2012-10-13 Kauno diena

lietuva Ką kau­nie­čiai is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jai per­skai­tė ant Lon­do­ne įsi­gy­tos sfink­so skulp­tū­ros?

7p.

pasaulis

8p.

sportas

Prieš 50 metų žmonija buvo atsidūrusi ties branduolinio karo bedugne – ar pasaulis pasimokė?

14p. „Žal­gi­rio“ vyr. tre­ne­ris J.Pla­za: „Ko­man­da yra al­ka­na per­ga­lių, ko­vo­ja dėl kiek­vie­no ka­muo­lio. Tai ma­ne džiu­gi­na.“

Mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to po­rta­lo kū­rė­jai iš Lie­tu­vos šie­met ti­ki­si pa­siek­ti 20 mln. var­to­to­jų.

16p.

Šeštadienio

Spalio 13, 2012 Nr. 240 (19799) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Le­gen­di­nių ka­vi­nių liū­tai: mes dar tu­rė­tu­me pa­ra­ko!

Nor­ve­gai kei­kia lie­tu­vius „Iš kur įta­ria­ma­sis? Iš Lie­tu­vos? Iš Kau­no? Tuo­met bus kal­tas“, – to­ kius žo­džius iš Nor­ve­gi­jos po­li­ci­ nin­kų, ku­riems Kau­nas ta­po keiks­ ma­žo­džiu, ne kar­tą gir­dė­jo Nor­ve­ gi­jo­je įvai­rio­se by­lo­se ver­tė­ja dir­ ban­ti Li­na Šla­jū­tė-Fos­se.

„Kai pra­dė­jau ver­tė­jau­ti prieš 10 me­tų, nar­ko­ti­kų by­los bu­vo re­te­ ny­bė, o da­bar kvai­ša­lus į Nor­ve­gi­ją ga­be­nan­čių lie­tu­vių su­lai­ko­ma ko­ ne kas­dien, dau­giau­sia iš vi­sų pa­ sau­lio ša­lių“, – pri­pa­ži­no ver­tė­ja.

Est­fol­do ap­skri­ty­je anks­čiau dir­ bo trys lie­tu­vės ver­tė­jos. Pas­ta­ruo­ ju me­tu jų yra dau­giau, nes pa­dau­ gė­jo nu­si­kal­ti­mų, ku­riuos pa­da­ro lie­tu­viai. „Kiek­vie­ną die­ną ver­tė­ jau­ju nors vie­no­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ar iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me“ , – sa­kė Li­na. 20p.

Dienos citata „Tai ne­reiš­kia, kad mes tap­ si­me prie­šai ir ne­bus įma­ no­mas joks bend­ra­dar­bia­ vi­mas“, – Kon­cer­tuo­tų: ke­lis de­šimt­me­čius R.Pa­lio inst­ru­men­tas kont­ra­bo­sas pra­gu­lė­jo ro­tu­šės bokš­te, dabar ar­chi­tek­tas de­ga no­ru vėl su­vir­pin­ti jo sty­

gas – prie bu­vu­sių „Jau­ni­mo ka­vi­nės“, „Or­bi­tos“.

Kau­no sim­bo­liais lai­ky­ti res­to­ra­nai „Tul­ pė“, „Met­ro­po­lis“, „Or­bi­ta“, „Ža­lias kal­nas“, „Jau­ni­mo ka­vi­nė“ iš­ny­ko, bet le­gen­dos gy­vos mu­zi­kan­tų at­min­ty­je. Jie sa­ko, kad, su­nai­ki­nus šiuos res­to­ra­nus, Kau­nas pra­ra­do sa­vas­tį.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Pri­si­mi­ni­mus įam­žin­tų lei­di­ny­je

Į Kau­no ro­tu­šę su­gu­žė­jo ko­ne pus­šim­tis vy­rų ir ke­lios mo­te­rys.

Prieš 30–50 me­tų kau­nie­čiai juos ge­rai pa­ži­no­jo – tai bu­vo sce­nos žvaigž­dės. „Jie gro­jo ir ka­vi­nė­se, ir kar­tu pro­fe­sio­na­liuo­se est­ra­di­

niuo­se or­kest­ruo­se: „Ok­ta­vo­je“, Juo­zo Tiš­kaus an­samb­ly­je, aukš­ tų­jų mo­kyk­lų, įmo­nių or­kest­ruo­ se ar sa­vo su­bur­to­se gru­pė­se“, – pri­sta­tė Kau­no ce­re­mo­ni­meist­ras Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius, pa­ts bu­vęs vie­nas tų mu­zi­kan­tų ir menantis laikus, kai Kaunas buvo vakarie­ tiškiausias Sovietų Są­ jungos miestas.

2

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­te iš­rink­ta Dai­na­ Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ža­da kal­bė­tis ir su bu­vu­siu var­žo­vu rin­ki­muo­se Vir­gi­li­ju­mi Alek­na.

12p.

2

Šeštadienis, Spalio 13, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

18

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

Pra­ver­čia: gi­ta­ros vir­tuo­zas K.Ig­na­ta­vi­čius mu­zi­ki­nį ba­ga­žą dar pa­nau­do­ja.

0 0,64

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

60

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Po­mė­gis: J.Snieš­ka ir šian­dien pri­sė­da prie mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Le­gen­di­nių ka­vi­nių liū­tai: mes dar tu­rė­tu­me pa­ra­ko!

„Jie bu­vo la­bai ge­ro ly­gio 1 mu­zi­kan­tai. Dar­bas ka­vi­ nė­se bū­da­vo pa­pil­do­mas už­dar­bis.

Me­ną pa­ro­dy­da­vo kon­kur­suo­se“, – kal­bė­jo K.Ig­na­ta­vi­čius apie le­gen­ di­nę gvar­di­ją.

Jis su ke­liais bi­čiu­liais su­ma­nė dar bent vie­ną ki­tą kar­tą su­rink­ ti šiuos mu­zi­kan­tus, kad jie pa­ bend­rau­tų, pa­si­da­ly­tų pri­si­mi­ni­ mais, nuo­trau­ko­mis, in­for­ma­ci­ja apie anuos lai­kus. „Ga­lė­tų išei­ti kaž­koks lei­di­nys, at­ si­ras­ti eks­po­zi­ci­ja mies­to mu­zie­ju­ je – juk tai Kau­no mu­zi­kos is­to­ri­jos da­lis!“ – ne­dve­jo­ja K.Ig­na­ta­vi­čius.

Jis pa­me­na, kad „Met­ro­po­ly­je“, „Tul­pė­je“, „Or­bi­to­je“, „Jau­ni­mo ka­vi­nė­je“, „Gil­di­jo­je“, „Ža­lia­me kal­ne“ va­ka­rus pra­leis­da­vo di­de­lė da­lis Kau­no in­te­li­gen­ti­jos. „Va­ka­rus už­pil­dy­da­vo ge­ra mu­zi­ ka, ge­ri or­kest­rai, an­samb­liai, apie ku­riuos da­bar nie­kas ne­kal­ba. No­ri­ si pri­kel­ti juos iš už­marš­ties“, – tei­ gė vie­nas iš su­si­bū­ri­mo ini­cia­to­rių.

Vir­ši­nin­kas – du­ri­nin­kas

Kau­no res­to­ra­nų mu­zi­kan­tai pra­ džiu­gin­da­vo pub­li­ką va­ka­rie­tiš­ kais kū­ri­niais. „Inst­ru­men­ti­nius, džia­zo kū­ri­nius už­si­ra­šy­da­vo­me klau­sy­da­mie­si ko­kio nors už­sie­nio ra­di­jo, pa­vyz­džiui, Liuk­sem­bur­ go“, – šyp­so­jo­si K.Ig­na­ta­vi­čius, dau­giau­sia gro­jęs „Jau­ni­mo ka­ vi­nė­je“ (bu­vu­sia­me „Ver­sa­ly­je“ – red. pa­st.), kur iki šių die­nų yra iš­ li­kęs grin­dy­se be­si­su­kan­tis ra­tas. „Mu­zi­kan­tai tu­rė­jo ga­li­my­bę ra­tą pa­leis­ti ir su­stab­dy­ti. Kai jis pra­dė­ da­vo su­ktis, šo­kė­jų po­ros su­siū­buo­ da­vo, vos ne­nug­riū­da­vo. Taip žais­ da­vo­me“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

Pa­tek­ti į ka­vi­nes ne­bu­vo leng­ va. „Bū­da­vo du­ri­nin­kai, ku­rie už­ dar­biau­da­mi spręs­da­vo, ką įleis­ti, ką ne. Jie sa­ky­da­vo: „Vie­tų nie­ tu“ (liet. – nė­ra). Kas pa­ro­dy­da­vo bank­no­tą, pa­tek­da­vo“, – pa­sa­ko­jo tuo­me­tis ka­vi­nių mu­zi­kan­tas.

Gai­la su­nai­kin­tų le­gen­dų

Res­to­ra­nų pub­li­ka, pa­sak ano me­to liu­dy­to­jų, bū­da­vo kul­tū­rin­ga. Vy­ rai – su kak­la­raiš­čiais, mo­te­rys – su šu­kuo­se­no­mis, pa­si­puo­šu­sios.

Gro­ti pra­dė­da­vo nuo 20 va­lan­ dos, at­li­kė­jai sce­no­je pa­si­ro­dy­da­

vo ke­tu­ris kar­tus po 45 mi­nu­tes.

Apie 22–23 va­lan­dą, pri­si­me­na K.Ig­na­ta­vi­čius, pra­si­dė­da­vo va­ ka­ro pro­gra­mos – su mu­zi­kan­tų, dai­ni­nin­kų, šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mais.

Jo ti­ki­ni­mu, Kau­ne bu­vo ge­riau­ sios pro­gra­mos Lie­tu­vo­je. „Da­bar Kau­ne yra daug jau­kių, ne­di­de­lių ka­vi­nių, ta­čiau jos la­bai ski­ria­si nuo so­vie­ti­nių lai­kų mies­ to res­to­ra­nų. Ne­be­li­ko pra­ban­gos – gy­vos mu­zi­kos, vyks­ta tik pa­vie­niai pa­si­ro­dy­mai. Anuo­met mu­zi­kan­tai už­dirb­da­vo ne­daug, bet gro­da­vo gy­vai ir kas­dien“, – pa­ste­bė­jo K.Ig­ na­ta­vi­čius. Jis ne­sle­pia – praei­nant pro le­gen­di­nių ka­vi­nių pa­sta­tus, ypač su­nai­kin­tą „Tul­pės“ res­to­ra­ ną, ap­nin­ka nos­tal­gi­ja. „Bet ma­no nos­tal­gi­ja – su vil­ ti­mi, – kal­bė­jo bu­vęs gi­ta­ros vir­ tuo­zas. – „Jau­ni­mo ka­vi­nė“, ku­ ri pa­skui per­var­dy­ta į „Va­ka­rą“, yra iš­sau­go­ju­si se­ną in­ter­je­rą.

Vis gal­vo­ju, kad rei­kia suor­ga­ni­ zuo­ti mies­to me­ni­nin­kus, kreip­ tis į sa­vi­nin­kus, kad ka­vi­nę at­kur­ tų. Lan­ky­to­jų tik­rai bū­tų. Atei­čiau ret­kar­čiais pa­gro­ti. Ir ki­ti ano me­ to mu­zi­kan­tai atei­tų.“ Sa­vo­tiš­ki di­si­den­tai

Vie­nas tų, ku­rie mie­lai su­grįž­ tų į „Jau­ni­mo ka­vi­nę“, – Rim­vy­ das Pa­lys. Šis ar­chi­tek­tas prieš ke­ lis de­šimt­me­čius mu­zi­ka tirp­dė klau­sy­to­jų šir­dis, bu­vo an­samb­lio „Ok­ta­va“ na­rys.

Už gro­ji­mą ka­vi­nė­se už­dar­bis bū­da­vo sim­bo­liš­kas, ta­čiau trau­ kė pa­ts pro­ce­sas, at­mos­fe­ra. Be to, an­samb­lis kon­cer­tuo­da­vo ki­tuo­se mies­tuo­se ir ki­to­se res­pub­li­ko­se, da­ly­vau­da­vo kon­kur­suo­se. „Ne­bu­vo jo­kio po­pso – gro­da­vo­ me džia­zą. No­rint gro­ti to­kią mu­ zi­ką, rei­kė­jo tu­rė­ti pui­kią klau­są, ge­rą rit­mo po­jū­tį ir bū­ti tik­ru vir­ tuo­zu. Ma­nau, mes bu­vo­me di­si­ den­tai. Ko­mu­nis­ti­nė val­džia drau­ dė ame­ri­ko­niš­ką džia­zą, o mes jį gro­jo­me, per jė­gą pra­stum­da­vo­ me. Mū­sų mu­zi­ki­nė veik­la bu­vo pir­mie­ji re­vo­liu­ci­niai žings­niai“, – įsi­ti­ki­nęs R.Pa­lys.

Vėl ap­ka­bi­na kont­ra­bo­są

Tie­sa, po ku­rio lai­ko mu­zi­ką R.Pa­ lys me­tė, kaip pa­ts sa­ko, dėl pa­ki­

Anuo­met mu­zi­kan­tai už­dirb­da­vo ne­daug, bet gro­da­vo gy­ vai ir kas­ dien.

Pri­si­mi­ni­mai: kiek­vie­nas ano me­to mu­zi­kan­tas

sau­go pluoš­te­lį nuo­trau­kų, ku­rio­se įam­žin­ti auk­ si­niai lai­kai. At­li­kė­jų as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tu­sios ma­dos mu­zi­ko­je. „Ne­pa­ti­ko atė­ju­si kai­miš­ka, pro­vin­cia­li est­ra­ da, ne­ga­lė­jau to gro­ti“, – pri­dū­rė ar­chi­tek­tas.

Ne­se­niai jis at­ga­vo ro­tu­šės bokš­te gu­lė­ju­sį sa­vo inst­ru­men­ tą ir maž­daug po tri­jų de­šimt­me­ čių per­trau­kos jau gal­vo­ja vėl ka­da nors su­vir­pin­ti jo sty­gas. „Šiek tiek pa­re­mon­tuo­siu inst­ ru­men­tą ir ban­dy­siu džia­zuo­ti – gro­siu ma­žiu­kus džia­ziu­kus“, – nea­be­jo­ja R.Pa­lys. Jei bus ga­li­my­bė, jis gros anuo­me­tė­se ka­vi­nė­se ar jų priei­go­se.

Kol už­ka­lė „Or­bi­tą“

Vie­nas iš en­tu­zias­tų, su­bū­ru­sių praė­ju­sio šimt­me­čio Kau­no mu­ zi­kan­tus, Jo­nas Snieš­ka, mo­kė­si gro­ti įvai­riais inst­ru­men­tais, dar be­si­mo­ky­da­mas mo­kyk­lo­je jis už­ dar­bia­vo gro­da­mas šo­kiuo­se. „Ne­tu­rė­jau itin ge­ros klau­sos, tad pa­si­rin­kau būg­nus“, – kri­tiš­ kai sa­ve pri­sta­tė mu­zi­kan­tas, iš to duo­ną val­gęs ke­lis de­šimt­me­čius.

„Gro­jau iki 1988 m., kol bu­vo už­ kal­tos „Or­bi­tos“ du­rys. Te­ko dirb­ti „Ok­ta­vo­je“ ir R.Grabš­to an­samb­ ly­je prie Ra­di­jo ko­mi­te­to“, – bu­ vu­sias dar­bo­vie­tes pri­si­mi­nė mu­ zi­kan­tas.

Po to jis graibs­tė įvai­riau­sius su mu­zi­ka ne­su­si­ju­sius dar­bus. Da­bar J.Snieš­ka būg­nus ir lėkš­tes pra­kal­ bi­na ne­bent sa­vo ma­lo­nu­mui.

Kau­nas – džia­zo lop­šys

J.Snieš­kai, kaip ir ki­tiems Kau­ no in­te­li­gen­tams, ap­mau­du, kad mies­te ne­be­li­ko le­gen­di­nių ka­vi­ nių. „Ar tau ne gė­da sto­vė­ti prie tos len­tos?“ – pa­sku­ti­nio „Tul­pės“ di­rek­to­riaus klau­sė J.Snieš­ka, tu­ rė­da­mas gal­vo­je ply­te­lę Lais­vės alė­jos grin­di­ny­je, ku­ri žy­mi le­gen­ di­nės įstai­gos bu­vi­mo vie­tą. „Tul­pės“ res­to­ra­no vie­tą užė­mė pre­ky­ba. Ge­rie­ji kau­nie­čiai, pa­sak J.Snieš­kos, iš­si­laks­tė, ge­rie­ji mu­ zi­kan­tai da­bar kon­cent­ruo­ja­si Vil­ niu­je.

„Nie­kas man neį­ro­dys, kad džia­ zas pra­si­dė­jo Vil­niu­je. Jis pra­si­dė­jo Kau­ne, čia gro­jo Juo­zas Tiš­kus!“ – pri­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Vyk­da­vo kū­ry­bi­nis pro­ce­sas

Į mu­zi­kan­tų ve­te­ra­nų su­si­bū­ri­mą at­vy­ko ir tuo­me­tis ka­vi­nių liū­tas, lais­vu me­ni­nin­ku sa­ve va­di­nęs da­ bar­ti­nis Vin­co Ku­dir­kos bib­lio­te­ kos va­do­vas Ze­no­nas Vaš­ke­vi­čius. „Į „Tul­pę“ ei­da­vau kas­dien – ir die­ną, ir va­ka­rą. Dir­bau api­pa­vi­ da­lin­to­ju, ga­lė­jau sau leis­ti pa­si­sė­ dė­ti ka­vi­nė­je. Ger­da­vo­me tik ka­vą, puo­de­lis kai­na­vo 10 ka­pei­kų“, – pui­kiai at­si­me­na kau­nie­tis.

Ypa­tin­gą ka­vi­nės au­rą kū­rė ne vien gy­va mu­zi­ka, bet ir tai, kad jo­je su­si­rink­da­vo la­bai įdo­mių žmo­nių. „Bū­da­vo iš­vien šne­kos apie me­ ną, ki­ną, dai­lę. Atei­da­vo ir dai­li­ nin­kų, ir ra­šy­to­jų. Už­suk­da­vo dra­ ma­tur­gas Juo­zas Gru­šas. Poe­tas An­ta­nas Ci­buls­kis „Tul­pė­je“ sė­ dė­da­vo die­nų die­nas, iš­leis­ta vos vie­na jo kny­ga, ir ta pa­ti – drau­gų pa­stan­go­mis. Jo ne­spaus­di­no, nes jis bu­vęs si­bi­rie­tis“, – pri­si­mi­nė Z.Vaš­ke­vi­čius.

Iš­si­bars­tė už­drau­dus rū­ky­ti

Sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, pa­ me­na Z.Vaš­ke­vi­čius, jau­tė­si va­di­ na­ma­sis chruš­čio­vi­nis at­ši­li­mas, pa­si­ro­dė sto­rie­ji žur­na­lai, ku­riuo­se bu­vo spaus­di­na­mi va­ka­rie­tiš­ki kū­ ri­niai. Tuo­me­čiai in­te­li­gen­tai ne­tgi pra­dė­jo reng­tis kaip ra­šy­to­jas Er­ nes­tas He­ming­way – sto­ru megz­ ti­niu aukš­tu kak­lu, į ma­dą atė­jo pyp­kių rū­ky­mas.

Kau­nie­tis pa­sa­ko­jo, kad „Tul­pė­ je“ su­si­rink­da­vo ir prieš­ka­rio kul­ tū­ros, me­no, spor­to vei­kė­jai, grį­žę į Lie­tu­vą po trem­ties. So­vie­ti­nės val­džios šu­lai ko­jos į „Tul­pę“ ne­ kel­da­vo.

Tie­sa, šio­je ka­vi­nė­je vy­ra­vo vy­ rai, nors kai ku­rie at­si­ves­da­vo ir sa­vo ant­rą­sias pu­ses. „Tul­pė­je“ skam­bė­jo gy­va mu­zi­ka, bet šo­kiai papras­tai ten ne­vy­ko.

Pa­sak Z.Vaš­ke­vi­čiaus, kai „Tul­ pė­je“ už­drau­dė rū­ky­ti, da­lis žmo­ nių per­si­kė­lė į „Or­bi­tą“, ki­ti iš­va­ žia­vo į Vil­nių. Pa­ma­žu bo­he­miš­kų in­te­lek­tua­lų ra­tas ėmė skirs­ty­tis.

3

šeštadienis, spalio 13, 2012

miestas

Į nau­ją bib­lio­te­ką – su se­nais bal­dais ir pi­ni­gų me­džiu Tarp Pa­ne­mu­nės pu­šų pa­sken­dęs so­viet­ me­čiu bu­vu­sios pio­nie­rių sto­vyk­los „Tri­ mi­tas“ pa­sta­tas (Vai­di­los g. 27) va­kar ofi­ cia­liai ta­po V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­ te­kos pa­da­li­niu.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Glau­dė­si baž­ny­čios pa­sta­te

Bib­lio­te­ka 61 me­tus gy­va­vo Pa­ne­ mu­nės baž­ny­čiai pri­klau­san­čia­me sta­ti­ny­je. Tad neat­si­tik­ti­nai nau­ jas bib­lio­te­kos pa­tal­pas, at­gi­ju­sias po re­mon­to, pa­šven­ti­no ir čia dir­ ban­tiems žmo­nėms Šven­tą­jį Raš­tą pa­do­va­no­jo Aukš­to­sios Pa­ne­mu­ nės pa­ra­pi­jos dva­si­nis va­do­vas ka­ nau­nin­kas Dei­man­tas Bro­gys. „Šios nau­jai su­re­mon­tuo­tos pa­ tal­pos du kar­tus erd­ves­nės, nei tu­rė­jo­me anks­čiau. Gai­la, kad į jas per­si­kė­lė­me su se­nais bal­dais, nes nau­jiems nė­ra lė­šų. Da­lis iš 14 tūkst. kny­gų te­be­gu­li dė­žė­se“,

– aiš­ki­no Dai­va Ne­var­daus­kie­ nė, ket­vir­tį am­žiaus va­do­vau­jan­ ti 1 200 skai­ty­to­jų tu­rin­čiai Pa­ne­ mu­nės bib­lio­te­kai.

Šios nau­jai su­re­ mon­tuo­tos pa­tal­ pos du kar­tus erd­ ves­nės, nei tu­rė­jo­me anks­čiau.

Bend­ruo­me­nės en­tu­ziaz­mas

Pi­ni­gų sty­giaus bib­lio­te­ko­je pro­ ble­mą leng­vai „iš­spren­dė“ mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, pa­do­va­no­ ję bib­lio­te­kai da­bar itin po­pu­lia­

Pro­tes­tas: ne­no­ri­me bū­ti sa­vait­ga­lių tė­čiais

Įs­ta­ty­mai: A.Kal­vė­nas sie­kia kuo daž­niau ma­ty­tis su duk­ra ir pik­ti­na­

si į vai­ko in­te­re­sus neat­siž­vel­gian­čiais teis­mais.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

„Tė­vas vai­kui rei­ka­lin­gas ly­giai taip pat kaip ir ma­ma“, – tei­gė va­ kar prie Kau­no apy­lin­kės teis­mo tai­kią pro­tes­to ak­ci­ją su­ren­gęs Aud­rius Kal­vė­nas ir Jo­nas Kar­pa­ vi­čius, sa­ve va­di­nan­tys sa­vait­ga­lių tė­vais, nes teis­mas jiems su vai­kais lei­do ma­ty­tis net ne kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį.

Pro­tes­tuo­to­jai tei­gė ne­si­ti­kin­tys, kad po šio pi­ke­to grei­tai pa­si­keis Lie­tu­vos tei­si­nė ba­zė. „Ta­čiau pi­ ke­tas pa­dės su­bur­ti dar dau­giau to­kių tė­vų kaip mes. O jų yra ai­ bės, tik žmo­nės bi­jo vie­šin­tis“, – kal­bė­jo A.Kal­vė­nas, ran­ko­je lai­ ky­da­mas Kau­no mies­to apy­lin­kės pir­mi­nin­kui Min­dau­gui Ši­mo­ niui skir­tą re­zo­liu­ci­ją, ku­rio­je iš­ dės­ty­ti jo va­do­vau­ja­mos įstai­gos dar­buo­to­jų spren­di­mai, tė­vo tei­ gi­mu, prieš­ta­rau­jan­tys vai­ko in­ te­re­sams.

A.Kal­vė­nas pa­sa­ko­jo tu­rin­tis 3,5 me­tu­kų duk­rą ir sie­kian­tis, ne­pai­

Tomo Raginos nuotr.

sant sa­vo fi­zi­nės ne­ga­lios, mer­gai­te rū­pin­tis tiek pat lai­ko kaip ir bu­vu­ si gy­ve­ni­mo drau­gė, ku­ri ne­ga­lios ne­tu­ri. „Ko­dėl sa­vo vai­ką au­gi­nan­ti ma­ ma su ne­ga­lia yra šven­ta, o tė­vas su ne­ga­lia, ne­si­kra­tan­tis at­sa­ko­ my­bės už vai­ką ir no­rin­tis vi­sa­pu­ siš­kai pri­si­dė­ti prie jo ug­dy­mo, jau yra pro­ble­ma?“ – re­to­riš­kai klau­ sė kau­nie­tis.

J.Kar­pa­vi­čius pa­sa­ko­jo dėl su­dė­ tin­gų san­ty­kių su bu­vu­sia su­tuok­ ti­ne sa­vo dvie­jų duk­te­rų ne­ma­ tęs nuo bir­že­lio, nors pa­gal teis­mo spren­di­mą jam tu­ri bū­ti su­da­ry­tos ga­li­my­bės su vai­kais ma­ty­tis po po­rą kar­tų per mė­ne­sį. Šių vy­rų mo­ra­liš­kai pa­lai­ky­ti į pi­ke­tą atė­jo ir Vy­rų kri­zių cent­ro psi­cho­lo­gė Ais­tė Gri­ne­vi­čiū­tė. „Iš ke­lių per mė­ne­sį su tė­vu pra­ leis­tų die­nų vai­kui – be­veik jo­kios nau­dos. Kaip itin ge­rą pa­vyz­dį ga­ lė­čiau pa­teik­ti Olan­di­ją, kur dar prieš sky­ry­bas rei­kia pa­teik­ti vai­ ko glo­bos pla­ną. Daž­niau­siai ten vai­ko glo­ba da­li­ja­ma­si per pu­sę“, – pa­sa­ko­jo A.Gri­ne­vi­čiū­tė.

rų kam­ba­ri­nį au­ga­lą za­mio­kul­ką su dau­gy­be be­si­sklei­džian­čių la­ pų. Šį am­ži­nai ža­liuo­jan­tį au­ga­lą esa­me įpra­tę va­din­ti pi­ni­gų me­ džiu, nes ti­ki­ma, kad kiek­vie­nas nau­jas jo la­pas – tai bū­si­mų pi­ni­ gų ženk­las.

Kau­no V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­ lio­te­kos, ku­riai pri­klau­so ir Pa­ne­ mu­nės bib­lio­te­ka, di­rek­to­rius Ze­ no­nas Vaš­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad pi­ni­gų sty­gių lai­ki­nai kom­pen­suos Pa­ne­mu­nės bend­ruo­me­nė, jos en­ tu­ziaz­mas. To įro­dy­mas – jau pa­si­ reng­ta ša­li­gat­vio ply­te­lė­mis iš­klo­ti bib­lio­te­kos priei­gas. Šiuos dar­bus sa­vo lė­šo­mis ir jė­ go­mis ke­ti­na at­lik­ti pa­ti bend­ruo­ me­nė su Ra­si­nos Žo­ly­nie­nės va­ do­vau­ja­ma se­niū­ni­ja, bib­lio­te­kos dar­buo­to­jais.

Do­va­no­jo ne tik gė­lių

Ki­tas bend­ruo­me­nės ir bib­lio­te­kos bend­ras dar­bas – kny­ga „Aukš­to­ sios Pa­ne­mu­nės is­to­ri­ja“, ku­rią pa­ ra­šė D.Ne­var­daus­kie­nė.

Ve­dė­ja ne­ri­ma­vo dėl bib­lio­te­kos skai­ty­to­jų – ar jie no­riai ateis į ato­ kiau nuo mik­ro­ra­jo­no cent­ro įsi­

Vil­tis: į nau­jas pa­tal­pas per­si­kė­lu­si bib­lio­te­ka ti­ki­si ne­ma­žo skai­ty­to­

jų srau­to.

kū­ru­sią bib­lio­te­ką, ta­čiau ne­ri­mui prie­žas­čių ne­tu­rė­tų bū­ti. Juk šia­ me pa­sta­te su bib­lio­te­ka, ku­rio­je įreng­tos ke­tu­rios vie­šos kom­piu­ te­rių priei­gos, veiks ir Pa­ne­mu­nės bend­ruo­me­nės cent­ras, dia­be­ti­ kų klu­bas „In­su­la“, Žo­lin­čių aka­ de­mi­jos svei­ka­tos klu­bas, re­pe­tuos bend­ruo­me­nės cho­ras, na­mų mu­ zi­ka­vi­mo gru­pė, vyks su­si­ti­ki­mai su kū­rė­jais, ki­ti ren­gi­niai.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pu­šų ža­lu­mo­je pa­sken­du­sią bib­ lio­te­ką įkur­tu­vių pro­ga links­mai pa­svei­ki­no kai­my­ni­nių ins­ti­tu­ci­ jų, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, ko­le­gos, mies­to J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­ zi­jos gi­ta­ris­tai, va­do­vau­ja­mi Ar­tū­ ro Kelp­šos, ta­py­bos dar­bų pa­ro­dą su­ren­gė pa­ne­mu­nie­tė dai­li­nin­kė Gra­ži­na Pa­si­liaus­kie­nė, o pa­ro­dą „Lie­tu­vos til­tai iko­nog­ra­fi­jo­je“ – Hen­ri­kas Ke­bei­kis.

4

šeštadienis, spalio 13, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Vai­kai ir li­go­niai ne­šals Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Nuo pir­ma­die­nio bus pra­dė­ tos šil­dy­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gų ir li­go­ni­nių pa­tal­pos.

Spren­di­mas dėl ofi­cia­lios šil­ dy­mo se­zo­no pra­džios vi­sa­me mies­te va­kar ne­bu­vo priim­tas.

„At­siž­vel­giant į ga­na pa­lan­kias ki­tos sa­vai­tės orų pro­gno­zes, spren­di­mo dėl ofi­cia­lios šil­dy­mo se­zo­no pra­džios vi­sa­me mies­ te dar ne­priė­mė­me“, – aiš­ki­no Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Dai­ nius Rat­ke­lis.

Kauniečiai ga­li pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną anks­čiau, prieš tai su­de­ ri­nę su sa­vo ši­lu­mos tie­kė­ju. „Ma­no būs­tas“ gru­pės įmo­nių ad­mi­nist­ruo­ja­muo­se dau­gia­bu­ čiuo­se na­muo­se vi­sos šil­dy­mo sis­te­mos tech­niš­kai pa­reng­tos žie­mos se­zo­nui. „Vi­są va­sa­rą ir ru­dens pra­ džio­je spe­c ia­l is­tai in­ten­sy­ viai vyk­dė pa­si­ruo­ši­mo dar­bus.

Dau­gia­bu­čiuo­se at­lik­ti hid­rau­li­ niai ban­dy­mai, vyk­dy­ta ši­lu­mos sis­te­mų pro­fi­lak­ti­ka, izo­liuo­ ti vamz­dy­nai, bu­vo kei­čia­mos su­si­dė­vė­ju­sios de­ta­lės. Šil­dy­mo se­zo­nui pa­ruoš­ti vi­si na­mai“, – sa­ko bend­ro­vės „Ma­no būs­ tas“ Kau­no re­gio­no va­do­vė Vi­ da Nau­džiū­nie­nė.

„No­rė­jau paauk­ lė­ti“, – teis­me aiš­ki­ no Man­tas Ben­dins­ kas. Jis ne­si­gi­na su­ da­vęs 47-erių me­tų vy­rui. Pas­ta­ra­sis mi­ rė dėl krau­jo iš­si­lie­ji­ mo į sme­ge­nis. Eks­ per­tai nu­sta­tė, kad tai nu­ti­ko nuo pa­tir­ tų smū­gių.

Dė­mė: M.Ben­dins­kas jau kar­tą teis­tas už iš­ža­gi­ni­mą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„Svie­to ly­gin­to­jo“ mir­ti­nas smū­gis Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Lem­tin­gos pa­ly­dė­tu­vės

Kau­no apy­gar­dos teis­mas pra­dė­ jo nag­ri­nė­ti Rai­mun­do Vit­kaus­ko nu­žu­dy­mo by­lą. Per­nai lie­pą Gar­ lia­vo­je R.Vit­kaus­kas su dar dviem drau­gais ve­dė ge­ro­kai įkau­šu­sį se­ no­lį na­mo.

Tei­sia­mas M.Ben­dins­kas pa­ tvir­ti­no ma­tęs, kaip tri­ju­lė par­ly­ dė­jo jo gar­baus am­žiaus kai­my­ną na­mo. Ma­tė M.Ben­dins­kas ir kaip tri­ju­lė išė­jo. Kal­ti­na­ma­sis nu­žu­dy­ mu tvir­ti­no, kad ne­tru­kus po to, kai se­no­lį ly­dė­ję vy­rai pa­su­ko sa­vo ke­ liais, iš na­mo laip­ti­nės iš­bė­go ki­tas kai­my­nas. Pas­ta­ra­sis pa­reiš­kė, kad ly­dė­ju­sie­ji su­mu­šė gir­tą se­nu­ką. „Svie­to ly­gin­to­ju“ M.Ben­dins­kas pa­si­ju­to ki­tą die­ną. Vi­si mi­ni­mo

įvy­kio da­ly­viai ir liu­dy­to­jai gy­ve­ no to­je pa­čio­je gat­vė­je Gar­lia­vo­je, to­dėl vie­nas ki­tą pa­ži­no­jo. M.Ben­ dins­kas teis­me pa­sa­ko­jo, kad ki­tą die­ną se­nu­ką ly­dė­ju­sius vy­rus su­ ra­do ir paauk­lė­jo smū­giais į vei­dą.

Po smū­gio pri­tū­pė

R.Vit­kaus­ko ir M.Ben­dins­ko ke­liai su­si­kir­to ki­tos die­nos po se­no­lio

Tė­tis bu­vo tai­kus žmo­gus. Nei prieš ma­ne, nei prieš bro­lį nė­ra ran­kos pa­kė­lęs.

Ra­mus, ge­ras bū­da­ vo net ir iš­gė­ręs.

pa­ly­dė­tu­vių va­ka­rą. „Ko­dėl su­mu­ šė­te se­nu­ką“, – teis­me tei­gė R.Vit­ kaus­ko pa­klau­sęs M.Ben­dins­kas.

Nors ir iš­gir­dęs R.Vit­kaus­ko at­sa­ ky­mą, esą tas ne­mu­šė, M.Ben­dins­ kas pa­lie­pė dau­giau taip ne­da­ry­ti ir mos­te­lė­jo į skruos­tą. M.Ben­dins­ kas pri­si­pa­ži­no ma­tęs, kad po smū­gio R.Vit­kaus­kas pri­tū­pė. To­ kį pri­tū­pu­sį M.Ben­dins­kas tvir­ti­ na jį ir pa­li­kęs.

M.Ben­dins­kas iš da­lies pri­si­pa­ ži­no kal­tu. „Ta­čiau ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad jis mi­rė bū­tent nuo to vie­no ma­no smū­gio“, – teis­me aiš­ki­no M.Ben­dins­kas. Grei­tai 28-ąjį gim­ ta­die­nį švę­sian­tis kal­ti­na­ma­sis ne­ slė­pė ne­ma­tęs, kad gir­tą se­no­lį ve­ du­si tri­ju­lė jį mu­šė. Vis dėl­to jam si­tua­ci­ja esą pa­si­ro­dė įti­ki­na­ma, to­dėl lei­do sau „paauk­lė­ti“ ge­ro­kai vy­res­nius vy­rus.

Ra­do mo­ti­na

R.Vit­kaus­ko gy­vy­bė už­ge­so ne iš kar­to, kai jis pri­tū­pė po M.Ben­ dins­ko smū­gio. Vy­ras dar nuė­jo pas sa­vo ma­mą Da­ri­ją Vit­kaus­kie­ nę. Iš jos pa­si­sko­li­no 4 li­tus, dar 2 li­tus tu­rė­jo sa­vo. Abu su­ta­rė, kad sū­nus nu­pirks bul­vių, o už li­ku­ sius – te­le­fo­no są­skai­tos pa­pil­dy­ mą. „Jis sa­kė, kad pra­stai jau­čia­si ir nu­sku­bė­jo na­mo“, – ma­ma pri­ si­mi­nė, kad su sū­nu­mi tą­kart kal­ bė­jo pa­sku­ti­nį­kart.

Teis­me liu­di­jo ir nu­žu­dy­to­jo duk­ra Eve­li­na Luk­šie­nė. Teis­mas tiks­li­no­si, ar iš tie­sų jos tė­tis bu­vo toks ge­ras, ko­kį jį cha­rak­te­ri­zuo­ ja kai­my­nai. Jau­na mo­te­ris pat­ vir­ti­no: „Tė­tis bu­vo tai­kus žmo­ gus. Nei prieš ma­ne, nei prieš bro­lį nė­ra ran­kos pa­kė­lęs. Ra­mus, ge­ras bū­da­vo net ir iš­gė­ręs.“

5

šeštadienis, spalio 13, 2012

Tema

Gi­mu­si po ne­lai­min­ga žvaigž­de Ne­dau­ge­lis Lie­tu­vo­je ži­no apie Ma­ry­tę Bi­ žy­tę, ku­riai prieš pu­sę am­žiaus to­li­mo­sios Ka­za­chi­jos Rud­nio mies­te bu­vo pa­sta­ty­ tas pa­mink­las. Kuo nu­si­pel­nė to­kios pa­ gar­bos mū­sų tau­tie­tė, koks jos duk­ters, li­ ku­sios naš­lai­te Lie­tu­vo­je, li­ki­mas?

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Ma­mą pa­kir­to kul­ka

Kaip at­si­ti­ko, kad 1936 m. Dzū­ki­ jo­je gi­mu­si Ma­ry­tė 1959-ai­siais at­ si­dū­rė to­li nuo gim­ti­nės – vos pra­ dė­ta­me sta­ty­ti Ka­za­chi­jos Rud­nio mies­te? Į šį ir ki­tus klau­si­mus pa­dė­jo at­ sa­ky­ti ži­no­mas gi­das kau­nie­tis Chai­mas Barg­ma­nas ir mo­ky­to­jas iš Vei­sie­jų Al­bi­nas Jar­ma­la.

Ma­ry­tė au­go var­gin­go­je pen­kių as­me­nų Bi­žių šei­mo­je, įsi­kū­ru­sio­je ant dvie­jų hek­ta­rų smė­lė­tos Rad­vi­ lo­nių kai­mo.

Tai, kas nu­ti­ko 1946 m. pir­mą­ ją Ve­ly­kų die­ną, ap­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis vie­nuo­li­ka­me­tės Ma­ry­tės gy­ve­ni­mą. Tą die­ną jos tė­vus, grįž­ tan­čius iš kai­my­nų, pa­si­ti­ko gir­tų stri­bų kul­kos – vie­na iš jų pa­tai­kė į Bi­žie­nės kak­lą. Ma­ry­tės ma­ma tes­ pė­jo iš­tar­ti: „Ma­nęs jau nė­ra.“ Va­žiuo­ti įkal­bė­jo drau­gė

Po ma­mos žū­ties Ma­ry­tei te­ko pa­ lik­ti mo­kyk­lą Vei­sie­juo­se – rei­kė­jo rū­pin­tis duo­nos kąs­niu ne tik sau, bet ir jau­nes­niems bro­liams Al­fon­ sui ir Zig­man­tui, nes tė­vas, ku­riam te­ko am­pu­tuo­ti ko­ją, men­kai te­ga­ lė­jo pri­si­dė­ti prie šei­mos biu­dže­to.

Ma­ry­tė iš pra­džių plu­šė­jo Vei­sie­jų val­gyk­lo­je, vė­liau – sta­ty­bo­se, kar­ tu lan­ky­da­ma va­ka­ri­nę mo­kyk­lą.

