2012-10-08 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162; 6@ @=.96< %

pirmadienis, SPALIO 8, 2012

www.kl.lt

RUBRIKA11

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Na aRY % #%# " baV` ddd Wb_N ! Ya

Žuvų kvot ų sk

Rinkimai ÄŻ SeimÄ… Lietuvoje prasidÄ—s jau treÄ?iadienÄŻ.

Ĺ ÄŻ kartÄ… Venesuelos lyderiui H.Chavezui opozicija metÄ— rimtÄ… iĹĄĹĄĹŤkÄŻ.

Pasaulis 7p.

Lietuva 5p.

Lietuvos Ĺžvejai neiĹĄnaudoja jiems skirtĹł menkiĹł kvotĹł.

Vidmantas

JĹŞRA

irstymo an archija

Antrus metu s jos jĹŤroje ĹžuvisBaltidantys Ĺžveja gaui neÄŻsisavina jiems skirtĹł menkiĹł kvot Ĺł. liminariai ĹĄiemePreliks nesugauta t jĹł giau kaip tĹŤkst dauantis tonĹł. v.matutis@

235 (19 536)

Matutis

kl.lt

PadaugÄ—jo

chaoso

Ĺ iemet iki draudim nos buvo sugauta o – liepos 1 diekvotĹł. AnksÄ?iau tik apie 36 proc. iki to laiko davo 70-75 sugauproc. kvotĹł. Kiek bus panaudo kiĹł kvota, priklausy ta metinÄ— mens nuo orĹł. RugsÄ—jÄŻ ir spalio pradĹžioje jie buvo palankĹŤs Ĺžvejybai orai subjursta , lapkritÄŻ ir gruodÄŻ niuosius du . Pernai per paskutimÄ—nesius Ĺžvejybai ko tik 12 dienĹł. tiĹ˝uvininkystÄ—s riaus pavaduo tarnybos direktotojas Vaclovas neprognozavo, Petkus sugauta menkiĹł.kiek ĹĄiemet liks neAiĹĄku, kad nes kvota 15 proc. didesnÄ— tai bus, metais. Ji padidÄ—jo 389 nei 2011 ď Ž IĹĄskirtin kadangi leista umas: [R cV`VRZ tonomis, prisijungti ` YNVcNZ` cRWfO\ nesugauta tai, kas dÄ—s 2011 ` `Ă–YfT\` f_N cVR[ „atkatai“. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio metais. \Q\` tÄ… sistemÄ…? Ar kas nors sutvarkys ministras StarkeviÄ?ius “ – klausÄ— buvÄ™s KaĹžkodÄ—l uĹž Kazys dos rado gudrĹł naftÄ…, ĹžvyrÄ… KlaipÄ—ĹžuvininkystÄ—s dotĹł kvotĹł nepanauyra nuproduktĹł aukcio- matyti iĹĄtekliĹł paaiĹĄkinimÄ…. no direktori mokesÄ?iai, Ĺ˝vejybos kvotos tuvos Ĺžvejai CVQZN[a\ :N Neva Lieus Vaidas MarcinkÄ— vis – ne. o uĹž ĹžuabĂ˜V\ [b\a_ uĹž yra apmokes Ĺ˝uvininkystÄ—s tintos Latvijoje nas. pernelyg daug ES lÄ—ĹĄas supjaustÄ— - metus „ES instituci ir Estijoje. nio mÄ…stymo srityje nÄ—ra sistemitekdavo vos laivĹł. tonÄ… jos neprieĹĄt Estai Ĺ˝vejai juokiasi 47 tonos men, iĹĄlenda suinteres jei bĹŤtĹł arautĹł, ka kvotuotĹł ĹžuvĹł per metus uĹž kiĹł. Dabar tumas. Kai vienam iĹĄ tokiĹł 50 eurĹł, latviai uo- centĹł ÄŻvestas simbolinis mo- 160 mĹł. Metai, kurie Ĺžvejai 15–20 uĹž kilogram tonĹł menkiĹł. laivui tenka apie netgi – 10 latĹł. kai Ĺžuvinink aiĹĄkini- kad kvotos Ĺ˝vejai Ä… kvotuotĹł torius yra dabartin turi bĹŤti paveldimprabilo, ystÄ—s sekSu tokia jau galima ĹžuvĹł kestinamnenori komentuoti „Jei ir pelnus skaiÄ?iuo kvota os. Ä—s kvotos valdĹžios kose, jiems Ĺł kvotĹł sistemos apmoVisas kvotĹł ti. patys nepalank ran- Ĺžvejybos versletaptĹł paveldimos, Vaidas Marcin ir taip vos , nes jie Atsirado daug iĹĄgyvena. V.Petkus kÄ—nas: iausi. ÄŻsigalÄ—tĹł anarchimas prasided skirstymo ÄŻdomukÄ— nesiĹžavi namas Lietuvoschaoso, neatnauji- ja. Kvotos taptĹł lyg sa- je. KaĹžkas a antroje metĹł ntis, kad ir SovietmetÄŻ vertybin popieria Ĺžvejybos kai mokamĹł gavo per dideles pusÄ—simboliĹĄiai tie patys i, kuriuos nors pinigai laivynas kvotĹł sistema jĹł neiĹĄgaud galima uĹžsta- laivai kvotas, tam buvo numatyt , tyti bankui, jai stengiasi Ä—, galÄ—jo gaudy parduoti, iĹĄnuomo kvotas iĹĄnaudot– Ĺžve- skirsto. LapkritÄŻkomisija jas vÄ—l peri. paÄ?iam nieko ti ir dar juos skurdint ti ir menkes, i, kam benori tĹł kvotĹł niekas Paveldim neveikti“, os kvotos i. ir V.Marcin imti. plekĹĄnes, – svarstÄ— Ĺ˝vejybai tinkamĹł nekÄ—nas. Neseniai Ĺžuvinink ir lieka maĹžai, strimeles, dienĹł DabartinÄ— ystÄ—s tarnybos o paÄ—mus o dabar kaĹž- Planinis palikimas skubiai svarstÄ—, kvotĹł ir neiĹĄgaudĹžius kvotĹł tema, jo nuomon skirstymo sis- kodÄ—l kÄ… daryti, kad Dabar kvotas rezultatai pablogÄ—s jai daugiau vienas bangi Ĺžve- proporci tais metais dalija du kartus e, ydinga. sugautĹł menkiĹł. . Kimetus iĹĄ Vilniaus skirstant kvotas Ĺ˝vejai nis ngai turÄ—tĹł leista gaudyti per gauti ir men- uĹžvaldÄ— jĹŤrÄ…. menkes laivams, Bus kiĹł, ir strimeliĹł sija. Ar iĹĄgaudei atvykstanti komi- atsiĹžvelgta. Tokia tvarka ÄŻ tai bus rie tokios teisÄ—s , ir bretlingi kujÄ… gausi, nors kvotÄ…, ar ne, vistiek ki tik tai vienai ÄŻmonei. yra palanĹł kvokvota nebuvo neturÄ—jo. MenkiĹł tĹł. Dabar beveik visos yra ĹžvejĹł, kurie gaudÄ— kvotĹł, Jei Ĺžuvys atitenka skirta ĹĄeĹĄiems baltosios Ĺžvejoti, bet vadinasi, jĹł ji neiĹĄgalÄ—tĹł vams. Kol jie negauna vienai bendrove laineiĹĄgaudÄ— kas kvotĹł – ne- visa Lietuva. LaivĹł moderni patenka ÄŻ iĹĄrinktĹłj i. Ji mokestis jiems gaudyti nÄ—ra ÄŻsakymo leisti iĹĄ jĹł gamina ĹžuvĹł miltus, stabdys taip zacijos . Jis maistinÄ—mis menkes. Ĺ˝uvininkystÄ—s Ĺł ratÄ…. pat Nuo 2013 Ĺžuvimis taip nors su mÄ…. Papildom subalansuotĹł sisteminÄ—tos ÄŻmonÄ—s esantis dÄ—l vienos sektoriuje draudĹžiama. metĹł, kaip elgtis ES sovietinÄ—s ai ÄŻ biudĹžetÄ… veikia lÄ—tĹł interesĹł. V.Petkus, planuoja Ĺ˝uvininkystÄ—s tus bĹŤtĹł surinkta tikino planinÄ—s ekonom per mepasidaryti universal Ĺ˝vejai gaprincipai. valdi- – ma ÄŻvesti naujÄ… ninkai patenkin apie 50 mln. ikos kvotĹł skirstym Naujiems aiĹĄkino V.Marcin ti, nes strimeliĹł litĹłâ€œ, valia Ĺžvejams ne- gaudyti visĹł rĹŤĹĄiĹł Ĺžuvis.ius laivus ir kÄ—nas, pridĹŤrÄ™s ÄŻĹžengti ÄŻ „uĹždraus ir kad jei skiriamos ne o sistemÄ…. Jos bus bretlingiĹł kvotos iĹĄgaudom Nuplaukia Ĺžvejys nusipirkt trumpesniam , Kuriamo lietuviai ĹĄvieĹžiĹł tus plotus“. ÄŻ Danijos aukcionÄ… os, nors visada metĹł laikotarp Ĺł kvotÄ…, jis s kaip 10 to stengtĹłs jÄ… kad rinka legendos, o gal ir tikrovÄ—, kes, o grÄŻĹždami parduoda meniui. arba jĹł kainosĹžuvĹł beveik nemagaudo strimele „Nebuvau sÄ…moningai Su tokiais i panaudoti. didelÄ—s. matÄ™s tokio ginama nuo bretlingius. To daryti s, konkurencijos. pasiĹŤlymais mo, koks dabar barbarizcinkÄ—nas Centai uĹž lankÄ—si ÄŻvairiĹł V.Mar- dija konkreÄ?i Ĺ˝vejai netgi ÄŻvar- rinkÄ… (kvotas) valdo jie negali, nes yra Ĺžuvinink kvotas Jis neÄŻveikia viena bĹŤstinÄ—se. mas. Pasikeis ystÄ—je. V.Marcin Visi iĹĄklauso partijĹł resai BaltijosÄ… ÄŻmonÄ™, kurios inte- iĹĄ Ĺžuvies gamina miltus. ÄŻmonÄ— ir kÄ—no nuomon Metus visi Ĺžvalgysis politikai. bet , pritaria, nieko jĹŤroje „Keikiam e, Ĺžvejybos nenori keisti. valdininkams svarbiausi. e sovietme . Po to vÄ—l prasi- kvotos yra valstybÄ— „BiudĹže tÄŻ, bet jame tvarkos Baltijos s iĹĄtekliai – kie pat, kaip PagrindinÄ—s to- gĹł valstybetas skylÄ—tas, o naudingos giau. Tie patys jĹŤroje buvo daukvotuojamos piniiĹĄkasenos. i nereikia“ Ĺžuvys laivai galÄ—jo , – stebÄ—jo- Baltijos jĹŤroje yra si V.Marcin gaumenkÄ—s. Buvo dyti ir menkes, ir kÄ—nas. laikai, kai Ĺžvejai plekĹĄnes davosi. Tuomet dÄ—l jĹł kvotĹł peĹĄ- meles. Dabar kaĹžkodÄ— , ir stribanginis uĹžvaldÄ— l vienas vienam laivui per si V.Marcin jĹŤrą“, – stebÄ—jokÄ—nas.

Ĺ iandien priedas

Mi­si­ja: iť­gy­ven­ti Ĺžie­mÄ…

Ĺ al­to­jo se­zo­no lau­ kia­ma su ne­ri­mu. Jau da­bar aki­vaiz­ du, kad sÄ…­nau­doms uĹž ĹĄil­dy­mÄ… teks di­ dĹžio­ji pa­ja­mĹł da­ lis. UĹž li­ku­sius rei­ kÄ—s pra­mis­ti. Ta­ Ä?iau mais­to pro­duk­ tĹł kai­nos, ne­pai­sant ge­ro der­liaus, ne­pa­ liau­ja­mai ky­la. Eks­ per­tai ti­ki­na, kad tai neiť­ven­gia­ma, nes esa­me pa­sau­li­nÄ—s rin­kos da­lis.

Kaina 1,30 Lt

„Gy­ven­to­jai ne­tu­rÄ—­tĹł pri­si­riť­ti prie tem­pe­ra­tō­rĹł.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Bu­tĹł ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dÄ—­jas Al­gis Gai­Şu­tis ma­no, kad ĹĄil­dy­mo se­zo­no pra­dĹžia ir oro tem­pe­ra­tō­ra be­veik ne­tu­ri nie­ko bend­ro.

2p.

Pa­gal­bos cent­re – afe­rĹł tvai­kas As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro kō­ri­mui jau iť­leis­ta 100 mln. li­tĹł, ta­Ä?iau sis­ te­ma iki ĹĄiol ne­vei­kia taip, kaip ti­ kÄ—­ta­si. Vals­ty­bÄ—s kont­ro­lei at­li­ kus au­di­tÄ… ryť­kÄ—­ja, kad vals­ty­bi­nÄ— ÄŻstai­ga ta­po dos­niu mai­tin­to­ju ne vie­nai pri­va­Ä?iai bend­ro­vei.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pa­tal­pas iť­si­nuo­mo­jo

Ne­pa­liau­ja­ma inf­lia­ci­ja

Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to spe­cia­ lio­ji eks­per­tÄ— Rō­ta Vai­nie­nÄ— tvir­ti­ na, kad mais­to kai­nĹł au­gi­mui di­ dĹžiau­siÄ… ÄŻta­kÄ… tu­ri inf­lia­ci­ja. EsÄ… Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas ir JAV fe­de­ra­li­niai re­zer­vai spaus­di­na la­ bai daug pi­ni­gĹł. O pre­kÄ—s kai­nÄ… su­ da­ro pre­kiĹł ir pi­ni­gĹł kie­kio rin­ko­ je san­ty­kis. „Pre­kiĹł ne­dau­gÄ—­ja, o pi­ni­gĹł dau­ gÄ—­ja ypaÄ? spar­Ä?iai, juk kiek­vie­nÄ… sa­vai­tÄ™ ÄŻ rin­kÄ… yra iť­lei­ dĹžia­mi nau­ji mi­li­jar­dai.

8

„„RealybÄ—: prasidÄ—jÄ™s ĹĄildymo sezonas ir kylanÄ?ios maisto produktĹł kainos varo Ĺžmones ÄŻ neviltÄŻ. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

TAVO MIESTO NAUJIENOS PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

www.KL.lt IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714

51

Lt

Vals­ty­bÄ—s kont­ro­lÄ—, at­li­ku­si au­di­ tÄ… Bend­ro­sios pa­gal­bos cent­re, nu­ sta­tÄ— be­ga­lÄ™ trō­ku­mĹł, o dau­giau­sia klau­si­mĹł ­kÄ—­lÄ— si­tua­ci­ja Klai­pÄ—­do­je. „Iki ĹĄiol, kvie­Ä?iant me­di­kus bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112, ope­ra­to­rius tik pa­klau­si­nÄ—­ja, kas at­si­ti­ko, ir su­jun­gia su grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dis­pe­Ä?e­ri­ne. Mums ir ki­lo klau­si­mĹł, ar di­dĹžiu­ lÄ—s lÄ—­ťos bu­vo pa­nau­do­tos tiks­lin­ gai“, – sa­kÄ— Vals­ty­bÄ—s kont­ro­lÄ—s 4-ojo au­di­to de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ja Si­ gi­ta Go­rov­nio­va.

9

pirmADIENIS, SPALIO 8, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Dra­mos teat­ras lau­kia Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­jos dar­bų jau pa­da­ry­ta dau­giau nei pu­sė, o li­ ku­siems vis dar ieš­ko­ma rei­kia­mo fi­nan­sa­ vi­mo. Nuo jo ir pri­klau­sys, ar pa­sta­tas bus su­tvar­ky­tas 2015 me­tais, kaip nu­ma­ty­ta.

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Iš­mon­tuos tvo­ras

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS) Tomas Viluckas (DK)

Ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­zo­nas jau da­ bar žmo­nes gąs­di­na bū­si­mo­mis są­skai­to­mis. Min­tys apie tai, kaip bent kiek su­tau­py­ti, žmo­nes ver­čia žval­gy­tis į praei­tį, kai šil­dy­mo se­zo­ no pra­džia ir pa­bai­ga bu­vo skel­bia­ ma įsi­vy­ra­vus kur kas že­mes­nei vi­ du­ti­nei pa­ros tem­pe­ra­tū­rai, nei tai da­ro­ma pa­sta­rai­siais me­tais.

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Gy­ven­to­jai su­tau­py­tų

Benas Šimkus (DP)

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

v.spuryte@kl.lt

Spa­lis – pa­sku­ti­nis mė­nuo, kai Dra­mos teat­rą re­konst­ruo­jan­tys dar­bi­nin­kai tvar­ko pa­sta­to fa­sa­dą. Jau ne­tru­kus sta­ty­bi­nin­kai per­ si­kels į vi­dų, o teat­rą juo­sian­čios tvo­ros bus iš­mon­tuo­tos. „Šie­met mes pa­baig­si­me du treč­ da­lius vi­sų ran­gos su­tar­ty­je nu­ma­ ty­tų dar­bų. Li­ku­sius tu­ri­me pa­da­ ry­ti iki 2014 me­tų ge­gu­žės. Esa­me pa­si­ren­gę dirb­ti, tik, aiš­ku, vis­

kas pri­klau­sys nuo fi­nan­sa­vi­mo“, – sa­kė Dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ ci­ją at­lie­kan­čios bend­ro­vės „Pa­ ma­rio res­tau­ra­to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas. Skai­čiuo­ja­mo­ji Dra­mos teat­ ro re­konst­ruk­ci­jos ver­tė – be­veik 60 mln. li­tų. Be­veik pu­sė šios su­ mos kai­nuos pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ ja ir be­veik tiek pat – teat­rui bū­ti­na sce­nos, gar­so, ap­švie­ti­mo įran­ga.

yra at­lik­ta dar­bų už maž­daug 16 mln. li­tų. „Pa­baig­ti Dra­mos teat­ro re­ konst­ruk­ci­ją dar rei­kia apie 30 mln. li­tų. Esa­me ga­vę 7 mln. li­tų ES pa­ra­ mą, ta­čiau tam, kad ga­lė­tu­me nau­do­ ti šiuos pi­ni­gus, rei­kia lė­šų koo­fi­nan­ sa­vi­mui“, – dės­tė G.Pranc­kū­nas. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, ku­ri yra teat­ro stei­gė­ja, pa­tvir­ti­no, jog ki­ tais me­tais re­konst­ruk­ci­jai bus skir­ta 4,5 mln. li­tų, o 2014 ir 2015 me­tais – po 5 mln. li­tų. Aki­vaiz­du, jog tiek neuž­teks. „Nu­ma­ty­ta, kad Dra­mos teat­ ro re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta iki 2015 me­tų pa­bai­gos. Iki to lai­ ko tu­ri­me pa­nau­do­ti ir ES pi­ni­gus, nes ki­taip juos teks grą­žin­ti. To­dėl la­bai svar­bu, kad bū­tų už­tik­rin­tas fi­nan­sa­vi­mas toks, ko­kio rei­kia, o ne koks yra ža­da­mas“, – pa­brė­žė G.Pranc­kū­nas.

Rei­kia dar 30 mln. li­tų

Pa­baig­ti – gar­bės rei­ka­las

Anot Klai­pė­dos dra­mos teat­ro va­do­ vo Ge­di­mi­no Pranc­kū­no, šiuo me­tu

Jį pa­lai­kė ir bu­vęs Klai­pė­dos me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, ku­riam

Šildymo sezonas – vėliau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Da­bar ofi­cia­liai šil­dy­mo se­zo­nas pra­de­da­mas ir bai­gia­mas, kai tri­jų pa­rų vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­ kia 10 laips­nių ši­lu­mos. Tai nu­ma­ ty­ta pa­gal hi­gie­nos nor­mas. Prieš de­šimt­me­tį ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pra­džia bu­vo skel­bia­ma ta­da, kai vi­ du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­kris­da­vo iki 8 laips­nių ši­lu­mos. „Vi­si bu­vo­me lai­min­gi ir pa­ten­kin­ti. Nie­ka­da nie­ kam ne­ki­lo jo­kių pro­ble­mų. Tai bu­ vo op­ti­ma­lus va­rian­tas. Gal rei­kė­ tų prie jo su­grįž­ti, kai ši­lu­mos kai­na taip išau­go“, – svars­tė klai­pė­die­tis. Anot gy­ven­to­jo, da­bar ofi­cia­liai pa­skel­bus šil­dy­mo se­zo­no pra­džią, daž­niau­siai pra­si­de­da va­di­na­mo­ ji bo­bų va­sa­ra. Na­muo­se bū­na per karš­ta. Ten­ka at­si­da­ry­ti lan­gus ir eik­vo­ti ši­lu­mą. „Jei at­skai­tos taš­kas bū­tų 8 laips­ niai, to iš­veng­tu­me. Šil­dy­mo se­ zo­nas pra­si­dė­tų vė­liau, o baig­tų­si anks­čiau. Tai pa­dė­tų su­tau­py­ti“, – įsi­ti­ki­nęs klai­pė­die­tis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis pa­brė­žė, kad gy­ven­to­jai ne­tu­rė­tų pri­si­riš­ti prie tem­pe­ra­tū­ rų. „Gy­ven­to­jai pa­tys tu­rė­tų spręs­ti, ka­da pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Tem­ pe­ra­tū­ro­mis sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų va­ do­vau­tis tuo­met, kai tarp gy­ven­to­jų ky­la gin­čai ar no­rė­da­ma pra­dė­ti šil­ dy­mo se­zo­ną sa­vo įstai­gų pa­sta­tuo­ se“, – tvir­ti­no A.Gai­žu­tis. Ke­li laips­niai ne­pa­dės?

