2012-10-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, SPALIO 18, 2012

www.kl.lt

244 (19 545)

12

turtas

82AC6?A.162; 6@ @=.96< %

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb`

RinkimĹł Ĺžadai: ne viskaspa realu

Iki kokio dyd Ĺžio mokesÄ?iĹł po kils minimali mÄ—nesinÄ— alga? Ko litikai

VRK pir­mi­nin­kas Z.Vai­gaus­kas: var­pais rei­kÄ—­jo skam­bin­ti anks­Ä?iau.

Lietuva 5p.

Ter­mi­na­lo vil­tis – nau­jos kel­tĹł li­ni­jos.

Klai­pÄ—­dos vers­las 9p.

Rin­ki­mĹł agi­ta­ci­jos me­tu skam­bÄ—­jÄ™ pa­Şa­dai – ku­rio­ziť­ki.

padovanos kiĹł naujĹł zÄ—s „skatinsi Lietuvai? me kyla nagrinÄ— naujĹł darbo vietĹł kĹŤrimÄ… KÄ… reiĹĄkia frajant “? Tokie klau programĹł sky Seimo rinkimuose da simai lyvaujanÄ?iĹł rius apie eko partijĹł nomikÄ…. GintarÄ— Mi

g.miceviciute

ceviÄ?iĹŤtÄ—

@diena.lt

Konkretumo

– maŞai

Nelabai konk namĹłjĹł pajamĹł re rybos prasi dydĹžio didinimÄ…, rinkimus kalbÄ—Ä?iai politikai prieĹĄ kol de jo maksima jo ir apie vers Nors galutinÄ— da li suma ma eksporto lo, naujojo Seimo dÄ—tis paaiĹĄkÄ—s su- ÄŻ LietuvÄ… skatinimÄ… bei investicijĹł siai uĹždirbantiems pasieks Ĺžiaumalios algos minisavaitÄ—s, kol tik po pusantros ÄŻ SeimÄ… pritraukimÄ…. Kandida dydÄŻ. Darbo kas daugiau tai tiesiog ÄŻsipa partija sia kÄ—jĹł balsĹł pel reigojo tai da- ĹžadÄ—jo sukurti bendrÄ… niusios parti rin- ryti, bet nutylÄ—jo, nekilnojamojo tur planuoja ga jos jau prie kaip ir kokio limas koalici mis ir ĹžemÄ—s to mokestÄŻ, kuris apimtĹł monÄ—mis pa jas. sieks savo iĹĄ lioms jÄ—goms mokesÄ?ius. kelpanorus susi Ke- tus tikslus. Tiesa, bĹŤsimi parla jungti, siĹł vienas daĹžniaumen par ti kompromisĹł, tarai turÄ—s ieĹĄko- lÄ… pri tijĹł paĹžadĹł – maĹžinti vers- MaĹžins skirtumus ĹžiĹŤrinÄ?iĹł ÄŻstaigĹł Socialdemok li tekti atsisa o dÄ—l to jiems gaskaiÄ?iĹł. ra kyti kai kuriĹł ir teisingumo tai bei Tvarkos programose iĹĄkeltĹł tikslĹł. savo ĹžadÄ—jo maĹžin partija rinkÄ—jams Kelioms jÄ—goms Ĺ iandien pri ti skirtumÄ… mename, kÄ… tarp ĹĄalies turtuoliĹł ir norinkimus gy prieĹĄ rint susijung ventojams jie siektĹł ÄŻvedÄ™ vargĹĄĹł. Ĺ io tikslo ĹžadÄ—jo naujame Sei ti, me kesÄ?ius. Pra progresinius moieĹĄkoti komp teks kovojusios po mandatĹł jau iĹĄbangiam tur rolitinÄ—s partijos. tui cial sode mok Subalansuo ratai misĹł, o dÄ—l ti ĹĄalies biud didesnius mo ĹžadÄ—jo ÄŻvesti ir dar to gali ir kelti Lietu ĹžetÄ… kes vos tekti atsisa kos ir teisingu Ä?iĹł tarifus, TvarprieĹĄ rinkimus ekonomikos lygÄŻ kyti kai mo partija – ĹžadÄ—jo visos visuotinÄŻ turto dek kuriĹł savo ÄŻ SeimÄ… pretendavusios laravimÄ…. pro politinÄ—s par ÄŽsitikinÄ™, jog Dabartiniai ď Ž Derybos: mose iĹĄkeltĹł gravaldantieji kon tijos. N_ `b `V Wb[TĂ? Ă&#x; cNY ma teisingiau jĹł mokesÄ?iĹł sistetikslĹł. toriai planavo servasia, politikai QN[ Ă˜VĂ–WĂ– X\N vieĹĄuosius ďŹ jo uĹžtikrinti ĹžadÄ—YV PVWĂ– ]\ YV aV X nansus subalansuoti NV [R ]N ZV_ _V[ ir per Komentarai tvirtinta, ji il tai, kad, kartÄ… paXVZĂş ]N NQĂş V_ [RN jus metus – vals artimiausius tregai nesikeistĹł. a `bX` Tf cR[ partija Ĺžada Darbo a\ WNZ` [b TN ďŹ citÄ… kasmet tybÄ—s biudĹžeto desiekti, kad mo _\`, KalbÄ—dami apie maĹžinti 1 pro kesÄ?iĹł galiausiai iĹĄlai c., mokesÄ?iĹł kaitÄ… ÄŻstatymai negalÄ—tĹł bĹŤti keiÄ?iados atitiktĹł pa kol politikai prieĹĄ rin Ä?iĹł politikÄ…. mi daĹžniau nei ki Bankai bĹŤtĹł NedeďŹ citinÄŻ du kartus per kitas tos paĹĄalies biudĹžetÄ… jamas. kai konkretesni. mus buvo gero- verius Ä?ios grandinÄ—s ketme VienintelÄ— par daugiausia kol kas ja, lygmuo. Apie kuri naujiems vietĹł Seime ti- ti kartu tus, ir neleisti jĹł keisbiudĹžeto, mokesÄ?iĹł pa mo keitimus po Darbo partija su pateikiamais ga litikai neĹĄnerinkÄ—jams ĹžadÄ— vusi grieĹžtÄ… „ne“, – Li kesÄ?iams tarÄ— biudĹže ka. Ver ta turÄ— valstybÄ—s to projektais. beralĹł sÄ…jĹŤdis. paskutiniais ti tokÄŻ sau giklÄŻ jo tik taip kaden Jie pat ÄŻsitikinÄ™, kil nojamojo kaip nekad Lie tur to mokes Kitos partijos cijos metais. tis. Dabar tinis praban neÄŻvardijo lai- tĹł naudingiau iki 18 pro tuvai bĹŤ- Populiaru ĹžadÄ— gos mokestis kotarpio, ka Violeta Kly c. suvienoti didesnes dinti tris pagrin – juokin gas da Lietuvoje da vienÄ— ly Per al kas, gas rinkimĹł agi keli su rink dinius – pridÄ—tinÄ—s iĹĄ „Danske“ ban atitiks paja ti mi lijonai ko ana litikÄ— mas. Tvarkos laidos vertÄ—s, gyventojĹł delÄ—s ÄŻtakos be ne ryĹĄ kiau tacijos laikotarpÄŻ disingumo par biud Ĺžetui ne ir tei- – mo pajamĹł ir pel siai nu skambÄ— tu ri, nei jie tija no Darbo kesÄ?ius. Be to, ateity je ap jo sau gos nuo par kad valstybÄ—s tiesiog tvirtino, dis nepa geidauĹžadÄ—jo paleng LiberalĹł sÄ…jĹŤ- liÄ… mÄ—ne tijos paĹžadas minimaalbos, kad jamĹł burbulĹł. ďŹ nansus su rei kia labiau balan- sakant vinti suos maĹžinda sinÄ™ algÄ… iki Tautos ban kontroliuoti ko ÄŻkĹŤrima iĹĄlaidas, mas bĹŤtĹł ga kitĹł metĹł socialinio mo naĹĄtÄ… atsi- pabaigos bankus, norint ne atimdama li mybÄ— fi nan ta padidinti iki TÄ—vynÄ—s sÄ…jun kesÄ?io. suoti savo, apsi sau goti iĹĄ socialiai rem Ä?iau draugĹł, ĹžmonĹł nuo kri ziĹł, ĹžmoniĹł. So ga bĹŤsimiems tĹł. Tiesa, kai kuriems 1509 litinĹł rinkÄ— ÄŻmones ir taptĹł – domu ri cial absoliutus po po jams ĹžadÄ—jo papilzi kos veiks pulizmas. dĹžeto pajamas demokratai biu- po tÄ™sti ligĹĄiolinÄ™ tokia suma pasirodÄ— esanlitikams Kad nekiltĹł niu. Ver tinti litikÄ…, kuri kolĹł rizikin krizÄ—, rei kia ti ne ripasba. Tvarkos leis gumÄ… yra sun jo skatindami didinti ÄŻsipareigo- tis kontroliuoti fiska linÄ™ po ir teisingumo kus darbas, gyventi skolon. greiÄ?iau liau- ja rinkÄ— verslÄ… ir maĹžin ĹĄiuo atveju tu litikÄ…, biud Ĺže partijams bandÄ— ĹĄeĹĄÄ—linÄ™ eko ri stipriai veik to ir mokesKonservatoriai dami uĹžtik nomikÄ…. ÄŻsiteikti savo ti savikontrino vartoji rolÄ—. Jeigu ji progra veikia, dide bilumÄ… ir nuo mo mokesÄ?iĹł sta- vers moje ĹžadÄ—dama tartis liĹł bÄ—dĹł nÄ—ra. seklĹł neapmo lininkais ir su darb kesti- mini kels esamĹł mali alga kiltĹł daviais, kad ir neÄŻves naujĹł iki 1800 litĹł. mokesÄ?iĹł. Kitos partijos Didinti mini pasiliko sau mumÄ…, iki tĹŤkstanerdvÄ—s kelti mokesÄ?ius, Ä?io litĹł, savo ypaÄ? per pro rinkÄ—jams ÄŻsi gresyvumÄ… visuotinÄŻ ne gojo ir social pareiir kilnojamojo demokratai. turto apmokestinimÄ…. PartijĹł Kai kurios par pasiĹŤlymai ti jos dÄ—l sa vo rinkÄ—jams biudĹžeto iĹĄlaidĹł itin ne ÄŻsipareigojo uĹž konkretĹŤs, dÄ—l RĹŤta VainienÄ— kirsti keliÄ… ir to neatrodo, kad parti ateities ekonomikos jos bĹŤtĹł tikrai Lietuvos lais krizÄ—ms. Dar susirĹŤpinuvo sios dÄ—l defici bo par kasmet tvirtin giniĹł projektĹł sios rinkos instituto stra to ir skolos ma dama ĹĄalies biud tija tevadovÄ—, spe Ĺži ni Ne mo. deficitinis biud cialioji ekspertÄ— ĹžadÄ—jo rasti ĹžetÄ… Ĺžetas – ne tik lÄ—ĹĄĹł realus, bet ir bĹŤtinas, svar zervui. Social stabilizavimo rebu, kad to bĹŤtĹł siekiama bst rakÄ?iais nedidinant mo kontroliuosian demokratai teigÄ— tei gi niais ga kesÄ?iĹł naĹĄtos. li- mo rezervÄ… Stabilizavima papirk ti kad ĹĄie neleis tys bankininkus, verta kaupti, dau giau rintinais veiksmais kai nelieka skokÄ—jĹł, nes kiek lĹł, – laikyti re sukeltĹł naujĹł zervÄ… ir mokÄ— vienas ÄŻdÄ—s kriziĹł, o Tvar neti apie 3 mlrd. savo pageidau litĹł palĹŤkanĹł teisingumo kos ir uĹž paskolas jamÄ… konkpar retĹł turinÄŻ. – tikrai neiĹĄTokios parti mintinga. Prog valdanÄ?iĹłjĹł, tija, patekusi tarp jos neprognoresiniai mokes zuojamos, ga pa Ä?iai – realu, taÄ?iau praŞōtis li padaryti bet Tautos bankÄ…. sistengtĹł ÄŻsteigti Lietuvos kon kÄ…, nes akivaizd De

Ĺ iandien priedas

Gy­dy­tis – pas Ĺžmo­nÄ…

N_Ă­ [\ :N

RV X\` /39 [b\ a_

K

A

Ĺžiai neturi ver tybiĹł. Tik viena par tija tiesiai pa sakÄ—,

jos

kad ne-

kurencingumui bei inves ticijoms. Tau tos bankas irgi realus, taÄ?iau klaidingas spren tai grÄ—stĹł kon dimas – kurencijos iĹĄkraipymu.

Kaina 1,30 Lt

„Ne­su aĹĄ ar sa­vi­val­dy­bÄ— die­vas.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Bu­tĹł ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dÄ—­jas Al­gis Gai­Şu­tis pa­brÄ—­ŞÄ—, kad sun­ku pro­gno­zuo­ti, ka­da tiks­liai at­ťals.

2p.

IĹĄ Sei­mo – ieť­ko­ti dar­bo Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽ nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mÄ… neiť­ rink­ti da­bar­ti­niai par­la­men­ta­rai klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­slÄ—­pÄ— nu­si­vy­li­mo rin­kÄ—­jĹł pa­si­rin­ki­mu ir yra pri­vers­ ti kur­ti nau­jus atei­ties pla­nus. Ĺ il­ tÄ… kÄ—­dÄ™ pa­lik­sian­tys vy­rai svars­ to ir apie nuo­sa­vÄ… vers­lÄ…, ir apie emig­ra­ci­jÄ…. Kom­pen­sa­ci­ja ne­si­do­mÄ—­jo

„„Uni­ver­sa­lu­mas: val­diť­ko­je ÄŻstai­go­je dir­ban­tis psi­chiat­ras vie­nu me­tu su­ge­ba at­sto­vau­ti ir sa­vo dar­bo­vie­tei, ir pri­va­Ä?iai kli­ni­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Vie­toj psi­chiat­ro pa­gal­bos dep­re­si­ja sir­gu­ si pa­cien­tÄ— iť­gir­do pa­siō­ly­mÄ… vyk­ti ÄŻ pri­ va­Ä?iÄ… kli­ni­kÄ… ir kon­sul­tuo­tis pas jo Ĺžmo­ nÄ…. Sup­ran­ta­ma, ne uĹž dy­kÄ…. Ar­gu­men­tas – me­di­ko su­tuok­ti­nÄ— li­go­nei bō­tĹł tin­ka­ miau­sia spe­cia­lis­tÄ—. Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

ÄŽtei­kÄ— vi­zi­ti­nÄ™ kor­te­lÄ™

Il­gai uŞ­si­tÄ™­su­si blo­ga sa­vi­jau­ta bei ne­mi­ga klai­pÄ—­die­tÄ™ (var­das ir pa­ var­dÄ— re­dak­ci­jai Ĺži­no­mi, bet pa­gal

ÄŻsta­ty­mÄ… ne­ga­li­ma vie­ťin­ti duo­ me­nĹł, su­si­ju­siĹł su Ĺžmo­gaus svei­ ka­ta – S.L.) pri­ver­tÄ— ieť­ko­ti pa­gal­ bos. Klai­pÄ—­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re psi­chiat­ras pa­cien­tei nu­sta­ tÄ— vi­du­ti­niť­kai sun­kiÄ… dep­re­si­jÄ…. Ta­Ä?iau jau­na mo­te­ris nu­spren­

dÄ— iť­klau­sy­ti dar vie­no spe­cia­lis­to nuo­mo­nÄ™ ir krei­pÄ—­si ÄŻ psi­chiat­rÄ…, dir­ban­tÄŻ ki­to­je uos­ta­mies­Ä?io gy­ dy­mo ÄŻstai­go­je. No­rÄ—­da­ma pas gy­dy­to­jÄ… pa­kliō­ti grei­Ä?iau, pa­cien­tÄ— pa­si­rin­ko mo­ka­ mÄ… kon­sul­ta­ci­jÄ…. Kaip ji spÄ—­jo, bō­ tent pa­sta­ro­ji de­ta­lÄ— jai grei­Ä?iau­siai ir pa­ki­ťo ko­jÄ…, no­rint su­lauk­ti kva­ li­fi­kuo­tos pa­gal­bos. Iť­var­di­ju­si, kuo skun­dĹžia­si ir pri­si­pa­Şi­nu­si, kad psi­chiat­ras nÄ—­ ra pir­ma­sis ap­lan­ky­tas spe­cia­lis­ tas, mo­te­ris gy­dy­to­jo bal­se iť­gir­ du­si ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gai­de­lÄ™. Po trum­pos ap­klau­sos psi­chiat­ ras paaiť­ki­no, kad pa­cien­tei nie­kas ne­pa­dÄ—s, iť­sky­rus psi­cho­te­ra­peu­tÄ…. Ta­Ä?iau tuoj pri­dō­rÄ—, kad to­kiĹł spe­ cia­lis­tĹł Klai­pÄ—­do­je nÄ—­ra.

ÄŽ klau­si­mÄ…, kur ta­da kreip­tis, vie­toj at­sa­ky­mo gy­dy­to­jas iť­trau­ kÄ— pri­va­taus me­di­ci­nos cent­ro vi­ zi­ti­nÄ™ kor­te­lÄ™. Jis paaiť­ki­no, kad pa­cien­tÄ— tu­rÄ—­tĹł re­gist­ruo­tis ne pas vy­rÄ…, o pas mo­te­rÄŻ. Mat prie­ťin­gu at­ve­ju pa­tek­tĹł pas jÄŻ pa­tÄŻ. Nus­te­bi­no gy­dy­to­jos pa­var­dÄ—

Pas­kam­bi­nu­si ÄŻ me­di­ci­nos cent­rÄ… mo­te­ris nu­ste­bo iť­gir­du­si psi­cho­ te­ra­peu­tÄ—s pa­var­dÄ™. Paaiť­kÄ—­jo, kad psi­chiat­ras pa­siō­lÄ— kreip­tis ÄŻ pri­va­ Ä?iai dir­ban­Ä?iÄ… sa­vo Ĺžmo­nÄ…. Mo­te­rÄŻ ne ma­Şiau ĹĄo­ki­ra­vo ir mo­ka­mĹł pa­slau­gĹł kai­nos: uĹž pir­ mi­nÄ™ spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jÄ… tek­ tĹł su­mo­kÄ—­ti 110 li­tĹł, o uĹž ki­tus te­ ra­pi­jos sean­sus – apie 80 li­tĹł.

4

Su Sei­mu maŞ­daug po mÄ—­ne­sio tik­rai bus pri­vers­ti at­si­svei­kin­ti du klai­pÄ—­die­Ä?iai: Eval­das Jur­ke­vi­Ä?ius ir And­rius Bur­ba. Abu jie par­la­men­ta­ro man­da­ to nau­jai ka­den­ci­jai sie­kÄ— Bal­ti­jos vien­man­da­tÄ—­je rin­ki­mĹł apy­gar­do­ je, ta­Ä?iau ÄŻ ant­rÄ…­jÄŻ tu­rÄ… ne­pa­te­ko. „Esu jau­nas Ĺžmo­gus, to­dÄ—l dirb­ siu ir to­liau, juk ÄŻ pen­si­jÄ… man dar ne lai­kas. Gal kur­siu sa­vo vers­lÄ…, o gal su­lauk­siu ko­kiĹł ÄŻdo­miĹł dar­ bo pa­siō­ly­mĹłâ€œ, – vy­lÄ—­si E.Jur­ke­ vi­Ä?ius. Sei­mo sta­tu­te nu­ma­ty­ta, kad nau­jai ka­den­ci­jai ne­per­rink­ti par­ la­men­ta­rai tu­ri tei­sÄ™ gau­ti iĹĄei­ti­nÄ™ kom­pen­sa­ci­jÄ…. Ĺ iuo me­tu iť­mo­kos dy­dis, at­si­ Ĺžvel­giant ÄŻ iť­bō­tĹł ka­den­ci­jĹł skai­ Ä?iĹł, svy­ruo­ja nuo 4 iki 6 mÄ—­ne­sio at­ly­gi­ni­mĹł. Ĺ iuo me­tu Sei­mo na­ rys per mÄ—­ne­sÄŻ gau­na 6,9 tĹŤkst. li­ tĹł neats­kai­Ä?ius mo­kes­Ä?iĹł. „Tie­sÄ… sa­kant, net ne­si­do­mÄ—­ jau, ko­kia iĹĄei­ti­nÄ— kom­pen­sa­ci­ja man pri­klau­so. Pir­miau­sia rei­kia atauť­ti nuo keis­tĹł rin­ki­mĹł re­zul­ ta­tĹł. Ko­dÄ—l jie keis­ti? Dar kar­tÄ… ÄŻsi­ti­ki­nau, kad kuo dau­giau dir­bi, tuo ma­Şiau ta­ve ver­ti­na“, – nu­ si­vy­li­mo ne­slÄ—­pÄ— E.Jur­ ke­vi­Ä?ius.

