2012-10-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PENKTADIENIS, SPALIO 12, 2012

8 =2;8A.162;6@ @=.9 6<

pramogĹł

gidas B.Lu­bio at­mi­ni­mÄ… ÄŻam­Şins ba­rel­je­fas.

Miestas 2p.

Fik­suo­ja­mi rin­kÄ—­jĹł ak­ty­vu­mo re­kor­dai.

Klai­pÄ—­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras pri­sta­tys ru­sĹł ir uk­rai­nie­Ä?iĹł kom­po­zi­to­riĹł kō­ry­bÄ….

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

ď Ž Kartu: [NbW\` 8YNV]Ă›Q\

` XNZR_V[V\ \_XR`a_\ X\[PR_aV[Ă›` ]_\T_NZ\` aVX`

Pristatys naująją sla vų muziką YÖ “ 8YNV]ÛQ\` XYNb`fa\WNZ` ]_V` aNafaV Vb\YNVXV[� `YNcú ZbgVXÖ “

]NQĂ›` Ă&#x;TfcR[QV[aV _b`Ăş QV_VTR[aN

` : 8NQV[N`

Festivalyje „PermainĹł muzika“ ĹĄÄŻvakar KlaipÄ—dos kamerinis orkestras pristatys programÄ… „Tyli muzika“, kurioje skambÄ—s rusĹł ir ukrainieÄ?iĹł kompozitoriĹł ĹĄiuolaikinÄ— kĹŤryba.

Plati M.Kadino gastroliĹł ge- Makedonijos, ograďŹ ja aprÄ—pia net Kosta Rikos, Kipro keturis Ĺže- orkestrais. je vyravo 12-atonÄ— technika, mynus: EuropÄ…, AzijÄ…, taÄ?iau vÄ—liau jis pakrypo KlaipÄ—dos ir AustralijÄ…. Jo batutos AmerikÄ… mostams M.Kadino kamerinio orkestro ir speciďŹ ĹĄkai slaviĹĄka individualia, pakluso DidĹžiosios koncerte bus atliekakryptimi, kuBritanijos, mi labai rioje dominuoja gili Ĺ vedijos, Italijos, Lenkijos, skirtingos melancholiĹĄIzra- riĹł D.Ĺ ostakoviÄ?iau stilistikos auto- ka lyrika, praeities elio, Turkijos, Latvijos, nuojautos. s, A.Schnittke’s, yra Lietuvos, V.Silvestrovo koncerte skambÄ—siantis Toks Japonijos, KorÄ—jos, kĹŤriniai, jau tapÄ™ XX Kinijos, Fili- a. klasika, kas ir svajingas V.SilvestrovolyriĹĄpinĹł, Brazilijos ir kitĹł bei trijĹł ĹĄaliĹł sim- sĹł ir totoriĹł jaunesnÄ—s kartos ru- daliĹł ciklas „Tyli foniniai orkestrai. muzika“. kilmÄ—s turkmÄ—nĹł kĹŤrÄ—DaugelÄŻ A.Schnittke’s kompozicijoje kĹŤrybiniai saitai menininkÄ…metĹł jos I.Jusupovos opusas. Juose netrĹŤks „Moz-Art Ă la Haydn“ publika su Bulgarijos nacionalinio sieja rimtĹł, jautriĹł ar net teatraliĹĄkĹł moradiiĹĄgirs fragmentÄ… iĹĄ W.A.Mozarto mentĹł, taip pat humoro jo simfoniniu orkestru, bei ironijos. kĹŤrinio SlovakiAnkstyvojoje ukrainieÄ?iĹł pantomimai ir iĹĄvys jos radijo orkestru, nacionaliniais pozitoriaus komV.Silvestrovo kĹŤrybo- J.Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ koncepcijos variacijÄ….

Solo partijas atliks naujasis orkestro koncertmeiste ris Linas Valickas bei Aidas Strimaitis (smuikai). Daug kitĹł paslÄ—ptĹł prasmiĹł ir simboliĹł bus uĹžkoduota tiek kompozitoriĹł, tiek atlikÄ—jĹł muose, tad klausytojamssumanyteks pasitelkti iĹĄmintÄŻ bei vaizduotÄ™. Koncertas „Tyli muzika“ – spalio 12 d. 18 val. KlaipÄ—dos koncertĹł salÄ—je (Ĺ auliĹł g. 36). Bilietai 30 Lt, taikomos nuolaidos.– po 20,

Tokia buvo orkestro meno vadovo Mindaugo BaÄ?kaus idÄ—ja, kuriai ÄŻgyvendinti jis pakvietÄ— dirigentÄ… MarkÄ… KadinÄ… (Rusija). Pasak M.BaÄ?kaus, ĹĄio koncerto KlaipÄ—dos klausytojams tikslas – pristatyti ĹĄiuolaikinÄ™ slavĹł muzikÄ…, ir tam bĹŤtinas slavĹł kilmÄ—s dirigentas. RusĹł dirigentas M.Kadinas karjeros pradĹžioje aktyviai dirbo ĹĄiuolaikinÄ—s muzikos srityje, sÄ—kmingai bendradarbiavo su Maskvos laikinÄ—s muzikos ansambliuĹĄiuobei Naujosios muzikos studija, su kuria koncertavo Belgijoje ir je. M.Pletniovo kvietimu OlandijoM.Kadinas keletÄ… metĹł dirbo Rusijos liniame orkestre – vienamenacionageriausiĹł ĹĄalies simfoniniĹł orkestrĹł, vÄ—liau V.Spivakovo kvietimu – su niu kameriniu orkestru legendi„Maskvos virtuozai“. Su pastaruoju kolektyvu M.Kadinas dirigavo 120 Rusijoje ir uĹžsienio ĹĄalyse. koncertĹł m. jis yra Krasnojarsko Nuo 2004 akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas.

Ĺ iandien priedas

Miestas 3p.

239 (19 540)

10-oji die­na – lyg ne­lai­mÄ—

„Klaipėdos“ inf.

Kaina 1,30 Lt

„Klai­pÄ—­die­Ä?iai – tikrai ge­ri Ĺžmo­nÄ—s.“ Klai­pÄ—­dos VPK Vie­ťo­sios tvar­kos biu­ro vir­ťi­nin­kas And­rius Le­liu­ga dĹžiau­gÄ—­si, jog uos­ta­mies­ty­je ne­ky­la rin­kÄ—­jĹł pa­pir­ki­nÄ—­ji­mo skan­da­lĹł.

3p.

SÄ…s­kai­tĹł bai­mÄ— ver­Ä?ia ĹĄal­ti Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­si­ry­ŞÄ™ na­muo­se ĹĄal­ti, kad tik kuo vÄ—­liau bō­tĹł pra­ dÄ—­tas ĹĄil­dy­mo se­zo­nas. Uos­ta­mies­ Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— taip pat ne­sku­ba skelb­ti ofi­cia­lios jo pra­dĹžios.

„„Lau­ki­mas: kad sto­vÄ—­ti ei­lÄ—­je ne­prailg­tĹł, kai ku­rie pa­ťal­pĹł ga­vÄ—­jai vie­ťu­mo­je ne­si­bo­di ra­gau­ti pi­giau­sio vy­no.

Dvy­li­ka kar­tĹł per me­tus pa­si­kar­to­ja si­tua­ci­ja, ku­rios ÄŻkai­te yra ta­pu­si vi­sa Lie­tu­va. De­ťim­tÄ…­jÄ… mÄ—­ne­sio die­nÄ… prie pa­ťto sky­riĹł iť­si­ri­kiuo­ja mi­nia pa­ťal­pĹł lau­kian­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł. Nors tarp jĹł yra tik­rai var­go pri­spaus­tĹł as­me­nĹł, dau­gu­ma vals­ty­bÄ—s ski­ria­mÄ… pa­ra­mÄ… iť­lei­dĹžia svai­ga­lams. Kad yra bō­tent taip, ÄŻsi­ti­ki­no ir „Klai­pÄ—­dos“ Ĺžur­na­lis­tai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

ÄŽ ei­lÄ™ – su bu­te­liais

Spa­lio 10-osios ry­tÄ… Lie­pĹł gat­vÄ—­ je prie cent­ri­nio pa­ťto ri­kia­vo­si 30 Ĺžmo­niĹł ei­lÄ—. Nors pi­ni­gus mo­kÄ—­ti pra­de­da­ma 9 va­lan­dÄ…, kie­me pa­ťal­pĹł ga­vÄ—­jai pra­dÄ—­jo rink­tis ge­ro­kai anks­Ä?iau. Di­dĹžio­ji dau­gu­ma lau­ kian­Ä?ių­jĹł – vy­rai.

4

Pa­gal rei­ka­la­vi­mus tai da­ro­ma, kai tri­jĹł pa­rĹł vi­du­ti­nÄ— tem­pe­ra­tō­ ra sie­kia ma­Şiau nei de­ťimt laips­ niĹł ĹĄi­lu­mos. Dvi pa­sta­rÄ…­sias pa­ras uos­ta­mies­ty­je ji to­kia jau bu­vo. Ĺ i­lu­tÄ—s plen­te esan­Ä?ios orĹł ste­ bÄ—­ji­mo sto­te­lÄ—s duo­me­ni­mis, ant­ ra­die­nio vi­du­ti­nÄ— pa­ros tem­pe­ ra­tō­ra sie­kÄ— 8, tre­Ä?ia­die­nio – 9 laips­nius ĹĄi­lu­mos. Jei ket­vir­ta­die­nio vi­du­ti­nÄ— pa­ ros tem­pe­ra­tō­ra ne­siek­tĹł 10 laips­ niĹł ĹĄi­lu­mos, pa­gal rei­ka­la­vi­mus sa­vi­val­dy­bÄ— tu­rÄ—­tĹł skelb­ti ofi­cia­ liÄ… ĹĄil­dy­mo se­zo­no pra­ dĹžiÄ… mies­te.

2

PENKTADIENIS, SPALIO 12, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

B.Lu­biui at­min­ti – ba­rel­je­fas

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

Vie­ta: B.Lu­bio at­mi­ni­mas bus įam­žin­tas prie J.Zauer­vei­no gat­vė­je esan­čio KLAS­CO ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­to.

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ jos va­do­vo, vers­li­nin­ko Bro­nis­lo­vo Lu­ bio mir­ties me­ti­nės Klai­pė­do­je bus pa­ mi­nė­tos iš­kil­min­ga ce­re­mo­ni­ja, per ku­rią bus ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta su ba­rel­je­fu. Taip bus įam­žin­tas B.Lu­bio at­mi­ni­mas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

B.Lu­bys ne­ti­kė­tai mi­rė praė­ju­sių me­tų spa­lio 23 die­ną Drus­ki­nin­ kuo­se va­ži­nė­da­mas dvi­ra­čiu. Vers­ li­nin­kui su­sto­jo šir­dis. Spa­lio 26 die­ną iš­ki­laus ir gi­ lų pėd­sa­ką uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­ me pa­li­ku­sio žmo­gaus at­mi­ni­mas bus įam­žin­tas – ant J.Zauer­vei­no g. 18 pa­sta­to bus ati­deng­ta at­mi­ni­

mo len­ta su ba­rel­je­fu. Len­to­je bus įra­šy­ta, kad B.Lu­bys bu­vo Nep­rik­ lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, tech­ ni­kos moks­lų dak­ta­ras, „Ache­mos“ gru­pės val­dy­bos pir­mi­nin­kas. Šiai gru­pei pri­klau­so ir Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO), ku­rios ad­mi­nist­ra­ci­ja ir įsi­kū­ru­si J.Zauer­vei­no g. 18. „B.Lu­bio mir­ties me­ti­nių pa­ mi­n ė­j i­m o ir jo įam­ž i­n i­m o ce­ re­mo­ni­ja vyks spa­lio 26 die­ną,

nes tai – penk­ta­die­nis, dau­ge­ liui pa­to­ges­nė die­na. Po iš­kil­mių B.Lu­biui pa­gar­bą bus ga­li­ma ati­ duo­ti Plun­gė­je, kur už jį bus au­ ko­ja­mos šven­tos mi­šios“, – tei­ gė KLAS­CO at­sto­vė spau­dai Vi­da Bor­te­lie­nė. At­mi­ni­mo len­tos ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je kal­bės B.Lu­bio naš­lė Ly­di­ja Lu­bie­nė, ki­ti vers­li­nin­ką pa­ ži­no­ję ži­no­mi klai­pė­die­čiai. B.Lu­bys la­bai daug pri­si­dė­jo prie Klai­pė­dos kles­tė­ji­mo. Jis bu­ vo tas žmo­gus, ku­ris dė­jo be ga­lo daug pa­stan­gų, kad uos­ta­mies­tis tin­ka­mai pa­mi­nė­tų sa­vo 750-ąjį ju­bi­lie­jų. KLAS­CO sa­vo lė­šo­mis nu­tie­sė Nau­jo­sios Uos­to gat­vės tę­si­nį – tai bu­vo bend­ro­vės do­va­na Klai­pė­dai ju­bi­lie­jaus pro­ga. B.Lu­bys nuo 2002-ųjų bu­vo ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas.

Sąs­kai­tų bai­mė ver­čia šal­ti 1

Ta­čiau to da­ry­ti ne­sku­ ba­ma. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­ rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis tvir­ti­no, kad šią sa­vai­tę šil­dy­mas mies­te ne­ bus ofi­cia­liai pra­dė­tas, ne­pai­sant tem­pe­ra­tū­ros. Šį klau­si­mą ke­ti­na­ma spręs­ti tik pir­ma­die­nį. „Ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry­je pa­jū­ry­ je pro­gno­zuo­ja­mas at­ši­li­mas. Bū­tų ne­ge­rai, jei pra­dė­tu­me šil­dy­mo se­ zo­ną, o ta­da at­šil­tų. Ži­no­ma, sten­ gia­mės at­si­žvelg­ti ir į tei­sės ak­tus“, – tvir­ti­no A.Gai­žu­tis.

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Išei­tis: da­lis klai­pė­die­čių, no­rė­

da­mi ne­su­šal­ti, na­mie ne tik šil­ tai ap­si­ren­gia, bet ir ieš­ko elekt­ ri­nių šil­dy­tu­vų.

