2012-10-19 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, SPALIO 19, 2012

www.kl.lt

245 (19 546)

=2;8A.162;6@ @= .96< &

11

pramogĹł

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

R.UŞgalis: „Nu o ma

Per ant­rÄ…­jÄŻ rin­ki­mĹł tu­rÄ… S.Skver­ne­lis Ĺža­da smog­ti bal­sĹł pir­kÄ—­jams.

Lietuva 5p.

Grai­kams pro­tes­tuo­jant, Briu­se­lis rei­ka­lau­ja dar dau­giau ga­lių.

Pasaulis 9p.

Uostamiestyje vienas festivalis baigiasi, o kitas prasideda.

Tris dienas KlaipÄ—do no muzika, atliekam je skambÄ—s akordeotuozĹł iĹĄ Lietuvos a ĹĄio instrumento virir svetur. Spalio VIII tarptautinis 19–21 akordeono muzikos d. tivalis „Vivat fesAccorde instrumento gerbÄ—jus on“ vÄ—l kvieÄ?ia ĹĄio ÄŻ KlaipÄ—dos universiteto koncertĹł salÄ™.

gidas

Ĺžens Ĺžinojau sav o kelią“

Rita BoÄ?iulytÄ—

r.bociulyte@kl.lt – Festivalis KlaipÄ—doje atsirado neatsitiktinai . Kaip patikino organizatoriai deono festivalis Lietuvos akorpradÄ—tas rengti , kon- nuo 1988-ĹłjĹł certai bus aukĹĄÄ?iausio Vilniuje profesoriĹł lygio, nes Eduardo juose dalyvaus Gabnio ir RiÄ?ardo tik konkursĹł laureatai, tarptautiniĹł ackeviÄ?iaus Sviiniciatyva. O sulaukÄ™ gausiĹł ovacijĹł savo pasirodymuos mane, kai ÄŻstojau e viso- tÄ— ÄŻsijungti ÄŻ LMTA, iĹĄkart pakvieje Europoje. ÄŻ organizacinÄŻ komiteSu festivalio vadovu Robertu tÄ…. Nuo tada mano ĹĄirdyje ir UĹžgaliu kalbÄ—jomÄ—s pasÄ—ta sÄ—kla organizuoti akordeono rengino muzikÄ… ir ĹĄiandienapie akordeo- nius. Liko nuostabĹŤs prasidedantÄŻ renginÄŻ bei jo apie tÄ… laikmetÄŻ... prisiminimai dalyvius. jau dirbti J.Karoso Kadangi pradÄ—muzikos mokyÄŽgyvendino tÄ—vo kloje, tad nieko nelaukdamas svajonÄ™ savo iniciatyva 1996-aisiais pakvieÄ?iau – Pats esate akordeonistam akordeonistas muzikos pedagogas ir toriĹł ir atlikÄ—jÄ…s ĹžinomÄ… kompoziViktorÄ… NovikovÄ… – ar ne Ä?ia slypi festivalio ĹĄaknys? ÄŽdomu, iĹĄ Rusijos, kad surengtĹł didĹžiukaip akordeono muzika tapo jĹŤ- lÄŻ koncertÄ…. Ĺ˝moniĹł susirinko sĹł profesija? pilnutÄ—lÄ— KlaipÄ—dos Tai ar koks likimo buvo dÄ—sninga lÄ—, tad abejoniĹł universiteto sa- ď Ž UĹžmojai: pokĹĄtas?  6QĂ›WĂş ab_Vb YN neliko, kad reikia – Lietuviai – ONV QNbT aVXVb [\ ZbgVX\` SR muzikalĹŤs ĹžmonÄ—s, tÄ™sti darbus. Nuo tada ir \`V ]R_ XVab` `aVcNYĂ&#x; 8YNV]Ă›Q prasidÄ— ZRaĂş WN` Ă&#x;Tf todÄ—l ne iĹĄimtis \WR \_TN[Vgb\ cR[QV[aV• “ `N ir mano giminÄ—je. jo intensyvĹŤs akordeonistĹł WN[aV` ? B TNY XĂ› WNb N ab[aĂ– pasiro- Ĺžinomas Muzikavo ir dainavo V` dymai KlaipÄ—doje, WĂ&#x; NX\_QR\ oristas Sigitas proproseneo 1998-aisiais liai, seneliai ir KaminsCfaNba\ 9VNbQN[`XV\ kas. Nuostabios tÄ—vai. Mano senelis ÄŻvyko ir pirmasis festivalis, [b\a_ gÄ—liĹł kompozici- Festivalyje – klaipÄ—dieÄ?io premjera iĹĄ tÄ—vo pusÄ—s grojo kurio jos – neatsiejamos jo skaityti natas, baritonu, mokÄ—vizitinÄ—s kortelÄ—s. nuo festivalio – KokiĹł festivalis VizitinÄ— kortelÄ— tad Festivalyje dalyvaus Ä?iu PaÄ?iu ÄŻvairiausius renginius,jÄŻ kviesdavo ÄŻ ďŹ nansinÄ™ paramÄ… sunkme- Ä?iĹł? IĹĄ kur? KodÄ—l sulauks svekeliasdeĹĄimt kilometrĹł o kartais net verta ateiti jĹł tik tarptautin lius iĹĄ eilÄ—s pasiĹŤlÄ— du festiva- pasiklausyti tekdavo eiti iĹł kon- savininkas ? „Europolos“ pÄ—sÄ?iomis ÄŻ sutartÄ… R.UĹžgalis gimÄ— 1973 m. kursĹł laureatai vietÄ…. Mano tÄ—Darius LauceviÄ?ius, – Kadangi festivalio biudĹžetas velis – akordeonistas , sukuris papraĹĄÄ— savamokslis, ĹĄiemet ÄŻ koncertus nimalus, tai ÄŻ jÄŻ pakvieÄ?iau mi- 1988 m. baigÄ— 8 laukÄ™ gausiĹł kuris ir yra „kalÄ?iausias“ klases PlungÄ—s gerus vidurinÄ—je savo biÄ?iulius, ovacijĹł senjorus ÄŻleisti nemokamai. 1-ojoje dÄ—l mano kurie be didesniĹł profesijos. Kaip mokykloje ir PlungÄ—s Prasavo pasirodym ĹĄom – laukiam, ďŹ ir daugelis tÄ—vĹł, meno mokyklos akordeono ÄŻÄ—jimas laisvas. nansiniĹł reikalavimĹł sutinka jis ÄŻgyvendino savo uoVisi klasÄ™. KlaipÄ—dos publikai festivalio koncertai svajonÄ™ – pats se visoje Europoje pateikti iĹĄskirtinÄ™ negalÄ—damas gauti vyksta programÄ…. KlaipÄ—dos universiteto 1988–1992 m. . muzikinio iĹĄsilamokÄ—si vinimo, dÄ—jo visas MenĹł fa- deonistĹł FestivalÄŻ pradÄ—s akorS.Ĺ imkaus konservatorijojKlaipÄ—dos kulteto koncertĹł kvintetas „Mozaika“. e, akordeaĹĄ tai pasiekÄ?iau. pastangas, kad ono klasÄ—je. dĹžiulÄ— universitetosalÄ—je – tai di- kÄ… tik grÄŻĹžo Jis Nuo maĹžens iĹĄ Italijoje vykusio vadovybÄ—s pajau tradicijÄ…, Ĺžinojau savo keliÄ…. rama mĹŤsĹł konkurso „Citta di viliuosi, tÄ™sime 1992–1998 m. Lanciano“, kuriame dar il- jo koncertĹł renginiui. NuolatinÄ™ nereikÄ—jo blaĹĄkytis Gal ir gerai, nes gai. Kitaip, studijavo Lietuvos laimÄ—jo pirmÄ…jÄ… manau, muzikuojanvedÄ—jÄ… J.Karoso muzikos ir teatro vietÄ…. Ĺ is kvintetas sijÄ…. PrieĹĄtaravimĹł renkantis profe- Ä?iam jaunimui muakademijoje, prof. zikos mokyklos tÄ—vo norui iĹĄkilo ir mokytojams E.Gabnio klasÄ—je. teorijos mokytojÄ… susibĹŤrÄ— prieĹĄ 13 metĹł iĹĄ aktyviautik muzikos mokykloje, bĹŤtĹł sunku tobulÄ—ti – reikia matyti DanguolÄ™ RimĹĄienÄ™ ĹĄiemet pakeis siĹł Ĺ iauliĹł kraĹĄto akordeono mokydamas jauÄ?iau vÄ—liau besi- gyvai, kas puiki fortepijono pedaNuo 1995 m. dirba vyksta KlaipÄ—dos J.Karoso mokytoja MiglÄ— gogĹł. Ĺ iuo metu ansamblyje eigÄ… ir atsakomybÄ™ didĹžiulÄ™ par- zikos pasaulyje. akordeono mu- MosÄ—nienÄ—. muzikos mokykloje groja Ĺ iauliĹł 2-osios muzikos mokyklos jams. Kol mokiausi, savo mokytocialybÄ—s mokytoju. akordeono spemokytojai Linas Onaitis, Zita BrubĹŤsiu tik atlikÄ—jas, galvojau, kad TrĹŤksta tik – Ar sunku prisikviesti ĹžienÄ— ir Janina rÄ—mÄ—jĹł nes visÄ… laisva1995 m. su LMA MaĹžonaitÄ—, MaĹžeilaikÄŻ skyriau tik Ĺžymius kiĹł akordeono muzikos studentĹł akordeoprofesiniam tobulÄ—Vytauto Klovos nistĹł kvintetu jimui, o pedagogo muzikos mokytarptautiniame – Pas mus jie atvyksta atlikÄ—jus? klos pedagogÄ— paĹĄaukimas augo – Kaip sekÄ—si organizuoti konkurse Castelfidardo JĹŤratÄ— be didesniĹł ir palaipsniui dirbant ĹĄiemetÄŻ festivalÄŻ (Italija) laimÄ—jo Ĺ iauliĹł Sauliaus TrimailovienÄ— pirmÄ…jÄ… vietÄ…. ĹĄÄŻ darbÄ…. ir kokios tenden- ÄŻkalbinÄ—jimĹł. IĹĄ lĹŤpĹł ÄŻ lĹŤpas Sondeckio mecijos? geri ar blogi atsiliepimai greitai keliauja, nĹł mokyklos mokytoja Daiva – KodÄ—l prieĹĄ – Mintyse sudÄ—lioju 2001 m. Montese tad galime dĹžiaugtis VasauskienÄ—. 2003-iaisiais 14 (Italija) tarptautiprogramÄ…, tu savo doje pradÄ—jote metĹł KlaipÄ—- taÄ?iau, kai pasiekniame Italijoje, rezultatu. Jau akordeono rengti ĹĄÄŻ festijau du festivalius 20 metĹł aktyviai Montese, 2009-aisiais Estijoje valÄŻ ir iki ĹĄiol se, koncertuojanÄ? muzikos konkuriĹĄ organizuoju vytÄ™siate jo tradi- eilÄ—s negaunam jokios paramos iĹł akordeono muzikos kusiuose tarptautiniuos cijÄ…? Nuo ko rijoje laimÄ—jo treÄ?iÄ…jÄ…atlikÄ—jĹł kategoiĹĄ valstybÄ—s, tai e akordeono muzikos viskas vietÄ…. ji nebÄ—ra tokia, renginius. Patirtis didĹžiulÄ—, ir kodÄ—l tai vyksta? prasidÄ—jo kokios tikiuosi. trĹŤks- yra pelniusi konkursuose „Mozaika“ Vis dÄ—lto dĹžiugu, ta tik didĹžiulio bĹŤrio rÄ—mÄ—jĹł, Nuo 1996 m. rengia Kaip ma- kad pirmÄ…sias vietas note, kam to akordeono muzikuyra palaikanÄ?iĹłjĹł riems padedant ir Di- kos koncertus labiausiai reikia ÄŻ KlaipÄ—dÄ… galÄ—tu- dĹžiuosius prizus. MokytojĹł mano idÄ—jÄ… jums, akordeono KlaipÄ—doje. – ir paremianÄ?iĹł ne tik moraliĹĄkai, me pakviesti pasaulinÄŻ pripaĹžinimÄ… aktyviai dalyvauja ne tik kvintetas nui, klausytojam muzikos me- bet ir ďŹ nansiĹĄkai. konkursuoNuo 1998 m. – pelniusius akordeonistus se, bet ir koncertuoja s?.. kas Nuo antri pirmojo metai vyks. IdÄ—jĹł tu- ve su ÄŻvairiaspalfestivalio iki ĹĄiol tanÄ?io KlaipÄ—dos programa Ĺ iauliĹł tarptautinio akorrenginÄŻ puoĹĄia riu labai daug, tikiuosi per kitus kraĹĄto, Lietuvos deono muzikos 20 ir kitĹł ĹĄaliĹł metĹł jas ÄŻgyvendinti. festivalio ir semiakordeono naro „Vivat Accordeonâ€? muzikos gerbÄ—jams. rengÄ—jas ir vadovas.

Ĺ iandien priedas

Ka­pai skÄ™s­ta van­de­ny­je Mi­li­jo­ni­nÄ—s in­ves­ ti­ci­jos ÄŻ LÄ—­bar­tĹł ka­ pi­niĹł Ĺže­mÄ™ ne­guo­ dĹžia ĹĄio­mis sa­vai­ tÄ—­mis ar­ti­mus Ĺžmo­ nes lai­do­ju­siĹł klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł. Pur­vas, klam­py­nÄ— ir iki juos­ mens van­dens pil­ nos ka­po duo­bÄ—s – ka­pi­niĹł kas­die­ny­bÄ—.

14

Kaina 1,30 Lt

„V.Us­pas­ki­cho bly­nas mums – ne ska­nu­my­nas.“ Po­li­ti­kÄ— Zi­ta Ĺ li­Ä?y­tÄ— reiť­kÄ— nuo­mo­nÄ™, kad sa­vi­val­dy­bÄ— ne­tu­rÄ—­tĹł pra­ťy­ti pa­ra­mos iĹĄ ga­li­mos nau­jos Vy­riau­sy­bÄ—s.

2p.

Int­ri­ga dÄ—l „Me­ri­dia­no“ ne­si­bai­gia Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Su­lau­ku­si pra­ťy­mo Bal­ti­jos jō­ro­ je skir­ti vie­tÄ…, kur bō­tĹł ga­li­ma nu­ skan­din­ti „Me­ri­dia­ną“, Vy­riau­sy­ bÄ— rea­ga­vo prie­ťin­gai – pa­ve­dÄ— net ke­tu­rioms ins­ti­tu­ci­joms ieť­ko­ti ga­li­my­biĹł iť­sau­go­ti bur­lai­vÄŻ. „Tik­rai kaŞ­kas ÄŻvyks“

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Kars­tus – ÄŻ van­de­nÄŻ

Ka­p i­n Ä—­se sku­b iai ka­p o duo­b Ä™ ka­sÄ™ duob­ka­siai pri­si­pa­Şi­no, jog vos spÄ—­ja su­ktis klam­po­da­mi po pur­vÄ…. „Kas ke­lio­li­ka mi­nu­Ä?iĹł tu­ri­me iť­sem­ti po 15–20 ki­bi­rĹł van­dens. Ta­da vÄ—l ka­sa­me. Van­dens siurb­liai Ä?ia neiť­gel­bÄ—s. Ka­sa­me pur­ve“, – aiť­ki­no duob­ka­siĹł pa­slau­gÄ… siō­ lan­tis Jo­nas. Vy­ras pri­dō­rÄ—, kad nau­jai su­ for­muo­tuo­se ka­pi­niĹł kvar­ta­luo­ se pur­ve iki ke­liĹł mur­do­si ne tik duob­ka­siai, bet ir ve­lio­niĹł ar­ti­ mie­ji. „Čia iki Ĺžie­mos tu­rÄ—­jo bō­ti nu­ ties­ti as­fal­tuo­ti ke­liai. Ta­Ä?iau pa­ pil­tas Ĺžvy­ras iĹĄsisklaidÄ—, duo­bÄ—­se pil­na van­dens, Ĺžmo­nÄ—s juk gu­mi­ niĹł ba­tĹł ne­si­neĹĄ su sa­vi­mi, kad ar­ ti­mų­jĹł ka­pus pa­siek­tĹłâ€œ, – ste­bÄ—­ jo­si vy­ras. Duob­ka­siai ĹĄiuo me­tu uĹž duo­ bÄ—s iť­ka­si­mÄ… pra­ťo nuo 300 iki 500 li­tĹł. „To­se vie­to­se, kur ypaÄ? daug grun­t i­n io van­d ens, pa­s a­ko­m e Ĺžmo­n Ä—ms: teks sem­t i van­de­nÄŻ ki­bi­rais.

7

„„Dar­bas: jau ke­lios sa­vai­tÄ—s LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—­se duob­ka­siai dir­ba iki ke­liĹł mirk­da­mi van­de­ny­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei nu­tiks tai, kÄ… pla­nuo­ju, Vy­ riau­sy­bÄ—s at­sa­ky­mas bus ne­beak­ tua­lus“, – mÄŻs­lin­gai kal­bÄ—­jo „Me­ ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do va­do­vas Ar­tō­ras Ĺ˝iÄ?­kus. Jis jau prieĹĄ ke­lias die­nas uŞ­si­ mi­nÄ—, kad ne­tru­kus bus nau­jie­nĹł dÄ—l „Me­r i­d ia­n o“ li­k i­m o, ta­Ä? iau ir va­kar, kai jau Ĺža­dÄ—­jo pa­skelb­ ti, kas lau­kia bur­lai­vio, iť­li­ko pa­ slap­tin­gas. „Par­duo­siu? Ne, tik­rai ne­par­ duo­siu. Kol bō­siu gy­vas, „Me­ri­dia­ no“ sa­vi­nin­kai ne­si­keis“, – tvir­ti­ no A.Ĺ˝iÄ?­kus. Pat­vir­ti­nÄ™s, jog su bar­ken­ti­na „tik­rai kaŞ­kas ÄŻvyks“, jis tai pla­ Ä?iau ko­men­tuo­ti at­si­sa­kÄ—. A.Ĺ˝iÄ?­kus praÄ—­ju­sÄŻ pir­ma­die­nÄŻ rať­tu krei­pÄ—­si ÄŻ Vy­riau­sy­bÄ™ ir pa­ pra­ťÄ—, kad ji Bal­ti­jos jō­ro­je, Lie­tu­ vos prie­kran­tÄ—­je skir­tĹł vie­tÄ…, kur bō­tĹł ga­li­ma nu­skan­din­ti Klai­pÄ—­dos sim­bo­liu ta­pu­sÄŻ „Me­ri­dia­ną“. To­kÄŻ sa­vo spren­di­mÄ… bur­lai­vio sa­vi­nin­kas ar­gu­men­ta­vo tuo, kad jau ne­be­si­ti­ki lai­vo iť­sau­go­ti atei­ ties kar­toms, nes Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ— ne­ro­do dÄ—­me­sio – ne­pa­ si­ra­ťo bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties. To­dÄ—l esÄ… bur­lai­vÄŻ nu­skan­din­ti yra ge­riau nei jÄŻ su­pjaus­ty­ti mal­koms. „Jis bent jau tap­tĹł nar­dy­to­jĹł lan­ ky­mo ob­jek­tu“, – tvir­ti­ no A.Ĺ˝iÄ?­kus.

2

2

PENKTADIENIS, SPALIO 19, 2012

miestas

Int­ri­ga dėl „Me­ri­dia­no“ ne­si­bai­gia 1

Sle­gia sko­los

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė tei­gė, jog bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis su „Me­ri­dia­no“ fon­du ne­pa­si­ra­šo­ma, nes jo val­dy­to­jai ne­pa­tei­kia pra­šo­ mų fi­nan­si­nių ata­skai­tų. „A.Žič­kus vie­na­me pa­si­ta­ri­me įvar­di­jo, kad fon­do sko­los sie­kia 170–180 tūkst. li­tų. Mies­to biu­ dže­to pi­ni­gai ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­ mi sve­ti­miems kre­di­to­ri­niams įsi­ sko­li­ni­mams deng­ti. Ki­taip ta­riant, sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li pri­siim­ti sve­ti­ mų sko­lų“, – aiš­ki­no A.Ve­ly­kie­nė. Bū­tent dėl sko­lų ji bu­vo įsi­ti­ki­ nu­si, kad „Me­ri­dia­nas“ ne­bus nu­ skan­din­tas, nes to ne­leis fon­do kre­di­to­riai. „Bur­lai­vis yra tur­tas, ku­rį par­da­vus auk­cio­ne ar iš var­ žy­ti­nių, ga­li­ma pa­deng­ti sko­las“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė. At­sa­ky­mas ne­pa­ti­ko

A.Žič­kus va­kar tei­gė, jog iš Vy­ riau­sy­bės jo­kio at­sa­ky­mo į sa­vo pra­šy­mą nu­ro­dy­ti vie­tą, kur skan­

din­ti „Me­ri­dia­ną“, dar ne­su­lau­kė. Prem­je­ro pa­ta­rė­jas Vir­gi­ni­jus Va­ len­ti­na­vi­čius „Klai­pė­dai“ pa­tvir­ ti­no, kad gau­tas raš­tas ne­nu­gu­ lė į stal­čių. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius pa­si­ra­šė pa­ve­di­ mą Su­si­sie­ki­mo, Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­joms, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai ir Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bei. „Pra­šau kar­tu su Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­ba, ki­to­mis kom­pe­ten­tin­go­mis ins­ti­tu­ ci­jo­mis bei vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ ni­za­ci­jo­mis iš­nag­ri­nė­ti su bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ re­mon­tu ir iš­lai­ky­mu su­si­ju­sias tech­ni­nes ir fi­nan­si­nes pro­ble­mas ir pa­teik­ti ra­cio­na­lius pa­siū­ly­mus dėl šio ob­jek­to iš­sau­go­ ji­mo vi­suo­me­nei tin­ka­mu bū­du“, – pa­ve­di­me nu­ro­dė prem­je­ras. Nu­ro­dy­tos ins­ti­tu­ci­jos at­sa­ky­ mą Vy­riau­sy­bės va­do­vui tu­ri pa­ teik­ti po mė­ne­sio. „Bet aš juk ne to pra­šiau Vy­riau­ sy­bės. Toks at­sa­ky­mas – ne man“, – iš­gir­dęs apie A.Ku­bi­liaus spren­ di­mą nu­ste­bo A.Žič­kus.

