PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, SPALIO 17, 2012
www.kl.lt
243 (19 544)
A?2š6.162;6@ @=.96< $
11
RUBRIKA
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
NendriĹł sto gus ÄŻvertina tik Ĺžinovai
DiÂtuÂvos soÂdĹł gyÂvenÂtoÂjai miÂtinÂguos prieĹĄ bendÂriÂjos pirÂmiÂninÂkÄ&#x2026;.
BuÂvÄ&#x2122;s BosÂniÂjos serÂbĹł lyÂdeÂris R.KaÂraÂdĹžiÂÄ?ius noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł TaiÂkos preÂmiÂjos.
Miestas 4p.
Pasaulis 9p.
SaÂvam naÂmui â&#x20AC;&#x201C; egÂzoÂtiĹĄÂka staÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; meÂdĹžiaÂga.
Tai, kas kadai se buvo kasdienÄ&#x2014; statybinÄ&#x2014; medĹžiaga, ĹĄiandien tapo eg zotika. Nors senĹłjĹł tradicijĹł puoselÄ&#x2014;to jai tikina, jog ĹĄi dan ga turi gausybÄ&#x2122; pri valumĹł, retas ku ris susigundo nuo savam namui rinktis nendriĹł stogÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tai daĹžniau ÄŻvairiĹł visuomeninÄ&#x2014;s pa skirties statiniĹł atribu tas.
Lina Bieliaus
kaitÄ&#x2014; l.bieliauskai te@kl.lt Reikalauja
kruopĹĄtaus darbo
â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł protÄ&#x2014; viai buvo iĹĄ mintingi ĹžmonÄ&#x2014;s, jie rinkdavosi la bai geras medĹžiagas ir mums reikia jas puoselÄ&#x2014;tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsi tiki ninkas Alfon nÄ&#x2122;s rusniĹĄkis ĹŤkisas Demerec kas. TaÄ?iau nend ri ro sertiďŹ katÄ&#x2026; niĹł stogĹł meisttu paĹžino, jog ĹĄian rintis vyras priamato puose dien ĹĄio tradicinio lÄ&#x2014;tojĹł Lietuvo je â&#x20AC;&#x201C; vos vienas kitas.
Alfonsas De
ď Ž Koloritas:
[R[Q _VĂş `a\ TNV Â&#x201C; [R aVX ]N acN _Ă` V_ VY TNNZ
VNV ORa V_ `b aRV XVN `N c\ a V X\ N cR `V\ X_N a\ cNVg Q VbV
;V W\ YĂ&#x203A;` :N XNb` XNV aĂ&#x203A;` [b\ a_
mereckas:
TokiÄ&#x2026; medĹžia gÄ&#x2026; renkasi tie, ku rie iĹĄmano. Gir apie jÄ&#x2026; dÄ&#x2014; Vilniuje krep jau, kad ĹĄi LavrinoviÄ?iai ninkai statosi namÄ&#x2026; ir ke tina nendrinÄŻ sto klotis gÄ&#x2026;.
ď Ž Investici
ja: N[\a . 1R ZR _RP X\ ]N ZN NV _N[ XĂş QN_ _b\ aV [R[Q O\ _VĂş N YVN cĂ&#x2013; XNV [b\ WN [R
â&#x20AC;&#x17E;GeguĹžÄ&#x2122; spe galima valyti cialiu aparatu jau ap sisukti per nuo ĹžoliĹł. Per Pasak paĹĄne vasa ÄŻ pundelius, ri nupjaustome ĹĄame tada grasina viso rÄŻ, nespÄ&#x2014;jame, dideliĹł turtĹł kovo, iĹĄ ĹĄio verslo su kiomis sankci ga rĹŤĹĄiuojame, ne sudedame ÄŻ ri lus, misâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neslÄ&#x2014;pÄ&#x2014; jobas â&#x20AC;&#x201C; sunkus, susikrausi, o dar- su ĹŤki tinius, trau rei Kaip tinkamai ninkas. kantrybÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Pas kalaujantis daug san kiame juosta ir galime paruoĹĄti nend veĹž dÄ&#x2014; riĹł dar nevertina mus rankĹł darbas dar lÄŻ. Taigi tai ilgas ir kruopĹĄ ti ÄŻ ĹžaliavÄ&#x2026;, pats A.De me basâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄki mas, todÄ&#x2014;l Lie no paĹĄnekovas. tus ties sÄ&#x2014;mÄ&#x2014;si iĹĄ senĹł reckas patirgana Ĺžemos tuvoje kai jĹł RusnÄ&#x2014;s ventojĹł. ĹŞki giau nei Vaka nos â&#x20AC;&#x201C; treÄ?daliu pi- Ats ninkas skaiÄ?ia gyrĹł pa ĹĄia veikla uĹž vo, jog rÄ&#x2014; ĹŤkininkas. Europojeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paty- A.De rios vÄ&#x2014;jui ir lietui sii merecko ĹžodĹžiais, ĹĄimtis metĹł. ma bemaĹž dvi deNendrÄ&#x2014;s pjau gamta dosPaĹĄnekovas ni ĹĄios medĹžiagos, namos ĹĄaltuo pasakometĹł laiku taÄ?iau esÄ&#x2026; nuo- jo, kad RusnÄ&#x2014;s saloje ju latos â&#x20AC;&#x201C; uŞťalus pir ĹžmonÄ&#x2014;s gams dengti mam le- par tenka kariauti su regio dui. ParveĹž nendres nau stotos niniu nuo ku. dodavo senĹł senovÄ&#x2014;s. guobas, kaip jos sustatomos ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Nendres ga Vietos gyvenka tojai paty lime gerai iĹĄdĹžiĹŤtĹł. daise rugiai, kad mÄ&#x2026;, o jos pastaruo pjauti tik Ĺžie- kaip pui rÄ&#x2014;, jog jos pasiteisino ju metu pa ki danga, ku mÄ&#x2014;jo porÄ&#x2026; mÄ&#x2014; ri yra itin atnesiĹł ÄŻ priekÄŻ. sistĹŤ- spari vÄ&#x2014;jams, gerai Turime su laiko lietĹł.
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt
12
MirÂtis â&#x20AC;&#x201C; paÂtruÂliĹł akyÂse
â&#x20AC;&#x17E;SaÂkiÂnio praÂdĹžia drauÂdĹžia, o paÂbaiÂga â&#x20AC;&#x201C; leiÂdĹžia.â&#x20AC;&#x153; VyÂriauÂsioÂsios rinÂkiÂmĹł koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkas ZeÂnoÂnas VaiÂgausÂkas ir paÂts steÂbÄ&#x2014;ÂjoÂsi, jog poÂliÂtiÂnÄ&#x2122; rekÂlaÂmÄ&#x2026; drauÂdĹžianÂtys teiÂsÄ&#x2014;s akÂtai â&#x20AC;&#x201C; dvipÂrasÂmiĹĄÂki.
2p.
E.GentÂviÂlas sprenÂdĹžia diÂleÂmÄ&#x2026; VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂjos geÂneÂraÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius EuÂgeÂniÂjus GentÂviÂlas atÂsiÂdĹŤÂrÄ&#x2014; ap siÂsprenÂdiÂmĹł kryĹžÂkeÂlÄ&#x2014;Âje. RinÂkÄ&#x2014;Âjai jam doÂvaÂnoÂjo SeiÂmo naÂrio man daÂtÄ&#x2026;, toÂdÄ&#x2014;l poÂliÂtiÂkas tuÂri nuÂsprÄ&#x2122;s ti â&#x20AC;&#x201C; likÂti uosÂto vaÂdoÂvu ar eiÂti dirb ti ÄŻ parÂlaÂmenÂtÄ&#x2026;.
Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂgalÂba: ant ĹžeÂmÄ&#x2014;s guÂlÄ&#x2014;ÂjuÂsio vyÂro nei poÂliÂciÂninÂkai, nei meÂdiÂkai neÂdrÄŻÂso liesÂti, raÂgiÂnaÂmas atÂsiÂstoÂti F.MoÂroÂzoÂvas neiĹĄÂlaiÂkÄ&#x2014; puÂsiausÂvyÂros, trenÂkÄ&#x2014;Âsi
galÂva ÄŻ ĹĄaÂliÂgatÂvÄŻ ir ÂdÄ&#x2014;l to vÄ&#x2014;Âliau miÂrÄ&#x2014;. ÄŽvyÂkÄŻ moÂbiÂliuoÂju teÂleÂfoÂnu nuÂfilÂmaÂvo praeiÂvis.
SmĹŤÂgis galÂva ÄŻ ĹĄaÂliÂgatÂvÄŻ, koÂma, mirÂtis. Taip saÂvo gyÂveÂniÂmÄ&#x2026; bai gÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis, kuÂris mirÂtiÂnÄ&#x2026; trauÂmÄ&#x2026; paÂtyÂrÄ&#x2014; poÂliÂciÂjos paÂtruÂliĹł akiÂvaizÂdoÂje. Ĺ˝moÂgaus gyÂvyÂbei iĹĄÂsauÂgoÂti bĹŤÂtĹł paÂkaÂkÄ&#x2122; iĹĄÂtiesÂtos poÂliÂciÂninÂko ranÂkos. AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
LemÂtinÂgÄ&#x2026; smĹŤÂgÄŻ nuÂfilÂmaÂvo
Apie tai, koÂkioÂmis apÂlinÂkyÂbÄ&#x2014;Âmis 64-eriĹł FioÂdoÂras MoÂroÂzoÂvas paÂty rÄ&#x2014; mirÂtÄŻ atÂneÂĹĄuÂsÄŻ smĹŤÂgÄŻ, bĹŤÂtĹł nie kas neÂsuÂĹžiÂnoÂjÄ&#x2122;s, jei viÂsa tai neÂbĹŤÂtĹł
moÂbiÂliuoÂju teÂleÂfoÂnu ÄŻamÂĹžiÂnÄ&#x2122;s atÂsi tikÂtiÂnis praeiÂvis. VyÂras uĹžÂfikÂsaÂvo, kaip TaiÂkos pro spekÂte, prie buÂvuÂsios â&#x20AC;&#x17E;EgÂlÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; par duoÂtuÂvÄ&#x2014;s, praeiÂviai, iĹĄÂvyÂdÄ&#x2122; ant ĹžoÂlÄ&#x2014;s guÂlinÂtÄŻ girÂtÄ&#x2026; vyÂriĹĄÂkÄŻ, kvie tÄ&#x2014; poÂliÂciÂjos paÂtruÂlius. AtÂvyÂkÄ&#x2122; pa reiÂgĹŤÂnai, maÂtyÂdaÂmi puÂsiau nuÂ
smaukÂtoÂmis kelÂnÄ&#x2014;Âmis guÂlinÂtÄŻ girÂtÄ&#x2026; vyÂrÄ&#x2026;, pirÂmiauÂsiai uĹžÂsiÂmoÂvÄ&#x2014; guÂmi nes pirĹĄÂtiÂnes. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ gyÂveÂnu neÂtoÂlieÂse. EiÂdaÂmas ÄŻ parÂduoÂtuÂvÄ&#x2122;, iĹĄÂvyÂdau, kaip du po liÂciÂninÂkai mÄ&#x2014;ÂgiÂna nuo ĹžoÂlÄ&#x2014;s pa kelÂti guÂlinÂtÄŻ vyÂrÄ&#x2026;. NusÂteÂbau, juk ĹžmoÂgus aiĹĄÂkiai elÂgÄ&#x2014;Âsi neaÂdekÂvaÂ
Ä?iai, o paÂtruÂliai gaÂlÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂkviesÂti meÂdiÂkusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂvo nuoÂmoÂnÄ&#x2122; apie maÂtyÂtÄ&#x2026; vaizÂdÄ&#x2026; paÂsaÂkoÂjo SiÂgiÂtas Ĺ˝Ä&#x2026;ÂsyÂtis. VyÂras paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo, kad ant ĹžoÂlÄ&#x2014;s varÂtÄ&#x2014;Âsi to paÂties raÂjoÂno gyÂvenÂto jas, kuÂris keÂtuÂris deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius dirÂbo naÂru. â&#x20AC;&#x17E;Jis neÂbuÂvo bloÂgas ĹžmoÂgus, gau daÂvo penÂsiÂjÄ&#x2026;, jam neÂdaug teÂreiÂkÄ&#x2014; daÂvo iĹĄÂgerÂti ir jis neÂbuÂvo asoÂcia lus. AĹĄ paÂĹĄiurÂpau maÂtyÂdaÂmas, kad paÂtruÂliai guÂmiÂnÄ&#x2014;Âmis pirĹĄÂtiÂnÄ&#x2014;Âmis net neÂdrÄŻsÂta prie jo priÂsiÂliesÂti. Juk ĹžmoÂgui reiÂkÄ&#x2014;Âjo suÂteikÂti paÂgalÂbÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo ÄŻvyÂkio liuÂdi ninÂkas.
7
E.GentÂviÂlas prieĹĄ rinÂkiÂmus ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; LiÂbeÂraÂlĹł sÄ&#x2026;ÂjĹŤÂdĹžio sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄe buÂvo ÄŻra ťyÂtas ĹĄeĹĄÂtuoÂju nuÂmeÂriu, taÂÄ?iau rin kÄ&#x2014;Âjai jÄŻ reiÂtinÂgaÂvo ir paÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ÄŻ treÂÄ?iÄ&#x2026; vieÂtÄ&#x2026;, toÂdÄ&#x2014;l poÂliÂtiÂkas jau uĹžÂsiÂtikÂri no parÂlaÂmenÂtaÂro manÂdaÂtÄ&#x2026;. VisÂgi kol kas jis neÂpatÂvirÂtiÂno, kad tikÂrai eis dirbÂti ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Tai ne vien maÂno sprenÂdiÂmas. Po antÂroÂjo rinÂkiÂmĹł tuÂro paÂsiÂtarÂsiu su parÂtiÂjos koÂleÂgoÂmis ir taÂda nu sprÄ&#x2122;Âsiu, kaip elgÂtis. NeatÂmeÂtu to kios gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014;s dirbÂti SeiÂme, taÂÄ?iau maÂno prioÂriÂteÂtas yra likÂti UosÂto di rekÂciÂjos vaÂdoÂvo poÂsteâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; atÂviÂrai kalÂbÄ&#x2014;Âjo E.GentÂviÂlas. Jis dÄ&#x2014;sÂtÄ&#x2014; gaÂliÂmus vaÂrianÂtus. Jei LiÂbeÂraÂlĹł sÄ&#x2026;ÂjĹŤÂdis iĹĄÂlieÂka valÂdanÂÄ?io joÂje dauÂguÂmoÂje ir E.GentÂviÂlas tuÂri gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; likÂti vaÂdoÂvauÂti UosÂto di rekÂciÂjai, jis greiÂÄ?iauÂsiai toÂkÄŻ vaÂrian tÄ&#x2026; ir rinkÂtĹłÂsi. â&#x20AC;&#x17E;TaÂÄ?iau jei LiÂbeÂraÂlĹł sÄ&#x2026;ÂjĹŤÂdis lieÂka opoÂziÂciÂjoÂje, neÂĹžiÂnau, ar verÂta man likÂti UosÂto diÂrekÂciÂjoÂje, nes vis tiek maÂne nuims. KiÂta ver tus, eiÂti ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; ir ketÂveÂrius meÂtus sÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;Âti opoÂziÂciÂjoÂje man tikÂrai nÄ&#x2014;Âra mieÂlas vaÂrianÂtas. Ĺ˝oÂdĹžiu, paÂlauk siÂme ir paÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂsiÂme, kaip elgÂtisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; E.GentÂviÂlas. Jis svarsÂtÄ&#x2014;, kad jei jo parÂtiÂja tuÂrÄ&#x2014;s koÂkiÄ&#x2026; nors ÄŻtaÂkÄ&#x2026; forÂmuoÂjant VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2122;, tai ji ir tu rÄ&#x2014;s paÂtarÂti, ar E.GentÂviÂlui eiÂti ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026;, ar likÂti uosÂte.
