2012-10-09 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

.;A?.162;6 @ @=.96< &

antradienis, SPALIO 9, 2012

www.kl.lt

RUBRIKA11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR [Ă›

sveikata

Silpstantis

Dar vie­na D.Gry­baus­kai­tÄ—s per­ga­lÄ— – NA­TO cent­ro ak­re­di­ta­ci­ja.

Ko­kiÄ… tu­ri V.Pu­ti­nas Ru­si­jos atei­ties vi­zi­jÄ…?

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

ÄŽ sa­na­to­ri­jÄ… – be ÄŻky­rÄ—­ju­siĹł biu­rok­ra­ti­niĹł kliō­Ä?iĹł.

Žmogus turi raktą, bet neŞino, ką su juo daryti. Nep risimena artimųjų ir savo vardo. Tokios at minties duobės galimos Şmonėms , kuriems nusta tyta demencija – va dinamoji silpnap rotystė.

Sandra Lu

s.lukosiute

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

protas vÄ—l pa ve

rÄ?ia vaiku

ď Ž Eiga: `R_

PrieĹžastys

TN[ Ă˜VN WNZ QR ZR[ PV WN QV[T` aN a_bZ ]N Y NV XĂ› Na ZV[ aV` ]_\T _R `

neaiĹĄkios

b\ WN[a YV

AnksÄ?iau pa TNV Z\ Tb` TN kios. Manoma, ts ga Dingsta trum YV [R OR] _V ` ti komunalinius lÄ—davÄ™s susimokÄ—palaikÄ— atmin V ZV[ aV cNV XĂş N_ li turÄ—ti pavel kad tam ÄŻtakos gaKaip paaiĹĄ mokesÄ?ius Ĺžmo ON `N c\ ]N praradimas dÄ—jimas, gal prisipaŞįsta, ki no Klai pÄ— tis aVR` cN_ Q\ gus mos, – ĹĄie ir kiti vos traukad ĹĄis darbas dos universi te ti nÄ—s galvos sme bĹŤgĹĄta mai, vis sudÄ—tin tampa su ges trikimai bei genĹł kraujotakos tai, gydytojo manymu, nu vi- nepalankus visuo sky riaus ve li go ni nÄ—s In sul tĹł teikÄ— vienÄ… iĹĄ nis. Gydytojas palemia dÄ— menÄ—s poĹžiĹŤ jog Ĺžmogus dantys vysty kiti veiksniai, padepa ris ÄŻ laus kas, de jas Hen ri kas KazlinkÄ™s nuslÄ—p- vyresnÄŻ ĹžmogĹł. ti pasireiĹĄku tis ateroskle tĹł iĹĄsamesniĹł vyzdĹžiĹł, kai reikÄ—men ci ja pa sius pirmuo rozei. si reiĹĄ kia ty ge ro kai su sius ligos poĹžymius. paĹžintinÄ—s funk rimĹł, nes Ĺžmogaus ma Serga vyres gebÄ—jimams. Şė jus pro ti niams ni ĹžmonÄ—s Pasak H.Kaz nukentÄ—jusios. cijos jau yra gerokai Demencija – lausko, ga SusirĹŤpinti Iki tol pats Ĺžmo vy nai silpnap Jei laiku nebus uĹžmarrotystÄ— nusta na daĹž- niĹł liga. Sergan resnio amĹžiaus Ĺžmone iĹĄkart atkrei gus ar aplinkiniai atkreiptas dÄ— Ĺžmo Ä?iĹłjĹł skaiÄ?ius ĹĄu sys, mu gus meliga gali taip ÄŻ gydytojÄ… krei toma, kai pradeda di suskan gerokai kanÄ?ias atmin pia dÄ—mesÄŻ ÄŻ pasitaiprogresuo dÄ—ti nuo 65 me piasi dÄ—l kitĹł ligĹł. Ĺžmogus nebe ties spragas. tĹł amĹžiaus. tik tuomet, tama TaÄ?iau ja susi suvoks, kam ti, kad SusirĹŤpinti rgti kai ĹžmoGydytojas, reikalingas raktas. uĹžmarĹĄumu gerokai jaunes gali ir iĹĄgirdÄ™s skun tama tik tuo suskangus ne ni. atminties su dus dÄ—l met, kai Ĺžmo bepajÄ— Kai silpnap trikimĹł, tu gus nebero pajÄ—gia pats rÄ—tĹł suklusti. ts susitvar gia paĹžengusi, Ĺžmo tystÄ— bĹŤna toli pasusitvarkyti kasdieniĹł gui sunku su reikalĹł. ky Tuomet ski tuoti aplinko Statistika sioriendieniĹł reika ti kasriami iĹĄsames je, jis nega Gydytojas paaiĹĄ mai dÄ—l gali ni tyrili savimi pasirĹŤpin lĹł kino, kad ser mĹł Ä?iajam demen gan- ta, nes ti. IĹĄÄ—jÄ™ ÄŻ laukÄ… pasiklysir atminties paĹžintiniĹł funkcijĹł cija dingsta neprisime ď Ž 5 proc. gy su laikÄ— atmin trumpaventojĹł, vy konsultuotis trikimĹł, siunÄ?iama tis. H.Kazlauskas na namĹł adreso. resniĹł nei 65 m., serga sun pas psichikos neÄŻsimena ne Toks Ĺžmogus gerai apgailestavo, kia demenci tos specialis sveikatokiais atve se jog GÄ…sdi ja, 10 proc. tÄ…. – lengva ar vi jais kiĹł. Vos iĹĄgirs niai ÄŻvykusiĹł ÄŻvyna aplinkiniĹł dutine. Tarp Tam tikri tes bĹŤna gerokai liga daĹžniausiai jau reakcija sulaukusiĹł 85 metĹł ser Silpnaprotys pat uĹžmirĹĄta ta informacija tuoj paĹžengusi. gantys demen ti, ar tai tik lengtai padeda nustatytÄ— neiĹĄsivys akcentavo, ma. Tad jis nÄ… cija sudaro apie 30–40 to per viejog vo laipsnio pa dienÄ…, iĹĄ pra Progresuojant proc. niĹł funkcijĹł Ä?iau nustaty bĹŤtina kuo anksĹžintiligai, Ĺžmogus su lengvi paĹžini dĹžiĹł apie jÄ… ÄŻspÄ—ja tik ti rizikÄ… su nebeprisimin gali menci naprotystÄ—. trikimas, ar jau silpmo sirgti deti vaikĹł arba ja. ď Ž Demenci kimai. Kartais ir atminties sutrities vardo. savo paja serga apie VedÄ—jas neslÄ— KodÄ—l suser 10 proc. pasaulio gyven Ĺžmogus arba juos pajauÄ?ia pats gama silpnap tojĹł. Pasauli yra gana bran pÄ—, jog ĹĄie tyrimai paste tikslios prie nÄ—s sveikatos organiza gĹŤs, o sutriki Ĺžastys nÄ—ra vi rotyste, Nepatogumas, bi aplinkiniai. cijos duome statyti reikia mui nusiĹĄkai aiĹĄbaimÄ— dÄ—l nimis, demencija ser laiko. Tad ÄŻ bo netekties, dargan rotys silpnapÄ?iĹł pacientĹł aplinkiniĹł pa skaiÄ?ius yra apie 30 garbos dÄ— tÄ™ neatkreipiamas rei mln. Manoma, kia mesys. Situa kad po 30 metĹł jĹł bus cijÄ… apsunki mas apie 85 mln. na ir

Ĺ iandien priedas

Kaip ap­mul­kin­ti rin­kÄ—­jus? IĹĄ rin­ki­mĹł pla­ka­ to tvis­kan­ti ne­prie­ kaiť­tin­ga po­li­ti­ ko ĹĄyp­se­na ne­re­ tai sle­pia tam tik­rÄ… ap­gau­lÄ™. Ne daŞ­nas kan­di­da­tas ĹĄian­ dien iť­si­ver­Ä?ia be ÄŻvaiz­dĹžio spe­cia­lis­ tĹł pa­slau­gĹł, to­dÄ—l rin­kÄ—­jams su­dÄ—­tin­ ga at­pa­Şin­ti gud­rau­ jan­tÄŻ ar net me­luo­ jan­tÄŻ pre­ten­den­tÄ… ÄŻ val­dĹžios olim­pÄ….

236 (19 537)

12

Kaina 1,30 Lt

„Te­mi­dÄ— uŞ­si­merks ir pa­svers, kas yra tei­sus.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ur­ba­nis­ti­nÄ—s plÄ—t­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas siō­lÄ— gin­Ä?Ä… tarp gy­ven­to­jĹł ir vers­li­nin­kĹł pa­ti­kÄ—­ti teis­mams.

3p.

Pra­ťy­mas – nu­skan­din­ti „Me­ri­dia­ną“ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Vil­tÄŻ iť­gel­bÄ—­ti „Me­ri­dia­ną“ pra­ra­ dÄ™s bur­lai­vio pa­ra­mos fon­do di­ rek­to­rius Ar­tō­ras Ĺ˝iÄ?­kus va­kar Vy­ riau­sy­bei iť­siun­tÄ— pra­ťy­mÄ… leis­ti Klai­pÄ—­dos sim­bo­lÄŻ nu­skan­din­ti. Ge­riau nei su­pjaus­ty­ti

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Nu­si­ri­ťo kak­la­raiť­tį

Ta­ry­bi­niais lai­kais ÄŻ val­dĹžiÄ… as­muo ga­lÄ—­jo pa­kliō­ti tik tuo at­ve­ju, jei pri­klau­sÄ— ko­mu­nis­tĹł par­ti­jai. Par­ ti­ja stō­mÄ— jÄŻ ir hie­rar­chi­jos laip­tais. Tad po­li­ti­ko ÄŻvaiz­dis ne­bu­vo la­bai svar­bus. Ta­Ä?iau at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bÄ™, rin­ki­mĹł ma­dos stip­riai kei­tÄ—­si. At­si­ra­do dau­gy­bÄ— po­li­ti­kĹł, tu­ rin­Ä?iĹł to­kiĹł pat ar­ba la­ bai pa­na­ťiĹł idÄ—­jĹł.

4

„„Kau­kÄ—: ÄŻ val­dĹžiÄ… be­si­brau­nan­tys kan­di­da­tai ĹĄian­dien jau ge­rai iť­mo­ky­ti, kaip pa­slÄ—p­ti sa­vo as­me­ni­nius trō­

ku­mus ir iť­ryť­kin­ti pra­na­ťu­mus.

TAVO MIESTO NAUJIENOS PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

www.KL.lt IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714

51

Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

„Šis Ĺžings­nis yra sÄ…­mo­nin­gas, nes ki­tos iĹĄei­ties ne­be­ma­tau. Ar­ ba „Me­ri­dia­nas“ pa­ts nu­skÄ™s Da­ nÄ—s upÄ—­je, jÄ… uŞ­terĹĄ ir truk­dys lai­ vy­bai, ar­ba jÄŻ ga­li­me nu­skan­din­ti ci­vi­li­zuo­tai. Pa­si­rin­ko­me ant­rÄ…­jÄŻ va­rian­tÄ…, nes jis yra ci­vi­li­zuo­tas“, – sa­vo pra­ťy­mÄ… Vy­riau­sy­bei ko­ men­ta­vo A.Ĺ˝iÄ?­kus. Jis tei­gÄ—, kad iĹĄ mies­to ta­ry­bos, ku­ri vis Ĺža­dÄ—­jo pri­si­dÄ—­ti, kad „Me­ ri­dia­nas“ bō­tĹł iť­sau­go­tas atei­ties kar­toms, nie­ko ne­be­si­ti­ki. Po­li­ti­kai jau ke­lis kar­tus at­si­sa­kÄ— pri­tar­ti sa­ vi­val­dy­bÄ—s ir „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties pro­jek­tui.

3

antrADIENIS, SPALIO 9, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Kor­te­lės pasiekė ne visus

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Skai­čiuo­ja­ma, kad rin­kė­jo kor­te­lių ne­ga­vo maž­daug treč­da­lis bal­sa­vi­ mo tei­sę tu­rin­čių klai­pė­die­čių. „Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų bu­ vo išanks­ti­niai rin­kė­jų są­ra­šai. Juo­se ne­su­ta­po nu­ro­dy­ta žmo­nių gy­ve­na­mo­ji vie­ta su rea­lia. Pa­vyz­ džiui, jei gy­ven­to­jai sa­vo gy­ve­na­ mą­ją vie­tą dek­la­ra­vo Klai­pė­do­je rugp­jū­tį ar rug­sė­jį, jie į są­ra­šus net ne­bu­vo įtrauk­ti. Pas­kam­bi­ni į du­ris ir iš­girs­ti at­sa­ky­mą, kad čia gy­ve­na vi­sai ki­ti žmo­nės“, – pa­tir­tas bė­ das įvar­di­jo Da­nės apy­gar­dos rin­ ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Da­lia Poz­nec­kie­nė. Dar vie­na pro­ble­ma bu­vo už­ra­ kin­tos laip­ti­nių du­rys. Vi­sa Klai­pė­ dos se­na­mies­čio te­ri­to­ri­ja pri­klau­ so Da­nės apy­gar­dai, o dau­gu­mos na­mų se­na­mies­ty­je du­rys yra ra­ ki­na­mos – nė­ra ko­dų ar te­le­fons­ py­nių.

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

Są­ly­ga: atei­ti bal­suo­ti ga­li­ma ir ne­tu­rint rin­kė­jo kor­te­lės, svar­biau­sia – as­mens do­ku­men­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rin­kė­jo kor­te­les klai­pė­die­čiams ne­šio­ję rin­ki­mų apy­lin­kių ko­mi­si­jų na­riai su­si­dū­ rė su dau­gy­be pro­ble­mų, to­dėl ne vi­siems gy­ven­to­jams do­ku­men­tai bu­vo įteik­ti.

v.spuryte@kl.lt

To­dėl rin­kė­jo kor­te­les ne­šio­ję dar­buo­to­jai su­gaiš­da­vo daug lai­ko lauk­da­mi, kol kas nors išeis iš laip­ ti­nės ar­ba į ją įeis. „Bu­vo ir to­kių at­ve­jų, kai žmo­nės ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė priim­ti jiems duo­da­mas rin­kė­jo kor­te­les“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė.

Bu­vo ir to­kių at­ve­jų, kai žmo­nės ka­te­go­ riš­kai at­si­sa­kė priim­ ti jiems duo­da­mas rin­kė­jo kor­te­les.

Pa­jū­rio apy­gar­dos, ku­ri api­ma ne tik da­lį Klai­pė­dos, bet ir Pa­ lan­gą bei Ne­rin­gą, rin­ki­mų ko­ mi­s i­j os pir­m i­n in­kas Vy­tau­tas Kru­tu­lis tvir­ti­no, jog la­biau­siai ne­si­se­kė rin­kė­jo kor­te­lių da­ly­ti Ne­rin­go­je.

„Atei­na rin­ki­mų apy­lin­kių dar­ buo­to­jai prie na­mų, o jie už­ra­ kin­ti. Žmo­nės yra dek­la­ra­vę gy­ ve­na­mą­ją vie­tą Ne­rin­go­je, ta­čiau rea­liai jo­je bū­na tik va­sa­rą. Ne­rin­ go­je iš­da­li­jo­me tik apie 60 pro­c. rin­k ė­jo kor­te­l ių“, – skai­č ia­vo V.Kru­tu­lis. Paš­ne­ko­vai pa­brė­žė, jog tie žmo­ nės, ku­rie ne­ga­vo rin­kė­jo kor­te­lių, vis tiek tu­ri tei­sę bal­suo­ti. „Svar­b iau­s ia tu­r ė­t i as­m ens do­ku­men­tą ir jį pa­teik­ti rin­ki­mų apy­lin­kė­je. Vie­to­je bus at­spaus­ din­ta rin­k ė­jo kor­te­l ė, žmo­n ėms duo­d a­m i bal­sa­v i­m o biu­l e­te­n iai, ku­r iuo­se jie ga­l ės pa­reikš­t i sa­ vo va­l ią“, – aiš­k i­n o D.Poz­n ec­ kie­nė. Rin­k ė­j o kor­te­l es ga­l i­m a at­ si­s paus­d in­t i ir iš Vy­r iau­s io­s ios rin­ki­mų ko­mi­si­jos in­ter­ne­to sve­ tai­nės. Ry­toj jau pra­si­de­da rin­ki­mų į Sei­mą išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas. Rin­kė­jai, ku­rie sek­ma­die­nį ne­bus Klai­pė­do­je ar­ba uos­ta­mies­ty­je gy­ ve­nan­tys, ta­čiau sa­vo gy­ve­na­mą­ ją vie­tą ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se dek­ la­ra­vę žmo­nės, ga­li atei­ti bal­suo­ti į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės di­džią­ją po­sė­džių sa­lę. Išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas vyks tre­ čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį, o pa­grin­ di­nė rin­ki­mų die­na, sek­ma­die­nis, spa­lio 14-oji.

Sten­dus nio­ko­jo ir chu­li­ga­nai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Prie rin­ki­mų apy­lin­kių įreng­ti sten­dai, skir­ti po­li­ti­nei agi­ta­ci­jai, ken­čia ne tik nuo vė­jo, bet ir van­ da­lų – kai kur pla­ka­tai ty­čia bu­vo nu­ka­bin­ti ir su­plė­šy­ti.

Sa­vait­ga­lį praū­žęs vė­jas iš­var­tė po­ li­ti­nei agi­ta­ci­jai skir­tus sten­dus. Jis nu­dras­kė ir da­lį pa­ka­bin­tos in­for­ ma­ci­jos. Ran­go­vams te­ko keis­ti kar­to­ni­nius la­pus, ant ku­rių ka­bi­ na­ma rek­la­ma. Pir­ma­die­nį po pie­tų dau­gu­mo­ je vie­tų po­li­ti­nei agi­ta­ci­jai skir­ti sten­dai jau bu­vo pa­sta­ty­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ka­ri­na Pa­ši­lie­nė tvir­ti­no, kad vė­jas sten­dams pri­da­ rė daug nuo­sto­lių, bet mies­tui dėl to pa­pil­do­mų iš­lai­dų ne­bus. „Kai pir­ko­me pa­slau­gą, jo­je bu­vo nu­ma­ty­ta ir sten­dų prie­žiū­ra. Dėl to pa­pil­do­mai ran­go­vams mo­kė­ti ne­rei­kės“, – pa­brė­žė ve­dė­ja.

Ža­la: vė­jas ir chu­li­ga­nai su­nio­ko­jo ne­ma­žą da­lį rin­ki­mų agi­ta­ci­jos sten­dų.

Ta­čiau rin­ki­mų agi­ta­ci­jai skir­tus sten­dus nio­ko­ja ne tik vė­jas, bet ir van­da­lai. Yra vie­tų, kur pla­ka­tai nu­ka­bin­ ti, per­plėš­ti į ke­lias da­lis ir nu­ mes­ti. „To­kių vie­tų yra ne vie­na. Sa­vo aki­mis ma­čiau. Iš pra­džių ma­niau, kad dėl lie­taus su­ply­šo, bet aki­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vaiz­du, kad kal­tas ne oras“, – pa­ sa­ko­jo K.Pa­ši­lie­nė. Klai­pė­do­je iš vi­so yra pa­sta­ty­ti 55 sten­dai, skir­ti rin­ki­mų agi­ta­ci­ jai – prie kiek­vie­nos rin­ki­mų apy­ lin­kės po vie­ną. Sa­vi­val­dy­bei rek­ la­mos vie­tų įren­gi­mas, prie­žiū­ra, iš­mon­ta­vi­mas bei iš­ve­ži­mas at­ siė­jo 39 930 li­tų.

3

antrADIENIS, SPALIO 9, 2012

miestas Įteiks dip­lo­mus

Vy­ko pra­ty­bos

Pa­ša­lins pa­da­ri­nius

Sen­jo­rai, stu­di­ja­vę Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­ te­to Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­ te, jau šią sa­vai­tę bai­gia stu­di­jas – po po­ros me­tų ne­for­ma­laus ug­dy­mo stu­di­jų jiems bus įtei­kia­ mi dip­lo­mai. Moks­lo me­tų pa­bai­ gą mi­nės be­maž 700 bran­daus am­žiaus stu­den­tų. Dip­lo­mų įtei­ ki­mo šven­tė – šian­dien.

Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je vy­ko jung­ti­nės ug­ nia­ge­sių mo­ko­mo­sios pra­ty­bos. Jų me­tu bu­vo at­lie­ka­mi ta­ria­mo gais­ro ge­si­ni­mo dar­bai bei nu­ ken­tė­ju­sių as­me­nų gel­bė­ji­mas pa­si­tel­kus aukš­ta­li­pius. Ne­lai­mė bu­vo imi­tuo­ja­ma Va­ka­rų Bal­ti­ jos lai­vų sta­tyk­los įmo­nės elin­ge sta­to­ma­me lai­ve.

Sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je praū­žu­sios aud­ros pa­da­ri­niai ga­lu­ti­nai lik­ vi­duo­ti tu­rė­tų bū­ti jau šian­dien. Nu­lauž­tų me­džių ir ša­kų ša­li­ni­ mo dar­bai ga­li kai­nuo­ti apie 2 tūkst. li­tų. Mies­te bu­vo iš­vers­ta apie 10 me­džių. Ša­kos, iš­vers­ti me­džiai bus san­dė­liuo­ja­mi. Kaip bus pa­nau­do­ta su­rink­ta me­die­ na, kol kas neaiš­ku.

Pra­šy­mas – nu­skan­din­ti „Me­ri­dia­ną“ To­kia su­tar­tis bū­tų lei­ 1 du­si ES fon­duo­se ieš­ko­ti pi­ni­gų bur­lai­viui res­tau­ruo­ti.

Iš sa­vi­val­dy­bės dar pa­va­sa­rį bu­vo pa­skleis­ta ži­nia, kad grei­tai bus su­ ras­ta vie­ta, kur iš­kel­ti „Me­ri­dia­ną“, ir jį už­kon­ser­vuo­tų ar­ba re­mon­tuo­ tų. Eks­per­tai pri­pa­ži­no, kad bur­lai­ vis Da­nė­je il­giau bū­ti ne­be­ga­li – jis neat­lai­kys dar vie­nos žie­mos. „Jau spa­lis, o nie­kas nė per žings­nį į prie­kį ne­pa­ju­dė­jo. Ge­ riau jau „Me­ri­dia­ną“ nu­skan­din­ti nei jį su­pjaus­ty­ti mal­koms“, – rė­ žė A.Žič­kus. Lan­kys nar­dy­to­jai?

Dar vie­nas smū­gis bur­lai­viui ir jo glo­bė­jams bu­vo su­duo­tas prieš mė­ne­sį, kai Kul­tū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­to tei­ki­mu „Me­ri­dia­nui“ bu­vo pa­nai­kin­ta tei­si­nė ap­sau­ga – jis iš­brauk­tas iš ver­ty­bių są­ra­šo. A.Žič­kaus tei­gi­mu, nu­ma­to­ma „Me­ri­dia­ną“ nu­skan­din­ti Lie­tu­ vos prie­kran­tė­je, Bal­ti­jo­je, kur jis ne­truk­dy­tų lai­vy­bai ir tap­tų nar­ dy­to­jų lan­ky­mo ob­jek­tu. Į Vy­riau­sy­bę ir kreip­ta­si to­dėl, kad ji kuo sku­biau nu­ro­dy­tų vie­tą,

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Kaip ga­li­ma to­liau kal­bė­ti apie „Me­ri­ dia­no“ iš­sau­go­ji­mą, jei pa­ts jo sa­vi­nin­kas siū­lo jį nu­skan­din­ti?

v.spuryte@kl.lt

Mies­to plėt­rą kont­ro­liuo­jan­tys po­ li­ti­kai ne­si­ry­žo pri­tar­ti vers­li­nin­kų už­mo­jams su­tvar­ky­ti vie­ną skly­ pą is­to­ri­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je, nes nau­joms sta­ty­boms prieš­ta­rau­ja gy­ven­to­jai.