Kan­di­da­tai pa­si­ge­do bal­sų Per ša­lį be­si­ri­tan­ ti skan­da­lų dėl rin­ ki­mų į Sei­mą pa­žei­ di­mų ban­ga pa­sie­ kė ir Klai­pė­dą. Iš kan­di­da­tų pa­si­py­lė skun­dai, jog kaž­kur din­go už juos rin­kė­ jų ati­duo­ti pir­mu­ mo bal­sai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Bal­sa­vo ma­ma ir bro­lis

„Su­se­kiau, jog din­go ma­no ma­mos ir bro­lio už ma­ne ati­duo­ti pir­mu­mo bal­sai. Šei­mos na­riai yra raš­tin­gi, to­dėl tik­rai mo­ka tin­ka­mai už­pil­ dy­ti rin­ki­mų biu­le­te­nį, rei­tin­guo­ ti kan­di­da­tus. Ta­čiau man ati­duo­ tų pir­mu­mo bal­sų Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos skel­bia­muo­se re­zul­ta­tuo­se ne­ra­dau“, – tei­gė ir dau­gia­man­da­tė­je, ir vien­man­da­tė­ je apy­gar­do­je į Sei­mą kan­di­da­ta­vu­ si klai­pė­die­tė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. Jos ma­ma ir bro­lis bal­sa­vo Trak­ sė­džiuo­se – Ši­lu­tės-Pa­gė­gių apy­ gar­do­je. „Kai pa­si­žiū­rė­jau, kaip šio­je apy­gar­do­je pa­si­skirs­tė ma­ no par­ti­jai ati­duo­ti pir­mu­mo bal­ sai, ap­stul­bau, nes ma­nęs nie­kas ne­va ne­rei­tin­ga­vo, nors iš­ties ir ma­ma, ir bro­lis bal­suo­da­mi ma­ ne įra­šė pir­mu nu­me­riu. Va­di­na­ si, tie bal­sai kaž­kur din­go“, – pik­ ti­no­si po­li­ti­kė. Din­go ir Nor­ve­gi­jo­je

Pas­lap­tin­gas: „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­kas A.Žič­kus int­ri­ga­vo, jog dėl bur­lai­

vio li­ki­mo ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis bus nu­spręs­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­žas

Vi­lio­nėms – 2 mln. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pres­ti­ži­nės re­ga­tos „Vol­vo Open Ra­ce“ or­ga­ni­ za­to­riams yra nu­si­tei­ku­si su­mo­kė­ ti 2 mln. li­tų, kad į uos­ta­mies­tį po ke­le­rių me­tų at­plauk­tų pra­ban­ giau­sios pa­sau­lio jach­tos.

„Uos­tai, ku­rie pa­gei­dau­ja priim­ ti re­ga­tą „Vol­vo Open Ra­ce“ jos or­ga­ni­za­to­riams už to­kią ga­li­my­ bę siū­lo nuo 1 iki 5 mln. eu­rų. Mes to­kių pi­ni­gų tik­rai ne­tu­ri­me, to­dėl gal­vo­ja­me apie 2 mln. li­tų ir ti­ki­ mės, kad vis tiek bū­si­me pa­si­rink­ ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to na­riai va­kar pri­ta­rė, jog Klai­pė­ da da­ly­vau­tų kon­kur­se tarp uos­ tų, ku­rie pre­ten­duo­ja 2014–2015 ar 2017–2018 me­tais priim­ti pres­ ti­ži­nę re­ga­tą.

Dėl to­kios ga­li­my­bės var­žo­si 46 uos­tai, 17 iš jų yra Eu­ro­po­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė jau iki šio mė­ne­sio pa­bai­gos re­ga­tos or­ ga­ni­za­to­riams tu­ri pa­teik­ti siū­ly­ mą, ko­kio­mis są­ly­go­mis jach­tos bus priim­tos, kiek bus in­ves­tuo­ta į inf­rast­ruk­tū­rą, koks bus uos­to mo­ kes­tis. Or­ga­ni­za­to­riai sa­vo spren­ di­mą, ko­kius uos­tus pa­si­rin­ko, tu­ rė­tų pa­skelb­ti iki gruo­džio 7 d. Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ma, jog sie­kis ati­tik­ti są­ly­gas, kad Klai­pė­ da tap­tų re­ga­tos „Vol­vo Open Ra­ ce“ fi­ni­šo uos­tu, ga­li kai­nuo­ti iki 12 mln. li­tų. 6 mln. li­tų pla­nuo­ja­ma ieš­ko­ti sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te, o ki­tą su­ mą su­rink­ti iš rė­mė­jų. Ko­mi­te­ te pa­juo­kau­ta, kad pa­gal­bos rei­kės pra­šy­ti iš nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės, ku­riai ga­li va­do­vau­ti Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas. „V.Us­pas­ki­cho bly­nas mums – ne ska­nu­my­nas“, – nu­kir­to ko­mi­ te­to na­rė Zi­ta Šli­čy­tė.

Ji tvir­ti­no pa­si­ge­du­si ir sū­naus, ku­ ris bal­sa­vo Nor­ve­gi­jo­je, Os­le, bal­so, ski­rian­čio jai pir­mą­ją vie­tą par­ti­jos są­ra­še. „Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­ mi­si­jo­je man paaiš­ki­no, kad am­ba­ sa­dos dar ne­spė­jo su­su­muo­ti duo­ me­nų ir jų per­duo­ti, to­dėl esą ir ne­ma­ty­ti pir­mu­mo bal­sų. Pa­lauk­ siu. Pra­dė­jau ko­vą su vė­jo ma­lū­ nais ir tik­rai lai­mė­siu, nes ne­ga­ li­ma elg­tis taip neat­sa­kin­gai, kad ding­tų rin­kė­jų bal­sai, iš­reiš­kian­tys jų va­lią“, – nuo­mo­nę reiš­kė L.Pet­ rai­tie­nė. Į Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją krei­pė­si ir klai­pė­die­tis Liu­das And­ ri­kis. Jis rin­ki­muo­se da­ly­va­vo Li­ be­ra­lų są­jū­džio są­ra­še. „Įta­riu, kad pir­mu­mo bal­sai apy­lin­kė­je, ku­rio­

Abe­jo­nės: kol kas ne vi­si klai­pė­die­čiai ga­li bū­ti tik­ri, kad jų bal­sai yra

tin­ka­mai su­skai­čiuo­ti.

je bal­sa­vau, bu­vo su­skai­čiuo­ti ne­ tin­ka­mai. Kai pa­si­žiū­rė­jau Vy­riau­ sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pa­teik­tus re­zul­ta­tus, pa­si­ge­dau pir­mu­mo bal­sų, ku­riuos ati­da­viau už konk­ re­čius žmo­nes. Ži­nau, kad juos rei­

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Pra­dė­jau ko­vą su vė­ jo ma­lū­nais ir tik­rai lai­mė­siu, nes ne­ga­ li­ma elg­tis taip neat­ sa­kin­gai, kad ding­tų rin­kė­jų bal­sai, iš­ reiš­kian­tys jų va­lią.

tin­ga­vau, ta­čiau ro­do­ma, kad jiems ne­skir­tas nė vie­nas pir­mu­mo bal­ sas“, – tei­gė L.And­ri­kis. Jis ti­ki­no tei­sy­bės ieš­kan­tis ne to­dėl, kad pa­keis­tų rin­ki­mų re­zul­ ta­tus, o tik dėl to, kad bū­tų tvar­ ka. „Jei ir to­liau taip ap­lai­džiai bus dir­ba­ma, žmo­nės ne­be­pa­si­ti­kės,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne­beis į rin­ki­mus. Kam bal­suo­ti, jei bal­sai pra­puo­la?“ – klau­sė pa­ šne­ko­vas. Nea­ti­ti­ki­mai ne­ste­bi­no

Sek­le mor­ka po rin­ki­mų ta­po ir į Sei­mą kan­di­da­ta­vu­si klai­pė­die­tė Ali­na Ve­ly­kie­nė. „Rin­ki­mai bai­gė­si, tu­riu pa­tir­ties, kaip jie vyks­ta, to­ dėl sė­dau tik­rin­ti, kaip skai­čiuo­ja­mi pir­mu­mo bal­sai. Ir ra­dau dau­gy­bę pa­žei­di­mų“, – tvir­ti­no po­li­ti­kė. Ji iš­siaiš­ki­no, kad ke­lio­se apy­gar­ do­se kai ku­rioms par­ti­joms ati­duo­ ti pir­mu­mo bal­sai net ne­bu­vo skai­ čiuo­ja­mi, o tik pri­ski­ria­mi ly­de­riui. „Kai ke­lis kar­tus apy­gar­dos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kui pa­ra­šiau laiš­kus ir į juos ne­bu­vo rea­guo­ja­ma, pa­ gra­si­nau, jog kreip­siuo­si į Vy­riau­ sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją. Tik tuo­met nu­ro­dy­to­se apy­lin­kė­se bal­sai bu­vo per­skai­čiuo­ti ir at­si­ra­do tie, ku­rie bu­vo din­gę“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­rys Liu­tau­ras Ule­vi­čius aiš­ki­no, kad nea­ti­ti­ki­mų ga­lė­jo bū­ti rin­ki­ mų apy­lin­kėms per­duo­dant in­for­ ma­ci­ją apie bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus į Vil­nių. „Nea­ti­ti­ki­mų tarp duo­me­nų ga­ li bū­ti, nes rei­kia su­tik­rin­ti at­siųs­tą in­for­ma­ci­ją apie bal­sus su po­pie­ri­ niais biu­le­te­niais, o jų dar ne­sa­me ga­vę“, – tei­gė L.Ule­vi­čius. Jis pa­ta­rė vi­siems, ku­riems ky­ la abe­jo­nių dėl bal­sa­vi­mo re­zul­ta­ tų, pir­miau­sia kreip­tis į apy­gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­jas, o jei šios ne­rea­ guo­ja, tuo­met – į Vy­riau­sią­ją rin­ ki­mų ko­mi­si­ją.

Iš lė­šų pa­šal­poms tikisi pel­no Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Nuo ki­tų me­tų val­di­nin­kai itin prie­ka­biai ver­tins so­cia­li­nių pa­ šal­pų pra­šy­to­jus, nes pi­ni­gus pa­ ra­mai teks skir­ti iš uos­ta­mies­čio biu­dže­to.

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to na­riai va­kar pri­ta­rė iš vals­ty­bės pe­rim­ti so­cia­li­nių pa­šal­pų mo­kė­ji­ mo funk­ci­ją. Ta­čiau nu­sta­tė vie­ną są­ly­gą – Lie­tu­vos val­džia pi­ni­gų pa­šal­poms į Klai­pė­dos biu­dže­tą tu­ri per­ves­ ti tiek, kiek jų pa­ra­mai bus iš­leis­

ta šie­met. Nu­ma­ty­ta, kad šie­met so­cia­li­nėms pa­šal­poms mo­kė­ti Klai­pė­do­je bus iš­leis­ta 19 mln. 128 tūkst. li­tų. Va­di­na­si, į ki­tų me­tų biu­dže­tą tu­rė­tų bū­ti per­ves­ta to­kia su­ma, nors pa­ra­mai pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti 18 mln. 905 tūkst. li­tų. Už­dar­bis – 223 tūkst. li­tų. Ta­čiau jei pi­ni­gų so­cia­li­nėms pa­šal­poms rei­kės dau­giau, jų teks ieš­ko­ti mies­to biu­dže­te, o ne pra­ šy­ti Vy­riau­sy­bės, kad skir­tų pa­ pil­do­mai. To­dėl val­di­nin­kai in­ ten­sy­viai kont­ro­liuos, ar so­cia­liai rem­ti­niems žmo­nėms pa­ra­ma iš­

ties rei­ka­lin­ga, ar jie ne­gau­na ne­ le­ga­lių pa­ja­mų. „So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas jau vie­šai tei­gė, kad nuo ki­tų me­tų vi­so­se sa­ vi­val­dy­bė­se so­cia­li­nių pa­šal­pų mo­ kė­ji­mas bus sa­va­ran­kiš­ka funk­ci­ja, o pi­ni­gų bus skir­ta tiek, kiek iš­leis­ ta šie­met“, – pa­ti­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė. Šie­met to­kia tvar­ka ga­lio­ja tik pen­kio­se sa­vi­val­dy­bė­se. Kons­ta­ tuo­ta, kad jo­se la­bai su­ma­žė­jo so­ cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų, nes jie ati­ džiau kont­ro­liuo­ja­mi.

3

PENKTADIENIS, SPALIO 19, 2012

miestas

R

Lai­kÄ— eg­za­mi­nÄ…

Ties ge­le­Şin­ke­lį

Kvie­Ä?ia au­ko­ti

Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­no ant­ra­ja­ me eta­pe, tei­sin­gai at­sa­kiu­sios ÄŻ 15 klau­si­mĹł iĹĄ 20, klai­pÄ—­die­tÄ—s Aud­ro­nÄ—s Lav­ru­via­nec to­les­nis li­ki­mas bus spren­dĹžia­mas Vil­ niu­je. Ji pa­te­ko tarp ge­riau­siai ant­ra­ja­me tu­re pa­si­ro­dĹžiu­sių­jĹł, iĹĄ ku­riĹł lai­mÄ—­to­jus iť­rinks spe­ cia­li ko­mi­si­ja. Mo­te­ris to­kÄŻ eg­za­ mi­nÄ… lai­kÄ— pir­mÄ… kar­tÄ….

Va­kar pa­si­ra­ťy­tos dvi su­tar­tys dÄ—l ge­le­Şin­ke­lio sta­ty­bos ran­gos dar­bĹł Mal­kĹł ÄŻlan­kos ter­mi­na­lo ir Klai­pÄ—­dos ke­lei­viĹł ir kro­vi­niĹł ter­mi­na­lo nuo­mo­ja­mo­se te­ri­to­ ri­jo­se. Bend­ra ĹĄiĹł su­tar­Ä?iĹł ver­tÄ— – 9,4 mln. li­tĹł. PlÄ—­to­ti uos­to ge­ le­Şin­ke­liĹł tink­lÄ… rei­kÄ—­jo dÄ—l pa­di­ dÄ—­ju­siĹł uos­to kro­vos kom­pa­ni­ jĹł pa­jÄ—­gu­mĹł.

Ĺ ian­dien nuo 15 val. pra­si­de­ da tra­di­ci­nÄ— ru­de­ni­nÄ— lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­ kas“ ak­ci­ja, ku­rios me­tu ren­ka­ ma pa­ra­ma skurs­tan­tie­siems. Klai­pÄ—­do­je pro­duk­tai bus ren­ ka­mi 21 par­duo­tu­vÄ—­je. Ry­toj ak­ ci­ja vyks nuo 10 iki 20 val. Klai­ pÄ—­die­Ä?iai pra­ťo­mi paau­ko­ti il­gai ne­gen­dan­Ä?iĹł pro­duk­tĹł.

Dienos telegrafas

Akcija „Europos naktis be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ

MinÄ—s „Europos naktÄŻ be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ – Kokiais bĹŤdais savo klientus raginate atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad negalima sÄ—sti prie vairo iĹĄgÄ—rus? Jeigu akivaizdĹžiai matote, kad klientas ÄŻkauĹĄÄ™s, ar ÄŻspÄ—jate jÄŻ? Gal iĹĄkvieÄ?iate taksi? – Klube nuo seno yra ÄŻsitvirtinusi taisyklÄ—, kuria vadovaujasi apsaugos darbuotojai, stebintys mĹŤsĹł ÄŻstaigoje esanÄ?ius asmenis. BĹŤtent jie, o ne kas kitas padauginusius klientus palydi iki iĹĄÄ—jimo. Esu ne kartÄ… matÄ™s, kaip mĹŤsĹł apsaugos darbuotojai ragina iĹĄgÄ—rusius ir „drÄ…sesnius“ nesÄ—sti prie vairo, taÄ?iau patys suprantate, kad jÄ—ga to nepadarysi. Tada lieka tik viena iĹĄeitis – kviesti policijos pareigĹŤnus, praneĹĄti jiems apie planuojamÄ… arba jau ÄŻvykdytÄ… paĹžeidimÄ….

Ĺ eĹĄtadienÄŻ, spalio 20-osios naktÄŻ, didĹžiĹłjĹł Lietuvos miestĹł gyventojai mokysis linksmintis atsakingai. Populiariausi Vilniaus, Kauno ir KlaipÄ—dos barai bei naktiniai klubai priÄ—mÄ— susisiekimo ministro kvietimÄ… prisidÄ—ti prie „Europos nakties be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ.

Akcijoje dalyvaujanÄ?iĹł pasilinksminimo vietĹł lankytojams bus pasiĹŤlyta prieĹĄ sÄ—dant prie vairo pasitikrinti blaivumÄ… – specialios komandos visÄ… naktÄŻ dalys vienkartinius alkoholio matuoklius. Apie iniciatyvÄ…, kuria siekiama iĹĄvengti iĹĄgÄ—rusiĹł vairuotojĹł sukeliamĹł pavojingĹł situacijĹł, ir Lietuvos naktinio gyvenimo kultĹŤrÄ… kalbamÄ—s su KlaipÄ—doje esanÄ?io naktinio klubo „Martini“ direktoriaus pavaduotoju Davidu Ĺ amrajumi.

ď Ž Mokysis: R aNQVR[V\ [NXaĂ&#x; QVQ VĂşWĂş 9VRabc\` ZVR`aĂş TfcR[a\WNV YV[X`

ZV[`V` Na`NXV[TNV

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

– Kaip manote, kodÄ—l visgi ne visi didĹžiĹłjĹł miestĹł naktiniai klubai ir barai sutiko prisijungti prie ĹĄios iniciatyvos? – Neturiu Ĺžalio supratimo. Tegul tai lieka kiekvieno sÄ…ĹžinÄ—s reikalas. – Kas, jĹŤsĹł nuomone, lemia, kad kai kurie alkoholiu pasivaiĹĄinÄ™ ĹžmonÄ—s nepaiso savo ir aplinkiniĹł saugumui kylanÄ?ios grÄ—smÄ—s ir vis tiek sÄ—dasi prie vairo? Ar tikite, kad, turÄ—dami galimybÄ™ prieĹĄ paliekant barÄ… savo blaivumÄ… pasitikrinti vienkartiniais alkoholio matuokliais, tokie asmenys atsakingiau ÄŻvertintĹł savo veiksmus? – Tai labai sudÄ—tingas klausimas. Manau, kad viskas yra ÄŻmanoma. Ir iĹĄmokyti dar didesnÄ™ dalÄŻ visuomenÄ—s atsakingiau ĹžiĹŤrÄ—ti ÄŻ vairavimÄ… iĹĄgÄ—rus, sukeliamÄ… pavojĹł ne tik sau, bet ir aplinkiniams nÄ—ra didelÄ— problema. Juk kaĹžkada didĹžioji vairuotojĹł dalis vengÄ— segtis saugos dirĹžus. Ir ne baudos ar reidai pakeitÄ— jĹł mÄ…stymÄ…, o iĹĄradingos prevencijos priemonÄ—s. Ĺ˝mogus, ÄŻkliuvÄ™s neblaivus, tik kurÄŻ laikÄ… nesÄ—s prie vairo, o vÄ—liau situacija pasikartos. Ĺ˝mogus, gavÄ™s baudÄ…, tuos pinigus uĹždirbs ir pasÄ…monÄ—je vairavimÄ… iĹĄgÄ—rus traktuos kaip savotiĹĄkÄ… kerĹĄtÄ… uĹž kaĹžkada patirtÄ… nuostolÄŻ. Juk ir ant mĹŤsĹł pareigĹŤnĹł automobiliĹł dureliĹł paraĹĄyta: „Ginti. Saugoti. PadÄ—ti“, o ne „BAUSTI. BAUSTI. BAUSTI“. AkcijÄ… „Europos naktis be eismo ÄŻvykiĹłâ€œ organizuoti Ä—mÄ—si Susisiekimo ministerija, ĹĄi akcija jau nuo

1995 m. vykdoma ÄŻvairiose Europos valstybÄ—se. „Šia akcija norime dar kartÄ… atkreipti tiek vairuotojĹł, tiek vaĹžiuojanÄ?iĹł su apsvaigusiu vairuotoju keleiviĹł dÄ—mesÄŻ. Kasmet neblaivĹŤs asmenys keliuose sukelia po kelis ĹĄimtus autoavarijĹł. Ĺ iais metais neblaiviĹł vairuotojĹł sukeltuose eismo ÄŻvykiuose nukentÄ—jo beveik 250 eismo dalyviĹł, 15 ĹžmoniĹł Ĺžuvo. Keleiviai, kurie rizikuoja sÄ—sdamiesi ĹĄalia

Eligijus Masiulis:

Ĺ ia akcija norime dar kartÄ… atkreipti tiek vairuotojĹł, tiek vaĹžiuojanÄ?iĹł su apsvaigusiu vairuotoju keleiviĹł dÄ—mesÄŻ. iĹĄgÄ—rusio vairuotojo, yra ne maĹžiau atsakingi uĹž tuos, kurie iĹĄdrÄŻsta vairuoti bĹŤdami apsvaigÄ™ nuo alkoholio. ApsvaigÄ™s vairuotojas negali blaiviai ÄŻvertinti situacijos“, – sakÄ— susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. autoledi.lt inf.

Ĺ il­dy­mas. Klai­p Ä—­d ie­Ä?iai pa­si­pik­t i­no bend­r i­jo­m is, ku­r ios ne­pra­de­da ĹĄil­dy­ ti dau­g ia­bu­Ä?iĹł na­mĹł, nors ofi­cia­l i ĹĄil­ dy­mo se­zo­no pra­d Ĺžia jau pa­skelb­ta. Klai­p Ä—­dos sa­v i­val­dy­b Ä— va­k ar to­k iĹł skun­dĹł su­l au­kÄ— iĹĄ ke­t u­r iĹł dau­g ia­ bu­Ä?iĹł na­mĹł. Mies­to val­d Ĺžia bend­r i­jĹł pir­m i­n in­kams pa­ta­r ia, ki­lus gin­Ä?ams ÄŻjung­t i ĹĄil­dy­mÄ…. Paukť­te­liai. Klai­pÄ—­dos sa­v i­val­dy­bÄ— klai­pÄ—­d ie­Ä?ius kvie­Ä?ia ak­t y­v iai pri­si­ jung­t i, gel­b stint pa­Ä? ius ma­Ş iau­s ius Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos paukť­Ä?ius nykť­ tu­k us bei ki­t us mig­r uo­jan­Ä?ius spar­ nuo­Ä?ius. Val­di­nin­kai su­skai­Ä?ia­vo, kad mies­to cent­re per die­nÄ… Ĺžu­vo dau­giau nei ĹĄim­tas ma­Ş Ĺł paukť­te­liĹł. Dau­g iau­ sia Ĺžu­vu­siĹł paukť­te­liĹł bu­vo ras­ta prie pa­sta­t Ĺł, ku­r iuo­se di­de­l ÄŻ plo­tÄ… uĹži­ma stik­lai. Sie­kiant iť­veng­ti mig­ruo­jan­Ä?iĹł paukť­Ä?iĹł Şō­ties ir su­Şa­lo­ji­mo, or­ni­to­ lo­gai re­ko­men­duo­ja stik­lus uŞ­deng­t i uĹžuo­lai­do­mis, ant lan­g Ĺł kli­juo­ti plÄ—ť­ riĹł paukť­Ä?iĹł at­vaiz­dus ar po­pie­riaus la­pus, pla­ka­tus. Po­sÄ—­dis. Penk­ta­d ie­n ÄŻ 14 val. Klai­pÄ—­ dos sa­v i­val­dy­bÄ—­je vyks Jō­r i­n iĹł ir vi­ daus van­de­nĹł rei­ka­lĹł ko­mi­si­jos po­sÄ—­ dis. Jo me­tu bus svars­to­mi du klau­si­ mai: dÄ—l Ĺžu­v Ĺł kvo­tĹł skirs­ty­mo ir pre­ ky­bos ĹĄvie­Ş io­mis Ĺžu­vi­mis. Do­no­rys­tÄ—. Pir­ma­d ie­n ÄŻ nuo 10 iki 12 val. sa­v i­val­dy­b Ä—s po­s Ä—­d ĹžiĹł sa­lÄ—­j e tre­Ä?ia­me aukť­te vyks ren­g i­nys, skir­ tas Eu­ro­pos or­ga­nĹł do­no­r ys­tÄ—s die­ nai. Jo me­t u bus skai­to­ma pa­skai­t a „Or­ga­nĹł do­no­r ys­tÄ— – fak­tai ir mi­tai“, de­monst­r uo­ja­mas fil­mas „UĹž gy­v y­ bę“, dis­k u­t uo­ja­ma, at­sa­ko­ma ÄŻ klau­si­ mus. Ren­g i­n io me­t u pa­gei­dau­jan­t ys ga­lÄ—s uŞ­pil­dy­t i an­ke­tÄ… do­no­ro kor­te­ lei gau­t i. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p Ä—­dos ci­v i­l i­nÄ—s met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je uŞ­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pÄ—­d ie­Ä?iĹł mir­t ys. Mi­rÄ— An­ta­nas Koms­k is (g. 1924 m.), Vla­dis­lo­vas Ber­ no­tas (g. 1930 m.), Fev­ro­n i­ja Ka­no­no­ va (g. 1932 m.), Apo­lo­ni­ja Rať­ti­kie­nÄ— (g. 1935 m.), Al­fon­sas Ju­cius (g. 1935 m.), Piotr Ba­lyns­k ij (g. 1943 m.). LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­mi Apo­lo­n i­ja Rať­t i­k ie­nÄ—, Jev­ge­n ij Si­ma­ kov, Ri­Ä?ar­das Pet­ri­kas, Al­gi­man­tas Vy­ tau­tas Bau­ma­nas, Vik­to­ras Nor­kus, Al­ fon­sas Ju­cius, Ane­lÄ— Va­lan­Ä?ie­nÄ—. Jo­niť­kÄ—s ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­d ien lai­do­ja­ ma So­fi­ja But­k ie­nÄ—. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nÄ™ pa­rÄ… pa­ gim­dÄ— 10 mo­te­r Ĺł. Gi­mÄ— 6 mer­gai­tÄ—s ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kÄ— 58 iť­k vie­ ti­mĹł. Klai­pÄ—­d ie­Ä?iai dau­g iau­sia skun­ dÄ—­si pil­vo skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­k i­mais.