Pa­sak ve­dė­jo, sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jai iš gy­ven­to­jų su­lau­kia ne­ ma­žai skam­bu­čių dėl šil­dy­mo se­zo­ no. Ypač jų pa­dau­gė­jo, kai pa­skli­do ži­nia, jog nuo pir­ma­die­nio ra­dia­to­ riai pra­dės šil­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­go­se. Žmo­nės do­mi­si ga­li­my­bė­mis kuo il­giau ne­si­šil­dy­ ti. A.Gai­žu­čio tei­gi­mu, as­me­nų, ku­rie pik­tin­tų­si, kad šil­dy­mo se­ zo­nas dar ne­pra­si­dė­jo, ne­bu­vo. Dau­gu­mos (50 pro­c.+1) būs­tų sa­vi­nin­kų spren­di­mu šil­dy­mą dau­ gia­bu­čia­me na­me ga­li­ma pra­dė­ti ir ne­su­lau­kus ofi­cia­lios jo pra­džios.

3

PENKTADIENIS, SPALIO 12, 2012

miestas Kal­bės apie Af­ga­nis­ta­ną

Krikš­ti­jo pir­ma­kur­sius

Tur­gu­je – me­ni­nin­kai

Ki­tą tre­čia­die­nį 18 val. „Švy­tu­rio me­nų do­ke“ vyks su­si­ti­ki­mas su Af­ga­nis­ta­no ka­ro ve­te­ra­nu, di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je su­lau­ ku­sių kny­gų „Kaip tam­pa­ma al­ bi­no­sais“, „Mi­ra­žas“ au­to­riu­mi Zig­mu Stan­ku­mi. Klai­pė­die­čiai tu­rės ga­li­my­bę apie Af­ga­nis­ta­ no ka­rą su­ži­no­ti iš pir­mų lū­pų.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te pra­si­dė­ jo pir­ma­kur­sių krikš­ty­nų ma­ ra­to­nas. Jos or­ga­ni­zuo­ja­mos kiek­vie­na­me fa­kul­te­te. Pir­mie­ji ket­vir­ta­die­nį pa­krikš­ty­ti Hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to pir­ ma­kur­siai. Šių­me­tė jų krikš­ty­ nų te­ma bu­vo kai­mas. Pir­ma­ kur­siai tu­rė­jo at­lik­ti įvai­rias už­ duo­tis.

Šeš­ta­die­nį nuo 19 val. Se­na­ja­me tur­gu­je vyks me­ni­nė ak­ci­ja „Tur­ gaus nak­tis“. Jo­je da­ly­vaus dau­ gu­ma pro­fe­sio­na­lių uos­ta­mies­ čio me­ni­nin­kų. Net­rūks at­rak­ci­ jų, skam­bės dai­nos, bus šo­kių, žmo­nių ir lė­lių spek­tak­lių, cir­ ko triu­kų. Šiuo ren­gi­niu sie­kia­ ma su­ju­din­ti kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą mies­te.

Rin­kė­jų skai­čius – re­kor­di­nis

Ak­ty­vu­mas: va­kar bal­suo­ti iš anks­to atė­jo tiek žmo­nių, kad jie vos til­po sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Išanks­ti­nia­me bal­sa­vi­me rin­ki­muo­se į Sei­ mą Klai­pė­do­je fik­suo­ti rin­kė­jų ak­ty­vu­mo re­kor­dai – va­kar žmo­nės į sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lę plū­do nuo anks­taus ry­to iki vė­laus va­ka­ro. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Užp­lū­do stu­den­tai

Rin­kė­jų bu­vo tiek daug, kad prie bal­sa­vi­mui skir­tų vie­tų, ku­rių bu­ vo įreng­tos še­šios, nu­si­drie­kė il­ ga ei­lė. „Žmo­nių – mi­nios. Vie­nu me­tu bal­suo­ti bu­vo at­vy­kę apie 100 stu­ den­tų, tad sa­lė­je tik­rai bu­vo tirš­ta“, – įspū­džiais da­li­jo­si Da­nės apy­gar­ dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Da­lia Poz­nec­kie­nė. Tre­čia­die­nį – pir­mą­ją išanks­ti­ nio bal­sa­vi­mo die­ną – sa­vo va­lią Sei­mo rin­ki­muo­se ir re­fe­ren­du­me dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų Lie­tu­vo­je iš­reiš­kė 318 Da­nės apy­ gar­dos rin­kė­jų ir 33 žmo­nės, gy­ ve­nan­tys Klai­pė­do­je, ta­čiau gy­ ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vę ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se. „Pir­mą­ją išanks­ti­nio bal­sa­vi­ mo die­ną mū­sų apy­gar­do­je bal­ sa­vo tris kar­tus dau­giau rin­kė­jų, pa­ly­gin­ti su 2008 me­tais vy­ku­sių Sei­mo rin­ki­mų pir­mą­ja išanks­ti­ nio bal­sa­vi­mo die­na. Džiau­gia­mės, kad rin­kė­jai to­kie ak­ty­vūs“, – tei­gė D.Poz­nec­kie­nė.

sa­vi­val­dy­bes. Klai­pė­do­je pir­mą­ją išanks­ti­nę bal­sa­vi­mo die­ną bal­sa­ vo 97 klai­pė­die­čiai, Ne­rin­go­je – 41 ne­rin­giš­kis ir 15 at­vy­kė­lių, Pa­lan­ go­je – 96 pa­lan­giš­kiai ir 92 rin­kė­ jai iš ki­tų mies­tų. „Žmo­nės tik­rai ak­ty­vūs. Gal­ būt tam įta­kos tu­ri tai, jog vyks­ta ne tik Sei­mo rin­ki­mai, bet ir re­fe­

Da­lia Poz­nec­kie­nė:

Žmo­nių – mi­nios. Vie­ nu me­tu bal­suo­ti bu­ vo at­vy­kę apie 100 stu­den­tų, tad sa­lė­je tik­rai bu­vo tirš­ta.

ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų Lie­tu­vo­je. O gal­būt rin­kė­ jai bal­suo­ja iš anks­to dėl to, kad ne­ rei­kė­tų į apy­lin­kes ei­ti sek­ma­die­nį ir bū­tų ga­li­ma tu­rė­ti lais­vą sa­vait­ ga­lį“, – svars­tė Pa­jū­rio apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Vy­ tau­tas Kru­tu­lis. Pir­mau­ja ne­vie­ti­niai

No­ri lais­vo sa­vait­ga­lio

Pa­jū­rio apy­gar­do­je išanks­ti­nia­ me bal­sa­vi­me pir­mą­ją die­ną sa­ vo nuo­mo­nę iš­reiš­kė 341 rin­kė­jas – 234 žmo­nės, ku­rie gy­ve­na­mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­vę šios apy­gar­dos te­ri­to­ri­jo­je ir 107 iš ki­tų mies­tų. Pa­jū­rio apy­gar­da api­ma da­ lį Klai­pė­dos, Pa­lan­gos ir Ne­rin­gos

Ma­rių apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ja pir­mą­ją išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­ ną ap­tar­na­vo 273 rin­kė­jus. Iš jų tik 85 bu­vo klai­pė­die­čiai, o 188 rin­kė­ jai sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą yra dek­ la­ra­vę ne Klai­pė­do­je. „Mums bū­tų ge­riau, jei rin­kė­jai bal­suo­ti atei­tų sek­ma­die­nį, nes da­bar toks dvi­ gu­bas dar­bas išei­na. Ta­čiau rin­kė­

jai tu­ri tei­sę rink­tis, o mes pri­va­ lo­me su­da­ry­ti są­ly­gas bal­suo­ti iš anks­to“, – pa­brė­žė Ma­rių apy­gar­ dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Vla­das Ston­kus. Bal­ti­jos apy­gar­do­je tre­čia­die­nį bal­so tei­sę pa­si­nau­do­jo 179 žmo­ nės, iš ku­rių 62 bu­vo ne klai­pė­ die­čiai. Bal­suo­ja po du kar­tus

Kai ku­riems rin­kė­jams ki­lo klau­ si­mas, ar bal­suo­jant iš anks­to ne­ pa­si­tai­kys su­kčia­vi­mo at­ve­jų, nes rin­kė­jo kor­te­lę ir ant­rą kar­tą ga­ li­ma at­si­spaus­din­ti iš Vy­riau­sio­ sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos sve­tai­nės ir pa­siė­mus do­ku­men­tą sek­ma­die­nį trauk­ti į rin­ki­mų apy­lin­kę dar kar­ tą bal­suo­ti. „Kai rin­kė­jas atei­na bal­suo­ ti į rin­ki­mų apy­lin­kę, jis pa­si­ra­šo, kad ga­vo bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Kai rin­ki­mų apy­lin­kės už­si­da­ro, iš­kart at­plė­šia­mi išanks­ti­nio bal­ sa­vi­mo vo­kai ir tik­ri­na­mi, ar juo­se nė­ra rin­kė­jų, ku­rie bal­sa­vo ir sek­ ma­die­nį, kor­te­lių. Jei at­si­ran­da to­kių dub­lių, tuo­met išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo vo­kas su biu­le­te­niais iš­kart de­da­mas prie ne­ga­lio­jan­čių. Jau 15 me­tų dir­bu rin­ki­mų ko­mi­si­ jo­se ir to­kių gud­ru­čių, ku­rie ti­ki­ si bal­suo­ti po ke­lis kar­tus, vi­sa­da pa­si­tai­ko. Ta­čiau ga­ran­tuo­ju, jog skai­čiuo­ja­mas tik vie­nas bal­sa­vi­ mo biu­le­te­nis“, – ti­ki­no D.Poz­ nec­kie­nė. Kai ku­rio­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­ se pir­mą­ją išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­ną bu­vo fik­suo­ja­mi ga­li­mi rin­ kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo at­ve­jai. „Klai­ pė­do­je kol kas ra­mu, jo­kių skun­dų apie pa­žei­di­mus ne­ga­vo­me. Tam, kad bū­tų už­tik­rin­tas sau­gu­mas ir vie­šo­ji tvar­ka, šio­mis die­no­mis dir­ba su­stip­rin­tos pa­tru­lių pa­jė­ gos“, – tei­gė Klai­pė­dos vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liuga.

Dienos telegrafas Ka­pi­to­nas. Šią sa­vai­tę lai­k i­nai uos­to ka­pi­to­no pa­rei­gas pra­dė­jo ei­t i Ado­ mas Alek­na, pir­ma­sis uos­to ka­pi­to­ no pa­va­duo­to­jas. Jis pa­kei­tė šias pa­ rei­gas ėju­sį Vik­to­rą Lu­ko­še­vi­čių. Pas­ ku­ti­nė jo dar­bo die­na bu­vo pir­ma­die­ nis. V.Lu­ko­še­v i­čius iš pa­rei­g ų bu­vo pri­vers­tas trauk­t is po to, kai išaiš­kė­jo, jog iš uos­tui pri­klau­san­čių lai­vų bu­vo ma­siš­kai va­g ia­mi de­ga­lai. Mu­gė. Penk­ta­die­nį nuo 12 iki 19 val. Klai­ pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re ir jo priei­go­se vyks (ne)tra­di­ci­nė jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų mu­gė. Jos me­tu ne tik pri­si­sta­tys or­ga­ni­ za­ci­jos, bet ir vyks kon­cer­tas, bus or­ga­ni­ zuo­ja­mos ki­tos pra­mo­gos. Pa­ro­da. Penk­ta­die­nį star­tuo­ja pa­ro­da „Gro­ž is ir svei­ka­ta 2012“. Ji or­ga­ni­zuo­ ja­ma aš­tun­tą­jį kar­tą. Pa­ro­da vyks Klai­ pė­dos are­no­je. Penk­ta­d ie­n į ir šeš­ta­ die­n į ji veiks nuo 10 iki 19 val. Sek­ma­ die­n į – nuo 10 iki 17 val. Pa­ro­dos ati­da­ ry­mas vyks šį penk­ta­die­n į 10.30 val. Šven­tė. Šeš­ta­die­n į Pa­lan­go­je, Se­no­jo Tur­gaus gat­vė­je, vyks Tur­gaus šven­ tė. Ji pra­si­dės 9 val. Do­ku­men­tai. Sek­ma­die­nį nuo 9 iki 14 val. dirbs Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­

sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­r ius. Klai­pė­d ie­čiai, ku­r ie ne­spė­jo at­siim­ti do­ku­men­tų, ga­lės tai pa­da­ry­ ti ir bal­suo­t i. Mig­ra­ci­jos sky­r ius Klai­ pė­do­je yra Tai­kos pr. 63, pa­rei­g ū­nai dirbs 303 ka­bi­ne­te. Te­le­fo­nas pa­si­tei­ rau­ti (8 46) 354 633. Ren­gi­nys. Sek­ma­die­n į 12 val. Poil­sio par­ke vyks ru­dens šven­tė. Jos me­t u bus or­ga­n i­z uo­ja­mos dvi­ra­čių pra­t y­ bos ir var­ž y­bos. Tai vie­nas iš sa­vi­val­ dy­b ės or­ga­n i­z uo­ja­mų svei­ka­t i­n i­mo mė­ne­sių ren­g i­nių. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ga­l i­ na Ta­g int­se­va (g. 1924 m.), Rai­mon­ das Gei­nas (g. 1936 m.), Va­len­t in Fa­ te­jev (g. 1948 m.), Gra­ž i­na Čer­no­v ie­ nė (g. 1956 m.), Do­na­tas Ja­ku­baus­kas (g. 1959 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Do­na­tas Ja­k u­baus­kas, Vik­tor Ser­ gi­jen­ko, Gra­ž i­na Čer­no­v ie­nė, Va­le­r ij Ga­mu­fov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 17 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 9 ber­niu­kai.