K.Do­ne­lai­čio g. 14A skly­po sa­vi­ nin­kai ir pro­jek­tuo­to­jai sa­vo pla­ nus pa­keis­ti že­mės pa­skir­tį ir pa­ sta­ty­ti di­des­nį pa­sta­tą Klai­pė­dos po­li­ti­kams pri­sta­to jau ne pir­mą kar­tą. Ta­čiau ir va­kar vy­ku­sia­me Te­ri­ to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to po­sė­ dy­je jie ne­su­lau­kė pri­ta­ri­mo. Pag­ rin­di­nė prie­žas­tis – gre­ta skly­po esan­čio dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­ to­jų skun­dai. Žmo­nės pik­ti­na­si, jog gre­ta jų na­mo pa­sta­čius nau­ją pa­sta­tą pa­ blo­gės gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, nes į bu­tus be­veik ne­be­pa­teks sau­lės švie­sa, esą nu­kris ir tu­ri­mo ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ver­tė. „Gy­ven­to­jai ka­te­go­riš­kai prieš­ ta­rau­ja nau­joms sta­ty­boms ir, ma­ no nuo­mo­ne, jie, ko ge­ro, yra tei­ sūs. Ne­rei­kia jiems aki­vaiz­džiai blo­gin­ti si­tua­ci­jos“, – tei­gė vy­ riau­sia­sis mies­to ar­chi­tek­tas Al­ man­tas Mu­rei­ka. K.Do­ne­lai­čio g. 14A skly­pe šiuo me­tu sto­vi ap­leis­tas pa­sta­tas, ku­ ria­me ka­dai­se vei­kė me­no ga­le­

Įver­ti­no kaip šan­ta­žą

kur „Me­ri­dia­ną“ bū­tų ga­li­ma nu­ skan­din­ti. „Gal iki jo nu­skan­di­ni­ mo dar kas nors fil­mą apie bur­lai­vį su­kurs, o gal Ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos jį prieš nu­skan­di­nant pa­nau­dos kaip tai­ki­nį pra­ty­bo­se“, – tar­si iro­ni­za­ vo A.Žič­kus.

Sukiršino sta­ty­bos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Vaiz­das: Da­nės kran­ti­nė – neį­si­vaiz­duo­ja­ma be prie jos pri­švar­tuo­to uos­ta­mies­čio sim­bo­liu ta­pu­sio bur­lai­vio.

ri­ja. Vers­li­nin­kai sie­kia pa­keis­ti že­mės pa­skir­tį ir skly­pe pa­sta­ty­ ti di­des­nį pa­sta­tą, ku­ria­me bū­tų įreng­ti trys bu­tai bei ko­mer­ci­nės pa­tal­pos. Ka­dan­gi su­pla­nuo­tas pa­sta­tas yra aukš­tes­nis nei esa­mas, to­kiems po­ky­čiams gy­ven­to­jai ir prieš­ta­ rau­ja. „Nei pa­sta­to aukš­tis, nei tū­ris, nei at­stu­mai nuo ki­tų skly­pų ne­ pa­žei­džia jo­kių rei­ka­la­vi­mų. Su gy­ven­to­jais ban­dė­me su­si­tar­ti gra­ žiuo­ju, ta­čiau jų net di­de­lės kom­ pen­sa­ci­jos ne­do­mi­na“, – guo­dė­si skly­po val­dy­to­jai. Ir ko­mi­te­to na­riai, ir po­sė­dy­ je da­ly­va­vę spe­cia­lis­tai pri­pa­ži­ no, jog konf­lik­tas už­prog­ra­muo­tas ir jis grei­čiau­siai pa­sieks teis­mą – į jį kreip­sis ar­ba vers­li­nin­kai, nie­ kaip ne­gau­nan­tys pa­tvir­ti­ni­mo de­ ta­lia­jam pla­nui, ar­ba gy­ven­to­jai, jei pro­ce­sas pra­dės ju­dė­ti. „Te­mi­dė už­si­merks ir pa­svers, kas yra tei­sus“, – kons­ta­ta­vo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. „Man pa­tin­ka, kai vi­si su­si­ta­ ria“, – ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų ra­gi­no ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­ še­vi­čiū­tė. Ko­mi­te­to na­riai vers­li­nin­kams pa­siū­lė sam­dy­ti eks­per­tus, ku­ rie įver­tin­tų, ar pa­reng­ta de­ta­lio­ jo pla­no kon­cep­ci­ja tik­rai ne­prieš­ ta­rau­ja tei­sės ak­tams.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas va­kar tik iš žur­na­lis­tų iš­ gir­do apie už­mo­jus nu­skan­din­ti „Me­ri­dia­ną“. „To­kį žings­nį ver­ti­nu kaip pro­ vo­ka­ci­ją ir leng­vą šan­ta­žą. Bur­lai­ vio sa­vi­nin­kas sa­vo at­sa­ko­my­bę jau ban­do per­mes­ti ne tik ant Klai­pė­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dos sa­vi­val­dy­bės, bet ir Vy­riau­sy­ bės pe­čių. Jos at­sa­ky­mas bus la­bai įdo­mus“, – tei­gė uos­ta­mies­čio va­ do­vas. Jis A.Žič­kaus spren­di­mui ne­gai­ lė­jo ir dau­giau epi­te­tų. Esą „Me­ri­ dia­no“ sa­vi­nin­kas el­gia­si ne­ko­rek­ tiš­kai, rū­pes­tį bur­lai­viu tik imi­tuo­ja, be­pras­miš­kai švais­to lai­ką.

„Kaip ga­li­ma to­liau kal­bė­ti apie „Me­ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­mą, jei pa­ts jo sa­vi­nin­kas siū­lo jį nu­skan­din­ti? Va­di­na­si, bur­lai­vis jau toks be­vil­ tiš­kas. Kaip da­bar rea­guos pri­va­tūs vers­li­nin­kai, ku­rie jau ro­dė šio­kią to­kią ini­cia­ty­vą pri­si­dė­ti prie „Me­ ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­mo?“ – re­to­riš­ kai klau­sė V.Grub­liaus­kas.

Dienos telegrafas Sve­čiai. Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je sve­ čiuo­sis ža­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos „Green­ pea­ce“ ato­mi­nės ener­ge­ti­kos eks­per­tai, kurie 15-17 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ke su­si­tiks su aka­de­mi­ne bend­ruo­me­ne, 18.30-20.30 val. vieš­bu­ty­je „Am­ber­ton Klai­pė­da“ – su klai­pė­die­čiais. Su­si­ti­ki­mo te­ma: „Vis­ kas, ką no­rė­jo­te pa­klaus­ti apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. Eu­ro­pai rū­pi jū­sų spren­di­ mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės“. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 14 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Eu­ge­ni­ja Rim­kie­ nė (g. 1919 m.), Po­vi­las Ro­žans­kas (g. 1928 m.), Al­fon­sas Ra­šins­kas (g. 1929 m.), Ka­ zi­mie­ras Mo­tė­jus Ši­liaus­kis (g. 1929 m.), Ele­na Sta­ne­vi­čie­nė (g. 1930 m.), Emi­li­ja Ge­nie­nė (g. 1933 m.), Na­dež­da Kor­šu­no­ va (g. 1935 m.), Eri­kas Frei­ma­nas (g. 1937 m.), An­to­ni­na Bi­ryu­le­va (g. 1939 m.), Ge­ nė Dom­cė Če­pai­tie­nė (g. 1941 m.), Ro­mas Ja­se­vi­čius (g. 1958 m.), Vio­le­ta Kau­šy­lie­ nė (g. 1959 m.), Vik­to­ras Fa­bi­jo­na­vi­čius (g. 1961 m.), Sau­lius Sa­daus­kas (g. 1974 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­to­ras Fa­bi­jo­na­vi­čius, Po­vi­las Ro­ žans­kas, Emi­li­ja Ge­nie­nė, Vio­le­ta Kau­ šy­lie­nė, Ka­zi­mie­ras Mo­tė­jus Ši­liaus­kis, Sau­lius Sa­daus­kas, An­to­ni­na Bi­ryu­le­va, Al­fon­sas Ra­šins­kas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Eu­ge­ni­ja Rim­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

antradienis, spalio 9, 2012

miestas

Prie vai­ro – ple­pys Au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai šiur­pi­na klai­pė­die­ čius. Šie ne kar­tą pik­ti­no­si dėl mies­te aki­ vaiz­džiai vir­šy­to grei­čio, pa­vo­jin­go ma­ nev­ra­vi­mo ir ple­pė­ji­mo te­le­fo­nu. Ga­ li bū­ti, kad pi­lie­tiš­kų klai­pė­die­čių dė­ka pa­ žei­dė­jų, ke­lian­čių pa­vo­jų žmo­nėms, bus kur kas ma­žiau. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­tė Ala Je­fi­mo­va nu­fil­ma­ vo, kaip 2A marš­ru­to au­to­bu­siu­ko vai­ruo­to­jas, vež­da­mas ke­lei­vius, kal­bė­jo te­le­fo­nu. „Vai­ruo­to­jas kal­bė­jo te­le­fo­nu be­veik vi­są marš­ru­tą. Po­kal­bį nu­ trau­kė tik tuo­met, kai pa­si­tei­ra­ vau, ar taip jis ne­pa­žei­di­nė­ja Ke­lių eis­mo tai­syk­lių, ar yra at­sa­kin­gas už ke­lei­vių sau­gu­mą“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. A.Je­fi­mo­va džiau­gė­si, kad ši ke­ lio­nė bai­gė­si lai­min­gai ir nė vie­nas ke­lei­vis jos me­tu ne­nu­ken­tė­jo. „Juk ga­lė­jo nu­tik­ti taip, kaip vie­ nai klai­pė­die­tei, ku­ri po trum­pos ke­lio­nės au­to­bu­su at­si­dū­rė li­go­ ni­nė­je, nes vai­ruo­to­jas per grei­tai stab­dė“, – tvir­ti­no mo­te­ris. A.Je­fi­mo­va ne pir­mą kar­tą už­fik­ suo­ja to­kius pa­žei­di­mus. „Ko­dėl ne­da­ro­mos iš­va­dos? Ne­ gi ke­lei­vių sau­gu­mas nė­ra prio­ri­te­ ti­nis klau­si­mas. No­rė­tų­si, kad bū­tų ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio vai­ruo­ to­jų at­ran­kai ir pa­ruo­ši­mui“, – dės­tė klai­pė­die­tė. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis aiš­ki­no, kad 2A marš­ru­tą ap­tar­nau­jan­ čia trans­por­to prie­mo­ne va­žia­vo anks­čiau marš­ru­ti­nį tak­si vai­ra­ vęs as­muo. „Ne pa­slap­tis, kad pa­sta­rie­ji ve­ žė­jai ma­žai dė­me­sio skir­da­vo tai­ syk­lėms. Svar­biau­sia bū­da­vo už­ dar­bis. Da­bar si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, bet vai­ruo­to­jų įgū­džiai – ne. Rei­ kia lai­ko, kad šios pro­ble­mos iš­ si­spręs­tų. Prieš me­tus to­kių pro­

ble­mų bu­vo ki­lę ir di­džiuo­siuo­se au­to­bu­suo­se. Da­bar dau­gu­ma vai­ ruo­to­jų tu­ri lais­vų ran­kų įran­gą. Prob­le­mų ne­bė­ra“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Pa­sak G.Ne­niš­kio, 2A marš­ru­tu ve­žan­čiai įmo­nei jau pra­neš­ta apie šį nu­si­žen­gi­mą. Jos pa­pra­šy­ta im­ tis prie­mo­nių, kad to­kie įvy­kiai ne­ si­kar­to­tų. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ras vai­ruo­to­jui, ku­ris kal­bė­jo­si te­le­fo­ nu, pa­gal A.Je­fi­mo­vos už­fik­suo­tą me­džia­gą sky­rė nuo­bau­dą.

Komentaras

Ra­mū­nas Ši­dei­kis

Klai­pė­dos ke­l ių po­l i­ci­jos biu­ro vir­ši­n in­kas

M

o­bi­l iuo­ju te­le­fo­nu kal­ ban­t ys vai­r uo­to­jai – iš tie­s ų pro­ble­m a. Kas­ dien į Klai­pė­dos gat­ves iš­va­žiuo­ja nevie­šo pa­tru­lia­vi­mo au­to­ mo­bi­lis. Jis pa­de­da nu­sta­ty­ti 20–30 pa­ žei­di­mų. Dau­giau­sia – pa­vo­jin­go vai­ra­ vi­mo at­ve­jai. Tarp pa­žei­dė­jų pa­si­tai­ko ir kal­ban­čių­jų mo­bi­l iuo­ju te­le­fo­nu. Vai­ruo­to­jai taip el­gia­si daž­nai. Ta­čiau sten­gia­mės, kad šio pa­žei­di­mo ne­be­ lik­tų. Vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes ir kal­bė­ti te­le­fo­nu be spe­cia­lios įran­gos drau­džia­ma. Vai­ruo­to­jas tu­ri su­si­kon­ cent­ruo­ti į vai­ra­vi­mą, ste­bė­ti si­tua­ci­ją ke­ly­je, o kal­bė­ji­mas te­le­fo­nu tam truk­ do ir ke­lią grės­mę.

Ma­ni­pu­lia­ci­jos: po­li­ti­ka ma­žai be­si­do­min­tys rin­kė­jai ne­re­tai pa­kliū­va ant įvaiz­džio kū­ri­mo spe­cia­lis­tų kab­liu­ko.

Kęstučio Vanago (BFL) nuo­tr.

Kaip ap­mul­kin­ti rin­kė­jus? 1

Rei­kė­jo iš­si­skir­ti. Tai pa­ da­ry­ti jiems pa­dė­jo įvaiz­ džio kū­rė­jai, vie­šų­jų ry­šių eks­per­ tai. Jie pa­ta­ri­nė­jo po­li­ti­kams, kaip įtik­ti rin­kė­jams. Pir­ma­sis žings­nis – pa­si­keis­ti išo­riš­kai, nes įvaiz­dis rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je – la­bai svar­ bus, tei­gė vie­šų­jų ry­šių kon­sul­tan­ tas Li­nas Kont­ri­mas. „Il­gą lai­ką vaiz­das ir bu­vo toks – kos­tiu­muo­ti vy­rai ir to­kios pat mo­te­rys. Maž­daug prieš 10-me­ tį iš Va­ka­rų ša­lių at­si­ri­to lais­ves­nio po­li­ti­nio sti­liaus ban­ga, kai po­li­ ti­kas pa­ga­liau nu­si­ri­šo kak­la­raiš­ tį“, – nau­jų vė­jų pra­džią pri­si­mi­ nė L.Kont­ri­mas. Se­nų nau­jo­vių paieš­kos

Dar 1997–1998 m. Lie­tu­vo­je at­si­ ra­do jau­no, nau­jes­nio, ki­to­kio po­ li­ti­ko įvaiz­džio po­rei­kis. Ta­čiau kai ku­rie po­li­ti­kai iki šiol li­ko iš­ti­ki­mi se­na­jam sti­liui. „Pa­vyz­džiui, mū­sų Pre­zi­den­tė ir prieš rin­ki­mus, ir da­bar pa­brė­ žia sa­vo griež­tu­mą, la­ko­niš­ku­mą, konk­re­tu­mą, tau­pu­mą. Jos rū­bai, pa­puo­ša­lai, šu­kuo­se­na apie tai ir by­lo­ja. Ki­ta ver­tus, tai yra kla­si­ki­ nis XX a. po­li­ti­kės įvaiz­dis, be jo­kių di­de­lių nuo­kry­pių nuo pa­grin­di­nės li­ni­jos“, – tei­gė L.Kont­ri­mas. Per praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus bū­ta ir po­li­ti­kų, ku­rie ieš­ko­jo eg­ zo­ti­kos. Bu­vo to­kių, ku­rie fil­ma­ vo­si nuo­gi, pri­si­den­gę tik tam tik­ ras kū­no vie­tas. Pa­sak vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų, tai – nie­ko nau­jo. „Ita­li­jo­je kaž­ka­da Ilo­na Stal­ler, dar ži­no­ma kaip Cic­cio­li­na, pa­te­ ko į par­la­men­tą bū­da­ma po­rnož­ vaigž­dė ir sa­vo rin­ki­mų agi­ta­ci­ją for­ma­vo la­bai ra­di­ka­liai“, – pri­mi­ nė L.Kont­ri­mas. Tai­gi da­bar Lie­ tu­vo­je rin­kė­jai tu­ri ga­li­my­bę gi­liau su­vok­ti po­li­ti­kus, taip pat ir pa­tys po­li­ti­kai ga­li pa­si­rink­ti bet ko­kią prie­mo­nę sa­vo rek­la­mai. Su­si­val­dy­ti ne­leng­va

Pa­žei­di­mas: A.Je­fi­mo­va nu­fil­ma­vo, kaip šio ma­žo­jo au­to­bu­so vai­ruo­

to­jas va­žiuo­da­mas kal­ba te­le­fo­nu.

Alos Je­fi­mo­vos nuo­tr.

Rū­bus, šu­kuo­se­ną bei ak­se­sua­rus su­tvar­ky­ti ir pa­rink­ti yra leng­viau nei su­val­dy­ti vei­do mi­mi­ką. Ir ne spe­cia­lis­tas ži­no, kaip ne­ leng­va pa­slėp­ti į apa­čią nu­lin­ku­ sius lū­pų kam­pu­čius, kie­tai su­ kąs­tus žan­di­kau­lius ar su­rauk­tus an­ta­kius, ku­rie aki­vaiz­džiai by­lo­ja apie kai ku­rias nei­gia­mas as­mens sa­vy­bes. Tai esą ga­na sun­kiai su­ val­do­mi da­ly­kai. „Ne­ver­ba­li­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja yra vie­na sri­čių, ku­rią mū­sų po­li­ti­ kai pa­mirš­ta la­vin­ti. Ta­čiau po­li­ ti­nė veik­la yra kaip bri­di­mas į jū­

rą – kuo gi­liau bren­di, tuo dau­giau rei­kia ge­bė­ji­mų val­dy­ti sa­vo rau­ me­nis“, – tvir­ti­no L.Kont­ri­mas. Vie­šų­jų ry­šių kon­sul­tan­tas tei­ gia, kad net su gai­va­liš­ko emo­ci­ nio krū­vio už­tai­su į po­li­ti­ką atė­jęs žmo­gus pri­va­lo ir to­liau mo­ky­tis. Ta­čiau re­tas ku­ris 5–7 me­tus po­ li­ti­ko­je iš­bu­vęs vei­kė­jas pra­šo­si į kur­sus, kad la­vin­tų sa­vo ver­ba­li­ nius ge­bė­ji­mus, ak­to­ri­nes sa­vy­ bes, re­to­ri­ką. „Jiems at­ro­do, kad vis­kas jau pa­ siek­ta, kad juos ir taip rin­kė­jai my­ li. No­rė­čiau pri­min­ti XX a. is­to­ri­ją, kai JAV ar Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tai, ku­rie bu­vo ren­ka­mi ant­rą kar­tą, vi­ sa­da kur­da­vo vis ki­to­kį sa­vo įvaiz­ dį“, – pa­sa­ko­jo L.Kont­ri­mas.

Li­nas Kont­ri­mas:

At­pa­žin­ti me­lą nė­ra taip pa­pras­ta.

Tam jie rink­da­vo ir šiek tiek ki­ to­kias iš­raiš­kas, ki­to­kius žo­džius, la­vin­da­vo ir to­bu­lin­da­vo re­to­ri­ką, ju­de­sius, kad bū­tų su­kur­tas ki­to­kio po­li­ti­ko vaiz­das. Tembro ma­gi­ja

Po­li­ti­kai ma­ni­pu­liuo­ja ne tik įvaiz­ džiu, re­to­ri­ka, bet ir bal­so temb­ru. Ta­čiau Lie­tu­vo­je į šiuos su­bti­lius da­ly­kus nė­ra per daug krei­pia­ma dė­me­sio. „La­biau­siai į akis krin­tan­tys da­ly­ kai, tai ap­ran­gos sti­lius, šu­kuo­se­na, mo­te­rys dar pa­mąs­to apie tam tik­ rus ak­se­sua­rus, bet bal­sas, kal­bė­ji­ mo temb­ras, jo aukš­tu­mas ar že­mu­ mas neak­cen­tuo­ja­mas“, – pa­ste­bė­jo L.Kont­ri­mas. Nors vi­sa tai iš­la­vin­ti ir­gi yra įma­no­ma. Spe­cia­lis­to tei­gi­ mu, De­mos­te­nas, pri­si­kim­šęs ak­me­nų į bur­ną, jū­rai kal­bė­da­vo ne šiaip sau. Jis la­vi­no sa­vo bal­są tam, kad ga­lė­tų per­rėk­ti bet ku­rį sa­vo opo­nen­tą. Kas ver­tas bal­so?

Vie­šų­jų ry­šių kon­sul­tan­tas ti­ki­na, kad po­li­ti­kų įvaiz­dis yra tik for­ma, luo­be­lė, ku­ri tu­ri pa­dė­ti grei­tai, efek­ty­viai pa­siek­ti di­džio­sios da­ lies rin­kė­jų sim­pa­ti­jas. Ta­čiau ta luo­be­lė mums esą sig­na­li­zuo­ja, kas yra vi­du­je. Vis dėl­to kaip at­pa­žin­ti tai, ką sle­pia po­li­ti­ko įvaiz­dis? „Tam pa­jung­ta ne vie­na ko­ man­da, ku­ri tu­ri taip „su­pa­kuo­ ti“ po­li­ti­ko įvaiz­dį, kad tas kiau­tas ne­bū­tų pa­žei­džia­mas. At­pa­žin­

Komentaras

Prof. Leo­ni­das Dons­kis Eu­ro­par­la­men­ta­ras, fi­lo­so­fas

Y

ra ke­le­tas da­ly­kų, ku­rie ma­ ne guo­d žia ir džiu­g i­na. Po­ li­t i­n ių de­ba­t ų ly­g is te­le­v i­ zi­jo­je yra pa­k i­lęs. At­si­ra­do dau­giau po­li­ti­kų, ku­rie at­si­sklei­dė kaip par­ti­jų ly­de­riai, tu­rin­tys po­zi­ci­jas ir mo­ kan­tys dėl jų de­rė­tis su vi­suo­me­ne, jas aiš­kiai ap­tar­ti. Ta­čiau de­mok­ra­ti­nis po­ li­ti­kų ta­ri­ma­sis su vi­suo­me­ne tu­ri bū­ ti dar stip­res­nis, nes pir­miau­sia rei­kia su­do­min­ti žmo­nes, kad jie žiū­rė­tų tuos de­ba­tus, kad jie įsi­trauk­tų į pro­ce­są ir pa­ti­kė­tų, jog vyks­ta ne koks nors gro­ žio kon­k ur­sas, ku­r ia­me po­l i­t i­kai mė­ gi­na pa­da­ry­ti įspū­dį bet ko­kia kai­na, o ta­ri­ma­sis, de­ry­bos su vi­suo­me­ne dėl idė­jų, dėl jų rea­li­za­ci­jos. O gro­ž io kon­ kur­sas kol kas tai nu­stel­bia. Vi­są lai­ką Lie­tu­vo­je taip bu­vo. Ta­čiau bū­tų la­bai ge­rai, jei žur­na­lis­tai pa­dė­tų po­li­ti­kams ša­lin­ti ši­tą ele­men­tą. Jis pa­pras­čiau­siai yra ne­sko­nin­gas, vi­sa­da dvelk­te­li po­li­ ti­n iu ki­ču, ku­r is nie­ko ge­ro ne­duo­da nei pa­čiai po­li­ti­kai, nei jos kul­tū­rai, nei jos ko­ky­bei. Tų gro­žio kon­kur­sų yra pa­ kan­ka­mai daug, kur svar­bu gra­žiai pa­ si­ro­dy­ti, pui­kiai pa­kal­bė­ti. Ma­nau, kuo žmo­nės taps la­biau kri­t iš­kes­ni ge­rą­ja pra­sme, kuo jie la­biau stu­di­juos tai, ką sa­ko po­li­ti­kai, tuo pa­tiems po­li­ti­kams bus sun­kiau ap­gau­ti rin­kė­jus.

ti me­lą nė­ra taip pa­pras­ta. To­dėl re­ko­men­duo­ju vi­siems: žiū­rė­ki­ te, ką tie žmo­nės da­rė, kaip el­gė­si, ko­kių re­zul­ta­tų pa­sie­kė“, – pa­ta­ rė L.Kont­ri­mas. Po­li­ti­ko praei­ties ana­li­zė la­bai svar­bi, nes įvaiz­džiais ma­ni­pu­liuo­ti nė­ra sun­ku. Gra­ži mo­te­ris, gra­žus vy­ras, so­li­džiai ap­ si­ren­gę, ne­kvai­lai kal­ba ar­ba kal­ba taip, kad įtik­tų au­di­to­ri­jai, pa­da­li­ja gra­žių ka­len­do­rių ar lanks­ti­nu­kų, su­si­ti­ki­mo tem­pas na­šus, ar­ba­tos gė­ri­mas, po­kal­bis po dis­ku­si­jos. Taip ge­rai ir grei­tai, kad ne­spė­ ji įkvėp­ti oro. „Vis­kas taip pro­fe­sio­na­liai pa­ reng­ta, kad kan­di­da­tas at­ro­do tar­ si die­vas. Ta­čiau pa­lau­ki­te, ra­miai įver­tin­ki­te tą žmo­gų, įdė­miai pa­si­ žiū­rė­ki­te, koks jo veik­los ba­ga­žas, tik ta­da spręs­ki­te, ar jis ver­tas jū­sų bal­so“, – pa­ta­rė L.Kont­ri­mas.