4

PENKTADIENIS, SPALIO 19, 2012

aktualijos

Dituvos so­di­nin­kai ver­tė val­džią Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­di­no ap­si­šau­kė­liu

Pro­tes­tas: so­di­nin­kai su­ki­lo prieš Di­tu­vos so­dų bendri­jos pir­mi­nin­ką

V.K.Ged­vi­lą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Prie so­dų bend­ri­jos „Di­tu­va“ ad­mi­nist­ra­ ci­jos va­kar į mi­tin­gą su­si­rin­ko mi­nia so­di­ nin­kų. Gy­ven­to­jai pik­ti­no­si val­dy­bos ir jos pir­mi­nin­ko sa­vi­va­le.

Į mi­tin­gą su­si­rin­ko žmo­nės, ap­si­ gink­la­vę įvai­riais pla­ka­tais. Dau­ gia­bu­čio na­mo, prie ku­rio vy­ ko pro­tes­to ak­ci­ja, gy­ven­to­jai pro lan­gus smal­siai žiū­rė­jo, kas vyks kie­me. Pag­rin­di­nis su­si­rin­ku­sių­jų rei­ ka­la­vi­mas bend­ri­jos val­džiai – su­ reng­ti vi­suo­ti­nį ata­skai­ti­nį rin­ki­ mų su­si­rin­ki­mą, ku­rio me­tu bū­tų iš­rink­ta nau­ja val­dy­ba ir pir­mi­ nin­kas. Pab­rė­žia­ma, kad da­bar­ti­nės val­ džios ka­den­ci­ja bai­gė­si praė­ju­ sių me­tų bir­že­lį, o nau­jų rin­ki­mų nie­kas ne­suor­ga­ni­za­vo. Mi­tin­ge iš ran­kų į ran­kas bu­vo per­duo­da­ ma pe­ti­ci­ja. Ją su pa­ra­šais ža­dė­ta įteik­ti da­bar­ti­niam so­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Ka­zi­mie­rui Ged­vi­lai. „Val­dy­bos na­riai tu­ri at­sto­vau­ ti mums, bet jie ne­vyk­do šios pa­ rei­gos. Pi­ni­gai, ku­riuos mo­ka­me, pa­nau­do­ja­mi prieš mus pa­čius, bend­ri­jos na­rius. Val­dy­bos na­riai ne­pai­so nei bend­ri­jos įsta­tų, nei įsta­ty­mų. Žmo­nės tu­ri tei­sę ži­no­

ti, kas vyks­ta. Ar da­bar­ti­nis mū­sų pir­mi­nin­kas V.K.Ged­vi­la te­be­tu­ri įga­lio­ji­mus? Jis ne­bė­ra pir­mi­nin­ kas, nes jo ka­den­ci­ja se­niai bai­gė­si. Jis ap­si­šau­kė­lis“, – skam­bių fra­zių ne­gai­lė­jo mi­tin­guo­to­jai.

mo­ka­mos pre­mi­jos, dar nea­ti­duo­ti nau­do­ti elekt­ros tink­lai. „Išei­ki­te, pir­mi­nin­ke. Pa­ga­liau at­si­skai­ty­ki­te vi­suo­me­nei. Nes­ to­vė­ki­te tarp­du­ry­je. Mes tu­ri­me jums klau­si­mų“, – rei­ka­la­vo su­ si­rin­ku­sie­ji.

Py­ko dėl pre­mi­jų

Šią pro­tes­to ak­ci­ją fik­sa­vo sam­dy­ tas ant­sto­lis. Su­si­rin­ku­siuo­sius tai itin pa­pik­ti­no.

Šią pro­tes­to ak­ci­ją fik­sa­vo sam­dy­tas ant­ sto­lis. Su­si­rin­ku­siuo­ sius tai itin pa­pik­ti­no.

Di­tu­vos gy­ven­to­jai klau­sė, už kie­no pi­ni­gus jis pa­sam­dy­tas. Pro­ tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo, kad pir­mi­ nin­kas išei­tų ir at­sa­ky­tų į jiems iš­ ki­lu­sius klau­si­mus. Su­si­rin­ku­sie­ji pik­ti­no­si ir ren­ka­ mu bend­ri­jos na­rio mo­kes­čiu, tvir­ ti­no, kad šio dy­dis yra ne­pag­rįs­tas. Mi­tin­guo­to­jams už­kliu­vo ir bend­ ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams

Rinks nau­ją pir­mi­nin­ką

Ta­čiau pir­mi­nin­kas V.K.Ged­vi­la išė­jo tik po ku­rio lai­ko. „Aš nie­ko ne­pa­ž ei­d žiau“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kas. Su­si­rin­ku­ sie­ji jam iš kar­to pa­žė­rė klau­si­ mų lie­tų. Ta­čiau pir­mi­nin­kas il­gai neuž­si­bu­vo. Iš­gir­dęs klau­si­mą, kam pa­sam­dė ant­sto­lį, vėl din­go tarp­du­ry­je. Po kiek lai­ko jis su­grį­žo. Gy­ven­ to­jai to­liau rei­ka­la­vo, kad šis at­sa­ ky­tų į klau­si­mus. „Aš ne­si­lai­kau pir­mi­nin­ko po­ sto. Ga­liu ir šian­dien pa­lik­ti pa­ rei­gas. Sten­giau­si, o esu drabs­ to­mas pur­vais“, – ap­gai­les­ta­vo V.K.Ged­vi­la. Kiek­vie­ną pir­mi­nin­ko pa­si­sa­ky­ mą pa­ly­dė­da­vo mi­tin­guo­to­jų šūks­ niai. Pro­tes­to ak­ci­jo­je bu­vo pa­sa­ky­ ta, kad su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me bus ren­ka­ma nau­ja bend­ri­jos val­džia, or­ga­ni­zuo­ja­mas lapk­ri­čio 5 d.

www.kl.lt

Kar­tu: me­de­lius Ja­kų par­ke so­di­no vi­si Vy­ su­si­rin­ku­sie­ji. tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ja­kiš­kius su­burs ža­liuo­jan­ti alė­ja Mil­da Ski­riu­tė Ja­kų gy­ven­to­jai poil­siau­ti su sa­ vo šei­mo­mis, drau­gais ga­lės me­ džių ap­sup­ty­je. Va­kar Ja­kų par­ke, esan­čia­me Per­ga­lės gat­vė­je, ati­da­ ry­ta nau­ja la­puo­čių alė­ja.

Par­ke pa­so­din­ta 150 me­de­lių. 110 kal­na­pu­šių bu­vo pa­so­din­tos šiek tiek anks­čiau. 20 eg­lu­čių ir 20 ber­že­lių su­si­rin­ku­sie­ji pa­so­di­no per alė­jos ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją. Prie alė­jos įkū­ri­mo pri­si­dė­jo ir Ja­ kų gy­ven­vie­tės pa­šo­nė­je nuo 1997 m. įsi­kū­ru­si įmo­nė „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“. „Sma­gu, kad ga­li­me pa­lai­ky­ti ge­ rą ry­šį su kai­my­nais. Džiau­gia­mės pri­si­dė­ję prie Ja­kų ap­lin­kos tvar­ky­ mo – par­ko, ku­ria­me su­si­rinks ja­ kiš­kiai ir ge­rai leis lai­ką, gra­ži­ni­ mo. Ma­no­me, kad šie me­džiai bus mus sie­jan­tis sai­tas. Ti­kiuo­si, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas ir ge­ra­no­riš­ka kai­my­nys­tė bus il­ga­lai­kis pro­jek­ tas, dar ne kar­tą vi­si su­si­tik­si­me“, – tvir­ti­no įmo­nės „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ fab­ri­ko di­rek­to­rius Ivan

Ku­bi­ček. Alė­jos ati­da­ry­me da­ly­va­ vęs Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras Vac­lo­ vas Dač­kaus­kas džiau­gė­si, kad Ja­kų bend­ruo­me­nė yra vie­na ak­ty­viau­ sių, dė­ko­jo įmo­nei už pa­ra­mą. „Ti­kiuo­si, kad par­kas plė­sis. Ja­ me bus ne tik pa­so­din­ti me­džiai, bet ir pa­sta­ty­tos skulp­tū­ros“, – vy­lė­si me­ras. Send­va­rio se­niū­nė Lo­re­ta Kup­ rie­nė pri­si­mi­nė, kad min­tis įkur­ti par­ke alė­ją ki­lo Ja­kų bend­ruo­me­ nės cent­rui, ku­rio pir­mi­nin­kė Ing­ ri­da Nar­bu­tie­nė. „Sma­gu, kad yra įgy­ven­di­na­mas šis pro­jek­tas. Tai bus vie­ta, kur žmo­nės ga­lės su­si­ rink­ti. Ti­kiu, kad įmo­nės ir bend­ ruo­me­nės drau­gys­tė ne­nut­rūks“, – tvir­ti­no L.Kup­rie­nė. Su­si­rin­ku­sių­jų tei­gi­mu, Ja­kų par­ kas yra vie­nin­te­lė vie­ta, kur gy­ven­ to­jai ga­li su­si­tik­ti ir ge­rai leis­ti lai­ ką, or­ga­ni­zuo­ti šven­tes. Atei­ty­je ša­lia alė­jos at­si­ras spor­ to, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės. Jų įren­ gi­mas bus fi­nan­suo­ja­mas ES lė­ šo­mis. Pla­nuo­ja­ma, kad aikš­te­lių įren­gi­mas ir par­ko su­tvar­ky­mas bus baig­tas 2014 m.

5

penktadienis, spalio 19, 2012

lietuva

Per antrąjį turą Politikui – sveikinimų gausa stiprins apsaugą Per antrąjį Seimo rinkimų turą teisėsaugos pareigūnai ketina gerokai sustiprinti budėjimą tose apygardose, kuriose per pirmąjį turą buvo ypač daug galimų balsų pirkimo atvejų.

Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt

Imsis operatyvinių priemonių

Vakar premjeras Andrius Kubilius surengė pasitarimą, kuriame kalbėta apie itin gausius skundus dėl rinkimų tvarkos pažeidimo, tarp jų – dėl galimo balsų pirkimo atvejų. „Galima sakyti, kad nebaudžiamumas ankstesniuose rinkimuose atvedė prie to, kad atsiranda ir organizuoto balsų pirkimo. Matome požymių, jog tai tampa sistemingu reiškiniu“, – po pasitarimo sakė Vyriausybės vadovas. Jis pareiškė tikįs, kad per antrąjį turą nebus tiek daug „susirūpinimą keliančių faktų“ dėl balsų papirkinėjimo. „Tikėčiau, kad antrasis turas bus labiau apsaugotas nuo pažeidimų. Yra žinomos „jautrios“

Saulius Skvernelis:

Mes esame pasiskaičiavę ir sudėlioję atitinkamus prioritetus, tačiau tos informacijos aš neatskleisiu. apygardos, joms bus skirta daugiau dėmesio“, – sakė A.Kubilius. Anot jo, netrukus bus sudaryta speciali darbo grupė ir ji parengs įvairių įstatymų pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta atsakomybė už rinkimų tvarkos pažeidimus. Gali būti, kad teisėsaugos pareigūnams, be kita ko, bus suteikta teisė naudoti operatyvines priemones, aiškinantis galimus balsų pirkimo atvejus arba kitus rinkimų įstatymų pažeidimus. „Pagal įstatymą šiandien policija negali naudoti operatyvinės veiklos metodų tokiais atvejais“, – pabrėžė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis patvirtino, kad ši priemonė galėtų būti veiksminga, ypač aiškinantis sistemingas pastangas pirkti balsus. Pareikšti įtarimai

Be to, teisėsaugos pareigūnus ateityje žadama įtraukti į rinkimų komisijas ir taip sustiprinti šių institucijų įgaliojimus aiškintis įvairius su rinkimų tvarka susijusius pažeidimus bei užkirsti jiems kelią. S.Skvernelis pranešė, kad jau šįkart, per spalio 28-ąją vyksiantį antrąjį Seimo rinkimų turą, bus

sustiprintas pareigūnų budėjimas tose apygardose, iš kurių gauta ypač daug skundų dėl galbūt pirktų balsų. „Antrasis turas nuo pirmojo skirsis tuo, kad apygardose, kuriose yra didesnė rizika daryti rinkimų įstatymų pažeidimus, sustiprinsime budėjimą, skirsime daugiau pareigūnų“, – teigė jis. Tačiau jis neįvardijo nei kokios tai apygardos, nei bendro jų skaičiaus: „Mes esame pasiskaičiavę ir sudėlioję atitinkamus prioritetus, tačiau tos informacijos aš neatskleisiu.“ D.Raulušaitis pranešė, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Tiriant bylą dėl galimo kalinių balsų pirkimo keliems asmenims pareikšti įtarimai, vienas asmuo suimtas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad įtarimų dėl balsų pirkimo šiemet buvo tikrai nemažai. Kita vertus, pasak Z.Vaigausko, „iš principo, be tų galbūt nupirktų žmonių balsų atitinkamų partijų rezultatai nebūtų smarkiai blogesni“. S.Skvernelis pabrėžė, kad pareigūnų turimi įrankiai užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ir juos išaiškinti yra „bedančiai“. „Mes matome, kad tie įrankiai, kuriais šiandien disponuoja teisėsauga, yra, švelniai tariant, bedančiai, jeigu norime kovoti su šituo reiškiniu, šituo nusikaltimu“, – teigė policijos vadovas. Paskelbs negaliojančiais?

VRK svarsto, ar poros apygardų rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais. Tarp daugiausia abejonių dėl rinkimų rezultatų skaidrumo keliančių Z.Vaigauskas mini Vilniaus-Trakų, Zarasų-Visagino apygardas. „Taip, klausimas dėl šių apygardų rezultatų patvirtinimo svarstytinas, kai kurie komisijos nariai kelia tokius klausimus, ir jie bus svarstomi“, – teigė Z.Vaigauskas. Dėl galimo balsų pirkimo organizavimo Zarasų-Visagino apygardoje prokuroras prašo panaikinti Darbo partijos kandidato Rimvydo Podolskio neliečiamybę. VRK gali rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminę įtaką rinkimų rezultatams.

Pirmajam nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų. Dabartiniai šalies vadovai, sveikindami politiką, pabrėžė jo lyderystės svarbą Lietuvai atkuriant valstybingumą ir atidavė pagarbą drąsai bei įžvalgumui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad V.Landsbergis buvo pirmas ir ėjo priekyje, kai tautai reikėjo drąsos ir susitelkimo: Sąjūdyje, nepriklausomybės priešaušriuose ir žengiant pirmuosius itin svarbius savarankiškos valstybės žingsnius. „Kas galėtų nesutikti, kad dėl visko „kaltas“ Landsbergis: dėl to, kad nepabūgo okupanto; dėl to, kad kvietė Tautą; dėl to, kad buvo įžvalgus ir principingas; dėl to, kad sugebėjo būti keliais žingsniais priekyje; dėl to, kad tiesė tiltus su demokratiniu pasauliu ir gynė laisvės idealus“, – parašė šalies vadovė savo sveikinime. „Gražaus jubiliejaus proga dėkoju Jums už svorį, suteikiamą politikai, už intelektualinį turinį visuomeniniam gyvenimui, už kūrybą, turtinančią Lietuvą. Linkiu, kad ir toliau išliktumėte asmenybe, šalia kurios būti nėra lengva, tačiau garbė ir dovana visiems, kuriems nuo-

Jubiliejus: buvęs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas

V.Landsbergis sulaukė 80-mečio.

širdžiai rūpi Mūsų visų Lietuva“, – teigė D.Grybauskaitė. Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad V.Landsbergio vaidmuo devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje yra daug didesnis negu vien tiktai Lietuvos lyderio vaidmuo – V.Landsbergis padarė didelę įtaką, kalbant apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Europos žemėlapio pasikeitimus. Seimo pirmininkė Irena Degutienė V.Landsbergį pavadino istorijos

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

kūrėju ir bekompromisiu tiesos gynėju: „Mąstančioji Lietuva, laisvę vertinančioji ir ginančioji Lietuva, sąžinei ir tiesai įsipareigojusi Lietuva žino ir visada žinos, kam ji turi būti dėkinga už paskelbtą ir apgintą Kovo 11-ąją, už tai, kad atsilaikėme Sausio 13-ąją, už tai, kad Lietuvos politika iki šiol netapo vien sandėrių menu, bet buvo priversta laikytis ir padorumo, sąžinės, tiesos orientyrų.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

6

penktadienis, spalio 19, 2012

nuomonės

Eg­za­mi­nas – vis po­pu­lia­res­nis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po rin­ki­mų – pa­gi­rios

Justinas Argustas

B

e­ri­bis val­džios go­du­lys, kvai­lu­ mas, o gal bu­vo per daug iš­ger­ ta? Ma­tyt, vis­ko po tru­pu­t į. So­ cial­de­mok­ra­t ų ved­l io Al­g ir­do But­ke­v i­čiaus el­ge­sys rin­k i­mų nak­t į pri­ ver­tė žiop­čio­ti net sa­viš­kius. Sei­mo rin­ki­mų baig­tis – vis dar mįs­lė, kas iš­ko­vos dau­giau­sia man­da­tų – taip pat, o A.But­ke­vi­čius jau puo­la į glė­bį Dar­bo par­ti­ jos sa­vi­nin­kui Vik­to­rui Us­pas­ki­chui. Kaip gra­žu: Auš­ri­nė Ma­ri­ja Pa­vi­lio­nie­nė ir Pet­ ras Gra­žu­lis bent iki ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro pa­bus to­je pa­čio­je po­li­ti­nė­je val­ty­je. Ner­vin­gai mai­go­mas mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, ant kak­tos – pra­kai­to la­šai ir ko­men­ta­ras: „Vik­to­ras jau tuoj tu­rė­tų skam­bin­t i“. Taip rin­ki­mų nak­tį el­gė­si ne koks nuo val­džios se­niau­siai nu­va­ry­tas Ro­lan­das Pak­sas, o

Abe­jo­nė, ar Pre­zi­den­tė A.But­ke­vi­čių pa­siū­lys į prem­je­rus – dau­giau nei rea­li. pa­ts kai­rių­jų ly­de­ris A.But­ke­vi­čius! Val­džios brie­dis te­be­laks­to gi­rio­je, bet kai ku­rie kai­rie­ji jo da­ly­bas pra­dė­jo jau po pir­ mo­jo rin­ki­mų tu­ro. Pir­ma­ja­me raun­de pra­lai­mė­ji­mą pa­ty­ręs žai­dė­jas prie­ši­nin­kui ran­kos dar ne­spau­ džia – per­ga­lės jis ti­ki­si ant­ra­ja­me. O kai­ rie­ji el­g ia­si prie­šin­gai. Ta­čiau tai nė kiek ne­ste­bi­na. A.But­ke­v i­čius, rin­k i­mų nak­t į laks­tęs pa­ skui V.Us­pas­ki­chą ir R.Pak­są, tik dar kar­ tą pa­tvir­t i­no, kad po­l i­t i­n io ly­de­r io sa­vy­ bių jam stin­ga. Iš­kal­bin­g iau­sias lig šiol yra A.But­ke­v i­ čiaus pa­reiš­ki­mas apie ne­no­rą bū­ti pre­zi­ den­tu, kai kau­tis su D.Gry­baus­kai­te jį įpa­ rei­go­jo par­ti­ja. „Ne­tu­rė­jau to­kio no­ro. Ir da­ bar jo ne­tu­riu“, – prieš tre­jus me­tus aiš­ki­no vie­nos rim­čiau­sių par­ti­jų ly­de­ris. Be­je, A.But­ke­vi­čius jau yra pa­reiš­kęs, kad ir ki­tuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ir­gi ne­ kan­di­da­tuos. Tie­sa, su są­ly­ga, kad bus „mi­ nist­ro pir­mi­n in­ko po­ste ir sek­sis spręs­t i pro­ble­mas“. Bet A.But­ke­vi­čius pa­sta­rą­jį mė­ne­sį yra pa­ žė­ręs ir dau­g iau per­l iu­k ų. An­tai klau­sia­ mas, ka­da ša­lis tu­rės ne­de­fi­ci­ti­nį biu­dže­ tą, t.y. ka­da gy­ven­si­me pa­gal iš­ga­les, po­ pu­l is­t iš­kai at­sa­kė: „Gal­vo­si­me apie žmo­ nes, o ne apie skai­čius“. O jau ant­rą­ją rin­k i­mų die­ną jis ry­tą apie ato­m i­nės sta­t y­bas ir re­fe­ren­du­mą kal­ bė­jo vie­naip, po­piet – ki­taip. Są­ra­šą ga­l i­ ma tęs­ti. Tai­gi abe­jo­nė, ar Pre­zi­den­tė A.But­ke­vi­čių pa­siū­lys į prem­je­rus – dau­giau nei rea­li.