4

penktadienis, spalio 12, 2012

miestas Pro memoria Viktoras Sergijenko

(1938 06 20 – 2012 10 10)

Klaipėda atsisveikina su Viktoru Sergijenko, vienu žymiausių uostamiesčio narų, kuris beveik visą savo gyvenimą paskyrė sunkiai ir pavojingai naro profesijai, o vėliau sėkmingai dirbo versle. Viktoras Sergijenko gimė valstiečių šeimoje 1938 metų birželio 20 dieną Ukrainoje, Zaporožės srityje, Solionoje gyvenvietėje. Joje 1953 m. baigė septynmetę mokyklą. Tėveliui mirus, negalėjo toliau tęsti mokslų, nes mamai buvo sunku vienai auklėti šeimoje augančius tris vaikus. Šeima vertėsi sunkiai, todėl Viktoras anksti pradėjo dirbti – įsidarbino kroviku Gaičerio geležinkelio stotyje. 1957 m. jis buvo pašauktas tarnauti į Sovietų armiją. Karinis komisariatas jį nukreipė į Karinį jūrų laivyną. Sevastopolyje Viktoras pradėjo mokytis narų mokykloje, kuri ruošė specialistus avariniams gelbėjimo darbams. 1958 m. rugsėjo 17 dieną jis sėkmingai baigė šią mokyklą, kur įgijo naro specialybę. Tolimesnę kario tarnybą tęsė Klaipėdoje buvusiame kariniame dalinyje. 1960 metais mobilizavosi, pradėjo dirbti Klaipėdos BŽL. 1964 m. buvo pervestas į iš naujo restruktūrizuotą refrižeratorių laivyno bazę. Joje naru dirbo iki 1977 metų. Klaipėdos akvatorijoje ir kituose vandenyse V.Sergijenko teko dirbti įvairiuose gyliuose – nuo 20 iki 100 metrų. Iš viso po vandeniu jis išbuvo net 9 170 valandų. Kai kuriais metais (1965, 1969) V.Sergijenko po vandeniu išbūdavo per 1000 valandų, o 1966-aisiais – net 2 722 valandas. Tokius krūvius ne kiekvienas naras pajėgdavo išlaikyti. 1961 metais V.Sergijenko vedė. Žmona Lidija dirbo pašto sistemoje, aptarnavo Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivus. 1962 m. susilaukė dukros Larisos, 1966 m. – sūnaus Vladimiro. Visą tą laiką (1960–1977 m.) dirbo naru viename avarinio gelbėjimosi laive – jūriniame buksyre „Rambynas“. Jo nuotrauka ne kartą puošė pirmūnų lentą, jis buvo apdovanotas piniginėmis premijomis. Per tą laikotarpį V.Sergijenko atliko daug gerų darbų gelbėdamas skęstančius jūroje žmones ir laivus, valydamas uosto akvatoriją nuo Antrojo pasaulinio karo palikimo. Jis, nepaisydamas pavojų, kėlė iš uosto dugno nesprogusias bombas, minas, sviedinius.

Be to, daug dirbo ir statant Klaipėdos uosto krantines. Kai V.Sergijenko su žmona Lidija išėjo į užtarnautą poilsį, jie negalėjo nustigti be darbo – įkūrė įmonę UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (toliau – UAB BBA), kurios generaliniu direktoriumi paskyrė anūką Andrių Sergijenko. BBA buvo įkurta 1997 m., jos tikslas – teršalų surinkimas iš apsilankiusių Klaipėdos uoste laivų. Laikui bėgant ir sėkmingai plėtojantis verslui, įmonė įsigijo tanklaivius „Danė“ ir „Banga“. Šiais laivais per metus būdavo išbunkeriuojama iki 9 000 tonų naftos produktų. Tais metais V.Sergijenko daug dirbo laivuose. Jį visada galėjai pamatyti Klaipėdos uoste ar jo firmai priklausančių laivų denyje. Viktoras aktyviai rūpinosi laivų techniniu aprūpinimu. Ne veltui tuomet Klaipėdoje galėdavai išgirsti sakant: „Šią bendrovę sukūrė garsus naras Viktoras Sergijenko“. Vykstant rinkos pokyčiams, įmonės vadovai nusprendė palikti tik tanklaivį „Banga“, kuris buvo modernizuotas, kad galėtų atlikti ne tik laivų bunkeriavimo, bet ir užterštų vandenų bei kitų atliekų surinkimo nuo laivų paslaugas. „Banga“, „Jokūbavas“ ir „Danė“ iki šios dienos Klaipėdos uoste yra vieni universaliausių tanklaivių ir gali atlikti keletą operacijų vienu metu (surinkti 2 200 m3 teršalų). BBA sėkmingai bendradarbiauja ir yra sudariusi sutartis su daugeliu žinomų Klaipėdos uosto kompanijų. BBA aktyviai dalyvavo ir 2000 metais vykusiose karinėse pratybose „Baltic Chalenge“. Ji aptarnavo didžiulį karinį laivą-ligoninę bei kitus NATO laivus. Už gerą darbą bei paslaugų kokybę „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ buvo apdovanota padėkos raštu. Dabar BBA atlieka dvi pagrindines paslaugas. Tai laivų bunkeriavimas naftos produktais ir užterštų vandenų bei kitų atliekų surinkimas nuo laivų. Bendrovė per mėnesį aptarnauja iki 150, o per metus – 1 800 laivų. Svarbiausias jos tikslas – platus paslaugų diapazonas, nuolatinis kokybės gerinimas, lankstumas, atsižvelgiant į klientų poreikius ir rinkos pokyčius. V.Sergijenko išėjo liūdesy palikęs brolį Piotrą Kagadiy, žmoną Lidiją, sūnų Vladimirą, dukrą Larisą, anūkus Andrių ir Vladislavą. Palikęs ir visus tuos, su kuriais dirbo ir bendravo. Išėjo ramus, nes žinojo, kad artimieji ir darbo draugai jį prisimins už visą padarytą gera, kai dirbo naru ir gelbėjo žmones, kai užsiėmė verslu, taip reikalingu Klaipėdos uostui, jo švarai. Tegul žemė jam būna pūku, tesaugo jį Dievas. Viktoro Sergijenko palaikai pašarvoti stačiatikių cerkvėje (Smiltelės g. 14A). Su velioniu galima atsisveikinti iki spalio 12 dienos 12 val. Laidotuvės – Lėbartų kapinėse 13 val. Gedulingi pietūs vyks 15 val. Uosto direkcijos kavinės patalpose, J.Janonio g. 24. Su nuoširdžiu liūdesiu – UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“

10-oji die­na – lyg ne­lai­mė 1

Da­lis jų bu­vo aki­vaiz­džiai ka­muo­ja­mi abs­ti­nen­ci­ jos. Kai ku­rie dar sto­vė­da­mi ei­lė­je srė­bė vy­ną ar alų. Dau­gu­ma lau­kian­čių­jų bent iš ma­ty­mo vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, nes ne tik svei­ki­no­si, bet ir da­li­jo­si gė­ ri­mais bei rū­ka­lais. Tik re­tas sto­vi­ nia­vęs prie pa­što ne­pe­šė dū­mo. Lau­ki­mas prail­go ne vi­siems, nes dau­ge­lis jau ap­ta­ri­nė­jo, ko­kį gė­ri­ mą pirks, kur ir su kuo gers, bei da­ li­jo­si pri­si­mi­ni­mais apie tai, ko­kių nuo­ty­kių pa­ty­rė prieš mė­ne­sį. Paš­to kie­me ato­kiau nuo ei­lės sto­vi­nia­vo ke­li jau­ni vy­rai, atė­ję iš pa­šal­pų ga­vė­jų at­siim­ti sko­lų. Ne vie­nas nuo lan­ge­lio pa­si­trau­kęs as­ muo da­lį pi­ni­gų čia pat kie­me ati­ duo­da­vo sko­lin­to­jui, o kai ku­rie de­rė­jo­si grą­žin­ti tik da­lį pa­si­sko­ lin­tos su­mos. Pa­šal­pų die­ną – nuo­lai­da vy­nui

Iš pa­što ne vie­nas pa­šal­pų ga­vė­jas pa­su­ko į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių, kur ra­šė pra­šy­mus pra­tęs­ti pa­šal­pos mo­kė­ji­mą ar­ba aiš­ki­no­si, ko­dėl vi­sai ne­ga­vo ar ga­vo per ma­žai pi­ni­gų. Ki­ti gru­pe­lė­mis tie­siu tai­ky­mu trau­kė į ar­ti­miau­sią par­duo­tu­vę. Klai­pė­dos mies­to 2-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Al­bi­ nas Mi­se­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad da­bar 10-ąją mė­ne­sio die­ną gir­tuok­liai ne­be­si­ri­kiuo­ja prie na­mi­nės deg­ ti­nės „taš­kų“, nes to­kių jau lyg ir ne­bė­ra ar­ba li­kę vos ke­li. Pa­na­šu, kad pi­gų vy­ną ga­mi­nan­ ti įmo­nė Klai­pė­do­je na­tū­ra­liai nu­ kon­ku­ra­vo na­mi­nės deg­ti­nės par­ da­vė­jus. Da­bar po­pu­lia­riau­sias gė­ri­mas – spi­ri­tuo­tas vy­nas, ku­rio eti­ke­tė skel­bia, kad jis pa­ga­min­tas pa­gal spe­cia­lią tech­no­lo­gi­ją. Apie 10 val. ry­to pre­ky­bos cent­ ruo­se al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų sky­riuo­se bu­te­liai ri­kia­vo­si ly­gio­mis ei­lė­mis. Tik pi­giau­sių vy­nų, ku­riems bū­tent šią sa­vai­tę tai­ko­ma nuo­lai­da, aki­ vaiz­džiai bu­vo ge­ro­kai ma­žiau. Iš­tuš­tė­ju­sios len­ty­nos pa­šal­pų die­ną by­lo­jo apie ypa­tin­gą pa­klau­ są 15 ir 18 laips­nių stip­ru­mo vy­nų, už ku­rių bu­te­lį tą­dien te­rei­kė­jo su­ mo­kė­ti 3,79 ir 4,99 li­to. Nai­ku­pės gat­vė­je prie anks­čiau „Juodk­ran­te“ va­din­tos par­duo­tu­ vės plu­šan­tiems či­go­nams pir­mo­ji tre­čia­die­nio pu­sė bu­vo karš­tas dar­ by­me­tis. Daž­nas iš ne­to­lie­se esan­ čio pa­što sky­riaus išė­jęs pa­šal­pos ga­vė­jas sku­bė­jo pas juos įsi­gy­ti di­ des­nį kie­kį rū­ka­lų. Dar­bo bu­vo tiek daug, kad vy­ res­nio am­žiaus či­go­nas nu­sku­bė­jo į par­duo­tu­vę pirk­ti mi­ne­ra­li­nio van­ dens, ku­riuo pa­gy­ve­nu­si jo tau­tie­tė su mui­lu nu­si­plo­vė ran­kas. Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne esan­čia­me pa­šte pa­šal­pų ga­vė­jų ei­lu­tė­je vals­ ty­bės pa­ra­mos lau­kė ne vie­nas či­ go­nas. Ge­ria pen­kias pa­ras

Po­li­ci­jos apy­lin­kių ins­pek­to­rių pa­ tir­tis by­lo­ja, kad so­cia­li­nes pa­šal­ pas ga­vę žmo­nės pir­mą­jį bu­te­lį nu­si­per­ka ar­ti­miau­sio­je par­duo­ tu­vė­je, o iš­mau­kia už­su­kę į gre­ti­ mą kie­mą. Apie tai spren­džia­ma iš gy­ven­to­jų skun­dų. Va­sa­rą links­my­bės tę­sia­mos ap­ leis­tuo­se na­muo­se bei ato­kes­nė­se nuo dau­gia­bu­čių na­mų vie­to­se. Šios va­sa­ros pa­bai­go­je to­kių ne vie­ną die­ną už­tru­ku­sių links­my­bių

In­te­re­sai: vie­ni lau­kė pa­šal­pų, ki­ti ke­ti­no at­siim­ti sko­las.

me­tu ki­lo muš­ty­nės, po ku­rių ras­ tas nu­žu­dy­tas jau­nas vy­ras. Tą­kart pa­šal­pų ga­vė­jas su­si­mu­šė su su­gė­ ro­vais dėl sa­vo drau­gės, ku­ri ga­vu­si iš­mo­ką nak­tį pra­lei­do ne na­mie. At­ša­lus orams, or­gi­jos dar prieš­ piet pra­si­de­da Mi­ni­jos gat­vės 129, 147, Su­lu­pės gat­vės 11 ir 13, Deb­re­ ce­no gat­vės 7 ir 9 na­mų lan­dy­nė­ mis pa­vers­tuo­se bu­tuo­se.

Rim­vy­das Juod­vir­šis:

Jiems tai pra­mo­ga, o mums – tik­ras var­gas.

To­mis die­no­mis kai­my­nai ne­si­ tve­ria nuo iš var­guo­lių bu­tų sklin­ dan­čio triukš­mo. O ap­gir­tu­sių su­ gė­ro­vų konf­lik­tus narp­lio­jan­tys pa­rei­gū­nai daž­niau­siai ne­ga­li su­ pras­ti jų es­mės. Apie pie­tus uos­ta­mies­čio po­li­ci­ jos ir grei­to­sios pa­gal­bos bu­dė­to­jai jau vos spė­ja at­si­liep­ti te­le­fo­nu. „Kai pa­šal­pas mo­ka, iš­kvie­ti­mų žy­miai pa­dau­gė­ja, tai jau yra dės­ nis. Mes vargs­tam, ve­ža­me gir­tus, gu­lin­čius lau­ke bei trau­mas pa­ty­ ru­sius į li­go­ni­nių priė­mi­mo sky­rius. Li­go­ni­nių me­di­kai po va­lan­dos juos pa­lei­džia, po ke­lių va­lan­dų praei­viai vėl pa­ma­to tą pa­tį as­me­nį ir skam­ bi­na į grei­tą­ją pa­gal­bą. Kas­die­ny­ be ta­po po tris ar ke­tu­ris kar­tus per die­ną vež­ti tuos pa­čius žmo­ nes į li­go­ni­nę. Jiems tai pra­mo­ga, o mums – tik­ras var­gas, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos grei­to­sios pa­gal­bos sto­ ties vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Rim­vy­ das Juod­vir­šis. – Va­sa­rą daž­niau­siai jie mū­sų pa­gal­bos at­si­sa­ko, o žie­mą tu­ri tiks­lą pa­tek­ti į li­go­ni­nės priė­ mi­mo sky­rių ir pra­leis­ti ten nak­tį. Toks gir­ta­vi­mas pa­pras­tai už­trun­ ka apie pen­kias die­nas.“ Po iš­mo­kų ne­tu­ri ka­da vog­ti