2

2

KETVIRTADIENIS, SPALIO 18, 2012

miestas

Atsisakė šildytis Uos­ta­mies­ty­je pa­skelb­ta ofi­cia­lia šil­ dy­mo se­zo­no pra­džia džiau­gia­si ne vi­ si. Dvie­jų dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­ jai pa­tei­kė pra­šy­mus, kad šil­dy­mas bū­tų įjung­tas vė­liau. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai iš klai­pė­die­čių su­lau­kė įvai­rių nuo­ mo­nių. Pa­sak Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­ rio ve­dė­jo Al­gio Gai­žu­čio, dau­gu­ ma tvir­ti­no, jog ne­no­ri šil­dy­tis, do­ mė­jo­si ga­li­my­bė­mis, kaip ati­to­lin­ti šil­dy­mo pra­džią. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie džiau­ gė­si, kad šil­dy­mas jau įjung­tas, o su­ži­no­ję, kad ši­lu­mos jų na­me rei­ kės lauk­ti ke­lias die­nas, klau­sė, kaip pa­sku­bin­ti šį pro­ce­są. Pa­sak A.Gai­žu­čio, šil­dy­mo se­zo­ no pra­džia be­si­pik­ti­nan­tiems žmo­ nėms bu­vo paaiš­kin­ta, kad jie ga­li dar ne­si­šil­dy­ti ir ką tu­ri da­ry­ti. Tam rei­kia gau­ti dau­gu­mos (50 pro­c.+1) gy­ven­to­jų su­ti­ki­mą ir pra­šy­mą pa­teik­ti na­mo ad­mi­nist­ ra­to­riui. Ta­čiau, pa­sak A.Gai­žu­čio, ge­riau­sia, kad dėl šil­dy­mo se­zo­no pra­džios nu­kė­li­mo su­tar­tų vi­si gy­ ven­to­jai. At­si­ra­dus ne­pa­ten­kin­tų to­kiu spren­di­mu, bus žiū­ri­ma, ar tem­pe­ra­tū­ra bu­tuo­se ati­tin­ka hi­ gie­nos nor­mas. „Ne kar­tą aiš­ki­no­me, kad na­ mo bend­ruo­me­nė ga­li pa­ti priim­ ti spren­di­mus dėl šil­dy­mo se­zo­no pra­džios. Nei aš, nei sa­vi­val­dy­ bė ne­sa­me die­vas, kad ži­no­tu­me, ka­da orai bus to­kie, kad rei­kės šil­ dy­mą įjung­ti. Žmo­nės daž­niau­siai gal­vo­ja tik apie sa­ve, ne­bend­rau­ja su ki­tais. Pa­rei­na, už­si­da­ro ur­vuo­ se-bu­te­liuo­se, ir vis­kas. Ta­čiau rei­ kia neuž­mirš­ti, kad pa­tal­pos skir­ tin­gos“, – ko­men­ta­vo ve­dė­jas. Ne­pa­ten­kin­ti šil­dy­mo se­zo­no pra­ džia gy­ven­to­jai už­plū­do ir na­mų ad­mi­nist­ra­to­rius. Ta­čiau va­kar pra­šy­mus ne­pra­dė­ti šil­dy­ti bu­vo pa­tei­kę dvie­jų dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai.

„Pra­šy­mus priė­mė­me. Ta­čiau pa­sa­kė­me, kad ga­vę nu­si­skun­di­ mų šil­dy­ti pra­dė­si­me“, – pa­brė­ žė įmo­nių „Pas­lau­gos būs­tui“ ir „Lau­ki­nin­kų val­dos“ di­rek­to­rė Re­ gi­na Uz­nie­nė. Bend­ro­v ių „Vi­t ės val­d os“ ir „Deb­re­ce­no val­dos“ va­do­vas Jev­ ge­ni­jus Sa­kovs­kis tei­gė, kad žmo­ nės pik­tin­tis atei­na, bet pra­šy­mų su dau­gu­mos gy­ven­to­jų su­ti­ki­ mu įjung­ti šil­dy­mą vė­liau ne­pa­ tei­kė. „Ma­nau, kad su­lauk­si­me pra­ šy­mų ne­šil­dy­ti. Ga­vę per­duo­si­ me bend­ro­vei, ku­ri pri­žiū­ri ši­lu­ mos ūkį, kad tų na­mų ne­šil­dy­tų.

Vi­lius Mac­ko­nis:

Žmo­nės tu­ri su­pras­ ti, kad į vie­no as­mens pra­šy­mą ne­ga­li­me rea­guo­ti, rei­kia dau­ gu­mos pri­ta­ri­mo.

Nuo­tai­ka: į Sei­mą ne­per­rink­ti klai­pė­die­čiai A.Bur­ba ir E.Jur­ke­vi­čius ne­slė­pė nu­si­vy­li­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tais. Vy­tau­to Pet­ri­ko ir And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Iš Sei­mo – ieš­ko­ti dar­bo 1 To­kio­mis pat nuo­tai­ko­ mis šio­mis die­no­mis gy­ve­na dve­ Pri­žiū­rės pir­ma­gi­mį

jus me­tus Sei­me dir­ban­tis, ta­čiau į jį ne­per­rink­tas And­rius Bur­ba. „Žmo­nėms rei­kia ne dar­bų, o pa­ ža­dų“, – rin­ki­mų re­zul­ta­tus ko­ men­ta­vo sei­mū­nas. Pak­laus­tas, ką jis veiks, kai po mė­ne­sio teks pa­lik­ti Sei­mo na­rio kė­dę, A.Bur­ba tei­gė, jog pir­miau­ sia pail­sės, nes per rin­ki­mų kam­ pa­ni­ją ati­da­vė la­bai daug jė­gų. „Be to, su žmo­na lau­kia­mės pir­ ma­gi­mio, to­dėl šei­mai rei­kia daug ma­no dė­me­sio. Gal­būt išei­siu tė­ vys­tės ato­sto­gų, o vė­liau pra­dė­siu dirb­ti. Nie­ka­da gy­ve­ni­me dar­bo

neieš­ko­jau, jis pa­ts ma­ne su­ras­da­ vo“, – lig­šio­li­ne lai­me pa­si­džiau­gė par­la­men­ta­ras. Ta­čiau jis ne­ga­lė­jo iš­si­va­duo­ti ir iš juo­dų min­čių, ku­rios net pa­ska­ ti­no svars­ty­ti apie emig­ra­ci­ją. „Esu sau pa­ža­dė­jęs, kad jei tam tik­ri po­ li­ti­kai po rin­ki­mų užims svar­bius po­stus, pa­si­trauk­siu ne tik iš po­li­ ti­kos, bet gal­būt ir iš Lie­tu­vos, nes jos lau­ka juo­das ket­ve­rių me­tų lai­ ko­tar­pis. Žmo­nės pa­tys kal­ti, kad taip pa­si­rin­ko, bet bus tra­ge­di­ja“, – pro­gno­za­vo A.Bur­ba. Klai­pė­die­čių su­ma­žės

Šią ka­den­ci­ją Sei­me dir­bo sep­ty­ ni klai­pė­die­čiai. E.Jur­ke­vi­čius ir

A.Bur­ba par­la­men­te po mė­ne­sio ne­be­dirbs, o vie­tą ja­me jau pir­ma­ ja­me rin­ki­mų tu­re už­si­tik­ri­no Ag­ nė Bi­lo­tai­tė, Ire­na Šiau­lie­nė ir Eli­ gi­jus Ma­siu­lis. Nag­lis Pu­tei­kis ir Pra­nas Žei­mys pa­te­ko į ant­rą­jį rin­ki­mų tu­rą Da­ nės ir Pa­jū­rio vien­man­da­tė­se apy­ gar­do­se. Jei jiems ir ant­ra­ja­me tu­re pa­ vyk­tų pel­ny­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ ji­m ą, nau­jos ka­d en­c i­jos Sei­m e dirb­tų še­ši po­li­ti­kai, nes į jį Li­ be­ra­lų są­jū­džio są­ra­še iš­rink­tas ir klai­pė­die­tis Eu­ge­ni­jus Gent­vi­ las. Ta­čiau jis dar nė­ra pa­tvir­ti­ nęs, kad neat­si­sa­kys par­la­men­ta­ ro man­da­to.

Nak­tį ba­rai liks be svai­ga­lų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ta­čiau žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad į vie­no as­mens pra­šy­mą ne­ga­li­me rea­guo­ti, rei­kia dau­gu­mos pri­ta­ri­ mo“, – pa­brė­žė bend­ro­vės „Ma­no būs­tas LT“, ku­riai pri­klau­so še­šios uos­ta­mies­čio na­mų val­dos, at­sto­ vas Vi­lius Mac­ko­nis.

Uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai jau ant­ rą kar­tą pa­ki­lo į ko­vą su se­na­mies­ ty­je ra­miai žmo­nėms gy­ven­ti ne­ lei­džian­čių ba­rų sa­vi­nin­kais. Sa­ vi­val­dy­bė­je vėl su­kurp­tas siū­ly­ mas juo­se ri­bo­ti pre­ky­bos al­ko­ho­ liu lai­ką.

Toks klau­si­mas vie­ną kar­tą jau bu­ vo svars­to­mas mies­to ta­ry­bo­je, ta­ čiau po­li­ti­kai ne­si­ry­žo priim­ti dras­ tiš­ko spren­di­mo – ke­liems ba­rams, vei­kian­tiems Žve­jų ir Kur­pių gat­ vė­se, leis­ti al­ko­ho­liu pre­kiau­ti tik nuo 7 iki 23 val. Po­li­ti­kai tuo­met pa­ve­dė Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riui pa­tik­rin­ti, ar iš ba­rų nak­tį sklin­dan­ti mu­zi­ka tik­rai vir­ši­ja leis­ti­ną triukš­mo ly­gį, ar gy­ ven­to­jų skun­dai yra pa­grįs­ti. „Nu­ro­dy­tus ba­rus nak­ti­mis tik­ri­ no­me du kar­tus ir už­fik­sa­vo­me pa­ žei­di­mų, bu­vo su­ra­šy­ti pro­to­ko­lai, skir­tos nuo­bau­dos, ku­rias vers­li­nin­ kai ap­skun­dė teis­mui. Mes ne­siū­lė­ me ri­bo­ti pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ko, nes ne­tu­ri­me to­kių įga­lio­ji­mų, ta­ čiau ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog gy­ven­to­jų skun­dai tik­rai pa­grįs­ti. Vers­li­nin­kai ga­lė­tų im­tis tech­ni­nių prie­mo­nių, pa­tal­pas izo­liuo­ti taip, kad ne­sklis­ tų triukš­mas, ta­čiau ne­te­ko gir­dė­ti, kad taip bū­tų da­ro­ma“, – tei­gė Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė. At­siž­vel­giant į Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tų rei­dų re­zul­

Problema: iš kai kurių Žvejų gatvėje esančių barų naktimis sklindan-

tis triukšmas nesiliovė ir pasibaigus vasarai.

ta­tus, vėl bu­vo pa­reng­tas nau­jas mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­ jek­tas dėl pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ko ri­bo­ji­mo kai ku­riems se­na­mies­ty­je esan­tiems ba­rams. Po­li­ti­kų bus pra­šo­ma pri­tar­ti trims ba­rams Žve­jų gat­vė­je ir vie­ nam Kur­pių gat­vė­je leis­ti al­ko­ho­ li­niais gė­ri­mais pre­kiau­ti tik nuo 7 iki 23 val. Tei­gia­ma, kad, ap­ri­bo­jus pre­ ky­bos al­ko­ho­liu lai­ką, gy­ven­to­jai nak­ti­mis ga­lės il­sė­tis, jiems ne­be­ rei­kės kęs­ti triukš­mo.

Vytauto Petriko nuotr.

„Tie­są sa­kant, ma­niau, kad pa­ si­bai­gus va­sa­rai gy­ven­to­jų skun­dų dėl triukš­mo iš ba­rų ne­be­gau­si­me. Ta­čiau prieš ke­lias die­nas gy­ven­to­ jai vėl at­siun­tė ko­lek­ty­vi­nį skun­dą ir ja­me kons­ta­ta­vo, kad triukš­min­ gos nak­tys da­bar bū­na ne tik sa­ vait­ga­liais, bet nuo tre­čia­die­nio“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė. Po­li­ti­kai ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čia­ me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je ir tu­ rė­tų nu­spręs­ti, ar pro­ble­mų ke­ lian­tiems ba­rams ri­bo­ti pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ką.

3

KETVIRTADIENIS, SPALIO 18, 2012

miestas Atp­lau­kė gi­gan­tas

Ne­kau­kė pen­kios si­re­nos

Iš­ke­lia žem­siur­bę

Prie Klai­pė­dos uos­to kran­ti­nės, ku­rios ope­ra­to­rius – KJKK „Be­ ga“, va­kar bu­vo pri­švar­tuo­tas iki šiol di­džiau­sios tal­pos į Klai­ pė­dos uos­tą at­plau­kęs sau­sa-­ k­rū­vis lai­vas „Ve­nus Ho­ri­zon“. Jo il­gis – 235 m, plo­tis – 38 m, tal­pa – 95,755 tūkst. to­nų. Iš su Kip­ro vė­lia­va plau­kio­jan­čio lai­vo iš­krau­na­mi so­jos ru­pi­niai.

Klai­pė­do­je per pla­ni­nę gy­ven­ to­jų per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­te­mos pa­tik­rą va­kar ne­su­vei­ kė 5 si­re­nos: po vie­ną „Klai­pė­ dos Smel­tė­je ir Va­ka­rų lai­vų ga­ myk­lo­je, trys įmo­nė­je „Klai­pė­ dos van­duo“. Nep­rog­no­zuo­ja­ ma, ka­da ge­di­mai bus pa­ša­lin­ti. Tai pa­da­ry­ti tu­ri įmo­nės, ku­rių te­ri­to­ri­jo­je si­re­nos įreng­tos.

Šią sa­vai­tę pra­dė­ti žem­siur­ bės „Cha­bi­ra“ iš­kė­li­mo dar­bai. Ji yra 42,06 m il­gio, 7,2 m plo­čio ir 2,92 m grimz­lės. Lai­vas va­sa­ rį nu­grimz­do prie uos­to kran­ti­ nės, ku­ria nau­do­ja­si Va­ka­rų Bal­ ti­jos lai­vų sta­tyk­la. Iš­kel­tas lai­ vas bus iš­ga­ben­tas su­pjaus­ty­ti į me­ta­lo lau­žą. Tuo pa­si­rū­pins jį įsi­gi­ju­si bend­ro­vė.

Dar­že­liuo­se – pa­vo­jus su­si­rgti Klai­pė­die­čiai ne­ ven­gia sa­vo ser­gan­ čių vai­kų ves­ti į dar­ že­lius, nors dėl to­ kio neat­sa­kin­go el­ge­sio ky­la pa­vo­ jus su­si­rgti ki­tiems ma­žy­liams.

m.skiriute@kl.lt

Nerimas: tė­vai bai­mi­na­si ves­ti vai­kus į dar­že­lį, nes šie ga­li už­si­krės­ti nuo ki­tų ma­žy­lių ir su­si­rgti.

Pas­ta­ruo­ju me­tu tė­vai daž­niau pra­ by­la apie ser­gan­čius vai­kus dar­že­ liuo­se. Dėl to bai­mi­na­ma­si į įstai­ gas ves­ti svei­kus ma­žy­lius, kad šie neuž­sik­rės­tų. Ma­no­ma, kad vai­kų ser­ga­mu­mas pa­sta­ruo­ju me­tu ga­li pa­di­dė­ti, nes šil­dy­mas dar­že­liuo­ se pra­dė­tas anks­čiau, kai na­muo­ se dar bu­vo šal­ta. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė pa­brė­žė, kad tė­vai, ma­ tan­tys, jog į dar­že­lį ve­da­mi ser­gan­ tys vai­kai, tu­rė­tų ne­ty­lė­ti. „Taip be­siel­gian­tys suau­gu­sie­ji ne­si­rū­pi­na ne tik ki­tų, bet ir sa­vo vai­kų svei­ka­ta. Iš pa­tik­ri­ni­mų re­ zul­ta­tų aki­vaiz­du, kad to­kių tė­vų yra“, – tei­gė ve­dė­ja. Per­nai Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras su­lau­kė vos vie­ no skun­do, kad į dar­že­lį ve­da­mi ser­gan­tys vai­kai. Spe­cia­lis­tai pa­ tik­ri­no ne tik nu­ro­dy­tą, bet ir ki­ tus dar­že­lius. Pa­sak A.Šle­pe­tie­nės, vai­kų lop­ še­liai-dar­že­liai bu­vo tik­ri­na­mi

Kro­va. Per de­v y­n is šių me­t ų mė­ne­ sius Klai­pė­dos uos­te ir Bū­t in­gės ter­ mi­na­le per­k rau­ta 31,9 mln. to­nų jū­r i­ nių kro­vi­nių – 6,5 pro­c. ma­žiau nei per praė­ju­sių me­tų tą pa­t į lai­ko­tar­pį. Kons­t i­t u­c i­j a. Ket­v ir­t a­d ie­n į 12 val. vyks ant­ra­sis Kons­t i­t u­ci­jos eg­za­m i­ no eta­pas. Jį Klai­pė­do­je lai­kys du pir­ mo­jo eta­po nu­ga­lė­to­jai.

Mil­da Ski­riu­tė

Tė­vus ra­gi­na ne­ty­lė­ti

Dienos telegrafas

Arū­no Ma­ro­zo­vo nuo­tr.

sausio–vasario mė­ne­siais, kai vy­ ra­vo šal­čiau­si orai. Užk­re­čia­mų li­ gų po­žy­mių tu­rin­čių vai­kų bu­vo ras­ta tri­jo­se įstai­go­se.

Kont­ro­liuo­ja vie­ni ki­tus

Sky­rė bau­das auk­lė­to­joms

As­me­nims, ku­rie at­sa­kin­gi už vai­ kų ry­ti­nį priė­mi­mą, bu­vo tai­ky­ tos ad­mi­nist­ra­ci­nės nuo­bau­dos. A.Šle­pe­tie­nės tei­gi­mu, auk­lė­to­jos ge­riau­siai ma­to, ar vai­kas į dar­že­lį atė­jo ser­gan­tis. Nei slau­gy­to­jos, nei įstai­gos va­do­vas to iš kar­to ne­ga­ li nu­sta­ty­ti, nes ne­da­ly­vau­ja prii­ mant vai­kus. Už pa­žei­di­mą, kai į dar­že­lį prii­ ma­mi ser­gan­tys vai­kai, gre­sia bau­ da nuo 50 iki 200 li­tų. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­re skun­das, kad į dar­že­lį at­ve­ da­mi ser­gan­tys vai­kai, bu­vo gau­tas ir šių me­tų sau­sį, ta­čiau jis ne­pa­ sit­vir­ti­no. „Vi­sa­da pa­si­žiū­ri­me, ar dar­že­ly­ je nė­ra ser­gan­čių vai­kų. Tik­ri­na­me net ta­da, kai rei­das vyks­ta vi­sai ki­ tu tiks­lu“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Su­si­ti­ki­mas. Ka­ri­nių jū­r ų pa­jė­g ų šta­ be vy­ko dar­bi­n is tri­š a­l is Lie­t u­vos, Len­k i­jos ir Ru­si­jos paieš­kos ir gel­bė­ ji­mo tar­ny­bų at­sto­v ų su­si­ti­k i­mas. Ja­ me bu­vo ap­ta­ria­mos šiais me­tais vy­ ku­sios bend­ros paieš­kos ir gel­bė­ji­mo pra­ty­bos, dis­ku­tuo­ja­ma dėl ša­lių jū­r ų gel­b ė­ji­mo koor­d i­na­v i­mo cent­r ų są­ vei­kos to­bu­li­ni­mo bei ap­ta­ria­mas to­ les­n is bend­ra­dar­bia­v i­mas ir ki­t i ak­ tua­lūs klau­si­mai.

As­ta Šle­pe­tie­nė:

Taip be­siel­gian­tys tė­ vai ne­si­rū­pi­na ne tik ki­tų, bet ir sa­vo vai­kų svei­ka­ta.

Po li­gos vai­ką priim­ti į lop­še­lįdar­že­lį ga­li­ma tik ga­vus gy­dy­to­jo pa­žy­mą, kad jis svei­kas. „Nei tė­vai, nei auk­lė­to­ja ne­ga­li nu­spręs­ti, kad ma­žy­lis jau pa­svei­ ko ir ga­li lan­ky­ti įstai­gą“, – tvir­ti­ no A.Šle­pe­tie­nė.

