2012-11-02 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktADIENIS, lapkriÄ?io 2, 2012

www.kl.lt

256 (19 557)

=2;8A.162; 6@ 9.=8?6š 6<

pramogĹł

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

„Naujasis arab

Kan­di­da­tui ÄŻ prem­je­rus – karť­tos die­nos.

Lietuva 7p.

LietuvÄ—s paĹžintis su Niujorku: kelionÄ—s planus sugriovÄ— superaudra.

Žvejų rōmuose karaliaus ťokis.

Du savaitgaliu s KlaipÄ—dos ĹžvejĹł rĹŤmĹł scena bus duota ĹĄokÄ—j atiams. Joje lapkriÄ?io 9–17 vyks III ĹĄiuola d. ikinio ĹĄokio festivalis „Naujasis arabeskas“, ambi cingai ieĹĄkantis kuklios, bet prasm ingos vietos uosta miesÄ?io kultĹŤros renginiĹł panoramo je.

11

gidas

eskas“ – pr oga ÄŻverti nt

i ĹĄokÄŻ

Festivalio programa

KlaipÄ—do s ĹžvejĹł rĹŤmuose (Taikos pr. 70) LapkriÄ?io 9 d. 19 val. – G.Ivanaus teatro PREMJER ko (chor. B.Urbiety A „Tango Salon“ tÄ—). LapkriÄ?io 10 d. finiĹł miniatiĹŤr 16 val. – *choreogr aĹł konkursa arabeskas s „Naujasis 2012“ LapkriÄ?io 11 d. 12 val. – ĹĄokio teatro „Dansema “ spektaklis vaikams „Kampavoris“ (kĹŤrÄ—jos S.Mikalau I.PaÄ?Ä—sait skaitÄ— ir Ä—).

SusipynÄ—

LapkriÄ?io 11 d. 14 ir 16 val. – kĹŤrybinÄ—s ĹĄokio laboratori jos (ved. chor. R.Galkina (Latvija) ir D.Binkaus

groĹžis

kaitÄ—). Ĺ iemet festivalyj ir tango LapkriÄ?io 11 d. ĹĄi ĹĄokio spektaklie bus parodyti ĹĄeros akademij 18 val. – Latvijos kultĹŤos ĹĄokio spektakliĹł ai (program darytoja – tikas „AĹĄ papasako dipNemira Trakumios susiu apie...“ du iĹĄ jĹł – siniai ĹžvÄ—rys“ enÄ—), premjeriniai (chor. D.Gaitjukeir „Auk/ IlzÄ— Zirina). vaikams. ir vienas – viÄ?ius Jauni autoriai ir atlikÄ—jai LapkriÄ?io rybinius bandymu savo kĹŤ16 d. 18 val. pantomim – KlaipÄ—do s pateiks choreograďŹ niĹł os teatro miniatiĹŤrĹł „A“ PREMJER s „JaunystÄ— profesinius konkurse, , branda, A o senatvÄ—, (reĹž. A.MaĹžona mirtis“ bulinti ĹĄokio ÄŻgĹŤdĹžius galÄ—s patos). laboratorijose-sem naruose. LapkriÄ?io i17 d. FestivalÄŻ pradÄ—s teatro „Aura“ 18 val. – Kauno ĹĄokio visiĹĄkai Ĺžias“ GyÄ?io „ťviedangus“ (chor. spektakli s „IĹĄplautas Ivanausko B.Letukai ĹĄokio spektakl teatro (GIT) ď Ž Inspiracijos: [NbWNb`VN tÄ—). V_ NV`a_V[T ` PU\_R\T_NSĂ›` / kurio premjera is „Tango Salon“, BilietĹł kainos \W\ N_TR[ B_OVRafaĂ› aV[VRaV X\ – 10–30 Lt ÄŻvyko rugsÄ—jo baigoje. (*nemoka W\ aN[T\ ` \XV\ `]RXaNXYV` renginys). pa- pasiĹžiĹŤrÄ— mas Jie parduoda  AN[T\ @ mi Ĺ˝vejĹł rĹŤmĹł ir TIKETA KritikÄ— Vita ti ÄŻ save iĹĄ NY\[• Ă&#x;XcĂ›]aN` Z\ kasose. ĹĄono, pamaty tro spektakl MozĹŤraitÄ— ĹĄio tea- ti, kaip moteris aR_` T_\ V\ stengiasi dÄ—l vyja prasme ius priskiria plaÄ?iÄ…- ro, kiek ji persisten <_TN[VgNa\_VĂş „Naujasis [b\a_ „pramoginiam“ gia ir rÄ… ji ketina taus reminisc arabestainment) Teatro ÄŻkĹŤrÄ—ja prisivilioti, kokÄŻ vy(enterencijos“ ĹĄokiui. kas“ ne tik ir apie kokÄŻ kokÄŻ gauna ir meno vadovÄ— votiĹĄku tramplin tapo sa– choreog „Tango Salon“ svajoja. Tai pristato rafÄ—, torija, juk meilÄ—s is– tai nauja spektaklius, provizacija, sinio scenos pedagogÄ—, „Auk- B.LetukaitÄ— nÄ—rÄ— u, nuo kurio ÄŻkvÄ—pta moters im- ir neapyka tango – meilÄ—, aistra ÄŻ choreog kryĹžiaus vandenis, Ĺžio ir aistringo raďŹ jos riausybÄ—s pateikdama lieka ir svarbibet atgro- G.Ivanau nta viename kultĹŤros ir “ bei Vy- zikos jo argentin “, – sakÄ— savÄ…jÄ… mujo tango. ir kĹŤno mijos laureatÄ— meno preskas. ietiĹĄkokacinÄ™ misijÄ… Ä… eduG.Ivanauskas IdÄ—jos iniciatorius tacijÄ…. ÄŽkvÄ—pimplastikos interpre BirutÄ— Letukait jau beveik Spektaklio ir choreogr o autorÄ— – renketuris deĹĄimtm Ä— iĹĄ H.Bosch afÄ— Brigia chore vaizdĹł fontanÄ…,kĹŤrÄ—jai Ĺžada tikrÄ… gita UrbietytÄ— kartu tÄ™sia ir vysto o tapybos sÄ—mÄ—si ir eÄ?ius ografiniĹł darbĹł, kutÄ… keis nepapras kuriame viena ki- pirmÄ… kartÄ…. B.Urbietydirbo jau ne naus ĹĄokio, lietuviĹĄko moder- riuose uĹžďŹ ksuotos miniatiĹŤrĹł choreografÄ—, tÄ— yra ne tik to groĹžio ir traus tango NasvytytÄ—s susieto su DanutÄ—s dĹžiosios nuodÄ—m septynios diÄŻman- ir aktorÄ— ĹĄokio Ä—s. Spektak ir Kiros Daujotai sÄ… bei kĹŤrybkonkur„IĹĄplaut tango mokytoja ir ĹĄokÄ—ja, bet vardais, tradicija „Spektaklyje kombinacijos. tÄ—s statiĹĄkai as dangus“ jos tampalyje . s. Ji studijav laikinÄ™ moterÄŻ, kalbama apie ĹĄiuokio labora ines ĹĄopas Ĺžymiaus s moralini o ne fotografo ais koncepta ne ius Europos torijas. – ji daro viskÄ… jos norÄ… bĹŤti graĹžia ÄŽkvÄ—pimo sÄ—mÄ—si rikos pedagog is, ir Ame, dailinink iĹĄ tapybos us. riko uĹžďŹ ksuo o ar istobĹŤt tai akmuoir net per daug. Gal- Kauno ĹĄokio teatras KlaipÄ—dieÄ?iams tu prezenta ÄŻ ĹĄiuolaiki „Aura“ re„Aura“ paro- bet patirtimi vaizdu ar tekstu, ters darŞą. dys ĹĄokio festivalio Ä?ia ir dabar. Ĺ is spektakl nÄ—s mo- nÄŻ ĹĄokÄŻ vo Lietuvos ĹĄiuolaiki spektaklÄŻ daugiau nei dangus“. is – proga „IĹĄplautas - si, kad organizatoriai dĹžiaugia Kurdami 160-yje valiĹł visame kolektyvo SveÄ?iuos festiis kaimyna koncertiniuose- ir kompozitorius jÄŻ, B.LetukaitÄ— pasaulyje. i latviai Ĺ iemet „Naujaja KlaipÄ—dos marĹĄrutuose atsirado Gintaras sonas rÄ—mÄ—si arabeskas“. ir „Naujasi me arabeske postulatu, Sam- sveÄ?iuosi s zika ir “ vÄ—l s kaimyna jog muĹĄokis gyvenimus. scenoje gyvena savo veiksmiĹł spektakli i latviai. VienaĹł vakare G.Samso no „Lie- lis supaĹžindins su Latvi- festivajos choreogr afĹł kĹŤryba.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

Kaina 1,30 Lt

14

Ĺ˝vaigŞ­dÄ— ge­so ty­liai „Jis vi­sa­da liks ma­no Ĺ˝a­nu“, – taip at­si­svei­ kin­da­ma su il­ga­me­ Ä?iu sce­nos par­tne­ riu kal­bÄ—­jo le­gen­di­ nÄ— est­ra­dos ĹžvaigŞ­ dÄ— Nel­ly Pal­ti­nie­ nÄ—. Dau­gy­bÄ—s mo­ te­rĹł sva­jo­niĹł vy­ru va­din­tas Eu­ge­ni­jus Iva­naus­kas tre­Ä?ia­ die­nÄŻ pa­lai­do­tas Kre­ tin­gos ka­pi­nÄ—­se. Ta­ Ä?iau ne­dau­ge­lis Ĺži­ no­jo, kad li­kus mÄ—­ ne­siui iki mir­ties Ĺži­ no­mas dai­ni­nin­kas iť­si­sky­rÄ— su Ĺžmo­na, o gy­ve­ni­mÄ… pa­bai­gÄ— duk­ros na­muo­se.

Ren­ka ge­riau­siÄ… va­do­vÄ… As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pir­mÄ… kar­tÄ… dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ ren­gia Me­tĹł va­do­vo rin­ki­mus. Ĺ ia nau­ja tra­di­ci­ja sie­kia­ma puo­se­lÄ—­ti Klai­pÄ—­dos vers­lo kul­tō­rÄ… ir pa­gerb­ ti pa­Ä?iĹł dar­buo­to­jĹł la­biau­siai ver­ ti­na­mÄ… va­do­vÄ….

a.aleksejunaite@kl.lt

Pie­tĹł – ÄŻ val­gyk­lÄ…

4

Bu­vÄ™s sa­vi­val­dy­bÄ—s Spor­to sky­riaus va­do­vas Ire­ni­jus Za­lec­kis ke­ti­na tÄ™s­ti ko­vÄ… su sa­vi­val­dy­be.

8p.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

ÄŽ pa­sku­ti­nÄ™ ke­lio­nÄ™ E.Iva­naus­kas, pa­Ä?iĹł ar­ti­miau­sių­jĹł mei­liai va­din­ tas Ĺ˝a­nu, bu­vo iť­ly­dÄ—­tas tre­Ä?ia­die­nÄŻ.

„Da­bar Ĺži­nau, kÄ… to­liau da­ry­siu.“

„„Le­gen­da: dai­ni­nin­kas E.Ku­Ä?ins­kas, ku­riam yra te­kÄ™ kar­tu kon­cer­tuo­ti su le­gen­di­niu N.Pal­ti­nie­nÄ—s ir E.Iva­

naus­ko due­tu, ÄŻ bi­Ä?iu­lio lai­do­tu­ves par­sku­bÄ—­jo iĹĄ uŞ­sie­nio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Klai­pÄ—­dos“ rin­ko­da­ros spe­cia­lis­ tÄ— Mi­la­na Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ— sa­kÄ—, kad pa­va­sa­rÄŻ dien­rať­Ä?io su­reng­ti Rō­ pes­tin­giau­sios ÄŻmo­nÄ—s rin­ki­mai pa­ska­ti­no nau­joms idÄ—­joms, ku­ rio­mis sie­kia­ma puo­se­lÄ—­ti uos­ta­ mies­Ä?io vers­lo kul­tō­rÄ…. Me­tĹł va­do­vo ti­tu­lui bu­vo pa­siō­ ly­ta 19 kan­di­da­tĹł iĹĄ skir­tin­gĹł sri­ Ä?iĹł, taip pat ir vie­ťo­jo sek­to­riaus. Juos pa­siō­lÄ™ dar­buo­to­jai ak­cen­ta­vo ne tik sa­vo va­do­vĹł pro­fe­sio­na­lu­mÄ…, bet ir Ĺžmo­giť­kÄ…­sias sa­vy­bes. EsÄ… uĹž tai juos Ĺžmo­nÄ—s ir pa­lai­ko. Tarp kan­ di­da­tĹł ÄŻ Me­tĹł va­do­vo ti­tu­ lÄ… – de­vy­nios mo­te­rys.

www.kl.lt

Jau prasidÄ—jo balsavimo etapas! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2

2

penktADIENIS, lapkričio 2, 2012

miestas Klai­pė­die­čiai lan­kė ar­ti­mų­jų ka­pus Vi­sų Šven­tų­jų die­ną, lapk­ri­čio 1-ąją, klai­pė­ die­čiai gau­siai lan­kė mies­to ka­pi­nes. Prie Jo­ niš­kės ir Lė­bar­tų ka­pi­nių su­si­da­rė au­to­mo­ bi­lių spūs­tys. Lė­bar­tų ka­pi­nių priei­gos ir į jas ve­dan­tys žvyr­ke­liai bu­vo nu­sė­ti at­vy­kė­lių au­ to­mo­bi­liais, ma­ši­nų ei­lės drie­kė­si il­gus ki­lo­ met­rus abi­pus ke­lio. Ma­ši­nų srau­tus re­gu­lia­ vo gau­sios po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­jė­gos. Prie Jo­niš­kės ka­pi­nių Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nai su­lai­kė ne­blai­vų vai­ruo­to­ją. 60-me­ čiam vy­rui nu­sta­ty­tas 1,29 pro­m. gir­tu­mas. Dau­giau in­ci­den­tų ar ava­ri­jų neuž­fik­suo­ta.

Be­dar­biai mie­liau ren­ka­si pa­šal­pas, nei ei­na dirb­ti vie­ šuo­sius dar­bus. Sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, dar­bo ne­tu­rin­tys as­me­nys daž­nai ven­gia vie­ šų­jų dar­bų. Ge­r iau­s ias: klai­p ė­d ie­č iai

pa­ kvies­ti į dar vie­nus rin­ki­mus – šį­kart siū­lo­ma iš­rink­ti Me­tų va­ do­vą.

Ren­ka ge­riau­sią va­do­vą 1

„Ne­bė­ra ste­reo­ti­pi­nio su­pra­ti­mo, kad va­do­vas yra tik vy­ras. Mo­te­rys ir­gi pui­kios va­do­vės. Sma­gu, kad Me­tų va­do­ vo rin­ki­mai su­si­lau­kė to­kio su­si­ do­mė­ji­mo“, – džiau­gė­si M.Ma­či­ jaus­kie­nė. Pa­siū­ly­ti kan­di­da­tai į Me­tų va­ do­vo ti­tu­lą ver­ti­na­mi už su­pra­tin­ gu­mą, at­vi­ru­mą nau­jo­vėms, ge­ bė­ji­mą la­vi­ruo­ti vi­so­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se bei su­telk­ti kū­ry­bin­gą ir ak­ty­vią ko­man­dą. In­for­ma­ci­ja apie Me­tų va­do­vo rin­ki­mus bu­vo pa­skelb­ta dien­raš­ ty­je „Klai­pė­da“ ir po­rta­le www. kl.lt. Kan­di­da­tų siū­ly­mas jau bai­gė­ si, o nuo spa­lio 31-osios iki lapk­ ri­čio 15 d. 12 val. už Me­tų va­do­ vą ga­l i­m a bal­s uo­t i tink­l a­l a­py­je www.kl.lt. „Lapk­ri­čio 16 d. mes vyk­si­me į įmo­nę, ku­rios va­do­vas ir bus iš­ rink­tas ge­riau­siu iš ge­riau­sių­jų. Ten jį ap­do­va­no­si­me ir pa­gerb­si­ me tarp dar­buo­to­jų. Nes bū­tent jie įver­ti­no sa­vo va­do­vą“, – pa­brė­žė M.Ma­či­jaus­kie­nė.

Ne­po­pu­lia­ru: vie­šuo­sius dar­bus Klai­pė­dos be­dar­biai ima­si dirb­ti la­bai ne­no­riai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­do­je be­dar­biai – iš­ran­kūs As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Neį­vyk­dė pla­nų

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­ mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Liu­da Ma­kū­nie­nė tei­gė, kad per­ nai uos­ta­mies­ty­je vie­šie­siems dar­ bams pla­nuo­ta įdar­bin­ti 800 žmo­ nių. Ta­čiau įdar­bin­ta tik 780. „Šie­met įdar­bin­ti vie­šie­siems dar­bams pla­nuo­ta apie tūks­tan­tį žmo­nių, ta­čiau grei­čiau­siai tai ne­ pa­vyks. Žmo­nės la­bai ne­no­ri dirb­ti. Pa­na­šu, kad pa­šal­pas gau­ti nau­din­ giau, nei dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus“, – ap­gai­les­ta­vo L.Ma­kū­nie­nė. Ne­no­ras dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus – na­tū­ra­lus, nes to­kiu at­ve­ju ne­ski­ ria­ma pa­šal­pa, vie­toj jos dir­ban­tie­ ji gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Va­ lan­di­nis dar­bo įkai­nis yra 5,15 li­to. Vie­šuo­sius dar­bus kas­dien rei­kia dirb­ti po 8 va­lan­das. As­me­nų, ku­ rie vie­šuo­sius dar­bus pri­va­lo at­lik­

ti kaip baus­mę, Klai­pė­do­je per me­ tus bū­na iki 30. Vie­šie­siems dar­bams ap­mo­kė­ti vals­ty­bė šie­met iš biu­dže­to Klai­pė­ dai sky­rė 1,21 mln. li­tų. Nu­ro­dy­tas

Liu­da Ma­kū­nie­nė:

Pa­na­šu, kad pa­šal­ pas gau­ti nau­din­ giau, nei dirb­ti vie­ šuo­sius dar­bus.

kom­pen­sa­ci­jas 60 pro­c. mo­ka Dar­ bo bir­ža, 40 pro­c. – sa­vi­val­dy­bė. Darb­da­vius, pa­gei­dau­jan­čius or­ga­ ni­zuo­ti vie­šuo­sius dar­bus, pa­ren­ka sa­vi­val­dy­bė, ga­vu­si iš jų pa­raiš­kas. Ieš­ko, kaip iš­si­suk­ti

Vie­šie­siems dar­bams pa­siųs­ti as­ me­nys daž­niau­siai dir­ba vi­sus ne­

kva­li­fi­kuo­tus dar­bus: na­mų val­do­ se va­lo kie­mus, dir­ba ir so­cia­li­nė­se įstai­go­se – slau­gos li­go­ni­nė­je, glo­ bos na­muo­se, „Ca­ri­to“ or­ga­ni­za­ ci­jo­je, taip pat va­sa­rą re­mon­tuo­ja mo­kyk­las. „Yra to­kių, ku­rie iš­ger­ti mėgs­ ta ir į dar­bą nea­tei­na, ypač ga­vę at­ly­gi­ni­mą. To­kius iš dar­bo me­ta lauk. Yra ką dirb­ti, bet dir­ban­čių­jų trūks­ta. Jie sten­gia­si įvai­riau­siais bū­dais veng­ti dar­bų, gau­na biu­le­ te­nius, at­ne­ša pa­žy­mas, kad ne­ga­li dirb­ti sun­kaus dar­bo“, – pa­sa­ko­jo L.Ma­kū­nie­nė. Tie, ku­rie at­si­sa­ko dirb­ti, Dar­bo bir­žo­je yra iš­brau­kia­mi iš be­dar­bių są­ra­šų ir pu­sę me­tų ne­ten­ka tei­sės į pa­šal­pą. Ap­mo­ka net ke­lio­nę

Vie­šų­jų dar­bų tiks­las – su­da­ry­ti ga­li­my­bes be­dar­biams, įspė­tiems apie at­lei­di­mą iš dar­bo dar­bin­go am­žiaus žmo­nėms, eko­no­mi­nius sun­ku­mus pa­ti­rian­čių įmo­nių dar­

buo­to­jams pri­vers­ti­nių pra­sto­vų me­tu ar dir­ban­tiems ne vi­są dar­ bo lai­ką, lai­ki­nai įsi­dar­bin­ti, sie­ kiant už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui bū­ ti­nų lė­šų. Darb­da­viui, įdar­bi­nu­siam Dar­bo bir­žos siųs­tus as­me­nis, už kiek­vie­ ną to­kį as­me­nį mo­ka­mos kom­pen­ sa­ci­jos. Dar­bo bir­ža, dir­ban­tiems vie­ šuo­sius dar­bus as­me­nims, va­ži­nė­ jan­tiems iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos į dar­bą to­li­mo­jo ar vie­ti­nio su­si­sie­ ki­mo trans­por­tu, ne re­čiau kaip kar­tą per mė­ne­sį kom­pen­suo­ja jų ke­lio­nės iš­lai­das. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža, ku­rio­je yra Klai­pė­dos, Kre­tin­gos, Pa­lan­gos, Skuo­do ir Ši­lu­tės sky­riai bei Gargž­dų ir Mo­sė­džio po­sky­riai, per­nai į vie­šuo­sius dar­bus nu­siun­ tė 2 639 be­dar­bius. Šie­met pla­nuo­ ja­ma įdar­bin­ti 3 940 as­me­nų. Per šių me­tų tris ket­vir­čius Klai­pė­dos re­gio­ne vie­šuo­sius dar­bus jau at­li­ ko 3 562 be­dar­biai.

Pa­si­kei­tė au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čiai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­šuo­ju trans­por­tu be­si­nau­do­ jan­čių klai­pė­die­čių vėl lau­kia po­ ky­čiai. Nuo lapk­ri­čio 1-osios ne­žy­ miai pa­ko­re­guo­ti dau­ge­lio mies­to ir prie­mies­ti­nių au­to­bu­sų tvar­ka­ raš­čiai.

