TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, spalio 4 d., 2012 m. Nr. 232 (1431)
Prezidentės reikalavimu Seimas grįžo prie mėgėjų žūklės įkainių nustatymo klausimo. Lietuva 5p.
Net ir atsigaunant šalies ekonomikai stagnacija gyvybės draudimo rinkoje užsitęs. Tema 8p.
diena.lt
Gyvenimas konflikto draskomos Sirijos sostinėje – be namų, santaupų ir pragyvenimo šaltinio. Pasaulis 12p.
Butą laidoja šiukšlėse
1,30 Lt
Stengėmės juos įtikinti, kad „Gazprom“ galėtų kainas koreguoti nelaukdama arbitražo. Bet to nesulaukėme. Premjeras Andrius Kubilius
6p.
Miestas
2p.
Aikštėje mokė tolerancijos
Miestas Tvirtovė: į savo butą senolė tempia įvairias atliekas, tačiau niekas nieko padaryti negali, nes privačiame būste svetimi žmonės šeimininkauti ne-
turi teisės.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Peteliškių gatvėje gyvenanti Regina P. sa vo butą įvairiomis šiukšlėmis užpildė ko ne aklinai. Senolės kaimynai nebežino, ko griebtis, o atsakingos tarnybos taip pat neskuba į pagalbą.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nepakenčiama smarvė
Vieno kambario bute penktame aukšte gyvenanti 82 metų senolė seniai iš kantrybės išvedė kaimy nus. Nuo bute sukauptų šiukšlių, tempiamų iš bet kur, o dažniausiai – iš konteinerių, kone visas namas
pradvokęs. Blogiausia – gyvenan tiems tame pačiame aukšte ir bu to tiesiai po senolės butu gyvento jams. Pastarasis yra nuomojamas ir, kaimynų teigimu, nuomininkai kei čiasi kas keletą mėnesių. Tolimes ni kaimynai su smarve bando kovo ti užklijuodami ventiliacijos angas. Namo gyventojai ne kartą rašė skundus.
2
Nemokama kortelė gali brangiai kainuoti Senjorams suteikiamos lengva tos gali virsti tartum pasišaipymu. Norėdami jomis pasinaudoti, jie kar tais priverčiami išleisti dar daugiau.
Nesklandumai: rugpjūtį veikti pradėjusi naujoji viešojo transporto ir
vilniečio kortelės sistema vis dar stringa.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Oficialiai senjorams nuo rugpjū čio 20 d. vilniečio kortelės išduo damos nemokamai Lietuvos pašto skyriuose pateikus pensininko pa žymėjimą. Vis dėlto bandant gau ti tokią nemokamą kortelę vienam vilniečiui teks pakratyti kišenes. Pirmyn ir atgal važiuodamas į paštą miesto centre vyras išleido
tiek, kiek būtų sumokėjęs pirkda mas kortelę. Kadangi istorija dar nesibaigė, išlaidos dėl vadinamo sios lengvatos gali padidėti. Savivaldybės įmonės „Susisie kimo paslaugos“ direktorius Gin tas Bliuvas pripažino, kad ne sklandumų senjorams išduodant nemokamas korteles pasitaiko – dėl jų į įmonę jau kreipėsi apie 100 pagyvenusių vilniečių. Plačiau skaitykite
Miestas
3
4p.
R.Adomavičius – jau įtariamasis Spec ial iųjų tyr imų tarnyb a Vil niaus miesto savivaldybės viceme rui socialdemokrat ui Romui Ado mavičiui pareiškė įtarimus dėl ky šio paėmimo. Pareigūnai paskelbė, jog Seimo rinkimams besiruošian tis politikas įtariamas tuo, kad „savo naudai tiesiogiai reikalavo, provo kavo ir priėmė iš asmens 40 tūkst. litų kyšį“.
Menas
15p.
Linksmas „Liūdnų slibinų“ albumas
2
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mokė atjautos Andrejus Žukovskis Vakar vykusiame „Tolerancijos maratone“ judėjimo negalią turin tys žmonės mėgino visuomenei parodyti, su kokiais sunkumais kasdien susiduria neįgalieji. Ke li politikai išdrįso patys atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.
Du judėjimo negalią turintys žmo nės drauge su Susisiekimo minis terijos ir savivaldybės atstovais neįgaliųjų vežimėliais viešuoju transportu bandė įveikti kelio ruo žą nuo savivaldybės pastato Kons titucijos prospekte iki Vinco Kudir kos aikštės Gedimino prospekte.
Džiugu, kad yra au tobusų neįgalie siems, tačiau vai ruotojai dažnai nenuleidžia rampos.
Prie „Tolerancijos maratono“ pri sijungė keli politikai ir valdininkai. Dalį trasos bandė įveikti socialde mokratas Algirdas Sysas, bendro vės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gediminas Nakutis, Susisiekimo ministeri jos atstovas Gražvydas Jakubaus kas, Eismo organizavimo bei Miesto transporto skyrių veiklą savivaldy bėje kuruojantis Algirdas Šešelgis. Viena iš akcijos organizatorių Žmonių su negalia sąjungos vi ceprezidentė Ginta Žemaitaity tė džiaugėsi, kad renginys sulaukė valdžios atstovų dėmesio. Tačiau moterį šiek tiek nustebino kai ku rių renginio dalyvių elgesys. „Kelionę neįgaliųjų vežimėliais nusprendė išbandyti keli valdinin kai, tačiau kai kurie kolegos ne tik jų nepalaikė, bet dar prietaringai kartojo, kad šie nesėstų į vežimėlį, nes nelaimę prisišauks. Jeigu svei ki žmonės šitaip žiūrės į neįgaliuo sius, vargu ar mes ką pakeisime. Daug priklauso nuo žmonių sąmo ningumo ir, manau, mes jį turime ugdyti“, – pabrėžė G.Žemaitaity tė. Pašnekovė džiaugėsi, kad savo kailiu išbandę, ką reiškia „kelionė ratukais“, suprato, kokių bėdų yra Vilniuje ir ką reikėtų taisyti. „Pavyzdžiui, teoriškai yra nuoly dis, o praktiškai tarp kelio važiuoja mosios dalies ir šaligatvio – 6 cen timetrų aukščio skirtumas. Sveikas žmogus to net nepastebės, o neį galiajam tai – neįveikiamas barje ras. Tas pat ir su autobusais. Džiu gu, kad yra autobusų neįgaliesiems, tačiau vairuotojai dažnai nenuleidžia rampos“, – dėstė neįgaliųjų organi zacijos atstovė. Panaši situacija su siklostė ir per „Tolerancijos marato ną“. Žaliojo tilto stotelėje į autobusą norintys patekti žmonės su vežimė liais sulaukė vairuotojo pagalbos, ta čiau ne tokios, kokia turi būti. „Vairuotojas padarė tai, ko daryti negalima. Sustojo vos ne per metrą nuo šaligatvio ir nenuleidęs ram pos bandė pats įkelti vežimėlį su žmogumi. Tai rodo, kad vairuotojai nėra šiuo klausimu pakankamai in formuojami, nežino, kaip tinkamai padėti“, – teigė G.Žemaitaitytė.
Butą laidoja šiukšlėse
„Pasirašiau ir aš, nors 1 mes esą draugės – abi globojame gyvūnus, bet taip ne galima, smarvė neįmanoma. Po to ji pusę metų su manimi nekalbė jo“, – pasakojo toje pačioje laipti nėje butą turinti ponia Janina. „Senutė kaupia įvairias atlie kas ir šiukšles. Jos butas užvers tas rakandais iki pat langų vir šaus, tai matyti net iš kiemo. Šis butas neabejotinai yra ligų ir pa razitų židinys. Butas yra viršuti niame aukšte, net iš lauko ma tyti, kaip ten laksto pelės. Dėl to kenčia visi kaimynai, parazi tai bėgioja po visą namą. Prašau spręsti šią problemą, butą būti na išvalyti, o senutę priverstinai gydyti“, – į Vilniaus miesto savi valdybę su skundu kreipėsi namo gyventojai.
Pastangos: šio Peteliškių gatvės namo gyventojai dėl kaimynės elgesio jau ne kartą rašė skundus.
Skundžiasi ne pirmą kartą
Tačiau šis skundas – ne pirmas, o senolės kaimynė pasakojo, esą at vykę savivaldybės darbuotojai tik pečiais pagūžčiojo, neva tas butas – moters nuosavybė, ir tiek. Ta čiau šią savaitę socialiniai darbuo tojai tikrai nuvyko pas senolę. „Vilniaus miesto socialinės pa ramos centro darbuotojams šis atvejis nebuvo žinomas. Socia liniai darbuotojai vakar apsilan kė nurodytu adresu. Buto durų niekas neatidarė, laiptinėje blo go kvapo nesijautė, durys buvo tvarkingos, – pasakojo Vilniaus miesto socialinės paramos cent ro direktorė Solveiga Jankaus kaitė. – Socialiniai darbuoto jai bendravo su kaimynais, kurių teigimu, senolė šiukšles kaupia
apie 20 metų. Savo šeimos su kūrusi nebuvo, artimiausias as muo yra senolės sūnėnas, kuris retkarčiais ją aplanko. Sociali niams darbuotojams pavyko su juo susisiekti telefonu. Per po kalbį paaiškėjo, kad sūnėnas ban do padėti spręsti susidariusią si tuaciją: spalio 2-ąją buvo išvežta 16 šiukšlių maišų, buvo tvarko ma ir vakar. Socialiniai darbuoto jai kartotinai lankysis pas moterį dėl socialinės situacijos įvertini mo ir kompleksinės pagalbos or ganizavimo bei teikimo.“ Patyrė šiurpią netektį
Reginos P. kaimynė Janina papa sakojo viską, ką žinanti. Visų pir ma moteris pabrėžė, kad Regina
Gedimino Bartuškos nuotr.
– geras žmogus, pasirengęs pa dėti kitiems, kuo tik gali. „Ji yra tikrai protinga, buvusi gražuolė, medikė, 30 metų dirbo ligoninėje. Jos ir dabar nepamirš ta kolegos. Taip jau atsitiko gyve nime. Turėjau draugą policininką. Vieną dieną jis atėjo pas mane, sa ko: „Įpilk „čierkelę“, labai bjaurų dalyką šiandien turėjau.“ Pasi rodo, jis tądien rado ir iš upės iš traukė nupjautas bei viela suriš tas moters kojas. Vėliau paaiškėjo, kad jos buvo Reginos jaunesnio sios sesers. Tai ją, man atrodo, la bai paveikė“, – gūdžią istoriją pa sakojo 32 metus Peteliškių gatvėje gyvenanti Janina. Kaimynės manymu, jeigu ne kaupimo manija, nebūtų jokių ki
tų problemų. „Regina visiškai ne turi skolų, už viską sumoka. Net telefoną turi ir už jį moka, nors jis palaidotas po krūvomis šiukšlių ir niekada nenaudojamas. Viena tik bėda yra tas šiukšlių kaupimas. Neįsivaizduoju net, kur ji miega, – šiukšlėmis užgrūstas visas bu tas“, – sakė pašnekovė. Šiukšlių, nereikalingų daiktų kaupimo atvejai dažnai priski riami prie obsesinių-kompulsi nių sutrikimų, kuriems būdin gos įkyrios mintys ar veiksmai. Vienas kompulsinio sutrikimo simptomų – nereikalingų daiktų kaupimas, galintis išvirsti į ma niją: tada ligonis renka nereika lingus daiktus, jais užpildo vi są butą.
Šiemet – keliolika panašių atvejų Vilniaus miesto socialinės paramos centras šiemet turėjo keliolika atvejų, kai socialiniai darbuotojai dėl asmenų nesitvarkymo namuose, higienos ne silaikymo, šiukšlių kaupimo, naminių gyvūnų nepriežiūros bei kitų sociali nių problemų pagal sudarytą komp leksinės pagalbos planą organizavo ir teikė pagalbą. Panašių problemų turintiems asme nims dažnai padeda šeimos nariai, giminaičiai, jeigu tokių nėra – sociali
nių įstaigų darbuotojai. Centro direk torė S.Jankauskaitė papasakojo, kaip tai daroma. Paprastai asmenims siūloma pagalba į namus ar dienos socialinė globa jų na muose. Jeigu jie nebegali savarankiš kai gyventi savo namuose, tvarkomi dokumentai dėl ilgalaikių socialinių paslaugų teikimo globos institucijo je, tačiau neretai asmenys, neadekva čiai vertindami aplinką ir savo situa ciją, šių paslaugų atsisako, o priversti
nai teikti socialinių paslaugų nėra ga limybių. Sprendžiant panašius atvejus vien so cialinių darbuotojų pastangų nepakan ka, dažniausiai būtina ir sveikatos prie žiūros specialistų pagalba. Kylant įtari mų dėl asmenų psichinės sveikatos būklės, socialiniai darbuotojai organi zuoja kompleksinės pagalbos teikimą – kreipiamasi į Vilniaus miesto polikli nikų psichikos sveikatos centrus dėl asmenų sveikatos būklės įvertinimo
ir, esant reikalui, gydymo skyrimo. Dėl būsto išvalymo bendradarbiauja su Vil niaus miesto savivaldybės administ racijos seniūnijų specialistais, gyvena mąsias patalpas eksploatuojančiomis įmonėmis, bendrijomis. Jei asmuo dėl savo psichinės ligos negali suprasti sa vo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, krei piamasi į teismą dėl neveiksnumo nu statymo ir globėjo paskyrimo. Tačiau priverstinai iškraustyti šių as menų negalima.
Reklamuojasi svetimomis rankomis Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sostinėje vis dar galima pamaty ti besireklamuojančius Vilniaus šilumos tinklus – įmonę, kuri ka daise valdė sostinės šilumos ūkį. Bendrovės atstovai tikina, kad pla katai su jų logotipais – ne reklama ir jie nieko bendra su tuo neturi.
Reklama šiais laikais – norma lus dalykas, tačiau kai rekla muotis ima įmonė, kuri nevykdo jokios realios veiklos, kyla klausi mų. Į tokį beprasmiškai besirekla muojančių sąrašą galėtų patekti ir Vilniaus šilumos tinklai. Įmonė, kurios vienintelė veikla – kontro liuoti ir prižiūrėti sostinės šilumos ūkio nuomos sutartį. Tai iš dalies pripažįsta ir Vil niaus šilumos tinklai, kurie sa
vo veiklą apibrėžia taip: „2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties tarp bendrovės, Vilniaus miesto sa vivaldybės, UAB „Vilniaus ener gija“ ir „Dalkia S.A.S“ vykdymo priežiūra, turto nuoma, išnuomo to turto apskaita, nuomos mokes čių apskaičiavimas ir mokesčių (žemės nuomos, nekilnojamo jo turto, kelių, PVM ir kt.) valsty bės biudžetui sumokėjimas, amor tizacinių atskaitymų ir investicijų naujam turtui, turto pagerinimui ir atstatymui kontrolė bei apskai ta, nenaudojamo pagrindinei veik lai turto pardavimas.“ Į dienraščio klausimus Vilniaus šilumos tinklams dėl reklamos plakatų naudojimo prasmės ir kai nos buvo pateiktas atsakymas, kad bendrovė nesireklamuoja ir pinigų šiems tikslams neskiria. Pateikus konkretų pavyzdį – reklamos pla
katus ant Sereikiškių parke esan čių teniso kortų, – bendrovė vis vien neigė daranti sau reklamą. „AB Vilniaus šilumos tink lai reklamai pinigų neskiria. Jūsų minimas stendas atsirado viešo sios įstaigos Vilniaus teniso klu bo iniciatyva, nes tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje įprasta rė mėjus įvardyti viešai“, – teigiama Vilniaus šilumos tinklų pateikta me atsakyme. Reklama bendrovė neužsiėmė ir anksčiau, bent jau taip buvo gali ma suprasti iš atsakymo. „Rek lamai pinigų neskiriame, todėl negalime kvalifikuotai atsakyti, kokia reklamos nauda ir prasmė“, – rašoma atsakyme. Nusprendę pasiteirauti Vilniaus teniso klubo, „už kokius nuopel nus šis populiarina Vilniaus šilu mos tinklus“, gavome klubo di
rektoriaus Liutauro Radzevičiaus atsakymą, kad Šilumos tinklai jau treti metai yra vieno iš teniso tur nyrų rėmėjai. „Jau, rodos, treti metai jie re mia vienuoliktus metus vykstan tį tarptautinį „Tenisseurope U14“ jaunių reitinginį teniso turnyrą lai mėti Vilniaus miesto mero taurę. Ir kadangi jie rėmėjai, mes paka binome jų logotipą“, – teigė pašnekovas. L.Radzevičius spėjo, kad turnyrą Vilniaus šilumos tinklai remia, nes yra savivaldybės įmonė, o turnyras kadaise atsirado dabartinio miesto mero Artūro Zuoko iniciatyva. „Prieš tai vykdavo moterų tur nyras ir tik A.Zuoko iniciaty va atsirado jaunuolių iki 14 metų turnyras. Beje, rėmėjų turime ir daugiau“, – pabrėžė Vilniaus te niso klubo vadovas.
3
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
6p.
miestas
Ar bĹŤtĹł tikslinga sujungti du transplantacijos centrus?
ByÂlÄ… narpÂlios KonsÂtiÂtuÂciÂnis TeisÂmas KonsÂtiÂtuÂciÂnio TeisÂmo (KT) praÂĹĄo ma paÂteikÂti iĹĄÂvaÂdÄ…, ar KonsÂtiÂtuÂci jai neÂprieĹĄÂtaÂrauÂja valÂdĹžios spren diÂmas, kad VilÂniaus miesÂtui bĹŤÂtĹł perÂveÂdaÂma tik 40 proÂc. sosÂtiÂnÄ—Âje gyÂveÂnanÂÄ?iĹł ir dirÂbanÂÄ?iĹł gyÂvenÂto jĹł paÂjaÂmĹł moÂkesÂÄ?io (GPM).
„„VarÂgai: iĹĄ PaÂvilÂnio dÄ—l korÂteÂlÄ—s vaÂĹžiÂnÄ—ÂdaÂmas ÄŻ miesÂto centÂrÄ… vilÂnieÂtis jau iĹĄÂleiÂdo tiek, kiek bĹŤÂtĹł suÂmoÂkÄ—ÂjÄ™s jÄ…
pirkÂdaÂmas.