1958 m. pra­džio­je Bi­žių na­muo­se pra­dė­jo krykš­tau­ti Ma­ry­tės duk­re­lė Vi­du­tė, ku­rią mer­gi­na au­gi­no vie­ na. San­ty­kiai su my­li­muo­ju Juo­zu nu­trū­ko.

Kar­tą iš to­li­mo­sios Ka­za­chi­jos pa­skam­bi­no drau­gė. Ji kvie­tė Ma­ry­ tę at­vyk­ti į au­gan­tį mies­tą Rud­nį.

Drau­gė ti­ki­no, kad šia­me mies­ te ga­li­ma ge­rai už­dirb­ti. Ir Ma­ry­tė ap­si­spren­dė – su­si­ta­ru­si su kai­my­ ne, kad ši lai­ki­nai pri­žiū­rė­tų Vi­du­ tę, 1959 m. ge­gu­žę iš­va­žia­vo į to­li­ mą­jį Rud­nį už­si­dirb­ti pi­ni­gų.

Ant­rus me­tu­kus pra­dė­ju­si Vi­du­ tė li­ko lauk­ti ma­mos gim­ti­nė­je. Žu­vo gel­bė­da­ma vai­kus

To­li nuo gim­ti­nės Ma­ry­tė dir­bo sun­kiai – daž­niau­siai kro­vė ply­tas iš ge­le­žin­ke­lio plat­for­mų.

1959-ųjų rugp­jū­čio 10-oji, at­ ro­dė, bus die­na kaip vi­sos. Jo­kie ženk­lai ne­pers­pė­jo apie ar­tė­jan­čią tra­ge­di­ją.

Tą die­ną po dar­bo Ma­ry­tė iš­si­ trau­kė iš krep­šio ri­ti­nė­lį au­di­nio ir, pa­si­džiau­gu­si su drau­gė­mis bū­si­ ma Vi­du­tės su­kny­te, pa­sa­kė, kad jau pa­ruo­šė siun­ti­nė­lį į na­mus.

Pa­su­ku­si nuo ge­le­žin­ke­lio sto­ties bend­ra­bu­čio link, pa­ste­bė­jo gat­vės pa­kraš­čiu ei­nan­čias dvi 3–4 me­tu­kų mer­gai­tes. Jos apie kaž­ką čiauš­kė­ jo ir ne­ma­tė, kad iš už po­sū­kio iš­ni­ ręs sunk­ve­ži­mis nė­rė tie­siai jų link.

Ma­ry­tė aki­mirks­niu puo­lė prie

Vie­ti­niai laik­raš­čiai ga­vo šim­ tus laiš­ kų, ku­riuo­ se žmo­nės siū­lė įam­ žin­ti Ma­ry­ tės at­mi­ni­ mą.

1958 m.: be­ne pa­sku­ti­nė nuo­trau­

Pa­gerb­ta: Rud­nio mies­te 1968 m. pa­sta­ty­tas pa­

mer­gai­čių, nu­stum­da­ma jas ant ša­li­gat­vio. De­ja, mer­gai­čių gel­bė­ to­ja pa­ti at­si­dū­rė po jai mir­tį at­ne­ šu­siais sunk­ve­ži­mio ra­tais... Ši tra­giš­ka ži­nia žai­bo grei­tu­mu pa­skli­do po Rud­nį – at­ro­dė, vi­sas mies­tas ly­dė­jo did­vy­rę iš to­li­mo­sios Lie­tu­vos į pa­sku­ti­nę jos ke­lio­nę.

Vie­ti­niai sri­ties ir mies­to laik­ raš­čiai ga­vo šim­tus laiš­kų, ku­riuo­ se žmo­nės siū­lė įam­žin­ti Ma­ry­tės at­mi­ni­mą. Rud­nio mies­te at­si­ra­do Ma­ry­tės Bi­žy­tės var­du pa­va­din­ta mo­kyk­la, o ne­to­li jos žū­ties vie­tos, mies­to skve­re, 1968 m. iš­ki­lo pa­ mink­las.

Kau­no kū­di­kių na­mus Vi­li­jam­po­ lė­je, iš kur ją 1962 m. pa­siė­mė au­ gin­ti kau­nie­čiai An­ta­nas ir Ge­no­ vai­tė Li­žaus­kai.

Vi­du­tės pėd­sa­kų ap­ti­kau ki­no žur­na­le „Ta­ry­bų Lie­tu­va“ ir Gar­ lia­vos se­niū­ni­jo­je – padėjo jos raš­ ti­nės ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Ka­mins­ kie­nė.

Li­žaus­kų ir Vi­dos kai­my­nai tvir­ ti­no, kad šio­je šei­mo­je bu­vo abi­pu­ sė mei­lė ir su­pra­ti­mas.

G.Li­žaus­kie­nė pa­si­rin­ko Vi­du­ tę iš ki­tų naš­lai­čių neat­si­tik­ti­nai – pa­ti­ko iš­di­di ma­žy­lė, ne­si­ver­žu­si prie atė­ju­sių­jų pa­siim­ti vai­kų į na­ mus. G.Li­žaus­kie­nės pa­si­rin­ki­mui pri­ta­rė ir jos vy­ras An­ta­nas.

Įduk­ri­no Li­žaus­kai

Nie­ko ne­no­rė­jo ži­no­ti

ka su duk­re­le Vi­du­te Lie­tu­vo­je.

Sus­ka­to įam­žin­ti

Vie­na iš M.Bi­žy­tės iš­gel­bė­tų mer­ gai­čių, Tat­ja­na Pi­ta­no­va, gy­ve­na Ru­si­jos Če­lia­bins­ko mies­te, o Tat­ ja­nos Če­re­ne­vos, de­ja, jau ne­bė­ ra gy­vos – mer­gi­na žu­vo iš­kri­tu­si pro lan­gą.

Iki šiol bu­vo ži­no­ma, kad vi­siš­ ka naš­lai­te ta­pu­si M.Bi­žy­tės duk­ re­lė Vi­da bu­vo iš­vež­ta į tuo­me­čius

mink­las M.Bi­žy­tei.

Vi­du­tė bu­vo už­da­ro bū­do, bet ji la­ bai my­lė­jo G.Li­žaus­kie­nę, ją va­di­no ma­mu­te. Kai ši be­veik prieš de­šimt­ me­tį nu­mi­rė, Vi­da la­bai iš­gy­ve­no.

Li­žaus­kai ne tik išau­gi­no Vi­du­ tę, bet ir su­lau­kė jos vestuvių bei tri­jų vai­kų. De­ja, vie­nas iš vai­ke­lių mi­rė. Prieš ket­ve­rius me­tus mi­rė ir Vi­dos vy­ras.

Da­bar su Vi­da erd­via­me na­me Kau­no pa­kraš­ty­je gy­ve­na jos suau­ gęs ve­dęs sū­nus ir duk­ra.

Paaug­lys­tė­je Vi­da iš pa­čios G.Li­ žaus­kie­nės iš­gir­do užuo­mi­nų apie sa­vo tik­rą­ją ma­mą. Iš pra­džių ji nie­ ko ne­no­rė­jo apie tai gir­dė­ti, ta­čiau il­ gai­niui pa­kei­tė nuo­mo­nę.

Trokš­ta ra­my­bės

Sa­vo ves­tu­vių iš­va­ka­rė­se Vi­du­tė su bū­si­mu vy­ru nu­va­žia­vo į Rud­nį, ap­lan­kė ma­mos ka­pą, žū­ties vie­tą, su­si­ti­ko su M.Bi­žy­tės mo­kyk­los mo­ki­niais, su­si­pa­ži­no su jos iš­gel­ bė­to­mis mer­gai­tė­mis, ku­rios vė­liau net bu­vo at­va­žia­vu­sios į Lie­tu­vą.

Nors Vi­da prieš ket­ve­rius me­tus ta­po naš­le, sim­pa­tiš­ka san­tū­ri mo­ te­ris vis vien tei­gė, kad jos gy­ve­ni­ mas ge­rai su­si­klos­tė – juk užau­go ją la­bai my­lė­ju­sių Li­žaus­kų šei­mo­ je, tu­ri dar­bą, ga­li džiaug­tis sa­vo sū­nu­mi Da­riu­mi ir duk­ra Dia­na.

Vi­da ven­gia ži­niask­lai­dos dė­me­ sio – ji no­ri ra­miai ei­ti sa­vo gy­ve­ni­ mo ke­liu su jai ar­ti­mais žmo­nė­mis, nes to jai pa­čiai la­bai trū­ko anks­ty­ vo­je vai­kys­tė­je.

Petrašiūnų kapinėse – pirmieji kolumbariumai Nuo šiol kau niečiai tu ri gali mybę urnas su savo artimųjų palai kais lai do ti nau jai įreng tuo se ko lum­ ba riu muo se. Vie na me jų vakar bu vo pa lai do tos pir mo sios dvi ur nos.

Pirmieji kolumbariumai Petrašiūnų kapinėse jau įrengta 10 kolumbariumų, kuriuose yra 100 am­ žinojo poilsio vietų. „Nuo pra ėju sių Vėli nių dėjo me vi sas pa stan gas, kad Kau ne bū­ tų įrengti pirmieji kolumbariumai.

Jų po rei kis aki vaizdus – jau esa­ me su laukę dau giau nei 80 pra­ šymų. Manau, kad pavy ko sukur ti nestandar tinius, išskir tinius, deran­ čius prie Petrašiūnų kapinių aplin­ kos ir dva sios ko lum ba riu mus“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pakeis spalvą Architektai priėmė nestandar tinį sprendimą ir pasiūlė statyti ne ma­ syvią vientisą kapavietę, o tarp pušų įrengti nedidelius atskirus kolumba­ riumus.

Naujieji kolumbariumai pagamin­ ti iš metalo ir poliarizuoto akmens.

Vieną jų pusę puošia lietuvių liaudies

raštų motyvai. Kiekvieną kolumbariu­ mo nišą dengia marmuro plokštė, ant kurios iškalamas velionio vardas. Ant sumontuotos specialios atbrailos ve­ lionio artimieji gali pamerkti gėlių ir uždegti žvakių. „Dalis kolumbariumų dar yra pil­ ki, tačiau jau po kelių dienų nuo drėgmės ir lietaus jie įgaus rūdžių atspalvį ir savo koloritu gražiai įsi­ lies tarp pušų kamienų“, – teigė projekto autorius Gintautas Natke­ vičius.

Vietos negalima įsigyti iš anksto Galimybę Petrašiūnų kapinių kolum­ bariumuose palaidoti urną su sa­ vo artimųjų palaikais gali bet kuris prašymą pateikęs miestietis. Įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Algir­ das Verbickas atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ir kapavietės, taip ir vietos kolumbariumuose negalima įsigyti iš anksto.

Prašymai kolumbariume skirti ni­ šą urnai priimami tik iš mirusiojo ar­ timųjų, kurie turi pateikti mirties liudi­ jimą. Prašymus priima Kauno miesto savivaldybės sudaryta Laidojimo vie­ tų Petrašiūnų kapinėse skyrimo ko­ misija.

Užs. 1033088

6

šeštadienis, spalio 13, 2012

savaitė

Dirb­ti­nė drau­gys­tė – per bran­gi

Kitoks žvilgsnis

Poe­tiš­ko­ji ge­nius lo­ci

v.berziunas@diena.lt

A

pie mū­sų ša­lies už­sie­ nio po­li­ti­kos prio­ri­ te­tus ir for­ma­vi­mą – dien­raš­čio po­kal­bis su vy­riau­sią­ja Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­ja už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Jo­vi­ta Ne­ liup­šie­ne.

Poetas Kęstutis Navakas

F

es­ti­va­l iai, ypač su il­ga is­to­ri­ja, liau­ diš­kai ta­riant, už­kni­sa. Kaž­ko­dėl to ne­nu­t in­ka su Poe­t i­n iu Drus­k i­n in­ kų ru­de­niu, jis kas­met su­ge­ba vis iš nau­jo nu­ste­bin­ti. Gal­būt dėl to, kad ten vy­rau­ ja ne pri­va­lo­mie­ji pa­ra­dai, o as­me­ni­nės erd­ vės ir der­mės, nuo fes­ti­va­lio vė­lia­vos pa­kė­li­ mo iki pa­sku­ti­nio­jo ka­vos puo­de­lio im­ti­nai. Šį­syk ir­g i taip – in­t y­mo­kai ir ne­pri­va­lo­mai, kiek­v ie­nas ten el­g ia­si kaip tin­ka­mas, nie­ko ten ne­ri­k iuo­ja „va­ka­ro ve­dė­jų“ bal­sai. Jei jie ir nu­skam­ba, ga­l i­ma su jais elg­t is kū­r y­bin­gai, kaip poe­tams ir de­ra. Poe­t i­n is Drus­k i­n in­k ų ru­duo imp­ro­vi­za­ci­nis, Poe­zi­jos pa­va­sa­ris to­ kią ga­l i­my­bę veik pra­ra­dęs.

Bu­vo pre­mi­jų, Poe­ti­nio Drus­k i­nin­k ų ru­dens tei­k ia­ma Jot­v in­g ių pre­m i­ja – vie­na iš dvie­ jų svar­biau­sių. Ją ga­vo Rim­v y­das Stan­ke­v i­ čius, vie­nas ryš­kiau­sių vi­du­ri­nės kar­tos poe­ tų. Jau­no­jo jot­vin­g io pre­mi­ja ati­te­ko kau­nie­ tei Ind­rei Va­lan­ti­nai­tei, at­ro­do, kad kau­nie­tiš­ ko­ji kiek ope­re­ti­nė dva­sia jos ei­lė­se ran­da sau vie­tą ir tai šiai poe­tei itin „prie vei­do“.

Mies­tas be poe­tų nė­ra vi­sa­ver­tis mies­tas. Kad ir kiek me­rai bei kul­tū­ ros sky­riaus dar­buo­to­ jai tvir­tin­tų, kad yra vi­ sai ki­taip.

Kau­nie­čiai Drus­k i­nin­kuo­se bu­vo pa­ste­bi­mi.

Gin­ta­ras Pa­tac­kas, trum­pam iš­kei­tęs Lais­vės alė­ją į Mai­ro­nio gat­vę su ka­vi­ne „Šir­de­lė“, Dai­ va Če­paus­kai­tė su Ai­do Mar­čė­no ke­pu­re, sa­ vait­raš­čio „Ne­mu­nas“ žmo­nės, Eri­ka Drun­gy­ tė. Vė­ly­vo va­ka­ro dis­ku­si­jo­se Kau­nas ir­gi bu­ vo mi­ni­mas ge­ru, net ri­muo­tu žo­d žiu.

Ka­dai­se bu­vo ki­lu­si min­t is pa­na­šų fes­t i­va­ lį su­reng­t i Kau­ne. Poe­t i­n io Drus­k i­n in­k ų ru­ dens dar ne­bu­vo, bet jo idė­ji­nis va­do­vas Kor­ ne­l i­jus Pla­te­l is pa­sa­kė, kad fes­t i­va­l is bus ir vyks Drus­k i­n in­k uo­se. Ži­no­ma, ru­duo Drus­ ki­n in­k uo­se gra­ž us, yra daug vie­tos la­pams kris­t i. Ta­čiau Ąžuo­ly­ne ar net Pe­lė­dų kal­ne – ne ma­ž iau. Gal min­tis apie poe­ti­nius veiks­ mus šio­se erd­vė­se ne­bū­tų pa­vė­luo­ta.

Mi­nė­jau I.Va­lan­ti­nai­tę, jau­ną­ją jot­vin­gę. Iš­syk tek­tų pa­k laus­ti – kur ki­ti jau­nie­ji Kau­no poe­ tai ir poe­tės, ko­dėl jų ženk­lai veik pirš­tu nu­ tri­na­mi? Ar kal­tos ne­pa­lan­k ios inf­rast­ruk­tū­ ros, mies­to ge­nius lo­ci, ar dar kas? Mies­tas be poe­tų nė­ra vi­sa­ver­tis mies­tas. Kad ir kiek me­ rai ir kul­tū­ros sky­r iaus dar­buo­to­jai tvir­tin­tų, kad yra vi­sai ki­taip. informacija:

302 250

– Ar­ti­mie­ji Ry­tai – mums to­ li­mi. Vis­ dėlto, Lie­tu­vos už­ sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jai, re­gis, nea­be­jin­gi opiems šio re­gio­no klau­si­mams. Pas­ ta­ruo­ju me­tu vie­šo­jo­je erd­ vė­je, ypač Vy­riau­sy­bė­je, ne­ ma­žai kal­ba­ma apie san­ty­kių su Iz­rae­liu svar­bą, net reiš­ kia­ma pa­ra­ma Iz­rae­lio po­ zi­ci­jai tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je.

Mi­nist­rų ka­bi­ne­to lai­ky­se­ na šiuo at­ve­ju tar­si aiš­ki, o pre­zi­den­tū­ra lyg ir ne­pa­tei­kė konk­re­čios po­zi­ci­jos. Ar vi­si už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mai de­ri­na­mi tarp Pre­zi­den­tū­ros ir Vy­riau­sy­bės? O gal kai ku­ riais klau­si­mais Vy­riau­sy­bė el­gia­si vie­na­ša­liš­kai?

– Tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­ bia­vi­mas įgy­ven­di­nant už­sie­ nio po­li­ti­ką yra aiš­kiai nu­sta­ty­ tas. Pre­zi­den­tė kiek­vie­ną sa­vai­tę su­si­tin­ka su prem­je­ru ir ap­ta­ ria svar­biau­sius klau­si­mus. Pa­ lai­ko­mi nuo­la­ti­niai kon­tak­tai su Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ir Eu­ro­ pos rei­ka­lų ko­mi­te­tais bei šių ko­ mi­te­tų va­do­vy­be. To­dėl ko­mu­ni­ ka­ci­jos ka­na­lai yra nu­si­sto­vė­ję. Šiuo me­tu vi­si už­sie­nio po­li­ ti­kos for­muo­to­jai ir vyk­dy­to­jai Lie­tu­vo­je tik­rai su­ta­ria dėl to, kad bet ko­kie veiks­mai Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se tu­ri bū­ti spren­ džia­mi de­ry­bų bū­du. Juk nė vie­ na­me konf­lik­te ne­bū­na juo­da ir bal­ta. La­bai svar­bus kon­teks­tas, kul­tū­ra, vi­suo­me­nių ne tik is­to­ ri­nė, bet ir kas­die­nio su­gy­ve­ni­ mo pa­tir­tis. O tai, kad vie­nu ar ki­tu už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mu vyks­ta dis­ku­si­ja vie­šo­jo­je erd­vė­ je, la­bai svei­kin­ti­nas da­ly­kas.

– Dau­giau nei de­šimt­me­tį neį­vy­ko nė vie­nas Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­ mas. Pir­mai­siais Pre­zi­den­tės val­dy­mo me­tais kal­bė­ta, kad vi­zi­tas į Ru­si­ją ar­ba aukš­ čiau­sių Ru­si­jos va­do­vų vi­zi­ tas į Lie­tu­vą ga­lė­tų įvyk­ti ir, re­gis, abi ša­lys ro­dė su­si­do­ mė­ji­mą. Da­bar kal­bos nu­ti­ lo ir dau­giau šia te­ma ne­dis­ ku­tuo­ja­ma. Ko­dėl? Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad vi­zi­tas ka­da nors įvyks?

– Vi­zi­tas yra tik prie­mo­nė ir vie­ nas iš dip­lo­ma­ti­nių žings­nių, o pa­ts sa­vai­me tai nė­ra siek­ti­nas re­zul­ta­tas. Tam, kad tą prie­mo­nę reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Juk svar­bu ne tai, ko­kia ša­lis tie­kia ener­gi­jos iš­ tek­lius, o ar už juos mo­ ka­me są­ži­ nin­gą rin­kos kai­ną.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Po­zi­ci­ja: vy­riau­sio­ji Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais J.Ne­

liup­šie­nė tei­gia, kad Lie­tu­vos sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bu ir NA­TO ga­ran­ti­jos, ir ES sau­gu­mo ini­cia­ty­vos.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės nuo­tr.

ga­lė­tum pa­nau­do­ti, abi ša­lys tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­sios ne tik kal­bė­tis, bet ir su­si­kal­bė­ti. Tam su­si­kal­ bė­ji­mui ir rei­kia pa­si­ruoš­ti. Rei­ kia ži­no­ti, ką vie­na ša­lis ki­tai ga­li pa­siū­ly­ti, ko pa­pra­šy­ti. Su Ru­si­ ja nuo­lat au­ga tar­pu­sa­vio pre­ky­ ba, dau­gė­ja są­ži­nin­gų in­ves­ti­ci­jų, in­ten­sy­vė­ja kul­tū­ri­nis ir švie­ti­mo bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ir tam ne­ rei­kia nei vi­zi­tų, nei aukš­čiau­sių vals­ty­bės va­do­vų su­si­ti­ki­mų.

Ki­ta ver­tus, ban­dy­mas dirb­ ti­nai ge­rin­ti san­ty­kius ga­li daug kai­nuo­ti. Juk ne pa­slap­tis, kad kal­ba­ma apie ša­lies ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ir vals­ty­bės ge­bė­ji­mą vyk­dy­ti ne­prik­lau­so­mą ener­ge­ ti­nę po­li­ti­ką.

– ES ir Ru­si­jos san­ty­kiai. Lie­ tu­va ne­tru­kus pir­mi­nin­kaus ES, ir šis klau­si­mas, ti­kė­ti­na, kils. Tad koks yra jū­sų ir Pre­ zi­den­tės po­žiū­ris į be­vi­zį re­ ži­mą tarp Ru­si­jos ir ES? – Rei­kia pa­brėž­ti, kad kal­ba­ me apie ES ir Ru­si­jos su­si­ta­ri­ mą, o ne dvi­ša­lį Lie­tu­vos ir Ru­ si­jos klau­si­mą. ES do­mi­nuo­ja po­žiū­ris, kad be­vi­zis re­ži­mas yra svar­bus bend­ra­dar­biau­jant: ska­ ti­nant vers­lą, stip­ri­nant kul­tū­ri­ nius ry­šius ar plė­to­jant tu­riz­mą. Žinoma, abi ša­lys tu­ri tin­ka­mai pa­si­reng­ti.

Ru­si­ja su­pran­ta, kad vis­kas pri­klau­so nuo jos pa­čios, nuo tin­ ka­mo na­mų dar­bų at­li­ki­mo. ES su Ru­si­ja yra su­de­ri­nu­si są­ra­šą dar­bų ir jie šiuo me­tu įgy­ven­di­ na­mi. Kai vi­si pa­ren­gia­mie­ji dar­ bai bus at­lik­ti, tuo­met ES spręs, ar tiks­lin­ga pra­dė­ti de­ry­bas dėl be­vi­zio re­ži­mo. Kol kas sun­ku pro­gno­zuo­ti, ar Ru­si­ja spės pa­ da­ry­ti na­mų dar­bus iki Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo 2013 m., ta­čiau jei­gu taip at­si­tiks, kar­tu su ki­to­ mis ES na­rė­mis ga­lė­si­me konst­ ruk­ty­viai spręs­ti šį klau­si­mą.

Platinimo tarnyba: 302

242

– Ar, jū­sų nuo­mo­ne, Eu­ro­pai ne­rei­kė­tų di­des­nės in­teg­ra­ci­ jos sau­gu­mo sri­ty­je? Kaip ver­ ti­na­te sa­va­ran­kiš­kos ES sau­ gu­mo po­li­ti­kos ga­li­my­bę?

– Lie­tu­vos sau­gu­mui už­tik­rin­ ti svar­bu ir NA­TO ga­ran­ti­jos – esa­mi gy­ny­bos pla­nai bei JAV bu­vi­mas Eu­ro­po­je ir pa­čios ES sau­gu­mo ini­cia­ty­vos. ES vyk­do daug mi­si­jų karš­tuo­siuo­se pa­ sau­lio taš­kuo­se, nors gal­būt jos ir nė­ra to­kios pa­ste­bi­mos kaip NA­ TO mi­si­jos. Lie­tu­va ak­ty­viai da­ ly­vau­ja mums svar­bio­se ES mi­ si­jo­se Gru­zi­jo­je ir Af­ga­nis­ta­ne.

To­dėl mums svar­bu, kad tai bū­ tų vie­na ki­tą pa­pil­dan­ti veik­la.

– Kaip ver­ti­na­te tai, kad ES pa­sta­ruo­ju me­tu su­si­klos­ tė pra­kti­ka tai­ky­ti dve­jo­pus stan­dar­tus žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Gal­vo­je tu­riu Bal­ta­ ru­si­jos ir Azer­bai­dža­no at­ ve­jus. Ko­kią po­zi­ci­ją Lie­tu­va tu­rė­tų užim­ti, kad mū­sų po­ li­ti­ka at­ro­dy­tų nuo­sek­li?

– Tiek Bal­ta­ru­si­jos, tiek Azer­bai­ dža­no at­ve­jais ES pa­brė­žia žmo­ gaus tei­sių ir de­mok­ra­ti­jos prin­ ci­pų svar­bą. Lie­tu­va taip pat.

Bal­ta­ru­si­ja yra ar­čiau mū­sų, to­ dėl šiai ša­liai Lie­tu­vo­je ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio. Bet ku­riuo at­ ve­ju svar­biau­sia yra neuž­da­ry­ ti du­rų. Ry­tų kai­my­nys­tės ša­lių įtrau­ki­mas, ska­ti­nant eko­no­mi­nį, ener­ge­ti­nį, kul­tū­ri­nį bend­ra­dar­ bia­vi­mą, vie­na ver­tus, už­tik­ri­na pra­gma­ti­nių ry­šių pa­lai­ky­mą, ku­ris yra abi­pu­siš­kai svar­bus.

Ki­ta ver­tus, ar­ti­miau­siu ir vi­ du­ti­niu lai­ko­tar­piu nė­ra jo­kio ki­ to bū­do, kaip pa­ska­tin­ti tų ša­lių vi­suo­me­nes rink­tis de­mok­ra­ti­ ją, įsta­ty­mų vir­še­ny­bę ar žo­džio lais­vę, kaip tik pa­ro­dant sa­vo pa­vyz­džiu.

Sėk­mės is­to­ri­jos yra pa­vei­ kiau­sias bū­das įti­kin­ti. Ta­čiau Prenumeratos skyrius: 302

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

– Gal ES svars­to­m a apie nau­j ų ener­g i­j os iš­tek­l ių paieš­ką, kad bū­tų įma­no­ma di­ver­s i­f i­k uo­t i iš­tek­l ių tie­ ki­mą? Ku­rios ša­lys, iš­tek­ lių tie­kė­jos, yra (ar­ba bū­tų) ES prio­ri­te­tas šiuo klau­si­ mu? O gal kal­ba­ma tik apie „Gazp­rom“?

– Pre­zi­den­tė nuo­lat pa­brė­žia, kad ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ga­li­ma už­si­ tik­rin­ti tik sie­kiant mū­sų ener­ge­ ti­nio sek­to­riaus di­ver­si­fi­ka­vi­mo.

Tai svar­bu tiek na­cio­na­li­niu, tiek eu­ro­pi­niu lyg­iu.

Tam, kad ga­lė­tu­me kal­bė­ti apie skir­tin­gus iš­tek­lių tie­kė­jus, bū­ti­na tu­rė­ti, kaip tuos iš­tek­ lius iš įvai­rių šal­ti­nių priim­ti – tam mums rei­kia elekt­ros ir du­jų jung­čių, tam rei­kia su­skys­tin­tų­ jų du­jų ter­mi­na­lo. Ju­dant link to ES ly­giu bu­vo priim­ti ati­tin­ka­mi do­ku­men­tai, ku­rie nu­sta­to, kad ener­ge­ti­nės sa­los bū­tų pa­nai­kin­ tos iki 2015 m.

Rei­kia ti­kė­tis, kad ir bū­si­mo­je fi­nan­si­nėje per­spek­ty­vo­je ne­ma­ žas dė­me­sys bus skir­tas stra­te­ gi­niams ener­ge­ti­kos pro­jek­tams įgy­ven­din­ti.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­dė­jo ty­ ri­mą dėl įta­ri­mų „Gazp­rom“ pikt­nau­džia­vus mo­no­po­li­ne pa­ dė­ti­mi ir ne­są­ži­nin­gai nu­sta­tant kai­nas Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je.

Ne­di­de­liais žings­niais link to ju­ da­ma.

Lie­tu­va taip pat da­ro sa­vo na­mų dar­bus – du­jų ter­mi­na­ las, jung­tys su Šve­di­ja ir Len­ki­ ja, mū­sų da­ly­va­vi­mas Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių elekt­ros rin­ko­ se pa­dės už­tik­rin­ti iš­tek­lių tie­ kė­jų įvai­ro­vę. Juk svar­bu ne tai, ko­kia ša­lis tie­kia ener­gi­jos iš­tek­ lius, o ar už juos mo­ka­me są­ži­ nin­gą rin­kos kai­ną.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

už­si­da­rius ir izo­lia­vu­sis to ne­ pa­da­ry­si.

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 320.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

Šeštadienis, Spalio 13, 2012

Lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Se­no­ji lie­tu­vių kal­ba – tar­si poe­zi­ja Ra­šy­to­jas Juo­zas Šei­mys, pa­ra­ šęs ke­lias kny­gas, su kau­niečiais is­to­ri­jos mė­gė­jais, tu­rin­čiais an­ tik­va­ri­nį sfink­są, nu­pirk­tą Lon­do­ no auk­cio­ne, kar­tu iš­šif­ra­vo už­ra­ šą se­ną­ja lie­tu­vių kal­ba. Pa­si­ro­do tas sfink­sas – ne ant fa­rao­no ka­po, o yra bib­li­nio Isao­ko personažas.

Už­ra­šas skam­ba taip: ko­voj Isao­ kas auk­so jo­jo. Ko­voj Isao­kas auk­ są sė­jo. Ko­voj jis au­ka. Šis už­ra­šas pa­tvir­ti­na, kad se­

Rin­ki­mai: šio sek­ma­die­nio va­ka­rą paaiš­kės, ar žmo­nės Lie­tu­vo­je ta­po po­li­tiš­kai ak­ty­ves­ni.

no­ji ari­jų lie­tu­vių kal­ba bu­vo ne pra­sta, bet pri­ly­go poe­zi­jai ar­ba afo­riz­mams. Įdo­mu tai, kad Pa­lan­gos bo­ ta­ni­kos so­de už grafų Tiš­ke­vi­čių rū­mų pa­sta­ty­ta įspū­din­ga Re­be­ kos skulp­tū­ra. Re­be­ka – bib­li­nis per­so­na­žas, ji iš­te­kė­jo už ge­ro­ kai vy­res­nio vy­ro Isao­ko, ku­riam pa­gim­dė du sū­nus dvy­nius. Kai Isao­kas pa­se­no ir apa­ko, gra­žuo­ lė Re­be­ka jį gud­riai ap­ga­vo.

KD inf.

Vytauto Petriko nuo­tr.

Rin­ki­mai į Sei­mą, ta­pę is­to­ri­ja Tik kar­tą – ly­giai prieš dvi­de­šimt me­tų – Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių rin­kė­jų skai­čius bu­vo ga­na di­de­lis. Vi­sais ki­tais at­ve­jais rin­kė­jų ak­ty­vu­mas sie­kė tik apie pu­sę įre­gist­ ruo­tų bal­suo­to­jų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Jau šeš­tą kar­tą

Ry­toj Lie­tu­vo­je bus ren­ka­mas nau­ jos ka­den­ci­jos par­la­men­tas. Pu­sė Sei­mo na­rių bus iš­rink­ta pa­gal par­ ti­jų są­ra­šus dau­gia­man­da­tė­je apy­ gar­do­je, ki­ta pu­sė – iš kan­di­da­tų, iš­kel­tų vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se.

Dau­gu­mo­je pa­sta­rų­jų nu­ga­lė­to­jas paaiš­kės tik po po­ros sa­vai­čių, kai įvyks ant­ra­sis Sei­mo rin­ki­mų tu­ras.

Pa­gal to­kią miš­rią sche­mą lie­tu­ viai rinks Sei­mą jau šeš­tą kar­tą.

Pir­mą kar­tą Sei­mo rin­ki­mai pa­ gal šią sis­te­mą įvy­ko 1992 m. spa­lį.

Tuo­met kar­tu su par­la­men­to rin­ ki­mais vy­ko ir sėk­min­gas re­fe­ren­ du­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mo.

Rin­kė­jai ypač ak­ty­viai da­ly­va­ vo šiuo­se po­li­ti­niuo­se įvy­kiuo­se – prie bal­sa­dė­žių atė­jo be­veik du mi­ li­jo­nai žmo­nių, tai yra 75,25 pro­c. vi­sų įre­gist­ruo­tų rin­kė­jų.

1992-ai­siais rin­ki­mus lai­mė­jo ir ket­ve­riems me­tams val­džią ga­ vo tuo­met Al­gir­do Bra­zaus­ko va­ do­vau­ja­ma Lie­tu­vos de­mok­ra­ti­nė dar­bo par­ti­ja (LDDP), ku­ri išau­go iš bu­vu­sios Ko­mu­nis­tų par­ti­jos.

LDDP 1992–1996 m. Sei­me tu­rė­ jo 71–74 man­da­tus iš 141.

Sau­dar­go Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja. Koa­li­ci­ja tu­rė­jo Sei­me net 86 man­da­tus.

2000 m. spa­lį vy­kę Sei­mo rin­ ki­mai kiek sky­rė­si nuo ki­tų. Mat tuo­met bu­vo pa­nai­kin­tas ant­ra­sis tu­ras vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se.

Vė­liau jis bu­vo grą­žin­tas.

Pa­gal to­kią miš­rią sche­mą lie­tu­viai rinks Sei­mą jau šeš­ tą kar­tą.

2000-ųjų rin­ki­muo­se da­ly­va­ vo 58,63 pro­c. rin­kė­jų. Dau­giau­sia man­da­tų – be­veik pus­šim­tį – tuo­ met ga­vo A.Bra­zaus­ko va­do­vau­ ja­mi so­cial­de­mok­ra­tai. Ta­čiau val­džią tuo­jau po rin­ki­mų į sa­ vo ran­kas pe­rė­mė tuo­me­čio pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus glo­bo­ja­ ma „Nau­jo­sios po­li­ti­kos“ koa­li­ci­ja, ku­rią su­da­rė li­be­ra­lai, so­cial­li­be­ra­ lai, cent­ris­tai ir mo­der­nie­ji krikš­ čio­nys de­mok­ra­tai. Jie tu­rė­jo itin tra­pią 71 vie­tos dau­gu­mą Sei­me.

Jau po aš­tuo­nių mė­ne­sių ši koa­li­ ci­ja su­žlu­go, so­cial­li­be­ra­lai su­da­rė tvir­tą dau­gu­mą su A.Bra­zaus­ko so­ cial­de­mok­ra­tais. Ši koa­li­ci­ja ir iš­li­ ko iki pat ka­den­ci­jos pa­bai­gos.

ros me­tų. 2006-ųjų va­sa­rą nau­ją koa­li­ci­ją so­cial­de­mok­ra­tai su­da­rė su li­be­ral­cent­ris­tais ir tuo­met ką tik gi­mu­sia Pi­lie­ti­nės de­mok­ra­ti­jos par­ti­ja. Val­dan­tie­ji ne­tu­rė­jo pa­kan­ ka­mai vie­tų Sei­me, to­dėl ma­žu­mos Vy­riau­sy­bę pa­rė­mė opo­zi­ci­jo­je bu­ vę Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vai.

Prieš ket­ve­rius me­tus įvy­ku­siuo­ se da­bar ka­den­ci­ją jau bai­gian­čio Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 48,59 pro­c. Kar­tu su rin­ki­mais su­reng­tas re­fe­ren­du­mas dėl Ig­na­li­nos ato­mi­ nės elekt­ri­nės dar­bo pra­tę­si­mo, bet dėl per­ne­lyg men­ko rin­kė­jų ak­ty­vu­ mo jis pa­skelb­tas neį­vy­ku­siu.

Po 2008-ųjų Sei­mo rin­ki­mų su­ for­muo­ta de­ši­nio­jo cent­ro val­dan­ čio­ji ke­lių par­ti­jų koa­li­ci­ja, ku­rio­je do­mi­nuo­ja kon­ser­va­to­riai. Ši koa­ li­ci­ja ša­lį val­do iki šiol.

Kas taps nau­jos val­džios bran­ duo­liu, paaiš­kės ar­ba šį sek­ma­die­nį va­ka­re, po pir­mo­jo Sei­mo rin­ki­mų tu­ro, ar­ba tik po dvie­jų sa­vai­čių, kai įvyks ant­ra­sis tu­ras ir bus ži­no­ma vi­sa nau­jo­jo par­la­men­to su­dė­tis.

Dienos klausimas Ar ei­si­te bal­suo­ti?

Jau bal­sa­vau iš anks­to

4

2000-ai­siais – be ant­ro­jo tu­ro

1996 m. Sei­mo rin­ki­muo­se bal­sa­ vu­sių­jų skai­čius jau ge­ro­kai ma­ žes­nis – vos 52,92 pro­c. vi­sų įre­ gist­ruo­tų rin­kė­jų. Tą­kart dau­gu­mą bal­sų lai­mė­jo Vy­tau­to Lands­ber­gio va­do­vau­ja­ma Kon­ser­va­to­rių par­ti­ ja, ta­čiau jai pri­trū­ko man­da­tų iki val­dan­čio­sios dau­gu­mos. To­dėl bu­vo su­da­ry­ta koa­li­ci­ja su Al­gir­do

Dar neap­sisp­ren­džiau

Nau­ja val­džia paaiš­kės ne­tru­kus

2004 m. spa­lį įvy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se prie bal­sa­dė­žių atė­jo tik 46,08 pro­c. rin­kė­jų.

Per­ga­lę tuo­met šven­tė Dar­ bo par­ti­ja, ga­vu­si dau­giau kaip 40 man­da­tų. So­cial­de­mok­ra­tai ir so­ cial­li­be­ra­lai su ja su­da­rė val­dan­ čią­ją koa­li­ci­ją, bet ji žlu­go po po­

%

14 12

Ne

70 Taip, bū­ti­nai

Kaunodiena.lt

At­ra­di­mas: už­ra­šas ant sfink­so se­ną­ja lie­tu­vių kal­ba skam­ba taip: ko­

voj Isao­kas auk­so jo­jo. Ko­voj Isao­kas auk­są sė­jo. Ko­voj jis au­ka.

8

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

10p.

Šie me­tai Eve­res­te bu­vo tra­giš­kiau­si nuo 1996-ųjų.

pasaulis Ku­bos krizė: prie pat bran pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Nors Ku­bos krizė pa­si­glemžė vos dviejų žmo­nių gy­vybę, pa­sau­ lis nie­kuo­met ne­stovė­jo taip arti bran­duo­li­nio ka­ro slenks­čio. Praė­ jo 50 metų nuo tos die­nos. Ką ga­li­me pri­si­min­ti ir ko – pa­si­mo­ky­ti?

Tik per plauką?

Ku­bos krizė pa­rodė, kad įtam­pa tarp vals­ty­bių, tu­rin­čių dau­giau bran­duo­li­nių gal­vu­čių, nei rei­kia pla­ne­tai su­nai­kin­ti, ke­lia mil­ži­nišką grėsmę. Ar pa­sau­lis pa­si­keitė? Var­ gu. Ar ka­da nors su­lauk­si­me nau­jos Ku­bos krizės – kas ži­no...

O kas bu­vo tie did­vy­riai, ku­rie už­kir­to ke­lią ne­lai­mei? Ži­no­ma, he­ro­jais ga­li­me lai­ky­ ti abiejų to me­to did­žiųjų vals­ty­ bių va­do­vus, ku­rie lai­ku su­si­pra­to, jog pa­dėtis ga­li būti ne­kont­ro­liuo­ ja­ma. Ma­tyt, todėl būtent po Ku­ bos krizės dviejų ga­lin­giau­sių pa­ sau­lio vals­ty­bių va­dovų ka­bi­ne­tus su­jungė spe­cia­li Maskvos–Vašing­ tono karš­to­ji te­le­fo­no li­ni­ja.

Juk tuo me­tu ne­su­si­kalbė­ji­mas galė­jo pri­ves­ti prie to, kas nea­ti­ tai­so­ma. Ta­čiau Ku­bos krizės he­ ro­jai bu­vo ne tik to me­to vals­ty­bių aukš­čiau­si pa­reigū­nai. Žval­gas paau­ko­jo gy­vybę

JAV ka­ri­nių oro pa­jėgų pi­lo­tas ma­ jo­ras Ru­dol­fas An­der­so­nas jau­ nes­ny­sis ir Ta­rybų Sąjun­gos ka­ riuo­menės pul­ki­nin­kas Ole­gas Pen­kovs­kis 1962 m. at­si­dūrė skir­ tin­go­se ba­ri­kadų pusė­se. Ta­čiau abu siekė vie­no tiks­lo – už­kirs­ti ke­lią be­pro­ty­bei.