2
2
TREČIADIENIS, SPALIO 17, 2012
miestas
GENOVEITA KRASAUSKIENĖ:
Ačiū Jums!
Savo ir Darbo partijos kolegų vardu dėkoju Jums, kad atėjote balsuoti Seimo rinkimuose ir padarėte didžiulį žingsnį teigiamų pokyčių link. Dėkoju Jums už pasitikėjimą ir tikėjimą manimi ir mūsų partija, už tai, kad balsavote už permainas. Kviečiu Jus ateiti ir balsuoti už mane antrame rinkimų ture PAJŪRIO apygardoje spalio 28-ąją. Jūsų balsas prisidės prie šalies progreso ir geresnio visų mūsų gyvenimo. Asmeninis tel.: 8 698 00943 el.paštas: genoveita@yahoo.com www.krasauskiene.lt
Politinė reklama bus apmokėta iš kandidatės į LR Seimo narius Genoveitos Krasauskienės politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1033892
Turgui – 6 mln. litų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Jau šiais metais turėtų būti baigta savivaldybės įmonės „Senasis tur gus“ reorganizacija į uždarąją akci nę bendrovę. Vienas paskutiniųjų žingsnių – investavimas savivaldy bės turo už beveik 6 mln. litų.
Savivaldybės turto komiteto nariai vakar pritarė tokiam investavimui. „Jau esame nusprendę įmonę reor ganizuoti, todėl dabar nebegalime priiminėti kitokių sprendimų“, –
Politikai nustatytų, kad 100 proc. uždaro sios akcinės bendro vės „Senasis turgus“ akcijų priklausytų sa vivaldybei.
aiškino komiteto pirmininkas Va lerijonas Bernotas. Pertvarkant „Senąjį turgų“ į uždarąją akcinę
bendrovę, turi būti suformuotas jos įstatinis kapitalas. Uostamiesčio savivaldybės val dininkai pasiūlė, kad toks kapita las būtų formuojamas savivaldybei priklausančiu turtu, kurį patikėji mo teise valdė „Senasis turgus“. Nepriklausomi turto vertintojai nustatė, kad pastatų ir kilnojamojo turto vertė siekia 5 mln. 972 tūkst. litų. Toks ir būtų bendrovės „Sena sis turgus“ įstatinis kapitalas – pa statai ir kilnojamasis turtas patek tų jos nuosavybėn. Tačiau politikai nustatytų, kad 100 proc. uždarosios akcinės bend rovės „Senasis turgus“ akcijų pri klausytų savivaldybei. Vienos akci jos nominali vertė būtų lygi litui. „Visi pastatai dabar naudoja mi turgavietės veiklai, todėl ir siū loma juos perduoti bendrovei“, – teigė Turto skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Simokaitis. Numatoma, kad dalį pastatų bū tų galima parduoti rinkos kaina, o gautus pinigus skirti naujo paviljo no statybai ar senojo rekonstrukci jai, nes dabar turgavietėje yra labai mažai prekybos vietų, kur būtų ga lima prekiauti ir žiemą.
Klaipėdoje nemokamai INFORMACIJA DĖL NAUDOTŲ dalinami ir atvežami PADANGŲ IŠMETIMO kompostavimo konteineriai Artėjant padangų keitimo sezonui Klaipėdos regiono atlie-
kų tvarkymo centras (KRATC) primena, kad naudotų padanUAB Klaipėdos mesti regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) Klaipėgų negalima į komunalinių atliekų konteinerius ar atdos miesto vietinės rinkliavos mokėtojams dalina kompostavimo sikratyti jomis netinkamose vietose. konteinerius žaliųjų bei virtuvės atliekų rūšiavimui. Sukaupus daugiau nei 12 naudotų padangų, privaloma Norintys gauti kompostavimo konteinerius turi kreiptis į KRATCpraViešyti rinkliavos specialaus konteinerio, kuris suteikiamas tinės administravimo skyriųbus Klaipėdoje, Bangųnemokag. 11, darbo dienomis nuokonteinerius 8 iki 17 val. (penktadienį ikivalandomis 15.15 val.) ir nemosudarymai. Užsakyti galima darbo tikamu panaudos sutartį. telefonu 8 800 13344, tel. (8 46) 390781, arba atvykus į KRATC skyrių Bangų g.visiems 11. Klaipėdos miesto vietinės rinkliaKompostinės suteikiamos Šie specialūs konteineriai bus „Didžiosios vos mokėtojams - individualių ir pažymėti sodo namųužrašais savininkams, tačiau atliekos“ („Naudotos ir turi būti naudojami tik papirmiausia tiems, kurie padangos“) neturi įsiskolinimų už atliekų tvarkymą. dangoms išmesti. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį Kompostinės bus nemokamai atvežamos į prašyme nurodyatsakys konteinerį užsakęs asmuo. Nederamu būdu ir neleistą vietą. tinose vietose išmetusieji padangas gali būti nubausti admiDaugiau informacijos apie kompostavimą ir kompostinių suteikinistracinėmis nuobaudomis. mo tvarką rasite www.kratc.lt/lt/kompostavimas/. Papildoma informacija nemokamu tel. tvarkingai 8 800 13344. Po 4 naudotas padangas galima sudėti prie KRATC administracija komunalinių atliekų konteinerių. Padangas palikite šių atliekų surinkimo dieną arba iš vakaro. Jos bus surinktos apvažiavimo būdu pagal atliekų tvarkytojo viešai skelbiamą grafiką. Išvežimo grafikus ir padangų palikimo vietas galima sužinoti iš Jūsų teritoriją aptarnaujančio atliekų surinkė-
Absurdas: anot rinkimų prievaizdų, politinė reklama buvo galima ir agitacijos draudimo metu.
Vytauto Petriko nuotr.
Reklamai – keista tvarka
Rinkėjų pasipiktinimą sukėlusi Klaipėdos viešose vietose šmėžavusi politinė rekla ma net ir tuomet, kai agitacija buvo drau džiama, rinkimų prievaizdų nejaudino. Be to, ir rinkimų dieną iš plakatų balsuo ti už save kvietę politikai jokių pažeidimų neva nepadarė. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Kampanija – įžūliausia
Seimo rinkimų įstatyme aiškiai pasakyta, kad „rinkimų agitaci ja, neatsižvelgiant į jos būdus, for mas ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pra džios ir rinkimų dieną iki balsa vimo pabaigos“. Tačiau tame pa čiame sakinyje priduriama, kad išimtis taikoma nuolatinei vaizdi nei agitacijai, jeigu ji iškabinta li kus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. „Šeštadienis ir sekmadienis turėjo būti, kaip aš vadinu, tylos diena – jo kia politinė reklama nebuvo galima. Tačiau tokios įžūlios rinkimų agita cijos neteko matyti, kai visas mietas net ir rinkimų dieną buvo pilnas rek lamų. Matyt, taip nutiko todėl, kad
įstatymas yra labai dviprasmiškas, o dabar visi labai protingi ir jį interp retuoja kaip palankiau“, – teigė Da nės apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Dalia Pozneckienė. Prašė nukabinti
Ji teigė, kad iš žmonių sulaukė dau gybės skambučių. Rinkėjai pikti nosi politikais, kurie nenusikabi no savo reklamų, nors ir esą turėjo tai padaryti. „Pati asmeniškai kai kurių par tijų rinkimų štabų vadovų prašiau, kad nukabintų politinę reklamą, tačiau man buvo atšauta, kad jie, reklamuodami kandidatus ir drau dimo dienomis, elgiasi teisėtai“, – piktinosi D.Pozneckienė. Jos teigimu, apygardos komisijos Politinės reklamos stebėsenos grupė fiksavo galimus pažeidimus. Jie bus nagrinėjami šiandien vakare vyk
siančiame komisijos posėdyje, o išva dos bus perduotos Vyriausiajai rinki mų komisijai. „Ji ir turi spręsti, kokias baudas atsakingiems asmenims skir ti“, – teigė D.Pozneckienė. Už rinkimų agitacijos draudimo pažeidimą gresia bauda nuo 500 iki 1 000 litų. Pažeidimų nematė
„Reklamos negalėjo būti tik 50 met rų aplink rinkimų apylinkes spindu liu. O politinė reklama stenduose, autobusų stotelių paviljonuose net ir rinkimų dieną nėra joks pažeidi mas. Be to, nelogiška nukabinti rek lamą, nes juk tuoj prasidės antrasis rinkimų turas“, – Seimo rinkimų įstatymo nuostatas aiškino Vyriau siosios rinkimų komisijos pirminin kas Zenonas Vaigauskas. Tačiau jis sutiko, kad įstatymo nuostata dėl politinės reklamos draudimo yra labai dviprasmiš ka. „Sakinio pradžia reklamuotis likus 30 valandų iki rinkimų pra džios draudžia, o pabaiga leidžia. Mes jau kreipėmės į Seimą ir pa teikėme ne vieną siūlymą, kaip rei kėtų pakoreguoti Seimo rinkimų įstatymą, kad nebūtų dviprasmy bių, bet politikai nusprendžia taip, kad jiems būtų geriau. Kita vertus, gal ir gerai, kad buvo tos reklamos, žmonės nors aktyviau ėjo balsuo ti“, – svarstė Z.Vaigauskas.
E.Gentvilas sprendžia dilemą Jam priimt in iaus ias 1 būtų antrasis varian tas, nes, politiko žodžiais tariant,
jis tikrai nenori bastytis tarp Vil niaus ir Klaipėdos, nes ir taip jau važinėjo ir iš Vyriausybės, ir iš Sei mo, ir iš Europos Parlamento. „Rinkimų naktį svarstėme įvai riausius variantus“, – paklaustas, ar jam nenusimato kokio nors mi nistro portfelis, neslėpė E.Gent vilas. Jis teigė, kad būdamas Seimo na riu galėtų dirbti ir susisiekimo ar ūkio ministru, nes turi pakankamai patirties. „Tačiau tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo partijos galimybių dalyvauti formuojant Vyriausybę“, – pabrėžė pašnekovas. Naujos kadencijos Seimo nariai prisiekti turės lapkričio 12 dieną. Jei E.Gentvilas išeitų dirbti į Seimą, jis turėtų atsisakyti mies
Noras: Klaipėdos uosto vadovo E.Gentvilo prioritetas – likti dabartinė
se pareigose.
to tarybos nario mandato. Tuomet jį Klaipėdos savivaldybės taryboje pakeistų Diana Stankaitienė, ta
Vytauto Petriko nuotr.
čiau ji turėtų atsisakyti Socialinės paramos centro direktorės pareigų. Kita sąraše – Lina Skrupskelienė.
3
TREČIADIENIS, SPALIO 17, 2012
miestas Šviesoforą reikia pakeisti
Teisme lankėsi vaikai
Vyks į Pietų Skandinaviją
Danės ir Manto gatvių sankry žoje esantis šviesoforas per pastaruosius du mėnesius ge do mažiausiai tris kartus. Pri žiūrėtojų teigimu, taip nutinka, nes įrenginys yra senas. Atsi randa tai viena, tai kita proble ma. Manoma, kad geriausia šį šviesoforą būtų pakeisti, ta čiau kada tai bus – neaišku.
Klaipėdos miesto apylinkės teis mą aplankė S.Dacho progimna zijos trečiokai. Vaikai apžiūrė jo nepilnamečių apklausos kam barį, lankėsi teisėjų kabinetuo se, raštinėse, posėdžių salėse. Moksleiviai susipažino su teis mo darbu – teisėjas Raimondas Dilys vaikams leido pasijusti lyg tikrame bylos nagrinėjime.
Šiandien Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas išvyksta į pažintinę komandiruotę po Pie tų Skandinaviją. Uostamiesčio vadovas pabendraus su vietos politikais atsinaujinančių energi jos išteklių panaudojimo klausi mais bei susipažins su pasieki mais šioje srityje. Meras sugrįš penktadienį.
Lengvata šildymui – lyg loterija Kompensacijomis už šildymą tik dabar susirūpinę klaipėdiečiai negali būti tik ri, kad jas gaus už spalį, lapkritį ir gruodį, nors šios ir priklauso. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Laukti reikia ilgai
Klaipėdiečiai prašymus kompen sacijai už šildymą ar karštą vande nį gauti gali pateikti savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pa daliniuose. Šiaurinėje miesto dalyje gyve nantys klaipėdiečiai dėl kompen sacijų turi kreiptis į Vytauto gatvėje esantį padalinį, pietinėje – Lauki ninkų gatvėje. Tačiau gyventojų, atėjusių į miesto centre esantį padalinį, lau kia didžiulės eilės. Žmonės pateikti dokumentus kompensacijoms už šildymą gauti čia į eilę registruojami tik sausiui. Patekti pas specialistus anksčiau vietų nėra likę. „Laukti, kad pateiktum prašymą, reikia labai ilgai. Tačiau ne tai blo giausia. Darbuotoja man paaiškino, kad pateikusi dokumentus sausį, negausiu kompensacijos už šildy mą spalį, lapkritį ir gruodį. Tik nuo sausio“, – guodėsi moteris. Įtaria klastą
Klaipėdietė domėjosi galimybe do kumentus pateikti, jei lauktų va dinamojoje gyvoje eilėje. Tačiau moteriai buvo paaiškinta, kad pa staroji panaikinta. „Darbuotoja man aiškina, kad re gistracija spaliui jau vyko liepą, bet juk praėjo labai daug laiko. Žmonės galėjo darbą susirasti, kompensa
Neteisybė: kompensacijų už šildymą gali sulaukti ne visi klaipėdiečiai,
kuriems jos priklauso.
Kas iš to, jei žmogus sėdės koridoriuje? Niekas nepasikeis.
specialiai buvo panaikinta gyva eilė, kad žmonės laiku nesusitvar kytų dokumentų kompensacijoms gauti. Taip, matyt, taupomi pini gai“, – spėjo gyventoja. Gąsdina prognozės
Klaipėdos savivaldybės Sociali nės paramos skyriaus vedėja Aud
Kempingas. Treč iad ien į Palangoje, Nem irsetoje, pradedam i europin ius standartus atitinkančio kempingo sta tybos darbai. Sveikata. Ketv irt ad ien į 9 val. Klai pėdos universiteto aud itor ijų korpu se Aula Magna vyks tarptautinė kon ferencija „Sveikas miestas: iššūk iai ir gal imyb ės“. Joje bus aptarta, kok ius žingsn ius Klaipėda įgyvend ino ir ką dar reik ia padar yt i, kad tapt ų svei kiausiu miest u. Reng inyje planuoja dalyvauti apie 200 dalyvių. Klaipėda – pirmas ir vienintelis Lietuvos mies tas, prik lausant is Pasaul io sveikatos organizacijos Sveik ų miestų tinklui.
cijos nebereikės ir jie nesikreips dėl paramos“, – svarstė moteris. Klaipėdietė domėjosi, ar dar buotoja praneš jai apie atsiradusią laisvą vietą dokumentams pateik ti, bet šios atsakymas buvo neigia mas. „Pusė žmonių neateis, bet apie laisvą vietą prašymui pateikti žmo gui, kuriam to labai reikia, nepra neš. Kažkoks absurdas. Manau,
Audronė Liesytė:
Dienos telegrafas
ronė Liesytė aiškino, jog žmogus dėl kompensacijos šildymui turi kreiptis iki gruodžio 31 dienos, kad ši būtų suteikta nuo šildymo sezo no pradžios. Jei kreipiamasi po Naujųjų me tų, jis kompensacijos už paskuti nius tris praėjusių metų mėnesius negaus. Pasak A.Liesytės, registracija pa teikti prašymus gauti kompensaci jas šildymui prasidėjo ne nuo lie pos, o spalį. Jos teigimu, didelė eilė yra Vytauto gatvėje esančiame pa dalinyje. Laukininkų gatvėje vietų dar yra ir lapkričiui. „Dabar žmonės suskubo, nes prognozuojama baisi žiema“, – teigė valdininkė. Vedėja aiškino, kad anksčiau su sitvarkyti dokumentus kompensa cijai šildymui gauti galima nebent tada, jei kažkas atsisako ateiti. Ta čiau tokių atvejų nėra labai daug. „Tada darbuotoja skambina inte
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
resantui ir pakviečia ateiti“, – ko mentavo A.Liesytė. Registruotis reikėjo anksčiau
Anot vedėjos, priimti papildomų darbuotojų nėra galimybių. Visos darbo vietos Vytauto gatvėje esan čiame padalinyje yra užimtos. „Reikėjo anksčiau registruotis“, – konstatavo A.Liesytė. Valdininkė tvirtino, kad vadina mųjų gyvų eilių nėra, nes tai ne pagreitina proceso: „Kas iš to, jei žmogus sėdės koridoriuje? Nuo to niekas nepasikeis“. A.Liesytės tei gimu, problemų kyla ir dėl to, kad lengvatos prašo ir tie žmonės, ku riems ji nepriklauso. Jie turi tei sę pateikti dokumentus. Pernai iš prašymus kompensacijai gauti pa teikusiųjų ji skirta pusei žmonių. „Gyventojai turėtų atidžiai pasi skaičiuoti, ar turi teisę gauti leng vatą. Tuomet nebūtų eilių“, – pa brėžė vedėja.
Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 13 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Ksen i ja Vasiljeva (g. 1924 m.), Jul ijana Bau žienė (g. 1929 m.), Barbora Jankutė (g. 1929 m.), Aleksejus Sem ionovas (g. 1927 m.), Birutė Lukoševičienė (g. 1930 m.), Marija Lark ina (g. 1933 m.), Jovita Šmaiž ytė (g. 1935 m.), Albinas Cel ie šius (g. 1947 m.), Valentina Jankauskie nė (g. 1949 m.), Jurij Fiodorov (g. 1954 m.), Rima Šedleck ienė (g. 1956 m.), Ri mantas Ramanauskas (g. 1957 m.), Ju rij Griško (g. 1961 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Danutė Šemetienė, Ana Afanasje va, Irena Antanait ienė, Vaclovas Ju cys, Viktor Larin, Valent ina Jankaus kienė, Marija Lark ina. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Petras Seselsk is. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 5 mergaitės ir 5 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 67 išk vie timų.
Klaipėdos paplūdimius prižiūrės nauji tvarkdariai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio paplūdimiams ieš koma naujų tvarkytojų. Kol kas juos pavyko išrinkti tik Melnragės, neįgaliųjų, Girulių ir Danės poilsio zonoms. Konkursas dėl Smiltynės pliažų priežiūros įstrigo.
Konkursas paplūdimių tvarkymui tradiciškai buvo suskirstytas dvi dalis. Atskirai prižiūrėtojų ieško ta Melnragės–Girulių ir Smiltynės pliažams. Prižiūrėti Melnragės, neįgaliųjų, Girulių ir Danės poilsio zonas norą buvo pareiškusios pen kios įmonės. Mažiausią paslaugos kainą pasiūlė ir konkursą laimėjo bendrovė „Ecoservice“.
Sutartis su nugalėtojais turėtų būti sudaryta šią savaitę. Dėl Smil tynės paplūdimių priežiūros situa cija – sudėtingesnė. Ši konkurso dalis sustabdyta, nes vienas iš da lyvių pateikė pretenziją. „Nagrinėsime pretenziją ir spręsi me, ką daryti“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų sky riaus vedėja Lijana Plaščinskaitė. Sutartis su konkurso nugalėto jais bus pasirašyta trejiems me tams. Abiejose dalyse pasiūlymus buvo pateikusios tos pačios įmo nės. Pasak L.Plaščinskaitės, pasiū lytos nugalėtojų kainos tenkino. Pastaruosius trejus metus Smil tynės paplūdimius prižiūrėjo įmo nė „Švaros diena“, Melnragės–Gi rulių – bendrovė „Vakarų švara“.
Pokyčiai: uostamiesčio paplūdimiais rūpinsis kiti valytojai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
TREČIADIENIS, SPALIO 17, 2012
miestas
Emigrantų vaikams – nuotolinis mokymas Išvykę į užsienį, besimokantys savaran kiškai ar sergantys ir nuolat mokytis na muose turintys vaikai Klaipėdoje tai jau gali daryti nuotoliniu būdu. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Mokys trijose mokyklose
Nuotolinio mokymo formą nu spręsta taikyti „Baltijos“ gimna zijoje, Naujakiemio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ir „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje. Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriau sioji specialistė Edita Kučinskie nė tvirtino, kad į užsienį yra išvy kę 675 klaipėdiečiai nuo 7-erių iki 18 metų. „Kiek iš tų išvykusiųjų mokosi, duomenų neturime. Jie neprivalo atsiskaityti savivaldybės Švietimo skyriui, kur mokosi“, – teigė E.Ku činskienė.
Mokytojams – naujovė
Nuo šių mokslo metų nuotolinis mokymas jau pradėtas „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje. Joje nuotoliniu būdu kol kas mo kosi tik 14 vaikų. Su jų tėvais yra sudarytos sutartys, numatyti dar bo grafikai, atsiskaitymo formos. „Tai – moksleiviai nuo pirmos iki septintos klasės. Jie visi laikinai išvykę į užsienį. Visas mokymas vyksta internetu, procese dalyvau ja 15 visų dalykų mokytojų“, – sa kė „Vyturio“ pagrindinės mokyklos vadovas Vladimiras Genutis. Moksleiviai mokosi atskirai, nes jų yra nedaug. Kai jų atsiras dau giau, bus formuojamos klasės. Nuotolinį mokymą taikančioje „Baltijos“ gimnazijoje kol kas tik
www.kl.lt
trys mokinės. „Viena mergaitė gy vena Anglijoje, o likusios – kituose Lietuvos miestuose. Tai yra naujo vė mokytojams. Mokiniui duoda mos užduotys, jis jas atlieka, po to jas tikrina pedagogas“, – aiški no „Baltijos“ gimnazijos direkto riaus pavaduotoja Neringa Kont rimienė. Populiariau – tarp suaugusiųjų
Artimiausiomis savaitėmis kol kas tik nuotolinį konsultavimą, bet dar ne mokymą pradės Nau jakiemio suaugusiųjų gimnazi ja. Manoma, kad norinčiųjų kon sultuotis nuotoliniu būdu gali būti net iki pusės šimto besimokančių klaipėdiečių. „Turime sudarę bendradarbia vimo sutartį su Kėdainių suaugu siųjų mokymo centru, Tauragės, Plungės ir Marijampolės centrais. Tikimės, kad jau kitą savaitę pri sijungsime prie Vytauto Didžio jo universiteto serverio ir galėsime pradėti konsultuoti mokinius nuo toliniu mokymo būdu, o kitais me
Naujovės: uostamiesčio vaikai, išvykę į užsienį, jau turi galimybę nuo
toliniu būdu mokytis Klaipėdos mokyk lose.
tais jau galėsime formuoti klases“, – pasakojo Naujakiemio suaugu siųjų gimnazijos direktorius Pra nas Surblys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujakiemio suaugusiųjų gim nazijoje šiuo metu mokosi 323 mo kiniai. Mokinių amžius – nuo 16 iki 45 metų.
Mitinguos prieš pirmininką Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dituvos gyventojai sukilo prieš sa vo gyvenvietės valdžią. Rytoj jie organizuoja mitingą prieš šios so dų bendrijos valdybą ir jos pirmi ninką. Gyventojai nepatenkinti va dovų savivale.
Mitingas vyks Klaipėdoje prie Debreceno gatvės 5 namo, kur įsi kūrusi Dituvos sodų bendrijos ad ministracija. Jis prasidės 11 val. ir truks pusantros valandos. Vienas iš mitingo iniciatorių Jonas Balto kas tvirtino, kad toks laikas pasi rinktas neatsitiktinai. Ketvirtadienis – viena iš dienų, kai nuo 8 iki 16 val. sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Gedvila prii ma gyventojus konsultacijoms. Ti kimasi, kad mitinge dalyvaus apie 50 žmonių. Tačiau kviečiami pri sijungti visi, kurie neabejingi sodų bendrijos problemoms. J.Baltokas tvirtino, kad mitin gas nukreiptas prieš sodų bendri jos valdžios: valdybos, pirmininko, teisininkės savivalę. „Realiai tai – vienintelis būdas tam pasipriešinti“, – pabrėžė ini ciatorius. Mitingo dalyviai sodų bendrijos valdžios reikalaus, kad nedelsiant
būtų surengtas visuotinis ataskai tinis-rinkiminis susirinkimas, nes norima sąžiningai išrinkti naują pirmininką ir valdybą. Pasak J.Baltoko, dabartinė bend rijos valdžia yra išrinkta 2008 me tais. Valdybos ir jos pirmininko ka dencija jau pasibaigusi, nes trunka trejus metus. Tačiau nauji rinki
Mitingo dalyviai taip pat reikalaus, kad bendrijos klausimai būtų sprendžiami skaidriai ir viešai.
mai nebuvo organizuoti. J.Baltoko teigimu, tik išgirdusi apie organi zuojamą mitingą bendrijos valdžia pradėjo rengti tokį susirinkimą. Mitingo dalyviai taip pat reikalaus, kad bendrijos klausimai būtų spren džiami skaidriai ir viešai, paskel biant visus valdybos posėdžių pro tokolus nuo 2006 metų veikiančioje internetinėje svetainėje. Gyventojai prašys pateikti išsamias atliktų dar bų ataskaitas dėl tinklų pridavimo LESTO. Dituvos sodų bendrija yra didžiausia Lietuvoje savo teritorija. Joje apie 7 tūkst. sklypų.
Protestas: Dituvos gyventojai nepatenkinti, kaip tvarkomi jų bendrijos
reikalai.
Vytauto Petriko nuotr.
5
trečiadienis, spalio 17, 2012
lietuva
Sąlyga apleisti EP – postas Apleisti europarla mentaro kėdę gali ma tik dėl valdžios. Tarkime, dėl posto naujoje Vyriausy bėje. Taip mąsto į Seimą išrinkti penki Lietuvos europarla mentarai. Akibrokštas: Z.Vaigauskas pranešė, kad iš kelių apygardų gauti pra
šymai panaikinti balsavimo rezultatus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Z.Vaigauskui – reikalavimai Pasibaigus Seimo rinkimams Vy riausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė penkių prašymų anuliuo ti rinkimų rezultatus.
„Dabar esame gavę penkis prašy mus pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais kai kuriose apygar dose“, – vakar po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutie ne žurnalistams sakė VRK pirmi ninkas Zenonas Vaigauskas. Jo teigimu, prašymai grindžiami tuo, kad tose apygardose galėjo bū ti perkami rinkėjų balsai, būta daug politinės reklamos pažeidimų. Z.Vaigauskas atskleidė, kad pra šymai gauti iš Naujosios Vilnios bei Vilniaus-Širvintų rinkimų apygar dų. Kitų apygardų jis neįvardijo. Bet Lietuvos valstiečių ir žalių jų sąjunga (LVŽS) vakar prane šė reikalaujanti perskaičiuoti bal sus Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Joje, kaip teigiama są jungos pranešime, daug abejonių kėlė balsų skaičiavimas ir galėjo būti klastojami rinkimų rezultatai.
Anot LVŽS, rinkimų naktį VRK puslapyje pasirodė išankstiniai re zultatai iš Biržų-Kupiškio apygar dos, o ryte suskaičiavus 41 apylin kės (iš 42) balsus LVŽS kandidatė Nijolė Šatienė užtikrintai pirma vo. Tačiau iki pirmadienio vėlaus vakaro nebuvo skelbiami duome nys iš vienintelės – Kaštonų – rin kimų apylinkės. Toje pačioje apylinkėje buvo nu statytas itin didelis negaliojančių biuletenių skaičius. Po to, kai VRK interneto puslapį pasiekė minėtos apylinkės duomenys, LVŽS kan didatė buvo pašalinta iš tolesnės rinkimų kovos, o antrame ture at sidūrė Darbo partijos ir socialde mokratų kandidatai. LVŽS atstovai apygardoje taip pat nustatė, kad didelis skaičius sugadintų biuletenių buvo kaip tik tose apylinkėse, kur skelbiami ma žesni N.Šatienės rezultatai. VRK per šiuos rinkimus sulaukė ypač daug skundų dėl rinkimų tei sės aktų pažeidimų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pakoreguoti Seimo rinkimų rezultatai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikus galutinius Sei mo rinkimų rezultatus, šiek tiek pasikeitė partijų gautų mandatų skaičius.
Vakar ryte VRK pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Sei mo rinkimų daugiamandatės apy gardos rezultatus. Pasibaigus biu letenių skaičiavimui, kuris truko pusantros paros, paskelbti duo menys iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad social demokratai prarado vieną manda tą, – jis atiteko konservatoriams. Dabartinė mandatų pasiskirs tymo eilė tokia: Darbo partijai – 17 vietų parlamente (gauta 19,84
proc. balsų), Lietuvos socialde mokratų partijai – 15, o ne 16, kaip skelbta anksčiau (gauta 18,38 proc. balsų), Tėvynės sąjungaiLietuvos krikščionims demokra tams – 13, o ne 12 (15,05 proc. bal sų), Liberalų sąjūdžiui ir „Drąsos keliui“ – po 7 (atitinkamai 8,56 ir 7,97 proc. balsų), Tvarkos ir tei singumo partijai – 6 mandatai (7,31 proc.), Lietuvos lenkų rinki mų akcijai – 5 (5,84 proc.). Likusios partijos neperžengė 5 proc. balsų barjero ir skirstant mandatus nedalyvauja. Be to, dar po vieną mandatą Darbo partija, socialdemokratai ir Lenkų rinkimų akcija iškovojo vienmandatėse apygardose jau per pirmąjį rinkimų turą. Seimo rinkimuose sekmadie nį dalyvavo 52,86 proc. visų šaly je įregistruotų rinkėjų.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Seimas nevilioja
Kol kas nė vienas į naująjį Seimą išrinktas Europos Parlamento (EP) narys nepareiškė noro dirbti Lietu vos parlamente. EP kadencija bai giasi po kiek mažiau nei dvejų me tų, tad noru apleisti šiltą ir brangiai mokamą europarlamentaro kėdę politikai netrykšta. Keisti EP nario mandato ir dirbti Seimo opozicijoje nenori nė vienas. Beje, visi penki Lietuvos europarla mentarai, dalyvaudami Seimo rin kimuose, net nesikovė vienmanda tėse apygardose – puošė tik partijų sąrašus. Atviriausi kol kas du EP nariai – Darbo partijos (DP) lyderis Vik toras Uspaskichas ir Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis. DP ved lys dar rinkimų naktį pareiškė, kad Briuselį apleistų tik dėl valdžios – posto naujoje Vyriausybėje. Ly giai taip pat samprotavo ir V.To maševskis. Pučia miglą
O į Seimą pagal Socialdemokratų partijos sąrašą jau išrinkti politi kai muistosi. Kairiųjų atstovai Vi lija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Bal čytis aiškina laukią antrojo rinkimų turo ir partijos sprendimo. „Dirbti Seime? Dabar tokio noro neturiu. Tiesiog padėjau partijai, ir jeigu ji laikys, kad mano žinios ir paslaugos bus reikalingos, kodėl gi
Išlyga: tik jeigu taptų naujos Vyriausybės nare, V.Blinkevičiūtė atsisa
kytų EP nario mandato.
ne? Jei mes laimėsime ir formuo sime Vyriausybę ir bus kokių nors variantų, tada priimsime sprendi mus“, – vakar aiškino Z.Balčytis. Miglotai kalbėjo ir V.Blinkevi
Kairiųjų atstovai aiš kina laukią antrojo rinkimų turo ir par tijos sprendimo.
