lietuva Lietuva: rinkimų biuleteniai gyvenimą baigia makulatūros krūvoje.
7p.
ekonomika
9p.
pasaulis
M.Popovičiaus išpažintis – apie nepasiektą svajonę, sporto paslaptis ir gyvenimą Kaune.
10p.
Keičiantis Komunistų partijos viršūnėlei, permainų laukia ir socialinės nelygybės kamuojama Kinijos visuomenė.
Gyvenimo dizaino laboratorijos įkūrėjas L.Matulis žmones moko patikėti, kad dabar jie dirba per daug.
14p.
Šeštadienio
Lapkričio 3, 2011 Nr. 257 (19816) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
B.Brazdžionio namelis virto S.Stomos būstine
Be Darbo partijos – nė iš vietos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Jei šalies vadovė neatsitrauks, ša lį gali ištikti politinė krizė. Išeitys dvi: arba mažumos Vyriausybė, arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, nes be Darbo partijos (DP) koalici ja neįmanoma. Taip tvirtina kandi datas į premjerus, socialdemokra tų lyderis Algirdas Butkevičius.
– Ar realu, kad prie buriamos trijų partijų valdančiosios dau gumos prisijungtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)? Kol kas jie kelia nerealius rei kalavimus, lyderis kažkur iš vyksta. Gal taip jau mandagiai sakoma, kad koalicijoje lenkai dalyvauti atsisako? – Sunku pasakyti. Kol kas nėra jokio atsakymo.
6
Dienos citata „Negalėjau liautis žavėtis upėmis, nes gimtajame Taivane mes galime matyti upes tik iš tolo, iš aukštai, nes aplink plyti kalnai“, – Naujiena: prieš Seimo rinkimus ant namo, kuriame gyveno poetas B.Brazdžionis, atsirado S.Stomos reklaminis plakatas.
Namelis, kurio slenkstį mynė poetas Ber nardas Brazdžionis, prieš Seimo rinkimus tapo politiko Sauliaus Stomos štabu. Kai kam tai sukėlė šoką. Realybė tokia, kad 800 litų per mėnesį, kuriuos mokėjo S.Sto ma, nameliui buvo išsigelbėjimas.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Paveldėjo JAV gyvenanti anūkė
Mediniame namelyje Taikos pro spekte, kuriame 1939–1944 m. gy veno lietuvių tautos šauklys B.Braz džionis, kuriame jis vasarodavo po nepriklausomybės atkūrimo, da bar stingdomai šalta. Kelias minu
Tomo Raginos nuotr.
tes po skambučio lūkuriuojant prie įėjimo, duris atvėrė į chalatą susi siautusi namą prižiūrinti pensinin kė Laima Užkurnienė. „Labai šalta, tiesiog neįmanoma išlipti iš lovos“, – pasiteisino mo teris ir pakvietė užeiti į vidų. Ka dangi radiatoriai šalti, kambaryje, kuriame nakvoja, ji įsijungia elekt rinį radiatorių.
4
atradimais po mėnesį trukusios viešnagės Kaune dalijosi menininkė iš Taivano Gao Yuan.
24p.
2
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
36
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
Kas tyko gero posto? Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kitą savaitę Kauno miesto social demokratai turėtų pranešti pa vardę kandidato, kuris užimtų savivaldybės administracijos di rektoriaus pavaduotojo kėdę, jei koalicijos partneriai jos neatims. Metas stumdyti kėdes
Lagaminus į Seimą besikraunan tį Antaną Nesteckį administraci jos direktoriaus pavaduotojo poste turėtų pakeisti kitas socialdemok ratas, tačiau jo kandidatūrai turės pritarti miesto taryba. Aiškėja, kad jos gali nepalaiminti ne tik opozi cijoje sėdintys veikėjai, bet kai ku rie partneriai miesto valdžioje.
Kęstutis Mikėnas:
Mūsų frakcija netu ri nieko. Gal reikėtų persvarstyti? Po Seimo rinkimų vykstančios permainos gali tapti pretekstu kėdėms perstumdyti. Jungtinę socialdemokratų ir nepartinių frakciją tesudaro ke turi nariai, bet jiems priklauso ir administracijos direktoriaus pa vaduotojo, ir mero pavaduoto jo postai. „O mūsų frakcija neturi nieko. Gal reikėtų persvarstyti?“ – koa licijos partnerių klausė tris narius turinčiai Liberalcentristų frakcijai priklausantis Kęstutis Mikėnas. Išties Liberalcentristų frakcija miestą valdančioje koalicijoje yra vienintelė, kuri neturi postų me ro ar administracijos direktoriaus komandose.
Frakcijos seniūnas Arvydas Garbaravičius teigė, kad K.Mi kėno nuomonė neatspindi visos frakcijos nuomonės, tačiau kokia yra frakcijos nuomonė, neatsk leidė. Pavardę laiko paslaptyje
Daugiausia narių miesto tarybo je turinčių konservatorių lyderis meras Andrius Kupčinskas teigė, kad iš socialdemokratų teisė teik ti kandidatą į administracijos di rektoriaus pavaduotojo postą nė ra atimta. Jungtinės socialdemokratų ir nepartinių frakcijos lyderė, vice merė Orinta Leiputė, teigė, kad kol kas apie realias grėsmes pra rasti įtakingą postą nieko ne girdėjo, tačiau kandidato, kuris galėtų užimti administracijos di rektoriaus pavaduotojo postą, pa vardės neatskleidė. Jo pavardę dar reikės suderin ti su prie socialdemokratų prisi šliejusiu frakcijos nariu Židrūnu Garšva, kuris šiuo metu atosto gauja. Ž.Garšva „Kauno dienai“ teigė personalijų aptarime nedalyvau jantis, nes atostogauja užsienyje, o į Lietuvą grįš tik po savaitės. Spręsis vicemerės likimas
Socialdemokratams Kauno val džioje gali tekti keisti ne tik A.Nesteckį, bet ir pačią O.Lei putę. Ji gali patekti pagal sąrašą į Seimą, jei darbą Briuselyje nu spręs tęsti į Seimą išrinkti Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Bal čytis. O.Leiputės likimas gali paaiš kėti jau sekmadienį. Jei ji taps Seimo nare, Kauno savivaldybės taryboje ir miesto mero pavaduo tojo kėdėje ją greičiausiai pakeis Vasilijus Popovas.
0
0,79
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
61
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Nukritus lapams pasimatė, kad vie name Kauno cent ro medžių prisirpo keistas vaisius, pa našus į sofą ar dvi gulį čiužinį.
Performansas: praeiviai spėliojo, kad tai – galbūt šiuolaikinio meno
kūrinys.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Ant medžių auga sofos Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Šis keistas objektas įsikūręs pa čioje miesto širdyje – Muziki nio teatro sodelyje. Beveik pačio je aukšto medžio viršūnėje rusvos spalvos daiktas, patogiai įspraus tas tarp medžio šakų, turbūt la biausiai patinka varnoms. Miesto tvarkymo skyriaus specialistai, pa
klausti, ar pro savivaldybės pastato langus matė medyje besisūpuojan tį baldą, buvo labai nustebę ir sakė tuoj pat išeisiantys laukan pasižiū rėti. Sutrikę jie teigė, kad jei infor macija pasitvirtins, sofą bus ban doma nukelti. Regis, kad žurnalistų susidomėji mas ant kojų sukėlė visą savivaldy bę – kiek vėliau paskambinęs me ro patarėjas ryšiams su visuomene
Tomas Grigalevičius teigė manan tis, kad medyje – milžiniškas la gaminas. Jo įsitikinimu, lagaminas kabo beveik 10 m aukštyje. Pata rėjo teigimu, informacija jau per duota „Kauno švarai“, kuri laga miną nuims. Aplinkinių biurų darbuotojai šį objektą pastebėjo jau senokai ir nuo vasaros vis spėliojo, kas tai ga lėtų būti.
Skundus ėmė žerti po savo paties išdaigų Mantas Lapinskas Neseniai nuskambėjo istorija, kai buto administratoriai kelias die nas neįjungė šildymo kauniečiui Laimonui Gudeliauskui. Specia listai teigia, kad dalis kaltės tenka pačiam gyventojui.
„Atlikome apžiūrą, kodėl nešildo mas šio kauniečio butas. Priežas tis gana greitai išaiškėjo: žmogus, nesuderinęs su energijos tiekė ju, įsirengė radiatorius. Pastarieji buvo įrengti taip, kad į jį ateinan tys vamzdžiai turėjo net 8 vadi namąsias alkūnes, t.y. buvo įvai riai išlankstyti“, – sakė bendrovės „Kauno centro būstas“ direktorius Vytautas Junevičius. Pasak jo, dėl kampų labai suma žėjo visų radiatorių šilumos laidu mas, sugadinta šilumos tiekimo schema.
Mieli Kauno rajono žmonės! Praėjusį sekmadienį Jūsų dėka tapome Seimo nariais. Nuoširdžiai dėkojame Kauno rajono žmonėms, mus ištikimai palaikiusiai komandai, įvairių partijų atstovams, visuomeninių organizacijų kolektyvams. Atkaklioje politinėje kovoje pelnyti du Seimo nario mandatai yra mūsų bendro darbo rezultatas. Džiaugiamės, kad mūsų krašto žmonės yra pilietiški. Tikime, kad Lietuvos gyvenime bus mažiau savanaudiškumo, daugiau atsakomybės ir pagarbos žmogui. Tik tada galėsime gyventi oriau ir su didesne viltimi žvelgti į ateitį. Išreikštą pasitikėjimą priimame su didele atsakomybe. Spręsdami visos Lietuvos problemas nepamiršime, kad labiausiai esame atsakingi mus išrinkusiems Kauno rajono žmonėms. Dirbsime taip, kad pateisintume Jūsų viltis. Raminta Popovienė ir Antanas Nesteckis
Vytautas Junevičius:
Žmogus savo butą šil dosi iš dalies kitų kai mynų sąskaita.
Raizgalyn ė: prie prijungto radiatoriaus suskaičiuoti 8 vamzdžių
kampai.
„Kauno centro būsto“ specialis tai, peržvelgę L.Gudeliausko buto šilumos tiekimo schemos projek tą, nustatė, kad jo bute turėjo bū ti 0,9 kilovato (KW) galios radiato rius. Be projekto sumontavus naują radiatorių, pastarojo galia išaugo iki 2 KW. „Žmogus savo butą šildosi iš da lies kitų kaimynų sąskaita, nes jam mokesčiai skaičiuojami kaip už 0,9 KW radiatorių. Mūsų vadybininkas 2011 m. tris kartus tikrino šio namo radiatorius, tačiau į L.Gudeliausko butą mums patekti nepavyko“, – pasakojo V.Junevičius. Direktorius, paklaustas, ką da bar L.Gudeliauskui daryti, teigė, kad išeitis paprasta: jam reikėtų tiesiog kreiptis į specialistus, ku rie padarytų šilumos tiekimo sche mos projektą, pagal kurį būtų su
„Kauno centro būsto“ nuotr.
tvarkyti neteisingai sumontuoti radiatoriai. „Projektuotojas parinks ir su derins reikiamus radiatorius ir jų išdėstymą. Toks projektas kai nuoja iki 100 litų. Net neabejoju, kad Kaune gali atsirasti ir daugiau miestiečių, pasirinkusių tokį ke lią, tačiau, prieš ką nors statant, visada reikia turėti projektą. Jis būtinas ir tam, kad nepakenktu mėte kaimynams“, – priminė di rektorius. Jei gyventojai nesutinka daryti šilumos tiekimo schemos projek to, nustatytus radiatoriaus galios rodmenis „Kauno centro būstas“ perduoda šilumos tiekėjui, ku ris, atsižvelgdamas į įstatymą, ga li perskaičiuoti sąskaitas ne pagal plotą, kaip visur, o pagal faktinę radiatorių galią.
3
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
Miestas
Kauno apšvietimą valdys išmaniosios technologijos Bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“ drąsiai žvelgia į ateitį – antradienį mies to savivaldybėje vykusioje konferencijo je pristatyti realūs sprendimai, gerinantys ne tik miestiečių sveikatos tausojimą, bet ir energetinį miesto efektyvumą. Jolanta Rimkutė Vienintelis kelias – modernizuotis
Kauno savivaldybės tarybos kole gijos posėdyje meras Andrius Kup činskas išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo Kauno miesto gatvių apšvietimo tamsiuoju paros metu. Administracijos direktorius Dai nius Ratkelis mero nurodymu pa sirašė įsakymą, kuriuo nuo šių me tų lapkričio 1 d. pakoregavo Kauno gatvių apšvietimo grafiką: vakare gatvių apšvietimas įjungiamas 15 min. anksčiau, o ryte išjungiamas 15 min. vėliau. Tai miesto biudžetui papildomai kainuos iki 25 tūkst. litų per mėne sį. Atsakingi Kauno miesto savi valdybės skyriai ir įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo įparei goti pateikti pasiūlymus, kaip gali ma būtų racionaliau panaudoti iš laidas elektros energijai, galbūt iš dalies atjungiant kai kuriose gatvė se dalį šviestuvų. Šiuo tikslu buvo surengta kon ferencija „Intelektualus apšvieti mo valdymas – efektyvi elektros energijos taupymo priemonė“. Be modernių vokiškų elektros valdymo punktų, skirtų miesto ga tvėms, didelio susidomėjimo susi laukė ir inovatyvi, išmani mokymo įstaigų apšvietimo sistema. Vienintelis kelias – modernizuoti
„Sveika logika mums sako, kad rei kia eiti šiuo keliu – reikia moder nizuotis. Manau, tikrai verta in vestuoti į technologijas, kurios atsiperka per kelerius metus, tuo labiau tausoja ne tik finansinius miesto išteklius, bet ir miestiečių sveikatą“, – nuomonę išsakė vi cemeras Stanislovas Buškevičius. Šiuo metu mieste yra apie 26 tūkst. šviestuvų, 312 apšvietimo valdymo punktų, arba vadinamųjų elektros spintų, – tik 10 iš jų modernizuoti. Mieste išvedžiota 900 km oro, kabelinių ir požeminių linijų lai dų. Iš viso Kaune suskaičiuojama 26 tūkst. šviesos taškų. Juos eksp loatuoja ir prižiūri bendrovė „Kau no gatvių apšvietimas“. „Prieš 10 metų buvo gauta parama iš Pasaulio banko, ir visame mies te senosios lempos buvo pakeistos dvigubai ekonomiškesnėmis natrio lempomis. Taip energijos sunaudoji mas mieste sumažėjo nuo 6,2 mega vatų (MW) iki 3,2 MW. Tai buvo pir masis modernizavimo etapas. Dabar reikia pradėti antrąjį – atnaujinti 312 fiziškai ir morališkai pasenusių elektros valdymo punktų“, – sakė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Sutaupytų 1,3 mln. litų
Vedėjui pritarė ir bendrovės „Kau no gatvių apšvietimas“ direkto rius Kęstutis Žuromskas. Pasak jo, skaičiuojama, kad, atnaujinus vi sus punktus mieste, būtų sutaupy ta 1,3 mln. litų per metus. „Mūsų įmonės strategijos prio ritetas – elektros energijos taupy mas ir eksploatacinių išlaidų ma žinimas, kartu atsižvelgiant ir į miestiečių gerovę, eismo saugumą bei aplinką. Remiamės šią techno logiją naudojančių šalių patirtimi ir suvokiame, kad tai galima pasiek ti tik diegiant moderniausias ap švietimo technologijas. Šiuo metu įmonės iniciatyva, kuriai pritarė miesto vadovybė, pagal esamas galimybes modernizuojami Kauno elektros apšvietimo tinklai ir tes tuojamos įvairios apšvietimo sis temos“, – pradėdamas konferen ciją sakė K.Žuromskas.
Sveika logika mums sako, kad reikia ei ti šiuo keliu – reikia modernizuotis.
Rezultatai nustebino
Bendrovė „Kauno gatvių apšvieti mas“ į pagalbą pasitelkė partnerius iš Vokietijos – kompaniją „Adiscon Gmbh“ ir atliko eksperimentą. Keturis mėnesius Kaune, Kampo gatvėje, buvo fiksuojami sumon tuoto bandomojo apšvietimo val dymo punkto duomenys. Pirminiai rezultatai nustebino net ilgametę patirtį turinčius bendrovės dar buotojus. „Ši technologija leido realiai su taupyti apie 27 proc. elektros ener gijos. Ji tinka įvairių tipų lempoms, ateityje tiks ir diodiniams šviestu vams (LED). Investicijos į tokią ap švietimo sistemą atsipirkimo lai kas priklauso nuo gatvės apkrovos, tačiau vidutiniškai ji atsiperka per 5–6 metus“, – naują technologiją pristatė Vokietijos kompanijos va dovas Hagenas Benkelis. Internetu valdomi šviestuvai keičia apšviestumo lygį gatvėse, priklausomai nuo eismo intensy vumo, paros laiko, atmosferos są lygų, gali jį įjungti ir išjungti pagal programą ar pagal poreikį. Tokiame valdymo punkte infor macija apie apšvietimo sutriki mus registruojama 2 min. interva lais. Užregistravus elektros linijos sutrikimą, automatiškai siunčia ma trumpoji žinutė ar elektroninis
Rūpi: K.Žuromskas (kairėje) ir A.Vaitiekūnas sutaria, kad apšvietimo sistemas būtina modernizuoti.
laiškas sistemą prižiūrinčiam dar buotojui. Sprendimas mokykloms
Konferencijoje pastebėta, kad nors šiuo metu apie 70 proc. Kau no mokyklų seni šviestuvai yra pa keisti naujais, tačiau būtina siekti, kad, įdiegus modernias apšvietimo technologijas, būtų suvartojama ir kuo mažiau elektros energijos. „Mokyklų šviestuvai suvartoja ne tik didžiulius kiekius energijos, tačiau kai kur likę senieji šviestuvai kenkia ir mokinių sveikatai. Ener getikos skyriui priskiriamos 199 mokyklos, kuriose apšvietimas su naudoja didelę švietimo reikalams skiriamo miesto biudžeto dalį“, – problemą pristatė A.Vaitiekūnas. Vokietijos ir Lietuvos bendrovių specialistai kelias dienas vertino pasirinktas dvi Kauno mokyklas ir rinko duomenis, kiek jos suvartoja elektros energijos. Kaip galimas energijos taupymo būdas mokyklose konferencijoje buvo pristatytos intelektualios adaptyvių šviestuvų sistemos. Ant tokių lempų sumontuoti specialūs jutikliai-sen soriai, reaguodami į aplinkos šviesą, žmonių judesius, nustato tinkamiau sią apšvietimo lygį mokinio stalo pa viršiuje ar klasės lentoje. Šios technologijos, pasak Vokie tijos kompanijos atstovo, ugdymo įstaigoms leistų ne tik suvartoti iki 60 proc. mažiau elektros energijos, bet ir iš esmės pagerintų mokymosi aplinką, tausotų mokinių regėjimą. Į judesį reaguojančios lempos galė tų išsijungti, kai, pavyzdžiui, mokyk los koridoriumi niekas nevaikščioja. Sveikata – brangiau
„Kauno gatvių apšvietimo“ specia listų teigimu, tokią sistemą naudo ja Hamburgo universitetas, Vokie tijos ligoninės, mokyklos, biurai. „Tiek mano minėti apšvietimo punktai, tiek kompleksinė vidaus apšvietimo sistema turi ir kitą as pektą – tausoja gamtą ir sveikatą.
Konferencija: diskusijai savivaldybėje susibūrė savo srities profesio
nalai.
Sprendimai: „Kauno gatvių apšvietimas“ nuolat ieško modernių spren
dimų miestui.
Moderni apšvietimo sistema gerokai prisideda prie netiesioginio aplin kos taršos sumažinimo. Pavyzdžiui, įdiegus tik vieną iš 312 centralizuoto gatvių apšvietimo punktų, CO2 tar ša mieste sumažėja bent 5 tonomis, o modernizavus tik vieną iš mies to mokyklų – net 62 tonomis. Pers kaičiavus Kauno miesto mastu, CO2 taršos sumažėjimas siektų dešimtis tūkstančių tonų per metus“, – pli
Tomo Raginos nuotr.
ka akimi nematomą naudą įvardijo K.Žuromskas. Jo teigimu, aktyves nis modernių apšvietimo techno logijų diegimas mieste leistų ne tik išspręsti aktualias elektros energi jos taupymo problemas, bet ir pa gerintų apšvietimo, kartu ir gyven tojų gyvenimo kokybę bei saugumą. Taip pat būtų pagerintas Kauno kaip žaliojo miesto įvaizdis. Užs. 1039463
4
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
miestas
B.Brazdžionio Pensininkė turi savo butą 1 Babtuose ir bet kada gali grįžti į jį gyventi, bet kol kas poetą
menančio pastato neapleidžia. B.Brazdžionio namelį prižiūrin ti moteris yra pasirašiusi sutartį su namelio paveldėtoja – JAV gyve nančia poeto anūke Dalita Lovett. Savininkams trūksta pinigų
L.Užkurnienė poeto anūkei D.Lo vett priklausantį namelį prižiūri ir jame gyvena su sąlyga, kad bus at viros durys įvairiems kultūros ren giniams, B.Brazdžionio kūrybos gerbėjams. L.Užkurnienė vardijo valstybines ir kitas šventes, per kurias name lyje vyko nedideli renginiai, tačiau kur kas didesnis jos rūpestis – me dinio namo ūkiniai reikalai. Namo savininkė D.Lovett yra įsi pareigojusi apmokėti visus namo išlaikymo mokesčius, bet jos šei mai, JAV auginančiai keturis vai kus, namo Kaune išlaikymas, re gis, nelengva našta. „Sunku išlaikyti dvejus namus, – „Kauno dienai“ prisipažino D.Lo vett. – Jeigu turėtume turto, na melį suremontuotume ir viskas būtų gražu, bet kai tam nėra lėšų, namelis kol kas stovi, nors sun kiai.“ Dujinis šildymas – pusiaukelėje
Medinis namelis buvo prijungtas prie centrinių šilumos tinklų, bet namo savininkė, manydama, kad bus pigiau, nusprendė įvesti auto nominį dujinį šildymą. Pernai D.Lovett šeima sumokėjo apie 4 tūkst. litų ir gamtinės dujos buvo atvestos iki sklypo ribos. Rei kia dar maždaug 5 tūkst. litų, kad jos būtų atvestos iki namo ir kad būtų įrengta šildymo sistema na mo viduje.