Ma­jo­ras R.An­der­so­nas tar­na­vo JAV ka­rinė­se oro pa­jėgo­se. Jis bu­vo žval­gy­bi­nio lėktu­vo U-2 pi­lo­tas.

Ame­ri­kos ka­rinės oro pa­jėgos 1962 m. ru­denį bu­vo įpa­rei­go­tos at­ lik­ti žval­gy­bi­nius skryd­žius į Kubą, sie­kant iš­siaiš­kin­ti, ko­kią gink­luotę Ta­rybų Sąjun­ga dis­lo­kuo­ja sa­lo­ je. Nuot­rau­kas iš Ku­bos ana­li­zavę JAV eks­per­tai nu­statė, kad sa­lo­je dis­lo­kuo­tos va­di­na­mo­sios ra­ke­tos „žemė–oras“. Taip pat pa­stebė­ta, kad Ku­bo­je sta­to­mos ra­ketų „že­ mė–žemė“ pa­lei­di­mo aikš­telės.

Šių ra­ketų dis­lo­ka­vi­mas būtų reiškęs, kad Ta­rybų Sąjun­gos bran­ duo­li­nis gink­las at­si­durs prie pat JAV te­ri­to­ri­jos, o tai būtų su­ma­žinę JAV ga­li­my­bes im­tis kont­ra­ta­kos ki­lus bran­duo­li­niam konf­lik­tui.

Gavę grėsmingos žval­gy­binės in­for­ma­cijos iš Ku­bos JAV va­do­vai ėmė svars­ty­ti, kaip veik­ti.

JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F.Ken­ ne­dy ir jo ko­man­da svarstė tris ga­ li­mus sce­na­ri­jus: smog­ti Ku­bai, blo­kuo­ti Kubą ir pri­vers­ti Ta­rybų Sąjungą at­si­trauk­ti ar­ba pa­si­duo­ ti spau­di­mui.

Nuo­monės Bal­tuo­siuo­se rūmuo­ se iš­sis­kyrė. Ar­mi­jos va­do­vybė ir kai ku­rie pre­zi­den­to pa­tarė­jai teigė, kad ra­cio­na­liau­sias pir­ma­sis sce­na­ ri­jus ir kad puo­li­mo lai­kas tirps­ta.

Jis pui­kiai su­vokė, kad tos bran­duo­ linės tor­pe­dos pa­ lei­di­mas būtų buvęs pra­žūtin­gas vi­siems.

Pa­sak Har­var­do uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­riaus Jo­sep­ho Nye, ku­ris 1987 m. kar­tu su ko­le­go­mis iš uni­ver­si­ te­to kalbė­jo su to me­to liu­di­nin­ kais, kie­tos ran­kos po­zi­ciją pa­laikė ir Doug­la­sas Dil­lo­nas, J.F.Ken­ne­ dy iž­do sek­re­to­rius. Jis J.Nye pra­ si­tarė manęs, kad bran­duo­li­nio ka­ ro ti­ki­mybė ly­gi nu­liui.

Tuo­me­tis jung­ti­nių štabų va­das ge­ne­ro­las Max­wel­las Tay­lo­ras ir­gi pa­brėžė, kad per Ku­bos krizę ne­ bu­vo iš­nau­do­ta ga­li­mybė nu­vers­ti Fi­de­lio Cast­ro re­žimą.

Buvęs JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Ro­ber­tas McNa­ma­ra, pa­sak J.Nye, bu­vo at­sar­ges­nis, kaip ir pre­zi­den­

Ku­bos krizė – įžan­ga į nu­si­gink­la­vimą?

1968 m. pa­si­ra­šy­ta Bran­duo­li­nio

Ku­b os krizė at­vėrė du­r is nau­j ai déten­te (at­š i­l i­m o) erai. Déten­te – tarp­t au­t i­n ių san­t y­k ių „at­p a­l ai­d a­v i­ mas“, ne vien lai­k i­n as įtam­p os su­ mažė­ji­m as.

1969 m. pra­d ėtos de­r y­b os dėl

1963 m. JAV, Did­ž io­j i Bri­t a­n i­

1972 m. įvy­ko JAV va­do­vo Ri­char­

ja ir Ta­r ybų Sąjun­g a pa­s i­r ašė su­ si­t a­r imą dėl bran­d uo­l i­n ių ginklų ban­d ymų drau­d i­m o Žemės at­ mos­f e­r o­j e, išs­k y­r us ban­d y­m us po že­m e.

gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­tis.

SALT (stra­te­ginės gink­luotės ri­bo­ji­ mo) su­tar­ties. do Ni­xo­no vi­zi­tas Mask­vo­je.

1973 m. – Ta­rybų Sąjun­gos va­do­vo

Leo­ni­do Brež­ne­vo vi­zi­tas Va­šing­to­ne.

1974 m. R.Ni­xo­nas vėl ap­si­lankė

Mask­vo­je.

tas J.F.Ken­ne­dy bei jo bro­lis Ro­ber­ tas Ken­ne­dy. J.F.Ken­ne­dy reikė­jo lai­ko, o svar­biau­sia – in­for­ma­ci­jos.

U-2 pi­lo­tams bu­vo nu­ro­dy­ta at­ lik­ti pa­pil­domų skryd­žių į Kubą.

Ma­jo­ras R.An­der­so­nas bu­vo vie­ nas pirmųjų, su­si­ruo­šu­sių į pa­vo­ jingą mi­siją.

Spa­lio 27 d. rytą R.An­der­so­nas pa­ki­lo iš JAV ka­ri­nių oro pa­jėgų bazės at­lik­ti žval­gy­bi­nio skryd­žio.

Jis nu­fo­tog­ra­fa­vo ra­ketų pa­lei­di­ mo aikš­te­les, ta­čiau iš Ku­bos taip ir ne­grįžo. Į jo lėktuvą pa­taikė dvi ra­ke­tos „žemė–oras“. Tie­sa, fo­ tog­ra­fi­jos, ku­rias padarė U-2, pa­ te­ko ame­ri­kie­čiams į ran­kas.

Drąsus poel­gis

Ki­tas Ku­bos krizės he­ro­jus – Ta­ rybų Sąjun­gos ka­rinės žval­gy­bos pul­ki­nin­kas O.Pen­kovs­kis. Ame­ ri­kie­čiams ne­būtų pa­vykę išspręs­ti su­dėtin­go Ku­bos gal­vosū­kio, jei ne šio ka­ri­nin­ko drąsa.

JAV žval­gy­bos eks­per­tai su­vokė, kad jiems būti­na in­for­ma­ci­ja iš pa­ čios Ta­rybų Sąjun­gos.

Reikė­jo šni­po pa­čio­je Sąjun­go­je.

In­for­ma­ci­ja lei­do su­vok­ti, ką mąsto prie­ši­nin­kas, tai­gi – nu­ma­ty­ti ga­ li­mus jo spren­di­mus. O.Pen­kovs­ kis bu­vo tik­ra do­va­na J.F.Ken­ne­dy ir jo ko­man­dai. Nors tar­na­vo Ta­rybų Sąjun­gos ka­rinė­je žval­gy­bo­je, jis be­veik me­tus iki Ku­bos krizės dir­bo Va­ka­rams. Pul­ki­nin­kas galė­jo priei­ ti prie itin slap­tos in­for­ma­ci­jos, tad pui­kiai ži­no­jo apie pla­nuo­jamą ra­ ketų dis­lo­ka­ciją Ku­bo­je. Ži­nia, kad ra­ke­tos dar nėra dis­ lo­kuo­tos ir tam pri­reiks lai­ko, bu­vo gy­vy­biš­kai svar­bi J.F.Ken­ne­dy – tai JAV pre­zi­den­tui davė lai­ko spaus­ ti Ta­rybų Sąjungą dip­lo­ma­ti­niais būdais. Vis­gi Ta­rybų Sąjun­gos va­ do­vybė jau ži­no­jo, jog tarp jų dir­ ba šni­pas, ir ne­tru­kus O.Pen­kovs­ kis Mask­vo­je bu­vo su­lai­ky­tas.

Ryž­tin­gas spren­di­mas

R.An­der­so­nas ir O.Pen­kovs­kis – ne vie­nin­te­liai Ku­bos krizės he­ro­ jai, ku­riuos pri­si­minė pa­sau­lis.

Va­si­li­jus Ar­chi­po­vas pa­čia­me Ku­bos krizės įkarš­ty­je va­do­va­ vo Ta­rybų Sąjun­gos po­van­de­ni­nių laivų flo­ti­lei. Jis bu­vo po­van­de­ni­nio lai­vo B-59, ga­be­nu­sio bran­duo­linį ginklą, ka­pi­to­nas.

Ar­ti­nan­tis prie Ku­bos lai­vus ap­ su­po ame­ri­kie­čių lai­vy­nas. „Gink­ las lai­ve bu­vo va­di­na­mas spe­cia­liu gink­lu, o ne bran­duo­li­ne tor­pe­da.

Pa­mo­ka: 1962 m. ru­denį Mask­vo­je ir Va­šing­to­ne bu­vo sprend­žia­ma pa­sau­lio

Nie­kas tuo me­tu net ne­įsi­vaiz­da­vo bran­duo­linės tor­pe­dos“, – pa­sa­ko­ jo lai­vo B-59 jau­nes­ny­sis na­vi­ga­to­ rius Vik­to­ras Mi­chai­lo­vas.

Su­vokęs, kad jo laivą pa­stebė­ jo JAV pa­jėgos, V.Ar­chi­po­vas nu­ rodė at­lik­ti ne­nu­ma­tytą panė­rimą.

Sąly­gos lai­ve pri­minė pra­garą. Iš­ti­ sas sa­vai­tes lai­vo įgu­lai te­ko kęsti 60 laips­nių karštį, o troš­kulį mal­šin­ti vos vie­na stik­li­ne van­dens per dieną.

Tuo me­t u ame­r i­k ie­č ių lai­v y­ nas stengė­si iš­gin­ti po­van­de­ni­ nius lai­v us į van­d ens pa­v ir­š ių.

Nie­kas iš JAV lai­vy­no tuo­met net ne­įsi­vaiz­da­vo, kad tie lai­vai, ku­ riuos jie ban­do iš­gin­ti, yra gink­ luo­ti bran­duo­linė­mis gal­vutė­mis, ga­lin­čio­mis per aki­mirką pa­ties­ti visą JAV lai­vyną. „Mes ži­no­jo­me, kad jiems stin­ga de­guo­nies. Ten (po van­de­niu) bu­vo karš­ta kaip pra­ga­re. Tai bu­vo siau­ bin­ga, – pa­sa­ko­jo Ga­ry Slaugh­te­ ris, „USS Co­ny“ lai­vo ry­ši­nin­kas.

– Jiems bu­vo ankš­ta, jie pa­tyrė stresą, o mes iš esmės pa­sy­viai juos kan­ki­no­me. Ta­čiau neuž­jau­čiau jų.

Juk jie bu­vo mūsų prie­šai.“ Po ku­rio lai­ko ame­ri­kie­čiai iš­ metė į jūrą įspėjamą­sias gra­na­tas.

Ta­rybų Sąjun­gos laivų įgu­los su­ pra­to tai kaip puo­limą.

Va­len­ti­nas Sa­vic­kis, vie­no iš lai­ vų B-59 ka­pi­to­nas, sakė buvęs

tik­ras, kad pra­si­dėjo bran­duo­li­nis ka­ras.

Jis pa­rei­ka­la­vo at­sa­ky­ti ame­ri­ kie­čiams. Ta­čiau V.Ar­chi­po­vas, va-­ do­vavęs vi­sai flo­ti­lei, turė­jo ve­to teisę. Ir jis nu­rodė ne­šau­dy­ti.

Ta­da tai bu­vo že­mi­nan­tis žings­ nis, ta­čiau V.Ar­chi­po­vas galbūt iš­ gelbė­jo pa­saulį.

Na­mie po­van­de­ni­nių laivų flo­ tilė ne­bu­vo su­tik­ta su džiaugs­mu.

Prie­šin­gai.

Is­to­ri­kas Tho­mas Blan­to­nas sa­ kė: „Vie­nas iš Ta­rybų Sąjun­gos ad­ mi­rolų jiems pa­reiškė – „ver­čiau jau jūs būtumė­te pa­skendę su sa­ vo lai­vais.“ Praė­jo be­veik ke­tu­ri de­šimt­me­ čiai nuo tos lem­tin­gos die­nos, o apie V.Ar­chi­povą Ru­si­jo­je be­veik ne­bu­vo ži­no­ma. 1998 m. jis mirė pa­lauž­tas vėžio.

V.Ar­chi­po­vo žmo­na Ol­ga pa­sa­ ko­jo, kad sa­vo vyrą vi­suo­met laikė ne tau­tos iš­da­vi­ku, o did­vy­riu. „Jis pui­kiai su­vokė, kad tos bran­ duo­linės tor­pe­dos pa­lei­di­mas būtų buvęs pra­žūtin­gas vi­siems. Mi­nint 40-ąsias Ku­bos krizės me­ti­nes Ku­ bo­je žmonės pa­sa­ko­jo, kad būtent V.Ar­chi­po­vas ap­sau­go­jo pa­saulį.

Tuo­met la­bai did­žia­vau­si sa­vo vy­ ru, did­žiuo­juo­si juo iki šiol“, – sa­ kė mo­te­ris. „Dai­ly Mail“, UPI, „The Mos­cow Ti­mes“ inf.

9

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Meldė­si ­ už mer­gaitę

Ka­riai stos ­ prie­š tri­bu­nolą

Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jai va­kar meldė­si už 14-metę Ma­lalą You­saf­zai, ku­rią už pa­ sau­lie­tiš­ko gy­ve­ni­mo būdo pro­pa­ga­vimą sun­kiai su­žeidė Ta­li­ba­no ko­vo­to­jai. Mer­ gaitė ket­vir­ta­dienį bu­vo per­kel­ta į Ra­val­ pind­žio ka­ro li­go­ninę. Gy­dy­to­jai tei­gia, kad jos būklė sta­bi­li, bet ar pa­sveik­s, paaiškės tik per ar­ti­miau­sias die­nas. Iš­puo­ lis prie­š 14-metę pa­kurstė pro­testų bangą vi­sa­me Pa­kis­ta­ne.

Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je šią sa­vaitę su­lai­ky­ ti sep­ty­ni eli­ti­nio da­li­nio jūrų pėsti­nin­kai, įta­ria­mi dėl žmog­žu­dystės Af­ga­nis­ta­no pie­tinė­je Hel­man­do pro­vin­ci­jo­je 2011 m.

Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ne­pa­teikė šio in­ci­ den­to de­ta­lių, tik už­si­minė, kad tai bu­vo su­si­dūri­mas su ko­vo­to­ju, nė vie­nas ci­vi­lis ne­nu­kentė­jo. Tai pir­mas britų ka­rių areš­to at­ve­jis dėl įta­rimų žmog­žu­dys­te per visą Af­ga­nis­ta­no konf­liktą.

18-as Gru­zi­jos ka­rys, 22 metų pus­ka­ri­nin­kis Min­di­ja Aba­šidzė, va­kar žu­vo Af­ga­nis­ta­ne.

n­duo­li­nio ka­ro be­dug­nės

atei­tis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: „Laimė, abi pusės lai­ku at­si­traukė“ Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ar Ku­bos krizė galė­jo baig­tis bran­ duo­li­niu ka­ru? Dien­raš­tis pa­si­tei­ ra­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­ jos fa­kul­te­to do­cen­to Al­gio Po­vi­lo Kas­pe­ra­vi­čiaus.

– Is­to­ri­kai ir tarp­tau­ti­nių san­ ty­kių eks­per­tai Ku­bos krizę va­ di­na vie­nu pa­vo­jin­giau­sių Šal­ to­jo ka­ro in­ci­dentų. Su­tin­ka­te su to­kiu ver­ti­ni­mu?

– Ga­li­ma su­tik­ti. Iš tiesų, po Ku­bos krizės abi va­di­na­mo­sios su­per­vals­ tybės ėmė veng­ti tie­sio­gi­nio su­si­ dūri­mo. Karų, ži­no­ma, vy­ko, ta­čiau abi su­per­vals­tybės juo­se da­ly­va­vo ne­tie­sio­giai, t. y. rem­da­mos skir­ tin­gas konf­lik­tuo­jan­čias pu­ses.

Taip, Ku­bos krizė – rim­tas įvy­kis, ku­ris galė­jo baig­tis ir ge­ro­kai liūd­ niau, laimė, abi pusės lai­ku at­si­ traukė.

– Jei pa­ly­gin­tu­me su ki­to­mis krizė­mis per Šal­tąjį ka­rą, pa­ vyzd­žiui, su Ber­ly­no kri­ze, Ku­ bos krizė bu­vo pa­vo­jin­giau­sia?

– Ži­no­ma, tiek ka­ras Korė­jo­je, tiek 1948-ųjų Ber­ly­no krizė galė­jo iš­si­

vys­ty­ti į pa­vo­jingą konf­ron­ta­ciją.

Ta­čiau šios įtam­pos ne­bu­vo to­ kios di­delės. Korė­jos ka­ras baigė­ si ly­gio­sio­mis, nors žu­vo dau­gybė žmo­nių, o Ber­ly­ne TSRS at­si­traukė.

Ki­ta ver­tus, kiek ži­no­ma, JAV jau bu­vo pa­si­ruo­šu­sios pa­si­trauk­ti iš Va­karų Ber­ly­no, na, o kal­bant apie Prancū­ziją ir Did­žiąją Bri­ta­niją – jos juo­lab būtų pa­si­trau­ku­sios.

Vis­gi, Sta­li­nas at­si­traukė. Korė­jo­ je, kaip ži­no­te, JAV pa­jėgos tie­sio­ giai da­ly­va­vo mūšiuo­se. O TSRS bu­vo pa­siun­tu­si ka­ro lakū­nus į Korėją. Ta­čiau jiems bu­vo nu­ro­dy­ ta at­lik­ti ope­ra­ci­jas tik virš Šiau­ rės Korė­jos te­ri­to­ri­jos ir ne­pa­tek­ti į ne­laisvę. Šiuo at­ve­ju ame­ri­kie­čiai ži­no­jo, kad TSRS da­ly­vau­ja, ta­čiau ne­turė­jo įro­dymų tam pa­grįsti.

Tai­gi, ofi­cia­liai TSRS ne­da­ly­va­vo, nors fak­tiš­kai da­ly­va­vo ka­re.

– Per pa­sta­ruo­sius 50 metų pa­si­rodė ne­ma­žai in­for­ma­ci­ jos apie tai, kaip tuo­me­tis JAV pre­zi­den­tas Joh­nas F.Ken­ne­dy ir jo ap­lin­ka rea­ga­vo į krizę. O kaip veiks­mas vy­ko TSRS? Ar yra pa­kan­ka­mai duo­menų at­ sa­ky­ti į šį klau­simą?

– Yra duo­menų. Pa­vyzd­žiui, at­si­

mi­ni­mai. Tie­sa, ne­būti­nai tie as­ me­nys, ku­rie pa­sa­ko­jo apie Ku­bos krizę, da­ly­va­vo prii­mant spren­di­ mus. Be to, daž­nai nėra jo­kios nau­ dos iš kai ku­rių at­si­mi­nimų. Juo­se pa­teik­ta ofi­cia­li po­zi­ci­ja, ir jo­kių int­ri­guo­jan­čių de­ta­lių juos rašę as­ me­nys ne­bu­vo linkę at­skleis­ti.

Al­gis Po­vi­las Kas­pe­ra­vi­čius:

Ži­no­ma, Šal­ta­sis ka­ ras po krizės ne­si­ baigė ir var­gu ar būtų pa­si­baigęs.

– Kas pa­ska­ti­no TSRS dis­lo­ kuo­ti ra­ke­tas Ku­bo­je? Tai bu­vo puo­li­mas ar gy­ny­ba?

– Na, ne­bu­vo pla­nuo­ta, kad ra­ke­ tos ten bus dis­lo­kuo­tos ilgą laiką.

Ta­čiau TSRS va­do­vybė ži­no­jo, kad Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se kai ku­rie ka­ ri­niai sluoks­niai ruošė­si pul­ti Kubą ir nu­vers­ti Fi­de­lio Cast­ro vald­žią.

Nors ra­ketų iš­ve­ži­mas ir at­rodė kaip TSRS pa­že­mi­ni­mas, vis dėlto tiks­ lą TSRS pa­siekė. JAV turė­jo pa­žadė­ ti, kad ne­puls Ku­bos. Tai­gi, Ni­ki­tos Chruš­čio­vo ri­zi­ka pa­si­tei­si­no, nors tuo me­tu at­rodė, kad TSRS pa­tyrė mil­ži­nišką pa­že­mi­nimą.

– Galbūt N.Chruš­čio­vas turė­jo nau­dos TSRS vi­du­je?

– Ne, N.Chruš­čio­vui Ku­bos krizė ne­bu­vo nau­din­ga. 1964 m., kai bu­ vo ša­li­na­mas N.Chruš­čio­vas, jam bu­vo nuo­lat pri­kai­šio­ja­ma, kad jis įsivėlė į avan­tiūrą, dėl ku­rios galė­ jo kil­ti bran­duo­li­nis ka­ras. O liau­dis apie šią krizę ma­žai ką ži­no­jo. Bu­vo skel­bia­mi tik ofi­cialūs pra­ne­ši­mai.

– Daž­nai sa­ko­ma, kad Ku­bos krizę pa­vy­ko išspręs­ti tik dėl to, kad tuo me­tu Baltųjų rūmų šei­ mi­nin­kas bu­vo J.F.Ken­ne­dy...

– Su­tin­ku. Jei ne įnir­tin­gos tuo­me­ čio JAV va­do­vo ir jo ap­lin­kos pa­ stan­gos užg­lais­ty­ti skan­dalą, ma­

nau, kad pro­ce­sas galė­jo tap­ti ne­val­do­mas. Iš tiesų, ky­la abe­jo­ nių, kad N.Chruš­čio­vas būtų nu­si­ leidęs, jei JAV ne­būtų pa­de­monst­ ra­vu­sios lanks­tu­mo. Galbūt būtų įvykęs konf­lik­tas, ži­no­ma, ne­kal­ bu, kad būtų buvęs bom­bar­duo­ja­ mas Va­šing­to­nas ar Mask­va. Vis­gi šiuo at­ve­ju reikėtų pri­pa­žin­ti, kad ir pa­ts N.Chruš­čio­vas su­vokė, į ką jis įklim­po, nors tuo me­tu at­rodė, kad TSRS pa­tyrė did­žiulį pa­že­mi­nimą.

– Ko­kią įtaką Ku­bos krizė turė­jo to­les­niems su­per­vals­ty­bių san­ ty­kiams? Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad ši krizė bu­vo tam tik­ra ri­ba, ku­ri už­baigė ūmiąją Šal­to­jo ka­ro fa­ zę ir at­vėrė naują déten­te erą?

– Be abe­jo, ga­li­ma. Jau 1963 m. lie­pos mėnesį, pra­ėjus šiek dau­ giau nei pus­me­čiui po Ku­bos kri­ zės, JAV, TSRS ir Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­rašė su­si­ta­rimą dėl bran­duo­ li­nio gink­lo ban­dymų drau­di­mo at­mos­fe­ro­je. Leis­ta to­kius ban­ dy­mus at­lik­ti tik po že­me. Galbūt būtų buvę ei­ta ir to­liau, ta­čiau tais pat me­tais juk bu­vo nu­žu­dy­ tas J.F.Ken­ne­dy. Ži­no­ma, Šal­ta­sis ka­ras po krizės ne­si­baigė ir var­gu ar būtų pa­si­baigęs.

10

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Pa­vo­jin­giau­si mies­tai

1. San Ped­ro Su­la (Hondū­ras)

JAV žur­na­las „Fo­reign Po­li­cy“ pa­skelbė pa­vo­jin­giau­sių mies­ tų, ku­riuo­se žmog­žu­dys­čių skai­ čius yra did­žiau­sias, de­šim­tuką. Į jį pa­te­ko vien mies­tai iš Lo­ tynų Ame­ri­kos, ku­riuo­se su­si­ pynę nar­ko­ti­kai, or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas ir ko­rum­puo­ ta vald­žia. Štai Hondū­re, per ku­ rį ke­liau­ja 80 pro­c. iš Pietų Ame­ ri­kos į JAV ga­be­na­mo ko­kai­no, šim­tui tūkstan­čių gy­ven­tojų ten­ ka 78 žmog­žu­dystės.

2. Siu­dad Chua­re­sas (Mek­si­ka)

ES ga­vo pre­miją už taiką že­my­ne Šių metų No­be­lio tai­kos pre­mi­ ja va­kar bu­vo skir­ta ES – bend­ri­ jai, ku­ri šiuo me­tu kre­čia­ma kri­ zės, ta­čiau yra lai­ko­ma daug pri­ si­dėju­sia prie jau il­giau nei pusę šimt­me­čio trun­kan­čios tai­kos že­ my­ne, nu­nio­ko­ta­me Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro.

Prie­šai ta­po par­tne­riais

„Sąjun­ga ir jos pirm­ta­kai il­giau nei še­šis de­šimt­me­čius pri­si­dėjo prie tai­kos ir su­si­tai­ky­mo, de­mok­ra­ ti­jos ir žmo­gaus tei­sių Eu­ro­po­ je“, – va­kar Os­le sakė Nor­ve­gi­ jos No­be­lio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Thorb­jør­nas Jag­lan­das. „Per 70 metų Vo­kie­ti­ja ir Prancū­zi­ja kovė­si tri­juo­se ka­ruo­se.

Mūsų die­no­mis ka­ras tarp Vo­kie­ ti­jos ir Prancū­zi­jos ne­įsi­vaiz­duo­ja­ mas. Tai ro­do, kaip ge­rai nu­kreip­ to­mis pa­stan­go­mis ir stip­ri­nant abi­pusį pa­si­tikė­jimą is­to­ri­niai prie­šai ga­li tap­ti ar­ti­mais par­tne­riais“, – sakė jis, aiš­kin­da­mas šių metų ko­mi­te­to spren­dimą.

Ta­čiau šis ap­do­va­no­ji­mas ta­ po staig­me­na šiuo me­tu, kai Eu­ ro­pa siek­da­ma so­li­da­ru­mo pa­ti­ria did­žiau­sią per ke­lis pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius iššūkį, at­si­ra­dus di­de­liam ato­trūkiui tarp pra­si­sko­ li­nu­sių Bend­ri­jos ša­lių ir tur­tin­ ges­nio šiau­ri­nio re­gio­no, va­do­vau­ ja­mo Vo­kie­ti­jos, ku­ris tik ne­no­riai ryž­ta­si gelbė­ti sa­vo par­tne­res.

Sun­ku­mai ir ne­ra­mu­mai

„ES šiuo me­tu iš­gy­ve­na itin di­ de­lių eko­no­mi­nių sun­kumų ir ne­mažų so­cia­li­nių ne­ra­mumų, – pri­pa­ži­no Th.Jag­lan­das. – Nor­ ve­gi­jos No­be­lio ko­mi­te­tas no­ ri su­telk­ti dėmesį į tai, ką lai­ko svar­biau­siu ES re­zul­ta­tu: sėkmin­ gą kovą už taiką ir su­si­tai­kymą, už de­mok­ra­tiją ir žmo­gaus tei­ses.“ Nors sun­ku­mai kar­to­jo­si, ES ta­po did­žiau­sia pa­sau­ly­je bend­ ra rin­ka, leid­žian­čia lais­vai judė­ti

prekėms, žmonėms, pa­slau­goms ir ka­pi­ta­lui.

Il­gai­niui Bend­ri­ja iš­siplėtė iki 27 ša­lių, ku­rios dar vi­sai ne­se­niai bu­vo vie­no­je ar­ba ki­to­je ge­le­žinės už­dan­gos pusė­je.

Jos narė­mis ta­po ša­lys, ku­rio­ se eko­no­mi­kos, kultū­ros ir so­ cia­linės sąly­gos la­bai skir­tin­gos, ta­čiau dėl in­ten­sy­vių pa­stangų in­teg­ruo­tis jau 17 ES vals­ty­bių nau­do­ja bendrą va­liutą.

Per 70 metų Vo­kie­ti­ ja ir Prancū­zi­ja kovė­ si tri­juo­se ka­ruo­se.

Mūsų die­no­mis ka­ ras tarp jų ne­įsi­vaiz­ duo­ja­mas.

3. Ma­se­jo (Bra­zi­li­ja)

4. Aka­pul­kas (Mek­si­ka)

5. Te­gu­si­gal­pa (Ho

Šie me­tai Eve­ res­te bu­vo tra­ giš­kiau­si nuo 1996-ųjų, kai kop­da­mi į aukš­ čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kalnę žu­vo 12 al­pi­nistų. Vo­ kie­ti­jos žur­na­ las „Der Spie­gel“ bandė iš­siaiš­kin­ ti, kodėl.

Akib­rokš­tas Nor­ve­gi­jai

Šių metų No­be­lio tai­kos pre­mi­ja taip pat tam­pa akib­rokš­tu Nor­ve­ gi­jai, ku­ri du­kart (1972 ir 1994 m.) at­si­sakė sto­ti į ES ir ku­rio­je trys ket­vir­ta­da­liai gy­ven­tojų, kaip ro­ do nau­jau­sios ap­klau­sos, nu­si­ statę prie­š na­rystę Bend­ri­jo­je.

Nor­ve­gi­jos No­be­lio ko­mi­te­to šie­ met priim­tas spren­di­mas ga­li būti ver­ti­na­mas kaip pa­stan­ga ati­tai­sy­ti is­to­rinį neap­si­žiūrė­jimą: dau­gu­ma eks­pertų su­tin­ka, kad po In­di­jos ne­prik­lau­so­mybės šauk­lio Ma­hat­ mos Gand­hi, ku­ris mirė ne­su­laukęs garbės būti ap­do­va­no­tas, vie­nin­go­ sios Eu­ro­pos pro­jek­tas iki šiol bu­ vo la­biau­siai į akis krin­tan­ti spra­ ga No­be­lio tai­kos pre­mijų is­to­ri­jo­je.

Kol kas neaiš­ku, kas at­siims šią pre­miją ES var­du. Be auk­si­nio me­ da­lio, ku­ris bus įteik­tas per ce­re­ mo­niją Os­le gruod­žio 10 d., lau­ rea­tui taip pat bus skir­ta 8 mln. Šve­di­jos kronų (3,2 mln. litų).

BNS inf.

Ne­tikė­tu­mas: ap­do­va­no­ji­mas ta­po staig­me­na šiuo me­tu, kai Eu­ro­

pa siek­da­ma so­li­da­ru­mo pa­ti­ria did­žiau­sią per ke­lis pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius iššūkį – skolų krizę. „Reu­ters“ nuo­tr.

Antplū­dis: šie­met 683 al­pi­nis­tai iš 34 ša­lių bandė įkop­ti į aukš­čiau­sią pa­sau­lio

Šie­met Eve­res­tas – lyg Ne­paisė įspėji­mo

46 metų Ay­di­nas Ir­ma­kas nu­si­ ėmė de­guo­nies kaukę ir ke­letą kar­ tų at­sar­giai įkvėpė, bet jam tuoj pat užs­paudė gerklę. Oras bu­vo toks iš­ retėjęs, kad vy­ras ėmė dus­ti. Jis grei­ tai vėl už­sidė­jo kaukę ir ap­si­žvalgė.

A.Ir­ma­kas kopė le­di­niu šlai­tu, virš jo mėly­na­vo dan­gus. Jis pa­ matė mažą stik­linę dėžutę, ku­rios vi­du­je bu­vo Bu­dos sta­tulėlė. Tai bu­vo Eve­res­to vir­šu­kalnė.

Tą dieną, 2012 m. ge­gužės 19ąją, tem­pe­ratū­ra siekė 37 laips­nius Cel­si­jaus že­miau nu­lio, pūtė le­di­ nis vėjas. Aukš­čiau­sias žemės taš­ kas, iš­kilęs 8848 m virš jūros ly­gio, yra Die­vo pa­mirš­ta vie­ta. A.Ir­ma­ kas bu­vo pa­sku­ti­nis iš 176 al­pi­ nistų, tą dieną ko­pu­sių į Eve­restą.

Ki­ti tuo me­tu jau lei­do­si že­myn.

Dar ko­piantį į viršų grįžtan­tys al­ pi­nis­tai per­spėjo: „Grįžk at­gal!“ Bet vy­ras nu­žy­gia­vo to­liau.

Eve­res­te ga­lio­ja vie­na tai­syklė: tie, ku­riems ne­pa­vy­ko pa­siek­ti vir­šu­ kalnės iki 13 val., tu­ri grįžti. Artė­jant va­ka­rui daž­nai ky­la audrų. Be to, la­ bai pa­vo­jin­ga būti per il­gai iš­retė­ ju­sia­me ore aukš­čiau nei 8000 m, va­di­na­mo­jo­je mir­ties zo­no­je.

A.Ir­ma­kas vir­šu­kalnę pa­siekė prie­š pat 15 val. Jis dar ne­bu­vo buvęs aukš­tuo­se kal­nuo­se, todėl jautė­si kiek ap­svaigęs. Iš Tur­ki­ jos kilęs ir dvi­ra­čių verslą Niu­jor­ke tu­rin­tis vy­ras nie­ko ne­ži­no­jo apie Eve­res­to aud­ras. Prieš dvi sa­vai­tes

iki ke­lionės jis net ne­ži­no­jo, kas yra kap­liu­kai. Į Eve­restą A.Ir­ma­kas at­si­nešė mažą vėliavėlę ir ją įsmeigė į snie­ gą. Iš­sit­raukęs fo­toa­pa­ratą jis ban­ dė nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, bet apa­ra­tas ne­veikė. Kai nu­si­movęs pirš­tinę vy­ras ėmė krapš­ty­ti mai­ti­ni­mo ele­ men­tus, vėjo gūsis išplėšė pirš­tinę ir nu­nešė že­myn.

Eve­res­te ga­lio­ja vie­ na tai­syklė: tie, ku­ riems ne­pa­vy­ko pa­ siek­ti vir­šu­kalnės iki 13 val., tu­ri grįž­ ti. Artė­jant va­ka­rui daž­nai ky­la audrų.

Ra­do ap­ledė­ju­sio­mis lūpo­mis

A.Ir­ma­kas Eve­res­to vir­šu­kalnė­je bu­ vo vi­siš­kai vie­nas, pa­siekė ją ge­ro­kai vėliau, nei turė­jo. Pa­metęs de­šinę pirš­tinę, jis pra­dėjo leis­tis maž­daug 15.30 val. Tuo me­tu 900 m že­miau esan­čio­je ket­vir­to­jo­je sto­vyk­lo­je, pa­sku­tinė­je prie­š Eve­resto viršūnę, kop­ti ruošė­si ki­ta al­pi­nistų grupė. Šer­pas Pem­ba Jang­bu turė­jo lydė­ti 24 metų Na­davą Ben-Je­hudą, ku­ris tikė­jo­si tap­ti jau­niau­siu iz­ rae­lie­čiu, už­ko­pu­siu į Eve­restą. Už darbą šer­pas ga­vo 6 tūkst. do­le­rių

(16 tūkst. litų) ir turė­jo gau­ti pa­ pil­do­mus 2 tūkst. (5,3 tūkst.), jei­ gu klien­tas pa­sieks aukš­čiau­sią pa­ sau­lio vir­šu­kalnę.

Iš ket­vir­to­sios sto­vyk­los jie pa­ judė­jo va­ka­re, tikė­da­mie­si už­kop­ti į Eve­restą ry­te. Vy­rai dar ne­ži­no­jo, ko­kia tra­ge­di­ja artė­ja vir­šu­je.

22 val. 8300 m aukš­ty­je jie su­ti­ ko kiną al­pi­nistą Ha We­nyi. 55 metų im­por­to ir eks­por­to verslą tu­rin­tis vy­ras sėdėjo ato­kiau nuo pa­grin­di­ nio ta­ko, jo de­guo­nies ba­lio­nas bu­vo tuš­čias. Ki­nas bu­vo gy­vas, bet la­bai iš­sekęs. Šer­pas pa­dėjo jam vėl pri­si­ ka­bin­ti prie virvės ir kar­tu su iz­rae­ lie­čiu to­liau ėmė kop­ti aukš­tyn.

8400 m aukš­ty­je šer­po ži­bin­tas nu­švietė snie­ge gu­lintį kūną. Tai bu­vo Shriya Shah-Klor­fi­ne, 33 me­ tų vers­li­ninkė iš Ka­na­dos. „Se­se, se­se“, – pa­šaukė šer­pas.

Bet mo­te­ris bu­vo ne­gy­va, ir vy­rai pa­judė­jo to­liau.

Prieš pat vi­dur­naktį 8500 m aukš­ty­je ži­bin­to švie­sos kri­to ant vy­ro, su­si­rie­tu­sio prie ak­mens. Jis gulė­jo pra­ply­šu­siais dra­bu­žiais, be kup­rinės ir de­guo­nies kaukės, ap­ ledė­ju­sio­mis lūpo­mis.

Pa­ke­liui – la­vo­nas po la­vo­no

Tai bu­vo A.Ir­ma­kas. Jis gulė­jo už­ merk­to­mis aki­mis, bet kvėpa­vo. Šer­pas pa­ju­di­no jo petį, ir A.Ir­ma­ kas pa­bu­do.

– Ar ga­li pa­ju­din­ti ko­jas? – pa­ klausė P.Jang­bu.

11

ŠeštADIENIS, spalio 13, 2012

pasaulis Pa­vo­jin­giau­si mies­tai

ondū­ras)

6. Ka­ra­ka­sas (Ve­ne­sue­la)

7. To­reo­nas (Mek­si­ka)

8. Či­hua­hua (Mek­si­ka)

9. Du­ran­gas (Mek­si­ka)

10. Be­le­nas (Bra­zi­li­ja)

Pros­ti­tu­čių me­ka

vir­šu­kalnę.

pra­keik­tas – Ma­nau, kad taip, – at­sakė A.Ir­ ma­kas.

– Kur ta­vo įran­ga?

– Ne­tu­riu su­pra­ti­mo.

A.Ir­ma­kas ne­ži­no­jo, kas nu­ti­ko ir kaip jis nu­si­lei­do nuo vir­šu­kalnės.

P.Jang­bu ir jo klien­tas nu­sprendė grįžti. Jie pri­ka­bi­no A.Ir­maką prie virvės per vi­durį ir pra­dėjo leis­tis.

Tri­julė vėl pra­ėjo pro žu­vu­sią ka­na­ dietę ir kiną, ku­ris tuo me­tu jau ir­gi bu­vo ne­gy­vas. Ne­to­li gulė­jo 44 me­ tų Song Won Bi­no iš Pietų Korė­jos kūnas. Jis pra­ra­do orien­ta­ciją, nu­ sly­do nuo šlai­to ir pa­ki­bo ant vir­ vės, todėl al­pi­nis­tai jo ne­matė.

P.Jang­bu, N.Ben-Je­hu­das ir A.Ir­ ma­kas pa­siekė ket­virtą sto­vyklą, po to tre­čią ir ant­rą, esan­čią 6400 m aukš­ty­je. Ten jie su­ži­no­jo, kad žu­ vo dar vie­nas al­pi­nis­tas – gy­dy­to­jas iš Vo­kie­ti­jos Eber­har­das Schaa­fas.

Jis nu­kri­to nuo uo­los vos už šim­to metrų nuo Eve­res­to vir­šu­kalnės.

Lyg pra­mogų par­kas

At­si­dur­ti aukš­čiau­sia­me Žemės taš­ ke yra vie­na did­žiau­sių žmo­gaus sva­ jo­nių – kaip skrai­dy­ti ar­ba nu­ke­liau­ti į Mėnulį. Kiek­vieną pa­va­sarį, kai Hi­ ma­lajų oro sąly­gos būna pa­lan­kiau­ sios, al­pi­nis­tai iš vi­so pa­sau­lio ban­do įkop­ti į Eve­restą. Tarp jų būna pro­ fe­sio­na­lių al­pi­nistų ir moks­li­ninkų, bet taip pat vis au­gan­tis skai­čius pa­ prastų nuo­ty­kių ieš­ko­tojų. Jie sie­ kia ypa­tingų po­jūčių, o eks­pe­di­cijų vers­las ten­ki­na jų po­rei­kius.

