2012-10-04 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, SPALIO 4, 2012

www.kl.lt

232 (19 533) 12

turtas

82AC6?A.162 ;6@ @=.96<

ab_aN`-QVR[N Ya

!

GyvybÄ—s dr audimo pr

Vals­ty­bÄ—s kont­ro­lie­rÄ— G.Ĺ ve­die­nÄ—: ne vi­sos ÄŻstai­gos biu­dĹže­to pi­ni­gus lei­do skaid­riai.

Gy­ve­ni­mas konf­lik­to dras­ko­mo­je Si­ri­jo­je – be na­mĹł, san­tau­pĹł ir pra­gy­ve­ni­mo ĹĄal­ti­nio.

Lietuva 5p.

Gy­vy­bÄ—s drau­di­mo rin­ko­je – stag­na­ci­ja.

GyvybÄ—s drau ekonominÄ™ dimo rinka pirmoji rea padÄ—tÄŻ, todÄ—l gavo ÄŻ smu kusiÄ… gyven na neleng draudimo vus bendrovÄ—s tojĹł vis drausti savo laikus. Ĺ alyje dar be siformuojant dar iĹĄgyvegy tik po deĹĄimt vybÄ™ ryĹĄkesni rinkos tra pokyÄ?iai pro dicijai apmeÄ?io. gnozuojami Lina Mra

l.mrazausk

zauskaitÄ—

aite@diena

ieťės – lietu vių vertybė s

ĹžmoniĹł sÄ…monÄ— .lt je dar neuĹžgi ko „Snoras“ jo banRinkoje – stag is kÄ—lÄ— sumaiĹĄtÄŻâ€œ,torija, kuri tikrai su- labai turtingi ir manÄ—, Lietuvos bannacija jog taip bus visa – sakÄ— paĹĄne ko apĹžval kovas. beiĹĄ da. Paskui jie pamatÄ—, brÄ—Ĺžiama, kad negali mokÄ— kad gyvybÄ—s goje pa- ÄŽĹžvelgia atsigavimo rinkoje iĹĄsi draudimo mo ÄŻmokĹł, ti periodiniĹł draudipra lai todÄ—l sutarÄ?iĹł skai kanti tendencija, kai Vis dÄ—lto tolimesnÄ—je naĹĄus o uĹž tai ÄŻmonÄ— nutraukÄ— sutartis, ateity Ä?ius ir jose po deĹĄimties paprastai ÄŻmokĹł suma nurodytĹł metĹł, gyvybÄ—sje, bent Ä?iuoja admi nistravimo nuskaidraudidÄ—ja, bylo maŞėja, o iĹĄmokos dimo populiarumas sÄ…naudas. turÄ—tĹł smar- TodÄ—l nutikdavo ir ja apie ÄŻtemptÄ… kiai iĹĄaugti, taip, kad kliendraudimo kaip progno tas gaudavo metÄ… bend zavo LiemaĹžiau, nei jama, kad pirmÄ…rovÄ—ms. SkaiÄ?iuo- tuvos banko PrieĹžiĹŤ mokÄ—jÄ™s“, buvo suros RizikÄ… ribo – pasa ĹĄiĹł metĹł pus palyginti su janÄ?ios prie tarnybos metÄŻ, Anot jo, maĹž kojo M.Ĺ alÄ?ius. daug prie piu pernai, tuo paÄ?iu laikotar- partamento direktoriausĹžiĹŤros de- metus, per pikÄ…, Lie ĹĄ ketverius ĹĄalyje gyvybÄ—s tojas Mindau pavaduodimo sutar tu vos bankas gas Ĺ alÄ?ius. yra sulaukÄ™s drauÄ?iĹł sumaŞė Anot jo, skundĹł, jo 9,6 proc. ĹĄiuo metu ĹĄalyje dar – jĹł buvo su nÄ—ra tvarios buvo sudarytos klien kad sutartys iĹĄmokĹł gy daryta 26,1 tĹŤkst. O tradicijos pasirĹŤpinti tui ne nus ÄŻ sÄ…lygas vybÄ—s sa arba draudi ÄŻsigiliĹĄiĹł metĹł pirmÄ… draudimo rinkoje mi. TaÄ?iau kitĹł iĹĄsivys vo ateiti- duktai mo provisiĹĄ 14,2 mln. litĹł pusmetÄŻ iĹĄmokÄ—ta ropos ĹĄaliĹł pavyzdys Ä?iusiĹł Eu- kiĹł: „Pa kai neatitiko jo poreivyzdĹžiui, by klientas nu iĹĄ viso 155,2 daugiau nei pernai – potencialas vystyti gy loja, kad ÄŻ bankÄ…, Ä—jo vybÄ—s draumln. litĹł. jam dimo rinkÄ… yra la Sutartyse vybÄ—s drau pasiĹŤlÄ— sudaryti gynurodytĹł ÄŻmokĹł di Kol kas, kaip bai didelis. tistika taip tiko, nors ÄŻsi mo sutartÄŻ ir jis susakÄ— pa stapat nedĹžiu vaizdavo, kad gina ir yra ĹĄalies gyventojai nÄ—ra ĹĄnekovas, padÄ—jo gana netikÄ— ÄŻ bankÄ… indÄ—lÄŻ ar ta. mÄ… pusmetÄŻ PraÄ—jusiĹł metĹł pir- tys, todÄ—l stokoja atlie pasiturinVis dÄ—lto to pan.“ kamĹł pinigĹł kiĹł skundĹł draudimo rin atrodÄ—, kad gyvybÄ—s draudimui. AtsiĹžvelgda vienetai, o buvo tik mas ka atsigauna ĹĄiais metais, pa meÄ?io. Vis po sunkkaip ir kitÄ… ÄŻ tai, jis skritai nebe staruoju metu jĹł apdÄ—lto ĹĄiĹł metĹł vybÄ—s met, gysulaukiama. pusmetÄŻ, pa kos galÄ—jo pirmÄ… mo“ draudimo poreikio Tam ÄŻtalyginti su turÄ—ti 2010 „sprogidar ne per tartyse nu m. priimtas rodyta 254,6 nai, su- ko analiti ĹžadÄ—jo. O Lietuvos ban- nutarimas, draudi ď Ž Perspek kai pro mo vertÄ—s, arba mln. litĹł ty va: Vb\ ZR 11,2 proc. ma gyvybÄ—s drau gnozavo, kad ĹĄalies ÄŻpareigojantis atidĹžiaibendroves ab N Yf WR QN_ [Ă›_N vybÄ—s drau ÄŻvertindimo ÄŻmokĹł. Ĺžiau, gy- maŞės 2–5 dimo rinka ĹĄiemet su- ti klientĹł poreikius. a_N QV PV W\` ]N `V _Ă­]V[ aV Tf Be to, proc. Lietuvos gy Ä?iaus many cfOĂ›` Q_Nb mu, skundais M.Ĺ al- lima kaup Ta Ä?iau A.Bak QV Zb aN Ă˜VNb XVaĂş 2 niĹł asociaci vybÄ—s draudimo ÄŻmogalbĹŤt ti lÄ—ĹĄas klien ĹĄins kas rin jos (LGDÄŽA) b _\ ]\` N kos mybÄ—s, bandÄ— atsikratyti at tai kams. Be to, norssenatvei ar vai- O ArtĹŤro Bak prezidento ateitÄŻ vertino optimis YVĂş ]N cfg Q sako- Ĺžmo esama „Sod ĹĄinsko teigi palyginti daug f` Of Y\ WN XNQ ]\ ros“ padÄ—tis niĹł mu, gyvybÄ—s brėŞė, kad jau pasi tiĹĄkai ir pa- sitvar kai pamatÄ—, kad nebe draudimo aR[ PVN YN` cf` tastroďŹ ĹĄka ko su uĹžklu reiĹĄkÄ— pirmoir „kasu- draus Ĺžino, kad svarbiausia rin ĹĄalies de af aV VĂ– _V[XĂ– pusiais ďŹ nan ti ekonomikos ka pirma reaguoja ÄŻ sios prielaidos tikÄ—tis ap- tuaci V YVR XN YN O si- to iĹĄlie ĹĄeimos maitintojÄ…, vis ja“ rodo, kad mograďŹ nÄ— siatsigavimo: niais sunkumais. smukimÄ… ir „ŠiĹł metĹł NV QV QR YV` dÄ—l- kaup atsigauna ĹĄiai ka nemaĹžai vÄ—liausiai va ti lÄ—ĹĄas senat kokiu nors bĹŤdu manan gana neblo saros rezultatai jau kylant. Anot svarbiausia Ä—jusieji me  @Uba aR_` vei – bĹŤtina. gi – visoje jo, pragyvybÄ—s drau Ä?iĹł, kad a\PX• [b\ tai rinkoje iĹĄ- Geriausiai iĹĄmano ĹĄei a_ rĹŤpinti vai dimÄ… paniai, taÄ?iau buvo gana optimisti- laikyta praÄ—jusiĹł metĹł mi kams“, ĹĄiais metais vasaros lai- Nors sunkmeÄ?iu gyven ninkÄ—s kotarpio apim Tyrimas taip – sakÄ— jis. vybÄ—s drau visoje gytojai ir pagudraudavo, tis. Dar sun pat atskleidÄ—, di ku pasaesÄ… gerai ne be ne ge stagnacija. mo rinkoje juntama kyti, ar tai lÄ—mÄ— sezo kad riau vo ÄŻsiparei suvokÄ— sasiai apie gy niĹĄ „Ša vybÄ—s draugo sparÄ?iau lies ĹŤkis pernai au- jau galima kalbÄ—ti apie kumas, ar rovÄ—ms, gojimĹł draudimo bend- dimÄ… nusimano namĹł siai per tre Ĺži ĹĄeimininkÄ—s jus metus, gyvybÄ—s draudimo rin spartesnÄŻ stokoja. niĹł apie tai jie iĹĄ tiesĹł ir motinystÄ—s ato ĹĄiemet augi mas sulÄ—tÄ—jo, Gyventojai stogĹł iĹĄÄ—ju kos atsigavimÄ…. TodÄ—l moterys. Kaip dar sios draudimas o ne gy visĹł reikÄ—tĹł vybÄ—s sup gyvybÄ—s drau svarstÄ— ranta mu neat su nikacijos grupÄ—s LGDÄŽA Kodimo ekonominÄ—s siejamas nuo ĹĄalies dens sezono rezultatĹł.“laukti ru- painioja jÄŻ su nelaimingĹł principĹł ir nestas padÄ—ties ir BendrovÄ—s Skeberis, jas vadovas ErlĹŤkesÄ?iĹł. Ĺ˝i gyventojĹł draudimu, at „ERGO Li no daugiau domÄ—fe Insukaip parodÄ— sitikimĹł tis ir pasirĹŤpin ir Ĺžiniasklai ma, tam ÄŻtakos turÄ—jo rance SE“ generali at lik LGDÄŽA ti tas gyvybÄ—s drau nis tyrimas. do paskatina dimu krizÄ—s bangos je sklandantys antros rius KÄ™stutis Bagdona direktodi „Labai nuste vi jausmas. Juo desnis nesaugumo bino, kad di ypaÄ? daug kal ĹĄeĹĄÄ—liai – ĹĄiais metais kino, kad, nuosekliai Ä?ius pati- ventojĹł delÄ— gylabiau kad da at ba namĹł ĹĄeitosianÄ?iÄ… eko ma apie vÄ—l pasikar- ĹĄalies ekonomikai ir sigaunant draudimo lis neĹžino, jog gyvybÄ—s mininkÄ—s, priĹžiĹŤrÄ— da ypaÄ? nomikos griĹŤtÄŻ. tojĹł lĹŤkesÄ?iams Ernestas Ske mos tikslas yra varto- prie pirmiausia nedirbdamos, yra ďŹ nan namus ir Be to, to monÄ— ďŹ nan beris: jimui, gyvybÄ—sbei vidiniam varklausomos siĹĄkai prisiĹĄkai apsau timuo nuo kito as goti ardraudimo auga. Anot mens. rinka Nes sius mirties ir kitais KlientĹł no jo, per pirmÄ… atvejais. varbu, klien ras draustĹł pusmetÄŻ, ĹĄiĹł meLÄ—ĹĄĹł nekau tas renka pa tis maĹžiau metĹł tuo pa lyginti su praÄ—jusiĹł gyvybÄ—s rizikos draudi si draustis Nors lÄ—ĹĄĹł pia dÄ—l neaiĹĄkumĹł siomis sumu ar kaupia Ä?iu laikotar kaupimas piu, studijĹł pinigus, vis dÄ—lto pa momis pa draudimui grindinis gy- vienas pagrindiniĹł senatvei yra gy rodo nepagyvybÄ—s drauskyrÄ— 10 pro ventojai vidutiniĹĄkai vybÄ—s draudimo sutar dimo tikslĹł, kankamÄ… ties tikslas c., o pensijĹł bĹŤtent tai“, ĹĄio drau yra porei mÄ…stymÄ… mui – 8 pro – sakÄ— A.Bak draudikis dar tik lau dimo produkto c. ĹĄinskas. Atliekant ty ir tai, kad kia pagyvÄ— piamojo drau daugiau lÄ—ĹĄĹł. KauE.Skeberio rimÄ… net kartais jie jimo. kos dydis iĹĄ dimo vidutinÄ—s ÄŻmo- apklaustĹłjĹł nurodÄ—, 79,2 proc. po aiĹĄkes manymu, gyventojai draudĹžiasi tik kad gyvybÄ—s liko stabilus. niĹł nutarimĹł draudimo tik norÄ—siekia vidu tiks dÄ—l pensijĹł dami savo nuo nelaimingĹłlas yra apsisaugoti reformos nusprÄ™s, ar tinÄ— NaĹĄtos kratÄ— uĹžtikrin darbĹł sÄ…ramiÄ… atsitikimĹł gyvybÄ—s drau si tiniĹł ligĹł. Ta ir kri- pa senatvÄ™ jiems pakaks ti raĹĄe paĹžymÄ— „PrieĹĄ keletÄ… ir gudraudami di Ä?iau iĹĄ tikro mo ko 2-osios pos ti varnelÄ™. pen ÄŻmoka ĹĄalies vo visa ko bu metĹł, kai ĹĄalyje bu- ga, kaip pabrėŞė paĹĄne ĹĄi apsau- natvei reikÄ—s sijĹł fondĹł, ar lÄ—ĹĄĹł rinkoje. semas, parda kaupti ir pa vimas augo tik papildomas rizikos kovas, yra kaip ant mie pildomai. TaÄ?iau, kaip liĹł, gyvento draudimas. „Gyventojams jai jautÄ—si kas, diskusi pabrėŞė A.BakĹĄinstrĹŤksta Ĺži apsidraudus jos „DirbanÄ?iĹł gyvybÄ—s drau niĹł, kad pakopos pen dÄ—l miĹĄraus 2-osios dimu gasijĹł fondĹł lyje maŞėja asmenĹł skaiÄ?ius ĹĄamo tÄ™siasi ďŹ jau daugiau nansavi- emigran ir toliau maŞės, nebent tai masiĹĄkai nei metus. sugrÄŻĹžtĹł. Kai buvo gera demograďŹ nÄ— padÄ—tis,

130 Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

litĹł

Kler­kĹł dar­bas – gry­bau­ti

Kaina 1,30 Lt

„Op­ti­mis­ti­nis va­rian­tas: Ĺžie­ma nea­teis.“ ÄŽmo­nÄ—s „Klai­pÄ—­dos ener­gi­ja“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Va­lu­tis ĹĄmaikť­ta­vo pa­klaus­tas, ar bō­tĹł op­ti­mis­ti­niĹł ĹĄi­lu­mos kai­nos pro­gno­ziĹł.

3p.

ApsileidÄ—liĹł ieĹĄkos su policija As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ĺ iukť­ly­nais virs­tan­Ä?iĹł ap­leis­tĹł pa­sta­tĹł sa­vi­nin­kĹł lau­kia grieŞ­tos san­kci­jos – vie­niems jau ski­ria­mos bau­dos, ki­tus gi val­di­nin­kai pa­si­ ĹĄo­vÄ— at­ves­din­ti su po­li­ci­jos pa­rei­ gō­nais. Grio­vÄ—­jĹł lau­kia lapk­ri­tÄŻ

„„Pas­ka­ta: V.Kar­ma­no­vo nuo­mo­ne, val­di­nin­kai nu­si­pel­nÄ— ne­mo­ka­mai nu­va­Şiuo­ti pa­rink­ti gry­bĹł, nes sÄ…­Şi­nin­gai dir­bo.

Klai­pÄ—­dos val­di­nin­kĹł verkť­le­ni­mai, jog vis­kam trĹŤks­ta pi­ni­gĹł, – lauŞ­ti iĹĄ pirť­to. Kler­kai nÄ— ne­dve­jo­jÄ™ iĹĄ uos­ta­mies­Ä?io biu­ dĹže­to iť­si­grie­bÄ— ne­men­kÄ… su­mÄ… ir jÄ… su­ mo­kÄ—­jo uĹž sa­vo ke­lio­nÄ™ ÄŻ gry­ba­vi­mo Ä?em­ pio­na­tÄ…. „Va­Şia­vo­me ir va­Şiuo­si­me“, – ÄŻsi­ti­ ki­nÄ™s vie­nas uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s va­do­vĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Iť­vy­ka – su nak­vy­ne

ÄŽ tra­di­ci­nÄŻ gry­ba­vi­mo Ä?em­pio­na­tÄ…, praÄ—­ju­sÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ vy­ku­sÄŻ Va­rÄ—­no­je, va­Şia­vo apie 40 Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bÄ—s dar­buo­to­jĹł – tiek vie­tĹł bu­ vo uĹž mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gus iť­si­nuo­mo­ta­me au­to­bu­se su vai­ ruo­to­ju. Val­di­nin­kai ÄŻ sa­vait­ga­lio iť­vy­kÄ… iť­si­ruo­ťÄ— dar penk­ta­die­nÄŻ, kad ga­

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

lÄ—­tĹł iť­si­mie­go­ti, pail­sÄ—­ti ir ĹĄeť­ta­ die­nio ry­tÄ… ku­pi­ni ener­gi­jos sku­ bÄ—­ti ÄŻ Va­rÄ—­nos miť­kus su­rink­ti kuo dau­giau gry­bĹł. „IĹĄ sa­vi­val­dy­bÄ—s biu­dĹže­to bu­vo su­mo­kÄ—­ta tik uĹž ke­lio­nÄ™. UĹž nak­vy­ nÄ™ kaŞ­ko­kios mo­kyk­los bend­ra­bu­ty­ je ir pa­ta­ly­nÄ™ Ĺžmo­nÄ—s tu­rÄ—­jo su­si­mo­ kÄ—­ti pa­tys, re­gis, po 30 li­tĹł. Jie taip pat tu­rÄ—­jo pa­si­rō­pin­ti ir mais­tu“, – tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťų­jĹł ry­ťiĹł sky­riaus ve­dÄ—­ja Ri­ ma Bei­no­ra­vi­Ä?ie­nÄ—.

4

Tarp ap­si­lei­dÄ—­liĹł – ir pa­ti mies­to sa­vi­val­dy­bÄ—, ku­riai pri­klau­so sep­ ty­ni to­kie ap­leis­ti pa­sta­tai. Pir­miau­sia nu­ro­dy­ta ap­va­ly­ti bent te­ri­to­ri­jas ap­link ne­nau­do­ja­ mus pa­sta­tus. „Tuos pa­sta­tus, ku­riĹł ne­nu­ma­ ty­ta de­mon­tuo­ti ar­ba nu­griau­ti, teks uŞ­san­da­rin­ti. O ten, kur rei­ kia, – te­ri­to­ri­jas ap­tver­ti tvo­ra“, – tei­gÄ— Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­ dÄ—­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ—. IĹĄ sep­ty­niĹł sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ san­Ä?iĹł pa­sta­tĹł – ke­lis teks pri­pa­ Ĺžin­ti ava­ri­nÄ—s bĹŤk­lÄ—s ir jie bus de­mon­tuo­ti.

4

ketvirtADIENIS, SPALIO 4, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Tomas Viluckas (DK)

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se – ne­ri­mo die­nos. Žmo­nės ne­ ži­no, ar gaus al­gas, nes dėl pa­di­din­to mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ ni­mo dar­bo už­mo­ kes­čio fon­de ėmė trūk­ti pi­ni­gų.

Prob­le­ma: nors mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą už­dir­ban­čių žmo­nių al­gos pa­di­

dė­jo vos ke­lias­de­šim­čia li­tų, te­ko ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vą, kur ras­ti pi­ni­ gų joms su­mo­kė­ti. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Biu­dže­ti­nin­kams – ne­ri­mas dėl al­gų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Kai su­mo­kė­jo al­gą už rugp­jū­tį, bu­hal­te­rė aiš­kiai pa­sa­kė, kad tau­ py­tu­me pi­ni­gus, nes neaiš­ku, kaip iki me­tų pa­bai­gos bus mo­ka­mi at­ ly­gi­ni­mai“, – guo­dė­si kai ku­rių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jai. Vy­riau­sy­bė sa­vo nu­ta­ri­mu nuo rugp­jū­čio 1-osios pa­di­di­no mi­ni­ ma­lų at­ly­gi­ni­mą 50-čia li­tų – iki 850 li­tų, ta­čiau pa­pil­do­mai pi­ni­gų sa­vi­val­dy­bėms ne­sky­rė. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės fi­ nan­s i­n in­kai su­s kai­č ia­vo, kad biu­d že­t i­n ių įstai­g ų dar­b uo­to­ jams su­mo­kė­ti pa­di­din­tus mi­ni­ ma­lius at­ly­gi­ni­mus iki me­tų pa­ bai­gos pa­pil­do­mai rei­kia apie 600 tūkst. li­tų. To­dėl sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į Vy­ riau­sy­bę, pra­šy­da­ma skir­ti rei­kia­ mą su­mą. Ta­čiau su­lauk­ta blo­gų ži­nių – pi­ ni­gų skir­ta ne­bus. „Vy­riau­sy­bė tie­siai švie­siai pa­ sa­kė, kad pi­ni­gų ne­duos. Ma­ža to, fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ ny­tės pa­si­ra­šy­ta­me at­sa­ky­me tei­

Al­do­na Špu­čie­nė:

Fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­ tės pa­si­ra­šy­ta­me at­ sa­ky­me tei­gia­ma, kad jei ne­tu­ri­me pi­ ni­gų al­goms, ga­li­me ma­žin­ti dar­buo­to­jų skai­čių.

gia­ma, kad jei ne­tu­ri­me pi­ni­gų al­ goms, ga­li­me ma­žin­ti dar­buo­to­jų skai­čių“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­

val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­ čie­nė. Vis dėl­to ji pa­ti­ki­no, kad dar­buo­ to­jų nuo­gąs­ta­vi­mai, jog ne­gaus at­ ly­gi­ni­mų ar bus at­leis­ti, yra ne­pag­ rįs­ti. „Mes pri­va­lo­me su­mo­kė­ti at­ ly­gi­ni­mus, ki­taip ne­ga­li­me elg­tis. Pi­ni­gų ieš­ko­si­me ir ra­si­me“, – pa­ brė­žė A.Špu­čie­nė. Pi­ni­gų bus ieš­ko­ma mies­to biu­ dže­te, ku­ris ren­ka­mas ge­riau nei pla­nuo­ta. Sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­nin­kai jau ren­gia mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo bus pa­tiks­lin­tas mies­to biu­dže­to pa­ja­mų ir iš­lai­dų pla­nas. „Kol kas tu­r i­m e viršp­l a­n i­n ių pa­ja­mų, to­dėl kreip­si­mės į mies­ to ta­ry­b ą, kad po­l i­t i­kai pa­t iks­ lin­tų biu­dže­tą, ir 600 tūkst. li­tų skir­t ų biu­d že­t i­n ių įstai­g ų dar­ buo­to­jams su­m o­k ė­t i pa­d i­d in­ tą mi­n i­m a­l ią al­g ą“, – tvir­t i­n o A.Špu­čie­nė. Mies­to biu­dže­tą ke­ti­na­ma ko­re­ guo­ti lapk­ri­tį vyk­sian­čia­me mies­ to ta­ry­bos po­sė­dy­je.