5

antrADIENIS, SPALIO 9, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Cent­ro ak­re­di­ta­vi­mas ju­da į prie­kį

Sei­mo rin­ki­muo­ se bei re­fe­ren­du­me dėl nau­jos ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­ bų šią sa­vai­tę ga­lės bal­suo­ti dau­giau kaip 2,5 mln. Lie­tu­ vos pi­lie­čių.

NA­TO ka­ri­nis ko­mi­te­tas pri­ta­ rė tam, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­tis Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo cent­ras tap­ tų NA­TO ak­re­di­tuo­tu kom­pe­ten­ ci­jos cent­ru. Apie tai va­kar pra­ne­ šė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­ tės pa­ta­rė­ja.

Aukš­čiau­sia ka­ri­nė ins­ti­tu­ci­ja Al­ jan­se pri­ta­ri­mą ak­re­di­ta­ci­jai da­vė praė­ju­sį penk­ta­die­nį. Ar­ti­miau­siu me­tu ti­ki­ma­si ir Šiau­rės At­lan­to Ta­ry­bos, ku­rio­je po­sė­džiau­ja ci­ vi­li­niai vals­ty­bių na­rių at­sto­vai, pri­ta­ri­mo. „Iki pil­no ak­re­di­ta­vi­mo li­ko tik vie­nas for­ma­lus žings­nis – šį spren­di­mą tu­ri pa­tvir­tin­ti Šiau­rės At­lan­to ta­ry­ba – ir tu­rė­si­me pir­ mą ka­ri­nę tarp­tau­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ ją Lie­tu­vo­je“, – sa­kė Pre­zi­den­tės vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja už­sie­nio po­ li­ti­kai Jo­vi­ta Ne­liup­šie­nė. Jos tei­gi­mu, taip pri­pa­žįs­ta­ma Lie­tu­vos eks­per­ti­zės ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je, o kar­tu ga­li­my­bė Lie­tu­vai di­din­ti sa­vo įta­ką Al­jan­se. „Pir­mą kar­tą Pre­zi­den­tė šio cent­ Fi­ni­šas: Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no ga­lu­ti­nius rin­kė­jų są­ra­šus

ar­tė­jan­tį sek­ma­die­nį vyk­sian­tiems Sei­mo rin­ki­mams.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Bal­suo­ti ga­lės pust­re­čio mi­li­jo­no rin­kė­jų Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) va­kar pa­tvir­tin­tuo­se ga­lu­ ti­niuo­se rin­kė­jų są­ra­šuo­se įra­šy­ti 2 mln. 579 tūkst. 466 rin­kė­jai. Iš jų bal­suo­ti už­sie­ny­je už­si­re­gist­ra­vo 13 tūkst. 519 Lie­tu­vos pi­lie­čių. Įs­ta­ty­m as nu­m a­to, kad kiek­ vie­nas rin­ki­mų tei­sę tu­rin­tis Lie­ tu­vos pi­lie­tis tu­ri bū­ti įra­šy­tas į rin­k ė­j ų są­ra­š us ir nie­kas ne­ga­l i bū­ti įra­šy­tas į rin­kė­jų są­ra­šą ke­ lis kar­tus.

Di­džiau­sios apy­gar­dos, ku­rio­ se - per 40 tūkst. rin­kė­jų, yra Jus­ ti­niš­kių ir Ka­ro­li­niš­kių sos­ti­nė­je bei Šir­vin­tų-Vil­niaus, ma­žiau­sios – apie 29 tūkst. rin­kė­jų tu­rin­čios Cent­ro ir Kal­nie­čių Kau­ne, Ig­na­li­ nos-Šven­čio­nių, Ak­me­nės-Jo­niš­ kio apy­gar­dos. Pa­ly­gin­ti su pa­sta­rai­siais vi­suo­ ti­niais rin­ki­mais 2011 me­tų va­sa­ rį į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas, rin­kė­jų skai­čius šiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­

se ma­žė­ja 58 tūkst. 267 pi­lie­čiais. Pa­ly­gin­ti su 2008 me­tų Sei­mo rin­ ki­mais, šiuo­se bal­so tei­sę tu­ri 116 tūkst. 624 pi­lie­čiais ma­žiau. Sei­mo rin­ki­muo­se spa­lio 14 die­ną dėl man­da­tų ko­vos 17 par­ti­jų ir vie­ na ke­tu­rių par­ti­jų koa­li­ci­ja, iš vi­so į Sei­mą pre­ten­duo­ja be­veik 2 tūkst. kan­di­da­tų. Tuo pa­čiu vyks ir pa­ta­ ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas dėl nau­jos ato­mi­nės jė­gai­nės sta­ty­bos. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Biu­dže­to pro­jek­to dar nė­ra Li­kus ma­žiau nei sa­vai­tei iki Sei­ mo rin­ki­mų ir 10 die­nų iki 2013 m. biu­dže­to pro­jek­to pa­tei­ki­mo Sei­ mui ter­mi­no pa­bai­gos, prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ti­ki­na, kad Vy­ riau­sy­bė ki­tų me­tų biu­dže­to pro­ jek­tą pra­dės svars­ty­ti, kai jį su­de­ rins mi­nis­te­ri­jos.

„Vy­riau­sy­bė svars­tys biu­dže­tą ta­ da, kai jis bus baig­tas de­rin­ti tarp at­ski­rų mi­nis­te­ri­jų“, – va­kar po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­ lis­tams sa­kė A.Ku­bi­lius. „Ma­ty­si­me, čia nė­ra di­des­nių pro­ble­mų“, – at­sa­ky­da­mas į klau­ si­mą, ar iki spa­lio 17 d. Vy­riau­sy­ bė biu­dže­to pro­jek­tą spės pa­teik­ti Lietuvos Respublikos Sei­mui, tei­ gė prem­je­ras. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja kar­to­ja ne­ ži­nan­ti, ka­da biu­dže­to pro­jek­tas bus pa­teik­tas Vy­riau­sy­bei. Pap­ras­tai do­ku­men­tą Vy­riau­sy­ bė svars­to apie dvi sa­vai­tes, o Sei­ mui jis tu­ri bū­ti pa­teik­tas vė­liau­siai spa­lio 17-ąją.

Andrius Kubilius:

Bet ko­kie siū­ly­mai di­din­ti ku­rias nors iš­ lai­das ne­tu­rė­tų kirs­ tis su bend­ra stra­te­ gi­ne po­li­ti­ka – gy­ven­ ti pa­gal iš­ga­les. Prieš 2008-ųjų Sei­m o rin­k i­ mus tuo­m e­t ė so­c ial­d e­m ok­ra­t ų va­d o­vau­ja­m a Vy­r iau­sy­b ė 2009 m. biu­d že­to pro­j ek­t ą pra­d ė­

jo svars­ty­ti spa­lio 8-ąją. Ta­čiau vie­šai tuo­me­čio pro­jek­to duo­me­ nys bu­vo at­skleis­ti tik spa­lio 13ąją, praė­jus die­nai po Sei­mo rin­ ki­mų. Praė­ju­sią sa­vai­tę A.Ku­bi­lius tei­ gė, kad Lie­tu­va tu­ri gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les. Jis pri­mi­nė, kad šiuos me­tus Lie­ tu­va pla­nuo­ja baig­ti su 3 mlrd. li­tų val­džios sek­to­riaus de­fi­ci­tu, ki­tais me­tais pla­nuo­ja­ma tu­rė­ti apie 2,5 mlrd. li­tų de­fic­ i­tą. „Šiuo at­žvil­giu bet ko­kie siū­ ly­mai di­din­ti ku­rias nors iš­lai­das ne­tu­rė­tų kirs­tis su bend­ra stra­te­ gi­ne po­li­ti­ka – gy­ven­ti pa­gal iš­ ga­l es“, – pa­b rė­ž ė Vy­r iau­sy­b ės va­do­vas. Šį ket­vir­ta­die­nį Vy­riau­sy­bės na­ riai su prem­je­ru prie­ša­ky­je eis su­ si­tik­ti su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­ baus­kai­te. Su­si­ti­ki­me ža­da­ma kal­bė­ti ir apie ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­to pa­ren­ gi­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

ro stei­gi­mo idė­ją iš­kė­lė 2009 me­tų su­si­ti­ki­me su NA­TO ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi, vė­liau šis klau­si­ mas kaip prio­ri­te­ti­nis bu­vo ke­lia­ mas NA­TO Či­ka­gos vir­šū­nių su­ si­ti­ki­me. Da­bar tu­ri­me re­zul­ta­tą. Cent­ras pa­dės vi­soms NA­TO ša­ lims spręs­ti ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ir iš­tek­lių nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mo klau­si­mus“, – sa­kė pa­ta­rė­ja. Nu­ma­to­ma, kad nuo 2010 me­ tų Vil­niu­je vei­kian­tis cent­ras ta­ pęs ofi­cia­liu Al­jan­so cent­ru teik­ tų eks­per­ti­zę dėl NA­TO pa­jė­gu­mų ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je vys­ ty­mo, ana­li­zuo­tų ener­gi­jos tie­ ki­mo ir inf­rast­ruk­tū­ros ap­sau­gos as­pek­tus, teik­tų pa­siū­ly­mus dėl ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo. Cent­ras taip pat už­siim­tų pra­ty­ bo­mis ir mo­ky­mais. NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ras bus įsi­kū­ręs Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­ mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­ je. Tarp­tau­ti­nį per­so­na­lą su­da­rys at­sto­vai iš cent­ro veik­lo­je da­ly­ vau­jan­čių ša­lių. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Kurs spe­cia­lią agen­tū­rą Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė, kad bū­tų su­ kur­ta ne­prik­lau­so­ma Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės (IAE) eksp­ loa­ta­vi­mo nu­trau­ki­mo agen­tū­ra.

„Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ar­ti­ miau­siu me­tu tu­ri pa­teik­ti ati­ tin­ka­mus tei­sės ak­tus. Tai vie­na sri­čių, kur Lie­tu­va bu­vo kri­ti­kuo­ ja­ma, kad nė­ra ne­prik­lau­so­mo už­ da­ry­mo val­dy­mo“, – sa­kė Mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas anks­čiau yra sa­kęs, kad IAE už­da­ry­mo pro­jek­tų prie­žiū­rą ir Eu­ro­pos pa­ra­mos lė­šų ad­mi­nist­ ra­vi­mą ke­ti­na­ma per­duo­ti spe­cia­ liai įkur­tai Cent­ri­nei pro­jek­tų val­ dy­mo agen­tū­rai (CPVA). Be to, iki agen­tū­ros įstei­gi­mo pra­tęs­ta spe­cia­lios dar­bo gru­ pės veik­la, at­nau­ji­nant jos su­dė­tį. Pa­sak D.Ma­tu­lio­nio, ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti kan­di­ da­tū­ras į dar­bo gru­pę. D.Ma­tu­lio­nis anks­čiau sa­kė, kad prieš me­tus su­da­ry­ta dar­bo gru­pė koor­di­na­vo dar­bą tarp ins­ti­tu­ci­jų ir pa­tei­kė Lie­tu­vos po­zi­ci­ją vi­soms ES na­rėms bei Eu­ro­pos Ta­ry­bos sek­re­to­ria­tui dėl IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo nau­jo­je fi­nan­si­nė­ je per­spek­ty­vo­je 2014–2020 m.

Anot jo, pro­ce­sas iš es­mės baig­ tas – ti­ki­ma­si, kad lapk­ri­tį Eu­ro­ pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je tu­rė­tų bū­ti su­tar­ta dėl fi­nan­si­nės per­spek­ty­ vos pa­ke­to. Bet D.Ma­tu­lio­nis kol kas sa­ kė ne­ži­nan­tis, ar ke­ti­na­ma ieš­ko­ ti pa­mai­nos da­bar­ti­niam de­ry­bi­ nin­kui su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja Nei­lui Tan­ke­vi­čiui, ku­ris pa­skir­tas Lie­ tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Es­ti­jo­je. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja prieš me­ tus lapk­ri­tį pa­siū­lė IAE už­da­ry­ ti iki 2017 m. skir­ti 210 mln. eu­ rų vie­toj Vy­riau­sy­bės pra­šo­mų 770 mln. Prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius ne kar­tą pa­reiš­kė, kad toks ES siū­ly­mas yra ne­priim­ti­nas, nes ky­la abe­jo­nių dėl jo ati­tik­ties Lie­ tu­vos sto­ji­mo su­tar­ty­je už­fik­suo­ tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams. „Klaipėdos“, BNS inf.

210

mln. eurų

pla­nuo­ja iki 2014 m. skir­ti Eu­ro­pa Ig­na­li­nos elekt­ri­nei už­da­ry­ti.

Il­ga­lai­kis: 2009-ai­siais nu­sto­ju­sios veik­ti ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­

ry­mo pro­jek­tas truks dau­ge­lį me­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

6

antradienis, spalio 9, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Už­sie­nio po­li­ti­ka – tik spe­cia­lis­tams?

Rin­ki­mų pro­gra­mos: so­cia­li­nė po­li­ti­ka

A

r­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams dien­raš­tis su­pa­žin­di­na skai­ty­to­jus su juo­se da­ly­ vau­jan­čių par­ti­jų pro­gra­ mi­nė­mis nuo­sta­to­mis svar­biau­siais klau­si­mais. Šį­kart – apie so­cia­li­nę ap­sau­gą, pen­si­jas, šei­mos po­li­ti­ką. Par­ti­jos pa­tei­kia­mos pa­gal jų ei­lę bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je.

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Kas nuo­di­jo klai­pė­die­čius?

Vie­ną praė­ju­sios sa­vai­tės va­ka­rą šiau­ ri­nė­je mies­to da­ly­je vėl kaž­kas pa­lei­ do smar­vės bom­bą. Šį kar­tą dvo­kas bu­vo neįp­ras­tas. Prie naf­tos kva­po jau esa­me pri­pra­tę. Dvo­kė kaž­ko­kia ka­na­li­za­ci­ja. Net bal­ko­no lan­go ati­ da­ry­ti bu­vo neį­ma­no­ma. Įdo­mu, kas šį kar­tą nuo­di­jo klai­pė­die­čius?

8. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja

Tu­ri bū­ti ku­ria­ma so­li­da­ri vi­ suo­me­nė, ku­rio­je nė­ra di­de­lių skir­tu­mų tarp tur­tin­gų­jų ir ne­ tur­tin­gų­jų. Siek­si­me, kad mi­ni­ ma­li mė­ne­sio al­ga bū­tų 1000 Lt, o atei­ty­je – 50 pro­c. vi­du­ti­nio dar­ bo už­mo­kes­čio ša­ly­je.

Vik­to­ras

Smar­kus vy­ras

Vaikš­čio­jau su šu­ne­liu ne­to­li vie­ nos ap­tver­tos įmo­nės. Prie jos tvo­ ros priė­jo kaž­koks sar­gas, pa­rei­ka­ la­vo šu­nį kuo grei­čiau temp­ti lauk, ir dar pa­ti­ki­no, kad pra­dės šau­dy­ ti. Smar­kus vy­rio­kas, sa­ky­čiau, ir vamz­dį tu­ri, ir šu­nų ne­mėgs­ta, ir šiaip di­de­lį vir­ši­nin­ką vai­di­na. Man ry­tą pra­skaid­ri­no, sa­vo bai­mes iš­ bai­dė, šiaip ar taip, o juk šuo tą jo šau­tu­vą gi ga­lė­jo nu­kąs­ti.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

P

o­pu­lia­ru Lie­tu­vo­je taip sa­ky­ ti – „kraš­to už­sie­n io po­l i­t i­ka ma­žai ką do­mi­na“. Dau­ge­ly­je pa­s au­l io ša­l ių, į ku­r ias ly­g iuo­ja­si Lie­tu­va, rin­kė­jai ak­ ty­v iai dis­k u­tuo­ja dėl svar­biau­sių už­ sie­n io po­l i­t i­kos gai­r ių. An­tai Di­d žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je su ES su­si­ję klau­si­mai nuo­la­tos su­lau­k ia daug vi­suo­me­nės

Jei dis­ku­si­jų ne­ke­lia val­dan­ty­sis eli­tas, vi­ suo­me­nė ir­gi at­ri­bo­ja­ ma nuo kraš­to už­sie­nio rei­ka­lų.

1. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis

Gin­si­me kiek­vie­no tei­sę dirb­ti ir už­si­dirb­ti. Priim­si­me Part­ne­rys­ tės įsta­ty­mą. So­cia­li­nė pa­ra­ma bus pa­laips­niui ma­ži­na­ma tiems pa­ra­ mos ga­vė­jams, ku­rie ne­ro­do no­ ro dirb­ti.

Vals­ty­bė pri­va­lo ga­ran­tuo­ti, kad dir­ban­tis žmo­gus tu­rė­tų ga­li­my­ bę be var­go pa­ten­kin­ti vi­sus pa­do­ rų gy­ve­ni­mą už­tik­ri­nan­čius po­ rei­kius. Įsi­pa­rei­go­ja­me tar­tis, kad mi­ni­ma­li al­ga pa­kil­tų iki 1800 Lt. Mo­ti­nys­tės iš­mo­ką vals­ty­bė tu­ri ga­ran­tuo­ti 3 m.

Li­na

Pen­si­nio am­žiaus ri­ba ne­bus nu­ke­ lia­ma. Kiek­vie­no žmo­gaus pen­si­ jos dy­dis bus su­sie­tas su jo dar­bo in­dė­liu ir sta­žu. Ko­vo­si­me su tvir­ ki­nan­čia pro­pa­gan­da, pro­sti­tu­ci­ja, nar­ko­ma­ni­ja, var­to­to­jiš­ku po­žiū­riu į gy­ve­ni­mą, lais­va­ma­niš­ku ir neat­ sa­kin­gu po­žiū­riu į šei­mą. Siek­si­me, kad vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja su­da­ry­tų ne ma­žiau kaip 60 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­ kes­čio. Mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga 2013 m. pra­džio­je tu­ri bū­ti 1200 Lt, me­ tų pa­bai­go­je – 1509 Lt.

10. Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“ (Lie­tu­vos cent­ro par­ti­jos, Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų są­jun­gos, Tau­ti­nin­kų są­ jun­gos ir Tau­tos vie­ny­bės są­jun­ gos koa­li­ci­ja)

Iki 2016 m. žmo­nių so­cia­li­nėms reik­mėms tu­ri bū­ti skir­ta 3-mis pro­cen­tais dau­giau bend­ro vi­daus pro­duk­to (BVP) da­lies. Pen­si­jos po ket­ve­rių me­tų tu­ri siek­ti ne ma­ žiau kaip pu­sę vi­du­ti­nio dar­bo už­ mo­kes­čio. Vals­ty­bė tu­ri už­tik­rin­ti vi­siems pi­lie­čiams priei­na­mas bū­ ti­niau­sių pre­kių kai­nas. 11. Krikš­čio­nių par­ti­ja

4. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ja

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

5. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai

Su­da­ry­si­me są­ly­gas tei­gia­miems de­mog­ra­fi­niams po­ky­čiams. Siek­ si­me pra­ktiš­kai įgy­ven­din­ti krikš­ čio­niš­ko­mis ver­ty­bė­mis grįs­tą šei­mos po­li­ti­ką, kur­si­me šei­mai pa­lan­kią ap­lin­ką. Tę­si­me pen­si­jų ir vi­sos so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ mos per­tvar­ką.

Ne­dar­bo ly­gis tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 5 pro­c., mi­ni­ma­li al­ga – di­des­ nė kaip 40 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­ nio drau­di­mo sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti laips­niš­kai per­tvar­ko­ma į mi­ni­ma­ lios ba­zi­nės pen­si­jos už­tik­ri­ni­mą, o pa­grin­di­nė pen­si­jų da­lis for­muo­ja­ ma drau­di­mi­niu prin­ci­pu per pri­ va­čius pen­si­jų fon­dus. 12. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja

So­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mą rei­kia stip­rin­ti ją to­bu­li­nant ir at­si­sa­kant jos pri­va­ti­za­vi­mo. Plė­to­da­mi so­ cia­li­nį drau­di­mą, tei­gia­mai įta­ko­ si­me gims­ta­mu­mą ir ma­žin­si­me emig­ra­ci­ją.

Siek­si­me iš­lai­ky­ti vy­res­nio am­ žiaus pi­lie­čių ge­bė­ji­mą dirb­ti. Tai­ ky­si­me efek­ty­vias per­kva­li­fik ­ a­vi­ mo pro­gra­mas ir vals­ty­bės pa­ra­mą pen­si­nin­kams, ku­rie no­ri už­siim­ti vers­lu. Siek­si­me adek­va­čių ko­mu­ na­li­nių pa­slau­gų mo­kes­čių gau­ na­moms pa­ja­moms. Mo­kes­čiai ne­tu­rė­tų tap­ti šei­mai skur­do ir be­ na­mys­tės prie­žas­ti­mi.

7. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja

13. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas

6. „Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­nė par­ti­ja

Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 1200 Lt. Pen­ si­jų dy­dis tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei 50% vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­ kes­čio. Mo­te­rims už kiek­vie­ną pa­gim­dy­tą vai­ką vie­ne­riais me­ tais tu­ri bū­ti paanks­tin­tas pen­ si­nis am­žius. Ini­ci­juo­si­me dar­ že­lių sta­ty­bą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

9. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

2. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja

3. Dar­bo par­ti­ja dė­me­sio. Ati­tin­ka­mai ša­lies gy­ven­to­jų nuo­mo­nė da­ro įta­kos val­džiai. Jung­ti­ nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se vi­suo­me­nės nuo­mo­nė ir­g i reikš­min­ga... Lie­tu­vo­je net rin­k i­mų iš­va­ka­rė­se už­ sie­n io po­l i­t i­kos klau­si­mai (iš­sky­r us kai ku­r ias išim­tis) ne­su­si­lau­k ia tin­ka­ mo dė­me­sio. Šis reiš­k i­nys ste­bi­na. Gal­būt gy­ven­to­jai Lie­tu­vo­je iš tie­sų ne­ si­do­mi už­sie­nio po­li­ti­ka? Ki­taip sa­kant, žmo­nės ne­ž i­no, kad ir nuo jos pri­k lau­ so ge­ro­vė? Tik no­rint tai pa­g rįs­ti Lie­tu­ vo­je de­rė­tų at­lik­ti iš­sa­mų ty­ri­mą. Ta­čiau re­tos vi­suo­me­nės ap­klau­sos, iš da­lies su­si­ju­sios su už­sie­nio rei­ka­lais, by­lo­ja, kad ak­tua­lūs už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mai lie­tu­viams – ne vis vien. Vis dėl­to jei dis­k u­si­jų ne­ke­l ia val­dan­ ty­sis eli­tas, vi­suo­me­nė ir­g i at­ri­bo­ja­ma nuo kraš­to už­sie­nio rei­ka­lų. Ir tai nė­ra ge­rai. Gal­būt to­kia po­zi­ci­ja val­džiai pa­ ran­k i? Ga­li­mas daik­tas... Tarp­tau­ti­niai san­ty­kiai ir už­sie­nio po­li­ti­ka – su­dė­tin­ ga sri­tis. Ne kiek­vie­nas yra tin­ka­mai in­ for­muo­tas apie tai, kas de­da­si ki­to­se ša­ ly­se, ko­k ią už­sie­n io po­l i­t i­ką iš­m in­t in­ ga for­muo­ti ir pan. Ži­nių spra­gos – aki­ vaiz­d žios, ste­bint po­li­ti­k ų de­ba­tus dėl už­sie­nio po­li­ti­kos Lie­tu­vo­je. Bet net ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios dir­ba su už­ sie­nio rei­ka­lais, „ne­ko­mu­ni­kuo­ja“, yra at­šli­ju­sios nuo vi­suo­me­nės. Ar­ba tiks­ liau, ven­g ia „ne­pa­to­g ių“ klau­si­mų. Ko­dėl? Klaus­ki­te jų at­sto­vų. O ap­skri­tai už­sie­n io po­l i­t i­ka tu­r i di­de­lę reikš­mę kiek­v ie­nam mū­sų. Tai bū­t i­na ži­no­t i. Dar svar­biau kri­tiš­kai žvelg­ti į val­džios spren­di­mus, ieš­ko­ti spren­di­mų lo­gi­kos, ne­bi­jo­t i klaus­t i. Do­mė­ji­ma­sis už­sie­n io rei­ka­lais ro­do, kad rin­kė­jai – iš­si­la­vi­nę ir mąs­tan­tys apie sa­vo ša­lies atei­t į.

Pa­di­din­ti iki ES vi­dur­kio per­skirs­ to­mą­ją BVP da­lį, ski­ria­mą so­cia­ li­nei sau­gai, me­di­ci­nai, švie­ti­mui, kul­tū­rai, tei­sė­sau­gai ir ki­toms so­ cia­li­nėms reik­mėms. Kom­pen­suo­ ti su­ma­žin­tas pen­si­jas. Neil­gin­ti pen­si­nio am­žiaus. 1100 Lt mi­ni­ma­li pen­si­ja, 1500 Lt mi­ni­ma­li al­ga. Pi­ gūs vals­ty­bi­niai kre­di­tai būs­tui.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Šuns vie­ta – prie bū­dos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

14. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga

Siek­da­mi, kad bū­tų iš­lai­ky­tos 24 mė­ne­sių mo­ti­nys­tės ato­sto­gos su­ da­ry­si­me ga­li­my­bę vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gų ant­rų­jų me­tų lai­ką iš­nau­ do­ti da­li­mis, iki vai­kui sueis 7-eri. Su­sie­si­me pen­si­nį am­žių su vi­du­ ti­ne gy­ve­ni­mo truk­me. 15. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“

Džiau­giuo­si, kad Sei­mas už­drau­ dė dau­gia­bu­čių na­muo­se au­gin­ti ag­re­sy­vių veis­lių šu­nis. Bai­su pro juos praei­ti. Ma­nau, kad rei­kė­tų dar griež­tes­nio drau­di­mo. Iš­vis už­ draus­ti lai­ky­ti šu­nis dau­gia­bu­čiuo­ se na­muo­se. Ve­da ry­tą pa­si­vaikš­ čio­ti, kai pra­de­da ska­ly­ti laip­ti­nė­je, tai vi­sas na­mas pra­bun­da. Au­gin­ ti ga­lė­tų leis­ti ne­bent ma­žy­čius šu­niu­kus, ku­rie žmo­nių ne­gąs­di­ na. Da­bar kai ku­rie sa­vo bu­tuo­se po 3–4 „ver­šius“ lai­ko. Laip­ti­nė­je neį­ma­no­ma pra­si­lenk­ti. Šei­mi­nin­ kai aiš­ki­na, kad gy­vū­nai ne­pik­ti, nie­ko ne­pa­da­rys. Įdo­mu, ar duo­tų už tai kas nors nu­kirs­ti ran­ką? In­ga

Ma­ža žmo­niš­ku­mo

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

16. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga

Vi­du­ti­nė pen­si­ja tu­ri su­da­ry­ti ne ma­žiau kaip 50 pro­c. vi­du­ti­nio at­ ly­gi­ni­mo. Bū­ti­na ska­tin­ti ir mo­ ty­vuo­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nes lik­ti ak­ty­vius dar­bo rin­ko­je bei ku­ riant pa­pil­do­mas dar­bo vie­tas. Rei­ kia at­sta­ty­ti vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­ mus įmo­koms į ant­ro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus. 17. Emig­ran­tų par­ti­ja

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė. 18. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“

Nee­fek­ty­vią Dar­bo bir­žą per­tvar­ ky­si­me į Kar­je­ros cent­rus, at­sa­kin­ gus už dar­bo vie­tų kū­ri­mą. „Sod­ ros“ re­for­ma: su­teik­si­me ga­li­my­bę žmo­gui lais­vai pa­si­rink­ti ki­tas pen­ si­nio drau­di­mo for­mas. Ska­tin­si­me gy­ve­na­mo­jo būs­to il­ga­lai­kės nuo­ mos vers­lo vys­ty­mą. Su­da­ry­si­me pa­lan­kias są­ly­gas steig­ti ma­žus vai­ kų dar­že­lius bei die­nos cent­rus. „Klaipėdos” inf.

Kont­ro­lie­riai, ku­rie žiū­ri, ar vai­ruo­ to­jai su­si­mo­kė­jo rink­lia­vą už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, yra ne­mąs­tan­tys ro­bo­tai. Jei žmo­gus tu­ri lei­di­mą ir jis nu­kri­to, kaip ga­li­ma už tai baus­ ti? Ko­kio­je vals­ty­bė­je gy­ve­na­me? Į ko­kią įstai­gą nuei­si – vi­sur at­šau­na, kad to da­ry­ti ne­ga­li­ma, nes drau­džia įsta­ty­mas. Nė­ra jo­kio žmo­giš­ku­mo. Ire­na

Va­gia gė­lių va­zo­nus

Var­pų gat­vės 8 na­mo abie­jo­se laip­ ti­nė­se įsi­su­ko va­zo­nų va­gis. Vie­no­je laip­ti­nė­je pa­sku­ti­nia­me aukš­te kai­ my­nė yra pa­dė­ju­si daug gra­žių gė­lių. Kaž­koks va­gis už­li­po, iš­si­rin­ko pa­tį gra­žiau­sią – ža­lią gla­zū­ruo­tą va­zo­ ną. Jį nu­ne­šė iki apa­čios, laip­ti­nė­je iš­kra­tė že­mes su kak­tu­su, o va­zo­ ną iš­si­ne­šė. Ki­to­je laip­ti­nė­je si­tua­ ci­ja bu­vo dar pra­stes­nė. Va­gis gra­žų kak­tu­są pa­pras­čiau­siai nu­pjo­vė, o va­zo­ną su že­mė­mis iš­si­ne­šė. Įta­riu, kad čia dar­buo­ja­si tik­rai ne vy­ras, o mo­te­ris, net ne ko­kia sve­ti­ma, o na­ mo gy­ven­to­ja. Koks tu­ri bū­ti var­ge­ ta, kad ne­ga­li nu­si­pirk­ti va­zo­no. Va­ giui tu­rė­tų bū­ti la­bai gė­da. Jo­li­ta

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, spalio 9, 2012

užribis Su­de­gė so­do na­me­lis

Apip­lė­šė du paaug­lius

Ban­dė pa­pirk­ti 20-čia li­tų

Sek­ma­die­nį po pie­tų Prie­ku­lės sen., so­di­nin­kų bend­ri­jo­je „Gu­ bo­ja“ gais­ras ki­lo me­di­nia­me vie­no aukš­to su pa­lė­pe so­do na­me­ly­je. Kai at­va­žia­vo ug­nia­ ge­siai, jis de­gė at­vi­ra lieps­na. Iš­de­gė 20 kv. m so­do na­me­lio pa­lė­pės, ap­de­gė na­mų apy­vo­ kos daik­tai, su­pleš­kė­jo sto­gas. Ne­lai­mės prie­žas­tis ti­ria­ma.

Sek­ma­die­nį iš ry­to prie Her­ kaus Man­to g. 33 na­mo ne­pa­ žįs­ta­mas vai­ki­nas api­plė­šė du 14-me­čius. Jis pa­gra­si­no ber­ niu­kams smur­tu ir atė­mė iš jų mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus. Plė­ ši­kas yra apie 21 m., vi­du­ti­nio kū­no su­dė­ji­mo, trum­pų plau­kų, ku­rie šo­nuo­se la­biau iš­skus­ti, vil­kė­jo ryš­kiai gel­to­na striu­ke.

Sek­ma­die­nio pa­va­ka­re Kre­ tin­ga­lė­je pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­ jo vai­ruo­to­ją, ku­ris va­žia­vo ne­ pri­si­se­gęs sau­gos dir­žų. Bai­ min­da­ma­sis nuo­bau­dos 1954 m. gi­męs kre­tin­ga­liš­kis pa­siū­lė po­li­ci­nin­kams 20 li­tų ky­šį. Tai jam kai­nuos dvi­gu­bus ne­ma­lo­ nu­mus: bau­dą už tai­syk­lių pa­ žei­di­mą bei ban­dy­mą pa­pirk­ti.

Prieš pro­fe­si­nę šven­tę – smū­gis Mo­ky­to­jų die­nos iš­ va­ka­rė­se te­le­fo­ni­ niai su­kčiai ap­ga­vo ži­no­mą uos­ta­mies­ čio pe­da­go­gę, ku­ riai li­ki­mas šie­met ne­pa­šykš­tė­jo iš­ban­ dy­mų.

Ra­do ne­gy­vą kū­di­kį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kas lė­mė mė­ne­sio am­žiaus vai­ke­ lio mir­tį, dar aiš­ki­na­si uos­ta­mies­ čio po­li­ci­nin­kai. Pa­bu­dę tė­vai ra­do sa­vo ma­žy­lę jau ne­be­gy­vą.

Prieš mė­ne­sį gi­mu­si mer­gy­tė be gy­ vy­bės ženk­lų ras­ta sek­ma­die­nio ry­ tą. Kū­di­kis mie­go­jo vie­no­je lo­vo­je su tė­vais. Ni­dos gat­vė­je gy­ve­nan­tys 42 me­tų ma­žy­lės tė­vas ir 28 me­tų ma­ ma iš ry­to bu­vo ne­blai­vūs. Tarp tė­ vų mie­go­jęs vai­ke­lis, pa­na­šu, smur­ to ne­pa­ty­rė, bet mi­rė už­du­sęs. Me­di­kai tu­rės at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kas lė­mė kū­di­kio už­du­si­mą. Neat­ me­ta­ma ga­li­my­bė, kad vai­ke­lis ga­lė­ jo sirg­ti in­fek­ci­ne li­ga ar­ba mie­gan­ čių tė­vų ne­ty­čia bu­vo pri­spaus­tas. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Ap­ga­vys­tė: pa­rei­gū­nais ap­si­me­tę su­kčiai po­kal­bio su au­ka me­tu iš jos są­skai­tos pa­gro­bia vi­sus tu­rė­tus pi­ni­gus.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

vo­ju­si mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad va­sa­ rą ki­ta­me Lie­tu­vos pa­kraš­ty­je ban­ ko­ma­te pa­li­ko sa­vo ban­ko kor­te­lę.

At­si­tik­ti­nu­mas ar ži­no­ji­mas?

„Kai pa­skai­čiau apie tai, kad bu­vo ap­mul­kin­ta Auš­ri­nė Ma­ri­ja Po­vi­ lio­nie­nė, nors ir pa­ži­no­da­ma ją, pa­ma­niau, kad ji kvai­la. Da­bar, kai ap­ga­vo ma­ne pa­čią, su­pran­tu, kad jie yra ne­pap­ras­tai ge­ri psi­cho­lo­ gai. Pas­ta­ruo­ju me­tu tu­rė­jau per­ ne­lyg daug ne­lai­mių ir esu pa­žei­ džia­ma. Svars­tau, ar nu­si­kal­tė­liai ga­lė­jo apie tai ži­no­ti, ar at­si­tik­ti­ nai pa­tai­kė man pa­skam­bin­ti. Juk tik ket­vir­ta­die­nį ne­tu­rė­jau pa­mo­ kų ir bu­vau na­muo­se, nors ki­to­ mis die­no­mis esu la­bai užim­ta“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja. Tos die­nos ry­tą į lai­di­nį te­le­fo­ną pa­skam­bi­nęs vy­ras pri­si­sta­tė dir­ ban­tis Vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te Jū­ros gat­vė­je 1 ir pra­dė­ jo pa­sa­ko­ti at­lie­kan­tis ty­ri­mą dėl iš žmo­nių ban­ko są­skai­tų pa­vog­ tų pi­ni­gų. Ti­ki­no su­lai­kę vie­ną įta­ria­mą as­ me­nį, klau­si­nė­jo, kaip daž­nai mo­ te­ris nau­do­ja­si elekt­ro­ni­ne ban­ ki­nin­kys­te, ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą tik­ri­no są­skai­tas, ar ne­pas­te­bė­jo pi­ni­gų trū­ku­mo, pra­ne­šė, kad po­ kal­bis įra­šo­mas. Jis pri­myg­ti­nai kar­to­jo klau­si­mą, ar mo­ky­to­ja pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ bu­vo pa­me­tu­si ko­kio as­mens do­ ku­men­to ir pra­šė pa­gal­vo­ti, ko­kiu bū­du ga­lė­jo nu­te­kė­ti in­for­ma­ci­ja apie jos as­mens duo­me­nis. Pa­gal­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ji net ne­pa­ju­to, kaip at­sa­ki­nė­da­ma į dau­gy­bę klau­si­mų au­to­ma­tiš­kai pa­dik­ta­vo ir elekt­ro­ni­nės ban­ki­ nin­kys­tės duo­me­nis.

Mi­nė­jo įta­ria­mo­sios pa­var­dę

Skam­bi­nu­sy­sis klau­sė, ar klai­pė­ die­tė pa­žįs­ta to­kią Lai­mą Šums­ ky­tę, o iš­gir­dęs nei­gia­mą at­sa­ ky­mą pa­sa­kė, kad bū­tent ji yra

Svars­tau, ar nu­si­kal­ tė­liai ga­lė­jo apie tai ži­no­ti, ar at­si­tik­ti­ nai pa­tai­kė man pa­ skam­bin­ti.

įta­ria­mo­ji ir, ne­va, pri­si­pa­ži­nu­si iš mo­ky­to­jos są­skai­tos nu­ra­šiu­si pi­ ni­gų. Aiš­ki­no, kad esa­ma įta­ri­mų, jog nu­si­kal­ti­me da­ly­va­vo ir ban­ko dar­buo­to­jai. Paš­ne­ko­vas įkal­bi­nė­ jo mo­te­rį, kad tei­sin­gu­mo la­bui ji tu­ri teik­ti pa­ro­dy­mus. Jis įti­ki­no, kad kaž­ko­kie nu­si­kal­tė­liai nuo jos są­skai­tos jau nu­ra­šė ke­lis tūks­tan­ čius li­tų. Klau­si­mų la­vi­na skam­bi­nu­sy­ sis už­liū­lia­vo mo­ky­to­jos dė­me­sį ir pa­reiš­kė, kad sie­kiant ap­sau­go­ ti jos pi­ni­gus bū­ti­na blo­kuo­ti ban­ ko są­skai­tą. Mo­te­ris pa­si­pik­ti­no, nes ne­tu­rė­jo gy­ve­ni­mui gry­nų­jų. To­liau mo­ky­to­ja kal­bė­jo su ban­ ko dar­buo­to­ju ap­si­me­tu­siu vy­ru.

Pa­si­pel­nė tūks­tan­čiais

Su­ži­no­ję bū­ti­nus duo­me­nis su­ kčiai iš­šla­vė iš są­skai­tos 4 tūkst. li­tų. Ty­rė­ju ap­si­me­tęs nu­si­kal­tė­lis ti­ki­no, kad ty­ri­mą pe­ri­ma Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bos (FNTT) pa­rei­gū­nas Vy­tau­tas Bar­ šaus­kas. To­liau ap­si­me­tė­lis suo­kė, kad bū­ti­na ap­sau­go­ti vi­są mo­ters są­ skai­tą. To­dėl rei­kia iš jos paim­ti vi­sus jo­je lai­ko­mus pi­ni­gus. Mo­ te­ris ne­gaiš­da­ma nu­va­žia­vo į ban­ ko sky­rių. Vi­są tą lai­ką su­kčius su ja kal­bė­jo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu. Net ta­da, kai ji bend­ra­vo su ban­ko dar­buo­to­ja, te­le­fo­no me­na­mo pa­ rei­gū­no pa­liep­ta neiš­jun­gė. Taip siek­ta ne­leis­ti mo­te­riai at­si­pei­kė­ti ir su­si­siek­ti su ki­tais as­me­ni­mis. Kai mo­ky­to­ja paė­mė iš są­skai­ tos ke­lis tūks­tan­čius li­tų ir pa­su­ko iš ban­ko, su­si­vo­kė, kad tu­ri rei­ka­ lų su su­kčiais. No­rė­jo ant­spau­duo­ti bank­no­tus

Tuo me­tu iš te­le­fo­no ra­ge­lio to­ liau skli­do inst­ruk­ci­jos va­žiuo­ti prie Send­va­rio mo­kyk­los, ta­čiau au­to­mo­bi­lį pa­sta­ty­ti ne prie 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, o prie mo­ kyk­los. Net­ru­kus inst­ruk­ci­ja pa­ si­kei­tė, nes skam­bin­to­jas pri­si­pa­ ži­no su­kly­dęs – FNTT esan­ti prie

„Švy­tu­rio“ alaus da­ryk­los. Ten jos esą lauks ope­ra­ty­vi­nis dar­buo­to­ jas ir suants­pau­duos gry­nuo­sius, ku­riuos vė­liau rei­kė­sią pa­duo­ ti ty­rė­jui. Kai mo­ky­to­ja įvyk­dė pa­lie­pi­mą, prie jos priė­jo apie 17 me­tų vai­ki­ nas, ta­čiau, pa­rei­ka­la­vus as­mens do­ku­men­to ir tar­ny­bi­nio pa­žy­mė­ ji­mo, iš ra­ge­lio pa­si­py­lė įti­ki­nė­ji­mai va­žiuo­ti su jau­nuo­liu vie­na ma­ši­ na ar­ba pa­čiai jį nu­vež­ti. Kai mo­te­ ris ne­pak­lu­so, pra­pliup­ta gąs­di­ni­ mais, ku­rių neišt­vė­ru­si pa­šne­ko­vė bai­gė po­kal­bį. Vai­ki­nas din­go taip pat ne­ti­kė­tai, kaip ir at­si­ra­do. Kai po ke­lių mi­nu­čių mo­ky­to­ja pa­ban­dė pri­si­skam­bin­ti su ja kal­ bė­ju­siam „po­li­ci­nin­kui“, te­le­fo­ no abo­nen­tas jau bu­vo ne­pa­sie­ kia­mas. „Svar­bu ne­pra­dė­ti bend­rau­ti, nes kiek­vie­nas ki­tas sa­ki­nys yra siū­las su­kčiams la­biau pa­veik­ti žmo­gų psi­cho­lo­giš­kai. Jie tai ži­no ir sten­ gia­si kaip ga­lė­da­mi la­biau už­vers­ ti žo­džių la­vi­na“, – da­li­jo­si kar­čia pa­tir­ti­mi klai­pė­die­tė. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl šio su­kčia­vi­mo fak­to bus ne pir­mas ne tik šį mė­ne­sį, bet ir praė­ju­sią sa­ vai­tę. Daž­niau­siai pa­rei­gū­nams pa­ vyks­ta nu­sta­ty­ti as­me­nis, tu­rė­ju­sius tie­sio­gi­nį kon­tak­tą su nu­ken­tė­ju­ siuo­ju, o ne­re­tai pa­vyks­ta išaiš­kin­ti ir vis­ką gru­pę nu­si­kal­tė­lių. Ap­mau­ džiau­sia tai, kad nors su­kčiai bū­na nu­tei­sia­mi, nu­ken­tė­ju­sie­ji iš­vi­lio­tų pi­ni­gų ne­beat­gau­na.

Ne­lai­mė: vai­ke­lio žū­tis – slo­gus

iš­ban­dy­mas ar­ti­mie­siems.

Aptiko in­dą su pirš­tu Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos pa­jū­ry­je vaikš­ti­nė­ję žmo­nės ra­do šiur­pų ra­di­nį – in­dą, ku­ria­me bu­vo žmo­gaus pirš­tas.

Po­li­ci­jai apie ra­di­nį Gi­ru­lių pa­plū­ di­my­je pir­ma­die­nį pra­neš­ta 14.34 val. Už­da­ry­ta­me in­de­ly­je ap­tik­tas žmo­gaus nykš­tys. Įvy­kio vie­tą ap­žiū­rė­jo 1-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai, kū­no frag­men­tas tu­rė­tų bū­ti per­duo­tas teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tams. Pir­ma­die­nį iki dar­bo die­nos pa­bai­ gos ne­bu­vo aiš­ku, ar pirš­tas nu­pjau­ tas gy­vam žmo­gui ir prieš kiek lai­ko iki ra­di­mo tai bu­vo pa­da­ry­ta. Nu­si­ kal­tė­liai tar­pu­sa­vio ka­rų me­tu pa­ pras­tai pir­miau­sia nu­ker­ta ma­žą­jį pirš­te­lį. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas, ieš­ko­ma nu­ken­tė­ju­sio as­mens.