Min­dau­gas Ku­ras

S

397 728

telefonas@kl.lt

pa­lio 18-ąją vy­ko šeš­tą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja­mo Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­no ant­ra­sis eta­pas. Šie me­tai ypa­tin­gi tuo, kad spa­lio 25-ąją mi­nė­si­me šian­dien ga­lio­jan­ čios Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mo 20-ąsias me­ti­nes. Tą die­ną tra­di­ciš­kai ir įvyks­ta eg­za­mi­no nu­ga­lė­to­jų pa­ger­bi­mo ce­re­ mo­ni­ja Pre­zi­den­tū­ro­je. Ką klai­pė­die­ čiams reiš­kia Kons­ti­tu­ci­ja, ir kaip jie ver­ti­na jau tra­di­ci­ja ta­pu­sį eg­za­mi­ną? Auš­ra: – Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas yra la­bai gerb­ti­nas ir rei­ka­lin­gas da­ly­ kas. Kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis, juo la­biau jau­ni­mas, pri­va­lo ži­no­ ti ša­lies įsta­ty­mus ir jų, su­pran­ta­ ma, lai­ky­tis. Kuo dau­giau ži­no­si­me įsta­ty­mų, nuo to bus tik ge­riau. In­ga: – Kons­ti­tu­ci­ja yra svar­biau­sias do­ku­men­tas, ku­rį tu­ri­me. Na, o eg­ za­mi­nas yra la­bai įdo­mus ir rei­ka­ lin­gas pa­tik­ri­ni­mas. Ta­čiau aš pa­ti ja­me ne­da­ly­vau­ju, ka­dan­gi ne­si­ jau­čiu la­bai ge­rai ją iš­ma­nan­ti. Kris­ti­na: – Kons­ti­tu­ci­ja – vals­ty­bės įsta­ty­ mų pa­grin­das, be ku­rio ša­ly­je ne­bū­tų

Val­džiai rei­kia lanks­tu­mo

Su­si­da­ro įspū­dis, kad Klai­pė­dos val­di­ nin­kai vi­siš­kai ne­šiuo­lai­kiš­ki. Jie ne­ si­do­mi pro­gno­zė­mis, nes prieš at­šy­ lant, kai vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra pa­sieks vos ne 15 laips­nių ši­lu­mos, jie su­gal­ vo­jo įjung­ti šil­dy­mą, ku­rį mes tu­rė­si­ me leis­ti į orą. Ar tai lo­giš­ka? Tie, ku­ rie no­ri, tu­ri ga­li­my­bę pra­dė­ti šil­dy­tis anks­čiau. Tai ko­dėl vi­sus ki­tus rei­kia pri­riš­ti prie tos pa­čios vir­vu­tės. Ma­ nau, kad rei­kia bū­ti lanks­tes­niems, o mū­sų val­džiai to ne­re­tai pri­trūks­ta. Klai­pė­die­tė Įver­ti­ni­mas: Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas kas­met su­lau­kia vis di­des­nio

klai­pė­die­čių dė­me­sio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tvar­kos. Eg­za­mi­ną ver­ti­nu tei­gia­mai. Pa­ti ja­me esu da­ly­va­vu­si vie­ną kar­tą, ta­čiau ka­dan­gi bu­vau ne­pa­kan­ka­mai pa­si­ruo­šu­si, re­zul­ta­tas ne­bu­vo la­bai ge­ras. Bet svar­biau­sia yra da­ly­vau­ti ir pa­si­tik­rin­ti jau tu­ri­mas ži­nias. And­rius: – Kons­ti­tu­ci­jos įsta­ty­mų tu­ri­me lai­ky­tis kiek­vie­nas. Ta­čiau jei žmo­ gus nė­ra su­si­jęs su tei­se, tie­siog per daug ne­krei­pia į tai dė­me­sio. Kons­

ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas yra la­bai tei­ gia­mas da­ly­kas, da­ly­va­vi­mas ja­me su­tei­kia ga­li­my­bę pa­si­tik­rin­ti sa­vo tei­si­nes ži­nias. Įs­ta­ty­mų ne­ži­no­ji­ mas neat­lei­džia nuo at­sa­ko­my­bės. Vi­ta­li­jus: – Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­no idė­ją ver­ti­nu tei­gia­mai. Kiek­vie­nas pi­ lie­tis pri­va­lo bū­ti su­si­pa­ži­nęs su vals­ty­bės įsta­ty­mais ir tin­ka­mai jais ope­ruo­ti.

Te­le­vi­zi­jos per­si­sten­gė

Nors dar lau­kia ant­ra­sis rin­ki­mų tu­ras, dė­kui Die­vui, kad bai­gė­si bent pir­ma­ sis. O tai jau bū­da­vo kok­tu va­ka­rais įsi­jung­ti te­le­vi­zo­rių. Ko­kį tik lie­tu­ viš­ką ka­na­lą ban­dy­da­vai žiū­rė­ti – vis tie pa­tys vei­dai, tos pa­čios te­mos, tie pa­tys gin­čai. Net žur­na­lis­tų to­nas tas pa­ts. Te­le­vi­zi­nin­kai taip „sten­gė­si“, kad vi­siš­kai ne­gal­vo­jo apie žiū­ro­vus, ku­rie no­ri bū­ti so­tūs ne tik po­li­ti­ka. Yra vals­ty­bi­nė te­le­vi­zi­ja, ku­ri vyk­do sa­vo di­džią­ją mi­si­ją, ir to pa­kan­ka. Ra­mu­tė

Bendrijose – ne viskas gerai

P

astaruoju metu, kai mūsų mieste daugėja daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB), pastebime ne tik gerų permainų, bet ir ydingų apraiškų. Valdybų pirmininkais išrinkti inžinieriai, elektrikai, santechnikai, vairuotojai ir kitų sričių specialistai neretai pasijunta, tarsi tapę stambių verslo bendrovių vadovais, valdančiais dešimtis, šimtus samdomų pavaldinių. Jie net nesistengia įsigilinti į pagrindinę DNSB įstatymo nuostatą, jog bendrijos pirmininkas yra ne kokia nors ypatinga persona. Pirmininkas – bendrijos narių, tai yra butų savininkų (mokesčių mokėtojų), deleguotas, o, vaizdžiau tariant, jų lėšomis samdy-

tas darbuotojas, kuriam bendrijos susirinkime patikėta tvarkyti namo ūkinius ir finansinius reikalus, padedamam valdybos narių, puoselėti ir gražinti jų bendro naudojimo turtą. Naujieji vadovai, spręsdami įvairius administravimo klausimus, liaudiškai tariant, priskaldo nemažai malkų. Manau, kad pradedančius administratorius namų bendrijos turėtų pirmiausia pasiųsti į elementaraus valdymo pradžiamokslio kursus, kad jie įgytų svarbiausių įstatymų, kitų teisinių aktų taikymo, raštvedybos tvarkymo žinių, perskaitytų internete nors keletą nemokamų Respublikinių būsto valdymo

Plia­že – be „bam­ba­lių“

ir priežiūros rūmų skelbiamų rekomendacijų. Juk ne paslaptis, jog dalis pirmininkų net nesuvokia, kad bet kokiam sprendimui būtinas teisinis pagrindas, kad valdybos posėdžių sprendimai negali prasilenkti su teisinės hierarchijos principais, prasidedančiais nuo Civilinio kodekso, Darbo kodekso, DNSB įstatymo, bendrijos narių susirinkimo reikalavimų, o tada tvirtinami posėdžiuose valdybos narių balsų dauguma. Tik ne atvirkščiai. Tik tokie valdybų nutarimai, pirmininkų įsakymai bus sėkmingai taikomi praktikoje, nesukels teisinių kolizijų. Antanas Purauskas

Atgarsiai

Di­le­ma, kurios neįmanoma išspręsti M.Ski­riu­tė. „At­si­sa­kė šil­dy­tis“, „Klai­pė­da“, 2012 10 18. Ir pas mus bend­ri­jo­je tri­jų na­mų gy­ven­to­jai su­si­rin­ko pa­ra­šus ir ne­ si­šil­dys net iki lapk­ri­čio 1 d. Ne­si­šil­do

***

Deb­re­ce­no gat­vės 70 na­mo ir ket­ vir­ta­die­nį dar šil­dy­mas ne­bu­vo įjung­tas. Brr, kaip drėg­na, šal­ta. Ma­rė

***

Ačiū „ak­lie­siems kur­miams“ už įjung­tą šil­dy­mą! Gai­la, kad ne­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

ma­to­te, koks šil­tas ir gra­žus oras! Ne­jau­gi ne­bu­vo ga­li­ma įjung­ti kiek vė­liau, dar spė­si­te iš gy­ven­to­jų mo­kes­čių pa­si­pil­dy­ti sau ki­še­nes, vi­sa žie­ma prieš akis! Gau­ja ne­pa­ so­ti­na­ma „ak­lie­ji kur­miai“! Lo­ni

***

Jūs gal ne­skai­tė­te straips­nio ar esa­ te neį­ga­li su­pras­ti, kas ja­me ra­šo­ ma? Jei vi­si na­mo gy­ven­to­jai gal­ vo­ja taip, kaip jūs, tai ga­li­te vi­są žie­mą ne­si­šil­dy­ti. Bet taip tu­ri gal­

To Lo­ni

Ag­nė

Laip­ti­nė – lyg są­var­ty­nas

Kai ku­riems žmo­nėms at­ro­do, kad laip­ti­nė­se ga­li­ma su­dė­ti vis­ką, kas ne­ rei­ka­lin­ga na­mie. At­si­bo­do va­zo­ni­nė gė­lė – ir ne­ši į laip­ti­nę. Tai jau pir­mas žings­nis į oran­že­ri­ją. Ne­su nu­si­tei­ku­ si prieš gė­les laip­ti­nė­se, jei sa­vi­nin­ kai jo­mis rū­pin­tų­si. Ma­no kai­my­nai, ma­tyt, gė­lę iš­ne­šė, kad ši nu­si­baig­tų. Ka­žin ar be­pri­si­mins pa­lais­ty­ti. Juo­lab kad laip­ti­nė­je žie­mą bū­na la­bai šal­ta. Net nea­be­jo­ju, kad au­ga­las neat­lai­kys pir­mų­jų šal­nų. Žmo­nės tu­rė­tų su­pras­ ti, kad ne­rei­kė­tų į laip­ti­nes ne­šti au­ ga­lų, ku­rie jiems ne­be­rei­ka­lin­gi.

***

Vi­da

Ne ka­žin kiek tų li­tu­kų su­tau­py­si­ me per ke­lias die­nas, jei ne­si­šil­dy­ si­me. Gy­ve­na­me penk­ta­ja­me aukš­ te. Nuo drėg­mės pu­čia­si ta­pe­tai, at­si­lu­pi­nė­ja lu­bų plokš­čių kam­pai, drėks­ta sie­nos ir gen­da bal­dai. Tai jau tik­rai bū­si­me daug su­tau­pę. Ju­ne Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Nu­vir­tu­sių me­džių ne­pa­ša­li­no

„Drau­gys­tės“ par­ke vis dar gu­li me­ džiai, ku­riuos iš­ver­tė rug­sė­jo pra­ džio­je praū­žu­si aud­ra. Bu­vo ža­dė­ta, kad iš­vers­ti me­džiai grei­tai bus su­ tvar­ky­ti, bet si­tua­ci­ja ki­to­kia. „Drau­ gys­tės“ par­ke vis dar jie gu­li. Vie­nas net ta­ką už­tve­ria. Ka­da pa­ga­liau bus pa­si­rū­pin­ta šiais vir­tuo­liais? Eu­ge­ni­jus Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vo­ti vi­si, prie­šin­gu at­ve­ju pri­va­lu už­tik­rin­ti hi­gie­nos nor­mo­se nu­ ma­ty­tas są­ly­gas.

Il­sė­jau­si vie­na­me iš Is­pa­ni­jos ku­ror­ tų. Ma­ne nu­ste­bi­no tvar­ka ir žmo­nių el­ge­sys pa­plū­di­miuo­se. Oras ge­ras, plia­že žmo­nių pil­na, bet ne­bu­vo nė vie­no, ku­ris ger­tų alų. Aki­vaiz­du, kad mes la­bai ski­ria­mės nuo jų. Pag­rin­ di­nė mū­sų tau­tos bė­da ta, kad žmo­ nės daug var­to­ja al­ko­ho­lio ir grobs­to vals­ty­bės tur­tą. Var­gu ar tie, ku­riuos iš­rin­ko­me, ko­vos su vi­suo­ti­niu gir­ ta­vi­mu. Ma­tyt, Is­pa­ni­jos ku­ror­tuo­ se nė­ra tra­di­ci­jos at­si­neš­ti į plia­žą alaus „bam­ba­lių“. Be to, ten gir­ta­vi­ mas pa­plū­di­my­je ir ne­bū­tų to­le­ruo­ ja­mas. Mes taip pat tu­rė­tu­me elg­tis.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, spalio 19, 2012

užribis

Pres­ti­ži­niai pa­jū­rio griu­vė­siai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kark­lė­je, vos už ke­lias­de­šim­ties met­rų nuo jū­ros, sto­vi ap­leis­ta so­ dy­ba, ku­ri ofi­cia­liai pri­klau­so Klai­ pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. Ta­čiau ra­jo­no val­džia vis dar ne­ži­no, ką da­ ry­ti su sta­ti­niu pres­ti­ži­nė­je pa­jū­rio vie­to­je.

Ke­liai: mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­ti ka­pi­nių plėt­ra įklam­pi­no ar­ti­mų­jų ka­pus su­si­ruo­šu­sius lan­ky­ti klai­pė­die­čius. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­pai skęs­ta van­de­ny­je 1

Ki­tą kar­tą net po nak­ties ten­ka va­žiuo­ti ant­rą­syk ir iš­sem­t i ry­t ą van­d e­n į, su­p il­ ti pju­ve­nas, kad kars­to ne­rei­kė­ tų gul­dy­ti į van­de­nį“, – si­tua­ci­ ją nu­pa­sa­ko­jo duob­ka­sys. Bu­vo at­ve­jų, kai, lai­do­tu­vių pro­ ce­si­jai nuo ka­pi­nių var­tų pa­sie­kus ka­pa­vie­tę, duo­bė­je jau bu­vo su­si­rin­ kę 20 cm van­dens. „Žmo­nės bū­na pa­šiur­pę ma­ty­da­mi, kur teks gul­dy­ ti kars­tą. Bet vi­si ty­li, tiek mi­li­jo­nų kai­na­vo ka­pi­nių plėt­ra, o pa­dė­tis yra bai­si“, – aiš­ki­no klai­pė­die­tis. Duob­ka­siai skun­dė­si, kad ko­ne du met­rus su­vež­ti­niu grun­tu pa­ kel­tas ka­pi­nių rel­je­fas ne­gelbs­ti si­ tua­ci­jos. „Ne­ži­nia, iš kur tas grun­tas. Ki­tą kar­tą ten­ka net si­jo­ti. Iš­ka­sa­me dau­ gy­bę šiukš­lių, to­dėl dir­ba­me lė­čiau, ten­ka jas iš­rink­ti ran­ko­mis“, – pik­ ti­no­si vy­rai.

„Jei bū­tų įreng­tas nuo­ly­dis ir ta­ kai bū­tų išas­fal­tuo­ti, veik­tų pa­vir­ ši­nė lie­taus ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma. Lie­taus van­dens su­rin­ki­mo šu­li­niai yra įreng­ti, bet kai kur pa­vog­tos gro­te­lės, dang­čiai. Pa­vir­ši­nis van­ duo nu­bėg­tų į šu­li­nu­kus, ir žmo­nės be pro­ble­mų ga­lė­tų priei­ti prie ka­ pų“, – tei­gė I.Preik­šai­tie­nė. Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, kad ka­pi­nė­ se ne­ga­li­ma įreng­ti dre­na­žo, to­dėl Lė­bar­tuo­se ka­pų duo­bes ir tvin­do van­duo. „Ne kiek­vie­ną ru­de­nį taip nu­tin­ka. Ma­tyt, smar­kiai li­jo, kad to van­dens pri­si­rin­ko. O ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti? Juk šio­se vie­to­se vi­suo­met pel­kės bu­vo, grio­vys ša­lia

Įmo­nes pa­kir­to bank­ro­tai

Lė­bar­tuo­se to­kia padėtis susiklostė dėl to, kad ka­pi­nių plėt­ros dar­bus vyk­džiu­sios įmo­nės bank­ru­ta­vo. „Ka­pi­nių plėt­ra bu­vo pra­dė­ta 2006 me­tais. Įmo­nė „Al­fa“ bai­ gė pir­mą­jį plėt­ros eta­pą ir bu­vo jau pra­dė­ju­si ant­rą­jį. Ta­čiau įmo­nė­ je ki­lo fi­nan­si­nių pro­ble­mų, me­ tus vi­si dar­bai bu­vo su­sto­ję“, – ak­ cen­ta­vo Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Ire­na Preik­šai­tie­nė. Šį pa­va­sa­rį kon­kur­są nu­ma­ty­ tiems 1,4 mln. li­tų ver­tės dar­bams lai­mė­jo įmo­nė „Gra­ni­toi­das“. „Ta­čiau jie pa­dir­bė­jo tik pu­sant­ro mė­ne­sio ir dar­bus nu­trau­kė. Ti­kė­ jo­mės, kad nuo bir­že­lio iki ru­dens spės pa­grin­di­nius dar­bus pa­baig­ ti“, – aiš­ki­no I.Preik­šai­tie­nė. Nuo spa­lio 21-osios su šia įmo­ne su­tar­tis ofi­cia­liai nu­trau­kia­ma. Įmo­nė tei­gia at­li­ku­si dar­bų už 46,2 tūkst. li­tų. Per pu­sant­ro mė­ ne­sio dar­bi­nin­kai tik į tri­jų kvar­ta­ lų te­ri­to­ri­ją at­ve­žė grun­to ir su­dė­ jo bor­te­lius. „Jei ne šios pro­ble­mos, iki ru­dens jau tu­rė­jo bū­ti išas­fal­tuo­ ti ke­liai. Ten pa­pil­ta skal­da, ta­čiau dėl to, kad ant ke­lių telk­šo van­duo, mes nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti“, – pa­brė­žė sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tė. Dar­bai įstri­go

Vi­sa ant­ro­jo ka­pi­nių plėt­ros eta­po 8 hek­ta­rų plo­to te­ri­to­ri­ja su­skirs­ty­ ta į 14 kvar­ta­lų. De­vy­niuo­se kvar­ ta­luo­se ta­kai jau išas­fal­tuo­ti, o li­ ku­sio­je da­ly­je – dar ne.

Zi­ta Stan­kie­nė:

Ci­vi­li­za­ci­ja yra ge­ ras da­ly­kas, bet dėl to žmo­nės kar­tais tam­ pa per daug kap­ri­zin­ gi, ta­da ir lie­tus bū­na per šla­pias, ir snie­gas – per šal­tas. yra. Va­sa­rą juk to­kių pro­ble­mų ne­ ky­la“, – tvir­ti­no I.Preik­šai­tie­nė. Grun­ti­nio van­dens ly­gis ka­pi­nių te­ri­to­ri­jo­je li­ko tas pa­ts, nors vie­ to­mis bu­vo su­pil­ta ko­ne du pa­pil­ do­mi met­rai grun­to. „Toks pro­jek­tas. Bu­vo ap­skai­ čiuo­ta, at­lik­ti geo­de­zi­niai ty­ri­mai. Ne­ži­nau, kaip pa­ko­men­tuo­ti, ko­ dėl ten vie­to­mis lai­ko­si van­duo“, – ne­slė­pė I.Preik­šai­tie­nė. Pa­baig­tu­vės dar to­li

Sa­vi­val­dy­bei ran­go­vai yra aiš­ki­nę, kad grun­tas į Lė­bar­tus bu­vo ve­ža­ mas iš Poš­kų kar­je­ro. „Aš ne­ma­čiau, kad kas nors si­jo­tų grun­tą. Ne­ži­nau, kaip ten tų šiukš­lių ga­lė­jo at­si­ras­ti“, – tei­gė I.Preik­šai­tie­nė. Vi­so ant­ro­jo eta­po plėt­ros dar­ bams nu­ma­ty­ta 3,3 mln. li­tų.

Te­ri­to­ri­jai su­tvar­ky­ti, as­falt­be­ to­nio dan­gai, do­lo­mi­ti­nės skal­dos pa­grin­dams at­sta­ty­ti nu­ma­ty­ta 214 tūks. li­tų, elekt­ros ap­švie­ti­mo tink­ lams – 9,6 tūkst. li­tų, išo­rės lie­taus nuo­te­kų tink­lams – 37 tūkst. li­tų. To­liau dar lau­kia nu­va­ži­nė­tų bor­tų at­sta­ty­mas, ku­riam bus iš­ leis­ta be­veik 27 tūkst. li­tų. Ža­liajai ve­jai at­nau­ji­nti dar pri­ reiks 43 tūkst. li­tų. Vi­sam ant­ro­jo ka­pi­nių plėt­ros eta­pui už­bai­gti iš vi­so rei­kia 313 tūkst. li­tų. Ne­pa­sie­kia­mų ka­pa­vie­čių nė­ra

Sa­vi­val­dy­bės Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Zi­na Stan­kie­nė aiš­ki­no, jog šį ru­de­nį klai­pė­die­čiai dar ne­si­bel­dė į tar­ny­bos du­ris su prie­kaiš­tais, kad ar­ti­muo­sius rei­ kia lai­do­ti van­de­ny­je. „Duob­ka­siai sten­gia­si su­tvar­ky­ ti duo­bę taip, kad žmo­nėms ne­bū­tų stre­so. Nes jiems tuo me­tu ir taip bū­ na sun­ku“, – aiš­ki­no Z.Stan­kie­nė. Pos­ky­rio ve­dė­ja pa­ste­bė­jo, kad dar­bai Lė­bar­tų ka­pi­nė­se rea­liai įstri­gę jau dve­jus me­tus. „Kad bū­tų ko­ky­biš­kai už­baig­ ti dar­bai, rei­kia išas­fal­tuo­ti ke­lius, o da­bar at­vež­tas žvy­ras jau iš­va­ ži­nė­tas au­to­mo­bi­lių. Juk nau­juo­ se kvar­ta­luo­se kol žmo­nės su­si­ tvar­ko, daug vi­so­kių dar­bų at­lie­ka – de­da bor­te­lius, ve­ža pa­mink­lus. Ne tik lie­tus, bet ir žmo­nės, au­ to­mo­bi­liai ke­lius ar­do“, – kal­bė­jo Z.Stan­kie­nė. Ten, kur žvyr­ke­liai ta­po telk­šan­ čio­mis pel­kė­mis, sten­gia­ma­si ne­ skir­ti ka­pa­vie­čių. „Tik­rai yra su­dė­tin­ga, to­dėl, kad sun­ku pa­siek­ti ka­pa­vie­tes“, – ap­ gai­les­ta­vo Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­ sky­rio ve­dė­ja. Kol kas lai­do­ji­mo vie­tų ka­pi­nių te­ri­to­ri­jo­je ne­trūks­ta, to­dėl Z.Stan­ kie­nė ti­ki­no, kad žmo­nės ki­tą kar­tą be rei­ka­lo ke­lia er­ze­lį. „Ci­vi­li­za­ci­ja yra ge­ras da­ly­kas, bet dėl to žmo­nės kar­tais tam­pa per daug kap­ri­zin­gi, ta­da ir lie­tus bū­na per šla­pias, ir snie­gas – per šal­tas. Juk tai – na­tū­ra­lūs da­ly­kai, gy­ve­ni­mas“, – da­li­jo­si min­ti­mis Z.Stan­kie­nė. Lapk­ri­čio 1-ąją – Vi­sų Šven­tų­jų die­ną bei ki­tą­dien, per Vė­li­nes, ka­ pi­nė­se bus ri­bo­ja­mas leng­vų­jų au­ to­mo­bi­lių eis­mas. „Ta­da vi­sa Klai­pė­da tam­pa „neį­ ga­lių­jų“ mies­tu, vi­si au­to­mo­bi­ liais ver­žia­si va­žiuo­ti iki ka­pa­vie­ čių. Pės­čio­mis nie­kas ne­no­ri ei­ti“, – pa­ste­bė­jo Z.Stan­kie­nė.

