2012-10-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, SPALIO 11, 2012

238 (19 539)

12

turtas

82AC6?A.162; 6@ @=.96<

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb `

„Baltijos tig

„Ža­lio­sios ban­gos“ idÄ—­jÄ… Klai­pÄ—­do­je mÄ—­gi­no at­gai­vin­ti vo­kie­Ä?iai.

Miestas 4p.

Ko­rup­ci­jos by­los iť­ryť­ki­no se­nas Ita­li­jos Şaiz­das.

Pasaulis 11p.

Prog­no­zÄ—s ne­Şa­da ĹĄvie­sios atei­ties Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł eks­por­tui.

rams“ gresi

Eksportas Bal tijos iĹĄsprÄ™sti su sunk ĹĄalyse iki ĹĄiol laikytas ste buk meÄ?iu susiju Ä?ios pasaulio sias problemas. lingu bĹŤdu, siekiant eko TaÄ?iau vis blo jos ĹĄaliĹł ekspor nominÄ—s prognozÄ—s, ne Ĺžada geros atei gÄ—jantui. Vis dÄ—lto ties BaltiiĹĄeiÄ?iĹł iĹĄ su dÄ—tingos situa cijos yra.

a iĹĄnykti?

Karolis Urbo

nas Ty ri mĹł ins tituto „Social national“ par Dy na mics In tneris ter-

ir dar nesuga din koniktĹł klau ti santykiai, etniniĹł Atrodo, kad simais palaiko IĹĄeitis – koo lau ni kitus, judÄ— me peracija dami tolyn ÄŻ Skan vie- fektyvumo, tin Ĺžomi visi neeBene visÄ… giniĹł ir run vijÄ… galime mo pastarÄ…jÄŻ de di keliĹł kytis iĹĄ Estijos. na- stereotipai. Mato ĹĄimt kalbama apie me, kad uĹž globalizacijos metÄŻ investicijos do pabaigÄ… ir pe pritraukiamos sienio ateinantÄŻ regio rio- InvesticijĹł pritrau viai, jauni Ĺžmo efektyintegracijos kimas ninÄ—s Balti nÄ—s gauna ga laikÄ…. Dabar jos ĹĄalys yra dirbti tarptau limybÄ™ jau ta prie to mo tapusios mag tinÄ—se mento, kai dÄ—l priei- uĹžsienio investi ne cijoms. Demog tu tÄ™sti karjerÄ… uĹžsie institucijose ir lizacijos gali globa- niai me raďŹ duomenys tei Vyksta inten nyje. biĹł augti regio vÄ—l ieĹĄkoti galimy- ma gia, kad Ĺžmo syvi Baltijos siĹĄkai emigruo nams. nÄ—s konku ĹĄaliĹł rencija dÄ—l ge ja ir vyksta MĹŤsĹł atveju tastroďŹ ĹĄkas riausio uĹž ekonominis protĹł nutekÄ— „ka- nio investicijĹł augimas ta „iĹĄ vidaus“ taĹĄko. Tam pa siejimas“, kia gali Ä?iau bĹŤtent sitelmos mokesÄ?iĹł dÄ—l dar Ä?ia iĹĄ jantis su kito mas tik kooperuo- pro likusiĹł pa mis Baltijos tĹł uĹžsienio bend lankios prie lengvatos ir kitos ĹĄalimis. ki Nes puikiai ma rovÄ—s viena monÄ—s. Visos tos to ĹĄanis bendradar me, kad ekonomi- da ÄŻ ĹĄias ĹĄalis perkelia iĹĄtisus po lys turi savĹł prana linius. ĹĄu biavimas su pa- yra di dĹžiausia ĹĄalis mĹł: Lietuva yra gana sudÄ— Lenkija Ĺ˝e pagal gyven tingas, ypaÄ? jĹł skai toatsiĹžvel- nio mas kainĹł lygis, kelias giant ÄŻ tai, jog uĹžsie- vija Ä?iĹł ir ekonomikos dydÄŻ, ĹĄi kalbas mokan Latyra centrinis nÄ— uĹž mus. To deĹĄimt kartĹł dides- sa logis komybÄ— ir di tis jaunimas, at- turi dÄ—l vienintelÄ— stiprius uĹžsie tikos taĹĄkas, delis darbo – Ĺ iaurÄ—. O ten turime ir kryptis tyvumas – nio universi taip apibĹŤdi efek- tĹł padalinius, o tepatirties, Bal Estija jau ÄŻsi namos eu tijos ĹĄalys. ve rÄ…, turi patir ties su Skan dusi jos ĹĄalimis ir dinavijos siai iĹĄsivysÄ?iu ekonomika geriausi.

Ĺ iandien priedas

IeĹĄkant bend

rĹł sprendimĹł

Pasauliniame kontekste net Baltijos ĹĄaliĹł visas re jĹŤroje. UĹžsie gionas yra it laĹĄas nyje mus ma vienetÄ…, juk to kaip visi Ĺžinome stan tinÄ™ istorijÄ…, kai atsakÄ™ ÄŻ klau dariĹĄ kur esame, simÄ…, iĹĄ kad mĹŤsĹł sos girstame atsakymÄ…, tinÄ— – Ryga. Tai do ir norisi pasauliui skelb triksavarankiĹĄku ti apie mÄ… Ä?iau pripaĹžin ir unikalumÄ…, takime, kad nÄ— Afrikos ar pusÄ—s Pie sostiniĹł neiĹĄ tĹł Amerikos ĹĄaliĹł vardytume pa tys. Kadangi esa me ieĹĄkoti bĹŤ me maĹži, privalo- ď Ž PastebÄ—jimas: dĹł, kaip jung grÄ—smÄ—s yra tis, nes RX`]R_aNV aRVTVN XNQ ar /NYaVW\` N iĹĄsivystymas timos, ekonominis as Yf` f_N aN]b`V\` ZNT menines ar na panaĹĄus. [Rab b `VR[V\ V[cR`aV cionalines pe VietĹł, kur ga tijas. ripe- ÄŻ Ĺ iau lime integruo PVW\Z` rÄ—s ĹĄaliĹł regio daug, taÄ?iau tis, yra trĹŤksta politi nÄ…. Juk ge siai nuo kri nÄ—s ini- Stip ciatyvos ir zÄ—s atsilaikÄ— riausugebÄ—jimo rinti neprik Skandinavijos bĹŤ orientuotis ÄŻ ĹžmoniĹł ĹĄalys, kuriose tent Viena svarbiau lausomybÄ™ gerovÄ™, ne ÄŻ lygis yra kainĹł politines, siĹł sriÄ?iĹł – ener tinÄ—s neprik ge- bÄ—s re aukĹĄtas, sukaupti valstylau jos plÄ—tojimas. somybÄ—s nuo Rusi- vals zervai ir sukurtas efek tyvus tybiĹł valdymo ypaÄ? artimos, Baltijos ĹĄalys buvo mechanizmas. lausomybÄ™, ta kai atgavo neprikÄ?iau plÄ—tojant Visos trys Bal rinkÄ… tai pada laisvÄ…jÄ… ryti tijos Bet verta su gerokai sunkiau. ĹĄalys priva lo matyra trijĹł ĹĄaliĹł prasti, kad bendpozicija dÄ—l ti save kaip elektros rinkos sujun vientigimo su Skan sÄ… darinÄŻ, ku jos ĹĄalimis dinavibĹŤtĹł kur kas ris turi stip nÄ— nei atskirĹł veikti efek ĹĄaliĹł politikĹł restyviai ir dar ir viduje (kurie Baltijos ĹĄaliĹł neturi bend kooperuotis. ros pozicijos ar stra tegi ÄŻmoniĹł planuoj projektas yra jos) nuomonÄ—. Ĺ is vie a ar bent Ä?iau labiausiai nas seniausiĹł, tapasvarstytĹł uĹžstrigÄ™s dÄ—l apie kitos kiĹł argumen neaiĹĄ- Pri bendrovÄ—s tĹł. mirĹĄtoji „Rail ÄŻsigijimÄ… Baltica“ EnergetinÄ—s Ener per metus. nas didĹžiausiĹł jungtys bĹŤtĹł vie- ti getinÄ— integracija galÄ—tĹł pirmas Ĺžings nis link naujo bĹŤtijos ĹĄaliĹł Ĺžings ir svarbiausiĹł Bal- ti jos tigrĹłâ€œ eta „BalniĹł link integ po. racijos sritis Kita energeti kos – naujos Vi sagino atomi nÄ—s

57

Kaina 1,30 Lt A\Z\ B_ORYV\[V

\ /39 [b\a_

proc.

Kler­kai iť­mai­ťÄ— Eu­ro­pÄ…

„SÄ—­di­me ro­gÄ—­se, va­Şiuo­ja­me nuo kal­niu­ko, bet kur nu­va­ Ĺžiuo­si­me, taip ir neaiť­ku.“ Klai­pÄ—­dos pri­klau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro di­rek­to­rius Liu­das And­ri­kis ne­pa­ten­kin­tas da­bar­ti­ne ÄŻstai­gos si­tua­ci­ja.

2p.

Rin­kÄ—­jai ver­Şia­si bal­suo­ti Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pir­mÄ…­jÄ… iĹĄanks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­nÄ… rin­kÄ—­jai taip uŞ­plō­do Klai­pÄ—­dos sa­ vi­val­dy­bÄ™, kad rei­kÄ—­jo sku­biai ÄŻreng­ ti pa­pil­do­mĹł vie­tĹł, kur bō­tĹł ga­li­ma slap­tai uŞ­pil­dy­ti biu­le­te­nius. Ta­Ä?iau ir tai ne­pa­dÄ—­jo iť­veng­ti ei­liĹł. Lau­kÄ— iĹĄ pat ry­to „„Pa­tir­tis: spor­to sri­tÄŻ ku­ruo­jan­tis Klai­pÄ—­dos vi­ce­me­ras V.ÄŒe­pas mÄ—gs­ta uŞ­sie­ny­je ap­Şiō­rÄ—­ti ir ba­sei­nus, ir sta­dio­nus.

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­buo­to­jai ir mies­to ta­ry­bos na­riai ĹĄie­met uĹž mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gus jau iť­mai­ťÄ— pu­sÄ™ Eu­ ro­pos, pa­bu­vo­jo ir uĹž At­lan­to. Nors bō­ta ir ko­man­di­ruo­Ä?iĹł da­ly­ vau­ti kau­kiĹł fes­ti­va­ly­je, val­di­nin­kai bei po­li­ti­kai ÄŻsi­ti­ki­nÄ™ – iť­vy­ kos yra nau­din­gos, nes ÄŻkve­pia nau­jiems dar­bams.

Do­na­to Moc­kaus pie­ťi­nys

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ap­Şiō­ri ba­sei­nus

Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas lan­ko­si Vo­kie­ti­jo­je. Dien­rať­Ä?io Ĺži­nio­mis, ko­man­di­ruo­tÄ—s tiks­las – ap­Şiō­ rÄ—­ti ba­sei­nus, nes Klai­pÄ—­do­je taip pat pla­nuo­ja­ma sta­ty­ ti to­kÄŻ ob­jek­tÄ….

4

Pir­mie­ji rin­kÄ—­jai pa­si­ro­dÄ— dar prieĹĄ 8 va­lan­dÄ…, kai bal­sa­vi­mas net ne­ bu­vo pra­si­dÄ—­jÄ™s. „Kai atÄ—­jo­me at­ra­kin­ti sa­lÄ—s, prie jos jau sto­vÄ—­jo ke­tu­ri Ĺžmo­nÄ—s – du jau­nes­ni ir du pa­gy­ve­nÄ™. Toks rin­ kÄ—­jĹł ak­ty­vu­mas tik­rai nu­ste­bi­no“, – ne­slÄ—­pÄ— rin­ki­mĹł ste­bÄ—­to­jai. Apy­gar­dĹł rin­ki­mĹł ko­mi­si­jĹł na­ riai tvir­ti­no dir­ban­tys be ato­kvÄ—­ pio – to­kio Ĺžmo­niĹł ant­plō­dĹžio re­tas ku­ris ti­kÄ—­jo­si, nes bu­vo pro­ gno­zuo­ta, kad rin­kÄ—­jĹł ak­ty­vu­mas ĹĄiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­ se bus ma­Şas.

2

ketvirtadienis, SPALIO 11, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Rin­kė­jai ver­žia­si bal­suo­ti

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Kant­ry­bė: iš anks­to bal­suo­ti atė­ju­siems rin­kė­jams te­ko pa­sto­vė­ti ei­lė­je, kol pa­te­ko į bal­sa­vi­mo ka­bi­ną.

Iš rin­k ė­j ų nuo­t ai­ 1 kų bu­vo ga­l i­m a spė­ ti, jog ne­m a­ž a jų da­l is bal­s uo­t i

atė­jo dėl to, kad pa­reikš­tų sa­vo nuo­m o­n ę dėl nau­jos ato­m i­n ės elekt­r i­n ės sta­ty­b ų Lie­t u­vo­j e. „Tai – pa­g rin­d i­n is do­k u­m en­ tas“, – lai­k y­d a­m i re­fe­ren­d u­m o bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį pa­brė­žė kai ku­rie klai­pė­die­čiai.

Pir­mie­ji rin­kė­jai pa­ si­ro­dė dar prieš 8 va­lan­dą, kai bal­sa­ vi­mas net ne­bu­vo pra­si­dė­jęs.

Tomas Viluckas (DK) Ap­kal­ti­no agi­ta­ci­ja

Ypač daug rin­kė­jų bal­suo­ti atė­jo per pie­tų per­trau­ką. Prie bal­sa­vi­mo ka­bi­nų nu­si­drie­ kė žmo­nių ei­lė. Jo­je te­ko pa­lauk­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti apie 15 mi­nu­čių, kol bu­vo ga­ li­ma pa­tek­ti į bal­sa­vi­mo ka­bi­ną. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai kar­tu su Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos ste­bė­to­jais ope­ra­ty­viai spren­dė pro­ble­mą – grei­tai bu­vo įreng­tos dvi pa­pil­do­mos vie­tos, kur rin­kė­ jai ga­lė­jo slap­tai už­pil­dy­ti biu­le­ te­nius. Per pie­tų per­trau­ką bal­sa­vi­ mo pa­tal­po­je ki­lo ne­ma­žas er­ze­lis. Kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Lu­pei­ka, ku­ris yra ir Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ bos na­rys, ap­kal­ti­no so­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­jos de­le­guo­tus ste­bė­to­jus, kad jie rin­kė­jus agi­tuo­ja bal­suo­ti už sa­vo par­ti­ją. Šie tei­si­no­si, kad jo­kios agi­ta­ci­ jos ne­vyk­do, o tik pro du­ris įė­ju­ sius žmo­nes nu­krei­pia prie rei­kia­ mų ko­mi­si­jos na­rių, kad šie iš­duo­tų bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Į konf­lik­tą įsi­ki­šo ir Vy­riau­sio­ sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos ste­bė­to­jai, ku­rie jo­kių pa­žei­di­mų ne­nus­ta­tė. V.Lu­pei­ka nu­ri­mo tik tuo­met, kai bu­vo pa­gra­sin­ta, kad jam bus su­

ra­šy­tas pro­to­ko­las dėl rim­ties trik­ dy­mo. Bal­sa­vo areš­ti­nė­je

Išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas tę­sis ir šian­dien. Bal­suo­ti Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je ga­li­ma nuo 8 iki 20 val. Va­kar pra­si­dė­jo ir bal­sa­vi­mas pa­ štu. Pir­mie­ji to­kia tei­se pa­si­nau­ do­jo Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je lai­ko­mi as­me­nys. Iš 67 jo­je esan­čių žmo­nių bal­suo­ti pa­no­ro 24. Prieš ket­ve­rius me­tus Klai­pė­do­ je Sei­mo rin­ki­muo­se iš anks­to bal­ sa­vo 6,6 pro­c. to­kią tei­sę tu­rin­čių žmo­nių.

Rin­kė­jų skai­čius Da­nės apy­gar­da – 40 tūkst. 854 Bal­ti­jos apy­gar­da – 35 tūkst. 271 Ma­rių apy­gar­da – 37 tūkst. 130 Pa­jū­rio apy­gar­da – 39 tūkst. 472

Cent­rą pa­lies per­mai­nos Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro lau­kia po­ky­čiai. Juos gy­dy­ mo įstai­gos dar­buo­to­jai pa­si­tin­ka skir­tin­go­mis nuo­tai­ko­mis.

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Va­kar Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė Prik­lau­ so­my­bės li­gų pre­ven­ci­jos, gy­dy­ mo, rea­bi­li­ta­ci­jos ir rein­teg­ra­ci­jos pa­slau­gų sis­te­mos su­kū­ri­mo kon­ cep­ci­jai. Jo­je siū­lo­ma reor­ga­ni­zuo­ ti pen­kis Lie­tu­vos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­rus, tarp ku­rių yra ir Klai­ pė­da. Vie­toj Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­ dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio pri­klau­ so­my­bės li­gų cent­rų bū­tų įsteig­ta vie­na įstai­ga – Vals­ty­bi­nis pri­klau­ so­my­bių li­gų cent­ras. Mi­nė­tuo­se mies­tuo­se at­si­ras­ tų šios įstai­gos fi­lia­lai, ku­riuo­se, be ki­tų pa­slau­gų, vyk­tų dar­buo­to­ jų ap­mo­ky­mai ir kva­li­fi­ka­ci­jos to­ bu­li­ni­mas. Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro di­rek­to­rius Liu­das And­ri­ kis bū­si­mus po­ky­čius su­tin­ka be ne­ri­mo. Nors pri­pa­žįs­ta, kad kai ku­rie dar­buo­to­jai nuo­gąs­tau­ja dėl sa­vo dar­bo vie­tų. Va­do­vas vi­lia­si, kad

Po per­tvar­kos šiuo me­tu Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bei pa­val­ dus cent­ras pe­rei­tų mi­nis­te­ri­jos ži­nion. po reor­ga­ni­za­ci­jos gal­būt kei­sis įstai­gos sta­tu­sas – iš biu­dže­ti­nės ji taps vie­šą­ja. Mat šiuo me­tu sta­ tu­sas yra vie­na iš kliū­čių pa­di­din­ti dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mus. Bū­tent dėl ma­žų al­gų įstai­ga jau daug me­

tų ne­ga­li pri­si­vi­lio­ti taip trūks­ta­mų psi­chiat­rų. Tad gal­būt po po­ky­čių bus iš­spręs­ta ir nuo­la­ti­nė spe­cia­ lis­tų sto­ka. L.And­ri­kiui op­ti­miz­mo tei­kia tai, jog po per­tvar­kos at­si­ras bend­ra stra­te­gi­ja pri­klau­so­my­bės li­gų gy­ dy­me bei tam bus ski­ria­mas di­des­ nis dė­me­sys. Dau­giau nei me­tus įstai­gai va­do­vau­jan­čiam di­rek­to­ riui su­si­da­ro įspū­dis, kad šiuo me­ tu pri­klau­so­my­bių gy­dy­mas pri­ lygs­ta po­duk­ros vie­tai. „Sė­di­me ro­gė­se, va­žiuo­ja­me nuo kal­niu­ko, bet kur nu­va­žiuo­si­me, taip ir neaiš­ku“, – da­bar­ti­nę si­ tua­ci­ją api­bū­di­no jis. Pa­sak di­rek­to­riaus, šiuo me­tu įstai­gos biu­dže­tas yra ri­bo­tas bei nuo­lat ma­ži­na­mas. Tad ti­ki­ma­si, kad po reor­ga­ni­za­ci­jos keis­tų­si ir fi­nan­sa­vi­mas. Po per­tvar­kos šiuo me­tu Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bei pa­val­dus cent­ ras pe­rei­tų mi­nis­te­ri­jos ži­nion, taip pat svars­to­ma ga­li­my­bė, kad fi­lia­ lai teik­tų ne tik svei­ka­tos prie­žiū­ ros, bet ir so­cia­li­nes pa­slau­gas. L.And­ri­kis šiuo me­tu bū­tent ši­to ir pa­si­gen­da, nes bai­gu­siam gy­dy­ mą bu­vu­siam pri­klau­so­mam žmo­ gui ne­pa­de­da­ma grįž­ti į vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

3

ketvirtadienis, SPALIO 11, 2012

miestas Li­be­ra­liau­sias mo­ky­to­jas

Pra­si­de­da Ti­kė­ji­mo me­tai

Au­to­bu­suo­se – dau­giau ke­lei­vių

Klai­pė­do­je jau šeš­tą kar­tą bu­vo iš­rink­tas li­be­ra­liau­sias me­tų mo­ ky­to­jas. Juo ta­po S.Da­cho pro­ gim­na­zi­jos teat­ro pe­da­go­gas, re­ ži­sie­rius Ka­ro­lis Ma­kaus­kas. Li­ be­ra­liau­sio mo­ky­to­jo rin­ki­mus or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos li­be­ra­laus jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja. Šie­met dėl li­be­ra­liau­sio mo­ky­to­jo ti­tu­lo var­ žė­si sep­ty­ni pe­da­go­gai.

Šian­dien ka­ta­li­kiš­ka­sis pa­sau­ lis pra­de­da šven­tuo­sius Ti­kė­ji­mo me­tus. Ta pro­ga spa­lio 14 d. nuo 17 val. Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je vyks švč. Sak­ra­men­to ado­ra­ci­ja ir Kris­ taus, Vi­sa­tos Val­do­vo, iko­nos pa­ gar­bi­ni­mas, o 18 val. – šv. Mi­šios, ku­rias au­kos Klai­pė­dos de­ka­na­ to ku­ni­gai.

Rug­sė­jį ge­ro­kai išau­go mies­ to au­to­bu­sų ke­lei­vių skai­čius – 40 pro­c., pa­ly­gin­ti su rugp­ jū­čiu. Tam įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ ti vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ ka, vai­kų su­grį­ži­mas į mo­kyk­ las, stu­den­tų – į uni­ver­si­te­tus. Rug­sė­jį au­to­bu­sais va­žia­vo 821 tūkst. 796 ke­lei­viai, rugp­jū­tį – 588 tūkst. 124.

Į dar­bą ke­liau­ja ser­gan­tys Vė­sūs orai eg­za­mi­nuo­ja klai­pė­die­čių svei­ ka­tą. Pas­ta­ruo­ju me­tu ge­ro­kai pa­dau­gė­jo ser­gan­čių­jų. Ta­čiau tik da­lis jų lie­ka gy­ dy­tis na­muo­se. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Per praė­ju­sią sa­vai­tę ge­ro­kai pa­ dau­gė­jo ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­ go­mis. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad šie­met jų gre­tos pra­dė­jo gau­sė­ti ge­ro­kai anks­čiau nei per­nai. Tam įta­kos tu­ri vė­sūs bei vė­juo­ti orai. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro II šei­mos gy­dy­ to­jų sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Šal­kaus­ kie­nė pa­tvir­ti­no, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu dau­gė­ja per­ša­li­mo li­go­mis ser­gan­čių žmo­nių. Šei­mos gy­dy­to­ja pa­si­džiau­gė, kad žmo­nės tam­pa są­mo­nin­gi ir, jei tem­pe­ra­tū­ra nė­ra aukš­ta, pa­tys atei­na į po­lik­li­ni­ką. Tad gy­dy­to­ jų iš­kvie­ti­mų į na­mus skai­čius kol kas nė­ra pa­di­dė­jęs. Dau­giau iš­kvie­ ti­mų su­lau­kia­ma tik dėl ser­gan­čių

vai­kų. Ta­čiau da­lis pa­cien­tų sirg­ da­mi ei­na ne tik į po­lik­li­ni­ką, bet ir į dar­bą, taip pla­tin­da­mi už­kra­tą. D.Šal­kaus­kie­nė pa­ste­bi, kad su­ ma­ži­nus iš­mo­kas už li­gos pa­šal­pas

Su­ma­ži­nus iš­mo­kas už li­gos pa­šal­pas no­rin­čių­jų ofi­cia­liai sirg­ti su­ma­žė­jo. no­rin­čių­jų ofi­cia­liai sirg­ti su­ma­žė­ jo. Gy­dy­to­jai pa­siū­lius ne­dar­bin­ gu­mo pa­žy­mė­ji­mą žmo­gus daž­ niau­siai paaiš­ki­na, kad su­si­tars su darb­da­viu ir ke­lias die­nas pra­leis na­muo­se. „Ar iš­te­si sa­vo pa­ža­dą, ne­kont­ ro­liuo­ja­me. Mū­sų pa­rei­ga – diag­

no­zuo­ti li­gą, pa­skir­ti gy­dy­mą bei re­ži­mą. Paaiš­ki­na­me, ko­kios gre­ sia komp­li­ka­ci­jos, jei­gu jis ne­si­ gy­dys ir ne­gu­lės na­muo­se“, – sa­ kė šei­mos gy­dy­to­ja. At­si­sa­kęs ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ mė­ji­mo pa­cien­tas pa­ra­šo su­ti­ki­ mą, kad pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę už sa­vo svei­ka­tą. Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­ nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 888 klai­pė­die­čiai. Dau­gu­ ma jų – vai­kai iki 17 me­tų. Per­ša­li­mo li­gos nu­sta­ty­tos 763 jau­nie­siems klai­pė­die­čiams. Praė­ ju­sią sa­vai­tę neuž­fik­suo­tas nė vie­ nas gri­po at­ve­jis. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­ je sir­go 638 gy­ven­to­jai, iš jų – 534 vai­kai iki 17 me­tų. Ser­ga­mu­mo ro­ dik­lis Klai­pė­do­je per sa­vai­tę ge­ro­ kai šok­te­lė­jo – nuo 37,4 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų iki 55,4. Pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu šie­ met ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis išau­go be­veik pu­sant­ro kar­to. Lie­ tu­vo­je di­džiau­sias ser­ga­mu­mas už­ fik­suo­tas Vil­niu­je, kur 10 tūkst. gy­ ven­to­jų ten­ka per 60 ser­gan­čių­jų.