Po­ky­čiai: nuo lapk­ri­čio 1-osios au­to­bu­sai va­žia­vo šiek tiek ki­taip nei

anks­čiau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šiek tiek ki­to­kiais gra­fi­kais kur­suos 2, 2A, 5, 9, 2B, 7, 11A, 18A, 20, 21, 24, 25, 26 marš­ru­tais ve­žan­tys au­ to­bu­sai. 26 marš­ru­to au­to­bu­sas sa­

vait­ga­lio bei šven­čių die­no­mis ne­ beuž­suks į „Eke­tės“ so­dus. Nuo lapk­ri­čio 1 d. 15A ir 17 marš­ ru­tų au­to­bu­sai stos ir nau­jai Me­de­ ly­no gat­vė­je įreng­to­se Ši­lo­jų sto­te­ lė­se. Tei­gia­ma, kad vie­šo­jo trans­por­to gra­fi­kai pa­keis­ti, at­si­žvel­giant į ke­ lei­vių pra­šy­mus. Nau­jų marš­ru­tų tvar­ka­raš­čiai taip pat pa­tiks­lin­ti įver­ti­nus trans­ por­to prie­mo­nių va­žia­vi­mo grei­tį, ku­ris pri­klau­so nuo eis­mo in­ten­sy­ vu­mo. At­siž­velg­ta ir į tam tik­ru lai­

ku va­žiuo­jan­čių ke­lei­vių skai­čių. Pab­rė­žia­ma, kad nors pa­keis­ ti dau­gu­mos marš­ru­tų au­to­bu­sų gra­fik ­ ai, po­ky­čiai yra ne­žy­mūs. Kai kur lai­kas tik pa­vė­lin­tas ar paanks­ tin­tas ke­lio­mis mi­nu­tė­mis. Ke­lei­viams pa­ta­ria­ma pa­si­tiks­ lin­ti rei­kia­mo au­to­bu­so va­žia­vi­ mo gra­fi­ką. Kol nau­ji tvar­ka­raš­čiai nė­ra pa­ ka­bin­ti sto­te­lė­se, gra­fi­kus pa­si­ tiks­lin­ti ga­li­ma vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

3

penktADIENIS, lapkriÄ?io 2, 2012

miestas Klai­pÄ—­die­Ä?iai lan­kÄ— ar­ti­mų­jĹł ka­pus

Dienos telegrafas

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Ă :<;Âź:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N•

b_[NY\ Â `b ]_V`aNafZb ZRaV[Ă› ]_R[bZR_NaN cR_aĂ› # 9a

Va­ly­to­jai. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— ga­ lÄ—s pa­s i­ra­ť y­t i su­t ar­t ÄŻ su nuo­la­t i­n iu ĹĄiau­r i­nÄ—s mies­to da­l ies pri­Ş iō­rÄ—­to­ ju – kon­k ur­s Ä… me­cha­n i­z uo­tai va­ly­t i gat­ves tre­jus me­tus lai­mÄ—­ju­sia ÄŻmo­ne „Eco­ser­vi­ce“. Teis­mas pa­nai­ki­no lai­ki­ nĹł ap­sau­gos prie­mo­niĹł tai­ky­mÄ…. Jos drau­dÄ— sa­vi­val­dy­bei pa­si­ra­ťy­ti su­tar­ tÄŻ su ran­go­vu. Grei­tis. Nuo lapk­ri­Ä?io 1-osios leng­vie­ siems au­to­mo­bi­liams au­to­ma­gist­ra­lÄ—­ se lei­d Ĺžia­ma va­Ş iuo­ti ne di­des­niu nei 110 km/val. grei­Ä? iu, o va­Ş iuo­jan­t ie­ji greit­ke­l iais ne­t u­rÄ—­t Ĺł vir­ťy­t i 100 km/ val. grei­Ä?io. Pa­dan­gos. Nuo lapk­r i­Ä?io 1-osios lei­ dĹžia­ma va­Ş iuo­t i su dyg­l iuo­to­m is pa­ dan­go­m is. Iki lapk­r i­Ä?io 10 d. bō­t i­na va­sa­r i­nes pa­dan­gas pa­si­keis­t i ÄŻ Ĺžie­ mi­nes, ku­r io­m is teks va­Ş i­nÄ—­t i iki ba­ lan­d Ĺžio 1 d. Tai­syk­lÄ—s. Nuo lapk­r i­Ä?io 1-osios ÄŻsi­ ga­l io­jo prie­vo­lÄ— tÄ—­vams vai­k us, ku­ riĹł ĹŤgis iki 135 cm, veŞ­t i spe­cia­l io­se kÄ—­du­tÄ—­se, kaip to rei­ka­lau­ja bend­ros Eu­ro­pos SÄ…­jun­gos tai­syk­lÄ—s. Iki ĹĄiol KET lei­do ant ga­li­nÄ—s au­to­mo­bi­lio sÄ—­ dy­nÄ—s ve­Şa­mus vai­k us nuo 3 me­t Ĺł am­Ş iaus pri­seg­ti sau­gos dir­Ş u, skir­tu suau­g u­sie­siems. Mo­k yk­l i­n iais au­to­ bu­sais nuo ĹĄiol bus drau­d Ĺžia­ma veŞ­ ti sto­vin­Ä?ius vai­kus ar­ba dau­g iau vai­ kĹł nei ÄŻreng­ta sÄ—­di­mĹł vie­tĹł. Kon­fe­ren­ci­ja. Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to bib­lio­te­k i­nin­kai lapk­ri­Ä?io 8–9 d. or­ga­ ni­z uo­ja moks­l i­nÄ™ kon­fe­ren­ci­jÄ…-se­m i­ na­rÄ… „Sug­r įŞ­tan­t ys ar­chy­vai – Lie­t u­ vos moks­l i­n in­kams“, skir­tÄ… dr. Ka­z io Pem­kaus bib­l io­te­kos-ar­chy­vo ÄŻkō­r i­ mo Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­te 15 me­tĹł su­ kak­Ä?iai pa­mi­nÄ—­ti. Ĺ io­je ko­lek­ci­jo­je sau­ go­ma ne­ma­Şai lei­di­niĹł, ku­rie yra vie­ nin­te­liai vi­so­je Lie­tu­vo­je.Kon­fe­ren­ci­ja vyks lapk­ri­Ä?io 8–9 d. KU Me­nĹł fa­kul­te­ to Kon­cer­tĹł sa­lÄ—­je. Pra­d Ĺžia 9.30 val.

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN “ # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VĂ˜V\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaĂ– ]_VRQĂ–

Fes­t i­va­l is. Sek­m a­d ie­n ÄŻ Klai­p Ä—­dos kon­cer­t Ĺł sa­lÄ—­je vyks Klai­p Ä—­dos sa­ vi­val­dy­b Ä—s tau­t i­n iĹł kul­t ō­r Ĺł cent­ro or­ga­n i­z uo­ja­mas fes­t i­va­l is „Tau­t i­n iĹł kul­tō­r Ĺł die­na“. 15.30 val. bus ati­da­ry­ ta Klai­pÄ—­dos tau­ti­niĹł ma­Ş u­mĹł bend­ ruo­me­niĹł tau­to­dai­lÄ—s ir na­cio­na­li­nio pa­vel­do pa­ro­da. 16 val. bend­r uo­me­ nÄ—s pri­si­sta­t ys, vyks ĹĄven­t i­n is kon­ cer­tas. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. Mir­tys. Spa­lio 31d. Klai­pÄ—­dos ci­vi­li­nÄ—s met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je uŞ­re­gist­ruo­tos 6 klai­pÄ—­d ie­Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— Sta­n is­la­va Gu­bis­tie­nÄ— (g. 1932 m.), Zo­fi­ja Pa­serbs­ kie­nÄ— (g. 1935 m.), Po­vi­las Mar­ty­nas Lig­ nu­ga­ris (g.1938 m.), Ele­na Mi­se­vi­Ä?ie­nÄ— (g. 1940 m.), Pra­nas Te­nys (g. 1954 m.), Ar­vy­das Li­saus­kas (g. 1963 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nÄ™ pa­rÄ… pa­ gim­dÄ— 7 mo­te­r ys. Gi­mÄ— 2 mer­gai­tÄ—s ir 6 ber­n iu­kai. Gi­mÄ— dvy­n iĹł ber­n iu­ kĹł po­ra.

4

penktadienis, lapkričio 2, 2012

miestas

Žvaigž­dė ge­so ty­liai 1

Sce­nos žvaigž­dė pa­lai­do­ tas Kre­tin­gos ka­pi­nė­se, ša­lia pir­mo­sios žmo­nos Re­gi­nos. Lai­do­tu­vių iš­va­ka­rė­se Kre­tin­ gos lai­do­ji­mo na­mų šar­vo­ji­mo sa­ lė­je at­si­svei­ki­nant su ve­lio­niu tvy­ ro­jo įtam­pa. Spen­gian­ti ty­la bu­vo pa­da­li­ju­si ar­ti­miau­sius E.Iva­naus­ko žmo­nes į dvi ba­ri­ka­dų pu­ses. Vie­no­je jų aša­ ras brau­kė R.Iva­naus­ko duk­ra Aud­ ro­nė Pie­rie­nė ir ve­lio­nio pus­se­se­rė Ema En­dziu­lai­tie­nė su gi­mi­nė­mis. Iš ki­tos kars­to pu­sės su­spaus­ta šir­ di­mi gė­lą lie­jo ant­ro­ji E.Iva­naus­ko žmo­na Al­do­na, ran­ki­nė­je slėp­da­ma iš­tuo­kos do­ku­men­tus. Kas nu­ti­ko vie­no gar­siau­sių so­ viet­me­čio est­ra­dos at­li­kė­jo gy­ve­ ni­mo pa­bai­go­je? Tai ži­no­jo tik ke­lio­li­ka gargž­diš­ kių, ku­rie E.Iva­naus­ką ma­ty­da­vo šia­me mies­te­ly­je lė­tai žings­niuo­ jan­tį į val­gyk­lą „Bul­vė“. Vy­ras čia pa­si­ro­dy­da­vo per pie­tus pa­val­gy­ti šil­to, vie­tos vi­rė­jų ga­min­to mais­to. Nus­lė­pė ves­tu­ves

Prieš aš­tuo­nio­li­ka me­tų lem­tin­ga naš­lio E.Iva­naus­ko ir tuo me­tu su pir­mu vy­ru iš­si­sky­ru­sios Al­do­nos pa­žin­tis įvy­ko įmo­nė­je „Klai­pė­dos mais­tas“. Per­so­na­lo sky­riu­je dir­bu­si mo­te­ris pa­trau­kė ra­di­jo lai­das įmo­ nė­je ve­du­sio E.Iva­naus­ko dė­me­sį. Dau­gy­bė so­viet­me­čio mo­te­rų tuo­met su pa­vy­du žvel­gė į aris­ tok­ra­tiš­ka ele­gan­ci­ja pa­si­žy­mė­ ju­sios est­ra­dos žvaigž­dės pa­ran­kę įsi­ki­bu­sią mo­te­rį. Po­ra san­tuo­ko­je iš­gy­ve­no 15 me­tų, o prieš ją – dar tre­jus me­tus. Ta­čiau apie ant­rą­sias sa­vo ves­tu­ ves E.Iva­naus­kas gi­mi­nei ne­pra­ne­ šė, apie ant­rą san­tuo­ką ne­ži­no­jo ir duk­ra. Ar­ti­mie­ji apie E.Iva­naus­ko pa­si­rin­ki­mą tuok­tis iš­gir­do jau po san­tuo­kos įfor­mi­ni­mo. Ko­dėl po aš­tuo­nio­li­ka me­tų tru­ ku­sios mei­lės is­to­ri­jos E.Iva­naus­ko san­tuo­ka, li­kus ke­le­tui sa­vai­čių iki mir­ties, bu­vo nu­trauk­ta? Skir­tin­ gus at­sa­ky­mus pa­tei­kia vy­ro bu­vu­ si žmo­na ir duk­ra. Pri­žiū­rė­ti ta­po per sun­ku

„Aš jį la­bai my­lė­jau, bet jo duk­ros ini­cia­ty­va mes nuo spa­lio 11-osios esa­me iš­si­tuo­kę. Ma­ne ap­šmei­žė, kad aš iš­va­riau sa­vo vy­rą. Esą vi­ są gy­ve­ni­mą nau­do­jau­si dai­ni­nin­ko gar­be, o kai su­si­rgo, ta­da ne­va iš­va­ riau. Bet jis ser­ga, ži­no­te, kiek me­tų? Pas­ta­ruo­ju me­tu jį pri­žiū­rė­ti man ta­ po per di­de­lė naš­ta. Nes aš pa­ti esu li­go­nė“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo ant­ ro­ji E.Iva­naus­ko žmo­na Al­do­na. Mo­te­ris ti­ki­no, kad jos drau­gai, dva­si­nin­kai ir at­li­kė­ją pa­ži­no­ju­sie­ji su­pran­ta jos pa­si­rin­ki­mą skir­tis. „Aš sun­kiai tai iš­gy­ve­nau. Pir­ma jo ope­ra­ci­ja įvy­ko 1998 m., 2008ai­siais – dar dvi. O vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad sirg­da­mas, la­bai karš­ čiuo­da­mas, jis vis tiek kon­cer­ta­vo. Šir­dies rau­me­nį pa­žei­dė sep­sis, trū­ko šir­dies vož­tu­vas“, – pa­sa­ ko­jo žmo­na. Ta­čiau bu­vu­si su­tuok­ti­nė tvir­ti­ no, kad vy­ras ne­si­skun­dė dėl jį už­ klu­pu­sios li­gos. „Jis bu­vo ge­ras žmo­gus, vi­sus my­lė­jo, nie­ka­da ne­si­skun­dė. Ti­ kiu, kad Lie­tu­vos mo­te­rys man pa­ vy­dė­jo. Bu­vo ko pa­vy­dė­ti. Jis iki pat

Netektis: Arvydas ir Nelly Paltinai, pusseserė E.Endziulaitienė ir velionio vienturtė dukra A.Pierienė palydėjo E.Ivanauską į paskutinę kelionę ir

įvykdė paskutinę lietuviškos estrados žvaigždės valią – palaidoti šalia pirmosios žmonos Reginos.

ga­lo bu­vo džen­tel­me­nas. Ne­be­ga­ lė­da­vo nie­ko ne­šti, o vis tiek man ne­duo­da­vo nie­ko pa­kel­ti“, – pa­sa­ ko­jo A.Iva­naus­kie­nė. Iškraustė pas dukrą

Ta­čiau, ne­pai­sant to, dar šių me­tų rugp­jū­tį E.Iva­naus­kui te­ko pa­lik­ti dvie­jų kam­ba­rių bu­tą Gargž­duo­ se ir su sa­vo daik­tais per­si­kraus­ty­ ti pas duk­rą į Klai­pė­dą. „Aš pa­ti sun­kiai ser­gu ir gi­mi­nės ne­pa­no­ro man pa­dė­ti jo slau­gy­ti. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tai yra žmo­nos pa­rei­ga. Jo duk­ra pa­reiš­kė, kad tė­ vą pa­siims ir pri­žiū­rės tik tuo­met, kai mes bū­si­me iš­si­sky­rę“, – sa­kė A.Iva­naus­kie­nė, dėl sky­ry­bų kal­ tin­da­ma duk­rą. Pak­lau­sus A.Iva­naus­kie­nės, ką ji ma­no, ko­dėl my­li­mas vy­ras vis dėl­to pa­si­ra­šė sky­ry­bų do­ku­men­ tus, ji at­sa­kė ma­nan­ti, kad iš gai­ les­čio. „Jis su­pra­to, kad ma­no svei­ ka­ta yra ant ri­bos, aš ne­be­pa­jė­giau jo pri­žiū­rė­ti be Aud­ro­nės pa­gal­bos. Man jau rei­kė­jo per­trau­kų“, – pri­ si­pa­ži­no E.Iva­naus­kie­nė. Ta­čiau at­li­kė­jo vien­tur­tė duk­ra pa­sa­ko­jo, kad tė­vą pri­bloš­kė ne­ ti­kė­tai gau­ti sky­ry­bų do­ku­men­tai, ku­riuos jis pa­si­ra­šė. „Ta ži­nia jį ga­lu­ti­nai pri­slė­gė. Tik jiems abiem spręs­ti – skir­tis ar ne. Nie­ka­da ne­si­ki­šau į jų gy­ve­ni­mą. Ta­ čiau tė­tis po sky­ry­bų ėmė vis la­biau silp­ti, ma­nau, kad jis pa­si­ju­to ne­rei­ ka­lin­gas“, – kal­bė­jo A.Pie­rie­nė. Sky­ry­boms do­ku­men­tus su­ ruo­šė ir ad­vo­ka­tą pa­sam­dė A.Iva­ naus­kie­nė. „Tė­tis bai­mi­no­si, kad neišt­vers teis­mo po­sė­džio, bet vė­liau jis pra­ne­ šė, kad ša­lių su­si­ta­ri­mu san­tuo­ka bu­ vo nu­trauk­ta. Apie tai jam pa­skam­ bi­nu­si pa­sa­kė bu­vu­si žmo­na“, – tė­vo žo­džius per­da­vė 46-erių A.Pie­rie­nė. „Kai tė­tis su­si­rgo, jo žmo­na tik­ rai juo rū­pi­no­si. Ne­ga­lė­čiau nė žo­ džiu dėl to lai­ko jai pa­prie­kaiš­tau­ti. Juk tris šir­dies ope­ra­ci­jas jam te­ko

iš­tver­ti. Bet jis ne­bu­vo ne­pa­ju­dan­ tis li­go­nis, jis juk vaikš­čio­jo. Man plyš­ta šir­dis, kad į gy­ve­ni­mo pa­ bai­gą ar­ti­miau­sias jo žmo­gus ne­ pa­no­ro jo pri­žiū­rė­ti“, – sa­vo šird­ gė­lą lie­jo at­li­kė­jo duk­ra Aud­ro­nė.

„Koks čia var­gas pri­žiū­rė­ti tė­tį? Aš džiau­giau­si kiek­vie­na die­na, pra­leis­ta su juo. Mes kal­bė­da­vo­ mės, juo­kau­da­vo­me, jam bu­vo ge­ ra, nors gi­liai šir­dy­je jis slė­pė tik­rą­ ją nuo­skau­dą“, – vos tvar­dy­da­ma­si kal­bė­jo A.Pie­rie­nė.

Džiau­gė­si pra­leis­tu lai­ku

E.Iva­naus­ko pus­se­se­rė Ema pa­sa­ ko­jo, kad šei­ma siū­lė ieš­ko­ti pri­žiū­ rė­to­jos, ku­ri ga­lė­tų pa­dė­ti slau­gy­ ti li­go­nį, ta­čiau A.Iva­naus­kie­nė esą ne­su­ti­ku­si su to­kiu spren­di­mu. „Bet jis juk bū­tų bu­vęs na­muo­ se. O tai ser­gan­čiam žmo­gui yra svar­bu. Kal­bos, kad Ža­ną tu­rė­tų pa­siim­ti duk­ra, pa­si­gir­do dar per­ nai ge­gu­žę. O šį rugp­jū­tį jis bu­vo per­kraus­ty­tas į Klai­pė­dą. Jo daik­ tai bu­vo su­dė­ti ir gi­mi­nės jį at­ve­žė į duk­ros na­mus“, – pa­ti­ki­no E.En­ dziu­lai­tie­nė. At­li­kė­jo duk­ra Aud­ro­nė ti­ki­no, jog tik džiau­gia­si, kad pa­sku­ti­nius tė­vo gy­ve­ni­mo mė­ne­sius pra­lei­do kar­tu su juo.

Li­ki­mas ne­gai­lė­jo smū­gių

E.Iva­naus­ko pus­se­se­rė vil­nie­tė E.En­dziu­lai­tie­nė ti­ki­no, kad pusb­ ro­lį va­di­no bro­liu. „Mes užau­go­me kar­tu, to­dėl bu­ vo­me la­bai ar­ti­mi. Ma­žai kas ži­no, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo itin su­dė­ tin­gas. Jis anks­ti ne­te­ko tė­vų, to­dėl jis užau­go mū­sų šei­mo­je“, – pri­si­ mi­nė E.En­dziu­lai­tie­nė. Pri­si­min­da­ma vai­kys­tę, E.En­ dziu­lai­tie­nė apie pusb­ro­lį kal­bė­jo su di­džiu­le ši­lu­ma. „Jo ma­ma ir ma­no ma­ma bu­ vo se­se­rys, o tė­vai – bro­liai. To­dėl, mi­rus Ža­no tė­vams, mū­sų šei­ma jį par­si­ve­žė gy­ven­ti į Klai­pė­dą. Be­ je, Ža­no bro­lį Ri­čar­dą į Kė­dai­nius

pa­siė­mė au­gin­ti ma­mos bro­lis“, – pa­sa­ko­jo E.En­dziu­lai­tie­nė. Pas­ta­ruo­ju me­tu Ri­čar­das gy­ ve­no Vo­kie­ti­jo­je, ta­čiau blo­ga ži­ nia apie stai­ga pa­blo­gė­ju­sią E.Iva­ naus­ko svei­ka­tą jį at­vi­jo į gim­ti­nę. Vy­ras dar spė­jo pa­bū­ti ša­lia bro­lio pa­sku­ti­nę jo gy­ve­ni­mo va­lan­dą. „Aš Ža­ną pa­ži­no­jau vi­są gy­ve­ ni­mą ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jis bu­ vo itin kuk­lus žmo­gus. Jis nie­ka­da ne­si­skųs­da­vo, nė­ra pik­to žo­džio pa­sa­kęs. To­kių pa­do­rių žmo­nių kaip jis yra ma­žai li­kę. Ta­čiau man plyš­ta šir­dis dėl to, kad jo gy­ve­ni­ mo pa­bai­ga bu­vo to­kia skau­di“, – šil­tų žo­džių pusb­ro­liui ne­gai­lė­jo E.En­dziu­lai­tie­nė. Su­ži­no­ju­si, kad E.Iva­naus­kas iš­ si­sky­rė, vil­nie­tė pus­se­se­rė mė­gi­no iš­kvos­ti, kas gi nu­ti­ko ar­ti­mo gi­mi­ nai­čio šei­mo­je. „Mes kal­bė­da­vo­me su juo te­le­ fo­nu ko­ne kas­die­ną. Ga­vęs sky­ry­ bų do­ku­men­tus, jis man pra­si­ta­rė, kad da­bar jis jau­čia­si kaip tarp dan­

At­sis­vei­ki­ni­mas: į amžino atilsio vietą Kretingos kapinėse E.Iva­naus­ką pa­ly­dė­jo ne tik ar­ti­mie­ji bei gi­mi­

nės, bet ir gausus bū­rys jo ta­len­to ger­bė­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

penktadienis, lapkričio 2, 2012

miestas

Į Lat­vi­ją rie­dės ma­žiau au­to­bu­sų Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šal­ta­sis se­zo­nas re­ti­na Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko klien­tų gre­tas. Ka­ tast­ro­fiš­kai su­ma­žė­jus tarp­tau­ti­ nių rei­sų, jun­gian­čių uos­ta­mies­tį ir Ry­gą, ke­lei­vių, įmo­nei te­ko grieb­ tis ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų.