Paš­tuo­se pa­šal­pas gau­na tie, kam dėl sko­lų ant­sto­liai yra areš­ta­vę są­ skai­tas, bei tie, ku­rie gau­na so­cia­li­ nes iš­mo­kas ar in­va­li­du­mo šal­pą ir ne­no­ri mo­kė­ti pi­ni­gų iš­gry­ni­ni­mo mo­kes­čio ban­kams. „Va­di­na­mo­jo pir­mo­jo lan­ge­lio dar­buo­to­joms nie­ka­da ne­trūks­ ta dar­bo. Bet 10-ąją die­ną in­te­ re­san­tų dar la­biau pa­dau­gė­ja, nes ne vie­nas bū­na pa­mir­šęs pra­si­tęs­ ti pa­šal­pos ga­vi­mo lai­ko­tar­pį. So­ cia­li­nė pa­šal­pa su­tei­kia­ma trims mė­ne­siams. Kai praei­na šis ter­mi­ nas, jie tu­ri iš nau­jo pri­sta­ty­ti do­ ku­men­tus, įro­dan­čius jų pa­ja­mas, ta­da vėl įgy­ja ga­li­my­bę tris mė­ne­

sius gau­ti pa­ra­mą“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Po­li­ci­jos pa­tru­liai mė­ne­sio de­šim­ to­sios die­nos lau­kia su siau­bu. Klai­ pė­die­čiai skam­bi­na į po­li­ci­ją pra­neš­ da­mi apie vie­šo­se vie­to­se ant že­mės gu­lin­čius žmo­nes. Tie, ku­riuos pra­ šo­ma gel­bė­ti, pa­rei­gū­nus ko­ne­vei­ kia, ne­re­tai su­dras­ko uni­for­mą, su­ te­pa tar­ny­bi­nius au­to­mo­bi­lius. Pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­ną bū­na kur kas dau­giau pra­ne­ši­mų apie triukš­mą kai­my­nys­tė­je. Su­men­ ku­sios pa­rei­gū­nų pa­jė­gos yra ne­ pa­kan­ka­mos tram­dy­ti triukš­ma­ da­rius, nes po­rai pa­tru­lių eki­pa­žų mies­te ten­ka per daug dar­bo. Ki­ta ver­tus, pa­ste­bė­ta, kad ke­ lias die­nas po pa­šal­pų mo­kė­ji­mo žy­miai su­ma­žė­ja va­gys­čių skai­ čius. Po pen­kių ar dau­giau die­nų šių nu­si­kal­ti­mų krei­vė vėl ky­la. Pa­var­dės skelb­ti ne­no­rė­jęs pa­ rei­gū­nas tei­gė, kad vals­ty­bės mo­ ka­mos iš­mo­kos yra sa­vo­tiš­ka vi­suo­me­nės iš­pir­ka už są­ly­gi­nį kri­ mi­na­li­nių nu­si­kal­ti­mų su­ma­žė­ji­mą pa­šal­pų mo­kė­ji­mo me­tu. Pa­rei­gū­nai ir me­di­kai su­tar­ti­nai kar­to­ja: Sei­mas tu­rė­tų keis­ti pa­ šal­pų sky­ri­mo tvar­ką – jei­gu ga­vęs pa­šal­pą gir­tas pa­kliu­vo po­li­ci­jai ar bu­vo su­ža­lo­tas ir dėl to gy­do­mas, so­cia­li­nes iš­mo­kas jam tam tik­ram lai­kui bū­ti­na nu­trauk­ti.

Skai­čiai ir sta­tis­ti­ka So­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų spa­lį

Klai­pė­do­je – 6 281. Jiems iš­mo­kė­ta 1 402 250 Lt. Iš jų 1 242 as­me­nys pa­šal­pas gau­na

pa­što sky­riuo­se. Jiems iš­mo­kė­ta 371 817 Lt. 2012 m. spa­lio 10 d. uos­ta­mies­čio

po­li­ci­ja dėl gir­tų gat­vė­je gu­lin­čių as­ me­nų kvies­ta 11 kar­tų. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai dėl

tos pa­čios prie­žas­ties kvies­ti 16 kar­tų (mė­ne­sio pra­džio­je pa­na­šių iš­kvie­ti­ mų bū­na du per pa­rą). Net 6 as­me­nų me­di­kai ne­ra­do, nes

jie at­si­kė­lė ir nuė­jo dar iki at­vyks­tant grei­ta­jai pa­gal­bai. 5 as­me­nys gu­lė­jo ar­ba sė­dė­jo ant

že­mės, 2 iš jų nu­ga­ben­ti į li­go­ni­nę, ki­ ti pa­gal­bos at­si­sa­kė. 4 bu­vo gir­ti ir trau­muo­ti. 1 jau­ną klai­pė­die­tį dėl il­ga­lai­kio gir­

ta­vi­mo iš­ti­ko psi­cho­zė. Vie­nas grei­to­sios pa­gal­bos me­di­

kų iš­vy­ki­mas vi­du­ti­niš­kai ver­ti­na­ mas 200 Lt.

5

penktadienis, spalio 12, 2012

nuomonės Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Agi­ta­ci­ja be idė­jų Lu­kas Mik­ne­vi­čius

T

en­ka pri­pa­ž in­t i, kad šian­ dien be­si­bai­g ian­ti rin­k i­mų į Sei­mą kam­pa­ni­ja bu­vo nuo­ bo­di. Ne­pa­ly­gin­si su tuo, kas dė­jo­si prieš ket­ve­r ius me­tus, kai į Sei­ mą žy­g ia­vo Arū­no Va­l ins­ko ve­da­m i pra­mo­g ų pa­sau­lio at­sto­vai. Me­lod­ra­mos ele­men­tų įne­šė tik tie­sio­ gi­nia­me de­ba­tų ete­ry­je Al­g ir­do Pa­tac­

Kur kas įdo­miau ne tai, ką kal­ba par­ti­jų ly­de­ riai, o tai, ką nu­spręs tau­ta. ko su­dau­ž y­ta stik­li­nė. Tik kad to veiks­ mo pa­da­ri­niai vis tiek bu­vo itin men­ki – So­cia­lis­ti­nio liau­dies fron­to ly­de­rio Al­ gir­do Pa­lec­k io šut­vės tai neuž­čiau­pė – jie ir to­l iau aiš­k i­no, kad „anais lai­kais“ vi­si tu­rė­jo bu­tus, dar­bus, ma­ši­nas ir nie­ kam nie­ko ne­t rū­ko. Tie­sa, vie­na šu­kė su­žei­dė Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vei pirš­tą, bet ši sa­kė ne­pyks­tan­ti. Tiek tad to triukš­mo. Kur kas liūd­niau, kad ir idė­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ša­kos brai­žo ma­ši­nų šo­nus

No­rė­čiau at­kreip­ti ke­lių prie­žiū­ ros tar­ny­bos dė­me­sį į Su­lu­pės gat­ vės ruo­žą nuo Ni­dos gat­vės iki Mi­ni­ jos gat­vės. Ša­lia sty­ro di­džiu­liai se­ni me­džiai, apau­gę atau­go­mis. O atau­ gos maž­daug pus­met­rį iš­len­da į gat­ vę. Ry­tais čia bū­na di­de­li au­to­mo­bi­lių srau­tai, tė­vai ve­ža vai­kus į mo­kyk­lą. Tuo­met sun­ku pra­si­lenk­ti, o dar kai me­džius rei­kia ap­lenk­ti, va­žiuo­ti iš­ vis neį­ma­no­ma. Ša­kos brai­žo au­to­ mo­bi­lius. Kas at­ly­gins nuo­sto­lius? In­ga

Žar­di­nin­kuo­se – iš­ban­dy­mai tam­sa

„Ką da­ry­ti?“ – taip min­ty­se dai­ nuo­ju kiek­vie­ną va­ka­rą, kai tam­so­ je ten­ka ei­ti na­mo Žar­di­nin­kų gat­ve. Pės­čių­jų ta­ke lie­pos taip suau­gu­ sios, kad per jas ne­be­ma­ty­ti gat­vės ži­bin­tų. Se­nų me­džių ša­kos iš­klai­pė ša­li­gat­vio ply­te­les, tad kas­kart ri­ zi­kuo­ju už­kliū­ti ir pa­virs­ti, o ne­to­li „Au­ku­ro“ mo­kyk­los iš­vis nė­ra ply­ te­lių. Pa­dė­tis tra­giš­ka. Tad bū­na ap­ mau­du, kad mū­sų mik­ro­ra­jo­ne nė­ra se­niū­nai­čio, ku­riam bū­tų ga­li­ma iš­ dės­ty­ti vi­sas šias pro­ble­mas. Mū­sų mik­ro­ra­jo­nas nie­kam ne­rū­pi. Gy­ven­to­ja

„Me­ri­dia­ną“ rei­kia iš­sau­go­ti

Po V.Spu­ry­tės straips­nio „Pra­šy­mas – nu­skan­din­ti „Me­ri­dia­ną“ („Klai­ pė­da“, 2012 10 09) už­vi­rė krau­jas. Pri­ta­riu me­ro žo­džiams, kad bur­lai­ vio pa­ra­mos fon­do va­do­vo už­mo­jis la­biau pri­me­na šan­ta­žą, nei no­rą iš

jų šu­li­nys, iš ku­rio par­ti­jos sė­mė­si min­ čių po­ryt vyk­sian­tiems rin­k i­mams, re­ gis, iš­se­kin­tas saus­ros. Toks įspū­dis su­ si­da­rė ir ste­bint de­ba­tus te­le­vi­zi­jo­se, ir skai­tant trum­pus po­l i­t i­n ių par­t i­jų tei­ gi­n ius ak­t ua­l iau­siais vals­t y­bės gy­ve­ ni­mo klau­si­mais, ku­r iuos dien­raš­t is spaus­d i­no vi­są šią sa­vai­tę. Rei­k ia pa­ brėž­t i, kad kai ku­r ios apie vie­tas nau­ ja­ja­me Sei­me sva­jo­jan­čios par­ti­jos ap­ skri­tai ne­pa­si­var­g i­no at­siųs­t i at­sa­k y­ mų, nors dien­raš­tis jų lau­kė be­veik mė­ ne­sį. Tik­riau­siai ne vi­si po­li­ti­kai ma­no, kad pri­si­sta­t y­t i rin­kė­jams bū­t ų ma­ž ų ma­ž iau­siai ge­ras to­nas. Tos par­ti­jos, ku­rios vis dėl­to iš­dės­tė sa­ vo nuo­sta­tas, di­de­l iu ori­g i­na­lu­mu ne­ pa­si­žy­mė­jo. Di­džiau­sia val­dan­čio­ji par­ ti­ja ža­da tai, ko ne­pa­da­rė per ket­ve­rius me­tus, – ap­ši­lo­me ko­jas, o da­bar vis­kas tik­rai tik­rai pa­vyks. Jos par­tne­riai ban­ do la­vi­ruo­ti vi­du­ry­je, siū­lo „tre­čią­jį ke­ lią“, o da­bar­t i­nė opo­z i­ci­ja vis­ką re­for­ muos ir pa­d i­d ins, tie­sa, nu­ty­l i, ko­k iais bū­dais. Tad kur kas įdo­m iau ne tai, ką kal­ba par­t i­jų ly­de­r iai, o tai, ką nu­spręs tau­ ta, ku­ri, bent jau žvel­g iant į išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mą, prie bal­sa­dė­ž ių ver­ž ia­si la­biau nei per praė­ju­sius rin­ ki­mus. Ar Sei­me ma­t y­si­me tuos pa­ čius vei­dus, tik gal­būt ki­to­k į jė­g ų pa­si­ skirs­ty­mą, ar par­la­men­tas bus mar­gas lyg pa­ž i­ru­sios stik­li­nės šu­kės. Ki­ta ver­tus, blo­g iau­sia, kas ga­li nu­tik­ti, – tai įsi­pjau­si­me pirš­tą.

tik­rų­jų iš­sau­go­ti uos­ta­mies­čio sim­ bo­lį. Ma­nau, kad ne vie­nas klai­pė­ die­tis no­rė­tų pri­si­dė­ti prie „Me­ri­ dia­no“ iš­sau­go­ji­mo. Ta­čiau jei­gu taip nė­ra, gal yra ko­kios ki­tos prie­žas­tys ir ne­bū­ti­nai dėl to kal­ta val­džia. Min­dau­gas

Leng­viau­sia keiks­no­ti val­džią

Dau­ge­lis žmo­nių keiks­no­ja, pei­kia val­džią, bet nei­na bal­suo­ti. Tarp ma­no kai­my­nų to­kių – dau­gu­ma. Taip ir no­ri­si to­kiems bur­no­to­ jams at­ver­ti akis, kad bū­tent nuo jū­sų pa­si­rin­ki­mo pri­klau­so, ko­ kią val­džią tu­rė­si­me. Da­bar žmo­ nės gal­vo­ja, kad tei­sin­gai el­gia­si, jei ig­no­ruo­ja rin­ki­mus. Bet pa­skui keiks­no­ja iš­rink­tą val­džią. Taip elg­tis leng­viau­sia. Ne­pa­tei­si­nu ir tų, ku­rie sa­ko, kad nė­ra ko rink­ti. Te­gul ne­me­luo­ja. Šie­met per rin­ ki­mus už­de­rė­jo be­ne dau­giau­sia kan­di­da­tų, tad jei ne­tu­ri iš ko iš­si­ rink­ti, gal čia jau ta­vo pro­ble­ma. Ra­sa

Kon­tei­ne­riai sken­di pel­kė­je

Ner­vi­na iki ne­ga­lė­ji­mo neas­fal­tuo­ ta sto­vė­ji­mo aikš­te­lė ne­to­li bu­vu­sio ki­no teat­ro „Vai­va“. Jo­je pa­sta­ty­ti šiukš­lių kon­tei­ne­riai šio­mis die­no­ mis sken­di di­džiu­lė­je pel­kė­je. No­ rė­da­ma iš­mes­ti šiukš­les ne­ga­liu nei priei­ti, nei pri­plauk­ti. Vi­sas šiukš­ les da­bar esu pri­vers­ta lai­ky­ti bal­ ko­ne, o pa­va­sa­rį teks reng­ti ak­ci­ją „Da­rom“ sa­vo na­muo­se. Pik­čiau­sia, kad nuo nau­jų me­tų pra­džios šio­je aikš­te­lė­je bus ap­mo­kes­ti­na­mas au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas. Aikš­te­lė ne­ sut­var­ky­ta, bet pi­ni­gus nu­lups. Zi­na Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