Ne­pai­sant sa­vo iš­sa­ky­tos nuo­mo­ nės, A.Gai­žu­tis pa­brė­žė, kad šil­dy­ mo se­zo­ną gy­ven­to­jai ga­li pra­dė­ti tik anks­čiau nei pa­skel­bia­ma ofi­

Tvar­ka: anks­čiau ra­dia­to­riai bu­tuo­se pra­dė­da­vo šil­ti, kai vi­du­ti­nė tri­jų

pa­rų oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kdavo 8 laips­nius ši­lu­mos. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

cia­li šil­dy­mo se­zo­no pra­džia. Pa­ vė­lin­ti to pro­ce­so jie ne­ga­li. Kaip su­tau­py­ti šil­dy­mo se­zo­no me­tu – šis klau­si­mas ka­muo­ja ne vie­ną žmo­gų. Klai­pė­die­tis Sei­mo na­ rys And­rius Bur­ba Vals­ty­bi­nei kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jai ruo­šia­si pa­ teik­ti pa­siū­ly­mus, kaip ga­li­ma bū­tų su­ma­žin­ti ši­lu­mos kai­ną. Ta­čiau jis

Šil­dy­mo se­zo­ną gy­ ven­to­jai ga­li pra­dė­ ti tik anks­čiau nei pa­ skel­bia­ma ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pra­ džia. Pa­vė­lin­ti to pro­ ce­so jie ne­ga­li.

tei­gia, jog šil­dy­mo se­zo­no pra­džios ir pa­bai­gos per­žiū­ra pri­klau­so­mai nuo oro tem­pe­ra­tū­ros iš­lai­dų žy­miai ne­ su­ma­žins. Jis pa­brė­žė, kad rei­kia su­ ma­žin­ti pa­čią ši­lu­mos kai­ną. Sei­mo na­rio tei­gi­mu, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti Vals­ty­bi­nei kai­nų ir ener­ ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jai pa­kei­ tus ši­lu­mos iš ne­prik­lau­so­mų tie­ kė­jų su­pir­ki­mo tvar­ką. Klai­pė­do­je

jie tie­kia 28 pro­c. ši­lu­mos ga­my­bai su­nau­do­ja­mos ener­gi­jos. Ga­li at­pig­ti penk­ta­da­liu

A.Bur­ba aiš­ki­no, kad da­bar pa­grin­ di­nis ši­lu­mos tie­kė­jas ener­gi­ją iš ne­prik­lau­so­mų tie­kė­jų tu­ri su­pirk­ti už ne di­des­nę kai­ną, nei pa­si­ga­mi­ na pa­ts. Įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“ vie­nos ki­lo­vat­va­lan­dės ši­lu­mos iš du­jų pa­ga­mi­ni­mas at­siei­na 19 cen­tų. Tad ne­prik­lau­so­mų tie­kė­jų siū­lo­ma ener­gi­ja tu­ri bū­ti pi­ges­nė. „Ta­čiau ji ne­bū­na daug pi­ges­nė už pa­grin­di­nio tie­kė­jo. Dau­gu­ma ne­ prik­lau­so­mų tie­kė­jų ener­gi­ją siū­lo par­duo­ti tik šiek tiek pi­giau – pra­ šo 17–18 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę“, – pa­ste­bė­jo Sei­mo na­rys. Pa­sak A.Bur­bos, tai ne­reiš­kia, kad tiek ne­prik­lau­so­miems tie­kė­jams iš tik­ro at­siei­na ši­lu­mos pa­ga­mi­ni­mas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, ši­lu­mos pa­ga­mi­ ni­mas iš bio­ku­ro at­siei­na tris kar­ tus pi­giau. „Prie­šin­gai nei „Klai­ pė­dos ener­gi­jos“, ne­prik­lau­so­mų tie­kė­jų pel­no nie­kas ne­kont­ro­liuo­ ja. Tad šie ir pa­sii­ma tri­gu­bą pel­ną. Jei ši­lu­mą iš ne­prik­lau­so­mų tie­kė­ jų pirk­tu­me už nor­ma­lią kai­ną, gy­ ven­to­jams ši pa­slau­ga at­pig­tų 15–20 pro­c. Te­rei­kia nu­sta­ty­ti to­kių įmo­ nių pel­no ri­bas. Jie už­dir­ba iš mū­ sų“, – išei­tį siū­lė Sei­mo na­rys.

3

pirmADIENIS, SPALIO 8, 2012

miestas

pi­ni­gų te­ko la­bai daž­nai min­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos slenks­tį, kol pa­vy­ ko įro­dy­ti, jog bū­ti­na re­konst­ruo­ti Dra­mos teat­rą. „Jis sa­vo ei­lės lau­kė la­bai il­gai. Mi­nis­te­ri­jo­je pa­kan­ka­mai ne­ga­ty­ viai bu­vo prii­ma­mi Klai­pė­dos už­ mo­jai dėl Dra­mos teat­ro re­konst­ ruk­ci­jos ir nau­jo Mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bų. Ta­čiau ga­liau­siai Dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­ja pra­dė­ta ir ji tu­ri bū­ti baig­ta“, – tei­gė R.Ta­raš­ ke­vi­čius. Jis ste­bė­jo­si, jog tuo pat me­tu, kai vyks­ta Dra­mos teat­ro re­konst­ ruk­ci­ja, ku­riai nė­ra ski­ria­ma tiek pi­ni­gų, kiek rei­kia, yra pla­nuo­ja­mi įvai­rūs nau­ji pro­jek­tai. „Vi­s ų ins­t i­t u­c i­j ų, ku­r ios yra at­sa­kin­gos už Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­r uk­c i­j ą, gar­b ės rei­ka­las tu­rė­tų bū­ti ją pa­baig­ti. Tik­rai ne­ga­li­ma lauk­ti dve­jus ar tre­jus me­tus, kol at­si­ras pi­ni­gų sce­nos įran­gai“, – pa­brė­žė R.Ta­ raš­ke­vi­čius.

Dienos telegrafas Kri­v ū­l ė. Šven­č iant Lie­t u­vos vie­tos sa­v i­v al­dos die­n ą jau sep­t in­t us me­ tus „Auk­s i­n ės kri­v ū­lės“ ap­do­v a­no­ ji­m ais už ryš­k iau­s ias ini­c ia­t y­v as ir dar­bus Vil­n iu­j e pa­gerb­tos Lie­t u­vos sa­v i­val­dy­b ės. Kri­v ū­lė įteik­t a ir uos­ ta­m ies­č io sa­v i­v al­dy­b ei „Už Lie­t u­ vos kaip jū­r i­nės vals­t y­b ės įvaiz­d žio puo­s e­lė­ji­m ą“. Die­not­var­kė. Spa­l io 8 d., pir­m a­d ie­ nį, Klai­p ė­dos me­ras da­ly­vaus pa­si­ta­ ri­me su pa­va­duo­to­jais ir ad­m i­n ist­ra­ ci­j os va­do­vais, vė­l iau dirbs su do­k u­ men­tais, nuo 14 val. su klai­p ė­d ie­č iais tie­s io­g iai bend­raus tel. 39 60 01. Po­s ė­d is. Spa­l io 10 d. 15.30 val. Klai­ pė­dos ro­t u­š ės po­s ė­d žių sa­lė­j e vyks Smul­k io­j o ir vi­du­t i­n io vers­lo ta­r y­ bos po­s ė­d is. Darbot­var­kė­j e – vers­lo ap­l in­kos pa­s i­kei­t i­mo ap­ž val­g a sa­v i­ val­dy­b ės val­do­m o­s e tur­g a­v ie­tė­s e, vie­š o­j o trans­p or­to reor­g a­n i­z a­c i­j os įta­k a Til­ž ės tur­g a­v ie­tei. Pla­nas: šį mė­ne­sį bus vi­siš­kai baig­tas teat­ro pa­sta­to fa­sa­do re­mon­tas ir nuim­tos tvo­ros. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Skaitmenizacija 2012“: žiūrėk tai, ką mėgsti

Jau po kelių savaičių Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, atsisveikins su antžemine (eterine) analogine TV. Spalio 30-osios rytą nieko neberodys televizoriai tų, kurie TV žiūri prisijungę tik kambario ar lauko anteną, taip pat besinaudojančių daugiabučių namų kolektyvinėmis TV antenomis. Norėdami matyti televizijos programas ir toliau, šie žiūrovai turi prisijungti kitą - skaitmeninę ar analoginę TV. Telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“ senosios televizijos žiūrovams siūlo alternatyvius TV sprendimus ir mieste, ir užmiestyje.

viziją, pereidami prie vienokios ar kitokios naujos TV, neišvengiamai patiria tam tikrų išlaidų. Vieni skuba rinktis nemokamą skaitmeninę antžeminę TV, tačiau tenka įsigyti nemažai kainuojantį skaitmeninės TV priedėlį, o programų ateityje matys tiek, kiek tuo metu rodys nemokamai. Patirtis rodo, kad nemokamai transliuojamų programų skaičius jau pastarąjį pusmetį mažėjo, prognozuojama, kad, išjungus senąją analoginę antžeminę TV, nemokamų skaitmeninių programų gali dar sumažėti. Tad koks sprendimas būtų optimaliausias? Miestuose besinaudojantys daugiabučių namų kolektyvinėmis antenomis, panašu, jau rado geriausią išeitį – vis daugiau žiūrovų pasirenka „Balticum TV“ kabelinės analoginės TV „Taupųjį“ paketą. Toks pasirinkimas visiškai suprantamas: nereikia investuoti į skaitmeninės TV įrangą, moka vos keliais litais daugiau nei už anteną, o mato gerokai daugiau TV programų, taip pat ir „Balticum televiziją“, svarbią programą Klaipėdos krašto žmonėms. „Balticum TV“ abonentai yra garantuoti, kad jų televizija apsaugota nuo išorės trukdžių – lietaus, vėjo ar kitų oro sąlygų, taip pat žino, kad prireikus laiku gaus techninę priežiūrą ir pagalbą. „Balticum taupųjį“ TV paketą galima užsisakyti Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje.

Televizija taupantiems

Pramogos visai šeimai

Jau netrukus, spalio 29 dieną, Lietuvoje įvyksiantis analoginės antžeminės TV išjungimas sukėlė ant kojų senosios televizijos žiūrovus ir privertė juos spręsti galvosūkį – kokią alternatyvią televiziją geriausia pasirinkti? Šis straipsnis tęsia rašinių, padėsiančių žiūrovams pasirinkti ir lengviau išgyventi analoginės antžeminės televizijos išjungimą, ciklą. Analoginė antžeminė TV skaičiuoja paskutines dienas

Ruošdamiesi analoginės antžeminės TV išjungimui, dalis žiūrovų patiria išties nemažą nerimą. Pripratę matyti nemokamą tele-

Manote, kad jūsų televizorius senas ir todėl nepajėgs rodyti nieko naujo? Netiesa! Prikelkite jį naujam ryškiaspalviam gyvenimui –

pasinerkite į naujus įspūdžius ir skaitmeninės televizijos pramogas! Gausybė – net iki 120 sporto, muzikos, filmų, dokumentikos, laisvalaikio, vaikams ar suaugusiesiems skirtų programų laukia „Balticum“ skaitmeninės TV žiūrovų. Galima pasirinkti programos transliacijos kalbą, galima įsijungti subtitrus, peržiūrėti programos tvarkaraštį televizoriaus ekrane, įrašyti žiūrimą programą, ją sustabdyti, atsukti atgal – žodžiu, valdyti televiziją taip, kaip jums reikia. Tai padaryti taip paprasta! Prie televizoriaus tereikia prijungti skaitmeninės TV priedėlį, kurį paslaugos naudojimosi laikotarpiui „Balticum TV“ abonentai gali gauti nemokamai. Dideliems televizoriams – įspūdingi vaizdai

Skaitmenizacijos paskatinti, lietuviai pastaraisiais metais skubėjo atnaujinti savo televizorius – keitė juos naujais, plokščiais, įspūdingų dydžių, raiškiai rodančiais TV imtuvais. Kad toks televizorius neliktų tik dulkes renkantis daiktas namuose, padovanokite sau aukščiausios kokybės televiziją ir išnaudokite visas televizoriaus galimybes. Didėjant televizorių išmatavimams buvo sukurta raiškioji televizija, angliškai trumpinama HDTV. Tokia televizija atkuria net smulkiausias rodomo vaizdo detales, perteikia erdvinį garsą, todėl žiūrovui sukuria įspūdį, tarsi jis pats dalyvautų rodomoje programoje. „Balticum TV“ teikia vieną didžiausių raiškiosios TV paketų Lietuvoje – raiškiuoju formatu

rodoma net 10 TV programų. Žiūrovai tiek mieste, tiek užmiestyje gali matyti geriausias sporto, dokumentikos bei gyvenimo būdo programas ir pasinerti į užburiantį įspūdžių pasaulį. Ir mieste, ir užmiestyje

Geros, populiarios programos ir ryškus TV vaizdas nėra vien miestietiška namų pramoga, kur kokybiška ir didelį pasirinkimą turinti televizija be vargo atkeliauja iki televizoriaus kabeliais. Visais šiais patogumais gali mėgautis ir gyvenantieji nuosavuose namuose priemiesčiuose, mažesniuose miesteliuose ar net kaime, kur nepasiekia laidinės technologijos. „Balticum“ belaidė skaitmeninė atokiau gyvenančius TV žiūrovus pasiekia antenomis ir suteikia galimybę matyti daugiau nei 80 TV programų, rinktis kino, laisvalaikio, dokumentikos, sporto ir kitus TV paketus pagal savo pomėgius bei žiūrėti įspūdingas raiškiosios TV programas. Užmiesčio gyventojai gali pasirinkti ir kitą – taupiąją „Balticum“ skaitmeninę antžeminę televiziją, kainuojančią vos nuo 9 Lt/mėn. Užs. 1024538

Kur galima pasikonsultuoti dėl naujos televizijos užsakymo? Tai galima padaryti bet kuriame „Bal­ ticum TV“ klientų aptarnavimo sky­ riuje, taip pat telefonu 8-700-55540 ar el. paštu info@balticum.lt.

Su­s i­t i­k i­m as. Spa­l io 10 d. 13.45 val. Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to So­c ia­l i­n ių moks­lų fa­k ul­te­to ak­t ų sa­l ė­j e vyks su­s i­t i­k i­m as su už­s ie­n io rei­k a­lų mi­ nist­r u A.Ažu­b a­l iu. Su­s i­t i­k i­mo te­m a – Lie­t u­vos pir­m i­n in­k a­v i­m as ES Ta­ ry­b ai 2013 m. Pe­t i­c i­j a. Klai­p ė­d ie­č ių gru­p ė sa­v i­ val­dy­b ei pa­tei­kė 234 žmo­n ių pa­s i­ ra­š y­t ą pe­t i­c i­j ą dėl lei­d i­mo Klai­p ė­ dos „Ąžuo­ly­n o“ gim­n a­z i­j ai priim­t i mo­k y­t is mo­k i­n ius iš vi­s os sa­v i­v al­ dy­b ės te­r i­to­r i­j os. Pak­l au­s a. Lie­t u­vos dar­b o bir­ž os duo­me­n i­m is, spa­l io 4 d. ša­ly­j e įre­ gist­r uo­t a 200,7 tūkst. be­d ar­bių – 10 pro­c . ša­l ies dar­b in­g o am­ž iaus gy­ ven­to­j ų. Darb­d a­v iai per sa­vai­tę pa­ tei­kė 4,8 tūkst. dar­b o pa­s iū­ly­mų. Dar­b o rin­ko­j e pa­k lau­s iau­s i da­ž y­to­ jai, dai­l i­dės, sta­l iai ir ki­t i sta­t y­bų dar­ bi­n in­k ai. Ne­tek­t is. Spa­l io 7 d. apie 5 val. ry­ to Klai­p ė­do­j e, Rū­ko g., sa­vo na­muo­ se ap­t ik­t as ne­g y­vas 38 me­t ų klai­p ė­ die­t is. Išo­r i­n ių smur­to žy­m ių ne­p as­ te­b ė­t a. Pra­dė­t as ty­r i­m as. Mir­t ys. Spa­l io 6 d., šeš­t a­d ie­n į, Klai­ pė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­ riu­j e už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Petr Mayo­rov (g. 1928 m.), Zig­m an­t as Si­g i­t as Gri­g a­r a­v i­ čius (g. 1935 m.), Jo­l an­t a Ma­l i­n aus­ kai­tė (g. 1966 m.), Val­d as Šau­č iū­n as (g. 1977 m.). Nau­j a­g i­m iai. Spa­l io 6 d., šeš­t a­d ie­n į, Klai­p ė­do­je gim­dė 10 mo­te­r ų – gi­mė 6 mer­g ai­tės ir 4 ber­n iu­k ai. Spa­l io 7 d., sek­m a­d ie­n į, gim­dė 11 mo­te­r ų – gi­mė 5 mer­g ai­tės, 6 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Sek­ma­d ie­n į Klai­p ė­dos grei­ to­s ios me­d i­c i­nos pa­gal­b os me­d i­k ai iki 14 val. pas li­go­n ius kvies­t i 42 kar­ tus, daž­niau­si nu­si­skun­di­mai – ne­sta­ bi­lus krau­jos­pū­d is, pil­vo skaus­mai.

5

pirmadienis, spalio 8, 2012

lietuva

Su­lai­ky­tas įta­ria­mas baž­ny­čios pa­de­gė­jas Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Va­kar Kau­no ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas lei­do trims mė­ne­siams suim­ti 31 me­tų Da­rių Bur­nei­kį, ku­ ris kal­ti­na­mas pa­de­gęs ir su­nio­ko­ jęs ke­lias baž­ny­čias Kau­ne ir ap­lin­ ki­niuo­se ra­jo­nuo­se.

Trys mė­ne­siai yra mak­si­ma­lus lai­ ko­tar­pis, ku­riam ga­lė­jo bū­ti su­lai­ ky­tas įta­ria­ma­sis. D.Bur­nei­kis įta­ria­mas iš pra­džių pa­si­kė­si­nęs su­de­gin­ti Ku­lau­tu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Var­do baž­ ny­čią ir vė­liau ją su­de­gi­nęs, taip pat su­de­gi­nęs Paš­tu­vos Šv. Bar­bo­ ros baž­ny­čią ir įta­ria­mas dėl ki­tų baž­ny­čių tur­to nai­ki­ni­mo bei ga­ di­ni­mo. Už to­kius nu­si­kal­ti­mus gre­sia iki pen­ke­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo. Va­kar D.Bur­nei­kis teis­me žur­na­ lis­tams pri­pa­ži­no de­gi­nęs baž­ny­ čias. Jis va­pė­jo tai da­ręs dėl to, kad atei­viai ne­va at­lie­ka eks­pe­ri­men­ tus su žmo­nė­mis ir de­ši­nė­je gal­vos pu­sė­je jam įsta­tė imp­lan­tą. „Atei­ viai Sau­lę nau­do­ja kaip kom­piu­te­rį, kei­čia žvaigž­des ir vei­kia mus per tą ne­lem­tą baž­ny­čią“, – tei­gė keis­ tuo­lis iš Kau­no.

Įta­ria­mą­jį penk­ta­die­nio va­ka­rą su­lai­kė Kau­no ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos dar­buo­to­jai. D.Bur­nei­kis anks­čiau teis­tas ne­ bu­vo. Praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio nak­ tį Ku­lau­tu­vos baž­ny­čia de­gė ant­rą

Už pa­da­ry­tus nu­si­ kal­ti­mus gre­sia iki pen­ke­rių me­tų lais­ vės atė­mi­mo.

Ga­li­my­bė: jei­gu ku­ris rin­kė­jas ne­ga­lės at­vyk­ti į sa­vo apy­lin­kę spa­lio 14-ąją, jis tu­rės tei­sę bal­suo­ti iš anks­

to spa­lio 10 ir 11 d.

kar­tą. Lieps­na su­nio­ko­jo vi­są baž­ ny­čios vi­dų ir pu­sę sto­go. Me­di­nė Ku­lau­tu­vos baž­ny­čia de­gė ir prieš po­rą sa­vai­čių. Tuo­met mal­dos na­ mai taip pat už­si­lieps­no­jo anks­ tų ry­tą. Me­di­nė liau­dies ar­chi­tek­tū­ros for­mų kop­ly­čia Ku­lau­tu­vo­je pra­ dė­jo veik­ti XX a. ket­vir­ta­ja­me de­ šimt­me­ty­je. Vė­liau ji ta­po Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Var­do baž­ny­čia. Pa­va­sa­rį lieps­no­jo ir ki­ta me­di­ nė baž­ny­čia Kau­no ra­jo­ne. Paš­ tu­vos kai­mo šven­to­vė su­de­gė iki pa­ma­tų.