Dienos telegrafas Gim­n a­z i­j a. Klai­p ė­d os „Ąžuo­ly­n o“ gim­n a­z i­j a ant­r ą kar­t ą sieks gau­t i aka­de­m i­nės švie­t i­mo įstai­gos sta­t u­ są, pa­teik­d a­m a pra­š y­m ą Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ei. 2011 me­t ais to­ kio pra­š y­mo ne­p a­ten­k i­n o Klai­p ė­ dos sa­v i­val­dy­b ės Švie­t i­mo sky­r ius, nes su­j u­d o ir ki­tos uos­t a­m ies­č io įstai­gos, taip pat no­r in­č ios mo­k y­t i ga­biuo­s ius.

Puo­la: dėl vė­sių orų klai­pė­die­čiai tam­pa neats­pa­rūs vi­ru­sų ata­koms.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prie kom­pen­sa­ci­jų už šilumą – ei­lė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai sku­ba su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, kad gau­tų kom­pen­ sa­ci­ją už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­ nį. Pa­teik­ti pra­šy­mus jau yra už­si­ re­gist­ra­vę per pu­sant­ro tūks­tan­čio žmo­nių.

Pra­šy­mai gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį prii­ma­

mi nuo spa­lio 1 die­nos. No­rint tai pa­da­ry­ti, ga­li­ma už­si­re­gist­ruo­ti te­le­fo­nu ar in­ter­ne­tu. Per pir­mą­ją sa­vai­tę tą pa­da­rė 1 tūkst. 447 klai­ pė­die­čiai. Be­veik 300 dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ jos Aud­ro­nės Lie­sy­tės, lė­šos kom­ pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį pla­nuo­ja­mos pa­gal praė­ ju­sio se­zo­no ly­gį.

Per­nai jas ga­vo 7 tūkst. 942 klai­ pė­die­čiai. Iš vi­so 5 tūkst. 516 būs­ tų. Lė­šų tam bu­vo skir­ta per 6 mln. li­tų. Už­per­nai as­me­nų, ga­vu­sių kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą, bu­vo 226 ma­žiau – 7 tūkst. 716, iš vi­so 5 tūkst. 185 būs­tai. Lė­šų šiam tiks­ lui bu­vo skir­ta dau­giau nei mi­li­jo­ nu li­tų ma­žiau. A.Lie­sy­tės tei­gi­mu, tam įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti išau­gu­si ši­lu­mos kai­ na, šal­tas šil­dy­mo se­zo­nas.

Pristatymas. Penktadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Eimučio Astiko ma­ rinistinės publicistinės knygos „Ma­ čiau žaliąjį spindulį. Jūrų kapitono užrašai“ pristatymas. Jis skirtas auto­ riaus 80-mečiui. Studentai. Klaipėdos universiteto Jū­ reivystės institute ir Lietuvos aukšto­ sios jūreivystės mokykloje 25 pirmo­ jo kurso studentai pradėjo naujus Ka­ rinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karinin­ kų rengimo mokymų mokslo metus. Šiemet juose norėjo dalyvauti 52 as­ menys. Konferencija. Pakuočių tvarkytojų asociacija spalio 17 dieną nuo 9.30 iki

12.30 val. Klaipėdos universiteto Gam­ tos ir matematikos mokslų fakulteto konferencijų salėje rengia konferen­ ciją tema „Pakuočių ir antrinių žalia­ vų surinkimo sistemos ir jų perspek­ tyvos Lietuvoje“. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­ni­na Da­nie­lie­nė (g. 1923 m.), Mar­ci­jo­na Til­ vi­k ie­nė (g. 1928 m.), Vik­tor Ser­g i­jen­ko (g. 1938 m.), Vy­tau­tas Ma­lū­kas (g. 1940 m.), Ol­ga Kot­lia­ro­va (g. 1948 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ni­ko­la­jus Mi­che­jen­ko, Fe­li­ci­ja Pa­žė­rie­ nė, Vy­tau­tas Ma­lū­kas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ona Dau­ny­tė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 74 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

ketvirtadienis, SPALIO 11, 2012

miestas

Kler­kai iš­mai­šė Eu­ro­

Su­ži­no­ti, ar ko­man­di­ 1 ruo­tė ir nau­din­ga, vi­ce­ me­ras jo­je pa­si­sė­mė pa­kan­ka­mai

pa­tir­ties, ne­pa­vy­ko, nes V.Če­po mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas va­kar vi­ są die­ną bu­vo iš­jung­tas. Per­nai vi­ce­me­ras lan­kė­si Olan­ di­jo­je, kur ap­žiū­rė­jo mo­der­nius fut­bo­lo sta­dio­nus, ta­čiau įgy­tos pa­tir­ties Klai­pė­do­je kol kas pri­tai­ ky­ti ne­pa­vy­ko. Šią sa­vai­tę ko­man­di­ruo­tė­je yra ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Rai­mon­da Stir­ bie­nė. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vie­šin­ ti val­di­nin­kė da­ly­vau­ja pro­jek­ to „Co­me­nius“ par­tne­rių su­si­ti­ ki­me. Šie­met uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai ir po­li­ti­kai į už­sie­nį jau vy­ko dau­ giau nei 40 kar­tų. Ko­man­di­ruo­ tėms iš­leis­ta apie 50 tūkst. li­tų. Skri­do į Ame­ri­ką

Vie­nas daž­niau­siai į už­sie­nį ke­liau­ jan­čių uos­ta­mies­čio val­džios at­ sto­vų yra Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Šie­met jis lan­kė­si Nau­ja­ja­me Or­ lea­ne (JAV), kur da­ly­va­vo Pa­sau­li­ nia­me kul­tū­ros ir eko­no­mi­kos fo­ ru­me. „Drą­siai sa­kau, jog da­ly­va­vi­ mas šia­me ren­gi­ny­je da­vė tai, kad apie Klai­pė­dą kal­bė­jo di­džiau­sių Ame­ri­kos mies­tų me­rai ir juos ly­ din­čios de­le­ga­ci­jos. Taip pat bu­vo pa­si­ra­šy­tas ke­ti­ni­mų pro­to­ko­las su Nau­jo­jo Or­lea­no me­ru, kad po dve­jų me­tų tai ga­lė­tų tap­ti bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi“, – po vi­ zi­to ži­niask­lai­dai tei­gė V.Grub­ liaus­kas. Me­ras taip pat vy­ko į Stok­hol­mą su­si­tik­ti su šio mies­to ta­ry­bos va­ do­ve bei da­ly­vau­ti Vil­ties mi­si­jos da­ly­vių su­si­ti­ki­me. Tris die­nas V.Grub­liaus­kas vie­ šė­jo Ai­ri­jo­je, kur su­si­ti­ko su re­ga­ tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ va­do­vy­be, ap­žiū­rė­jo re­ga­tos inf­rast­ruk­tū­rą. Klai­pė­da sie­kia po ke­le­rių me­tų

tap­ti šios re­ga­tos fi­na­lo uos­tu. Ke­tu­rias die­nas uos­ta­mies­čio va­do­vas pra­lei­do Ros­to­ke Vo­kie­ti­ jo­je. Ko­man­di­ruo­tės tiks­las – da­ ly­vau­ti ren­gi­ny­je „War­ne­mun­der Wo­che 2012“ ir re­gio­no kul­tū­ri­nių par­tne­rių su­si­ti­ki­me. Lan­kė­si Por­tu­ga­li­jo­je

Tarp val­di­nin­kų, šie­met vy­ku­sių į ko­man­di­ruo­tes, to­liau­siai nu­ke­ lia­vo Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­ sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­ kie­nė. Ji aš­tuo­nias die­nas vie­šė­jo Por­tu­ga­li­jos sos­ti­nė­je Li­sa­bo­no­je, kur vy­ko su­si­ti­ki­mas su „Co­me­ nius“ pro­jek­to Mo­ky­mo­si vi­są gy­ ve­ni­mą pro­gra­mos par­tne­riais. Ke­lio­nės iš­lai­dos – dau­giau nei 6 tūkst. li­tų. „Sa­vi­val­dy­bei ši ko­man­di­ruo­tė ne­kai­na­vo nė li­to, nes vi­sos iš­lai­ dos bu­vo pa­deng­tos pro­jek­to lė­ šo­mis. Ko­man­di­ruo­tė tik­rai bu­vo nau­din­ga, nes or­ga­ni­zuo­ti tiks­li­ niai mo­ky­mai apie efek­ty­vų tęs­ ti­nį pro­fe­si­nį to­bu­lė­ji­mą. Da­bar ren­giu pra­ne­ši­mą Klai­pė­dos mo­ kyk­lų va­do­vams, ku­ria­me per­ teik­siu vi­są pa­tir­tį ir ži­nias, ku­rių ga­vau iš­vy­ko­je“, – tei­gė V.Ka­za­ kaus­kie­nė. Ji pri­si­pa­ži­no, jog ši ko­man­di­ ruo­tė jai bu­vo iš­šū­kis, nes vi­si mo­ ky­mai vy­ko ang­lų kal­ba: „Tai tik su­stip­ri­no ma­no mo­ty­va­ci­ją mo­ ky­tis ang­lų kal­bos.“ V.Ka­za­kaus­kie­nė tei­gė, jog kai ku­riuos pa­vyz­džius, ku­rie bu­vo pa­teik­ti mo­ky­muo­se, bus ban­ do­ma pri­tai­ky­ti ir uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se. Pa­vyz­džiui, pe­da­go­ gai va­di­na­muo­sius lan­gus tarp pa­ mo­kų tu­rė­tų iš­nau­do­ti ne kal­boms apie fut­bo­lą ir nau­jus ba­tus, o ko­ mu­ni­kuo­ti apie eg­zis­tuo­jan­čias pro­ble­mas ir jų spren­di­mo bū­ dus. „Tu­ri bū­ti su­da­ry­tas mo­ky­ to­jų su­si­rin­ki­mų gra­fi­kas“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė. Ji pa­brė­žė, jog ne­rei­kia įsi­vaiz­ duo­ti, kad val­di­nin­kai sve­čio­se ša­ ly­se ato­sto­gau­ja. Ko­man­di­ruo­tės, jos nuo­mo­ne, nau­din­gos ne tik dėl

Laikas: uostamiesčio valdininkų komandiruočių į svečias šalis trukmė – nuo dienos iki savaitės.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr

nau­jų ži­nių, pa­tir­ties, ta­čiau pa­ bu­vi­mas ki­to­je ap­lin­ko­je su­tei­kia įkvė­pi­mo. „Žmo­gui la­bai nau­din­ga iš­va­ žiuo­ti ir pa­si­žval­gy­ti ki­tur“, – kons­ta­ta­vo V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Ste­bė­jo kau­kių fes­ti­va­lį

Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė R.Stir­bie­nė šie­met Lat­vi­jo­je tris die­nas da­ly­va­ vo kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je kau­kių tra­di­ci­jų ty­ri­nė­ji­mui ir iš­sau­go­ji­

mui. „R.Stir­bie­nė dir­ba su ne­for­ ma­lio­jo švie­ti­mo įstai­go­mis, o joms to­kia pa­tir­tis la­bai nau­din­ga, to­dėl ir bu­vo nu­spręs­ta da­ly­vau­ti to­kio­ je kon­fe­ren­ci­jo­je“, – už pa­val­di­nę sto­jo V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Ke­lia­vo ir per­nai, ir už­per­nai 2011 m. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės

Dau­giau­sia bu­vo va­žiuo­ja­ma į Eu­

uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai, – Is­lan­di­ja.

dar­buo­to­jai ir mies­to ta­ry­bos na­riai vy­ko į 45 ko­man­di­ruo­tes.

ro­pos ša­lis ir Ru­si­ją. Pas­ta­ro­jo­je ša­ly­ je lan­ky­ta­si daž­niau­siai – 11 kar­tų. Po

2010 me­tais uos­ta­mies­čio val­di­nin­

Į ko­man­di­ruo­tes už­sie­ny­je va­žia­vo

8 kar­tus vie­šė­ta Vo­kie­ti­jo­je ir Lat­vi­jo­

19 mies­to ta­ry­bos na­rių ir 58 sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. Iš jų dau­giau nei pu­sė – 30 – bu­vo fi­

nan­suo­ja­mos pro­jek­tų ar­ba or­ga­ni­za­ to­rių lė­šo­mis. Bend­ras ko­man­di­ruo­ čių biu­dže­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė­je per­nai sie­kė per 62 tūkst. li­tų.

je, 4 – Len­ki­jo­je, po 2 – Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je ir Šve­di­jo­je. Po vie­ną kar­tą vyk­ta į Ai­ri­ją, Por­tu­

ga­li­ją, Nor­ve­gi­ją. Bel­gi­ją, Bal­ta­ru­si­ją, Olan­di­ją, Es­ti­ją, Da­ni­ją, Is­lan­di­ją, Suo­ mi­ją. To­li­miau­sia ša­lis, kur va­žia­vo

kai į ko­man­di­ruo­tes už­sie­ny­je vy­ko 64 kar­tus. Į jas va­žia­vo 11 mies­to ta­ry­ bos na­rių ir 81 sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jas. Už­per­nai val­di­nin­kų bei mies­to ta­

ry­bos na­rių ke­lio­nėms iš­leis­ta apie 64 tūkst. li­tų. Be­veik pu­sė šios su­mos su­mo­kė­ta kvie­tu­sių­jų ša­lių ar­ba įvai­ riau­sių pro­jek­tų pi­ni­gais.

Iš eismo spūs­čių gel­bė­tų „ža­lio­ji ban­ga“ Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos švie­so­fo­rų sta­ty­to­jai pa­tvir­ti­no, kad šie įren­gi­niai ga­li veik­ti va­di­na­mo­sios ža­lio­sios ban­ gos prin­ci­pu. Ma­no­ma, kad tai bū­ tų vie­nas efek­ty­viau­sių bū­dų pa­ skirs­ty­ti trans­por­to srau­tus uos­ta­ mies­ty­je.

Nau­da: „ža­lio­ji ban­ga“ – vie­nas efek­ty­viau­sių bū­dų su­re­gu­liuo­ti trans­por­to srau­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Švie­so­fo­rus Klai­pė­do­je įren­gu­ sios ir prie jų prie­žiū­ros il­gą lai­ ką pri­si­dė­ju­sios Vo­kie­ti­jos įmo­nės at­sto­vai su­si­ti­ko su mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku ir ap­ta­rė da­ bar­ti­nę įren­gi­nių si­tua­ci­ją, atei­ties per­spek­ty­vas. Pa­sak V.Grub­liaus­ ko, „ža­lio­ji ban­ga“ nė­ra vie­nin­te­lis bū­das, ku­ris iš­spręs­tų vi­sas mies­ to eis­mo pro­ble­mas. Ta­čiau jis yra vie­nas efek­ty­viau­sių re­gu­liuo­jant trans­por­to srau­tus. Vo­kie­ti­jos įmo­nės at­sto­vai pa­ tvir­ti­no, kad ge­rai su­re­gu­liuo­ti

švie­so­fo­rai ga­li duo­ti di­de­lį efek­ tą. Mies­to me­ras do­mė­jo­si, ar Klai­pė­do­je bū­tų įma­no­ma įreng­ ti „ža­lią­ją ban­gą“ ir ko tam rei­kė­ tų. Įmo­nės at­sto­vai aiš­ki­no, kad pir­miau­sia rei­kė­tų įsi­gy­ti nau­ją pro­gra­mi­nę įran­gą ar­ba su­de­rin­ ti esa­mą. Apie tai, kiek kai­nuo­tų „ža­lio­sios ban­gos“ įren­gi­mas, kol kas ne­kal­ba­ma. Anot V.Grub­liaus­ko, konk­re­tūs spren­di­mai tu­ri bū­ti prii­ma­mi pa­ si­ta­ri­muo­se, ku­riuo­se da­ly­vau­tų sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai ir da­bar švie­so­fo­rus pri­žiū­rin­čios įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ at­sto­vai. „Pir­miau­sia rei­kia at­sa­ky­ti, ar „ža­lio­ji ban­ga“ bū­ti­na mies­tui ir kiek ji pa­gel­bė­tų su­re­gu­liuo­jant srau­tus. Po­zi­ty­viai žvel­giu į jos at­ si­ra­di­mą, ta­čiau rei­kia įver­tin­ti vi­ sus as­pek­tus: nau­dą, prie­žiū­rą, eksp­loa­ta­ci­jos išlaidas, in­ves­ti­ci­ jas, fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mus“, – sa­kė me­ras.

5

ketvirtadienis, SPALIO 11, 2012

miestas

­pą Ar Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­jai Ra­sai Po­vi­lans­kie­nei da­vė nau­dos da­ly­va­vi­mas pro­jek­to „Kli­ ma­to kai­ta: po­vei­kis, kaš­tai ir pri­ si­tai­ky­mas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne“ kon­fe­ren­ci­jo­je? „Tai bu­vo tre­jus me­tus tru­ku­ sio pro­jek­to pa­sku­ti­nė kon­fe­ren­ ci­ja, ku­rio­je rei­kė­jo pri­sta­ty­ti sa­vo nu­veik­tus dar­bus. Mes pri­sta­tė­me pa­reng­tą Smel­ta­lės par­ko tech­ni­ nį pro­jek­tą ir bu­vo­me įver­tin­ti la­ bai ge­rai, nes dau­gu­ma tik pa­tei­kė moks­li­nius ty­ri­mus“, – tei­gė R.Po­ vi­lans­kie­nė. Jos žo­džiais, jau yra gau­tas ir lei­di­mas įreng­ti Smel­ta­lės par­ ką, ta­čiau dar­bams rei­kia ieš­ko­ ti pi­ni­gų.

Brangiausios šių­me­tės val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų ko­man­di­ruo­tės (sausis–rugsėjis) Var­das, pa­var­dė

Pa­rei­gos

Ša­lis

Ko­man­di­ruo­tės tiks­las

Truk­mė

Iš­lai­dos (Lt, ct)

Lė­šų šal­ti­nis

And­ro­me­da Ute­rai­tėGraus­lie­nė

Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė

Vo­kie­ti­ja (Diu­sel­dor­fas)

Da­ly­vau­ti aso­cia­ci­jos „Bal­tic Sail“ dar­bi­nia­me su­si­ti­ki­me.

5 d.

2468,66

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ro­žė Per­mi­nie­nė

Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­r iaus vyr. spe­cia­lis­tė

Šve­di­ja (Stok­hol­mas)

Da­ly­vau­ti pro­gra­mos „Eu­ro­pos jau­ni­mas-nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos pro­gra­ma“ dar­bi­nia­me su­si­ti­ki­me.

4 d.

1 390,92

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ina Šid­laus­kie­nė

Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė

Šve­di­ja (Stok­hol­mas)

Da­ly­vau­ti aso­cia­ci­jos „Bal­ti­jos krui­zai“ pa­si­ta­ri­me

3 d.

450,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ri­čar­das Zul­cas

In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

Len­ki­ja (Var­šu­va, Poz­na­nė, Šče­ci­nas)

Da­ly­vau­ti Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos EKPP bend­ra­dar­bia­ vi­mo per sie­ną pro­gra­mos se­mi­na­re Var­šu­vo­je ir dar­bi­niuo­ se vi­zi­tuo­se į Poz­na­nės „Mal­te­se Baths“ ir Šče­ci­no „Floa­ting are­na“ ba­sei­nus

4 d.

650,09

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Gin­ta­ras Do­vy­dai­tis

Pro­jek­t ų val­dy­mo po­sky­r io ve­dė­jas

Len­ki­ja (Var­šu­va, Poz­na­nė, Šče­ci­nas)

Da­ly­vau­ti Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos EKPP bend­ra­dar­bia­ vi­mo per sie­ną pro­gra­mos se­mi­na­re Var­šu­vo­je ir dar­bi­niuo­ se vi­zi­tuo­se į Poz­na­nės „Mal­te­se Baths“ ir Šče­ci­no „Floa­ting are­na“ ba­sei­nus

4 d.

650,09

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Jur­gi­ta Dum­baus­kai­tė

Pro­jek­t ų val­dy­mo po­sky­r io vyr. spe­cia­lis­tė

Len­ki­ja (Var­šu­va, Poz­na­nė, Šče­ci­nas)

Da­ly­vau­ti Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos EKPP bend­ra­dar­bia­ vi­mo per sie­ną pro­gra­mos se­mi­na­re Var­šu­vo­je ir dar­bi­niuo­ se vi­zi­tuo­se į Poz­na­nės „Mal­te­se Baths“ ir Šče­ci­no „Floa­ting are­na“ ba­sei­nus

4 d.

650,09

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Auš­ra Taut­ke­vi­čiū­tė

Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė

Len­ki­ja (Var­šu­va, Poz­na­nė, Šče­ci­nas)

Da­ly­vau­ti Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos EKPP bend­ra­dar­bia­ vi­mo per sie­ną pro­gra­mos se­mi­na­re Var­šu­vo­je ir dar­bi­niuo­ se vi­zi­tuo­se į Poz­na­nės „Mal­te­se Baths“ ir Šče­ci­no „Floa­ting are­na“ ba­sei­nus

4 d.

650,09

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ed­ga­ras Bal­čiū­nas

Ūkio sky­riaus vai­ruo­to­jas

Es­ti­ja (Ta­li­nas)

Nu­vež­ti Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rę Ni­jo­lę Lau­ži­kie­nę

2 d.

828,93

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė

Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

Es­ti­ja (Ta­li­nas)

Da­ly­vau­t i pa­t ir­t ies mai­nų su­si­t i­k i­me su Ta­l i­no mies­to sa­v i­val­dy­b ės Spor­to ir jau­n i­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­to at­sto­vais

2 d.

411,45

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ina Šid­laus­kie­nė

Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė

Es­ti­ja (Ta­li­nas)

Da­ly­vau­ti aso­cia­ci­jos „Bal­ti­jos krui­zai“ kon­fe­ren­ci­jo­je

4 d.

1448,30

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Min­dau­gas Rei­ni­ko­vas

Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas

Len­ki­ja (Gdy­nė)

XX su­si­gi­mi­nia­vu­sių mies­tų spor­to žai­dy­nės

5 d.

409,50

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Liud­vi­kas Dū­da

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

Bal­ta­ru­si­ja (Mo­lo­deč­nas)

Da­ly­vau­ti Bal­ta­ru­si­jos-Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­me

3 d.