Dau­giau nei prieš 30 me­tų sto­ vyk­lo­je „Žil­vi­tis“ bu­vo su­pla­ nuo­ta plėt­ra. Se­na pa­jū­rio so­dy­ ba pa­kliu­vo į sto­vyk­los te­ri­to­ri­ją. To­dėl čia gy­ve­nę žmo­nės bu­vo iš­kel­din­ti, jie ga­vo bu­tus Gir­ka­ liuo­se. Ta­čiau sto­vyk­los nie­kas ne­plė­tė, ir so­dy­ba li­ko griū­ti. Tas pa­sta­tas įvar­dy­tas kaip gy­ve­na­ mo­ji pa­tal­pa. „Ten se­niau ap­si­gy­ven­da­vo sto­ vyk­los vi­rė­jos. Šiuo me­tu sta­ti­nys tuš­čias, tik ne­se­niai Klai­pė­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bė su­tvar­kė nuo­sa­ vy­bės do­ku­men­tus, ta­čiau dau­giau nie­ko da­ry­ti ne­ga­li, nes ne­tu­ri už ką“, – aiš­ki­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to val­dy­mo sky­riu­je. Pa­si­gir­do ke­ti­ni­mų šio­je so­dy­ bo­je įreng­ti so­cia­li­nį būs­tą, ta­čiau su tuo ne­no­ri su­tik­ti Kark­lės bend­ ruo­me­nė. „Tas pa­sta­tas tik­rai ne pri­va­ čio­se ran­ko­se ir ti­kiuo­si, nie­ka­da jo­se ne­bus. Jei sa­vi­val­dy­bė su­gal­ vo­tų so­dy­bą par­duo­ti, ne­su­tik­tu­ me. Juk mes ne­tu­ri­me bend­ruo­ me­nės na­mų“, – tei­gė Kark­lės

bend­ruo­me­nės se­niū­nai­tė Ra­sa Bu­čie­nė. Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir Pa­ jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Da­rius Ni­cius. Esą so­cia­li­nis būs­tas ten ne­la­bai tik­tų. Tei­gia­ma, kad tai bū­tų per di­de­lė pra­ban­ga. „Pro­tin­gai ver­ti­nant, ši­tą so­dy­bą bū­tų ga­li­ma par­duo­ti, pa­skui kad ir Prie­ku­lė­je nu­pirk­ti ke­lis na­mus so­cia­li­niam būs­tui. Nes so­dy­bos Kark­lė­je kai­na siek­tų še­šia­ženk­lį skai­čių“, – svars­tė D.Ni­cius.

Ra­sa Bu­čie­nė:

Tas pa­sta­tas tik­rai ne pri­va­čio­se ran­ko­se ir ti­kiuo­si, nie­ka­da jo­se ne­bus. Ta­čiau par­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja bū­ tų la­biau lin­ku­si, kad pa­sta­tai lik­ tų vie­šie­siems po­rei­kiams. „Ko­ kių nors ste­buk­lų ne­pa­da­ry­si, bet, ma­nau, kad ten tik­tų įreng­ti bend­ ruo­me­nės ar edu­ka­ci­nį ar­ba svei­ ka­tin­gu­mo cent­rą“, – tvir­ti­no D.Ni­cius. Tai nė­ra pa­vel­do­sau­gi­nė so­dy­ ba, di­de­lių rei­ka­la­vi­mų jos at­sta­ ty­mui esą ne­bū­tų. Tik­riau­siai ji bū­tų sta­to­ma iš nau­jo, tik rei­kė­ tų iš­lai­ky­ti ti­piš­ką pa­jū­rio so­dy­ bos ar­chi­tek­tū­ri­nį vaiz­dą, jos sti­ lis­ti­ką.

Ne­pas­te­bė­jo: Kark­lė­je, „Žil­vi­čio“ sto­vyk­la­vie­tė­je, griū­va ap­leis­ta so­dy­

ba, ku­rios kol kas nie­kas ne­pa­no­ro pri­va­ti­zuo­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Suimtas senolės žudikas Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas, pa­ten­ki­nęs Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą dėl kar­do­mo­sios prie­mo­nės suė­mi­ mo sky­ri­mo, trims mė­ne­siams lei­do suim­ti jau­ną klai­pė­die­tį, įta­ria­mą 77 me­tų kai­my­nės nu­ žu­dy­mu.

Vie­ni­ša, tvar­kin­ga mo­te­ris spa­lio 16 d. ras­ta ne­gy­va sa­vo bu­te Žar­ di­nin­kų g. Nus­ta­ty­ta, kad ji mi­rė iš­kart nuo su­mu­ši­mų bei sun­kios gal­vos trau­mos. Mo­ters kai­my­nas 22 m. N.F. bu­vo su­lai­ky­tas tą pa­čią die­ną, jam pa­ reikš­ti įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo.

Du kar­tus teis­tas Pas­lau­gų ir vers­lo mo­kyk­los pir­ma­kur­sis ap­ klau­sia­mas teis­me ne­ga­lė­jo paaiš­ kin­ti to­kio žiau­raus el­ge­sio su gar­ baus am­žiaus mo­te­ri­mi mo­ty­vų, tei­gė daug ko dėl gir­tu­mo ne­pri­ si­me­nąs. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­nai, ty­ri­ mui va­do­vau­ja Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra. Nuo šių me­tų pra­džios uos­ta­ mies­ty­je už­re­gist­ruo­ta 17 nu­žu­ dy­mų. „Klai­pė­dos“ inf.

8

penktADIENIS, spalio 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0735 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2520 JAV do­le­ris 1 2,6340 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6933 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9605 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4328 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6766 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5716 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8534

pokytis

–0,9379 % +0,0400 % –0,0038 % +0,8311 % +0,0060 % –0,1326 % +0,2702 % +0,2022 % +0,0175 %

TVF siū­lo iš­gel­bė­ti pa­sau­lį Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

N

OMX Riga

+1,15 %

au­jau­sia Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do (TVF) pa­sau­ lio eko­no­mi­kos ap­žval­ ga iš prin­ci­po su­kri­ti­ka­vo da­bar­ti­nius kri­zės val­dy­mo me­to­ dus. Apž­val­go­je pa­ro­dy­ta, kad da­ bar­ti­nė Eu­ro­po­je tai­ko­ma „gel­ bė­ji­mo“ po­li­ti­ka ne tik ne­pa­de­da ūkiui at­si­gau­ti, ta­čiau jį dar stip­ riau gramz­di­na į sun­ku­mus. Ži­nia, pa­grin­di­nis pa­sta­ruo­sius tre­jus kri­zės me­tus var­to­ja­mas žo­ dis bu­vo „tau­py­mas“. Bet TVF tei­gia, kad tau­py­mo stra­te­gi­ja, kai vals­ty­bė tau­po sa­vo lėšas ma­žin­da­ma so­cia­li­nių iš­mo­ kų ir ki­tų pa­šal­pų bei pen­si­jų dy­ džius, ma­ži­na į biu­dže­tą gau­na­mų mo­kes­čių pa­ja­mas ir taip tik di­di­na biu­dže­to de­fic­ i­tą. Tai pa­pil­do­mai di­di­na sko­las ir ne­lei­džia iš­spręs­ti pa­grin­di­nės pro­ble­mos – di­dė­jan­ čių val­džios įsi­pa­rei­go­ji­mų. Čia de­rė­tų pa­brėž­ti, kad įgy­ven­ di­nant tau­py­mo po­li­ti­ką la­biau­siai au­ga pri­va­čio­jo sek­to­riaus sko­los, t. y. na­mų ūkių ir vers­lo. Šiuo at­ve­ju vis ma­žiau pi­ni­gų lie­ka var­to­ji­mui, o tai pri­ver­čia pri­va­tų­jį sek­to­rių tau­ py­ti. Ir eko­no­mi­ka ima trauk­tis. Pa­sak TVF, pa­sta­rie­ji ban­dy­mai į ban­kų sis­te­mą įlie­ti pi­ni­gų, kad jie to­liau sko­lin­tų ir pa­gy­vin­tų ūkį, yra nee­fek­ty­vūs. Ele­men­ta­riai – di­de­ les sko­las spręs­ti dar di­des­nė­mis nė­ra išei­tis. To­liau var­di­jant TVF pa­teik­tą griež­tą kri­ti­ką, tau­py­mas ir ma­si­nis ne­dar­bas nė­ra svei­kas ir tva­rus bū­das su­ma­žin­ti kai­nų ly­gį po il­gus me­tus bu­vu­sios ne­val­do­mos inf­lia­ci­jos. Tai tik­rai neuž­tik­rins leng­vo ša­lies pro­ duk­tų, pa­slau­gų ir dar­bo jė­gos kon­ ku­ren­cin­gu­mo pa­di­di­ni­mo. At­virkš­ čiai – efek­tas bus prie­šin­gas. TVF su­kri­ti­ka­vo ir pro­ble­mi­ nių vals­ty­bių sko­los fi­nan­sa­vi­mo svars­ty­mą, nes tai ke­lia pa­lū­ka­ nų nor­mas ir yra sko­lų pro­ble­mų spren­di­mas tik dar di­des­nė­mis sko­lo­mis. Vie­nin­te­lis bū­das yra fis­ka­li­nis sti­mu­las. Bet tai yra prie­šin­ga tau­ py­mui po­li­ti­ka. Pa­sak TVF, kuo di­ des­nės ir efek­ty­viau su­pla­nuo­ tos yra vals­ty­bės iš­lai­dos per kri­zę, tuo grei­čiau jos grįž­ta vals­ty­bei per pa­ki­li­mą. Inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­ tai, ino­va­ci­jos, ener­ge­ti­kos ir ši­lu­ mos ūkio efek­ty­vi­ni­mo pro­jek­tai – yra tik ke­le­tas vie­tų, į ku­rias ša­lis ga­li in­ves­tuo­ti pi­ni­gų, kad su­kur­tų dar­bo vie­tų, taip pat įgy­ven­din­tų stra­te­gi­nes in­ves­ti­ci­jas, ku­rios su­ ma­žins atei­ties kar­tų iš­lai­das.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,99

4,64

2,48

„Apoil“

4,92

4,61

2,47

„Brent“ naf­ta

–0,31 %

Lie­tu­vos pla­nuo­ja­mas ki­tų me­tų biu­dže­to de­fi­ ci­tas bus di­džiau­sias iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių. Pla­ nuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos vie­šo­jo sek­to­riaus biu­ dže­to de­fi­ci­tas ki­tą­met sieks 2,5 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Lat­vi­jos pla­nuo­ja­ mas de­fi­ci­tas su­da­rys 1,4 pro­c. BVP, o Es­ti­jos – 0,7 pro­c. BVP. Lat­vi­jo­je ki­tą­met tu­rė­tų la­biau­ siai pa­di­dė­ti tiek biu­dže­to iš­lai­dos, tiek įplau­ kos. Es­ti­jo­je ža­da­mas di­džiau­sias pla­nuo­ja­mų iš­lai­dų ir BVP san­ty­kis –42,5 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

OMX Tallinn

Sky­lė – ­ di­džiau­sia

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,28 %

91,11 dol. už 1 brl. 112,06 dol. už 1 brl.

136

mln. li­tų

ki­tą­met bus skir­ta ša­lies ins­ti­tu­ci­joms dėl Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES.

Pat­rauk­lios kai­nos, dau­gy­bė pro­ce­dū­rų ir ga­li­my­bė pa­žin­ ti nau­ją kraš­tą – vi­sa tai lau­kia į už­sie­nio sa­na­to­ri­jas va­žiuo­ jan­čių lie­tu­vių. Ta­ čiau gy­dy­tis ir pail­ sė­ti pa­si­rin­kus Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lį teks su­si­tai­ky­ti su sa­vo­ tiš­ka ten dir­ban­čių spe­cia­lis­tų bend­ra­ vi­mo kul­tū­ra. Pa­si­rin­ki­mas: lie­tu­viai į už­sie­nio sa­na­to­ri­jas vyks­ta ieš­ko­da­mi spe­ci­fi­nių pro­ce­dū­rų ir pra­mo­gų.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Į už­sie­nio sa­na­to­ri­jas ge­na nos­tal­gi­ja Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

ce­dū­rų pa­si­rin­ki­mo. Ta­čiau jei no­ ri dėl nie­ko ne­suk­ti gal­vos, ver­čiau rink­tis Pa­lan­gą.“

Gy­dy­mas pa­ti­ko, bend­ra­vi­mas – ne

Vil­nie­tė Re­gi­na at­si­pūs­ti ir su­stip­ rin­ti svei­ka­tos į sa­na­to­ri­ją va­žiuo­ ja kas­met. Sy­kį iš­ban­džiu­si to­kias pa­slau­gas Uk­rai­no­je, mo­te­ris li­ko pa­ten­kin­ta jų ko­ky­be, ta­čiau pri­ pa­ži­no abe­jo­jan­ti, ar gy­dy­tis į sve­ čią ša­lį vyk­tų ant­rą kar­tą. Į Uk­rai­nos sa­na­to­ri­jų mies­te­ lį Trus­ka­ve­cą Re­gi­na vy­ko, nes jis nuo se­nų lai­kų gar­sė­ja sa­vo mi­ ne­ra­li­niais van­de­ni­mis. Uk­rai­no­ je mo­te­ris už tą pa­čią pi­ni­gų su­ mą ga­vo ge­ro­kai dau­giau pa­slau­gų nei Lie­tu­vo­je, ta­čiau po­ra sa­vai­ čių už­sie­ny­je jai kai­na­vo ir ne­ma­ žai ner­vų. „Tos su­mos, ku­rią bū­čiau iš­lei­ du­si tik pro­ce­dū­roms ir nak­vy­nei Drus­ki­nin­kuo­se ar Pa­lan­go­je per dvi sa­vai­tes, man pa­ka­ko au­to­bu­su nu­va­žiuo­ti į Trus­ka­ve­cą, gy­dy­mui sa­na­to­ri­jo­je, mai­ti­ni­mui ir ga­ly­bei pa­pil­do­mų pra­mo­gų: lais­va­lai­kiui mies­te­ly­je, taip pat vie­šė­jau Lvo­ ve, lan­kiau­si ope­ros ir ba­le­to teat­ re, ar­ti­mie­siems par­ve­žiau dau­gy­bę lauk­tu­vių“, – skai­čia­vo Re­gi­na. Ta­čiau mo­te­ris nė ne­no­ri pri­si­ min­ti pir­mų­jų die­nų už­sie­nio sa­na­ to­ri­jo­je, kai te­ko pra­tin­tis prie at­ šiau­raus ten dir­ban­čių spe­cia­lis­tų bend­ra­vi­mo: „Nors Uk­rai­no­je sa­ na­to­ri­jos me­di­kai kruopš­čiai at­li­ko ty­ri­mus, pa­sky­rė tin­ka­mas pro­ce­ dū­ras, ten vis dar dau­gy­bė biu­rok­ ra­ti­jos – vai­ko iš vie­no ka­bi­ne­to į ki­tą, ap­šau­kia, jei ko nors per daug klau­si­nė­ji. Lie­tu­vo­je sa­na­to­ri­jų dar­buo­to­jai su klien­tais bend­rau­ ja man­da­giau ir, jei­gu jau su­si­mo­ki pi­ni­gus, tu­pi­nė­ja ap­link – ne­rei­kia nie­kuo rū­pin­tis. Į Uk­rai­ną dar kar­tą va­žiuo­čiau ne­bent dėl di­de­lio pro­

Po­so­vie­ti­nė­se ša­ly­ se ten­ka pra­tin­tis prie at­šiau­raus ten dir­ban­čių spe­cia­lis­ tų bend­ra­vi­mo.

Daž­niau­sia kryp­tis – Bal­ta­ru­si­ja

Nau­ja ma­da vyk­ti į už­sie­nio sa­ na­to­ri­jas lie­tu­vius bu­vo apė­mu­si prieš ke­le­rius me­tus. Ta­čiau ir da­ bar ne­trūks­ta to­kių, ku­rie sa­na­to­ ri­nį gy­dy­mą no­ri su­de­rin­ti su ne­ kas­die­nė­mis pra­mo­go­mis. Ke­lio­nes į už­sie­nio sa­na­to­ri­ jas or­ga­ni­zuo­jan­čios agen­tū­ros „Zig­zag Tra­vel“ rin­ko­da­ros va­ do­vė Dai­va Bar­tu­se­vi­čiū­tė pa­sa­ ko­jo, kad daž­niau­siai klien­tai do­ mi­si gy­dy­mu Če­ki­jo­je, Uk­rai­no­je, o po­pu­lia­riau­sia kryp­tis yra Bal­ta­ ru­si­ja, nes jų ke­lia­la­piai pi­giau­si. „Daž­nai už­sie­nio sa­na­to­ri­jos į ke­lia­la­pių kai­ną įtrau­kia daug pro­ce­dū­rų, tad ga­liau­siai gau­na­ ma ga­na ge­ra ga­lu­ti­nė kai­na. Tiek pro­ce­dū­rų, tiek ap­gy­ven­di­ni­mo ko­ky­bė ge­ra, tad kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis vi­lio­ja klien­tus iš Lie­tu­ vos. Kar­tais lie­tu­viai ren­ka­si tam tik­ras sa­na­to­ri­jas dėl konk­re­čių li­ gų“, – sa­kė D.Bar­tu­se­vi­čiū­tė. Vy­res­nio am­žiaus klien­tai

Ke­lio­nių agen­tū­ros „Švi­tė“ tu­riz­ mo va­dy­bi­nin­kė Alio­na Ce­siun at­ krei­pė dė­me­sį, kad šir­dies, krau­ja­ gys­lių ir ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mų ka­muo­ja­mi lie­tu­viai daž­niau­siai ren­ka­si sa­na­to­ri­jas Kry­me. Uk­

rai­nos mies­tas Trus­ka­ve­cas po­pu­ lia­riau­sias tarp tų, ku­riems strei­ kuo­ja inks­tai, virš­ki­ni­mo, šla­pi­mo ta­kų sis­te­mos. „Į sa­na­to­ri­jas už­sie­ny­je daž­ niau­siai va­žiuo­ja tie žmo­nės, ku­rie kaž­ka­da jo­se jau yra bu­vę. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad juos trau­kia nos­tal­gi­ja so­viet­me­čiui“, – tei­gė A.Ce­siun. Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos sa­na­ to­ri­jos la­biau­siai vi­lio­ja vy­res­ nio am­žiaus lie­tu­vius – taip tei­gė agen­tū­ros „LT Tra­vel Club“ di­rek­ to­rė Ug­nė Gu­de­liaus­kai­tė. Kai ku­ rie į tas pa­čias va­žiuo­ja jau dau­gy­bę me­tų iš ei­lės. Tie­sa, to­kiems pi­giau poil­sį ir gy­dy­mą už­si­sa­ky­ti su­si­sie­ ku­s tie­siai su sa­na­to­ri­ja, o ne tar­pi­ nin­kau­jant ke­lio­nių agen­tū­rai. „Da­bar po­pu­lia­ru vyk­ti į Bal­ta­ ru­si­ją, ten sa­na­to­ri­jo­se įran­ga nau­ ja, ap­lin­ka su­tvar­ky­ta, vis­kas bū­ na įskai­čiuo­ta į kai­ną, o Lie­tu­vo­je, no­rint gau­ti dau­giau pro­ce­dū­rų, už vis­ką ten­ka mo­kė­ti pa­pil­do­mai“, – kal­bė­jo U.Gu­de­liaus­kai­tė.

spor­to me­di­ci­nos ka­ted­ros ve­dė­ jas Al­vy­das Juo­ce­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad gy­dy­ma­sis nė­ra pa­grin­di­nis į už­sie­nio sa­na­to­ri­jas va­žiuo­jan­čių žmo­nių tiks­las. „Lie­tu­vos, Uk­rai­nos, Če­ki­jos ir ki­tų ša­lių sa­na­to­ri­jų pa­slau­gos gi­ mė iš tų pa­čių šak­nų. Es­mi­nio gy­ dy­mo pa­slau­gų skir­tu­mo ten nė­ra, ta­čiau mū­sų sa­na­to­ri­jo­se ap­lin­ka su­tvar­ky­ta ge­riau. Už­sie­nio sa­na­ to­ri­jos lie­tu­viams yra la­biau kaip pra­mo­ga, jie ten va­žiuo­ja ne tik pail­sė­ti, bet ir ap­lan­ky­ti drau­gų, gi­mi­nių, pa­ma­ty­ti ko nors nau­ jo“, – sa­kė A.Juo­ce­vi­čius.

Vi­du­ti­nės kai­nos Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je Vieta

Die­nų skai­čius

Kai­na (li­tais)

12–13

1600

8

1670

Uk­rai­na

9

1800

Drus­k i­nin­kai

10

1800

Bal­ta­ru­si­ja Če­k i­ja

Tik pra­mo­ga

Gir­da­mas vie­ti­nes pa­slau­gas Lie­ tu­vos gy­dyk­lų var­dą ap­gy­nė Drus­ ki­nin­kuo­se esan­čios sa­na­to­ri­ jos „Eg­lė“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­mual­das Do­mar­kas. Pa­sak jo, Lie­tu­vos sa­na­to­ri­jo­se pro­ce­dū­rų įvai­ro­vė di­de­lė ir jos at­lie­ka­mos ko­ky­biš­kai. „Pas mus yra ir pur­vo, ir mi­ ne­ra­li­nės vo­nės, drus­kų kam­ba­ rių – vis­kas, ko tik rei­kia. Gru­zi­ jos, Uk­rai­nos sa­na­to­ri­jos gar­sė­ja tik spe­ci­fin ­ iais sa­vo mi­ne­ra­li­niais van­de­ni­mis. Tur­būt lie­tu­viai į jų sa­na­to­ri­jas ir va­žiuo­ja ieš­ko­da­mi šių spe­ci­fin ­ ių pa­slau­gų“, – pa­sa­ ko­jo R.Do­mar­kas. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to Rea­bi­li­ta­ci­jos, fi­zi­nės ir

Komentaras Ka­zys Ži­lė­nas

Vals­ty­bi­nės li­go­n ių ka­sos at­sto­vas spau­dai

L

ie­t u­v iams ga­l i bū­t i fi­nan­ suo­ja­mas tik gy­dy­mas už­ sie­ny­je, ta­čiau tik tuo­met, kai Lie­t u­vo­je nė­ra ga­l i­my­ bės su­teik­ti rei­ka­lin­gas pa­slau­gas. No­ rint iš­vyk­ti gy­dy­tis į už­sie­nį, pro­ce­dū­ ra yra su­dė­tin­ga ir il­ga, kol pa­cien­tui toks gy­dy­mo pla­nas pa­tvir­t i­na­mas. Me­d i­ci­n i­nė rea­bi­l i­ta­ci­ja lie­t u­v iams už­sie­ny­je ne­kom­pen­suo­ja­ma.

9

penktADIENIS, spalio 19, 2012

pasaulis Mirė le­gen­da

Su­laikė te­ro­ristą

Namų areš­tas

Olandų ak­torė Syl­via Kris­tel, ku­rios vaid­muo le­gen­di­nia­me ero­ti­nia­me 1974 m. prancūzų fil­me „Ema­nuelė“ sim­bo­li­za­vo 8-ojo de­šimt­me­čio sek­sua­linę re­vo­liu­ciją, po ko­vos su vėžiu naktį į ket­vir­ta­dienį mie­go­da­ ma mirė. Dau­giau kaip 50-yje kitų juostų su­vai­di­nu­siai ak­to­ rei bu­vo 60 metų.

21 metų Bang­la­de­šo pi­lie­tis Qua­zi Mo­ham­ma­das Rez­wa­ nu­las Ah­sa­nas Na­fi­sas, įta­ria­ mas ry­šiais su tarp­tau­ti­niu te­ ro­riz­mo tink­lu „Al Qae­da“, tre­ čia­dienį bu­vo suim­tas Niu­jor­ ke dėl mėgi­ni­mo su­sprog­din­ ti 450 ki­log­ramų bombą ir su­ griau­ti JAV fe­de­ra­li­nio re­zer­vo sis­te­mos pa­statą.