Nuo spa­lio pra­džios au­to­bu­sai jau ne­be­kur­suo­ja marš­ru­tu Klaipėda– Ryga per Lie­po­ją, o nuo lapk­ri­čio 1-osios ne­be­liks ir 5.30 val. rei­so per Šiau­lius. Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko eksp­ loa­ta­ci­jos di­rek­to­rius Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius ra­mi­no, jog su­si­sie­ ki­mas su Lat­vi­jos sos­ti­ne ne­nut­ rūks, nes iš­lie­ka 6.50 val. rei­sas per Šiau­lius. O ir to­kie pri­vers­ti­ niai tvar­ka­raš­čio pa­kei­ti­mai esą lai­ki­ni. Pa­nai­kin­tus rei­sus ža­da­ ma at­nau­jin­ti nuo atei­nan­čių me­ tų ge­gu­žės. „Įmo­nė ne­ga­li dirb­ti nuo­sto­lin­ gai, kai vos pa­den­gia­mos de­ga­lų iš­ lai­dos. O kur dar at­ly­gi­ni­mai vai­ ruo­to­jams, ki­tos są­nau­dos? Gė­da,

kai au­to­bu­su va­žiuo­ja vos du trys žmo­nės“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos au­ to­bu­sų par­ko at­sto­vas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, leis­ti į šiuos rei­sus ma­žes­nius au­to­bu­sus bend­ ro­vė ga­li­my­bių ne­tu­ri, ta­čiau abe­ jo­jo, jog tai iš es­mės pa­keis­tų pa­ dė­tį.

Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius:

Gė­da, kai au­to­bu­su va­žiuo­ja vos du trys žmo­nės. Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ties vir­ ši­nin­kė Da­nu­tė Ku­bi­lie­nė ne­nei­gė, jog ne­li­kus marš­ru­to Klaipėda–Ry­ ga per Lie­po­ją te­ko iš­klau­sy­ti ne­ pa­ten­kin­tų ke­lei­vių pre­ten­zi­jų. „Nors spren­di­mas, ar už­da­ry­ti, ar ne, pri­klau­so ne nuo mū­sų, bet prie­kaiš­tus ten­ka iš­klau­sy­ti mums. Ta­čiau, ma­tyt, rei­sas jau bu­vo iki ab­sur­do nuo­sto­lin­gas, jei jį pa­nai­ ki­no“, – svars­tė pa­šne­ko­vė.

Pri­pa­ži­ni­mas: E.Iva­naus­kas per­nai rugp­jū­čio mė­ne­sį bu­vo ap­do­va­no­tas Gargž­dų gar­bės pi­lie­čio ženk­lu. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gaus ir že­mės. At­si­dus­da­mas pa­sa­ kė, kad jis li­ko be na­mų. Psi­cho­lo­ giš­kai jis bu­vo su­žlug­dy­tas, ta­čiau to sten­gė­si ne­pa­ro­dy­ti“, – su­si­jau­ di­nu­si pa­sa­ko­jo E.En­dziu­lai­tie­nė. Sce­no­je te­bes­kam­ba bal­sas

Lie­t u­vos est­ra­d os pri­m a­d o­n a N.Pal­ti­nie­nė pri­si­mi­nė, kad E.Iva­ naus­ką ap­lan­kė li­go­ni­nė­je iki mir­ ties li­kus dviem sa­vai­tėms. „Jis bu­vo pa­ten­kin­tas, nes mus ma­tė. Aš jam pa­do­va­no­jau sa­vo kny­gą, o jis ja džiau­gė­si“, – pa­sa­ ko­jo E.Iva­naus­ko sce­nos par­tne­rė. N.Pal­ti­nie­nė bi­čiu­lį nu­ste­bi­no sa­vo su­ma­nu­mu klau­sy­to­jus pa­ ma­lo­nin­ti jo bal­su. „Kol aš gy­va, kol aš dai­nuo­ ju sce­no­je – jo bal­sas skam­bės. Aš ne­lei­siu nie­kam pa­mirš­ti jo gra­ žaus, ak­so­mi­nio bal­so“, – pa­brė­žė N.Pal­ti­nie­nė, ku­rios kon­cer­tuo­se te­bes­kam­ba ir E.Iva­naus­ko bal­sas. „Aš kon­cer­tuo­se dai­nuo­ju gy­ vai, o kar­tu skam­ba jo bal­so įra­šas. Jis ste­bė­jo­si, kad žmo­nės priė­mė šį ma­no su­ma­ny­mą ir yra dė­kin­gi tai gir­dė­da­mi“, – pa­sa­ko­jo at­li­kė­ja. Ar­ti­ma E.Iva­naus­ko bi­čiu­lė pri­si­ pa­ži­no, jog ži­no­jo, kas slė­gė drau­go šir­dį. „Jis bu­vo be ga­lo in­te­li­gen­tiš­kas, san­tū­rus, gra­žus žmo­gus. Tiek sce­ no­je, tiek ir už jos ri­bų jis bu­vo pil­nas mei­lės“, – akcentavo N.Pal­ti­nie­nė. Ste­bi­no iš­tver­me

Pas­ku­ti­nį kar­tą lan­ky­da­ma E.Iva­ naus­ką li­go­ni­nė­je, N.Pal­ti­nie­nė ste­bė­jo­si drau­go iš­tver­me. „Gy­dy­to­jai sa­ky­da­vo, jog tai, kad jis tiek iš­gy­ve­no – ste­buk­las. Mes vi­si ži­no­jo­me, kad jo būk­lė yra la­ bai sun­ki, bet gy­dy­to­jai jį pa­lai­kė iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos. Jis tai su­pra­ to ir la­bai džiau­gė­si, kad dar gy­ve­ na“, – pa­sa­ko­jo sce­nos žvaigž­dė. Vie­nu di­džiau­sių ma­lo­nu­mų E.Iva­naus­kui bu­vo ste­bė­ti te­le­vi­ zi­jos lai­das, ku­rio­se pa­si­girs­da­vo jų due­to dai­nos.

„Mes kal­bė­da­vo­me te­le­fo­nu ar­ ba in­ter­ne­tu. Jis pa­skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo, ar aš ži­nau, kad šian­dien mes vėl bu­vo­me su­si­ti­kę sce­no­je. Aš juo­kais nu­steb­da­vau, o jis pra­ neš­da­vo, kad te­le­vi­zi­jos pa­gei­da­vi­ mų kon­cer­te skam­bė­jo mū­sų dai­na ir mes su juo bu­vo­me pa­si­ma­ty­me“, – pri­si­mi­nė N.Pal­ti­nie­nė ir pridū­ rė, kad E.Iva­naus­kas iki pa­sku­ti­nės die­nos sten­gė­si juo­kau­ti.

Aud­ro­nė Pie­rie­nė:

Tik jiems abiem spręs­ti – skir­tis ar ne. Nie­ka­da ne­si­ki­šau į jų gy­ve­ni­mą. Ta­čiau tė­tis po sky­ry­bų ėmė vis la­biau silp­ti, ma­nau, kad jis pa­si­ ju­to ne­rei­ka­lin­gas.

„Jis sa­ky­da­vo, kad dak­ta­rai už au­sų jį tem­pia į gy­ve­ni­mą“, – kal­ bė­jo mo­te­ris. Ne­mė­go spau­dos dė­me­sio

N.Pal­ti­nie­nė at­vi­ra­vo, kad su E.Iva­naus­ku nors ir dai­na­vo ke­tu­ ris de­šimt­me­čius bei ta­po so­vie­ ti­nių lai­kų est­ra­dos su­perž­vaigž­ dė­mis, ta­čiau di­džiu­lių tur­tų abu ne­su­sik­ro­vė. „Mes nie­ka­da ne­pre­kia­vo­me sa­ vo jaus­mais. Mes – ne tos žvaigž­ dės, ku­rios da­bar yra“, – sa­kė est­ ra­dos pri­ma­do­na. N.Pal­ti­nie­nė pri­pa­ži­no, kad su E.Iva­naus­ko mir­ti­mi už­marš­tin dar la­biau grimz­ta vi­sos kar­tos lie­ tu­viš­ko­sios est­ra­dos da­lis. „Aš la­bai my­lė­jau jo bal­są ir my­ liu iki šiol, kaip ir ma­no vy­ras Ar­ vy­das, mes jį my­lė­si­me vi­sa­da. To­

kių žmo­nių – re­te­ny­bė“, – sa­kė N.Pal­ti­nie­nė. Est­ra­dos žvaigž­dė iki šiol yra le­ pi­na­ma ger­bė­jų dė­me­siu, ta­čiau ste­bė­jo­si, jog E.Iva­naus­kas itin ven­gė dė­me­sio. „Jį Gargž­duo­se pa­ži­no­jo daug kas. Bet jis ven­gė žur­na­lis­tų dė­me­ sio, aš net ba­riau­si. Ta­čiau jis bu­ vo už­si­spy­ręs ir ne­no­rė­jo at­vi­rau­ ti sve­ti­miems. Jis my­lė­jo pub­li­ką, dai­ną, my­lė­jo mū­sų due­tą“, – pa­ sa­ko­jo N.Pal­ti­nie­nė. Į lai­do­tu­ves – iš Lon­do­no

Dai­ni­nin­ką Ed­mun­dą Ku­čins­ką ži­ nia apie E.Iva­naus­ko mir­tį pa­sie­kė Lon­do­ne ir par­vi­jo į na­mus. At­li­ kė­jas ti­ki­no bu­vęs su­krės­tas ži­nios apie ko­le­gos mir­tį. „Man te­ko su juo dai­nuo­ti. Ne­ si­no­rė­tų bū­ti šab­lo­niš­kam ir tra­ di­ciš­kam kal­bant apie šį žmo­gų. Ta­čiau jis bu­vo tie­siog tvar­kin­gas žmo­gus – sa­vo gy­ve­ni­mu ir el­ge­ siu su ki­tais žmo­nė­mis. Ko­le­gų at­ žvil­giu jis bu­vo itin disk­re­tiš­kas. Iš jo ne­su gir­dė­jęs blo­gų at­si­lie­pi­mų apie ki­tus sce­nos žmo­nes“, – kal­ bė­jo E.Ku­čins­kas. Klai­p ė­d ie­t is pri­pa­ž i­n o, kad E.Iva­naus­kas tu­rė­jo iš­skir­ti­nį bal­ są, ku­rio ga­lė­jo pa­vy­dė­ti dau­ge­lis. „Jis ga­lė­jo da­ry­ti kar­je­rą net ope­ ro­je, nes jo bal­se bu­vo iš­skir­ti­nė vib­ra­ci­ja. Tai bu­vo stip­rus ba­ri­to­ nas. Be­je, jis sce­no­je el­gė­si vi­sa­da vy­riš­kai. Nie­ka­da be rei­ka­lo ne­si­ blaš­kė“, – pri­si­mi­nė E.Ku­čins­kas. Kas pa­sku­ti­niais me­tais slė­ gė E.Iva­naus­ko šir­dį, E.Ku­čins­kas ne­ži­no­jo. „Jis bu­vo tvar­kin­gas šei­my­ni­nia­ me gy­ve­ni­me. Sa­vo pro­ble­mų jis nie­kam neužk­rau­da­vo. Ta­čiau aš ma­nau, kad šei­ma yra bet ko­kios pro­fe­si­jos žmo­gaus pa­grin­das. Tai yra tai, kas mus pa­lai­ko, kas tei­kia jė­gų. Tai yra vis­kas, dėl ko mes no­ ri­me gy­ven­ti. Šei­ma ir yra tas va­ rik­lis“, – įsitikinęs E.Ku­čins­kas.

Si­tua­ci­ja: abe­jo­ja­ma, ar ne­ren­ta­bi­lius rei­sus iš­gel­bė­tų ir ma­žes­ni au­

to­bu­siu­kai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

6

penktadienis, lapkričio 2, 2012

nuomonės

Ko­dėl ne­ga­lė­jau bal­suo­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Po lai­do­tu­vių bė­gau į vie­ną rin­ki­mų apy­ lin­kę, į ki­tą, tu­rė­jau pa­siė­męs ir pa­są, ir bal­sa­vi­mo kor­te­lę, bet bal­suo­ti man nie­ kas ne­lei­do.

Stasys Gudavičius

A

ndriaus Kubiliaus vadovaujama penkioliktoji Vyriausybė gyvuoja paskutines dienas. Priminsime – tai pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Ministrų kabinetas, išdirbęs visą ketverių metų kadenciją. Taigi, A.Kubilius jau gali būti įrašytas į politinių rekordininkų gretas. Dar Seimo rinkimų antrojo turo dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai turėjo vilties, kad ši partija užims pirmą vietą naujajame parlamente ir įgis teisę formuoti naują Vyriausybę. Tokiu atveju A.Kubilius būtų galėjęs siekti jau antro politinio rekordo – būti perrinktas ir dar vieną kadenciją užimti premjero postą. Bet visi šie gražūs konservatorių lūkesčiai sudužo į šipulius, kai vėlyvą sekma-

apy­lin­kę. Paaiš­ki­nau si­tua­ci­ją, pa­ sa­kiau, kiek man me­tų. At­si­lie­pęs žmo­gus pa­sa­kė, kad penk­ta­die­nį jis ateis pas ma­ne į na­mus ir ga­lė­siu bal­suo­ti. Pa­sa­ kiau ad­re­są, du­rų ko­dą, bet lau­ kiau, lau­kiau ir ne­su­lau­kiau.

P

Galima nė neabejoti, kad kairėn Lietuva pasuko ilgam. dienio vakarą paaiškėjo, kad jie rinkimų maratone užėmė antrą vietą, o nugalėtojais tapo socialdemokratai ir iškart pradėjo labai aktyvias konsultacijas su kitomis kairiojo centro partijomis dėl naujos valdančiosios daugumos ir būsimos Vyriausybės suformavimo. Dešiniesiems, regis, jau nebepadės net Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai, kad į valdžią negali būti leidžiama teisiamųjų suole sėdinti Darbo partija. Konservatoriams ir liberalams, atrodo, bent kurį laiką teks pabūti opozicijoje. Lietuva po šių rinkimų pasuko kairėn. Premjero regalijas A.Kubiliui teks atiduoti socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui. Seimo pirmininko postas atiteks Darbo partijai – greičiausiai Virginijai Baltraitienei. Ministrų kabinete daugiausia portfelių – pusė ar net dar daugiau – atiteks socialdemokratams. Likusius išsidalys kitos kairiojo centro partijos. Dabar labiausiai intriguojantis klausimas – kiek sugebės išgyventi naujoji Vyriausybė? Žinant socialdemokratų patirtį ir sugebėjimą labai tvirtai laikyti valdžios vairą savo rankose, galima nė neabejoti, kad kairėn Lietuva pasuko ilgam. Gal net visiems ketveriems kadencijos metams. O A.Butkevičius net gali pakartoti A.Kubiliaus politinį rekordą.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Šeš­ta­die­nį iš­vy­kau į Vil­nių. Ma­ niau, kad sek­ma­die­nį ten ga­lė­siu bal­suo­ti. Po lai­do­tu­vių bė­gau į vie­ną rin­ ki­mų apy­lin­kę, į ki­tą, tu­rė­jau pa­ siė­męs ir pa­są, ir bal­sa­vi­mo kor­te­ lę, bet bal­suo­ti man nie­kas ne­lei­do. Paaiš­ki­no, kad to­kia tvar­ka. Gai­la, kad mir­ties ne­ga­li­ma su­ de­rin­ti su sa­vo pa­rei­gos at­li­ki­mu. Pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ne­bal­sa­vau. Ap­mau­du, kad šį kar­tą ne­ga­lė­jau iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės. Esu nu­

si­kal­tė­lis. Bet ką jau čia pa­da­ry­si. Man keis­ta ir tai, kad, kai bu­vo ne­šio­ja­mos rin­kė­jo kor­te­lės, nie­ kas ne­pa­si­do­mė­jo, ar čia gy­ve­nan­ tys vy­res­nio am­žiaus žmo­nės pa­ tys ga­lės atei­ti į rin­ki­mų apy­lin­kę, ar rei­kia pas juos atei­ti. Mū­sų laip­ti­nė­je yra ir už ma­ne vy­res­nių žmo­nių. Juk ga­lė­jo pa­si­ do­mė­ti, ar kar­tais tarp jų nė­ra li­gos prie lo­vos pri­kaus­ty­tų. At­sisk­lei­dė vi­siš­kas neat­sa­kin­gu­mas. Vy­tau­tas

paskelbė, kad dirbantiems pensininkams pensija sumažinta išvis neteisėtai. 600 litų mažesnę pensiją gavau dvejus metus – per tiek laiko valstybė man įsiskolino apie 15 tūkst. litų. Tačiau šių pinigų niekas negrąžina. Nors nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo praėjo dešimt mėnesių, A.Kubilius tyli. Seimūnai taip pat nevykdo Konstitucinio Teismo sprendimų. Jiems buvo pasakyta susimažinti kanceliarines išlaidas, bet iki šiol tai nėra padaryta. Blogai, kad niekas nekontroliuoja, kaip vykdomi

Konstitucinio Teismo nurodymai. Tad šalies vadovai ką nori, tą daro. Nori moka pensiją, nori atima. Kokia mūsų valstybė? Aukščiausi šalies vadovai nekreipia dėmesio į tai, ką sako Konstitucija. Ko tada norėti, kad paprasti žmonės būtų paklusnūs ir Lietuvoje būtų tvarka? Dirbu Palangą prižiūrinčioje įmonėje. Savo rankomis puošiu miestą: rengiu gėlynus, vaikų žaidimo aikšteles, noriu, kad žmonėms būtų gerai. O už tai, kad dirbu miesto gerovei, iš manęs atėmė pinigus. Vitoldas Čepulis

Var­gas dėl vers­lo so­duo­se

T

ik­riau­siai dau­gu­ma gir­dė­ jo ir ne­pra­lei­do pro­gos iš­ si­spaus­ti obuo­lių sul­čių, nau­do­jan­tis nau­ja tech­ no­lo­gi­ja. Kal­bu apie Di­tu­vos so­ duo­se esan­tį sul­čių spau­di­mo fab­ ri­kė­lį, ku­ria­me sul­tis pa­ste­ri­zuo­ja ir su­pi­la į tet­ra­pa­kus. To­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo ir ma­no šei­ma. Nu­ve­žė­me obuo­liu­ kus, o par­si­ve­žė­me su­pils­ty­tas sul­ tis, – jo­kio var­go, ne­rei­kia nei vir­ ti, nei pils­ty­ti. Tik džiau­gė­mės neil­gai. Praė­ jus mė­ne­siui, vi­sos sul­tys su­rū­go,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Var­žy­tu­vės – prie ka­pų

Konstitucija tapo nebesvarbi raėjusią savaitę – spalio 25ąją minėjome Konstitucijos dieną. Graži proga. Tačiau labai skaudu, kad šiais laikais nelabai kas vadovaujasi pagrindiniu šalies teisės aktu. Esu dirbantis pensininkas. Prieš trejus metus ministras pirmininkas Andrius Kubilius atėmė dalį mano pensijos. Kiekvieną mėnesį negaudavau apie 600 litų. Tada Konstitucinis Teismas pasakė, kad dirbantiems pensininkams pensija sumažinta neadekvačiai, palyginti su nedirbančiais. Prieš dešimt mėnesių jis vėl tarė savo žodį. Konstitucinis Teismas

pa­ke­liai iš­si­pū­tė, su­spro­gi­nė­jo jų kraš­tai. Nu­va­žia­vau į fab­ri­kė­lį, nu­si­ve­ žiau vi­sus iš­var­vė­ju­sius ir su­rū­ gu­sius sul­čių pa­ke­lius. Su­si­ra­dau fab­ri­kė­lio šei­mi­nin­ką, bū­tent taip jis pri­si­sta­tė. Kaip paaiš­kė­jo, aš ten bu­vau ne pir­ma klien­tė, ku­riai taip nu­ti­ko. O pro­ble­ma, pa­si­ro­do, tai tik ma­ no, jie nie­kuo ne­ga­li pa­dė­ti dėl su­ rū­gu­sių sul­čių. Ban­džiau klaus­ti: gal ne­pa­kais­ta tos sul­tys iki tam tik­ros tem­pe­ra­tū­ros, gal pra­sti tie sul­čių pa­ke­liai? Ne, pas juos esą vis­kas ge­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

rai. Ma­ne la­biau­siai nu­ste­bi­no jau­ no vers­li­nin­ko at­sa­ky­mas: pa­ke­lius su­ga­di­no pe­lės ar žiur­kės, gal ka­ti­ nas bė­gio­jo ir pra­dū­rė na­ge­liais. Įsi­vaiz­duo­ja­te? Ši­to aš ne­si­ti­kė­ jau. Jo­kių gy­vū­nų ne­tu­riu, iš­sky­rus žu­ve­lių ak­va­riu­me. Apie vers­li­nin­kė­lio at­si­pra­šy­mą ar pi­ni­gų grą­ži­ni­mą tai net kal­bė­ti ne­ver­ta. Dar­bą pa­da­rė, pi­ni­gus su­ si­rin­ko, o at­sa­ko­my­bės – jo­kios. Skau­du dėl pra­ras­to obuo­lių der­ liaus, su­mo­kė­tų pi­ni­gė­lių, su­ga­ din­tos nuo­tai­kos.

