kilovatvalandę“, – anuomet aiškino M.Rekst. Remia net oponentus
Sprendimui subsidijuoti dalį šil dymo kainos pasipriešino tik ne gausi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicija – trys politi kai. Tačiau ir pastarieji nebalsa vo prieš, tiesiog susilaikė. Vie nas jų – Jonas Vasiliauskas – tokį
Dviračiais Rūta Grigolytė
r.grigolytė@diena.lt
Pirmadienį Vilniaus miesto savi valdybėje vėl pristatytus oranži nius dviračius lydi bent pora svar bių klausimų: ar tai legalus kišima sis į rinką ir kiek miesto biudžetas neteks pajamų.
VD, BNS inf.
Pastebėjo: dar vienas A.Zuoko bandymas kurti dviračių nuomos sis
temą vėl atsidūrė konkurencijos prievaizdų akiratyje.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Projektą užvakar pristatė savival dybės vadovai ir dviračių sistemos diegimo konkursą laimėjusi bend rovė „JCDecaux Lietuva“. Numa tyta, kad sistema bus pradėta dieg ti 2013 m. pavasarį. Tačiau gali būti, kad šis projek tas neprasprūs pro Konkurencijos tarybos filtrą. Visų pirm a, steb in a siūl om a oranžinių dviračių nuomos kaino dara. Pirmoji valanda būtų nemo kama, antra – 10 litų, toliau kiek viena kita – 15 litų. Konkurencijos
3
TrečiADIENIS, spalio 3, 2012
5p.
miestas
Lazdynų baseinas vėl kviečia vandens sporto mėgėjus.
Reikalingas takas galbūt atsiras Rūta Grigolytė Dviratininkai skundžiasi neran dantys, kaip nusigauti nuo Oslo gatvės iki Gariūnų gatvės dvira čių tako.
dosnumą
Išlaidos šildymui Per trejus metus, kiek galioja subsi dijų už šildymą tvarka, Vilniaus ra jono sav ivaldybė šioms reikmėms išleido per 14 mln. litų. Be to, kasmet apie 1 mln. litų skiriama subsidijoms už karštą vandenį. 2009 m.
3,5 mln. litų
2010 m.
5,2 mln. litų
2011 m.
5,5 mln. litų
2012 m.
4 mln.litų (planuojama)
Iki Gariūnų gatvės dviračių tako, dviračių mėgėjų teigimu, nuo Os lo gatvės nėra nei dviračių ar pės čiųjų takų, nei platesnės asfaltuo tos šalikelės. Be to, Gariūnų gatvės dviračių takas nesujungtas su ap linkkelio dviračių taku. Gariūnų gatvės rekonstrukcija buvo pradėta 2011-ųjų lapkritį. Rekonstrukcija apima gatvės važiuojamosios dalies dangos at naujinimą, lietaus nuotekų tink
lo įrengimą, gatvės bortų, dan gos dviračių takams su pagrindais įrengimą, gatvės apšvietimo su tvarkymą ir kt. Projekto darbų vertė siekia 34 mln. litų. Darbus, kaip anksčiau skelbta, planuojama baigti apie 2012 m. spalio 31 d. Tačiau savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atsto vo atsakyme teigiama, kad dvi račių takas dar tik planuojamas. „Toks dviračių takas yra pla nuojamas, nes poreikis sujungti Gariūnų ir Oslo gatves yra. Šį taką taip pat ketinama įtraukti į ren giamą miesto dviračių takų spe cialųjį planą“, – aiškino „Vilniaus plano“ GIS skyriaus vedėjas Al vydas Karalius.
Keičiasi gyventojų sudėtis
Naujausio surašymo duomenimis, Vilniaus rajone, viename iš ne daugelio, gyventojų skaičius ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo – 7 proc. Tai, anot J.Vasiliausko, gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. „Tie 7 proc. daugiausia lietuviš kos šeimos ir jie jau neapsigaus. Tokie dalykai kaip kompensaci jos, apšvietimas gatvėse, pašal pos leidžiantiems vaikus į lenkiš gyventojai ir toliau balsuoja už LLRA, bet, rajonui vis labiau lietuviškėjant, kas mokyklas lietuvių, priešingai šildymą, gali nebeveikti. Vytauto Petriko nuotr. nei senųjų vietos gyventojų, nepa veiks“, – dėstė pašnekovas. sprendimą aiškino kaip savotišką sios partijos būdų pritraukti rin Tai, kad lietuvių socialinė para opozicijos protestą. „Mes bandė kėjų balsų. ma neveikia, supranta ir pati rajo me juos perkalbėti, tačiau nieko „Jie balsų bando pritraukti įvai no valdžia. Todėl rajonai, kuriuose nesugebėjome įrodyti. Supranta riais būdais. Žinoma, dabar tik Sei gyvena daugiau lietuvių, rūpesčio me, kad kaip opozicija esame labai mo rinkimai, o ne savivaldybių, ir sulaukia mažiau. menki ir nieko negalime padaryti. jie taip nesistengia, kaip stengia „Štai pažiūrėkite, kaip sutvar Todėl tiesiog pasirinkome tokios si prieš savivaldybių rinkimus, bet kytos gatvės ir apšvietimas Buivyformos protestą – susilaikyti nuo triukai lieka tie patys. Net aš pats džiuose, nes ten vien LLRA rinkė balsavimo“, – teigė dienraščio pa gavau kompensaciją už šildymą ir jai, kurie už juos nuolat balsuoja. O šnekovas. nežinau, ką su ja daryti. Turbūt štai Zujūnuose, kur gerokai dau Pasak J.Vasiliausko, subsidijos reiks nueiti ir padėti merei ant sta giau lietuvių, viskas apleista“, – už šildymą – vienas iš valdančio lo“, – svarstė J.Vasiliauskas. palygino opozicijos atstovas.
– ant to paties grėblio tarybos specialistų klausta, ar sa vivaldybė nepiktnaudžiauja pa dėtimi, kai siūlo nemokamą pa slaugą kartu su įmone, šiuo atveju – „JCDecaux Lietuva“? Iš miesto mero atsakymų aišku, kad mies to verslininkų – vis gausėjančių privačių dviračių nuomos punk tų savininkų – interesai bus apei ti, oranžinius dviračius paskel biant viešojo transporto dalimi. Tačiau ar tai įmanomas ir lega lus būdas? Konkurencijos tarybos atstovai pripažino, kad oranžiniai dviračiai pateko į jų akiratį, tačiau tyrimo iš vadų dar teks palūkėti. Šiuo metu Konkurencijos taryba taip pat atlieka tyrimą dėl Vilniaus savivaldybės tarybos 2007 m. va sario 14 d. priimto sprendimo, ku riuo bendrovei „JCDecaux Lietu va“ buvo suteikta teisė reklamuoti projektą „Vilnius – Europos kultū
ros sostinė 2009“ ant lauko rekla mos įrenginių užsienio šalyse.
Privačių dviračių nuomos punktų sa vininkų interesai bus apeiti, oranži nius dviračius pa skelbiant viešojo transporto dalimi. „Atliekant šį tyrimą taip pat nagrinėjama informacija apie dvi račių nuomos sistemą, tačiau išva dos dar nepadarytos, todėl daugiau pakomentuoti šios problemos ne galime“, – „Vilniaus dienai“ teigė Konkurencijos tarybos atstovai. Projekto propaguotojams kar tojant, jog miestiečiams dviračiai
nieko nekainuos, preliminariai galima paskaičiuoti, kiek miesto biudžetas negaus pajamų: bend rovė dviračių sistemą įrengs mai nais į pajamas už reklamos plotus. Per 2011-uosius bendrovė „JCDecaux Lietuva“ į miesto biudžetą už reklamos plotus sumokėjo 480 tūkst. litų. Kiek įmonė nesumokės rinkliavų prasidėjus oranžinių dviračių pro jektui, bendrovės vadovė tikina neskaičiavusi. „Sunku pasakyti, kiek būtų nesu mokėta pajamų į miesto biudžetą, nes įmonė turi teisę sumažinti rek lamos plotų skaičių, atitinkamai ne belieka prievolės mokėti reklamos mokesčių. Dviračių projekto vertės suma, tenkanti vieniems metams, yra 1,6 mln. litų. Šis įsipareigojimas truks 15 metų“, – sakė bendrovės „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žane ta Fomova.
Pamiršo: Oslo gatvė rekonstruota prieš porą metų, tačiau apie dvi
ratininkus pagalvota nebuvo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
miestas
trečiADIENIS, spalio 3, 2012
13p.
A.Švėgždos vardo piešinių konkursas menininkus skatins mąstyti.
Protų mūšiai neša naudą ir barams Tačiau naudą iš prot1 mūšių gauna ne tik jų dalyviai. Barai taip pat skaičiuo
ja didėjantį pelną. Pirmą protų kovų turnyrą prieš trejus su puse metų I.Rosenaitė surengė sostinės bare „Misteri ja“. „Pirmiausia man pačiai labai patinka tokie žaidimai, žinojau, kad tokia pramoga egzistuoja pa saulyje, buvo galima pabandyti ir pas mus“, – sakė I.Rosenaitė pa klausta, kodėl ėmėsi šio žaidimo. Jau daugelį metų protų kovose galynėjasi Vakarų Europos miestų gyventojai. Galima drąsiai teigti, kad pirmasis I.Rosenaitės bandy mas tikrai pavyko. Šią idėją perė mė daugybė kitų vedėjų – pro tų mūšius veda ir visiems puikiai pažįstami sporto komentatorius Robertas Petrauskas bei laidų ve dėjas, keliautojas Vytaras Radze vičius, ir dabar, kaip mėgsta saky ti protmūšių dalyviai, jie vyksta „ant kiekvieno kampo“. Ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. „Jie labai išsiplėtė visoje šalyje. Net sunku buvo to tikėtis, – tei gė pašnekovė. – Dabar visi daro tą patį, nieko savo nesugalvoja. Bet, matyt, jie pasiteisina, tad visi tuo pačiu ir naudojasi.“ Geriausi klientai – nuolatiniai
Protmūšių vakarą publika baruose renkasi įvairi. Tiek amžiaus, tiek išsilavinimo atžvilgiu. I.Rosenai tės teigimu, jos rengiamuose va karuose renkasi vyresni ir labai iš silavinę žmonės. „Tačiau yra įvairių protmūšių, kuriuose užduodami trečioko ly gio klausimai. Ten ir atitinka ma publika“, – sakė bare „Juoda raudona“, restorane „Old Green
House“ ir „Šarūno“ viešbučio ba re turnyrams vadovaujanti I.Ro senaitė. Pašnekovė vietas protmūšiui renkasi pati ir teigė nepastebėju si barų konkurencijos. Žaisti kar tą per savaitę į vieną ar kitą barą susirenka vidutiniškai apie šimtą žmonių, kai kur – ir daugiau. To kie skaičiai, be abejonės, turėtų kelti jų apyvartą.
Ina Rosenaitė:
Tai intelektualus al koholinių gėrimų vartojimas ir varžy bos, kas galvoje turi daugiau nereikalin gos informacijos. „Manau, kad kelia. Kita vertus, baras turi sugebėti pasiimti pini gus iš tų atėjusių šimto žmonių ir taip pat pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Jei baras nesugeba iš to užsidirbti, tai jau jo problema“, – nuomone dalijosi protų kovų vedėja. Tačiau kalbinti Vilniaus barų atstovai patvirtino, kad protmū šiai toli gražu nėra nuostolingas dalykas ir tikrai atneša pelno. „Pas mus susirenka apie du šimtus žmonių. Krepšelis, galima skaičiuoti, yra kokių dešimt litų. Be abejo, kelia apyvartą. Protmū šis tikrai pritraukia daugiau klien tų. Matot, į koncertą žmonės atei na vieną kartą, surengus kitokios tematikos koncertą, jie jau nebea teis. O čia ateina tie patys žmo nės. Kaip sakau, geriausi klien
tai yra tie, kurie kiekvieną savaitę tuo pačiu laiku ateina pas tave ir čia išleidžia pinigėlius“, – sakė šį penktadienį protų mūšių sezo ną pradėsiančio „Nesė Pramogų banko“ Vilniaus serviso vadovas Linas Ancevičius. Mažesnė apyvarta, bet yra
Kol buvo vienintelis sostinėje ren giantis protų kovas, į barą „Miste rija“ tą vakarą suplūsdavo beveik 200 žmonių. Nors dabar jų renka si beveik perpus mažiau, vadovai nesiskundžia – apyvarta, nors ne tokia didelė, vis tiek yra. „Anksčiau pas mus rinkdavo si apie 170 žmonių, dabar sulau kiame iki 100. Pajamas padidina, bet kadangi žmonių sumažėjo, ne taip efektyviai kaip anksčiau. Die nos apyvarta būna apie 50 proc. didesnė nei įprastai“, – pasako jo „Misterijos“, kurioje protmū šis šį sezoną vyksta antradieniais, bendraturtė Nomeda Rimšaitė. Kasmet atsiranda vis daugiau vietų, kuriose organizuojami protmūšiai. Viena tokių šiemet yra muzikos klubas „Tamsta“. Jie savo sezoną pradėjo rugsėjo 21 d. Klubo direktorė Ona Skernevičiūtė tei gė dar negalinti komentuoti protmūšių naudos barui, tačiau ne slėpė, kad pirmadienį, kai vyksta protų kovos, apyvarta bare ir vir tuvėje būna panaši į trečiadienio, kai vyksta koncertai. „Aišku, dar sunku spręsti, nes viskas ką tik prasidėjo, tačiau publika labai kultūringa, kaip ir ateinanti į mūsų koncertus. Žmo nės pas mus ateina klausyti mu zikos ir tą vakarą žaisti žaidimo, maistas ir gėrimai tėra patogu mo paslauga“, – sakė klubo di rektorė.
Populiaru: prieš trejus su puse metų prasidėjusios protų kovos į sostinės barus sutraukia daugybę klientų.
Domanto Umbraso (BFL) nuotr.