491,93

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ed­ga­ras Bal­čiū­nas

Ūkio sky­riaus vai­ruo­to­jas

Bal­ta­ru­si­ja (Mo­lo­deč­nas)

Nu­vež­ti fo­ru­mo da­ly­vius

3 d.

465,70

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė

Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja

Ru­si­ja (Ka­li­ning­ra­das)

Su­si­tik­ti su pra­de­da­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų par­tne­riais ir da­ly­vau­ti mies­to šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se

3 d.

285,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Mo­des­tas Vit­kus

Jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­rius

Ru­si­ja (Ka­li­ning­ra­das)

Su­si­tik­ti su pra­de­da­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų par­tne­riais ir da­ly­vau­ti mies­to šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se

3 d.

205,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Skaid­rė Rau­dy­tė

Pro­jek­t ų at­ran­kos ir ana­l i­zės po­sky­rio ve­dė­ja

Es­ti­ja (Tar­tu)

Da­ly­vau­ti va­sa­ros mo­kyk­lo­je „Bend­ra­dar­bia­vi­mas abi­pus sie­nos. Pa­tir­tis ir mai­nai“

5 d.

337,50

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė

Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

Šve­di­ja (Lin­čio­pin­gas)

Da­ly­vau­ti kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų se­mi­na­re

3 d.

225,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė

Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja

Šve­di­ja (Lin­čio­pin­gas

Da­ly­vau­ti kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų se­mi­na­re

3 d.

225,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

And­ro­me­da Ute­rai­tėGraus­lie­nė

Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė

Vo­kie­ti­ja (Man­hei­mas)

Da­ly­vau­t i Man­hei­mo mies­to sa­v i­val­dy­bės ren­g ia­ma­me trum­pa­met­ra­žių fil­mų fes­ti­va­ly­je, pri­sta­tant Klai­pė­dą rep­ re­zen­tuo­jan­čius trum­puo­sius fil­mus, bei da­ly­vau­ti dar­bo gru­pių su­si­ti­ki­muo­se

5 d.

808,39

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ed­ga­ras Bal­čiū­nas

Ūkio sky­riaus vai­ruo­to­jas

Vo­kie­ti­ja (Man­hei­mas)

Nu­vež­t i Tarp­t au­t i­n ių ry­š ių, vers­lo plėt­ros ir tu­r iz­mo sky­r iaus vyr. spe­c ia­l is­tę And­ro­me­d ą Ute­r ai­tę, dvie­ jų trum­p a­met­r a­ž ių fil­mų re­ž i­s ie­r ius, at­s to­v au­j an­č ius Klai­p ė­dos mies­t ui Man­hei­mo trum­p a­met­r a­ž ių fil­mų fes­t i­va­ly­j e

5 d.

2464,34

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ir­ma Bart­nin­kie­nė

Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tė

Bel­gi­ja (Briu­se­lis)

Da­ly­vau­ti Švie­ti­mo ir mai­nų pa­ra­mos fon­do Mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą pro­gra­mos pa­žin­ti­nia­me vi­zi­te

6 d.

3189,12

Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­das

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė

Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja

Por­tu­ga­li­ja (Li­sa­bo­na)

Da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­me su „Co­me­nius“ pro­jek­to Mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą pro­gra­mos par­tne­riais

8 d.

6 156,90

Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­das

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Klai­pė­dos me­ras

JAV (Nau­ja­sis Or­lea­nas)

Da­ly­vau­t i Pa­s au­l i­n ia­me kul­t ū­ros ir eko­no­m i­kos fo­r u­me, su­si­t ik­t i su Nau­jo­jo Or­lea­no me­r u bei mies­to ta­r y­ba ir ap­ tar­t i par­t ne­r ys­tės tarp Klai­p ė­dos ir Nau­jo­jo Or­lea­no ga­l i­my­bių

7 d.

8 091,52

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Sau­lius Bu­di­nas

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys

Es­ti­ja (Ta­li­nas)

Da­ly­vau­ti pa­tir­ties mai­nų su­si­ti­ki­me su Ta­li­no mies­to sa­ vi­val­dy­bės Spor­to ir jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­to at­sto­vais

2 d.

411,45

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Klai­pė­dos me­ras

Šve­di­ja (Stok­hol­mas)

Su­si­tik­ti su Stok­hol­mo mies­to ta­ry­bos va­do­ve bei da­ly­vau­ ti Vil­ties mi­si­jos da­ly­vių su­si­ti­ki­me

1 d.

515,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Iri­na Ro­zo­va

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rė

Suo­mi­ja (Vaa­sa)

Da­ly­vau­ti Bal­ti­jos mies­tų są­jun­gos Svei­ka­tos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­jos kon­fe­ren­ci­jo­je

4 d.

2411,70

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Vy­tau­tas Če­pas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

Bal­ta­ru­si­ja (Mo­lo­deč­na)

Da­ly­vau­ti Bal­ta­ru­si­jos-Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­me

3 d.

514,93

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ar­tū­ras Šul­cas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

Lat­v i­ja (Ry­ga, Vents­pi­l is, Lie­po­ja)

Su­si­pa­žin­ti su Lat­vi­jos jū­ri­nio trans­por­to sek­to­riu­mi, plėt­ros ir vys­ty­mo­si pro­jek­tais bei vers­lo kli­ma­tu re­gio­ne

2 d.

225,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys

Ru­si­ja (Sankt Pe­ter­bur­gas)

Da­ly­vau­ti Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos Svei­kų mies­tų tink­lo me­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je

5 d.

2 838,77

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Vy­tau­tas Če­pas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

Ru­si­ja (Ka­li­ning­ra­das)

Su­si­tik­ti su pra­de­da­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų par­tne­riais ir da­ly­vau­ti mies­to šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se

3 d.

361,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Klai­pė­dos me­ras

Ai­ri­ja (Gal­vė­jas)

Da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­me su re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ va­do­ vy­be, re­ga­tos inf­rast­ruk­tū­ros ap­žiū­ro­se ir su­si­ti­ki­muo­se su Gal­vė­jaus re­ga­tos or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da

3 d.

1 984,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Klai­pė­dos me­ras

Vo­kie­ti­ja (Ros­to­kas)

Da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je „War­ne­mun­der Wo­che 2012“ ir re­gio­no kul­tū­ri­nių par­tne­rių su­si­ti­ki­me

4 d.

689,50

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Si­mo­nas Gent­vi­las

Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas

Ai­ri­ja (Gal­vė­jas)

Da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­me su re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ va­do­ vy­be, re­ga­tos inf­rast­ruk­tū­ros ap­žiū­ro­se ir su­si­ti­ki­muo­se su Gal­vė­jaus re­ga­tos or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da

3 d.

930,00

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas

Po ko­man­di­ruo­tės – re­for­ma

Po kai ku­rių po­li­ti­kų ap­si­lan­ky­ mo sve­čio­se ša­ly­se gims­ta re­for­ mų met­me­nys. Pla­nuo­ja­ma, kad iki me­tų pa­bai­gos mies­to ta­ry­ bos na­riai tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti uos­

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė:

Žmo­gui la­bai nau­ din­ga iš­va­žiuo­ti ir pa­si­žval­gy­ti ki­tur.

ta­mies­čio spor­to sis­te­mos re­for­ mos met­me­nis. Pag­rin­di­nis jų ak­cen­tas tas, jog siū­lo­ma įves­ti spor­tuo­jan­čio vai­ ko krep­še­lį – taip pi­ni­gai pa­tek­tų į tą įstai­gą, ku­rio­je vai­kas spor­ tuo­ja. Spor­ti­nin­ko krep­še­lį už spor­to sri­tį at­sa­kin­gi po­li­ti­kai nu­si­žiū­rė­ jo nu­vy­kę į ko­man­di­ruo­tę. Es­ti­jos sos­ti­nė­je Ta­li­ne Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Sau­lius Bu­di­nas su­ si­ti­ko su Ta­li­no sa­vi­val­dy­bės Spor­ to ir jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­ to at­sto­vais. „Ke­lio­nės tiks­las bu­vo pa­žiū­rė­ ti, kaip dir­ba ko­le­gos, nes jau bu­ vo­me su­pla­na­vę, kad rei­kia Klai­ pė­dos spor­to sis­te­mos re­for­mos. Ta­li­ne spor­to ba­zės, sis­te­ma tik­ rai ge­res­nė nei pas mus, to­dėl bu­ vo ko pa­si­mo­ky­ti. Taip pat no­ rė­jo­m e su­s i­pa­ž in­t i ir įsi­t i­k in­t i, ar efek­ty­v i spor­t uo­jan­č ių vai­ kų krep­še­lių sis­te­ma, ku­ri Ta­li­ne įdieg­ta prieš de­šimt­me­tį“, – tei­ gė S.Bu­di­nas. Jo žo­džiais, ko­man­di­ruo­tė­je ne tik pa­vy­ko su­ži­no­ti daug nau­jų da­ly­kų, pa­si­sem­ti pa­tir­ties, bet ir iden­ti­fi­kuo­ti klai­das, ku­rių ge­riau ne­da­ry­ti. „Juk ge­riau mo­ky­tis iš sve­ti­mų, o ne sa­vo klai­dų“, – re­ziu­ma­vo S.Bu­di­nas.

6

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

nuomonės

Meras – už Liberalų sąjūdžio komandą

S

palio 14-ąją, sekmadienį, – rinkimai į Lietuvos Respubli­ kos Seimą. Pasiteiravome, ką apie šį įvykį mąsto Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Ke­lių ere­liai

kritai nebalsuosią. Ką jiems patartumėte? – Nesirinkime politikų pagal gražias akis, skambius žodžius ar dosniai žarstomus pažadus. Vertinkime kandidatą pagal tai, ką jis iki šiol nuveikė, nes tik tai leidžia numatyti, kaip jis dirbs ateityje. Aš labiausiai vertinu tą politiką, kuris visada sako tiesą, kad ir kokia nepatraukli ji būtų, o ne tai, ką nori girdėti rinkėjas. Visiškai nepateisinu tų žmonių, kurie teigia nerandantys sau tinkamo kandidato ar politinės jėgos. Palikti nuspręsti kitiems, o po to kritikuoti tą sprendimą – neatsakinga ir net rizikinga pozicija.

–Gerbiamas mere, kuo Seimo rinkimai svarbūs Klaipėdai? –Klaipėda – tai miestas, turintis specifinių interesų, čia sprendžiamos tik jam vienam būdingos problemos, tokios kaip uosto plėtra, valstybinės svarbos strateginių objektų jo teritorijoje atsiradimas bei daugelis kitų. Niekam ne paslaptis, kad net ir aukštas pareigas einantys Vilniaus klerkai labai miglotai įsivaizduoja ar net visai nesuvokia šių problemų svarbos ir masto. Klaipėdos miesto išskirtinumas reikalauja specifinių žinių bei suvokimo. Todėl Klaipėdai Seime turi būti atstovaujama labai profesionaliai. –Nemažai klaipėdiečių vis dar neapsisprendė, už ką balsuos. Esama ir tokių, kurie teigia aps-

397 728

– Už ką ketina balsuoti Klaipėdos meras? – Jei norite, kad mūsų miesto interesams būtų atstovaujama aukščiausiu lygiu profesionalumo ir kompetencijos požiūriu, nedvejodamas kviečiu rinktis Liberalų są-

jūdį, ne žodžiais, o darbais įrodžiusį savo vertybines nuostatas. Vienmandatėse apygardose kandidatuojantys Artūras Šulcas, Alina Velykienė, Audrius Vaišvila ir juo labiau partijos pirmininkas Eligijus Masiulis – tai politikai, kuriais galima tikėti ir pasitikėti. Tą jie ne kartą įrodė savo darbais, ilgamete politine veikla. Nė vienas iš jų niekada neįsivėlė į jokius skandalus, paskui juos nesivelka jokių kompromatų šleifas. Taip pat niekam neturėtų kelti abejonių ir jų kompetencija, pasiryžimas ginti miesto ir miestiečių interesus. Balsuodamas tiek už minėtuosius kandidatus, tiek už Liberalų sąjūdžio sąrašą daugiamandatėje apygardoje atiduodu miesto ir šalies vairą į patikimų ir – svarbiausia – prognozuojamų politikų rankas. Politinė reklama. Apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato Baltijos rinkimų apygardoje Nr. 20 Artūro Šulco politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1030642

Bai­su, kai jau­ni­mas, vos įgi­jęs vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, laks­to pa­ grin­di­nė­mis gat­vė­mis vi­su grei­čiu ir pa­žei­džia ke­lių eis­mo tai­syk­les, neį­ver­tin­da­mas ga­li­mų pa­sek­mių. Jau­nuo­liai, ku­rių net ne­si­ma­to prie vai­ro, lei­džia sau kur kas dau­ giau nei pa­ty­rę vai­ruo­to­jai. Va taip ir at­si­tin­ka ne­lai­mės. Ni­jo­lė

Rei­kia ma­žin­ti sei­mū­nų skai­čių

Pers­kai­čiau dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją „Biu­dže­ to pro­jek­to dar nė­ra“ ir pa­si­pik­ti­ nau Vy­riau­sy­bės va­do­vo And­riaus Ku­bi­liaus žo­džiais, kad rei­kia gy­ ven­ti pa­gal iš­ga­les. Ste­bint sei­mū­ nų el­ge­sį ir ži­nant, ko­kias di­de­les al­gas jie gau­na, to­kie A.Ku­bi­liaus žo­džiai skam­ba kaip pa­si­šai­py­mas. Pap­ras­ti žmo­nės ne­ga­li pra­gy­ven­ti, o sei­mū­nai gau­na al­gas po 8 tūkst. li­tų. Pir­miau­sia, ką rei­kė­tų pa­da­ ry­ti, jei vals­ty­bė no­ri gy­ven­ti pa­ gal iš­ga­les, – su­ma­žin­ti Sei­mo na­ rių skai­čių. Ire­na Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Rin­ki­mų pro­gra­mos: švie­ti­mas

A

r­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams dien­raš­t is su­pa­ž in­d i­n a skai­ty­to­jus su juo­se da­ly­ vau­jan­čių par­ti­jų pro­gra­ mi­nė­mis nuo­sta­to­mis svar­biau­siais klau­si­mais. Šį­kart – apie švie­ti­mą. Par­ti­jos pa­tei­kia­mos pa­gal jų ei­lę bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je. 1. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis

Mū­sų tiks­las – už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką švie­ti­mą vi­sų am­žiaus gru­pių žmo­ nėms. Švie­ti­mo sis­te­ma ug­dys pi­lie­ tį, lais­vą rink­tis ir drau­ge su­vo­kian­ tį at­sa­ko­my­bę už sa­ve, sa­vo šei­mą, sa­vo bend­ruo­me­nę, sa­vo kraš­tą. Įt­ vir­tin­si­me aukš­to­jo moks­lo re­for­ mos tęs­ti­nu­mą ir stu­di­jų fi­nan­sa­vi­ mą, grįs­tą krep­še­lio prin­ci­pu. 2. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja

Švie­ti­mas tu­ri bū­ti priei­na­mas įvai­ raus am­žiaus ir fi­nan­si­nės pa­dė­ties pi­lie­čiams bei jų vai­kams. Siek­si­me vi­siems pi­lie­čiams su­teik­ti ga­li­my­bę įgy­ti šiuo­lai­kiš­ka me­to­di­ka pa­rem­tą vi­sų ly­gių iš­si­la­vi­ni­mą. 3. Dar­bo par­ti­ja

Pa­reng­ti švie­ti­mo stra­te­gi­ją; nu­sta­ty­ti tei­sin­gą mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­ mo tvar­ką; at­si­sa­ky­ti vi­suo­ti­nio „mo­ ki­nio krep­še­lio“ ir „stu­di­jų krep­še­lio“ fi­nan­sa­vi­mo; ska­tin­ti įmo­nių in­ves­ti­ ci­jas į pro­fe­si­nį mo­ky­mą; ga­ran­tuo­ti Kons­ti­tu­ci­jos lai­duo­ja­mą aukš­to­sios mo­kyk­los au­to­no­mi­ją,

4. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ja

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

5. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai

Pe­da­go­go au­to­ri­te­to at­kū­ri­mas. Ko­ ky­biš­ko iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo plėt­ ra. Lanks­tes­nė mo­kyk­lų struk­tū­ra ir val­dy­mas. Žmo­gų ver­ty­biš­kai ug­dan­ti mo­kyk­la. Pro­fe­si­nio mo­ky­mo mo­der­ ni­za­vi­mas. Moks­lo ir stu­di­jų vie­no­vės bei tarp­tau­tiš­ku­mo ska­ti­ni­mas. 6. „Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­nė par­ti­ja

Ta­rian­tis su vi­suo­me­ne, mo­ky­to­ jų ir moks­li­nin­kų bend­ruo­me­nė­ mis tu­ri bū­ti per­žiū­rė­ta vi­sa švie­ti­ mo ir moks­lo sis­te­mos kon­cep­ci­ja. Ji tu­rė­tų su­ba­lan­suo­ti na­cio­na­li­ nius, re­gio­ni­nius, šei­mų ir as­me­ni­ nius in­te­re­sus. Keis­tu­me vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų „krep­še­li­nę“ fi­ nan­sa­vi­mo sis­te­mą. 7. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja

At­si­sa­ky­ti „mo­ki­nio krep­še­lio“ fi­ nan­sa­vi­mo prin­ci­po. Sus­tab­dy­ti da­bar­ti­nės mi­nis­te­ri­jos vyk­do­mas pseu­do­re­for­mas ir iš­sau­go­ti ge­rai vei­kian­čią švie­ti­mo sis­te­mą. Ini­ci­ juo­ti pro­fe­si­nių mo­kyk­lų re­for­mą, stip­rin­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo sis­te­ mą bei pro­fe­si­nių pra­kti­kų sis­te­mą. 8. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja

Bū­ti­na ko­re­guo­ti bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų re­for­mą taip, kad ne­be­bū­

tų dras­ko­mas su­si­for­ma­vęs tink­ las, ska­ti­nan­tis mo­ky­to­jų-be­dar­bių skai­čiaus au­gi­mą. Bū­ti­na iš­sau­go­ ti mo­kyk­las kai­mo vie­to­vė­se. Siek­ si­me, kad bū­tų at­si­sa­ky­ta „stu­di­jų krep­še­lių“ me­to­di­kos. 9. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

At­sig­rę­ši­me į tau­ti­nės mo­kyk­los kon­cep­ci­ją, ku­riant sa­vi­tas ir uni­ka­ lias, vals­ty­bės pa­si­di­džia­vi­mu ir pa­ trio­tiz­mu pa­grįs­tas vi­du­ri­nio moks­ lo pro­gra­mas. Op­ti­mi­zuo­si­me ša­lies uni­ver­si­te­tų skai­čių, stip­riuo­sius pa­lie­kant, o ki­tus re­for­muo­jant.

aukš­tų­jų stu­den­tams moks­las tu­ri iš­lik­ti ne­mo­ka­mas. 12. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja

Esa­me už vi­siems priei­na­mą ir ko­ ky­biš­ką iš­si­la­vi­ni­mą, švie­ti­mo sis­ te­mos mo­der­ni­za­vi­mą, mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą įdie­gi­mą. Siek­si­me aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bės ir kon­ku­ ren­cin­gu­mo. Kū­ry­bi­nis, ti­ria­ma­sis bei pe­da­go­gi­nis aukš­tų­jų mo­kyk­ lų dar­bas tu­ri bū­ti ne­prik­lau­so­mas nuo po­li­ti­nės, ideo­lo­gi­nės ir eko­no­ mi­nės val­džios. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

13. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas

10. Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“ (Lie­tu­vos cent­ro par­ti­jos, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­ tų są­jun­gos, Tau­ti­nin­kų są­jun­gos ir Tau­tos vie­ny­bės są­jun­gos koa­li­ci­ja)

Švie­ti­mo or­ga­ni­za­vi­me ir fi­nan­sa­ vi­me di­di­na­mas Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos vaid­muo. Tau­tiš­ku­mas ir pi­lie­tiš­ku­mas – dar­ni vi­su­ma. Tau­ti­nis ir pi­lie­ti­nis ug­dy­mas – pri­va­lo­ma dis­cip­li­na. Ne­ma­žin­si­me kai­mo mo­kyk­lų. 11. Krikš­čio­nių par­ti­ja

Iš­lai­ky­da­mi tau­ti­nį mo­kyk­los sa­ vi­tu­mą, pa­brėž­da­mi do­ro­vi­nio, pi­ lie­ti­nio bei pa­trio­ti­nio auk­lė­ji­mo svar­bą, siek­si­me in­teg­ruo­tis į ES ša­lių švie­ti­mo erd­vę ir pe­rim­ti iš­si­ vys­čiu­sio­se vals­ty­bė­se pa­si­tei­si­nu­ sius mo­kyk­lų mo­de­lius bei mo­ky­mo pro­gra­mas. Ge­rai be­si­mo­kan­tiems

Už­tik­rin­ti, kad vi­du­ri­nis iš­si­la­vi­ni­ mas bū­tų pri­va­lo­mas, o aukš­ta­sis – ne­mo­ka­mas; siek­si­me už­tik­rin­ti švie­ti­mo ir moks­lo de­mok­ra­tiš­ku­ mą, ma­siš­ku­mą bei priei­na­mu­mą vi­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams; at­si­sa­ky­ti „mo­ki­nio krep­še­lio“; įves­ti ga­ran­tuo­to įdar­bi­ni­mo po stu­di­jų sis­te­mą.

16. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga

Ly­gios ga­li­my­bės pri­va­lo bū­ti su­da­ ry­tos vi­siems gau­ti švie­ti­mo ar ki­tas pa­slau­gas. Aukš­ta­sis moks­las tu­ri bū­ti pa­rem­tas tin­ka­mu fi­nan­sa­vi­mu moks­ li­niams ty­ri­mams, kon­ku­ren­cin­giems aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­ mams ir stu­di­jų pro­gra­mų plėt­rai. 17. Emig­ran­tų par­ti­ja

14. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

Siek­si­me, kad bend­ro la­vi­ni­mo mo­ kyk­los pro­gra­mo­je bū­tų dau­giau dė­ me­sio ski­ria­ma so­cia­li­nių įgū­džių for­ma­vi­mui. Siek­si­me vi­du­ri­nio mo­ky­mo­si pro­ce­so uni­ver­sa­li­za­ci­ jos, ne­ska­tin­si­me pro­fil­ ia­vi­mo. Di­ din­si­me vers­lo ir vals­ty­bės są­vei­ką. 15. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“

At­sa­ky­mų ne­pa­tei­kė.

18. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“

Ma­žin­da­mi fi­nan­si­nius aukš­to­jo moks­lo sie­ki­mo bar­je­rus, iš­plė­si­me aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos priei­na­ mu­mą vi­soms vi­suo­me­nės gru­pėms. Pas­ko­lų sis­te­mą to­bu­lin­si­me rem­ da­mie­si ge­rą­ja bri­tų pra­kti­ka. Įgy­ ven­din­si­me kom­pe­ten­ci­jo­mis grin­ džia­mo iš­si­la­vi­ni­mo idė­ją. „Klaipėdos“ inf.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

lietuva

Bal­ti­jos ša­lims – bend­ra avia­ci­jos bend­ro­vė Lie­tu­va ir Lat­vi­ja bran­di­na idė­ją atei­ty­ je steig­ti bend­rą avia­ci­jos kom­pa­ni­ją bei vys­ty­ti vie­nin­gai dir­ban­čią pa­što bend­ro­vę.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pla­nuo­ja su­vie­ny­ti jė­gas

Klai­pė­do­je va­kar su­si­ti­kę Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos su­si­sie­ki­mo mi­nist­rai Eli­gi­jus Ma­siu­lis ir Ai­vis Ro­nis ap­ ta­rė ga­li­mus bend­rus trans­por­to pro­jek­tus.