Dalita Lovett:
Ieškojome, kad kas nors padėtų įvesti du jinį šildymą. Tai di delis projektas ir be rėmėjų bus sunku jį įvykdyti.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Be to, savininkę – B.Brazdžionio anūkę – slegia maždaug 3 tūkst. li tų skola už namo šildymą praėju sį sezoną. Skolą reikia sumokėti iki šių metų gruodžio pabaigos. „Buvo kalbama, kad miestas gal padės dėl šildymo, bet kol kas dar nieko apie tai iš miesto negirdėti. Visais būdais ieškojome, kad kas nors padėtų įvesti dujinį šildymą. Tai didelis projektas ir be rėmėjų bus sunku jį įvykdyti“, – neslėpė JAV gyvenanti D.Lovett. Namą prižiūrinti L.Užkurnienė raštu ir tiesiogiai kreipėsi pagal
Šokas: kai kurie konservatorius rem
bos į turtingus Kauno politikusverslininkus, įvairių partijų Seimo narius, bet bergždžiai. Savivaldybės atstovai yra išsa kę poziciją: turtas privatus, todėl miestas negali prisidėti. Politikas pasiprašė pats
Idėja, kaip gauti pajamų, atke liavo pati. L.Užkurnienė pasako jo, kad pavasarį per vieną renginį į B.Brazdžionio namelį užsuko po litikas Saulius Stoma. Jis išreiškė norą namelyje turėti savo būstinę. Namelio prižiūrėtoja iš pradžių at sakiusi jam neigiamai. Slegiant skoloms, moteris pa sikvietė savo bičiulį politiką kon servatorių Rytą Kupčinską, kad šis patartų, pasiūlytų kokią nors išeitį. Bendraudama su Seimo nariu mo teris prasitarė, kad tuometis par lamentaras S.Stoma siūlėsi išsi nuomoti patalpas. R.Kupčinskas L.Užkurnienę padrąsino, kad ji im tų ir išnuomotų, tai būtų nemenkas finansinis įnašas. R.Kupčinskas, pasak moters, neįžvelgė jokios problemos, kad dalis poeto namo būtų išnuomo ta S.Stomai. Tad vasaros pabaigoje l.Užkur nienė pranešė D.Lovett apie ga limybę dalį namo išnuomoti. Ar internetu siųstame laiške minė jo politiko pavardę, moteris teigė nepamenanti. Kita vertus, L.Už kurnienė tvirtino ir dabar neįžvel gianti jokios skirtumo, koks po litikas atsikraustys – svarbu, kad mokėtų nuomą. Dirbo rinkimų štabas
Už Atlanto gyvenanti namelio sa vininkė iškart sutiko, kad aukštas, kuriame yra buvęs B.Brazdžionio kabinetas, būtų išnuomotas už 800 litų per mėnesį. Į šią sumą įskai čiuoti visi komunaliniai mokesčiai ir paslaugos. S.Stoma raktus nuo šio kamba rio gavo rugsėjį ir nuomą sumokė jo už du mėnesius. L.Užkurnienė apgailestauja tik dėl vieno: kad neįsileido S.Stomos
5
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
miestas
o namelis virto S.Stomos būstine Komentarai
Saulius Stoma
Pol it ikas, rašytojas
S
miantys kauniečiai buvo priblokšti fakto, kad poeto namelyje įsikūrė „Drąsos kelio“ kandidatas. Tomo Raginos nuotr.
pažino nematanti išeities. Ji nema no, kad poeto namelio paveldėtoja turėtų jį padovanoti miestui. „Tai, kad paveldėtoja gyvena to li ir nepajėgia jo išlaikyti, irgi labai suprantama. Manau, kad miestas turėtų galvoti apie šį reikalą, juk B.Brazdžionis yra miesto Garbės pilietis“, – kalbėjo muziejininkė. Nuomininko pavardė negirdėta
Paviešino: B.Brazdžionio kabinete prieš rinkimus įkūręs savo būsti
nę S.Stoma nuotraukas įdėjo į socialinį tinklą.
nuo pavasario – skolos būtų be veik ištirpusios. Pasak namo pri žiūrėtojos, pats S.Stoma nuomota me kambaryje beveik nesirodė, juo daugiau naudojosi padėjėja – laikė čia savo reklaminius leidinius, pa sistatė kompiuterį. Per antrąjį rinkimų turą S.Sto mos komanda B.Brazdžionio ka bin ete pral eid o daug iau laiko, įsijungusi elektrinius šildytuvus. Paaiškėjus, kad į Seimą S.Stoma nepateko, L.Užk urn ien ei bel iko laukti, kada jis sugrąžins raktus. Moteris vylėsi, kad jei jis būtų li kęs Seimo nariu, galbūt poeto na me būtų turėjęs priimamąjį ir tai būtų buvusios garantuotos paja mos namui išlaikyti.
Sauliaus Stomos asmeninio archyvo nuotr.
tas žmogus, visiškai nebrazdžio niškas“, – „Kauno dienai“ kalbėjo Maironio lietuvių literatūros mu ziejaus Bernardo Brazdžionio sky riaus vedėja Jūratė Ivanauskienė. „Kaip galima daryti rinkimų šta bą B.Brazdžionio, kuris rėmė vie nintelę konservatorių partiją, na muose? Sakau taip ne todėl, kad mano tokios pažiūros, šiuo atveju žiūriu iš B.Brazdžionio bokšto“, – kalbėjo J.Ivanauskienė. Pasak jos, tai nepatiko ne tik jai, bet ir kitiems neabejingiems žmo nėms. Kita vertus, sutiko pašnekovė, tai yra privati nuosavybė ir niekas neturi teisės kištis, kaip šią priva čią nuosavybę tvarkyti, kaip ją iš laikyti.
Pratrūko pasipiktinimu
Žinia, kad prie stalo, prie kurio ra šė B.Brazdžionis, atsisėdo S.Sto ma, šokiravo kai kuriuos poeto ir jo kūrybos mylėtojus, ko gero, karš tus konservatorių gerbėjus. „Kadangi pati dirbu Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tvar kau B.Brazdžionio rinkinio archy vą, labiausiai nerimo kėlė tai, kad prie B.Brazdžionio stalo sėdo teis
Paskutinis lašas – plakatas
„Suveikė mano pilietiškumas, to dėl norėjosi išreikšti savo pozici ją“, – pridūrė J.Ivanauskienė. Jos įsitikinimu, kai virš namelio lau ko durų buvo pakabintas plakatas su S.Stomos nuotrauka, buvo per žengtos visos ribos. Vis dėlto kaip nameliui tiesiog fi ziškai išlikti, J.Ivanauskienė prisi
Internetu iš Kauno atskriejusias naujienas nerimastingai sutikusi D.Lovett dienraštį patikino, kad nė nežinojo pavardės politiko, kuriam buvo išnuomotos patalpos. Jai pa kako to, kad nuomos variantą pa laimino R.Kupčinskas. Iš muziejininkės J.Ivanauskienės sužinojusi, kad S.Stomos B.Braz džionio namelyje esą būti netu rėtų, JAV gyvenanti B.Brazdžio nio anūkė ėmė ieškoti informacijos apie šį žmogų internete. „Jo vardas man nieko nesako, iš taip toli nelabai aišku, kas priešas, kas ne. Bet jeigu jis toks blogas, Laima (namelį prižiūrinti L.Už kurnienė – red. past.) man turėtų pasakyti, bet gal ji pati nežino?“ – svarstė namo savininkė, nebežino jusi, kaip elgtis tokioje situacijoje. Kita vertus, D.Lovett nesijaučia kažkuo nusidėjusi: „Visi gali pyk ti, kad įsileidome tokį asmenį, bet niekas kito pasiūlymo neduoda.“ Svarsto, ar neparduoti
Namo paveldėtoja prisipažįsta, kad ji kartais pasvarsto ir apie šio dva siškai brangaus turto pardavimą. „Turėti Kaune tą namelį gera, bet tada, kai girdžiu tokį šurmulį, ne jauku“, – atviravo D.Lovett. Jei atsirastų vadybininkas, kuris sugebėtų ne tik ūkį prižiūrėti, bet ir organizuoti veiklą ir galbūt gauti pajamų jam išlaikyti, B.Brazdžio nio anūkei būtų tikras išsigelbėji mas. „Mes norime išlaikyti namelį ne tam, kad aš ir šeima ten karaliau tume vasarą ar kaip nors pasirody tume turtingi kitų akyse, turėdami dvejus namus. Norime, kad poeto
en iai žinojau, kad yra proble mų išl aik ant B.Brazd žion io namel į. Band žiau ieškot i pa ramos, bet nel ab ai pas is ekė. Šią vas ar ą sug rįž au prie tos mint ies ir sugalvojau, kad jame gal ima įkurt i mano būst inę. Tikėj aus i laimėt i rin kimus ir man iau, kad čia bus ilg al ai kis mano biuras, bent ketver ius me tus. Be nuom os mokesč io, būč iau pas ir ūp in ęs namu ir jo apl inkos pat vark ymu. Past at as tur i nuos ta bią aur ą, jis lab ai jauk us. Čia renk a si kult ūros žmonės, bendr uomenės ats tov ai, vykst a liter at ūros skait y mai. Man, kaip raš ytoj ui, tai buvo gal imyb ė suder int i kult ūr in į ir pol i tin į asp ekt us vienoj e vietoj e. Lab ai gail a – turbūt teks išs ik raust yt i. Dar bandysiu siūlyt i čia įsik urt i naujai iš rinkt iems Seimo nar iams, gal reikės pak alb ėt i su Alg irdu Pat ack u. Nor i si, kad namel is vis išk ai nes unykt ų, kad jis būt ų lankom as, kad žmonės mat yt ų autent išk us daikt us. Pats gy venu ir Viln iuj e, ir Lekėč iuos e. Galė čiau čia turėt i darb o kab in et ą, bet dar tiksl iai než in au, kuo užs iims iu. Rom an ą raš ys iu bet kur iuo atvej u, bet iš kažko reik ia prag yvent i. Gal reikės važ iuot i į Air ij ą, kur aug ind a mas anūkes galėč iau prag yvent i. Be jok ios abej on ės, sėd ėt i prie B.Braz džion io stalo su jo knygom is ir raš y ti rom an ą man būt ų tikra svaj onė.
Petras Palilionis
Kauno meno kūrėjų asociacijos pirm in inkas
A
mž in at ils į mūs ų lit er a tūros klas iko val ia buvo, kad tame namelyj e būt ų kult ūros žid inys. Tą mes
Bernardo ir ponios Aldonos dva sia gyvuotų, kad visi namelio lan kytojai pajaustų tų dviejų asme nų šilumą, kad eilės skambėtų ir bendruomenė paveldėtų turtą, kurį B.Brazdžionis paliko visai tautai“, – anksčiau laiške „Kauno dienai“ yra rašiusi rašytojo vaikaitė. Pasak jos, namas, nors ir priva tus, yra gyvasis muziejus, kuris vi sų laukia. Tapo paveldo objektu
Parduoti B.Brazdžionio namelį JAV gyvenančiai D.Lovett nebūtų leng va. Šių metų gegužę Taikos pr. 21 numeriu pažymėtas 1934 m. sta tytas rąstinis pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Tai reiškia, kad jo šeimininkai namą privalo išsaugoti tokį, koks jis yra. Negalima jo nei griauti, nei
su B.Brazd žion iu apt arėme dar prie žlung anč ios sov iet ų vald žios. Į na mel į invest uot a intelekt ual ių troš kimų, miest as daug invest avo ma ter ial iai. Sav iv aldyb ė iškeld in o iš jo prieš tai gyvenus ias šeim as, na mą suremont avo, nup irko trūkst a mus baldus. Kit aip tar iant, atlyg ino skriaud ą, kur ią jam pad arė sov iet i nė sant vark a. Buvo var iant as, kaip spręst i namo išl aik ymo ir prit aik y mo vis uomenei klaus im ą. Nam ą ga lėj o kažkok iu būdu per imt i miest as, galbūt galėt ų jį išpirkt i? Pon ia D.Lo vett iš prad žių sut iko namel į pado vanot i, bet vėl iau nuomonę pakeitė. Namel io padėt is kasmet blog ėj a, pa veldėtoj ai sunk u jį išl aik yt i. Kad an gi pas tat as yra prip až int as viet inės reikšmės kult ūros vert yb e, man au, jis turėt ų atitekt i miesto kult ūr inėms reikmėms. Galbūt tai galėt ų būt i išei vij os kult ūros centras ar bibl iotek a, galbūt tai galėt ų būt i Mešk iuko Rud nos iuko namai? Kažkas tur i užs iimt i vis u tuo, galbūt Kult ūros min ister ij a turėt ų tuo rūp int is? Žin om a, priei nam iaus ia būt ų miest ui, jei jis turė tų pin ig ų. Lab ai nenorėč iau, kad na mas būt ų parduot as, nug riaut as. Tai būt ų tam tikr ų B.Brazd žion io idealų išd av ystė.
Vytautas Vasilenka
Kauno miesto vicemeras
M
inč ių, kaip išs aug o ti šį obj ekt ą, yra vis o kių, tač iau yra teis i nių abej on ių, nes tai – priv at i nuos av yb ė. Reik ia, kad kažk oks suint er es uot as asm uo tuo užs iimt ų. Niek as ned aro jok io žingsn io, o sav iv ald yb ei užs ik rau ti tok ią bėd ą... Teg u kas nors atei na pas man e. Apie gal imyb es, kuo pad ėt i, neg al iu nieko pas ak yt i. Rei kės pas ik viest i teis in ink us, pas tat ų priž iūr ėtoj us ir band ys im e aišk in tis, ar yra koks nors teis in is kel ias pad ėt i. Galb ūt reikėt ų įsteigt i par a mos fond ą? Papr asč iaus iai reik ia pas ukt i smeg en is, aš niek ad nel in kęs nul eist i rank ų.
rekonstruoti, nei didinti jo tūrio. Privalu išsaugoti apdailą, langus, duris, vidaus išplanavimą ir kitas detales. Vertingais laikomi pastato tūris, aukštų išplanavimas, sienų angos, fasadų apdaila ir kompozicija, tu rinti liaudiškos architektūros tra dicijų. Saugomų detalių yra ir interje re. Pavyzdžiui, saugotinas yra pir mo aukšto patalpų lubų apkalimo profil iuotomis dažytomis dailylen tėmis tipas, sieninė medinė knygų spinta su įstiklintomis ir aklinomis durelėmis, baltų glazūruotų koklių krosnis. Faktas, kad name gyveno garsu sis lietuvių poetas, dar sustiprina šio statinio vertę, tačiau tai, bent jau kol kas, nėra oficialus memo rialinis muziejus.
6
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
Savaitė
Be Darbo partijos – nė iš vietos
Kitoks žvilgsnis
Šviesos kelias ir šešėliai
Poetas Kęstutis Navakas
V
ėlinėms štai ir sniegas ištirpo, ne reikėjo į kapines važiuoti rogėmis ir kapstyti sniegą, norint sustaty ti žvakeles. Kauno valdininkai per Vėlines turėjo jaustis tinkamame kontekste: juk yra ir tų, kuriems dar labiau nepasisekė. Kažkas juk jau po velėna, o jiems nepasisekė tik tiek, kad niekas nenorėjo rinkti į Seimą. Net keista, kad nė vienas iš 23 besibalotiravusių ne buvo išrinktas. Atrodo, kad nemyli kauniečiai savo valdininkų. O gal atvirkščiai – gal jie kaip tik saugo pastaruosius, kad neemigruotų į sos tinę, o toliau sėkmingai rūpintųsi miesto reika lais, lygintų duobes, keltų Napoleoną per Ne muną ir būtų visaip kitaip pravartūs. Ko tame Seime, kai ten jau beveik Kėdainiai?
Rinkimai baigėsi, o visas įdomumas tik prasidės. Šiaip ar taip, Kaunas ir toliau liko „konservatori ja“, ir esamame kontekste tai negali nedžiugin ti. Tiesa, buvo galima daugiau dėmesio skirti ir liberalams – liberalizmo tradicijos čia gajos, bet tiek jau to. Rinkimai baigėsi, o visas įdomumas tik prasidės. Internete jau apstu pokštų naujo sios koalicijos tema. Prisimenant fantastiškus Viktoro U. pažadus prieš rinkimus, kažkas į in ternetą įkėlė pastarojo nuotrauką, padabintą užrašu: „Atkursime „Pink Floyd“. Mes žinome kaip.“ Šmaikštu iki graudulio, o realu tiek pat, kiek minimali pusantro tūkstančio alga. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fa kulteto studentai vėl iliuminavo pagrindines miesto gatves penkiais tūkstančiais Vėlinių žvakučių. Žvakutės galynėjosi su vėju ir neat sargių praeivių kojomis, neretai geso ir dužo, ta čiau akcija „Sielų upė“ atrodė gražiai ir prasmin gai. Tiesa, susilaukė įvairių nuomonių. Štai ke letas jų. Vėlinių žvakutės šiuo atveju degtos ne mirusiesiems, o gyviesiems – keista meta fora. Ar ne prasmingiau būtų buvę, jei studen tai tas žvakutes būtų uždegę ne miesto cent re, o ant penkių tūkstančių niekieno nelanko mų kapų? Efekto mažiau, tačiau prasmės dau giau. Šis renginys pripažintas geriausiu jauni mo organizacijų renginiu Kaune. Kodėl tik po vienuolikos metų? Kuo išskirtiniai šie? Ir – ko kiame kontekste vertinta? Ar Kauno jaunimo organizacijos tesugeba degioti žvakutes (ir jau vienuoliktus metus iš eilės), kur numanomas kūrybinis jaunimo potencialas? Na, galima visa tai laikyti skeptikų pabambėji mais, tačiau tiesos juk yra. Be to, žvakutės taip gražiai nušvietė į Seimą neišrinktiems politi kams kelią atgal į gimtąją savivaldybę. informacija:
302 250
Dėl lenkų reikalavimų – 1 gal jie buvo tokie spon taniški. Pirmadienį LLRA savo
taryboje nagrinės šį klausimą. Mes laukiame jų žodžio. Bet tai jie turi padaryti per kitą savai tę. Ir viskas. – Kodėl buriamai koalici jai prireikė LLRA paramos? Taip siekiama sumažinti DP bei partijos Tvarka ir teisin gumas apetitą? – Ne, tokių pasvarstymų tik rai nėra. Mes jau po pirmojo turo kvietėme prisijungti partijas pro graminiu principu. LLRA pakvie tėme – jei jie nenorės, mes nesame tokia koalicija, kuri labai prašys. Jie tiesiog turi išsakyti savo nuo monę, ir mes tikrai nelauksime. Mūsų požiūris yra geranoriškas. – Kaip prognozuojate, kada galėtų jau būti sudaryta Vy riausybė? Esama nuomonių, kad jos formavimas gali už trukti dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės – gali sunkiai sektis derinti ministrų kan didatūras. – Yra nustatyta tvarka, kada ministro pirmininko kandidatū ra turi būti pateikta Seimui. Dar reikia šito sulaukti. O jau po to per dvi savaites premjeras turi suformuoti kabinetą. Taigi, yra tam tikra tvarka. Kaip bus, man dabar sunku pasakyti. Kol netu riu galimų ministrų pavardžių, kurie gali būti siūlomi kitų koali ciją formuojančių partijų, negaliu pasakyti. Kai matysiu konkrečias pavardes, gal bus galima įvertinti, ar sunkoka bus dėl jų kalbėtis su Prezidente. Bet mes, manau, tar pusavy koalicijoje sutarsime, kad kandidatūros būtų labai rimtos, kad žmonės būtų kompetentingi.
tarti su Prezidente. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
vo rinkėjus ir prarastume jų pa sitikėjimą. Tai natūralu. Kitokią valdančiąją daugumą suformuo ti neturime galimybės. – Išeitys tik dvi: arba mažu mos Vyriausybė, arba „vaivo rykštė“. Ar Prezidentė anks čiau apie pastarąją galimybę buvo užsiminusi? – Iki rinkimų apie tai kalbėta ne buvo. – Kas bus, jei Prezidentė savo nuostatos dėl DP neatsisakys ir V.Uspaskicho partijos kan didatus į ministrus blokuos? – Tokiu atveju galėtume patek ti į politinę krizę. Tai reiškia, kad negalėtume suformuoti jokios valdančiosios daugumos. Tokiu atveju gali būti, kad konserva toriams gali būti pasiūlyta for muoti kabinetą. Tačiau tai bū tų nebent mažumos Vyriausybė. Mano manymu, tai nerealu. Ta čiau tai ne mano kompetencijos klausimas. Kita vertus, neatmes čiau ir pirmalaikių Seimo rinkimų varianto. – Kuo jūs, jei taptumėte premjeru, būtumėte prana šesnis už savo pirmtaką And rių Kubilių? Išskyrus kelias situacijas, Prezidentė jam nuolat išreikšdavo paramą. O apie jus valstybės vadovė kol kas nėra pasakiusi nieko. – Galiu pasakyti tiek, kad mano asmeniniai santykiai su Preziden te irgi yra geri. Kritines mintis ji yra išreiškusi apie kitą partiją. Dėl A.Kubiliaus ir mano prana šumų, noriu pasakyti, kad mū sų požiūriai į valstybės valdymą skiriasi. Laikausi nuostatos, kad visi ministrai – tai bendra ko manda, įgyvendinanti komandi
nę strategiją. A.Kubilius ėjo kitu keliu: ministerijos buvo padaly tos ir dirbo kaip atskiros partijų tėvonijos. Mano požiūriu, minis terijos turi būti kaip Vyriausybės programos vykdytojai. Taigi aš, jei vadovausiu Vyriausybei, aiš kiai kelsiu užduotis ir tikslus mi nisterijoms. Kiekviena ministerija turės atsiskaityti Strateginio pla navimo komitete. Šį dalyką A.Ku bilius buvo panaikinęs. Kas ket virtį ar kas metus ministrai turės pateikti ataskaitas, kaip sekėsi įgyvendinti iškeltus tikslus, kokie rezultatai. Tada labai aiškiai bus matyti, ar sugebama susitvarkyti su užduotimis ir ką reikia keisti. – Kaip prognozuojate, kiek tvertų jūsų buriama trijų ar ba keturių partijų koalicija? Juolab kad DP nėra patiki miausia partnerė – 2006 m. ji pasitraukė ir sugriovė Algir do Brazausko Vyriausybę. – Manome, kad koalicija tu ri dirbti visus ketverius me tus ir jausti atsakomybę mūsų valstybės žmonėms. Dėl DP ir jos patikimumo – manau, kad antrą kartą tokių pačių klai dų niekas nekartos. Ar tai būtų DP, ar kita partija. Demokrati nėje valstybėje mes mokomės ir tobulėjame. Ir iš klaidų taip pat pasimokome. – Jei vadovausite Vyriausy bei, kaip suprantu, jokių in tervencijų į mokesčių siste mą nedarysite. Viskas lieka kaip dabar? – Praktiškai taip. Naktinių mo kesčių reformų tikrai nedarysi me. Atliksime išsamią dabarti nės mokesčių sistemos analizę. Iki liepos 1 d. pateiksime naujus pasiūlymus dėl mokesčių.