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
BranÂgi neÂmoÂkaÂma korÂteÂlÄ— SenÂjoÂrams suÂteiÂkiaÂmos lengÂvaÂtos gaÂli virsÂti tarÂtum paÂsiÂĹĄaiÂpy mu. NoÂrÄ—ÂdaÂmi joÂmis paÂsiÂnauÂdoÂti, jie karÂtais priÂverÂÄ?iaÂmi iĹĄÂleisÂti dar dauÂgiau. RĹŤÂta GriÂgoÂlyÂtÄ—
r.grigolyte@diena.lt
OfiÂciaÂliai senÂjoÂrams nuo rugpÂjĹŤÂÄ?io 20 d. vilÂnieÂÄ?io korÂteÂlÄ—s iĹĄÂduoÂdaÂmos neÂmoÂkaÂmai LieÂtuÂvos paÂĹĄto skyÂriuo se paÂteiÂkus penÂsiÂninÂko paÂĹžyÂmÄ—ÂjiÂmÄ…. Vis dÄ—lÂto banÂdanÂÄ?iam gauÂti toÂkiÄ… neÂmoÂkaÂmÄ… korÂteÂlÄ™ vieÂnam vilÂnie Ä?iui teks iĹĄÂleisÂti dauÂgiau, nei ĹĄis bĹŤÂ tĹł suÂmoÂkÄ—ÂjÄ™s jÄ… pirkÂdaÂmas. „GyÂveÂnu PaÂvilÂnyÂje, tuÂrÄ—Âjau dÄ—l korÂteÂlÄ—s eiÂti ÄŻ LieÂtuÂvos paÂĹĄto sky riĹł. PrieĹĄ tris saÂvaiÂtes nuÄ—Âjau ir
100 senÂjoÂrĹł
kreiÂpÄ—Âsi dÄ—l neÂsklanÂduÂmĹł ÄŻsiÂgyÂjant vilÂnieÂÄ?io korÂteÂlÄ™.
ten man paÂreiĹĄÂkÄ—, kad neÂgaÂli duoÂti korÂteÂlÄ—s, nes maÂno varÂdu esÄ… ji jau iĹĄÂduoÂta, ir paÂsaÂkÄ—, kad reiÂkÄ—s va ŞiuoÂti ÄŻ VilÂniaus centÂriÂnÄŻ paÂĹĄtÄ… Ge diÂmiÂno proÂspekÂte. NuÂvaÂĹžiaÂvau, uŞ pilÂdĹžiau anÂkeÂtÄ…. Po triÂjĹł ar keÂtuÂriĹł dieÂnĹł man paÂskamÂbiÂno, kad vis kas suÂtvarÂkyÂta ir ateiÂÄ?iau atÂsiimÂti korÂteÂlÄ—s. NuÂvaÂĹžiaÂvau vÄ—l ÄŻ centÂriÂnÄŻ paÂĹĄtÄ…. NeÂgaÂna to, kad buÂvau siun tiÂnÄ—ÂjaÂmas nuo lanÂgeÂlio prie lanÂge lio po tÄ… diÂdeÂlÄ™ saÂlÄ™, gaÂliauÂsiai man iĹĄaiĹĄÂkinÂta, kad jie maÂno duoÂmeÂnĹł neÂtuÂri, korÂteÂliĹł neÂtuÂri, ir tiek. Ap siÂsuÂko ir nuÄ—Âjo“, – paÂsaÂkoÂjo vilÂnie tis VidÂmanÂtas M. PirÂmyn ir atÂgal vaÂĹžiuoÂdaÂmas ÄŻ paÂĹĄtÄ… miesÂto centÂre vyÂras iĹĄÂleiÂdo tiek, kiek bĹŤÂtĹł suÂmoÂkÄ—ÂjÄ™s pirkÂda mas korÂteÂlÄ™. KaÂdanÂgi isÂtoÂriÂja dar neÂsiÂbaiÂgÄ—, iĹĄÂlaiÂdos dÄ—l vaÂdiÂnaÂmo sios lengÂvaÂtos gaÂli paÂdiÂdÄ—Âti. Iki ĹĄiĹł meÂtĹł spaÂlio 1 d. senÂjoÂrams iĹĄÂduoÂta dauÂgiau kaip 10 tĹŤkst. vil nieÂÄ?io korÂteÂliĹł. „EsaÂme suÂlauÂkÄ™ maÂĹžiau kaip 100 senÂjoÂrĹł uĹžÂklauÂsĹł dÄ—l kiÂluÂsiĹł
neÂsklanÂduÂmĹł iĹĄÂduoÂdant vilÂnieÂÄ?io korÂteÂles LieÂtuÂvos paÂĹĄto skyÂriuo se. OpeÂraÂtyÂviai suÂsiÂsieÂkiaÂme tiek su jais, tiek su paÂĹĄto atÂstoÂvais, ir korÂteÂlÄ—s atÂskiÂra tvarÂka buÂvo ir yra iĹĄÂduoÂdaÂmos klienÂtams paÂtoÂgio je vieÂtoÂje esanÂÄ?iaÂme paÂĹĄto skyÂriu je“, – tvirÂtiÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ—s „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslauÂgos“ diÂrekÂto rius GinÂtas BliuÂvas. PaÂsaÂk jo, paÂsiÂtaiÂkÄ— keÂli atÂveÂjai, kad seÂnyÂvo amÂĹžiaus ĹžmoÂnÄ—s re gistÂruoÂdaÂmieÂsi nuÂroÂdÄ— neÂteiÂsinÂgÄ… saÂvo konÂtakÂtiÂnÄ™ inÂforÂmaÂciÂjÄ…, toÂdÄ—l su jais neÂbuÂvo gaÂliÂma suÂsiÂsiekÂti. Jie dar karÂtÄ… tuÂrÄ—ÂtĹł kreipÂtis teÂleÂfoÂnu (8 5) 210 7050. „JĹŤÂsĹł apÂraÂĹĄyÂtu atÂveÂju atÂliÂkoÂme viÂsus reiÂkaÂlinÂgus veiksÂmus: uĹžÂre gistÂraÂvoÂme klienÂto VidÂmanÂto M. atÂveÂjÄŻ, inÂforÂmaÂvoÂme „LieÂtuÂvos pa ťto“ atÂstoÂvus ir aiĹĄÂkiÂnaÂmÄ—s, koÂdÄ—l klienÂtui buÂvo neiĹĄÂduoÂta korÂteÂlÄ—. Bet kuÂriuo atÂveÂju korÂteÂlÄ— senÂjoÂrui bus iĹĄÂduoÂta, atÂsiÂpraÂĹĄoÂme uĹž suÂkel tus neÂpaÂtoÂguÂmus“, – saÂkÄ— G.Bliu vas.
VilÂniaus apyÂgarÂdos adÂmiÂnist raÂciÂnis teisÂmas (VAAT) pirÂma dieÂnÄŻ nuÂtaÂrÄ— dÄ—l to kreipÂtis ÄŻ KT. VAAT praÂĹĄo TeisÂmo iĹĄaiĹĄÂkinÂti, ar GPM riÂboÂjiÂmas neÂprieĹĄÂtaÂrau ja KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje ÄŻtvirÂtinÂtam as meÂnĹł lyÂgiaÂteiÂsiĹĄÂkuÂmo prinÂciÂpui, saÂviÂvalÂdyÂbiĹł saÂvaÂranÂkiĹĄÂkuÂmo ir saÂviÂvalÂdyÂbiĹł biuÂdĹžeÂtĹł saÂvaÂran kiĹĄÂkuÂmo prinÂciÂpams. Be to, teisÂmas suÂstabÂdÄ— by los nagÂriÂnÄ—ÂjiÂmÄ…, kol ÄŻsiÂteiÂsÄ—s KT sprenÂdiÂmas. VAAT nuÂroÂdÄ—, kad valsÂtyÂbÄ— piktÂnauÂdĹžiauÂja gaÂliÂmyÂbe suÂlyÂginÂti saÂviÂvalÂdyÂbiĹł paÂjaÂmas – esÄ… jos suÂlyÂgiÂniÂmos taip, kad naĹĄÂ ta neÂpagÂrÄŻsÂtai perÂkeÂliaÂma ant ke liĹł saÂviÂvalÂdyÂbiĹł peÂÄ?iĹł. „TeisÂmas teiÂgia, kad valsÂtyÂbÄ—Âje suÂsiÂdaÂriuÂsi sunÂki ekoÂnoÂmiÂnÄ— ir fi nanÂsiÂnÄ— paÂdÄ—Âtis tuÂrÄ—Âjo neiÂgiaÂmos ÄŻtaÂkos saÂviÂvalÂdyÂbiĹł fiÂnanÂsiÂnei pa dÄ—ÂÄ?iai, ir VilÂniui skiÂriaÂma 40 proÂc. GPM daÂlis yra neÂpaÂkanÂkaÂma sa viÂvalÂdyÂbÄ—s funkÂciÂjoms atÂlikÂti“, – BNS saÂkÄ— teisÂmo atÂstoÂvÄ— spauÂdai SiÂgiÂta JaÂciÂneÂviÂÄ?ieÂnÄ—-BalÂtaÂduoÂnÄ—. PaÂsak jos, nuÂtarÂtyÂje raÂĹĄoÂma, kad skiÂriaÂma moÂkesÂÄ?iĹł daÂlis maÂ
ĹžiÂna saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s saÂvaÂranÂkiĹĄÂku mÄ… ir diÂdiÂna fiÂnanÂsiÂnes proÂble mas, o gauÂnaÂmĹł paÂjaÂmĹł riÂboÂti neÂbĹŤÂtiÂna ir tai varÂĹžo saÂviÂvalÂdy bÄ—s teiÂses laÂbiau, nei reiÂkia. PaÂsak teisÂmo atÂstoÂvÄ—s, VAAT laiÂkoÂsi nuoÂmoÂnÄ—s, kad dÄ—l suÂdÄ—Â tinÂgos fiÂnanÂsiÂnÄ—s VilÂniaus paÂdÄ—Â ties VyÂriauÂsyÂbÄ— gaÂlÄ—Âjo paÂdiÂdinÂti miesÂto gauÂnaÂmÄ… GPM daÂlÄŻ. Anot sosÂtiÂnÄ—s saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s, VilÂniaus miesÂto skoÂla nuo 2007 m. paÂdiÂdÄ—Âjo 500 mln. liÂtĹł, nes VyÂriauÂsyÂbÄ— nuo saÂvÄ™s perÂmeÂtÄ— atÂsaÂkoÂmyÂbÄ™. VilÂniaus saÂviÂvalÂdy bÄ— taip pat reiÂkaÂlauÂja iĹĄ valsÂtyÂbÄ—s priÂteisÂti beÂveik 1 mlrd. liÂtĹł. PaÂsak saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s, iĹĄ 939 mln. liÂtĹł sieÂkianÂÄ?iĹł jos nuoÂstoÂliĹł 542 mln. liÂtĹł esÄ… suÂsiÂdaÂrÄ— dÄ—l neÂdiÂdi naÂmos GPM daÂlies ir VyÂriauÂsyÂbÄ—s neÂveikÂluÂmo, 140 mln. liÂtĹł neÂgau ta dÄ—l neÂpaÂkanÂkaÂmo saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s funkÂciÂjĹł fiÂnanÂsaÂviÂmo, FiÂnanÂsĹł miÂnisÂteÂriÂjai esÄ… neÂtinÂkaÂmai pla nuoÂjant 2009–2011 m. paÂjaÂmas, o 257 mln. liÂtĹł – dÄ—l esÄ… be paÂgrin do saÂviÂvalÂdyÂbÄ—ms priÂskirÂtĹł funk ciÂjĹł: komÂpenÂsaÂviÂmo uĹž lengÂvaÂtiÂnÄŻ keÂleiÂviĹł veÂĹžiÂmÄ…. PremÂjeÂras AndÂrius KuÂbiÂlius ĹĄieÂmet baÂlanÂdÄŻ teiÂgÄ—, kad Vil niaus meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas, kreipÂdaÂmaÂsis ÄŻ teisÂmÄ…, taip sie kia nuÂslÄ—pÂti saÂvo neÂviÂsiĹĄÂkai tin kaÂmÄ… valÂdyÂmÄ…. VD, BNS inf.
„„PoÂziÂciÂja: VAAT laiÂkoÂsi nuoÂmoÂnÄ—s, kad dÄ—l suÂdÄ—ÂtinÂgos fiÂnanÂsiÂnÄ—s VilÂniaus
paÂdÄ—Âties VyÂriauÂsyÂbÄ— gaÂlÄ—Âjo paÂdiÂdinÂti miesÂto gauÂnaÂmÄ… GPM daÂlÄŻ.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
IĹĄrinktos geriausios „Regitros“ konkurso moksleiviĹł idÄ—jos Vidaus reikalĹł ministerijoje (VRM) iĹĄkilmingai apdovanoti VÄŽ „Regitra“ organizuoto saugaus eismo konkurso „Mano idÄ—ja – mĹŤsĹł saugumui kelyje“ nugalÄ—tojai. NugalÄ—tojĹł apdovanojimo ceremonijoje jas pristatÄ— patys moksleiviai iĹĄ 6 Lietuvos miestĹł.
Konkurse dalyvavo 8–12 klasiĹł moksleiviĹł grupÄ—s. Pagrindiniu prizu – saugaus eismo diena su Lietuvos ralio Ä?empionu D.Butvilu – apdovanoti Kauno „Vyturio“ katalikiĹĄkosios vidurinÄ—s mokyklos moksleiviai – idÄ—jos „Pomidoras kelyje“ autoriai. „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis dĹžiaugÄ—si moksleiviĹł aktyvumu: „Nesame labai jauni ir galime nepamatyti elementariĹł idÄ—jĹł, kaip galÄ—tume padaryti eismÄ… saugesnÄŻ. TodÄ—l dĹžiaugiuosi, kad vaikai dalijasi savo saugaus eismo idÄ—jomis.“ Anot jo, ĹĄvieĹžios jaunĹłjĹł eismo dalyviĹł idÄ—jos yra geras bĹŤdas ieĹĄkoti sprendimĹł, kaip didinti eismo saugumÄ…. Tam pritaria ir vidaus reikalĹł ministras ArtĹŤras Melianas: „Tai ne
ď Ž 8\[Xb_`\ cR_aV[VZ\ X\ZV`VW\` [N_VNV V_ [bTNYĂ›a\WNV
pirmas ĹĄio konkurso renginys, kuriame dalyvauju. Matyti tiek daug jaunĹł ĹžmoniĹł, kuriems rĹŤpi mĹŤsĹł visĹł saugumas kelyje, iĹĄties dĹžiugu. Turime visomis priemonÄ—mis skatinti jaunĹł ĹžmoniĹł idÄ—jĹł raiĹĄkÄ….“ PasakÄ™s sveikinimo ĹžodÄŻ, ministras apdovanojo aktyviausiÄ… Utenos Adolfo Ĺ apokos gimnazijÄ…,
kuri konkursui pateikÄ— daugiausia idÄ—jĹł. Kauno „Vyturio“ katalikiĹĄkosios vidurinÄ—s mokyklos moksleiviai siĹŤlo suteikti pradinukams daugiau ĹžiniĹł apie saugĹł eismÄ… ir pasiĹŤlÄ—, kaip galima to pasiekti. IdÄ—jos „Pomidoras kelyje“ autoriai parengÄ— tokio pat pavadinimo spalvini-
mo knygutÄ™, kuriÄ… ĹĄÄŻ rugsÄ—jÄŻ dalijo mokyklos pirmos klasÄ—s moksleiviams. IdÄ—jos autoriai Kauno darĹželiĹł vaikams skaitÄ— paskaitÄ—les, per kurias buvo dÄ—stomos elementarios KeliĹł eismo taisyklÄ—s. Anot mokiniams padÄ—jusios mokytojos Sandros PaĹĄtuolytÄ—s, „Regitros“ organizuotas konkursas paskatino moksleivius toliau ÄŻgyvendinti ĹĄiÄ… idÄ—jÄ… ir ĹĄiuo metu planuojami tolesni veiksmai. PrieĹĄ paskelbiant galutinius rezultatus ir nugalÄ—tojus, moksleiviĹł laukÄ— maloni staigmena. Komisijos narys ralio lenktynininkas Rokas Kvaraciejus ÄŻsteigÄ— specialĹł prizÄ… – ekstremalaus vairavimo pamokÄ…. Labiausiai jÄŻ suĹžavÄ—jo ir savo favoritais jis pasirinko tuos paÄ?ius Kauno moksleivius. Tad artimiausiu metu mokyklÄ… aplankys ir ĹĄis lenktynininkas, ir ĹĄiĹł metĹł N4 ralio klasÄ—s Lietuvos Ä?empionas Dominykas Butvilas, kuris ves saugaus eismo pamokÄ…, papasakos apie savo profesijos speciďŹ kÄ…. Konkurso vertinimo komisijos narys, vienas garsiausiĹł Lietuvos sportininkĹł, ĹĄiuo metu kar-
tu einantis ir VRM ministerijos patarÄ—jo pareigas Virgilijus Alekna pasidĹžiaugÄ—, kad toks konkursas organizuotas. „ŠiÄ… „Regitros“ iniciatyvÄ… reikia tÄ™sti ir tokius konkursus organizuoti kasmet. Taip didinsime moksleiviĹł pilietinÄŻ sÄ…moningumÄ… ir suĹžinosime, kaip moksleiviai ÄŻsivaizduoja saugaus eismo kampanijas“, – teigia V.Alekna. Visi atvykÄ™ moksleiviai po renginio vyko ÄŻ AntikvariniĹł automobiliĹł ir techniniĹł sporto ĹĄakĹł ĹĄlovÄ—s muziejĹł, kuriame ekskursijÄ… vedÄ— jos ÄŻkĹŤrÄ—jas Stasys Brundza. ValstybÄ—s ÄŻmonÄ— „Regitra“ konkursÄ… organizavo norÄ—dama atkreipti moksleiviĹł dÄ—mesÄŻ ÄŻ eismo kultĹŤrÄ… Lietuvoje. Konkursui pateikti ÄŻvairĹŤs ir kĹŤrybiĹĄki darbai rodo, kad moksleiviai neabejingi saugaus eismo problemoms ir turi kÄ… pasiĹŤlyti. Pateikti darbai buvo vertinami pagal idÄ—jos realumÄ…, galimybes jÄ… ÄŻgyvendinti, originalumÄ… ir novatoriĹĄkumÄ…. Konkurso sumanytojai tikisi, jog ÄŻ geriausias idÄ—jas bus atsiĹžvelgta organizuojant ÄŻvairias saugaus eismo programas. UĹžs. 1027735
4
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Grėsmė: jeigu bus įrodyta R.Adomavičiaus kaltė, partijos vadovai žada priimti būtinus sprendimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vicemero smūgis partijai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vakar Vilniaus miesto savi valdybės vicemerui socialdemokratui Romui Adomavičiui pareiškė įtarimus dėl 40 tūkst. litų kyšio paėmimo. Narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) sustabdęs politi kas įtariamas tuo, kad „savo nau dai tiesiogiai reikalavo, provokavo ir priėmė iš asmens 40 tūkst. litų kyšį“, kaip sakoma STT praneši me spaudai. LSDP lyderis Algirdas Butke vičius įtarimus Vilniaus viceme rui R.Adomavičiui vadina galingu smūgiu partijos reputacijai, tačiau pabrėžia, kad išvadų kol kas dary ti negalima. „Pareiškus įtarimus mūsų są rašo kandidatui R.Adomavičiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu jam buvo panaikinta teisinė neliečiamybė. Kad ir ko kia būtų šio incidento baigtis, tai – galingas smūgis mūsų partijos reputacijai, skaudus išgyvenimas visiems mūsų partijos nariams ir rimtas iššūkis man, partijos vado vui“, – teigiama vakar A.Butkevi čiaus išplatintame pranešime. Anot jo, kol kas anksti spręs ti, kokios yra šio įvykio priežas tys ir aplinkybės, ar R.Adomavi čius tikrai nusikalto. „Verta priminti, kad viena di džiausių demokratijos mums do vanotų vertybių – nekaltumo prezumpcija, todėl ir negalime skubėti su išvadomis ir kaltini mais, kol vyksta tyrimas. Kol kal tė neįrodyta – žmogus nekaltas“, – pabrėžė LSDP vadovas.