Kul­tū­ra – vis dar be vedlio Eve­li­na Mi­ku­tie­nė e.mikutiene@kl.lt

Dau­giau nei mė­ne­sį Klai­pė­dos mies­to kul­tū­ros žmo­nės yra be ved­lio – Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo vie­ta vis dar tuš­čia. Kas į ją tai­ko­ si, kol kas ne­ži­nia, nes kon­kur­sas šioms pa­rei­goms eiti dar ne­pas­ kelb­tas.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ži­kie­nės tei­gi­ mu, jau yra ruo­šia­mi do­ku­men­tai pa­skelb­ti kon­kur­są Kul­tū­ros sky­

riaus ve­dė­jo pa­rei­goms eiti, ta­čiau tiks­lios da­tos, ka­da tai bus, di­rek­ to­rė neį­var­di­jo. „Yra ke­li kon­kur­so pa­skel­bi­ mo eta­pai, rei­kia at­lik­ti tam tik­ ras pro­ce­dū­ras. Šias pa­rei­gas ga­ li užim­ti tik vals­ty­bės tar­nau­to­jas, ne­ga­li­me priim­ti tie­siog žmo­gaus iš gat­vės“, – in­for­ma­vo di­rek­to­rė N. Lau­ži­kie­nė. Kul­tū­ros sky­rius be va­do­vo li­ko tuo­met, kai de­vy­nis mė­ne­sius lai­ki­ nai jam va­do­va­vęs Val­de­ma­ras Puo­ džiū­nas pa­si­trau­kė, vie­tą už­leis­da­ mas iš mo­ti­nys­tės ato­sto­gų su­grįž­ti tu­rė­ju­siai Go­dai Gied­rai­ty­tei.

Ta­čiau mo­te­ris į bu­vu­sią dar­bo­ vie­tę nu­spren­dė ne­beg­rįž­ti. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te ir So­cia­ li­nių moks­lų ko­le­gi­jo­je dės­ty­to­ju dir­ban­tis V.Puo­džiū­nas ti­ki­no kol kas ne­ži­nąs, ar ban­dy­tų Kul­tū­ros sky­riaus va­do­vo pa­rei­go­se įsi­tvir­ tin­ti il­ges­niam lai­kui. „Ar kon­kur­sas jau pa­skelb­tas? Neat­me­tu ga­li­my­bės da­ly­vau­ti kon­kur­se, nie­ko ka­te­go­riš­kai ne­ tei­kiu, kol nė­ra pa­skelb­tas kon­kur­ sas. Dar neap­sisp­ren­džiau, ta­čiau, jei at­vi­rai, ir ne­svars­čiau šio klau­ si­mo“, – „Klai­pė­dai“ sa­kė V.Puo­ džiū­nas.

3

ketvirtADIENIS, SPALIO 4, 2012

miestas Lai­kys eg­za­mi­ną

Klai­pė­do­je – penktadalis ru­sų

Panašiausias į au­gin­ti­nį

Šian­dien vi­dur­die­nį Klai­pė­ dos mies­to sa­vi­val­dy­bės po­ sė­džių sa­lė­je vyks Kons­ti­tu­ci­ jos eg­za­mi­no pir­ma­sis eta­pas. Jį lai­ky­ti iš anks­to už­si­re­gist­ ra­vo 23 klai­pė­die­čiai. Per­nai Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­ną lai­kė 50 žmo­nių. Ant­ra­sis eg­za­mi­no eta­pas vyks spa­lio 18 d. Klai­ pė­do­je.

Di­de­lė da­lis Lie­tu­vos ru­sų gy­ ve­na Klai­pė­do­je – 19,6 pro­c. Vil­niu­je ru­sų yra 12 pro­c. Po vi­ suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo su­skai­čiuo­ta, kad uos­ta­mies­ ty­je gy­ve­na 77 tau­ty­bių at­sto­ vų. Be­veik 74 pro­c. mies­to gy­ ven­to­jų yra lie­tu­viai, 1,9 pro­c. – uk­rai­nie­čiai, 1,7 pro­c. – bal­ ta­ru­siai.

Pa­sau­li­nės gy­vū­nų die­nos pro­ ga Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus nu­ spren­dė iš­rink­ti pa­na­šiau­sio au­gin­ti­nio ir jo šei­mi­nin­ko po­ rą. Vi­si, pa­tei­kę sa­vo nuo­trau­ kas, spa­lį mu­zie­ju­je ga­lės lan­ ky­tis už pu­sę kai­nos. Mė­ne­sio pa­bai­go­je mu­zie­jaus so­cia­li­ nia­me tink­le bus iš­rink­ta pa­na­ šiau­sia po­ra.

Sąs­kai­tas su­ma­žins tik šil­ti orai

Dienos telegrafas Šven­tė. Ket­vir­ta­die­nį 14 val. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je vyks iš­kil­min­gas Mo­ ky­to­jų die­nos mi­nė­ji­mas. Ju­bi­lie­jus. Ket­vir­ta­die­nį 12 val. Spor­ ti­nin­kų na­muo­se 80-me­čio pro­ga bus svei­k i­na­mas plau­k i­kas, pe­da­go­gas, bu­vęs il­ga­me­tis „Nep­tū­no“ plau­ki­mo spor­to mo­kyk­los di­rek­to­rius Ro­mual­ das Ro­se­nas. Ser­ti­fi­ka­tas. Smil­ty­nės per­kė­lo­je sėk­ min­gai ser­ti­fi ­kuo­ta in­teg­ruo­ta ko­ky­ bės, ap­lin­kos ap­sau­gos bei dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos va­dy­bos sis­te­ma.

Dar­bai: įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ jau pa­si­ruo­šu­si šil­dy­mo se­zo­nui.

Nuo di­de­lių są­skai­tų už šil­dy­mą šie­met gel­bės ne­bent šil­ta žie­ ma, ta­čiau oro pro­gno­zės ne­ža­da nie­ko ge­ro. Jos tu­rė­tų ne­ gąs­din­ti tik na­muo­se ener­gi­ją tau­pan­čių gy­ven­to­jų, ku­rių yra ma­žu­ma. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas su­si­rū­pi­no, kaip mies­tas pa­si­ruo­šęs šil­dy­mo se­zo­nui. Pa­ sik­vie­tęs sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus ir „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ ge­ne­ra­li­ nį di­rek­to­rių Vy­tau­tą Va­lu­tį me­ras do­mė­jo­si ne tik, kaip vyks­ta pa­si­ ruo­ši­mas, bet ir pro­gno­zė­mis, ko­ kios są­skai­tos lau­kia klai­pė­die­čių. Pa­sak V.Va­lu­čio, įmo­nė „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“ šil­dy­mo se­zo­nui jau yra pa­si­ruo­šu­si. Ko­kias są­skai­tas šį se­zo­ną gaus klai­pė­die­čiai, pri­klau­sys nuo oro są­ly­g ų, ši­l u­m os kai­n os, na­m o būk­lės.

„Kiek ener­gi­jos bus su­var­to­ta, la­bai pri­klau­sys nuo šal­tų die­nų skai­čiaus. Na­mų sa­vi­nin­kai re­vo­ liu­ci­jų ne­pa­da­rė“, – tvir­ti­no V.Va­ lu­tis. Pa­sak V.Va­lu­čio, Šve­di­jos me­teo­ ro­lo­gai Lie­tu­vai nu­ma­to la­bai šal­tą žie­mą. Ta­čiau va­do­vas pa­brė­žė, kad pro­gno­zės ne vi­sa­da pa­si­tvir­ti­na. „Per­nai ame­ri­kie­čiai nu­ma­tė, kad Lie­tu­vo­je bus šil­ta žie­ma, bet va­sa­ris bu­vo šal­tas“, – dės­tė V.Va­ lu­tis. Ko­kia ši­lu­mos kai­na bus uos­ta­ mies­ty­je šį šil­dy­mo se­zo­ną, taip pat pri­klau­sys nuo dau­ge­lio fak­ to­rių. Pa­gal Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos pro­gno­zes, Klai­pė­do­je jos au­gi­mas tu­rė­tų bū­ti

iki 4 pro­c. Anot V.Va­lu­čio, tai pe­si­ mis­ti­nės pro­gno­zės. „Op­ti­mis­ti­nis va­rian­tas, kad žie­ ma nea­teis ar­ba ji ne­bus šal­ta“, – sa­kė V.Va­lu­tis. Jis pa­brė­žė, kad šio šil­dy­mo se­ zo­no vil­tis – ne­prik­lau­so­mi ši­lu­ mos tie­kė­jai. Klai­pė­do­je jie tie­kia 28 pro­c. vi­sos pa­ga­mi­na­mos ši­lu­ mos. Jie ener­gi­ją tu­ri par­duo­ti pi­ giau nei nu­sta­ty­ta įmo­nės „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“ kai­na. Pa­sak V.Va­lu­čio, ši­lu­mą ne­va tu­ rė­tų at­pi­gin­ti ter­mo­fi­ka­ci­nė jė­gai­ nė. Jos sta­ty­bos ar­tė­ja prie pa­bai­ gos. Jau šį šil­dy­mo se­zo­ną įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ tu­rė­tų im­ti ener­gi­jos iš ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­ nės. Tei­gia­ma, kad atei­ty­je iš jos gau­tos ši­lu­mos bus ga­li­ma ap­rū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pin­ti 40–50 pro­c. mies­to. „Kol kas ener­gi­ja iš jė­gai­nės ne­bus tie­kia­ma nuo­lat. Iš pra­džių vyks tik ban­dy­ mai“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Ši­lu­mos kai­ną tu­rė­tų su­ma­žin­ti ir bio­ku­ro ka­ti­las, ku­rį ruo­šia­ma­ si pa­sta­ty­ti 2014 m. pir­mą pus­me­ tį. Ka­ti­las ši­lu­ma ap­rū­pin­tų 5–10 pro­c. mies­to. Įver­ti­nus, kiek ši­lu­mos nu­ma­to­ ma gau­ti iš ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­ nės, bio­ku­ro ka­ti­lo ir ne­prik­lau­ so­mų tie­kė­jų, du­jos klai­pė­die­čių šil­dy­mui už­tik­rin­ti tu­rė­tų su­da­ry­ ti apie 30 pro­c.

4

– tiek proc. šį sezoną turėtų brangti šildymas Klaipėdoje.

Ankstyva žiema ke­li­nin­kų neišgąsdintų As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Mies­to gat­ves žie­mą pri­žiū­rė­sian­ čios įmo­nės jau dek­la­ruo­ja, kad yra pa­si­ruo­šu­sios dar­bų se­zo­nui.

„Ša­li­gat­vius va­lys „Klai­pė­dos žel­ di­niai“. Ga­vo­me pa­tvir­ti­ni­mą, kad įmo­nė yra vi­siš­kai pa­si­ruo­šu­si žie­ mos se­zo­nui“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­ bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­ dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. „Klai­pė­dos“ žel­di­niai įsi­gi­jo 450 smė­lio dė­žių, pa­si­rū­pi­no še­šio­mis ma­ši­no­mis ir su­kau­pė 15 t drus­kos, o dirb­ti yra pa­si­ruo­šę 90 žmo­nių. Pie­ti­nę mies­to da­lį me­cha­ni­zuo­tai

va­ly­sian­ti įmo­nė „Žem­ka­sa“ taip pat pra­ne­šė dar­bui pa­ruo­šu­si 24 ma­ši­nas, su­kau­pu­si 615 t drus­kos ir 320 t smė­lio.

Nak­ti­niai ke­li­nin­ kų bu­dė­ji­mai tu­rė­tų pra­si­dė­ti nuo lapk­ ri­čio pra­džios. „Šiuo me­tu šiau­ri­nę ir pie­ti­ nę mies­to da­lį va­lo „Va­ka­rų šva­ ra“. Ta­čiau spa­lio vi­du­ry­je baig­ sis kon­kur­sų ap­skun­di­mo teis­mui ter­mi­nai ir bus pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis

su įmo­ne „Eko­ser­vi­sas“, ku­ri va­ lys šiau­ri­nę mies­to da­lį“, – aiš­ki­ no I.Ša­ka­lie­nė. Ši įmo­nė sa­vi­val­dy­bę in­for­ma­vo, kad dar­bams yra pa­ruoš­ta 20 au­ to­mo­bi­lių, o san­dė­liuo­se su­kaup­ ta drus­kos. „Kol kas ne­ga­l i­m e pa­sa­k y­t i, kad šie­m et gat­v ėms va­ly­t i bus iš­leis­ta ma­žiau pi­ni­gų, nes vie­ nų pa­s lau­g ų įkai­n iai yra ge­ro­ kai su­ma­žė­ję, ta­čiau bran­go ki­ tų pa­slau­gų kai­nos. Kiek kai­nuos mies­to va­ly­m as, pri­k lau­sys nuo to, ko­kia bus žie­ma“, – pri­dū­rė I.Ša­ka­lie­nė. Nak­t i­n iai ke­l i­n in­k ų bu­d ė­j i­ mai tu­rė­tų pra­si­dė­ti nuo lapk­ri­

čio pra­džios, ta­čiau stai­ga pa­si­ kei­tus orams, bu­dė­ti pra­de­da­ma ga­vus at­ski­rą sa­vi­val­dy­bės nu­ro­ dy­mą. „Jie pri­va­lo už­tik­rin­ti sau­gų eis­ mą ke­liuo­se. Ta­čiau kol kas nak­ti­ mis vy­rau­ja pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra ir šal­no­mis dar ne­kve­pia“, – sa­kė I.Ša­ka­lie­nė. Na­mų val­dų ad­mi­nist­ra­to­riai taip pat dek­la­ra­vo, kad yra su­kau­ pę smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio. „Su­da­ry­tos su­tar­tys su pen­kio­ mis įmo­nė­mis, ku­rios iš­veš snie­ gą iš kie­mų. Pa­ža­dė­ta, kad kiem­ sar­gių ne­trūks, ir jie bus ap­rū­pin­ti vi­sais įran­kiais“, – ak­cen­ta­vo I.Ša­ ka­lie­nė.

Svei­ka­ta. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi į ne­ mo­ka­mus mu­zi­kos už­siė­mi­mus. Jie vyks stu­di­jo­je „Grock“ ant­ra­die­niais – spa­lio 9, 16, 23, 30 d. 18 val. jie or­ga­ni­ zuo­ja­mi pra­de­dan­tie­siems, 19 val. – pa­ žen­gu­sie­siems. Re­gist­ra­ci­ja tel. 8 600 00 370 ar­ba el. pa­štu: pastas@grock.lt. Fo­ru­mas. Penk­ta­die­nį mo­kyk­las bai­ gian­tis Klai­pė­dos jau­ni­mas su­si­rinks į fo­ru­mą „IT – ta­vo ryt­die­nai“, ku­ria­me gar­sios Lie­tu­vos vers­lo bend­ro­vės, Dar­ bo bir­žos eks­per­tai, Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to at­sto­vai pa­sa­kos, ko­kių ži­nių ir ge­bė­ji­mų rei­kės moks­lei­viams, no­rin­ tiems atei­ty­je sėk­min­gai baig­ti stu­di­jas ir gau­ti dar­bą. Fo­ru­mas vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. Pa­ro­da. Penk­ta­die­nį 17 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­je (J. Ja­no­nio g. 9) ati­da­ro­ma Re­na­tės Lū­šis ir To­mo Kar­ka­lo jung­ti­nė pa­ro­da „Ža­ lio­ji ty­la“. Ati­da­ry­mo me­tu skam­bės Dia­nos Ur­be mu­zi­ka. Pa­ro­da bus eks­ po­nuo­ja­ma iki lapk­ri­čio 4 d. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Anas­ta­si­ja Jev­ lam­pi­je­va (g. 1921 m.), Ka­zi­mie­ra Va­ lat­kie­nė (g. 1921 m.), Vi­tol­das Sa­ka­laus­ kas (g. 1922 m.), Ni­na Po­lia­ko­va (g. 1932 m.), An­ta­nas Vait­ke­vi­čius (g. 1933 m.), Pet­ras Ka­ri­naus­kas (g. 1938 m.), Ade­li­ ja Lau­ri­šo­nie­nė (g. 1939 m.), Ivan Plec­ kij (g. 1946 m.), Fio­do­ras Mo­ro­zo­vas (g. 1948 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ni­na Go­lo­den­ko, Vi­tol­das Sa­ka­laus­kas, Vi­ta­lij Du­rov, Ele­na De­do­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mos Al­do­na Ele­na Kunst­mo­n ie­nė, Ade­li­ja Lau­ri­šo­nie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 58 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu. Me­di­kai sku­bė­jo į pa­gal­bą ir trau­mas pa­ty­ru­ siems žmo­nėms.

4

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

miestas

Ap­si­lei­dė­lių ieš­kos su po­li­ci­ja 1

Tra­di­ci­ja: Va­rė­no­je Gry­bų šven­tė šie­met bu­vo su­reng­ta jau de­šim­tą kar­tą.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Kler­kų dar­bas – gry­bau­ti 1

Ve­žė val­diš­ka įmo­nė

Bend­ro­vė, ku­rios au­to­ bu­so vai­ruo­to­jas ve­žė val­di­nin­kus į ki­tą Lie­tu­vos pa­kraš­tį, bu­vo pa­ rink­ta vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se – ap­klau­sos bū­du. „Už ke­lio­nę su­mo­kė­jo­me 1,9 tūkst. li­tų – tai bu­vo ma­žiau­sia pa­siū­ly­ta kai­na“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ka­ri­na Pa­ši­lie­nė. Kon­kur­są vež­ti val­di­nin­kus į Va­ rė­ną lai­mė­jo bend­ro­vė „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas“. 100 pro­c. šios įmo­nių ak­ci­jų pri­klau­so uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bei. „Ir ko­dėl au­to­bu­sų par­kas tu­rė­ tų vež­ti ne­mo­ka­mai? Juk tai už­da­ ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė, ku­ri tu­ri už­ dirb­ti pi­ni­gų“, – klau­si­mu, ko­dėl sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vė val­di­nin­kų ne­ve­žė ne­mo­ka­mai, ste­bė­jo­si Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­ la­vas Kar­ma­no­vas. Gry­ba­vi­mas – mo­ty­va­ci­ja

Ko­dėl val­di­nin­kai į Va­rė­ną pra­mo­ gau­ti va­žia­vo už mo­kes­čių mo­kė­ to­jų pi­ni­gus, o ne pa­tys su­si­mo­kė­ jo už ke­lio­nę? „Jie ne tik pra­mo­ga­vo. Bu­vo­ me ga­vę ofi­cia­lų Va­rė­nos me­ro pa­ kvie­ti­mą su­for­muo­ti ko­man­das da­ly­vau­ti gry­ba­vi­mo čem­pio­na­te ir at­vyk­ti. Be to, sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jai taip pat yra mo­kes­čių mo­ kė­to­jai“, – aiš­ki­no V.Kar­ma­no­vas. Ne­se­niai uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jų de­le­ga­ci­ja vy­ko į eks­kur­si­ją į Ka­li­ning­ra­dą. Kiek­vie­ nas jų už to­kią iš­mo­ką su­si­mo­kė­jo po 300 li­tų. „Ne­mo­ka­mai nu­va­žiuo­ti į Va­ rė­ną pa­gry­bau­ti yra sa­vo­tiš­ka

mo­ty­va­ci­ja dar­buo­to­jams, nes ki­ tų mo­ty­va­vi­mo ir ska­ti­ni­mo prie­ mo­nių ne­tu­ri­me“, – ti­ki­no R.Bei­ no­ra­vi­čie­nė. Jai ant­ri­no ir V.Kar­ma­no­vas. „Ne­ va­žia­vo nei me­ras, nei jo pa­va­duo­ to­jai, nei sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rius, nei pa­va­duo­to­jai. Va­žia­vo pa­pras­ti dar­buo­to­jai, ku­ rie dir­ba ir virš­va­lan­džius, o gau­na tik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų al­gą. Jie dir­bo są­ži­nin­gai, to­dėl ir nu­si­pel­nė ke­lio­nės“, – tvir­ti­no di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Jis pa­brė­žė, kad į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jai vyks­ta jau ne vie­ nus me­tus. Ir kas­met už ke­lio­ nę su­mo­ka­ma iš mies­to biu­dže­to. „Va­žia­vo­me ir va­žiuo­si­me. Jo­kio nu­si­kal­ti­mo ne­da­ro­me“, – pa­brė­ žė V.Kar­ma­no­vas. Gry­bų pririnko ma­žai

Šie­met uos­ta­mies­čio val­di­nin­kams gry­ba­vi­mo čem­pio­na­te se­kė­si pra­ sto­kai. Iš Klai­pė­dos kler­kų de­le­ga­ ci­jos bu­vo su­for­muo­tos ke­tu­rios ko­man­dos: „La­ši­šos“, „Vo­ve­rai­ tės“, „Ma­rių plekš­ny­tės“, „Ve­va“. Vi­sos jos li­ko la­bai to­li nuo nu­ga­ lė­to­jų – da­li­jo­si vie­no­mis pa­sku­ti­ nių­jų vie­tų. Klai­pė­die­čių ko­man­doms pa­vy­ko su­rink­ti vos nuo 60 iki 750 g gry­ bų. „Ta­čiau ki­tiems se­kė­si dar pra­ sčiau, juk kai ku­rie dėl su­kčia­vi­mo bu­vo net disk­va­li­fi­kuo­ti“, – sa­viš­ kius pa­lai­kė V.Kar­ma­no­vas. Pa­na­šu, jog val­di­nin­kų no­ras ke­ liau­ti už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­ gus jau tam­pa ten­den­ci­ja. Šį penk­ta­die­nį val­di­nin­kai vėl pa­ke­liaus. Iš­nuo­mo­tu au­to­bu­su jie bus ve­ža­mi į Vil­nių, kur Na­cio­na­

Komentaras

Nu­bau­dė 20 sa­vi­nin­kų

Dai­va Ke­re­keš

Vy­r iau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je

F

or­ma­l iai jo­k ie tei­sės ak­tai dėl Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų ke­l io­nės į gry­ ba­v i­mo čem­pio­na­tą už pi­ ni­gus iš mies­to biu­dže­to nė­ra pa­žeis­ ti. Ta­čiau ma­ny­čiau, jog sa­vi­val­dy­bės va­do­vai tu­rė­tų ki­taip su­dė­lio­ti prio­ri­ te­tus, kur leis­ti pi­ni­gus, nes tik­rai yra sri­čių, kur jų nuo­lat trūks­ta. Ver­ti­nant iš sunk­me­čio po­zi­ci­jos, mo­ra­li­niu at­ žvil­g iu to­k ia sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jų ke­l io­nė vi­suo­me­nė­je tik­rai ne­su­ lauks jo­kios tei­gia­mos reak­ci­jos. Be to, neaiš­k u, ko­k ie bu­vo šiai ke­l io­nei ke­ lia­mi tiks­lai, ko­kios nau­dos pa­siek­ta. Įp­ras­tai, jei sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai vyks­ta į ko­kią ke­lio­nę pra­leis­ti lais­va­ lai­kio, jie už ją su­si­mo­ka pa­tys. Gry­ba­ vi­mo čem­pio­na­tas, ma­nau, tik­rai nė­ra tas ren­gi­nys, į ku­rį rei­kė­tų va­žiuo­ti už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­n i­g us. Ne­bent ten Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės dar­buo­ to­jai įgi­jo nau­din­gos pa­tir­ties.

li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re ža­ da­ma švęs­ti Lie­tu­vos vie­tos sa­vi­ val­dos die­ną. „Mies­to biu­dže­te kas­met pi­ni­gų nu­ma­to­ma dviem to­kioms iš­vy­ koms – į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą ir į Lie­tu­vos vie­tos sa­vi­val­dos die­ nos šven­tę“, – at­sklei­dė R.Bei­no­ ra­vi­čie­nė.

Pi­ni­gų li­go­niui ne­ra­do Kai klai­p ė­d ie­č iai krei­pia­si į sa­v i­val­ dy­bę dėl ke­l ių šim­t ų li­t ų kom­pen­sa­ ci­jos, pi­n i­g ų ne­ran­da­ma, nors mies­to biu­d že­te yra li­tų val­di­nin­k ų ke­lio­nei į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą. „Klai­pė­da“ ra­šė, jog 70-me­tis klai­pė­die­ tis Juo­zas Ka­ju­tis be­veik me­tus my­nė sa­v i­val­dy­b ės ir So­cia­l i­nės pa­ra­mos cent­ro slenks­čius, kad bū­tų iš­girs­tas jo pra­šy­mas neapk­rau­ti pa­pil­do­mu 36 li­ tų per mė­ne­sį mo­kes­čiu.

