PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iadienis, SPALIO 10, 2012
www.kl.lt
237 (19 538)
A?2š6.162;6@ @=.96<
11
RUBRIKA
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Tarp nesÄ&#x2026;mo nÄ&#x2014;s ir groĹžio
â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnoâ&#x20AC;&#x153; skanÂdiÂniÂmo plaÂnai suÂlauÂkÄ&#x2014; paÂsiÂprieÂĹĄiÂniÂmo.
Miestas 5p.
LatÂviÂjos SaeiÂmos naÂrys A.LeÂjinis: â&#x20AC;&#x17E;SvarÂbiauÂsia â&#x20AC;&#x201C; ekoÂnoÂmiÂnÄ&#x2014; ViÂsaÂgiÂno AE nauÂdaâ&#x20AC;&#x153;.
Pasaulis 10p.
BĹŤsÂtÄ&#x2026; gaÂliÂma deÂkoÂruoÂti ir laÂbai neÄŻpÂrasÂtai.
Norint iĹĄgarsÄ&#x2014; ti, nebĹŤtinai rei kia laimÄ&#x2014;ti olimpinÄŻ meda lÄŻ. Net ir provin cijos glĹŤdumoje gyvenan tys monstruoja, kaip paprasti keistuoliai detapti ÄŻĹžymybÄ&#x2014; kanka neÄŻpras mis: patai dekoruoti savo namÄ&#x2026;.
Vereta Rupei
v.rupeikaite@
â&#x20AC;&#x201C; slidi riba
kaitÄ&#x2014;
diena.lt
Teismas keis tuolio pu
sÄ&#x2014;je Ĺ˝agarÄ&#x2014;je gyve nantis Edmun VaiÄ?iulis maĹž das daug prieĹĄ de ĹĄimtmetÄŻ prie savo medinio namo sado prikalÄ&#x2014; kelis senus puo fadus. ÄŽvairiĹł metali niĹł pozicija ant na sendaikÄ?iĹł eksmo jo tol, kol vietos ir stogo gausÄ&#x2014;natams beveik naujiems eksponeliko. IĹĄ pra dĹžiĹł ĹžmonÄ&#x2014;s kraipÄ&#x2014; gal nai bĹŤna tokiais vas ir, kaip daĹžatvejais, sukiojo pirĹĄtÄ&#x2026; prie smil gainiui keistasis kinio. TaÄ?iau ilpastatas pagar sÄ&#x2014;jo visoje Lietuvo je. Ĺ˝agarÄ&#x2014;s seniĹŤ nas Alvydas Urbonas ne itin tiks liai pamena puodĹł atsiradimo istorijÄ&#x2026;, bet, jo spÄ&#x2014;jimu, E.VaiÄ?iu lis uĹžrĹŤstino tvar regioniniame kos par ir jam buvo skir ke priĹžiĹŤrÄ&#x2014;tojus ta Ĺ is miestelis yra 100 litĹł bauda. regioniniame parke, todÄ&#x2014;l net ir paprastas remon kai keiÄ?iasi pa stato vaizdas (per tas, daĹžomos sienos, keiÄ?iami langai, stogo danga ir kita), turi bĹŤti suderin- ď Ž Mozaikos: @V OV _\ aNV T\ W tas su specialis R Tf cR [N[ aV ]R[ tais. `V [V[ XĂ&#x203A; < 8\` aV [N XNZ aR Y Indus ant na tuoliu laikomas VNV` N] XN Yb `V `N mo kalÄ&#x2122;s 52 E.VaiÄ?iulis tvir c\ [N Zb` V T me- nebepa tĹł Ĺžagarietis pa tino Tad N_ `Ă&#x203A; W\ aN_] aNb menantis, kodÄ&#x2014;l sa aV [Vb ZN` ab metalo se- ki nuodÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s dÄ&#x2014;l urbanisti tĹł baudÄ&#x2026; jis su kojo, kad 100 li- nienos nio tapo jo namo toniĹĄkimo Ĺžaga mokÄ&#x2014;jo, bet nuim  ?Rb aR_`Â&#x2022; [b\ a_ dekoru. Pra rieÄ?iui atleistos. primenanÄ?ius raĹĄtus, taip puodĹł nÄ&#x2014; neke ti dÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s jas â&#x20AC;&#x17E;BĹŤtĹł didelis pat pie- mus tino, todÄ&#x2014;l jam kalti esÄ&#x2026; nebe ĹĄinius vietinÄ&#x2014;s praradi praÄŻam galÄ&#x2014;jo su- dai dÄ&#x2014;ta grasinti di des ant namo nebe mas, jei puo- Moteris suskai gamtos motyvais. Ĺžurna Ĺžino agentĹŤros â&#x20AC;&#x17E;Reutersâ&#x20AC;&#x153; Jis kreipÄ&#x2014;si ÄŻ teis nÄ&#x2014;mis baudomis. listai. sugrÄŻĹžtĹł. Ĺ˝moÄ?iavo, kad savo nÄ&#x2014;s Ĺžino apie ĹĄÄŻ mÄ&#x2026;, ir ĹĄis pripa mozaikoms jau Ar po spalvin namÄ&#x2026; ir vaĹžiuo no, kad vyras, Ĺžisunaudojo apie ja ÄŻ jÄŻ tĹŤkst. gais kamĹĄteliais paĹžiĹŤrÄ&#x2014;tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; savi 30 paslÄ&#x2014;pta, kamĹĄteliĹł. Dar pripaĹži namÄ&#x2026;, nieko ne tai graĹžindamas tankiai bas, be abePuodais aplipin no seniĹŤnas. jonÄ&#x2014;s, tru paĹžeidÄ&#x2014;. E.Vai mediena neges, viniĹł suvarstyta ko ne vienus me Ä?iulio teigimu, pa ar patys kamĹĄ mas neoďŹ cialiu tas namas laikotus. sitaikÄ&#x2014; plaÄ?iĹł pa Nuotraukose liai neuĹžsiterĹĄ tesenienĹł muzie ĹžiĹŤrĹł architektas, maty ti, kad â&#x20AC;&#x201C; neaiĹĄ mi. E.VaiÄ?iulis ju- dybos ap kuris jÄŻ uĹžtarÄ&#x2014;. sokartais lankyto Taip pat neaiĹĄku, ku. lin jams ta â&#x20AC;&#x201C; prie ka ne itin iĹĄpuoselÄ&#x2014;veda ekskursi tybineâ&#x20AC;&#x153; medĹžia kaip tokia â&#x20AC;&#x17E;stajas, jo pasako pat na mo au KvieÄ?ia gausin ga bus atsikra jimai ĹžolÄ&#x2014;, ga aukĹĄta atei neeiliniai. ti kolekcijÄ&#x2026; mÄ&#x2014; ty ta tosi statybinÄ&#x2014;s ty Dabar jau kone atliekos, nuim je, ar kiekvienas kamĹĄtelis bus Keistuolis per metai, kaip didĹžiostyro suklypu spÄ&#x2014;jo: â&#x20AC;&#x17E;Negali ji dalis puodĹł tas ir atiduotas si tinklinÄ&#x2014; me tikÄ&#x2014;ti tuo, kÄ&#x2026; nuo garsiojo talisakau. AĹĄ apsi ma nÄ&#x2014; tvora. Kol kas kamĹĄte perdirbti. namo sienos nuimta. metiliĹł namas pri nÄ&#x2014;ju, daug kam Nepaisant to, meluoju. Paklaustorius, sugadi â&#x20AC;&#x17E;ÄŽvaĹžiavo trakmozaikos pel- tomas kaip sektinas antriniĹł statas, kuo verÄ?ia no sienÄ&#x2026;, su nÄ&#x2014; iĹĄskirtinÄŻ ĹžaliavĹł panaudoji si, lamdÄ&#x2014; puodus, dar dÄ&#x2014;mesÄŻ, ĹĄiuos mo paÄ?iuosi per galvÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. jis juokÄ&#x2014;si: â&#x20AC;&#x17E;Vernebaigtas remon- Edmundas Vai na- vyzdys. tasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo Ä?iulis: na PirminÄŻ vaizdÄ&#x2026; mo ĹĄeimininkas. DÄ&#x2014;mesys nuskrie jis Ĺžada sugrÄ&#x2026; AtvaĹžiuokite, Ĺžinti, jo ÄŻ taigÄ&#x2026; bet neaiĹĄku ka atsiNe maĹžesnio da. savo â&#x20AC;&#x17E;AtvaĹžiuokite, veĹžkite aliumi nio Ĺžiniasklaidos ĹĄalies ir uĹžsieninÄ&#x2122; mininÄ&#x2122; ĹĄakutÄ&#x2122;, atsiveĹžkite aliuRusijos gilumo dÄ&#x2014;mesio sulaukÄ&#x2014; ĹĄakutÄ&#x2122;, jÄ&#x2026; pri jÄ&#x2026; prikalsiteâ&#x20AC;&#x153;, je, kvietÄ&#x2014; vietos ÄŻĹžy kalsite. â&#x20AC;&#x201C; je, gyvenanti Ol Sibiro kaimelymybÄ&#x2014;. Pasak jo, ga si, kas tik nori, viKostina. PensininkÄ&#x2014; savo me gali dinÄ&#x2122; trobelÄ&#x2122; ir metalo rakandais, jo namÄ&#x2026; dabinti ki sodybos renti bet bĹŤtinai tik nius dekoruoja tus aliuminio. â&#x20AC;&#x17E;Ki iĹĄ stoti. NeÄŻp plastikiniais kamĹĄ ti me rastu namu su teliais, to, aliuminis leng talai rĹŤdija, bet Lietuvos sidomÄ&#x2014;jo pri kaldama vinimi. kiekvienÄ&#x2026; jĹł ir vas, nekenkia na- Ä?ia vyko uĹžsienio Ĺžiniasklaida, muiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄki Ji ne ĹĄiaip apka no E.VaiÄ?iulis. Keis- mas ta ne viena fotosesija, nala dodama skirtin sienas, o panaupo turistĹł trau gĹł kos centru. telius kuria liau spalvĹł kamĹĄdies ornamen tus
Ĺ iandien priedas
DinÂguÂsio kaÂpo deÂtekÂtyÂvas PaÂnoÂruÂsi suÂsiÂras ti vieÂniÂĹĄo dÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;s ka pÄ&#x2026;, klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; liÂko ĹĄoÂkiÂruoÂta iĹĄÂgirÂdu si, jog neÂpriÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âtas kaÂpas arÂba gaÂli bĹŤÂti uĹžÂlaiÂdoÂtas, arÂba jis taip ir neÂbus suÂras tas, nors laiÂdoÂta bu vo vos prieĹĄ aĹĄÂtuo neÂrius meÂtus.
13
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;VyÂrai meÂluoÂja po ĹžveÂjyÂbos, po inÂtyÂmaus akÂto ir prieĹĄ rinÂkiÂmus.â&#x20AC;&#x153; NoÂrÄ&#x2014;ÂdaÂmas praÂlinksÂminÂti ĹžiĹŤÂroÂvus, taip juoÂkaÂvo poÂliÂtiÂniĹł deÂbaÂtĹł KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje vedÄ&#x2014;jas poÂliÂtoÂloÂgas SauÂlius Ĺ iÂliausÂkas.
2p.
DoÂvaÂna â&#x20AC;&#x201C; gÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s uĹž 10 tĹŤkst. liÂtĹł VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
UkÂmerÂgÄ&#x2014;s raÂjoÂne esanÂÄ?io gÄ&#x2014;ÂliÂnin kysÂtÄ&#x2014;s ĹŤkio saÂviÂninÂkas KlaiÂpÄ&#x2014;Âdai paÂdoÂvaÂnoÂjo gauÂsyÂbÄ&#x2122; ÄŻvaiÂriĹł gÄ&#x2014;ÂliĹł, kuÂriĹł verÂtÄ&#x2014; sieÂkia beÂveik 10 tĹŤkst. liÂtĹł.
4
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
UĹžÂlaiÂdoÂjo, nes neÂpriÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo?
ArÂtÄ&#x2014;Âjant ViÂsĹł Ĺ venÂtĹłÂjĹł dieÂnai, klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; NaÂtaÂliÂja Ĺ aÂpoÂvaÂloÂva, lanÂkyÂdaÂma arÂtiÂmĹłÂjĹł kaÂpus LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł kaÂpiÂnÄ&#x2014;Âse, paÂmÄ&#x2014;ÂgiÂno suÂsiÂrasÂti gais re ĹžuÂvuÂsio dÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;s kaÂpÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;ApÂsiÂlanÂkiau KaÂpiÂniĹł prieÂĹžiĹŤÂros tarÂnyÂboÂje. Po ilÂgĹł kaÂpaÂvieÂtÄ&#x2014;s nu meÂrio ieĹĄÂkoÂjiÂmĹł ranÂka raÂĹĄyÂtuoÂse ĹžurÂnaÂluoÂse darÂbuoÂtoÂja man paÂsa kÄ&#x2014;, kad kaÂpo tikÂriauÂsiai nÄ&#x2014;Âra, nes jis, jos maÂnyÂmu, jau yra uĹžÂlaiÂdoÂtas, ka danÂgi buÂvo neÂpriÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; krau po klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014;. MoÂteÂris mÄ&#x2014;ÂgiÂno aiĹĄÂkinÂti, kad dÄ&#x2014; dÄ&#x2014; buÂvo vieÂniÂĹĄas, bet kuÂrÄŻ laiÂkÄ&#x2026; ka pÄ&#x2026; tikÂrai tuÂrÄ&#x2014;Âjo priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014; ti jos moÂÄ?iuÂtÄ&#x2014;.
4
PaÂneiÂgiÂmas
Â&#x201E;Â&#x201E;MÄŻsÂlÄ&#x2014;: LÄ&#x2014;ÂbarÂtĹł kaÂpiÂnÄ&#x2014;Âse suÂskubÂta ieĹĄÂkoÂti prieĹĄ 8 meÂtus paÂlaiÂdoÂto ĹžmoÂgaus kaÂpo.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
2007 m. spaÂlio 13 d. dienÂraĹĄÂty je â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; DaiÂvos JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014;s straipsÂnyÂje â&#x20AC;&#x17E;GaisÂro uĹžÂsaÂkoÂvas li ko ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂlyÂjeâ&#x20AC;&#x153; buÂvo paÂskelbÂtos ĹžiÂnios, ĹžeÂmiÂnanÂÄ?ios GeÂdiÂmiÂno JacÂkos garÂbÄ&#x2122; ir oruÂmÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;GeÂneÂraÂliÂnÄ&#x2014;s proÂkuÂraÂtĹŤÂros ir PoÂliÂciÂjos deÂparÂtaÂmenÂto paÂreiÂgĹŤÂnai paÂlanÂgiĹĄÂkÄŻ ÄŻtaÂrÄ&#x2014; krauÂpioÂmis afeÂro mis, ÄŻvykÂdyÂtoÂmis 1992â&#x20AC;&#x201C;1994 me tais. TuoÂmet ĹžmoÂnÄ&#x2014;s buÂvo ÄŻkalÂbaÂmi iĹĄ banÂkĹł paimÂti diÂdĹžiuÂles paÂskoÂlas, po to nuÂĹžuÂdoÂmi, o piÂniÂgai paÂgroÂbia mi. TyÂrÄ&#x2014;Âjai uĹžÂsiÂmoÂjo ÄŻminÂti garÂsiÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; kreÂdiÂtĹł groÂbiÂmĹł paÂslap tÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neaÂtiÂtinÂka tikÂroÂvÄ&#x2014;s.
8
trečiaDIENIS, SPALIO 10, 2012
RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.
Danės
Baltijos
Marių
Pajūrio
Sergej Bondar (LLRA)
Audronė Barauskienė (KP)
Birutė Boreikina (DP)
Ala Guseva (LŽP)
Aldona Ivoškienė (LPP)
Andrius Burba (LiCS)
Nerijus Čapas (TS-LKD)
Aras Kaikaris (ST)
Ričardas Jovaiša (ST)
Natalja Istomina (TT)
Aivaras Gečas (DDVP)
Genoveita Krasauskienė (DP)
Aloyzas Každailevičius (LSDP)
Algimantas Jarukaitis (LVŽS)
Ligita Girskienė (IP)
Vilma Kvietkauskienė (DDVP)
Algimantas Kirkutis (TVS)
Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)
Eligijus Masiulis (LRLS)
Daina Lingienė (RP)
Vytautas Kuklys (DK)
Rita Karpenkienė (RP)
Aleksandr Michailov (LLRA)
Ernestas Lukauskas (LVŽS)
Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)
Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)
Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)
Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)
Lina Šukytė (TT)
Raimundas Paliukas (DP)
Vidmantas Plečkaitis (LiCS)
Danas Paluckas (LSDP)
Rimantas Taraškevičius (LiCS)
Irena Šiaulienė (LSDP)
Gediminas Pocius (IP)
Julija Pliutienė (LLRA)
Audrius Vaišvila (LRLS)
Artūras Šulcas (LRLS)
Artūras Razbadauskas (TT)
Nerijus Stasiulis (LCP)
Vytautas Valevičius (LVŽS)
Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)
Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)
Alina Velykienė (LRLS)
Algimantas Švanys (TS)
Pranas Žeimys (TS-LKD)
Benas Šimkus (DP)
Tomas Viluckas (DK)
Prisistatė: prieš Seimo rinkimus surengtuose politiniuose debatuose į sceną užlipo apie 20 kandidatų.