6

penktadienis, spalio 12, 2012

nuomonės

Po­li­ti­nio eli­to kū­ri­mo sce­na­ri­jus pri­mi­ty­viai ku­ria­mas ir to­liau

E

i­li­nį kar­tą vals­ty­bi­nis te­le­ vi­zi­jos ka­na­las ir jo dar­buo­ to­jai kar­tu su sta­ty­ti­niais po­li­to­lo­gais, va­di­na­mai­ siais „ne­prik­lau­so­mais“ ana­li­ti­ kais, ypač nuo „Lie­tu­vos ry­to“ ir už­sie­nie­čių mo­no­po­li­jų, pa­ro­dė, kad po­li­ti­nio eli­to kū­ri­mo sce­na­ri­ jus pri­mi­ty­viai ku­ria­mas ir to­liau. Tai man pri­me­na eg­za­mi­ną mo­ kyk­lo­je, kur dve­je­tu­ki­nin­kas, pa­ de­da­mas mo­ky­to­jo, iš anks­to ži­no bi­lie­to klau­si­mą ir jo at­sa­ky­mą iš­ ka­la min­ti­nai. Šū­kau­jan­tiesiems lo­zun­gus „Mes už ES, už NA­TO, už tau­tą, už krikš­ čio­ny­bę“ vi­suo­me­ni­nio trans­liuo­ to­jo už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus dar­buo­to­jai duo­da lai­ko šne­kė­ ti. Tuos, ku­rie šne­ka apie vals­ty­ bės grio­vi­mą, skurs­tan­čią žmo­ni­ ją, po­li­ti­nio eli­to afe­ras, iš­jun­gia iš ete­rio, su­žlug­do ir pa­ver­čia kvai­ liais su „ne­prik­lau­so­mais“ ana­li­ ti­kais. Lyg be jų žmo­nės ne­sup­ras, už ką bal­suo­ti. Aiš­ku, ši­ta rin­ki­mų sis­te­ma ne­leis ką nors pa­keis­ti Lie­ tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me. Ka­da re­li­gi­ja pa­ver­čia­ma po­li­ti­niu inst­ ru­men­tu, nie­ko bai­siau pa­sau­ly­ je nė­ra. Dau­gu­ma šū­kau­jan­čių­jų lo­zun­ gus, ku­riems duo­da ete­rį, ne­sup­ ran­ta, kad tau­tos ver­ty­bės prieš­ ta­rau­ja ES ir NA­TO glo­ba­li­za­ci­jos po­li­ti­kai. Sto­jant į ES, tos ver­ty­bės tam­pa na­cio­na­lis­ti­nės. ES ir NA­TO ša­li­nin­kai su­da­ro vi­sų tau­ti­nin­kų są­ra­šą ir tu­ri pla­ną, kaip juos izo­ liuo­ti nuo ete­rio. Mums yra ką pra­ras­ti. Jei­gu ap­ kvai­lin­ti žmo­nės ne­ti­ki tik­rais tau­ ti­nin­kais, ku­riuos no­ri lik­vi­duo­ti iš kal­ban­čių­jų erd­vės, tai pa­klau­sy­ki­ te ling­vis­to Theo­do­re’o S.Thurs­to­ no („New York Ti­mes“): „Šian­dien pa­sau­lis bū­tų daug tur­tin­ges­nis kul­tū­ros at­žvil­giu, jei Lie­tu­va bū­ tų ne­prik­lau­so­ma, ka­dan­gi lie­tu­vių tau­ta at­sto­vau­ja ne tik ari­jų pro­kal­ bės ci­vi­li­za­ci­jai ir kul­tū­rai, bet taip pat tu­ri di­džiau­sią bran­ge­ny­bę pa­ sau­ly­je – sa­vo se­no­vi­nę gra­žią kal­ bą... Lie­tu­va tu­ri tik vie­ną šan­są iš­ sau­go­ti sa­vo kul­tū­rą ir kal­bą – tai ne­prik­lau­so­my­bė ir neut­ra­lu­mas, su­vie­ni­jus ap­link ši­tą idė­ją vi­sus Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čius žmo­nes, ne­žiū­rint tau­ty­bės.“ Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja tei­ gia: jei Lie­tu­va pra­ras sa­vo is­to­ri­ ją, kul­tū­rą ir mū­sų pro­tė­vių kal­bą, ku­rią 6 am­žius Lie­tu­vo­je, pri­si­den­ gę krikš­čio­ny­be, nai­ki­na už­ka­riau­ to­jai iš Va­ka­rų, pa­sau­lis pra­ras rak­ tą į se­ną­ją mū­sų pro­tė­vių is­to­ri­ją. Iš čia gims­ta mū­sų par­ti­jos lo­zun­ gas: „Vals­ty­bė be is­to­ri­jos ir kul­tū­ ros – vals­ty­bė be atei­ties, o žmo­ gus be jų pri­lygs­ta mi­ru­sia­jam ar­ba yra sve­ti­mos kul­tū­ros ver­gas.“

Žy­mus ang­lų ling­vis­tas I.Ty­lo­ ras sa­vo kny­go­je „Ari­jų kil­mė“ pa­ reiš­kė: „Ga­li­ma spė­lio­ti, kad jei­gu tu­rė­tu­me lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros iš to lai­ko­tar­pio kaip se­niau­sia in­dų li­ te­ra­tū­ra, ga­lė­tu­me su di­des­niu tik­ ru­mu teig­ti, kad ari­jų kal­bos lop­šys tu­rė­jo bū­ti lie­tu­vių ap­gy­ven­din­to­je te­ri­to­ri­jo­je.“ Tai įro­do ir že­mė­la­piai, ku­rie ne vie­ną kar­tą bu­vo spaus­di­na­ mi „Kau­no die­no­je“, bet dėl to tik su­sier­zi­no mū­sų pro­fe­so­riai, kad Lie­tu­va bu­vo ari­jų vals­ty­bė Sar­ma­ti­jos Ba­zi­li­ka ar­ba Sar­ma, kaip pa­vaiz­duo­ta tuo­se že­mė­la­ piuo­se. Lie­tu­vių kal­bos svar­bu­mą taip pat pri­pa­ži­no ir gar­sus fi­lo­so­fas Ima­nue­lis Kan­tas, gi­męs Rytp­ rū­siuo­se ir ge­rai mo­kė­jęs lie­ tu­vių kal­bą. Sa­vo lietuvių–vo­ kiečių kal­bų žo­dy­no pra­tar­mė­je jis ra­šė: „Pa­gal ly­gi­na­mą­ją kal­ bo­ty­rą lie­tu­vių kal­ba yra la­ biau­siai kva­li­fi­kuo­ta at­sto­vau­ ti pir­mykš­tei ari­jų ci­vi­li­za­ci­jai ir kul­tū­rai.“ Ji yra ver­ta pa­sau­li­nio dė­me­sio sie­kiant ją iš­sau­go­ti. Mū­sų pro­ tė­vių se­no­ji re­li­gi­ja ir kul­tū­ra yra rak­tas ir už­tai­sas, ku­ris su­sprog­ dins mi­tus ir po­li­tis­to­ri­ją, kur­tą Ro­mos, Bi­zan­ti­jos ir ki­tų im­pe­ ri­jų abo­ri­ge­nų. Tų po­li­tis­to­ri­kų tiks­las – su­nai­kin­ti neį­kai­no­ja­mą pa­sau­lio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros lop­ šį ir jį iš­trin­ti iš mū­sų at­min­ties. Su jais be­vil­tiš­ka ci­vi­li­zuo­tai dis­ ku­tuo­ti. Pra­nas Va­lic­kas ra­šo bu­ vu­sio in­ter­ne­to sve­tai­nės lry­tas.lt re­dak­to­riaus Rim­vy­do Va­lat­kos

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

ci­ta­tą, ku­rio­je tei­gia­ma: „Jei bū­tų ma­no va­lia, iš vals­ty­bi­nių at­min­ ti­nų die­nų są­ra­šo iš­brauk­čiau Žal­ gi­rio mū­šį, ku­ris Lie­tu­vai ne­da­vė jo­kios nau­dos.“ To­liau P.Va­lic­kas pa­žy­mi: „Vi­ si klas­to­to­jai grei­tai pa­da­ro kar­je­rą vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Tai jau ne­kve­ pia at­si­tik­ti­nu­mu, tai – sis­te­mi­nis da­ly­kas.“ Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja sa­ko, kad po­li­ti­nis eli­tas vi­sa­da lai­kys tau­tą run­ke­liais. Bet jie ne­su­vo­ kia, kad pa­tys – bu­vę run­ke­liai. Jie sta­to sau „ka­pi­ta­lis­ti­nį ro­jų“ ir kaip šliau­žian­tys pir­muo­nys inks­tink­ty­viai tar­nau­ja mo­no­po­ li­joms. Jų pro­te­guo­ja­mi po­li­ti­kai ir to­liau vogs, ap­gau­di­nės ir kvai­ lins žmo­nes. Jei­gu šian­dien at­lik­tu­me mo­ no­po­li­jų veik­los au­di­tą ir jas ap­ mo­kes­tin­tu­me tik­rais mo­kes­ čiais, mes su­rink­tu­me mi­ni­mum 25 pro­c. di­des­nį ša­lies biu­dže­ tą. O tas vers­las, ku­ris at­si­dū­ręs tarp dvie­jų spaus­tu­vų – mo­no­ po­li­jų ir mo­kes­čių, yra pri­vers­tas pa­si­trauk­ti į še­šė­li­nę eko­no­mi­ką. Ka­da mes su­val­dy­si­me mo­no­po­ li­jas, ta­da pra­dės at­si­gau­ti ir ims veik­ti ne tur­gaus dės­niai, o lais­ va rin­kos eko­no­mi­ka. Jei­gu pa­ša­ lin­tu­me po­li­ti­nę ma­fij­ ą, ku­ri mus gąs­di­na jau neeg­zis­tuo­jan­čio­mis vals­ty­bė­mis, ir at­nau­jin­tu­me ge­ rus san­ty­kius su kai­my­nais, tai biu­dže­tas pa­pil­do­mai pa­di­dė­tų nuo 30 iki 50 pro­c. Pas mus bū­tų pi­giau­si Eu­ro­ po­je naf­tos pro­duk­tai, du­jos, ener­ge­ti­ka. Tik ta­da mes tap­tu­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

me ne­prik­lau­so­mi nuo va­di­na­ mo­jo po­li­ti­nio eli­to, ku­ris plau­ kia ta pa­čia sro­ve, bet sve­ti­mo­je geo­po­li­ti­ko­je. Atė­jo lai­kas tu­rė­ ti sa­vo geo­po­li­ti­ką, ku­ri pra­si­de­ da nuo mū­sų pro­tė­vių kul­tū­ri­nių is­to­ri­nių iš­ta­kų. Kai mes pa­kei­si­me at­gy­ve­nu­ sią po­li­ti­nę rin­ki­mų sis­te­mą ir iš­ si­rink­si­me tau­tos ver­tus, ta­da ir pri­trauk­si­me dau­giau in­ves­ti­ci­ jų ir tap­si­me iš tik­rų­jų ne­prik­lau­ so­mi. Ta­da bus ga­li­ma kal­bė­ti apie mū­sų is­to­ri­ją, tau­tą, o vi­suo­me­ni­ nis trans­liuo­to­jas už mo­kes­čių mo­ kė­to­jų pi­ni­gus ro­dys rea­lią si­tua­ci­ ją vals­ty­bė­je ir mes ga­lė­si­me at­lik­ti po­li­ti­kų au­di­tą. Jų dė­ka tau­ta pa­da­ly­ta į tris da­ lis: vie­na, ge­riau­sia da­lis, yra pri­ vers­ta nuo­lat emig­ruo­ti, o ki­tos dvi ne­nus­to­ja tar­pu­sa­vy­je ka­riau­ ti ir grei­tai suės vie­na ki­tą. To­ kiais me­to­dais vals­ty­bės pa­ma­tas griau­na­mas pa­gal ge­rai ap­gal­vo­tą sis­te­mą. JAV geo­po­li­ti­kos kū­rė­jas Zbig­ nie­was Brze­zins­kis, at­va­žiuo­da­ vęs į Lie­tu­vą pa­me­džio­ti ir pa­ mo­ky­ti mus, tik da­bar pra­de­da su­pras­ti, kam tar­na­vo vi­są gy­ve­ ni­mą. Dokt­ri­nos, ku­rio­je yra to­kie žo­džiai: „Mes su­kur­si­me ne­pak­ lus­nio­se vals­ty­bė­se to­kią vi­suo­ me­nę, ku­rio­je są­ži­nin­gam žmo­gui bus bai­su gy­ven­ti“, kū­rė­jas da­bar jau gie­da ki­tą gies­mę. Jis pa­sa­ko­ja sa­vo kny­go­je, kad šian­die­nė Ame­ ri­ka pri­me­na So­vie­tų Są­jun­gą prieš jos žlu­gi­mą: 1. Sus­tin­gu­si ir ne­su­ge­ban­ti re­ for­muo­tis po­li­ti­nė sis­te­ma.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Lie­tu­vo­je taip pat ne­su­ge­ba­ma at­si­kra­ty­ti po­li­ti­nio eli­to ma­fi­jos. 2. Fi­nan­si­nės pro­ble­mos dėl už­ si­tę­su­sių ka­rų (pa­vyz­džiui, Af­ ga­nis­ta­ne) ir iš­plės­tas ka­ri­nis biu­dže­tas, ku­ris se­ki­na ša­lies eko­ no­mi­ką. Lie­tu­va ne tik siun­čia sa­vo ka­ rei­vius į Af­ga­nis­ta­ną, bet ir ne­su­ ge­ba su­stab­dy­ti pi­lie­ti­nio ka­ro sa­ va­me kraš­te. 3. Krin­tan­tis pi­lie­čių gy­ve­ni­mo ly­gis. Pas mus ne tik krin­ta gy­ve­ni­ mo ly­gis, bet ir nė­ra jo­kios per­ spek­ty­vos. 4. Po­li­ti­nė kla­sė, ku­ri yra ne­jaut­ ri di­dė­jan­čiai so­cia­li­nei ne­ly­gy­bei ir gal­vo­ja tik apie sa­ve. Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je po­li­ti­nė ma­fi­ja ne­tu­ri gal­vos, iš­sky­rus ref­ lek­są vog­ti ir ap­gau­di­nė­ti vals­ty­bę ir jos žmo­nes. 5. Už­sie­nio po­li­ti­ka, ve­dan­ti prie sa­vii­zo­lia­ci­jos, ir ne­su­ta­ri­mai su tra­di­ci­niais są­jun­gi­nin­kais. Lie­tu­vo­je ap­skri­tai nė­ra sa­vos už­sie­nio po­li­ti­kos. Tar­nau­ja­me sve­ti­miems už­sie­nio po­li­ti­kams, ku­rie mū­sų ran­ko­mis ko­vo­ja su mū­sų kai­my­nais. Už­ka­riau­to­ jų Šal­ta­sis ka­ras pe­rė­jo į nau­ją for­mą – slap­tą ka­rą, ku­rio gink­ las – nau­jas kul­tū­ri­nis ir ideo­lo­ gi­nis ci­vi­li­za­ci­jos ti­pas. Ma­ža to, kad griau­na­ma mū­sų is­to­ri­ja ir kul­tū­ra, ima­ma ža­lo­ti vai­kų psi­ chi­nė svei­ka­ta ir ska­ti­na­mi ly­ti­ nės ta­pa­ty­bės su­tri­ki­mai jau vai­ kys­tė­je. Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 1006166-3

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, spalio 12, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Vertins ĹĄalies rinkÄ… Ki­ni­jos mais­to ins­pek­to­riai ne­ tru­kus Ĺža­da ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­ je. Jiems tei­gia­mai ÄŻver­ti­nus ĹĄa­lies bend­ro­ves, Lie­tu­vai at­si­ver­tĹł ga­ li­my­bÄ—s tie­sio­giai eks­por­tuo­ti mÄ—­ sos ir pie­no pro­duk­tus ÄŻ Ki­ni­jÄ….