AFP nuo­tr.

Už­si­sa­ky­ti eks­pe­di­ciją į Eve­restą ga­li kiek­vie­nas. Ko­pi­mo į aukš­tu­mas pa­tir­tis ne­rei­ka­lin­ga, svar­biau­sia – drąsa ir pi­ni­gai. Šer­pai ne­ša įran­ gą, pa­ren­gia marš­rutą, įren­gia sto­ vyk­las ir įtem­pia vir­ves, ku­riomis klien­tai, lyg per­lų gran­dinė, ran­ka po ran­kos ski­na­si ke­lią į vir­šu­kalnę. Štai kaip Niu­jor­ko dvi­ra­čių par­ duo­tuvės sa­vi­nin­kas A.Ir­ma­kas at­ si­dūrė Eve­res­te. Jam per ste­buklą pa­vy­ko grįžti gy­vam. Jei P.Jang­bu ir N.Ben-Je­hu­das ne­būtų jo pa­ stebėję vi­siš­ko­je tam­so­je, vy­ras būtų pra­žuvęs.

Po to, kai Ed­mun­das Hil­la­ry ir Ten­zin­gas Nor­gay 1953 m. ge­gužės 29 d. pirmą kartą už­kopė į Eve­ restą, jų pėdo­mis nu­žy­gia­vo be­veik 4 tūkst. žmo­nių. Trys ket­vir­ta­da­ liai jų – per pa­starąjį de­šimt­metį. „Eve­res­tas vir­to pra­mogų par­ ku“, – sakė ži­no­mas Ita­li­jos al­pi­ nis­tas Simone Mo­ro, šią vir­šu­kalnę pa­siekęs ke­tu­ris kar­tus. Šie­met 683 al­pi­nis­tai iš 34 ša­lių bandė kop­ti į Eve­restą. Šis se­zo­nas bu­vo vie­nas tra­giš­ kiau­sių. Ba­landį ir ge­gužę kop­da­ mi į Eve­restą žu­vo vie­nuo­li­ka al­ pi­nistų. Dau­giau – dvy­li­ka – aukų bu­vo tik 1996-ai­siais.

Bet šie­met mir­čių prie­žas­tis bu­ vo ne aud­ros, krin­tan­tys ak­me­nys ar nuo­šliau­žos, o iš­se­ki­mas, lėtas ko­pi­mas ir aukš­tumų li­gos simp­ tomų ig­no­ra­vi­mas.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Se­niau­sios pa­sau­ly­je pro­fe­si­jos at­sto­vių in­te­re­sus Švei­ca­ri­jo­je nuo šiol gins pro­fe­sinė sąjun­ga.

Nors šio­je ša­ly­je jų dar­bo sąly­gos – vie­nos ge­riau­sių Eu­ro­po­je, o gal net vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Vi­so­je Švei­ca­ri­jo­je „ofi­cia­lių“ pro­sti­tu­čių skai­čius per pa­sta­ ruo­sius ke­letą metų išau­go iki 14 tūkst., ne­skai­čiuo­jant spe­cia­liai pa­ruoštų sek­so pa­dėjėjų ne­įga­ lie­siems.

Li­be­ra­liau­si įsta­ty­mai

Trau­kos cent­ras

Že­ne­va – vie­nas bran­giau­sių pa­ sau­lio miestų. Kam­ba­rio nuo­ma mies­to cent­re per mėnesį at­siei­na 8 tūkst. litų. Ką ga­li pa­da­ry­ti pa­pras­ tas dir­ban­tis žmo­gus? Neap­si­ken­ tu­si dėl kai­nos, ku­rią mo­ka už sa­ vo dar­bo vietą, Že­ne­vos gy­ven­to­ja An­ge­li­na ėmėsi ak­ty­vių veiksmų: ji įsteigė pro­fe­sinę sąjungą in­di­vi­dua­ lią veiklą vyk­dan­tiems žmonėms.

Pir­mo­ji to­kio po­būdžio or­ga­ni­za­ ci­ja Švei­ca­ri­jo­je at­sto­vau­ja tūkstan­ čiams se­niau­sios pa­sau­ly­je pro­fe­si­ jos at­sto­vių – pro­sti­tutėms.

Pa­na­šių pro­fe­si­nių sąjungų yra ir ki­tuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se, bet Švei­ca­ri­ja, tu­rin­ti li­be­ra­liau­sius pro­sti­tu­ci­jos įsta­ty­mus, ta­po tik­ ra me­ka sek­so pra­monės dar­buo­to­ joms iš už­sie­nio, dau­giau­sia iš Pietų Ame­ri­kos, Rytų Eu­ro­pos ir ES ša­lių.

Sek­so pra­monės dar­buo­tojų sin­di­ka­tas bend­ra­dar­biau­ja su Že­ne­vos vald­žia, siek­da­mas ge­ rin­ti maž­daug 800 mies­te re­gist­ ruotų pro­sti­tu­čių dar­bo sąly­gas ir už­dar­bio ga­li­my­bes.

Kol ki­tos ša­lys griež­ti­na tai­syk­les sek­so pra­mo­nei, – Ams­ter­da­mo vald­žia už­da­ro šim­tus gar­siųjų Rau­donųjų ži­bintų kvar­ta­lo vit­ rinų, o nau­ja Prancū­zi­jos so­cia­ listų vy­riau­sybė ža­da iš­vis užd­ raus­ti pro­sti­tu­ciją, – jos at­stovės ieš­ko užuovė­jos Švei­ca­ri­jo­je. Juo­ lab kad ES pi­lie­čiai pir­mus tris mėne­sius net ne­pri­va­lo turė­ti lei­ di­mo dirb­ti, jei­gu už­si­re­gist­ruo­ ja vie­tos po­li­ci­jos sky­riu­je ir pa­ klūsta mo­kes­čių įsta­ty­mams.

Pa­si­tu­rin­tys ir norūs klien­tai yra dar vie­nas pra­na­šu­mas. Re­ mian­tis sta­tis­ti­ka, vie­nas iš pen­ kių Švei­ca­ri­jos vyrų nuo 20 iki 65 metų nors kartą gy­ve­ni­me nau­do­ jo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis. Tai ant­ras aukš­čiau­sias ro­dik­lis vi­so­ je Eu­ro­po­je.

Galbūt dėl to švei­ca­rai pro­sti­ tu­ci­jos pro­blemą išsp­rendė pra­gma­tiš­kai: le­ga­li­za­vo ir iškėlė į vie­ šumą, kad galėtų ją kont­ro­liuo­ ti ir už­kirs­ti ke­lią iš­nau­do­ji­mui, pre­ky­bai žmonė­mis, ly­ti­niu bū­

14 tūkst.

ofi­cia­liai re­gist­ruotų pro­sti­tu­čių dir­ba Švei­ca­ri­jo­je. du plin­tan­čioms li­goms, ry­šiams su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu ir ki­toms pro­ble­moms, ka­muo­ jan­čioms vals­ty­bes, ku­rio­se sek­ so pra­monė ne­le­ga­li.

Dėl to­kios li­be­ra­lios po­li­ti­kos Švei­ca­ri­jo­je su pro­sti­tu­ci­ja su­si­ ję as­me­nys at­si­kratė gėdos jaus­ mo. Tai teisė­ta veik­los sri­tis, ku­ rios na­riai mo­ka mo­kes­čius ir yra įtrauk­ti į so­cia­li­nio drau­di­mo sis­ temą. Bet, skir­tin­gai nei kitų sfe­ rų dar­buo­to­jai, pro­sti­tutės pri­va­ lo re­gist­ruo­tis svei­ka­tos cent­ruo­se ir re­gu­lia­riai tik­rin­tis. „Sek­so dėžutės“

Sta­tis­ti­ka: vie­nas iš pen­kių Švei­ca­ri­jos vyrų nuo 20 iki 65 metų nors

Iš Ko­lum­bi­jos ki­lu­si An­ge­li­na Že­ ne­vo­je dir­ba jau še­šetą metų. Nors pro­sti­tutės pa­pras­tai ne­tu­ri jo­kių pro­blemų su teisė­sau­ga, ji tei­gia, kad dar­bas neleng­vas. Nuo­mo­to­ jai tie­siog plėši­kau­ja, ofi­cia­lus mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas už pa­grin­di­ nes pa­slau­gas ne­sie­kia ir 100 eurų (345 litų), o dėl ne­le­ga­liai pro­sti­tu­ ci­ja be­si­ver­čian­čių mo­terų kai­nos dar la­biau nu­mu­ša­mos.

To­kios pat pro­ble­mos ka­muo­ja ir sek­so pra­monės dar­buo­to­jas Ciu­ri­ che, ku­ris pel­ny­tai va­di­na­mas Švei­ ca­ri­jos pro­sti­tu­ci­jos sos­ti­ne. Po­li­ ci­jos duo­me­ni­mis, čia tūkstan­čiui gy­ven­tojų ten­ka vie­nuo­li­ka pro­sti­ tu­čių. Tai vie­nas did­žiau­sių ro­dik­ lių iš­si­vys­čiu­sio­se vals­tybė­se.

Nie­kam ne pa­slap­tis, kad did­žiau­sias Ciu­ri­cho vieš­na­mis pri­ klau­so vie­tos po­li­ti­kui – mies­to ta­ry­bos na­riui. Pa­sak ži­niask­lai­ dos, jis iš sa­vo dar­buo­tojų kas­dien ima be­veik po 100 eurų už nau­do­ jimą­si kam­ba­riais.

Bet Ciu­ri­cho pro­sti­tutės ne­tru­ kus galės kiek at­si­pūsti. Kitą pa­ va­sarį mies­to pa­kraš­ty­je iš­dygs ga­ra­žai, ku­riuo­se jos galės ap­tar­ nau­ti klien­tus. Šioms va­di­na­mo­ sioms sek­so dėžutėms vald­žia su­ ti­ko skir­ti be­veik 2 mln. eurų (7 mln. litų).

O Že­ne­vo­je An­ge­li­na jau bai­gia ap­si­pras­ti su pro­fe­sinės sąjun­gos pir­mi­ninkės vaid­me­niu ir jau de­ ri­na su­si­ti­kimą su mies­to va­do­vu.

Jie ap­tars pro­sti­tu­čių dar­bo sąly­ gas, ypač nuo­mos kai­nas, taip pat ga­li­mybę or­ga­ni­zuo­ti pro­sti­ tutėms ne­mo­ka­mus prancūzų kal­bos kur­sus, kad jos galėtų in­ teg­ruo­tis ir leng­viau bend­rau­ti.

AFP nuo­tr.

„Ti­me“ inf.

kartą gy­ve­ni­me nau­do­jo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis.

12

šeštadienis, spalio 13, 2012

14p.

K.Lavrinovičius: „Žalgiris“ pa­si­ren­gęs žy­giuo­ti iki Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­po.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė: ak­ty­viam spor­tui lai­ko jau nebe­bus Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė pa­sie­kė ant­rą svar­biau­sią sa­vo per­ga­lę nuo 2000-ųjų, kai Sid­ nė­jaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se iš­ko­vo­jo olim­pi­nį auk­so me­da­lį – šį kar­tą šau­lė lai­mė­jo Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

– Jums bal­sus sky­rė 57 LTOK na­riai. Ar to­kia per­sva­ra ti­kė­ jo­tės lai­mė­ti šiuos rin­ki­mus? – va­kar bu­vo pa­klaus­ta D.Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė.

– Jo­kio bal­sų skir­tu­mo prieš šiuos rin­ki­mus ne­pla­na­vo­me ir ne­skai­ čia­vo­me. Pa­gal LTOK įsta­tus nu­ga­ lė­to­ju tam­pa dau­gu­mą bal­sų su­rin­ kęs kan­di­da­tas. La­bai ma­lo­nu, kad ta dau­gu­ma te­ko man.

– Sa­vo kal­bo­je prieš rin­ki­mus įvar­di­jo­te daug prio­ri­te­ti­nių veik­los kryp­čių. Ar jau gal­vo­ ja­te apie pir­muo­sius dar­bus?

– LTOK dar­bas – ne vien pa­reng­ti spor­ti­nin­kus ir nu­vež­ti juos į olim­ pi­nes žai­dy­nes. Veik­la api­ma ge­ro­ kai dau­giau sri­čių – nuo olim­pi­nio švie­ti­mo, pri­trau­ki­mo į spor­to mo­

LTOK dar­bas – ne vien pa­reng­ti spor­ ti­nin­kus ir nu­vež­ti juos į olim­pi­nes žai­ dy­nes. kyk­las kuo dau­giau vai­kų, iki pi­ra­ mi­dės vir­šū­nės – aukš­čiau­sio ly­ gio spor­ti­nin­kų. Ti­kiu, kad LTOK, bū­da­mas svar­bi po­li­ti­nę ir vi­suo­ me­ni­nę reikš­mę tu­rin­ti or­ga­ni­za­ci­ ja, ga­li bū­ti ki­tas spor­to struk­tū­ras vie­ni­jan­ti gran­dis.

– V.Alek­na sa­vo ko­man­do­je no­ rė­jo ma­ty­ti jus, ta­čiau pa­ts dar­ buo­tis su ju­mis at­si­sa­kė. Ar ne­ ban­dy­si­te jo per­kal­bė­ti?

– Tie­sa, kad į sa­vo ko­man­dą aš Vir­gį ir­gi kvie­čiau, ta­čiau jis at­

si­sa­k ė. Vis dėl­t o tai ne­reiš­k ia, kad mes tap­si­me prie­šai ir ne­bus įma­no­mas joks bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Gal­būt jis taps ki­tos or­ga­ni­ za­ci­jos at­sto­vu, o gal­būt jį iš­rinks į LTOK di­rek­to­ra­tą. Tai – at­vi­ras klau­si­mas.

– Pab­rė­žė­te, kad vi­soms spor­ to ša­koms tu­ri bū­ti su­da­ry­tos vie­no­dos są­ly­gos. Ar tai reiš­ kia, kad krep­ši­niui atei­na sun­ kūs lai­kai?

– Blo­giau ne­bus nė vie­nai spor­to ša­kai. La­bai ven­giau kal­bė­ti apie konk­re­čių spor­to ša­kų fi­nan­sa­vi­ mą. Rė­mė­me ir to­liau rem­si­me vi­ sus, vis­kas pri­klau­sys nuo fi­nan­si­ nių ga­li­my­bių. Krep­ši­nis pa­mirš­tas tik­rai ne­bus. Ne­rei­kia su­si­kon­cent­ ruo­ti tik į pi­ni­gus.

– Ar už­teks lė­šų vi­soms spor­to ša­koms?

– Fi­nan­sa­vi­mas ri­bo­tas, ta­čiau pi­ ni­gus skirs­ty­si­me pa­gal la­bai konk­ re­čius dar­bo gru­pės nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Kiek­vie­nai spor­to ša­kai bus skir­tas ba­zi­nis fi­nan­sa­vi­mas – kaip pa­ra­ma ir, ži­no­ma, pro­gre­si­ nis, ku­ris pri­klau­sys nuo pa­siek­tų re­zul­ta­tų.

– Vie­na jū­sų pa­siū­ly­tų nau­jo­vių – sti­pen­di­jos jau­niems spor­ti­ nin­kams. Pa­pa­sa­ko­ki­te apie tai pla­čiau.

– Mes pra­ran­da­me per daug jau­ nų spor­ti­nin­kų, kai jie bai­gia mo­ kyk­las. At­ran­ka ir vi­sas pro­ce­sas bus tik­rai ne­leng­vas, ta­čiau ti­ki­ mės, kad pa­vyks pri­trauk­ti ir pri­ va­čių lė­šų. Ko­dėl ko­kia nors stam­ bi Lie­tu­vos įmo­nė su LTOK ne­ga­lė­tų įsteig­ti sti­pen­di­jos ku­rios nors am­ žiaus gru­pės per­spek­ty­viau­siems ša­lies spor­ti­nin­kams? Yra ne­ma­ žai pa­jė­gių jau­nų at­le­tų, ku­riems

Pozicija: pasak naujosios LTOK prez

visos sporto šakos.

trūks­ta vos vie­no žings­ne­lio iki to, kol jis gaus vals­ty­bi­nę sti­pen­di­ją.

No­ri­me už­pil­dy­ti šią spra­gą.

– Lai­mė­jo­te rin­ki­mus slap­tu bal­sa­vi­mu. Toks bal­sa­vi­mo bū­ das jums bu­vo pa­ran­kus?

– Įs­ta­tai nu­ma­to dvi ga­li­my­bes ir tik­rai ne­ži­nau, kaip bū­tų bu­vę ge­

Olim­pi­nių čem­pio­nų dvi­ko­vą lai­mė­jo ša stip­rių vals­ty­bių. Tai ro­do, kad ju­ da­me tei­sin­ga kryp­ti­mi. Ti­kiu, kad mū­sų lau­kia pui­kios per­spek­ty­ vos“, – kal­bė­jo A.Po­vi­liū­nas.

Sa­vo kal­bą il­ga­me­tis LTOK va­do­ vas už­bai­gė pa­pil­dęs ją poeto Ka­zio Bra­dū­no žo­džiais: „Gy­ve­ni­me ple­ pan­čių ko­vo­to­jų yra dau­giau ne­gu nuo­šir­džiai tam gy­ve­ni­mui pa­dir­ bė­ju­sių žmo­nių. No­riu sa­vo įpė­ di­niui ir jo ap­lin­kos žmo­nėms pa­ lin­kė­ti, kad jaus­tų at­sa­ko­my­bę už Lie­tu­vos spor­to atei­tį.“ A.Po­vi­liū­no kal­ba su­lau­kė gau­sių ap­lo­dis­men­tų.

Ma­rius Bag­do­nas 57 prieš 43 – to­kia bal­sų per­sva­ra va­kar Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė nu­ ga­lė­jo Vir­gi­li­jų Alek­ną.

Steng­sis ne­nu­vil­ti

LTOK ge­ne­ra­li­nę asamb­lė­ją vai­ni­ ka­vu­siuo­se rin­ki­muo­se D.Gu­dzi­ ne­vi­čiū­tė ir jos bend­ra­žy­giai pa­kei­ tė nuo 1988-ųjų šiai or­ga­ni­za­ci­jai va­do­va­vu­sį Ar­tū­rą Po­vi­liū­ną ir jo ko­man­dą. „Ačiū už pa­si­ti­kė­ji­mą. Pa­da­ry­siu vis­ką, kad jū­sų ne­nu­vil­tu­me“, – lai­ mė­ju­si rin­ki­mus sa­kė 2000 m. Sid­ nė­jaus olim­pia­dos sten­di­nio šau­dy­ mo čem­pio­nė D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

A.Po­vi­liū­no po­zi­ci­jos iki šiol LTOK pi­ra­mi­dė­je bu­vo ne­pa­ju­di­ na­mos. Jis net še­šis kar­tus – 1988, 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008 m.

– bu­vo iš­rink­tas LTOK pre­zi­den­tu, ta­čiau šie­met nu­spren­dė kė­dę už­ leis­ti jau­nes­niems kan­di­da­tams.

Pa­lin­kė­jo at­sa­ko­my­bės

Vil­niu­je vy­ku­sią asamb­lė­ją pra­ dė­jo LTOK pre­zi­den­tas A.Po­vi­liū­

Dėl pi­ni­gų ne­si­gin­či­jo

Kon­ku­ren­tai: per LTOK rin­ki­mus D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ir V.Alek­na su­si­ti­

ko prie slap­to bal­sa­vi­mo bal­sa­dė­žės.

nas. Jis pa­tei­kė LTOK veik­los ata­ skai­tą. „Šių me­tų pui­kiu akor­du ta­po nuo­sta­bus mū­sų spor­ti­nin­kų pa­si­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ro­dy­mas XXX va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne. Tai bu­vo pa­ti sėk­min­giau­sia olim­pia­da per mū­ sų ša­lies is­to­ri­ją. Ap­len­kė­me daug

Re­vi­zi­jos ko­mi­te­to na­rio Leo­nar­do Čai­kaus­ko ir LTOK iž­di­nin­ko Do­ na­to Kaz­laus­ko ata­skai­tos dis­ku­ si­jų neį­žie­bė.

L.Čai­kaus­kas pa­žy­mė­jo, kad re­ vi­zo­riai šių me­tų LTOK fi­nan­si­nė­ je veik­lo­je neuž­fik­sa­vo jo­kių pa­žei­ di­mų, nors pa­tik­ri­ni­mą at­lie­ka ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

D.Kaz­laus­ko tei­gi­mu, šiais me­ tais LTOK su­rin­ko 12 mln. li­tų pa­ ja­mų ir vir­ši­jo me­ti­nį pla­ną. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį iš­lai­dos su­da­rė be­ veik 11 mln. li­tų. Dau­giau­sia iš jų

– 3,4 mln. li­tų – skir­ta Lon­do­no ir Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių pro­gra­moms.

Dirbs nau­ja ko­man­da

„Atei­nu kur­ti, o ne griau­ti. Esu pa­ si­ry­žęs per­mai­noms. Ma­no tiks­las – tęs­ti ge­rus dar­bus ir at­si­sa­ky­ ti ini­cia­ty­vų, ku­rios ne­pa­si­tei­si­ no. Man svar­biau­sia – skaid­ru­mas, vie­šu­mas, ob­jek­ty­vu­mas ir at­skai­ to­mu­mas. Jei lai­ky­si­mės šių prin­

Artūras Poviliūnas:

No­riu sa­vo įpė­di­niui ir jo ap­lin­kos žmo­ nėms pa­lin­kė­ti, kad jaus­tų at­sa­ko­my­bę už Lie­tu­vos spor­to atei­tį. ci­pų, su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis bend­rau­ti bus leng­va“, – sa­vo kal­ bo­je prieš rin­ki­mus tvir­ti­no du­kart olim­pi­nis dis­ko me­ti­mo čem­pio­nas V.Alek­na. „Už­tik­ri­nu: jei iš­rink­si­te ma­ne, vi­soms spor­to ša­koms bū­siu vie­

13

šeštadienis, spalio 13, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ su­per­tau­rę

Da­nų vie­nuo­li­kė žai­dė ge­riau

Pra­lai­mė­jo ­ po bau­di­nių

Eg­lės Šul­čiū­tės at­sto­vau­ja­ ma Sa­la­man­kos „Par­fu­me­rias Ave­ni­da“ ko­man­da pir­mą kar­ tą klu­bo is­to­ri­jo­je iš­ko­vo­jo Is­ pa­ni­jos mo­te­rų krep­ši­nio su­ per­tau­rę. Le­mia­mo­se rung­ty­ nė­se „Par­fu­me­rias Ave­ni­da“ krep­ši­nin­kės 68:59 įvei­kė Že­ ro­nos UNI eki­pą. Lie­tu­vė pel­ nė 13 taš­kų.

Tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re Lie­tu­ vos de­vy­nio­lik­me­čių rink­ti­nė Ma­ri­jam­po­lė­je 0:2 pra­lai­mė­ jo Da­ni­jos ko­man­dai. Abu įvar­ čius įmu­šė Yus­su­fas Poul­se­ nas (82 ir 87 min.). Šian­dien lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas su ser­bais, ku­rie Aly­tu­je 6:3 su­ triuš­ki­no Tur­ki­jos de­vy­nio­lik­ me­čių vie­nuo­li­kę.

Ne­sėk­mę Že­my­ni­nės jau­ni­mo le­do ri­tu­lio ly­gos (MHL) B gru­ pės Šiau­rės-Va­ka­rų di­vi­zio­ne pa­ty­rė ir į 4-ąją vie­tą smuk­ te­lė­jo Vil­niaus „HC Bal­ti­cos“ (14 taš­kų) klu­bas, Elekt­rė­nuo­ se po bau­di­nių se­ri­jos 4:5 nu­ si­lei­dęs 2-ąją vie­tą uži­man­ čiai „Klin“ (Ru­si­ja) eki­pai (19 taš­kų).

zidentės, pagal išgales bus remiamos Gedimino Bartuškos nuotr.

riau. Aš esu už at­vi­rą bal­sa­vi­mą.

Vi­sa­da esu už vie­šu­mą, nie­ko ne­ bi­jau ir sa­kau vis­ką at­vi­rai.

– Ar ta­pu­si LTOK pre­zi­den­te baig­si­te pro­fe­sio­na­lios spor­ti­ nin­kės kar­je­rą?

– Taip, lai­ky­siuo­si pa­ža­do. Ak­ty­ viam spor­tui tie­siog ne­liks lai­ko.

au­lė no­dai tei­sin­ga. Ma­no ko­man­do­je nė­ra še­šė­li­nių at­sto­vų, ko­kių ga­li­ me ras­ti Vir­gi­li­jaus sto­vyk­lo­je“, – kal­bė­jo D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

Po šau­lės per­ga­lės LTOK vi­ cep­re­zi­den­tais pa­tvir­tin­ti fi­lo­so­ fas Ar­vy­das Juo­zai­tis, aso­cia­ci­jos „Spor­tas vi­siems“ pre­zi­den­tas Al­ gis Va­si­liaus­kas ir Lie­tu­vos dvi­ra­ čių spor­to fe­de­ra­ci­jos (LDSF) pre­ zi­den­tas Ro­mual­das Ba­ku­tis, LTOK ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi – to­kias pat pa­rei­gas Lie­tu­vos spor­to fe­ de­ra­ci­jų są­jun­go­je (LSFS) užė­męs Va­len­ti­nas Pa­ke­tū­ras, LTOK iž­di­ nin­ku – Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so aso­ cia­ci­jos (LSTA) pre­zi­den­tas Rim­ gau­das Ba­lai­ša. „Šį pra­lai­mė­ji­mą ver­ti­nu kaip ir ne­sėk­mę var­žy­bo­se. Vy­ko gar­ bin­ga ko­va, nu­ga­lė­jo stip­res­nis.

Esu dė­kin­gas už stip­rų pa­lai­ky­ mą. Var­žo­vės per­sva­ra di­de­lė ne­ bu­vo. Ma­nau, kad į se­si­ją žmo­nės at­vy­ko jau ap­si­spren­dę ir ži­no­ da­mi, už ką bal­suos. Da­bar rei­kia leis­ti dirb­ti šiai ko­man­dai. Ste­bė­ si­me re­zul­ta­tus. Jei­gu kaž­kas bus ne taip, kal­bė­si­mės“, – po rin­ki­ mų tei­gė V.Alek­na.

14

šeštadienis, spalio 13, 2012

sportas

J.Pla­za: „Žal­gi­ris“ išal­kęs per­ga­lių Vy­rų krep­ši­nio Eu­ro­ly­gos star­tas pa­ženk­lin­tas Kau­ no „Žal­gi­rio“ per­ga­ le ir ne­ti­kė­tais re­ zul­ta­tais Ita­li­jo­je bei Ru­si­jo­je.

– Va­di­na­si, pa­pil­dy­mas bus rim­tas?

– Ži­no­ma, juk žal­gi­rie­čiai vi­si rim­ ti (nu­si­juo­kė).

– Ar ap­mau­du, kad su eki­pa at­ si­svei­ki­no Man­tas Kal­nie­tis?

– Toks mū­sų gy­ve­ni­mas. Aš taip pat po pa­sau­lį blaš­kau­si jau de­šimt me­tų. Sup­ran­tu, kad tiek me­tų pra­ lei­dus Kau­ne jam bu­vo sun­ku ap­si­ spręs­ti. Ma­nau, kad Man­tas ta­rė­si su šei­ma, tad ti­kiuo­si, kad jis ne­ nu­si­vils, ir klu­bo kei­ti­mas jam bus nau­din­gas.

– Ki­ta­me Eu­ro­ly­gos tu­re jū­sų lau­kia iš­vy­ka į Is­pa­ni­ją. Tik­ riau­siai ti­ki­tės kur kas at­kak­ les­nio pa­si­prie­ši­ni­mo?

– „Ca­ja La­bo­ral“ yra ki­to pa­jė­gu­ mo ko­man­da. Be to, žais na­muo­se, juos pa­lai­kys sa­vi žiū­ro­vai. Ta­čiau tai nie­ko ne­reiš­kia. Mes ir­gi siek­si­ me per­ga­lės.

Ma­rius Bag­do­nas, Zig­mas Ju­re­vi­čius, Ro­mas Po­de­rys „Ce­de­vi­tą“ nu­žu­dė Mar­ko

Lie­tu­vos čem­pio­nai žal­gi­rie­čiai sa­ vo are­no­je 90:62 su­triuš­ki­no Eu­ ro­ly­gos de­biu­tan­tę Zag­re­bo „Ce­ de­vi­ta“ eki­pą. „Lai­mė­jo­me be­veik 30 taš­kų skir­ tu­mu, ta­čiau pa­da­rė­me net 19 klai­ dų. Tai tik­rai ma­nęs ne­ten­ki­na. Net ir tu­rė­da­mi di­džiu­lę per­sva­rą pri­va­ lo­me ko­vo­ti iki pat pa­bai­gos. Šį kar­ tą lei­dau pa­si­reikš­ti jau­niems žai­dė­ jams. Jie žai­dė ne epi­zo­diš­kai, bet ir svar­biais rung­ty­nių mo­men­tais. Tai dar vie­nas ma­no už­da­vi­nys – su­teik­ ti jau­niems krep­ši­nin­kams dau­giau žai­di­mo mi­nu­čių ir juos iš­nau­do­ti.

Lai­mė­jo­me vi­sus ke­tu­ris kė­li­nius. Tai reiš­kia, kad ko­man­da yra al­ka­na per­ galių, ko­vo­ja dėl kiek­vie­no ka­muo­lio.

Tai ma­ne džiu­gi­na. Nors žai­dė­me ge­ rai, dar tik­rai tu­ri­me re­zer­vų. Ti­kiu, kad to­kie pui­kūs sir­ga­liai mums pa­

Blyks­nis: K.Lav­ri­no­vi­čius – nau­din­giau­sias pir­mų­jų „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną žai­dė­jas.

dės įveik­ti ir stip­res­nius var­žo­vus“, – po rung­ty­nių sa­kė „Žal­gi­rio“ vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za. „At­sip­ra­šau, kad šian­dien žai­dė­ me taip blo­gai. Iš mū­sų nau­jos ko­ man­dos tik ke­li žai­dė­jai tu­ri to­kio ly­ gio var­žy­bų pa­tir­ties. Ki­ta prie­žas­tis – yra vos trys žai­dė­jai, ku­rie eki­po­ je rung­ty­nia­vo praė­ju­sį se­zo­ną. Mes tur­būt pir­mą kar­tą ko­vo­jo­me ir su be­veik 15 tūkst. žiū­ro­vų mi­nia. Lin­ kiu žal­gi­rie­čiams sėk­mės to­les­nė­se var­žy­bo­se. Vi­sas rung­ty­nes jie žai­dė

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

la­bai dis­cip­li­nuo­tai ir lai­kė­si J.Pla­ zos nu­ma­ty­to pla­no. Mar­ko Po­po­ vi­čius – mū­sų žu­di­kas. Jam už­ten­ ka vos ke­lių aki­mir­kų, kad nu­baus­tų var­žo­vus. Šie­me­tis „Žal­gi­ris“ pa­jė­ gus nu­ga­lė­ti bet ku­rį Eu­ro­ly­gos klu­ bą“, – kal­bė­jo „Ce­de­vi­tos“ stra­te­gas Bo­ži­da­ras Malj­ko­vi­čius. Įro­dė, kad yra stip­res­ni

„Dzien dob­ry“, – sau įpras­ta sa­vii­ ro­ni­ja iš­pyš­ki­no Kšiš­to­fas Lav­ri­no­ vi­čius. „Žal­gi­rio“ puo­lė­jas bu­vo vie­

nas pa­grin­di­nių Kau­no ko­man­dos ved­lių per dvi­ko­vą su „Ce­de­vi­ta“.

Su­rin­kęs 17 taš­kų, at­ko­vo­jęs 5 ir pe­rė­męs 2 ka­muo­lius ir at­li­kęs 3 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus, K.Lav­ ri­no­vi­čius su 29 ba­lais ta­po nau­ din­giau­siu „Žal­gi­rio“ žai­dė­ju.

– Kšiš­to­fai, kaip ver­ti­na­te star­ tą Eu­ro­ly­go­je? – pa­klau­sė­me K.Lav­ri­no­vi­čiaus.

– No­rė­jo­me įro­dy­ti, kad mes stip­ res­ni. Tai ir pa­da­rė­me. Esa­me pa­ si­ren­gę žy­giuo­ti iki Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­po ir to tiks­lo siek­si­me.

– Kiek jums bu­vo svar­bu Eu­ro­ ly­gos var­žy­bų se­zo­ną pra­dė­ti per­ga­le?

– Per­ga­lė la­bai svar­bi. Ne tik per­ ga­lė, bet ir var­žo­vų su­triuš­ki­ni­mas.

Tai su­teiks mums pa­si­ti­kė­ji­mo ko­ vo­jant to­les­nė­se var­žy­bo­se. Be to, no­rė­jo­me pa­do­va­no­ti šven­tę žiū­ro­ vams. Žmo­nės iš mū­sų daug ti­ki­si, to­dėl ne­si­no­rė­jo jų nu­vil­ti.

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie „Žal­gi­rio“ nau­jo­ką Ib­ra­hi­mą Jaa­be­rą, su ku­riuo esa­te su­si­ dū­ręs Ita­li­jo­je?

– Jis yra ge­ras gy­ny­bos spe­cia­lis­tas.

Ita­li­jo­je I.Jaa­be­ras žai­dė ir įžai­dė­ju, ir ata­kuo­jan­čiu gy­nė­ju, to­dėl įdo­ mu, kaip jam sek­sis Kau­ne. Jis ga­ lin­gai ata­kuo­ja ir pui­kiai gi­na­si.

K.Kem­zū­ra star­ta­vo ne­sėk­me

A gru­pė­je pa­sta­rai­siais me­tais fi­ nan­si­nių pro­ble­mų ka­muo­ja­ma Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ja“ (Slo­ vė­ni­ja) sve­čiuo­se 84:71 pri­ver­tė ka­ pi­tu­liuo­ti Eu­ro­ly­gos at­ran­kos tur­ ny­ro lai­mė­to­ją – Kan­tu „Ma­poo­ro“ (Ita­li­ja) klu­bą.

B gru­pė­je Kęs­tu­čio Kem­zū­ros tre­ni­ruo­ja­ma Gdy­nės „As­se­co Pro­ kom“ ko­man­da Pran­cū­zi­jo­je 74:81 nu­si­lei­do Ša­lo­no „Elan Cha­lonSur-Sao­ne“ eki­pai.

D gru­pė­je Eu­ro­ly­gos vi­ce­čem­ pio­nai Mask­vos CSKA krep­ši­nin­ kai tik 75:73 pa­lau­žė Vil­niaus „Lie­ tu­vos ry­tą“. „Ma­čas bu­vo la­bai sun­kus. Dėl ge­ro ko­man­di­nio žai­di­mo var­žo­vai bu­vo ar­ti per­ga­lės, bet le­mia­mais mo­men­tais mū­sų žai­dė­jai bu­vo in­ di­vi­dua­liai pra­na­šes­ni. Ki­ta ver­tus, mes daž­nai kly­do­me, ypač pir­ma­ ja­me ir ant­ra­ja­me kė­li­niuo­se, o pra­ stai gy­nė­mės tre­čia­ja­me ir ket­vir­ ta­ja­me. Teks rim­tai pa­dir­bė­ti, kad tap­tu­me tik­ra ko­man­da“, – kal­bė­ jo CSKA vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Et­to­ re Mes­si­na.

Va­kar Eu­ro­ly­go­je įvy­ko pen­ke­ rios rung­ty­nės: „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ – Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“, Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“ – Belg­ ra­d o „Par­t i­zan mt:s“, Sie­n os „Mon­te­pas­chi“ – Ber­ly­no AL­BA, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ – Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ ir Mad­ ri­do „Real“ – Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“.

Sta­tis­ti­ka A gru­pė

„Fe­n er­b ah­ç e ül­k er“–„Chim­k i“ 92:80 (25:25, 21:11, 16:18, 30:26). E.Prel­ dži­čius 20 taš­k ų, B.McCa­leb­bas 17, O.Ona­nas 15/Z.Pla­n i­n i­č ius 17, K.Ri­ ver­sas 14, A.Žu­ka­nen­ka 12. „Ma­poo­ro“–„Union Olim­pi­ja“ 71:84 (17:20, 23:21, 13:18, 18:25). P.Ara­do­ri 16, M.Mar­koiš­v i­l is 13, J.Brook­s as 10/ D.Pa­ge’as 17, A.Bay­nes’as 16.

B gru­pė

„Elan Cha­lon-Sur-Sao­ne“–„As­s e­ co Pro­kom“ 81:74 (11:12, 22:16, 24:20, 24:26). B.Rus­has ir I.Ev­t i­mo­vas po 17, S.Tchi­cam­bou­das 16/L.Kos­za­re­kas 14, M.Po­nit­ka 13, F.Ro­bin­so­nas 12.

Ma­la­gos „Uni­ca­ja“–Tel Avi­vo „Mac­

ca­b i Elect­ra“ 80:85 (20:25, 16:22, 27:18, 17:20). E.Cal­lo­way’us 25, K.Si­ mo­nas 19, T.Ur­ta­su­nas 15/R.Hick­ma­ nas 16, D.Lo­ga­nas 14, L.Eliya­hu 13.

C gru­pė

„Žal­gi­ris“–„Ce­de­vi­ta“ 90:62 (27:20, 28:18, 24:15, 11:9). P.Jan­k ū­n as 20, K.Lav­r i­no­v i­č ius 17, M.Po­p o­v i­č ius 15/M.Ge­la­ba­le’is 16, B.Wrigh­tas 15. „Olym­pia­cos“–„Ca­ja La­bo­ral“ 85:81 (18:23, 30:14, 17:29, 20:15). G.Prin­te­z is 17, V.Spa­nou­lis 16/M.Lam­pe 18.

D gru­pė

CSKA–„Lie­tu­vos ry­tas“ 75:73 (20:23, 26:14, 8:15, 21:21). S.Weem­s as 14, V.Chria­pa ir N.Krsti­čius po 12/R.Sei­ bu­tis 19, M.Ka­te­ly­nas 12.

15

šeštadienis, spalio 13, 2012

sportas Pa­ger­bė ­ R.Šiš­kaus­ką

Bra­zi­lai įmu­šė ­ 6 įvar­čius

Bun­des­ly­go­je – dvi lie­tu­vės

Per Mask­vo­je vy­ku­sias Eu­ro­ly­ gos rung­ty­nes, ku­rio­se su­si­ti­ ko CSKA ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­dos, pa­gerb­tas bu­vęs Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­ dė­jas, pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą jau bai­gęs Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas.

Ats­to­vau­da­mas CSKA, lie­tu­vis 2008 m. ta­po Eu­ro­ly­gos čem­ pio­nu.

2014-ųjų pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to šei­mi­nin­kė Bra­ zi­li­jos rink­ti­nė drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se Šve­di­jo­je 6:0 su­ triuš­ki­no Ira­ko ko­man­dą. Du įvar­čius įmu­šė Os­ca­ras, po vie­ną – Ka­ka, Hul­kas, Ney­ma­ ras ir Lu­cas. Pa­sau­lio rei­tin­ge bra­zi­lai – 14-oje vie­to­je, ira­kie­ čiai – 80-ojo­je.

Pra­si­dė­jo stip­riau­sias Eu­ro­ po­je klu­bi­nis šach­ma­tų čem­ pio­na­tas – Vo­kie­ti­jos bun­des­ ly­gos pir­me­ny­bės. Praė­ju­sių me­tų čem­pio­nės Ba­den Ba­ de­no „OSG“ eki­pos su­dė­ty­je yra did­meist­rė Vik­to­ri­ja Čmi­ ly­tė (nuo­tr.), o Fried­ber­go „SF1891“ ko­man­dai at­sto­vau­ja Dei­man­tė Dau­ly­tė.

I.Jaa­be­ras: esu pa­si­ruo­šęs aukš­to ly­gio krep­ši­niui Nau­ja­sis „Žal­gi­rio“ gy­nė­jas Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras, prieš at­vyk­da­ mas į Kau­ną, do­mė­jo­si, ar Lie­tu­vo­je vei­kia bent vie­nas mu­sul­ mo­nų cent­ras.

Nors Vil­niaus oro uos­to ba­ga­ žo sky­riu­je pa­kly­do du ame­ri­kie­ čio krep­šiai, „Žal­gi­rio“ nau­jo­kas to ne­su­reikš­mi­no ir džiau­gė­si, kad grei­tai pri­si­jungs prie ko­man­dos.