Ne­ži­nau, kas tu­rė­tų at­si­tik­ti, kad Lie­tu­vo­je pa­ga­liau baig­tų­si tos var­ žy­tu­vės ka­pi­nė­se. Da­bar per Vė­li­ nes va­žiuo­ja­me į ka­pus, lei­džia­me ne­ma­žas pi­ni­gų su­mas vien to­dėl, kad tin­ka­mai pa­puoš­tu­me ka­pus ir kad bū­tų ga­li­ma drą­siau gi­mi­nei į akis pa­žiū­rė­ti. Net ne­ge­ra, kai mi­ ru­sių­jų pa­ger­bi­mas virs­ta no­ru pa­ si­pui­kuo­ti prieš gi­mi­nai­čius ar kai­ my­nus. At­sis­to­ję prie ka­po žmo­nės ver­ti­na, kiek ku­ris gi­mi­nai­tis iš­lei­ do pi­ni­gų puokš­tei, ko­kio bran­gu­ mo žva­kę nu­pir­ko. Iš pra­džių ma­ niau, kad to­kios lenk­ty­nės vyks­ta ma­no vy­ro gi­mi­nė­je, bet kai iš­si­ šne­kė­jau su ko­le­gė­mis, paaiš­kė­jo, kad vi­sur pa­na­ši si­tua­ci­ja. Tad kar­ tais vos ne pa­sku­ti­nius li­tus iš­lei­ džia­me tam, kad tin­ka­mai pa­puoš­ tu­me ka­pą. Da­lia

Sei­mū­nės laiš­kai – mi­ru­sia­jam

V.Spu­ry­tės straips­ny­je „Sei­me – 7 klai­pė­die­čiai“ („Klai­pė­da“, 2012 10 29) per­skai­čiau, kad Ag­nė Bi­lo­ tai­tė vėl iš­rink­ta į Sei­mą. Pa­si­pik­ ti­nau, kaip ji ir jos ap­lin­ka dir­ba, jei iki šiol siun­ti­nė­ja laiš­kus ma­ no mi­ru­siam vy­rui. Su­lau­kęs 93ejų jis mi­rė prieš tre­jus me­tus, ta­ čiau A.Bi­lo­tai­tė ne kar­tą jo var­du at­siun­tė rek­la­mi­nių la­pe­lių su sa­ vo nuo­trau­ko­mis. Mes abu bu­vo­ me trem­ti­niai, gal iš Trem­ti­nių są­ jun­gos ir ga­vo mū­sų na­mų ad­re­są. Bet per tiek lai­ko tik­rai bu­vo ga­li­ ma pa­si­tik­rin­ti, ar tas žmo­gus dar gy­vas. Skau­du, kai ar­ti­mo žmo­gaus nė­ra gy­vo jau ke­le­ri me­tai, o laiš­kai jam vis siun­čia­mi. Al­do­na

Dvo­kė pu­sė mies­to

Gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą va­žia­ vau na­mo iš mies­to cent­ro. Mies­te bu­vo di­džiu­lis dvo­kas. Jis pra­si­dė­ jo jau nuo Bal­ti­jos žie­do ir vy­ra­vo vi­so­je pie­ti­nė­je mies­to pu­sė­je. Iš pra­džių pa­ma­niau, kad ne­va­ly­vas tak­sis­tas pa­si­tai­kė, nes ma­ši­no­ je la­bai smir­dė­jo. Ta­čiau ati­da­rius lan­gą paaiš­kė­jo, jog bjau­rus kva­ pas tvy­ro lau­ke. Įdo­mu, kas ką da­ rė, kad pu­sė mies­to sken­dė­jo bai­ siau­sio­je smar­vė­je? Lai­ma

Kiau­lės su ba­tais

Pa­si­pik­ti­nau atė­ju­siais į na­mus iš­ leis­ti oro iš ra­dia­to­rių ši­lu­mos sis­ te­mų pri­žiū­rė­to­jais, ku­rie neat­ sik­lau­sę ir nie­ko ne­sa­kę po bu­tą vaikš­čio­jo su ba­tais. Šiaip da­bar įpras­ta, kad įvai­rūs pa­slau­gų tie­kė­ jai at­si­klau­sia dėl ava­ly­nės ar­ba įsi­ spi­ria į vien­kar­ti­nes šle­pe­tes. Taip ir no­ri­si to­kioms kiau­lėms su ba­tais pa­sa­ky­ti, kad grin­dų jie ne­plau­na, tad te­gul ir ba­tus nu­siau­na.

Vi­da

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

o­riu pa­si­guos­ti. Ta­pau nu­si­kal­tė­liu – pir­mą kar­ tą per rin­ki­mus ne­bal­sa­ vau, o taip nu­ti­ko dėl lai­ do­tu­vių, į ku­rias tu­rė­jau iš­vyk­ti. Man jau grei­tai sueis 83-eji. Ta­čiau vi­sa­da pa­ts nuei­nu į rin­ ki­mų apy­lin­kę bal­suo­ti. Taip pla­ na­vau da­ry­ti ir per ant­rą­jį rin­ki­ mų tu­rą. Ta­čiau tu­rė­jau iš­va­žiuo­ti į lai­do­ tu­ves Vil­niu­je. Pa­sis­kam­bi­nau į 21

Gebės pakartoti rekordą?

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Si­mo­na Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, lapkričio 2, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Sei­mo na­riai ato­sto­gų negaus

Prem­je­ro kė­dę be­ si­ma­tuo­jan­čiam so­ cial­de­mok­ra­tų ly­ de­riui Al­gir­dui But­ ke­vi­čiui ten­ka pa­ tir­ti ir sa­viš­kių, ir Val­de­ma­ro To­ma­ ševs­kio kir­čius.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sei­mas ne­no­ri įtei­sin­ti par­la­men­ ta­rų ato­sto­gų, nors Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas jau prieš aš­tuo­ne­rius me­ tus pa­rei­ka­la­vo tai pa­da­ry­ti.

Da­ly­bos: užuo­t sė­dęs prie de­ry­bų sta­lo, V.To­ma­ševs­kis skė­lė an­tau­sį

so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­riui.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lengvų derybų nebus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Skė­lė an­tau­sį

De­ry­bos dėl val­džios leng­vos tik­rai ne­bus. Kė­džių da­ly­bos – taip pat. Tad var­gu ar ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry­je val­džios dė­lio­nė, kaip ža­da A.But­ ke­vi­čius, jau bus aiš­ki. Prie­žas­čių taip ma­ny­ti – ne vie­na. Mat kai­rių­jų ly­de­riui ten­ka kęs­ti ne tik sa­viš­kių, bet ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ jos (LLRA) ly­de­rio an­tau­sius. Pa­sik­vie­tus į koa­li­ci­ją LLRA at­ sto­vus bū­tų ga­li­ma leng­viau su­ tram­dy­t i Vik­to­ro Us­pas­k i­c ho Dar­bo par­ti­ją ir Ro­lan­do Pak­so par­ti­jos vei­kė­jus. Daug­maž toks bu­vo A.But­ke­vi­čiaus mo­ty­vas prie koa­li­ci­jos dė­tis pa­siū­lius len­kams, Sei­me už­si­tik­ri­nu­siems aš­tuo­nias kė­des. Tie­sa, kal­bė­da­mas su žur­ na­lis­tais, kai­rių­jų ly­de­ris dės­tė, kad LLRA pro­gra­mi­nės nuo­sta­tos pa­ na­šios, tad pri­si­dė­ti prie koa­li­ci­jos šiems pa­siū­ly­ta neat­si­tik­ti­nai. Ta­čiau LLRA ly­de­ris V.To­ma­ ševs­kis kai­rių­jų ved­liui, kvie­tu­ siam sės­tis prie bend­ro de­ry­bų sta­ lo, skė­lė rie­bų an­tau­sį. Jis pa­reiš­kė, kad ke­ti­na iš­vyk­ti ir de­rė­tis kol kas ne­ga­lės, be to, pa­rei­ka­la­vo net ke­ tu­rių mi­nis­te­ri­jų. Po­li­ti­kos ap­žval­ gi­nin­kai su­ta­ria: to­kie V.To­ma­ševs­ kio veiks­mai ir nea­dek­va­tus po­stų rei­ka­la­vi­mas liu­di­ja, kad prie koa­ li­ci­jos jung­tis šie ne­ke­ti­na ar­ba sie­ kia pa­di­din­ti sa­vo įta­ką.

Įta­kos zo­nos

Ta­čiau A.But­ke­vi­čiaus rū­pes­tis – ne tik V.To­ma­ševs­kis. Svar­biau­ sias už­da­vi­nys da­bar – kaip su­ma­ žin­ti koa­li­ci­jos par­tne­rių Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų ape­ ti­tą. Jau su­tar­ta, kad Sei­mo pir­mi­ nin­ko kė­dė ati­teks Dar­bo par­ti­jai ir svars­to­ma, kad ją ga­lė­tų užim­ti Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė ar­ba Ar­tū­ras Pau­laus­kas.

Svars­to­ma, kad Sei­ mo pir­mi­nin­ko kė­ dę užims V.Balt­rai­ tie­nė ar­ba A.Pau­ laus­kas.

Šiam vėl į di­džio­sios po­li­ti­kos are­ną grį­žu­siam vei­kė­jui ma­tuo­ja­ ma ir ki­ta – tei­sin­gu­mo mi­nist­ro – kė­dė. Ta­čiau V.Us­pas­ki­chas iki pat pa­sku­ti­nės mi­nu­tės ga­li­mų kan­di­ da­tū­rų į mi­nist­rus neatsk­leis. Aiš­ku jau ir tai, kad Su­si­sie­ki­mo ar­ba Ūkio mi­nis­te­ri­ja taip pat pri­ klau­sys Dar­bo par­ti­jos at­sto­vams. Pre­ten­den­tų į mi­nist­rų po­stus – ne vie­nas. Su­si­sie­ki­mo rei­ka­lai ga­li bū­ti pa­ ti­kė­ti šios par­ti­jos at­sto­vui Ša­rū­nui Bi­ru­čiui, o jei mi­nist­ro po­stą užim­ tų so­cial­de­mok­ra­tų žmo­gus – Ri­ man­tui Sin­ke­vi­čiui.

Nė nea­be­jo­ja­ma, kad Dar­bo par­ ti­jai teks ir švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nist­ro po­stas. Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­ čiaus įpė­di­niu, spė­ja­ma, taps Vy­das Ged­vi­las. Sa­viš­kių aist­ros

Ne­ką ma­žes­nės aist­ros dėl šil­tų kė­džių ver­da be­si­de­ran­čio­se koa­ li­ci­jos par­ti­jo­se. Dėl so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro po­ sto „kon­ku­ruo­ja“ so­cial­de­mok­ra­ tai Al­gir­das Sy­sas ir Vi­li­ja Blin­ke­vi­ čiū­tė. O ener­ge­ti­kos mi­nist­re sa­ve jau re­gin­ti Bi­ru­tė Vė­sai­tė, dien­raš­ čio ži­nio­mis, Sei­mo už­ku­li­siuo­se skel­bia, kad šį po­stą A.But­ke­vi­čius jai pa­ža­dė­jęs se­nų se­niau­siai. Ta­ čiau abe­jo­ja­ma, ar B.Vė­sai­tės kan­ di­da­tū­ra ten­kin­tų Pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę. Ne vie­nas kai­ry­sis pik­ti­na­si, kad po­stai da­li­ja­mi ne tiems, ku­ rie „sun­kiai dir­bo“ ir ren­gė pro­ gra­mas, o tiems, ku­rie lo­ja­les­ni. Nea­be­jo­ti­na, kad bū­si­mo­jo­je Vy­ riau­sy­bė­je dirbs kai­rių­jų par­ti­jos vir­šū­nė­lės – Juo­zas Ole­kas ir Juo­ zas Ber­na­to­nis. Da­lis kai­rių­jų ne­pa­ten­kin­ti ir tuo, kad fi­nan­sų ir už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­rus A.But­ke­vi­čius pa­ siū­lė rink­tis D.Gry­baus­kai­tei. Ar Li­nas Lin­ke­vi­čius tik­rai užims už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro po­stą, iki ga­lo neaiš­ku, nors šio kan­di­da­tū­ rą D.Gry­baus­kai­tė, kaip skel­bia­ma, iš­si­rin­ko pa­ti.

Ka­den­ci­ją bai­gian­tys par­la­men­ta­ rai tre­čia­die­nį po svars­ty­mo pri­ ta­rė Sei­mo na­rių tei­sių, pa­rei­gų ir veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pro­ jek­tui. Pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas, tai yra šio įsta­ty­mo priė­mi­mas, su­ pla­nuo­tas ki­tą sa­vai­tę. Jei Sei­mas įsta­ty­mą priims, jis įsi­ga­lios nuo nau­jai iš­rink­to par­la­men­to pir­ mo­jo po­sė­džio die­nos. Kai pro­jek­tas bu­vo svars­to­mas ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je, Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos va­do­vai Al­ gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas bei Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė at­krei­pė ko­le­ gų dė­me­sį į tai, jog dar 2004 m. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas įpa­rei­go­ jo įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti, kad Sei­mo na­riai, kaip ir vi­si dir­ban­tys ša­lies gy­ven­to­jai, tu­ri kas­me­tes ato­sto­ gas. Ta­čiau iki šiol toks Kons­ti­tu­ ci­jos sar­gų rei­ka­la­vi­mas ne­bu­vo įvyk­dy­tas. A.Sa­la­ma­ki­nas ir V.M.Čig­rie­ jie­nė pa­tei­kė Sei­mo na­riams pa­ siū­ly­mą nu­sta­ty­ti, kad par­la­men­ ta­rams per me­tus pri­klau­so 45 die­nos ato­sto­gų. Spren­di­mus dėl par­la­men­ta­rų iš­lei­di­mo poil­siau­ti tu­rė­tų priim­ti Sei­mo val­dy­ba. Ta­čiau Sei­mas ne­su­ti­ko su šiuo pa­siū­ly­mu. „Mes for­ma­liai dir­ba­ me vi­sus me­tus, tu­ri­me bū­ti pa­si­ ren­gę bet ku­riuo mo­men­tu at­vyk­ti į ple­na­ri­nius ar ko­mi­te­tų po­sė­

džius, to­dėl ne­tiks­lin­ga nu­sta­ty­ti ato­sto­gas. Juo­lab to­kių ne­tu­ri nei vie­nos Eu­ro­pos vals­ty­bės par­la­ men­ta­rai“, – kal­bė­jo kon­ser­va­to­ rius Ri­man­tas Jo­nas Da­gys. To­dėl nau­ja­ja­me įsta­ty­me „Sei­ mo na­rių ato­sto­gų“ są­vo­ka vis dar neat­si­ras. Už ato­sto­gų įtei­si­ni­ mą bal­sa­vo tik 11 par­la­men­ta­rų, prieš bu­vo 16, o 43 su­si­lai­kė. Tad ir nau­ja­me Sei­me liks se­no­ji tvar­

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys:

Mes for­ma­liai dir­ba­ me vi­sus me­tus, tu­ ri­me bū­ti pa­si­ren­gę bet ku­riuo mo­men­tu at­vyk­ti į po­sė­džius.

ka, kai ato­sto­gos ne­reg­la­men­tuo­ ja­mos, tad kiek­vie­nas Sei­mo na­rys jas pla­nuo­ja sa­va­ran­kiš­kai. Aps­vars­ty­ta­sis pro­jek­tas – jau ant­ras įsta­ty­mo va­rian­tas, nes anks­čiau tei­si­nin­kų gru­pės pa­ reng­tą pro­jek­tą, ga­na griež­tai nu­ sta­tan­tį Sei­mo na­rių veik­los są­ly­ gas, par­la­men­tas at­me­tė. Nau­ja­sis jau Sei­me dar­bo gru­ pės pa­reng­tas pro­jek­tas – kur kas pa­lan­kes­nis par­la­men­ta­rams, pa­ ly­gin­ti su anks­tes­niu pro­jek­tu, ja­me ne tik ne­lie­ka fik­suo­tų ato­ sto­gų, bet ir nė­ra taip griež­tai kont­ro­liuo­ja­mas po­sė­džių lan­ky­ mas. Ta­čiau ap­ri­bo­ji­mų Sei­mo na­ riams, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­ne tvar­ ka, at­si­ran­da dau­giau.

Sprendimas: už ato­sto­gų įtei­si­ni­mą bal­sa­vo tik 11 par­la­men­ta­rų,

prieš bu­vo 16, o 43 su­si­lai­kė.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Grasinimai socialiniuose tinkluose atvedė į policiją Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Tau­ti­nin­kų vei­kė­jui Ri­čar­dui Če­ ku­čiui – ne­ra­mios die­nos. Vil­ niaus po­li­ci­ja be­veik po pu­sės me­tų ėmė­si tir­ti šio vei­kė­jo gra­si­ ni­mus, pa­skleis­tus so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

At­pil­das: su ke­liais par­la­men­ta­

rais su­si­do­ro­ti ža­dė­jęs R.Če­ku­tis tu­rės aiš­kin­tis pa­rei­gū­nams.

„Tau­t i­n ė­j e vals­ty­b ė­j e, pa­v yz­ džiui, to­kius ti­pus, kaip Aušt­re­ vi­č ius, And­r iu­kai­t is ir Ka­ro­sas, šau­dy­t ų ne­m irk­te­l ė­d a­m i ir bū­ tų tei­sūs. Na, ne­tru­kus pa­ma­ty­ si­te...“ Dėl šių žo­džių, dar ba­lan­dį pa­ skleis­tų feis­bu­ke, Lie­tu­vių tau­ti­

nio cent­ro va­do­vui R.Če­ku­čiui teks aiš­kin­tis po­li­ci­jai. Trys par­l a­m en­ta­rai – so­c ial­ de­m ok­ra­tas Vy­te­n is And­r iu­kai­ tis, da­bar jau ana­pi­lin iš­ke­lia­vęs jo bend­ra­ž y­g is Jus­t i­n as Ka­ro­ sas ir Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Pet­ras Aušt­re­vi­čius – dėl R.Če­ ku­čio tei­gi­nių so­cia­li­nia­me tink­ le į pro­k u­ro­r us krei­p ė­s i dar pa­ va­sa­rį. Ta­čiau jo­kio ty­ri­mo Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ne­pra­dė­jo. Aiš­kin­tis šį at­ve­jį pa­ves­ta Vil­ niaus mies­to 7-ajam po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tui. Tai, kad dėl R.Če­ku­čio tei­gi­nių pra­dė­tas ty­ri­mas, pa­tvir­ti­no mi­

nė­to ko­mi­sa­ria­to vyr. ty­rė­ja Liud­ mi­la Bur­die­nė. Ji jau ap­klau­sė ke­le­tą liu­dy­to­jų. Vie­na jų – po­li­to­lo­gė Mor­ta Vi­dū­ nai­tė. Bū­tent jos feis­bu­ko pa­sky­ro­je R.Če­ku­tis lie­jo nea­py­kan­tą par­la­ men­ta­rams. Į pro­ku­ra­tū­rą krei­pę­si par­la­ men­ta­rai aiš­ki­na, esą R.Če­ku­čio tei­gi­niai vir­tua­lio­je erd­vė­je, nors ir iš­trin­ti, yra ne nuo­mo­nė, o vei­ ki­mas. Esą so­cia­li­nia­me tink­le R.Če­ ku­t is gal­b ūt kurs­t ė tau­t i­n ę, ra­ si­n ę, re­l i­g i­n ę ir ki­to­k io disk­r i­ mi­na­ci­nio po­bū­džio ne­san­tai­ką. Sei­m o na­r iai no­r ė­t ų, kad R.Če­

ku­t is bū­t ų nu­baus­tas, nes Bau­ džia­m a­s is ko­d ek­sas nu­m a­to at­ sa­k o­m y­b ę už vie­š ą kurs­t y­m ą smur­tau­t i. R.Če­ku­tis dir­ba ne tik Lie­tu­ vių tau­ti­nio cent­ro pir­mi­nin­ku. Jis – ir dien­raš­čio „Res­pub­li­ka“ vy­ riau­sio­jo re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­ jas, ne­sėk­min­gai da­ly­va­vęs Sei­mo rin­ki­muo­se. Be to, bū­tent R.Če­ku­tis yra vie­ nas iš pa­grin­di­nių Ko­vo 11-osios ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­rių. Kont­ro­ver­siš­kais, daž­nai įžei­ džia­m ais tei­g i­n iais R.Če­k u­t is švais­to­si ne­be pir­mą kar­tą, ta­čiau lig šiol tei­si­nės at­sa­ko­my­bės jis ne­ su­lau­kė.

8

penktadienis, lapkričio 2, 2012

užribis Plė­ši­ko gro­bis – pi­ni­gai

Žu­vo tam­so­je

Suk­čių ran­ko­se dvi pa­sko­los

Pa­lan­go­je vei­dą kau­ke den­ gęs plė­ši­kas ap­šva­ri­no mais­ to pre­kių par­duo­tu­vę, esan­čią Tai­kos gat­vė­je. Kau­kė­tas vy­ riš­kis iš ka­sos apa­ra­to pa­gro­ bė 55 li­tus ir 72 cen­tus, o iš par­da­vė­jos pi­ni­gi­nės – dar 20 li­tų. Iš­bėg­da­mas lauk vy­ras nuo len­ty­nos čiu­po ke­tu­ris bu­ te­lius deg­ti­nės.

Kre­tin­gos ra­jo­ne, ke­ly­je Palanga–Šiauliai, žu­vo stai­ga į va­ žiuo­ja­mą­ją da­lį išė­jęs 51 metų vy­ras. Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 20.30 val. ties Vyd­man­tų kai­ mu. Au­to­mo­bi­lio „Seat“ vai­ ruo­to­ja 33-ejų kre­tin­giš­kė R.B. tam­so­je ne­pas­te­bė­jo jo­kių švie­są at­spin­din­čių ženk­lų ne­ se­gė­ju­sio pės­čio­jo ir jį kliu­dė.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 19-me­tė Vė­ žai­čių mies­te­lio gy­ven­to­ja I.N. Mer­gi­na pra­ne­šė, kad kaž­kas pa­si­nau­do­jo jos duo­me­ni­mis. Nu­ken­tė­ju­sio­ji tei­gė, kad jos var­du su­kčiai iš grei­tų­jų kre­ di­tų įmo­nių paė­mė dvi pa­sko­ las. Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­ to­ja nu­ro­dė pa­ty­ru­si 4,1 tūkst. li­tų ža­lą.

Val­di­nin­kas tęs ko­vą su sa­vi­val­dy­be Dai­va Ja­naus­kai­tė Bu­vęs sa­vi­val­dy­bės Spor­to sky­ riaus va­do­vas Ire­ni­jus Za­lec­kis ne­lai­mė­jo by­los, ku­ria sie­kė pa­ nai­kin­ti pa­že­mi­ni­mą pa­rei­go­se bei pri­si­teis­ti 10 tūkst. li­tų.

