PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
TREÄŒIADIENIS, SPALIO 24, 2012
249 (19 550)
12
RUBRIKA nam ai A?2š6.162;6@ @= .96< !
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
NemirsetÄ&#x2026; paĹža dins modernus kempingas
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje nakÂtiÂmis ĹĄvieÂsiau dar neÂbus.
UĹžÂsieÂnio poÂliÂtiÂkÄ&#x2026; geÂriau iĹĄÂmaÂno ne M.RomÂney, o B.ObaÂma.
Miestas 4p.
Pasaulis 11p.
Palangos kempingas turistĹł Ĺžada kainomis negÄ&#x2026;sdinti.
ÄŽ PalangÄ&#x2026; traukiantys poilsiautojai ir turistai turÄ&#x2014;s nau jÄ&#x2026; apgyvendinimo alternatyvÄ&#x2026;. DidĹžiausias ĹĄalies kurortas pagaliau pribrendo moderniam kempingui. Vis dÄ&#x2014;lto ateinanÄ?iam vasaros sezonui var tĹł atverti jis nesuspÄ&#x2014;s.
Lina Bieliauskai
l.bieliauskaite@
kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams ne gÄ&#x2014;Âda ĹĄaÂlies ir mies to vaÂdoÂvams siĹłsÂti raĹĄÂtus, kuÂrie akis ba do klaiÂdĹł gauÂsyÂbe. Kai kuÂriems mies to gyÂvenÂtoÂjams ne iĹĄimÂtis ir LieÂtu vos PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014;, ku ri gaÂvo anoÂniÂmiÂnÄŻ miesÂtieÂÄ?iĹł kreiÂpi mÄ&#x2026;Âsi, â&#x20AC;&#x17E;paÂpuoĹĄÂtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; ne tik skyÂryÂbos, bet ir ĹĄiurkĹĄÂÄ?ioÂmis graÂma tiÂnÄ&#x2014;Âmis klaiÂdoÂmis.
pat â&#x20AC;&#x201C; vietas autop riekaboms bei karavanams, 59 vietas palapinÄ&#x2014;ms su automo biliĹł vietomis. PrieĹĄais bendrojo nau dojimo pastatÄ&#x2026; numatyta aikĹĄtelÄ&#x2014;, skirta kultĹŤriniams renginiams orga nizuoti.
SveÄ?iĹł patogumui visa kempingo teritorija bus ap ĹĄviesta, Ä?ia atsi ras maĹžoji architek tĹŤra, pavÄ&#x2014;sines su Ĺžidiniu, krepĹĄinio, tinklinio, futbolo, teniso, vaikĹł Ĺžai dimĹł aikĹĄtelÄ&#x2014;s. MaĹžiesiems skirtoje teritorijoje vyraus jĹŤros tematikos motyvai.
?R QNX PV W\` N_ PUf c\ [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
ď Ž
ď Ž UĹžmojai: OR
cRVX " UN ]Y\ aR ab _Ă&#x203A; aĂş V XVY aV V aV `N` ZVR` [VNV` ]N `aN aNV` ORV ]N aR YV` `b Z\ QR_ a\ TVN V[S _N`a _bX aĂ _N
â&#x20AC;&#x17E;JĹŤs tik ir noÂriÂte viÂsus klauÂsiÂmus kuo skuÂbiau praÂstumÂti.â&#x20AC;&#x153; MiesÂto taÂryÂbos naÂrys VyÂtauÂtas LuÂpeiÂka pyÂko ant KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂro V.GrubÂliausÂko, kuÂris raÂgiÂno poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje nenukrypti nuo temos.
3p.
DiÂrekÂtoÂrÄ&#x2122; uĹžgriuvo priekaiĹĄtai VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
MiesÂto taÂryÂbos poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje dvi mo teÂrys vaÂkar svaiÂdÄ&#x2014;Âsi ĹžaiÂbais ir kal tiÂniÂmais. PoÂliÂtiÂkÄ&#x2014; LiÂliÂja PetÂraiÂtie nÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s ad miÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2122; JuÂdiÂtÄ&#x2026; Si moÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2122; net paÂsiĹŤÂlÄ&#x2014; atÂleis ti iĹĄ paÂreiÂgĹł dÄ&#x2014;l aroÂganÂciÂjos ir ci nizÂmo. Ĺ i neÂliÂko skoÂlinÂga ir rÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, jog miesÂto taÂryÂbos naÂrÄ&#x2014; yra laÂbai neÂkomÂpeÂtenÂtinÂga.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
KreiÂpÄ&#x2014;Âsi ir ÄŻ meÂrÄ&#x2026;
4
logĹł?
Ĺ iandien priedas
PreÂziÂdenÂtei â&#x20AC;&#x201C; klaiÂdĹł aiÂbÄ&#x2014;
NeÂpaÂtenÂkinÂti jau dauÂgiau nei pu santÂro mÄ&#x2014;ÂneÂsio gaÂlioÂjanÂÄ?ia vieÂĹĄo jo transÂporÂto perÂtvarÂka ĹĄiauÂriÂnÄ&#x2014;s miesÂto daÂlies gyÂvenÂtoÂjai paÂgalÂbos kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ LieÂtuÂvos PreÂziÂdenÂtÄ&#x2122; Da liÄ&#x2026; GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2122;. TÄ&#x2026; paÂtÄŻ kreiÂpiÂmÄ&#x2026;Âsi jie iĹĄÂsiunÂtÄ&#x2014; ir miesÂto meÂrui VyÂtauÂtui Grub liausÂkui. PlyÂtiÂnÄ&#x2014;s, LabÂrenÂciĹĄÂkiĹł, MaÂĹžo jo KaiÂmeÂlio ir TauÂraÂlauÂkio gyÂven toÂjai pikÂtiÂnaÂsi, kad neÂgaÂli neÂper sÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2122; nuÂvaÂĹžiuoÂti ÄŻ miesÂto centÂrÄ&#x2026;, turÂgĹł.
tÄ&#x2014;
PajĹŤryje neturÄ&#x2014;s ana
Ĺ iuolaikiĹĄko, eu ropinius standartus atitinkanÄ?io kem pingo statybos startavo vos prieĹĄ savaitÄ&#x2122;. TrijĹł klasiďŹ kaci jos ĹžvaigĹžduÄ?iĹł standartus atitik sian sas iĹĄkils Nemirse tis komplek- ď Ž Saviveikla: VXV V\Y ;R toje, 4,6 ha ploZV_ `R a\ WR ]\VY ` to sklype. VNb a\ WNZ` aRX QN c\ N] `V `a\ aV XRZ ]V[ Tb cN QV[ a\ WR ]Yf[ tik apgyvendinimo, YNb XĂ&#x203A; WR V_ Tf cR[ maitinimo, bet aV PUN\ aV X\ ZV` `Ă&#x2013; ir laisvalaikio orga Vieta â&#x20AC;&#x201C; metĹł pa Bronius Martin tikrin Yf T\ ZV` nizavimo, aktykus: vaus poilsio bei ki Pasak B.Martinkaus, ta kai po tos paslaugos. dÄ&#x2014;l bĹŤsimojo nys, to, kai iĹĄsikÄ&#x2014;lÄ&#x2014; karinis dalikempingo vietos tĹŤra. B.Martinkaus Palangos savival ĹĄÄŻ apie 5 ha ploto dvejoniĹł nekilo. dybÄ&#x2014;s admisklypÄ&#x2026; nuolat teigimu, ĹĄiĹł Kainos turÄ&#x2014;tĹł bĹŤ Ji nistracijos direk ti toriaus pavaduo- ne tik strategiĹĄkai patogi, ĹĄalia se- nuomodavosi, ir Ä?ia bĹŤdavo ÄŻren- darbĹł vertÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 4 mln. litĹł, taÄ?iau tojas Bronius Mar nojo KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x201C;Li giamas palapiniĹł didĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; lÄ&#x2014;ĹĄĹł da tokios, kad sulauklÄŻ sudaro ES fonmiestelisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pritinkus neneigÄ&#x2014;, epojos kelio, bet jog projektas bu ir dĹžiugina puikiu minÄ&#x2014; paĹĄnekovas. dĹł parama. vo brandintas ne tume kuo daugiau gamtovaizdĹžiu. vienerius metus, PajĹŤrio regioninia Palangos kempin Jei oro sÄ&#x2026;lygos bus taÄ?iau tai lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; me parke puĹĄĹł gÄ&#x2026; projektavo palankios, tiklientĹł ir pajamĹł, objektyvios prie apsuptyje ÄŻsikur siantis kempingas kaunieÄ?iĹł ÄŻmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Pramprojektasâ&#x20AC;&#x153;. kimasi, kad autopriekaboms Ĺžastys â&#x20AC;&#x201C; uĹžtruko bei projektavimo dar nuo jĹŤros bus nu karavanams kem Objekto statyba kad nereikÄ&#x2014;tĹł lai tolÄ&#x2122;s vos 300 m. bai, ďŹ nansavimo pingas vartus atsu ky paieĹĄkos bei kiti etapus. Per pirmÄ&#x2026; skirstyta ÄŻ tris vers po metĹł. â&#x20AC;&#x17E;Vieta labai tin biurokratiniai forjÄŻ jĹł bus paklokama. FaktiĹĄkempingo pustuĹĄ ti ma tos lu ko mai. munikacijos, ÄŻreng Ä?io. ti sanita- Namu riniai mazgai, ap Kad tokio objekto kai palauks tverta teritorija, Palangai reikÄ&#x2014;- VizitinÄ&#x2014; kor jo verkiant, esÄ&#x2026; ne sutvarkyta ÄŻvaĹžia Komplekse planuo telÄ&#x2014; kyla jokiĹł abejovimo infrastrukja niĹł. Kurortas iki vietas kemperiams, ma ÄŻrengti 58 ĹĄiol vargiai galÄ&#x2014;jo duĹĄus, skalpasiĹŤlyti civilizuo ď Ž Palangos kem ProjektÄ&#x2026; ÄŻgyven pinge iĹĄ viso planuotas di to savivaldybÄ&#x2014; uĹž nanti kuror- tavimo ant ratĹł bĹŤ sÄ&#x2026;lygas turisjama ÄŻrengti bend rojo naudojimo simojo nuĹĄluosdÄ&#x2026; pamÄ&#x2014;gusiems patyti nosÄŻ kitiems keliautojams. statÄ&#x2026;, skirtÄ&#x2026; sveÄ?iams kon priimti bei reteigiama, jog tokio kurentams â&#x20AC;&#x201C; gistruoti, daiktams Pasak savivaldybÄ&#x2014;s ly saugoti, dvejas atstovo, kuĹĄalies pajĹŤryje dar gio kempingĹł rortas sulaukia maisto gaminimo nemaĹžai nameliais nÄ&#x2014;ra. Ä&#x152;ia apsipatalpas, poilsio stojusiesiems esÄ&#x2026; ant artĹł keliaujan namelius. bus siĹŤlomos ne Ä?iĹł kietijos, Skandina turistĹł iĹĄ Vovijos ĹĄaliĹł. ď Ž Taip
IĹĄÂvaÂrÄ&#x2014; iĹĄ kaÂbiÂneÂto
Â&#x201E;Â&#x201E;GÄ&#x2014;Âda: raÂĹĄyÂdaÂmi ofiÂciaÂlius raĹĄÂtus aukĹĄÂtas paÂreiÂgas eiÂnanÂtiems paÂreiÂgĹŤÂnams atsainĹŤs klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai priÂveÂlia
dauÂgyÂbÄ&#x2122; klaiÂdĹł ir neÂloÂgiĹĄÂkuÂmĹł.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
â&#x20AC;&#x17E;NeÂsupÂranÂtu, koÂdÄ&#x2014;l klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł iĹĄÂ rinkÂti poÂliÂtiÂkai toÂleÂruoÂja toÂkÄŻ saÂvi valÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014;s elÂgeÂsÄŻ, nes tai juk pakerta ir paÂsiÂti kÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; valÂdĹžia. DiÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; net maÂni puÂliuoÂja teiÂsÄ&#x2014;s akÂtais, inÂterpÂreÂtuo ja juos taip, kaip jai nauÂdinÂga. ToÂdÄ&#x2014;l tikÂrai siĹŤÂlau viÂsiems svarsÂtyÂti jos tinÂkaÂmuÂmÄ&#x2026; uĹžimÂti ĹĄias paÂreiÂgasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; miesÂto taÂryÂbos naÂrius va kar raÂgiÂno L.PetÂraiÂtieÂnÄ&#x2014;.
www.kl.lt
Daugiau informacijos www.KL.lt
2
2
TREČIADIENIS, SPALIO 24, 2012
miestas
Direktorę užgriuvo priekaištai Ji savo žodžius iliust 1 ravo ir konkrečiu pa vyzdžiu. Neseniai prie savival
dyb ės vyko piketas, kur iam e kel iasd eš imt žmon ių vald žios reikalavo grąžinti 7-ojo maršru to „mikriukus“. „J.Simonavičiūtė neatėjo pa bendraut i su piket uojanč iais žmonėmis. O kai šie pasibeldė į ponios kabineto duris, buvo ap
sakė netiesą. Todėl kai tik baigsis rinkimai, kreipsiuosi į Etikos ko misiją, kad ši įvertintų jos elgesį. Politikei su kompetencija tikrai yra problemų“, – tvirtino Klai pėdos savivaldybės administra cijos direktorė. Ji tikino, kad su piketuotojais, kurie atėjo pas ją į kabinetą, buvo susitikusi, kalbėjosi. „Politikės paprašiau išeiti, nes rinkimų metu turi kalbėti žmonės, o ne politikai. Be to, dauguma tų piketuotojų buvo Klaipėdos rajono gyventojai. Keista, kai politikė ne susigaudo, kuri savivaldybė kokias problemas turi spręsti“, – stebėjo si J.Simonavičiūtė. Įžeidimai – netoleruotini
Lilija Petraitienė:
Nesuprantu, kodėl klaipėdiečių išrink ti politikai toleruo ja tokį savivaldybės administracijos di rektorės elgesį.