Rinkimų debatuose – kandidatų monologai Klaipėdiečiams surengtuose kandidatų į Seimą politiniuose de batuose netrūko populizmo ir šou elementų. Tačiau būta ir ra cionalių minčių. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Išdrįso tik pusė
Debatus „Kaip gyvensi, Klaipėda?“ surengė asociacija „Mano miestas – Klaipėda“. Juose buvo kviečia mi dalyvauti visi 53 uostamiesčio vienmandatėse apygardose į Sei mą patekti siekiantys kandidatai, tačiau ant scenos užlipo kiek dau giau nei 20. Dvi valandas trukęs renginys ne labai priminė debatus, nes didžiąją laiko dalį užėmė politikų monolo gai – atsakymai į iš anksto pateik tus klausimus. Kai kurie kandidatai net nesivar gino tiksliai į juos atsakyti, o žars tė populiarius pažadus apie darbo vietų kūrimą, minimalios algos di dinimą, emigracijos stabdymą. Žėrė priekaištus
PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.
II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.
III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.
Vardas: Pavardė: Telefonas:
Vytauto Petriko nuotr.
„Sveiki atvykę į koncertą, kur jums koncertuoja melagių choras“, – į žiūrovus kreipėsi savarankiškas kandidatas Baltijos apygardoje Ša rūnas Navickis. Jam iškart atkirto jo konkurentas Andrius Burba, kuris ragino opo nentų neįžeidinėti, nes visi jie yra žmonės. „Savęs melagiu tikrai ne laikau. Seime esu dvejus metus ir žinau, kurie pažadai yra įgyven dinami, o kurie ne, todėl ir kalbu
apie tai, dėl ko esu tikras“, – tiki no A.Burba. Kai kurie kandidatai piktino si gautais klausimais. „Nesu eko nomistas, o viską išmano tik idio tai arba politikai. Nesu nei tas, nei tas. Klausimai labai tendencingi“, – debatų organizatoriams priekaiš tus žėrė kandidatas Danės apygar doje Vytautas Valevičius.
Žiūrovų buvo tik šiek tiek daugiau už kandi datus ir didžioji dalis susirinkusiųjų buvo kai kurių politikų pa laikymo komandos.
Atsakymui – minutė
Kitas kandidatas šioje apygardoje Rimantas Taraškevičius akivaiz džiai priėmė žaidimo taisykles ir stengėsi kuo išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. „Seimo nariai privalo atsiskaityti rinkėjams ir tu ri visas galimybes tai padaryti. Kol kas niekas neranda varianto, kaip būtų galima atšaukti blogai dir bančius Seimo narius, tačiau ma nau, kad toks mechanizmas tikrai egzistuoja, reikia tik jį surasti ir jis
turi veikti“, – savo nuomonę apie parlamentarų atsakomybę rinkė jams dėstė R.Taraškevičius. Kandidatams atsakyti į kiekvie ną klausimą buvo suteikta minutė. Tačiau kai kuriems politikams už teko ir kelių sekundžių. Paklaustas, kokia jo nuomonė apie žemės pardavimą užsienie čiams, kandidatas Danės apygar doje Naglis Puteikis išpyškino, jog apie tai kalbėti dar anksti ir nieko daugiau neaiškino. Svarbiausia – balsuoti
„Nesvarbu, už ką balsuosite, svar biausia – balsuokite“, – piliečius būti aktyvius kvietė kandidatė Pa jūrio apygardoje Ala Guseva. Kai kurie žiūrovai išreiškė pagei davimą patys užduoti kandidatams klausimų. Tačiau debatų organiza toriai dėl laiko stokos nusprendė, kad rinkėjai Žvejų rūmų, kur vyko renginys, fojė su norimais politi kais gali pabendrauti akis į akį. „Dėkoju asociacijai „Mano mies tas – Klaipėda“, kuri surengė šiuos debatus. Tačiau ateityje galbūt rei kėtų pagalvoti apie kitas jų formas. Pavyzdžiui, rengti debatus atskirų apygardų kandidatams“, – tarsi į ateitį žvelgė debatams vadovavęs Klaipėdos universiteto Politolo gijos katedros vedėjas Saulius Ši liauskas.
Kontrolei – daugiau etatų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Politikai išgirdo Klaipėdos savi valdybės kontrolierės Daivos Če poriūtės prašymą sustiprinti šios tarnybos pajėgas, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti valdžią.
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje dirba šeši darbuotojai. Etatų skaičius bu vo patvirtintas dar 1997 m. ir iki šiol nesikeitė. „Per penkiolika metų sa vivaldybės darbuotojų skaičius pa
dvigubėjo, 246 proc. išaugo ir miesto biudžetas, todėl padidėjo ir kontro lės apimtys. Natūralu, jog esami dar buotojai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, nes prisidėjo ir papildomų funkcijų“, – teigė D.Čeporiūtė. Ji prašė, jog nuo kitų metų pra džios tarnyboje būtų leista įsteig ti du naujus etatus. „Kai turėsime daugiau darbuotojų, galėsime at likti daugiau auditų, operatyviau ištirti gyventojų skundus“, – argu mentavo savivaldybės kontrolierė. Du nauji etatai mokesčių mokė tojams per metus kainuos apie 73
tūkst. litų. Socialinių reikalų komi teto, kurio narių pirmiausia ir buvo prašoma leisti padidinti kontrolierių skaičių, pirmininkė Irina Rozova tei ravosi, ar papildomi darbuotojai pa gerins savivaldybės administracijos veiklą. „Viskas priklauso nuo admi nistracijos, kaip ji reaguos į mūsų pa stabas. Džiugu, kad į jas jau pradėta reaguoti“, – teigė D.Čeporiūtė. Komiteto nariai vakar patenkino prašymą nuo kitų metų padidin ti etatų skaičių Kontrolės ir audi to tarnyboje, tačiau lemiamą žodį tars miesto taryba.
3
trečiaDIENIS, SPALIO 10, 2012
miestas Susitiks ministrai
Vyks jaunimo mugė
Išrinko nuotraukas
Šiandien Uosto direkcijoje susi tiks Latvijos ir Lietuvos susisie kimo ministrų Aivio Ronio ir Eli gijaus Masiulio vadovaujamos delegacijos. Bus aptarta infrast ruktūros projekto „Rail Balti ca“ plėtra, siūlymai kurti bend ras Baltijos šalių avialinijas, pa što paslaugų kompaniją, uostų veiklą ir plėtros projektus.
Penktadienį nuo 12 iki 19 val. Klaipėdos muzikiniame teat re ir jo prieigose vyks jaunimo organizacijų mugė. Jos me tu ne tik prisistatys organiza cijos, bet ir pasirodys grupės „Rift“, „Arrogantics“, „Biplan“. Bus rengiamos viktorinos, ak cijos, naktinė trumpametražių filmų peržiūra.
Baigėsi tarptautinis nuotrau kų konkursas, skirtas Baltijos jūrai. Jį organizavo prie Balti jos esantys jūrų muziejai, su sibūrę projektui „BalticMu seums 2.0 Plus“. Tarptautinė žiuri išrinko penkiolika įspū dingiausių kūrinių. Jais gali ma pasigrožėti www.balticmu seums.net.
Vaikų darželiams įjungs šildymą Uostamiesčio vaikų lopšeliuose-darže liuose nuo pirmadienio prasidės šildy mo sezonas. Kada oficiali jo pradžia bus skelbiama visame mieste, dar neaišku. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, jog pradėti šildyti darželius apsispręsta šiuo klausi mu sulaukus tėvų skambučių. Savo pastebėjimus, kad patalpose tem peratūra neatitinka higienos nor mų, išsakė ir kai kurių vaikų lop šelių-darželių vadovai. Buvo siūloma šildymo sezoną iki mokyklinio ugdymo įstaigose pradė ti jau ketvirtadienį, tačiau nuspręsta tai daryti nuo pirmadienio. „Spren dimas bus keičiamas nebent labai atšaltų“, – aiškino A.Gaižutis. Oficiali šildymo sezono pradžia skelbiama, kai trijų parų viduti nė temperatūra yra mažiau nei de šimt laipsnių šilumos. Kol kas ši ri
ba uostamiestyje nebuvo pasiekta. Orų stebėjimo stotelės, esančios Šilutės plente, duomenimis, pasta rųjų parų vidutinė oro temperatūra siekė 11–12 laipsnių šilumos.
Buvo siūloma šildy mo sezoną ikimo kyklinio ugdymo įstaigose pradėti jau ketvirtadienį. Kada pradėti šildymo sezoną ki tose ugdymo įstaigose ir visame mieste, anot A.Gaižučio, bus žiūri ma pagal situaciją. „Pagal progno zes matome, kad trečia spalio sa vaitė bus atšiauri. Jos metu gali būti pradėtas šildymo sezonas. Tačiau
Prašo paminklo Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdoje gali atsirasti dar vienas paminklas – juo norima įamžinti Vydūno atminimą, nes jau egzis tuojančio įamžinimo kitais būdais neva nepakanka.
Mažosios Lietuvos reikalų tary ba kreipėsi į uostamiesčio savival dybę pritarimo kurioje nors miesto vietoje pastatyti skulptūrą Vydūno atminimui. Tokį leidimą turi duoti miesto taryba, tačiau prieš jos po sėdį vakar toks prašymas svarsty tas Socialinių reikalų komitete. „Mažosios Lietuvos reikalų ta rybos argumentus dar viena forma įamžinti Vydūno atminimą svariai ir aistringais argumentais palaiko ir
Forma: Vydūno atminimas jau
yra įamžintas jam skirtu barelje fu prie S.Šimkaus konservatori jos pastato.
Vydūno draugijos garbės pirminin kas Vacys Bagdonavičius“, – infor mavo Kultūros skyriaus vyriausia sis specialistas Vidas Pakalniškis. Vydūno atminimas Klaipėdoje jau įamžintas – tokiu vardu pavadinta Lietuvoje garsi uostamiesčio mo kykla, atminimo lenta su bareljefu yra pritvirtinta prie S.Šimkaus kon servatorijos, kurioje Vydūnas metus dėstė kultūros istoriją, pastato. Tačiau Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nuomone, tokio įamžinimo nepakanka. Atsargiai užsimenama, jog paminklas Vydūnui turėtų būti pastatytas Atgimimo aikštėje. Prašymą leisti dar viena for ma įamžinti Vydūno atminimą jau svarstė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pa vadinimo komisija. Jos narių nuo monės išsiskyrė, nes Vydūnas buvo labai kuklus žmogus, tačiau sykiu jis tokia ryški asmenybė, jog tikrai nu sipelno akivaizdesnio įamžinimo. Socialinių reikalų komiteto na riai vienbalsiai pritarė Vydūno at minimo įamžinimui. Jei toks su manymas sulauks ir miesto tarybos palaiminimo, tuomet bus renkama vieta, kur turėtų atsirasti pamink las, derinamas jo projektas. Pinigų paminklui iš miesto biu džeto neprašoma – jis būtų pasta tytas Mažosios Lietuvos reikalų ta rybos ir rėmėjų lėšomis.
Sprendimas: radiatoriai uostamiesčio vaikų lopšeliuose-darželiuose pradės šilti nuo pirmadienio.
tolesnės prognozės rodo šiltesnius orus. Kaip bus iš tikro, sunku pasa kyti“, – tvirtino vedėjas. Klaipėdos savivaldybės duome nimis, daugiabučiai namai, ku rie gyventojų daugumos sprendi mu gali anksčiau pradėti šildymo sezoną nei skelbiama oficiali pra džia, dar nesišildo.
Vytauto Petriko nuotr.
Netgi atvirkščiai, pasak A.Gaižu čio, žmonės skambina į savivaldy bę ir domisi galimybėmis, kaip šil dymo sezoną pradėti kuo vėliau. „Teorinių galimybių nešildyti daugiabučio namo, kai paskelbia ma oficiali šildymo sezono pradžia, yra, bet praktiškai tai įgyvendin ti nelabai įmanoma. Prasideda ki
virčai tarp gyventojų, o patalpose turi būti išlaikyta higienos normų nustatyta temperatūra“, – pabrė žė A.Gaižutis. Nuo trečiadienio bus pradėtos šildyti ir Vilniaus ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos. Kada įjungti šildymą visame mieste, bus svarstoma kitą savaitę.
Dienos telegrafas Savivaldybė. Trečiadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas Savival dos dienos proga skaitys paskaitą Vytau to Didžiojo gimnazijoje, „Ąžuolyno“ gim nazijoje susitiks su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, meri joje – su užsienio reikalų ministru Audro niu Ažubaliu. Vakare Savivaldos dienos proga rotušėje susitiks su seniūnaičiais. Pasiruošimas. Antradienį Klaipėdos sa vivaldybėje posėdžiavo Ekstremalių si tuacijų valdymo komisija. Išklausiusi at sakingų miesto tarnybų ir įmonių atsto vų pasisakymų ji nusprendė, kad mies tas artėjančiai žiemai pasirengęs. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metri kacijos skyriuje užregistruotos 4 klaipė diečių mirtys. Mirė Ona Daunytė (g. 1926 m.), Felicija Pažėrienė (g. 1927 m.), Kastan tinas Gubinas (g. 1939 m.), Nikolajus Mi chejenko (g. 1941 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Genė Domcė Čepaitienė, Romas Jase vičius. Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Kastantinas Gubinas, Nadežda Koršu nova. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 9 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 6 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 53 iškvietimų.
4
trečiadienis, spalio 10, 2012
miestas
Dingusio kapo detektyvas
Komentaras
Judita Simonavičiūtė
Klaipėdos sav ivaldybės adm in istracijos direktorė
T Tvarka: Z.Stankienė, ilgai studijavusi kapaviečių registracijos žurnalus,
negalėjo atsakyti, kur dingo žuvusio žmogaus kapas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
1
„Juk turi būti koks nors terminas, per kurį ne valia liesti kapo. Visokių situaci jų gyvenime nutinka, vadinasi, jau po metų, jei niekas neprižiūri ka pavietės, gali būti kas nors užlai dota ant viršaus? Kas garantuos, kad taip nevyksta nuolat?“ – pik tinosi N.Šapovalova. Sukrėsta moteris iš Kapinių priežiūros tar nybos išėjo verkdama. „Visą kelią per kapines iki ma mos kapo ėjau ašarodama. Nejaugi taip galima elgtis su žmonėmis?“ – atsiduso moteris. Žurnaluose – baltos dėmės
Klaipėdietės dėdė, Konstanti nas Sabajevas, žuvo 2004-aisiais per gaisrą jo palaikiame namely je, prie Kalotės sąvartyno. Gimi nės net nežinojo apie nelaimę. „Apie gaisrą mes sužinojome tik iš laikraščių. Jis buvo išsiskyręs, žmona su sūnumi kažkur Rusijoje gyvena. Po skyrybų jis nebeturėjo nuosavų namų. Paaiškėjo tik tiek, kad jį laidojo kažkoks draugas“, – pasakojo N.Šapovalova. Pirmadie nį apsilankiusi savivaldybės Ka pinių priežiūros poskyrio vedėjos Zinos Stankienės kabinete, mote ris taip pat išgirdo patikinimą, kad 2004 m. ranka rašytuose kapavie čių žurnaluose neįmanoma nusta tyti, kur yra mirusiojo kapas. „Negaliu suprasti, ties K.Saba jevo pavarde įrašytas vienas ka paviečių kvartalas, po to skaičius perbrauktas ir parašytas kitas nu meris“, – ilgai studijuodama žur nalą stebėjosi Z.Stankienė.
Laidojo šeimos kapavietėje
Savivaldybės Kapinių priežiūros poskyryje duomenys apie pa laidojimus kompiuteriuose bu vo pradėti kaupti tik prieš kele rius metus. „2004 m. dar veikė įmonė „Ri tualinės paslaugos“. Kaip ir kokiu būdu buvo kaupiami duomenys, mes negalime atsakyti, nes iš šios įmonės veiklą perėmėme 2005-ai siais“, – aiškino Z.Stankienė.
Toje pačioje kapa vietėje įstatymas leidžia laidoti iš naujo tik po 25 metų.
„Kadangi dėdė sudegė ir jis bu vo benamis, gal jį laidojo kokia nors laidojimo paslaugų firma? Ką norė jo, tą ir įrašė?“ – klausinėjo N.Ša povalova. Įstaigos žurnale esantis įrašas skelbia, kad velionį turėjo laidoti vyriškis, tuo metu gyvenęs Debreceno gatvėje. Jis ir yra nuro dytas, kaip kapo prižiūrėtojas. Ta čiau dabar nurodytu adresu gyve na visai kiti žmonės. „Nežinau, kaip tuo metu viskas buvo. Tas, kas atėjo, ką susisakė, tą ir surašė į žurnalą. O kaip pa tikrinti, aš nežinau. Yra įrašyta, kad čia yra šeimos kapas, nesvar bu, kad žmogus buvo vienišas. Kas jį paėmė, neaišku“, – kalbė jo Z.Stankienė.
Paieškos: N.Šapovalova tikino, kad Kapinių priežiūros tarnyboje išgirs
ta žinia apie jos dėdės galimai užlaidotą kapą ją sukrėtė iki ašarų.