– Kurių mokesčių tarifai gali būti koreguojami? – Biud žet o pajam ų strukt ū roje matome, kad pagrindines įplaukas sudaro pridėtinės ver tės ir darbo pajamų mokesčiai. Darbo pajamos plačiąja pra sme yra labiausiai apmokesti namos. Tad didžioji mokesčių našta perkelta ant žmonių pe čių. Mes norime panagrinėti ir surasti galimybių, kaip būtų ga lima surinkti daugiau pajamų iš kapitalo. Dėl pridėtinės ver tės mokesčio (PVM) – jis, kaip esame suplanavę, bus sumažin tas tik šviežiai ir atšaldytai mė sai, viešbučių paslaugoms. Bet turės būti susitarta su preky bininkais: tiek didžiaisiais, tiek smulkiaisiais, kad tokia pačia dalimi bus sumažintos kainos maisto produktams. – I.Šimonytė tokį susitarimą vadina nerealiu. – Pažiūrėsime. Bus derybos, dis kusijos. – Kada, jūsų akimis, šalis pra dės gyventi pagal išgales? – Subalansuoti biudžetą dras tiškai mažinant išlaidas nu rėžus nuo eilinių žmonių nėra mūsų tikslas. Nedeficitinis biu džetas bus tada, kai sparčiau augs ekonomika, kai generuo sime papildomų pajamų. Da bar giriamasi, kad ekonomika auga, bet peržvelgus kitų metų biudžetą to nematyti. Kaip liu dija biudžeto eilutės, finansinė situacija viešajame sektoriuje negerėja. – Jūs aiškiai taip ir neatsa kote, koks bus Visagino ato minės elektrinės projekto li kimas. Nutraukę šį projektą, skaičiuojama, patirtume apie 170 mln. litų nuostolių. Dery bas su strateginiu investuo toju tęstumėte? – Kaip galima iš karto daryti ka tegoriškus sprendimus, kai nesi susipažinęs, su kuo ir kokia su tartis yra pasirašyta, kokie įsi pareigojimai? Mes šito nežino me. Kai mums bus suteikta teisė, kai Vyriausybė įgis įgaliojimus, tada susipažinsime su informa cija ir tik tada priimsime spren dimus. – Beje, ar planuojate mesti iššūkį D.Grybauskaitei dar syk ir dalyvauti kituose pre zidento rinkimuose? – Ne, aš asmeniškai neketinu. Tai jau esu pasakęs anksčiau. Ar socialdemokratai kels savo kan didatą prezidento rinkimuose, spręs partija, tačiau aš nekan didatuosiu.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja: Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Viltis: A.Butkevičius tikisi, kad jam pavyks susi
– Prezidentė labai aiškiai pa sakė, kad Vyriausybėje ne norėtų matyti DP. Jūs dip lomatiškai atsakėte, kad DP atstovų Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio Vyriausy bėje tikrai nebus. Kokios ga limos išeitys, jei Prezidentės tokia nuolaida vis dėlto ne tenkintų? – Pirmiausia reikia suprasti, kad demokratinėje valstybėje Seimo dauguma formuojama atsižvel giant į gyventojų išsakytus no rus. O šie juos pareiškė balsuo dami už atskiras partijas. Lietuva – parlamentinė valstybė. Ir į gy ventojų norus mes privalome at sižvelgti. Kito varianto šiuo metu neturime. Eidami į rinkimus aiš kiai deklaravome, kad vykdysime kitokią politiką negu konservato riai. Jei formuotume valdančiąją daugumą su jais, išduotume sa
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Demok ratinėje valstybė je Seimo daugu ma for muoja ma atsi žvelgiant į gyven tojų išsa kytus norus.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 180.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
lietuva
Biuleteniai pavirsta makulatūra Balsavimo biuletenio gyvenimas – labai trumpas. Tik kelis mėnesius gyvuoja tie popieriaus lapeliai, ant kurių Lietuvos žmonės pažymi savo valią per visuoti nius balsavimus. Gyvenimą jie pabaigia didžiulėje makulatūros krūvoje popie riaus perdirbimo fabrike. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Devyni milijonai
Ką tik įvykusiems Seimo rinki mams ir referendumui dėl atomi nės elektrinės statybos buvo at spausdinta milijonai balsavimo biuletenių. „Turėjome keturių formų biu letenius – Seimo rinkimų daugia mandatės apygardos, vienmanda čių apygardų pirmojo turo, tų pačių apygardų antrojo turo, taip pat re ferendumo balsavimo lapeliai. Vi sų atspausdinome beveik tiek, kiek yra registruota rinkėjų, – po daugiau kaip 2 mln. egzemplio rių. Taigi, bendras užsakytas biu letenių skaičius siekė apie 9 mln. egzempliorių“, – dienraščiui pa sakojo Vyriausiosios rinkimų ko misijos (VRK) pirmininkas Zeno nas Vaigauskas. Iš visų šių lapelių panaudota ma žiau nei pusė. Spalio 14-ąją įvyku siuose Seimo rinkimuose daugia mandatėje apygardoje, pirmajame ture vienmandatėse apygardose ir referendume dalyvavo 53 proc. įregistruotų rinkėjų, o spalio 28 d. surengtame antrajame Seimo rin kimų ture vienmandatėse apygar dose balsavo 36 proc. piliečių. Todėl iš maždaug 9 mln. at spausdintų biuletenių balsavi mams panaudota apie 4,6 mln. Kita pusė liko nepaliesta. Tuo jau po pasibaigusių balsavimų vi si nepanaudoti biuleteniai bu vo anuliuoti – nukirpti jų kampai. „Negal im e ats pausd int i tik
maždaug pusės biuletenių, nors pastaruoju metu būtent tiek rin kėjų ateina prie balsadėžių. Turi me būti tikri, kad biuletenių tikrai nepritrūks, jeigu staiga rinkė jai imtų ir masiškai ateitų balsuo ti. Priešingu atveju galėtume tu rėti tokią situaciją kaip Meksikoje prieš kelerius metus – ten sugal vojo atspausdinti tik dalį biule tenių, o atėjo labai daug rinkėjų. Teko skubiai spręsti papildomos biuletenių partijos spausdinimo ir atgabenimo problemą. Kilo net susišaudymų“, – pasakojo Z.Vai gauskas. Skelbs konkursą
Galutinius rinkimų rezultatus VRK turėtų patvirtinti rytoj. Vis dėl to kurį laiką dar gali vykti teisiniai ginčai dėl rezultatų. Todėl VRK bent kelis mėnesius saugos visus – tiek panaudotus, tiek ir nepanau dotus – balsavimo biuletenius. Kol kas jie tebėra rinkimų apygar dose, bet netrukus bus suvežti į Vil nių, į specialias VRK patalpas, kur ir gulės iki kitų metų vasario ar kovo. „Tuomet, kai pasibaigs visi su Seimo rinkimais susiję reikalai, kai išleisime galutinę rinkimų re zultatų knygą, paskelbsime kon kursą biuleteniams išvežti ir sunai kinti. Anksčiau viską veždavome į Grigiškių popieriaus fabriką, ta čiau dabar tai reikalauja viešojo pirkimo konkurso, kurį gali laimė ti net kelios popieriaus surinkimo ir perdirbimo įmonės. Svarbiausi kriterijai – kaina ir saugumas. Kas pasiūlys daugiausia sumokėti už
Skundžia rinkimų pažeidimus Tautininkas Gintaras Songaila skel bia sur inkęs parašus, kad Seimui būt ų pateiktas nutar imo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) pažeidimų per Seimo rinkimus klausimu.
kio, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Tra kų, Kaišiadorių–Elektrėnų ir Jurbar ko rinkimų apygardose, ar čia fiksuo ti pažeidimai leido tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.
Parl ament aras praneš ė, jog nut a rimo projekt ą dėl pak laus imo KT į antr ad ien io darb otv arkę siūlo įtraukt i 54 Seimo nar iai. Tam, kad klaus imas būt ų privalomai įraš o mas į darb otvarkę, reik ia sur inkt i 47 Seimo nar ių paraš us. Kaip sakė G.Songaila, tarp pasiraš iusiųjų yra vis ų Seimo frakcijų atstov ų, išsky rus Darbo part ijos.
Liet uvos Nepr iklausomyb ės Akto signatar ų klubo prez identė Bir utė Val ionytė vakar Prez idento kance liar ijai įteikė grupės signatar ų laiš ką dėl, jos teigimu, antikonstitucinių procesų per Seimo rinkimus.
Projektu siūloma kreiptis į KT su pa klausimu, ar spalio 14 d. vykstant ri kimams daug iamandatėje apygar doje nebuvo šiurkščiai pažeisti Sei mo rink imų įstatymai ir ar pažeidi mai leido nustatyti tikslius rinkimų rezultatus. Taip pat klausiama dėl rink imų re zultatų Šilutės–Pagėgių, Biržų–Kupiš
„Grupė signatarų yra susirūpinę, kad nevykdomos Konst itucijos nuosta tos dėl rinkimų. Šie Seimo rinkimai nebuvo laisvi, akivaizdžiai pažeistos rinkėjų teisės į laisvą pasirinkimą“, – sakė B.Valionytė. Ji teigė, kad dvi dešimtys laišką pa sirašiusių signatar ų neteik ia Prez i dentei kok ių nors siūlymų, ką vals tybės vadovė turėt ų daryt i, tik no ri išsakyti savo nuomonę susidariu sią padėtį. Šaltinis: BNS
Tvarka: anksčiau visi balsavimo biuleteniai buvo vežami į Grigiškių popieriaus fabriką, o dabar skelbiamas
specialus konkursas šiai ypatingai makulatūrai surinkti ir perdirbti.
panaudotus ir nepanaudotus bal savimo biuletenius, kas geriausiai užtikrins jų saugų nugabenimą ir sunaikinimą, tas ir laimės konkur są“, – tvirtino Z.Vaigauskas. „Turi būti garantuota, kad bal savimo lapeliai bus tikrai išvežti ir sunaikinti, o ne išmėtyti po lau kus“, – pridūrė jis. Paprastai pastaruoju metu įmo nės, laiminčios konkursus sunai kinti biuletenius, turi specialius automobilius, kuriuose įrengti po pieriaus smulkintuvai. Tad jau tose mašinose biuleteniai susmulkina mi ir į popieriaus perdirbimo fab riką atvežami kaip didžiulė labai smulkios makulatūros masė. Kainuoja centus
Z.Vaigauskas užsiminė, kad vieno biuletenio pagaminimo kaina siekia nuo 1,9 iki 3,3 cento. Tad visiems balsavimo lapeliams atspausdinti išleidžiama kiek daugiau nei 200 tūkst. litų. Bet tikslios sumos, kiek atsieis biuletenių spausdinimas, VRK dar nežino. Komisijos Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė tikino, kad tai paaiškės kitą arba dar kitą savaitę, kai „bus suvesti visi galai ir įvykdyti pavedimai“. „Finansininkai mėgsta tikslius skaičius, todėl kol kas negaliu pa sakyti, ar tie mėgėjiški paskaičia vimai, kad biuletenių gamyba kai navo daugiau kaip 200 tūkst. litų, yra panašūs į tikslius. Reikia dar palaukti“, – sakė ji. Už biuletenių sunaikinimą iš po pieriaus perdirbimo firmų tikima si gauti kelis tūkstančius litų. „Ma kulatūra gana pigi – apie 12 centų už kilogramą. Nors panaudotų ir nepanaudotų biuletenių yra milijo nai, visi jie labai ploni, gana leng vi. Todėl ir sumos už tų biuletenių paėmimą nėra gigantiškos. Visi tie pinigai bus grąžinti į valstybės biu džetą“, – pastebėjo D.Jakštienė. Nors balsavimo lapeliai bus perdirbti kaip makulatūra, VRK į Valstybės archyvą atiduos saugo
ti galutinius apygardų ir apylinkių balsavimo rezultatų protokolus. Sunumeruotos šaknelės
Z.Vaigauskas tikina, kad balsavi mo biuletenių apskaita pakanka mai griežta. „Ant tų lapelių nė ra nei vandens ženklų, nei kokių nors panašių dalykų. Tiesa, tai la bai plonas popieriaus lapas, dar ten yra specialus tinklelis, mikroteks tas, viskas spausdinta specialiais dažais. Žodžiu, naudojami tam tik ri dokumentų apsaugos dalykai“, – pasakojo VRK vadovas. Patys balsavimo biuleteniai ne siskiria vienas nuo kito, jie nesu numeruoti. „Tik biuletenių šak nelės, kurios lieka pas rinkimų komisijų narius, turi savo atskirus numerius. Šaknelių numeravimas reikalingas tiksliai apskaitai. Patys biuleteniai nėra sunumeruoti, kad nebūtų įmanoma atsekti, kas kaip balsavo. Juk balsavimas yra slap tas“, – pabrėžė Z.Vaigauskas. VRK pirmininkas tikino, kad iki ir po balsavimo biuleteniai saugomi pakankamai kruopščiai: „Per dau gelį metų nusistovėjusi tam tikra jų saugojimo tvarka, todėl balsavimo lapelių vagysčių ar dingimų pasi taiko ypač retai.“ Z.Vaigauskas yra užsiminęs, kad nepasitaiko ir biuletenių padirbi mo atvejų. Vertintų skeptiškai
VRK vadovas pridūrė, kad rinkimų komisijos seka, ar balsavimo dėžė je neatsirado daugiau biuletenių, negu buvo išduota. Jeigu biulete nių būtų daugiau, tai būtų signa las, kad asmenys į balsadėžę pri metė padirbtų balsavimo lapelių. Jeigu mažiau, tai reiškia, kad rin kėjai ne visus biuletenius sumetė į balsadėžę. „Atliekama apskaita, kiek bal sadėžėje gali būti biuletenių. Pir moji procedūra uždarius balsavi mo apylinkę – nustatyti, kiek gali būti rasta biuletenių. Jeigu biulete nių rasta daugiau, nei išduota rin
Gedimino Bartuškos nuotr.
kėjams, tai didžiulis pavojaus sig nalas. Atsitinka tokių atvejų, kai biuleteniai būna sulipę, komisijos narys išduoda rinkėjui du biulete nius, yra kokių nors apskaitos trū kumų. Per šiuos rinkimus negirdė jau, kad kuri nors rinkimų komisija būtų apskaičiavusi daugiau biule tenių, negu išduota. Išskyrus vieną atvejį, kai buvo skundas, jog rinkėja atsinešė 17 biuletenių; ją bandė su laikyti, ji pabėgo, bet skaičiuodami komisijos nariai biuletenius rado“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, skirtame balsavimo biu letenių apsaugos problemoms ap tarti, pasakojo Z.Vaigauskas. Jis pridūrė, kad tie biuleteniai bu vo „negrabiai atšviesti kopijavimo aparatu“. Pasak VRK vadovo, Ukraino je rinkimų biuleteniai apsaugoti net 22 saugos lygiais, tačiau kito se valstybėse yra kitaip. „Žinoma, galima į biuletenį pri dėti apsaugos, bet tada biuletenis kainuos visai kitą kainą – iki lito, o dabar tekainuoja kelis centus“, – sakė Z.Vaigauskas. „Aš nesu tikras, kad reikėtų pridė ti dar saugos. Iš principo, jeigu bū tų problema, reikėtų galvoti, atrasti dar kokių papildomų žymių. Bet dėl šiuolaikinių technologijų vystymo si į šį klausimą žiūrėčiau skeptiškai. Mes išleistume biuleteniams mili jonus, o garantijų turėtume nežinau kiek“, – teigė Z.Vaigauskas.
4,4 mln.
– maždaug tiek Seimo rinkimams ir referendu mui atspausdintų biule tenių liko nepanaudoti, todėl buvo sugadinti.
8
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
lietuva Šimtamilijoninis apetitas
Lietuvių kalbos nebeliko
Keliuose buvo nesaugu
Pateikti pirmieji prašymai ki tąmet valstybės biudžete nu matyti papildomą finansavi mą įvairioms reikmėms. Sei mo nariai siūlo biudžete rasti daugiau nei 23 mln. litų. Par lamentarai tradiciškai daugiau lėšų prašo toms įstaigoms, kurios įsikūrusios jų apygar dose.
Lenkijoje, Seinuose ir gre ta esančiame Žagarių kaime gyvenantys lietuvių tautybės žmonės prarado galimybę melstis lietuviškose mišiose. Nuo spalio 1 d. iš Seinų at šauktas kunigas Bernardas Augaitis, mokėjęs abi kalbas ir atskirai aukodavęs Mišias lenkams ir lietuviams.
Per savaitę avarijose Lietuvoje žuvo šeši žmonės, dar 65 su žeisti. Kelių policijos duome nimis, spalio 26–lapkričio 1 d. šalyje užregistruoti 56 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės. Žuvo trys vairuotojai, du pėstieji ir vienas keleivis. Visi žuvusieji – vyrai, jų am žiaus vidurkis – 39 metai.
Lietuvos parlamentarai nenori atostogauti Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas nenori įteisinti parlamen tarų atostogų, nors Konstitucinis Teismas jau prieš aštuonerius me tus pareikalavo tai padaryti.
Kadenciją baigiantys parlamenta rai po svarstymo pritarė Seimo na rių teisių, pareigų ir veiklos garan tijų įstatymo projektui. Paskutinis balsavimas, tai yra šio įstatymo priėmimas, suplanuotas kitą sa vaitę. Jei Seimas įstatymą priims, jis įsigalios nuo naujai išrinkto par lamento pirmojo posėdžio dienos. Kai projektas buvo svarstomas plenariniame posėdyje, Etikos ir procedūrų komisijos vadovai Algi mantas Salamakinas ir Vida Marija Čigriejienė atkreipė kolegų dėme sį į tai, kad dar 2004 m. Konstitu
cinis Teismas įpareigojo įstatymu nustatyti, kad Seimo nariai, kaip ir visi dirbantys šalies gyventojai, tu ri kasmetes atostogas. Iki šiol toks Konstitucijos sargų reikalavimas nebuvo įvykdytas. A.Salamakinas ir V.M.Čigriejie nė pateikė Seimo nariams pasiūly mą nustatyti, kad parlamentarams per metus priklauso 45 dienos ato stogų. Sprendimus dėl parlamen tarų išleidimo poilsiauti turėtų priimt i Seimo valdyba. Seimas nesutiko su šiuo pasiūly mu. „Mes formaliai dirbame visus metus, turime būti pasirengę bet kuriuo momentu atvykti į plena rinius ar komitetų posėdžius, to dėl nėra tikslinga nustatyti atosto gų. Tokių neturi nė vienos Europos valstybės parlamentarai“, – kalbėjo konservatorius Rimantas Jonas Da gys. Todėl naujajame įstatyme Sei
mo narių atostogų sąvokos vis dar nebus. Už atostogų įteisinimą bal savo tik 11 parlamentarų, prieš bu vo 16, 43 susilaikė. Tad ir naujame Seime liks senoji tvarka, kai atosto gos nereglamentuojamos, tad pra ktiškai kiekvienas Seimo narys jas planuoja savarankiškai. Apsvarstytasis projektas – jau antrasis įstatymo variantas, nes anksčiau teisininkų grupės pa rengtą projektą, gana griežtai nu statantį Seimo narių veiklos sąly gas, parlamentas atmetė. Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas – kur kas pa lankesnis parlamentarams, palyginti su ankstesniu projektu – jame ne tik nelieka fiksuotų atostogų, bet ir nėra taip griežtai kontroliuojamas posė džių lankymas. Vis dėlto apribojimų Seimo nariams, palyginti su dabar tine tvarka, atsiranda daugiau.
Uždrausta: teoriškai visus ketverius kadencijos metus Lietuvos par
lamentarai neturi teisės į atokvėpį prie egzotiškų jūrų, Lietuvos ežerų ar slidinėjimo kurortuose. „Shutterstock“ nuotr.
Stringa partizano persekiotojų byla Kauno apygardos teismui vėl ne pavyko atversti bylos dėl Dzūki jos partizanų vado Adolfo Rama nausko-Vanago ir jos žmonos suė mimo. Į vakar turėjusį vyktį posė dį neatvyko kaltinamoji Jadvyga Kuprėnienė advokatas Vytautas Sviderskis.
Nukentėjusioji šioje byloje, par tizanų dukra, Seimo narė Auksu tė Ramanauskiatė-Skokauskienė, BNS sakė, kad teismas išsiaiškino, jog advokatas pamiršto apie posė dį, kuriame turi dalyvauti. Pernai rugsėjo 22 d. į posėdį neatvyko kaltinamoji J.Kuprėnie nė bei advokatai, kitame posėdy je tais metais spalio 30 d. negalėjo dalyvauti advokatai. Vėliau į posėdį vėl neatvyko J.Kuprėnienė. Teismas bylos imtis ketina lapkričio 20 d. „Trys teisėjai daro 10 minučių pertrauką, po dešimties minučių pasako, kad jis tiesiog pamiršo. Žmonių daug susirinkę, mes ke lintą kartą važinėjame. Nesiskai tymas yra didelis. Labai keistai nu skambėjo prokurorės pasakymas, kad advokatas pasielgė labai gra žiai, kad pasakė, jog iš tikrųjų pa miršo, o galėjo pasakyti, kad serga ar blogai jaučiasi. Teisėjai pritarė, linkčiojo. Pasijutome labai įžeisti. Atmosfera ne teismo, kuris ieško tų teisybės“, – BNS sakė A.Rama nauskaitė-Skokauskienė. Šioje baudžiamojoje byloje kalti nimai pateikti dviem į aštuntą de šimtį įžengusiems Kauno miesto gyventojams: tuometei Valstybės saugumo komiteto Kauno mies to tarybos pareigūnei J.Kuprėnie
nei ir Saugumo komiteto leitenan tui Iljai Vorobjovui. Pasak prokuratūros, kauniečiai kaltinami, kad okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros pa daliniui – Valstybės saugumo ko mitetui – parengti A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Pasijutome labai įžeisti. Atmosfera ne teismo, kuris ieško tų teisybės. Po suėmimo A.Ramanauskas bu vo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai kankintas kovotojas 1957 m. rugsėjo 24-25 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teis mo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Jo žmona B.Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų lais vės atėmimo bausme. J.Kuprėnienei ir I.Vorobjovui pa teikti kaltinimai dėl bendrininkavi mo padedant daryti nusikalstamą veiką. Baudžiamasis kodeksas nu mato, kad genocidas – labai sun kus nusikaltimas žmoniškumui. Už nusikaltimą Baudžiamasis kodek sas numato laisvės atėmimo baus mę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. BNS inf.
9
šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012
OMX Vilnius
+0,21 %
8
OMX Riga
+0,71 %
–0,54 %
Šalis įvertinta palankiau Naujame Tarptautiniame gerovės indekse Lietuva pakilo vienu laipteliu ir užima 43-ią vietą iš 142 įvertintų pasaulio valstybių. Jos reitinguotos vertinant ekonominę situaci ją, švietimo padėtį, sveikatos apsaugą, vals tybės valdymo kokybę, saugumo aplinką. Lietuva aplenkė Latviją, Graikiją, Bulgariją, Kroatiją, Rusiją, Baltarusiją ir kitas posovie tines šalis. Tačiau buvo įvertinta prasčiau nei Estija, Lenkija ir dauguma kitų ES šalių.
proc. šiemet sumenko naujų lengvųjų automobilių rinka šalyje.
ekonomika
OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1198 DB svaras sterlingų 1 4,2824 JAV doleris 1 2,6612 Kanados doleris 1 2,6651 Latvijos latas 1 4,9594 Lenkijos zlotas 10 8,3578 Norvegijos krona 10 4,6416 Rusijos rublis 100 8,4932 Šveicarijos frankas 1 2,8577
pokytis
–0,6370 % –0,0350 % –0,2848 % –0,0937 % –0,0060 % +0,4483 % +0,1035 % +0,2218 % +0,0455 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,98
4,60
2,47
„Vakoil“
4,95
4,59
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
86,25 dol. už 1 brl. 108,21 dol. už 1 brl.