čiūtė. Ji aiškino laukianti antro jo Seimo rinkimų turo. O dėl to – likti EP ar dirbti Seime – esą spręs pati partija. „Mes visada visi bend rai viską sprendžiame. Dabar aš la biausiai norėčiau, kad mano parti ja gerai pasirodytų antrajame ture. Toks mano pagrindinis tikslas“, – pinkliai kalbėjo V.Blinkevičiūtė. Socialdemokratų partijoje kalba ma, kad V.Blinkevičiūtė EP apleis tų tik su sąlyga, jei jai atitektų po stas naujoje Vyriausybėje, tarkim, būtų galimybė grįžti į socialinės
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
apsaugos ir darbo ministro vietą. Tai visai tikėtina. Kairiųjų lyderis Algirdas But kevičius buvo atviresnis: „Jei for muosime valdžią, gali būti taip, kad jie (Z.Balčytis ir V.Blinkevičiūtė – red. past.) norės dirbti Vyriausy bėje.“ Pakeistų kiti
Jei V.Blinkevičiūtė ir Z.Balčytis EP mandatų atsisakytų, į jų vietą pre tenduotų socialdemokratų gar bės pirmininkas, buvęs europar lamentaras Aloyzas Sakalas arba keli Seimo nariai – Birutė Vėsaitė, Gediminas Kirkilas, Vytenis And riukaitis. Tačiau jie taip pat jau iš rinkti į naujos kadencijos Seimą. Jei EP nuspręstų apleisti V.Us paskichas, jį pakeisti galėtų par tijos kolegos Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas ar jau EP dirbęs Vilniaus miesto tarybos narys Ša rūnas Birutis. Jei keltis iš Briuselio panorėtų V.Tomaševskis, į jo vietą EP pre tenduotų Gabrielis Janas Mincevi čius arba Tadeušas Andžejevskis.
Prezidentė gali atsipūsti Justinas Argustas Šalies vadovei Daliai Grybauskai tei – gera žinia iš Seimo. Specialių jų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius pagaliau at leistas.
Penkerius metus STT vadovavusio Ž.Pacevičiaus karjera šioje su ko rupcija kovojančioje tarnyboje – jau baigta. Vakar Seimas pagaliau davė sutikimą atleisti STT direk torių iš pareigų pasibaigus jo ka dencijai. Prieš beveik mėnesį to padaryti Seime nepavyko. Dauguma parla mentarų kažkodėl atmetė pirmą jį Prezidentės dekretą dėl STT va dovo atleidimo. Dabar, kai sprendimas pagaliau priimtas, Ž.Pacevičius kurį laiką STT vadovaus laikinai, nes šian
dien jo kadencija jau formaliai bai giasi. Ką Ž.Pacevičius veiks toliau – kol kas neaišku. Jis miglotai kal bėjo apie tai, kad iš pradžių ilsėsis, o vėliau darbo ieškosis valstybinia me sektoriuje. „Dabar jokių (dar bo – red. past.) pasiūlymų neturiu. Atėjo įstatymo numatytas laikotar pis, traukiuosi vien dėl pasibaigu sios kadencijos. Ne dėl naujo dar bo“, – vakar aiškino jis. Ž.Pacevičius dėstė, kad darbas STT yra sunkus, šioje sistemoje jis dirba 20 metų, tad metas galvoti apie permainas. Be to, jis priminė, kad yra sulau kęs pareigūnų pensinio amžiaus. Svarbiausias klausimas, žino ma, yra tai, kas taps Ž.Pacevičiaus įpėdiniu. Kol kas minima tik viena pavardė. Tai – dabartinis STT di rektoriaus pirmasis pavaduotojas Saulius Urbanavičius.
Į šias aukštas pareigas šį pavasarį jį paskyrė Prezidentė D.Grybaus kaitė. Prieš tapdamas vienu STT vadovų, S.Urbanavičius vadovavo Muitinės kriminalinės tarnybai. Poste jis pakeitė prieštaringos re putacijos Aideną Karpų. S.Urbanavičius Mykolo Romerio universitete yra įgijęs teisės ma gistro kvalifikacinį laipsnį, o kar jerą pradėjo Vilniaus miesto vy riausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo ty rimo tarnyboje kaip vyriausiasis inspektorius. Nuo 1999-ųjų dirbo Lietuvos muitinėje. Pradėjęs darbą Kovos su kontrabanda ir vidinės kont rolės tarnybos Žvalgybos skyriaus Žvalgybinės informacijos posky ryje, 2008 m. buvo paskirtas Mui tinės kriminalinės tarnybos direk toriumi.
6
trečiadienis, spalio 17, 2012
nuomonės
Apie politikų atmintį ir išmintį
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Protingi gandais netiki
Stasys Gudavičius
P
as ib aig us pirm aj am Sei mo rink imų tur ui, iš galvos vis neišlenda girdėta frazė: „Sklinda gandai, kad konser vator iai žiaur iai pralaimės rink imus!“ Šiandien akivaizdu, kad iki šiol ketve rius metus šal į vald žiusi Tėvynės są junga-Liet uvos krikšč ionys demok ratai tikrai nėra „žiauriai“ pralaimėju si rink imus part ija. Anal it iškai mąs tantys žmonės niekada nesakė ir ne galėjo sakyti, kad konservatoriai juos pralaimės. Taip, tikra tiesa – renkant Seimo na rius pagal partinius sąrašus Tėvynės sąjunga sur inko maž iau bals ų nei prieš ketver ius metus. Tačiau part ijų eilėje užimta labai pa
Prisiminkime demokra tinių pasaulio šalių tra diciją – siūlyti premjero postą partijai, kuri par lamente turi daugiausia vietų. dor i trečioji vieta. Ji pasiekta nepai sant visus kadencijos met us vyk u sios nuož mios ir labai nepopul iar ios kovos su krizės iššūk iais. Ar toks rezultatas tikrai gali būti vadi namas „žiaur iu pralaimėjimu“? Be to, į antrąjį turą vienmandatėse apygardose pateko labai daug kon servator ių part ijos kand idat ų. Abso liut i daug uma jų pirmauja savo apy gardose ir tur i neblog us šansus lai mėti spal io 28-ąją. Anos prog nozės taps dar juok inges nės, kai tos dienos vėlyvą vak arą paaiškės, kad Tėvynės sąjunga užima antrą ar net pirmą vietą Seime pagal bendrą tur imų mandatų skaičių. Tas tikrai prilygtų pergalei ir apie jok į pra laimėjimą nė kalbos negalės būti. O prisim ink ime tok ią demokrat in ių pasaul io šal ių tradiciją – siūlyti prem jero postą ir gal imybę formuot i val danč iąją daug umą bei vyr iaus yb ę tai part ijai, kur i parlamente tur i dau giausia viet ų. Nebūt ų nuostabu ir tai tikrai netapt ų labai didele sensacija, jeig u spal io 28-ąją paaiškės, kad And riaus Kubil iaus vadovaujama part ija gauna daug iausia mandatų naujame Seime ir jau kitądien Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsik viečia jį parag int i formuoti naują Vyr iausybę.
J
okio gražbyliavimo nebu vo minint Vokietijos buvu sio kanclerio Helmuto Koh lio 30 metų sukaktį, kai jis pirmą kartą buvo išrinktas į šį po stą. Lakoniška informacija, analiti niai rašiniai spaudoje ir nuotraukos žurnaluose, kur šalia buvusio kanc lerio sėdėjo per 30 metų jaunesnė jo antroji žmona. Ją kritikuoja, esą ši neleidžianti buvusiam vyriausy bės vadovui ir suvienytos Vokieti jos pirmajam kancleriui bendrauti su artimaisiais, draugais. Sunku žiūrėti ir į patį buvusį kanclerį. Jis sėdi neįgaliojo veži mėlyje. Tačiau ne tai svarbu. Kitas buvęs Vokietijos kanc leris Helmutas Schmidtas, prieš kurį anuomet H.Kohlis laimė jo Bundestago rinkimus, televizi jos laidose irgi sėdi neįgaliojo ve žimėlyje. Tai yra verta pagarbos senat vė. Politikai ją privalo pelnyti savo teisingumu, neišduodant moralės principų. Už politikų klaidas mo ka piliečiai. Pirmasis suvienytos Vokietijos pirmasis kancleris H.Kohlis iš savo posto turėjo pasitraukti, kai paaiš kėjo, jog Bundestago rinkimuose jo partijos rėmėjų pinigai yra neaiš kios kilmės. Taip iki šiol ir įvardi jama: rėmimo afera. Klausimas buvo ir yra vienas: kas davė tų pinigų rinkimų kampanijai? Atsakymo jokio. Iki šiol. H.Koh lis yra vienintelis buvęs kancleris, kuriam nesuteiktas partijos garbės pirmininko vardas. Skaudu? Labai. Teisinga? Nor malioje valstybėje kompromisai valstybės, piliečių ir sąžinės vardu negalimi. Dirbant valstybei priva lu tarnauti jos piliečiams. Neaiškios kilmės pinigai rinki mams sugriovė valstybės vadovo karjerą, išblaškė draugus, neliko ir artimųjų. Didelė paslapties kaina. Tačiau darydamas karjerą jis ne buvo vienišas. Savaitraštis „Die Zeit“ išsamiai aprašo, kaip rėmė si vienas kitu, kovojo tarpusavyje dabar jau buvęs kancleris H.Kohlis, dabartinis finansų ministras Volf
gangas Schäuble ir dabartinė kanc lerė Angela Merkel. Laikraštis rašo, jog H.Kohlį nu stūmė į politikos nuošalę, iš kurios jis daugiau niekada nebegrįžo. Da bartinė kanclerė A.Merkel tuomet buvo partijos generalinė sekretorė. „Die Zeit“ rašo, jog ji yra negailes tingai kovojanti politikė. Būtent ją H.Kohlis ir atvedė į didžiąją politiką. Dabar, minint H.Kohlio 30 metų atėjimo į kanc lerio postą jubiliejų, A.Merkel vėl buvo šalia. Galima tik stebėtis, kodėl H.Koh lis, pirmasis suvienytos Vokietijos kancleris, atlikęs savo istorinį dar bą, niekada nebuvo įvertintas? Gal todėl, kad jis nemėgo prieš taraujančių, pašiepiančių žmonių? Vakarų vokiečiai iki šiol mo ka vadinamąjį solidarumo mokes tį Rytų Vokietijai, be to, atmintyje dar tebėra euro įvedimas be refe rendumo. Tačiau neaiškios kilmės pinigai, ko gero, buvo tas lašas, ku ris perpildė kantrybės taurę. Ar ne tai nubraukė ir tikėjimą bu vusiu kancleriu, ir jo gyvenimo lai mėjimus? Juk neaiškios kilmės pini gai yra vartų atkėlimas korupcijai. Kitas nė kiek ne mažesnis smūgis buvo tada, kai Vokietijos socialde mokratai paskelbė, jog iškėlė kan didatą į kanclerio postą Bundes tago rinkimuose, kurie vyks kitų metų rudenį. Juo tapo Bundestago narys Peeras Steinbrückas. Būtent jis dabar yra didžiau sia socialdemokratų viltis ir kartu didžiausia rizika, nes jis gali var žytis turėdamas tik vieną tiks lą – laimėti. Dabartinė Vokietijos kanclerė A.Merkel, regis, bus jo konkurentė. Būtent ją sutriuškinti būsimuosiuose rinkimuose ryžtasi socialdemokratų kandidatas. Praė
***
Pagaliau mano vaikas baigs sirgti! Ačiū
***
Pažiūrėkime į visą šitą reika lą kaip protingi žmonės. Butuo se jau šalta. Šildymą anksčiau ar vėliau teks vis tiek įjungti. Viena ar dvi dienos tikrai nieko nepa keis. Geriau, kai namai įšyla tada, kai lauke dar nėra vadinamosios nulinės temperatūros. Taigi apsi
spręsti įjungti šildymą jau reikėjo, ir miesto valdžia tai padarė pačiu laiku – įjungs trečiadienį. Nors, suprantama, taip nesinori mokėti už tą šilumą, tačiau išlaidų vis tiek neišvengsime. Edita
***
Oro prognozes pažiūrėkite. Nak tį bus +10, o dieną +15. Namuose +20, koks dar šildymas?
***
Kažkam, kai vyrauja 18 laipsnių temperatūra, yra šalta, o ma no bute, esančiame pirmajame aukšte, kai šildo, dažnai būna tik 15 ar16 laipsnių. Kodėl turiu mo kėti taip, kaip ir visi, jei pas mane nėra šilumos, kaip kituose aukš tuose? Kas galėtų man į tai atsa kyti?
Max
Agitavo ir rinkimų dieną
Politikai visiškai nepaisė draudi mo agituoti nuo šeštadienio 1 val. nakties. Pašto dėžutėje reklaminių bukletų radau ir sekmadienį. Jie tikrai neužsiliko iš anksčiau. Šeš tadienio rytą tikrinau pašto dėžu tę ir joje agitacinės medžiagos ne buvo. Sekmadienį, kai pažiūrėjau, vėl buvo pilna bukletų. Nesup rantu, kodėl politikai taip elgiasi ir nepaiso draudimų? Už tokį elgesį jiems reikėtų skirti griežtas baus mes. Juk tvarka yra tvarka. Valentas
Buvo nepasiruošę
Ar tikrai įvyko rinkimai? Negavau nei rinkėjo kortelės, nei informaci jos apie kandidatus. Girdėjau, kad agitacinę medžiagą apie juos įtei kia žmonėms į rankas. Jei nėra gy ventojo namie, į pašto dėžutę neį meta. Galėjo pranešti, kada nešios rinkėjo korteles, kad rinkėjai būtų namuose. Kaip tai padaryti? La bai paprastai. Skelbimus, kad bus nešiojamos kortelės galima paka binti namuose esančiose skelbimų lentose. Akivaizdu, kad rinkimams buvo visiškai nepasiruošta. Eugenija
Apstulbino svečiai
Važiavau miesto autobusu, kartu keliavo gal aštuoni 15–16 metų jau nuoliai, mažaūgiai sportininkai, gal imtynininkai. Šurmuliavo rusiškai, beveik visi rankose laikė kažkokius sportinius apdovanojimus. Viena garbaus amžiaus močiutė lietuviš kai pasidomėjo, už ką jie tuos pri zus gavo. Vaikinai nutilo, paskui vienas pareiškė, kad nesupranta lietuviškai. Močiutė surentė rusiš ką klausimą, o po trumpos pauzės iš jaunuolių išgirdo, kad tuoj gaus į dantis, jei dar klausinės. Nuščiuvo visi keleiviai nuo tokio šlykštaus el gesio, nutilo ir kai kurie herojai su apdovanojimais bei labai skubėjo iš to autobuso kuo greičiau išlipti. Nutilo ir močiutė, it spjūvį į veidą gavusi. Ką čia bepasakysi – svečių atvyko į Klaipėdą.
Kl Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Negaliu atsistebėti rūbų ir avalynės kainomis. Po vienu stogu įsikūru sios parduotuvės, panašu, visos drauge tyčiojasi iš pirkėjų. Prastos kokybės drabužiai parduodami ne realiomis kainomis. O avalynės pora dabar jau kainuoja daugiau nei pu sę tūkstančio. Kažkas nesuvokia mo. Juk tai viso labo batai, kaip ga lima už juos reikalauti tiek pinigų, kiek kainuoja baldas? Odos pakai talo batų pora kainuoja porą šimtų litų. Juk algos nekyla. Tai kodėl di dėja kainos? Prekybininkai atsikvo šės tik tada, kai žmonės ims pirkti tik internetu arba užsienyje. Dainora Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
telefonas@kl.lt
Brangymetis stebina
Jau šildyti ar dar palaukti?