šaukti ir išvaryti. Mane J.Simo navičiūtė taip pat išvarė, ir tai jau buvo antras kartas, kai mies to tarybos narė buvo išvaryta. Jos aroganc ija ir cin izm as verž ia si per kraštus“, – tvirtino L.Pet raitienė. Laukia rinkimų pabaigos
J.Simonavičiūtė „Klaipėdai“ vakar teigė, kad tokių politikės išpuolių nebetoleruos. „Akivaizd u, kad dar nes ibai gė rinkimai. L.Petraitienė iš tri būnos jau trečią kartą apie mane
Partijos narę gynė ir Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos sky riaus pirmininkas Rimantas Ta raškevičius. Sykį jis viešai jau buvo prasitaręs, kad dėl L.Petraitienės pasisakymų J.Simonavičiūtės at žvilgiu kreipsis į Etikos komisiją, tačiau taip nepadarė. „Nurimome, galvojome, kad prieš rinkimus nori pasirody ti, todėl dėl L.Petraitienės elgesio ir nesikreipėme į Etikos komisiją. Tačiau dabar labai rimtai svars tysime jos pareiškimą. Toks įžei džiantis kalbėjimo tonas tikrai nėra toleruotinas“, – tvirtino R.Taraš kevičius. Pakl austas, galb ūt part ijoje bus svarstoma J.Simonavičiūtei pasitraukti iš pareigų ir į jas pa siūlyti kitą žmogų, politikas pa brėžė, kad apie tai negali būti nė kalbos. „J.Simonavičiūtės darbą ver tiname teigiamai. Krūvis yra di džiulis, todėl kartais gal koks šiurkštesnis žodis ir prasprūs ta, juk nė vienas nesame šventas. Tačiau negalima direktorei siūly ti trauktis iš pareigų tik todėl, kad viena politikė nevaldo nei emoci jų, nei liežuvio“, – teigė R.Taraš kevičius.
Pastabų dėl Jūros šventės kokybės nuolat sulaukiantis ją organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Remigi jus Mockus sutiko trauktis iš pareigų. Naujo direktoriaus bus ieškoma kuo greičiau skelbiant konkursą. Priežastis: R.Mockus teigė, jog iš Jūros šventės organizatoriaus pa
reigų pasitraukė todėl, kad sulaukė tokio pasiūlymo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Trys vadovų kėdės – tuščios Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Netrukus turėtų paaiškėti ir tai, kas taps savivaldybės Kultūros bei Sporto ir kūno kultūros skyrių va dovais. R.Mockui pasitraukti iš einamų pareigų pasiūlė Klaipėdos savi valdybės administracijos direkto rė Judita Simonavičiūtė. „Spaudo je daug viešų diskusijų apie Jūros šventę, jai metamos pretenzijos. Be to, įstaigos valdyba pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl R.Moc kaus pareigų neatlikimo“, – vardi jo J.Simonavičiūtė. Ji pripažino, jog raginimas pra dėti tarnybinį patikrinimą buvo paskata pasiūlyti R.Mockui pačiam išeiti iš darbo. „Žmogus ganėtinai ilgai ėjo šias pareigas. Gal iš tikrųjų reikia kitokio požiūrio į Jūros šven tę, todėl R.Mockui ir pasiūliau pa sitraukti su dviejų mėnesių darbo užmokesčio išeitine kompensaci ja. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad jis taip greitai sutiks išeiti iš darbo“, – teigė J.Simonavičiūtė.
Paskutinė R.Mockaus darbo die na įstaigoje „Klaipėdos šventės“ bus spalio 31-oji. „Suorganizavau devynias Jūros šventes, o dešimtos jau ir nebespėjau. Yra daug prie žasčių, kodėl sutikau pasitraukti, kurias galėčiau išvardyti, kai bus nutraukta mano darbo sutartis“, – teigė R.Mockus.
Šiuo metu vis dar laisvos yra ir Klai pėdos savivaldybės Kultūros bei Sporto ir kūno kultūros sky rių vedėjų kėdės.
Paklaustas, ką veiks po lapkričio 1-osios, pašnekovas juokavo, jog pirmiausia pamėgins įprasti prie mažesnės įtampos. Pamainos R.Mockui bus ieško ma kuo greičiau, nes, anot J.Si monavičiūtės, jau netrukus reikia
pradėti organizuoti kitų metų Jū ros šventę. „Kai tik valdyba suformuluos užduotį naujam vadovui – reikia verslininko ar menininko, tuomet ir bus paskelbtas konkursas“, – teigė direktorė. Šiuo metu vis dar laisvos yra ir Klaipėdos savivaldybės Kultūros bei Sporto ir kūno kultūros skyrių vedėjų kėdės. Pastarasis skyrius be vedėjo yra nuo pavasario, kai I.Zaleckis bu vo perkeltas į žemesnes pareigas, o Kultūros – nuo rugpjūčio vidu rio, kai pasitraukė laikinasis ve dėjas Valdemaras Puodžiūnas, o iš motinystės atostogų į darbą nutarė nebegrįžti Goda Giedraitytė. „Abiejų konkursų procedūros yra pradėtos. Dokumentai išsiųsti Valstybės tarnybos departamen tui, o šis dar nedavė leidimo skelb ti konkursus, nes galbūt tinkamų darbuotojų yra valstybės tarnybos rezerve. Kai tik gausime leidimą, paskelbsime konkursą, nes skyriai tikrai jau per ilgai yra be vedėjų“, – teigė J.Simonavičiūtė.
Pasaulinė regata Klaipėdai – prabangos prekė Virginija Spurytė Baimė apsijuokti ir dar giliau įlįsti į skolas – tokios dvejonės kankino uostamiesčio politikus, kai jų bu vo paprašyta leisti Klaipėdos savi valdybei teikti paraišką dalyvauti konkurse dėl pasaulinės regatos „Volvo Open Race“ priėmimo. Reikia 12 mln. litų
Jos organizatoriai Klaipėdos savi valdybei dar sausį pasiūlė dalyvau ti konkurse ir tapti vieno etapo ar regatos finišo uostu 2014–2015 ar 2017–2018 metais. Klaipėda sutiko dalyvauti kon kurse ir kartu su kitais 45 pasaulio uostais pateko į kitą etapą. Todėl iki spalio 31 d. regatos or ganizatoriams Klaipėdos savival dybė turi pateikti konkretų pa siūlymą, kiek pinigų galėtų skirti regatai priimti, kokio dydžio uos to mokestį sumokėtų, kokius ren ginius organizuotų. Preliminariai
skaičiuojama, jog išlaidos priimti tokią regatą siektų apie 12–13 mln. litų. Numatoma, jog savivaldybės indėlis siektų apie 6 mln. litų, o ki tos lėšos būtų iš rėmėjų ar valsty bės biudžeto. Blogis – rinkimai
„Prekės yra dvi: būtinos ir praban gos. Regatą vertinčiau kaip pra bangos prekę Klaipėdai, nes tikrai ne savivaldybės funkcija yra or ganizuoti tokius renginius. Iš kur gausime tuos 6 mln. litų? Neabe joju, kad pinigų reikės skolintis, o ekonominė nauda tokios rega tos nėra aiški“, – nuomonę reiš kė miesto tarybos narys Vygantas Vareikis. Politikas Rimantas Taraškevičius apgailestavo, jog dabar toks perio das, kai vyksta rinkimai ir neaišku, su kokia valdžia reikia kalbėtis. „Tikrai norime, kad regata at plauktų, tačiau aišku tai, kad sa vivaldybė viena pati yra nepajėgi
rasti reikiamos pinigų sumos. Jei nebus valstybės požiūrio, galime ir apsijuokti, nes pateiksime paraiš ką tapti regatos uostu, o jei ji bus patvirtinta, gali tekti ir atsisaky ti, nes neturėsime lėšų. Kaip tuo met atrodysime“, – dvejojo R.Ta raškevičius. Pasiduoti negalima
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tikino, kad būtų absur diška, jei miesto taryba nepritartų uostamiesčio dalyvavimui konkur se dėl regatos priėmimo. „Mūsų galimybės nugalėti ki tus uostus tikrai nėra pačios di džiausios. Vien jau uosto mokestį kiti miestai siūlys po kelis mili jonus eurų, o mes siūlome tik 2 mln. litų. Tačiau reikia teikti nors ir kuklų pasiūlymą, o ne iškart į ringą mesti baltą rankšluostį. Jei mums bus suteikta galimybė tap ti regatos uostu, kelis mėnesius Klaipėda taps pasaulio bamba“,
Grožis: niekas neabejoja, jog į Klaipėdą užsukančios regatos puošia
miestą.
– regatos prestižą, svarbą ir eko nominę naudą pabrėžė V.Grub liauskas. Galiausiai politikai balsavo už tai, jog Klaipėdos savivaldybė to
Redakcijos archyvo nuotr.
liau dalyvautų konkurse dėl gali mybės priimti „Volvo Open Race“ regatą. Sprendimas, ar Klaipėda bus atrinkta tarp regatos uostų, tu ri būti paskelbtas iki gruodžio.
3
TREČIADIENIS, SPALIO 24, 2012
miestas Išprašė vieną etatą
Terminalui – žalia šviesa
Meras išėjo atostogų
Savivaldybės Kontrolės ir au dito tarnyboje vietoje prašy tų dviejų papildomų etatų bus įsteigtas vienas. Tokį kompro misinį sprendimą vakar priė mė miesto politikai, apeliuoda mi į lėšų taupymą. Iki šiol tar nyboje dirbo 6 žmonės – gero kai mažiau nei Šiaulių bei Pa nevėžio savivaldybėse.
Suskystintųjų gamtinių du jų (SGD) terminalui iškilti ties Kiaulės Nugara neliko kliūčių. Klaipėdos regiono aplinkos ap saugos departamentas patvir tino objekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Projek tą įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ dabar laukia teritorijų planavimo procedūros.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiandien prade da atostogauti. Į darbą jis grįš lapkričio 9 dieną. Tiek atostogų ir laisvadienių už darbą poilsio dienomis, komandiruotes prisi kaupė per beveik dvejus metus. Miesto vadovas planuoja kuo daugiau laiko praleisti su šeima ir vykti į Ispaniją.
Politikai išsigando gresiančių bylų
Rinkimai. Šiandien prasideda Seimo rink imų antrojo turo išankst in is bal sav imas. Jis tęsis ir rytoj. Išankst in is balsav imas vyks sav ivaldybės posė džių salėje, trečiame aukšte. Rinkėjai, kurie negalės ateit i balsuot i pag rindi nę rink imų dieną, čia lauk iami nuo 8 iki 20 val.
Klaipėdos politikai vėl pagailėjo vers lininkų ir nesiryžo senamiestyje ribo ti prekybos alko holiu laiko, nes išsi gando teismų.
Posėdis. Šiand ien 15 val. vyks Mies to ūkio ir apl inkosaugos kom iteto iš važ iuojamasis posėdis. Jo nar iai lan kysis pietinėje miesto dalyje, kur bus svarstomi du klausimai: dėl sunk ias vorio autotransporto susisiekimo pro gyvenamųjų namų ter itor ijų kor ido rių tarp Rimk ų ir Tiesiosios gatvės, gyventojų skundai dėl dvoko pietinė je miesto dalyje.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Licencijų, leidimų ir vartotojų tei sių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė iš tribūnos miesto politikų jau antrą kartą prašė riboti Žve jų gatvėje veikiančių naktinių ba rų prekybos alkoholiu laiką ir leisti svaigalus pardavinėti tik iki 23 val. Liepą politikai sprendimo ne priėmė, tačiau įpareigojo Viešo sios tvarkos skyrių patikrinti, ar gyventojų skundai dėl iš Žvejų gatvėje veikiančių barų sklindan čio triukšmo yra pagrįsti. Specialistai pateikė išvadas dėl pažeidimų, todėl vėl buvo pasiū lyta riboti prekybos alkoholiu lai ką trims barams Žvejų gatvėje ir vienam Kurpių gatvėje. Nors iš politikų pasisakymų jau buvo galima suprasti, kad nema žai jų yra linkę pritarti prekybos alkoholiu laiko ribojimui, kortas sumaišė savivaldybės administ racijos direktorė Judita Simona vičiūtė, pareiškusi, jog sprendimo projekto svarstymą dar reikia ati
Dienos telegrafas
Koncentracija: nesuprantama, kaip niekaip nesugebama išspręsti problemų, kurios kyla dėl viename Žve
jų g. pastate veikiančių barų.
dėti, nes jis ne iki galo parengtas. Ji teigė, kad didžiausias triukš mas sklinda ne iš barų, o jį kelia į gatvę išėję žmonės. Joje viešą ją tvarką esą turi užtikrinti savi valdybė. „Tai reiškia, kad kiekvieną nak tį gatvėje turi patruliuoti ir Viešo sios tvarkos skyriaus darbuotojai, ir valdančiosios koalicijos nariai. Tačiau tai nėra gerai. Todėl esa me parengę Viešosios tvarkos tai syklių pakeitimus. Jais labai aiš kiai numatyti trys etapai, kuriuos pažeidusiems verslininkams būtų atimama licencija prekiauti alko holiu“, – aiškino J.Simonavičiūtė. Šie pakeit im ai bus pateikt i svarstyti kitame miesto tarybos posėdyje.
Vytauto Petriko nuotr.
„Miesto taryba jau yra nuspren dusi riboti prekybos laiką J.Janonio gatvėje esančiame bare. Verslinin
Reikia pareng ti schemą ir numa tyti, kuriose vie tose galimos nak tinės pramogos, o kuriose jos turi bū ti draudžiamos. kai savivaldybę padavė į teismą, jei jį pralaimėsime, tikėtina, kad rei kės atlyginti ir nuostolius. Tokie sprendimai dėl prekybos alkoholiu
laiko ribojimo yra rizikingi, reikia ieškoti kitų būdų, kaip spręsti pro blemą“, – tikino J.Simonavičiūtė. Išeitį pasiūlė miesto tarybos na rys Viačeslavas Titovas. Jo nuo mone, reikia parengti schemą ir numatyti, kuriose vietose galimos naktinės pramogos, o kuriose jos turi būti draudžiamos. „Manau, kad reikia pasekti Pa langos pavyzdžiu ir riboti laiką, kiek galima garsiai leisti muziką. Juk taip buvo sutvarkyta triukš minga J.Basanavičiaus gatvė. Tegul žmonės geria tyliai“, – nuomonę reiškė politikė Lilija Petraitienė. Visi šie siūlymai bus išanalizuo ti ir žadėta, kad bus imtasi prie monių, jog triukšmas Žvejų gat vėje liautųsi.
Taryba. Šiandien 15.30 val. savivaldy bėje vyks Trišalės tarybos posėdis. Jo metu bus kalbama apie socialinę ap saugą mieste ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-met į. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 4 klai pėdiečių mirtys. Mirė Jekaterina Slat vickaja (g. 1921 m.), Elena Birutė Buivy dienė (g. 1928 m.), Marijona Ona Alek nienė (g. 1929 m.), Vaclovas Petreikis (g. 1935 m.), Aleksandr Gusev (g. 1936 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Gal ina Vaicekausk ienė, Danutė Čer niausk ienė, Henrikas Boleslovas Kaz lauskas, Gintautas Vičas, Konstant i nas Ketlerius, Jekaterina Slatvickaja. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Aldona Keršytė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 4 berniukai.