Dvie­jų ša­lių mi­nist­ rai taip pat ap­ta­ rė ga­li­my­bes įsteig­ ti bend­rą Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­što įmo­nę. „Lie­tu­va ne­tu­ri na­cio­na­li­nio ve­ žė­jo, jį įkur­ti bū­tų per­ne­lyg bran­gu, nes pel­nin­gai veik­lai trūk­tų ke­lei­ vių. Es­ti­jos avia­li­ni­jų kom­pa­ni­ ja iš­gy­ve­na sun­kius lai­kus. Lat­vi­ jos avia­kom­pa­ni­ja ieš­ko stra­te­gi­nio in­ves­tuo­to­jo. To­dėl tam, kad pa­ vyk­tų kon­ku­ruo­ti su di­džių­jų ša­lių ve­žė­jais, bū­tų tiks­lin­ga kur­ti bend­ rą Bal­ti­jos ša­lių avia­kom­pa­ni­ją“, – tei­gė E.Ma­siu­lis.

Pa­sak jo, šiuo me­tu vyks­ta po­ li­ti­nio ly­gio dis­ku­si­jos dėl ga­li­my­ bės trims Bal­ti­jos ša­lims ženg­ti to­kį žings­nį, nors dar 2009 me­tais to­kia idė­ja bu­vo siū­ly­ta. „Jei bus ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ta, o eks­per­tai pa­skai­čiuos, ko­kia bū­ tų pro­jek­to eko­no­mi­nė nau­da, to­ kią įmo­nę įsteig­ti ne­bū­tų sun­ku. Ar mes įsi­gy­si­me ak­ci­jų da­lį, ar ki­taip da­ly­vau­si­me šios bend­ro­vės veik­ lo­je, bus aiš­ku po de­ry­bų“, – kal­ bė­jo E.Ma­siu­lis. Paš­tas stip­rins po­zi­ci­jas

Lat­vi­jos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras A.Ro­nis tvir­ti­no, jog po po­kal­bio Lie­tu­vo­je tu­rė­tų įvyk­ti tri­jų Bal­ti­ jos ša­lių mi­nist­rų su­si­ti­ki­mas. „Trans­por­to sri­ty­je tu­rė­jo­me daug in­ves­ti­ci­jų. Tu­ri­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pri­ta­ri­mą dėl ge­le­žin­ke­ lio „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­to. O kal­ bant apie ga­li­my­bes kar­tu dirb­ti avia­ci­jos ir pa­što sfe­ro­se, mes pa­ ste­bi­me, kad lie­tu­viai nau­do­ja­si mū­sų avia­kom­pa­ni­jos „air­Bal­tic“ pa­slau­go­mis“, – ti­ki­no A.Ro­nis. Dvie­jų ša­lių mi­nist­rai taip pat ap­ta­rė ga­li­my­bes įsteig­ti bend­rą Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­što įmo­

Vie­nys: E.Ma­siu­lis (kai­rė­je) ir A.Ro­nis trans­por­to sri­ty­je ma­to ga­li­my­bę ša­lims dirb­ti kar­tu.

nę, ku­ri teik­tų pa­siun­ti­nių pa­ slau­gas. „Ga­li­ma bū­tų steig­ti Lie­tu­ vos ir Lat­vi­jos pa­štų bend­rą įmo­ nę. Taip su­rė­mus pe­čius mes ga­ lė­tu­me kon­ku­ruo­ti pa­siun­ti­nių ir kur­je­rių pa­slau­gų rin­ko­je. Tai su­ stip­rin­tų mū­sų įmo­nių po­zi­ci­jas“, – siū­lė E.Ma­siu­lis.

Senoje by­lo­je – nau­jas vin­gis Bu­vu­sio Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ ro Mun­tia­no by­lo­je nu­teis­tas bu­ vęs Kau­no vi­ce­me­ras An­ta­nas Ba­ lu­tis Ape­lia­ci­niam teis­mui ėmė tvir­tin­ti ne­ži­no­jęs, kad jam pa­ti­kė­ ti pi­ni­gai yra ky­šis.

Ape­lia­ci­nis teis­mas va­kar ap­klau­ sė bu­vu­sį Kau­no vi­ce­me­rą A.Ba­lu­ tį, ku­ris šio­je by­lo­je Kau­no apy­gar­ dos teis­mo jau yra nu­teis­tas ka­lė­ti vie­niems me­tams lyg­ti­nai. Tie­sa, A.Ba­lu­čio vei­ka nė­ra tie­sio­giai su­ si­ju­si su V.Mun­tia­nu, ku­ris šio­je by­lo­je bu­vo vi­siš­kai iš­tei­sin­tas. A.Ba­lu­tis įta­ria­mas taip pat da­ vęs ky­šį tam pa­čiam V.Viz­ba­rui, ta­čiau taip tar­pi­nin­ka­vęs Kau­no vers­li­nin­kėms. Nors pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­ me A.Ba­lu­tis pri­si­pa­ži­no kal­tas, va­kar Ape­lia­ci­nia­me teis­me jis jau ėmė aiš­kin­ti ne­ži­no­jęs, kad per jį pa­ke­tuo­se bu­vo per­duo­da­mi pi­ ni­gai. Jis tvir­ti­na ma­nęs, jog pa­ke­ tuo­se su­dė­ti kaž­ko­kie do­ku­men­tai. Teis­me pa­ro­dy­mus pa­kei­tęs A.Ba­ lu­tis pa­si­rin­ko ir nau­ją ad­vo­ka­tą. A.Ba­lu­tis ne­su­ti­ko su tei­sė­jų ir pro­ku­ro­ro aiš­ki­ni­mais, kad jis kei­ čia pa­ro­dy­mus. „Aš ta­da ob­jek­ty­viai kly­dau“, – at­sa­kė nu­teis­ta­sis teig­da­mas, kad Ape­lia­ci­nia­me teis­me il­gai nag­ri­ nė­jant by­lą tu­rė­jo lai­ko pa­gal­vo­ti ir vis­ką su­dė­lio­ti į sa­vo vie­tas.

Di­le­ma: V.Mun­tia­nas (kai­rė­je) že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­me dėl ky­ši­

nin­ka­vi­mo iš­tei­sin­tas, o A.Ba­lu­tis šiuo me­tu Ape­lia­ci­nia­me teis­me ban­ do įro­dy­ti ne­ži­no­jęs, kad per­duo­da ky­šį. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Esą po to, kai bu­vo su­lai­ky­tas, ad­vo­ka­tas jam pa­sa­kė, kad ge­riau su­tik­ti su pro­ku­ro­rų ir Spe­cia­lių­ jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) mes­tais kal­ti­ni­mais. By­los duo­me­ni­mis, 2007-ai­siais 100 tūkst. li­tų gry­nai­siais V.Viz­ ba­rui kaip ky­šis per A.Ba­lu­tį bu­vo per­duo­ti per tris kar­tus. Tuo me­tu su­si­ti­ki­mus ir po­kal­ bius fik­sa­vo STT – pa­rei­gū­nai, su­ lai­kę A.Ba­lu­tį, net pa­ro­dė pi­ni­gų ėmi­mą įro­dan­čias nuo­trau­kas. Pa­sak A.Ba­lu­čio, tuo me­tu jį gy­ nęs ad­vo­ka­tas pa­ta­rė jam su­tik­ti su pa­teik­ta me­džia­ga ir sakė, kad gin­

čy­tis yra be­vil­tiš­ka ir kad jei pri­si­ pa­žin­siąs, bus ge­riau. „Aš pri­siė­miau, ko ne­da­riau“, – Ape­lia­ci­niam teis­mui sa­kė A.Ba­ lu­tis. Nu­teis­ta­sis net ti­ki­no, kad kar­tą per­duo­da­ma­me pa­ke­te net ne­ga­lė­ jo bū­ti pi­ni­gų – A.Ba­lu­čio ma­ny­ mu, jie net ne­ga­lė­jo ten tilp­ti. Pag­rin­di­nį šios by­los he­ro­jų V.Viz­ba­rą teis­mas pri­pa­ži­no kal­tu dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir nu­tei­sė ka­lė­ ti 4 me­tams, kon­fis­ka­vo 100 tūkst. li­tų. V.Viz­ba­ras nuo­spren­dį yra ap­ skun­dęs Ape­lia­ci­niam teis­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kei­sis in­for­ma­ci­ja

Kal­bė­da­mi apie eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ ke­lio vė­žės „Rail Bal­ti­ca“ tie­si­mą, mi­nist­rai ta­rė­si ir apie dvi­ša­lį ge­ le­žin­ke­lių su­si­sie­ki­mą tarp Lie­tu­ vos ir Lat­vi­jos. Abie­jų ša­lių at­sto­vai svars­tė, kaip Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ge­le­žin­ ke­lių bend­ro­vės ga­lė­tų mo­der­ni­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

zuo­ti ruo­žus, pa­si­nau­do­da­mos ES lė­šo­mis. Mi­nist­rai ap­ta­rė ga­li­my­ bę keis­tis in­for­ma­ci­ja dėl tran­zi­ti­ nių kro­vi­nių ga­be­ni­mo. „Lie­tu­va ir Lat­vi­ja tu­ri de­rin­ ti sa­vo veiks­mus tam, kad ga­lė­tu­ me už­tik­rin­ti tiek kon­ku­ren­cin­gą, tiek ir pel­nin­gą tran­zi­tą“, – pa­ste­ bė­jo E.Ma­siu­lis.

8

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

užribis Pa­vo­gė ru­lo­ną ka­be­lio

Pa­si­ge­do auk­so pa­puo­ša­lo

Ky­ši­nin­ką – į areš­ti­nę

Klai­pė­do­je dir­ban­čios bend­ro­ vės va­do­vas krei­pė­si į po­li­ci­ją ir pra­ne­šė, kad ant­ra­die­nį Kai­rių g. ne­to­li Vil­hel­mo ka­na­lo pa­si­ ges­ta 170 met­rų klo­ja­mo aukš­ tos įtam­pos elekt­ros ka­be­lio, ku­ris bu­vo su­vy­nio­tas ant ri­tės. Pag­rob­tų lai­dų ver­tė – 34 tūkst. li­tų. Sta­ty­bos ob­jek­tą sau­go pri­ va­ti sau­gos tar­ny­ba.

27 m. ši­lu­tiš­kis Dei­vi­das pra­ne­ šė po­li­ci­jai, kad iš jo bu­vo pa­ vog­ta 5 tūkst. li­tų kai­na­vu­si auk­so gran­di­nė­lė. Jos vai­ki­nas pa­si­ge­do vie­ną sa­vait­ga­lio ry­tą. Pa­reiš­kė­jas ma­no, kad pa­puo­ ša­lą ga­lė­jo pa­vog­ti nak­ti­nia­me klu­be su juo bend­ra­vu­si ap­kū­ni, neaukš­ta, trum­pų tam­sių plau­ kų mer­gi­na.

Ant­ra­die­nį apie pu­sę še­šių va­ ka­ro Kre­tin­gos raj., Kluo­na­lių k. 36 me­tų To­lių k. gy­ven­to­jas ban­ dė iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės už tai, kad vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį ne­blai­ vus. Al­ko­ho­lio ma­tuok­lis už­fik­sa­ vo 1,49 pro­mi­lės. Pa­žei­dė­jas pa­ ban­dė pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus 100 li­tų ir at­si­dū­rė Kre­tin­gos po­li­ci­ jos areš­ti­nė­je.

Rin­ki­mų die­ną dirbs Mig­ra­ci­jos sky­rius Nes­pė­ju­sie­ji pa­siim­ti nau­jų as­ mens do­ku­men­tų Mig­ra­ci­jos sky­ riu­je bus lau­kia­mi ir sek­ma­die­nį iki po­pie­tės.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riu­je sau­go­ma daug pa­ga­min­ tų ir neat­siim­tų as­mens do­ku­ men­tų, ku­rie bus rei­ka­lin­gi, no­ rint bal­suo­ti. Pa­rei­gū­nai ra­gi­na vi­sus Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, ku­rie yra pa­tei­kę pra­šy­mą pa­keis­ti as­ mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę ar pa­są ir

yra praė­jęs nu­sta­ty­tas lai­kas, at­ vyk­ti į Mig­ra­ci­jos sky­rių at­siim­ti pa­ga­min­tų do­ku­men­tų. Nes­pė­ju­sie­ji ar ne­ga­lė­ju­sie­ji iki rin­ki­mų die­nos pa­siim­ti nau­jų do­ku­men­tų ga­li at­vyk­ti į Klai­pė­ dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­rių sek­ma­die­nį, spa­lio 14 die­ną, nuo 9 iki 14 va­lan­dos. Mig­ra­ci­jos sky­rius Klai­pė­do­je yra Tai­kos pr. 63, pa­rei­gū­nai dirbs 303 ka­bi­ne­te. Te­le­fo­nas pa­si­tei­rau­ ti (8 46) 354 633.

Per trum­pą lai­ką Že­ mai­ti­jo­je su­nio­ko­tos dvi baž­ny­čios. Rie­ ta­ve iš­ter­lio­ta bal­ tai tin­kuo­tos baž­ ny­čios sie­na, o Stal­ gė­nuo­se ban­dy­ ta pa­deg­ti me­di­nį šven­tyk­los pa­sta­tą.

„Klai­pė­dos“ inf.

Ža­la: bal­tai da­žy­ta Rie­ta­vo baž­ny­čia bu­vo iš­ter­lio­ta rau­do­nais da­žais.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Baž­ny­čių nio­ko­to­jo žy­gis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ra­do iš­si­ly­džiu­sio plas­ti­ko

Pri­mi­ni­mas: Mig­ra­ci­jos sky­rius yra įsi­kū­ręs Tai­kos pro­spek­te gre­ta di­

džiau­sio pre­ky­bos cent­ro.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ban­dė pa­pirk­ti rin­kė­jus Pra­si­dė­jus išanks­ti­niam bal­sa­vi­ mui, Ši­lu­tė­je už­fik­suo­ti pir­mie­ji ban­dy­mai pa­pir­ki­nė­ti rin­kė­jus.

Tre­čia­die­nį 10 val. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, kur įreng­ta išanks­ ti­nio bal­sa­vi­mo pa­tal­pa, at­vy­ko bal­suo­ti pi­lie­tis Z.J. su iš anks­to pa­žy­mė­tu rin­ki­mų biu­le­te­nio pa­ vyz­džiu. Pa­sak šio žmo­gaus, pa­žy­mė­tą biu­ le­te­nį jam da­vė iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­ ma mo­te­ris, pa­ža­dė­ju­si už bal­sa­vi­ mą su­mo­kė­ti 20 li­tų. Taip pa­per­kant pi­lie­tį su­truk­dy­ ta rea­li­zuo­ti sa­vo tei­sę rink­ti, truk­ dant pa­sta­ra­jam pa­si­nau­do­ti rin­ki­ mų ir re­fe­ren­du­mo tei­se. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. 10 val. 20 min. Ši­lu­tės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ te gau­tas pra­ne­ši­mas, kad gal­būt už pi­ni­gus tam tik­rą va­lan­dą bus ve­ža­ mi bal­suo­ti rin­kė­jai nu­ro­dy­tu au­to­ mo­bi­liu. Apie 15 val. bu­vo su­lai­ky­ta gru­pė as­me­nų, ku­rie ga­vo at­ly­gį už tai, kad bal­suo­tų už vie­ną po­li­ti­nę par­ti­ją. Dėl šio at­ve­jo taip pat pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Dar vie­nas pra­ne­ši­mas apie ga­ li­mą bal­sų pa­pir­ki­nė­ji­mą Ši­lu­tė­

je vie­tos po­li­ci­jos tiks­li­na­mas. Tai, kad šia­me pa­ma­rio mies­te leng­vai­ siais au­to­mo­bi­liais į rin­ki­mų apy­ lin­kę bal­suo­ti ve­ža­mi ap­gir­tę as­ me­nys, pa­tvir­ti­no ir „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­ja. Mo­te­ris liu­di­jo ma­čiu­si, kad ne­blai­vūs žmo­nės bu­vo ve­ža­mi leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu, o po bal­sa­ vi­mo ta pa­čia ma­ši­na iš­ve­ža­mi. Apie ga­li­mus bal­sų pir­ki­mo at­ve­ jus gau­ta ži­nių iš Vil­niaus, Aly­taus, Laz­di­jų, Tra­kų mies­tų. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tik­ri­na šią in­for­ma­ci­ją. Po­li­ci­nin­kai ti­ki­no ak­ty­viai dir­ ban­tys vi­so­je ša­ly­je ir ste­bin­tys pra­si­dė­ju­sius rin­ki­mus. Bau­d žia­m o­j o ko­d ek­s o 172 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad truk­dy­ mas pa­si­nau­do­ti rin­ki­mų ar re­fe­ ren­du­mo tei­se ga­li bū­ti bau­džia­mas lais­vės atė­mi­mu iki tre­jų me­tų. At­sa­ko­my­bės neiš­vengs ir tie, ku­ rie su­tin­ka per­leis­ti sa­vo bal­są už pi­ ni­gus ar ki­to­kį at­ly­gį. Rin­kė­jo bal­sa­ vi­mas už at­ly­gį, siū­ly­ma­sis bal­suo­ti už at­ly­gį ar kurs­ty­mas tai da­ry­ti rin­ ki­muo­se ar re­fe­ren­du­me už­trau­kia ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę ir bau­ dą nuo 1 000 iki 2 000 li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Šią sa­vai­tę Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­ jai pra­neš­ta apie ban­dy­mą pa­deg­ ti Šven­tų apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čią Stal­gė­nuo­se. Ar­čiau­siai baž­ny­čios gy­ve­nan­ti mo­te­ris rug­sė­jo 29 die­ną pa­ste­bė­ jo ap­de­gu­sią me­di­nę pa­sta­to sie­ną. Kol kas neaiš­ku, ko­dėl apie tai po­ li­ci­jai pra­neš­ta tik dau­giau nei po sa­vai­tės. Po ap­de­gu­sia sie­na ap­tik­ta iš­ si­ly­džiu­sio plas­ti­ko. Spė­ja­ma, kad kaž­kas pa­dė­jo plas­ti­ki­nį in­dą prie me­di­nė­mis len­to­mis ap­kal­tos šven­tyk­los sie­nos ir jį pa­de­gė. Ta­čiau lie­taus il­gai merk­tos len­ tos neį­si­de­gė, lieps­na, nu­de­gi­nu­si apie 6 kvad­ra­ti­nius met­rus sie­nos pa­vir­šiaus plo­to, už­ge­so pa­ti. Kerš­to ver­si­ją at­me­ta

Lieps­nos nie­kas iš vie­tos gy­ven­to­jų ne­ma­tė, to­dėl nė­ra tiks­liai ži­no­ma, ka­da ban­dy­ta pa­deg­ti pa­sta­tą. Pa­da­ry­ta ža­la sie­kia pu­sę tūks­ tan­čio li­tų. 1918 me­tais pa­sta­ty­ ta me­di­nė baž­ny­čia nu­ken­tė­jo ne­ žy­miai. Šven­to­rius tam­siuo­ju me­tu neapš­vie­čia­mas, ban­dy­ta pa­deg­ti šo­ni­nę sie­ną. Kol kas įvy­kį ti­rian­tys Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti apie pa­de­gė­jus. „Ti­ria­me vi­sas įma­no­mas ver­ si­jas, pra­de­dant pra­va­žiuo­jan­čių chu­li­ga­nų iš­dy­ka­vi­mu, kerš­tu, sa­ ta­nis­tų iš­puo­liu ir net ži­niask­lai­dos iš­pūs­to baž­ny­čių pa­de­gė­jo pa­se­kė­ jo veiks­mais“, – tei­gė ra­jo­no po­li­

ci­jos vir­ši­nin­kas Sau­lius Vai­če­ kaus­kas. Stal­gė­nų se­niū­nas Arū­nas Jur­ kus ti­ki­no abe­jo­jąs, kad kas iš vie­ tos gy­ven­to­jų jaus­tų pyk­tį kle­bo­nui ir no­rė­tų taip ker­šy­ti. „Pas mus nė­ra prie­šiš­kai baž­ny­ čiai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių. Ne­no­rė­ čiau pa­ti­kė­ti, kad tai kerš­to ak­tas“, – svars­tė se­niū­nas. Pa­na­šiai kal­bė­jo ir kle­bo­nas Jo­ nas Ba­gins­kas.

Tą­nakt kaž­kas ei­da­mas ap­link baž­ny­čios pa­sta­tą rau­do­nų purš­ kia­mų da­žų fla­ko­nu purš­kė ant tin­ kuo­tos ir bal­tai da­žy­tų sie­nų tol, kol bai­gė­si da­žai. Po nak­ties pa­ ste­bė­ta rau­do­na juos­ta ant pie­ti­ nės ir va­ka­ri­nės sie­nų. Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Aloy­zas Vai­čiu­lis tei­ gė, kad įta­ria­mo­jo nu­sta­ty­ti kol kas ne­pa­vy­ko. Ieš­kos pa­de­gė­jo ato­kiau

D.Bur­nei­kis aiš­ki­ no, jog baž­ny­čią pa­ de­gęs dėl to, kad atei­viai at­lie­ka eks­ pe­ri­men­tus su žmo­ nė­mis ir de­ši­nė­je gal­vos pu­sė­je jam įsiu­vo imp­lan­tą.

„Gal tai ko­kia ak­ci­ja, nu­kreip­ ta prieš baž­ny­čias? Sun­ku net įsi­ vaiz­duo­ti, kas tu­ri bū­ti žmo­gaus gal­vo­je, jei jis kė­si­na­si su­de­gin­ti Die­vo na­mus. Kai pa­ma­čiau ap­de­ gu­sią sie­ną, net šir­dis su­sto­jo, tai bai­siau, nei ne­tek­ti na­mų“, – tei­ gė kle­bo­nas J.Ba­gins­kas. Rau­do­na juos­ta ant bal­tos sie­nos

Pa­na­šu, kad tą pa­čią nak­tį kol kas ne­nus­ta­ty­ti as­me­nys su­bjau­ro­jo Rie­ta­vo Šven­to Ar­chan­ge­lo My­ko­ lo baž­ny­čios sie­nas.

Pa­rei­gū­nas svars­tė, ar tai ga­lė­jo bū­ti paaug­lio iš­dy­ka­vi­mo iš­da­va, nes ant šven­tyk­los sie­nų at­si­ra­do ne ko­kie nors ženk­lai ar už­ra­šai, o tik juos­ta. Gal­būt koks nors paaug­ lys ra­do neiš­nau­do­tą da­žų au­to­mo­ bi­liams da­žy­ti fla­ko­ną. Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad Že­ mai­ti­jo­je rug­sė­jo pa­bai­go­je bu­vo­ jo 31 me­tų Da­rius Bur­nei­kis, ku­ ris įta­ria­mas pa­de­gęs ir su­nio­ko­jęs ke­lias baž­ny­čias Kau­ne ir ap­lin­ki­ niuo­se ra­jo­nuo­se. Šią ver­si­ją pa­rei­ gū­nams pa­tik­rin­ti bus ne­sun­ku. Sek­ma­die­nį Kau­no ra­jo­no apy­ lin­kės teis­mas lei­do jį suim­ti trims mė­ne­siams. Mi­nė­tas as­muo yra įta­ria­mas pa­ si­kė­si­nęs su­de­gin­ti Ku­lau­tu­vos šven­to­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­ čią bei ją su­de­gi­nęs, taip pat su­de­gi­ nęs Paš­tu­vos šv. Bar­bo­ros baž­ny­čią bei įta­ria­mas dėl ki­tų baž­ny­čių tur­ to nai­ki­ni­mo ir ga­di­ni­mo. Sek­ma­die­nį D.Bur­nei­kis žur­na­ lis­tams aiš­ki­no, jog baž­ny­čią pa­ de­gęs dėl to, kad atei­viai at­lie­ ka eks­pe­ri­men­tus su žmo­nė­mis ir de­ši­nė­je gal­vos pu­sė­je jam įsiu­vo imp­lan­tą.