Pir­miau­sia krep­ši­nin­kas nu­sku­bė­ jo į Kau­no kli­ni­kas, kur bu­vo pa­tik­ rin­ta jo svei­ka­ta.

188 cm ūgio 28-erių I.Jaa­be­ras Eu­ro­ly­go­je rung­ty­niau­ja nuo 2007ųjų. JAV ir Bul­ga­ri­jos pi­lie­ty­bes tu­ rin­tis krep­ši­nin­kas praė­ju­sį se­zo­ną ne­žai­dė, o 2010–2011 m. at­sto­va­ vo Mi­la­no „Ar­ma­ni Jeans“ eki­pai ir Eu­ro­ly­gos tur­ny­re per 10 rung­ty­nių pel­nė 108 taš­kus ir at­li­ko 24 re­zul­ ta­ty­vius per­da­vi­mus.

I.Jaa­be­ras tei­gė, kad jam ar­ti­ma „Žal­gi­rio“ stra­te­go Joa­no Pla­zos krep­ši­nio fi­lo­so­fi­ja, taip pat ža­dė­jo stengtis spar­čiau pa­siek­ti ge­riau­sią spor­ti­nę for­mą.

Be to, I.Jaa­be­ras at­sklei­dė, kad mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mas jo gy­ve­ni­ me uži­ma itin svar­bią vie­tą.

Ita­li­jos pir­me­ny­bė­se te­ko rung­ty­niau­ti su Ri­man­tu Kau­kė­nu, Kšiš­to­fu Lav­ri­no­vi­ čiu­mi. Tai la­bai pa­ty­ rę ir ta­len­tin­gi krep­ ši­nin­kai.

– Ib­ra­hi­mai, ar prieš at­vyk­da­ mas į Lie­tu­vą do­mė­jo­tės mū­sų ša­li­mi? – va­kar pa­klau­sė­me „Žal­ gi­rio“ nau­jo­ko.

– Esu mu­sul­mo­nas, tad dau­giau­sia lai­ko sky­riau in­for­ma­ci­jos apie mu­ sul­mo­nų cent­rus jū­sų ša­ly­je paieš­ koms. Steng­siuo­si į juos kuo grei­čiau in­teg­ruo­tis. Tai man la­bai svar­bu.

– Gal­būt ste­bė­jo­te pir­mą­sias „Žal­gi­rio“ rung­ty­nes Eu­ro­ly­ go­je?

– De­ja, tuo me­tu bu­vau ke­lio­nė­je.

– Ką ma­no­te apie ko­man­dos drau­gus?

– Pa­ž įs­t u ke­l is „Žal­g i­r io“ žai­ dė­jus. Ita­li­jos pir­me­ny­bė­se te­ko rung­ty­niau­ti su Ri­man­tu Kau­kė­ nu, Kšiš­to­fu Lav­ri­no­vi­čiu­mi. Tai la­bai pa­ty­rę ir ta­len­tin­gi krep­ši­ nin­kai.

– Ką ga­li­te pa­sa­ky­ti apie „Žal­ gi­rio“ vy­riau­sią­jį tre­ne­rį J.Pla­ zą?

– Daug in­for­ma­ci­jos apie jį ne­tu­riu, bet esu tik­ras: J.Pla­za – la­bai pa­ty­ ręs spe­cia­lis­tas, va­do­vau­jan­tis ge­ rai ko­man­dai.

– Is­pa­n as gar­s ė­ja kaip pui­ kus gy­ny­bos spe­cia­lis­tas. Ga­ jus mi­tas, kad ame­ri­kie­čiai ne itin mėgs­ta to­kį žai­di­mo sti­ lių. Koks jū­sų po­žiū­ris į gy­ ny­bą?

Iš­šū­kis: I.Jaa­be­ras tvir­ti­na esąs pa­si­ren­gęs sun­kiam dar­bui „Žal­gi­ry­je“.

– Gy­ny­ba man vi­sa­da la­bai svar­bi.

Tai – vie­nas pa­grin­di­nių krep­ši­nio ele­men­tų, no­rint pa­siek­ti ge­rų re­ zul­ta­tų. Vi­siš­kai pri­ta­riu to­kiai tre­ ne­rio fi­lo­so­fi­jai.

– Praė­ju­sį se­zo­ną ne­rung­ty­nia­ vo­te. Kaip ver­ti­na­te tuos me­ tus?

– Tai bu­vo la­bai ge­ri me­tai. Ne­ žai­džiau krep­ši­nio, ta­čiau tu­rė­jau pui­kią pro­gą įsi­gi­lin­ti į mu­sul­mo­ nų re­li­gi­ją, at­lik­ti tam tik­ras pa­ rei­gas, ku­rios su­si­ju­sios su šiuo ti­ kė­ji­mu.

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

– Ko­kia šiuo me­tu jū­sų spor­ti­ nė for­ma?

– Daug tre­ni­ruo­juo­si, ma­nau, esu pa­si­ruo­šęs aukš­to ly­gio krep­ši­niui. Ži­nau, kad ir „Žal­gi­ris“ dir­ba la­bai sun­kiai. Esu pa­si­ry­žęs kuo grei­čiau pa­siek­ti ge­riau­sią spor­ti­nę for­mą.

– Kiek rei­kia lai­ko, kad tap­tum ko­man­dos ly­de­riu?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, tai pri­klau­so nuo puo­li­mo ir gy­ny­bos sis­te­mų, ki­tų svar­bių as­pek­tų. Tam ga­li pri­reik­ti die­nos, sa­vai­tės, gal­būt mė­ne­sio.

KD, Sport1 inf.

16

šeštadienis, spalio 13, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

5,05

4,66

2,47

„Va­koil“

5,03

4,65

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,48 dol. už 1 brl.

115,02 dol. už 1 brl.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1349 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3004 JAV do­le­ris 1 2,6866 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7385 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4285 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6817 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6191 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8570

–1,19 %

+0,13 %

Pa­di­dė­jo de­šim­ta­da­liu

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

+0,58 %

pokytis

+0,7877 % +0,1654 % +0,0857 % –0,1750 % –0,0081 % –0,5252 % +0,1283 % +0,1825 % +0,1507 %

Di­dė­jant vi­suo­me­ni­nės kai­nos vir­šu­ti­ nei ri­bai, ki­tą­met di­dės ir elekt­ros kai­ na var­to­to­jams. Vi­suo­me­ni­nės kai­nos ri­ ba, ku­ri yra pa­grin­das nu­sta­ty­ti konk­re­ čius elekt­ros ta­ri­fus var­to­to­jams, di­dės 11–14 pro­c., ar­ba 4,3–4,1 cen­to. Kai­nų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė ne­siė­mė pro­gno­zuo­ ti, kaip de­šim­ta­da­liu pa­di­di­nus vi­suo­me­ ni­nės kai­nos vir­šu­ti­nę ri­bą kei­sis elekt­ ros kai­nos.

10,9 mlrd. li­tų

gry­nų­jų pi­ni­gų ša­ly­je bu­vo šių me­tų rug­sė­jį.

Ge­riau­sia rin­ka – stab­te­lė­ju­si lai­ke Lie­tu­vių su­kur­tas mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las dau­giau­sia se­kė­jų su­ lau­kė Af­ri­ko­je ir jau skai­čiuo­ja 2 mln. var­ to­to­jų. Atei­ty­je ko­man­da ne­sle­pia am­bi­ci­ jų šį skai­čių pa­di­din­ti de­šim­te­rio­pai.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Nusp­ren­dė su­si­jung­ti

Mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las „Mo­boF­ree“ vei­kia jau šiek tiek dau­giau nei dve­jus me­tus, kaip pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „SIR EU“ stei­ gė­jas ir „App Camp“ va­do­vas To­ mas Mar­tū­nas. O pro­duk­to idė­ja gi­mė, at­ro­dy­tų, neįp­ras­tai: dviem kon­ku­ruo­jan­čioms bend­ro­vėms su­sė­dus prie bend­ro sta­lo ir nu­ro­ džius kiek­vie­nos pra­na­šu­mus. „Vi­suo­met sklei­džiu min­tį, kad Lie­tu­va per ma­ža pyk­tis ir kon­ku­ ruo­ti. Yra tiek daug neuž­ka­riau­tų pa­sau­lio vie­tų, to­dėl, užuo­t kon­ ku­ra­vus dėl ma­žo la­šo Lie­tu­vo­je, rei­kia koo­pe­ruo­tis ir ženg­ti to­lyn.

Be to, bend­ra­dar­bia­vi­mas tam tik­ru požiūriu bu­vo kri­zės pa­da­ri­nys. Ji su­da­vė vi­siems per spran­dą ir pa­ ro­dė, kad ga­li nu­tik­ti vi­saip“, – sa­ kė T.Mar­tū­nas.

To­mas Mar­tū­nas:

Yra tiek daug neuž­ ka­riau­tų pa­sau­lio vie­tų, to­dėl, užuo­t kon­ku­ra­vus dėl ma­ žo la­šo Lie­tu­vo­je, rei­kia koo­pe­ruo­tis ir ženg­ti to­lyn.

Anot jo, su­kur­ti pa­sau­li­nė­je rin­ ko­je iš­si­ski­rian­tį so­cia­li­nį tink­lą la­ bai sun­ku. To­dėl pro­duk­tą bend­ ro­vės nu­spren­dė rin­kai pri­sta­ty­ti kaip emo­ci­niu pa­grin­du vei­kian­tį pa­žin­čių po­rta­lą. „Tuo me­tu mąs­tė­me, kad bend­ rau­jant svar­biau­sia pa­šne­ko­vo emo­ci­jos, ku­rias gy­vai ga­li­ma pa­ ma­ty­ti iš kar­to ar­ba po ke­lių žo­ džių. Ta­čiau so­cia­li­nia­me tink­le to pa­da­ry­ti ne­ga­li­ma. To­dėl mes nu­ spren­dė­me pri­si­jun­gu­sio var­to­to­ jo pir­miau­sia pa­klaus­ti pa­pras­to klau­si­mo: kaip tu šian­dien jau­tie­ si? At­sa­ky­ti į jį pa­tei­kė­me iliust­ra­ ci­jų-vei­du­kų“, – pa­sa­ko­jo T.Mar­ tū­nas.

vy­ko dėl 2,3 mln. eu­rų ES pa­ra­mos. O pro­jek­tas „Mo­boF­ree“ į rek­la­mą in­ ves­ta­vo vos 15 tūkst. do­le­rių.

Paš­ne­ko­vas ne­slė­pė, kad vien „par­ti­za­ni­nio mar­ke­tin­go“ ne­pa­ kan­ka – rei­kia su­si­tai­ky­ti, kad no­ rint plė­to­ti pro­jek­tą ten­ka iš ki­še­ nės iš­si­trauk­ti pi­ni­gų. Vers­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad įgy­ven­di­nant pro­ jek­tą bu­vo iš­ban­dy­tas ne vie­nas rin­ko­da­ros me­to­das, tie­sa, ne vi­si jų pa­si­se­kė. Šiuo me­tu, kaip sa­kė T.Mar­tū­ nas, rin­ko­da­ros dar­bai pri­stab­dy­ ti, nes dau­giau kon­cent­ruo­ja­ma­si į pro­duk­to to­bu­li­ni­mą. Jis pa­brė­žė, kad ne­di­de­lė, vos ke­tu­rių as­me­nų, ko­man­da su kart­kar­tė­mis sam­do­ mais pa­pil­do­mais dar­buo­to­jais pri­ va­lo nu­si­sta­ty­ti prio­ri­te­tus ir dvie­ jų dar­bų vie­nu me­tu ne­siim­ti.

Tie­sa, kaip pa­brė­žė pa­šne­ko­vas, pro­duk­tas nuo­lat ki­to. Vers­li­nin­kas ne­slė­pė, kad pro­jek­tas bu­vo vys­to­ mas da­rant klai­dų ir ban­dant, ieš­ kant bend­rų vi­zi­jų.

Iš­kart žen­gė sve­tur

„Mes da­rė­me ty­ri­mus: iša­na­li­za­vo­ me vi­sus kon­ku­ren­tus, ta­da svars­ tė­me, kaip iš­si­skir­ti. Ta­čiau ana­li­ zė po­pie­riu­je yra vi­sai kas ki­ta, nei pro­duk­tą iš­ban­dy­ti rea­liai. To­dėl iš kar­to nu­spren­dė­me jį iš­ban­dy­ ti vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ko­jo T.Mar­tū­nas ir pa­brė­žė iš kar­to ži­ no­jęs, kad, no­rint pa­siek­ti di­des­nį mas­tą, rei­kia ei­ti už Lie­tu­vos ri­bų.

Pro­duk­tas iš kar­to bu­vo iš­vers­tas į še­šias kal­bas ir pir­miau­sia pa­sie­kė Bal­ti­jos ša­lių bei Viet­na­mo ir In­di­jos rin­kas – jos pa­si­rink­tos dėl jau tu­rė­ tų ry­šių su šio­mis ša­li­mis. Tie­sa, ne vi­sos jos pa­si­tei­si­no, kaip pri­pa­ži­no T.Mar­tū­nas, už­tat ieš­ko­ji­mai pa­dė­ jo at­ras­ti Af­ri­kos po­ten­cia­lą. Šian­dien vers­li­nin­kas tik džiau­ gia­si, kad veik­lą pra­dė­ti bu­vo nu­ spręs­ta ne vien Lie­tu­vos rin­ko­je, kur šiuo me­tu ak­ty­vių var­to­to­ jų skai­čius sie­kia apie 50 tūkst.: „Ma­nau, nė pu­sės tiek įžval­gų ne­ bū­tu­me pa­da­rę, nė pu­sės tiek pa­ tir­ties su­kau­pę, jei bū­tu­me veik­lą pra­dė­ję Lie­tu­vo­je. Vi­siems siū­ly­ čiau ge­riau su­rink­ti di­des­nę ko­ man­dą, iš­si­da­ly­ti ak­ci­jas ar­ba ras­ti pi­ni­gų vi­siems ko­man­dos na­riams al­gai su­mo­kė­ti, ta­čiau pra­dė­ti stip­ riau ir ke­lio­se rin­ko­se. Net ir psi­ cho­lo­giš­kai žvel­giant im­tis veik­los vie­no­je rin­ko­je ne­ver­ta. Pra­dė­da­ ma pro­jek­tą, pla­nuo­da­ma plės­tis į pa­sau­lį, ko­man­da tu­ri daug en­tu­ ziaz­mo. Ta­čiau su­lau­ku­si pra­stes­ nių re­zul­ta­tų, nei ti­kė­ta­si, ji pra­de­ da abe­jo­ti: jei ne­pa­si­se­kė Lie­tu­vo­je, ko­dėl tu­rė­tų pa­si­sek­ti ki­tur? Ant­rą kar­tą ras­ti to­kio pa­ties stip­raus en­ tu­ziaz­mo pa­pras­tai ne­pa­vyks­ta, o dve­jo­nės iš­bars­to ko­man­dą. Vie­na pa­si­rink­ta rin­ka ir yra vie­na daž­ niau­sių pra­de­dan­čių­jų klai­dų.“ At­ra­do Af­ri­kos po­ten­cia­lą

Per pu­sant­rų me­tų po­rta­las įvai­ riais bū­dais su­rin­ko 600 tūkst. var­to­to­jų. O nuo praė­ju­sių me­ tų pa­bai­gos per pu­sant­ro mė­ne­sio skai­čius šok­te­lė­jo iki 1,5 mln. var­to­

Ir to­liau ke­ti­na aug­ti

Pra­džia: vers­li­nin­kas T.Mar­tū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad žen­giant pir­muo­sius

vers­lo žings­nius ap­si­ri­bo­ti vien Lie­tu­vos rin­ka ne­veiks­min­ga.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

to­jų. „Kas lė­mė šį lū­žį? Tie­siog at­ ras­ti ka­na­lai ir iš­mok­tos pa­mo­kos.

Rei­kia ieš­ko­ti, kur idė­ja la­biau­siai pri­gy­ja, kur ji at­ne­ša dau­giau­sia var­to­to­jų ir pi­ni­gų, ir plėt­rai per­ spek­ty­vio­se ša­ly­se skir­ti dau­giau lė­šų“, – sa­kė T.Mar­tū­nas.

Pa­vyz­džiui, In­di­jos rin­kos bu­vo at­si­sa­ky­ta, nors šios ša­lies par­t-ne­ ris ža­dė­jo per tris mė­ne­sius pri­trauk­ ti 8 mln. var­to­to­jų. „Tuo me­tu tu­rė­ jo­me apie 100 tūkst. var­to­to­jų in­dų, ta­čiau ma­tė­me, kad jie iš­gąs­di­na vi­ sas mū­sų po­rta­lo var­to­to­jas mo­te­ris – jie siun­ti­nė­da­vo ne­švan­kias nuo­ trau­kas ir pan. O juk mo­te­rų mū­sų tink­la­la­py­je bu­vo apie 27 pro­c., to­dėl tu­rė­jo­me jas bran­gin­ti“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. Juo­lab kad in­dai, kaip pa­ brė­žė jis, ne­pir­ko vir­tua­lių pa­slau­gų ir neuž­pil­dy­da­vo rek­la­mos plo­tų.

T.Mar­tū­nas pa­sa­ko­jo, kad kas mė­ne­sį ana­li­zuo­jant re­zul­ta­tus ir bū­si­mas rin­kas bu­vo at­ras­tos pa­grin­di­nės bei šiuo me­tu dau­giau­sia var­to­to­jų pri­trau­ku­sios rin­kos: Ni­ ge­ri­ja, Ke­ni­ja, Zim­bab­vė.

„Lie­tu­vo­je tu­rė­jo­me la­bai ge­ rą mo­bi­lių­jų sve­tai­nių įdir­bį. O de­šim­tį me­tų šio­je sri­ty­je dir­bęs ir ge­rai ži­no­da­mas, ką da­rai, ga­li sek­ti stai­giai be­si­vys­tan­čias tech­ no­lo­gi­jas ar­ba pa­klaus­ti sa­vęs, kur pa­sau­ly­je iš­gy­ve­na­mas mo­men­tas, ku­rį mes iš­gy­ve­no­me prieš penk­ me­tį. O ta vie­ta – Af­ri­ka“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas aiš­kin­da­mas, ko­dėl bu­vo nu­spręs­ta at­si­gręž­ti į Af­ri­ kos rin­kas.

Anot jo, iš Af­ri­ko­je nau­do­ja­mų 800 tūkst. mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų net dau­giau nei 600 tūkst. jų yra ne iš­ ma­nie­ji mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai. Be to, pir­mo­ji priei­gos prie­mo­nė prie in­ ter­ne­to Af­ri­ko­je yra mo­bi­lu­sis te­ le­fo­nas, to­dėl mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­las ten su­lau­kė iš­ skir­ti­nio dė­me­sio.

Iš­ban­dė įvai­rius me­to­dus

T.Mar­tū­nas pri­pa­ži­no, kad Ni­ge­ri­jo­ je yra stip­rus kon­ku­ren­tas, tu­rin­tis 8 mln. var­to­to­jų. Ta­čiau šiam, anot pa­ šne­ko­vo, pa­siek­ti to­kių re­zul­ta­tų pa­

Šia­me pa­sau­ly­je, esant in­for­ma­ci­ jos per­tek­liui, grei­tis yra ypač svar­ bus, kaip pa­ti­ki­no T.Mar­tū­nas. Jis sa­kė nea­be­jo­jan­tis, kad Af­ri­kos rin­kos, šiuo me­tu at­si­lie­kan­čios nuo dau­ge­lio ki­tų pa­sau­lio rin­kų, po dve­jų me­tų jau ims nau­do­tis iš­ ma­niai­siais te­le­fo­nais. To­dėl už­ mig­ti ant lau­rų nė­ra ka­da.

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad svar­biau­sia iš­lai­ky­ti pa­grin­di­ nę sa­vo pro­duk­to vi­zi­ją ir ne­si­blaš­ ky­ti, juo la­biau žval­gan­tis į kon­ku­ ren­tų siū­lo­mas nau­jo­ves. „Pe­rė­męs nau­ją kon­ku­ren­tų siū­lo­mą pa­slau­ gą ga­li su­jauk­ti sa­vo pro­duk­to vi­zi­ ją. Juk ne­ga­li ži­no­ti, ko kon­ku­ren­ tai ja sie­kė“, – svars­tė jis.

Ko­man­da, su­si­kon­cent­ra­vu­si į pa­žin­čių mez­gi­mo funk­ci­ją, pla­ nuo­ja kel­tis į Azi­jos ša­lis. T.Mar­ tū­nas nea­be­jo­jo, kad šio­se rin­ko­se pro­duk­tas su­lauks sėk­mės ir var­to­ to­jų skai­čius išaugs dar pu­se mi­li­ jo­no. Taip pat ža­da­ma iš­ban­dy­ti ne iki ga­lo iš­tir­tas Af­ri­kos rin­kas. No­ rė­da­ma pa­spar­tin­ti plėt­rą, pro­jek­to ko­man­da šiuo me­tu ak­ty­viai ieš­ko fi­nan­si­nio in­ves­tuo­to­jo. Paš­ne­ko­ vas ne­sua­be­jo­jo sa­ky­da­mas, kad ak­ty­viai ieš­kant nau­jų rin­kų jau ki­tų me­tų pa­bai­go­je ga­li­ma ti­kė­tis tu­rė­ti net 20 mln. mo­bi­lio­jo in­ter­ ne­to po­rta­lo var­to­to­jų.

40

tūkst. li­tų

siekė projekto komandos investicijos į reklamą pasaulinėse rinkose.

17

Šeštadienis, spalio 13, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Že­mės žu­di­kas Ni­bi­ru: ti­kė­ti ar ne?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

A.Ja­gu­di­nas: ge­riau iš­mok­ti teks­tą, nei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se Di­džiau­sia jo vai­ kys­tės sva­jo­nė taip ir neiš­si­pil­dė: Alek­ se­jus Ja­gu­di­nas ne­ ta­po nei vil­ki­ko, nei tak­si vai­ruo­to­ju.

Pra­dė­jęs čiuož­ti ket­ ve­rių, jau 17-os ta­po pa­sau­lio ir Eu­ro­pos, o 21 me­tų – olim­pi­ niu dai­lio­jo čiuo­ži­ mo čem­pio­nu.

No­riu įsi­tvir­tin­ti šio­je man nau­jo­je pro­fe­si­jo­je. Ir jei ne­ tap­siu čem­pio­nu, tai bent siek­siu bū­ti pir­mų­jų gre­to­se.

Bet vi­są lai­ką ma­no šei­ma bu­ vo, yra ir bus svar­biau­sia.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

– Alek­se­jau, esa­te da­vęs tūks­ tan­čius in­ter­viu. Ko jū­sų dar ne­klau­sė?

– Hm... Ko­kios spal­vos šian­dien dan­gus, koks ma­no mėgs­ta­miau­ sias šo­ko­la­das... Bet jūs klaus­ki­te, klaus­ki­te.

– Tuo­met pra­dė­ki­me nuo tra­ di­ci­nio klau­si­mo. Ką mes iš­vy­ si­me Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je, le­do miu­zik­le „Ma­žos di­de­lio mies­to is­to­ri­jos“?

– Mū­sų va­do­vas Il­ja Aver­bu­chas (bu­vęs pa­sau­lio, Eu­ro­pos dai­lio­ jo čiuo­ži­mo čem­pio­nas, olim­pi­nių žai­dy­nių si­dab­ro me­da­lio lai­mė­to­ jas, da­bar re­ži­sie­rius, pro­diu­se­ris – aut. pa­st.) su­gal­vo­jo dar vie­ną įdo­ mų pro­jek­tą, o aš di­džiuo­juo­si esąs jo da­le­lė. Čia bus ne tik tai, kas yra ge­riau­sia pro­fe­sio­na­lia­me dai­lia­ ja­me čiuo­ži­me, bet ir le­do ak­ro­ba­ ti­kos, kur žmo­nės skrai­dys it cir­ke, dai­na­vi­mo gy­vai ir ne le­do šo­kių.

Tai – įvai­rus, bet vien­ti­sas, gy­ vas or­ga­niz­mas, su­jung­tas į di­de­ lį spek­tak­lį. Tar­si mies­tas, ku­ria­me su­si­py­nę įvai­riau­si jaus­mai: mei­lė, iš­da­vys­tė, gė­ris, ap­ga­vys­tė, sim­ pa­ti­ja, nea­py­kan­ta. Vi­si he­ro­jai su ma­žo­mis is­to­ri­jo­mis yra vie­nos di­ de­lės mies­to is­to­ri­jos da­lis.

Su šiuo spek­tak­liu sėk­min­gai pa­ si­ro­dė­me Mask­vo­je, Sankt Pe­ter­bur­ ge, Uk­rai­no­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je. Ang­lai – la­bai iš­ran­kūs žiū­ro­vai, mėgs­ta kri­ti­kuo­ti. Bu­vo la­bai ma­

Sva­jo­nė: Alek­se­jus atei­ty­je no­rė­tų vai­di­nti ge­ra­me fil­me.

lo­nu, kad ir ten su­lau­kė­me di­de­ lės sėk­mės ir su­ren­gė­me 15 spek­ tak­lių. Šio spek­tak­lio pa­bai­go­je ne vie­nas ap­si­ver­kė. Nus­te­bau, klau­ siu, kas ne­pa­ti­ko? O jie sa­ko: „Ne, ne, prie­šin­gai. Mus už­val­dė emo­ci­ jos ir stip­rūs iš­gy­ve­ni­mai.“ Tai pa­ts nuo­sta­biau­sias komp­li­men­tas.

– Kar­tą sa­kė­te, kad nie­ka­da ne­ pirk­tu­mė­te bi­lie­to į ko­kį nors „Le­do šou“. Tur­būt juo­ka­vo­te?

– Ži­no­ma, nes vi­sa­da ga­liu pa­pra­ šy­ti ir gau­siu ne­mo­ka­mai. Be to, da­ly­vau­ju dau­gy­bė­je le­do ren­gi­nių, to­dėl ei­ti dar kar­tą ir žiū­rė­ti man ne­bū­tų itin įdo­mu.

– Apie Lie­tu­vą dau­giau­sia su­ ži­no­jo­te iš ne­to­li jū­sų Mask­vo­ je gy­ve­nan­čio Po­vi­lo Va­na­go ir Mar­ga­ri­tos Dro­biaz­ko?

– Oi, ne tik iš jų, nors su Po­vi­lu ir Ri­ta drau­gau­ju la­bai se­niai. Su Po­

Alek­se­jaus Ja­gu­di­no asmeninio archyvo nuotr.

vi­lu il­gai run­gė­mės ne vie­no­se var­ žy­bo­se, o jie su Ri­ta dar da­ly­va­vo pen­ke­rio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

Ne­ži­nau, ar daug kam tai yra pa­ vy­kę.

No­rė­čiau, kad į klau­si­mą, ką ži­ no­te apie Lie­tu­vą, bet ko­kią ki­tą ša­lį, ga­lė­čiau at­sa­ky­ti iš­sa­miau.

Kas­kart nu­vy­kę sve­tur, sten­gia­mės ge­rai iš­si­mie­go­ti ir pa­ma­ty­ti ša­lį, jos gro­žy­bes. Bet Lie­tu­va ar­ti, to­dėl daž­niau­siai, kaip ir į ki­tas ar­ti­mas

ša­lis, at­vyks­ta­me trum­pam ir lie­ka lai­ko tik pail­sė­ti prieš dar­bą.

– Ar, jū­sų nuo­mo­ne, dai­lio­jo čiuo­ži­mo tech­ni­nės ga­li­my­bės jau pa­sie­kė sa­vo ri­bą?

– Ne itin do­miuo­si pa­sau­lio ar Eu­ro­pos čem­pio­na­tais. Juos žiū­ riu, kai yra ga­l i­my­b ė, bet sa­vo ren­gi­nio dėl to neat­šau­kiu. Di­ džių­jų as­me­ny­bių lai­ kai praė­jo.

18

18

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

A.Ja­gu­di­nas: ge­riau iš­mok­ti tek Ne­l i­k o spor­t i­n in­ 17 kų, ku­rie il­gai iš­lai­ky­ tų aukš­tą tech­ni­nį meist­riš­ku­mą,

cha­riz­mą. Pa­si­kei­tus tei­sė­ja­vi­mo tai­syk­lėms, nau­jo­ji siste­ma kū­ry­ bos pra­sme ne­be­lei­džia at­si­skleis­ti ryš­kes­niems spor­ti­nin­kams.

Atei­ty­je vi­si spor­ti­nin­kai at­liks šuo­lius ke­tu­ris kar­tus ap­si­suk­da­ mi. Per tre­ni­ruo­tes ap­si­suk­da­vau ke­tu­ris kar­tus iš pen­kių. Ir Že­nia Pliuš­čen­ka taip pat. Žmo­gaus ga­ li­my­bių ri­bos eg­zis­tuo­ja, bet nie­kas nea­tė­mė ga­li­my­bių to­bu­lin­ti pa­čiū­ žas ir ge­lež­tes – tai su­teik­tų pa­pil­ do­mą amp­li­tu­dę, lei­džian­čią ge­riau pa­šok­ti.

JAV pa­da­riau klai­ dą. Gė­da, sa­ve kal­ti­ nu iki šiol, bet ne­su ro­bo­tas, vi­si klys­ ta­me. O iš klai­dų mo­kau­si ir sa­ve auk­lė­ju.

– Jums įky­rė­jo klau­si­mas apie Ja­gu­di­no ir Pliuš­čen­ kos dvi­ko­vą, ku­ris ge­res­ nis?

– Ne, ko­dėl? Man sun­kiau pa­sa­ko­ti apie sa­ve. O ly­gin­ ti? Ne­tei­sin­ga, pa­vyz­džiui, ly­gin­ti ba­na­ną su kriau­še ar Pliuš­čen­ką ir ma­ne. Kiek­vie­ nas tu­ri sa­vo stip­rią­sias ir silp­ną­sias vie­tas. Yra lai­mė­jęs ir jis, ir aš. Vis dėl­to, kai run­ gė­mės olim­pia­do­je, auk­są lai­ mė­jau aš. Že­nia – ta­len­tin­gas ir di­dis spor­ ti­nin­kas, ku­ris dar ir da­bar run­gia­ si su jau­nais. Aš dėl trau­mų to da­ ry­ti ne­ga­liu. Ta­čiau esu lai­min­gas, at­ra­dęs ki­tą ke­lią. Jei at­vi­rai, ne­ sup­ran­tu, ko­dėl Že­nia dar run­gia­ si. Gal sa­vęs neat­ra­do ki­tur?

– O gal bi­jo išei­ti?

– Gal­būt. Ma­ne pa­stū­mė­jo trau­ma.

O jis gal dar ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­ mo ir da­ro tai, ką mo­ka.

– Tarp spor­ti­nin­kų, ku­rie bu­ vo kon­k u­ren­tai, re­tai bū­n a drau­gų.

– Vis­kas įma­no­ma. Drau­g ys­tė pri­klau­so nuo žmo­giš­kųjų sa­vy­ bių. Yra žvaigž­džių, ku­rios kei­čia­ si pir­mo­sio­mis vie­to­mis, bet lie­ka drau­gai. Ma­no ir Že­nios nuo­mo­ nės ne­su­ta­po, nors di­de­lių konf­lik­ tų ne­bu­vo. Be to, jis gy­ve­na Pi­te­ ry­je, aš – Mask­vo­je, gy­ve­nau JAV. Mū­sų ne­va ne­su­ta­ri­mus pa­vie­ši­no ži­niask­lai­da, ku­riai tai – nau­din­ga te­ma. Juo­lab kad mes tre­ni­ra­vo­mės pas vie­ną tre­ne­rį.

Šlo­vė: A.Ja­gu­di­nas – vy­rų dai­lio­jo čiuo­ži­mo olim­pi­nis, ke­tu­ris kar­tus

pa­sau­lio, tris kar­tus Eu­ro­pos, du kar­tus pro­fe­sio­na­lų čem­pio­nas.

– Mi­nė­jo­te, kad spek­tak­ly­ je, ku­rį iš­vy­si­me „Žal­gi­rio“ are­no­je, daug įvai­rių jaus­mų, emo­ci­jų. Ko­kių dau­giau­sia pa­ ty­rė­te sa­vo gy­ve­ni­me?

– Ti­kiuo­si, dar vis­kas prie­­ky­ je. O pa­ty­riau vis­ką. Ir iš­da­vys­tę, ir... Pa­sa­ky­siu at­vi­rai: kai sun­ku, pa­si­tel­kiu hu­mo­rą. Ži­no­ma, ap­ link ma­ne tvy­ro daug mei­lės. Bet ir pa­ts tu­ri ką nors da­ry­ti, kad ji bū­ tų. Sten­giuo­si su ki­tais ne­per­ženg­ ti ri­bų. Be to, esu la­bai di­de­lis hu­ mo­ro ger­bė­jas.

Nusiramino: Aleksejus mėgs­ta mąstyti, ana­li­zuo­ti, to­dėl da­bar, sako, jau

– Pas­ta­rai­siais me­tais jūs ne tik da­ly­vau­ja­te pro­fe­sio­na­lų le­do šou, bet ir te­le­vi­zi­jos lai­do­se, fil­muo­ja­tės, vai­di­na­te. Tai la­ bai rim­ta? Ar atei­ty­je ma­to­te sa­ve prieš fil­ma­vi­mo ka­me­rą ir teat­ro sce­no­je?

– Dai­lu­sis čiuo­ži­mas anks­čiau ar vė­liau baig­sis, – juo­kia­si. – Tu­riu pui­kią šei­mą, žmo­ną ir duk­re­lę, ku­ riai su­kaks tre­ji me­tu­kai, dir­bu la­ bai di­de­lį pa­si­ten­ki­ni­mą tei­kian­ tį dar­bą. Nuos­ta­bu, kad at­ra­dau ant­rą­ją pro­fe­si­ją, ku­ri ne­tru­kus taps pa­grin­di­nė. Tai – teat­ras, ki­ nas, te­le­vi­zi­ja. Kai tik yra lais­vo lai­ko, mo­kau­si ak­to­rys­tės.

– Sva­jo­ja­te nu­si­fil­muo­ti Mi­ chal­ko­vo, Lun­gi­no ar Ho­li­vu­ do re­ži­sie­rių fil­muo­se?

– Ne­mėgs­tu kla­si­fi­ka­ci­jų, koks ge­ riau­sias fil­mas, re­ži­sie­rius, mais­ tas. Ne­tu­riu idea­lių, tei­sin­gų daik­tų ar žmo­nių api­brė­ži­mų. Kiek­vie­nas žmo­gus ar daik­tas tu­ri švie­sią­ją ir tam­sią­ją pu­sę, tik rei­kia pa­si­steng­ ti ma­ty­ti. To­dėl Mi­chal­ko­vas ar dar kas nors nė­ra ge­res­nis už ki­tus.

Ma­no pa­grin­di­nis tiks­las – ne pas ku­rį nors re­ži­sie­rių nu­si­fi l­ muo­ti, bet to­bu­lė­ti, ei­ti į prie­kį.

Gy­ve­ni­mas su­sto­ja, kai žmo­gus ne­to­bu­lė­ja, ne­sie­kia. Rei­kia pa­si­ steng­ti šian­dien pa­da­ry­ti ge­riau nei va­kar.

– Spek­tak­ly­je „Pre­zi­den­to ato­ sto­gos“ jūs vai­di­no­te pre­zi­den­ tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną. Bet pa­ts,

at­ro­do, nie­ka­da ne­bal­suo­ja­te.

Ko­dėl?

– Kaip su­pran­ta­te, pre­zi­den­tai kei­ čia­si kiek­vie­no­je ša­ly­je. De­ja, šis sa­ty­ri­nis spek­tak­lis bu­vo ne­sėk­ min­gas. Pa­ro­dė­me du Mask­vo­je ir... tę­si­nio ne­bu­vo.

Jau pu­sant­rų me­tų vai­di­nu pran­ cū­zų ko­me­di­jo­je – spek­tak­ly­je „Ne­ ti­kėk sa­vo aki­mis“, į ku­rį pa­kvie­tė dai­ni­nin­kė ir ak­to­rė Va­le­ri­ja Lans­ ka­ja. Da­bar mo­kau­si teks­tą dviem spek­tak­liams, ne­se­niai bai­giau fil­ muo­tis te­le­vi­zi­jos fil­me ir op­ti­mis­ tiš­kai žvel­giu į atei­tį.

– Be­je, ko­dėl ne­da­ly­vau­ja­te rin­ ki­muo­se?

– O koks skir­tu­mas? Esu la­bai to­ li­nuo po­li­ti­kos. Tu­riu drau­gą, ku­ris sa­ve at­ra­do, kai iš spor­to išė­jo į po­ li­ti­ką. Man nie­kas ne­drau­džia bal­ suo­ti, bet esu pa­ten­kin­tas, kaip yra. Ži­no­ma, blo­gai gal­vo­ti, kad nuo ma­nęs nie­kas ne­prik­lau­sys ir jei taip elg­sis vi­si – blo­gai. Ne­tei­sin­ ga, bet kal­bu nuo­šir­džiai. Man ge­ riau iš­mok­ti nau­ją teks­tą spek­tak­ liui, nei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

– Jūs nuo­šir­dus žmo­gus?

– Hm... Grei­čiau man tik­tų api­ bū­di­ni­mas – ties­mu­kas. Daž­nai sa­kau, ką gal­vo­ju. Tai daug kam ne­pa­tin­ka, ne­rei­ka­lin­ga ir man pa­ čiam. Bet esu už­si­spy­ręs ir tie­sus.

– Va­di­na­si, jums ne­pa­tin­ka žmo­nės, ku­rie vie­na gal­vo­ja, ant­ra kal­ba, tre­čia da­ro?

19

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

ks­tą, nei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se Dėl trau­mų – į pro­fe­sio­na­lus A.Ja­gu­di­nas gi­mė 1980 m. ko­vo

18 d. Sankt Pe­ter­bur­ge. Nu­si­pel­nęs Ru­si­jos spor­to meist­ras. Vy­rų dai­ lio­jo čiuo­ži­mo olim­pi­nis (2002), ke­ tu­ris kar­tus pa­sau­lio (1998, 1999, 2000, 2002), tris kar­tus Eu­ro­pos (1998, 1999, 2002), du kar­tus pro­fe­ sio­na­lų čem­pio­nas.

2002 m. olim­pia­do­je ta­po pir­

muo­ju čiuo­žė­ju per 50 me­tų, ga­vęs pir­mą­sias vi­sų tei­sė­jų vie­tas abie­jo­ se pro­gra­mo­se. Už pre­zen­ta­ci­ją ga­ vo ke­tu­ris įver­ti­ni­mus 6.0 – tai aukš­ čiau­sias įver­ti­ni­mas olim­pia­do­se.

2002 m. pa­sau­lio čem­pio­na­te ta­

po pir­muo­ju čiuo­žė­ju trum­po­jo­ je pro­gra­mo­je ga­vęs še­šis įver­ti­ni­ mus 6.0.

2003 m. dėl trau­mų, įgim­to šlau­

nų de­fek­to bu­vo pri­vers­tas išei­ti į pro­fe­sio­na­lus.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Alek­sand­ras

Ma­jo­ro­vas. 1998 m. A.Ja­gu­di­nas spe­cia­liai iš­va­žia­vo mo­ky­tis į JAV, pas gar­sią tre­ne­rę Tat­ja­ną Ta­ra­so­ vą, su ku­ria dir­bo iki mė­gė­jų kar­je­ ros pa­bai­gos – 2002 m.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė: Ja­gu­di­no ta­ke­

liai, „Žmo­gus su ge­le­ži­ne kau­ke“ (2002 m. olim­pia­da), „Lenk­ty­nės“ (2002, „Ska­te Ame­ri­ca“).

A.Ja­gu­di­no žmo­na, dai­lio­jo čiuo­

ži­mo meist­rė T.Totm­ja­ni­na, gi­mė 1981 m. lapk­ri­čio 2 d., Per­mė­je.

u ne­bi­jo gy­ve­ni­mo be spor­to.

– Jei tai ne­su­si­ję su ma­ni­mi, ne­ svar­bu. Jei taip el­gia­si bend­rau­da­ mi su ma­ni­mi, te­gul tai lie­ka jų są­ ži­nei. Svar­biau­sia, koks esi tu.

– Jums dar tik 32-eji, bet pa­ty­ rė­te itin daug. Ko­kią pa­mo­ką iš­mo­ko­te?