Bal­suo­ti – iš anks­to Šios sa­vai­tės vi­du­ry­je vyks išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas Sei­mo rin­ki­muo­se ir re­fe­ ren­du­me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vyks sa­vi­val­dy­bė­se

Kal­tė: su­lai­ky­ta­sis D.Bur­nei­kis ne­nei­gė nio­ko­jęs mal­dos na­mus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) sa­vo in­ter­ne­to pus­la­py­je skel­bia, kad bal­sa­vi­mas iš anks­to vyks spa­ lio 10 ir 11 d., tai yra šį tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį. To­mis die­no­mis nuo 8 iki 20 val. bet ku­rios apy­gar­dos rin­kė­jai ga­ li at­vyk­ti į ar­ti­miau­sios sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­tal­pas ir ten bal­suo­ti. Išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas pir­miau­ sia ski­ria­mas tiems, ku­rie spa­lio 14-ąją ne­ga­lės at­vyk­ti į sa­vo rin­ki­ mų apy­lin­kę. Tai yra, jei­gu Vil­niu­ je esan­tis klai­pė­die­tis spa­lio 14 d. (Sei­mo rin­ki­mų die­ną) ne­ga­lės at­ vyk­ti į uos­ta­mies­tį, ku­ria­me yra jo bal­sa­vi­mo apy­lin­kė, jam bus ga­li­ ma tre­čia­die­nį ar­ba ket­vir­ta­die­nį at­vyk­ti į sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bę ir ten

bal­suo­ti iš anks­to. Vi­sos išanks­ti­ nio bal­sa­vi­mo apy­lin­kės bus pa­ kan­ka­mai ap­rū­pin­tos vi­sų Lie­tu­vo­ je esan­čių vien­man­da­čių apy­gar­dų bal­sa­vi­mo biu­le­te­niais. Be to, pra­ne­ša­ma, kad spa­lio 10– 12 d. vyks bal­sa­vi­mas pa­štu. Taip bal­suo­ti bus ga­li­ma spe­cia­liuo­se pa­ što sky­riuo­se, ku­rie veiks ka­ri­niuo­se da­li­niuo­se, lais­vės atė­mi­mo vie­to­se, gy­dy­mo įstai­go­se (iš­sky­rus po­lik­li­ ni­kas), so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se. Spa­lio 12 ir 13 d. dar bus su­da­ry­ tos ga­li­my­bės bal­suo­ti na­mie. Tai ga­lės pa­da­ry­ti se­ny­vo am­žiaus, li­ go­ti ar neį­ga­lūs rin­kė­jai, ku­riems sun­ku rin­ki­mų die­ną at­vyk­ti į sa­ vo bal­sa­vi­mo punk­tą. Kam rei­ka­lin­ga rin­kė­jo kor­te­lė?

Šį sa­vait­ga­lį tu­rė­jo bū­ti baig­tos įteik­ti rin­kė­jo kor­te­lės. Kol kas ne­ tu­ri­ma duo­me­nų, kiek rin­kė­jų jas at­siė­mė.

Tie­sa, kor­te­les ga­li­ma ir at­si­ spaus­din­ti in­ter­ne­te. Šia ga­li­my­ be pa­si­nau­do­jo ne vie­nas tūks­tan­ tis ša­lies rin­kė­jų. Rin­kė­jo kor­te­lės bū­ti­nos ei­nant bal­suo­ti iš anks­to – jas pri­va­lu at­ si­neš­ti į išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo vie­ tą. Kar­tu rei­kia at­si­neš­ti ir as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą. Ta­čiau pa­grin­di­nio bal­sa­vi­mo die­ną, spa­lio 14-ąją, ei­nant į sa­vo apy­lin­kę rin­kė­jo kor­te­lės ne­bū­ti­nos. Ten pri­va­lu tu­rė­ti tik as­mens ta­pa­ ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą. Ga­li­ma pa­si­tiks­lin­ti apy­lin­kę

VRK in­ter­ne­to pus­la­py­je ir spe­cia­ liu te­le­fo­nu 1855 ga­li­ma pa­si­tiks­lin­ ti, ku­riai apy­lin­kei pri­skir­tas rin­kė­ jas, kur jis tu­rė­tų bal­suo­ti. Nuo spa­lio 2 d. jau vyks­ta išanks­ ti­nis bal­sa­vi­mas Lie­tu­vos dip­lo­ma­ ti­nė­se at­sto­vy­bė­se ir kon­su­li­nė­se įstai­go­se už­sie­ny­je. 2008 m. Sei­mo rin­ki­muo­se iš anks­to vy­ku­sia­me bal­sa­vi­me da­ ly­va­vo 107 tūkst., tai yra be­veik 4 pro­c., vi­sų tuo­met Lie­tu­vo­je įre­ gist­ruo­tų rin­kė­jų. 2004 m. per Sei­mo rin­ki­mus bal­suo­jan­čių iš anks­to bu­vo kur kas dau­giau – 7,6 pro­c. vi­sų rin­kė­jų.

Gais­rų ma­žiau, au­kų dau­giau Per de­vy­nis mė­ne­sius Lie­tu­vo­je ki­ lo 9,4 tūkst. gais­rų.

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, jų skai­čius su­ ma­žė­jo 6,4 pro­c. Ta­čiau gais­ruo­ se žu­vo 109 žmo­nės, per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį – 96 žmo­nės, kaip pra­ne­šė Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas. Mies­tuo­se gais­rai pa­si­glem­žė 44 gy­ven­to­jų gy­vy­bę, o mies­te­

liuo­se ir kai­mo vie­to­vė­se – 65. 14 žmo­nių žu­vo Vil­niu­je, 10 – Kau­ ne, 8 – Klai­pė­do­je, po 7 – Laz­di­ jų ir Vil­niaus ra­jo­nuo­se, 6 – Prie­ nų ra­jo­ne. 33 gy­ven­to­jai žu­vo dėl neat­ sar­gaus rū­ky­mo, 30 – dėl neat­ sar­gaus el­ge­sio su ug­ni­mi, 15 – dėl kros­nių, ži­di­nių ir dūmt­ rau­kių įren­gi­mo bei jų eksp­loa­ta­ vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų Be to, 11 žmo­nių žu­vo dėl prieš­gais­ri­nės

sau­gos tai­syk­lių pa­žei­di­mų eksp­ loa­tuo­jant elekt­ros įran­gą, trys – dėl pa­de­gi­mų, dar trys – dėl du­ jų, ži­ba­li­nių, ben­zi­ni­nių įren­gi­nių eksp­loa­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­ mų, o 12 gy­ven­to­jų žū­ties prie­ žas­tys dar tiks­li­na­mos. Šie­met jau ki­lo 13 gais­rų, ku­riuo­ se žu­vo po du ša­lies gy­ven­to­jus, ir vie­nas gais­ras, pa­si­glem­žęs tris gy­ vy­bes.

Sta­tis­ti­ka: šie­met Vil­niu­je gais­ruo­se žu­vo jau 14, Kau­ne – 10, Klai­pė­

„Klaipėdos“, BNS inf.

Ro­ko Lau­kai­čio nuo­tr.

do­je – 8 žmonės.

6

pirmadienis, spalio 8, 2012

nuomonės

Rin­ki­mų pro­gra­mos: Mėš­las­vy­džio eko­no­mi­ka po­li­ti­ka Žvilgsnis

karštas telefonas

Redakcijos skiltis

A

Saulius Pocius

Š

iaip jau į baž­ny­čią tik per ves­ tu­ves, bul­via­ka­sį ir pa­ka­sy­nas trau­k ian­t i tau­t a vi­s ą sa­vai­tę spren­dė sak­ra­men­ta­lų klau­si­ mą. Kaž­ko­kio ne­la­bai kam ži­no­mo kul­ tūrt­rė­ge­rio iš Ita­li­jos at­bo­gin­tas spek­tak­ lis „Apie Die­vo Sū­naus vei­do kon­cep­ci­ ją“, re­gis, per­spjo­vė net pa­tį A.Če­kuo­lį su vi­su jo ato­mi­niu elekt­ri­nės rei­ka­lu. „Tai mė­to jie tik­rus šū­dus į Kris­taus vei­ dą ar ne­tik­rus?“ – to­kia fra­zė ta­po svar­ biau­siu praė­ju­sios sa­vai­tės klau­si­mu.

Į Lie­tu­vą sa­vo mėš­las­vy­ dį at­ga­be­nęs R.Cas­tel­luc­ ci tur­būt net neį­ta­rė, kad mū­sų ša­ly­je tas esą me­ni­ nis ak­tas aki­mirks­niu ga­ li virs­ti di­de­le po­li­ti­ka. Tie­s a, gar­s ią pa­var­dę ge­ne­t iš­kai įgi­ jęs teat­ro di­rek­to­rius siū­lo baig­ti, jo žo­ džiais, „ak­lą ir kur­čią is­te­ri­ją“ ir aiš­ki­na, kad į at­vaiz­dą spek­tak­ly­je skrie­jo vi­sai ne eksk­re­men­tai. Ta­čiau vie­na­t i­n į die­ vo sū­nų stai­ga ne­juo­kais įti­kė­ju­sios liau­ dies taip leng­vai ne­per­kal­bė­si, – su­ner­ vin­ta di­d žio­jo me­no kū­rė­jų ji pik­t i­no­si sau to­liau. Liau­dis liau­di­mi, ta­čiau nuo šio kul­tū­ri­ nio rei­ka­lo fe­ka­li­jų tvai­ką be­re­gint užuo­ dė vi­so­kio plau­ko po­li­ti­kie­riai, nes jiems tas svai­dy­mo­si ju­de­sys jau se­niai ta­po toks ar­ti­mas, kad be jo ne­beį­si­vaiz­duo­ ja­mos po­li­ti­nės ba­ta­li­jos. Apie šį šau­nų įpro­t į by­lo­jo po­l i­t i­k ų tė­v y­nei nu­veik­ tais dar­bais prieš ža­l iaa­kę pui­ka­vę­sis S.Sto­ma: „Ai, ap­si­mė­tė­me šū­dais“. Sup­ rask – spren­dė­me vals­ty­bės rei­ka­lus. Nors lyg per­k ū­nas iš gied­ro dan­gaus at­bil­dė­jęs re­ž i­sie­rius R.Cas­tel­luc­ci ma­ nė­si mums at­ra­dęs no­va­to­riš­k ų iš­raiš­ kos prie­mo­n ių, ta­čiau Ne­mu­no ša­l ies sei­mū­nams tai – nie­ko nau­jo. Šie jau taip se­n iai įval­dė svai­dy­mo­si fe­ka­l i­jo­ mis me­ną, kad aki­mirks­niu iš ši­to teat­ ro dei­vės Mel­po­me­nės pa­mes­to ita­liš­ ko pre­zer­va­ty­vo iš­pū­tė tik­rą po­li­ti­nį di­ ri­žab­l į, ku­r is jau sa­vai­tę iš­d i­d žiai drei­ fuo­ja virš Ma­r i­jos že­mės ir vis kė­si­na­ si sprog­ti. Į Lie­tu­vą sa­vo mėš­las­vy­d į at­ ga­be­nęs R.Cas­tel­luc­ci tur­būt net neį­ta­ rė, kad mū­sų ša­ly­je tas esą me­ni­nis ak­ tas aki­mirks­niu ga­li virs­ti kai kam di­de­ lę nau­dą ne­šan­čia po­li­ti­ka. Jis, žmo­gus, ne­ž i­no­jo, kad Lie­t u­va – tai jau dau­g y­ bę me­t ų yra ste­buk­l in­g ų ap­si­reiš­k i­mų kraš­tas, ku­r ia­me „tik­ra­sis me­nas“ ga­l i įgau­t i to­k ių for­mų, ko­k ių dar ne­re­gė­jo vi­sa Eu­ro­pa.

r­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams dien­raš­t is su­pa­ž in­d i­n a skai­ty­to­jus su juo­se da­ly­ vau­jan­čių par­ti­jų pro­gra­ mi­nė­mis nuo­sta­to­mis svar­biau­siais klau­si­mais. Šį­kart – apie eko­no­mi­ ką, fi­nan­sų, mo­kes­čių po­li­ti­ką. Par­ ti­jos pa­tei­kia­mos pa­gal jų ei­lę bal­sa­ vi­mo biu­le­te­ny­je.

1. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis

Ne­di­din­si­me esa­mų ir neį­ve­si­me nau­jų mo­kes­čių. Nep­ri­tar­si­me pro­ gre­si­niams mo­kes­čiams. Au­gi­nan­ tys vai­kus tu­rės dau­giau pa­ja­mų. Tai bus pa­da­ry­ta su­tei­kiant gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių leng­va­tą. Biu­dže­to su­ba­lan­sa­vi­mas, per­tek­li­ nis ir ne­pras­ko­lin­tas biu­dže­tas yra ge­riau­sias sau­gik­lis, sie­kiant iš­ veng­ti eko­no­mi­nių bei so­cia­li­nių kri­zių pa­da­ri­nių. Ma­žin­si­me mo­kes­ čių naš­tą įmo­nių bei įstai­gų sam­do­ miems dar­buo­to­jams, ki­tiems dir­ ban­tiems žmo­nėms. 3. Dar­bo par­ti­ja

Siek­si­me kon­ku­ren­cin­gų są­ly­gų vers­lui ir siū­ly­si­me ma­žin­ti PVM ga­min­to­jų ga­mi­na­moms kas­die­ nio var­to­ji­mo pre­kėms. Siū­ly­si­ me su­jung­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bei že­mės mo­kes­čius į bend­rą ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį ir šiam mo­kes­čiui tai­ky­ti neap­mo­kes­ti­ na­mo tur­to ri­bos ir pro­gre­sy­vu­mo prin­ci­pą. 4. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ja

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

5. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai

Per tre­jus me­tus su­ba­lan­suo­si­me vie­šuo­sius fi­nan­sus. Įs­ta­ty­mais už­ kir­si­me ke­lią po­li­ti­niams eko­no­mi­ kos cik­lams fis­ka­li­nė­je po­li­ti­ko­je. Pa­ dė­si­me tvir­tus pa­grin­dus il­ga­lai­kiam vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mui. Ne­ke­ti­na­ me keis­ti pel­no mo­kes­čio ta­ri­fų. Ne­ ža­da­me ma­žin­ti PVM ta­ri­fo. 6. „Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­nė par­ti­ja

Bus per­žiū­ri­ma vie­šų­jų fi­nan­sų po­ li­ti­ka – ma­žin­si­me jos reg­re­sy­vu­ mą, ku­ris reiš­kia, kad pa­grin­di­nė mo­kes­čių naš­ta ten­ka sun­kiai iš­gy­ ve­nan­tiems su­bjek­tams (ne­tur­tin­ gie­siems), ir įve­si­me pro­gre­si­nius mo­kes­čius. 7. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja

Eko­no­mi­ko­je siū­lo­me iš­kel­ti ke­lias prio­ri­te­ti­nes ša­kas ir ska­tin­ti jas mo­kes­čių di­fe­ren­ci­ja­vi­mu. Siek­si­ me įves­ti PVM leng­va­tas bei pro­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Obuo­lių mai­šas

Po vie­nos nak­ties ša­lia at­lie­kų kon­tei­ne­rių Žal­gi­rio ir Su­lu­pės gat­vių san­kry­žo­je iš­dy­go di­džiu­ lis bal­tas gel­to­nų obuo­lių mai­šas. Kaž­kas jį pa­spy­rė, obuo­liai pa­ži­ro. Sup­rask, kaip no­ri: ar čia dos­nus so­di­nin­kas mies­čio­nis pa­vai­šin­ ti pa­no­ro, tik ne­su­mo­jo, kur tuos obuo­lius pa­dė­ti, tai pa­sta­tė prie šiukš­lių dė­žių, ar kaž­kam jie ne­ pa­ti­ko ir iš­me­tė, bet sun­ku bu­vo įkel­ti į kon­tei­ne­rį, tai nu­tėš­kė ša­ lia jų. Bet ku­riuo at­ve­ju, bus to­kių, ku­rie ras, jog obuo­liai vi­sai val­go­ mi ir net ska­nūs, o ki­ti bur­nos, kad kaž­koks atė­jū­nas at­si­kra­to sa­vo šiukš­lė­mis sve­ti­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Man ne­pa­ti­ko tas obuo­lių mai­ šas, tiks­liau, jo šei­mi­nin­kas, la­bai jau gud­rus ti­pas, ki­tų są­skai­ta sa­ vo šiukš­lė­mis at­si­kra­to.

8. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja

Įves­ti pro­gre­si­nius gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čius. Tai­ky­ti neap­mo­ kes­ti­na­mo­jo tur­to dy­dį. Nu­ma­ty­ti aukš­tes­nius mo­kes­čio ta­ri­fus pra­ ban­giam tur­tui. Tai­ky­ti PVM leng­ va­ti­nį ta­ri­fą kai ku­rioms pre­kėms ir pa­slau­goms, tarp jų – vais­tams, spau­dai, kai ku­riems bū­ti­niau­siems mais­to pro­duk­tams, šil­dy­mui bei ke­lei­vių ve­ži­mo pa­slau­goms. Ga­ran­tuo­si­me kiek­vie­nam są­ži­nin­ gai ir ge­rai dir­ban­čiam žmo­gui tei­ sin­gą, nor­ma­lų, gar­bės ir oru­mo ne­že­mi­nan­tį už­dar­bį. Ge­ro­kai su­ ma­žin­si­me vals­ty­bės iš­lai­das ir su­ ba­lan­suo­si­me vals­ty­bės fi­nan­sus, ta­čiau fis­ka­li­nės po­li­ti­kos griež­ ti­ni­mas jo­kiu bū­du ne­bus vyk­do­ mas skriau­džiant so­cia­liai rem­ti­ nus žmo­nes. Vie­toj ne­rea­lių pa­ža­dų im­si­mės rea­lios po­li­ti­kos še­šė­li­nės eko­no­mi­kos mas­tui ma­žin­ti. 10. Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“ (Lie­tu­vos cent­ro par­ti­jos, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­ tų są­jun­gos, Tau­ti­nin­kų są­jun­gos ir Tau­tos vie­ny­bės są­jun­gos koa­li­ci­ja)

Siek­si­me, kad pa­grin­di­niai ūkio ro­ dik­liai ati­tik­tų svei­kos eko­no­mi­kos būk­lę. Griež­tin­da­mi įsta­ty­mais nu­ ma­ty­tų mo­kes­čių su­rin­ki­mą, ma­ žin­d a­m i še­š ė­l i­n ės eko­n o­m i­kos mas­tą, pa­laips­niui di­din­si­me BVP per­skirs­ty­mą per mo­kes­čius iki 35 pro­c. BVP. Nus­ta­ty­si­me pro­gre­si­ nius gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ ri­fus, tai­ko­mus šei­mos pa­ja­moms, o ne at­ski­ro žmo­gaus at­ly­gi­ni­mui. 11. Krikš­čio­nių par­ti­ja

At­kur­ti inf­lia­ci­jos nu­ver­tin­tus at­ly­ gi­ni­mus ir pen­si­jas, ma­žin­ti val­džios iš­lai­da­vi­mą, o ne var­to­ji­mą vi­daus rin­ko­je. Nuo­lat in­dek­suo­ti al­gas ir pen­si­jas pa­gal inf­lia­ci­jos ir dar­bo na­ šu­mo au­gi­mo tem­pus. Nuo 2013 m. pra­džios tai­ky­ti 1000 li­tų dy­džio mi­ ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą, iš pa­pil­do­mų „Sod­ros“ įplau­kų pa­di­din­ti pen­si­jas. 12. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja

Siek­si­me to­bu­lin­ti mo­kes­čių ad­mi­nist­ ra­vi­mo sis­te­mą ir di­din­ti ad­mi­nist­ra­ vi­mo efek­ty­vu­mą. To­bu­lin­ti mui­tų ir ak­ci­zų po­li­ti­ką, ku­ri leis­tų su­ma­žin­ti še­šė­li­nės eko­no­mi­kos įta­ką vals­ty­bės gy­ve­ni­me ir pa­ge­rin­tų gy­ven­to­jų so­ cia­li­nę bei eko­no­mi­nę pa­dė­tį. Įdieg­ ti mi­ni­ma­lio­jo dar­bo už­mo­kes­čio dy­ džio in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mą.

13. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas

Jur­gi­ta

Stra­te­gi­nių ob­jek­tų na­cio­na­li­za­vi­ mas. Pri­va­ti­za­vi­mo svar­biau­siuo­se sek­to­riuo­se – trans­por­to, ener­ge­ ti­kos, ko­mu­na­li­nio ūkio, švie­ti­mo, svei­ka­tos prie­žiū­ros, so­cia­li­nio drau­ di­mo, moks­lo, kul­tū­ros, gam­to­sau­ gos ir t. t. – stab­dy­mas. Vals­ty­bi­nis eko­no­mi­kos re­gu­lia­vi­mas ir pla­na­ vi­mas. Prog­re­si­niai mo­kes­čiai ir di­ des­nis tur­tuo­lių ap­mo­kes­ti­ni­mas. 14. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga

Prog­re­si­niai mo­kes­čiai. Išp­lė­si­me sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ ku­mą. Nus­ta­ty­si­me pa­sto­vią gy­ ven­to­jų pa­ja­mų da­lį, ski­ria­mą sa­ vi­val­dy­bėms. Su­ma­žin­si­me PVM švie­žioms dar­žo­vėms, ne­šal­dy­tai žu­viai ir mė­sai (eko­lo­giš­kiems pro­ duk­tams tai­ky­si­me nu­li­nį PVM). 15. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

16. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga

Už mo­kes­čių ma­ži­ni­mą, ypač dar­bo san­ty­kiuo­se, sie­kiant vals­ty­bės kon­ ku­ren­cin­gu­mo. Šil­dy­mui – 5 pro­c. PVM ta­ri­fas. Rein­ves­tuo­ja­mam pel­ nui bū­tų tai­ko­mas nu­li­nis pel­no mo­ kes­čio ta­ri­fas. Bend­rą­jį PVM ta­ri­fą su­ma­žin­si­me iki 19 pro­c. Už mi­ni­ ma­lio­jo at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mą.