5
trečiADIENIS, spalio 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Virtuvės šefų olimpiada Baseinas Geriausi Lietuvos virtuvės šefai galanda peilius ir ruošia neįti kimų skonių amuniciją kelionei į Vokietiją, kur spalio 5 d. pra sidės geriausių pasaulio virtuvės šefų olimpiada – „IKA / Culi nary Olympics 2012“. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gardu: vakar surengtoje kon
ferencijoje į olimpiadą besiruo šiantys virtuvės šefai vaišino įvairiais užkandžiais: su aštuon kojais ir raudonaisiais ikrais, kre vetėmis, ančių kepenėlėmis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tiuringijos žemės sostinėje Er furte spalio 5–10 d. vyksiančią kulinarijos olimpiadą okupuos šimtai geriausių virėjų komandų iš viso pasaulio. Tarp jų bus ir Lie tuva. Šiais metais Lietuvos resto ranų vyriausiųjų virėjų ir kondi terių asociacijos (LRVVK) nariai vėl susibūrė į komandą „Amber Aliance“ ir bandys šturmuoti Er furtą savo įspūdingais patiekalais bei neišsenkančia fantazija. „Antrą kartą vykstame į pasau linę olimpiadą. Kai dalyvavome pirmą kartą, grįžome su diplo mu – užėmę ketvirtą vietą. Pas kui sužinojome, kad iki bronzos mums pritrūko vieno balo. Gali te įsivaizduoti, kaip buvo apmau du“, – sakė komandos kapitonė Aldona Gečienė. Lietuvių komanda spalio 8 d. varžysis regioninių komandų rungtyje ir ruoš didžiulį teminį stalą. Kapitonė A.Gečienė gamins banketinius vieno kąsnio užkan džius, šefė Liucija Makovska ga mins banketinį žuvies patieka lą aštuoniems asmenims, Darius Dabrovolskis – tris vegetariškus restoraninius patiekalus, Vytautas Samavičius gamins keturis pagrin dinius patiekalus. Konditerė Nata
lija Krasauskienė gamins skulptūrą iš valgomų produktų „Žaidimas su vandeniu“ ir keturis desertus. Su penkiais šefais kartu vyksta ir LR VVK asociacijos prezidentė, ko mandos vadovė Rūta Šiušienė.
Aldona Gečienė:
Ten virtuvėmis ga lėsime naudotis tik naktį, tad ruošimės naktimis. Antradienį sostinėje surengtoje konferencijoje virtuvės šefai pa pasakojo, kas jų laukia Vokietijo je. „Turėsime 3 × 3 m dydžio vir tuvės stalą, kurį reikės padengti. Viską turime atsivežti savo: in
dus, staltieses, apšvietimą, mais to produktus. Beje, ten virtuvėmis galėsime naudotis tik naktį, tad ruošimės naktimis“, – apie tai, kiek ištvermės reikalauja ruoši masis olimpiadai, pasakojo ko mandos kapitonė. Virtuvės šefų laukia sunkus iš bandymas, nes padengti stalai, kol juos vertins komisijos nariai, turės išbūti visą dieną. Tad viskas iki tol turi išlikti nepriekaištinga. Kaip tai padaryti, kasmet konkur suose Liuksemburge, Maskvoje dalyvaujantys šefai žino, tik visų subtilybių nelinkę atskleisti. Padengtą stalą komisijos na riai vertins įvairiais aspektais: es tetinę stalo išvaizdą, padengimą, apšvietimą, o svarbiausia ir dau giausia lemianti dalis, be abejonės, bus patiekalai – iš ko jie pagamin ti, kaip atrodo, kaip patiekti ir pan. Šioje kategorijoje patiekalai nera gaujami, nes jau būna prastovėję visą dieną. Labai svarbus niuan sas – ta pati sudedamoji patieka lo dalis negali kartotis kituose. Komandą konsultuoja padeda ge riausias 2010 m. Lietuvos virėjas – Deivydas Praspaliauskas. Olim piadoje dalyvaus ir kiti virtuvės meistrai – LRVVKA nariai, pano rę varžytis individualiai: Honorata Lyndo, Halina Višnevskaja, Leonard Maceikanec ir Tomas Rimydis.
Senolį iš miško gelbėjo sraigtasparniu Naktį į antradienį pasieniečių sraigtasparnio įgula surengė gel bėjimo operaciją – Širvintų rajono miške rastas ir iš jo oru išgabentas pasiklydęs 76-erių vilnietis.
Antradienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Avia cijos rinktinė gavo informaciją iš policijos apie dingusį vilnietį. 76erių vyras pirmadienį apie vidu dienį išėjo grybauti į mišką netoli Širvintų rajono Rubikonių kaimo ir negrįžo. Policijos pareigūnų ir jų kinologų bandymai rasti paklydėlį buvo nesėkmingi, todėl paprašyta pasieniečių pagalbos. Skubos tvarka iš Aviacijos bazės Trakų rajone į orą pakilo pasie
niečių sraigtasparnis „Eurocop ter“. Jau netrukus dviejų pilotų ir vieno operatoriaus įgula nusileido Širvintų rajone prie miško, kuria me dingo vyras. Čia pasieniečiai iš policijos tyrėjo gavo papildo mos informacijos apie įvykį ir ne trukus vėl kilo į orą. Buvo pradėta paieška panau dojant naktinio matymo akinius ir termovizorinę įrangą. Paaiškė jo, kad miške gyvena daug šernų ir stirnų, kuriuos tamsoje pasienie čiai nuolat fiksavo į šilumos šalti nius reaguojančia termovizorine technika. Paieška buvo atliekama skrendant daugiau kaip puskilo metrio aukštyje, tačiau aptikę ši lumos šaltinį VSAT pilotai sraig
tasparniu nusileisdavo ir iki kelių dešimčių metrų nuo žemės. Ap tikę eilinę šernų šeimynėlę, iš gąsdintų stirnų ar kitų gyvūnų, pilotai vėl kildavo į didelį aukštį didindami matymo plotą. Maždaug po 45 minutes truku sių tokių paieškų pasieniečiai be veik iš 2 kilometrų aukščio miške užfiksavo dar vieną šilumą sklei džiantį objektą. Jis buvo tankiame eglyne, todėl sraigtasparnio pilo tams teko paieškoti tinkamo kam po, kad aptiktą objektą identifi kuotų jį apžiūrėję tiesiogiai. Kai „Eurocopter“ visiškai pa kibo virš eglių viršūnių ir toks kampas buvo rastas, pasieniečiai išvydo ant žemės sėdintį, į eg
lės kamieną atsirėmusį ir kojas po savimi sulenkusį žmogų. Šis, ma tyt, išgirdo sraigtasparnio garsą, tačiau nesikėlė. Tamsoje pasie niečiai tik pamatė, kad žmogus sunkiai pakėlė ranką ir kelis kar tus pamojavo kepure. Pareigūnai suprato, kad šios vie tovės pasiekti automobiliu jų ko legoms žemėje nepavyks – miškas čia buvo tankus, o arčiausiai ei nantis keliukas, matyt, buvo išva žinėtas sunkiasvorės technikos ir apsemtas. Sraigtasparnį nutupdę nedidelėje proskynoje, du pasie niečiai nelaimėlį nunešė į jį ir par skraidino į Širvintas. Čia grybau tojas perduotas medikams. VD, BNS inf.
vėl veikia Po dviejų mėnesių pertraukos vėl veikia Lazdynų plaukimo basei nas, kuriame treniruojasi sporti ninkai, savo sveikatą stiprina spor to mėgėjai.
Lazdyn ų basein as pas tatytas Maskvos olimpinių žaidynių me tais (1980-aisiais). Vilniuje tai yra vienintelis 50 m ilgio baseinas. Po vasaros atostogų čia vėl treniruo jasi vandensvydininkai, plaukikai, savo malonumui plaukioja įvairaus amžiaus žmonės. Baseinas dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 22 val., o dalis sportinin kų, daugiausia baidarių polo entu ziastai, ateina vėliau ir kartais jame užsibūna iki vėlyvos nakties. Lazdynų baseinui nuo 2010 m. pradžios vadovauja buvęs plauki kas Artūras Praniauskas. Pasak jo, šiemet vienas pagrin dinių baseino vadovybės tikslų buvo reorganizuoti visą struktū rą, t. y. pereiti iš uždarosios akci nės bendrovės į viešąją įstaigą, kad būtų galima pasinaudoti ES struk tūrinių fondų parama. „Tas procesas ir „suvalgė“ mū sų sutaupytas lėšas, kurias kasmet kaupiame ir išleidžiame remon tui. Pasikeitė mūsų pavadinimas: iš Lazdynų laisvalaikio centro jis tapo Lazdynų baseinu“, – kalbėjo A.Praniauskas. „Per vasarą atlikome ir kai ku rių darbų: remontavome vandens cirkuliacinę sistemą, įsirengėme naują pralaidos sistemą, tobulino me žmonių apskaitos sistemą, ku ri yra būtina, esant elektroninei pralaidai. Nusipirkome papildomą programų paketą. Netrukus turė tume įsigyti plaukimo takelių ski riamąsias juostas, nes dabartinės yra senos, naudojamos gal 10 me tų“, – teigė baseino vadovas. VD, sportas.info inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
TRečiADIENIS, spalio 3, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kraujas, liejamas dėl meno Debatai: liberalcentristė N.Ribokienė ir socialdemokratas J.Olekas diskutavo portale diena.lt surengtoje konferencijoje. Gedimino Bartuškos nuotr.
Ignas Jačauskas
P
agal iau, pasibaig us ilgam nuo bodž iam lauk imui, keler iems metams skiriant visuomenę nuo skandalo, kai sost inės krant inė je išk ilo vamzdis ir du jo palydovai, menas vėl sudrebino Lietuvos padangę. Šįkart dejuoti ėmė ne skaičiuojantys meno pinigus, o katal ik iškųjų vertybių puoselė tojai ar bent jau tokiais besidedantys. Iš tie sų, faktai, kurie pasirodė viešumoje, galėjo pag rįstai suerz int i dalį dvasin inkų bend ruomenės, tur int omenyje jos konserva tyv umą (prisim ink ime, dėl kok ių, dauge lio akimis, dar menkesnių „išpuolių“ prieš rel ig in ius simbol ius suk yla musulmonų bendruomenė, o tie nepasitenk inimai ne retai virsta ir mirtį nešančiais smurto pro trūkiais). Tačiau kuo tai užkl iuvo pol it i kams? Ir kodėl, reagavus vienam, visi ėmė lipt i vien i kitiems per galvas ir siūlyt i bū tent savo rezoliucijas, raginančias „atkreip ti dėmesį, stabdyti, drausti“?
Gal nueikit ir pasižiūrėkit pa tys tą spektaklį. Tuomet galė site argumentuotai teršti nuo monėmis eterį prieš rinkimus. Karą dar pak urstė kultūros min istro pa reišk imas, kad mint ies ir sav iraiškos lais vė yra mūsų demokrat ijos pag rindas. Į šiuos jo žodž ius sureagavę konservat y vios ios stov yklos ats tovai rag ino men i nink us atl ikt i kitą demokrat išką men inę akciją – šlapint is į min istro piet us. Aišk u, tuomet juos ėmė pult i kita – liberal ioji – ar mija, tvirt inant i, jog tok ia meno cenzūra Liet uvą ket inama grąžint i į XX a. sov ie tinę praeitį, kur buvo slopinama sav iraiš ka, ret ušuotos buvo ir nuomonės, net he rojų biografijos ar nuot raukos. Šiaip, pilkame Lietuvos kasdienybės kon tekste, tok ie nuomon ių išsak ymai bei to kios reakcijos gal ir stebintų. Dabar, kai už lango vos ėmus temt i pasirodo pilnat is, o kalendor iuje paž ymėta data rodo užim tą sekmadienį, kai teks keliauti į rink imus, viskas šiek tiek aiškiau. Kaip sakoma, net ir neig iamas dėmesys, kai jo reik ia kaip oro, politikui yra pageidautinas. Tad nesvarbu, kokią poziciją užimsi, – svar bu išrėkt i ją taip, kad visi tikėtų tavo tvir tais įsit ik in imais. Kai šiuo met u atsirado tiek daug meno ekspertų, pasiryž usių ko ne biblinei kraujo aukai už menininkų nuo dėmes, aš nesiryžtu sakyti – niekinama ten kas nors ar ne, kol pats to nemačiau. Pata rimas banalus – gal nueik it ir pasiž iūrėk it pat ys tą spektaklį. Tuomet galėsite arg u ment uotai teršt i nuomonėm is eterį prieš rink imus.
„Ringe“ – apie sveikatos apsaugą
A
rtėjant Seimo rinkimams naujienų portalas diena.lt surengė pirmąjį dviejų skirtingų partijų atstovų „ringą“. Į portalo skaitytojų klau simus apie sveikatos apsaugos sistemą atsakė buvęs sveikatos apsaugos ministras socialde mokratas Juozas Olekas ir dabartinė sveikatos apsaugos viceministrė liberalcentristė Nora Ribokienė.
– Kokios jūsų atstovaujamos partijos programinės nuostatos sveikatos apsau gos srityje? N.Ribokienė: – Užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą. Jau yra patvirtinti metmenys, kokie yra sveikatos priežiūros prioritetai iki 2020 m. Esminis momentas – prevencinė sveikatos sis tema. Širdies kraujagyslių ligų profilaktika, on kologines ligos (krūties vėžio, gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktika) – šios programos jau duoda savo vaisių, todėl jas reiktų tęsti. J.Olekas: – Atkreipčiau dėmesį, kad būtina vystyti ankstyvos diagnostikos programas tam, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau. Dar vienas dalykas – paslaugų prieinamu mas. Tai neišspręsta problema. Taip pat būti na rūpintis medikų ruošimu. Dar vienas daly kas – gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis. Didžiuosiuose centruose pagerėjimų yra, bet rajonuose nei slaugytojų, nei medikų atlygi nimas netenkina. – Tiek daug buvo kalbėta apie vaistų kai nų suvienodinimą ir atpiginimą. Bet tai faktiškai nepadaryta. Kodėl? N.R.: – Nesutikčiau, kad kompensuojamųjų, receptinių vaistų kainos nesumažėjo. Turi mais duomenimis, dėl įvestų įvairių priemo nių šių vaistų kainos per pastaruosius metus sumažėjo vidutiniškai 11 proc. Buvo daromas poveikis visoms grandims: gamintojams, tiekėjams, pardavėjams, taip pat gydytojams. Visos tos priemonės davė rezultatų. Dėl įves tų naujų taisyklių žmonių kišenėse liko apie 80 mln. litų, valstybė sutaupė apie 70 mln. li tų. Tuos sutaupytus milijonus valstybė sky rė naujiems, inovatyviems vaistams, taip pat
kompensuojamųjų vaistų sąrašui praplėsti. Kalbant apie nereceptinius, nekompensuoja muosius vaistus tenka pripažinti, kad jų kai na kiek pakilo. Tačiau valstybė laikosi tokios pozicijos, kad nereceptiniai vaistai nėra gyvy biškai būtini žmogui, todėl jie nekompensuo jami ir jų kainos nereguliuojamos. J.O.: – Nematau tokio efekto dėl receptinių vaistų, kurį čia bandoma pateikti. Kaip pa cientas turiu pasakyti, kad man tenka pa stovėti eilutėje vaistinėje, kur neveikia moni toriai ar panašiai. Dar neteko matyti, kad prie monitoriaus žmogus sėdėtų ir sakytų: „Šitas man per brangus, duokite man pigesnį.“ Dėl nereceptinių – manau, Lietuvoje turime per didelį vaistinių tinklą. Jo išlaikymas kai nuoja pacientams, prisideda prie vaistų kainos.