750
397 728
Angelė
Atgarsiai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
jusią savaitę jis, kalbinamas televi zijoje, pasakė, jog pensijas reikėtų mažinti. Taigi kalbų dar bus įvai rių. Vokietijoje jau pagarsinta apie P.Steinbrücko gautas lėšas už skai tytas paskaitas. Jis jau atsakinėja į jam nemalonų klausimą. Ak, tas viešumas... Kol politikai pradėjo nematomas varžytuves, spaudoje diskutuoja ma, ką davė abiejų Vokietijų su sijungimas? Spauda atvirauja, jog kyla skurdo grėsmė, kai lyginami Rytų ir Vakarų Vokietijos miestų pragyvenimo rodikliai. Supranta ma, jie byloja Vakarų naudai. Vaka riečiai, be abejo, pyksta ir dėl Ry tų Vokietijai skiriamų didelių lėšų, kurių šie nesugeba įsisavinti. Situacija panaši kaip Lietuvo je, tiesa? Štutgarte, Bad en o-Viurtem bergo žemės sostinėje, iš 14 kan didatų renkamas meras. Laisvieji kandidatai turėjo surinkti po kelis šimtus Štutgarto gyventojų parašų. Partijų deleguotiems kandidatams to daryti nereikėjo. Didžiulėse sa lėse piliečiai susitikinėjo su kandi datais, diskutavo, o su kai kuriais pretendentais tiesiog susipažino. Džiugina ir didelis jaunimo no ras mokytis. Pastebima, jog ir Vaka rus užplūdę kinai kremta tiksliuosius mokslus Vokietijos aukštosiose mo kyklose, o, pavyzdžiui, Tiubingeno universitetas šiemet priėmė moky tis 2 tūkst. daugiau studentų. Tiesiog ateina kita karta, pasirengusi kurti ir gyventi jau kitokioje Europoje. Spalio pirmomis dienomis per vieną televizijos kanalą buvo de monstruojamas filmas apie pasi priešinimą buvusioje Rytų Vokie tijoje. Tas laikas beveik sutampa su Atgimimo laikotarpiu Lietuvo je. Tiek daug netikrumo, dvigu bo gyvenimo normų ir vilties gy venti laisvėje! Ar ne ta plevenanti laisvės idėja verčia piliečius galvo ti apie atsakomybę? Tiesiog reikia skirti, ką privalu skubiai keisti, o ką verčiau palikti taip, kaip yra. Sakoma, jog tai po litikos menas. Politikai neturi tei sės iš piliečių atimti vilties.
karštas telefonas
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, spalio 17, 2012
užribis
Mirtis – patrulių akyse 1
S.Žąsytis svarstė, kad šiais laikais ne visada ga li tikėtis pagalbos, net ir pareigū nams esant šalia. „Bijau, kad jei gatvėje parkristų ir sąmonę prarastų mano senyvo am žiaus tėvai, ar jie liktų gyvi, net jei kas nors ir iškviestų policijos pa trulius?“ – nuogąstavo vyras. Mirtinas kaukolės lūžis
Rugsėjo 26-osios vakare F.Moro zovas dar gyvas buvo aptiktas prie Taikos prospekto 109 namo. Filmuotoje medžiagoje maty ti, kaip ant žolės pusnuogis vyras sėdasi, o du pareigūnai mėgina jį raginti. „Stok. Greičiau stok“, – girdėti už kadro rusų kalba ištarti pareigū nų žodžiai. Vienas patrulių paima vyro rū bus ir nuneša į automobilį. Apkvaitęs vyras, sunkiai orien tuodamasis aplinkoje, atsistoja ir truputį paėjėja. Tą akimirką vyriškis neišlaiko pusiausvyros ir krenta ant nugaros, už kadro girdėti kaukštelėjimas. Žmogus trenkėsi galva į šaligat vį. O pareigūnas dar kartą ištaria: „Stok“. Vėliau, po savaitės, praleistos rea nimacijos palatoje, F.Morozo vo mirties liudijime bus parašyta, kad vyras mirė dėl stipraus galvos
Klaipėdiečio mobiliuoju telefonu užfiksuotu nutikimu susidomėjo Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Politikas išsiuntė laišką polici jos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui. „Manyčiau, kad dėl galimai ap laidaus policijos pareigūnų darbo turėtų būti pradėtas tarnybinis ty rimas“, – aiškino E.Jurkevičius. Tačiau Klaipėdos apskrities vy riausiojo policijos komisariato vir šininkas Benonas Ivanauskas apie tokį įvykį sužinojo tik iš „Klaipė dos“ žurnalistų. „Aš šiuo metu žiūriu filmuotą medžiagą ir man net sunku ką nors pasakyti. Tai yra liūdna. Tačiau mes pradėjome tarnybinį patikri nimą, vyksta ir ikiteisminis tyri mas“, – prisipažino B.Ivanauskas, iš dienraščio gavęs vaizdo įrašą.
nes šalia buvęs pareigūnas neištiesė rankos ir nesulaikė jo krentančio. „Be abejo, liūdna, kad žmogus mirė. Teks išnagrinėti visas aplin kybes. Morališkai tai yra didžiulė atsakomybė dėl to, kas nutiko“, – aiškino B.Ivanauskas. Tačiau komisariato vadovas pri pažino, jog iš dalies supranta ir po licijos patrulius. „Žmogus buvo apsidirbęs. Jo juk net medikai neėmė, nors greitoji buvo iškviesta. Kaip jį tokį tarny biniu automobiliu patruliams rei kėjo vežti? O jei jie prisilies, juk bus išterliota uniforma. Jei liks su teptas automobilis, jo nebus gali ma naudoti tarnybai tą dieną. O jei bus skubus iškvietimas?“ – kalbė jo B.Ivanauskas. Pasak jo, neblaivius asmenis po licijos patruliai privalo pristatyti į komisariatą, laikino sulaikymo ka merą. „Tačiau ar tai yra mūsų funkci ja? Mes neturime užsiimti blaivi nimu. Juk turėtų veikti blaivyklos, kur tokiems ir būtų vieta. O blai vyklų nėra. Tuo klausimu vis dar diskutuoja politikai“, – pastebėjo B.Ivanauskas.
Nenorėjo sutepti uniformos
Medikus kvietė du kartus
smegenų sukrėtimo, konstatuota pakauškaulio lūžis, kaukolės pa mato trauma. Dėl to klaipėdietį iš tiko koma, o vėliau ir mirtis. Po to, kai vyras visu ūgiu išsitie sė ant šaligatvio, vienas policinin kų dar patikrino jo pulsą. Skundas generaliniam komisarui
Komisariato viršininkas pripaži no, kad, jo akimis, ši istorija turi dvi medalio puses – žmogus mirė,
Ikiteisminį tyrimą mirties priežas čiai nustatyti atliekanti 2-ojo poli cijos komisariato vyresnioji tyrėja
Daiva Baužienė tikino, jog įvykyje dalyvavę policijos patruliai pažy mėjo, kad po smūgio galva į šali gatvį F.Morozovas dar esą atsisė do prie medžio. „Kiek paaiškėjo iš sugyventinės apklausos, jis nebuvo linkęs išgėri nėti, esą išgerdavo tik alaus. Mote ris nurodė, kad jis nebuvo agresy vus ir nebuvo asocialus“, – tvirtino tyrėja. Tačiau policijos patruliai nurodė, kad jiems atvykus neblaivus vyras keikėsi. Atvažiavus greitosios me dicinos pagalbos ekipažui, klaipė dietis esą atsisakė važiuoti į gydy mo įstaigą. Tik antrą kartą iškviesti medikai išsigabeno vyriškį. Vėliau paaiškėjo, kad dėl patirtos galvos traumos vyras kone savaitę buvo reanimuojamas. Jį ištiko koma. Spalio 1-ąją F.Morozovas mirė. Krentančio nemoko prilaikyti
Laikinai Patrulių rinktinei vado vaujantis Kęstutis Mitkus tiki no, kad nežino, ar patruliai turė tų prilaikyti krentantį ant žemės žmogų. „Ne kiekvienam girtam patinka, kai jį laiko“, – tikino K.Mitkus. Paklaustas, kam policijos patru liams nurodyta sodinant žmogų į tarnybinį automobilį pridengti jo viršugalvį ranka, pareigūnas at sakė, jog dėl to, kad kas bloga ne
Benonas Ivanauskas:
Be abejo, liūdna, kad žmogus mirė. Teks iš nagrinėti visas aplin kybes. Morališkai tai yra didžiulė atsakomy bė dėl to, kas nutiko. nutiktų. Tačiau gatvėje krentantį žmogų kažin ar pareigūnui priva lu sugriebti. „Aš nežinau, kaip ten elgėsi pa truliai. Jei nieko blogo nenutiko žmogui, jį veža į komisariatą. Ki tais atvejais – kviečia medikus“, – aiškino K.Mitkus. Tačiau Patrulių rinktinės vado vas pripažino, jog žmogus turė tų jaustis saugus, jei šalia atsirado policijos patruliai. Priešingai nuti ko F.Morozovui. „Jei būtų gulėjęs ant tos žolės, iki šiol būtų buvęs gyvas“, – svars tė sukrečiančio įvykio liudininkas.
„Daktarai“ piešiami nekaltais avinėliais Nusikalstamo pa saulio autoritetų – Kauno „Daktarų“ grupuotės lyderiai ir jų parankiniai Klaipėdos apygar dos teisme, prabi lus jų gynėjams, bu vo piešiami nekal tais jaunuoliais, apie kuriuos buvo kuria mos romanų vertos istorijos.
Esą V.Silvestravičius negalėjo prisidėti prie 1997 metais įvykdy to Roberto Borcherto, pravarde Ka rabasas, nužudymo. „Neįrodyta, kad V.Silvestravi čius padarė durtines žaizdas, o siū loma bausmė per griežta, nes net ir už nužudymą yra numatomas se naties terminas“, – teismą įtikinė jo advokatas. Prašo švelnesnių bausmių
Gynyba: H.Daktaro dešiniąja ranka vadinto E.Abariaus (centre) gynyba iškėlė versiją, kad tikruoju „šešėliniu
kardinolu“ grupuotėje galėjo būti V.Gudzinskas, kuris bendradarbiauja su teisėsauga.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Šešėlinio kardinolo etiketė
„Daktarų“ grupuotės iždininku vadinto Egidijaus Abariaus advo katas teismą mėgino įtikinti, kad už daugelį grupuotės vadeivoms inkriminuojamų nusikaltimų iš tiesų turėtų atsakyti su teisėsau ga po sulaikymo suskubęs bend radarbiauti Vidmantas Gudzins kas, pravarde Guzas. Advokatas Marius Navickas stebėjosi, kad,
pasak kaltintojų, E.Abarius įvar dijamas literatūriniu personažu – „šešėliniu kardinolu“. „Nors byloje apklausta 130 liudi ninkų, niekas nepatvirtino, kad tai jis subūrė nusikalstamą susivieni jimą ir jam vadovavo. Niekas ne patvirtino, kad tai E.Abarius valdė vadinamąjį „obščiagą“, – teisme tvirtino advokatas. Gynėjas kėlė versiją, kad iki gyvos galvos siūlomo įkalin ti E.Abariaus dalyvavimas nužu dant verslininką Sigitą Čiapą ir jo
vairuotoją Vincą Varną taip ir li ko neįrodytas. S.Čiapo nužudymui Aleksandro Solomkos, pravarde Somas, paieš komis Maskvoje kaip tik esą galė jo užsiimti Guzas, nes jis vieninte lis turėjo ryšių su žudiku. Į gaują – iš baimės?
Su teisėsauga sutikusių bendra darbiauti Virginijaus Silvestravi čiaus, pravarde Virgelis, ir Vaido Vansevičiaus vaidmenis „Daktarų“ gaujoje gynėjai piešė kaip antraei
Vytauto Liaudanskio nuotr.
lius. Nors V.Silvestravičiui gau joje buvo priskirtas vadovavimas „Šampaninių“ grupuotei, gynėjai aiškino, kad Virgelis į nusikalsta mą gaują įsitraukė iš baimės, jog su juo bus susidorota. „Mano ginamasis gailisi ir iš dalies atlygino padarytą žalą, ta čiau į gaują įsitraukė tik dėl to, kad Alvydas Laurinavičius, pravar de Luras, jam padėjo slapstytis. Prašau skirti mažesnę už viduti nę numatomą bausmę“, – teismo prašė gynėjas.
V.Vansevičiaus gynėjas teismą graudino tuo, kad jis teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas 20-ies metų, o už Ar vydo Mučinsko-Mačialkos nu žudymą yra prašoma per griež tos bausmės. V.Silvestravičiui siūloma 9 me tų įkalinimo pataisos namuose bausmė, V.Vansevičiui – 8 metų įkalinimas. Rol and o Zavecko, pravard e Džempis, advokatas teisme prabilo apie tamsiąją bylos įrodymų pusę. Esą byla paremta liudininkų spė lionėmis ir sudaro tik faktų regi mybę, o apklausos ir faktinių ap linkybių parodymai įvykio vietose gynėjams kelia klausimų. „Byloje manipuliuojama kalti namųjų prisipažinimais. O kaip įrodymas pateikta vykusio gim tadienio vaizdo medžiaga dar nė ra įrodymas, kad nusikalstama grupuotė egzistavo. Dalyvavimas vestuvėse, laidotuvėse ir gimta dieniuose neįrodo nusikalstamos veikos“, – aiškino gynėjas. R.Zaveckui siūloma skirti 16 metų įkalinimo pataisos namuo se bausmę.
8
TrečiADIENIS, spalio 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1307 DB svaras sterlingų 1 4,2757 JAV doleris 1 2,6579 Kanados doleris 1 2,7086 Latvijos latas 1 4,9607 Lenkijos zlotas 10 8,4523 Norvegijos krona 10 4,6675 Rusijos rublis 100 8,5880 Šveicarijos frankas 1 2,8559
–0,4389 % –0,2077 % –0,5612 % –0,6602 % +0,0181 % +0,3741 % –0,0813 % –0,1302 % –0,0175 %
Sena nauja Lietuvos strategija Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
P
irmojo etapo Lietuvos Seimo rinkimų rezulta tams paaiškėjus, vers las ir tauta ėmė reikš ti baimes ir abejones dėl naujojo Seimo strategijos, ar bus tęsia ma taupymo politika, ar verslas nebus stumiamas į nestabilumo zoną, ar gyventojai bus užtikrin ti dėl savo gerovės. Atrodo, kad populistiniais šū kiais grįsta politinė dauguma bus suformuota ir cirkas bus įspūdin gas. Tačiau ar iš principo keisis kelios tikrai pozityvios Lietuvos strateginės tendencijos? Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą pakeisti gana sunku, nes procesas jau pra sidėjęs ir netgi gerokai įsibėgėjęs. Bet naujos atominės elektrinės projekto likimas kiek sudėtin gesnis, turint galvoje ir įvykusio referendumo rezultatus. Tačiau visa tauta supranta, kad ener getinė nepriklausomybė neiš vengiama. Šią poziciją palaiko ir verslas, kuris yra pagrindinė šio argumento sudedamoji dalis. Ar bus tvarkomasi su šilumos kainomis? Populistai vieningai teigia, kad tai – vienas pagrin dinių jų prioritetų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai tai įvardijo kaip svarbiausią sa vo uždavinį. Ir verslas tuo labai suinteresuotas, nes nestabilus šilumos ūkis yra didelė kliūtis siekiant ne tik pritraukti už sienio investicijų, bet ir išlai kyti vietos verslą. Minimaliojo uždarbio di dinimas dvigubai net per visą kadencijos laikotarpį yra ma žų mažiausiai ekonomiškai ne pagrįstas, todėl tai galime ver tinti tik kaip masalą patikliems rinkėjams pritraukti. Deja, tai tikrai ne panacėja. Mi nimaliojo atlyginimo tikrai niekas nepakels, girdėjome šiuos paža dus ir savivaldybių rinkimuose, ir praėjusiuose rinkimuose į Seimą. Svarbiausias rodiklis yra viduti nis darbo užmokestis, į kurio kė limą turėtų orientuotis nauja po litinė dominantė. Visgi ilgalaikė Lietuvos strate gija turėtų nenukrypti nuo pa grindinių logiškai suvokiamų ir Prezidentės seniai išsakytų prio ritetų – energetinė nepriklauso mybė, šilumos ūkio sutvarkymas, užsienio investicijų aplinkos ge rinimas, ilgalaikis bendro vysty mosi su ES plėtojimas.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,02
4,67
2,47
„Apoil“
4,91
4,59
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,68 %
–0,10 %
OMX Tallinn
+0,12 %
Kainos kils
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
92,28 dol. už 1 brl. 115,40 dol. už 1 brl.