Ne­ken­čia klai­pė­die­čių?

Uos­ta­mies­ty­je trūks­ta lė­šų gy­ ve­na­mų­jų na­mų at­nau­ji­ni­mui, ke­lių dar­bams. Bet pa­ste­bė­jo­me, kad Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to tvar­ ky­mui skir­tos lė­šos pa­nau­do­ja­ mos ne pa­gal pa­skir­tį. Čia ruo­ šia­ma­si sta­ty­ti įvai­rius sta­ti­nius. O kol sta­ty­bos bus pra­dė­tos, dar ku­rį lai­ką už­truks. Ta­čiau ta te­ ri­to­ri­ja apau­gu­si krū­mokš­niais, žo­lė ne­pjau­na­ma. Dėl to nie­ kam gal­vos ne­skau­da, bet mus pik­ti­na, kad sun­kią­ja tech­ni­ka ten išar­dė vi­sus esa­mus ta­kus. Da­bar mo­ki­niai, ei­da­mi į „Že­ my­nos“ gim­na­zi­ją, tu­ri mau­ro­ ti tarp ak­me­nų, o ma­mos su kū­ di­kių ve­ži­mė­liais ne­pra­va­žiuo­ja. Pen­si­nin­kams ar­čiau­sias pre­ky­ bos cent­ras jau sun­kiai pa­sie­ kia­mas. No­ri­si pa­klaus­ti, kur ta klai­pė­die­tiš­ka dva­sia? Ką pa­ siek­si­me da­ry­da­mi klai­pė­die­ čiams blo­ga? Pen­si­nin­kės

Dė­me­sio, san­kry­ža!

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų di­di­ni­mas. Vi­du­ ti­nis at­ly­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je 2016 m. ga­li bū­ti 1000 eu­rų. Mi­ni­ma­lų mė­ ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą iki 1000 li­tų ga­li­ma pa­kel­ti jau 2013-ųjų sau­sį. Siū­lo­me neap­mo­kes­tin­ti gy­ven­to­jų pa­si­rink­ to pa­grin­di­nio būs­to ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to ir že­mės mo­kes­čiais. Įdieg­ti skir­tin­gus PVM ta­ri­fus: pa­grin­di­nis – 20 pro­c., ki­ti ta­ri­fai – 5–10 pro­c., o pra­ban­gos pre­kėms – 25 pro­c.

Ste­bė­jau vie­ną drą­sų ir pa­tik­lų se­ nio­ką, ku­ris prie pe­rė­jos, už­si­žie­ bus ža­liam švie­so­fo­ro sig­na­lui, jau ke­ti­no žy­giuo­ti per gat­vę net ne­ pa­si­žiū­rė­jęs į kai­rę, kur pir­ma va­ žiuo­ja­mą­ja juos­ta at­lė­kė mo­te­riš­ kai­tės vai­ruo­ja­ma ma­ši­na, ku­ri nė ne­ke­ti­no su­sto­ti ir pra­leis­ti pės­ čiuo­sius. Spė­jau su­stab­dy­ti tą vy­ rą, kad jo ne­nu­dauž­tų grei­tuo­lė prie vai­ro. Vy­riš­kį nu­ste­bi­no to­kia ma­no reak­ci­ja. Jis sa­kė: „Juk ža­lias švie­so­fo­ras de­ga“. Bet ir pa­tik­lu­ mas to žmo­gė­no, jis tur­būt nie­ ka­da nė­ra gir­dė­jęs, kad ne taip jau re­tai pe­rė­jo­se, de­gant ža­liam švie­ so­fo­ro sig­na­lui, sku­ban­tys smar­ kuo­liai ta­ra­nuo­ja pės­čiuo­sius. Tad bud­ru­mas ne­pa­kenks net ta­da, kai, re­gis, tu­ri­me vi­sas tei­ses pe­rei­ti per gat­vę.

„Klaipėdos” inf.

Zig­mas

17. Emig­ran­tų par­ti­ja

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė. 18. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

gre­sy­vi­nį pa­ja­mų ap­m o­k es­t i­n i­m ą, įves­ti ban­kų apy­ var­tos mo­kes­tį.

9. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja 2. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

pasaulis Du biu­dže­tai

Tai­kos su­si­ta­ri­mas

Ka­ro me­ti­nės

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas pa­ reiš­kė, kad yra pa­si­ruo­šęs blo­ kuo­ti 2014–2020 m. ES biu­ dže­tą, jei to rei­kės. Taip pat Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas pa­brė­žė, kad atei­ty­je Bend­ri­jai rei­kė­tų dvie­jų biu­dže­ tų – skir­to eu­ro zo­nai ir jai ne­ prik­lau­san­čioms ša­lims.

Fi­li­pi­nų pre­zi­den­tas Be­nig­ no Aqui­no (nuo­tr.) pa­skel­bė, kad bu­vo pa­siek­tas su­si­ta­ri­ mas su mu­sul­mo­nų se­pa­ra­ tis­tų su­ki­lė­liais už­baig­ti jau de­šimt­me­čius trun­kan­tį su­ ki­li­mą. Pa­sak jo, su­tar­tis at­ ve­ria ke­lią su­kur­ti nau­ją pu­ siau au­to­no­mi­nį mu­sul­mo­ niš­ką re­gio­ną.

Ta­li­ba­nas mi­nint 12-ąsias ka­ro Af­ga­nis­ta­ne me­ti­nes pa­reiš­ kė, kad NA­TO pa­jė­gos „bė­ga iš Af­ga­nis­ta­no pa­že­min­tos ir su­si­gė­du­sios“. Ka­re iš vi­so žu­ vo 3199 NA­TO ka­riai. Dau­gu­ ma NA­TO ka­rių žu­vo per pa­ sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus, smar­kiai suin­ten­sy­vė­jus Ta­li­ ba­no ko­vo­to­jų iš­puo­liams.

Ve­ne­sue­los žmonės rin­ko pre­zi­den­tą Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai va­kar trau­kė prie bal­sa­dė­žių – Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­ly­ je vy­ko svar­būs pre­zi­den­to rin­ki­mai. Į ko­ vą sto­jo opo­zi­ci­jos ly­de­ris Hen­ri­que Cap­ ri­le­sas ir il­ga­me­tis ša­lies va­do­vas Hu­go Cháve­zas. Ne­pa­si­da­vė spau­di­mui

Kaip vi­sa­da, prieš rin­ki­mus ne­trū­ ko nei kri­ti­kos, nei pa­ža­dų. H.Cháve­zas, ku­riam ne­se­niai bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys, ap­kal­ti­ no H.Cap­ri­le­są, jog šis at­sto­vau­ja ko­rum­puo­tai kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų se­na­jai gvar­di­jai, esą „ši nu­blokš­tų ša­lį at­gal“. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris at­rė­žė, kad H.Cháve­zas skal­do ša­lį ir ne­su­ge­ba pa­ža­bo­ti nu­si­kals­ta­mu­mo ban­gos, iš­spręs­ti mais­to trū­ku­mo klau­si­ mo, ap­rū­pin­ti de­ra­mu būs­tu mi­li­ jo­nų žmo­nių. Nors ap­klau­sos ro­dė, kad da­bar­ ti­nio ša­lies pre­zi­den­to po­zi­ci­jos tvir­tos, pa­sta­ruo­ju me­tu opo­zi­ci­ jai ir jos ly­de­riui pa­vy­ko H.Cháve­zo per­sva­rą ge­ro­kai ap­tirp­dy­ti. H.Cap­ri­le­sas prieš pat rin­ki­ mus sa­vo at­si­li­ki­mą su­ma­ži­no ko­ ne per­pus – iki 10 pro­c. Žo­džių dvi­ko­va

Pas­ku­ti­nius sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ ni­jos mi­tin­gus abu po­li­ti­kai su­ ren­gė praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­ go­je. Ša­lies ly­de­ris de­monst­ra­ci­ją

su­ren­gė sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­se, opo­ zi­ci­ja – pro­vin­ci­jo­je. H.Cháve­zo, ku­ris Ve­ne­sue­lai va­do­vau­ja jau 14 me­tų, ša­li­nin­kai ne­pa­bū­go net smar­kios liū­ties. Jie skan­da­vo: „O! A! Cháve­zas nei­ šeis!“

Vie­nin­te­lės ap­klau­ sos, ku­rių (re­zul­ta­ tai) ne­pa­si­kei­tė, yra tos, už ku­rias vy­ riau­sy­bė su­mo­kė­jo.

H.Cháve­zas ša­li­nin­kams sa­kė: „At­si­kel­kit 3 val., iš­ger­kit ge­ros ka­vos, šo­ko­la­do, pa­pus­ry­čiau­ki­te ir vi­si bal­suo­ki­te už atei­tį, gy­ve­ni­ mą <...>. Bal­suo­ki­te už Cháve­zą.“ 40 me­tų H.Cap­ri­le­sas, bu­vęs Mi­ran­dos vals­ti­jos gu­ber­na­to­rius, per mi­tin­gą pa­brė­žė, kad H.Cháve­ zui atė­jo lai­kas trauk­tis. „Nie­kas ne­tu­ri pa­mirš­ti bal­suo­ti ir kiek­vie­nas iš jū­sų tu­ri­te at­si­ves­

Klau­si­mas: ar pa­vyks bu­vu­siam de­san­ti­nin­kui H.Cháve­zui dar sy­kį lai­mė­ti ša­lies va­do­vo rin­ki­mus? AFP nuo­tr.

ti bal­suo­ti ir ki­tus žmo­nes, – sa­vo rė­mė­jams kal­bė­jo H.Cap­ri­le­sas. – Bai­ki­me skal­dy­mą, konf­ron­ta­ci­jas ir ko­vas.“ Opo­zi­ci­jos ly­de­ris tei­gė ti­kįs, kad įveiks sa­vo var­žo­vą mi­li­jo­no bal­sų skir­tu­mu. „Ma­nau, kad ga­li­me lai­mė­ti dau­ giau nei mi­li­jo­nu bal­sų <...>. Šiai vy­riau­sy­bei ne­bus sun­ku pri­pa­žin­ti sa­vo pra­lai­mė­ji­mą. Vie­nin­te­lės ap­ klau­sos, ku­rių (re­zul­ta­tai) ne­pa­si­ kei­tė, yra tos, už ku­rias vy­riau­sy­ bė su­mo­kė­jo“, – kri­ti­kos var­žo­vui ne­gai­lė­jo H.Cap­ri­le­sas. Lau­kia iš­šū­kiai

Opo­zi­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad H.Cháve­zo val­dy­mo me­tais iš­si­ke­

ro­jo ko­rup­ci­ja, vals­ty­bė bu­vo val­ do­ma nee­fek­ty­viai, o naf­tos sek­to­ rius pa­ty­rė nuo­smu­kį. Be to, opo­zi­ci­ja kal­ti­na H.Cháve­ zą, kad šis ri­bo­ja spau­dos lais­vę, ki­ša­si į teis­mų dar­bą ir til­do kri­ ti­kus. Vis­gi eks­per­tai sa­ko, kad jei opo­ zi­ci­jai pa­vyks lai­mė­ti, H.Cap­ri­le­so lau­kia daug iš­šū­kių. H.Cap­ri­le­sas sa­vo pa­vyz­džiu va­ di­na bu­vu­sį Bra­zi­li­jos pre­zi­den­tą Lui­zą Iná­cio Lu­lą da Sil­vą. Jis ne kar­tą sa­kė, kad no­rė­tų Ve­ne­sue­lo­ je įvyk­dy­ti pa­na­šias re­for­mas kaip Bra­zi­li­jo­je. Ta­čiau, anot ste­bė­to­jų, per­tvar­ kos ša­ly­je ga­li strig­ti. „Reu­ters“, BBC, AFP, BNS inf.

So­cia­lis­tas prieš re­for­ma­to­rių So­cia­lis­tas H.Cháve­zas val­do nuo

1999 m. ir sie­kia bū­ti per­rink­tas. Bu­ vęs gu­ber­na­to­rius H.Cap­ri­le­sas lai­ ko­mas cent­ro kai­riuo­ju po­li­ti­ku. Vi­suo­me­nės ap­klau­sos pa­ro­dė,

kad da­bar­ti­nis Ve­ne­sue­los pre­zi­ den­tas prieš rin­ki­mus bu­vo įgi­jęs 10 pro­c. per­sva­rą. H.Cháve­zui pir­ me­ny­bę tei­kė 49,4 pro­c. rin­kė­jų, o H.Cap­ri­le­sui – 39 pro­c. Ta­čiau kai ku­rios ap­klau­sos at­

sklei­dė, kad H.Cháve­zo per­sva­ra di­des­nė, o ki­tos – kad var­žo­vų po­ zi­ci­jos apy­ly­gės.

8

pirmadienis, spalio 8, 2012

miestas

Mi­si­ja: iš­gy­ven­ti žie­mą

Nuomonės

1

Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­ kas per šių me­tų tris mė­ ne­sius iš­lei­do vie­ną tri­li­jo­ną eu­ rų, kai ap­skri­tai apy­var­to­je yra tik 7 tri­li­jo­nai. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kiais kie­kiais yra dau­gi­na­ma pi­ni­gų?“ – sa­kė R.Vai­nie­nė. To­dėl esą vi­siš­kai ne­nuos­ta­bu, jog vi­sos pre­kės, su re­to­mis išim­ti­ mis, brangs­ta vien dėl to, kad dau­ gė­ja pi­ni­gų. Ži­no­ma, tam tu­ri įta­ kos ir ki­ti veiks­niai, pa­vyz­džiui, kai­nas ke­lia pa­klau­sa. „Kai­nas ke­lia ir der­liaus su­ma­žė­ ji­mas. Pa­vyz­džiui, šie­met JAV bu­vo saus­ra ir su­ny­ko da­lis ja­vų. Na­tū­ ra­lu, kad dėl to ki­lo mil­tų, taip pat duo­nos pro­duk­tų kai­nos. Tai­gi pi­ ni­gų kie­kio di­dė­ji­mas, pa­klau­sos au­gi­mas ir ne­der­lius di­di­na mais­ to kai­nas“, – pa­brė­žė R.Vai­nie­nė.

Snie­gi­na Už obuo­lių ki­log­ra­mą mo­ku li­tą. Per­ ku tur­gu­je, nes ki­tur nei to­kių obuo­ lių, nei to­kių kai­nų nė­ra. An­ta­ni­nių obuo­lių vi­sur ir nu­si­pirk­si. Kaž­ka­da so­duo­se juos gau­siai au­gin­da­vo, da­ bar be­veik ne­bė­ra, tai ma­nau, kad jų kai­na nė­ra di­de­lė. Ki­tų veis­lių obuo­ liai kai­nuo­ja daug bran­giau, ne­pai­ sant to, kad šie­met der­lin­gi me­tai.

Lai­ma

Ge­ras der­lius – brangs duo­na?

Tuo tar­pu Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­ja džiū­ga­vo, kad šių­me­tis ja­ vų der­lius ša­ly­je yra ket­vir­ta­da­liu di­des­nis už per­nykš­tį ir ga­li siek­ti dau­giau nei 4 mln. t. Re­gis, ga­li­ma bū­tų ti­kė­tis pi­ges­ nių mil­tų ir duo­nos pro­duk­tų, de­ja, kal­ba­ma tik apie jų bran­gi­mą. „Vi­si ke­lia kai­nas pa­gal Eu­ro­pos lyg­me­nį, kad bū­tų ga­li­ma par­duo­ ti už­sie­nio rin­ko­se, ir ti­ki­si gau­ ti kuo dau­giau pi­ni­gų. Jei­gu kiek ir ne­par­duos, bus in­ter­ven­ci­niai pir­ ki­mai, su­pirks į vals­ty­bės aruo­dus ir ste­bės si­tua­ci­ją rin­ko­je – jei kai­ na bus že­mes­nė, grei­čiau­siai lai­kys ir ne­par­da­vi­nės, jei bus aukš­tes­nė Eu­ro­po­je, tai par­da­vi­nės te­nai“, – par­da­vi­mų sche­mą paaiš­ki­no rin­ ko­da­ros spe­cia­lis­tas Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iš ES šie­ met bus eks­por­tuo­ta apie 22 mln. t grū­dų. Iš Lie­tu­vos nu­ma­to­ma eks­ por­tuo­ti apie 2 mln. t, tai su­da­ry­tų apie 9–10 pro­c. Ne­pai­sant to, kad pas mus ne­bu­ vo to­kios saus­ros, kaip JAV, ir grū­ dų der­lius ket­vir­čiu di­des­nis nei per­nykš­tis, jų kai­na pa­ki­lo vi­sa­me pa­sau­ly­je, pas mus – taip pat. „Au­gin­to­jai lai­min­gi, jie džiau­ gia­si, o var­to­to­jai, pirk­da­mi bran­ ges­nę duo­ną, skun­džia­si. Tai yra

Mė­ne­si­nės vie­no žmo­gaus iš­lai­dos mais­tui

29 24

% 34

13

Iki 200 Lt 200–300 Lt 300–500 Lt 500 Lt ir dau­g iau Por­ta­lo www.kl.lt ap­klau­sa

Da­bar pre­kiau­ju tur­gu­je. Jei ko rei­kia, tai ir pa­ti čia nu­si­per­ku. Tur­gu­je dar­ žo­vės pi­ges­nės nei pre­ky­bos cent­re. Šiais me­tais dar­žo­vių kai­nos pa­ken­ čia­mos. Ir po­mi­do­rai šiuo me­tu ne­ bran­gūs, pa­pri­kos ne­daug kai­nuo­ja, kriau­šės gra­žios ir ne­bran­gios. Ma­ nau, kad pi­giau jau ne­be­ga­li bū­ti.