8

antrADIENIS, spalio 9, 2012

ekonomika

Mo­kė­ji­mą lai­ku už­tik­ri­na per tar­pi­nin­kus Nors sunk­me­tis tie­sio­gi­nio de­be­to po­pu­lia­ru­mo ne­nus­muk­ dė, di­des­nės jo pa­klau­sos ša­ly­je dar pa­si­gen­da­ma. Ska­tin­ti at­si­ skai­ty­ti tie­sio­gi­niu de­be­tu ima­si vis dau­giau suin­te­re­suo­tų pa­ slau­gų tei­kė­jų. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ne­ma­to di­de­lio po­rei­kio

Lie­tu­vos ban­ko at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad tie­sio­gi­nio de­be­to ope­ra­ci­jų skai­čius vie­nam gy­ven­ to­jui nuo 2007-ųjų iki praė­ju­sių me­tų kas­met tru­pu­tį au­go. Ta­čiau šios pa­slau­gos po­pu­lia­ru­mas ša­ly­je iš­lie­ka men­kas, kaip sa­kė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas. „Eu­ro­po­je po­pu­lia­rus at­si­skai­ ty­mas tie­sio­gi­niu de­be­tu Lie­tu­ vo­je, kad ir kaip bū­tų gai­la, tu­ri la­bai ma­žą pa­klau­są. O juk tie­sio­ gi­nis de­be­tas mo­kė­to­jui nie­ko ne­ kai­nuo­ja. Vis dėl­to šios mo­kė­ji­mo ope­ra­ci­jos ban­kams ge­ne­ruo­ja la­ bai ma­žą apy­var­tą“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. Per­nai tie­sio­gi­nis de­be­ tas ban­kams at­ne­šė iš vi­so tik 8,4 mln. li­tų pa­ja­mų. Lie­tu­vos ban­ko at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dau­giau­sia – 66 pro­c. – res­pon­den­tų nu­ro­dė, kad tie­sio­ gi­nio de­be­to pa­slau­ga ne­si­nau­do­ja, nes tam nė­ra po­rei­kio. 23 pro­c. ne­ si­nau­do­jan­čių šia pa­slau­ga nu­ro­dė, kad jie pa­tys no­ri spręs­ti, ka­da ap­ mo­kė­ti są­skai­tas. Kas de­šim­tas abe­ jo­ja tie­sio­gi­nio de­be­to pa­ti­ki­mu­mu. Sunk­me­čiu gy­ven­to­jai ne­sie­kė pa­si­lik­ti ga­li­my­bės už pa­slau­gas at­si­skai­ty­ti pa­vė­luo­tai ir ne­sus­ ku­bo at­si­sa­ky­ti tie­sio­gi­nio de­be­to pa­slau­gos. Ta­čiau 2009 m., to­liau au­gant tie­sio­gi­nio de­be­to ope­ra­ci­jų skai­čiui, jų ver­tė ma­žė­jo. „Šis ver­ tės su­ma­žė­ji­mas iš da­lies at­spin­ di eko­no­mi­kos nuo­smu­kį“, – sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­ mo de­par­ta­men­to Rin­kos inf­rast­ ruk­tū­ros po­li­ti­kos sky­riaus vir­ši­ nin­kas To­mas Kar­pa­vi­čius.

Ban­ko „Swed­bank“ Kas­die­nės ban­ki­nin­kys­tės ir in­ves­ta­vi­mo de­ par­ta­men­to pro­jek­tų va­do­vė Bi­ru­ tė Dai­nie­nė di­de­lių klien­tų elg­se­ nos po­ky­čių kri­zės lai­ko­tar­piu sa­kė ne­pas­te­bė­ju­si, tik to­liau au­gan­čią pa­slau­gos pa­klau­są. Ne­rei­kia sek­ti są­skai­tų

T.Kar­pa­vi­čius pa­brė­žė, kad ša­ly­je tie­sio­gi­nio de­be­to ope­ra­ci­jų skai­ čiaus vie­nam gy­ven­to­jui au­gi­mas pa­sta­rai­siais me­tais yra spar­tes­nis nei ES ša­lių vi­dur­kis. „Ban­kai daug dė­me­sio ski­ria šiai pa­slau­gai po­pu­lia­rin­ti. Įvai­ rių pa­slau­gų tei­kė­jai, nau­do­jan­tys šią prie­mo­nę pe­rio­di­niams mo­kė­ ji­mams su­rink­ti, taip pat ska­ti­na sa­vo klien­tus rink­tis tie­sio­gi­nį de­ be­tą. To­dėl ga­li­ma ti­kė­tis, kad atei­ ty­je šia pa­slau­ga bus nau­do­ja­ma­si vis daž­niau“, – pro­gno­za­vo jis. DNB ban­ko Pro­duk­tų plėt­ros de­ par­ta­men­to va­do­vo pa­va­duo­to­jas Žil­vi­nas Mi­le­rius ­ti­ki­no pa­ste­bė­jęs tie­sio­gi­nio de­be­to pa­klau­sos au­ gi­mą ir tarp gy­ven­to­jų, ir tarp pa­ slau­gų tei­kė­jų. „Tie­sio­gi­nio de­be­to po­pu­lia­ru­mas au­ga, nes žmo­nėms ši pa­slau­ga pa­to­gi. Pir­miau­sia, no­ rint ap­mo­kė­ti są­skai­tas, jiems ne­ rei­kia vyk­ti į ban­ką ar pas pa­slau­gų tei­kė­jus, sto­vė­ti ei­lė­se. Be to, tie­ sio­gi­nio de­be­to pa­slau­ga ne­mo­ ka­ma. O pa­grin­di­nis pra­na­šu­mas yra tai, kad žmo­gui ne­rei­kia gal­vo­ ti, ka­da ap­mo­kė­ti są­skai­tas už pa­ slau­gas“, – sa­kė jis. Lei­džia pla­nuo­ti pa­ja­mas

Gy­ven­to­jams tie­sio­gi­nio de­be­ to pa­slau­ga pa­pras­tai ne­mo­ka­ma, nes už ją mo­ka lė­šų ga­vė­jai – pa­ slau­gos tei­kė­jai. Kaip sa­kė Ž.Mi­le­ rius, anks­čiau su­da­ry­ti tie­sio­gi­nio

Nuos­to­liai sie­kia mi­li­jo­nus litų Ke­tu­rios ša­ly­je vei­kian­čios drau­ di­mo bend­ro­vės po sa­vait­ga­lį praū­žu­sios aud­ros už­fik­sa­vo be­ veik 2 tūkst. pra­ne­ši­mų dėl ap­ga­ din­to tur­to ir klien­tams ža­da iš­ mo­kė­ti be­maž 4 mln. li­tų.

Iš vi­so gau­ti 1734 pra­ne­ši­mai dėl ap­ga­din­to tur­to. Bend­ra nuo­sto­lių su­ma sie­kia 3,8 mln. li­tų. Pa­sak drau­di­kų, ši aud­ra nuo 2010 m. yra di­džiau­sia pa­gal pa­ da­ry­tus nuo­sto­lius. Tarp­tau­ti­nei drau­di­mo gru­pei RSA pri­klau­san­ti di­džiau­sia ša­lies ne gy­vy­bės drau­di­mo bend­ro­ vė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pra­ne­ šė, kad su­lau­kė 1 tūkst. pra­ne­ši­ mų dėl ap­ga­din­to tur­to. Bend­ro­vė pla­nuo­ja iš­mo­kė­ti 2,2 mln. li­tų nuo­sto­liams at­ly­gin­ti. Drau­di­mo įmo­nė „Er­go“ tei­gia, kad jos iš­mo­kų su­ma ga­li siek­ti 900 tūkst. li­tų, o į ją krei­pė­si 180 klien­tų. „PZU Lie­tu­va“ iš­mo­

koms jau re­zer­va­vo 0,5 mln. li­tų, į bend­ro­vę krei­pė­si 454 klien­tai. BTA drau­di­mo bend­ro­vė sakė su­lau­ku­si 100 pra­ne­ši­mų iš klien­ tų ir pro­gno­zuo­ja, kad nuo­sto­liai sieks nuo ke­lias­de­šim­ties iki ke­ lių šim­tų tūks­tan­čių li­tų. Ža­lų su­ma bend­ro­vė­se svy­ruo­ja nuo ke­lių šim­tų iki 15 tūkst. li­tų. Dau­giau­sia nu­ken­tė­ju­sių, pa­sak drau­di­mo bend­ro­vių, yra pa­jū­ry­ je, ta­čiau di­de­lių ža­lų drau­di­kai už­fik­sa­vo ir Kau­no bei Ma­ri­jam­ po­lės ap­skri­ty­se. Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį dau­ge­ly­je Lie­tu­vos ra­jo­nų pū­tė la­bai stip­rus vė­jas. Kai kur jis pa­sie­kė sti­chi­ nį ly­gį. Gau­ta šim­tai pra­ne­ši­mų apie nu­vir­tu­sius me­džius. Daug kur su­tri­ko elekt­ros ener­gi­jos tie­ ki­mas. Vie­nu me­tu elekt­ros ne­tu­ rė­jo net 140 tūkst. var­to­to­jų. Pra­ne­ši­mų apie nu­ken­tė­ju­sius per aud­rą žmo­nes ne­gau­ta. „Klaipėdos“, BNS inf.

de­be­to su­tar­tis bu­vo la­biau suin­ te­re­suo­tos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­nių pa­ slau­gų įmo­nės, o pa­sta­ruo­ju me­tu į jų gre­tas sto­jo ir ko­mu­na­li­nių pa­ slau­gų tei­kė­jai, drau­di­mo bend­ro­ vės bei pre­nu­me­ra­tos pa­slau­gą tei­ kian­ti spau­da. „Vi­sos įmo­nės ak­cen­tuo­ja, kad joms la­bai svar­bu nau­do­tis tie­sio­ gi­nio de­be­to pa­slau­go­mis ir kad su­da­ry­ti šios pa­slau­gos su­tar­tis su klien­tais yra vie­na iš stra­te­gi­nių veik­los kryp­čių“, – aiš­ki­no jis. Lie­tu­vos ban­ko at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad be­veik vi­sas pa­ja­mas – 97 pro­c. – iš šios pa­slau­gos ban­ kai gau­na bū­tent iš ju­ri­di­nių as­me­ nų. „Lė­šų ga­vė­jams tie­sio­gi­nio de­ be­to pa­slau­ga su­tei­kia ga­li­my­bę iš anks­to nu­ma­ty­ti lė­šų ga­vi­mo da­tą ir pla­nuo­ti pi­ni­gų srau­tus, taip pat pa­leng­vi­na mo­kė­ji­mų ap­do­ro­ji­mo pro­ce­są“, – sa­kė T.Kar­pa­vi­čius. Ž.Mi­le­rius pa­brė­žė, kad tie­sio­gi­ nis de­be­tas pa­slau­gų tei­kė­jams ne tik ga­ran­tuo­ja, kad var­to­to­jai at­si­ skai­tys lai­ku, bet ir lei­džia ma­žin­ ti są­nau­das. „La­bai pa­pras­tas pa­vyz­dys: no­ rė­da­mi su­si­mo­kė­ti už elekt­ros ener­gi­ją gal­būt tu­rė­tu­mė­te vyk­ti į pa­slau­gų tei­kė­jo biu­rą. At­sis­kai­ ty­mus vyk­dant tie­sio­gi­nio de­be­ to bū­du, pa­slau­gos tei­kė­jui ne­rei­ kia steig­ti sa­vo pa­da­li­nių, tai­gi jis su­tau­po lė­šų“, – sa­kė jis. Vers­las at­ra­do ni­šą

Pas­lau­gų tei­kė­jams vis ak­tua­liau pa­si­telk­ti tar­pi­nin­kus, ga­lin­čius už­tik­rin­ti, kad var­to­to­jai at­si­skai­ tys lai­ku. Su­rink­ti at­ski­rų pa­slau­ gos tei­kė­jų są­skai­tas ir pa­teik­ti bend­rą są­skai­tą siū­lo ir bend­ro­vė „Vie­na są­skai­ta“, pa­sta­ruo­ju me­ tu su­ge­bė­ju­si smar­kiai iš­plės­ti pa­

8,4 mln. li­tų

per­nai ša­lies ban­kams at­ne­šė tie­sio­gi­nis de­be­tas.

Įp­ro­čiai: vis dau­giau pa­slau­gos tei­kė­jų sa­vo var­to­to­jus ra­gi­na są­skai­

tas už pa­slau­gas pa­ti­kė­ti ban­kams ir at­si­skai­ty­ti tie­sio­gi­niu de­be­tu.

slau­gų tei­kė­jų skai­čių di­džiuo­siuo­ se ša­lies mies­tuo­se. Bend­ro­vės siū­lo­ma pa­slau­ga nuo ban­kų siū­lo­mo tie­sio­gi­nio de­be­ to ski­ria­si tuo, kad yra mo­ka­ma ir iš klien­to ban­ko są­skai­tos pi­ni­gų au­to­ma­tiš­kai ne­nus­kai­to. Per­žiū­ rė­jęs bend­rą są­skai­tą klien­tas tu­ri pa­tvir­tin­ti mo­kė­ji­mą ir bend­ro­vei per­ves­ti pi­ni­gus pa­ts. O su­rink­ tas lė­šas bend­ro­vė pa­skirs­to at­ski­ riems pa­slau­gos tei­kė­jams. Bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Da­rius Kriu­kas sa­kė ne­pas­te­

Ed­ga­ro Ani­si­men­kos (BFL) nuo­tr.

bė­jęs, kad sunk­me­čiu, sun­kiai su­ dur­da­mi ga­lus, klien­tai bū­tų puo­lę at­si­sa­ky­ti bend­ro­vės pa­slau­gos. Anot jo, tik va­sa­rą pa­ste­bi­ma, kad vie­nos są­skai­tos prin­ci­pu at­si­skai­ to­ma van­giau – kas ant­rą ar tre­čią mė­ne­sį. „Ta­čiau mū­sų pra­kti­ka ro­do, kad lie­tu­viai la­bai tvar­kin­gai mo­ka ko­ mu­na­li­nius mo­kes­čius – vė­luo­ jan­čių la­bai ne­daug“, – sa­kė jis ir pa­ti­ki­no, kad pa­slau­gų tei­kė­jams su­rink­ti lė­šas už su­teik­tas pa­slau­ gas nė­ra per­ne­lyg su­dė­tin­ga.

Inf­lia­ci­ja vir­ši­jo pro­gno­zes Rug­sė­jį ša­ly­je už­fik­suo­ta mė­ne­sio inf­lia­ci­ja di­des­nė, nei pro­gno­zuo­ ta. Ją lė­mė pa­ste­bi­mai pa­bran­gę dra­bu­žiai bei ava­ly­nė ir iš­lie­kan­ čios di­de­lės ener­gijos iš­tek­lių kai­ nos.

Šių me­tų rug­sė­jį, pa­ly­gin­ti su rugp­jū­čiu, mė­ne­sio inf­lia­ci­ja ša­ly­je sie­kė 0,7 pro­c, me­tų – 3,4 pro­c. „Iš tie­sų 0,7 pro­c. inf­lia­ci­ ja yra di­des­nė, ne­gu pro­gno­za­vo­ me. Pap­ras­tai rug­sė­jį vi­sa­da bū­na šioks toks kai­nų šuo­lis dėl kai ku­ rių mais­to pro­duk­tų se­zo­niš­ku­mo ir pa­di­dė­ju­sių dra­bu­žių bei ava­ly­ nės kai­nų, ta­čiau šie­met au­gi­mas bu­vo di­des­nis, nei ti­kė­ta­si“, – sa­ kė „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­ no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis. Anot jo, įta­kos var­to­ji­mo kai­ noms rug­sė­jį to­liau tu­rė­jo ga­na di­de­lės de­ga­lų kai­nos ir su­ma­žė­jęs eu­ro kur­sas JAV do­le­rio at­žvil­giu, pa­bran­gi­nęs į Lie­tu­vą im­por­tuo­ja­ mas ža­lia­vas. „Ti­kė­jo­mės maž­daug 0,2–0,3 pro­c. mė­ne­sio inf­lia­ci­jos. Pag­rin­

di­niai inf­lia­ci­jos kal­ti­nin­kai lie­ka tie pa­tys – ener­gi­jos iš­tek­lių kai­ nos, būs­to iš­lai­ky­mo iš­lai­dos. Ypač stip­rus veiks­nys yra se­zo­ni­nių dra­ bu­žių bei ava­ly­nės pa­bran­gi­mas ir švie­ti­mo gru­pės pre­kių bei pa­slau­gų bran­gi­mas“, – tei­gė SEB ban­ko vy­ riau­sio­ji ana­li­ti­kė Vi­li­ja Tau­rai­tė.

Vi­li­ja Tau­rai­tė:

Pag­rin­di­niai inf­lia­ ci­jos kal­ti­nin­kai lie­ ka tie pa­tys – ener­gi­ jos iš­tek­lių kai­nos, būs­to iš­lai­ky­mo iš­ lai­dos. Anot jos, dra­bu­žių ir ava­ly­nės kai­nų se­zo­ni­niai svy­ra­vi­mai pa­sta­ruo­ju me­tu di­des­ni, ir tai le­mia ryš­kes­nį šios gru­pės pre­kių pi­gi­mą per iš­par­da­vi­mus bei di­des­nį bran­ gi­mą pri­sta­tant nau­jas ko­lek­ci­jas.

V.Tau­rai­tė pro­gno­za­vo, kad per li­ku­sius šių me­tų mė­ne­sius inf­lia­ ci­ja tu­rė­tų iš­lik­ti pa­na­ši: „Iki me­ tų pa­bai­gos iš tarp­tau­ti­nių rin­kų, ku­rios dik­tuo­ja mums inf­lia­ci­jos tem­pą, ne­si­ti­ki­me di­de­lių po­ky­ čių. Naf­tos kai­nos tik­riau­siai iš­ liks ga­na aukš­tos, taip pat spa­lį pra­dė­si­me skai­čiuo­ti ir re­kor­diš­ kai bran­gų šil­dy­mo se­zo­ną. Inf­ lia­ci­jos su­ma­žė­ji­mo ne­rei­kė­tų la­ bai ti­kė­tis.“ Ta­čiau N.Ma­čiu­lis tei­gė ma­nąs, kad var­to­ji­mo kai­nos dėl iš­par­da­ vi­mų tu­rė­tų ir su­ma­žė­ti. Be to, pa­ sak jo, naf­tos kai­na pa­sta­ruo­ju me­ tu sta­bi­li­za­vo­si, eu­ro kur­sas JAV do­le­rio at­žvil­giu taip pat šiek tiek pa­di­dė­jo. To­dėl į Lie­tu­vą eks­por­ tuo­ja­mų ža­lia­vų kai­na tu­rė­tų ma­ žė­ti. „Vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja to­ liau ar­tės prie 3 pro­c. ri­bos, bet at­ ro­do, kad že­miau 3 pro­c. ne­kris nei šių me­tų pa­bai­go­je, nei ki­tų me­tų pra­džio­je“, – pro­gno­za­vo N.Ma­ čiu­lis. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

antradienis, spalio 9, 2012

pasaulis No­be­lio ­ pre­mi­ja

Daž­nas ­ reiš­ki­nys

kursas – ­ į vakarus?

Bri­tas Joh­nas Gur­do­nas (de­ šinėje) ir Shi­nya Ya­ma­na­ka iš Ja­po­ni­jos pel­nė 2012 m. No­ be­lio me­di­ci­nos pre­mi­ją. Pa­ sak No­be­lio ko­mi­te­to Stok­ hol­me at­sto­vų, dvie­jų moks­li­ nin­kų at­ra­di­mas „iš pa­grin­dų pa­kei­tė mū­sų su­pra­ti­mą apie tai, kaip vys­to­si ląs­te­lės ir or­ ga­niz­mai“.

Ny­der­lan­dų ko­mi­si­ja nu­sta­ tė, kad net 23 pro­c. vai­kų, ku­ rie bu­vo per­kel­ti į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas ins­ti­tu­ci­jas, pa­ty­rė sek­sua­li­nį iš­nau­do­ji­ mą. Nus­ta­ty­ta, kad dau­giau nei pu­sę vai­kų sek­sua­liai iš­ nau­do­jo vy­res­ni vai­kai. Dvie­jų treč­da­lių li­ku­sių vai­kų iš­nau­ do­to­jai bu­vo suau­gę vy­rai.

Tarp Gru­zi­jos opo­zi­ci­jos pa­ siū­ly­tų kan­di­da­tų į bū­si­mą­ją vy­riau­sy­bę įvar­dy­ta am­ba­sa­ do­re ES ša­ly­se dir­bu­si Ma­ja Pan­dži­ki­dzė ir bu­vęs Gru­zi­jos pa­siun­ti­nys prie JT Irak­li­jus Ala­sa­ni­ja. M.Pan­dži­ki­dzė įvar­ di­ja­ma kaip ga­li­ma už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rė, o I.Ala­sa­ni­ja – kaip gy­ny­bos mi­nist­ras.

H.Cháve­zas iš­lai­kė sunkų eg­za­mi­ną

Ru­si­jos pre­zi­den­tas at­šven­tė sa­vo 60ies me­tų ju­bi­lie­jų. Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ša­li­nin­kai džiaugs­ min­gai šven­tė, kri­ ti­kai pik­ti­no­si, o ki­ tiems tie­siog nu­si­ spjau­ti.

Vi­zi­ja: tie­siog pra­ktiš­kas vers­li­nin­kas, o gal Ru­si­jos vie­ny­to­jas – kas

toks V.Pu­ti­nas?

„Reu­ters“ nuo­tr.

bū­ti­nas sta­bi­lu­mas, nes ša­lis išgy­ ve­no per­ne­lyg daug ra­di­ka­lių po­ ky­čių, re­vo­liu­ci­jų, po­li­ti­nių že­mės dre­bė­ji­mų ir ka­tast­ro­fų. Tre­čia, po­li­ti­nės re­for­mos ne­ga­li pa­kenk­ ti pa­pras­tų žmo­nių gy­ve­ni­mui, net jei jos pa­lai­ko sta­bi­lu­mą. Ket­vir­ ta, tik vie­nin­ga ir stip­ri vy­riau­sy­ bė ga­li ga­ran­tuo­ti tai­ką, sta­bi­lu­mą ir vi­suo­me­nės sau­gu­mą. Penk­ta, žmo­nės, ku­rie pa­si­sa­ko už tvir­tą vy­riau­sy­bi­nį val­dy­mą, nė­ra pa­lai­ kan­tys to­ta­li­ta­riz­mą. Is­to­ri­ja pa­ ro­dė, kad to­ta­li­ta­ri­niai re­ži­mai ir dik­ta­to­riai yra efe­me­riš­ki. Tik de­ mok­ra­ti­nės sis­te­mos yra efek­ty­vios ir il­ga­lai­kės. Ru­si­jos vy­riau­sy­bė tu­ ri bū­ti de­mok­ra­tiš­ka. Šeš­ta, nau­jos sis­te­mos kū­ri­mas – il­ga­lai­kis pro­ ce­sas, to­dėl Ru­si­jos žmo­nės tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šę sun­ku­mams.“

to­ri­jos, o tau­ta tu­ri bū­ti vie­nin­ga, – pa­brė­žė is­to­ri­kas. – Jis tar­si vaiz­ duo­ja sa­ve kaip tra­giš­kos, prieš­ta­ rin­gos, bet di­džios Ru­si­jos įpė­di­nį. Ma­tyt, jis ma­no, kad ge­riau­sias bū­ das spręs­ti ša­lies pro­ble­mas – mo­ bi­li­zuo­ti vi­suo­me­nę.“

Su gim­ta­die­niu, prezidente Pu­ti­nai Kas lau­kia atei­ty­je?