Statistikos departamentas prognozuoja, kad spalį, palyginti su rugsėju, Lietuvoje bus užfiksuota 0,2 proc. suderinta mėnesio inf liacija. Suderinta metinė infliacija turėtų bū ti 3,6 proc., vidutinė metinė – 3,4 proc. Tikė tina, kad didžiausią įtaką kainų pokyčiams turės dėl naujų rudens kolekcijų didėjančios drabužių ir avalynės kainos. Taip pat numa tomas nedidelis maisto produktų ir nealko holinių gėrimų kainų augimas.
7,7 proc.
Lietuvoje sausį–rugsėjį smuko naujų automobi lių pardavimas.
Vakar Finansų mi nisterija Vyriausy bei pateikė 2013 m. nacionalinio biudžeto projektą. Na cionalinį biudžetą sudaro valstybės ir visų šalies savival dybių biudžetai.
Projektas: finansų ministrė I.Šimonytė ir premjeras A.Kubilius yra teigę, kad pagrindiniai kitų metų biudže
to rodikliai bus panašūs į šiųmečius.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Mažins biudžeto deficitą Numatoma, kad kitų metų nacio nalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,295 mlrd. litų. Tai paja mos be ES ir kitos paramos lėšų. Pastarosios kitąmet turėtų siekti 7,546 mlrd. litų. Planuojama, kad nacionalinio biudž eto pajam os 2013-ais iais bus 222,1 mln. litų didesnės, nei planuota į biudžetą surinkti šiais metais. Pasak Finansų ministerijos, kar tu su ES ir kitos tarptautinės fi nansinės paramos lėšomis nacio nalinio biudžeto pajamos sudarys 28,842 mlrd. litų. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 m. su darys apie 18,150 mlrd. litų, o su ES finansinės paramos lėšomis – 25,696 mlrd. litų.
Planuojamos 2013 m. naciona linio biudžeto išlaidos be ES para mos lėšų sudarys 21,993 mlrd. litų – beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012-aisiais. Planuojami kitų me tų nacionalinio biudžeto asignavi mai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29,539 mlrd. litų. Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys apie 18,847 mlrd. litų, o įskaičiuojant ES para mos lėšas – 26,394 mlrd. litų. Finansų ministerija pabrėžė, kad planuojamos nacionalinio biudže to išlaidos kitais metais didės dėl skolos administravimo (palūkanų mokėjimo), taip pat dėl pasiren gimo pirmininkauti ES Tarybai ir padidėjusių įmokų į ES biudžetą. 2013 m. valstybės biudžeto defi citas grynųjų pinigų principu suda
rys apie 697 mln. litų, arba 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o planuojamas visų viešųjų finansų defic itas sieks apie 2,5 proc. BVP. Kaip ir žadėjo premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, dauguma kitų metų ša lies biudžeto rodiklių yra panašūs į šiųmečius. Tik biudžeto defici tas „suspaudžiamas“ nuo 3 iki 2,5 proc. BVP. Pagal Konstituciją jau šiandien Vyriausybė turi perduoti Seimui kitų metų biudžeto projektą. Nu matoma, kad kitą savaitę kadenciją baigianti Vyriausybė turėtų kaden ciją baigiančiam Seimui oficialiai pristatyti biudžeto rodiklius. Dabartiniai parlamentarai dar suspės trumpai apsvarstyti biudže to projektą. Bet jį galutinai svarstys
ir priims jau naujai išrinkto Seimo, kuris į pirmuosius posėdžius susi rinks lapkričio viduryje, nariai. Be to, dėl projekto pastabas pa teiks jau naujai suformuota ša lies Vyriausybė, kuri pradės dirbti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. „Klaipėdos“ inf.
28,8
mlrd. litų
sudarys nacionalinio biudžeto pajamos 2013 m.
Dividendų planas nevykdomas Valstybei kol kas nepavyksta su rinkti planuotų dividendų iš jos valdomų įmonių.
BFL nuotr.
Tokios įmonės per devynis mėnesius į valstybės iždą pervedė 159,4 mln. litų dividendų – 30 proc. mažiau, nei prognozuota. Tikėtasi, kad per šį lai ką bus gauta 227,8 mln. litų. Finansų ministerijos duomeni mis, sausį–rugsėjį įvykdyta 27 proc. metinio dividendų plano – biudže te numatyta, kad šiemet bus gauta
589,36 mln. litų dividendų ir pelno įmokos iš valstybės valdomų įmonių. Daugiausia dividendų šiemet tikimasi iš energetikos įmonių – skelbta, jog bendrovė Visagino atominė elektrinė, kuri įgyvendi na naujos atominės elektrinės Lie tuvoje projektą, iki spalio 21 d. su mokės 275 mln. litų. Iš transporto įmonių didžiausius dividendus – 122,7 mln. litų – šie met žada sumokėti „Lietuvos ge ležinkeliai“.
„Lietuvos geležinkeliai“ divi dendus į valstybės biudžetą pra dėjo mokėti birželį ir iki šiol per vedė 70,95 mln. litų. Kol kas neaišku, ar dividendus perves Klaipėdos uostas. Pernai jis uždirbo 68 mln. litų audituoto pelno ir pagal įstatymą turėtų su mokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų. Tačiau kilus nesutarimų tarp ministerijų, galutinį sprendimą tu ri priimti Vyriausybė. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
trečiADIENIS, spalio 17, 2012
pasaulis Neaukos Kosovo
Užstojo prezidentą
Nušautas teisininkas
Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius pareiškė, kad jo šalis atsisakys savo tikslo įstoti į ES, jeigu Briuselis primygtinai reika laus Belgrado pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Vienašališkai 2008 m. paskelbtą Kosovo ne priklausomybę pripažino maž daug 90 valstybių, tarp jų – JAV ir 22 iš 27 ES narių.
JAV valstybės sekretorė Hilla ry Clinton pareiškė prisiimanti kaltę dėl praeitą mėnesį įvyk dytos atakos prieš Amerikos atstovybę Libijos rytiniame mieste Bengazyje. Šis žingsnis laikomas mėginimu užstoti ša lies vadovą Baracką Obamą, li kus trims savaitėms iki prezi dento rinkimų lapkričio 6 d.
Korsikoje nušautas vienas garsiausių salos teisininkų Antoine’as Sollacaro. Tai jau 15 panaši žmogžudystė Pran cūzijai priklausančioje salo je šiais metais. Policija žmog žudystes priskiria dviem sa loje veikiančioms nusikaltėlių gaujoms, kurių nariai siejami su nacionalistų judėjimu.
Rudeninis sankcijų lietus ES užsienio politikos planuotojai, regis, nutarė pasimėtyti sankcijo mis. Taikiniais tapo Sirija, Iranas ir Baltarusija.
Požiūris: daugeliui Bosnijos karo aukų artimųjų R.Karadžičiaus kalbos nebuvo linksmos.
AFP nuotr.
Norėtų taikos premijos „Esu švelnaus būdo žmogus, tolerantiškas žmogus, puikiai sugebantis suprasti ki tus“, – Hagoje pareiškė karo nusikaltimais kaltinamas buvęs Bosnijos serbų lyde ris Radovanas Karadžičius. Maža to, jis pridūrė, kad turėtų būti apdovanotas, nes bandė užkirsti kelią smurtui. Atrodė atsipalaidavęs
Istorijos nebūna baltos ar juodos, tačiau R.Karadžičius vargu ar ga lėtų pretenduoti į, pavyzdžiui, Nobelio taikos premiją. Visgi buvęs Bosnijos serbų lyde ris, kažkada vienas ieškomiausių Europoje karo nusikaltėlių, Jung tinių Tautų (IT) karo nusikaltimų tribunolui buvusiai Jugoslavijai teisinosi, jog niekas nesitikėjo, kad Bosnijoje įvyks genocidas. „Nei aš, nei kas nors kitas žinojo arba manė, kad vyks genocidas tų, kurie nėra serbai“, – Hagoje aiški no 67 metų R.Karadžičius. „Apskritai esu švelnaus būdo žmogus, tolerantiškas žmogus, puikiai sugebantis suprasti kitus, – kalbėjo R.Karadžičius. – Ne turiu nieko prieš musulmonus ar kroatus.“ Galiausiai jis pareiškė, jog tu rėtų būti apdovanotas už tai, kad padarė viską, ką galėjo, siekdamas išvengti karo. „Man turėtų būti atlyginta už visus gerus dalykus, kuriuos esu padaręs, nes atlikau viską, kas žmogaus galioje, kad išvengčiau karo ir sumažinčiau žmonių kan čias“, – ramiu tonu mintis dėstė R.Karadžičius. Jis teigė, kad sustabdė serbų ar miją nuo pergalės Bosnijoje, esą buvo priverstas laikytis taikos su sitarimų, paisyti humanitarinių ir
tarptautinės teisės normų. Be to, R.Karadžičius pridūrė, kad aukų Bosnijoje buvo gerokai mažiau, nei tuo metu teigė žiniasklaida, nors į teismą susirinkę dalis žiaurumų liudininkų vos tvardė ašaras.
Be to, R.Karadžičius kaltinamas organizavęs 44 mėnesius trukusią Bosnijos sostinės Sarajevo apgul tį. Jai vykstant, kaip skaičiuojama, žuvo 12 tūkst. žmonių. Veikė išvien
Nei aš, nei kas nors kitas žinojo arba manė, kad vyks ge nocidas tų, kurie nė ra serbai.
„Kai praeis nemažai laiko, tie sa taps vis stipresnė, o kaltinimai ir propaganda – vis silpnesni“, – garantavo R.Karadžičius. Tūkstančiai aukų
Iš viso buvusiam Bosnijos serbų lyderiui pareikšta net dešimt kal tinimų. Tarp svarbiausių – kaltinimai genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui. R.Karadžičius kaltinamas nuro dęs įvykdyti Srebrenicos žudynes 1995 m. Skaičiuojama, kad per jas buvo nužudyta apie 7 tūkst. bosnių vyrų ir berniukų. Tai – didžiausios žudynės Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Serbijos policija R.Karadžičių su laikė Belgrade 2008 m. Jis Serbijos sostinėje užsiiminėjo alternatyvia medicina. 13 metų buvęs Bosnijos serbų lyderis slapstėsi nuo teisė saugos. Pirmąsyk prieš JT teismą R.Ka radžičius stojo 2009-aisiais. Tada jis pareiškė, kad kaltini mai Bosnijos serbams, esą šie or ganizavo Srebrenicos žudynes, yra „melas, propaganda ir gandai“. Kaltinimai organizavus ir įvyk džius Srebrenicos žudynes pa reikšti ne tik R.Karadžičiui, bet ir Serbijos armijos generolui Rat ko Mladičiui, kuris 1995 m. buvo Bosnijos serbų armijos vadas.
Būtent R.Mladičiaus vadovauja mos serbų pajėgos išvarė iš Sreb renicos bei aplinkinių teritorijų olandų taikdarius ir užėmė mu sulmonų dominuojamą anklavą šiaurrytinėje Bosnijos dalyje, ne toli Serbijos sienos. Kaltintojai tvirtina, kad tiek R.Karadžičius ir R.Mladičius, tiek buvęs Jugoslavijos preziden tas Slobodanas Miloševičius vei kė išvien. Jų tikslas buvo „išvalyti“ bos nių musulmonų dominuojamas teritorijas Kroatijoje ir Bosnijoje, į kurias pretenzijas reiškė 1991 m. subyrėjusi Jugoslavija. S.Miloševičius mirė 2006 m. taip ir nesulaukęs tribunolo nuo sprendžio, o R.Mladičiaus teismas prasidėjo 2011-aisiais. Jam taip pat yra pareikšti kaltinimai geno cidu, karo nusikaltimais ir nusi kaltimais žmogiškumui. BBC, AFP, „Reuters“, BNS inf.
R.Karadžičiui inkriminuojami kaltinimai Planavo ir davė sutikimą įvykdy
nicos žudynes, per kurias nužudy ti Bosnijos musulmonų ir Bosnijos ta daugiau nei 7 tūkst. bosnių vyrų kroatų genocidą bei iškeldinimą iš ir berniukų. Bosnijos ir Hercegovinos. Yra atsakingas už Sarajevo apgul Persekiojo bosnius musulmonus tį 1992–1995 m., kuriai vykstant žuvo ir kroatus, yra atsakingas už masi mažiausiai 12 tūkst. žmonių. nes žmonių žudynes. Yra atsakingas už tarptautinių taik Yra atsakingas už 1995 m. Srebre
darių paėmimą įkaitais.
Kaip argumentavo ES užsienio po litikos planuotojai, Bendrija pratęsė sankcijas Baltarusijai, nes nerimauja ma dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje ir trūkumų turėjusių praėjusio mėnesio parlamento rinkimų. Sank cijos numato, kad iš viso į ES teritori ją negalima patekti 243 baltarusiams, o 32 firmų įšaldytos lėšos. Tačiau Baltarusija pasmerkė to kį ES sprendimą. Minskas paragi no Briuselį imtis veiksmų, kad bū tų atgaivinta abipusio pasitikėjimo atmosfera.
Europos ir JAV san kcijos Iranui yra neracionalios, ne teisėtos ir nehuma niškos, nukreiptos prieš Irano tautą. „Šiandienis ES Vadovų Tarybos sprendimas iš esmės įšaldo Balta rusijos ir ES santykius tokiu lygiu, kuris objektyviai netinka nė vienai šaliai. Baltarusija nenusileis spaudi mui. Manome, kad tokia ES politika nesuderinama su geros kaimynystės principais“, – pabrėžė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atsto vas Andrejus Savinyščiavas. ES sugriežtino sankcijas ir Ira nui, pirmiausia – bankams, taip pat apribojo laivininkystę ir dujų importą, be to, uždraudė prekybą metalais. Sprendimą ES užsienio politikos strategai aiškino tuo, jog Vokieti ja ir penkios nuolatinės JTO Sau gumo Tarybos narės šiemet daly vavo trijuose tiesioginių derybų su Iranu ratuose, bet jie baigėsi priė jus aklavietę. Iranas atrėžė, kad ES sankcijos yra nehumaniškos“, nes nukreip tos prieš visą visuomenę. „Vienašališkos Europos ir JAV sankcijos Iranui yra neracionalios, neteisėtos ir nehumaniškos, nu kreiptos prieš Irano tautą“, – tvirti no Užsienio reikalų ministerijos at stovas Raminas Mehmanparastas. Kalbėdamas per valstybinę tele viziją R.Mehmanparastas apkaltino Vakarus naudojantis branduoliniu klausimu kaip pretekstu Teheranui spausti už tai, kad jis „primygtinai laikosi savo nepriklausomybės“. BNS inf.