Sprendimas: kaž­kiek su­tau­py­ti įma­no­ma tik tais at­ve­jais, jei pro­duk­tus per­ki tur­gu­je ar­ba už­siau­gi­ni jų pa­ts.

nor­ma­lus vers­las, iš to ge­ro­vė ir su­ku­ria­ma. Grū­dų au­gin­to­jai nė­ra fi­lant­ro­pi­nė lab­da­rin­ga or­ga­ni­za­ci­ ja, ku­ri ga­lė­tų šelp­ti Lie­tu­vos gy­ ven­to­jus. Rin­kos tai­syk­lė yra pirk­ti pi­giai, par­duo­ti bran­giai“, – tvir­ti­ no R.Vai­nie­nė. Lie­tu­viš­kos dar­žo­vės ir­gi iš­ke­liau­ja

Dar­žo­vių der­liaus do­ro­ji­mo dar­ bai dar te­be­vyks­ta. Jų pa­sė­lių plo­ tai ša­ly­je uži­ma apie 15 tūkst. ha, o jų der­lius sie­kia apie 300 tūkst. t per me­tus. Ša­ly­je išau­gin­tų po­pu­lia­riau­sių dar­žo­vių – ko­pūs­tų, mor­kų, bu­ro­ kė­lių, svo­gū­nų vi­daus po­rei­kiams ten­kin­ti pa­kak­tų, ta­čiau jos tu­ri di­ de­lę pa­klau­są Ru­si­jo­je, to­dėl lie­tu­ viš­kos dar­žo­vės iš­ve­ža­mos te­nai, o į Lie­tu­vą jų įsi­ve­ža­ma iš ki­tų ša­lių. Bul­vių der­lius šiais me­tais yra apie 3 pro­c. ma­žes­nis ne­gu per­ nai ir sie­kia 572 tūkst. t. Prie­žas­tis – šie­met Lie­tu­vo­je net 17 pro­c. su­ ma­žė­jo bul­vė­mis ap­so­din­tas plo­ tas. So­dai ir uo­gy­nai ša­ly­je uži­ma apie 30 tūkst. ha plo­tą. Obuo­lių sky­ni­mas vers­li­niuo­se so­duo­se jau įpu­sė­jęs. Šiais me­tais ti­ki­ma­si apie 60 tūkst. t obuo­lių der­liaus. Teks keis­ti ra­cio­ną

Pa­sak eks­per­tų, kai brangs­ta mė­ sa ar ki­ti mais­to pro­duk­tai, žmo­ nės kei­čia sa­vo var­to­ji­mo įpro­ čius, bran­gius pro­duk­tus kei­čia pi­ges­niais, bet ga­lin­čiais už­tik­rin­ ti jiems mai­ti­ni­mo­si ra­cio­ną. Daž­ nai at­si­sa­ko­ma mė­sos, žu­vies, per­ ka­ma dau­giau kiau­ši­nių, ver­da­mos ko­šės. Ta­čiau tuo­met iš­tin­ka ki­tas pa­ra­dok­sas. Žmo­nėms pra­de­dant pirk­ti dau­giau pi­ges­nių pre­kių, pa­ sta­rų­jų pa­klau­sa išau­ga, tad ir jos pra­de­da brang­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Taip ga­li­ma paaiš­kin­ti kiau­ši­nių kai­nų šuo­lius vi­du­ti­niš­kai nuo 3,35 li­to iki 4,94 li­to. „Tik­rai ne­rei­kia nu­si­teik­ti, kad dėl pa­ki­lu­sių mais­to kai­nų iš­mir­

Rū­ta Vai­nie­nė:

Vals­ty­bė ne­ma­to sa­ vo kal­tės dėl aukš­tų kai­nų, nors jos kal­tė yra di­de­lė.

si­me ba­du. Tie­siog tu­rė­si­me keis­ ti sa­vo ra­cio­ną, pe­rei­ti prie pi­ges­ nių pro­duk­tų, o tie, ku­rie ne­ga­li to pa­da­ry­ti dėl svei­ka­tos ar įpro­čių, tu­rės ki­tur ri­bo­ti sa­vo iš­lai­das“, – įsi­ti­ki­nu­si R.Vai­nie­nė. Vals­ty­bė sa­vo kal­tės ne­ma­to

Ar­tė­jan­tį žie­mos se­zo­ną di­džiau­sią da­lį pa­ja­mų „su­val­gys“ ne brangs­ tan­tys mais­to pro­duk­tai, o šil­ dy­mas, elekt­ra. Jų kai­nos yra re­ gu­liuo­ja­mos jau ne­be rin­kos, bet vals­ty­bės. „Vals­ty­bė tu­ri pa­si­žiū­rė­ti, ką ga­lė­tų pa­da­ry­ti žmo­gui, kad jam ne­rei­kė­tų žie­mą ba­dau­ti. Vi­ sų pir­ma pas mus de­ga­lų ak­ci­zai yra žy­miai di­des­ni, nei rei­ka­lau­ ja ES. Vals­ty­bė tu­rė­tų per­žiū­rė­ti vi­sus sa­vo ap­ri­bo­ji­mus, ku­rie ke­ lia kai­nas, ir tu­ri su­ma­žin­ti re­gu­ lia­vi­mų skai­čių, už ku­rį ga­liau­siai vis tiek mo­ka var­to­to­jas“, – išei­ tį siū­lė R.Vai­nie­nė. Eks­per­tės įsi­ti­ki­ni­mu, la­bai di­ de­lę da­lį kai­nos, ir ne tik ak­ci­zi­ nių pre­kių, su­da­ro įvai­rių biu­rok­

ra­ti­nių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mai. Esą įmo­nės bu­hal­te­rė dir­ba ne tam, kad su­žiū­rė­tų pi­ni­gi­nį srau­ tą bend­ro­vė­je, o tam, kad su­skai­ čiuo­tų mo­kes­čius ir juos lai­ku su­ mo­kė­tų. „Vals­ty­bė tu­ri pa­da­ry­ti na­ mų dar­bus, kad žmo­nėms su­ ma­žė­tų kai­nos. Toks są­mo­nin­ gu­mas kar­tą jau bu­vo pa­ro­dy­tas, kai eks­pe­ri­men­to bū­du su­ma­žin­ tas dy­ze­li­no ak­ci­zas“, – pri­mi­nė R.Vai­nie­nė. Esą kai ky­la kai­nos, vals­ty­bė nie­ka­da ne­pa­si­žiū­ri į sa­ve, vi­sa­ da puo­la kal­tin­ti pre­ky­bi­nin­kus ir daž­niau­siai pa­siū­lo ri­bo­ti ant­ kai­nius. „Bet ant­kai­nis nė­ra virš­pel­nis, ant­kai­nis tai – ka­si­nin­kė, ska­ nuo­jan­ti pre­kes, ji ne ant­kai­nis, ji – dar­buo­to­ja. Rei­kia su­pras­ti, kad pre­ky­bos vers­le ir­gi la­bai di­de­lės dar­bo są­nau­dos. Kai val­džia sa­ko, jog rei­kia ap­ri­bo­ti ant­kai­nius, tai reiš­kia su­ma­žin­ti al­gą par­da­vė­ jams. Vals­ty­bė ne­ma­to sa­vo kal­ tės dėl aukš­tų kai­nų, nors jos kal­tė yra di­de­lė“, – tvir­ti­no Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė.

Vla­di­mi­ras 45 me­tus ėjau į jū­rą. Ma­no pen­si­ja šian­dien 900 li­tų. Žie­mos me­tu bu­ to mo­kes­čiai sie­kia 600 li­tų. Už li­ku­ sius tu­riu pra­gy­ven­ti, tai ir ieš­kau, kur pi­giau. Tur­gu­je dar­žo­vių kai­nos dar įkan­da­mos. Nors brangs­ta ir čia. Per­ nai, re­gis, vis­kas kai­na­vo ko­kius 10 pro­cen­tų pi­giau.

Pro­duk­tų maž­me­ni­nės kai­nos Klai­pė­do­je 2011 Ry­ž iai (kg) 3,43 (Lt) Mil­tai (kg) 2,28 Duo­na (kg) 5,23 Ba­to­nas (kg) 5,14 Jau­tie­nos kum­pis su kau­lu (kg) 18,99 Sū­dy­ta sil­kių fi­lė (kg) 13,42 Pie­nas, 2,5 % (l) 2,50 Kiau­ši­niai (10 vnt.) 3,35 Ba­na­nai (kg) 2,80 Po­mi­do­rai (kg) 2,38 Smul­kus cuk­rus (kg) 3,83

2012 3,54 (Lt) 2,07 5,65 5,01 20,49 14,08 2,57 4,94 3,67 4,15 4,03

Šal­ti­nis www.stat.gov.lt

9

pirmADIENIS, SPALIO 8, 2012

miestas

Šį kartą sti­chi­ja pa­jū­rio pa­gai­lė­jo Sa­vait­ga­lį šė­lu­si aud­ra ne­pri­ly­go šios va­ sa­ros vėt­roms ir bent jau pa­jū­ry­je ža­los pri­da­rė kur kas ma­žiau. Ne­pai­sant to, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja, kad nuo­ sto­liai ir šį kar­tą bus mi­li­jo­ni­niai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lė­šos: Bend­ra­ja­me pa­gal­bos cent­re da­lis mi­li­jo­nus kai­na­vu­sių dar­bo vie­tų iki šiol dul­ka tuš­čios.

Pa­gal­bos cent­re – afe­rų tvai­kas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

1

Pa­sak pa­šne­ko­vės, pir­ miau­sia Vals­ty­bės kont­ ro­lės au­di­to­riai ne­te­ko ža­do ra­ dę BPC Klai­pė­dos pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tį. „Ko­dėl pa­tal­pos pen­ke­riems me­tams iš­nuo­mo­ja­mos iš pri­va­ taus as­mens ir tam iš­lei­džia­ma 2,3 mln. li­tų? Įdo­mu ir tai, kad 1 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te be­ veik 400 kv. m yra pa­gal­bi­nės pa­ tal­pos. Kam jų tiek daug rei­kia?“ – pa­ste­bė­jo S.Go­rov­nio­va. Au­di­to­riams bu­vo paaiš­kin­ta, kad prieš pa­si­ra­šant nuo­mos su­ tar­tį net ne­bu­vo pa­si­do­mė­ta, ar pa­na­šių lais­vų pa­tal­pų nė­ra ki­to­ se vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se ar sa­vi­ val­dy­bė­je. „Tuo me­tu, kai vy­ko pa­tik­ra, iš 60 dar­bo vie­tų užim­ta bu­vo tik 12. Ko­dėl rei­kė­jo kur­ti tiek dar­bo vie­tų, jei jos ne­nau­do­ja­mos. Ne­ nau­do­ja­mos įran­gos ver­tė pa­tik­ ros me­tu vir­ši­jo 1 mln. li­tų“, – sa­ kė S.Go­rov­nio­va. Ji pri­si­mi­nė Klai­pė­do­je iš­gir­du­si pa­ža­dą, kad prie lais­vų kom­piu­te­ rių ne­tru­kus sės grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos dis­pe­če­riai, ta­čiau jie net ne­ke­ti­na per­ženg­ti šios įstai­gos slenks­čio. Sa­vi paaiš­ki­ni­mai

Šiuo me­tu Klai­pė­do­je dir­ba 78 BPC dar­buo­to­jai. Dar 12 žmo­nių mo­ko­si ir dar­bą tu­rė­tų pra­dė­ti gruo­dį. „Klai­pė­do­je įkur­ta 60 dar­bo vie­ tų, o, mi­ni­ma­liais skai­čia­vi­mais,

pa­mai­no­mis tu­rė­tų dirb­ti 180 dar­ buo­to­jų. Ta­čiau nė­ra no­rin­čių­jų dirb­ti už 1,4 tūkst. li­tų al­gą. Iš 40 kan­di­da­tų dirb­ti pra­de­da vos 2“, – aiš­ki­no BPC vir­ši­nin­kas Ar­tū­ras Ke­da­vi­čius. – Klai­pė­do­je grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dis­pe­če­riams mes siū­lo­me at­si­sės­ti ša­lia ir dirb­ ti mū­sų pa­tal­po­se, ta­čiau jų ne­no­ ri pa­leis­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja. „Tai ne mes ne­no­ri­me, o jie ne­ ga­li mū­sų priim­ti. Mes įsi­ve­dė­me mo­der­niau­sias sis­te­mas, o BPC ne­tu­ri pro­gra­mi­nės įran­gos, kad veik­tų bend­ra sis­te­ma. Pa­na­šu, jog trūks­ta­mos įran­gos jie ir ne­gaus“, – prie­šin­gai si­tua­ci­ją aiš­ki­no Klai­ pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos sto­ties vir­ši­nin­kas Rim­vy­das Juod­vir­šis. Už kom­piu­te­rius – tris­kart bran­giau

Nors me­di­kai tvir­ti­na, jog BPC sis­ te­mos nie­kam ti­ku­sios, au­di­to­riai nu­sta­tė, kad pro­gra­mi­nės įran­gos įsi­gi­ji­mui BPC iš­lei­do kur kas di­ des­nes su­mas, nei siū­lė rin­ka. „Tai yra tris kar­tus di­des­nė kai­ na nei to pa­ties ga­min­to­jo rin­ko­je siū­lo­ma maž­me­ni­nė kai­na. To­kie pat ir to pa­ties ga­min­to­jo, ta­čiau grei­tes­ni ir spar­tes­ni kom­piu­te­riai 2009 me­tais bu­vo pirk­ti per­pus pi­giau“, – sa­kė S.Go­rov­nio­va. BPC vir­ši­nin­kas A.Ke­da­vi­čius aiš­ki­no, kad bu­vo skel­bia­mas kon­ kur­sas ne kom­piu­te­rių įsi­gi­ji­mui, o vi­sos sis­te­mos įdie­gi­mui. „Mes

skel­bė­me tarp­tau­ti­nį kon­kur­są. Jį lai­mė­jo ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­liu­ si bend­ro­vė ERP. Mes ne­pir­ko­me kom­piu­te­rių, o pir­ko­me vi­są sis­ te­mą. Mums bu­vo svar­bu, kad ji funk­cio­nuo­tų“, – pri­pa­ži­no A.Ke­ da­vi­čius. Su­mo­kė­jo avan­su

„Mus ti­ki­no, kad bu­vo pa­si­rink­ tas „rak­to“ prin­ci­pas, kai įsi­gy­ja­ ma vi­sa in­for­ma­ci­nė sis­te­ma. Bet paaiš­kė­jo, jog įmo­nė, ku­ri ją die­gė, jau yra bank­ru­ta­vu­si. Tad neaiš­ku, ar vi­sa tech­ni­ka yra pri­sta­ty­ta, nes neat­lik­tiems dar­bams teks skelb­ ti nau­ją kon­kur­są, o pi­ni­gai už pa­ slau­gą jau su­mo­kė­ti avan­su“, – pa­ tvir­ti­no S.Go­rov­nio­va. Už spe­cia­lias li­cen­ci­jas Vil­niaus ir Klai­pė­dos cent­rų pro­gra­mi­nei įran­gai bu­vo su­mo­kė­ta 704 tūkst. li­tų. „Su­mo­kė­ta avan­su, net neį­si­ti­ ki­nant, ar li­cen­ci­jos vei­kia. Mū­ sų ma­ny­mu, to­kie įvyk­dy­ti vie­šie­ji pir­ki­mai vals­ty­bei yra nuo­sto­lin­gi ir Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba tu­rė­tų kreip­tis į teis­mą dėl vie­šo­jo in­te­re­ so gy­ni­mo. Įs­ta­ty­mai nu­ma­to at­sa­ ko­my­bę ir vals­ty­bės tar­nau­to­jams dėl ne­tin­ka­mo lė­šų nau­do­ji­mo, ta­ čiau ne­ži­nau at­ve­jo, kad ku­ris nors bū­tų nu­teis­tas“, – pa­ste­bė­jo S.Go­ rov­nio­va. Pa­gal­bos tar­ny­bų te­le­fo­nais per me­tus skam­bin­ta 4,6 mln. kar­tų, iš jų – BPC nu­me­riu 112 skam­bin­ta 2,5 mln. kar­to.

Nak­tį į šeš­ta­die­nį iki ura­ga­ni­nio su­stip­rė­jęs vė­jas už­gu­lė pa­jū­rį ir pa­ma­rį. Iki 6 val. ry­to ug­nia­ge­siai su­lau­kė 57 iš­kvie­ti­mų dėl nu­vir­tu­ sių me­džių. Klai­pė­dos mies­te aud­ros nu­vers­ tus me­džius ša­lin­ti ug­nia­ge­siai va­ žia­vo 5 kar­tus, Ši­lu­tės ra­jo­ne – 15, Klai­pė­dos ra­jo­ne – 3, Ne­rin­go­je – 7 kar­tus. Po aud­ros Klai­pė­dos re­gio­ne elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas bu­ vo su­tri­kęs 10 tūkst. var­to­to­jų. Ši aud­ra pa­da­rė kur kas ma­žiau nuo­sto­lių, nei praū­žu­sios lie­pą ar rugp­jū­tį. Vis dėl­to bend­ro­vė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pro­gno­zuo­ja, kad aud­ ros nuo­sto­liai ga­li siek­ti 1 mln. li­tų, o nu­ken­tė­ju­sių­jų ga­li bū­ti iki 600. Daž­niau­siai re­gist­ruo­ja­mos ža­los – nuo virs­tan­čių me­džių ar jų da­lių nu­ken­tė­ję pa­sta­tai, ypač jų sto­gai,

šilt­na­miai, ūki­niai sta­ti­niai. Yra re­ gist­ruo­ta ap­ga­din­tų au­to­mo­bi­lių, ku­riuos su­lam­dė už­vir­tę me­džiai. Tiks­les­ni gam­tos šėls­mo pa­da­ ry­tų nuo­sto­lių duo­me­nys bus ži­ no­mi pir­ma­die­nį. Aud­ros, škva­lai ir smar­kios liū­tys Lie­tu­vo­je šią va­sa­rą kar­to­jo­si itin daž­nai. Per tris mė­ne­sius dėl aud­ rų drau­di­kams te­ko at­ly­gin­ti nuo­ sto­lių už 1,5 mi­li­jo­no li­tų.

5

– tiek kartų šeštadienio naktį Klaipėdoje ugniagesiams teko šalinti audros nuverstus medžius.

Nep­ri­ly­go: sa­vait­ga­lį ūža­vu­si vėt­ra di­des­nių nuo­sto­lių Klai­pė­do­je ne­

pri­da­rė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

ekonomika

Lė­šų nau­do­ji­mą kont­ro­liuo­ja ir žve­jai Nors žūk­lės lei­di­mai yra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ži­nio­je, lė­šos už juos į šios mi­nis­te­ri­jos ran­kas ne­pa­ten­ka. Ne­ti­kė­tas lė­šų ga­vė­ jas žūk­lės mė­gė­ją ga­li ir nu­ste­bin­ti. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

– dėl ne­tin­ka­mo lė­šų pa­nau­do­ji­mo ne­ri­ma­vo dien­raš­čio skai­ty­to­jas, pri­ sie­kęs žūk­lės mė­gė­jas.

Su­si­rū­pi­no dėl ga­vė­jo

Dien­raš­čio skai­ty­to­jas Ma­rius K. (var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ mi) žūk­lės lei­di­mus šie­met pir­mą kar­tą įsi­gi­jo elekt­ro­ni­niu bū­du, per Ap­lin­ko­sau­gos lei­di­mų in­for­ma­ci­ nę sis­te­mą (ALIS). Anks­čiau lei­di­ mais žūk­lės mė­gė­jas pa­si­rū­pin­da­ vo žve­jy­bos par­duo­tu­vė­se. Tą­kart per e. sis­te­mą pir­kęs mė­ gė­jų bei li­mi­tuo­tos žve­jy­bos lei­ di­mus ir už­pil­dęs vi­sus rei­kia­mus ban­ko duo­me­nis Ma­rius K. pa­ste­ bė­jo, kad mo­kes­tis ke­liau­ja ne į Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos, o į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos val­do­mos įmo­nės – Lie­tu­vos pa­što – ban­ko są­skai­tą. „Pa­si­ro­dė la­bai keis­ta, kad ma­no pi­ni­gai už žūk­lės lei­di­mus pa­ten­ka į Lie­tu­vos pa­što ki­še­nę, nors bend­ro­vė ne­tu­ri nie­ko bend­ra su žūk­le. O juk lė­šos už lei­di­mus tu­ri bū­ti pa­nau­do­ ja­mos van­dens tel­ki­niams įžu­vin­ti“,

Per de­šimt­me­tį iš­ duo­tų žūk­lės lei­di­mų skai­čius išau­go dau­ giau nei tris kar­tus.

Įta­ri­mus iš­sklai­dė

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja paaiš­ki­no, kad skai­ty­to­jo ne­ri­mas ne­pag­rįs­tas. Anot mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­ gos de­par­ta­men­to Gam­tos iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jo Vil­man­to Grai­čiū­ no, mo­kė­ji­mai už žūk­lės lei­di­mus e. erd­vė­je vyk­do­mi per sis­te­mą, ku­rios val­dy­to­jas yra Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ir In­for­ma­ci­nės vi­suo­ me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas. Nau­do­ti šią sis­te­mą bu­vo vie­nas iš rei­ka­la­ vi­mų gau­nant ES lė­šas.

„Šio­je sis­te­mo­je Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka kaip tar­ pi­nin­kas su­rink­ti lė­šas iš įvai­rių ban­ kų ir jas pa­skirs­ty­ti pa­si­rink­ta bend­ ro­vė Lie­tu­vos pa­štas“, – sa­kė jis. Lie­tu­vos pa­što at­sto­vė spau­dai Au­re­li­ja Jo­nu­šai­tė taip pat pa­ti­ki­ no, kad ko­vo 29 d. įmo­nė su Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ja su­da­rė bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tį: „Pa­gal ją Lie­tu­vos pa­štas ta­po tar­pi­nin­ku, vei­kian­čiu tuo pa­čiu prin­ci­pu kaip ir bet ku­ rios ki­tos pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų, tar­pi­nin­ kas. Dėl šios prie­žas­ties žmo­nės pi­ni­gus už žūk­lę ir mo­ka mums. Su­rin­kę lė­šas mes jas pa­skirs­to­me rei­kia­miems ga­vė­jams.“ Su­rink­tų lė­šų dau­gė­ja

Anot V.Grai­čiū­no, vi­sos žve­jų su­ mo­kė­tos lė­šos už meš­ke­rio­to­ jo bi­lie­tus ir meš­ke­rio­to­jo kor­te­ les pa­ten­ka į spe­cia­lią Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos są­skai­tą ir ga­li bū­ti nau­do­ja­mos tik žu­vų iš­

Tvar­ka: lė­šas už žūk­lės lei­di­mus ša­ly­je su­ren­ka vals­ty­bės įmo­nė Lie­

tu­vos pa­štas.

tek­liams at­kur­ti bei sau­go­ti. Šiuo me­tu tam tiks­lui jau su­kaup­ta 1,67 mln. li­tų. Lė­šos už žūk­lės lei­di­mus pa­ gal Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­ vos pa­što bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ tį pa­ten­ka į pa­sta­ro­jo su­ren­ka­mą­ją są­skai­tą ir kar­tą per mė­ne­sį per­ve­ da­mos ati­tin­ka­miems žūk­lės plo­tų nau­do­to­jams. Šias lė­šas jie nau­do­ja žu­vims įveis­ti ir ki­toms žu­vų iš­tek­ lių at­kū­ri­mo bei ap­sau­gos prie­mo­

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

nėms. Elekt­ro­ni­niu bū­du lei­di­mais pre­kiau­ja­ma nuo šių me­tų ko­vo 30 d. ir nuo šio lai­ko jau par­duo­ ta dau­giau kaip 78 tūkst. įvai­rių žūk­lės lei­di­mų. Anot V.Grai­čiū­no, ne­pai­sant sunk­me­čio ir gy­ven­to­ jų emig­ra­ci­jos, iš­duo­da­mų lei­di­ mų žūk­lei skai­čius nuo­lat au­ga. Per de­šimt­me­tį iš­duo­tų lei­di­mų skai­ čius išau­go dau­giau nei tris kar­tus, o šiais me­tais iki spa­lio jau iš­duo­ta 116 tūkst. lei­di­mų.