Nora Ribokienė:
Dėl įvestų įvairių priemo nių vaistų kainos per pasta ruosius metus sumažėjo vidutiniškai 11 proc.
– Visur klesti kyšiai, be jų beveik nieko nepadarysi. Ką reikėtų daryti, kad kyšių sveikatos sistemoje neliktų? J.O.: – Kyšiai yra medicinos gėda. Bet reikė tų atskirti du dalykus – kyšį ir atsidėkojimą gydytojams. Pavyzdžiui, teatre artistams tei kiame gėlių kaip atsidėkojimo ženklą. Tačiau skaudu, kai gydytojas ar slaugytojas, kol jam nesumokėta, nė neprieina prie paciento. Tai netoleruotini dalykai. N.R.: – Matau problemą kiek kitaip: yra duo dančioji ir imančioji pusės. Abiem pusėms ir priklauso atsakomybė. Tokia tradicija atėjo iš praeities. Žmonėms atrodo, kad jeigu ką nors duos gydytojui, rezultatas bus geresnis. Tai ne teisinga samprata. Prie kiekvieno gydytojo poli cininko nepastatysi, bet sistemingai viską keis dami gausime rezultatų. Siekiame, kad paslaugų
įkainis būtų atsakingas ir realus, nes paslaugos dažnai kompensuojamos neadekvačiai. Tai gi turi atsirasti teisingas finansavimas. Antra, gydytojų bei visų medikų atlygio klausimas. – Kodėl emigruoja gydytojai? Kas mus netrukus gydys? J.O.: – Tie, kurie moka pagal naują aukštojo mokslo programą, jeigu nepakeisime tvarkos, jie ir liks patys „jautriausi“ išvykimui. Taip pat reikia sudaryti normalias darbo sąlygas ir finansavimą. Per ketverius metus medikai bu vo įstumti į sudėtingą situaciją, kai kalbama, kad sveikatos biudžetas nemažėja, bet buvo sumažintas įkainis. Tada medikas priverstas sakyti žmogui, kad jam reikia primokėti. N.R.: – Esant tokiems atlyginimams, kokie yra Lietuvoje, bus sunku išlaikyti medikus mūsų šalyje. ES sienos atviros, gydytojai renkasi, kur dirbti. Be to, pacientai gali rinktis, kur gydytis. Bet jei medikų atlygis nebus konkurencingas, Lietuva, deja, neteks daugelio gydytojų. Todėl atlygio kėlimas yra svarbiausias klausimas. Jis sietinas pirmiausia su biudžeto padėtimi. – Kokie pokyčiai buvo įvykdyti didžio siose ligoninėse, kad jos efektyviai su sidorotų su padidėjusiu pacientų srau tu, kai buvo panaikinta daug ligoninių regionuose? J.O.: – Vykdant ligoninių pertvarką kartelė iškelta per aukštai. Dalį tyrimų tikrai galima atlikti rajonuose. Tai būtų patogiau pacien tui. Visos mažesnės ligoninės dabar yra ties finansavimo riba. Beje, didesnės klinikos ne gavo didesnio finansavimo, kai į jas pradėjo vykti pacientai iš rajonų. N.R.: – Stiprinome visą sistemą: kad gydyto jas galėtų ir norėtų padėti pacientui. Be abejo, gerų norų neužtenka, ne visur yra žmogiškųjų išteklių, čia jau kita medalio pusė. Bet, ma nau, kiekvieno gyventojo poreikiai buvo pa tenkinti, čia yra faktas. O dėl didžiųjų įstai gų, reikia gerų priėmimo skyrių su atskiromis stebėjimo palatomis, kur pacientas gali būti tiek laiko, kiek reikia jo diagnostikai. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
TrečiADIENIS, spalio 3, 2012
lietuva Žvilgsnis į praeitį
Naktį praleido ligoninėje
Atskiro tyrimo nebus
Seimas priėmė įstatymą, kad kandidatai į Seimą, savivaldą ir Europos Parlamentą privalės nurodyti ne tik teistumo faktą, bet ir už ką buvo teisti. Pataisos įsigalioja nuo kitų metų. Teistu mo fakto nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
Kariuomenės vadas Arvydas Pocius naktį į antradienį ne planuotai praleido Santariškių klinikose, tačiau ištyrus svei katą grįžo į tarnybą. Anot jo atstovo spaudai, į Santariškių klinikų Kardiologijos ir angio logijos centrą 55 metų A.Po cius buvo paguldytas po pla ninės sveikatos apžiūros.
Generalinio prokuroro pava duotojo Dariaus Raulušaičio, kuris nedeklaravo, kad uošvis dirba bendrovės „Lietuvos ry tas“ Panevėžio skyriuje, elgesys „tik sustiprina ankstesnius mo tyvus dėl interesų konflikto, bet pradėti naują tyrimą nėra tiks linga“. Tai nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Skelbti ar neskelbti? Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) pranešė, kad vals tybės tarnautojų privačiųjų inte resų deklaracijų viešinimą regla mentuojantis liepą priimtas ko misijos sprendimas lieka nepa keistas.
Kivirčas: Vilniaus ir Kauno gydytojai nesusitarė, kuriame mieste esanti pacientė turėjo pirmumo teisę į ke
penų persodinimo operaciją.
„Shutterstock“ nuotr.
Du centrus gali sujungti Po vadinamojo kepenų transplantacijos skandalo neatmetama galimybė du Lie tuvoje veikiančius transplantacijos cent rus sujungti į vieną. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Mato „nesveiką konkurenciją“
„Tikėtina, kad pastarosios problem os kil o dėl nepakankam os koordinacijos, nepakankamo susi šnekėjimo, netgi savotiškos kon kurencijos tarp skirtingų transp lantacijos centrų. Galbūt tokioje nedidelėje Lietuvoje, kai sudėtin ga susikalbėti ir laikytis tam tikros nustatytos griežtos tvarkos, kaip turi būti elgiamasi tokiose situa cijose, būtų galima mąstyti apie tai, ar reikia šaliai dviejų tokių centrų“, – dienraščiui sakė svei katos apsaugos viceministrė No ra Ribokienė. Šiuo metu vienas transplanta cijos centras veikia Vilniuje, ki tas – Kaune. „Matome tam tikrą nesveiką konkurenciją tarp dviejų centrų. Būtent todėl, jeigu toliau vyktų ginčai ir tęstųsi nesusipra timai transplantacijos srityje, ir yra svarstytinas klausimas dėl vieno centro sukūrimo su stipria baze ir pakankamais žmogiškaisiais ištek liais“, – kalbėjo viceministrė. Niekas nebus baudžiamas
Viceministrė patvirtino, kad Svei katos apsaugos ministerija (SAM) gavo incidentą Kaune tyrusios komisijos išvadas. Nors komisija konstatavo, kad kepenų persodini mo operacija Kauno klinikose buvo
atlikta šiurkščiai pažeidžiant tvar ką, nepasiūlyta nieko bausti. „Komisija pateikė išvadas. Trumpai jas apibendrinant, Kauno kli nikos pažeidė tam tikras procedū ras“, – teigė N.Ribokienė. Anot jos, Lietuvoje galioja gana aiški transp lantacijos procedūra, „bet ji šiuo atveju buvo pažeista“.
Nors procedūriniai pažeidimai fiksuoti, neįvardyti aiškūs kaltininkai. Visgi viceministrė pabrėžė, kad komisijos narių nuomonė išsiskyrė diskutuojant, kas kaltas dėl pada rytų pažeidimų: „Komisija pateikė nesuderintas išvadas. Nors pro cedūriniai pažeidimai fiksuoti, ne įvardyti aiškūs kaltininkai.“ „Iš to, kokią medžiagą gavo mi nisterija, neturime jokio pagrindo skirti kam nors nuobaudą“, – pri dūrė N.Ribokienė. Tačiau, pasak jos, jeigu bus nu statyti konkretūs incidento kalti ninkai, Transplantacijos biuras tu rės galimybę juos nubausti. Pateikė kelis siūlymus
Tarpžinybinė komisija pateikė ke lis siūlymus. Vienas jų – Kauno klinikoms aiškiau reglamentuo
ti transplantacijos procesus savo įstaigoje, kitas – Transplantacijos biurui koordinuojant transplanta cijos procesus įrašyti telefoninius pokalbius. „Dar vienas gimęs pasiūlymas – kadangi komisijoje išryškėjo ne sutarimai, pasitelkti tarptautinius ekspertus toliau aiškintis šį ginčą“, – sakė viceministrė. SAM sutinka, kad turi būti to bulinama transplantacijos tvar ka Kauno klinikose ir įrašomi te lefoniniai pokalbiai, bet nemano, jog turėtų būti kviečiami tarptau tiniai ekspertai dėl tolesnio inci dento tyrimo. „Manau, kad esant tokio lygio procedūriniam pažei dimui tarptautinių ekspertų kvie timas būtų neadekvatus žingsnis“, – teigė N.Ribokienė. Eilėje laukė kita pacientė
Speciali tarpžinybinė komisija nu statė, kad būta dviejų šiurkščių pa žeidimų. „Pirmiausia, pažeista re cipiento bei donoro parinkimo tvarka. Kitas nustatytasis pažei dimas – organų paėmimas Kauno klinikose pradėtas, nesulaukus do noro ištyrimo“, – pranešė Nacio nalinis transplantacijos biuras. Bet, pasak N.Ribokienės, „spe cialistai, ekspertai nesutinka su to kiomis išvadomis“. Tyrimas dėl kepenų transplan tacijos atlikimo galbūt pažeidžiant recipiento parinkimo eilę pradėtas, kai rugsėjo 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kau no klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Na cionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vil niaus universiteto ligoninės Santa riškių klinikoms.
Bet VTEK nekomentuoja, ar lieka galioti laikinosios komisijos pirmi ninkės Elenos Vaitiekienės praėju sią savaitę pasirašytas įsakymas, kuriuo stabdomas anksčiau priim tas komisijos sprendimas dėl visų valstybės tarnautojų privačiųjų in teresų deklaracijų viešinimo. Vakar etikos sargai ketino svars tyti deklaracijų viešinimo klausimą, tačiau pranešė, kad „diskusijos ati dėtos iki tol, kol bus suformuota visos sudėties komisija ir paskirtas nuolatinis vadovas“. Komisijos narė Dalia Paulaus kaitė, paprašyta pakomentuoti šį pranešimą, sakė, kad, jos nuomo ne, „ten labai viskas aiškiai pasa kyta“: „Deklaravimo tvarka lieka nepakeista, o laikinosios pirmi ninkės įsakymas buvo „sustabdy ti tol, kol komisija priims spren dimą“. Sprendimas yra toks, kad lieka galioti sena tvarka.“
„Shutterstock“ nuotr.
Paklausta, ar tai reiškia, kad VTEK atnaujins jau paviešintų deklaracijų skelbimą, atsakė: „Atsiprašau, aš tikrai negaliu ko mentuoti.“ Šią liepą VTEK nutarė, kad vie šai turi būti skelbiami visų vals tybės tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys, išskyrus pretendentų į šią tarnybą ir opera tyvinę veiklą vykdančių asmenų. Iš viso elektroninėje erdvėje turėjo būti paskelbta maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys. Tačiau pradėjus įgyvendin ti naują tvarką, Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ji prieštarauja kitiems įstatymams. VD, BNS inf.
Europa gina „bambalius“ Europos Komisija (EK) pareiškė, kad draudimas Lietuvoje pre kiauti stipresniu nei 7,5 proc. alu mi ir sidru, supilstytu į didesnes nei 1 litro talpyklas, prieštarauja laisvam prekių judėjimui.
Lietuvos mažų alaus daryklų aso ciacija pranešė gavusi EK įmo nių ir pramonės šakų direktora to kontrolės tarnybos atsakymą į jos kreipimąsi, ar Lietuvos alko holio kontrolės įstatymo pakeiti mai atitinka ES teisę. „Sus iraš inėj us i su atsak in gom is Liet uvos inst it uc ijom is dėl priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir galimo ES teisės aktų pažeidimo EK gavo atsakymą iš Lietuvos atsakingų asm enų. Jam e pripažįstam as pažeidimas ir prisiimama atsa komybė priimti reikiamus pa keitimus, kurie atitaisys situa ciją kaip įman om a greič iau“, – EK atsakyme asociacijai rašo EK atstovas Maciejus Górka. Penkias bendroves vienijan ti asociacija kreipimesi nurodė, kad mažieji aludariai, įsigaliojus minėtiems draudimams, gali pa tirti apie 3,5 mln. litų nuostolių. Mažųjų aludarių atstovas Mantas Vaitiekūnas teigė, kad šiuos nuo stolius bendrovės patirtų, jei joms reikėtų pertvarkyti gamybos lini jas taip, kad alkoholis būtų pils
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
tomas tik į ne didesnes nei 1 lit ro talpyklas. Asociacijos pirmininkė ir „Kau no alaus“ generalinė direktorė Li na Šileikienė tikisi, kad Lietuva atsižvelgs į EK pastabas. EK taip pat atkreipė dėme sį, kad apie ketinimus keisti Al koholio kontrolės įstatymą buvo privaloma pranešti Komisijai, ta čiau ši nebuvo informuota. Pernai gruodį priimtas įstatymas numato, kad nuo 2013 m. sausio bus draudžiama alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėri mais, alkoholinius kokteilius pils tyti į didesnius nei 1 litro plastiki nius butelius ir prekiauti į tokius butelius supilstytais silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, stipres niais nei 7,5 proc. VD, BNS inf.