Taip pat jis svarsto, kad kratos vicemero darbo vietoje, partijos būstinėje ir pradėtas ikiteisminis tyrimas kelia įvairių minčių dėl šio įvykio datos. „Akivaizdu – daugeliui atro do, kad viskas, kas vyksta dvi sa vaites iki rinkimų, yra kieno nors rinkimų kampanijos dalis“, – tei gė A.Butkevičius. Jis taip pat pareiškė, kad jeigu bus įrodyta R.Adomavičiaus kal tė, partija elgsis griežtai ir priims būtinus sprendimus. Kokie galėtų būti tie sprendimai, socialdemok ratų lyderis nenurodė.
Algirdas Butkevičius:
Daugeliui atro do, kad viskas, kas vyksta dvi savai tes iki rinkimų, yra kieno nors rinkimų kampanijos dalis. STT ir Vilniaus apygardos pro kuratūra atlieka tyrimą dėl kyši ninkavimo ir prekybos poveikiu. Įtariama, kad Vilniaus miesto vi cemeras galėjo paimti didesnės nei 250 minimalių gyvenimo ly gių (MGL) vertės kyšį.
Anot STT, kyšis galėjo būti priimtas pažadant paveikti vie nos Vilniaus miesto savivaldy bės įmonės darbuotojus, kad šie priimtų palankų sprendimą or ganizuojamame 8 mln. litų ver tės darbų pirkimo viešajame kon kurse. STT nurodoma suma – 250 MGL dydžio – atitinka 32,5 tūkst. litų. Pareigūnai praėjusį ketvirtadie nį atliko kratas sostinės savival dybėje, vicemero kabinete, LSDP Vilniaus skyriaus būstinėje ir bendrovėje „Vilniaus vandenys“. Iš R.Adomavičiaus tuomet paim ti pinigai, tačiau įtarimai jam ne pateikti, nes kaip kandidatas į Sei mo narius jis iki šiol turėjo teisinį imunitetą. Jį antradienį Vyriau sioji rinkimų komisija panaikino. R.Adomavičius kaltinimus nei gia ir tvirtina, kad rasti grynieji – jo nuosavi pinigai rinkimų kam panijai. Vicemeras laikinai nusišalino nuo tarnybos sostinės savivaldy bėje ir paprašė sustabdyti jo na rystę LSDP. R.Adomavičius LSDP sąraše įrašytas 48 vietoje, taip pat yra iškeltas kandidatu vienmandatė je sostinės Lazdynų apygardoje. Seimo rinkimai vyks spalio 14 d. VD, BNS inf.
Žvėryne – narkotikų fabrikas Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato Organi zuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai demaska vo narkotikų gamybos laborato riją, įsikūrusią Vilniuje, Žvėryno rajone.
Po sėkmingai atliktos operacijos, kuri įvykdyta rugsėjo 27 d., bu
vo sulaikyti keturi asmenys, įta riami narkotikų gamyba ir lai kymu, turint tikslą juos platinti, kaip vakar pranešė policija. At likus kratas, pas sulaikytuosius rastas ir iš jų paimtas įspūdin gas kiekis jau pagamintų narko tikų ir įvairių cheminių medžia gų, įrenginių, skirtų narkotikams gaminti.
Dėl įvykio pradėtas ikiteismi nis tyrimas, visiems keturiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl neteisėto labai dide lio kiekio narkotinių ar psichotro pinių medžiagų gaminimo ir lai kymo, turint tikslą juos platinti. Įtariamiesiems teismas skyrė kar domąjį suėmimą. VD, BNS inf.
5
KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kariai jau balsavo
Praėjusių me tų valstybės biudžeto vyk dymo ataskai tose nustatytų klaidų suma siekia beveik 800 mln. litų. Tai konstata vo finansinius auditus atlikę valstybės kont rolieriai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad Lietuvos kariai jau balsavo Seimo rinkimuose.
Netvarka: valstybės kontrolierė G.Švedienė teigia, kad toli gražu ne visos iš biudžeto
mintančios įstaigos pinigus leido skaidriai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Šimtamilijoninės klaidos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pažeidinėjo įstatymus
Valstybės kontrolė pateikė išvadą dėl 2011 m. valstybės biudžeto vykdymo. Auditoriai aptiko dau gybę pažeidimų. Jie, be kita ko, nurodo, kad finan sinėse ataskaitose nustatytų klai dų, kurios turėjo įtakos 2011 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumui, suma sudaro net 791,7 mln. litų. Seimui pateiktoje išvadoje vals tybės kontrolierė Giedrė Šviedienė informuoja, kad ne visos iš biudže- to mintančios įstaigos mokesčių mokėtojų pinigus leido skaidriai. „Nustatėme atvejų, kai, vykdant 2011 m. valstybės biudžetą, vien biudžeto asignavimų valdytojai 471,8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų panaudojo pažeisdami teisės aktus“, – nurodoma G.Švedienės išvadoje. Atlikdama finansinius teisėtumo auditus Valstybės kontrolė tikrino 21 valstybės institucijos, kurių va
dovai yra asignavimų valdytojai, parengtus 2011 m. biudžeto vyk dymo ataskaitų rinkinius, taip pat 19-os savivaldybių biudžeto pro gramų sąmatų vykdymo ataskai tose pateiktus duomenis apie valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas. Abejoja teisingumu
Reikšminga tai, kad Valstybės kontrolė galėjo patikrinti ne visų institucijų finansinius duomenis. Antai dėl Valstybės iždo, Valsty binės mokesčių inspekcijos mokes čių fondo, Privatizavimo ir Rezer vinio (stabilizavimo) fondų, kurių bendra turto vertė sudaro beveik 18 mlrd. litų, auditoriai nuomonę pa reikšti atsisakė. „Negalėjome surinkti pakan kamų ir tinkamų audito įrodymų, kad šių fondų finansinių ataskaitų duomenys yra teisingi. Nustatytų iškraipymų ir sumų, kurių teisin gumo negalėjome patvirtinti, visu ma daro reikšmingą poveikį 2011 m. valstybės finansinių ataskaitų rin kinio duomenų teisingumui“, –
pabrėžiama valstybės kontrolie rių išvadoje. Auditoriai pabrėžia, kad nega li patvirtinti 2011 m. valstybės fi nansinių ataskaitų rinkinio lygina mosios informacijos teisingumo. Aplaidžios ministerijos
Dienraštis jau rašė, kad beveik vi sos ministerijos biudžeto pinigus pernai leido pažeisdamos įstaty mus ir netinkamai panaudojo apie keliasdešimt milijonų. Finansinius auditus visose mi nisterijoje jau atlikusi Valstybės kontrolė, kaip ir kasmet, nustatė aibę pažeidimų. Netinkamai planavo, klaidingai įtraukė į apskaitą, aplaidžiai vykdė viešojo pirkimo procedūras, lėšas paskirstė ne pagal įstatymą – to kie yra dažniausi valstybės audi torių priekaištai ministerijoms. Iš 14-os ministerijų didelių prie kaištų valstybiniai auditoriai ne turėjo tik trims: Krašto apsaugos, Energetikos ir Kultūros. Didžiau sių priekaištų šiemet sulaukė Vi daus reikalų ministerija.
Seimas grįžo prie žūklės klausimo Vaikai ir pensininkai visuose van dens telkiniuose – nesvarbu, kam jie priklauso, – gali žvejoti nemokamai. Seimas linkęs pritarti tokiems Pre zidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytiems įstatymo pakeitimams.
Valstybės vadovė, sumaniusi pato bulinti Mėgėjiškos žūklės įstatymą, greičiausiai sulauks Seimo palai kymo. Vakar jos siūlymams parla mentarai pritarė po pateikimo. Įstatymo projekte siūloma nu statyti maksimalias mėgėjų žve jybos leidimų kainas privačiuo se vandens telkiniuose, taip pat palikti šiuo metu galiojančiame Mėgėjiškos žūklės įstatyme įtvir tintą teisę nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, žvejoti vaikams, pensininkams ir neįgaliesiems vi suose vandens telkiniuose, nepai sant jų nuosavybės formos.
Šiuo metu Mėgėjiškos žūklės įstatymas numato, kad mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje dydį nustato vandens tel kinio savininkas. Jokių maksimalių šio mokesčio dydžių, priešingai nei už mėgėjų žvejybos leidimus žve joti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, įstatyme ne nustatyta.
Daugelis Seimo narių Prezidentės pasiūlytas įstatymo pataisas gyrė. Tokias įstatymo formuluotes Seimas buvo priėmęs šių metų pa vasarį. Prezidentė tuomet vetavo
priimtąjį įstatymą, tačiau rugsėjį parlamentarai atmetė veto. Todėl dabar valstybės vadovė skubiai teikia naujus pasiūlymus, kurie iš esmės atitinka jos veto pa reikštas idėjas. Daugelis Seimo narių Prezi dentės pasiūlytas įstatymo patai sas gyrė – vaikai ir pensininkai iš tiesų neturi būti nuskriausti. Ta čiau kai kurie ir susirūpino. „An tai Suvalkijoje yra daug kas išsi kasę gražių tvenkinėlių, kur įveisę ir augina žuvis. Norėčiau, kad nu ramintumėte, jog ten nebus galima žvejoti“, – nerimavo socialdemok ratas Juozas Olekas. Prezidentės patarėjas Neri jus Udrėnas nurodė, kad įstatymo nuostatos tokiems dirbtinių van dens telkinių savininkams nebūtų taikomos. VD inf.
Lietuvos vadovaujamos Afga nistano Goro provincijos atkūri mo grupės stovykloje Čagčara ne tarnaujantys kariai dalyvavo išankstiniuose Seimo rinkimuo se ir konsultaciniame referendu me dėl naujos atominės elekt rinės statybos. Savo pilietinę pareigą ka riai galėjo atlikti antradienį nuo ankstaus ryto iki vakaro veiku siame specialiai balsuoti įreng tame skyriuje. Pranešta, kad kituose Afganista no regionuose ir štabuose tarnau jantys Lietuvos kariai taip pat turėjo galimybę balsuoti už jiems patin kantį kandidatą į Seimo rinkimus. Šiuo metu Lietuvos kariai Afga nistane yra dislokuoti Goro pro vincijoje, taip pat šalies sostinėje Kabule, Vakarų regiono vadavietė je Herate, Kandaharo oro uoste ir pietiniame šalies regione. Lietuvos vadovaujamoje Go ro provincijos atkūrimo grupėje tarnaujanti 15-oji Lietuvos karių pamaina yra sudaryta daugiausia iš Didžiosios kunigaikštienės Bi rutės motorizuotojo pėstininkų bataliono karių. Lapkritį juos pakeis šiuo me tu pasiruošti misijai bebaigianti 16-oji Lietuvos karių pamaina, o kitų metų gegužę – rengtis taip pat jau pradėjusi Lietuvos karių misiją Goro provincijos atkūrimo grupėje užbaigsianti 17-oji Lietu vos karių pamaina. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Seimo rinkimuose
Pareiga: toli nuo tėvynės dis
lokuoti Lietuvos kariai jau už pildė Seimo rinkimų ir referen dumo biuletenius.
Jurgio Norvaišos (KAM) nuotr.
ir referendume „jau balsavo pir mieji užsienio valstybėse gyve nantys lietuviai“. Spalio 2-ąją prasidėjo balsavi mas Lietuvos diplomatinėse at stovybėse ir konsulinėse įstai gose. Balsuoti diplomatinėse atstovybėse užsienyje Lietuvos piliečiai galės darbo dienomis iki rinkimų nustatytomis valan domis, taip pat rinkimų dieną – spalio 14-ąją. Lietuviai užsienyje taip pat ga li iš anksto balsuoti paštu. Prane šus savo adresą diplomatinei at stovybei, ji rinkimų biuletenius išsiunčia paštu. VD inf.
Skirta lėšų referendumui Kartu su Seimo rinkimais vyk siančiam konsultaciniam refe rendumui dėl naujos atominės elektrinės Visagine bus skirta 1,93 mln. litų. Tokiam Teisingu mo ministerijos prašymui vakar pritarė Vyriausybė.
Pinigai referendumui bus skirti iš Privatizavimo fondo. Pasak finansų ministrės Ingri dos Šimonytės, jei referendumas būtų organizuojamas ne kartu su Seimo rinkimais, jis kainuotų dvigubai daugiau nei dabartinė suma. „Kol nebuvo priimtas įsta tymas, kad referendumas vyks kartu su Seimo rinkimais, grė sė dvigubai didesnės išlaidos“, – sakė I.Šimonytė. Vyriausioji rinkimų komisi ja liepos pabaigoje pranešė, kad iš 2 mln. litų maždaug pusė su mos – apie 1 mln. litų – turė tų atitekti apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo užmokes čiui. Mokesčiai „Sodrai“ atsieitų apie 310 tūkst. litų, referendumo biuletenių spausdinimas, vokai – dar apie 100 tūkst. litų, duo menų tvarkymas informacinėje sistemoje – 590 tūkst. litų, agi tacija – 180 tūkst. litų. Seimo rin kimams šių metų valstybės biudžete numatyta 21 mln. litų. Referendume gyventojams bus pateiktas teiginys: „Pritariu nau jos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės
Kaina: finansų ministrė I.Šimo
nytė sakė, kad referendumas atsieitų dvigubai brangiau, jei gu vyktų ne kartu su Seimo rin kimais. Gedimino Bartuškos nuotr.
turės pasirinkti vieną iš dviejų at sakymų: „Taip“ arba „Ne“. Lietuva kartu su Latvija, Esti ja ir Japonijos įmonė „Hitachi“ tikisi iki 2020 m. pastatyti nau ją atominę elektrinę Visagine ša lia Ignalinos elektrinės, kuri bu vo galutinai uždaryta 2009 m. pabaigoje. Vyriausybė planuoja, kad naujos elektrinės statyba bus pradėta 2014 m., o 2020 m. ji jau galėtų gaminti elektrą. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Reikalaujama grąžinti permoką
L Kai visi neteisūs Violeta Juodelienė
S
ietuva nusprendė inicijuoti ieški nį prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Lietu va prašo jos vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, esą neteisinga kaina tiektas Lietuvai pastaruo sius 8 metus. Tai, kad inicijuojamas ginčas, vakar patvir tino energetikos ministras Arvydas Sekmo kas ir premjeras Andrius Kubilius. Premjeras atkreipė dėmesį, kad Vokieti jos ir Lenkijos bendrovėms, kurios kreipė si į Stokholmo arbitražą, pavyko susitarti su „Gazprom“ dėl kainų koregavimo atgaline data. „Šiuo požiūriu Lietuva eina tuo keliu, kuriuo ėjo ir kitos bendrovės“, – sakė jis. „Labai svarbu yra tai, kad Europos Komisija jau oficialiai pradėjo tyrimą dėl galbūt nesą žiningos „Gazprom“ kainų politikos Centri nėje ir Rytų Europoje. Ir apie tai tiesiogiai su „Gazprom“ vadovybe esame kalbėję ne kar tą. Aiškiais argumentais stengėmės juos įti kinti, kad „Gazprom“ galėtų kainas koreguoti
nelaukdama arbitražo. Bet to nesulaukėme“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. „Matome, kad sąžiningos kainos principas nebuvo išlaikytas, ir dėl to Lietuva kreipėsi į arbitražą ir ieškiniu prašo padengti nuosto lius“, – sakė A.Sekmokas.
Arvydas Sekmokas:
Matome, kad sąžiningos kainos principas nebuvo iš laikytas.
„Siekiame, kad arbitražas nustatytų atly ginimą vartotojams už nuostolius, kurie su sidarė dėl kainų formulės keitimo“, – pridū rė energetikos ministras. Jis sakė, kad nuostolių atlyginimas būtų derybų su „Gazprom“ objektas.
Anot Lietuvos energetikos ministro, ginčas su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže gali truk ti iki dvejų metų. Energetikos ministerijos teigimu, pa gal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 m. „Lietuvos dujų“ akcijų privatizavimo sutartį „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusio je dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje „Lie tuvos dujų ir „Gazprom“. „Laikotarpiu nuo 2004-ųjų iki 2012-ųjų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeiti mų, kurie buvo padaryti pažeidžiant priva tizavimo sutarties sąlygas“, – teigiama Ener getikos ministerijos pranešime. Pasak jo, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujų“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuo dami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai. VD, BNS inf.
kandalai dėl organų donor ystės Europ oje tap o kasd ienyb e. Net kel i šiom is dienom is liepsnoja Vok iet ijoje: įtar iama, kad keleto klin ik ų med ikai, nenorėdam i paisyt i ofi cial ios recipient ų eilės, galėjo suk lastot i dešimčių pacient ų ligos istor ijas, oper uo ti nelegaliai. Vis dėlto tokio skandalo, koks kilo dėl kepe nų persodinimo, Lietuvos medicinoje dar nebuvo. Atv ir i kalt in imai pavog us dono ro organą, tarp eilučių palikti įtarimai, kad greičiau „prasisukę“ medikai galėjo būti pa pirkti, skubotos ir emocingos sveikatos ap saugos valdinink ų kalbos – vienos šeimos nusivylimas išjudino milžinišką laviną, ku ri gali iš esmės pakeisti transplantacijos po lit iką Lietuvoje. Šioje emocijų jūroje bandoma ieškot i kal tų, tačiau neteisūs yra visi, pradedant vie šai kolegas apjuod inusiais med ikais, bai giant vald in inkais, nusprendusiais, kad kalčiausia amž ina Viln iaus ir Kauno kon kurencija. Pozicija: Lietuva teigia, kad koncernas „Gazprom“, vis didindamas tiekiamų dujų kainą, pažeidžia susitarimus.