Kri­zės spren­di­mas Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­ na­t io­nal“ par­t ne­r is

S

e­no­jo že­my­no kri­zė iša­na­ li­zuo­ta iš­sa­miai, ta­čiau vie­ nam as­pek­tui ski­ria­ma per­ ne­lyg ma­žai dė­me­sio. Eu­ro­pos po­li­ti­nės jė­gos pri­pa­ žįs­ta ir spren­džia dvi, jų ma­ny­mu, pa­grin­di­nes eu­ro kri­zės pro­ble­ mas: ban­kų sis­te­mos pro­ble­mas, ku­rios ki­lo dėl ne­ža­bo­to sko­li­ni­mo­ si ir išau­gu­sio vals­ty­bi­nio bei pri­ va­čio­jo sek­to­rių sko­lų, ir išau­gu­sį ne­pa­si­ti­kė­ji­mą eu­ro zo­nos vals­ty­ bių vy­riau­sy­bė­mis bei iš to ky­lan­ čias sko­li­ni­mo­si pa­lū­ka­nas. Ta­čiau pa­grin­di­nė pro­ble­ma – struk­tū­ri­nis ne­sta­bi­lu­mas tarp eu­ ro zo­nos šiau­ri­nių ir pie­ti­nių ša­lių. Ban­kų kri­zė bei grės­mė, kad Eu­ ro­pos ban­kai ims bank­ru­tuo­ti vie­ nas po ki­to ir taip su­kels pa­sau­li­nę eko­no­mi­kos ka­tast­ro­fą, yra ge­ro­ kai su­ma­žė­ju­si. Taip pat ir Eu­ro­pos pro­ble­mi­nių vals­ty­bių bank­ro­tų ti­ ki­my­bė ta­po kur kas ma­žes­nė, kai že­my­no ly­de­riai ėmė nuo­sek­liau priim­ti spren­di­mus. Ta­čiau šios pro­ble­mos yra tik led­kal­nio vir­šū­

nė, t. y. simp­to­mai, o ne pa­ti pro­ ble­ma. Ji sly­pi pie­ti­nių vals­ty­bių kon­ku­ren­cin­gu­mo trū­ku­me. Sup­ras­ki­me – kad ir kiek pi­ni­gų bus įlie­ta į tas ša­lis, jie bus iš­mes­ti į ba­lą, jei ša­lys ne­su­ge­bės su­si­tvar­ ky­ti su ne­dar­bu ir pra­dė­ti ga­min­ti kon­ku­ren­cin­gų pre­kių bei pa­ska­ tin­ti sa­vo eko­no­mi­kos au­gi­mo. O apie eko­no­mi­kos at­kū­ri­mą nė vie­ nas iš aukš­čiau­sių Briu­se­lio po­li­ti­ kų dar ne­kal­ba, nes grei­čiau­siai ne­ ži­no, kaip tai rei­kė­tų da­ry­ti. Pie­ti­nės vals­ty­bės ta­po ne­kon­ku­ ren­cin­gos dėl il­ga­lai­kės ne­tvar­kin­ gos ir ne­dis­cip­li­nuo­tos fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos po­li­ti­kos. Pir­miau­sia, pie­ti­nės vals­ty­bės ne­ža­bo­jo ban­kų veik­los ir į jų rin­kas bu­vo im­por­ tuo­ta ypač daug pi­ni­gų iš šiau­ri­nių vals­ty­bių – Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­ jos, Olan­di­jos ir ki­tų. Pi­ni­gai bu­vo pa­sko­lin­ti per Šiau­rės ša­lių ban­kus su ypač že­mo­mis pa­lū­ka­no­mis. Re­ zul­ta­tas? Inf­lia­ci­ja, ky­lan­čios al­gos, dau­gy­bė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­ jek­tų, oro uos­tai ir ke­liai į nie­kur. Pietūs pra­sis­ko­li­no. Ir eko­no­mi­ka su­sto­jo. Ėmė smuk­ti. Šiau­ri­nės ša­ lys tai­kė griež­tas inf­lia­ci­jos ri­bo­ji­mo prie­mo­nes ir iš­li­ko kon­ku­ren­cin­gos, ne­lei­do ūkiui per­kais­ti, ri­bo­jo kre­di­ to įstai­gų veik­lą, kad ne­bū­tų ski­ria­ mas per­tek­li­nis fi­nan­sa­vi­mas bur­ bu­lus ke­lian­tiems sek­to­riams – ypač sta­ty­bų ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to. Ta­čiau esa­me da­bar­ti­nė­je si­tua­ ci­jo­je ir rei­kia ieš­ko­ti spren­di­mų. Pie­ti­nės vals­ty­bės pri­va­lo ieš­ko­ti kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mo bū­dų, in­ves­tuo­ti į al­ter­na­ty­vios ener­ge­ ti­kos pro­jek­tus, ma­žin­ti gy­ven­to­jų var­to­ji­mą ir dar­bo už­mo­kes­tį. Prie Eu­ro­pos pro­ble­mų spren­di­ mo pri­va­lo pri­si­dė­ti ir kri­zę ma­žiau pa­ty­ru­sios šiau­ri­nės ša­lys – jo­se ga­ lė­tų bū­ti at­lai­džiau žiū­ri­ma į inf­lia­ ci­ją. Taip kai­nų ly­gis pa­kil­tų grei­ čiau, nei įpras­ta, ir pie­ti­nių vals­ty­bių amor­ti­za­ci­ja bū­tų leng­ves­nė.

11

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žuvų kvotų skirstymo anarchija Antrus metus Baltijos jūroje žuvis gaudantys žvejai neįsisavina jiems skirtų menkių kvotų. Preliminariai šiemet jų liks nesugauta daugiau kaip tūkstantis tonų. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Padaugėjo chaoso

Šiemet iki draudimo – liepos 1 dienos buvo sugauta tik apie 36 proc. kvotų. Anksčiau iki to laiko sugaudavo 70-75 proc. kvotų. Kiek bus panaudota metinė menkių kvota, priklausys nuo orų. Rugsėjį ir spalio pradžioje jie žvejybai buvo palankūs, lapkritį ir gruodį orai subjursta. Pernai per paskutiniuosius du mėnesius žvejybai tiko tik 12 dienų. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus neprognozavo, kiek šiemet liks nesugauta menkių. Aišku, kad tai bus, nes kvota 15 proc. didesnė nei 2011 metais. Ji padidėjo 389 tonomis, kadangi leista prisijungti tai, kas nesugauta 2011 metais. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rado gudrų nepanaudotų kvotų paaiškinimą. Neva Lietuvos žvejai už ES lėšas supjaustė pernelyg daug laivų. Žvejai juokiasi iš tokių aiškinimų. Metai, kai žuvininkystės sektorius yra dabartinės valdžios rankose, jiems patys nepalankiausi. Atsirado daug chaoso, neatnaujinamas Lietuvos žvejybos laivynas, nors pinigai tam buvo numatyti. Paveldimos kvotos

Neseniai žuvininkystės tarnybos skubiai svarstė, ką daryti, kad žvejai daugiau sugautų menkių. Bus leista gaudyti menkes laivams, kurie tokios teisės neturėjo. Menkių kvota nebuvo skirta šešiems laivams. Kol kas nėra įsakymo leisti jiems gaudyti menkes. Nuo 2013 metų, kaip tikino V.Petkus, planuojama įvesti naują kvotų skirstymo sistemą. Jos bus skiriamos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. „Nebuvau matęs tokio barbarizmo, koks dabar yra žuvininkystėje. Jis neįveikiamas. Pasikeis politikai. Metus visi žvalgysis. Po to vėl prasi-

Išskirtinumas: ne visiems laivams žvejybos sąlygos yra vienodos.

dės „atkatai“. Ar kas nors sutvarkys tą sistemą?“ – klausė buvęs Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Vaidas Marcinkėnas. Žuvininkystės srityje nėra sisteminio mąstymo, išlenda suinteresuotumas. Kai kurie žvejai netgi prabilo, kad kvotos turi būti paveldimos. „Jei kvotos taptų paveldimos, žvejybos versle įsigalėtų anarchija. Kvotos taptų lyg vertybiniai popieriai, kuriuos galima užstatyti bankui, parduoti, išnuomoti ir pačiam nieko neveikti“, – svarstė V.Marcinkėnas. Dabartinė kvotų skirstymo sistema, jo nuomone, ydinga. Žvejai proporcingai turėtų gauti ir menkių, ir strimelių, ir bretlingių kvotų. Dabar beveik visos baltosios žuvys atitenka vienai bendrovei. Ji iš jų gamina žuvų miltus, nors su maistinėmis žuvimis taip elgtis ES draudžiama. Žuvininkystės valdininkai patenkinti, nes strimelių ir bretlingių kvotos išgaudomos, nors lietuviai šviežių žuvų beveik nemato arba jų kainos didelės. Centai už kvotas

V.Marcinkėno nuomone, žvejybos kvotos yra valstybės ištekliai – tokie pat, kaip naudingos iškasenos.

Kažkodėl už naftą, žvyrą yra numatyti išteklių mokesčiai, o už žuvis – ne. „ES institucijos neprieštarautų, jei būtų įvestas simbolinis 15–20 centų už kilogramą kvotuotų žuvų

Vaidas Marcinkėnas:

Sovietmetį tie patys laivai galėjo gaudyti ir menkes, ir plekšnes, ir strimeles, o dabar kažkodėl vienas banginis užvaldė jūrą.

mokestis. Jis subalansuotų sistemą. Papildomai į biudžetą per metus būtų surinkta apie 50 mln. litų“, – aiškino V.Marcinkėnas, pridūręs, kad jei žvejys nusipirktų kvotą, jis ją visada stengtųsi panaudoti. Su tokiais pasiūlymais V.Marcinkėnas lankėsi įvairių partijų būstinėse. Visi išklauso, pritaria, bet nieko nenori keisti. „Biudžetas skylėtas, o pinigų valstybei nereikia“, – stebėjosi V.Marcinkėnas.

Vidmanto Matučio nuotr.

Žvejybos kvotos yra apmokestintos Latvijoje ir Estijoje. Estai už toną kvotuotų žuvų per metus moka 50 eurų, latviai – 10 latų. Žvejai nenori komentuoti apmokestinamų kvotų sistemos, nes jie ir taip vos išgyvena. V.Petkus sakė nesižavintis, kad ir simboliškai mokamų kvotų sistema – žvejai stengiasi kvotas išnaudoti, kam dar juos skurdinti. Planinis palikimas

Dabar kvotas dalija du kartus per metus iš Vilniaus atvykstanti komisija. Ar išgaudei kvotą, ar ne, vistiek ją gausi, nors yra žvejų, kurie galėtų žvejoti, bet jie negauna kvotų – nepatenka į išrinktųjų ratą. Žuvininkystės sektoriuje veikia sovietinės planinės ekonomikos principai. Naujiems žvejams nevalia įžengti į „uždraustus plotus“. Kuriamos legendos, o gal ir tikrovė, kad rinka sąmoningai ginama nuo konkurencijos. Žvejai netgi įvardija konkrečią įmonę, kurios interesai Baltijos jūroje valdininkams svarbiausi. Pagrindinės kvotuojamos žuvys Baltijos jūroje yra menkės. Buvo laikai, kai žvejai dėl jų kvotų pešdavosi. Tuomet vienam laivui per

metus tekdavo vos 47 tonos menkių. Dabar vienam laivui tenka apie 160 tonų menkių. Su tokia kvota jau galima ir pelnus skaičiuoti. Visas kvotų skirstymo įdomumas prasideda antroje metų pusėje. Kažkas gavo per dideles kvotas, jų neišgaudė, komisija jas vėl perskirsto. Lapkritį tų kvotų niekas nebenori imti. Žvejybai tinkamų dienų lieka mažai, o paėmus ir neišgaudžius kvotų rezultatai pablogės. Kitais metais skirstant kvotas į tai bus atsižvelgta. Tokia tvarka yra palanki tik tai vienai įmonei. Jei ji neišgaudė kvotų, vadinasi, jų neišgaudė visa Lietuva. Laivų modernizacijos stabdys taip pat esantis dėl vienos minėtos įmonės interesų. Žvejai galėtų pasidaryti universalius laivus ir gaudyti visų rūšių žuvis. Nuplaukia į Danijos aukcioną parduoda menkes, o grįždami gaudo strimeles, bretlingius. To daryti jie negali, nes rinką (kvotas) valdo viena įmonė ir iš žuvies gamina miltus. „Keikiame sovietmetį, bet jame tvarkos Baltijos jūroje buvo daugiau. Tie patys laivai galėjo gaudyti ir menkes, ir plekšnes, ir strimeles. Dabar kažkodėl vienas banginis užvaldė jūrą“, – stebėjosi V.Marcinkėnas.

12

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

rubrika JŪRA Pasimatymas su vaiduokliais

Spaus Lietuvą

Maršrutas veikia

Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostuose lankėsi Klaipėdos žurnalistai, kurie užsuko ir į naujai statomą krovos kompleksą „Bronka“. Po vizito, kuris buvo ypač įdomus, Rusijos žiniasklaidoje pasipylė pajuokų, kad lietuviai konteinerinių gabenimų reikalus svarstė su vaiduokliu, kuriuo laikoma „Bronka“.

Pasinaudojusi Pasaulio prekybos organizacija Rusija reikalaus Lietuvos, kad ji kitais metais mažintų geležinkelių tarifus į Kaliningrado sritį gabenamiems kroviniams. Jie mano, kad tarifai žlugdo Kaliningrado srities uostus. Rusija taip pat naudoja diskriminacinius tarifus kroviniams į trečių šalių uostus.

Rusijos buriavimo federacija surengė kelionę iš Rybačio į Nidą laivu „Grifas“. Analizuota galimybė Kuršių mariose kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną. Nors posto ir nėra, atvykę pasieniečiai per 15 minučių apiformino 9 asmenų grupę. Šiemet tokiu būdu iš Rusijos į Lietuvą buvo atvykusios penkios turistų grupės.

Ust Luga įvardijama konkurentu Iki šiol Rusijos Suomijos įlankos uostai nebuvo laikomi konkurentais Klaipėdos uostui, nes jie daugiau dirbo Sankt Peterburgo miesto ir regiono reikmėms. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kautynės su Ust Luga

Šie metai pirmieji, kai Ust Lugos uostas „parodė nagus“. Jis vienintelis iš Rusijos Suomijos įlankos uostų metus planuoja baigti su teigiamu rezultatu. Augimas per devynis mėnesius sudarė daugiau kaip 25 procentus. Ust Lugos uostas, pernai krovęs apie 25 mln. tonų krovinių, šiemet pagal krovą jau aplenkė Klaipėdos uostą. Planuojama metus baigti su maždaug 40 mln. tonų krova. Baltijos jūros regione tai būtų 2-3 rezultatas, tarp Rusijos uostų – ketvirtas. Ust Lugos uostas periminėja krovinius iš Rusijos Sankt Peterburgo, Visocko, Primorsko, net ir iš tolimojo Kaliningrado. Ar šis uostas daro įtaką ir kitų šalių uostams? Talino uostui – taip, o Klaipėdai? Mums atrodo, kad Ust Lugos uostas yra pernelyg toli ir Klaipėdos uostas jo įtakos nejaučia. Visai kitaip mano naujai statomo Sankt Peterburgo Bronkos uosto dalies grupės „Fenix“ vadovas Aleksejus Šuklestovas.

Sprendimas: Ust Lugoje uostų infrastruktūra vystoma pelkėtose vietose, todėl gruntas tvirtinamas specialiais akmenų ir metalo paketais.

„Ust Lugos uostas skirtas masiniams kroviniams krauti. Jame savo terminalus statosi didžiausi Rusijos kombinatai. Iš Sankt Peterburgo išeina vadinamieji nešvarūs kroviniai. Esu kalbėjęs su konteinerių verslo ekspeditoriais, laivybos linijų atstovais, krovinių savininkais. Jie labiau pageidauja savo krovinius konteineriuose siųsti į Sankt Peterburgą, o ne į Ust Lugą. Sankt Peterburgo uostas ir ateityje išlaikys tuos krovinius, kurie skirti aptarnauti penkis milijonus šio miesto gyventojų. Dėl maždaug 15 milijonų Maskvos ir jos aplinkinių regionų gyventojų su Ust Luga konkurencinėje kovoje kausis Suomijos Hamina, Kotka, Estijos Talino, Latvijos Rygos ir Klaipėdos uostai“, – susitikime

su žurnalistais iš Lietuvos aiškino A.Šuklestovas. Bijo vagių ir teroristų

Šiuo metu Ust Lugos uoste jau veikia devyni terminalai. Iš viso jų bus 20. Prieš penkerius metus, kai šiame uoste taip pat lankėsi žurnalistai iš Klaipėdos, jų buvo vos du – jūrų perkėla ir anglių terminalas. Susitarimas statyti šį uostą buvo pasirašytas 2002 metų pabaigoje. Prieš penkerius metus Ust Lugos uoste tvarka buvo paprastesnė. Be jokių kliūčių buvo galima lankyti Jūrų perkėlos ir anglių terminalus. Dabar pasieniečiai griežtai pasisakė prieš užsienio žurnalistų vizitus į uosto terminalus. Nustebęs buvo netgi vietinis autobuso vairuotojas Vladimiras. At-

vežęs mus apie 140 kilometrų iš Sankt Peterburgo nesuvokė, kodėl valstybės tarnybos taip elgiasi su svečiais. Vieni mano, kad taip Ust Lugoje nuo pašalinių akių saugomos įdiegtos naujausios uosto technologijos. Tuo galima abejoti, nes ko nors ypatingo atskiriems uostams niekas neteikia. Kitų nuomone, Rusijos specialiosios tarnybos yra subiurokratėjusios ir nedaug pasikeitusios nuo tarybinių laikų. Tai jau arčiau tiesos. Rusijos specialiąsias tarnybas galima ir suprasti – šioje šalyje teroristų išpuoliai yra dažni, todėl ir specialių objektų, tarp jų ir uostų, apsauga ypač griežta. Uostų kontrolė griežtinama ir dėl vagysčių. Rusijos uostai būdavo

vertinami ne itin palankiai. Griežta kontrolė turi parodyti krovinių siuntėjams, kad tvarka gerėja. Ust Lugos uoste netgi pasienio perimetras suplanuotas taip, kad iš jo būtų pašalintos darbuotojų buitinės patalpos. Į uosto teritoriją darbuotojai paklius tik persirengę specialią aprangą. Jie netgi negalės įvažiuoti į uosto dalį savo automobiliu. Pavojingų krovinių vieta

Ust Lugos atstovai giriasi, kad pagal įvairius parametrus jų uostas bus moderniausias pasaulyje. Jame neva bus įrengta ir didžiausia geležinkelio krovinių skirstymo stotis. Ust Lugos ateities veiklos planai didžiuliai. 2018 metais jame planuojama krauti apie 180 mln. to-

Pinigų Rusijos bankuose yra pakankamai, ypač tokiems valdžios struktūrų remiamiems projektams, kaip Ust Lugos uostas.

Statybos: tiesiami vamzdynai į naujus naftos ir chemijos produktų ter-

minalus.

Vieta: ši geležinkelio stotis, kurią bus stengiamasi padaryti didžiausia pasaulyje, ap-

tarnauja Ust Lugos trąšų, anglių, naftos ir chemijos produktų terminalus.

13

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

JŪRA Vandenilis laivuose

Apiplaukė polių

Statybos traukiasi

Kanados vyriausybė užsakė suprojektuoti du pakrančių apsaugos laivus po 55 metrus ilgio, kurie būtų varomi vandeniliu. Jie bus statomi Vankuverio laivų statykloje. Vandenilio varikliai yra didžiulės kameros. Kyla problemų, kaip juos kompaktiškai išdėstyti. Viena kamera kainuoja apie 6 mln. JAV dolerių.