Valdžios dovana klaipėdiečiams – tik teorinė Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Mokesčio už atliekų išvežimą ir tvar kymą dydis Klaipėdos politikus pri vertė laužyti ietis, nes miesto tary bos nariai teikė įvairius siūlymus, kiek sumažinti šią rinkliavą.
Dar iki vakar vykusio miesto ta rybos posėdžio buvo ne kartą dis kutuojama, kiek galima sumažin ti mokestį už atliekų išvežimą ir tvarkymą. Iš pradžių buvo kalbama apie mažinimą 10 proc., vėliau, po iš samių skaičiavimų, buvo pasiūlyta rinkliavą sumažinti 15 proc. Tokiam siūlymui vakar miesto tarybos posėdyje politikų ir buvo prašoma pritarti. Tačiau atsirado ir alternatyvių pasiūlymų.
„Kodėl negalime mokesčio su mažinti 30 proc. ar net 50 proc.? Juk tuomet visiems būtų gerai – ir žmonės būtų laimingi, ir atliekų tvarkymo bendrovė nebankrutuo tų, nes dabar ji džiaugiasi ir dideliu pelnu, ir milžiniškomis algomis“, – teigė miesto tarybos narys Vytau tas Lupeika. Arūnas Barbšys tokį pasvarstymą realizavo – frakcijos vardu pateikė siūlymą rinkliavą už atliekų išveži mą ir tvarkymą nuo kitų metų su mažinti 50 proc. „Taip būtų atkurta tiesa. Juk aiškiai pasakyta, kad klaipėdiečiai už šiukšles permokėjo 8,7 mln. li tų. Vadinasi, jie jau sumokėjo už atliekų išvežimą, nors realiai tų šiukšlių net nebuvo. Dabar žmo nėms reikia grąžinti tą skolą“, – tikino A.Barbšys.
Tačiau toks pasiūlymas net ne buvo svarstomas, nes esą buvo per vėlai pateiktas ir neapskaičiuota, ar tiek sumažinus mokestį Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nebankrutuos. „Todėl siūlau dabar mažinti mokestį 15 proc., o jei kitais me tais vis tiek pinigų bus surenkama daugiau, nei reikia atliekoms tvar kyti, tuomet vėl bus galima per žiūrėti rinkliavos dydį“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Ar tūras Šulcas. Jis juokavo, kad net girdėjo siū lymą išvis neberinkti mokesčių už šiukšlių išvežimą, tačiau tokia pra ktika realiai neįsivaizduojama. Politikai po diskusijų pritarė, kad nuo kitų metų klaipėdiečiai už at liekų išvežimą ir tvarkymą mokėtų 15 proc. pigiau.
Permokėjo: ne vienus metus iš klaipėdiečių buvo surenkama daugiau
pinigų, nei jų išleista atliekoms išvežti ir tvarkyti.
Vytauto Petriko nuotr.
4
trečiadienis, spalio 24, 2012
miestas
Prezidentei – klaidų aibė 1
„Turime pirkti du bilie tus arba eiti du kilomet rus iki ligoninės. Parašėme raštus Prezidentei, miesto merui, kad ži notų situaciją“, – tvirtino klaipė dietė Lilija Artiomova. Tačiau minėtame rašte rašybos, stiliaus, skyrybos klaidų galima rasti kiekviename sakinyje. Skai tant kreipimąsi į šalies vadovę, gali paaiškėti, kad padėti tašką viduryje sakinio – anokia čia bėda. Net Klaipėdos miesto pavadini mas rašomas mažąja raide, Labren ciškės tapo „Labrindktiškėmis“, taip pat akį veria tai, kad žodžiuo se praleistos raidės.
„Nežinau, kokios realios situa cijos slepiasi už kreipimųsi. Gal žmogui lietuvių kalba nėra gimtoji ir todėl jis rašo su klaidomis. Kaip tik reikia gerbti tokį žmogų, kad bando rašyti ar kalbėti lietuviškai. Manau, kad nepagarbą parody ti yra ir kitų būdų“, – teigė mies to vadovas. V.Grubliauskas pabrėžė laikan tis save visų klaipėdiečių išrinktu meru – tiek kalbančių rusiškai, tiek lietuviškai, tiek žydiškai. „Vienodai gerbiu kiekvieną klai pėdietį. Prezidentė yra visų Lietu vos piliečių, neskirstant pagal jo
Raštą išsiuntė paštu
L.Artiomova pripažino, kad raš te Prezidentei ir merui galėjo lik ti klaidų. Moteris tvirtino, kad pati nekalba ir nesupranta lietuviškai. „Esu baigusi Rusijos aukštą ją mokyklą. Rašiau tekstą rusiš kai. Lietuviškai nemoku. Gyvento jai jį išvertė pagal savo supratimą. Jie yra vyresnio amžiaus, papras ti žmonės. Gal ir liko klaidų. Ne buvo kam paskaityti ir jas ištaisyti. Aš tik nunešiau laišką į paštą ir iš siunčiau. O ką daryti?“ – pasako jo moteris. Klaipėdietė svarstė, kad gal rei kėjo surinkti gyventojų, kurie pa sisako už maršrutinio taksi grą žinimą, parašus ir nurodyti rašte. Tokių yra apie 10 tūkst. „Nežinau, ar to reikėjo“, – svars tė L.Artiomova. Moteris vylėsi, kad Prezidentė padės gyventojams. Jei ši nereaguos, planuojama kreiptis į Europos Sąjungos institucijas. Verčia ir iš rusų kalbos
Klaipėdos meras V.Grubliauskas tvirtino nekreipiantis didelio dė
Asta Chrustaliova: Privėlė: rašte Prezidentei D.Grybauskaitei klaipėdiečiai netaisyklingai
parašė ir Klaipėdos miesto, ir gyvenamųjų rajonų pavadinimus.
mesio į gyventojų raštuose esan čias gramatines, stiliaus klaidas ar kitus netikslumus. „Kai skaitau raštus, klaidas ma tau. Pagalvoju, ar žmogui lietuvių kalba nėra gimtoji, ar jis labai iš siblaškęs“, – pasakojo miesto va dovas. Meras pabrėžė, kad nesvarbu, kiek yra klaidų, visada gyvento
jo kreipimesi yra konkretus klau simas. Pasak V.Grubliausko, jei yra nu rodytas žmogus, kuris kreipėsi, ir jo adresas, prašoma specialistų, kad būtų įsigilinta į problemą ir atsakyta. „Esmė ne tai, jog žmogus pada rė klaidų, o ko jis klausia“, – pa brėžė meras. V.Grubliauskas pasakojo, kad kartais pats švelniai interpretuoja Valstybinės kalbos įstatymą – per skaito ir tuos raštus, kurie rašomi ir rusų kalba. „Jei reikia, išsiverčiu. Paprašau specialistų, kad atsakytų ir į šiuos raštus. Stengiuosi, kad nebūtų jo kio diskriminavimo ar aplaidumo, svarstant klausimą, priklausomai nuo to, kokia kalba parašytas krei pimasis“, – pabrėžė meras. Negerbiamas nesijaučia
Pasak miesto vadovo, raštų, ku riuose būtų daug klaidų, jis gauna ne tiek ir daug. Dauguma gyvento jų paklausimų atitinka valstybinės kalbos vartojimo reikalavimus. V.Grubliauskas nemano, kad žmogus, kuris parašė raštą su klai domis, taip jam rodo nepagarbą.
Išprusęs asmuo, jei pats negali taisyk lingai parašyti, duos kam nors patikrin ti raštą ir nesiųs jo su klaidomis. kį požymį. Šalies vadovė įpareigota juos mylėti“, – pabrėžė meras. Skiriasi išprusimo lygis
Vyriausiosios Klaipėdos savival dybės kalbos tvarkytojos Astos Chrustaliovos manymu, raštingu mas yra kultūros dalykas. „Ne visi žmonės yra vienodai iš prusę. Išprusęs asmuo, jei pats ne gali taisyklingai parašyti, duos kam nors patikrinti raštą ir nesiųs jo su klaidomis“, – neabejojo kalbos tvarkytoja. Pasak A.Chrustaliovos, tvarkingu kreipimusi žmogus parodo pagarbą tam asmeniui, į kurį kreipiasi. „Jei parašai bet kaip, atrodo, kad ir tau tas pats, kaip bus išspręsta problema. Be to, į tvarkingą raštą visai kitaip dėmesį kreipia ir pa reigūnas, kuriam šis adresuotas“, – dėstė kalbos tvarkytoja. A.Chrustaliova pabrėžė, kad ne visi žmonės abejingai žiūri į
Komentaras
Arminas Lydeka Etiketo special istas
K
iekvienas turi stengtis ra šyti be klaidų ir nesvarbu, ar jis premjeras, min ist ras, meras ar eilinis žmo gus. Visi rašydami netyčia padaro me smulk ių rašybos klaidų: vietoje vienos raidės parašome kitą, sukei čiame greta esančias. Tok io žmo gaus nereik ia smerkt i. Gėd inga, jei rašte, skirtame pareig ūnui, yra la bai daug klaidų. Pirmiausia taip raš to autorius rodo nepagarbą pačiam sau. Taip pat žmogui, kuriam skirtas laiškas. Nepagarbą rodo ir apiplėšy ti lapo kampai, riebalų dėmės ant jo. Pareig ūnas į tok į gautą laišką gal i reaguoti ne taip, kaip į parašytą ant tvarkingo popieriaus lapo ir be klai dų. Žmog ų erz ina klaidos, net var kingas popier iaus lapas ir atsiran da tam tikra emocinė nuostata. Tai nėra gerai, bet tokios gyvenimo rea lijos. Jei politikas, aukštesnio rango darbuotojas turi parašyti raštą ir ne pasitiki savo žiniomis, išsilavinimu, tegul samdosi padėjėjus, administra torius, sekretorius, kurie tai išmano. Paprasti žmonės gali paprašyti duk terėčios, dėdės, tetos, kad tvarkingai parašytų kreipimąsi.
lietuvių kalbos puoselėjimą. Yra tokių, kurie paskambina ir pasi tikslina, kaip reikia rašyti vieną ar kitą žodį. „Esu optimistė. Tikiu, kad di desnei daliai žmonių rūpi lietuvių kalba, bet yra ir tokių, kurie abe jingi. Jei žmogus paskambina ir klausia kokio nors patarimo, vi sada padedu“, – sakė kalbos tvar kytoja. Reikalauja taisyklingos kalbos
A.Chrustaliova tvirtino, kad yra reikalavimai, kaip rašyti vieną ar kitą dokumentą, tačiau dažniau siai jų laikosi tik valstybinės įstai gos. Reikalavimuose nurodoma, kad raštai turi būti rengiami tai syklinga lietuvių kalba. Savivaldybės specialistų paruoš tus dokumentus, kurie skelbiami viešai, peržiūri kalbos redaktorės. Tikrinami ir įstaigų raštai. A.Chrustaliovos teigimu, daž niausiai klystama rašant įmonių pavadinimus. Painiojamasi, kur rašyti didžiąsias, o kur mažąsias raides. Taip pat netiksliai rašomi su trumpinimai. Netaisiklingai var tojami ir ilgi bei trumpi brūkšniai.
Šiemet mieste šviesiau nebus Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio valdžia tebesvarsto, ar mieste įjungti visus gatvių ap švietimo žibintus. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet mieste šviesiau nebus. Ne itin optimistinės progno zės yra ir kitiems metams.
Klaipėdos savivaldybė jau kuris lai kas svarsto galimybę įjungti visus
gatvių šviestuvus mieste ar bent jo dalyje. Tam papildomai reikėtų ne mažos sumos – 1,5 mln. litų per me tus. Tiek kainuotų įjungtų šviestu vų priežiūra ir sunaudota elektra. „Galutinio sprendimo dar nėra. Ieškome papildomų lėšų, bet ne randame. Aišku, kad šiemet mieste visi šviestuvai tikrai nebus įjungti. Kaip bus kitąmet, priklausys nuo biudžeto“, – teigė Klaipėdos sa vivaldybės administracijos direk
toriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Šiemet gatvių apšvietimui skir ta 4,6 mln. litų. Šios lėšos naudo jamos ir eksploatacijai, ir elektros energijai pirkti. Taupant kas antras šviestuvas Klaipėdos gatvėse buvo išjung tas prieš daugiau nei trejus metus – 2009-ųjų balandį. 2010 m. pa baigoje visi šviestuvai buvo įjungti miesto centre.
=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@
"#
9A
%# 9A
+
Q\cN[$ N
b_[NY\ b ]_V`aNafZb ZRaV[Û ]_R[bZR_NaN ` cR_aÛ # 9a
AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a
.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya
=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ
6
trečiadienis, spalio 24, 2012
nuomonės
Vėl nori pasmaugti mažuosius
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Progresas lietuviškai Violeta Juodelienė
P
asaul io moksl in inkai džiau gias i suk ūrę išm an iąs ias tabletes – mikroskop in io dyd žio, nat ūral iai suv iršk i namas mikroschemas, kur ios prar y tos leid žia ištisą parą stebėti paciento būklę. Virt ual ioje erdvėje elektron i nių knyg ų jau parduodama daug iau nei popierinių. Vis didesnę automobi lių rinkos dal į iš klasik inių keturračių atima elektromobiliai, dizaineriai dir ba su audiniais, kurių spalva reaguoja į kūno temperatūros pokyčius. Faktai, apie kuriuos nedrįso svajoti net Gulesas Verne’as, XXI amž iuje tampa realybe. Britai, amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai, jau nekalbant apie japonus – pasaulis vis labiau kraustosi iš proto dėl to, kur į naujausią išradimą pavers ti savo kasdienybe.
Šios šaltojo sezono tra dicijos tampa savotišku stabilumo garantu. Tačiau absoliučios daugumos lietuvių galvos žyla ne renkantis tarp elektro ninės ir popier inės knygos, išman io jo ir dar išmanesnio telefono. Šildymo sezonas ir milž iniškos sąskaitos už jį – tai didžioji technologijų amžiuje gyve nančios Lietuvos problema. Kaip išgyventi žiemą – dėl to artimiau sius mėnes ius vis i būs ime sur ūgę, šykštėsime sau visaverčio maisto, pra mog ų. Dėl to galvos neskauda nebent užsig rūdinusiems sveikuoliams ar et nografams, džiūgaujantiems dėl tokių senųjų advent iškojo visa apimančio pasninkavimo tradicijų sug rįž imo. Visi kit i miego drabuž ius papildo vil nonių puskojinių komplektu, laisvalai kio nebeįsivaizduoja be stor ų megzti nių ir karštos arbatos su kuo nors stip resniu „dėl šilumos“, o dalijami nemo kami laikraščiai vis dar sėkmingai pa naudojami pagal prig imtinę paskirt į – paverčiam i senų med in ių lang ų san darinimo mase. Gal ime pasid žiaugt i nebent tuo, kad šios šaltojo sezono trad icijos tampa savot išk u stabilumo garant u. Kad ir kas būt ų vald žioje, kad ir kiek eter io valandų būt ų užteršta šilumos tiekė jų ir daug iabučių savinink ų debatais, kiek ES ar nacionalinio biud žeto lėšų būtų skiriama gražiausiais vardais pa vadintoms programoms, šiluma Lietu voje yra brang iausia vertybė, savotiš kas nacionalinis turtas.