Vieta liko nežinoma
Kapinių priežiūros poskyrio vedėja svarstė, kad 2004-aisiais tikriau siai nebuvo tokia griežta kapavie čių registracijos tvarka. „Kaip rasti kapą? Net nežinau. Bandau spėti, kad jei žmogų laido jo draugas, ant kapo buvo pastaty tas medinis kryželis. Tačiau bėgant laikui, kryželis nunyko ir nebeliko užrašų. Dabar surašinėjant kapa vietes, tokios laidojimo vietos žy mimos kaip nežinomos“, – aiškino Z.Stankienė. Pagal registracijos žurnale esan tį pirmąjį skaičių Z.Stankienė mė gino spėti, kad kapavietė yra ant kalnelio suformuotame kapinių kvartale. „Tačiau ta teritorija atsirado ge rokai vėliau, nei buvo palaidotas šis žmogus. Reikia atlikti didžiulį darbą, visą tyrimą, kad paaiškėtų, kur tas kapas. Juk labai sunku besti pirštu ir su visišku įsitikinimu pa sakyti, kad šis nepažymėtas kapas yra būtent to žmogaus“, – kalbėjo Z.Stankienė. Moteris pripažino, kad giminių kapų ieškoma net ir po dviejų de šimčių metų. „Visko nutinka, ateina vaikai ir ieško kadaise išsiskyrusių savo tė vų, kurių nematė daugybę metų, kapų. O mums reikia surasti to kius kapus“, – pridūrė poskyrio vedėja.
Mėgins ieškoti
Tai, kad giminaičio kapo ieškančiai klaipėdietei buvo pasakyta, kad ne prižiūrimas kapas tikriausiai buvo užlaidotas, Z.Stankienė neigė. „Nemanau, kad darbuotoja taip pasakė moteriai. Kai žmonės kal basi, jie ne visada išgirsta tai, kas jiems yra sakoma“, – pavaldinę gynė vedėja. „Bet juk jūs pati praėjusį tre čiadienį vartėte šį žurnalą, kai aš buvau užėjusi. Kai jūsų darbuo toja pareiškė, kad jis gali būti jau užlaidotas, aš vos pro duris pa jėgiau išeiti. Visą kelią verkiau“, – Z.Stankienei prieš savaitę nu tikusius įvykius priminė N.Šapo valova. Išklausiusi moterį, Z.Stan kienė pasiūlė klaipėdietei parašyti prašymą dėl kapavietės vietos nu statymo. „O kodėl man prieš savaitę nie kas net neužsiminė, kad jūs priva lote man raštu atsakyti, kur kapas yra? Buvo tik pasakyta, kad kapo nebėra“, – priekaištavo moteris. Raštu užklausus Kapinių prie žiūros tarnybos, valdininkai žmo gui per dvidešimt darbo dienų pri valo išsiųsti atsakymą, kaip jiems sekėsi ieškoti kur yra kapavietė. Tik po 25 metų
Z.Stankienė tikino, kad toje pačio je kapavietėje įstatymas leidžia lai doti iš naujo tik po 25 metų.
ok ie atvejai yra atskir i. Juk tur ime tai, ką net iesiog iai admin istracija paveldėjo iš įmonės „Rit ual inės paslau gos“. Tačiau manau, kad šiuo met u vykstant i kapav iečių inventor izacija padės išspręst i tok ias situacijas, ir tik laiko klausimas, kada ji bus užbaigta. Tai nėra taip paprasta, juk trūksta žmo giškųjų resursų. Juk į Kapinių priežiū ros tarnybą atėjęs žmog us tur i gau ti visą informaciją, kur yra palaidotas žmogus ir kokiame kvartale yra kapa vietė. Kapinių kvartalai turi būti sužy mėti. Man pačiai pasitaikė toks atvejis, kai iš Airijos grįžusi moteris verkdama pasakojo, kad neranda kapo. Juk žmo nės dabar blaškosi po pasaul į, kartais kapai būna ir neprižiūrimi, o sugrįžus iš užsien io nor isi nueit i prie mamos kapo ir padėti gėlių. Aš šioje istorijoje išskirčiau du dalyk us: tai sistem in iai dalykai, kuriuos reikia susitvarkyti, ir atskiri atvejai. O šį atvejį reikia atskirai nagrinėti. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip atsit iko. Ar įvyko užlaidojimas todėl, kad kapas buvo nepriž iūrimas ir kaž kas įsivaizdavo, kad gal ima užlaido ti? Jei taip atsitiko, belieka tik atsipra šyt i, kad dėl mūsų darbuotojų kaltės taip įvyko. Jei žmogus panorėtų pasi bylinėti dėl moralinės žalos, jis turi to kią teisę ir pamatytume, koks būtų to kio proceso rezultatas. Atsakomybė už tai, kas nutiko, kliūva mums, ir mes jos nesikratome. Jei paaiškėtų, kad toks at vejis pasitvirtino, vyktų patikrinimas, kurio metu tektų išsiaiškinti: ar mūsų darbuotojai nusižengė ir kokiomis ap linkybėmis tai įvyko.
„Nepažadu, kad rezultatas ga li būti toks jau sėkmingas. Taip, aš tuoneri metai nėra didelis laiko tar pas, tačiau tuo metu buvo tik ranka rašomi žurnalai. Be nežinomų kapa viečių, iki šiol yra labai daug tokių, kur neįmanoma įskaityti jas žymin čių užrašų“, – aiškino Z.Stankienė. Pasitaiko atvejų, kai mirus vieniems kapą prižiūrintiems, kiti giminės pareiškia norą prižiūrėti. „Vieni įdeda skelbimą į laikraštį ir mėgina surasti giminaičius. Jei nie kas taip ir neatsiliepia, leidžiame ka pavietę prižiūrėti kitiems. Tačiau tai nereiškia, kad kas nors užlaidos ka pą. Nuo savo darbo pradžios aš to kio atvejo nežinau, kad būtų laidota, nepasibaigus kapo ramybės laikotar piui“, – tikino Z.Stankienė.
Dovana – gėlės už 10 tūkst. litų 1
Tokia dovana – neatsi tiktinė. Klaipėdos savi valdybė jau kelerius metus gėlių sodinukų, kuriais puošia miestą, perka būtent iš šio ūkio, nes jo sa vininkai, pasiūlę mažiausią kainą, laimėjo konkursą. „Man tiesiog labai patinka Klai pėda“, – paklaustas, kodėl mies tui dovanojo gėlių, teigė Ukmergės rajone, Barboriškių kaime esančio gėlininkystės ūkio savininkas Pra nas Rimantas Olisevičius.
Po akimirkos jis patikslino, jog Klaipėdos savivaldybė yra patiki ma užsakovė, todėl esą ir sutarta, jog gėlių bus padovanota. „Prievartos tikrai nebuvo, išė jo toks šalių susitarimas. Tu rėjome galimybę, todėl ir su teikėme paramą“, – aiškino P.R.Olisevičius. Jis Klaipėdai padovanojo 150 vienetų pelargonijų, 72 viene tus jurginų ir 1 678 krūmin ių chrizantemų sodinukus. Dova
nos vertė – 9 990 litų. Versli ninkas taip pat pasirūpino gė lių pristatymu į uostamiestį ir jų pasodinimu. Dovanotos gėlės yra pasodin tos prie Koncertų salės, Melnragės žiedinėje sankryžoje. Sodinukai taip pat buvo paso dinti tuose gėlynuose, kuriems ža los pridaro ilgapirščiai. Kasmet iš miesto biudžeto nau joms gėlėms įsigyti ir jų priežiūrai skiriama apie 200 tūkst. litų.
Puošmena: dovanotos gėlės pasodintos ir praeivius džiugina prie Kon
certų salės.
Vytauto Petriko nuotr.
5
trečiadienis, spalio 10, 2012
miestas
„Meridianas“ suvienijo fotosesijai Žinia apie „Meridiano“ savininkų užmojus nuskandinti burlaivį Baltijos jūroje su vienijo klaipėdiečius. Jie organizuoja ma sinę fotosesiją, skirtą Klaipėdos simboliui išsaugoti.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Informaciją apie tai, jog „Meridia nas“ bus nuskandintas pirmadienį išplatino jo savininkai – burlaivio paramos fondas.
Klaipėdiečiai stebė josi sumanymu nu skandinti „Meridia ną“ ir tokį žingsnį prilygino Gedimino pilies nugriovimui. Fondo pirmininkas Artūras Žič kus kreipėsi į Vyriausybę prašyda mas paskirti vietą Baltijoje, Lietu vos priekrantėje, kur būtų galima nuskandinti „Meridianą“, kad jis taptų nardytojų traukos objektu. „Nusk and int i „Mer id ia ną“ yra geriau nei supjaustyti jį
malkoms. Tai vienintelis kelias, jau nebematau vilčių išsaugoti jį ateities kartoms, nes Klaipė dos valdžia yra abejinga“, – tei gė A.Žičkus. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tokį „Meridiano“ savinin kų žingsnį įvertino kaip šantažą ir nekorektišką elgesį. „Burlaivio sa vininkai savo atsakomybę siekia permesti ne tik ant Klaipėdos sa vivaldybės, bet ir Vyriausybės pe čių. Kaip toliau galima kalbėti apie „Meridiano“ išsaugojimą, jei pats savininkas siūlo burlaivį nuskan dinti?“ – stebėjosi uostamiesčio vadovas. Žinia, jog Klaipėda gali netek ti savo simbolio, nes jį planuojama palaidoti Baltijos jūroje, sujaudino daugybę klaipėdiečių. Pop ul iar iam e soc ial in iam e tinkle „Facebook“ buvo sukur ta paskyra „Aš – prieš „Meri diano“ nuskandinimą“. Prie jos jau prisijungė beveik tūkstantis
Nuostaba: klaipėdiečiai stebėjosi, kaip kam nors į galvą gali šauti mintis nuskandinti uostamiesčio simbolį
– „Meridianą“.
žmonių. Klaipėdiečiai stebėjo si sumanymu nuskandinti „Me ridianą“ ir tokį žingsnį prilygi no Gedimino pilies nugriovimui. Susivieniję žmonės organizuo ja akciją, skirtą parodyti rūpes
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tį „Meridianu“ ir jo išsaugojimu. Iš lūpų į lūpas perduodamas kvie timas šeštadienį 15 val. susirink ti prie „Meridiano“ ir įsiamžinti masinėje fotosesijoje. „Teigiamai vertinu tokią žmonių iniciaty
vą. Galbūt tas mūsų paskutinis veiksmas, žmonių susirūpinimas pakeis požiūrį į situaciją ir „Me ridiano“ nereikės skandinti. Nors vilties turiu labai mažai“, – teigė A.Žičkus.
Grožio meistrams – išskirtinės pamokos
Mokymai: A.Bonginas kirpėjams uostamiestyje atskleis naujausias kirpimo tendencijas.
Laima Laukaitytė Kokios šukuosenos bei kirpimai bus madingi kitais metais? Grožio meistrai, ir ne tik jie, turės unikalią galimybę – apie visas šias naujoves sužinoti iš pirmų lūpų.
Savaitgalį uostamiestyje vyk siantis VI atviras Vakarų Lietuvos čempionatas kirpėjams ir grožio meistrams sulauks ypatingo sve čio iš Rusijos – Andrejaus Bon gino. Rusijos kirpėjų ir kosmetolo gų asociacijos treneris ir teisė
jas, absoliutus Europos čempio nas, daugkartinis čempionatų nugalėtojas spalio 12-ąją Klaipė doje ves praktinį naujausių mo terų ir vyrų kirpimų technikų se minarą. Renginį organizuojanti Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija tikina, jog tai turėtų būti vienas geriausių kada nors vykusių seminarų grožio tema Lietuvoje. Kaip pasakojo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos preziden tė Jolanta Mačiulienė, šis semi naras skirsis nuo kitų tuo, kad da lyviai žingsnis po žingsnio patys
galės išbandyti naujausias kirpi mo technikas. Seminaras organizuojamas ne dideliam žmonių ratui, tad daly viai nebus tiesiog žiūrovai. Kirpė jų darbą stebintis svečias iš Rusijos jiems iškart galės padėti bei pako mentuoti, kaip ir ką reikėtų daryti. Pasak asociacijos preziden tės, Rusijoje A.Bonginas daugiau ar mažiau formuoja madą, tačiau jo stilius nėra toks, kokį matome kasdien gatvėje. Tad seminaras bus puiki galimybė susipažinti su nau jausiomis kitų metų kirpimų ma dos tendencijomis.
Renginio organizatorių nuotr.
VI atvirame Vakarų Lietuvos čempionate kirpėjams ir grožio meistrams A.Bonginas eis vyriau siojo komisaro pareigas. Jis pri žiūrės, kad teisėjai ir čempionato stiuartai kokybiškai ir teisingai at liktų savo darbą. Kaliningrade gyvenantis žino mas kirpėjas uostamiestyje viešės ne pirmą kartą. Prieš pat skrydį į Lietuvą A.Bonginas sakė nekantriai lau kiąs susitikimo su mūsų šalies kirpėjais. Paklaustas apie lietuvių kirpėjų ly gį svečias sakė, kad tarp jų netrūks
ta savo srities profesionalų, o savo meistriškumą jie įrodo tarptauti niuose grožio meistrų konkursuose. „Tačiau norintis daug pasiekti žmogus niekada neturėtų susto ti vienoje vietoje ir turėtų nuolat tobulėti“, – pridūrė A.Bonginas.
Parodos darbo laikas: Spalio 12–13 d. nuo 10 iki 19 val. Spalio 14 d. nuo 10 iki 17 val. Užs.103117
6
trečiadienis, spalio 10, 2012
nuomonės
Rinkimų programos: energetika
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
A
Pamokos nebuvo išmoktos
rtėjant Seimo rinkimams dienraštis supažindi na skaitytojus su juo se dalyvaujančių par tijų programinėmis nuostatomis svarbiausiais klausimais. Šįkart – apie energetiką. Partijos pateikia mos pagal jų eilę balsavimo biule tenyje.
1. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Justinas Argustas
K
aip gal ima suvaldyt i vald žia nepatenk intus mit ing uotojus, kai jie susirenka prie Seimo ar Vyriausybės? Svarbiausia – slėptis už žilų galvų, nes prieš juos niekas nedrįs kelti nei rankos, nei balso. Juk žmo nių nuotaikas galima kontroliuoti biurok ratinės psichologijos priemonėmis!
Dešinieji į saviškio pa tarimus neatsižvelgė nei tąsyk, kai dužo Sei mo langai, nei vėliau.
Mažinsime šilumos suvartoji mą skatindami masinę daugia bučių renovaciją ir modernizaci ją. Remsime individualių namų šildymo sistemų atnaujinimą. Li beralizuosime šilumos gamybą skatinant konkurenciją tarp ga mintojų, naudojančių skirtingas kuro rūšis: biokurą, rūšiuotas at liekas, dujas, pramonės pertekli nę šilumą. 2. Respublikonų partija
Atimsime šilumos tiekimo tinklus iš privačių savininkų, panaikinsi me energetikos monopolijas. Dar bais, o ne žodžiais įgyvendinsime daugiabučių renovaciją Lietuvo je, panaudodami šimtus milijonų mokesčių mokėtojų lėšų be nau dos laikomų užsienio bankuose. 3. Darbo partija
Daugmaž taip prieš porą met ų prie Sei mo kilus riaušėms samprotavo valdantie ji konservatoriai. Tai paaiškėjo šią savaitę į žiniasklaidos rankas patekus slaptai, tik konservatorių frakcijos Seime nariams pa rengtai, atmintinei. Jos pavadinimas iškal bingas: „Kaip suvaldyt i protestuojančiuo sius“. O konfidencialių patarimų saviškiams autorius – parlamentaras, buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas profe sorius Kęstutis Masiulis. Išmintingas frak cijos narys rašo, kad jei tektų susidurti su protestuotojais ir reikėtų eiti su jais kalbė tis, konservatoriai gali siųsti tik Ireną Degu tienę ir garbaus amžiaus Česlovą Stankevi čių bei Vidą Mariją Čigriejienę, nes tik „žilos galvos“ gali atvėsinti situaciją. „Kavos puodelis, gėlių puokštė ant stalo ir panašios priemonės sumažintų atšiauru mą“, – patariama konservatoriams. Pasibaigus deryboms apie jų rezultatus tau tai turėtų pranešti I.Degutienė, „o už jos nu garos stov i ir malon iai paantr ina Č.Stan kevičius ir V.Čigriejienė“, – savišk ius moko K.Masiulis. Kodėl tai aktualu šiandien? To dėl, kad dešinieji į saviškio patarimus neat sižvelgė nei tąsyk, kai dužo Seimo langai, nei vėl iau. Valdančiųjų konservator ių ne santaika su kalba ir komun ikav imu – aki vaizd i. Dal is pol it in io darbo demokrat ijo je yra populiarinti ir aiškinti savo sprendi mus, kuriuos laikai tinkamais, taip pat ne nuteikti žmonių ne tik prieš save, bet ir prieš valstybę. Andriaus Kubiliaus nuolat kartoja ma mintis, kad jo sprendimai bus nepopu liarūs, – ne pasiteisinimas. Šiam aiškinimo tautai darbui buvo ir tebėra bandoma pasi telkti partijos vicepirmininkę I.Degutienę, kuri nėra tokia technokratė kaip A.Kubilius, geba kalbėti apeidama aštrius kampus. Tad dešin iųjų atm int inėje išdėstyt i patar imai kaip niekad aktualūs ir šiandien.
Bus siekiama, kad nauja atominė elektrinė būtų statoma skaidriai, ekonomiškai naudingomis sąly gomis ir būtų užtikrintas jos sau gumas. Sieksime, kad šilumos ir elektros gamybai būtų naudojama 25 proc. iš atsinaujinančių energi jos šaltinių.
Atsakymų nepateikė.