Rusijos jachta „Scorpius“ pirmoji pasaulyje per 60 dienų apiplaukė Šiaurės polių. Ji iš karto pasiekė tris pasaulio rekordus. Aplink Šiaurės polių ji apiplaukė greičiausiai, priartėjo prie jo tiek, kiek iki tol nebuvo priartėjusi jokia kita jachta. Taip pat ši jachta per vienerius metus apiplaukė Šiaurės ir Pietų polius.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Pietų Korėjos laivų statyklų užsakymai dėl ekonominės krizės ir laivų pertekliaus rinkoje sumažėjo 50,8 proc. Labiausiai krito užsakymų iš Europos laivybos kompanijų dalis. Mažėjimai labiausiai apėmė korėjiečių kompanijas „Hyundai HI“, „Daewoo SME“ ir „Samsung HI“.

ir Klaipėdos uostui

Lozungai: prie pagrindinių vartų į Ust Lugos uostą pasitinka užrašas, kad tai yra Rusijos ateitis.

nų įvairiausių krovinių. Roterdamo uostas jau dabar krauta gerokai daugiau nei Ust Lugos planai. Ir geležinkelių krovinių skirstymo centrai jame išties įspūdingų dydžių. Ust Lugoje planuojama 110 tūkst. tonų krovinių atgabenti geležinkeliais, 40 mln. tonų vamzdžiais ir 30 mln. tonų automobilių transportu. Kol kas rūpesčių kelia geležinkeliai – jų metinis pajėgumas apie 50 mln. tonų per metus. Kelių statybos į uostą nors ir vyksta intensyviai, dar bus statoma ne vieną dešimtmetį. Planuojama nutiesti visiškai naują kelią, kuris šį uostą jungs su svarbiausia Rusijos magistrale Maskva–Sankt Peterburgas. Naujo kelio statyba kainuos apie 20 milijardų rublių (apie 1,7 mlrd. litų). Ust Lugoje, skirtingai nei kituose Europos uostuose, netgi nėra jokios apžvalgos vietos, iš kur atsivertų Ust Lugos uosto vaizdas. Panašu, kad geras įvaizdis jam ne labai ir rūpi. Uostas pastatytas pelkėtose vietose ir apsuptas miškų. Tik pagal schemas gali įsivaizduoti, kaip atrodo uostas, padalytas į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Pietinė – švaresnė su ro ro laivų aptarnavimo kompleksu, konteinerių terminalu ir būsimuoju 115 ha logistikos centru. Šiaurinę dalį sudaro anglies terminalas, techninės sieros, naftos ir chemijos produktų, metalurgijos, skystų krovinių kompleksų terminalai. Visas pavojingų krovinių spektras vienoje vietoje. Dabar Ust Lugos uoste pirmiausia į akis krenta daugybė automobilių. Tai ro ro terminalas „Jug-2“, per kurį į Rusiją gabenami „Hyundai”, „Kia“, „Honda“, „Toyota“, „Subaru“. Pristatoma, kad „Jug2“ terminalas yra vienintelis spe-

cializuotas ratinės technikos terminalas Rusijoje, kuris gali priimti ro ro ir con ro tipo laivus. Darbuotojai iš Piterio

Per penkerius metus po paskutinio vizito į Ust Lugą matosi akivaizdi pažanga. Anksčiau iš Sankt Peterburgo iki Ust Lugos uosto teko dardėti per lopytą Talino krypties plentą. Dabar ten veda naujas asfaltuotas kelias. Apie 50 kilometrų nuo Talino plento iki Ust Lugos per pelkynus tiesiamas naujas kelių eismo juostų kelias. Planuojami autostrados tipo keliai, kur leistinas greitis bus iki 120 kilometrų per valandą. Didžioji dauguma Ust Lugos uosto darbuotojų važinėja iš Sankt Peterburgo uosto. Viena iš komercijos darbuotojų Ana Blynova aiškino, kad tai daryti nesunku. Ust Lugą pasiekti netgi lengviau nei piko valandomis pervažiuoti Sankt Peterburgo miestą. Ust Lugos uosto kapitonas Aleksandras Volkovas patvirtino, kad dalis uosto darbuotojų atvyko ir iš Estijos uostų, ypač pasienyje esančios rusakalbės Silamejos. Pats uosto kapitonas važinėja iš Sant Peterburgo, tačiau dažnai nakvoja ir kapitono tarnybos išnuomotame name kaime netoli uosto. Uosto kapitono darbas Ust Lugoje nėra sudėtingas. Čia trumpas laivybos kanalas, dideli iki 17 metrų gyliai prie naujų krantinių. Netgi žiemą, kai ledai kelia rūpesčių Sankt Peterburgo uostui, Ust Lugoje didelių problemų nėra – vėjas iš Suomijos įlankos į jį nesuneša lyčių. Pinigai – ne problema

Planuojama, kad ateityje Ust Lugos uoste dirbs apie 11 tūkst. darbuo-

tojų. Jie gyvens naujai statomame mieste prie Lugos upės, už penkių kilometrų nuo uosto. Miestas prasidėjo nuo Jūrų šlovės cerkvės statybos. Jau kyla dalis namų. Iki šių metų pabaigos turėtų įsikurti 4,5 tūkst. gyventojų, o iš viso miestas priims iki 50 tūkst. naujakurių. Rusijoje Ust Lugą vadina Saulės miestu. Jam įkurti reikės apie 300 milijardų rublių (25,9 mlrd. litų). Netgi Rusijos masteliais tai nėra maži pinigai. Investicijos į Ust Lugos uostą sudarys per 650 milijardų rublių (vertinant litais – maždaug 56 milijardai). Apie 90 proc. pinigų – privačios lėšos. Į Ust Lugos uostą investuoja stambūs Rusijos žaliavų gavėjai, gamintojai. Tarp investuotojų ir užsienio kompanijos, dideli koncernai. Iki 2011 metų pradžios buvo panaudoti 135 milijardai rublių. 2011aisiais investicijos į Ust Lugos uostą siekė 53 milijardus, o 2012 metais sudarys net 59 milijardus rublių. Į geležinkelius Rusijos valstybinė geležinkelių bendrovė nuo Ust Lugos uosto statybos pradžios investavo per 75 milijardus rublių. Anksčiau manyta, kad Ust Luga taps Rusijos amžiaus statyba. Tačiau per pastaruosius dvejus metus statybų tempai ypač pajudėjo. Neoficialiai aiškinama, kad Rusijos valdžia prieš kelis metus ypač daug pinigų investavo į bankų sistemą, kuri dabar jau duoda vaisius. Pinigų Rusijos bankuose esą yra pakankamai, ypač valdžios struktūrų remiamiems projektams. Nemenku investicijų į Ust Lugos uostą varikliu yra ir iš Leningrado srities kilęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Nauja: Saulės miestu vadinama Ust Lugos gyvenvietė pradėta staty-

ti nuo Jūrų šlovės cerkvės.

Tempai: kertant miškus į Ust Lugos uostą tiesiami nauji keliai.

Pradžia: Ust Lugoje vienas pirmųjų pastatytas anglių terminalas.

Vidmanto Matučio nuotr.

14

pirmADIENIS, spalio 8, 2012

JŪRA

Jūros dvelksmas senamiestyje Klaidžiojimas po Klaipėdos senamiestį primena naršymą po internetą, kai netikėtai gali surasti ką nors nuostabaus.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Nuostabą keliantis reiškinys yra galerija „Pajūrio laiškai“ Kurpių gatvėje. Čia meniškoje aplinkoje eksponuojamos vieno seniausių Lietuvoje laivo liekanos. Kiekvienas gali pamatyti, kaip atrodė mediniais kaiščiais iš juodojo ąžuolo suręstas burlaivis. Ir nereikia nerti į gelmes, kad išvystum seniai sudužusio laivo liekanas. Dėl šios ekspozicijos yra įvairiausių vertinimų. Dalis mano, kad tai, ką išmeta jūra, turi jai priklausyti ir nevalia nieko nešti iš pajūrio. Kiti, kaip galerijos „Pajūrio laiškai“ savininkė Loreta Zenkevičienė, įsitikinę, kad nuostabūs radiniai iš pajūrio turi toliau džiuginti žmones. Ir džiugina – ne tik pagarbiai eksponuojamos seno laivo liekanos, akį traukia ir nuostabūs akmenėliai, iš kurių kruopščiai sudėliotos įvairios meninės kompozicijos. Vaikščioti pajūriais su vaikais Agne, Monika, Gedmina ir Kristijonu mėgusi L.Zenkevičienė visada ieškojo gražių akmenukų. Vaikai su jais iš pradžių žaidė, o vėliau sužinojo, kad tai fosilijos –

prieš milijonus metų gyvavę ir suakmenėję jūros organizmai. Iš šių ir kitų nepakartojamų akmenukų ir sudėliotos meniškos kompozicijos. Didžiausiu šeimos radiniu daugiau nei prieš dešimtmetį po audros Melnragės paplūdimyje tapo nuskendusio medinio burlaivio liekanos.

Loreta Zenkevičienė yra įsitikinusi, kad nuostabūs pajūrio radiniai ir toliau turi džiuginti žmones. Išeitis: seno burlaivio liekanos pristatomos žmonėms.

Padedami pagalbininkų iš smėlio išlupo apie keturias tonas įvairaus dydžio laivo liekanų. Radinį tyrę archeologai nustatė, kad bangos į krantą išplovė prieš 300 metų nuskendusio burlaivio liekanas. Galvoje sukosi įvairiausios mintys, kaip panaudoti jūros išmestą istorinę vertybę. Kurti projektai eksponuoti jūros paveldo vertybę muziejuose, kad

kuo daugiau žmonių pajustų seno laivo dvelksmą. Jūros dovanos niekam neprireikė. Tuomet ir kilo idėja senamiestyje įkurti meno galeriją bei papuošti ją burlaivio liekanomis. Norint eksponuoti laivo liekanas viešai teko įveikti daugybę kliūčių. Juridiškai visi iš jūros į krantą išmesti vertingi daiktai priklau-

so valstybei. Jos institucijos ir gali leisti arba neleisti eksponuoti iš jūros išmestus daiktus. Paveldosaugininkai sutiko, kad seno burlaivio liekanos gali būti eksponuojamos privačioje galerijoje. Laivo detalėms iš juodojo ąžuolo žadėjo parūpinti ir konservavimo medžiagos. Iš jūros išmestų senų medinių detalių konservavimas yra itin brangus.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Bene didžiausias L.Zenkevičienės džiaugsmas yra tai, kad senovinio laivo istorija itin susidomėjo jos 13-metų sūnus Kristijonas Zenkevičius. Jis lankytojams pristato laivo nuolaužas detaliai, apie kurią žino tik laivų statytojai ar tyrėjai. Apie senovinius laivus jaunasis jų fanatas gali pasakoti valandų valandas.

Flibustjerų jūros valdovas Venantas Butkus Laivų ir miestų grobimo istorijose šio žmogaus pavardė tariama su ypatinga pagarba. Vienų laikytas jūrų plėšiku, kitų didvyriu Henris Morganas taip ir nebuvo nuteistas. Pasirinko jūrą

Klestint piratų verslui Karibų jūros regione, Tortugos salos flibustjerai įteikė jaunam anglų jūrininkui Henriui Morganui (1635–1688) išlaikyto romo statinaitę. Taip prieš 345 metus buvo patvirtintas jo išrinkimas „sėkmės džentelmenų“ vadeiva. H.Morgano gerbėjai, o tokių yra ne tik Anglijoje, atkakliai tvirtina, kad jis nebuvęs piratas. Tiesa, nesąžiningas, žiaurokas, bet ne piratas. Esą jis turėjęs britų valdžios išduotą dokumentą, leidžiantį laisvai užpuldinėti ir apiplėšinėti Ispanijos, su kuria vyko komercinės varžybos, laivus. Tačiau Aleksandras Ekskvemelinas, barzdaskutys, ėjęs chirurgo pareigas piratų laivuose, savo garsiojoje knygoje „Amerikos piratai“ H.Morganą apibūdina kaip žiaurų ir godų piratą. Apie ankstyvesnį H.Morgano gyvenimo periodą mažai kas žinoma. Tūkstančiai Velso grafystės gyventojų turi Morgano pavardę ir anglų istorikams prireikė didelių pastangų aiškinantis iš kur kilęs jų žymusis tėvynainis. Šiandien

žinoma, kad jis gimė nedideliame Penkarno miestelyje, pasiturinčio ir pamaldaus žemvaldžio šeimoje, tačiau, nepanoręs gyventi provincijos glūdumoje, išdūmė į Barbadosą – britų koloniją Vakarų Indijoje. Vėliau perbėgo į Jamaiką – piratų prieglobstį. Čia ir prasidėjo jo dviprasmiška jūrinė karjera. Admirolas ir piratų vadeiva

Tuo metu, kai Karibų jūroje siautėjo H.Morganas, didelio skirtumo tarp kaperio, užpuldinėjančio komercinių konkurentų laivus su karaliaus leidimu, ir pirato nebuvo. Piratais buvo laikomi tik tie, kurie plėšė savo karaliaus ar jo sąjungininkų laivus. Kaperiai mokėjo savo karaliams tam tikrą procentą nuo grobio, todėl ši veikla buvo skatinama. Port Rojalyje H.Morganas savo dėdės Jamaikos vicegubernatoriaus dėka įsigijo nedidelį laivą su keliomis patrankomis, subūrė panašių avantiūristų būrį ir su anglų valdžios palaiminimu pradėjo užpuldinėti ispanų gyvenvietes, įsikūrusias Karibų jūros salose. Užpuolę gyvenvietę, piratai pateikdavo ultimatumą: jei negaus išpirkos, išžudys visus gyventojus, vyrus, moteris ir vaikus. Norėdami išgauti iš miestelėnų, kur paslėptas jų turtas, H.Morganas įsakydavo įkaitus žiauriai kankinti. Per keletą metų H.Morganas subūrė

didelį laivyną, kurio įgulas sudarė įvairių tautų avantiūristai. Mirus anglų valdžios paramą turėjusiam flibustjerų admirolui olandui Edvardui Mansfeldui, jo vietą užėmė H.Morganas. Jamaikos gubernatorius jam suteikė admirolo rangą. Šis paskyrimas džiugiai buvo sutiktas visuose piratų laivuose, kurie rasdavo prieglobstį anglų valdose Karibų jūros regione. Romo statinė jų įteikta sėkmingais žygiais pasižymėjusiam Morganui tik patvirtino, kad piratai laiko jį savo vadeiva. Į save lenkti pirštai

H.Morganas ilgą laiką sugebėjo naudotis konfliktine situacija tarp Anglijos ir jos priešininkių – Ispanijos ir Prancūzijos. Jo laivai siautėjo Antilų archipelage, Kubos ir Meksikos pakrantėse. Užpuolę miestus ir gyvenvietes, piratai kaip skėriai plėšdavo viską, kas papuola po ranka, o neradę aukso, sidabro ir kitų brangių daiktų žiauriai kankindavo turtuolius, norėdami sužinoti, kur paslėpti jų lobiai. Prisiplėštas turtas buvo dalijamas pagal seniai tarp kaperių nusistovėjusią tvarką: karaliui priklausė penkioliktoji dalis visų pajamų, Admiralitetui– dešimtoji, pačiam Morganui – šimtoji, o kas liko – išdalijama piratams. Kapitonai gaudavo aštuonias jūreiviui ar kariui priklausančias dalis.

Istorija: H.Morganas vaizduojamas kaip jūrų plėšikas.

Dėl tų dalybų ne kartą tarp Morgano ir jo bendrų kildavo aštrių nesutarimų. Vieną jų savo knygose aprašo prancūzų istorikas, rašytojas Žoržas Blonas, naršęs Ispanijos ir Anglijos senųjų laikų archyvus. 1671 metais H.Morganas, vesdamas 1 200 piratų būrį, užpuolė Panamos miestą ir nusiaubė jį. Kai atėjo laikas dalytis nesuskaičiuojamu grobiu, Morganas, palikęs savo bendražygius likimo valiai, pabėgo su visu laimikiu. Negana to, grįžęs į Jamaiką jis sutarė su gubernatoriumi, kad grobio dalis, skirta karaliui ir Jorko hercogui, kuris finansavo piratų ekspediciją, esą per didelė. Ją kiek sumažinus Londonas net nepastebės.

archaeologyhouston.wordpress.com

Pasiglemžė bangos

Pirataudamas H.Morganas sukaupė nemažą turtą, kurį pardavęs Jamaikoje nusipirko dideles plantacijas su šimtais juodųjų vergų. Čia jis vedė ir ramiai gyveno, nors retkarčiais jam tekdavo vykti į Londoną, liudyti už piratavimą teisiamų savo bendražygių bylose. Teigiama, kad į gyvenimo pabaigą H.Morganas atgailavo už savo žiaurumus ir nugrimzdo į alkoholizmą. Atrodo, kad jis ir mirė nuo kepenų cirozės. Buvo palaidotas su admirolui priderančia pagarba. Po ketverių metų Jamaikoje įvyko didžiulis žemės drebėjimas ir Morgano kapą pasiglemžė jūros bangos.

15

pirmadienis, spalio 8, 2012

sportas

„Dra­gū­nas“ nu­šla­vė kai­my­nus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai pa­ki­lo iš Bal­ti­jos ly­gos tur­ny­ri­nės len­te­lės pa­sku­ti­nio­sios vie­tos. Šuo­lį lė­mė sa­vait­ga­lį na­muo­se iš­ko­vo­tos dvi per­ga­lės.

Bal­ti­jos ly­go­je abu pra­lai­mė­ji­mus dve­jo­se žais­to­se var­žy­bo­se pa­ty­rę klai­pė­die­čiai bu­vo išal­kę per­ga­lių. Jų sie­kį su­stip­ri­no ir tai, jog sa­vait­ga­ lį „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai žai­dė sa­vo sir­ga­lių aki­vaiz­do­je. Va­kar klai­pė­die­čiai nu­šla­vė Bal­ti­ jos ly­gos aut­sai­de­rius - Ry­gos „HK LSPA/NB-SAN“ ran­ki­nin­kus. Nuo pir­mų­jų var­žy­bų mi­nu­čių klai­pė­die­čių pra­na­šu­mas nie­kam ne­kė­lė abe­jo­nių. Pir­mą­jį kė­li­nį lai­ mė­ję re­zul­ta­tu 21:11, ant­ra­ja­me klai­ pė­die­čiai tik di­di­no pra­na­šu­mą, o var­žo­vams su­tei­kė tik ke­lias pro­gas pel­ny­ti įvar­čius. Var­žy­bos bai­gė­si triuš­ki­nan­čiu skir­tu­mu 43:19. Šeš­ta­die­nį „Dra­gū­nas“ sa­vo aikš­ te­lė­je priė­mė sve­čius iš Es­ti­jos – „Pol­va Ser­vi­ti“ ko­man­dą. Rung­ ty­nes abi eki­pos pra­dė­jo ak­ty­viai ir re­zul­ta­ty­viai. Įpu­sė­jus pir­ma­

jam kė­li­niui klai­pė­die­čiai pir­ma­vo 11:7, bet la­bai grei­tai es­tai su­ma­ži­ no var­žo­vų pra­na­šu­mą iki mi­ni­mu­ mo – 11:10. Tačiau „Dra­gū­nas“ nė ne­ke­ti­no pa­si­duo­ti ir pir­mą­jį kė­li­nį lai­mė­jo 16:12. Ant­ro­je rung­ty­nių da­ly­je klai­pė­ die­čiai su­ren­gė spur­tą, po ku­rio ko­ man­das sky­rė 7 įvar­čiai - 22:15. Po jo es­tai šiek tiek su­švel­ni­no skir­tu­ mą, ta­čiau pa­vy­ti „Dra­gū­no“ taip ir ne­su­ge­bė­jo. Klai­pė­die­čiai lai­mė­jo rung­ty­nes re­zul­ta­tu 30:24. Po šių dvie­jų per­ga­lių „Dra­gū­nas“ Bal­ti­jos ly­go­je taš­kais pa­si­vi­jo pir­ mau­jan­čias eki­pas. Šią sa­vai­tę uos­ta­mies­čio ko­man­ dos lau­kia dar di­des­nis iš­šū­kis. Klai­pė­die­čiai penk­ta­die­nį iš­vyks­ta į Mol­do­vą, kur spa­lio 12-14 die­no­ mis ko­vos Eu­ro­pos „Iš­šū­kio“ tau­ rės var­žy­bo­se. „Dra­gū­nas“ rung­ty­ niaus B gru­pė­je su „Ruis­lip Eag­les“ (Ang­li­ja), „Olim­pus-85-USEFS“ (Mol­do­va) ir „SPE Stro­vo­los“ (Kip­ ras) eki­po­mis. Į ki­tą eta­pą pa­teks dvi ge­riau­sios ko­man­dos. Pir­mą­ją vie­tą gru­pė­je užė­męs klu­bas ki­ta­me eta­ pe rung­ty­niau­tų su Za­pa­ro­žės (Uk­ rai­na) „ZTR“, ant­rą­ją vie­tą - su Iz­ rae­lio „Ha­poel“ eki­pa.

Ko­va: at­kak­liai ti­tu­luo­tiems var­žo­vams prie­ši­nę­si „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kai (mė­ly­na ap­ran­ga) su­lau­kė stul­bi­

nan­čio sir­ga­lių pa­lai­ky­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žings­nis iki sen­sa­ci­jos VTB Vie­nin­go­je ly­go­je de­biu­ta­vęs Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ jau pir­ mo­sio­se var­žy­bo­se vos ne­su­kū­rė sen­sa­ci­jos. Sa­vo aikš­tė­je tik po la­bai at­kak­lios ko­vos klai­pė­die­čiai va­kar nu­si­lei­do ti­tu­luo­ tiems var­žo­vams – Mask­vos CSKA eki­pai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Re­zul­ta­ty­vu: dau­gu­ma „Dra­gū­no“ (bal­ta ap­ran­ga) ata­kų baig­da­vo­si

įvar­čiais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš­vy­ko­se – ir per­ga­lė, ir pra­lai­mė­ji­mas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­p ė­d os „Naf­t os-Uni­v er­s i­t e­t o“ krep­ši­nin­kai Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­tą pra­dė­jo ir per­ga­le, ir pra­lai­mė­ji­mu.