S
eimo nariai svarsto įstaty mo projektą, kuriuo ketina ma uždrausti įmonėms, lai mėjusioms viešąjį konkursą, bet padariusioms kad ir mažiausią prasižengimą, dalyvauti kituose konkursuose. Mano supratimu, tai viena di džiausių landų korupcijai. Valdžia nori proteguoti didžiąsias įmones. Naudodamasis klasikine tapusia fraze, norėčiau paklausti: kas ga lėtų paneigti, kad tokiu atveju di džiųjų įmonių valdžios atstovams nebūtų mokami „atkatai“? Manau, visa tai ketinama dary ti, kad būtų sužlugdytos visos ma žesnės įmonės. Juk laimėjus konkursą yra viso kių draudimų, yra bankų garantijos darbams atlikti. Tai, kas siūloma padaryti, neatitinka jokių demok ratijos principų. Trumpai tariant, norima sužlug dyti mažesnes ir palikti gyvuoti tik didžiąsias įmones. Panašu, kad įstatymą bus norima „prakišti“ prieš paskelbiant kon kursą Kauno ir Vilniaus logistikos centrams statyti. Šiems darbams bus skirti šimtai milijonų litų. Klysti yra žmogiška. Smulkesnės įmonės gali imtis jungtinės veiklos ir išgyventi. Juk nė vienas negimė milijonieriumi. Tie, kurie dabar yra labai turtin gi, kažkada pradėjo nuo mažų dar
T
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Norime žinoti, kur panaudojo pinigus
„Klaipėda“ birželio 11 d. rašė apie tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė Klaipė dos bendruomenėms skatinti 515 tūkst. litų. Buvo žinia, kiek pini gų skirta Baltijos ir kitoms bend ruomenėms. Tada žadėta pastatyti parkuose suoliukų, vaikų žaidimo aikštelių ir panašių patogumų gy ventojams. Būtų smalsu sužinoti, kas nuveikta už tuos pinigus. Jadvyga
Iškrisime kaip musės Andriaus Deltuvos karikatūra
Lietuvoje mėgsta ma sakyti, kad Bal tarusijoje nėra de mokratijos, bet jei toks įstatymas būtų priimtas, tai būtų di džiulė gėda. bų. Kodėl smulkioms įmonėms rei kia iškart užkirsti kelius? Jeigu šis įstatymas bus priim tas, tai būtų baisu. Lietuvoje dabar dažnai mėgstama sakyti, kad Bal tarusijoje nėra demokratijos, bet
jei toks įstatymas būtų priimtas, tai būtų didžiulė gėda ir pralaimė jimas demokratijai. Jau nebejuokingas tampa atsa kymas į klausimą, kas yra neprik lausomybė? Ogi tai, kad nuo eilinių piliečių ir smulkesniųjų verslinin kų niekas nepriklauso. Jeigu įmonė turi atestatus ir dar buotojus, kurie gali atlikti darbus, tai jiems turi būti leidžiama dirbti. O kaip įvykdyti įsipareigojimus laiku, yra įmonės, o ne valstybės rei kalas. Įstatymas numato subrangą, jungtinę veiklą, konsorciumus, visa tai yra tam tikslui, kad mažos įmo nės taptų didesnėmis. Nė vienas ka reivis iškart netapo generolu. Aleksas
čių, 12 kg braškių, 20 kg trešnių), greitas darbo tempas ir tik vienas laisvadienis per savaitę. Lakstome, prakaituojame kaip šunys“, – teigė vienas emigrantų. Vis dėlto mėnesinis tūkstančio svarų sterlingų užmokestis – tai penkis kartus daugiau už minima lią algą Lietuvoje. Darbas fermose alina, dauguma emigrantų kartą pabandę paprastai daugiau nebenori dirbti tokio dar bo, tačiau atėjus vasaros sezonui žmonės vėl traukia svetur. „Ne piniguose laimė, bet pinigai reikalingi pragyvenimui. Dažnai ašarodamas skambinu Lietuvoje esančiai žmonai, kaskart pareikš damas, kad netrukus grįšiu namo, bet gaunu algalapį, kuriam laikui atsigaunu ir vėl pasilieku fermoje. Pats sau dažnai užduodu klausimą, į kurį niekaip nerandu atsakymo: „Kodėl aš negaliu iš čia išvažiuoti? – tvirtino kitas uždarbiauti atvykęs vyras. – Baisiausia tai, kad prie to kio darbo palaipsniui priprantama: iš pradžių sunku, o vėliau tiesiog iš inercijos skini vaisius ir jauti, kad kasdien tampi vis kvailesnis.“ Patys britai nedirba žemės ūkio darbų, visus juodžiausius darbus perleidžia svetimšaliams.
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Minėtoje fermoje sulig kiekvie nais metais priimama vis daugiau darbuotojų, pernai priimtų žmonių skaičius siekė apie 450, šiemet se zono metu dirbančių asmenų buvo 750. Iš jų ketvirtadalis – Lietuvos piliečiai. Prieš keletą metų daž niausiai emigruodavo jauni žmo nės, tačiau šią vasarą uždarbiavo ir solidesnio amžiaus mūsų šalies gyventojai. Paklausti, kaip jie atlaiko fizinį krūvį, atsakė: „Fiziškai mes jau ne bejaučiame nieko, svarbu morališ kai atlaikyti nuolatinį stresą, dar be tvyrančią įtampą. Ypač sunku, kai tu, būdamas brandaus amžiaus, atvyksti į šalį visiškai nemokėda mas kalbos“. Pabendravus su gyvenančiais užsienyje klaipėdiečiais supran ti, jog nėra ten viskas taip gražu ir paprasta, nėra tai, kad žmonės iš vyksta iš Lietuvos, nes nemyli Tė vynės. Svetur vykstama tik todėl, kad žmonės išlaikytų šeimas, užsidirb tų pinigų studijoms ir pragyveni mui. Emigrantų skaičius sparčiai auga, tačiau didžioji dalis vyksta į užsienį tiesiog todėl, kad nepasi duoda ir bando išlikti. Aleksandra Matušova
Nesuprantu, kas vyksta mūsų Klai pėdoje. Į kurią pusę beeitum, vis kuo nors dvokia. Viename mies to gale – keptais blynais, kitame – naftos produktais, centrinėje dalyje sklinda labai jau savotiški celiulio zės kombinato kvapai. Kiekgi gali ma nuodyti žmones? Tuoj visi kaip musės iškris arba išsilakstys. Tik vieninteliai kontroliuojančių tar nybų darbuotojai nieko neužuo džia. Įdomu – kodėl? Adomas
Kelto kapitonas ir įgula nebalsuoja?
Teko girdėti, kad laivyne balsavo apie 90 proc. piliečių. Bet čia, ko gero, turima galvoje tik Lietuvos laivininkystė. O kaip yra tuose lai vuose, kurie priklauso danams? Ži nau, kad kelto „Viktorija“ kapito nas ir 41 įgulos narys yra Lietuvos piliečiai. Tačiau ten niekada nekal bama apie rinkimus. Įdomu, kodėl taip yra? Komanda dirba išsijuosu si, todėl nėra kada politikuoti, bet rinkimams galėtų rasti laiko. Liuda
Be reikalo dergia kunigus
Noriu padėkoti Virginijai Spury tei už šeštadienio straipsnį apie pa saulio pabaigą. Visas laikraštis bū na įdomus, bet šis tekstas pasirodė labai laiku, nes labai daug kalbama apie artėjančią pasaulio pabaigą. Dėl savęs nebijau, bet gaila dukrų, anū kėlių, proanūkių, jei jiems tektų žū ti. Bet aš netikiu, kad taip atsitiks. Atsiliepimuose į šį straipsnį kaž koks pasisako labai aštriai apie ku nigus, bažnyčią ir visus krikščionis. Tas žmogus ar per daug išsilavinęs, ar visai neišsilavinęs. Kunigai apie pasaulio pabaigą visai nekalba ir draudžia taip kalbėti tikintiesiems. Negražiai apkalba kunigus, neva no ri kaupti turtą. Teisingai sako Filo mena Taunytė, kad tokie žmonės neturi sielos, nes nieko nemyli. Pa siūlyčiau tam žmogui tokią mintį: „Kuo tobulesnė dvasia, tuo greičiau ji suvoks žemiškos kančios gelmę“. Mąstykime, jog mes ne žemės, o vi satos gyventojai. Juk mūsų planeta nėra koks nors atskiras pasaulis, o tik viena stotelių didžiajame bega lybės kelyje. Tad kasdien siųskime mintį – tebus pasaulyje gėris. Birutė G. Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Klaipėdiečiai skuba svetur
ūkstančiui Lietuvos gyven tojų tenka 23,7 emigrantų. Tai didžiausias emigraci jos lygis ES. Visam laikui iš Lietuvos norėtų emigruoti 12,4 proc. šalies gyventojų. Vos sulaukę pilnametystės, dar neįgiję vidurinio išsilavinimo jau ni, perspektyvūs žmonės laimės ieškosi svetur. Dauguma emigruo jančiųjų skuba į Norvegiją, Airiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Kasmet į mūsų šalyje esančių bankų sąskaitas emigrantai perve da pusę tiek pinigų, kiek valstybė per metus išmoka pensijų. Lietuvos banko duomenimis, per metus emigrantai įneša apie 4 mlrd. litų. Tačiau kaip iš tiesų svetur jau čiasi mūsų žmonės, kokios ten dar bo sąlygos ir kodėl jie emigravo. Pakalbinti Klaipėdą palikę, o da bar vienoje didžiausių Anglijos fer mų dirbantys emigrantai kaip susi tarę teigia, jog jų gyvenimas, namai, draugai, šeimos – Lietuvoje. „Svetur esame tik pigi dar bo jėga. Čia mes jaučiamės sveti mi. Sunkus darbas nuo 6 val. ryto, konkurencija tarp bendradarbių, atvykusių iš Rumunijos, Bulgari jos, Latvijos, didelės normos (per valandą reikia priskinti 8 kg avie
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, SPALIO 24, 2012
miestas
Pramonininkai išleido istorinę knygą Klaipėdiečiai jau gali patogiai ir išsamiai susipažinti su Klaipėdos verslo ir pramo nės istorija – tokia galimybe pasirūpino Klaipėdos pramonininkų asociacija.
Jos iniciatyva išleista knyga „Klai pėdos pramonės ir verslo istorija“. Leidinyje pasakojama, kaip visais laikais nuo miesto įsikūrimo klai pėdiečiai vystė verslą. Knygoje sudėti ne tik istoriniai faktai, bet ir žymių miesto istori kų Juliaus Žuko ir Vasilijaus Saf ronovo įžvalgos. Ne mažiau vertinga trečio ji knygos dalis, kurioje žurnalistė Rolanda Lukoševičienė primena Lietuvos nepriklausomybės lai kotarpį. Taip pat intriguoja šiandienos verslininkų vertinimai po 20 me tų, įmonių sėkmės istorijos.
Idėjos autorius – buvęs Klai pėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidentas Leonas Makū nas. Jo nuomone, knyga turėtų su dominti ne tik verslininkus, bet ir mokytojus, dėstytojus, studentus. „Iki šiol tokio išsamaus pasakoji mo, kaip šio krašto žmonės vertėsi ir uždirbo pinigus, nebuvo“ – tei gė L.Makūnas. Knygą 1000 egzempliorių tiražu išleido Sauliaus Jokužio spaustuvė. 300 puslapių leidinį maketavo di zainerė Jūratė Bizauskienė. Knyga išl eista tik rėm ėj ų lė šomis. „Klaipėdos“ inf.
www.kl.lt
Darbas: knygos autoriai – istorikai V.Safronovas (kairėje), žurnalistė R.Lukoševičienė ir J.Žukas.
Teatrą subjaurojo chuliganai
Greitis: tik šią savaitę atidengtą perdažytą Dramos teatro fasadą chu
liganai jau spėjo išmarginti keverzonėmis.
Evelina Mikutienė e.mikutiene@kl.lt
Ką tik atnaujintą ir dar dažais kve piantį uostamiesčio Dramos teatro fasadą jau spėjo subjauroti terlio tojai – juodi anarchijos ženklo kon tūrai „puikuojasi“ ant pastato iš Pi lies gatvės pusės.
Kiti chuliganai, matyt, neturėję ra šymo priemonių, pasidarbavo ko jomis – apspardė Dramos teatro sienas. Dramos teatrą restauruojančios bendrovės „Pamario restaurato rius“ vadovas Aldas Kliukas teigė, jog įvertins padarytą žalą ir panai kins tepliones. „Turime dažų likučių, tad užda žysime išteptas sienas. Visi mūsų tvarkomi objektai yra apdrausti, tad jeigu keverzonės bus didesnės, kviesime policiją, tegul gaudo chu liganus“, – piktinosi vadovas. Dramos teatro restauratoriai ryš kiaspalvį teatro fasadą atidengė tik šią savaitę. Tačiau išorės darbai dar
Vytauto Petriko nuotr.
nebaigti: reikia sutvarkyti šaligat vius bei sumontuoti fasado švies tuvus. 2014-ųjų gegužę planuojama baigti ir vidaus darbus. Teatro res tauravimo darbų pabaiga gali nusi
Kiti chuliganai, ma tyt, neturėję rašymo priemonių, pasidar bavo kojomis. kelti, jeigu nebus gauta 20 mln. li tų. Iš kitų metų biudžeto numatyta skirti tik ketvirtadalį sumos. Žvejų ir Teatro gatvių eismas taps sklandesnis, nes nuėmus apsaugi nes tvoras gatvė vėl išplatėjo. „Tvora krito kaip Berlyno siena. Visi džiaugėsi anuomet, džiaugiasi ir dabar“, – šmaikštavo „Pamario restauratoriaus“ direktorius. Teatro aikštėje apsauginės tvoros kurį laiką dar liks kaip stovėjusios.