Ka­dan­gi žmo­gus sun­kiai vaikš­čio­jo, jis So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­re bu­vo už­si­ sa­kęs pa­slau­gą – val­d iš­k u au­to­bu­siu­ ku jį pa­vė­žė­ti į dia­li­zės pro­ce­dū­ras.

Vie­ną pa­sta­tą, esan­tį Sker­dyk­los gat­vė­je, ke­ti­ na­ma vi­sai nu­griau­ti. „Grio­vi­mo dar­bai tu­rė­tų pra­ si­dė­ti lapk­ri­tį. Nu­ma­ty­ta de­ mon­tuo­ti ir mies­to par­ke esan­ tį tua­le­tą, nes jis truk­dys vyk­dy­ti re­konst­ruk­ci­jos dar­bus“, – ti­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. Dėl to, kas bus da­ro­ma su I.Si­ mo­nai­ty­tės gat­vė­je esan­čiu di­de­liu ap­leis­tu pa­sta­tu, dar tu­rė­tų ap­si­ spręs­ti mies­to ta­ry­ba. „Jam tvar­ky­ti yra nu­ma­ty­tos di­ de­lės lė­šos. Pir­miau­sia su­tvar­ky­si­ me ap­link esan­čią te­ri­to­ri­ją, ta­čiau ar pa­sta­tas bus nau­do­ja­mas sa­vi­ val­dy­bės reik­mėms, ar jį rei­kė­tų pri­va­ti­zuo­ti, tu­rės pa­si­sa­ky­ti ta­ ry­ba“, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. Var­nė­nų gat­vė­je esan­čio ap­leis­ to so­cia­li­nio būs­to li­ki­mas pa­te­ko į ak­la­vie­tę, nes to­kio būs­to pri­va­ ti­zuo­ti ne­ga­li­ma, to­dėl val­di­nin­kai tu­rės ap­si­spręs­ti, ką su juo da­ry­ti.

do­mai te­ko mo­kė­ti dar po 36 li­tus.

Ne­ga­lė­da­mas pa­kęs­t i to­k ios ne­tei­sy­ bės, J.Ka­ju­tis krei­pė­si ir į sa­vi­val­dy­bę, ir į So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­rą. Jis pra­ Vy­ro pa­ja­mos per mė­ne­sį sie­kė tūks­ šė neapk­rau­t i jo pa­pil­do­mais mo­kes­ tan­t į li­tų, to­dėl to­k ia pa­slau­ga jam ne­ čiais, o per­mo­ką – 432 li­tus – grą­ž in­ti. bu­vo tei­k ia­ma ne­mo­ka­mai – jis pri­va­ Ta­čiau li­go­n is iš­g irs­da­vo tą pa­t į at­sa­ lė­jo mo­kė­ti po 1,13 li­to už kiek­vie­ną ki­ ky­mą, kad eg­z is­t uo­ja to­k ia tvar­ka ir lo­met­rą. J.Ka­ju­t is per mė­ne­sį mo­kė­jo jo­je išim­čių nė­ra nu­ma­ty­ta. Ga­liau­siai 84 li­tus. J.Ka­ju­čio pro­ble­mą, įsi­k i­šus žmo­gaus Ta­čiau 2010 m. rug­sė­jį pra­si­dė­jo Mi­ni­ tei­sių gy­nė­jams, im­ta spręs­t i So­cia­l i­ jos gat­vės re­konst­ruk­ci­ja, to­dėl au­to­bu­ nių rei­ka­lų ko­mi­te­te.

Upe­l io gat­vė­je gy­ve­nęs krau­jo vė­ž iu sir­gęs vy­ras tris kar­tus per sa­vai­tę tu­ siu­kui te­ko da­ry­ti apy­lan­ką ir J.Ka­ju­t į Kol po­li­ti­kai dis­ku­ta­vo, kaip pa­dė­ti vy­ rė­da­vo vyk­ti į dia­li­zės pro­ce­dū­ras, kad pa­vė­žė­ti dau­giau ki­lo­met­rų. Dėl to jam rui, jis nu­mi­rė, taip ir ne­su­lau­kęs at­jau­ pa­di­dė­jo ir mo­kes­tis, kas mė­ne­sį pa­pil­ tos ir su­pra­tin­gu­mo. ne­sut­r ik­tų jo gy­vy­bi­nės funk­ci­jos.

Nuo lie­pos mė­ne­sio ne­pri­žiū­ri­mų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams su­ra­šy­ta 20 ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lų. Pir­mą kar­tą pra­si­žen­ gu­sie­ji su­lau­kia vos 10 li­tų bau­dos. „Ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų. Ta­čiau tu­ri­me ga­li­my­bę tai­ky­ti mo­kes­ti­nes san­kci­jas. Nep­ ri­žiū­ri­mų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams ga­ li­ma tai­ky­ti mak­si­ma­lų že­mės mo­ kes­tį“,– pri­mi­nė K.Vin­ti­lai­tė. Klai­pė­die­tis Sei­mo na­rys And­ rius Bur­ba įsi­ti­ki­nęs, kad ap­leis­ tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams tai yra per švel­ni san­kci­ja, nes že­mės mo­kes­ tis ga­li bū­ti pa­kel­tas tik iki 1 pro­c. „To­kių pa­sta­tų sa­vi­nin­kams ga­ lė­tų bū­ti tai­ko­mas iki 3 pro­c. tur­ to mo­kes­tis. Skai­čiuo­jant nuo rin­

kos kai­nos, tai jau bū­tų la­bai di­de­lis mo­kes­tis. Nes tai yra mies­to ter­ši­ mas ir to­kių pa­sta­tų vai­duok­lių sa­ vi­nin­kai tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę. O kaip ki­taip juos pri­vers­ti tvar­ky­ tis?“ – kal­bė­jo A.Bur­ba. Klius ir Tur­to ban­kui

Pa­čius akip­lė­šiš­kiau­sius pa­sta­ tų sa­vi­nin­kus ža­da­ma tram­dy­ti su po­li­ci­ja. J.Zauer­vei­no gat­vė­je esan­tis ap­ leis­tas bu­vęs vai­kų dar­že­lis – vie­na bai­siau­sių te­ri­to­ri­jų mies­te. Ji pri­ klau­so Vals­ty­bės tur­to ban­kui.

Įmo­nė Vals­ty­bės tur­to fon­das ab­so­ liu­čiai ne­rea­guo­ja į sa­vi­val­dy­bės raš­ tus ir ra­gi­ni­mus. „Mes su­ra­šė­me pro­to­ko­lą ir nu­ ro­dy­mą su­tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją iki lapk­ri­čio 1-osios, ta­čiau ne­ma­ to­me jo­kio ju­de­sio“, – pa­ste­bė­jo K.Vin­ti­lai­tė. Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius at­krei­pė dė­me­sį, kad ki­ta vals­ty­bės įmo­nė – Vals­ty­bės tur­ to fon­das – ab­so­liu­čiai ne­rea­guo­ja į sa­vi­val­dy­bės raš­tus ir ra­gi­ni­mus. „Tik­riau­siai teks kreip­tis į po­li­ci­ ją ir pra­šy­ti at­ves­din­ti šios įstai­gos at­sto­vus. Bi­ru­tės gat­vė­je esan­tis bu­vu­sios tech­ni­kos mo­kyk­los pa­ sta­tas su ga­ra­žais ir me­cha­ni­nė­mis dirb­tu­vė­mis yra vi­siš­kai ne­pri­žiū­ ri­mi“, – ti­ki­no G.Po­cius. Išar­dy­ti ir iš­vog­ti sta­ti­niai ėmė kel­ti pa­vo­jų, nes ke­lios konst­ruk­ ci­jos bet ka­da ga­li nu­griū­ti.

5

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

lietuva

Šim­ta­mi­li­jo­ni­nės klai­dos Praė­ju­sių me­tų vals­ty­bės biu­dže­ to vyk­dy­mo ata­ skai­to­se nu­sta­ty­tų klai­dų su­ma sie­kia be­veik 800 mln. li­ tų. Tai kons­ta­ta­vo fi­nan­si­nius au­di­ tus at­li­kę vals­ty­bės kont­ro­lie­riai.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pa­žei­di­nė­jo įsta­ty­mus

Iš anks­to: to­li nuo tė­vy­nės dis­lo­kuo­ti Lie­tu­vos ka­riai jau už­pil­dė Sei­

mo rin­ki­mų ir re­fe­ren­du­mo biu­le­te­nius.

Jur­gio Nor­vai­šos (KAM) nuo­tr.

Ka­riai Af­ga­nis­ta­ne jau bal­sa­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) pra­ne­šė, kad Lie­tu­vos ka­riai jau bal­sa­vo Sei­mo rin­ki­muo­se.

Lie­tu­vos va­do­vau­ja­mos Af­ga­ nis­ta­no Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­ mo gru­pės sto­vyk­lo­je Čag­ča­ra­ ne tar­nau­jan­tys ka­riai da­ly­va­vo išanks­ti­niuo­se Sei­mo rin­ki­muo­ se ir kon­sul­ta­ci­nia­me re­fe­ren­du­ me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Sa­vo pi­lie­ti­nę pa­rei­gą ka­riai ga­ lė­jo at­lik­ti ant­ra­die­nį nuo anks­taus ry­to iki va­ka­ro vei­ku­sia­me spe­cia­ liai bal­suo­ti įreng­ta­me sky­riu­je. Pra­neš­ta, kad ki­tuo­se Af­ga­nis­ ta­no re­gio­nuo­se ir šta­buo­se tar­ nau­jan­tys Lie­tu­vos ka­riai taip pat tu­rė­jo ga­li­my­bę bal­suo­ti už jiems pa­tin­kan­tį kan­di­da­tą į Sei­mo rin­ ki­mus. Šiuo me­tu Lie­tu­vos ka­riai Af­ga­ nis­ta­ne yra dis­lo­kuo­ti Go­ro pro­ vin­ci­jo­je, taip pat ša­lies sos­ti­nė­je Ka­bu­le, Va­ka­rų re­gio­no va­da­vie­ tė­je He­ra­te, Kan­da­ha­ro oro uos­te ir pie­ti­nia­me ša­lies re­gio­ne. Lie­tu­vos va­do­vau­ja­mo­je Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pė­je tar­ nau­jan­ti 15-oji Lie­tu­vos ka­rių pa­

mai­na yra su­da­ry­ta dau­giau­sia iš Di­džio­sios ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­ tės mo­to­ri­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ ta­lio­no ka­rių. Lapk­ri­tį juos pa­keis šiuo me­tu pa­si­ruoš­ti mi­si­jai be­bai­gian­ti 16oji Lie­tu­vos ka­rių pa­mai­na, o ki­ tų me­tų ge­gu­žę – reng­tis taip pat jau pra­dė­ju­si Lie­tu­vos ka­rių mi­si­ją Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pė­ je už­baig­sian­ti 17-oji Lie­tu­vos ka­ rių pa­mai­na. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pra­ ne­šė, kad Sei­mo rin­ki­muo­se ir re­ fe­ren­du­me „jau bal­sa­vo pir­mie­ ji už­sie­nio vals­ty­bė­se gy­ve­nan­tys lie­tu­viai“. Spa­lio 2-ąją pra­si­dė­jo bal­sa­vi­ mas Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nė­se at­ sto­vy­bė­se ir kon­su­li­nė­se įstai­go­se. Bal­suo­ti dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­bė­ se už­sie­ny­je Lie­tu­vos pi­lie­čiai ga­lės dar­bo die­no­mis iki rin­ki­mų nu­sta­ ty­to­mis va­lan­do­mis, taip pat rin­ki­ mų die­ną – spa­lio 14-ąją. Lie­tu­viai už­sie­ny­je taip pat ga­li iš anks­to bal­suo­ti pa­štu. Pra­ne­šus sa­vo ad­re­są dip­lo­ma­ti­nei at­sto­vy­ bei, ji rin­ki­mų biu­le­te­nius iš­siun­ čia pa­štu. „Klaipėdos“ inf.

Vals­ty­bės kont­ro­lė pa­tei­kė iš­va­ dą dėl 2011 m. vals­ty­bės biu­dže­to vyk­dy­mo. Au­di­to­riai ap­ti­ko dau­ gy­bę pa­žei­di­mų. Jie, be ki­ta ko, nu­ro­do, kad fi­nan­ si­nė­se ata­skai­to­se nu­sta­ty­tų klai­ dų, ku­rios tu­rė­jo įta­kos 2011 m. vals­ty­bės biu­dže­to vyk­dy­mo ata­ skai­tų rin­ki­nio tei­sin­gu­mui, su­ma su­da­ro net 791,7 mln. li­tų. Sei­mui pa­teik­to­je iš­va­do­je vals­ ty­bės kont­ro­lie­rė Gied­rė Švie­die­nė in­for­muo­ja, kad ne vi­sos biu­dže­tu min­tan­čios įstai­gos mo­kes­čių mo­ kė­to­jų pi­ni­gus lei­do skaid­riai.

Vals­ty­bės kont­ro­ lė ga­lė­jo pa­tik­rin­ti ne vi­sų ins­ti­tu­ci­jų fi­ nan­si­nius duo­me­nis.

„Nus­ta­tė­me at­ve­jų, kai, vyk­ dant 2011 m. vals­ty­bės biu­dže­tą, vien biu­dže­to asig­na­vi­mų val­dy­ to­jai 471,8 mln. li­tų vals­ty­bės biu­ dže­to lė­šų pa­nau­do­jo pa­žeis­da­mi tei­sės ak­tus“, – nu­ro­do­ma G.Šve­ die­nės iš­va­do­je. At­lik­da­ma fi­nan­ si­nius tei­sė­tu­mo au­di­tus Vals­ty­bės kont­ro­lė tik­ri­no 21 vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­ją, ku­rių va­do­vai yra asig­na­vi­ mų val­dy­to­jai, pa­reng­tus 2011 m. biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ ki­nius, taip pat 19-os sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to pro­gra­mų są­ma­tų vyk­dy­ mo ata­skai­to­se pa­teik­tus duo­me­nis apie vals­ty­bės biu­dže­to spe­cia­lią­ sias tiks­li­nes do­ta­ci­jas.

Net­var­ka: G.Šve­die­nė tei­gia, kad to­li gra­žu ne vi­sos iš biu­dže­to min­

tan­čios įstai­gos pi­ni­gus lei­do skaid­riai.

Abe­jo­ja tei­sin­gu­mu

Reikš­min­ga tai, kad Vals­ty­bės kont­ro­lė ga­lė­jo pa­tik­rin­ti ne vi­sų ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­si­nius duo­me­nis. An­tai dėl Vals­ty­bės iž­do, Vals­ty­bi­ nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos mo­kes­ čių fon­do, Pri­va­ti­za­vi­mo ir Re­zer­ vi­nio (sta­bi­li­za­vi­mo) fon­dų, ku­rių bend­ra tur­to ver­tė su­da­ro be­veik 18 mlrd. li­tų, au­di­to­riai nuo­mo­nę pa­ reikš­ti at­si­sa­kė. „Ne­ga­lė­jo­me su­rink­ti pa­kan­ ka­mų ir tin­ka­mų au­di­to įro­dy­mų, kad šių fon­dų fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nys yra tei­sin­gi. Nus­ta­ty­tų iš­krai­py­mų ir su­mų, ku­rių tei­sin­ gu­mo ne­ga­lė­jo­me pa­tvir­tin­ti, vi­ su­ma da­ro reikš­min­gą po­vei­kį 2011 m. vals­ty­bės fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio duo­me­nų tei­sin­gu­mui“, – pa­brė­žia­ma vals­ty­bės kont­ro­ lie­rių iš­va­do­je. Au­di­to­riai pa­brė­žia, kad ne­ga­ li pa­tvir­tin­ti 2011 m. vals­ty­bės fi­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio ly­gi­na­ mo­sios in­for­ma­ci­jos tei­sin­gu­mo. Ap­lai­džios mi­nis­te­ri­jos

Dien­raš­tis jau ra­šė, kad be­veik vi­ sos mi­nis­te­ri­jos biu­dže­to pi­ni­gus per­nai lei­do pa­žeis­da­mos įsta­ty­ mus ir ne­tin­ka­mai pa­nau­do­jo apie ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų. Fi­nan­si­nius au­di­tus vi­so­se mi­ nis­te­ri­jo­je jau at­li­ku­si Vals­ty­bės kont­ro­lė, kaip ir kas­met, nu­sta­tė ai­bę pa­žei­di­mų. Ne­tin­ka­mai pla­na­vo, klai­din­gai įtrau­kė į ap­skai­tą, ap­lai­džiai vyk­dė vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ras, lė­šas pa­skirs­tė ne pa­gal įsta­ty­mą – to­kie yra daž­niau­si vals­ty­bės au­di­to­rių prie­kaiš­tai mi­nis­te­ri­joms. Iš 14-os mi­nis­te­ri­jų di­de­lių prie­kaiš­tų vals­ ty­bi­niai au­di­to­riai ne­tu­rė­jo tik trims: Kraš­to ap­sau­gos, Ener­ge­ti­kos ir Kul­ tū­ros. Di­džiau­sių prie­kaiš­tų šie­met su­lau­kė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Sei­mas grį­žo prie žūk­lės klau­si­mo Vai­kai ir pen­si­nin­kai vi­suo­se van­ dens tel­ki­niuo­se – ne­svar­bu, kam jie pri­klau­so, – ga­li žve­jo­ti ne­mo­ ka­mai. Sei­mas lin­kęs pri­tar­ti to­ kiems Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­ baus­kai­tės pa­siū­ly­tiems įsta­ty­ mo pa­kei­ti­mams.

Vals­ty­bės va­do­vė, su­ma­niu­si pa­to­ bu­lin­ti Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mą, grei­čiau­siai su­lauks Sei­mo pa­lai­ ky­mo. Va­kar jos siū­ly­mams par­la­ men­ta­rai pri­ta­rė po pa­tei­ki­mo. Įs­ta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­ sta­ty­ti mak­si­ma­lias mė­gė­jų žve­

jy­bos lei­di­mų kai­nas pri­va­čiuo­se van­dens tel­ki­niuo­se, taip pat pa­ lik­ti šiuo me­tu ga­lio­jan­čia­me Mė­ gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­me įtvir­tin­tą tei­sę ne­mo­ka­mai, be mė­gė­jų žve­jy­ bos lei­di­mų, žve­jo­ti vai­kams, pen­ si­nin­kams ir neį­ga­lie­siems vi­suo­ se van­dens tel­ki­niuo­se, ne­pai­sant jų nuo­sa­vy­bės for­mos. Šiuo me­tu Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad mo­kes­čio už mė­ gė­jų žve­jy­bos lei­di­mą žve­jo­ti pri­va­čia­ me žu­vi­nin­kys­tės van­dens tel­ki­ny­je dy­dį nu­sta­to van­dens tel­ki­nio sa­vi­ nin­kas. Jo­kių mak­si­ma­lių šio mo­kes­

čio dy­džių, prie­šin­gai nei už mė­gė­jų žve­jy­bos lei­di­mus žve­jo­ti vals­ty­bi­ niuo­se žu­vi­nin­kys­tės van­dens tel­ki­ niuo­se, įsta­ty­me ne­nus­ta­ty­ta. To­kias įsta­ty­mo for­mu­luo­tes Sei­mas bu­vo priė­męs šių me­tų pa­ va­sa­rį. Pre­zi­den­tė tuo­met ve­ta­vo priim­tą­jį įsta­ty­mą, ta­čiau rug­sė­jį par­la­men­ta­rai at­me­tė ve­to. To­dėl da­bar vals­ty­bės va­do­vė sku­biai tei­kia nau­jus pa­siū­ly­mus, ku­rie iš es­mės ati­tin­ka jos ve­to pa­ reikš­tas idė­jas. Dau­ge­lis Sei­mo na­rių Pre­zi­den­ tės pa­siū­ly­tas įsta­ty­mo pa­tai­sas

gy­rė – vai­kai ir pen­si­nin­kai iš tie­ sų ne­tu­ri bū­ti nu­skriaus­ti. Ta­čiau kai ku­rie ir su­si­rū­pi­no. „An­tai Su­ val­ki­jo­je yra daug kas iš­si­ka­sę gra­ žių tven­ki­nė­lių, kur įvei­sę ir au­gi­na žu­vis. No­rė­čiau, jog nu­ra­min­tu­ mė­te, kad ten ne­bus ga­li­ma žve­jo­ ti“, – ne­ri­ma­vo so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas. Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Ne­ri­ jus Ud­rė­nas nu­ro­dė, kad įsta­ty­mo nuo­sta­tos to­kiems dirb­ti­nių van­ dens tel­ki­nių sa­vi­nin­kams ne­bū­tų tai­ko­mos. „Klaipėdos“ inf.

Re­gu­lia­vi­mas: įsta­ty­mu siū­lo­

ma nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lias mė­ gė­jų žve­jy­bos lei­di­mų kai­nas.

6

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Gel­bė­ji­mo­si tri­kam­pis Violeta Juodelienė

S

kan­da­lai dėl or­ga­nų do­no­r ys­ tės Eu­ro­po­je ta­po kas­die­ny­be. Net ke­li šio­mis die­no­mis lieps­ no­ja Vo­k ie­t i­jo­je: įta­r ia­ma, kad ke­lių kli­ni­k ų me­di­kai, ne­no­rė­da­mi pai­ sy­ti ofi­cia­lios re­ci­pien­tų ei­lės, ga­lė­jo su­ klas­to­t i de­šim­čių pa­cien­t ų li­gos is­to­r i­ jas, ope­ruo­ti ne­le­ga­liai. Vis dėl­to to­kio skan­da­lo, koks ki­lo dėl ke­ pe­nų per­so­di­ni­mo, Lie­tu­vos me­di­ci­no­ je dar ne­bu­vo. At­vi­ri kal­ti­ni­mai pa­vo­gus do­no­ro or­ga­ną, tarp ei­lu­čių pa­lik­ti įta­ri­ mai, kad „pra­si­su­kę“ me­di­kai ga­lė­jo bū­ ti pa­pirk­ti, sku­bo­ti ir emo­cin­gi svei­ka­tos ap­sau­gos val­di­nin­kų pa­si­sa­ky­mai – vie­ nos šei­mos nu­si­vy­li­mas iš­ju­di­no mil­ž i­ niš­ką la­vi­ną, ku­ri ga­li iš es­mės pa­keis­ti transp­lan­ta­ci­jos po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je. Šio­je emo­ci­jų jū­ro­je ban­do­ma ieš­ko­t i kal­tų­jų, ta­čiau ne­tei­sūs yra vi­si, pra­de­

Ko­dėl ne­pas­vars­čius apie tai, kad įtam­pą tarp dvie­ jų cent­rų ga­lė­tų su­ma­žin­ ti tre­čias – Klai­pė­da? dant vie­šai ko­le­gas ap­juo­di­nu­siais me­ di­kais, bai­g iant val­d i­n in­kais, nu­spren­ du­siais, kad kal­čiau­sia am­ž i­na Vil­niaus ir Kau­no kon­ku­ren­ci­ja. Min­t is vie­toj dvie­jų Transp­lan­ta­ci­jos cent­r ų pa­l ik­t i vie­ną kol kas yra tik žo­ džiai, ta­čiau konf­lik­to re­to­ri­ka, spe­ku­lia­ ci­jos dėl to, kas yra na­cio­na­li­nės transp­ lan­to­lo­g i­jos pra­d i­n in­kai, lei­d žia spė­t i, kad, nu­spren­dus pa­l ik­t i tik vie­ną cent­ rą, jis vei­kiau­siai bū­tų Vil­niu­je. Mo­no­po­li­nin­ko at­si­ra­di­mas vie­ną pro­ ble­mą tik­rai iš­spręs­tų: Kau­no ir Vil­niaus kli­ni­koms ne­be­lik­tų pro­gos kon­ku­ruo­ti dėl ope­ra­ci­jų, už ku­rias li­go­nių ka­sos at­ sei­kė­ja dau­giau­sia pi­ni­gų. Ta­čiau ar nuo to bū­tų ge­riau pa­cien­tams? Vie­no­je vie­to­je leng­viau su­kur­ti idea­lias są­ly­gas aukš­čiau­sio ly­g io ope­ra­ci­joms. Vis dėl­to grei­t is, ku­r iuo re­ci­pien­to or­ga­ nas pa­sie­kia do­no­rą, yra vie­na svar­biau­ sių sėk­min­gos transp­lan­ta­ci­jos są­ly­g ų. Ir nors Lie­tu­va nė­ra di­de­lė, ra­cio­na­lu bū­tų steng­tis šį at­stu­mą kuo la­biau su­trum­pin­ ti. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties kli­ni­kų, kur per­so­d i­na­m i or­ga­nai, Va­ka­r uose skai­ čiuo­ja­ma anaip­tol ne vie­ne­tais. To­kia­me kon­teks­te kal­b ė­t i apie mo­no­po­l į, kaip gink­lą prieš ne­val­do­mą kon­k u­ren­ci­ją, yra ma­ž ų ma­ž iau­siai neat­sa­kin­ga. Ko­dėl ne­pas­vars­čius apie tai, kad įtam­pą tarp dvie­jų cent­r ų ga­lė­tų su­ma­ž in­t i tre­čias – Klai­pė­da, ku­rios me­di­kai ne kar­tą įro­dė esą aukš­čiau­sios kla­sės pro­fe­sio­na­lai?

Die­vui į vei­dą – mėš­lu

N

e­tei­sūs tie, ku­rie tei­gia, kad lie­tu­viams trūks­ ta to­le­ran­ci­jos. Mes ne­ tgi la­bai to­le­ran­tiš­ki. Ta di­džio­ji pi­lie­čių da­lis, ku­ri sa­ve va­ di­na pra­kti­kuo­jan­čiais ka­ta­li­kais, re­gis, nie­ko prieš, kad mū­sų Vieš­ pa­ties vei­das bū­tų nu­drabs­ty­tas mėš­lu. Nes tai – me­nas. O ne­sup­ ras­ti me­no – pro­vin­cia­lu. Ne­su­sip­ra­tė­liams juk la­bai sun­ ku su­vok­ti ri­bą tarp me­no, iš­kry­pi­ mo ir kri­mi­na­lo, pri­si­mi­nus kad ir praė­ju­sios sa­vai­tės ži­nu­tę apie tai, kaip vie­nas vi­rė­jas (kol kas dar ne pas mus) ke­tu­rias pa­ras vi­rė sa­vo mi­ru­sią žmo­ną. Ži­no­vai, su­ma­niai be­si­va­do­vau­da­mi sa­vo va­dy­bi­niais ta­len­tais, tur­būt ne vie­nam įro­dy­ tų, kad tai vis dėl­to – me­nas. Tai­gi tarp­tau­ti­nia­me teat­rų fes­ ti­va­ly­je „Si­re­nos“ iš­ma­tos, ku­rio­ mis per spek­tak­lį tep­lios Kris­taus at­vaiz­dą, ir­gi – kū­ry­ba. Jos ne­ sup­ran­tan­tie­ji tu­ri pra­stą sko­nį. Tad čia kul­tū­ros mi­nist­ras ir kvie­ čia pa­ro­dy­ti dau­giau nuo­vo­ku­mo,

nors pri­pa­žįs­ta, kad mū­sų vi­suo­ me­nė kont­ro­ver­siš­kai su­tin­ka kū­ri­ nį „Apie Die­vo Sū­naus vei­do kon­ cep­ci­ją“. Pa­si­ro­džius in­for­ma­ci­jai apie ga­ li­mą pa­ty­čią iš šven­te­ny­bių, pir­ mo­ji su­kru­to Sei­mo na­rė Vi­li­ja Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Ji krei­pė­ si į kul­tū­ros mi­nist­rą Arū­ną Ge­lū­ną pra­šy­da­ma at­sa­ky­ti, ar tik­rai toks spek­tak­lis bus ro­do­mas mi­nė­ta­me fes­ti­va­ly­je ir, jei taip, ar Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ne­sii­ma jo­kių prie­mo­ nių, kad jį įver­tin­tų ir gal­būt ne­tgi su­stab­dy­tų jo ro­dy­mą? Sei­mo na­rė sua­be­jo­jo: „Ar ga­ li­ma to­kį siu­že­tą to­le­ruo­ti ka­ta­ li­kiš­kos kul­tū­ros kraš­te, ar jis yra

Švęs­ti ru­dens – į Są­jū­džio par­ką Jau sek­ma­die­nį, spa­lio 7 d. 14 val. Klai­pė­dos Są­jū­džio par­ke (tarp Var­pų ir Lau­ki­nin­kų gat­vių) ren­ gia­ma uos­ta­mies­čio Ma­rių vie­tos bend­ruo­me­nės ini­ci­juo­ta Auk­si­ nio ru­dens šven­tė. Ne­mo­ka­mas kon­cer­tas, at­rak­ci­jos ma­žie­siems ir suau­gu­sie­siems kvies pie­ti­nių mies­to ra­jo­nų gy­ven­to­jus bei vi­ sus no­rin­čiuo­sius džiaug­tis bend­ ra­vi­mu ir ru­de­niš­ko­mis pra­mo­ go­mis.

Šven­tės mu­zi­ki­nė­je pro­gra­mo­ je lau­kia Lie­tu­vos pen­si­nin­kų są­ jun­gos „Bo­čiai“ Klai­pė­dos pa­jū­ rio bend­ri­jos cho­ro, sen­jo­rų klu­bo „Klai­pė­da“, an­samb­lio „Va­ka­ro ža­ros“ pa­si­ro­dy­mai. Spor­tiš­kuo­ sius ir azar­tiš­kuo­sius kvies įvai­ rios rung­tys ir es­ta­fe­tės. Na­gin­gi rank­dar­bių pro­pa­guo­to­ jai ir so­di­nin­kai mė­gė­jai kvie­čia­mi at­si­neš­ti įdo­miau­sius sa­vo kū­ri­nius bei ru­dens der­liaus pa­vyz­džių pa­ ro­dai.

Ma­žiau­siems šven­tės da­ly­viams jau ruo­šia­mas jų mėgs­ta­mas pri­pu­ čia­mas ba­tu­tas bei ki­tos at­rak­ci­jos. Vi­sos pra­mo­gos šven­tė­je, ren­gia­ mo­je pa­gal Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­mą, yra ne­mo­ka­ mos. Anot Ma­rių vie­tos bend­ruo­ me­nės pir­mi­nin­ko, Bu­del­kie­mio se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­čio And­re­ jaus Bli­no­vo, drau­giš­ka kai­my­nys­ tė, so­li­da­ru­mas ir pi­lie­tiš­ku­mas var­gu ar ga­li­mi ne­bend­rau­jant. „Sa­ko­ma, kad drau­gą pa­žin­si ne­lai­mė­je. Ta­čiau tam, kad už­si­ megz­tų drau­gys­tė, rei­kia sma­gių dings­čių ir pro­gų. Svars­ty­da­ mi, ko­kia ini­cia­ty­va bū­tų ver­tin­ ga mū­sų vie­tos bend­ruo­me­nė­ je, nu­spren­dė­me su­reng­ti bend­rą šven­tę, ku­rio­je įvai­raus am­žiaus ir po­mė­gių gy­ven­to­jai ga­lė­tų pa­ si­links­min­ti, pa­bend­rau­ti ir su­ reng­ti mu­zi­ki­nius pa­si­ro­dy­mus“, – tvir­ti­no jis. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riaus Vai­do Kve­da­ro tei­gi­mu, nuo­tai­kin­go ren­

gi­nio ini­cia­ty­va at­spin­di bend­ruo­ me­niš­ką gy­ven­to­jų po­žiū­rį ir at­ve­ ria ke­lią nau­jai tra­di­ci­jai. „Ku­rį lai­ką vi­si šven­ti­niai ren­gi­ niai kon­cent­ruo­ja­mi mies­to cent­ re, nors di­džio­ji da­lis klai­pė­die­ čių gy­ve­na ir sva­rią sa­vo lai­ko da­lį pra­lei­džia ato­kes­niuo­se ra­jo­nuo­ se. Su­teik­ti jiems dau­giau spal­vų per ren­gi­nius – pui­ki min­tis, juo­ lab kad kū­ry­bin­gų mu­zi­ka­lių mies­ te­lė­nų, lau­kian­čių pro­gų pa­si­ro­ dy­ti bend­ruo­me­nei, yra ne­ma­žai“, – pa­ste­bi or­ga­ni­za­to­rius. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tos vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos 2012 m. pro­gra­mos lė­šos yra skir­tos vie­tos bend­ruo­me­nių spren­di­mams įgy­ ven­din­ti. Bend­ruo­me­nių po­rei­kius nag­ri­nė­jo mies­to vie­tos bend­ruo­ me­nių ta­ry­bos. Klai­pė­do­je jų yra ke­tu­rios: Bal­ti­jos, Pa­jū­rio, Ma­rių ir Da­nės. Šios vie­to­vės su­da­ry­tos rin­ki­mų apy­gar­dų pa­grin­du. A.B.

Klai­pė­da – lyg kler­kų nuo­sa­vy­bė

K

al­bė­jo­me su kai­my­nu apie šur­mu­lį dėl su­si­sie­ki­mo iš Tau­ra­lau­kio. Man la­bai pa­ti­ko jo pa­sa­ky­mas: „Sa­ vi­val­dy­bės aukš­tie­ji val­di­nin­kai el­ gia­si taip, lyg Klai­pė­da bū­tų jų nuo­ sa­vy­bė“. Ge­rai pa­sa­kė. Kaip ki­taip mums su­pras­ti val­di­nin­kų po­zi­ci­ ją, kai žmo­nės pra­šo, ren­ka pa­ra­ šus, sto­vi su pla­ka­tais, o iš ten – tik

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

As­ta Dy­ko­vie­nė

etiš­kas ir ar ne­si­ruo­šia­ma ap­gin­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių tei­sės, kad ne­bū­ tų iš­nie­ki­na­mas dau­gu­mos ti­kė­ji­ mas ir tra­di­ci­nė re­li­gi­ja?“ Kul­tū­ros mi­nist­ras pa­siū­lė „ne­ si­rem­ti iš anks­to su­for­muo­ta nuo­ mo­ne ir ne­ver­tin­ti nei­gia­mai dar ne­ma­ty­to spek­tak­lio, rei­ka­lau­jant jo už­drau­di­mo“. Mi­nist­ras, kaip kul­tū­rin­gas ir to­le­ran­tiš­kas žmo­gus, pa­si­sa­ko „prieš to­kią cen­zū­rą, ku­ri ne­su­de­ ri­na­ma su de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės pa­grin­dais“. Čia ir vėl pri­si­min­ta Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja, ku­rio­je įtvir­ tin­ta min­ties, žo­džio ir sa­vi­raiš­kos lais­vė. Pa­si­rin­ki­mo lais­vė esą ga­ lio­ja ir žiū­ro­vui, ku­ris pa­ts spren­ džia: žiū­rė­ti spek­tak­lį ar­ba ne, jei šis prieš­ta­rau­ja jo įsi­ti­ki­ni­mams. Ant­ra ver­tus, be­pi­gu bū­ti pa­kan­ čiam ir drą­siam to­kio­je to­le­ran­tiš­ ko­je ir lais­vo­je ša­ly­je kaip Lie­tu­ va, kur tu­ri­me dė­ko­ti Kris­tui, kad čia Ma­ri­jos, o ne Ala­cho iš­pa­žin­ to­jų že­mė.

šal­tas at­sa­kas: „Ki­taip ne­bus!“ At­ro­do, kad at­šau­kus neap­gal­vo­ tą spren­di­mą nu­kris tų ne­klys­tan­ čių­jų di­dy­bės au­reo­lės, o kar­tu ir gal­vos. Prie­šin­gai – vi­si su­pras­tu­ me, kad jie tik­rai my­li žmo­nes, nes tai­so sa­vo klai­das. Pa­me­nu, kiek me­tų bu­vo po­ strin­gau­ja­ma, kad Til­tų gat­vė­ je rei­kia au­to­bu­sų sto­te­lės. Kiek

Sta­sys

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Par­duo­tu­vė­je – pus­tuš­tės len­ty­nos

Nuo spa­lio 1 d. vie­ną pre­ky­bos cent­ rą, esan­tį Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je, už­ da­rė re­mon­tui. Jis ne­veiks mė­ne­sį. Dau­gu­ma pir­kė­jų nuė­jo į pre­ky­bos cent­rą, esan­tį Lie­po­jos gat­vė­je. Ta­ čiau šis į rin­kos po­ky­čius, aki­vaiz­ du, ne­su­rea­ga­vo. Va­ka­re, po dar­bo, už­su­kau į jį ap­si­pirk­ti. Pag­rin­di­nių pre­kių – duo­nos, ban­de­lių, pie­no pro­duk­tų – len­ty­nos bu­vo pus­tuš­ tės. Pa­ma­čiu­si iš­si­gan­dau, kad ir šis pre­ky­bos cent­ras bus už­da­ry­tas re­ mon­tui. Ne­gi par­duo­tu­vės va­do­vy­bė ne­se­ka sa­vo kon­ku­ren­tų, ne­ži­no, kad jie už­si­da­ro? Juk bu­vo ga­li­ma pa­si­ ruoš­ti ir už­sa­ky­ti dau­giau pre­kių. Sau­lė

At­si­vė­rė gra­žus vaiz­das

Ei­nant nuo mies­to cent­ro prie Da­nės upės, už Jo­no kal­ne­lio, kaž­kas iš­kir­to krū­mus, su­tvar­kė te­ri­to­ri­ją. At­si­vė­rė la­bai gra­žus vaiz­das. Ti­kiuo­si, ši vie­ ta ne sta­ty­boms ruo­šia­ma. Gai­la bū­tų mies­tui pra­ras­ti to­kį gra­žų kam­pe­lį. Da­rius

Keis­tai įren­gė sten­dą

Kai ku­rie sten­dai, skir­ti kan­di­da­ tų rin­ki­mų agi­ta­ci­jai, įreng­ti la­bai keis­tai. Vie­nas jų yra už vai­kų dar­že­ lio tvo­ros ap­link me­dį. La­bai keis­tas spren­di­mas. Ne kiek­vie­nas no­rin­tis žmo­gus ga­lės su­si­pa­žin­ti su kan­di­ da­tais. Juk va­ka­rais į dar­že­lio te­ri­to­ ri­ją ne­pa­tek­si. Ji bū­na už­ra­kin­ta. Juo­zas

Uo­lu­mą de­monst­ruo­ja ne lai­ku

Tvar­ky­to­jai sa­vo uo­lu­mą de­monst­ ruo­ja kar­tais vi­sai ne lai­ku. Sa­vait­ ga­lį pra­bu­dau nuo bai­siau­sio tech­ ni­kos burz­gi­mo. 7.30 val. jau bu­vo pjau­na­ma žo­lė. Net dar­bo die­no­ mis taip anks­ti ap­lin­kos pri­žiū­rė­to­ jai dar­bo ne­pra­de­da. O sa­vait­ga­liais žmo­nės juk no­ri pail­sė­ti. Triukš­mą sklei­džian­čius dar­bus pri­žiū­rė­to­jai ga­lė­tų pra­dė­ti vė­liau. La­na

Pre­ky­bos cent­ras gud­rau­ja

Esu nuo­la­ti­nė vie­no pre­ky­bos cent­ro klien­tė. Tu­riu nuo­lai­dų kor­te­lę. Ka­ dan­gi esu lo­ja­li klien­tė, ga­vau ir ku­ po­nų įvai­riems pro­duk­tams įsi­gy­ ti su 20 pro­c. nuo­lai­da. Bu­vo ne­ma­žai pre­kių, ku­rias aš daž­nai per­ku. Ku­ po­nų ga­lio­ji­mas jau bai­gė­si, tad nu­ spren­džiau juos iš­nau­do­ti, ta­čiau te­ ko nu­si­vil­ti. Iš­si­rin­kau pre­kių, ku­rios pa­vaiz­duo­tos ku­po­nuo­se. Ta­čiau nuo­ lai­dą ga­vau ne vi­soms. Paaiš­kė­jo, kad neatk­rei­piau dė­me­sio į tū­rį. Pa­vyz­ džiui, ku­po­nas ga­lio­ja lit­ro tal­pos mi­ ne­ra­li­niam van­de­niui, o ne tos pa­čios rū­šies pu­sant­ro lit­ro. Pa­na­šiai bu­vo ir su prie­sko­niais. Pir­kau tuos pro­duk­tus ir be nuo­lai­dos. Ne­gi ne­ši juos at­gal į len­ty­nas? Ta­čiau pa­si­jau­čiau la­bai ap­ gau­ta. Dar kar­tą pre­ky­bos cent­ras ap­ mo­vė sa­vo klien­tą. Jau ge­riau iš­vis ne­ bū­tų siun­tęs tų lo­ja­lu­mo ku­po­nų. Vio­le­ta Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

biu­rok­ra­tai pri­gal­vo­da­vo prie­žas­ čių, kad tik to ne­pa­da­ry­tų. O da­ bar neat­si­džiau­gia­me „Se­na­mies­ čio“ sto­te­le. Vi­sos pro­ble­mos ky­la mū­sų gal­vo­se. Ne­no­ras įsi­klau­sy­ti į mies­tie­čių pa­gei­da­vi­mus, už­si­sė­ dė­ji­mas šil­to­se vie­to­se gim­do pa­si­ pū­ti­mą ir abe­jin­gu­mą. Oi, kaip rei­ kia pa­tai­sų sa­vi­val­dos įsta­ty­me.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

užribis Pa­vo­gė švie­so­fo­rą

Ieš­ko ava­ri­jos liu­di­nin­kų

Mo­kė­si nu­trauk­ti ­ san­tuo­kas

Plun­gės raj. po­li­ci­nin­kai ga­ vo bend­ro­vės „Že­mai­ti­jos ke­ liai“ pa­reiš­ki­mą apie ke­ly­je Ma­ žeikiai–Tauragė pa­vog­tą kil­no­ ja­mą­jį švie­so­fo­rą. Kar­tu pa­grob­ tas ir aku­mu­lia­to­rius. Din­gęs įren­gi­nys įver­tin­tas 8,2 tūkst. li­ tų. Va­gys­tė pa­ste­bė­ta praė­ju­sį penk­ta­die­nį, ta­čiau apie nu­si­kal­ ti­mą pra­neš­ta va­kar.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ras ti­ria rug­sė­ jo 28 d. apie 11.10 val. Klai­pė­do­je, Bu­del­kie­mio g. ties 14 na­mu įvy­ ku­sią ava­ri­ją. Ne­nus­ta­ty­tos mar­ kės au­to­mo­bi­lis par­tren­kė per gat­vę iš už sto­vin­čių au­to­mo­bi­lių išė­ju­sią pės­čią­ją. Vai­ruo­to­jas iš ava­ri­jos vie­tos pa­si­ša­li­no. Liu­di­ nin­kus pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354 451 ar­ba 354 440.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mo tei­sė­jai Bel­gi­jo­je su­reng­ta­ me se­mi­na­re do­mė­jo­si san­tuo­ kos nu­trau­ki­mo ir iš­lai­ky­mo pri­ tei­si­mo pro­ce­dū­ro­mis. Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra apie 16 mln. po­ rų, ku­rių na­riai tu­ri skir­tin­gas pi­ lie­ty­bes. Ap­tar­ta, ko­kios vals­ty­ bės įsta­ty­mus tai­ky­ti to­kių pi­lie­ čių sky­ry­bų at­ve­ju.

Po sa­vi­žu­dy­bės – šiur­pūs vaiz­dai Sa­vi­žu­džio pa­lai­kų da­lys pus­die­nį gu­lė­jo ant ša­li­gat­vio. Šiur­ paus įvy­kio pėd­sa­kai bu­vo pa­va­ly­ti tik ta­da, kai dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­tai pra­ne­šė apie tai sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­ kams bei po­li­ci­jai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sū­naus pa­si­ge­do nak­tį

Nak­tį į tre­čia­die­nį nuo dau­giaaukš­ čio Tai­kos pro­spek­to 32A na­mo, ku­ria­me įsi­kū­ręs ban­kas, nu­kri­to ir žu­vo jau­nas vy­ras. Praei­viai ne­gy­vą žmo­gų ap­ti­ko apie 5 val. ry­to. Ve­lio­nio gal­va bu­vo su­ mai­to­ta, tad jo as­me­ny­bė ke­lias va­ lan­das bu­vo ne­ži­no­ma. Žu­vu­sio­jo pa­var­dė ir var­das nu­ sta­ty­ti, kai mor­ge ap­si­lan­kė vai­ki­ no bro­lis ir jį pa­ži­no. Sa­vi­žu­džio pa­si­ges­ta dar nak­tį. Kai jis dar gal­ būt te­be­bu­vo gy­vas. 26-erių klai­pė­die­čio ar­ti­mie­ ji nak­tį ap­si­lan­kė 2-aja­me po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­te. Vai­ki­nas sir­go psi­ chi­kos li­ga, to­dėl tė­vas bai­mi­no­si, ar jam ne­bus at­si­ti­kę kas nors blo­ go. Ta­čiau ta­da pa­rei­gū­nai dar ne­ tu­rė­jo ži­nių apie ieš­ko­mą vai­ki­ną ir ne­ga­lė­jo pa­dė­ti klai­pė­die­čiui. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas žu­ vu­sio­jo mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti. Pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis, ar vai­ki­nas pa­ts nu­šo­ko nuo 20-ies aukš­tų pa­sta­to, ar jį ga­lė­jo kas nors nu­stum­ti. Va­ly­to­jai pėd­sa­kų ne­ra­do

Šiur­pią ne­lai­mę dar la­biau ap­ kar­ti­no ge­rą pus­die­nį ant ša­li­gat­

vio gu­lė­ju­sios žu­vu­sio­jo sme­ge­ nys. Ne­to­lie­se esan­čios pi­gių rū­bų par­duo­tu­vės dar­buo­to­jos nu­plo­vė laip­tus, ta­čiau šiur­pūs sa­vi­žu­dy­bės pėd­sa­kai li­ko ne­nu­va­ly­ti. Pa­si­ro­do, in­for­ma­ci­ja apie li­ku­ sius ne­lai­mės pėd­sa­kus ke­liau­da­ ma iš lū­pų į lū­pas iš­kry­po ir va­ly­ to­jus su­klai­di­no.

Ne­to­lie­se esan­čios pi­gių rū­bų par­duo­ tu­vės dar­buo­to­jos nu­plo­vė laip­tus, ta­ čiau šiur­pūs sa­vi­žu­ dy­bės pėd­sa­kai li­ko ne­nu­va­ly­ti. Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­ buo­to­jai dar ry­tą pra­ne­šė, jog prie Tai­kos pro­spek­to 28 na­mo įvy­ko ava­ri­ja ir bū­ti­na pa­va­ly­ti jos pėd­ sa­kus. Ka­dan­gi įvy­kio vie­ta bu­vo nu­ro­dy­ta klai­din­gai, va­ly­to­jai nie­ ko pa­na­šaus į ava­ri­jos pa­da­ri­nius neap­ti­ko ir iš­va­žia­vo. Pa­ta­rė iš­grėb­ti žo­ly­ną

Tik ge­ro­kai po pie­tų, su­ži­no­ju­ si apie įvy­kį iš žur­na­lis­tų, ne­lai­

mės vie­tos su­tvar­ky­mu pra­dė­ jo rū­pin­tis sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Ji pa­pra­šė Prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ope­ra­ci­ jų va­do­vą pa­ša­lin­ti žmo­gaus kū­ no da­lis nuo ša­li­gat­vio. Šis pa­ts nu­va­žia­vo prie Tai­kos pro­spek­to 32A na­mo. „To­je vie­to­je ra­do­me tik di­ džiu­lę ba­lą. Ka­dan­gi ne­to­li yra „Lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­lai“, ga­li­ma spė­ti, kad šios mai­ti­ni­mo įstai­ gos dar­buo­to­jai iš­va­lė pėd­sa­kus. Pa­ta­riau po­niai I.Ša­ka­lie­nei nu­ siųs­ti ten kiem­sar­gį, kad grėb­liu iš­grėb­tų žo­ly­ną, o ras­tas žmo­ gaus lie­ka­nas ati­duo­tų į mor­gą ar­ba po­li­ci­ją“, – aiš­ki­no ope­ra­ ci­jų va­do­vas. 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ ši­nin­kas Min­dau­gas Bu­si­las tei­gė, kad pa­pras­tai apie po­rei­kį pa­ša­lin­ ti ava­ri­jos pa­da­ri­nius po­li­ci­nin­kai pra­ne­ša ug­nia­ge­siams. Kai at­si­tin­ka ki­ta ne­lai­mė, pa­ rei­ka­la­vu­si žmo­nių au­kų, ir lie­ka žmo­nes šiur­pin­ti ga­lin­čių pėd­sa­ kų, įvy­kio vie­to­je dir­bę pa­rei­gū­ nai apie tai pra­ne­ša po­li­ci­jos bu­ dė­to­jams. Šie in­for­muo­ja Bend­ro­jo pa­ gal­bos cent­ro dar­buo­to­jus, ku­rie koor­di­nuo­ja va­ly­mo dar­bus.

Likimas: iš di­džiu­lio aukš­čio nu­kri­tęs žmo­gus iš­kart žu­vo. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

He­roi­ną pa­slė­pė rū­bo siū­lė­se Dai­va Ja­naus­kai­tė Tir­da­mi ki­tą nu­si­kal­ti­mą, pa­rei­ gū­nai su­ži­no­jo apie ke­ti­ni­mą įka­ li­ni­mo įstai­go­je ka­lin­čiam nu­teis­ ta­jam per­duo­ti gud­riai pa­slėp­tus nar­ko­ti­kus.

Gud­ry­bė: į „zo­ną“ kvai­ša­lai at­ke­liau­ja iš­ra­din­gai pa­slėp­ti siun­ti­niuo­se. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čius nuo­tr.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nai bai­gė tir­ti pa­ si­kė­si­ni­mą per­duo­ti ke­lis gra­mus he­roi­no į Ma­ri­jam­po­lės pa­tai­sos na­mus. Aiš­kin­da­mie­si ki­tą nu­si­ kal­ti­mą, uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ga­vo in­for­ma­ci­jos apie tai, kad įka­ lin­tam kre­tin­giš­kiui ke­ti­na­ma per­ duo­ti nar­ko­ti­kų. Kai šis ka­li­nys ga­vo siun­ti­nį, he­roi­nas bu­vo ras­tas iš­ra­ din­gai pa­slėp­tas šor­tų siū­lė­se. Tri­

juo­se į slie­kus pa­na­šiuo­se il­guo­se pa­ke­liuo­se bu­vo maž­daug 3 g he­ roi­no. Ži­nant, kad gra­mas šio nar­ ko­ti­ko lais­vė­je par­duo­da­mas už 200 li­tų, o už gro­tų jis kai­nuo­ja de­šim­ te­rio­pai dau­giau, ga­li­ma spė­ti, kad siun­ti­nio ga­vė­jas tu­rė­jo ne­men­kai pra­lob­ti. He­roi­nas bu­vo skir­tas ke­lis kar­ tus už ly­ti­nius nu­si­kal­ti­mus bei va­ gys­tes teis­tam 32 me­tų Rim­vy­dui M. Jis or­ga­ni­za­vo nar­ko­ti­kų įgi­ji­mą bei su­kur­pė pla­ną, kaip juos at­ga­ ben­ti į „zo­ną“. Šio vy­ro bi­čiu­lis anks­čiau sep­ ty­nis kar­tus už pa­na­šius nu­si­kal­ ti­mus teis­tas 43 me­tų kre­tin­giš­kis Ri­čar­das R. ga­vo kvai­ša­lų bei per­ da­vė juos su­gy­ven­ti­niams 48 me­ tų Kęs­tu­čiui J. ir 46 me­tų Jū­ra­tei S. Jie įsiu­vo į šor­tus nar­ko­ti­kus ir rū­

pi­no­si iš­siųs­ti siun­ti­nį. Paš­te siun­ tė­jas pa­si­sa­kė iš­gal­vo­tą var­dą ir pa­ var­dę, ta­čiau pa­rei­gū­nai jau ži­no­jo, kas ka­li­niui su­ruo­šė he­roi­no. Pa­tai­sos na­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo įspė­ta apie drau­džia­mą siun­ tą į įka­li­ni­mo įstai­gą ir itin ati­džiai apieš­ko­jo kiek­vie­ną siun­ti­nio de­ ta­lę. Vė­liau ad­re­sa­to ka­me­ro­je bu­ vo at­lik­ta kra­ta, jo­je ras­ti du mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nai. Net­ru­kus by­la bus per­duo­ta teis­ mui, o iki nuo­spren­džio pa­skel­bi­ mo vi­si įta­ria­mie­ji ne­ga­li iš­vyk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­ džia­go­mis tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti įsta­ty­mas nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą nuo 2 iki 8 me­tų. To­kia baus­mė ir gre­sia šios is­to­ri­jos vei­kė­jams.

8

KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

–0,16 %

Eu­ro­pos Sąjungos ka­tast­ro­fa tęsia­si Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

E

u­ro­pos sta­tis­ti­kos tar­ny­ bai „Eu­ros­tat“ at­nau­ji­nus duo­me­nis apie ne­dar­bin­ gumą ga­li­me da­ry­ti iš­ vadą, kad tvar­ky­tis su juo Eu­ro­ pos biu­rok­ra­tams ne­si­se­ka. Tre­čią mėnesį iš eilės eu­ro zo­nos ne­dar­bo ly­gis siekė 11,4 pro­c. Is­pa­ni­jo­je jau dau­giau nei kas ket­vir­tas pi­lie­tis yra ofi­cia­ liai įre­gist­ruo­tas kaip be­dar­bis – ne­dar­bo ly­gis vir­ši­jo 25 pro­c. ri­ bą ir pa­siekė 25,1 pro­c. lygį. Grai­ ki­jos si­tua­ci­ja neką ge­resnė, ji artė­ja prie Is­pa­ni­jos ro­dik­lio – ša­lies ne­dar­bo ly­gis yra 24,4 pro­c. Pie­ti­nių vals­ty­bių pro­ble­ mos nėra nau­jie­na ir at­ro­do, kad jų spren­di­mas bus il­gas ir skau­ dus. Ta­čiau di­desnė bėda yra tai, kad eko­no­mi­niai sun­ku­mai ke­ lia­si į šiaurę. Prancū­zi­jai pa­skel­ bus 2013 m. biud­žetą, ku­ris bu­ vo ge­ro­kai ma­žiau so­cia­lis­ti­nis ir vi­suo­menę pa­šal­po­mis bei pa­di­ din­to­mis pen­si­jo­mis ap­do­va­no­ jan­tis, nei tikė­ta­si, ša­lies sos­tinę Pa­ry­žių su­dre­bi­no il­gai ne­ma­ty­ti strei­kai. To­kie pa­tys strei­kai vy­ ko ir Mad­ri­de, Li­sa­bo­no­je, Ro­ mo­je bei pa­grin­di­niuo­se Grai­ki­ jos mies­tuo­se. Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­šu­mo­je ap­ rimęs Grai­ki­jos klau­si­mas ge­ro­kai nu­ver­ti­na­mas. Pas­ta­ra­sis va­di­ na­mo­sios troi­kos (su­si­de­dan­čios

iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF), Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­stovų) vi­ zi­tas Grai­ki­jo­je baigė­si anks­čiau, nei tikė­ta­si, po ašt­raus žod­žių mūšio tarp TVF at­sto­vo ir Grai­ ki­jos fi­nansų mi­nist­ro. Šis pa­kel­ tu to­nu pa­reiškė, kad ver­čiau at­ si­sta­ty­dins nei įgy­ven­dins ir taip ša­lies eko­no­miką žlug­dan­čią tau­ py­mo pro­gramą. Ta­čiau jau sek­ ma­dienį trys at­sto­vai iš vadina­ mosios troi­kos at­vy­ko į Grai­kiją dėl to­les­nių de­rybų.

–0,15 %

By­linė­ja­si ­ dėl spren­di­mo

€

Stam­bi Len­ki­jos far­ma­ci­jos grupė „Pe­lion“ Lie­tu­vos teis­muo­se by­linė­ja­si dėl 110 tūkst. litų bau­dos už ne­pra­neštą san­dorį. Baudą Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba įmo­nei skyrė dar šių metų kovą už tai, kad ji lai­ku ne­pra­nešė, pe­ rim­da­ma visą Na­cio­na­linės far­ma­ci­jos gru­ pės kont­rolę. „Pe­lion“ Lie­tu­vo­je dar val­do 100 pro­c. „Gin­ta­rinės vais­tinės“ ir did­me­ ninės vaistų pre­ky­bos įmonės „Li­me­di­ka“ ak­cijų, 50 pro­c. „Nor­fos“ vais­tinės ak­cijų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1439 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3134 JAV do­le­ris 1 2,6786 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7133 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3874 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6737 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5893 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8532

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–1,2780 % –0,1944 % +0,0112 % –0,4549 % +0,0121 % –0,1845 % –0,1047 % –0,0419 % –0,0560 %

Tre­čią mėnesį iš eilės eu­ro zo­nos ne­dar­bo ly­gis siekė 11,4 pro­c.

Ša­lies spau­do­je mir­ga ži­nios apie mil­ži­nišką ko­rup­ciją. Grai­ ki­jos po­li­ti­kai vie­nas po ki­to krin­ta it la­pai, nes ne­su­ge­ba pa­ siaiš­kin­ti dėl stam­bių neap­mo­ kes­tintų sumų pa­nau­do­ji­mo. O tur­tin­gie­ji jau se­niai per­kėlė sa­ vo ak­ty­vus ir turtą į už­sie­nio ša­ lis. Vi­sa tau­py­mo naš­ta krin­ta ant žmo­nių, ku­rie ir taip jau ne­ tu­ri ko pra­ras­ti, – dar­bo ne­tekęs jau­ni­mas, pen­si­nin­kai, ne­įga­ lie­ji ir že­miau­sias pa­ja­mas gau­ nan­tis so­cia­li­nis sluoks­nis. Ir nors šian­dien prii­mant spren­di­ mus do­mi­nuo­jan­tis Prancū­zi­jos ir Ita­li­jos po­li­tikų tan­de­mas tei­ gia, kad Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro zo­nos yra ne išei­tis ir tam ne­bus leis­ta at­si­tik­ti, at­ro­do, jog tai tė­ ra ban­dy­mas pa­neig­ti se­niai ži­ nomą eu­ro zo­nos su­si­trau­ki­mo, o gal net ir su­byrė­ji­mo sce­na­rijų.

LITAS ŠVENČIA

Postū­mis: pa­didėję gy­vybės drau­di­mo ta­ri­fai mo­te­rims ga­li pa­ska­tin­ti silp­no­sios ly­ties at­sto­ves grei­čiau

pa­si­ra­šy­ti gy­vybės drau­di­mo su­tar­tis, ta­čiau di­de­lio jų ant­plūdžio ne­si­ti­ki­ma.

LIETUVOS BANKE

2012 m. spalio 6 d., šeštadienį, Vilniuje (Gedimino pr. 6) lankytojų laukia: • unikalūs Lietuvos banko rūmai • pažintis su pagrindinėmis centrinio banko funkcijomis • 3 000 000 litų piramidė • įspūdingi pinigus vežantys šarvuočiai • speciali paroda „Lito kelias 1922–2012“ • modernus ir žaismingas Pinigų muziejus • smagios viktorinos ir prizai Lankytojai į banką įleidžiami nuo 10.00 iki 15.00 val. Kaune (Maironio g. 25) nuo 10.00 iki 15.00 val. lankytojai kviečiami susipažinti su Lietuvos banko ir pinigų istorijos ekspozicija. Į ekskursijas po banko rūmus lankytojai registruojami tel. (8 37) 49 06 15. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.lb.lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­si­keitę ta­ri­fai mo­terų neiš­ju­dins

Jau nuo šių metų pa­bai­gos drau­di­mo bend­rovėms užd­raus­ta at­si­žvelg­ti į klien­to lytį nu­sta­tant įmo­kos ta­rifą. Todėl tikė­ti­na, kad mo­te­rims ap­si­draus­ti gy­vybę ar svei­katą kai­nuos bran­giau nei anks­čiau. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ly­ties kri­te­ri­jus – įpras­tas

ATVIROS DURYS

–0,10 %

Ne­be­tai­ky­ti skir­tingų ta­rifų vy­ rams ir mo­te­rims Eu­ro­pos Tei­sin­ gu­mo Teis­mas drau­di­mo bend­ ro­ves įpa­rei­go­jo nuo šių metų gruod­žio 21 d. „Šiuo nau­ju rei­ka­la­vi­mu gy­vybės drau­di­mo įmonėms užd­raus­ta disk­ ri­mi­nuo­ti skir­tingų ly­čių klien­tus, t. y. ver­ti­nant ri­ziką at­si­žvelg­ti į ly­ tį. Ta­čiau fi­zio­lo­giš­kai mo­te­rys vi­ du­ti­niš­kai gy­ve­na il­giau už vy­rus, o kiek­vie­na ly­tis tu­ri jai būdin­gas li­ gas. Todėl šis rei­ka­la­vi­mas galbūt ir nėra la­bai įpras­tas“, – sam­pro­ta­vo Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­ bos Ri­ziką ri­bo­jan­čios prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Min­dau­gas Šal­čius. Ko­kią įtaką šis rei­ka­la­vi­mas tu­ rės drau­di­mo pro­duktų ta­ri­fams, anot jo, pri­klau­sys nuo kiek­vie­ nos drau­di­mo bend­rovės at­ski­rai. Nors iš­lie­ka ga­li­mybė, kad gy­vybės drau­di­mo bend­rovės di­dins ta­ri­ fus mo­te­rims, užuot ma­ži­nu­sios ta­ri­fus vy­rams. „Vy­rai la­biau lin­ kę sirg­ti šir­dies li­go­mis, tai­gi jiems kri­ti­nių ligų drau­di­mas turė­jo būti bran­ges­nis nei mo­te­rims. Kal­bant apie il­gaam­žiš­kumą, mo­te­rys vi­ du­ti­niš­kai gy­ve­na daug il­giau nei vy­rai, todėl mo­te­rims anui­te­tas – tam tik­ra pe­rio­dinė iš­mo­ka iki gy­

vos gal­vos – kai­nuo­ja bran­giau. Sun­ku įver­tin­ti, kas dėl šio rei­ka­ la­vi­mo iš­loš“, – sakė M.Šal­čius. Nei Lie­tu­vos ban­kas, nei jo­kia ki­ ta vals­ty­bės įstai­ga ta­rifų re­gu­liuo­ti ne­ga­li. Todėl norė­da­mi ap­si­draus­ ti ir ieš­ko­da­mi ge­riau­sio va­rian­ to gy­ven­to­jai turėtų pa­tys domė­tis bei ly­gin­ti pa­slaugų kai­nas įvai­rio­ se drau­di­mo bend­rovė­se.

Bri­gi­ta Poš­ku­vienė:

Drau­di­mas nėra grei­to var­to­ji­mo prekė, įsi­gy­ ja­ma per ak­ciją ir pa­skui dul­kan­ti kam­pe.

Ta­rifų dar neatsk­leid­žia

Drau­di­mo bend­rovės apie įsi­ga­lio­ sian­čius nau­jus ta­ri­fus dar kal­ba at­sar­giai. Pak­laus­tos, kaip rea­guos į teis­mo rei­ka­la­vimą, tik pa­brėžia, kad ta­ri­fus, kaip pri­klau­so, su­ly­ gins. Ta­čiau ne­sku­ba at­skleis­ti, kaip jie pa­kis abiejų ly­čių at­sto­vams. Bend­rovės „ER­GO Li­fe In­su­ ran­ce SE“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kęstu­tis Bag­do­na­vi­čius pa­ti­ki­no, kad ES rei­ka­la­vi­mas bus vyk­do­mas ir bend­rovė gy­vybės drau­di­mo ta­ ri­fus tvir­tins ar­ti­miau­siu me­tu. O bend­rovės „PZU Lie­tu­va gy­ vybės drau­di­mas“ Pro­duktų ir ri­

zi­kos val­dy­mo sky­riaus va­dovė Bri­gi­ta Poš­ku­vienė sakė esan­ti įsi­ ti­ki­nu­si, kad tai­kant vie­no­dus ta­ri­ fus vy­rams ir mo­te­rims nu­skriaustų ne­bus. Ji pa­brėžė, kad skai­čiuo­da­ ma drau­di­mo įmo­kos dydį bend­rovė įver­ti­na dau­gelį as­pektų. „Svar­ biau­sia – ne pa­brėžti ap­draus­to­ jo lytį, o jo ir jo šei­mos in­di­vi­dua­ lius po­rei­kius. Drau­di­mas nėra grei­to var­to­ji­mo prekė, įsi­gy­ja­ma per ak­ciją ir pa­skui dul­kan­ti kam­ pe. Ap­sid­raus­da­mi gy­vybės drau­ di­mu žmonės pri­sii­ma il­ga­lai­kius įsi­pa­rei­go­ji­mus ir ti­ki­si, kad at­si­ ti­kus ne­lai­mei jie ir jų šei­mos tu­ rės už­tik­rintą fi­nan­sinę pa­spirtį“, – kalbė­jo B.Poš­ku­vienė. Rin­kos neišk­reips

Dėl šios prie­žas­ties M.Šal­čius sa­ kė ne­manąs, kad mo­te­rys, norė­da­ mos įšok­ti į nu­va­žiuo­jantį trau­kinį ir pa­si­nau­do­ti pa­lan­kes­niais ta­ri­ fais, puls ma­siš­kai draus­tis. Todėl jis pa­neigė, kad nau­jas rei­ka­la­vi­ mas kaip nors reikš­min­gai pa­veiks gy­vybės drau­di­mo rinką. Vis dėlto A.Bak­šins­kas neat­metė ga­li­mybės, kad mo­terų, su­da­ran­čių gy­vybės drau­di­mo su­tar­tis iki šių metų pa­bai­gos, skai­čius ga­li šiek tiek paaug­ti. Anot jo, jau da­bar bend­ro­vių pa­si­ūly­mais be­si­do­min­ čios mo­te­rys dėl ta­rifų pa­si­kei­timų ga­li su­skub­ti priim­ti spren­dimą. O drau­di­mo bend­ro­vių va­dy­bi­ ninkų ra­gi­ni­mai pa­si­nau­do­ti ma­ žes­niais ta­ri­fais, M.Šal­čiaus ma­ny­ mu, tėra gud­ra­vi­mas: „Drau­di­mas yra par­duo­da­ma pa­slau­ga, o ne per­ka­ma. Va­di­na­si, gy­vybės drau­ dimą rei­kia įsiū­ly­ti, o tai yra tik ban­dy­mas su­ža­din­ti po­reikį.“ Plačiau apie gyvybės draudimo rinką priede

Turtas

9

ketvirtADIENIS, SPALIO 4, 2012

klaipėdos verslas Prog­no­zi­nė ap­klau­sa

Atei­ties kar­je­rai

Pas­ko­la mo­der­ni­za­vi­mui

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža kvie­čia darb­da­vius da­ly­vau­ti pro­gno­zi­nė­je ap­klau­so­je. Prog­ no­zi­nės an­ke­tos tiks­las – nu­ ma­ty­ti po­ky­čius dar­bo rin­ko­je bei su­ži­no­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo pa­slau­gų po­rei­kį ar­tė­jan­tiems me­tams. Tie­sio­giai an­ke­tą ga­li­ ma už­pil­dy­ti in­ter­ne­te iki š. m. spa­lio 31 d.

Ry­toj, spa­lio 5 d., Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to kon­fe­ren­ci­jų cent­ re Au­la Mag­na (Her­kaus Man­ to g. 84) aso­cia­ci­ja „Lan­gas į atei­tį“, or­ga­ni­zuo­ja vie­nos die­nos in­for­ma­ci­nius ren­gi­ nius pen­kių ra­jo­nų gim­na­zi­jų moks­lei­viams ir stu­den­tams pa­gal pro­jek­tą „IKT įgū­džiai ta­vo atei­ties kar­je­rai“.

Bend­ro­vei „Klai­pė­dos kar­to­no ta­ra“, ga­mi­nan­čiai įvai­rią ta­rą iš kar­to­no, su­teik­ta 7,2 mln. li­tų pa­sko­la. 6,5 mln. li­tų bu­vo skir­ ta nau­jai ga­my­bos įran­gai įsi­ gy­ti, 700 tūkst. li­tų – apy­var­ti­ nėms lė­šoms fi­nan­suo­ti. At­nau­ jin­ta kar­to­no ga­myk­la vi­su pa­jė­ gu­mu pra­dės veik­ti jau po mė­ ne­sio.

Op­ti­nė op­ti­nio ka­be­lio ap­gau­lė

Eko­no­mi­nį nuo­ smu­kį ga­li­ma įveik­ti ne­skaus­ min­gai. Tai pa­tvir­ti­ no Lat­vi­jos kom­pa­ ni­jos „Lat­te­le­com“ va­do­vas, sa­vo pa­ tir­ti­mi da­li­ję­sis ir su vers­li­nin­kais iš Klai­ pė­dos.

As­ta Dy­ko­vie­nė Bran­giai kai­na­vu­sios aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos neat­si­pir­ko. Šį liūd­ ną fak­tą ten­ka kons­ta­tuo­ti po aš­ tuo­ne­rių me­tų, kai jau aki­vaiz­du, kad Klai­pė­do­je 170 tūkst. li­tų in­ves­ ta­vus į op­ti­nį ka­be­lį, jo tech­ni­nės ga­ li­my­bės taip ir li­ko neiš­nau­do­tos. Pa­žan­giau­sios tech­no­lo­gi­jos

Nes­le­pia: di­džiau­sios Lat­vi­jos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės va­do­vas

J.Gul­bis ži­no sėk­min­go vers­lo re­cep­tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

J.Gul­bis: iš­lai­dos ne­tu­ri vir­šy­ti pa­ja­mų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sun­kus lai­kas

Bend­ro­vė „Lat­te­le­com“ šian­dien – di­džiau­sias elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų tei­kė­jas Lat­vi­jo­je. Kom­pa­ni­ja yra in­ter­ne­to, te­le­fo­ni­nio ry­šio ir te­le­ vi­zi­jos pa­slau­gos rin­kos ly­de­rė. Šian­die­ni­nis kom­pa­ni­jos va­do­vas Ju­ris Gul­bis į bend­ro­vę atė­jo dirb­ti 2007 m. Jau ki­tais me­tais ta­po ge­ ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi ir kom­pa­ni­ jos val­dy­bos pir­mi­nin­ku. In­ži­nie­riaus ir fi­nan­si­nin­ko iš­si­ la­vi­ni­mą tu­rin­tis J.Gul­bis sa­vo kar­ je­rą pra­dė­jo ži­no­mo­je tarp­tau­ti­nė­ je au­di­to kom­pa­ni­jo­je. Eko­no­mi­nė ra­my­bė jam atė­jus dirb­ti į „Lat­te­ le­co­mą“ tru­ko dar me­tus, nors pa­ sau­lio ūkis jau braš­kė­jo. „Grės­mių ma­čiau ne­sai­kin­gai au­gan­čio­se ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­no­se. Iš­lai­dos per­so­na­lui iš­lai­ ky­ti ta­po per di­de­lės, nuo 2007 iki 2008 m. jos išau­go be­veik ket­vir­ ta­da­liu. O tai ne­rea­lu nor­ma­lia­me vers­le“, – pri­si­mi­nė J.Gul­bis. Iš­lai­dos, ve­ja­mos inf­lia­ci­jos, au­ go mil­ži­niš­ku grei­čiu. 2008 m. pa­ sau­li­nę eko­no­mi­nę kri­zę Lat­vi­ja pa­ju­to pra­si­dė­jus „Pa­rex“ ban­ko pro­ble­moms. 2009 m. ten ne­dar­ bas sie­kė be­veik 23 pro­c. „Mū­sų kom­pa­ni­jos val­dy­ba jau­ tė, kad atė­jo sun­kus lai­kas“, – pa­ sa­ko­jo J.Gul­bis. Kri­zė pri­ver­tė su­siim­ti

J.Gul­bis ne­slė­pė, kad, skir­tin­gai nei ki­ti vers­li­nin­kai, „Lat­te­le­co­

mo“ va­do­vai pa­ren­gė rim­tą pro­ gra­mą, siek­da­mi pa­ge­rin­ti klien­tų ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bę ir op­ti­mi­zuo­ ti val­dy­mo iš­lai­das. „Bu­vo ke­tu­ri svar­būs stra­te­gi­niai taš­kai – klien­tai, pro­duk­tai, pro­ ce­sai ir dar­buo­to­jai. Šiuos klau­si­ mus rei­kė­jo su­tvar­ky­ti. Ir pa­sie­ kė­me ga­na ge­rų re­zul­ta­tų“, – tei­gė J.Gul­bis. Pir­miau­sia, dau­giau nei 30 mln. eu­rų in­ves­tuo­ta į in­ter­ne­to to­bu­li­ ni­mo tink­lą. Šian­dien be­veik pu­sė na­mų ūkių Lat­vi­jo­je tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis in­ter­ne­tu, ku­rio grei­tis iki 500 MB. La­bai daug in­ves­tuo­ta į mo­ka­mą te­le­vi­zi­ją, ku­ri šian­dien tu­ri ket­vir­ tį mi­li­jo­no klien­tų ir yra di­džiau­ sias kom­pa­ni­jos pel­no šal­ti­nis. „Di­de­lį dar­bą te­ko nu­veik­ti kei­ čiant dar­buo­to­jų men­ta­li­te­tą. Su­ for­ma­vo­me nau­ją ver­ty­bių sis­te­mą, pa­gal ku­rią at­si­ra­do nau­jas po­žiū­ ris į klien­tą. Mo­kė­me žmo­nes dirb­ ti taip, kad jie ne­sė­dė­tų ir ne­lauk­tų, kol pi­ni­gai pa­tys ateis į kom­pa­ni­ ją“, – tvir­ti­no J.Gul­bis. Pa­sak bend­ro­vės va­do­vo, kei­tė­ si per­so­na­lo at­ran­kos prin­ci­pai, jau prii­mant į dar­bą mė­gin­ta iš­siaiš­ kin­ti, ar kan­di­da­tai yra orien­tuo­ti dirb­ti klien­tui. Be to, su­gal­vo­ta sis­ te­ma, kaip pa­tik­rin­ti, ar dar­buo­to­ jas dar­be va­do­vau­ja­si to­mis ver­ty­ bė­mis, ku­rias dek­la­ruo­ja. Kaip jis el­gia­si su klien­tais, su ko­le­go­mis, vi­sa tai bu­vo su­sie­ta su pre­mi­ja­vi­ mo sis­te­ma. „Jei žmo­gus nea­ti­tin­ka bend­ ros kom­pa­ni­jos kon­cep­ci­jos, už­

dir­ba ma­žiau. Taip mums pa­vy­ko pa­keis­ti po­žiū­rį į dar­bą“, – tei­gė vers­lo stra­te­gas. In­ves­tuo­da­ma į dar­buo­to­jus, pa­gal ša­lies rei­tin­gus ši kom­pa­ni­ja Lat­vi­jo­je iš­ki­lo į aukš­čiau­sias vie­tas pa­gal klien­tų ap­tar­na­vi­mą. „Lat­te­ le­co­me“ dir­ba 3 tūkst. žmo­nių. Atei­tį įžvel­gia švie­sią

Pa­sak J.Gul­bio, la­bai bu­vo svar­bu, kad to­kiu sun­kiu mo­men­tu iš­lai­dos ne­vir­šy­tų pa­ja­mų. Esą, jei pa­ja­mos kri­to, rei­kė­jo ma­žin­ti ir iš­lai­das ar­ ba at­virkš­čiai. Dėl to te­kę daug de­ rė­tis su pro­fsą­jun­go­mis. „Šian­dien pas mus treč­da­lį al­ gos žmo­nės gau­na už rea­lius sa­ vo dar­bo re­zul­ta­tus. Va­dy­ba la­bai pa­ki­lo. Po šių per­mai­nų pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus pa­ja­mos ir pel­ nas mū­sų kom­pa­ni­jo­je au­ga“, – tei­gė J.Gul­bis. Šie­met bend­ro­vė ti­ki­si pa­siek­ ti 2008 m. ly­gį ir ma­no, kad kri­zę įvei­kė sėk­min­gai. Esą ne vi­siems tin­ka tie pa­tys me­to­dai – kri­zės me­tu ma­ži­na­mos iš­lai­dos, tau­ py­mas. „Mes ėmė­mės prie­šin­gų veiks­ mų. Kri­z ę pa­n au­d o­jo­m e sa­vo tiks­lams, iš­plė­tė­me vers­lą. La­ bai ge­rai, kad su­ma­ži­no­me iš­lai­ das, in­ves­ta­vo­me į inf­rast­ruk­tū­ rą, įmo­nė ta­po kom­pak­tiš­kes­nė, lanks­tes­nė. Ir per­spek­ty­vos ga­ na ne­blo­gos“, – ma­no „Lat­te­le­ co­mo“ va­do­vas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad net už­klu­pus ant­ra­jai kri­zės ban­ gai, ne­pra­ras­tų 25 pro­c. pa­ja­mų, kaip pir­mą kar­tą.

Prieš 8 me­tus bend­ro­vė „Com­liet“ Klai­pė­do­je dau­giau kaip pu­sę uos­ ta­mies­čio mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­ tą su­jun­gė op­ti­niu ka­be­liu. Ta­da tai lai­ky­ta švie­ti­mo įstai­gų žen­gi­mu į kom­piu­te­rių ir tech­no­lo­gi­jų am­žių, nes vi­sos mo­kyk­los esą ga­lės nau­ do­tis di­de­lės spar­tos tar­pu­sa­vio ir in­ter­ne­to ry­šiu, ti­kė­ta­si, kad at­si­vers ne­ri­bo­tos bend­ra­vi­mo ga­li­my­bės.

Aras Mi­leš­ka:

Mes ga­li­me tuo džiaug­tis, tri­mi­tuo­ti, kad tu­ri­me tą ka­be­lį, nors rea­liai esa­me to­ li nuo jo.

Pak­lo­jus apie 15 km op­ti­nio ka­ be­lio ir pa­sta­čius įran­gą 18 Klai­pė­ dos vi­du­ri­nio la­vi­ni­mo mo­kyk­lų, jos ir uni­ver­si­te­tas bu­vo su­jung­ tos ne­nut­rūks­ta­mu 100 MB grei­ čio in­ter­ne­tu. Tuo­met tai bu­vo mil­ži­niš­kas grei­tis. Ta­da kal­bė­ta, kad pro­jek­tas mo­kyk­loms at­vė­ rė ne­ri­bo­tas ga­li­my­bes, lie­ka iš­ mok­ti tik jo­mis pa­si­nau­do­ti. Pra­ bil­ta apie in­ter­ne­ti­nes moks­lei­vių vik­to­ri­nas, kon­kur­sus ir var­žy­bas. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui pa­nau­do­ ta 170 tūkst. li­tų. „Kos­mi­nio lai­vo“ nau­da

Pi­ni­gai bu­vo di­de­li, pla­nai – gra­ žūs, ta­čiau nau­da – mi­ni­ma­li. Klai­pė­do­je op­ti­nio ka­be­lio iš­ve­

džio­ji­mas ir tan­kis, priei­na­mu­mas gy­ven­to­jams, švie­ti­mo įstai­goms, pa­sak tuo­me­čio bend­ro­vės „Com­ liet“ klien­tų ap­tar­na­vi­mo pa­da­li­ nio va­do­vo Aro Mi­leš­kos, tur­būt bu­vo ge­riau­sias pa­sau­ly­je. Šia­me pro­jek­te da­ly­va­vę šve­dai tei­gė, kad po 50 me­tų klai­pė­die­ čiai gy­vens ge­riau­siai pa­sau­ly­je, nes pas mus la­bai daug op­ti­nio ka­ be­lio. Ta­čiau, pa­si­ro­do, tai – iliu­zi­ ja. Nes vis­kas pri­klau­so ne nuo op­ ti­nio ka­be­lio tan­kio, o nuo to, kiek jis pa­nau­do­ja­mas. „Mes tu­ri­me la­bai daug nu­veik­ti, kad jis bū­tų iš­nau­do­tas, kad duo­ tų mak­si­ma­lią eko­no­mi­nę grą­žą. Daž­niau­siai in­ter­ne­tu mes nau­do­ ja­mės tik tam, kad ras­tu­me ko­kią nors in­for­ma­ci­ją. Ma­žai kas jį pri­ tai­ko mo­ky­mui­si, vaiz­do me­džia­gai per­duo­ti“, – tvir­ti­no A.Mi­leš­ka. Tei­gia­ma, kad op­ti­nio ka­be­lio nau­do­ji­mas moks­lo įstai­go­se, nuo­ to­li­nių stu­di­jų nau­do­ji­mas tu­rė­tų bū­ti kur kas la­biau pa­pli­tęs. „Mes tu­ri­me kos­mi­nį lai­vą, tik jis kaž­ko­dėl dar ne­skren­da, o prie­žas­ čių – ga­na daug. Ma­nau, čia kal­ ta sis­te­ma, nes ši­tie mū­sų tu­ri­mi re­sur­sai neiš­nau­do­ti. Ga­li­me tuo džiaug­tis, tri­mi­tuo­ti, kad tu­ri­me tą ka­be­lį, nors rea­liai esa­me to­li nuo jo“, – įsi­ti­ki­nęs A.Mi­leš­ka. Sus­to­jo prie slenks­čio

Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jos di­rek­to­rius Sta­sys Rui­ba pri­ pa­ži­no, kad neiš­nau­do­ja vi­sų op­ ti­nio ka­be­lio ga­li­my­bių, mo­kyk­la nau­do­ja­si tik in­ter­ne­tu. „Kol kas nė­ra te­kę klau­sy­tis pa­ skai­tos ar ves­ti bend­ros pa­mo­kos, nau­do­jan­tis tuo op­ti­niu ka­be­liu. Šio įren­gi­nio ga­li­my­bių dar neiš­ nau­do­jo­me, tai la­bai ar­ti­mos atei­ ties klau­si­mas“, – tei­gė S.Rui­ba. „Aš net ne­la­bai ži­nau, ką mes ga­ lė­tu­me su juo dar da­ry­ti. Mes op­ ti­nį ka­be­lį nau­do­ja­me tik vie­no­je sri­ty­je – in­ter­ne­to ry­šiui“, – ne­ slė­pė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos va­ do­vė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė.

Neiš­mo­ko: dar 2004 m. Klai­pė­do­je įreng­to op­ti­nio ka­be­lio ga­li­my­bės

– neiš­nau­do­tos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012

pasaulis

40 žmo­nių

žu­vo ant­ra­die­nį per žu­dy­nes Ni­ge­ri­jos stu­den­tų mies­te­ly­je.

Va­liu­tos ­ kri­zė

Nuo­gas ­ pro­tes­tas

Te­he­ra­ne va­kar ki­lo pro­tes­tai ir su­si­rė­mi­ mai su po­li­ci­ja, ku­rie ta­po pir­mai­siais ne­ ra­mu­mais, iš­pro­vo­kuo­tais stai­giai smun­ kan­čios Ira­no va­liu­tos. Šie­met ria­las pra­ ra­do dau­giau nei pu­sę sa­vo ver­tės. Pre­zi­ den­tas Mah­mou­das Ah­ma­di­ne­ja­das sa­ kė, kad dėl šios kri­zės kal­tos dau­giau­sia Va­ka­rų san­kci­jos. Bet jo var­žo­vai tvir­ti­na, kad pa­grin­di­nė prie­žas­tis yra pra­stas pre­ zi­den­to dar­bas tvar­kant eko­no­mi­ką.

Krū­ti­nes ap­si­nuo­gi­nu­sių mo­te­rų pro­tes­ tais gar­sė­jan­čio ju­dė­ji­mo „Fe­men“ na­rės va­kar pa­te­ko į Luv­ro mu­zie­jų Pa­ry­žiu­je ir ant Mi­lo Ve­ne­ros sta­tu­los už­ka­bi­no trans­ pa­ran­tą su už­ra­šu, pro­tes­tuo­da­mos prieš in­ci­den­tą Tu­ni­se, kai mo­te­rį iš­ža­gi­nę du po­li­ci­nin­kai vė­liau ją dar ap­kal­ti­no ne­pa­ do­ru­mu. 27 me­tų tu­ni­sie­tei ir jos su­ža­dė­ ti­niui gre­sia kal­ti­ni­mai ne­pa­do­ru­mu, nes po­li­ci­nin­kai už­klu­po juos „amo­ra­lia po­za“.

Pi­lie­ti­nis konf­lik­tas pra­si­skver­bė į vi­sas si­rų kas­die­nio gy­ve­ ni­mo sfe­ras. Vy­riau­ sy­bės pa­jė­gų ir su­ ki­lė­lių ko­va kei­čia žmo­nių li­ki­mus: pa­lieka juos be na­ mų, san­tau­pų ir pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nio. Iliu­zi­ja: gy­ve­ni­mas Da­mas­ke iš ša­lies ga­li pa­si­ro­dy­ti te­kan­tis įpras­ta va­ga, bet ap­gau­lin­ga ra­my­bė sle­pia dau­gy­bę liūd­nų is­to­ri­jų.

AFP nuo­tr.

Konf­lik­tas smo­gė ir per ki­še­nes Tur­gu­je – pa­vie­niai pir­kė­jai

Praė­jus 18-ai mė­ne­sių nuo su­ki­ li­mo pra­džios, gy­ve­ni­mas Si­ri­jo­je be­veik su­sto­jo, ypač kal­bant apie eko­no­mi­ką. At­vy­ku­siems į Da­mas­ką ga­li pa­ si­ro­dy­ti, kad gy­ve­ni­mas te­ka sa­ vo va­ga, bet tai tė­ra iliu­zi­ja. Mies­ to cent­re vis dar daug au­to­mo­bi­lių, žmo­nės už­siė­mę sa­vo rei­ka­lais. Bet pa­si­kaps­čius gi­liau ga­li­ma su­ži­no­ti daug liūd­nų is­to­ri­jų. Da­mas­ko se­na­mies­tis – vie­nas iš sos­ti­nės ra­jo­nų, ku­rių dar ne­pa­ lie­tė konf­lik­tas. Čia yra gar­sus Si­ ri­jos tur­gus „Souk al-Ha­mi­diyeh“. Anks­čiau ja­me vaikš­ti­nė­jo gau­sy­bė tu­ris­tų ir vie­ti­nių, o da­bar žmo­nės tie­siog ei­na pro ša­lį ar­ba už­su­ka tik bū­ti­niau­sių pro­duk­tų. At­ro­do, vi­ si tik žval­go­si, bet nie­kas nie­ko ne­ per­ka, o par­da­vė­jai nuo­bo­džiau­ja. Stik­li­nė sul­čių ta­po pra­ban­ga

Vie­nas jų – pre­kiau­to­jas tra­di­ci­niais si­riš­kais au­di­niais. Vy­ras jau­čia­ si lai­min­gas, jei per die­ną su­lau­kia nors de­šim­ties pir­kė­jų. „Anks­čiau pas mus atei­da­vo la­bai daug tu­ris­ tų, vi­si žiū­rė­da­vo, pirk­da­vo, bet da­ bar to ne­bė­ra“, – guo­dė­si jis. Ki­ta­me tur­gaus ga­le sto­vi pre­ kiau­to­jas greipf­ru­tų sul­ti­mis. Stik­ li­nė jų kai­nuo­ja ma­žiau nei do­le­rį, bet da­bar ne­tgi to­kia su­ma dau­ge­ liui – ne pa­gal ki­še­nę. Si­ri­jos šei­ moms ne­pa­kan­ka pi­ni­gų bū­ti­niau­ siems pro­duk­tams, ir stik­li­nė sul­čių ta­po pra­ban­ga. Dėl san­kci­jų, įves­ tų pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mui, la­bai nu­ken­tė­jo smul­ku­ sis vers­las. Kai ku­rie vieš­bu­čiai už­ da­ryti, ki­ti dėl lan­ky­to­jų trū­ku­mo dir­ba ne vi­su pa­jė­gu­mu. Ga­myk­los sto­vi be dar­bo: vie­nos ne­ga­li dirb­ti dėl to, kad ne­sau­gu, ki­tos su­griu­vo pa­te­ku­sios į kryž­mi­nę ug­nį. Pap­ras­čiau­sių pro­duk­tų kai­nos šok­te­lė­jo dvi­gu­bai, de­ga­lai pa­bran­ go tris kar­tus.

Eko­no­mi­nius konf­lik­to pa­da­ri­ nius pra­de­da jus­ti vi­sų vi­suo­me­ nės sluoks­nių at­sto­vai – ir tur­tin­ gi, ir ne to­kie pa­si­tu­rin­tys. Išei­tis vie­na – iš­va­žiuo­ti

Jau­nas vers­li­nin­kas Ka­ri­mas Ma­ la­sas sė­di be dar­bo jau dau­giau nei me­tus. Vy­ras tu­ri du vai­kus, san­ tau­pos be­veik iš­se­ko, ir jis jau pra­ ran­da vil­tį, kad pa­jėgs pa­suk­ti sa­vo gy­ve­ni­mą švie­ses­ne kryp­ti­mi. „Mes gal­vo­ja­me iš­vyk­ti iš ša­lies. Ką dar ga­li pa­da­ry­ti, kai ne­tu­ri nei dar­bo, nei pi­ni­gų?“ – sa­vęs klau­ sia K.Ma­la­sas. Ne­ma­žai jau­nuo­lių, to­kių kaip jis, jau iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ ve­ni­mo sve­tur. „Aš ne­su gir­dė­jęs, kad kas nors da­bar, to­kio­mis są­ly­go­mis, ieš­ko­tų dar­buo­to­jų. Vie­nin­te­lė mū­sų ga­li­ my­bė – iš­va­žiuo­ti“, – sa­kė K.Ma­ la­sas.

Bet šiam vy­rui dar pa­si­se­kė, nes jis tu­ri pa­si­rin­ki­mą – lik­ti ar­ba iš­ va­žiuo­ti. O tūks­tan­čiai ki­tų žmo­ nių ne­te­ko pa­sto­gės ir yra pri­vers­ ti glaus­tis pa­la­pi­nė­se, pa­sie­ny­je esan­čio­se pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­se.

Mes gal­vo­ja­me iš­ vyk­ti iš ša­lies. Ką dar ga­li pa­da­ry­ti, kai ne­tu­ri nei dar­bo, nei pi­ni­gų?

Li­ko be mai­tin­to­jo

Ki­ti, ne­te­kę būs­to, kraus­to­si pas gi­mi­nai­čius. Pen­kiems žmo­nėms skir­tuo­se bu­tuo­se gy­ve­na net iki 20-ies žmo­nių. 60-me­tė Sa­bah Tal­bi­seh da­bar gy­ve­na Da­mas­ko Ka­bu­no ra­jo­ne.

Prieš at­vyk­da­ma į sos­ti­nę ji gy­ ve­no If­ri­no mies­te­ly­je prie Ale­po, bet už­vi­rus ko­voms bu­vo pri­vers­ ta bėg­ti. Mo­te­ris tu­ri še­šis vai­kus, vy­ras ser­ga, ir nė­ra nie­ko, kas ga­lė­tų iš­ mai­tin­ti šei­mą. Vi­sa ji šiuo me­tu gy­ve­na vie­na­me kam­ba­ry­je. Be pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio li­ku­ siems si­rams sten­gia­si pa­dė­ti Si­ ri­jos ara­bų Rau­do­no­jo Pus­mė­nu­lio or­ga­ni­za­ci­ja, įga­lio­ta da­ly­ti mais­ to pro­duk­tus. Hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos skirs­ ty­mo cent­ruo­se ei­lė­se ri­kiuo­ja­ si šim­tai šei­mų su vai­kais. Ap­lin­ kui – kal­nai dė­žių su pro­duk­tais. Kiek­vie­no­je dė­žė­je – pen­kių žmo­ nių šei­mai mė­ne­siui skir­tas mi­ni­ ma­lus mais­to rin­ki­nys. Pa­gal­bos trūks­ta

Bet hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos cent­ rų dar­buo­to­jai skun­džia­si mais­to

trū­ku­mu. „Pro­duk­tų pa­kan­ka tik mi­li­jo­nui žmo­nių. Bet, vien Jung­ ti­nių Tau­tų skai­čia­vi­mais, pa­bė­ gė­l ių Si­r i­jo­je yra 2,5 mln. Ap­ mau­du, kad vi­sas pa­sau­lis nuo­lat kal­ba apie hu­ma­ni­ta­ri­nę ka­tast­ ro­fą Si­ri­jo­je, bet nie­ko ne­da­ro“, – sa­kė hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos cent­ro va­d o­vas Kha­l e­d as Irek­ sou­si. Šim­tai Si­ri­jos šei­mų iš­vis ne­gau­ na hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos. Da­ mas­ko Bar­ze­ho ra­jo­ne esan­čia­me na­me 20 žmo­nių mie­ga ant čiu­ži­ nių ir ki­li­mė­lių. Vie­na mo­te­ris pa­ sa­ko­jo, kad prieš aš­tuo­nis mė­ne­ sius bu­vo pri­vers­ta bėg­ti iš Chim­so, ku­rį ap­šau­dė vy­riau­sy­bės pa­jė­gos. Da­bar jos šei­ma gy­ve­na tik iš kai­ my­nų iš­mal­dos. Si­rai jau dau­giau nei me­tus sten­ gia­si pa­dė­ti vie­ni ki­tiems, bet pa­ dė­tis kas­dien vis pra­stė­ja. BBC inf.

Mū­šis dėl Ale­po in­ten­sy­vė­ja Ma­žiau­siai 40 žmo­nių žu­vo Si­ri­ jos eko­no­mi­nė­je sos­ti­nė­je Ale­pe, kur va­kar nu­griau­dė­jo spro­gi­mų se­ri­ja.

Ka­r iuo­m e­n ės kont­ro­l iuo­ja­m a­ me mies­to ra­jo­ne prie ka­ri­nin­kų klu­bo ir tu­ris­tų vieš­bu­čio be­veik vie­nu me­tu į orą iš­lė­kė ke­tu­ri už­ mi­nuo­ti au­to­mo­bi­liai. Ša­lia esan­ tys pa­sta­tai bu­vo smar­kiai ap­ga­ din­ti. Vals­ty­bi­nė te­le­vi­zi­ja pa­ro­dė vaiz­do įra­šus, ku­riuo­se ma­to­mi krau­juo­ti ir su­dar­ky­ti ka­rio uni­ for­mas vil­kin­čių žmo­nių kū­nai. Su­ža­lo­ji­mų pa­ty­rė maž­daug šim­ tas žmo­nių, dau­gu­ma jų – tai­kūs gy­ven­to­jai. So­cia­li­niuo­se tink­luo­ se pa­skli­do in­for­ma­ci­ja, kad at­sa­ ko­my­bę už spro­gi­mus pri­siė­mė su­ki­lė­lių gru­puo­tės.

Ko­va dėl Ale­po – ant­ro stam­ biau­sio Si­ri­jos mies­to – vyks­ta jau du mė­ne­sius. Per šį lai­ką dau­ ge­lis jo kvar­ta­lų vir­to griu­vė­siais, de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių li­ko be pa­sto­gės. Va­ka­ri­nę Ale­po da­lį kont­ro­liuo­ ja vy­riau­sy­bės pa­jė­gos, o ry­ti­nę – su­ki­lė­liai. Pas­ta­rie­ji praė­ju­sią sa­ vai­tę pa­skel­bė, kad ruo­šia­si dar kar­tą pa­ban­dy­ti pe­rim­ti mies­to kont­ro­lę. Pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das lie­pė pa­siųs­ti į Ale­pą pa­ pil­do­mų pa­jė­gų. Pa­si­ro­dė pra­ne­ ši­mų, kad jis pa­ts sraig­tas­par­niu nu­skri­do į Ale­pą as­me­niš­kai va­ do­vau­ti ope­ra­ci­jai. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jų duo­me­ni­mis, per gink­luo­tą konf­ lik­tą Si­ri­jo­je jau žu­vo 28 tūkst. žmo­nių.

Ata­ka: spro­gi­mai nu­griau­dė­jo ka­riuo­me­nės kont­ro­liuo­ja­ma­me Ale­

„Eu­ro­news“, CNN inf.

AFP nuo­tr.

po ra­jo­ne.

11

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

sportas

„Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ tiks­las – me­da­liai Šian­dien Aly­tu­je rung­ty­nė­mis tarp „Dzū­ki­jos“ ir Vil­ niaus „Sta­ty­bos“ pra­si­dės nau­ja­sis Na­cio­na­li­nės krep­ ši­nio ly­gos (NKL) čem­pio­na­tas. Tarp pre­ten­den­tų į me­ da­lius sieks bū­ti il­ ga­me­čiai ly­gos da­ ly­viai – Klai­pė­dos „Naf­tos-Uni­ver­si­te­ to“ krep­ši­nin­kai. Su­si­ti­ki­mas: „Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ krep­ši­nin­kai ne­pa­žei­dė tra­di­ci­jos – prieš il­gą se­zo­ną pa­si­la­bi­no su mies­to val­džios at­sto­vais ir rė­mė­jais. Al­gir­do Ku­bai­čio nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Praė­ju­sių pir­me­ny­bių ge­riau­sių eki­pų fi­na­li­nia­me ket­ver­tu­ke žai­ du­si, ta­čiau pri­zi­nės vie­tos neu­ žė­mu­si uos­ta­mies­čio eki­pa se­zo­ną pa­si­ti­ko su nau­jais tre­ne­riais ir bū­ re­liu nau­jų krep­ši­nin­kų. At­sis­vei­kin­ta su tre­jus me­tus ko­man­dai va­do­va­vu­siu Dai­niu­mi Mi­liū­nu ir jo asis­ten­tu Eu­ge­ni­ju­mi Jur­gu­čiu. Juos pa­kei­tė praė­ju­siais me­tais Gargž­dų ko­man­dą ug­dęs 33-ejų Min­dau­gas Bu­gys. Jam pa­ dės Lie­tu­vos nu­si­pel­nęs tre­ne­ris, vie­nas iš eki­pos pra­di­nin­kų Geor­ gi­jus Pan­ce­ro­vas. Su ko­man­da va­sa­rą at­si­svei­ki­no vos ke­li žai­dė­jai. Ju­lius Ka­za­kaus­kas iš­vy­ko žais­ti į Plun­gės „Olim­pą“, Pau­lius Žur­na vil­kės Re­gio­nų krep­ši­ nio ly­go­je (RKL) žai­sian­čio Tau­ra­gės pen­ke­tu­ko marš­ki­nė­lius, o aukš­taū­ gis Ar­tū­ras Gu­dai­tis iš­vy­ko į Kau­no „Žal­gi­rio“ dub­le­rių ko­man­dą. Vy­riau­sia­sis stra­te­gas M.Bu­gys daug ti­ki­si iš pa­ty­ru­sio 207 cm vi­ du­rio puo­lė­jo Gied­riaus Jan­kaus­ko, žai­du­sio ne vie­no­je Lie­tu­vos krep­ ši­nio ly­gos (LKL) eki­po­je. Į „Naf­tą-Uni­ver­si­te­tą“ grį­žo Gargž­duo­se rung­ty­nia­vęs Ta­das Ma­že­lis. Kar­tu su juo iš šio mies­ te­lio ko­man­dos į Klai­pė­dą at­vy­ko žais­ti plun­giš­kis Ka­ro­lis Ti­mo­fe­ je­vas. Pir­mą krikš­tą NKL ko­vo­se gaus ir du moks­lei­viai, pa­kvies­ti į klu­bą – jau šian­dien krep­ši­nio spe­cia­lis­ tus ste­bi­nan­tis 14-me­tis Ta­das Se­ de­kers­kis ir vos me­tais vy­res­nis Jo­ nas Sta­ke­liū­nas. Praė­ju­sio se­zo­no me­tu klu­bo di­ rek­to­riu­mi ta­pęs Al­gir­das Vai­ce­ kaus­kas, va­kar su­reng­ta­me ko­ man­dos pri­sta­ty­me ak­cen­ta­vo, kad uos­ta­mies­čio klu­bo pa­grin­dą su­ da­ro stu­den­tai. Tik vie­nin­te­lis 31erių G.Jan­kaus­kas išau­gęs iš stu­ den­tiš­ko am­žiaus, o T.Se­de­kers­kis ir J.Sta­ke­liū­nas dar krem­ta vi­du­ri­ nių moks­lų kny­gas. Anot klu­bo pre­zi­den­to Alek­ sand­ro Lo­ba­čio­vo, ko­man­dai iš­kel­ tas tiks­las bū­ti tarp ge­riau­sių ko­ man­dų ir lai­mė­ti me­da­lius.

NKL čempionato ko­man­dos

Žai­dė­jas, gi­mi­mo da­ta

Do­na­tas Nor­kus, 1990 01 30

Plun­gės „Olim­pas“

Dei­vi­das Anu­žis, 1989 02 21

Vik­to­ras Cho­do­sovs­kis, 1989 11 14

Gargž­dų „Gargždai–Bremena“

Ta­das Ma­že­lis, 1992 12 25

Da­niel Jo­ku­bai­tis, 1994 02 05

Ka­ro­lis Ti­mo­fe­je­vas, 1991 04 04

Gied­rius Jan­kaus­kas, 1981 01 12

Ha­rol­das Vens­kus, 1991 03 24

Jur­gis Pet­raus­kas, 1991 06 11

Mo­lė­tų „Ežerūnas–Karys“

Va­len­tas Ta­ro­lis, 1991 08 23

Ta­das Se­de­kers­kis, 1998 01 17

Ša­kių „Za­na­vy­kas“

Dai­nius Žvink­lys, 1990 11 27

Jo­nas Sta­ke­liū­nas, 1997 03 14

Vil­niaus „Š.Mar­čiu­lio­nio KA–Two- Rad­vi­liš­kio „Radviliškis–Juodeliai“

menas“ Jo­na­vos „Trio­bet“ Ši­lu­tės „Ši­lu­tė“ Pak­ruo­jo „Me­res­ta“ Jo­niš­kio „De­li­ka­te­sas“ Kau­no „Žal­gi­ris-2“ Vil­niaus „Perlas–MRU“ Ma­žei­kių „Ma­žei­kiai“ Klai­pė­dos „Nafta–Universitetas“

Ma­žiau ka­te­go­riš­kas vie­nas iš pa­grin­di­nių rė­mė­jų – bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ va­do­vas Ro­kas Ma­siu­lis. „Ko­vo­ki­te dėl kiek­vie­no ka­muo­ lio, bū­ki­te dis­cip­li­nuo­ti, vyk­dy­ki­ te tre­ne­rių nu­ro­dy­mus. Ta­čiau ne ma­žiau svar­bu – neuž­mirš­ki­te moks­lų, – pra­šė jis. – Kai baig­si­te spor­tuo­ti, to­liau jus gy­ve­ni­me ly­ dės iš­si­la­vi­ni­mas.“ Krep­ši­nin­kams ge­ro se­zo­no pa­ lin­kė­ti at­vy­kęs me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas bu­vo lin­kęs fi­lo­so­ fuo­ti. „Gar­bin­ga ko­va – di­des­nė ver­ty­ bė nei per­ga­lė, iš­ko­vo­ta bet ko­kia kai­na“, – sa­kė mies­to gal­va. Šiais me­tais NKL pir­me­ny­bė­se da­ly­vaus kaip nie­ka­da pa­sta­rai­siais me­tais daug ko­man­dų – net 18. Pir­ma­ja­me eta­pe jos tar­pu­sa­ vy­je su­žais po du kar­tus. Į at­ krin­ta­mų­jų var­žy­bų eta­pą pa­teks 16 eki­pų. Aš­tunt­fi­na­ly­je ir ket­virt­fi­na­ly­ je ko­man­dos rung­sis iki dve­jų per­ ga­lių, o NKL čem­pio­na­tą vai­ni­kuos fi­na­li­nio ket­ver­to tur­ny­ras. NKL čem­pio­nas iš kar­to pa­teks į LKL, o pa­sku­ti­nę vie­tą re­gu­lia­ria­ ja­me se­zo­ne užė­mu­si ko­man­da iš­ kris į RKL. „Naf­ta-Uni­ver­s i­te­tas“ se­zo­ ną pra­dės iš­vy­ko­je. Ry­toj klai­pė­ die­čiai 18 val. Gargž­duo­se su­si­tiks su „Gargždais–Bremena“, ku­rią tre­ni­ruo­ja D.Mi­liū­nas, šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio vy­rai vyks į Plun­gę 16 val. su­si­rem­ti su at­gi­mu­sia le­ gen­di­ne „Olim­po“ ko­man­da.

„Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ žaidėjai

Vil­niaus „Sta­ty­ba“ Birš­to­no „Jazz–Diremta“ Ma­ri­jam­po­lės „Sūduva–Mantinga“

Aly­taus „Dzū­ki­ja“

12

turtas@diena.lt

KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012

turtas

Gy­vybės drau­di­mo prie­šės –

Gy­vybės drau­di­mo rin­ka pir­mo­ji rea­ga­vo į smu­ku­sią gy­ven­tojų eko­no­minę pa­dėtį, todėl drau­di­mo bend­rovės vis dar iš­gy­ve­ na ne­leng­vus lai­kus. Ša­ly­je dar be­si­for­muo­jant tra­di­ci­jai ap­ draus­ti sa­vo gy­vybę ryš­kes­ni rin­kos po­ky­čiai pro­gno­zuo­ja­mi tik po de­šimt­me­čio. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

žmo­nių sąmonė­je dar neuž­gi­jo ban­ ko „Sno­ras“ is­to­ri­ja, ku­ri tik­rai su­ kėlė su­maištį“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Rin­ko­je – stag­na­ci­ja

Lie­tu­vos ban­ko ap­žval­go­je pa­ brėžia­ma, kad gy­vybės drau­di­mo rin­ko­je iš­si­lai­kan­ti ten­den­ci­ja, kai su­tar­čių skai­čius ir jo­se nu­ro­dytų įmokų su­ma mažė­ja, o iš­mo­kos didė­ja, by­lo­ja apie įtemptą metą drau­di­mo bend­rovėms. Skai­čiuo­ ja­ma, kad pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu per­nai, ša­ly­je gy­vybės drau­ di­mo su­tar­čių su­mažė­jo 9,6 pro­c. – jų bu­vo su­da­ry­ta 26,1 tūkst. O iš­mokų gy­vybės drau­di­mo rin­ko­je šių metų pirmą pus­metį iš­mokė­ta 14,2 mln. litų dau­giau nei per­nai – iš vi­so 155,2 mln. litų. Su­tar­ty­se nu­ro­dytų įmokų sta­ tis­ti­ka taip pat ne­džiu­gi­na ir yra ga­na ne­tikė­ta. Pra­ėju­sių metų pir­ mą pus­metį at­rodė, kad gy­vybės drau­di­mo rin­ka at­si­gau­na po sunk­ me­čio. Vis dėlto šių metų pirmą pus­metį, pa­ly­gin­ti su per­nai, su­ tar­ty­se nu­ro­dy­ta 254,6 mln. litų vertės, ar­ba 11,2 pro­c. ma­žiau, gy­ vybės drau­di­mo įmokų. Lie­tu­vos gy­vybės drau­di­mo įmo­ nių aso­cia­ci­jos (LGDĮA) pre­zi­den­to Artū­ro Bak­šins­ko tei­gi­mu, gy­vybės drau­di­mo rin­ka pir­ma rea­guo­ja į eko­no­mi­kos smu­kimą ir vėliau­siai at­si­gau­na šiai ky­lant. Anot jo, pra­ ėju­sie­ji me­tai bu­vo ga­na op­ti­mis­ti­ niai, ta­čiau šiais me­tais vi­so­je gy­ vybės drau­di­mo rin­ko­je jun­ta­ma stag­na­ci­ja. „Ša­lies ūkis per­nai au­ go spar­čiau­siai per tre­jus me­tus, šie­met au­gi­mas sulėtė­jo, o gy­vybės drau­di­mas neat­sie­ja­mas nuo ša­lies eko­no­minės pa­dėties ir gy­ven­tojų lūkes­čių. Ži­no­ma, tam įta­kos turė­jo ir ži­niask­lai­do­je sklan­dan­tys ant­ros krizės ban­gos šešė­liai – šiais me­tais ypač daug kal­ba­ma apie vėl pa­si­kar­ to­sian­čią eko­no­mi­kos griūtį. Be to,

130 litų

sie­kia vi­du­tinė gy­vybės drau­di­mo įmo­ka ša­lies rin­ko­je.

Įžvel­gia at­si­ga­vi­mo pra­na­šus

Vis dėlto to­li­mesnė­je atei­ty­je, bent po de­šim­ties metų, gy­vybės drau­ di­mo po­pu­lia­ru­mas turėtų smar­ kiai išaug­ti, kaip pro­gno­za­vo Lie­ tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Ri­ziką ri­bo­jan­čios prie­žiū­ros de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Min­dau­gas Šal­čius. Anot jo, šiuo me­tu ša­ly­je dar nėra tva­rios tra­di­ci­jos pa­si­rūpin­ti sa­vo atei­ti­ mi. Ta­čiau kitų iš­si­vys­čiu­sių Eu­ ro­pos ša­lių pa­vyz­dys by­lo­ja, kad po­ten­cia­las vys­ty­ti gy­vybės drau­ di­mo rinką yra la­bai di­de­lis. Kol kas, kaip sakė pa­šne­ko­vas, ša­lies gy­ven­to­jai nėra pa­si­tu­rin­ tys, todėl sto­ko­ja at­lie­kamų pi­nigų drau­di­mui. At­siž­velg­da­mas į tai, jis šiais me­tais, kaip ir kitą­met, gy­ vybės drau­di­mo po­rei­kio „spro­gi­ mo“ dar ne­žadė­jo. O Lie­tu­vos ban­ ko ana­li­ti­kai pro­gno­za­vo, kad ša­lies gy­vybės drau­di­mo rin­ka šie­met su­ mažės 2–5 pro­c. Ta­č iau A.Bak­š ins­kas rin­kos ateitį ver­ti­no op­ti­mis­tiš­kai ir pa­ brėžė, kad jau pa­si­reiškė pir­mo­ sios prie­lai­dos tikė­tis at­si­ga­vi­mo: „Šių metų va­sa­ros re­zul­ta­tai jau ga­na ne­blo­gi – vi­so­je rin­ko­je iš­ lai­ky­ta pra­ėju­sių metų va­sa­ros lai­ ko­tar­pio apim­tis. Dar sun­ku pa­sa­ ky­ti, ar tai lėmė se­zo­niš­ku­mas, ar jau ga­li­ma kalbė­ti apie spar­tesnį gy­vybės drau­di­mo rin­kos at­si­ga­ vimą. Todėl reikėtų su­lauk­ti ru­ dens se­zo­no re­zul­tatų.“ Bend­rovės „ER­GO Li­fe In­su­ ran­ce SE“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Kęstu­tis Bag­do­na­vi­čius pa­ti­ ki­no, kad, nuo­sek­liai at­si­gau­nant ša­lies eko­no­mi­kai ir ypač var­to­ tojų lūkes­čiams bei vi­di­niam var­ to­ji­mui, gy­vybės drau­di­mo rin­ka au­ga. Anot jo, per pirmą šių me­ tų pus­metį, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, stu­dijų drau­di­mui gy­ven­to­jai vi­du­ti­niš­kai skyrė 10 pro­c., o pen­sijų drau­di­ mui – 8 pro­c. dau­giau lėšų. Kau­ pia­mo­jo drau­di­mo vi­du­tinės įmo­ kos dy­dis iš­li­ko sta­bi­lus. Naš­tos kratė­si ir gud­rau­da­mi

„Prieš ke­letą metų, kai ša­ly­je bu­ vo vi­sa ko bu­mas, par­da­vi­mas au­go kaip ant mie­lių, gy­ven­to­jai jautė­si

la­bai tur­tin­gi ir manė, jog taip bus vi­sa­da. Pas­kui jie pa­matė, kad ne­ beiš­ga­li mokė­ti pe­rio­di­nių drau­di­ mo įmokų, todėl nu­traukė su­tar­tis, o už tai įmonė pa­pras­tai nu­skai­ čiuo­ja ad­mi­nist­ra­vi­mo sąnau­das. Todėl nu­tik­da­vo ir taip, kad klien­ tas gau­da­vo ma­žiau, nei bu­vo su­ mokėjęs“, – pa­sa­ko­jo M.Šal­čius. Anot jo, maž­daug prie­š ket­ve­rius me­tus, per piką, Lie­tu­vos ban­kas yra su­laukęs skundų, kad su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos klien­tui ne­įsi­gi­li­ nus į sąly­gas ar­ba drau­di­mo pro­ duk­tai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko jo po­rei­ kių: „Pa­vyzd­žiui, klien­tas nu­ėjo į banką, jam pa­si­ūlė su­da­ry­ti gy­ vybės drau­di­mo su­tartį ir jis su­ ti­ko, nors įsi­vaiz­da­vo, kad į banką pa­dėjo indėlį ar pan.“ Vis dėlto to­kių skundų bu­vo tik vie­ne­tai, o pa­sta­ruo­ju me­tu jų ap­ skri­tai ne­be­su­lau­kia­ma. Tam įta­ kos galė­jo turė­ti 2010 m. priim­tas nu­ta­ri­mas, drau­di­mo bend­ro­ves įpa­rei­go­jan­tis ati­džiai įver­tin­ ti klientų po­rei­kius. Be to, M.Šal­ čiaus ma­ny­mu, skun­dais klien­tai galbūt bandė at­si­kra­ty­ti at­sa­ko­ mybės, kai pa­matė, kad ne­be­su­ sit­var­ko su užk­lu­pu­siais fi­nan­si­ niais sun­ku­mais. Ge­riau­siai iš­ma­no šei­mi­ninkės

Nors sunk­me­čiu gy­ven­to­jai ir pa­ gud­rau­da­vo, esą ge­rai ne­su­vokė sa­ vo įsi­pa­rei­go­jimų drau­di­mo bend­ rovėms, ži­nių apie tai jie iš tiesų sto­ko­ja. Gy­ven­to­jai dar ne­sup­ran­ta visų gy­vybės drau­di­mo prin­cipų ir pai­nio­ja jį su ne­lai­mingų at­si­ti­kimų drau­di­mu, kaip pa­rodė LGDĮA at­lik­tas ty­ri­mas. „La­bai nu­ste­bi­no, kad di­delė gy­ ven­tojų da­lis ne­ži­no, jog gy­vybės drau­di­mo tiks­las yra pir­miau­sia prie­monė fi­nan­siš­kai ap­sau­go­ti ar­ ti­muo­sius mir­ties ir ki­tais at­ve­jais. Nes­var­bu, klien­tas ren­ka­si draus­tis gy­vybės ri­zi­kos drau­di­mu ar kau­pia pi­ni­gus, vis dėlto pa­grin­di­nis gy­ vybės drau­di­mo su­tar­ties tiks­las yra būtent tai“, – sakė A.Bak­šins­kas. At­lie­kant ty­rimą net 79,2 pro­c. ap­klaustųjų nu­rodė, kad gy­vybės drau­di­mo tiks­las yra ap­si­sau­go­ti nuo ne­lai­mingų at­si­ti­kimų ir kri­ ti­nių ligų. Ta­čiau iš tik­ro ši ap­sau­ ga, kaip pa­brėžė pa­šne­ko­vas, yra tik pa­pil­do­mas ri­zi­kos drau­di­mas. „Gy­ven­to­jams trūksta ži­nių, kad ap­si­drau­dus gy­vybės drau­di­mu ga­

Pers­p ek­t y­va: šiuo me­tu ša­ly­je dar nėra tra­di­ci­jos pa­si­rūpin­ti gy­vybės dra

li­ma kaup­ti lėšas se­nat­vei ar vai­ kams. Be to, nors pa­ly­gin­ti daug žmo­nių ži­no, kad svar­biau­sia ap­ draus­ti šei­mos mai­tin­toją, vis dėl­ to iš­lie­ka ne­ma­žai ma­nan­čių, kad svar­biau­sia gy­vybės drau­dimą par­ūpin­ti vai­kams“, – sakė jis. Ty­ri­mas taip pat at­skleidė, kad be­ne ge­riau­siai apie gy­vybės drau­ dimą nu­si­ma­no namų šei­mi­ninkės ir mo­ti­nystės ato­stogų išė­ju­sios mo­te­rys. Kaip svarstė LGDĮA Ko­ mu­ni­ka­ci­jos grupės va­do­vas Er­ nes­tas Ske­be­ris, jas dau­giau domė­ tis ir pa­si­rūpin­ti gy­vybės drau­di­mu pa­ska­ti­na di­des­nis ne­sau­gu­mo jaus­mas. Juo la­biau kad namų šei­ mi­ninkės, pri­žiūrė­da­mos na­mus ir ne­dirb­da­mos, yra fi­nan­siš­kai pri­ klau­so­mos nuo ki­to as­mens. Lėšų ne­kau­pia dėl neaiš­kumų

Nors lėšų kau­pi­mas se­nat­vei yra vie­nas pa­grin­di­nių gy­vybės drau­ di­mo tikslų, šio drau­di­mo pro­duk­to po­rei­kis dar tik lau­kia pa­gyvė­ji­mo. E.Ske­be­rio ma­ny­mu, gy­ven­to­jai tik po aiš­kes­nių nu­ta­rimų dėl pen­sijų re­for­mos nu­spręs, ar už­tik­rin­ti ra­ mią se­natvę jiems pa­kaks 2-osios pa­ko­pos pen­sijų fondų, ar lėšų se­ nat­vei reikės kaup­ti ir pa­pil­do­mai. Ta­čiau, kaip pa­brėžė A.Bak­šins­ kas, dis­ku­si­jos dėl miš­raus 2-osios pa­ko­pos pen­sijų fondų fi­nan­sa­vi­ mo tęsia­si jau dau­giau nei me­tus.

O esa­ma „Sod­ros“ pa­dėtis ir „ka­ tast­ro­fiš­ka ša­lies de­mog­ra­finė si­ tua­ci­ja“ ro­do, kad ko­kiu nors būdu kaup­ti lėšas se­nat­vei – būti­na.

Er­nes­tas Ske­be­ris:

Klientų no­ras draus­ tis ma­žiau­sio­mis su­ mo­mis pa­ro­do ne­pa­ kan­kamą mąstymą ir tai, kad kar­tais jie draud­žia­si tik norė­ da­mi sa­vo darbų sąra­ še pa­žymė­ti var­nelę.

„Dir­ban­čių as­menų skai­čius ša­ ly­je mažė­ja ir to­liau mažės, ne­bent emig­ran­tai ma­siš­kai su­grįžtų. Kai bu­vo ge­ra de­mog­ra­finė pa­dėtis,

13

KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012

turtas au­go ­ ne­smar­kiai

Tra­di­ci­nis ­ po­pu­liarė­ja

Įmokų ­ mažė­jo

Lie­tu­vos drau­di­mo rin­ka pa­ gal su­tar­ty­je nu­ro­dy­tas drau­ di­mo įmo­kas šių metų sausį– rugpjūtį siekė 1,13 mlrd. litų, ar­ba 0,8 pro­c. dau­giau nei per 2011 m. Ne gy­vybės drau­di­ mo rin­ka šie­met pa­didė­jo 5,4 pro­c., iki 801,53 mln. litų, gy­ vybės drau­di­mo rin­ka smu­ko 8,6 pro­c., iki 337,3 mln. litų.

Tra­di­ci­nio gy­vybės drau­di­mo įmo­kos šie­met siekė 104,13 mln. litų, ar­ba 7,5 pro­c. dau­ giau nei pra­ėju­sių metų sau­ sį–rugpjūtį, ir su­darė 30,9 pro­c. visų įmokų gy­vybės drau­di­mo rin­ko­je. Tra­di­ci­nio gy­vybės drau­di­mo su­tar­čių skai­čius šie­met pa­didė­jo 7,7 pro­c., iki 20,2 tūkst.