Va­kar Pe­ki­ne Ĺ˝e­mÄ—s ĹŤkio mi­nis­ te­ri­ja (ŽŪM), Lie­tu­vos mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba bei Ki­ni­ jos ko­ky­bÄ—s prie­Şiō­ros, ins­pek­ ci­jos ir ka­ran­ti­no ge­ne­ra­li­nÄ— ad­ mi­nist­ra­ci­ja pa­si­ra­ťÄ— su­tar­tÄŻ dÄ—l mais­to sau­gos ko­ky­bÄ—s. „Po to, kai pa­si­ra­ťÄ—­me su­tar­ tÄŻ, ar­ti­miau­siu me­tu su­lauk­si­me Ki­ni­jos ins­pek­to­riĹł Lie­tu­vo­je. Jie at­vyks ĹĄiĹł me­tĹł pa­bai­go­je ar­ba ki­tĹł me­tĹł pra­dĹžio­je“, – iĹĄ Pe­ki­ no pra­ne­ťÄ— Ĺže­mÄ—s ĹŤkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­Ä?ius. Pa­sak jo, ÄŻmo­nÄ—s atei­ty­je ga­lÄ—­ tĹł pro­duk­ci­jÄ… ÄŻ Ki­ni­jÄ… eks­por­tuo­ti tie­sio­giai, nes ĹĄiuo me­tu kai ku­rios jĹł eks­por­tuo­ja per tar­pi­nin­kus. Ki­ni­jos ge­ne­ra­li­nÄ—s ko­ky­bÄ—s ir ka­ran­ti­no ins­pek­ci­jos ad­mi­nist­ ra­ci­jos mi­nist­ras Zhi Shu­pin­gas iť­reiť­kÄ— vil­tÄŻ, kad grei­tai Ki­ni­ jos var­to­to­jai ga­lÄ—s ÄŻsi­gy­ti aukť­ tos ko­ky­bÄ—s lie­tu­viť­kĹł pro­duk­tĹł, kaip tei­gia­ma ŽŪM pra­ne­ťi­me. „Mō­sĹł spe­cia­lis­tai in­ten­sy­viai dir­ba, kad bō­tĹł su­de­rin­ti eks­por­ to ser­ti­fi­ka­tai mÄ—­sos, pie­no ir jĹł pro­duk­tĹł, ĹĄal­dy­tĹł Ĺžu­vĹł ar su­ri­ mio eks­por­tui ÄŻ Ki­ni­ją“, – pra­ne­ ĹĄi­me sa­kÄ— Vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius Jo­nas Mi­lius. K.Star­ke­vi­Ä?iaus tei­ gi­mu, mais­to kai­nos Ki­ni­jo­je yra aukť­tos, to­dÄ—l vers­li­nin­kams eks­

por­tuo­ti pro­duk­ci­jÄ… bō­tĹł pel­nin­ga: „Eu­ro­pi­nis pro­duk­tas Ä?ia ver­ti­na­ mas kaip iť­skir­ti­nÄ—s ko­ky­bÄ—s, ir uĹž jÄŻ ki­nai su­tin­ka bran­giau mo­kÄ—­ti.“ Mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ťi­me tei­gia­ ma, kad Lie­tu­va Ki­ni­jos rin­kai taip pat no­rÄ—­tĹł pa­siō­ly­ti mil­ti­nÄ—s bei cuk­ri­nÄ—s kon­di­te­ri­jos ga­mi­niĹł, al­ ko­ho­li­niĹł, neal­ko­ho­li­niĹł gÄ—­ri­mĹł, alaus. K.Star­ke­vi­Ä?iaus duo­me­ni­ mis, iĹĄ Lie­tu­vos ÄŻ Ki­ni­jÄ… ĹĄiuo me­tu eks­por­tuo­ja­mos viť­tĹł ĹĄlau­ne­lÄ—s, kvie­Ä?iĹł krak­mo­las, alus, deg­ti­nÄ— ir ĹĄal­dy­tos mÄ—­ly­nÄ—s. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

Finansai tai jÄ—ga, juos valdyti reikia kompetencijos Gerbiami KlaipÄ—dos rajono Gyventojai, Ĺ iĹł metĹł ruduo prognozuojamas karĹĄtas pasirenkant partijas ir kandidatus, uĹž kuriuos JĹŤs balsuosite, ir labai brangus pasirenkant ĹĄilumos tiekÄ—jÄ…. Kuo mes galime prisidÄ—ti, kad Lietuva ir KlaipÄ—dos rajonas bĹŤtĹł patrauklus investicijoms, kad matytume galimybes dirbti ir uĹžsidirbti, kad gyventojai oriai sulauktĹł pensijos? AĹĄ, Loreta RupeikienÄ—, „SÄ…jungos TAIP“ narÄ—, siĹŤlau balsuoti uĹž mane, nes esu nepataisoma optimistÄ—, auditorÄ—, ekonomistÄ—, profesionali finansininkÄ—.

Patikėkite man Lietuvos valstybės finansų problemas, ať Şinau, koks turėtų bōti sprendimas. Balsuokite uŞ mane – jei bōsiu iťrinkta į Seimą, reikalausiu, kad uŞ priimtus valstybės sprendimus prisiimtų asmeninę atsakomybę tiek Vyriausybės, tiek ir Seimo nariai, kovosiu uŞ ťvarą ir ekologiją Klai-

pÄ—dos rajone. BĹŤkime aktyvĹŤs, balsuokime uĹž Lietuvos gerovÄ™, uĹž jos ateitÄŻ, uĹž savo ĹĄalies ekonomikos augimÄ…. ValstybÄ—s finansus tvarkyti patikÄ—kite specialistams. Balsuokime uĹž programinÄŻ KlaipÄ—dos rajono BiudĹžetÄ…, o programos prioritetus susidÄ—liokime patys.

IĹĄ anksto dÄ—koju Jums uĹž palaikymÄ… Seimo rinkimuose. Ĺ ilumos, jaukumo ir ekonominio gerbĹŤvio Jums!

KANDIDATO Nr. SÄ„RAĹ E: 53

AĹĄ nebuvau Seime, todÄ—l Jums siĹŤlau:

„„ Nauda: maisto kainos Kinijoje

yra aukĹĄtos, todÄ—l lietuviams eksportuoti produkcijÄ… bĹŤtĹł pelninga. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

ď‚&#x; taupyti valstybÄ—s lÄ—ĹĄas maĹžinant Seimo nariĹł skaiÄ?iĹł iki 101; ď‚&#x; apriboti Seimo nariĹł kadencijĹł skaiÄ?iĹł iki dviejĹł ir sugrÄ…Ĺžinti Seimo narius ÄŻ darbo rinkÄ… po 10 metĹł darbo; ď‚&#x; sumaĹžinti padÄ—jÄ—jĹł skaiÄ?iĹł iki vieno, o sutaupytas lÄ—ĹĄas skirti pedagogĹł, gydytojĹł ir policininkĹł atlyginimĹł kÄ—limui; ď‚&#x; stiprinti Seimo frakcijĹł ir parlamentarĹł ÄŻstatymĹł leidybos kompetencijÄ…; ď‚&#x; sumaĹžinti Seimo nario patarÄ—jĹł skaiÄ?iĹł nuo trijĹł iki vieno.

PolitinÄ— reklama apmokÄ—ta iĹĄ PolitinÄ—s organizacijos „SÄ…jungos TAIP“ politinÄ—s kampanijos sÄ…skaitos. UĹžs. 1031103

Geriausi Lietuvos ambasadoriai Rusijoje yra maisto produktai Spalio 10 d. Maskvoje, tarptautinÄ—s ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto pramonÄ—s parodos „Auksinis ruduo 2012“ iĹĄvakarÄ—se, ĹžemÄ—s ĹŤkio ministro Kazio StarkeviÄ?iaus vadovaujama Seimo, Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos specialistĹł ir ĹĄalies verslininkĹł delegacija dalyvavo Lietuvos am basadoje surengtame verslo forume, ÄŻ kurÄŻ atvyko TiumenÄ—s ir Kalugos sriÄ?iĹł vadovai ir kiti aukĹĄti pareigĹŤnai, Rusijos Federacijos TolimĹłjĹł RytĹł vystymo ministerijos, Lietuvos verslo klubo Maskvoje, Maskvos prekybos ir pramonÄ—s rĹŤmĹł, Ĺžiniasklaidos atstovai.

kybė padeda kasmet didinti eksportą į kitas ťalis. Fo ru me Lie tuvos Şemės ōkio ir mais to pra monės plėtrą apŞvel gu si Žemės ōkio mi nis te rijos Pa si ren gi mo pir mi nin kau ti ES departamento direktorė Daina Lipps informavo, kad eksportas į Ru siją per nai su darė 29,5 pro c. vi so Lie tuvos Şemės ōkio ir mais to pro duktų eks por to, o ťie met jau 35 pro c. Pir me nybė teikiama pieno produktams, gyvoms kiaulėms ir galvijams, produk tams, nau do ja miems pa ťarams gyvōnams. Tinkama geografinė padėtis

SÄ—kminga prekyba

„DĹžiugu, kad mĹŤsĹł santykiai taip gerai klostosi. Tikiuosi, kad ĹĄis susitikimas bus geras Lietuvos ir Rusijos prekybos santykiĹł postĹŤmis, pagerins komunikacijÄ… tarp verslo, visuomeniniĹł organizacijĹł ir kitĹł suinteresuotĹł asmenĹłâ€œ, – sakÄ— verslo forumÄ… pradÄ—jÄ™s ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras K.StarkeviÄ?ius. Jis atkreipÄ— susirinkusiĹłjĹł dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad ĹžemÄ—s ĹŤkis yra vienas paÄ?iĹł svarbiausiĹł Lietuvos ekonomikos sektoriĹł, kuris vienintelis iĹĄvengÄ— ekonomikos krizÄ—s gniauĹžtĹł – jame netgi uĹžďŹ ksuotas augimas. „DidĹžiuojamÄ—s, kad mĹŤsĹł produkcija atitinka visus ES standartus. MĹŤsĹł gamintojai, siekdami pagaminti aukĹĄtos kokybÄ—s produktus, naudojasi naujausiomis technologijomis“, – kalbÄ—jo ministras ir pabrėŞė, kad aukĹĄta lietuviĹĄkos produkcijos ko-

„Lie tuvos stra te giĹĄ kai pa to gi geograďŹ nÄ— padÄ—tis yra labai palanki prekybai su Rytais, Ĺ iaure ir Vakarais. Ĺ is aspektas daro jÄ… patraukliÄ… ir uĹžsienio investicijoms. ÄŽ Lietuvos ĹžemÄ—s ĹŤkÄŻ daugiausia investuoja Ĺ veicarija, Lenkija, Vokietija, Danija, Estija ir Olandija. Atkreiptinas dÄ—mesys, kad mĹŤsĹł ĹĄalis pirmÄ…jÄ… laisvÄ…jÄ… ekonominÄ™ zonÄ… ÄŻkĹŤrÄ— jau 1323 m., taigi mes turime net 700 metĹł derybĹł tarp RytĹł ir VakarĹł patirties“, – istorinÄ™ praeitÄŻ prisiminÄ— ministerijos atstovÄ—. ÄŽ vers lo fo rumÄ… atvykÄ™s la bai spar Ä?iai be si plÄ—to jan Ä?ios Ru sijos Kalugos srities vicegubernato rius V.V.Potiom ki nas ne slÄ—pÄ—, kad juos la bai do mi na Lie tuva, jos ĹžemÄ—s ĹŤkio pro dukci ja, kaimo tu riz mas. Jau lapk ritÄŻ ÄŻ LietuvÄ… pa si sem ti pa tir ties ir uĹžmegzti ryĹĄiĹł Ĺžada atvykti oficiali

ď Ž Auksas: cR_`Y\ S\_bZ\ QNYfcVNV Q\ZĂ›W\`V 9VRabc\` RZĂ›` Ă­XV\ ]_\QbXPVWN XNVZ\ ab_VgZb V[cR`aNcVZ\ TN

YVZfOÛZV`

Ka lu gos vald Şios ir vers li ninkų de le ga ci ja. Lie tuvos am ba sa da informavo, kad lapkritį į Lietuvą planuoja atvykti ir Tulos guberna to riaus va dovau ja ma de le gacija. RyŞto nestokojantys Lietuvos verslininkai jau atrado ir Rusijos Tiumenės sritį. Vienas iť ťios srities prioritetų – remti Şemės ōkį ir gamintojus. Tiumenės srityje keti-

na investuoti net dvi stambios Lietuvos maisto pramonÄ—s ÄŻmonÄ—s. Kaimo plÄ—tra

Vers lo fo ru mo da ly viai ypaÄ? domÄ—josi kaimo turizmu, investavimo galimybÄ—mis ir uĹždavÄ— ministrui K.StarkeviÄ?iui ne vienÄ… klausimÄ… ĹĄiomis temomis. „Tikiuosi, kad rytoj jĹŤs visi uĹžsuksite ÄŻ nacionalinÄŻ Lietuvos stendÄ… Ĺže-

mÄ—s ĹŤkio ir maisto pramonÄ—s parodoje „Auksinis ruduo“ ir galÄ—site iĹĄ arÄ?iau susipaĹžinti su mĹŤsĹł ĹĄalimi, sutvirtinti santykius ir uĹžmegzti kontaktus“, – sakÄ— ministras K.StarkeviÄ?ius ir pajuokavo, kad geriausi Lietuvos ambasadoriai Rusijoje yra maisto produktai. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos informacija UĹžs. 1032782

8

penktadienis, spalio 12, 2012

pramogų

gidas

Redaktorė Rita Bočiulytė

Kartu: naujos Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinės programos tikslą – Klaipėdos klausytojams pristatyti šiuolaikinę slavų muziką – padės įgyvendinti rusų dirigentas M.Kadinas.

Pristatys naująją slavų muziką Festivalyje „Permainų muzika“ šįvakar Klaipėdos kamerinis orkestras pristatys programą „Tyli muzika“, kurioje skambės rusų ir ukrainiečių kompozitorių šiuolaikinė kūryba.