Ru­si­jos pa­reigū­nai skyrė namų areštą ma­si­nių pro­testų prie­š pre­zi­dentą Vla­di­mirą Pu­ tiną ly­de­riui Ser­ge­jui Udal­co­ vui (nuo­tr.), kurį ap­klausė dėl įta­rimų, kad jis pla­na­vo smur­ tinį su­ki­limą. Tai rim­čiau­si kal­ ti­ni­mai opo­zi­ci­nio judė­ji­mo Kai­rio­jo fron­to ly­de­riui per visą jo kar­jerą.

Ar ES iš­girs grai­kus? Graikų dar­buo­to­jai va­kar jau ant­rą kartą per tris sa­vai­tes neišė­jo į darbą, vil­da­mie­si Briu­se­ly­je su­si­rin­ku­siems ES ly­de­riams pa­ro­ dy­ti, kad nau­ja kar­pymų ban­ga tik dar la­biau pa­blo­gins jų pa­ dėtį po pen­ke­rių re­ce­si­jos metų. Atė­nai iš­tuštė­jo

Dau­gu­mai įmo­nių ir įstaigų nu­trau­ kus darbą, iš­tuštė­jo Atėnų cent­ro gatvės. 24 va­landų streiką pa­skelbė dvi did­žiau­sios ša­ly­je pro­fe­sinės sąjun­gos – ADE­DY ir GSEE, at­sto­ vau­jan­čios maž­daug 2 mln. žmo­nių – pu­sei vi­sos Grai­ki­jos dar­bo jėgos. Grai­ki­ja iš­gy­ve­na did­žiau­sią nuo­smukį nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro ir tu­ri iš­lai­das su­ma­žin­ti bent 11,5 mlrd. eurų, kad jos kre­di­ to­rių tre­je­tas – Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB) ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) – iš­mokėtų kitą 130 mlrd. eurų fi­ nan­sinės pa­gal­bos dalį. „Bent kartą vy­riau­sybė tu­ri at­mes­ti ab­sur­diš­ kus tre­je­to rei­ka­la­vi­mus“, – sakė Ja­nis Pa­na­go­pu­las, ku­ris va­do­vau­ ja pri­va­čio­jo sek­to­riaus dar­buo­tojų pro­fe­si­nei sąjun­gai GSEE. „Su­ti­ki­mas su ka­tast­ro­fiš­ko­mis prie­monė­mis reiš­kia vi­suo­menės va­rymą į ne­viltį, o ta­da pa­da­ri­niai ir pro­tes­tai bus ne­ri­bo­ti“, – sakė jis.

dėl bankų sąjun­gos planų, bet jo­kių svar­bių spren­dimų ne­si­ti­ki­ma, to­ dėl vėl pa­didė­jo su­si­rūpi­ni­mas dėl pri­ta­ri­mo skolų krizės, ku­ri Grai­ki­ jo­je ki­lo prie­š tre­jus me­tus, spren­ di­mui. Tarp naujų ap­kar­pymų taip pat yra dras­tiš­kas iš­laidų so­cia­li­ nei ir svei­ka­tos ap­sau­gai su­ma­ži­ ni­mas. Dėl strei­ko su­sto­jo di­delė ša­ lies gy­ve­ni­mo da­lis. Lai­vai li­ko uos­tuo­se, su­tri­ko Atėnų vie­ša­sis trans­por­tas, li­go­ninė­se dir­bo tik bu­din­tys dar­buo­to­jai, o įstai­gos, mi­nis­te­ri­jos ir daug par­duo­tu­vių bei ke­pyklų bu­vo už­da­ry­tos. Va­kar su­reng­tos pen­kios at­ski­ros de­monst­ra­ci­jos baigė­si mi­tin­gais prie par­la­men­to, ku­rie anks­čiau yra virto po­li­ci­jos ir pro­tes­tuo­tojų su­ si­rėmi­mais. Prie par­la­men­to cent­ rinė­je aikštė­je bu­vo pa­sta­ty­tos me­ ta­linės tvo­ros, at­si­ųsta maž­daug 4 tūkst. po­li­ci­ninkų. Tarp strei­kuo­ jan­čių dar­buo­tojų bu­vo laik­raš­čių kioskų sa­vi­ninkų, tei­si­ninkų, tak­si vai­ruo­tojų ir skryd­žių kont­ro­lie­rių.

Svar­bių spren­dimų ne­si­ti­ki­ma

ES ly­de­riai va­kar pra­si­dėju­sia­me ir dvi die­nas truk­sian­čia­me su­si­ti­ki­ me ban­dys išspręs­ti ne­su­ta­ri­mus

Nau­jie­ji rei­ka­la­vi­mai tik pri­baigs tai, kas yra likę iš mūsų dar­bo, pen­sijų ir so­cia­li­nių tei­sių.

Ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo

Vi­suo­menės ap­klau­sos ro­do didė­ jantį pa­si­pik­ti­nimą ša­liai tei­kia­mos

fi­nan­sinės pa­gal­bos, ku­ri pa­lai­ko Grai­ki­jos eko­no­miką, sąly­go­mis ir didė­jantį graikų pe­si­mizmą dėl ša­ lies atei­ties. „Nau­ja­sis skaus­min­gas pa­ke­tas ne­turėtų būti priim­tas, – sa­ko­ma vals­ty­bi­nio sek­to­riaus dar­buo­tojų pro­fe­sinės sąjun­gos ADE­DY pa­ reiš­ki­me. – Nau­jie­ji rei­ka­la­vi­mai tik pri­baigs tai, kas yra likę iš mū­ sų dar­bo, pen­sijų ir so­cia­li­nių tei­ sių.“ Ta­čiau su­si­klos­čius si­tua­ci­jai, kai kitą mėnesį Grai­ki­ja jau pri­ trūks pi­nigų, Atė­nai ne­tu­ri di­de­ lio pa­si­rin­ki­mo, tik stum­ti tau­ py­mo prie­mo­nių pa­ketą, ku­ris, ne­pai­sant vi­suo­menės ne­pri­ta­ ri­mo, ap­ta­rinė­ja­mas su kre­di­to­ riais. Ir Grai­ki­ja, ir tre­je­to ins­pek­to­ riai sa­ko, kad su­si­tarė dėl dau­ gu­mos klau­simų, ir Atė­nai vi­lia­si už­si­tik­rin­ti pa­galbą, ku­rios rei­kia sie­kiant iš­veng­ti bank­ro­to, nes ES yra pa­si­ry­žu­si iš­veng­ti nau­jos su­ maiš­ties rin­ko­se, ku­ri jau galėtų įtrauk­ti ir la­biau eko­no­miš­kai iš­ si­vys­čiu­sias ša­lis, to­kias kaip Is­ pa­ni­ja ir Ita­li­ja. BNS inf.

Strei­kas: lai­vai li­ko uos­tuo­se, su­tri­ko Atėnų vie­ša­sis trans­por­tas, li­go­ninė­se dir­bo tik bu­

din­tys dar­buo­to­jai, o įstai­gos, mi­nis­te­ri­jos ir daug par­duo­tu­vių bei ke­pyklų bu­vo už­da­ry­tos.

AFP nuo­tr.

Gin­čai: A.Mer­kel pa­ti pri­pažįs­ta, kad jos pa­si­ūly­mai su­lauks ne­men­

ko kitų ES ša­lių pa­si­prie­ši­ni­mo.

„Reu­ters“ nuo­tr.

No­ri ve­to teisės Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­ kel va­kar pa­reiškė, kad ES vy­ riau­sia­sis fi­nan­si­nin­kas turėtų turė­ti teisę ve­tuo­ti Bend­ri­jos na­ rių biud­že­tus.

Prieš Briu­se­ly­je pra­si­dėjusį ES viršū­nių su­si­ti­kimą kreip­da­ma­si į Vo­kie­ti­jos že­muo­sius par­la­men­to rūmus Bun­des­tagą A.Mer­kel sa­ kė, kad ES eko­no­mi­kos ko­mi­sa­ras turėtų turė­ti įga­lio­ji­mus pa­skelb­ti ša­lies biud­žetą ne­ga­lio­jan­čiu. „Mes ma­no­me, ir aš sa­kau tai vi­sos vy­riau­sybės var­du, kad galė­tu­me ei­ti to­liau ir Eu­ro­pos ly­ giu su­teik­ti rea­lias tei­ses įsi­kiš­ti į na­cio­na­li­nius biud­že­tus“, – par­ la­men­ta­rams sakė A.Mer­kel. Ji pri­dūrė, „de­ja“, ži­nan­ti, kad kai ku­rios ES narės nėra pa­si­ren­ gu­sios to­kiam žings­niui. Ta­čiau kanc­lerė ma­no, kad jei­ gu ša­lies biud­žetą būtų ga­li­ma pa­skelb­ti ne­ga­lio­jan­čiu, „mums <...> reiktų ko nors Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jo­je, kas turėtų įga­lio­ji­mus tai pa­da­ry­ti“, ir kad tas žmo­gus būtų ES eko­no­mi­kos ko­mi­sa­ras. Ant­ra­dienį Vo­kie­ti­jos fi­nansų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le pa­ra­gi­no ES eko­no­mi­kos ir pi­nigų rei­kalų ko­mi­sa­rui su­teik­ti įga­lio­ ji­mus nu­si­ųsti ša­lių biud­že­tus at­ gal tų ša­lių par­la­men­tams. Iki ES ly­de­rių su­si­ti­ki­mo Briu­ se­ly­je li­kus ke­lioms va­lan­doms, A.Mer­kel maž­daug 40 mi­nu­čių tru­ku­sio­je kal­bo­je išdėstė Vo­kie­ ti­jos – eko­no­miš­kai stip­riau­sios Eu­ro­pos ša­lies ir iš esmės iž­di­ ninkės – po­zi­ciją, be to, pa­reiškė, kad eu­ras „yra daug dau­giau nei va­liu­ta“. Ji ak­cen­ta­vo No­be­lio tai­kos pre­ mi­jos pa­sky­ri­mo ES reikšmę to­kiu me­tu, kai iš­gy­ve­na­ma di­delė kri­ zė, ku­ri kar­tais su­ke­lia klau­simų net dėl Bend­ri­jos atei­ties. „Eu­ras sim­bo­liš­kai reiš­kia eko­ no­minį, so­cia­linį ir po­li­tinį Eu­ ro­pos su­si­vie­ni­jimą, tu­rint di­delį po­veikį ir už Eu­ro­pos ribų“, – sakė ji. Kaip jau ta­po įpras­ta, pa­grin­ dinė ES viršū­nių su­si­ti­ki­mo dis­

ku­sijų te­ma yra braš­kan­ti Eu­ro­ pos eko­no­mi­ka. Ly­de­riai ap­tars pa­si­ūly­mus su­ stip­rin­ti eko­no­mi­kos ir va­liutų sąjungą, iš­kel­tus ES pre­zi­den­ to Her­ma­no Van Rom­puy ir pa­ pil­dy­tus Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ ko (ECB) va­do­vo Ma­rio Drag­hi, eu­ro zo­nos va­do­vo Jea­no Clau­ de’o Junc­ke­rio bei Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­ko José Ma­nue­ lio Bar­ro­so. H.Van Rom­puy sakė, jog tarp pla­nuo­jamų re­formų galėtų būti eko­no­miš­kai stip­rių ir silpnų vals­ ty­bių skolų su­jun­gi­mas, kad iš­leid­žiant bend­ras ob­li­ga­ci­jas ri­zi­ ka da­lytų­si vi­sos eu­ro zo­nos ša­lys.

An­ge­la Mer­kel:

Mes ma­no­me, kad galė­tu­me ei­ti to­liau ir Eu­ro­pos ly­giu su­ teik­ti rea­lias tei­ses įsi­kiš­ti į na­cio­na­li­ nius biud­že­tus.

Pla­nai iš­leis­ti eu­ro ob­li­ga­ci­ jas kai kam ke­lia ne­rimą: Vo­kie­ ti­ja būgštau­ja, kad to­kia sche­ma leistų silp­nesnėms eu­ro zo­nos ša­ lims leng­vai ženg­ti į rin­kas pa­si­ nau­do­jant stip­rio­sio­mis. Ki­ta ver­tus, siek­da­ma tos pa­čios glau­desnės in­teg­ra­ci­jos, Vo­kie­ti­ja no­ri spar­tes­nių po­ky­čių pa­grin­ dinė­je ES su­tar­ty­je, kad būtų su­ stip­rin­tas eko­no­mi­kos ir va­liu­tos rei­kalų ko­mi­sa­ro vaid­muo. Ti­ki­ma­si, kad po lapk­ritį vyk­ sian­čio viršū­nių su­si­ti­ki­mo, ku­ ria­me bus ta­ria­ma­si dėl daug gin­ čų pro­vo­kuo­jan­čio ES biud­že­to pro­jek­to 2014–2020 m., gruo­ dį vyk­sian­čia­me su­si­ti­ki­me bus pa­teik­ti ga­lu­ti­niai at­sa­ky­mai dėl ke­lio į prie­kį, taip pat ar dėl šių spren­dimų reikės iš esmės keis­ ti ES su­tartį. BNS inf.

10

penktadienis, spalio 19, 2012

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks dvejos rungtynės. 14 val. Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybių rungtynes žais Klaipėdos „Fortūna“ (buvusi „Lemminkainen“) ir Kauno „Aistės-LSU“, 17 val. – Nacionalinės krepšinio lygos čempionato susitikimas tarp Klaipėdos „Naftos–Universiteto“ ir Pakruojo „Merestos“ komandų. Karatė. Rytoj sporto arenoje (Taikos pr. 61A) – 8-asis Vakarų Lietuvos karatė kiokušin taurės turnyras. 10.30 val. vyks kata rungtis. 12 val. – vaikų ir jaunučių kovos, 15 val. varžysis jauniai. Organizatoriai tikisi daugiau nei 200 sportininkų iš daugiau nei dešimties Lietuvos klubų. Posėdis. Įvyko pirmasis naujai išrinkto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posėdis, kuriam pirmininkavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Vienas pagrindinių posėdžio sprendimų – pratęsti olimpinių stipendijų mokėjimą iki metų pabaigos penkiolikai sportininkų bei 44 aptarnaujančio personalo atstovams. Patvirtinta Lietuvos olimpinio fondo (LOF) valdybos sudėtis: pirmininkė D.Gudzinevičiūtė, pavaduotojas – LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, nariai – „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška, LTOK rėmėjos – bendrovės „Audimas“ direktorius Arvydas Povilaitis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentas Romas Vitkauskas.

Išdalintos „Gintarinio pajūrio“ taurės Klaipėdoje surengtame tarptautiniame badmintono turnyre „Gintarinis pajūris-2012“ siautė šeimininkai, laimėję beveik visose grupėse.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pajėgiausių vyrų, kurių susirinko 22, grupėje pergalę šventė Ignas Reznikas. Klaipėdietis finale per 32 min. įveikė Izraelio badmintonininką Philipą Perovą – 21:16, 21:11. Daug atkaklesnė buvo kova dėl 3-iosios vietos tarp mūsų miesto atstovo Kazimiero Dauskurto ir kauniečio Luko Litvino. Kad laimėtų, Antano Narvilo auklėtiniui prireikė trijų setų ir 44 min. – 21:19, 14:21, 21:10. Vyrų dvejetų finalas buvo klaipėdietiškas. Tarp vienetų varžy-

Nugalėtoja: G.Voitechovskaja laimėjo dviejų grupių varžybas.

bas praleidusio Edgaro Slušnio ir K.Dauskurto bei Tomo Dovydaičio ir I.Rezniko vyko nuožmi kova, užtrukusi kone valandą. Po 51 min. trukusių lemiamų varžybų glėbesčiavosi E.Slušnys ir K.Dauskurtas – 19:21, 25:23, 25:23. Treti buvo kauniečiai L.Litvinas ir Tomas Vaškevičius, susitikime dėl prizinės vietos įveikę tauragiškius Lauryną Sparnauskį ir Renaldą Šilerį.

Stipriausių moterų grupėje, tarp 13 dalyvių, neįveikiama buvo klaipėdietė Gerda Voitechovskaja. Ji be didesnio vargo pateko į finalą, kuriame susirėmė su viešnia iš Latvijos Jekaterina Romanova. Ir finalinė dvikova vyko be įtampos. Klaipėdos atstovė šventė pergalę per 23 min. – 21:9, 21:12. Dėl 3-iosios vietos taurės varžėsi dvi kaunietės – Rasa Šulnienė ir Vytautė Fomkinaitė. Pergalę iško-

vojo pastaroji sportininkė – 10:21, 21:12, 21:19. Moterų dvejetų varžybose niekas neprilygo šeimininkėms. Į finalą pateko du uostamiesčio duetai – Agnė Kupliauskaitė ir G.Voitechovskaja bei Rebeka Aleksevičiūtė ir Gabija Narvilaitė. Kuri pora pajėgesnė, buvo atsakyta po 34 min. A.Kupliauskaitė ir G.Voitechovskaja įveikė jaunesnes varžoves 21:13 ir 21:14. Dėl 3-osios pozicijos varžėsi kaunietės. Pajėgesnės buvo V.Fomkinaitė ir Ieva Sendžikaitė. Įnirtinga kova vyko mišrių dvejetų turnyre. Finale susirėmė klaipėdiečiai T.Dovydaitis ir G.Narvilaitė bei E.Slušnys ir Gabrielė Janušonytė iš Tauragės. Po 41 min. trukusių rungtynių laimėjo pastaroji pora – 19:21, 21:18, 21:19. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė dar vienas šeimininkų duetas Donatas Narvilas ir G.Voitechovskaja. Silpnesnių žaidėjų – B – grupėje pirmąsias vietas asmeninėse varžybose užėmė Arnoldas Slušnys (Kretinga), Veronika Michailova (Klaipėda). Vyrų dvejetų turnyrą laimėjo A.Slušnys ir Marijus Venskūnas (Klaipėda), moterų dvejetų – Ugnė Bernotaitė iš Tauragės ir Erika Vybernaitienė iš Klaipėdos. Mišrių porų varžybose geriausiai rungtyniavo klaipėdiečiai Paulius Bertašius ir V.Michailova.

Klaipėdos naftininkai vėl padėjo„Žuvėdrai“

Draugystė: „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius R.Masiulis (dešinėje)

ir „Žuvėdros“ vadovas R.Idzelevičius po sutarties pasirašymo.

Tadas Petrauskas „Mes labai džiaugiamės šia pagalba“, – šypsojosi Romaldas Idzelevičius, „Žuvėdros“ sportinių šokių klubo vadovas, po pasirašytos rėmimo sutarties su „Klaipėdos naftos“ bendrovės vadovu Roku Masiuliu.

Uostamiesčio naftininkai, kaip ir praėjusiais metais, daugkartiniams pasaulio ir Europos čempionams skyrė 50 tūkst. litų.

„Pernai, pasirašydami rėmimo sutartį su šiuo sportinių šokių klubu, sakėme, jog stengsimės išlaikyti bendradarbiavimą ir kitais metais. Pažadą ištesėjome“, – pasidžiaugė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius R.Masiulis, prisipažinęs, kad metų eigoje stebėjo „Žuvėdros“ veiklą, sekė jos rezultatus. Naftininkai nuvykę aktyviai palaikė šokėjus ir jų trenerius pasaulio čempionate Vilniuje. „Žuvėdros“ šokėjai maloniai stebina neeiline energija, užsidegimu

Paskata: naftininkų parama Klaipėdos šokėjams padės siekti naujų pergalių.

ir aistra šokti. Įvertinę visa tai, suprantame, jog jie nusipelno ne tik medalių, bet ir geresnių finansinių sąlygų. Todėl buvo nuspręsta tęsti bendradarbiavimą ir palaikyti klubą finansiškai“, – sakė vadovas. Pasak R.Masiulio, bendrovė siekia ne tik išlaikyti, bet kiekvienais metais vis labiau stiprinti Klaipėdos bendruomenės ir klaipėdiečių socialinės atsakomybės politiką. „Kasmet projektams skiriame paramos daugiau nei pusę milijono litų“, – pasidžiaugė „Klaipėdos

Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

naftos“ generalinis direktorius. „Kai beveik visur mažinamas finansavimas, tokiu metu labai smagu gauti gerą žinią, kad sulauksime solidžios paramos. Tai ne du ar trys tūkstančiai, – švytėjo R.Idzelevičius. – Naftininkai labai padės gerai pasirengti gruodžio mėnesį Vokietijoje, Brėmeno mieste vyksiančiam pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionatui.“ Garsusis šokėjas džiaugėsi, kad gautos sumos užteks visoms suknelėms ir kostiumams pasiūti šo-

kėjams, kurie pasaulio pirmenybėse sieks pergalės nauja kompozicija. Vadovas prasitarė, kad jos pagrindą sudarys animacinio filmo apie papūgas muzika. Anot R.Idzelevičiaus, finansinė parama įnešė ramybės į komandą. „Žuvėdroje“ liko šokėjai, rimtai kalbėję apie atsisveikinimą su komanda. Negana to, į klubą grįžo anksčiau jo garbę gynę sportininkai – Marijus Skupeika, Donatas Blusius, Lina Diktanaitė“, – auklėtinius vardijo specialistas.

11

penktadienis, spalio 19, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

R.Užgalis: „Nuo mažens žinojau savo kelią“ Tris dienas Klaipėdoje skambės akordeono muzika, atliekama šio instrumento virtuozų iš Lietuvos ir svetur. Spalio 19–21 d. VIII tarptautinis akordeono muzikos festivalis „Vivat Accordeon“ vėl kviečia šio instrumento gerbėjus į Klaipėdos universiteto koncertų salę. Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Kaip patikino organizatoriai, koncertai bus aukščiausio lygio, nes juose dalyvaus tik tarptautinių konkursų laureatai, sulaukę gausių ovacijų savo pasirodymuose visoje Europoje. Su festivalio vadovu Robertu Užgaliu kalbėjomės apie akordeono muziką ir šiandien prasidedantį renginį bei jo dalyvius. Įgyvendino tėvo svajonę

– Pats esate akordeonistas ir muzikos pedagogas – ar ne čia slypi festivalio šaknys? Įdomu, kaip akordeono muzika tapo jūsų profesija? Tai buvo dėsninga ar koks likimo pokštas? – Lietuviai – muzikalūs žmonės, todėl ne išimtis ir mano giminėje. Muzikavo ir dainavo proproseneliai, seneliai ir tėvai. Mano senelis iš tėvo pusės grojo baritonu, mokėjo skaityti natas, tad jį kviesdavo į įvairiausius renginius, o kartais net keliasdešimt kilometrų tekdavo eiti pėsčiomis į sutartą vietą. Mano tėvelis – akordeonistas savamokslis, kuris ir yra „kalčiausias“ dėl mano profesijos. Kaip ir daugelis tėvų, jis įgyvendino savo svajonę – pats negalėdamas gauti muzikinio išsilavinimo, dėjo visas pastangas, kad aš tai pasiekčiau. Nuo mažens jau žinojau savo kelią. Gal ir gerai, nes nereikėjo blaškytis renkantis profesiją. Prieštaravimų tėvo norui iškilo tik muzikos mokykloje, vėliau besimokydamas jaučiau didžiulę pareigą ir atsakomybę savo mokytojams. Kol mokiausi, galvojau, kad būsiu tik atlikėjas, nes visą laisvalaikį skyriau tik profesiniam tobulėjimui, o pedagogo pašaukimas augo palaipsniui dirbant šį darbą. – Kodėl prieš 14 metų Klaipėdoje pradėjote rengti šį festivalį ir iki šiol tęsiate jo tradiciją? Nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl tai vyksta? Kaip manote, kam to labiausiai reikia – jums, akordeono muzikos menui, klausytojams?..