– Ne­rei­kia dirb­ti to, ko neiš­ma­nai. Įst­ri­go tre­ne­rės Tat­ja­nos Ta­ra­so­ vos žo­džiai: „Lio­ša, no­rė­da­mas nu­ga­l ė­t i, tu­r i bū­t i gal­va stip­ res­nis už ki­tus.“ Tai tin­ka ne tik spor­te, bet ir gy­ve­ni­me, ku­ris yra tar­si lenk­ty­nės dėl sėk­mės, ge­ro­ vės. To­dėl ir rei­kia vys­ty­tis, ženg­ ti į prie­kį.

– Bi­jo­te die­nos, kai ne­sto­vė­si­ te ant le­do?

– Anks­čiau bi­jo­jau. Ypač po olim­ pi­nių žai­dy­nių, kai pa­ty­riau trau­ mų, su­ži­no­jau, kad ne­ga­liu tęs­ ti kar­je­ros. Tuo me­tu bu­vo bai­su, neį­si­vaiz­da­vau, kaip ga­liu gy­ven­ ti be dai­lio­jo čiuo­ži­mo. Nors da­bar su­vo­kiu, kad tai baig­sis.

– Skaus­mas jums nė­ra tik žo­ dis?

– Tai – nuo­la­ti­nis pa­ly­do­vas. Ma­ no šlau­ny­je – me­ta­las. Be­je, turiu įgimtą šlau­nų defektą.

– Po olim­pia­dos bu­vo sun­kiau­ sia? Ar dar sun­kiau bu­vo, kai vis­ką no­rė­jo­te mes­ti po 1991 m. Bris­be­ne vy­ku­sių Ge­ros va­ lios žai­dy­nių? At­ro­do, jums la­ bai pa­dė­jo psi­cho­lo­gas.

Alek­se­jaus Ja­gu­di­no asmeninio archyvo nuotr.

– Nes­le­piu to. Taip, man pa­dė­jo psi­ cho­lo­gas Ru­dol­fas Za­gai­no­vas. Bet sun­kiau­sia bu­vo po lai­mė­tos olim­ pia­dos, kai su­ži­no­jau, kad ne­ga­lė­siu tęs­ti mė­gė­jo kar­je­ros. Apie tai kal­ bė­jau su Ta­ra­so­va. Ji guo­dė: „Jei tai nu­tik­tų pus­me­čiu anks­čiau, ne­da­

– Apie sei­fą pa­klau­siau, nes 2008 m. bir­že­lį Mask­vo­je pa­ vo­gė jū­sų „Pors­che Cayen­ne“, ku­ria­me bu­vo ir pa­sau­lio čem­ pio­na­to auk­so me­da­lis.

– De­ja, jis neat­si­ra­do. Lai­mė, tu­rė­ jau ke­tu­ris.

Gy­ve­ni­mas su­sto­ ja, kai žmo­gus ne­ to­bu­lė­ja, ne­sie­ kia. Rei­kia pa­si­ steng­ti šian­dien pa­da­ry­ti ge­riau nei va­kar. ly­vau­tum olim­pia­do­je, ku­rio­je iš­ ko­vo­jai auk­so me­da­lį. Džiau­kis, kad taip įvy­ko. Ver­tink ge­rus da­ly­kus.“ Mėgs­tu ana­li­zuo­ti, to­dėl da­bar jau ne­bi­jau gy­ve­ni­mo be spor­to. Gar­bės žo­dis. Ypač at­ra­dus ki­tą pro­fe­si­ją.

Svar­bu no­rė­ti siek­ti, to­bu­lė­ti. Ne­ti­ kiu, kai žmo­gus guo­džia­si, kad nė­ ra la­iko. Jei ko nors la­bai no­ri, tam vi­sa­da ra­si lai­ko.

– Kur jū­sų auk­si­nis olim­pi­nis me­da­lis?

– Pas ma­mą, na­mie Sankt Pe­ter­ bur­ge.

– Sei­fe?

– Hm... – juo­kia­si. – Ga­li­ma ir taip teig­ti, nes ke­liau­da­vau, me­da­lis bū­ da­vo Mask­vo­je, Pi­te­ry­je.

– Ko­dėl jū­sų žmo­na ta­po bū­ tent Tat­ja­na Totm­ja­ni­na? Ru­si­ jos spau­do­je bu­vo­te tuo­kia­mas su gra­žuo­le gim­nas­te Lei­san Ut­ja­še­va, dai­ni­nin­ke Vik­to­ri­ja Dai­ne­ko, čiuo­žė­ja Je­le­na Be­rež­ na­ja, spor­ti­nin­ke ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Ja­na Ba­tur­ši­na...

– Pu­sė nuo­ta­kų – iš­gal­vo­ta. Pa­sit­ re­ni­ruo­ju ir jau pri­ra­šo ne­są­mo­nių, ypač apie Vi­ką Dai­ne­ko. Kar­tu da­ ly­va­vo­me šou, ir tiek. Jau mi­nė­jau, kad ne­ga­liu iš­skir­ti vie­no žmo­gaus ir teig­ti, kad Tat­ja­na lai­mė­jo. Ne vis­kas bu­vo idea­lu, nes gy­ve­ni­mas įvai­rus: su ja sky­rė­mės, tai­kė­mės, vėl sky­rė­ mės, vėl tai­kė­mės. Gy­ve­ni­me sun­kiau nei var­žy­bo­se. Tai ir dia­lo­gas, ir mo­ no­lo­gas. Be­je, ir da­bar drau­gau­ju su jos bu­vu­siu par­tne­riu Mak­si­mu Ma­

li­ni­nu. Nors ka­dai­se ne­gal­vo­jau, kad Tat­ja­na taps ma­no žmo­na.

ria, Va­rež­ka (va­rež­ka – kumš­ti­nė pirš­ti­nė).

– Vie­nos jū­sų pla­nuo­tos ves­tu­ vės neį­vy­ko?

– Ke­ti­no­me su­si­tuok­ti 2010 m. lapk­ri­čio 20-ąją – duk­ters Li­zos pir­mo­jo gim­ta­die­nio die­ną, bet dėl be­ga­lės rū­pes­čių, dar­bų ati­dė­jo­me.

– Alek­se­jau, ne­ga­liu ne­pak­laus­ ti ir apie skan­da­lus. 2003 m.

JAV vai­ra­vo­te ne­blai­vus ir vir­ ši­jo­te grei­tį. Dėl to da­ly­va­vo­te an­tial­ko­ho­li­nė­je pro­gra­mo­je.

Po dai­lio­jo čiuo­ži­mo pres­ti­ži­ nių pre­mi­jų „Kriš­to­li­nis le­das“ įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­jos jūs ir gar­ sus ak­to­rius Ma­ra­tas Ba­ša­ro­vas Mask­vos cent­re su­si­mu­šė­te su praei­viais...

– Kiek­vie­no gy­ve­ni­me yra ir tam­sių pu­sių. Tie­sa, skan­da­lai, taip pat su Dai­ne­ko, pa­ste­bi­mai per­spaus­ti ži­ niask­lai­dos. JAV pa­da­riau klai­dą.

Gė­da, sa­ve kal­ti­nu iki šiol, bet ne­su ro­bo­tas, vi­si klys­ta­me. O iš klai­dų mo­kau­si ir sa­ve auk­lė­ju.

– Ar žvelg­da­mas į duk­rą Je­li­za­ ve­tą pa­sva­jo­ja­te, kuo ji bus? No­ ri­te, kad sek­tų tė­vų pė­do­mis?

– Ne­no­riu. Sa­vo ma­lo­nu­mui te­ gul čiuo­žia. Tai ug­dys spor­tiš­ku­ mą, va­lią, sa­va­ran­kiš­ku­mą, cha­ rak­te­rį. Bet aukš­tu­mas iš de­šim­čių tūks­tan­čių pa­sie­kia tik vie­ne­tai, o trau­mų, nuo­skau­dų pa­ti­ria dau­ ge­lis. No­riu, kad Li­za mo­ky­tų­si, mo­ky­tų­si ir dar kar­tą – mo­ky­tų­si.

Pro­tin­gas ir išauk­lė­tas žmo­gus rei­ ka­lin­gas vi­siems.

– Be­je, ko­dėl jus la­bai ne­mėgs­ ta­te ka­čių?

– To­dėl, kad ka­tės vaikš­to vie­nos, kur jos no­ri, o šu­nys – iš­ti­ki­mi ir nie­ka­da neiš­duos. O aš gy­ve­ni­me pa­ty­riau ne vie­ną iš­da­vys­tę. Gy­ve­ ni­me la­bai ver­ti­nu iš­ti­ki­my­bę.

– O kaip gy­vuo­ja jū­sų nu­my­lė­ ta­sis šu­ne­lis La­ri­kas, apie ku­rį ka­dai­se juo­kais sa­kė­te, kad ge­ res­nis net už mo­te­rį, nes nie­ka­ da ne­si­gin­či­ja?

– (At­si­dūs­ta) De­ja, jau mi­ręs. Da­ bar tu­riu Jork­šy­ro ter­je­rą. Pa­gal as­ mens do­ku­men­tą jį pa­va­di­nau Va­

– Vie­na­me in­ter­viu sa­kė­te, kad sva­jo­ja­te pa­ma­ty­ti atei­tį, kai jau tu­ri­te šei­mą, vai­kų. Jūs ve­dęs, tu­ri­te duk­rą. Ką da­bar no­rė­tu­ mė­te pa­ma­ty­ti sa­vo atei­ty­je?

– Vai­di­nan­tį ge­ra­me fil­me. No­riu įsi­tvir­tin­ti šio­je man nau­jo­je pro­ fe­si­jo­je. Ir jei ne­tap­siu čem­pio­nu, tai bent siek­siu bū­ti pir­mų­jų gre­to­ se. Bet vi­są lai­ką ma­no šei­ma bu­vo, yra ir bus svar­biau­sia.

Miuziklas ant ledo „Mažos dide­ lio miesto istorijos“ vyks lapkričio 24 d. Klaipėdos Švyturio arenoje, 26 d. – Vilniaus Pramogų arenoje ir 28 d. Kauno Žalgirio arenoje.

20

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

Nor­ve­gi­jos po­li­ci­nin Grį­žu­si į Lie­tu­vą Li­na Šla­jū­tė-Fos­se iš pra­ džių jau­čia­si neįp­ras­tai dėl žmo­nių nuo­ šir­du­mo, drau­giš­ku­mo. Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­ nan­ti 31 me­tų mo­te­ris kas­dien su­si­du­ria su nar­ko­ti­kų kur­je­riais, žmog­žu­džiais, va­ gi­mis, prie­var­tau­to­jais.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Nar­ko­ti­kų kur­je­riai – kas­die­ny­bė

Jau 12 me­tų Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris dir­ba ver­tė­ja įvai­rio­se by­ lo­se, ku­rių įta­ria­mie­ji – jos tau­tie­ čiai. Li­nai ap­mau­du, kad lie­tu­viams kli­juo­ja­ma nu­si­kal­tė­lių eti­kė­tė.

Iš kur įta­ria­ma­sis? Iš Lie­tu­vos?

Iš Kau­no? Tuo­met bus kal­tas.

To­kius žo­džius iš Nor­ve­gi­jos po­li­ci­nin­kų, ku­riems Kau­nas ta­ po keiks­ma­žo­džiu, ne kar­tą gir­dė­ jo Li­na. „Kai pra­dė­jau ver­tė­jau­ti prieš 10 me­tų, nar­ko­ti­kų by­los bu­vo re­te­ ny­bė, o da­bar kvai­ša­lus į Nor­ve­gi­ją ga­be­nan­čių lie­tu­vių su­lai­ko­ma ko­ ne kas­dien“, – pri­pa­ži­no ver­tė­ja.

Est­fol­do ap­skri­ty­je anks­čiau dir­ bo trys lie­tu­vės ver­tė­jos. Pas­ta­ruo­ ju me­tu jų yra dau­giau, nes pa­dau­ gė­jo nu­si­kal­ti­mų, ku­riuos pa­da­ro lie­tu­viai.

Pa­pirk­ti neį­ma­no­ma

Dar­bas: įvai­rio­se by­lo­se Li­na ver­tė­jau­ja jau 10 me­tų.

Li­nos Šla­jū­tės-Fos­se as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Mo­so mies­te gy­ve­nan­ti L.Šla­jū­tėFos­se mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no ne­ pa­lei­džia iš ran­kų: gre­ta pa­si­de­da ra­vė­da­ma gė­les, ne­ša­si į tua­le­tą, nak­tį lai­ko po pa­gal­ve. „Tu man neiš­ti­ki­ma?“ – juo­kau­ ja jos my­li­ma­sis Da­gas, jau įpra­ tęs, kad Li­na ke­lia­si vi­du­ry nak­ties ir sku­ba sa­vo ar po­li­ci­jos pa­tru­lių au­to­mo­bi­liu į Nor­ve­gi­jos pa­sie­nį ar bet ku­rią ki­tą vie­tą. „La­bai svar­bu pir­mi­niai įta­ria­mo­jo pa­ro­dy­mai,

ypač, kai kaž­kur lau­kia nar­ko­ti­kų kur­je­rio siun­ti­nį pe­rim­sian­tis as­ muo“, – pa­brė­žia ver­tė­ja ir pri­ si­pa­žįs­ta, kad kar­tais į su­lai­ky­mo vie­tą va­žiuo­ja ge­ro­kai di­des­niu nei leis­ti­na grei­čiu.

Ir šyp­so­si pri­si­mi­nu­si si­tua­ci­ją, kai dėl grei­čio vir­ši­ji­mo bu­vo pra­ ra­du­si tei­sę vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį ke­ tu­ris mė­ne­sius. Nor­ve­gi­jo­je po­li­ ci­nin­kų neį­ma­no­ma pa­pirk­ti, nė­ra ky­ši­nin­ka­vi­mo.

Nu­ša­li­no nuo by­los

„Mū­sų dar­bas – kuo tiks­liau sinch­ ro­niš­kai iš­vers­ti įta­ria­mo­jo, po­li­ci­ nin­ko, tei­sė­jo ar ad­vo­ka­to kal­bą, – aiš­ki­na L.Šla­jū­tė-Fos­se. – Mes tar­si ne­ma­to­mi as­me­nys, ro­bo­tai, ku­rie pri­va­lo lik­ti neut­ra­lūs.“ Nor­ve­gi­jo­je sa­vo pro­fe­sio­na­lu­mu gar­sė­jan­ti Li­na kar­tą neiš­lai­kė, kai ver­tė­ja­vo vie­nai lie­tu­vei, ra­du­siai sa­vo ma­ža­me­tę duk­re­lę ne­gy­vą. „Ma­ma pa­sa­ko­ja apie ne­gy­ vą duk­rą, – su­krė­tu­sias aki­mir­kas pa­me­na L.Šla­jū­tė-Fos­se. – Jos bal­ se – neap­sa­ko­mas skaus­mas. Nors ver­tė­ja pri­va­lo dirb­ti be emo­ci­jų, neiš­lai­kiau ir ap­si­ver­kiau. Tuo­met ma­ne dėl pro­fe­sio­na­lu­mo sto­kos nu­ša­li­no nuo šios by­los.“ Po to ne vie­ną nak­tį Li­na pa­ šok­da­vo iš lo­vos ir ei­da­vo žiū­rė­ ti, ar jos duk­ra Ju­li­na, ku­riai da­bar pus­penk­tų me­tų, ra­miai mie­ga, ar kvė­puo­ja.

Li­nai įsi­mi­nė ir vie­no vil­ki­ko vai­ ruo­to­jo, ku­ris bu­vo įta­ria­mas ve­

Sis­te­ma: Nor­ve­gi­jos tei­sė­sau­ga – n

žęs nar­ko­ti­kus, is­to­ri­ja. Nuo­šir­dus vy­ras ver­kė kaip ma­žas vai­kas, nes jam grė­sė dau­giau nei 10 me­tų ne­ lais­vės. Po vi­są die­ną vy­ku­sios ap­ klau­sos pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad jis ga­be­no ne nar­ko­ti­kus. „Per tą pa­rą jis be­ne pra­ži­lo“, – at­si­du­so Li­na.

La­biau­siai gai­la vai­kų

Koks įpras­tas lie­tu­vio nu­si­kal­tė­lio po­rtre­tas? L.Šla­jū­tė-Fos­se tau­tie­ tį at­pa­žįs­ta iš ke­lio­li­kos by­lo­je da­ ly­vau­jan­čių žmo­nių.

Graži pseudomokslinė pasaka apie Ž Go­da Rai­by­tė

g.raibyte@diena.lt

Pa­sau­lio pa­bai­gos teo­ri­jų bū­ta daug: nuo tva­no iki atei­vių in­va­zi­jos ir vi­ siš­ko Že­mės su­nai­ki­ni­mo. At­ro­do, kad pla­ne­ta Ni­bi­ru ta­po 2012 m. gruo­džio 21 d. numatomos apo­ka­ lip­sė­s vie­nu pa­grin­di­nių ob­jek­tų.

„Me­lan­cho­li­ją“ su­kū­ręs re­ži­sie­rius Lar­sas von Trie­ras ir ki­ti ma­jų ka­ len­do­riaus įkvėp­ti kū­rė­jai per pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus tie­siog už­ver­tė žmo­nes in­for­ma­ci­ja apie pa­sau­lio pa­bai­gą. Moks­liš­kai ne­ pag­rįs­ta hi­po­te­zė apie pla­ne­tą Ni­ bi­ru jau ke­le­rius me­tus taip pat ke­lia vi­suo­ti­nę is­te­ri­ją. Ko­dėl bū­tent ji, at­sa­ky­ti ne­ga­li nie­kas. Ko­kia moks­ lo po­pu­lia­ri­ni­mu už­sii­man­čio ast­ ro­fi­zi­kos moks­lų dak­ta­ro iš Lei­ces­ te­rio uni­ver­si­te­to Kas­ty­čio Zu­bo­vo nuo­mo­nė apie Ni­bi­ru hi­po­te­zę?

– Ar įma­no­ma, kad ast­ro­no­ mai ne­pas­te­bė­tų Že­mės link

ar­tė­jan­čio mil­ži­niš­ko dan­gaus kū­no?

– Prak­tiš­kai neį­ma­no­ma. Aiš­ku, tai pri­klau­so nuo ob­jek­to dy­džio. Šiuo me­tu ap­link Že­mę skrie­ja inf­ra­rau­ do­nų­jų spin­du­lių te­les­ko­pai, ku­rie ste­bi dan­gų ir ieš­ko dar ne­ži­no­mų as­te­roi­dų ir ki­tų ma­žų ak­me­nu­kų.

Taip per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį at­ ras­ti ke­li šim­tai di­des­nių nei 100 m skers­mens as­te­roi­dų, ku­rių or­bi­tos ker­ta Že­mės or­bi­tą. Ma­no­ma, kad jų ga­li bū­ti apie pen­kis tūks­tan­čius.

Dau­gu­mos šių as­te­roi­dų skers­muo ne­daug vir­ši­ja 100 met­rų, to­dėl nu­ kri­tę į Že­mę jie su­kel­tų ka­tast­ro­fą to­je ša­ly­je, į ku­rią pa­tai­ky­tų. Vi­ sai Že­mei ir žmo­ni­jai pa­vo­jus ima grės­ti, jei as­te­roi­do skers­muo vir­ši­ ja ki­lo­met­rą. To­kie as­te­roi­dai, ypač pla­ne­tos, jei ne­ty­čia skris­tų ar­tyn Že­mės, bū­tų pa­ste­bė­ti li­kus dau­ge­ liui me­tų iki su­si­dū­ri­mo. Štai, kad ir ne­se­niai ap­tik­ta ko­ me­ta, ku­ri ki­tų me­tų pa­bai­go­je ga­ li nu­švis­ti ryš­kiau už Mė­nu­lį: da­bar ji yra be­veik sep­ty­nis kar­tus to­liau

nuo mū­sų nei Že­mė nuo Sau­lės. Prie Že­mės ar­čiau­siai priar­tės po me­tų, o apie ją jau ži­no­me.

– Ni­bi­ru hi­po­te­zes la­biau­siai kai­ti­na tai, kad moks­li­nin­ kai ne­va ži­no apie tą pla­ne­tą, bet spe­cia­liai ne­pra­ne­ša žmo­ nėms, nes bi­jo pa­ni­kos ar dėl ki­tų prie­žas­čių.

– Kiek man ži­no­ma, slap­ta in­for­ ma­ci­ja yra tik to­kia, ku­rią įslap­ti­na vals­ty­bių val­džios ar ka­riuo­me­nės, nes jos vie­šu­mas ga­li kenk­ti na­cio­ na­li­niam sau­gu­mui. Nors nea­be­jo­ ju, kad ži­nia apie Ni­bi­ru ar ki­to­kio pra­žū­tin­go ob­jek­to ar­tė­ji­mą prie Že­ mės su­kel­tų ma­si­nę pa­ni­ką, vis­dėl­ to ne­ti­kiu, kad to­kia in­for­ma­ci­ja ga­ lė­tų il­gai iš­lik­ti slap­ta. Ir dėl to, kad moks­li­nin­kai lin­kę bend­ra­dar­biau­ti bei vie­šin­ti sa­vo at­ra­di­mus, ir dėl to, kad da­bar Ni­bi­ru tu­rė­tų bū­ti ma­ to­ma net pli­ka aki­mi, ką jau kal­bė­ti apie tūks­tan­čius ast­ro­no­mų mė­gė­jų, žiū­rin­čių į dan­gų pro te­les­ko­pų aku­ tes sa­vo kie­muo­se. Vi­sų jų nu­til­dy­ti

ne­pa­vyks – tai įma­no­ma tik kvai­lo­ kuo­se Ho­li­vu­do fil­muo­se.

– Ko­kiu at­stu­mu da­bar nuo Že­mės tu­rė­tų bū­ti Ni­bi­ru, kad gruo­džio mė­ne­sį ji tik­rai at­si­ trenk­tų į Že­mę?

– Že­mė sa­vo or­bi­ta ap­link Sau­ lę ju­da 30 km/sek. grei­čiu. Pa­na­šiu grei­čiu ju­da ir ki­tos pla­ne­tos, tai­ gi ir Ni­bi­ru, nors ir ju­dė­tų vi­siš­kai ki­to­kia or­bi­ta, ne­ga­lė­tų ju­dė­ti daug grei­čiau. Per du mė­ne­sius ji nu­skrie­ tų maž­daug 150 mln. ki­lo­met­rų, o tai yra ly­gu at­stu­mui tarp Sau­lės ir Že­mės ir ma­žiau nei vi­du­ti­nis at­ stu­mas tarp Že­mės ir Mar­so. Tai­gi, jei Ni­bi­ru bū­tų bent Mė­nu­lio dy­džio, mes ją ma­ty­tu­me pui­kiai, kaip ga­na ryš­kią žvaigž­dę, pli­ka aki­mi.

– Vis­dėlto hi­po­te­tiš­kai, jei koks dan­gaus kū­nas gra­sin­tų Že­mei, ar įma­no­ma bū­tų jį, pa­vyz­džiui, nu­muš­ti, pa­veik­ti or­bi­tą?

– Taip, kaip Briu­sas Wil­li­sas ki­no juos­to­je „Ar­ma­ge­do­nas“, pa­da­ry­ti

ne­ga­lė­tu­me – bran­duo­li­nių už­tai­ sų ga­lios ne­pa­kak­tų ne­tgi di­de­liam as­te­roi­dui su­nai­kin­ti, ką jau kal­bė­ti apie ki­tą pla­ne­tą. Jei to­kį pa­vo­jin­gą as­te­roi­dą ap­tik­tu­me dar jam esant la­bai to­li, tuo­met rei­ka­lin­gi po­ky­ čiai, sie­kiant iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo su Že­me, bū­tų men­ki, to­dėl tai pa­ da­ry­ti bū­tų įma­no­ma.

Vi­sai Že­mei ir žmo­ni­jai pa­vo­jus ima grės­ti, jei as­ te­roi­do skers­muo vir­ši­ja ki­lo­met­rą.

– In­ter­ne­te klai­džio­ja pra­ne­ši­ mai apie pla­ne­tą X. Vie­ni tei­ gia, kad tai – as­te­roi­das, ki­ti – pla­ne­ta, ir ne bet ko­kia, o bū­ tent Ni­bi­ru. Gal ga­li­te trum­pai apie ją pa­pa­sa­ko­ti?

– Ži­nau tiek, kad pla­ne­tą X ir Ni­bi­ ru (kiek te­ko gir­dė­ti, tai vi­sa­da yra iš

21

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

n­kams Kau­nas – kaip keiks­ma­žo­dis kal­tė­lių, pra­ra­du­sių sa­vit­var­dą ne­ pa­vy­kus iš­si­pirk­ti.

Li­na yra pa­si­ra­šiu­si pa­si­ža­dė­ji­mą nie­kam ne­ko­men­tuo­ti by­lų. Už tai, kad pa­skel­bė išanks­ti­nę in­for­ma­ci­ ją, vie­na ver­tė­ja bu­vo nu­baus­ta ka­ lė­ti. Lie­tu­vė ne­sle­pia: Nor­ve­gi­jo­je tau­tie­čiai su­lai­ko­mi ne tik už nar­ ko­ti­kų ga­be­ni­mą, bet ir už žmog­ žu­dys­tes, va­gys­tes, iš­prie­var­ta­vi­ mus. O dvi­ra­čių, val­čių va­gys­tės ar vai­ra­vi­mas iš­gė­rus – įpras­ta.

„Ai, tie nor­ve­gai dur­ne­liai. Ko jie len­ da į už­pa­ka­lį“? – taip daž­nai apie kul­tū­ rin­gai be­siel­gian­ čius šios ša­lies pa­ rei­gū­nus kal­ba nu­ si­kal­tė­liai lie­tu­viai.

ne­pa­per­ka­ma, o pro­fe­sio­na­lių nuo­šir­du­mas glu­mi­na nu­si­kal­tė­lius.

„Spor­ti­niai kos­tiu­mai ir spor­ ti­niai ba­tai, daž­niau­siai maž­daug 20 me­tų, že­mas so­cia­li­nis sluoks­ nis, – ne­re­tai Li­nai jų gai­la, nes vai­ki­nu­kai bū­na ap­gau­ti, o su­vo­ kę, kad gre­sia ka­lė­ti 10 ar dau­giau me­tų, iš kie­tuo­lių virs­ta baikš­čiais ir ver­kian­čiais viš­čiu­kais.

Jie sku­ba nu­vež­ti pa­ke­tą, už ku­ rį jiems ža­da­ma 1000 eu­rų. Dau­ gu­ma neį­ta­ria pa­da­ri­nių, kai ku­rie ti­ki­na gal­vo­jan­tys, kad tai – pi­ni­gai ar gink­las. Ne­ma­žai vil­ki­kų vai­ruo­ to­jų nar­ko­ti­kus ga­be­na sa­vo no­ru,

bet bū­na, kad ir jie ap­gau­na­mi, vie­ toj ne­kal­tos siun­tos įbru­ka­ma am­ fe­ta­mi­no ar stip­res­nio po­vei­kio at­ mai­nos – me­tam­fe­ta­mi­no.

Li­na pri­dū­rė, kad jai skau­da šir­ dį, kai, tė­vams nu­si­kal­tus, jų ma­ži vai­kai ati­duo­da­mi glo­bo­ti nor­ve­gų šei­moms.

Lie­pos mė­ne­sį Nor­ve­gi­jos po­ li­ci­ja ša­lies piet­ry­čiuo­se su­lai­kė 12 as­me­nų su 65 ki­log­ra­mais me­ tam­fe­ta­mi­no. Tarp su­lai­ky­tų­jų bu­ vo aš­tuo­ni lie­tu­viai, trys nor­ve­gai ir lat­vis. Du lie­tu­viai, vy­ras ir žmo­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

na ga­li sės­ti už gro­tų mak­si­ma­liai baus­mei – 21 me­tams, o jų vai­kas bu­vo ati­duo­tas glo­bė­jams. „Kai vy­ras ve­ža nar­ko­ti­kus, ne­ re­tai vyks­ta su žmo­na ar drau­ge ir vai­ku, kad ne­kil­tų įta­ri­mų“, – ži­no triu­kus Li­na.

Bū­na ir ži­no­mų žmo­nių

„Žiur­ke, versk ge­rai ar­ba tu­rė­si pro­ble­mų. Į nor­ve­gų už­pa­ka­lį įlin­ du­si ne­ban­dyk blo­gai iš­vers­ti“, – to­kių ir dar ašt­res­nių gra­si­ni­mų su­lau­kia ver­tė­jos iš stam­bių nu­si­

Tarp nu­si­kal­tė­lių, ne­de­ta­li­zuo­ja ver­tė­ja, bu­vo ir ži­no­mų lie­tu­vių.

La­bai daž­nai jau­ni vai­ki­nai Lie­ tu­vo­je ap­mo­ka­mi vog­ti. Nor­ve­gi­ jo­je tar­pi­nin­kai su­ren­ka jų pa­vog­ tus daik­tus ir ve­ža į Lie­tu­vą. Va­gia ir mo­te­rys, ku­rios at­vyks­ta pas sta­ ty­bo­se dir­ban­čius vy­rus ir ap­si­lan­ kiu­sios par­duo­tu­vė­se su­si­gun­do kos­me­ti­ka ar par­fu­me­ri­ja. Žmog­žu­dys­tės ne­re­tai įvyk­do­ mos lie­tu­vių gau­jų tar­pu­sa­vio ka­ ruo­se. „Links­mi­na­si kur nors kem­pin­ ge pen­ki lie­tu­viai, o ne­to­lie­se įsi­ kū­ru­sios nor­ve­gės. Ry­te paaiš­kė­ja, kad vie­ną nor­ve­gę vi­si iš­prie­var­ ta­vo, – pa­sak Li­nos, pa­sta­ruo­ju me­tu lie­tu­viai fi­gū­ruo­ja prie­var­ ta­vi­mo by­lo­se, ku­riuo­se nu­ken­tė­ ju­sio­sios – nor­ve­gės. – Ta­čiau kar­ tais jos ap­si­me­ta, kal­ti­na vy­rus be rei­ka­lo.“ Nuo­šir­du­mas glu­mi­na

„Pros­ti­tu­čių iš Lie­tu­vos – la­bai daug, jos su­da­ro 5 pro­c. nu­si­kal­tė­

lių. Dau­gu­ma – dvi­de­šimt­me­tės ar vos jau­nes­nės. Be­je, da­bar Nor­ve­ gi­jo­je bau­džia­mi ir jų klien­tai“, – dar vie­ną nu­si­kal­ti­mų rū­šį įvar­di­ jo L.Šla­jū­tė-Fos­se.

Li­na ti­ki­na: po­li­ci­ja Nor­ve­gi­jo­ je dir­ba pro­fe­sio­na­liai. Pri­sis­ta­ tę var­du ir pa­var­de pa­klau­sia įta­ ria­mo­jo, kaip jis jau­čia­si, ar ge­rai iš­si­mie­go­jo, gal no­ri pa­val­gy­ti, iš­ ger­ti ka­vos, ar­ba­tos. To­kie Nor­ve­ gi­jo­je įpras­ti po­li­ci­nin­kų klau­si­mai įta­ria­muo­sius lie­tu­vius su­glu­mi­na.

Dau­gu­ma jų, ma­tyt, vei­kia­mi ste­ reo­ti­pų, ne­pa­si­ti­ki pa­rei­gū­nais. „Ai, tie nor­ve­gai dur­ne­liai. Ko jie len­da į už­pa­ka­lį?“ – taip daž­ nai apie kul­tū­rin­gai be­siel­gian­čius šios ša­lies pa­rei­gū­nus kal­ba nu­si­ kal­tė­liai lie­tu­viai.

Li­na per 10 me­tų dar nie­ka­da ne­ma­tė, kad po­li­ci­nin­kas jaus­tų­ si vir­šes­nis už įta­ria­mą­jį, pa­kel­tų bal­są. Be­je, kiek­vie­no­je svar­bes­ nė­je by­lo­je da­ro­mas gar­so ir vaiz­ do įra­šas.

Lėk­tu­ve at­pa­žįs­ta ver­tė­ją

Žmo­niš­kai el­gia­si ir Nor­ve­gi­jos tei­sė­jai bei ad­vo­ka­tai. Jie pro­fe­sio­ na­liai at­lie­ka dar­bus, ta­čiau kar­tu yra pa­pras­ti ir be­tar­piš­ki. „O, šian­d ien ma­n o duk­ters gim­ta­d ie­n is, pa­m ir­š au pa­svei­ kin­ti. Pa­da­ro­me ke­lio­li­kos mi­ nu­čių per­trau­ką, nes ne­ga­liu su­ si­kaup­ti jos ne­pas­vei­ki­nęs. Dė­kui vi­siems už dar­bą, ver­tė­ja pui­kiai ver­tė, ei­me iš­ger­ti ka­vos“, – Nor­ ve­gi­jo­je ne­re­tai ga­li nu­skam­bė­ti iš tei­sė­jo lū­pų.

My­li­mo­jo Da­go šei­ma Li­nos jau nelaiko ki­ta­tau­te ir nu­stem­ba, kai ji pra­si­ta­ria grįž­tan­ti ap­lan­ky­ti na­ mų, Ka­čer­gi­nės.

Skris­da­ma iš Vil­niaus oro uos­to į Os­lą iš ap­ran­gos, žvilgs­nių, ma­ nie­rų ji jau at­pa­žįs­ta po­ten­cia­lius nu­si­kal­tė­lius, pa­ma­to pa­žįs­ta­mų vei­dų, ku­rie jau bu­vo de­por­tuo­ti.

Ko­kia jų reak­ci­ja, pa­ži­nus ver­tė­ ją? Nu­su­ka akis ir dings­ta iš aki­ ra­čio.

Že­mės žu­di­ką Ni­bi­ru es­mės vie­nas ir tas pa­ts da­ly­kas) su­ gal­vo­jo ame­ri­kie­tis mistikas/pseu­ domokslininkas Ze­cha­ria Sit­chi­nas (be­je, iš jo kū­ry­bos atė­ję ir rep­ti­li­josval­do­vai An­nu­na­ki, apie ku­riuos ir­ gi kas nors kar­tais pa­ra­ši­nė­ja). Dar Pla­ne­tos X eg­zis­ta­vi­mas pa­grin­ džia­mas, at­ro­do, šu­me­rų lai­kų ba­ rel­je­fais, ku­riuo­se mi­ni­ma dei­vė Ni­ bi­ru, o kaž­ku­riuo­se iš tų ba­rel­je­fų vaiz­duo­ja­ma lyg ir Sau­lės sis­te­ma su vie­na pa­pil­do­ma pla­ne­ta.

Pla­ne­ta žy­mi­ma X, nes yra ne­va de­šim­to­ji – po vi­sų de­vy­nių pla­ne­ tų, Sau­lės ir Mė­nu­lio. Ši­tai taip pat su­gal­vo­jo Z.Sit­chi­nas ir jo pa­se­kė­ jai, kai dar Plu­to­nas bu­vo lai­ko­mas pla­ne­ta ir jo­kių ki­tų pla­ne­tų ne­bu­ vo ras­ta. Tai vi­siš­kai nea­ti­tin­ka moks­li­nio su­pra­ti­mo, mat pla­ne­ tos api­brė­ži­mas ta­da ne­bu­vo la­bai griež­tas – 2005-ai­siais jį per­ra­šius Plu­to­nas ta­po nykš­tu­ki­ne pla­ne­ ta su dar ke­tu­riais Sau­lės sis­te­mos ob­jek­tais. Tai­gi Sau­lės sis­te­mo­je yra ar­ba aš­tuo­nios, ar­ba 13 pla­ne­ tų, bet jo­kios Ni­bi­ru, skra­jo­jan­čios

taip, kad ga­lė­tų pa­tai­ky­ti į Že­mę ar gre­ta jos pra­skris­ti, nė­ra.

su­ta­pi­mų pri­temp­tų prie tos pa­čios da­tos, lė­mė, kad is­to­ri­ja iš­pli­to.

– Žmo­nės kaž­ko­dėl ti­ki ta pa­sa­ ka. Ko­dėl bū­tent Ni­bi­ru su­lau­kė to­kio po­pu­lia­ru­mo?

– Tik­rai ne­ži­nau, ko­dėl bū­tent Ni­ bi­ru. Bet tai tie­siog da­bar­ti­nė ei­ na­mo­ji pa­sau­lio pa­bai­gos pseu­do­ moks­li­nė pa­sa­ka. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo daug kal­ba­ma, kaip LHC (Eu­ ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­ za­ci­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je esan­tis ener­ gi­jos da­le­lių grei­tin­tu­vas – red. pa­st.) su­nai­kins Že­mę, dar anks­ čiau, ir­gi bu­vo kal­ba­ma apie Ni­bi­ru, bet jai neatsk­ri­dus da­ta bu­vo nu­kel­ ta. Tur­būt nie­ka­da ne­bus taip, kad pa­sau­ly­je ne­klai­džio­tų pa­na­šios is­ to­ri­jos.

Dar pri­si­de­da ir tai, kad kaž­kas kaž­kur ne­va at­kaps­tė duo­me­nis, jog kaž­koks ma­jų ka­len­do­rius bai­gia­ si bū­tent 2012-ai­siais. Ti­kin­tie­ji ir be­si­do­min­tie­ji ast­ro­lo­gi­ja dar bu­ vo gir­dė­ję, kad maž­daug da­bar mes pe­rei­na­me į Van­de­nio erą. Ke­le­tas

– Kaip jūs, ast­ro­no­mai, rea­guo­ ja­te į Ni­bi­ru hi­po­te­zę? Ar ap­ skri­tai dis­ku­tuo­ja­te?

– Tar­pu­sa­vy­je ast­ro­no­mai ne­bent kar­tais apie tai pa­juo­kau­ja, bet tai jau se­no­kai nu­si­bo­do. Žmo­nės, aiš­ ku, klau­si­nė­ja. Mo­lė­tų ast­ro­no­mi­ jos ob­ser­va­to­ri­jos pa­skai­ti­nin­kas Sau­lius Lov­či­kas man yra sa­kęs, kad ko­ne kiek­vie­ną kar­tą, ves­da­mas eks­kur­si­ją, su­lau­kia klau­si­mo apie Ni­bi­ru. Tai šiek tiek ner­vi­na, bet aš as­me­niš­kai esu lin­kęs paaiš­kin­ ti klau­sian­čia­jam, ko­dėl tai kvai­la, o ne pa­juok­ti žmo­gų.

– Kaip at­si­rink­ti pa­ti­ki­mą in­ for­ma­ci­ją apie hi­po­te­zes?

– Įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­piai skel­bia pra­ne­ši­mus ži­niask­lai­dai.

Tai, kas ten pa­ra­šy­ta, yra pa­ti­ki­ ma, tik vi­sa­da rei­kia at­kreip­ti dė­ me­sį, kiek tvir­tai pa­tys moks­li­nin­ kai įsi­ti­ki­nę re­zul­ta­tų tei­sin­gu­mu.

Ži­nia apie Ni­bi­ru ar ki­to­kio pra­žū­tin­ go ob­jek­ to ar­tė­ji­ mą prie Že­mės su­ kel­tų ma­ si­nę pa­ni­ ką, bet ne­ ti­kiu, kad to­kia in­ for­ma­ci­ ja ga­lė­tų il­ gai iš­lik­ti slap­ta.

Pa­nei­gi­mas: K.Zu­bo­vas tvir­ti­na, kad jo­kios Ni­bi­ru

nė­ra.

22

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

Net ir per šven­tę vy­n Vy­nas, šaš­ly­kai, mu­zi­ka, dai­nos ir šo­kiai ko­ne už­go­žė pa­grin­di­nę tra­di­ci­ nės Tbi­li­sio šven­ tės idė­ją – gė­rė­ji­ mą­si ru­dens der­ liu­mi. Vis dėl­to tai šven­tės ne­su­men­ ki­no, anaip­tol, jo­je ap­si­lan­kiu­sie­siems su­tei­kė ypa­tin­gų emo­ci­jų.

Vik­to­ri­ja Na­vic­kai­tė Vy­nas spau­džia­mas gat­vė­je

Gražuolės: ilgakasės ilgaplaukės moterys traukė turistų akį.

Požymis: gruzino nesupainiosi su niekuo kitu pagal šiuos drabužius.

Gru­zi­niš­kai šven­tei vie­nos die­nos ne­ga­na. Pra­si­dė­ju­si penk­ta­die­nį ji siau­tė vi­są sa­vait­ga­lį.