8
trečiadienis, spalio 3, 2012
ekonomika
Konsultacijoms – vienas numeris Radviliškyje darbą pradėjo „Sodros“ in formacijos centras, teikiantis konsultaci jas visiems Lietuvos gyventojams ir drau dėjams.
Naujovė: 1883 – trumpasis „Sodros“ numeris, kuriuo bus teikiamos
konsultacijos visais valstybinio socialinio draudimo klausimais.
R
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Tikisi geresnės kokybės
Visą informaciją apie socialinio draudimo pensijas, pašalpas, įmokas ir „Sodros“ elektronines paslaugas bus galima sužinoti vienu trumpuo ju numeriu 1883. Iki šiol konsultaci jas teikdavo visi „Sodros“ valdybos ir teritorinių skyrių specialistai ke liomis dešimtimis skirtingų nume rių. Dėl to skambinantys asmenys ne visada iš karto rasdavo reikiamą darbuotoją, kuris greitai atsakytų į rūpimą klausimą. Tad kartais ne pavykdavo išvengti nesusipratimų, informavimas užtrukdavo, žmonės neretai sutrikdavo pamatę kelias de šimtis skirtingų telefono numerių. Skambinant į „Sodros“ infor macijos centrą trumpuoju nume riu bus galima iš karto pasirinkti dominančią temą ir taip susisiek ti su tos srities konsultantu. Atsižvelgiant į asmens duome nų apsaugos reikalavimus, centre įdiegta įranga leis telefoninius po kalbius įrašyti ir vėliau perklausy ti. Be to, bus fiksuojama, per kiek laiko į skambutį atsiliepiama, kiek trunka kiekviena konsultacija, į kiek skambučių neatsakoma, ko kiais klausimais skambinama daž niausiai ir daugelis kitų duomenų. „Atsižvelgdami į tai galėsime greičiau ir tiksliau spręsti kylan čius klausimus, operatyviau at
naujinti informaciją internete, ge riau paskirstyti konsultantų darbo laiką. Taigi, esame tikri, kad nau jovė leis pagerinti paslaugų kokybę ir efektyviau išnaudoti turimus iš teklius“, – kalbėjo „Sodros“ vado vas Mindaugas Sinkevičius.
liškio mero tvirtinimu, savivaldybės investicijos greitai atsipirks. „Tie 95 tūkst. litų nėra tokie jau dideli pinigai ir jau skaičiavome, kad išlaidos šioms darbo vietoms sukurti per gyventojų pajamų mokestį atsipirks per dvejus metus“, – teigė Darius Brazys.
Rėmėsi kaimynų patirtimi
Pasirinko darbą tėvynėje
„Sodros“ direktoriaus teigimu, naujam padaliniui įsteigti Radviliš kis buvo pasirinktas neatsitiktinai: „Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje įkur ti tokį centrą gal būtų paprasčiau, bet rinkomės nedidelį miestelį, ša lia kurio būtų ir universitetas. Juk praktika rodo, kad tokį darbą nere tai renkasi jauni žmonės. Taip pat buvo svarbus patalpų klausimas, o Radviliškyje jų kaip tik buvo.“ Įkūrus informacijos centrą mies telyje atsirado 26 naujos darbo vie tos. Ilgainiui jų skaičius galės būti padidintas iki 40. „Panašūs spren dimai yra ir pas kaimynus: Latvijoje bei Lenkijoje. Pastarojoje panašus informacijos centras taip pat buvo įkurtas ne Varšuvoje ar Krokuvoje, bet mažame provincijos miestely je. Taip tikėtasi suteikti impulsą jo plėtrai. To paties sieksime ir mes“, – teigė M.Sinkevičius.
Dienraščio žurnalistų kalbintos centro darbuotojos pasakojo, kad šiam darbui buvo ruošiamos specia liai. Vienos jų iki tol dirbo „Sodroje“, kitos į šią sritį atėjo iš privačiojo sek toriaus. Buvo ir tokių, kurie turėjo panašaus darbo patirties užsienyje ir mielai pritaikė ją Radviliškyje: viena mergina iki tol yra dirbusi Didžiojoje Britanijoje, kita – skambučių cent re Švedijoje. Viena iš darbuotojų Eg lė Simaitienė papasakojo, kad iki tol dirbo privačiajame sektoriuje, tačiau atsiradus galimybei pasirinko darbą valstybės įstaigoje. „Persiorientuo ti nebuvo lengva. Galime konsultuo ti žmones iš visos Lietuvos“, – teigė E.Simaitienė.
26
Tikisi sutaupyti lėšų
žmones
Centrą įkurti „Sodrai“ iš viso kaina vo 577 tūkst. litų. Dar 95 tūkst. litų konsultantų mokymams skyrė Rad viliškio rajono savivaldybė. Radvi
jau įdarbino informacijos centras.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa
Renovuoti daugiabučiai kuria darnią aplinką Lina Jauniškė Spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama pasaulinė Būsto diena, skatinanti visuomenę atsakingiau rūpintis savo namais. Vilniaus miesto rotušėje vykusiame renginyje „Turiu būstą, kuriuo rūpinuosi ir kurį atnaujinu“ apdovanoti projektų, sėkmingiausiai prisidėjusių prie gyvenimo sąlygų miestuose gerinimo, iniciatoriai.
„Lietuvoje 9 iš 10 gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau neretai pas mus priimta labiau rūpintis vidinėmis sienomis, o mažiau dėmesio skirti aplinkai. Tikiuosi, kad nauja Būsto dienos šventimo tradicija paskatins organizacijas, švietimo ir mokslo institucijas, verslo atstovus ir kitus būsto sektoriaus dalyvius aktyviau prisidėti kuriant darnią gyvenamąją aplinką“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Būsto diena – visuomenės diena
Jurgis Vanagas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, inžinierius, architektas, urbanistas, priminė garsiąją A.H.Maslow poreikių piramidę, kurioje būstas užima antrą žmogaus poreikių lygį, iškart po pagrindinių fiziologinių poreikių. Pasak J.Vanago, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, lietuviai gyvena labai ankštai: vienam gyventojui vidutiniškai tenka 14,5 kv. m naudingojo ploto. „Pagal šį rodiklį Europoje mes lenkiame tik latvius ir lenkus. O, pavyz-
džiui, Danijoje vienam gyventojui tenka 31,8 kv. m naudingojo ploto, airiai turi pusantro karto daugiau naudingojo ploto negu mes. Skaičiuojama, jog tam, kad būtų komfortiška gyventi, Lietuvoje vienam žmogui turėtų tekti 30 kv. m naudingojo ploto“, – teigė J.Vanagas. Pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, visi mes esame būsto sektoriaus dalyviai: „Būsto diena yra visų mūsų diena. Linkiu, kad įmonių, organizacijų, bendrijų darbas būtų suprastas ir įvertintas.“ Apdovanojo bendrijas
Už sėkmingai įgyvendintus renovacijos projektus daugiausia apdovanojimų pelnė įvairių miestų daugiabučių namų bendrijos. Jų pirmininkai – Juozas Snieška (Vilniaus 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas), Aldona Ševčenko (Vilniaus 76-osios daugiabučio namo Architektų 51 savininkų bendrijos pirmininkė), Alius Lenkus (Vilniaus 473-iosios daugiabučio namo Architektų 77 savininkų bendrijos pirmininkas) ir Marija Jakutienė (Vilniaus 220-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė) – buvo pagerbti už gerą namų priežiūrą ir sėkmingai įgyvendintus modernizavimo projektus. Nominacija „Už pastangas, paramą, idėjas ir iniciatyvas kuriant darnią aplinką, sėkmingai sprendžiant socialinės sanglaudos klausimus“ buvo pagerbti Aplinkos ministerijos, savivaldybių atstovai, taip pat
gyvenviečių bendruomenės ir daugiabučių namų administratoriai. „Šių nominacijų ir apskritai Būsto dienos šventimo tikslas yra visuomenei pabrėžti būsto ir darnios gyvenamosios aplinkos aktualijas nacionaliniu ir vietos lygiu, paviešinti sėkmingiausius projektus, veiklos rezultatus ir paskatinti jų tęstinumą bei plėtrą“, – sakė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J.Antanaitis. Anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Valentino Petkūno, vienas svarbiausių darnios gyvenamosios aplinkos idėjos aspektų yra senų daugiabučių atnaujinimas ir jų energinio efektyvumo didinimas. „Nors daugiabučių tinkamos priežiūros, savalaikio jų atnaujinimo procesai Lietuvoje dar tik įsibėgėja, jau turime gerosios patirties. Tai liudija beveik pusė tūkstančio renovuotų namų, kurių gyventojai už šilumą moka mažiau ir gyvena patogiau“, – komentavo V.Petkūnas.
Skaičiai Iš viso renovuota daugiabučių
Lietuvoje – 474, Vilniaus regione – 97. Ruošia investicijų planus – 300,
Vilniaus regione – 68. Perka techninius projektus – 127,
Vilniaus regione – 20. Vykdo rangos konkursus – 111, Vil-
niaus regione – 11. Atlieka rangos darbus – 65, Vil-
niaus regione – 3.
Proga: spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama pasaulinė Būs-
to diena.
BUPA nuotr.
9
trečiADIENIS, spalio 3, 2012
pasaulis Ragina nesikišti
Grasina karu
Griežta bausmė
Aukštas Rusijos užsienio rei kalų ministerijos pareigūnas Genadijus Gatilovas paragi no NATO neieškoti dingsčių karinei intervencijai Sirijoje. Taip pat jis pareiškė, jog Ru sija nepalaikys tokių iniciaty vų, kaip vadinamieji humani tariniai koridoriai ar buferi nės zonos.
Šiaurės Korėjos užsienio rei kalų viceministras Pakas Ki las-yonas pareiškė, kad Ko rėjos pusiasalis tapo pavojin giausiu pasaulyje įtampos ži diniu. Jis apkaltino JAV sie kiant okupuoti Korėjos pu siasalį ir „panaudoti jį kaip slenkstį įgyvendinant domi navimo strategiją Azijoje“.
Saudo Arabijoje įvykdyta eg zekucija Sirijos piliečiui Ab dulrahmanui al Sweidanui, nuteistam už narkotikų kont rabandą. Vyras buvo nukirs dintas kardu. Šiemet Sau do Arabijoje egzekucijos įvyk dytos jau 61 žmogui. Pernai mirties bausmė įvykdyta 79 asmenims.
Opozicijos pergalė Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui teko pripažinti pra laimėjimą šalies parlamento rin kimuose. Jo Vieningojo naciona linio judėjimo partijai nepavyko įveikti opozicinės „Gruzijos sva jonės“.
Tyrimas: vakar gelbėtojai ištraukė nuskendusį keltą „Lamma IV“, o policija aiškinasi, kas kaltas dėl tragedijos.
AFP nuotr.
Mįslinga keltų kaktomuša
Kas kaltas dėl didžiausios per pastaruosius dešimtmečius lai vybos tragedijos Honkonge, kuri nusinešė 37 žmonių gyvybę? Tai teks išsiaiškinti nelaimės tyrėjams. Kraupi nelaimė
Nelaimė įvyko pirmadienio vaka rą. Netoli Lamos salos į pietus nuo Honkongo susidūrė du keleiviniai keltai. Vienas keltas, kuriuo plaukė 120 žmonių, nuskendo, o kitas, pri klausantis bendrovei „Hong Kong and Kowloon Ferry Holdings“, ren giančiai reguliarius reisus iš Lamos salos į Honkongą ir atgal, sugebėjo pasiekti uostą. Nors buvo apgadintas tik laivo pirmagalys, keli šio laivo keleiviai ir įgulos nariai buvo nuvežti į ligo ninę. Nuskendęs keltas „Lamma IV“ priklausė „Power Assets Holdings Ltd“ bendrovės padaliniui „Hong kong Electric“. Įmonė valdo elekt rinę Lamos saloje. Konsorciumo savininkas – vie nas turtingiausių Kinijos versli ninkų milijardierius Li Ka-shin gas. Laivu stebėti fejerverkų, skirtų Kinijos nacionalinei dienai ir ru dens vidurio šventei, plaukė įmo nės darbuotojai ir jų šeimų nariai, tarp kurių buvo ir vaikų. Nuskendo per akimirką
Liudininkai pasakojo, kad keltas vos per 10 minučių prisipildė van dens, o gelbėtojai pasirodė po maž daug 20 minučių nuo susidūrimo. „Per 10 minučių laivas nusken do. Turėjome laukti mažiausiai 20
minučių, kol buvome išgelbėti“, – pasakojo išsigelbėjęs kelto ke leivis ir pridūrė, kad sveikas likęs laivas po smūgio nuplaukė lyg nie kur nieko.
Per 10 minučių lai vas nuskendo. Turė jome laukti mažiau siai 20 minučių, kol buvome išgelbėti. Kita moteris pasakojo, kaip žmo nės desperatiškai bandė išsikapa noti iš laivo. „Manėme, kad mirsime. Vi si likome įkalinti laivo viduje, teko daužti langus“, – sakė moteris. Anita Yu, plaukusi keltu, ku ris nuskendo, tvirtino, kad tokio baisaus incidento Honkonge ne prisimena: „Aš šokiruota. Tai tu rėjo būti laiminga diena su fejer verkais.“ Įmonės „Hong Kong and Kow loon Ferry Holdings“, kuriai pri klauso sveikas likęs keltas, atsto vė sakė, kad bendrovė aiškinasi, kas atsitiko. „Mūsų kapitonas nesijaučia gerai ir dar negalėjome su juo pasikalbė ti“, – tvirtino atstovė. Ji tik pridū rė, kad kapitonas priėmė sprendi mą nesustoti, nes baiminosi, kad ir jo laivas paskęs.