Tre­čia­die­nį prieš­piet Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­skel­bė spren­di­mą, ku­riuo kons­ ta­tuo­ta, kad I.Za­lec­kio pra­šy­mas pa­nai­kin­ti Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus šių me­tų ko­vo 2-ąją pa­si­ra­ šy­tą įsa­ky­mą ne­pa­ten­kin­tas. Šiuo įsa­ky­mu I.Za­lec­kis iš Ug­dy­ mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to Spor­ to ir kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­ gų bu­vo per­kel­tas į Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių ei­ti vy­res­nio­jo spe­cia­lis­to pa­ rei­gas. Jis bu­vo pa­skir­tas į že­mes­nes pa­rei­gas po to, kai Vals­ty­bės tar­ nau­to­jų tar­ny­bi­nės veik­los ver­ti­ni­

Teis­mas pri­pa­ži­no, kad gin­či­ja­mas įsa­ ky­mas per­kel­ti I.Za­ lec­kį į že­mes­nes pa­ rei­gas yra tei­sė­tas ir pa­grįs­tas.

Po muš­ty­nių – at­gal už gro­tų Muš­ty­nės vie­šo­je vie­to­je ga­li virs­ti di­džiu­ liais, mė­ne­sių mė­ne­siais ne­si­bai­gian­čiais ne­ma­lo­nu­mais, ga­liau­siai nu­ve­dan­čiais už gro­tų. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Konf­lik­tas dėl ma­ši­nos

Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­ dį, ku­riuo 36-erių Ven­ja­mi­nas Gu­ ka­lio­no­kas pri­pa­žin­tas kal­tu dėl vie­šo­je vie­to­je įžū­liu el­ge­siu de­ monst­ruo­tos ne­pa­gar­bos ap­lin­ki­ niams ir su­trik­dy­tos vi­suo­me­nės rim­ties bei tvar­kos. In­ci­den­tas įvy­ko šių me­tų ba­ lan­džio 17-osios ry­tą au­to­mo­ bi­lių aikš­te­lė­je ša­lia­Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vės. Dar­bą bai­ gęs ap­sau­gos dar­buo­to­jas Ar­tū­ras Sap­ry­ki­nas ruo­šė­si na­mo, ta­čiau jo au­to­mo­bi­lis ne­ga­lė­jo iš­ju­dė­ti, nes bu­vo už­sta­ty­tas ki­ta ma­ši­na. Vy­ ras sto­vi­nia­vo, lau­kė, kol ga­lų ga­le į aikš­te­lę atė­jo vai­ki­nas, ku­rio au­ to­mo­bi­lis truk­dė iš­va­žiuo­ti. Vy­rai pa­kel­tu to­nu aiš­ki­no­si san­ ty­kius, mo­ja­vo kumš­čiais. Anks­ čiau bu­vęs im­ty­ni­nin­kas A.Sap­ry­ ki­nas pra­kir­to vai­ki­nui kak­tą. At­si­ra­do įta­kin­gų už­ta­rė­jų

mo ko­mi­si­ja jo dar­bą api­bū­di­no kaip ne­pa­ten­ki­na­mą. Prieš tai tie­sio­gi­nis va­do­vas I.Za­lec­kio dar­bą bu­vo įver­ ti­nęs pa­ten­ki­na­mai. To­dėl pa­že­min­ tas val­di­nin­kas teis­mui ra­šy­ta­me pa­ reiš­ki­me tei­gė ne­sup­ra­tęs, ko­kiais ar­gu­men­tais va­do­vau­jan­tis vė­liau jo triū­sas ver­tin­tas nei­gia­mai. Pa­sak I.Za­lec­kio pa­reiš­ki­mo, tai pa­da­ry­ta ne­pag­rįs­tai ir ne­tei­sė­tai. Bu­vęs sky­riaus va­do­vas bu­vo per­kel­tas į pen­kio­mis ka­te­go­ri­jo­ mis že­mes­nes pa­rei­gas. I.Za­lec­kio ti­ki­ni­mu, neat­siž­velg­ta į ap­lin­ky­bę, kad jis tu­ri ma­ža­me­tę duk­rą. 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los at­ ly­gi­ni­mą I.Za­lec­kis grin­dė ne­pag­ rįs­tu per­kė­li­mu į že­mes­nes pa­rei­ gas, vyk­dy­tu prieš jį psi­cho­lo­gi­niu spau­di­mu, ne­pa­lan­kių dirb­ti są­ly­gų su­da­ry­mu, dėl ko su­tri­ko jo svei­ka­ ta ir jis ta­po lai­ki­nai ne­dar­bin­gas. Teis­mas pri­pa­ži­no, kad gin­či­ja­mas įsa­ky­mas per­kel­ti I.Za­lec­kį į že­mes­ nes pa­rei­gas yra tei­sė­tas ir pa­grįs­tas, to­dėl jam ne­pri­teis­ta ne tik ne­tur­ti­ nė ža­la, bet ir by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dos. Išk­lau­sęs spren­di­mą val­di­nin­ kas tei­gė, kad juo yra ne­pa­ten­kin­ tas. „Da­bar ži­nau, ką to­liau da­ry­ siu“, – pra­si­ta­rė jis. Per 14 die­nų spren­di­mą ga­li­ma ap­skųs­ti Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­ mi­nist­ra­ci­niam teis­mui.

In­ci­den­tą pa­ma­tę jau­nuo­lio bend­ ra­dar­biai su­sku­bo į aikš­te­lę. Tarp jų bu­vo ir V.Gu­ka­lio­no­kas. Vė­liau ne vie­nas įvy­kio liu­dy­to­jas pa­sa­

ko­jo, kad šis už­puo­lė ap­sau­gi­nin­ ką, mu­šė į vei­dą ir spy­rė į pil­vą. Net­ru­kus ap­sau­gi­nin­ką ne­si­ kreip­ti į po­li­ci­ją dėl su­mu­ši­mo su­sku­bo ra­gin­ti ne­se­niai į pen­ si­ją išė­jęs bu­vęs po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ras. Pa­ti­kė­jęs, kad pa­čiam bū­ tų ra­miau, jei ne­kel­tų pre­ten­zi­jų, A.Sap­ry­ki­nas pir­mo­sio­mis die­no­ mis apie in­ci­den­tą nie­kam ne­sa­kė. Vė­liau vai­ki­nas, ku­riam ap­sau­gi­ nin­kas su­kru­vi­no kak­tą ir A.Sap­ ry­ki­nas pa­si­ra­šė tai­kos su­tar­tį. Įkal­bė­jo ne­nu­ty­lė­ti skriau­dos

Apie in­ci­den­tą su V.Gu­ka­lio­no­ku ta­po ži­no­ma Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nams, ku­ rie anks­čiau šį klai­pė­die­tį pa­ži­no­jo kaip su nu­si­kal­tė­lių gau­jo­mis sie­ ja­mą as­me­nį. V.Gu­ka­lio­no­kas pa­ sku­ti­nį kar­tą bu­vo nu­teis­tas 2006 m., bet po ket­ve­rių me­tų, neat­li­kęs kiek dau­giau nei 3 me­tų baus­mės, lyg­ti­nai bu­vo iš­leis­tas į lais­vę. Po po­kal­bio su pro­ku­ro­rais ap­ sau­gi­nin­kas ne­bes­lė­pė, kad V.Gu­ ka­lio­no­kas jį su­mu­šė. Po ke­lių mė­ne­sių už­tru­ku­sio ty­ ri­mo bei teis­mo pro­ce­so pa­skelb­tas spren­di­mas – V.Gu­ka­lio­no­kas kal­ tas. Jo poel­gis va­di­na­mas ag­re­sy­viu ir šo­ki­ruo­jan­čiu el­ge­siu. Už chu­li­

Nuos­ta­ta: V.Gu­ka­lio­no­kas pa­si­ry­žęs ko­vo­ti, kad ne­rei­kė­tų grįž­ti į pa­

tai­sos na­mus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ga­niš­kus veiks­mus skir­ta 70 pa­rų areš­to, pri­teis­ta su­mo­kė­ti 25 li­tus tur­ti­nei ir 1000 li­tų ne­tur­ti­nei ža­ lai at­ly­gin­ti. Ta­čiau ne tai la­biau­siai gąs­di­ na nu­teis­tą­jį. Nuosp­ren­dis reiš­kia, kad tre­jiems me­tams ir trims mė­ ne­siams šis vy­ras grįš už gro­tų.

niai gi­mu­sio vai­ko, dar­bo. Jis nuo pat pra­džios ti­ki­no ap­sau­gi­nin­ko ne­lie­tęs nė pirš­tu. „Ta­pau tuo, kas at­pir­ko sve­ti­mas kal­tes. Juk po šios by­los pa­rei­gų ne­ te­ko įmo­nės ap­sau­gos vir­ši­nin­kas, o konf­lik­tą su­kė­lęs ap­sau­gi­nin­kas te­ be­dir­ba. Jei­gu ma­no vie­to­je bū­tų bu­ vęs ki­tas žmo­gus, ku­rio pa­rei­gū­nai ne­pa­žįs­ta, ne­bū­tų ne tik nuo­spren­ džio, bet ir by­los. Bet aš taip ne­pa­ lik­siu“, – pik­ti­no­si po nuo­spren­džio pa­skel­bi­mo V.Gu­ka­lio­no­kas.

Ke­ti­na skųs­ti nuo­spren­dį

V.Gu­ka­lio­no­kui ap­mau­du, nes grį­ ži­mas į pa­tai­sos na­mus jam reikš­ tų at­si­sky­ri­mą nuo šei­mos, ne­se­

E.Os­ta­pen­ka iš­tei­sin­tas, nes ne­su­vo­kė rea­ly­bės Dai­va Ja­naus­kai­tė Į įvai­rias ne­ma­lo­nias is­to­ri­jas nuo­la­ tos įsi­pai­nio­jan­tis at­li­kė­jas Eu­ge­ni­ jus Os­ta­pen­ka teis­me plo­jo ir dė­ko­jo jį iš­tei­si­nu­siam tei­sė­jui. Dai­ni­nin­kas bu­vo kal­ti­na­mas me­la­gin­gai pra­ne­ šęs apie ne­bū­tą nu­si­kal­ti­mą.

Per­nai rug­sė­jo 4-ąją pa­ry­čiais į ba­ rą „Nak­tis“ sku­bė­jo po­li­ci­ja ir grei­ to­ji pa­gal­ba. E.Os­ta­pen­ką me­di­kai nu­ve­žė į gy­dy­mo įstai­gą, nes jam bu­vo su­kru­vin­ta gal­va. Vy­ras ti­ki­no, kad jį su­mu­šė trys ar ke­tu­ri ne­pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai ir atė­mė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną. Ki­ tą die­ną pra­blai­vė­jęs at­li­kė­jas dar kar­tą ap­si­lan­kė ta­me pa­čia­me ba­ re ir klau­si­nė­jo dar­buo­to­jų, kas jį su­mu­šė. Vė­liau E.Os­ta­pen­ka ke­ lis kar­tus ap­klau­sia­mas po­li­ci­jo­je tvir­ti­no tą pa­tį – jis bu­vo su­muš­ tas ir api­plėš­tas ne­pa­žįs­ta­mų­jų. Įvy­kio liu­di­nin­kai tvir­ti­no ką ki­ta. Ne vie­nas žmo­gus ma­tė, kad

Emo­ci­jos: E.Os­ta­pen­ka teis­mo spren­di­mo lau­kė su­si­kau­pęs, ta­čiau iš­

gir­dęs apie iš­tei­si­ni­mą pra­dė­jo plo­ti.

gir­tas at­li­kė­jas ša­lia ba­ro griu­vo aukš­tiel­nin­kas ir su­si­žei­dė gal­ vą. Pa­rei­gū­nų ke­lia­mas jis aki­ vaiz­džiai ne­sio­rien­ta­vo ap­lin­ko­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

je, o ke­lia­mas nuo že­mės klau­sė, kas jį mu­šė. Įs­ta­ty­mas tei­gia, kad ap­kal­tin­ti žmo­gų me­la­gin­gai pra­ne­šus apie

nu­si­kal­ti­mą ga­li­ma tik ta­da, jei jis ži­no, kad nu­si­kal­ti­mo ne­bu­vo, ta­ čiau pa­rei­gū­nams me­luo­ja. E.Os­ta­pen­kos at­ve­jis kiek ki­toks. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad įvy­kio nak­tį jis bu­vo toks gir­tas, kad ne­ga­lė­jo su­ vok­ti, ar bu­vo mu­ša­mas, ar pa­ts nu­ griu­vo. Taip mo­ty­vuo­tas iš­tei­si­na­ma­ sis nuo­spren­dis. Pa­si­bai­gus teis­mo po­sė­džiui at­li­kė­jas pa­sa­ko­jo vis dėl­to bu­vęs mu­ša­mas, o tai, esą pa­tvir­ti­ no du ba­re bu­vę vai­ki­nai. E.Os­ta­pen­ ka taip pat ti­ki­no, kad įvy­kio me­tu jis bu­vo tik iš­gė­ręs, o ne smar­kiai gir­tas ir pui­kiai pa­me­na, kas at­si­ti­ko. Pa­na­šu, kad teis­mo spren­di­mo E.Os­ta­pen­ka ne­skųs. Net­ru­kus jo lau­kia dar vie­na by­la, ku­rio­je jis kal­ti­ na­mas už­puo­lęs li­go­ni­nės gy­dy­to­ją. Bet ir tai ne pa­sku­ti­nis at­ve­jis, kai jam teks lan­ky­tis teis­me. Kiek vė­liau Klai­pė­dos mies­to bei ra­jo­ no teis­muo­se bus nag­ri­nė­ja­mos ke­lios by­los, ku­rio­se E.Os­ta­pen­ka ir jo ma­ma bus nu­ken­tė­ju­sie­ji nuo bu­vu­sios at­li­kė­jo my­li­mo­sios.

9

penktADIENIS, lapkričio 2, 2012

pasaulis Tra­giš­kas ­ He­lo­vi­nas

Pakėlė ­ mo­kes­čius

Suš­lu­ba­vo ­ svei­ka­ta

Mad­ri­do sta­dio­ne per spūstį He­lo­vi­no šventė­je naktį į ket­ vir­ta­dienį bu­vo mir­ti­nai su­ tryp­tos trys jau­nos mo­te­rys. Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, Pietų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to stu­ dentų mies­te­ly­je, per He­lo­vi­no va­karėlį pa­si­py­lus šūviams su­ žeis­ti ke­tu­ri žmonės, vie­nas jų – sun­kiai.

Por­tu­ga­li­jos par­la­men­tas tre­ čia­dienį pri­ėmė 2013 m. biud­žetą, ku­riuo nu­ma­ty­tas ne tik griež­tas tau­py­mas, bet ir dra­ko­niš­kas mo­kes­čių – nuo­ sa­vybės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, pa­jamų mo­kes­čio ir kitų – di­ di­ni­mas, kaip rei­ka­lau­ja tarp­ tau­ti­niai kre­di­to­riai. Portugalai į tai rea­ga­vo pro­tes­tais.

Ru­si­jos laik­raš­tis „Ve­do­mos­ti“ pra­nešė, kad pre­zi­den­tas Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas at­šaukė vi­sas lapk­ri­čiui pla­nuo­tas ke­lio­nes į už­sienį dėl se­nos trau­mos, ku­ri pa­ūmėjo po prie­šta­rin­gai įver­tin­to skryd­žio su gervė­ mis. Taip pat at­šauk­ta tra­di­ cinė pre­zi­den­to „tie­sio­ginė li­ ni­ja“ su gy­ven­to­jais.

Aud­rin­ga lie­tuvės pa­žin­tis su Niu­jor­ku Spa­lio 18 d. į JAV at­ skri­du­si vil­nietė Li­ na Rat­ke­vi­čiūtė ke­ ti­no ap­žiūrė­ti Niu­ jorką ir Va­šing­toną, o na­mo grįžti spa­lio 30-ąją. Ta­čiau ji vis dar už Atlanto. Lie­ tuvės pla­nus su­ griovė su­pe­raud­ra San­dy. Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Ri­zi­ka: vis pri­tūpda­ma, kad ne­pargriūtų, L.Rat­ke­vi­čiūtė prie­š pat už­da­rant spėjo pe­rei­ti tiltą į Bruk­liną ir

grįžti į nak­vynės na­mus.

Stichijos pėdsa­kai

Už­sie­nio ži­niask­lai­da pub­li­kuo­ja krau­pius vaiz­dus iš ry­tinės Jung­ ti­nių Vals­tijų pa­krantės: su­griau­ti na­mai, ap­sem­tos gatvės, tam­so­je sken­din­tys dan­go­rai­žiai, net iš ka­ pų iš­virtę kars­tai. Ta­čiau L.Rat­ke­vi­čiūtė, per audrą bu­vu­si Niu­jor­ke, vi­so to ne­matė. „Esu ap­si­sto­ju­si sve­čių nak­vynės na­muo­se, ku­rie yra Niu­jor­ko Bruk­ li­no ra­jo­ne“, – dien­raš­čiui ankstų tre­čia­die­nio rytą laiš­ke pa­sa­ko­jo Ame­ri­ko­je prie­š sa­vo va­lią tu­rin­ti lik­ti lie­tuvė. Pak­laus­ta, ar Niu­jor­ke tik­rai vis­ kas taip bai­su, kaip nu­švie­čia pa­ sau­lio ži­niask­lai­da, Li­na bu­vo ra­mi: „Ma­nau, kad nu­švie­čia bai­siau, nei yra. Bet galbūt man taip tik at­ro­do, nes ma­no ra­jo­ne nuo­sto­liai ne­di­

de­li. Va­kar išė­jau pa­si­vaikš­čio­ti po Bruk­liną. Ma­čiau iš­verstų med­žių, kai kur nu­kri­tu­sios iš­ka­bos, ne­ dir­ba kai ku­rios par­duo­tuvės, nes dar­buo­to­jai ne­ga­li at­vyk­ti į darbą – met­ro ne­vei­kia.“ Li­na pa­sa­ko­jo, kad jos kai­my­ nas bel­gas iš sve­čių namų Bruk­li­ne bu­vo dvi­ra­čiu nu­va­žiavęs iki Man­ ha­ta­no, ku­ria­me, kaip skel­bia­ma, daug kur nėra elekt­ros. „Man­ha­ta­ nas už­lie­tas iki 50-osios gatvės“, – sakė L.Rat­ke­vi­čiūtė. Ura­ga­no va­karė­liai

Po Man­ha­taną pa­ti Li­na vaikš­čio­ jo per pa­čią aud­ros pra­džią. Dau­ge­ lio sa­vo bi­čiu­lių išgąs­čiui, mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad ky­lant aud­rai pėsčia išė­jo iš Bruk­li­no į Man­ha­taną.

AFP nuo­tr.

Pa­ke­liui ji su­ti­ko kitų niu­jor­kie­ čių, ku­rie ir­gi iš­si­ruošė į tokį pa­ si­vaikš­čio­jimą. Lie­tuvė ne­matė iš­si­gan­du­sių veidų. At­virkš­čiai, žmonės ėjo šyp­so­da­mie­si.

Ma­čiau iš­verstų med­žių, kai kur nu­kri­tu­sios iš­ka­bos, ne­dir­ba kai ku­rios par­duo­tuvės. Ji pri­si­minė, kad aud­ros dieną Niu­jor­ke bu­vo ga­li­ma su­tik­ti spor­ to en­tu­ziastų, ku­rie per ura­ganą iš­ lėkė pa­bėgio­ti ar pa­si­va­žinė­ti dvi­ ra­čiais. In­ter­ne­te ji net matė, kaip

vy­ru­kas ieš­ko­jo drąsuo­lių, ku­rie su vi­sa gru­pe bėgiotų per ura­ganą. „Taip pat „Couch­sur­fing“ fo­ru­ me ma­čiau, kaip jau­nimė­lis or­ga­ni­ za­vo vi­so­kius ura­ga­no va­karė­lius“, – juokė­si Niu­jor­ke užst­ri­gu­si mo­te­ris. Kai bu­vo pra­neš­ta, kad artė­ ja aud­ra, Li­na Niu­jor­ko par­duo­ tuvė­se pa­stebė­jo dau­giau žmo­nių, per­kan­čių van­dens, mais­to, be­ si­ruo­šian­čių ke­letą dienų gy­ven­ ti be elekt­ros. Taip pat ji girdė­jo, kad ki­tai sa­vai­tei per­ke­lia­mas He­ lo­vi­no kar­na­va­las, ku­ris niu­jor­kie­ čiams yra be­maž toks pat svar­bus kaip bra­zi­lams Rio de Ža­nei­ro. Spėjo pe­rei­ti tiltą

„Pir­ma­dienį nu­ėjau į „Mo­MA“ – Mo­der­naus me­no mu­ziejų. Atėjęs

ap­sau­gi­nin­kas pa­sakė, kad mu­zie­ jus už­da­ry­tas. Žiūrė­jo į ma­ne kaip į ko­kią ne­nor­ma­lią“, – juokė­si lie­ tuvė. Ji pa­sa­ko­jo, kad aud­ros dieną Niu­jor­ke gatvės bu­vo tuš­čios, nie­ kas ne­dir­bo. Gal tik ke­lios par­duo­ tuvės ar ka­vinės. „Man­ha­ta­ne užė­jau į su­ve­nyrų par­duo­tuvę, jau apie 18 val. Man po ją be­si­dai­rant par­davė­ja pa­sakė, kad til­tus jau už­darė, kad sa­vo dar­buo­ to­jams tak­si ne­be­ga­li išk­vies­ti, nes tak­si at­si­sa­ko va­žiuo­ti per tiltą. Ta­ da la­bai iš­si­gan­dau ir grei­tu žings­ niu ėjau iki Vil­jams­ber­go til­to. Ten bu­vau apie pusę sep­ty­nių ir spėjau jį pe­rei­ti, nes til­tus už­darė 19 val. Ne­ ži­nau, ką būčiau da­riu­si, jei­gu ne­ būčiau spėju­si. Kai ėjau per tiltą, bu­vo stip­ri dulks­na, vėjas. Kar­tais la­bai stip­riai pūtė vėjas, bet ei­ti bu­ vo įma­no­ma. Kai jau ėjau at­gal, kar­ tais reikė­da­vo pri­tūpti, kad vėjas ne­ pargriautų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė. Pa­tuš­ti­no ki­šenę

Ant­ra­dienį jau bu­vo ra­mu. Vie­ nu me­tu net saulė iš­lin­do iš už de­ besų. Vis dėlto Li­nos skry­dis, kaip ir tūkstan­čių kitų žmo­nių, bu­vo at­ šauk­tas. Taip jai te­ko dar dau­giau nei sa­vaitę lik­ti Niu­jor­ke. Šiuo me­ tu vil­nietė yra pa­ke­liui į Ka­nadą, ku­rio­je dėl su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ ky­bių nu­tarė ap­lan­ky­ti draugę. „Nep­la­na­vau Ame­ri­ko­je lik­ti nei dėl lai­ko sto­kos, nei dėl fi­nansų. Ti­kiuo­si, kad gal ma­no ke­lio­nių drau­di­mas kom­pen­suos kiek nors dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos“, – kalbė­jo vil­nietė. Bi­lie­tus į Niu­jorką ir at­gal ji la­bai pi­giai įsi­gi­jo dar bir­želį, kai net min­ ties ne­bu­vo, jog pi­ges­nis bi­lie­tas pa­ rei­ka­laus to­kių pa­pil­domų iš­laidų.