Spe­cia­liai įreng­to­se sce­no­se – tau­ti­niais dra­bu­žiais pa­si­puo­šu­sių folk­lo­ro an­samb­lių šo­kė­jų siau­ tu­lys. Ama­ti­nin­kų, su­va­žia­vu­sių iš įvai­rių Gru­zi­jos re­gio­nų, dir­bi­ niai trau­kė akį kaip me­no ga­le­ri­jo­ se. Tie­siog gat­vė­se ke­pa­mi šaš­ly­kai sklei­dė to­kį kva­pą, kad ir so­čiam sei­lė var­vė­jo. To­kie vaiz­dai vi­du­ ram­žius me­nan­čio­je šven­tė­je, ku­ri va­di­na­ma Tbi­li­so­ba, trau­kė ne tik mies­tie­čių akį. Tu­ris­tai spe­cia­liai į Tbi­li­sio šven­tę at­vy­ko iš įvai­rių pa­ sau­lio ša­lių.

Vy­nas šven­tė­je lie­jo­si lais­vai tik­ rą­ja to žo­džio pra­sme. Jo spau­di­mo iš vy­nuo­gių pro­ce­sas ta­po vie­nu pa­grin­di­nių šven­tės ak­cen­tų. Kaip jau įpras­ta pa­gal vi­sas tra­di­ci­jas, tai at­lie­ka­ma tie­siog ko­jo­mis. Tie­sa, į se­na­mies­čio cent­re su­mon­tuo­tą di­džiu­lį ap­tva­rą, pil­ną vy­nuo­gių, mies­tie­čiai li­po ne ba­si, o su gu­ mi­niais ba­tais.

Me­di­niais lo­ve­liais bė­gan­čias sul­tis stik­li­nė­mis ir ą­so­čiais sė­mė ir ra­ga­vo vi­si no­rin­tie­ji. Pro­ce­sas vy­ko ke­lias va­lan­das, to­dėl sul­čių už­te­ko vi­siems. Ne­su­var­to­tos sul­ tys bu­vo su­pil­tos į me­di­nes sta­ti­ nes ir iš­vež­tos ga­min­ti vy­ną.

Be­je, mies­tie­čiai į ki­bi­rus ir įvai­ rius in­dus sė­mė­si ir na­mo iš­si­ne­šė vi­sas vy­nuo­gių iš­spau­das, iš ku­rių ga­mi­na­ma žy­mio­ji gru­zi­niš­ka vy­ nuo­gių deg­ti­nė čača. Šo­kė­jai tie­siog skrai­dė

My­li­mas: M.Saa­kaš­vi­lis, ei­da­mas pro žmo­nių mi­nią, kal­bi­no ir šil­tai

glė­bes­čia­vo­si su šven­tės da­ly­viais, mie­lai fo­tog­ra­fa­vo­si su pa­ke­liui su­ tik­tais ir „Mi­ša, Mi­ša!“ skan­duo­jan­čiais mies­tie­čiais.

Be­veik vi­sas Tbi­li­sio se­na­mies­čio grin­di­nys bu­vo nu­klo­tas ama­ti­ nin­kų dar­bais – bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ ti įvai­rias­pal­vių ska­re­lių, vel­ti­nių, ner­ti­nių, su­ve­ny­rų, gru­zi­niš­kos ju­ ve­ly­ri­kos.

Gat­vė­se bu­vo ap­ri­bo­tas au­to­mo­ bi­lių eis­mas, tad jo­se ga­lė­jai pa­jo­di­ nė­ti ark­liais, pa­si­va­ži­nė­ti jų trau­kia­ mo­mis ka­rie­to­mis ar pa­pras­čiau­siai nu­va­žiuo­ti į ki­tą mies­to vie­tą – šven­tė vy­ko įvai­rio­se Tbi­li­sio da­ly­ se. Tau­ti­niais dra­bu­žiais vil­kin­tys įvai­rių an­samb­lių at­li­kė­jai mie­lai fo­tog­ra­fa­vo­si su vi­sais no­rin­čiai­ siais įsiam­žin­ti šven­tė­je.

Tech­no­lo­gi­jos: gu­mi­niais ba­tais ap­sia­vę mies­tie­čiai min­kė vy­nuo­ges, sul

Vai­sių, gė­lių, ar­ba­tos fes­ti­va­liai, au­to­mo­bi­lių šou, me­ni­nin­kų pa­ro­ dos ir kon­cer­tai ne­lei­do nė mi­nu­ tei at­si­pūs­ti. Be­ne dau­giau­sia žiū­ ro­vų dė­me­sio ir ova­ci­jų su­lau­kė net dvie­jo­se sce­no­se pa­si­ro­dę tau­ti­ niais kos­tiu­mais pa­si­puo­šę folk­lo­ ro an­samb­lių ko­lek­ty­vai. Il­ga­ka­sės juo­dap­lau­kės mo­te­rys ir tem­pe­ra­ men­tin­gi vy­rai ko­ne skrai­dė sce­no­ je. Tai kė­lė nuo­sta­bą ir su­si­ža­vė­ji­ mą: kaip ši­tai įma­no­ma?

Mies­tie­čiai į ki­bi­ rus ir įvai­rius in­ dus sė­mė­si ir na­ mo iš­si­ne­šė vi­sas vy­nuo­gių iš­spau­ das, iš ku­rių ga­mi­ na­ma žy­mio­ji gru­ zi­niš­ka čača.

Sce­no­je šo­ko ne tik Gru­zi­jos, bet ir Azer­bai­dža­no, Uk­rai­nos bei Ar­ mė­ni­jos tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vai. Įs­pū­din­gai at­ro­dė ir jau­nie­ji gru­ zi­nai, tar­si ma­žie­ji dži­gi­tai, avin­ tys il­gaau­lius ba­tus ir prie dir­žų se­ gin­tys me­ta­lo durk­lus.

Gru­zi­niš­ki ska­nės­tai tir­po bur­no­je

Čia pat bu­vo ga­li­ma ra­gau­ti ir nu­si­ pirk­ti įvai­rių rū­šių vy­no, sū­rio, pa­si­ stip­rin­ti gat­vė­je ke­pa­mais šaš­ly­kais, pa­sma­gu­riau­ti sal­du­my­nų – cuk­ raus va­tos ar tie­siai iš ka­ti­lų ka­bi­ na­mos na­mi­nės obuo­lių ko­šės.

Vis­gi vie­nas po­pu­lia­riau­sių ska­ nės­tų šven­tė­je – tra­di­ci­nis gru­ zi­nų sal­du­my­nas, ga­mi­na­mas iš vai­sių sul­čių, daž­niau­siai vy­nuo­ gių ar obuo­lių, ir rie­šu­tų. Jis va­ di­na­mas čiurč­che­la, yra pa­na­šus į plo­nas deš­re­les ir sko­niu pri­me­na obuo­lių sū­rį. Kiek­vie­na šei­mi­nin­kė čiurč­che­las ga­mi­na pa­gal sa­vo re­ cep­tą, tad yra vis ki­to­kios – ski­ria­si ir spal­va, ir šiek tiek sko­niu.

Rie­šu­tų, vai­sių, sau­lėg­rą­žų bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti pas gar­baus am­žiaus gru­zi­nes, ku­rios vis­ką siū­lė tie­siog gat­vė­je ant kar­to­ni­nių dė­žių.

Ap­si­lan­kė ir bu­vęs pre­zi­den­tas

Ne­pai­sant ne­ra­mu­mų po dra­ma­ tiš­kų par­la­men­to rin­ki­mų, per ku­ riuos dau­gu­mą lai­mė­jo opo­zi­ci­ja, šven­tė praė­jo ra­miai, o sek­ma­die­ nį jo­je lan­kė­si ir pa­ts Gru­zi­jos pre­ zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis.

Pre­zi­den­tas su pa­ly­da ėjo ap­ žiū­rė­ti ne­se­niai se­na­mies­ty­je su­ re­mon­tuo­tos sie­ros pir­čių ra­jo­no da­lies. Žur­na­lis­tams M.Saa­kaš­vi­lis pa­si­džiau­gė, kad Tbi­li­sis dar nie­ ka­da ne­bu­vo toks gra­žus, o ka­dai­se ap­leis­ta se­na­mies­čio da­lis su­tvar­ ky­ta per me­tus.

Bu­vo at­kas­ti se­no­viai griu­vė­ siai, įreng­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­ kai, nu­ties­tas til­tas, su­tvar­ky­tos kriok­lio ir upe­lio priei­gos, su­re­ mon­tuo­ti jau daug me­tų ant kal­ no stūk­stan­tys na­mai. Neį­ti­ki­mais tem­pais re­konst­ruo­ja­mas ir gra­ži­ na­mas Tbi­li­sis kas­kart nu­ste­bi­na net ir vie­ti­nius gy­ven­to­jus.

23

Šeštadienis, spalio 13, 2012

aukštyn žemyn

­nas bu­vo spau­džia­mas ko­jo­mis

l­tys bė­go me­di­niais lo­ve­liais, jų pa­si­sem­ti ga­lė­jo bet kas pa­no­rė­jęs.

Vik­to­ri­jos Na­vic­kai­tės nuo­tr.

Me­niu: kaukazietiška vir­tu­vė neį­si­vaiz­duo­ja­ma be rie­šu­tų ir vai­sių, tad šio­mis ru­dens gė­ry­bė­mis bu­vo iš­

puoš­ti vi­si se­na­mies­ty­je įsi­kū­rę res­to­ra­nai, o obuolių košė buvo kabinama iš puodų tiesiog gatvėje.

Nuo­tai­ka: V.Na­vic­kai­tei gru­zi­nų šven­tė­je bu­vo la­bai links­ma.

Gra­žu: su­re­mon­tuo­tas se­na­mies­tis tie­siog švy­ti.

24

šeštadienis, spalio 13, 2012

menas ir pramogos

Ju­bi­lie­ji­nis vaid­muo pri­mi­nė blo­giu­ko amp­lua Auk­si­nę gy­ve­ni­mo su­kak­tį šio­mis die­no­mis pa­žy­min­tis Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro (KVMT) so­lis­tas bo­sas To­mas La­ di­ga net ir jo ju­bi­lie­jui skir­to­je ope­ro­je at­liks, anot pa­ties dai­ni­ nin­ko, juo­diems dar­bams skir­tą Me­fis­to­fe­lio vaid­me­nį – nei­gia­ mi per­so­na­žai ly­di so­lis­tą nuo jo kar­je­ros pra­džios.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Am­ži­nas blo­giu­kas

„Prie sa­vo nei­gia­mų per­so­na­žų amp­lua sce­no­je esu pri­pra­tęs nuo pir­mo­jo vaid­mens šia­me teat­re – sam­do­mo žu­di­ko Spa­ra­fu­či­lės Giu­ sep­pe’s Ver­di ope­ro­je „Ri­go­le­tas“, kur ma­no he­ro­jus vie­to­je her­co­go nu­žu­do vy­ru per­si­ren­gu­sią Džil­ dą. Taip jau su­ta­po, kad ir pra­de­ dant so­lis­to kar­je­rą šia­me teat­re, ir da­bar, pa­žy­mint ma­no 50-ąjį gim­ ta­die­nį, man ir vėl pa­ti­kė­tas nei­ gia­mo per­so­na­žo vaid­muo. Tik šį kar­tą sa­vo nu­si­kals­ta­ma veik­la gi­ les­nis Me­fis­to­fe­lis Char­les Gou­nod ope­ro­je „Faus­tas“, – pri­si­mi­nęs fa­ta­liš­kus su­ta­pi­mus sa­vo, so­lis­ to, kar­je­ro­je me­fis­to­fe­liš­kai šyp­ so­si. – Su­ti­kau su pa­siū­ly­mu, nes neuž­mir­šau pir­mo­jo re­ži­sie­riaus, su ku­riuo man te­ko dirb­ti šia­me teat­re, pa­mo­kos.“ Jau­nas anuo­me­tės Kon­ser­va­to­ ri­jos ab­sol­ven­tas – bo­sas T.La­di­ga ge­rai pri­si­me­na die­ną, kad pir­mą kar­tą per­žen­gė KVMT slenks­tį. „Tai bu­vo 1991 m. rugp­jū­čio 21ąją, kai Mask­vo­je pra­lai­mė­jo pu­ čis­tai. Mu­zi­ki­nia­me teat­re ope­ros, kaip ži­no­me, sta­to­mos re­tai, to­dėl te­ko ir te­be­ten­ka mik­suo­ti ba­ri­to­no par­ti­jas ope­re­tė­se su teat­ro ba­ri­to­ nais. Tik pra­dė­jęs dirb­ti teat­re, su­ lau­kiau ne­ti­kė­tu­mo – šie­met mi­ręs re­ži­sie­rius Gin­tas Ži­lys man pa­siū­lė bo­sams tin­ka­mą Me­fis­to­fe­lio vaid­ me­nį „Mar­ga­ri­to­je“, – pir­muo­sius žings­nius Mu­zi­ki­nia­me teat­re pri­ si­mi­nė T.La­di­ga.

So­lis­tas ne­sle­pia: „Iš­si­gan­dau to­kio rim­to dar­bo – mė­gi­nau at­ si­sa­ky­ti, ta­čiau re­ži­sie­rius ra­miai pa­sa­kė: „Ki­to pa­siū­ly­mo ga­li ir ne­bū­ti.“ To pa­ka­ko, kad kib­čiau Me­f is­to­fe­l io per­so­n a­ž ui į at­l a­ pus.“

Ver­ti­na vai­kiš­kus spek­tak­lius

Paš­ne­ko­vas ren­gė­si re­pe­ti­ci­jai teat­ro gri­mo kam­ba­ry­je, ku­ria­ me kaž­ka­da sė­dė­jo ir Lie­tu­vos bo­ sų ka­ra­lius An­ta­nas Ku­čin­gis. Pas­ ta­ra­sis sa­vo ju­bi­lie­jui, 70-me­čiui, pa­žy­mė­ti taip pat dai­na­vo „Faus­ te“ Me­fis­to­fe­lio par­ti­ją. „G.Ži­lys neapk­rau­da­vo so­lis­ tų vaid­me­ni­mis ne pa­gal jų pe­ čius, tau­so­da­vo. At­si­me­nu, gal tik penk­ta­me nuo prem­je­ros „Mar­ ga­ri­tos“ – taip anks­čiau va­di­no­ si „Faus­tas“ – spek­tak­ly­je ma­ne, Me­fis­to­fe­lį, iš­lei­do į sce­ną – prieš tai šio per­so­na­žo par­ti­ją dai­na­vo J.Ma­li­ko­nis“, – pri­si­mi­nė T.La­ di­ga.

KVMT T.La­di­ga yra su­kū­ręs apie 60 vaid­me­nų, iš ku­rių ypač iš­ski­ria vai­kiš­ kus per­so­na­žus, nes jie lei­džia pa­šė­lio­ti sce­no­je ir net pa­bū­ti sa­vi­mi. Ša­lia pir­mų­jų įsi­mi­nu­sių vaid­ me­nų so­lis­tas mi­nė­jo Ni­ką miu­ zik­le „Zor­ba“, Kli­fą miu­zik­le „Ka­ ba­re­tas“, Bo­bau­sį ope­ro­je vai­kams „Gry­bų ka­ras ir tai­ka“, Fran­ką ope­ re­tė­je „Šikš­nos­par­nis“, Dul­ka­ma­rą ope­ro­je „Mei­lės elek­sy­ras“, Tė­vą Lo­ren­cą ope­ro­je „Ro­meo ir Džiul­ je­ta“, Pa­pa­ge­ną mu­zi­ki­nė­je pa­sa­ ko­je „Ma­žo­ji bur­tų flei­ta“ ir ki­tus.

KVMT T.La­di­ga yra su­kū­ręs apie 60 vaid­me­nų, iš ku­rių ypač iš­ski­ ria vai­kiš­kus per­so­na­žus, nes jie lei­džia pa­šė­lio­ti sce­no­je ir net pa­ bū­ti sa­vi­mi.

Už­dai­na­vo mo­kyk­lo­je

Sup­ran­ta­ma, ne šian­dien dau­ge­ lį so­lis­tų iš­po­pu­lia­ri­nu­sio te­le­vi­zi­ jos pro­jek­to „Trium­fo ar­ka“ ma­gi­ja at­ve­dė T.La­di­gą į mu­zi­kos pa­sau­ lį. „Pir­mą kar­tą vie­šai pa­dai­na­vau gim­tų­jų Anykš­čių bu­vu­siuo­se poil­ sio na­muo­se „Ši­le­lis“, ku­riuo­se so­ viet­me­čiu vei­kė ir kul­tū­ros klu­bas.

Bū­tent ten su bro­liu Li­nu ka­no­nu pa­dai­na­vo­me lie­tu­vių liau­dies dai­ ną „Oi tu, straz­de, straz­de­li“. Tai bu­vo ma­no prem­je­ri­nė dai­na“, – pri­si­me­na pa­šne­ko­vas.

Vė­liau, jau bū­da­mas de­šim­to­ kas, 1980 m., su Si­gi­ta iš pa­ra­le­ li­nės kla­sės dai­na­vo due­tu „Dai­nų dai­ne­lė­je“ – ir ta­po lau­rea­tai. „Bai­gęs mo­kyk­lą, įsto­jau Vil­ niu­je į anuo­me­tę Kon­ser­va­to­ri­ją, kur dai­na­vi­mo mo­kiau­si pas ži­no­ miau­sius to me­to bo­sus: Ab­do­ ną Lie­tuv­nin­ką, Vac­lo­vą Dau­no­rą, Vin­cen­tą Kup­rį. Ypač džiau­giuo­si, kad pa­sku­ti­niai­siais stu­di­jų me­tais tu­rė­jau ga­li­my­bę mo­ky­tis ka­me­ri­ nio dai­na­vi­mo pas Gied­rę Kau­kai­ tę. Pa­pil­do­mai dai­na­vi­mo mo­kiau­si pas Joa­ną Ke­pe­nie­nę, ku­ri yra „su­ re­mon­ta­vu­si“ ne vie­ną da­bar­ti­nės Lie­tu­vos ope­ros žvaigž­dės dai­na­vi­ mą“, – į so­lis­to ke­lio pra­džią min­ ti­mis grį­žo T.La­di­ga.

Stu­di­juo­da­mas Kon­ser­va­to­ri­jo­je, T.La­di­ga dai­na­vo uni­ka­lia­me Po­vi­ lo ir Da­lios Ma­tai­čių folk­lo­ro teat­ re iki jo už­da­ry­mo. Mei­lė mu­zi­kai, ma­tyt, at­ke­lia­vo su ge­nais iš so­lis­to mo­čiu­tės – Ste­fa­ni­jos La­di­gie­nės.

Kai jos vy­ras – ge­rai ži­no­mas Lie­tu­vo­je tar­pu­ka­rio ge­ne­ro­las Ka­ zys La­di­ga kaip bu­vęs ne­prik­lau­so­ my­bės ko­vų sa­va­no­ris ga­vo že­mės ir pra­dė­jo ūki­nin­kau­ti Pas­va­lio ra­ jo­no Gul­bi­nė­nų dva­re, jo žmo­ na Ste­fa­ni­ja ėmė var­go­nuo­ti dva­ ro kop­ly­čio­je. „Ži­no­ma, S.La­di­gie­nė iš­gar­sė­ jo Lie­tu­vo­je ne dėl to, ta­čiau tai jau

Tai­syk­lė: „Ki­to pa­siū­ly­mo ga­li ir ne­bū­ti“, – pir­mo­sios rim­tos teat­ro va­

do­vo pa­mo­kos es­mę T.La­di­ga pri­si­me­na iki šiol.

bū­tų ki­ta is­to­ri­ja“, – pa­ti­ki­no dai­ ni­nin­kas ir pri­si­mi­nė la­bai dai­nin­ gą sa­vo ma­mos gi­mi­nę. Tad ne­rei­ kė­tų ste­bė­tis, kad ma­ža­sis To­mas nuo vai­kys­tės pa­te­ko į mu­zi­kos mū­zos glė­bį.

Da­li­ja meš­ke­res

Įvai­ria­pu­sis: so­lis­to kar­je­rą nuo nei­gia­mo per­so­na­žo pra­dė­jęs T.Ladiga (dešinėje) šian­dien at­liks Faus­to

par­ti­ją.

Laimučio Brundzos nuotr.

T.La­di­ga ne tik dai­nuo­ja, bet ir per­duo­da sa­vo pa­tir­tį bū­si­mie­ siems ope­ros dai­ni­nin­kams, va­do­ vau­da­mas VDU Mu­zi­kos aka­de­mi­ jos Dai­na­vi­mo ka­ted­rai. „Džiau­giuo­si, kad kas­met di­dė­ ja kon­kur­sas į ope­ri­nio dai­na­vi­mo spe­cia­ly­bę. Be to, da­bar­ti­niai stu­ den­tai la­bai do­mi­si sa­vo spe­cia­ly­ be, yra la­biau nei anks­čiau mo­ty­ vuo­ti dai­na­vi­mo stu­di­joms – man be­lie­ka su­teik­ti jiems vo­ka­lo pa­ grin­dus, t.y. įduo­ti meš­ke­rę į ran­ kas. Ga­biau­si stu­den­tai, kaip, pa­ vyz­džiui, Eg­lė Šid­laus­kai­tė jau nar­do tarp­tau­ti­niuo­se mu­zi­kos van­de­ny­se“, – džiau­gė­si uni­ver­si­ te­to pro­fe­so­rius T.La­di­ga.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pro­fe­so­riaus šei­mo­je nė vie­nas iš tri­jų vai­kų ne­pa­si­rin­ko mu­zi­ko ar dai­ni­nin­ko ke­lio, o žmo­na Mil­da dar­buo­ja­si eko­no­mi­kos dir­vo­nuo­ se, ta­čiau jei šei­mos šven­tė­se da­ ly­vau­ja so­lis­to bro­lis, su­skam­ba ne vie­na dai­na. „Lais­va­lai­kį aš lin­kęs leis­ti gam­ to­je gry­bau­da­mas, o štai ma­no sū­ nus Jur­gis – aist­rin­gas žve­jys. Jam ta žve­jy­ba smar­kiai ap­su­ku­si gal­vą – sa­vo meist­riš­ku­mu jis jau ge­rai ži­no­mas Lie­tu­vo­je. Te­gul žve­jo­ja – gal dvi­ko­ję žu­ve­lę pa­gaus? Juk dar vien­gun­gis“, – pa­šmaikš­ta­vo pro­ fe­so­rius ir, žvilg­te­lė­jęs į laik­ro­dį, iš­sku­bė­jo iš gri­mo kam­ba­rio į sce­ ną, kur pra­si­dė­jo „Faus­to“, skir­to auk­si­niam dai­ni­nin­ko ju­bi­lie­jui pa­ žy­mė­ti, re­pe­ti­ci­ja. kas: Ope­ra „Faus­tas“. Ski­ria­ma T.La­di­gos ju­bi­lie­jui. kur: Kau­no vals­t y­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re. kada: Spa­lio 14 d. 18 val.

25

šeštadienis, spalio 13, 2012

menas ir pramogos

Ak­va­re­lės bie­na­lė griau­na ste­reo­ti­pus

Kau­no pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta tarp­tau­ti­nė ak­va­re­lės bie­ na­lė „Bal­ti­jos til­tai 2012. Są­sa­jos“. Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rius dai­li­ nin­kas Eu­ge­ni­jus Na­le­vai­ka bu­vo at­vi­ras: šia pa­ro­da me­ni­nin­kai ti­ki­si su­lau­žy­ti nu­si­sto­vė­ju­sius ste­reo­ti­pus ir pri­vers­ti vi­suo­ me­nę ki­taip pa­žvelg­ti į ta­py­bą ak­va­re­le.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

– Kuo ši pa­ro­da su­do­mins lan­ ky­to­jus?

– Už­da­vi­nio nu­ste­bin­ti žiū­ro­vą ne­ tu­ri­me. Yra ste­reo­ti­pas, kad ak­va­ re­lė – se­na­ma­diš­ka tech­ni­ka. Ti­ ki­mės su­lau­žy­ti ste­reo­ti­pus. Mū­sų už­da­vi­nys – su­grą­žin­ti pres­ti­žą ak­ va­re­lei, ku­ri šian­dien yra ne­pel­ny­tai nu­ver­ti­na­ma. Dar­bai, pa­te­kę į pa­ ro­dą, – tik ma­ža da­lis vi­sų, ku­riuos at­siun­tė bie­na­lė­je no­rė­ję da­ly­vau­ ti dai­li­nin­kai. Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Da­ni­jos, Nor­ ve­gi­jos, Šve­di­jos, Ru­si­jos, Is­lan­di­ jos, In­di­jos ir ki­tų ša­lių me­ni­nin­kai. Ši bie­na­lė iš­si­ski­ria tuo, kad pri­sta­ to­ma ir ke­ra­mi­ka, vi­deo­fil­mai, fo­ tog­ra­fi­ja, teks­ti­lė.

– Ar dai­lės dar­bams pa­teik­ti la­ bai svar­bi erd­vė?

– Tai iš­ties la­bai svar­bu. Mes, me­ni­ nin­kai, Kau­ne jau­čia­me ge­rų ir pro­ fe­sio­na­lių me­no ga­le­ri­jų sty­gių. Šio­je pa­ro­do­je pri­sta­to­me itin daug dar­ bų. Bie­na­lė­je da­ly­vau­ja net 80 au­to­ rių iš skir­tin­gų pa­sau­lio ša­lių, to­dėl su­tal­pin­ti vi­sus šiuos dar­bus bu­vo ne­leng­va, bet, at­ro­do, pa­vy­ko.

gų ša­lių at­sto­vų dar­bai. Kas juos jun­gia?

– Dar­bus jun­gia tech­ni­ka – ak­va­re­ lė. Kiek­vie­na pa­ro­da tu­ri sa­vo kon­ cep­ci­ją. Šios bie­na­lės te­ma yra są­ sa­jos. Kiek­vie­nos ša­lies dai­li­nin­kų dar­bai tu­ri sa­vo­tiš­ką brai­žą, na­ cio­na­li­nių bruo­žų. Įdo­mu, kad lie­ tu­vių ak­va­re­lė ga­na ryš­kiai ski­ria­ si nuo lat­vių.

– Vis dėl­to su­lau­kia­te pa­lai­ky­ mo ir pa­ra­mos.

– Mus re­mia Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­vo fon­das, anks­čiau glo­bo­da­vęs mu­zi­ ką. Rem­ti dai­lę fon­das pra­dė­jo vi­ sai ne­se­niai, ti­ki­mės, kad su šiais rė­mė­jais pa­vyks glau­džiai bend­ra­ dar­biau­ti ir atei­ty­je.

– Pap­ras­tai jū­sų dar­buo­se vy­ rau­ja abst­rak­ti ak­va­re­lė, eksp­ re­sy­vios li­ni­jos ir spal­vos.

– Dau­ge­liui at­ro­do, kad tai la­ bai kon­ser­va­ty­vus žan­ras ir šiuo­ lai­kiš­kai dirb­ti tie­siog neį­ma­no­ ma. Tai ne­tie­sa. Ak­va­re­lė ga­li bū­ti ir mo­der­ni. Šiai pa­ro­dai aš pa­tei­ kiau vie­ną, bet di­de­lį dar­bą „Su­ gau­ti vai­vo­rykš­tę“.

– Bie­na­lė­je pri­sta­to­mi skir­tin­

Sai­tai: tarp­tau­ti­nė­je ak­va­re­lės bie­na­lė­je – 80 au­to­rių iš įvai­rių pa­sau­

lio kam­pe­lių dar­bai.

Artūro Morozovo nuo­tr.

kas: 4-osios tarp­tau­ti­nės ak­va­re­lės bie­na­lės „Bal­ti­jos til­tai 2012.

Są­sa­jos“ pa­grin­di­nė pa­ro­da. kur: Kau­no pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je. kada: vei­kia iki lapk­ri­čio 25 d.

2012 M. SPALIO 19 D. 19.00 VAL. KAUNO VALSTYBINIS DRAMOS TEATRAS RĖMĖJAI

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

NUOLAIDOS

WWW.GITEATRAS.LT BILIETUS PLATINA

26 2

šeštaDIENIS, spali0 13, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ������������������������ 26, 27 Paslaugos ������������������������������������������������ 27 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������������� 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

1028912

Goodyear Dunlop Tires Baltic is part of the global corporation and is one of the biggest supplier of tires in the Baltic market. Our product portfolio includes tires for passenger cars, motorcycles, vans, trucks, buses, tractors and earthmovers. In addition to our 2 prime brands, Goodyear and Dunlop, we distribute the brands Fulda, Sava and Debica.

The Baltic company is organized as a sales company, working together with the regional head office in Stockholm.

Darbo pobūdis: ĩ Statybinės technikos pardavimas.

Reikalavimai: ĩ Aukštasis išsilavinimas; ĩ Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ Ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtis; ĩ Vokiečių arba anglų kalbų mokėjimas; ĩ Komunikabilumas, atsakingumas; ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Sales Representative Lithuania for commercial fleet tires

You will be responsible for achieving sales targets and high customer satisfaction in commercial fleet segment (truck, bus, earthmover tires) through active visits to business customers and offered solutions for their business challengers.

Please send your CV marked “Goodyear Dunlop” until October 30 to Mercuri Urval by email cv.lt@mercuriurval.com For inquires please call (5)2683477 Confidentiality guaranteed. www.mercuriurval.com

Ieškome elektros dalies 0,4–10 kV projektuotojo, kuris atliktų statinių elektros 0,4 kV tinklų projektavimo, lauko 0,4– 10 kV elektros tinklų, transformatorinių projektavimo darbus. Tel. 8 686 26 727; info@sauleselektrines.lt.

1032044

Ieškome moters mūsų mamai slaugyti ir gyventi Domeikavoje. Tel. 553 097, 8 687 53 263.

1022066

Įmonei reikalingi patyrę tolimųjų reisų vairuotojai dirbti maršrutu Europa–Rusija. Tel. 8 655 96 395.

1031088

Įmonei reikalingi skardininkai ir termoizoliuotojai, numatomas išvykimas į Skandinavijos šalis. Tel. 8 699 55 244, 8 699 69 082, e. paštas termorem@takas.lt.

1031764

Įmonei, užsiimančiai inžinerinių vidaus sistemų montavimo darbais, reikalingi montuotojai. Pasiteirauti tel. 8 699 90 126 arba CV prašom siųsti arnoldas@lakmalit.lt.

1028424

1031392

1032785

Gamybos įmonei skubiai reikalingas tekintojas-frezuotojas. Tel. 8 699 65 740.

1032141

Ieškau partnerio (-ės) veiklai plėsti. Apmokau. Papildomos pajamos jauniems ir vyresniems. E. paštas rslezeviciene@gmail.com.

Skambinti po 13 val. tel. 8 610 27 656.

1031991

Darbo pobūdis: ĩ Statybinės technikos remontas ir techninis aptarnavimas.

Reikalavimai: ĩ Techninis išsilavinimas; ĩ Geros anglų ir rusų kalbų žinios; ĩ Kompiuterinis raštingumas; ĩ 3 metų darbo patirtis; ĩ Vairuotojo pažymėjimas.

Kepyklėlei URMO BAZĖJE reikalingi turintys patirties tešlos formuotojai. Alga nuo 1400 Lt. Skambinti tel. 8 672 09 096 10–18 val., e. paštas kepyklele@yahoo.com.

1031412

Kviečiame dirbti siuvėjus, stalius-staklininkus (turinčius staklininko pažymėjimą), krovėjus. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.

1031462

Laikinojo įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą darbuotojams gamyboje, logistikoje, sandėlyje. Norinčius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. adresu Gedimino g. 47–423, Kaunas, arba siųsti savo CV e. paštu kaunascv@starjobs.lt.

1030555

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kviečia dalyvauti atrankoje statybos inžinieriaus (-ės) pareigoms užimti. Reikalavimai pretendentams: aukštasis – inžinerinis (universitetinis) išsilavinimas statybos srityje, darbo su kompiuterinėmis programomis (MS, Word, Excel, AUTOCAD) įgūdžiai, vairuotojo pažymėjimas. Darbo patirtis statybų sektoriuje, statybos teisės norminių aktų žinios, atsakingas požiūris į darbą. Pageidautina statybos darbų vadovo, statybos techninės priežiūros vadovo atestatas. Užduotys: bus atsakingas už naujus statybos ir remonto projektavimo, projektų ekspertizės paslaugų bei rangos darbų techninių užduočių parengimą; užsakovo funkcijų vykdymą statybos objektuose; užsakovo specialistų veiksmų koordinavimą ir ryšių palaikymą su projektuotojais ir rangovais; projektinės dokumentacijos tvarkymą, kitų dokumentų rengimą, teikimą ir derinimą valstybės institucijose.

Pateikti: prašymą leisti dalyvauti atrankoje; dokumentus, patvirtinančius: asmens tapatybę, išsilavinimą ir kvalifikaciją; gyvenimo aprašymą (CV); valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir kitus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus. Dokumentus pateikti iki 2012 10 31 LSMU VA personalo skyriui (112 kab.), Tilžės g. 18, Kaunas. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 363 156. Papildoma informacija: Statybos ir investicijų tarnybos vadovas J.Garbenčius, tel. 8 612 71 913.

1032778

Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772.

1028990

Papildomas darbas PENSININKAMS – vairuoti vilkiką su puspriekabe (būtina E kat.).

Pirmadieniais ir antradieniais maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 686 20 383.

1028946

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.

1018517

Reikalingas patyręs automobilių paruošėjas-dažytojas. Tel. 8 676 22 258.

1031145

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.

1023181

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813.

1028766

Transporto įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis. Būtina darbo patirtis remontuojant krovininį transportą. Tel. 8 655 01 285.

1032251

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958537

UAB „Dendrus“ ieško baldų surinkėjo-montuotojo. Reikalingas atsakingas, kruopštus, turintis patirties darbuotojas. Atlyginimas – su priedais. Tel. 8 677 87 222, 8 679 74 211.

1031867

UAB ,,Kauno liftai“ siūlo darbą elektromechanikui. Reikalavimai: elektrotechninis išsilavinimas, atsakingumas, sąžiningumas.

Neturinčius patirties – apmokome. Kreiptis tel. (8 37) 473 917, 8 687 21 318, e. paštu info@kaunoliftai.lt.

1032502

Savo CV prašom siųsti e. paštu cv@alfis.lt arba faksu (8 37) 261 943.

Pasiteirauti tel. (8 37) 261 959.

If you are ready for challenging work with world class brands in international environment and opportunities for carrier development – join our Baltics team!

Automobilių plovyklai reikalingi darbuotojai (vaikinai ir merginos). Darbas nuolat arba savaitgaliais. Tel. 8 606 85 045.

1030546

Įmonė siūlo: ĩ Įdomų ir perspektyvų darbą, galimybes tobulėti; ĩ Laiku mokamą konkurencingą ir rezultatus atspindintį darbo užmokestį; ĩ Visas darbui reikalingas priemones; ĩ Visas įstatymų numatytas socialines garantijas.

We expect that you enjoy selling technical products and offering sound solutions to your business clients. As a person we expect you to be very active, with excellent communication skills and hands-on approach and with strong abilities for systematic, independent work. Development of business relationships is key factor in achieving good results in sales and therefore we expect you to have a sound track record in it (automotive industry especially related to commercial fleet would be an advantage). English is a must.

„Tikri langai“ UAB, didinant gamybos apimtis, reikalingas cecho darbuotojas. Siūlomas patrauklus atlyginimas, geros darbo sąlygos. CV siųsti e. paštu info@langaiplastikiniai.lt. Tel. 8 611 44 557.

Transporto įmonė siūlo darbą ADR vairuotojams. Krovinių gabenimas autocisternomis. Konkurencingas ir laiku mokamas darbo užmokestis, puikios darbo sąlygos.

Reikalavimai: bent 2 metų darbo patirtis vežant skystus pavojingus krovinius autocisternomis, ADR pažymėjimas, anglų arba vokiečių kalba. UAB AUTOPASLAUGA, Technikos g. 4A, Kaunas. Tel. 8 698 23 934. CV siųsti romas@autopaslauga.lt.

Įmonė, prekiaujanti statybine technika, ieško dirbti Jonavoje PARDAVIMO VADYBININKO (-ĖS) SERVISO INŽINIERIAUS

To support continuing growth Goodyear Dunlop Tires Baltic is now seeking for a

Siūlo darbą

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Siūlome darbą vyr. mechanikui – prižiūrėti vilkikus ir puspriekabes. Tel. 8 686 20 383.

Reikalingi tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Lietuva–Vokietija–Lietuva. Reisas trunka 4–5 dienas, savaitgaliai – namuose. Užmokestis: 1 km – 0,35– 0,40 Lt. Tel. 8 686 26 667 (Kaunas).

1032006

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

1032578

Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai važinėti į Rusiją. Tel. 8 671 02 256.

1031774

Restoranui reikalingi virėjai, padavėjai ir indų plovėjos (-ai). Gyvenimo aprašymą su kokybiška nuotrauka siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt. Daugiau informacijos tel. 8 678 80 880.

1031200

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

1017691

Saulės elektrinių montavimo darbams ieškome šių specialybių specialistų: elektrikų, fotomodulių montuotojų, stogdengių, pagalbinių darbininkų. Tel. 8 686 26 727; info@sauleselektrines.lt. Kaunas.

1032055

Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą siuvimo bendrovė ieško: pardavimo vadovo; medžiagų sukirpėjo dirbti stacionaria sukirpimo mašina; kvalifikuotų siuvėjų ir lygintojų. Siūlome: patrauklias darbo sąlygas ir darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; modernius įrengimus; visas socialines garantijas. Kreiptis tel. 8 650 52 887.

1031442

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 623 97 777.

1032243

Tarptautinė automobilių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas Vakarų Europoje. Teirautis tel. (8 5) 240 3232, 8 655 75 355, e. p. transcat.baltic@groupecat.com.

1017786

Tarptautinių pervežimų įmonei „Altolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt.

1031035

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai ir apsaugos sistemų techninio aptarnavimo inžinierius arba technikas. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

1017892

UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų metalo tekintojų dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune.

Reikalavimai – patirtis dirbant universaliomis tekinimo staklėmis, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972, e. p. gamyba@enerstena.lt.

Ateities pl. 30A, Kaunas.

1023520

UAB „Lukšių pieninė“ reikalingas (-a) juristas (-ė). REIKALAVIMAI: •Darbo patirtis; •Įgytas aukštasis teisinis išsilavinimas; •Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai.

DARBO POBŪDIS: •Tarpininkavimas išieškant įsiskolinimus iš fizinių ir juridinių asmenų; •Sutarčių ir procesinių dokumentų rengimas; •Įmonės atstovavimas teismuose. Darbas siūlomas ne visai darbo dienai. Kontaktai tel. (8 447) 53 704, 8 640 36 760.

1032779

UAB „Signeda“ ieško motyvuotų, atsakingų, sąžiningų tiekimo sandėlio darbuotojų dirbti nuolat. Įmonė siūlo: laiku mokamą atlyginimą, socialines garantijas. Kreiptis tel. (8 37) 244 827, e. paštu info@signeda.lt.

1027791

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1012393

Vežėjams, turintiems vilkikus su tentinėmis puspriekabėmis, siūlome nuolatinį darbą maršrutais Lietuva–Vokietija, Beniliuksas, Italija–Lietuva bei ratais Vakarų Europoje. Garantuojame vilkikų judėjimo, krovinių ir maršrutų planavimo kontrolę. Apmokame visus kilometrus, įskaitant atstumą nuo išsikrovimo iki pasikrovimo vietos. Lanksti apmokėjimo už paslaugas sistema: nuo 3 iki 30 dienų po CMR ir PVM s/f gavimo. Taip pat siūlome papildomas paslaugas: buhalterinė apskaita, palankios draudimo sąlygos, galimybė gauti kuro ir mokamų kelių korteles Lietuvoje ir Europoje. Kreiptis tel. (8 37) 291 652, 8 612 22 792, 8 620 85 055.

1030661

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, spalio 13, 2012

klasifikuoti skelbimai Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

DARBo skelbimai

1024603

Reikalinga AgroMT“ siūlo papildomą uždarbį ir galimybę įsidarbinti. Žemės ūkio paskirties sklypų nuoma, pirkimu ir pardavimu užsiimanti įmonė „AgroMT“ nuolat ieško žmonių, galinčių suteikti informacijos apie ketinamus išnuomoti ar parduoti žemės sklypus. Jei Jūs, Jūsų bičiulis ar giminaitis parduoda ar nuomoja žemės sklypą – praneškite mums. Už vertingą informaciją dosniai atsilyginsime. Detalesnė informacija interneto svetainėje www.agromt.lt arba tel. 8 686 64 043.