Policija suėmė įtariamuosius
Honkonge laivyba itin intensyvi, bet rimtų laivybos incidentų pasi taiko retai, nors Azijoje tokios ne laimės – dažnos. Kol kas neaišku, kodėl keltai su sidūrė. Manoma, kad nelaimę su kėlė žmogaus klaida. Honkongo policija pranešė, kad suėmė šešis įgulos narius iš dviejų keleivinių laivų. Bus bandoma nustatyti, ar jie nėra kalti dėl nelaimės. „Policija šią popietę suėmė še šis asmenis. Tiriama, ar jie jūroje sukėlė pavojų žmonių gyvybei“, – sakė saugumo ministras Lai Tungkwokas. Victoras Li, „Power Assets Hol dings Ltd“ vadovo pavaduotojas, patvirtino, kad nelaimės aukų arti miesiems bendrovė išmokės pini gines kompensacijas, kurios sieks 200 tūkst. Honkongo dolerių (apie 70 tūkst. litų). Pasak gelbėtojų, iš viso per ne laimę žuvo penki vaikai, daugiau kaip 100 žmonių buvo nusiųsti į penkias ligonines, o devyni žmo nės patyrė rimtų sužeidimų ar te bėra kritinės būklės. Pastarąjį kartą tragedija sukrė tė Honkongą 1996 m. Tada kilus gaisrui viename verslo centre žu vo 41 žmogus. 1971 m. 88 žmonės Honkon ge žuvo siaučiant taifūnui, kai pa skendo juos plukdantis laivas. BNS, „Reuters“, „The New York Times“ inf.
„Aišku tai, kad „Gruzijos sva jonė“ užsitikrino daugumą 150 vietų parlamente“, – pabrėžė M.Saakašvilis. Tiesa, nors skirtumas tarp abiejų partijų nelabai didelis, opozicinės jėgos turės teisę for muoti vyriausybę. Preliminarūs rezultatai parodė, kad milijardie riaus Bidzinos Ivanišvilio koalici ja „Gruzijos svajonė“ gavo 52,77 proc. balsų, o Vieningasis nacio nalinis judėjimas – 42,08 proc. „Tikiuosi, kad gausime ne ma žiau kaip 100 vietų naujajame parlamente, – džiūgaujančiai mi niai sakė magnatas B.Ivanišvilis. – Pasiekiau tai, ko ilgai siekiau.“ Tarptautiniai stebėtojai rin kimus įvertino kaip sąžiningus, nors pridūrė, kad incidentų ne buvo išvengta. „Nors buvo labai supriešinanti kampanija, kurioje vartota griež ta retorika ir buvo trūkumų, Gru zijos žmonės laisvai išreiškė savo valią prie balsadėžių“, – buvo sa koma Europos saugumo ir bend
radarbiavimo organizacijos tarp tautinės stebėtojų misijos vadovo Tonino Piculos pranešime. Gruzijos centrinė rinkimų ko misija taip pat nurodė, kad per pirmadienio balsavimą rimtų pa žeidimų nebuvo. ES atstovai pabrėžė, jog Bendri jos pozicija Gruzijos atžvilgiu ne sikeis, kad ir kas vadovaus šaliai. „Mūsų įsipareigojimai Gruzijai nesikeis, nes ši vyriausybė išrink ta demokratiniuose rinkimuose“, – tvirtino už vystymąsi atsakingas eurokomisaras Andris Piebalgas. BNS inf.
Šventė: tūkstančiai opozici
jos šalininkų Tbilisyje šventė „Gruzijos svajonės“ koalicijos pergalę. „Reuters“ nuotr.
Kritika A.Merkel Vokietijos socialdemokratų par tijos lyderis Peeras Steinbrückas kanclerės Angelos Merkel vyriau sybę pavadino viena blogiausių šių laikų Vokietijos istorijoje.
Opozicijoje esantys socialde mokratai P.Steinbrücką šios sa vaitės pradžioje vieningai išrinko kanclerės A.Merkel varžovu kitų metų rinkimuose, kurie vyks ar ba rugsėjį, arba spalį. Politikas buvo A.Merkel finan sų ministras per jos pirmąją ka denciją nuo 2005 iki 2009 m., kai Vokietiją valdė konservatorių ir socialdemokratų didžioji koa licija. Pasak P.Steinbrücko, rinkimai parodys, kokioje visuomenėje mes norime gyventi. Socialde mokratų partijos vedlys paragino vyriausybę griežčiau reguliuo ti bankus ir pasiūlė įkurti fondą, kuris mokesčių mokėtojams už tikrintų, kad jiems nereikės gel bėti kreditorių. Kritikuodamas dabartinės mi nistrų kabineto vadovės darbą ir siūlydamas didesnį bankinin kystės sektoriaus reguliavimą 65 metų P.Steinbrückas pažadėjo įdomią ir linksmą kampaniją.
„Manau, kad didžioji ministrų kabineto dalis, – nors turiu pri pažinti galbūt su keliomis išim timis, – yra blogiausias kabinetas federacinės respublikos istorijo je. Rinkimų kampanija neturėtų būti nuobodi. Kampanija netu rėtų būti be humoro. Joje turė tų būti linksmybių ir juokelių“, – sakė politikas. „The News International“, BNS inf.
Paž ad as: Vok iet ij os
soc ial demokratų partijos lyderis P.Steinbrückas žada, kad ki tais metais vyksiančiuose par lamento rinkimuose netrūks linksmybių ir juokelių. AFP nuotr.
10
trečiadienis, spalio 3, 2012
sportas
V.Alekna kviestų į savo komandą ir A.Sabonį Į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento pareigas kandidatuo jantis dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna tarp galimų viceprezidentų įvar dijo ir krepšinio legendą Arvydą Sabonį. Balys Šmigelskas Revoliucijų nežada
„Kodėl nusprendžiau kandidatuo ti į šias pareigas? Sporte esu jau 30 metų, per juos pasiekiau olimpi nių aukštumų, taip pat esu sukau pęs nemažai vadybos patirties. Tad man pažįstama praktinė ir teorinė sporto pusės. Manau, esu tinkamas kandidatas eiti LTOK prezidento pareigas. Sportas – puiki galimybė reprezentuoti šalį, kurti jos teigia mą įvaizdį pasaulyje. Sportas ugdo ir auklėja jaunimą, puoselėja pa triotizmą“, – dėstė V.Alekna. Tituluotojo lengvaatlečio nuo mone, šalies sporto institucijos stokoja aktyvesnio bendravimo ir bendradarbiavimo. „Pagrindiniai iššūkiai – gerinti visų olimpinių sporto šakų įvaiz dį, suteikti sportininkams atitin kamas sąlygas siekti aukščiausių tikslų, ugdyti ir skatinti trene rius. Turime pasirūpinti ir karje rą baigusiais atletais, medikais – visais sporto darbuotojais. Taip pat orientuojamės į masinį spor
bazių nepastatys. Projektus gali me tik inicijuoti, belstis į Seimo ir Vyriausybės duris“, – kalbėjo ži nomas lengvaatletis. Disko metikas atskleidė, kad vie nu iš LTOK viceprezidentų jis siū lytų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentą Arvydą Sabonį. „Taip pat savo komandoje labai norėčiau matyti ir Dainą Gudzine vičiūtę. Žinoma, jei ji sutiktų“, – sa kė V.Alekna. Paklaustas, ar pats su tiktų prisidėti prie buvusios šaulės komandos, jei ji laimėtų LTOK pre zidento rinkimus, pasaulio ir Euro pos čempionas diplomatiškai atsa kė, kad tokią galimybę svarstytų.
tą, sveiką gyvenseną. Visi šie tiks lai pasiekiami, tačiau reikalinga kur kas konstruktyvesnė komunikaci ja tarp LTOK, sporto federacijų ir įvairių valstybės institucijų. Su siskaldymą taip pat didina neaiš kus olimpinio komiteto ir federa cijų finansavimo modelis“, – sakė V.Alekna.
Man pažįstama praktinė ir teori nė sporto pusės. Jis pabrėžė, kad vienas nepajėg tų įgyvendinti išsikeltų tikslų, to dėl būsimosios komandos indėlis ir patarimai bus ypač svarbūs. „Mūsų komandos siekiamybė – skaidrumas, tarpusavio pasitikė jimas, nuolatinė partnerystė, pa garba. Tikrai nesiimsiu drastiškų revoliucijų, kalbėsimės su visais buvusiais ir esamais olimpinio ko miteto atstovais, sprendimų ieš kosime kartu. Manau, LTOK stra
Autoritetas užsienyje
Siekiamybė: V.Alekna pasisako už LTOK veiklos, pirmiausia – finansi
nės, skaidrumą.
tegiją padėtų įgyvendinti miestų savivaldybės, Lietuvos kūno kultū ros ir sporto departamentas, kitos institucijos. Reikalausiu, kad stra tegijos būtų vykdomos, o ne nuki šamos į stalčius“, – tvirtino dukart olimpinis čempionas. Apie pinigus – viešai
V.Alekna akcentavo naujų lėšų pri traukimą į LTOK biudžetą. „Šiuo metu didžiąją dalį lėšų LTOK gauna iš loterijų bendrovės
Vytauto Petriko nuotr.
„Olifėja“. Pritraukti naujus finan sinius ir socialinius rėmėjus bus viena iš pagrindinių veiklos kryp čių. Šioje srityje matau daug neiš naudoto potencialo. Kitais metais į LTOK biudžetą planuojama su rinkti maždaug 30 mln. litų. Apie 70 proc. lėšų bus skirta federaci joms. Ši finansinė informacija bus skelbiama viešai, prieinama vi siems norintiesiems sužinoti pi nigų paskirstymo srautus. Deja, pats olimpinis komitetas sporto
V.Alekna įsitikinęs, kad jo sportinė patirtis pravers bendraujant su už sienio sporto organizacijomis. „Yra nemažai pavyzdžių, kai karjerą baigę garsūs sportininkai užima aukštas pareigas. A.Sabo nis sėkmingai vadovauja Lietuvos krepšinio federacijai, Jiržis Zidekas – Čekijos krepšinio federacijos vi ceprezidentas, Vladė Divacas vado vauja Serbijos olimpiniam komite tui, šuolininkas su kartimi Sergejus Bubka – Ukrainos olimpiniam ko mitetui“, – vardijo pretendentas į LTOK prezidento pareigas. V.Alekna pabrėžė, kad Lietuvos sporto bendruomenei pateikta jo veiklos vizija yra komandinio dar bo rezultatas. LTOK generalinės asamblėjos ataskaitų ir rinkimų sesijos vyks spalio 12 d. Vilniuje.
Per kėlinį Uteniškiai „Žalgirio“ nesustabdė Rungtynių sukrapštė statistika 9 taškus „Juventus“–„Žalgiris“ Marius Bagdonas, Romas Poderys
Kauno „Žalgiris“ laimėjo antrąsias iš eilės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes, bet traumą paty rė puolėjas Tadas Klimavičius.
VTB Vieningosios krepšinio lygos čempionato atidarymo rungtynes Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda 71:72 pralaimėjo Kazachstano „As tanos“ ekipai.
Paskutinę mačo minutę „Astanos“ legionierius Jerry Jamaras Johnso nas baudų metimais persvėrė re zultatą savo klubo naudai. Tokią pat galimybę turėjo vilniečių žaidė jas Steponas Babrauskas, tačiau jo abu metimai tikslo nepasiekė. Per lemiamą ketvirtąjį kėlinį Vilniaus krepšininkai tesurinko 9 taškus. Penktajame VTB Vieningosios krepšinio lygos čempionate daly vauja 20 komandų iš 9 valstybių. Spalio 6-ąją Kauno „Žalgiris“ svečiuose išmėgins jėgas su Kras nodaro „Lokomotiv-Kuban“ ko manda, o 7 d. Klaipėdos „Švytu rio“ arenoje „Neptūnas“ susitiks su Maskvos CSKA. VD inf.
Statistika „Astana“–„Lietuvos rytas“ 72:71 (25:21, 17:26, 14:15, 16:9). R.Marshal las 17 taškų (9 atkovoti kamuoliai), J.J.Johnsonas 15 (6 rez ultat yv ūs perdav imai), B.Cvetkov ičius 13/J. Blūmas 22, D.Ivanovas 11, P.Samar džiskis ir M.Katelynas po 9.
Pasiūlymas: M.Kalniečiu susidomėjo Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“
klubas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Žalgiriečiai Utenoje 71:53 įveikė vietos „Juventus“ komandą. Ant rajame kėlinyje T.Klimavičius, baigdamas ataką, skausmingai par krito ir aikštę paliko tik padedamas komandos gydytojo. Su „Žalgirio“ komanda Utenoje buvo, tačiau nežaidė Mantas Kal nietis. Vienas Kauno ekipos lyderių sudomino Europos taurės turnyre ir VTB Vieningosios lygos čempio nate dalyvausiantį Rusijos krepši nio klubą Krasnodaro „LokomotivKuban“. Krasnodariečiai pateikė viliojan tį pasiūlymą. Anot „Žalgirio“ at stovų, šiuo metu vyksta derybos. Su M.Kalniečiu „Lokomotiv-Ku ban“ klubo vadovai buvo susiti kę Maskvoje per Aleksandro Go melskio taurės turnyrą. Prad ėt i leg ion ier iaus karjer ą M.Kalnietis galėjo jau prieš tre jus met us. 2009-ųjų vasar į jis buvo pasirašęs trejų metų sutar tį su Trevizo „Benetton“ klubu iš Italijos. Tuo metu „Žalgirį“ krėtė finansinė krizė, beveik visi žal gir ieč iai tap o laisvais iais agen tais ir gal ėjo išv ykt i į kitas ko mandas. Vis dėlto „Žalgirį“ nuo finan sinio kracho išgelbėjęs dabartinis klubo savininkas Vladimiras Ro
2012 10 02, Utenos krepšinio arena.
53:71
(14:27, 16:10, 13:22, 10:12) „Juventus“: D.Leonardas 13 taškų, P.Morkeliūnas 8 (5 atkovoti kamuoliai), A.Viskontas 7 (5 atko voti kamuoliai), G.Matulis ir M.Vilimas po 5, D.Gvezauskas, K.Petrukonis ir G.McCul ley’s (6 atkovoti kamuoliai) po 4, N.Var nelis 3.