Tokia buvo orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus idėja, kuriai įgyvendinti jis pakvietė dirigentą Marką Kadiną (Rusija). Pasak M.Bačkaus, šio koncerto tikslas – Klaipėdos klausytojams pristatyti šiuolaikinę slavų muziką, ir tam būtinas slavų kilmės dirigentas. Rusų dirigentas M.Kadinas karjeros pradžioje aktyviai dirbo šiuolaikinės muzikos srityje, sėkmingai bendradarbiavo su Maskvos šiuolaikinės muzikos ansambliu bei Naujosios muzikos studija, su kuria koncertavo Belgijoje ir Olandijoje. M.Pletniovo kvietimu M.Kadinas keletą metų dirbo Rusijos nacionaliniame orkestre – viename geriausių šalies simfoninių orkestrų, vėliau V.Spivakovo kvietimu – su legendiniu kameriniu orkestru „Maskvos virtuozai“. Su pastaruoju kolektyvu M.Kadinas dirigavo 120 koncertų Rusijoje ir užsienio šalyse. Nuo 2004 m. jis yra Krasnojarsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas.

Plati M.Kadino gastrolių geografija aprėpia net keturis žemynus: Europą, Aziją, Ameriką ir Australiją. Jo batutos mostams pakluso Didžiosios Britanijos, Švedijos, Italijos, Lenkijos, Izraelio, Turkijos, Latvijos, Lietuvos, Japonijos, Korėjos, Kinijos, Filipinų, Brazilijos ir kitų šalių simfoniniai orkestrai. Daugelį metų kūrybiniai saitai menininką sieja su Bulgarijos nacionalinio radijo simfoniniu orkestru, Slovakijos radijo orkestru, nacionaliniais

Makedonijos, Kosta Rikos, Kipro orkestrais. Klaipėdos kamerinio orkestro ir M.Kadino koncerte bus atliekami labai skirtingos stilistikos autorių D.Šostakovičiaus, A.Schnittke’s, V.Silvestrovo kūriniai, jau tapę XX a. klasika, bei jaunesnės kartos rusų ir totorių kilmės turkmėnų kūrėjos I.Jusupovos opusas. Juose netrūks rimtų, jautrių ar net teatrališkų momentų, taip pat humoro bei ironijos. Ankstyvojoje ukrainiečių kompozitoriaus V.Silvestrovo kūrybo-

je vyravo 12-atonė technika, tačiau vėliau jis pakrypo individualia, specifiškai slaviška kryptimi, kurioje dominuoja gili melancholiška lyrika, praeities nuojautos. Toks yra koncerte skambėsiantis lyriškas ir svajingas V.Silvestrovo trijų dalių ciklas „Tyli muzika“. A.Schnittke’s kompozicijoje „Moz-Art à la Haydn“ publika išgirs fragmentą iš W.A.Mozarto kūrinio pantomimai ir išvys J.Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ koncepcijos variaciją.

Solo partijas atliks naujasis orkestro koncertmeisteris Linas Valickas bei Aidas Strimaitis (smuikai). Daug kitų paslėptų prasmių ir simbolių bus užkoduota tiek kompozitorių, tiek atlikėjų sumanymuose, tad klausytojams teks pasitelkti išmintį bei vaizduotę. Koncertas „Tyli muzika“ – spalio 12 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.

9

penktadienis, spalio 12, 2012

pramogų gidas Pastelėse – moterys ir gėlės

Ĺ iuolaikinÄ—s Lolitos istorija

Ĺ iandien „KlaipÄ—dos galerijos“ filiale centrinÄ—je uostamiesÄ?io gatvÄ—je atidaroma klaipÄ—dietÄ—s dailininkÄ—s scenografÄ—s Sofijos KanaverskytÄ—s pasteliĹł paroda „Moterys ir gÄ—lÄ—s“, skirta KlaipÄ—dos moterĹł ROTARY klubo „Aditė“ labdaringos veiklos 20-meÄ?iui. TodÄ—l parodoje – dailininkÄ—s pieĹĄti ĹĄio klubo nariĹł portretai. KodÄ—l jie bus eksponuojami drauge su gÄ—liĹł natiurmortais? Nes, anot parodos autorÄ—s, „gÄ—lÄ—s – antrasis groĹžio objektas po tobulo moters paveiksloâ€?. S.KanaverskytÄ—s pasteliĹł parodÄ… bus galima apĹžiĹŤrÄ—ti iki lapkriÄ?io 9 d. KUR? Herkaus Manto g. 22, II a. KADA? VernisaĹžas – spalio 12 d. 17. 30 val. KAINA? Nemokamai.

Rytoj uostamiesÄ?io „MenĹł valgykloje“ bus rodomas Laisvojo teatro monospektaklis „Sudie, derintojau!“ (2010), jau spÄ—jÄ™s pelnyti publikos ir kritikĹł palankumÄ…. Jo aktorÄ— AugustÄ— PociĹŤtÄ— VI tarptautiniame monospektakliĹł festivalyje „Atspindys“ Visagine komisijos buvo apdovanota „uĹž subtilĹł jauno Ĺžmogaus iĹĄgyvenimĹł atskleidimą“. Ĺ iuolaikinÄ— Lolitos istorija, pasakojama herojÄ—s lĹŤpomis, yra nuoĹĄirdi, intymi ir tikra. Monospektaklis sukurtas pagal rusĹł dramaturgo Vadimo Levanovo pjesÄ™. JÄŻ reĹžisavo Nerijus Gedminas. KUR? KlaipÄ—dos „MenĹł valgykloje“ (DarŞų g. 18). KADA? Spalio 13 d. 20 val. KAINA? 10 Lt.

Maironio poezijos spektakliu Ĺžadins tautÄ… KitÄ… savaitÄ™ publikai KlaipÄ—dos Pilies teatras parodys premjerÄ… – poetinÄŻ spektaklÄŻ-giesmÄ™ „Susiliejimai“, skirtÄ… Maironio 150-osioms gimimo metinÄ—ms.

Pagal lietuviĹł literatĹŤros klasiko Jono MaÄ?iulio-Maironio tekstus spektaklÄŻ sukĹŤrÄ— jo inscenizacijos autorius ir reĹžisierius Alvydas Vizgirda, scenografijos ir kostiumĹł dailininkÄ— Marta VosyliĹŤtÄ— bei kompozitorius Gintaras KizeviÄ?ius. Spektaklyje pasirodys aktoriai Regina Ĺ altenytÄ—, Vilija GruodytÄ—, Vilma PtaĹĄinskaitÄ—, RamĹŤnas Ĺ eputis ir Donatas Ĺ˝ilinskas. A.Vizgirda teigÄ—, kad imtis Maironio tekstĹł jÄŻ paskatino niĹŤri ir pilka atmosfera Lietuvoje.

Alvydas Vizgirda: „„Pozicija: „NeŞinau, ar ťiandien kalbėti apie Lietuvą yra novatoriťka,

bet galvoju, kad bĹŤtina“, – teigÄ— reĹžisierius A.Vizgirda, apie tai prabilsiantis nauju spektakliu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

R

Akcija „Europos naktis be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ

Klubai minÄ—s „Europos naktÄŻ be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ

„Aplink mus, lietuvius, ĹĄiandien susikaupÄ— itin daug bjaurasties, pesimizmo. SovietmeÄ?iu gynÄ—mÄ—s nuo okupacijos iĹĄkraipymĹł, o ĹĄiandien Lietuvoje yra kur kas gÄ—dingesnis gyvenimo tarpsnis, nes reikia gintis nuo paÄ?iĹł savÄ™s. Norisi atrasti nors ĹĄiokiÄ… tokiÄ… pasiprieĹĄinimo formÄ… egoizmui, atsvarÄ… melui, kvailystei, ÄŻsigalÄ—jusiai visuomenÄ—je. DÄ—l to ir atsirado „Susiliejimai“, – dalijosi

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praeitÄ… savaitÄ™ raĹĄtu kreipÄ—si ÄŻ visus Lietuvos naktinius klubus bei naktinio pramogĹł pasaulio atstovus – Ĺžinomus muzikos atlikÄ—jus, barmenus – ir kvietÄ— prisijungti prie spalio 20 d. vyksianÄ?ios socialinÄ—s akcijos „Europos naktis be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ, taip siekdamas atkreipti jaunimo dÄ—mesÄŻ ÄŻ ĹĄiÄ… problemÄ….

„Prisijungdami prie ĹĄios akcijos norime ne tiek atkreipti paÄ?iĹł vairuotojĹł, nevengianÄ?iĹł iĹĄgÄ—rus sÄ—sti prie vairo, dÄ—mesÄŻ, kiek ÄŻspÄ—ti jĹł draugus, ĹĄeimos narius, mylimuosius, kad sÄ—sdami ĹĄalia iĹĄgÄ—rusio vairuotojo jie rizikuoja brangiausiu savo turtu – sveikata ir gyvybe“, – pabrėŞė ministras E.Masiulis. Susisiekimo ministerijos iniciatyva agentĹŤrai „MindShare Baltics“ internetu anonimiĹĄkai apklausus 1316 ÄŻvairaus amĹžiaus lietuviĹł moterĹł paaiĹĄkÄ—jo, kad daugiau nei 40 proc. apklaustĹł lietuviĹł moterĹł yra vaĹžiavusios su iĹĄgÄ—rusiu vairuotoju, nors ir iĹĄ anksto Ĺžinojo, kad jis yra neblaivus. 16 proc. respondenÄ?iĹł prisipaĹžino, kad ir paÄ?ioms yra tekÄ™ vairuoti apsvaigusioms nuo alkoholio. Rizikuoti ir vaĹžiuoti su iĹĄgÄ—rusiais vairuotojais labiausiai linkusios didĹžiĹłjĹł Lietuvos miestĹł (Vilniaus, Kauno, KlaipÄ—dos) jaunesnio amĹžiaus gyventojos: 20– 29 metĹł grupÄ—je su apsvaigusiu nuo alkoholio vairuotoju vaĹžiuoti

Norisi atrasti nors ĹĄiokiÄ… tokiÄ… pasiprieĹĄinimo formÄ… egoizmui, atsvarÄ… melui, kvailystei, ÄŻsigalÄ—jusiai visuomenÄ—je.

mintimis naujo spektaklio reĹžisierius. – Mes galime pasidĹžiaugti savo kalba, bet liĹŤdna matant, kaip ji Ĺžalojama, kaip ĹĄaipomasi iĹĄ jos: vis klaikiau skamba mĹŤsĹł pavardÄ—s, ÄŻstaigĹł ir kontorĹł pavadinimai. Atrodo, kad mĹŤsĹł atmintis yra kaip kiauras maiĹĄas, iĹĄ kurio iĹĄkrenta visa istorinÄ— patirtis, ji mĹŤsĹł niekur nesiekia. Kaimas apmirÄ—, miestai neatgimÄ—. Juose neliko ĹžmoniĹł, iĹĄlaikiusiĹł prisiminimus, gyvas protÄ—viĹł istorijas. Kas visa tai iĹĄtrynÄ— – sovietmetis ar mes patys? NeĹžinau, ar ĹĄiandien kalbÄ—ti apie LietuvÄ… yra novatoriĹĄka, bet galvoju, kad bĹŤtina. ÄŽdomus paradoksas – bene geriausiai buvo suprasti tie Maironio eilÄ—raĹĄÄ?iai, kuriuose poetas skundÄ—si, kad jo niekas nesupranta. IĹĄ tiesĹł jis sugebÄ—jo individualĹłjÄŻ meninÄŻ vieniĹĄumÄ… paversti tautinÄ—s egzistencijos iĹĄraiĹĄka, skausminguoju „aĹĄâ€œ simbolizuoti kolektyvinÄŻ, galbĹŤt daugiau pasÄ…moninÄŻ „mes“... Klausytis ir girdÄ—ti Maironio balsÄ… – vadinasi, nuolat budÄ—ti tarp visĹł ir, ÄŻsiklausant ÄŻ kitus, iĹĄgirsti save...“ Spektaklio „Susiliejimai“ pastatymÄ… parÄ—mÄ— Lietuvos kultĹŤros rÄ—mimo fondas. Premjera – spalio 15 d. 19 val. Ĺ˝vejĹł rĹŤmĹł teatro salÄ—je (Taikos pr. 79). Spektaklio trukmÄ— – 1 val. 10 min. Bilietai – po 15 Lt, moksleiviams, studentams ir senjorams – po 10 Lt. „KlaipÄ—dos“ inf.

ď Ž DrÄ…su: QVQ VĂşWĂş 9VRabc\` ZVR`aĂş Z\aR_f` YNOVNb`VNV _VgVXb\WN V_ cN

Vb\WN `b V TÛ_b`VNV` cNV_b\a\WNV`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

rizikavo daugiausia – net 47 proc. – respondenÄ?iĹł.

Eligijus Masiulis:

Apsvaigęs vairuotojas nesugeba blaiviai įvertinti situacijos.

„Vairavimas iťgėrus – didŞiausia saugumo Lietuvos keliuose problema. Kasmet neblaivōs vairuotojai sukelia po kelis ťimtus autoavarijų. Šiais metais eismo įvykiuose, sukeltuose neblaivių

vairtuotojĹł, nukentÄ—jo beveik 250 ĹžmoniĹł, 15 Ĺžuvo. Keleiviai, kurie rizikuoja sÄ—sdamiesi ĹĄalia iĹĄgÄ—rusio vairuotojo, ne maĹžiau atsakingi uĹž tuos, kurie iĹĄdrÄŻsta vairuoti apsvaigÄ™ nuo alkoholio. ApsvaigÄ™s vairuotojas negali blaiviai ÄŻvertinti situacijos“, – pabrėŞė susisiekimo ministras E.Masiulis. TreÄ?iÄ…jÄŻ spalio ĹĄeĹĄtadienÄŻ prie iniciatyvos prisijungusiuose naktiniuose klubuose jĹł lankytojai bus kvieÄ?iami nesÄ—sti prie vairo apsvaigÄ™. Tam, kad prieĹĄ sÄ—dant prie automobilio vairo bĹŤtĹł sudaryta galimybÄ— pasitikrinti bĹŤklÄ™, klubuose drauge su informacine medĹžiaga bus dalijami ir vienkartiniai alkoholio matuokliai. Autoledi.lt inf.

„„Kostiumai: naujojo Pilies teatro spektaklio personaŞus aprengė dai-

lininkÄ— M.VosyliĹŤtÄ—.