5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Strateginis tikslas – įgyvendin ti energetinį saugumą: užtik rinti visiems vartotojams įper kamomis kainomis prieinamą ir patikimą energijos tiekimą. Šilu minės energijos sektoriuje sieksi me bent perpus sumažinti pasta tų šildymo išlaidas. 6. „Drąsos kelio“ politinė partija
Energetiniai projektai turi tar nauti ne energetinėms kompani joms ar jų lobistams. Grįšime prie energetinės strategijos peržiūrė jimo, atsižvelgdami į visas šalies energetines galimybes, į visus iš teklius. Nesame prieš atominę energetiką, tačiau mums abejonių kelia dabartinis atominės energe tikos projektas. 7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Pereiti prie biokuro naudojimo ne tik šilumos ūkyje, bet ir, pagal ga limybes, energetikoje. Tokiu būdu
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Herkaus Manto gatvės autobuso stotelėje paskaičiau labai naudin gą ir daugeliui turbūt visai nežino mą informaciją, kokių nemokamų tyrimų, procedūrų galime gau ti gydymo įstaigose. Jas finansuoja valstybinės ligonių kasos. Deja, la bai reikalingą projekto „Nedelsk“ informaciją pakeitė tuzinas vienos partijos veidų-kandidatų paradas. Tikiuosi, kad žmonės patys susi ras internete tai, ką šeimos gydy tojai dažnai nuo mūsų slepia.
8. Lietuvos socialdemokratų partija
Nepas isakom e prieš atom in ę energetiką, bet esamomis aplin kybėmis pasisakome prieš atomi nės elektrinės statybą. Siūlome šilumos gamybai daugiau naudoti biokuro, kuris yra gerokai pigesnis už dujas. Kitaip spręsime daugia bučių renovavimo klausimą.
Rasa
Pinigų kaulija komplimentais
Benamiai jau visai suįžūlėjo – praė jusį vakarą stovėjau prie parduotu vės miesto centre, kai priėjęs su muštas, nusibrozdinęs ir visas purvinas benamis be ceremonijų paprašė duoti litą. Kai atšoviau, kad neduosiu, dar bandė mano širdį su minkštinti komplimentu. Bet ma ne taip iš pradžių pribloškė jo įžūlu mas, kad nebesileidau į kalbas.
9. Tvarkos ir teisingumo partija
Statysime atominę elektrinę, už tikrindami maksimalų finansa vimo skaidrumą ir efektyvumą. Integruosime Lietuvos energeti kos sistemas, ypač elektros ir du jų tiekimo sektorius, į ES sistemas ir energetikos rinkas. Iki 2016 m. pastatysime elektros perdavimo jungtį su Lenkija.
Sonata
10. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialde mokratų sąjungos, Tautininkų są jungos ir Tautos vienybės sąjun gos koalicija)
Įstatymais uždrausti nuomo ti šilumos ūkį, o ten kur jau vei kia nuomos sutartis, jos nebepra tęsti pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui. Sukurti lanks tesnį, realiai veiksiantį gyvenamų jų namų renovavimo modelį. Lietuva turi užsitikrinti alternaty vias elektros energijos ir dujų tie kimo galimybes, kurios garantuo tų patikimą ilgalaikį apsirūpinimą energetiniais ištekliais ir mažes nes jų kainas.
Dėžutė sprogsta nuo šlamšto
Vytauto Liaudanskio nuotr.
visoje Lietuvoje vykdant šiuolai kinius biomasės energetikos pro jektus. Stabdyti naujos atominės elektrinės statybas ir tam numa tytas lėšas skirti alternatyvios energetikos sričių plėtrai. Dau giabučių renovacija. 15. Partija „Jaunoji Lietuva“
Energetinis saugumas ir neprik lausomybė – prioritetinės ir stra teginės sritys Lietuvoje. Sieksi me integracijos į Europos elektros energetikos sistemas, liberalios elektros rinkos plėtros, padidin ti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą. Sumažinti gamtinių dujų suvartojimą. Užsi tikrinti dujų tiekimo alternatyvas.
Mes – už harmonizuotos struk tūros visus vartotojų poreikius tenkinančią energetikos sistemą. Pasisakydami už atominės elekt rinės statybą, kartu esame už pa čių įvairiausių energetikos šakų – bioenergetikos, saulės, vėjo, ki tų „žaliosios“ energetikos rūšių plėtrą. 17. Emigrantų partija
Atsakymų nepateikė.
13. Socialistinis liaudies frontas
Šiluma – ne verslo prekė. Siek sime nacionalizuoti komunalinio ūkio įmones, tai atpigins šilumos kainą. Ne – ekonomiškai nepag rįstam naujosios atominės elekt rinės projektui. 14. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Sieksime, kad mažiausiai 30 tūkst. naujų darbo vietų būtų sukurta
Laukiu, kol greičiau praeis rinki mai. Nusibodo kiekvieną dieną šūsnimis iš pašto dėžutės trauk ti reklaminius lankstinukus. Jau ir taip nuo jų sprogdavo pašto dėžu tė, o dabar visiškai nebeįmanoma. Kelias dienas buvau išvažiavusi, o kai grįžau, dėžutė buvo perpildyta visokio rinkimų šlamšto. Patikėki te, prikroviau pilną pirkinių maiše lį. Kiti stropuoliai mato, kad pašto dėžutė ir taip pilna, tačiau vis tiek dar iš viršaus įgrūda kelis papildo mus popierius. Aldona
Gaila nuvytusių našlaičių
Atsakymų nepateikė.
16. Liberalų ir centro sąjunga 12. Lietuvos žmonių partija
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
„Paslėpė“ naudingą informaciją
18. Politinė partija „Sąjunga TAIP“
Plėtosime atsinaujinančių ener gijos šaltinių gamybą ir panau dojimą. Referendumo dėl atomi nės elektrinės statybų rezultatus laikysime privalomais. Atominės elektrinės projekte siūlysime da lyvauti ir Baltarusijai, mainais į jos atsisakymą statyti savo branduo linę jėgainę. „Klaipėdos“ inf.
Atgimimo aikštėje naujomis naš laitėmis buvo apsodintas laive lis. Einu po kelių dienų ir matau, kad gėlės nuvyto. Kas čia joms at sitiko? Nušalti lyg ir negalėjo, nes šalnų nebuvo. Gal gėlytės nekoky biškos buvo, nors tokios gražios at rodė? Tikiuosi, kad jos bus greitai atsodintos. Viktorija
Vaistams – mažesni buteliukai
Nesuprantu, kodėl farmacininkai vaistus pilsto į tokius didelius bu teliukus. Dukrytei gydytoja prirašė vaistų. Sumokėjau už juos per 40 litų. Pavartojus vos kelias dienas paaiškėjo, kad vaistai netinka. Tad gydytoja prirašė kitų, už kuriuos su mokėjau dar daugiau. O didžioji da lis anksčiau nupirktų vaistų taip ir liko nepanaudoti. Pinigus išleidi ne mažus, kol vaikas pagyja, o naudos – mažai. Juk farmacininkai vaistus galėtų pilstyti į mažesnius buteliu kus – kainuotų mažiau, o nepanau dojus būtų negaila ir išmesti. Greta Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
būtų apdirbama 800 tūkst. hek tarų dirvonuojančios žemės Lie tuvoje, sukurta 30 tūkst. naujų darbo vietų kaimo vietovėse bei naujos darbo vietos biokuro ga mybos ir perdirbimo srityse.
11. Krikščionių partija
4. Demokratinė darbo ir vienybės partija
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiaDIENIS, SPALIO 10, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva
Galima pasirinkti Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Šį sekmadienį kartu su Seimo rin kimais vyks ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės staty bos. Tačiau į apylinkę atvykę rin kėjai turi teisę nedalyvauti kuria me nors iš balsavimų – Seimo rin kimuose arba referendume. Susitikimas: valstybės vadovė D.Grybauskaitė su specialiai sukurtos komisijos nariais aptarė, kaip patobu
linti Temidės tarnų atranką.
Prezidentūros nuotr.
Bandė paneigti legendas Pretendentų į teisėjus atrankos ko misijos pirmininkas Eugenijus Lau rinaitis teigia, kad viešojoje erdvėje esama daug legendų apie teisėjų kla ną, tačiau pabrėžia, jog jo vadovauja ma institucija stengiasi objektyviai atrinkti geriausius pretendentus. Vadovauja nuo balandžio
Tokią poziciją pretendentų į teisėjus atrankos komisijai nuo balandžio vadovaujantis Vilniaus universite to Psichiatrijos klinikos docentas E.Laurinaitis išsakė po vakar vy kusio komisijos susitikimo su Pre zidente Dalia Grybauskaite. „Pilna legendų apie tai, kad tei sėjus skiria nežinia kas, kad tai kla no savireprodukcijos procesai ir taip toliau. O ypač dabar, per rinkimų kampaniją. Noriu pasakyti, kad ne priklausau jokiam teisėjų klanui, su teismais tikrai neturėjau jokių rei kalų ir todėl galvoju, kad jokio kla no interesams mūsų komisijos nariai neatstovauja“, – sakė E.Laurinaitis. „Komisija dirba visiškai neprik lausomai. Mūsų sprendimams įta
ką daro tik ta medžiaga, kurią mes gauname raštu, taip pat pokalbio su kiekvienu pretendentu rezulta tai“, – teigė jis. Anksčiau buvo kitaip
Pasak E.Laurinaičio, įvertinimas dėl pretendentų nepriimamas su jais nesusitikus. „Anksčiau buvo kitaip. Anksčiau galėdavo žmogus tiesiog atsiųsti dokumentus, komisija pa skaitydavo popierius ir pareikšda vo savo sprendimą. Mes taip nebe darome“, – kalbėjo psichiatras. „Kandidatų yra visokių. Mūsų darbas yra atrinkti tuos, kuriuos mes siūlysime Prezidentei, mūsų nuo mone, tinkamiausius“, – sakė jis. Prezidentės patarėja Daiva Ul binaitė teigė, kad atranka į teisėjus turi vykti remiantis ne tik forma liais kriterijais: „Atranką į teisė jus turi lemti ne darbo stažas ir ne kieno nors protekcijos, tačiau labai objektyvūs dalykai. Atrankos re miasi ne tik formaliais kriterijais – komisija organizuoja ir anonimi nes teismo darbuotojų apklausas,
klausomasi garso įrašų, žiūrima, kaip teisėjas, pretendentas į teisė jus bendrauja su žmonėmis. Visa tai ypač svarbu priimant sprendimą, ar žmogus gali dirbti teisėjo darbą.“ Pasak jos, Prezidentė priimda ma sprendimus remiasi komisijos rekomendacijomis, tačiau su kiek vienu pasiūlytu kandidatu į teisė jus susitinka ir asmeniškai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Kristina Ivanauskaitė informavo, kad įstatymas užtikrina rinkėjo teisę pasirinkti. Atvykęs į balsavimo vietą jis gali pareikšti sa vo nenorą dalyvauti kuriame nors iš balsavimų. Paklausta, ar galima atėjus į balsavimą atsisakyti daly
Kristina Ivanauskaitė:
Turite teisę atsisaky ti priimti referendu mo arba Seimo rinki mų biuletenius.
Norėtų išnagrinėti kilmę
E.Laurinaitis, paprašytas įvertinti faktą, kad yra teisėjų, turinčių dau giau nei milijonu litų įvertinto turto, sakė, jog komisija peržiūri ir preten dentų pateiktas turto deklaracijas. „Norėčiau pasižiūrėti, kur, kada ir kaip jų milijonai buvo sukaupti. Jei, pavyzdžiui, tai sutuoktinio firmos pinigai, o priklauso visai šeimai, kaip pagal mūsų įstatymus priklauso, aš visai nematau jokios problemos. Ta čiau jeigu tai sukaupia pats žmogus, gaudamas tik atlyginimą teismo tar nautojo vietoje, tada man klausimų, be abejo, kiltų“, – sakė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.
vauti arba referendume, arba Sei mo rinkimuose, K.Ivanauskaitė at sakė teigiamai: „Tokiu atveju, kai atvyksite į rinkimų apylinkę, komi sijos nariai jums turės išduoti biu letenius. Jūs turite teisę atsisaky ti priimti referendumo arba Seimo rinkimų biuletenį. Komisijos narys turės jums duoti pasirašyti, kad at sisakėte priimti biuletenį ir nedaly vaujate arba referendume, arba Sei mo rinkimuose.“ Tokiu atveju, jeigu žmogus atsi sakys dalyvauti kuriame nors iš bal
savimų, jis sumažins Seimo rinkimų arba referendumo dalyvių skaičių. Pagal įstatymą nesvarbu, kiek rin kėjų dalyvauja Seimo rinkimuose, – jie bet kuriuo atveju įvyks. Tačiau norint, kad įvyktų pata riamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos, būti na, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė visų įregistruotų šalies rinkėjų. Jeigu bus mažiau nei pusė, referen dumas bus paskelbtas neįvykusiu. Šįkart referendumui teikiama tokia nuostata: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lie tuvos Respublikoje.“ Balsuojantys už atominės elektrinės statybą tu ri balsavimo biuletenyje pažymėti laukelį „Taip“, nusiteikę priešingai – laukelį „Ne“. 2008 m. spalį kar tu su Seimo rinkimais vyko refe rendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tačiau tuomet referendume dalyvavo tik 48,43 proc. visų įregistruotų rin kėjų, ir jis paskelbtas neįvykusiu. Prieš ketverius metus Seimo rin kimuose dalyvavo 48,59 proc. visų rinkėjų, taigi, 4 tūkst. daugiau nei referendume. Tai reiškia, kad tie keli tūkstančiai rinkėjų pasinaudo jo galimybe nedalyvauti referendu me, balsavo tik Seimo rinkimuose. Šiandien prasideda balsavimas iš anksto Seimo rinkimuose ir re ferendume. Toks balsavimas ren giamas visų šalies savivaldybių pastatuose. Norintys dalyvauti išankstiniame balsavime privalo su savimi atsinešti ne tik asmens tapatybę įrodantį dokumentą, bet ir rinkėjo kortelę. Ji nebus reika linga einant balsuoti į apylinkę pagrindinę balsavimo dieną – šį sekmadienį.
8
trečiadienis, spalio 10, 2012
užribis Sargas nematė degalų vagies
Pareigūno nesugundė
pavogė raktelius ir automobilį
Klaipėdoje siaučia degalų vagys. Pirmadienį vakare pastebėta, kad pagrobtas vilkiko bake bu vęs dyzelinas. Automobilis bu vo laikomas Dubysos g. 27-uoju numeriu pažymėtoje saugomoje aikštelėje. Dingo 550 litrų dega lų, įvertintų 2,5 tūkst. litų. Vilki kas priklauso krovinių gabenimu užsiimančiai bendrovei.
Pirmadienį 21.15 val. Venckų k. policininkas ketino patikrin ti vairuotojo blaivumą. Kadan gi 56 m. vyras buvo neblaivus, nusprendė pasiūlyti nepaper kamumu garsėjančiam polici ninkui Jonui Dičiui 500 litų. Al koholio matuoklis parodė 0,82 promilės. Dėl bandymo papirkti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pirmadienį vakare Kretingos raj., Žalgirio sen. sodų bendri joje vagis įlindo į sodo namelį ir pavogė kieme laikyto automo bilio raktelius bei dokumentus. Iš kiemo nusikaltėlis išvažia vo 1996 m. pagamintu „Mazda 323“, kuris įvertintas 4100 litų. Policijai apie įvykį pranešė ma šinos savininkės tėvas.
Paneigimas 1
Tokie įtarimai G.Jackai niekada nebuvo ir nėra pareikšti. Už minėtos publikaci jos išspausdinimą Žurnalistų eti kos inspektorius, vadovaujantis Viešojo informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 2 da lies 1 punktu ir 2 punktu, 2008 m. balandžio mėn. 29 d. sprendimu Nr.SPR-23 nusprendė: „Įspėti viešosios informaci jos rengėjus - UAB „Diena Media News“ ir UAB „Klaipėdos“ laik raščio redakciją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straips nio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 da lies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, 44 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo. Pareikalauti, kad viešosios in formacijos rengėjai – UAB „Diena
Media News“ ir UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ – sudary tų pareiškėjui galimybę atsaky ti ir paneigti apie jį paskelbtą in formaciją“. Ir pakartotinai 2011 m. balandžio mėn. 21 d. sprendimu Nr.SPR-45 vadovaudamasi Visuomenės in formavimo įstatymo 49 straips niu 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 19 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nu sprendė: „Įspėti viešosios informacijos rengėją - UAB „Diena Media News“ dėl Visuomenės informavimo įsta tymo (Žin.,, 2006, Nr. 82-3254) 50 straipsnio 3 dalies nuostatų pažei dimo, padaryto neįvykdžius 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SPR-23“.
Buvęs „Pikaso“ narys nevairuos metus Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos miesto apylinkės teis mas nubaudė buvusį grupės „Pi kaso“ narį Davidą Šamrajų už tai, kad vairavo neblaivus.
Pareigūnams praeityje garsus klai pėdietis įkliuvo rugsėjo 23 d. Tąkart išlaipintas iš mašinos jis į alkoholio matuoklį įpūtė 1,33 promilės. Buvęs „Pikaso“ narys vakar į teismą neatvyko, nors buvo apie posėdį tinkamai informuotas. Kaip pranešė teismo atstovas spaudai Kęstutis Butvydas, nu spręsta, jog pažeidėjas vengia at vykti į posėdį, todėl byla išnagri nėta jam nedalyvaujant. Teismas skyrė D.Šamrajui 1 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti, atsižvelgęs į faktines aplinkybes – administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, alkoho lio matuoklio rodmenis, praneši mą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kitą bylos
Bausmė: D.Šamrajus įkliuvo prie
vairo neblaivus.
medžiagą. Nutarimas gali būti ap skųstas Klaipėdos apygardos teis mui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduo dant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylin kės teismą.