Kodėl nepasvarsčius apie tai, kad įtampą tarp dviejų centrų galėtų sumažinti trečias – Klai pėda? Mintis vietoj dviejų transplantacijos cent rų pal ikt i vieną kol kas yra tik žod žiai, ta čiau konfl ikto retor ika, spek ul iacijos dėl to, kas yra nacionalinės transplantologijos pradininkai, leidžia spėti, kad, nusprendus pal ikt i tik vieną centrą, jis veik iausiai bū tų Vilniuje. Monopol ininko atsiradimas vieną proble mą tikrai išspręst ų: Kauno ir Viln iaus kli nikoms nebel ikt ų progos konk ur uot i dėl operacijų, už kur ias Ligonių kasa atseikė ja daug iausia pinig ų. Tačiau ar nuo to bū tų ger iau pacientams? Vienoje vietoje lengv iau suk urt i ideal ias sąlygas aukščiausio lyg io operacijoms – supirkti naujausią aparatūrą, sutelkti aukš čiausio lygio kvalifikuotus specialistus. Vis dėlto greitis, kur iuo recipiento organas pa siek ia donorą, yra viena svarbiausių sėk mingos transplantacijos sąlygų. Ir nors Lie tuva nedidelė, racionalu būtų stengtis šį at stumą kuo labiau sut rumpint i. Būtent dėl šios priežast ies klin ik ų, kur persod inam i organai, Vakar ų valstybėse skaičiuojama anaiptol ne vienetais. Tok iame kontekste kalbėt i apie monopo lį, kaip ginklą prieš nevaldomą konkuren ciją, yra maž ų maž iaus iai neats ak inga. Kodėl nepasvarsčius apie tai, kad įtampą tarp dviejų centrų galėtų sumažinti trečias – Klaipėda, kurios medikai ne kartą įrodė esą aukščiausios klasės profesionalai?
„Scanpix“ nuotr.
Apklausa
Atgarsiai Po vadinamojo kepenų transp lantacijos skandalo sudaryta tarpžinybinė komisija konsta tavo, kad buvo padaryta pažei dimų, priimant sprendimą per sodinti donoro kepenis Kauno klinikose gulinčiai pacientei, pa žeidžiant recipientų eilę.
daryti negali, o po to aiškina, kad ko misija blogai dirbo. Kaipgi ji gali dirb ti, jei pagal taisykles tyrimą turi atlik ti Transplantologijos biuras, o komi sijoje to biuro skirtų asmenų yra ma žuma, bet pilna suinteresuotų asme nų, kurie niekada nesutars.
Tačiau dėl šių pažeidimų niekas ne bus nubaustas, nes komisija dėl to ne susitarė. Maža to, užsiminta apie gali mybę du Lietuvoje veikiančius transp lantacijos centrus sujungti į vieną. Su transplantacijos skandalu susijusios žinios sukėlė gyvą interneto portalo diena.lt lankytojų susidomėjimą.
Lietuvoje nieko naujo – nusikaltimas yra, bet kaltų nėra. Gerus įstatymus seimūnai sukūrė.
MD Iš pradžių ministerija liepia sudary ti komisiją, kuri iš principo nieko pa
Vikas
Ar reikėtų sujungti du transplantacijos centrus?
trijų – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Danijoje, kur gyvena apie 4 mln. gy ventojų, yra keturi transplantacijos centrai.
Makena Sakiau, kad asmenys, padarę nusi žengimą dėl tų kepenų persodini mo, iš esmės yra aukščiau Sveika tos apsaugos ministerijos. Jie dik tuoja Lietuvos sveikatos apsaugos politiką, o ne ministerija.
Nuomonė
54
8
Na
Manau, racionaliausia – išvis pa naikinti Nacionalinį transplantaci jos biurą, kuris, ko gero, tiesiog ne susitvarko su jam patikėtomis už duotimis. O transplantacijos cent rų reikėtų ne dviejų, kaip yra dabar, ir tikrai ne vieno, kaip siūloma, bet
%
O aš nesuprantu, kodėl turėjo perso dinti Vilniaus pacientei, jeigu kauniš kė jau kartą buvo gavusi pirmumą ir jos būklė tik blogėjo? Gal čia tiesiog sugrojo chirurgų ambicijos? Kiek vienas nori kuo daugiau tokių ope racijų sau į stažą įsirašyt.
33
5
Taip, paslauga būtų kokybiškesnė Ne, gerai kaip yra Galbūt, reikia dar pasvarstyti ir paskaičiuoti Neturiu nuomonės
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,16 %
€
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10 000 3,1439 DB svaras sterlingų 1 4,3134 JAV doleris 1 2,6786 Kanados doleris 1 2,7133 Latvijos latas 1 4,9612 Lenkijos zlotas 10 8,3874 Norvegijos krona 10 4,6737 Rusijos rublis 100 8,5893 Šveicarijos frankas 1 2,8532
–0,15 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Bylinėjasi dėl sprendimo
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,10 %
pokytis
–1,2780 % –0,1944 % +0,0112 % –0,4549 % +0,0121 % –0,1845 % –0,1047 % –0,0419 % –0,0560 %
Stambi Lenkijos farmacijos grupė „Pelion“ Lietuvos teismuose bylinėjasi dėl 110 tūkst. litų baudos už nepraneštą sandorį. Baudą Konkurencijos taryba įmonei skyrė dar šių metų kovą už tai, kad ji laiku nepranešė, pe rimdama visą Nacionalinės farmacijos gru pės kontrolę. „Pelion“ Lietuvoje dar valdo 100 proc. „Gintarinės vaistinės“ ir didme ninės vaistų prekybos įmonės „Limedika“ akcijų, 50 proc. „Norfos“ vaistinės akcijų.
Karolis Urbonas
Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai bankrutavu sio banko „Snoras“ kreditorių komite tas patvirtino po tencialų banko „Fi nasta“ pirkėją, šis vis dar nesikreipė į Lie tuvos banką ir ne pateikė jam prane šimo.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
E
Laukimas: Lietuvos bankas tikina dar negavęs oficialaus prašymo įsi
gyti „Snoro“ antrines įmones.
Gedimino Martinkėno (BFL) nuotr.
Delsia įsigyti „Finastą“ Lietuvos banko Ryšių su visuo mene skyriaus viršininkas Gied rius Simonavičius patvirtino, kad centrinis šalies bankas „Finastos“ pirkėjo kreipimosi dar negavo. „Snoro“ bankroto administrato rius kreditorių komitetui patvirtin ti pateikia potencialių pirkėjų eilę. Ją patvirtinus, yra paties pirkėjo teisė ir būtinybė kreiptis į Lietu vos banką. Kol kas tai nepadary ta“, – sakė G.Simonavičius. „Snoro“ kreditorių komitetas rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą dėl „Finastos“, „Finastos Holding“ ir „Snoro lizingo“ investuotojo, ku ris pasiūlė didžiausią kainą. Kredi torių komitetas iš viso įvertino ke turių galimų pirkėjų pasiūlymus. Potencialus pirkėjas centriniam bankui turės pateikti pranešimą,
dokumentus ir kitus duomenis, ku rie yra būtini, siekiant įvertinti įsi gijimą ir galimą pirkėją. Tokį įver tinimą Lietuvos bankas atlieka, siekdamas užtikrinti patikimą įsigy jamo banko valdymą ir atsižvelgda mas į galimą pirkėjo poveikį bankui. Sandoris ir pirkėjas bus vertina mi pagal šiuos kriterijus: pirkėjo ir būsimojo banko vadovo neprie kaištingą reputaciją bei patirtį, pirkėjo finansinį patikimumą, taip pat ar bankas galės laikytis nusta tytų riziką ribojančių reikalavimų. Vertinimą Lietuvos bankas turi at likti per 60 darbo dienų nuo rašyti nio patvirtinimo, kad gautas prane šimas ir pateikti visi dokumentai. Teigiama, kad „Finastos“ grupės ir išperkamosios nuomos bend rovės „Snoro lizingas“ pirkėjas gali
būti Lietuvoje įsteigtas tarptautinis konsorciumas, kurį valdo Belgijos verslininkai. Manoma, kad kon sorciume dar dalyvauja ir Jungtinės Karalystės bendrovė, kuriai vado vauja buvę aukščiausio lygio vado vai iš Prancūzijos bankų „BNP Pa ribas“, AXA ir šveicarų UBS. Analitikai anksčiau prognozavo, kad už „Finastos“ grupę, tikėtina, pavyktų gauti nuo 26 iki 30 mln. li tų, o už „Snoro lizingą“ – nuo 10 iki 15 mln. litų. „Finastos“ grupę sudaro bankas „Finasta“, finansų maklerio įmonė „Finasta“, įmonės „Finasta Corpo rate Finance“ ir „Finasta Asset Ma nagement“ (veikianti Lietuvos ir Latvijos rinkose) ir Rusijoje veikian ti „Finasta Direct Investments“. VD, BNS inf.
Atsiras virtualūs įmonių adresai Vakar Vyriausybė pritarė, kad būtų modernizuotas Juridinių asmenų registras, – įmonės galės turėti ne tik fizinį, bet ir virtualų adresą.
Pasak teisingumo ministro, arti miausiu metu ruošiamasi keisti įstatymus, kad juridiniai asmenys apskritai galėtų nebeturėti fizinio adreso. „Artimiausiu metu teiksi me Civilinio kodekso pataisas, ku rios numatytų, kad įmonės galėtų apskritai neturėti fizinio adreso, tai yra būstinės, o turėti virtualų elekt roninį adresą“, – po Vyriausybės posėdžio sakė Remigijus Šimašius. Jo nuomone, tai palengvins įmo nių, kurios neturi savo patalpų ar ba veikia užsienyje, steigimąsi. Vyriausybės nutarime numaty ta, kad kiekvienas juridinis asmuo
Europos Sąjungos katastrofa tęsiasi
turėtų virtualų adresą, kuriuo ga lės gauti visą elektroninę kores pondenciją.
Lietuvoje įregistruo ta daugiau kaip 365 tūkst. juridinių asmenų. Įsigaliojus šiam nutarimui, Ju ridinių asmenų registre viešai bus atskleidžiama Valstybinės mokes čių inspekcijos ir „Sodros“ patei kiama informacija apie juridinius asmenis, kurie laikomi nevyk dančiais veiklos. Pasak Teisingu mo ministerijos, tokia informacija reikalinga asmenims, kurie ruošia
si bendradarbiauti su viena ar ki ta įmone. Taip pat nutar im e num atyta, kad akcinės bendrovės, teikda mos informaciją apie save Juri dinių asmenų registrui lietuvių kalba, esant reikalui papildomai galės pateikti tokią informaciją ir rusų kalba. Iki šiol šią informa ciją buvo leidžiama teikti viena iš ES kalbų. „Galimybė pateikti ataskaitas ir rusų kalba, manau, bus pakan kamas postūmis Lietuvoje steig ti daugiau įmonių ir konkuruo ti tarptautinėje erdvėje“, – sakė R.Šimašius. Šiuo metu Lietuvoje įregistruo ta daugiau kaip 365 tūkst. juridi nių asmenų. VD, BNS inf.
uropos statistikos tarny bai „Eurostat“ atnaujinus duomenis apie nedarbin gumą galime daryti iš vadą, kad tvarkytis su juo Euro pos biurokratams nesiseka. Trečią mėnesį iš eilės euro zonos nedarbo lygis siekė 11,4 proc. Ispanijoje jau daugiau nei kas ketvirtas pilietis yra oficia liai įregistruotas kaip bedarbis – nedarbo lygis viršijo 25 proc. ri bą ir pasiekė 25,1 proc. lygį. Grai kijos situacija neką geresnė, ji artėja prie Ispanijos rodiklio – šalies nedarbo lygis yra 24,4 proc. Pietinių valstybių proble mos nėra naujiena ir atrodo, kad jų sprendimas bus ilgas ir skau dus. Tačiau didesnė bėda yra tai, kad ekonominiai sunkumai ke liasi į šiaurę. Prancūzijai paskel bus 2013 m. biudžetą, kuris bu vo gerokai mažiau socialistinis ir visuomenę pašalpomis bei padi dintomis pensijomis apdovano jantis, nei tikėtasi, šalies sostinę Paryžių sudrebino ilgai nematyti streikai. Tokie patys streikai vy ko ir Madride, Lisabonoje, Ro moje bei pagrindiniuose Graiki jos miestuose. Pastaruoju metu viešumoje ap rimęs Graikijos klausimas gerokai nuvertinamas. Pastarasis vadi namosios troikos (susidedančios
iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko ir Europos Komisijos atstovų) vi zitas Graikijoje baigėsi anksčiau, nei tikėtasi, po aštraus žodžių mūšio tarp TVF atstovo ir Grai kijos finansų ministro. Šis pakel tu tonu pareiškė, kad verčiau at sistatydins nei įgyvendins ir taip šalies ekonomiką žlugdančią tau pymo programą. Tačiau jau sek madienį trys atstovai iš vadina mosios troikos atvyko į Graikiją dėl tolesnių derybų.
Trečią mėnesį iš eilės euro zonos nedarbo lygis siekė 11,4 proc.
Šalies spaudoje mirga žinios apie milžinišką korupciją. Grai kijos politikai vienas po kito krinta it lapai, nes nesugeba pa siaiškinti dėl stambių neapmo kestintų sumų panaudojimo. O turtingieji jau seniai perkėlė sa vo aktyvus ir turtą į užsienio ša lis. Visa taupymo našta krinta ant žmonių, kurie ir taip jau ne turi ko prarasti, – darbo netekęs jaunimas, pensininkai, neįga lieji ir žemiausias pajamas gau nantis socialinis sluoksnis. Ir nors šiandien priimant sprendi mus dominuojantis Prancūzijos ir Italijos politikų tandemas tei gia, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos yra ne išeitis ir tam nebus leista atsitikti, atrodo, jog tai tė ra bandymas paneigti seniai ži nomą euro zonos susitraukimo, o gal net ir subyrėjimo scenarijų.
LITAS ŠVENČIA
ATVIROS DURYS
LIETUVOS BANKE
2012 m. spalio 6 d., šeštadienį, Vilniuje (Gedimino pr. 6) lankytojų laukia: • unikalūs Lietuvos banko rūmai • pažintis su pagrindinėmis centrinio banko funkcijomis • 3 000 000 litų piramidė • įspūdingi pinigus vežantys šarvuočiai • speciali paroda „Lito kelias 1922–2012“ • modernus ir žaismingas Pinigų muziejus • smagios viktorinos ir prizai Lankytojai į banką įleidžiami nuo 10.00 iki 15.00 val. Kaune (Maironio g. 25) nuo 10.00 iki 15.00 val. lankytojai kviečiami susipažinti su Lietuvos banko ir pinigų istorijos ekspozicija. Į ekskursijas po banko rūmus lankytojai registruojami tel. (8 37) 49 06 15. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.lb.lt
8
KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012
tema
Gyvybės draudimo priešės –
Gyvybės draudimo rinka pirmoji reagavo į smukusią gyventojų ekonominę padėtį, todėl draudimo bendrovės vis dar išgyve na nelengvus laikus. Šalyje dar besiformuojant tradicijai ap drausti savo gyvybę ryškesni rinkos pokyčiai prognozuojami tik po dešimtmečio. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rinkoje – stagnacija
Lietuvos banko apžvalgoje pa brėžiama, kad gyvybės draudimo rinkoje išsilaikanti tendencija, kai sutarčių skaičius ir jose nurodytų įmokų suma mažėja, o išmokos didėja, byloja apie įtemptą metą draudimo bendrovėms. Skaičiuo jama, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotar piu pernai, šalyje gyvybės drau dimo sutarčių sumažėjo 9,6 proc. – jų buvo sudaryta 26,1 tūkst. O išmokų gyvybės draudimo rinkoje šių metų pirmą pusmetį išmokėta 14,2 mln. litų daugiau nei pernai – iš viso 155,2 mln. litų. Sutartyse nurodytų įmokų sta tistika taip pat nedžiugina ir yra gana netikėta. Praėjusių metų pir mą pusmetį atrodė, kad gyvybės draudimo rinka atsigauna po sunk mečio. Vis dėlto šių metų pirmą pusmetį, palyginti su pernai, su tartyse nurodyta 254,6 mln. litų vertės, arba 11,2 proc. mažiau, gy vybės draudimo įmokų. Lietuvos gyvybės draudimo įmo nių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, gyvybės draudimo rinka pirma reaguoja į ekonomikos smukimą ir vėliausiai atsigauna šiai kylant. Anot jo, pra ėjusieji metai buvo gana optimisti niai, tačiau šiais metais visoje gy vybės draudimo rinkoje juntama stagnacija. „Šalies ūkis pernai au go sparčiausiai per trejus metus, šiemet augimas sulėtėjo, o gyvybės draudimas neatsiejamas nuo šalies ekonominės padėties ir gyventojų lūkesčių. Žinoma, tam įtakos turėjo ir žiniasklaidoje sklandantys antros
krizės bangos šešėliai – šiais metais ypač daug kalbama apie vėl pasikar tosiančią ekonomikos griūtį. Be to, žmonių sąmonėje dar neužgijo ban ko „Snoras“ istorija, kuri tikrai su kėlė sumaištį“, – sakė pašnekovas.
Ernestas Skeberis:
Klientų noras draus tis mažiausiomis su momis parodo nepa kankamą mąstymą ir tai, kad kartais jie draudžiasi tik norė dami savo darbų sąra še pažymėti varnelę.
Įžvelgia atsigavimo pranašus
Vis dėlto tolimesnėje ateityje, bent po dešimties metų, gyvybės drau dimo populiarumas turėtų smar kiai išaugti, kaip prognozavo Lie tuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros de partamento direktoriaus pavaduo tojas Mindaugas Šalčius. Anot jo, šiuo metu šalyje dar nėra tvarios tradicijos pasirūpinti savo ateiti mi. Tačiau kitų išsivysčiusių Eu
Gyvybės draudimo sutartys Sudarytų gyvybės draudimo sutarčių aug imo tempas 2012 m. ir 2011 m. I pusm. Suma 2012 m. Draudimo grupė (tūkst. litų) (proc.) Investicinis gyvybės draudimas 10,9 –25,7 Tradicinis gyvybės draudimas 15,1 +7,3 Draudimas mirties atvejui 7,8 –18,0 Draudimas išgyvenimo atvejui 7,0 +63,5 Anuitetai 0,2 +16,3 Iš viso 26,1 –9,6
2011 m. (proc.) –5,1 –21,6 –26,7 –9,5 +33,1 –13,9
Šaltinis: Lietuvos banko inf.