Ve­dė­ja pa­ste­bė­jo, kad tė­vai pa­tys sten­gia­si su­draus­min­ti ki­tus suau­ gu­siuo­sius, at­ve­dan­čius sa­vo ser­ gan­čius vai­kus. Pa­ma­tę rū­bi­nė­ je įspė­ja, kad taip elg­tis ne­ga­li­ma ir apie ser­gan­čius ma­žy­lius in­for­ muo­ja auk­lė­to­jas. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat su­lau­kė to­kių skun­dų. Ta­čiau pa­ tik­ri­ni­mai ne­bu­vo at­lik­ti, nes ne­ bu­vo nu­ro­dy­tas įstai­gos pa­va­di­ ni­mas. „Tė­ve­liai, pa­ste­bė­ję, kad at­ve­da­ mi ser­gan­tys vai­kai, pir­miau­sia tu­ rė­tų įspė­ti auk­lė­to­jas. Jei šios ne­ sii­ma prie­mo­nių, pra­neš­ti įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jai. Pas­te­bė­jus, kad si­ tua­ci­ja ne­ge­rė­ja, kreip­tis į Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą, nu­ro­dant įstai­gos pa­va­di­ni­mą ir, jei ga­li­ma, gru­pę. Tuo­met ope­ra­ty­viai bus or­ga­ni­zuo­ja­mas pa­tik­ri­ni­mas. Pra­ne­šu­sio as­mens kon­fi­den­cia­ lu­mas ga­ran­tuo­ja­mas“, – pa­brė­žė A.Šle­pe­tie­nė.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Zo­fi­ja But­ kie­nė (g. 1923 m.), Jev­ge­nij Si­ma­kov (g. 1927 m.), Ste­fa­ni­ja Ka­čins­kai­tė (g. 1932 m.), Da­nu­tė Ast­raus­k ie­nė (g. 1932 m.), Jev­ge­n ij Po­l i­can (g. 1935 m.), Kos­tas Bra­sas (g. 1935 m.), Jo­nas Žem­gu­lis (g. 1936 m.), Aud­ro­nė Nar­bu­tie­nė (g. 1943 m.), Vik­to­ras Nor­kus (g. 1950 m.), Al­g i­ man­tas Liut­k us (g. 1952 m.), Ri­čar­das Pet­r i­kas (g. 1963 m.), Ire­na Ran­cie­nė (g. 1964 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ri­ma Šed­lec­k ie­nė, Kse­n i­ja Va­sil­je­va, Bi­r u­tė Lu­ko­še­v i­č ie­nė, Ju­l i­ja­na Bau­ žie­nė, Ire­na Ran­cie­nė, Ri­man­tas Ra­ ma­naus­kas, Sta­sys Ra­pa­l is, Aud­ro­nė Nar­bu­tie­nė, Al­g i­man­tas Liut­kus, Jev­ ge­nij Po­li­can. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Al­bi­nas Ce­lie­šius. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Klai­pė­die­čiai su­si­rū­pi­no me­de­lių li­ki­mu Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai su­si­rū­pi­no me­džiais, ku­rie pa­so­din­ti mies­to cent­re – M.Maž­vy­do alė­jo­je ant su­pil­to že­ mių kal­no. Būgštaujama, kad ne­ tru­kus la­puo­čiai ga­li nu­džiū­ti.

Klai­p ė­d ie­t is My­ko­l as Lu­kaus­ kas kiek­v ie­n ą ry­t ą praei­n a pro M.Maž­v y­d o alė­j o­j e au­gan­č ius me­džius. „Vi­sa­da jais pa­si­džiau­giu. Ypač gra­žiai šie me­de­liai žy­dė­jo pa­va­ sa­rį. Ta­čiau da­bar juos yra nu­len­ kę vė­jai. Me­džiai yra pa­lin­kę prie

pat že­mės. Jei nie­kas šiais au­ga­ lais ne­pa­si­rū­pins, pa­va­sa­rio jie ga­l i ne­s u­l auk­t i“, – nuo­g ąs­ta­vo klai­pė­die­tis. Pa­sak M.Lu­kaus­ko, bū­tų la­bai gai­la, jei šie me­džiai su­nyk­tų. Vy­ro tei­gi­mu, pla­čia­ša­kius rei­ kė­tų pa­rem­ti stam­bes­niais kuo­lais, kad me­džių ne­skriaus­tų vė­jas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­ na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad si­tua­ci­ja M.Maž­vy­do alė­jo­je ži­no­ma. „Dė­m e­s į tik­rai at­k rei­p ė­m e. Ban­dy­si­me su­ras­ti me­de­lius so­ di­nu­sius in­ves­tuo­to­jus ir pa­pra­ šy­ti, kad šie juos pa­rams­ty­tų. Jei

in­ves­tuo­to­jų ne­pa­vyks su­ras­ti, pa­tys im­si­mės prie­mo­nių“, – pa­ brė­žė ve­dė­ja. Ta­čiau kai ku­rių žel­di­nių spe­ cia­l is­t ų nuo­m o­n e, var­g u ar to­ kios me­d žių gel­b ė­j i­m o prie­ mo­n ės pa­d ės. Ma­n o­m a, kad pla­čia­ša­kiai yra pa­smerk­ti – per lai­ką nu­džius. Au­ga­l ams pa­l ik­ta per ma­ž ai že­mių, kad jie ga­lė­tų aug­ti, leis­ti šak­nis. Ma­no­ma, kad me­džiai il­ giau­siai čia ža­liuos apie 10 me­tų. Žel­d i­n ių spe­c ia­l is­t ų tei­g i­m u, šio­je vie­to­je rei­k ė­jo so­d in­t i ne me­džius, o gė­les. Šioms bū­tų už­ te­kę že­mės.

Nuo­jau­ta: klai­pė­die­čiai būgštauja, kad M.Maž­vy­do alė­jo­je pa­so­din­ti

me­de­liai ga­li ne­su­lauk­ti pa­va­sa­rio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

miestas

Gy­dy­tis – pas žmo­ną 1

„To­kius gy­dy­to­jus rei­kė­ tų so­din­ti už gro­tų. Vie­ toj rea­lios pa­gal­bos su­lau­kiau tik pa­siū­ly­mo kreip­tis pri­va­čiai į jo žmo­ną“, – ap­mau­do ne­slė­pė klai­ pė­die­tė. Mo­te­ris spė­jo, kad jos mo­ka­ma kon­sul­ta­ci­ja li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jui ta­po jau­ku – į ją pa­žiū­rė­ta vi­so la­ bo tik kaip į po­ten­cia­lią pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos klien­tę. Rek­la­mai dar­be nė­ra šan­sų

Akib­rokš­tas: gy­dy­to­jas pa­cien­tei pa­siū­lė kreip­tis į psi­cho­te­ra­peu­tą ir tuoj paaiš­ki­no, kad Klai­pė­do­je to­kių nė­ra.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Gal pa­cien­tė taip su­rea­ga­vo, nes pa­siū­liau kreip­tis į sa­vo žmo­ną?“ – spė­jo gy­dy­to­jas psi­chiat­ras Vin­ cas Šlio­ža. Gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad pa­cien­ tas pa­ts pa­si­ren­ka, kur jam kreip­ tis – į li­go­ni­nę ar pri­va­tų me­di­ci­ nos cent­rą. Pa­sak V.Šlio­žos, val­diš­ko­je įstai­ go­je pro­pa­guo­ti sa­vo vers­lo nė­ra šan­sų, nes čia daž­niau­siai krei­pia­ si pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą tu­rin­tys žmo­nės. „Bū­tų idio­tiz­mas pa­cien­tą nu­ kreip­ti mo­ka­mai, jei jis atė­jo ne­ mo­ka­mai“, – sa­vo po­žiū­rį iš­dės­tė gy­dy­to­jas.

www.kl.lt

„O aš kas esu? 118?“ Taip rea­ga­vo V.Šlio­ža, pa­klaus­ tas, ko­dėl pa­cien­tei ne­ga­lė­jo pa­teik­ti dau­giau pa­siū­ly­ mų, kur ši su­lauk­tų pa­gal­bos.

Be to, pa­sak jo, psi­chiat­ras ne­ su­gal­vos pa­cien­tei pro­ble­mos vien to­dėl, kad ji su­mo­kė­jo už kon­sul­ ta­ci­ją. Gy­dy­to­jas su­lau­kia žmo­nių, ku­rie keis­tai rea­guo­ja, kai jiems pa­ sa­ko­ma, kad vis­kas yra ge­rai ir ne­ rei­kia psi­chiat­ro. Pa­mi­nė­jus, kad ki­tas psi­chiat­ras mo­te­riai diag­no­za­vo vi­du­ti­niš­kai sun­kią dep­re­si­ją, V.Šlio­ža sua­be­jo­ jo, pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus bu­vo nu­ sta­ty­ta to­kia diag­no­zė. Jis pa­mi­nė­ jo, kad spe­cia­lis­tų po­žiū­ris į tą pa­tį da­ly­ką ga­li skir­tis. Ver­ti­na su­tuok­ti­nės kom­pe­ten­ci­ją

Pak­laus­tas, ar iš tie­sų Klai­pė­do­je nė­ra psi­cho­te­ra­peu­tų, V.Šlio­ža ti­ ki­no, kad jų ne­trūks­ta. Ta­čiau ne­ slė­pė, kad ne vi­sus juos ži­no ir ne vi­sų te­le­fo­no nu­me­rius tu­ri. „Gal pa­cien­tė tie­siog kaž­ką su­ reikš­mi­no, jei­gu pa­siū­liau kreip­ tis pri­va­čiai? Ne­ma­tau pro­ble­ mos, kad ten dir­ba ma­no žmo­na. Juk siun­čiu pas spe­cia­lis­tą, ku­riuo pa­si­ti­kiu. Nep­ra­šiau pa­cien­tės pas ma­ne pa­sta­ty­ti na­mą“, – sa­vo po­ zi­ci­ją dės­tė gy­dy­to­jas. V.Šlio­ža paaiš­ki­no, kad psi­ chiat­ras ir psi­cho­te­ra­peu­tas yra du skir­tin­gi spe­cia­lis­tai. Psi­chiat­ ras pa­cien­tą ga­li gy­dy­ti vais­tais, bet jei šis ne­to­bu­lės, nie­ka­da ne­ pas­veiks. O štai psi­cho­te­ra­peu­tas į gy­ve­ ni­mą pa­de­da pa­žiū­rė­ti ki­tu kam­ pu, pa­keis­ti po­žiū­rį į tam tik­ras pro­ble­mas. Kiek­vie­nas psi­cho­

Komentaras

Alek­sand­ras Slat­vic­kis

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro vy­r iau­sia­sis gy­dy­to­jas

P

si­cho­te­ra­peu­tų Klai­pė­do­je ir ne­ga­li bū­ti. Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­ly­bių no­menk­la­tū­ro­je to­k ios spe­ cia­ly­bės kaip psi­cho­te­ra­peu­tas nė­ra. Da­bar tik ruo­šia­mas toks įsta­ty­mas, ku­ris kol kas yra pra­di­nės sta­di­jos. Tad kol vyks­ta dis­ku­si­jos, si­tua­ci­ja yra la­ bai nea­pib­rėž­ta. Ta­čiau ne­rei­k ia pai­n io­t i psi­cho­te­ra­ peu­to ir psi­cho­te­ra­pi­nės pa­gal­bos. Teo­r iš­kai kiek­v ie­nas gy­dy­to­jas psi­ chiat­ras tu­r i mo­kė­t i tai­k y­t i tam tik­ rus psi­cho­te­ra­pi­jos me­to­dus. Pras­tas psi­chiat­ras tas, ku­ris nė vie­no jų ne­ mo­ka. Nors esu di­džiu­lis įvai­rių psi­cho­te­ra­ pi­nių gy­dy­mo me­to­dų ša­li­nin­kas, ta­ čiau vi­du­t i­n io sun­k u­mo dep­re­s i­ja pa­pras­tai gy­do­ma vais­tais. Psi­cho­te­ ra­pi­nė pa­gal­ba ga­li bū­ti tik kaip pa­gal­ bi­nė prie­mo­nė. Jei tei­gia­ma, kad tik ji pa­dės, iš­kart ga­liu pa­sa­ky­ti – ne­pa­dės. Ar­ba kal­ba­ma ne apie šią diag­no­zę. Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ras kaip vie­šo­ ji sa­vi­val­dy­bės įstai­ga vi­sas pa­slau­gas tei­k ia ne­mo­ka­mai, iš­sky­rus ne­tu­r in­ tie­siems pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­ di­mo. Kiek­vie­nas gy­dy­to­jas pa­gal sa­ vo iš­ga­les, ga­l i­my­bes bei ge­bė­ji­mus tei­kia psi­cho­te­ra­pi­nę pa­gal­bą. Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai siū­lė­me nu­sta­ ty­t i tam tik­r us įkai­n ius už psi­cho­te­ ra­pi­nę pa­gal­bą. At­sa­ky­mas bu­vo pa­ pras­tas – gau­na­te pi­ni­gus už pir­mi­nę psi­chi­nės svei­ka­tos prie­žiū­rą, o teik­ti psi­cho­te­ra­pi­nės pa­gal­bos nie­kas ne­ drau­džia už tuos pa­čius pi­ni­gus. Ži­no­ da­mas sa­vo gy­dy­to­jų di­de­lius dar­bo krū­vius, kai per pa­mai­ną ten­ka priim­ ti apie 30 pa­cien­tų, ne­ga­liu kal­bė­ti apie aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos psi­cho­te­ra­pi­nę pa­gal­bą. Kaip rea­guo­čiau, jei ma­no dar­buo­to­ jai, užuo­t su­tei­kę pa­gal­bą, pa­siū­ly­t ų kon­sul­t uo­t i pri­va­čiai? Čia pa­cien­to pa­si­rin­ki­mas. Val­diš­ko­je įstai­go­je gy­ dy­to­jas pa­cien­tui ga­li skir­ti vos 15–20 mi­nu­čių, per ku­rias tu­ri iš­klau­sy­ti pa­ cien­tą, už­pil­dy­ti do­ku­men­tus. Pa­cien­ tas tik pra­de­da pa­sa­ko­t i, o jau rei­k ia nu­trauk­ti po­kal­bį, nes už du­rų lau­kia ki­ti. Jei pa­cien­tui pa­ti­kęs gy­dy­to­jas dir­ ba pri­va­čiai, ko­dėl ne­ga­li­ma lan­ky­tis pas jį pri­va­čiai, kur po­kal­biui bus ga­li­ ma skir­ti va­lan­dą ar dvi? Tai nė­ra ge­ rai tiems, ku­rie ne­tu­ri ga­li­my­bių mo­ kė­ti už pri­va­čias kon­sul­ta­ci­jas. Bet ar tai yra gy­dy­to­jo, gy­dy­mo įstai­gos va­ do­vų pro­ble­ma? Ji tu­rė­tų bū­ti spren­ džia­ma vals­ty­bės mas­tu, ski­riant di­ des­nį fi­nan­sa­vi­mą.

te­ra­peu­tas dir­ba pa­gal tam tik­rą psi­cho­te­ra­pi­jos me­to­dą, tad re­ ko­men­duo­da­mas ki­tą spe­cia­lis­ tą gy­dy­to­jas at­si­žvel­gia, ko­kios pa­gal­bos rei­kia pa­cien­tui, ar jam už­teks kant­ry­bės gy­dy­tis, ar pa­ kaks pi­ni­gų. „O aš kas esu? 118?“ – rea­ga­vo V.Šlio­ža, pa­klaus­tas, ko­dėl pa­cien­ tei ne­ga­lė­jo pa­teik­ti dau­giau pa­siū­ ly­mų, kur ši su­lauk­tų pa­gal­bos. Psi­chiat­ro ma­ny­mu, pri­va­čia­me me­di­ci­nos cent­re tei­kia­mų pa­slau­ gų kai­nos „žiau­riai ma­žos“, pa­ly­ gi­nus su spe­cia­lis­to įdė­tu dar­bu ir įver­ti­nus su­gaiš­tą lai­ką, spren­ džiant pa­cien­to pro­ble­mas.

5

KETVIRTADIENIS, SPALIO 18, 2012

lietuva

Su­maiš­tis dėl bal­sa­vi­mo pa­žei­di­mų Rin­ki­mus ste­bė­ję stu­den­tai va­kar prie Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) su­ren­gė pro­tes­to ak­ci­ją, ku­rio­je pra­šė at­si­ žvelg­ti į dau­gy­bę pa­žei­di­mų pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re ir ge­riau pa­si­ruoš­ti ant­ra­jam. Pa­si­gai­lė­jo li­kęs va­do­vu

„Ti­ki­mės, kad Lie­tu­vos žmo­nės dau­giau ne­par­da­vi­nės sa­vo bal­ sų“, – sa­kė rin­ki­mus ste­bė­jęs ir pi­ke­tą or­ga­ni­za­vęs „De­ši­nio­sios

min­ties“ ju­dė­ji­mo pir­mi­nin­kas Li­nas Ko­ja­la. VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­ gaus­kas ža­dė­jo pa­si­rū­pin­ti at­sa­ kin­ges­niu rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mu

ir pri­si­pa­ži­no, kad gai­li­si pa­si­li­ kęs VRK pir­mi­nin­ko po­ste šiai ka­ den­ci­jai. „La­bai gai­liuo­si, kad su­ti­kau pa­ si­lik­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. Aš

ma­tau at­sa­ko­my­bę – gal rei­kė­ jo pra­dėti var­pais anks­čiau mušti, bet mums pa­vyk­da­vo tą si­tua­ci­ją su­re­gu­liuot, o šį kar­tą ne­pa­vy­ko“, – ap­gai­les­ta­vo Z.Vai­gaus­kas. Jau­nuo­liai įtei­kė VRK va­do­vui krei­pi­mą­si, ku­ria­me nuo­gąs­tau­ ja­ma dėl gau­sy­bės pa­žei­di­mų, už­ fik­suo­tų per pir­mą­jį Sei­mo rin­ki­ mų tu­rą. Z.Vai­gaus­kas sa­kė, kad jam liūd­ na dėl šiuo me­tu su­si­da­riu­sios si­ tua­ci­jos ir dėl to, kad yra rin­kė­jų, ku­rie lei­džia­si pa­per­ka­mi.