Ru­si­jos dien­raš­tis „Kom­mer­sant“ iš­spaus­di­no Ru­si­jos is­to­ri­ko Leo­ ni­do Open­ki­no straips­nį. L.Open­ki­nas, kaip pa­ts sa­ko, sten­gia­si su­vok­ti, ką gi mano V.Pu­ ti­nas? Ar jis tu­ri vi­zi­ją – nau­jo­sios Ru­si­jos vi­zi­ją? Ko­kia ji? „Ru­si­jo­je rea­ly­bė to­kia – nuo pat šio tūks­tant­me­čio pra­džios gy­ve­ na­me V.Pu­ti­no ero­je“, – pra­de­da pub­li­ka­ci­ją is­to­ri­kas. Ta­čiau čia pat pa­reiš­kia, kad „atei­nan­tys ke­le­ri me­tai ga­li bū­ti sun­kūs Ru­si­jos gy­ven­to­jams, nors kar­tu ir la­bai svar­būs“. „Dau­ge­lis ru­sų Pu­ti­ną ver­ti­ na per emo­ci­nę pri­zmę, net jei jie ir ma­to, kad jis ve­da ša­lį prie­šin­ga link­me, nei jiems at­ro­do, – sa­ko is­ to­ri­kas. – To­dėl svar­bu, ką V.Pu­ti­ nas mąs­to.“ Nau­jau­sios ap­klau­sos, pa­sak L.Open­ki­no, pa­ro­dė, kad net 90 pro­c. ru­sų ne­ži­no, ar vy­riau­sy­bė tu­ri ša­lies atei­ties vi­zi­ją. Apk­lau­sos klau­si­mas skam­bė­jo taip: „Ar nu­ma­no­te, kur ša­lis ei­ na ir ko­kių tiks­lų sie­kia ša­lies va­ do­vai?“ Va­di­na­mo­ji Pu­ti­no dokt­ri­na

Anot L.Open­ki­no, no­rint su­vok­ti, ko­kią V.Pu­ti­nas ma­to Ru­si­ją, rei­kė­ tų pa­skai­ty­ti jo pa­ra­šy­tą esė. Išt­rau­ka iš V.Pu­ti­no esė, ku­rią ci­ta­vo is­to­ri­kas: „Pir­ma, įtvir­tin­ ti įsta­ty­mo vir­še­ny­bę. Tai bū­ti­ na sie­kiant de­mok­ra­ti­jos ir eko­no­ mi­kos iš­si­vys­ty­mo. Ant­ra, Ru­si­jai

Ką as­me­niš­kai mąs­ to V.Pu­ti­nas? Ko­dėl jis el­gia­si vie­naip ar ki­taip? Ko­kios jo ver­ty­bės? Ko­men­tuo­da­mas V.Pu­ti­no kon­ cep­ci­ją, L.Open­ki­nas pa­brė­žė, kad atei­ties Ru­si­jos kon­cep­ci­ja – fun­ da­men­ta­li pro­ble­ma V.Pu­ti­nui, prie ku­rios „jis grįž­ta ir grįž­ta“. „Pa­sak V.Pu­ti­no, nau­jo­ji Ru­si­jos ta­pa­ty­bė tu­ri „su­jung­ti vi­sus is­to­ ri­nius pro­ce­sus“, jo­je tu­ri at­si­spin­ dė­ti jung­tis tarp mo­der­ny­bės ir is­

„Kas ki­tas, jei ne Pu­ti­nas“

Prieš pat V.Pu­ti­no ju­bi­lie­jų at­lik­tos ap­klau­sos pa­ro­dė, kad ša­lies va­do­ vas iš­lai­ko po­pu­lia­ru­mą vi­suo­me­ nė­je. Nep­rik­lau­so­mo vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mų ins­ti­tu­to „Le­ va­da“ at­lik­ta ap­klau­sa ne­tgi at­ sklei­dė, kad 20 pro­c. ru­sių no­rė­tų už ša­lies va­do­vo iš­te­kė­ti. Vis­gi ne­ma­žai eks­per­tų tvir­ti­ na, kad nuo 1999-ųjų ša­lį val­dan­ tis po­li­ti­kas ne­bė­ra toks ga­lin­gas, kaip prieš ke­le­tą me­tų. „Esu tik­ra, kad 2008 m. dau­giau nei 80 pro­c. Ru­si­jos gy­ven­to­jų pa­ lai­kė jį. Ta­čiau tai bu­vo ki­ta era. Nau­jo­ji era tik pra­si­de­da. Ir žmo­ nės ima vis la­biau pik­tin­tis vals­ ty­be“, – pa­brė­žė so­cio­lo­gė Va­le­ri­ ja Fe­do­ro­va. V.Pu­ti­no re­ži­mo kri­ti­kai net juo­ kia­si, kad pa­ts lai­kas ša­lies va­do­vui ei­ti į pen­si­ją. „Le­ni­nas 52-ejų bu­vo pra­min­ tas se­ne­liu Le­ni­nu“, – ra­šė vie­ nas „Twit­ter“ var­to­to­jas, pa­mi­nė­ da­mas Ru­si­jos re­vo­liu­ci­jos ly­de­rį Vla­di­mi­rą Le­ni­ną, ku­ris mi­rė bū­ da­mas 53 me­tų. „Pa­siųs­ki­me se­ne­ lį į pen­si­ją!“ – nau­ją opo­zi­ci­jos šū­ kį pri­sta­tė ki­ti. „Kom­mer­sant“, BNS inf.

Jo iš ko­to neiš­vers nei sun­ki li­ga, nei opo­zi­ci­ja. So­cia­lis­ti­nę re­vo­ liu­ci­ją Ve­ne­sue­lo­je, kaip pa­ts sa­ ko, vyk­dan­tis Hu­go Cháve­zas dar sy­kį per­rink­tas ša­lies va­do­vu.

„Šian­dien bu­vo įsi­min­ti­na die­ na, – sa­kė ša­lies va­do­vas. – Dė­ ko­ju Die­vui ir pra­šau jo gy­ve­ni­mo bei svei­ka­tos, kad ga­lė­čiau to­liau tar­nau­ti Ve­ne­sue­los žmo­nėms.“

H.Cháve­zas ša­liai va­do­vaus dar bent še­še­rius me­tus. Pa­gal Ve­ ne­sue­los kons­ti­tu­ci­ją pre­zi­den­ to po­stą vie­nas as­muo ga­li užim­ ti dau­ge­lį ka­den­ci­jų. H.Cháve­zas ža­da tęs­ti iš par­ duo­da­mos naf­tos fi­nan­suo­ja­mą so­cia­lis­ti­nę re­vo­liu­ci­ją. Vis­gi bu­vu­sio de­san­ti­nin­ko H.Cháve­zo per­sva­ra rin­ki­muo­se ne­bu­vo di­de­lė, kaip bu­vo ga­li­ma pro­gno­zuo­ti. H.Cháve­zas su­rin­ ko 7 731 972 bal­sus (54,66 pro­c.) ir įvei­kė 6 327 429 bal­sus (44,73 pro­c.) su­rin­ku­sį sa­vo jau­nat­viš­ką opo­nen­tą Hen­ri­que Cap­ri­le­są. Šis pri­pa­ži­no pra­lai­mė­ji­mą ir pa­ svei­ki­no var­žo­vą. „Prii­mu ir ger­ biu žmo­nių spren­di­mą“, – sa­kė opo­zi­ci­jos ved­lys. „Te­gy­vuo­ja Ve­ne­sue­la! Te­gy­ vuo­ja tė­vy­nė! – su­šu­ko H.Cháve­ zas sa­vo ša­li­nin­kams. – Ko­va bu­ vo to­bu­la, ir per­ga­lė bu­vo to­bu­la.“ Taip pat ša­lies va­do­vas pa­brė­žė, kad į vy­riau­sy­bę įtrauks ir opo­zi­ ci­jos at­sto­vus. „No­riu įtrauk­ti vi­sus, įskai­ tant opo­zi­ci­jos sek­to­rius“, – sa­ kė rau­do­nus marš­ki­nius vil­kin­tis 58 me­tų H.Cháve­zas, iš­kė­lęs XIX a. Ve­ne­sue­los ne­prik­lau­so­my­bės did­vy­rio Simó­no Bolí­va­ro kar­dą. Per­ga­lės kal­bo­je pre­zi­den­tas tik trum­pai už­si­mi­nė apie sa­vo ko­vą su vė­žiu.

Dė­ko­ju Die­vui ir pra­šau jo gy­ve­ni­mo bei svei­ka­tos, kad ga­lė­čiau to­liau tar­ nau­ti Ve­ne­sue­los žmo­nėms.

Ta­čiau ne vi­si ša­lies gy­ven­ to­jai džiu­giai su­ti­ko ži­nią apie H.Cháve­zo per­ga­lę. Prie pre­zi­ den­to var­žo­vo H.Cap­ri­le­so kam­ pa­ni­jos būs­ti­nės su­si­rin­kę apie 200 jo ša­li­nin­kų bu­vo ap­sia­ša­ro­ ję ir žvel­gė ne­pa­tik­liais vei­dais. „Esu nu­si­vy­lu­si, su­gniuž­dy­ta, – tvir­ti­no 33 me­tų Da­nie­la Tor­real­ ba. Pa­sak jos, H.Cháve­zo per­ga­lė reiš­kia dar še­še­rius me­tus „ne­ tik­ru­mo ir stag­na­ci­jos“. Rin­ki­mų eks­per­tai sa­kė, kad elekt­ro­ni­nio bal­sa­vi­mo sis­te­ma yra pa­ti­ki­ma, ta­čiau ma­ny­ta, jog pra­lai­mė­ju­si sto­vyk­la ne­pri­pa­ žins ne­sėk­mės. Ta­čiau H.Cap­ri­ le­sas iš­sklai­dė šiuos nuo­gąs­ta­vi­ mus. „Kad mo­kė­tum lai­mė­ti, tu­ri mo­kė­ti pra­lai­mė­ti, – sa­kė po­li­ti­ kas. – Tai, ką sa­ko žmo­nės, man yra šven­ta.“ BNS inf.

Per­ga­lė: Ve­ne­sue­los rin­kė­jai H.Cháve­zą per­rin­ko ša­lies va­do­vu. AFP nuo­tr.

10

antradienis, spalio 9, 2012

sportas

Re­ga­to­je tapo prizininkais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vie­no­je pres­ti­žiš­kiau­sių Eu­ro­po­ je jau­nių irk­la­vi­mo re­ga­tų pui­kiai star­ta­vo ir klai­pė­die­čiai, ku­rie Lie­ tu­vai iš­ko­vo­jo me­da­lių.

Tarp­tau­ti­nės irk­la­vi­mo Bal­ti­jos tau­rės var­žy­bos vy­ko Len­ki­jo­je, Kruš­vi­cos mies­te. Jo­je Lie­tu­vos gar­bę gy­nė ir trys Klai­pė­dos ko­man­dos. Dau­gu­mai jau­nų­jų uos­ta­mies­čio spor­ti­nin­ kų tai bu­vo de­biu­tas tarp­tau­ti­nė­ se var­žy­bo­se ir jį tre­ne­riai įver­ti­ no pui­kiai. Tarp de­šim­ties var­žy­bo­se da­ ly­va­vu­sių ša­lių Lie­tu­vos rink­ti­nė užė­mė ket­vir­tą­ją vie­tą. Pir­me­ny­bė­se tarp klai­pė­die­čių ge­riau­siai se­kė­si dvi­vie­tę val­tį be vai­ri­nin­ko irk­la­vu­siems Taut­vy­ dui Vait­kū­nui ir Man­tui Ma­la­ kaus­kui. Jie užė­mė tre­čią­ją vie­tą

ir į Lie­tu­vą par­ve­žė bron­zos me­ da­lius. Ke­tur­vie­te be vai­ri­nin­ko star­ta­ vę Ka­ro­lis Ši­mai­tis, Jur­gis Jur­gi­ le­vi­čius, Ge­di­mi­nas Gird­vai­nis ir Jo­nas Moc­ke­vi­čius užė­mė penk­ tą­ją vie­tą. Klai­pė­dai Lie­tu­vos rink­ti­nė­ je at­sto­va­vo ir vie­nin­te­lė mer­gi­na iš uos­ta­mies­čio Ra­min­ta Vir­žin­ tai­tė. Tai – di­de­lis pa­sie­ki­mas, nes jau dau­ge­lį me­tų klai­pė­die­tės tarp­ tau­ti­nė­se var­žy­bo­se ne­da­ly­va­vo. Vien­vie­tę val­tį irk­la­vu­si R.Vir­ žin­tai­tė su­ge­bė­jo pra­si­brau­ti į fi­ na­lą ir ja­me užė­mė šeš­tą­ją vie­tą. Ši re­ga­ta, anot spor­ti­nin­kus var­ žy­boms ren­gu­sių tre­ne­rių Liud­vi­ko Mi­leš­kos, Ta­do Kat­lio­riaus ir Vy­ gan­to Vir­ši­lo, ne tik su­tei­kė jau­ nie­siems irk­luo­to­jams pa­tir­ties, bet da­vė ir ki­to­kios nau­dos – uos­ ta­mies­čio at­sto­vai už­mez­gė drau­ giš­kus ry­šius su Vo­kie­ti­jos, Nor­ve­ gi­jos, Da­ni­jos irk­la­vi­mo klu­bais.

Pel­kė: Klai­pė­dos der­by­je ko­man­doms te­ko žais­ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis – pur­vy­nu ta­pu­sia­me sta­dio­ne. Žil­vi­no Ri­bal­ta­vi­čiaus nuo­tr.

Po dra­mos – be medalių Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos II ly­gos Va­ka­rų zo­nos čem­pio­na­te, ku­ris jau bai­gė­si, de­biu­ta­vu­sios dvi uos­ta­mies­čio ko­man­dos li­ko gre­ta nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pri­zi­nin­kai: ge­riau­siai tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se tarp klai­pė­die­čių pa­

si­ro­dė T.Vait­kū­nas ir M.Ma­la­kaus­kas, ku­riuos pa­ren­gė tre­ne­ris T.Kat­ lio­rius (vi­du­ry­je).

Į pri­zi­nin­kų tre­je­tą pre­ten­da­vu­ siems Klai­pė­dos „Gra­ni­to“ fut­ bo­li­nin­kams bron­zos me­da­lius iš ran­kų tar­si iš­plė­šė ki­ta uos­ta­mies­ čio eki­pa. Prieš pa­sku­ti­nį čem­pio­na­to tu­rą „Gra­ni­to“ fut­bo­li­nin­kai dar bu­vo tre­čio­je tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­to­ je. Ta­čiau juos iš pri­zi­nin­kų tre­je­ to iš­stū­mė Šiau­lių „Ju­ven­ta-99“, ku­riai pa­sku­ti­nia­ja­me tu­re re­zul­ ta­tu 3:0 bu­vo įskai­ty­ta per­ga­lė, nes žais­ti neat­vy­ko var­žo­vai iš Jo­ niš­kio. Po to­kios sėk­mės šiau­lie­ čiai „Gra­ni­to“ ko­man­dą ap­len­ kė vie­nu taš­ku ir pa­ki­lo į tre­ čią­ją vie­tą. Ta­čiau ją at­si­ko­vo­ti uos­ta­mies­čio eki­pa tu­rė­jo ga­li­ my­bę – jai pa­sku­ti­nia­ja­me tu­re rei­kė­jo įveik­ti Klai­pė­dos „Jam­ bo“ ko­man­dą. Ly­gių­jų „Gra­ni­

tui“ ne­pa­ka­ko, nes tar­pu­sa­vio re­zul­ta­tai bu­vo pa­lan­kes­ni Šiau­ lių ko­man­dai. Pras­tai ant­ra­ja­me čem­pio­na­to ra­te rung­ty­nia­vu­si „Jam­bo“ ko­ man­da prin­ci­pi­nė­je ko­vo­je ne­ lei­do „Gra­ni­tui“ ti­kė­tis leng­vo pa­si­žai­di­mo, o jau pir­ma­ja­me kė­ li­ny­je pa­siun­tė į nok­dau­ną – po Do­na­to Mont­vi­do ir Ka­ro­lio In­ tos įvar­čių „Jam­bo“ pir­ma­vo re­ zul­ta­tu 2:0. „Gra­ni­tas“ grei­tai su­rez­gė re­zul­ ta­ty­vią ata­ką ir po Zig­mo Je­si­po­vo įvar­čio skir­tu­mą su­švel­ni­no – 2:1. Ta­čiau K.In­ta dar iki per­trau­kos at­kū­rė tu­rė­tą dvie­jų įvar­čių skir­tu­ mą – 3:1. Ant­ro­jo kė­li­nio vi­du­ry­je „Gra­ni­ to“ žai­dė­jai Si­mo­nas Juš­ka ir Ar­ nol­das Nau­sė­das iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą, ta­čiau ko­man­da svar­bios per­ga­lės iš­ko­vo­ti taip ir ne­be­su­ge­bė­jo. Tad nors ir su­rin­ko 35 taš­kus – tiek pat, kiek Šiau­lių „Ju­ven­ta-

99“, „Gra­ni­to“ fut­bo­li­nin­kai li­ko ket­vir­to­je vie­to­je, nes prieš šiau­ lie­čius vie­ną kar­tą bu­vo pra­lai­mė­ ję, o sy­kį tar­pu­sa­vio var­žy­bos bai­ gė­si ly­gio­sio­mis. Penk­to­je vie­to­je li­ku­sią „Jam­bo“ eki­pą pa­sku­ti­nia­ja­me tu­re dar ga­ lė­jo ap­lenk­ti Ak­me­nės vie­nuo­li­kė, ta­čiau ji neat­si­lai­kė prieš Kre­tin­gos „Mi­ni­ją“.

LFF II ly­ga Va­ka­rų zo­na Vieta Komanda

1. Rad­vi­liš­kio „Lo­ko­mo­ty­vas“ 2. Tel­šių „Mas­tis“ 3. Šiau­lių „Ju­ven­ta-99“ 4. Klai­pė­dos „Gra­ni­tas“ 5.Klai­pė­dos „Jam­bo“ 6. Ak­me­nės SC-FK „Ak­me­nė“ 7. Plun­gės „Bab­run­gas“ 8. Kre­tin­gos „Mi­ni­ja“ 9. „Jo­niš­kio „TAIP-Žy­gis“ 10. Kel­mės „VJSM-Kas­li­ta“

Žaista

Taškai

18 18 18 18 18 18 18 18 18 18

44 42 35 35 25 22 21 18 9 4

Klai­pė­dos reg­bi­nin­kių lau­kia le­mia­mos ko­vos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lie­tu­vos mo­te­rų reg­bio čem­pio­ na­to prieš­pas­ku­ti­nia­me tu­re uos­ ta­mies­čio ko­man­da iš­ko­vo­jo dvi per­ga­les ir įsi­tai­sė ant­ro­je tur­ny­ri­ nės len­te­lės vie­to­je.

Ma­ri­jam­po­lė­je vy­ku­sia­me prieš­ pas­ku­ti­nia­me Lie­tu­vos mo­te­rų reg­bio čem­pio­na­to tu­re da­ly­va­vo ke­tu­rios ko­man­dos: Ma­ri­jam­po­ lės „Sū­du­vis“, Klai­pė­dos „Vie­su­ las“, Vil­niaus „Reg­bio aka­de­mi­ ja“, Kau­no „Ąžuo­las“. Na­muo­se žai­du­sios „Sū­du­vio“ reg­bi­nin­kės už­tik­rin­tai lai­mė­jo vi­ sas tre­jas var­žy­bas. Jos 39:0 įvei­ kė „Reg­bio aka­de­mi­ją“, 45:0 su­

triuš­ki­no „Ąžuo­lą“, 29:0 nu­ga­lė­jo „Vie­su­lą“. Ma­ri­jam­po­lie­tės jau už­si­tik­ri­ no Lie­tu­vos čem­pio­nių ti­tu­lą. Ge­ riau­sia šios ko­man­dos žai­dė­ja bu­vo pri­pa­žin­ta Gin­ta­rė Pu­ze­rai­tė. Vil­nie­tės, klai­pė­die­tės ir kau­nie­ tės ko­vo­jo dėl ki­tų pri­zi­nių vie­tų. Uos­ta­mies­čio at­sto­vės lai­ki­no­sios sos­ti­nės ko­man­dą įvei­kė re­zul­ta­tu 22:5 ir ly­gio­sio­mis 5:5 su­žai­dė su vil­nie­tė­mis. Nau­din­giau­sia „Vie­su­lo“ žai­dė­ja pri­pa­žin­ta En­ri­ka Kli­mai­tė. Int­ri­guo­jan­čios bu­vo pa­sku­ti­nio­ sios var­žy­bos tarp vil­nie­čių ir kau­ nie­čių. Sos­ti­nės ko­man­da po pir­ mo­jo kė­li­nio pir­ma­vo 5:0, ta­čiau ant­ro­je rung­ty­nių pu­sė­je kau­nie­tės

su­ge­bė­jo var­žo­ves ne tik pa­si­vy­ti, bet ir pra­lenk­ti re­zul­ta­tu 5:12. Vil­nie­čių ko­man­do­je ge­riau­sia žai­dė­ja ta­po Lai­ma Bun­gar­dai­ty­ tė, o kau­nie­čių – žai­džian­ti tre­ne­ rė Jur­gi­ta Žu­kaus­kie­nė. Po šio tu­ro Lie­tu­vos mo­te­rų reg­ bio čem­pio­na­to tur­ny­ri­nės len­te­ lės pir­mo­jo­je vie­to­je su 12 taš­kų įsi­tvir­ti­no ma­ri­jam­po­lie­tės, ant­ ro­je vie­to­je yra Klai­pė­da (7 tšk.), tre­čio­je ir ket­vir­tą­ją vie­tas da­li­ja­si Vil­niaus ir Kau­no ko­man­dos, tu­ rin­čios po 4 taš­kus, penk­tą­ją vie­ tą su 3 taš­kais uži­ma Jel­ga­vos reg­ bi­nin­kės. Fi­na­li­nis tu­ras spa­lio 14 d. vyks Vil­niu­je. Tą­dien ir paaiš­kės čem­ pio­na­to pri­zi­nin­kės.

Tan­de­mas: uos­ta­mies­čio „Vie­su­lo“ ko­man­da su tre­ne­riu Do­na­tu Strec­kiu.

11

ANTRADIENIS, spalio 9, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Silps­tan­tis pro­tas vėl pa­ver­čia vai­ku Žmo­gus tu­ri rak­tą, bet ne­ži­no, ką su juo da­ry­ti. Nep­ri­si­me­na ar­ti­mų­jų ir sa­vo var­ do. To­kios at­min­ ties duo­bės ga­li­ mos žmo­nėms, ku­ riems nu­sta­ty­ta de­ men­ci­ja – va­di­na­ mo­ji silp­nap­ro­tys­tė.

Eiga: ser­gan­čia­jam de­men­ci­ja dings­ta trum­pa­lai­kė at­min­tis, prog­re­suo­jant li­gai, žmo­gus ga­li ne­bep­ri­si­min­ti vai­kų ar­ba sa­vo pa­ties var­do.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Dings­ta trum­pa­lai­kė at­min­tis

Kaip paaiš­k i­n o Klai­p ė­d os uni­ ver­s i­te­t i­n ės li­go­n i­n ės In­s ul­t ų sky­riaus ve­dė­jas Hen­ri­kas Kaz­ laus­kas, de­m en­c i­ja pa­s i­reiš­k ia ge­ro­kai su­m a­ž ė­j us pro­t i­n iams ge­bė­ji­mams. Iki tol pa­ts žmo­gus ar ap­lin­ki­niai ne iš­kart at­krei­pia dė­me­sį į pa­si­tai­ kan­čias at­min­ties spra­gas. Su­si­rū­pin­ti už­mar­šu­mu su­skan­ ta­ma tik tuo­met, kai žmo­gus ne­be­ pa­jė­gia pa­ts su­si­tvar­ky­ti kas­die­nių rei­ka­lų. Gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad ser­gan­ čia­jam de­men­ci­ja dings­ta trum­pa­ lai­kė at­min­tis. Toks žmo­gus ge­rai neį­si­me­na ne­se­niai įvy­ku­sių įvy­ kių. Vos iš­girs­ta in­for­ma­ci­ja tuoj pat už­mirš­ta­ma. Prog­re­suo­jant li­gai, žmo­gus ga­li ne­bep­ri­si­min­ti vai­kų ar­ba sa­vo pa­ ties var­do.