9

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

klaipėdos verslas rengia kon­fe­ren­ci­ją

Au­go na­šu­mas

Pa­di­dė­jo eks­por­tas

Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to au­di­to­ri­jų komp­lek­se Au­ la Mag­na (Her­kaus Man­to g. 84) I aukš­to kon­fe­ren­ci­jų sa­ lė­je vyks Klai­pė­dos pre­ky­ bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų bei Eu­ro­pos vers­lo ir ino­va­ci­jų tink­lo ren­gia­ma V kas­me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Eks­por­tas: nuo idė­jos iki re­zul­ta­to“.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, ša­lies ūky­je per vie­ ną dirb­tą va­lan­dą 2011 m. vi­du­ ti­niš­kai su­kur­ta 37,55 li­to pri­dė­ ti­nės ver­tės to me­to kai­no­mis, ar­ba 3,7 li­to dau­giau nei 2010 m. Per me­tus vie­nas užim­ta­sis su­kū­rė 69 tūkst. 754 li­tus bend­ ro­sios pri­dė­ti­nės ver­tės. Dar­bo na­šu­mas išau­go 5,2 pro­c.

Per me­tus (2012 m. rugp­jū­ čio mėn., pa­ly­gi­nti su 2011 m. rugp­jū­čiu) eks­por­tas pa­di­dė­ jo be­veik 22 pro­cen­to. Įta­kos tam tu­rė­jo pa­di­dė­jęs naf­tos pro­duk­tų (14,8 pro­c.), ka­ti­lų, ma­ši­nų ir me­cha­ni­nių įren­gi­ nių, jų da­lių (42,2 pro­c.), ant­ že­mi­nių trans­por­to prie­mo­nių (53,1 pro­c.) eks­por­tas.

Smul­kie­ji vers­li­nin­kai šau­kia „SOS“ Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bo­je va­ kar vėl pra­bil­ta apie vers­lo ap­lin­kos si­tua­ ci­ją uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se. Esą per pa­ sta­ruo­sius me­tus pre­ky­bos vie­tos spar­ čiai tuš­tė­ja. Prie­žas­tis – per di­de­li tur­gaus vie­tų įkai­niai pre­kiau­to­jams.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ka­muo­ja di­de­li įkai­niai

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo at­sto­ vai jau prieš me­tus pra­dė­jo kal­bė­ti apie są­ly­gas pre­kiau­ti sa­vi­val­dy­bės val­do­mo­se tur­ga­vie­tė­se. „Iš­ryš­kė­jo kri­zės pa­da­ri­niai – tur­ga­vie­tės tuš­tė­ja. Kai pra­dė­jau tir­ti, ko­dėl taip yra, paaiš­kė­jo, kad sa­vi­val­dy­bės val­do­mo­se tur­ga­vie­ tė­se įkai­niai už pre­ky­bos vie­tą – mil­ži­niš­ki“, – ti­ki­no vers­li­nin­kų at­sto­vas Do­na­tas Bo­ty­rius. Ne­pai­sant to, kad sa­vo mo­kes­ ti­ne naš­ta smul­kiuo­sius vers­li­nin­ kus bai­gia pa­skan­din­ti cent­ri­nė val­džia, prie to esą ne­men­kai pri­ si­de­da ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­ja, iš­lai­ky­da­ma la­bai aukš­tas kai­ nas už pre­ky­bos vie­tas. „Pa­vyz­džiui, Klai­pė­do­je no­rint pre­kiau­ti švie­žia mė­sa iš šal­dy­mo vit­ri­nos, per mė­ne­sį už tai rei­kia su­mo­kė­ti apie 2 tūkst. li­tų, Vil­niu­ je to­kia pre­ky­bos vie­ta tur­ga­vie­tė­je kai­nuo­ja iki 1,5 tūkst. li­tų“, – tvir­ ti­no D.Bo­ty­rius. Jis tvir­ti­no, jog sa­vi­val­dy­bės tur­ga­vie­čių val­dy­to­jai nie­ko ne­ da­ro, kad jos bū­tų pa­trauk­lios pre­ky­bi­nin­kams. O apie tai su

tur­gų va­do­vais bei val­dy­ba kal­ bė­ta jau tris kar­tus. „Re­zul­ta­tas aiš­kus, pre­kiau­to­jų ma­žė­ja. Se­na­ja­me tur­gu­je vos ke­li žmo­nės be­dir­ba, ge­rą ap­lin­ką tu­

Kal­tie­ji: dėl iš­tuš­tė­ju­sių tur­ga­vie­čių smul­kie­ji vers­li­nin­kai kal­ti­na sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kus.

ma­žin­tų pre­ky­bos vie­tų įkai­nius, o at­sa­ky­mai – nie­ko ne­ža­dan­tys. „Iš­gir­do­me tik tai, kad kaž­kas svars­tys, kaž­ką žiū­rės. Jie ban­do svars­ty­ti, bet nie­ko dau­giau, o si­ tua­ci­ja ašt­rė­ja. Pak­laus­ki­te, ko­dėl tie žmo­nės trau­kia­si iš tur­gaus. Ogi to­dėl, kad ne­beiš­si­lai­ko, ne­beuž­ dir­ba, kad su­mo­kė­tų tuos mo­kes­ čius“, – tvir­ti­no D.Bo­ty­rius.

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

At­virkš­čiai, tu­rė­tų bū­ti ke­lia­mas klau­ si­mas dėl įkai­nių pa­ di­di­ni­mo.

rin­tis Nau­ja­sis tur­gus ir­gi trau­kia­ si“, – įsi­ti­ki­nęs D.Bo­ty­rius. Esą vien Nau­jo­jo­je tur­ga­vie­tė­je per me­tus ne­li­ko apie 30 pro­c. pre­ kiau­to­jų. Vers­li­nin­kų at­sto­vai krei­ pė­si tie­sio­giai į sa­vi­val­dy­bę, kad

Pre­ky­bos vie­tos tu­rė­jo brang­ti?

„Lau­ke pre­kiau­jan­tys žmo­nės už pre­ky­bos vie­tą – 1 kv. m per mė­ ne­sį mo­ka 120 li­tų, o gė­li­nin­kams po sto­gu šis mo­kes­tis sie­kia net iki 160 li­tų už 1 kv. m per mė­ne­sį“, – ti­ki­no D.Bo­ty­rius. Pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­gus“ val­ dy­bai va­do­va­vęs, o da­bar bu­vęs jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­ vas tei­gė, kad įkai­nių klau­si­mą val­ dy­bo­je ana­li­za­vo. „Įkai­niai bu­vo pa­tvir­tin­ti dar 2008-ai­siais. Per vi­sus tuos me­tus įver­ti­nu­si de­ga­lų, elekt­ros pa­bran­

gi­mą, val­dy­ba net ne­svars­tė įkai­ nių su­ma­ži­ni­mo klau­si­mo. Mes ne­ ga­lė­jo­me pi­gin­ti pre­ky­bos vie­tų“, – tei­gė V.Kar­ma­no­vas. Esą bran­go van­duo, kai bu­vo įves­ta rink­lia­va, šiukš­lių iš­ve­ži­mas Nau­ja­ja­me tur­ gu­je pa­bran­go net 10 kar­tų, o pre­ky­ bos vie­tų kai­nos li­ko to­kios pa­čios. „At­virkš­čiai, tu­rė­tų bū­ti ke­lia­ mas klau­si­mas dėl įkai­nių pa­di­di­ ni­mo. Nors šiuo me­tu val­dy­ba jo­ kių pa­kė­li­mų ne­da­rys“, – tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas. Klai­pė­da iš­re­tė­jo

„Se­no­jo tur­gaus“ di­rek­to­rė Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė pri­pa­ži­no, kad pre­kiau­ to­jų gre­tos mies­to cent­re esan­čio­ je tur­ga­vie­tė­je re­tė­ja. „Pa­siš­ne­ka­me, tai to ne­li­ko, tai tas ne­be­dir­ba. Da­lis pre­kei­vių jau dėl sa­vo am­žiaus pre­kiau­ti ne­be­ pa­jė­gia, ki­ti iš vers­lo pa­si­trau­kė, kai įve­dė ka­sos apa­ra­tus“, – pri­si­ mi­nė R.Ku­bi­lie­nė. Pa­sak „Se­no­jo tur­gaus“ di­rek­to­ rės, smul­kių­jų vers­li­nin­kų at­sto­vai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

be rei­ka­lo prie­kaiš­tau­ja, kad įkai­ niai už vie­tą per di­de­li. „Ne­ži­nau, ko­kie mo­kes­čiai jiems yra ne­di­de­li. Jie tur­būt įpra­tę vis­ ką gau­ti vel­tui. Pas mus pre­ky­bos vie­ta mė­ne­siui kai­nuo­ja 144 li­tai“, – ti­ki­no R.Ku­bi­lie­nė. Esą pre­ky­ba tur­gu­je ma­žė­ja ir dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, nes kri­ to žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia. Di­rek­to­rė aiš­ki­no, jog da­bar ir to pir­ki­mo ne­bė­ra. Jei ūki­nin­kas at­si­ve­ža pa­skers­tą kiau­lę, ke­lias die­nas vargs­ta, kol iš­ par­duo­da. Pre­ky­bi­nin­kai pa­ste­bi, kad ne tik se­na­mies­tis, pa­ti Klai­pė­da iš­re­tė­jo. Tad ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, jog ma­žė­ja ir pre­kei­vių tur­guo­se. „Aš ne­sup­ran­tu, ko jie čia verkš­ le­na, nei mes kai­nas ke­lia­me, nei mes juos dras­ko­me, mes la­bai to­le­ ran­tiš­ki, ne­ma­tau jo­kių pro­ble­mų. Aiš­ku, mies­te įsi­kū­rė dau­giau tur­ ge­lių, va­sa­rą vei­kė gat­vės pre­ky­ba. O juk ten da­lis dir­ba išė­ję iš mū­sų“, – pa­ste­bė­jo R.Ku­bi­lie­nė.

Šilumos ūkis: sa­vi in­te­re­sai – svarbiausi As­ta Dy­ko­vie­nė Ga­li­mas da­ly­kas, kad pri­va­lo­mas rei­ ka­la­vi­mas vie­šin­ti kai­nas už ši­lu­mą, ku­rią bend­ro­vei „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“ par­duo­da ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai, klai­pė­die­čiams pa­da­rė meš­kos pa­slau­gą. Jau da­bar svars­to­ ma, ar, pa­ma­tę kon­ku­ren­tų įkai­nius, jie ne­su­ma­nys jų pa­di­din­ti iki „Klai­ pė­dos ener­gi­jos“ kai­nų dy­džio. Vil­tis – ne­prik­lau­so­mi tie­kė­jai

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Va­ lu­tis ne taip se­niai pa­brė­žė, kad šio šil­dy­mo se­zo­no vil­tis – ne­prik­lau­ so­mi ši­lu­mos tie­kė­jai. Klai­pė­do­je kol kas jų yra 5, tai – „Klai­pė­dos bal­

dai“, „Izo­ba­ra“, „Pra­mo­nės ener­gi­ ja“, „Bal­ti­jos elekt­ri­nių in­ves­ti­ci­jos“ ir „Geo­ter­ma“. Šios bend­ro­vės tie­ kia 28 pro­c. vi­sos mies­te pa­ga­mi­na­ mos ši­lu­mos. Be to, pa­ti „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ uos­ta­mies­ty­je sta­tys dar vie­ną ne­prik­lau­so­mą ši­lu­mos tie­ kė­ją – bio­ku­ro ka­ti­lą. Pas­kai­čiuo­ta, kad jam at­si­ra­dus klai­pė­die­čiams ši­ lu­mos kai­na tu­rė­tų su­ma­žė­ti iki 3,5 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Ma­no­ma, kad ki­tais me­tais, kai į Klai­pė­dos rin­ką įsi­lies dar vie­ nas ši­lu­mos ga­min­to­jas bend­ro­vė „For­tum Klai­pė­da“, ti­kė­ti­nas ši­lu­ mos kai­nos ma­žė­ji­mas ma­žiau­siai 10 pro­c. Tei­gia­ma, kad iš jos gau­tos ši­lu­mos bus ga­li­ma ap­rū­pin­ti 40–50 pro­c. mies­to.

Vie­šu­mas pa­kenks?

Spa­lį pir­mą kar­tą pa­vie­šin­tos kai­ nos, ku­rias ne­prik­lau­so­miems ši­ lu­mos tie­kė­jams už jų pa­ga­min­tą ši­lu­mą su­mo­ka „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“. Pa­gal įsta­ty­mus su­ma už ki­lo­ vat­va­lan­dę ne­ga­li bū­ti di­des­nė, nei pa­čios „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ pa­ga­ min­ta ši­lu­ma. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, ne­prik­ lau­so­miems ši­lu­mos tie­kė­jams už jų pa­ga­min­tą ši­lu­mą bu­vo su­mo­kė­ta nuo 9,01 ct/kWh iki 18,49 ct/kWh. „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ pa­ga­min­ tos ši­lu­mos sa­vi­kai­na ir­gi yra 18,49 ct/kWh, tai yra tiek pat, už kiek ją su­per­ka iš „Geo­ter­mos“.Pa­si­kei­tus tei­sės ak­tams, „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ esą ne­ga­li de­rė­tis dėl pa­siū­ly­tos kai­

nos, o pri­va­lo iš ne­prik­lau­so­mų ši­ lu­mos ga­min­to­jų su­pirk­ti už pa­siū­ ly­tą su­mą. Ar pa­ma­tę, už ko­kią kai­ną sa­vo ši­ lu­mą par­duo­da kon­ku­ren­tai, ne­su­ si­gun­dys jos pa­di­din­ti ir ki­ti ga­min­ to­jai, pa­ma­ty­si­me jau ki­tą mė­ne­sį. Blo­giau­sia tai, kad var­to­to­jams iš to nau­dos ne­bus. Tai­gi, ti­ki­my­bė, kad at­si­ra­dus dau­giau ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos tie­kė­jų at­pigs ši­lu­ma var­ to­to­jams, kol kas abe­jo­ti­na. Pri­va­lo­mos kai­no­da­ros ne­tai­kys

Ter­mi­ną, iki ka­da ne­prik­lau­so­mam ši­lu­mos ga­min­to­jui ne­bus tai­ko­ma pri­va­lo­ma ši­lu­mos ga­my­bos kai­ no­da­ra, nu­sta­tė Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja.

Jos duo­me­ni­mis, bend­ro­vė „Pra­ mo­nės ener­gi­ja“ sa­vo kai­nas už pa­ ga­min­tą ši­lu­mą „Klai­pė­dos ener­gi­ jai“ siū­lys iki 2013 m. gruo­džio 31 d., „Izo­ba­ra“ – iki 2014 m. ko­vo 31 d., „Klai­pė­dos bal­dai“ – iki 2014 m. ba­lan­džio 30 d., „Bal­ti­jos elekt­ri­nių in­ves­ti­ci­jos“ – iki 2014 m. bir­že­lio 30 d., o „Geo­ter­ma“ – 2016 m. ge­ gu­žės 31 d. Pa­ly­gin­ti su 2011 m. tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu, ne­re­gu­liuo­ja­mų ne­prik­ lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bos apim­tys išau­go 20,9 pro­c. Di­džiau­sią įta­ką tam tu­rė­jo bend­ ro­vių „Pra­mo­nės ener­gi­ja“ bei „Bal­ ti­jos elekt­ri­nių in­ves­ti­ci­jos“ pa­di­dė­ ju­sios ga­my­bos apim­tys.

10

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

ekonomika

Drau­di­mo po­rei­kÄŻ ska­ti­na il­ga­pirť­Ä?iai Va­gys­Ä?iĹł skai­Ä?ius ĹĄa­ly­je au­ga, o ÄŻ il­ga­pirť­ Ä?iĹł tai­kik­lÄŻ pa­ten­ka net so­do reik­me­nys. Vis la­biau va­giĹł bai­min­da­mie­si gy­ven­to­ jai tur­to drau­di­mÄ… ren­ka­si ak­ty­viau nei iki ĹĄiol.

„„ Nuos­to­lis: iĹĄ gy­ven­to­jĹł daŞ­niau­siai pa­va­gia­ma tur­to, ku­rÄŻ il­ga­pirť­Ä?iams

ne­sun­ku iť­si­neť­ti ir grei­tai par­duo­ti.

R

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Li­na Mra­zaus­kai­tÄ—

l.mrazauskaite@diena.lt

Ap­sau­ga pa­si­rō­pi­na daŞ­niau

Drau­di­mo bend­ro­vÄ—s pa­ste­bi, kad pa­lik­da­mi na­mus be prie­Şiō­ros gy­ ven­to­jai la­biau­siai ne­ri­mau­ja dÄ—l va­gys­Ä?iĹł. JĹł skai­Ä?iui ĹĄa­ly­je au­gant, di­dÄ—­ja ir iť­mo­kos dÄ—l va­giĹł pa­da­ ry­tos Ĺža­los. Kas­dien dÄ—l il­ga­pirť­Ä?iĹł nu­ken­Ä?ia 61 gy­ven­to­jas, o va­gys­tÄ—s su­da­ro 77,9 pro­c. vi­sĹł re­gist­ruo­tĹł kri­mi­ na­li­niĹł nu­si­kal­ti­mĹł, kaip pa­ro­dÄ— In­for­ma­ti­kos ir ry­ťiĹł de­par­ta­men­ to prie Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos duo­me­nys. Drau­di­kai pa­ste­bi, kad gy­ven­ to­jai jau­Ä?ia va­gys­Ä?iĹł grÄ—s­mÄ™ ir vis daŞ­niau pa­si­rō­pi­na ĹĄiĹł ne­lai­min­gĹł at­si­ti­ki­mĹł pre­ven­ci­ja. Drau­di­mo bend­ro­vÄ—s „Er­go Lie­tu­va“ Tur­to drau­di­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus To­mo Ne­nar­ta­vi­Ä?iaus tei­gi­ mu, il­ges­nÄŻ lai­kÄ… pa­lik­da­mi na­mus ne­ri­mau­ja net de­vy­ni ĹĄa­lies gy­ven­ to­jai iĹĄ de­ťim­ties. Net 72 pro­c. gy­ ven­to­jĹł bai­mi­na­si, kad be prie­Şiō­ ros pa­lik­tas bĹŤs­tas bus ap­vog­tas, o gais­rĹł bai­mi­na­si ĹĄiek tiek dau­giau nei pu­sÄ—, gam­tos sti­chi­jĹł – 14 pro­c., van­da­lĹł – 8 pro­c. gy­ven­to­jĹł. Bend­ro­vÄ—s BTA spe­cia­lis­tai pa­ ste­bi, kad ĹĄa­lies gy­ven­to­jai vis ak­ ty­viau ÄŻsi­gy­ja sa­vo tur­to drau­di­mÄ…, o iť­mo­kĹł dÄ—l pa­tir­tĹł nuo­sto­liĹł tur­ tui per de­vy­nis ĹĄiĹł me­tĹł mÄ—­ne­sius padaugÄ—jo 5 pro­c.

Apť­va­ri­na net kie­mus

„Si­tua­ci­ja iĹĄ tie­sĹł kiek pa­si­kei­tu­ si. Va­gys­Ä?iĹł skai­Ä?ius au­ga – jĹł ĹĄie­ met fik­suo­ja­me pu­sant­ro kar­to dau­ giau nei per­nai, o Ĺžmo­nÄ—s nu­ken­Ä?ia tiek dÄ—l smul­kes­niĹł, tiek dÄ—l di­des­niĹł va­gys­Ä?iĹł, ÄŻsi­lau­Şus ÄŻ pri­va­Ä?iÄ… nuo­sa­ vy­bÄ™. Il­ga­pirť­Ä?iai sÄ—k­min­gai dar­buo­ ja­si ne tik bĹŤs­tuo­se, bet ir ĹŤki­niuo­ se pa­sta­tuo­se, ga­ra­Şuo­se, pir­ty­se ir net kie­muo­se. Va­gia­ma vis­kas: nuo kve­pa­lĹł, va­zĹł, na­mĹł tech­ni­kos iki grÄ—b­liĹł ar ki­tĹł so­do ÄŻran­kiĹł, dvi­ra­ Ä?iĹł, Ĺžo­liap­jo­viĹł ar net lau­ko bal­dĹł iĹĄ kie­mĹłâ€œ, – sa­kÄ— drau­di­mo bend­ro­vÄ—s BTA Ĺ˝a­lĹł re­gu­lia­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Ka­ro­li­na Kar­po­va.

Nors di­des­niĹł nuo­ sto­liĹł gy­ven­to­jai pa­ti­ria dÄ—l bui­ti­niĹł ava­ri­jĹł ir sti­chi­niĹł ne­lai­miĹł, va­gys­Ä?iĹł jie bai­mi­na­si daug la­biau. Drau­di­mo bend­ro­vÄ—s „Er­go Lie­ tu­va“ duo­me­ni­mis, iĹĄ gy­ven­to­jĹł daŞ­niau­siai pa­va­gia­ma tur­to, ku­ rÄŻ il­ga­pirť­Ä?iams ne­sun­ku iť­si­neť­ti ir grei­tai par­duo­ti: tai ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai, gry­nie­ji pi­ni­gai, bui­ti­nÄ— ir kom­piu­te­ri­nÄ— tech­ni­ka, mo­bi­ lie­ji te­le­fo­nai ir pan.

Gy­ven­to­jai Ĺža­los pa­ti­ria ne tik dÄ—l pa­vog­to tur­to, ta­Ä?iau ir su­ga­ din­tĹł du­rĹł uŞ­rak­tĹł, ap­dau­Şy­tĹł sie­ nĹł, ap­ga­din­tos grin­dĹł dan­gos, bal­ dĹł ir pan. Ĺ˝a­la ne di­dĹžiau­sia

Vis dÄ—l­to drau­di­mo bend­ro­vÄ—s „PZU Lie­tu­va“ Pro­duk­tĹł ir ri­ zi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ed­var­das Sku­pas pa­ti­ki­no, kad pa­grin­di­nis tur­tas pra­ran­da­mas ir di­dĹžiau­siĹł nuo­sto­liĹł Ĺžmo­nÄ—ms at­ne­ťa ne va­gys­tÄ—s. Anot jo, daug daŞ­niau Ĺžmo­nÄ—s ken­Ä?ia nuo bui­ ti­niĹł ava­ri­jĹł ir sti­chi­niĹł ne­lai­miĹł, ku­riĹł iť­veng­ti fi­zi­nÄ—s prie­mo­nÄ—s ne­pa­de­da. „Va­gys­tÄ—s yra tik tre­Ä?ia pa­gal daŞ­nÄŻ ÄŻvy­kiĹł gru­pÄ—. Tai ne­ su­ke­lia ir itin di­de­liĹł nuo­sto­liĹł – vi­du­ti­nÄ— va­gys­tÄ—s Ĺža­la su­da­ro apie 1600 li­tĹłâ€œ, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vas. Bend­ro­vÄ—s „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Gy­ven­to­jĹł tur­to drau­di­mo sky­riaus va­do­vo And­riaus Gim­bic­ko tei­gi­ mu, va­gys­tÄ— yra ant­ra pa­gal nuo­ sto­liĹł dy­dÄŻ ne­lai­mÄ—. Anot jo, vi­du­ ti­nis va­gys­tÄ—s nuo­sto­lis svy­ruo­ja apie 2500 li­tĹł, o di­des­nÄ™ Ĺža­lÄ… pa­ pras­tai pa­ti­ria nuo­sa­vĹł na­mĹł sa­ vi­nin­kai. T.Ne­nar­ta­vi­Ä?ius il­ges­niam lai­kui pa­lie­kant tuť­Ä?ius na­mus pa­ta­ria pa­pra­ťy­ti, kad juos kas nors kart­ kar­tÄ—­mis pa­tik­rin­tĹł. Tai da­ry­ti jis re­ko­men­da­vo vis skir­tin­gu lai­ku, nes ne­ti­kÄ—­ti ap­si­lan­ky­mai at­bai­do il­ga­pirť­Ä?ius.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

Renovacija – efektyviausias sprendimas JustÄ— LabutytÄ— Kasmet brangstantys energijos iĹĄtekliai vis daugiau klaipÄ—dieÄ?iĹł skatina ÄŻvertinti renovacijos naudÄ… ir Ĺžengti ryĹžtingÄ… ĹžingsnÄŻ. NemaĹžai prie to prisideda ir ÄŻkvepianti namus jau renovavusiĹł patirtis – artÄ—jantÄŻ ĹĄildymo sezonÄ… jie pasitinka be nerimo. Regionas – tarp lyderiĹł

BĹŤsto ir urbanistinÄ—s plÄ—tros agentĹŤros (BUPA) duomenimis, nuo 2005 m. KlaipÄ—dos regione iĹĄ viso buvo atnaujinti 46 daugiabuÄ?iai. Ĺ iuo metu renovuojami devyni namai, o ĹĄiemet iĹĄ jau apsisprendusiĹł dalyvauti daugiabuÄ?iĹł atnaujinimo programoje KlaipÄ—dos apskritis pateikÄ— 44 paraiĹĄkas ir pagal aktyvumÄ… uĹžima treÄ?iÄ… vietÄ… po Vilniaus ir Kauno regionĹł. „Smagu bĹŤti ne atsiliekanÄ?iĹł, o pirmaujanÄ?iĹł trejetuke, taÄ?iau drÄŻsÄ?iau sakyti, kad renovacijos mastas dar netapo visuotinis“, – pripaĹžino uostamiesÄ?io meras Vytautas Grubliauskas. Daugiausia lemia asmenybÄ—s

Miesto vadovo teigimu, savivaldybÄ— deda nemaĹžai pastangĹł, kad gyventojai turÄ—tĹł stimulÄ… dalyvauti valstybÄ—s remiamoje daugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programoje (JESSICA). „ManyÄ?iau, kad ir patys gyventojai be dideliĹł raginimĹł turÄ—tĹł rinktis tokiÄ… galimybÄ™, nes ĹĄi programa leidĹžia gerokai palankesnÄ—mis, valstybÄ—s subsidijuojamomis, sÄ…lygomis gauti lÄ—ĹĄĹł namams renovuoti“, – ÄŻsitikinÄ™s paĹĄnekovas.