„Ten, kur bu­vo pa­pir­ki­mo at­ve­ jų, po­li­ci­ja ir pro­ku­ra­tū­ra da­bar ti­ ria. Mes ga­li­me pri­pa­žin­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus ne­ga­lio­jan­čiais, bet do­ ku­men­tuo­ti ir su­kaup­ti in­for­ma­ci­ ją mes ga­li­me mi­ni­ma­liai“, – tei­gė VRK pir­mi­nin­kas. Pa­va­di­no po­li­ti­niu žai­di­mu

Pre­z i­d en­t ė Da­l ia Gry­baus­kai­t ė pa­reiš­kė, kad įver­tin­ti už­fik­suo­ tus rin­ki­mų tvar­kos pa­žei­di­mus pri­va­lo tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ir VRK. „Tam jos tu­ri efek­ty­vių ir dar neiš­nau­do­tų sver­tų ir prie­ mo­nių. Vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos tu­ri pri­siim­ti po­li­ti­nę at­sa­ko­my­ bę už gal­būt ne­skaid­rius sa­vo at­ sto­vų veiks­mus“, – tei­gė D.Gry­ baus­kai­tė. To­kios pat po­zi­ci­jos lai­ko­si ir Sei­m o pir­m i­n in­k ė Ire­n a De­g u­ tie­nė. Prem­je­ras, kon­ser­va­to­rių va­ do­vas And­rius Ku­bi­lius šian­dien kvie­čia­si VRK ir tei­sė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­jų va­do­vus ap­tar­ti bal­sų pir­ki­ mo at­ve­jų. Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ra­gi­na šią pro­ ble­mą ap­tar­ti Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bo­je.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Vi­sos po­li­ti­nės par­ti­ jos tu­ri pri­siim­ti po­li­ti­nę at­sa­ko­my­ bę už gal­būt ne­skaid­ rius sa­vo at­sto­vų veiks­mus. Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas, ko­men­tuo­da­ mas pa­si­py­lu­sius kal­ti­ni­mus, kad jo par­ti­jos at­sto­vai ma­siš­kai pir­ko bal­sus, pa­reiš­kė: „Tai ei­li­nis po­li­ti­ nis žai­di­mas. Jie no­ri pa­ša­lin­ti po­ li­ti­nį kon­ku­ren­tą.“ V.Us­pas­ki­chas ste­bė­jo­si, kad ne­ lau­kia­ma ofi­cia­lių ins­ti­tu­ci­jų iš­va­ dų. „Pa­žei­di­mų yra vi­so­se par­ti­jo­ se, bet jų nie­kas ne­nag­ri­nė­ja, nes tai ne Dar­bo par­ti­ja, V.Us­pas­ki­cho ten nė­ra“, – sa­kė po­li­ti­kas. Skelbs nuo­spren­dį

Za­ra­s ų ra­j o­n o apy­l in­k ės teis­ mas ry­toj skelbs nuo­s pren­d į bau­d žia­m o­jo­je by­l o­je dėl ga­l i­ mo rin­k ė­j ų pa­p ir­k i­n ė­j i­m o rin­ ki­m uo­se į Sei­m ą. Po­li­ci­ja by­lą pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka per­da­vė ant­ra­die­nį, tą pa­čią die­ną ji bu­vo iš­nag­ri­nė­ta da­ly­vau­ jant kal­ti­na­ma­jam R.G. Šią by­lą dėl truk­dy­mo pa­si­nau­ do­ti rin­ki­mų tei­se Za­ra­sų ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iš­ty­rė per dvi pa­ras ir per­da­vė teis­mui. Tai vie­na pir­mų­jų teis­mą pa­sie­ ku­sių by­lų dėl ga­li­mo rin­kė­jų pa­ pir­ki­nė­ji­mo per rin­ki­mus, iš vi­ so tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos vi­so­je Lie­tu­vo­je pra­dė­jo 13 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. Za­ra­s ų ra­jo­n o apy­l in­k ės teis­ mo nuo­s pren­d is ga­l i tu­r ė­t i įta­ kos spren­d žiant, ar anu­l iuo­t i da­l į Dar­b o par­t i­jos bal­s ų Za­ra­ sų-Vi­sa­gi­no vien­man­da­tė­je apy­ gar­do­je. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

nuomonės

Tie­sa – pa­ti­ki­miau­sias gink­las prie­š melą Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Ža­vi va­do­vės prin­ci­pin­gu­mas

Pers­kai­čiau D.Ja­naus­kai­tės pub­ li­ka­ci­ją „Mig­ran­tai smo­gė skun­ du“ („Klai­pė­da“, 2012 10 13). Ma­ne su­ža­vė­jo Klai­pė­dos mig­ ra­ci­jos sky­riaus va­do­vės Svet­la­ nos Cho­di­nos prin­ci­pin­gu­mas. Šau­nuo­lė vir­ši­nin­kė, kad rei­ka­ lau­ja iš no­rin­čių­jų gy­ven­ti Lie­tu­ vo­je mo­kė­ti kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. O su Kau­ka­zo tau­ty­bė­mis sie­ja­mos mo­te­rys įpra­tu­sios vis­ką per pi­ ni­gi­nę gau­ti. Anks­čiau dir­bau au­toins­pek­ci­jo­je. Pri­si­me­nu, at­ va­žiuo­da­vo val­džia iš Vil­niaus ir sa­ky­da­vo, kad blo­gai dir­ba­me, nes nė­ra nė vie­no skun­do dėl mū­sų veik­los. Va­di­na­si, S.Cho­ di­na ge­rai dir­ba. Eu­ge­ni­ja

Rei­kia au­to­bu­so į Lie­po­ją

Ta­ry­bi­niais lai­kais per sa­vai­tę tris kar­tus au­to­bu­sai va­žia­vo į Lie­ po­ją. Da­bar nė­ra nė vie­no. Va­sa­rą vyk­da­vo kar­tą per sa­vai­tę, bet la­ bai ne­pa­to­giu lai­ku. Į Klai­pė­dą su­ grįž­da­vo la­bai vė­lai. Ta­čiau ir ši­ tą marš­ru­tą pa­nai­ki­no. Bū­tų ge­rai, kad au­to­bu­sas į Lie­po­ją iš­va­žiuo­ tų ry­tą, kad nu­va­žia­vęs ga­lė­tum gi­ mi­nai­čius, ka­pus ap­lan­ky­ti ir grįž­ti va­ka­re. Juk Lie­po­ja – mū­sų kai­my­ ni­nis mies­tas, la­bai gra­žus. Ma­nau, kad daug klai­pė­die­čių no­rė­tų jį ap­ lan­ky­ti. Vy­tau­tas

Ry­tais – kai­my­nų triukš­mas

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl sa­vait­ga­lių ry­tais kai­my­nai ke­lia tiek daug triukš­mo. Šeš­ta­die­nį 10 val. ry­to ma­no kai­my­nai jau stum­dė bal­dus. Nuo bil­de­sio net pa­bu­dau. Sek­ma­ die­nį – vėl tas pa­ts. Sup­ran­tu, kad ne vi­siems se­ka­si mie­go­ti sa­vait­ ga­liais, bet kam nuo pat ry­to rei­kia pra­dė­ti stum­dy­ti bal­dus ir kai­my­ nus bu­din­ti? Ga­lė­tų pa­lauk­ti, kol įsi­die­nos. Juk kai ku­riems žmo­ nėms taip pa­tin­ka sa­vait­ga­liais pa­ mie­go­ti.

Asmenybės: V.Ro­ma­no­vo ini­cia­ty­va „Žal­gi­rio“ are­no­je kon­cer­ta­vu­sio Sankt Pe­ter­bur­

go Ma­ri­jos teat­ro sim­fo­ni­nio or­kest­ro, ku­riam va­do­va­vo gar­sus di­ri­gen­tas V.Ger­gi­je­ vas, kon­cer­tu li­ko su­žavė­tas ir krep­ši­nio le­gen­da A.Sa­bo­nis. Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

Ing­ri­da

nio ko­lek­ty­vo pa­si­ro­dymą stebė­jo 6 100 did­žio­jo me­no gur­manų. Tai yra aukš­čiau­sia Kau­no are­nos ates­ ta­ci­ja pa­sau­ly­je. Vi­sa tai kai­nuo­ja la­bai di­de­lius pi­ni­gus. Vien tik „Žal­gi­riui“ per me­tus rei­kia skir­ti nuo 30 iki 40 mi­li­jonų, o pa­ti did­žiau­sia po­li­tinė kam­pa­ni­ja kai­nuo­ja mak­si­mum nuo 5 mln. litų. Jei man reikės rek­ la­mos, galė­čiau nu­si­pirk­ti ži­niask­ laidą ir ją pri­vers­ti lo­ti, at­si­gręžus į kitą pusę. Bet ma­no tiks­las pri­ vers­ti ją me­luo­ti ir lo­ti iki už­ki­mi­ mo. Aš ža­viuo­si G.Byronu, Si­mo­ nu Dau­kan­tu, Jo­nu Ba­sa­na­vi­čiu­mi ir ki­tais pa­sau­lio ir Lie­tu­vos švie­ suo­liais. Jų net po jų mir­ties ne­ ken­čia me­la­giai, ku­rių Die­vas – do­le­ris. Šį kartą jie, ieš­ko­da­mi naujų pi­gių sen­sa­cijų, ėmė ka­man­tinė­ti Lon­do­no olim­pinį pri­zi­ninką bok­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­jau­gi jie taip bi­jo ma­ nęs ir no­ri ma­ne ap­juo­ din­ti bet ko­ kiu juo­kin­ gu me­lu. Aš ne­si­ver­žiau į Seimą kaip ki­ti, ne­švais­ čiau pi­nigų rin­kimų kam­pa­ni­ jai, ne­pa­ pir­kinė­jau bomžų.

I

n­ter­ne­to sve­tainė „Del­fi“ ir ki­ tos už­sie­nie­čiams pri­klau­san­ čios ži­niask­lai­dos prie­monės sau­go mo­no­po­lijų in­te­re­sus ir šmei­žia vi­sus, ku­rie no­ri pa­sa­ky­ ti tiesą apie jų šei­mi­nin­kus, kri­mi­ na­linę veiklą, ne­šan­čią mi­li­jar­dus nuo­sto­lių Lie­tu­vai. Dėl to ži­niask­lai­da taip ak­ty­ viai da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se ir sten­ gia­si rek­la­muo­ti sa­vuo­sius. Apie naujų val­di­ninkų dar­bus bus ga­ li­ma spręsti ne iš spau­dos pra­ne­ šimų, už ku­riuos dos­niai mokė­ jo se­na vald­žia, o pa­gal tai, ar jie dirbs tau­tai, ar ne, ar mo­no­po­li­jas pri­vers mokė­ti rea­lius mo­kes­čius, ku­rie pa­pil­do­mai pa­di­dintų biud­ žetą ma­žiau­siai 20 pro­c. Taip pat, ar nu­stos tar­nau­ti Va­ka­rams, grą­ žins nor­ma­lius san­ty­kius su vi­sais kai­my­nais. Vi­sa rin­kimų kam­pa­ni­ja koa­ li­ci­jo­je su išk­rypė­liais ir va­di­na­ muo­ju vi­suo­me­ni­niu trans­liuo­to­ju me­luo­ja, kad man per vieną die­ ną pa­do­va­no­jo 22 do­va­nas, iš ku­ rių kiek­vie­na bu­vo po 9,999 999 mln. litų, o dar vie­na – 23-io­ji – apie 3, 64 mi­li­jo­no. Ne­jau­gi jie taip bi­jo manęs ir no­ ri ma­ne ap­juo­din­ti bet ko­kiu juo­ kin­gu me­lu. Aš ne­si­ver­žiau į Seimą kaip ki­ti, ne­švais­čiau pi­nigų rin­ kimų kam­pa­ni­jai, ne­pa­pir­kinė­jau bomžų. Viską, ką už­dir­bu, in­ves­ tuo­ju į Lie­tu­vos kultūrą ir sportą. Mask­vos Di­dy­sis teat­ras Vil­niu­ je pa­rodė ba­letą „Kor­sa­ras“, ku­ris bu­vo su­kur­tas pa­gal Lor­do Byrono poemą. Gar­su­sis anglų poe­tas ra­ šė tiesą, bet bu­vo šmei­žia­mas, nes kri­ti­ka­vo ne­ge­ro­ves sa­vo ša­ly­je, to­ dėl turė­jo emig­ruo­ti ir gy­ven­ti už­ sie­ny­je. George’as Byronas rašė: Kas pik­čiau­sias ir niek­šiš­kiau­sias va­gis, Te­gu iš gėdos Ang­li­ja nu­leid­žia akis. Mask­vos Did­žio­jo teat­ro pir­mo­ sios gast­rolės Lie­tu­vo­je ir jo ne­mo­ ka­mas vie­nos die­nos pa­si­ro­dy­mas tiems, ku­rie mo­ko­si me­no, davė dau­giau nau­dos, ne­gu kas­die­niai ži­niask­lai­dos tauš­ka­lai. Vie­no gar­siau­sių pa­sau­ly­je Sankt Pe­ter­bur­go Ma­ri­jos teat­ro sim­ fo­ni­nio or­kest­ro, ku­riam di­ri­ga­ vo maest­ro Va­le­ri­jus Ger­gi­je­vas, kon­cer­tas su­rin­ko re­kor­dinį žiū­ rovų skai­čių – 6 700 – „Žal­gi­rio“ are­no­je, nors prieš tai kai kurios ži­ niasklaidos priemonės trimitavo, kad bus kliudoma surengti šį kon­ certą. Nepaisant priešiškos agita­ cijos, kauniečiai net pa­ge­ri­no iki tol bu­vusį žiū­rovų lan­ko­mu­mo re­ kordą Ja­po­ni­jo­je, kur šio išs­kir­ti­

karštas telefonas

750

si­ninką Evaldą Pet­rauską, ku­ris, ne tik ma­no nuo­mo­ne, nu­si­pelnė žai­dy­nių čem­pio­no ti­tu­lo. Ste­ buk­las, kad aki­vaizd­žiai skriaud­ žia­mas teisėjų lie­tu­vis laimė­jo olim­pinį me­dalį. Ta­čiau ži­niask­ lai­da nė pusės žod­žio ne­pa­sakė apie ten­den­cingą teisė­ja­vi­mo sis­ temą net pa­ties aukš­čiau­sio ran­ go var­žy­bo­se. „Del­fi“ pri­ki­bo prie kont­rak­to su jau­nu, ta­len­tin­gu ir jau daug pa­sie­ ku­siu bok­si­nin­ku, bet ne­ma­to, kad kont­rak­tas su juo – vie­nas iš dau­ giau kaip tūkstan­čio įvai­rių kont­ raktų, ma­no su­da­rytų su spor­to žmonė­mis. Aš did­žiuo­juo­si, kad galė­siu pa­dėti E.Pet­raus­kui, ku­ris no­ri gy­ven­ti, dirb­ti ir to­bulė­ti kaip bok­si­nin­kas Lie­tu­vo­je. Dėl to aš bu­vau ap­šmeiž­tas. Gal tai ži­niask­lai­dai ne­pa­tin­ka ir rek­ la­mi­nis kont­rak­tas su Ar­vy­du Sa­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

bo­niu, bet už­tat ji ne­pa­vargs­ta rek­la­muo­ti va­gių. Vals­tybė skyrė 180 mln. litų, bet ži­niask­lai­da ne­ su­gebė­jo ap­sau­go­ti ne­men­ko bū­ rio vy­riau­sy­bi­nių ma­rio­ne­čių nuo po­li­tinės mir­ties. Už­sie­nie­čiams tar­nau­jan­ti ži­ niask­lai­da te­gul pa­pa­sa­ko­ja, kaip mūsų pro­tė­viai va­di­no skan­di­na­ vus. Te­gul jie ne­pyks­ta ant manęs, bet kai ku­rie jų tau­tie­čiai sa­vo el­ge­ siu že­mi­na sa­vo tautą mūsų aky­se. Sve­ti­ma kultū­ra die­gia­ma net vai­ kams, ku­rių psi­chi­kos svei­ka­ta yra ža­lo­ja­ma, ska­ti­na­mi ly­tinės ta­pa­ tybės su­tri­ki­mai jau vai­kystė­je pa­ gal įvai­rių išk­rypė­lių pro­gra­mas. Aš nu­bau­siu me­la­gius tie­sa, prie­š ku­rią jie yra be­jėgiai. Mes arijų vai­kai, Pa­go­nių pro­tas Mūsų sky­das Nuo jūsų šliau­žian­čių pulkų.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Ne­sau­go pre­kių ve­ži­mė­lių

Prieš po­rą sa­vai­čių skai­čiau, kad vie­nas pre­ky­bos cent­ras į teis­ mą pa­da­vė žmo­ge­lį, ku­ris ne­ty­ čia pa­siė­mė mai­še­lį ir už jį ne­su­ si­mo­kė­jo. Gin­čo prie­žas­tis – 20 cen­tų. Keis­tas toks smulk­me­niš­ ku­mas, kai pre­ky­bos cent­ras vi­ siš­kai ne­sau­go sa­vo tur­to. Prie di­ džiau­sio mies­te pre­ky­bos cent­ro yra aikš­te­lė, ku­rio­je pil­na ve­ži­ mė­lių pre­kėms. Ne­to­lie­se gy­ve­ nan­tys žmo­nės juos ve­ža­si na­ mo, o pa­skui kie­me nu­me­ta. Ta­da vai­kai ve­ži­mė­lius vi­saip nio­ko­ja. Pre­kių ve­ži­mė­lis tik­rai ne 20 cen­ tų kai­nuo­ja, o dau­giau nei 100 li­ tų. Ko­dėl pre­ky­bos cent­ras jų ne­ sau­go, kai dėl 20 cen­tų su­kė­lė to­kį triukš­mą?

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Zig­mas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ `aNafZb _V ] b ` aN _N R Z b [ _R ] Û ZRaV[ cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a .XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q =_R[bZR_b\aV TNYVaR' _RQNXPVW\WR NQ_R`b ;NbW\W\ @\Q\ T . 8 PR[a_N` `Xf_VbWR R`N[ØVNZR =0 .X_\]\YV` NQ_R`b ANVX\` ]_ # ]R_ `]NbQ\` ]YNaV[a\Wb` aRY % !# &$ $ V[aR_[Rab ddd 89 Ya ddd ]_R[bZR_NaN Ya

8

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

užribis Lau­žė­si į pa­la­tą

Su­lai­kė kvai­ša­lų pla­tin­to­jus

To­liau siau­čia afe­ris­tai

Klai­pė­dos ug­nia­ge­siams te­ ko va­duo­ti pa­la­to­je už­si­ra­ki­nu­ sį li­go­nį. Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je pa­ cien­tas už­si­ra­ki­no du­ris iš vi­ daus ir už­mi­go. Dėl to, kad li­go­ nis ne­rea­ga­vo į bel­di­mus, bu­vo iš­kvies­ti gais­ri­nin­kai, ku­rie, pa­ nau­do­ję lauž­tu­vus, ati­da­rė pa­la­ tos du­rys. Paaiš­kė­jo, kad li­go­nis ne nu­ken­tė­jo, tik gi­liai įmi­go.

Po­li­ci­ja lik­vi­da­vo tri­jų nar­ko­ti­ nių me­džia­gų pla­ti­ni­mo „taš­ kų“, bu­vu­sių Su­lu­pės, Strė­vos bei Smil­te­lės gat­vė­se, veik­lą. Su­lai­ky­ti ke­tu­ri nar­ko­ti­nių me­ džia­gų tu­rė­ję klai­pė­die­čiai. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ ti­nė­mis me­džia­go­mis nu­ma­to­ mas lais­vės atė­mi­mas nuo 2 iki 15 me­tų.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si klai­pė­die­tė V.G. ir pra­ne­šė, kad ant­ra­die­ nį te­le­fo­nu į na­mus pa­skam­bi­ nęs ne­pa­žįs­ta­mas vy­riš­kis iš­vi­ lio­jo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­ tės ko­dus ir iš mo­ters są­skai­ tos paė­mė 4,8 tūkst. li­tų. 57-e­ rių mo­te­rį su­kčius ap­ga­vo pri­ si­sta­tęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bos dar­buo­to­ju.

Dak­ta­rų by­los ato­maz­ga – ki­tą­met Kau­no Dak­ta­rų gru­ puo­tės va­dei­vos su bend­rais vie­no­ je gar­siau­sių nu­si­ kals­ta­mo pa­sau­lio by­lų nuo­spren­dį iš­ girs ki­tais me­tais. Kal­ti­na­mie­ji pa­sku­ ti­nius žo­džius tars 2013-ųjų pra­džio­je.

mos gau­jos au­to­ri­te­tu va­din­tas E.Aba­rius.

R.Ži­lins­kas, dar va­din­tas Tai­so­nu ir Rim­viu, pa­liu­di­jo apie Ri­man­to Ga­nu­saus­ko, pra­var­de Mon­go­las, nu­žu­dy­mo smulk­me­nas. Taip pat R.Ži­lins­kas at­sklei­dė vers­li­nin­ko S.Čia­po nu­žu­dy­mo ap­lin­ky­bes. R.Ži­lins­kas pri­si­mi­nė, kaip 1993ių­jų gruo­dį H.Dak­ta­ro pa­ra­gin­ti ke­li gru­puo­tės na­riai nu­va­žia­vo pas R.Ga­nu­saus­ką-Mon­go­lą. Esą iš­gė­ rę vy­no vy­rai ban­dė įkal­bė­ti Mon­ go­lą ne­be­var­to­ti nar­ko­ti­kų. „Koks nar­ko­ma­nas, kai ant sta­lo sto­vi vy­no bu­te­lis, link­te­lė­tų gal­ va ir su­tik­tų dau­giau ne­be­var­to­ti nar­ko­ti­kų, nak­tį sės­tų į au­to­mo­bi­ lį ir va­žiuo­tų į miš­ką? Ko­kia rea­ bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ka miš­ke?“ – gar­ siai teis­me liu­di­nin­ko pa­ro­dy­mais abe­jo­jo H.Dak­ta­ro ad­vo­ka­tas Kris­ tu­pas Aš­mys. Esą pir­mas šo­vė E.Aba­rius, ta­ čiau jo pis­to­le­tas TT už­si­kir­to, ta­ da į Mon­go­lą ke­lias kul­kas pa­lei­do pa­ts H.Dak­ta­ras. Kū­ną nu­si­kal­tė­ liai įme­tė į iš anks­to iš­kas­tą duo­ bę ir už­ka­sė.