Šuolis iš penkto aukšto Asta Aleksėjūnaitė Gargžduose ankstų antradienio ry tą medikai ir policija skubėjo į ne laimės vietą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
Psichikos liga sirgęs 57 metų vyras apie 6 val. susižalojo nukritęs iš penkto aukšto. Gydyti vakar turė jęs būti išvežtas vyras rytą pravėrė
buto duris ir pasileido žemyn galva iš penktame aukšte esančios laip tinės aikštelės į tarp turėklų esan čią ertmę. Sutuoktinį nuo nelaimės mėgi no išgelbėti žmona. Tačiau mote ris nespėjo sugriebti vyro. Patyręs stuburo traumą gargž diškis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam atlikta operacija. Kol kas nelai mėlio gyvybei grėsmės nėra.
Žmones įkalino tvaikas Antstolių už sko las areštuotas butas virto landyne ir ap kartino gyvenimą visam daugiabu čiui – žmonės pri versti kęsti smarvę, o būstą okupavusių veltėdžių niekas ne gali nei sutramdyti, nei išvaryti.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Kaimynystė: šio namo gyventojams įkyrėjo nuolatinė landyne virtu
Gyvena kaip laukiniai
„Mūsų gyvenimas primena sovie tinių laikų autobusų stoties tua leto smarvę. Viename butų apsi gyveno valkatos, o su jais niekas negali pakovoti“, – skundėsi Pa ryžiaus Komunos gatvės 2-ojo na mo gyventoja. Aplinkinių butų gyventojai ne vienus metus yra priversti kęsti iš apleisto buto sklindantį dvoką. „Bute užkimšta kanalizacija, to dėl šio būsto gyventojai savo rei kalus atlieka ant grindų. Visoje laiptinėje tvyro baisi smarvė“, – pasakojo klaipėdietė. Žmonės pagalbos prašė savival dybėje, policijoje, namų valdų ad ministracijoje. „Net merui skambinau. Netru kus šiame name ir gyvačių atsiras“, – piktinosi klaipėdietė. Gresia bauda iki 2 tūkst. litų
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ni na Gendvilienė tikino, kad savival dybė gavo gyventojų skundą ir ar timiausiu metu specialistai nuvyks į šį butą. „Jei butas yra negyvenamas, be šeimininko, duris turėtų užsan darinti administratorius, kad pa šaliniai nevaikščiotų“, – aiškino N.Gendvilienė. Sveikatos apsaugos skyriaus vy riausioji specialistė Salomėja Ra zutienė prisiminė, kad šiame bute vasarą buvo įvykusi kanalizacijos nuotekų avarija. „Kad nekiltų užkrečiamų ligų epidemija, namų valdos likvidavo avariją, užsandarino vamzdžius“, – tikino S.Razutienė. N.Gendvilienė teigė, kad, nesi laikant savivaldybės patvirtintų miesto higienos ir sanitarijos tai
sio apleisto buto smarvė.
Vytauto Petriko nuotr.
syklių, galima susilaukti ir baudos, kurios maksimali riba gali siekti 2 tūkst. litų.
Komentaras
Ieškos savininkų
B
Klaipėdos 1-ojo policijos komisa riato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pu žauskas tvirtino, šis butas parei gūnams yra gerai žinomas.
Arūnas Pužauskas:
Policijai į privačioje nuosavybėje esan čias problemas ne leidžiama kištis.
„Jis yra nerakinamas ir palik tas be priežiūros. Butas priklauso dviem savininkams, kurių vienas miręs. Antroji savininkė gyvena kitame mieste. Dėl skolų būstas yra areštuotas net dviejų antsto lių“, – aiškino A.Pužauskas. Šio namo gyventojai į policiją su skundu buvo kreipęsi birželį. „Tačiau neturiu duomenų, kad būta skundų dėl triukšmo. Situa cija yra kitokia. Vienos savininkių sūnus vis dar gyvena šiame bute. Tačiau manau, jog buto savininkei būtų galima surašyti administra cinių teisės pažeidimų protokolą, nes ji neužtikrino, kad būtų laiko masi higienos normų“, – paste bėjo A.Pužauskas. Pasak A.Pužausko, po kanaliza cijos avarijos buto gyventojai buvo raštiškai įpareigoti sutvarkyti bute esančią netvarką.
Vida Daugirdienė Antstolė
utui yra uždėtas areštas dėl dviejų skolų, kurių bendra su ma yra apie 3 tūkst. litų įmo nei „Klaipėdos energ ija“. Jei nustatome faktą, kad savininkas negy vena šiame bute, o jis yra ne vieninte lė būsto savininkų gyvenamoji vieta, ir skola nesiekia 7 tūkst. litų, galima pra dėti buto realizavimą. Ieškojome savi ninkų, siuntėme raštus. Nugyventą bu tą visada sudėtingiau realizuoti, tačiau susidūrėme su atveju, kai pavyko par duot i dal į buto, kur iame gyveno itin apsileidusi šeimininkė. Pirma reikia iš siaiškinti nuosavybės teises į kitą buto dalį. Gal į mirusios savininkės turtą pre tenduoja paveldėtojai?
„Tačiau kas nuo to pasikeitė? Policijai į privačioje nuosavybė je esančias problemas neleidžiama kištis. Tačiau situaciją reikia spręs ti. Mėginsime pirmiausia susiras ti buto savininkę“, – tikino A.Pu žauskas Namą administruojančios įmonės darbuotojai taip pat aiški nasi, kur surasti buto savininkę. „Atsakingi savivaldybės dar buotojai kartu su policija aiškina si padėtį – jau yra surinkti doku mentai, situaciją patvirtinančios nuotraukos. Namo vadybininkas siekia pagelbėti – jis yra paruošęs ir perdavęs apžiūros aktą, nuo traukas. Namo administratorius rūpinasi bendromis namo inžine rinėmis sistemomis, o darbus bute atlikti gali tik gyventojų prašymu“, – dienraščiui teigė įmonės „Mano būstas“ atstovė Rasa Mockaitė.
9
trečiADIENIS, spalio 10, 2012
OMX Vilnius
–0,06 %
100
OMX Riga
–0,42 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,21 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Pristatė naujienas
€
Valiuta
Gerindama klientų aptarnavimą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatė 4 nau jas e. paslaugas: ergonomišką VMI interneto svetainę, e. mokesčių mokėtojo kortelę, e. fo rumą, nuotolinius mokymus. E. VMI projek tui iš viso bus sukurtos 46 naujos e. paslau gos – gyventojai neišeidami iš namų galės išsiimti ar pratęsti verslo liudijimą, registruo tis kaip PVM mokėtojai, prenumeruoti mo kesčių deklaravimo, sumokėjimo kalendorių.
mln. litų
galutinį likutį iš Europos regioninės plėtros fondo Europos Komisija pervedė Lietuvai.
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1044 DB svaras sterlingų 1 4,2676 JAV doleris 1 2,6605 Kanados doleris 1 2,7269 Latvijos latas 1 4,9613 Lenkijos zlotas 10 8,4844 Norvegijos krona 10 4,6591 Rusijos rublis 100 8,5541 Šveicarijos frankas 1 2,8477
pokytis
+0,0483 % –0,2827 % +0,0489 % +0,2610 % +0,0403 % –0,0295 % –0,1629 % –0,0783 % –0,0140 %
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Paštas orientuojasi į e. prekybą paštas galėtų išgyventi vien iš tie sioginių pašto paslaugų, sakė Lie tuvos pašto atstovė spaudai Aure lija Jonušaitė.
Aurelija Jonušaitė:
Laiškų siuntimas ma žėja, bet labai spar čiai auga siuntų siun timas.
Pasak jos, daugiausia siuntų, susijusių su e. prekyba, į Lietu vą keliauja iš šalių, kuriose tokia prekyba labai išvystyta: Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Bri tanijos, Kinijos, Honkongo. Iš Lie
tuvos daugiausia siunčiama į tas šalis, kur gyvena didžiausios lie tuvių emigrantų bendruomenės: Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokieti ją, Norvegiją. A.Jonušaitės teigimu, tam tikrų darbo procesų automatizavimas pašto darbuotojų skaičiaus smar kiai nesumažino. „Labai vystome finansines paslaugas, auga siuntų skaičius, todėl didelio darbuoto jų skaičiaus sumažėjimo tikrai nė ra“, – sakė Lietuvos pašto atsto vė spaudai. Lietuvos paštas yra paskelbtas mažųjų „Snoro“ padalinių, vadi namų snoriukais, pirkimo kon kurso nugalėtoju. Lietuvos paštui perduodama 230 „Snoro“ filialų, tačiau ne iš karto ims veikti visi. „Per artimiausias kelias savai tes turime pasirašyti sutartį, sudė
ti visus taškus ant i ir sutartą dieną perimti tuos kioskelius savo nuo savybėn. Iki metų pabaigos norė tume atidaryti pirmuosius, tačiau tikrai ne visus bankelius – jie bus atidaromi palaipsniui, – pasakojo A.Jonušaitė. – Juose bus teikiamos tik finansinės paslaugos: bus gali ma sumokėti už komunalines pa slaugas, gauti ar išsiųsti perlaidą, atsiimti pensiją ar pašalpą, varto jimo kreditą, valstybės taupymo lakštus. Ateityje galbūt bus galima išsikeisti valiutą, padėti indėlį.“ „Snoriukuose“ spaudos prenu meratos, laiškų ar siuntų siuntimo paslaugos nebus teikiamos. A.Jonušaitės teigimu, „Sno ro“ filialų pritaikymas pašto reik mėms reikalaus „minimalių in vesticijų“: jie perkami su viskuo, kas juose jau yra.
Primins laiškų rašymo tradicijas g.miceviciute@diena.lt
Lietuvoje prasideda unikalus pro jektas – pirkdami ir siųsdami atvi rukus gyventojai ne tik vieni ki tiems dovanos nuolaidas, prisi mins popierinių laiškų rašymo tradicijas, bet ir rems pradedan čiuosius verslininkus.
Reklaminių atvirukų „Beepost“ projekto iniciatorė Sabina Dau kantaitė teigė, kad ši idėja nuo nieko nenusižiūrėta ir neturi ana logų užsienyje. Pirmąjį atvirukų rinkinį, išleis tą 5 tūkst. tiražu, sudaro 18 skir
„Statoil“
5,05
4,67
2,47
„Apoil“
4,91
4,62
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
N
Gintarė Micevičiūtė
Dujos
90,26 dol. už 1 brl. 113,02 dol. už 1 brl.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
sumokėti už komunalines paslaugas, atsiimti pensijas ar pašalpas ir gauti kitas finansines paslaugas.
Pastaruosius kelerius metus vis didesnę pašto paslaugų dalį su daro siuntos. „Universaliosios pašto paslau gos yra ne tik laiškų siuntimas. Laiškų siuntimo paklausa mažė ja, bet labai sparčiai auga siuntų siuntimo ir priėmimo paklausa. Tai labiausiai susiję su gyventojų migracija ir bene daugiausia su e. prekyba. Galėdami įsigyti daiktų pigiau arba tokių, kokių nėra Lie tuvoje, žmonės tuo naudojasi, ir kiekvienais metais siuntų, susi jusių su e. prekyba, skaičius auga dešimtimis procentų. Manau, kad paštas yra labai perspektyvus, bet, žinoma, teikiame ir kitas paslau gas“, – paklausta, ar šiais laikais
Dyzelinas
Karolis Urbonas
Plėtra: iki metų pabaigos Lietuvos paštas atidarys pirmuosius įsigytus „snoriukus“; juose gyventojai galės
r.grigolyte@diena.lt
A 95
Sąjungos aukojimas
Beveik išnykus tra dicijai rašyti popie rinius laiškus, Lie tuvos pašto veik lą gaivina e. preky ba ir finansinės pa slaugos. Netrukus Lietuvos paštas plės veiklą perim damas vadinamuo sius snoriukus, bet jame teiks tik finan sines paslaugas.
Rūta Grigolytė
Vakar Tinklas
tingas prekes ar paslaugas rekla muojančių atvirlaiškių. Už beveik 10 litų įsigiję šiuos rinkinius, už klijavę pašto ženklus ir užrašę as menišką žinutę, gyventojai atvir laiškius gali siųsti draugams ar artimiesiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paštu gavęs atviruką žmogus gali džiaugtis ne tik gražiu ant jo esančiu paveikslėliu, bet ir nuolai da arba nemokama paslauga įmo nėje, kuri ant jo reklamuojama. Pradedantiesiems verslinin kams reklamuotis ant šių atviru kų nekainuoja nieko, tačiau, pa sak S.Daukantaitės, į projektą bus priimami ne visi norintys. Svar
biausias kriterijus norintiems pa sireklamuoti – kūrybiškumas. Ant pirmojo atvirukų rinkinio daugiausia puikuojasi rankdarbius ar ekologiškus produktus kurian čių menininkų ir verslininkų rek lamos. Nemokamai pasirekla muoti ant atvirukų ypač kviečiami savo produkciją siūlantys Lietuvos ūkininkai. Pirmąją akcijos savaitę užė ję į sostinės centre esančią kavinę „Mano guru“ gyventojai atvirukus vieni kitiems galės siųsti nemoka mai. Vėliau pašto ženklais teks pa sirūpinti patiems. Antrąjį reklami nių atvirukų rinkinį planuojama išleisti dar iki šių metų pabaigos.
Stimulas: atvirukus įsigiję gy
ventojai skatinami prisiminti po pierinių laiškų rašymą ir remti pradedančiuosius verslininkus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
etylantys debatai dėl pa pildomų galių suteikimo ES institucijoms pama žu veda prie akivaizdžios dilemos, kurią matome visi, – esa me viename ekonominiame viene te, kurį ištikusi rimta krizė. Norint ją išspręsti reikia papildomų visoje ES taikomų priemonių, kurios reikštų bendrą biudžetą, mokesčių ir socia linę sistemą. Valstybių klerkai ne pratę lankstytis, todėl trimituoja apie nepriklausomybės praradimą ir judėjimą centralizuotos valdžios link. Žinoma, valstybių klerkams (ypač pagarsėjusių korupcija ir biu rokratija) mažiausiai norisi efekty vaus vėzdo virš galvos ir apribojimų vogti iš šalies biudžeto. Naudojama piliečių gąsdinimo strategija, ta čiau Europos integracija yra būti nas veiksnys sprendžiant krizę. Valstybių klerkai atstovauja ne savo tautos interesams, o savo pačių, todėl sakyti, kad šalys yra prieš tolesnę Europos integraciją, yra šiek tiek tiesmukiška. Žinoma, Vokietijos ir Nyderlandų gyvento jai nenori lengva ranka dalytis savo sumokėtais mokesčiais su ispanais ir graikais, todėl prieš tai reikalau ja iš šių šalių sutikti su žaidimo tai syklėmis ir perduoti dalį kontrolės. Net prancūzų kairieji neseniai pik tinosi parlamente, kad iš jų reika laujama per daug, bus prarasta ne priklausomybė, „kokią teisę turi Europos biurokratai diktuoti mū sų šalies biudžeto valdymą?“. Ta čiau visi nori turėti eurą ir daly vauti vienoje mokėjimų sistemoje, draugiškai spręsti problemas. Vėlgi to nori klerkai, o ne žmonės. JAV modelis rodo, kad autono miniai suverenūs vienetai gali gana efektyviai dirbti po vienu politiniu stogu. Argumentai dėl vienos JAV kalbos ir mentaliteto yra trumpare giški ir greičiausiai tėra pusiau są moningas nugirstų pseudoargumen tų kartojimas prie butelio alaus, nes JAV sistema kūrėsi ilgai ir patyrė dar didesnių krizių, nei dabar matome ES. Ir nors JAV dabar neką mažesnė krizė, tačiau niekas nekalba apie Ka lifornijos išmetimą iš JAV arba neval domą Floridos nedarbą. Problemos yra bendros, o suverenumo pakanka visoms valstijoms. Kiekvienos iš jų gyventojai deleguoja savo atstovus į Kongresą, yra sukurti politikų kont rolės mechanizmai. Net teisės aktai priimami valstijų lygmeniu. Ir nors JAV bei ES skirtumų labai daug, in tegracijos procesas neišvengiamas ir politikų taikoma baimės politika yra mažų mažiausiai gėdinga, nes tai kenkia gyventojams.
10
TrečiADIENIS, spalio 10, 2012
pasaulis Fizikos premija
Įtemptas vizitas
Palaiko referendumą?
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje skirta prancūzui Serge’ui Haroche’ui (nuotr. kairėje) ir amerikiečiui Davidui Winelandui už kvan tinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams. Mokslininkų specializacija – kvantinio susiejimo tyrimai.
Vokietijos kanclerė Angela Mer kel vakar atvyko į Graikiją. Sau gumas Atėnuose buvo smarkiai sustiprintas. Graikijos vyriausybė ruošiasi atremti planuojamus naujus protestus prieš griežto taupymo priemones. A.Merkel vizitas Graikijoje – pirmasis nuo ekonomikos krizės pradžios prieš daugiau nei dvejus metus.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Camero nas užsiminė, kad referendumas lengviausiai išspręstų Didžiosios Britanijos santykių su ES klau simą. Nors britų premjeras pa brėžė esantis prieš visuomenės balsavimą dėl išstojimo iš ES, re ferendumas, jo manymu, būtų protingiausias variantas.