10

penktadienis, spalio 12, 2012

pramogų gidas Skambės Maironio poezija

Tėvynės dainiaus Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirto šventinių renginių ciklo „Maironio balsai Pasandravy“ susitikimai pasklido po visą šalį. Kitos savaitės pradžioje ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos renginių salėje vyks šio ciklo vakaras „Graži tu, mano brangi tėvyne...“. Tautos dainomis virtusias Maironio eiles dainuos Klaipėdos universiteto mišrus choras (vad. Algirdas Šumskis), poeto eilėraščius skaitys aktoriai Virginija Kochanskytė, Nijolė Sabulytė, Sigutis Jačėnas ir Aleksandras Šimanskis. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Spalio 15 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Pristatys novelių romaną

Uostamiesčio viešosios bibliotekos Meno skyriuje kitą savaitę laukiamos klaipėdietės tapytojos Dalios Kirkutienės novelių romano „Eilėje prie laimės“ sutiktuvės. Autorės pirmojoje knygoje – keturios novelės apie moteris. Skirtingo amžiaus, skirtingų išgyvenimų ir patirčių romano herojės Aina, Elena, Sofija ir Adelė turi vieną tikslą – būti laimingos... Romaną 700 egz. tiražu išleido Vilniaus „Svajonių knygos“. Jis priskirtas „Indigo“ serijai, kurioje skleidžiasi originalus žvilgsnis į pasaulį, individualumas ir kasdienybės mistika. KUR? Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). KADA? Spalio 18 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Uostamiestį užlies akordeono muzika Kitą savaitę Klaipėdoje tris dienas skambės akordeono muzika, atliekama šio instrumento virtuozų iš Lietuvos ir svetur. Spalio 19–21 d. VIII tarptautinis akordeono muzikos festivalis „Vivat Accordeon“ vėl kvies šio instrumento gerbėjus uostamiestyje į aukščiausio lygio koncertus, nes juose dalyvaus tik tarptautinių konkursų laureatai, sulaukę gausių ovacijų savo pasirodymuose visoje Europoje. Festivalis prasidės Klaipėdos kompozitoriaus Remigijaus Šileikos specialiai parašytu kūriniu akordeono kvintetui „Mozaika“. „Tai seniai planuotas ir labai laukiamas kūrinys“, – džiaugėsi festivalio vadovas Robertas Užgalis. Šiame festivalyje publika išgirs ir ansamblius „Ma Tango“ (Kaunas), „Trio Paris“ (Rusija). Jau pagal pavadinimus galima spręsti apie jų atliekamą muziką.

Istorija: taip Klaipėdos krašte

lietuvaitės rengėsi XVIII a.

Svečiai: pirmąkart festivalyje pasirodys ansamblis iš Rusijos „Trio Paris“ – Aleksandras Churkinas (gitara),

Marija Dronova (vokalas) ir M.Leliuchas (akordeonas).

Solo akordeonu muzikuos Miroslavas Leliuchas (Rusija), Genadijus Savkovas ir Laimonas Salijus (Lietuva) bei kiti festivalio svečiai, šio instrumento meistrai. Festivalio metu tradiciškai rengiamas seminaras, kuriame bus skaitomos paskaitos, vyks atviros meistriškumo pamokos, diskusijos. Šių

metų seminaro tema – „Inovatyvumas akordeono repertuare“. Tradiciškai VIII tarptautinio akordeono muzikos festivalio koncertai vyks Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje (K.Donelaičio g. 4), o seminaras – Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykloje (Puodžių g. 4). Festivalio rengėjai tikisi

Organizatorių nuotr.

klausytojų dėmesio, be pagrindinės programos, jiems yra parengę daug gražių staigmenų. Festivalio koncertai vyks spalio 19 d. – 17 val., spalio 20 ir 21 d. – 16 val. Bilietai – po 10, 15, 20 Lt, vaikams – po 5 Lt, pensininkams – nemokamai. „Klaipėdos“ inf.

Seminare – apie tautinį kostiumą Šiandien Klaipėdos etnokultūros centre vyks seminaras „Tautinio kostiumo ištakos ir raida. Lietuva pasauliniame kontekste“. Jį ves humanitarinių mokslų daktarė menotyrininkė, Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė.

Menotyrininkė dr. T.Jurkuvienė pirmojoje seminaro dalyje supažindins su nacionalinio (tautinio) kostiumo sąvokos ir sampratos atsiradimo istorija: kaip ir kodėl XIX a. Europoje, formuojantis nacijoms ir nacionalinėms valstybėms, išeiginis valstiečių kostiumas tapo visos tautos simboliu. Trumpai bus apžvelgta, kaip įvairiose šalyse buvo konstruojama nacionalinio kostiumo forma, kokios būdingos idėjos ir problemos lydėjo ir tebelydi šį moderniosios kultūros reiškinį. Antroji renginio dalis bus skirta lietuvių tautinio kostiumo istorijai. Prasidėjusi, beje, Klaipėdos krašte, šiandien ji skaičiuoja jau antrąjį savo šimtmetį. Per tą laikotarpį lietuvių tautinio kostiumo samprata ne kartą keitėsi, veikiama ne tik bendrų visai Europai kultūrinių pokyčių, bet ir mūsų šalies istorijos, kultūros politikos, mokslo raidos ypatumų. 13–16 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyksiančiame seminare laukiami visi besidomintys tautinio kostiumo raida. Renginys nemokamas. „Klaipėdos“ inf.

15

penktadienis, spalio 12, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Sandros Brown „Vienudu“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Jautis (04 21–05 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesilaikykite įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite profesionalumą ir patirtį. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su tuo, kas jau buvo. Vėžys (06 22–07 22). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Galite sportuoti arba dirbti ūkio darbus. Tik nepraraskite saiko. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti prasta idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas. Mergelė (08 24–09 23). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Galite tikėtis puikių rezultatų. Numatykite uždavinius ateičiai, pasistenkite nepraleisti dienos bergždžiai. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite kalbesnis nei įprastai, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Skorpionas (10 24–11 22). Pasinersite į romantiką, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite tinginiauti, nieko neveikti arba tik pramogauti. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt įsimylėsite arba susižavėsite kitu žmogumi. Tik būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocijos pasieks viršūnę, beveik ekstazę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti idealo. Tačiau nepamirškite šalia esančių žmonių: kam nors iš jų prireiks jūsų pagalbos. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Šios dienos susitikimai su kai kuriais žmonėmis turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite, kad būtent dabar galite pasiekti užsibrėžtus tikslus. Naujo pažinimo siekis paskatins jus domėtis istorija, politika.

Klaipėdos muzikiniame teatre skambės R.Juzukonytės sopranas Rytoj Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras operos gerbėjus kviečia į G.Puccini’o vienaveiksmių operų diptiką „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“. Geriausiu Klaipėdos 2011-ųjų spektakliu tituluotame pastatyme šiuosyk skambės ir operos solistės Rasos Juzukonytės sopranas.

Solistė: R.Juzukonytė atliks pa-

grindinį vaidmenį G.Puccini’o operoje „Sesuo Andželika“.

G.Puccini’o operoje „Sesuo Andželika“ pagrindinę partiją atliksianti R.Juzukonytė yra sukūrusi vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Savo solines programas ji atlieka Lietuvo-

je ir užsienyje, taip pat koncertuoja su sopranų trio „Panteros“. Šeštadienio vakarą žiūrovai turės galimybę išgirsti Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą, vadovaujamą dirigento Dainiaus Pavilionio, solistus R.Juzukonytę, Juditą Butkytę-Komovienę, Mindaugą Rojų, Deividą Norvilą (Deivį) ir kitus. Italų kompozitoriaus G.Puccini’o (1858–1924) operos „Bohema“, „Madam Baterflai“, triptikas „Apsiaustas“, „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, „Toska“, „Turandot“ daugiau kaip šimtmetį

atliekamos garsiausiuose pasaulio operos teatruose. Klaipėdos muzikiniame teatre G.Puccini’o vienaveiksmių operų diptiko „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ premjera įvyko pernai rugpjūtį. „Sesuo Andželika“ – tai vienintelė G.Puccini’o opera, kurioje pasirodo vien moterys. Kūrinyje apdainuojama iš aristokratų šeimos kilusios jaunos mergaitės, kuri, susilaukusi nesantuokinio kūdikio, buvo priversta tapti vienuole, gyvenimo drama. „Džanis Skikis“ – Dantės „Dieviškosios komedijos“ veikėjo isto-

rija, kurios centre – tragikomiška mirusio turtingo italų žemvaldžio turto dalybų situacija. Prestižinį „Padėkos kaukės“ apdovanojimą už geriausią metų spektaklį Klaipėdoje pelniusį vienaveiksmių operų diptiką pastatė režisierė Yana Ross (JAV), dirigentas D.Pavilionis, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė. Diptikas bus rodomas spalio 13 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). Bilietai – po 37 Lt. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Artimiausiomis dienomis bus vėsu, naktimis galimos šalnos. Šiandien kai kur trumpai palis. Rytą vietomis susidarys rūkas. Temperatūra bus 7–12 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, numatoma 8–10 laipsnių šiluma.

Šiandien, spalio 12 d.

+9

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+10

7.41 18.29 10.48

286-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 80 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +32 Keiptaunas +20 Kopenhaga +10

kokteilis Atei­na rū­kas Pa­si­ro­do, bai­siau už šil­dy­mo se­zo­ną ga­l i bū­t i tik be­siar­t i­nan­t is rū­kas. Pri­ si­mi­nus pa­gal S.Kin­go siau­bus pa­sta­ ty­tą to pa­ties pa­va­di­ni­mo fil­mą, šiur­ pai kre­čia. Tur­būt tą pa­t į fil­mą ma­tė ir at­sar­g u­sis sa­v i­val­dy­bės val­d i­n in­ kas A.J., tas pa­ts, ku­riam dar­be va­do­ vau­ja R.B., tad štai jis iš­siun­ti­nė­jo tuos per­spė­ji­mus apie tai, kad ar­ti­na­si rū­ kas, ku­ris gal­būt bus bai­ses­nis net už šil­dy­mo se­zo­ną. „Kok­tei­lis“ ma­no, jog ge­rai, kad tu­ri­me to­kių jaut­rių, gal kiek baugš­čių, bet la­bai at­sa­kin­gų liau­dies tar­nų. O iš kur­gi ki­tur mes apie tą rū­ką bū­tu­me su­ži­no­ję, jei ne iš Lie­pų g. 11?

Londonas +13 Madridas +19 Maskva +9 Minskas +9 Niujorkas +15 Oslas +9 Paryžius +14 Pekinas +26

Praha +15 Ryga +8 Roma +21 Sidnėjus +13 Talinas +7 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +11

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

7

11

8

7

2

7

9

8

8

6

rytoj

sekmadienį

11

9

8

4

Įta­kin­giau­sias – Dž.Bon­das Su­perš­ni­pas Džeim­sas Bon­das po nau­ jos ap­klau­sos in­ter­ne­te bu­vo pa­skelb­ tas įta­kin­giau­siu Ho­li­vu­do vy­ru. Laimė: gerai, kad pas mus tokių

magistralių nėra.

Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, ne­pak­lys­ki­te rū­ke, ne­pa­mirš­ki­te, kas nu­ti­ko ežiu­kui)

Slap­ta­sis agen­tas, ku­rį šiuo me­tu įkū­ni­ja Da­nie­lis Crai­gas, ap­len­kė grei­čiau­sią pa­sau­lio žmo­gų, olim­ pi­nio auk­so lai­mė­to­ją Usai­ną Bol­ tą, ku­ris Ask­Men.com su­da­ry­ta­me są­ra­še li­ko ant­ras.

+10

Alytus

Vardai Deimantė, Galvinas, Gantas, Rudolfas, Serapinas.

spalio 12-ąją

Rytas

8

Vilnius

Marijampolė

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+9

+11

Tink­la­la­pio re­dak­to­riai agen­ to 007 sėk­mę aiš­ki­no tuo, kad šis Aje­no Fle­min­go vaiz­duo­tės vai­sius „vi­suo­met ati­tik­da­vo sa­vo lai­kus“, ir pri­dū­rė: „Džeim­sas Bon­das įta­ką vy­rams da­ro še­šis de­šimt­me­čius“. Tre­čio­je są­ra­šo vie­to­je at­si­dū­rė bu­vęs JAV pre­zi­den­tas Bi­las Klin­ to­nas. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1492 m. Chris­top­her Co­ lum­bus at­ra­do Ame­ri­ką. 1576 m. mi­rė Ro­mos val­ do­vas nuo 1564 me­t ų Mak­si­mi­lia­nas II. 1822 m. Bra­zi­li­ja for­ma­ liai ta­po ne­prik­lau­so­ma nuo Por­tu­ga­li­jos. 1866 m. gi­mė pir­ma­ sis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Dar­b o par­t i­jos mi­n ist­ ras pir­m i­n in­kas Ram­ say Mac­Do­nald. 1901 m. Theo­dor Roo­se­velt JAV pre­zi­den­to re­zi­den­ci­ jai ofi­cia­liai su­tei­kė Bal­tų­jų rū­mų pa­va­di­ni­mą.

1935 m. gi­mė gar­sus ita­lų ope­ros dai­ni­nin­ kas Lu­cia­no Po­va­rot­ ti. Mi­rė 2007 m.

1960 m. so­vie­tų ly­de­ris Ni­ki­ta Chruš­čio­vas, už­ py­kęs dėl de­ba­t ų tu­r i­ nio ko­lo­n ia­l iz­mo klau­ si­mu SNO Ge­ne­ra­l i­nė­ je Asamb­lė­jo­je Niu­jor­ ke, nu­siė­mė ba­tą ir ke­ lis kar­t us tren­kė juo į sta­lą. 2006 m. di­d žiu­l is gais­ ras nu­nio­ko­jo „Ma­žei­kių naf­tą“. Žmo­nės per gais­rą ne­nu­ken­tė­jo. Pre­li­mi­na­ riais skai­čia­vi­mais, gais­ ro pa­da­r y­t i nuo­sto­l iai sie­kė apie 130 mln. li­tų.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1022

2012 10 10

AUKSO PUODAS – 43 249 181 Lt

5 skaičiai 5 478 Lt (11 priz.)

DIDYSIS PRIZAS – 3 164 888 Lt

4 skaičiai 146 Lt (550 priz.)

03 07 29 34 41 44

3 skaičiai 12 Lt (9470 priz.)

Auksinis skaičius 28

2 + papildomas sk. 6 Lt (13671 priz.)

Papildomi skaičiai 14 22

Prognozė:

Lietuvoje laimėti prizai:

Aukso puode – 48 mln. Lt

5 + papildomas sk 148 779 Lt (1 priz.)

Didysis prizas – 6 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.