Prie­žas­tys – neaiš­kios

Anks­čiau pa­ts ga­lė­da­vęs su­si­mo­kė­ ti ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius žmo­gus pri­si­pa­žįs­ta, kad šis dar­bas tam­pa vis su­dė­tin­ges­nis. Gy­dy­to­jas pa­ tei­kė vie­ną iš pa­vyz­džių, kai rei­kė­ tų iš­sa­mes­nių ty­ri­mų, nes žmo­gaus pa­žin­ti­nės funk­ci­jos jau yra ge­ro­kai nu­ken­tė­ju­sios. Jei lai­ku ne­bus at­kreip­tas dė­me­ sys, li­ga ga­li taip pro­gre­suo­ti, kad žmo­gus ne­be­su­voks, kam rei­ka­lin­ gas rak­tas. Kai silp­nap­ro­tys­tė bū­na to­li pa­ žen­gu­si, žmo­gui sun­ku su­sio­rien­ tuo­ti ap­lin­ko­je, jis ne­ga­li sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti. Išė­ję į lau­ką pa­si­klys­ ta, nes ne­pri­si­me­na na­mų ad­re­so. H.Kaz­laus­kas ap­gai­les­ta­vo, jog to­kiais at­ve­jais li­ga daž­niau­siai jau bū­na ge­ro­kai pa­žen­gu­si. Tad jis ak­cen­ta­vo, jog bū­ti­na kuo anks­ čiau nu­sta­ty­ti ri­zi­ką su­si­rgti de­ men­ci­ja. Ko­dėl su­ser­ga­ma silp­nap­ro­tys­te, tiks­lios prie­žas­tys nė­ra vi­siš­kai aiš­

kios. Ma­no­ma, kad tam įta­kos ga­ li tu­rė­ti pa­vel­dė­ji­mas, gal­vos trau­ mos, gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai bei ki­ti veiks­niai, pa­de­ dan­tys vys­ty­tis ate­rosk­le­ro­zei.

Su­si­rū­pin­ti už­mar­ šu­mu su­skan­ta­ma tik tuo­met, kai žmo­ gus ne­be­pa­jė­gia pa­ ts su­si­tvar­ky­ti kas­ die­nių rei­ka­lų

Gąs­di­na ap­lin­ki­nių reak­ci­ja

Silp­nap­ro­tys­tė neiš­si­vys­to per vie­ ną die­ną, iš pra­džių apie ją įspė­ja tik leng­vi pa­ži­ni­mo ir at­min­ties su­tri­ ki­mai. Kar­tais juos pa­jau­čia pa­ts žmo­gus ar­ba pa­ste­bi ap­lin­ki­niai. Ne­pa­to­gu­mas, bai­mė dėl dar­ bo ne­tek­ties, ap­lin­ki­nių pa­gar­bos

pra­ra­di­mas – šie ir ki­ti būgš­ta­vi­ mai, gy­dy­to­jo ma­ny­mu, nu­le­mia tai, jog žmo­gus lin­kęs nu­slėp­ ti pa­si­reiš­ku­sius pir­muo­sius li­gos po­žy­mius. Pa­sak H.Kaz­laus­ko, ga­na daž­ nai silp­nap­ro­tys­tė nu­sta­to­ma, kai žmo­gus į gy­dy­to­ją krei­pia­si dėl ki­ tų li­gų. Gy­dy­to­jas, iš­gir­dęs skun­dus dėl at­min­ties su­tri­ki­mų, tu­rė­tų su­ klus­ti. Tuo­met ski­ria­mi iš­sa­mes­ni ty­ri­ mai dėl ga­li­mų pa­žin­ti­nių funk­ci­jų ir at­min­ties su­tri­ki­mų, siun­čia­ma kon­sul­tuo­tis pas psi­chi­kos svei­ka­ tos spe­cia­lis­tą. Tam tik­ri tes­tai pa­de­da nu­sta­ty­ ti, ar tai tik leng­vo laips­nio pa­žin­ti­ nių funk­ci­jų su­tri­ki­mas, ar jau silp­ nap­ro­tys­tė. Ve­dė­jas ne­slė­pė, jog šie ty­ri­mai yra ga­na bran­gūs, o su­tri­ki­mui nu­ sta­ty­ti rei­kia lai­ko. Tad į silp­nap­ ro­tys­tę neatk­rei­pia­mas rei­kia­mas dė­me­sys. Si­tua­ci­ją ap­sun­ki­na ir

ne­pa­lan­kus vi­suo­me­nės po­žiū­ris į vy­res­nį žmo­gų. Ser­ga vy­res­ni žmo­nės

De­men­ci­ja – vy­res­nio am­žiaus žmo­ nių li­ga. Ser­gan­čių­jų skai­čius ge­ro­kai pra­de­da di­dė­ti nuo 65 me­tų am­žiaus. Ta­čiau ja su­si­rgti ga­li ir ge­ro­kai jau­nes­ni.

12

Sta­tis­ti­ka 5 pro­c. gy­ven­to­jų, vy­res­nių nei 65

m., ser­ga sun­kia de­men­ci­ja, 10 pro­c. – leng­va ar vi­du­ti­ne. Tarp su­lau­ku­sių 85 me­tų ser­gan­tys de­men­ci­ja su­da­ ro apie 30–40 pro­c. De­men­ci­ja ser­ga apie 10 pro­c. pa­

sau­lio gy­ven­to­jų. Pa­sau­li­nės svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, de­ men­ci­ja ser­gan­čių pa­cien­tų skai­čius yra apie 30 mln. Ma­no­ma, kad po 30 me­tų jų bus apie 85 mln.

12

ANTRADIENIS, spalio 9, 2012

rubrika sveikata

Kelias į sanatoriją – be po­pie­riz­mo Įsi­ga­lio­jus nau­ja­jai rea­bi­li­ta­ci­jos ir sa­na­to­ri­ nio gy­dy­mo tvar­kai pa­cien­tams ne­be­rei­ kia min­ti įvai­riau­sių ins­ti­tu­ci­jų slenks­čių.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pa­cien­tams ta­po leng­viau

Nuo spa­lio pra­džios li­go­niams, ku­ riems skir­tas rea­bi­li­ta­ci­nis gy­dy­ mas sta­cio­na­rio­se svei­ka­tos prie­ žiū­ros įstai­go­se ar sa­na­to­ri­jo­se, ne­be­rei­kia pa­tiems rū­pin­tis te­ri­ to­ri­nių li­go­nių ka­sų pa­žy­mo­mis apie draus­tu­mą ir tei­sę į ne­mo­ka­ mą rea­bi­li­ta­ci­nį gy­dy­mą. Pa­gal iki šiol ga­lio­ju­sią tvar­ką pa­cien­tas, ku­riam gy­dy­to­jas sky­rė me­di­ci­ni­nę rea­bi­li­ta­ci­ją ar sa­na­to­ ri­nį gy­dy­mą, pri­va­lė­jo pa­ts nu­vyk­ ti į Te­ri­to­ri­nę li­go­nių ka­są ir gau­ti pa­tvir­ti­nan­čią pa­žy­mą, kad jo gy­ dy­mas bus kom­pen­suo­tas Pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šo­mis. Tik su to­kia pa­žy­ma pa­cien­tas ga­lė­jo vyk­ti į sa­na­to­ri­ją to­liau gy­ dy­tis. Rū­pin­tis rei­kia­mais do­ku­ men­tais bu­vo pri­vers­ti net sun­kiai ser­gan­tys ar iš li­go­ni­nės siun­čia­mi žmo­nės. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nės li­go­nių ka­sos Kont­ro­lės sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė So­na­ta Leš­čins­kie­nė, nuo šiol iš li­go­ni­nės iš­leis­ti pa­cien­tai ga­lės tie­siai va­ žiuo­ti į rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­gą. Rei­ kia­mų do­ku­men­tų su­tvar­ky­mu pa­ si­rū­pi­na me­di­kai. Mat įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, pra­šy­mą dėl pa­cien­to rea­bi­li­ta­ci­ nio gy­dy­mo kom­pen­sa­vi­mo elekt­ ro­ni­niu bū­du Li­go­nių ka­sai pa­teiks jį siun­čian­ti gy­dy­mo įstai­ga. Pa­sak spe­cia­lis­tės, nau­jo­ji tvar­ka tu­rė­tų bū­ti pa­to­gi ir me­di­kams, nes jie iš­kart ga­lės ma­ty­ti, ar pa­cien­tą

ga­li­ma siųs­ti rea­bi­li­ta­ci­jai, nes gy­ dy­mo įstai­gai iš­nau­do­jus mė­ne­ siui skir­tus pi­ni­gus, ku­riam lai­kui su­stab­do­mas pa­cien­tų siun­ti­mas rea­bi­li­ta­ci­jai. Rea­bi­li­ta­ci­jai ski­ria­mos kvo­tos

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­ sos di­rek­to­rius Alf­ri­das Bumb­lys

Svyravimai: pastebima, kad šaltuoju metų laikų reabilitacijos poreikis išauga.

Alf­ri­das Bumb­lys:

Pir­ma lai­ko sa­vo kvo­tas daž­nai išeik­ vo­ja ne­ma­žai pir­mi­ nio ly­gio gy­dy­mo pa­ slau­gas tei­kian­čių įstai­gų.

pri­pa­ži­no, kad šių po­ky­čių pra­džia nė­ra leng­va, ta­čiau dau­giau keb­lu­ mų ky­la tik gy­dy­mo įstai­goms. Va­do­vas paaiš­ki­no, kad rea­bi­li­ta­ ci­jai skir­ti pi­ni­gai pa­da­li­ja­mi 12-kai mė­ne­sių. Tad kas mė­ne­sį kiek­vie­

nai įstai­gai ski­ria­ma tam tik­ra pi­ ni­gų su­ma. Li­go­nių ka­sos nuo­lat se­ka, ar gy­dy­mo įstai­gos ne­vir­ši­ja mė­ne­siui skir­tų pi­ni­gų. Jei­gu gy­dy­mo įstai­ga iš­nau­do­ja ne tik ei­na­mo­jo, bet jau ir ki­to mė­ ne­sio pi­ni­gus, ku­riam lai­kui jai nu­ trau­kia­ma ga­li­my­bė siųs­ti sa­vo pa­ cien­tus į rea­bi­li­ta­ci­ją. Ap­ri­bo­ji­mai tai­ko­mi tol, kol su­ma neiš­si­ly­gi­na. Kaip sa­kė A.Bumb­lys, pir­ma lai­ ko sa­vo kvo­tas daž­nai išeik­vo­ja ne­ ma­žai pir­mi­nio ly­gio gy­dy­mo pa­ slau­gas tei­kian­čių įstai­gų. Per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius li­mi­tus ge­ro­kai vir­ši­jo Klai­pė­dos se­na­mies­čio svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras, „Ma­no šei­mos gy­dy­to­jas“, „Vi­lo­ja“, „Švies­me­da“, „Krau­ja­ žo­lė“, Kun­cų am­bu­la­to­ri­nė kli­ ni­ka. Mi­nė­to­sios gy­dy­mo įstai­gos

šiuo me­tu siųs­ti į rea­bi­li­ta­ci­ją ga­li tik itin sun­kius pa­cien­tus. Tuo­met jos krei­pia­si į Li­go­nių ka­są, kur su­ da­ry­ta ko­mi­si­ja spren­džia, ar at­ve­ jis yra iš­skir­ti­nis ir žmo­gui bū­ti­na rea­bi­li­ta­ci­ja. Di­rek­to­rius at­krei­pė dė­me­sį, kad pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gos to­kių sun­kių pa­cien­tų daž­niau­ siai ne­tu­ri, nes jie gy­do­mi li­go­ni­ nė­je. Va­sa­rą ope­ra­ci­jų su­ma­žė­ja

A.Bumb­lys paaiš­ki­no, kad li­go­ni­ nė­se ga­lio­ja kiek ki­to­kia tvar­ka: po tam tik­rų ope­ra­ci­jų ar sun­kių li­gų pa­cien­tai siun­čia­mi į rea­bi­li­ta­ci­ jos įstai­gas ne­krei­piant dė­me­sio, ar kvo­tos jau iš­nau­do­tos. Šiems at­ve­jams pri­ski­ria­mi li­go­ niai, ku­riems at­lik­tos są­na­rių en­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dop­ro­te­za­vi­mo, kar­dio­chi­rur­gi­nės ope­ra­ci­jos, diag­no­zuo­tas mio­kar­ do in­fark­tas ir pan. Ki­tų li­gų at­ve­jais, jei bū­na vir­šy­ tos kvo­tos, gy­dy­mo įstai­ga siun­ti­ mą į rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­gą tu­ri de­ rin­ti su Li­go­nių ka­sa. A.Bumb­lys pa­ste­bi, kad iki va­ sa­ros pra­džios rea­bi­li­ta­ci­jos kvo­ tos ge­ro­kai vir­ši­ja­mos, ta­čiau per va­sa­rą, su­ma­žė­jus ope­ra­ci­jų skai­ čiui, vis­kas iš­si­ly­gi­na. O kar­tais net su­kau­pia­ma pi­ni­gų ru­de­niui. Šiuo me­tu be­veik vi­sos li­go­ni­nės sa­vo pa­cien­tus į rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­ gas ga­li siųs­ti be ap­ri­bo­ji­mų. Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos duo­ me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais rea­ bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo pa­slau­gos bu­ vo su­teik­tos dau­giau kaip 90 tūkst. Lie­tu­vos pa­cien­tų.

Silps­tan­tis pro­tas vėl pa­ver­čia vai­ku Pa­sak H.Kaz­l aus­ko, 11 Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je spar­čiai dau­gė­ja vy­res­nio am­žiaus

žmo­nių, tad de­men­ci­jos pro­ble­ma tam­pa vis ak­tua­les­nė ir pri­lygs­ta cu­na­miui ar net epi­de­mi­jai.

Nors gy­dy­to­jas ne­sle­pia, kad pri­klau­so­mai nuo tam tik­ros de­ men­ci­jos rū­šies, il­gas gy­dy­mas ne­pa­si­žy­mi di­de­liu efek­ty­vu­mu – jis tik pa­de­da sta­bi­li­zuo­ti svei­ka­ tos būk­lę.

Po in­sul­to at­si­ra­du­si de­men­ci­ ja bū­na kur kas švel­nes­nė nei, pa­ vyz­džiui, Alz­hei­me­rio li­gos. Be to, tuo­met ir gy­dy­mas bū­na efek­ty­ ves­nis. Išp­ro­vo­kuo­ja ki­tas li­gas

Jei silp­nap­ro­tys­te sir­go vie­nas ku­ris iš tė­vų, vai­kui ri­zi­ ka su­si­rgti pa­di­dė­ja net ke­tu­ris kar­tus. Ši li­ga pa­lie­čia ne tik pa­tį žmo­gų, bet ir jo ar­ti­muo­sius, drau­gus. Mat kai de­men­ci­ja bū­na ge­ro­kai pa­žen­ gu­si, to­kiam li­go­niui bū­ti­na nuo­la­ ti­nė prie­žiū­ra. Kar­tais pa­var­gę juo rū­pin­tis ar­ti­ mie­ji pra­šo me­di­kų pa­gal­bos. Da­lis to­kių pa­cien­tų pa­gul­do­mi į li­go­ni­ nę, pri­stab­dy­ti li­gą ban­do­ma me­ di­ka­men­tais.

Sun­kiau­sia – Alz­hei­me­rio li­ga

H.Kaz­laus­kas mi­nė­jo, kad de­men­ ci­jų yra ke­lios rū­šys.Vy­rau­jan­ti – Alz­hei­me­rio li­ga. Ši lė­ti­nė, neu­ro­ge­ne­ra­ci­nė, pro­ gre­suo­jan­ti li­ga yra vie­na sun­kiau­ sių ir su­da­ro per 50 pro­c. vi­sų de­ men­ci­jų. Prog­re­suo­jant Par­kin­so­no li­gai taip pat ga­li pa­si­reikš­ti de­men­ ci­ja. Al­ko­ho­liz­mas il­gai­niui taip pat ga­li su­kel­ti pa­žin­ti­nių funk­ci­jų ir at­min­ties su­tri­ki­mų. Tam tik­ros de­men­ci­jos for­mos yra pa­vel­di­mos. H.Kaz­laus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad jei silp­nap­ro­tys­te sir­go vie­nas ku­ris iš tė­vų, vai­kui ri­zi­ka su­si­rgti pa­di­dė­ja net ke­tu­ris kar­tus.

Kaip sa­kė H.Kaz­laus­kas, de­men­ci­ ja ne­bū­na mir­ties prie­žas­tis, ta­čiau ji su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas pro­gre­ suo­ti ki­toms li­goms. Šios ir pa­grei­ ti­na žmo­gaus mir­tį. Ser­gan­čius de­men­ci­ja žmo­nes ka­muo­ja šla­pi­mo ta­kų, plau­čių, šir­dies li­gos. Pa­sak gy­dy­to­jo, žmo­gus ne vi­sa­ da iš­sa­ko nu­si­skun­di­mus svei­ka­ta, tad li­ga pro­gre­suo­ja. Šio­je si­tua­ci­jo­je ken­čia vie­ni­ši žmo­nės. Pas­te­bi­ma, kas pa­sta­rų­jų li­gos ei­ga bū­na blo­ges­nė nei gy­ve­nan­ čių­jų šei­mo­je. De­men­ci­jos daž­niau nu­sta­to­ mos vy­res­nio am­žiaus mo­te­rims, nes šio am­žiaus mo­te­rų bū­na dau­ giau nei vy­rų.

Am­žius: pa­sak H.Kaz­laus­ko, spar­čiai dau­gė­jant vy­res­nio am­žiaus

žmo­nių de­men­ci­jos pro­ble­ma tam­pa vis ak­tua­les­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

13

ANTRADIENIS, spalio 9, 2012

sveikata

Pirmieji kalbos mokytojai – tėvai

Daž­niau­siai pie­ ni­niai dan­tys pra­ de­da kris­ti, o nuo­ la­ti­niai dyg­ti apie penk­tuo­sius gy­ ve­ni­mo me­tus. Ta­ čiau sto­ma­to­lo­gų pra­kti­ko­je pa­si­tai­ kė at­ve­jų, kai nuo­ la­ti­nis dan­tis pra­dė­ jo dyg­ti 80-me­čiam pa­cien­tui.

Justė Kiburytė Nesunku suprasti tėvų nerimą, kai trejų metų vaikas dar nekalba. Ne mažiau neramu, jei vaikas kalba neaiškiai, netaria kai kurių garsų. Ką daryti? Logopedė Vilma Makauskienė ramina: jūsų vaikas tikrai kalbės.

Sa­va­ran­kiš­ku­mas: gy­dy­to­ja tė­ve­liams pa­ta­rė nea­tim­ti iš vai­kų no­ro

bei ini­cia­ty­vos pa­tiems va­ly­tis dan­tis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pie­ni­niai dan­tys gali laikyti iki se­nat­vės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šak­nys nu­tirps­ta

Tė­vai kar­tais ne­ri­mau­ja, ko­dėl še­ šia­me­čiam vai­kui ne­krin­ta pie­ ni­niai dan­tys, nors iš apa­čios jau len­da nuo­la­ti­niai. Ką da­ry­ti: lauk­ ti, kas bus to­liau, ar grieb­tis se­nų me­to­dų ir pie­ni­nius dan­tis pa­ša­ lin­ti siū­lu? To­kią di­le­mą spren­džian­tiems tė­vams Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos va­do­vė bei gy­dy­to­ ja odon­to­lo­gė Gra­ži­na Mac­no­rie­nė pa­ta­ria neuž­sik­rau­ti ne­rei­ka­lin­gos at­sa­ko­my­bės, o tie­siog ap­si­lan­ky­ti pas odon­to­lo­gą. Gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad pie­ni­ niai dan­tys pra­de­da kris­ti tuo­met, kai su­si­for­muo­ja nuo­la­ti­nių dan­tų užuo­maz­gos. Joms pra­dė­jus dir­gin­ti pie­ni­nių dan­tų šak­nys ima tirp­ti, nors tė­vai kar­tais klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad pie­ni­niai dan­tys ne­tu­ri šak­nies ar­ ba jam iš­kri­tus šak­nis lie­ka. Kar­tais pie­ni­nių dan­tų šak­nys nu­tirps­ta ne­to­ly­giai, tad iš pa­ žiū­ros tvir­tas ir ne­kli­ban­tis dan­ tis ga­li su­klai­din­ti – pa­ju­di­nus jį spe­cia­liu sto­ma­to­lo­gų įran­kiu, paaiš­kė­ja, kad iš dan­ties li­kęs tik ke­va­las. Išk­ri­to su­lau­kus 80-ies

G.Mac­no­rie­nės pra­kti­ko­je pa­si­tai­ kė ne vie­nas at­ve­jis, kai so­li­daus am­žiaus pa­cien­tai dar tu­rė­jo pie­ ni­nių dan­tų. Vy­riau­siam to­kiam pa­cien­tui nuo­la­ti­nis dan­tis pra­dė­jo dyg­ti su­lau­kus 80 me­tų, kai iš­kri­to pie­ ni­nis. Tad gy­dy­to­ja pa­ta­rė tė­vams ne­ sku­bė­ti pa­tiems trauk­ti už­si­li­ku­sio pie­ni­nio dan­ties. Po spe­cia­lis­to ap­žiū­ros ga­ li paaiš­kė­ti, kad nuo­la­ti­nio dan­ties nė­ra net užuo­maz­gų. Pa­sak odon­to­lo­gės, ge­riau te­gul bū­na sa­vo spal­va ir for­ma iš ki­tų iš­ si­ski­rian­tis pie­ni­nis dan­tis nei tuš­ čias tar­pas.

Pir­mų­jų dan­tų prie­žiū­ra

G.Mac­no­rie­nė pri­mi­nė, kad tre­jų me­tų vai­kas jau pri­va­lo tu­rė­ti vi­ sus pie­ni­nius dan­tis. Pir­mie­ji dan­ tu­kai kū­di­kiui tu­rė­tų iš­dyg­ti su­lau­ kus 4–6 mėn. Tuo­met daž­niau­siai pra­si­ka­la du apa­ti­niai dan­tys. Iš vi­so vai­kai tu­ri 20 pie­ni­nių dan­tų.

ti. Pas­ta­ra­sis truk­do nuo­la­ti­niam dan­čiui. Ta­čiau pie­ni­nis dan­tis yra kaip kel­ro­dis dygs­tan­čia­jam. Tad jei jis pa­ša­li­na­mas per anks­ti, ki­to dan­ties užuo­maz­ga ga­li „pa­mes­ ti kryp­tį“. Gy­dy­to­jos pa­ta­ri­mu, net jei pie­ ni­nis dan­tis yra su­ge­dęs, ne­rei­kė­tų sku­bė­ti juo at­si­kra­ty­ti. Toks dan­tis ša­li­na­mas tik to­kiu at­ve­ju, jei ky­la už­de­gi­mas. „Kuo il­giau iš­sau­go­mi pie­ni­niai dan­tys, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad nuo­la­ti­niai dan­tys iš­dygs tai­syk­ lin­gai, vie­to­je ir lai­ku“, – paaiš­ki­ no spe­cia­lis­tė. Plom­ba­vi­mas pri­lygs­ta me­nui

Gra­ži­na Mac­no­rie­nė:

Kuo il­giau iš­sau­go­mi pie­ni­niai dan­tys, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad nuo­la­ti­niai dan­ tys iš­dygs tai­syk­lin­ gai, vie­to­je ir lai­ku.