Gyvybės draudimo išmokos Gyvybės draudimo išmokų aug imo tempas 2012 m. ir 2011 m. I pusm. Draudimo grupės Suma 2012 m. 2011 m. (mln. litų) (proc.) (proc.) Sutuoktuvinis ir gimimų draudimas 10,1 –1,5 +14,3 Investicinis gyvybės draudimas 85,1 –4,4 +66,8 Tradicinis gyvybės draudimas 60,1 +43,9 +1,3 Draudimas mirties atvejui 1,7 –11,6 +32,7 Draudimas išgyvenimo atvejui 56,0 +46,7 –1,0 Anuitetai 2,4 +42,9 +38,4 Iš viso 155,2 +10,1 +36,2 Šaltinis: Lietuvos banko inf.
ropos šalių pavyzdys byloja, kad potencialas vystyti gyvybės drau dimo rinką yra labai didelis. Kol kas, kaip sakė pašnekovas, šalies gyventojai nėra pasiturin tys, todėl stokoja atliekamų pinigų draudimui. Atsižvelgdamas į tai, jis šiais metais, kaip ir kitąmet, gy vybės draudimo poreikio „sprogi mo“ dar nežadėjo. O Lietuvos ban ko analitikai prognozavo, kad šalies gyvybės draudimo rinka šiemet su mažės 2–5 proc. Tač iau A.Bakš inskas rinkos ateitį vertino optimistiškai ir pa brėžė, kad jau pasireiškė pirmo sios prielaidos tikėtis atsigavimo: „Šių metų vasaros rezultatai jau gana neblogi – visoje rinkoje iš laikyta praėjusių metų vasaros lai kotarpio apimtis. Dar sunku pasa kyti, ar tai lėmė sezoniškumas, ar jau galima kalbėti apie spartesnį gyvybės draudimo rinkos atsiga vimą. Todėl reikėtų sulaukti ru dens sezono rezultatų.“ Bendrovės „ERGO Life Insu rance SE“ generalinis direkto rius Kęstutis Bagdonavičius pati kino, kad, nuosekliai atsigaunant šalies ekonomikai ir ypač varto tojų lūkesčiams bei vidiniam var tojimui, gyvybės draudimo rinka auga. Anot jo, per pirmą šių me tų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, studijų draudimui gyventojai vidutiniškai skyrė 10 proc., o pensijų draudi mui – 8 proc. daugiau lėšų. Kau piamojo draudimo vidutinės įmo kos dydis išliko stabilus.
sitvarko su užklupusiais finansi niais sunkumais.
Naštos kratėsi ir gudraudami
Geriausiai išmano šeimininkės
„Prieš keletą metų, kai šalyje bu vo visa ko bumas, pardavimas augo kaip ant mielių, gyventojai jautėsi labai turtingi ir manė, jog taip bus visada. Paskui jie pamatė, kad ne beišgali mokėti periodinių draudi mo įmokų, todėl nutraukė sutartis, o už tai įmonė paprastai nuskai čiuoja administravimo sąnaudas. Todėl nutikdavo ir taip, kad klien tas gaudavo mažiau, nei buvo su mokėjęs“, – pasakojo M.Šalčius. Anot jo, maždaug prieš ketverius metus, per piką, Lietuvos bankas yra sulaukęs skundų, kad sutartys buvo sudarytos klientui neįsigili nus į sąlygas arba draudimo pro duktai visiškai neatitiko jo porei kių: „Pavyzdžiui, klientas nuėjo į banką, jam pasiūlė sudaryti gy vybės draudimo sutartį ir jis su tiko, nors įsivaizdavo, kad į banką padėjo indėlį ar pan.“ Vis dėlto tokių skundų buvo tik vienetai, o pastaruoju metu jų ap skritai nebesulaukiama. Tam įta kos galėjo turėti 2010 m. priimtas nutarimas, draudimo bendroves įpareigojantis atidžiai įvertin ti klientų poreikius. Be to, M.Šal čiaus manymu, skundais klientai galbūt bandė atsikratyti atsako mybės, kai pamatė, kad nebesu
130 litų
siekia vidutinė gyvybės draudimo įmoka šalies rinkoje.
Perspektyva: šiuo metu šalyje dar nėra tradicijos pasirūpinti gyvybės drau
Nors sunkmečiu gyventojai ir pa gudraudavo, esą gerai nesuvokė sa vo įsipareigojimų draudimo bend rovėms, žinių apie tai jie iš tiesų stokoja. Gyventojai dar nesupranta visų gyvybės draudimo principų ir painioja jį su nelaimingų atsitikimų draudimu, kaip parodė LGDĮA atliktas tyrimas. „Labai nustebino, kad didelė gy ventojų dalis nežino, jog gyvybės draudimo tikslas yra pirmiausia priemonė finansiškai apsaugoti ar timuosius mirties ir kitais atvejais. Nesvarbu, klientas renkasi draustis gyvybės rizikos draudimu ar kaupia pinigus, vis dėlto pagrindinis gy vybės draudimo sutarties tikslas yra būtent tai“, – sakė A.Bakšinskas. Atliekant tyrimą net 79,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvybės draudimo tikslas yra apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir kri tinių ligų. Tačiau iš tikro ši apsau ga, kaip pabrėžė pašnekovas, yra tik papildomas rizikos draudimas. „Gyventojams trūksta žinių, kad apsidraudus gyvybės draudimu ga lima kaupti lėšas senatvei ar vai kams. Be to, nors palyginti daug žmonių žino, kad svarbiausia ap drausti šeimos maitintoją, vis dėl to išlieka nemažai manančių, kad
svarbiausia gyvybės draudimą parūpinti vaikams“, – sakė jis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad bene geriausiai apie gyvybės drau dimą nusimano namų šeimininkės ir motinystės atostogų išėjusios moterys. Kaip svarstė LGDĮA Ko munikacijos grupės vadovas Er nestas Skeberis, jas daugiau domė tis ir pasirūpinti gyvybės draudimu paskatina didesnis nesaugumo jausmas. Juo labiau kad namų šei mininkės, prižiūrėdamos namus ir nedirbdamos, yra finansiškai pri klausomos nuo kito asmens. Lėšų nekaupia dėl neaiškumų
Nors lėšų kaupimas senatvei yra vienas pagrindinių gyvybės drau dimo tikslų, šio draudimo produkto poreikis dar tik laukia pagyvėjimo. E.Skeberio manymu, gyventojai tik po aiškesnių nutarimų dėl pensijų reformos nuspręs, ar užtikrinti ra mią senatvę jiems pakaks 2-osios pakopos pensijų fondų, ar lėšų se natvei reikės kaupti ir papildomai. Tačiau, kaip pabrėžė A.Bakšins kas, diskusijos dėl mišraus 2-osios pakopos pensijų fondų finansavi mo tęsiasi jau daugiau nei metus. O esama „Sodros“ padėtis ir „ka tastrofiška šalies demografinė si tuacija“ rodo, kad kokiu nors būdu kaupti lėšas senatvei – būtina. „Dirbančių asmenų skaičius ša lyje mažėja ir toliau mažės, nebent
9
KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012
tema
lietuvių vertybės
Pasikeitę tarifai moterų neišjudins Lina Mrazauskaitė Jau nuo šių metų pabaigos drau dimo bendrovėms uždrausta at sižvelgti į kliento lytį nustatant įmokos tarifą. Todėl tikėtina, kad moterims apsidrausti gyvybę ar sveikatą kainuos brangiau nei anksčiau. Lyties kriterijus – įprastas
Nebetaikyti skirtingų tarifų vy rams ir moterims Europos Teisin gumo Teismas draudimo bend roves įpareigojo nuo šių metų gruodžio 21 d. „Šiuo nauju reikalavimu gy vybės draudimo įmonėms užd rausta diskriminuoti skirtingų lyčių klientus, t. y. vertinant ri ziką atsižvelgti į lytį. Tačiau fi ziologiškai moterys vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, o kiek viena lytis turi jai būdingas ligas. Todėl šis reikalavimas galbūt ir nėra labai įprastas“, – sampro tavo Lietuvos banko Priežiū ros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direk toriaus pavaduotojas Mindau gas Šalčius.
Brigita Poškuvienė:
Draudimas nėra greito vartojimo prekė, įsigy jama per akciją ir paskui dulkanti kampe.
udimu, tačiau kitų Europos šalių pavyzdys byloja, kad potencialas vystyti šią rinką išlieka labai didelis. „Shutterstock“ nuotr.
emigrantai masiškai sugrįžtų. Kai buvo gera demografinė padėtis, viena karta išlaikė kitą. Deja, da bar situacija pasikeitė: dabartinė dirbančių asmenų karta dar gali šiaip ne taip išlaikyti pensininkus, tačiau kas pasirūpins jais pačiais?“ – svarstė A.Bakšinskas. Anot E.Skeberio, Vakarų Europo je nerimaujama, kaip 2050 m. dviem dirbantiems reikės išlaikyti vieną pensininką, nes šiuo metu tai dary ti tenka keturiems dirbantiems. O Lietuvoje jau dabar vienas dirbantis žmogus išlaiko vieną pensininką. Apsidraudžia dėl ramybės
Net ir pasirūpinę gyvybės draudi mu gyventojai ne visada yra visiškai apsaugoti nuo finansinių sunkumų nelaimės atveju. Tyrimas parodė, kad nemaža gyventojų dalis draudžiasi tokiomis sumomis, kurių ne laimės atveju šeimai išgyventi bent vieniems metams nepakaktų. Nors vos 7,7 proc. gyventojų nu rodė, kad sumos iki 10 tūkst. litų užtektų šeimai išgyventi vieniems metams, tokia suma draudžia si daugiau nei ketvirtadalis – 27,5 proc. – gyvybės draudimo klientų. „Klientų noras draustis mažiau siomis sumomis rodo nepakan kamą mąstymą ir tai, kad kartais jie draudžiasi tik norėdami savo darbų sąraše pažymėti varnelę“, – apgai lestavo E.Skeberis.
Anot A.Bakšinsko, rekomenduo jama, kad draudimo suma siektų bent metines šeimos pajamas. Ta čiau gyventojai dėl klaidingų prio ritetų – bet ne laisvų lėšų stygiaus – labiau linkę rinktis mažesnes su mas: „Jeigu surandama lėšų, pa vyzdžiui, alkoholiui, bent dalis ap sidraudusių tikrai galėtų per mėnesį draudimui atidėti 50–70 litų.“ Jis taip pat pabrėžė, kad gyven tojai dažnai neperžiūri sudarytų draudimo sutarčių, nors prekių ir paslaugų kainos šalyje auga. Todėl kartais nutinka taip, kad pasirinktų draudimo sumų po 10–15 metų ne bepakanka nustatytiems tikslams įgyvendinti, pavyzdžiui, sukaupti lėšų vaiko mokslams. Pirmiausia apkarpo įmokas
Vis dėlto M.Šalčius neatmetė, kad įtakos gyventojų apsisprendimui rinktis gyvybės draudimą ar jo su mas turi ir gyventojų socialinis sluoksnis bei atlyginimų dydis. O pagal gaunamas pajamas lietuviai nuo ES vidurkio ir išsivysčiusių ša lių smarkiai atsilieka. Bendrovės „PZU Lietuva gy vybės draudimas“ Produktų ir ri zikos valdymo skyriaus vadovės Brigitos Poškuvienės teigimu, vi dutinės įmokos draudimo rinkoje ir bendrovėje siekia 130 litų: „Deja, kol kas tai atspindi palyginti mažas draudimo sumas, kurios dominuo
ja draudžiantis gyvybės draudimu. Pasirinkdami draudimo sumas šiuo metu Lietuvos gyventojai savo gy vybę vertina menkai.“ K.Bagdonavičiaus teigimu, pastaruoju metu gyvybės draudimo tarifai nesikeitė. O gyvybės drau dimo klientai vidutiniškai per mė nesį moka 150 litų ir dalį įmokos skiria papildomiems draudimams, pavyzdžiui, draudimui nuo nelai mingų atsitikimų, kritinių ligų ar darbingumo netekimo draudimui. Klientai, sunkmečiu norėda mi sumažinti šeimos išlaidas, kaip sakė B.Poškuvienė, pirmiausia svarstė galimybę apkarpyti drau dimo įmokas: „Galvodami, kad tai yra būdas sumažinti šeimos išlai das, pirmiausia jie ketino mažinti draudimo sumas, keisti investavi mo kryptis iš rizikingesnių į kon servatyvesnes. Visais šiais atve jais pabrėždavome, kad sunkmečiu kaip tik reikia pasirūpinti apsauga nelaimės atveju.“ Anot jos, vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi di desnes gyvybės draudimo sumas, ir tai gali būti susiję su įsiparei gojimais bankams dėl paskolų. O drausdami vaikus jie dažniausiai renkasi kaupiamąjį draudimą vai kų mokslams ir draudimus nuo nelaimingų atsitikimų. Vyresnio amžiaus žmonėms labiau rūpi kri tinių ligų rizika.
Kokią įtaką šis reikalavimas tu rės draudimo produktų tarifams, anot jo, priklausys nuo kiekvie nos draudimo bendrovės atskirai. Nors išlieka galimybė, kad gyvybės draudimo bendrovės didins tari fus moterims, užuot mažinusios tarifus vyrams. „Vyrai labiau lin kę sirgti širdies ligomis, taigi jiems kritinių ligų draudimas turėjo būti brangesnis nei moterims. Kalbant apie ilgaamžiškumą, moterys vi dutiniškai gyvena daug ilgiau nei vyrai, todėl moterims anuitetas – tam tikra periodinė išmoka iki gyvos galvos – kainuoja brangiau. Sunku įvertinti, kas dėl šio reika lavimo išloš“, – sakė M.Šalčius. Nei Lietuvos bankas, nei jokia kita valstybės įstaiga tarifų regu liuoti negali. Todėl norėdami ap sidrausti ir ieškodami geriausio varianto gyventojai turėtų pa tys domėtis bei lyginti paslaugų
kainas įvairiose draudimo bend rovėse. Tarifų dar neatskleidžia
Draudimo bendrovės apie įsigalio siančius naujus tarifus dar kalba atsargiai. Paklaustos, kaip reaguos į teismo reikalavimą, tik pabrėžia, kad tarifus, kaip priklauso, suly gins. Tačiau neskuba atskleisti, kaip jie pakis abiejų lyčių atstovams. Bendrovės „ERGO Life Insu rance SE“ generalinis direktorius Kęstutis Bagdonavičius patikino, kad ES reikalavimas bus vykdo mas ir bendrovė gyvybės drau dimo tarifus tvirtins artimiau siu metu. O bendrovės „PZU Lietuva gy vybės draudimas“ Produktų ir ri zikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė sakė esanti įsi tikinusi, kad taikant vienodus ta rifus vyrams ir moterims nu skriaustų nebus. Ji pabrėžė, kad skaičiuodama draudimo įmokos dydį bendrovė įvertina daugelį as pektų. „Svarbiausia – ne pabrėžti apdraustojo lytį, o jo ir jo šeimos individualius poreikius. Draudi mas nėra greito vartojimo prekė, įsigyjama per akciją ir paskui dul kanti kampe. Apsidrausdami gy vybės draudimu žmonės prisiima ilgalaikius įsipareigojimus ir tikisi, kad atsitikus nelaimei jie ir jų šei mos turės užtikrintą finansinę pa spirtį“, – kalbėjo B.Poškuvienė. Rinkos neiškreips
Dėl šios priežasties M.Šalčius sa kė nemanąs, kad moterys, norėda mos įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir pasinaudoti palankesniais tari fais, puls masiškai draustis. To dėl jis paneigė, kad naujas rei kalavimas kaip nors reikšmingai paveiks gyvybės draudimo rinką. Vis dėlto A.Bakšinskas neat metė galimybės, kad moterų, su darančių gyvybės draudimo su tartis iki šių metų pabaigos, skaičius gali šiek tiek paaugti. Anot jo, jau dabar bendrovių pa siūlymais besidominčios mote rys dėl tarifų pasikeitimų gali su skubti priimti sprendimą. O draudimo bendrovių vady bininkų raginimai pasinaudo ti mažesniais tarifais, M.Šalčiaus manymu, tėra gudravimas: „Drau dimas yra parduodama paslauga, o ne perkama. Vadinasi, gyvybės draudimą reikia įsiūlyti, o tai yra tik bandymas sužadinti poreikį.“
Postūmis: padidėję gyvybės draudimo tarifai moterims gali paska
tinti silpnosios lyties atstoves greičiau pasirašyti gyvybės draudimo sutartis, tačiau didelio jų antplūdžio nesitikima. „Shutterstock“ nuotr.
10
ketvirtadienis, spalio 4, 2012
sportas
Europos lengvaatlečiai vėl varžysis Lietuvoje Lietuvai vėl patikėtos aukšto rango tarptautinės lengvosios atletikos varžy bos – 2013-aisiais Kaune vyks Europos komandų 2-osios lygos čempionatas.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Konkurencinėje kovoje Lietuva nu galėjo Serbiją, tačiau, anot būsimo jo čempionato direktoriaus Evaldo Martinkos, pergalė pasiekta ne sunkiai. „Serbai buvo 2011-ųjų Eu ropos komandų 2-osios lygos pir menybių šeimininkai, tad šį kartą jie turėjo tik teorinių vilčių“, – sa kė jis. – Kokiais argumentais, jūsų nuomone, vadovavosi Europos lengvosios atletikos asociaci ja (EAA), pirmenybę suteikusi Lietuvai? – paklausėme E.Mar tinkos. – Manau, kad mūsų koziris – pa tirtis ir aukštais pažymiais įver tinti anksčiau suorganizuoti ren giniai. 2005-aisiais Kaune vyko Europos jaunių čempionatas, po to trejus metus paeiliui – EAA „Per mit Meet ing“ kategor ij os var žybos, 2009-aisiais – Europos lengvosios atletikos iki 23 me tų čempionatas. Be to, EAA va
dovai žino, kad Kaunas – sporto miestas, patogi infrastruktūra, o S.Dariaus ir S.Girėno stadionas – šiuo metu geriausia arena šalyje lengvajai atletikai. – Ar jau žinoma, kas dalyvaus 2013-ųjų čempionate? – Jėgas išmėgins 8 šalių rinktinės – Lietuvos, Serbijos, Danijos, Aust rijos, Izraelio, Kipro, Slovėnijos ir Kroatijos. 2011-aisiais Novi Sade vykusiame 2-osios lygos čempio nate serbai buvo treti, o mūsų leng vaatlečiai – ketvirti. Danai užėmė 5-ąją vietą, austrai – 6-ąją. Slo vėnai ir kroatai į 2-ąją lygą iškrito iš 1-osios, o iš 3-iosios lygos pakilo Izraelio ir Kipro atstovai. – Parengti varžyboms S.Da riaus ir S.Girėno stadioną tik riausiai prireiks investicijų. Kada bus parengtas darbų pla nas? – Artimiausiu metu baigsime burti darbo grupę. Be kosmetinio remon to arena neapsieis, bet tikimės, kad neįveikiamų problemų nekils.
Dalyviai: 2009-aisiais Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionate Kaune varžėsi beveik 1000
sportininkų iš 43 valstybių.
Tomo Raginos nuotr.
Trofėjai iš Serbijos 2011 m. Novi Sade (Serbija) įvykusiame
Europos lengvosios atletikos koman dų 2-osios lygos čempionate Lietuvos sportininkai užėmė keturias 1-ąsias, de vynias 2-ąsias ir penkias 3-iąsias vietas. Savo rungtis laimėjo: Austra Skujy
tė (rutulio stūmimas), Sonata Tamo šaitytė (100 m su barjerais), Povilas
Mykolaitis (šuoliai į tolį) ir Rytis Saka lauskas (100 m). 2-asias vietas užėmė: Indrė Jakubai
tytė (ieties metimas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Eglė Balčiūnaitė (800 m), Lina Grinčikaitė (100 m), moterų es tafetės 4 po 100 m komanda, Justinas Beržanskis (3000 m su kliūtimis), Man
tas Šilkauskas (110 m su barjerais), Rai vydas Stanys (šuoliai į aukštį) ir Aleksas Abromavičius (disko metimas). 3-iąsias vietas užėmė: Agnė Šerkš
nienė (400 m), moterų estafetės 4 po 400 m komanda, Martynas Jurgilas (200 m), Vitalijus Kozlovas (800 m) ir Mantas Dilys (trišuolis).