Ink­ri­mi­nuo­ja še­šis nu­žu­dy­mus

Gal­vo­sū­kis dėl ieš­ki­nių

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nuosp­ren­dis: H.Dak­ta­ras pa­sku­ti­nį žo­dį tars va­sa­rį, tad spren­di­mą vie­

Go­ga kal­bės apie jaus­mus

Iki gy­vos gal­vos siū­lo­ma įka­lin­ ti Hen­ri­ką Dak­ta­rą ir de­ši­nią­ja jo ran­ka va­din­tą Egi­di­jų Aba­rių. Ki­ tiems kal­ti­na­mie­siems gre­sia švel­ nes­nės baus­mės. „Gal­vo­ju, ką pa­sa­ky­ti teis­mui, kaip įti­kin­ti. Rei­kės kris­ti ant ke­lių ir pra­šy­ti at­lei­di­mo. Čia juk ne kė­ dės, čia – žmo­nių li­ki­mai“, – va­kar dien­raš­čiui at­vi­ra­vo gau­jos pil­kuo­ ju kar­di­no­lu va­din­tas E.Aba­rius. E.Aba­rius, pra­var­de Go­ga, kal­ti­ na­mas or­ga­ni­za­vęs vie­ną šiur­piau­ sių žmog­žu­dys­čių – įmo­nės „Ago­ ra“ va­do­vo vers­li­nin­ko Si­gi­to Čia­po ir jo vai­ruo­to­jo Vin­co Var­no nu­žu­ dy­mą. Jam pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­si­kals­ta­mos gau­jos or­ga­ni­za­vi­ mo, va­do­va­vi­mo, tur­to prie­var­ta­ vi­mo, plė­ši­mų ir ki­tų nu­si­kal­ti­mų. No­rė­jo skam­bin­ti na­miš­kiams

„Tu­riu dar vil­ties. Jei jos ne­bū­tų, kam ta­da gy­ven­ti? Aš ti­kiuo­si, kad teis­mas iš­girs tai, ką sa­kė ad­vo­ka­

no­je gar­siau­sių by­lų teis­mas ga­li priim­t i pa­va­sa­rį.

tai. Pa­da­rė iš ma­nęs pil­ką­jį kar­di­ no­lą, esą dve­jus me­tus va­do­va­vau, kol H.Dak­ta­ras sė­dė­jo. Kaž­ko­kį raš­te­lį pri­pai­šė, ku­rio nie­kas ne­ ma­tė“, – kal­bė­jo E.Aba­rius. Jo gy­ny­ba lai­ko­si ver­si­jos, jog raš­te­lio su nu­ro­dy­mu nu­žu­dy­ti S.Čia­pą aky­lai Lu­kiš­kių ka­lė­ji­me sau­go­tas H.Dak­ta­ras ne­ga­lė­jo per­ duo­ti E.Aba­riui. Pak­laus­tas, ar ne­bau­gi­na min­ tis, kad li­ku­sį gy­ve­ni­mą teks pra­ leis­ti už gro­tų, E.Aba­rius ti­ki­no su ja su­si­tai­kęs. „Nu­teis, tai nu­teis. Ta­čiau aš mė­ gin­siu pa­sa­ky­ti, ką jau­čiu. O jau­čiu – nuo­skau­dą“, – kal­bė­jo E.Aba­rius. Va­kar teis­mo E.Aba­rius pa­pra­ šė lei­di­mo skam­bin­ti na­miš­kiams sta­cio­na­raus ry­šio te­le­fo­nu. „Man pi­giau bū­tų, da­bar ga­ liu tik mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nais jiems pa­skam­bin­ti“, – dū­sa­vo praei­ty­je še­šė­li­niu nu­si­kals­ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

73 to­mų bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Dak­ta­rams ink­ri­mi­nuo­ja­ma per 20 nu­si­kals­ta­mų vei­kų – še­ši nu­žu­dy­ mai, plė­ši­mai, va­gys­tės, tur­to prie­ var­ta­vi­mas, ne­tei­sė­tas dis­po­na­vi­ mas gink­lais. Be 1993 m. gau­ją su­bū­ru­sio H.Dak­ta­ro, gau­jos fi­nan­sus tvar­ kiu­sio E.Aba­riaus, nuo­spren­džius iš­girs dau­gy­bė ka­dai­se šiur­pą Lie­ tu­vai kė­lu­sių as­me­nų. Švel­niau­sia baus­mė siū­lo­ma vie­nam se­niau­sių H.Dak­ta­ro bu­ vu­sių drau­gų, su­ti­ku­siam bend­ ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga, – Rim­ vy­dui Ži­lins­kui. Pro­ku­ra­tū­ra siū­lo 1 me­tų ir 3 mė­ne­sių lais­vės ap­ri­ bo­ji­mo baus­mę. Tiek lai­ko jis pri­ va­lė­tų nuo 22 iki 6 val. ry­to ne­kel­ ti ko­jos iš na­mų.

Iš 16-os tei­sia­mų Dak­ta­rų at­ sto­vų 5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė gre­sia ir su tei­sė­sau­ga bend­ra­dar­bia­vu­siam Vid­man­tui Gu­dzins­kui. Vir­gi­ni­jų Sil­vest­ra­vi­čių pra­šy­ta nu­teis­ti 9 me­tams, Vai­dą Van­se­vi­ čių – 8 me­tams, Sau­lių Vai­tu­kai­tį – 4 me­tams, Re­nal­dą Ston­čių – 5 me­tams, Ra­mū­ną Sta­nio­nį – 7 me­ tams lais­vės atė­mi­mo. Su tei­sė­sau­ga ne­pa­no­ru­siems bend­ra­dar­biau­ti gau­jos na­riams gre­ sia kur kas griež­tes­nės baus­mės. Ro­lan­dą Za­vec­ką pa­siū­ly­ta įka­ lin­ti 16 me­tų, Arū­ną Ši­mė­ną –13 me­tų, Gy­tį Je­že­rį – 12 me­tų, And­ rių Gu­doms­ką – 10,5 me­tų. Rim­gau­dui Lan­tu­chui siū­lo­ ma 14 me­tų ne­lais­vė, nors vy­ras iš

Egi­di­jus Aba­rius:

Gal­vo­ju, ką pa­sa­ky­ti teis­mui, kaip įti­kin­ ti. Rei­kės kris­ti ant ke­lių ir pra­šy­ti at­lei­ di­mo. Čia juk ne kė­ dės, čia – žmo­nių li­ ki­mai.

pra­džių bu­vo su­ti­kęs liu­dy­ti prieš H.Dak­ta­rą, ta­čiau teis­me iš­si­gan­ do ir pa­nei­gė sa­vo žo­džius. Ni­ko­la­jui Ar­chi­po­vui pa­siū­ly­ta 6,5 me­tų, o Ka­ziui Pet­ro­niui – 7,5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė. Ta­čiau kiek rea­liai lai­ko šie Dak­ ta­rų gru­puo­tės na­riai pra­leis už gro­tų, paaiš­kės tik pa­gar­si­nus šios by­los nuo­spren­dį. Ti­kė­ti­na, kad dau­gu­mai jų už gro­tų teks bū­ti ne itin daug lai­ko, nes bus įskai­ty­ti me­tai, pra­leis­ti pa­tai­sos na­muo­se už ki­tus nu­si­kal­ti­mus. Teis­mas pa­si­sa­kys ir dėl 400 tūkst. li­tų tur­ti­nės ir ne­tur­ti­ nės ža­los ieš­ki­nių Dak­ta­rams, nes by­lo­je su­rink­ti fak­tai liu­di­ja 1993– 2000 m. gau­jos pa­da­ry­tus nu­si­ kal­ti­mus, o ne­tur­ti­nės ža­los at­ ly­gi­ni­mo įsta­ty­mas įsi­tei­sė­jo tik 2001 m.

Ka­pi­to­nas iš­tei­sin­tas dėl nu­trauk­tų pirš­tų Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas iš­tei­ si­no Ka­ri­nių pa­jė­gų pa­tru­li­nio lai­vo „Skal­vis“ ka­pi­to­no lei­te­nan­to pa­rei­ gas ėju­sį Val­de­ma­rą Di­mą dėl prieš ket­ve­rius me­tus įvy­ku­sio in­ci­den­ to, ku­rio me­tu klai­pė­die­tei bu­vo nu­ trauk­tos dvie­jų pirš­tų da­lys. Ne­lai­mė iš­ti­ko ban­guo­jant

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas prieš dve­jus me­tus lai­vo ka­ pi­to­ną pri­pa­ži­no kal­tu. Kons­ta­ tuo­ta, jog lai­vo ka­pi­to­no pa­rei­gas ėjęs ka­riš­kis bu­vo neat­sar­gus, Da­ nės upe plau­kė per di­de­liu grei­čiu ir su­kė­lė ban­gas, ku­riuos įsiū­ba­vo pra­mo­gi­nį lai­vą „Ar­ka“. In­ci­den­to

me­tu lai­ve bu­vo klai­pė­die­čių Vik­ to­ro ir Ja­ni­nos Vla­di­mi­ro­vų šei­ma. Ban­gos ap­ga­di­no lai­vą, o mo­te­riai bu­vo nu­trauk­ti du de­ši­nės ran­kos pirš­tai. Že­mes­nio­sios ins­tan­ci­jos teis­ mas V.Di­mą už ne­sun­kų svei­ ka­tos su­trik­dy­mą bu­vo nu­tei­sęs 3,9 tūkst. li­tų bau­da, pri­tei­sęs 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los nu­ ken­tė­ju­sia­jai. Vir­ši­jo grei­tį

By­lo­je bu­vo nu­sta­ty­ta, kad V.Di­ma da­vė nu­ro­dy­mą plauk­ti di­des­niu nei leis­ti­na Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to te­ri­to­ri­jo­je, 11 maz­gų,

grei­čiu. To­kiais veiks­mais, pa­sak apy­lin­kės teis­mo, ka­pi­to­nas pa­ žei­dė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to lai­vy­bos tai­syk­les. Prie Da­nės upės žio­čių lai­vui su­kė­lus ban­gą, bu­vo įsiū­buo­tas prie kran­ ti­nės pri­švar­tuo­tas ki­tas lai­vas ir jam be­si­tran­kant į kran­ti­nę pri­ spaus­ta to lai­vo de­ny­je sto­vė­ju­ sios ke­lei­vės ran­ka. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas nuo­spren­dy­je nu­ro­dė, kad šie nu­si­kal­ti­mai pa­da­ry­ti dėl nu­si­ kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo. Pri­pa­ žin­da­mas ka­pi­to­ną kal­tu, apy­lin­kės teis­mas iš es­mės rė­mė­si spe­cia­lis­to pa­ro­dy­mais ir iš­va­da.

Kal­tė – ne­ži­no­mam ka­te­riui

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo tei­ sė­jų ko­le­gi­ja ne­su­ti­ko su to­kio­mis pir­mo­sios ins­tan­ci­jos iš­va­do­mis ir pri­pa­ži­no, kad by­lo­je su­rink­ti duo­ me­nys yra prieš­ta­rin­gi. Šiems prieš­ta­ra­vi­mams ir neaiš­ ku­mams pa­ša­lin­ti bu­vo skir­ta lai­ vy­bos sau­gu­mo eks­per­ti­zė, ku­rią at­li­ko Vo­kie­ti­jos eks­per­tas. At­li­kęs įro­dy­mų ty­ri­mą, apy­gar­dos teis­mas kons­ta­ta­vo prie­šin­gą nei pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas iš­va­dą – bū­tent Da­nės upe pra­plau­ku­sio neat­pa­ žin­to ka­te­rio su­kel­tos ban­gos, ku­ rios su­si­lie­jo su lai­vo „Skal­vis“ su­kel­to­mis ban­go­mis, tu­rė­jo įta­

kos įvy­kio me­tu ki­lu­sioms pa­sek­ mėms. Tei­sė­jų ko­le­gi­jos ver­ti­ni­mu, bū­tent šis mo­tor­lai­vis ir su­kė­lė di­ de­les ban­gas prie lai­vo „Ar­ka“, ku­ rios vė­liau dėl ne­lai­min­go at­si­tik­ ti­nu­mo su­si­lie­jo su lai­vo „Skal­vis“ su­kel­to­mis ban­go­mis ir jų su­si­lie­ji­ mas sa­vo di­džiau­sią ga­lin­gu­mą pa­ sie­kė bū­tent prie lai­vo „Ar­ka“. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad nu­teis­to­jo V.Di­mos pa­da­ry­to­se vei­ ko­se nė­ra nu­si­kals­ta­mų vei­kų su­dė­ ties ob­jek­ty­vių­jų po­žy­mių vi­su­mos ir jį iš­tei­si­no. Ši Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis ga­li bū­ti skun­džia­ma Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

klaipėdos verslas Ak­tua­li pra­kti­ka

Ims pa­sko­lą

Prog­no­zuo­ja­ma inf­lia­ci­ja

Šian­dien vieš­bu­ty­je „Am­ber­ ton“ vyks se­mi­na­ras „Už­da­rų­ jų ak­ci­nių bend­ro­vių ak­ci­jų per­ lei­di­mo san­do­rių ypa­tu­mai. Ak­ tua­li teis­mų pra­kti­ka“. Vers­li­nin­ kams tei­si­nin­kas pra­kti­kas iš­ dės­tys sa­vo pa­ste­bė­ji­mus ir pa­ ta­ri­mus. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai – Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mai.

„Klai­pė­dos naf­ta“ pa­skel­bė, kad ke­ti­na im­ti pa­sko­lą, skir­tą pla­ nuo­ja­mų in­ves­ti­ci­jų su­skys­ tin­tųjų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lo inf­rast­ruk­tū­ros fi­nan­sa­vi­mui. Tam nu­ma­ty­ta il­ga­lai­kė 73 mln. EUR pa­sko­la ir 50 mln. USD ga­ ran­ti­ja. Bend­ro­vė at­krei­pia dė­ me­sį, kad dar nė­ra pra­de­da­mos pa­sko­los pir­ki­mo pro­ce­dū­ros.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, ap­skai­čiuo­ta inf­lia­ci­ ja spa­lio mėn., pa­ly­gin­ti su rug­ sė­ju, ga­li su­da­ry­ti 0,2 pro­c. Me­ ti­nė inf­lia­ci­ja spa­lio mėn., ti­kė­ti­ na, ga­li siek­ti 3,6, o vi­du­ti­nė me­ ti­nė – 3,4 pro­c. Ti­kė­ti­na, kad di­ džiau­sią įta­ką tam tu­rės nau­jų ru­dens ko­lek­ci­jų dra­bu­žių ir ba­ tų kai­nos.

Ne­ti­kė­ti vers­lai pa­de­da iš­gy­ven­ti

Ky­lan­tis Klai­ pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las iš­ ju­di­no vers­li­ nin­kus ap­lin­ ki­nė­se te­ri­to­ ri­jo­se. Pra­bil­ ta ir apie su­ ma­ny­mus ne­ to­lie­se sta­ty­ti šei­my­ni­nio ti­ po vieš­bu­tį.

Klai­pė­do­je vy­ku­si pa­ro­da „Gro­žis ir svei­ka­ta 2012“ at­sklei­dė ki­tą vers­lo pu­sę. Pa­si­ro­do, ne­ti­kė­ti spren­di­mai ir už­si­spy­ri­mas pa­de­da su­si­kur­ti sau dar­bo vie­tą.

klien­tai – sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai, jie do­mi­si plau­kų ir kū­no prie­žiū­ros nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų ten­den­ci­jo­ mis“, – pa­sa­ko­jo D.Sam­so­nie­nė. Mo­te­ris pri­pa­žino, kad kny­go­ mis pre­kiau­ti ir iš to pra­gy­ven­ti la­ bai su­dė­tin­ga.

Svei­ka­tai pinigų negaili

Iš­gy­ven­ti pa­de­da žo­le­lės

As­ta Dy­ko­vie­nė

Pers­pek­ty­va: ne­to­li bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las“ pla­

nuo­ja­ma sta­ty­ti dar vie­ną vieš­bu­tį. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ter­mi­na­las tei­kia vil­čių As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pra­šo keis­ti pa­skir­tį

Mi­ni­jos, Ag­luo­nos ir Ski­ni­jos gat­ vių kam­pe pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tą, tik­ riau­siai vieš­bu­tį. Tai paaiš­kė­jo, kai bu­vo pra­dė­ta svars­ty­ti šios te­ri­to­ ri­jos de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ja. Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­te pa­si­gir­do pra­šy­mų leis­ti pa­keis­ ti že­mės pa­skir­tį iš gy­ve­na­mo­sios į ko­mer­ci­nę. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, skly­ pe ne­to­li bū­si­mo Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo nu­ma­ty­ ta pa­sta­ty­ti 4 aukš­tų šei­my­ni­nio ti­po vieš­bu­tį. Vi­lia­ma­si, kad to­kio vieš­bu­čio pri­reiks, kai pra­dės veik­ ti nau­ja­sis ter­mi­na­las. Ki­lo klau­si­mas, ar ne­bus nu­si­ skun­di­mų iš ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų. Esą vie­nin­te­lė ga­li­ma pro­ble­ma ir trik­dys kai­my­nams, kad iš 3–4 bū­ si­mo vieš­bu­čio lan­gų at­si­vers vaiz­ das į gy­ve­na­muo­sius na­mus ir ap­ lin­ki­nius skly­pus.

ir ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tų. „Per va­sa­rą iš­ki­lo di­džiu­lis vieš­ bu­tis ša­lia bu­vu­sio ki­no teat­ro „Au­ro­ra“. Sta­ty­to­jai iš kar­to orien­ ta­vo­si, kad čia bus di­des­nis ke­lei­ vių srau­tas. Ki­taip ta­riant, bū­si­ma­ sis ter­mi­na­las pa­ska­tins ap­lin­ki­nių te­ri­to­ri­jų vys­ty­mą­si“, – įsi­ti­ki­nęs A.Mu­rei­ka.

Trūks­ta kel­tų li­ni­jų

Al­man­tas Mu­rei­ka:

Bū­si­ma­sis ter­mi­na­ las pa­ska­tins ap­lin­ ki­nių te­ri­to­ri­jų vys­ ty­mą­si.

Iš­ju­dins ap­lin­ki­nes te­ri­to­ri­jas?

Ta­me ra­jo­ne at­si­ras jau bent tre­ čias vieš­bu­tis, ta­čiau Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros sky­riaus va­do­vas Al­man­tas Mu­rei­ka ma­no, kad vieš­bu­čių kon­cent­ra­ci­ja tik­rai ne per di­de­lė. Esą tai, kiek vieš­bu­ čių rei­kia, re­gu­liuo­ja rin­ka. „Pla­nuo­ja­mas ob­jek­tas – ma­ žas, ne­di­de­lis ir pa­ts skly­pas. Ne­ bū­ti­nai ten ga­li at­si­ras­ti vieš­bu­tis, gal tai bus ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­ tas, sa­vi­nin­kai ap­si­spręs“, – tei­gė A.Mu­rei­ka. A.Mu­rei­ka pa­ste­bė­jo, kad pra­ dė­jus Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­lo sta­ty­bas, ap­link im­ ta pla­nuo­ti dau­giau vi­suo­me­ni­nės

Pro­ce­są ap­sun­ki­no ir tai, kad iš uos­to re­zer­vi­nės te­ri­to­ri­jos rei­kė­jo iš­kel­din­ti ke­lias­de­šimt šei­mų. Iki tol vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­dvip­ ras­miš­kai abe­jo­ta: bus tas ter­mi­na­ las ar ne­bus? Jau iš­griau­ti se­ni sta­ti­niai, at­lie­ ka­mi in­ži­ne­ri­niai že­mės dar­bai. Ir to­liau iš­lie­ka svar­biau­sias klau­si­ mas – dėl Bal­ti­jos pro­spek­to žie­ di­nės san­kry­žos įren­gi­mo. Iki ki­tų me­tų va­sa­ros maž­daug 20 ha plo­te ope­ra­to­rius pla­nuo­ ja įreng­ti vi­siš­kai nau­ją ter­mi­na­lą, ku­ris bus pa­jė­gus ap­tar­nau­ti apie 5 mln. to­nų kro­vi­nių ir apie 1 mln. ke­lei­vių per me­tus.

Ma­no­ma, kad ir ap­leis­ta aikš­te­lė ša­lia Du­by­sos gat­vės ne­tru­kus tu­ rė­tų su­lauk­ti vers­li­nin­kų dė­me­sio. Le­dai pa­ju­dė­jo va­sa­rą

Lie­pos vi­du­ry­je Klai­pė­dos uos­ te sta­to­mo Ke­lei­vių ir kro­vi­nių jū­ ri­nio ter­mi­na­lo pa­ma­tuo­se įbe­to­ nuo­ta at­mi­ni­mo kap­su­lė. Pir­mų­jų ke­lei­vių ti­ki­ma­si su­lauk­ti jau ki­tų me­tų va­sa­rą. Šio pro­jek­to vi­zi­ja at­si­ra­do 2004 m. pa­bai­go­je. Po to vy­ko de­ta­lio­jo pla­no ren­gi­mas, pro­jek­ta­vi­mo dar­ bai, vis­kas už­tru­ko il­giau, nei pla­ nuo­ta.

Ter­mi­na­lo pa­sta­to su ke­lei­vių ga­le­ ri­ja ir lau­ki­mo sa­lė­mis plo­tas sieks be­veik 5 tūkst. kv. met­rų. Ter­mi­na­lo kran­ti­nių sta­ty­bas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mu jau ant­ ri me­tai vyk­do bend­ro­vė „Lat­vi­ jas til­ti“. Kran­ti­nėms įreng­ti nau­do­ja­mos vals­ty­bės ir ES pi­ni­gi­nės lė­šos. Ter­mi­na­lo sta­ty­bai, be pri­va­ žiuo­ja­mų­jų ke­lių ir san­kry­žų re­ konst­ruk­ci­jos, bus skir­ta apie 200 mln. li­tų vals­ty­bės, ES ir pri­va­čių lė­šų. Skelb­da­mas ofi­cia­lių ter­mi­na­lo sta­ty­bų pra­džią, su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis tvir­ti­no, jog svar­biau­sias da­ly­kas yra už­tik­ rin­ti, kad nau­jai pa­sta­ty­tas ter­mi­ na­las pri­trauk­tų nau­jų kel­tų li­ni­jų. Da­bar Klai­pė­do­je dir­ba tik vie­na kel­tų li­ni­ja – „DFDS Sea­ways“. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je kel­tų pa­slau­go­mis la­bai in­ ten­sy­viai nau­do­ja­ma­si ir kai­my­ni­ niuo­se uos­tuo­se ga­be­na­ma kur kas dau­giau žmo­nių nei Klai­pė­do­je.