=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Ă :<;Âź:@
"#
%# 9A
9A
+ ME TINÄ&#x2013; PRENUM
ERATA
Akcija vyksta iki lapkriÄ?io 24 d. Dovana prenumeratoriui â&#x20AC;&#x201C; Ĺžurnalo 370 metinÄ&#x2014; prenumerata su pristatymu (vertÄ&#x2014; 60 Lt.) Prenumeruoti galite: redakcijoje, adresu Naujojo Sodo g. 1 A, â&#x20AC;&#x17E;K centrasâ&#x20AC;?, skyriuje, esanÄ?iame PC â&#x20AC;&#x17E;Akropolisâ&#x20AC;?, adresu Taikos pr. 61, portale www.KL.lt. Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 714.
11
trečiadienis, spalio 17, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Nendrių stogus įvertina tik žinovai Tai, kas kadaise bu vo kasdienė statybi nė medžiaga, šian dien tapo egzotika. Nors senųjų tradici jų puoselėtojai tiki na, jog ši danga tu ri gausybę privalu mų, retas kuris su sigundo nuosavam namui rinktis nend rių stogą – tai daž niau įvairių visuo meninės paskirties statinių atributas.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Koloritas: nendrių stogai – ne tik patvarūs ir ilgaamžiai, bet ir suteikia savotiško žavesio kraštovaizdžiui.
Reikalauja kruopštaus darbo
„Mūsų protėviai buvo išmintingi žmonės, jie rinkdavosi labai geras medžiagas ir mums reikia jas puo selėti“, – įsitikinęs rusniškis ūki ninkas Alfonsas Demereckas. Tačiau nendrinių stogų meist ro sertifikatą turintis vyras pri pažino, jog šiandien šio tradicinio amato puoselėtojų Lietuvoje – vos vienas kitas.
Alfonsas Demereckas:
Tokią medžiagą ren kasi tie, kurie apie ją išmano. Girdėjau, kad Vilniuje krepšininkai Lavrinovičiai statosi namą ir ketina klotis nendrinį stogą. Pasak pašnekovo, iš šio verslo didelių turtų nesusikrausi, o dar bas – sunkus, reikalaujantis daug kantrybės. „Pas mus rankų darbas dar nevertinamas, todėl Lietuvoje gana žemos kainos – trečdaliu pi giau nei Vakarų Europoje“, – paty rė ūkininkas. Nendrės pjaunamos šaltuoju metų laiku – užšalus pirmam le dui. Parvežtos jos sustatomos į guobas, kaip kadaise rugiai, kad gerai išdžiūtų.
Investicija: anot A.Demerecko, paruošti nendrių žaliavą kainuoja ne
mažai rankų darbo.
„Gegužę specialiu aparatu jau galima valyti nuo žolių. Perrišame į pundelius, nupjaustome galus, surūšiuojame, sudedame į ritinius, sutraukiame juosta ir galime vežti į sandėlį. Taigi tai ilgas ir kruopštus darbas“, – aiškino pašnekovas. Atsparios vėjui ir lietui
A.Demerecko žodžiais, gamta dos ni šios medžiagos, tačiau esą nuo latos tenka kariauti su regioniniu parku. „Nendres galime pjauti tik žie mą, o jos pastaruoju metu pasistū mėjo porą mėnesių į priekį. Turime
apsisukti per vasarį, nespėjame, tada grasina visokiomis sankcijo mis“, – neslėpė ūkininkas. Kaip tinkamai paruošti nendrių žaliavą, pats A.Demereckas patir ties sėmėsi iš senųjų Rusnės gy ventojų. Ūkininkas skaičiavo, jog šia veikla užsiima bemaž dvi de šimtis metų. Pašnekovas pasako jo, kad Rusnės saloje žmonės sto gams dengti nendres naudodavo nuo senų senovės. Vietos gyven tojai patyrė, jog jos pasiteisino kaip puiki danga, kuri yra itin at spari vėjams, gerai sulaiko lietų.
12
Nijolės Makauskaitės nuotr.
12
trečiadienis, spalio 17, 2012
rubrika namai
Nendrių stogus įvertina tik žinovai 11
„Be to, tai kvėpuojan ti, ekologiška, niekuo neimpregnuojama medžiaga, pa sižyminti gera garso izoliacija. O ir iš vidaus įrengimo mažai bereikia – apkalimas, 5 cm apšiltinimo vatos ir stogas gatavas“, – aiškino spe cialistas.
čiai skardai, bet neįvertina, kad dar reikės 30–40 cm apšiltinimo va tos, o tai taip pat kainuoja“, – var dijo pašnekovas.
Liks ir vaikams
A.Dem erecko teig im u, dauge lis nepagrįstai baiminasi gaisro grėsmės. Priešingai, pasak pašnekovo, nendrinius stogus ugniagesiai pri skiria mažesnės rizikos – ne A, o B kategorijai. „Suspaustos nendrės nedega, kaip daugelis įsivaizduoja, o ruse na. Pabandykite uždegti suspaustą knygą – tas pats principas“, – aiš kino ūkininkas. Pasak A.Demerecko, nors gali atrodyti neįtikėtinai, tačiau nend rių žaliava – viena ekonomiškiau sių stogo dangų. „Nieko nėra brangesnio už bi tumines, ypač metalines dangas. Mūsų skaičiavimu, klojant stogą skarda 1 kv. m su apdaila atsieitų 225, o nendrėmis – 170 litų. Žmo nės pasiskaičiuoja išlaidas tik pa
Eligijus Juvencijus Morkūnas:
Pigiau uždengti stogą duonos kepaliukais negu šiaudais. Todėl dabar labiau populia rios nendrės.
Per 10 metų nendrinis stogas nu trupa apie 1 cm. Tad tokia danga, kaip tikino pašnekovas, tarnaus apie 100 metų – visą žmogaus gy venimą ir dar liks jo vaikams.
Kaina
nuo
3 400LT/kv.m
Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
Dėžutėms netinka
Nepaisant visų privalumų, A.De mereckas pripažino, jog ši staty binė medžiaga Lietuvoje – nepo puliari. „Esame užkloję vieną kitą stoge lį, apžvalgos bokštelį, muziejus. Bet tai pavieniai darbai. Tokią medžia gą renkasi patys išmaniausieji, tie, kurie apie ją išmano. Girdėjau, kad Vilniuje krepšininkai Lavrinovičiai statosi namą ir ketina klotis nendri nį stogą“, – atskleidė ūkininkas. Pašnekovas svarstė, jog, vie na vertus, žmonėms vis dar stinga informacijos. Žinoma, tokia danga pritiks ir ne bet kokios architektū ros statiniui. „Šiuolaikiniams namams, ypač amerikietiško tipo dėžutėms, tik rai tokie stogai netinka. Gaila, kad perėmėme šią bjaurią madą – ne kaip tos dėžutės atrodo, tik dar ko kraštovaizdį“, – apgailestavo A.Demereckas. Tapo prabangi žaliava
Kaip pastebėjo Lietuvos liaudies bui ties muziejaus direktoriaus pavaduo tojas informacijai ir muziejininkystei Eligijus Juvencijus Morkūnas, stogai anuomet turėjo labai didelę įtaką net sodybos formavimuisi. „Suvalkijos kiemas mažėjo, kai pastatai buvo pradėti dengti mo linėmis čerpėmis. Nors jos ir il gaamžės, tačiau brangios“, – tei gė pašnekovas. Anot specialisto, nuo žilos senovės kaimiškoje bui tyje būdavę populiarūs šiaudiniai stogai, o ilgainiui juos keitė skied rų, gontų ir panaši danga. „Šiaudai būdavo prieinamiausia medžiaga, jų vien kraikui nesu naudodavo. Rugius specialiai nu kuldavo, šukuodavo ir naudodavo
Tradicijos: liaudies buities muziejuje Rumšiškėse galima išvysti tro
besių, dengtų šiaudais.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
stogams dengti arba remontuoti“, – aiškino pašnekovas. Esą yra bene septyni būdai, kaip stogai būdavo klojami šiaudais. Pa sak E.J.Morkūno, iki šiandien išli ko tik menki aprašai, o autentiškų šiaudinių stogų nėra. Specialisto teigimu, tinkamai prižiūrima to kia danga galėdavo tarnauti apie
20–30 metų, o po to būdavo klo jamas naujas stogas. „Šiais laikais gauti šiaudų – pro blema, tai labai brangi medžiaga. Pigiau uždengti stogą duonos ke paliukais negu šiaudais. Todėl da bar labiau populiarios nendrės“, – konstatavo Lietuvos liaudies buities muziejaus atstovas.
Daugiabučių bendrijų įstatymas: už neveiklumą pirmininkams – tūkstantinės baudos
Mindaugas Steponavičius Teisin inkas, tinklaraščio www.blogabendr ija.lt autor ius
Be ankstesnėse dalyse aptartos galimybės bendrijos valdymo or ganų veiklą kontroliuoti per tam įsteigtus bendrijos organus, įsta tymas pagaliau įtvirtina pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. įtvirtina, jog savivaldybės vykdomoji ins titucija ar jos įgaliotas asmuo tu ri teisę kontroliuoti, kaip bendrijos
valdymo organai atlieka jiems pri skirtas funkcijas. Vadovaujantis LR administracinių teisės pažei dimų kodeksu, savivaldybė ar jos atstovas gali surašyti administra cinių teisės pažeidimų protokolus, skirti nuobaudas ir panašiai. Savivaldybės ir anksčiau turėjo pareigą kontroliuoti, kaip yra už tikrinama daugiabučių gyvena mųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Bet dažniau siai jokia bendrijų veiklos kont rolė nevykdavo motyvuojant tuo, jog bendrijų įstatymas tiesiogiai nenustato savivaldybei pareigos kontroliuoti bendrijų veiklos. Įsi galiojus naujai bendrijų veiklą reg lamentuojančio teisės akto redak cijai, savivaldybės atsisakyti šios funkcijos vykdymo neturės jokio teisėto pagrindo. Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų nariai ar kiti bendratur čiai, susidūrę su netinkama bend rijos valdymo organų veikla, netu rėtų vengti savo teises ginti teikiant skundus atitinkamo miesto ar ra jono savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, jog bendrijos valdymo orga nų veiklos kontrolės vykdymas yra besąlygiškai savivaldybei pavesta
funkcija, gavus neigiamą atsaky mą, pareiškėjas savivaldybės pa reigūnų neveikimą turėtų skųsti savivaldybės administracijos di rektoriui, savivaldybės administ racinių ginčų komisijai, teismui ar LR Seimo kontrolierių įstaigai. Kartu su Daugiabučių gyvena mųjų namų ir kitos paskirties pa statų savininkų bendrijų įstatymu įsigaliojo ir atitinkami LR admi nistracinių teisės pažeidimų ko dekso pakeitimai, numatantys teisę bendrijų veiklą vykdantiems savi valdybės pareigūnams skirti bau das už atitinkamų bendrijos valdy mo organų pareigų nevykdymą. Baudos gali būti skiriamos šiais atvejais: kai nepaskirti namo bend rojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai arba paskirti techni niai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikala vimų, arba nesudaryti bendro jo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) me tiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, arba sprendimai dėl šių objektų atnau jinimo (remonto ar kitokio tvar kymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, arba nesilaikoma teisės aktų nustatytų
reikalavimų dėl informacijos teiki mo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams, arba pada ryta žala administruojamiems ob jektams ar aplinkai. LR administracinių teisės pažei dimų kodekso 1582 str. numato, jog teisės aktuose nustatytų daugia bučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravi mo pareigų nevykdymas bendrijos valdymo organams užtraukia bau dą nuo 200 Lt iki 1000 Lt. Už pakartotinį aukščiau nurodyto pažeidimo padarymą bendrijos val dymo organams gali būti skiriama bauda nuo 400 Lt iki 2000 Lt. Atk reiptinas dėmesys, jog bauda šiuo atveju yra skiriama konkretiems fi ziniams asmenims, todėl ji nega li būti dengiama iš bendrijos lėšų ar paskirstoma namo bendraturčiams, kaip dažnai pasitaiko praktikoje. Tinkamai įgyvendinami aukščiau išvardyti pakeitimai neabejotinai atneš naudą kovojant su bendrijos valdymo organų neveikimu. Ne reikia tikėtis, jog įsigaliojus įsta tymui savivaldybės puls realizuo ti jiems suteiktą teisę ir ims bausti visus iš eilės savo pareigų nevyk
dančius pirmininkus, todėl savi ninkai, susidūrę su galimai netei sėta valdymo organų veikla, patys turėtų raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir reikalau ti nubausti netinkamai veikiančius bendrijų pirmininkus. Nepaisant aukščiau išdėstytų tei sinio reguliavimo pakeitimų nau dos, reikia pažymėti, jog įstaty mų leidėjas vis dėlto susilaikė nuo aktyvaus savivaldybės vykdomo sios institucijos dalyvavimo kont roliuojant bendrijos veiklą. Bend rijos veiklos priežiūra ir kontrolė ir toliau liks tik pačių bendrijos narių ar kitų name esančių butų ar pa talpų savininkų reikalas, o daugu mą šiuo metu aktualiausių bendrijų veiklos problemų ir toliau bus gali ma spręsti tik teismine tvarka. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos admi nistracinių teisės pažeidimų kodek so nuostatos, sankcijos bus galimos taikyti tik už tam tikrų konkrečių pareigų ar funkcijų nevykdymą, ir tai tikrai neužkirs kelio kitų iki šiol praktikoje egzistuojančių įstatymų pažeidimų darymui. Pabaiga, 6 dalis Komentarų serijos autorius – teisininkas, tu rintis kelerių metų DNSB konsultavimo patirtį.
13
trečiadienis, spalio 17, 2012
sportas Siūlo žaisti vien Ukrainoje
Lietuvio indėlis
Antrasis pralaimėjimas
Europos rankinio Iššūkio taurės turnyro antrajame etape Klaipėdos „Dragūno“ žaidėjai lapkričio mėnesį susitiks su Zaporožės (Ukraina) „ZTR“. Varžovai mūsų klubo atstovams pasiūlė abejas rungtynes žaisti Ukrainoje, tačiau „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas šio pasiūlymo greičiausiai atsisakys.
Pergale Graikijos krepšinio pirmenybes pradėjo Atėnų „Panathinaikos“ klubas su Jonu Mačiuliu. Šalies vicečempionas svečiuose 71:56 nugalėjo Salonikų „Aris“ ekipą. Lietuvis per 17 min. 27 sek. pelnė 4 taškus ir tiek pat kartų atkovojo kamuolį. Rezultatyviausiai žaidė Dimitris Diamantidis, surinkęs 11 taškų.
Dar vieną nesėkmę ikisezoninėse NBA rungtynėse patyrė Hjustono „Rockets“ klubas. Donato Motiejūno komanda svečiuose 104:123 (29:25, 29:32, 29:34, 22:32) nusileido Dalaso „Mavericks“ ekipai. Per 22 min. lietuvis pelnė 8 taškus – pataikė 3 dvitaškius iš 11 ir realizavo abi baudas.
Latviai – stipresni
Sporto telegrafas Kategoriškumas. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tautos gėda pavadino šalies nacionalinės rinktinės nesėkmę 0:4 pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro mače praėjusį savaitgalį namuose su planetos bei Senojo žemyno čempionais Ispanijos futbolininkais. „Tokios tautos gėdos, nors mūsų futbolo rinktinės varžove ir buvo čempionė, aš dar nemačiau“, – spaudos konferencijoje pareiškė A.Lukašenka. – Atleiskite, „apsikakojus“ išbėgti į aikštę, drebančiomis rankomis ir kojomis... Gruzija su ispanais kovėsi iki paskutinės minutės, o mes... “
Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai antrąsias Vieningosios lygos rungtynes žaidė su Latvijos čempionais – legendinės Rygos VEF komandos žaidėjais. Svečiai akivaizdžiai nugalėjo 86:60. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Ramūno Butauto vadovaujami svečiai jautį už ragų stvėrė nuo pirmųjų minučių – 4:0, 15:6. Kai latviai pabėgo į priekį 14 taškų – 20:6, sirgaliai ėmė nuogąstauti dėl to, kad „Neptūnas“ patirs triuškinamą pralaimėjimą. Per banguotai vykusį antrąjį kėlinį klaipėdiečiams pavyko keletą kartų priartėti – 13:22. Tačiau ir latviai rasdavo resursų atitolti – 32:18. Artėjant didžiajai pertraukai Kazio Maksvyčio auklėtiniams pavyko sumažinti skirtumą iki 35:41.