A.Lejinis: „Derėtis su lietuviais – labai sunku“ Ką apie referendumą ir apskritai apie Vi sagino projektą mano Latvijos politikai? Dienraščio žurnalistas kalbėjosi su Latvi jos Saeimos Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju ir Užsienio reikalų komiteto nariu Ačiu Lejiniu. Valentinas Berž iūnas Ryga (Latv ija)
– Šį sekmadienį Lietuvoje vyks parlamento rinkimai, o kartu – ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Lankantis Rygoje susidarė įspūdis, kad pa prasti latviai ne itin ką žino apie referendumą. Kai kurie žmonės net prasitarė, kad pirmąsyk girdi, jog Latvija dalyvaus kažkokia me Visagino projekte. Prisipa žinsiu, tai gana nustebino. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti? – Žinote, žmonėms sunku ką nors konkretaus pasakyti. Visuomenė dažnai mažai domisi vadinamąja aukštąja politika. Latvija šiuo at veju ne išimtis. Kalbant apie Latvijos parlamentą ir, žinoma, vyriausybę, esame aiš kiai pasakę, kad jei Visagino elekt rinės projektas bus ekonomiškai naudingas Latvijai, nebus kliūčių jame dalyvauti. Kita vertus, kalbant apie visuo menės nuotaikas, latviai nėra palan kiai nusiteikę šio projekto atžvilgiu, ypač po Fukušimos nelaimės Japo nijoje. Maža to, žmonės prisimena ir Černobylio tragediją. Daugelis Lat vijoje iš tiesų mano, kad geriau in vestuoti į alternatyviąją energetiką, pavyzdžiui, žaliąją energetiką. Ši pozicija populiari mūsų šalyje. – Jūsų nuomone, Baltijos šalims atominė elektrinė – būtina?
– Iš pradžių pateiksiu ne asmeninę nuomonę. Remiuosi kai kuriais šal tiniais. Juose gan aiškiai sakoma, kad branduolinė energetika – per brangi. Ją, deja, tenka nuolatos subsidijuoti. Prieš dvejus metus amerikiečių žurnale „Foreign Af fairs“ teko skaityti, kad branduo linė energetika tampa nuostolinga dėl savo kainos. Galų gale, jei netikime ekspertų skaičiavimais, pažvelkime į Suo miją. Turt inga šal is iki šiol ne gal i baigt i vien os iš stat omų at ominių elektr in ių, nes jos kain a vykst ant stat yb oms smark iai iš saugo. Taigi, jei jau kalbame apie mano asmeninę poziciją, esu įsitikinęs, kad branduolinė energetika labiau tinka XX a., o ne XXI a.
Tarp Latvijos politikų iki šiol juntamas nusivylimas Lietuvos pozicija dėl regioni nio suskystintųjų dujų terminalo.
– Visgi jūs palaikote ar ne konk rečiai Visagino projektą? – Pasikartosiu, man asmeniškai, kaip ir Latvijos vyriausybei, svar biausia ekonominis Visagino elekt rinės projekto aspektas.
Protestas: nemažai latvių bijo, kad atominė elektrinė šalies pasienyje
kels pavojų.
„Reuters“ nuotr.
Latvių nuomonė
Valentina Skaitau naujienas, tad, kaip supran tu, tai – aktuali tema. Anksčiau daug rašyta apie tai, kad Lietuva ketina statyti atominę elektrinę. Kadan gi Latvija ir Lietuva ribojasi, labiau siai bijome dėl saugumo. Juolab jei prisiminsime įvykius Japonijo je. Apskritai manau, kad Latvijai ne reikėtų dalyvauti. Turime pakan kamai išteklių elektrai pasigaminti.
Natalija
Požiūris: A.Lejinis teigė galintis tik pakartoti Latvijos vyriausybės
poziciją, kad Visagino elektrinės projektas turi būti ekonomiškai pa grįstas. Gačio Vanago nuotr.
– Kai kurie kalbinti Rygos gy ventojai pareiškė, kad nepasitiki lietuviais. Ar taip iš tiesų yra? – Kiek žinau, tarp Latvijos poli tikų iki šiol juntamas nusivylimas Lietuvos pozicija dėl regioninio su skystintųjų dujų terminalo. Kai ku rie politikai net sako, kad jei lie tuviai laikosi savo pozicijos, kodėl dabar mes turime remti Visagino projektą? Apskritai galiu pasakyti, kad derė tis su lietuviais – labai sunku. Kur kas sunkiau nei su mūsų kaimynais estais. Asmeniškai susidūriau su tuo dalyvaudamas Baltijos asamblėjoje. Esu Latvijos parlamento Energetikos komiteto atstovas ir galiu pasaky ti, kad mums visuomet sunkiai se kasi rasti kompromisą su lietuviais. O su estais kompromisus randame. Šiuo atveju kalbėjau apie dujų ter minalą. Kitas pavyzdys – geležinkeliai. Lietuviai uždaro šalis jungiančius geležinkelio ruožus ir visuomet pa brėžia, kad jų prioritetas – „Rail Baltica“. Bet juk šis projektas gal būt bus įgyvendintas po kokių dvie jų dešimtmečių. Kartoju – galbūt bus įgyvendintas... – Taigi, latviams nepatinka, kad lietuviai stato savo termi nalą Klaipėdoje, užuot rėmę re gioninį projektą?
Domiuosi Lietuva. Tiesa, pastaruo ju metu apie Visagino projektą Lat vijos spaudoje nieko nerašoma. Ne buvo informacijos ir apie tai, kad Lie tuvoje skelbiamas referendumas šiuo klausimu. Tiesa, anksčiau apie tai kalbėta daugiau. Asmeniškai esu prieš, nes po įvykių Japonijoje man branduolinė energetika atrodo pa vojinga. Žinoma, jeigu atsižvelgtu me į energetinę nepriklausomybę, turėti atominę elektrinę būtų gerai.
– Ne, mums tikrai nerūpi, kad lie tuviai stato savo terminalą. Tai jau jūsų reikalas. – Visgi nesusikalbėjimo yra. Ar precendentas dėl terminalo ne turės įtakos Visagino elektrinės projektui? Juk visos trys Baltijos šalys turi rasti kompromisą. – Na, iš tiesų kyla natūralus reto rinis klausimas – jei nesugebame rasti bendro kompromiso dėl regio ninio terminalo, kodėl turime su tarti dėl atominės elektrinės? Ko dėl negalėjo būti įgyvendinti abu projektai? – Tarkime, lietuviai sekmadienį pasako „ne“ Visagino elekt rinės projektui arba referendu mas neįvyksta. Kokie būtų to lesni latvių žingsniai? – Žinote, ta pinigų suma, kurią suplanuota skirti Visagino projek tui, yra tokia didelė, kad šiuos pi nigus galėtume skirti alternaty viems energijos šaltiniams plėtoti. Kita vertus, šią sumą būtų galima skirti ir suskystintųjų dujų termi nalo statyboms Latvijoje. Dujas mes panaudotume kūren dami kogeneracines elektrines. Lat vijoje turime puikių elektrinių, ku rias galėtume kūrenti. Jos ir saugios, ir pernelyg neteršia aplinkos, o du jų juk galime importuoti net iš Ame
Modris Galbūt ta atominė elektrinė ir geras sprendimas... Nežinau. Vis dėlto, kal bant apie informaciją, jos tikrai Latvi joje trūksta. Iš esmės net negalėčiau pasakyti, kiek mūsų šalis investuos, kiek gaus grąžos ir t. t. O apie referen dumą Lietuvoje dėl Visagino elektri nės tikrai nesu nieko girdėjęs. Sakote, sekmadienį? Tikrai sunkoka komen tuoti, nes nieko apie tai nesu girdėjęs.
rikos, šiuo atveju kalbu apie skalū nų dujas. Manau, kad dujų kainos kuo toliau, tuo labiau mažės, taigi, tai būtų ir pigiau, ir efektyviau. Ga liausiai, Latvija iki 2030 m. užsibrė žusi smarkiai išplėtoti žaliąją ener getiką. Tad štai, situacija yra tokia. – Paskutinis klausimas: kaip vertinate Europos Komisijos tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos? – Palaikome. Labai svarbu, kad ES pagaliau atkreipė dėmesį į „Gazp rom“ monopolinę padėtį Rytų ir Vidurio Europoje. Latvija palaiko bendrą ES energetikos politiką.
11
trečiadienis, spalio 10, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Tarp nesąmonės ir grožio – slidi riba Norint išgarsėti, nebūtinai reikia laimėti olimpinį medalį. Net ir provincijos glūdu moje gyvenantys paprasti keistuoliai de monstruoja, kaip tapti įžymybėmis: pa kanka neįprastai dekoruoti savo namą.
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Teismas keistuolio pusėje
Žagarėje gyvenantis Edmundas Vaičiulis maždaug prieš dešimt metį prie savo medinio namo fa sado prikalė kelis senus puodus. Įvairių metalinių sendaikčių eks pozicija ant namo ir stogo gausė jo tol, kol vietos naujiems ekspo natams beveik neliko. Iš pradžių žmonės kraipė galvas ir, kaip daž nai būna tokiais atvejais, sukio jo pirštą prie smilkinio. Tačiau il gainiui keistasis pastatas pagarsėjo visoje Lietuvoje. Žagarės seniūnas Alvydas Ur bonas ne itin tiksliai pamena puo dų atsiradimo istoriją, bet, jo spė jimu, E.Vaičiulis užrūstino tvarkos regioniniame parke prižiūrėtojus ir jam buvo skirta 100 litų bauda. Šis miestelis yra regioniniame par ke, todėl net ir paprastas remontas, kai keičiasi pastato vaizdas (perda žomos sienos, keičiami langai, sto go danga ir kita), turi būti suderin tas su specialistais. Indus ant namo kalęs 52 me tų žagarietis pasakojo, kad 100 li tų baudą jis sumokėjo, bet nuimti puodų nė neketino, todėl jam pra dėta grasinti didesnėmis baudomis. Jis kreipėsi į teismą, ir šis pripaži no, kad vyras, savitai gražindamas namą, nieko nepažeidė. E.Vaičiu lio teigimu, pasitaikė plačių pažiū rų architektas, kuris jį užtarė.
Mozaikos: Sibiro taigoje gyvenanti pensininkė O.Kostina, kamšteliais apkalusi savo namus, išgarsėjo tarptautiniu mastu. „Reuters“ nuotr.
tuoliu laikomas E.Vaičiulis tvirtino nebepamenantis, kodėl metalo se nienos tapo jo namo dekoru. Pra dėjęs jas kalti esą nebegalėjo su
Kviečia gausinti kolekciją
Dabar jau kone metai, kaip didžio ji dalis puodų nuo garsiojo namo sienos nuimta. „Įvažiavo trak torius, sugadino sieną, sulam dė puodus, dar nebaigtas remon tas“, – kalbėjo namo šeimininkas. Pirminį vaizdą jis žada sugrąžinti, bet neaišku kada. „Atvažiuokite, atsivežkite aliu mininę šakutę, ją prikalsite“, – kvietė vietos įžymybė. Pasak jo, vi si, kas tik nori, gali jo namą dabinti metalo rakandais, bet būtinai tik iš aliuminio. „Kiti metalai rūdija, bet to, aliuminis lengvas, nekenkia na mui“, – paaiškino E.Vaičiulis. Keis
Edmundas Vaičiulis:
Atvažiuokite, atsi vežkite aliumininę šakutę, ją prikalsite. stoti. Neįprastu namu susidomėjo Lietuvos ir užsienio žiniasklaida, čia vyko ne viena fotosesija, na mas tapo turistų traukos centru.
Tad nuodėmės dėl urbanistinio kitoniškumo žagariečiui atleistos. „Būtų didelis praradimas, jei puo dai ant namo nebesugrįžtų. Žmo nės žino apie šį namą ir važiuoja į jį pažiūrėti“, – pripažino seniūnas. Puodais aplipintas namas laiko mas neoficialiu senienų muzieju mi. E.Vaičiulis kartais lankytojams veda ekskursijas, jo pasakojimai neeiliniai. Keistuolis perspėjo: „Negalima tikėti tuo, ką sakau. Aš apsimeti nėju, daug kam meluoju. Paklaus tas, kuo verčiasi, jis juokėsi: „Ver čiuosi per galvą“. Dėmesys nuskriejo į taigą
Ne mažesnio savo šalies ir užsie nio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos gilumoje, Sibiro kaimely je, gyvenanti Olga Kostina. Pensi ninkė savo medinę trobelę ir kitus sodybos rentinius dekoruoja plas tikiniais kamšteliais, kiekvieną jų prikaldama vinimi. Ji ne šiaip apkala sienas, o panau dodama skirtingų spalvų kamš telius kuria liaudies ornamentus
primenančius raštus, taip pat pie šinius vietinės gamtos motyvais. Moteris suskaičiavo, kad savo mo zaikoms jau sunaudojo apie 30 tūkst. kamštelių. Darbas, be abe jonės, truko ne vienus metus. Nuotraukose matyt i, kad so dybos aplinka ne itin išpuoselė ta – prie pat namo auga aukšta žolė, mėtosi statybinės atliekos, styro suklypusi tinklinė metali nė tvora. Nepaisant to, mozaikos pel nė išs kirt in į dėm es į, šiuos na
mus įamžino agentūros „Reuters“ žurnalistai. Ar po spalvingais kamšteliais paslėpta, tankiai vinių suvarstyta mediena neges, ar patys kamšte liai neužsiterš – neaišku. Taip pat neaišku, kaip tokia „sta tybine“ medžiaga bus atsikratyta ateityje, ar kiekvienas kamštelis bus nuimtas ir atiduotas perdirbti. Kol kas kamštelių namas prista tomas kaip sektinas antrinių žalia vų panaudojimo pa vyzdys.
13
12
trečiadienis, spalio 10, 2012
rubrika namai
Daugiabučių bendrijų įstatymas: turėtų mažėti pirmininkų vienvaldystė
Mindaugas Steponavičius Teisin inkas, tinklaraščio www.blogabendr ija.lt autor ius
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog bendrijos pirminin ku renkamas fizinis asmuo, atitin kantis bendrijos įstatuose kelia mus reikalavimus. Jeigu bendri jos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris ne turi buto tame pastate, kurio bend rojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje suda romas kolegialus valdymo orga nas – valdyba.