Pa­si­ro­do, net sunk­me­čiu, kai žmo­ nės lin­kę tau­py­ti, vil­no­nę pa­ta­ly­ nę ir dra­bu­žius, ku­rie tik­rai nė­ra pi­gūs, per­ka per daug ne­skai­čiuo­ da­mi. Jais pre­kiau­jan­ti bend­ro­vė „Flo­ka­ti“ gy­vuo­ja jau 12 me­tų. Įmo­nė vis­ką siu­va Lie­tu­vo­je. Ža­ lia­va, tai yra vil­nos au­di­niai, at­ve­ ža­mi iš Ita­li­jos. „Tu­ri­me pen­kias par­duo­tu­ves. Už­sii­ma­me ir in­ter­ne­ti­ne pre­ky­ba. Tiek dra­bu­žiai, tiek pa­ta­ly­nė kai­ nuo­ja ne­ma­žai, bet ko­ky­bė nu­stel­ bia abe­jo­nes. Ši­lu­ma ir kom­for­tas su­vi­lio­ja žmo­nes“, – ti­ki­no į pa­ro­ dą „Gro­žis ir svei­ka­ta 2012“ at­vy­ku­ si bend­ro­vės maž­me­ni­nės pre­ky­bos va­do­vė Žyd­rū­nė Vil­čins­kie­nė. Vil­no­nius rū­bus ir pa­ta­ly­nę pir­ kė­jai ren­ka­si ir dėl svei­ka­tos. Tei­ gia­ma, kad vil­na ma­sa­žuo­ja, sti­ mu­liuo­ja krau­jo­ta­ką. „Gal bu­vo kiek kri­tę par­da­vi­ mai kri­zės me­tu, bet svei­ka­ta – svar­bes­nė, žmo­nės tau­pė, ta­čiau ne svei­ka­tos są­skai­ta“, – pa­sa­ko­ jo Ž.Vil­čins­kie­nė. Prekiauja gro­žio kny­gomis

Pa­ro­do­je „Gro­žis ir svei­ka­ta 2012“ da­ly­va­vo ir Da­lia Sam­so­nie­nė. Mo­ te­ris jau 15 me­tų pre­kiau­ja kny­go­mis, skir­to­mis gro­žio spe­cia­lis­tams. Vers­li­nin­kė pri­pa­žino, kad kai žmo­nės ne­sun­kiai dau­gy­bę in­for­ ma­ci­jos ga­li ras­ti in­ter­ne­te, spaus­ din­ti­nę li­te­ra­tū­rą par­duo­ti nė­ra taip leng­va. Gelbs­ti tai, kad ta li­te­ra­tū­ra la­bai spe­cia­li­zuo­ta. „Man re­gis, to­kios li­te­ra­tū­ros in­ ter­ne­te nė­ra. Tik žmo­nėms at­ro­do, kad ten ga­li­ma vis­ką ras­ti. Mū­sų

Plun­giš­kė žo­li­nin­kė Ja­ni­na Da­nie­ lie­nė į pa­ro­dą at­ve­žė vais­ti­nių ar­ ba­tų. Mo­te­ris, į vais­ta­žo­lių vers­lą įtrau­ku­si 12 šei­mų, sa­ko, kad vais­ tin­gų­jų au­ga­lų au­gi­ni­mas vi­sų pir­ ma yra gy­ve­ni­mo bū­das, o tik po to – vers­las. „Ma­no ma­ma, se­ne­lė, taip pat ir pro­se­ne­lė bu­vo žo­li­nin­kės. Mū­sų na­muo­se vi­suo­met kve­pė­jo vais­ ta­žo­lė­mis, jo­mis ma­ma mus nuo­ la­tos ir gy­dė. Pa­ti to ėmiau­si, kai pri­spau­dė bai­sios li­gos“, – pa­sa­ ko­jo J.Da­nie­lie­nė. Tos veik­los mo­te­ris ak­ty­viau ėmė­si, kai ta­po Bab­run­go bend­ ruo­me­nės va­do­vė ir kai su Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kais su­skai­čia­vo, kad jų gy­ve­na­mo­jo­ je te­ri­to­ri­jo­je yra 280 vais­tin­gų­jų au­ga­lų. Ta­da jau ži­no­jo, kuo už­ siim­ti. Pa­ren­gė pro­jek­tą „Re­tų ir vais­tin­ gų­jų au­ga­lų ap­sau­ga ir au­gi­ni­mas“. Ve­dė kur­sus kai­mo žmo­nėms ir sie­ kė pa­dė­ti tiems, ku­rie ne­tu­ri dar­bo. Kad jie su­si­kur­tų sau nors mi­ni­ma­lų už­dar­bį. Da­lį vais­ta­žo­lių ren­ka miš­ ke, ki­tas au­gi­na pa­tys, da­ro ar­ba­tų mi­ši­nius ir par­duo­da. „Mū­sų bend­ruo­me­nė­je tuo už­ sii­ma 12 šei­mų. Skai­tau pa­skai­tas vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ži­no­te, žo­li­nin­kų są­jū­dis – di­de­lis. Vais­ti­nių ar­ba­tų kai­nos ir­gi ne­ma­žos. Jie, su­pran­ta­ ma, tei­sūs, juk la­bai daug są­nau­dų. Vais­ta­žo­lių vers­las – ran­kų dar­ bas“, – ti­ki­no J.Da­nie­lie­nė. Žo­li­nin­kai esą la­bai są­ži­nin­gi, kaip ir bi­ti­nin­kai, juk tai da­ro­ma iš vi­sos šir­dies dėl žmo­gaus svei­ ka­tos.

Iš­mo­nė: pa­ro­do­je „Gro­žis ir svei­ka­ta 2012“ bu­vo ne vie­nas pa­vyz­dys,

kaip su­si­kur­ti vers­lą ir iš jo pra­mis­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

KetvirtADIENIS, spalio 18, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1026 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2503 JAV do­le­ris 1 2,6341 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6711 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9602 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4440 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6640 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5543 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8529

pokytis

–0,8976 % –0,5941 % –0,8954% –1,3845 % –0,0101 % –0,0982 % –0,0750 % –0,3924 % –0,1050 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas Du­jos

„Sta­toil“

4,98

4,64

2,48

„Apoil“

4,89

4,59

2,47

„Brent“ naf­ta

„Sod­ros“ biud­že­to de­fi­ci­tas šie­ met sausį–rugsėjį bu­vo 1,691 mlrd. litų – 343,1 mln. litų ma­žes­ nis, ne­gu pla­nuo­ta, ir 53 mln. litų ma­žes­nis ne­gu per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu.

Per de­vy­nis šių metų mėne­sius „Sod­ros“ įplau­kos bu­vo 8,379 mlrd. litų, o iš­lai­dos – 10,07 mlrd. litų, ar­ba ati­tin­ka­mai 435,6 mln. litų ir 382,6 mln. litų dau­giau nei per­nai sausį–rugsėjį. „Sod­ros“ pa­ja­mas šie­met la­ biau­siai au­gi­na didė­jan­tis ap­ draustųjų skai­čius – iki rugsė­ jo pa­bai­gos į darbą priim­ta 46,6 tūkst. gy­ven­tojų dau­giau, nei at­ leis­ta. Su tuo su­si­ju­si ir draudėjų bei ap­draustųjų su­mo­ka­ma vals­ ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ kų su­ma – pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais

+0,37 %

Vals­tybės ar sa­vi­val­dy­bių įstaigų va­do­vybę Sei­mas įpa­rei­go­jo dek­la­ruo­ti sa­vo turtą. Nuo kitų metų sa­vo turtą dek­la­ruo­ti turės ir va­do­vai, pa­va­duo­to­jai, pa­da­li­nių va­do­vai bei jų pa­va­duo­to­jai ir jų šei­mos na­riai. Taip pat turtą dek­la­ruo­ti teks įmo­nių, ku­rio­ se vals­ty­bei ar sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios ak­ci­jos su­tei­kia dau­giau kaip 50 pro­c. bal­ sų vi­suo­ti­nia­me ak­ci­ninkų su­si­rin­ki­me, va­ dovų pa­va­duo­to­jams ir jų šei­mos na­riams.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–0,42 %

Dek­la­ruos ­ turtą

De­ga­lų kai­nos

92,62 dol. už 1 brl. 113,85 dol. už 1 brl.

„Sod­ros“ de­fi­ci­tas – mi­li­jar­di­nis

R

–0,18 %

me­tais, ji išau­go 6,1 pro­c., ar­ba 454,8 mln. litų. Did­žiau­sią dalį „Sod­ros“ iš­ laidų su­darė iš­lai­dos pen­sijų so­ cia­li­niam drau­di­mui – 6,139 mlrd. litų, tai yra 6,9 pro­c. dau­ giau nei per­nai. Bend­ra „Sod­ros“ sko­la rugsėjį siekė 9,282 mlrd. li­ tų ir bu­vo 1,672 mlrd. litų di­desnė ne­gu pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je. Va­kar pra­neš­ta, kad „Sod­ros“ skelbtą 0,5 mlrd. litų bend­ros vertės pa­skolų kon­kursą laimė­jo trys ko­mer­ci­niai ban­kai – DNB, SEB ir „Nor­dea“. „Sod­ra“ skelbė iš vi­so 8 pa­skolų kon­kursą. Dar 0,795 mln. litų pa­skolą „Sod­ra“ šie­met ga­vo iš Fi­ nansų mi­nis­te­ri­jos, o 0,5 mln. li­ tų fon­dui pa­sko­li­no kon­kursą bir­ želį laimėjęs „Swed­bank“. „Klaipėdos“, BNS inf.

0,6

pro­c.

di­desnė nei ES ša­lių vi­ dur­kis rugsėjį Lie­tu­vo­je fik­suo­ta su­de­rin­ta vi­du­ tinė me­tinė inf­lia­ci­ja.

Dar ne­ver­ti­na biud­že­to pro­jek­to Po pir­mo­jo Sei­mo rin­kimų tu­ro ant­ro­je vie­to­je esan­čių so­cial­de­ mok­ratų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­ čius (nuotr.) kol kas ne­sii­ma ver­tin­ ti da­bar­tinės Vy­riau­sybės pa­reng­ to kitų metų biud­že­to pro­jek­to.

Pa­sak Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ti­jos (LSDP) pir­mi­nin­ko, ku­ ris ga­li tap­ti vie­nu iš pre­ten­dentų į būsi­muo­sius prem­je­rus, kitą­ met reikėtų ska­tin­ti eko­no­mi­kos plėtrą ir kel­ti klau­simą dėl biud­že­ ti­ninkų algų. „La­bai sun­ku ver­tin­ti, kai ne­ma­tai vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to. Kai jau turė­ si­me visą pro­jektą, ta­da bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su juo ir konk­re­čiai dis­ ku­tuo­ti. Bet taip pat dar būtų klau­ si­mas, kaip bus su dar­bo už­mo­kes­ čio da­li­mi, ypač to­se biud­že­tinė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, ku­rio­se žmonės šiuo me­tu gau­na tik mi­ni­ma­lią mėne­ sinę algą. Kaip su ši­tais straips­niais,

ar bus au­gi­mas ki­tais me­tais, ar ne­ bus? Pui­kiai su­pran­ta­me, kad iš­lai­ dos vi­siems gy­ven­to­jams didė­ja“, – sakė A.But­ke­vi­čius. Jis teigė, kad ne­rimą ke­lia eu­ro zo­nos ša­lių būklė. „Bu­vo iš­sa­ky­tas ne­ri­mas, kad ki­tais me­tais eu­ro zo­ nos ša­ly­se to­liau ga­li tęstis tos pa­ čios fi­nan­sinės pro­ble­mos ir kol kas ne­ma­to­ma, kaip jos bus išspręs­tos.

Išo­ri­niai veiks­niai ga­li pa­veik­ti ir mūsų ša­lies eko­no­miką“, – tei­ gė LSDP va­do­vas. Todėl, anot jo, Lie­tu­va tu­ri steng­tis gai­vin­ti sa­vo eko­no­miką: „Ma­nau, jog mes tu­ri­ me būti op­ti­mis­tai ir steng­tis, kad eko­no­mi­ka Lie­tu­vo­je kuo grei­čiau at­si­gautų. Jei­gu kal­ba­me apie vie­ šąjį sek­to­rių, ga­li­ma kalbė­ti apie ES lėšų pa­nau­do­jimą inf­rast­ruktū­ros plėtrai. Ma­nau, kad atei­nan­čiais me­tais tam su­ma ne­mažė­ja, o gal net tru­putį ir pa­didė­ja.“ Vy­riau­sybė ant­ra­dienį pri­tarė 2013 m. biud­že­to pro­jek­tui ir tei­ kia jį Sei­mui. Ta­čiau nau­ja­sis Sei­ mas ir būsi­ma Vy­riau­sybė nea­be­ jo­ti­nai jį ko­re­guos. Apie ke­ti­ni­mus for­muo­ti naują val­dan­čiąją dau­gumą ir Vy­riau­sybę yra pa­skel­bu­sios trys da­bar­tinės opo­zi­cinės par­ti­jos – LSDP, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa

Ir anksčiau pakeisti langai bus įskaitomi kaip renovacija Lina Jauniškė Kol vieni gyventojai dar tik svarsto būdus, kaip susimažinti šildymo sąskaitas, kiti priemonių ėmėsi jau prieš keletą metų. Pavyzdžiui, savo lėšomis pasikeitė langus, susitvarkė stogą.

Būstai tapo ekonomiškesni, tačiau iki visiško daugiabučio atnaujinimo – dar toli. Norėdami tęsti renovaciją ir pasinaudoti valstybės parama, anksčiau tokie gyventojai likdavo nuskriausti, nes jų indėlis nebuvo skaičiuojamas prie bendro sutaupymo rezultato. Dabar ši spraga ištaisyta. Naujausias daugiabučių atnaujinimo programos patobulinimas, leidžiantis anksčiau atliktas namo atnaujinimo priemones priskaityti prie bendrų renovacijos darbų, sudomino Gargžduose Vytauto gatvėje stovinčio daugiabučio pirmininką Alfridą Staponką. Nors daugiabutis atnaujintas, šildymo sistema nė nepradėta tvarkyti. Nori atnaujinti šildymo sistemą

„Mūsų name renovacija baigėsi visai neseniai – apšiltinome ir sutvarkėme sienas, iškėlėme šlaitinį stogą, keitėme langus, lauko duris. Už visus darbus sumokėjome 320 tūkst. litų, pusė šios sumos mums buvo kompensuota. Tačiau liko neapšiltinti ir nesutvarkyti balkonai, reikia atnaujinti ir šildymo sistemą. Iš pradžių svarstėme visa tai pasidaryti tik savo lėšomis, bet kol

kas viskas taip ir liko“, – pasakojo daugiabučio bendrijos pirmininkas A.Staponka. Bendrija apskaičiavo, kad šios investicijos gerokai paplonintų gyventojų kišenę, todėl dar praėjusį pavasarį ieškojo paramos galimybių. Tačiau suabejojo, ar numatyti darbai leis sutaupyti reikalaujamą kiekį energijos, be to, būtų tekę nagrinėti naują finansavimo tvarką, iš naujo tvarkyti visus dokumentus dėl renovacijos.

Elvyra Radavičienė:

Teisės aktai numato, kad įskaičiuojamos ir tos energijos taupymo priemonės, kurios buvo įrengtos dar iki renovacijos.

„Pasikeitusia tvarka būtinai domėsimės, žiūrėsime, ar verčiau darbus atlikti pamažu tik savo lėšomis, ar verta tvarkyti visą dokumentaciją ir kreiptis dėl paramos. Be abejo, būtų neblogai, jei dalį lėšų už šildymo sistemos atnaujinimą ir balkonų sutvarkymą galėtume kompensuoti pasinaudoję programa“, – sakė bendrijos pirmininkas A.Staponka. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) progra-

mą (JESSICA) parengus investicijų planą, atlikus numatytus darbus ir pasiekus D klasę, iki 2013 m. pabaigos valstybė kompensuoja 100 proc. projekto parengimo, techninės priežiūros ir projekto įgyvendinimo administravimo bei 30 proc. energiją taupančių priemonių išlaidų. Ne tik šio Gargždų daugiabučio bendrijai, bet ir visiems, kurie rūpinasi savo daugiabučių renovavimu ir sąskaitų už šildymą mažinimu, šis programos atnaujinimas bus geras postūmis tęsti pradėtus darbus ar ieškoti naujų taupymo būdų. Atsižvelgė į pageidavimus

Kaip teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, rengiant namo atnaujinimo investicijų planą, anksčiau įdiegtos energijos taupymo priemonės ir pasiekti rezultatai nebuvo įskaičiuojami į bendrą sutaupymo rezultatą. „Gaudavome nemažai bendrijų skundų, kad tokiu atveju jos negali gauti visos joms priklausančios valstybės skiriamos paramos renovacijai. Todėl ir buvo pakeisti teisės aktai. Jie dabar numato, kad rengiant investicijų planą įskaičiuojamos ir tos energijos taupymo priemonės, kurios buvo įdiegtos dar iki renovacijos“, – aiškino E.Radavičienė. Nustatytas ir tų priemonių įdiegimo terminas – per pastaruosius penkerius metus iki investicijų

Gražu: Gargžduose, Vytauto gatvėje, atnaujintas daugiabutis namas.

plano parengimo. Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, jog tam, kad anksčiau įdiegtos priemonės būtų „įskaitytos“, žmonės turės pateikti atliktus darbus įrodančius dokumentus: paslaugų, rangos darbų sutartis ir pan. O jei dokumentai neišlikę, darbų bei su-

BUPA archyvo nuotr.

taupomos energijos kiekį bus galima įvertinti atlikus pastato ekspertizę. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

12

KetvirtADIENIS, spalio 18, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

Rin­kimų pa­ža­dai: ne vis­kas rea­lu Iki ko­kio dyd­žio kils mi­ni­ma­li mėne­sinė al­ga? Ko­kių naujų mo­kes­čių po­li­ti­kai pa­do­va­nos Lie­tu­vai? Ką reiš­kia frazės „ska­tin­si­me naujų dar­bo vietų kūrimą“? To­kie klau­si­mai ky­la nag­rinė­jant Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių par­tijų pro­gramų sky­rius apie eko­no­miką. Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

De­ry­bos pra­si­de­da

Nors ga­lu­tinė nau­jo­jo Sei­mo su­ dėtis paaiškės tik po pu­sant­ros sa­vaitės, kol kas dau­giau­sia rin­ kėjų balsų pel­niu­sios par­ti­jos jau pla­nuo­ja ga­li­mas koa­li­ci­jas. Ke­ lioms jėgoms pa­no­rus su­si­jung­ti, būsi­mi par­la­men­ta­rai turės ieš­ko­ ti komp­ro­misų, o dėl to jiems ga­ li tek­ti at­si­sa­ky­ti kai ku­rių sa­vo pro­gra­mo­se iš­keltų tikslų. Šian­dien pri­me­na­me, ką prie­š rin­ki­mus gy­ven­to­jams žadė­jo nau­ja­me Sei­me man­datų jau iš­ ko­vo­ju­sios po­li­tinės par­ti­jos. Su­ba­lan­suo­ti ša­lies biud­žetą ir kel­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos lygį prie­š rin­ki­mus žadė­jo vi­sos į Seimą pre­ten­da­vu­sios po­li­tinės par­ti­jos. Da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji kon­ser­va­ to­riai pla­na­vo vie­šuo­sius fi­nan­sus su­ba­lan­suo­ti per ar­ti­miau­sius tre­ jus me­tus – vals­tybės biud­že­to de­ fi­citą kas­met ma­žin­ti 1 pro­c., kol ga­liau­siai iš­lai­dos ati­tiktų pa­ja­mas. Ne­de­fi­ci­tinį ša­lies biud­žetą kol kas dau­giau­sia vietų Sei­me ga­vu­si Dar­bo par­ti­ja rinkė­jams žadė­jo tik pa­sku­ti­niais ka­den­ci­jos me­tais. Ki­tos par­ti­jos ne­įvar­di­jo lai­ ko­tar­pio, ka­da Lie­tu­vo­je iš­lai­dos ati­tiks pa­ja­mas. Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­ja tie­siog tvir­ti­no, kad vals­tybės fi­nan­sus su­ba­lan­ suos ma­žin­da­ma iš­lai­das, ta­čiau ne atim­da­ma iš so­cia­liai rem­tinų žmo­nių. So­cial­de­mok­ra­tai biud­že­to pa­ja­mas di­din­ti įsi­pa­rei­go­ jo ska­tin­da­mi verslą ir ma­žin­da­mi šešė­linę eko­no­miką.