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį, kad net pir­mus iš­dy­gu­sius dan­tu­kus tė­vai tu­rė­tų nu­va­ly­ti su­drė­kin­tu va­tos ga­ba­lė­liu. Dan­tu­kų prie­žiū­ ros ne­rei­kė­tų ap­leis­ti ir vė­liau. Taip nuo ma­žens vai­kas mo­ko­si rū­pin­tis bur­nos hi­gie­na. Da­bar esa­ma to­kių įdo­mių dan­ tų prie­žiū­ros prie­mo­nių, skir­ tų vai­kams, kad šį pro­ce­są ga­li­ma pa­vers­ti links­mu bei iš­ra­din­gu už­ siė­mi­mu. Pie­ni­nis – tar­si kel­ro­dis

Pie­ni­niai dan­tys pra­de­da kli­bė­ti bei kris­ti apie 5–6 gy­ve­ni­mo me­tus. Pa­sak G.Mac­no­rie­nės, jei neišk­ ri­tus pie­ni­niam dan­čiui, dygs­ta nuo­la­ti­nis, pie­ni­nį rei­kė­tų iš­trauk­

– Jei sunku suprasti trejų ketverių metų vaiko kalbą, ar tai jau patologija, vaikas nesveikas? O gal nieko tokio, išaugs? – Jei vaikas nesugeba skirti panašiai skambančių garsų, jo žodynas skurdus, garsai stringa – tai trikdo jo pažintinę veiklą, dažnai ir mokytis sunkiau.

G.Mac­no­rie­nė pri­pa­žįs­ta, kad pie­ ni­nio dan­ties plom­ba­vi­mas pri­ lygs­ta tik­ram me­nui. Gal­būt dėl šios prie­žas­ties ne vi­si odon­to­lo­ gai no­riai ima­si tai­sy­ti, o leng­viau pa­ša­li­na pie­ni­nį dan­tį. Odon­to­lo­gė at­krei­pė dė­me­sį, kad pra­dė­jus dyg­ti prie­ki­niams nuo­la­ ti­niams dan­tims, tuo pa­čiu me­tu ka­la­si nuo­la­ti­niai krū­mi­niai, va­di­ na­mie­ji rak­ti­niai dan­tys. Šie krū­mi­niai dan­tys yra la­bai svar­būs, nes jie tu­rės lai­ky­ti vi­są gy­ ve­ni­mą. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties jiems iš­dy­gus pa­ta­ria­ma pa­si­rū­pin­ ti jų prie­žiū­ra – pa­deng­ti si­lan­tais ir pa­dė­ti vai­kui juos iš­si­va­ly­ti. Pir­mie­ji bū­na iš­si­krai­pę

Tė­vams daž­nai bū­na ne­ra­mu, kad pra­dė­ję dyg­ti nuo­la­ti­niai apa­ti­niai dan­tys bū­na iš­si­klai­pę. Ta­čiau gy­ dy­to­ja įspė­jo, kad pa­gal tai dar ne­ rei­kė­tų spręs­ti, ko­kie bus nuo­la­ti­ niai dan­tys. Iš­dy­gę ke­tu­ri nuo­la­ti­niai dan­ tys jau lei­džia su­si­da­ry­ti to­les­nį vaiz­dą. Pie­ni­nių dan­tų kei­ti­ma­sis į nuo­la­ti­nius vyks­ta iki 11–13 me­tų. Pa­sak G.Mac­no­rie­nės, jei su­lau­ ku­siam 14–15 me­tų paaug­liui nė­ra iš­kri­tę pie­ni­niai dan­tys, jų taip pat ne­rei­kė­tų sku­bė­ti trauk­ti. Pir­miau­ sia bū­ti­na įsi­ti­kin­ti, ar yra nuo­la­ti­ nių dan­tų užuo­maz­gų.

– Dėl ko vaikai kalba neaiškiai? Ar tiesa, kad tai gali būti gimdymo traumos padarinys? – Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumų gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato – liežuvio, lūpų, gomurio sužeidimų, netaisyklingo sąkandžio, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančių garsų. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų, patirtų per gimdymą. Kalba sutrikti gali dėl cerebrinio paralyžiaus, klausos sutrikimų, smegenų ligų ar galvos traumų, insulto ir kitų ligų. – Kada vaikas turi pradėti kalbėti? – Pirmaisiais gyvenimo metais mažyliai išmoksta reaguoti į įvairius garsus, nustatyti jų kryptį, suprasti dažniausiai tariamų žodžių reikšmę. Antraisiais metais vaikai pradeda tarti trumpus, nesudėtingos garsinės struktūros žodelius, kartoti aplinkinių kalbą. Kiekvieno vaiko kalbos mokymosi tempai labai skiriasi. Vieni, sulaukę dvejų metukų, taria keletą žodelių, o kiti jau kalba sakiniais. Šie skirtumai priklauso nuo vaiko asmenybės sa-

vybių, psichomotorinės raidos ypatumų bei aplinkos sąlygų. – Ar priklauso nuo to, kiek tėvai bendrauja su vaiku – kalbina, klausinėja, skatina kalbėti? – Jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais svarbu, kad suaugusieji praturtintų jo pasaulį įvairių garsų, taktilinių pojūčių, įvardytų aplinkos daiktus, veiksmus. Metų vaiką skatindami pakartoti naujus žodelius, suaugusieji turėtų bendrauti emocionaliai, aiškiai ir lėtai tarti žodžius, palaikyti kontaktą akimis. Tinkamas bendravimas su vaiku yra viena iš svarbiausių sėkmingos kalbos raidos sąlygų. – Vadinasi, vaiko kalbos mokytojai yra tėvai. Iš kur žinoti, kad vaikui reikalinga logopedo pagalba? – Norint įvertinti vaiko kalbą, būtina atsižvelgti į bendruosius kalbos plėtotės dėsningumus, kurie būdingi tokio amžiaus vaikų kalbai. Jei aplinkiniai pastebi, kad vaiko kalba ryškiai skiriasi nuo jo bendraamžių, tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar kreiptis į logopedą. Atlikdamas kalbos tyrimą logopedas įvertins vaiko žodyną, gramatinę kalbos sandarą, artikuliacinį aparatą, garsų tarimą, foneminės klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius ir padės nuspręsti, ar vaikui reikalinga specialistų pagalba. Kartais sunkumai išryškėja, vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Sėkmingai mokytis dažniausiai trukdo skaitymo, rašymo sutrikimai. Juos atpažinti ir įveikti gali padėti kvalifikuoto logopedo konsultacija ir pratybos. Logopedai dirba daugelyje ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos ar jose teikiamų paslaugų nepakanka, logopedo pagalba teikiama vaikų poliklinikose, logopedinės pagalbos centre. Svarbu kreiptis į specialistus ir jie įvertins, galbūt nuramins, o jei reikės, tikrai išmokys vaiką kalbėti taisyklingai. Kuo anksčiau pastebėsime vaiko kalbos sutrikimų, tuo lengviau bus galima jam padėti.

Kada ir kodėl? Pastebėta, kad berniukai neretai pra-

Jei vaiko tėvai pradėjo kalbėti vė-

deda kalbėti vėliau nei mergaitės.

liau, tikėtina, kad vėliau pradės kalbėti ir jų mažylis.

Šiek tiek lėčiau kalbos išmoksta ne-

išnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys mišriose šeimose, kuriose kalbama keliomis kalbomis.

Labai anksti vaikščioti pradėję kū-

dikiai taip susižavi šiuo gebėjimu, kad kalba jiems būna antraeilis dalykas. Jei vaikas nekalba taip gerai kaip jo

bendraamžiai, bet jo raida yra normali, vaikas supranta, kas jam sakoma, bando bendrauti gestais, greičiausiai didelių bėdų nėra ir mažylis netrukus pasivys savo bendraamžius.

19

antradienis, spalio 9, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Sandros Brown „Vienudu“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Tikintieji antradienis – Keistuolis trečiadienis – Gladiatorius ketvirtadienis – Meilės kaina penktadienis – MalŪnas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo ryto tinkamai suskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti. Vandenis (01 21–02 19). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

„Klaipėdos galerijoje“ – meditacijos ant šilko Rytoj „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma Dalios Čistovaitės tapybos ant šilko paroda „Šilko meditacijos“, gimusi iš kasdienių pajautų ir būties apmąstymų.

D.Čistovaitė (g. 1970) – Lietuvos dailininkų sąjungos bei Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė. Menininkė gimė Kaune, šiuo metu gyvena ir kuria uostamiestyje. Anot menotyrininko Sauliaus Mikėno, būdamas tarp D.Čistovaitės kūrinių pasijunti patekęs į užuominų, nuojautų bei prisiminimų kupiną pasaulį. Per-

matomas, lengvas tarsi šydas šilkas perteikia sapno tikrovėje ir realybės sapne idėją. Dailininkės darbuose plevena vienas kitą dengiantys, susiliejantys dienos ir nakties sapnai. Vaikštant erdvėje tarp šilko juostų, atsiveria vis kita perspektyva, vis kiti persidengiančių vaizdų, patirčių, siužetų nuotrupų, atspalvių, koloritų niuansai, prisiminimų, nuojautų, būsenų blyksniai. Tai nesibaigiantis judėjimas sapnų ir realybės labirinte nenuspėjamomis, viena kitą dengiančiomis erdvių ir laiko trajektorijomis harmonijos link.

D.Čistovaitės nutapytos realaus pasaulio formos labai dinamiškos. Kyla aukštyn augalai ir medžiai, susipina kamienai ir šakos. Tarp jų kartais įpieštos stilizuotų lapų, žiedų juostos ir egzotiški paukščiai. Kūrinių dekoratyvumą sustiprina skaidraus kolorito tapysena. Permatomo šilko sluoksniai pripildo darbus vitražinio švytėjimo. Panaudojusi kelis ištapyto šifoninio šilko sluoksnius, dailininkė kartais sukuria ištisus šakų, lapų bei žiedų sūkurius. Taip formuojasi galinga, visa apimanti gam-

tos vizija, palaipsniui įgaunanti ritminę struktūrą. Su gyvosios gamtos motyvais dera ir kai kur pastebimi Rytų ornamentikos atspindžiai. Parodos autorė – postmodernistinės epochos dailininkė, savo darbuose jautriai ir originaliai panaudojanti įvairių epochų bei kultūrų elementus. D.Čistovaitės „Šilko meditacijų“ vernisažas „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) – spalio 10 d. 17.30 val. Paroda veiks iki lapkričio 7 d. „Klaipėdos“ inf.

Dinamiška: D.Čistovaitė ant šil-

ko kartais sukuria ištisus šakų, lapų bei žiedų sūkurius.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus lietinga ir vėjuota. Šiandien numatomi lietingi, kai kur vėjuoti orai, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Temperatūra dieną sieks 9–11 laipsnių šilumos. Trečiadienį lis kiek mažiau, naktį bus 3–9, dieną – 8–11 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 9 d.

+8

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+9

7.35 18.36 10.59

283-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 83 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +12 Brazilija +29 Briuselis +14 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +10

kokteilis Jie mus pa­lie­ka Va­ka­rais kle­ga dan­g us – paukš­čiai iš­ skren­da į pie­tus. Juo­do dan­gaus fo­ne vė­jas blaš­ko bal­t us de­be­sis. Vi­so ši­ to gam­tos per­for­man­so įgar­si­n i­mas – spar­nuo­č ių klyks­mas. Ko jie taip triukš­mau­ja? Ir ko­dėl nak­t į skren­da, o ne mie­ga? Gal jie bi­jo tam­so­je pa­ si­k lys­t i. Gal bi­jo ne­spė­t i. Toks ne­r i­ mas api­ma. Jie bė­ga, nes nu­jau­čia – bus blo­gai. Žie­ma atei­na. Šal­t is. Vėt­ ros, tam­sa. O mes lie­ka­me, nes nie­ ko ne­jau­čia­me, nors ži­no­me, kas mū­ sų lau­k ia. Gal yra koks gy­dy­to­jas, ku­ ris ga­lė­t ų išo­pe­r uo­t i pri­si­r i­ši­mo prie na­mų jaus­mą? Po to­k ios pro­ce­dū­ros bū­tų vi­sai pa­pras­ta ru­de­n į iš­va­ž iuo­t i ten, kur ne­rei­k ia šil­dy­t i būs­to, kur vi­ sus me­t us va­sa­ra, kur ne­rei­k ia šil­t ų ba­t ų, pal­t ų, mal­k ų, krū­vos pi­n i­g ų ši­ lu­mai pa­lai­ky­t i. O pa­va­sa­r į, kai Lie­tu­ va tam­pa ro­jaus kam­pe­l iu, im­t i ir su­ grįž­t i. Bū­t ų ge­rai, bet mū­sų ins­t ink­ tai to­k ie pat stip­r ūs, kaip ir paukš­čių. Kad ir la­bai no­r i­me pa­bėg­t i nuo žie­ mos, bet lie­ka­me.

Paukš­tis: įdo­mu, ko­kie ins­tink­

tai val­do šiuos stip­ria­ko­jus spar­ nuo­čius?

Kuo šil­dy­tis? Pi­giau­sio ku­ro paieš­kos ta­po vi­sos Lie­ tu­vos idė­ja fiks. Dau­g ia­bu­čių gy­ven­ to­jai yra si­t ua­ci­jos įkai­tai. O va kros­ ni­mis na­mus kū­re­nan­tys žmo­nės ga­ li la­bai iš­ra­din­gai įveik­ti ku­ro bran­gy­ me­t į. Kan­ko­rė­ž iai ga­l i tap­ti mū­sų gel­ bė­to­jais. Eg­lių kan­ko­rė­ž iai yra kait­rus ku­ras. Ži­no­v ų tei­g i­mu, jie pui­k iai de­ ga ne tik sau­si, bet ir šla­pi. Be to, jie yra svei­ka­t i­nan­ti ir liek­ni­nan­ti prie­mo­nė. Kol ap­k ū­ni gas­pa­di­nė pri­rinks ke­lias de­š im­t is mai­š ų kan­ko­rė­ž ių, nu­mes ne vie­ną ki­log­ra­mą, o pri­si­k vė­pa­v u­ si gry­no miš­ko oro, ne­teks pik­t u­mo, bus ge­rai nu­si­tei­ku­si ir lipš­ni. Mankš­ ta su nau­da la­bai tin­ka­ma lie­tu­vių psi­ cho­lo­g i­jai.

Ne tik nau­din­ga, bet ir gra­žu Ir pu­šų kan­ko­rė­ž iai tin­ka kū­re­ni­mui. Jei jų liks, ga­li­ma jais mul­čiuo­ti dir­vą. Tiems, ku­r ie ne­ž i­no šio žo­d žio reikš­ mės: dir­vos mul­čia­vi­mas yra nuo se­ no dar­ž i­nin­kys­tė­je nau­do­ja­mas ag­ro­ tech­ni­nis me­to­das, truk­dan­tis veis­tis pikt­žo­lėms, sau­gan­t is dir­vą nuo iš­ džiū­vi­mo ir šal­nų, o kar­tu pa­puo­šian­ tis gė­ly­ną ar al­pi­na­r iu­mą. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, kai­my­nės pa­pū­ga il­ ge­sin­gai žiū­ri pro lan­gą. Ka­žin, ar ji no­ri iš­skris­ ti, ar džiau­gia­si, kad žie­mos šil­ta­me bu­te?)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+10 +26 +9 +10 +18 +12 +17 +23

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15 +7 +21 +19 +8 +29 +22 +12

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+9

Marijampolė

Vilnius

+10

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

9

8

10

8

10

11

10

9

10

8

10

9

9

6

rytoj

ketvirtadienį

1776 m. Is­pa­ni­jos mi­sio­ nie­r iai įkū­rė San Fran­ cis­ką (JAV). 1873 m. gi­mė lie­t u­v ių kom­po­zi­to­rius, dai­ni­nin­ kas ir di­r i­gen­tas Mi­kas Pet­raus­kas. Mi­rė 1937 m. 1908 m. gi­mė Jo­nas Šve­ das, kom­po­z i­to­r ius, lie­ tu­v ių liau­d ies dai­nų ir mu­z i­kos puo­se­lė­to­jas. Mi­rė 1971 m. 1939 m. Lie­tu­va at­ga­vo 1920 m. len­kų oku­puo­tą Vil­nių ir Vil­niaus kraš­tą.

1940 m. gi­mė gru­pės „Beat­les“ na­r ys Joh­ nas Len­no­nas.

Užd­rau­dė pra­ban­gias ves­tu­ves Viet­na­mo vi­suo­me­nei pa­si­pik­ti­ nus iš­lai­da­vi­mu, pa­rei­gū­nai už­ drau­dė Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­ riams Ha­no­ju­je reng­ti pra­šmat­nius ves­tu­vių po­ky­lius.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Dionyzas, Eglė, Gedenis, Germinas, Liudvikas, Rūstis, Virgailė

spalio 9-ąją

Rytas

Sve­čių skai­čius ne­tu­ri vir­šy­ti 600, be to, pa­ta­ria­ma veng­ti to­kių bran­ gių vie­tų po­ky­liams kaip pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiai, nu­ro­do­ma skel­bi­me, įdė­ta­me ofi­cia­lio­je Ha­no­ jaus mies­to in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Praš­mat­nios par­ti­jos na­rių ves­ tu­vės „pa­pik­ti­no vi­suo­me­nę ir smar­kiai pa­ken­kė par­ti­jos na­rių as­me­ni­niam pres­ti­žui“, – sa­ko­ ma skel­bi­me, ku­ris bu­vo pa­ste­bė­ tas pir­ma­die­nį. Au­to­ri­ta­riš­ka Viet­na­mo vy­riau­ sy­bė, ku­ri pa­sta­rai­siais mė­ne­siais vyk­do ko­vos su ko­rup­ci­ja kam­pa­ ni­ją, sten­gia­si slo­pin­ti vis di­dė­jan­tį vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą silp­na eko­no­mi­ka ir vir­ti­ne skan­da­lų, ku­rie įtrau­kė aukš­to ran­go pa­rei­gū­nus. Pra­ban­g ios ves­t u­v ių puo­tos Viet­na­me yra įpras­tas da­ly­kas. Į jas pa­pras­tai pa­kvie­čia­ma maž­ daug tūks­tan­tis sve­čių.

Vardai

1971 m. Ar­gen­ti­no­je žlu­ go ka­r iš­k ių mė­g i­n i­mas nu­vers­ti vy­riau­sy­bę. 1972 m. JAV pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Hen­ry Kis­sin­ ge­r is ir Šiau­rės Viet­na­ mo at­sto­vai slap­ta de­rė­ jo­si Pa­ry­žiu­je. 1992 m. JT Sau­gu­mo ta­ ry­ba už­drau­dė ka­ri­nius skry­d žius virš Bos­n i­jos ir Her­ce­go­vi­nos. 1999 m. Lie­tu­vos dvi­ra­ ti­nin­kė Edi­ta Pu­čins­kai­ tė ta­po pa­sau­l io dvi­ra­ čių gru­pi­n ių lenk­t y­n ių čem­pio­ne.

Išgėrė 6,9 mln. lit­rų alaus Miun­che­ne vy­ku­si tra­di­ci­nė liau­ dies šven­tė „Ok­to­ber­fest“, ku­ri bai­ gė­si sek­ma­die­nį, šie­met pri­trau­ kė apie 6,4 mln. sve­čių, o jos me­ tu par­duo­ta 6,9 mln. lit­rų ba­va­riš­ ko alaus.

Tradicija: pra­ban­gios ves­tu­vių puo­tos Viet­na­me yra įpras­tas da­ly­kas.

Or­ga­ni­za­to­riai sa­kė esan­tys pa­ten­ kin­ti šių me­tų ren­gi­niu, ku­ris vy­ ko nuo rug­sė­jo 22 d., nors lan­ky­to­ jų bu­vo ma­žiau ne­gu per­nai. „Ok­to­ber­fest“ di­rek­to­rius Die­te­ ris Rei­te­ris šiuos re­zul­ta­tus aiš­ki­no su­ma­žė­ju­sia ren­gi­nio te­ri­to­ri­ja, nes šven­tės or­ga­ni­za­to­riams te­ko da­ly­ tis vie­ta su že­mės ūkio mu­ge, vyks­ tan­čia kas ket­ve­rius me­tus, pra­ne­ šė nau­jie­nų agen­tū­ra DAPD. Per­nai „Ok­to­ber­fest“ pri­trau­kė apie 6,9 mln. lan­ky­to­jų, ku­rie iš­gė­ rė dau­giau nei 7 mln. lit­rų alaus. Į „Ok­to­ber­fest“ at­vyks­ta sve­čių iš vi­so pa­sau­lio, o dau­ge­lis jų vil­ki tra­di­ci­nius ba­va­riš­kus dra­bu­žius. D.Rei­te­ris pa­ste­bė­jo: „Vi­zua­li­niu po­žiū­riu, ten bū­na tik ba­va­rai“. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

M.Ku­nis – sek­sua­liau­sia Ak­to­rė Mi­la Ku­nis iki pu­sės nuo­ga nu­si­fo­tog­ra­fa­vo „Es­qui­re“ vir­še­liui – po to, kai žur­na­lo re­dak­to­riai pa­ skel­bė ją sek­sua­liau­sia iš šiuo me­ tu gy­ve­nan­čių mo­te­rų.

„Juo­do­sios gul­bės“ („Black Swan“) gra­žuo­lė lapk­ri­čio nu­me­rio vir­še­ liui gun­do­mai po­za­vo vil­kė­da­ma tik ap­temp­tas kel­nes, at­su­ku­si ka­ me­rai nu­ga­rą, bet tvir­ti­na, kad vie­ šas jos įvaiz­dis la­bai ski­ria­si nuo to, ko­kia ji yra tik­ra­me gy­ve­ni­me. In­ter­viu žur­na­lui 29 me­tų ak­to­ rė sa­kė: „Ką da­rau ir kas esu, yra du skir­tin­gi da­ly­kai. Ir vi­sa­da to­kie bus. Kas nu­tin­ka žmo­nėms? Jie ne­

be­ma­to, kas yra, ir tam­pa ar­ba tuo, kuo no­ri bū­ti, ar­ba tuo, kuo yra įsi­ vaiz­duo­ja­mi“. „Aš ma­nau, kad jei­gu jau pa­te­ kau į šį šlo­vės triukš­mą, ne­be­ma­ ty­siu, kas esu, o to­kia di­de­lė da­lis to, kas esu, yra tai, ką iš­gy­ve­no ir man įdie­gė ma­no tė­vai. Aš nie­ka­da ne­no­riu to pra­ras­ti. Nie­ka­da. Nes taip nu­si­vil­čiau, jei­gu jie ne­ga­lė­tų ma­ni­mi di­džiuo­tis“, – sa­kė ji. M.Ku­nis, ku­ri šiuo me­tu su­si­ti­ ki­nė­ja su bu­vu­siu ko­le­ga Ash­to­nu Kut­che­riu, „Es­qui­re“ vir­še­ly­je sa­ vo kuk­lu­mą ap­sau­go nuo­gas krū­tis pri­deng­da­ma kai­re ran­ka. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.