„Žalgiris“: K.Lavrinovičius 17, A.Juškevičius 11, M.Kuz minskas 10 (5 atkovoti kamuoliai), P.Jankū nas 9, J.Foote’as 8 (10 atkovotų kamuolių), O.Lafayette’as ir M.Popovičius po 5, M.De lašas 4, T.Dardenas ir T.Klimavičius po 1.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 16/36 (44 proc.) ir 20/38 (53 proc.), tritaškiai – 4/18 (22) ir 4/12 (33), baudų metimai – 9/18 (50) ir 19/36 (53), atkovota kamuolių – 30 ir 41, rezultatyvūs perdavimai – 10 ir 11, klaidos – 17 ir 15.
manovas įtikino Mantą likti Kau ne. Agentams susitarus su abiem klubais, M.Kalnietis tęsė karjerą „Žalgiryje“. Simboliška, kad naująjį VTB Vieningosios lygos sezoną žalgi riečiai pradės ateinantį šeštadienį Krasnodare būtent su „Lokomo tiv-Kuban“.
11
trečiadienis, spalio 3, 2012
sportas Iškovojo auksą ir sidabrą
NBA ekipos žais Europoje
Šokėjai varžėsi Taline
JAV įvykusiame 35-ajame ga liūnų pasaulio čempionate po dvejų metų pertraukos aukso medalį iškovojo Žydrūnas Sa vickas (nuotr.). Jis finale su rinko 49 taškus ir 4,5 tšk. ap lenkė kitą Lietuvos atletą Vy tautą Lalą. Bronzą pelnė is landas Hafjoras Bjornssonas (42,5 tšk.).
Spalio 5-ąją priešsezoniniame NBA ir Europos krepšinio klu bų mače Stambule jėgas iš mėgins vietos „Fenerbahçe ülker“ ir Bostono „Celtics“, 6 d. Berlyne susitiks ALBA ir Da laso „Mavericks“, 7 d. Milane – „Emporio Armani“ ir „Cel tics“, 9 d. Ispanijoje – „Barce lona Regal“ ir „Mavericks“.
Taline surengtose sportinių šokių varžybose „Estonian Open“ Vilniaus klubo „Dilek sa“ pora Vaidotas Lacitis ir Ve ronika Golodneva geriausiai atliko standartinių šokių pro gramą, o Kauno klubo „San taka“ duetas Tomas Fainšil ir Patricija Belousova jaunimo grupėje užėmė 4-ąją vietą.
Po halės stogu – šimtai žaidėjų
Jauniai (gim. 1995 m. ir jaunesni ):
Benas Skirmantas (Šiauliai) ir Vitali ja Venckutė (Kaunas). Suaugusieji: Matas Vilkas (Šilutė)
ir Auksė Gecevičiūtė (Vilnius). Senjorai: 40–49 metų – Viktoras
Stankevičius (Kaunas) ir Aušra Dū dienė (Vilnius), 50–59 metų – Vladi miras Obuchovas (Vilnius), 60 me tų ir vyresni – Povilas Bagužis (Pa nevėžys).
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Antplūdis: dvi dienas Kauno sporto halėje kovojo beveik 300 stalo tenisininkų.
„Kaunas visuomet išsiskyrė labai pajėgiais stalo tenisininkais. Ryš kiausias pavyzdys – daugkartinė Lietuvos ir Europos čempionė Rūta Paškauskienė. Norėjome atgaivinti tradicijas ir surengti didelį turny rą. 1987-aisiais Kauno sporto halė je įvyko Sovietų Sąjungos pirmeny
bės ir mūsų atstovė mišrių dvejetų varžybose Jolanta Prūsienė iškovo jo aukso medalį. Simboliška, kad po daugiau nei dviejų dešimtmečių stalo tenisininkai vėl žaidė halėje“, – kalbėjo varžybų vyriausiasis tei sėjas Romas Stankevičius. Turnyrą, kuriame dvi dienas var
Legionierių – vis mažiau r.poderys@diena.lt
Lietuvos moterų rankinio rinktinė be pakilios nuotaikos pradės 2013ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybas, nes ir vėl nepavyko su burti pajėgiausių žaidėjų.
Tarp 17 rankininkių, kurios šian dien Mogiliove išmėgins jėgas su Baltarusijos komanda, yra tik 3 le gionierės ir 14 šalies klubams at stovaujančių žaidėjų. Palyginti su praėjusiu atrankos varžybų ciklu, kai mūsiškės kovojo dėl teisės dalyvauti Europos čem pionato finalo turnyre, šį kartą le gionierių Lietuvos rinktinėje be veik perpus mažiau, o mūsų ekipos treneriai pripažįsta, kad Baltarusi jos čempionatas – aukštesnio lygio nei lietuviškasis. „Rankinio federacija dėl kuklaus biudžeto neturi galimybių sumo kėti už komandiruotes užsieny je rungtyniaujančioms rankinin kėms, todėl teks pasikliauti mūsų klubų pajėgomis. Kaupsime patir tį, ji pravers ateityje“, – sakė vie na Lietuvos rinktinės trenerių Ri ta Urnikienė. „Mūsų ir lietuvių keliai senokai buvo susikirtę. Manau, kad šiuo metu Lietuvoje profesionalusis moterų rankinis yra žemesnio ly gio nei pas mus, nors kaimynai turi gilias šio žaidimo tradicijas. Todėl labai rimtai rengiamės dvikovai“,
Jaunučiai (gim. 1998 m. ir jaunes
ni): Benas Skirmantas (Šiauliai) ir Jo gailė Rudzinskaitė (Kaunas).
Stalo tenisas po 24 metų pertrau kos sugrįžo į Kauno sporto halę – legen dinėje arenoje su rengtas tarptautinis turnyras „Kaunas Open“.
Romas Poderys
Nugalėtojai
– tvirtino Baltarusijos rankininkių strategas Leonidas Brazinskis. Po mačo su baltarusėmis Lietu vos rankininkės spalio 7-ąją Pa nevėžyje susitiks su Italijos at stovėmis, o lapkričio 21-ąją arba 22-ąją svečiuose – su lenkėmis. Atsakomosios rungtynės planuo jamos lapkričio 24-ąją (su Lenki ja), 28-ąją arba 29-ąją (su Balta rusija) ir gruodžio 1-ąją arba 2-ąją (su Italija). Iš Europos zonos 3-iosios atran kos grupės į kitą etapą pateks tik 1-ąją vietą užėmusi rinktinė.
Rinktinė Gabija Vidūnaitė, Audinga Kniubai tė ir Vita Urbonaitė (visos – Kauno „ACME-Žalgiris“), Diana Šatkauskai tė, Indrė Mockevičiūtė ir Daiva Bu tėnaitė (visos – Kauno rajono „Gar liava-SM-CASC ADA“), Šar ūnė Pa šakarnytė, Gintarė Anuž ytė, Eri ka Verbovik ir Eglė Burakauskaitė (visos – „Eastcon AG-Vilniaus kole gija“), Renata Beinor ytė ir Rita Re pečkaitė (abi – Vilniaus „LEU Švie sa-Eglė“), Gintarė Butkevičiūtė ir Si mona Kazlauskaitė (abi – Panevė žio KKSC), Daiva Aleksandravičiū tė („SG BBM Bietigheim“, Vok ietija), Birutė Stellbrink („Frisch Auf Goep pingen“, Vok ietija), Aušra Stankutė („Anagennisi Artas“, Graik ija).
žėsi beveik 300 sportininkų, orga nizavo Kauno stalo teniso fede racija, miesto savivaldybė ir stalo teniso asociacija „Topsas“. Turny ras vyko šešiose amžiaus grupė se prie 22 stalų. Tarp svečių bu vo Baltarusijos, Rusijos ir Latvijos sportininkų. „Turnyrą surengėme
topsaskaunas.lt nuotr.
maždaug per pusantro mėnesio, tad gaila, kad dėl iš anksto supla nuotų tvarkaraščių negalėjo atvyk ti daugiau užsienio šalių sportinin kų. Neabejoju, kad varžybos vyks ir kitąmet. Tikiuosi, kad kitas „Kau nas Open“ turnyras bus dar įspū dingesnis“, – sakė R.Stankevičius.
Anot varžybų organizatoriaus, kitų metų turnyrui jau pradėta rengtis. „Aptarėme bendradarbiavimą su miesto vadovais, didelių ambicijų nestokoja šalies stalo teniso fede racijos prezidentas Rimgaudas Ba laiša. Malonu, kad Kauno sporto halė mus svetingai priėmė, to pa ties tikimės ir kitais metais. Lietu voje neturime tiek arenų, kur ga lėtume sutalpinti tiek daug stalų ir surengti tokią didžiulę mūsų spor to šakos šventę“, – teigė R.Stan kevičius.
12
trečiADIENIS, spalio 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Spalio 4 d. 20 val. KIEK? 18–55 litai.
KUR? Nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 20–200 litų.
KUR? ŠMC kino salėje, Vokiečių g. 2. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 8–12 litų.
Kazokų dainos
Onegino drama
Latvių kinas
Festivalio „Pokrovskije kolokola“ akcentas – istorinės kazokų karo, žygių, šokių dainos, atliekamos garsių Rusijos ir Lietuvos folkloro ansamblių „Kazokų ratas“, „Bratina“, „Čapura“, „Odonjo“, „Maidan“, „Arinuška“ ir kt. Kazokai savąsias dainas suvaidina, įvairių amžių įvykius išgyvendami tarsi savuosius likimus.
3 veiksmų Piotro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“, režisuo ta „nepadoriai jauno“ Vasilijaus Barchatovo, papasakos nesenstan čią istoriją. Ir nors kostiumai išduos truputį konkretesnį laikotarpį – praeito amžiaus pradžią, visos operoje vykstančios dramos vy ko tuomet, vyksta ir mūsų dienomis.
Kauno kino festivalio dovana – kino seansai Vilniuje. Latvių reži sieriaus Jurio Poškaus komiška drama „Kolka Cool“ – apie maža me žvejų kaimelyje Kolkoje su tėvais gyvenančius trisdešimtme čius, kurie beprasmiškai stumia laiką. Vienas jų, Andža, staiga nu sprendžia vesti, tačiau jo sužadėtinė suabejoja jausmais.
KUR? Stasio Vainiūno namuose, A.Goštauto g. 2-41. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? LDK valdovų rūmuose, Katedros a. 3. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 10–30 litų.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. KADA? Iki spalio 23 d. KIEK? Nemokamai.
Rimtosios muzikos vakaras
Minint istorinę santuoką
Nemirtingas klasiko palikimas
Nepaklusnios tapybos poveikis
Koncerte debiutuoja ansamblis „Duo Sensibile“ – fleitininkė Viktorija Zabrodaitė ir pianistė Švie sė Čepliauskaitė. Skambės Fryderyko Chopino, Claude’o Debussy, Francis Poulenco, Juozo Pa kalnio kūriniai.
„Silva rerum 1562“ – muzikinė programa, pristatan ti XVI a. kompozitorius, kūrusius Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Choras „Brevis“ dedikuos programą Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos 450 metų vedybų sukakčiai.
Vakaras iš šventinių renginių ciklo „Pasandravio balsai“, skirto Maironio 150-osioms gimimo meti nėms. Dalyvaus aktorė Gražina Urbonaitė, liau diškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, vadovau jamas Daivos Čičinskienės.
Alonas Štelmanas – šiuolaikinės lietuvių tapybos maištautojas. Skandalisto vardą puikiai iliustruo ja ir paroda „Nekrofil ija“, kurią aplankę žmonės liks šokiruoti. Autoriaus manymu, tereikia tiesiog elgtis, kaip nori, ir tapyti tai, ką nori.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (1) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15, 12.32, 13.05, 14.00 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 Detektyvinis s. „Prisikėlęs faras“ (1) (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partija (Nr. 8), Krikščionių partija (Nr. 11), Liberalų ir centro sąjunga (Nr. 16). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. Orai. 23.30 Detektyvinis s. „Prisikėlęs faras“ (1) (Vokietija, 2009 m.) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“.
LRT 19.55 val.
7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.35 Koncertas „Visos dainos Alai Pugačiovai“ (Rusija, 2010 m.) (k). 12.30 KK2 (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“ (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinė drama „Ieškomas didvyris“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 0.30 „Skaičiai“ (N-7) (2). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.15 Beatos virtuvė. 13.10 „Juodoji skylė“ (5). 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (8). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“ (35). 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Stebuklų šalis“ (N-7). 20.00 „Motina ir sūnus“ (5) (N-7). 20.30 „Be komentarų“ (N-7). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
BTV
6.15 6.30 8.00 8.30
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Juodoji skylė“ (4).
LNK 17.45 val.
6.30 7.00 7.30 8.30
Televitrina. „Komikų klubas“ (N-7) (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). Lietuvos žinių tyrimas (N-7).
TV3 19.10 val.
9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Namų daktaras. 10.55 „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 13.20 TV parduotuvė. 14.00 Negaliu tylėti.
BTV 20.25 val.
15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 15.30, 16.25 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Korėjos sienos. Didžiųjų vadų paslaptys“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (2) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 15.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano „Inter“. 16.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. 18.30 Futbolo dievai. Zico. 19.15 Sportas LT. Tarptautinės CSIO 5* žirgų konkūrų varžybos Maskvoje. 20.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 20.50 Sporto metraštis. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras, 2012 m. (I). 23.15 Klubų karaliai. Miuncheno „Bayern“.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
13
trečiADIENIS, spalio 3, 2012
menas ir pramogos
Italo spektaklis sukėlė chaosą Lietuvos teatro istorijoje to dar nebuvo: festivalyje „Sirenos“ keti namu rodyti spektakliu susirūpino ne tik Lietuvos dvasininki ja, bet ir Seimas, o į gatves vakar išėjo minios protestuotojų. Protestai prie teatro
Vakar Seimui buvo pateikti net dviejų rezoliucijų projektai, ku riuose smerkiamas šį savaitga lį Nacionaliniame dramos teatre ketinamas rodyti italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis. Jį raginta boikotuoti arba nutraukti. Tiesa, nė vienas siūlymas kol kas nesulaukė pritarimo – parlamen tarai nusprendė grąžinti rezoliuci jas iniciatoriams, kad šie jas pato bulintų ir sujungtų į vieną. Vakar prie Šiuolaikinio me no centro ir Nacionalinio dramos teatro, kuriame ir bus parodytas spektaklis, vyko protesto akcija – dalyvavo keletas entuziastų, tarp jų – poetu ir antikvaru prisistatan tis Edmondas Kelmickas. Jie kabi no plakatus su užrašais „Ar mano mamos veidas taip pat yra Tavo są raše?“. Juose vaizduojama R.Cas tellucci karikatūra, fone – krikš čioniška pieta (Mergelės Marijos ir Kristaus atvaizdai). Tiesa, ne trukus plakatai buvo nukabinti, o maištautojai išsiskirstė. Seime konservatorių frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, kaip ir panašų rezoliucijos projek tą pateikęs Seimo Krikščionių par tijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, smerkia ketinimus rodyti spektaklį „Apie Dievo Sūnaus vei do koncepciją“, nes jis esą įžeidžia krikščionis ir pažeidžia Lietuvos Konstituciją. V.Aleknaitė-Abramikienė siūlo visuomenei boikotuoti šį spektaklį. V.Žiemelis pasisakė už radikalesnį variantą – reikalauti, kad Vyriau sybė nutrauktų jo rodymą. Argumentų ieškojo svetur
„Tokio spektaklio negalima nesus tabdyti“, – tvirtino V.Žiemelis.