Abi pir­mą­sias čem­pio­na­to var­žy­ bas klai­pė­die­čiai žai­dė iš­vy­ko­je. Pir­mie­ji jų lau­kė „Gargž­dų-Bre­me­ nos“ krep­ši­nin­kai. Var­žy­bo­se, ku­rio­se nuo­lat kei­tė­si pir­mau­jan­ti ko­man­da, per­ga­lę šven­ tė „Naf­ta-Uni­ver­si­te­tas“. Pir­mą­jį kė­li­nu­ką ge­riau su­žai­ dė klai­pė­die­čiai, ta­čiau ant­ra­ja­ me ir tre­čia­ja­me pra­na­šes­ni bu­vo gargž­diš­kiai. Vis­gi klai­pė­die­čiai ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je įro­dė, jog yra pra­na­šes­ni, ir rung­ty­nes lai­ mė­jo re­zul­ta­tu 72: 64 (23:17, 13:14, 17:22, 19:11). „Naf­tą-Uni­ver­si­te­ tą“ į per­ga­lę ve­dė Dei­vy­das Anu­

žis, ku­ris pel­nė 22 taš­kus ir at­ko­ vo­jo 10 ka­muo­lių. Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai vy­ko į Plun­gę su­si­kau­ti su at­gi­mu­sia le­gen­ di­ne vie­tos „Olim­po“ ko­man­da. Pa­sip­rie­šin­ti že­mai­čiams „Naf­ tos-Uni­ver­si­te­to“ žai­dė­jai pa­jė­gė tik pir­ma­ja­me kė­li­ny­je, ku­rį pra­ lai­mė­jo tri­jų taš­kų skir­tu­mu. Ypač ne­sėk­min­gas bu­vo ant­ra­sis kė­li­nys, ku­ria­me že­mai­čiai spur­ta­vo ir jį lai­ mė­jo 14 taš­kų skir­tu­mu. Priar­tė­ti iki var­žo­vų klai­pė­die­čiams ne­pa­vy­ko ir ant­ro­je var­žy­bų pu­sė­je, to­dėl te­ ko pri­pa­žin­ti plun­giš­kių pra­na­šu­mą re­zul­ta­tu 93:65 (25:22, 26:12, 21:16, 21:15). Klai­pė­die­čių gre­to­se re­zul­ta­ ty­viau­siai žai­dė Ta­das Ma­že­lis, ku­ rio są­skai­to­je – 16 taš­kų. Klai­pė­die­čiai su vie­na per­ga­le ir vie­nu pra­lai­mė­ji­mu 18 ko­man­dų Na­ cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­ te kol kas uži­ma ke­tu­rio­lik­tą­ją vie­tą.

Ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je, su­žai­dus kiek dau­giau nei pen­kias mi­nu­tes, ko­man­das sky­rė vos vie­nas taš­kas – 68:69. Ta­čiau sve­čiai iš Ru­si­jos su­ge­ bė­jo įro­dy­ti sa­vo pra­na­šu­mą – jie su­žai­dė at­kar­pą 13:0, to­dėl pa­sku­ ti­nią­ją mi­nu­tę jau ta­po aiš­ku, jog klai­pė­die­čiai sa­vo var­žo­vų ne­pa­ vys. Rung­ty­nės bai­gė­si re­zul­ta­tu 72:83. De­biu­ti­nė­se „Nep­tū­no“ var­žy­ bo­se VTB Vie­nin­go­je ly­go­je klai­pė­ die­čiai nuo pir­mų­jų mi­nu­čių sten­ gė­si įro­dy­ti, kad jie nu­si­tei­kę ko­vo­ti prieš bet ko­kius, net ir la­bai ti­tu­ luo­tus var­žo­vus. Įpu­sė­jus pir­ma­jam kė­li­niui uos­ ta­mies­čio ko­man­da pir­ma­vo, ta­ čiau CSKA spur­ta­vo 12:0 ir ati­trū­ ko nuo var­žo­vų. Pir­ma­sis kė­li­nys bai­gė­si re­zul­ta­tu 13:24. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je klai­pė­die­čiai to­liau įro­di­nė­jo, kad jie ga­li ko­vo­ti ir siek­ti per­ga­lės. Jie prie var­žo­vų priar­tė­da­vo iki ke­tu­rių taš­kų skir­ tu­mo, ta­čiau šie vėl šiek tiek at­si­ plėš­da­vo. Krep­ši­nin­kams išei­nant il­sė­tis į di­džią­ją per­trau­ką švies­len­tė­je de­ gė skai­čiai 36:46. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je taip pat vy­ ko apy­ly­gė ko­va, o jam be­si­bai­ giant „Nep­tū­nui“ pa­vy­ko priar­tė­ ti iki 50:59. Ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je uos­ta­mies­ čio krep­ši­nin­kai vis ma­ži­no skir­tu­ mą. Neiš­lai­kęs įtam­pos pra­si­žen­gė ir ne­spor­ti­ne pra­žan­ga bu­vo nu­

baus­tas vie­nas iš CSKA žvaigž­džių Mi­lo­šas Teo­do­si­čius. Sir­ga­lių, ku­rių su­si­rin­ko be­veik pil­na Klai­pė­dos are­na, pa­lai­ko­mi „Nep­tū­no“ žai­dė­jai var­žo­vų ato­ trū­kį su­ma­ži­no iki vie­no taš­ko, ta­ čiau le­mia­mu mo­men­tu pa­si­py­lė klai­dos, ku­rio­mis prie­ši­nin­kai pa­ si­nau­do­jo ir ati­to­lo. Ne­pai­sant pra­ lai­mė­ji­mo, sir­ga­liai dė­ko­jo „Nep­

tū­nui“, nes to­kios ko­vos re­tas ti­kė­jo­si. Klai­pė­die­čių gre­to­se re­ zul­ta­ty­viau­siai žai­dė Ma­rius Run­ kaus­kas, pel­nęs 16 taš­kų, po 12 pri­ dė­jo Dei­vi­das Gai­lius ir Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas. Ki­tas VTB Vie­nin­go­sios ly­gos rung­ty­nes „Nep­tū­nas“ spa­lio 16 die­ną žais Klai­pė­dos are­no­je su Ry­ gos VEF eki­pa.

23

pirmadienis, spalio 8, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Sandros Brown „Vienudu“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, šis konfliktas jūsų santykiams smarkiai nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar santykių su artimais žmonėmis jausitės prislėgtas. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Jums reikėtų atsiriboti nuo visų ir atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, Įgyvendinkite šį užsidegimą. Liūtas (07 23–08 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Mergelė (08 24–09 23). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį, kitaip vertinsite gyvenimo situacijas. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite skubotumo. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo geranoriškumo ir gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo bei atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Laikas žengti į priekį. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Ožiaragis (12 22–01 20). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Vandenis (01 21–02 19). Esate įsitempęs ir galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai neatitiks galimybių, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl verčiau patylėkite. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite lengvai išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Kau­no ki­no fes­ti­va­lis vie­šės Klai­pė­do­je Nuo ry­to­jaus, spa­lio 9–13 die­no­mis, 6-asis tarp­tau­ti­nis Kau­no ki­no fes­ ti­va­lis sa­vo pro­gra­mą pri­sta­tys Klai­pė­dos žiū­ro­vams.

Per pen­kias die­nas uos­ta­mies­čio ki­ no ger­bė­jus fes­ti­va­lis pa­kvies pa­si­ žiū­rė­ti spe­cia­lią­ją trum­pa­met­ra­žių fil­mų pro­gra­mą, ku­ri su­teiks ga­li­my­ bę su­si­pa­žin­ti su bas­kų ki­no kū­rė­jais, pri­mins pa­sau­li­nio gar­so Šve­di­jos re­ ži­sie­riaus Roy An­ders­so­no fil­mus ir kvies pa­ma­ty­ti ne tik nau­jau­sius lie­ tu­vių kū­rė­jų, bet ir pa­sau­ly­je jau pri­ pa­žin­tus bei įver­tin­tus fil­mus. Klai­pė­die­čių dė­me­siui siū­lo­ma Lie­tu­vos žiū­ro­vų mėgs­ta­mo šve­ dų re­ži­sie­riaus R.An­ders­so­no fil­

mų ret­ros­pek­ty­va „Šlo­vin­gas pa­ sau­lis“, ku­rią pa­ma­ty­ti bus ga­li­ma jau pir­mą­ją fes­ti­va­lio vieš­na­gės die­ną – spa­lio 9-ąją. Šio­je pro­gra­ mo­je – R.An­ders­so­no trum­pa­met­ ra­žių fil­mų ka­lei­dos­ko­pas: „Kaž­ kas at­si­ti­ko“, „Sū­naus lan­ky­mas“ , „Pa­siim­ti dvi­ra­tį“, „Šeš­ta­die­nis, spa­lio 5-oji“. Įvai­ria­ly­pė­je rink­ti­nė­je bas­kų trum­pa­met­ra­žių fil­mų pro­gra­mo­ je spa­lio 10-ąją bus ro­do­mi įvai­ riau­sių šio uni­ka­laus re­gio­no kū­ rė­jų fil­mai – pra­de­dant tri­le­riais, ko­me­di­jo­mis ir bai­giant ani­ma­ci­ ja bei do­ku­men­ti­niu ki­nu. Tarp­tau­ti­nis Kau­no ki­no fes­ti­ va­lis siū­lo pa­ma­ty­ti ne tik įvai­riais

ap­do­va­no­ji­mais įver­tin­tus už­sie­ nio fil­mus, bet ir lie­tu­vių kū­rė­jų dar­bus. Spa­lio 12-ąją Klai­pė­do­je bus ga­li­ma iš­vys­ti re­ži­sie­rės Do­vi­ lės Ga­siū­nai­tės de­biu­ti­nį pil­na­met­ ra­žį vai­dy­bi­nį fil­mą „Nar­ci­zas“ bei To­mo Smul­kio do­ku­men­ti­nį fil­mą „Ro­jaus beieš­kant“. Fil­mai bus ro­do­mi Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro Pa­ ro­dų rū­muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2). Bi­lie­tai – po 8 Lt, moks­lei­viams, stu­den­tams, pen­si­nin­kams ir neį­ ga­lie­siems – po 6 Lt. Pla­čiau apie 6-ojo tarp­tau­ti­nio Kau­no ki­no fes­ti­va­lio fil­mus ir pro­gra­ ma Klai­pė­do­je – po­rta­le www.kl.lt. „Klai­pė­dos“ inf.

Mis­ti­ka: net še­šio­se ša­ly­se fil­muo­ta lat­vių re­ži­sie­riaus Jev­ge­ni­jaus

Paš­ke­vi­čiaus juos­ta „Gol­fo sro­vė po led­kal­niu“ – ypač vi­zua­lus, ero­ tiš­kas, tris is­to­ri­nius lai­ko­tar­pius api­man­tis fil­mas-mi­tas. Kad­ras iš fil­mo

Orai

Lietuvoje savaitės pradžioje numa­ tomi lietūs. Šiandien daugelyje rajo­ nų trumpai palis. Pūs stiprokas pietvakarių, vakarų vėjas, pajūryje gū­ siai sieks 15–17 m/s. Oras šils iki 8–13 laipsnių. Antradienį numatomi lie­ tingi, kai kur vėjuoti orai. Tempera­ tūra naktį 4–9, dieną 9–11 laipsnių ši­ lumos.

Šiandien, spalio 8 d.

+11

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (dėlčia)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+12

7.33 18.39 11.06

282-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 84 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +13 Brazilija +30 Briuselis +15 Dublinas +13 Kairas +29 Keiptaunas +20 Kopenhaga +13

kokteilis Kaš­to­nų už­kal­bė­ji­mas Praė­ju­sią sa­vai­tę „Kok­tei­ly­je“ vi­rė aist­ ros dėl kaš­to­nų. Kaž­kam šie ežiu­k us pri­me­nan­t ys ru­dens vai­siai yra gra­ žūs, kaž­kam – ne­la­bai. Bet, pa­s i­ro­ do, kaš­to­nai – la­bai ge­rai svei­ka­tai. Tik taip ir neaiš­k u, ku­r ią vie­tą jie gy­ do. Sa­ko, juos rei­k ia vir­ti, po to rau­g in­ ti, po to už­pil­ti ba­los van­de­niu, ku­ria bri­do juo­das žvirb­l is, vi­sa tai su­mai­ šy­t i su per­trin­tais, vel­nio la­šuo­se nu­ si­ga­la­v u­sios ru­pū­žės na­gais, įla­š in­ ti per pil­na­t į pri­čiup­tos, bet sa­vo mir­ tim nu­s ti­pu­s ios blu­sos krau­jo la­š ą. Svar­bu ne­per­do­z uo­t i, nes ga­l i ne­su­ veik­t i. Vi­sa tai rei­k ia pa­lai­ky­ti ant pa­ lan­gės per del­čią tris nak­t is. Tei­g ia­ ma, kad gau­ta miks­t ū­ra la­bai uni­ver­ sa­l i. „Kok­tei­l iui“ te­ko nu­g irs­ti, kad už­ la­ši­nus jos ant na­mų slenks­čio, ga­l i­ ma pri­si­v i­l io­t i lai­mės paukš­tę. Dar į šią miks­t ū­rą ga­l i­ma žiū­rė­t i kaip į ka­ vos tirš­čius, jei no­r i­te pa­ma­t y­t i, kas jū­sų lau­k ia šį va­ka­rą. Jei­g u neį­ž iū­rė­ si­te nie­ko to­k io, kas pri­min­tų šir­de­lę, pi­n i­g us ar val­d žios krės­lą, bū­k i­te tik­ ras, kad jei ši­to kaš­to­nų vi­ra­lo neiš­pil­ si­te į tua­le­tą, pra­smirs na­mai. Tiek ži­ nių apie kaš­to­nų bur­tus. Be­je, kas su­si­ do­mė­jo „Kok­tei­l io“ re­cep­tu, siū­ly­čiau ne­snaus­t i ir greit pri­si­r ink­t i kaš­to­nų. Ant ša­k ų ke­ti­nu­sius iš­si­lai­ky­ti iki pir­ mų­jų šal­nų, juos gra­ž iai nu­raš­kė šeš­ ta­die­ni­nis vė­jas.

Londonas +13 Madridas +29 Maskva +8 Minskas +11 Niujorkas +16 Oslas +13 Paryžius +16 Pekinas +24

Šiandien

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

Vardai Benedikta, Brigita, Daugas, Demetras, Gaivilė, Marcelis, Sergijus

+13

Alytus

3–9 m/s

spalio 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

12

12

11

9

9

9

8

10

9

9

10

10

9

8

rytoj

trečiadienį

1871 m. gais­ro au­ko­mis Či­ka­go­je ta­po ma­ž iau­ siai 300 as­me­nų; 90 tūkst. li­ko be pa­sto­gės. 1873 m. JAV ati­da­r y­tas pir­ma­sis ka­lė­ji­mas mo­ te­rims. 1895 m. gi­mė Ar­gen­t i­ nos pre­z i­den­t as Juan Pe­ron. 1903 m. JAV ir Ki­ni­ja pa­ si­ra­šė pre­ky­bos su­tar­tį. 1952 m. 112 ke­lei­vių žu­ vo ir dau­g iau nei 200 bu­vo su­žeis­t i prie Lon­ do­no su­s i­dū­r us trims trau­ki­niams.

1970 m. gi­mė ak­to­rius Matt Da­mon.

1970 m. No­be­lio li­te­ra­tū­ ros pre­mi­ja pa­skir­ta ru­ sų ra­šy­to­jui Alek­sand­ rui Sol­že­ni­cy­nui. 1989 m. šim­tai de­monst­ ran­tų Ry­tų Ber­ly­ne pra­ dė­jo sė­di­mą­jį strei­ką; vė­ liau sau­g u­mo pa­jė­gos juos iš­vai­kė. 1994 m. JAV pre­z i­den­ tas Bill Clin­ton pa­siun­tė 4 000 ka­riš­kių bei ka­ro lai­v us į Per­si­jos įlan­ką, at­sa­ky­da­mas į Ira­ko da­ li­nių dis­lo­ka­vi­mą ne­to­li Ku­vei­to sie­nos.

Šven­tėje šo­ko gyvybės fon­ta­nai Pa­sau­li­nei lim­fo­ mos die­nai pa­mi­ nė­ti Teat­ro aikš­tė­je Klai­pė­do­je su­reng­ tas įspū­din­gas „Gy­ vy­bės fon­ta­nų“ šou.

a.dykoviene@kl.lt

salą svarbu gaminti tinkamame puode.

+11

+12

orai klaipėdoje

As­ta Dy­ko­vie­nė

Indas: stebuklingą kaštonų ra­

Praha +12 Ryga +10 Roma +25 Sidnėjus +20 Talinas +10 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +11

Lie­tin­gas šeš­ta­die­nio va­ka­ras neiš­ gąs­di­no pa­čių at­kak­liau­sių klai­ pė­die­čių, ku­rie su­te­mus rin­ko­si į Teat­ro aikš­tę. Pui­ki mu­zi­ka, švie­ sos efek­tai ir šo­kan­tis van­duo. Šiuo stul­bi­nan­čiu re­gi­niu pa­mi­nė­ta Pa­ sau­li­nė lim­fo­mos die­na. „Do­no­rys­tė yra kaž­kas pa­na­šaus į gy­vy­bės fon­ta­tą, kur su­si­sie­kia do­no­ras ir li­go­nis. Mes esa­me la­ bai svar­būs vie­nas ki­tam. Die­vo do­va­na yra pa­dė­ti sa­vo ar­ti­mui“, – kal­bė­jo ren­gi­nio ini­cia­to­rė Da­ lia Biels­ky­tė.

On­ko­h e­m a­to­l o­g i­n ių li­go­n ių bend­ri­ja „Krau­jas“ jau 8 kar­tą Lie­ tu­vo­je mi­nė­jo Pa­sau­li­nę lim­fo­mos die­ną ir šven­tė 10-ies sa­vo gy­va­vi­ mo me­tų ju­bi­lie­jų. Ta pro­ga klai­pė­ die­čius ir pa­kvie­tė į tra­di­ci­nę kau­ lų čiul­pų do­no­rys­tės ak­ci­ją „Būk ge­ras“ bei pa­do­va­no­jo įspū­din­gą šven­tę – tris nuo­sta­bias mu­zi­ki­ nių fon­ta­nų se­si­jas. „Mes no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad ne­ rei­kia pa­niš­kai bi­jo­ti vė­žio. Ne­rei­kia kra­ty­tis to­kių li­go­nių. Mes ban­do­ me su­ma­žin­ti at­skir­tį tarp svei­kų­ jų ir ser­gan­čių­jų. Šis mū­sų ren­gi­ nys tam ir skir­tas. Mes kal­ba­me apie gy­ve­ni­mą“, – sa­kė D.Biels­ky­tė.

Ren­gi­nys: dar­ga­no­tą šeš­ta­die­nio va­ka­rą Teat­ro aikš­tės dan­gų nu­švie­

tė įspū­din­gas šou.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Protų mūšis Nenumaldomai artėja rinkimai. Kaip iššifruotumėte žodį SEIMAS?

Links­mie­ji tirš­čiai Ei­na ežiu­k ų ban­da per miš­ką. Ežiu­ kas va­das: – Ban­da, stot! Vi­si ežiu­kai su­sto­ja. Ežiu­kas va­das sa­ko: – Ban­da, ga­ny­tis! Vi­si iš­si­skirs­to po pie­vą ir ga­no­si. Ežiu­ kas va­das, ste­bė­da­mas ga­n ia­vą, gal­ vo­ja: – Na, tik­rai, nė kiek ne pra­sčiau už ark­l ius. Čes­kos sek­re­to­rė ( 397 719, ežiu­kai kaž­kiek pri­me­na kaš­to­nus. O jūs ne­nu­si­min­ki­te, iki dar­bo sa­vai­tės pa­bai­gos li­ko vos 4 die­nos. O ta­da su­grįš ir pa­ts Čes­ka)

Mir­ti­na li­ga Moks­l i­n in­kai per­spė­ja, kad žy­m ie­ji Tas­ma­n i­jos vel­n iai – sterb­l i­n iai žin­ duo­l iai – ga­l i iš­nyk­t i. Aust­ra­l i­jai pri­ klau­s an­č io­je Tas­ma­n i­jos sa­lo­je gy­ ve­nan­čią vel­n ių po­pu­l ia­ci­ją dras­t iš­ kai su­ma­ž i­no grei­tai plin­tan­tis vė­ž ys. Li­ga pa­žeis­da­vo žin­duo­lių snu­ku­čius ir jie ne­ga­lė­da­vo mai­tin­tis. Ga­liau­siai gy­v ū­nai mir­da­vo iš ba­do. Taip per 15 me­t ų žu­vo 60 pro­c. Tas­ma­n i­jos vel­ nių po­pu­l ia­ci­jos, mat vė­ž ys pra­ž u­do gy­v ū­nus grei­čiau nei per pu­sę me­tų. Kai ku­rie moks­li­nin­kai spė­ja, kad vė­ žys plin­ta dėl to, jog gy­vū­nai kan­džio­ ja vie­ni ki­tus. CNN inf., AFP nuo­tr.

teleloto Nr. 861

2012 10 07

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 52 751 (1 x 52 751) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 23 36 14 75 33 66 18 16 51 19 41 08 05 45 63 04 69 65 07 30 67 59 21 22 35 01 31 71 37 60 47 53 06 49 24 §§§ 54 17 32 20 48 §§ §§§ 72 52 50 12 57 §§§ §§§ §§§ 70 46 25 56 64 58 62 34 Papildomi prizai: „Citroen C3“ (TV) – Veronika Olšauskaitė „Citroen C3“ (TV) – Antanas Pečiulis „Citroen C3“ – 0052781 „Citroen C3“ – 0189504

Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 035*809 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 1 d.) – Konstantinas Pustelnikovas iš Kauno 10 000 Lt ( tel. 1634, spalio 1 d.) – Janina Žolynienė iš Prienų 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 1 d.) – Irena Ona Radžienė iš Šilutės 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 1 d.) – Janina Mačanskaitė iš Radviliškio rajono 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 1 d.) – Svajūnas Stepšys iš Jonavos Kvietimai į TV: 001*469, 015*416, 042*020 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.