8
TREČIADIENIS, SPALIO 24, 2012
Lietuva
Galvosūkis dėl referendumo
Dėl įvykusio referendumo atominės elektrinės klausimų savo žodį turi tarti Seimas, tačiau kol kas tik trypčiojama vietoje. Po litikai niekaip nesutaria, ką daryti su referendumo rezultatais. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
kad šie paaiškintų, ar parlamentas turėtų priimti nutarimą, ar pakak tų ir rezoliucijos.
Kebli padėtis
Dalis tautos patariamajame refe rendume valdančiųjų stumiamam atominės elektrinės projektui tarė „ne“, tačiau Seimas ligi šiol neap sisprendė, ką daryti toliau. Nu tarti dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo parlamentą įparei goja įstatymas, tačiau kokia forma ir kaip tai turi vykti – nesako. Aiš ku tik, kad dėl to Seimas turi ap sispręsti gana greitai – iki lapkri čio 18-osios. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė suskubo paskelbti, kad šios kadencijos Seimas jokių sprendimų dėl referendumo nebesvarstys. Ta čiau taip gali ir neįvykti. Naujasis Seimas į pirmąjį posėdį renkasi tik lapkričio 15-ąją – tądien bus ren kama Seimo vadovybė. Taigi laiko priimti sprendimui dėl referendu mo gali tiesiog pritrūkti. Tikėtina, kad sprendimus pri ims dar šios kadencijos Seimas. Kokie jie bus ir kokia bus jų forma – neaišku. Kreiptasi į teisininkus,
rėtų būti atšaukti. Tačiau dėl to ir vėl turėtų spręsti Seimas. Dar nieko nežino
Rezoliucija netenkintų
Tad Seime ir vėl bus svaidomos ie tys. Antai socialdemokratai aiškina, kad rezoliucijos, kuri iš esmės Vy riausybės neįpareigotų atsižvelgti į rezultatus, tikrai nepalaikytų. „Jos tikrai nepakaks. Bet kol ne turime teisininkų išaiškinimų, ne galime nieko pasakyti. Ir pati Sei mo vadovė nežino, kaip tokiu atveju elgtis. Manau, kad tai turi būti Sei mo nutarimas, kuris turi turėti tei sinę galią“, – dėstė socialdemok ratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jo žodžiais, Seimo nutarime dėl referendumo turėtų būti nurody ta, kad tautos pareikštą nuomonę vykdyti privaloma. Kairiųjų lyde ris mano, kad šio darbo turėtų im tis dar šios kadencijos Seimas. Jei nespės, galės baigti jau naujasis. Tiesa, ne visi kairieji tokie dip lomatiški. Antai socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad Vy riausybės sprendimai dėl Visagi no atominės elektrinės (VAE) tu
Tik nieko neįpareigojanti rezoliu cija ar nutarimas? Į šį klausimą dar negali atsakyti ir Darbo par tijos atstovai. „Yra dar daug dvip rasmybių. Kol nė vienas nutarimo projektas neregistruotas, nieko pa sakyti negalime“, – nurodė Vytau tas Gapšys, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas. Jam taip pat kilo abejonių, ar sprendimus dėl referendumo būtų galima palikti kitam Seimui. Juk jis susirinks lapkričio 15-ąją, ketvirta dienį, o sprendimą reikia priimti iki lapkričio 18-osios, sekmadienio. „Prieš ketverius metus pame name, kad Seimo vadovybę rinko iki išnaktų. Vargu ar naujas Sei mas suspėtų iki reikiamos datos“, – priminė V.Gapšys. Kokį sprendimą dėl referendumo rezultatų turėtų priimti Seimas ir kokia yra Darbo partijos pozici ja, jis atsakyti negalėjo. Priminsi me, kad reikiami įstatymų pakeiti mai Seime dėl VAE priimti būtent
Dvejonės: Seimo politikai kreipėsi į teisininkus išaiškinimo, ką daryti su
rinkėjų valia, pareikšta visuotiniame balsavime dėl atominės elektrinės.
Darbo partijos atstovų balsais. Šios partijos lyderis Viktoras Uspaski chas taip pat yra sakęs, kad VAE projektą palaikąs. Valdantieji, ži noma, Seime palaikytų rezoliuci jos projektą, kuriame būtų sako ma, kad į dalies tautos nuomonę, išsakytą referendume, galima at sižvelgti. Tačiau Seimo priimtos rezoliucijos – Vyriausybės niekaip neįpareigojantys dokumentai. Numoja ranka
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius, po re ferendumo leido suprasti, kad VAE
Gedimino Bartuškos nuotr.
projektas bus tęsiamas. O kokius nors sprendimus jau turėtų dary ti nauja Vyriausybė. A.Kubilius vakar darsyk pakarto jo, kad rinkėjų valia, išsakyta rin kimuose, „turi būti gerbiama“. Bet jis leido suprasti, kad referendumo rezultatai naujosios atominės pro jektui įtakos neturės. A.Kubilius samprotavo, kad di džiausią rinkėjų paramą gavo parti jos, kurios savo rinkimų programo se iš esmės pasisakė už atominės elektrinės statybą, ir nevykdyti rinkėjams duotų pažadų šios par tijos negali.
Rinkimų detektyvą narstys Konstitucijos sargai Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir prašė įvertinti Seimo rinkimų at vejį Zarasų-Visagino vienmanda tėje rinkimų apygardoje, kur Vy riausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų rezultatus pripažino ne galiojančiais.
KT jau nusprendė priimti nagrinė ti šalies vadovės prašymą. Sprend im ą šioje byl oje Teis mas turėtų priimti per 72 valan das, tai yra dar iki šį sekmadienį vyksiančio antrojo Seimo rinki mų turo. Posėdis, kuriame bus nagrinėja mas D.Grybauskaitės kreipimasis, buvo rengiamas šiandien ryte. „Tik KT gal i vert int i ir tirt i VRK sprendimus bei išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rin kimų įstatymas“, – pabrėžė Pre zidentė. Jos teigimu, tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai Seimo rinkimų rezultatai yra pripažinti negalio jančiais jau pirmajame rinkimų tu re, todėl KT „išvada yra labai svar bi tolesnei demokratinės valstybės raidai“. Prezidentūros teigimu, tai, kad VRK rinkimų rezultatai ZarasųVisagino rinkimų apygardoje pri paž int i negal iojanč iais, reišk ia, jog „balsavimas šioje apygardoje yra pasibaigęs ir bus organizuoja mi pakartotiniai rinkimai“. „Ki tose apygardose, dėl kurių gauti skundai, rinkimai nėra pasibai gę, todėl kreiptis į KT nėra teisi nio pagrindo“, – nurodė prezi dentūra.
Pasak Prezidentės spaudos tar nybos, šalies vadovė į KT kreipėsi atsižvelgdama į Tvarkos ir teisin gumo partijos skundą. Ši partija ginčija VRK sprendi mą panaikinti rinkimų rezulta tus vienmandatėje Zarasų-Visa gino apygardoje, kurioje Tvarkos ir teisingumo atstovas Algiman tas Dumbrava pirm ajam e ture surinko daugiausia balsų, o VRK
Nuspręsta nešauk ti neeilinio Seimo po sėdžio, kuriame būtų svarstomi per rinki mus padaryti pažei dimai.
šiurkščiai rinkimų įstatymus pa žeidęs pripažintas Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis liko antras. Vyr iaus ias is adm in istrac in is teismas vakar jau atmetė A.Dumb ravos pateiktą skundą dėl VRK sprendimo. Seimo valdyba nešauks nenuma tyto plenarinio posėdžio, kuriame būtų svarstomas kreipimasis į KT dėl per rinkimus padarytų pažei dimų. Nuspręsta laukti galutinių rinkimų rezultatų. Seimui nebuvo skųsta padėtis Zarasų-Visagino apygardoje. Kel ti klausimai dėl pažeidimų kitose apygardose, kuriose VRK patvirti no pirmojo turo rezultatus. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
trečiadienis, spalio 24, 2012
užribis
Sesučių skriaudiką – už grotų Užsiliepsnojus namui,
gaisre nukentėjo vyras
Mažametes dukrą ir podukrą mušdavęs ir seksualiai išnau dodavęs Klaipėdos rajono gyventojas nuteistas kalėti. Nu kentėjusios mergai tės laimingesnės jaučiasi ne savuo se namuose, o val diškoje įstaigoje.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos apskrities priešgaisri nės gelbėjimo valdybos ugniage siai antradienį tuo pat metu gesi no du gaisrus. Viename jų – Endrie javo miestelyje į ligoninę nuvežtas gaisre nukentėjęs žmogus.
Endriejavo miestelyje Liepų gatvė je užsiliepsnojus gyvenamojo na mo stogui, vos nenukentėjo visa šiame name gyvenanti šeima. Moteris su dviem mažamečiais vaikais vos spėjo iššokti pro langą. Laukan suskubo bėgti ir du pagy venę pensininkai, tik vienas, 60ies vyras nespėjo laiku išsigelbėti. Gaisre nukentėjęs vyriškis grei tosios medicininės pagalbos auto mobiliu nugabentas į ligoninę. Įvykio metu visiškai sudegė na mo stogas, išdegė trys gyvenamie ji kambariai.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį 38 metų Sva jūnui, kuris būdamas girtas muš davo rankomis, spardydavo, pliek davo arklio pakinktais dvi sesutes – sugyventinės dukrą ir savo pa ties atžalą. Neblaivus vyras mergaites naudojo ir savo seksualinei aistrai tenkinti bei jas tvirkindavo. Apie patiriamą skriaudą mergai tės pirmiausia prasitarė mokykloje. Pedagogai nepraleido šių kalbų ne girdomis ir pranešė pareigūnams.
Apie patiriamą skriaudą mergaitės pirmiausia prasitarė mokykloje. Kai įvairios tarnybos pradėjo do mėtis sesučių gyvenimo sąlygomis, buvo nuspręsta kaip galima grei čiau jas paimti iš šeimos.
Sodino į skruzdėlyną Asta Aleksėjūnaitė
Skriauda: mergaitės apie netinkamą tėvo ir patėvio elgesį prabilo mo
kykloje.
„Shutterstock“ nuotr.
Mergaičių motina ir močiutė gir taudavo ne mažiau nei Svajūnas. Klausinėjama apie mergaičių pa tirtą skriaudą jų gimdytoja tikino, kad jos viską prasimano ir dukte rų nepalaikė. Apgyvendintos valdiškuose na muose pradžioje sesutės bijojo žmonių, šlapindavosi į lovą. Tačiau po poros metų teisme liudydamos pedagogės tikino, kad praeities košmarai baigia išsitrinti mergai tėms iš atminties.
Teismas patikėjo, kad nuken tėjusios mažametės kalbėjo tie są ir skriaudikui skyrė bausmę už visas skriaudas, be to, mer gaičių neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteisė 20 tūkst. ir 30 tūkst. litų. Galbūt jausdamas, kad bus pri pažintas kaltu, Svajūnas išklausyti nuosprendžio neatėjo. Sprendimas suimti jį teismo salėje bus įvykdy tas, pareigūnai turės rasti kaltinin ką, kad ir kur jis būtų pasislėpęs.
Po avarijos kumelę vežė ant stogo Asta Aleksėjūnaitė Klaipėdos rajone vėlyvą pirmadie nio vakarą įvykusioje avarijoje su lamdytas automobilis dar pusšim tį metrų riedėjo su ant stogo gulin čia eismo įvykio kaltininke – vai kinga kumele.
Nelaimė nutiko kelyje Priekulė– Dreverna, apie 20.30 val., kai į ke lią staiga įbėgo būrys arklių. Automobilis „Mazda 626“, kurį vairavo priekuliškis 34-erių Auri mas J., kliudė kumelę. Vyras aiškino, kad jį apakino iš priekio atvažiuojanti mašina. Žmogus spėjo tamsoje išvysti si luetą ir tik vėliau suprato, kad su sidūrė su arkliu. Priekulės gyventojas vakare sku bėjo namo iš Drevernos, kur nuve žė draugą. Iki namų buvo likę keli šimtai metrų. Vairuotojas po incidento aiški no, kad suvaldyti mašinos nebu vo įmanoma, nes pasibaidę ark liai kelią pastojo akimirksniu. Po smūgio negyvą kumelę automo bilis dar vežė pusšimtį metrų.
Kitas gaisras apie vidurdienį kilo Nidoje, Taikos gatvėje. Ką tik baigtame renovuoti name užsiplieskė medinės namo apdai los lentelės. „Spėjame, kad kaimynas yra ne laimės kaltininkas. Jis nuo ryto at sinešęs dujų balioną kažką virino, remontavo. O po to ir kilo gaisras“, – pasakojo namo gyventoja. Moteris prisipažino, jog jaudi nasi, kas kompensuos padarytus nuostolius, nes tikriausiai drau dimo kompanija nesutiks jų pa dengti, – dar nėra išduoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti do kumentai. „Kaip likimo pokštas. Nei šis, nei tas. Nežinia, kaip čia bus. Mū sų name buvo 12 butų, o namą re novavusi įmonė viršuje dar kelis aukštus pastatė, uždengė šlaitinį stogą. Darbininkai vis skubėjo at likti paskutinius darbus“, – pasa kojo nidiškė.
Už liudijimą policijai – du broliai auką vertė nuogu užpakaliu sėstis į skruzdėlyną, mušė, smaugė bei badė kojų panages.
Tokią egzekuciją surengę broliai Stasys ir Edmundas Keriai atsidū rė teisiamųjų suole. E.Kerys susitaikė su nukentė jusiuoju, o kitas brolis buvo nu teistas 1,8 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos na muose. Keršto planas Skuodo rajono gy ventojų galvoje užgimė po to, kai Apuolės kaimo gyventojas S.Kerys kartu su gretimo kaimo gyventoju Audriumi Markušenka pernai pa vogė žoliapjovę. 24-erių A.Markušenka ikiteis minio tyrimo metu prisipažino po licijos pareigūnams dėl vagystės. 30-metis S.Kerys už vagystę susilaukė bausmės ir teismo bu vo nuteistas. Įpykęs dėl bičiulio liudijimo, S.Kerys su šešeriais
metais jaunesniu broliu surez gė planą, kaip atkeršyti policijai parodymus davusiam A.Marku šenkai. Broliai jaunuolį sučiupo, mėgino mušti ir nusivežė į mišką. Čia bro liai liepė aukai nusirengti ir nuo gam sėstis į skruzdėlyną. Tačiau egzekucija tuo nesibaigė. Skuodo rajono gyventojai nuken tėjusįjį nusivežė į vieno pažįstamo namus, kur vaikinas buvo muša mas, smaugiamas. Tam, kad vai kinas prisiimtų kaltę dėl žoliap jovės vagystės, broliai badė aukos kojos pirštų panages adata. Tačiau teismas nustatė, kad nuteistasis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Skuodo rajono teismas padarė iš vadą, kad S.Kerys, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė laisvę, grasino nužudyti žmogų, todėl nu sipelno laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose. E.Keriui baudžiamoji byla nu traukta.
Nuobaudos neišvengė Daiva Janauskaitė Pilietiškai pasielgusi uostamiesčio Migracijos skyriaus viršininkė su laukė nepalankių tarnybinį patik rinimą atlikusių pareigūnų vertini mo bei apskrities komisariato va dovybės nuobaudos. Smūgis: tamsoje kelią „Mazdos 626“ vairuotojui pastojusi vaikinga ku
melė automobilį suniokojo nepataisomai.
Vairuotojas per incidentą bu vo blaivus, avarijoje jis nenuken tėjo. Tačiau vyras tikino, kad po ava rijos teks išmesti sulamdytą maši ną, nes ji sugadinta nebepataiso mai, nors tik prieš 5 dienas buvo atlikta techninė apžiūra. Įvykio vietoje susirinkę kaimo
Gintaro Vaičekausko nuotr.
žmonės atpažino kelyje nusiga labijusią kaimyno sportinę ku melę. Ji kumeliuką turėjo atsives ti šią žiemą. Vėliau įvykio vietoje pasiro džius kumelės šeimininkui, poli cijos pareigūnai surašė protokolą už gyvulių nepriežiūrą. Už tai gre sia bauda nuo 140 iki 200 litų.
Migracijos skyriaus vadove Svetla na Chodina tapo dar prieš neprik lausomybės paskelbimą, tad dirba šiame policijos padalinyje ilgiau nei 22 metus. Šiemet ją apskundė oficialiai valstybinės kalbos egzaminą išlai kiusi, tačiau lietuviškai nesusikal banti kaukazietė. Pradėję tarnybinį patikrinimą pareigūnai nustatė šešis atvejus, kai S.Chodina esą neteisėtai tik rino interesantų lietuvių kalbos
žinias ir, užuot išdavusi 5 metus galiojantį leidimą nuolat gyven ti Lietuvoje, išduodavo metus ga liojantį leidimą laikinai būti mū sų šalyje. Būta atvejų, kai pareigūnė priė mė dokumentus, tačiau jų nere gistravo. Tarnybinį patikrinimą atlikę pa reigūnai konstatavo, kad S.Cho dina netinkamai atliko pareigas aptarnaudama piliečius, Vyriau siojo komisariato vadovai dėl to jai skyrė griežtą papeikimą. Tai ant ra S.Chodinai šiemet skirta draus minė nuobauda. Jos laukia neeili nė atestacija. „Esu priblokšta. Manau, kad esu teisi, nes tie žmonės tikrai nemo kėjo valstybinės kalbos. Dar galvo ju, kaip pasielgti“, – teigė ilgametė Migracijos skyriaus vadovė.
10
trečiADIENIS, spalio 24, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1155 DB svaras sterlingų 1 4,2405 JAV doleris 1 2,6482 Kanados doleris 1 2,6658 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,3842 Norvegijos krona 10 4,6626 Rusijos rublis 100 8,5057 Šveicarijos frankas 1 2,8530
pokytis
+0,2639 % +0,0024 % +0,1475 % +0,0976 % –0,0040 % –0,4346 % –0,3036 % –0,5600 % –0,0806 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,96
4,61
2,47
„Apoil“
4,88
4,54
2,47
„Brent“ nafta
+0,02 %
Dėl finansinių sandorių mokesčio prita rimą išsakė dešimt euro zonos valstybių, todėl Europos Komisija (EK) ketina pritar ti dėl riboto šio mokesčio taikymo. Tačiau, pasak už mokesčius atsakingo euroko misaro Algirdo Šemetos, Lietuva šio mo kesčio kol kas nenori. Anot EK atstovų, šis mokestis padėtų nuraminti finansų sekto rių, be to, taip sugrįžtų dalis lėšų, panau dotų bankams gelbėti per finansų krizę.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,37 %
27
Mokesčio nenori
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,44 %
86,91 dol. už 1 brl. 108,36 dol. už 1 brl.
vietą
naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2013“ užima Lietuva.
Socialiniai tinklai – ne konkurentai Ieškomas generalinis direktorius arba val dybos pirmininkas. Darbo paieškos po rtaluose ar Darbo biržoje tokių skelbimų neaptiksi, tačiau aukščiausio lygio vado vų kaita šalies įmonėse vyksta. Tuo už siimantys vadinamieji galvų medžiotojai sako, kad jų darbo apimtis smarkiai nesu mažėjo net sunkmečiu. Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Komentaras
Marius Liatukas
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
K
užsiimančios tarptautinės įmonės „Amrop“ vykdantysis partneris Lietuvai Audrius Šošas.
Mąsto apie plėtrą
Ypatingas konfidencialumas ir mė nesius trunkančios atrankos – tai aukščiausio lygio vadovų paieš komis užsiimančių įmonių, galvų medžiotojų, kasdienybė. Nors vis labiau populiarėja virtualios dar bų bei specialistų paieškos, o be siregistruojančių profesiniuose so cialiniuose tinkluose skaičius auga kaip ant mielių, galvų medžioto jams užduočių kol kas nemažėja. „Socialinės medijos yra mūsų pagalbininkės, o ne konkurentės. Per jas galime patikrinti kandida tus ar lengviau susirasti jų kon taktinius duomenis. Tačiau mes esame verslo konsultantai, ana lizuojame ir padedame suprasti įmonei, ko jai labiausiai reikia“, – teigė tarptautinės vadovų paieškos bendrovės „Pedersen & Partners“ partnerė ir biuro Lietuvoje vadovė Kristina Vaivadaitė. K.Vaivadaitė tvirtino, kad galvų medžiotojų darbo apimtis Lietu voje smarkiai nenusmuko net per ekonomikos krizę. Buvo pasikei tęs tik įmonėms reikalingų vado vų profilis. Tuomet įmonės mažiau galvojo apie verslo plėtrą, o labiau rūpinosi, kaip efektyvinti ir per tvarkyti darbus. Dabar apie vado vų kaitą susimąsčiusios įmonės ir vėl ieško tų specialistų, kurių ark liukas – verslo plėtra. Reikalavimai vadovams kinta
Kad galvų medžioklei tinka bet ku ris laikas, mano ir vadovų paieška
Reikalavimai nau jiems vadovams da bar tampa labiau kompleksiški. „Reikalavimai naujiems vado vams dabar tampa labiau komp leksiški. Reikalingiausi universa lūs specialistai. Tačiau reikalavimai vadovams auga sparčiau negu žmonių tobulėjimas. Verslas – di namiškas procesas, o įmonė – gy vas organizmas, todėl aukščiausio lygio vadovų kaita vyksta nuolat“, – sakė A.Šošas. Yra dvi pagrindinės galvų me džiotojų darbo kryptys – surasti konkretų specialistą užsako įmo nės arba pribrendę pokyčiams į juos kreipiasi patys vadovai. Ta čiau atrankos procesas nė iš to lo neprimena įprastų darbo po kalbių. Su kandidatais paprastai bendraujam a por ą mėn es ių, o įmonės, kuriai reikalingas pagrin dinis vadovas, pavadinimą jie ga li sužinoti ir pačioje derybų pa baigoje. Atranka – itin slapta
Pasak A.Šošo, Lietuvos rinka ma ža, todėl stebėti lyderius ir sekti jų karjerą gana nesudėtinga. Kur kas rimtesnė užduotis – išlaikyti pa slaptį.
Medžioklė: vadovų kaita vieniems gali padėti palypėti karjeros laip
tais, tačiau kitiems gali tekti ir palikti aukštus postus.
A.Šošas prisiminė atvejį, kai va dovo buvo ieškoma vienai bendro vei, o kandidatams į aukščiausią postą net nebuvo atskleidžiama, kokioje srityje ji dirba, nes šia veikla užsiimančių įmonių šaly je vos kelios. Sužinojus veiklos sritį buvo galima lengvai nuspė ti ir jos pavadinimą, o tai būtų pa kenkę atrankos kokybei. Paprastai galvų medžiotojai vengia užsako
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
vams vilioti profesionalus iš tie sioginių konkurentų. Tačiau, pa sak K.Vaivadaitės, kalbant apie didelį verslą ir aukščiausio ran go vadovus, komercinių paslapčių išlaikymas ir taip yra sąžinės rei kalas bei nerašyta taisyklė. Paslap tys kartu su darbuotojais nutekė ti iš vienos įmonės į kitą paprastai gali tik esant žemesnio rango spe cialistų kaitai.
onk urenc ijos įstat ymo 15 straipsn is numato, kad as menys, kur iems komerc i nė paslapt is tap o žinoma dėl jų darbo ar kitok ių sutart in ių san tyk ių su ūkio subjekt u, gal i naudot i šią inform ac ij ą praėj us ne maž iau kaip vien iems met ams nuo darb o ar kitok ių sutart in ių sant yk ių pabaigos, jeig u nenumat yt a kit aip. Tač iau pra ktikoje pas it aiko atvejų, kai darbuo tojas nut rauk ia darbin ius sant yk ius su bendrove ir įsteigęs įmonę prade da verst is analog išk a veikl a nepraė jus vienų met ų laikot arpiui. Tuomet sus idur iam a su tok iais pad ar in iais kaip staig us įmonės, iš kur ios išėj o darbuotoj as, paj amų sum až ėj im as, esamų klient ų išėjimas, naujų mažė jimas, nes darbuotojas tur im ą buv u sios darb ov ietės komerc inę paslap tį sud ar anč ią inform ac ij ą – prek ių, pas laug ų įkain ius, sav ik ain ą, duo men is apie tiekėj us – naudoj a siek damas nes ąž in ingos konk urenc ijos, perv il iot i klient us. Ypač akt ualu, kai komercinę paslapt į sudarančia infor mac ija neteis ėt ai pas inaudoja buvęs įmonės vadovas ar kit as strateg išk ai svarbias pareigas ėjęs žmog us – ko merc ij os, pard av imo, techn ikos di rekt or ius. Aukšč iaus ioj o Teism o prak tikoj e ne kart ą yra pas ak yt a, kad tok ie veiksm ai paž eid žia Kon kurenc ij os įstat ym ą ir kalt i asme nys pad ar yt ą žal ą privalo atlyg int i. Kart u tenk a pam inėt i, kad byl inėji mos i proces ai tok io pobūd žio bylo se lab ai sudėt ing i, reik al auj a komp leks in io vis ų apl ink ybių įvert in imo. Tač iau teismų prak tik a ir mūs ų kon toros pat irt is rodo, kad nuo nes ąž i ningos konk urenc ij os dėl neteis ėto komerc inę paslapt į sud aranč ios in form ac ij os ats kleid imo nukentėj ęs versl as pak ank am ai efekt yv iai gi namas teismo tvark a.
Patvirtino dujų terminalo projektą Klaipėdos regiono aplinkos apsau gos departamentas patvirtino bū simo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.
Tai reiškia, kad leidžiama SGD ter minalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba bei veikla pietinėje Klaipėdos valsty
binio jūrų uosto dalyje ties Kiau lės Nugaros sala. Apie tai pranešė „Klaipėdos nafta“. „Priimtas sprendimas dėl SGD terminalo statybos ir veiklos gali mybių reiškia, kad jau baigta kon cepcinė projekto fazė. Poveikio ap linkai vertinimo ataskaitai pritarė visos PAV procese dalyvavusios valstybės institucijos. Tai įrodo, kad
projektu tikima ir jis yra reikalingas Lietuvai užsitikrinant energetinį nepriklausomumą“, – sakė „Klai pėdos naftos“ SGD terminalo di rektorius Rolandas Zukas. „Klaipė dos naftos“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė sakė, kad PAV ata skaitos patvirtinimas leidžia bend rovei pradėti kitas procedūras. „Klaipėdos“, BNS inf.
11
trečiADIENIS, spalio 24, 2012
pasaulis Atstatydino merą
Peilis neišgąsdino
Mezga ryšius
Prieštaringai vertinamas Lat vijos uostamiesčio Ventspi lio meras Aivaras Lembergas (nuotr.) buvo oficialiai atleis tas iš pareigų. Politikas, įsipai niojęs į korupcijos skandalą, buvo pašalintas iš mero posto pagal aplinkos apsaugos ir re gioninės plėtros ministro Ed mundo Sprūdžo įsakymą.
Suomijos premjeras Jyrki Ka tainenas nesureikšmino inci dento, kai Turku mieste pei liu ginkluotas 30 metų vyras per vieną rinkimų kampanijos mitingą jam grasino. Suomi jos politikai dažniausiai vaikš tinėja su maža apsauga. Sek madienį suomiai balsuos sa vivaldos rinkimuose.
Kataro emyras šeichas Ha madas bin Khalifa al Thani vakar atvyko į Gazos ruožą. Tai pirmas kurios nors vals tybės vadovo apsilankymas šioje teritorijoje nuo 2007 m. Emyras Gazos ruože pažadė jo 254 mln. dolerių investicijų projektui skurdžiai ir perpil dytai teritorijai atstatyti.
Londono patarimai
Užsienio politika – Baracko Obamos arkliukas. Tai jis įro dė. Šį kartą ameri kiečiai gavo ir ge rą humoro dozę. Mittui Romney pa lyginus dabarti nę šalies armiją su praėjusio šimtme čio, B.Obama atrė žė, kad su durklais ir kavalerija niekas nebekariauja.
Jungtinės Karalystės užsienio rei kalų ministras Williamas Hague’as nemano, kad krizę euro zonoje pa dės išspręsti centralizacija.
Nugalėjo: vykstant debatams dėl užsienio politikos M.Romney (kairėje) B.Obama užkūrė tikrą pirtį.
„Reuters“ nuotr.