V.Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad minėtas spektaklis jau sulau kė nepritarimo Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. „Apie šį spektaklį neigiamai ra šė net Anglijos kraštutinių kairių jų laikraštis „Guardian“, galima sakyti, Anglijos komunistuojantys žurnalistai pasisakė prieš ne to dėl, kad jie garbintų Jėzaus atvaiz dą savo kambarėliuose, o todėl, kad jie įžvelgė religijos laisvės pažeidi mą ir žmonių skaldymą, – tvirtino parlamentarė. – Prieš šį spektak lį protestavo žmonės Prancūzijoje. Kodėl? Todėl, kad maži vaikai, mo kyklinukai, į šį spektaklį atėjo ne šini kuprinukėmis, kuriose buvo mėšlo. Ir tie vaikai nieko nesupras dami į Jėzaus portretą mėtė išma tas. Kas tai, ponai? Galiu atsakyti: tai kultūrinė pedofil ija.“ Ragino prišlapinti į lėkštę
Konservatorė teigė, kad atsakomy bę už spektaklio rodymą ir galimus to padarinius turės prisiimti Libera lų sąjūdžio deleguotas kultūros mi nistras Arūnas Gelūnas. Jis pirma dienį atmetė raginimus cenzūruoti italų režisieriaus spektaklį. Anot jo, smurtas ir draudimai labiau būdingi nedemokratiniams režimams. Anot V.Aleknaitės-Abramikie nės, gali būti pažeista Konstituci joje įtvirtinta nuostata, kad „lais vė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nu sikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės nea pykantos, prievartos bei diskrimi nacijos kurstymu, šmeižtu ir de zinformacija“. „Ponai menininkai, jeigu jūsų kultūros ministras yra toks laisva maniškas žmogus, tai gal paban dykite atlikti tokį performansą –
pietaujančiam kultūros ministrui prišlapinkite į lėkštę ir pasakyki te, kad tai jūsų meninė saviraiška, ir pažiūrėsime, ar jam tai patiks“, – iš Seimo tribūnos siūlė politikė. „Kreipiuosi į visus Europos bar barus: modernieji XXI a. barbarai, šalin rankas nuo Jėzaus paveiks lo!“ – šaukė V.Aleknaitė-Abrami kienė.
Pietaujančiam kul tūros ministrui pri šlapinkite į lėkštę ir pasakykite, kad tai jūsų meninė savi raiška. Šurmulys – dėl paskleisto melo?
„Ar buvusi subtili menininkė yra įsigilinusi į spektaklio siužetą, kuriame pasakoja apie mirštan tį žmogų, o tai reiškia irstantį kū ną, kuris jau nekontroliuoja savo funkcijų. Mirtis, irimas, išmatos ir tikėjimas yra gyvenimo prie šybės, o, kaip aš suprantu, ele gantiška ponia to priimti negali“, – rezoliucijos projektą kritikavo socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Beje, pati festivalio „Sirenos“ organizatorė Audra Žukaitytė sa kė niekaip nesuprantanti kilu sio triukšmo. Anot jos, pasklidus melagingai informacijai apie ne va ekskrementais drabstomą Kris taus paveikslą, į tai reagavo net spektaklio nematę politikai. Anot jos bei daugybės garsių teatro kri tikų, šiame spektaklyje kaip tik pa teikiamos stipraus tikėjimo meta foros, juo liko sužavėti net ir labai tikintys. Beje, internete pilna dva
Skuba: šis Renesanso dailininko Antonello da Messinos paveikslas
„Salvator mundi“ ir sukėlė daugiausia diskusijų, tačiau dauguma pro testuotojų nusprendė, kad Kristaus atvaizdas išniekintas, net neapsi lankę spektaklyje ir nematę, kas su juo vyksta. Organizatorių nuotr.
sininkų – prancūzo monsinjo ro Pascalio Wintzerio, italų dva sininko, Reno miesto arkivyskupo d’Ornello – nuomonių ir jie pri pažįsta, jog spektaklis provokuoja, bet atmeta, kad jis nukreiptas prieš krikščionybę. Pasmerkė ir Bažnyčia
Spektaklio reklama dar pirmadienį sulaukė ir Katalikų bažnyčios pro testų. Vilniaus arkivyskupas met ropolitas kardinolas Audrys Juo zas Bačkis atkreipė dėmesį, kad tarptautinis teatro festivalis pri statomas renesansiniu „Salvator
mundi“ („Pasaulio Išganytojo“) paveikslu, ir šis plakatas iš dvyli kos festivalio pasirodymų išski ria būtent tą, kurį tiek režisierius, tiek rengėjai pristato kaip „spek taklį šventvagystę“. „Tokie kraštutiniai mėginimai bet kokia kaina atkreipti į save dė mesį aukoja žmogišką padorumą ir įžeidžia daug žmonių; jų nesustab do nė tai, kad šiuo metu pasaulis diskutuoja apie tragiškus padari nius provokacijų, kuriomis kėsin tasi į tikinčiųjų jausmus“, – teigia arkivyskupas. VD, BNS inf.
Piešinių konkursas skatins mąstyti Visą spalį Vilniaus dailės akade mijoje (VDA) veiks pirmą kartą su rengto akademijos garbės profe soriaus, žinomo tapytojo bei grafi ko Algimanto Švėgždos (1941–1996 m.) piešinių konkurso dalyvių dar bų paroda. Prašė palaikymo
Įtaiga: jau ankstyvajai A.Švėgždos kūrybai būdingas autentiškas žvilgs
nis į aplinką, kurio, parodos bei konkurso organizatorių teigimu, kar tais stokoja vadinamoji „copy–paste“ karta. Organizatorių archyvo nuotr.
Konkursas paskelbtas siekiant ska tinti akademijos studentų kūry biškumą, lavinti piešimo įgūdžius, plėsti piešinio raiškos būdų ir imp rovizacijų įvairovę, stiprinti meni nę bei vertybinę orientaciją ir sėk mingą profesinį ugdymąsi. 1990 m. gruodžio 1 d. bičiuliui Arvydui Šalteniui laiške iš Berlyno A.Švėgžda rašė, kaip svarbu „<...> sudaryti galimybę tiems, kurie pie šia, nori piešti iš gamtos, bet nie kas jų nepalaiko, paskatinti jaunus žmones ryžtingai pasukti vėl mo kytis iš kelių tūkstančių metų me no patyrimo, o ne vien iš grupės, kuri atėjo devyniolikto šimtmečio gale su šūkiu „seną pasaulį sudau žysim, naują pastatysim“. Nevalia
būti vienpusiškiems. Reikia ir regi mąją atmintį lavinti“.
tentiškumą paverčia savotiška ka rikatūra, nuvertina raišką, studijas, meną ir mokslą.“
Kopijavimas kenkia vaizduotei
Piešinys yra aukščiausias tapybos, skulptūros ir architektūros taš kas, kuris yra sielos šaltinis ir visų mokslų pagrindas – taip svarstė iš kiliausi Renesanso dailės meistrai. Piešinys nuo pirmykštės iki šiuo laikinių medijų kalbos siuntė galy bę vizualinių pranešimų apie žmo gų ir jį supančią aplinką. Svarbiausia tai, kad šie prane šimai ne tik ikonografiškai doku mentuoja tikrovę, bet taip pat per grafinę raišką byloja apie žmo gaus sąmonės raidą. Idėjos auto rius VDA Vilniaus fakulteto deka nas doc. Česlovas Lukenskas sako: „Šiuolaikinė sąmonė <...> praranda regos aštrumą. Klibinami gebėji mai autentiškai matyti ir vaizduoti. Šią vietą užima informacinės siste mos ir jų „gaminama“ produkcija. Iškyla rimtas pavojus menininko savivokai, tapatumui ir savivertei. „Copy–paste“ kelias žmogaus au
Varžysis dviejose kategorijose
Konkursui akademijos studentai galėjo pateikti pavienius piešinius arba jų ciklus dviejose kategorijose. Pirmoji – studijinių užduočių pie šiniai, nulemti atitinkamos studijų programos; antrosios – kūrybinių piešinių – kategorijos darbų tema tikos, motyvų, atlikimo technikos ir priemonių konkurso sąlygos nie kaip neribojo. Geriausiai komisijos įvertin tų kūrinių autoriai gaus pinigines premijas ir diplomus bei teisę su rengti personalines parodas. Konkurso kulminacija – jo daly vių darbų parodos atidarymas ir nu galėtojų apdovanojimas – vyks ket virtadienį. Paroda vyks visą spalį. VD inf.
KUR? VDA, Malūnų g. 5. KADA? Spalio 4 d. 17 val. KIEK? Nemokamai.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
14
Kelionių
skelbimai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsi- info@gmail.com. ti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai
Siūlo darbą
skaito iš karto. Tel. 8 688 82 727.
995101
Kviečia mokytis
952525 tel.(8 5)
matavimai”, Vytauto g.19, Trakai, 285 1183 arba 8 671 96 775; geodeziniai_ matavimai@yahoo.com. Kitos 1027811
Nestandartinių baldų gamyba.k., Aukšta kokyInformuojame, kad Pupinės Naujininkų Matematikos mokytojas (magistras) bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. sen., Vilniaus m., rengiamas žemės sklypo moko matematikos moksleivius ir stu- 8 656 69 099. (kad. Nr. 0101/0159:1253) planas, prilygidentus. Ruošia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paštas matematikas1@gmail. com.