– Festivalis Klaipėdoje atsirado neatsitiktinai. Lietuvos akordeono festivalis pradėtas rengti nuo 1988-ųjų Vilniuje profesorių Eduardo Gabnio ir Ričardo Sviackevičiaus iniciatyva. O mane, kai įstojau į LMTA, iškart pakvietė įsijungti į organizacinį komitetą. Nuo tada mano širdyje ir pasėta sėkla organizuoti akordeono renginius. Liko nuostabūs prisiminimai apie tą laikmetį... Kadangi pradėjau dirbti J.Karoso muzikos mokykloje, tad nieko nelaukdamas savo iniciatyva 1996-aisiais pakviečiau akordeonistams žinomą kompozitorių ir atlikėją Viktorą Novikovą iš Rusijos, kad surengtų didžiulį koncertą. Žmonių susirinko pilnutėlė Klaipėdos universiteto salė, tad abejonių neliko, kad reikia tęsti darbus. Nuo tada ir prasidėjo intensyvūs akordeonistų pasirodymai Klaipėdoje, o 1998-aisiais įvyko ir pirmasis festivalis, kurio

Festivalyje dalyvaus tik tarptautinių konkursų laureatai, sulaukę gausių ovacijų savo pasirodymuose visoje Europoje. tradiciją, viliuosi, tęsime dar ilgai. Kitaip, manau, muzikuojančiam jaunimui ir mokytojams būtų sunku tobulėti – reikia matyti gyvai, kas vyksta akordeono muzikos pasaulyje. Trūksta tik rėmėjų

– Kaip sekėsi organizuoti šiemetį festivalį ir kokios tendencijos? – Mintyse sudėlioju programą, tačiau, kai jau du festivalius iš eilės negaunam jokios paramos iš valstybės, tai ji nebėra tokia, kokios tikiuosi. Vis dėlto džiugu, kad yra palaikančiųjų mano idėją ir paremiančių ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Nuo pirmojo festivalio iki šiol renginį puošia

Užmojai: „Idėjų turiu labai daug, tikiuosi per kitus 20 metų jas įgyvendinti“, – sakė jau aštuntąjį akordeo-

no muzikos festivalį Klaipėdoje organizuojantis R.Užgalis.

žinomas floristas Sigitas Kaminskas. Nuostabios gėlių kompozicijos – neatsiejamos nuo festivalio vizitinės kortelės. Pačiu sunkmečiu finansinę paramą du festivalius iš eilės pasiūlė „Europolos“ savininkas Darius Laucevičius, kuris paprašė šiemet į koncertus senjorus įleisti nemokamai. Prašom – laukiam, įėjimas laisvas. Visi festivalio koncertai vyksta Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje – tai didžiulė universiteto vadovybės parama mūsų renginiui. Nuolatinę jo koncertų vedėją J.Karoso muzikos mokyklos teorijos mokytoją Danguolę Rimšienę šiemet pakeis puiki fortepijono mokytoja Miglė Mosėnienė. – Ar sunku prisikviesti žymius akordeono muzikos atlikėjus? – Pas mus jie atvyksta be didesnių įkalbinėjimų. Iš lūpų į lūpas geri ar blogi atsiliepimai greitai keliauja, tad galime džiaugtis savo pasiektu rezultatu. Jau 20 metų aktyviai organizuoju akordeono muzikos renginius. Patirtis didžiulė, trūksta tik didžiulio būrio rėmėjų, kuriems padedant į Klaipėdą galėtume pakviesti pasaulinį pripažinimą pelniusius akordeonistus. Idėjų turiu labai daug, tikiuosi per kitus 20 metų jas įgyvendinti.

Festivalyje – klaipėdiečio premjera

– Kokių festivalis sulauks svečių? Iš kur? Kodėl verta ateiti jų pasiklausyti? – Kadangi festivalio biudžetas minimalus, tai į jį pakviečiau gerus savo bičiulius, kurie be didesnių finansinių reikalavimų sutinka Klaipėdos publikai pateikti išskirtinę programą. Festivalį pradės akordeonistų kvintetas „Mozaika“. Jis ką tik grįžo iš Italijoje vykusio konkurso „Citta di Lanciano“, kuriame laimėjo pirmąją vietą. Šis kvintetas susibūrė prieš 13 metų iš aktyviausių Šiaulių krašto akordeono pedagogų. Šiuo metu ansamblyje groja Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos mokytojai Linas Onaitis, Zita Bružienė ir Janina Mažonaitė, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pedagogė Jūratė Trimailovienė ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos mokytoja Daiva Vasauskienė. 2003-iaisiais Italijoje, Montese, 2009-aisiais Estijoje vykusiuose tarptautiniuose akordeono muzikos konkursuose „Mozaika“ yra pelniusi pirmąsias vietas ir Didžiuosius prizus. Mokytojų kvintetas aktyviai dalyvauja ne tik konkursuose, bet ir koncertuoja su įvairiaspalve programa Šiaulių krašto, Lietuvos ir kitų šalių akordeono muzikos gerbėjams.

14

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vizitinė kortelė R.Užgalis gimė 1973 m. 1988 m. baigė 8 klases Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir Plungės meno mokyklos akordeono klasę. 1988–1992 m. mokėsi Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje, akordeono klasėje. 1992–1998 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. E.Gabnio klasėje. Nuo 1995 m. dirba Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykloje akordeono specialybės mokytoju. 1995 m. su LMA studentų akordeonistų kvintetu tarptautiniame konkurse Castelfidardo (Italija) laimėjo pirmąją vietą. 2001 m. Montese (Italija) tarptautiniame akordeono muzikos konkurse, koncertuojančių atlikėjų kategorijoje laimėjo trečiąją vietą. Nuo 1996 m. rengia akordeono muzikos koncertus Klaipėdoje. Nuo 1998 m. – kas antri metai vykstančio Klaipėdos tarptautinio akordeono muzikos festivalio ir seminaro „Vivat Accordeon” rengėjas ir vadovas.

12

penktadienis, spalio 19, 2012

pramogų gidas V.Noreika: „Ačiū už meilę“

Grandioziniais koncertais šešiose didžiausiose Lietuvos scenose legendinis tenoras Virgilijus Noreika atsisveikina su didžiąja scena, dėkodamas publikai už meilę. Koncertuose dalyvauja tenorai Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas ir Merūnas Vitulskis, orkestras „Vilnius Simfonietta“, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, Vytautas Grubliauskas (trimitas), Tomas Varnagiris (akustinė gitara), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Dviejų valandų programoje skamba arijos iš operų, itališkos, ispaniškos, amerikietiškos ir lietuviškos dainos. KUR? „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10). KADA? Spalio 19 d. 19 val. KAINA? 51–126 Lt, bilietus platina „Bilietai.lt“.

Atskleis moterų jausmus

Į koncertą „Moterų jausmų pasaulis“ kviečia keturios Klaipėdos menininkės – dainininkės Valerija Balsytė, Dalia Kužmarskytė, Giedrė Zeicaitė ir pianistė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Jos atliks dainas, atskleidžiančias moterų vidinius išgyvenimus. Solistės dainuos skirtingų šalių autorių kūrinius, siekdamos perteikti joms būdingą interpretacijos stilistiką. G.Zeicaitė atliks vokiečių, D.Kužmarskytė – prancūzų, o V.Balsytė – rusų kompozitorių romantikų muziką. Taip pat skambės nuostabūs romantizmo laikotarpio duetai bei tercetai. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Spalio 23 d. 18 val. KAINA? 15, 20 Lt, taikomos nuolaidos.

„2+2+1“ – du fortepijonai, du mušamieji ir smuikas – tai šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ baigiamojo koncerto instrumentinė sudėtis, inspiravusi ir jo pavadinimą.

Sugrįžo: Klaipėdos koncertų salėje A.Paley su žmona P.W.Chen muzikuos nebe pirmąsyk.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Po mažiau žinomas muzikos teritorijas Gros net kvintetu

Šįvakar Klaipėdos koncertų salėje vėl bus proga pasiklausyti fortepijono virtuozo Alexanderio Paley (JAV), neseniai su Klaipėdos kameriniu orkestru sukūrusio įsimintinas visų Mozarto fortepijoninių koncertų interpretacijas. Pianistas šįkart gros solo, duetu su žmona Pei-Wen Chen (fortepijonas, JAV), kvartetu su perkusininkais Pavelu Giunteriu ir Stanisławu Skoczyńskiu (Lenkija) ir net kvintetu, prisijungus Zbignievui Levickiui (smuikas). A.Paley inicijuota programa leis pasižvalgyti po mažiau žinomas šiuolaikinės muzikos teritorijas ir pristatys premjerą. Koncertą pianistas pradės Peterio Ružickos Preliudija fortepijonui. Pasak atlikėjo, Ružicka yra įdomi asmenybė ir svarbi figūra Vokietijos muzikiniame gyve-

nime. Jis buvo Zalcburgo muzikos festivalio direktorius, o dabar vadovauja Hamburgo aukštajai muzikos mokyklai. „Susipažinau su juo Monrealyje, kai jis dirigavo orkestrui, o aš grojau solo partiją“, – pasakojo A.Paley. Pristatys premjerą

Toliau seks lietuvių kompozitoriaus modernisto Vytauto Bacevičiaus „Septintas žodis“ dviem fortepijonams. Beje, kūrinio partitūra pianistui į rankas pateko pernai Klaipėdoje – ją jam įteikė Klaipėdos universiteto profesorė muzikologė Danutė Petrauskaitė. Kaip žinoma, V.Bacevičius net 30 savo gyvenimo metų praleido Niujorke, mieste, kuriame gyvena ir pianistų šeima. Kritikai rašė, kad kompozitorius V.Bacevičius yra toli pralenkęs savo

amžių. Ir pats Vytautas tikėjo, kad jo muzikai priklausysiąs XXI a. A.Paley labai susidomėjo jo kūryba, o apie „Septintą žodį“ atsiliepė, jog tai yra „labai meistriškai parašytas kūrinys,

Koncerte suskambės ir klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrinio „Ilgesio jūra“ premjera. gerai jaučiant fortepijono galimybes“. Pavasarį pagrojęs šį kūrinį savo festivalyje Moulin d‘Ande (Prancūzija), ateityje A.Paley planuoja repertuarą paplėsti ir V.Bacevičiaus soliniais kūriniais.

Koncerte suskambės ir klaipėdietės Loretos Narvilaitės kūrinio dviem fortepijonams ir dviem mušamiesiems „Ilgesio jūra“ premjera. Sukurtas A.Paley prašymu jis priklauso kompozitorės kūrinių grupei, vadinamai „nuotaikos peizažais“. Jaučiasi dėkingas

A.Paley į koncerto programą įtraukė ir moldavų autoriaus Vasile’o Zagorsky’o Rapsodiją smuikui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems. Iš Moldovos kilęs fortepijono virtuozas prisipažino, jog šiam žmogui jis jaučiasi dėkingas už savo karjerą. Beje, vienintelė plokštelė, kurią A.Paley įrašė Rusijoje, buvo skirta V.Zagorsky’o kūrybai. Koncertą ir visą festivalį užbaigs šiuolaikinės vengrų muzikos korifėjaus Bélos Bartóko sonata

dviem fortepijonams ir mušamiesiems, pasak A.Paley, XX a. muzikos šedevras. „Kai tik turiu galimybę, visada ją atlieku“, – teigė pianistas. Kūrinyje, priešingai romantikų požiūriui, fortepijonas traktuojamas labiau kaip mušamasis instrumentas. Sudėtingas vaidmuo tenka ir patiems perkusininkams. Tačiau P.Giunteris ir Varšuvos muzikos akademijos profesorius S.Skoczyńskis su pianistais A.Paley ir P.W.Chen sudarys aukščiausio lygio profesionalų ansamblį. Tikėtina, įtaigi jo interpretacija sudomins publiką šia gyvybinga ir permaininga muzika. Klaipėdos koncertų salėje 17 val. vyks prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais, o koncerto pradžia – 18 val. Bilietai į jį – po 20, 30, 50 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.

Akcija už laisvę kurti Klaipėdiečiai kviečiami jungtis į palaikymo akciją, skirtą baltarusių menininkui Mikhailui Gulinui. Akcija vyks su šūkiu „Už laisvę kurti ir meną be biurokratinės cenzūros!“

Spalio 9-ąją, įgyvendindamas savo projektą „Asmeninis paminklas“, M.Gulinas atliko menines intervencijas keturiose centrinėse Minsko aikštėse. Pasigaminęs skulptūrą, konstruojamą iš keturių skirtingų segmentų, jis keliavo per miestą ir aikštėse modeliavo skirtingas savo kūrinio versijas. Spalio aikštėje menininkas su pagalbininkais buvo sulaikytas, tardomas, vėliau atleistas iš darbo universitete. Jis kaltinamas politinio protesto akcijų organizavimu. Pats M.Gulinas teigia, jog

abstrakčių formų skulptūros trumpalaikis demonstravimas viešojoje erdvėje nėra ir neturėtų būti traktuojamas kaip politinis menas. Spalio 22 ir 26 d. menininko bei jam talkinusių studentų laukia teismas. Spalio 22 d. nuo 17 iki 18 val. Klaipėdos menininkai ir geros valios piliečiai kviečiami į Atgimimo aikštę konstruoti įvairius „Laisvės paminklo“ modelius ir tokiu būdu parodyti nepritarimą saviraiškos, laisvės kurti suvaržymams totalitarinėse sistemose bei palaikyti Baltarusijos menininko poziciją. Iš M.Gulino sukurtų abstrakčios geometrinės formos segmentų kiekvienas galės sudėlioti savąją asmeninio laisvės monumento versiją.

Grupė: šiuosyk „Atika“ pasirodys koncertinės sudėties – gitaristas P.Dabkus, vokalistas ir gitaristas

„Klaipėdos“ inf.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

D.Žvirblis, bosistas A.Stonys ir būgnininkas A.Šalnis.

13

penktadienis, spalio 19, 2012

pramogų gidas Skambės baladės ir džiazas

Šį savaitgalį uostamiesčio „Menų valgykla“ kviečia net į du koncertus. Šeštadienį autorinę akustinę programą „Tylios dainos draugams 2“ pristatys baladžių kūrėja ir atlikėja Jūratė Miliauskaitė, o sekmadienį pasirodys grupė „Good evening”: Raimonda Vaičiūtė (vokalas), Mantas Liutikas (klavišiniai), Mykolas Eiva (mušamieji), Juozas Kuraitis (saksofonai). Tai jaunų, talentingų muzikų komanda, susibūrusi uostamiestyje, atliekanti spalvingą, jaukumo bei pozityvumo sklidiną muziką. Jos koncertas panardins į latino, soul, jazz melodijų jūrą. KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje” (Daržų g. 18). KADA? Spalio 20, 21 d. 20 val. KAINA? 10 Lt.

Akvarelės alsuoja jūra

Klaipėdos Rūtų galerijoje veikia Sergejaus Lysyj personalinė akvarelių paroda „Toli nuo namų“. Jos autorius, gimęs ir užaugęs Odesoje, ten studijavo pedagoginiame institute, kurio Dailės grafikos fakultete baigė akvarelės kursą. Prieš metus jis atvyko į Klaipėdą ir teigia čia atradęs kūrybinį įkvėpimą. „Klaipėdietiškas jūros oras pažadino manyje miegantį akvarelininką“, – sakė šypsodamasis jis. Dabar Rūtų galerijoje galima susipažinti su Sergejaus nulietomis akvarelėmis, kuriose jis įamžino jūra alsuojantį Lietuvos uostamiesčio peizažą. KUR? Rūtų galerijoje (Danės g. 9). KADA? Iki lapkričio 8 d. KAINA? Nemokamai.

Keramikę įkvėpė Kinija Ramunė Pletkauskaitė Šiandien Klaipėdoje atidaroma žymios keramikės Jolantos Kvašytės (Vilnius) paroda „Kinija – Azijos tigras“. Menininkė parodys savo darbus, kuriuos inspiravo kūrybinė ir pažintinė kelionė po šią milžinišką kontrastų šalį. Grožis ir žiaurumas

Anot parodos autorės, didinga šalis Kinija, turinti turtingą istoriją ir išgyvenusi įvairias peripetijas, lyg tigras snaudęs pavėsyje keliasi iš miego, pasirąžo ir užriaumoja taip, kad girdėti iki paties Vašingtono. Daugeliui ši šalis asocijuojasi su senovine civilizacija, amžių išradimais, porcelianu, Konfucijaus filosofija, su imperatoriaus dvaru ir galinga Kinų siena. Kitiems – tai skaudžios istorijos pamokos, susijusios su diktatoriaus Mao Dzeduno vardu. Tretiems – fantastiška gamta, ryžių laukai, arbatos plantacijos, kalnai, kokių niekur kitur nepamatysi, ir, žinoma, žmonės – greiti, darbštūs, besišypsantys savo ypatinga šypsena. Tai šalis, kurioje grožis susipina su žiaurumu. Kūrė keramikos centre

J.Kvašytė prieš pusantrų metų su keramikais iš Rytų Europos – lenkais, latviais, čekais, slovakais, rumunais, estais ir lietuviais sukūrė nuolatinę ekspoziciją Kinijos tarptautiniame keramikos centre Fu Ping. Jame vyksta ne tik intensyvus keramikos kūrimo procesas, ten įrengtos milžiniškos muziejinės erdvės nuolatinėms didžiulėms eks-

pozicijoms, kviečiamos dailininkų grupės iš įvairių šalių. Lietuviams menininkams pavyko sukurti įspūdingą kolekciją, kuri bus rodoma Fu Ping tarptautiniame keramikos centre ir keliaus po įvairias Kinijos ekspozicines sales.

mybos procesui užbaigti. Tai porceliano lobynas, todėl keramikos menas Kinijoje nepaprastai gerai išvystytas.“ J.Kvašytės naujausios keramikos vernisažas – spalio 19 d. 17 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). Paroda veiks iki lapkričio 14 d.

Užpylė įspūdžių lavina

Viešėdama Kinijoje, J.Kvašytė kartu su kolegomis keliavo po šalį, kurioje galima rasti visko – fantastišką gamtą, didingos senovinės civilizacijos reliktų ir šiandienos aktualijų – nuo akį veriančios prabangos iki baisaus skurdo apraiškų, nuo grožio iki žiaurios gyvenimo realybės. Menininkė teigė, kad Kinija ją tiesiog užpylė įspūdžių, emocijų lavina. Ten ji atrado naują savitą pasaulį. Grįžusi į Lietuvą metus brandino tuos potyrius, kurie vėliau susiklostė į kūrinius. Parodoje „Kinija –Azijos tigras“ eksponuojami darbai pribloškia savo įtaiga, grožiu, formos ir jausmo sinteze.

Jolanta Kvašytė:

Visi kalba apie porcelianą iš Rytų, o juk Kinija yra milžinas ant porcelianinių kojų.

Skulptūras sujungė su vazomis

„Skulptūrines kompozicijas sujungiau su vazomis. Mano idėja buvo vaza-skulptūra. Kiniškas indas labai glaudžiai susijęs su šia šalimi, todėl kiekvienai figūrinei kompozicijai pritaikiau atitinkamus indus. Vazos nėra funkcionalios, į jas gėlių nepamerksi, jų funkcija – skulptūrinė, – pasakojo dailininkė. – Visi kalba apie porcelianą iš Rytų, o juk Kinija yra milžinas ant porcelianinių kojų. Ten visa žemė, kur bepakapstytum, pilna geriausių medžiagų – raudono molio, degamo aukštoje temperatūroje, cheminių junginių, kurių reikia porceliano ga-

Inspiracija: J.Kvašytės nauji keramikos darbai įkvėpti įspūdžių, parsivežtų iš tolimosios Kinijos.

„Atika“: iš širdies – į gyvenimą Šįvakar rudens sezono proga atnaujintos „Švyturio menų doko“ mažosios salės scenoje pasirodys Klaipėdos grupė „Atika“.

Savito kolektyvo ir jo idėjinio vado Dariaus Žvirblio kūrybinė biografija neprimena roko bei popscenos mitologijoje įprastų klišių, ji apsiėjo be dramatiškų posūkių ir šuolių. Tačiau muzika yra grupės lyderio gyvenimo būtinybė, o jo sukurtos dainos tapo būtinos daugeliui lietuviškos muzikos mėgėjų. Ši istorija prašyte prašosi iš pasakų skolintos perspektyvos – ilgai ir laimingai... Nuo 1996-ųjų gyvuojančiai komandai teko pasirodyti įvairiau-

siose scenose – nuo tikra šalies kūrybinių pajėgų muge kadaise tapdavusių „Eurovizijos“ atrankų iki dainuojamosios poezijos festivalių. Tačiau geriausiai šio laiko dvasią atspindi ne grupės istorijos faktai, o „Atikos“ dainos, populiarumu seniai praaugusios kelio pradžioje savo lėšomis leistų demonstracinių įrašų bei „tikrųjų“ albumų mastelį. Ir, beje, tebeeinančios iš širdies į gyvenimą, nors šis, atrodo, ne visada palankus laisvam kūrėjui. Koncerte D.Žvirbliui (vokalas, gitara) talkins nepamainomas „Atikos“ būgnininkas, ištikimas bendražygis Audrius Šalnis bei

naujai prie kūrybinio branduolio prisijungę gitaristas Povilas Dabkus ir bosistas Aurimas Stonys. Be klausytojams gerai žinomų „Atikos“ dainų, koncertinės, „elektrinės“ sudėties grupė atliks ir visai naujų kūrinių. Jie, prasitarė lyderis, suguls į būsimąjį albumą. Muzika D.Žvirbliui – natūrali gyvenimo dalis, kurios negali apleisti, išsižadėti arba pakeisti kuo nors kitu. Matyt, tas pats pasakytina apie klausytojų meilę jo kuriamoms dainoms – įžvalgioms, intelektualioms, šmaikščioms, lyriškoms ir melodingoms: „Tu esi (ir šito gana)“, „Ilsėkis ramybėje“, „Japonė“, „Kormoranams ne-

ramu“, „Caro nebuvo“, „Gyvenimas tiesėmis“ – poetinė „Atikos“ kalba, kurią maga cituoti, tapo įsimintina grupės kūrybos charakteristika. „Kadaise puoselėjau siekį patekti į vadinamąją didžiąją sceną, skubiai praaugti „kamerinės“, „studentiškos“, „garažų“ grupės rėmelį. Kelias nuvingiavo kitaip, ir dabar įsitikinu, kad beldžiantis į žmonių širdis būtent tokio jo ir reikėjo, – sakė D.Žvirblis. – Visagalio „piaro“ esame įpratinti viešumoje matyti tik kažką „super“: ypač gerai grojančius, ypač gerai atrodančius, charizmatiškus... Atrodo, kad vertinti reikia būtent iš aukščiau-

sio laipsnio. Atrodo, jog iškart turi šokti aukštai. Bet tai absurdas. Turi priprasti prie scenos, kad galėtum į ją žengti be jokių abejonių ir įtikinti klausytoją savo muzika.“ Koncerto partnerė Klaipėdos muzikos studija „Grock“ į „Atikos“ repertuarą įterps vieną kitą jaunosios uostamiesčio muzikos inkliuzą – grupių „Nervas“ ir „Užkratas“ pasirodymus. „Atikos“ koncertas „Ilgai ir laimingai“ – spalio 19 d. 19 val. „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). Vietos – stovimos. Bilietai – „Tiketoje“, kaina įsigyjant iš anksto – 15 Lt. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, spalio 19, 2012

pramogų gidas

Klaipėdai – poetinio kino siuntinys iš Berlyno Kitą savaitę Klaipėdoje įsižiebsiantys kino ekranai Lietuvos uostamiestį sujungs su Berlynu. Čia suksis juostos, atkeliavusios iš Vokietijoje kas dveji metai vykstančio vieno reikšmingiausių poetinio kino festivalio „ZEBRA“.