Iki tol galiojusi įstatymo redakci ja tiesiogiai draudė bendrijos pir mininku būti asmeniui, nesančiam bendrijos nariu, tačiau praktiko je šios įstatymo nuostatos neretai laikomasi nebuvo. Iš naujojo įsta tymo nuostatų galima daryti išva dą, jog susidariusią teisei priešin gą situaciją Seimas nutarė spręsti ją įteisinant įstatyme. Tokia įstatymų leidybos pra ktika, kai iš prigimties neteisingi
veiksmai ir jų pasekmės yra įteisi nama vėliau priimti teisės aktu ne turėtų būti leistina. Deja, įstatymų leidėjas nesuge bėjo sukurti tokio teisinio regulia vimo, kurio pagrindu patys dau giabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai taptų tik raisiais savo namo šeimininkais. Vienintelis naudingas apribo jimas yra tai, jog tuo atveju, kai namo bendrijos pirmininkas nė ra namo bendraturčiu, iš namo bendrijos narių tarpo privalomai turi būti renkama bendrijos valdy ba. Tačiau ir šiuo atveju, kaip rodo praktika, valdybos sudarymas la bai dažnai neužkerta kelio bend rijos pirmininkų neteisėtai veiklai. Reikia atkreipti dėmesį, jog įstatymas numato teisę bendri jos valdybos pirmininką rinkti tiek bendrijos narių, tiek įgaliotinių susirinkime, jeigu tokia galimy bė numatyta bendrijos įstatuose. Bendrijos pirmininko kadenci ja pailginta iki 3 metų bei įtvir tinta, jog su bendrijos pirmininku yra sudaroma darbo sutartis. Ly ginant įstatymo suteiktus įgalio jimus bendrijos pirmininkui, aki vaizdu, jog jo reikšmė sprendžiant bendrijos valdymo klausimus yra mažesnė nei buvo anksčiau. Dalis funkcijų įstatymu deleguota bend rijos valdybai. Bendrijos pirmininkas nega li vienašališkai nuspręsti nei dėl bendrijoje renkamų mokesčių, nei dėl samdomų darbuotojų skai čiaus ar jiems mokamo darbo už mokesčio, neturi įgaliojimų priim ti sprendimus dėl paslaugų teikimo sutarčių bendrijai sudarymo ir pa
našiai. Šiuo atveju, bendrijos pir mininkas iš esmės yra įgaliotas atlikti organizacinio pobūdžio dar bus, susijusius su bendrijos veik los organizavimu ir bendrijos tiks lų įgyvendinimu, namo techninės priežiūros vykdymu ir kontrole bei vykdyti kitas organizacines – tvar komąsias funkcijas. Reikia pažymėti, jog bendrijos pirmininkas neša pilną atsakomy bę už tinkamą daugiabučio gyve namojo namo priežiūrą bei savo funkcijų netinkamą atlikimą, o už šių reikalavimų nevykdymą bend rijos pirmininkui gali grėsti civili nė, administracinė ar net baudžia moji atsakomybė. Skirtingai, nei iki liepos 1 d. ga liojusioje įstatymo redakcijoje, bendrijos pirmininkas per 10 dar bo dienų nuo bet kurio buto ar ki tos patalpos savininko (nepriklau somai ar savininkas yra bendrijos nariu) kreipimosi dienos privalo suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lė šas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendri jos veikla. Šis pakeitimas svarbus iš esmės dviem aspektais - visų pirma tuo, jog bendrijos pirmininkui yra pri valomi ir namo bendrijos nariais nesančių savininkų paklausimai, visų antra, yra pratęstas terminas, per kurį turi būti pateikiamas atsa kymas pareiškėjui. Pagrindinis pakeitimas, susijęs su bendrijos pirmininko veikla, yra tas, jog įstatymas numato priemo nes, kuriomis bendrijų nariai galė tų užkirsti kelią bendrijų pirminin
kų veiklai pasibaigus pirmininko kadencijai. Įstatymas imperatyviai numa to, jog iki bendrijos pirmininko ka dencijos pabaigos turi būti išren kamas naujas pirmininkas (arba tas pats pirmininkas naujai kadenci jai). Jeigu bendrijos pirmininkas per 12 mėnesių nuo bendrijos pir mininko kadencijos pabaigos nėra išrenkamas, ne mažiau kaip ketvir tadalis bendrijos narių (įgaliotinių) turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl bendrijos likvidavimo ir bendro sios dalinės nuosavybės administ ratoriaus skyrimo. Neabejotinai tai turėtų tap ti priemone, įgalinančia bendrijos narius pasipriešinti situacijai, kai pirmininkas po jam suteiktų įga liojimų pabaigos nešaukia susi rinkimo dėl naujo pirmininko iš rinkimo, bet toliau neteisėtai eina pirmininko pareigas. Palyginus su ankstesne įstaty mo redakcija, naujos redakcijos įstatymas plačiau reglamentuoja ir bendrijos valdybos sudarymo tvar ką bei jai suteiktus įgaliojimus. Su bendrijos valdybos sudary mo tvarka susiję pakeitimai yra iš esmės identiški, kaip ir bendrijos pirmininko įgaliojimų atžvilgiu, t.y. iki 3 metų prailgintas bendri jos valdybos įgaliojimų terminas, įtvirtintos analogiškos pasekmės per nustatytą terminą neišrin kus naujos valdybos ir pan. Tačiau įstatymas numato, jog bendrijos valdybos nariu, gali būti tik namo, kuriame yra bendrija, buto ar kitos patalpos savininkas. Iš bendrijos valdybai suteiktų įgaliojimų apimties darytina išva
da, jog būtent bendrijos valdybai yra pavesta priimti visus reikiamus sprendimus, susijusius su bendri jos veikla bei bendrijos narių susi rinkimo priimtų sprendimų įgy vendinimu. Iš to seka, jog bendrijos valdyba be kitų atliekamų funkcijų turi pareigą šaukti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimus, svarsty ti bendrijos darbuotojų pareigybes, nustatyti jų darbo užmokestį, teik ti siūlymus susirinkimui dėl bend rijoje renkamų mokesčių ir kau piamųjų lėšų dydžių, remontų bei atnaujinimo darbų organizavimo ir panašiai. Ne mažiau svarbu bent trumpai apžvelgti ir įstatymo pakeitimus, susijusiu su bendrijos veiklos kont role bei revizija. Kaip ir anksčiau, įstatymas bendrijos veiklos revizi ją pavedą atlikti tam sukurtam or ganui – revizijos komisijai (revizo riui). Reikia atkreipti dėmesį, jog naujos redakcijos įstatyme revizo riams keliami tie patys nepriklau somumo ir nešališkumo kriterijai, tačiau iki 4 metų prailginta išrink tų revizorių kadencija. Įstatymas iki 1/5 bendrijos na rių sumažina asmenų skaičių, tu rintį teisę reikalauti atlikti neei linį bendrijos veiklos patikrinimą bei tiesiogiai įstatyme numato ga limybę bendrijos narių susirinki mo sprendimo pagrindu bendrijos veiklos patikrinimą pavesti atlikti audito paslaugas teikiančiam su bjektui. Tęsinys, 5 dalis. Bus daugiau. Komentarų serijos autorius – teisininkas, turintis kelerių metų DNSB konsultavimo patirtį.
Mobilusis 4G internetas MEZON – rami galva dėl sąskaitų Pajūrio gyventojams Telecentras rekomenduoja geriausiais kokybės rezultatais * pasižymėjusį mobilųjį 4G internetą MEZON. Užsisakius tik vieną planą, internetu galima naudotis Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje, Nidoje ir nuvykus į kitus Lietuvos miestus. Ir be jokio nerimo dėl sąskaitų, nes jos nedidėja.
Ar patogi ši paslauga? Tiek USB modemas, tiek ir maršruto parinktuvas MEZON YZI yra maži ir stilingi, juos galima visur nešiotis, jokių laidų jungti nereikia. Kaip galima internetu dalytis? Įrenginius mobiliajam 4G internetui MEZON galima paskolinti kolegai, draugui, artimiesiems. Mokant tik už vieną pasirinktą planą, šiuo internetu gali naudotis visi, kam patikite įrenginį. Be to, įsigijus MEZON YZI maršruto parinktuvą, prie interneto gali jungtis keli asmenys vienu metu (mokama taip pat tik už vieną pasirinktą planą). Ar tikrai sąskaitos nedidėja? Telecentras be jokių išlygų neriboja mobiliuoju internetu siunčiamų duomenų srauto, todėl nesvarbu, kiek duomenų siųstumėte ir kiek žmonių jūsų įrenginiu naudotųsi, kaina išliks ta pati – mokėsite fiksuotą mėnesinį mokestį už pasirinktą planą.
Ar lengva naudotis? Įjungus USB duomenų perdavimo modemą į kompiuterį arba pasidėjus šalia kišeninį maršruto parinktuvą MEZON YZI, interneto ryšys automatiškai pradeda veikti greičiau nei per minutę. Jokių papildomų žinių nereikia.
Kuo jis dar ypatingas? Įsigijus MEZON YZI maršruto parinktuvą, mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ne tik kompiuteryje, bet ir išmaniajame telefone, ir nemokat jokių papildomų mokesčių.
* Ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. atlikto nepriklausomo tyrimo duomenimis, mobiliuoju 4G internetu MEZON greičiausiai buvo atveriami tinklalapiai, didžiausia vidutine sparta buvo gaunami ir siunčiami duomenys.
Mobilusis 4G internetas MEZON veikia ne tik Klaipėdos centre, bet ir Gargžduose, Girkaliuose, Giruliuose, Jakuose, Melnragėje, Kalotėje, Slengiuose, Šernuose, Tauralaukyje, Trušeliuose, Vėžaičiuose. Skambinkite MEZON vadybininkams tel.: (8 46) 241 005, 8 699 95 566 – sutartis ir įranga jūsų nurodytu adresu bus pristatyta nemokamai. Taip pat kviečiame į MEZON salonus: Klaipėdoje – S.Šimkaus g. 12 / H.Manto g. 9 ir PC „Akropolyje“. MEZON partneriai: Gargžduose – „Technorama“ (Klaipėdos g. 37), „Varlė.lt“ (Kvietinių g. 19); Kretingoje – „Avitela“ (Žemaitės al. 29), „EG kompiuteriai“ (Gėlių g. 8); Palangoje – „Topara“ (Malūno g. 6). Apie vykdomas akcijas – www.mezon.lt. Daugiau informacijos www.mezon.lt, tel. 19100 (0,49 Lt/ min.). Užs. 1027892
13
trečiadienis, spalio 10, 2012
namai
„Trušelių būstas“ gyventi siūlo jau šiandien Skaičiai ir faktai
Justė Labutytė Klaipėdos priemiestyje namo besidairantys pirkėjai gundomi gausybe viliojamų pasiūlymų. Tačiau užliūliuoti rožiniais pažadais, naujakuriai neretai susiduria su karčia realybe. Tad renkantis nemažų investicijų reikalaujantį pirkinį derėtų įvertinti ne vieną aspektą.
Trušelių gyvenvietėje kylantis
kvartalas nuo Klaipėdos centrinės dalies nutolęs 7 km. 13 ha plote suformuoti 94 sklypai
po 9 arus individualių bei blokuotų gyvenamųjų namų statybai. Juose iškils namai, kurių plotas sieks nuo 122 iki 165 kv. m.
Užtikrins mažesnes išlaidas
Uostamiesčio pašonėje kylančio kvartalo „Trušelių būstas“ plėtoto jai pripažįsta, jog pastaruoju metu rinkoje itin gajos tendencijos siū lyti abejotiną produktą –ne reta me gyvenamajame kvartale infras truktūra neišbaigta, o jų vystytojai prisidengia ateities vizijomis. Pirkėjai ne vienerius metus mai tinami pažadais, jog keliai bus nu tiesti ar komunikacijos bus įvestos „netrukus“. Naujasis „Trušelių būsto“ kvar talas, kuriame dar tik iškilo pir mieji pastatai, potencialiems nau jakuriams siūlo gyvenimą ne rytoj, o šiandien. Čia išgrįsti vidiniai keliai, įreng tas gatvių apšvietimas bei visos būtinos komunikacijos. Kvarta lo žaliosiose zonose ilgainiui bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio oazės. Elektros, vandentiekio, lietaus drenažo ir nuotekų bei kanalizaci jos įvadai kvartale nuvesti į kiekvie ną sklypą bei namą. Įrengtas giluminis gręžinys kvartalo būstus aprūpina vande niu, todėl centralizuotiems uosta
Šiuo metu 135 kv. m ploto kotedžą
galima įsigyti už 220 tūkst. litų, vien butį 125 kv. m ploto namą – už 285 tūkst. litų.
Sąlygos: „Trušelių būsto“ naujakuriai gali džiaugtis kokybiška ir patogia buitimi.
miesčio tinklams nepriklausančios vietinės komunikacijos būstų šei mininkams užtikrins gerokai ma žesnes eksploatacines išlaidas nei miesto gyventojams. Be to, nuo kelio iki sklypų ribų paliktos 3 m pločio žaliosios juos tos būstų savininkams leis džiaug tis erdvesniais sklypais.
vu transportu. Gyventojų patogu mui, iki „Trušelių būsto“ kursuoja 26 maršruto autobusas. Iš šiuo metu kvartale pastatytų 17 namų 12 jau turi šeimininkus. Kadangi būstai siūlomi su dali ne vidaus apdaila, dalis šeimų sa vo naujuose namuose planuoja su skubti įsikurti jau iki žiemos.
Nuo miesto centro – 5 minutės
Tęstinumas garantuotas
Vienas svarbiausių šio kvartalo privalumų, kurį jau spėjo įvertinti naujakuriai, – puiki dislokacija. Nuo Klaipėdos centro naujais asfaltuotais keliais jis pasiekiamas vos per 5 minutes ir ne tik nuosa
Kaip tvirtino kvartalo plėtotojai, ypatingas dėmesys buvo skiria mas namų išplanavimui – erdvės suprojektuotos itin racionaliai, patogiai. Pagal individualius po reikius pirkėjai būstą gali išsirinkti
Tarp nesąmonės ir grožio – slidi riba Komentaras Vida Aliukonienė
Valstybinės ter itor ijų planav imo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene
S Įžymybė: puodais ir kitais metaliniais rakandais dekoruotas namas
Žagarėje sudomino ne tik žiniasklaidą.
11 Žmonių fantazija be galinė. Ko gero, kiekvienam teko Gumos žavesys
nemaloniai užčiuopti kur nors po stalu ar kėde priklijuotą sukram tytą kramtomąją gumą. Ant šaligatvių sutrypti kram tomosios gumos gabalėliai – pra keiksmas kiemsargiams. Kažkas prilipino gumą prie pa stato sienos, kažkas dar vieną, dar ir dar... Vienas prie kito lipo įvairiau sių spalv ų gum os gum ul ėl iai, kol neliko laisvos vietos. Įvairių spalvų gumos gumuliukai iki šiol
musukeliones.lt nuotr.
lipinami ant viršaus, siena virto savot išk u impres ion ist in iu pa veikslu. Kramtom ąja gum a apl ip in ti objektai yra legalūs, jie tapo ke lių miestų Amerikoje bei Europoje įžymybėmis. Kas būtų pamanęs, kad žmonių dantų apdorotos guminės šiukšlės gali tapti sienos dekoru? Turintieji meninę gyslelę ir nebi jantieji būti vadinami keistuoliais, visaip reiškiasi ant statinių fasadų. Vieni ant jų eksponuoja išraitytus vamzdžius, kiti butelius, treti dar ką nors, ką kolekcionuoja.
tat yb os įstat ym e pas a kyt a, kad stat in ys ar jo dal is tur i būt i sup roj ek tuot as ir pas tat yt as iš to kių stat yb os prod ukt ų, kur ių sa vyb ės per ekon om išk ai pag rįst ą stat in io naud oj im o trukm ę už tikr int ų šiuos esm in ius stat in io reik al av im us: mec han in io at spar um o ir pas tov um o, gaisr i nės saug os, hig ien os, sveik at os ir apl ink os aps aug os, saug aus naud oj im o, aps aug os nuo triukš mo, energ ij os taup ym o bei šil u mos išs aug oj im o. Jei šie esm in iai rei k a l av i m a i nep a ž eid ž ia m i , nam as gal ėt ų būt i dek or uoj a mas net rad ic išk ai. Ties a, apr i boj im ų gal i būt i, jei stat in ys yra saug om oj e ter it or ij oj e. Dėl kiek vien o net rad ic in ės med žiag os pan aud oj im o tur ėt ų būt i spren džiam a ats kir ai. Pav yzd žiui, pa naud oj ant dek or ui plast ik in ius kamšt el ius, gal i būt i, kad paž ei džiam i gaisr in ės saug os reik al a vim ai. Jei stat inys jau pas tat yt as ir naud oj am as, priž iūr i ne mūs ų insp ekc ij a, o sav iv ald yb ių adm i nistr ac ij os. Tai jų komp et enc ij a vert int i, kas leist in a ant pas ta tų, o kas – ne. Jei nam e yra ke let as sav in ink ų, dėl fas ad o de kor o reik ia gaut i bendr at urč ių sut ik im ą.
Vytauto Petriko nuotr.
net iš kelių skirtingų siūlomų pro jektų. Namai ypač ekonomiški – apšil tinti 20 cm putų polistirolo sluoks niu, įstiklinti trijų stiklo paketų langais. Ergonomiškiems būstams naudotos išskirtinai kokybiškos, sertifikuotos medžiagos. Tai, kas padaryta kvartale, kai navo ne vieną ir ne du milijonus li tų – viskas daryta kokybiškai, lai kantis aukščiausių reikalavimų. Kadangi pirmiesiems pirkėjams visada sunkiau pasiryžti rinkos naujovėms, jiems siūlomos išskir tinės nuolaidos. Šiuo metu „Tru šelių būsto“ kvartale namą galima
įsigyti nuo 220 tūkst. litų – šian dienos būsto rinkoje tai, ko gero, yra mažiausia tokios kokybės pro dukto kaina. Projektą nuo pat pirmųjų žings nių plėtoja fiziniai asmenys, netu rintys jokių finansinių įpareigoji mų bankams ir į jį investuojantys išskirtinai asmenines lėšas. Kompaktišką ir patogiai supla nuotą kvartalą planuojama užbaig ti maždaug per penkerius metus – šiandien jau visiškai įrengti keliai bei komunikacijos, pastatyta apie 15 proc. numatytų namų. Daugiau informacijos: tel. 8 657 88 133 www.truseliubustas.lt
Užs.1029986
14
trečiadienis, spalio 10, 2012
sportas Lietuviai – žemyn
Naujas prezidentas
Iškovojo medalius
Pajėgiausių planetos tenisininkų ATP reitinge Ričardas Berankis (nuotr.) su 568 taškais per savaitę iš 86-osios vietos smuktelėjo į 93-iąją, o Laurynas Grigelis su 116 taškų iš 360-osios pozicijos nukrito į 364-ąją. Reitingo lyderis – šveicaras Rogeris Federeris (10805 tšk.).
Naujuoju Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu išrinktas verslininkas ir investuotojas Tomas Kučinskas (nuotr.). Jis pakeitė nuo 2009-ųjų šalies plaukimui vadovavusią Iloną Juditą Zuozienę. Generalinio sekretoriaus pareigose ir toliau dirbs Gintautas Bartkus.
Lietuvos tradicinio karatė rinktinė iš pasaulio čempionato ir Europos vaikų taurės varžybų Lenkijoje grįžo su bronzos medaliais. Juos iškovojo Paulius Mackonis, Dovilė Aladaitytė, Greta Jakauskaitė, Austėja ir Gabija Tunaitytės. Mūsų šaliai atstovavo 60 sportininkų.