Entuaziastas moko atrasti finansinę mūzą Darbas tik pirmadieniais ir šimtų tūkstančių litų alga per metus. Vilioja? Gyvenimo dizaino laboratorijos įkūrėjas Linas Matu lis žmones moko patikėti, kad dabar jie dirba per daug, o nukrei pę energiją tinkama linkme ne tik gautų pajamų, bet ir turėtų marias laisvo laiko. Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Susidomėjo psichologija
Pirmieji dabar 30-mečio L.Matu lio mokslai buvo susiję su vadyba ir ekonomika. Tačiau vėliau vy ras pasirinko architektūrą. Baigęs studijas L.Matulis sėkmingai dirbo kelerius metus, kol vieną dieną su prato veikiantis ne tai, ką turėtų. „Man viskas puikiai sekėsi, dar bas patiko. Tačiau „įvažiavau“ į to kią būseną, kai pajutau, kad kele rius metus nevyksta nieko naujo. Kilo klausimas – negi taip ir bus iki gyvenimo pabaigos? Dar mokyklos laikais organizuodavau renginius ir vakarėlius. Pradėjau domėtis neu rolingvistiniu programavimu ir šiuolaikine psichologija. Sužino jau, kad yra tokių paprastų psicho loginių dalykų, kurių nežinome ir apie kuriuos mūsų niekur nemoko. Tuomet nusprendžiau, kad visa tai reikia paskleisti plačiau“, – pasa kojo L.Matulis. Iš pradžių L.Matulis pradėjo vesti užsiėmimus apie psichologi ją ir jos taikymą uždirbant pinigus verslumo skatinimo centre „Hub Vilnius“. Tačiau po kurio laiko su prato, kad veikti pradėti reikia dar plačiau. „Užsiėmimai sėkmingai vyko, žmonių daugėjo. Pastebėjau, kad žmonės ateina, pasiklauso, „užsi gazuoja“, išeina ir jiems kyla klau simai – o kas dabar, kas toliau? Tuomet ir sugalvojau, kur nu kreipti visą jų energiją“, – kalbė jo L.Matulis. Šiemet birželį entuziastas įkū rė Gyvenimo dizaino laboratoriją. Tai verslo pradžiamokslis gyveni mo pokyčių norintiems žmonėms. Laboratorijoje vyksta 30-ies dienų užsiėmimai tiems, kurie nori susi kurti pajamų šaltinį. Kuria prototipus
Užsiėmimai vyksta kelis kartus per savaitę, keliasdešimt jų dalyvių su sitinka vakarais po darbų. Jie klau sosi mokymų skirtingomis temo mis, bendrauja su savo mokytojais, dalijasi idėjomis su bendramin čiais, kol galiausiai sumąsto, koks jų sukurtas produktas galėtų už tikrinti jiems finansinį stabilumą, ir gamina tos prekės prototipą. Dviejose šiemet jau įvykusiose la boratorijose į komandas pasiskirs
tę dalyviai sukūrė medines kolonė les, pledų, kuriuos galima naudoti kaip drabužius, stalą be kojų ir kito kių keistų, tačiau įdomių produktų. Sukūrus iš pirmo žvilgsnio utopi nę idėją, kyla klausimas – kam bus įdomūs naujoviški apklotai ir kas pirks stalus be kojų?
Tikslas neturi būti milijonas per metus. 120 tūkst. litų, dir bant tik pirmadie niais, – visai geras re zultatas. „Kodėl viską reikia gaminti ma siškai? Tau nereikia savo daikto parduoti visam pasauliui. Pakanka parduoti daiktą tūkstančiui žmo nių, uždirbti nuo vieno šimtą litų ir tu jau būsi uždirbęs 100 tūkst. litų. Kai nesieki prekės parduoti visam pasauliui, tau nereikia pirkti bran gios reklamos, todėl tokia prekyba yra įmanoma“, – įsitikinęs L.Ma tulis. Pasak jo, šiuo metu gyvename su pertekliumi. Tačiau perteklius yra ne prekių, bet laisvos energijos ir pinigų, o smulkių nišų, kurio se galima realizuoti savo produk tus, atsiranda nuolat. „Pardavi mas internetu kitais metais sieks beveik trilijoną dolerių. Galimybių yra daugybė. Tereikia rasti tuos, kuriems tavo produkto reikia. Yra konkrečių pavyzdžių, kad tai įma noma, per užsiėmimus juos paro dau“, – teigė L.Matulis. Uždarbis – iš karto
Tiesa, vien sugalvoti naują pro duktą arba verslo idėją nepakanka. Pirmiausiai, pasak L.Matulio, rei kia pasiruošti generuoti idėją. „Svarbiausia laboratorijoje ku riamų produktų ypatybė yra ta, kad jie uždirbti pinigus turi beveik nuo pirmos dienos. Tuo gyvenimo būdo produktai ir skiriasi nuo kitų verslų. Tikslas neturi būti milijo nas per metus. 120 tūkst. litų, dir bant tik pirmadieniais, – visai ge ras rezultatas. Ar ne?“ – šypsojosi L.Matulis. Jis pridūrė, kad naujas produk tas turi būti pagaminamas greitai ir pigiai, idealiu atveju – be inves
tuotojų pagalbos, kai verslo pra džiai po 5 tūkst. litų pasiskolini tik iš mamos ir močiutės. „Be to, pavyzdžiui, stalą be ko jų gali pradėti pardavinėti net ne turėdamas paties stalo. Parodai žmonėms, kaip stalas atrodys, pristatai idėją ir pasakai – pra dėsime tokius stalus gaminti, kai turėsime 10 užsakymų. Jeigu ne turėsime, grąžinsime pinigus. Ta čiau neužtenka parodyti vieną pa veiksliuką ir tikėtis, kad kas nors tau duos pinigų. Prie savo idėjos reikia dirbti ir ja tikėti“, – pabrė žė L.Matulis. Pasiūlys neįprastų prekių
Šiuo metu kelios pirmojoje labo ratorijoje dalyvavusios komandos toliau darbuojasi siekdamos įvesti savo sukurtus produktus į rinką ir tikėdamos, kad iš jų gali užsidirb ti ne tik pragyvenimui, bet ir lais valaikiui. Tikėtina, kad netolimoje ateityje visi galėsime įsigyti lig šiol nema tytų medinių garso kolonėlių, tik iš natūralių produktų pagamintos arbatos, kuri gali pakeisti kavą, ant nematomų sijų pakabinamą stalą. Kiti laboratorijoje sukurti produk tai kol kas taip sparčiai nevystomi. Tačiau L.Matulio tai nestebina. „Toliau vystoma 30–40 proc. laboratorijoje pristatytų idėjų. Ta čiau čia nėra nieko keisto, nes di džioji dalis žmonių, kurie ateina į užsiėmimus, nesusiję su verslu, jie neturi reikalingų žinių. Per 30 die nų jie gauna verslo pradžiamokslį ir galimybę išbandyti save, nuspręs ti, ar idėjai verta toliau eikvoti sa vo laiką ir energiją“, – paaiškino L.Matulis. Jis atkreipė dėmesį, kad sugal vojus verslo idėją ir norint su laukti sėkmės nereikia susikon centruoti tik į produkto prototipo kūrimą: „Vienu metu vyksta keli procesai. Be prototipo kūrimo, rei kia kurti tokį tinklalapį savo pro duktui parduoti, tarsi tuo produk tu jau būtų prekiaujama. Taip pat apie savo produktą reikia pasakoti žmonėms ir stebėti jų reakciją, įsi klausyti į nuomones. Kad nuo nu lio nueitum iki rezultato, yra keli žingsniai. Po 30 dienų laboratori joje žmonės dažniausiai jau būna pagaminę prototipus, kiti paruo šia bent jų vizualizacijas. Išrenka mi geriausi produktai. Po to žmo
Guru: 30-metis L.Matulis verslo naujokus įkvepia patikėti savo idėjo
mis ir prisijaukinti finansinę sėkmę.
nės toliau veikia savarankiškai, gali konsultuotis su mentoriais.“ Svajoja apie supergyvenvietę
Paklaustas, ką patartų skeptikams, netikintiems tokiu gyvenimo būdu, L.Matulis šyptelėjo – tegul nie ko nedaro ir laukia. Kai atsibos tai, kad nieko naujo nevyksta, kai atsi bos gyvenimas žemiau savo paties nustatytų standartų, jie pradės ką nors daryti. „Su šiuolaikinėmis technolo gijomis, kokios dabar egzistuoja, mes dirbame per daug ir per ilgai tam, kad uždirbtume pinigų. Aš tuonis kartus mažiau darbo va landų, negu esame įpratę, yra per akis tam, kad gautume pinigų. Esa me įpratę dirbti dėl darbo. Pasaky mu „esu labai užsiėmęs“ mes pa teisiname savo reikšmingumą, jaučiamės reikalingi. Retas susi mąsto, kad tą patį veiksmą, ku rį darome daugybę kartų per dieną 20 metų iš eilės, būtų galima au tomatizuoti“, – sakė pašnekovas. Metęs architekto darbą L.Matu
Gedimino Bartuškos nuotr.
lis savo energiją ir laiką nukreipė į darbus laboratorijoje ir neįpras tų produktų kūrimą. Šiuo metu jis užsidirba iš savo įkurtos Gyvenimo dizaino laboratorijos. Pirmieji kur sai vienam žmogui kainavo 240 li tų, antri – 300 litų, netrukus pra sidėsiantys treti kursai – dar šimtu litų brangiau. „Kaina auga, nes auga paklausa. Be to, plečiamas paketas to, ką da lyviai gauna“, – paaiškino L.Ma tulis. Jis planuoja, kad ateityje vieno je laboratorijoje dalyvaus daugiau sia po 40 žmonių, kurie bus susi skirstę į komandas, dirbančias prie skirtingų produktų. Papildomų pi nigų L.Matulis planuoja užsidirb ti ir iš savo sugalvotų dar nematy tų produktų. „Veiksmai, kuriuos dabar da rau, – mano ilgalaikės vizijos da lis. Ateityje matau supergyven vietę. Tai ekogyvenvietė, kuri save išlaiko, – turi savo elektrą, elektro mobilius ir taip toliau“, – savo pla nus atskleidė L.Matulis.
10
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
12p.
Protų nutekėjimas keičia kryptį.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Ar pokyčiai valdžioje atneš naujovių į Kiniją? Kinija ruošiasi vienam svarbiausių šalies politinių įvykių – kartą per penkerius me tus vykstančiam Komunistų partijos suvažiavimui. Jame paaiškės, kas vadovaus didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei. Reikšmingas renginys
Lapkričio 8 d. Kinijos sostinėje Pe kine esančiuose Liaudies rūmuo se prasidės XVIII Kinijos Liaudies Respublikos komunistų partijos suvažiavimas. Suvaž iav im as yra laikom as aukščiausiu valdžios organu Ki nijoje. Jame ne tik patvirtina ma Komunistų partijos penkme čio programa, tačiau ir renkamas aukšč iaus ias Kin ij os vald žios aparatas, kurio svarbiausi sraig tai – Centro komitetas ir Politi nis biuras.
Turime labai galin gą, labai įtakingą ir didelę vyriausybę, kuri visuomet viską kontroliuoja ir nuo lat ramina žmones, kad ateitis bus šviesi.
Šių metų suvažiavimas – neeili nis. Per jį keisis net septyni iš de vynių dabartinio Politinio biuro Nuolatinio komiteto narių. Skaičiuojama, kad suvažiavime sostinėje dalyvaus apie 2,2 tūkst. atstovų iš 40-ies šalies apygardų. Nors oficialiai neskelbiama, ku rie Komunistų partijos nariai pa keis ligšiolinius Kinijos lyderius Politinio biuro Nuolatiniame ko mitete, niekas neabejoja, kad ko
mitete po suvažiavimo tikrai atsi durs Xi Jinpingas ir Li Keqiangas. Šie du Komunistų partijos nariai laikomi pagrindiniais pretenden tais 2013 m. pakeisti dabartinį partijos generalinį sekretorių Hu Jintao ir premjerą Wen Jiabao. Per suvažiavimą numatoma ir Centrinės karinės komisijos sudė ties kaita. Manoma, kad po suva žiavimo komisijoje pasikeis apie 70 proc. narių. Stiprinamas saugumas
Pekinas vykstant suvažiavimui virs neįžengiama tvirtove. Kinijos žiniasklaida jau paskelbė, kad net vandens ar elektros tieki mo sutrikimus atsakingi pareigūnai įpareigoti nustatyti per 15 minučių, jei tokių incidentų pasitaikytų. Į sostinę nuo lapkričio 1-osios iki 18-osios neįleidžiamos jokios transporto priemonės, kurios ve ža pavojingus chemikalus ar kitas toksines medžiagas. Iš Pekino buvo nurodyta išvykti daliai disidentų, politinių aktyvis tų, net teisininkų, kurie agituoja už žmogaus teises. Ką jau kalbėti apie pompastiką – visur plevėsuojančias raudonas vėliavas ar įvairius renginius... Svarbiausia – stabilumas
Ko iš šio suvažiavimo tikisi papras ti kinai? Ar jis jiems rūpi? Galiausiai, koks bus Kinijos rai dos kelias? Tuo nusprendė pasidomėti bri tų televizijos BBC žurnalistai, prieš
suvažiavimą jie savaitę pralei do Kinijoje. BBC žurnalistas Joh nas Sudworthas pabrėžė: „Jei ku ris nors iš Kinijos lyderių norėtų pasauliui parodyti, kokią pažangą jo šalis padarė per pastaruosius 10 metų, nereikėtų ilgai sukti galvos – jis pakviestų visus į Šanchajų.“ Kinijos rytinėje pakrantėje esan tis didmiestis per pastarąjį dešimt metį tapo vienu įspūdingiausių pasaulio miestų – su besistiebian čiais į dangų stiklo bokštais, spin dinčiais prekybos centrais ir pra bangiais apartamentais. Dažnas Šanchajų vadina Kinijos galios simboliu. Statybų bumas leido gauti darbo milijonams darbininkų iš visos Kini jos. Tačiau, kaip pabrėžė J.Sudwort has, lazda visuomet turi du galus. Kalbėdamasis su vienu mies te dirbančiu nekilnojamojo tur to agentu žurnalistas pasiteiravo: „Kokia dalis Kinijos gyventojų gali leisti sau ne tik pasvajoti apie ne rūpestingą gyvenimą šiame tvis kančiame mieste?“ „Kinijoje sparčiai auga atskirtis tarp turtingų ir skurstančių žmo nių. Nors skurdžiai gyvenantys žmonės norėtų keisti savo padėtį, jie to negali. Turime labai galingą, labai įtakingą ir didelę vyriausybę, kuri visuomet viską kontroliuoja ir nuolat ramina žmones, kad ateitis bus šviesi“, – savo mintimis dali josi agentas, bandantis parduoti 2,5 mln. dolerių vertės apartamentus. Kai kurie ekspertai pastebi, kad visa apimanti partijos kontrolė skatina
socialinę nelygybę. Milžiniški inf rastruktūros projektai ir eksportas – Kinijos variklis, tačiau didžiulės vyriausybės injekcijos į šalies eko nomiką dažnai nepasiekia diena iš dienos triūsiančių darbininkų. Gary Liu, ekspertas iš Kinijos ir Europos tarptautinės verslo mo kyklos, pabrėžė: „Kinija priėjo kryžkelę. Pernelyg didelis vyriausy bės aparatas sukelia problemų. Vy riausybė yra per stipri, ji pernelyg griežtai kontroliuoja šalies išteklius, o tai didina socialinę atskirtį visuo menėje ir trukdo pažangai.“ Pasak jo, „jei didžioji dalis Ki nijos gyventojų negali vartoti, vy riausybei vienareikšmiškai teks su kurti gerokai labiau subalansuotą ekonomikos modelį, kuriame vi diniai visuomenės poreikiai turės būti įvertinti“. J.Sudworthas viename Šancha jaus daugiabučių rajone pakalbino čia gyvenančią 51 metų Lou Liping. Kartu su kaimynais moteris dali jasi ne tik bendra virtuve, bet ir vo nia. Ji viliasi, kad vieną dieną gaus kompensaciją naujam butui. „Labai tikiuosi, kad kuo greičiau gausiu kompensaciją. Bijau, kad vėliau bus sunku įstengti ką nors įsigyti, nes nekilnojamojo turto kainos smarkiai auga“, – apgai lestavo Lou Liping. Kinai – optimistai
Užtat Kinijos kaime vietos gyven tojai į ateitį žiūri su optimizmu. Martinas Patience’as, BBC žur nalistas, kalbino vieną kinų ūkinin
Patarimas: ekspertų nuomone, Kini
ką šio gimtajame kaime į šiaurę nuo sostinės Pekino, netoli Didžiosios kinų sienos. 71 metų Dong Dexiu džiaugėsi, kad jo kaimas per pasta rąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė. „Mano gyvenimas pasikeitė. Jei atvirai, dabar jaučiuosi tarsi gy vendamas rojuje. Žinote, mes daž nai badavome. O dabar, nors nesu pasakiškai turtingas, turiu viską, ko mano širdis geidžia“, – džiau gėsi kiek sulysęs cigaretės dūmą traukiantis vyras.
Nuo Mao Zedongo iki Xi Jin Ką atneš naujoji penktoji Kiniją valdančių komunistų karta? Per Nacionalinį suvažiavimą pasikeis septyni iš devynių dabartinių Po litinio biuro Vykdomojo komite to narių.
Rotacija: šiais metais Kinijoje keičiasi komunistų kartos – ketvirtąją nuo
1949 m. šalies politinio elito kartą pakeis penktoji.
„Scanpix“ nuotr.
Tarp jų – faktinis šalies vadovas, generalinis Komunistų partijos sekretorius ir Centrinės karinės komisijos vadovas Hu Jintao. Nuo 2002 m. Kinijoje susiklos tė praktika, kad generalinis sekre
torius dalijasi valdžia su Politinio biuro Nuolatinio komiteto nariais – didelę galią turinčiais Komunis tų partijos vadovais. Taigi, dabartinė Kinijos politinė sistema gerokai skiriasi nuo Mao laikų ir net vadinama respubli koniška, t. y. aukščiausia politinė Kinijos vadovybė bendrai priima sprendimus. Polititinio biuro Nuolatinio ko miteto narių valdžios pasidalijimo principas buvo įtvirtintas per 16-
ąjį nacionalinį suvažiavimą prieš dešimt metų. Tuomet taip pat buvo padidin tas komiteto narių skaičius nuo septynių iki devynių. Visgi, kaip kalbama, šis išplėtimas apsunki no sprendimų priėmimo proce są, todėl po 18-ojo suvažiavimo, kaip spėjama, jis gali būti vėl su mažintas iki septynių narių, t. y. du Nuolatinio komiteto nariai bus priskirti Politinio biuro nariams. Kinijos komunistų partija įkurta
11
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
pasaulis Vėl už grotų
Eilės prie degalinių
Buvęs Ukrainos premjeras Pavlo Lazaren ka trečiadienį Jungtinėse Valstijose vos išėjęs į laisvę vėl atsidūrė už grotų, šį kar tą – dėl neaiškaus savo statuso šioje ša lyje. 1996–1997 m. Ukrainos vyriausybei vadovavęs P.Lazarenka 1999-aisiais atvy ko į Jungtines Valstijas prašytis prieglobs čio, bet buvo suimtas ir nuteistas devyne rius metus kalėti už sukčiavimą, prievar tavimą ir pinigų plovimą.
Degalų stygius ir elektros tiekimo sutri kimai apsunkina JAV rytinę pakrantę nu siaubusio uragano padarinių likvidavimo darbus. Degalinėse išsirikiavo ilgos eilės automobilių ir žmonių su kanistrais ran kose. Niujorko metro atnaujino darbą, bet kai kurios stotys dar uždarytos užstrigus vandens pumpavimo darbams. Uragano aukų skaičius perkopė 90, o ekonominiai nuostoliai vertinami 50 mlrd. dolerių.
Milžiniš ki infrast ruktūros projektai ir ekspor tas – Kini jos variklis, tačiau di džiulės vy riausybės injekcijos dažnai ne pasiekia pa prastų dar bininkų.
171 tūkst.
naujų darbo vietų spalį sukurta JAV, nors ekspertai prognozavo gerokai mažiau.
Kinijos lyderiai
Li Changchunas – propagandos va
das. Hu Jintao – Kinijos Liaudies Res
publikos (KLR) prezidentas, Kinijos komunistų partijos (KKP) generali nis sekretorius, Centrinės karo komi sijos pirmininkas.
Xi Jinpingas – KLR vicepreziden
tas, vienas svarbiausių KKP sekreto riato narių.
Wu Bangguo – Nacionalinio liau
dies kongreso Vykdomojo komiteto pirmininkas. Li Keqiangas – vykdomasis vicep
remjeras.
Wen Jiabao – Valstybės tarybos
ijos valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti paprastų šalies gyventojų bėdoms.
Dong Dexiu pasakojo per savo gyvenimą patyręs ne vieną skaudų likimo smūgį. Dar būdamas vaikas jis išgyveno japonų okupaciją. Šie žiauriai nu kankino jo senelį. Dong Dexiu tėvas mirė didžiojo bado metais, kuris Kinijoje pražudė milijonus žmonių. Senyvas vyras džiaugėsi, kad šiuo metu uždirba pinigų. Net daugiau, nei jam reikia. Pirmąsyk pokyčius jis pajuto tada, kai Kinijos vyriau sybė leido ūkininkams pardavinėti
savo išaugintas gėrybes. O pasta ruosius dešimt metų Dong Dexiu, kaip pats sako, gyvena nerūpestin gą ir sotų gyvenimą. „Kelias į kaimą – sutvarkytas, valdžia atnaujino daugelį namų. Gaunu valstybinę pensiją, taip pat algą dirbdamas ugniagesiu neto li esančiame miške“, – pasako jo vyras. Kiek uždirba Dong Dexiu? Kodėl jis toks laimingas? Vakariečių aki mis, Dong Dexiu pajamos – mažos.
„Scanpix“ nuotr.
Per mėnesį jis susižeria vos 250 JAV dolerių. Tačiau ūkininkas pridūrė – „tokių pinigų aš per visą gyvenimą nesu regėjęs“. „Istorijos ratas dau giau nesisuks atgal“, – BBC žurna listui tvirtai pareiškė Dong Dexiu. Kinai – optimistai. Jie mano, kad nors šalis ir susiduria su proble momis, ji – teisingame kelyje. Tad išlaikyti žmonių tikėjimą šviesia ateitimi, regis, ir yra naujųjų Kini jos lyderių užduotis.
premjeras.
He Guoqiangas – Centrinės discip
linos priežiūros komisijos vadovas.
Zhou Yongkangas – Politinių ir Jia Qinglinas – Laudies politinių
patarėjų konferencijos pirmininkas.
įstatymų leidybos reikalų komiteto vadovas.