Trečiasis ketvirtis prasidėjo taikliomis šeimininkų atakomis. Po dviejų taiklių Deivido Gailiaus baudų švieslentėje užsižiebė lygiosios – 45:45. Bet tai buvo viskas. VEF krepšininkai, padidinę tempą, dar kartą atitrūko. Po 30 min. latviai pirmavo 59:52. Klaipėdiečių situacija paskutinįjį kėlinį dar labiau pablogėjo. Pralaimėję tarpsnį net 0:17, „Neptūno“ krepšininkai pasirašė sau pralaimėjimo nuosprendį. Rezultatyviausiai tarp „Neptūno“ vyrų žaidęs Martynas Mažeika pelnė 19 taškų. VEF ekipoje rungtyniavęs klaipėdietis Donatas Zavackas prie pergalės prisidėjo 8 taškais.
Situacija: „Neptūno“ krepšininkai (mėlyna apranga) paskutinįjį kėlinį
pateko į geležinius latvių gynybos gniaužtus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sutartis. Utenos „Juventus“ krepšinio komanda rado pamainą sutarties su klubu nesudariusiam amerikiečiui Gabrielui McCulley. Iki sezono pabaigos aukštaičiai pasirašė sutartį su 27 metų 203 cm ūgio žaidėju Laimonu Kisieliumi. Praėjusį sezoną krepšininkas baigė Kėdainių „Kėdainių Triobet“ komandoje ir buvo vienas jos lyderių. Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse L.Kisielius rinkdavo po 9,6 taško.
Apmaudi Klaipėdos studentų nesėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos universiteto (KU) penketukas, namie 82:87 nusileidęs Šiaulių universitetui (ŠU), patyrė pirmąjį pralaimėjimą Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate.
Ataka: rezultatyviai žaidęs J.Kazakauskas (mėlyna apranga) – varžovų rankų miške.
Turo rezultatai KU – ŠU 82:87 (17:26, 13:14, 29:26, 23:21). K.Timofejevas 28, J.Kazakauskas 15,
M.Martinkus 14/J.Jucikas 32, R.Giedraitis 21, K.Artamonovas 15. VDU – KTU 91:89 (20:17, 23:25, 20:28, 28:19). VU – MRU 78:77 (21:25, 19:13, 17:16, 21:23). VGTU – LEU 94:79 (23:20, 28:18, 28:20, 15:21).
Vytauto Petriko nuotr.
Komandų rikiuotė Vieta Komanda
1. ŠU 2. MRU 3. KU 4. VDU 5. VGTU 6. VU 7. LSU 8. LEU 9. KTU
Rungtynės
Pergalės
3 3 3 2 3 3 2 3 2
3 2 2 2 1 1 1 0 0
Praėjusių pirmenybių mažojo finalo dalyvių susitikimą geriau pradėjo šiauliečiai. Jie pirmavo tris kėlinius 5-8 taškų skirtumu. Paskutiniajame ketvirtyje, likus žaisti 3 min. 22 sek., klaipėdiečiui Karoliui Timofejevui pavyko persverti rezultatą – 79:78. Tačiau ŠU lyderis Julius Jucikas, pelnęs net 32 taškus, dviem baudos metimais vėl išvedė į priekį Saulės miesto studentus. Netrukus tritaškį pelnęs Klymas Artamonovas perniek pavertė šeimininkų pastangas išsigelbėti. Klaipėdiečių treneris Mindaugas Bugys priekaištavo auklėtiniams, kad jie rungtynes pradėjo tarsi miegodami. „Pramiegojome pirmąjį kėlinį, – pyko strategas. – Vėliau teko išeikvoti daug jėgų besivejant varžovus.“ Tačiau pagrindine nesėkmės priežastimi M.Bugys įvardijo netaikliai mestas baudas. „Pataikėme vos 10 baudų iš 21. Jei dar bent penkis ar šešis taškus būtume pelnę, gal ir būtume iškovoję pergalę. Tokiose apylygėse
varžybose daug lemia smulkmenos“, – tvirtino specialistas. ŠU ekipos treneris Rolandas Vaičiūnas neslėpė, kad pergalė pareikalavo daug jėgų. „Sunkiai dirbome, kovojome dėl kiekvieno kamuolio“, – sakė jis, pasidžiaugęs, kad trečią pergalę paeiliui iškovoję jo auklėtiniai šiame sezone yra kovingai nusiteikę, rungtyniauja negailėdami savęs. Kitose turo rungtynėse vos nuo pralaimėjimo išsigelbėjo daugkartiniai Lietuvos ir Europos studentų čempionai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) žaidėjai. Jie vos dviem taškais – 91:89 įveikė Kauno technologijos universiteto (KTU) ekipą. Tarp pralaimėjusiųjų nesustabdomas buvo KTU gretose žaidęs ir 44 taškus pelnęs Edgaras Stanionis. VDU komandą į priekį vedė Kaune studijuojantis klaipėdietis Artūras Gudaitis. Jo sąskaitoje – 22 taškai ir 15 atkovotų kamuolių. Itin įtempta kova vyko tarp Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) žaidėjų. Pergalę vos vieno taško skirtumu – 78:77 – išplėšė savo salėje rungtyniavę VU krepšininkai. Pirmą sėkmę čempionate iškovojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai. Jie savo žiūrovų akivaizdoje 94:79 nugalėjo nė karto nelaimėjusius Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovus.
19
trečiadienis, spalio 17, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir Jotema leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.
Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 23 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku. Dvyniai (05 21–06 21). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Vėžys (06 22–07 22). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Liūtas (07 23–08 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Būkite kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Esate linkę analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Vandenis (01 21–02 19). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Siekiant pagerinti padėtį darbe, norėsis apgauti aplinkinius. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Galima ir reikia visko siekti sąžiningai, kruopščiai ir atkakliai.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje išliks gana šilti ir lietingi orai. Šiandien dieną lietaus mažės, tačiau trumpai palis daugelyje rajonų. Temperatūra dieną – 10–14 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį didesnio lietaus nenumatoma. Naktį daug kur formuosis rūkas. Temperatūra naktį 4–9, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, spalio 17 d.
+12
+12
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+13
Šiauliai
Klaipėda
+11
Panevėžys
+12
Utena
+12
7.50 18.17 10.24
291-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 75 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
Tauragė
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +11 Kairas +35 Keiptaunas +20 Kopenhaga +12
kokteilis Kokio karščio turi būti pirtis? Atvėsus orams, mes vis dažniau prisi mename šiltą pirtį. Ir ne tik prisimena me, bet ir susiruošiame į ją. Pakalbėti apie pirčių kaitrą, buvimo jo se laiką panoro Pranas. „Kok ia turėt ų būt i teis inga saunos temp erat ūra ir sėdėjimo joje truk mė?“ – klausė vyr išk is, pasig yręs, jog per savaitę keletą kartų būna jo lanko mo sporto klubo pirtelėje. „Kokteil io“ skaitytojas nor i išsiaišk in ti tiesą, nes mėgstančių karšt į žmonių nuomonė šiuo klausimu, anot Prano, radikal iai skir iasi. „Vieni tvirtina, kad 100 laipsnių pirty je – pat i geriausia temperatūra, – teigė klaipėd iet is. – Esant tok iam karščiui, pakanka pabūt i 10–15 minučių ir gal i lįst i po dušu.“ Pranas sakė, jog kiti jo paž įstami tvir tina, kad geriausia pirtis – 70–80 laips nių karščio, o tok ioje apl inkoje reik ia sėdėt i 30–45 minutes. „Man irgi labiausiai patinka, kai nei per karšta, nei per vėsu – apie 80 laipsnių. O ką mano kiti pirčių mėgėjai?“ – Pra nas prašė klaipėd iečių pasidalyt i sa vo nuomone.
„Kokteilio“ klausimas Į pirt į negalima eiti pavalg ius ir jok iu būdu pirtyje negalima gerti svaig iųjų gėr imų. Na, tik ar daugel is vyr ų paiso pastarojo perspėjimo?
Pastebėtas skelbimas
Atsidarė nauja pirtis. Nuo pirma dienio iki trečiadienio įleidžiami vyrai, nuo ketvirtadienio iki šeš tadienio – moterys. Visi išleidžia mi sekmadienį.
Malonumas: ne tik šaltuoju metų
laiku verta paprakaituoti pirtelėje.
Linksmieji tirščiai Prie rojaus vartų – eilė. Staiga nesup rantamas reg inys: viena siela tai pasi rodo, tai išnyksta, tai pasirodo, tai iš nyksta... Sielų eilėje pasig irsta murmesys: – Kas čia per veln iava? Kok ia ne tvarka!.. Juos nuraminti panoro šv. Petras: – Ai, nesijaud ink ite, tai studentai me dikai klinikose pacientą operuoja. Česka (397 719; dažnai vyrai vienas kito prieš pirtį klausia: „Kaitinamės linksmai ar su moterimis?“)
Londonas +16 Madridas +21 Maskva +13 Minskas +14 Niujorkas +16 Oslas +10 Paryžius +16 Pekinas +17
Praha +16 Ryga +13 Roma +22 Sidnėjus +24 Talinas +9 Tel Avivas +31 Tokijas +20 Varšuva +15
Vėjas
4–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
10
12
9
8
7
9
14
12
12
6
rytoj
penktadienį
15
Marijampolė
Vilnius
+12
Alytus
Vardai Gytė, Ignacas, Ignotas, Kintautas, Marijonas, Ritonė
spalio 17-ąją
Rytas
10
+12
+12
12
11
5
1849 m. Par yž iuje mi rė lenk ų kompoz itor ius ir pian istas Freder icas Chopinas (gimė 1810 m.). 1902 m. Detroite (JAV) pa gam intas pirmas „Cad il lac“ markės automobilis. 1915 m. gimė vienas žy miausių XX amžiaus JAV dram at urg ų Arthur as Milleris (mirė 2005 m.). 1947 m. gimė Liet uvos teatro aktorius ir režisie rius Viktoras Šinkar iu kas (mirė 2008 m.).
1948 m. gimė psicho logas, pol it ikas bei vi suom en ės veikėj as Vytautas Čepas.
1979 m. Nobel io taikos prem ija paskirta Mot i nai Terezei. 1983 m. gimė buvęs gru pės „Omega“ vokalistas, muz ik in io šou „Muz i kos akademija“ nugalė tojas Ruslanas Kir ilk i nas. 1995 m. Londone buvęs Stingo finansų patarėjas buvo nuteistas kalėti še šer ius met us. Jis buvo apkalt intas iš muz ikan to pavogęs per 9 mln. dolerių.
Vaidins M.Gorbačiovą „Negarbingų šunsnukių“ žvaigždė Christophas Waltzas būsimame filme „Reikjavikas“ vaidins buvu sį Sovietų Sąjungos lyderį Michai lą Gorbačiovą.
Ch.Waltzas sovietų veikėją įkūnys Mike’o Newello juostoje apie 1986 m. įvykusį M.Gorbačiovo ir tuome tinio JAV prezidento Ronaldo Rea gano susitikimą, kuris, kaip teigia
ma, inicijavo Šaltojo karo pabaigą. Vaidinti buvusį JAV prezidentą jau sutiko Michaelas Douglasas, pra neša deadline.com. Filmavimas Islandijoje turi pra sidėti kovo mėnesį. Užsienio politikos ekspertas Ke nas Adelmanas, kuris padėjo susi derėti dėl to taikos susitarimo, bus vykdomasis prodiuseris ir tuo pri dės filmui autentiškumo elementų.
Atrasta planeta su keturiomis saulėmis Tarptautinė mėgėjų ir profesiona lių astronomų komanda paskelbė atradusi planetą, kurios padangę nušviečia net keturios saulės ir kuri yra pirmasis toks žinomas atvejis.
Planeta, esanti už maždaug 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, bu vo pavadinta PH1 – naujų planetų paieškos programos „Planet Hun ters“ („Planetų medžiotojai“), ku riai vadovauja Jeilio universitetas ir į kurią įtraukiami savanoriai, garbei. PH1 sukasi aplink dvi saules, o apie šią sistemą dar sukasi antra tolima žvaigždžių pora. Kol kas žinomos iš viso tik še šios planetos, besisukančios ap link dvi žvaigždes, ir nė apie vie ną jų nesisuka jokios kitos tolimos žvaigždės. „Planetos, kurios sukasi ap link daugiau kaip vieną žvaigž dę, yra planetų formavimo si kraštutinybės“, – sakė Jeilio universiteto mokslininkė Meg Schwamb. „Šių sistemų atradimas verčia mus grįžti prie pradžios ir aiš kintis, kaip tokios planetos ga li susiformuoti ir evoliucionuo
ti tokioje dinamiškai kintančioje aplinkoje“, – pridūrė ji. „Planet Hunters“ dalyviai ame rikiečiai, paprasčiau sakant, mė gėjai Kianas Jekas ir Robertas Gagliano pirmieji aptiko PH1. Vė liau jų atradimą patvirtino Hava juose dirbanti JAV ir britų moksli ninkų grupė. PH1 yra iš dujų sudaryta mil žinė, kurios skersmuo maždaug 6,2 karto didesnis už Žemės, tad ji truputį didesnė už Neptūną. At rastoji planeta per maždaug 138 dienas apsisuka aplink žvaigž džių porą. Dvi kitos žvaigždės sukasi ap link šią planetinę sistemą atstu mu, kuris yra maždaug tūkstan tį kartų didesnis už atstumą tarp Žemės ir Saulės. Mokslininkai dabar laužo gal vas, kaip planeta gali išlikti tokio je gravitacinėje aplinkoje, nes ke turių žvaigždžių gravitacija tiesiog turėtų ją sudraskyti. „Mane vis dar stulbina tai, kaip galime aptikti, jau nekalbant apie tokio didelio informacijos kiekio gavimą, kitą planetą už tūkstančių šviesmečių, tiesiog studijuodami jos motininės žvaigždės šviesą“, – sakė K.Jekas.
Viltis: galbūt po nenusisekusių vedybų J.Aniston su J.Theroux paga liau lydės laimė. „Scanpix“ nuotr.
J.Aniston išmušė vestuvių metas Holivudo žvaigždė Jennifer Anis ton per draugės Chelsea Handler vedamą vėlyvo vakaro pokalbių laidą trumpam prarado šaltakrau jiškumą.
Moterį užliejo emocijos, kai ji pa tvirtino, jog yra susižadėjusi su aktoriumi ir scenaristu Justinu Theroux. 43 metų buvusi serialo „Drau gai“ žvaigždė buvo pirmoji vieš nia naujoje Ch.Handler studijoje
Los Andžele ir kai draugė jos pa klausė, ar ši yra susižadėjusi, ak torė nušvito. Publikai plojant ji vos tramdė džiaugsmo ašaras. „Chelsea Lately“ vedėja prisi pažino, kad yra didelė bičiulės su žadėtinio gerbėja, ir pridūrė: „Jis puikiausias visų laikų vyras, o jūs, žmonės, esate puikiausia visų lai kų pora ir aš taip dėl jūsų džiau giuosi“. „Klaipėdos“, BNS inf.