„Žalgirio“ krepšininkui – niūrios žinios iš klinikų Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kauno „Žalgirio“ klubo stovyklo je – liūdnos žinios: prie traumuo to Rob ert o Javt ok o pris ij ung ė dar vienas puolėjas – Tadas Kli mavičius.
Sunkiojo puolėjo pozicijoje žai džiančiam 29-erių krepšinin kui nelaimingai baigėsi antradie nį vykusi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) dvikova Utenoje. Kauniečiai nesunkiai 71:53 įveikė vietos „Ju ventus“ krepšininkus, tačiau per galę apkartino incidentas antraja me kėlinyje.
Tadas Klimavičius:
P.Morkeliūnas baks telėjo į mano kelį ir tą akimirką pajaučiau stiprų skausmą.
Atak uod am as varž ov ų krep šį T.Klimavičius susidūrė su „Ju ventus“ ekipos puolėju Pauliumi Morkeliūnu ir skausmingai par krito. „Skubėdamas į ataką po krep šiu susidūriau su varžovu. P.Mor keliūnas bakstelėjo į mano kelį ir tą
Išbandymas: T.Klimavičius (kairėje) pirmą kartą patyrė sunkią traumą.
akimirką pajaučiau stiprų skaus mą. Po to viskas vyko savaime – sukausi ir griuvau ant nugaros. Vis dėlto didžiausią maudulį pajau čiau tą pirmąją susidūrimo aki mirką“, – nemalonų epizodą pri siminė puolėjas. Po vakar Kauno klinikose atlik tų nuodugnių tyrimų pasitvirtino niūriausios prognozės. Nustaty ta, kad T.Klimavičiui plyšo deši niosios kojos priekinis kryžminis
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
raištis. Artimiausiomis dienomis krepšininkui bus atlikta operacija. Žalgirietis į aikštę grįš maždaug po pusmečio. „Tokią sunkią traumą patyriau pirmą kartą per savo karjerą. Labai apmaudu, kad iš rikiuotės iškritau vos prasidėjus sezonui ir ilgam pe riodui. Tikiuosi, kad po operacijos viskas bus gerai, greitai atsigausiu ir vėl būsiu su komanda“, – sakė T.Klimavičius.
11
ketvirtadienis, spalio 4, 2012
sportas
Futbolo stebukladarių yra ir Baltarusijoje Praėjusio sezono Europos futbolo klubų Čempionų lygos finali ninko Miuncheno „Bayern“ klubo pergalių serija sensacingai nutrūko Baltarusijoje. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Koziris – ne legionieriai
Borisovo BATE ekipa perrašinėja Čempionų lygos istoriją. Pirmaja me šio sezono mače 3:1 svečiuose nokautavę prancūzų „Lille“ vie nuolikę, antrose F grupės rungty nėse Viktoro Gončarenkos vaiki nai pateikė dar didesnę staigmeną – tokiu pačiu rezultatu sumindė favoritu laikomą „Bayern“. BATE laimėjo pastaruosius še šis Baltarusijos čempionatus. Ko mandos stiprybė – savi futboli ninkai. Tarp 38 Čempionų lygos varžyboms registruotų žaidėjų – vos du legionieriai: serbų gynėjas Marko Simičius ir saugas iš Armė nijos Zavenas Bodojanas. Nemažą vaidmenį ekipoje atlieka ir atakuo jantis saugas Renanas Bressanas, tačiau šiam brazilų futbolininkui šiemet balandį suteikta Baltarusi jos pilietybė. Minsko „Din am o“ stad io ne vykusiame mače tituluotasis „Bayern“ prieš ypač kovingai ir drausmingai žaidusius Borisovos futbolininkus buvo bejėgis. Alek sandro Pavlovo, Vitalijaus Rodio
novo ir R.Bressano taiklūs dūriai nokautavo Vokietijos grandus, o per papildomą laiką Francko Ribe ry įmuštas paguodos įvartis daug džiaugsmo neatnešė.
Juppas Heynckesas:
BATE – puikiai orga nizuota komanda, ypač drausmingai žai džianti gynyboje. Gyrė varžovų drausmę
„Rezultatas – fantastiškas. Koman dinė dvasia ir sunkus darbas lėmė nuostabų rezultatą. Negalėčiau iš skirti nė vieno futbolininko. Visi buvome nuostabūs ir visai nesvar bu, kas atliko perdavimą ar įmušė įvartį“, – po dvikovos savo auklėti niams pagyrų negailėjo 35-erių BA TE strategas V.Gončarenka. „Jau prieš mačą žinojau, kad su sitiksime su labai pajėgia ekipa ir ne tik todėl, kad ji laimėjo pirmąjį mačą Lilyje. BATE – puikiai orga nizuota komanda, ypač drausmin gai žaidžianti gynyboje. Jie šį kartą
Legendinis ralis laukia vilniečio Kitąmet sausį startuosiančiam prestižiniam Dakaro ralio marato nui Pietų Amerikoje rengiasi ir vil nietis Benediktas Vanagas.
Pasak lenktynininko, iš organi zatorių gautas patvirtinimas, kad Lietuvos ekipažas yra laukiamas žymiausiose pasaulio lenktynėse. „Nors paraiškos patvirtintos tik dabar, tačiau šioms varžyboms pradėjome ruoštis gerokai anks čiau. Tai milžiniškos apimties pro jektas, kuriame labai svarbu visus sprendimus priimti teisingai. Šiuo metu – pats darbų įkarštis“, – kal bėjo B.Vanagas.
34-ą kartą rengiamas Dakaro ralis vyks 2013-ųjų sausio 5–20 d. Lenktynininkams per 14 dienų rei kės įveikti daugiau nei 8 000 km maršrutą, kuris drieksis per tris Pietų Amerikos valstybes – Argen tiną, Čilę ir Peru. 2012-aisiais dviejų savaičių Da karo ralio iššūkiams buvo pasiryžę 173 automobilių, 188 motociklinin kų, 32 keturračių ir 76 sunkvežimių ekipažai. Vienintelis šiame rei de dalyvavęs 44-erių kretingiškis Gintautas Igaris užėmė 81-ą vietą tarp 97-ių lenktynes baigusių mo tociklininkų.
Išbandymas: B.Vanagas intensyviai rengiasi Dakaro raliui.
VD inf.
nacauto.lt nuotr.
kovojo iš visos širdies, o geriausiu rungtynių žaidėju pavadinčiau ste buklus dariusį vartininką Andrejų Gorbunovą“, – varžovus už pa siaukojimą gyrė „Bayern“ treneris Juppas Heynckesas. „Spartak“ vėl suklupo
E grupės lyderėmis tapo po 4 taš kus surinkusios Londono „Chel sea“ ir Donecko „Šachtar“ eki pos. Anglai be pasigailėjimo 4:0 sudaužė turnyro debiutantę – Da nijos čempionę „Nordsjælland“. Ukrainiečiai svečiuose parodė na gus Italijos čempionui Turino „Ju ventus“ – 1:1. „Žaidėme gerai, sukūrėme var žovams daug problemų ir galiau siai pasiekėme trokštamą rezulta tą“, – po dvikovos sakė „Šachtar“ futbolininkus treniruojantis Mir cea Lucescu. Net ik ėtai pas ibaig ė G grup ės mač as Maskvoje, kur tik apie pergalę trimitavę „Spartak“ fut bolininkai 2:3 kapituliavo prieš Glazgo „Celtic“. Rusijos klubas antr ąs ias rungtyn es pral aim ė jo tokiu pačiu rezultatu – pirma jame ture nusileido ispanų „Bar celonai“.
Uola: BATE vartininkas A.Gorbunovas (pašokęs kairėje, su pirštinėmis)
kovėsi it liūtas.
AFP nuotr.
Rezultatai E grup ė. Londono „Chels ea“–„FC Nordsjaelland“ 4:0 (1:0). Įvarčiai: 33 ir 82 min. J.Mata, 79 min. D.Luizas, 89 min. Ramiresas. Tur ino „Juventus“– Donecko „Šachtar“ 1:1 (1:1). Įvarčiai: 25 min. L.Bonucci/23 min. A.Teixeira. F grup ė. „Valencia“–„Lille“ 2:0 (1:0). Įvarčiai: 38 ir 75 min. Jonasas. Bo risovo BAT E–Miuncheno „Bayern“ 3:1 (1:0). Įvarč iai: 23 min. A.Pavlo vas, 78 min. V.Rod ionovas, 90 min. R.Bressanas/90 min. F.Ribery.
G grupė. Lisabonos „Benfica“–„Barce lona“ 0:2 (0:1). Įvarčiai: 6 min. A.San chezas, 55 min. C.Fabregasas. Mask vos „Spartak“–Glazgo „Celtic“ 2:3 (1:1). Įvarčiai: 41 ir 48 min. E.Emenike/12 min. G.Hooper, 71 min. D.Kombarovas (į savo vartus), 90 min. G.Samaras. Hgrupė.KlužoCFR–„ManchesterUnited“ 1:2 (1:1). Įvarčiai: 14 min. P.Kapetanos/29, 49 min. R.van Persie. Stambulo „Galata saray“–„Braga“ 0:2 (0:1). Įvarčiai: 27 min. R.Micaelis, 90 min. Alanas.
12
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
pasaulis
Konfliktas smogė ir per kišenes Pilietinis konfliktas prasiskverbė į visas sirų kasdienio gyvenimo sferas. Vyriausybės pajėgų ir sukilėlių kova keičia žmonių liki mus: palieka juos be namų, santaupų ir pragyvenimo šaltinio.
Turguje – pavieniai pirkėjai
Praėjus 18-ai mėnesių nuo suki limo pradžios, gyvenimas Sirijoje beveik sustojo, ypač kalbant apie ekonomiką. Atvykusiems į Damaską gali pa sirodyti, kad gyvenimas teka sa vo vaga, bet tai tėra iliuzija. Mies to centre vis dar daug automobilių, žmonės užsiėmę savo reikalais. Bet pasikapsčius giliau galima sužinoti daug liūdnų istorijų. Damasko senamiestis – vienas iš sostinės rajonų, kurių dar nepa lietė konfliktas. Čia yra garsus Si rijos turgus „Souk al-Hamidiyeh“. Anksčiau jame vaikštinėjo gausybė turistų ir vietinių, o dabar žmonės tiesiog eina pro šalį arba užsuka tik būtiniausių produktų. Atrodo, vi si tik žvalgosi, bet niekas nieko ne perka, o pardavėjai nuobodžiauja.
157x222 VD
Nemažai jaunuolių, tokių kaip jis, jau išvyko ieškoti geresnio gy venimo svetur. „Aš nesu girdėjęs, kad kas nors dabar, tokiomis sąlygomis, ieškotų darbuotojų. Vienintelė mūsų gali mybė – išvažiuoti“, – sakė K.Ma lasas. Bet šiam vyrui dar pasisekė, nes jis turi pasirinkimą – likti arba iš važiuoti. O tūkstančiai kitų žmo nių neteko pastogės ir yra privers ti glaustis palapinėse, pasienyje esančiose pabėgėlių stovyklose.
Mes galvojame iš vykti iš šalies. Ką dar gali padaryti, kai neturi nei darbo, nei pinigų?
Stiklinė sulčių tapo prabanga
Iliuzija: gyvenimas Damaske iš šalies gali pasirodyti tekantis įprasta vaga, bet apgaulinga ramybė slepia
daugybę liūdnų istorijų.
AFP nuotr.
Naujas Balkono kūrėjų filmas
Vienas jų – prekiautojas tradici niais siriškais audiniais. Vyras jau čiasi laimingas, jei per dieną sulau kia nors dešimties pirkėjų. „Anksčiau pas mus ateidavo la bai daug turistų, visi žiūrėdavo, pirkdavo, bet dabar to nebėra“, – guodėsi jis. Kitame turgaus gale stovi prekiau tojas greipfrutų sultimis. Stiklinė jų kainuoja mažiau nei dolerį, bet dabar netgi tokia suma daugeliui – ne pagal kišenę. Sirijos šeimoms nepakanka pinigų būtiniausiems produktams, ir stiklinė sulčių tapo prabanga. Dėl sankcijų, įvestų prezidento Basharo al Assado režimui, labai nukentėjo smulkusis verslas. Kai kurie viešbu čiai uždaryti, kiti dėl lankytojų trū kumo dirba ne visu pajėgumu. Ga myklos stovi be darbo: vienos negali dirbti dėl to, kad nesaugu, kitos su griuvo patekusios į kryžminę ugnį. Paprasčiausių produktų kainos šoktelėjo dvigubai, degalai pabran go tris kartus. Ekonominius konflikto padari nius pradeda justi visų visuome nės sluoksnių atstovai – ir turtin gi, ir ne tokie pasiturintys. Išeitis viena – išvažiuoti
Jaunas verslininkas Karimas Ma lasas sėdi be darbo jau daugiau nei metus. Vyras turi du vaikus, san taupos beveik išseko, ir jis jau pra randa viltį, kad pajėgs pasukti savo gyvenimą šviesesne kryptimi. „Mes galvojame išvykti iš šalies. Ką dar gali padaryti, kai neturi nei darbo, nei pinigų?“ – savęs klau sia K.Malasas.
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS Kinuose nuo spalio 12 d.
Scenarijaus autore ir reÉisiere Giedre Beinoriute, operatoriai: Audrius KemeÉYs ½%ITVYDAS½$O¿KUS ½montaÉO reÉisieriai: Giedre Beinoriute ½$ANIELIus KOKanausKis, garso reÉisierius SauLIus Urbanavicius, prodiusere Jurga GLusKiniene. FILMO PRODIUSERIS
FILMO PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:
FILMO PARTNERIAI:
FILMO KOMUNIKACIJA
inai Vitam iams paaugl INFORMACINIAI RĖMĖJAI:
DRAUGAI:
Liko be maitintojo
Kiti, netekę būsto, kraustosi pas giminaičius. Penkiems žmonėms skirtuose butuose gyvena net iki 20-ies žmonių. 60-metė Sabah Talbiseh dabar gyvena Damasko Kabuno rajone. Prieš atvykdama į sostinę ji gy veno Ifrino miestelyje prie Alepo, bet užvirus kovoms buvo privers ta bėgti. Moteris turi šešis vaikus, vyras serga, ir nėra nieko, kas galėtų iš maitinti šeimą. Visa ji šiuo metu gyvena viename kambaryje. Be pragyvenimo šaltinio liku siems sirams stengiasi padėti Si rijos arabų Raudonojo Pusmėnulio organizacija, įgaliota dalyti mais to produktus. Humanitarinės pagalbos skirs tymo centruose eilėse rikiuoja si šimtai šeimų su vaikais. Aplin kui – kalnai dėžių su produktais. Kiekvienoje dėžėje – penkių žmo nių šeimai mėnesiui skirtas mini malus maisto rinkinys. Pagalbos trūksta
Bet humanitarinės pagalbos cent rų darbuotojai skundžiasi maisto trūkumu. „Produktų pakanka tik milijonui žmonių. Bet, vien Jungtinių Tautų skaičiavimais, pabėgėlių Sirijoje yra 2,5 mln. Apmaudu, kad visas pasau lis kalba apie humanitarinę katast rofą Sirijoje, bet nieko nedaro“, – sakė humanitarinės pagalbos centro vadovas Khaledas Ireksousi. BBC inf.
Mūšis intensyvėja Mažiausiai 40 žmonių žuvo Siri jos ekonominėje sostinėje Alepe, kur vakar nugriaudėjo sprogimų serija.
Kariuomenės kontroliuojamame miesto rajone prie karininkų klu bo ir turistų viešbučio beveik vie nu metu į orą išlėkė keturi užmi nuoti automobiliai. Šalia esantys pastatai buvo smarkiai apgadinti. Valstybinė televizija parodė vaiz do įrašus, kuriuose matomi krau juoti ir sudarkyti kario uniformas vilkinčių žmonių kūnai. Sužaloji mų patyrė maždaug šimtas žmo
nių, dauguma jų – taikūs gy ventojai. Socialiniuose tinkluose pasklido informacija, kad atsako mybę už sprogimus prisiėmė suki lėlių grupuotės. Kova dėl Alepo – antro stam biausio Sirijos miesto – vyksta jau du mėnesius. Per šį laiką daugelis jo kvartalų virto griuvėsiais, de šimtys tūkstančių žmonių liko be pastogės. Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per ginkluotą konf liktą Sirijoje jau žuvo 28 tūkst. žmonių. „Euronews“, CNN inf.
13
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
menas ir pramogos
Nepatogi rudens dokumentika Įsibėgėjant rudens kino festivalių maratonui, kino festivalio „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ rengėjai dėlioja paskutinius taškus: šį met bus pristatyta per 40 filmų, kuriuose pagrindinis dėmesys kryps į nedemokratinius režimus. Filmus pristatys kūrėjai
Spalio 17 d. Vilniuje prasidėsian čiame jau šeštajame dokumentinio kino festivalyje „Ad Hoc: Nepato gus kinas“ dokumentiniai filmai suskirstyti į šešias rubrikas. Didžiausias akcentas progra moje skirtas tarptautinėms rea lijoms – nedemokratiškų režimų griūčiai Arabų šalyse (Egiptas, Je menas), su priespauda kovojančių visuomenių realijoms (Iranas, Siri ja), tvyrančiai įtampai Vidurio Ry tuose. Savo įspūdžius iš filmavimų šiame regione žiūrovams pasakos atvykstantys režisieriai Petras Lo mas ir Marcusas Vetteris. Režisie rius P.Lomas, jau nebe pirmą filmą kuriantis arabų kraštuose, prista tys naujausią darbą apie revoliuci ją Egipte „Atgal į aikštę“ („Back to the Square“). Ne mažiau įtempto je aplinkoje teko dirbti ir režisieriui iš Vokietijos M.Vetteriui, kuris pa sakos apie filmo „Dženino miesto kinas“ („Cinema Jenin“) filmavi mą Vakarų Krante ir bandymą ras ti bendrą kalbą tarp žydų ir ara
bų bendruomenių. Šeši stilistiškai labai skirtingi, ne vieną apdova nojimą pelnę filmai žiūrovų lauks programoje „Kertant sienas“, ku rioje keliami migracijos klausi mai. Neatsitiktinai du šios progra mos filmai sukurti Italijoje – šalyje, kurią vartais į Europą laiko dauge lis imigrantų. Festivalyje laukiami abiejų filmų režisieriai: Rossella Schillachi pristatys filmą „Kitokia Europa“ („Altra Europa“), nuke liantį į Turino miestą, kur apleis tos ligoninės patalpose apsigyvena pabėgėliai iš įvairių Afrikos valsty bių, o režisierių Massimo D’Anol fi ir Martinos Parenti pora prista tys „Tvirtovę“ („Il Castello“). Šis uždaroje Milano oro uosto erdvėje meistriškai nufilmuotas filmas jau spėjo pelnyti ne vieno prestižinio kino festivalio prizą. Svarbios posovietinės realijos
Festivalis tęsia tradiciją nagrinėti posovietinių valstybių realijas. Šie met šioje retrospektyvoje tiek kai mynių Rusijos, Baltarusijos, tiek
tolimesnių šalių – Ukrainos, Gru zijos – realijos. Festivalio žiūrovus taip pat pradžiugins susitikimas su viena perspektyviausių jaunųjų Gruzijos dokumentinio kino kūrė jų Salomė Jaši, kuri pristatys nau jausią savo filmą „Bakhmaro“. Re žisierė nevengia kritinio požiūrio į Gruzijos visuomenę ir jos bėdas, o „Nepatogiame kine“ rodomas jau trečias jos darbas. Savo edukacinių renginių gau sa išs is kirs trad ic in ė „Žal io ji programa“, kurioje šiemet bus gvildenama itin Lietuvai aktua li – energetikos – tema. Priside dant pagrindinei šios programos rėmėjai – Šiaurės ministrų tary bai (NORDEN) – programoje pri statomi šeši dokumentiniai filmai, į energetikos problemas žvelgian tys iš skirtingų kampų. Be filmų peržiūrų, vyks edukacinės dis kusijos su aplinkosaugos eksper tais iš Skandinavijos, o spalio 23 d. planuojamas seminaras, skirtas Lietuvos energetikos efektyvumo politikai įvertinti.