Parengė Valentinas Beržiūnas
npingo: penkios kinų komunistų kartos 1921 m. ir turi apie 73 mln. narių, todėl yra didžiausia pasaulyje po litinė jėga. Šių metų Nacionalinis suvažiavi mas svarbus tuo, kad pažymi kartų kaitą partijos vadovybėje. Per su važiavimą į valdžios olimpą Kinijo je įžengs vadinamoji penktoji poli tinio elito karta. Pirmosios atstovais įprasta va dinti Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjus. Pirmosios kartos valdy mo laikotarpis prasidėjo 1949 m.,
o baigėsi su Mao Zedongo mirti mi 1976 m. Antroji komunistų karta sieja ma su Kinijos socialinės ekonomi nės sistemos reformatoriumi Deng Xiaopingu. Būtent jo valdymo me tais Kinija perėjo nuo planinės prie rinkos ekonomikos. Trečiosios kartos atstovu laikomas Jiang Zeminis. Šio generalinio sekre toriaus valdymo kertiniai elementai: ekonomikos augimas, politinė har monija ir kultūrinė pažanga.
Jiang Zeminio valdymas prasidė jo po kruvinųjų Tiananmeno aikš tės įvykių 1989 m., kai iš generalinio sekretoriaus posto buvo priverstas pasitraukti Zhao Ziyangas, Komu nistų partiją valdęs nuo 1987-ųjų. Ketvirtosios kartos atstovas – dabartinis Kinijos generali nis sekretorius Hu Jintao. Dauge lis ketvirtosios kartos lyderių buvo technokratai, daugiausia dėmesio skyrę Kinijos produkcijai skatinti ir technologei raidai.
Svarb iaus i penktos ios Kin i jos politinio elito kartos, kurios smaigalyje – būsimasis generali nis sekretorius Xi Jinpingas, tiks lai veikiausiai bus susiję su ket virtosios kartos atstovų tikslais. Naujieji Kinijos elito atstovai yra užsiminę, kad daug dėmesio skirs Kinijos technologinei raidai, vykdys aktyvią užsienio politiką, griežtai kovos su korupcija aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Parengė Valentinas Beržiūnas
73
mln. narių turi Kinijos komunistų partija – didžiausia pasaulyje politinė jėga.
12
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
pasaulis Skęstanti Venecija Smarkios liūtys šią sa vaitę užtvindė daugiau nei pusę Venecijos, taip pat garsiąją Šv. Mor kaus aikštę. Turistams teko autis guminius ba tus, nors kai kur van dens lygis viršijo met rą. Šią savaitę gausiai lijo beveik visoje Italijo je, nuo Ligūrijos iki Sici lijos, galingi vėjo gūsiai Romoje vertė medžius.
Išvarginti nuolatinės vasaros Praėjusį sekmadienį daugelio ru sų elektroniniai prietaisai auto matiškai perėjo prie žiemos lai ko. Bet tai buvo klaida. Rusai to liau gyvena pagal vasaros laiką, bet nuo jo jau gerokai pavargo.
Protų nutekėjimo, paprastai vykstančio iš mažiau išsivysčiusių į labiau išsivysčiu sias valstybes, kryptis keičiasi. JAV laikraš tis „The Christian Science Monitor“ rašo, kad žmogiškasis kapitalas grįžta į Aziją, Lotynų Ameriką, Rytų Europą ir Afriką.
Entuziazmas nuslopo
Nuo 2011 m. pavasario Rusija iš tisus metus gyvena pagal vasa ros laiką. Pernai balandį tuometis prezidentas Dmitrijus Medvede vas pasirašė įstatymą „Apie laiko apskaičiavimą“ ir panaikino žie mos ir vasaros laikų kaitaliojimą. Toks sprendimas iš pradžių su laukė didelio visuomenės palaiky mo. Rusijos visuomenės nuomo nės tyrimų centro duomenimis, 2011 m. vasarį šią iniciatyvą pa laikė 73 proc. šalies gyventojų.
Geresnių galimybių paieškos
Protų nutekėjimas iš skurdžių į tur tingas valstybes iki šiol buvo tvirtai nusistovėjusi tendencija. Taksistas nigerietis Niujorke, tėvynėje įgijęs gydytojo išsilavinimą, tapo tokiu pat įprastu dalyku kaip pradedan ti Brodvėjaus aktorė arba Volstrito bankininkas. Mokslininkai ir inžinieriai iš įvai riausių šalių – nuo Brazilijos iki Ki nijos – jau seniai važiuoja į labiau išsivysčiusias valstybes, ieškodami geresnių galimybių arba savo srity je, arba prie taksi vairo ar greitojo maisto restorano virtuvėje. Jungtinių Tautų vystymo progra mos duomenimis, 75 proc. pasaulio migrantų važiuoja į labiau išsivys čiusias šalis nei jų tėvynė. Bet dabar šio judėjimo kryptis pradėjo keistis, nes imigrantai jau nėra tikri, ar išsivysčiusiose šaly se gyventi geriau.
Praėjusią žiemą, pa lyginti su ankstes nėmis, staigiai pa daugėjo greitosios pagalbos iškvieti mų, širdies ir krau jagyslių ligų.
Tačiau šiemet vasarį pritarian čių sumažėjo iki 44 proc., o rugsė jį – iki 35 proc. Vis dažniau pasi girsta raginimų grįžti prie vasaros ir žiemos laiko.
Žinių monopolijos nebeliko
Kenčia futbolo sirgaliai
Valstybės Dūmos Sveikatos ap saugos komiteto pirmininkas Ser gejus Kalašnikovas teigė, kad rusai praėjusią žiemą išgyveno kamuo jami streso būsenos. „Praėjusią žiemą, palyginti su ankstesnėmis, staigiai padaugė jo greitosios pagalbos iškvietimų, širdies ir kraujagyslių ligų ir ap skritai visų ligų, kurios susijusios su stresu“, – sakė parlamentaras. Nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis prisipažino, kad jam sunku keltis rytais pagal vasaros laiką. Šalies vadovas vasarį pa siūlė aptarti laiko keitimo klausi mą su ekspertais ir visuomene. Grąžinti vasaros ir žiemos laiką ragina ir vertybinių popierių biržų prekiautojai, kurie nori, kad laiko skirtumas tarp Maskvos ir Lon dono būtų vienodas. Dabar kin tantis laiko skirtumas trumpina aktyvios prekybos laiką Rusijos rinkoje. Nusivylę jaučiasi net futbolo gerbėjai. Nuo praėjusio sekma dienio Europos čempionatų var žybos jiems prasideda valanda vė liau, arčiau vidurnakčio.
Protų nutekė
Laikas: nors iš pradžių aktyviai palaikė D.Medvedevo sprendimą ne
sukinėti laikrodžio rodiklių, Rusijos gyventojai po metų jau pradėjo abejoti, ar šis žingsnis buvo teisingas. „Reuters“ nuotr.
Klausimas pakibo ore
S.Kalašnikovas pateikė Valstybės Dūmai svarstyti įstatymo pataisas, kurios grąžintų vasaros ir žiemos laiką. Parlamentaras laukia vy riausybės reakcijos, bet ši delsia. „Band ėm e išs iaišk int i, kas konkrečiai užsiima šiuo klausimu, ir supratome, kad niekas, – inter neto portalui gazeta.ru anonimiš kai sakė šaltinis vyriausybėje. – D.Medvedevas nenori skubinti šio klausimo. V.Putinas, nors pasisa kė šiuo klausimu, konkrečių pave dimų niekam nedavė. Taigi dabar viskas pakibo ore.“ Bet šaltinis pridūrė, kad padė tis gali pasikeisti bet kurią aki mirką, ir neribotam laikui atidė tas sprendimas gali būti priimtas visiškai netikėtai. „Pravda“, gazeta.ru inf.
Vasaros laikas Šiuo metu vasaros ir žiemos laiką kaitalioja daugiau nei 110 pasaulio valstybių, tarp jų – beveik visos Eu ropos valstybės, JAV (išskyrus Ari zonos valstiją ir Havajus), Kanada, Australija. Laiką kaitalioti atsisakė Nepriklausomų valstybių sandrau gos narės Vidurio Azijoje, Baltaru sija, Kazachstanas ir Gruzija. Tarp valstybių, kurios niekada nesuki nėjo laikrodžio rodyklių, yra Kini ja, Pietų Korėja ir Japonija. Ukrainoje pastaraisiais metais ver da diskusijos dėl perėjimo prie pastovaus laiko. Parlamentarai jau ne kartą siūlė svarstyti atitinkamą įstatymą. Tikėtina, kad jau kitąmet ukrainiečiams sukti laikrodžio ro dyklių nebereikės.
Ši priešingos krypties banga nusi nešė kenietį Sitati Kituyi – jis metė konsultanto darbą Londone ir įsidar bino aukštų technologijų bendrovėje Afrikoje. Kinas Hanas grįžo iš Jung tinių Valstijų namo, nes valdžia sky rė jam paramą medicininės įrangos gamyklos statybai. O jaunas portu galas Bernardo Fontoura, užsiiman tis verslo komunikacija, persikraustė į Rio de Žaneirą, kad padėtų Brazili jai ruoštis 2014 m. pasaulio futbolo čempionatui ir 2016 m. olimpinėms žaidynėms. 2008 m. prasidėjusi pasaulio fi nansų krizė pakirto stabilumo jaus mą, kuriuo ilgą laiką mėgavosi ame rikiečiai ir europiečiai. O valstybių, kurių ekonomika dar tik formuojasi, rodikliai šiandien geresni ir jos to liau vystosi, viliodamos savo emig rantus atgal ir netgi pritraukdamos aukštos kvalifikacijos specialistų iš JAV bei Europos. Vašingtono migra cijos politikos instituto vadovas De metrias Papademetriou šį procesą vadina talento demokratizacija. „Anksčiau visi važiavo į keturias ar penkias anglakalbių šalis, o vi soms kitoms valstybėms atitekda vo trečiosios rūšies talentai. Dabar jau niekas neturi žinių monopoli jos“, – aiškino ekspertas.
Aktyviai vilioja namo
Didžiausia pasaulyje yra kinų dias pora. Bet verždamasi į pasaulio ly deres valstybė pradėjo dėti pastan gas, kad sugrąžintų milijonus savo piliečių, išvykusių per pastaruo sius tris dešimtmečius. Kinijos fi nansinių ir kitokių stimulų progra mos neturi lygių visame pasaulyje. Rezultatai jau matomi: nuo šio am žiaus pradžios grįžti namo pano rusių kinų skaičius išaugo dešim čia kartų. Savo emigrantus namo aktyviai vilioja ir Brazilija, o kartu čia at vyksta ir nemažai europiečių. Jie vyksta ir į kitas buvusias kolonijas, tokias kaip Argentina ir Meksika.
Laikui bėgant vis mažiau pradedančių įmonių kursis Jung tinėse Valstijose, o vis daugiau – Azijo je ir Lotynų Ameri koje. Nuo 2010 iki 2012 m. Brazilijo je teisėtai gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo 50 proc. Dauguma jų atvyko iš Portugalijos, kuri ilgą laiką pati traukė migrantus, o da bar virto protų „eksportuotoja“. „Mes stebime, kaip kvalifikuoti europiečiai migruoja į besivystan čias valstybes, pavyzdžiui, į BRIC šalis (Braziliją, Rusiją, Indiją, Kini ją – red. past.)“, – sakė Tarptau tinės darbo organizacijos migraci jos politikos specialistas Ryszardas Cholewinskis. Anot jo, ekonomi kos krizė Europoje labiausiai smo gė pietinių šalių jaunimui, ir dabar geriausios galimybės jiems atsive ria besivystančiame pasaulyje. Afrika tapo patraukli
Protų nutekėjimas tapo tikra ka tastrofa Afrikos valstybėms, kur emigracijos bangos prasidėjo dar praėjusio amžiaus septintame de šimtmetyje. Anot Tarptautinės migracijos organizacijos, maždaug ketvirtadalis užsienyje išsilavini mą gavusių ir Vakaruose dirbančių
13
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
pasaulis Skęstanti Venecija
ėjimas keičia kryptį
Smurtui nėra ribų Daugiau kraujo, daugiau mirčių. Meksikos narkotikų kartelių ka rai tampa vis žiauresni. Nesuvaldomos ambicijos
Dėl to galima kaltinti daug as menų, bet niekas tiek neprisidė jo prie didėjančio žiaurumo kaip Miguelis Ángelas Treviño, dar ži nomas kaip Z-40, kuris šį mėnesį perėmė kartelio „Los Zetas“ vairą iš nužudyto Heriberto Lazcano. Meksikos valdžia patvirtino, kad kartelis turi naują vadeivą, o kon kuruojantys karteliai suka galvą, kaip jo atsikratyti. Neseniai internete paskelbta me vaizdo įraše kartelio „Caballe ros Templarios „ lyderis Servando Gómezas pasakojo apie susiklos čiusią padėtį: „Turime suvienyti jėgas ir suformuoti vieningą frontą prieš „Los Zetas“, ypač prieš Z-40. Jo nesuvaldomos ambicijos kursto baimę ir sumaištį mūsų šalyje.“ M.Á.Treviño atsakingas už dau gybę siaubingų nusikaltimų. Jo priešininkai buvo kariami, kapoja mi į dalis. Vienas žiauriausių jo po mėgių yra „iškepti“ auką rūgštyje ir benzine. Greitai kopė į viršų
Permainos: Afrikos valstybės, išgyvenusios tikrą emigracijos katastrofą, dabar vilioja savo piliečius at
gal geresnėmis galimybėmis, didesniu saugumu ir technologinės pažangos varomomis augančiomis rin komis. „Shutterstock“ nuotr.
sveikatos specialistų yra kilę iš Už sachario. Bet dabar kai kurios Af rikos diasporos grįžta namo, kur jų laukia geresnės galimybės, dides nis saugumas ir technologinės pa žangos varomos augančios rinkos. Anot Nigerijos buvusių studen tų tinklo steigėjo Manny Aniebo namo, šiandien dukart daugiau žmonių grįžta į Nigeriją, nei ją pa lieka. Namo į Pietų Afrikos Res publiką viliojančios organizacijos steigėjas Angelas Jonesas teigė, kad nuo 2004 m. į tėvynę grįžo 6 tūkst. žmonių. Netgi besivystančios ES vals tybės, kurios įstojusios į Bendri ją susidūrė su protų nutekėjimu, dabar tikisi, kad ekonomikos krizė padės joms susigrąžinti emigran tus. 2004-aisiais, kai Lenkija įsto jo į ES, Varšuvos, Krokuvos ir kitų universitetų absolventai plūste lėjo į Airiją bei Didžiąją Britaniją, o ten dažnai įsidarbindavo pada vėjais arba santechnikais. Dabar
stabilus kvalifikuotų darbuotojų srautas juda atgal. Praranda konkurencingumą
Nauda, kurią gauna protus susi grąžinančios valstybės, susijusi ne vien su žmonių gabumais, kvalifi kacija ir naujomis darbo vietomis, bet ir su kitais veiksniais. „Kai pagyveni valstybėje, ku ri priklauso Ekonominio bend radarbiavimo ir plėtros organi zacijai, ir pamatai, kaip viskas vyksta ten, tampi nepakantes nis korupcijai, nemokšiškumui, neefektyvumui, žmonių tingu mui, – aiškino šios organizacijos ekspertas darbo migracijos klau simais Georges’as Lemaître’as. – Tuomet pradedi siekti, kad ir ta vo šalyje būtų daugiau paslaugų ir toks pat darbo efektyvumas, prie kurio pripratai.“ O patrauklumą prarandančios valstybės kartu praranda ir kon kurencingumą. „Tai jau atsiliepia
Amerikos ekonomikos plėtrai, – konstatavo Vašingtono migracijos politikos instituto vadovas D.Pa pademetriou. – Laikui bėgant vis mažiau pradedančių įmonių kursis Jungtinėse Valstijose, o vis daugiau – Azijoje ir Lotynų Amerikoje.“ Parengė Julijanas Gališanskis
Lietuvių migracija 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, į Lietuvą imigra vo – 15,7 tūkst. Palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvyki mą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusių atvykimą į šalį tris kartus padaugėjo. Didžioji dalis imigrantų – į Lietuvą grįžę Lietuvos Respublikos pilie čiai. 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 9,9 tūkst. (3,4 karto) daugiau negu 2010 m. Lietuvos statistikos departamento inf.
M.Á.Treviño nusikalstamą kar jerą pradėjo dar jaunystėje, kai ta po gaujos „Los Tejas“ kurjeriu. Jis greitai kopė į viršų ir 2005 m. jau buvo vienas gaujos vadų. Jo užduo tis buvo saugoti narkotikų maršru tus nuo konkurentų. Vyras organizuodavo žmog žudystes ne tik Meksikoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Po kurio laiko M.Á.Treviño sto jo į „Los Zetas“ gretas ir padėjo
šiai nedidelei grupuotei vos per keletą metų tapti vienu iš dviejų pagrindinių Meksikos narkotikų kartelių. Jeigu Z-40 būtų dirbęs ne nu sikalstam oje organ izac ijoje, o tarptaut inėje korp orac ijoje, jis tikriausiai būtų pelnęs metų va dybininko titulą. Vienintelis jo realus varžovas dabar yra kartelis „Sinaloa“, vadovaujamas Joaquí no Guzmáno. Keršto auka – politiko sūnus
„Los Zetas“ savo veiklos ribas iš plėtė per visą Centrinę Ameriką. Kartelis gabena kokainą iš Kolum bijos į Hondūrą, tada sausuma pa lei Meksikos įlankos pakrantę prie galutinio tikslo – Jungtinių Vals tijų. M.Á.Treviño polinkis į nusikals tamą veiklą kyla iš jo šeimos. Bro lis Omaras Treviño Moralesas taip pat eina aukštas pareigas kartely je „Los Zetas“. M.Á.Treviño bro liai irgi liūdnai garsėja savo žiauru mu, jais taip pat domisi Jungtinių Valstijų teisėsauga. Už informaciją, padėsiančią juos suimti, JAV kovos su narkotikais agentūra siūlo 5 mln. dolerių premiją. M.Á.Treviño susijęs su neseniai įvykdyta vieno garsiausių Meksi kos politikų 24 metų sūnaus José Eduardo Moreiros Rodríguezo žmogžudyste. Aukos tėvas Hum berto Moreira yra valdančiosios Institucinės revoliucinės partijos lyderis, anksčiau vadovavo Koa huilos valstijai. Prokurorai įtaria, kad ši žmogžudystė buvo M.Á.Tre viño kerštas už sūnėną, kuris žuvo per susišaudymą su policija. „Clarín“ inf.
14
šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012
Daugiau naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
M.Popovičius: visada reikia kov
39
Kroatas Marko Po povičius – beveik kaunietis. Kovos azartas, emocijų škvalai, varžovų tvirtoves griaunan tys tritaškiai ir ne formalus bendravi mas su sirgaliais – iš skirtiniai „Žalgirio“ legionieriaus bruo žai, be kurių Lietu vos čempionų ko manda būtų šiek tiek kitokia.
Eurolygos ma čuose paeiliui M.Popovičius realizavo bent vieną tolimą metimą.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
30-metis snaiperis iš Zadaro praė jusio mėnesio viduryje tapo 20uoju žaidėju Eurolygos istorijoje, perkopusiu 200 pataikytų tritaš kių ribą. Užvakar per rungtynes su Milano „EA7 Emporio Armani“ Marko prametė visus penkis toli mus metimus ir užbaigė šešerius metus trukusią įspūdingą seriją – nuo 2006 m. lapkritį vykusios žalgiriečių dvikovos su Maskvos CSKA taikliarankis kroatas 39-iuo se Eurolygos mačuose paeiliui rea lizavo bent vieną tolimą metimą. Vis dėlto dėl šio asmeninio klup telėjimo M.Popovičius krimtosi mažiausiai ir džiaugėsi nuostabia ketvirtąja „Žalgirio“ pergale Eu rolygoje. „To jau beveik užtektų kelialapiui į „Top 16“, tačiau, norint pasiek ti ką nors daugiau, reikia dar page rinti žaidimą, pirmiausia – gynybą. „Žalgiris“ turi keturiolika puikių krepšininkų, kolektyvo mikrok limatas – šaunus, visi nori dirbti. Žinau, kad bus sunku, tačiau, kaip sako treneris Joanas Plaza, po pa kilimų ar nuopuolių privalome iš likti komanda“, – kalbėjo „Žalgi rio“ sirgalių numylėtinis.
Nesavanaudis: vienam taikliausių Europos krepšinio snaiperių svarbiausi – komandos tikslai.
Su Kaunu mane sie ja labai stiprus ryšys. Čia gyvenu visaver tį gyvenimą ir turiu daugybę bičiulių už krepšinio aikštelės ribų.
– Marko, praėjusią savaitę ne galėjai rungtyniauti dėl netikė to sunegalavimo. Rotavirusas tave iš rikiuotės buvo išvedęs jau antrą sezoną iš eilės. Per nai susirgote su savo geru bi čiuliu Mantu Kalniečiu. Kaip
šiuo metu jautiesi? – pradėjome pokalbį su M.Popovičiumi. – Džiaugiuosi, kad viskas, atro do, jau susitvarkė. Kiekvieną die ną jaučiuosi vis geriau ir tikiuosi, kad artimiausiu metu būsiu abso liučiai sveikas. Smagu, kad šį kar tą virusas nebuvo toks stiprus kaip anksčiau. Atsigauti pavyko gana greitai. Dabar visą savo dėmesį jau galiu skirti krepšiniui. – „Žalgiris“ šį sezoną šluoja visus savo varžovus nuo kelio. Kaip manai, kokios pagrindi nės tokio starto priežastys? – „Žalgiris“ visuomet pasižymė jo tuo, kad savo sudėtyje turėda vo daug individualiai labai stip rių krepšininkų, tačiau tik šiemet
Vaidoto Grigo, Tomo Raginos nuotr.
visi jie vieningai savo energiją ir veiksm us nuk reip ia kom and os sėkmei. Ir anksčiau žinojome, kad esame neblogų vyrukų kompanija, tačiau tik šiemet atėjo laikas, kai pradėjome žaisti visiškai kitaip. Pasikeitęs požiūris – pagrindinė priežastis, daranti įtakos visoms kitoms. – Po pergalingos sezono pra džios liaupsių lavina pasipy lė vyriausiojo trenerio Joano Plazos adresu. Kaip „Žalgiris“ pasikeitė prie komandos vairo stojus šiam Ispanijos specia listui? – Pratinamės vieni prie kitų (šyp sosi). Mums, žaidėjams – nauja sistema, tačiau ne mažiau naujo
vių šį sezoną išgyvena ir mūsų tre neris. Jam taip pat tai yra didžiulis iššūkis, nes J.Plaza pirmą kartą tre niruoja ne Ispanijos komandą, gy vena ir dirba kitoje šalyje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pirmi metai svetur būna labai nelengvi. Žaidėjams imponuoja J.Plazos už sidegimas. Jis ne kartą mums sakė, kad tikrai nelaimėsime visų rung tynių, tačiau privalome kiekvie name mače kovoti iš širdies, bū ti alkani pergalių. Sezono pradžia mums susiklostė tikrai gerai. Mes laimime ir kiekviena pergalė pride da pasitikėjimo savo jėgomis. Jau čiame, kad bet kuris varžovas, net ir tituluočiausias, įkandamas. Tai labai svarbu. Privalome neprarasti budrumo ir toliau dirbti taip užsi
15
šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012
sportas Spalio mėnuo – K.Lavrinovičiaus
Bokso legenda persigalvojo
Rusų komandą slegia skolos
Naudingiausiuoju VTB Vienin gosios krepšinio lygos spalio mėnesio žaidėju išrinktas Kau no „Žalgirio“ puolėjas Kšišto fas Lavrinovičius (nuotr.). Jis pelnė 8 balus ir aplenkė Ry gos VEF gynėją Earlą Rowlan dą (7), Maskvos CSKA puolėją Viktorą Chriapą bei „Doneck“ puolėją Darių Songailą (po 4).
Buvęs pasaulio profesiona lų bokso supersunkaus svorio kategorijos čempionas Evan deris Holyfieldas (nuotr.) at šaukė iš „Juliens“ aukciono kai kuriuos savo trofėjus, kuriuos ketino parduoti dėl skolų. Tarp relikvijų – ir pirštinės, kuriomis E.Holyfieldas 1996-aisiais bok savosi su Mike’u Tysonu.
Rusijos komanda „Marussia F1“, dalyvaujanti „Formulės-1“ pasaulio čempionate, grimz ta į skolas. Dienraščio „The Guardian“ duomenimis, „Ma russia F1“ turi 125 mln. dolerių skolų, o jos pačios vertė – 72 milijonai. 70,6 proc. ekipos ak cijų priklauso Rusijos kompa nijai „Marussia“.
oti iš širdies degę, kaip dabar. Reikia atminti ir tai, kad sezonas tik įsibėgėja. Isto rijoje buvo nemažai pavyzdžių, kai po galingo starto ekipos galiausiai išsikvėpdavo. – Ar labai skyrėsi pasirengimas šiam ir praėjusiam sezonui? – Pripažinkime, kad praėjusiais metais startui nebuvome tinkamai pasirengę ir galiausiai už tai skau džiai sumokėjome. Šiemet viskas buvo kitaip. Su mumis prieš sezoną nebuvo vos trijų krepšininkų – Ri manto Kaukėno, Pauliaus Jankūno ir M.Kalniečio, kuris jau atsisveiki no su ekipa. Visi kiti žaidėjai treni ravosi nuo pat pradžių ir todėl pa dėjome tvirtus pamatus. Pusantro mėnesio tikrai sunkiai dirbome, o vėliau prie ekipos prisijungusiems Rimantui ir Pauliui nekilo jokių problemų. R.Kaukėnas – labai pa tyręs ir daug matęs žaidėjas, o Pau lius – komandos siela, beveik visą savo gyvenimą praleidęs su „Žal giriu“. Jiems prisijungus mums ne reikėjo iš naujo pratintis vieniems prie kitų, tarpusavio ryšį pajautė me iš karto. – Kaip toli „Žalgiris“ šiemet galėtų nužingsniuoti Euro lygoje? – Turbūt tai klausimas ne man. Mano darbas – treni ruotis, eiti į aikštę ir žaisti. Žinau viena: Senajame žemy ne yra talentingesnių komandų už mus, tačiau mes galime pasiekti iš tiesų labai daug, jei tikėsime savi mi, demonstruosime charakterį ir kovosime iš visų jėgų. Sezono pra džioje visų galimybės yra vienodos. Turime gerą kolektyvą, nė vieno sa vanaudžio krepšininko, ir tai, ma nau, yra labai geras pagrindas di delėms pergalėms. – Iki rungtynių su „EA7 Empo rio Armani“ krepšinio pasaulis stebėjosi fenomenalia šešerius metus trukusia tavo tritaškių serija. Kas ją lėmė? – Man tikrai palengvėjo, kad ši našta galiausiai nukrito. Pasaky siu atvirai: kuo ilgiau ši serija tęsė si, tuo psichologinis spaudimas vis augo. Žaidžiame ne tik Eurolygoje, bet ir kituose turnyruose. VTB Vie ningojoje lygoje ar Lietuvos čem pionate mano tritaškiai skriedavo pro šalį, tačiau Eurolygoje pavyk davo rekordą vis pagerinti. Galiu užtikrinti, kad tikrai nesistengiau specialiai pratęsti šią seriją. Ei davau į aikštę, užmiršdavau visas istorijas bei legendas ir dirbdavau savo darbą. Beje, nors per mačą su italais mano tritaškių serija nutrū ko, esu patenkintas tuo, kaip žai džiau puldamas.
– Po Kaune praleistų me tų „Žalgirio“ klubo sirgaliai ir komandos savininkas Vladimi ras Romanovas ne kartą yra už siminęs, kad nelaiko tavęs le gionieriumi. Ar Marko galėtų Kauną vadinti antraisiais savo namais? – Be išlygų. Su Kaunu mane sieja labai stiprus ryšys. Čia susipažinau su daugybe žmonių, kurie galiau siai tapo nuostabiais mano drau gais. Mano pažinčių ratas Lietuvoje labai išsiplėtė. Čia gyvenu visavertį gyvenimą ir turiu daugybę bičiulių už krepšinio aikštelės ribų. Žaisda mas „Žalgiryje“ jaučiuosi laimin gas. Žinau, kad tą akimirką, kai reikės atsisveikinti su šiuo miestu, man bus labai sunku. Ilgėsiuosi sa vo komandos draugų, trenerių, per sonalo, čia tvyrojusios atmosferos. Neabejoju, kad Kaune paliksiu da lelę savo širdies. – Ar šeima taip pat su tavimi Lietuvoje? – Taip, kitaip savo gyvenimo neįsi vaizduoju. Kai šeima yra šalia, man daug lengviau susikaupti darbui. – „Žalg ir iui“ rungtyn iau jant Kauno sporto halėje išti kimiausių komandos sirgalių tribūnoje dažnai matydavome Kroatijos vėliavą. Gal žinai, kur ji dingo? – (Šypsosi.) O taip, prisimenu tuos laikus. Prisipažinsiu, kad man labai patikdavo matyti savo šalies vėlia vą sirgalių tribūnoje. Turbūt nepa sakysiu nieko naujo, tačiau „Žal girio“ aistruoliai yra nuostabiausi Europoje. Kiekvienam krepšininkui patiktų turėti tokį užnugarį. Per sikėlus į „Žalgirio“ areną, vėlia va kažkur prapuolė, o galbūt mes jos nematome, nes ir erdvė čia vi sai kita. Vienaip ar kitaip, jei kada nors vėliava šmėkštelės „Žalgirio“ sirgalių sektoriuje, man bus labai smagu. Noriu pabrėžti, kad nesu išskirtinis. „Žalgirio“ komandoje visi esame vienodai svarbūs. – Marko, tu buvai vadinamas vienu talentingiausių savo kar tos Kroatijos krepšininkų, ta čiau niekada nerungtyniavai NBA lygoje. Ar negaila, kad šios svajonės, kurią turbūt puoselė ja kiekvienas žaidėjas, vis dėlto nepavyko įgyvendinti? – Visi maži berniukai, vaikystėje gainiodami oranžinį kamuolį, pa galvoja apie NBA. Aš nebuvau išim tis, tačiau reikia būti realistu. Ma no pozicijos ir ūgio krepšininkui iš Europos prasimušti į NBA nėra daug šansų. Susitaikiau su tuo ir labai džiaugiuosi, kad Europos krepšinyje man jau pavyko palikti pėdsaką.
Pinklės: J.Plazos taktiniai sumanymai „Žalgirio“ varžovams kol kas neįkandami.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Varžovai „Žalgiriui“ žeria komplimentus Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Joanas Plaza ir Kauno „Žalgiris“ tebejoja ant balto žirgo – katalo no painių taktinių schemų kol kas neperkando dar nė vienas tituluo tas Senojo žemyno treneris: Etto re Messina, Duško Ivanovičius ir Sergio Scariolo konstatavo, kad „Žalgiris“ šį sezoną – viena stip riausių Eurolygos komandų. Pergudrauja visus
Mače su Milano „EA7 Empo rio Armani“ (92:87) iki didžio sios pertraukos strigęs „Žalgi ris“ trečiajame kėlinyje pasikeitė neatpažįstamai. J.Plazos per per trauką padarytos išvados pasirodė veiksmingesnės už S.Scariolo tak tinius sumanymus. Lygiai tą patį regėjome ir per „Žalgirio“ rung tynes Pirėjuje bei Vitorijoje. Nepaisant įspūdingo starto, J.Plaza išlieka kuklus ir teigia, kad džiūgauti dar gerokai per anksti. Treneris žino, ką sako, ir pabrė žia, kad net kelialapio į „Top 16“ kišenėje dar nėra – trūksta dvie jų pergalių. Ryškiausi žemyno strategai iš sijuosę giria „Žalgirį“. „Nebejoju, kad „Žalgiris“ šie met gali žengti labai toli. Ši ko manda turi puikų trenerį, daug lygiaverčių žaidėjų, nuostabų mikroklimatą. Šiuo metu tai, ko gero, yra viena iš trijų geriausių Eurolygos komandų“, – pripažino milaniečių strategas S.Scariolo. Patyręs italas pripažino, kad
šiemet jam dar neteko susitikti su taip puikiai besiginančiais varžo vais. „Gynyba – kiekvienos perga lės viena svarbiausių sudedamųjų dalių. Dabar „Žalgiris“ ginasi be ne geriausiai visoje Europoje“, – kalbėjo praėjusiais metais Ispani jos rinktinę ant Europos čempionų pakylos atvedęs treneris. „Žalgirio“ žaidėjai taip pat pati kėjo komandos jėga. „Toks puikus startas yra didžiausias trenerio ir puikią komandą surinkusio klubo savininko nuopelnas“, – po dvi kovos tarė žalgiriečių kapitonas Paulius Jankūnas.
Gynyba – kiekvie nos pergalės viena svarbiausių sude damųjų dalių. Da bar „Žalgiris“ ginasi bene geriausiai vi soje Europoje. Ruošiasi mūšiui Turkijoje
Kaun o kom and os pad ikt uo tas tempas kol kas priimtinas tik grandams – Tel Avivo „Macca bi Electrai“ ir „Barcelonai Regal“. Vakar vėlai vakare prie šių eki pų galėjo prisijungti ir Maskvos CSKA, tačiau Rusijos čempionai laikė labai rimtą egzaminą Stam bule – kovėsi su Turkijos čempio nu „Besiktas JK“. C grupėje kauniečiai taip pat turi rimtą konkurentą – Stambu
Komentaras
Vladimiras Romanovas „Žalgirio“ klubo savininkas
P
ergalė prieš Milano komandą labai reikalinga. Po tokio varžovų tritaškių lietaus bet kuri ekipa gali sudrebėti, bet ne „Žalgiris“, kuris įrodė, kad yra pajėgesnis. Persilaužimą pavyko pasiekti trečiajame kėlinyje, kurį laimėjome 11 taškų persvara. Žalgiriečiai spaudė Italijos komandą ir kontroliavo žaidimą iki dvikovos pabaigos. Manau, kad niekam nekilo abejonių, kas yra tikrieji aikštelės šeimininkai. Sveikinu „Žalgirį“ ir trenerį Joaną Plazą pasiekus puikią pergalę. Mes arijų vaikai, mums padeda dievai.
lo „Anadolu Efes“. Prieš kelionę į abipus Bosforo sąsiaurio įsikūrusį didžiausią Turkijos miestą „Žalgi ris“ gavo rimtą signalą, kad leng vo pasivaikščiojimo „Sinan Erdem Dome“ arenoje tikrai nebus. Ketvirtojo turo rungtynėse sve čiuose su Vitorijos „Caja Laboral“ Oktay’aus Mahmučio auklėtiniai sugebėjo panaikinti net 18 taškų deficitą ir šventė pergalę 76:64. „Rungtynės Vitori joje buvo keistos.
16
16
šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Varžovai „Žalgiriui“ žeria komplimentus Per pirmąją rungty 15 nių dalį suklydome net 13 kartų, tačiau susitvardė
me ir galiausiai nugalėjome. Tai buvo nepaprastos svarbos perga lė“, – pripažino „Anadolu Efes“ strategas. „Žinau, kad laimėti kiekvieną dvikovą yra labai sunkus užda vinys. Nesustoju tai kartojęs sa vo auklėtiniams kiekvieną dieną ir kol kas jie tai supranta. Žinau, kad Stambule mūsų laukia pra garas, tačiau vyksime laimėti“, – žadėjo J.Plaza. „Žalgiris“ su „Anadolu Efes“ išmėgins jėgas lapkričio 9-ąją. Lietuviui – bičiulio pamoka
Dav id o Blatto tren ir uojam a „Maccabi Electra“ savoj aikštėje be pasigailėjimo 93:62 sutriuški no Gdynės „Asseco Prokom“. Lenkijos ekipai vadovaujan čiam Kęstučiui Kemzūrai vėl te ko pripažinti gero savo draugo pranašumą. Specialistui iš Lietu vos D.Blatto komandos buvo neį kandamas riešutas, kai jis stovė jo prie nacionalinės komandos vairo. Nuo 2009-ųjų iki šių me tų rinktinę treniravęs K.Kemzūra D.Blattui pralaimėjo visus pen kis mačus. „Davidas visada buvo ir liks vienu geriausių mano mokytojų“, – po dvikovos Tel Avive konstata tavo K.Kemzūra. Įspūdingai šis turas susiklostė buvusiam žalgiriečiui Jonui Ma čiuliui. Atėnų „Panathinaikos“ marškinėlius vilkintis puolėjas savo ekipoje buvo pats rezultaty viausias, tačiau Graikijos atsto vai svečiuose 64:73 neatsilaikė prieš daug ambicijų šiemet turin tį Stambulo „Fenerbahçe Ülker“. Lietuvis per 28 minutes įmetė 14
Rezultatai A grupė Madrido „Real“–Kantu „Mapoo ro“ 80:66 (18:12, 23:14, 22:22, 18:17). M.Beg ičius 17 tašk ų (10 atkovotų kamuolių), R.Fernandezas ir N.Mi rotičius 14/P.Aradori 18, M.Leune nas ir J.Brooksas 13. Stambulo „Fenerbahçe Ülker“– Atėnų „Pan ath in aikos“ 73:64 (19:17, 23:12, 16:12, 15:23). B.Bogda nov ičius ir B.McCalebbas po 13, I.Karamazas 12/J.Mačiul is 14 (10 atkovotų kamuolių), D.Diamanti dis 12 (6 klaidos), R.Ukičius 11. B grupė Tel Avivo „Macc ab i Electra“– Gdynės „Asseco Prokom“ 93:62 (27:13, 23:17, 22:17, 21:15). R.Hick manas 14, D.Loganas 13, G.Šer mad in is 11/J.Blass ingame’as 14, P.Szczotka 12, M.Ponitka 11. Malagos „Unicaja“–Berlyno AL BA 67:62 (22:16, 7:18, 18:9, 20:19). E.Calloway 14, K.Simonas 12/D. Thomps on as 17, H.Schaffartz i kas 14. C grupė Vit or ij os „Caj a Lab or al“– Stambulo „Anadolu Efes“ 64:76 (19:15, 29:15, 7:22, 9:24). C.Cabezas 12, A.Nočion is ir B.Olesonas po 10/J.Farmaras 18, K.Tunčeri 10. D grupė „Barc el on a Reg al“–Belgrado „Part iz an mt:s“ 85:82 (23:15, 14:22, 30:18, 18:27). M.Huertas 24, N.Jawai’us 16, J.C.Navarro 15/D. Bertanis 17, D.Muslis 14 (6 klaidos), L.Westermannas 13.
Grėsmė: prancūzų gynybos uolai D.Dinart’ui daug rūpesčių kėlė A.Malašinskas (dešinėje).
Lietuviai sudrumstė rankinio grandų ramybę Lietuvos vyrų rankinio rinktinė garbingai pasipriešino du kart olimpinei, keturiskart pasaulio ir triskart Europos čem pionei Prancūzijos komandai, kuri tik antrajame kėlinyje įtvir tino savo pergalę 27:18. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
taškų (4/7 dvitaškių, 1/5 tritaš kių), sugriebė 10 atšokusių ka muolių ir surinko 14 naudingu mo balų.
Žvaigždė – tarp žiūrovų
2014 m. Europos čempionato at rankos 3-iosios grupės pirmąsias rungtynes mūsų šalies rankinin kai žaidė prancūzų aikštėje ir pri vertė gerokai pasinervinti ne vien varžovų vyriausiąjį trenerį Claude Onestą, bet ir keliatūkstantinę sir galių auditoriją. Pirmasis kėlinys – apylygis: 3:3, 5:5, 11:10. Puikios sportinės for mos Lietuvos rinktinės vartininkas Arūnas Vaškevičius per dešimt mi nučių atrėmė penkias ypač grės mingas prancūzų atakas. Antrajame kėlinyje lietuviai su švelnino skirtumą – 14:13, bet kai reikalai pakvipo paraku, aikštės šeimininkai susitelkė ir vargais ne galais atsiplėšė – 19:14. Prancūzų gretose nebuvo ryš kiausio lyderio – serbų kilmės Ni cola Karabatičiaus, kuris su ki tu olimpiečiu Samueliu Honrubia laikinai suspenduoti dėl įtarimų dalyvavus sutartose rungtynėse ir lažybose. N.Karabatičius su trau mą besigydančiu dukart olimpiniu čempionu Lucu Abalo rungtynes stebėjo iš tribūnų. Išvargta pergalė
Blykstelėjo: „Panathinaikos“ legionierius J.Mačiulis (su kamuoliu)
per dvikovą su „Fenerbahçe Ülker“ atkovojo 10 kamuolių.
gettyimages.com nuotr.
AFP nuotr.
„Žaidėme su gerai organizuotais, fiziškai stipriais varžovais. Šiek tiek sėkmingiau gynėmės ir tiks liau puolėme, tai ir padėjo pama žu perimti iniciatyvą“, – pripa žino Prancūzijos ekipos strategas C.Onesta. „Buvo sunk u įgyt i persva rą. Lietuviai – išankstinių pro
gnoz ių drumst ėjai, dvikovai su jais visos komandos privalo rim tai nusiteikti“, – teigė Londono olimpiados čempionas Xavieras Barachetas. „Siekėme sužaisti taip, kad ne būtų fiasko, kaip prieš dvejus me tus išvykoje su kitais rankinio grandais – ispanais. Prancūzų ly gis – neginčytinai aukštesnis, bet jie įsitikino, kad atsipalaidavimas gali brangiai kainuoti. Šis mačas mūsiškiams – geras stimulas prieš labai svarbias rungtynes su norve gais“, – sakė Lietuvos rankinio fe deracijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius.
Edis Urbanavičius:
Prancūzų lygis – ne ginčytinai aukštes nis, bet jie įsitikino, kad atsipalaidavi mas gali brangiai kainuoti. Su norvegais – Kaune
Rytoj 16.15 val. Kauno sporto halėje Gintaro Savukyno ir Artūro Juškė no treniruojama Lietuvos rinktinė išmėgins jėgas su Norvegijos ran kininkais, kurie pirmajame ture sa vo aikštėje 41:23 sutriuškino Tur kijos komandą. Paskutinį kartą lietuviai su skandinavais kovėsi pernai lapk ričio 4-ąją tarptautiniame tur nyre „Bring Cup“ ir pralaimėjo 24:28. Per visą Lietuvos ir Norve
Statistika Prancūzija–Lietuva 27:18 (14:11).
Ruano „Kinderena“ arena, 5 400 žiūrovų. G.Joli 5 įvarčiai, M.Grebil le’as 4, W.Accambray’us, X.Bara chetas ir A.Bingo po 3. S.Bosque tas, D.Dinart’as ir D.Narcisse’as po 2, M.Guigonas, K.Make ir C.Sorhain do po 1/A.Malašinskas ir A.Strazdas po 3, M.Andriuška, N.Atajevas, R.Če pulis ir T.Stankevičius po 2, Ž.Grie žė, V.Grosas, G.Juška ir S.Plėta po 1. Norvegija–Turkija 41:23 (18:12).
„Stjordalshallen“ arena, 2 300 žiū rovų. K.Bjoernsenas 10, L.E.Bjorn senas, M.Joendalis ir K.R.Tonne senas po 5/T.Catkinas 5, D.Mutlu ir T.Ozbaharas po 4.
Turnyro lentelė Komanda
1. Norvegija 2. Prancūzija 3. Lietuva 4. Turkija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įvarčiai
1 1 0 0
0 0 0 0
0 0 1 1
41:23 27:18 18:27 23:41
gijos rinktinių istoriją nuo 1982ųjų mūsų šalies atstovai yra iško voję vieną pergalę ir patyrę dešimt nesėkmių. Norvegai – nuolatiniai Europos ir pasaulio čempionatų finalo tur nyrų dalyviai. Aukščiausi pasieki mai – 6-oji vieta 2008-ųjų Euro pos čempionate ir 7-oji vieta 2005 m. planetos pirmenybėse. Rinkti nės lyderiai – Borge Lundas (198 rungtynės nacionalinėje ekipo je, 378 įvarčiai), Havardas Tved tenas (196/775), Bjarte Myrholas (137/386).
17
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
20p.
Trys stiklinės ajavaskos suteikė sparnus.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Menininko namų durys atviros net ir recidyvistams
Statyba: „Pirtį daugiausia statė Adas. Jei iš pirmo karto nepavyksta, iš trečio – visada. Jau išmoko statyti“, – spalvingos praeities ir auksinių rankų vaikiną (pirmas iš kairės) gyrė jo
mokytojas N.Kavaliauskas.
„Mes neimame tų vaikų, jie patys ateina. Tų, kurie ateina, neišvejame. Aš jiems kar toju: „Jūs man įdomūs tiek, kiek aš jums reikalingas. Jeigu aš jums nereikalingas, tai ir jūs man neįdomūs.“ Bet jeigu jiems reikia pagalbos, galiu viską mesti ir užsiim ti tik jais“, – apie savo globotinius dėstė ži nomas skulptorius Nerijus Kavaliauskas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Šeimoje – vien berniukai
Menininkas gyvena Varėnos rajo ne, Naujuosiuose Valkininkuose. Vyras pajuokavo, kad tėvus išvežė rogutėmis į mišką, o pats su šei ma įsikūrė jų name. 36 metų Ne rijus – krepšininko ūgio, stambus, vešlia ryža barzda. Gal Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ auk lėtiniai į jį žvelgdami instinktyviai mato tėvą, jaučia, kad už tokio di delio vyro pečių bus saugu? Nerijaus ir skulptorės-restaura torės Rūtos Glinskytės-Kavaliaus
kienės šeimoje – vieni berniukai. Tris sūnus – 13 metų Mykolą, 11 metų Rapolą ir šešerių Leoną – auginanti šeima laukia ketvirto sūnaus. Be jų, čia gyvena 12 me tų globotinis Dainius ir 20 metų Adas. Vieni vaikai ateina savaitgaliais, kai kurie kartais lieka nakvoti. Vie na mergaitė gyveno visą vasarą. Jų namuose vasarą gyvena 8–10 vai kų. Todėl Nerijus tiksliai negali pa sakyti, kokio dydžio jų šeimyna. Menininko bendraamžės žmo nos Rūtos lankantis jų namuose sutikti nepavyko – ją išvežė į Vil nių, į ligoninę, nes gresia priešlai
kinis gimdymas. Trijų vaikų – My kolo, Rapolo ir globotinio Dainiaus – taip pat nebuvo – jie mokosi dai lės Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Nerijus krato si minties, esą jis su žmona vai kus pasukęs į meną. Niekas jų ne vertė tuo užsiimti, niekas pieštuko ar popieriaus lapo po nosimi ne pakišo. „Va, mažasis mato, kuo mes už siimame. Bet jis visai nepiešia“, – sakė tėvas apie Leoną. Vaikas eina į kaimą pas neseniai atsikrausčiusią muzikos mokyto ją mokytis groti pia ninu.
18
18
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
Menininko namų durys atviros net ir „Žmon a pas tar uo 17 sius ketverius metus čia negyveno. Vadovavo Užutra
kio dvaro rūmų interjero atkūrimo darbams ir gyveno ten“, – dėstė Nerijus ir garsiai, bet nepiktai pa prašė ką tik pakirdusio Ado atneš ti kavos ir arbatos. 20 metų Adas – oficialiai pripa žintas recidyvistas. Išgąsdino paprašęs guliašo
N.Kavaliauskas – ne visai laisvas menininkas. Vyras dirba už kelių kilometrų nuo namų esančiuose vaikų globos namuose. Nerijaus kabinetas – molio karalystė, vai kai ten mokosi lipdyti. Aukštaūgis neabejingas ir krepšiniui – mėgs ta ne tik jį žaisti, bet ir į globos na mus pakviečia garsių krepšininkų, už kuriuos per rungtynes serga vaikai.
Aną dieną atėjo mer gičkos. Pasakiau, kad norėsiu guliašo, ir išėjau prie darbų. Mergaitėms šokas – kaip gaminti? Paaiš kinau, kad receptą ras internete.
Kūryba: neseniai dirbtuvėje vyko didžiuliai darbai. Užutrakio parkui N.Kavaliauskas iš lieto marmuro atkūrė 6 skulptūras, 8 biustus ir daugybę vazų
tai skulptūrai – berniukui su grybų pintine – pozavo jauniausias sūnus Leonas.
R.Glinskytė-Kavaliauskienė – Trakų istorinio nacionalinio par ko restauratorė. Abu darbų turi per akis, tad kam dar užsiimti svetimais vaikais? Ne taip paprasta juos užau ginti, ant kojų pastatyti, juo labiau kad savų greitai turės jau keturis. Nerijaus filosofija – keista, neį tikima. „Mes neimame tų vaikų, mums jų nereikia – jie patys ateina. Daug lengviau gyventi be jų. Bet jiems manęs reikia. Tų, kurie ateina, neiš vejame. Jiems aš kartoju: „Jūs man įdomūs tiek, kiek aš jums reikalin gas. Jeigu aš jums nereikalingas, tai
ir man jūs neįdomūs.“ Aš turiu ir savo darbų. Bet jeigu jiems reikia pagalbos, galiu viską mesti ir už siimti tik jais“, – nevyniojo žodžių į vatą N.Kavaliauskas. Ir pridūrė, kad nė vienu iš tų vaikų nepasitiki. Ir la bai gerai, nes niekada nenusivilia. „Pavyzdžiui, vakar du globojamie ji visą dieną šeimininkavo namuose. Manęs nuo ryto iki vakaro nebuvo, – pasakojo vyras. – Aną dieną atė jo mergičkos. Pasakiau, kad norėsiu guliašo, ir išėjau prie darbų. Mergai tėms šokas – kaip gaminti? Paaiški nau, kad receptą ras internete. Ir pa gamino tą guliašą superinį. Juk vaikų
namuose jiems viskas paduota, pa gaminta, išskalbta. Jie neruošiami savarankiškam gyvenimui.“ Angelas, panašus į velnią
Pirmiausia vaikai ateina į Neri jaus vadovaujamą keramikos bū relį. Su jais mokytojas bendrauja neformaliai – net šešiamečiai į jį kreipiasi vardu. Lentynose – vaikų lipdiniai: į velnią panašus juodas angelas, niūri, pikta Mergelė Ma rija su ėdžiose gulinčiu keistu kū dikėliu Jėzumi. Vaikų kūriniai by loja apie jų gyvenimo tragedijas. „Tie vaikai – pragerti. Gimdyto
jams atimtos tėvystės teisės už al koholizmą. Tikri našlaičiai gal ko kie du“, – paaiškino Nerijus. Jau pirmasis „globiuko“ Dainiaus lipdinys mokytojui pasirodė vos ne stebuklas. Parsiveždavo jį namo – vaikas piešdavo po šešias valandas. Mokydavosi, kokias spalvas sumai šyti, kad išgautų, pavyzdžiui, žalią arba oranžinę. Pasitarę su žmona, juodu nusprendė Dainių kartu su savo vaikais išsiųsti į „čiurlionkę“. Augo bažnyčioje ant pastolių
Kaip Rūtai suktis, kaip išmaitin ti, apskalbti tiek vyrų? Dėl gausios
Kad Rūta ma žai čia buvo. Ji pagimdo – ir į darbus. Gi mus vyriau siajam, My kolui, ji Vil niuje Šv.Pet ro ir Povilo bažnyčią res tauravo. Ar ba aš jį augi nau, arba ant pastolių vai kas buvo. Su vaikštyne po Šv.Petro ir Po vilo bažnyčią lakstydavo.
Sūnūs: R.Glinskytė-Kavaliauskienė nesvarsto, ar jos sūnūs Mykolas, Leonas ir Rapolas pasirinks tėvų profesiją.
Nerijaus Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.
šeimos maitinimo sunkumų nekyla – Rūta iš to tragedijos nedaro, nors aišku, kad jai nelengva. Paprasčiausi patiekalai savaitgaliais pagaminami per dvi valandas. Indų plauti nerei kia – tą darbą atlieka indaplovė. „Kad Rūta mažai čia buvo. Ji pagimdo – ir į darbus. Gimus vy riausiajam, Mykolui, ji Vilniuje Šv.Petro ir Povilo bažnyčią res tauravo. Arba aš jį auginau, ar ba ant pastolių vaikas buvo. Su vaikštyne po Šv.Petro ir Povi lo bažnyčią lakstydavo. Kai gi mė Rapolas, Mindaugo laikų Že mutinės pilies mūrą atkasė. Rūta tą mūrą konservavo. Pieną nusi traukdavo, padėdavo į šaldiklį, o aš lakstydavau pas vaiką su bute liukais. Kai gimė Leonas, prasidė jo darbai Užutrakio rūmuose“, – vardijo Nerijus. Juodu su Rūta pažįstami šimtą metų. Bendraklasiai buvo „čiur lionkėje“, bendrakursiai – Dai lės akademijoje. Drauge – nuo 11 metų. Kalbant is į did įj į kambar į lyg raketa įlėk ė kat ė. Sustojo, pa smalsavo, kas čia atvyko, paskui puol ė išdykaut i. Maž as is Leo nas jai davė tris vardus: Murkė – kai murkia, Margė – kai gera bū na, Kačiola – kai neklauso ir ką nors drasko nagais. Staiga ji su leido nagus į odinį fotelį, o Leo nas pradėjo šaukti: „Kačiola, Ka čiola!“ Vaikų lovos – palubėje
Pakylame į antrą aukštą. Neri jus namą didina, aukština, plečia – vyksta grandioziniai darbai, re montai. Vienoje pusėje, kaip vy ras planuoja, bus vieša erdvė su televizoriumi, kitoje – jo ir žmo nos miegamasis. Stogą paaukštino Adas ir sūnėnas Rimvydas. Praė jusį rudenį Nerijus įrengė centrinį šildymą. Nuo tada namą apšildo
19
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
recidyvistams Adas nelaukė. Vieną dieną su kai miečiais miško keliuku teįstengęs nuvažiuoti tik pusantro kilomet ro, mašiną sudaužė. Po kiek laiko, jau sulaukus pilnametystės, Nerijus jam pasiūlė pagyventi atskirame bu te, bet tame pačiame kaime. Vaiki nas grįžo stipriai sumuštas, sutinęs. „Daryk su manim ką nori – daugiau taip gyventi nenoriu“, – pasakė. Tada N.Kavaliauskas Adą išsiun tė į Prancūzijos svetimšalių legio ną, kuris buvo įsikūręs prie Mar selio. Pagal sutartį vietoj penkerių metų Adas ten atbuvo beveik dve jus. Vieną dieną ir vėl pasirodė ant Kavaliauskų namų slenksčio Nau juosiuose Valkininkuose. Adas sakė, kad čia jam patinka labiau negu Prancūzijos svetimša lių legione. Kodėl iš legiono pabėgo, negalėjo dorai paaiškinti: „Nenorė jau ten visą gyvenimą prabūti.“ Prieš dvi vasaras pagal Neri jaus brėžinį abu vyrai ant Speng los kranto surentė pirtį. „Daugiausia statė Adas. Jau iš moko statyti. Būdavo, rytą už duodu darbą. Vakare atvažiuoju jo pasiimti ir pasakau, ką kitą die ną reikės nugriauti ir perstatyti. Jis kitą dieną griauna ir stato iš naujo, – dėstė Nerijus. – Iš pirmo karto nepavyksta, iš trečio – visada.“
ų, o prie Varėnos savivaldybės atideng Gedimino Bartuškos nuotr.
ekologiškai – šiaudų granulėmis. Vyriausiojo sūnaus Mykolo kam barys primena dirbtuves – vien detalės, mechanizmai. Nugvelbia iš brolių mašinėlę, ją išardo, pasii ma variklį ir ką nors sukonstruo ja. Labiau nei menai jam patinka konstruoti. Mykolas jau moka su kurti elektromagnetinius laukus. Berniuko lova – ne ant grindų, o palubėje. Į ją reikia užlipti papras tomis kopėčiomis, kokiomis kai miečiai kopia ant aukšto. Lygiai taip pat ropščiasi į guolį – tik kitame kambaryje – Rapolas su globotiniu Dainiumi. Vaikams lo vas palubėse įtaisė Nerijus. Jokios baimės, kad jie nuo kopėčių nubil dės žemyn. „Jeigu jiems patogu, tegul taip miega, – kvatojo Nerijus. – Ne man reikia laipioti – ne mano bėdos.“ Išsiuntė į svetimšalių legioną
Namų kiemą puošia Nerijaus su kurtos skulptūros: angelas, kiš kiai, lūšis. Adas kieme stato pa šiūrę lentoms sudėti. Paklaustas, iš kur išmoko to darbo, atsakė, kad tas didelis žmogus išmokė. Vaiki nas, anot N.Kavaliausko, turi auk sines rankas, tik nuo vaikystės ga bumai nebuvo ugdomi. Iš „Spenglos“ globos namų Adą pirmą kartą išvežė sėsti bene 16-metį. Grįžęs atėjo į keramikos būrelį. „Molis ten, kampe“, – pa sakė Nerijus ir net akių į jį nepakė lė. Vaikinas apsisuko ir išėjo. Atė jo dar kartą, pasiėmė molį, atsisėdo ir lipdė. Iki šiol darbų kabinete ant lentynos Ado darbas – Madona. Kaip jis atsirado Nerijaus ir Rū tos namuose? Paprastai. Atėjo, at sisėdo ir sėdėjo prie durų. Kai Ne rijus grįžo namo, pakvietė užeiti į vidų. Taip jis čia apsigyveno. N.Kavaliauskas vaikinui nupir ko mašiną, sumokėjo už vairavimo kursus. Tačiau vairavimo egzamino
„Jis visada liks ma no Žanu“, – taip at sisveikindama su ilgamečiu scenos partneriu kalbė jo legendinė estra dos žvaigždė Nel ly Paltinienė. Dau gybės moterų svajonių vyru va dintas Eugenijus Ivanauskas trečia dienį palaidotas Kretingos kapinė se. Nedaugelis ži nojo, kad prieš mė nesį iki mirties ži nomas daininin kas išsiskyrė su žmona, o gyveni mą baigė dukros namuose.
Atkūrė Užutrakio skulptūras
N.Kavaliausko dirbtuvėje ir velnias koją nusilaužtų – ko tik čia nėra! Neseniai čia vyko didžiuliai darbai, viskas skendėjo dulkėse. Užutrakio parkui N.Kavaliauskas iš lieto mar muro atkūrė 6 skulptūras, 8 bius tus, o vazų, kaip sako, – be skai čiaus. Vyrui talkino ir žmona. „Buvo labai įdomus darbas, bet žiauriai įtemptas ir sunkus, – ne slėpė skulptorius. – Visas projek tas truko 8 metus.“ Skulptūrų originalus XVII a. pab.–XVIII a. pr. sukūrė prancū zų skulptorius Antoine’as Coyse vox. Užutrakyje stovėjo jų kopijos, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo sunaikintos. N.Kavaliauskui teko išsiaiškin ti, kaip atrodo Paryžiuje, Luvro muziejuje, esantys originalai. Abu su Rūta ir vaikais du kartus leido si į Paryžių apžiūrėti, fotografuoti ir matuoti tų skulptūrų. Kad būtų galima dirbti, vykdavo sanitarinė mis dienomis, kai muziejuje nešur muliuodavo lankytojai. Užutrakio parke buvo ir gulinčio Bacho skulptūra. Pavyko surasti tik vieną jos fotografiją. Ši skulp tūra buvo sunaikinta per Pirmąjį pasaulinį karą. „Ėmiau gyvą modelį ir pagal jį lipdžiau“, – sakė Nerijus. Bacho skulptūrai pozavo jo sūnė nas Rimvydas – medicinos moks lų studentas. Naujausiems Neri jaus darbams pozavo vaikai. Viena skulptūra – korys su sėdinčio ber niuko figūrėle – pastatyta prie san kryžos į pirmąją Varėną. Šiam dar bui pozavo „globiukas“ Dainius. Kita – berniukas su grybų pintine – iškilo prie grybų sostinės Varė nos savivaldybės. Leonas puolė demonstruoti, kaip pozavo tėvui: ant šono pakreipė ke purėlę, į rankas paėmė pintinę su gipsiniais grybais. Vaikas aiškino, kad pozuoti esą buvo nesunku, ta čiau grybų pintinę rankose vos iš laikęs.
Pripažinimas: E.Ivanauskas pernai rugpjūtį buvo apdovanotas Gargž
dų garbės piliečio ženklu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Žvaigždė geso tyliai Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Pietų – į valgyklą
Į paskutinę kelionę E.Ivanauskas, pačių artimiausių meiliai vadin tas Žanu, buvo išlydėtas trečia dienį. Scenos žvaigždė palaidota Kretingos kapinėse, šalia pirmo sios žmonos Reginos. Laidotuvių išvakarėse Kretingos laidojimo namų šarvojimo salėje, atsisveikinant su velioniu, tvyro jo įtampa.
Audronė Pierienė:
Tik jiems abiem spręsti – skirtis ar ne. Niekada nesiki šau į jų gyvenimą. Tėtis po skyrybų ėmė vis labiau silpti, manau, kad jis pasi juto nereikalingas. Spengianti tyla artimiausius E.Ivanausko žmones buvo pada lijusi į dvi barikadų puses. Vieno je jų ašaras braukė R.Ivanausko dukra Audronė Pierienė ir velio nio pusseserė Ema Endziulaitie nė su giminėmis. Iš kitos karsto pusės suspausta širdimi gėlą lie jo antroji E.Ivanausko žmona Al dona, rankinėje slėpdama ištuo kos dokumentus.
Kas nutiko vieno garsiausių so vietmečio estrados atlikėjų gyve nimo pabaigoje? Tai žinojo tik keliolika gargždiš kių, kurie E.Ivanauską matydavo šiame miestelyje lėtai žingsniuo jantį į valgyklą „Bulvė“. Vyras čia pasirodydavo per pietus pavalgyti šilto, vietos virėjų gaminto maisto. Nuslėpė vestuves
Prieš aštuoniolika metų lemtinga našlio E.Ivanausko ir tuo metu su pirmu vyru išsiskyrusios Aldonos pažintis įvyko įmonėje „Klaipėdos maistas“. Personalo skyriuje dir banti moteris patraukė radijo lai das įmonėje vedančio E.Ivanaus ko dėmesį. Daugybė sovietmečio moterų tuomet su pavydu žvelgė į moterį, įsikibusią aristokratiška eleganci ja pasižyminčiai estrados žvaigž dei į parankę. Pora susituokę iš gyveno 15 metų, o prieš santuoką – dar trejus metus. Apie antrąsias savo vestuves E.Ivanauskas giminei neprane šė, apie antrą santuoką nežinojo ir dukra. Artimieji apie vyro pasi rinkimą tuoktis išgirdo jau įformi nus santuoką. Kodėl po aštuoniolika metų tru kusios meilės istorijos E.Ivanaus ko santuoka, likus keletui savaičių iki mirties, buvo nutraukta? Skir tingus atsakymus pateikia buvusi vyro žmona ir dukra. Prižiūrėti tapo per sunku
„Aš jį labai mylėjau, bet jo duk ros iniciatyva mes nuo spalio
11-osios esame išsituokę. Mane apšmeižė, kad aš išvariau savo vyrą. Esą visą gyvenimą naudo jausi dainininko garbe, o kai su sirgo, tada neva išvariau. Bet jis serga, žinote, kiek metų? Pasta ruoju metu jį prižiūrėti man ta po per didelė našta. Nes aš pati esu ligonė“, – dienraščiui pasa kojo antroji E.Ivanausko žmona Aldona. Moteris tikino, kad jos draugai, dvasininkai ir atlikėją pažinoję žmonės supranta jos pasirinkimą skirtis. „Aš sunkiai tai išgyvenau. Pir ma jo operacija įvyko 1998 m., 2008-aisiais – dar dvi. O viskas prasidėjo nuo to, kad sirgdamas, labai karščiuodamas, jis vis tiek koncertavo. Širdies raumenį pa žeidė sepsis, trūko širdies vožtu vas“, – pasakojo buvus sutuok tinė. Moteris tvirtino, kad vyras ne siskundė dėl jį užklupusios ligos. „Jis buvo geras, kantrus žmo gus, visus mylėjo. Tikiu, kad Lie tuvos moterys man pavydėjo. Bu vo ko pavydėti. Jis iki pat galo buvo džentelmenas. Nebegalėda vo nieko nešti, o vis tiek man ne duodavo nieko pakelti“, – pasa kojo A.Ivanauskienė. Nepajėgė prižiūrėti
Nepaisant to, dar šių metų rugp jūtį E.Ivanauskui teko palikti dviejų kambarių butą Gargžduose ir su savo daiktais persikrausty ti pas dukrą į Klai pėdą.
22
20
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
Poilsis: Rio de Žaneire kovotojas neretai lankėsi ir garsiuose Ipanemos bei Kopakabanos paplūdimiuose.
Brazilai: favelų gyventojai linksmi, draugiški ir paprasti.
Laikas: trys mėnesiai Brazilijoje R.Morkevičiui paliko nuostabių atsimini
Per ajavaskos ceremoniją Brazilijoje „Norėčiau gyventi Rio de Žaneire“, – vos grįžęs iš Brazilijos, kur praleido daugiau nei tris mėnesius, į ją jau nori sugrįžti žino mas Tailando bokso ir bušido kovotojas Remigijus Morkevičius. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Joao nuo Dievo
Gatvės: kai kuriose lūšnynų vietose vengia lankytis ir vietiniai.
„Norėjau pabūti su savimi, daug ką permąstyti, – prisipažino po di džiausią Pietų Amerikos ir penktą ją pasaulyje pagal gyventojų skaičių valstybę vienas keliavęs R.Morke vičius. – Norėjau aplankyti pla čiai žinomą Abadžaniją, kuri gar sėja mediumu Joao, Rio de Žaneirą, pamatyti garsiuosius Kopakabaną, Ipanemą. Daugiau nieko neplana vau, keliavau spontaniškai.“ Centrinės Brazilijos miestely je Abadžanijoje, vieno garsiausių pasaulio stebukladarių, mediumų, o kai kurių vadinamo šarlatano Jo ao Texeiros de Farios, arba Joao nuo Dievo, bendruomenės namuo se, R.Morkevičius planavo praleis ti dvi savaites, tačiau užsibuvo pu santro mėnesio. „Vieta, kur patiri ramybę, teigia mą energiją, nuostabių emocijų, žmonių geranoriškumą“, – jį suža vėjusią Abadžaniją gyrė kovotojas. Jis neslėpė, kad iš pradžių bu vo dvejonių, ar „Discovery“, ABC ir kitų garsių televizijos kanalų bei daugelio dokumentinių knygų he
rojus, mokslininkų, religinių bend ruomenių, medikų stebėtas Joao nėra apsišaukėlis, o ten besiren kantys žmonės – aktoriai. „Vis dėlto mačiau daug išgijusių žmonių. O kiekvienas žmogus ga li koreguoti savo gyvenimo tėkmės energiją, ypač jei tuo nuoširdžiai ti ki. Visada gali likti savimi ir priimti sprendimus. Ir jei nori sveikti – sveik, o ten tam sukurtos šiltnamio sąly gos“, – prisipažino ten savo 30 metų jubiliejų sutikęs R.Morkevičius. Gyveno itin sveikai
Gimimo dieną žmogus jaučia ypa tingą energiją, todėl Remigijus ją stengėsi praleisti vienas: maudėsi po kriokliu, meditavo, kaip ir kas dien, būdamas Abadžanijoje, gėrė kokteilį iš maistingiausių ir stip riausių antioksidantų – tik Brazili jos miškuose augančių uogų asaji. Kitą dieną jis surengė šventę, į kurią pakvietė naujus pažįstamus. Juos vaišino tortu, vaisiais, šaltinio vandeniu ir asaji sultimis. Joao bendruomenėje negalima vartoti alkoholio, žaisti azartinių žaidimų, sportuoti, ilgai būti sau lėje, aštriai valgyti, naudoti che minius produktus. Bėgiojęs krosą
Remigijus po kelias dienas bada vo, iš viso nevalgė mėsos. „Dalyvavau įvairiose ceremoni jose, lankiausi kristalų kambaryje, po 8 valandas meditavau – gyvenau sveikai“, – pasakojo sportininkas. Ten jis sutiko dvi knygas apie Jo ao parašiusį Rio de Žaneire gyve nantį Olegą Orlovą, kuris garsiame mieste pasiūlė Remigijui susisiekti su kitu lietuviu – Tito Braga. Pamatęs šiuolaikišką sostinę Bra ziliją, pabuvojęs nuostabioje vieto je prie Iguasų krioklių kaunietis iš vyko į magiškąjį Rio. Iki tol jis tris kartus dalyvavo mistinėje Brazilijos indėnų ajavaskos ceremonijoje. Haliucinogeninis šamanų gėrimas
Ajavaska – haliucinogeninis gė rimas, gaminamas iš svaigiojo kvaitulio lianos ir kitų narkotinių savybių turinčių, pavyzdžiui, Psy chotria genties augalų. Jų lapai su maišomi ir ilgai verdami vandeny je. Gėrimą nuo seno vartoja Andų pašlaitėse gyvenantys Amazoni jos indėnai. Indėnų šamanų įsitikinimu, aja vaska padeda pasiekti ekstazę ir su sijungti su dvasiomis. Gyventojai gė rimą naudoja gydymui. Manoma, kad
21
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
Pažadas: R.Morkevičius dar grįš į Rio de Žaneirą.
imų.