Sporto telegrafas Orientavimasis. Po ket ur ių Klaipė dos miesto masin ių orientav imosi sporto varž ybų „OS ketv irtad ien iai“ etapų vyrų grupėje pirmauja Agnius Čiapas (OK „Kopa“), sur inkęs 65,02 tšk., antroje vietoje yra „Viesulo“ SC auklėt inis Mantas Tot ilas – 61,74 tšk., o į trečią vietą pak ilo Romualdas Pa šak inskas (OK „Jaunystė“) – 55,93 tšk. Moter ų grupėje pirmoje vietoje yra Reda Ein ik ytė – 54,52 tšk., antroje Kristina Viršilaitė – 40,16 tšk. ir trečio je Ieva Baltr iukaitė – 39,92 tšk. Visos atstovauja „Viesulo“ sporto centr ui. Kas iškovos nugalėtojų vardą, sprę sis paskut in iajame, penktajame tu re, kur is įvyks spal io 11 d. Starto vie ta Gir ul iuose, prie Pajūr io kempin go (Šlaito g. 3). Start uot i gal ima nuo 16 iki 18 val. Taurė. Klaipėdos „Atlantas“ Lietuvos futbolo federacijos taurės aštuntfina lio varžybas namuose su Marijampo lės „Sūduva“ žais spal io 24 d. 20 val. Šiuo metu „Atlantas“ Lietuvos futbolo A lygos čempionate užima aštuntąją vietą, o „Sūduva“ yra trečia. Gargždų „Banga“ LFF taurės aštuntfi nal io var žybas spal io 24 d. 18 val. žais išvyko je – su Šiaul ių „Šiaul iais“. Rinktinė. Liet uvos futbolo rinkt inė susir inko į tren ir uočių stov yklą Vo kietijoje, šalia Miuncheno, kur pradė jo pasiruošimą 2014 m. FIFA pasaulio čempionato atrankos rungt ynėms su Lichtenšteinu bei Bosnija ir Herce govina. Vok iet ijoje iš viso treniruoja si 23 rinktinės futbolininkai. Rungty nes su Lichtenšteinu Liet uvos rink tinė žais penktadien į, o su Bosnija ir Hercegovina – kitą antradien į. Pripaž inimas. 29-erių Did žiajai Bri tan ijai atstovaujant is, bet Somalyje gimęs bėg ikas Mo Farahas Europos lengvosios atlet ikos federacijos (EA) buvo paskelbtas ger iausiu 2012 me tų žemyno lengvaatlečiu ir šį tit ulą laimėjo antr us met us iš eilės. M.Fa rahas Londono olimpiadoje laimė jo du aukso medal ius – 5 ir 10 km dis tancijoje. Be to, šiemet jis triumfavo ir Europos čempionato 5 km bėg ime. Regbis. Šeštą sezoną iš eilės Liet u vos vyr ų regbio pirmenybių auks ą užsit ikr ino ket ur ių ekipų A grupės lyderė Šiaul ių „Vairo-Jup oj os“ ko manda (18 tšk.), lem iamose sezono rungtynėse namuose 36:3 sut riušk i nusi antrąją vietą užimančius Kau no „Ąžuolo-Tauro“ (14 tšk.) regbin in kus. Likus sužaist i du baig iamojo tu ro mačus, į sidabro apdovanojimus pretenduoja ir treč iojoje poz icijoje esant i Viln iaus „Tauro-VRA“ (12 tšk.) ekipa, 13:3 įveikusi autsaider ius Klai pėdos „Viesulo-Kuršių“ (7 tšk.) regbi nink us. Baig iamajame ture čempio nai šiaul iečiai žais sost inėje, o kau niečiai namuose priims uostam ies čio regbininkus.
KU studentai palaužė LSU Klaipėdos universi teto (KU) krepšinin kai Lietuvos stu dentų krepšinio ly gos čempionate žygiuoja be pra laimėjimų.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šią savaitę namuose klaipėdiečiai rezultatu 79:77 (18:22, 20:21, 35:18, 6:16) palaužė Lietuvos sporto uni versiteto (LSU, buvusi LKKA) stu dentus ir iškovojo jau antrą perga lę iš tiek pat galimų. Pirmoji rungtynių pusė buvo itin atkakli – dvikova vyko kone taškas į tašką. Tačiau po dviejų kėlinių LSU atstovai ilsėtis išėjo turėda mi šiek tiek apčiuopiamą persva rą – 38:43. Trečiajame kėlinyje aikštės šei mininkai ne tik pasivijo varžovus, bet ir persvėrė rezultatą savo nau dai – 73:61. LSU dar pavyko atkurti rung tynių intrigą – iki dvikovos pa baigos likus 24 sekundėms kau niečiai priartėjo per vieną metimą – 77:79. Netrukus prie baudų me timo linijos stojęs KU žaidėjas Mo destas Kumpys prametė abu bau dos metimus ir LSU dar turėjo 22
Rungtynės: aikštelėje vyko itin įnirtinga ir daug jėgų pareikalavusi kova.
sekundes, tačiau suregzti rezulta tyvios atakos ir pakeisti rungtynių baigties jau nebepavyko. Klaipėdiečius į pergalę vedė Mo destas Kumpys, pelnęs 21 tašką, Viktoras Chodosovskis pridėjo 16, Domininkas Matutis – 11, Deividas Anužis – 10 taškų. LSU komandai Edvinas Alun deris pelnė 22 taškus, Paulius Petrilevičius surinko 13 (atkovo jo 11 kamuolių), Mantas Lukminas – 11 taškų. „Nors po trijų kėlinių turėjo me gana solidžią persvarą, tačiau rungtynių pabaigoje vos išsikaps
tėme, galima sakyti per plauką sausi išbridome iš balos. Dar kartą įsitikinome, kad 10–12 taškų šiuo laikiniame krepšinyje – menka persvara, kurią galima labai grei tai išbarstyti. Galbūt ketvirtajame kėlinyje vy rai per anksti patikėjo pergale ir šiek tiek atsipalaidavo, užtat ir to kia dramatiška buvo rungtynių pa baiga“, – sakė KU ekipos treneris Mindaugas Bugys. „Negaliu peikti savo vaikinų – kovėsi iš paskutiniųjų iki pasku tinės sekundės. Turėjome galimy bę ir išplėšti pergalę, tačiau galbūt
Vytauto Petriko nuotr.
LSKL turnyro lentelė Komandos
pergalės
pralaim.
taškai
1. ŠU 2. MRU 3. KU 4. LSU 5. VDU 6. VGTU 7. VU 8. LEU 9. KTU
2 2 2 1 1 0 0 0 0
0 0 0 1 0 2 2 2 1
4 4 4 3 2 2 2 2 1
nuovargis, patirties ar susižaidimo stoka sutrukdė tai padaryti“, – iš kart po dvikovos kalbėjo LSU tre neris Edas Nickus.
Lietuvos čempionų pergalės Lenkijoje Virginija Spurytė Lietuvos bokso čempionai, ku rių gretose yra ir klaipėdietis Gy tis Vaitkus, ir Lenkijoje įrodinėjo, kad jiems pasipriešinti ringe be veik neįmanoma.
Į tarptautinį turnyrą Lenkijoje vy ko keturi uostamiesčio sportinin kai ir po tris boksininkus iš Vil niaus ir Kauno. Išvykos tikslas – kovos ir jėgų patikrinimas su Lenkijos sporti ninkais. Turnyre tik dviem Lietuvos atstovams pavyko iškovoti per
galių. Jas šventė Lietuvos čem pionai G.Vaitkus (svorio katego rija iki 60 kg) ir vilnietis Donatas Mačianskas (svorio kategorija iki 81 kg). Sostinės atstovo Tomo Pivoru no kova su varžovu baigėsi lygio siomis. Klaipėdos boksininkai Sergejus Mrzajevas (jaunimo grupė, svorio kategorija iki 60 kg), Arūnas Anče rys (iki 64 kg) ir Artūras Logvino vas (iki 91 kg), nors ir tvirtai kovojo ringe, tačiau jiems iškovoti perga lių nepavyko. Nesėkmės lydėjo ir likusius Lie tuvos atstovus.
Rezultatas: į Lenkiją vyko gana gausi Lietuvos delegacija, tačiau tik
dviem sportininkams pavyko iškovoti pergales.
19
trečiadienis, spalio 10, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Sandros Brown „Vienudu“ knygas.
Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, tik pasikliaukite ja. Vėžys (06 22–07 22). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga nuoširdi jūsų pagalba. Liūtas (07 23–08 23). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl šiandien verčiau patylėti. Mergelė (08 24–09 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas vertingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarstyklės (09 24–10 23). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remkitės savo idėjomis ir patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Galima ir reikia visko siekti sąžiningai, kruopščiai bei atkakliai dirbant.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
Orai
Savaitės viduryje vyraus vėsūs orai, numatomi trumpi lietūs. Šiandien visoje Lietuvoje turėtų trumpai palyti. Termometrų stulpeliai kils iki 8–11 laipsnių padalos. Ketvirtadienį lietus vėl numatomas visoje Lietuvoje, sausesnė bus tik naktis sostinėje. Temperatūra naktį bus 3–6, dieną 9–10 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 10 d.
+9
+10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+9
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+8
Utena
+9
7.37 18.34 10.55
284-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 82 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +9 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12
kokteilis Na ir orelis! Kas gal i būti bjauriau už tok į orą, koks buvo vakar? Sunk u būt ų rast i tinka mą atsak ymą. Neišauštant i, vėjuota, pikta, šlapia diena. Nuotaika – panaši. Tok iomis dienomis nor isi ko nors ge ro. Šilumos. Šviesos. Kvapnaus pyra go. Gero žod žio.
Londonas +15 Madridas +28 Maskva +10 Minskas +9 Niujorkas +20 Oslas +11 Paryžius +16 Pekinas +21
Praha +9 Ryga +9 Roma +24 Sidnėjus +19 Talinas +9 Tel Avivas +29 Tokijas +22 Varšuva +10
Vėjas
5–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+9
+9
Marijampolė
Vilnius
+9
Alytus
Ne džiūsta, o rūgsta Jauna žmona ir mama Jurg ita nesup ranta, kodėl jos bute ned žiūsta skalbi niai. Automatinėje skalbyklėje išskalb ti rūbai ir po savaitės tebėra drėgn i. Nesvarbu, vasara ar ruduo, drabuž iai kabo ant džiov yklos, kol įgauna ne malonų sur ūg imo kvapą. Jauna mo ter is žino, kad reik ia vėd int i namus, ir vėd ina, bet rez ultato – jok io. Jurg i tą apėmė nev ilt is. „Nenor iu, kad ma no namai dvoktų kaip šimtametė me dinė kaimo troba“, – piktinosi moteris. Ji jau svarsto: gal reikėt ų keist i butą, bet gaila pal ikti ramų Klaipėdos rajo ną. Ir vaikel iui čia augti ramu bei sau gu. Gal kuris skaitytojas yra turėjęs pa našią bėdą ir žino, kaip ją įveikt i? Pa tar imas būt ų vert inga dovana ne tik Jurg itai, bet ir daugel iui kit ų šios bė dos neįveik iančių klaipėdiečių. Českos sekretorė (397 719, tikiuosi grįžusi po sunkios darbo dienos rasti mylimą vyrą su karštu morkų pyragu)
Butautė, Danielius, Germanas, Gilvydas, Pranciškus
spalio 10-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
9
10
9
8
8
8
10
9
8
7
8
10
9
7
3
rytoj
Rudens pyragas Ko gero, lengv iausia išsikept i pyra gą. Kok į nors ruden in į. Pav yzd žiui, obuol ių, bet tok ius kepa visos. Kiek viena lietuvė tur i savo obuol ių pyra go receptą. Tada pabandyk ime mor kų pyragą. Gam inamas apie 20 min., kepa apie 50 min., suvalgomas per kel ias aki mirkas, nes nepaprastai skanus. Pyrag ui reikės: 70 g sviesto (nesušalusio), 120 g rudo jo cukraus, didel io kiaušin io, stand žiai prig rūstos stikl inės (250 ml) smulk iai tark uot ų mork ų, tai yra 2 didelės mor kos, 170 g tiršto jogurto ar grietinės, 120 g kviet in ių milt ų, 50 g sor ų milt ų (jei jų neturite, kvietinių miltų kiekį padidinki te iki 170 g), šaukštel io kepimo miltel ių, žiupsnel io druskos, šiek tiek malto ci namono, imbiero, muskatų, kardamono miltelių (galite dėti visus ar tik dal į jų). Orkaitę įkaitink ite iki 200 °C. Morkas nuskusk ite ir smulk iai sutark uok ite. Sviestą išt rink ite su cukr um i iki pu rumo. Įkulk ite kiaušin į ir maišyk ite, kol masė taps balta. Sudėk ite tarkuo tas morkas, jogurtą ar grietinę ir vėl iš maišykite. Atskirame inde sumaišyki te abiejų rūšių miltus, druską, kepimo miltelius ir visus prieskonius. Suberki te į plak in į ir lengvai išmaišyk ite.Teš lą suk rėsk ite į siaurą kepimo skardą ir kepkite 50–60 min. Kuo skarda plates nė, tuo trumpiau kepk ite. Išimk ite iš orkaitės, atvėsink ite gamin į, išsivirk i te skanios kavos ar arbatos, pasikvies kite mielą jums žmogų ir drauge malo niai praleisk ite pusvaland į.
Vardai
penktadienį 1813 m. gimė italų kom poz itor ius Gius epp e Verdi.
1913 m. susprogd inus užtvanką, Panamos ka nalas sujungė Ramųjį ir Atlanto vandenynus. 1918 m. vokiečių povan deniniam laivui paskan dinus Airijos pašto laivą „Leinster“, žuvo mažiau siai 480 žmonių. 1939 m. Maskvoje Lie tuva ir SSRS pasiraš ė Vilniaus srities perdavi mo Liet uvai ir sav itar pio pagalbos sutartį, pa gal kurią Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios ar mijos dalinius.
1964 m. Tok ijuje prasi dėjo pirmos ios Azijos žemyne olimpinės žai dynės. 1970 m. Fidžio valstybė tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos. 1980 m. žemės drebėji mas Alž yre nusinešė 2 590 žmonių gyvybes; 330 000 liko be pastogės. 2011 m. Smolensko srities Demidovo miesto centre buvo atidengtas pamink las legendiniam rusų ar tistui Jurijui Nikulinui.
Metų vyras – princas Mirė per tarakonų
valgymo konkursą
Glamūrinių naujienų žurnalas „Tatler“ metų vyru paskelbė Di džiosios Britanijos princą Harry, nors jis šiemet buvo įsivėlęs į skan dalą dėl nuotraukų, kuriose šis ka rališkosios šeimos narys matomas apsinuoginęs.
Bulvarinių leidinių redaktoriai princą, kuris yra trečias eilėje į Didžiosios Britanijos sostą, pra minė „Purvinuoju Harry“, tačiau „Tatler“ lapkričio numerio viršelį papuoš nuotrauka, kurioje jauna sis aristokratas matomas dėvintis karinę uniformą. Žurnalas princą Harry apibūdi na kaip „princą karį didele širdi mi, kuris, kai nepilotuoja atakos sraigtasparnio Afganistane, ne nuilsdamas darbuojasi dėl sužeis tų karių“. 28 metų princas – ne pirma sis karališkosios šeimos narys, kurio nuotrauka bus išspaus dinta „Tatler“ viršelyje. Jo bro lio princo Williamo žmonos Kate
Jungtinėse Valstijose vienas vyras mirė laimėjęs tarakonų ir kirminų valgymo konkursą, vykusį praė jusį savaitgalį vienoje Floridoje įsikūrusioje roplių parduotuvėje, pranešė policija.
Populiarumas: į skandalus nuolatos
įsiveliantis Harry nestokoja titulų.
Middleton, dabartinės Kembri džo kunigaikštienės Catheri ne, nuotrauką menininko Andy Warholo stiliumi žurnalas iš spausdino pernai, o kitą – anks čiau šiais metais. „Klaipėdos“, BNS inf.
G.Ritchie susižadėjo Buvęs popdievaitės Madonnos vy ras, kino kūrėjas Guy Ritchie susi žadėjo su savo drauge, manekene Jacqui Ainsley, pranešama Jungti nėse Valstijose.
Šeima: J.Ainsley ir G.Ritchie laukia
si antro vaiko ir ketina susituokti.
Režisierius su 30-mete J.Ainsley su sitikinėti pradėjo 2010 m., o pernai rugsėjį susilaukė sūnaus Rafaelio. Šiuo metu J.Ainsley laukiasi antro vaiko. Šaltinis UsMagazine.com sa kė, kad G.Ritchie neseniai pasipiršo J.Ainsley, o ši sutiko tekėti. Tai bus antroji 44 metų režisieriaus santuo ka po 2008-aisiais įvykusių skyry bų su Madonna, su kuria jis išgyveno beveik aštuonerius metus. Su po pmuzikos superžvaigžde jis turi dar du sūnus – 12-metį Rocco ir įvaikin tą septynerių metų Davidą. BNS inf.
32 metų Edwardas Archboldas penktadienį suvalgė kelias dešim tis tarakonų ir kirminų, varžyda masis konkurse, kurio pagrindinis prizas buvo egzotinis pitonas. Vė liau jis pradėjo vemti ir buvo išvež tas iš parduotuvės greitosios pa galbos automobiliu. Netrukus E.Archboldas mirė li goninėje, tačiau jo mirties priežas tis dar nepaskelbta. Šį neįprastą konkursą organizavo parduotuvė „Ben Siegel Reptiles“, kuri pasiūlė varžytis dėl kelių rū šių pitonų, mėginant suvalgyti kiek įmanoma daugiau skirtingų pasi
šlykštėtinų gyvių. „Kiek didžių jų tarakonų suvalgytumėte dėl ka rališkojo pitono patelės? – sakoma roplių parduotuvės skelbime soci aliniame tinkle „Facebook“, rekla muojančiame šį renginį. – Taisy klės tokios: suvalgykite daugiausia gyvių per 4 minutes ir laimėkit ka rališkąjį pitoną. Tik tiek. Beje, už vėmimą automatiškai diskvalifi kuojama.“ Vėliau roplių parduotuvė pa skelbė pranešimą, kuriame jos darbuotojai pareiškė liūdintys dėl E.Archboldo mirties. Parduotu vė taip pat paskelbė savo advoka to pranešimą. E.Archboldas, kuris buvo atsi daręs „Facebook“ paskyrą Edwar do Williamo Barry vardu, anksčiau tą vakarą parašė dalyvavęs didelia me kirminų valgymo konkurse. BNS inf.