Kaina: revoliucijos Egipte užkulisius atskleidžiantis filmas „Atgal į aikš
tę“ pateikia paprastų egiptiečių išgyvenimus, pasakoja apie vis dar ne sibaigiantį smurtą, prievartavimus ir žmogaus teisių pažeidimus.
Turas po miestus
Kaip ir kasmet, festivalis nema žą dalį peržiūrų perkels ir į kitus Lietuvos miestus. Po spalio 17–24 d. vyksiančių seansų Vilniuje, ki no centruose „Multikino“, „Skal vija“, Energetikos ir technikos mu ziejuje, festivalis keliaus į Kauną – spalio 25–30 d. filmai bus rodomi M.Žilinsko dailės galerijoje, taip pat
Kadras iš filmo
galerijoje „101“. Lapkritį festivalio peržiūros vyks mažesniuose mies tuose: lapkričio 6–10 d. Šiauliuose, Ch.Frenkelio viloje, lapkričio 7–11 d. – Klaipėdoje, Kultūrų komunikaci jų centre, lapkričio 8–11 d. – Alytu je, lapkričio 9–11 d. – Marijampo lėje, o lapkričio 14–17 d. – Utenoje, Ukmergėje ir Panevėžyje. VD inf.
14
KetvirtADIENIS, spalio 4, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Trakų apylinkėse. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? 29 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? Planetariume, Konstitucijos pr. 12A. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 33 litai.
Pasiklydę miške
Saugumas ir baimė
Žvaigždės tarp žvaigždžių
Ar teko klaidžioti tamsiame miške? Košmaras prasideda, kai pasi klysti, o krūmuose vis labiau kas nors šnara. Atvykusieji padalijami į tris mažesnes grupes. Visos grupelės vedamos mišku ir palieka mos tam tikru atstumu viena nuo kitos. Tuomet prasideda teisin go kelio paieškos ir įvairios užduotys. Registracija – vaiduokliai.lt.
Šiuolaikinė urbanistinė drama „Garsai kaimynystėje“ – apie gyve nimą vidurinės klasės rajone Resifės mieste Brazilijoje. O gyveni mas netikėtai pasikeičia, kai čia atvyksta nepriklausoma privati apsaugos tarnyba: aplinkoje, kurioje gyvenančius nuolat lydi bai mė, atsiranda ne tik saugumo jausmas, bet ir įtampa.
Koncertų ciklą „Bardai tarp žvaigždžių“ atvers aktorius, žinomas bardas Andrius Kaniava. Autoriniame koncerte išgirsite ne tik ly riškų, šiltų, pianino ar gitaros skambesio lydimų autorinių dainų, bet ir ironiškos, šmaikščios kūrybos, kurioje švelnias dainuojamosios poezijos nuotaikas kartkartėmis keičia aštresni roko prieskoniai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 18–55 litai.
KUR? „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Spalio 6 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
KUR? Ekspozicijų salėje „Titanikas“, Maironio g. 3. KADA? Iki spalio 6 d. KIEK? Nemokamai.
Kaukazo tradicijų egzotika
Strazdo gyvenimo dainos
Pasaulio ir lietuvių klasika
Senoji fotografija
Festivalio „Pokrovskije kolokola“ koncerte „Mu zika gurmanams“ klausytojams bus pristatyta Kaukazo tradicijų programa. Tai Černojarskajos kaimo etnografinis ansamblis (Šiaurės OsetijaAlanija) ir „Erqvani“ (Gruzija).
Dailininkės, režisierės Aušros BagočiūnaitėsPaukštienės spektaklis „Pasvydo“ – tai Antano Strazdo kūrybos bei gyvenimo nuotrupos ir pagrindinis leitmotyvas – „Mano sielą žeidžia mano gyvenimas“.
Klausytojų laukia šiuolaikinė Mikalojaus Kons tantino Čiurlionio preliudų interpretacija. Taip pat Johanneso Brahmso ir Sergejaus Prokofjevo kūriniai. Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistas Jevgenijus Starodubcevas.
Neskaitmeninių fotografijų entuziasto Gintauto Trimako paroda „Sidabras, taškas, skaičius“, anot paties menininko, „trečias kas dešimtmetį nutin kantis daiktų iš „stalčiaus“ paviešinimas“, į kurį sudėta keletas tęstinių sumanymų.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (2) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.32, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 „Prisikėlęs faras“ (2) (N-7). 19.55 Stilius. Veidai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (Nr. 1), Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Nr. 10), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Nr. 14). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. Orai. 23.30 „Prisikėlęs faras“ (2) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.20 „Kung Fu Panda“ (k).
LRT 15.00 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Radži ieško žmonos (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“ (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (6) (N-7). 23.35 Veiksmo s. „Agentai“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (3) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
12.00 „Gyvenimas“. 12.30 „Motina ir sūnus“ (5). 13.10 „Juodoji skylė“ (6). 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (9). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Ką manai? 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Žvėriški talentai 2012“. Tarptautinis keturkojų talentų šou, skirtas gyvūnų globėjo Šv. Pranciškaus dienai. 21.00 „Be komentarų“ (N-7). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“ (3). 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“ (JAV, 2008 m.). 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
BTV
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00, 14.40 „Simpsonai“. 8.30 „Juodoji skylė“ (5). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Ką manai?
LNK 19.55 val.
6.30 Televitrina. 7.00 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 7.30 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.30 Prajuokink mane (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 11.30 „VRS kamera“ (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. 22.25 Trileris „Drugio efektas“ (JAV, Kanada, 2004 m.) (N-14). 1.20 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 2.20 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15, 14.00 Negaliu tylėti. 10.15 Girių takais. 10.55 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 15.00, 16.00 Žinios. Orai. 15.15 Baikalo legendos: tremtinių ir nuotykių ieškotojų kelias – iki Mongolijos (2). Dokumentinis serialas.
BTV 15.00 val.
15.45, 16.10 „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (2) (N-7). 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 Dok. f. „Nužudyti Bin Ladeną“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Energetikos aktualijos. 21.58 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. (N-7). 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Korėjos sienos. Didžiųjų vadų paslaptys“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua Joventut“–Barselonos „Regal“. 15.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–Milano „Inter“. 16.55 UEFA Europos lyga. Edinburgo „Hearts“– „Liverpool“. 18.45, 20.50 Sporto metraštis. 19.15 Sportas LT. Tarptautinės CSIO 5* žirgų konkūrų varžybos Maskvoje. 20.15 Automoto. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Utenos „Juventus“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Klubų karaliai. „Al Ahly“.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
SIĹŞLO DARBÄ„
PASLAUGOS Statybos ir remonto +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
ketvirtADIENIS, spalio 4, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
NauÂjas maiĹĄÂtiÂninÂkĹł alÂbuÂmas be joÂkiĹł â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; IndÂrÄ&#x2014; PepÂceÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; i.pepceviciute@diena.lt
VaÂkar sosÂtiÂnÄ&#x2014;s knyÂgyÂne â&#x20AC;&#x17E;Mint ViÂneÂtuâ&#x20AC;&#x153; jau ketÂvirÂtus meÂtus ar tisÂtiĹĄÂka enerÂgiÂja, skaÂnia iroÂni ja, neÂbaÂnaÂliais daiÂnĹł teksÂtais ir taikÂliu huÂmoÂru paÂsiÂĹžyÂminÂti gru pÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤdÂni sliÂbiÂnaiâ&#x20AC;&#x153; priÂstaÂtÄ&#x2014; saÂvo antÂrÄ&#x2026; alÂbuÂmÄ&#x2026;. NaiÂkiÂna viÂdiÂnÄ&#x2122; tarÂĹĄÄ&#x2026;
Ĺ˝aisÂminÂgai praÂdÄ&#x2014;ÂjuÂsi â&#x20AC;&#x17E;AlÂbuÂmo be joÂkiĹł Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; priÂstaÂtyÂmÄ&#x2026; gruÂpÄ&#x2014; juo skaÂtins lieÂtuÂvius atÂsiÂsaÂkyÂti ÄŻvaiÂriĹł â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153;, kuÂrios simÂboÂliÂzuoÂja dvaÂsios konÂserÂvanÂtus, trukÂdanÂÄ?ius Ĺžmo nÄ&#x2014;ms juÂdÄ&#x2014;Âti, augÂti ir jausÂtis pra sminÂgiems. â&#x20AC;&#x17E;Po raiÂde â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; iĹĄÂdrÄŻÂsoÂme pa slÄ&#x2014;pÂti viÂsus dvaÂsios konÂserÂvan tus: neÂriÂmÄ&#x2026;, baiÂmÄ&#x2122;, sielÂvarÂtÄ&#x2026;, ÄŻtamÂpÄ&#x2026; ir viÂsas kiÂtas neiÂgiaÂmas ĹžmoÂgiĹĄÂkas saÂvyÂbes, kuÂrios ter ťia ĹžmoÂgaus viÂdĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; gru pÄ&#x2014;s naÂrys VaiÂdas KubÂlinsÂkas.
VaiÂdas KubÂlinsÂkas:
Po raiÂde â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; iĹĄÂdrÄŻÂsoÂme paÂslÄ&#x2014;pÂti viÂsus dvaÂsios konÂserÂvanÂtus: neÂri mÄ&#x2026;, baiÂmÄ&#x2122;, sielÂvarÂtÄ&#x2026;, ÄŻtamÂpÄ&#x2026;.
SkaÂtiÂna tauÂsoÂti gamÂtÄ&#x2026;
PaÂsak gruÂpÄ&#x2014;s, â&#x20AC;&#x17E;AlÂbuÂmas be joÂkiĹł Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153;, suÂkurÂtas iĹĄ naÂtĹŤÂraÂliĹł jausÂmĹł, minÂÄ?iĹł ir garÂsĹł, skaÂtiÂna proÂpa guoÂti kalÂbiÂniĹł, dvaÂsiÂniĹł ir inÂte lekÂtuaÂliÂniĹł minÂÄ?iĹł rĹŤÂĹĄiaÂviÂmÄ&#x2026; bei antÂriÂnÄŻ paÂnauÂdoÂjiÂmÄ&#x2026;. Kaip teiÂgÄ&#x2014; spalÂvinÂgieÂji liĹŤÂdeÂsio maiĹĄÂtiÂnin kai, jeiÂgu kas nors suÂdauÂĹžÄ&#x2014; ĹĄirÂdÄŻ, neÂreiÂkia jos iĹĄÂkart mesÂti ÄŻ konÂtei neÂrÄŻ â&#x20AC;&#x201C; jÄ&#x2026; gaÂliÂma suÂkliÂjuoÂti ir pa nauÂdoÂti dar ne karÂtÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;AlÂbuÂmÄ&#x2026; kĹŤÂrÄ&#x2014;Âme nauÂdoÂdaÂmi naÂtĹŤÂraÂliÄ&#x2026; lyÂriÂkÄ&#x2026;, ekoÂloÂgiĹĄÂkÄ&#x2026; mu ziÂkÄ&#x2026;, perÂdirbÂtas idÄ&#x2014;Âjas. DeÂja, vis kas nÄ&#x2014;Âra taip graÂĹžu, kaip atÂro do. Kad ir kaip bĹŤÂtĹł, kurÂdaÂmi jÄŻ nauÂdoÂjoÂme ir gamÂtos iĹĄÂtekÂlius: myÂnÄ&#x2014;Âme ĹžoÂlÄ&#x2122;, kvÄ&#x2014;ÂpaÂvoÂme oru, valÂgÄ&#x2014;Âme maisÂtÄ&#x2026;, toÂdÄ&#x2014;l prieĹĄ pri staÂtyÂdaÂmi alÂbuÂmÄ&#x2026; jauÂÄ?iaÂme mo raÂliÂnÄ&#x2122; paÂreiÂgÄ&#x2026; atÂlyÂginÂti ĹžaÂlÄ&#x2026; gam taiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; linksÂmÄ&#x2026; priÂstaÂtyÂmÄ&#x2026; tÄ&#x2122;ÂsÄ&#x2014; V.KubÂlinsÂkas.
AtÂlyÂg inÂd aÂm i ÄŻvarÂdyÂt Ä&#x2026; ĹžaÂl Ä&#x2026; gamÂtai, gruÂpÄ&#x2014;s naÂriai paÂsoÂdiÂno meÂdeÂlÄŻ. Kol jis auÂgo, â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤdÂni sli biÂnaiâ&#x20AC;&#x153; atÂliÂko paÂgal AnÂtaÂno BaÂra nausÂko â&#x20AC;&#x17E;AnykĹĄÂÄ?iĹł ĹĄiÂleÂlÄŻâ&#x20AC;&#x153; suÂkurÂtÄ&#x2026; daiÂnÄ&#x2026;. IĹĄauÂĹĄus leÂmiaÂmai akiÂmir kai dĹžiaugsÂminÂgai buÂvo priÂsta tyÂtas ir nauÂjaÂsis alÂbuÂmas, ku rio paÂsiÂroÂdyÂmÄ&#x2026; lyÂdÄ&#x2014;Âjo spalÂvinÂgi konÂfeÂti. DaiÂnos â&#x20AC;&#x201C; viÂsĹł skoÂniui
â&#x20AC;&#x17E;AlÂbuÂmo be joÂkiĹł Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; virÂĹĄeÂlis pa gaÂminÂtas iĹĄ seÂnĹł laikÂraĹĄÂÄ?iĹł. Ĺ ia me alÂbuÂme suÂdÄ&#x2014;Âta geÂriauÂsia â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤdÂnĹł sliÂbiÂnĹłâ&#x20AC;&#x153; paÂstaÂrĹłÂjĹł dve jĹł meÂtĹł kĹŤÂryÂba, paÂsiÂĹžyÂminÂti Ĺžan riÂne ÄŻvaiÂroÂve â&#x20AC;&#x201C; nuo lengÂvo ir ro manÂtiĹĄÂko â&#x20AC;&#x17E;PieÂno fabÂriÂkÄ&#x2014;Âlioâ&#x20AC;&#x153; iki reÂpo â&#x20AC;&#x17E;ArÂbaÂtoÂjeâ&#x20AC;&#x153;, sunÂkaus egÂzis tenÂciaÂlizÂmo â&#x20AC;&#x17E;KuÂkuÂÄ?io mirÂtyÂjeâ&#x20AC;&#x153; ar roÂko muÂziÂkos akorÂdais skamÂban Ä?iĹł â&#x20AC;&#x17E;PaÂvaÂsaÂrio linksÂmyÂbiĹłâ&#x20AC;&#x153; paÂgal KrisÂtiÂjoÂnÄ&#x2026; DoÂneÂlaiÂtÄŻ. Su daiÂna â&#x20AC;&#x17E;Ĺ uÂneÂliĹł vaÂsaÂraâ&#x20AC;&#x153; al buÂme paÂlieÂÄ?iaÂmi soÂciaÂliÂniai ĹĄu nĹł rĹŤÂpyÂbos ir gloÂbos klauÂsiÂmai, akÂlÄ&#x2026; nosÂtalÂgiÂjÄ&#x2026; soÂciaÂlisÂtiÂniams ÄŻvaizÂdĹžiams simÂboÂliÂzuoÂja paÂgal JuoÂzo ErÂlicÂko ĹžoÂdĹžius skamÂban tis â&#x20AC;&#x17E;PieÂno fabÂriÂkÄ&#x2014;Âlisâ&#x20AC;&#x153;. O daiÂnoÂje â&#x20AC;&#x17E;JeiÂgu aĹĄ bĹŤÂÄ?iau vyÂrasâ&#x20AC;&#x153; ranÂdaÂmas gruÂpÄ&#x2014;s moÂters AisÂtÄ&#x2014;s LaÂsyÂtÄ&#x2014;s fe miÂnisÂtiÂnis ĹĄauksÂmas mÄ&#x2014;ÂgiÂnant iĹĄÂsiÂvaÂduoÂti nuo vyÂriĹĄÂkos DoÂmi nyÂko VaiÂtieÂkĹŤÂno ir V.KubÂlinsÂko prieÂspauÂdos. AntÂraÂsis gruÂpÄ&#x2014;s darÂbas â&#x20AC;&#x17E;AlÂbu mas be joÂkiĹł Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153; (pirÂmaÂsis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Al buÂmas, raÂgiÂnanÂtis tauÂtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; iĹĄÂ leisÂtas dar 2010-aiÂsiais), kuÂriaÂme suÂdÄ&#x2014;Âta ĹĄeÂĹĄioÂliÂka daiÂnĹł, bus plaÂti naÂmas â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤdÂnĹł sliÂbiÂnĹłâ&#x20AC;&#x153; konÂcer tuoÂse, â&#x20AC;&#x17E;Mint ViÂneÂtuâ&#x20AC;&#x153; knyÂgyÂne VilÂniuÂje, vinÂtaÂĹžiÂniĹł vyÂriĹĄÂkĹł dra buÂĹžiĹł parÂduoÂtuÂvÄ&#x2014;Âje â&#x20AC;&#x17E;KoÂvalÂdasâ&#x20AC;&#x153; ir inÂterÂneÂtu.