Sti­chi­jos pa­da­ri­niai su­krėtė ame­ri­kie­čius JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma tre­čia­dienį ap­žiūrė­jo su­pe­raud­ros San­dy nu­nio­kotą Nau­jo­jo Džer­sio pa­krantę ir pa­žadė­jo il­gam lik­ti su žmonė­mis, nu­kentė­ju­siais nuo po­tvy­nio.

Nuš­lavė: B.Oba­ma pre­zi­den­ti­niu sraig­tas­par­niu pra­skri­do virš Nau­jo­jo

Džer­sio At­lan­to pa­krantės – virš namų, nu­vir­tu­sių nuo pa­matų, smė­ liu už­piltų gat­vių ir vis dar už­lietų ra­jonų. „Reu­ters“ nuo­tr.

Vie­nos did­žiau­sių ir la­biau­siai nio­ko­jan­čių per JAV is­to­riją audrų aukų skai­čius Jung­tinė­se Vals­ti­jo­ se vir­ši­jo 70, aiškė­ja vi­sas pa­da­ry­ tos ža­los mas­tas. Pot­vy­niai už­lie­jo ar­ba nuo išo­ri­nio pa­sau­lio at­kir­to iš­ti­sas pa­kran­čių bend­ruo­me­nes Me­ri­lan­de, De­la­ve­re ir Nau­ja­ja­me Džer­sy­je. Niu­jor­ke at­nau­ji­no darbą ak­ cijų bir­žos ir Joh­no F.Ken­ne­dy bei Niuar­ko „Li­ber­ty“ oro uos­tai. Ta­ čiau dau­giau kaip 6 mln. būstų ir įstaigų, dau­giau­sia – Niu­jor­ko vals­ti­jo­je ir gre­ti­ma­me Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, vis dar ne­tu­ri elekt­ros.

JAV ži­niask­lai­da pra­ne­ša, kad, pa­tvir­tin­tais duo­me­ni­mis, 15-oje vals­tijų, ku­rias siaubė aud­ra, žu­vo 72 ame­ri­kie­čiai, o bend­ras San­dy aukų skai­čius, pri­skai­čiuo­jant Ka­ nadą ir Ka­ri­bus, kur ypač nu­kentė­ jo Hai­tis ir Ku­ba, pa­siekė 144. Li­kus ma­žiau nei sa­vai­tei iki rin­ kimų, kai ame­ri­kie­čiai bal­suos dėl to, ar su­teik­ti B.Oba­mai ant­rą ka­ den­ciją, pre­zi­den­tas įver­ti­no žalą Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, kur ap­sem­ ta de­šim­tys tūkstan­čių namų ir įsibėgė­jo gelbė­ji­mo ope­ra­ci­ja. Tre­čią dieną ne­da­ly­vau­da­mas rin­kimų kam­pa­ni­jos ren­gi­niuo­ se, kad galėtų va­do­vau­ti ne­laimės pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mo darbams, nors rin­ki­mai vyks jau šį ant­ra­ dienį, B.Oba­ma, kurį lydė­jo Nau­ jo­jo Džer­sio gu­ber­na­to­rius Chri­sas Chris­tie, pa­rodė tvir­tybę ir pa­ramą au­koms. „Jūs esa­te ma­no min­ty­se

ir mal­do­se. Mes būsi­me čia il­gam žy­giui“, – sakė jis lai­ki­no­je prie­ glau­do­je su­si­rin­ku­siems eva­kuo­ tiems gy­ven­to­jams. B.Oba­ma ir Ch.Chris­tie pre­zi­ den­ti­niu sraig­tas­par­niu pra­skri­do virš Nau­jo­jo Džer­sio At­lan­to pa­ krantės – virš namų, nu­vir­tu­sių nuo pa­matų, smėliu už­piltų gat­vių ir vis dar už­lietų ra­jonų. Nors pa­grin­di­nis dėme­sys ten­ ka Nau­ja­jam Džer­siui ir Niu­jor­kui, ypač – Že­mu­ti­niam Man­ha­ta­nui ir Long Ai­lan­dui, B.Oba­ma sakė, kad taip pat yra su­si­rūpinęs dėl Ko­nek­ ti­ku­to ir Va­karų Vird­ži­ni­jos, kur dėl gau­saus snie­go ne­įma­no­ma pa­siek­ ti kai ku­rių ra­jonų. „Esa­me čia dėl jūsų. Ir ne­pa­mir­ši­me. To­liau veik­ si­me ir už­tik­rin­si­me, kad jūs gau­ tumė­te visą pa­galbą, ku­rios jums rei­kia, kol at­si­kur­si­te“, – sakė jis. BNS inf.

www.kl.lt

PASIŪLYTI KANDIDATAI:  Liudas Andrikis – nuo 2011 metų Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius. Supratingas, atviras naujovėms, puikus organizatorius.  Dovydas Bajoras – pramogų projekto „Trys karaliai“ renginių organizavimo ir techninio aptarnavimo įmonės „TKP servisas“ vadovas. Jis yra puikus pavyzdys, kaip jaunas žmogus gali tapti ne tik visiems žinomu vedėju ir renginių organizatoriumi, bet ir sėkmingu verslininku.  Aleksas Bagdonavičius – Klaipėdos jaunimo centro direktorius. Jo profesionalumas, geranoriškumas, širdies šiluma šio centro darbuotojams padeda įveikti visas negandas.  Tadas Dirgėlas – UAB „Kuršių verslo grupė“ vadovas. Jis atsakingas ir inovatyvus žmogus, sugebėjęs krizės metu ne tik išlaikyti verslą, bet ir gerokai padidinti pardavimus, pristatyti rinkai šiandien jau beveik visiems žinomus prekinius ženklus: Fotoaparatas.lt ir Varle.lt.  Artūras Drungilas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius. Geros nuotaikos užtaisas, asmuo, išlaikantis pusiausvyrą tarp galimo, norimo ir reikiamo, charakteringa asmenybė. Jis yra konkretus, dalykiškas, konstruktyvus, organizuotas, plataus spektro ir dar platesnio akiračio. Tai vadovas, puikiai laviruojantis ir išlaikantis balansą visose gyvenimo srityse.  Vitalija Freitakaitė – bendrovės „Javinė“ direktorė, ypač dėmesinga žmonėms.  Vitalija Grybauskienė – Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos direktorė. Tai jautri ir profesionali vadovė, gebanti sutelkti darbuotojus kūrybiniam darbui. Atsakingai rūpinasi gimnazijos rekonstrukcija, daug širdies šilumos įdeda, kad vaikai, turintys judėjimo negalią, gimnazijoje jaustųsi kaip namie, palaiko tamprius ryšius su LIONS klubu Vokietijoje.  Inga Kerienė – VšĮ „American English School“ Klaipėdos filialo direktorė. Ji tiesiog yra įmonės gyvybės šaltinis, šeimos galva: diplomatiška, kantri, iniciatyvi, kūrybinga, žavi, išklausanti ir supratinga.  Jolita Krickė – atsakinga bei rūpestinga vadovė, kuri nuoširdžiai rūpinasi kolegomis bei užtikrintai vadovauja „Švyturio“ arenai. Ji puikus pavyzdys griežto, bet supratingo vadovo, kuris yra ir direktorius, ir draugas savo kolektyvo nariams.  Živilė Kristutienė – UAB „Frezijų puokštė“ direktorė. Tai puiki vadovė, gera ir rūpestinga darbdavė, suprantanti ir išklausanti darbuotojus. Jos dėka sodo centras „Frezija" ir Klaipėdos valstybinė kolegija jau 10 metų rengia tradicinėmis tapusias pavasarines bei rudenines sodinukų muges, rožių šventes. Vadovės iniciatyva remiami įvairūs projektai, neįgaliųjų bei labdaros organizacijos.  Vaidas Kvedaras – „Švyturio menų doko“ steigėjas, bendrovės „Mezo group“ direktorius, renginių režisierius ir vedėjas. Jis inicijavo ir įgyvendino „Švyturio me-

nų doko“ projektą, kuris buvo sėkmingai pritaikytas buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Jis – tarptautinio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ sumanytojas ir organizatorius, projektui įgyvendinti sutelkęs aktyvią ir kūrybingą komandą, aktyvus miesto bendruomenės narys.  Doc. dr. Angelė Lileikienė – VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorė, kartu su kolege G.Avižoniene 1994 m. įsteigusi Referentų mokyklą. Šiandien tai Lietuvos verslo kolegija – moderni aukštoji mokykla. Direktorė pozityvi, pasitikinti savimi, puikiai bendraujanti, iniciatyvi ir kūrybinga, gebanti rasti išeitį konfliktinėse situacijose, tartis su pavaldiniais ir nebijanti jiems perduoti atsakomybės.  Saulius Mikelkevičius – UAB „Pineka“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės kolektyvas šį gruodį švęs 20-metį. Šis jubiliejus – ir vadovo asmeninių bei profesinių savybių rodiklis. Saulius kiekvienam įmonės darbuotojui visų pirma yra kolega. Jis negaili ne tik profesionalaus patarimo, bet ir padeda išspręsti kartais užgriūvančias sudėtingas asmenines problemas. Jis draugiškas, atviras, paprastas ir išmintingas, vertas Metų vadovo titulo.  Ineta Pačiauskaitė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė. Ji lyg medis, išauginęs dabartinį biuro kolektyvą. Kolektyvas – tvirto medžio kamienas, už kurio pagrindą – šaknis – dėkingas direktorei.  Andrej Pavlovič – šiuolaikinių šokių klubo „Plazma“ vadovas, įvairių renginių organizatorius, vienas ryškiausių šiuolaikinių šokių bei muzikos industrijos propaguotojų. Jo 16 metų sėkmingai vadovaujamame šokių klube užaugo per 3 000 šokėjų, iš kurių ne vienas tęsia profesionalią karjerą, dalyvauja įvairiuose čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Jo galvoje gausybė novatoriškų idėjų, jis gerbiamas kolegų, aktyviai bendradarbiauja su šalies bei užsienio organizacijomis ir yra nenuilstantis optimistas.  Gediminas Rimkus – bendrovės „Vakarų krova“ direktorius. Vienas iš tų vadovų, kuris sugeba ne tik kokybiškai dirbti, bet ir įkvėpti veiklai kitus. Jis žino, kad darbuotojai – įmonės turtas, nes jų įgūdžiai, žinios, sugebėjimai sukuria paslaugas, nuo kurių kokybės priklauso įmonės gerovė.  Svetlana Rinkevičienė – UAB „Vaterlinija“ direktorė. Tai vadovė, gebanti sutelkti kolektyvą dideliems darbams. Organizuotumas, tikslumas, dėmesys darbuotojams ir visada gera nuotaika yra pagrindiniai jos bruožai.  Tatjana Sokolova – Klaipėdos lopšelio-darželio „Pingvinukas“ direktorė. Ji rūpestinga ir profesionali vadovė, sugebanti kasdien įkvėpti kolektyvą darbui ir už savo nuoširdumą sulaukianti vaikų meilės bei tėvelių palaikymo.  Žilvinas Žilinskas – „V.Paulius § Associates“ gen. direktorius ir „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas. Jis – vienas pagrindinių traukinio linijos Kinija – Vilnius – Antverpenas atidarymo iniciatorių, aktyviai rūpinasi Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimu, dalyvauja plėtojant Lietuvos prekybinius ryšius su Rusija, Kazachstanu, Kinija.

Balsavimo etapas – nuo spalio 31 iki lapkričio 15 d. 12 val. Apdovanojimas – lapkričio 16 d. Balsuoti galite portale www.KL.lt

11

penktadienis, lapkričio 2, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

„Naujasis arabeskas“ – proga įvertinti šokį Du savaitgalius Klaipėdos žvejų rūmų scena bus atiduota šokėjams. Joje lapkričio 9–17 d. vyks III šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis arabeskas“, ambicingai ieškantis kuklios, bet prasmingos vietos uostamiesčio kultūros renginių panoramoje.

Festivalio programa

Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) Lapkričio 9 d. 19 val. – G.Ivanausko teatro PREMJERA „Tango Salon“ (chor. B.Urbietytė). Lapkričio 10 d. 16 val. – *choreografinių miniatiūrų konkursas „Naujasis arabeskas 2012“ Lapkričio 11 d. 12 val. – šokio teatro „Dansema“ spektaklis vaikams „Kampavoris“ (kūrėjos S.Mikalauskaitė ir I.Pačėsaitė). Lapkričio 11 d. 14 ir 16 val. – kūrybinės šokio laboratorijos (ved. chor. R.Galkina (Latvija) ir D.Binkauskaitė). Lapkričio 11 d. 18 val. – Latvijos kultūros akademijos šokio spektaklių diptikas „Aš papasakosiu apie...“ ir „Auksiniai žvėrys“ (chor. D.Gaitjukevičius / Ilzė Zirina). Lapkričio 16 d. 18 val. – Klaipėdos pantomimos teatro „A“ PREMJERA „Jaunystė, branda, senatvė, mirtis“ (rež. A.Mažonas).

Susipynė grožis ir tango

Šiemet festivalyje bus parodyti šeši šokio spektakliai (programos sudarytoja – Nemira Trakumienė), du iš jų – premjeriniai ir vienas – vaikams. Jauni autoriai ir atlikėjai savo kūrybinius bandymus pateiks choreografinių miniatiūrų konkurse, o profesinius įgūdžius galės patobulinti šokio laboratorijose-seminaruose. Festivalį pradės visiškai „šviežias“ Gyčio Ivanausko teatro (GIT) šokio spektaklis „Tango Salon“, kurio premjera įvyko rugsėjo pabaigoje. Kritikė Vita Mozūraitė šio teatro spektaklius priskiria plačiąja prasme „pramoginiam“ (entertainment) šokiui. „Tango Salon“ – tai nauja improvizacija, įkvėpta moters grožio ir aistringojo argentinietiškojo tango. Spektaklio kūrėjai žada tikrą vaizdų fontaną, kuriame viena kitą keis nepaprasto grožio ir įmantraus tango šokio kombinacijos. „Spektaklyje kalbama apie šiuolaikinę moterį, jos norą būti gražia – ji daro viską ir net per daug. Galbūt tai akmuo į šiuolaikinės moters daržą. Šis spektaklis – proga

Lapkričio 17 d. 18 val. – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Išplautas dangus“ (chor. B.Letukaitė). Bilietų kainos – 10–30 Lt (*nemokamas renginys). Jie parduodami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose. Inspiracijos: naujausias choreografės B.Urbietytės šokio spektaklis „Tango Salon“ įkvėptas moters grožio

ir aistringojo argentinietiškojo tango.

pasižiūrėti į save iš šono, pamatyti, kaip moteris stengiasi dėl vyro, kiek ji persistengia ir kokį vyrą ji ketina prisivilioti, kokį gauna ir apie kokį svajoja. Tai meilės istorija, juk tango – meilė, aistra ir neapykanta viename“, – sakė G.Ivanauskas. Idėjos iniciatorius G.Ivanauskas ir choreografė Brigita Urbietytė kartu dirbo jau ne pirmą kartą. B.Urbietytė yra ne tik choreografė, aktorė ir šokėja, bet ir tango mokytoja. Įkvėpimo sėmėsi iš tapybos

Kauno šokio teatras „Aura“ reprezentavo Lietuvos šiuolaikinį šokį daugiau nei 160-yje festivalių visame pasaulyje. Klaipėdos

„Naujasis arabeskas“ ne tik pristato spektaklius, bet atlieka ir svarbią edukacinę misiją – rengia choreografinių miniatiūrų konkursą bei kūrybines šokio laboratorijas. festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kolektyvo koncertiniuose maršrutuose atsirado ir „Naujasis arabeskas“.

Organizatorių nuotr.

Teatro įkūrėja ir meno vadovė – choreografė, pedagogė, Auksinio scenos kryžiaus bei Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Letukaitė jau beveik keturis dešimtmečius tęsia ir vysto lietuviško modernaus šokio, susieto su Danutės Nasvytytės ir Kiros Daujotaitės vardais, tradicijas. Ji studijavo pas žymiausius Europos ir Amerikos pedagogus. Klaipėdiečiams „Aura“ parodys šokio spektaklį „Išplautas dangus“. Kurdami jį, B.Letukaitė ir kompozitorius Gintaras Samsonas rėmėsi postulatu, jog muzika ir šokis scenoje gyvena savo gyvenimus. G.Samsono „Lie-

taus reminiscencijos“ tapo savotišku tramplinu, nuo kurio B.Letukaitė nėrė į choreografijos vandenis, pateikdama savąją muzikos ir kūno plastikos interpretaciją. Įkvėpimo autorė sėmėsi ir iš H.Boscho tapybos darbų, kuriuose užfiksuotos septynios didžiosios nuodėmės. Spektaklyje „Išplautas dangus“ jos tampa ne statiškais moraliniais konceptais, ne fotografo, dailininko ar istoriko užfiksuotu vaizdu ar tekstu, bet patirtimi čia ir dabar. Svečiuosis kaimynai latviai

Šiemet „Naujajame arabeske“ vėl svečiuosis kaimynai latviai. Vienaveiksmių spektaklių vakare festivalis supažindins su Latvijos choreografų kūryba.

14

12

penktadienis, lapkričio 2, 2012

pramogų gidas Provokuoja keturi žvilgsniai

Keturi menininkai Palangoje susibūrė į fotografijų parodą „4 žvilgsniai“. Anot jų, šios parodos tikslas – kvestionuoti matymo aktą, nesutikti su nusistovėjusia arba įprasta žiūrėjimo, stebėjimo ir / ar vizualinio patyrimo tradicija. Shaunui Campui, Rimantui Plungei, Remigijui Venckui ir Aritonei Plungienei rūpi klausimas, kaip ir ką galima matyti, paliesti žvilgsniu bei paliestąjį pasisavinti tarsi savo asmeninį išgyvenimą. Kadangi parodos autorių fotografiniai palietimai yra dekonstruktyvūs, jų sukurti atvaizdai provokuoja žiūrovus išgyventi naujus lytėjimus. KUR? A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto g. 16). KADA? Iki gruodžio 2 d. KAINA? Muziejaus lankymas – 4 Lt.

vaidins J.Vaitkaus spektaklį

Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatras publikai parodys vieną savo naujausių, dar premjerinių spektaklių – Dorotos Masłowskos „Mums viskas gerai“ (rež. Jonas Vaitkus). 1983 m. gimusi pjesės autorė laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje, o 68-erių spektaklio režisierius – viena įdomiausių lietuvių teatro asmenybių. „Mums viskas gerai“ su negailestinga ironija ir labai vaizdingai kalbama apie šiuolaikinę visuomenę. Itin šiuolaikišką scenovaizdį sukūrė Artūras Šimonis, įspūdingai panaudota daug vaizdo ir garso efektų. KUR? Žvejų rūmų didžiojoje scenoje (Taikos pr. 70). KADA? Lapkričio 7 d. 18 val. KAINA? 11.50 – 31.50 Lt.

„Baltija 2012“ – galimybė išgirsti Atsigręžė į premiją

Atidus leidinio sudarytojo žvilgsnis užkliudė ir kitą apdovanojimą, kurio rašytojai buvo linkę nesureikšminti. „Beveik visi „Baltijos“ almanachai nusigręždavo nuo I.Simonaitytės premijos, lyg tai būtų visiškai nereikšmingas kultūrinis judesys. Mes nusprendėme tą kultūrinį judesį sureikšminti. Premijos laureatės Elenos Kranauskaitės publikacija išties puiki“, – teigė almanacho sudarytojas.

Kitaip: šiemetę „Baltiją“ sudarė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas R.Rastauskas, pabandęs ją išvaduoti iš tradicinio

požiūrio nelaisvės ir leidęs joje skambėti įvairiems balsams.

Almanachas „Baltija“ – kasmetis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus leidinys, kurio naujausias numeris šią savaitę jau pristatytas skaitytojams. Urtė Milkintaitė Paskatino jubiliejus

Įprasta manyti, kad juo turi būti apžvelgiamas šio krašto literatūrinis ir kultūrinis gyveni-

mas. Iš nusistovėjusio požiūrio nelaisvės uostamiesčio menininkus išvaduoti pabandė šiųmečio almanacho sudarytojas Rolandas Rastauskas. Jo ir Klaipėdos rašytojų vado Juozo Šikš-

Vytauto Petriko nuotr.

nelio atrinkti tekstai atveria galimybę išgirsti ne tik save, bet ir kitus... Neatsitiktinai almanacho pristatymo vakaras buvo pradėtas klausantis įrašo su Tomo Venclovos skaitomais eilėraščiais. Kaip savo straipsnyje rašo literatūrologas Marijus Šidlauskas, šis poetas „formaliai galėtų būti pavadintas Klaipėdos sūnumi, nes šiame mieste jis išvydo pasaulį“, o šiais metais dar ir 75tąsias gimimo metines švenčia. Tad jubiliejus buvo viena paska-

tų almanachą sudaryti šio mąstytojo stiliumi – laužant „tabu“ ir leidžiant skambėti įvairiems balsams. Nors naujos T.Venclovos kūrybos almanache nerasime, tačiau jo paties pasirodymo uostamiestyje galima pradėti laukti jau dabar. „Lapkritį Tomui Venclovai ir Adamui Michnikui bus suteikti Klaipėdos universiteto garbės daktarų vardai, tad šiuos garbius asmenis matysime čia“, – patikino R.Rastauskas.

Klaipėdoje rodys nepatogų kiną Lapkričio 7–10 d. į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmus ir LCC tarptautinį universitetą atkeliaus žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus kinas“, vykstantis jau šešti metai.

Dokumentinių filmų festivalyje rodomi filmai, vienaip ar kitaip susiję su žmogaus teisių klausimais. Kartu tai ir socialinis kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos visiems prieinamos kino peržiūros Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi, tarptautiniuose festivaliuose pripažintų ir naujų dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais, organizuojami papildomi edukaciniai renginiai.

Spalio 17-ąją Vilniuje prasidėjęs festivalis jau pabuvojo ir Kaune, o lapkritį pradės kelionę po kitus šalies miestus. Šiemet jo programoje – 41 dokumentinis filmas, susitikimai su 13 užsienio svečių, edukacinės diskusijos ir filmų aptarimai. Šiemet didelis dėmesys skiriamas nedemokratiškų režimų griūčiai arabų kraštuose, tvyrančiai įtampai Vidurio Rytų regione. Festivalio organizatoriai siekia praplėsti žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas. „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ – tai erdvė laisvai minčiai, atviroms diskusijoms apie tai, kas iš tiesų svarbu. „Mes rodom, tu sprendi“, – toks „Nepatogaus kino“ šūkis. Festivalį organizuoja Lietuvos žmogaus teisių centras. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėda dažnai vadinama atviru ir laisvu stiliumi gyvenančiu miestu. Ši „Baltija“ – tai mėginimas ne tik deklaruoti, bet ir įgyvendinti šias vertybes. Galimybę išgirsti kitus atveria dramaturgija. Caryl Churchill pjesė „Septynetas žydų vaikų“ buvo parašyta po to, kai Izraelis bombardavo Gazą. Šis tekstas erzino ir nebuvo palankiai vertinamas nei žydų, nei arabų, apie kuriuos pjesėje kalbama. Su šiuo kūriniu, sulaukusiu daug atgarsių pasaulyje, pažindinami „Baltijos“ skaitytojai. Laisvė turi struktūrą

Almanache uostamiesčio autorių kūryba nėra dominuojanti. Pir-

Programa Klaipėdoje KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) Lapkričio 7 d. 17.30 val – „Atgal į aikštę“ (Norvegija, Kanada, 2011, rež. Petr Lom, 83 min.), 19 val. – „Rusijos laisvamanis“ (Suomija, 2012, rež. Ari Martikainen, 75 min.). Lapkričio 8 d. 17.30 val. – „Černobylis – visiems laikams“ (Belgija, Prancūzija, 2011, rež. Alain de Halleux, 55 min.), po filmo – diskusija apie atominės energetikos plėtrą Lietuvoje ir Europoje, jos grėsmes ir galimybes. Diskusijoje dalyvaus ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. 19.30 val. – „Dvejojantis revoliucionierius“ (Jungtinė Karalystė, 2012, rež. Sean McAllister, 69 min.).

Bendruomenė: ketverius metus kurta dokumentinė poema „Stebu-

klų laukas“ pasakoja apie žmones, pasistačiusius savo namelius prie sąvartyno ir gyvenančius ten daugiau nei 20 metų.

Lapkričio 9 d. 17.30 val. – „Pagaminta Indijoje“ (JAV, 2010, rež. Rebecca Haimowitz, Vaishali Sinha, 97 min.), 19.15 val. – „Panko sindromas“ (Suomi-

13

penktadienis, lapkričio 2, 2012

pramogų gidas Vyks šventinis koncertas

Visuomeninė organizacija „Muzikos svetainė“ rytoj rengia šventinį koncertą, skirtą Rusijos Federacijos Liaudies vienybės dienai. Jame skambės XIX a. rusų kompozitorių ir poetų kūriniai. Muzikuos žymūs Klaipėdos atlikėjai Vytautas Tetenskas, Valentina Vadoklienė, Tatjana Romaškina, Irena Pečiūrienė, Giedrė Zeicaitė, Viačeslavas Tarasovas, Jana Tarasova, Narine Stepanian. Koncerto literatūrinę dalį ruošia „Aitvaro“ gimnazijos bei „Santarvės“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Projektą globoja RF Generalinis konsulatas Klaipėdoje. KUR? Klaipėdos universiteto koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4). KADA? Lapkričio 3 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Tapybos „Laikas rudeniui“

Palangoje savo darbų parodą „Laikas rudeniui“ atidarė tenykštė tapytoja Reda Rimkutė-Ščerbakovienė. „Aš netapau. Aš piešiu. Kiek save prisimenu, visad piešiau. Žmones. Nieko nėra išraiškingesnio už žmogaus kūną. Per jį gali parodyt visą pasaulį“, – mano Šiaulių universiteto Dailės fakulteto auklėtinė, Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ steigėja ir aktyvi narė R.Ščerbakovienė. Jos kūriniuose – žmogus ir visas jo pasaulis, kuriame skleidžiasi įvairiausios nuotaikos – vasariškai saulėtos, žiemiškai atšiaurios ar rudeniškai melancholiškos. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Iki lapkričio 23 d. KAINA? Nemokamai.

kitus ma mintis, šaunanti į galvą matant tai – nejau mūsų rašytojų galios šiemet yra išsekusios? J.Šikšnelis greitai šią mintį paneigė: „Ne, galios neišseko. Tiesiog leidinio koncepcija buvo truputėlį kitokia nei įprasta. Sudarytojui buvo suteikta laisvė rinktis kūrinius pagal savo skonį. Klaipėdiečių autorių almanache mažuma ne dėl to, kad jis nematė tarp jų pajėgių, o todėl, kad metai po metų tos pačios pavardės keliauja iš almanacho į almanachą, ir skaitytojams tai pabosta“. Tvirtą poziciją 2012-ųjų „Baltijoje“ užima jaunimas. Leidinys apipavidalintas Kristinos Gentvainytės nuotraukomis. Mergina gimė ir augo Klaipėdoje, šiuo metu gyvena Belgijoje. Anot R.Rastausko, tai vienintelė jam žinoma fotografė moteris, kurios kūrybą taip stipriai yra paveikęs Remigijus Treigys. Almanache publikuojami darbai iš fotociklo „Simetrija“ kitokie. Skulptūriškai tvirti, vaizduojantys mechanizmų pasaulį – jie diktuoja leidinio norą būti struktūriškai aiškiu. Klaipėda dažnai vadinama atviru ir laisvu stiliumi gyvenančiu miestu. Ši „Baltija“ – tai mėginimas ne tik deklaruoti, bet ir įgyvendinti šias vertybes. Ar tai jai pavyko iš tiesų? Pamatysime, kai jau atidžiau būsime ją perskaitę. Šiųmetį almanachą įsigyti galima knygyne, esančiame šalia I.Simonaitytės bibliotekos.

Sėkmė: V.Cipriani projektas buvo palankiai sutiktas didžiausiuose Italijos muzikos festivaliuose, jo pasirodymai buvo transliuojami televizijos ir

radijo eteryje.

WEKE: muzika, laužanti stereotipus „Talentingai suderinti skirtingi muzikos stiliai“, „išskirtinė muzikinių koordinačių sistema“, „muzika, laužanti stereotipus“, – taip kritikai apibūdina Italijoje gimusį projektą „WEKE: muzika fortepijonui ir styginiams“ bei jo autorių italų kompozitorių, aranžuotoją, pianistą ir vargonininką Vincenzo Cipriani.

Tik Klaipėdoje ir Vilniuje ja, 2012, rež. Jukka Kärkkäinen, J-P Passi, 85 min.) Lapkričio 10 d. 15 val. – „Ateities viltis“ (Islandija, Didžioji Britanija, 2010, rež. Henry Bateman, 75 min.), 16.30 val. – „Taika arba teisingumas“ (Nyderlandai, 2011, rež. Klaartje Quirijns, 65 min.), 17.45 val. – „Brangus Mandela“ (PAR, 2011, rež. Dara Kell, Christopher Nizza, 93 min.), 19.30 val. – „Stebuklų laukas“ (Lietuva, 2011, rež. Mindaugas Survila, 62 min.) LCC tarptautiniame universitete (Kretingos g. 36) Lapkričio 8 d. 18 val. – „Specialus skrydis“ (Šveicarija, 2011, rež. Fernand Melgar, 100 min.). Lapkričio 9 d. 18 val. – „Pokytis“ (JAV, 2012, rež. Harry Lynch, 98 min.). Lapkričio 10 d. 18 val. – „Pasiduok rytoj“ (JAV, 2011, rež. Michael Collins, 95 min.). Visos peržiūros – nemokamos.

Organizatorių nuotr.

Lapkritį išgirsti WEKE kompozicijas turės galimybę ir muzikos aistruoliai Lietuvoje. Tęsdamas projekto pristatymo turą Europoje, V.Cipriani surengs koncertus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (lapkričio 4 d. 17 val.) ir Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje (lapkričio 6 d. 18 val.). Juose pianistui talkins Klaipėdos muzikinio teatro orkestro styginių grupė, vadovaujama dirigento Vladimiro Konstantinovo, solistė Judita Butkytė bei trys instrumentalistai – Pranciškus Narušis (saksofonas, klarnetas, birbynė), Larisa Makarova (smuikas) ir Margarita Filipova (violončelė). „Visuomet maniau, jog sukurti muzikos albumą – tai lyg parašyti romaną, – įsitikinęs V.Cipriani. – Naudodamas muzikos kalbą, kompozitorius pasakoja istoriją,

kurioje telpa daugybė jo jausmų ir išgyvenimų. WEKE muzika buvo sukurta vieną karštą vasarą. Tuomet, pamiršęs įvairius stereotipus ir rėmus, pajutau didžiulį poreikį

V.Cipriani muzikos alchemija – eksperimentavimas, jungiant klasikinę, derminę, populiariąją muziką, džiazą ir grigališkojo choralo motyvus. kažką svarbaus pasakyti kitiems. Tik kalbėjau ne balsu, o savo muzika... Taip projekto WEKE kūriniuose susijungė džiazas, klasika, populiarioji muzika ir grigališkasis choralas. WEKE taip pat yra

skiriama kompozitoriui Astorui Piazzolla’i ir grupei „The Beatles”, kurie turėjo didelės įtakos ne tik mano muzikai, bet ir gyvenimui.” Netruko sulaukti pripažinimo

1969 m. Vokietijoje gimęs italų kilmės kompozitorius ir atlikėjas V.Cipriani įvairiapusį muzikinį išsilavinimą įgijo N.Piccinni muzikos akademijoje Baryje (Italija), vėliau tobulinosi Monopolio (Italija) muzikos akademijoje. Šiuo metu jis yra E.P.Santomasi fondo ir tarptautinio pianistų konkurso Benedikto XIII prizui laimėti meno vadovas, asociacijos „Kultūrinis projektas Lemurge“ prezidentas, Materos (Italija) E.R.Duni muzikos akademijos dėstytojas, aktyviai kuriantis kompozitorius, muzikos aranžuotojas ir koncertuojantis atlikėjas. Pirmąkart 2010 m. Italijoje nuskambėjęs projektas WEKE ne-

truko sulaukti pripažinimo gimtinėje. V.Cipriani muzikos alchemija – eksperimentavimas, jungiant klasikinę, derminę, populiariąją muziką, džiazą ir grigališkojo choralo motyvus – buvo palankiai sutikta didžiausiuose Italijos muzikos festivaliuose, jo pasirodymai buvo transliuojami televizijos ir radijo eteryje. Sąskambių paletė – įvairialypė

Pasak koncerto „WEKE: muzika fortepijonui ir styginiams“ dirigento V.Konstantinovo, WEKE yra muzikinis audinys su labai įmantriomis ritminėmis figūromis, kurių atlikimui neužtenka klasikinio akademinio įdirbio: „Šio projekto sąskambių paletė – labai įvairialypė. Todėl tie, kas mėgsta skirtingų muzikos stilių samplaiką, koncerte išgirs būtent tai“. Projekto WEKE koncertuose Lietuvoje skambės V.Cipriani sukurta muzika fortepijonui ir styginiams. Į programą įtraukti ir Pietų dvasia alsuojantys visiems gerai pažįstami kūriniai „Ave Maria“, pagal klasikinę itališką-neapolietišką tradiciją V.Cipriani aranžuoti „Santa Lucia Luntana“, „Grammy“ apdovanojimui nominuotas A.Piazzolla’os „Oblivion“, grupės „The Beatles“ hitas „Good Night“ ir kiti. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, lapkričio 2, 2012

pramogų gidas

„Naujasis arabeskas“ – proga įvertinti šokį Dmitrijus Gaitjukevi11 čius, buvęs trupių „Olga Zitluhina Dance Company“ ir

„Provincyalnyje tancy“ šokėjas, daug klausimų žiūrovams užduos savo naujausiame spektaklyje „Aš papasakosiu apie...“. Choreografė Ilzė Zirina spektaklyje „Auksiniai žvėrys“ sprendžia moterų problemas. Scenoje šoks Latvijos kultūros akademijos (LKA) Šiuolaikinio šokio katedros studentai. Kasmet po naują judesio spektaklį festivalyje „Naujasis arabeskas“ pristato Žvejų rūmų pantomimos teatras „A“. Režisierius Aleksas Mažonas su trupe parodys Marselio Marso kūrybos inspiruotą vaidinimą „Jaunystė. Branda. Senatvė. Mirtis“. Jame pasakojama apie kiekvieno žmogaus kelią, įprasmintą įvairiais gyvenimo etapais – nuo gimimo iki mirties. Tradiciškai viena festivalio diena bus skirta vaikų auditorijai. Šokio teatras „Dansema“ iš sostinės kuria spektaklius patiems mažiausiems žiūrovams, moko juos suprasti judesį ir pamilti šiuolaikinį šokį nuo mažumės. Teatro įkūrėja Birutė Banevičiūtė (Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė) su kolegomis kryptingai dirba vaikų šokio edukologijos srityje. Žaismingą šokio

spektakliuką 2–6 metų vaikams (ir jų tėveliams) „Kampavoris“ pateiks Sigita Mikalauskaitė ir Indrė Pačėsaitė. Vyks konkursas ir mokymai

„Naujasis arabeskas“ ne tik pristato spektaklius, bet atlieka ir svarbią edukacinę misiją – rengia choreografinių miniatiūrų konkursą bei kūrybines šokio laboratorijas. Pozityviu ir progresuojančiu reiškiniu jį vadina Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Choreografijos katedros vedėja docentė Violeta Milvydienė, kasmet dalyvaujanti konkurso vertinimo komisijos darbe. Tikimasi, kad ir trečiajame konkurse bus parodyta maždaug dvi dešimtys kompozicijų. Scenoje pasirodys šokių grupės, kolektyvai ir solistai iš visos Lietuvos. Konkurso laureatai bus apdovanoti Klaipėdos menininkų Izroildžono Baroti, Vyto Karaciejaus, Daivos Molytės-Lukauskienės, Reginos Ramonaitės-Malakauskienės dovanotais meno kūriniais, bendrovės „Puantas“, KU MF Choreografijos katedros ir dienraščio „Klaipėda“ įsteigtais prizais. Kūrybinėse šokio laboratorijose bus galima pasisemti naujų žinių, idėjų, pasimokyti šiuolaikinio šokio technikos. Į jas kviečiami ne

Kelias: A.Mažono spektaklyje „Jaunystė.

Branda. Senatvė. Mirtis“ pasakojama apie kiekvieno žmogaus gyvenimo etapus.

tik kolektyvų vadovai, studentai, bet ir visi besidomintys šiuolaikiniu šokiu, pradedantieji šokėjai ar dar ieškantis savo vietos šo-

Interpretacija: šokio spektaklyje „Išplautas dangus“ chore-

ografė B.Letukaitė apmąstė septynias didžiąsias nuodėmes.

Organizatorių nuotr.

kio pasaulyje jaunimas. Savo patirtimi pasidalys LKA Šiuolaikinio šokio katedros docentė Ramona Galkina ir klaipėdietė choreografė

bei pedagogė Dovilė Binkauskaitė (registracija tel. 410 563, el. p.: nemira@zvejurumai.lt). „Klaipėdos“ inf.

Karvytė Sofija kviečia muzikuoti kartu ka, patraukianti spalvomis, džiazo elementais ir ritminiu pradu, kuris spektakliui suteikia energijos. Pasak kompozitorės, „muzikinė pasaka sukurta kūrybingai interpretacijai, kurios esmė yra improvizacija ir žaismė ne tik aktoriui (aktoriams), bet ir dirigentui bei visiems muzikos atlikėjams“. Kaip sekėsi karvytei Sofijai ieškoti orkestro? Kokie nuotykiai ir

Šiandien Klaipėdos koncertų salėje bus rodomas muzikinis spektaklis visai šeimai „Sofija muzikuoja“. Jį įkvėpė prancūzų rašytojo Geoffroy de Pennart sukurta istorija apie karvę Sofiją, gyvenančią nedideliame kaimelyje. Be galo muzikali ir beprotiškai mėgstanti dainuoti Sofija džiugindavo savo mažaisiais koncertais draugus ir namiškius. Tačiau labiausiai ji svajojo padainuoti su orkestru...

Zita Bružaitė:

„Išvertė“ į muzikos kalbą

Spektaklio premjera praėjusį gruodį buvo parodyta net keturis kartus ir sulaukė geriausių atsiliepimų. Spektaklį parengė kūrybinga komanda: dirigentas Mindaugas Piečaitis, atradęs Sofijos istoriją, jaunoji literatė Karolina Rybačiauskaitė, sukūrusi jos lietuvišką versiją, kompozitorė Zita Bružaitė, specialiai parašiusi jai muziką, ir aktorė Gintarė Latvėnaitė, atliekanti Sofijos vaidmenį bei režisavusi pastatymą. Spektaklyje pasirodo Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), aktoriai Laura Rakauskaitė ir Šarūnas Navickas. Dirigento M.Piečaičio nuomone, Sofijos istorijos eiga muzikoje tobulai atitinka rondo formą. Taip ir gimė idėja, kad šis literatūrinis kūrinys galėtų būti „išverstas“ ir į muzikinę kalbą. Kiekviena situacija, į kurią herojė patenka, yra savita, charakteringa, kaip atskiri mu-

Muzikinė pasaka sukurta kūrybingai interpretacijai, kurios esmė yra improvizacija ir žaismė. Scenoje: aktorė G.Latvėnaitė ne tik režisavo pastatymą, bet ir pati jame atlieka Sofijos vaidmenį. Darijos Vasiliauskienės nuotr.

zikiniai paveikslai, kuriuos vienija jos nuolatinis refrenas – savojo „a “ paieškos. Sofija niekur nepritampa, nes kriterijai, pagal kuriuos vertinama muzika, yra tiesiog stulbinantys: tai jos ragai ne tos formos, tai spalva ne ta, tai ji nepakankamai elegantiškai apsirengusi... Žingsnis – į priekį

„Gyvenime dažnai su viltimi varstome duris ir gauname įvairiausių atsakymų. Kartais durys užveria-

mos prieš mūsų nosį, bet tai nebūtinai yra blogas ženklas. Greičiausiai, tai tiesiog ne ta vieta, ne tie žmonės, ne ta aplinka. Po žaisminga šios istorijos fabula slepiasi kur kas gilesnės mintys, kurios aktualios ne vien jauniesiems klausytojams: išmok atpažinti tai, kas tikra, ir būk savarankiškas priimdamas sprendimus Nes tik tokie sprendimai padeda žengti žingsnį į priekį... Nors ir nedidelį, bet – į priekį...“ – teigė M.Piečaitis.

Kompozitorė Z.Bružaitė teigė, kad visada, kai ji rašo vaikams, nusikelia į buvusį laiką, ir tai jai yra be galo malonu. Autorė džiaugėsi, kad jos operėlė – parodija „Grybų karas ir taika“ bei opera-baletas „Voro vestuvės“ (abu kūriniai sukurti pagal Justino Marcinkevičiaus eiles) sėkmingai įsitvirtino Kauno valstybinio muzikinio teatro repertuare. Pasaka nepasaka

Savo kūrinį „Sofija muzikuoja“ Z.Bružaitė vadina muzikine pasaka, kurioje vykstantys įvykiai pasitaiko ir realiame gyvenime. Todėl spektaklis yra artimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jo muzika melodinga, virtuoziš-

išbandymai jos laukė dideliame mieste? Kaip su muzika susijęs kūno svoris, ūgis, spalva, ragai ar elegancija? Kokią dainelę atliko Sofija ir jos suburtas „Muzikos draugų“ orkestras? Spektaklyje publika išgirs jos melodiją ir galės dainuoti kartu: Aš ėjau, keliavau, sutikau, pamačiau... Kiek garsų ir kiek spalvų! Kiek melodijų painių! Kiek praeivių ir draugų, muzikos gražios kelių... Spektaklio kūrėjai ir atlikėjai kviečia visus susipažinti su karvyte Sofija ir muzikuoti kartu. Muzikinio vaidinimo pradžia – 18 val. Jis vyks Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 15 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.

15

penktadienis, lapkričio 2, 2012

sportas

Įveikti Baltarusijos čempionai „Neptūno“ krepšininkai nudžiugino savo aistruolius pirmąja pergale Vieningoje lygoje (VL). Jie po atkaklių, daug nervų kainavusių rungtynių, kurias teko pratęsti, įveikė stipriausią Baltarusijos komandą – Minsko „CmokiMinsk“ 110:106.