Be to, anot mero, puikiĹł renovacijos rezultatĹł pasiekusiĹł daugiabuÄ?iĹł pavyzdys iliustruoja, kad nemaĹža dalis sÄ—kmÄ—s priklauso nuo konkreÄ?ios bendrijos vadovo aktyvumo.

Vytautas Grubliauskas:

DaugiabuÄ?iĹł renovacija yra prasmingiausias, efektyviausias sprendimas maĹžinti ĹĄilumos suvartojimÄ….

SiĹŤlo kompensacijas

Miesto vadovas atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad uostamiesÄ?io savivaldybÄ— yra ÄŻsteigusi specialĹł daugiabuÄ?iĹł namĹł renovacijos fondÄ…, jis siekia apie 0,5 mln. litĹł. 100 proc. ďŹ nansuojami bendrijos ÄŻsteigimas, renovacijos investicijĹł planas ir energinio naudingumo sertiďŹ katas. IĹĄskirtos ir dar dvi kryptys, kurios taip pat garantuoja ďŹ nansavimÄ…. Ĺ alinant avarinius defektus padengiama 50 proc. iĹĄlaidĹł, taÄ?iau ne daugiau kaip 10 tĹŤkst. litĹł. Kita kryptis – bendroji renovacijos programa, pagal kuriÄ… ďŹ nansuojama 30 proc., taÄ?iau maksimali suma – 20 tĹŤkst. litĹł. ParaiĹĄkos kompensuoti jau ÄŻgyvendintus darbus priimamos dukart per metus. Ĺ iuo metu jas galima pateikti iki lapkriÄ?io 1-osios. „Nors lÄ—ĹĄĹł yra, reikia pripaĹžinti, kad jos naudojamos ne taip aktyviai“, – mano V.Grubliauskas.

Efektyviausias sprendimas

Miesto vadovo teigimu, dÄ—l renovacijos naudos net neturÄ—tĹł kilti diskusijĹł. „Kiekvienais metais konstatuojame, kad daugiabuÄ?iĹł renovacija yra vienintelis ir prasmingiausias, efektyviausias sprendimas, kuris leistĹł maĹžinti ĹĄilumos suvartojimÄ… ir gyventi patogiai, kokybiĹĄkai“, – pripaĹžino paĹĄnekovas. „KalbÄ—damas apie KlaipÄ—dÄ… iĹĄskirÄ?iau problematikÄ…, kuri mums itin opi. Uostamiestyje dÄ—l jĹŤrinio klimato poveikio plytĹł statiniai laikosi gerokai trumpiau nei tolesnÄ—je Lietuvos dalyje“, – teigÄ— V.Grubliauskas. Anot paĹĄnekovo, sunku prognozuoti, kiek uostamiesÄ?io daugiabuÄ?iĹł bus modernizuota, ar pasiryĹĄ renovacijai iki ateinanÄ?io ĹĄildymo sezono. „SiekiamybÄ— – kad skaiÄ?iuotume, ne kiek namĹł jau renovuota KlaipÄ—doje, o kad ant vienos rankos pirĹĄtĹł tilptĹł tie, kurie dar neĹžengÄ— ĹĄio Ĺžingsnio“, – teigÄ— meras. Statistika

BUPA treÄ?io ketvirÄ?io duomenimis, 2011 m. atnaujinimo programoje dalyvavo ir investicijĹł planus ruoĹĄÄ— 128 daugiabuÄ?iĹł namĹł bendrijos, ĹĄiemet jĹł skaiÄ?ius ĹĄoktelÄ—jo iki 300. Daugiau nei pusÄ— investiciniĹł planĹł buvo suderinti. Daugiau nei treÄ?dalis (111) paraiĹĄkas pateikusiĹł bendrijĹł jau vykdo rangos konkursus. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

ď Ž Atnaujinta: QNbTVNObaV` 8YNV]Ă›Q\WR /NYaVW\` ]_ &$ _R[\cb\aN` ]N[Nb

Q\WN[a QNbTVNObĂ˜VĂş Na[NbWV[VZ\ ]_\T_NZ\` YĂ› N`

/B=. N_PUfc\ [b\a_

ValstybÄ— remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ… paskolos grÄ…Ĺžinimo laikotarpÄŻ – 20 metĹł) Modernizavimo projekto parengimas Statinio statybos techninÄ— prieĹžiĹŤra Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos Parama turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensavimÄ… Statybos darbĹł (energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: - sutaupius ĹĄiluminÄ—s energijos ne maĹžiau kaip 40 proc. - sutaupius ĹĄiluminÄ—s energijos ne maĹžiau kaip 20 proc.

3 proc. palĹŤkanos 100 proc. 100 proc. 100 proc. (0,35 Lt/m2) 100 proc. 30 proc. 15 proc.

11

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

pasaulis Pa­lei­do tik vie­ną

Pa­da­rė pro­ver­žį

Ra­do bom­bų da­lių

Ru­si­jos ape­lia­ci­nis teis­mas va­kar pa­li­ko ga­lio­ti dve­jų me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę dviem mer­gi­nų pank­ro­ko gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­rėms už pro­tes­tą prieš pre­zi­den­tą Vla­ di­mi­rą Pu­ti­ną Mask­vos ka­ted­ ro­je, ta­čiau tre­čio­ji, Je­ka­te­ri­ na Sa­mu­ce­vič, bu­vo pa­leis­ta, sky­rus jai lyg­ti­nę baus­mę.

Ame­ri­kie­čiai Ro­ber­tas Lef­ ko­wit­zas ir Bria­nas Ko­bil­ka (nuo­tr.) va­kar pel­nė No­be­lio che­mi­jos pre­mi­ją už pro­ver­žį su­kė­lu­sius ty­ri­mus, kaip or­ga­ niz­mų ląs­te­lių re­cep­to­riai rea­ guo­ja į ap­lin­ką. Nors ap­do­va­ no­ji­mas skir­tas che­mi­jos sri­ ty­je, šie ty­ri­mai dau­giau­sia nau­dos duo­da me­di­ci­nai.

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja, at­lik­da­ ma ty­ri­mą dėl praei­tą sa­vait­ ga­lį suim­tų is­la­mo ekst­re­mis­ tų, ku­rių tai­ki­niai ga­lė­jo bū­ ti žy­dai, ra­do bom­bų ga­my­bai nau­do­ja­mų su­de­da­mų­jų da­lių. Pa­rei­gū­nai tei­gia, kad ši gru­ puo­tė bu­vo la­bai pa­vo­jin­ga ir kad 12-ai įta­ria­mų­jų areš­tas bus pra­tęs­tas.

Ma­fi­ja ir ko­rup­ci­ja ėda Ita­li­jos pie­tus De­šimt­me­čiais mer­din­tys inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tai ir ko­rup­ci­jos by­lų la­vi­na iš­ryš­ki­ no se­nas ir gi­lias Ita­li­jos žaiz­das – ma­fi­ją ir ko­rup­ci­ją.

Til­tai ir tu­ne­liai tru­pa

Praė­ju­sio šimt­me­čio sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je pra­dė­tas ir iki šiol ne­baig­tas A3 greit­ke­lis pra­si­de­da prie Nea­po­lio esan­čia­me Sa­ler­no kal­nų mies­te­ly­je ir bai­gia­si pie­ti­ nia­me Ka­lab­ri­jos Re­džo mies­te. Driek­da­ma­sis be­veik 500 km, jis daž­nai su­siau­rė­ja iki dvie­jų juos­tų dėl ke­lio dar­bų, ku­rie ne­bai­gia­mi jau de­šimt­me­čius. Pa­vo­jin­gos būk­ lės til­tai stūk­so virš kal­nų tar­pek­ lių ir jū­ros, va­žiuo­jant tu­ne­liais ant au­to­mo­bi­lių la­ša van­duo ir krin­ta be­to­no ga­ba­liu­kai.

Ma­fi­ja ’Ndrang­he­ ta yra pa­ra­zi­tė. Ten, kur vyks­ta stam­būs vie­šie­ji dar­bai, ji tu­ri di­de­lių in­te­re­sų. Pa­sak ap­žval­gi­nin­kų, nie­kas ge­ riau nei­liust­ruo­ja Ita­li­jos ne­sėk­ mių, kaip šis greit­ke­lis. Kri­ti­kai tei­gia, kad tai yra dar­bų da­li­ji­mo už bal­sus ir Pie­tų Ita­li­jo­je kles­tin­ čio or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo pa­da­ri­nys, dėl ku­rio Ka­lab­ri­ja li­ ko izo­liuo­ta tiek geog­ra­fiš­kai, tiek eko­no­miš­kai. To­kia pa­dė­tis ke­lia ne­ri­mą ir šiau­ri­nėms Eu­ro­pos ša­lims. Jos bai­mi­na­si, kad eu­ro zo­na tam­pa pa­šal­pų sis­te­ma, kur do­ta­ci­jos ir su­bsi­di­jos dings­ta Pie­tų Eu­ro­pos ša­lių ko­rup­ci­jos tink­le.

3 pro­c. tai­syk­lė

2001 m. Ita­li­ja su­ma­nė vie­toj se­ no­jo A3 greit­ke­l io, ne­t u­r in­č io ava­ri­nės juos­tos, nu­ties­ti nau­ją. Į jį bu­vo in­ves­tuo­ta maž­daug 10 mlrd. eu­rų, da­lį šių pi­ni­gų sky­ rė ES. Kai Ita­li­jos teis­mai at­sklei­ dė dau­gy­bę ky­ši­nin­ka­vi­mo at­ve­jų, ES pa­rei­ka­la­vo jos pi­ni­gus, skir­tus greit­ke­liui, nu­kreip­ti į ki­tus pro­ jek­tus. Tei­sė­sau­ga iš­siaiš­ki­no, kad prie greit­ke­lio sta­ty­bų ran­kas pri­ki­ šo Ka­lab­ri­jos ma­fi­ja ’Ndrang­he­ta. Klau­sy­da­mie­si po­kal­bių pro­ku­ro­ rai iš­gir­do ma­fi­jos ir dar­bų vyk­dy­ to­jų su­si­ta­ri­mus da­ly­tis dar­bais ir pi­ni­gais. Vie­no­je by­lo­je, ku­rio­je už ry­ šius su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­ mu­m u ir ki­to­k ius nu­si­kal­ti­m us bu­vo nu­teis­t i 22 žmo­n ės, bu­vo išaiš­kin­ta 3 pro­c. tai­syk­lė: su­bran­go­vai dirb­t i­n ai pa­d i­d in­d a­vo dar­bų kai­ną 3 pro­c., ku­rie ati­tek­ da­vo ma­fi­jai. Ši taip pat dik­tuo­ da­vo, ką sam­dy­ti. „Ma­fi­ja ’Ndrang­he­ta yra pa­ra­zi­ tė“, – kons­ta­ta­vo tei­sė­jas Ro­ber­to di Pal­ma, ku­ris nag­ri­nė­jo dvi ko­ rup­ci­jos by­las, su­si­ju­sias su greit­ ke­lio tie­si­mu. – Ten, kur vyks­ta stam­būs vie­šie­ji dar­bai, ji tu­ri di­ de­lių in­te­re­sų.“

nių gy­vy­bę, dar kar­tą pa­tvir­ti­no ap­gai­lė­ti­ną A3 greit­ke­lio būk­lę.

AFP nuo­tr.

tas ir kny­gų au­to­rius Al­do Va­ra­no. Ita­li­jos greit­ke­lių agen­tū­ros ANAS duo­me­ni­mis, A3 sta­ty­bo­se bet ku­ riuo me­tu dir­ba maž­daug 1 tūkst. žmo­nių. Bet va­žiuo­da­mas juo pa­ ma­ty­si tik ke­lias de­šim­tis. Dau­gu­ ma jų net ne­dė­vi šal­mų. Ka­lab­ri­jos gy­ven­to­jai jau bai­gia pra­ras­ti vil­tį, kad nau­jas greit­ke­lis ka­da nors bus baig­tas. Ki­ta ver­tus, pa­dė­tis nė­ra vi­sai

be­vil­tiš­ka. Maž­daug pu­sė greit­ ke­lio jau at­nau­jin­ta, o ANAS ža­da, kad iki 2013 m. pa­bai­gos at­nau­jins dar 100 km ruo­žą. Pak­laus­tas, ar nu­sta­ty­ti ter­mi­nai yra rea­lis­tiš­ki, dar­bus kont­ro­liuo­ jan­tis ANAS in­ži­nie­rius Se­bas­tia­ no Wan­col­le gi­liai at­si­du­sęs at­sa­kė: „Tai yra di­de­lis iš­šū­kis, ir ne vis­kas pri­klau­so nuo mū­sų.“

Dar­bai už bal­sus

Deja, pro­ble­mą su­da­ro ne tik ko­ rup­ci­ja ir ma­fi­ja, bet ir dau­ge­liui Pie­tų Eu­ro­pos ša­lių bū­din­ga po­li­ ti­nė kul­tū­ra, kai po­li­ti­kai mai­nais į bal­sus gy­ven­to­jams siū­lo vals­ty­bės mo­ka­mą dar­bą. „Kad už­si­tik­rin­tų bal­sus, vy­ riau­sy­bės tu­ri leis­ti pi­ni­gus, bet ne in­ves­ti­ci­joms ir plėt­rai, o kaip pa­ tro­nai klien­tams“, – sa­kė žur­na­lis­

„The New York Ti­mes“ inf.

Pa­lei­do vi­są mies­to ta­ry­bą Ita­li­jos vy­riau­sy­bė pa­lei­do pie­ti­nio Ka­lab­ri­jos Re­džo mies­to ta­ry­bą ir pe­rė­mė jo val­dy­mą bai­min­da­ma­ si, kad vie­tos ko­mu­na­li­nių pa­slau­ gų įmo­nė­je įsi­ga­lė­jo ma­fij­ a.

Pro­jek­tai be jo­kių re­zul­ta­tų

„Ne­tin­ka­mas eu­ro­pi­nių pi­ni­gų nau­do­ji­mas pa­da­rė di­džiu­lę ža­ lą, nes pi­ni­gai ne­bu­vo nau­do­ja­mi pa­gal pa­skir­tį, taip pat, kaip sa­ko pro­ku­ro­rai, mai­ti­no or­ga­ni­zuo­tą nu­si­kals­ta­mu­mą, – sa­kė po­pu­lia­rių kny­gų apie po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją au­ to­rius Ser­gio Riz­zo. – Pie­ti­niai re­ gio­nai ne­mo­ka pla­nuo­ti, jie fi­nan­ suo­ja pro­jek­tus be jo­kių re­zul­ta­tų. Štai kur sly­pi pro­ble­ma.“ Nuo 2000 iki 2011 m. Ita­li­ja ga­ vo dau­giau nei 60 mlrd. eu­rų fi­ nan­sa­vi­mą įvai­riems že­mės ūkio ir inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tams. Dau­ gu­ma šių pi­ni­gų bu­vo skir­ta pie­ti­ niams ša­lies re­gio­nams. Ne­baig­tas A3 greit­ke­lis yra tik vie­nas pa­vyz­ džių.

Ne­lai­mė: svar­biau­sią Ka­lab­ri­jos trans­por­to ar­te­ri­ją 2009 m. už­griu­vu­si nuo­šliau­ža, nu­si­ne­šu­si dvie­jų žmo­

Rei­das: po­li­ci­ja Ka­lab­ri­jos Re­

dže suė­mė aš­tuo­nis žmo­nes – sep­ty­nis įta­ria­mus gangs­te­rius ir vie­tos at­lie­kų uti­li­za­vi­mo įmo­ nės va­do­vą. AFP nuo­tr.

Bu­vo suim­ti aš­tuo­ni žmo­nės – sep­ty­ni įta­ria­mi gangs­te­riai, sie­ ja­mi su ’Ndrang­he­tos ma­fij­ os Fon­ ta­nos kla­nu, taip pat vie­tos at­lie­kų uti­li­za­vi­mo įmo­nės „Leo­nia“, ku­ ri yra vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių par­tne­rys­tės pro­jek­tas, va­do­vas. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė An­na­ ma­ria Can­cel­lie­ri apie šį žings­ nį pa­skel­bė ant­ra­die­nį, nu­ro­džiu­ si, kad to­kių prie­mo­nių Ka­lab­ri­jos re­gio­no sos­ti­nė­je im­ta­si pir­mą­ kart. To­kiam spren­di­mui pri­ta­rė prem­je­ro Ma­rio Mon­ti mi­nist­rų ka­bi­ne­tas, ku­ris su­ren­gė spe­cia­lų nak­ti­nį po­sė­dį.

„Tai pre­ven­ci­nis veiks­mas, o ne baus­mė, – sa­kė A.Can­cel­lie­ri. – Šis skaus­min­gas spren­di­mas bu­ vo priim­tas dėl mies­to in­te­re­sų.“ Vie­tos tei­sė­jas pa­reiš­kė, kad vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių par­ tne­rys­tė ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų įmo­nė­se ta­po „nau­ju fron­tu ry­ šiams tarp ma­fi­jos kla­nų ir eko­ no­mi­nės bei vi­suo­me­ni­nės struk­ tū­ros“. Mies­to kont­rak­ti­nin­kai, pa­sak jo, bu­vo ta­pę ma­fij­ os pi­ni­gų re­ zer­vu. Pa­sak A.Can­cel­lie­ri, atei­nan­čius 18 mė­ne­sių Ka­lab­ri­jos Re­džui va­ do­vaus vy­riau­sy­bės pa­skir­tas pre­ fek­tas Vin­cen­zo Pa­ni­co iš gre­ti­mo Kro­to­nės mies­to. ’Ndrang­he­ta, vei­kian­ti Ka­lab­ri­ jo­je, yra tarp­tau­ti­nis nu­si­kal­tė­lių sin­di­ka­tas, ku­rio „vers­lo“ me­ti­

nė apy­var­ta sie­kia mi­li­jar­dus eu­ rų. Šios gru­puo­tės spe­cia­li­za­ci­ja – nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­da ir ko­ rup­ci­niai sta­ty­bų pro­jek­tai. Anks­čiau šio kar­te­lio veik­lą bu­ vo itin sun­ku tir­ti, nes jis pa­grįs­tas be­veik išim­ti­nai šei­my­ni­niais ry­ šiais ir kles­tė­jo net ta­da, kai po­li­ ci­ja pra­dė­jo smar­kiau spaus­ti Nea­ po­lio re­gio­ne vei­kian­čią Ca­mor­rą ir Si­ci­li­jos ma­fij­ ą. Tre­čia­die­nį po­li­ci­ja per rei­dą prieš ’Ndrang­he­tą taip pat suė­mė 22 žmo­nes šiau­ri­nia­me Lom­bar­di­ jos re­gio­ne. Tarp suim­tų­jų bu­vo Do­me­ni­co Zam­bet­ti – re­gio­no ta­ry­bos na­rys, kal­ti­na­mas su­mo­kė­jęs ’Ndrang­he­ tai 200 tūkst. eu­rų (690 tūkst. li­ tų) gry­nai­siais pi­ni­gais, kad už­si­ tik­rin­tų 4 tūkst. rin­kė­jų bal­sų. BNS inf.

12

ketvirtADIENIS, spalio 11, 2012

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

turtas

„Bal­ti­jos tig­rams“ gre­sia Eks­por­tas Bal­ti­jos ša­ly­se iki šiol lai­ky­tas ste­buk­lin­gu bū­du, sie­kiant iš­spręs­ti su sunk­me­čiu su­si­ju­sias pro­ble­mas. Ta­čiau vis blo­gė­jan­ čios pa­sau­lio eko­no­mi­nės pro­gno­zės, ne­ža­da ge­ros atei­ties Bal­ti­ jos ša­lių eks­por­tui. Vis dėl­to išei­čių iš su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos yra.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­ na­t io­nal“ par­t ne­r is

Išei­tis – koo­pe­ra­ci­ja

Be­ne vi­są pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį kal­ba­ma apie glo­ba­li­za­ci­jos pe­rio­ do pa­bai­gą ir atei­nan­tį re­gio­ni­nės in­teg­ra­ci­jos lai­ką. Da­bar jau priei­ ta prie to mo­men­to, kai dėl glo­ba­ li­za­ci­jos ga­li­me vėl ieš­ko­ti ga­li­my­ bių aug­ti re­gio­nams. Mū­sų at­ve­ju eko­no­mi­nis au­gi­mas „iš vi­daus“ ga­li­mas tik koo­pe­ruo­ jan­tis su ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis. Nes pui­kiai ma­to­me, kad eko­no­mi­ nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Len­ki­ja yra ga­na su­dė­tin­gas, ypač at­si­žvel­ giant į tai, jog ši de­šimt kar­tų di­des­ nė už mus. To­dėl vie­nin­te­lė kryp­tis – Šiau­rė. O ten tu­ri­me ir pa­tir­ties,

ir dar ne­su­ga­din­ti san­ty­kiai, et­ni­nių konf­lik­tų klau­si­mais pa­lai­ko­me vie­ ni ki­tus, ju­dė­da­mi to­lyn į Skan­di­na­ vi­ją ga­li­me mo­ky­tis iš Es­ti­jos. In­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas

Bal­ti­jos ša­lys yra ta­pu­sios mag­ne­tu už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms. De­mog­ra­fi­ niai duo­me­nys tei­gia, kad žmo­nės ma­siš­kai emig­ruo­ja ir vyks­ta „ka­ tast­ro­fiš­kas pro­tų nu­te­kė­ji­mas“, ta­čiau bū­tent dėl dar čia iš­li­ku­sių pro­tų už­sie­nio bend­ro­vės vie­na po ki­tos į šias ša­lis per­ke­lia iš­ti­sus pa­ da­li­nius. Že­mas kai­nų ly­gis, ke­lias už­sie­ nio kal­bas mo­kan­tis jau­ni­mas, at­ sa­ko­my­bė ir di­de­lis dar­bo efek­ ty­vu­mas – taip api­bū­di­na­mos Bal­ti­jos ša­lys.