KonÂcerÂtĹł tuÂras LieÂtuÂvoÂje SpaÂlio 5 d. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyÂtuÂrio meÂnĹł doÂkeâ&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. SpaÂlio 6 d. AlyÂtaus miesÂto teatÂre. SpaÂlio 11 d. Ĺ iauÂliĹł kulÂtĹŤÂros centÂre. SpaÂlio 18 d. PaÂneÂvÄ&#x2014;ÂĹžio muÂziÂkiÂnia me teatÂre. SpaÂlio 19 d. kluÂbe â&#x20AC;&#x17E;New Yorkâ&#x20AC;&#x153; Vil niuÂje. SpaÂlio 26 d. kluÂbe â&#x20AC;&#x17E;ComÂboâ&#x20AC;&#x153; KauÂne.
Technikos remonto
% ' $ ! " G( H 8/8+> SIĹŞLO .94+7Q ,>3=38K DARBÄ&#x201E; =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybinin kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł@@@ 5+>8+53/73< 6= ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 611 45 000.
1028802
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; Reikalinga pardavÄ&#x2014;ja prekiauti gami=8C94 M0;68@8> 6 B4; mÄ&#x2014;sos " niais JustiniĹĄkiĹł turgavietÄ&#x2014;je. Tel. 8 683 67 EEE ?2 74;? ;B 387, e. paĹĄtas dariusukis@gmail.com.
1027503
KelioniĹł KVIEÄ&#x152;IA MOKYTIS
N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= Matematikos mokytojas (magistras) moko B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; matematikos moksleivius ir studentus. Ruo =5>@<028 ĹĄia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paĹĄtas 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< matematikas1@gmail.com. 1026776
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
PARODA
Dailininko Rimanto RadiĹĄausko tapybos darbĹł paroda TAUTOS APIPLÄ&#x2013;Ĺ IMO ISTORIJA. Vilnius, Gedimino pr. 35 (ÄŻÄ&#x2014;jimas iĹĄ LuKitos kiĹĄkiĹł a. pusÄ&#x2014;s). Parodos lankymas nemo 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F kamas, veiks iki spalio 18 d. N-14.
1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B1029143 4;
ÄŽVAIRĹŞS
Kita PARDUODA
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
ni sliÂbiÂnaiâ&#x20AC;&#x153; vaÂkar VilÂniuÂje priÂstaÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;AlÂbuÂmÄ&#x2026; be joÂkiĹł Ä&#x2013;â&#x20AC;&#x153;.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
15
ÄŽVAIRĹŞS skelbimai
PASLAUGOS
UŽUOJAUTA
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
Ĺ ADUIKIUI dÄ&#x2014;l jo brangios Ĺžmonos Elenos mirties. %
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
&/6
+5< KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# vilnius@vilnius.krantas.lt, +>=@40;8A =C> B www.krantas.lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B restorane ir gÄ&#x2014;rimai. NaujĹłjĹł MetĹł ĹĄventimas laive! 9?: !> ÄŠ UĂ&#x2013;Ă&#x2C6;Ă&#x201C;¼œ¥¼ Ă&#x2026;Ă&#x2013;Ă&#x152;Ă&#x2C6;âÂ&#x192;ÂĽkÂĽ Ă&#x17D;Ă&#x;Â&#x160;Â&#x2020;ÂĽĂ&#x17D;ÂŽÂť Ă&#x152;Ă&#x201C;k° Ă&#x2C6;Â&#x160;Ă&#x152;Ă&#x201C;ÂťĂ&#x2C6;kKRUIZAS RYGAâ&#x20AC;&#x201C;STOKHOLMASâ&#x20AC;&#x201C;RYGA OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ne, ÄŻ vienÄ&#x2026; JĹŤsĹł pasirinktÄ&#x2026; pusÄ&#x2122;. 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 ÄŠ IĂ&#x2C6;k¾¥¼œÂ&#x2018; ÂĽĂ&#x2C6; Ă&#x2026;¼°Ă&#x152;ÂĽÂśÂ&#x2018; Ă&#x2026;Ă&#x2C6;¥Ă&#x2C6;kÂľk Â&#x2020;Ă&#x;ÂĽ ÂśkÂŽ I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, tis: patrauklĹŤs Ĺžaidimai, gyva ĹĄokiĹł muziKaina nuo 570 Lt. 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ka, diskoteka, vidurnakÄ?io ĹĄou programa, 0N8=6B>=0A =C> B daug staigmenĹł ir dovanĹł. ÄŽ ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota: ?8;3><08 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ÄŠ PĂ&#x2026;Â&#x160; ¼k°Ă&#x203A;Ă&#x152; ÂśkÂŽĂ&#x201C;ÂĽĂ&#x2026;ÂĽÂ&#x160;Â&#x192;ÂĽkÂĽÄ&#x2022; ÄŠ aÂĽÂ&#x160;Ă&#x201C;k ÂŽkÂĂ&#x2013;Ă&#x201C;Â&#x2018;ÂÂ&#x160;Ä&#x2022; %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> ÄŠ :kĂ&#x2013;ÂkÂľÂ&#x160;Ă&#x201C;ÂĽÂśÂ&#x2018; Ă&#x;kÂŽkĂ&#x2C6;ÂĽÂ&#x160;ÂśÂ&#x2018; Ă&#x17D;Ă&#x;Â&#x160;Â&#x2020;ÂĽĂ&#x17D;ÂŽÂť Ă&#x152;Ă&#x201C;k°
PERKA
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4;
%
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
ÄŽVAIRĹŞS Kita 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 2012 10 15 11 val. bus Ĺženklinamos sklypo, 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> kad. Nr. 4152/1300:0163, Vilniaus r. sav., MickĹŤnĹł sen., LinkĹł k., proj. skl. Nr. 1150/1, 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> ribos. KvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo, @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - kad. Nr. 4152/1300:0145, savininkus. UAB
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> Geodezijos centras, PaĹĄilaiÄ?iĹł g. 17-38, VilI V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 nius. Tel. 8 609 97 972; info@geocentras.lt. < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> 1028448 @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 2012 m. spalio 18 d. 10 val. UosininkĹł I k., 10=:@>B> XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 Vilniaus 1F;>A r. sav., bus Ĺženklinamos Viktori3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= jos JanauskienÄ&#x2014;s ir Andriaus Janausko ĹžeZ8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA mÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4152/1300:197, ribos ir
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 matavimai. 0@ N8[ @48:0;0D8<[ atliekami kadastriniai PraĹĄom gretimĹł ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł savininkus ir/ar paXDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C veldÄ&#x2014;tojus (Nr. 4152/01300:78, savin. BerB08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: nard Grabovskij, ir Nr. 4152/1300:80, savin. B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = Marija SilvanoviÄ? ir Gelena SilvanoviÄ?) ma5>@<02890 B4; 50:A tavimĹł dienÄ&#x2026; dalyvauti matavimuose. Ĺ˝e-
mÄ&#x2014;s sklypo ĹženklinimÄ&#x2026; vykdys UAB, â&#x20AC;&#x17E;Atspin ' -+ & * , -
- *T dysâ&#x20AC;? darbuotojai, LaisvÄ&#x2014;s pr. 88, Vilnius, tel. +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> 8 656 28 500, info@atspindys.lt. D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 1028733 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A Informacija apie Vilniaus lokomotyvĹł depo 70 cecho 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 VaidotĹł ĹĄilumveĹžiĹł aĹĄiraÄ?iĹł aptekini6@8=30A! <84AB> A0D8D0;3F1\A mo be 8;=80CA iĹĄridenimo pastato statybos 03<8 atrankos iĹĄvadÄ&#x2026;38@4:B>@80CA dÄ&#x2014;l poveikio ?0D03C>B>9> aplinkai vertinimo. =8AB@0289>A veiklos uĹžsakovas â&#x20AC;&#x201C; AB Planuojamos XA0:F<0A ĹŤkinÄ&#x2014;s @ â&#x20AC;&#x17E;LietuvosB4@8B>@89[ geleĹžinkeliaiâ&#x20AC;&#x153;, Mindaugo g. 12/14, 34B0;8>9> ?;0=0D8<> >@60=8G0B> LT-03603 Vilnius, tel. (8 5) 269 3300. Pla@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ nuojamos ĹŤkinÄ&#x2014;s veiklos pavadinimas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus lokomotyvĹł depo VaidotĹł cecho ĹĄilumveĹžiĹł aĹĄiraÄ?iĹł aptekinimo be iĹĄridenimo pastato statyba. Planuojamos ĹŤkinÄ&#x2014;s veiklos vieta â&#x20AC;&#x201C; EiĹĄiĹĄkiĹł pl. 100, PaneriĹł sen., Vilnius. Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2012 10 01 raĹĄtu Nr. (38-4)-VR-1.7-1277 priimta atrankos iĹĄvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojama ĹŤkinÄ&#x2122; veiklÄ&#x2026; galima susipaĹžinti UAB â&#x20AC;&#x17E;ProjektĹł rengimo biurasâ&#x20AC;&#x153;, KalvarijĹł g. 24A, Vilnius, tel. 8 617 02 800. Teikti pasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo. SusipaĹžinti su atrankos iĹĄvada ir atrankos dokumentais galima VĹĄÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Aplinkos vertinimo projektaiâ&#x20AC;&#x153;, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509, ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo. 1028692
Â&#x201E;Â&#x201E;AntÂras: lieÂtuÂviĹł skausÂmÄ&#x2026; ir neÂganÂdas vieÂĹĄai apÂdaiÂnuoÂjanÂtys â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤdÂ
14=3@89>A + -( A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X >38=8=:[ =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A ,?9: 4;<8 O =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
<0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ' -+ & * , -
- *T , +S ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ 9>A ?8@<8=8=:\ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L ?> >1@>D>;\A : ir 70 A:;F?> Su:03 % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 4180/0100:0351 4180/0100:353. pro- @ ritorijos ir pobĹŤdĹžio â&#x20AC;&#x201C; mokslo ir mokymo, 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 ! ,0=4@8[ 8;=8C94 :0 :030AB@8=8CA 8;=80CA pas@ A0D jektu galite susipaĹžinti beiA4=8]=89>94 pareikĹĄti savo pa- kultĹŤros ir sporto, <0B0D8<CA sveikatos apsaugos 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I siĹŤlymus 2012 10 04â&#x20AC;&#x201C;2012 10 18. Kreiptis UAB tatĹł bei statiniĹł pakeisti C34@D\A A4= statybos), -0AB8=\=[ : % sklypo J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' â&#x20AC;&#x17E;Geodezija ir topograďŹ jaâ&#x20AC;&#x153;, KalvarijĹł g. 125, 11 ribas ir plotÄ&#x2026;, prijungiant dalÄŻ laisvos ! vals< 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 A:; @ A:; :03 @ !02,70D )680<2S= 2 *4794?= korpusas, 516 kab., elektroninis paĹĄtas mgeotybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s, nustatyti statybos regla- ,? <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F Transportas, logistika , tel.,;0=0D8<> 8 612 37 517. dezininkai@gmail.com naujo pastato statybai. Planavimo 24,? 491:<8,.45:= >07
<> ACB0@B8A @ B8:A;0A I mentus ?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 1028790 organizatorius: Vilniaus miesto savivaldy:9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ Pradedamas rengti apie 4 ha teritorijos ĹĄa- bÄ&#x2014;s administracijos direktorius, Konstituci- <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 O4=:;8=0=B %>6CA;0 lia Didlaukio g. 45 detalusis ,209>N planas. (07 Pla- jos30;FD0CB8 pr. 3, Vilnius, tel. 219@81>O4=:;808A 1600. Projekto uĹž6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC navimo tikslas: nekeiÄ?iant Vilniaus mies- sakovas: Vilniaus kolegija, J.Jasinskio g. 15,
5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / â&#x20AC;&#x153;Re @,7 B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H to savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB Vilnius. (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,/<0=? *4794,?= < Informacija %,24<4Q =09 "46,J4R sprendiniĹł iki 2015 metĹł (sklypo ĹžemÄ&#x2014;s group projektavimasâ&#x20AC;&#x153;. teikiama D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % ABC tel. 4 ?0NB0A naudojimo paskirties â&#x20AC;&#x201C; J- kita,0@278B4:B[ naudojimo 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 262 0353, LukiĹĄkiĹł g. 5-306, Vilnius. B>?><0B8:$6<08; 2>< 1028613 bĹŤdo â&#x20AC;&#x201C;,0<\=:0;=8> visuomeninÄ&#x2014;s objektĹł te3890H 6 paskirties 8;=8CA ,0@4=6
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, KelioniĹł ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 6809Q 2 *4794?= (07
>494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 Lietuvos energetikĹł Senjorai reiĹĄkia giliÄ&#x2026; uĹžuojautÄ&#x2026; Klubo tarybos pirmininkui VILIUI
Mariui Bankauskui priklausanÄ?iam sklypui, kadastrinis Nr. 4180/0100:0352, KijoniĹł k., RukainiĹł sen., Vilniaus r., yra parengtas Kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas (ĹŤkininko sodybos vietai parinkti). Parengtas projektas ribojasi su pil. Ana AviĹžen paveldÄ&#x2014;tojams priklausanÄ?iais greta esanÄ?iais ĹžemÄ&#x2014;s sklypais, kad. Nr.
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;KroaT0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> tijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; 1350 Lt I B 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B â&#x20AC;&#x201C; 1359 Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;RundalÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 470 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Beniliuksas â&#x20AC;&#x201C; 1377 Lt B 9?:
!> Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B <:,>45, 9?: !> Gdanskasâ&#x20AC;&#x201C;Malborkasâ&#x20AC;&#x201C;Griunvaldas â&#x20AC;&#x201C; 427 B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s autobusu: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; SlidinÄ&#x2014;jimas PrancĹŤzijoje (Trys SlÄ&#x2014;niai) =;,945, 1470 Lt :=>, <,@, 9?: !> ",7>, E !> SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A SlidinÄ&#x2014;jimas Austrijojeâ&#x20AC;&#x201C;Ĺ veicarijoje â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B 1890 Lt :=>, :<,/, E !> =;,945, %C;60@890 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Slovakijoje (Ĺ˝emieji Tatrai) =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt <,4645, := =,7, E
!> @4B0 =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; (?<645, 9>,745, E
!> 850 Lt
C=8A0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo kelionÄ&#x2014;s lÄ&#x2014;ktuvu: ?72,<45, ?<2,= E
!> SlidinÄ&#x2014;jimas Andoroje â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje, Ĺ veicarijoje ir Pran(?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B cĹŤzijoje (Aostos slÄ&#x2014;nis) lÄ&#x2014;ktuvu â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje (Vialattea) lÄ&#x2014;ktuvu â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS:" ;:47=49S= C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 24;>,= ?<2,/, 9?: !> 1979 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt (?<645, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 H<4 !,96, E !> Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt G ( ! '% <0>, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt B A?0=890 +0;9>@:0 I F #$%$ @ % !@$% Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489" ;,K49>49S= E ;:47 Lt B
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
Daugiau informacijos www.krantas.lt
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B Lt Turkija, Marmaris 1620 ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 :74@?/: ,6,/0845, !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) ,>@BC60;890 ;60@D\ I B "0= 5S2, !> Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt "0= J,8;495:9,4 !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; po 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B ilsinÄ&#x2014;s) ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Kruizas Nilu nuo 1440 Lt ",9: ;,=,?74= !> Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo 1678 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt AVIABILIETAI "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Pirkti internetu: B www. lek.lt '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 (yra ir pigios aviakompanijos) !> /409,4 KELTAI <B80 F',74?>D !> ( & Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas ?:/6,7945:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) -F60I B>:7>;<0A % # (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas
0;8=0AI)4;A8=:8A Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 074= 9?: !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos ren 0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> giniai Baltijos jĹŤroje! 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A
'0?7,= E !>
;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KRUIZAI ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ,96:6,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina)
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= Baltijos jĹŤroje # VIZOS :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= ÄŽ ( *"% RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Artimiausiomis dienomis debesuotus su pragiedruliais orus Lietuvoje keis lietus. Šiandien vietomis galimas lietus, temperatūra bus 15–18 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį lis visoje Lietuvoje, temperatūra sieks 9–11 laipsnių šilumos. Dieną taip pat visur palis, smarkiau – Vilniuje ir Kaune. Temperatūra pakils iki 12–14 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 4 d.
+17
+17
+18
Telšiai
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+16
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.27 18.46 11.19 20.22 12.11
278-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 88 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +17 Brazilija +30 Briuselis +14 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +15 Kopenhaga +13
Londonas +16 Madridas +26 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +26 Oslas +12 Paryžius +17 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
+17
+18
Praha +19 Ryga +18 Roma +23 Sidnėjus +30 Talinas +15 Tel Avivas +29 Tokijas +30 Varšuva +20
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
3–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+17
+14
+10
4
+11
+12
+10
+7
6
+9
+11
+8
+7
6
šeštadienį
1946 m. gimė amerikiečių aktorė Susan Sarandon.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Marton „Jei mane mylėtum...“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti... Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama? Netikėtas padėjėjos įgeidis išeiti iš darbo priverčia Bleiką Džerodą ne juokais sunerimti. Nieko nepaaiškinusi Samanta Tomson įteikia atsistatydinimo raštą, tačiau Bleikas neketina jos lengvai paleisti. Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti savo viršininko širdį.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 9 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Auksuolė, Edvina, Edvinas, Eivydė, Mąstautas, Pranciškus
horoskopai
Šv. Pranciškus Pasaulinė gyvūnų globos diena 1582 m. mirė šventoji Te- mąjį dirbtinį žemės palyresė iš Avilos, Ispanijos dovą „Sputnik 1“. vienuolė, karmeličių or- 1958 m. gimė daininindino reformatorė. kas Egidijus Sipavičius. 1669 m. mirė olandų 1959 m. gimė vienas iš tapytojas portretistas dueto „Pet Shop Boys“ Rembrandtas. narių Chrisas Lowe. 1893 m. gimė Stasys Gi- 1961 m. gimė dainininrėnas (tikra pavardė kas, dainų autorius GyGirskis), aviatorius, su tis Paškevičius. Steponu Dariumi lėktu- 1970 m. mirė amerikiečių vu „Lituanica“ perskri- dainininkė Janis Joplin. dęs Atlantą. 1976 m. gimė amerikie1957 m. Sovietų Sąjun- čių aktorė Alicia Silversga į kosmosą paleido pir- tone.
penktadienį
Vardai
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Esate nepatenkintas savo aplinka. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Jautis (04 21–05 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Dvyniai (05 21–06 21). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Vėžys (06 22–07 22). Būsite patenkintas savo karjera ir sugebėjimais, noriai ieškosite problemų ir jų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai gali mesti jums iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remkitės savo idėjomis, patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams, dėl to gali kilti konfliktų. Nemalonią situaciją paverskite pokštu. Jei susipyksite, kaltas būsite jūs. Ožiaragis (12 22–01 20). Darbo rūpesčiai neigiamai veiks jūsų dvasinę būseną ir šeimą. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunesniais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jei jos prieštaraus jūsų jausmams. Jeigu jūsų vertinimai teisingi, galite drąsiai ginčytis, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai.