2012-10-09 Sveikata

TURINYS 6

12

Me­di­ci­na ir po­li­ti­ka: ar tai su­de­ri­na­ma?

17

Norint vairuoti saugiai, būtinas dėmesingumas

19

Iš gim­dyk­los – į pri­va­čią erd­vę

44

Sąmokslo teorija: vėžys negydomas tyčia?

62 Lieknėti įmanoma

ir nesikankinant

Nei R.Jav­to­kas, nei jo gy­dy­to­jas R.Gu­das svei­ka­tos mi­nist­ru bū­ti ne­no­rė­tų

24

26

28

30

33

„Žal­gi­rio“ are­no­je pra­dėtas įreng­ti mo­der­niau­sias svei­ka­tin­gu­mo ir spor­to klu­bas Bal­ti­jos ša­ly­se Pacientą gydo ir šiuolaikinė reabilitacija, ir medikų žmogiškumas Šiuolaikinė traumatologija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Neskiepijami vaikai – grėsmė visuomenės sveikatai La­ze­rio ga­lia: at­si­mer­ki ir ma­tai

37

Ne­pak­lus­naus vai­ko sind­ro­mas

43

Kau­ne at­lie­ka­mos pa­sau­li­nio ly­gio odon­to­lo­gi­jos ope­ra­ci­jos

48

Šiuo­lai­kinė odon­to­lo­gi­ja da­ro ste­buk­lus

50

Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ka – šiuo­lai­kiš­ka ir mo­der­ni jau šian­dien

54

Le­ga­lūs, vie­šai priei­na­mi, ne­tgi rek­la­muo­ja­mi nar­ko­ti­kai

58

B.Ni­chol­son dep­re­si­ją iš­vai­ko plau­da­ma grin­dis

64

Efek­ty­vus ir grei­tas būdas pa­sveik­ti

65

Mie­gamasis pa­gal feng­šui

38 Išgydžius darbo vietas,

20 Gripas

atėmė

širdį

34

Pozityvus požiūris į ligą

nereikės gydyti žmonių

REDAKTORĖS ŽODIS

Fotografija: Artūras Morozovas Šukuosena ir makiažas: grožio namai MADDAM, I.Kanto g. 18

Kai ma­no švie­sios at­min­ties Tė­ve­liai, la­bai ger­bę, ne­tgi die­v i­nę, gy­dy­to­jus, sa­k y­da­vo, kad rei­k ia tau­py­ti pi­ni­g us li­gai, aš min­t y­ se tik nu­si­juok­da­vau. Juk gy­dy­mas pas mus ne­mo­ka­mas!

Taip bu­vo ir te­bė­ra įra­šy­ta pagrindinia­ me ša­lies įsta­t y­me – Kons­ti­tu­ci­jo­je. Duo­ti ky­šį, kad ir me­di­kams, taip pat nu­si­kals­ta­ ma, kaip ir im­ti. Taip bu­vo. Šian­dien vie­nas mū­sų žur­na­lo he­ro­ jų, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­ to pro­fe­so­rius Dai­nius Pa­val­k is, sa­ko: „Da­ bar vi­si ap­si­me­ta, kad pa­slau­gos yra ne­mo­ ka­mos. Tai yra ab­so­liu­ti ne­tei­sy­bė, li­go­niai ži­no, kad atė­ję į li­go­ni­nę daug ką tu­ri nu­si­ pirk­ti, pri­mo­kė­ti.“ Ki­tas mū­sų žur­na­lo he­ro­jus, gar­sus krep­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jav­to­kas, ne kar­tą iš­bė­gęs į aikš­te­lę tik to­dėl, kad gy­dy­to­jai jį pa­sta­tė ant ko­jų, taip pat tu­ri sa­vo nuo­mo­ nę apie mo­ka­mą ne­mo­ka­mą gy­dy­mą. „Gy­ dy­to­jų at­ly­gi­ni­mas tu­ri bū­ti 10–20 tūkst. li­tų per mė­ne­sį. Už juos di­des­nių pro­fe­sio­ na­lų nė­ra ir ky­šius jie ima to­dėl, kad neuž­ dir­ba“, – įsi­ti­k i­nęs Ro­ber­tas.

Tei­gi­nys, kad spor­tuo­ti svei­ka, ta­po dis­ ku­tuo­ti­nas, kaip ir mo­ka­mo ne­mo­ka­mo gy­dy­mo te­ma. Po­rei­k io dis­ku­tuo­ti ne­k y­ la tiems, ku­rie svei­k i. Kaip to­k iems bū­ti – am­ži­nas kaip pa­sau­lis klau­si­mas. At­sa­k y­ mo į jį paieš­kos – ir šeš­ta­ja­me „Svei­ka­tos“ žur­na­lo nu­me­r y­je. „Jei no­ri gy­ven­ti il­gai, apie tai rei­k ia gal­ vo­ti dar jau­nys­tė­je“, – sa­kė ra­šy­to­jas Geor­ ge’as Ber­nar­das Shaw.

Ir iš tie­sų klau­sy­ti tė­v ų, pri­dur­čiau.

Nuoširdžiai Marijana Jasaitienė „SVEIKATOS“ REDAKTORĖ

Redaktorė Marijana Jasaitienė

Tiražas 45 000

Autoriai: Aušrinė Šėmienė, Daiva Janauskaitė, Darius Sėlenis, Diana Šležienė, Jurgita Šakienė, Kristina Ciparytė, Vilija Žukaitytė

Redakcija: Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404

Fotografija: Vaidotas Grigas (viršelio nuotr.), Artūras Morozovas, Evaldas Butkevičius, BFL, „Shutterstock“ Dizaineris Petras Babušis Maketuotoja Dalia Šalnienė

Reklamos pardavimo skyrius Tel.: (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Platinimo tarnyba Tel.: (8 37) 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688

Techninė redaktorė Dalia Šalnienė

Leidėjas UAB „Diena Media News“

Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė

Spausdino UAB „Diena Media Print“

Viršelyje: krepšininkas R.Javtokas ir jo gydytojas R.Gudas Fotografija: Vaidotas Grigas Žurnalas platinamas su dienraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“

2012 RUDUO | Sveikata

Nei R.Jav­to­kas, nei jo gy­dy­to­ja svei­ka­tos mi­nist­ru bū­ti ne­no­r Trau­mą be­si­gy­dan­tis „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jav­to­kas – apie ky­šius me­di­kams ir jų at­ly­gi­ni­mus (sa­ko, kad me­di­kai tu­rė­tų už­dirb­ti 10–20 tūkst. li­tų per mė­ne­sį).

Kau­no kli­ni­kų Spor­to trau­mų ir art­ros­ko­pi­jos sek­to­riaus va­do­vas pro­fe­so­rius Rim­tau­tas Gu­das – ir apie drau­džia­mą do­pin­gą, ku­rio at­si­sa­ky­ti, sa­ko, la­bai sun­ku.

TEKSTAS: Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė fotografija: vaidotas grigas

6

– No­ri bū­ti svei­kas – spor­tuok. Tai gir­di­me nuo vai­kys­tės. Ar iš tie­sų spor­tas ir svei­ka­ ta – są­vo­kos, tarp ku­rių ga­li­ma dė­ti ly­gy­bės ženk­lą? Jei taip, tai ko­dėl Ro­ber­tas vi­są rug­sė­jį vaikš­čio­jo su ra­men­tais?

R.G.: „Su­dė­tin­gas klau­si­mas dėl ly­g y­bės ženk­lo. Spor­tas spor­tui ne­ly­gus. Pro­fe­sio­ na­lams iš­ky­la svei­ka­tos pro­ble­mų grės­mė bai­gus kar­je­rą. Dau­gu­ma jų tai su­pran­ta ir la­bai rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta, į ją la­bai daug in­ves­tuo­ja, nes jau­ni bū­da­mi tu­ri už­ si­dirb­ti vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui.“ R.J.: „Jei spor­tas – pa­gal me­tus, sa­vo ma­lo­

2012 RUDUO | Sveikata

R.J.: „Be spor­to me­di­ci­nos daug var­žy­bų bū­tų pra­ras­ta. Kai tau blo­gai, dak­ta­rai pa­da­ ro vis­ką, kad ne­skau­dė­tų, ir vi­sa ki­ta. Ei­li­nis dak­ta­ras pa­sa­ky­tų, kad spor­tuo­ti ne­be­ga­li.

Jie juk ne­ži­no, ko­kius krū­vius mes pa­ke­lia­ me, ko­kių trau­mų esa­me pa­ty­rę, po ko­kių ga­li­me žais­ti. Tai ži­no tik spor­to dak­ta­rai.

Kiek bu­vo to­kių at­ve­jų, kad, at­ro­dė, ne­bei­ šei­si į aikš­te­lę, o su spor­to dak­ta­rų pa­gal­ba žai­di ir ga­li pa­dė­ti ko­man­dai. Ma­žas trau­ mas jie iš­gy­do la­bai grei­tai.“ R.G.: „Še­še­ri me­tai dir­bu su Lie­tu­vos krep­ ši­nio rink­ti­ne. Spor­to me­di­ci­na vys­to­si la­bai spar­čiai ir yra daug pa­sie­ku­si, kad pro­fe­sio­ na­lai sau­giai tęs­tų sa­vo kar­je­rą. Pa­vyz­džiui, be­si­ren­giant Lon­do­no olim­pia­dai de­vy­ni iš dvy­li­kos krep­ši­nin­kų bu­vo tu­rė­ję svei­ka­ tos pro­ble­mų, pa­ty­rę ope­ra­ci­jų, bet at­lai­kė dvi­gu­bą krū­vį – rei­kė­jo lai­mė­ti at­ran­ką Ve­ne­sue­lo­je ir po to da­ly­vau­ti olim­pia­do­je.

Ne­pai­sant, kad pa­gal am­žių mū­sų rink­ti­nė bu­vo vy­riau­sia, su vis­kuo pui­kiai su­si­tvar­kė.“

Gy­ve­ni­me daug le­mia psi­ cho­lo­gi­ja, mąs­ty­mas – kaip ir žai­di­me. Tuo įsi­ti­ki­nau, kai po ava­ri­jos mo­to­cik­lu dak­ta­ rai pa­sa­kė: krep­ši­nio tik­rai ne­be­žai­si... Jei lei­si sau pa­ lūž­ti – taip ir bus.

s R.Gu­das ­rė­tų nu­mui, tai yra svei­ka. Pro­fe­sio­na­lus spor­tas svei­ka­tai ken­kia. Pri­si­de­da trau­mos, ku­rių neiš­veng­si. Pa­sa­ky­čiau taip: ne­pro­fe­sio­na­lus spor­tas – svei­ka­ta, pro­fe­sio­na­lus – dar­bas, kenks­min­gas svei­ka­tai, su­ke­lian­tis pri­klau­ so­my­bę, kai ne­ga­li su­sto­ti, ne­spor­tuo­ti.“ – Kal­ba­te apie trau­mas, po ku­rių šei­mos gy­dy­to­jas sa­vo pa­cien­tui, tar­kim, in­for­ ma­ti­kui, duo­tų ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mą, o at­le­tą gy­dan­tis spor­to me­di­kas stip­riais vais­tais nu­mal­ši­na skaus­mą ir iš­lei­džia li­go­nį į var­žy­bas. Ko­dėl taip?

– Vis dėl­to dėl trau­mos – stre­si­nio pė­dos lū­ žio Ro­ber­tas olim­pia­do­je ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti.

R.G.: „Aš la­bai iš­gy­ve­nau, kai su­ži­no­jau, kad Ro­ber­tas ne­ga­lės skris­ti į Lon­do­ną.

Ke­le­tą die­nų ne­ra­dau sau vie­tos, ne­su­vok­ da­mas, ko­dėl to­kiam žmo­gui to­kie da­ly­kai at­si­tin­ka.“ R.J.: „Gai­la, kad ne­bu­vau ten, kur la­bai no­rė­jau bū­ti. Ne­ver­ti­nu to kaip bai­saus iš­ gy­ve­ni­mo. Grei­tai su­si­tai­kiau su ta min­ti­mi, pra­dė­jau ieš­ko­ti pranašumų: se­niai bu­vau ato­sto­ga­vęs va­sa­rą, gau­nu lai­ko pail­sė­ti vi­ sam or­ga­niz­mui, to­dėl pa­siil­gin­siu sa­vo kaip pro­fe­sio­na­laus krep­ši­nin­ko kar­je­rą, grį­šiu su di­des­ne jė­ga. Tuo­met kū­nas pri­mi­nė, kad per se­zo­ną bu­vau pa­var­gęs, o no­ras žais­ti už­mu­šė nuo­var­gį. Nors pa­są­mo­nė­je kir­bė­jo, kad kaž­kas ga­li įvyk­ti, – juk ėjo tre­čia va­sa­ra rink­ti­nė­je. Anks­čiau bu­vo įspė­ja­mo­sios trau­mos, o da­bar ka­lė rim­čiau.“

Ti­tu­las: R.Gu­das, va­di­na­mas ge­riau­siu krep­ši­ nin­ku tarp me­di­kų, ne kar­tą pa­ty­rė spor­to trau­ mų skaus­mą.

– Kaip da­bar jau­čia­si pro­fe­so­riaus R.Gu­do pa­cien­tas R.Jav­to­kas?

R.J.: „Skaus­mo ne­jau­čiu, tik su ra­men­ tais la­bai ne­pa­to­gu ir gai­la, kad rau­me­nys nyks­ta. No­riu grei­čiau vaikš­čio­ti, bė­gio­ti.

Bet nė ne­ban­dau gai­lė­ti sa­vęs. Ma­no dar­bas – krep­ši­nis, o ja­me di­de­lė trau­mų ti­ki­my­ bė. Gy­ve­ni­me daug le­mia psi­cho­lo­gi­ja, mąs­ty­mas – kaip ir žai­di­me. Tuo įsi­ti­ki­nau, kai po ava­ri­jos mo­to­cik­lu dak­ta­rai pa­sa­kė: krep­ši­nio tik­rai ne­be­žai­si... Jei lei­si sau pa­ lūž­ti – taip ir bus. Aš – prieš pe­si­mis­tus, su jais gin­či­juo­si iki ne­gy­vu­mo, bet ne­su ak­las op­ti­mis­tas, ku­riam vis­kas ge­rai. Aš ap­skai­ čiuo­ju ri­zi­kos fak­to­rius, iš­gy­ve­nu tuo­met, kai yra blo­gai, o ne iš anks­to.“

Nau­jo­vės ■■ Trau­mų me­di­ci­no­je nau­do­ja­mi au­gi­mo veiks­niai rau­me­niui, kremz­lei, kau­lui at­kurti. Jie iš­gau­na­mi iš krau­jo, frak­cio­ nuo­ja­mi, o anks­čiau bu­vo nau­ do­ja­mi vie­no­je ter­pė­je. Iš­gau­ti pre­pa­ra­tai lei­džia­mi ar­ba imp­ lan­tuo­ja­mi per ope­ra­ci­ją su kryž­mi­niu raiš­čiu, kremz­le ar gy­dant ply­šu­sį rau­me­nį. Tai­ko­ mos nau­jos kryž­mi­nių raiš­čių, pe­ties iš­ni­ri­mo me­to­di­kos.

7

2012 RUDUO | Sveikata

– Lū­žiai, ope­ra­ci­jos pa­lie­ka ran­dų, trau­mos – nei­gia­mų pa­darinių vi­sam gy­ve­ ni­mui?

R.G.: „Ne, jei vis­kas sėk­min­gai su­gi­ję, jo­kių pro­ble­mų ne­lie­ka. Šiuo­lai­ki­nė spor­to trau­ ma­to­lo­gi­ja, nau­do­jant nau­jau­sias tech­ no­lo­gi­jas – au­gi­mo veiks­nius, au­to­lo­gi­nę plaz­mą, lei­džia iš­spręs­ti vi­sas pro­ble­mas.“

Do­pin­gas? Ne. Įk­ liu­vai, ir tuo vis­kas bai­gia­si. Kaip ga­ li var­to­ti, jei ži­nai, kad pa­gaus ir baig­ si kar­je­rą.

R.J.: „Aš net ne­pri­si­me­nu vi­sų sa­vo trau­mų.

Rim­čiau­sia bu­vo po mo­to­cik­lo ava­ri­jos.“ – Pas­veik­ti pa­de­da vais­tai, jė­gų su­tei­kia sti­mu­lian­tai, va­di­na­ma­sis do­pin­gas?

R.G.: „Taip. Vi­si ži­no, kad be šių me­džia­gų šiuo­lai­ki­nia­me spor­te neį­ma­no­ma pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, bet kaž­ko­dėl bi­jo­ma apie tai kal­bė­ti. Ga­li­ma spor­tuo­ti, bet olim­pia­do­se, pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se ne­nu­ga­lė­si. Krep­ ši­nin­kams tai ma­žiau ak­tua­lu, nes krep­ši­nis – ko­man­di­nė spor­to ša­ka, jie vie­nas ki­tą kom­ pen­suo­ja. In­di­vi­dua­lių spor­to ša­kų at­sto­vai atei­na ir pra­šo pa­tar­ti, kaip sau­giai nau­do­ti drau­džia­mą do­pin­gi­nę me­džia­gą. Išaiš­ki­na­ me padarinius, ne­pri­ta­ria­me, ta­da žmo­gus sa­ko: nau­do­siu sa­vo nuo­žiū­ra. Tuo me­tu jam svar­biau­sia – re­zul­ta­tai. Di­dy­sis spor­tas yra ko­mer­ci­ja, pro­fe­sio­na­lų per­kal­bė­ti neį­ma­no­ ma, nes jie taip ga­li už­dirb­ti di­de­lius pi­ni­gus.

Pa­nau­do­jęs pre­pa­ra­tų bent mi­li­se­kun­dės da­li­ mi esi grei­tes­nis už ki­tus. Tai su­tei­kia psi­cho­ lo­gi­nio pa­si­ti­kė­ji­mo, yra ga­lin­ga jė­ga sie­kiant re­zul­ta­to. Ki­ta ver­tus, pa­ban­džius tų pre­pa­ra­ tų, sun­ku su­sto­ti, at­si­spir­ti. Tai pa­ty­riau, po to ma­ny­je vy­ko vi­di­nė ko­va, kad su­sto­čiau.

Padariniai pri­klau­so nuo to, ką var­to­si, nes tų pre­pa­ra­tų yra daug ir jie vei­kia skir­ tin­gas kū­no vie­tas, fi­zio­lo­gi­nes gran­di­nes.

Padariniai – im­po­ten­ci­ja, ki­ti da­ly­kai, ne­kal­ bant apie or­ga­nų sis­te­mų su­tri­ki­mus ir net stai­gią mir­tį. Kai tai nu­tin­ka, net pa­ta­na­to­ mi­niai ty­ri­mai ne­pa­ro­do mir­ties prie­žas­ties: šir­dis svei­ka, vis­kas svei­ka, o at­le­tas mi­rė stai­ga spor­to aikš­te­lė­je.“ 8

R.J.: „Mes var­to­ja­me vi­ta­mi­nus, ener­gi­ nius gė­ri­mus. Tai ne pa­slap­tis. Jų ne­rei­kia kas­dien, bet spor­ti­nin­ko or­ga­niz­mas tu­ri bū­ti pri­so­tin­tas vi­ta­mi­nų. Už tai at­sa­kin­gi dak­ta­rai. Man as­me­niš­kai la­bai daug pa­de­da bro­lis: žiū­ri, ko man trūks­ta pa­gal ma­no mi­ ty­bą, pa­ren­ka spe­cia­lių vi­ta­mi­nų.

Do­pin­gas? Ne. Įk­liu­vai, ir tuo vis­kas bai­ gia­si. Kaip ga­li var­to­ti, jei ži­nai, kad pa­gaus ir baig­si kar­je­rą. Leis­ti­nus pre­pa­ra­tus mes var­to­ja­me prieš var­žy­bas, bū­na, kad ener­gi­ jos tre­ni­ruo­tė­je vi­sai ne­tu­ri. Bet tai tas pa­ts, kas po­rą puo­de­lių ka­vos iš­ger­ti.“ – Jei­gu spor­to me­di­kai dir­ba tik su pro­ fe­sio­na­lais, ei­li­nis li­go­nis pas pro­fe­so­rių R.Gu­dą pa­tek­ti ne­be­ga­li?

R.G.: „Nie­kas ne­lie­ka be pa­gal­bos. Aš taip pat kon­sul­tuo­ju vi­sus, ku­rie pas ma­ne re­ gist­ruo­ja­si – kaip gy­ve­nau ope­ra­ci­nė­je, taip ir gy­ve­nu. Pa­ra­dok­sas, bet, įkū­rus Spor­ to ins­ti­tu­tą (jo va­do­vas – R.Gu­das, – red. pa­st.), ope­ruo­ju dar dau­giau nei anks­čiau.

Kur­da­mi sis­te­mą, ko­kios rei­kia spor­ti­nin­kų svei­ka­tai sek­ti, jo­je daug vie­tos ski­ria­me ir

ne­pro­fe­sio­na­liems spor­ti­nin­kams, vi­siems, ku­rie no­rės su­ži­no­ti apie sa­vo or­ga­niz­mo po­ky­čius, juos val­dy­ti pa­de­dant spor­to me­ di­ci­nai. Žmo­nėms rei­kia spor­to, kad ne tik sie­la, bet ir kū­nas bū­tų svei­ki. Ne tik pro­fe­sio­ na­lams Spor­to ins­ti­tu­to rei­kia. Tik vie­nas pro­cen­tas spor­tuo­jan­čių­jų yra pro­fe­sio­na­lai, o 99 procentai – mė­gė­jai ar­ba vi­sai ne­spor­ tuo­jan­tys. Rei­kia, kad vi­suo­me­nė spor­tuo­tų, tai da­bar da­ro tik penk­ta­da­lis mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Dėl ju­dė­ji­mo sto­kos vys­to­si są­na­ rių li­gos, kan­ki­nan­čios vis dau­giau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.“ R.J.: „Nors mus ir ly­di trau­mos, vi­sai ne­ spor­tuo­jan­tiems daug blo­giau nei mums.“ – Bet ir jūs var­to­ja­te daug vais­tų. Duo­da­te jų sa­vo vai­kams, kai jie su­ser­ga? Kaip sau­ go­te svei­ka­tą?

R.J.: „Ne­sa­kau, kad ga­li­ma iš­si­vers­ti be vais­ tų. Jei no­sis už­si­kim­šo, ne­sa­kau, kad iš­kart rei­kia į ją vais­tus purkš­ti. Kai ne­be­ga­li mie­ go­ti, tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la – ta­da grie­bia­mės vais­tų, nors, kiek įma­no­ma, sten­gia­mės

2012 RUDUO | Sveikata

Suž­vaigž­dė­ji­mas R.Jav­to­ko aki­mis ■■ Tai bū­din­ga vi­siems. Kai ta­ve šlo­vė už­griū­va 20-ies – nė vie­nas neat­sis­pi­ria. Sa­ko, ir aš toks bu­vau. Pa­žiū­riu me­tams praė­jus – iš­ties bu­vau ki­ toks. Bet nie­ka­da nie­ko neį­žei­di­nė­jau ir neį­žei­di­ nė­ju – ne­tu­riu tei­sės. Man neį­do­mus nu­si­vy­lu­sio­jo gy­ve­ni­mu pyk­tis. Kiek jo te­le­vi­zi­jo­je! Jei pik­ti žmo­nės vi­są ag­re­si­ją nu­kreip­tų sėk­mei pasiekti – bū­tų daug lai­min­ges­ni. Ne­sup­ran­tu, kaip ga­li lie­tu­vis lie­tu­vio ne­pa­lai­ky­ti už­sie­ny­je? Aš ko­men­ta­rų apie sa­ve ne­skai­tau – kaip vi­si, nor­ma­liai dir­ban­tys, ne­tu­riu tam lai­ko. Kuo dau­giau dar­bo, di­ des­ni at­ly­gi­ni­mai – lai­min­ges­ni žmo­nės.

Lai­min­gi tie, ku­rie ga­li sau leis­ti pa­ke­liau­ti. Jei ne­ ga­li, gra­žias pa­ne­les ma­to tik per te­le­vi­zi­ją – grau­du.

UAB

9

2012 RUDUO | Sveikata

– Ir kas tai yra? Koks mais­tas ver­tin­giau­ sias spor­ti­nin­kams ir daug dir­ban­tiems, ne­re­tai ne­pie­tau­jan­tiems žmo­nėms?

R.G.: „Val­gy­mas – at­ski­ra te­ma. Ve­ge­ta­riz­ mas man da­vė daug: iš­ny­ko virš­ki­na­mo­jo trak­to sis­te­mos su­tri­ki­mai. Vi­sų pro­fe­si­jų žmo­nėms sun­ku ras­ti lai­ko pie­tums, bet gy­dy­to­jui ve­ge­ta­ru bū­ti la­bai su­dė­tin­ga. Tą mais­tą tu­ri pa­ts ga­min­tis, o ka­da? Kar­tais ten­ka iš­ger­ti sep­ty­nis puo­delius ka­vos per pa­rą, ve­ge­ta­ru bū­ti neį­ma­no­ma. Da­bar vis­ ką val­gau, nors į ma­ne pa­žiū­rė­ję sa­ko, kad ba­dau­ju. Aš pa­val­gy­ti lai­ko ran­du, ži­nau mi­ty­bos, mais­to de­ri­ni­mo prin­ci­pus, tik ne vi­sa­da tai įma­no­ma.“ R.J.: „Mėgs­tu ska­niai pa­val­gy­ti, val­gau vis­ ką. Va­ka­rais – žu­vį, kad skran­džiui ne­bū­tų sun­ku. Kar­tą per du mė­ne­sius ir ce­pe­li­nų už­si­no­riu. Viš­tie­na – ge­rai, an­tie­na – la­bai ska­nu. Na­mie val­gau pa­pras­tą mais­tą – kot­ le­tus, kar­bo­na­dus.“

Tur­tas: Ro­ber­tui šei­ma – žmo­na, sū­nus ir duk­ra, yra di­džiau­sia ver­ty­bė jo gy­ve­ni­me.

ap­siei­ti be jų. Svei­kai mai­tin­tis, grū­din­tis – nuo to rei­kia pra­dė­ti, ir ne­rei­kės vais­tų. Jei gal­va plyš­ta, ta­da, ži­no­ma, imi tab­le­tę. Į vai­ kų li­gas žmo­na su di­des­ne bai­me žiū­ri, o aš – ne. Ta­da ieš­ko­me komp­ro­mi­sų. Bet kar­tą, kai duk­ra sir­go, aš sa­kiau: lau­ki­me, ne­sku­bė­ ki­me pas dak­ta­rus, bet žmo­nos mo­ti­niš­kas ins­tink­tas nu­ga­lė­jo – nu­ve­žė­me į li­go­ni­nę.

Aš su­kly­dau – nu­sta­tė plau­čių už­de­gi­mą. Šiaip pas mus vi­ta­mi­nai – iš mo­čiu­tės dar­žo, so­dy­bo­je – sa­vos viš­tos ir kiau­ši­niai.“ R.G.: „Ne, vais­tų sten­giuo­si ne­var­to­ti, bet bū­na si­tua­ci­jų, kai ten­ka. Kai toks dar­bas, po su­dė­tin­gos il­gos ope­ra­ci­jos gal­vą skau­da ir ne­ga­li leis­ti sau pail­sė­ti, ten­ka ko­kią pi­liu­ lę pra­ry­ti. Vi­si ži­no, kad esu už fi­zi­nį krū­vį.

Kai plau­kia­me bai­da­rė­mis, pa­ren­ku to­kius marš­ru­tus, kad bū­tų kuo dau­giau kliū­čių.

Jas nu­ga­lė­jęs nu­ga­li sa­ve. Vi­sus, ku­rie su ma­ni­mi bend­rau­ja, ska­ti­nu fi­ziš­kai ak­ty­viai gy­ven­ti. Tuo­met žmo­gus vi­sai ki­taip mąs­to, pro­tas blai­ves­nis, pro­ble­mos spren­džia­mos 10

leng­viau. Vien pro­ti­nis dar­bas iš­se­ki­na ir ne­be­ga­li ne­ša­liš­kai su­vok­ti ap­lin­kos, ku­ri nė­ra to­kia pa­pras­ta. Sten­giuo­si ir vai­kus, kiek tai įma­no­ma, už­krės­ti as­me­ni­niu

Di­dy­sis spor­tas yra ko­mer­ci­ja, pro­fe­sio­ na­lų per­kal­bė­ti neį­ ma­no­ma, nes jie taip ga­li už­dirb­ti di­ de­lius pi­ni­gus. svei­ko gy­ve­ni­mo pa­vyz­džiu. Do­miuo­si ne­tra­di­ci­ne me­di­ci­na, daug ką mėgs­tu pa­ts iš­ban­dy­ti. Dve­jus me­tus bu­vau ve­ge­ta­ras, ban­džiau su­vok­ti, kas tai yra.“

– Sa­ko­ma, kad la­biau nei blo­gas mais­tas žmo­gui ken­kia įtam­pa. At­le­tai ją pa­ti­ria spor­to aikš­tė­je, chi­rur­gai – ope­ra­ci­nė­je.

Fi­lo­so­fas Aris­to­te­lis yra sa­kęs: „Pa­ti di­ džiau­sia kvai­lys­tė – au­ko­ti sa­vo svei­ka­tą, ne­svar­bu, dėl ko: tur­tų, kar­je­ros, iš­si­la­vi­ni­ mo, šlo­vės.“ R.J.: „Jei no­ri bū­ti ge­riau­sias, no­ri už­dirb­ ti, kaž­ką au­ko­ji. Mū­sų dar­be – svei­ka­tą. Jei no­ri iš­lik­ti tre­ni­ruo­tė­se, gau­ti žai­di­mo lai­ko ir ne­pa­varg­ti, tu­ri į sa­ve in­ves­tuo­ti, pri­si­ žiū­rė­ti. Ge­rai tu­rė­ti ša­lia sa­vęs žmo­gų, ku­ris pa­de­da. Tai dak­ta­rai. Yra po­sa­kis – dirbk mėgs­ta­mą dar­bą ir nie­ka­da ne­reikės dirb­ti.

Aš tai da­rau. Man krep­ši­nis tei­kia di­džiu­lį ma­lo­nu­mą. Trau­mas at­per­ka tro­fė­jai. No­riu gy­ve­ni­mą nu­gy­ven­ti neba­na­liai, nepil­kai, nesė­dė­da­mas.“ R.G.: „Au­ko­ji­ma­sis mū­sų dar­be yra neiš­ ven­gia­mas. Dėl to ken­čia ne tik or­ga­niz­mas, bet ir šei­ma. Po ato­sto­gų grįž­ti į dar­bą su nuo­sta­ta: vis­ką da­ry­si ki­taip, pa­kei­si, bet rea­liai tai neį­ma­no­ma. Ko­le­gos, grį­žę iš už­ sie­nio, pa­sa­ko­ja, kad ten me­di­kams – ro­jus.“ R.J.: „Gy­ve­nau Ame­ri­ko­je tre­jus me­tus, ma­čiau, ko­kie dak­ta­rų na­mai. Jie iš­si­ski­ria iš ki­tų, nes dak­ta­rai, to­kius moks­lus bai­gę, to­kį at­sa­kin­gą dar­bą dir­ban­tys, gau­na di­džiau­ sius at­ly­gi­ni­mus.“ – Pa­ta­ria­te emig­ruo­ti?

R.J. „Ne, aš pa­ts no­rė­čiau vi­są gy­ve­ni­mą nu­g y­ven­ti Lie­tu­vo­je ir nie­kur ki­tur, nes čia gra­žu, ge­ra. Čia ma­no šei­ma, tė­vai, drau­ gai, ar­ti­mie­ji, ma­no kal­ba, ma­no kul­tū­ra.

2012 RUDUO | Sveikata

Ki­tur ga­li pri­si­de­rin­ti, bet ne­bū­si sa­vas – bū­si sve­ti­mas.“ R.G.: „Vi­si su­pran­ta­me vals­ty­bės eko­no­mi­nes ga­li­my­bes mo­kė­ti al­gą dak­ta­rui, mo­ky­to­jui, po­li­ci­nin­kui, to­dėl be­lie­ka plė­šy­tis, dirb­ti tri­ gu­bu krū­viu. Juk rei­kia iš­lai­ky­ti šei­mą.“ – Jei bū­tu­mė­te svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nistras – pa­keis­tu­mė­te sis­te­mą?

R.G.: „Mi­nist­ro po­stas yra po­li­ti­nis, o po­li­ti­ ka – su­dė­tin­gas da­ly­kas. Aš sten­giuo­si keis­ti pir­miau­sia sa­ve, sa­vo ap­lin­ką. Ge­ra­no­riš­ku­mu ga­li­ma daug ką pa­keis­ti, bet tai vyks­ta la­bai lė­ tai. Aš dau­giau nau­dos ga­liu at­neš­ti čia nei ten.“ R.J.: „Ne­ga­liu sa­ky­ti, ko neiš­ma­nau, kaip svei­ka­tos sis­te­mai va­do­vau­ti, kaip pa­da­ry­ti, kad pi­ni­gų dau­giau bū­tų. Ne­sa­kau, kad pa­ tys ma­žiau sau im­tų, – ten žmo­nės pro­tin­gi.

Gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mas tu­ri bū­ti 10–20 tūkst. li­tų per mė­ne­sį. Už juos di­des­nių pro­fe­ sio­na­lų nė­ra. Me­di­kai smer­kia­mi, kad ima ky­šius, bet jie ima to­dėl, kad neuž­dir­ba. Ir kas yra ky­šis? Jei ma­ne išo­pe­ruos ir no­riu pa­dė­ko­ti – tai ne ky­šis. Ne­gi pa­sa­ky­siu ačiū, ir vis­kas? Dė­kin­gu­mą iš­reiš­kiu, kaip no­riu.

Ne­su­tin­ku su tais gy­dy­to­jais, ku­rie kaž­ko lau­kia, del­sia gy­dy­ti. Juk ne vi­si ga­li at­si­dė­

ko­ti. Dak­ta­rui ne­tu­ri bū­ti svar­bu, ope­ruo­ja ma­ne ar kurį ki­tą. Aš su­lau­kiu iš­skir­ti­nio dė­me­sio, bet iš drau­gų, mo­čiu­tės gir­džiu, kad daug koš­ma­ro me­di­ci­no­je. Vis dėl­to pa­si­kliau­ju me­di­kais. Kai po mo­to­cik­lo ava­ ri­jos ma­ne ope­ra­vo And­rius Šai­kus – vis­ką ge­rai pa­da­rė, nors tuo­met man siū­lė skris­ti gy­dy­tis į Ame­ri­ką. Lie­tu­vo­je yra daug ge­rų spe­cia­lis­tų, ti­kiu me­di­ci­na, ti­kiu: kai jie no­ri – vis­ką ga­li pa­da­ry­ti.

Me­di­kai smer­kia­mi, kad ima ky­šius, bet jie ima to­dėl, kad neuž­dir­ba.

Už­sie­ny­je pri­va­lo­mas svei­ka­tos drau­di­mas, kaip, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lio. Ame­ri­ko­ je neap­sid­rau­dęs už gy­dy­mą di­džiau­sias su­mas tu­ri mo­kė­ti, o draus­tam nie­kas ne­ kai­nuo­ja. Bet jei pas mus ne vie­nas vos ga­li iš­si­mai­tin­ti, kur dar me­di­ci­ni­nį drau­di­mą mo­kės? Kai­me žmo­nės be dan­tų. Ne­tu­rė­tų

taip bū­ti. Ma­nau, per­si­lau­ši­me ka­da nors ir pas mus bus kaip už­sie­ny­je.“ – Ar la­bai įno­rin­gas pa­cien­tas R.Jav­to­kas?

Ar la­bai iš­pui­kęs pro­fe­so­rius R.Gu­das?

R.G.: „Ro­ber­tas – idea­lus pa­cien­tas, idea­lus žmo­gus, idea­lus spor­to pro­fe­sio­na­las. Ne vel­tui jis rink­ti­nės ka­pi­to­nas, ko­man­dos sie­la.

Jis at­si­da­vęs Lie­tu­vai. Ne­men­ki­nu ki­tų – vi­si la­bai ge­ri žmo­nės, bet to­kio kaip Ro­ber­tas kol kas ne­su ma­tęs. Jei jis ką da­ro – ati­duo­da sa­ve vi­są, iš­gy­ve­na šir­di­mi. Nie­ka­da ne­drėbs į akis, o pa­sa­kys su­bti­liai, nors tu­ri skau­du­lių, ku­rių nie­kas ne­ži­no­jo, ne­ži­no, gal ir ne­su­ ži­nos. Tai tik­ras ka­rys, ku­riuo ga­li pa­si­ti­kė­ti bet ko­kio­je si­tua­ci­jo­je. Nuo 2007 m. jį ma­tau po to­kių trau­mų, kad net bai­su pa­gal­vo­ti. Kas bu­vo Tur­ki­jo­je, pa­sau­lio čem­pio­na­te: trau­ muo­to­mis ko­jo­mis su­ge­bė­jo iš­bėg­ti į aikš­te­lę ir žais­ti. Jis – mak­si­ma­lis­tas.“ R.J.: „Pro­fe­so­rius – sa­vo dar­bo ma­nia­kas, dar­bo­ho­li­kas. Ne vie­nus me­tus jį ma­tau rink­ti­nė­je: mes ką nors va­ka­rais vei­kia­me, o jis sa­vo moks­luo­se pa­sken­dęs. Ne­su ma­tęs, kad at­si­sės­tų, alaus iš­ger­tų. Gy­ve­na sa­vo dar­bu. At­ro­do, jei iš jo dar­bą atim­tų, iš­pro­ tė­tų. Už­tai juo ir ti­ki, kaip ga­li ne­ti­kė­ti?“

11

2012 ruduo | Sveikata

Me­di­ci­n a ir ar tai su­de Ko­dėl mies­tų ta­ry­bo­se, Sei­me tiek daug me­di­kų? Ko­dėl bal­tą cha­la­tą, dėl ku­rio paau­ko­ta tiek daug stu­di­jų me­tų, gy­dy­to­jai kei­čia į po­li­ti­ko kos­tiu­mą ir kak­la­raiš­tį? Šiuos klau­si­mus pa­tei­kė­me ke­liems po­li­ti­ko­je ir svei­ka­tos sis­te­mo­je ži­no­miems vy­rams.

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė fotografija: Ar­tū­ras Mo­ro­zo­vas

„Shutterstock“ nuotr.

Pa­da­ri­nius jau­čia iki šiol Kau­no kli­ni­k ų kar­d io­lo­gas pro­fe­so­ rius Ra­mū­nas Na­v ic­k as ne­sle­pia: po­ li­t i­nė veik­la itin pa­ken­kė jo pro­fe­si­nei veik­lai. Vis dėl­to pro­fe­so­r ius bran­g i­na ir po­l i­t i­ko­je įgy­t ą pa­t ir­t į. Jis dau­g iau nei prieš de­šimt­me­t į tre­jus me­t us bu­vo Kau­no mies­to ta­r y­bos na­r ys. „Kiek­v ie­ną dar­bą, jei­g u jau ap­sii­mi 12

dirb­ti, rei­k ia at­lik­ti ge­rai. Man tie tre­ ji me­tai bu­vo su­dė­tin­gi. Nors me­di­ko pra­kti­kos ne­bu­vau nu­trau­kęs, bet labai pa­ken­k iau sa­vo kaip kar­dio­lo­go kva­ lifikacijai“, – at­v i­rai pri­si­pa­ži­no R.Na­ vic­kas.

Ko­dėl ne­li­ko po­li­ti­ko­je? „Pa­bu­vau tą ka­den­ci­ją ir nu­ta­riau, kad man toks ner­v ų ka­ras ne­tin­ka. Pa­ ma­čiau, kad tai – be­v il­tiš­kas rei­ka­las.

Vie­nas, du ar trys nau­ji žmo­nės ne­ga­

li iš es­mės ką nors pa­keis­ti sis­te­mo­ je, ar­ba rei­k ia mes­ti vi­są ki­tą veik­lą ir po­li­ti­kai taip at­si­duo­ti...“ – svars­tė R.Na­v ic­kas.

Sug­rį­žus į me­di­ci­ną, į bu­v u­sį ly­g į su­grįž­ti ne­pa­v y­ko. „Li­k au kaip funk­c io­n ie­r ius – va­dy­bi­n in­k as, o ne kaip in­t er­ven­c i­n ių pro­c e­dū­ rų spe­c ia­l is­t as“, – ap­ gai­les­t a­vo pa­š ne­ko­v as.

r po­li­ti­ka: e­ri­na­ma?

Pas­pal­vi­no gy­ve­ni­mo vai­vo­rykš­tę R.Na­v ic­k as pa­ste­bė­jo, kad nors vie­ną kan­ den­ci­ją pa­bu­v us Sei­mo na­r iu apie rim­ tą me­d i­ko dar­bą ga­l i­ma vi­sai pa­m irš­t i, nes to­k ia me­d i­ci­nos pra­k ti­kos per­t rau­k a – per il­ga. „Po ket­ve­rių me­tų per­trau­kos gy­dy­to­jas ga­li bū­ti tik ama­ti­nin­ku, o ne tik­ru me­di­ ku“, – ti­k i­no kar­dio­lo­gi­jos pro­fe­so­rius.

Bū­tent to­dėl, jo nuo­mo­ne, ge­ri me­di­ kai ne­tu­rė­tų ei­ti į Sei­mą, ne­bent jau išė­ję į pen­si­ją. Ir pri­dū­rė, kad daug dau­giau ge­ro žmo­nėms ga­li­ma pa­da­r y­ti bū­nant me­di­ku, ne­g u vie­nam iš 141-o.

Vis dėl­to R.Na­v ic­kas tei­gė ne­ga­lįs sa­k y­ ti, kad žings­nis į po­li­ti­ką su­ga­di­no jam gy­ ve­ni­mą.

Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką!

Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę.

Kraujagyslių pokštai Kraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko kraujospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jaunuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis.

Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė.

Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūtinėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimšimas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būtina operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, ilgai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po kurio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje. Į pagalbą – ozonas! „Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią širdį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas.

– Tačiau kojas vėl pradėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pabalo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja.

Ligoninėje apstulbau išvydęs, kiek daug

Kau­no kli­ni­kų kar­ dio­lo­gas pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Na­vic­kas ne­sle­pia: po­li­ti­nė veik­la itin pa­ken­kė jo pro­fe­si­nei veik­lai.

žmonių – ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją. „Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeitimą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Sugrįžęs nutariau išbandyti.

Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedūros – į veną sulašinta skysto ozono.

Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemento poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas paskaistėjo. Netrukus greičiau nei mano nebejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nelabai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunitetą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą.

Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi.

Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano kraujagyslėms ir širdžiai.“ Parengė Agnė Tarvydaitė

Iki spalio 20 d. ozonoterapijos procedūros 5 už 4 kainą!

Registruokitės dabar!

Savanorių pr. 11A, Vilnius Tel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (37) 333 557 (8 606) 91 120; Minijos g. 2, Klaipėda Tel. (46) 315 111 (8 606) 91 183.

Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikacijoms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt.

Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, kosmetologas.

Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu!

2012 ruduo | Sveikata

„Ta­r y­bo­je įgi­jau įdo­mios pa­tir­ties. Ji la­ bai pa­r yš­k i­no ma­no gy­ve­ni­mo vai­vo­r ykš­ tę, pra­plė­čiau aki­ra­t į. Tas ži­nias, su­vo­k i­mą, kaip kas vei­k ia, pa­nau­do­ju vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je“, – sa­kė R.Na­v ic­kas, va­do­vau­jan­tis Kau­no bend­ruo­me­nių cent­r ų aso­cia­ci­jai, ku­ri vie­ni­ja dau­giau kaip 30 tokių cent­r ų.

Pro­fe­so­rius ne­slė­pė, kad įgy­tos pa­žin­t ys ne­re­tai pa­de­da spren­d žiant įvai­rias bend­ ruo­me­nių pro­ble­mas.

Ne­sėk­min­gas ban­dy­mas neat­šal­dė Ki­to Kau­no kli­ni­kų pro­fe­so­riaus, chi­rur­ go-ko­lop­rok­to­lo­go Dai­niaus Pa­val­k io, ban­ dy­mas pa­tek­ti į Sei­mą bu­vo ne­sėk­min­gas, ta­čiau nuo po­li­ti­kos tai jo neat­šal­dė. „No­ras nie­kur ne­pra­puo­lęs. Kai ką nors pa­sie­k i sa­vo pro­fe­si­nė­je veik­lo­je ir ma­tai, kad sis­te­ma ne­si­r ū­pi­na žmo­nė­mis, taip pat ir gy­dy­to­jais, tiek, kiek rei­k ia, at­si­ran­da no­ras ei­ti ir kaž­ką da­r y­ti. Juo la­biau kad aš vi­suo­met už­siė­miau ne vien me­di­ci­na“, – pri­si­pa­ži­no D.Pa­val­k is.

Jis di­džiuo­ja­si dir­bęs kon­sul­tan­tu Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, Kau­no kli­ ni­ko­se bu­vęs di­rek­to­riu­mi ope­ra­ci­nei me­ di­ci­nai, prie šios veik­los pri­ski­ria ir veik­lą tarp­tau­ti­nė­se me­di­ci­nos drau­gi­jo­se. „Vie­ną par­ti­jų kon­sul­tuo­ju svei­ka­tos ap­ sau­gos klau­si­mais, da­ly­va­vau su­da­rant tos par­ti­jos pro­gra­mą, ren­giant aiš­k i­na­muo­ sius raš­tus ir pa­na­šiai. Tad ga­li­ma sa­k y­ ti, kad iš da­lies esu po­li­ti­ko­je“, – tei­gė chi­ rur­gas.

Die­vas nė­ra kar­dio­chi­rur­gas O kaip me­di­ko pa­šau­k i­mas? „Ge­ras chi­rur­gas yra iki 50 me­tų. Kaip sa­ko­ma, eik pas kuo vy­res­nį te­ra­peu­tą, o chi­rur­go ieš­kok jau ap­si­plunks­na­v u­sio, bet ne­nu­se­nu­sio. Man jau 52-eji, be to, ma­no mo­k i­niai jau ope­ruo­ja taip pat ge­rai, kaip ir aš, gal net ir ge­riau“, – įsi­ti­k i­nęs D.Pa­ val­k is.

Pak­laus­tas, kas la­biau­siai jį ža­v i gy­dy­to­jo dar­be, pro­fe­so­rius pa­pa­sa­ko­jo anek­do­tą. „Kuo ski­ria­si kar­dio­chi­rur­gas ir Die­vas?

Die­vas ne­gal­vo­ja, kad jis yra kar­dio­chi­rur­ gas. Jei­g u man tek­tų pa­lik­ti me­di­ci­ną, la­ biau­siai pa­siilg­čiau bend­ra­v i­mo su žmo­ nė­mis ir ad­re­na­li­no ope­ra­ci­nė­je. Per kiek­ vie­ną ope­ra­ci­ją chi­rur­gas ži­no, kad nuo jo spren­di­mų pri­k lau­so žmo­gaus gy­v y­bė. Net 14

ir ma­žiau­sia klai­da ga­li bū­ti mir­ti­na“, – aiš­k i­no chi­rur­gi­jos pro­fe­so­rius.

Palengvintų tiesa D.Pa­val­k io ma­ny­mu, si­tua­ci­ja svei­ka­tos sis­te­mo­je pa­ge­rė­tų, jei at­si­ras­tų dau­giau tie­sos. „Da­bar vi­si ap­si­me­ta, kad pa­slau­gos yra ne­mo­ka­mos. Tai yra ab­so­liu­ti ne­tei­sy­ bė. Už jas su­mo­ka Pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­di­mo fon­das ir pa­t ys li­go­niai. Po­li­ti­kai

J.Gal­di­ką me­di­ko dar­bas ža­vi tuo, kad šios pro­fe­si­jos at­sto­ vai už sa­vo spren­di­ mus at­sa­ko pa­tys.

na neiš­si­m ie­go­j ęs, iš­v ar­gęs“, – dėl to, įsi­ ti­k i­nęs D.Pa­v al­k is, rei­k ia keis­t i svei­k a­ tos sis­t e­m ą.

Nuo sa­ni­ta­ro – iki chi­rur­go Sei­mo na­r ys Vy­te­nis Po­v i­las And­riu­kai­tis, me­di­ko cha­la­tą nu­si­v il­kęs prieš 19 me­tų, ne­si­gai­li pa­si­rin­kęs po­li­ti­ko ke­lią, bet pri­ si­pa­ži­no iki šiol sap­nuo­jan­tis, kaip ren­gia­ si ope­ra­ci­joms. „Daž­nai sap­nuo­ju, kad rei­k ia ei­ti į ope­ ra­ci­nę, plau­nuo­si ran­kas, bet ne­si­se­ka. Ko­ le­gos pyks­ta, ko­dėl nea­tei­nu“, – pa­sa­ko­jo V.P.And­riu­kai­tis.

Nors nuo pa­sku­ti­nės jo at­lik­tos ope­ra­ ci­jos praė­jo du de­šimt­me­čiai, po­li­ti­kas iki šiol te­be­si­jau­čia esan­tis gy­dy­to­jas. „Pa­gal pa­šau­k i­mą ir pa­gal pir­mą dip­lo­ mą esu gy­dy­to­jas. Iki šiol kon­sul­tuo­ju, pa­ ta­riu drau­gams, pa­žįs­ta­miems, kai nea­ ti­dė­lio­ti­nai rei­k ia, su­tei­k iu ir pa­gal­bą ar ­re­ko­men­duo­ju, į ką kreip­tis“, – var­di­jo par­ la­men­ta­ras.

Me­di­ko kar­je­rą jis pra­dė­jo Kau­no grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­t y­je, kur ket­ve­ rius me­tus dir­bo sa­ni­ta­ru, slau­g y­to­ju. Kar­ je­rą bai­gė Vil­niaus San­ta­riš­k ių kli­ni­ko­se.

Ten dir­bo chi­rur­g u. „Per 27 me­tus pe­rė­jau vi­sas gran­dis – nuo sa­ni­ta­ro iki pir­mos ka­te­go­ri­jos kardio­ chirurgo“, – sa­kė po­li­ti­kas, dar tu­rin­tis is­ to­ri­ko, is­to­ri­jos ir po­li­ti­kos moks­lų dės­t y­ to­jo spe­cia­ly­bę.

Ko­dėl ne­grį­žo? sa­ko, kad vis­kos gy­dy­mo iš­lai­dos tu­ri bū­ ti pa­deng­tos Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­ di­mo lė­šo­mis, o li­go­niai ži­no, kad atė­ję į li­ go­ni­nę daug ką tu­ri nu­si­pirk­ti, pri­mo­kė­ti už ty­ri­mus ir pa­na­šiai. Nie­kas ne­ži­no, kas kam iš tik­r ų­jų pri­k lau­so, o kas ne“, – pik­ti­ no­si D.Pa­val­k is.

Jis pa­lie­tė ir ki­tą jaut­rią te­mą: gy­dy­to­jų emig­ra­ci­ją, jos prie­žas­tis. „Vi­si aik­č io­ja, kaip pas mus blo­gai, bet ne­b an­do­me pa­s kai­č iuo­t i, kiek me­d i­k ai Lie­t u­vo­je iš tik­r ų­jų už­d ir­b a. Yra ne­m a­ žai žmo­n ių, ku­r ie dir­b a dviem ir dau­ giau eta­t ų. Iš vie­nos pu­s ės, tuo­met jie už­si­d ir­b a daug. Iš ki­tos pu­s ės, jie tai da­ ro alin­d a­m i sa­vo svei­k a­t ą. Dar vie­n as as­p ek­t as: kas ga­lė­t ų pa­neig­t i, kad už­si­ dir­b a­m a ir ken­k iant pa­c ien­t ui – juk gy­ dy­to­jas dėl di­d e­l io krū­v io į dar­b ą atei­

Ar ne­k i­lo min­čių mes­ti po­li­ti­ką ir pa­gal pa­šau­k i­mą grįž­ti pas li­go­nius? „Kaip gy­dy­to­jas, kaip is­to­ri­kas, kaip tei­ sę stu­di­ja­vęs žmo­g us po­li­ti­ko­je ra­dau di­de­ lę dir­vą dar­bui. Pa­v yz­džiui, esu dė­k in­gas li­k i­mui, kad tu­rė­jau pro­gos pri­si­dė­ti ku­ riant svei­ka­tos tei­si­nę sis­te­mą“, – džiau­ gia­si V.P.And­riu­kai­tis.

Vis dėl­to be­veik du de­šimt­me­čiai Sei­me ne­nus­tel­bė jo, kaip me­di­ko, at­si­mi­ni­mų.

Dau­giau­siai jų li­ko iš to lai­ko­tar­pio, kai dir­bo sky­riu­je, ku­ria­me gy­do­mi pa­cien­tai su įgy­to­mis šir­dies ydo­mis. „Esu dir­bęs pa­čia­me sun­k iau­sia­me sky­ riu­je. Ten at­vež­da­vo la­bai sun­k ios būk­lės li­ go­nių: su de­guo­nies kau­kė­mis, la­še­li­nė­mis, be­si­kan­k i­nan­čių dėl du­su­lio, ti­ni­mo, per­ se­k io­ja­mų mir­ties bai­mės. Neap­sa­ko­mas jaus­mas api­ma, kai po 4–5 mė­ne­sių žmo­gus

2012 RuDuo | Sveikata

pa­ts iĹĄei­na iĹĄ sky­riaus, kai ma­tai li­go­niĹł su­ grį­Şi­mo ÄŻ gy­ve­ni­mÄ…, jĹł ar­ti­mų­jĹł dĹžiaugs­mo aki­mir­kas“, – pri­si­mi­nÄ— V.And­riu­kai­tis.

Du kar­tus su­sto­jo ĹĄir­dis Vie­nas iĹĄ ÄŻsi­min­ti­nĹł at­ve­jĹł, kai V.And­riu­ kai­tis su ko­le­go­mis du kar­tus ope­ra­vo tÄ… pa­t ÄŻ Ĺžmo­g Ĺł. Abu kar­tus jam bu­vo su­sto­ ju­si ĹĄir­dis, bet at­gai­v in­ti pa­v y­ko, taip pat ir sÄ—k­min­gai baig­ti ope­ra­ci­jas. „Kai ma­tai, kaip Ĺžmo­g us na­mo iĹĄei­ na ĹĄyp­so­da­ma­sis ir vi­sai ne­nu­tuok­da­mas, kad bu­vo prie pat mir­ties slenks­Ä?io, – tas vaiz­das lie­ka at­min­t y vi­sam gy­ve­ni­mui. TÄ… Ĺžmo­g Ĺł ope­ruo­da­mi su dak­ta­ru Ari­man­tu Gre­be­liu pra­lei­do­me 16 va­lan­dĹł. Jos bu­vo la­bai il­gos“, – pa­sa­ko­jo kar­dio­chi­rur­gas.

V.P.And­riu­kai­tis neiť­ven­gė ir tra­giť­kų įvy­k ių. „Bai­su, kai li­go­niui nie­kuo ne­ga­li pa­dė­ti, kai ar­ti­mie­siems rei­k ia pra­neť­ti, kad vil­ties be­veik nė­ra, juo­lab kai pa­cien­tas

SVEIKAS STUBURAS

Ri­ba: anot pro­fe­so­riaus D.Pa­val­kio, chi­rur­gas yra ge­ras spe­cia­lis­tas tik iki 50 me­tų am­Şiaus.

Eval­do But­ke­vi­Ä?iaus nuo­tr.

SVEIKATOS FORMULÄ–

Stuburas – pagrindinis mĹŤsĹł sveikatos elementas. Kiekvienas slankstelis yra atsakingas uĹž tam tikras organĹł grupes, ir jie turi dirbti taip, kad gyvenimas suteiktĹł mums malonumÄ…, o ne skausmÄ… ir problemas. AkiĹł, odos, plauÄ?iĹł, inkstĹł, ĹĄirdies, vyrĹł ir moterĹł lyties organĹł sveikata tiesiogiai susijusi su gera stuburo bĹŤkle.

SVEIKA MITYBA Produktai, kuriuos vartojame, daro ÄŻtakÄ… mĹŤsĹł sveikatai, protiniams gebÄ—jimams, imunitetui bei buiÄ?iai. Paprastai mes valgome tai, kÄ… norime, bet ne visada toks poĹžiĹŤris yra teisingas. Subalansuota mityba yra vienas iĹĄ svarbiausiĹł ĹžmoniĹł sveikatos veiksniĹł.

Sveikas stuburas, subalansuota mityba ir taisyklingas kvėpavimas yra raktas geros sveikatos link. Mōsų ambulatorijoje atliekame viso organizmo, vidaus organų ir stuburo bōklės diagnostiką, gydome labiausiai paplitusius nugaros negalavimus, konsultuojame organizmo sveikatinimo ir imuniteto stiprinimo klausimais. „Laukiame Jōsų ťiandien, kad rytojus taptų daug GRAŽESNIS!!!"

Tatjana ÄŒervonaja (vyr. gydytoja)

KVÄ–PAVIMO POVEIKIS

Be maisto galime pragyventi mÄ—nesÄŻ, be vandens – savaitÄ™, o be deguonies – tik minutes. Ĺ varus oras, ypaÄ? kalnĹł, turi labiausiai sveikatinantÄŻ poveikÄŻ Ĺžmogaus organizmui: t NBäJOB Ă?JSEJFT LSBVKBHZTMJÇ˝ JS CSPODIÇ˝ QMBVÇ?JÇ˝ ligĹł tikimybÄ™; t EJEJOB EBSCJOHVNÇŒ NBäJOB OVPWBSHÇ t UVSJ BOUJTUSFTJOÇ QPWFJLÇ t NBäJOB BMFSHJOJÇ˝ SFBLDJKÇ˝ BLUZWVNÇŒ t EJEJOB IFNPHMPCJOP LJFLÇ t EJEJOB PSHBOJ[NP BUTQBSVNÇŒ PSP TÇŒMZHÇ˝ LBJUBJ

ORGANIZMO BĹŞKLÄ–S DIAGNOSTIKA t diagnozojant gaunama iĹĄsami informacija apie paciento bĹŤklÄ™, t laiku atlikta diagnostika padeda nustatyti ankstyvas ligĹł stadijas, t reguliari viso organizmo diagnostika sumaĹžina susirgimĹł tikimybÄ™.

Ambulatorija „Gyvenimas be vaistĹłâ€œ.

SukilÄ—liĹł g. 20, KlaipÄ—da, Tel. (8 46) 345 917, 8 685 28 875. info@ambulatorija.eu www.ambulatorija.eu 15

2012 ruduo | Sveikata

mirš­ta. Ypač bai­sios aki­mir­kos, kai ant ope­ra­ci­nio sta­lo mirš­ta nau­ja­gi­mis, kai jam nie­kuo ne­ga­li pa­dė­ti. Tai ne­nu­pa­sa­ko­ ja­ma žo­džiais. To­k iais at­ve­jais, kai išei­da­ vau iš ope­ra­ci­nės, apim­da­vo siau­bas. Ši­tos aki­mir­kos yra neiš­dil­do­mos. Jos yra sun­ kios, su­k re­čian­čios, am­ži­nos. Net da­bar, kai apie tai kal­bu, per kū­ną ei­na šal­tis“, – at­si­du­so pa­šne­ko­vas.

Su­ne­ga­la­vęs V.P.And­riu­kai­tis ne­ban­do gy­dy­tis pa­ts. „Yra ge­le­ži­nė tai­syk­lė: ne­si­g y­dyk pa­ts, nes blo­gai baig­sis. Esu pa­k lus­nus pa­cien­tas.

Vyk­dau vi­sus nu­ro­dy­mus. Ir vi­siems pa­ta­ riu taip da­r y­ti“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas.

Neap­si­ken­tė dėl ne­veik­lu­mo „Me­di­ci­no­je bu­vau daug pa­sie­kęs: tu­rė­ jau aukš­čiau­sius moks­li­nius ir pe­da­go­gi­nius var­dus. Tuo me­tu man at­ro­dė, kad vals­ty­ bė, svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos re­for­ma yra svar­biau, nei gy­dy­ti li­go­nius. Ta­da į po­li­ti­ką pa­su­ko daug medikų“, – Juo­zas Gal­di­kas, bu­ vęs svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, bal­tą gy­dy­ to­jo cha­la­tą nu­si­vil­ko be­veik prieš 20 me­tų.

16

Anot J.Gal­di­ko, į po­li­ti­ką 1995 m. jį pa­ stū­mė­jo svei­ka­tos po­li­ti­kų ne­veik­lu­mas: apie sis­te­mos re­for­mą bu­vo kal­ba­ma ne vie­nus me­tus, bet, be iš­k il­min­g ų kon­fe­ren­ ci­jų, į prie­k į nie­kas ne­ju­dė­jo. Pa­v yz­džiui, li­go­ni­nės bu­vo fi­nan­suo­ja­mos pa­gal lo­v ų ir gy­dy­to­jų skai­čių, o gy­dy­mo efek­t y­v u­ mo, ope­ra­ci­jų su­dė­tin­g u­mo nie­kas ne­ver­ ti­no, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir Sei­ mo po­li­ti­kai į tai ne­k rei­pė dė­me­sio.

Da­bar vi­si ap­si­me­ ta, kad pa­slau­gos yra ne­mo­ka­mos.

Tai yra ab­so­liu­ti ne­tei­sy­bė.

Min­ti­mis – į ope­ra­ci­nę O ką gi nu­vei­kė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras J.Gal­di­kas? Ko­dėl po ket­ve­rių me­tų jis pa­si­trau­kė iš po­li­ti­kos? Nu­si­v y­lė?

„Ne, po­li­ti­ka ne­nu­si­v y­liau – tie­siog pa­da­ riau tai, ką bu­vau už­si­brė­žęs – įve­džiau svei­ ka­tos drau­di­mo sis­te­mą pa­gal va­ka­rie­tiš­ kus prin­ci­pus ir įdie­giau su­pra­ti­mą, kas yra svei­ka­tos sis­te­ma“, – di­džiuo­ja­si į Vil­niaus mies­to kli­ni­k i­nę li­go­ni­nę, kur dir­bo krau­ja­ gys­lių chi­rur­gu, ne­beg­rį­žęs J.Gal­di­kas.

Jau dvy­lik­ti me­tai jis dir­ba Vals­t y­bi­nė­ je ak­re­di­ta­v i­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­ lai tar­ny­bo­je: iš pra­džių dir­bo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju, da­bar – di­rek­to­riu­mi. „Ly­gi­nant su mi­nist­ro dar­bu, čia daug ma­žiau įtam­pos, ma­žiau pro­ble­mų, dau­giau ga­li­my­bių dirb­ti pa­gal pla­ną. O po­li­ti­ko­je be­veik nie­ko ne­ga­li pla­nuo­tis. Be­je, pa­gal­vo­ ju ir apie ga­li­my­bę su­grįž­ti į me­di­ci­nos pra­ kti­ką. Ma­no spe­cia­ly­bės gy­dy­to­jų trūks­ta, bet chi­rur­go dar­bas taip pat nė­ra leng­vas“, – pri­si­me­na bu­vęs krau­ja­g ys­lių chi­rur­gas.

J.Gal­di­ką me­di­ko dar­bas ža­v i tuo, kad šios pro­fe­si­jos at­sto­vai už sa­vo spren­di­mus at­sa­ko pa­t ys, o re­zul­ta­tais ga­li­ma džiaug­tis tuoj pat ar­ba po sa­vai­tės dvie­jų. „Po­li­ti­ko­je re­zul­ta­tai paaiš­kė­ja tik po ke­ le­rių me­tų. Man, kaip ir vi­siems žmo­nėms, re­zul­ta­to no­ri­si grei­čiau“, – ne­slė­pė bu­vęs mi­nist­ras J.Gal­di­kas.

2012 RuDuO | Sveikata

norint vairuoti saugiai, būtinas dėmesingumas Kai kalba pasisuka apie saugią darbo vietą, dauguma pirmiau­ sia pagalvoja apie konkrečią įstaigą – pastatą ar kabinetą, kuriame dirba, ir jų įrengimą.

TEKSTAS: ieva Kukevičienė

(autoledi.lt) Kai kuriems saugi darbo vieta – tai patogiai įrengtas biuras su tvarkinga elektros insta­ liacija, veikiančia priešgaisrine sistema ir ge­ sintuvu. Tačiau jeigu visi vairuojantys biurų darbuotojai paskaičiuotų, kiek laiko jie kas­ dien sugaišta kelyje, nemažai iš jų pamatytų, kad automobilis taip pat tam tikru atžvilgiu yra tapęs jų darbo vieta. Juk vieniems tenka dažnai vykti į susitikimus su klientais, kiti,

stovėdami automobilių spūstyse, rezga verslo planus, kalba telefonu ir pan.

Ar nenukenčia šitaip „besidarbuojan­ čio“ vairuotojo saugumas ir ko reikia, kad tokia „darbo vieta“ taptų saugi, teirauja­ mės „Mis Lietuvos 2011“ Ievos Gervinskai­ tės. Ji taip pat didžiąją darbo dienos dalį praleidžia biure, tačiau vairuoti mėgstan­ ti mergina prie vairo sėdasi labai dažnai. Ir ne tik tada, kai reikia pasiekti darbovietę ar namus, bet ir tvarkydama įvairius darbo reikalus. Negana to, daugiau nei ketverių metų vairavimo stažą turinti mergina yra dalyvavusi „Tuvlitos“ damų ralyje 2012“.

Ieva tvirtina, kad saugumas jai labai svar­ bus vairuojant ir ralyje, ir miestų keliuose.

– Kaip per pastaruosius metus keitėsi jūsų požiūris į saugumą ir atsargumą kelyje?

– Vos gavusi vairuotojo pažymėjimą dar turėjau sukaupti patirties ir įgauti drąsos vairuoti. Po maždaug dvejų vairavimo metų pajutau, kad užaugo ne tik pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais, bet ir atsakomy­ bės jausmas – žinau, kad niekur nenuskubė­ siu, atsakingai žiūriu į dėmesio paskirstymą.

– Juk dažnai vairuodami žmonės neatsispiria norui „sutvarkyti reikalus“. Ar galima suderinti saugumą, patogumą ir efektyvų laiko panaudojimą?

– Viskas priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriama vairuoti, o kiek – mintims apie darbą. Svarbiausia – susikaupti. Pavyzdžiui, kai vairuojant suskamba telefonas, kalbant dėmesį išlaikyti man labai padeda automo­ bilyje įdiegta laisvų rankų įranga.

– Automobilis nuo mūsų darbo vietos biure skiriasi tuo, kad kelyje mūsų saugumas labai priklauso nuo aplinkinių. Kaip apsidrausti nuo kitų eismo dalyvių sukeliamo pavojaus, gal ralio trasoje jaučiatės saugiau?

– Būna, kelyje pasitaiko koks automobilis, kurio vairuotoją įtariu esant apsvaigusį nuo alkoholio. Prie tokių stengiuosi arti neprivažiuoti, o jeigu įtarimai smarkiai pagrįsti – net ir pranešu apie tai. Vairuoda­ ma atsakingai, aš pati saugiau jaučiuosi ne trasoje, o Vilniaus gatvėse.

Eva

Dainininkė

N

edėmesingo vairavimo padariniai gali būti tokios siaubingi, tik ar pakankamai ir laiku apie tai susimąstome?

Eligijus Masiulis Susisiekimo

D

ministras

žiaugiuosi, kad ir Ieva, ir vis daugiau kitų žinomų Lietuvos žmonių siekia atkreipti visuomenės dėmesį, jog norint vairuoti saugiai būtina jausti atsakomybę už save ir kitus. Be abejo, retas vairuotojas sėdėdamas automobilyje išvengia minčių apie darbą, kasdienius rūpesčius. Tačiau dėl to negali sumažėti dėmesingumas. Jokiu būdu negalima vairuojant dirbti nešiojamuoju kompiuteriu ar telefonu.

17

2012 ruDuo | Sveikata

Iš gim­dyk­los – į pri­va­čią erd­vę Pa­pil­do­mos pa­slau­gos Ap­lin­ka: Krikš­čio­niš­kie­ji gim­dy­mo na­mai, pe­rim­da­mi skan­di­na­vų pa­tir­tį, įren­gė šiuo­lai­kiš­kus šei­mos kam­ba­rius.

Vos tik iš­vy­dę pa­sau­lį kū­di­kiai tu­ri bū­ti ap­gaub­ti sau­gu­mo, ra­my­bės, mei­lės. Tai ga­li už­tik­rin­ti ar­ti­miau­si žmo­nės. To­ dėl Krikš­čio­niš­kie­ji gim­dy­mo na­mai su­da­rė są­ly­gas nau­ja­gi­ miui nuo pir­mos die­nos bū­ti su abiem tė­vais.

■■ ■■ ■■ ■■

Už­siė­mi­mai ir pa­skai­tos.

Mankš­ta sa­lė­je, ba­sei­ne.

Die­nos sta­cio­na­ras.

Psi­cho­lo­gi­nis pa­ren­gi­mas gim­ dy­mui ir mo­ti­nys­tei.

■■ Žin­dy­mo mo­kyk­lė­lė.

TEKSTAS: Ve­re­ta Ru­pei­k ai­tė fotografija: To­m as Ra­gi­na

Pa­ren­gia mo­ti­nys­tei Kau­no nau­ja­mies­ty­je įsi­kū­rę Krikš­čio­niš­kie­ ji gim­dy­mo na­mai sta­ty­ti dar 1926 m. Lai­ki­ no­sios sos­ti­nės lai­kais tai bu­vo vie­na pir­mų­ jų Lie­tu­vo­je pri­va­čių mo­te­rų li­go­ni­nių. Nuo šiol ne vien kau­nie­čiai, bet ir vi­sos Lie­tu­vos gy­ven­to­jai mie­lai ren­ka­si ra­mią, ka­me­ri­nę šios įstai­gos ap­lin­ką, jos gim­dyk­lo­se per me­ tus su­krykš­čia apie tūks­tan­tį nau­ja­gi­mių.

Krikš­čio­niš­kuo­sius gim­dy­mo na­mus puo­šia iš­ka­ba „Nau­ja­gi­miui pa­lan­ki li­go­ni­nė“. Šį var­dą įstai­ga ga­vo pir­mo­ji Kau­no ap­skri­ty­je. Šių gim­ dy­mo na­mų mi­si­ja – kad ma­ma iš­vyk­tų su svei­ ku kū­di­kiu. Sie­kia­ma, kad mo­te­rys gim­dy­tų na­ tū­ra­liai, kad kūdikį il­gai mai­tin­tų mo­ti­nos pie­ nu, kad bū­tų nau­do­ja­mos tik pa­čios bū­ti­niau­ sios me­di­ci­ni­nės pro­ce­dū­ros ir me­di­ka­men­tai, kad vi­suo­me­nė ki­taip žiū­rė­tų į mo­ti­nys­tę. Va­ dovaudamiesi šio­mis idė­jo­mis Krikš­čio­niš­kie­ ji gim­dy­mo na­mai daug dė­me­sio ski­ria reng­ da­mi po­ras tė­vys­tei. Tin­ka­mai pa­si­ren­gu­si mo­te­ris ne tik leng­viau pa­gim­do, bet ir pa­ti­ria ma­žiau stre­so au­gin­da­ma kū­di­kį.

Lo­va tė­vams ir ma­žy­liui Ma­mos ir vai­ko kon­tak­tas tu­ri bū­ti mak­si­ ma­liai ar­ti­mas, to­dėl svei­k i ma­ma ir nau­ja­

gi­mis po gim­dy­mo neišs­k i­ria­mi. Kad jiems bū­tų ge­ra ir pa­to­gu, Krikš­čio­niš­kuo­siuo­ se gim­dy­mo na­muo­se įreng­ti jau­kūs, šiuo­ lai­k iš­k i, na­mų ap­lin­ką pri­me­nan­t ys šei­mos kam­ba­riai.

Ta­po įpras­ta, kad gim­dy­vei pa­de­da ir kar­tu bū­na ar­ti­mas žmo­g us – vy­ras, ma­ma ar se­suo. Jų ypač pri­rei­k ia po gim­dy­mo.

Ar­ti­mo žmo­gaus bu­v i­mas drau­ge ką tik pa­gim­d žiu­siai mo­te­riai ir kū­di­k iui su­ku­ria sau­g u­mo at­mos­fe­rą. Šei­mos kam­ba­riai pa­sau­ly­je ga­na po­pu­ lia­r ūs, Lie­tu­vo­je – tai nau­jie­na. Šie kam­ba­ riai są­mo­nin­gai ne­va­di­na­mi pa­la­to­mis, o pa­gim­d žiu­sios svei­kos ma­mos ne­va­di­na­ mos pa­cien­tė­mis. Tė­čiai nė­ra lan­k y­to­jai, jie vi­sa­tei­siai to pa­ties kam­ba­rio gy­ven­to­jai. Šei­mos kam­ba­rio šei­mi­nin­kai tu­ri at­ ski­rą tua­le­tą ir du­šą. Kam­ba­r y­je sto­v i pla­ti dvi­g u­lė lo­va, dra­bu­ži­nė, ke­le­tas spin­te­lių, nau­ja­gi­mio vys­t y­mo sta­le­lis, minkš­ta­suo­lis bei žur­na­li­nis sta­liu­kas.

Pla­čio­je lo­vo­je nau­ja­gi­miai ga­li mie­go­ti su ar­ti­miau­siais jam žmo­nė­mis. Ar­tu­mas su nau­ja­gi­miu pa­de­da pa­lai­k y­ti žin­dy­mą.

Be to, ma­ma ge­riau iš­si­mie­ga, nes nak­t į ne­ rei­k ia kel­tis, pa­mai­tin­ti nau­ja­gi­mį ga­li­ma ir gu­lint. Esant po­rei­k iui, ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lią pri­stu­mia­mą nau­ja­gi­mio lo­ve­lę.

Nė­ra te­le­vi­zo­riaus Šei­mos kam­ba­rys yra tė­ve­lių ir kū­di­kio pri­va­ ti erd­vė. Praė­jus pir­ma­jai pa­rai, me­di­kai sten­ gia­si kuo ma­žiau trik­dy­ti šei­mos idi­lę, tad įsi­ ki­ša tik bū­ti­niau­siais at­ve­jais ar tik ta­da, kai šei­ma pa­gei­dau­ja. Jau­niems tė­vams tai tar­si re­pe­ti­ci­ja prieš iš­vyks­tant į na­mus. Me­di­kai yra gre­ta ir pa­sie­kia­mi bet ku­riuo pa­ros me­tu – kam­ba­riuo­se įreng­ta jų iš­kvie­ti­mo sis­te­ma. Šei­mos kam­ba­ry­je nė­ra te­le­vi­zo­riaus. Me­ di­kų nuo­mo­ne, tai ne­rei­ka­lin­gas, tė­vus ir nau­ ja­gi­mį blaš­kan­tis da­ly­kas. Ta­čiau kiek­vie­na­me kam­ba­ry­je vei­kia be­vie­lis in­ter­ne­tas. Šiuo­lai­ ki­nė gim­dy­vė no­ri tu­rė­ti nau­ją­sias tech­no­lo­gi­ jas gre­ta – ko­dėl drau­gams ne­pa­tei­kus tie­sio­ gi­nio vaiz­do re­por­ta­žo apie nau­ja­gi­mį?

Gim­dy­mo na­muo­se mai­ti­na­mos ma­mos, o tė­čiai ga­li pa­si­šil­dy­ti ar pa­si­ga­min­ti mais­tą gre­ta esan­čio­je vir­tu­vė­lė­je. Vy­rams su­da­ry­ta ir ga­li­my­bė ma­lo­niai nu­ste­bin­ti my­li­mą mo­ te­rį – pa­tiek­ti tie­siai į lo­vą puo­de­lį ar­ba­tos ar pa­čių pa­ga­min­tą ne­su­dė­tin­gą pa­tie­ka­lą. Įp­ras­ta, kad dvi tris pa­ras po gim­dy­mo svei­kos ma­mos su nau­ja­gi­miais pra­lei­džia po įstai­gos sto­g u. Šei­mos kam­ba­r y­je ga­li­ ma lik­ti ir il­giau.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.gim­dy­mas.lt.

19

2012 ruduo | Sveikata

Gri­pas atė­mė šir­dį

Ne­si­gy­dęs gri­po vil­nie­tis Rim­vy­das Ve­ke­ro­tas pra­ra­do šir­dį.

Ne­daug trū­ko, kad bū­tų pra­ra­dęs ir gy­ve­ni­mą. Šian­dien 44erių vy­ras gy­vas tik dėl me­di­kų, alt­ruis­tų pa­stan­gų ir savo stip­rios va­lios. Jis per­spė­ja: ne­va­lia ig­no­ruo­ti net ir pa­čių pa­pras­čiau­sių li­gų.

Tai ne sve­ti­ma, o ma­no šir­dis. Jei­gu man ją pa­do­va­no­jo, va­di­na­si, ji ma­no.

TEKSTAS: Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

Suk­lai­di­no nor­ma­li tem­pe­ra­tū­ra Tai nu­ti­ko prieš še­še­rius me­tus. Rim­v y­dui bu­vo 38-eri. „At­ro­do, vis­kas bu­vo tik va­kar“, – liūd­ nai ta­rė R.Ve­ke­ro­tas.

Bu­vo žie­ma. Jis su­si­rgo pa­pras­čiau­siu gri­pu. Net ir tai paaiš­kė­jo vė­liau, o pir­mo­ sio­mis die­no­mis Rim­v y­das jau­tė­si pra­stai, ir tiek. „Lau­žė kau­lus, bet tem­pe­ra­tū­ros ne­bu­vo, to­dėl bu­vo gė­da ei­ti pas gy­dy­to­ją“, – dro­ viai pri­si­pa­ži­no. Rim­v y­das ėjo į dar­bą, va­ ka­rais iš­ger­da­vo čiob­re­lių ar­ba­tos, kol ne­ pra­dė­jo dus­ti. Kai oro ėmė trūk­ti ir nak­t į, ir die­ną, nuė­jo pas šei­mos gy­dy­to­ją. Po jo ap­žiū­ros ga­vo siun­ti­mą pas kar­dio­lo­gą.

Me­di­kai Rim­v y­dui diag­no­za­vo dia­lek­ ti­nę kar­dio­mio­pa­ti­ją. Jo šir­dies rau­muo pra­dė­jo plės­tis, lai­ku ne­su­sit­rauk­da­vo, to­

dėl krau­ja­g ys­lė­se su­si­da­r y­da­vo kre­šu­lių. „Jums rei­k ia nau­jos šir­dies“, – šie gy­dy­to­jo žo­d žiai 38-erių vy­rą, iki tol nie­ka­da ne­si­ skun­du­sį svei­ka­ta, blokš­te pri­bloš­kė.

Iki to mo­men­to jis dėl šir­dies ne­tu­rė­ jo jo­k ių pro­ble­mų. „Bu­vau svei­kas kaip ri­ di­kas. Net vai­k ys­tė­je be­veik ne­te­ko sirg­ti.

Ma­no svei­ka­tos li­g ų kny­ge­lė­je bu­vo vos ke­ li įra­šai“, – ne­slė­pė ap­mau­do R.Ve­ke­ro­tas. Šian­dien vy­ras įsi­ti­k i­nęs: jei­g u bū­tų lai­ku nuė­jęs pas gy­dy­to­ją, nau­jos šir­dies jam ne­ bū­tų pri­rei­kę.

Del­sė, kol gims sū­nus „Ma­no šir­d is ne­be­no­rė­jo dirb­t i, to­dėl bu­ vau pa­smerk­tas mir­t i, jei­g u ne­gau­siu do­ no­ro šir­d ies“, – sun­k iau­sias sa­vo gy­ve­ni­ mo aki­mir­k as pri­si­mi­nė R.Ve­ke­ro­tas.

Iš pa­žiū­ros stip­raus vy­ro svei­ka­ta blo­gė­ jo kiek­v ie­ną die­ną. Gy­dy­to­jai, steng­da­mie­

Nau­jos šir­dies per­nai su­lau­kė tik 5 pa­cien­tai ■■ Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na apie 700 žmo­nių po įvai­rių or­ga­nų (dau­ giau­sia inks­to – 610 pa­cien­tų) transp­lan­ta­ci­jų. 44-iems per­so­din­ta šir­dis, 2-iems – plau­čiai, maž­daug 40-iai – ke­pe­nys.

■■ Kas­met maž­daug 350 žmo­nių pri­rei­kia ku­rio nors or­ga­no transp­lan­ta­ ci­jos.

■■ Mi­ru­sių­jų, ga­lin­čių bū­ti or­ga­nų do­no­rais, ar­ti­mie­ji la­biau­siai ne­lin­kę do­va­no­ti šir­dies. Per­nai bu­vo 39 do­no­rai, ta­čiau at­lik­tos tik 5 šir­dies transp­lan­ta­ci­jos.

■■ 2011-ai­siais bu­vo at­lik­tos 69 inks­to (vie­no do­no­ro inks­tai ga­li bū­ti per­ so­din­ti dviem lau­kian­tiems transp­lan­ta­ci­jos pa­cien­tams) ir 12 ke­pe­nų per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jų.

20

si pa­dė­ti su­lauk­ti do­no­ro šir­dies, Rim­v y­dui imp­lan­ta­vo šir­dies sti­mu­lia­to­rių.

Trum­pam si­tua­ci­ja bu­vo pa­ge­rė­ju­si, bet, ne­praė­jus nė me­tams, šis šir­dies an­ge­las sar­gas ta­po be­ver­tis. Gy­dy­to­jai, siek­da­mi pra­tęs­ti gy­v y­bės siū­lą, la­bai sun­k iam li­go­ niui nu­spren­dė pri­jung­ti dirb­ti­nę šir­dį.

Tai tei­kė ir vil­ties, ir bai­mės. Šią ope­ra­ci­ ją rei­kė­jo at­lik­ti kuo grei­čiau, bet Rim­v y­ das nuo jos iš­si­su­k i­nė­jo, nes lau­kė sū­naus gi­mi­mo. „Bi­jo­jau, kad per ope­ra­ci­ją ga­liu mir­ti taip ir ne­pa­ma­tęs vai­ke­lio. De­ja, ma­no no­ rai ir li­ko tik no­rais – pir­mą kar­tą sū­nų pa­ ma­čiau jau tu­rė­da­mas dirb­ti­nę šir­dį, nes ope­ra­ci­ją te­ko pa­grei­tin­ti“, – dar vie­nas gy­ ve­ni­mo eta­pas įsi­rė­žė Rim­v y­do at­min­tin.

Su dirb­ti­ne šir­di­mi vy­ras gy­ve­no tris mė­ne­sius. Die­nų bu­vo įvai­rių – ir leng­ves­ nių, ir la­bai sun­k ių.

Iš­gy­ve­no ne vie­ną nu­si­vy­li­mą „Pir­mą kar­tą iš­gir­dau, kad at­si­ra­do šir­ dis, kai gu­lė­jau rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. De­ ja, ne­tru­kus paaiš­kė­jo, kad do­no­ras sir­go he­pa­ti­tu C, to­dėl šir­dis ne­ti­ko. Vė­liau to­ kių pra­ne­ši­mų bu­vo dar du: vie­na šir­dis iš­ ke­lia­vo į Kau­ną, ki­ta vėl pa­si­tai­kė su he­pa­ ti­tu C“, – skau­džiais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­ si Rim­v y­das.

Jis ne­su­ra­do žo­džių api­bū­din­ti jaus­ mams, ku­rie už­plūs­da­vo su­ži­no­jus, kad šir­dis ati­te­ko kaž­kam ki­tam. „Ma­no or­ga­niz­mas bu­vo taip nu­si­lpęs, kad po transp­lan­ta­ci­jos rei­kė­jo iš nau­jo mo­ ky­tis vaikš­čio­ti. Pe­rei­da­vau per kam­ba­rį ir už­dus­da­vau, to­dėl tu­rė­da­vau pri­sės­ti, pail­ sė­ti. Iš ma­nęs bu­vo li­kę vien kau­lai“, – sa­vo bū­se­ną ir iš­vaiz­dą api­bend­ri­no vy­ras.

2012 RUDUO | Sveikata

Lai­min­gi: sū­nus – vie­nas iš dvie­jų Rim­vy­do gy­ve­ni­mo ste­buk­lų, šuo – var­žo­vas bė­gi­mo tra­so­je. Į ją vyras, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, leidžiasi kas rytą.

Rim­vy­do Ve­ke­ro­to as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

21

2012 ruduo | Sveikata

Bė­gi­kas: R.Ve­ke­ro­tas at­sto­va­vo Lie­tu­vai 14-osio­se žmo­nių, ku­riems gy­ve­ni­mą d ­ o­va­no­jo do­no­rai, spor­to žai­dy­nė­se.

Rim­vy­do Ve­ke­ro­to as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tai buvo spalio 8-oji „Kol gy­vas bū­siu, neuž­mir­šiu 2006-ųjų spa­ lio 8-osios. Tai bu­vo sek­ma­die­nis. Iš pat ry­ to jau­čiau, kad išau­šo ma­no die­na. Nuo­jau­ta ma­nęs neap­ga­vo“, – nu­si­šyp­so­jo R.Ve­ke­ro­tas.

Tik­ra­sis Rim­v y­do gim­ta­die­nis yra va­sa­ rio 9 d. Po šir­dies transp­lan­ta­ci­jos vy­ras į sa­vo gy­ve­ni­mo ka­len­do­rių įsi­ra­šė dar vie­ ną šven­tę – ant­rą­jį gim­ta­die­nį, spa­lio 9-ąją. „Di­džiau­si ma­no gy­ve­ni­mo ste­buk­lai – sū­nus ir do­no­ro šir­dis. Li­k i­mas man bu­vo ma­lo­nus, di­des­nių do­va­nų neį­si­vaiz­duo­ ju“, – už­si­sva­jo­jo Rim­v y­das.

Nors ber­niu­kas gi­mė neiš­ne­šio­tas, aš­tuo­ nių mė­ne­sių, ta­čiau au­ga svei­kas, stip­rus. „Sū­nui, kaip ir man, – jau še­še­ri“, – džiu­giai nu­si­tei­kęs pa­sa­ko­jo tė­ve­lis.

Į jau­nes­nes mo­te­ris ne­si­žval­go Kiek­vie­nas žmo­gus, ku­riam per­so­di­na­mas do­no­ro or­ga­nas, iš­g y­ve­na ir džiaugs­mą, ir ne­ri­mą. Kiek­vie­nas bi­jo, kad jo kū­nas ga­li ne­priim­ti sve­ti­mo inks­to ar šir­dies. Rim­v y­ das nuo pir­mo­sios die­nos po ope­ra­ci­jos su di­džiau­sia mei­le jau­k i­no­si sa­vo nau­ją šir­dį. „Tai ne sve­ti­ma, o ma­no šir­dis. Jei­g u man ją pa­do­va­no­jo, va­di­na­si, ji ma­no. No­ 22

rė­jau, kad ma­no kū­nas su ma­no gel­bė­to­ja su­si­g y­ven­tų, my­lė­tų ją taip, kaip aš my­liu“, – ti­k i­no R.Ve­ke­ro­tas.

Jis ir da­bar kas­dien pa­bend­rau­ja su sa­vo šir­di­mi. Sa­vo kū­nui kar­to­ja, kad šir­dis yra jo da­lis, ku­rią jis my­li. Be to, nuo at­me­ti­mo sau­ go ir vais­tai. Rim­v y­dui bu­vo per­so­din­ta šir­ dis jau­no vy­ro, ku­ris žu­vo. Po transp­lan­ta­ci­ jos ne­pa­si­kei­tė nei po­mė­giai, nei in­te­re­sai.

Lau­žė kau­lus, bet tem­pe­ra­tū­ros ne­bu­ vo, to­dėl bu­vo gė­da ei­ti pas gy­dy­to­ją. „Ma­no žmo­na bai­mi­no­si, kad, ga­vęs jau­ nes­nio vy­ro šir­dį, į jau­nes­nes mo­te­ris žiū­ rė­siu“, – pa­juo­ka­vo Rim­v y­das ir rim­tai pri­ dū­rė, kad ar­ti­mes­nio žmo­gaus už žmo­ną nie­ka­da ne­tu­rė­jo ir ne­tu­rės.

Už­sa­kė Mi­šias Vy­ras pa­brė­žė, kad yra la­bai dė­k in­gas žu­ vu­sio­jo ar­ti­mie­siems, ku­rie iš­gel­bė­jo jo gy­

ve­ni­mą, nes paau­ko­jo jiems bran­gaus žmo­ gaus šir­dį. „Jie ge­di, o aš ga­liu džiaug­tis gy­ve­ni­mu: kiek­v ie­ną ry­tą bė­gio­ti kro­sus su sa­vo šu­ni­ mi, ant ran­kų lai­k y­ti sa­vo vai­ką“, – Rim­v y­ das do­no­ro šei­mai ku­pi­nas dė­k in­g u­mo.

Vos išė­jęs iš li­go­ni­nės Rim­v y­das už žu­vu­ sį vai­k i­ną baž­ny­čio­je už­sa­kė Mi­šias. „Ne­ga­ lė­jau ki­taip pa­sielg­ti“, – kons­ta­ta­vo vy­ras.

Kas­dien nu­bė­ga 2–3 kilometrus „Aš da­bar gy­ve­nu vi­sa­ver­tiš­kes­nį gy­ve­ ni­mą nei iki gri­po ir šir­dies per­so­di­ni­mo.

Dėl neį­ga­lu­mo ne­dir­bu, to­dėl daug lai­ko ga­liu skir­ti po­mė­giams“, – apie po­k y­čius sa­vo gy­ve­ni­me pa­sa­ko­jo Rim­v y­das.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet nei vai­k ys­tė­je, nei jau­ nys­tė­je vy­ras spor­tu ne­si­do­mė­jo. Ma­žas bū­da­mas ke­lis spor­to bū­re­lius lan­kė tik dėl to, kad norėjo tė­vai. „Po transp­lan­ta­ci­jos pra­dė­jau bė­gio­ti, nes no­rė­jau sa­ve iš­ban­dy­ti. Yra pa­v yz­džių, kai žmo­nės su do­no­ro šir­di­mi gy­ve­na jau 20 me­tų ir spor­tuo­ja. Ne­ži­no­jau, kad man bė­gio­ji­mas ga­li taip pa­tik­ti“, – sa­v i­mi ste­ bi­si Rim­v y­das.

Kiek­v ie­ną die­ną jis su šu­ni­mi nu­bė­ ga apie 2–3 ki­lo­met­rus. Gy­dy­to­jai per­spė­

2012 ruduo | Sveikata

jo, kad per daug ne­nu­var­gin­tų šir­dies, bet nor­ma­lus fi­zi­nis krū­v is yra svei­ka ir nau­ din­ga. „Pir­mą kar­tą, kai bė­gau 100 met­rų, gal­vo­ jau, kad šir­dis iš­šoks iš krū­ti­nės. Po tru­pu­ tį tre­ni­ra­vau­si ir da­bar vis­kas ge­rai. Ne­rei­kia sa­vęs prie­var­tau­ti, svar­bu ne­pa­mirš­ti klau­ sy­ti, ką sa­ko ta­vo or­ga­niz­mas, ko jis pra­šo“, – pa­ta­rė Rim­v y­das.

Su­vi­lio­jo spor­to žai­dy­nės Šią va­sa­rą Olan­di­jo­je, Apel­dor­ne, vy­ko 14osios žmo­nių, gy­ve­nan­čių su per­so­din­ta šir­di­mi ar plau­čiais, spor­to žai­dy­nės. Jo­se da­ly­va­vo ir R.Ve­ke­ro­tas. „Va­s a­ros pra­d žio­je bė­gau olim­pi­nę my­l ią ir su­pra­t au, kad ga­l iu bėg­t i. Pa­no­ rau sa­ve iš­b an­d y­t i ir žai­d y­nė­s e“, – spren­ di­mo mo­t y­v us at­s klei­d ė spor­t ą pa­mė­ gęs vy­r as. Žai­dy­nė­se 244 at­sto­vai iš 20-ies Eu­ro­ pos ša­lių run­gė­si bė­gi­mo, šuo­lio į aukš­t į bei to­lį, ru­tu­lio stū­mi­mo, ka­muo­liu­ko me­ ti­mo, plau­k i­mo, tink­li­nio, ma­ra­to­no ir ki­ to­se rung­t y­se.

Tik po­rą mė­ne­sių sa­va­ran­k iš­kai tre­ni­ra­ vę­sis R.Ve­ke­ro­tas da­ly­va­vo 100 met­r ų bė­ gi­mo rung­t y­je. Iš aš­tuo­nių sa­vo am­žiaus gru­pės, 35–44 me­tų, da­ly­v ių, bū­da­mas pa­ts vy­riau­sias, jis at­bė­go penk­tas.

Rim­v y­das įsi­ti­k i­nęs, kad žai­dy­nė­se bū­ tų pa­si­ro­dęs ge­riau, jei bū­tų dau­giau tre­ ni­ra­vę­sis ir nu­slo­pi­nęs jam ko­ją pa­k i­šu­ sią bai­mę. „Ma­no tre­ne­ris yra lab­ra­do­rų veis­lės šuo Bar­tas. Tai jis ma­ne ap­len­k ia, tai aš jį. Dvie­ se juk sma­giau bė­gio­ti“, – juo­ka­vo Rim­v y­ das ir pri­dū­rė, kad žai­dy­nė­se ža­vė­jo­si olan­ dų spor­ti­nin­kais, ku­rie bė­go la­bai grei­tai, kaip pro­fe­sio­na­lūs bė­gi­kai.

Vien tik da­ly­vau­ti bė­gi­mo ar plau­ki­mo rung­ty­se bu­vo Rim­v y­do per­ga­lė pa­čiam prieš sa­ve. Sus­tip­rė­jęs ir įgi­jęs nau­jo gy­ve­ni­ mo pa­tir­ties jis pa­de­da li­k i­mo bro­liams: pri­ si­dė­jo prie drau­gi­jos „Do­va­no­ta šir­dis“ įkū­ ri­mo, yra šios or­ga­ni­za­ci­jos ta­r y­bos na­r ys.

Drau­gi­jos na­riai da­li­ja­si sa­vo rū­pes­čiais, pa­ tir­ti­mi, pa­guo­da, ke­liau­ja, tu­ris­tau­ja.

Vi­sus, ne tik juos, žie­mai ar­tė­jant Rim­ vy­das per­spė­ja: sau­go­k i­tės gri­po, su­si­rgę ne­si­dro­vė­k i­te ei­ti pas gy­dy­to­jus, nes del­si­ mas ga­li bū­ti pra­žū­tin­gas.

2–3

kilometrus nubėga Rim­vy­das Kiek­vie­ną die­ną.

23

2012 Ruduo | Sveikata

Kau­nie­čiai dar šie­met turės ga­li­mybę ap­si­lan­ky­ti nau­ja­me „Im­puls Plius“ spor­to ir svei­ ka­tin­gu­mo klu­be, ku­ris ža­da būti mo­der­niau­sias ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Bal­ti­jos ša­ly­ se. Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je, kur įsi­kurs klu­bas, jau pra­dėti ran­gos dar­bai. Čia bus įreng­ tos 7 itin erd­vios spor­to salės su mo­der­niau­sia įran­ga, taip pat pir­čių ir sūku­ri­nių vo­nių zo­na. Vie­nu me­tu spor­tuo­ti nau­ja­me klu­be galės dau­giau kaip 300 svei­kos gy­ven­se­nos aist­ruo­lių.

Tre­ni­ruok­lių sis­te­ma „Sy­ner­gy 360“ – pa­sau­linė nau­jovė, ku­rią šie­met turės ga­li­mybę išmė­gin­ti ir kau­nie­čiai.

„Žal­gi­rio“ are­no­je pra­dėtas mo­der­niau­sias svei­ka­t in spor­to klu­bas Bal­ti­jos ša­l

„Per še­še­rius veik­los Kau­ne me­tus įsi­ti­k i­no­ me, kad lai­ki­no­sios sos­tinės gy­ven­to­jai itin dėme­sin­gi spor­tui, gro­žiui, ge­rai sa­vi­jau­ tai ir to­kių pa­slaugų po­rei­k is nuo­lat au­ga.

2006-ai­siais Kau­ne įreng­tas pir­ma­sis „Im­ puls“ klu­bas yra vie­nas po­pu­lia­riau­sių ne tik mies­te, bet ir Lie­tu­vo­je. Todėl Kau­no gy­ven­ to­jams sie­kia­me su­da­r y­ti dar dau­giau ga­li­ my­bių gau­ti pro­fe­sio­na­lių aukš­čiau­sios ko­ kybės spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo pa­slaugų“, – teigė Vid­man­tas Šiugž­di­nis, spor­to ir svei­ ka­tin­gu­mo klubų „Im­puls“ va­do­vas.

Nuo TRX diržųtre­ni­ruok­lių iki jo­gos Nau­ja­me klu­be bus itin pla­t us gru­pi­ nių spor­to už­siė­m imų pa­si­r in­k i­mas. Čia 24

bus ga­l i­ma pa­si­r ink­t i to­k ias po­pu­l ia­r ias mankš­tas kaip ka­la­ne­t i­k a, jo­ga, pi­la­te­sas, com­bat, step, kla­si­k inė ae­ro­bi­k a. Bus spe­ cia­l iai įreng­tos at­ski­ros dvi­ra­čių ir mo­ der­n iau­sių tre­ni­r uok­l ių salės. Be vi­so to, spor­to klu­bo lan­k y­to­jai galės išmė­g in­t i spor­to pa­sau­l io nau­jo­ves – funk­ci­nes tre­ ni­r uo­tes su spe­cia­l iais TRX pa­k a­bi­na­mai­ siais dir­ž ais ir tre­ni­r uok­l ių sis­te­ma „Sy­ ner­g y 360“. „Sa­vo klu­bo lan­k y­to­jus su­pa­žin­din­si­me su nau­jau­sio­mis spor­to pa­sau­lio ten­den­ci­ jo­mis ir nau­jovė­mis. Vie­na iš to­k ių – tre­ ni­ruotė su spe­cia­liais TRX dir­žais. Ji išs­ kir­tinė, nes per ją at­lie­ka­mi įvairūs jėgos pra­ti­mai, pa­si­tel­k iant tik sa­vo kūno svo­ rį. Su TRX pa­ka­bi­na­mai­siais dir­žais ga­li­ ma spor­tuo­ti ir da­r y­ti vi­sus pra­ti­mus taip

pat, kaip ir už­siė­mi­muo­se su jėgos tre­ni­ ruok­liais, tik daug žais­min­giau ir pri­žiū­ rint pro­fe­sio­na­liam tre­ne­riui. Be to, ji la­ bai efek­t y­v i – pa­kan­ka 25–30 mi­nu­čių, kad vi­sas kūnas pa­justų po­veikį“, – pa­sa­ko­jo V.Šiugž­di­nis.

Ki­t a „Im­puls“ nau­j ovė – tre­n i­r uok­ lių sis­t e­m a „Sy­ner­g y 360“. Įdo­mu tai, kad vie­nu me­t u šiuo tre­n i­r uok­l iu, keis­ da­m ie­s i vie­t o­m is, ga­l i nau­d o­t is net 16 žmo­n ių. Šis si­ner­g i­j os prin­c i­pu vei­k ian­ tis tre­n i­r uok­l is kaip pa­s au­l inė nau­ jovė šie­met bu­vo pri­s ta­t y­t as gar­s io­j o­j e tarp­t au­t inė­j e FI­B O pa­r o­d o­j e, o ne­t ru­ kus ją galės išmė­g in­t i ir Kau­no gy­ven­ to­j ai. „Im­puls“ klubų va­d o­v as sa­k o, kad to­k ios funk­c inės tre­n i­r uotės yra spor­ to klubų atei­t is, nes taip spor­t uo­t i daug

2012 ruDuo | Sveikata

Nau­ja­me „Im­puls Plius“ klu­be – pa­sau­ly­je itin iš­po­pu­liarė­ju­ si TRX funk­cinė tre­ni­ruotė su pa­ka­bi­na­mai­siais dir­žais.

įreng­ti ­gu­mo ir y­se

įdo­m iau, la­v i­n a­mos ne tik vi­s os kūno rau­menų grupės, bet ir koor­d i­n a­c i­j a, grei­t is, išt­vermė.

Pa­ty­ru­sių ir kva­li­fi­kuotų tre­ne­rių pa­gal­ba Nau­ja­me „Im­puls Plius“ klu­be lan­k y­to­jus ap­tar­naus dau­giau nei 20 pro­fe­sio­na­lių ir pa­t y­ru­sių spor­to tre­ne­rių ko­man­da. Ją su­ da­ro tarp­tau­ti­nius ser­ti­f i­ka­tus įgiję, nuo­lat be­si­to­bu­li­nan­t ys ir pro­fe­sio­na­lia­me spor­te pa­tir­ties įgiję mankštų meist­rai. „Pui­k iai su­vok­da­mi sa­vo vaid­menį ir at­ sa­ko­mybę, steng­simės lan­k y­to­jams skir­ ti kuo dau­giau dėme­sio ir pa­ta­rimų. Juk

spor­tas – ne tik ga­li­mybė ge­rai pra­leis­ti laiką ir at­si­pa­lai­duo­ti, tai – ak­t y­v i veik­la, da­ran­ti di­delį po­veikį svei­ka­tai. Todėl čia itin svar­bus ju­de­sių tiks­lu­mas ir pro­fe­sio­ na­lus pa­ta­ri­mas, kurį už­tik­ri­na­me“, – sakė Dai­va Cvi­li­k ienė, „Im­puls“ gru­pi­nių už­siė­ mimų vy­riau­sio­ji inst­ruk­torė.

Pa­to­gus in­ter­je­ras su at­si­ve­rian­čia mies­to pa­no­ra­ma Svei­ka­tin­g u­mo ir spor­to klu­bui išs­k ir­ti­ nu­mo su­teiks ne tik mo­der­niau­sia spor­to įran­ga, pro­fe­sio­nalų ko­man­da bei jo dy­dis, bet ir uni­ka­li ap­lin­ka – Ne­mu­no sa­la, ku­ rio­je įsikū­ru­si „Žal­gi­rio“ are­na. „Tai išs­k ir­ tinė Kau­no vie­ta – natū­ra­lios gam­tos oazė gre­ta mies­to cent­ro, su­teik­sian­ti klu­bo lan­ ky­to­jams ga­li­mybę pa­si­mėgau­ti spor­tu ir at­si­pa­lai­duo­ti pui­k iai tin­kan­čiais gam­tos vaizdais”, – apie spor­to klu­bo pranašumus kalbė­jo V.Šiugž­di­nis.

Pa­sak nau­jo klu­bo erdvę pro­jek­ta­v u­sio ar­chi­tek­to Au­ri­mo Ra­ma­naus­ko, at­sto­vau­ jan­čio Eu­ge­ni­jaus Mi­liū­no stu­di­jai, in­ter­je­ ras har­mo­nin­gai įsi­lies į „Žal­gi­rio“ are­nos

ap­linką. „Norė­jo­me, kad pa­grin­di­nis ak­ cen­tas būtų ne at­si­tik­tinės de­talės ar ryš­ kios spal­vos, bet pa­t ys spor­to įren­gi­niai ir klu­be spor­tuo­jan­t ys žmonės. Be to, di­delę in­ter­je­ro dalį su­da­ro pro fa­sa­do vit­ri­nas at­ si­ve­rian­čios mies­to pa­no­ra­mos. Todėl sten­ gėmės kon­cent­ruo­tis į tai, kad žmonėms klu­bo vi­du­je būtų erd­v u ir pa­to­g u“, – sakė ar­chi­tek­tas.

Did­žiau­sias spor­to klu­bas Kau­ne Šie­met du­ris at­ver­sian­tis nau­jas „Im­puls Plius“ bus ant­ra­sis ir did­žiau­sias „Im­puls“ klu­bas Kau­ne. Jo bend­ras plo­tas – dau­giau kaip 2 600 kv. m. Ja­me bus išdės­t y­ti dau­ giau nei 40 car­dio bei apie 80 jėgos pir­mau­ jan­čių spor­to įran­gos ga­min­tojų tre­ni­ruok­ lių, o spor­tuo­ti vie­nu me­tu galės ne vie­nas šim­tas žmo­nių.

Pa­sak „Im­puls“ klubų va­do­vo, no­rin­tie­ ji jau ga­li įsi­g y­ti na­r ystės kor­telę į šį spor­ to klubą su spe­cia­lia – 20 pro­c. – nuo­lai­ da. „Žal­gi­rio“ are­no­je įsikū­ru­sio „Im­puls Plius“ klu­bo na­r ystės kor­telė ga­lios ir ki­ ta­me „Im­puls“ klu­be, įsikū­ru­sia­me Baltų prospekte.

25

2012 ruduo | Sveikata

Pa­cientą gy­do ir šiuo­lai­kinė rea­bi­li­ta­ci­ja, ir me­dikų žmo­giš­ku­mas Kai ne­tikė­tai užk­lum­pa li­ga ar iš­tin­ka trau­ma, at­gau­ti jėgas pa­de­da ne vien pa­gal pa­žan­giau­sias me­to­di­kas mo­der­niau­ siais įren­gi­niais at­lie­ka­mos rea­bi­li­ta­ci­jos pro­cedū­ros, bet ir žmo­giš­kas me­di­ko dėme­sys pa­cien­tui, abi­pu­sis su­pra­ti­mas.

Tik bend­ro­mis pa­stan­go­mis pa­sie­kia­ma lau­kiamų re­zul­tatų.

TEKSTAS: Lo­re­ta Ga­lu­baus­kienė FOTOGRAFIJA: Tomas Ragina

Grąži­na į vi­sa­vertį gy­ve­nimą VšĮ Kau­no kli­ni­kinės li­go­ninės Fi­zinės me­ di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riu­je Jos­vai­nių g.

2 tei­k ia­mos sta­cio­na­rinės rea­bi­li­ta­ci­jos pa­ slau­gos ser­gan­tie­siems nervų sis­te­mos li­go­ mis: po in­sultų, gal­vos traumų ir ope­ra­cijų, er­ki­nio en­ce­fa­li­to, vi­ru­sinės ir in­fek­cinės kilmės me­nin­goen­ce­fa­litų, de­ge­ne­ra­ci­nių nervų ir rau­menų ligų. Sten­gia­ma­si pa­gal ga­li­my­bes bent iš da­lies su­grąžin­ti su­tri­kusį dar­bin­gumą, pa­ge­rin­ti pa­cien­to sa­va­ran­kiš­ kumą kas­dienė­je veik­lo­je.

Per 20–40 dienų komp­lek­sinę rea­bi­li­ta­ci­ jos pro­gramą fi­zinės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­ jos gy­dy­to­jas, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, er­go­te­ra­peu­ tas, psi­cho­lo­gas, lo­go­pe­das, so­cia­li­nis dar­ buo­to­jas, slau­gy­to­jas, ma­sa­žuo­to­jas da­ro vis­ 26

ką, kad pa­cien­tas grįžtų į vi­sa­vertį gy­ve­nimą.

Nuo­lat ver­ti­na­ma funk­cinė būklė, rea­bi­li­ta­ci­ jos efek­ty­vu­mas, ko­re­guo­ja­mas rea­bi­li­ta­ci­jos pla­nas, o iš­v yks­tant iš li­go­ninės paaiš­ki­na­ma ant­rinė li­gos pro­fi­lak­ti­ka, re­ži­mas, su­da­ro­ma in­di­vi­dua­li namų pro­gra­ma.

Pro­cedū­ras pa­pil­do me­nas „Ult­ra­gar­so, elekt­ros, mag­ne­tinė, la­ze­rio, švie­sos, Dar­son­va­lio ir mik­ro­bangų te­ra­pi­ ja – li­go­ninė­je la­bai pla­tus fi­zio­te­ra­pi­jos pa­ slaugų spekt­ras, – var­di­jo Fi­zinės me­di­ci­ nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus Jos­vai­nių gatvė­je vedė­ja Dia­na Mi­lo­nienė. – Kon­sul­tuo­ja­mi ir tai­ko­mos rea­bi­li­ta­ci­jos prie­monės ne tik li­go­ ninės sky­riuo­se be­si­gy­dan­tiems suau­gu­siems pa­cien­tams, bet ir vai­kams, net nau­ja­gi­

miams. Tei­kia­mos am­bu­la­to­rinės rea­bi­li­ta­ci­ jos pa­slau­gos ser­gan­tie­siems nervų sis­te­mos li­go­mis (esant ra­di­ku­lo­pa­ti­joms, nervų pa­ žei­di­mams, po tarps­lanks­te­li­nių diskų ope­ ra­cijų) ir įvai­rio­mis sąna­rių li­go­mis, pa­ty­ ru­siesiems kaulų lūžius, po sąna­rių ope­ra­cijų.

Er­go­te­ra­pi­jos ka­bi­ne­te gau­su įvai­riau­sių prie­mo­nių, la­v i­nan­čių žmo­gaus kog­ni­t y­ vi­nes funk­ci­jas, bui­tinės veik­los įgūdžius. „Su kiek­v ie­nu pa­cien­tu dir­ba­me in­di­v i­ dua­liai, pa­ren­ka­me tin­ka­mas tech­ni­nes prie­mo­nes, – aiš­k i­no er­go­te­ra­peutė Dai­ va Bal­ta­duo­nienė. – Sveik­ti pa­de­da ir me­ nas. Sa­vo kūri­nius čia eks­po­nuo­ja ne tik La­pių pa­grin­dinės mo­k yk­los dailės būre­lio moks­lei­v iai, bet ir ži­no­mi dai­li­nin­kai – ne­ se­niai pa­cien­tai galė­jo grožė­tis Kons­tan­ti­ no Žar­da­le­v i­čiaus ta­py­tais pa­veiks­lais.

Van­de­ny­je – su ki­ne­zi­te­ra­peu­tu Pag­rin­di­nis ki­ne­zi­te­ra­pi­jos tiks­las yra la­vin­ ti žmo­nių po in­sul­to lie­mens kont­rolę, re­ gu­liuo­ti su­tri­kusį rau­menų to­nusą, for­muo­ ti funk­ci­nius galū­nių ju­de­sius. Pa­cien­tams, tu­rin­tiems stu­bu­ro pro­blemų, yra grąži­na­mi funk­ci­niai stu­bu­ro ju­de­siai, for­muo­ja­ma tai­ syk­lin­ga fi­zio­lo­ginė pa­dėtis, di­di­na­mos sąna­ rių ju­de­sių amp­li­tudės. Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos salė­je

2012 ruduo | Sveikata

vyks­ta in­di­vi­dualūs ir gru­pi­niai už­siė­mi­mai: tai­ko­ma pa­sy­vi pe­ties sąna­rio ir ak­ty­vi ke­lio sąna­rio me­cha­no­te­ra­pi­ja, kak­lo ir juos­mens tem­pi­mas prie­tai­sais, su­da­ro­ma in­di­vi­dua­li tęstinė pra­timų na­muo­se pro­gra­ma.

Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja van­de­ny­je – dau­ge­lio ypač mėgsta­mas už­siė­mi­mas. Mankš­ta van­de­ ny­je pa­de­da at­pa­lai­duo­ti įsi­tem­pu­sius rau­ me­nis, ge­ri­na krau­jo­taką, la­v i­na koor­di­ na­ciją ir pu­siaus­v yrą. Ver­ti­ka­li ir per­linė vo­nios, ver­ti­ka­lus tem­pi­mas, po­van­de­ni­ nis ma­sa­žas ser­gan­čiuo­sius stu­bu­ro li­go­ mis gelbė­ja nuo nu­ga­ros skaus­mo. Pa­gal Ai Chi me­to­diką van­de­ny­je at­lie­ka­mi me­di­ ta­ci­jos pra­ti­mai, o Wat­su me­to­du dir­ban­tis ki­ne­zi­te­ra­peu­tas su­pa pa­cientą van­de­ny­je, būda­mas kar­tu su juo ba­sei­ne.

Išs­kir­ti­nio dėme­sio ne­stin­ga ir nėščio­ sioms. Prii­ma­mos vi­sos būsi­mos ma­mytės, te­rei­kia turė­ti gi­ne­ko­lo­go siun­timą. Mankš­ ta salė­je ar van­de­ny­je joms pa­de­da pa­si­reng­ti gim­dy­mui ir leng­vi­na nėštu­mo lai­ko­tarpį.

Ne­jud­rus būdas prišaukia bėdų „De­ja, į mus krei­pia­si vis dau­giau jaunų pa­ cientų. Kom­piu­te­ris įka­li­no ne vieną ne tik dar­bo vie­to­je, bet ir na­muo­se“, – teigė D.Mi­ lo­nienė. Jei per ma­žai ju­da­ma, ne­tru­kus at­si­ ran­da svei­ka­tos pro­blemų. Pa­sak gy­dy­to­jos, rei­kia mylė­ti sa­ve, de­rin­ti dar­bo ir poil­sio re­ ži­mus, ras­ti lai­ko at­si­pa­lai­duo­ti, spor­tuo­ti.

Jauną aukš­tos kva­li­fi ­ka­ci­jos drau­gišką me­dikų ko­lek­t yvą gi­ria li­go­ninė­je su­tik­ ti pa­cien­tai. Gar­baus am­žiaus Anas­ta­zi­jai po in­sul­to bu­vo skir­ta 40 dienų rea­bi­li­ta­ ci­ja. „Man čia pa­tin­ka, todėl li­kau il­giau, – šmaikš­tau­ja sun­k iau de­šinę kūno pusę val­ dan­ti mo­te­ris ir tuoj pat rim­tai pri­du­ria: – Ti­k iu šiais spe­cia­lis­tais.“ Ats­k i­rai įreng­ta­me poil­sio kam­ba­r y­ je pa­cien­tai ga­li pailsė­ti po pro­cedū­ros ar mi­nutėlę at­si­k vėpti tarp jų. Čia su­tik­tas Eduar­das, pa­k laus­tas, ar li­go­ninės me­di­ kai my­li pa­cien­tus, link­telė­ja gal­va ir pri­ du­ria: „...Ir mes my­lim me­di­kus.“ O kai yra abi­pu­sis su­pra­ti­mas, ta­da ir ligą įveik­ ti leng­v iau.

Rea­bi­li­to­lo­gas ir trau­ma­to­lo­gas dir­ba iš­vien VšĮ Kau­no kli­ni­k inės li­go­ninės Fi­zinės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus Lais­

vės al. 17 sta­cio­na­re – 25 lo­vos. Čia tei­k ia­ ma 18–24 d. spe­cia­li­zuo­tos rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos pa­cien­tams, tu­rin­tiems ju­da­mo­ jo ir at­ra­mos apa­ra­to pa­žei­dimų: po sąna­ rio kei­ti­mo ope­ra­cijų, kaulų lūžių, raiš­čių ir stu­bu­ro traumų. Jei pa­cien­tas ne­vaikš­ to, pa­slau­gos tei­k ia­mos pa­la­to­je. Am­bu­la­ to­rinės rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slaugų siū­lo­ma ser­ gan­tie­siems ju­da­mo­jo ir at­ra­mos apa­ra­to bei nervų sis­te­mos li­go­mis.

Pir­mo­sios at­nau­jin­tos švie­sios erdvios dvi­v ietės pa­la­tos vi­siš­kai ki­to­k ios nei įpras­ta li­go­ninė­se. Ant sie­nos ka­bo te­le­v i­ zo­rius, čia pat – du fo­te­liai su sta­le­liu, ant ku­rio pa­merk­ta gėlių. Gre­ti­mo­je pa­tal­po­je – pa­cien­tui pri­tai­k y­ti praus­tu­vai, mo­der­ niai įreng­tas du­šas ir WC. Ti­k i­ma­si atei­t y­ je taip per­t var­k y­ti vi­sas pa­la­tas.

„Ne­rei­k ia bai­m in­t is ir mo­k amų pa­ slaugų. Pa­t ikė­k i­te, mūsų li­go­n inė­je mo­ kamų pa­slaugų įkai­n iai – vie­n i iš ma­ žiau­sių. Nors be­si­k rei­pian­č iųjų srau­t as daž­nai pri­k lau­s o nuo se­z o­no – šal­t uo­ju metų lai­k u pa­d augė­ja traumų slid­ž ia­me ke­ly­je, nuo­lat su­lau­k ia­me pa­c ientų, at­ vyks­t an­č ių pro­f i­lak­t iš­k ai stip­r in­t i svei­ ka­tos. Sky­r iu­je triū­sia net 7 ma­s a­ž uo­to­ jos – jos dar­b o tu­r i vi­sus me­t us“, – sakė I.Aže­l ienė. Anot gy­dy­to­jos, no­r int vi­siš­ kai pa­s veik­t i ne ma­ž iau svar­bus ir žmo­ giš­k as veiks­nys: kad ir ko­k ia būtų mo­ der­n i gy­dy­mo ir rea­bi­l i­t a­c i­jos įran­ga, žmo­gaus dėme­sio žmo­g ui joks šiuo­lai­k i­ nis apa­r a­t as ne­pa­keis.

Svar­bu me­di­ko dėme­sys pa­cien­tui „Dir­ba vi­sa spe­cia­listų ko­man­da: rea­bi­li­ to­lo­gas kon­sul­tuo­ja­si su pa­cientą ope­ra­v u­ siu gy­dy­to­ju trau­ma­to­lo­g u, ta­ria­ma­si, ver­ ti­na­mi rea­bi­li­ta­ci­jos re­zul­ta­tai ir dar jai ne­ pa­si­bai­g us ga­li­ma ope­ra­t y­v iai ko­re­g uo­ ti pro­cedūrų planą. Iš­v y­kus į Birš­toną ar Drus­k i­nin­kus to­k ios ga­li­mybės ne­turė­si­ te“, – pa­sa­ko­jo Fi­zinės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ ta­ci­jos sky­riaus Laisvės alė­jo­je vedė­ja Ilo­na Aže­lienė. Jei pa­cientą už­puo­la ki­tos li­gos, jis sku­biai per­ve­ža­mas į rei­k iamą sky­rių, o vėliau grąži­na­mas rea­bi­li­ta­ci­jai tęsti.

Ne­ma­žai pa­cientų rea­bi­li­ta­ci­jai nu­krei­ pia­mi iš Kli­ni­kinės li­go­ninės Trau­ma­to­lo­gi­ jos sky­riaus, ta­čiau ne­mo­ka­mos kva­li­fi­kuo­ tos kon­sul­ta­ci­jos ir pa­slaugų ga­li at­v yk­ti ir tu­rin­tie­ji šei­mos gy­dy­to­jo siun­timą.

27

2012 RUDUO | Sveikata

ŠIUOLAIKINĖ TRAUMATOLOGIJA KLAIP Klaipėdos universitetinė ligoninė, būdama daugiaprofilinė ligoninė, teikia visokeriopą kokybišką pagalbą traumas patyrusiems pacientams. Pagal išvystytą struktūrą bei patvirtintus pagalbos teikimo šiems pacientams algoritmus ligoninėje teikiama traumatologinė pagalba atitinka visus reikalavimus, keliamus aukščiausio lygio traumų centrams.

K

laipėdos universitetinė ligoninė savo struktūroje turi visus reikalingus padalinius: reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių su dializės ir plazmaferezės padaliniais, du chirurgijos skyrius, abdominalinės chirurgijos skyrių, ortopedijos traumatologijos kliniką su traumatologijos, sąnarių implantacijos, sporto traumų ir kraujagyslių chirurgijos skyriais, krūtinės chirurgijos skyrių, urologijos skyrių, neurochirurgijos kliniką su dviem neurochirurgijos skyriais, veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, du akių ligų skyrius ir otorinolaringologijos skyrių, baigiamas atnaujinti ir šiuolaikinėmis technologijomis aprūpinti operacines, kuriose vienu metu visą parą gali dirbti keletas skubią pagalbą teikiančių brigadų. Ligoninėje įdiegta atitinkama logistinė daugybines traumas patyrusių pacientų hospitalizacijos ir gydymo sistema pagal šiuolaikinius traumų gydymo sistemos „Pažangus gyvybės palaikymas traumos atveju (ATLS)“ ir kitus reikalavimus. Visą parą priimami sunkiai traumuoti pacientai iš visos Vakarų Lietuvos, atliekami rentgeno, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos, invaziniai kraujagyslių ir kiti reikalingi tyrimai. Tiek greitosios medicinos pagalbos personalas, tiek pacientai žino, kad tik čia bus suteikta reikiama kompleksinė pagalba ir gydymas. Sunkiai traumuotų pacientų, patyrusių daugybinius kaulų lūžius, galvos trau-

28

mas, pilvo ir krūtinės organų sužalojimus, ypač padaugėja vasarą, kai į pajūrį atvyksta daug poilsiautojų.

Didėjant pacientų srautui bei paslaugų apimčiai, būtina traumų centrą plėsti ir atnaujinti bei įsigyti papildomos šiuolaikinės medicininės įrangos. Technologijos bus atnaujintos, įgyvendinus Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems pacientams, gerinimo projektą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“.

2011 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta per 27 tūkst. operacijų, iš jų 7 tūkst. operacijų traumas patyrusiems pacientams. Net 85 proc. traumatologinių operacijų atlikta skubiai. Apie 20 proc. pacientų buvo reikalingos keleto sričių specialistų operacijos, kurias užtikrino gerai organizuotas ir išvystytas daugiaprofilinis komandinis įvairių sričių gydytojų specialistų darbas.

Sparčiai vystantis medicininėms technologijoms, keičiasi bei modernėja gydymo metodai, plečiasi jų įvairovė. Kai 1991 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėjebuvo atliktos pirmosios Lietuvoje sąnarių endoprotezavimo operacijos, tuomet panaudotos pažangiausios vakarietiškos metodikos buvo tikra revoliucija ortopedijoje traumatologijoje ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje. Šių operacijų pradininkas buvo traumatologijos departamento vadovas – gydytojas ortopedas traumatologas Vidmantas Žegunis.

Praėjo pakankamai laiko, kad susiformuotų ir būtų išpuoselėtos šio darbo tradicijos. Pagrindu klubo sąnario endoprotezavimo metodikoje lieka tradicinis cementinis komponentų tvirtinimo būdas. Tiek pas mus, tiek pasaulinėje praktikoje cementinis klubo sąnario endoprotezų tvirtinimas lieka auksiniu standartu didžiajai daliai mūsų pacientų. Taikant šį metodą, kartu su šiuolaikine cementavimo technika, gaunamas geras ilgalaikis rezultatas.

Paskutinį dešimtmetį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje implantuojamas angliškas Exeter endoprotezo modelis, kuris jau 40 metų yra Nr.1 cementinio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezas pasaulyje. Šį protezą centralizuotai perka Valstybinė ligonių kasa ir pacientui operacija nekainuoja.

Aišku auga ir pacientų reikalavimai bei lūkesčiai. Pasitaiko jauno amžiaus pacientų, taip pat ir vyresnių, kurie yra fiziškai aktyvūs ir darbingi. Ligoninės specialistai yra įvaldę ir modernesnes klubo sąnario endoprotezavimo metodikas. Ypatingais atvejais siūlomi becementinio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezai, endoprotezai su keramikos ir superkieto plastiko dangomis, kurie yra paskutinis technologijos žingsnis visame pasaulyje. Ligoninės sąnarių implantacijos skyrius jau 12 metų atlieka klubo sąnario endoprotezavimą taikant dvigubo mobilumo gūžduobes. Ši endoprotezo rūšis šiuo metu plinta visoje Europoje. Pacientas su dvigubo mobilumo

2012 RUDUO | Sveikata

ĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE gūžduobe gali nebijoti protezuoto sąnario išnirimų, laisviau judėti, drąsiau jaustis po operacijos. Gali netgi dirbti ir sportuoti, jam praktiškai netaikomi jokie judesio apribojimai.

Kelio sąnario endoprotezavimas atliekamas ne rečiau nei klubo. Tai techniškai sudėtingesnė operacija, todėl ir protezuoti kelius pradėjome keletą metų vėliau nei klubus. Šiuolaikiniai kelio sąnario endoprotezai užtikrina pilną judesių apimtį operuotame sąnaryje. Taip pat praeina skausmas. Skausmas būtent yra tas faktorius, kuris šiandien neramina būsimus mūsų pacientus. Mes tai žinome, todėl turime paruošę ir taikome pooperacinio skausmo valdymo programą. Joje aktyviai dalyvauja ir pats pacientas.

Kelio sąnario endoprotezavimo operacijos sėkmė priklauso nuo teisingos erdvinės endoprotezo komponentų padėties operuotame sąnaryje. Tai vis dar lieka rimtas iššūkis operuojančiam chirurgui. Pastaruoju metu pažangiausios pasaulio kompanijos siūlo priešoperacinį individualų operacijos planavimą ir individualių, pacientui pritaikytų instrumentų pagaminimą. Tai lyg palydovinė navigacija automobilio vairuotojui, be klaidų nurodanti tiesų kelia į tikslą. Šiandien ligoninėje pacientams jau siūloma ir ši paslauga, kuri, tikimės, netolimoje ateityje taps kasdienybe kiekvienai operacijai. Retesnės, bet taip pat mūsų ligoninėje atliekamos, yra peties, čiurnos ir alkūnės sąnarių endoprotezavimo operacijos.

Sąnarių endoprotezavimas yra sudėtingas darbas, reikalaujantis labai aukšto lygio ligoninės infrastruktūros ir funkcionavimo.

Kai per dieną atliekamos 5 ar 6 endoprotezavimo operacijos, visas kolektyvas turi dirbti kaip gerai sustyguotas instrumentas.

Skyriaus slaugytojoms taikomi specialūs profesiniai reikalavimai tiek paruošiant pacientą operacijai, tiek sekant jį po jos. Reabilitacija pradedama tik grįžus iš operacinės, tai turi būti užtikrinta taikant adekvatų nuskausminimą ir operacijos metodikas.

Didžioji dalis Sąnarių implantacijos skyriaus, operacinės personalo yra kartu nuo pat darbo pradžios – tai graži tradicijų tąsa, tačiau jau yra daug jaunimo, kuris sėkmingai tęsią pradėtą darbą ir tobulina jį.

Dar vienas šiuolaikinės traumatologijos

pasiekimų – minimaliai invazyvios operacijos. Šioje srityje auga susidomėjimas, auga poreikis naujausių teorinių ir praktinių žinių. Tai diktuoja pats gyvenimas – visuomenė aktyviau gyvena, ilgėja amžius.

Kuo žmogus aktyviau juda, sportuoja, tuo ir traumų tikimybė didesnė. Kartu žmonės nori greitai išsigydyti traumas, greičiau grįžti į įprastą gyvenimą, o ligoninės gydytojai stengiasi jiems padėti. Ypač šios technologijos išvystytos ligoninės Sporto traumų centre, kur naujausi artroskopinio gydymo metodai taikomi gydant kelio, peties, čiurnos sąnarių patologijas ir traumas.

Pacientai šiame skyriuje praktiškai išbūna tik vieną dieną ir kitą dieną vėl gali grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

Ligoninės specialistai ne tik vieni pirmųjų Lietuvoje įsisavina naujausias technologijas, bet ir priima patirties pasisemti į ligoninę atvykusius kolegas iš užsienio, patys yra kviečiami pasidalinti naujausiais gydymo metodais Europos aukšto lygio mokymo bazėse. Į š.m. liepos mėn. Jorke (Anglijoje) vykusius artroskopijos kursus pasidalyti savo patirtimi su Europos gydytojais buvo pakviestas ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų centro vedėjas – gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kelio ir peties sąnarių patologijų ir traumų gydymo taktika atitinka šiuolaikinius pasaulinius standartus, todėl sukaupta patirtimi jis galėjo pasidalyti ir su kolegomis iš įvairių šalių, kad įgyta patirtį jie galėtų pritaikyti savo darbe.

Kolegas domino naujausios menisko fiksavimo metodikos, užtikrinančios patikimą, tvirtą menisko fiksaciją – šias sistemas naudoja ir Klaipėdos universitetinė ligoninė. Taip pat daug dėmesio skirta įvairiems kryžminių raiščių fiksavimo metodams, peties sąnario operacijoms naudojant naujausius, prieš kelis mėnesius rinkoje pasirodžiusius implantus. Dalyvauti šiuose kursuose ir mokyti kolegas gydytojui buvo garbė bei didelė atsakomybė. Jo patirtis kolegoms buvo naudinga – juk kiekvieno operuojančio gydytojo ortopedo-traumatologo technika šiek tiek skiriasi.

Vasarą į ligoninę, sporto traumų sektorių, pasisemti naudingos patirties buvo atvykę gydytojai ortopedai-traumatologai iš Ukrainos ir Latvijos, kuriuos domino Klai-

pėdos universitetinės ligoninės medikų patirtis gydant kelio bei paties sąnario patologijas ir traumas. Jie mokėsi peties patologijos gydymo artroskopijos būdu, nes siekia tokias šiuolaikines operacijas be pjūvių, mažai traumuojančias pacientus atlikti ir savo ligoninėse. Svečiai stebėjo ir dalyvavo peties, kelio, čiurnos sąnarių artroskopinėse operacijose, domėjosi kryžminių raiščių plastikos operacijomis, diskutavo, mokėsi praktinių įgūdžių. Pramokę naujovių, jie palengva jas diegia ir savo gydymo įstaigose. Toks glaudus bendradarbiavimas džiugina, yra prasmingas.

Tradicija tapo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje organizuoti kasmetinius artroskopijos kursus, į kuriuos atvyksta kolegos iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Šiemet dvi dienas jie vyko rugsėjį. Pirmoji diena buvo skirta praktikai – kursų dalyviai galėjo per kompiuterio ekraną tiesiogiai stebėti ir bendrauti su dvi kelio raiščių ir vieną peties sąnario operaciją atlikusiais profesoriumi iš Austrijos E.Ramadaniu ir ligoninės Sporto traumų centro vedėju – gydytoju ortopedu-traumatologu M.Fiodorovu.

Antrąją kursų dieną buvo gvildenamos naujausios artroskopinio gydymo tendencijos, gydant kelio, peties, čiurnos sąnarių patologijas ir traumas. Be pranešimų ir operacijų transliacijų stebėjimo, konferencijos-kursų dalyviai galėjo patys pamatyti ir išbandyti renginio metu pristatomas naujoves. Specialistai pertraukų metu galėjo kartu su operacijas atliekančiais gydytojais išbandyti naujausius instrumentus bei technikas, treniruodamiesi ant specialių muliažų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykstančiuose kursuose kiekvienais metais dalyvauja per 100 gydytojų ortopedų-traumatologų. Naujos technologijos, nauji kelio bei peties implantai, kurie rinkoje atsirado ką tik, naujausi instrumentai – viskas tobulėja, todėl šie kursai yra puiki galimybė patiems pamatyti bei išbandyti.

Klaipėdos universitetinė ligoninė visa tai turi ir jau yra išbandžiusi, būtent todėl į ligoninės organizuojamus kursus suvažiuoja tiek daug dalyvių ir jų kasmet vis daugėja.

Viso ligoninės specialistų darbo atskaitos taškas yra pacientas – su savo lūkesčiais, skausmais ir džiaugsmais. Tiek gydymo tradicijos, tiek naujovės yra taikomos vienam tikslui – padėti pacientui.

29

2012 ruDuo | Sveikata

Neskiepijami vaikai – visuomenės sveikat Neskiepydami vaikų tėvai jiems daro meškos paslaugą.

Vis daugiau tėvų, paisydami kalbų, bet nesigilindami į faktus, nusprendžia nebeskiepyti vaikų. Sveikatos apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais, esą, jei padėtis nesikeis, neišvengsime pavojingų infekcinių ligų protrūkio.

giamos nuomonės formavimas prasidėjo prieš trejus metus, kai siautė gripo pandemija. Meškos paslaugą, medikų teigimu, čia padarė asmenys, neturintys jokio medicininio išsilavinimo. „Tai buvo tas momentas, kai mūsų žmonės priėmė negatyvią informaciją ir prilipdė ją visai vakcinacijai.

Tėvai pradėjo nebeskiepyti vaikų. Tai, be abejo, veda prie tam tikrų ligų, kurios jau buvo išnaikintos, naujo paplitimo pavojaus“, – sakė specialistė.

Klaidingą supratimą apie esančias ir išnykusias ligas mėgino išaiškinti Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vai-

kų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis. Pasak jo, nesiskiepijančioje visuomenėje kyla ligos protrūkio pavojus. „Tai epidemiologijos dėsnis. Jei skiepijama, ligų nėra, jei skiepijimas sutrinka, jų vėl atsiranda. Vaikai ir suaugę žmonės su mikroorganizmais susiduria, kol jų cirkuliavimas gamtoje nenutrauktas“, – kalbėjo profesorius.

Sergančių skaičius nuolat auga Profesoriaus teigimu, kai kalbame apie skiepus, pirmiausia turėtume remtis faktais. Yra 28 skiepais valdomos ligos. Pa-

TEKSTAS: Indrė Pepcevičiūtė

Tėvus veikia neigiama nuomonė Rugsėjį Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko diskusija apie sumažėjusį vaikų skiepijimą, dėl to kylantį pavojų, buvo analizuojamos šio reiškinio priežastys. Atėjus rudeniui, kaip sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, pradedama kalbėti apie gripą, kitas infekcines ligas ir skiepijimą nuo jų. „Tačiau, kai prasideda kalba apie skiepijimą, išgirstame gana daug neigiamos informacijos: neva skiepai neefektyvūs, pavojingi, kad jų galima atsisakyti, nes esą vienų ar kitų infekcijų Lietuvoje jau nebėra“, – sakė viceministras.

Jis priminė, kad 2009–2010 m. per gripo sezoną nuo šios ligos mirė 22 asmenys.

Iš jų 21 žmogus galėjo būti paskiepytas nemokamai valstybės lėšomis, nes visi jie buvo rizikos grupėje. „Klausimas, ar skiepas būtų žmones visiškai apsaugojęs, bet jie būtų sirgę lengviau, o gal ir visai nesirgę“, – teigė A.Klišonis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė sakė, kad toks nei30

Statistika: D.Razmuvienės teigimu, tai, kad didėja sergamumas ligomis, kurios laikytos išnykusiomis, lemia vis „Shutterstock“ nuotr.

2012 ruduo | Sveikata

grėsmė ai sak D.Razmuvienės, Pasaulio sveikatos organizacija garsiai dek­laruoja, kad skiepijant žmones kasmet išgelbėjama daugiau nei 2 mln. asmenų.

Pagal mūsų šalies skiepų kalendorių, galiojantį nuo 2007 m., vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 10 infekcinių ligų šešių rūšių vakcinomis. Tai, kad didėja sergamumas ligomis, kurios laikytos išnykusiomis, lemia vis dažnesnis tėvų atsisakymas skiepyti savo vaikus. „Padėtis dar nelabai grėsminga, bet po truputį link to einame“, – apie sumažėjusį vaikų skiepijimą sakė D.Razmuvienė.

Paprastas pavyzdys – iki šiol vaikų liga laikyti tymai. Praėjusiais metais Europoje ty-

s dažnesnis tėvų atsisakymas skiepyti savo vaikus.

AUdrius Klišonis:

Klausimas, ar skiepas būtų žmones visiškai apsaugojęs, bet jie būtų sirgę lengviau, o gal ir visai nesirgę.

mais sirgo 32 tūkst. asmenų. „Sergamumas išaugo, kai tam tikros šalys, tam tikros žmonių grupės, vedamos tam tikrų įsitikinimų ar požiūrių, atsisakė skiepyti savo vaikus“, – teigė D.Razmuvienė. Pasak jos, šiemet kai kurios šalys vėl suaktyvino skiepijimą ir rezultatai akivaizdūs – sergamumas mažėja.

ULAC Imunoprofilaktikos sky­riaus vedėjos teigimu, per dešimt metų Lietuvoje atsirado 20 tūkst. nuo tymų neskiepytų vaikų. Prieš trejus metus pradėjusi mažėti skiepijimo apimtis nebesiekia 94 proc.

D.Razmuvienės aiškinimu, norint likviduoti tymus, šalyje turi būti 95 proc. apimtis.

Prasta situacija ir dėl kokliušo. Liko nepaskiepyti net trečdalis šiemet gimusių kūdikių. O per pirmą pusmetį jau registruoti 82 kokliušo atvejai (du trečdaliai susirgusių yra vyresni nei 10 metų). Pernai per tą patį laikotarpį buvo tik šeši šios ligos atvejai.

Kalbėdama apie tuberkuliozę D.Razmuvienė pabrėžė, kad prieš dešimt metų nuo šios ligos nebuvo paskiepyta beveik 200 naujagimių. Dabar šis skaičius išaugęs tris kartus. Per pirmą šių metų pusmetį kas penktas kūdikis liko neskiepytas. „Tokia statistika, nes tėvai atsisako skiepyti vaikus“, – teigė specialistė.

Gerokai sumažėjo paskiepytų mažylių ir nuo hepatito B (geltos). 2002 m. nepaskiepytų buvo 109, 2011 m. – 1283 kūdikiai.

Bijo šalutinio vakcinų poveikio „Žmonės ir net kai kurie gydytojai pamiršo vakcinomis valdomas infekcijas, anksčiau buvusį sergamumą užkrečiamosiomis ligomis ir jų pavojingumą. Jie nebevertina vakcinų svarbos, o didelę reikšmę teikia šalutiniam vakcinų poveikiui. Tėvai dažnai atsisako skiepyti savo vaikus tikėdamiesi, kad infekcinės ligos juos aplenks. Tačiau atsisakydami ir atidėliodami skiepus tėvai turi suprasti, kad prisiima ir vakcinomis valdomų ligų riziką“, – konferencijoje aiškino D.Razmuvienė.

Pasak specialistės, tėvų motyvacija neskiepyti vaiko, nes tai gali sukelti sveikatos sutrikimų, yra nepagrįsta. Per metus Lietuvoje registruojama tik 50 šalutinės reakcijos į skiepus atvejų, o paskiepijama 800 tūkst. asmenų. Šalutinės reakcijos sudaro tik apie 0,006 proc. bendro skiepų skaičiaus. „Todėl motyvuoti tokia priežastimi yra neteisinga“, – tvirtino D.Razmuvienė.

Profesorius V.Usonis teigė, kad per visą medicinos istoriją pagal poveikį mirtingumui, invalidumui, gyvenimo kokybei nėra buvę veiksmingesnės priemonės už skiepus. Pasak jo, visos Lietuvoje atliekamos vakcinos atitinka griežčiausius ES keliamus reikalavimus. Paruoštos rekomendacijos gydytojams, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti skiepijama.

31

2012 ruDuo | Sveikata

Labai tiksliai apibrėžtos ir būklės, kai skiepijimas gali kelti riziką paciento sveikatai.

V.Usonio teigimu, Lietuvoje veikia nepageidaujamų povakcininių reiškinių registravimo sistema. Tie oficialūs duomenys yra vieši, visiems prieinami. Juos galima rasti ULAC tinklalapyje. Profesorius pabrėžė, kad net du sveikatos apsaugos ministro įsakymai įpareigoja visus Lietuvos gydytojus registruoti vaistų, taip pat vakcinų, nepageidaujamą poveikį. „Tai yra tiek profesinė, tiek moralinė gydytojų pareiga“, – sakė V.Usonis.

Svarbu atsirinkti informaciją Kalbų, kad skiepai yra blogi, neveiksmingi ir net pavojingi, profesoriaus teigimu, atsirado prieš daugiau nei porą šimtmečių, kai jie buvo išrasti. Kartais priešiškas nusiteikimas atsiranda iš paprasčiausio nežinojimo, žinių stokos arba yra klaidingos informacijos padarinys. Šiandien didysis mūsų informacijos šaltinis yra internetas, tačiau jame visko tiek daug, kad kyla klausimas, kuo tikėti, o kuo ne.

Sveikatos apsaugos viceministro A.Klišonio manymu, pirmas informacijos

Daiva Razmuvienė:

Jie nebevertina vakcinų svarbos, o didelę reikšmę teikia šalutiniam vakcinų poveikiui.

šaltinis, kuris prieinamas kiekvienam, yra šeimos gydytojas. „Tas šaltinis gana objektyvus, nes tai jūsų šeimos gydytojas, kuris atsakingas už jus ir jūsų vaiką“, – sakė viceministras.

Vytautas Usonis:

Tai epidemiologijos dėsnis. Jei skiepijama, ligų nėra, jei skiepijimas sutrinka, jų vėl atsiranda.

32

Kartais koją kiša ir medikai Deja, tenka susidurti, kai būtent šeimos gydytojas atkalba pacientą nuo skiepų. Tad kartais skleisdami neigiamą informaciją apie skiepus prie tėvų nuomonės formavimo prisideda ir medikai.

V.Usonio teigimu, faktai ir įrodymai patvirtina, kad skiepai yra efektyviausia sveikatos apsaugos priemonė. Todėl nepagrįstas medikų nepasitikėjimas skiepais, jo nuomone, vertintinas kaip nekompetentingumas. Šiemet Lietuvoje nuo kokliušo mirė penkių mėnesių kūdikis. Pasak profesoriaus, neįtikimas dalykas, kad XXI a. ES šalyje nuo kokliušo miršta vaikas. Kūdikis mirė todėl, kad nebuvo skiepytas nė viena vakcina. „Sveikatą reguliuojančios organizacijos turėtų griežčiau rūpintis nacionalinėmis programomis ir vienaip ar kitaip turėtų būti įvertinamos neatsakingos sveikatos apsaugos specialistų, medikų kalbos, klaidinančios visuomenę ir mažinančios galimybę gauti geriausią sveikatos pagalbą“, – griežtos pozicijos laikėsi V.Usonis.

Profesorius priminė, kad visos ekonomiškai besivystančios šalys turi nacionalines imunoprofilaktikos programas ir jų atsakomybė yra skiepyti gyventojus. Lietuvoje kasmet vakcinacijai skiriami beveik 20 mln. litų, pasak jo, padeda užtikrinti žmonių sveikatą.

2012 Ruduo | Sveikata

La­ze­rio ga­lia: at­si­mer­ki ir ma­tai Nu­sil­pus re­gė­ji­mui, blo­gai ma­tant ten­ka rink­tis: aki­niai, kon­tak­ti­niai lę­šiai ar­ba var­gas be­si­sten­giant ką nors įžiū­rė­ti.

O gal ope­ra­ci­ja?

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

At­lie­ka­ma tik suau­gu­sie­siems Gy­dy­to­ja Li­na So­ce­v i­čie­nė ži­no: ope­ra­ci­ joms žmo­nės ryž­ta­si ta­da, kai pa­vargs­ta nuo aki­nių ar kon­tak­ti­nių lę­šių. „Tai ga­li su­pras­ti tik tie, ku­rie pri­vers­ ti jais nau­do­tis. Pa­v yz­džiui, aki­niai ri­bo­ ja ak­t y­v ią veik­lą, truk­do spor­tuo­jant, ra­so­ ja, kren­ta. Kon­tak­ti­niai lę­šiai dir­gi­na akis, gre­sia in­fek­ci­jos, ne­ma­lo­nu juos įsi­dė­ti“, – trū­ku­mus var­di­jo L.So­ce­v i­čie­nė.

La­ze­riu ga­li­ma ko­re­g uo­ti ref­rak­ci­jos ydas: trum­pa­re­g ys­tę, to­lia­re­g ys­tę, as­tig­ma­ tiz­mą. To­k ia re­gė­ji­mo ko­rek­ci­ja at­lie­ka­ma tik suau­g u­sie­siems, kai ref­rak­ci­jos yda sta­ bi­li bent vie­nus me­tus.

Gy­dy­to­ja pa­brė­žė: ope­ra­ci­ja ne­re­ko­men­ duo­ja­ma pa­cien­tams, ku­riems diag­no­zuo­ ta re­gė­ji­mui įta­kos tu­rin­ti ki­ta akių li­ga, taip pat cuk­ri­nis dia­be­tas, reu­ma­ti­nės, au­ toi­mu­ni­nės li­gos. Ven­gia­ma ope­ruo­ti ir to­ kiais at­ve­jais, kai pa­cien­to lū­kes­čiai yra di­ des­ni nei chi­rur­gi­nės ga­li­my­bės.

Me­to­das: ope­ra­ci­ja trun­ka apie pus­va­lan­dį, per ją li­go­nis ga­li bend­rau­ti su gy­dy­to­ju.

„Net ir jaut­riau­si akių pro­ce­dū­roms žmo­nės be var­go iš­bū­na vi­są rei­ka­lin­gą ko­ rek­ci­jai la­ze­riu lai­ką“, – pa­ste­bė­jo gy­dy­to­ja.

Rei­kia lai­ko pri­si­tai­ky­ti

Li­na So­ce­vi­čie­nė:

Šiuos trum­pa­lai­kius ne­pa­to­gu­mus grei­ tai pa­kei­čia tei­gia­ mos emo­ci­jos. tų. Pa­cien­tas per vi­są pro­ce­dū­rą ga­li bend­ rau­ti su chi­rur­g u.

Po ope­ra­ci­jos gy­dy­to­ja pa­ta­rė vengti ak­t y­ vios veik­los. „Tau­so­jan­tis re­ži­mas bū­ti­nas tol, kol su­ dė­tin­gas re­gos neu­ro­re­g u­lia­ci­nis me­cha­ niz­mas pri­si­tai­k ys prie vi­siš­kai nau­jos si­ tua­ci­jos“, – ak­cen­ta­vo L.So­ce­v i­čie­nė.

Po ope­ra­ci­jos ke­lias die­nas ver­tė­tų veng­ ti dar­bo kom­piu­te­riu, lais­va­lai­k io prie te­ le­v i­zo­riaus. Nuo ryš­k ios švie­sos ar sau­lės akis ge­riau slėp­ti po tam­siais aki­niais.

Akis ke­lias die­nas ga­li per­štė­ti, jos ga­li aša­ro­ti, bū­ti jaut­res­nės. „Šiuos trum­pa­lai­ kius ne­pa­to­g u­mus grei­tai pa­kei­čia tei­gia­ mos emo­ci­jos, kai ry­te at­si­mer­k i ir iš kar­to ma­tai“, – ti­k i­no L.So­ce­v i­čie­nė.

Trun­ka iki pus­va­lan­džio La­ze­ri­nės ko­rek­ci­jos re­zul­ta­tas, anot me­di­ kės, – mak­si­ma­lus re­gė­ji­mo ašt­ru­mas. „Konk­re­tūs re­zul­ta­tai ap­ta­ria­mi su kiek­ vie­nu pa­cien­tu in­di­v i­dua­liai, įver­ti­nus jo akis, re­gė­ji­mą, am­žių, veik­los po­bū­d į“, – aiš­k i­no L.So­ce­v i­čie­nė.

Tiems, kuriems tin­ka chi­rur­gi­nis gy­dy­ mas, pro­ce­dū­rai rei­kia kruopš­čiai pa­si­reng­ ti. Pir­miau­sia – nuo­dug­niai iš­tir­ti akis, o nu­ spren­dus ope­ruo­ti bū­ti­na dvi sa­vai­tes ne­nau­ do­ti kon­tak­ti­nių lę­šių“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Ope­ra­ci­jos die­ną, anot jos, jo­k io ypa­tin­ go pa­si­ruo­ši­mo ne­rei­k ia.

Pa­ti ope­ra­ci­ja trun­ka apie 20–30 mi­nu­ čių. Akių ne­jaut­ra su­ke­lia­ma įla­ši­nus vais­ 33

2012 RUDUO | Sveikata

Po­zi­ty­vus po­žiū­ris į li­gą Tris­de­šimt­me­tė dvie­jų ber­niu­kų – sep­ty­ne­rių ir dve­jų – ma­ma Ais­tė Mar­gė skep­tiš­kai ver­ti­na skie­pus ir tei­gia tu­rin­ti tam sva­rių ar­gu­men­tų.

TEKSTAS: Alė Si­m a – Pir­mą­jį sa­vo vai­ke­lį pa­skie­pi­jo­te pa­gal skie­pų pla­ną, o ant­ro­jo – ne. Ko­dėl?

– Pir­mą­jį vai­ką gim­džiau ir au­gi­nau jau­na, ne­pa­kan­ka­mai bran­di. Apie tai, kad ga­liu at­si­sa­ky­ti skie­py­ti vai­ką ir kad skie­pai ga­li pa­da­ry­ti ža­lą be­si­for­muo­jan­čiam vai­ko imu­ni­te­tui, ne­ži­no­jau.

Be­si­lauk­da­ma ant­ro­jo vai­ko pa­te­kau į jau­kų ma­mų na­tū­ra­lis­čių ra­tą, ku­ria­me ga­vau nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie vai­kų au­gi­ni­mą, tai­gi, ir apie skie­pus. Ap­sisp­ren­džiau bent jau pir­muo­sius tre­jus me­tus ne­skie­py­ti sa­vo ant­ ro­jo sū­ne­lio. Da­bar, nors jam jau dve­ji, apie skie­pus net ne­gal­vo­ju, nes ne­ma­nau, kad už kiek­vie­no kam­po jo ty­ko li­gų su­kė­lė­jai.

Pir­mo­sio­mis gy­ve­ni­mo die­no­mis vai­kai skie­pi­ja­mi nuo li­gų, ku­rio­mis, bū­da­mi to­kio am­žiaus, ne­ga­li už­si­krės­ti, pa­vyz­džiui, he­pa­ ti­tu B. Juk jis plin­ta ly­ti­niu ke­liu ir per krau­ ją. Kaip šia li­ga ga­li už­si­krės­ti nau­ja­gi­mis?

Ki­t a li­ga – tu­b er­ku­lio­zė. Lai­kan­tis as­mens hi­gie­nos, šia li­ga re­t ai už­si­ kre­čia­ma. Be to, tu­b er­ku­lio­zės skie­p ai kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­na­mi. Kai ku­r ios ša­lys skie­pi­ja tik ri­zi­kos gru­pių žmo­nes, pa­v yz­džiui, Šve­di­ja. Yra ir vi­s ai at­si­s a­ kiu­sių šios vak­ci­nos, pa­v yz­džiui, Da­ni­ja.

O Lie­tu­va, kaip ir Ru­si­ja, skie­pi­ja vi­sus.

Pa­ra­dok­s a­lu, kad li­gos pa­pli­t i­mas vi­s o­s e ša­ly­s e yra pa­na­šus.

– Ar li­gų pa­pli­ti­mas bu­vo pa­grin­di­nė prie­ žas­tis ne­skie­py­ti vai­kų?

– Ne. La­bai iš­si­gan­dau, kai su­ži­no­jau, iš ko da­ro­mos vak­ci­nos. Esu tik­ra, kad tė­ vai ne­pa­si­do­mi, ką me­di­kai įš­virkš­čia jų at­ža­loms. Pa­vyz­džiui, rau­do­nu­kės vi­ru­sas iš­gau­na­mas ant vai­siaus po abor­to ląs­te­lių.

Su­lei­dus vak­ci­ną, sve­ti­mos DNR pa­ten­ka į mū­sų vai­kų or­ga­niz­mą. Ty­mų vak­ci­no­je 34

kodėl prieš?

Pir­mie­ji an­ti­vak­ci­ni­niai ju­dė­ji­mai bu­vo už­fik­suo­ti XVIII a., po to, kai Ed­war­das Jen­ne­ris pa­skel­bė apie pa­si­se­ku­sį kar­vių rau­pų skie­pi­ji­ mo eks­pe­ri­men­tą. To­kių ju­dė­ji­mų mo­ty­vai įvai­rūs. Vie­nas jų – ban­ dy­mas su­men­kin­ti at­ra­dė­jo dar­ bus. Šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je yra pro­pa­guo­ja­ma žo­džio lais­vė, to­dėl ir pro­vak­ci­ni­nių, ir an­ti­vak­ci­ni­nių ju­ dė­ji­mų ša­li­nin­kų nuo­mo­nė tu­ri bū­ti ger­bia­ma. Svar­bu, kad gy­dy­to­jai su­ge­bė­tų at­si­ri­bo­ti nuo bet ku­rios pu­sės ir jų pa­žiū­ros ne­si­kirs­tų su re­ko­men­da­ci­jo­mis pa­cien­tui. Daž­ nai skie­pų nei­gia­miems reiš­ki­niams pri­ski­ria­mi įvy­kiai, ku­rie su­ta­po su skie­pi­ji­mu, bet ne­bu­vo jo re­zul­ta­tas, ar­ba įvy­kiai, ku­riems ne­bu­vo ras­ta ki­to paaiš­ki­ni­mo. Daž­nai to­kio ti­po ana­li­zė bū­na neiš­sa­mi ir ne­tiks­li. Ša­lu­ti­nis po­vei­kis yra re­gist­ruo­ ja­mas ir skel­bia­mas vie­šai, ki­lus abe­jo­nių dėl vak­ci­nos sau­gu­mo, jos ga­my­ba nu­trau­kia­ma. An­ti­vak­ci­ na­ci­jos ša­li­nin­kai, kal­bė­da­mi apie vi­suo­ti­nį skie­pi­ji­mą, daž­nai iš­ke­lia žmo­gaus tei­sių klau­si­mą. Jis yra jaut­rus ir gin­čy­ti­nas, bet pri­va­lo­mas skie­pi­ji­mas yra ne tik skie­pi­ja­mo­jo, bet ir vi­sos vi­suo­me­nės rei­ka­las. Tai bu­vo įro­dy­ta ke­liuo­se teis­muo­se.

Lie­tu­vo­je skie­pi­ji­mas nė­ra pri­va­lo­ mas, o at­si­sa­kiu­sie­siems skie­py­tis nė­ra nu­ma­ty­ta jo­kių nuo­bau­dų. Šal­ti­nis: Vi­ki­pe­di­ja

Kodėl: dviejų berniukų mama Aistė įsitikinusi, kad skiep Asmeninio archyvo nuotr.

yra gyv­si­dab­rio ir aliu­mi­nio, ku­rie la­bai pa­ vo­jin­gi glež­nai vai­kų imu­ni­nei sis­te­mai. Be to, skie­puo­se yra ir mums sve­ti­mų bal­ty­mų.

Ga­li­me tik spė­lio­ti, kaip vi­sa tai pa­veiks vai­kų svei­ka­tą. Aiš­ku vie­na, kad skie­pais iš­ba­lan­suo­ja­me vai­kų imu­ni­nę sis­te­mą, o pa­skui re­mia­me far­ma­ci­jos pra­mo­nę, pirk­ da­mi vi­ta­mi­nus imu­ni­te­tui stip­rin­ti. Ar ne ge­riau bū­tų ne­si­kiš­ti ir pa­si­ti­kė­ti gam­ta?

– Kiau­ly­tė, vė­ja­rau­piai, kok­liu­šas, ro­to vi­r u­sas. Ar ne­bi­jo­te, kad šio­mis li­go­mis ga­li su­si­rgti jū­sų vai­kai?

– Bai­mė at­si­ran­da iš ne­ži­no­ji­mo, ne­pa­si­ti­kė­ji­ mo sa­vo vai­ku ir gam­ta. Ar tai li­gos, ku­rių rei­ kia bi­jo­ti? Ma­nau, tik­rai ne. Jos stip­ri­na vai­kų

2012 RUDUO | Sveikata

ais išbalansuojame vaikų imuninę sistemą, o paskui remiame farmacijos pramonę, pirkdami vitaminus imunitetui stiprinti.

Ant­ro­po­so­fi­nė vai­ko au­gi­ ni­mo sis­te­ma siū­lo žvelg­ ti į li­gą fi­lo­so­fiš­kai ir sa­vęs pa­klaus­ti, ko­dėl mums yra duo­tos li­gos.

imu­ni­te­tą, bran­di­na or­ga­niz­mą ir as­me­ny­bę.

My­lin­ti ma­ma, sau­gi na­mų ap­lin­ka, ho­meo­pa­ ti­ja, na­tū­ra­li me­di­ci­na, o jei rei­kia (bak­te­ri­nių

li­gų at­ve­ju), ir an­ti­bio­ti­kai – vi­si drau­ge ga­li įveik­ti li­gą. Tik ne­pa­mirš­ki­me, kad šne­ka­me tik apie ga­li­my­bę su­si­rgti, juk ne­reiš­kia, kad vai­kas bū­ti­nai su­si­rgs vi­so­mis šio­mis li­go­mis.

O skie­py­tis kaž­ko­dėl siū­lo­ma nuo jų vi­sų.

– Ko­dėl sirg­ti, jei­gu li­gos ga­li­ma iš­veng­ti?

– Žmo­gus – tai ne tik kū­nas. Tai – sie­los, dva­sios ir kū­no vie­no­vė. Ant­ ro­po­so­fi­nė vai­ko au­gi­ni­mo sis­te­ma siū­lo žvelg­ti į li­gą fi­lo­so­fiš­kai ir sa­vęs pa­klaus­ti, ko­dėl mums yra duo­tos li­gos. Jos bran­di­na as­me­ny­bę, lei­džia su­sto­ti šia­me sku­bė­ji­mo, var­to­ji­mo, dar­bų, kar­je­ros am­žiu­je ir at­si­gręž­ti į sa­vo na­tū­ra­lią pri­gim­tį. Vai­kų li­ga – tai 35

2012 RUDUO | Sveikata

Şenk­las, kad jam trōks­ta dė­me­sio, tė­vų mei­lės, mo­ti­nos pri­si­lie­ti­mų, pa­sa­kų va­ ka­rais.

Ma­ny­mas, kad li­gų ga­li­ma iť­veng­ti su­lei­dŞiant į krau­ją do­zę sve­tim­kō­nių ir che­mi­jos, yra la­bai var­to­to­jiť­kas. Li­ga atei­na tuo­met, kai or­ga­niz­mas pra­ran­da pu­siaus­

Aiť­ku vie­na, kad skie­pais iť­ ba­lan­suo­ja­me vai­kų imu­ni­ nę sis­te­mą, o pa­skui re­mia­me far­ma­ci­jos pra­mo­nę, pirk­da­mi vi­ta­mi­nus imu­ni­te­tui stip­rin­ti.

8NV] N]`V`NbT\aV [b\ " YVTĂş, Atkurkime normaliÄ… kraujotakÄ…, atsikratykime infarkto ir insulto grÄ—smÄ—s ir iĹĄvenkime besaikio vaistĹł vartojimo.

K

raujotakos ligos – pagrindinÄ— mirtingumo prieĹžastis. Sergame, nes maĹžiau judame, netinkamai maitinamÄ—s, patiriame stresÄ…, paveldime ligas. VaistĹł pasirinkimas yra didĹžiulis, taÄ?iau nauda laikina, o ĹĄalutinis neigiamas poveikis ilgalaikis. Yra iĹĄeitis!

Apsisaugoti nuo ligĹł galima natĹŤraliu bĹŤdu, per kvÄ—pavimo treniruotes su treniruokliu „Samozdrav“ atkuriant normaliÄ… kraujotakÄ…. TreniruotÄ—s esmÄ— – kvÄ—pavimas atmosferos oro ir Ĺžmogaus iĹĄkvÄ—pto oro miĹĄiniu, kuriame anglies dioksido koncentracija daugelÄŻ kartĹł didesnÄ—, negu kvÄ—puojant paprastai. Kasdien treniruojantis 30–60 minuÄ?iĹł, per keletÄ… mÄ—nesiĹł CO2 koncentracija padidÄ—ja arba tampa

normali, todÄ—l atsinaujina kraujagysliĹł tonusas, normalizuojasi kraujospĹŤdis, ĹĄirdies apkrova, tad paĹĄalinama pagrindinÄ— hipertonijos ir iĹĄeminÄ—s ĹĄirdies ligos prieĹžastis. Ĺ is treniruoklis padeda apsisaugoti ne tik nuo insulto ir infarkto, bet iĹĄvengti daugelio ligĹł arba jas ÄŻveikti: bronchinÄ™ astmÄ…, aritmijÄ…, svaigimÄ…, koordinacijos, virĹĄkinimo sutrikimus, nutukimÄ…, aterosklerozÄ™, osteochondrozÄ™, artrozÄ™, odos bÄ—rimus, nemigÄ…, nuolatinÄŻ nuovargÄŻ, ankstyvÄ… senÄ—jimÄ… ir kt.

Gauti CO2 iť iťorės neįmanoma, nes jo atmosferoje beveik nėra, tad treniruotės su ťiuo treniruokliu – puiki iťeitis. Kai CO2 kiekis vėl pasiekia normalų lygį, visos iťvardyti neigiami veiksniai iťnyksta, Şmogui iťsivysto ypatingas atsparumas, sveikatos potencialas, sukuriantis sąlygas ilgaamŞiťkumui pasiekti.

UAB „COSMICUS SALUS“

Informacija tel. (8 5) 230 5808, mob. tel. 8 606 89 669

ddd `NYb` Ya V[S\-`NYb` Ya 36

vy­rą. Šią pu­siaus­vy­rą stip­rus Şmo­gus ne­sun­ kiai at­gau­na pa­ts. Vai­kams rei­kia pa­gal­bos iť ar­ti­mų­jų. My­lė­ki­me vai­kus, glos­ty­ki­me juos prieť mie­gą, mo­ky­ki­me juos gy­ven­ti ir mai­tin­tis svei­kai, su­tei­ki­me są­ly­gas bō­ti gam­to­je, bė­gio­ti, Şais­ti, mau­dy­tis at­vi­ruo­se van­de­ny­se. Mo­ti­nos mei­lė da­ro ste­buk­lus.

Ki­ta ver­tus, ver­ta su­si­mÄ…s­ty­ti ir apie skie­pĹł pa­ti­ki­mu­mÄ…. UĹžk­re­Ä?ia­mų­jĹł li­gĹł ir AIDS cent­ras pa­skel­bÄ—, kad Lie­tu­vo­je kok­ liu­ťu Ä—mÄ— sirg­ti Ĺžmo­nÄ—s. IĹĄ 22 li­go­niĹł tik 6 ne­bu­vo pa­si­skie­pi­jÄ™. Ky­la klau­si­mas: kiek lai­ko po skie­pĹł ga­liu bō­ti tik­ra, kad vai­kas ne­su­sirgs? Ar iĹĄ vi­so ga­liu bō­ti tuo tik­ra?

Kam skie­py­ti vai­ką, jei ne­Şi­no­mas skie­po ga­lio­ji­mo lai­kas? Ar ne ge­riau, pa­vyz­dŞiui, vė­ja­rau­piais per­si­rgti vai­kys­tė­je, o ne skie­ py­tis ir po 15–20 me­tų su­si­rgti daug sun­kes­ ne for­ma?

Ĺ˝IV: skie­pĹł ne­bus? â– â– 2007-ai­siais bu­vo Ĺža­da­ma: grei­tai tu­rė­si­me skie­pus nuo Ĺ˝IV. Vis dÄ—l­to kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­ro­dÄ—, kad jie su­ke­lia dau­ giau Ĺža­los nei nau­dos. Po me­tĹł bu­vo ap­klaus­ta dau­gu­ma Ĺ˝IV ty­rė­jĹł ir jie pa­reiť­kÄ—, kad per ar­ti­miau­siÄ… de­ťimt­me­tÄŻ skie­pĹł ne­pa­vyks su­kur­ti, nes stan­dar­ ti­nÄ—s vak­ci­nĹł kō­ri­mo sta­te­gi­jos ne­vei­kia: vi­ru­sas vis ap­gau­na imu­ni­nÄ™ sis­te­mÄ…. Bri­tĹł Ko­lum­ bi­jos Ĺ˝IV/AIDS ty­ri­mĹł cent­ro di­rek­to­rius dr. Ju­lio Mon­ta­ne­ris ma­no, kad la­biau ap­si­mo­ka fi­nan­suo­ti ne skie­pĹł kō­ri­mÄ…, o pro­gra­mas, ku­rios truk­do uŞ­si­krÄ—s­ti. Ki­ta ver­tus, ka­Şin ar at­si­ras­tĹł daug no­rin­Ä?ių­jĹł skie­ py­tis? To­ron­to uni­ver­si­te­to (Ka­ na­da) moks­li­nin­kai, ap­klau­sÄ™ net 12 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł, nu­sta­tÄ—, kad dau­gu­ma Ĺžmo­niĹł ne­ke­ti­na skie­py­tis nuo Ĺ˝IV. Di­dĹžio­ji da­lis jĹł ma­no, kad neuŞ­sik­rÄ—s Ĺ˝IV, ki­ti bi­jo skie­py­tis, tre­ti abe­jo­ja skie­pĹł efek­ty­vu­mu.

2012 ruduo | Sveikata

Ne­pak­lus­naus vai­ko sind­ro­mas Ne vie­nas tė­vas ir ma­ma sva­jo­ja apie bur­tų laz­de­lę, kad vai­ kas iš prieš­gy­nos virs­tų bent kiek pa­klus­nes­niu. Juo­lab kad griež­tas to­nas, dar dau­giau – fi­zi­nės baus­mės vai­kui su­ke­lia stre­są, ku­rio ir taip ap­stu. Kaip ap­sau­go­ti vai­ko ner­vų sis­te­ mą ir užau­gin­ti jį ge­ru žmo­gu­mi?

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Bend­ra­vi­mas da­ro ste­buk­lus Ne­ma­žai tė­vų pa­grin­di­ne bend­ra­vi­mo su vai­ kais pro­ble­ma įvar­di­ja vai­kų ne­pak­lus­nu­mą.

Dir­žas – pra­stas pa­gal­bi­nin­kas. Ką da­ry­ti?

Dvie­jų de­šim­čių pe­da­go­gi­nio dar­bo pa­ tir­t į tu­rin­čios Orin­tos Lei­pu­tės nuo­mo­ne, prieš ką nors pa­ta­riant pir­miau­siai rei­kė­ tų iš­siaiš­k in­ti, kiek tė­vai ir vai­kai vie­ni ki­ tiems ski­ria lai­ko. „Dau­giau­sia ža­los pa­da­ro ne auk­lė­ji­mo klai­dos, o tai, kad vi­sai ne­bend­rau­ja­ma ar­ ba bend­rau­ja­ma labai ma­žai“, – pa­ste­bė­jo O.Lei­pu­tė, dir­bu­si ir vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ir vai­kų ug­dy­mo ir glo­bos na­muo­se. „Vai­kams bai­siau­sia yra abe­jin­gu­mas, o ypač svar­bu nuo­šir­dus, neap­si­mes­ti­nis tė­ vų dė­me­sys, taip pat bend­ra veik­la. Pa­tar­čiau ne duo­ti nu­ro­dy­mus, o vis­ką da­ry­ti kar­tu.

Tai ypač suar­ti­na, vai­kui su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­ mo, sau­gu­mo, psi­cho­lo­gi­nio kom­for­to. Svar­ bu vai­ką pa­lai­ky­ti, ro­dy­ti pa­gar­bą jo po­rei­ kiams, veik­lai, erd­vei, ska­tin­ti im­tis pra­smin­ gos veik­los“, – mo­kė edu­ko­lo­gi­jos ma­gist­rė.

Bend­ra­vi­mas, anot jos, tu­rė­tų rem­tis bend­ra­dar­bia­vi­mo, su­ta­ri­mo, ly­gia­ver­tiš­ku­ mo prin­ci­pais. Pak­lus­nu­mo per jė­gą neat­ si­ras. Pašnekovė per­spė­jo: jei­gu tė­vai iš vai­ ko vis dėl­to rei­ka­lau­ja be­są­ly­giš­kai pa­k lus­ti, užau­gęs jis ga­li su­si­dur­ti su di­de­lė­mis pro­ ble­mo­mis, kai rei­kės sa­va­ran­k iš­kai priim­ti spren­di­mus, tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą.

kai trūksta tė­vų

O.Lei­pu­tei te­ko try­li­ka me­tų dirb­ti su be­ glo­biais vai­kais. „Daž­niau­siai to­kie vai­kai nuo ma­žu­mės ne­bu­vo tin­ka­mai ug­do­mi, pa­ty­rė at­sai­nų

ar­ti­mų­jų po­žiū­rį į juos. Ne­re­tai jų šei­mos ver­ty­bė – „ši die­na“. Dau­gu­ma at­ve­jų ta šei­ ma yra vals­ty­bės pa­ra­mos ga­vė­ja, tė­vai at­ pran­ta dirb­ti, nes iš­moks­ta gy­ven­ti iš pa­ šal­pų, vai­kai nuo­lat gir­di są­vo­kas „vals­ty­ bė duos“, „man pri­k lau­so“, – pa­ste­bė­jo bū­si­ mų­jų so­cia­li­nių pe­da­go­g ų dės­t y­to­ja.

Ne­pa­ten­k i­na­ma psi­cho­lo­gi­nė šei­mos at­ mos­fe­ra le­mia pra­stes­nę vai­kų svei­ka­tą ir gy­ve­ni­mo įgū­džius. Tik paau­gę vai­kai su­ pran­ta, kad jie pa­t ys at­sa­k in­gi už sa­ve ir už sa­vo poel­gius, suau­g u­siais žmo­nė­mis yra nu­si­v y­lę ir vi­siš­kai ne­pa­si­ti­k i.

Orin­ta Lei­pu­tė:

Vai­kams bai­siau­sia yra abe­ jin­gu­mas. nori būti reikš­min­gais Psi­cho­lo­gas Vi­das Kul­v ie­tis tvir­ti­na, kad vai­kas ne­tu­ri bū­ti vi­sur ir vi­sa­da pa­k lus­ nus, nors pa­k lus­nu­mas yra įgim­tas da­ly­ kas, juo sie­k ia­ma tė­v ų mei­lės. „Jei­g u mei­lės, dė­me­sio iš tė­v ų ne­su­lau­ kia­ma, jie iš­si­ko­vo­ja­mi ki­taip. Ne­pak­lus­ nu­mu vai­kai daž­nai sie­k ia pa­t vir­ti­ni­mo, nu­ra­mi­ni­mo, no­rė­da­mi įro­dy­ti sa­vo reikš­ min­g u­mą“, – aiš­k i­no spe­cia­lis­tas.

Pa­sip­rie­ši­ni­mą kas­die­nėms prie­vo­lėms, to­k ioms, kaip va­ly­tis dan­tis, ei­ti mie­go­ti, psi­cho­lo­gas lin­kęs pa­tei­sin­ti: va­di­na­si, vai­

Priežastis: vaikas neklauso? Gali būti, kad jam trūksta tėvų meilės. „Shutterstock“ nuo­tr.

kas blo­gai jau­čia­si, yra dėl ko nors su­ne­ri­ męs. Vai­kai ne­mo­ka sa­v i­jau­tos iš­reikš­ti žo­ džiais, to­dėl tai pa­si­reiš­k ia pa­si­prie­ši­ni­mu. „O gal tai reak­ci­ja į prie­var­tą? Gal vai­ kas jau­čia­si ne­tu­rįs pa­si­rin­k i­mo, ga­li­my­ bės iš­reikš­ti sa­vo va­lią? Su­tei­k i­me jam tai“, – siū­lė V.Kul­v ie­tis.

Jis aiš­k i­no, kad la­bai svar­bu vai­ko ne­gė­ dy­ti, ne­draus­ti jam ro­dy­ti ne tik džiaugs­ mo, bet ir bai­mės, pyk­čio, liū­de­sio, ki­tų jaus­mų – juos jaus­ti ir ne­slėp­ti yra nor­ma­lu.

Ko ti­ki­tės pa­siek­ti?

Vie­nas bū­dų, kaip tė­vams pa­siek­ti sa­vo tiks­ lą, yra nu­kreip­ti vai­ko dė­me­sį. Prieš tai ver­tė­tų pa­ban­dy­ti iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl vai­kas ne­no­ri vyk­ dy­ti vie­no ar ki­to tė­vų pra­šy­mo, nu­ro­dy­mo.

V.Kul­v ie­tis tei­gė, kad ver­tė­tų at­skir­ti vai­ko ne­pak­lus­nu­mą ir tė­v ų už­gai­das, kai suau­g u­sie­ji ban­do pri­mes­ti sa­vo va­lią vien to­dėl, kad jie yra blo­gos nuo­taI­kos.

Pa­kel­tas bal­so to­nas, mu­ši­mas reiš­k ia tė­ vų pyk­t į ir be­jė­giš­ku­mą. Prieš bau­džiant vai­ką psi­cho­lo­gas pa­ta­rė sa­vęs pa­k laus­ti, ko ti­k i­mės tuo pa­siek­ti.

Nuo­šir­daus tė­v ų ir vai­kų bend­ra­v i­mo są­ly­gos – pa­drą­si­ni­mai, pa­lai­k y­mas, su­pra­ ti­mas. Pa­sak V.Kul­v ie­čio, ne­pak­lus­nių vai­ kų dau­gė­ja, bet ne vien dėl auk­lė­ji­mo spra­ gų. Tai ga­li­ma sie­ti ir su tuo, kad vis dau­ giau vai­kų yra hi­pe­rak­t y­v ūs. Jiems ypač sun­ku ne tik su­telk­ti dė­me­sį, bet ir lai­k y­ tis tai­syk­lių.

37

2012 RUDUO | Sveikata

Iš­gy­džius dar­bo vie­tas, ne­rei­kės gy­dy­ti žmo­nių Spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę: įgy­ven­di­nus sau­ gos ir svei­ka­tos prie­mo­nes, bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti net du treč­da­lius lė­šų, ku­rios da­bar iš­lei­džia­mos žmo­nėms gy­dy­ti. Vis dėl­to Lie­tu­vos darb­da­viai mie­liau mo­ka bau­das, nei ge­ri­na dar­bo są­ly­gas ir rū­pi­ na­si dar­buo­to­jų svei­ka­ta.

„Shutterstock“ nuotr.

TEKSTAS: Auš­ri­nė Šė­mie­nė

38

2012 ruduo | Sveikata

Ga­li­my­bė ar uto­pi­ja?

Ar darb­da­v ys už­tik­ri­na tin­ka­mas dar­bo są­ly­gas? Dau­ge­lis at­sa­k ys, kad tik­rai ne: kė­dės neer­go­no­miš­kos, kom­piu­te­riai se­ni, triukš­mas kur­ti­na ir var­gi­na, ap­švie­ti­mas ir vė­di­ni­mas pra­stai, o kai kur ne­tgi per di­ de­lė che­mi­nių me­džia­g ų kon­cent­ra­ci­ja.

Bet ga­lė­tų bū­ti ki­taip: įmo­nė įren­gia svei­ka­tą tau­so­jan­čias dar­bo vie­tas, su gy­ dy­mo įstai­ga su­da­ro su­tar­t į dėl dar­buo­to­jų pe­rio­di­nio svei­ka­tos tik­ri­ni­mo ar net tu­ri sa­vo gy­dy­to­ją, kom­pen­suo­ja dar­buo­to­jams iš­lai­das už su­dė­tin­ges­nius ty­ri­mus, rea­bi­li­ ta­ci­ją po sun­k ios li­gos ar trau­mos. Skam­ba kaip fan­tas­ti­ka? Ogi ne. To­k ių įmo­nių Lie­ tu­vo­je yra.

Pa­vyz­džių yra Gargž­duo­se įsi­kū­ru­sios bend­ro­vės „Mars Lie­tu­va“ Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų sky­riaus va­do­vas Ra­mū­nas Se­ve­ri­nas tei­gia, kad įmo­ nė­je re­gu­lia­riai at­lie­ka­mas au­di­tas, kad bū­tų nu­sta­ty­ti dar­bo ap­lin­kos ri­zi­kos veiks­niai.

Ga­my­bos zo­no­je dar­buo­to­jai dė­v i spe­ cia­lią ap­sau­gi­nę ava­ly­nę, spe­cia­lius dar­bo dra­bu­žius, klau­sos ir re­gos ap­sau­gos prie­ mo­nes. Nus­ta­t y­tu lai­ku jie kei­čia­si dar­bo vie­to­mis, – tai ir­gi vie­na iš er­go­no­mi­nių są­ly­g ų. Be to, ska­ti­na­mi ver­tin­ti dar­bo vie­ tų ri­zi­ką ir ne­del­siant apie tai pra­neš­ti at­ sa­k in­giems pa­rei­g ū­nams.

Pro­fi ­lak­tiš­kai tik­ri­na­ma bend­ro­vės dar­ buo­to­jų svei­ka­ta, vi­si tu­ri baig­ti svei­ka­tos, sau­gaus dar­bo kur­są, su­si­pa­žin­ti, kaip elg­ tis esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms.

Vi­si dar­buo­to­jai įmo­nės lė­šo­mis yra ap­ draus­ti svei­ka­tos drau­di­mu ir drau­di­mu nuo ne­lai­min­g ų at­si­ti­k i­mų. Įmo­nė­je vei­k ia svei­ka­tos cent­ras, ku­ria­me dir­ba bend­ro­ sios pra­kti­kos slau­g y­to­ja ir šei­mos gy­dy­to­ jas. Cent­ras tu­ri ne­tgi nuo­sa­vą de­fib­ri­lia­to­ rių – šir­dies rit­mą at­ku­rian­t į apa­ra­tą.

Kas­met dar­bų sau­gos prie­mo­nėms įgy­ ven­din­ti ir dar­bo vie­tų er­go­no­mi­kai ge­rin­ ti įmo­nė in­ves­tuo­ja dau­giau kaip 300 tūkst. li­tų. 2009 m. „Mars Lie­tu­va“ pir­mo­ji ša­ly­ je bu­vo ap­do­va­no­ta pa­grin­di­niu Eu­ro­pos sau­gos dar­be agen­tū­ros EU OS­HA pri­zu.

Tu­ri sa­vo po­lik­li­ni­ką O štai bend­ro­vė „Ache­ma“ tu­ri ne­tgi sa­vo po­lik­li­ni­ką, ku­rio­je 42 spe­cia­lis­tai tei­kia pir­ mi­nio ir ant­ri­nio ly­gio me­di­ci­nos pa­slau­gas, vei­kia me­di­ci­nos punk­tas, vi­są pa­rą ga­lin­tis

su­teik­ti sku­bią pa­gal­bą. Čia at­lie­ka­mi ir pe­ rio­di­niai dar­buo­to­jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mai. „Džiau­gia­mės, kad pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus „Ache­mos“ dar­buo­to­jams pro­fe­si­ nių li­g ų ne­bu­vo nu­sta­t y­ta“, – sa­ko „Ache­ mos“ po­lik­li­ni­kos vyr. gy­dy­to­jo pa­va­duo­ to­ja Dai­na Vid­man­tė.

Po­lik­li­ni­ka apie 40 pro­c. lė­šų gau­na iš li­ go­nių ka­sų ir mo­ka­mų pa­slau­g ų, ki­tą da­lį do­tuo­ja „Ache­ma“.

Vi­si įmo­nės dar­buo­to­jai, jei pa­gei­dau­ja – ir jų šei­mų na­riai, ap­draus­ti pa­pil­do­mu svei­ ka­tos drau­di­mu. Be to, kiek­vie­nam dar­buo­ to­jui bend­ro­vė su­mo­ka 4 000 li­tų už svei­ka­ ti­ni­mo ir gy­dy­mo pa­slau­gas, ku­rių ne­kom­ pen­suo­ja pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­di­mas

29

mln. li­tų Per­nai „Sod­ra“ iš­mo­kė­ jo vien ža­los at­ly­gi­ni­ mo 5 871 žmo­gui.

Ne­si­rū­pi­na, nes ne­skai­čiuo­ja Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, 2010 m. iš 3,3 mln.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų dir­bo 1,3 mln., tai­gi, iš­ sky­rus vai­kus, be­veik pu­sė ša­lies žmo­nių.

Tai, kad dar­buo­to­jų svei­ka­ta tu­ri įta­kos dar­bo na­šu­mui ir kar­tu vers­lo kon­ku­ren­cin­ gu­mui, at­ro­do, nie­kam ne­ke­lia abe­jo­nių. Vis dėl­to dar­bo ins­pek­to­riai, pa­tik­ri­nę, kaip įmo­ nė­se rū­pi­na­ma­si dar­buo­to­jų sau­ga ir svei­ka­ ta, ko­ne treč­da­ly­je jų ran­da pa­žei­di­mų.

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Pro­fe­si­nės svei­ka­tos tar­ny­bų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės Dan­g uo­ lės Go­ro­be­cie­nės nuo­mo­ne, darb­da­v iai ne­ si­r ū­pi­na sa­vo dar­buo­to­jų svei­ka­ta vi­sų pir­ ma to­dėl, kad ne­skai­čiuo­ja, kiek, jiems su­ si­rgus, kai­nuo­ja sam­dy­ti ki­tus ir juos ap­ mo­k y­ti, koks nau­jo­jo dar­buo­to­jo pro­duk­

ty­v u­mas, pra­sto­vos ir kt. Bet darb­da­viai nuo­lat ak­cen­tuo­ja, ko­kią eko­no­mi­nę naš­tą jiems už­krau­na rū­pes­tis tin­ka­mo­mis dar­ bo vie­to­mis: daug jų ma­no, kad in­ves­ti­ci­jos į dar­buo­to­jų ser­ga­mu­mo ma­ži­ni­mą, svei­ka­tos stip­ri­ni­mą, dar­bo są­ly­gų ge­ri­ni­mą – ne­to­le­ ruo­ti­nas lė­šų švais­ty­mas.

Pro­fe­si­nių li­gų ly­de­rės Se­no­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės jau se­ niai ėmė skai­čiuo­ti eko­no­mi­nius nuo­sto­lius ne tik dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų. Su dar­bu su­si­ju­sios li­gos su­ ke­lia di­des­nių nuo­sto­lių, nei bu­vo ma­ny­ta.

Lie­tu­vo­je to­k ios sta­tis­ti­kos ne­tu­ri­me, ta­ čiau yra ži­no­ma, kad pu­sė vi­sų ne­dar­bin­ gu­mo pa­ž y­mų iš­ra­šo­ma dėl kau­lų ir rau­ me­nų sis­te­mos li­g ų. Jų su­kel­tas ne­dar­bas ir li­go­nių gy­dy­mas per me­tus kai­nuo­ja apie 5,5 mlrd. li­tų, – dau­giau kaip 5 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Pro­fe­si­nių li­g ų re­ gist­ro duo­me­ni­mis, daž­niau­siai dar­buo­to­ jams nu­sta­to­mos pro­fe­si­nės li­gos dėl kau­ lų ir rau­me­nų sis­te­mos pa­žei­di­mų: 2011 m.

– 52,4 pro­c., šių me­tų pir­mą­jį ket­v ir­t į – jau 59,2 pro­c. Be­je, ES pro­fe­si­nės kau­lų ir rau­ me­nų sis­te­mos li­gos tarp pro­fe­si­nių li­g ų yra 5-oje vie­to­je pa­gal daž­nu­mą, o Lie­tu­ vo­je jos – pir­mo­­je vie­to­je. Šias li­gas su­ke­lia ne tik sun­kus fi­zi­nis dar­bas, pa­v yz­džiui, kro­v i­nių ne­ši­mas, kė­li­ mas ran­ko­mis ir pa­na­šūs dar­bai, bet ir ne­ tin­ka­mai įreng­ta dar­bo vie­ta.

Teo­riš­kai yra, pra­ktiš­kai ne­vei­kia Mū­sų ša­ly­je dar­buo­to­jų sau­gą ir svei­ka­ tą dar­be reg­la­men­tuo­ja Dar­bo ko­dek­sas, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­t y­mas bei dau­g y­bė ki­tų tei­sės ak­tų.

Darb­da­v ys už dar­bo ir svei­ka­tos sau­gos pa­žei­di­mus ga­li bū­ti nu­baus­tas lais­vės atė­ mi­mu iki aš­tuo­ne­rių me­tų, ta­čiau rea­liai

Per vie­ną ket­vir­tį ■■ Iš šių me­tų I ket­vir­tį pa­tik­rin­tų 3 170 įmo­nių 838 nu­sta­ty­ta dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos ak­tų pa­žei­di­mų, 716 įfor­min­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lai, o ke­tu­rio­se net su­stab­dy­ti dar­bai. Kaip pa­ti­ki­no Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gab­rie­lė Ba­nai­ty­tė, už pa­žei­di­mus skir­ta ir 67,5 tūkst. li­tų bau­dų.

39

2012 Ruduo | Sveikata

Pa­ta­ri­mai sau­go­ti akis ■■ Moks­li­nin­kai yra ap­skai­čia­vę, kad kom­piu­te­riu be­si­nau­do­jan­tis žmo­ gus vi­du­ti­niš­kai su­mirk­si apie 7–10 kar­tų per mi­nu­tę, o tai yra per­pus ma­žiau nei tas, ku­ris į mo­ni­to­riaus ekraną ne­žiū­ri. Mirk­sė­ji­mas akiai rei­ ka­lin­gas, kad ši pa­si­deng­tų aša­rų plė­ve­le, ku­ri akių ra­ge­ną ap­sau­go nuo iš­džiū­vi­mo, su­dir­gi­ni­mo ir dėl to ky­lan­čio dis­kom­for­to.

■■ Dir­bant kom­piu­te­riu akys pa­ti­ria nuo­la­ti­nę įtam­pą, nes žiū­ri į smul­kius ob­jek­tus: ek­ra­ne mir­gan­čias rai­des, skai­čius. Dėl to jos grei­čiau pa­vargs­ ta, jas skau­da, var­gi­na sau­su­mo po­jū­tis, mir­gė­ji­mas, su­ma­žė­ja ryš­ku­mas, lie­ja­si vaiz­das. Taip ken­čia re­gė­ji­mo ko­ky­bė.

■■ Vi­siems tiems, ku­rie di­džią­ja da­lį die­nos pra­lei­džia dirb­da­mi kom­piu­te­riu, spe­cia­lis­tai pa­ta­ria re­gu­lia­riai da­ry­ti akis at­pa­lai­duo­jan­čius pra­ti­mus. Akis mankš­tin­ti rei­kė­tų ke­lias mi­nu­tes maž­daug kas va­lan­dą.

■■ Jei akys ima bi­jo­ti švie­sos, vaiz­das kom­piu­te­r y­je tam­pa ne­r yš­kus, iš­plau­ kęs, kon­tū­rai neaiš­kūs, ne­kont­ras­tin­gi, jun­ta­ma įtam­pa skai­tant smul­kų teks­ tą ir at­ro­do, kad akys pa­var­gu­sios, bū­ti­na ap­si­lan­ky­ti pas akių spe­cia­lis­tą.

ap­si­ri­bo­ja­ma pa­grū­mo­ji­mais ir pi­ni­gi­nė­ mis bau­do­mis. Daž­niau­siai įmo­nių va­do­vai dė­me­sį krei­pia į tai, kad dar­buo­to­jas ne­nu­ sip­jau­tų pirš­tų ar ne­nuk­ris­tų nuo pa­sto­lių, kaip daž­nai at­si­tin­ka sta­t y­bo­se. Vals­t y­bi­ nės dar­bo ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, apie 70 pro­c. sun­k ių ir mir­ti­nų ne­lai­min­g ų at­si­ti­ ki­mų dar­be nu­ti­ko bū­tent ten.

Ki­ta ver­tus, ir dar­bo ins­pek­to­riai ne­ga­ li su­žiū­rė­ti vi­sų įmo­nių. Jie ap­si­ri­bo­ja pla­ ni­niais sau­gos rei­ka­la­v i­mų tik­ri­ni­mais, o įmo­nes pa­si­ren­ka pa­gal jų ri­zi­k in­g u­mą pa­ gal pra­mo­nės ša­ką.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­ vyz­džiui, pro­fe­si­nės kil­mės nu­ga­ros skaus­mus ga­li­ma su­ ma­žin­ti net 74 pro­c., jei­gu dar­be bū­tų įdieg­tos er­go­no­ mi­nės pro­gra­mos.

Bau­dų nie­kas ne­bi­jo

Vargina veninës kraujotakos ar limfos apytakos sutrikimai –

kojø nuovargis, iðryðkëjæs kapiliarinis tinklas, iðsiplëtusios venos ar galûniø tinimas?

Kvieèiame apsilankyti naujame konsultacijø centre

Partizanø g. 17 (áëjimas ið Birþelio 23-iosios g.), Kaunas.

Pasiteirauti ir registruotis galite tel. 8 610 41 007.

I-V 9-18 val., VI 9-13 val.

Konsultuoja, tiria ir Jums tinkamiausià gydymà skiria:

Lė­ti­nės pro­fe­si­nės ir su dar­bu su­si­ju­sios li­ gos lie­ka už akip­lo­čio ri­bų, mat jos sun­k iai įro­do­mos, nes vys­to­si ne vie­nus me­tus. Jei vis dėl­to pro­fe­si­nė li­ga pri­pa­žįs­ta­ma, darb­ da­v ys nu­ken­tė­ju­sia­jam pri­va­lo at­ly­gin­ti už pra­ras­tą svei­ka­tą.

Daž­nai at­si­tin­ka ki­taip: darb­da­vio ne­lie­ ka, nes įmo­nė bank­ru­tuo­ja, ar­ba dar­buo­to­jas pri­vers­tas keis­ti dar­bą dėl ne­pa­lan­kių są­ly­gų, ma­žo at­ly­gio. Esant to­kiai si­tua­ci­jai, ža­lą svei­ ka­tai at­ly­gi­na so­cia­li­nis drau­di­mas, tai­gi, mes vi­si. Pa­vyz­džiui, per­nai „Sod­ra“ 5 871 žmo­gui vien ža­los at­ly­gi­ni­mo iš­mo­kė­jo 29 mln. li­tų.

Ir bau­dos, ir ža­los at­ly­gi­ni­mas mū­sų darb­da­v ių ne­pri­ver­čia rū­pin­tis jiems dir­ ban­čių žmo­nių svei­ka­ta. To­dėl net pri­va­ lo­mie­ji dar­buo­to­jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mai dau­ge­ly­je įmo­nių yra for­ma­lūs, o ir jų re­ zul­ta­tais ma­žai kas do­mi­si.

• kraujagysliø chirurgas; • proktologas; • kineziterapeutas; • ortopedas-traumatologas.

Kas­met po 1000 li­go­nių

INDIVIDUALIAI pritaikomos profilaktinës ir gydomosios kompresinës kojinës, rankovës, atliekamos limfodrenaþo procedûros.

Maž­daug trims ket­vir­ta­da­liams dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė li­ga nu­sta­to­ma, kai jie su­lau­k ia 50 ir dau­giau me­tų, yra iš­dir­bę per 25 me­tus ir daž­niau­siai jau yra neį­ga­lūs. Nors, pa­v yz­ džiui, per­nai pro­fe­si­nė li­ga bu­vo

40

2012 RUDUO | Sveikata

Nepakankamai: daž­niau­siai įmo­nių va­do­vai rūpinasi tik tuo, kad dar­buo­to­jai ne­nu­sip­jau­tų pirš­tų ar ne­nuk­ris­tų nuo pa­sto­lių. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

41

2012 rUdUo | Sveikata

nu­sta­t y­ta žmo­gui, ku­rio sta­žas te­sie­kė 4 me­tus.

Pas­ta­rai­siais me­tais sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do pa­ge­rė­ji­mą, pa­v yz­ džiui, per­nai pro­ fe­si­nė li­ga nu­sta­ty­ ta ne­be tūks­tan­čiui, o tik 402 as­me­nims.

Vis dėl­to džiaug­tis per anks­ti: pro­fe­si­nių li­gų su­ma­žė­jo, nes dėl eko­no­mi­kos kri­zės su­ma­žė­jo įmo­nių ir juo­se dir­ban­čių žmo­nių, dar­buo­to­jai bi­jo pra­ras­ti dar­bą.

Be to, daž­nai pro­fe­si­nės li­gos ne­nus­ta­to­ mos – Lie­tu­vo­je tė­ra 13 li­cen­ci­juo­tų dar­bo me­di­ci­nos gy­dy­to­jų, tai su­da­ro 0,007 tūks­ tan­čiui dar­buo­to­jų. Len­k i­jo­je to­k ių gy­dy­ to­jų yra 8 778 (0,356 1 000 dar­buo­to­jų) – dau­giau­sia Eu­ro­po­je.

Pa­gal dar­bo me­di­ci­nos gy­dy­to­jų skai­čių Lie­tu­va yra pa­sku­ti­nė ES, trūks­ta ir pro­fe­ si­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tų, o dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams – nau­jau­sių ži­nių.

42

Vien tik dek­la­ra­ci­jos Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­ mis, pa­v yz­džiui, pro­fe­si­nės kil­mės nu­ga­ros skaus­mus ga­li­ma su­ma­žin­ti net 74 pro­c., jei­ gu dar­be bū­tų įdieg­tos er­go­no­mi­nės pro­gra­

Kiek­vie­nam dar­buo­ to­jui bend­ro­vė su­ mo­ka 4 000 li­tų už svei­ka­ti­ni­mo ir gy­ dy­mo pa­slau­gas, ku­rių ne­kom­pen­suo­ ja pri­va­lo­ma­sis svei­ ka­tos drau­di­mas. mos. Pa­sau­lio ban­kas yra su­skai­čia­vęs, kad sau­gos ir svei­ka­tos pro­gra­mos ga­li pa­dė­ti su­ tau­py­ti net du treč­da­lius iš­lai­dų, ku­rias pa­ti­ ria darb­da­viai ir vals­ty­bė dėl su dar­bu su­si­ju­

sių li­gų. Lie­tu­vo­je į vi­sa tai žiū­ri­ma pro pirš­ tus, for­ma­liai. „No­rint iš es­mės pa­ge­rin­ti dar­buo­to­jų svei­ ka­tą, bū­ti­na tu­rė­ti pro­fe­si­nės svei­ka­tos prie­ žiū­ros tar­ny­bą, kaip dar 1985 m. re­ko­men­da­ vo Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ja kon­ven­ ci­jo­se. Šios or­ga­ni­za­ci­jos na­rė yra ir Lie­tu­va.

To­dėl tu­ri­me įgy­ven­din­ti, o ne tik dek­la­ruo­ti tei­sės ak­tuo­se ES di­rek­ty­vų nuo­sta­tas dėl dar­ buo­to­jų svei­ka­tos ap­sau­gos“, – įsi­ti­ki­nu­si Hi­ gie­nos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tė D.Go­ro­be­cie­nė.

Nus­ta­čius, pa­v yz­džiui, kad triukš­mas ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­se vir­ši­ja lei­džia­mą ly­ gį, pro­fe­si­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai tu­ri siek­ti, kad bū­tų pa­tik­rin­ta vi­sų dar­buo­to­ jų klau­sa, bei pa­si­r ū­pin­ti, kad bū­tų nu­ma­ ty­tos prie­mo­nės, kaip su­ma­žin­ti triukš­mą.

Dar­buo­to­jų klau­sos būk­lė bū­tų ste­bi­ma, kol triukš­mas su­ma­žės.

Tik taip ga­li­ma pa­ste­bė­ti anks­ty­vuo­sius pro­fe­si­nių li­gų ir li­gų, su­si­ju­sių su dar­bu, simp­to­mus, lai­ku žmo­gui su­teik­ti pa­gal­bą ir su­tvar­ky­ti dar­bo vie­tą taip, kad ji ne­sarg­ din­tų dar­buo­to­jo. Tuo­met žmo­gus ne tik il­ giau iš­liks dar­bin­gas, bet ir su­ma­žės neį­ga­lių žmo­nių. Jei iš­g y­dy­si­me dar­bo vie­tas, dau­ge­ liu at­ve­jų ne­be­rei­kės gy­dy­ti žmo­nių.

2012 RUDUO | Sveikata

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį tarp­tau­ ti­nė­je Kau­no odon­to­lo­gi­ jos kli­ni­ko­je „Pro-imp­lant“ mū­sų ša­lies ir Vo­kie­ti­jos spe­cia­lis­tai ant­rą­kart Lie­tu­ vo­je su­ren­gė pa­žan­giau­sių imp­lan­to­lo­gi­jos ope­ra­ci­jų – alo­ge­ni­nių (do­no­ro) kau­lo žie­dų aug­men­ta­ci­jų – se­si­ją, per ku­rią įvai­raus su­dė­tin­gu­ mo pro­ce­dū­ros bu­vo at­lik­tos sep­ty­niems pa­cien­tams.

D.Počebutas ir B.Giesenhagenas.

Kau­ne at­lie­ka­mos pa­sau­li­nio ly­gio odon­to­lo­gi­jos ope­ra­ci­jos

K

li­ni­kos va­do­vas odon­to­lo­gas Da­rius Po­če­bu­tas ir tarp­tau­ ti­nio imp­lan­ta­ci­jos ins­ti­tu­to „Pro-imp­lant“ va­do­vas, bur­nos chi­rur­gas iš Vo­k ie­ti­jos me­di­ci­ nos moks­lų dak­ta­ras Bern­har­das Gie­sen­ ha­ge­nas šį­kart at­li­ko per de­šimt kau­lo žie­ do – tiek alo­ge­ni­nio, tiek paim­to iš pa­cien­to žan­di­kau­lio – aug­men­ta­ci­jų.

Bend­ra­min­čio iš Vo­k ie­ti­jos vi­zi­tas – ge­ ro­sios pra­kti­kos mai­nų pro­gra­mos, ku­rią ins­pi­ra­vo il­ga­me­tis ko­le­g ų bend­ra­v i­mas ir bend­ra­dar­bia­v i­mas, da­lis. Ste­bė­ti per 1000 kau­lo aug­men­ta­ci­jų at­li­ku­sio ir žie­dų val­ do­v u va­di­na­mo dr. B.Gie­sen­ha­ge­no me­to­ di­kos pri­sta­t y­mų ir ope­ra­ci­jų įvai­rio­se pa­ sau­lio ša­ly­se ren­ka­si pa­žan­giau­si šios sri­ ties spe­cia­lis­tai. „Džiau­gia­mės ga­lė­da­mi pa­k vies­ti ko­le­ gas, ypač jau­ni­mą, į pa­sau­li­nio ly­gio spe­ cia­lis­to pra­kti­nius se­mi­na­rus. O la­biau­siai – ga­lė­da­mi su­teik­ti pa­cien­tams pa­slau­gas, ku­rios tik pra­de­da­mos dieg­ti pa­žan­giau­ sio­mis me­di­ci­nos ga­li­my­bė­mis gar­sė­jan­ čio­se ša­ly­se“, – sa­kė Kau­no odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Pro-imp­lant“ va­do­vas D.Po­če­ bu­tas. Šiuo­syk ope­ra­ci­jas ste­bė­jo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to odon­to­lo­gi­ jos fa­kul­te­to re­zi­den­tai.

Va­di­na­mo­ji kau­lo aug­men­ta­ci­ja – pa­ cien­to kau­lo ar­ba kau­lo pa­kai­ta­lo priau­ gi­ni­mas – at­lie­ka­ma, kai su­ny­ku­sio žan­

di­kau­lio kau­lo ne­be­pa­kan­ka dan­ties imp­ lan­tui įsrieg­ti. Odon­to­lo­gi­jo­je tam jau ku­ rį lai­ką nau­do­ja­mas alo­ge­ni­nis, ar­ba do­no­ ro, kau­las. Dr. B. Gie­sen­ha­ge­nui ki­lo min­ tis pa­ga­min­ti iš do­no­ro kau­lo žie­do for­mos aug­men­ta­tą: dėl jo ne tik su­trum­pė­ja gy­dy­ mo lai­kas, bet ir už­tik­ri­na­mas itin es­te­tiš­ kas re­zul­ta­tas. Šis me­to­das pa­de­da net su­

Kau­lo žie­do aug­men­ta­ci­ja pa­grei­ti­na ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą ir su­ma­ži­na pa­cien­to pa­ti­ria­mą dis­kom­for­tą, nes vie­toj įpras­tų dvie­jų ope­ra­ci­jų re­zul­ta­tui pa­ siek­ti už­ten­ka vie­nos.

dė­tin­giau­siais kli­ni­k i­niais at­ve­jais, ku­rie yra pa­grin­di­nė bur­nos chi­rur­go pro­fe­si­nių in­te­re­sų sri­tis. „Kau­lo žie­do aug­men­ta­ci­ja pa­grei­ti­ na ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą ir su­ma­ži­na pa­cien­to pa­ti­ria­mą dis­kom­for­tą, nes vie­toj įpras­tų dvie­jų ope­ra­ci­jų re­zul­ta­tui pa­siek­ti už­ten­ ka vie­nos. Pa­cien­tas iš­ven­gia su ant­ra ope­ ra­ci­ja su­si­ju­sios ri­zi­kos, – tei­gė D.Po­če­bu­ tas. Pa­cien­tų kom­for­tui per ope­ra­ci­jas tai­

ko­ma gi­li se­da­ci­ja – anes­te­zio­lo­g ų at­lie­ka­ mas sau­g us me­di­ka­men­ti­nis są­mo­nės slo­ pi­ni­mas, de­ri­na­mas su skaus­mo mal­ši­ni­ mu. To­dėl per ope­ra­ci­ją pa­cien­tas mie­ga.

Kli­ni­kos „Pro-imp­lant“ pe­rio­don­to­lo­ gė me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė Sol­vei­ga Kel­ baus­k ie­nė tei­gia, kad po ope­ra­ci­jų at­lie­ka­ ma gy­do­mos sri­ties bios­ti­mu­lia­ci­ja la­ze­ riu ypač pa­spar­ti­na gi­lių­jų au­di­nių gi­ji­mą, už­ker­ta ke­lią už­de­gi­mui, slo­pi­na skaus­mą, pa­ti­ni­mą. Pas­te­bė­ję pui­kų la­ze­ri­nės sti­mu­ lia­ci­jos po­vei­k į, kli­ni­kos spe­cia­lis­tai pra­dė­ jo ją tai­k y­ti po vi­sų chi­rur­gi­nių in­ter­ven­ ci­jų. La­ze­rio po­vei­k į dar la­biau su­stip­ri­na ozo­no te­ra­pi­ja. Ozo­nas (ak­t y­v u­sis de­g uo­ nis) vei­k ia pa­v ir­ši­nius au­di­nius – slo­pi­ na už­de­gi­mą, ma­ži­na skaus­mą, pa­ti­ni­mą, ge­ri­na krau­jo mik­ro­cir­ku­lia­ci­ją. La­ze­rio ir ozo­no kom­bi­na­ci­ja yra vie­na me­di­ci­nos nau­jo­v ių, ku­ri lei­džia odon­to­lo­gi­jos kli­ ni­kos „Pro-imp­lant“ pa­cien­tams grei­čiau grįž­ti į vi­sa­ver­t į gy­ve­ni­mą.

43

2012 RUDUO | Sveikata

Są­moks­lo teo­ri­ja: vė­žys ne­gy­do­mas ty­čia?

Vė­žys se­niai ga­lė­jo bū­ti įveik­tas, bet far­ma­ci­nin­kams tai ne­pa­ran­ku. Jie už­dir­ba mi­li­jar­dus do­le­rių už vais­tus ta­ria­mam li­go­nių gy­dy­mui. Vė­žys – tai Candida gry­be­lis. Vė­žio gy­dy­mas che­mo­te­ra­pi­ja – ge­no­ci­das, nes žlug­do imu­ni­nę sis­te­mą. Kaip šias są­moks­lo teo­ri­jas ver­ti­na Lie­tu­vos me­di­kai?

TEKSTAS: Da­rius Sė­le­nis

„Shutterstock“ nuotr.

44

2012 ruduo | Sveikata

Vė­žys – tai gry­be­lis Tei­gia­ma, kad dar 1969 m. dak­ta­ras Ri­ char­das Day Pits­bur­ge, gar­sių gy­dy­to­jų au­ di­to­ri­jo­je, pa­reiš­kė, kad įma­no­ma iš­g y­dy­ ti įvai­rių rū­šių vė­žį, bet ta in­for­ma­ci­ja yra sle­pia­ma Roc­ke­fel­le­rio fon­de. „Jei žmo­nės lė­tai mirs nuo „vė­žio ar dar nuo ko nors“, tai ga­li su­lė­tin­ti gy­ven­to­jų prieau­gio tem­pus“, – apie ne­va ar­tė­jan­čią glo­ba­lią vi­suo­me­nės trans­for­ma­ci­ją per­ spė­jo R.Day. Kai ku­rių są­moks­lo teo­ri­jų ša­li­nin­kų nuo­mo­ne, vyks­ta ka­ras su žmo­gaus imu­ni­ ne sis­te­ma: pra­de­dant pes­ti­ci­dais, her­bi­ci­ dais, bai­giant vak­ci­na­ci­jo­mis, elekt­romag­ ne­ti­nė­mis ir mik­ro­ban­g ų tech­no­lo­gi­jo­mis bei far­ma­ci­jos pre­pa­ra­tais.

Kai ku­rie gy­dy­to­jai įsi­ti­k i­nę, kad vė­žio gy­dy­mas che­mo­te­ra­pi­ja – ge­no­ci­das, nes jis nai­k i­na ne tik vė­ži­nes, bet ir svei­kas ląs­te­ les, silp­ni­na imu­ni­nę sis­te­mą, ku­ri yra pa­ grin­di­nis vė­žio prie­šas.

Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas gy­dy­to­jas iš Ita­li­jos Tul­lio Si­mon­ci­ni ma­no, kad vė­ž ys at­si­ran­da dėl or­ga­niz­me vy­rau­jan­čių gry­ be­li­nių in­fek­ci­jų. Vė­ž ys – tai iš­ve­šė­jęs gry­ be­lis Can­di­da.

Pa­sak ita­lo, tai – pa­ra­zi­ti­nės pri­gim­ties mie­liag­r y­bis, gy­ve­nan­tis net svei­kų žmo­ nių or­ga­niz­me: stip­rus imu­ni­te­tas Can­di­ da gry­be­lį su­val­do, o jam nu­si­lpus gry­be­ lis plin­ta po vi­są kū­ną ir su­da­ro pik­t y­bi­ nius aug­lius.

Gy­do nat­rio bi­kar­bo­na­tu? „Che­mo­te­ra­pi­ja, iš­sky­rus ke­lias vė­žio rū­ šis, taip pat ir ra­dia­ci­ja, nee­fek­t y­v i, su­nai­ ki­na svei­kas ląs­te­les ir pa­t į žmo­g ų. Imu­ni­ nės sis­te­mos li­ku­čiai ne­be­su­ge­ba su­val­dy­

Taip, che­mo­te­ra­pi­ja pa­da­ro ža­los, bet ji pa­tai­so­ma, o vė­žys la­biau nu­ken­čia nei svei­ko­sios ląs­te­lės. ti Can­di­da ląs­te­lių. Gry­be­lis pe­rei­na į ki­tus or­ga­nus ir au­di­nius. Vė­ž ys iš­plin­ta po or­ ga­niz­mą. Tie, ku­rie tar­si pa­svei­ko po chi­ rur­gi­nio įsi­k i­ši­mo ir che­mo­te­ra­pi­jos, ga­vo bom­bą su laik­ro­džio me­cha­niz­mu. Imu­ni­ te­tas suar­dy­tas“, – ne­va tei­gia ita­las, ku­ris, bū­da­mas on­ko­lo­gi­jos ir me­ta­bo­li­nių pa­žei­ di­mų sri­ties spe­cia­lis­tas, pa­si­sa­kė prieš tra­ di­ci­nės me­di­ci­nos in­te­lek­tua­li­nį kon­for­ miz­mą, tra­di­ci­nius glo­ba­lios vė­žio epi­de­ mi­jos gy­dy­mo me­to­dus.

Pa­sak ita­lo, ku­ris ne­va nuo vė­žio iš­g y­dė ne vie­ną žmo­g ų, pa­tik­rin­ta pi­gi prie­mo­ nė – nat­rio bi­kar­bo­na­tas, pa­grin­di­nė ge­ria­ mo­sios so­dos su­de­da­mo­ji da­lis.

T.Si­mon­ci­ni pa­cien­tai ge­ria so­dos tir­pa­lą ar­ba nat­rio bi­kar­bo­na­tas lei­džia­mas tie­siai į aug­lį prie­tai­su, pri­me­nan­čiu en­dos­ko­pą.

Gy­dy­to­jas tei­gia, kad vė­žiu ser­gan­čių žmo­ nių or­ga­niz­me yra la­bai daug rūgš­čių, bet per­spė­ja ne­mai­šy­ti šio tei­gi­nio su skran­ džio rūgš­tin­g u­mu, – jų že­mas pH. So­da pa­de­da at­kur­ti or­ga­niz­mo šar­mų ir rūgš­ čių ba­lan­są. Vė­ži­nės ląs­te­lės žū­va, nes jos neiš­g y­ve­na šar­mi­nė­je ap­lin­ko­je. Ži­no­ma, rei­k ia keis­ti ir mi­t y­bą, ir at­si­sa­ ky­ti ža­lin­g ų pa­pro­čių.

rio bi­kar­bo­na­tas ga­li iš­g y­dy­ti nuo vė­žio, – abe­jo­jo gar­si 87 me­tų gy­dy­to­ja, še­šių kny­ gų apie svei­ka­tą au­to­rė Fi­lo­me­na Tau­ny­ tė. – Kai ku­rie ap­si­šau­kė­liai vie­šai siū­lo ne­ są­mo­nes. Pa­v yz­džiui, vie­nas po­nas krau­jo vė­žį siū­lo gy­dy­ti At­k in­so­no die­ta, ku­rios lai­kan­tis ga­li­ma val­g y­ti ne­ri­bo­tą kie­k į tur­ tin­go bal­t y­mų mais­to – mė­sos, o at­si­sa­ko­ ma dar­žo­v ių, vai­sių.“ F.Tau­ny­tė ti­k i­na, kad che­mo­te­ra­pi­ja iš­ ties žlug­do imu­ni­nę sis­te­mą. Juo­lab ap­ mau­du, kad žmo­nės che­mo­te­ra­pi­jai iš­lei­ džia la­bai daug pi­ni­g ų, ne­re­tai tam ati­duo­ da pa­sku­ti­nius cen­tus. Gy­dy­to­ja pri­me­na, kad pro­sti­tu­ci­jos, far­ma­ci­jos vers­lai – pel­ nin­giau­si pa­sau­ly­je.

Me­di­kė pri­si­mi­nė nuo vė­žio mi­ru­sį cha­ riz­ma­tiš­ką­jį dai­ni­nin­ką ir ak­to­rių Vy­tau­tą Ker­na­gį: „Vil­niaus me­di­kų kon­si­liu­mas ne­ pa­ta­rė Vy­tau­tui tai­ky­ti che­mo­te­ra­pi­jos, bet jis nu­lė­kė į Klai­pė­dą. Tas gy­dy­mas su­trum­pi­ no jam gy­ve­ni­mą bent dve­jais tre­jais me­tais.“

stebuklų pasitaiko Kaip pa­v yz­dį F.Tau­ny­tė mi­ni ir pre­zi­den­tą Al­gir­dą Bra­zaus­ką, ku­riam, mo­ters ži­nio­ mis, Iz­rae­lio me­di­kai ne­pa­ta­rė tai­k y­ti che­ mo­te­ra­pi­jos. „Yra ste­buk­lų, kai che­mo­te­ra­pi­ja iš­g y­do kai ku­rias vė­žio rū­šis, bet tie at­ve­jai re­ti, – ti­k i­na F.Tau­ny­tė. – Daug daž­niau che­mo­ te­ra­pi­ja pa­ken­k ia, o toks gy­dy­mas kai­nuo­ ja la­bai daug. Ir ne vie­nas žmo­g us be che­ mo­te­ra­pi­jos iš­g y­ven­tų bent ke­le­rius me­tus il­giau. Juk tai – pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nis. Yra pro­tin­g ų, vis­ko ma­čiu­sių me­di­kų, ku­rie su­pran­ta, kas vyks­ta pa­sau­ly­je.“ F.Tau­ny­tė prieš ke­le­rius me­tus skai­tė pa­ skai­tą Vil­niaus uni­ver­si­te­to On­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­te. Me­di­kai, sa­kė mo­te­ris, ne­la­bai ja ti­kė­jo, bet po pa­skai­tos kai ku­rios

F.Tau­ny­tės nuo­mo­ne, che­mo­te­ra­pi­ja žlug­do Pa­si­pik­ti­ni­mas: J.Ruo­lia įsi­ti­ki­nęs, kad kai ku­rie šar­la­ta­nų tei­gi­niai – nu­si­kal­ti­mas.

„Ser­gant vė­žiu bet koks me­džia­g ų apy­kai­ tos pa­k i­ti­mas yra ge­rai, bet var­g u ar nat­

Pri­ta­ri­mas: F.Tau­ny­tė ma­no, kad che­mo­te­ra­pi­ ja žlug­do žmo­gų.

45

2012 ruduo | Sveikata

Nau­jo­sios bio­lo­gi­nės te­ra­pi­jos kryp­tis – po­vei­k is į vė­ži­nėms ląs­te­lėms bū­din­gą mu­ ta­ci­ją. Įvai­rios są­moks­lo teo­ri­jos, da vin­či ko­dai iš­pro­vo­kuo­ja vi­suo­me­nės dė­me­sį ir su­tei­k ia šan­są pa­si­pel­ny­ti. Tai sa­k y­da­mas pro­fe­so­rius R.Sa­ka­laus­kas pa­juo­ka­vo, kad blo­ga rek­la­ma ge­riau nei jo­k ios. „Nor­ma­lus gy­dy­to­jas nie­ka­da ne­ski­ria su­dė­tin­g ų, kom­bi­nuo­tų vais­tų, kai ga­li­ma skir­ti pi­gius ir pa­pras­tus, – są­moks­li­nin­kų tei­gi­nius, kad kaž­koks kla­nas iš žmo­nių li­ gų sie­k ia už­dirb­ti pi­ni­g ų, at­rė­mė R.Sa­ka­ laus­kas. – Be­je, kaž­ko­dėl nie­kas iš tų są­ moks­li­nin­kų ne­pa­mi­ni, kiek in­fek­ci­nių li­ gų iš­g y­do­ma pa­pras­tais vais­tais, kiek daug lai­ko ir jė­g ų ty­ri­mams ati­duo­da moks­li­ nin­kai, kiek nau­jo­vėms iš­lei­džia­ma pi­ni­g ų.

Tai­gi kai ku­rie vais­tai ne­ga­li kai­nuo­ti kaip pa­pras­tas sū­ris ar as­pi­ri­nas.“ „Shutterstock“ nuotr.

me­di­ci­nos se­se­r ys ir gy­dy­to­jai jai pra­ si­ta­rė apie kai ku­riuos vie­šai ne­skel­bia­mus da­ly­kus.

Pa­sak F.Tau­ny­tės, vie­nas iš vė­žio gy­dy­ mo me­to­dų yra il­gas ba­da­v i­mas. Or­ga­niz­ mas su­ge­ba su­v irš­k in­ti vė­ži­nes ląs­te­les ir ne­žlug­do imu­ni­nės sis­te­mos. Ži­no­ma, tai žmo­g ui iš­t ver­ti yra la­bai sun­ku.

Ko­dėl tarps­ta šar­la­ta­nai Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Pul­mo­no­lo­gi­jos ir imu­no­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius Rai­mon­das Sa­ka­laus­ kas ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė są­moks­lo teo­ri­jas. „Yra la­bai ne­daug me­di­ci­nos sri­čių, kur bū­tų toks di­de­lis moks­lo įdir­bis kaip on­ ko­lo­gi­jo­je. Yra ne­tgi moks­las – on­ko­ge­ne­ ti­ka“, – pra­dė­jo po­kal­bį pro­fe­so­rius R.Sa­ ka­laus­kas, aiš­k in­da­mas, kad vė­ži­nės ląs­te­ lės – ge­ne­ti­nis de­fek­tas, kai nor­ma­li ląs­te­ lė pra­ran­da sa­vo ypa­t y­bes, įgy­ja ne­kont­ ro­liuo­ja­mai au­gan­čios ląs­te­lės bruo­žus ir tam­pa pa­ra­zi­tu.

Gar­sus me­di­kas ma­no: on­ko­lo­gi­ja dar ne­pa­sie­kė to­k io ly­gio, kad žmo­nėms su­ teik­tų mak­si­ma­lios vil­ties. Bū­tent to­dėl vei­k ia šar­la­ta­nai, už­kal­bė­to­jai, ša­ma­nai, ky­la įvai­rios pi­ra­mi­dės. „Ita­lo lo­gi­ka ir ab­sur­diš­k i gy­dy­mo me­ to­dai – iš tos pa­čios se­ri­jos, – tei­gė R.Sa­ka­ laus­kas, o iš­gir­dęs apie vė­žio gy­dy­mą nat­rio bi­kar­bo­na­tu, nu­si­juo­kė: – Ne­są­mo­nė. Ka­ dai­se so­da gy­dy­da­vo bur­nos mie­liag­r y­bį.“ 46

IR Vais­tas, ir nuo­das Pro­fe­so­rius R.Sa­ka­laus­kas ka­te­go­riš­kai ne­ su­ti­ko su tei­gi­niu, kad che­mo­te­ra­pi­ja ne­pa­ de­da. Pri­dū­rė, kad vė­žį gy­do ir nau­jo­ji bio­ lo­gi­nė te­ra­pi­ja.

Che­mo­te­ra­pi­ja yra vais­tas-nuo­das, ku­ris stip­riai vei­k ia smar­k iai be­si­dau­gi­nan­čias vė­ži­nes ląs­te­les.

On­ko­lo­gi­ja dar ne­pa­sie­kė to­ kio ly­gio, kad žmo­nėms su­ teik­tų mak­si­ma­lios vil­ties. Dėl to vei­kia šar­la­ta­nai, už­kal­bė­ to­jai, ša­ma­nai, ky­la įvai­rios pi­ra­mi­dės.

„Svar­bu, kiek su tuo stip­r iu nuo­du pa­ vyks nu­ž u­dy­t i vė­ž i­n ių ląs­t e­l ių ir koks bus tok­si­n is po­vei­k is svei­k iems au­d i­ niams, – kuo pa­pras­č iau sten­gė­si išaiš­ kin­t i R.Sa­k a­l aus­k as. – Skir­t in­gos vė­ž io for­mos skir­t in­gai rea­g uo­ja į vais­t us. Yra na­v i­k ų rū­š ių, ku­r iuos che­mo­t e­r a­pi­ja vei­ kia la­b ai efek­t y­v iai. Vie­n a jų – krū­t ies vė­ž ys. Kai ku­r ioms ki­toms vė­ž io rū­š ims ji ne­t ai­ko­m a, o jei tai­ko­m a, da­ro tok­si­ nį po­vei­k į.“

Va­ka­rų ir Ry­tų me­di­ci­na Ka­te­go­riš­kai są­moks­li­nin­kus pa­smer­kė ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to On­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Ruo­lia. „Jei tie žmo­nės – me­di­kai ar bio­lo­gai, keis­ta, kad jie ne­ma­tė mi­li­jar­dų vė­žio ląs­te­ lių, ku­rios su­for­muo­ja ki­to­k ius au­di­nius?“ – ste­bė­jo­si J.Ruo­lia.

Lan­kę­sis Tai­lan­do, Viet­na­mo, Egip­to, Kam­bo­džos liau­dies me­di­ci­nos cent­ruo­se, kur ren­gia­mi spe­cia­lis­tai, J.Ruo­lia nie­kur ne­ma­tė, kad vė­ž ys bū­tų iš­g y­do­mas tik ada­ tų te­ra­pi­ja ar žo­lė­mis. „Ko­mu­nis­tai te­ro­ris­tai iš­brau­kė iš va­do­ vė­lių bio­me­di­ci­ną, ta­čiau ir Ry­tų ir Va­ka­r ų me­di­kai nau­do­ja che­mo­te­ra­pi­ją, spin­du­lia­ vi­mą. Ži­no­ma, tai rei­k ia de­rin­ti su bio­me­ di­ci­na. Tam, kad vė­ž ys ne­pra­dė­tų vys­t y­tis ar ne­pa­si­kar­to­tų, la­bai tin­ka au­ga­li­nės kil­ mės me­džia­gos“, – sa­kė li­go­nių my­li­mas fi­ to­te­ra­peu­tas J.Ruo­lia.

Kai ku­rios šių me­džia­g ų pri­lim­pa prie vė­žio ląs­te­lių re­cep­to­rių kaip ir che­mi­ nės me­džia­gos, ir pa­da­ro jas at­pa­žįs­ta­mas imu­ni­te­tui. Šis jas do­ro­ja. Bet nu­žu­dy­ti pa­ ki­tu­sias, ta­pu­sias ag­re­sy­v ias, kad iš­lik­tų, vė­ži­nes ląs­te­les vien tik au­ga­lų me­džia­gos, žie­miai, ug­nia­žo­lės pra­ktiš­kai ne­ga­li. Se­le­ nas pa­ste­bi net mu­ta­ci­jas, kad tai – pik­t y­ bi­nė ląs­te­lė.

Pre­kiau­to­jų me­las „Taip, che­mo­te­ra­pi­ja pa­da­ro ža­los, bet ji pa­tai­so­ma, o vė­ž ys nu­ken­čia la­biau nei

2012 RUdUo | Sveikata

svei­ko­sios ląs­te­lės, – nea­be­jo­jo J.Ruo­lia. – Bū­čiau ne­svei­kas, jei kaip me­di­kas bio­lo­gas sa­k y­čiau ne­tei­sy­bę ir klai­din­čiau žmo­nes, kad spin­du­lia­v i­mas ar che­mo­te­ra­pi­ja ne­pa­ de­da. Ir per tą mė­ne­sį ki­tą, kol abe­jo­ja­ma, klai­di­na­ma, ant­ros sta­di­jos vė­ž ys iš­plin­ ta ir virs­ta ket­v ir­tos. Be­je, spin­du­lia­v i­mas ir che­mo­te­ra­pi­ja pra­si­skver­bia pro imu­ni­ nės sis­te­mos žie­dus, ku­rie ap­su­pa vė­ži­nius tel­k i­nius žmo­gaus or­ga­niz­me. Vi­sos vė­ži­ nės ląs­te­lės tu­ri še­šis kar­tus dau­giau van­ dens nei svei­kos, o spin­du­liai, praei­da­mi pro gau­sų van­dens tel­k i­nį, be­veik vis­ką pa­ ver­čia van­de­ni­lio pe­rok­si­du, ku­ris su­sprog­ di­na tą vė­ži­nę ląs­te­lę.“ De­šimt me­tų klai­džio­jęs „au­to­ri­te­tų“ brūz­g y­nuo­se, fi­to­te­ra­peu­tas per­spė­ja ne­ti­ kė­ti pre­k iau­to­jų pa­sa­ko­mis apie at­seit ste­ buk­lin­gas žo­le­les. „Dai­gin­tų grū­dų sul­t ys iš­g y­do vė­žį? Tai – me­las. Pre­k iau­to­jai gal ne­ma­to pas ma­ ne ap­si­lan­kan­čių mirš­tan­čių žmo­nių, ne­ tgi moks­li­nin­kų, ku­rie lit­rais gė­rė tas sul­ tis, val­gė grū­dus ir vis tiek iš­ke­lia­vo į am­ži­ ny­bę. Tai, kad šios sul­t ys vei­k ia imu­ni­te­tą, dar tu­ri įro­dy­ti moks­li­niai ty­ri­mai“, – pik­ ti­no­si J.Ruo­lia.

Ba­da­vi­mas?

Nek­vai­lio­ki­te!

Pa­si­tei­ra­v us apie ita­lo T.Si­mon­ci­ni ne­va tai­ko­mą vė­žio gy­dy­mo me­to­dą nat­rio bi­ kar­bo­na­tu, J.Ruo­lia tei­gė, kad vie­na yra ty­ ri­mai mė­gin­tu­vė­ly­je, ant­ra – su pe­lė­mis, tre­čia – su žiur­kė­mis, o ket­v ir­ta – su žmo­ nė­mis. Žmo­g us – mi­li­jar­dų ląs­te­lių sis­te­ma, jis tu­ri sa­vo elekt­ri­nę, bio­fi­zi­nę, bio­che­mi­nę sis­te­mą, ir tie pro­ce­sai, ku­rie vyks­ta žiur­ kė­je, ne vi­sa­da vyks­ta žmo­g u­je. „Tie­sa, pa­šar­mi­nus or­ga­niz­mą, krau­ją, šla­pi­mą, kad pH siek­t ų 6–6,5 – svei­k in­t i­ nas da­ly­k as, – apie ita­lo tai­ko­mą gy­dy­mą nat­rio bi­k ar­bo­na­tu kal­bė­jo J.Ruo­lia. – Nuo to ne tik vė­ž ys neat­si­ran­da, bet ir neį­v yks­ ta in­sul­tai, in­fark­tai, ne­prog­ra­muo­t i kre­ šė­ji­mai. Vyks­ta tei­g ia­mi sa­v i­re­g u­lia­ci­jos pro­ce­sai. Bet tai tik vie­nas tei­g i­nys iš vi­ su­mos ir la­bai klai­d in­ga teig­t i, kad tai gy­ do vė­žį.“ Ba­da­v i­mas? J.Ruo­lia ka­te­go­riš­kas: „Nek­ vai­lio­k i­te! Tai tik dar la­biau ali­na or­ga­niz­ mą. Teig­ti, kad kaž­kas su­v irš­k i­na­ma ne­ virš­k i­na­ma­ja­me trak­te – nu­si­kal­ti­mas!“

Gy­ve­ni­mas be vė­žio 24 me­tus on­ko­lo­gi­jos sri­t y­je dir­ban­tis ži­no­ mas spe­cia­lis­tas J.Ruo­lia įsi­ti­k i­nęs, kad vė­ žys tu­ri bū­ti gy­do­mas su­jun­gus che­mo­te­ra­ pi­ją, spin­du­lia­v i­mą ir na­tū­ra­lią me­di­ci­ną.

Su Ti­be­to me­di­kais vie­nuo­liais bend­ra­ vęs fi­to­te­ra­peu­tas tei­gia, kad ir jie kai ku­ riais at­ve­jais pri­ta­ria che­mo­te­ra­pi­jai.

Tie­sa, Azi­jo­je žmo­nės re­čiau ser­ga vė­ žiu, nes ten – ki­tas gy­ve­ni­mo bū­das, žmo­ nės val­go ma­žiau mė­sos ir dau­giau dar­žo­ vių, vai­sių. Pra­kal­bęs apie tuos, ku­rių tarp mū­sų ne­bė­ra, – V.Ker­na­g į, ra­šy­to­ją Jur­gą Iva­naus­kai­tę, J.Ruo­lia pa­brė­žė, kad jie sir­ go ag­re­sy­v iau­sio ti­po vė­žiu. O ką siū­lė ki­ti?

J.Iva­naus­kai­tė iš­ban­dė vi­sas Ti­be­to gy­dy­ to­jų re­ko­men­da­ci­jas. Tuo­met jie sa­kė, kad J.Iva­naus­kai­tė jau bai­gė pro­gra­mą, mi­si­ją šio­je Že­mė­je ir pe­rė­jo į ki­tą lyg­me­nį. „Po che­mi­jos, spin­du­lia­vi­mo la­bai svar­bi pro­gra­ma, ku­ri su­daroma pen­ke­riems me­tams.

Ge­ra imu­ni­nė veik­la, de­tok­si­kuo­ja­mo­ji te­ra­pi­ ja, virš­ki­ni­mo, ner­vų sis­te­mos su­re­gu­lia­vi­mas.

Tin­ka ir pa­šar­min­tas van­duo, ku­ris iš­gau­do pa­ vie­nes vė­ži­nes ląs­te­les. Tuo­met įma­no­mas gy­ ve­ni­mas be vė­žio“, – api­bend­ri­no J.Ruo­lia.

47

2012 RUDUO | Sveikata

Dau­gu­ma ži­no, kad pa­žan­ giau­sias būdas at­kur­ti pra­ ras­tus dan­tis – imp­lan­tuo­ti nau­jus. Atėję pas odon­to­ logą su be­vil­tiš­kai su­ge­du­ siais dan­ti­mis (ar ne­tgi vi­sai be jų), jau tą pa­čią dieną ga­li­te išei­ti na­mo su nau­jais dan­ti­mis. Ir tai įma­no­ma ne tik už­sie­ny­je – pa­žan­ giau­sius dantų at­kūri­mo me­to­dus nau­do­ja ir Lie­tu­ vos odon­to­lo­gai. Apie tai kal­bamės su „Dantų prie­ žiū­ros cent­ro“ še­šių kli­nikų Lie­tu­vo­je va­do­vu imp­lan­ tuo­jan­čiu gy­dy­to­ju Si­mo­nu Ban­kaus­ku.

Šiuo­lai­kinė odon­to­lo­gi­ja da­ro ste­buk­lus – Vi­si nau­ji dan­tys per vieną vi­zitą – ar iš tiesų tai įma­no­ma?

– Taip, iš tiesų. Nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos da­ro ste­buk­lus – pa­de­da at­kur­ti dan­tis per vieną vi­zitą pas odon­to­logą. Uni­ka­lios me­to­ di­kos ir ko­ky­biš­ki imp­lan­tai (tu­riu ome­ny­je kom­piu­te­rinį dantų gy­dy­mo imp­lan­tais pla­ na­vimą) – tik­ra re­vo­liu­ci­ja odon­to­lo­gi­jo­je.

– Dantų at­kūri­mas nau­do­jant kom­piu­ te­rinį pla­na­vimą – ko­kie šio me­to­do pranašumai, paly­gi­nti su tra­di­ci­niu imp­ lan­ta­vi­mu?

– Ga­liu nu­ro­dy­ti pen­kis pa­grin­di­nius kom­ piu­te­ri­nio pla­na­vi­mo gy­dant dantų imp­lan­ tais pranašumus: ypač tiks­liai ir kruopš­čiai su­pla­nuo­ta chi­rur­ginė dantų imp­lan­ta­vi­mo pro­cedū­ra, mi­ni­ma­lus gy­dy­mo lai­kas, ne­ trau­muo­jan­čios imp­lan­ta­vi­mo me­to­di­kos ir mak­si­ma­liai pa­to­gus gi­ji­mo pe­rio­das.

Vie­na svar­biau­sių tra­di­cinės imp­lan­to­lo­ gi­jos pro­blemų yra imp­lantų gi­ji­mo lai­kas.

Nau­do­jant įpras­tas tra­di­ci­nes imp­lan­ta­vi­mo me­to­di­kas, imp­lantų gi­ji­mo lai­ko­tar­piu (jis 48

2012 RUDUO | Sveikata

pa­pras­tai trun­ka 2–6 mėne­sius) pa­cien­tai tu­ri išbū­ti vi­sai be dantų ar­ba ten­kin­tis iši­ma­ mais lai­ki­nai­siais pro­te­zais. Dau­ge­liui tai yra di­delė fi­zinė, psi­cho­lo­ginė ir ne­tgi so­cia­linė pro­ble­ma. Šiuo­lai­kinė imp­lan­to­lo­gi­ja, ku­rios pio­nie­riu­mi yra ,,No­bel Bio­ca­re“, šią pro­ blemą jau išsp­rendė. ,,No­bel­Gui­de“ kon­cep­ ci­ja leid­žia dar prie­š imp­lan­ta­vi­mo pro­cedūrą in­di­vi­dua­liai ,,su­pro­jek­tuo­ti“, pa­ga­min­ti nuo­la­ti­nius dan­tis ir juos pri­tvir­tin­ti tuoj pat po imp­lan­ta­vi­mo pro­cedū­ros. Taip mak­si­ma­ liai su­trum­pi­na­mas gy­dy­mo lai­kas.

Rem­da­ma­sis sa­vo pra­kti­ka ap­skai­čia­vau, kad, nau­do­jant dan­tims at­kur­ti ,,No­bel­Gui­ de“ kon­cep­ciją, gy­dy­mas trun­ka maž­daug še­šis kar­tus trum­piau, nei imp­lan­tuo­jant tra­di­ci­niu būdu.

– Kaip at­ku­ria­mi dan­tys nau­do­jant kom­ piu­te­rinį pla­na­vimą?

Dirb­ti­nių dantų for­ma taip pat su­ku­ria­ma kom­piu­te­riu. Ši in­for­ma­ci­ja elekt­ro­ni­niu pa­štu ke­liau­ja į ,,No­bel Bio­ca­re“ ga­my­bos ce­chus, kur pa­ga­mi­na­mi nau­ji dan­tys.

Srie­giant dantų imp­lan­tus, la­bai svar­bu pa­ rink­ti imp­lan­tui tei­sin­giau­sią vietą žan­di­kau­ ly­je – kau­lo tu­ri pa­kak­ti, jis tu­ri būti svei­kas ir tin­ka­mas nau­jiems dan­tims iš­lai­ky­ti.

Sukū­rus kom­piu­te­ry­je tikslų erd­vinį žan­di­ kau­lio mo­delį, tai pa­da­ry­ti la­bai leng­va ir, svar­biau­sia, sau­gu. Svar­bu tai, kad pa­cien­tui in­di­vi­dua­liai su­pla­nuotą kom­piu­te­rinį gy­dy­ mo mo­delį ga­li­ma la­bai pa­pras­tai, tiks­liai ir sau­giai per­kel­ti į pa­cien­to burną per imp­lan­ ta­vi­mo pro­cedūrą. Tam nau­do­ja­mas va­di­na­ ma­sis chi­rur­ginės pro­cedū­ros gi­das (gui­ded sur­ge­ry), ku­ris tiks­liai nu­ro­do, ką, kur ir kaip imp­lan­tuo­jan­tis odon­to­lo­gas tu­ri da­ry­ti.

– O jei­gu pa­cien­tas yra pra­radęs vi­sus dan­ tis ir jau ne vie­nus me­tus ne­šio­ja iši­ma­mus pro­te­zus?

Išp­li­tu­sio pe­rio­don­ti­to pa­da­ri­nys – pra­ras­ ti dan­tys.

at­si­sa­ky­ti su­dėtingų kau­lo priau­gi­ni­mo pro­cedūrų, gy­dy­mo lai­ko­tar­pis daug trum­ pes­nis, o žmonės būna pa­ten­kin­ti, kad ne­be­rei­kia dantų pa­lik­ti nak­čiai stik­linė­je su van­de­niu, nes prie įsrie­giamų ke­tu­ rių imp­lantų yra tvir­ti­na­mi ne­nui­ma­mi dan­tys. Pa­cien­tai tu­ri ga­li­mybę jaus­tis taip, tar­si būtų su sa­vais dan­ti­mis.

– Daž­niau­siai už­duo­da­mas klau­si­mas – ar ne­skau­da?

– Tik­rai ne­skau­da. Imp­lan­tas įde­da­mas nau­do­jant uni­ka­lią me­to­diką – va­di­namąjį be­lopį dantų imp­lan­ta­vimą, kurį su­gal­vo­ jo, iš­to­bu­li­no ir pro­pa­guo­ja ta pa­ti ,,No­bel Bio­ca­re“. Kal­bant pa­pras­tai, de­dant imp­ lan­tus į se­niai pra­rastų dantų vietą, nau­do­ ja­mos dvi me­to­di­kos. Pir­mo­ji, tra­di­cinė, – lo­pi­nis imp­lan­ta­vi­mas: įpjau­na­ma glei­vinė, ap­nuo­gi­na­mas di­de­lis kau­lo plo­tas, kad gy­dy­to­jas galėtų viską pa­ma­ty­ti, įde­da­mas imp­lan­tas ir glei­vinė su­siu­va­ma. Ant­ro­ji yra ta, ku­rią tai­ko­me „Dantų prie­žiū­ros cent­ro“ kli­ni­ko­se – be­lo­pis imp­lan­ta­vi­mas: glei­vinė ne­pjau­na­ma, neap­nuo­gi­na­mas kau­las, ne­rei­kia siū­lių. Pa­da­ro­ma tik ne­di­ delė imp­lan­to skers­mens dyd­žio sky­lutė, į ku­rią įso­di­na­mas imp­lan­tas – toks būdas su­trum­pi­na gi­ji­mo laiką. Nau­do­jant lo­pinį imp­lan­ta­vimą, poo­pe­ra­ci­nis lai­ko­tar­pis yra ga­na skaus­min­gas, at­si­ran­da ti­nimų, mėly­nių. Ant­ruo­ju at­ve­ju poo­pe­ra­ci­niu lai­ko­tar­piu pa­cien­tas yra ap­sau­go­mas nuo ne­ma­lo­nių fi­zi­nių po­jūčių.

Pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl uni­ka­lių dantų imp­lan­ta­vi­mo pro­ cedūrų ga­li­ma „Dantų prie­žiū­ros cent­ro“ kli­ni­ko­se:

Vir­šu­ti­nia­me ir apa­ti­nia­me žan­di­kau­liuo­se pri­ tai­ky­ta „All-on-4“ (vi­si ant ke­tu­rių – angl. k.) imp­lantų sis­te­ma.

Kau­no „Dantų prie­žiū­ros cent­re“ yra vie­nin­telė Lie­tu­vo­je to­kias di­de­les ty­ri­mo ga­li­my­bes tu­rin­ti den­ta­linė kom­piu­te­rinės to­mog­ra­fij­os sis­te­ma „Whi­te­Fox“.

– Pa­si­tel­kus mo­der­niau­sią kom­piu­te­rinę tech­niką – 3D kom­piu­te­rinį to­mog­rafą „Whi­te­Fox“, kurį Lie­tu­vo­je yra įsi­gijęs Kau­ no „Dantų prie­žiū­ros cent­ras“. Naujų dantų kūri­mo ir ga­my­bos pro­ce­sas yra pre­ci­ziš­kai tiks­lus nuo pat pir­mo­jo žings­nio iki pla­čios ir svei­kos pa­cien­to šyp­se­nos.

Nau­do­jant kom­piu­te­rinę to­mog­ra­fiją, su­ ku­ria­mas vir­tua­lus tri­ma­tis žan­di­kau­lio vaiz­das, kom­piu­te­rio ek­ra­ne nu­sta­to­ma tiks­li gręžiamų ka­nalų pa­dėtis ir jų gy­lis.

– To­kiais at­ve­jais yra ga­li­mybė tai­ky­ ti uni­ka­lią be­dan­čių gy­dy­mo me­to­diką „All-on-4“ (vi­si ant ke­tu­rių – angl. k.)

– no­rint vi­siš­kai at­kur­ti vieną žan­di­kaulį, vie­toj tra­di­ciš­kai srie­giamų 6–8 imp­lantų nau­do­ja­mi tik ke­tu­ri. Dau­gumą dantų pra­ radę žmonės būna pra­radę ir did­žiąją dalį žan­di­kau­lio kau­lo, tad, no­rint įso­din­ti dau­ giau imp­lantų, ne­re­tai tu­ri būti at­lie­ka­mos bran­gios, su­dėtin­gos, gan skaus­min­gos, la­ biau ri­zi­kin­gos ir ne­re­tai ma­žiau pa­ti­ki­mos kau­lo priau­gi­ni­mo ope­ra­ci­jos. „All-on-4“ leid­žia iš­veng­ti su­dėtingų kau­lo priau­gi­ ni­mo pro­cedūrų, nes imp­lan­tai srie­gia­mi į tas žan­di­kau­lio vie­tas, ku­rio­se pra­ktiš­kai vi­sa­da už­ten­ka kau­lo. Ši me­to­di­ka leid­žia

Kau­ne, Sa­va­no­rių pr. 271, tel.: +370 612 36 694.

Ra­sei­niuo­se, Vaiž­gan­to g. 1–3, tel.: +370 699 31 113; Prie­nuo­se, Vy­tau­to g. 40, tel.: +370 693 53 773, Jur­bar­ke, Vy­tau­to Did­žio­jo g. 5B tel.: +370 690 20 222, Klaipė­do­je, Vin­gio g. 16B, tel.: +370 640 40 004 Gargž­duo­se, Klaipė­dos g. 17A, tel.: +370 690 11 122. www.dpc.lt

49

2012 ruduo | Sveikata

Kiek­vie­nas pa­sa­kytų, kad ge­riau­sia – ne­si­rgti. Me­di­ kai pri­durtų: „...o su­si­rgus – ras­ti tie­siau­sią ke­lią pas ge­riau­sius spe­cia­lis­tus.“ VšĮ Kau­no Kal­nie­čių po­lik­li­ ni­kos me­dikų ko­lek­ty­vas, pa­si­telkęs mo­der­niau­sią įrangą, pa­žan­giau­sius gy­ dy­mo me­to­dus ir il­ga­metę pa­tirtį, pa­si­rengęs pa­dėti kiek­vie­nam. Te­rei­kia drąsiai pra­ver­ti at­si­nau­ji­nu­sios po­ lik­li­ni­kos du­ris.

Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ka – šiuo­lai­kiš­ka ir mo­der­ni jau šian­dien TEKSTAS: Lo­re­ta Ga­lu­baus­kienė FOTOGRAFIJA: Artūras Morozovas

Nau­din­ga ir pa­cien­tams, ir dar­buo­to­jams „Mūsų po­lik­li­ni­ka ir anks­čiau bu­vo gra­ ži, o da­bar ta­po dar puoš­nesnė. Vis dėlto ne gro­žis svar­biau­sia. Da­bar po­lik­li­ni­ko­ je daug šil­čiau. Be to, tai eko­no­miš­kai nau­ din­ga: su­ma­žin­tos po­lik­li­ni­kos pa­sta­to su­ var­to­ja­mos ener­gi­jos sąnau­dos“, – džiaugė­ si VšĮ Kau­no Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos di­rek­ torė Vir­gi­ni­ja Gai­lienė, pri­sta­t y­da­ma ne­ se­niai įgy­ven­dintą po­lik­li­ni­kos sienų šil­ ti­ni­mo in­ves­ti­cinį pro­jektą. Kau­no mies­ to me­ras Andrius Kup­čins­kas už sėkmin­ gą veiklą įstai­gos ir sky­rių va­do­vams įteikė garbės raš­tus. Da­bar jau bai­gia­mi ir ant­ro­ jo in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to dar­bai: pa­keis­ti po­ lik­li­ni­kos lan­gai, lau­ko du­r ys, re­no­v uo­tas sto­gas ir re­konst­ruo­tas ši­lu­mos punk­tas.

Struktū­rinė per­t var­ka vyk­dant in­ves­ti­ ci­nius pro­jek­tus ge­ri­na pa­slaugų ko­k ybę ir 50

priei­na­mumą, yra nau­din­ga ir pa­cien­tams, ir po­lik­li­ni­kos dar­buo­to­jams. „Sten­giamės teik­ti sau­gias, ko­k y­biš­kas, ati­tin­kan­čias pa­cientų po­rei­k ius ir lūkes­čius am­bu­la­to­ri­ nes as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, pa­grįstas moks­lu ir šiuo­lai­k inė­mis tech­no­ lo­gi­jo­mis“, – ti­k i­no įstai­gos va­dovė.

Įsi­gy­jant įran­gos ta­ria­ma­si su spe­cia­lis­tais Kal­n ie­č ių po­l ik­l i­n i­k a po po­ros metų mi­ nės sa­vo veik­los tris­de­šimt­metį – me­d i­ ci­nos pa­slau­gos šio­je įstai­go­je tei­k ia­mos nuo 1984-ųjų. Šiuo me­t u čia dir­ba 377 dar­buo­to­jai, iš jų net 119 – I ir II ly­g ių gy­ dy­to­jai, 38 – šei­mos gy­dy­to­jai ir pe­d iat­ rai. Po­l ik­l i­n i­k a tu­r i per 35 tūkst. nuo­la­t i­ nių pa­cientų ir jų kas­met daugė­ja.

Po­lik­li­ni­ko­je įdieg­ta mo­der­ni apa­ratū­

ra neat­si­lie­ka nuo pa­žan­giau­siųjų Lie­tu­vo­ je. „Įsi­g y­da­mi nau­jos gy­dy­mo ir diag­nos­ti­ kos įran­gos at­si­ž vel­gia­me į spe­cia­listų po­ rei­k ius ir re­ko­men­da­ci­jas, ko­k ia apa­ratū­ra jie norėtų dirb­ti, svars­to­me, koks prie­tai­sas būti­nas da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu, ir jei nu­ sprend­žia­me, kad jo tik­rai rei­k ia, per­ka­me pa­t į nau­jau­sią“, – tvir­ti­no V.Gai­lienė.

Vis dėlto, no­rint pri­trauk­ti gerų spe­cia­ listų, vien ge­ros apa­ratū­ros neuž­ten­ka – ku­ria­mos kom­for­tiš­kos dar­bo vie­tos, ku­ rio­se būtų pa­to­g u dirb­ti gy­dy­to­jui ir ge­ra pa­cien­tui.

Vi­sos pa­slau­gos – po vie­nu sto­gu Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ka vie­na iš pirmųjų įdie­ gė išanks­tinę pa­cientų re­gist­ra­ci­jos sis­temą, tai­gi da­bar pa­cien­tams ne­ten­ka gaiš­ti lai­ko il­go­se eilė­se. Nors re­gist­ruo­tis ga­li­ma ir po­ lik­li­ni­ko­je, ir te­le­fo­nu, vis dau­giau žmo­nių

2012 Ruduo | Sveikata

ren­ka­si naująjį re­gist­ra­ci­jos būdą: te­rei­k ia pri­si­jung­ti www.ser­gu.lt ir, pa­si­rin­kus gy­dy­ toją ir pa­togų vi­zi­to laiką, tądien žings­niuo­ti tie­siai prie ka­bi­ne­to, ku­ria­me jau lau­k ia gy­ dy­to­jas, turė­da­mas pa­cien­to gy­dy­mo kor­ telę. Gy­dy­to­jas tu­ri ga­li­mybę pa­cientą už­re­ gist­ruo­ti pas kitą kon­sul­tantą.

Re­gist­ratū­ro­je ta­po ra­miau, įdie­g us ei­lių val­dy­mo sis­temą. Anot po­lik­li­ni­kos svei­ ka­tos mo­k y­mo spe­cia­listės Bi­rutės Sut­ri­ na­v i­čienės, pa­cien­tai ne­sun­k iai iš­moks­ta ja nau­do­tis, net vy­res­nie­ji jau be var­go at­ si­spaus­di­na ta­lonėlį ir lau­k ia sa­vo nu­me­rio už­si­de­gant švies­lentė­je. Tai­gi šio­mis nau­ jovė­mis pa­ten­k in­ti vi­si: ir pa­cien­tai, ir re­ gist­ra­torės. „Po­lik­li­ni­kos ra­jo­ne yra ne vie­na de­šim­ tis pri­va­čių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros centrų, todėl sie­k ia­me iš­lik­ti kon­ku­ren­cin­ gi siū­lo­mo­mis ko­k y­biš­ko­mis pa­slau­go­mis, išs­k ir­ti­niu dėme­siu pa­cien­tui. Daug be­ si­k rei­pian­čiųjų no­ri gau­ti vi­sas pa­slau­gas po vie­nu sto­g u. Tai ypač pa­to­g u gar­baus am­žiaus žmonėms, nes ne­rei­k ia va­žinė­ti iš vie­nos me­di­ci­nos įstai­gos į kitą, ir nau­ din­ga tau­pan­tie­siems laiką, – sakė po­lik­li­ ni­kos di­rek­torė. – No­riai bend­rau­ja­me su pri­va­čiais gy­dy­mo cent­rais, ku­rie vis daž­ niau siun­čia sa­vo pa­cien­tus pas mus at­lik­ti vienų ar kitų diag­nos­tikos ty­rimų ar­ba pa­ si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju spe­cia­lis­tu.“

Rent­ge­no nuo­trau­kos siun­čia­mos in­ter­ne­tu Dar vie­nas jau įgy­ven­din­tas pro­jek­tas, ku­ riuo pel­ny­tai did­žiuo­ja­si Kau­no Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos me­di­kai ir yra pa­ten­k in­ti jos pa­cien­tai, – Fi­zinės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ ci­jos bei Rent­ge­no sky­rių mo­der­ni­za­v i­mas.

Diag­nos­ti­kos ir spe­cia­listų sky­riu­je vei­ kia ne­ma­žai naujų me­di­ci­nos įran­gos prie­ taisų: nau­ji echos­ko­pai, fib­ro­gast­ros­ko­pas „Pen­tax“, spi­rog­ra­fas kvėpa­v i­mo funk­ci­ jai ver­tin­ti, įdieg­ta Hol­te­rio stebė­se­nos sis­ te­ma, pa­de­dan­ti kar­dio­lo­gams. Akių ligų ka­bi­ne­te vei­k ia kom­piu­te­ri­zuo­ta apa­ratū­ ra. Per­nai du­ris at­vėrė mo­der­nus Dia­be­ tinės pėdos ka­bi­ne­tas. Ausų, no­sies ir ger­ klės ligų ka­bi­ne­te nau­do­ja­ma­si nau­jai su­ mon­tuo­tu mik­ros­ko­pu ir en­dos­ko­pu, ga­li­ ma net at­lik­ti ne­di­de­les ope­ra­ci­jas.

Nau­jo­v ių yra ir Rent­ge­no ka­bi­ne­te.

Rent­ge­no nuo­trau­kos jau tie­siai ke­liau­ja į gy­dy­to­jo ka­bi­netą – jos per­siun­čia­mos in­

ter­ne­tu. Rent­ge­nog­ra­fi­jos vaizdų skait­me­ ni­ni­mas su­teikė ga­li­mybę gau­ti itin ko­k y­ bišką vaizdą, kei­čiant kont­rastą ir at­stumą, todėl įma­no­ma tiks­liau ma­t y­ti po­k y­čius ir juos ver­tin­ti. Be to, nau­ja apa­ratū­ra ma­žiau ap­švi­ti­na pa­cientą.

Po ato­stogų – pas der­ma­to­ve­ne­ro­logą Kli­ni­k inės fi­zio­lo­g i­jos gy­dy­to­ja Spe­cia­ listų sky­r iaus vy­res­nio­ji spe­cia­l istė Ro­ ma Lei­k u­v ienė gyrė at­nau­jintą Spe­cia­l istų sky­r iaus įrangą ir ja dir­ban­čius jau­nus, bet jau pa­t y­r u­sius spe­cia­l is­t us. Vie­na iš jų – der­ma­to­ve­ne­ro­logė Gre­ta Va­lan­čienė.

Pa­sak šios me­d ikės, ne­ra­mu, kad pa­sta­ ruo­ju me­t u daugė­ja pik­t y­bi­nių odos aug­ lių at­vejų. Dėl pig­men­t i­nių da­r i­nių krei­ pia­si vis dau­g iau pa­cientų, grįžu­sių po ato­stogų šil­t uo­siuo­se kraš­t uo­se, kur sau­ lė itin ak­t y­v i. Jiems pa­dės nau­ja­sis der­ma­ tos­ko­pas „HEI­N E Del­ta 20“, ku­r iuo ap­ žiū­r i­m i odos da­r i­niai pa­d i­d i­na­m i net 20 kartų. Vėliau vaiz­das nu­fo­tog­ra­f uo­ja­mas skait­me­n i­n iu fo­toa­pa­ra­t u ir kom­piu­te­r io ek­ra­ne ana­l i­zuo­ja­ma spal­va, si­met­r iš­k u­ mas, kraš­tai, dy­d is. Ga­l i­ma stebė­t i po­k y­ čius, nes nuo­t rau­kos sau­go­mos kom­piu­te­ ry­je ir naują nuo­t rauką ne­sun­k u pa­ly­g in­t i su anks­tes­ne.

Ki­tas itin nau­din­gas nau­jas prie­tai­sas, tu­ rin­tis ES ser­ti­fi­katą, – re­gu­liuo­ja­mos ga­lios ra­ di­jo daž­nio ge­ne­ra­to­rius CU­RIS, skir­tas elekt­ ro­chi­rur­giš­kai pjau­ti ir koa­gu­lia­ci­jai at­lik­ti.

Jis ne­pa­žeid­žia ap­lin­ki­nių sveikų au­di­nių, po odos de­fek­to pa­ša­li­ni­mo žaiz­delė daž­niau­siai už­gy­ja be ran­do. Įta­rus, kad odos da­ri­nys ga­ li būti pik­ty­bi­nis, ima­ma biop­si­ja. Gy­dy­to­jui įver­ti­nus odos da­rinį, esant būti­ny­bei, iš­kart ga­li būti at­lik­ta ir chi­rur­ginė ope­ra­ci­ja.

Bus įdieg­ta elekt­ro­ninė am­bu­la­to­rinė kor­telė Pradė­ta e. svei­k a­tos pa­slaugų plėtra Kau­ no mies­to svei­k a­tos įstai­go­se neap­lenkė ir Kal­nie­čių po­l ik­l i­ni­kos. Šiuo me­t u do­k u­ men­ta­ci­jos pil­dy­mas vis dar ati­ma ne­ma­ žai bran­gaus lai­ko, ta­čiau ti­k i­ma­si, kad atei­t y­je, vi­siš­k ai įdie­g us e. am­bu­la­to­r inę kor­telę, vi­sa in­for­ma­ci­ja bus kom­piu­te­r i­ zuo­ta, did­žio­sios po­l ik­l i­ni­kos bus su­jung­ tos į vieną in­for­ma­cinę sis­temą ir tar­pu­sa­ vy­je galės keis­t is pa­cien­to at­l iktų ty­r imų, diag­nos­t i­kos ir pa­skir­to gy­dy­mo duo­me­ ni­m is. Toks pro­fe­si­nis me­d ikų bend­ra­v i­ mas ir bend­ra­dar­bia­v i­mas pa­dės ope­ra­t y­ viai priim­t i pa­cien­t ui nau­d in­g us spren­d i­ mus dėl ty­r imų re­zul­tatų, li­gos di­na­m i­kos ir to­les­nio gy­dy­mo, nes vi­sa li­gos is­to­r i­ ja bus sau­go­ma vie­no­je elekt­ro­ninė­je am­ bu­la­to­r inė­je pa­cien­to kor­telė­je. Kal­nie­ čių po­l ik­l i­ni­kos di­rek­torės nuo­mo­ne, po 10 metų po­l ik­l i­ni­kos taps kon­sul­ta­cijų ir diag­nos­t i­kos cent­rais, tei­k ian­čiais aukš­ čiau­sio ly­g io pa­cientų gy­dy­mo ir kon­sul­ ta­v i­mo pa­slau­gas.

Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ko­je įkur­ta šei­mos gy­dy­tojų re­zi­dentų mo­k y­mo bazė. Čia jau­ niems me­di­kams su­da­ro­mos pui­k ios sąly­ gas mo­k y­tis ir įgy­ti pa­tir­ties. „Ti­k imės, kad pa­dirbėję pas mus jie norės lik­ti. Jau­ni gy­dy­to­jai pa­ten­k in­ti, kad ga­li pa­si­kon­sul­ tuo­ti su bet ku­rios sri­ties spe­cia­lis­tu, at­lik­ ti dau­giau ty­rimų, prie­š nu­sta­t y­da­mi tiks­ lią diag­nozę. Pas mus jie ga­li to­bulė­ti“, – nea­be­jo­jo Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos di­rek­torė V.Gai­lienė. Po­lik­li­ni­ka sten­gia­si pri­trauk­ ti kuo dau­giau jaunų per­spek­t y­v ių spe­cia­ listų, nes nuo jų pri­k lau­so bet ku­rios įstai­ gos atei­tis.

51

2012 ruDuo | Sveikata

Le­ga­lūs, ne­tgi re Lie­tu­vo­je jau pri­va­lo­ma ženk­lin­ti dau­giau kaip 150 mg/l ko­fei­no tu­rin­čius gė­ ri­mus, mais­to pro­duk­tus ir mais­to pa­pil­dus su ko­fei­nu. Šis rei­ka­la­vi­mas ne­tai­ko­mas ka­vai, ar­ba­tai ir su jomis pa­ ga­min­tiems gė­ri­mams. Vis dėl­to moks­li­nin­kai ma­no, kad dėl ka­vos ir ar­ba­tos su­ sil­pnė­jo žmo­nių svei­ka­ta, nes šie gė­ri­mai iš­de­ri­na or­ga­niz­ mą, pri­vers­da­mi jį dirb­ti ne pa­gal na­tū­ra­lų rit­mą.

TEKSTAS: Alė Si­m a

Di­de­lis ar ma­žas?

Ko­dėl ry­tą pra­de­da­me puo­de­liu ka­vos? Tie, ku­rie iš­di­džiai pa­reiš­kia, kad ka­vos ne­ge­ria, su­si­ver­čia juo­do­sios ar ža­lio­sios ar­ba­tos stik­ li­nę. Ar su­si­mąs­tė­te, ko­dėl ka­vi­nių mies­tuo­se dau­giau nei al­ko­ho­lio par­duo­tu­vių? Aš su­si­ mąs­čiau, bet bū­da­ma ne Lie­tu­vo­je, o Tur­ki­jo­je.

Tai nu­ti­ko vie­ną va­sa­rą, kai su šei­ma lan­kė­mės Stam­bu­le. Na­mie bu­vau įpra­tu­ si per die­ną iš­ger­ti ke­lis puo­de­lius ar­ba­tos.

Di­de­lius. O tur­kai, pa­si­ro­do, ar­ba­tą ge­ria iš ma­žų stik­li­nai­čių, kaip so­v iet­me­čiu bu­vo

126

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

54

tiek nau­jų ko­fei­no tu­ rin­čių mais­to pro­duk­tų per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus pa­si­ro­dė JAV rin­ko­je.

2012 ruDuo | Sveikata

, vie­šai priei­na­mi, ek­la­muo­ja­mi nar­ko­ti­kai ge­ria­ma deg­ti­nė. Iš­gė­rei ten ar­ba­tos ko­ne vie­nu ypu ir ma­to­si dug­nas. Pap­ra­šei ant­ ros, tre­čios – vis tiek ma­ža. Ne­gi pra­šy­si, kad už­pli­k y­tų lit­rą?

Jau ant­rą ato­sto­g ų die­ną bu­vau pa­si­ren­ gu­si ar­ba­ti­nės pa­da­vė­ją į sku­te­lius su­dras­ ky­ti: skė­lė gal­vą, py­lė pra­kai­tas, o min­t ys su­ko­si tik apie ar­ba­tą. Po ga­lais, pa­ma­niau, kas čia da­ro­si?

Su­ke­lia pri­klau­so­my­bę „To­k ie simp­to­mai – kla­si­k i­nis pri­k lau­so­ my­bės pa­v yz­dys, – tei­gia gy­dy­to­jas psi­ chiat­ras Emi­lis Su­ba­ta. „Aš nar­ko­ma­nė?“ – ko­ne iš­rė­k iu klau­ si­mą. „Taip, – at­šau­na gy­dy­to­jas. – Tik tai va­ di­na­ma ti­pi­ne abs­ti­nen­ci­jos būk­le. Nuo ko­ fei­no simp­to­mai pa­pras­tai ne­bū­na to­k ie ryš­kūs kaip nuo al­ko­ho­lio ar ki­tų nar­ko­ti­ nių me­d žia­g ų.“ Psi­chiat­ras pa­ti­k i­na: jei­g u toks žmo­g us kreip­tų­si į me­di­kus, jis bū­tų gy­do­mas. Tie­ sa, ne vais­tais, – jam bū­tų su­teik­ta kva­li­fi­ kuo­ta psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba. Nuo ko­fei­no pri­k lau­so­mi žmo­nės ne­si­k rei­pia į me­di­kus daž­niau­siai tik to­dėl, kad jis ne­su­ke­lia aki­ vaiz­d žios so­cia­li­nės dea­dap­ta­ci­jos kaip ki­ ti nar­ko­ti­kai. Jei ly­gin­si­me su al­ko­ho­liu, žmo­g us ga­na il­gai ga­li iš­sau­go­ti svei­ka­tą.

Ali­na sme­ge­nis Moks­lo ty­ri­mai ro­do, kad ko­fei­nas su­tei­k ia mums bud­ru­mo ir ener­gi­jos, tai­gi ap­gau­na or­ga­niz­mą ir jis ima gal­vo­ti, kad ne­pa­var­go.

Kai sme­ge­nys pa­vargs­ta, or­ga­niz­mas ima ga­min­ti me­džia­gą, va­di­na­mą ade­no­zi­ nu. Ji pa­ten­ka į ląs­te­les ir neut­ra­li­zuo­ja me­ džia­gas, ku­rios sti­mu­liuo­ja sme­ge­nis. Ko­ fei­nas vei­k ia kaip ade­no­zi­nas, – jis tar­si už­ kem­ša re­cep­to­rius, ne­leis­da­mas tik­ra­jam ade­no­zi­nui pa­tek­ti į jas, ir mū­sų sme­ge­nys ne­gau­na sig­na­lo su­ma­žin­ti tem­pą.

Ko­fei­no gau­su ir mais­to pro­duk­tuo­ se – šo­ko­la­de, le­di­ nu­kuo­se, net bul­vių traš­ku­čiuo­se.

Vis dėl­to po kiek lai­ko sme­ge­nys ima su­pras­t i, kad jas ap­ga­vo, ir pa­d au­g i­n a re­ cep­to­r ių skai­č ių, kad jų už­t ek­t ų ir ko­fei­ nui, ir ade­no­z i­nui. Kai tai įvyks­t a, ko­ fei­n as mums ima ne­b e­p a­d ė­t i. Rei­k ia di­ des­nės do­z ės. Šis pro­c e­s as už­t run­k a apie

sa­v ai­t ę – tam­p a­t e pri­k lau­s o­m i nuo ko­ fei­no.

Jei stai­ga su­gal­vo­si­te ne­be­var­to­ti ko­fei­ no, sme­ge­nys per dvi sa­vai­tes nu­stos ga­ min­ti re­cep­to­rius. Dvi sa­vai­tės gal­vos skaus­mo, apa­ti­jos, nuo­var­gio, rau­me­nų skaus­mų, py­k i­ni­mo ir ne­tgi dre­bu­lio.

Aš­tuo­ni lit­rai ko­ka­ko­los Prik­lau­so­my­bė – tik pu­sė bė­dos. Ga­li bū­ ti ir blo­giau: šių me­tų ge­g u­žę Nau­jo­jo­je Ze­ lan­di­jo­je, Ve­ling­to­ne, pa­skelb­tas nuo­spren­ dis by­lo­je dėl 30-me­tės Na­tas­hos Har­ris mir­ties.

Tai – ne­sai­k in­gas ko­k a­ko­los gė­r i­mas.

Per die­ną ji iš­ger­da­vo iki aš­t uo­nių lit­r ų ko­k a­ko­los. Skro­d i­mas pa­ro­dė, kad mer­ gi­nos krau­jy­je trū­ko ka­l io, o tai – ša­lu­t i­ nis ne­sai­k in­go ko­fei­no var­to­ji­mo po­ž y­ mis. Teis­mo eks­per­t i­z ė neat­me­tė ga­l i­my­ bės, kad bū­tent tai, dar 30 ci­ga­re­čių per die­ną ir ne­pa­k an­k a­ma, ne­re­g u­l ia­r i mi­t y­ ba buvo mir­t ies nuo šir­d ies ne­pa­k an­k a­ mu­mo prie­ž as­t i­s.

Yra re­gist­ruo­ta ir dau­giau mir­čių nuo ko­fei­no. Daž­niau­siai tai iš­tin­ka chro­ni­nė­ mis li­go­mis ser­gan­čius žmo­nes. Pas­ta­rai­ siais me­tais mirš­ta­ma ne nuo gė­ri­mų su ko­fei­nu, o nuo kon­cent­ruo­to ko­fei­no.

Prieš­ta­rin­gi moks­lo ty­ri­mai ■■ Bri­tų moks­li­nin­kai tei­gia, kad žva­li­nan­tis ka­vos po­vei­kis – tik iliu­zi­ja. Tai paaiš­kė­jo at­li­kus eks­pe­ri­men­tą su 88 sa­va­no­riais – jiems bu­vo pa­ža­dė­ta ka­vos su ko­fei­nu, o ga­vo be jo. Šie žmo­nės, iš­gė­rę gė­ri­mą, vis tiek jau­ tė­si žva­les­ni nei prieš tai. Su dar­bin­gu­mo, reak­ci­jos grei­tu­mo ir nuo­tai­ kos tes­tais jie su­si­do­ro­jo ne­tgi grei­čiau nei kont­ro­li­nė gru­pė.

■■ No­rė­da­mi iš­tir­ti ko­fei­no ir ki­tų sti­mu­lia­to­rių psi­cho­lo­gi­nį po­vei­kį, moks­ li­nin­kai su­mai­ti­no jų vo­rams ir pa­žiū­rė­jo, ko­kius jie mez­ga vo­ra­tink­lius.

Ma­ri­hua­nos po­vei­kis pa­si­reiš­kė lė­tai pi­na­mais, ne­tvar­kin­gais ir neiš­ baig­tais vo­ra­tink­liais, o am­fe­ta­mi­nas lė­mė grei­tą, ta­čiau ir­gi ne­tvar­kin­gą tink­lų mez­gi­mą. Ko­fei­no po­vei­kis bu­vo be­ne stip­riau­sias – vo­rai nu­sto­jo megz­ti tink­lus.

55

2012 ruduo | Sveikata

Pa­v yz­džiui, 23 me­tų bri­tas mi­rė, kai bū­da­mas ne­blai­v us va­ka­rė­ly­je iš­gė­rė du šaukš­te­lius kon­cent­ruo­to ko­fei­no mil­te­lių, o juos už­gė­rė ener­gi­niu gė­ri­mu. JAV de­v y­ nio­lik­me­tis mi­rė, nes su­var­to­jo to­ni­zuo­ jan­čių tab­le­čių, ku­rio­se bu­vo du trys gra­ mai gry­no ko­fei­no.

Mir­ti­na pa­ros do­zė Ko­k ia ko­fei­no do­zė yra mir­ti­na, duo­me­nys ski­ria­si. Ži­no­ma, kad, pa­v yz­d žiui, per pa­rą jo su­var­to­jus dau­giau kaip 300 mg, ima su­ ktis ir skau­dė­ti gal­va, da­ro­si ne­ra­mu, pra­ si­de­da trau­ku­liai, ap­tems­ta są­mo­nė, ima trik­ti šir­dies rit­mas.

Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­ kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas tei­gia, kad puo­de­ ly­je ka­vos yra 50–150 mg, puo­de­ly­je ar­ba­tos – per 50 mg, o pu­sės lit­ro ko­los gė­ri­me – per 35 mg ko­fei­no. Ir pri­du­ria, kad žmo­gus vi­ du­ti­niš­kai kas­dien su­var­to­ja 150–225 mg ko­fei­no, ku­rio 75 pro­c. yra gau­na­ma su ka­va.

Ko­fei­no kie­k is gė­ri­muo­se pri­k lau­so ne tik nuo au­ga­lo rū­šies, bet ir nuo me­tų lai­ ko, kai pupelės ar lapai nu­ski­na­mi. Prik­ lau­so ir nuo už­pli­k y­mo bū­do, mat ko­fei­ nas, esant aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai, sky­la. Pli­ kant ar­ba­tą ver­dan­čiu van­de­niu ga­li su­skil­ ti apie 80 pro­c. ko­fei­no. Dėl pli­k y­mo bū­do ka­vos puo­de­ly­je yra du kar­tus dau­giau ko­ fei­no ne­g u to­k ia­me pa­čia­me kie­k y­je ar­ba­ tos, nors ka­vos pu­pe­lė­se, kaip mi­nė­jo­me, ko­fei­no ma­žiau ne­g u ar­ba­tos la­puo­se.

Ko­fei­no gau­su ir mais­to pro­duk­tuo­se – šo­ko­la­de, le­di­nu­kuo­se ir net bul­v ių traš­ ku­čiuo­se. Rin­kos ty­ri­mų duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus į JAV rin­ką bu­vo iš­leis­ti maž­daug 126 nau­ji ko­fei­no tu­ rin­t ys mais­to pro­duk­tai.

Stip­ri­na rau­me­nų to­nu­są Pa­sau­ly­je ko­fei­nas pla­čiai var­to­ja­mas ir kaip vais­tas – tab­le­tė­mis, švirkš­čia­mas į rau­me­nis, psi­chi­niam ir fi­zi­niam dar­bin­ gu­mui ge­rin­ti, ap­si­nuo­di­jus kai ku­riais nar­ko­ti­kais, šir­dies dar­bui spar­tin­ti.

Lie­t u­vo­je ko­fei­nas, kaip at­ski­r as vais­ tas, ne­re­g ist­r uo­t as, ta­č iau ga­l i­ma pre­ kiau­t i Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se re­g ist­r uo­ tu „Peyo­na“. Tik šis vais­t as iki mū­sų rin­ kos neat­ke­l iau­ja. Už­t at ko­fei­no yra net 17-oje ki­t ų vais­t ų. Tarp jų ir pla­č iai var­ to­ja­m i as­ko­fe­nas, pa­r a­ce­t a­mo­l is, kold­rek­ sas, cit­r a­mo­nas, gri­pos­t a­d as, pa­na­do­las.

Jų su­dė­t y­je yra apie 30–40 mg ko­fei­no.

Kon­ven­te­rio uni­ver­si­te­to iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spor­to eks­per­tai iš­siaiš­k i­no, kad ko­fei­nas stip­ri­na rau­me­nų to­nu­są. Tai pa­ tvir­ti­no eks­pe­ri­men­tai, to­dėl pa­g y­ve­nu­ siems žmo­nėms, no­rin­tiems iš­sau­go­ti jė­ gas ir už­k irs­ti ke­lią trau­moms bei kau­lų lū­ žiams, moks­li­ni­n­kai re­ko­men­duo­ja var­to­ti pro­duk­tų su ko­fei­nu.

Li­pi­do ir ge­nai At­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo ir tai, kad kas­ dien po du puo­de­lius ka­vos iš­ge­rian­čių mo­te­r ų or­ga­niz­me yra di­des­nis est­ro­ge­no kie­k is nei tų, ku­rios ne­ge­ria ka­vos. Va­di­na­ si, šių mo­te­r ų li­pi­do di­des­nis. Ki­ta ver­tus, su­trik­džius hor­mo­nų pu­siaus­v y­rą, ga­li­mos įvai­rios li­gos: en­do­met­rio­zė, os­teo­po­ro­zė, pie­no liau­kų ir kiau­ši­džių vė­ž ys.

Per ki­tą ty­ri­mą moks­li­nin­kai nu­sta­ tė, kad spor­to ir ko­fei­no de­ri­nys net 62 pro­c. su­ma­ži­no ti­k i­my­bę su­si­rgti odos vė­ žiu. Ka­na­dos moks­li­nin­kai pa­da­rė at­ra­di­

Ko­fei­no kie­kis gė­ri­muo­se

Gė­ri­mas

Kie­kis vi­du­ti­niš­kai

■■ Vi­du­ti­nis mal­tos ka­vos puo­de­lis (250 ml) 127 mg ■■ Vidu­ti­nis tir­pios ka­vos puo­de­lis (250 ml) 84 mg ■■ Vi­du­ti­nis ar­ba­tos puo­de­lis (250 ml)

58 mg

■■ Vi­du­ti­nis ka­ka­vos puo­de­lis (250 ml)

19 mg

■■ Ko­los gė­ri­mas (400 ml)

45 mg

■■ Ply­te­lė kar­čio­jo šo­ko­la­do (100 g)

73 mg

Šal­ti­nis: Food Stan­dard Agen­cy, UK; Health Ca­na­da; Ame­ri­can Be­ve­ra­ge As­so­cia­tion; In­ter­na­tio­nal Food In­for­ma­tion Coun­cil (IFIC) Foun­da­tion

56

Ko­fei­no po­vei­kis ■■ Di­di­na an­ti­bio­ti­kų veiks­min­gu­mą.

■■ Sau­go nuo po­dag­ros.

■■ Slo­pi­na rau­me­nų skaus­mus.

■■ Sau­go nuo ke­pe­nų ci­ro­zės – kas­ die­nis puo­de­lis ka­vos ma­ži­na li­gos ti­ki­my­bę 22 pro­c.

■■ Ma­ži­na rū­ky­mo ža­lą – rū­ka­liams ri­zi­ka su­si­rgti šla­pi­mo pūs­lės vė­žiu 7 kar­tus di­des­nė nei ki­tiems. Ka­vos mė­gė­jams ši ri­zi­ka su­ma­žė­ja iki 3 kar­tų.

■■ Žmo­nės, ku­rie per die­ną iš­ge­ria dau­giau kaip 7 puo­de­lius ka­vos, daž­niau ken­čia nuo ha­liu­ci­na­ci­jų.

■■ Lai­ki­nai pa­ge­ri­na dė­me­sį, su­vo­ki­ mą, at­min­tį, ref­lek­sus ir ne­tgi mo­ ky­mo­si tem­pą. Jis taip pat lei­džia sklan­džiau mąs­ty­ti.

■■ Var­to­jant daug ko­fei­no, ima dre­bė­ ti ran­kos, pra­ran­da­ma koor­di­na­ ci­ja ir ape­ti­tas, pra­si­de­da ne­mi­ga,

mą, kad ko­fei­nas ga­li pa­ge­rin­ti ser­gan­čių­ jų Par­k in­so­no li­ga būk­lę – var­to­jant po 200 mg šio sti­mu­lian­to, pa­ge­rė­ja li­go­nių mo­to­ ri­ka ir su­ma­žė­ja dre­bu­lys.

Tad ko­dėl vis dėl­to tiek daug prieš­ta­rin­gų nuo­mo­nių? Pa­si­ro­do, kad ko­fei­no ža­la pri­ klau­so nuo žmo­gaus, ku­ris jį var­to­ja. Ir tai

À

2012 RUDUO | Sveikata

o kar­tais ir vi­so kū­no dre­bu­lys, py­ki­ni­mas, pa­daž­nė­ja šir­dies rit­mas, vi­du­riuo­ja­ma.

■■ Jei tu­ri­te skan­džio opą, ko­fei­nas ga­li paašt­rin­ti skaus­mus.

■■ Iš­ge­rian­tie­ji 1–3 puo­de­lius ka­vos per die­ną re­čiau mirš­ta nuo už­ de­gi­mų.

■■ 6 ka­vos puo­de­liai per die­ną ma­ ži­na II ti­po dia­be­to ri­zi­ką vy­rams – per­pus, o mo­te­rims – treč­da­liu.

■■ Iš­ge­rian­tie­ji tris puo­de­lius ka­vos per die­ną pen­kis­kart re­čiau ser­ ga Par­kin­so­no li­ga.

le­mia ge­nai. Tiems žmo­nėms, ku­rie tu­ri va­ di­na­mą­jį lė­tą­jį ge­ną, ri­zi­ka su­si­rgti mio­kar­ do in­fark­tu au­ga su kiek­vie­nu iš­ger­tu puo­ de­liu ka­vos. Už­tat tu­rin­tie­siems grei­tą­jį ge­ną in­fark­to ri­zi­ka ma­žes­nė iš­gė­rus tris puo­de­ lius ka­vos per die­ną nei tiems, kurie jos iš vi­ so ne­ge­ria. Ka­žin ku­rį ge­ną tu­ri lie­tu­viai?

57

2012 RUDUO | Sveikata

Links­muo­lė: sun­ku pa­ti­kė­ti, kad B.Ni­chol­son ka­da nors ap­nin­ka liū­de­sys.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

B.Ni­chol­son dep­re­si­ją iš­vai­ko plau­da­ma grin­dis 58

Ži­no­mos mo­te­rys tvir­ti­na, kad ge­riau­sias liū­de­sio prieš­ nuo­dis – dar­bas. O kai rei­kia pail­sė­ti, ge­riau­sia tai da­ry­ti gam­to­je, ku­ri ru­de­nį la­bai gra­ži. Jei pra­sta nuo­tai­ka vis vien neap­lei­džia ir tai tę­sia­si ke­lias sa­vai­tes, ne­si­dro­vė­ki­te pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju.