Lyderis: „Neptūną“ į priekį vedęs M.Mažeika (balta apranga) nevengė atakuoti varžovų krepšio iš arti.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Komandos keitė taktiką

Paskutiniąsias vietas VL A grupėje užimančios komandos, norėdamos pasiekti pirmąją pergalę, ėmėsi savotiškų žingsnių – „Neptūnas“ pakeitė marškinėlius. Žaidė ne su tradicine namų – mėlyna apranga, o balta. Minsko ekipos vadovai Lietuvos parodyti nevežė vidurio puolėjo amerikiečio Jonathano Krefto. Svečiai rungtynes pradėjo labiau susikaupę – 8:2. Įpusėjus kėliniui jų persvara pasiekė 9 taškus – 16:7. Nors klaipėdiečiai itin stengėsi, tačiau pirmąjį kėlinį pralaimėjo 19:25. Po trumposios pertraukėlės „Neptūno“ krepšininkai perėmė iniciatyvą ir įpusėjus ketvirčiui pavijo bei aplenkė svečius – 37:36. Kai 34-ąją min. uostamiesčio žaidėjai atitrūko net 14 taškų skirtumu – 81:67, retas žiūrovas arenoje galėjo pagalvoti, kad prieš akis – dar daug karštų įvykių. Baltarusiai nė nemanė kelti baltos vėliavos. VL rezultatyvumo – 37 taškai per vienerias rungtynes – rekordą pakartojęs Aleksandras Kudriavcevas, Aleksandras Pustogvaras ir Denisas Koršukas tritaškiais vėl grąžino intrigą – 81:76. Kalti patys žaidėjai

Dėl to, kad Minsko krepšininkai sugebėjo išlyginti rezultatą ir žaisti papildomas penkias minutes, „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, pirmą kartą šį sezoną sulaukęs po ligos grįžusio asistento Tomo Rinkevičiaus, turėtų griežtai pakalbėti su savo žaidėjais. Jie privalėjo prasižengti anksčiau, nei A.Kudriavcevas stebuklingai, neįtikėtinu metimu pasiuntė kamuolį iš tritaškio zonos – 90:90. Per pratęsimą vyko permaininga kova. Ir tik tuomet tapo aišku, kas laimės, kai po savo krepšiu

penktąją pražangą gavo nesulaikomasis „Cmoki-Minsk“ gynėjas A.Kudriavcevas. Jo ekipos draugai dar bandė kovoti, tačiau jų atakos buvo labiau panašios į blaškymąsi nei derinukus. Nemažai aistrų kėlė ir arbitrai. Iš pradžių jų keisti sprendimai vertė imtis už galvų klaipėdiečius, o vėliau, tarsi norėdami, „išpirkti kaltę“, ėmė bausti svečius. Dažnai rungtynės priminė gaivališką kovą, kurioje, laimė, klaipėdiečiams pavyko išvengti didesnių bėdų. O svečiai kurį laiką prisimins susitikimą, mat prakirsta (gal ir sulaužyta) nosimi susitikimą baigė D.Koršukas, didesnę varžybų dalį gulėdamas ant grindų arba sėdėdamas ant suoliuko dėl patemptų kojos raiščių praleido minskiečių legionierius Scottas Christophersonas.

Debiutai. Pirmąsias NBA čempionato rungtynes dviejų lietuvių Toronto „Raptors“ klubas namuose po ypač nesėkmingo ketvirtojo kėlinio – 88:90 (25:27, 23:21, 23:15, 17:27) pralaimėjo Indianos „Pacers“ krepšininkams. Šeimininkų gretose starto penkete žaidęs Jonas Valančiūnas per 23 min. pasižymėjo dvigubu dubliu – pelnė 12 taškų ir atkovojo 10 (6 – po varžovų krepšiu) kamuolių. Linas Kleiza tapo vieninteliu iš trylikos mačui registruotų „Raptors“ krepšininkų, kurio treneris neišleido į aikštelę. Donato Motiejūno Hjustono „Rockets“ komanda pirmosiose rungtynėse svečiuose 105:96 (27:22, 28:36, 17:23, 33:15) nugalėjo Detroito „Pistons“ krepšininkus. Lietuvis mačui buvo registruotas, tačiau nežaidė. Sėkmė. Škotijos futbolo lygos taurės turnyro ketvirtfinalio barjerą sėkmingai įveikė ir po trejų metų vėl šio turnyro pusfinalyje žais Mariaus Žaliūko ir Arvydo Novikovo „Hearts“ vienuolikė. Edinburgo klubas svečiuose po 11 m baudinių 5:4 įveikė „Dundee United“ komandą. Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1), o per pratęsimą sirgaliai įvarčių neišvydo. M.Žaliūkas žaidė visą susitikimą, o A.Novikovą 97-ąją min. pakeitė Andrew Driveris. Pergalingą baudinį įmušė „Hearts“ ekipos kapitonas M.Žaliūkas. Indėlis. Ketvirtą pergalę paeiliui Latvijos krepšinio lygos čempionate iškovojo nugalėtojo titulą ginantis Ramūno Butauto treniruojamas Rygos VEF klubas. Pirmenybių lyderiai išvykoje 80:66 (23:22, 25:17, 15:14, 17:13) nugalėjo šeštojoje pozicijoje esančius Jūrmalos „Fenikss“ krepšininkus. Klaipėdietis D.Zavackas nugalėtojams pelnė 15 taškų, atkovojo 6 kamuolius. VEF puolėjas Antanas Kavaliauskas susitikimui nebuvo registruotas.

Svečiai girdėjo įžeidimų

Svečių ekipos vyriausiasis treneris Andrejus Krivonosas, spaudos konferencijoje pasveikinęs „Neptūną“ už gražią kovą ir charakterį, sakė, kad žiūrovams kova turėjo patikti. „Ir mūsų vyrai įrodė, kad gali ryžtingai kovoti, – pasidžiaugė strategas savo auklėtiniais. – Jei ne antras kėlinys, kurį pralaimėjome 22:33, galėjo būti kitokia rungtynių baigtis.“ Klaipėdiečių komandos vairininkas K.Maksvytis prisipažino, kad laukė lengvesnės pergalės. „Tikrai nenorėjome tokių įtemptų rungtynių. Išbarstėme 14 taškų – tai blogai“, – neturėjo noro šypsotis treneris. Anot K.Maksvyčio, dėl čiurnos traumos rungtynėse padėti negalėjo Giedrius Gustas. „Trauma nėra rimta, tikiuosi, kad greitai jis jau pasirodys aikštėje. Taip pat neplanavome, kad šiandien rungtyniaus Evaldas Dainys, kuris skundėsi peties skausmu. Tačiau jis ryžosi išbėgti į aikštelę ir padėti komandai“, – apie tai, ko nežinojo aistruoliai, atviravo strategas.

Sporto telegrafas

Svečias: 32-ejų A.Kudriavcevas tapo rungtynių žvaigžde. Vytauto Petriko nuotr.

O klaipėdiečiai nebuvo itin tolerantiški varžovams. Rezultatyviausiasis baltarusis A.Kudriavcevas liko nepatenkintas įžeidinėjimais. „To neturėtų būti“, – replikavo gynėjas, galbūt, įpratęs žaisti apytuštėse savo šalies salėse. Jau šią savaitę Klaipėdos arena vėl kunkuliuos – sekmadienį VL rungtynes žais Klaipėdos „Neptūnas“ ir Kauno „Žalgiris“.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Cmoki-Minsk“ 110:106 (19:25, 33:22, 17:20, 21:23, 20:16). M.Mažeika 33, D.Gailius 19, M.Runkauskas 14, V.Šarakauskas ir E.Dainys po 13, L.Mikalauskas 9/A. Kudriavcevas 37, A.Pustogvaras 13, P.Uljanka 12, A.Laškevičius 10.

Klaipėdoje pagerinti VL rekordai 216 – tiek taškų pelnė abi komandos. 100 – daugiau nei po 100 taškų per rungtynes pelnė abi komandos. 36 – tiek taškų per pratęsimą nebuvo pelnyta iki šiol. Pirmą kartą dviem žaidėjams – M.Mažeikai ir A.Kudriavcevui pavyko surinkti po daugiau nei 30 taškų.

37 taškus pelnęs A.Kudriavcevas pakartojo Marcuso Browno ir Keitho Langfordo pasiekimą (2009–2010 m. sezonas).

Nežaidė. Devynioliktąjį tašką Italijos futbolo pirmenybėse iškovojo Mariaus Stankevičiaus Romos „Lazio“ klubas. Romos vienuolikė susitikimą su tryliktojoje pozicijoje esančia „Torino“ (10 tšk.) ekipa baigė lygiosiomis 1:1 (0:1). Lietuvis buvo įtrauktas į rungtynių protokolą, tačiau liko atsargoje. Svečiai pirmavo po Kamilo Gliko (10 min.) įvarčio, o rezultatą išlygino Stefano Mauris (57 min.). Ispanijoje. Futbolo taurės turnyro šešioliktfinalyje įtikinamą pergalę iškovojo šalies čempionas Madrido „Real“ klubas, išvykoje 4:1 (2:0) nugalėjęs 3-ioje lygoje žaidžiančią „CD Alcoyano“ ekipą. Du įvarčius įmušė Karimas Benzema (21 ir 88 min.), po vieną – Kaka (35 min.) ir Jose Rodriguezas (67 min.), o garbės įvartį šeimininkams pelnė Javis Lara (77 min.). Atsakomasis susitikimas Madride bus žaidžiamas lapkričio 28-ąją. Rezultatyvumas. Anglijos futbolo lygos taurės turnyro aštuntfinalio rungtynėse Londone žiūrovai išvydo net devynis įvarčius. Šalies pirmenybių lyderis Londono „Chelsea“ klubas po pratęsimo 5:4 (1:2, 3:3) įveikė vicečempionę „Manchester United“ vienuolikę ir atsirevanšavo už nesėkmę, sekmadienį patirtą čempionate. Rungtynėse buvo skirti net trys 11 m baudiniai. Nesėkmę aštuntfinalyje patyrė taurės savininkai „Liverpool“ futbolininkai, namuose 1:3 (0:1) nusileidę „Swansea City“ komandai.

19

penktadienis, lapkričio 2, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 6 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite artimųjų supratimą ir palaikymą. Jiems taip pat reikalinga nuoširdi jūsų parama. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė asmeniniuose santykiuose ne mažiau svarbi negu darbe. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo vertybes, apmąstykite gyvenimą. Jums atrodys, kad suprantate aplinkinių problemas, bet tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų paties ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos nei naudos. Pasistenkite atsipalaiduoti ir nusiraminti. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite ramiai užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Mergelė(08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils gerų idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt pamilsite vyresnį žmogų. Būkite atidus, kad savo žodžiais ar veiksmais netyčia neįskaudintumėte artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug. Geriau piniginę palikite namuose. Vandenis (01 21–02 19). Galimi emocijų protrūkiai. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių, tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje orai truputį atšils, palis. Šiandien daug kur prognozuojamas lietus, temperatūra 5–9 laipsniai šilumos. Šeštadienį Vilniaus ir Kauno regionuose gali palyti, kitur bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį bus nuo 0 iki 7 laipsnių šilumos, dieną 4–8 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 2 d.

+8

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+7

Utena

+9

7.22 16.42 9.20

307-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 59 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +10 Brazilija +30 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +31 Keiptaunas +28 Kopenhaga +8

kokteilis Min­tys per Vė­li­nes Lapk­ri­čio 2-oji – Vė­li­nės. Va­kar – lapk­ ri­čio 1-ąją bu­vo Vi­sų Šven­tų­jų die­na. Dvi su­si­kau­pi­mo, rim­ties, ap­mąs­ty­mų ir žmo­nių, išė­ju­sių ana­pi­lin, pri­si­mi­ni­ mų ir ka­pų lan­ky­mo die­nos. Ne­vie­no­das mū­sų pa­sau­lis per šį lai­ ką: vie­nur šio­mis die­no­mis tvy­ro ra­ my­bė, ki­tur ren­gia­mi triukš­min­gi „he­ lou­vy­nai“. Su­si­kau­pi­mo me­tu Vio­le­ta brūkš­te­lė­ jo min­t į apie sa­vo­tiš­ką egoiz­mą: „Jau be­veik 30 me­tų, kai ne­tu­riu ma­mos... Ji išė­jo ta­da, kai aš bu­vau egoiz­mo vir­ šū­nė­je. Kai bu­vau mer­gai­tė, ku­riai tu­ rė­jo tar­nau­ti vi­sas pa­sau­lis, o ma­ma – juo la­biau! Pui­kiai at­si­me­nu sa­vo el­ge­ sį, kai ji mi­rė. Aš siu­tau ir py­kau! Kaip ji ga­lė­jo ma­ne pa­lik­ti, kai aš tik pra­de­du gy­ven­ti, kai jos man la­biau­siai rei­kia?! Praė­jo daug me­tų, te­ko iš­gy­ven­ti daug ar­ti­mų žmo­nių mir­čių. Keis­tų, liūd­nų, skau­džių... Ir vi­sa­da tie žmo­nės kaž­ko­ dėl išei­da­vo, ma­no nuo­mo­ne, ne lai­ku. Šian­d ien esu pro­t in­ges­nė, bet egoiz­ mas iš­li­ko. Man ne tiek gai­la išė­ju­sio­ jo, kiek sa­vęs be to žmo­gaus...“

Prie­ta­rai: ti­kė­ta, kad mi­ru­sių­jų

vė­lės žmo­nes lan­ko vė­ly­vą ru­ de­nį, to­dėl lapk­ri­čio pra­džio­je vė­lėms pa­gerb­ti skir­tos net dvi die­nos.

Tik­ras at­ve­jis Įkau­šęs žmo­ge­lis nak­tį už­kly­do į ka­pi­ nes ir įkri­to į iš­kas­tą duo­bę. Nie­kaip jam ne­pa­vy­ko iš­lip­ti. Kai šau­ kė­si pa­gal­bos, prie duo­bės priė­jo taip pat įkau­šęs ka­pi­nių sar­gas. – Na, ko čia da­bar šau­ki? – Blo­gai, bai­su, šal­ta! – Ir kaip tau ne­bus šal­ta, juk vi­sas že­ mes nu­si­spar­dei.

Links­mie­ji tirš­čiai Nu­mi­rė žmo­ge­lis. Pak­liu­vo jis pas an­ ge­lus, nu­ve­dė jie jį pro var­tus į di­de­ lę sa­lę, sa­ky­da­mi, kad jis pa­klius į ro­ jų. O ten – ka­ti­lai su der­va, ug­nis vi­sur, kep­tu­vė­se au­kos čirš­ka, vien riks­mai, klyks­mai. Žmo­ge­lis su­tri­kęs: – An­ge­liu­kai, mie­lie­ji, tai­g i sa­kė­te, kad čia bus ro­jus, o čia tik­riau­sias pra­ga­ras! – O tu ap­si­žval­gyk ati­džiau, – pa­pra­šė jo an­ge­lai. Žmo­ge­l is ap­si­ž val­gęs ma­to: vie­na­ me ka­t i­le ver­da vir­ši­n in­kas, ki­ta­me – uoš­vė. Ša­lia dvie­jo­se kep­tu­vė­se ke­ pa ke­lių po­li­ci­nin­kas ir gir­tuok­lis kai­ my­nas. – Ufff... Iš tie­sų tik­ras ro­jus... – iš­le­me­no žmo­gus. Čes­ka (397 719; mes, gy­vie­ji, no­ri­me gy­ven­ti am­ži­nai. Kol kas mums se­ka­si...)

Londonas +10 Madridas +14 Maskva +3 Minskas +6 Niujorkas +11 Oslas +4 Paryžius +10 Pekinas +9

Praha +8 Ryga +6 Roma +20 Sidnėjus +19 Talinas +5 Tel Avivas +30 Tokijas +18 Varšuva +9

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+8

+7

+5

6

+4

+6

+6

+5

8

rytoj

sekmadienį

+6

Beinora, Gedardas, Gedvilė, Valentinas, Viskantas.

+9

lapkričio 2-ąją

Rytas

+7

Vilnius Alytus

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vardai

+7

+8

+6

+5

13

1721 m. Pet­ras I pa­skelb­tas Ru­si­jos im­pe­ra­to­riu­mi. 1755 m. Vie­no­je, Aust­ri­ jo­je, gi­mė Ma­r ie An­toi­ net­te – Pran­cū­zi­jos ka­ra­ liaus Liud­vi­ko XVI (1774– 1793 m.) žmo­na ir Pran­ cū­zi­jos ka­ra­lie­nė. 1785 m. ka­rie­tų meist­ras Lio­ne­lis Lu­ki­nas Lon­do­ ne už­pa­ten­ta­vo pir­mą­ją gel­bė­ji­mo­si val­tį. 1815 m. gi­mė bri­tų ma­te­ ma­t i­kas Geor­ge’as Boo­ le’is, ku­rio lo­gi­nių sim­bo­ lių teo­ri­ja ta­po pa­grin­du kom­piu­te­riams su­kur­ti.

1862 m. gi­mė Jo­nas Ma­ čiu­lis-Mai­ro­nis, poe­tas, ku­n i­gas, dra­ma­t ur­gas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­ si­kas. Mi­rė 1932 m.

1918 m. Vals­ty­bės Ta­ry­ ba priė­mė pir­mą­ją ne­ prik­lau­so­mos Lie­t u­vos Kons­ti­tu­ci­ją. 1936 m. ofi­cia­l iai sa­vo veik­lą pra­dė­jo BBC te­le­ vi­zi­ja. 1937 m. pen­ki Mask­vos Krem­l iaus bokš­tai pa­ si­p uo­š ė rau­d o­n o­m is žvaigž­dė­mis. 1950 m. mi­rė vie­nas iš­k i­ liau­sių ai­r ių dra­ma­tur­g ų, No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ jos lau­rea­tas (1925 m.) Geor­ ge’as Ber­nard’as Shaw.

Ži­bin­tų re­kor­das nu­švie­tė dva­rą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vė­lų spa­lio 31-osios va­ka­rą šim­ tais de­gan­čių ži­bin­tų nu­švi­tęs Švėkš­nos dva­ro par­kas Vi­sų Šven­ tų­jų die­nos iš­va­ka­rė­se kve­pė­jo mo­liū­gais.

Mi­nios moks­lei­vių Ši­lu­tės ra­jo­ ne esan­čia­me Švėkš­nos mies­te­lio gra­fų Plia­te­rių dva­ro par­ką bu­vo už­plū­dę lyg skruz­dė­ly­no dar­bi­ nin­kai. Kas ne­šė įran­kius, kas ga­ lan­do pei­lius, o vy­res­nie­ji po pa­ žas­ti­mi ar ka­ru­čiais tem­pė šim­tus tė­vų ir se­ne­lių dar­žuo­se užau­gin­ tų mo­liū­gų. Nie­ko pa­na­šaus ne­di­de­lis pa­ma­ rio mies­te­lis ne­bu­vo re­gė­jęs. Per­ nai pir­mą kar­tą įžie­bę sa­va­dar­bių ži­bin­tų iš mo­liū­gų vir­ti­nę, šie­ met Švėkš­nos Sau­lės gim­na­zi­jos moks­lei­viai su mo­ky­to­jais pa­si­ry­ žo įgy­ven­din­ti sa­vo­tiš­ką re­kor­dą – vie­no­je vie­to­je įžieb­ti re­kor­di­nį skai­čių ži­bin­tų. Ak­ci­jos „Mes už švie­są“ su­ma­ ny­to­jai – Švėkš­nos „Sau­lės“ gim­ na­zi­jos ir Švėkš­nos spe­cia­lio­sios mo­kyk­los mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai, mies­te­lio bend­ruo­me­nė. Jau nuo tre­čia­die­nio vi­dur­ die­n io, pa­mo­ky­ti Švėkš­n os Sau­lės gim­na­zi­jos tech­no­lo­gi­ jų mo­ky­to­jo Vai­do­to Di­džiū­no,

Įs­pū­dis: ko­ne 700 iš mo­liū­gų pa­ga­min­tų ži­bin­tų su­švi­to Plia­te­rių dva­ro par­ke mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mo die­nos

iš­va­ka­rė­se.

mo­ky­to­jų Vio­le­tos Sto­nie­nės, Žei­vi­dos Stan­kie­nės, In­gos ir Jo­no Girs­kių mo­ki­niai kas pei­ liu, kas sam­čiais sko­bė mo­liū­ gų minkš­ti­mus ir kū­rė ma­kab­ riš­kus ži­bin­tus. Kiek­vie­nas šyp­se­na ir or­na­men­ tais iš­mar­gin­tas mo­liū­gas tu­rė­jo ras­ti sa­vo vie­tą. Di­des­nius ri­den­ da­mi, ma­žes­nius ne­šda­mi moks­ lei­viai dė­lio­jo įvai­riau­sio­se par­ko vie­to­se.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

Vie­ni ži­bin­tai nu­gu­lė abi­pus par­ ką da­li­jan­čių ta­kų, ki­ti gi įsi­tai­ sė ant laip­tų, vie­nas ki­tas pa­puo­ šė Plia­te­rių dva­ro gė­li­nes. Su­te­mus par­ke ži­ban­čios lieps­ ne­lės įpū­tė neap­sa­ko­mo jau­ku­mo jaus­mą. Šim­tai vie­tos gy­ven­to­jų, pa­li­kę na­mus ir rū­pes­čius, su­si­ rin­ko pa­va­ka­ro­ti. Ne­ti­piš­ka ak­ci­ja su­vi­lio­jo ir ap­ lin­ki­nių ra­jo­nų gy­ven­to­jus. Iš Klai­pė­dos ra­jo­no, Ši­lu­tės ir uos­

ta­mies­čio į Švėkš­ną su­va­žia­vę žmo­nės ste­bė­jo­si re­gi­niu. Gro­jant ra­miai mu­zi­kai at­vy­kė­liai vaikš­ti­ nė­jo par­ko ta­ke­liais, gro­žė­jo­si par­ ko tven­ki­ny­je at­si­spin­din­čio­mis lieps­no­mis. Šia ak­ci­ja bend­ruo­me­nė ti­kė­jo­si pa­siek­ti re­kor­dą ir vie­no­je vie­to­je įžieb­ti 400 mo­liū­gų lieps­ne­lių. Ta­čiau pla­nai bu­vo vir­šy­ti ir iki va­ka­ro pa­vy­ko už­deg­ti 668 iš mo­ liū­gų pa­ga­min­tų ži­bin­tų.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1025 2012 10 31 AUKSO PUODAS – 53 122 852 Lt DIDYSIS PRIZAS – 6 874 424 Lt 02 12 17 18 22 34 Auksinis skaičius 15 Papildomi skaičiai 32 37 Lietuvoje laimėti prizai 5 + papildomas sk. 24 909 Lt (2 priz.) 5 skaičiai 18 978 Lt (3 priz.) 4 skaičiai 147 Lt (531 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (9264 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (12216 priz.) Džokeris – bil. nr. 090 476 658 (234 858 Lt) Prognozė: Aukso puode – 51 mln. Lt Didysis prizas – 3,5 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.