Konk­re­tu­mo – ma­žai

Ne­la­bai konk­re­čiai po­li­ti­kai prie­š rin­ki­mus kalbė­jo ir apie vers­lo, eks­por­to ska­ti­nimą bei in­ves­ti­cijų į Lie­tuvą pri­trau­kimą. Kan­di­da­tai į Seimą tie­siog įsi­pa­rei­go­jo tai da­ ry­ti, bet nu­tylė­jo, kaip ir ko­kio­mis prie­monė­mis pa­sieks sa­vo iš­kel­ tus tiks­lus. Tie­sa, vie­nas daž­niau­ sių par­tijų pa­žadų – ma­žin­ti vers­ lą pri­žiū­rin­čių įstaigų skai­čių.

Ke­lioms jėgoms no­ rint su­si­jung­ti, teks ieš­ko­ti komp­ro­ misų, o dėl to ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti kai ku­rių sa­vo pro­gra­ mo­se iš­keltų tikslų.

Kalbė­da­mi apie mo­kes­čių kaitą po­li­ti­kai prie­š rin­ki­mus bu­vo ge­ro­ kai konk­re­tes­ni. Vie­nin­telė par­ti­ ja, ku­ri nau­jiems mo­kes­čiams tarė griežtą „ne“, – Li­be­ralų sąjūdis. Jie taip pat įsi­ti­kinę, kad Lie­tu­vai bū­ tų nau­din­giau iki 18 pro­c. su­vie­no­ din­ti tris pa­grin­di­nius – pri­dėtinės vertės, gy­ven­tojų pa­jamų ir pel­no – mo­kes­čius. Be to, Li­be­ralų sąjū­ dis žadė­jo pa­leng­vin­ti naštą at­si­ sa­kant so­cia­li­nio mo­kes­čio. Tėvynės sąjun­ga būsi­miems rinkė­jams žadė­jo tęsti lig­šio­linę po­li­tiką, ku­ri leis grei­čiau liau­ tis gy­ven­ti sko­lon. Kon­ser­va­to­riai už­tik­ri­no var­to­ji­mo mo­kes­čių sta­ bi­lumą ir nuo­seklų neap­mo­kes­ti­

namųjų pa­jamų dyd­žio di­di­nimą, kol jo mak­si­ma­li su­ma ma­žiau­ siai už­dir­ban­tiems pa­sieks mi­ni­ ma­lios al­gos dydį. Dar­bo par­ti­ja žadė­jo su­kur­ti bendrą ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kestį, ku­ris apimtų ir žemės mo­kes­čius. Ma­žins skir­tu­mus

So­cial­de­mok­ra­tai bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja rinkė­jams žadė­jo ma­žin­ti skir­tumą tarp ša­ lies tur­tuo­lių ir vargšų. Šio tiks­lo jie siektų įvedę pro­gre­si­nius mo­ kes­čius. Pra­ban­giam tur­tui so­ cial­de­mok­ra­tai žadė­jo įves­ti ir dar di­des­nius mo­kes­čių ta­ri­fus, Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja – vi­suo­ tinį tur­to dek­la­ra­vimą. Įsi­ti­kinę, jog jų mo­kes­čių sis­te­ ma tei­sin­giau­sia, po­li­ti­kai žadė­ jo už­tik­rin­ti ir tai, kad, kartą pa­ tvir­tin­ta, ji il­gai ne­si­keistų. Dar­bo par­ti­ja ža­da siek­ti, kad mo­kes­čių įsta­ty­mai ne­galėtų būti kei­čia­ mi daž­niau nei du kar­tus per ket­ ve­rius me­tus, ir ne­leis­ti jų keis­ ti kar­tu su pa­tei­kia­mais vals­tybės biud­že­to pro­jek­tais.

De­ry­bos: ar su­si­jungę į val­dan­čiąją koa­li­ciją po­li­ti­kai ne­pa­mirš rin­kimų

Komentarai

Vio­le­ta Kly­vienė Po­pu­lia­ru žadė­ti di­des­nes al­gas

Per rin­kimų agi­ta­ci­jos lai­ko­tarpį be­n e ryš­k iau­s iai nu­s kambė­jo Dar­bo par­ti­jos pa­ža­das mi­ni­ma­ lią mėne­sinę algą iki kitų metų pa­bai­gos pa­di­din­ti iki 1509 li­ tų. Tie­sa, kai ku­riems po­li­ti­kams to­kia su­ma pa­si­rodė esan­ti ne ri­ ba. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja rinkė­jams bandė įsi­teik­ti sa­vo pro­gra­mo­je žadė­da­ma tar­tis su vers­li­nin­kais ir darb­da­viais, kad mi­ni­ma­li al­ga kiltų iki 1800 litų. Di­din­ti mi­ni­mumą, iki tūkstan­ čio litų, sa­vo rinkė­jams įsi­pa­rei­ go­jo ir so­cial­de­mok­ra­tai. Kai ku­rios par­ti­jos sa­vo rinkė­jams įsi­pa­rei­go­jo už­kirs­ti ke­lią ir atei­ties eko­no­mi­kos krizėms. Dar­bo par­ti­ja kas­met tvir­tin­da­ma ša­lies biud­žetą žadė­jo ras­ti lėšų sta­bi­li­za­vi­mo re­ zer­vui. So­cial­de­mok­ra­tai teigė kont­ro­liuo­sian­tys ban­ki­nin­kus, kad šie ne­leis­ti­nais veiks­mais ne­ su­keltų naujų kri­zių, o Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, pa­te­ku­si tarp val­dan­čiųjų, pa­si­stengtų įsteig­ti Tau­tos banką.

„Dans­ke“ ban­ko ana­l i­t ikė

K

al­b os, kad rei­k ia la­biau kont­ro­liuo­ti ban­kus, no­rint ap­si­s au­go­t i nuo kri­z ių, – ab­so­liu­tus po­pu­liz­mas. Kad ne­k iltų krizė, rei­k ia kont­ro­l iuo­t i fis­ka­l inę po­l i­t iką, biud­že­to ir mo­kes­

Rūta Vai­nienė Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to stra­te­ gi­nių pro­jektų va­dovė, spe­cia­lio­ji eks­pertė

A

bst­rak­čiais tei­g i­n iais ga­l i­ ma pa­pirk­t i dau­g iau rin­ kėjų, nes kiek­v ie­nas įdės sa­vo pa­gei­dau­jamą konk­ retų tu­rinį. To­kios par­ti­jos ne­prog­no­ zuo­ja­mos, ga­li pa­da­ry­ti bet ką, nes jos aki­vaizd­žiai ne­tu­ri ver­ty­bių. Tik vie­na par­ti­ja tie­siai pa­sakė, kad ne­

čių po­li­tiką. Ban­kai būtų ki­tas tos pa­ čios gran­dinės lyg­muo. Apie biud­že­to, mo­kes­čių pa­kei­ti­mus po­li­ti­kai ne­šne­ ka. Ver­ta turė­t i tokį sau­g iklį kaip ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­t is. Da­bar­t i­ nis pra­ban­gos mo­kes­t is – juo­k in­gas da­ly­kas, ke­l i su­r ink­t i mi­l i­jo­nai di­ delės įta­kos biud­že­tui ne­tu­r i, nei jie atei­t y­je ap­sau­gos nuo ne­pa­gei­dau­ jamų bur­bulų. Tau­tos ban­ko įkūri­ mas būtų ga­l i­mybė fi­nan­suo­t i sa­vo, draugų, žmonų įmo­nes ir taptų pa­pil­ do­mu ri­z i­kos veiks­n iu. Ver­t in­t i pa­skolų ri­zi­kin­gumą yra sun­kus dar­bas, šiuo at­ve­ju tu­ri stip­riai veik­ti sa­vi­kont­ rolė. Jei­gu ji vei­kia, di­de­lių bėdų nėra. kels esamų ir ne­įves naujų mo­kes­čių. Ki­tos par­ti­jos pa­si­li­ko sau erdvės kel­ti mo­kes­čius, ypač per pro­gre­sy­vumą ir vi­suo­tinį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ap­mo­kes­ ti­nimą. Par­tijų pa­si­ūly­mai dėl biud­že­to iš­laidų itin ne­konk­retūs, dėl to neat­ro­ do, kad par­ti­jos būtų tik­rai su­si­rūpi­nu­ sios dėl de­fi­ci­to ir sko­los ma­ži­ni­mo. Ne­de­fi­ci­ti­nis biud­že­tas – ne tik rea­lus, bet ir būti­nas, svar­bu, kad to būtų sie­kia­ma ne­di­di­nant mo­kes­čių naš­tos. Sta­bi­li­za­vi­ mo re­zervą ver­ta kaup­ti, kai ne­lie­ka sko­ lų, – lai­ky­ti re­zervą ir mokė­ti apie 3 mlrd. litų palū­kanų už pa­sko­las – tik­rai neiš­ min­tin­ga. Prog­re­si­niai mo­kes­čiai – rea­lu, ta­čiau pra­žūtis Lie­tu­vos kon­ku­ren­cin­gu­ mui bei in­ves­ti­ci­joms. Tau­tos ban­kas ir­ gi rea­lus, ta­čiau klai­din­gas spren­di­mas – tai grėstų kon­ku­ren­ci­jos išk­rai­py­mu.

13

KetvirtADIENIS, spalio 18, 2012

turtas Sta­tys ­ sa­vo

Ri­zi­ka ­ pa­didė­jo

Stebės ­ si­tua­ciją

Lenkų ži­niask­lai­da kol kas ne­ko­men­tuo­ja re­fe­ren­du­mo dėl ato­minės elekt­rinės sta­ ty­bos Lie­tu­vo­je re­zul­tatų ir ap­si­ri­bo­ja in­for­ma­ci­ja, kad Lie­tu­vos rinkė­jai jos ne­no­ri. Ta­čiau Len­ki­jos vy­riau­sybė, jau in­ves­tuo­ja į skalūnų dujų at­sar­gas ir re­mia sa­vos ato­ minės sta­tybą.

„Ees­ti Ener­gios“ at­sto­vai sa­ ko, kad re­fe­ren­du­mo dėl nau­ jos ato­minės elekt­rinės sta­ ty­bos re­zul­ta­tai pa­di­di­no pro­ jek­to įgy­ven­di­ni­mo ri­ziką. Es­ ti­jos eko­no­mi­kos ir su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras Ju­ha­nas Part­sas teigė, kad da­bar svar­bu, ką dėl nau­jos elekt­rinės pa­sa­kys nau­ja Lie­tu­vos Vy­riau­sybė.

Lat­vi­ja ke­ti­na ati­džiai stebė­ ti po­ky­čius Lie­tu­vo­je po re­fe­ ren­du­mo. Ry­ga to­liau svars­ tys įvai­rius šio pro­jek­to as­ pek­tus. Lat­vi­jos vy­riau­sybė dėl ato­minio pro­jek­to nuo­ lat laikė­si tos pa­čios po­zi­ci­ jos – Ry­ga būtų pa­si­ren­gu­si da­ly­vau­ti pro­jek­te, jei jis būtų eko­no­miš­kai pa­grįstas.

Rei­ka­laus tęsti­nu­mo Vy­riau­sybė, ku­ri bus su­for­muo­ta po rin­kimų, turės itin daug dėme­ sio skir­ti eko­no­mi­niam sta­bi­lu­ mui, kaip teigė Pre­zi­dentės Da­ lios Gry­baus­kaitės pa­tarė­jas vi­ daus po­li­ti­kos klau­si­mais Min­ dau­gas Lingė.

„Di­de­lio dėme­sio tu­ri su­lauk­ ti eko­no­mi­nio sta­bi­lu­mo klau­si­ mai, at­sa­kin­ga vals­tybės fi­nansų po­li­ti­ka ir jos tęsti­nu­mas“, – tei­ gė M.Lingė. Pre­zi­dentė, pa­sak pa­tarė­jo, jau anks­čiau yra pa­brėžu­si, kad Lie­ tu­vo­je pa­si­gen­da po­li­ti­kos tęsti­ nu­mo stra­te­gi­niais klau­si­mais. „Svar­bu iš­siaiš­kin­ti būsi­mos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­žiūrį į il­ga­lai­kius stra­te­gi­nius klau­si­mus.

Apie tai Pre­zi­dentė, ži­nia, kalbė­ jo me­ti­nia­me sa­vo pra­ne­ši­me. Net tie pa­sa­ky­mai, kad mes tu­ri­ me po­li­ti­nius cik­lus pra­len­kian­čių pro­jektų, ku­rių Lie­tu­va ne­tu­ri tiek daug įgy­ven­di­nu­si, liu­di­ja, kad yra per silp­na darbų tęsti­nu­mo tra­di­ ci­ja. Tęsti­nu­mo da­ly­kai turėtų iš­ lik­ti vie­nu iš ak­centų būsi­mai Vy­ riau­sy­bei“, – sakė jis. M.Lingės tei­gi­mu, darbą bai­ gian­ti Vy­riau­sybė ne­spėjo kai ku­ rių su­pla­nuotų darbų pa­da­ry­ti svei­ka­tos, so­cia­linė­je, ko­vos su ko­ rup­ci­ja sri­ty­je, tad jie turėtų tap­ti nau­jo­sios vald­žios prio­ri­te­tu. Kaip svarbų nau­jo­sios vald­žios iššūkį jis įvar­di­jo ir artė­jantį Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vimą ES. „Klaipėdos“, BNS inf.

Smar­kiai pa­kel­ti mi­ni­ma­lią algą – uto­pi­ja Eko­no­mistė Auš­ra Mal­dei­kienė la­bai abe­jo­ja, ar Dar­bo par­ti­ja, jei­gu pa­teks į būsimą vald­žią, įgy­ ven­dins sa­vo pa­žadą per me­tus be­veik pa­dvi­gu­bin­ti mi­ni­malų at­ly­gi­nimą. pa­žadų ir neat­suks gy­ven­to­jams nu­ga­ros?

Ge­di­mi­nas Rai­nys

Lie­tu­vos pra­mo­n i­n inkų kon­fe­de­ra­ci­jos Vyk­do­mo­sios di­rek­ci­jos ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

Į

akis krin­ta pro­gramų ci­ta­tos – pa­ sa­ky­mai yra to­bu­li. Ci­tuo­ju so­cial­ de­mok­ra­tus: „Dar­bas yra ver­tybė ir ge­rovės šal­t i­n is.“ Tai užp­rog­ ra­muo­ja, kad per darbą, o ne per pa­ šal­pas ku­r ia­ma ge­rovė. Dar­bo vietų kūri­mas ir vers­lo ska­t i­n i­mas tam­pa

Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas

Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­t i­n ių san­ ty­k ių ir po­l i­t i­kos mokslų ins­t i­tu­to di­rek­ to­r ius

P

ar­t ijų pro­g ra­m o­s e įra­š y­ ti kai ku­r ie pa­ž a­d ai yra la­ bai konk­retūs, ta­č iau at­s ie­ ti nuo bendrų eko­no­m i­kos po­l i­t i­kos prin­c ipų. Ki­t i – la­b ai abst­ raktūs ir nors iš prin­ci­po tei­sin­g i, ta­

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ba­na­lia tie­sa, kaip įėjus į baž­ny­čią per­ si­žeg­no­ti. Nėra nė vie­nos pro­gra­mos, kur to ne­būtų ža­da­ma, ta­čiau norėtų­ si konk­re­čiau į tai pa­žiūrė­ti. Ska­t in­t i smulkųjį ir vi­du­t inį verslą – nie­ko ne­s a­kan­t ys žod­ž iai. Ska­t in­t i rei­kia ko­kias nors funk­ci­jas: įkūrimą, pir­mo kre­d i­to ga­vimą ar­ba ži­n ių su­ tei­kimą, kaip eks­por­tuo­ti. In­di­vi­dua­li veik­la yra ge­rai, bet efektą duo­da la­bai ne­d i­delį, nes įdar­bi­n i tik sa­ve. Ne­sid­žiau­ki­me, kad toks užim­tu­mas didė­ ja, svar­bu – kaip grei­tai įmonė tam­pa glo­ba­li, nes tik to­kiu at­ve­ju ji duo­da vals­tybės biud­že­tui, ku­ria dar­bo vie­tas, koo­pe­ruo­ja­si su ki­to­mis įmonė­mis. Kal­bant apie so­l i­da­r umą ir so­cia­l inį tei­sin­g umą, man la­biau pa­tin­ka Dar­

bo par­ti­jos po­zi­ci­ja – su mi­ni­ma­lios al­ gos di­di­ni­mu būtų di­di­na­mas ir neap­ mo­kes­t i­na­ma­sis mi­n i­mu­mas, o tai ir yra pro­g re­sy­vu­mas. Vie­no iš Ang­ li­jos am­ba­sa­do­r ių, prie­š de­šimt me­ tų kalbė­ju­sio apie vie­šo­jo ir pri­va­čio­ jo sek­to­rių par­tne­rystę, žod­žiai bu­vo auk­si­niai – tam, kad tai vyktų, te­rei­kia vie­no – da­ry­t i, nes kiek­vie­no­je vals­ tybė­je rei­ka­lin­ga tei­sinė bazė yra – Ci­ vi­li­nis ko­dek­sas, Viešųjų pir­kimų įsta­ ty­mas. Aki­vaiz­du, kad Sei­me bus koa­l i­ci­ja, par­ti­jos pro­gra­ma ne­bus per­kel­ta au­ to­ma­tiš­kai, bus komp­ro­misų paieš­ka. Todėl daug ne­kant­riau lauk­si­me Vy­ riau­sybės prie­mo­nių pla­no, nes ja­me ir paaiškės, kas bus da­ro­ma.

čiau neat­ro­do, kad par­t i­jos aiš­k iai įsi­ vaiz­duo­ja, kaip juos reikės rea­l i­z uo­t i. Pa­vyzd­ž iui, pa­ža­dai ma­ž in­t i šešė­l inę eko­no­m iką ar­b a kur­t i nau­jas dar­b o vie­tas, ska­t in­t i verslą yra tik abst­rak­ čios frazės. Neaiš­k u, kaip ir ko­k iais kri­te­r i­j ais re­m ian­t is vėliau to­k ias į par­t ijų pro­g ra­mas įra­šy­tas fra­zes bū­ tų ga­l i­ma įver­t in­t i ir nu­sta­t y­t i, jos bu­ vo įgy­ven­d in­tos ar ne. Apsk­r i­t ai, rei­k ia ir kom­p e­ten­c i­j os, ir po­l i­t inės iš­m in­t ies, kad būtų for­ mu­luo­ja­mos ko­rek­t iš­kos ir įgy­ven­ di­n a­m os pro­g ra­m inės nuo­s ta­tos, pir­m iau­sia tu­r i būti iš­r yš­k in­t i ver­t y­ bi­n iai pa­si­r in­k i­mai ir vei­k i­mo gairės, ku­r ios taptų pa­g rin­du ren­g iant nau­

jos Vy­r iau­sybės pro­g ramą. To kol kas nėra, todėl tikė­t i­na, jog ir to­k ios koa­ li­ci­jos pro­g ra­ma bei pra­k tinė po­l i­t i­ ka bus orien­t uo­ta į at­skirų įmo­n ių ir in­te­resų gru­pių pa­gei­da­v i­mus, o ne bend­r us ša­l ies gy­ven­tojų ir eko­no­ mi­kos au­g i­mo tiks­lus. Sun­k u pro­g no­z uo­t i ir tai, ko­k ie po­ ky­č iai po rin­k imų lauks mūsų ša­ lies. Kol kas man neaiš­k u, kaip tar­ pu­s a­v y­j e galėtų su­s i­t ar­t i į koa­l i­c iją su­s i­j un­g u­s ios trys opo­z i­c inės jė­ gos, nes jų pro­g ra­m o­s e do­m i­nuo­j a frag­men­t iš­k i siū­ly­m ai, o ne nuo­s ek­ liai su­de­r i­n a­m i prin­c i­p ai ir vei­k i­mo gairės. Pa­rengė Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė

„Dar­bo par­ti­ja su Vik­to­ru Us­pas­ ki­chu tik­rai ne tam į Seimą ei­na, kad mi­ni­ma­lią algą pa­keltų. Į Sei­ mą ei­na­ma sa­viems in­te­re­sams at­ sto­vau­ti, o jų kiek­vie­na par­ti­ja tu­ri. Tie­siog V.Us­pas­ki­chas bu­vo gud­ rus – jis pa­žadė­jo tai, ko žmonėms la­biau­siai rei­kia“, – sakė eko­no­ mistė. Vis dėlto ji ne­ma­no, kad pa­ža­do įvyk­dy­ti ne­įma­no­ma. Anot eko­no­mi­kos eks­pertės, tik teo­riš­kai įma­no­ma, kad Lie­ tu­vo­je mi­ni­ma­li al­ga būtų 1509 li­ tai: „Te­rei­kia to­kio įsta­ty­mo. Jei­gu Sei­mas priimtų tokį įsta­tymą, vi­si turėtų pa­kel­ti tas al­gas. Aiš­ku, to­ kio įsta­ty­mo nie­kas ne­priims. Vis dėlto teo­riš­kai tai įma­no­ma, tik ta­da daug vers­lo bend­ro­vių bank­ ru­tuotų, daug jų nueitų į šešėlį. Žmonės ma­siš­kai gautų at­ly­gi­ni­ mus vo­ke­liuo­se, nes vers­las, pri­ vers­tas mokė­ti di­de­lius mo­kes­ čius, neiš­si­lai­kytų. Ne­kal­bu apie tą verslą, ku­ris at­ly­gi­ni­mus vo­ke­ liuo­se mo­ka iš go­du­mo, kal­bu apie tą, ku­ris ban­do iš­gy­ven­ti ir su­teik­

ti žmonėms ga­li­mybę už­si­dirb­ti.“ Eko­no­mistė ne­su­tin­ka su pro­gnozė­mis, kad mi­ni­ma­lią algą pa­ kėlus iki 1509 litų smar­kiai pa­ didėtų inf­lia­ci­ja. „Tai jau aukš­to­ji eko­no­mi­ka. Žmonės ne­pultų vis­ ko pirk­ti. Jie da­bar iš­si­gandę, tad net jei ir gautų 1509 li­tus, jie juos tau­pytų. Nors ką ten tau­pytų – už būstą, šil­dymą, trans­portą su­ mokė­jus, nie­ko ir ne­be­liktų“, – kalbė­jo pa­šne­kovė. Ji ne­si­ste­bi, kodėl žmonės bal­ sa­vo už Dar­bo par­tiją, ku­ri nu­rodė be­veik uto­pinį tikslą. Jis eko­no­ mis­tei at­ro­do leng­viau įgy­ven­di­ na­mas nei „ne­mo­ka­mai pa­sta­ty­ta elekt­rinė, ku­ri au­gi­na pi­ni­gus“. A.Mal­dei­kienė įsi­ti­ki­nu­si, kad Lie­tu­vai rei­kia pro­gre­si­nių mo­ kes­čių. „Di­de­li pro­gre­si­niai mo­ kes­čiai – lai­min­gas žmo­gus. Lie­ tu­vo­je „pro­gre­si­nių mo­kes­čių“ sąvo­ka išk­reip­ta, nes tur­tuo­ liai nuo­lat kar­to­ja, kad iš jų no­ri­ ma atim­ti pi­ni­gus. Jie klie­di, nes pro­gre­si­niai mo­kes­čiai mo­ka­mi ne nuo už­mo­kes­čio, o nuo pa­jamų. O da­bar tur­tuo­liai Sei­mo na­riai yra pa­si­darę rojų – jie mo­ka mo­kes­ čius nuo Sei­mo na­rio al­gos, o ki­ tos jų pa­ja­mos neap­mo­kes­tin­tos“, – aiš­ki­no eko­no­mistė. Pa­rengė Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė

14

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

sportas

Sporto telegrafas Karatė. Šeštadienį sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Vakarų Lietuvos karatė kiokušin taurės varžybos. 10.30 val. vyks kata rungtis. 12 val. – vaikų ir jaunučių kovos, 15 val. varžysis jauniai. Organizatoriai tikisi daugiau nei 200 sportininkų iš daugiau nei dešimties Lietuvos klubų. Tenisas. Švedijos sostinėje vykstančiame ATP serijos „If Stokholm Open“ teniso turnyre, kurio prizų fondą sudaro 486 750 eurų, vienetų varžybose antrą pergalę iškovojo ir į ketvirtfinalį pateko Ričardas Berankis. 95-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užimantis 22-ejų Lietuvos tenisininkas vakar aštuntfinalyje po trijų setų – 4:6, 6:4, 6:2, per 1 val. 43 min. nugalėjo ketvirtąją turnyro raketę 29erių vokietį Florianą Mayerį (ATP-28). R.Berankio, kuris užsitikrino 45 ATP reitingo taškus ir 14 208 eurų čekį, varžovu ketvirtfinalyje bus septintas pagal reitingą 27-erių Kipro tenisininkas Marcosas Baghdatis (ATP-33) arba 28 metų Alejandro Falla (ATP-54) iš Kolumbijos. Atsisveikino. Trečią vietą Ukrainos krepšinio superlygoje užimantis Mariupolio „Azovmaš“ klubas atsisakė 30-mečio gynėjo Simono Serapino paslaugų, kuris šioje komandoje rungtyniavo ir 2008–2009 metų sezone. „Azovmaš“ gretose klaipėdietis sužaidė vos vienerias nacionalinio čempionato ir dvejas Vieningosios lygos rungtynes. S.Serapino vietą užims 23-ejų amerikietis Manny Harrisas, kuris praėjusiame sezone žaidė Klivlando „Cavaliers“ ekipoje. Startas. Pergale Škotijoje vykstantį teniso turnyrą, kurio bendrą prizų fondą sudaro 40 tūkst. JAV dolerių, pradėjo 21-erių Laurynas Grigelis. Penktas pagal skirstymą turnyre klaipėdietis (ATP-396) pirmajame vienetų varžybų rate 6:3, 6:7 (5:7), 6:4 įveikė 24-erių Milaną Pokrajacą (ATP-570) iš Kanados ir pateko į aštuntfinalį.

Bosnių antausis lietuviams Zenicoje vykusiose atrankos į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą rungtynėse Lietuvos rinktinė nesugebėjo pasipriešinti grupės lyderiams Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkams.

Mūsų žaidėjai su varžovais kaip lygūs su lygiais kovojo pusę pirmojo kėlinio, o vėliau vieną po kito praleido tris įvarčius. Antrajame kėlinyje svečiai pakreipti įvykių eigos sau naudinga linkme nesugebėjo, tad patyrė skaudų pralaimėjimą 0:3 ir beveik atsisveikino su viltimis patekti į pasaulio čempionato finalinį turnyrą. Prieš susitikimą lietuvius kankino klausimas – kaip sutramdyti įspūdingai veikiančią bosnių puolimo mašiną, kurią į priekį veda Edinas Džeko, Vedadas Ibiševičius, Zvjezdanas Misimovičius ir kompanija. Su šia užduotimi lietuviai nesusitvarkė. Kitas grupės rungtynes Lietuvos rinktinė kovo 22 dieną išvykoje žais su Slovakijos ekipa. Pirmosios šių komandų rungtynės rugsėjo mėnesį Vilniuje baigėsi lygiosiomis – 1:1.

Gynyba: lietuviams (geltoni marškinėliai) varžovų puolėjus pavyko sustabdyti po pertraukos, kai jau

buvo atsilikę 0:3.

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Csaba Laszlo prisipažino, jog yra labai nusivylęs dėl rezultato. „Per pirmąjį pusvalandį buvo progų įmušti įvartį, žaidėme gerai. Turėjome išnaudoti progą, kai krašte kamuolį turėjo V.Borovskis, – sakė strategas. – Tačiau per trylika minučių praleidome tris įvarčius. Bosniai individualiu meistriškumu mus lenkia, bet praleidome įvarčius, nuo kurių galėjome apsiginti. Prieš pirmąjį įvartį M.Pjaničius dvidešimt metrų nestabdomas varė kamuolį ir atliko rezultatyvų perdavimą. Po to buvo rikošetas tarsi biliarde – ir 2:0. Netrukus sulaukėme ir trečiojo įvarčio.“

AFP nuotr.

C.Laszlo apgailestavo, kad Lietuva neturi tokių puolėjų, kaip bosniai. „Gynyboje ir saugų grandyje atrodome neblogai, bet arčiau vartų nesukuriame per daug pavojaus. Tai mūsų liga. Vis dėlto turbūt esame teisingame kelyje. Žinojau, kad žaisti su graikais ir bosniais išvykoje bus labai sunku, tik nesinorėjo pralaimėti didesniu rezultatu.“ Trečiąją pergalę iškovojo ir į antrąją vietą grupėje pakilo Graikijos komanda, svečiuose 1:0 (0:0) įveikusi į trečiąją poziciją smuktelėjusią Slovakijos vienuolikę. Pergalingą įvartį įmušė Dimitris Salpingidis (63 min.). Trečiosiose G grupės rungtynėse pirmąją pergalę iškovojo

G grupė Vieta Komanda

1. Bosnija ir Hercegovina 2. Graikija 3. Slovakija 4. Lietuva 5. Latvija 6. Lichtenšteinas

Rungt. Taškai

4 4 4 4 4 4

10 10 7 4 3 0

penktąją vietą užimanti Latvijos rinktinė, namuose 2:0 (1:0) nugalėjusi autsaiderę Lichtenšteino ekipą. Po įvartį į svečių, kurie susitikimą baigė be pašalinto iš aikštės Danielio Kaufmano (60 min.), vartus įmušė Vladimiras Kamešas (29 min.) ir Edgaras Gauračas (77 min.). „Klaipėdos“ inf.

Senjorų pergalės Latvijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Būrelis Klaipėdos „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo narių sėkmingai pradėjo sezoną tarptautinėmis „Ventspilio bobų vasaros“ varžybomis Latvijoje.

Tikra klaipėdiečių komandos lydere buvo Aušra Gardžiulienė, skynusi pergales savo amžiaus grupėje. Ji buvo greičiausia plaukdama 50 m krūtine ir 100 m kompleksiniu stiliumi. Ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė dar du Klaipėdos plaukikai – Artūras Novikovas, laimėjęs 50 m krūtine rungtį, ir Antanas Vogonis, šventęs pergalę plaukdamas 50 m nugara. Šie vyrai dar užėmė prizines vietas plaukdami 50 m laisvu stiliumi. A.Novikovas buvo antras, o A.Vogonis – trečias. Medalį laimėjo ir „Nendrės“ prezidentė Asta Dirgėlienė. Mūsų senjorė buvo trečia plaukdama 50 m nugara.

Atstovai: Klaipėdos garbę puikiai gynė A.Vogonis, A.Gardžiulienė,

A.Novikovas ir A.Dirgėlienė.

Nors mūsų klubui atstovavo vos keturi sportininkai, tačiau komandinėje įskaitoje „Nendrė“ už-

ėmė aukštą antrą vietą. Iš viso varžėsi 59 dalyviai iš keturių Latvijos miestų ir Klaipėdos.

19

ketvirtadienis, spalio 18, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir Jotema leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinką, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Dvyniai (05 21–06 21). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šis bruožas padės išvengti nemalonumų. Vakare pasistenkite atsikratyti neigiamos nuotaikos. Vėžys (06 22–07 22). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų naują požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad už iniciatyvą baudžiama, jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų skonį. Galite rinktis naujus baldus arba kam nors patarti. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų valia, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis jūsų ginklas. Būsite labai jautrus, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite įsitempęs. Jūsų elgesys nesiderins su jūsų vertybėmis. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Šaulys (11 23–12 21). Daugiau bendraukite su draugais. Bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Jums atsivers galimybė žengti sėkmės keliu, tačiau tuo galite ir nepasinaudoti. Jei nepasiseks, nesijaudinkite – tai ne paskutinė galimybė. Pasistenkite įveikti savo niūrią nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Geriau fantazuokite būdamas vienas arba savo fantazijas išliekite kurdamas. Nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas. Pavyks atmesti neesminius dalykus ir pasinerti į darbą.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis vyraus mažai debesuoti ir nešalti orai. Šiandien bus mažai debesuota, termometrai rodys 13–15 laipsnių šilumos. Panašūs – mažai debesuoti – orai išsilaikys ir penktadienį. Oro temperatūra naktį sieks 7–12 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 14– 16 laipsnių.

Šiandien, spalio 18 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+14

Utena

+14

7.52 18.15 10.23

292-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 74 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +18 Brazilija +30 Briuselis +18 Dublinas +11 Kairas +35 Keiptaunas +22 Kopenhaga +15

kokteilis Pir­tis „su pro­tu“ – svei­ka Pra­nui pa­r ū­po, ko­k ia tu­rė­t ų bū­t i tei­ sin­ga sau­nos tem­pe­ra­t ū­ra ir sė­dė­ji­ mo sau­no­je op­ti­ma­l i truk­mė. Anot klai­pė­d ie­čio, vie­ni tvir­t i­na, kad ge­r iau­sia – 70–80 laips­nių karš­čio pir­ tis, o to­kio­je ap­lin­ko­je rei­kia sė­dė­ti 30– 45 mi­nu­tes. „O ką ma­no ki­ti pir­čių mė­gė­jai?“ – Pra­ nas pa­pra­šė ki­tų skai­ty­to­jų pa­si­da­ly­ti sa­vo nuo­mo­nė­mis. „Kiek­v ie­nas ho­mo sau­nen­sis sa­vaip rea­g uo­ja į karš­t į, – įsi­t i­k i­nęs Pir­t i­n in­ kas. – Nes­var­bu, ko­k io karš­čio pir­ty­je bū­tu­me, kai tik pra­de­da­me jaus­ti dis­ kom­for­tą – ei­k i­me lauk. Ir vis­kas.“ Ari­jus sa­kė, kad pir­t is „su pro­t u“ – la­ bai svei­ka. „Ne­ge­rai, jei kai­t i­na­mės „be pro­to“, – tvir­t i­no vy­r iš­k is. – Į pir­t į rei­k ia ženg­ ti dėl ma­lo­nu­mo, ir ne­rei­k ia ken­čiant karš­t į per­lenk­ti laz­dos.“ Pa­sak Ari­jaus, jei pir­t y­je drėg­na, pa­ kan­ka ma­žes­n io karš­čio, jei sau­sa – ga­l i bū­t i karš­tes­nė.

Val­go cit­ri­nos grie­ži­nė­lius Si­g i­tas pa­si­da­l i­jo as­me­n i­ne pa­t ir­t i­m i: „Įkai­ti­nu pir­t į iki 85–95 laips­nių. Pir­mą kar­tą įė­jęs pa­bū­nu apie pen­k ias mi­nu­ tes. Per tą lai­ką ap­si­pran­tu, įšy­lu. Ant­rą sy­k į bū­nu apie de­šimt mi­nu­čių, kol pa­ si­ro­do pir­mie­ji pra­kai­to la­še­liai. Tre­čią­ jį kar­tą sė­d žiu tiek, kiek ga­l iu iš­sė­dė­t i. Tie­sa, ne tiek, jog šir­dis plak­tų ne­ž mo­ niš­kai. Ir tuo­met len­du po šal­tu du­šu“. Anot skai­t y­to­jo, jei jis pir­t y­je yra su drau­gais, tai pa­si­kai­tin­ti ei­na dau­g iau kar­tų. Ta­čiau karš­čio sean­sų truk­mė tuo­met pri­k lau­so nuo nuo­tai­kos. Prieš ei­da­mas į pir­t į, Si­g i­tas su­pjaus­ to cit­r i­ną grie­ž i­nė­liais, api­bars­to juos drus­ka ir val­go prieš pir­t į, po kiek­vie­ no pa­sė­dė­ji­mo ir po pir­ties. „Cit­r i­na ge­rai va­lo or­ga­niz­mo šla­kus“, – ma­no klai­pė­die­tis.

Mo­bi­lu­mas: karš­čio mė­gė­jai ga­li

su­lauk­ti pir­ties bet kur ir bet ka­da.

Me­di­kų žo­dis Kai mes sė­di­me pir­ty­je, ga­rai ir karš­tas oras su­ke­lia mū­sų or­ga­niz­me spar­tes­ nę krau­jo cir­ku­l ia­ci­ją ir pa­ge­ri­na me­ džia­g ų apy­kai­tą.

Links­ma is­to­ri­ja iš pir­ties Atė­jo mer­g i­na pas bū­rė­ją ir klau­sia: – Ma­ne my­l i du vai­k i­nai. Sa­k yk, ku­ riam iš jų pa­si­seks? Bū­rė­ja iš­dė­l io­jo kor­tas ir pa­mąs­čiu­si at­sa­kė: – Pa­si­seks Jo­nui, nes ta­ve ves Pet­ras. Čes­ka (397 719; man ne­pa­tin­ka tur­kiš­ka pir­tis, nes dėl ga­rų jau­čiuo­si lyg karš­ta­me rū­ke)

Londonas +14 Madridas +18 Maskva +13 Minskas +12 Niujorkas +20 Oslas +12 Paryžius +19 Pekinas +20

Praha +16 Ryga +14 Roma +22 Sidnėjus +21 Talinas +11 Tel Avivas +30 Tokijas +20 Varšuva +17

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

14

12

12

5

11

15

13

12

5

rytoj

šeštadienį

15

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

Vardai Kęstmina, Liubartas, Lukas, Vaiva.

spalio 18-ąją

Rytas

11

+15

+14

12

12

5

1892 m. Či­ka­gą ir Niu­jor­ ką (JAV) su­jun­gė te­le­fo­ no ry­šys. 1893 m. mirė prancūzų kompozitorius Charles Gounod, sukūręs operas „Faustas“ bei „Romeo ir Džuljeta“ (gimė 1818 m.). 1922 m. bu­vo įkur­ta „Bri­ tish Broad­cas­ting Com­pa­ ny“, ku­ri 1927 m. bu­vo pa­ keis­ta į „Bri­tish Broad­cas­ ting Cor­po­ra­tion“ (BBC). 1931 m. mi­rė elekt­ros lem­pu­tės, fo­nog­ra­fo bei ki­no pro­jek­to­r iaus iš­ra­ dė­jas ame­r i­k ie­t is Tho­ mas Al­va Edi­so­nas.

1932 m. gi­mė mu­zi­ko­ lo­gas, po­li­ti­kas ir vi­suo­ me­nės vei­kė­jas Vy­tau­ tas Lands­ber­gis.

1956 m. Če­kos­lo­va­ki­jo­je gi­mė te­ni­si­nin­kė, de­vy­ nis­kart Vimbl­do­no tur­ ny­ro nu­ga­lė­to­ja Mar­t i­ na Nav­ra­t i­lo­va. 1978 m. pa­bė­gu­si į JAV, po tre­jų me­t ų ji ga­vo šios ša­l ies pi­lie­ty­bę. 1958 m. gi­mė po­pu­l ia­ rus bel­g ų kil­mės ko­ vi­n ių fil­mų ak­to­r ius Jea­n as-Claude‘as van Damme‘as. 1961 m. gi­mė is­to­r i­kas Al­v y­d as Nik­ž en­t ai­t is, ku­r į lai­ką dir­bęs ir uos­ ta­mies­ty­je.

Ku­ni­gas nu­švil­pė 1 mln. eu­rų Vie­nas Kroa­ti­jos ka­ta­li­kų ku­ni­gas pa­bė­go pa­gro­bęs be­veik mi­li­jo­ną eu­rų už ne­tei­sė­tai par­duo­tą Baž­ ny­čios tur­tą.

Ži­niask­lai­da nu­ro­do, jog dva­si­nin­ kas pa­spru­ko su iš­te­kė­ju­sia mo­te­ ri­mi. Tė­vas pran­ciš­ko­nas Ši­me Ni­ma­ cas anks­čiau šiais me­tais pa­si­ra­šė su­tar­tį su vie­na vie­tos bend­ro­ve dėl Baž­ny­čiai pri­klau­san­čio že­mės skly­po par­da­vi­mo, sa­ko­ma Spli­to ar­ki­vys­ku­pi­jos pra­ne­ši­me. 34 me­tų Š.Ni­ma­cas, bu­vęs Ad­ ri­jos pie­ti­nia­me pa­jū­ry­je esan­ čio Baš­ka Vo­dos ku­ror­to pa­ra­pi­ jos ku­ni­gas, ge­gu­žę išė­mė per 980 tūkst. eu­rų (3,38 mln. li­tų) iš pa­ra­ pi­jos są­skai­tos, „ne­pa­tei­kęs tin­ka­ mo paaiš­ki­ni­mo, ko­dėl bu­vo paim­ti tie pi­ni­gai ir kam jie bus pa­nau­do­ ti“, pri­dū­rė ar­ki­vys­ku­pi­ja. Kaip pra­ne­ša vie­tos ži­niask­lai­ da, ku­ni­gas, ku­ris api­bū­di­na­mas kaip pa­trauk­lios iš­vaiz­dos vy­ras, nea­be­jin­gas bran­giems dra­bu­ žiams ir pra­ban­gos ak­se­sua­rams, pa­bė­go iš ša­lies su jau­na mo­te­ri­ mi, ku­ri yra ban­ko, iš ku­rio bu­vo paim­ta mi­nė­ta su­ma, vie­no dar­ buo­to­jo žmo­na. Že­mės skly­pas bu­vo par­duo­tas be Baž­ny­čios pa­rei­gū­nų ra­šy­ti­nio su­ti­ki­mo, o pran­ciš­ko­nai krei­pė­ si į teis­mą dėl tos su­tar­ties pa­nai­ ki­ni­mo. Ži­n iask­l ai­d os pra­n e­š i­m uo­ se sa­ko­ma, kad Š.Ni­ma­cas ne­se­ niai pa­si­pra­šė pa­ša­lin­ti jį iš ku­ni­gų luo­mo. Kroa­ti­jo­je, tu­rin­čio­je 4,2 mln. gy­ven­to­jų, ka­ta­li­kais sa­ve lai­ko be­ veik 90 pro­c. žmo­nių. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.