TEKSTAS: Dia­na Šle­žie­nė

2012 ruDuo | Sveikata

klau­so­mai nuo geog­ra­fi­nės pla­tu­mos. Treč­ da­liui vi­sų ser­gan­čių­jų įta­ką da­ro me­tų lai­ kų kai­ta. Trum­pė­jant die­nai, li­gos simp­to­ mai stip­rė­ja, o il­gė­jant – silp­nė­ja“, – iš pa­ tir­ties ži­no gy­dy­to­jas.

Darbš­tuo­lė ne­tu­ri lai­ko Nuo­lat be­si­šyp­san­ti TV lai­dų ve­dė­ja, ku­li­ na­ri­jos kny­g ų au­to­rė Bea­ta Ni­chol­son, pra­ kal­bus apie ru­de­ni­nę dep­re­si­ją, tik dar pla­ čiau nu­si­šyp­so. „Ru­duo, žie­ma man la­bai pa­tin­ka ir džiau­giuo­si, kad ne­kan­k i­na liū­de­sys. Vis dėl­to ne­ga­liu sa­k y­ti, kad vi­sa­da šo­k i­nė­ju iš džiaugs­mo kaip ka­muo­lys... Bu­vo vi­so­k io pil­ku­mo ir skaid­ru­mo nuo­tai­kų, bet, apė­ mus blo­gai, ne­lei­džiu jai im­ti vir­šaus, sten­ giuo­si ją ig­no­ruo­ti“, – pri­si­pa­žįs­ta ži­no­ma 33-ejų mo­te­ris.

Šios li­gos prie­žas­tis – su­tri­ ku­si che­mi­nių me­džia­gų pu­ siaus­vy­ra gal­vos sme­ge­ny­se, ku­ri da­ro stip­rią įta­ką nuo­tai­ kai ir bend­rai sa­vi­jau­tai. Jos neį­ma­no­ma pa­keis­ti va­lios pa­stan­go­mis.

pasaulis be spalvų Įsi­vaiz­duo­k i­te, kad žiū­rint spal­vo­tą te­le­v i­ zo­rių stai­ga dings­ta spal­vos. Ne­be­lie­ka fil­ mo int­ri­gos, nuo­tai­kos, žo­d žiu, pa­si­da­ro liūd­na. Taip pa­sau­lį ma­to žmo­g us, su­si­rgęs dep­re­si­ja. Ji ne­pai­so am­žiaus, iš­si­la­v i­ni­mo, so­cia­li­nės pa­dė­ties, pi­ni­gi­nės sto­rio ir daž­ nai su­grįž­ta ru­de­nį.

Kad ir kaip žiū­rė­si, ser­gan­čių­jų dep­re­ si­ja dau­gė­ja, taip pat ir se­zo­ni­ne. Taip sa­ ko psi­chiat­ras psi­cho­te­ra­peu­tas Min­dau­ gas Ja­su­lai­tis. „Ty­ri­mai ro­do, kad se­zo­ni­ne dep­re­si­ja ser­ga nuo 5 iki 9 pro­c. vi­sų gy­ven­to­jų, pri­

Kaip ji skaid­ri­na sau nuo­tai­ką? Kar­tais rei­k ia tie­siog įsi­k lau­sy­ti į sa­ve, nu­ra­min­ ti pro­tą, sa­ko Bea­ta. Ji la­bai už­siė­mu­si na­ muo­se ir dar­be, tu­ri daug idė­jų, įsi­pa­rei­go­ ji­mų, to­dėl ne­lie­ka lai­ko nei liū­de­siui, nei sa­v ig­rau­žai. „Vi­sa šir­di­mi už­jau­čiu tuos, ku­rie dėl vie­ nų ar ki­tų prie­žas­čių yra ne pa­čios ge­riau­ sios nuo­tai­kos – jiems pa­ta­riu ieš­ko­ti sa­vęs ir nuo­šir­džių žmo­nių. Iš­va­r y­ti liū­de­sį man pa­de­da pa­pras­ti da­ly­kai: iš­plau­nu grin­dis, nu­si­prau­siu po te­kan­čiu van­de­niu, pa­gu­liu ant že­mės... Tie­siog gy­ve­nu“, – pa­pras­tu psi­ cho­te­ra­pi­jos re­cep­tu pa­si­da­li­ja B.Ni­chol­son.

Gy­do ru­dens gro­žis Dai­ni­nin­kė Bi­ru­tė Pet­ri­k y­tė tvir­ti­na taip pat ne­tu­rin­ti ka­da liū­dė­ti, gal­vo­ti apie dep­ re­si­ją – tu­ri be ga­lo daug dar­bo, rū­pes­čių, džiaugs­mų.

Dep­re­si­jos simp­to­mai ■■ Il­gai ka­muo­jan­ti blo­ga nuo­tai­ka, ■■ su­ma­žė­ju­si sa­vi­ver­tė, ■■ min­tys apie gy­ve­ni­mo be­pras­my­bę, ■■ ener­gi­jos sto­ka, ■■ su­tri­kęs mie­gas, ■■ pa­ki­tęs ape­ti­tas.

Visapusiška efektyvi pagalba asmenims, priklausomiems nuo alkoholio r Pagalba nutraukiant alkoholio vartojimą; r abstinecijos simptomų slopinimas(detoksikacija); r liguisto potraukio alkoholiui slopinimas (medikamentais arba kodavimu); r nervų sistemos stiprinimas ir sutrikimų (depresijos, nerimo ir kt.) gydymas; r psichologinė pagalba ir psichoterapija; r konsultacijos artimiesiems.

Veiksminga pagalba net ir sudėtingais atvejais!

Informacija ir registracija Kaune tel. (8 37) 331 511, 8 613 42 780 Vilniuje 8 657 85 165 www.neuromeda.lt

59

2012 RUDUo | Sveikata

„Nors esu gi­mu­si pa­va­sa­rį, ru­duo man la­bai pa­tin­ka. Te­rei­k ia at­si­merk­ti ir pa­ma­t y­site, ko­k ie gra­žūs me­džiai ru­de­nį, kaip kve­pia že­mė. Juk Lie­tu­vo­je tik­riau­ siai dar gra­žiau nei Švei­ca­ri­jo­je – pa­va­žiuo­ kite nuo Kau­no pa­ne­mu­ne Jur­bar­ko link ir pa­t ys tuo įsi­ti­k in­si­te“, – tiems, ku­riuos kan­k i­na liū­de­sys, dai­ni­nin­kė, ku­riai 58eri, pa­ta­ria daž­niau pa­ma­lo­nin­ti sa­vo šir­dį pui­k iais ru­dens vaiz­dais, dau­giau bū­ti gry­ na­me ore.

Dra­bu­žių di­zai­ne­rė Aud­ro­nė Bu­ni­k ie­nė žo­dį „dep­re­si­ja“ ra­gi­na ap­skri­tai išbrauk­ ti iš žo­dy­no. „Esu tiek už­siė­mu­si, tu­riu tiek nau­jų idė­ jų ir dar­bų, kad ne­tu­riu ka­da ir pa­gal­vo­ ti apie dep­re­si­ją. Ma­nau, kad kiek­v ie­no­je, net ir sun­k iau­sio­je, si­tua­ci­jo­je ga­li­ma ras­ ti po­zi­t y­v ių da­ly­kų. Kai su­ser­g u ir pa­k y­la tem­pe­ra­tū­ra iki 39 laips­nių, sa­kau: „Die­ve, kaip ge­rai, juk man dar ne 40!“ Ar­ba kai per dar­bus ne­tu­riu ka­da net pa­pus­r y­čiau­ ti, sa­kau sau: „Kaip ge­rai, kad aš tu­riu tiek rei­ka­lų, o tuos pus­r y­čius pa­val­g y­siu va­ka­ re“, – kal­ba op­ti­miz­mu trykš­tan­ti 53-ejų mo­te­ris.

Išei­tis: ne­pra­ras­ti hu­mo­ro jaus­mo net ir ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se – B.Pet­ri­ky­tės kre­do.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Ra­sa Ma­ri­ja De­ni­sen­ko Gy­dy­to­ja

psi­chiat­rė,

Šan­čių

po­lik­li­ni­kos

Psi­chi­kos

S

er­gan­čiuo­sius dep­re­si­ja iš ki­tų la­biau­siai ski­ria jų ne­no­ras bend­rau­ti, dvi ar dau­giau sa­vai­čių be­si­tę­ sian­tis liū­de­sys be aiš­kios prie­ žas­ties, dė­me­sio kon­cent­ra­ci­jos sto­ka, no­ras pa­si­slėp­ti tam­sia­me kam­pu­ty­je ir nie­ko ne­veik­ti.

Jei neieš­ko­ma pa­gal­bos, žmo­gus ima gal­vo­ti apie mir­tį, ne­no­rą gy­ven­ti. To­kiais at­ve­jais daž­nai links­ta­ma prie tau­re­lės, ir jei dep­ re­si­ja il­gai slo­pi­na­ma al­ko­ho­liu, vė­liau sun­ku at­skir­ti, ar žmo­gus ser­ga dep­re­si­ja, ar al­ko­ho­liz­mu.

Pas­ta­ra­sis pa­pras­tai bū­na jau dep­re­si­jos pa­da­ri­nys.

60

svei­ka­tos cent­ro va­do­vė

Se­zo­ni­nės dep­re­si­jos simp­to­mus, pa­vyz­džiui, ne­ri­mą, pa­de­da įveik­ti plau­ki­mas. Pa­cien­tams pa­ta­riu sau­lė­to­mis die­no­mis kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti gry­na­me ore, pa­ si­vaikš­čio­ti. Mū­sų cent­re tai­ko­ma die­nos švie­sos te­ra­pi­ja – li­go­niams 10 die­nų kas­dien po 20 min. rei­kia pa­bū­ti stip­riai ap­švies­to­je pa­tal­po­je. Tai itin efek­ty­vu, kai tai­ ko­ma kar­tu su ref­lek­so­te­ra­pi­ja.

Is­lan­di­jo­je, kur sau­lė­tų die­nų ma­žai, žmo­nės kiek­vie­ną ry­tą na­ muo­se įjun­gia spe­cia­lias lem­pas, kad gau­tų dau­giau švie­sos. Ang­ li­jo­je spe­cia­liu ap­švie­ti­mu dar­bo vie­to­se rū­pi­na­si darb­da­viai.

Idė­ja: A.Bu­ni­kie­nė žo­dį „dep­re­ si­ja“ siū­lo iš­braukti iš žo­dy­no.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

2012 rUDUo | Sveikata

vyz­džiui, cuk­ri­nis dia­be­tas“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas M.Ja­su­lai­tis.

Tie­sa, ji pri­si­pa­žįs­ta liū­dė­ju­si ir net ver­ ku­si, kai bu­vo pa­si­tem­pu­si ko­jos saus­g ys­lę ir ne­ga­lė­jo taip ak­t y­v iai gy­ven­ti. „Ma­nau, kad mėgs­ta­mas už­siė­mi­mas ga­li iš­gel­bė­ti ir nuo liū­de­sio, ir nuo dep­re­ si­jos“, – įsi­ti­k i­nu­si A.Bu­ni­k ie­nė.

Se­zo­ni­nė ir ki­tos

Ar ga­li­ma įveik­ti pa­čiam?

Dep­re­si­ją, ku­ri vis dėl­to nė­ra re­ta li­ga, moks­li­nin­kai jau ga­na ge­rai iš­t y­ri­nė­jo, su­ kū­rė me­to­dus ir vais­tus jai gy­dy­ti. La­ bai daž­nai dep­re­si­ja va­di­na­me už­k lu­pu­sį trum­pa­lai­k į liū­de­sį.

Kai apa­ti­ja, liū­de­sys, mie­g uis­tu­mas be aiš­k ios prie­žas­ties neap­lei­džia 2–3 sa­vai­tes, rei­kė­tų kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, psi­chiat­ rą ir pa­si­tar­ti su juo dėl gy­dy­mo. „Kiek­v ie­no žmo­gaus nuo­tai­ka kei­čia­si, bū­na ir švie­ses­nių, ir tam­ses­nių die­nų. Tai nė­ra li­ga ir blo­gą nuo­tai­ką iš tie­sų ga­li­ma įveik­ti sa­vo jė­go­mis. Kai kal­ba­me apie dep­ re­si­ją kaip li­gą, svar­bu su­pras­ti, kad ji tu­ ri fi­zio­lo­gi­nį pa­grin­dą. Tai ly­giai toks pat rim­tas su­si­rgi­mas kaip ir ki­tos li­gos, pa­

Kai apa­ti­ja, liū­de­ sys, mie­guis­tu­mas be aiš­kios prie­žas­ ties neap­lei­džia 2–3 sa­vai­tes, rei­kė­tų kreip­tis į šei­mos gy­ dy­to­ją, psi­chiat­rą.

Se­zo­ni­nę dep­re­si­ją iš­g y­ve­nan­tis žmo­g us tam­pa apa­tiš­kas, sto­ko­ja ener­gi­jos, nuo­ lat bū­na mie­g uis­tas, pra­stos nuo­tai­kos. Be to, jam kar­to­ja­si per­si­val­g y­mo prie­puo­liai, ypač pa­di­dė­ja po­trau­k is sal­du­my­nams.

Su me­tų kai­tos cik­lu su­si­ję po­k y­čiai ir yra tai, kas ski­ria se­zo­ni­ne dep­re­si­ja ir ki­ to­mis dep­re­si­jos for­mo­mis ser­gan­čius žmo­nes.

Dep­re­si­ja ser­gan­t is žmo­g us išo­r iš­k ai at­ ro­do svei­k as ir ap­l in­k i­niams sun­k u su­ pras­t i jo ne­ga­l ios es­mę. Daž­nai jiems at­ ro­do, kad už­tek­t ų su­siim­t i, ir vis­k as bū­t ų ge­rai. De­ja, ser­gant dep­re­si­ja, tai ne­pa­de­ da. Šios li­gos prie­ž as­t is – su­t ri­k u­si che­m i­ nių me­d žia­g ų pu­siaus­v y­ra gal­vos sme­ge­ ny­se, ku­r i da­ro stip­r ią įta­k ą nuo­tai­k ai ir bend­rai sa­v i­jau­tai. Jos neį­ma­no­ma pa­keis­ ti va­l ios pa­stan­go­m is. Už­si­tę­su­si dep­re­si­ ja yra vie­na daž­niau­sių sa­v i­žu­dy­bės prie­ žas­čių.

61

2012 ruDuo | Sveikata

Liek­nė­ti įma­no­ma ir ne­si Po dvie­jų mė­ne­sių žval­gy­si­mės dai­les­nio dra­bu­žio Ka­lė­dų va­ka­rė­liui. Gal tik­tų per­nykš­ tė su­kne­lė su nau­ju ak­se­sua­ru, ta­čiau ke­li per va­sa­rą užau­gę ki­log­ra­mai nu­vi­lia. Ką da­ry­ ti? Ku­rią die­tą rink­tis – Ho­li­vu­do, At­kin­so­no? O gal ba­dau­ti? Spe­cia­lis­tai ti­ki­na: liek­nes­ni šven­čių su­lauk­si­me ir be ink­vi­zi­ci­jai pri­lygs­tan­čio sa­vęs ali­ni­mo.

TEKSTAS: Dai­va Ja­naus­k ai­tė

Pra­var­tu skai­čiuo­ti „Nė­ra blo­go mais­to, yra tie­siog per daug mais­to“, – ti­k i­na die­to­lo­gė Teo­do­ra Kup­ šie­nė. Pas­te­bė­jus priaug­tus ki­log­ra­mus spe­cia­lis­tė pa­ta­ria ne grieb­tis dar vie­nos ste­buk­lin­gos die­tos, o ge­rai paa­na­li­zuo­ti, kiek ir ko per sa­vai­tę su­val­go­me.

Tie­siog rei­kė­tų sa­vai­tę ra­šy­ti vis­ką, ką su­val­go­me ir iš­ge­ria­me. Pro­tin­gas žmogus, vien per­ž vel­g u­si šį są­ra­šą, su­pran­ta pa­grin­ di­nę sa­vo klai­dą – su­val­go per daug ir per­ ne­lyg rie­baus mais­to. „Di­džiau­sias dai­lios fi­g ū­ros prie­šas yra stre­sas, įpro­tis ne­val­g y­ti pus­r y­čių ir ne­jud­ rus gy­ve­ni­mo bū­das. Be­je, val­g y­mas vė­ly­ vu pa­ros me­tu taip pat or­ga­niz­mui su­ke­lia stre­są, į ku­rį jis rea­g uo­ja kaup­da­mas at­sar­ gas“, – aiš­k i­no die­to­lo­gė.

Prieš ap­si­spręs­da­mi at­si­k ra­t y­ti ke­lių ki­ log­ra­mų, anot T.Kup­šie­nės, kiek­v ie­nas tu­ rė­tų nu­veik­ti ke­lis pa­pras­tus dar­bus.

Ki­log­ra­mų ga­li­ma ir ne­pas­te­bė­ti Pir­mas žings­nis – iš­siaiš­kin­ti, ko­kiam ti­pui pri­k lau­some. Teo­re­ti­kai skirs­to mo­te­ris į tris ti­pus: as­te­ni­nį – plo­nų kau­lų, silp­nų rau­me­ nų, neiš­raiš­kin­gų ju­de­sių, lie­sos mo­te­rys; nor­mos­te­ni­nį – tu­rin­čios liau­ną lie­me­nį ir

pla­čius klu­bus; hi­pers­te­ni­nį – trum­po kak­lo, pla­čios krū­ti­nės, pla­tes­nių už klu­bus pe­čių mo­te­rys daž­nai tu­ri at­si­ki­šu­sį pil­vu­ką.

Iš­siaiš­k i­nu­si, ku­riam ti­pui pri­k lau­so, kiek­v ie­na mū­sų tu­ri ži­no­ti, kaip ko­vo­ti su rie­ba­lais. Nor­mos­te­ti­nio ti­po mo­te­ris pir­ miau­siai pa­ma­to su­si­kau­pu­sius rie­ba­lus apa­ti­nė­je kū­no da­ly­je, to­dėl pa­tar­ti­na min­ ti dvi­ra­t į, plauk­ti, bė­gio­ti, fi­zi­niais pra­ti­ mais la­biau ap­k rau­ti ko­jas ir pil­vą.

Di­džiau­sias dai­lios fi­gū­ros prie­šas yra stre­sas, įpro­tis ne­ val­gy­ti pus­r y­čių ir ne­jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das.

Sun­k iau su­vok­ti, kad kū­nas pa­di­dė­ jo bent ke­liais dy­džiais toms, ku­rios pri­ ski­ria­mos hi­pers­te­ni­niam ti­pui, nes rie­ba­ lai to­ly­giai pa­si­skirs­to po vi­są kū­ną. Šioms mo­te­rims pa­ta­ria­ma daug ju­dė­ti, ne­pai­sant ku­riai kū­no da­liai skir­ti pra­ti­mai. Svar­bu de­gin­ti rie­ba­lus. Be to, jo­k ia die­ta ne­pa­dės nu­mes­ti bent po­ros ki­log­ra­mų. Įsi­ga­lė­ju­si nuo­mo­nė, kad lie­mens apim­ tis ne­ga­li bū­ti di­des­nė nei 80 cm. Jei­g u cen­ ti­met­r ų dau­giau, ver­ta su­si­r ū­pin­ti.

Stre­sas au­gi­na svo­rį Die­to­lo­gė pa­ta­ria at­si­sa­k y­ti tik la­bai rie­bių ir sal­d žių mais­to pro­duk­tų, o vi­sų ki­tų kie­ kį tie­siog su­ma­žin­ti. „Bet ku­ri die­ta or­ga­niz­mui su­ke­lia stre­są.

To­dėl pa­siek­tas re­zul­ta­tas daž­niau­siai bū­na trum­pa­lai­k is. Iš­si­gan­dęs kū­nas su­si­grą­ži­na pra­ras­tus ki­log­ra­mus dau­giau nei su kau­pu.

62

To­dėl pa­tar­čiau su­si­tar­ti su sa­vo or­ga­niz­mu ir ne­tap­ti jam prie­šu – liek­nin­tis pro­tin­gai ne at­si­sa­kant ko­k ių nors mais­to pro­duk­tų, o ma­žin­ti jų kie­k į“, – ti­k i­no T.Kup­šie­nė.

Pir­ma liek­ni­ni­mo­si tai­syk­lė – val­g y­ti nor­ma­lius pus­r y­čius. Ry­ti­nės ka­vos puo­de­ lis su sal­du­my­nu dar­be ne­tin­ka.

Ant­ro­ji tai­syk­lė – iš­si­mie­go­ti. Kai trūks­ ta mie­go, la­biau no­ri­ma val­g y­ti. Kar­tu sie­ kiant tiks­lo pa­ta­ria­ma pa­di­din­ti fi­zi­nį krū­ vį kū­nui, o mai­tin­tis ra­cio­na­liai, ne ma­žiau kaip ke­tu­ris ar pen­k is kar­tus per die­ną.

Svei­ka­tos nea­lin­si­me, jei­g u per sa­vai­tę pra­ra­si­me nuo 250 gra­mų iki pu­sės ki­log­ ra­mo sa­vo svo­rio. To­k io re­zul­ta­to ne­sun­ ku pa­siek­ti su­ma­ži­nus skys­čių kie­k į, ta­čiau taip liek­nes­ni ir svei­kes­ni ne­tap­si­me.

Su­muš­ti­nio at­si­sa­ky­ti ne­sun­ku Pap­ras­čiau­sias ir leng­v iau­sias bū­das liek­ nė­ti yra kreip­ti di­des­nį dė­me­sį į ka­lo­ri­jas.

Jei­g u per die­ną su­ma­žin­tu­me bent 350 ar 400 ka­lo­ri­jų (tai yra vie­nas su­muš­ti­nis su ar­ba­ta ar­ba 50 gra­mų juo­do­jo šo­ko­la­do), pa­kan­ka­mai ger­da­mi ne­sal­džių skys­čių, per sa­vai­tę ga­lė­tu­me ti­kė­tis pra­ras­ti ki­log­ ra­mą ar net du.

Taip iki Ka­lė­dų vi­sai ne­sun­k iai įma­no­ma su­liek­nė­ti ke­tu­riais ar še­šiais ki­log­ra­mais.

Kad fi­g ū­ra ta­po dai­les­nė, bus aiš­ku jau vien iš to, kad ba­tą už­si­seg­ti bus leng­v iau, o kas­die­nis si­jo­nas taps lais­vas.

i­kan­ki­nant Daž­niau­sios klai­dos, dėl ku­rių au­ga svo­ris 1. Par­duo­tu­vė­je mais­tą per­ka­me be są­ra­šo, bū­da­mi al­ka­ni, ne­skai­ty­da­mi eti­ke­tė­se nu­ro­do­mos mais­ti­nės pro­duk­tų ver­tės.

2. Šal­dy­tu­vą pri­kem­ša­me la­bai ka­lo­rin­gų mais­to pro­ duk­tų, ku­riais už­kan­džiau­ja­me tarp val­gy­mų.

3. Ga­mi­na­me rie­bius pa­tie­ka­lus, mė­są ke­pa­me rie­ba­luo­ se, pa­tie­ka­lus gar­di­na­me ka­lo­rin­gais pa­da­žais.

4. Ga­min­da­mi mais­tą nau­do­ja­me nu­tu­ki­mą ska­ti­nan­čius prie­sko­nius.

5. Ge­ria­me sal­din­tus gė­ri­mus. Nuo­ro­da, kad ga­mi­nant gė­ri­mus ne­nau­do­ta cuk­raus, ga­li su­klai­din­ti – to­kių gė­ri­mų neat­si­ge­ria­ma, to­dėl ge­ria­me dar dau­giau ir or­ga­niz­mas gau­na dar dau­giau ka­lo­ri­jų.

6. Ne­val­go­me ko­šių iš grū­dų, to­dėl no­ri­me sal­du­my­nų.

7. Po gau­sių pie­tų su­val­go­me šei­mos mais­to li­ku­čius.

8. Val­gy­da­mi skai­to­me, žiū­ri­me te­le­vi­zo­rių ir blaš­ko­me sa­vo dė­me­sį ir kar­tu ne­pa­jun­ta­me, kad kem­ša­me bū­ da­mi so­tūs.

„Shutterstock“ nuotr.

2012 ruduo | Sveikata

To­bulė­jant šiuo­lai­kinėms tech­no­lo­gi­joms vis daž­niau me­di­ci­no­je ir gro­žio pra­ monė­je nau­do­ja­mi la­ze­riai.

Nau­jos kar­tos la­ze­riais ne tik sprend­žia­mos es­te­tinės pro­ ble­mos – ša­li­na­mos iš­siplė­ tu­sios vei­do ir kojų krau­ja­ gyslės, ne­pa­gei­dau­ja­mi plau­ ke­liai ar įvairūs ge­ry­bi­niai odos da­ri­niai, bet ir gy­do­ma, pa­vyzd­žiui, nagų gry­be­lis ir jau­nat­vi­niai spuo­gai.

efek­ty­vus ir grei­tas būdas pa­sveik­ti TEKSTAS: Vi­li­ja Žu­kai­tytė

Nau­ji gy­dy­mo me­to­dai „Sa­vo pa­cien­tams la­bai re­ko­men­duo­ju la­ze­ riu gy­dy­ti nagų gry­belį, spuo­gus. Šis gy­dy­ mo me­to­das tu­ri la­bai daug pranašumų – tai ma­žai skaus­min­gos, grei­tos ir efek­ty­vios pro­cedū­ros, ku­rios žmo­gaus or­ga­niz­mui ne­tu­ri šalutinio po­vei­k io“, – var­di­jo Gro­žio te­ra­pi­jos ir chi­rur­gi­jos kli­ni­kos „Su­gi­ha­ra“ der­ma­to­logė Eglė Druk­tei­nienė.

Kli­ni­kos „Su­gi­ha­ra“ gy­dy­to­jai sa­vo pa­ cien­tams siū­lo iš­ban­dy­ti nau­jus gy­dy­mo me­to­dus ir taip at­si­k ra­t y­ti li­gos. „Gry­be­lis pa­ten­ka į ląste­les ir ten dau­gi­ na­si. Ta­da odo­je at­si­ran­da bėrimų, o na­gai pa­kei­čia spalvą, su­storė­ja, ima lūžinė­ti“, – apie li­gos simp­to­mus pa­sa­ko­jo der­ma­to­ logė E.Druk­tei­nienė. „Daž­nai žmonės ma­no, kad tai tik es­ te­tinė pro­ble­ma, ta­čiau jie klys­ta. Jei­g u li­ ga ne­g y­do­ma, ji plin­ta – gry­be­lis pa­žeid­žia vis ki­tus na­g us. Gry­be­liu leng­vai ga­li­ma užkrės­ti ir ki­tus šei­mos na­rius, todėl gy­dy­ tis būti­na“, – teigė gy­dy­to­ja.

Nagų grybelis nĖra gėdinga liga Odos gry­belį ga­li­ma iš­g y­dy­ti įvai­riais te­pa­ mai­siais pre­pa­ra­tais. De­ja, nagų gry­be­lio te­ pa­lai taip ne­vei­kia. „Na­go plokš­telė yra sto­ ra, todėl vais­tai ne­ga­li pra­si­skverb­ti ir iš­g y­ 64

dy­ti nagą tiek, kad su­nai­kintų gry­belį. Tik re­tais at­ve­jais, kai gry­be­lis nėra pla­čiai išp­ litęs, jį ga­li­ma iš­g y­dy­ti ir te­pa­mai­siais vais­ tais“, – sakė der­ma­to­logė E.Druk­tei­nienė.

Išp­li­tusį gry­belį ga­li­ma gy­dy­ti ge­ria­mai­ siais vais­tais, ta­čiau vais­tai ga­li turė­ti ša­lu­ tinį po­veikį. Be to, vais­tus ten­ka ger­ti il­gai – tris mėne­sius ar net il­giau.

La­ze­ris – visų kitų gy­dy­mo būdų al­ter­ na­t y­va. Tai vi­siš­kai nau­jas nagų gry­be­lio gy­dy­mo me­to­das. „La­ze­rio spin­du­lys ga­na gi­liai pra­si­ skver­bia į na­go plokš­telę, įkai­tin­da­mas ją iki 40–50 laips­nių. La­ze­ris ne­suar­do sveikų au­di­nių, ta­čiau nai­k i­na grybų mi­ce­lių bal­ ty­mus – žu­do in­fek­ciją karš­čiu“, – apie pro­ cedūrą pa­sa­ko­jo der­ma­to­logė.

Pro­cedūrą rei­k ia kar­to­ti vieną kartą per sa­vaitę 3–4 kar­tus. Po to­k io gy­dy­mo žmo­ gus ne­jaus jo­k io ša­lu­ti­nio po­vei­k io, ly­gi­ nant su me­di­ka­men­ti­niu gy­dy­mu. Be to, pro­cedū­ra yra ma­žai skaus­min­ga.

Kojų ir rankų nagų gry­be­lio gy­dy­mo la­ ze­riu did­žiau­sias pranašumas – pro­cedū­ ra yra grei­ta, veiks­min­ga, pa­pras­ta, o pro­ cedūrų kur­sas kai­nuo­ja net pi­giau nei kai ku­rie ge­ria­mie­ji vais­tai.

Pa­gal­ba paaug­liams Pa­si­tei­ra­vus praei­vių, ar jie ži­no ligą pa­va­di­ ni­mu aknė, grei­čiau­siai iš­gir­si­me at­sa­kymą „ne“. Tai ne mir­ti­na li­ga, o tie­siog jau­nat­vi­niai

spuo­gai, vei­do, krūtinės ir nu­ga­ros bėri­mai.

80–90 pro­c. žmo­nių su šia pro­ble­ma su­ si­du­ria dar paaug­lystė­je. Spuo­gai – tai hor­ monų su­kel­tas rie­ba­li­nių liaukų už­de­gi­mas.

Lie­tu­va dar tik žen­gia pir­muo­sius žings­ nius gy­dant šią ligą la­ze­riu. Gro­žio te­ra­pi­ jos ir chi­rur­gi­jos kli­ni­ka „Su­gi­ha­ra“ – vie­ na iš ne­dau­ge­lio gy­dy­mo įstaigų, ga­lin­ti jau­nuo­liams pa­dėti ko­vo­ti su šia li­ga.

La­ze­ris la­bai su­ma­ži­na už­de­gimą, todėl juo ga­li­ma gy­dy­ti leng­vo ir vi­du­ti­nio sun­ku­ mo ak­ty­vio­sios fazės aknę, ku­ri pa­si­reiš­kia ma­žes­niais ar di­des­niais (cis­ti­niais) spuo­gais. „At­likdami la­ze­rio pro­cedū­ras mes ga­ li­me per ga­na trumpą laiką stip­riai su­ ma­žin­ti už­de­gi­mi­nių bėrimų – spuo­ge­lių, pūli­nukų. Ša­lia gy­dy­mo la­ze­riu yra ski­ria­ mas ir ki­tas gy­dy­mas“, – pa­sa­ko­jo kli­ni­kos der­ma­to­logė E.Druk­tei­nienė.

Gy­dy­mas la­ze­riu yra ne­skaus­min­gas, nuo la­ze­rio spin­du­lio jun­ta­ma ma­lo­ni ši­lu­ ma, o pa­ti pro­cedū­ra trun­ka apie 20 min.

Tei­gia­mi re­zul­ta­tai ma­to­mi jau po 12 val. „Jau­ni žmonės yra di­de­li mak­si­ma­lis­tai, jie la­bai jaut­riai rea­g uo­ja į sa­vo iš­vaiz­dos po­k y­čius, todėl jiems svar­bu, kad gy­dy­mo re­zul­ta­tai būtų ma­to­mi iš kar­to“, – įsi­ti­k i­ nusi gy­dy­to­ja.

Grožio terapijos ir chirurgijos klinika „Sugihara”, Č.Sugiharos g. 3, Vilnius Tel.: (8 5) 270 5710, (8 5) 270 5777, (8 698) 53 901 www.sugihara.lt

In­ter­je­ro spe­cia­lis­tai mie­ga­ mą­jį daž­nai de­ko­ruo­ja ekst­ra­va­gan­tiš­kai – ryš­kio­ mis spal­vo­mis, sie­nas puo­ šia įmant­riais or­na­men­tais.

Vis dėl­to ge­ram mie­gui svar­bi tin­ka­ma ap­lin­ka ir at­ mos­fe­ra. Feng­šui ša­li­nin­kai pa­žy­mi, kad bet koks ne­rei­ ka­lin­gas daik­tas mie­ga­ma­ ja­me ga­li su­trik­dy­ti har­mo­ nin­gą poil­sį.

TEKSTAS: kristina Ciparytė

Mie­gamasis pa­gal feng­šui

M

iegamasis tu­r i bū­t i sau­ giau­sio­je na­mų vie­to­je: ne­pa­tar­t i­na mie­go­t i pe­ rei­na­ma­ja­me kam­ba­r y­ je, virš ga­ra­ž o, san­dė­l io ar po tua­le­t u. Pro mie­ga­mo­jo lan­g us ne­t u­ ri ma­t y­t is ag­re­sy­v ių ob­jek­t ų: elekt­ros stul­ pų, na­mų kam­pų, bokš­t ų, šiukš­ly­nų.

Pas­ta­t y­k i­te lo­vą taip, kad gal­v ū­ga­lis bū­ tų nu­k reip­tas į sie­ną. Ne­pa­lan­ku mie­go­ ti, jei už sie­nos yra kiš­tu­k i­nis liz­das, į ku­ rią įjung­ti elekt­ros prie­tai­sai. Lo­va ne­tu­rė­ tų sto­vė­ti vie­no­je tie­sė­je su du­ri­mis. Du­r ys jo­k iu bū­du ne­ga­li bū­ti prie gal­v ū­ga­lio: gu­ lė­da­mi lo­vo­je tu­ri­te leng­vai ap­ž velg­ti vi­są kam­ba­rį, o ne krūp­čio­ti ne­ti­kė­tai kam nors užė­jus. Apie lo­vą pa­li­k i­te erd­vės, jei ji dvi­ gu­lė, priė­ji­mas tu­ri bū­ti iš abie­jų pu­sių.

Mie­ga­ma­ja­me nau­do­k i­te kuo dau­giau na­tū­ra­lių me­džia­g ų ir kuo ma­žiau sin­te­ti­ kos. Daž­nai vė­din­k i­te ir ven­k i­te čia lai­k y­ ti per daug gė­lių. Ne­nau­do­k i­te che­mi­ka­lų plau­nant kam­ba­rį – ge­riau pa­si­da­r y­k i­te ro­ žių van­dens: ke­lis ro­žių alie­jaus la­šus įla­ šin­k i­te į ki­bi­rą van­dens. Mie­ga­ma­ja­me ne vie­ta te­le­v i­zo­riui ir te­le­fo­nui – jie truk­dys

il­sė­tis. Ne­dė­k i­te gal­vos ša­lia elekt­ros prie­ tai­sų, kiš­tu­k i­nių liz­dų.

Jei ne­tu­ri­te at­ski­ro mie­ga­mo­jo, mie­go zo­ną at­skir­k i­te nuo ki­tų. Pa­sis­ten­k i­te spal­ vo­mis ir bal­dais nu­brėž­ti aiš­k ias ri­bas, ski­ rian­čias poil­sio vie­tą ir vi­sa ki­ta. Dar­bo ir mie­ga­mo­jo zo­nas ga­li­te at­skir­ti šir­ma. Ten, kur mie­ga­te, ne­tu­ri ma­t y­tis do­ku­men­tų, kom­piu­te­rio.

Veidrodžiai nė­ra pa­gei­dau­ja­mi, ypač jei mie­gan­ty­sis ja­me at­si­spin­di. Se­no­vė­je žmo­ nės veid­ro­džius lai­kė ke­liu į dva­sių pa­sau­ lį. Da­bar veid­ro­džio po­vei­k is aiš­k i­na­mas ki­ taip: ką tik pa­bu­dę ir pa­ma­tę sa­vo at­spin­dį ga­li­te iš­si­gąs­ti. Vis dėl­to tam­sų mie­ga­mo­ jo kam­pą suak­ty­vins, pa­v yz­džiui, tua­le­ti­ nis sta­liu­kas su ova­lios for­mos veid­ro­džiu.

Sten­k i­tės mie­ga­mo­jo ne­perk­rau­ti spal­vo­mis ir for­mo­mis, ta­čiau nuo­bo­dus jis taip pat ne­tu­rė­tų bū­ti. Jei esa­te la­bai ener­gin­gi, ven­ ki­te rau­do­nų ir oran­ži­nių spal­v ų – jas pa­ keis­k i­te blyš­kes­nė­mis, pa­v yz­džiui, ro­ži­ne, ža­lia, bal­ta. Pa­ka­bin­k i­te pa­veiks­lą ar pa­dė­ ki­te daik­tą, ku­ris ry­te pra­bu­dus jus įkvėp­tų.

Sle­gian­čios niū­rios spal­vos tai pat ne­siū­lo­ mos, ypač mū­sų kli­ma­to są­ly­go­mis.

Pa­sau­lio kryptys ir lova Š ŠR

ŠV

V

R

PV

PR P

Gerai

Puiku

Vengti

■■ Va­ka­ri­nė, šiau­rės va­ka­rų ar šiau­ri­nė bu­to da­lis tin­ka, jei esa­te vy­tu­r ys, ta­čiau ne­pri­va­lo­te anks­ti lip­ti iš lo­vos.

■■ Ry­tų, piet­r y­čių ir šiau­rės ry­tų pu­sė­je grei­čiau pa­bu­si­te.

■■ Ry­ti­nė­je bu­to da­ly­je mig­dy­ki­te vai­kus, va­ka­ri­nė tiks la­bai jud­ riems ma­žy­liams.

■■ Jau­niems kar­je­ros sie­kian­tiems žmo­nėms re­ko­men­duo­ja­ma ry­ti­ nė pu­sė, vy­res­niems – va­ka­ri­nė, šiau­rės va­ka­rų ir šiau­rės.

■■ Pie­tūs tin­ka ak­ty­viam sek­sua­li­niam gy­ve­ni­mui, bet ne ra­miam mie­gui.

■■ Piet­va­ka­rių ener­gi­ja lai­ko­ma sun­kia ir var­gi­nan­čia.

65

2012 RUDUO | Sveikata

Vitaminai „Dienos formulė N90“.

Sudėtyje esantys svarbiausi vitaminai: A, B1, B2, B6, B12, C, D3, E, folio ir pantoteno rūgštys, gali padėti palaikyti žvalumą ir darbingumą visą dieną!

Pakuotės užtenka 3 mėnesiams! Tinka vaikams nuo 9 metų.

Norėdami laimėti prizą, atsakymus iki 2012 m. lapkričio1 d. siųskite: „Kauno diena“, Kęstučio g. 86, Kaunas, „Vilniaus diena”, Labdarių g. 8, Vilnius, „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Būtinai nurodykite miestą, telefoną bei e. pašto adresą. Burtų keliu išrinksime tris nugalėtojus.

Laimėtojus informuosime e. paštu arba telefonu.

66