At­ro­do, kad lau­žo­mi vi­si nee­ fek­ty­vu­mo, tin­gi­nių ir run­ke­lių ste­reo­ti­pai. Ma­to­me, kad už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos pri­trau­kia­mos efek­ty­ viai, jau­ni žmo­nės gau­na ga­li­my­bę dirb­ti tarp­tau­ti­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir tęs­ti kar­je­rą už­sie­ny­je. Vyks­ta in­ten­sy­vi Bal­ti­jos ša­lių kon­ku­ren­ci­ja dėl ge­riau­sio už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jų taš­ko. Tam pa­si­tel­ kia­mos mo­kes­čių leng­va­tos ir ki­tos pa­lan­kios prie­mo­nės. Vi­sos ša­ lys tu­ri sa­vų pra­na­šu­mų: Lie­tu­va yra di­džiau­sia ša­lis pa­gal gy­ven­to­ jų skai­čių ir eko­no­mi­kos dy­dį, Lat­ vi­ja yra cent­ri­nis lo­gis­ti­kos taš­kas, tu­ri stip­rius už­sie­nio uni­ver­si­te­ tų pa­da­li­nius, o Es­ti­ja jau įsi­ve­du­si eu­rą, tu­ri pa­tir­ties su Skan­di­na­vi­ jos ša­li­mis ir jos eko­no­mi­ka ge­riau­ siai iš­si­vys­čiu­si. Ieš­kant bend­rų spren­di­mų

Pa­sau­li­nia­me kon­teks­te net vi­sas Bal­ti­jos ša­lių re­gio­nas yra it la­šas jū­ro­je. Už­sie­ny­je mus ma­to kaip vie­ne­tą, juk vi­si ži­no­me stan­dar­ ti­nę is­to­ri­ją, kai at­sa­kę į klau­si­mą, iš kur esa­me, iš­girs­ta­me at­sa­ky­mą, kad mū­sų sos­ti­nė – Ry­ga. Tai trik­ do ir no­ri­si pa­sau­liui skelb­ti apie sa­va­ran­kiš­ku­mą ir uni­ka­lu­mą, ta­ čiau pri­pa­žin­ki­me, kad nė pu­sės Af­ri­kos ar Pie­tų Ame­ri­kos ša­lių sos­ti­nių neiš­var­dy­tu­me pa­tys. Ka­dan­gi esa­me ma­ži, pri­va­lo­ me ieš­ko­ti bū­dų, kaip jung­tis, nes grės­mės yra ar­ti­mos, eko­no­mi­nis iš­si­vys­ty­mas pa­na­šus. Vie­tų, kur ga­li­me in­teg­ruo­tis, yra daug, ta­čiau trūks­ta po­li­ti­nės ini­ cia­ty­vos ir su­ge­bė­ji­mo orien­tuo­ tis į žmo­nių ge­ro­vę, ne į po­li­ti­nes,

57 proc.

Baltijos šalių įmonių planuoja ar bent pasvarstytų apie kitos bendrovės įsigijimą per metus.

Pastebėjimas: ekspertai teigia, kad Baltijos šalys yra tapusios magnetu

as­me­ni­nes ar na­cio­na­li­nes pe­ri­pe­ ti­jas. Stip­rin­ti ne­prik­lau­so­my­bę

Vie­na svar­biau­sių sri­čių – ener­ge­ ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės nuo Ru­si­ jos plė­to­ji­mas. Bal­ti­jos ša­lys bu­vo ypač ar­ti­mos, kai at­ga­vo ne­prik­ lau­so­my­bę, ta­čiau plė­to­jant lais­vą­ją rin­ką tai pa­da­ry­ti ge­ro­kai sun­kiau. Bet ver­ta su­pras­ti, kad bend­ ra tri­jų ša­lių po­zi­ci­ja dėl elekt­ros rin­kos su­jun­gi­mo su Skan­di­na­vi­ jos ša­li­mis bū­tų kur kas stip­res­ nė nei at­ski­rų ša­lių po­li­ti­kų (ku­rie dar ir vi­du­je ne­tu­ri bend­ros po­zi­ ci­jos ar stra­te­gi­jos) nuo­mo­nė. Šis pro­jek­tas yra vie­nas se­niau­sių, ta­ čiau la­biau­siai už­stri­gęs dėl neaiš­ kių ar­gu­men­tų. Ener­ge­ti­nės jung­tys bū­tų vie­ nas di­džiau­sių ir svar­biau­sių Bal­ ti­jos ša­lių žings­nių link in­teg­ra­ci­jos

į Šiau­rės ša­lių re­gio­ną. Juk ge­riau­ siai nuo kri­zės at­si­lai­kė bū­tent Skan­di­na­vi­jos ša­lys, ku­rio­se kai­nų ly­gis yra aukš­tas, su­kaup­ti vals­ty­ bės re­zer­vai ir su­kur­tas efek­ty­vus vals­ty­bių val­dy­mo me­cha­niz­mas.

Vi­sos trys Bal­ti­jos ša­lys pri­va­lo ma­ty­ ti sa­ve kaip vien­ti­ są da­ri­nį, ku­ris turi veik­ti efek­ty­viai ir koo­pe­ruo­tis. Pri­mirš­to­ji „Rail Bal­ti­ca“

Ener­ge­ti­nė in­teg­ra­ci­ja ga­lė­tų bū­ ti pir­mas žings­nis link nau­jo „Bal­ ti­jos tig­rų“ eta­po. Ki­ta ener­ge­ti­kos sri­tis – nau­jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės

13

ketvirtADIENIS, spalio 11, 2012

turtas Bran­go ­ spar­čiau­siai

Eko­no­mi­ka augs

Ban­kais ­ ne­si­skun­džia

Var­to­ji­mo pre­kės ir pa­slau­ gos šių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį Lie­tu­vo­je bran­go spar­čiau­siai iš vi­sų Bal­ti­jos ša­lių. Lie­tu­vos var­to­to­jų kai­nų in­dek­sas rug­ sė­jį pa­ki­lo 0,7 pro­c., Lat­vi­jos ir Es­ti­jos – po 0,5 pro­c. Di­ džiau­sia me­tų inf­lia­ci­ja rug­ sė­jį iš­li­ko Es­ti­jo­je, ma­žiau­ sia – Lat­vi­jo­je.

Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­ mas šie­met sieks 2,7 pro­c., o ki­tą­met ša­lies bend­ra­sis vi­ daus pro­duk­tas (BVP) išaugs 3 pro­c., kaip pro­gno­zuo­ja Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das. Es­ti­jos ir Lat­vi­jos BVP šie­met tu­rė­tų aug­ti ati­tin­ka­mai 2,4 pro­c. ir 4,5 pro­c., o 2013 m. – po 3,5 pro­c.

Lie­tu­vos pri­va­tūs ir vers­lo klien­ tai ko­mer­ci­niais ban­kais yra pa­ ten­kin­ti la­biau nei Es­ti­jos ir Lat­ vi­jos ban­kų klien­tai, kaip pa­ro­dė rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „EPSI Bal­tic“ duo­me­nys. Lie­tu­vos klien­tų pa­si­ten­ki­ni­mo vi­dur­kis sie­kė 75–85 taš­kus, o Es­ti­jo­je – 65–75 taš­kus, Lat­vi­jo­je – 70–75 taš­kus iš 100 ga­li­mų.

a iš­nyk­ti?

Komentarai Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas

Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to ana­l i­t i­kas

Š

iuo me­tu ne­tu­ri­me pa­vyz­džių, kad trys Bal­ti­jos ša­lys bend­ra­ dar­biau­t ų tar­pu­sa­v y­je, siek­ da­mos pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų iš už­sie­nio. Ta­čiau po­ten­cia­liai bend­ ra­dar­biau­t i įma­no­ma, ypač sie­k iant pri­trauk­ti itin di­de­les in­ves­tuo­to­jas – tarp­tau­ti­nes įmo­nes. Itin di­de­li in­ves­tuo­to­jai į Lat­vi­ją, Lie­ tu­vą ir Es­ti­ją pa­pras­tai žiū­ri ne kaip į at­ski­ras vals­ty­bes, bet kaip į vie­ną re­ gio­ną. Di­de­li in­ves­tuo­to­jai in­ves­tuo­ja į vie­ną iš Bal­ti­jos vals­ty­bių, tu­rė­da­mi tiks­lą atei­ty­je plės­tis ir į ki­tas dvi ša­lis. Ga­li­ma tri­jų Bal­ti­jos ša­lių bend­ra­dar­ bia­vi­mo for­ma – bend­ri su­si­ti­ki­mai su in­ves­tuo­to­jais, bend­ra vi­so Bal­ti­jos re­ gio­no rek­la­mos kam­pa­ni­ja, in­ves­tuo­to­ jams iš­ski­riant es­mi­nius vie­nos ar ki­tos ša­lies pra­na­šu­mus. Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja in­ves­tuo­to­jams pa­trauk­lios tuo, kad jų dar­bo jė­ga iš­si­la­vi­nu­si, o jos ko­ ky­bės ir kai­nos san­ty­kis – ge­ras. Be to, Bal­ti­jos ša­lių vy­riau­sy­bės ga­na lanks­čios, ypač kal­bant apie už­sie­nio in­ves­t i­ci­jas, o IT inf­rast­ruk­t ū­ra, ku­r i taip pat svar­bi in­ves­tuo­to­jams, ga­na ge­rai iš­plė­to­ta.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

G

lo­ba­li­za­ci­jos kon­teks­te lie­ ka vis ma­ž iau pa­g rin­do kal­bė­t i apie ša­l ių bend­ra­ dar­bia­vi­mą tik dėl to, kad jos yra ne­to­li vie­na ki­tos ar sie­ja­mos to­li­mų is­to­ri­nių įvy­kių. „Bal­ti­jos vals­ ty­bių“ są­vo­ka ap­skri­tai il­gai­niui tu­rė­ tų pra­ras­ti pra­smę, nes Es­ti­ja jau yra ati­trū­ku­si nuo Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos. Ji įsi­ve­dė eu­rą ir ta­po vi­sa­ver­te eu­ro zo­ nos na­re, dar­bo už­mo­kes­tis ir gy­ve­ni­ mo ly­gis jo­je daug ar­čiau ES vi­dur­kio nei ki­to­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

užsienio investicijoms.

elekt­ri­nės pro­jek­tas. Len­ki­jos da­ ly­va­vi­mas jau at­mes­tas, ir tai tu­ rė­tų bū­ti pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas, ko­dėl į šį pro­jek­tą tu­rė­tų in­ves­tuo­ti vi­sos Bal­ti­jos ša­lys. Ir pa­mirš­ki­me na­cio­na­li­nius in­te­re­sus – kal­ba­ma apie vi­so re­gio­no ener­ge­ti­nės ne­ prik­lau­so­my­bės su­kū­ri­mą. Kiek pri­mirš­tas „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­tas. Mū­sų ge­le­žin­ke­lių inf­ rast­ruk­tū­ra yra ap­gai­lė­ti­nos ko­ ky­bės ir ke­lei­vių ve­ži­mo grei­tis be­maž toks pat, koks bu­vo prieš šim­tą me­tų. Tai įro­dė Es­ti­jos pre­ zi­den­tas, ku­ris į su­si­ti­ki­mą Ry­go­je dėl „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­to at­vy­ko trau­ki­niu, – taip pa­ro­dė, kad sis­te­ ma pa­se­nu­si. Ar vėl su­riau­mo­si­me?

Ne­pai­sy­da­mos vi­sų skir­tu­mų ir nuo­la­ti­nių Ry­tų kai­my­nės ener­ ge­ti­nių žai­di­mų bei kurs­ty­mų, vi­

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

sos trys Bal­ti­jos ša­lys pri­va­lo ma­ ty­ti sa­ve kaip vien­ti­są da­ri­nį, ku­ris turi veik­ti efek­ty­viai ir koo­pe­ruo­ tis. To­les­nė in­teg­ra­ci­ja ga­li­ma tik at­ra­dus dia­lo­gą su Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis ir tę­siant ne­baig­tus dar­ bus, ypač ener­ge­ti­kos, in­ves­ti­ci­jų ir pre­ky­bos ska­ti­ni­mo sri­ty­se. Už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams esa­me vie­nas re­gio­nas, ku­ris la­bai pa­na­ šus įvai­riais as­pek­tais, to­dėl bend­ ra in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo stra­te­gi­ ja tu­ri bū­ti ska­ti­na­ma Bal­ti­jos ša­lių lyg­me­niu, o ne kon­ku­ruo­jant at­ski­ roms ša­lims. Ypa­tin­gas po­rei­kis yra da­bar, kai ES ir eu­ras skęs­ta di­de­ lė­se pro­ble­mo­se, ku­rios mū­sų dar ne­pa­sie­kė. No­rint iš­veng­ti dar vie­nos stip­ rios kri­zės ban­gos, rei­kia ieš­ko­ ti nau­jų bū­dų, ge­res­nių par­tne­rių, su­da­ry­ti il­ga­lai­kę vi­zi­ją, skir­tą Bal­ ti­jos ša­lių pi­lie­čiams.

Pre­k y­ba su sie­no­m is be­si­da­l i­jan­čio­ mis vals­ty­bė­mis yra leng­ves­nė, ypač jei kal­ba­me apie pro­duk­tus, ku­rie grei­ tai gen­da (pa­vyz­džiui, pie­no pro­duk­ tai) ir ku­rių ga­be­ni­mo są­nau­dos su­da­ ro di­de­lę sa­vi­kai­nos da­lį. Ar­ti­mes­nio Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo nau­da yra aki­vaiz­ di, kai kal­ba­me apie di­de­lius in­ves­ti­ci­ nius pro­jek­tus, ku­riems rei­kia di­de­lių fi­nan­si­nių iš­tek­lių, įvai­rių kom­pe­ten­ ci­jų, o ku­ria­ma pro­duk­ci­ja ar pa­slau­ gos stip­rins vi­so re­g io­no eko­no­mi­nę ir geo­po­l i­t i­nę pa­dė­t į. To­k io pro­jek­to pa­vyz­dys ga­lė­t ų bū­t i ato­mi­nė elekt­ ri­nė, su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las ar ki­ta ener­ge­ti­kos inf­rast­ruk­tū­ra. Ke­lių vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas nau­din­ gas ir kai kal­ba­me apie įvai­rius ty­ri­mų cent­rus, rei­ka­lau­jan­čius bend­ro moks­ li­nin­kų dar­bo. Ne­p a­k an­k a­m as gims­t a­mu­m as ir emig­ra­ci­ja Bal­t i­jos ša­l ims nei­g ia­mą įta­ką jau pa­da­rė. Ti­kė­t i­na, kad da­l is žmo­nių atei­ty­je grįš, mū­sų ver­ti­ni­mu, ant­ro­je šio de­šimt­me­čio pu­sė­je emig­ ra­ci­jos sal­das ga­l i bū­t i net ir tei­g ia­ mas – į ša­l į įva­ž iuos dau­g iau gy­ven­ to­jų nei iš­va­žiuos. Di­džiau­sias iš­šū­kis ir pro­ble­ma yra ne bend­ras gy­ven­to­ jų skai­čius, o jų struk­tū­ra. Jei iš­vyks­ta jau­ni, darbš­tūs ir ta­len­tin­gi, o ša­ly­je lie­ ka tik so­cia­liai rem­ti­ni, tuo­met vals­ty­ bės eko­no­mi­ka, jos gy­ven­to­jų ge­ro­vė ir ap­skri­tai po­ten­cia­las pa­k im­ba ant plau­ko. Bū­tent dėl to da­bar la­bai svar­ bu eko­no­mi­ne ir so­cia­li­ne po­li­ti­ka su­ stip­r in­t i dar­bo jė­gą, pa­ska­t in­t i nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą, su­ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, ne­ska­tin­ti ta­len­ tin­giau­sių ir vers­liau­sių ša­lies gy­ven­ to­jų iš­vyk­ti iš ša­lies gąs­di­nant juos pro­ gre­si­niais mo­kes­čiais. Ta­čiau Bal­ti­jos ša­lys tiek per­nai, tiek šie­met bu­vo Eu­ro­pos švie­su­l iai – jų eko­no­mi­ka au­go spar­čiau­siai ES. Prog­ no­zuo­ja­me, kad ši ten­den­ci­ja iš­liks ir 2013 bei 2014 m. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ki­tais me­tais augs iki 4,1 pro­c., o 2014 m. – iki 4,5 pro­c. Pa­na­šios ten­den­ci­jos iš­

liks ir ki­to­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Pag­ rin­di­nė šio spar­taus au­gi­mo prie­žas­tis – lai­ku įgy­ven­din­tos re­for­mos ir at­kur­ tas kon­ku­ren­cin­gu­mas.

Va­di­mas Iva­no­vas VšĮ „Vers­l i Lie­tu­va“ ana­l i­t i­kas

P

a­gal „Eu­ros­t at“ pro­g no­zes 2012 m. bend­ras vi­sų ES rea­ lu­sis BVP neaugs ir iš­liks 2011 m. ly­g io, o atei­nan­čiais 2013 m., pa­ly­g in­t i su 2012 m., nu­ma­to­mas 1,3 pro­c. au­gi­mas. Bal­ti­jos ša­lims ar­ti­ miau­sius pu­sant­rų me­tų pro­gno­zuo­ ja­ma švie­ses­nė atei­tis. Lie­tu­vo­je 2012 m. BVP tu­rė­tų aug­ti 2,4 pro­c., Lat­vi­jo­je – 2,2 pro­c., o Es­ti­jo­je – 1,6 pro­c. 2013 m., „Eu­ros­tat“ skai­čia­vi­mais, Bal­ti­jos ša­lių eko­no­mi­kos tu­rė­tų aug­ti dar spar­čiau: Lie­tu­vo­je iki 3,5 pro­c., Lat­vi­jo­je iki 3,6 pro­c., Es­ti­jo­je iki 3,8 pro­c..

Mil­da Dar­gu­žai­tė

VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­l i­nė di­rek­to­rė

K

u­riant in­ves­ti­ci­nį pa­trauk­lu­ mą, Lie­tu­vai, kaip ir Lat­vi­jai bei Es­ti­jai, ko­ją ki­ša du es­mi­ niai veiks­niai – rin­kos dy­dis ir ma­žas ži­no­mu­mas pa­sau­ly­je. Abu pa­keis­ti ga­li­me tik su­vie­ni­ję sa­vo jė­gas: taip pri­si­sta­ty­tu­me kaip di­des­nė rin­ka ir at­kreip­tu­me dė­me­sį kaip vie­nas re­ gio­nas. Tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­ja, be abe­jo, iš­liks ir to­liau – tu­ri­me kon­ku­ ruo­ti pa­lan­kes­ne vers­lui ap­lin­ka, įsta­ ty­mų ir mo­kes­čių ba­ze, inf­rast­ruk­tū­ra, dar­buo­to­jais, ga­lų ga­le skaid­ru­mu, ma­ žes­ne biu­rok­ra­ti­ja ir aukš­tes­niais įver­ ti­ni­mais tarp­tau­ti­niuo­se rei­tin­guo­se. Dėl Lie­tu­vos iš­skir­ti­nu­mo – ak­cen­tuo­ja­ me, kad pa­ren­gia­me daug aukš­to ly­gio įvai­rių sri­čių ga­bių, darbš­čių ir įper­ka­ mų spe­cia­lis­tų, tu­ri­me pa­sau­li­nio ly­gio in­for­ma­ci­nes ir ko­mu­ni­ka­cines tech­no­ lo­gi­jas, ge­rą inf­rast­ruk­tū­rą. Pa­ren­gė Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

Be­si­jun­gian­čių įmo­nių dau­gė­ja Bal­ti­jos ša­lių įmo­nės vis pla­čiau žvel­ gia į įmo­nių įsi­gi­ji­mą ir su­si­jun­gi­mą – tai, ple­čian­t is į nau­jas rin­kas, tam­pa reikš­min­giau nei plėt­ra į nau­jus vers­ lo sek­to­rius. Ak­ci­jų tu­rė­to­jų ir ka­pi­ta­ lo in­ves­tuo­to­jų lū­kes­čiai Lie­tu­vo­je ir Es­ti­jo­je vis la­biau su­tam­pa, to­dėl per atei­nan­čius me­tus šio­se ša­ly­se ti­kė­ ti­nas įmo­nių įsi­gi­ji­mo san­do­rių skai­ čiaus au­g i­mas. Šie­met, pa­ly­g in­t i su

2011 m., įmo­nių, pla­nuo­jan­čių įsi­g i­ji­ mą už Bal­t i­jos re­g io­no ri­bų, pa­dau­ gė­jo de­šim­ta­da­liu. 2010–2011 m. dau­ ge­lis Bal­ti­jos ša­lių įmo­nių įsi­gi­ji­mo ir su­si­jun­gi­mo san­do­rių bu­vo su­da­ry­ta dėl di­de­lių įmo­nių vi­di­nių per­tvar­kų, kai šios iš­par­duo­da­vo ša­lu­ti­nes vers­ lo da­lis. „Mū­sų klien­tai tei­g ia, kad to­ kie kri­zės pa­ska­tin­ti san­do­riai jau bai­ gė­si. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, jog įmo­nės

jau pa­var­go nuo kri­zės ir lai­ko­si „pa­gy­ ven­sim – pa­ma­ty­sim“ stra­te­gi­jos. Prie­ šin­gai – at­ro­do, kad Bal­ti­jos ša­lių įmo­ nės su­si­tai­kė su ne­sta­bi­liais lai­kais ir drą­siai pla­nuo­ja stam­bes­nius san­do­ rius“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė ad­vo­ ka­tų kon­to­ros SO­R AI­NEN įmo­nių įsi­ gi­ji­mų ir su­si­jun­gi­mų bei pri­va­taus ka­ pi­ta­lo pra­kti­kos gru­pės va­do­vas Lai­ mo­nas Ski­bar­ka.

Ekonomikos rodikliai Ša­lis Lie­tu­va Lat­vi­ja Es­ti­ja * 2011 m. bir­že­lio duo­me­nys

Ne­dar­bo ly­gis (pro­c .) 13,2 15,9 10,1

Gy­ven­to­jų skai­čius (mln.) 3 2,04 1,33

BVP (mlrd. eu­rų) 50,24 30,38 22,53 Šal­ti­nis: „Eu­ros­tat“

14

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

sportas Da­nė­je – re­ga­ta

At­si­sa­kė ap­do­va­no­ji­mų

Ieš­ko tre­ne­rio

Sa­vait­ga­lį vyks 44-oji tarp­tau­ ti­nė irk­la­vi­mo „Da­nės re­ga­ta“. Jo­je da­ly­vaus irk­luo­to­jai iš Es­ ti­jos, Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos. Klai­pė­dai at­sto­vaus apie 60 spor­ti­nin­kų. Var­žy­bų star­tas Da­nė­je prie Til­žės til­to, fi­ni­šas – prie „Me­ri­dia­no“. Šeš­ ta­die­nį var­žy­bos vyks nuo 11, sek­ma­die­nį – nuo 10 val.

Po per­ga­lės 2010-ųjų Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­ te dėl do­pin­go var­to­ji­mo disk­ va­li­fi­kuo­ta bė­gi­kė Ži­vi­lė Bal­ čiū­nai­tė ir jos tre­ne­ris at­si­sa­kė vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo ir bu­ vo iš­brauk­ti iš ap­do­va­no­tų­jų są­ ra­šo. Tai ma­ty­ti iš Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės dek­re­to, ku­ris va­kar bu­vo pa­skelb­tas.

Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ vy­rų krep­ši­nio klu­bas abi­pu­siu su­ta­ ri­mu at­si­svei­ki­no su vy­riau­sio­jo tre­ne­rio pa­rei­gas ėju­siu Gin­ta­ru Leo­na­vi­čiu­mi. LKL čem­pio­na­te „Liet­ka­be­lis“ iš­ko­vo­jo vie­ną per­ ga­lę ir pa­ty­rė du pra­lai­mė­ji­mus. Eki­pai da­bar lai­ki­nai va­do­vaus G.Leo­na­vi­čiaus asis­ten­tu iki šiol dir­bęs Žyd­rū­nas Va­luc­kis.