760904
namas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0159:1245, savininkę Eglę Zaleckie1026775 nę susipažinti su projekto sprendiniais pranekilnojamąjį turtą šom atvykti į individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. Palan55-18, Parduodamas dviejų kambarių butas Kita Vilnius, tel. (8 5) 247g.0382, e. gosLT-09207 centre, už bažnyčios, S.Nėries 1A. Tel. paštas 62matininkas@konsolidacija.lt. 096. 2012 10 13 bus atliekami žemės sklypų, 8 603 1027786 955765 proj. Nr. 1158-2, 1158-3, 1158-4, esančių Keturiasdešimt Totorių k., Pagirių sen., Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrinženklinimo darbai. Kviečiame gretimų du BUAB „Dejusta“ visu sąrašu parduosklypų, proj. Nr. 1385-1 (13 val.), proj. Nr. da 9 vnt. transporto priemonių (PEUGEOT PARTNER, SCANIA, MAN, VOLVO; perkame mišką su žeme arbatentiišsi1761-1 (13 val.), proj. Nr. 1398-2 (11 val.), Brangiai nės Visoje priekabos SAMRO, ZREMB, išMEIDL, Lietuvoje. Atsiskaitome karto. kad. Nr. 4167/0200:485 Jaroslav Fran- kirsti. 8 6761997–2001 41 155. m.) už didžiausią pasiūcišek Kurmin, Andrej Sivirikov (15 val.), Tel.FORO 929896 naudotojus dalyvauti matavimuose. lytą, bet ne mažesnę kaip 87900 Lt kainą. BUAB „Dejusta“ už didžiausią A.Urbanovičiūtė, tel. 8 621 51 528. 2012 UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r.pasiūlytą perka: kainą parduoda reikalavimo teises į UAB 10 12 10 val. bus atliekami žemės skly- veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. „Mitrada“, po, proj. Nr. 1118, esančio Merešlėnų k., Mokame PVM.UAB Tel.„Vibo-ja“, 8 613 70 WTS 805, Cargo 8 613 Lo70 gistik Gmbh, Bayring Corp. Pagirių sen., ženklinimo darbai. Kviečia- 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 Filiale 323. Bayring 953105 me sklypo savininkės Jelenos Novošins- Stividors, UAB Litbielintertrans, UAB „Bitokajos (1929 04 01) paveldėtojus dalyvau- vila“, Džeraldą Žemaitį. Pasiūlymai renkati matavimuose. A.Ginaitas. Tel. 8 645 50 mi iki 2012 m. spalio 10 d. imtinai užda551. 2012 10 13 10 val. Į pakartoninį ribų ruose vokuose bankroto administratoriaus ženklinimą Merešlėnų k. kviečiami skly- Kita UAB „SBS Legale“ patalpose, Ukmergės g. po, kad. Nr. 4167/0400:1307, savininkai. 369A, Vilnius. Yra papildomų sąlygų. In04 20 Vilniaus teismo nutarT.Šablevičius. Tel. 8 684 59 183. Rengėjas 2012 formacija teikiamaapygardos administratoriaus buUAB „Joanos – VĮ „Valstybės žemės fondas“. Jei negalė- timi veinės vietoje. avialinijos“ iškelta bankroto 1028196 byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuosite atvykti, prašom raštu likus ne mažiau UAB „Joanos avialinijos“ kaip 2 dienoms iki darbų pradžios infor- jančios Pradedamas rengti sklypo,administratokadastrinis riumi UAB VERSLO VALDYMO RESmuoti rengėją. Nr. paskirta 0101/0059:36, Drujos g. 2,IR Rasų 1028228 TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo sen., Vilniaus m., detalusis planas. PlaINFORMACIJA apie „Jungtinio inovaty- – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom 2012 navimo tikslai: nekeičiant žemėsikitikslivios medicinos centro pastato statybos“ m.nės birželio 11 d. imtinai pateiktiplano savo kreditopaskirties ir bendrojo sprenatrankos išvadą dėl poveikio aplinkai ver- rinius reikalavimus m. gegužėsteritorijos 2 dienai dinių, pakeisti 2012 planuojamos tinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos (bankroto bylosir įsiteisėjimo dienai) kartu prinaudojimo tvarkymo režimą. Numato(PŪV) užsakovas – Valstybinis mokslinių dedant kreditoriniuspaskirties reikalavimus patvirtinanma komercinės prekybos, pastyrimų institutas Inovatyvios medicinos čiųlaugų dokumentų tinkamaiobjektų įformintus nuorašus. ir pramogų statybos tecentras, Žygimantų g. 9, 01102 Vilnius, Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų ritorija. Planavimo pagrindas: Vilniaus tel. 8 672 85 313. 2. PŪV pavadinimas miesto savivaldybės administracijos di– Jungtinio inovatyvios medicinos cen- įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu pavaduotojo 2012 04 16 įsayra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateiktro pastato statyba. 3. PŪV vieta – San- tairektoriaus kymas Nr. A30-1212, 2012 05 10 Detalioti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Intariškių g., Verkių seniūnija, LT-08661 jo teritorijų planavimo tel./faks. (8 37) 229organizatoriaus 886. Vilnius. 4. Atsakingos institucijos – Vil- formacija 961016 niaus regiono aplinkos apsaugos depar- teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042092, reg.APIE Nr. A615-52-(2.15.1.7-AD4). TERITORIJŲ PLANAVItamento (RAAD) 2012 09 25 priimta at- INFORMACIJA Planavimo UAB „AudėParengtasorganizatorius: žemės sklypo, esančio Lvovo rankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1226, kad MĄ. UAB „Audėjo prekybos centras“. 105A,ir Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypoveikio aplinkai vertinimas 2 p. nurody- g. jas“ teikia planavimo organizakad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas tai veiklai neprivalomas. 5. Su informa- poInformaciją toriaus tel. ha,atstovas detalusisDarius planas.Liutkevičius, Planavimo pacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsa- 0,2419 (8 5) 266 0100, e. paštas info@audemiau susipažinti galima Valstybiniame grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admijas.lt. Detaliojo plano rengėjas: 2011 UAB mokslinių tyrimų institute Inovatyvios nistracijos direktoriaus pavaduotojo 8, Vilnius, medicinos centre, Žygimantų g. 9, 01102 07„Urbanistika“, 13 įsakymas Nr.A.Goštauto AD30-1732,g.2011 08 01 www.urbanistika.lt. Informaciją teikia Vilnius, tel. 8 672 85 313. 6. Pasiūlymus detaliojo teritorijų planavimo organizatoprojekto Grigūnienė, persvarstyti atrankos išvadą per 20 dar- riaus teisių irvadovė pareigųAlicija perdavimo sutartis tel. Nr. bo dienų nuo šios informacijos paskelbi- (8 5) 231 2455, e. paštas adm@urbanismo datos galima pateikti Vilniaus RAAD, tika.lt. Planavimo terminai: 2012–2014 A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. m. Susipažinti su rengiamu detaliuoju (8 5) 272 8536. 7. Išsamiau susipažinti su planu ir teikti pasiūlymus raštu galima atrankos išvada ir atrankos dokumentais plano organizatoriui ir/arba plano renper 20 darbo dienų nuo šios informacijos gėjui. Informacija apie galimybę susipapaskelbimo datos galima Vilniaus RAAD, žinti su parengtu detaliuoju planu bus A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. paskelbta vėliau. 1028044 (8 5) 272 8536, Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Inovatyvios medicinos PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnycentre, Žygimantų g. 9, 01102 Vilnius, tel. bos Vilniaus rajono skyriaus 2012 09 06 8 672 85 313. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3258 patvir1028007 tintas žemės sklypo Nr. 4152/0400:0625, Informuojame, kad pil. Vladislav Bžezins- esančio Mickūnų sen., Dievoniškių k., Vilki priklausančio žemės skl. (Nr. 129), esan- niaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos pročio SB „Švietimas”, Vilniaus m. ,Vilniaus jektas ūkininko sodybos vietai parinkti. apsk., ribos bus ženklinamos vietovėje š. Planavimo organizatorius – Tadeuš Tom. spalio 16 d. 17 val. Gretimų sklypų savi- maševič; rengėjas – UAB „Baltijos Mataninkus ir nedeklaravusią savo gyvenamo- vimų Organizacija“. 1028050 sios vietos Ritą Vnukovą kviečiame atvyk-
parduoda
Įvairūs
perKa
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Vilniuje reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, RESTORANO ADMINISTRATORIAI, BARMENAI, PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Skambinti tel. 8 659 55 181. CV siųsti elektroniniu paštu danute.krukoniene@delano.lt. 1020704
Reikalinga pardavėja prekiauti mėsos gaminiais Justiniškių turgavietėje. Tel. 8 683 67 387, e. paštas dariusukis@gmail.com. 1027502
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrininkai, plytelių klojėjai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 1020872
Paslaugos Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
Statybos ir remonto Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1025017
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013595
Parduoda Kitas prekes BUAB „Datoras“, į. k. 300140051, parduoda reikalavimo teisę į 12 198,50 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Paraiškos priimamos iki 2012 10 10. Administratorius, tel. 8 601 38 607. 1028445
Perka Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus,
KASSI,
A S I KN
Įvairūs
T A S R
AN DA !
Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. trečiadienis, spalio 3, 2012 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą.šventimas laive! Naujųjų Metų KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS–RYGA Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 2012 12 31–2013 01 02 kelionę 2012 10 leiskitės 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 21 įLt.trumpiausios nakties vaKviečiame Jus Kaina nuo03570 Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki ĮBaltijos kainą įskaičiuota: jūrojenuo bus2526 ir disko, • Vieta kajutėje. Bostonas nuo 2588 Lt ryto! • Naujametinė vakarienė švediško stalo
Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231 3314. Faks.Lt(8Vilnius 5) 262 9120 Las 2871 A.Vienuolio g.nuo 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231nuo 3314.2382 Faks.Lt (8 5) 262 9120 Torontas vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt restorane ir gėrimai. nuo 125 Lt • Turtingi pusryčiai švediško stalo restoraPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipane, į vieną Jūsų pasirinktą pusę. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos • Pramoginė ir poilsinė programa dvi nakkesčiais. Mėgaukitės vėjugyva ir gera nuotaika. tis: patrauklūs saule, žaidimai, šokių muziRezervacijos iki 100 Lt mokamas paka, diskoteka,mokestis vidurnakčio šou programa, daug staigmenų ir dovanų. pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. •Vietų Specialūs naktipiečiai. skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Marmaris Kreta – 99 Lt Lt KELIONĖS Turkija, 1620 KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Alyvų žydėjimo šventėirDuobelėje, Latvijoje Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Juodkalnija–Bosnija Hercegovina–KroaČekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija 599 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) tija–Serbija–Albanija – 1350 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Egiptas, Mes jėga 450 Ltnuo 1440 Lt Hurgada Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas Muziejų naktis (05.19/20) Bulgarija 1595 Lt 450 Lt – 1359 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Žaidimų–galaktika STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Turkija 1440 Ltatkeliauja į Lietuvą 450 Lt Ryga–Stokholmas–Rundalė – 470 Ltjūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Apači–indėnai Pasaka 550 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai Šri Lankanuo – 3500 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1377 –Lt1397 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas––627 Avataro Raganė –nuotykiai 550 Kreta – 1170 Lt Lt kartu 450 Lt Praha–Viena–Budapeštas Ryga–Saremos 377LtLt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo Mes šampinjonai 450 Ltaš! 600 Lt – poIŠžmogus VARŠUVOS Gdanskas–Malborkas–Griunvaldas – 427 Laimingas – tai(pažintinės Šiaurės Italija (poilsinė 1290 Lt LĖKTUVU ilsinės) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kroatija nuo 990 Lt Kruizas nuo 1440 Slidinėjimo kelionės autobusu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: ManoNilu pasaulis 595 LtLt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Marokas – 2634 Lt 1470 Lt Malta – 904 Italijoje Lt(poilsinės) Dodi– kalbos 550 Anglų Kuba 5853LtLtstovykla Estijoje 1790 Lt Slidinėjimas (Livinjo) – 1490 Lt IŠ VARŠUVOS AVIABILIETAI Slidinėjimas Austrijoje–Šveicarijoje – Graikija, Cgalkidikė – 979 STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Pirkti internetu: www.„Pribrežnyj“ lek.lt 1890 Lt Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt Bulgarija nuo 850 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Slidinėjimas Slovakijoje (Žemieji Tatrai) Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Šri Lanka KELTAI – 890 Lt nuo 3500 Lt Graikija, sala Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128(Bukovelis) Ryga–Stokholmas Slidinėjimas Ukrainoje 7 d. – Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, Antalija Bulgarijoje 1699 Talinas–Helsinkis 850 Lt nuo Tunisas 770 –Lt1185 Lt Talinas–Stokholmas SlidinėjimoBurgas kelionės lėktuvu: *kainos į abi2149 puses Bulgarija, – 1199 Lt Kroatijoje Lt Ventspilis–Nyneshamnas Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje ir PranKELTŲ Turkija, Marmaris 1289Ltlėktuvu Lt AnglųBILIETAI kalbos (spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas nuo 2038 Klaipėda–Kylis pasiūlymas) cūzijojeNilu (Aostos slėnis) – 1490 Lt Ryga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Izraelis–Jordanija–Egiptas Lt Klaipėda–Zasnicas Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu Talinas–Helsinkis Turku–Alando salos–Stokholmas – 1650 LtnuoAlgarvė Portugalija, Delis nuo 1870 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Lt Konferencijos ir kiti LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Talinas–Stokholmas Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje! Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulas – 2308 Lt 1979 Lt Hurgada nuo 995 Lt Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) KRUIZAI Malta – 904 Lt Lt Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė Viduržemio (spec. kaina) Graikija,– Chalkidikė 1099 Lt – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Lt –poilsinė) Bankokas jūroje – 2409 Lt pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Zasnicas (spec. Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt kaina)pasiūlymas) Tolimuosiuose (spec. kaina) Graikija, Kos sala – 1128 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt *kainos į abi Rytuose puses Baltijos jūroje Turkija, Antalija – 1295 Lt Egiptas, 869LtLt Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo KELTAI VIZOS Bulgarija, Burgas – 1185 Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d. 85 kruizas) Į VIZOS Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Kroatija, Maljorka Rijeka – 1489 Lt Į Rusiją nuo Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Šiuo metu ieškome Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Pasaka nuo 550 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Top Fun 540 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Raganė 550 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Energetikas 600 Lt VIZOS Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Trimitas 520 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ informacijos apie ekonominius įvykius rinkimas, aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, reikalingų iliustracijų parinkimas; ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. Reikalavimai: ■ aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas (ekonomikos, finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; ■ puikios lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos žinios; ■ visuomenės informavimą, žurnalistų etiką reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; ■ geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); ■ vairuotojo pažymėjimas; ■ domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir visuomenine situacija. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti gerų rezultatų; ■ visas socialines garantijas.
EKONOMIKOS SKYRIAUS REDAKTORIAUS(-ėS)
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
15
trečiadienis, spalio 3, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje išlįs saulė, bus gana šilta. Šiandien daug kur palis. Bus šilta – 15–18 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį dar labiau sušils. Temperatūra naktį bus 6–11, pajūryje – iki 14, dieną – 15–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 3 d.
+15
+18
Telšiai
+15
Šiauliai
+15
Klaipėda
Panevėžys
+15
Utena
+15
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.25 18.49 11.24 19.48 11.09
277-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 89 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +20 Brazilija +29 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +18 Kopenhaga +16
Londonas +15 Madridas +25 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +24 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
+16
+16
Praha +19 Ryga +16 Roma +23 Sidnėjus +30 Talinas +14 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva +14
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+16
Alytus
0–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+16
+13
+9
1
+11
+18
+14
+11
3
+12
+13
+11
+10
6
penktadienį
1895 m. gimė Rusijos poetas Sergejus Jeseninas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Marton „Jei mane mylėtum...“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti... Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama? Netikėtas padėjėjos įgeidis išeiti iš darbo priverčia Bleiką Džerodą ne juokais sunerimti. Nieko nepaaiškinusi Samanta Tomson įteikia atsistatydinimo raštą, tačiau Bleikas neketina jos lengvai paleisti. Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti savo viršininko širdį.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Alanas, Alanta, Evaldas, Kristina, Milgintas, Teresė, Vaida
horoskopai
Tarptautinė Veltinio diena 1226 m. mirė pranciško- vie Ray Vaughanas. nų ordino įkūrėjas Pran- 1962 m. gimė amerikieciškus Asyžietis. čių muzikantas, grupės 1458 m. gimė šv. Kazi- „Mötley Crüe“ įkūrėjas mieras, Lietuvos didžio- Tommy Lee. jo kunigaikščio bei Len- 1964 m. gimė britų aktokijos karaliaus Kazimie- rius Clive’as Owenas. ro ir Elžbietos Habsbur- 1968 m. gimė popdainigaitės sūnus, Lietuvos ninkė Džordana Butkutė. globėjas. 1969 m. gimė grupės „No 1935 m. gimė mokslinin- Doubt“ vokalistė Gwen kas, akademikas, Kovo Stefani. 11-osios Akto signataras 1981 m. gimė Zlatanas Eduardas Vilkas. Ibrahimovičius, futboli1954 m. gimė amerikie- ninkas, Švedijos rinktičių bliuzo gitaristas Ste- nės puolėjas.
ketvirtadienį
Vardai
5
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Juos taip pat turėtumėte nuoširdžiai palaikyti, ypač jei iš tiesų norite pagerinti supantį pasaulį. Jautis (04 21–05 20). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Dvyniai (05 21–06 21). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą motyvacijos antplūdį. Pasistenkite iš ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors ir išliejote begalę energijos bei jėgų. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt bendraujant trūks kantrybės. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Svarstyklės (09 24–10 23). Viskas klostysis puikiai ir reikalai judės į priekį. Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Skorpionas (10 24–11 22). Laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su valdžia. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam tiesiog nepalanki diena. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Norėsis įgyvendinti svajones. Nepamirškite šalia esančių žmonių: kam nors iš jų prireiks jūsų pagalbos ar paramos. Nevilkinkite reikalų. Žuvys (02 20–03 20). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus jo vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.