In­ves­ti­ci­nio gy­vybės drau­di­ mo įmo­kos šie­met tra­di­ciš­ kai su­darė did­žiąją dalį – 67,9 pro­c. – visų gy­vybės drau­di­ mo įmokų ir siekė 229,1 mln. litų. Su­tar­ty­je nu­ro­dytų in­ ves­ti­ci­nio gy­vybės drau­di­mo įmokų su­mažė­jo 14,2 pro­c., o su­tar­čių skai­čius su­men­ko 22,6 pro­c., iki 15 tūkst.

lie­tu­vių ver­tybės

Gy­vybės drau­di­mo su­tar­tys Su­da­rytų gy­vybės drau­di­mo su­tar­čių au­gi­mo tem­pas 2012 m. ir 2011 m. I pusm. Su­ma 2012 m. 2011 m. Drau­di­mo grupė (tūkst. litų) (pro­c.) (pro­c.) In­ves­ti­ci­nis gy­vybės drau­di­mas 10,9 –25,7 –5,1 Tra­di­ci­nis gy­vybės drau­di­mas 15,1 +7,3 –21,6 Drau­di­mas mir­ties at­ve­jui 7,8 –18,0 –26,7 Drau­di­mas iš­gy­ve­ni­mo at­ve­jui 7,0 +63,5 –9,5 Anui­te­tai 0,2 +16,3 +33,1 Iš vi­so 26,1 –9,6 –13,9

Gy­vybės drau­di­mo iš­mo­kos Gy­vybės drau­di­mo iš­mokų au­g i­mo tem­pas 2012 m. ir 2011 m. I pusm. Drau­di­mo grupės Su­ma 2012 m. 2011 m. (mln. litų) (pro­c.) (pro­c.) Su­tuok­tu­vi­nis ir gi­mimų drau­di­mas 10,1 –1,5 +14,3 In­ves­ti­ci­nis gy­vybės drau­di­mas 85,1 –4,4 +66,8 Tra­di­ci­nis gy­vybės drau­di­mas 60,1 +43,9 +1,3 Drau­di­mas mir­ties at­ve­jui 1,7 –11,6 +32,7 Drau­di­mas iš­gy­ve­ni­mo at­ve­jui 56,0 +46,7 –1,0 Anui­te­tai 2,4 +42,9 +38,4 Iš vi­so 155,2 +10,1 +36,2 Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ban­ko inf.

au­di­mu, ta­čiau kitų Eu­ro­pos ša­lių pa­vyz­dys by­lo­ja, kad po­ten­cia­las vys­ty­ti šią rinką iš­lie­ka la­bai di­de­lis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vie­na kar­ta iš­laikė kitą. De­ja, da­ bar si­tua­ci­ja pa­si­keitė: da­bar­tinė dir­ban­čių as­menų kar­ta dar ga­li šiaip ne taip iš­lai­ky­ti pen­si­nin­kus, ta­čiau kas pa­si­rūpins jais pa­čiais?“ – svarstė A.Bak­šins­kas. Anot E.Ske­be­rio, Va­karų Eu­ro­po­ je ne­ri­mau­ja­ma, kaip 2050 m. dviem dir­ban­tiems reikės iš­lai­ky­ti vieną pen­si­ninką, nes šiuo me­tu tai da­ry­ ti ten­ka ke­tu­riems dir­ban­tiems. O Lie­tu­vo­je jau da­bar vie­nas dir­ban­tis žmo­gus iš­lai­ko vieną pen­si­ninką. Ap­sid­raud­žia dėl ra­mybės

Net ir pa­si­rūpinę gy­vybės drau­di­ mu gy­ven­to­jai ne vi­sa­da yra vi­siš­ kai ap­sau­go­ti nuo fi­nan­si­nių sun­ kumų ne­laimės at­ve­ju. Ty­ri­mas pa­rodė, kad ne­ma­ža gy­ven­tojų da­ lis drau-d­žia­si to­kio­mis su­mo­mis, ku­rių ne­laimės at­ve­ju šei­mai iš­gy­ ven­ti bent vie­niems me­tams ne­ pa­kaktų. Nors vos 7,7 pro­c. gy­ven­tojų nu­ rodė, kad su­mos iki 10 tūkst. litų už­tektų šei­mai iš­gy­ven­ti vie­niems me­tams, to­kia su­ma draud­žia­ si dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis – 27,5 pro­c. – gy­vybės drau­di­mo klientų. „Klientų no­ras draus­tis ma­žiau­ sio­mis su­mo­mis ro­do ne­pa­kan­ kamą mąstymą ir tai, kad kar­tais jie draud­žia­si tik norė­da­mi sa­vo darbų sąra­še pa­žymė­ti var­nelę“, – ap­gai­ les­ta­vo E.Ske­be­ris.

Anot A.Bak­šins­ko, re­ko­men­duo­ ja­ma, kad drau­di­mo su­ma siek­ tų bent me­ti­nes šei­mos pa­ja­mas. Ta­čiau gy­ven­to­jai dėl klai­dingų prio­ri­tetų – bet ne laisvų lėšų sty­ giaus – la­biau linkę rink­tis ma­žes­ nes su­mas: „Jei­gu su­ran­da­ma lėšų, pa­vyzd­žiui, al­ko­ho­liui, bent da­ lis ap­si­drau­du­sių tik­rai galėtų per mėnesį drau­di­mui ati­dėti 50–70 litų.“ Jis taip pat pa­brėžė, kad gy­ ven­to­jai daž­nai ne­per­žiū­ri su­da­ rytų drau­di­mo su­tar­čių, nors pre­ kių ir pa­slaugų kai­nos ša­ly­je au­ga. Todėl kar­tais nu­tin­ka taip, kad pa­ si­rinktų drau­di­mo sumų po 10–15 metų ne­be­pa­kan­ka nu­sta­ty­tiems tiks­lams įgy­ven­din­ti, pa­vyzd­žiui, su­kaup­ti lėšų vai­ko moks­lams. Pir­miau­sia ap­kar­po įmo­kas

Vis dėlto M.Šal­čius neat­metė, kad įta­kos gy­ven­tojų ap­si­spren­di­mui rink­tis gy­vybės drau­dimą ar jo su­ mas tu­ri ir gy­ven­tojų socialinis sluoks­nis bei at­ly­gi­nimų dy­dis. O pa­gal gau­na­mas pa­ja­mas lie­tu­viai nuo ES vi­dur­kio ir iš­si­vys­čiu­sių ša­ lių smar­kiai at­si­lie­ka. Bend­rovės „PZU Lie­tu­va gy­ vybės drau­di­mas“ Pro­duktų ir ri­ zi­kos val­dy­mo sky­riaus va­dovės Bri­gi­tos Poš­ku­vienės tei­gi­mu, vi­ du­tinės įmo­kos drau­di­mo rin­ko­je ir bend­rovė­je sie­kia 130 litų: „De­ja, kol kas tai at­spin­di pa­ly­gin­ti ma­žas

drau­di­mo su­mas, ku­rios do­mi­nuo­ ja draud­žian­tis gy­vybės drau­di­mu. Pa­si­rink­da­mi drau­di­mo su­mas šiuo me­tu Lie­tu­vos gy­ven­to­jai sa­vo gy­ vybę ver­ti­na men­kai.“ K.Bag­do­na­vi­čiaus tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu gy­vybės drau­di­mo ta­ri­fai ne­si­keitė. O gy­vybės drau­ di­mo klien­tai vi­du­ti­niš­kai per mė­ nesį mo­ka 150 litų ir dalį įmo­kos ski­ria pa­pil­do­miems drau­di­mams, pa­vyzd­žiui, drau­di­mui nuo ne­lai­ mingų at­si­ti­kimų, kri­ti­nių ligų ar dar­bin­gu­mo ne­te­ki­mo drau­di­mui. Klien­tai, sunk­me­čiu norė­da­mi su­ma­žin­ti šei­mos iš­lai­das, kaip sa­ kė B.Poš­ku­vienė, pir­miau­sia svarstė ga­li­mybę ap­kar­py­ti drau­di­mo įmo­ kas: „Gal­vo­da­mi, kad tai yra būdas su­ma­žin­ti šei­mos iš­lai­das, pir­miau­ sia jie ke­ti­no ma­žin­ti drau­di­mo su­ mas, keis­ti in­ves­ta­vi­mo kryp­tis iš ri­zi­kin­ges­nių į kon­ser­va­ty­ves­nes. Vi­sais šiais at­ve­jais pa­brėžda­vo­me, kad sunk­me­čiu kaip tik rei­kia pa­si­ rūpin­ti ap­sau­ga ne­laimės at­ve­ju.“ Anot jos, vi­du­ti­nio am­žiaus žmonės daž­niau­siai ren­ka­si di­des­ nes gy­vybės drau­di­mo su­mas, ir tai ga­li būti su­si­ję su įsi­pa­rei­go­ji­mais ban­kams dėl pa­skolų. O draus­da­mi vai­kus jie daž­niau­siai ren­ka­si kau­ piamąjį drau­dimą vaikų moks­lams ir drau­di­mus nuo ne­lai­mingų at­si­ ti­kimų. Vy­res­nio am­žiaus žmonėms la­biau rūpi kri­ti­nių ligų ri­zi­ka.

19

ketvirtadienis, spalio 4, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate nepatenkintas savo aplinka. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Jautis (04 21–05 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Dvyniai (05 21–06 21). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Vėžys (06 22–07 22). Būsite patenkintas savo karjera ir sugebėjimais, noriai ieškosite problemų ir jų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai gali mesti jums iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remkitės savo idėjomis, patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams, dėl to gali kilti konfliktų. Nemalonią situaciją paverskite pokštu. Jei susipyksite, kaltas būsite jūs. Ožiaragis (12 22–01 20). Darbo rūpesčiai neigiamai veiks jūsų dvasinę būseną ir šeimą. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunesniais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jei jos prieštaraus jūsų jausmams. Jeigu jūsų vertinimai teisingi, galite drąsiai ginčytis, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai.

Orai

Artimiausiomis dienomis debesuotus su pragiedruliais orus Lietuvoje keis lietus. Šiandien vietomis galimas lietus, temperatūra bus 15–18 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį lis visoje Lietuvoje, temperatūra sieks 9–11 laipsnių šilumos. Dieną taip pat visur palis, smarkiau – Vilniuje ir Kaune. Temperatūra pakils iki 12–14 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 4 d.

+17

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+16

Utena

+18

7.26 18.49 11.21

278-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 88 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +17 Brazilija +30 Briuselis +14 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +15 Kopenhaga +13

kokteilis Rei­ka­lau­ja­me IQ tes­to

Londonas +16 Madridas +26 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +26 Oslas +12 Paryžius +17 Pekinas +25

Praha +19 Ryga +18 Roma +23 Sidnėjus +30 Talinas +15 Tel Avivas +29 Tokijas +30 Varšuva +20

Vėjas

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Va­ka­ro sau­lu­tės Mat juos šu­nys, tuos de­ba­t us. Neil­gai tru­kus jie baig­sis. Dar 9 die­nas pa­ken­tė­ ki­me. O ta­da vėl grį­ši­me prie nor­ma­laus TV ete­rio rit­mo, kai ra­miai spok­so­si­me pa­mėg­tą se­ria­lą, pri­si­kąs­da­mi skal­siais sau­sai­niais ir už­ger­da­mi šil­ta ar­ba­ta. Tai­gi jums rei­kės 250 g su­tar­kuo­to svies­ to, 250 g 30 pro­c. rie­bu­mo grie­ti­nės. Su­pil­ ki­te ją ant su­tar­kuo­to svies­to. Dar su­ras­ki­ te 1 kiau­ši­nį, at­skir­ki­te try­nį nuo bal­ty­mo, try­nį pil­ki­te į du­be­nį, kur svies­tas ir grie­ ti­nė, o bal­ty­mą – į at­ski­rą in­de­lį, jį rei­kės iš­ plak­ti ir tep­ti ant sau­sai­nė­lių (neiš­kep­tų). Pa­sis­ko­lin­ki­te žiups­ne­lį drus­kos, įber­ki­te į svies­tą, grie­ti­nę ir try­nį, ta­da pil­ki­te mil­ tus, min­ky­ki­te, kol ne­lips prie ran­kų. Pas­ kui – dar­bas ko­čė­lu. Tik ne­rei­kia juo vy­ ro aus­ti, ko­čio­ki­te teš­lą į gra­ž ų bly­ną, kol bus ko­kių 5 mm sto­rio. O ta­da pa­si­kuis­ki­ te in­dau­jo­je, gal ra­si­te ta­ry­bi­nių lai­kų plo­ no stik­lo tau­re­lę, štai ja ga­min­ki­te sau­lu­ tes. Pas­kui su­dė­ki­te į skar­dą (aš tie­siu fo­li­ ją ir pa­bars­tau mil­tais, kad ne­pri­lip­tų). Dar ne vis­kas. Sau­lu­tes rei­kia iš­tep­ti iš­ plak­t u kiau­š i­n io bal­t y­mu, pa­bars­t y­t i cuk­ru­mi, aguo­nų grū­de­liais ir va­ni­le, jei tu­r i­te. Pa­šau­k i­te sau­sai­n ius į 180 laips­ nių karš­čio or­kai­tę ir lau­k i­te, kol pa­r u­ duos. Ska­naus. Tai bet ku­riuo at­ve­ju ge­ riau už bet ko­kius po­li­ti­nius de­ba­tus. Čes­kos sek­re­to­rės sek­re­to­rė ( 397 719, o gal jums po­li­ti­nių de­ba­tų ne­pa­kan­ka?)

Beje, Česka, su gimtadieniu, tave svei­ kina visa komanda.

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Auksuolė, Edvina, Edvinas, Eivydė, Mąstautas, Pranciškus

spalio 4-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

15

14

12

7

10

12

10

8

11

10

11

10

10

10

rytoj

Kai dau­g u­mai TV žiū­ro­v ų nū­nai ete­ ris ap­n iu­ko nuo klai­k iau­sių rin­k i­mų de­ba­t ų, vie­na ža­v i ko­le­gė net spir­ga iš džiaugs­mo. Esą sma­g u­mė­l is, kiek ne­ pa­kar­to­ja­mų ne­są­mo­n ių, rė­ž ia­mų tau­ tai rim­tu vei­du, ga­l i­ma per va­ka­rą nu­ girs­t i. Ta­čiau tuo­kart kant­r y­b ė trū­ko net mū­sų šmaikš­tuo­lei. Gal ką nors pri­tren­kia­mo iš­gir­do iš mū­ sų paukš­te­l ių čiul­buo­nė­l ių lū­pų, iš tų, ku­rie taip no­ri į val­diš­ką le­syk­lą? Įsiu­ti­no, at­rė­žė po­li­ti­nių de­ba­tų ger­bė­ja. At­sar­giai pa­si­tei­ra­vau, kuo gi? Ir iš­gir­dau vi­są tie­są apie JUOS. Sa­ko, kad tie, ku­rie la­bai no­r i į Sei­mą, ne­mo­ka sa­k i­n io su­ regz­ti, neišp­ru­sę, vie­nas ti­ki­no, kad, ta­ pęs sei­mū­nu, puls ra­ti­fi ­kuo­ti lie­tu­vių ir lat­vių pa­sie­nio su­tar­ties dėl naf­tos iš­tek­ lių, lyg ši­tai ne­bū­tų pa­da­ry­ta iki jo. Ki­ta pro­to švie­suo­lė ža­dė­jo mo­kes­čiais la­ biau ap­krau­ti še­šė­li­nį vers­lą. Tai yra bai­su, ne­slė­pė ko­le­gė. O bai­siau­sia, kad to­kioms ne­są­mo­nėms na­cio­na­li­nia­me ka­na­le eik­ vo­ja­mi mū­sų pi­ni­gai. Vis dėl­to tu­rė­tų bū­ ti koks sie­tas, ku­riuo at­si­jo­tu­me kvai­liau­ siuo­sius, įsi­ti­ki­nu­si po­li­ti­kos ži­no­vė.

+17

+18

šeštadienį

1595 m. Lie­tu­vo­je iš­leis­ ta pir­mo­ji lie­tu­viš­ka kny­ ga – Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos „Ka­te­kiz­mas“. 1669 m. mi­rė olan­dų ta­ py­to­jas Remb­randt’as. 1893 m. gi­mė Sta­sys Gi­ rė­nas, JAV lie­tu­vių la­kū­ nas. Žu­vo per­skri­dęs At­ lan­tą 1933 m. 1952 m. Har­var­do (JAV) uni­ver­s i­te­te su­k ur­t as šir­d ies sti­mu­l ia­to­r ius iš išo­rės bu­vo pri­jung­ tas pa­c ien­t ui Da­v i­dui Schwart­zui.

1976 m. gi­mė Ho­l i­v u­do ak­to­rė Ali­cia Sil­vers­to­ne.

1980 m. 38 is­la­mo vals­ ty­bių at­sto­vai JT pa­rei­ ka­la­vo so­v ie­t ų ka­r iuo­ me­nės iš­ve­d i­mo iš Af­ ga­nis­ta­no. 1997 m. mi­rė vo­k ie­čių ge­ne­ro­las, 1944 m. lie­ pos 20 d. su­stab­dęs pa­ si­kė­si­ni­mą į Adol­fą Hit­ le­rį, Ot­to-Ernst’as Re­me­ ris. Gi­mė 1912 m. 2010 m. No­be­l io me­d i­ ci­nos pre­m i­ją lai­mė­jo ap­vai­s i­n i­mo mė­g in­t u­ vė­ly­je pra­di­nin­kas iš Di­ džio­sios Bri­ta­n i­jos Ro­ ber­tas Ed­ward­sas.

Le­gen­di­nio skry­džio ju­bi­lie­jus Ki­tą­met mi­nint Lie­tu­vos la­kū­nų Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą 80–metį ke­ ti­na­ma at­kur­ti lėk­tu­vo „Li­tua­ni­ ca“ ko­pi­ją ir at­lik­ti skry­dį, su­reng­ ti lėk­tu­vų ra­lį ap­link Lie­tu­vą.

Va­kar Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Lie­ tu­vos la­kū­nų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­ no skry­džio per At­lan­tą me­tų mi­ nė­ji­mo 2013-ai­siais prie­mo­nes. Mi­nint 80-ąsias S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą me­

Sei­mas 2013-uo­sius yra pa­skel­bęs Ste­ po­no Da­riaus ir Sta­ sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą me­tais.

ti­nes taip pat pla­nuo­ja­ma su­reng­ti avia­ci­jos šven­tę is­to­ri­nia­me S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no ae­rod­ro­me ir ati­ deng­ti at­mi­ni­mo len­tą, žy­min­čią la­kū­nų su­ti­ki­mo vie­tą. Vy­riau­sy­bė taip pat siū­lo as­me­nis, ypač nu­si­

pel­niu­sius Lie­tu­vos avia­ci­jai, ap­ do­va­no­ti Da­riaus ir Gi­rė­no me­da­ liu, iš­leis­ti šiai pro­gai skir­tą pa­što ženk­lą, pa­reng­ti ir iš­leis­ti apy­var­ ti­nių mo­ne­tų rin­ki­nį su at­mi­ni­mo ženk­lu. Be to, 2013-ai­siais pla­nuo­ja­ma su­reng­ti kil­no­ja­mą­ją pa­ro­dą, mo­ ki­nių ra­ši­nių, pie­ši­nių ar su­kur­tų

fil­mų „Li­tua­ni­cos“ skry­džio te­ma­ ti­ka kon­kur­są, na­cio­na­li­nę vai­kų avia­ci­jos sto­vyk­lą „Spar­nuo­ta va­ sa­ra“, taip pat moks­li­nę kon­fe­ren­ ci­ją „Avia­ci­ja 2013“. Skry­džio mi­nė­ji­mo ren­gi­nius pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti ne tik Lie­tu­vo­je. Siū­lo­ma šį įvy­kį pa­mi­ nė­ti ir Len­ki­jo­je bei JAV – Va­šing­

to­ne, Niu­jor­ke, Či­ka­go­je, taip pat „Li­tua­ni­cos“ par­ke Be­ver­li Sho­res, In­dia­no­je. Pa­siū­ly­mus dėl S.Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą 80ies me­tų mi­nė­ji­mo pa­ren­gė spe­ cia­li dar­bo gru­pė. Sei­mas 2013-uo­sius yra pa­skel­ bęs S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą me­tais. „Li­tua­ni­ca“ – lie­tu­vių S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no val­do­mas eks­ pe­ri­men­ti­nis lėk­tu­vas, 1933 m. lie­pos 15 d. pa­ki­lo iš Niu­jor­ko Floi­do Be­ne­to oro uos­to. Persk­ ri­dę At­lan­to van­de­ny­ną dėl blo­ gų oro są­ly­gų ties Ai­ri­ja S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas pa­su­ko į šiau­rę ir per Ško­ti­ją bei Šiau­rės jū­rą pa­sie­kė Vo­kie­ti­ją. Skren­dant pro Ber­lin­ che­no mies­te­lį, „Li­tua­ni­ca“ bu­vo ap­švies­ta pro­žek­to­rių. Lėk­tu­vas už­si­ka­bi­no už me­džių vir­šū­nių, nu­lau­žė ke­lis me­džius ir lie­pos 17 d. 0.36 val. (Ber­ly­no lai­ ku) su­du­žo ša­lia Kuh­da­mo kai­ mo, Sol­di­no apy­lin­kė­se (da­bar­ ti­nė Len­ki­jos te­ri­to­ri­ja, Pščel­ni­ko kai­mas). BNS inf.

Ka­vi­nė­je – sei­mū­nų me­niu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sei­mo rin­ki­mų karš­ti­nė įsi­su­ko ir į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gas – ka­vi­ nė­se klien­tams siū­lo­mas ori­gi­na­ lus sei­mū­nų me­niu.

Idė­ja siū­ly­ti spe­cia­lius pa­tie­ka­lus, de­di­kuo­tus kan­di­da­tams į Sei­mą, ki­lo vie­nos Gargž­dų ka­vi­nės dar­ buo­to­jams. Ka­vi­nu­kės klien­tai kvie­čia­mi pa­ska­nau­ti Bie­le­tai­tės bly­ne­lių su obuo­liais, kol­dū­nų „Gra­žuo­liai“ su

grie­ti­nės ir spir­gu­čių pa­da­žu, Šre­ ko kok­tei­lių, pa­ga­min­tų iš gai­vaus gė­ri­mo ir mė­tų si­ru­po. „Kol kas sei­mū­nų me­niu yra tik šie trys pa­tie­ka­lai, ta­čiau gal­ būt ar­tė­jant rin­ki­mams jų at­si­ras ir dau­giau“, – int­ri­ga­vo ka­vi­nės va­dy­bi­nin­kė Ie­va Ma­za­lai­tė-Rad­ vi­lie­nė. Pa­tie­ka­lai yra aiš­ki nuo­ro­da, ku­ riems kan­di­da­tams jie skir­ti: Bie­le­ tai­tės bly­ne­liai – Sei­mo na­rei Ag­nei Bi­lo­tai­tei, kol­dū­nai „Gra­žuo­liai“ – par­la­men­ta­rui Pet­rui Gra­žu­liui, Šre­ko kok­tei­lis – kan­di­da­tui į Sei­

mą Si­gi­tui Kar­baus­kui, ku­riam yra pri­lip­dy­ta ani­ma­ci­nio fil­mo he­ro­ jaus pra­var­dė. „Po­li­ti­kai kol kas ne­si­skun­dė dėl to­kio me­niu, ma­nau, kad ir neį­si­ žei­dė. Kai ku­rie jų jau ra­ga­vo šių pa­tie­ka­lų. Jiems pa­ti­ko. Jei ne­pa­ tik­tų, pra­šy­tu­me pa­siū­ly­ti sa­vo re­ cep­tą“, – tei­gė I.Ma­za­lai­tė-Rad­vi­ lie­nė. Ji ne­slė­pė, jog spe­cia­lus me­niu pir­mo­sio­mis die­no­mis ne­su­lau­kė la­bai di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo, ta­čiau pa­ma­žu klien­tai vis daž­niau už­si­ sa­ko „po­li­ti­nių“ pa­tie­ka­lų.

Sugalvojo: pa­tie­ka­lų pavadini-

mai – aiš­ki nuo­ro­da, ku­riems kan­di­da­tams jie skir­ti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.