B.Obama davė M.Romney į kaulus Tinkama strategija
B.Obama debatuose dažniau ak centuodavo diplomatijos politi kos svarbą, o M.Romney, jau iš garsėjęs savo pareiškimais apie geopolitinius priešininkus, daž niau kalbėdavo apie kietesnę Va šingtono laikyseną. Kai kas sako, kad B.Obama triuškino savo varžovą, o M.Rom ney tik bergždžiai priešinosi. Iš ties ų B.Obam ai atrem ti M.Romney kritiką sekėsi ge rokai lengviau, nei respubliko nui demokrato. Maža to, kandūs prezidento pareiškimai vis laido jo M.Romney viltis pelnyti bent taškelį. „Žinau, kad neturėjote galimy bių vykdyti užsienio politikos, ta čiau kiekvieną kartą, kai pateik davote nuomonę, jūs klysdavote, – per Floridos valstijoje vyku sius debatus pareiškė Baltųjų rū mų šeimininkas. – Kalbėdamas apie visokiausius klausimus, ar tai būtų Artimieji Rytai, Afganis tanas, Irakas ar Iranas, jūs blaškė tės po visą žemėlapį. Pavyzdžiui, minėjote laivyną ir kad mes turi me mažiau laivų, nei turėjom 1916 m. Ką gi, gubernatoriau, mes taip pat turim mažiau arklių ir durtu vų, nes mūsų kariuomenės pobū
dis pasikeitė. Turim tokių dalykų, kurie vadinasi lėktuvnešiai, – ant jų leidžiasi lėktuvai. Turim laivų, kurie plaukioja po vandeniu – po vandeninių atomlaivių.“ Pristigo argumentų
Daugelis pastebėjo, kad respub likonas nuolatos bandė nukreip ti dėmesį nuo užsienio politikos į vidaus problemas. Nors jam pavyko suduoti kelis smūgius varžovui, alternatyvios pozicijos dėl užsienio ir saugumo politikos M.Romney taip ir nepa vyko suformuluoti. M.Romney pripažino, kad palai ko B.Obamos planą išvesti karius iš Irako ir Afganistano, teigiamai vertina administracijos vykdytą bepiločių lėktuvų karą, sudavu sį skaudžių smūgių įtariamiems teroristams, taip pat pasveikino jį sumedžiojus tarptautinio dži hadistų tinklo „al Qaeda“ vadovą Osamą bin Ladeną. Tačiau įgelti savo varžovui už minkštą laikyseną tarptautinė je erdvėje M.Romney nepasikuk lino, nors B.Obamai ši kritika ne buvo kietas riešutėlis. Kalbėdamas apie Arabų pava sarį buvęs Masačusetso valstijos gubernatorius kaltino prezidentą,
esą JAV nepakankamai demonst ravo lyderystę pastaruosius kele rius metus. Jis taip pat sakė, kad B.Obama turėjo daugiau nuveikti, kad nu trauktų smurtą Sirijoje, ir imtis griežtesnių sankcijų Iranui.
Mes taip pat turim mažiau arklių ir dur tuvų, nes mūsų ka riuomenės pobūdis pasikeitė. „Manau, jie matydavo Amerikos silpnumą, kai tikėdavosi rasti jos stiprybę“, – aiškino M.Romney kalbėdamas apie Irano lyderius. Tačiau B.Obama nesutriko ir nukreipė dėmesį į Izraelį. Jo tei gimu, viešėdamas žydų valstybė je respublikonas surengė tikrą po litinį lėšų rinkimo cirką. Laimėtojas – demokratas
Pasak ekspertų, 65 metų multi milijonierius M.Romney deba tuose itin stengėsi išvengti neretai jam pasitaikančių klaidų užsienio politikoje. Amerikos universiteto viešosios komunikacijos profe
sorė Dotty Lynch konstatavo, kad M.Romney teko nukreipti savo kalbas jam palankesne kryptimi, nes jis turėjo pripažinti, kad už sienio politika – B.Obamos stip rioji sritis. „Sutikdamas su didžiaisiais punktais užs ien io pol it ikoje M.Romney šį vakarą buvo atsar gus ir mėgino nukreipti pokalbį į ekonomiką, kur jis mano esantis stipresnis“, – tvirtino ekspertė. Televizijos „CBS News“ atlikta momentinė apklausa parodė, kad B.Obama laimėjo šiuos debatus 53 proc. prieš 23 proc. O televizijos CNN apklau sa atskleidė, kad B.Obama įvei kė M.Romney 48 proc. prieš 40 proc. Visgi ekspertai sako, kad užsie nio politika nėra aktualiausia te ma amerikiečiams. Esą visuomenė labiausiai susirūpinusi dėl vangios šalies ekonomikos. Nacionalinės apklausos rodo, jog abiejų kandidatų galimybės susilygino, kai M.Romney page rino savo pozicijas per pirmuosius debatus spalio pradžioje ir pradėjo klibinti B.Obamos palaikymo pa matus svyruojančiose valstijose, kurios lems rinkimų baigtį.
W.Hague’as perspėjo ES lyderius, kad Bendrijai gresia krizė, jeigu to liau bus atimamos galios iš nacio nalinių vyriausybių. „Aišku, kad euro zonos dabartinės institucijos neveikia. Jeigu mums nepasiseks paversti mūsų ekono mikų konkurencingomis pasaulyje ir užtikrinančiomis tvarų augimą, tuomet kad ir ką dar darytume, kad ir kokias sutartis pasirašytume, kad ir kokias institucijas kurtume, kad ir kokias deklaracijas pasirašytume, visa tai galiausiai bus neadekvatu“, – tvirtino W.Hague’as. W.Hague’o pareiškimas pasi rodė prieš pat artėjantį ES viršū nių susitikimą, kuriame daugiau sia dėmesio bus sutelkta į Ispanijos finansinio gelbėjimo galimybę, pa dėtį Graikijoje ir bankų sąjungos klausimus. Jungtinė Karalystė siekia, kad bankų sąjungai priklausytų tik 17 euro zonos šalių. Be to, Londonas pageidauja, kad ji būtų reguliuo jama Europos centrinio banko, o ne Europos Komisijos. Kita ver tus, britai stengiasi apsaugoti savo šalies finansų sektorių, kuris, kaip baiminamasi, gali tapti izoliuotas ir pavaldus ES reguliavimo mecha nizmams, kuriuos nustatytų nau josios sąjungos narės. Visgi Vokietija paneigė praneši mus, esą ji per lapkritį vyksiantį ES viršūnių susitikimą ketina atmes ti septynerių metų Bendrijos biu džetą, jeigu Jungtinė Karalystė pa grasintų blokuoti sutartį dėl bankų sąjungos. BNS inf.
BBC, AFP, „The New York Times“, BNS inf.
Komentarai sukėlė juoką JAV vadovo B.Obamos pareišk imas apie arkl ius ir durt uv us social in ia me tinkle „Twitter“ tap o labiaus iai disk ut uojamu debat ų epizodu. Dis kusijoms pasibaig us po kel ių minu čių internete ats irado svetainė Ca valr ymenForRomney.com . Joje pa
vaizduotas nuvargęs šarv uotas rai tel is, laikant is ant iet ies prit virt in tą M.Romney kamp an ijos vėl iavą. B.Obamos šūv io atgars iai taip pat nuaidėjo por tale Tumblr.com – me nin inkai jame skelb ė kar ikat ūras ir žaism ing us fotomontaž us, šaipyda
mies i iš M.Romney „kar iuomenės“, naudojanč ios pas enus ią įrang ą ir arkl ius. Nesen iai social in iame tink le „Faceb ook“ atidar ytoje paskyro je „Horses and Bayonets“ buvo įdėta puolanč ią JAV kavaler iją vaizduo jant i nuot rauk a su paš aipiu užra
šu: „Palaikau M.Romney. Mums rei kia pirkt i daug iau arkl ių ir durt uv ų, kad sustipr int ume savo kar iuome nę.“ Šios paskyros mygt uk ą „Pat in ka“ tuojau po to, kai ji buvo suk urta, paspaudė daug iau nei 3500 „Face book“ vartotojų.
Pareišk im as: brit ų
užs ien io reikalų sekretoriui W.Hague’ui nepatinka tai, kaip ES lyderiai sprendžia euro zonos krizę.
„Reuters“ nuotr.
12
trečiadienis, SPALIO 24, 2012
rubrika namai
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Nemirsetą pažadins modernus Į Palangą traukian tys poilsiautojai ir turistai turės naują apgyvendinimo al ternatyvą. Didžiau sias šalies kuror tas pagaliau pri brendo moderniam kempingui. Vis dėl to ateinančiam va saros sezonui vartų atverti jis nesuspės.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pajūryje neturės analogų?
Šiuolaikiško, europinius standar tus atitinkančio kempingo statybos startavo vos prieš savaitę. Trijų klasifikacijos žvaigždučių standartus atitiksiantis komplek sas iškils Nemirsetoje, 4,6 ha plo to sklype.
Bronius Martinkus:
Kainos turėtų būti tokios, kad sulauk tume kuo daugiau klientų ir pajamų, kad nereikėtų laikyti kempingo pustuščio.
Projektą įgyvendinanti kuror to savivaldybė užsimojo nušluos tyti nosį kitiems konkurentams – teigiama, jog tokio lygio kempingų šalies pajūryje dar nėra. Čia apsi stojusiesiems esą bus siūlomos ne
Saviveikla: iki šiol Nemirsetoje poilsiautojams tekdavo apsistoti kempingu vadintoje plynlaukėje ir gyventi chaotiškomis sąlygomis.
tik apgyvendinimo, maitinimo, bet ir laisvalaikio organizavimo, akty vaus poilsio bei kitos paslaugos. Palangos savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo tojas Bronius Martinkus neneigė, jog projektas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys – užtruko projektavimo darbai, finansavimo paieškos bei kiti biurokratiniai for malumai. Kad tokio objekto Palangai reikė jo verkiant, esą nekyla jokių abejo nių. Kurortas iki šiol vargiai galėjo pasiūlyti civilizuotas sąlygas turis tavimo ant ratų būdą pamėgusiems keliautojams. Pasak savivaldybės atstovo, ku rortas sulaukia nemažai nameliais ant ratų keliaujančių turistų iš Vo kietijos, Skandinavijos šalių.
Vieta – metų patikrinta
Pasak B.Martinkaus, dėl būsimojo kempingo vietos dvejonių nekilo. Ji ne tik strategiškai patogi, šalia se nojo Klaipėdos–Liepojos kelio, bet ir džiugina puikiu gamtovaizdžiu. Pajūrio regioniniame parke pušų apsuptyje įsikursiantis kempingas nuo jūros bus nutolęs vos 300 m. „Vieta labai tinkama. Faktiš
Vizitinė kortelė
kai po to, kai išsikėlė karinis dali nys, šį apie 5 ha ploto sklypą nuolat nuomodavosi, ir čia būdavo įren giamas palapinių miestelis“, – pri minė pašnekovas. Palangos kempingą projektavo kauniečių įmonė „Pramprojektas“. Objekto statyba suskirstyta į tris etapus. Per pirmąjį jų bus paklo tos komunikacijos, įrengti sanita riniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkyta įvažiavimo infrastruk
tūra. B.Martinkaus teigimu, šių darbų vertė – 4 mln. litų, tačiau didžiąją lėšų dalį sudaro ES fon dų parama. Jei oro sąlygos bus palankios, ti kimasi, kad autopriekaboms bei karavanams kempingas vartus at vers po metų. Namukai palauks
Komplekse planuojama įrengti 58 vietas kemperiams, dušus, skal
Palangos kempinge iš viso planuo
jama įrengti bendrojo naudojimo pa statą, skirtą svečiams priimti bei re gistruoti, daiktams saugoti, dvejas maisto gaminimo patalpas, poilsio namelius. Taip pat – vietas autopriekaboms
bei karavanams, 59 vietas palapi nėms su automobilių vietomis. Prie šais bendrojo naudojimo pastatą nu matyta aikštelė, skirta kultūriniams renginiams organizuoti. Svečių patogumui visa kempingo
teritorija bus apšviesta, čia atsiras mažoji architektūra, pavėsinės su židiniu, krepšinio, tinklinio, futbolo, teniso, vaikų žaidimų aikštelės. Ma žiesiems skirtoje teritorijoje vyraus jūros tematikos motyvai.
Užmojai: beveik 5 ha plote turėtų iškilti ištisas miestelis su moder
niais pastatais bei patogia infrastruktūra.
13
trečiadienis, SPALIO 24, 2012
namai Prognozuoja stabilias pajamas
Griežtės socialinių būstų nuoma?
Naujų butų rinkoje galima tikėtis stabilių pajamų, prognozuo ja „Ober-Haus“. Esą didėja ne tik pasiūla, bet ir pardavimai – jie trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 35 proc. Didžiau sias pokytis – Vilniuje, kur parduota ar rezervuota 49 proc. dau giau naujų butų nei antrąjį ketvirtį, Kaune – 40 proc., tačiau Klaipėdoje – 4 proc. mažiau. Sostinėje nuo metų pradžios se nos statybos būstų kainos mažėjo 0,1, o naujos išaugo 0,3 proc. Kaune ir Klaipėdoje sena statyba atitinkamai pigo 1,5 ir 0,8 proc., о naujų būstų kainos mažėjo 3,1 ir 0,4 proc. Rugsėjo pa baigoje Vilniuje 2007–2012 m. namuose buvo siūloma įsigyti 1325, Kaune – 560, Klaipėdoje – 886 butai.
Siūloma griežtinti socialinių būstų nuomą – nebesuteikti jo pra sižengusiems ir įsiskolinusiems valstybei asmenims. Atitinka mos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugia bučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos užregistruotos Seime. Nesuteikti būsto ar nutraukti sutartį siūlo ma, jeigu nuomininkas valstybei skolingas daugiau kaip 10 tūkst. litų už administracinius teisės pažeidimus. Siekiant ištrauk ti nuomos sutartis iš šešėlio Vyriausybė šią savaitę iš esmės pri tarė ir siūlymui socialiai remtiniems žmonėms kompensuoti dalį būsto nuomos. Lietuvoje yra apie 30 tūkst. žmonių, turinčių tei sę į socialinį būstą.
s kempingas
58
Sanitarinės higienos paskirties pastatas
– tiek vietų naujajame kempinge planuojama įrengti kemperiams. ninio parko plotai, bus galima gro žėtis jūros vaizdu. Projektuotojų sumanymu, poil sio nameliai pasižymės tradicine XX a. pr. architektūrine stilistika – etnografiniam regionui būdin gomis šviesaus molio spalvos sie nomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais. Visi laikino gyvenimo statiniai bus su patogumais.
Namelis nakvynei ir poilsiui
Tikisi protingų kainų
Redakcijos archyvo nuotr.
byklas, kitą būtiną infrastruktūrą, taip pat – maisto gaminimo blo ką, sporto bei vaikų žaidimų aikš teles. Antrojo ir trečiojo etapo metu planuojama įrengti 14 stacionarių namukų bei palapinių miestelį. Kemperių ir palapinių terito rijoms suprojektuotas atskiras
maisto gaminimo pastatas, kuria me poilsiautojai ras būtiną įrangą bei virtuvės reikmenis, individua liam naudojimui pritaikytus šaldy tuvus. Čia taip pat bus įrengta sa vitarnos skalbykla. Iš terasos, skirtos paval gyti, atsivers žalieji regio
Pasak B.Martinkaus, visų trijų eta pų darbų vertė – per 10 mln. litų. Pirmajam jų Palangos savivaldybė finansavimą jau užsitikrino. „Tolesniems etapams ieškosime pinigų. Mūsų indėlis – 21 proc. pri dėtinio vertės mokesčio. Turėtume finansinių galimybių, žinoma, vi sus darbus įgyvendintume iš kar to“, – neneigė pašnekovas. Pasak jo, apie orientacines kem pingo paslaugų kainas kol kas ne diskutuota. Ar nenutiks taip, jog ekonomi nės klasės kategorijos apgyvendi nimo kainos bus įkandamos tik už sieniečiams? „Mano nuomone, jos turėtų bū ti tokios, kad sulauktume kuo dau giau klientų ir pajamų, kad nerei kėtų laikyti kempingo pustuščio. Kainos bus subalansuotos skaičia vimais ir, tikiuosi, bus protingos“, – vylėsi pašnekovas.
Bendro naudojimo pastatas
Maisto gaminimo pastatas
Gairės: tokį būsimojo kempingo vaizdą regi projektuotojai.
Projekto vizualizacija
14
trečiadienis, spalio 24, 2012
sportas
Vakarų Lietuvos taurė – „Okinavos“ kovotojams
Klasė: net jaunieji sportininkai demonstravo aukšto lygio meistriškumą.
Nugalėtojai: tarp komandų daugiausia taškų iškovojo „Okinavos“ ekipa.
Mūsų mieste surengtame 8-ajame Vakarų Lietuvos karatė kiokušin taurės turnyre, kuriame dalyvavo per 200 sportininkų iš vienuolikos šalies klubų, triumfavo organizatoriai – Klaipėdos „Okinavos“ atletai.
sklandžiai surengti varžybas“, – džiaugėsi „Okinavos“ klubo prezidentė Jurgita Činauskaitė-Četiner. Susumavus taškus paaiškėjo, jog didele persvara pirmavo „Okinava“ – 188 taškai. Antri buvo šiauliečiai – 45,5 taško, treti uostamiesčio „Tensho“ atstovai – 42,5. Klubo prezidentė Diana Mačiūtė pasidžiaugė, jog prie šių varžybų dalinio rėmimo prisidėjo ir Klaipėdos m. savivaldybė, o prie organizavimo – Klaipėdos m. sporto ir kūno kultūros skyrius bei Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras. Ji pabrėžė, jog tai itin didelė pagalba visuomeniniam klubui ir neolimpinei sporto šakai.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tradiciškai dėl trofėjaus varžėsi Vakarų Lietuvos miestų atstovai iš Tauragės („Taurus“), Šiaulių („Tori“), Kuršėnų („Dao“) ir Klaipėdos
(„Tensho“, „Galaktika A“ ir „Okinava“). Taip išmėginti jėgas atvyko svečiai iš Jonavos („Kumite“) ir Kauno („Rifas“, „Shori“, „Kumštis“, „Fortitudo“). „Malonu, kad esant tokiam dideliam dalyviui skaičiui pavyko
Rungtynės prožektorių šviesoje Česlovas Kavarza Į Lietuvos futbolo taurės aštuntfinalio rungtynes tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir Marijampolės „Sūduvos“ klaipėdiečiams nereikės išsiprašyti iš darboviečių.
Šviečiant miesto centriniame stadione prožektoriams rungtynės prasidės 20 val. Pastarosiomis dienomis panašiu laiku treniruotes rengę „Atlanto“ žaidėjai įsitikino, jog arenoje buvo šviesu lyg dieną. Kad bus šviesu, patvirtino ir stadiono vadovas Romas Pargaliauskas. „Šviesos stiprumas stadione sieks 1400 liuksų, – sakė jis. – Esant tokiam apšvietimui rungtynes gali transliuoti net televizijos.“ Vyresnieji futbolo aistruoliai dar neužmiršo – 1985-1987 metų, kai „Atlantas“ kovodavo žibinant prožektoriams. „Ateisiantys aistruoliai galės prisiminti tuos laikus“, – šypsojosi R.Pargaliauskas.
Klaipėdiečiai – nugalėtojai Kata rungtis Enrikas Puceta, Rūta Vaicekauskaitė, Evelina Zasčiurinskaitė, Artūras Zavalnyj, Edvinas Kolmogorovas, Jonas Gadeikis, Andželika Dekontaitė, Ieva Graikšaitė, Jokūbas Skurdenis, Matas Sasnauskas, Dominykas Mockus, Kasparas Karalius (visi iš „Okinavos“), Justas Tydėkas („Tensho“). Kumitė rungtis Tadas Samuolis, Jokūbas Skurdenis, Karolis Toliušis, Denisas Donaitis, Eglė Špogytė, Paulius Rupšys, Dovydas Galyginas, Edvinas Kolmogorovas, Arnas Balčinas, Vygantas Palilionis, Justas Troiničius, Matas Sasnauskas, Danielius Čumakas, Karolis Jetautas, Evelina Zasčiurinskaitė, Ieva Graikšaitė, Kasparas Karalius, Raimondas Lapšys, Vilius Liniauskas, Vytautas Čepas (visi iš „Okinavos“), Justas Tydėkas, Lukas Gilvonauskas, Erikas Tilvikas (visi iš „Tensho“).
Antrasis studentų pralaimėjimas Gerai Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionatą pradėję Klaipėdos universiteto žaidėjai patyrė antrą nesėkmę paeiliui.
Mindaugo Bugio auklėtiniai pirmadienį Vilniuje 68:87 nusileido Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentams. MRU, po praėjusiame ture vos vieno taško skirtumu – 77:78 patirto pralaimėjimo Vilniaus universiteto (VU) ekipai, degė noru reabilituotis. Ir jiems tai pavyko. Tiesa, pirmoji rungtynių pusė buvo itin įtempta – vyko „taškas į tašką“, tačiau trečiajame kėlinyje šeimininkai susikrovė dviženklę persvarą ir ramiai baigė rungtynes. „Nepaisant to, kad kelis kartus buvome atitrūkę 19 taškų skirtumu, tačiau klaipėdiečiai visiškai atsipalaiduoti neleido – tai nubausdavo tritaškiu, tai dvitaškiu. Vyko tikrai graži kova. Mes geriau gynėmės, buvome taiklesni mesdami baudas ir iš vidutinio nuotolio, todėl ir laimėjome“, –
teigė MRU treneris Vytautas Poteliūnas. Anot KU trenerio M.Bugio, pralaimėjimą lėmė tai, kad į Vilnių negalėjo vykti du pagrindiniai žaidėjai: Julius Kazakauskas ir Modestas Kumpys. „MRU gretose žaidė keturi Lietuvos krepšinio lygos žaidėjai, o mūsų ekipoje nėra nė vieno šioje lygoje žaidžiančio vaikino. Reikia pripažinti, kad varžovų meistriškumas – aukštesnio lygio. Manau, kad mano vyrai ir taip gerai kovojo, jei trečiajame kėlinyje nebūtume paleidę varžovų į priekį, dar galėjo visko būti“, – sakė M.Bugys. MRU komandą į pergalę vedė Mantas Virbalas, pelnęs 20 taškų. Paulius Semaška pridėjo 16 taškų. Tarp klaipėdiečių išsiskyrė Tadas Maželis, surinkęs 17 taškų, Domininkas Matutis, pelnęs 12 taškų. Po šio pralaimėjimo KU (2 pergalės, 2 nesėkmės) turnyrinėje lentelėje smuktelėjo laipteliu žemiau - į ketvirtąją poziciją. „Klaipėdos“ inf.
19
trečiadienis, spalio 24, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Dvyniai (05 21–06 21). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savo galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Vėžys (06 22–07 22). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Liūtas (07 23–08 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, išsakyti naujas idėjas. Pasinaudokite šia puikia savo būsena ir apgalvokite bei įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus, planus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis ir įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Galimi nesutarimai ir konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Ožiaragis (12 22–01 20). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Vandenis (01 21–02 19). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Žuvys (02 20–03 20). Būsite teigiamai nusiteikęs savo ir kitų atžvilgiu, lengvai spręsite svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje daugės kritulių, bus gana vėsu. Artimiausią naktį gali pašalti. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien žymesnio lietaus nenumatoma. Temperatūra dieną šalyje bus 7–9 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį daug kur protarpiais lis. Naktį temperatūra sieks 1–8, dieną – 6–9 laipsnius šilumos. Penktadienį numatoma šlapdriba.
Šiandien, spalio 24 d.
+7
+8
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+7
Šiauliai
Klaipėda
+8
Panevėžys
+7
Utena
+9
8.04 18.01 9.57
298-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 68 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+8
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +14 Brazilija +31 Briuselis +20 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +24 Kopenhaga +11
kokteilis Linksmybės prie vandens Triukšmas bet kuriuo paros metu varo iš proto ne tik miesto centrinėje dalyje gyvenančius klaipėdiečius. Štai skait ytojas Reikjav ikas kviečia „Kokteilį“ atvykti prie vadinamojo Žar dės prūdelio po naktinių pobūvių. „Pol icijos komisar iato pašonėje kiek vieną nakt į vyksta linksmybės – or gijos, o policininkams visai neįdomu, – priekaištavo vyr išk is, pasiš aip ęs, jog šioje relakso vietoje galima net tik vaizdų prisiž iūrėt i, bet ir garsų prisi klausyt i. – Ir dieną, ir nakt į čia ūžia gyvenimas, kurį dienomis mato šalia esančio vaikų darželio vaikai.“
„Kokteilio“ pozicija Akivaizdu, kad klaipėdiečiams trūks ta vandens telkinių, prie kurių jie galė tų turiningai leisti laiką – ilsėtis.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+17 +18 +1 +5 +19 +7 +20 +23
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+11 +9 +23 +24 +9 +27 +21 +8
Vėjas
1–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+8
+7
Marijampolė
Vilnius
+7
Alytus
Vardai Aretas, Daugailas, Gilbertas, Rapolas, Švitrigaila, Švitrigailė.
spalio 24-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
5
8
6
7
6
7
7
6
3
5
1
3
2
2
10
rytoj
penktadienį
1874 m. pradėjo veikt i Nidos švyturys. 1882 m. gimė vengr ų ir austr ų komp oz itor ius, vienas žym iausių Vie nos naujosios operetės kūrėjų Imre Kalmanas (mirė 1953 m.). 1922 m. Ben ito Musso lini tapo Italijos diktato riumi. 1924 m. priimtas Radijo tarifo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įvestas radijo abonent in is mokest is: už asmen in į rad ijo im
tuvą nustatytas 100 litų per metus mokestis. 1945 m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija. 1947 m. gimė amerikie čių aktor ius Kev in as Kline‘as. 1966 m. gimė žydų kil mės Rusijos mil ijard ie rius Romanas Abramovi čius, 2003 m. pripažintas turt ing iausiu žmog um i Jungtinėje Karalystėje. 1970 m. Salvadoras Al lende išrinktas Čilės pre zidentu.
1979 m. gimė Lietuvos krepš in ink as Mar ijo nas Petravičius.
Pajūryje – unikalus radinys Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Vokiečių kareivio užkasti gintarai dienos šviesą išvydo daugiau nei po pusšimčio metų. Bent jau to kias versijas kelia netikėtas radi nys pajūryje.
Statistika: atvėsus orams links
mybių lauke gerokai sumažėja.
Galėtų dirbti vėliau Vaida teiraujasi atitinkamų institucijų: „Kodėl lapų surinkėjai su savo agrega tais negali pradėti darbo nuo 8 val.? Dar bo dienomis jie įsijungia savo aparatus nuo 6 val. ryto! O apie triukšmą savaitga lių rytais negaliu ramiai net kalbėti“.
Biznis svarbesnis už ramybę Romantišku vardu Ruduo pasivadinusi skaitytoja įsitikinusi, kad senamiesčio gy ventojai yra paaukoti alkoholio verslui. „Supraskite, – mįslingai dėstė moteris, – dideli pinigai, daug pinigų, kuriais gali ma atidarinėti reikalingas duris. O po licija – nusiplovusi rankas.“
Senamiestį – linksmybėms Sarkazmo nestokojantis Patarimas pa sišaipė iš centrinėje miesto dalyje ken čiančių miestelėnų. „Politikai, paversk ite senamiest į poil sio, linksmybių zona, – siūlo jis. – Tegul čia būna naktiniai klubai, barai, kavi nės, plotai koncertams. O gyvenamieji namai tegul būna statomi miegamuo siuose rajonuose. Jei uždarytų visas kav ines, klubus nuo Turgaus gatvės iki Lietuvininkų aikštės, – Klaipėda bū tų miręs miestas. Liks tik pensininkai. Jaunimas važiuos į Vilnių, nes ten tik rai verda kitoks gyvenimas.“
Linksmieji tirščiai Dvyliktą valandą nakties skambutis į duris. Pribėga moteriškė, klausia: – Kas ten? – Čia aš, santechnikas. – O ko taip vėlai? – Aš čia ir nakvosiu. Česka (397 719; o kodėl klaipėdiečiai moka tyliai linksmintis prie Trinyčių tvenkinio?)
Nustebino: kai kurie rastų gintarų gabalai – įspūdingo dydžio.
Erlando Paplauskio nuotr.
Giruliuose, netoli Juodosios tvirto vės, atkasinėdamas buvusius įtvir tinimus klaipėdietis Aivaras Kurs kis aptiko sutrūnijusią medinę dėžutę. Jos turinys istorijos entu ziastą gerokai nustebino. Dėžutėje pūpsojo gintaro gabalai, tarp kurių buvo matyti ir gana masyvių. Pasak Aivaro, kai kuriuos jų tiesiog dabar būtų galima kabinti ant kaklo.
1,5
kilogramo, spėjama, galėjo sverti netikėtas radinys.
Nors radinys nebuvos pasvertas, spėjama, kad jo svoris gali siekti apie 1,5 kg. A.Kurskis mano, kad veikiau siai gintarus traukdamasis užka sė čia tarnavęs vokiečių kareivis – spėjimą patvirtina kartu su ra diniu aptikta vokiško bato kausty mo pasaga. Kaip įdomų faktą isto rijos entuziastas paminėjo tai, jog kai kurie gintaro gabalai išteplioti tepalu, mazutu. Juo per karą buvo užterštas visas pajūris. Įvairių keistenybių aptikusiam Aivarui šis radinys – vienas įdo mesnių. Šiuo metu gintarai perduoti Pa jūrio regioniniam parkui, o vėliau juos planuojama eksponuoti Juo dojoje tvirtovėje įrengtoje istori nėje ekspozicijoje.