1026555

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

1023153

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

998467

Ieškome žmogaus, galinčio sureguliuoti mušamuosius instrumentus. Tel. 8 699 96 441.

1032423

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Paslaugos Medikų

1029885

Automobilių bamperių taisymas, radiatorių remontas ir keitimas, žibintų remontas, poliravimas. Islandijos plentas 171, Kaunas.

Tel. 8 614 40 012.

1032133

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? BIOFIRST klinika pristato naujieną – KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPINĮ (Duplex) tyrimą. Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią kaklo kraujagyslių echoskopiją, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1032985

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

1019582

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1024084

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1024549

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1024558

MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – tai puiki pagalba, siekiant išvengti tokių ligų kaip migrena, antsvoris, miego sutrikimai ar odos problemos, kurias gali sukelti netinkamų maisto produktų vartojimas.

BIOFIRST klinikoje MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS yra atliekamas vieninteliu Baltijos šalyse „Dermatron CLS 3D“ aparatu, kurį sukūrė mokslininkai iš Vokietijos. Tyrimo metu yra ištiriama net apie 200 maisto produktų ir gėrimų bei nustatoma, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja ir kurių derėtų atsisakyti. DĖMESIO! Nuo spalio 15 d. iki lapkričio 15 d. maisto netoleravimo testui taikoma 10 % NUOLAIDA, tyrimas Jums kainuos tik 350 Lt! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1032986

MASAŽAS. Profesionalus masažistas atliks nugaros ir viso kūno masažą, varginant įvairiems skausmams, nuovargiui, depresijai. Tel. 8 611 40 061.

1031717

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1014822

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1027738

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1030175

Automobilių remontas Aleksote (varikliai, dėžės, važiuoklė). Tel. 8 605 23 079, 8 623 97 777.

1032246

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

1031770

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

1032480

Buitinės technikos remonto

1027115

1002346

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1032713

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

1008015

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1031816

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1032075

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

„Tikri langai“ UAB, kokybiškų plastikinių langų ir durų gamyba. Lankstūs gamybos terminai, konkurencingos kainos, platus pasirinkimas. Palemono g. 5. Tel. 8 610 23 510, 8 611 44 557. E. paštas info@langaiplastikiniai.lt.

1031396

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname.

5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1029923

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1017129

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1017382

Atliekame vidaus apdailą. Tinkuojame, glaistome, dažome, klojame plyteles ir atliekame visus kitus darbus. Daugiau informacijos tel. 8 645 13 438.

1031285

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

1018359

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1012528

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1023582

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

1029635

Grindų betonavimo darbai. UAB „Jemesta“, tel. 8 655 19 418.

1032659

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1018989

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

1008067

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1024845

1023696

Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Statome karkasinius namus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627.

1032381

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šiltinimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

1031415

Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 23 064.

1027518

Pakabinamosios lubos: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 611 33 973; www.lubos.lt.

PLASTIKINIAI LANGAI – „Veka“, „Aluplast“ ir kiti profiliai; 5–7 kamerų. Neskubiai, bet pakankamai greitai. Tel. 8 610 94 069.

1033026

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

1024070

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

1026251

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1023198

Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija.

Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1025035

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1030558

Rekonstruojame ir šiltiname senus statinius. Atliekame visus darbus, įrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300.

1032252

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1029585

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

1029910

1032281

Santechnikos paslaugos: nuosavų namų ir butų vandentiekio, šildymo, nuotekų ir sistemų įrengimas. Tel. 8 623 95 666.

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.

Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Tel. 8 673 96 426.

1027797

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

1023735

Meistrai atliks vidaus patalpų dažymo darbus. Tel. 8 609 59 615, 8 608 38 756.

1028864

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Skubiai ir nemokamai išveža

Vidaus įrangos

KLOJAME trinkeles. Statome vejos ir gatvės bortelius. Ruošiame pagrindus. Tel. 8 699 81 776.

1031831

1030502

Klojame trinkeles, statome įvairius bortus, laiptus. Turime 11 m. patirtį. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 678 89 926.

1029729

Statybos, remonto

1017144

1031436

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

1017169

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

1032766

1032092

Visas vonios kambario įrengimas, plytelių klojimas ir kt. Tel. 8 623 95 666.

1032767

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1018745

1027908

Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas.

Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.

1032763

LANGAI, RITININĖS užuolaidos, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas.

Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

1031077

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

1024509

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

1019627

Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533.

1019849

Kitos

VERTIMAI

Savanorių pr. 3, tel. 209 008, 8 600 82 843, info@glorialingua.lt.

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1025496

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

1019956

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102.

1028831

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1031712

Pjauna pavojingai pasvirusius medžius, geni šakas, pjauna kirtimus. KITI MIŠKO DARBAI. Tel. 8 636 64 460.

1027337

Profesionalus sodų GENĖJIMAS. Visų sodo augalų genėjimas-formavimas. 20 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161.

1032632

Valau kaminus ir krosnis (pečius). Atlieku griovimo darbus. Tel. 8 671 70 006.

1031374

Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

1031106

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas, genėjimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1025285

28 2

šeštaDIENIS, spali0 13, 2012

klasifikuoti skelbimai Pigiai parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). Pigi investicija ateičiai. 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Statybinės medžiagos

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1031407

Parduodu 10 a namų valdos žemės sklypą Kauno miesto ribose. Komunikacijos minimalios. Tel. 8 609 28 295.

Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 555. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt.

Skubiai 1/2 rąstinio namo A. Šančiuose (gyv. pl. 40 kv. m, 3 kambariai, virtuvė, rūsys, palėpė, 1 a žemės). Galima ir su 14 a žemės. Tel. 8 647 09 730.

1 k. butą Rasytės g., Šilainiuose (5/2 a., 37,14 kv. m, tvarkingas, signalizacija, šalia parduotuvės, mokykla, darželis, poliklinika). Tel. 8 620 80 224.

Veikiantį restoraną (600 kv. m) labai judrioje vietoje. Patalpos gali puikiai tikti šeimos klinikai ar biurui! Tel. 8 698 21 958.

1032090

1027342

1022470

2 kambarių butą Centre, Laisvės alėjoje (bendr. pl. 45 kv. m, keturių aukštų plytinio namo IV a., vieta automobiliui). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

1031982

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

Gera investicija! Šventojoje, apartamentuose „Elija“, 58 kv. m butą (2 a., su visa apdaila, langai į pietus, apdailos medžiagos vokiškos). Tel. 8 659 11 022.

2 kambarių butą Kovo 11-osios g., prie PC „Trys berželiai“ (61 kv. m, 5/2 a.). Kaina 89 000 Lt. Tel. 8 687 30 817.

Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592.

2 kambarių butą Sukilėlių pr., prie „Topolio“ (b. pl. 50 kv. m, 5/5 a.). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 687 30 817.

Nebrangiai parduodamas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, Gedimino g. Tel. 8 610 61 919.

1019357

1032581

1032583

2 kambarių butą Taikos pr. (50 kv. m, labai gerai suremontuotas). Kaina 102 000 Lt. Tel. 8 605 08 268.

1031994

200 kv. m gamybines patalpas su sandėliu ir kt. statiniais R.Kalantos g. 76 (aikštelė su ožiniu kranu, aptverta). Iš viso 0,3280 ha žemės sklypas. Kaina 460 000 Lt. Tel. 8 698 08 499, 8 612 24 802.

1022037

1032039

1020922

PARDUODAMAS SKLYPAS BIRŠTONO KURORTE (12 a namų valdos sklypas, rami, graži vieta, šalia miškelis, visos miesto komunikacijos, leidimai statyti). Tel. 8 685 35 203.

1032069

3 k. butą prie Botanikos sodo (5/1 a., mūrinis, 65 kv. m, įstiklintas balkonas, plastikiniai langai, WC atskirai, maži mokesčiai).

Kaina 87 000 Lt. Tel. 8 612 23 719.

4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269.

Sodybai tinkamas patalpas. Ant upės kranto. Įspūdinga vieta. Geras privažiavimas, 40 a sklypas. Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 33 331.

1032271

1015962

1028005

1029665

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

999419

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

1012722

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1021868

Mūrinį namą (260 kv. m, 2 aukštų) ramioje vietoje, Pikulo g. Tel. 8 698 21 958.

1031985

Namų valdos žemės sklypą (10,33 ir 10,50 a) Aisčio g., Vaišvydavos rajone. Tel. 8 635 63 571.

1032615

Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto.

Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai.

Tel. 8 671 98 551.

1023712

NT BAZAR teikia visas NT paslaugas.

Padedame parduoti namus, sklypus, butus, patalpas. Tel. 8 601 85 517.

Vilius@ntbazar.lt.

1032962

Parduodamas 1 kamb. butas Ašigalio g. (b. pl. 30 kv. m, butas pirmajame paaukštintame aukšte, namas dviejų aukštų, iš viso name 6 butai, namas toliau nuo gatvės, butas suremontuotas, šviesus, jaukus). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

1030633

Parduodamas 2 kambarių butas Kaune, Kovo 11-osios g. Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 699 84 661.

1030927

Parduodamas kambarys bendrabutyje Petrašiūnuose, M.Gimbutienės g. (bendr. pl. 21 kv. m). Tel. 8 676 73 100.

1031941

Parduodu arba išnuomoju kambarį bendrabutyje Chemijos pr. (IV a.). Pardavimo kaina 11 000 Lt, nuomos kaina 60 Lt plius mokesčiai. Tel. 8 605 84 485.

1032518

Parduodu pusę mūrinio namo su sklypu Kranto al. Kaina 118 000 Lt. Tel. 8 603 57 629.

1031952

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

1023996

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1029942

Parduodame plastikinius langus. Tel. 8 635 63 571.

1032618

PIGIAUSIAI bituminius ir skaidrius LAKŠTUS, kv. m – 11,89 Lt; karvės kailius, 529 Lt už vnt.

Dažams – 70 proc. nuolaida! Tel. 8 682 66 288; www.ramchos.lt.

1028009

Maisto prekės Parduodu bulves LAURA (raudonos), VINETA (geltonos). Atvežu į namus. Tel. 8 602 63 445.

1031616

1029382

Sodybą Balbieriškio miestelyje, Prienų r. (medinis gyv. namas 51 kv. m, be patogumų, šildymas kietuoju kuru, mūrinis ūkinis pastatas su rūsiu, šiltnamis, šulinys, brandus sodas, sklypas 13 a, netoli teka upelis, už 500 m – Nemunas). Kaina 65 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 699 37 192.

1031958

1031804

1031677

2 k. butą labai geroje vietoje, V.Krėvės pr., šalia „Maximos“ parduotuvės (vidinis, maži mokesčiai, šiltas). Tel. 438 959, 8 698 84 759.

1032143

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1032824

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1032185

1031790

Buitinė technika

Parduodu ekologiškai užaugintus avinukus mėsai. Gyvo svorio kaina 7 Lt už kg. Kaišiadorių r. ūkininkas Antanas. Tel. 8 610 01 113.

1032499

Drabužiai, avalynė Šalta? Pūkinės striukės ir paltai pigiau – tik spalio mėn. Išparduotuvė „Le Mari“, Laisvės al. 50.

1031887

Kitos prekės Atvežame baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228.

1030981

1028094

Nauja technika su išoriniais defektais. Prižadame geriausią kainą! BUITINĖS TECHNIKOS IŠPARDUOTUVĖ, Jonavos g. 204A, Kaunas.

Tel. 8 673 79 925.

1028795

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1029439

Automobiliai ir detalės Sporto mokykla „Gaja“ skelbia nereikalingo nusidėvėjusio turto pardavimo aukcioną, kuris vyks 2012 m. spalio 25 d. 10 val.

Aušros g. 42A, Kaunas. Aukcione bus parduodama: automobilis VW PASSAT (1990 m.), kompiuteris. Parduodamas turtas yra visiškai susidėvėjęs. Pirmajame aukcione neparduotas turtas bus parduodamas antrajame, kuris vyks 2012 m. spalio 30 d. 10 val. tuo pačiu adresu. Informacija teikiama tel. (8 37) 733 540, 733 429. Turto apžiūra vyks aukcionų dienomis nuo 9 iki 10 val.

Aukciono vedėjas Vladas Aldonis. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma pavedimu. Dalyvavimas aukcione nemokamas.

1032458

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

1028918

Parduodame pirmos kaitrumo grupės skroblo malkas, trinkelėmis, skaldytas. Tel. (8 37) 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779.

1026462

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas.

Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

1029703

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446.

1027297

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

1013209

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.

1024260

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 133,10, juodalksnio – 84,70, drebulės, liepos, eglės – 78,65. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.

1032594

Perka

1022488

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

1022742

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1022387

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

1022823

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1022301

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1026827

1025108

1027063

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1013469

Bendrovė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha. Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065.

1028372

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1027620

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Pakrauname, išvežame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 604 27 116.

1031066

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913482

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1007959

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1024162

GK Galerija (V.Putvinskio g. 42, Kaunas) perka, parduoda medalius, monetas. Tel. 8 686 41 350.

1017464

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1026854

Perkame įvairų mišką, be tarpininkų. Gerai mokame, atsiskaitome iš karto. Tel. 8 627 66 063.

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais.

Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1032904

1032208

1023922

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1022955

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1028739

1020047

Perku žemę ūkininkauti, mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 683 33 955, e. paštas info@agroland.lt.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (102 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.

1031183

1015027

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1022572

Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

1026153

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

Skubiai ir brangiai perkame BMW ir „Mercedes-Benz“ automobilius, nuo 1980 iki 2000 m. Tel. 8 630 60 166.

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1029935

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

1021856

999676

1031073

1018049

Superkame juodųjų metalų laužą ir automobilius sunaikinti. Išrašome sunaikinimo pažymėjimus. Metalo laužą, automobilius pasiimame patys. Tel. 8 675 69 208.

1027257

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

1030391

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1027670

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536.

1013170

29 3

šeštaDIENIS, spalio 13, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

kviečia

Nuomoja 9 kv. m kambarį Žemaičių g. (b. pl. 16 kv. m, su baldais ir buitine technika, šildymas kietuoju kuru ar elektra, atskiras įėjimas). 350 Lt + mokesčiai. Tel. 8 687 31 643.

1029577

Išnuomojamas 4 kambarių butas Baltijos g., Šilainiuose (suremontuotas, su kai kuriais baldais). Kaina – tik mokesčiai. Tel. 8 620 59 155.

1031748

Išnuomojamas dviejų kambarių butas Šilainiuose (po kapitalinio remonto, su visais naujais baldais ir buitine technika). Nuoma plius mokesčiai. Tel. 8 670 84 784.

1031214

Išnuomojamas ilgam laikui garažas Draugystės g., prie „Senukų“. Kaina 90 Lt. Tel. 8 615 15 258.

1032653

Išnuomojamos komercinės patalpos (54 kv. m, su visa prekybine įranga) Šilainių turgavietėje, priekinėje dalyje (gerai matosi nuo gatvės). Tel. 8 615 31 630, e. paštas skripka2@gmail.com.

1032066

Nebrangiai „Neoplan“ autobusus (su visais patogumais) kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel./faksas 430 777, 8 698 32 574.

1028629

Nuomoju 2 k. butą Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., 7 m įstiklintas balkonas). Kaina 50 Lt + komunaliniai mokesčiai. Tel. 8 600 23 721.

1032122

Trijų kambarių butą (yra garažas) P.Višinskio g., Žaliakalnyje, su buitine technika. Kaina sutartinė. Tel. 8 656 76 003, 794 570.

1030954

Išsinuomoja Išsinuomosiu vieno kambario butą. Tel. 8 609 62 594.

1030950

Nukelta į 30 p.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.

Spalio 13 d., šeštadienį, 17 val.

Festivalio ,,MUZIKOS RUDUO“ atidarymo koncertas Dalyvauja VDU MUZIKOS AKADEMIJOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius Solistas LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas) Programoje – A.Malcio, E.Elgar, V.Bartulio ir kitų kompozitorių kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Spalio 14 d., sekmadienį, 14 val.

Popietė visai šeimai Muzikinė pasaka „DIEVIŠKOJI GARSŲ SKRYNIA“ Libreto autorius, režisierius – VIDMANTAS BARTULIS Dalyvauja KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas) Pasaką seka aktorius REMIGIJUS ENDRIUKAITIS Pasakoje skamba Vidmanto Bartulio, Rodion Ščedrin, Aaron Copland bei Paul Schoenfield muzika Projektą remia LR kultūros rėmimo fondas

Bendraorganizatorius – VšĮ Pažaislio muzikos festivalis Bilieto kaina 10 Lt Spalio 17 d., trečiadienį, 18 val.

Mažojoje salėje Rudens divertismentas...

Kamerinis ansamblis VILNIAUS ARSENALAS Laima Šulskutė (fleita) Rolandas Romoslauskas (altas) Sergejus Okruško (fortepijonas) Programoje – kompozitorių W.A.Mozart, B.Godard, G.Kuprevičiaus, F.Poulenc, A.Piazzolla kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Spalio 20 d., šeštadienį, 17 val.

KONSTANTIN MANAEV (violončelė, Vokietija) IRINA BYKOVA (fortepijonas, Vokietija) SERGEJ KOROLIOV (fortepijonas, Vokietija) Programoje – kompozitorių J.S.Bach, F.Liszt, P.Čaikovskij, S.Rachmaninov, L.van Beethoven, G.Sollima, F.AliZadeh kūriniai Bilietų kaina: 15, 20 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose).

Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Birutės Sarapienės tekstilės paroda „Vizijos“.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

30 2

šeštaDIENIS, spali0 13, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Įvairūs

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokyklėlės Kviečiame pradinukus į „Linksmąją mokyklėlę“, kurioje vaikai įsisavins ir pagilins pradinių klasių žinias. Dirbame su vaikais pasitelkdami įvairiausius žaidimus, aktyvią veiklą, naudodami nestandartinius mokymo metodus pagal pradinio ugdymo gaires ir reikalavimus. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

1020273

Turi svajonę, tačiau nežinai, kaip ją pasiekti? Kviečiame mokyklinio amžiaus vaikus, norinčius tapti finansiškai savarankiškais, į praktinius užsiėmimus, kuriuose ne tik sužinosite tikrąją pinigų vertę, bet ir išmoksite sukurti savo verslą. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.

1020248

Mokymai Informacijos technologijų mokymo centras kviečia mokytis.

Programos pradedantiesiems ir specialistams: interneto svetainių kūrimas, projektavimas, maketavimas, kompiuterinė grafika, darbo kompiuteriu pagrindai. Tarptautiniai pažymėjimai. Tel. (8 37) 460 466, 8 684 58 960, Kęstučio g. 36, www.itmc.lt.

1010158

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.

Gabenimai

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt LĖKTUVŲ BILIETŲ IŠPARDAVIMAS! Praha – nuo 549 Lt Kijevas – nuo 692 Lt Milanas – nuo 702 Lt Bukareštas – nuo 766 Lt Sofija – nuo 768 Lt Tel Avivas – nuo 817 Lt

Baku – nuo 1252 Lt Astana – nuo 1958 Lt Delis – nuo 1680 Lt Pekinas – nuo 1776 Lt Šanchajus – nuo 1776 Lt Niujorkas – nuo 1777 Lt Tokijas – nuo 2074 Lt Majamis – nuo 2236 Lt Sidnėjus – nuo 3548 Lt Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas papildomai.

Kelionės periodas priklauso nuo maršruto.

Bilietų kiekis už šią kainą ribotas.

ISPANIJA–TUNISAS! 2013 01 14, 01 28. Kaina 2 050 Lt (asm., kaina be akcijos 5 250 Lt).

1009558

Šokiai, dainavimas Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai.

Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr.

206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

Turite svajonę šokti? Kviečiame dar nešokusius ar jau šokančius vaikus (nuo 5 iki 14 m.) mokytis BALETO meno. Šoksime koncertuose, kursime spektaklius ir įvairius pasirodymus. Baletas – ne tik grakšti laikysena, lankstus kūnas, pūstos suknytės, bet ir puiki nuotaika! Pirmoji pamoka – NEMOKAMAI. Galimos ir individualios baleto pamokos. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 645 53 568; www.baletasvaikams.lt.

NUOLAIDOS KRUIZAMS IKI 60 % !

8 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA–

1018686

12 dienų kruizas ISPANIJA–MAROKAS– PORTUGALIJA–ITALIJA! 2013 01 29. Kaina 2 450 Lt (asm., kaina be akcijos 6 550 Lt). Į nurodytas kainas įskaičiuota: lėktuvo bilietai, apgyvendinimas kajutėje su langu, trijų kartų maitinimas kruizo metu. Vietų skaičius ribotas, akcija galioja iki spalio 18 d.

informuoja

1026584

1031121

Sportas EKOJOGA kviečia į jogos užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Daug dėmesio skiriame stuburo tempimo, pilvo preso ir nugaros raumenų stiprinimo, teisingo jogos asanų atlikimo, kvėpavimo pratimams. Ateikite išbandyti, pirmas užsiėmimas – nemokamas! Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 8 656 03 823, (8 37) 385 512.

1032989

Kviečia mokytis Anglų kalbos pamokos visų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Mokymas individualiai ir grupėse. Registruotis iš anksto tel. 8 616 36 739.

Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

Dveji kursai – tik 350 Lt. Siūlome raštvedybos ir personalo bei darbo užmokesčio mokymus su 20 % nuolaida. Išduodamas pažymėjimas. Plačiau www.docinta.lt. Tel. 8 685 07 009, e. paštas info@docinta.lt.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1030712

1032278

1029230

1005608

Moksleiviams, planuojantiems studijuoti architektūrą, rengiami piešimo ir kompozicijos pagrindų kursai. Užsiėmimai vyks šeštadieniais. Kursų pradžia spalio 13 d. Išsamesnę informaciją galima rasti KTU tinklapyje arba paskambinus tel. 8 618 32 820. Maloniai kviečiame.

1027229

Moksleivius ir studentus mokau matematikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963.

1032712

Naujas privatus darželis Šančiuose, Siūlų g.

5. Renkamos grupės vaikučių nuo 8 mėn. ir vyresnių. Tel. 8 656 52 203, e. paštas info@7nykstukai.lt.

1032569

1031370

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m.

Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1027889

Krovininiu mikroautobusiuku pervežame krovinius, surenkame naujus, išvežame senus baldus. www.baldaipervezimas.lt. Pasiteirauti tel. 8 676 57 037.

1030007

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1012429

Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

Kelionės

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rinktis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės.

Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt.

Kauno šokio teatras „Aura“ spalio 19 d. 19 val. kviečia į spektaklį „4 milijonai”. Renginys vyks BLC renginių centre (K.Donelaičio g. 62, konferencijų salėje „Elipsė“). Bilietus galite įsigyti mūsų teatre (M.Daukšos g. 30A) ir bilietai.lt kasose. Pagyvenusių žmonių mėnesio proga senjorams taikomos specialios nuolaidos (du bilietai – 15 Lt, vienas – 8 Lt). Studentams ir moksleiviams taikomos papildomos nuolaidos. Daugiau informacijos tel. (8 37) 202 062.

1030337

Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ-53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles.

Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006.

1017494

1027984

Pramogos

„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis“, Raudondvario pl. 150, konferencijų salėje www.sviesuva.lt Spalio 18 d. 16–17.30 val. – dr. Daumantas Matulis. KOVA SU VĖŽIU – AKTYVIŲ MEDŽIAGŲ PAIEŠKA MATUOJANT MOLEKULIŲ SĄVEIKOS ENERGIJAS. Dr. Daumantas Matulis, biochemikas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas, prestižinių tarptautinių premijų laureatas.

Jau trejus metus visi renginiai nemokami!

VAIKŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Skel­bia po­eto Mai­ro­nio 150-me­čiui skir­ tą PLAKATO KONKURSĄ V–XII kla­sių mo­ ki­niams.

Dar­bai pa­tei­kia­mi Vai­kų li­te­ra­tū­ros mu­zie­ jui (K.Do­ne­lai­čio g. 13, LT-44239 Kau­nas) iki 2012 m. spa­lio 15 d., pa­ro­dos ati­da­ry­mas spa­lio 23 d. 14 val.

Kon­kur­so nuo­sta­tus ra­si­te www.mai­ro­nio­ mu­zie­jus.lt, dau­giau in­for­ma­ci­jos tel. 206 488.

DĖMESYS SENJORAMS Kau­no pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos cen­tras (Vy­ tau­to pr. 44) ir šį se­zo­ną tę­sia ren­gi­nių cik­lą, skir­tą sen­jo­rams. Ypač kvie­čia­mi ir lau­kia­mi sen­jo­rai mo­ky­to­jai.

Ka­dan­gi į kai ku­rias veik­las ga­li­me pri­im­ti ri­bo­tą skai­čių da­ly­vių, to­dėl pra­šom re­gist­ ruo­tis iš anks­to.

SPALIO MĖNESĮ VYKS: Svei­ka­tos kur­sas Ket­vir­ta­die­niais 9.30 val. – „Mo­ko­mės tai­ syk­lin­gai mankš­tin­tis”. Lek­to­rė – mo­kyt. me­ tod. Z.Žiž­niaus­kie­nė (tu­rė­ti ki­li­mė­lius, spor­ ti­nę ap­ran­gą ir apa­vą).

Re­gist­ruo­tis tel. 324 158.

16 d. 11 val. – pa­skai­ta „Kaip pa­stip­rin­ti svei­ka­tą ru­de­nį”. Lek­to­rė – gyd. ho­me­o­pa­ tė E.Jas­ke­le­vi­čie­nė.

Re­gist­ruo­tis tel. 200 127.

Vi­si ren­gi­niai ne­mo­ka­mi.

NEMOKAMA SENJORŲ LINIJA Infor­muo­ja­me, kad nuo spa­lio 1 d. Kau­no Pa­ne­mu­nės se­ne­lių na­muo­se pra­dėjo veik­ ti ne­mo­ka­ma SENJORŲ LINIJA (8 37) 34 55 55. Ma­lo­niai pra­šo­me skam­bin­ti.

RASta Kau­no cen­tre, Vy­tau­to pr., ras­tas juo­das il­go plau­ko ka­ti­nas (kast­ruo­tas, ant kak­lo bal­ta dė­ me­lė). Tel. 8 689 18 717.

AKCIJA

1 + 5 SKELBIM

AI

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1031321

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 1012415

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1031531

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1021376

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1027849

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000.

1020081

informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Spalio 14 d. 13 val. – paskaita ŽMOGAUS PRIGIMTIS – NUO GENŲ IKI SIELOS, I d. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susitikimas su docentu Stasiu Šimaičiu. VISUMOS IR SISTEMIŠKUMO KLAUSIMAS DVASINGUMO UGDYME. Spalio 15 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems ,,Kūrybos džiaugsmai”: SENI DAIKTAI (natiurmortas). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel.

8 670 49 904.

Spalio 16 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: APYKAKLĖS, ŠALIKO VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

Kauno diena

31

šeštadienis, spalio 13, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Staiga netekus bendradarbės pedagogės Elenos BANIŪNAITĖS, reiškiame nuoširdžią užuojautą seseriai direktorei Violetai DRENSEIKIENEI. Liūdi ir gedi kartu Kauno lopšelio-darželio „Svirnelis“ kolektyvas Iš gyvenimo paskubėjus išeiti buvusiai ilgametei VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai Ramutei TENENYTEI, (1948–2012), artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi buvę bendradarbiai.

Nuoširdi užuojauta ir tylūs paguodos žodžiai tesuteikia stiprybės gydytojai odontologei Zitai MATIKONIENEI dėl mylimos mamos mirties.

VšĮ Kauno Šančių poliklinikos bendruomenė Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, todėl nors šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Dėl vyro mirties radiologijos technologę Laimutę URBONAVIČIENĘ nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Šančių poliklinikos bendruomenė. „Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.

1031872

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g.

28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1024945

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1017571

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

1023016

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Spa­lio 13 d. 19 val. – PREMJERA! An­ta­nas Škė­ma. BALTA DROBULĖ. Dra­ma. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas. Di­džio­ji sce­na.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Spalio 13 d. 18 val. – Imre Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniukas (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Friederis Kleinas (Austrija), kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Davidas Avdyshas (Rusija). Trukmė 3.10 val.

Spalio 14 d. 18 val. – Charles Gounod.

FAUSTAS. SKIRIAMA SOLISTO TOMO LADIGOS JUBILIEJUI. 3 veiksmų opera. Dirigentas Julius Geniušas, režisierius Gintas Žilys, dailininkė Virginija Idzelytė, choreografas Dainius Bervingis. Trukmė 3 val.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Spa­lio 13 d. 18 val. – D.Zel­čiū­tė. KŪNO VARTAI. Ret­ro­e­tiu­dai. Re­ži­sie­rė A.Di­ly­tė.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Spalio 14 d. 12 val. – spektaklis vaikams.

A.Dilytė. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež.

A.Baniūnas.

18 val. – Edwardas Albee. SILVIJA. Rež.

V.Balsys. N-18

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Spa­lio 13 d. 12 val. – ŽALIAS ŽALIAS OBUOLIUKAS, rež. A.Le­be­liū­nas (is­to­ri­ja apie am­ži­ną ir pa­si­au­ko­jan­čią drau­gys­tę), nuo 6 metų.

Spa­lio 14 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež.

A.Stan­ke­vi­čius (pa­gal S.Mar­ša­ko pa­saką), nuo 5 metų.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt

Spalio 13 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! (senjorams bilietai – su 50 proc. nuolaida).

Spalio 14 d. 12 val. – NORŲ SKRYNELĖ (magiškas spektaklis visai šeimai).

TEATRO KLUBAS Vil­niaus g. 22, Ar­chi­tek­tų na­mai, II aukš­tas

Spa­lio 13 d. 19 val. – vo­ka­li­nio vy­rų an­sam­ blio QUORUM kon­cer­tas.

Spa­lio 14 d. 18 val. – tra­gi­ko­me­di­ja PJESĖ PRARASTAM BALSUI („Ka­ti­nė­lis ir Paukš­te­ lis”). Bi­lie­tus pla­ti­na „Ti­ke­ta”.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Spa­lio 14 d. 12 val. – PARŠELIŲ NUOTYKIAI. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Spalio 15 d. 18 val. – komedija DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis.

renginiai MAŽASIS LEKTORIUMAS Du­jo­tie­kio g. 26A, tel. 8 652 24 646

Spa­lio 13 d. 12 val. – med. dr. gy­dy­to­jo on­ ko­lo­go Ri­čar­do Kriau­čiū­no tre­čios kny­gos „Tarp Že­mės ir Dan­gaus” pri­sta­ty­mas. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

VII Tarptautinis rusų kultūros ir meno festivalis Kaune M.DOBUŽINSKIO RUSŲ KULTŪROS IR ESTETINIO LAVINIMO CENTRO GALERIJA V.Krėvės pr. 54

Spalio 13 d. 13 val. – dailininkės Violetos Ozun autorinių lėlių parodos VIZITINĖ KORTELĖ atidarymas (Latvija).

Edukacinė programa jaunimui. Įėjimas nemokamas.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Spa­lio 13 d. 13 val. – res­pub­li­ki­nis liau­dies kū­ry­bos fes­ti­va­lis „Su at­vi­ra šir­di­mi”.

Da­ly­vau­ja: fol­klo­ro ko­lek­ty­vai „By­ly­na” ir „Vie­ver­sys” (Vi­sa­gi­nas), vai­kų šo­kio ko­lek­ ty­vas „Šal­ti­nė­lis” (Vi­sa­gi­nas), Kau­no ru­sų kul­tū­ros cen­tro „Moks­las – Švie­sa” cho­ras ir vo­ka­li­nis an­sam­blis „Rus­ska­ja pes­nia”, šo­kio stu­di­ja „Pti­dans” (Kau­nas), an­sam­bliai „Ria­bi­nuš­ka” (Aly­ tus), „Grok, ba­ja­nai” (Vil­nius). Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Rotušės a. 8

IX tarptautinis festivalis „MUSICA SACRA” Spalio 13 d. 18 val. koncertuos vargonininkas Jaroslavas Malanowiczius iš Lenkijos.

Koncerte dalyvaus fleitininkė Agnieszka Kaćma. Programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho, Gabrielio Faure, Mariano Sawa kūriniai.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Spalio 13 d. 18 val. – garso poezijos šokio versija VISOS JŪROS TURI RĖMUS. Teatrinis vyksmas TAVO JUNGTYS, MANO (pagal Mindaugo Nastaravičiaus eilėraštį).

Monologas iš būsimo spektaklio „...DELIRIUM...”

Iki lapkričio 2 d. veikia dailininkės Rūtos Bužinskaitės akvarelių paroda SPALVOTA. GĖLĖS. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.

Spalio 15 d. 18 val. – koncertas-paroda Gamtos ir meilės spalvos. Dalyvaus: tenoras Tomas Vaitkus, mecosopranas Monika Buožytė, koncertmeisterė Vilma Pečiukonytė. Koncertą ves aktorė Rasa Čižauskaitė. Koncerto metu vyks tenoro Tomo Vaitkaus paveikslo „Mano vaidmenys“ pristatymas.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Spa­lis – pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių mė­nuo. Kiek­ vie­ną spa­lio šeš­ta­die­nį (spa­lio 13, 20, 27 d.) 11 val. kvie­čia­me sen­jo­rus į ne­mo­ka­ mas eks­kur­si­jas po Kau­no mies­to mu­zie­jų.

Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. 208 220, e. p. mies­to­mu­zie­jus@kau­nas.lt.

PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Že­mai­čių g. 31, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė

Spa­lio 14 d. 12 val. – Ža­lia­kal­nio ben­ druo­me­nės ren­gi­nių cik­lo „Ža­lia­kal­nis ir ža­lia­kal­nie­čiai” po­ezi­jos ir mu­zi­kos va­lan­da TĖVYNĖS DAINOS, JŪS AUKSINĖS. Nuo­tai­ kin­gų dai­nų py­nę do­va­nos Kau­no ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių cen­tro mo­te­rų vo­ka­li­nis an­sam­blis CREDO (va­do­vė Ona Ma­tu­se­vi­ čiū­tė). Mai­ro­nio ei­les skai­tys mė­gė­jų te­at­ro AIRA skai­to­vės Zi­ta Kli­ba­vi­čie­nė ir Ni­jo­lė Nau­mo­va. Veiks vir­tu­a­li pa­ro­da „Mai­ro­nio me­tai”, ku­rią pa­ren­gė Kau­no ap­skri­ties vie­šo­sios bib­lio­te­kos Se­nų ir re­tų spau­di­nių sky­rius (A.Sur­blys). Ren­gi­nys ski­ria­mas sen­jo­rų mė­ne­siui.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Spalio 13 d. 19 val. – PREMJERA. UŽUPIO teatro spektaklis ŠPILKOS, pagal šiuolaikinio dramaturgo Olego Bogajevo pjesę (rež.

Vytautas Mikalauskas).

Spalio 14 d. 12 val. – RAGANIUKĖS teatro spektaklis „Katinėlis ir Gaidelis” (rež.

R.Urbonavičiūtė, vienos dalies spektaklis, vaikams nuo 2 metų). 15 val. – „Spragtukas” (rež. Andrei Konchalovsky, fantastinis, veiksmo, miuziklas, Anglija, Vengrija, 2010 m., visai šeimai). 17 val. – „Kvaila, beprotiška meilė” (rež. Glennas Ficarra, Johnas Requa, komedija, JAV, 2011 m., N-13). 19 val. – „Artistas” (rež. Michelis Hazanavicius, drama, komedija, Prancūzija, 2011 m., N-16).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (spalio 13 d.)

Pasaulinė kostiumų diena Pasaulinė organų donorystės diena 1873 m. gimė Mikas Petrauskas, kompozitorius, dainininkas, choro dirigentas, pirmosios lietuviškos operos autorius.

1925 m. gimė buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher.

1941 m. gimė amerikiečių dainininkas ir muzikantas Paulas Simonas.

1962 m. gimė amerikiečių aktorė Kelly Preston.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius, komikas Sacha Baronas Cohenas.

1981 m. gimė plaukikas Vytautas Janušaitis.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso.

Jautis (04 21–05 20). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėti paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums svarbu. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį.

Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai.

Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama.

Svarstyklės (09 24–10 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Vis dėlto nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių.

Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, noriai padėsite kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Vis dėlto reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Žuvys (02 20–03 20). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai ir lietus. Šiandien lis, bus 8–9 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį temperatūra sieks 4–6, dieną – 10–12 laipsnių šilumos, lietaus bus mažiau nei šeštadienį.

Šiandien, spalio 13 d.

+9

+9

Telšiai

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.44 18.24 10.40 4.55 17.09

287-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 79 dienos.

Saulė Svarstyklių ženkle.

+8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +21 Kopenhaga +11

Londonas +11 Madridas +21 Maskva +10 Minskas +10 Niujorkas +14 Oslas +8 Paryžius +13 Pekinas +19

orai kaune šiandien

Praha +14 Ryga +9 Roma +22 Sidnėjus +21 Talinas +9 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +12

+8

+9

Vėjas

2–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+8

+7

+5

5

+5

+12

+9

+6

4

+7

+14

+13

+8

3

rytoj

poryt

Fortūnatas, Kalikstas, Mindaugas, Rimvydė, Vincentas.

Į Ne­rį ir Šven­tą­ją pa­leis­ta apie 7 tūkst. ašt­riaš­ni­pių erš­ke­tų jau­nik­lių. Šios ver­ tin­gos žu­vys Bal­ti­jos jū­ro­je ir į ją įte­kan­ čio­se upė­se iš­ny­ko XX a. vi­du­ry­je. Tai nu­ti­ko dėl žmo­gaus kal­tės – di­dė­jan­ čios ap­lin­kos tar­šos, sta­to­mų už­tvan­ kų, dras­tiš­kos dar iš­li­ku­sių ner­šian­čių erš­ke­tų žve­jy­bos. Ti­ki­ma­si, kad Lie­tu­ vos van­de­ny­se bus at­k ur­t i šių žu­v ų iš­tek­l iai. Ašt­r iaš­n i­piai erš­ke­tai gy­ve­ na la­bai il­gai, bet ir bręs­ta il­gai. Kad pir­mą kar­tą iš­nerš­tų, tu­ri praei­ti apie 15–18 me­tų. Per tą lai­ką jie su­si­du­ria su dau­gy­be pa­vo­jų. Vie­nas svar­biau­sių – in­ten­syvi žve­jy­ba.

BNS inf.

įvairenybės

Užuo­mar­ša au­to­mo­bi­lį at­ga­vo po dve­jų me­tų Miun­che­no (Vo­kie­ti­ja) gy­ven­to­ jas sa­vo au­to­mo­bi­lį at­ga­vo praė­ jus po­rai me­tų po to, kai jį pa­si­ sta­tė vie­no­je mies­to aikš­te­lė­je ir pa­mir­šo, ku­rio­je tiks­liai, pra­ne­ša agen­tū­ra „Reu­ters“.

Po iš­ger­tu­vių vie­ną 2010 m. gruo­džio nak­tį ir ne­sėk­min­ gų paieš­kų ki­tą die­ną sa­vi­nin­kas dėl pra­ras­to au­to­mo­bi­lio krei­pė­

si į Miun­che­no po­li­ci­ją. Pa­rei­gū­ nai jo au­to­mo­bi­lį at­si­tik­ti­nai ap­ ti­ko tik šie­met rug­sė­jį, kai eis­mo ins­pek­to­rius pa­ste­bė­jo, kad pa­si­ bai­gęs lei­di­mas sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį.

Vo­kie­čio au­to­mo­bi­lis sto­vė­jo maž­ daug už 4 km nuo tos vie­tos, kur sa­vi­nin­kas ma­nė jį pa­si­sta­tęs. „Keis­tas da­ly­kas, kad jis ras­ tas taip to­li, nors sa­vi­nin­kas bu­

Šiandien:

Eduardas (Edvardas), Edgaras, Mintaras, Nortautė, Venancijus.

Rytoj:

Nau­jas šan­sas ašt­riašni­piams erš­ke­tams

Rytas

Vardai

vo tik­ras, kad ži­no, kur pa­li­ko“, – sa­kė po­li­ci­jos at­sto­vas Ale­xan­ de­ris Lo­ren­zas.

Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas pa­ gal pro­fe­si­ją yra meist­ras, jo au­ to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nė­je po­li­ci­ja ra­ do 40 tūkst. eu­rų ver­tės įran­kius, įskai­tant elekt­ri­nius grąž­tus ir at­ suk­tu­vus. lrt.lt inf.