Galimybę pamatyti dalį „ZEBRA“ programos klaipėdiečiams suteiks Goethe‘s institutas Lietuvoje ir poezijos festivalis „TARP“, jau septinti metai iš eilės sujungiantis poeziją, kiną, muziką ir dailę. Berlyne rengiamas visame pasaulyje žinomas poezijos filmų festivalis „ZEBRA“ šiemet gavo 870 filmų iš 63 pasaulio šalių. Iš jų atrinkta 171 juosta bus rodoma festivalyje, o 30 nominuotos konkurse. Vienas „ZEBRA“ iniciatorių ir rengėjų Thomas Wohlfahrtas prisiminė, jog festivalio idėja kilo iš suvokimo, kad poezijai knygų neužtenka. „Kai kam poezija yra daugiau nei žodžiai ant popieriaus lapo. Todėl į knygų puslapius įkvėpimo nebesutalpinantys poetai jau senokai ieškojo naujų formų. Poezijos filmai yra tokie pat seni, kaip ir kino filmai. Pradėti kurti prieš beveik 100 metų, šiandien poezijos filmai populiarūs visame

pasaulyje“, – teigė T.Wohlfahrtas. Nors festivalio „ZEBRA“ filmai bus rodomi trijų didžiųjų Lietuvos miestų ekranuose, ypatingas dėmesys skiriamas būtent uostamiesčiui. Jo žiūrovai turės unikalią galimybę išvysti specialiai Klaipėdos kraštui atrinktą filmų programą simbolišku pavadinimu „Namai“. Ją sudarys Klaipėdoje ne sykį viešėjęs ir ją pamėgęs pats T.Wohlfahrtas. Festivalio „TARP“ iniciatoriai į peržiūrą kviečia ne tik poetus ir menininkus. Tikimasi sutraukti jaunų, kūrybingų žmonių, kurie domisi tarpdisciplininiais menais, ir visų, kurie plečia akiratį bei ieško naujų inspiracijų. Uostamiestyje festivalio kino ekranas švies spalio 25-ąją. Nemokamos filmų peržiūros vyks 18–20 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“, šiemet vyksiantis spalio 24–28 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pakvies į renginius, kuriuose įvairius poezijos projektus pristatys poetai, muzikantai ir performeriai iš Lietuvos, Norvegijos, Islandijos, Liuksemburgo, Čekijos ir kitur. „Klaipėdos“ inf.

Etnokultūros centre – airiškos muzikos gūsis Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į airių folkloro atlikėjo Deniso McLaughlino koncertą. Šiuo renginiu tęsiamas projektas „Etnoreidas – 2012“.

Etnokultūros centro projekto „Etnoreidas“ renginiais siekiama patraukliomis ir šiuolaikiškomis formomis prabilti apie tradicinę kultūrą bei ja sudominti jaunus klaipėdiečius. Kitą savaitę „Etnoreido“ renginyje – airiškos muzikos gūsis. Atlikėjas D.McLaughlinas klaipėdiečius supažindins su XIX a. airiško folkloro melodijomis bei atliks autorinius kūrinius, kurie glaudžiai susipynę su tradicine muzika. 12-styge gitara, mandolina, bandža, airišku būgnu bodhran ir kauliukais grojantis Denisas yra kilęs iš Šiaurės Airijos, tačiau jau daugiau nei 20 metų gyvena Danijoje. Atlikėjas aktyviai propaguoja airių kultūrą, ypač muzikinį paveldą. Virtuoziškas instrumentų valdymas, labai stiprus savitas balsas, žavingas airiškas temperamentas keri klausytojus. Jis dažnai kviečiamas koncertuoti Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, gimtojoje Šiaurės Airijoje, ne kartą lankėsi ir Lietuvoje. Savo muzikinę karjerą Denisas pradėjo kaip bosistas, grodamas įvairiose grupėse – nuo sunkiojo metalo iki country muzikos. Vėliau su broliais Johnu ir Eamonu jis įkūrė grupę „Thundering Down“, kuri tapo populiari 9-ojo dešimtmečio pradžioje ir neiširo iki šiol. Kartu su bičiuliu ir scenos ben-

dražygiu danu Svendu Ericu Larsenu D.McLaughlinas yra išleidęs airiškų dainų kompaktinę plokštelę „Shamrock“ („Dobilas“). D.McLaughlinas Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) koncertuos spalio 23 d. 18 val. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Folkloras: D.McLaughlinas klai-

pėdiečius supažindins su XIX a. airiškomis melodijomis.

Atlikėjai: VIII tarptautiniame akordeono muzikos festivalyje „Vivat Accordeon“ muzikuos ir žinomas Rusi-

jos akordeonistas M.Leliuchas, ir vienas gabiausių jaunųjų akordeonistų Lietuvoje L.Salijus.

R.Užgalis: „Nuo mažens žinojau savo kelią“ 11

„Mozaika“ 2010-aisiais buvo pakviesta į Klaipėdą dalyvauti kraštiečio profesoriaus kompozitoriaus Remigijaus Šileikos autoriniame jubiliejiniame koncerte, kuriame atliko šios sudėties ansambliui skirtą kompoziciją „Tokatą koliažą“. O tarptautinio konkurso „Citta di Lanciano“ metu šiemet pirmąkart skambėjo R.Šileikos specialiai šiam ansambliui parašytas kūrinys „Rūke, Talšos ežere“. Tad klaipėdiečių laukia premjera. Su R.Šileika bendraujame nuo pat pirmojo festivalio. Tuo metu vykdavo jo organizuoti „Marių klavyrai“, reikėdavo derinti abiejų festivalių laiką, kad nesidubliuotų. Šiuo metu pas profesorių kompozicijos mokosi mano mokinys Vitalijus Dobrovolskis, kuris jo paskatintas jau parašė ir atliko keletą savo kūrinių. Tad su kompozitoriumi bendradarbiaujant ir suskambės ilgai laukta jo naujo kūrinio akordeonų kvintetui premjera. Akordeonistų bendruomenė džiaugiasi, kad yra lietuvių autorių, rašančių akordeonui. Tarp kitko, praėjusiame festivalyje vienas koncertas buvo skirtas būtent premjeroms, tad galima sakyti, tai jau tampa tradicija. Po kvinteto pasirodymo žinomas Rusijos akordeonistas virtuozas Miroslavas Leliuchas atliks populiariąją pramoginę akordeono muziką. Jis groja prabangiu „Borsini“ firmos akordeonu, kuriuo atlikėjas gali laisvai interpretuoti nuostabias akordeono melodijas. Šeštadienio koncerto klausytojai išgirs vieną gabiausių šiandienos jaunųjų akordeonistų Laimoną Salijų. Jis daugelio tarptautinių konkursų laureatas, tad jaunimas tikrai klausysis užgniaužęs kvapą. Vėliau koncertuos jo vadovaujamas kamerinis ansamblis „Ma Tango” iš Kauno, atliksiantis daugelio pamėgtą A.Piazzolla’os muziką. Koncerto antroje dalyje pasirodys buvęs mano kamerinio ansamblio dėsty-

tojas doc. Genadijus Savkovas. Tai jautrios sielos muzikantas. Jis dvejus metus planingai ruošiasi šiam koncertui. Tikiu, kad jo išskirtinis akordeonas „Vingioni“ publikos nenuvils, pasieks pačias širdies gelmes. Sekmadienio koncerte muzikuos „Trio Paris“ iš Rusijos. Tokios sudėties ansamblis – vokalas, akordeonas ir gitara – mūsų festivalio istorijoje skambės pirmą kartą. Jau iš ansamblio pavadinimo galima numanyti, kas laukia klausytojų, – ogi nepakartojama prancūzų ir kitų autorių muzika. Bilietai nebrangūs. Tikimės klausytojų dėmesio. Jiems esu parengęs ir gražių staigmenų... Nebus jokių išimčių

– Ar festivalyje koncertuos jūsų mokiniai, tarp kurių esama jau ne vieno tarptautinio konkurso laureatų? O jūs pats negrosite? – Praėjusiame festivalyje pasirodžiau keturiuose ansambliuose, tad šiemet leidau sau patinginiauti. Nors buvo planų pagroti su vienu ansambliu iš Rusijos, kuris dėl nenumatytų priežasčių neatvyks, bet yra didelė tikimybė jį išvysti kitame mūsų festivalyje. Rengdamas festivalį laikausi nuostatos, kad jame dalyvauja jau brandūs muzikantai. Todėl dar nė viename jo koncerte negrojo mažieji akordeonistai, nors mano mokiniai ir yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai. Išimčių nebus ir šiame festivalyje. Tačiau visi gabiausi Klaipėdos krašto akordeonistai visuomet mielai dalyvauja tarptautiniame seminare, kurį veda festivalio dalyviai. Ir muzikos mokytojams labai svarbu kelti kvalifikaciją, todėl šio seminaro metu jie turi puikią galimybę išgirsti pripažintus pedagogus, atlikėjus, kompozitorius gyvai, su jais padiskutuoti, pasidalyti savomis proble-

VIII „Vivat Accordeon“ programa Spalio 19 d. 17 val. – ansamblio „Mozaika“ ir M.Leliucho koncertas. Spalio 20 d. 16 val. – L.Salijaus, ansamblio „Ma Tango“ ir G.Savkovo koncertas. Spalio 21 d. 16 val. – „Trio Paris“ koncertas. Festivalio koncertai vyks Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje (K.Donelaičio g. 4). Bilietai – po 10, 15, 20 Lt, vaikams – po 5 Lt, pensininkams – nemokamai.

momis ir gauti visus reikiamus atsakymus. – Ką šiemet gvildensite tradiciniame festivalio seminare? – Seminarą pradės vienas geriausių Lietuvos akordeono pedagogų prof. Eduardas Gabnys, kuris, be pasiruoštos paskaitos, dar padės pedagogams teisingai išspręsti problemas besimokant privalomus kūrinius Lietuvos akordeonistų konkursui. Seminaro tema „Inovatyvumas akordeono repertuare“ padiktuota laikmečio, kuriame gyvename. Akordeono mokytojas turi spėti prisiderinti prie augančio jaunimo, parinkdamas jam priimtiną programą ir nenukrypdamas nuo mokymosi pagrindų. Tradiciškai į seminarą atvyks akordeono pedagogai iš visos apskrities, džiaugiamės juos galėdami sutikti J.Karoso muzikos mokykloje, kur ir vyks seminaras. Nebūtų festivalis sėkmingas ir be šios muzikos mokyklos direktoriaus Sigito Kuso bei viso kolektyvo palaikymo. Džiaugiuosi, kad jį organizuoti padeda jaunieji akordeonistai, kurie, tikiuosi, ateityje tęs mano pradėtus darbus.

19

penktadienis, spalio 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir Jotema leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti pasaulio paslaptis. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Būsite labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus. Liūtas (07 23–08 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Griebkitės jau išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Mergelė (08 24–09 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Svarstyklės (09 24–10 23). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje. Tiesiog džiaukitės šia diena. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas užklups vienu metu. Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate jėgų antplūdį. Seksis greitai priimti teisingus sprendimus. Bendrausite labai emocionaliai, todėl tikėtina, kad savo žodžiais galite įžeisite aplinkinius. Palanki diena kurti ilgalaikius planus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Vandenis (01 21–02 19). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Jūsų nepaprasta psichologinė būsena, todėl būtent šiandien galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų vertybės keisis. Švaistysite laiką ir pinigus nesvarbiems daiktams, tačiau aptiksite ir tikrai vertingų dalykų. Ši padėtis susijusi ir su supančia aplinka, ir su tarpusavio santykiais.

Orai

Savaitės pabaigoje numatomi saulėti orai, bus neťalta, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien bus maŞai debesuota. Temperatōra dieną suťils iki 12–17 laipsnių. Šeťtadienį taip pat be lietaus, laikysis panaťi temperatōra.

Ĺ iandien, spalio 19 d.

+16

+14

SaulÄ— teka SaulÄ— leidĹžiasi Dienos ilgumas MÄ—nulis (jaunatis)

+16

TelĹĄiai

Ĺ iauliai

KlaipÄ—da

+15

PanevÄ—Ĺžys

+14

Utena

+16

7.54 18.13 10.19

293-ioji metĹł diena. Iki NaujĹłjĹł metĹł lieka 73 dienos. SaulÄ— SvarstykliĹł Ĺženkle.

TauragÄ—

+15

Kaunas

Pasaulyje AtÄ—nai +27 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +21 Dublinas +12 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +16

kokteilis

<@ .8067. Pir­ty­je – iki vi­dur­nak­Ä?io

„Su drau­gais pri­sie­k u­siais pir­t i­n in­ kais kas ant­rÄ… penk­ta­die­nÄŻ bō­na­me pir­ty­je, ku­ri ÄŻkais­ta iki 100 laips­niĹł, – apie tai, ko­kio­je pir­ty­je yra ge­riau­ sia kai­tin­tis, pa­no­ro pa­si­da­ly­ti pa­tir­ ti­mi DĹžor­da­nas. – IĹĄ pra­d ĹžiĹł nie­ka­ da ne­l i­pu aukť­tai, po to – vis aukť­ Ä?iau. Dar se­ku, kaip pra­kai­tuo­ju. Jei or­ga­n iz­mas ne­no­r i pra­kai­tuo­t i, tai ge­riau ne­prie­var­tau­ti sa­vÄ™s ir nu­si­ leis­t i ant Ĺže­mes­n iĹł pa­ko­pĹł. Be ke­ pu­rÄ—s iĹĄ avies vil­nos ÄŻ to­kiÄ… pir­tÄŻ ne­ pa­ta­riu ei­ti.“ Anot vy­riť­kio, ger­ti skys­Ä?iĹł – bō­ti­na. „Vyk­da­mas ÄŻ pir­t ÄŻ pai­mu ma­Ş iau­sia 2 lit­rus van­dens, – pa­sa­ko­jo DĹžor­da­ nas. – Tie­sa, mes bō­na­me pir­ty­je ir jos pa­tal­po­se nuo 18 val. iki vi­dur­nak­ Ä?io. Ge­rai ÄŻkai­tÄ™, ĹĄo­ka­me ÄŻ ĹĄa­lia esan­tÄŻ eĹže­rÄ…, ne­svar­bu, ar Ĺžie­ma, ar va­sa­ra. Po to sÄ—­di­me, bend­rau­ja­me. Kai jun­ ta­me, kad at­si­ga­vo­me, vÄ—l ei­na­me ÄŻ pir­t ÄŻ. Bet kiek­vie­nam sa­vas tem­pas. Jei kam da­ro­si ne­ge­rai, silp­na, ne­ svei­ka, va­di­na­si, rei­kia il­ges­niĹł per­ trau­kĹł tarp Ä—ji­mĹł ÄŻ pir­tÄŻ.“

Ge­riau­sia – 85 laips­niai „Man op­t i­ma­lus karť­t is – 85 laips­ niai. Esant to­k iai tem­pe­ra­tō­rai, pir­ ty­je ga­li­ma van­to­mis pa­mo­juo­ti. Ir ran­kos ne­svy­la be pirť­ti­niĹłâ€œ, – sa­vo nuo­mo­nÄ™ pa­reikť­t i pa­no­ro ir Vy­ gan­tas.

LiĹŤd­na sta­tis­ti­ka Pir­t i­n in­k Ĺł nuo­mo­ne, Klai­pÄ—­dos ap­ skri­ty­je nÄ—­ra ge­rĹł pir­Ä?iĹł. Ar tik­rai?

Londonas +14 Madridas +13 Maskva +14 Minskas +13 Niujorkas +21 Oslas +10 ParyĹžius +22 Pekinas +20

Praha +14 Ryga +15 Roma +25 SidnÄ—jus +25 Talinas +14 Tel Avivas +31 Tokijas +21 VarĹĄuva +17

VÄ—jas

Vardai Akvilinas, Gesvilas, Izaokas, Kleopatra, Laura, Paulius, Povilas.

spalio 19-Ä…jÄ…

Diena

Vakaras

Naktis

VÄ—jas (m/s)

11

14

12

11

6

9

14

11

9

3

rytoj

sekmadienÄŻ

13

+16

Alytus

2–6 m/s

Rytas

9

Vilnius

MarijampolÄ—

orai klaipÄ—doje Ĺ iandien

+15

+16

11

10

5

1745 m. mi­rÄ— ai­riĹł ra­ťy­ to­jas Jo­nat­ha­nas Swif­ tas, ku­r ÄŻ iť­gar­si­no ro­ ma­nas „Gu­l i­ve­r io ke­ lio­nÄ—s“. 1864 m. gi­mÄ— ki­no pra­ di­n in­k as pran­c ō­z as Auguste‘as Lumiere‘as, kar­tu su bro­liu Louis iť­ ra­dÄ™s fil­ma­v i­mo ir fil­ mĹł de­m onst­r a­v i­m o apa­ra­tÄ…. 1872 m Aust­ra­li­jo­je ras­ tas iki ĹĄiol di­d Ĺžiau­sias pa­sau­ly­je 82 kg 110 g svo­ rio auk­so gry­nuo­lis.

1951 m. gi­mÄ— mu­zi­ko­ lo­gÄ—, te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo lai­dĹł ir ren­gi­niĹł ve­dÄ—­ ja Zi­ta Kel­mic­kai­tÄ—.

Be ĹĄir­dies – 6 mÄ—­ne­sius

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Ă :<;Âź:@

"#

9A

%# 9A

„„Pers­pÄ—­ji­mas: sau­go­ki­tÄ—s per­kai­

ti­mo, nes tuo­met ga­li­te pa­sielg­ti pro­vo­kuo­ja­mai.

ÄŒe­ki­ja ge­di mi­ru­sio 38-eriĹł ug­nia­ge­ sio Ja­ku­bo Ha­li­ko, ĹĄe­ťis mÄ—­ne­sius be ĹĄir­dies iť­gy­ve­nu­sio Ĺžmo­gaus, ku­ rio gy­vy­bÄ™ pa­lai­kÄ— apa­ra­tai, bet ke­ pe­nys ir inks­tai neat­lai­kÄ—.

Pik­ty­bi­nÄŻ aug­lÄŻ vy­ro ĹĄir­dy­je ra­dÄ™ me­ di­kai jÄ… pa­ťa­li­no ba­lan­dÄŻ, ta­Ä?iau nuo to lai­ko neat­si­ra­do tin­ka­mo do­no­ro sÄ—k­min­gai ĹĄir­dies transp­lan­ta­ci­jai. Kaip ra­ťo ÄŒe­ki­jos dien­rať­tis „Dnes“, iki ĹĄiol nie­kas pa­sau­ly­ je nÄ—­ra taip il­gai iť­gy­ve­nÄ™s to­kios bĹŤk­lÄ—s, o ki­tas dien­rať­tis ve­lio­ nÄŻ pri­si­me­na kaip „vy­rÄ… be ĹĄir­dies, ku­ris tu­rÄ—­jo di­de­lÄ™ ĹĄir­dÄŻâ€œ. Vi­so­je ĹĄa­ly­je ug­nia­ge­siĹł sto­tys iť­kÄ—­lÄ— ge­du­lo vÄ—­lia­vas – taip ko­le­ gos pa­ger­bÄ— J.Ha­li­kÄ…. Dar rugp­jō­tÄŻ Ĺžy­mus Pra­hos eks­ pe­ri­men­ti­nÄ—s me­di­ci­nos ins­ti­tu­ to IKEM kar­dio­lo­gas Ja­nas Pir­kas per­spÄ—­jo, kad bus ne­leng­va ras­ti ĹĄir­dÄŻ, ku­ri tik­rĹł to­kiam „di­de­liam vy­ru­kui“. Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tÄ—­ mis pa­blo­gÄ—­jus li­go­nio bĹŤk­lei ty­ri­ mai pa­ro­dÄ—, kad ne­vei­kia pa­cien­to ke­pe­nys ir inks­tai. Nors J.Ha­li­kas mi­rÄ— ĹĄeť­ta­die­nio ry­tÄ…, Ĺži­nia apie jo mir­tÄŻ bu­vo vie­ťai pa­skelb­ta tik vÄ—­liau ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™. Mi­rus Ä?e­kui, be tÄ—­vo li­ko jo 12 me­tĹł sō­nus.

Links­mie­ji tirť­Ä?iai SÄ—­di ark­lys po pir­t ies ki­no teat­re ir Ĺžiō­r i fil­mÄ…. PrieĹĄ jÄŻ ÄŻsi­tai­siu­sios dvi kar­vÄ—s. Vie­na jĹł uŞ­si­dÄ—­ju­si di­de­lÄ™ skry­b Ä—­lÄ™ su di­d Ĺžiau­sia plunks­na. Ark­lys vis ne­ma­to ek­ra­no: tai ÄŻ vie­ nÄ… pu­sÄ™ pa­si­krei­pia, tai ÄŻ ki­tÄ…. Be vis tiek ne­ma­to. Neiť­ken­tÄ™s pa­si­len­kÄ— prie kar­viĹł ir sa­ko: – At­sip­ra­ťau, ar jĹŤs ne­ga­lÄ—­t u­mÄ—­te nu­siim­t i tos skry­bÄ—­lÄ—s, nes ne­ma­ tau fil­mo. Kar­vÄ—s vie­na ki­tai: – Oho! Ark­lys ki­no teat­re! Ir kas Ä?ia jÄŻ ÄŻlei­do? ÄŒes­ka (397 719; su­si­tik­si­me ĹĄeť­ta­die­nÄŻ pir­ty­je. Ko­kio­je? Ku­rio­je nors)

1987 m. ak­ci­jĹł kur­s ai Niu­jor­ko bir­Şo­je nu­kri­to 22,6 pro­c. Ĺ i die­na bu­vo pra­min­ta „juo­duo­ju pir­ ma­die­niu“. 2008 m. mi­rÄ— JAV ma­ dos kri­t i­kas Ri­char­das Sel­ze­r is, gar­s Ä—­j Ä™s blo­ giau­siai be­si­ren­g ian­Ä?iĹł ÄŻĹžy­my­biĹł sÄ…­ra­ťais. 2009 m. ast­ro­no­mai pa­ skel­bÄ— uĹž Sau­lÄ—s sis­te­ mos ri­bĹł at­ra­dÄ™ dar 32 pla­ne­tas ir nu­ro­dÄ—, jog jo­se ga­li eg­zis­tuo­ti gy­vy­ bei pa­lan­kios sÄ…­ly­gos.

„Klai­pÄ—­dos“, BNS inf.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1023 2012 10 17

AVX R aNQVR[V\ [bZR_VĂş ]_R[bZR_NaN “ # 9a .XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VĂ˜V\ ! Q =_R[bZR_b\aV TNYVaR' _RQNXPVW\WR NQ_R`b ;NbW\W\ @\Q\ T .  8 PR[a_N`– `Xf_VbWR R`N[Ă˜VNZR =0  .X_\]\YV`– NQ_R`b ANVX\` ]_ # ]R_ `]NbQ\` ]YNaV[a\Wb` aRY % !# &$ $ V[aR_[Rab ddd 89 Ya ddd ]_R[bZR_NaN Ya

AUKSO PUODAS – 48 904 393 Lt DIDYSIS PRIZAS – 6 719 689 01 03 04 13 27 31 Auksinis skaiÄ?ius 37 Papildomi skaiÄ?iai 39 42 Lietuvoje laimÄ—ti prizai 5 + papildomas sk 54230 Lt (0 priz.) 5 skaiÄ?iai 5005 Lt (13 priz.) 4 skaiÄ?iai 133 Lt (649 priz.) 3 skaiÄ?iai 11 Lt (10954 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (13396 priz.) PrognozÄ—: Aukso puode – 47 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.