Čempionate – bronzinis dublis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­sau­lio mo­te­rų kul­tū­riz­mo ir fit­ ne­so čem­pio­na­te Lie­tu­vos rink­ti­ nės at­sto­vės ne tik pel­nė me­da­lių, bet ir bend­ro­je įskai­to­je įvei­kė ke­ lias­de­šimt ša­lių.

Lie­tu­vos rink­ti­nę į Len­ki­jo­je vy­ ku­sį čem­pio­na­tą ly­dė­jo klai­pė­ die­tė Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos ta­ry­bos na­rė Ala Gu­se­va. Pir­me­ny­bė­se mū­sų ša­lies at­sto­ vės iš­ko­vo­jo dvi tre­čią­sias vie­tas. Bron­zos me­da­lius pel­nė bi­ki­nio var­žy­bo­se ūgio iki 163 cm ka­te­go­ ri­jo­je star­ta­vu­si Ol­ga Grins­kis. To­kį pat ap­do­va­no­ji­mą pel­nė ir ūgio ka­ te­go­ri­jo­je iki 168 cm rung­ty­nia­vu­ si Kris­ti­na Ka­ra­liū­tė-Sto­lia­ro­vie­ nė. „Šios mo­te­rys pa­sie­kė pui­kių re­zul­ta­tų, nes kon­ku­ren­ci­ja bu­ vo di­džiu­lė. Abie­jo­se ka­te­go­ri­jo­se da­ly­va­vo po dau­giau nei 20 var­žo­ vių“, – pa­brė­žė A.Gu­se­va.

Praė­ju­siais me­tais K.Ka­ra­liū­tėSto­lia­ro­vie­nė pa­sau­lio čem­pio­ na­te bu­vo penk­ta, o O.Grins­kis – dvy­lik­ta. Dar dvi Lie­tu­vos at­sto­vės – Sand­ra Sy­čio­va (bi­ki­nis, ka­te­go­ ri­ja per 168 cm) ir So­na­ta Ili­jons­ kie­nė (kū­no fit­ne­sas, per 168 cm) pa­te­ko tarp fi­na­li­nin­kių ir bu­vo šeš­tos. De­vin­tą­sias vie­tas pel­nė Eve­li­na Dran­sei­kai­tė (bi­ki­nis, per 168 cm) ir Ali­na Če­pur­nie­nė (kū­no fit­ne­sas, iki 163 cm), o pa­sta­ro­jo­je ka­te­go­ ri­jo­je taip pat rung­ty­nia­vu­si Vil­ma Ša­la­še­vi­čiū­tė li­ko try­lik­ta. Čem­pio­na­te Len­ki­jo­je var­žė­ si 176 at­le­tės iš 37 ša­lių. Lie­tu­vos rink­ti­nė bend­ro­je įskai­to­je iš­ko­vo­ jo aš­tun­tą vie­tą. Anks­tes­niais me­tais pa­sau­lio čem­pio­nių bei pri­zi­nin­kių ti­tu­lus yra pel­niu­sios: Na­tal­ja Mur­ni­ko­ vie­nė, In­ga Ne­ve­raus­kai­tė, Ži­vi­ lė Rau­do­nie­nė, Ali­na Če­pur­nie­nė, Ing­ri­da Bla­gu­šaus­kai­tė, Ele­na Sta­ siu­ky­nie­nė.

Iš­ban­dy­mas: Eu­ro­ly­gos star­to dvi­ko­vai su tur­ny­ro de­biu­tan­tais žal­gi­rie­čiai ren­gė­si ypač su­si­kau­pę. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr

Žal­gi­rie­čiai var­žo­vams paruošė ata­kų škva­lą Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai 15-ąjį Eu­ro­ ly­gos se­zo­ną šian­dien pra­dės sa­vo are­ no­je su tur­ny­ro de­biu­tan­te Zag­re­bo „Ce­de­vi­tos“ ko­man­da.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Mo­ki­nys prieš mo­ky­to­ją

„Ce­de­vi­tą“ tre­ni­ruo­ja ti­tu­luo­ta­ sis ser­bas Bo­ži­da­ras Malj­ko­vi­čius. Šį Ser­bi­jos krep­ši­nio spe­cia­lis­ tą da­bar­ti­nis „Žal­gi­rio“ stra­te­gas is­pa­nas Joa­nas Pla­za va­di­na sa­vo mo­ky­to­ju. Abu vy­rai kar­tu dir­bo Mad­ri­do „Real“ klu­be 2004-2006 me­tais. Tuo­met B.Malj­ko­vi­čius bu­vo vy­riau­sia­sis tre­ne­ris, o J.Pla­ za – jo asis­ten­tas. „Bo­ža iki šiol yra vie­nas svar­ biau­sių žmo­nių ma­no kar­je­ro­je. Var­žo­vų ko­man­da – stip­ri. Ne­ži­ nau, ar jiems rū­pi per­ga­lės Eu­ro­ly­ go­je, ar tie­siog ge­ras pa­si­ro­dy­mas, ta­čiau mums tai – la­bai svar­bios rung­ty­nės. Esa­me su­dė­tin­go­je gru­pė­je, to­dėl tu­ri­me lai­mė­ti vi­sus ma­čus sa­vo aikš­tė­je. Mums la­bai rei­ka­lin­ga ir žiū­ro­vų pa­ra­ma“, – va­kar kal­bė­jo J.Pla­za. Ge­rai pa­žįs­ta var­žo­vus Nuo­tai­ka: O.Grins­kis, S.Sy­čio­va, A.Gu­se­va ir K.Ka­ra­liū­tė-Sto­lia­ro­vie­nė

džiau­gė­si lie­tu­vai­čių pa­si­ro­dy­mu pa­sau­lio čem­pio­na­te.

48-erių J.Pla­za ne­nei­gė, kad pui­ kiai iš­nag­ri­nė­jo bū­si­mų var­žo­vų ga­li­my­bes. „Ce­de­vi­ta“ tu­ri ne­ma­ žai pa­žįs­ta­mų krep­ši­nin­kų. Mic­

kae­lį Ge­la­ba­le’į tre­ni­ra­vau „Real“ eki­po­je, su Vla­do Ilievs­kiu ma­no žai­dė­jai ir­gi ko­vo­jo ne kar­tą. Šiuo me­tu trau­muo­tas Mar­ko To­mas, ta­čiau la­bai ge­rą spor­ti­nę for­mą de­monst­ruo­ja Lu­ka Ba­bi­čius“, – apie Zag­re­bo ko­man­dą kal­bė­jo is­ pa­nas. „Žal­gi­riui“ dar ne­ga­lės pa­dė­ ti nau­jo­kas Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras. Bul­ga­ri­jos ir JAV pi­lie­ty­bes tu­rin­ tis krep­ši­nin­kas į Kau­ną tu­rė­tų at­ vyk­ti ar­ti­miau­siu me­tu. „Per­mai­nos se­zo­no pra­džio­ je tik­rai ne­džiu­gi­na, ta­čiau krep­ši­ ny­je taip kar­tais nu­tin­ka. Pri­va­lo­me prie to pri­si­tai­ky­ti. Džiau­giuo­si, kad pa­mai­ną Man­tui Kal­nie­čiui ra­do­me la­bai grei­tai“, – tei­gė J.Pla­za. Lau­kia žiū­ro­vų pa­ra­mos

„Žal­gi­rio“ ko­man­dos ka­pi­to­no Pau­liaus Jan­kū­no tei­gi­mu, žal­gi­ rie­čiai yra pa­si­ren­gę mū­šiui ir ko­ vos tik dėl per­ga­lės. „Kvie­čiu ko­man­dos aist­ruo­lius į are­ną, kad pa­dė­tų mums iš­ko­vo­ti pir­mą­ją ir la­bai svar­bią per­ga­lę Eu­ ro­ly­go­je. Esa­me nu­si­tei­kę ko­vin­gai. Var­žo­vai tur­būt steng­sis su­stab­dy­ ti mū­sų grei­tą puo­li­mą, ta­čiau ti­

kė­ki­mės, kad taip neį­vyks“, – kal­ bė­jo žal­gi­rie­tis. P.Jan­kū­nas tvir­ti­no, kad ma­če su „Ce­de­vi­ta“ kau­nie­čiai steng­sis iš­ nau­do­ti tuos pa­čius ko­zi­rius, ku­riais įvei­kė ne vie­ną prie­ši­nin­ką prieš­se­ zo­ni­nė­se rung­ty­nė­se. „Žai­si­me na­ muo­se, to­dėl pri­va­lo­me ag­re­sy­viai pul­ti ir ge­rai gin­tis. Da­bar vi­so­se rung­ty­nė­se sten­gia­mės nau­do­ti tą pa­čią tak­ti­ką“, – ti­ki­no puo­lė­jas. Pak­laus­tas, ar ne­jau­čia psi­cho­ lo­gi­nio spau­di­mo prieš nau­ją­jį Eu­ ro­ly­gos star­tą, krep­ši­nin­kas at­sa­kė su­pran­tąs at­sa­ko­my­bę, ku­ri sle­gia jo ir bend­ra­žy­gių pe­čius. „Iš mū­sų daug ti­kė­jo­si praė­ju­sį se­zo­ną, to­kie pat lū­kes­čiai yra ir šie­met. Ži­no­me, ką tu­ri­me pa­da­ry­ti, daug tre­ni­ruo­ ja­mės ir dir­ba­me, kad pa­siek­tu­me šį tiks­lą. Ti­kiuo­si, kad mums pa­vyks“, – op­ti­miz­mo ne­sto­jo P.Jan­kū­nas. Prio­ri­te­tas – gy­ny­ba

„Ce­de­vi­tos“ nuo­tai­kos prieš šios die­nos akis­ta­tą – ne ge­riau­sios. Sa­vait­ga­lį Ad­ri­jos ly­gos tre­čio­ jo tu­ro rung­ty­nė­se Zag­re­bo krep­ ši­nin­kai sve­čiuo­se 71:74 nu­si­lei­do „Split“ eki­pai ir nu­kri­to į penk­tą­ją tur­ny­ro len­te­lės vie­tą. „Kaip lai­mė­ti Kau­ne? Pir­miau­ sia tu­ri­me žais­ti bent aš­tuo­nis kar­ tus ge­riau nei žai­dė­me Spli­te. Ar tai įma­no­ma? Kol kas ne­ži­nau, ta­ čiau steng­si­mės ir da­ry­si­me vis­ką. Jei ne­sus­tab­dy­si­me grei­to var­žo­vų žai­di­mo ir lei­si­me „Žal­gi­rio“ snai­ pe­riams ne­truk­do­miems ata­kuo­ti, iš Lie­tu­vos grį­ši­me nie­ko ne­pe­šę“, – kal­bė­jo B.Malj­ko­vi­čius.

19

ketvirtadienis, spalio 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Sandros Brown „Vienudu“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vėžys (06 22–07 22). Būkite atsargus su žodžiais, nes galite netyčia įskaudinti pačius artimiausius draugus, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Daugiau dėmesio skirkite esantiems šalia. Liūtas (07 23–08 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Mergelė (08 24–09 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate sąmojingas ir kupinas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti. Vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektinei kūrybai. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Paklausykite artimo žmogaus nuomonės.

Orai

Antra savaitės pusė Lietuvoje bus vėsi ir lietinga. Šiandien temperatūra sieks 9–10 laipsnių šilumos. Palis daug kur, ypač smarkiai – pajūryje. Penktadienį lis mažiau. Naktį bus 3–8, dieną – 8–10 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 11 d.

+9

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+8

Utena

+9

7.39 18.32 10.51

285-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 81 diena. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +9 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12

kokteilis O jei ap­šauks pe­do­fil­ u? Šian­d ien „Kok­tei­ly­je“ – pra­šy­mų lie­tus. Pra­dė­si­me nuo Ge­d i­m i­no, „Kok­tei­l iui“ pa­skam­bi­nu­sio pir­mą kar­tą ir pri­si­pa­ ži­nu­sio, kad ne­ž i­no, ko grieb­tis. Jau­nas vy­ras kas ry­tą anks­t i va­ž iuo­ja į dar­bą. Pa­ke­liui į Ra­dai­lius jis pra­va­ž iuo­ja ne­ž i­ no­mo pa­va­di­ni­mo nau­jų na­mų gy­ven­ vie­tę ir jam nuo­šir­džiai gai­la tam­so­je ei­ nan­čios ma­žos mer­gai­tės. Ji tik­riau­siai lan­ko ko­kią pir­mą ar ant­rą kla­sę. Ne­ga­na to, kad ry­tais da­bar vė­lai švin­ ta ir po 7 va­lan­dos ry­to dar bū­na ak­li­na tam­sa, mer­gai­tė nuo gal­vos iki ko­jų bū­ na juo­dai ap­si­ren­g u­si. Vai­r uo­to­jas pik­ ti­no­si, kaip to­k į vai­ką tė­vai iš­lei­džia vie­ ną ir be at­švai­tų. Juk pra­va­ž iuo­jan­čių pro ša­l į ne vie­nas, o jei­gu ku­ris ne­pas­te­bės?! „Da­bar tiek or­ga­ni­zuo­ja­ma aka­ci­jų, kur at­ švai­tus da­li­ja ne­mo­ka­mai! Ar tė­vai ne­pa­ mąs­to, kad rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti sa­vo vai­ko sau­gu­mu?“ – ste­bė­jo­si vai­ruo­to­jas. Vy­ras ne kar­tą no­rė­jo su­sto­ti ir pa­pra­šy­ti mer­gai­tės, kad kar­tu su ja nu­va­žiuo­tų iki jos tė­vų ir kad vi­są šią ti­ra­dą ga­lė­tų jiems iš­sa­ky­ti tie­siai į akis. Bet iš­ky­la di­le­ma, jei su­stos ir pa­siū­lys pa­vė­žė­ti, juk tik iš­gąs­ dins vai­ką. „Dar pa­gal­vos, kad esu koks pe­do­fi ­las“, – ne­ri­ma­vo vai­ruo­to­jas.

Grei­to­ji pa­gal­ba pa­no­sei Skai­ty­to­ja, pa­si­va­d i­nu­si Va­le­r i­ja, pra­šė pa­tar­t i vie­nu su­bti­l iu klau­si­mu. Mo­te­ ris vaikš­čio­da­ma vė­juo­tu oru pa­si­ga­vo vi­ru­są. Re­zul­ta­tas – nuo­lat var­van­ti bei rau­do­na no­sis. Dau­ge­liui žmo­nių pui­kiai pa­ž įs­ta­ma si­ tua­ci­ja – kuo il­g iau nau­do­ji vien­kar­t i­ nes no­si­nai­tes ir gy­dai­si slo­gą, tuo no­ sis tam­pa rau­do­nes­nė. Šį kos­me­ti­n į trū­ ku­mą dar ly­di ap­lin­kui no­sį iš­sau­sė­ju­si oda ir skaus­mas.

Požymis: raudonos nosys išduo-

da, kad jau prasidėjo masinės slogos sezonas.

„Tepk kuo no­r i, nie­kas ne­pa­de­da. Toks jaus­mas, jog ant vei­do bū­t ų at­si­vė­r u­si dy­k u­ma“, – į ne­v il­t į mo­te­r iš­kę va­ro vi­ ru­sų pa­lik­tos žy­mės. Neiš­ma­ny­da­ma, kuo sau pa­gel­bė­t i dėl per­štin­čios pa­no­sės, Va­le­r i­ja pri­si­m i­ nė dar nuo va­sa­ros tu­r in­t i pui­k ų kre­ mą, ku­r iuo tep­da­vo ski­l i­nė­jan­čius kul­ nus. Po­vei­kis esą bu­vo ne­pa­kar­to­ja­mas. Neb­ran­gus kre­mas pui­kiai už­gy­dy­da­vo kul­nus. Neiš­ma­ny­da­ma, ko grieb­tis, mo­ te­ris šiuo kre­mu pa­te­pė pa­no­sę. „Ar pa­dė­jo? Gal de­šimt mi­nu­čių šo­ki­nė­ jau ant vie­nos ko­jos, neiš­ma­ny­da­ma, ko grieb­tis ir kaip nuim­ti per­štė­ji­mą“, – guo­ dė­si iš­ra­din­go­ji skai­ty­to­ja. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, jei ne­ži­no­te, ko­kių prie­mo­nių grieb­tis, pa­si­tar­ki­te su sa­vo vais­ti­nin­ku ar­ba šei­mos gy­dy­to­ju)

Londonas +15 Madridas +28 Maskva +10 Minskas +9 Niujorkas +20 Oslas +11 Paryžius +16 Pekinas +21

Praha +9 Ryga +9 Roma +24 Sidnėjus +19 Talinas +9 Tel Avivas +29 Tokijas +22 Varšuva +10

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+9

+9

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

Daugvydė, Germanas, Rimgaudas, Zinaida (Zina)

spalio 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

7

8

8

7

5

6

9

8

6

1

6

6

7

7

6

rytoj

šeštadienį

1858 m. že­mai­čių vys­ ku­pas M.Va­lan­čius laiš­ ku krei­pė­si į sa­vo vys­ku­ pys­tės de­ka­na­tus ir pa­ra­ gi­no skleis­ti blai­vy­bę. 1939 m. Al­bert Eins­tein ir ki­ti JAV moks­li­nin­kai in­for­m a­vo pre­z i­den­t ą Theo­dor Roo­se­velt apie ga­li­my­bę su­kur­ti ato­mi­ nę bom­bą. 1962 m. Ro­mos po­pie­žius Jo­nas XXIII pra­dė­jo II Va­ ti­ka­no ta­ry­bos dar­bą – tai bu­vo pir­ma­s is ta­r y­b os po­sė­dis nuo 1870 me­tų.

1963 m., bū­da­ma 47-e­ rių, mi­rė pran­cū­zų dai­ ni­nin­kė Edith Piaf.

Gudruolės varnos paslaptis Biologai paskelbė išsiaiškinę, ko­ dėl Naujosios Kaledonijos varna (Corvus moneduloides), kuri gar­ sėja tuo, kad naudoja įrankius, yra tokia gudri.

Šie paukščiai, gyvenantys Pran­ cūzijos teritorijoje Ramiojo van­ denyno regiono pietuose, yra tarp tikrų paukščių pasaulio žvaigždžių. Jos iš pagaliukų, lapų ir kitos me­ džiagos snapu pasidaro sudėtingų įrankių, kuriais iš sausuolių ir au­ galų iškrapšto vabzdžius ir kito­ kį maistą. Jolyono Troscianko iš Birminga­ mo universiteto Anglijoje vadovau­ jami mokslininkai, pasinaudodami oftalmoskopine vaizdo kamera, fik­ savo trijų laisvėje sugautų paukščių regėjimo lauką ir akių judesius. Šių paukščių akys yra labiau nu­ kreiptos į priekį, o ne šonus, ir tai užtikrina ypatingą, anot mokslinin­ kų, „binokuliarinį persidengimą“. Tai sritis, kurią mato abi akys; ji labai svarbi, nes padeda smege­ nims įvertinti atstumą iki artimų objektų. Naujosios Kaledonijos varnų atveju tas binokuliarinis persiden­ gimas yra 61,5 laipsnio – mažiau­

Vardai

1963 m. mi­rė pran­cū­z ų poe­tas, ra­šy­to­jas, ki­no re­ži­sie­rius bei ta­py­to­jas Jean Coc­teau. 1980 m. du SSRS kos­mo­ nau­tai or­bi­to­je iš­bu­vo 185 die­nas, tai bu­vo il­giau­sias iki tol skry­dis kos­mo­nau­ ti­kos is­to­ri­jo­je. 1990 m. 150 tūkst. žiū­ro­ vų Pnom­pe­nio sta­dio­ne ste­bė­jo is­to­ri­nes fut­bo­lo rung­ty­nes, ku­rio­se Šiau­ rės Ko­rė­jos fut­bo­li­nin­kai 2:1 įvei­kė Pie­t ų Ko­rė­jos ko­man­dą.

Įžeidė pisuarai Vienas naujas prabangus Sidnėjaus restoranas vakar paskelbė, kad pa­ šalins du moters burnos formos pi­ suarus, ir atsiprašė už bet kokį įžei­ dimą, kurį jie galėjo sukelti.

Gebėjimas: Naujosios Kaledonijos varnų neįprastai tiesus snapas, juo

paukštis gali tvirtai laikyti įrankį.

siai 23,9 laipsnio didesnis nei kitų varnų rūšių, kurių atstovai įrankių nenaudoja ir kurias mokslininkai taip pat ištyrė. Be to, Naujosios Kaledonijos varnų neįprastai tie­ sus snapas, juo paukštis gali tvir­ tai laikyti įrankį ir matyti jo galiu­ ką binokuliarinio matymo lauke. „Dėl šių savybių galima taip kontroliuoti įrankį, kaip nega­ li kiti varniniai, nepaisant jų san­ tykinių kognityvinių gebėjimų“,

– sakoma tyrimo išvadose, kurias paskelbė žurnalas „Nature Com­ munications“. Tarp primatams nepriklausančių gyvūnų, kurie naudoja įrankius, yra delfinai, drambliai ir kiti paukščiai. Naujosios Kaledonijos varnos šiuo požiūriu užima privilegijuotą pa­ dėtį, nes jų savybės yra taip speci­ fiškai pritaikytos įrankiams naudo­ ti, sako tyrimo autoriai. BNS inf.

Nauja kosmoso turistė Bri­tų dai­ni­nin­kė Sa­rah Bright­man tre­čia­die­nį Mask­vo­je pa­reiš­kė, kad ji bus ki­ta kos­mo­so tu­ris­tė, ru­sų ra­ ke­ta skrie­sian­ti į Tarp­tau­ti­nę kos­ mo­so sto­tį (TKS).

Lon­do­no ir Niu­jor­ko spek­tak­liuo­ se „Ope­ros vai­duok­lis“ iš­gar­sė­ju­si 52-ejų sop­ra­no sa­vi­nin­kė bus pir­ mo­ji kos­mo­so tu­ris­tė po tre­jus me­ tus už­si­tę­su­sios per­trau­kos kos­ mo­so tu­riz­mo pro­gra­mo­je. „Aš ke­ti­nu tap­ti skry­džio į kos­ mo­są da­ly­ve“, – Mask­vo­je vy­ku­

sio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­ gė S.Bright­man ir pri­dū­rė, kad jos skry­džio da­tą „ne­tru­kus pa­skirs „Ros­kos­mos“ ir TKS par­tne­riai“. At­li­kė­ja taip pat sa­kė, kad me­di­ kai lei­do jai da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je, pa­si­ruo­ši­mas ku­riai vyks še­šis mė­ ne­sius Ru­si­jo­je. Ko­mer­ci­nius skry­džius į TKS or­ ga­ni­zuo­ja JAV įsi­kū­ru­si kom­pa­ni­ja „Spa­ce Ad­ven­tu­res“, ku­rios pir­mi­ nin­kas Eri­cas An­der­so­nas at­ly­dė­jo S.Bright­man į Mask­vą. BNS inf.

Prancūziškas „Ananas Bar and Brasserie“ paskelbė, kad pisuarai, atrodantys kaip pravira burna su ryškiai raudonai dažytomis lūpo­ mis, yra dažnai naudojamas Euro­ pos dizaino pavyzdys, kurį sukū­ rė olandų menininkė Meike van Schijndel. „Nuoširdžiai atsiprašo­ me, jei jie ką nors įžeidė. Šiandien jie šalinami“, – sakoma restorano atstovų pareiškime. Minimas stilingas restoranas bu­ vo atidarytas vos prieš tris savaites. Laikraščio „The Sydney Morning Herald“ maisto kritikas tuos pisu­ arus pavadino „nelabai stebinančiu dalyku čia, „Ananas“, ir tik priside­ dančiais prie specifinės pareiškimų ir tikslų kolizijos“. Feministė, buvu­ si patarėja politikos klausimais ir ra­ šytoja Anne Summers sako, kad toks dizainas yra įžeidžiamas. „Mizogini­ ja yra labai paplitusi, ir tai – tiesiog mizoginijos pavyzdys, – sakė ji. – Ši koncepcija gana sunki ir konfrontuo­ jama. Jie kviečia vyrus įdėti savo or­ ganus į šias burnas kaip į pisuarus.“ BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.