Remigijaus Morkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Pažintis: lietuvis Titas (priekyje) Remigijui surengė įdomių ekskursijų.
su „Kalašnikovo“ automatais, žiū ronais ir radijo stotelėmis, stebi, ar nerengia reidų policija, kai kur su ginklais vaikščiojo jaunimas, besi puikuodamas prieš merginas.“ Remigijus matė šiukšlynų, pur vinų konteinerių, gatvėje miegan čių ir ginkluotų žmonių. Kartą prie jo privažiavo baikeriai ir manda giai paprašė parodyti nuotraukas. Išvydę save, paprašė nuotraukas ištrinti. Nestabiliausios tos vietos, kur laisvai parduodamas krekas, kurio į kitas vietas neįsileidžia net nar kotikus parduodantys ir griežtą tvarką prižiūrintys vietiniai. Nar kotikai supakuoti, padėti ant pre kystalių, nurodytos kainos. Vieti niai garsiai ragina pirkti. Čia buvo ir kreką vartojančių, apdriskusiais drabužiais dėvinčių ar pusnuogių besišlaistančių nėščių moterų. Paklaustas apie grožiu garsėjan čias braziles, sportininkas nusišyp sojo: ten jis matė ne vieną pritren kiamo žavesio ir figūros moterį. Vis dėlto turbūt dar daugiau nuosta bių emocijų kėlė vaizdai nuo name lio stogo, kur Remigijus nakvojo ne vieną naktį: favelos driekiasi pačio je gražiausioje Rio de Žaneiro vietoje, ant kalno, su vaizdu į Atlanto vande nyną. Nuo stogo sportininkas regėjo nuostabų saulėtekį ir saulėlydį. „Noriu ten gyventi, – dar jaus damas Rio de Žaneiro emocijas šypsojosi R.Morkevičius. – Ir ži nau, kad ten dar būtinai grįšiu.“
Vanessa: lietuvio Tito mylimoji – sambo šokėja.
je R.Morkevičius regėjo savo mirtį jis ne tik išvalo kūną, bet ir padeda pamatyti savo sielą ir ateitį. „Šių įspūdžių neįmanoma pa pasakoti, – R.Morkevičius neslė pė išgėręs tris stiklines aštuonias valandas virto gėrimo. Prieš cere moniją jis turėjo pasirašyti, kad at sako už savo gyvybę, neserga psi chikos ir kitomis ligomis. – Viskas lyg apsivertė, skriejau tarsi ameri kietiškais kalneliais, nardžiau po savo sąmonę, puikiai prisiminiau užmirštus žmones, įvykius.“
Sportininkas jautė, kad žuvo smurtine mirtimi, regėjo save sukapotą į gabalus. Jis neslėpė, kad per antrą cere moniją, kurioje dalyvavo ir šama nas, buvo daug meldžiamasi. Re migijus pajuto neapsakomą, dar niekada gyvenime nepatirtą baimę ir laisvę. Tibeto mirusiųjų knygą neseniai skaitęs sportininkas jautė, kad žuvo smurtine mirtimi, regėjo save sukapotą į gabalus. Tuomet, dar valdomas ajavaskos, jis bėgo per džiungles apie 10 kilometrų.
Meireles gyvenantis lietuvis Tito Braga organizavo nakvynę ir su rengė ne vieną įdomią ekskursiją. „Jų emocijos tikros, ne dirbti nės. Jei liūdna – verkia, jei linksma – švyti, kvatojasi, daug šoka netgi senukai, visi moka džiaugtis kiek viena gyvenimo akimirka. Būk atvi ra širdimi ir tave tie žmonės priims kaip savą, – susižavėjęs brazilus ir Tito su mylimąja gyrė R.Morkevi čius. – Beje, Brazilijos įstatymuo se parašyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti laimingas.“ Remigijus aplankė ne tik sambos, džiudžitsu, kapueiros mokyklas, garsiuosius Ipanemos ir Kopaka banos paplūdimius, cukraus kal nus, pabuvo prie Kristaus Atpirkė jo statulos. Tito surengė ekskursiją į vieną garsiausių pasaulyje nuodė mių gatvių – Vila Mimozą, kurioje – apie 5 000 prostitučių! „Favelos nėra tik tokios, kaip pasa kojama, – mitą, kad ten baisu ir pavo jinga, paneigė Remigijus. – Gatvėmis važinėja autobusai, yra parduotuvių, kartais pamatysi ir turistų. O žmonės labai draugiški ir geri.“ Neretai spontaniškai besielgiantis sportininkas nepabijojo vienas nak timis vaikščioti lūšnynų rajone. Matė netradicinių vietų
Draugystė su Tito Braga
Neišdildomų įspūdžių paliko gy venimas garsiuosiuose Brazilijos lūšnynuose – favelose. Ten su ža via sambos šokėja brazile Vanessa
„Smalsumas pražudė katę, bet bu vo įdomu, – juokėsi Remigijus, ku ris regėjo įdomių vaizdų ir vietų, kur kojos nekelia net brazilai. – Kai kur ant namų stogų stovi žmonės
22
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
Žvaigždė geso tyliai „Pat i sunk iai ser 19 gu ir giminės nepa noro man padėti jo slaugyti. Buvo
pasakyta, kad tai yra žmonos pa reiga. Jo dukra pareiškė, kad tė vą pasiims ir prižiūrės tik tuomet, kai mes būsime išsiskyrę“, – sakė A.Ivanauskienė, dėl skyrybų kal tindama dukrą. Paklausus A.Ivanauskienės, ko dėl mylimas vyras vis dėlto pasira šė skyrybų dokumentus, ji atsakė mananti, kad iš gailesčio. „Jis suprato, kad mano sveika ta yra ties riba, aš nebepajėgiau jo prižiūrėti be Audronės pagalbos. Man jau reikėjo poilsio pertraukų“, – prisipažino A.Ivanauskienė. Atlikėjo vienturtė dukra pasakojo, kad tėvą pribloškė netikėtai gau ti skyrybų dokumentai, kuriuos jis pasirašė. „Ta žinia jį galutinai prislėgė. Tik jiems abiem spręsti – skirtis ar ne. Niekada nesikišau į jų gyvenimą. Tėtis po skyrybų ėmė vis labiau silpti, manau, kad jis pasijuto ne reikalingas“, – kalbėjo A.Pierienė. Skyryboms dokumentus suruo šė ir advokatą pasamdė A.Ivanaus kienė. „Tėtis baiminosi, kad neištvers teismo posėdžio, bet vėliau jis pra nešė, kad šalių susitarimu santuoka buvo nutraukta. Tai jam paskambi nusi pasakė buvusi žmona“, – tė vo žodžius perdavė 46-erių A.Pie rienė. „Kai tėtis susirgo, jo žmona tik rai juo rūpinosi. Negalėčiau nė žo džiu dėl to laiko jai papriekaištauti. Juk tris širdies operacijas jam teko ištverti. Bet jis nebuvo nepajudan tis ligonis, jis juk vaikščiojo. Man plyšta širdis, kad į gyvenimo pa baigą artimiausias jo žmogus ne panoro jo prižiūrėti“, – savo šird gėlą liejo atlikėjo dukra Audronė. Džiaugėsi praleistu laiku
E.Ivanausko pusseserė Ema pasa kojo, kad šeima siūlė ieškoti prižiū rėtojos, kuri galėtų padėti slaugy ti ligonį, tačiau A.Ivanauskienė esą nesutikusi su tokiu sprendimu. „Bet jis juk būtų buvęs namuose. Tai sergančiam žmogui yra svarbu. Kalbų, kad Žaną turėtų pasiimti dukra, pasigirdo dar pernai gegužę. O šį rugpjūtį jis buvo perkraustytas
į Klaipėdą. Jo daiktai buvo sudėti ir giminės jį atvežė į dukros namus“, – patikino E.Endziulaitienė. Atlikėjo dukra Audronė tikino, kad tik džiaugiasi, jog paskutinius tėvo gyvenimo mėnesius praleido kartu su juo. „Koks čia vargas prižiūrėti tėtį? Aš džiaugiausi kiekviena diena, praleista su juo. Mes kalbėdavo mės, juokaudavome, jam buvo ge ra, nors giliai širdyje jis slėpė tikrą ją nuoskaudą“, – vos tvardydamasi kalbėjo A.Pierienė. Likimas negailėjo smūgių
E.Ivanausko pusseserė vilnietė E.Endziulaitienė tikino, kad pusb rolį vadino broliu. „Mes užaugome kartu, todėl bu vome labai artimi. Mažai kas žino, kad jo gyvenimas buvo itin sudė tingas. Jis anksti neteko tėvų, to dėl užaugo mūsų šeimoje“, – pri siminė E.Endziulaitienė. Prisimindama vaikystę, E.En dziulaitienė apie pusbrolį kalbėjo su didžiule šiluma. „Jo mama ir mano mama bu vo seserys, o tėvai – broliai. Todėl, mirus Žano tėvams, mūsų šeima jį parsivežė gyventi į Klaipėdą. Be je, Žano brolį Ričardą į Kėdainius pasiėmė auginti mamos brolis“, – pasakojo E.Endziulaitienė. Pastaruoju metu Ričardas gy veno Vokietijoje, tačiau bloga ži nia apie staiga pablogėjusią E.Iva nausko sveikatą jį atvijo į gimtinę. Vyras dar spėjo pabūti šalia brolio paskutinę jo gyvenimo valandą. „Aš Žaną pažinojau visą gyveni mą ir galiu pasakyti, kad jis buvo itin kuklus žmogus. Niekada nesiskųs davo. Jis nėra pikto žodžio pasakęs. Tokių padorių žmonių kaip jis yra mažai likę. Man plyšta širdis dėl to, kad jo gyvenimo pabaiga buvo to kia skaudi“, – šiltų žodžių pusbro liui negailėjo E.Endziulaitienė. Sužinojusi, kad E.Ivanauskas iš siskyrė, vilnietė pusseserė mėgino iškvosti, kas nutiko artimo gimi naičio šeimoje. „Mes kalbėdavome su juo telefo nu kone kasdieną. Gavęs skyrybų dokumentus jis man prasitarė, kad dabar jaučiasi kaip tarp dangaus ir žemės. Atsidusdamas pasakė, kad jis liko be namų. Psichologiškai jis
N.Paltinie nė atvira vo, kad su E.Ivanaus ku nors ir tapo so vietinių laikų est rados su peržvaigž dėmis, nė vienas di džiulių turtų ne susikrovė.
Legenda: dainininkas E.Kučinskas (kairėje), kuriam yra tekę koncertuoti kartu su legen
diniu N.Paltinienės ir E.Ivanausko duetu, į bičiulio laidotuves parskubėjo iš užsienio.
buvo sužlugdytas, tačiau to sten gėsi neparodyti“, – susijaudinusi pasakojo E.Endziulaitienė. Scenoje tebeskamba balsas
Liet uvos estrad os prim ad on a N.Paltinienė prisiminė, kad E.Iva nauską aplankė ligoninėje iki mir ties likus dviem savaitėms. „Jis buvo patenkintas, nes mus matė. Aš jam padovanojau savo knygą, o jis ja džiaugėsi,“ – pasa kojo E.Ivanausko scenos partnerė. N.Paltinienė bičiulį nustebino savo sumanymu klausytojus pa maloninti jo balsu. „Kol aš gyva, kol aš dainuoju sce noje, jo balsas skambės. Aš neleisiu niekam pamiršti jo gražaus, akso minio balso“, – pabrėžė N.Palti nienė, kurios koncertuose tebes kamba ir E.Ivanausko balsas. „Aš koncertuose dainuoju gy vai, o kartu skamba jo balso įrašas. Jis stebėjosi, kad žmonės priėmė šį mano sumanymą ir yra dėkingi tai girdėdami“, – pasakojo atlikėja. Artima E.Ivanausko bičiulė pri sipažino, kad žinojo, kas slėgė draugo širdį.
Nelly Paltinienės asmeninio archyvo nuotr.
„Jis buvo be galo inteligentiš kas, santūrus, gražus žmogus. Tiek scenoje, tiek ir už jos ribų jis buvo pilnas meilės“, – pasakojo N.Pal tinienė. Stebino ištverme
Paskutinį kartą lankydama E.Iva nauską ligoninėje, N.Paltinienė stebėjosi draugo ištverme. „Gydytojai sakydavo, kad tai, jog jis tiek išgyveno – stebuklas. Mes visi žinojome, kad jo būklė yra la bai sunki, bet gydytojai jį palai kė iki paskutinės akimirkos. Jis tai suprato ir labai džiaugėsi, kad dar gyvena“, – pasakojo scenos žvaigždė. Vienas iš didžiausių malonumų E.Ivanauskui buvo stebėti televizi jos laidas, kuriose pasigirsdavo jų dueto dainos. „Mes kalbėdavome telefonu ar ba internetu. Jis paskambindavo ir klausdavo, ar aš žinau, kad šiandien mes vėl buvome susitikę scenoje. Aš juokais nustebdavau, o jis pra nešdavo, kad televizijos pageidavi mų koncerte skambėjo mūsų daina ir mes su juo buvome pasimaty me“, – prisiminė N.Paltinienė ir ti kino, kad E.Ivanauskas iki paskuti nės dienos stengėsi juokauti. „Jis sakydavo, kad daktarai už ausų jį tempia į gyvenimą“, – kal bėjo moteris. Nemėgo spaudos dėmesio
Atsisveikinimas: E.Ivanauską į paskutinę kelionę palydėjo ne tik artimieji ir giminės, bet ir būrys jo talen
to gerbėjų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
N.Paltinienė atviravo, kad nors ir dainavo su E.Ivanausku keturis de šimtmečius ir tapo sovietinių laikų estrados superžvaigždėmis, nė vie nas didžiulių turtų nesusikrovė. „Mes niekada neprekiavome sa vo jausmais. Mes – ne tos žvaigž dės, kurios dabar yra“, – sakė est rados primadona. N.Paltinienė pripažino, kad su E.Ivanausko mirtimi užmarštin dar labiau grimzta visos kartos lietu viškosiosios estrados dalis. „Aš labai mylėjau jo balsą ir my liu iki šiol, kaip ir mano vyras Ar vydas, mes jį mylėsime visada. To kių žmonių – retenybė“, – sakė N.Paltinienė. Estrados žvaigždė iki šiol yra le pinama gerbėjų dėmesiu, tačiau
stebėjosi, kad E.Ivanauskas itin vengė dėmesio. „Jį Gargžduose pažinojo daug kas. Bet jis vengė žurnalistų dėme sio, aš net bariausi. Jis buvo užsi spyręs ir nenorėjo atvirauti sveti miems. Jis mylėjo publiką, dainą, mylėjo mūsų duetą“, – pasakojo N.Paltinienė. Į laidotuves – iš Londono
Dainininką Edmundą Kučinską ži nia apie E.Ivanausko mirtį pasiekė Londone ir parvijo į namus. Atli kėjas tikino buvęs sukrėstas žinios apie kolegos mirtį. „Man teko su juo dainuoti. Ne sinorėtų būti šabloniškam ir tra diciškam kalbant apie šį žmogų. Jis buvo tiesiog tvarkingas žmogus – jo gyvenimas ir elgesys su kitais žmonėmis. Kolegų atžvilgiu jis bu vo itin diskretiškas. Iš jo nesu gir dėjęs blogų atsiliepimų apie kitus scenos žmones“, – kalbėjo E.Ku činskas.
Mes niekada nepre kiavome savo jaus mais. Mes – ne tos žvaigždės, kurios dabar yra. Klaip ėd iet is pripaž in o, kad E.Ivanauskas turėjo išskirtinį bal są, kurio galėjo pavydėti daugelis. „Jis galėjo daryti karjerą net ope roje, nes jo balsas turėjo išskirtinę vibraciją. Tai buvo stiprus barito nas. Beje, jis scenoje elgėsi visada vyriškai. Niekada be reikalo nesi blaškė“, – prisiminė E.Kučinskas. Kas paskutiniaisiais metais slė gė E.Ivanauskui širdį, E.Kučinskas nežinojo. „Jis buvo tvarkingas šeimos gy venime. Savo problemų jis niekam neužkraudavo. Aš manau, kad šei ma yra bet kokios profesijos žmo gaus pagrindas. Tai yra tai, kas mus palaiko, kas mums teikia jėgų. Tai yra viskas, dėl ko mes norime gy venti. Šeima ir yra tas variklis“, – sakė E.Kučinskas.
23
šeštadienis, lapkričio 3, 2012
aukštyn žemyn
Brolius Lavrinovičius šokiravo žmonos „Tai buvo didžiausias siurprizas“, – šypte lėjo gražuolė Tatjana, o jos vyras Kšištofas Lavrinovičius pripažino, kad patyrė malo nų šoką ir jis dar nepraėjo.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Kad būtų miela širdžiai
Lapkričio 1 dieną broliai Kšišto fas ir Darjušas Lavrinovičiai ne tik prisidėjo prie ketvirtosios Kauno „Žalgirio“ pergalės Eurolygos var žybose, bet ir šventė Kristaus am žiaus – 33-iąjį – gimtadienį. Penktadienio popietę draugiški ir linksmi dvyniai prisipažino dar neatsigavę po jų žmonų organizuo to gimtadienio staigmenos. „Tegul jis pats papasakoja. Ma nau, kad tai buvo didžiausias siurp rizas, – gudriai šypsojosi Kšištofo sūnų Danieliaus ir Dominyko ma ma, 2004 m. „Mis Rusija“ T.Lavri novič. – Kšištofas mėgsta, kai jam dovanoja ne daiktus, bet siurp rizus, kažką miela širdžiai. Ir jam svarbiausia – gera nuotaika, gera kompanija ir draugai.“ K.Lavrinovičius buvo atviras kaip visada: jo ir Darjušo žmonos Editos siurprizas jiems labai labai patiko. „Dar dabar neatsigauname“, – penktadienį juokėsi K.Lavrinovi čius.
Šventė prasidėjo konfliktu
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą po rungtynių su „Emporio Arma ni“ broliai su žmonomis rengėsi kultūringai pasėdėti sveiko mais to restorane „Appetitus“, kur nė ra įprastinio valgiaraščio. Restorane, kuriame vietas užsa kė Edita ir Tatjana, kiekvieną die ną sudaromas skirtingas meniu, siekiant patiekti šviežią ir svei ką maistą. Patiekalų skoniai „Ap petitus“ kuriami beriant natūralių prieskonių, naudojant įvairių žole lių mišinius. „Atvykus ten, žmonos su res torano darbuotoja suvaidino sce ną, kad jau vyko kitas vakar ė lis, o vietos buvo užsak ytos ne šiam, bet kitam vakarui, – juo kėsi Kšištofas. – Po žmonų ginčų su darbuotoja dėl nesusipratimo, kai jau sutrikę rengėmės vykti ki tur, neva atsirado vienas laisvas staliukas.“ Po to prasidėjo didžioji Editos ir Tatjanos vyrams organizuoto gim tadienio „spektaklio“ dalis: broliai iškart nesuvokė, kad maisto meniu jiems atnešė... oficiantu persiren gęs draugas.
Šokas: 33-iąjį gimtadienį šventusiems broliams žmonos pateikė nuostabų siurprizą.
„Staiga, mums nieko nežinant, restorane atsirado iš Permės at vykęs Tatjanos brolis Romanas ir inscenizavo grojimą smuiku“, – šypsodamasis tęsė pasakojimą K.Lavrinovičius. Šautuvai be šovinių
Siurprizai nesibaigė: apsirengę vi rėjo drabužiais, iš virtuvės maisto broliams atnešė žalgirietis Robertas Javtokas ir baigęs krepšininko kar jerą Ramūnas Šiškauskas, o svei
kinti susirinko visa Kauno „Žal girio“ komanda, draugai – apie 30 žmonių. Edita ir Tatjana buvo pa rengusios vaizdo klipą, kuriame dainavo su sūnumis – Danieliumi, Dominyku bei Titu ir Darjušu. „Mažiausiai valandą sėdėjau šo kiruotas“, – juokėsi Kšištofas, ku rio su broliu gimtadienyje „Appe titus“ restorane koncertavo ir Selas – Egidijus Dragūnas. „Tai – vienas didžiausių siurp rizų ir nuostabiausių gimtadienių,
Tomo Raginos nuotr.
– pakuodamas dovanas pasako jo K.Lavrinovičius ir, kaip būdin ga broliams, neatsispyrė pagundai pajuokauti. – Krepšininkai pado vanojo po medžioklinį šautuvą. Bet, gaila, nedovanojo šovinių, to dėl gimtadienis restorane baigėsi labai ramiai.“
Aštuonmetės stažas: vien per vasarą – 68 knygos klausimą, kaip pavyko dukrą su dominti skaitymu, atsakė su šyp sena. „Specialiai nieko nedariau. Gal būt šis pomėgis įgimtas? – svarstė moteris. – Mėgstu skaityti, abu su vyru esame kalbų dėstytojai. Dar būdama darželyje Martyna pa ti išmoko pažinti raides. Net ir ei nant gatve skaitydavo reklamines iškabas, parduotuvių vitrinų už rašus.“ Dabar net ir bibliotekininkės stebisi, kad tik pirmą klasę baigu si mergaitė tiek daug ir taip greitai skaito. Knygelių būta visokių – nuo keliasdešimties iki kelių šimtų pus lapių. Storiausia iš Martynos per skaitytų – A.Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ – daugiau kaip 400 puslapių.
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
„Visos knygos – mano mėgstamos, nemėgstamų nėra. Labiausiai pa tinka Astridos Lindgren, Roaldo Dahlo, Otfrydo Proislerio, Kęstu čio Kasparavičiaus knygos“, – rašy tojus, kurių nežino ne vienas suau gęs žmogus, vardija maža smulku tė mergaitė. Jai – tik aštuoneri. Ji nė dienos negali praleisti be knygos. Išmoksta naujų žodžių
Televizijos projektui „Augu skai tydamas“ skirtame žinių konkur se „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ aštuonmetė Martyna Jozič buvo iš rinkta uoliausia jaunąja Lietuvos skaitytoja. Vilnietė nurungė visus dvylika konkurentų ir laimėjo ke lionę į Paryžių, Disneilendą. Į skaitymą Martyna įsitraukė belaukdama mamos, kasdien atei nančios ją parsivesti iš mokyklos. „Dažnai mamos laukdavau mo kyklos bibliotekoje, kur ruošdavau pamokas. Paruošusi skaitinėdavau knygas. Patiko.“, – sako Naciona linės M.K.Čiurlionio menų mo kyklos moksleivė. Tuomet, kai knygas Martynai skaitydavo mama, jai labai norėjo si tai daryti pačiai. „Kai mokytoja paskelbė, kad or ganizuojamas skaitymo konkursas, pati pradėjau skaityti dar daugiau. Laimėti nesitikėjau, maniau, kad nugalės vyresni vaikai“, – konkur so pradžią prisiminė antrokė.
Skaityti, daug skaityti Poreikis: nėra nė dienos, kad, paruošusi pamokas, Martyna nepaskai
tytų kokios nors grožinės literatūros knygos.
Martyna žino: skaitydama ji bus protingesnė, sužinos daug naujo. Netikėtai laimėtas prizas M.Jo zič tapo svajonės išsipildymu. Ji džiaugiasi, kad ne tik pamatys Pa ryžių, aplankys Disneilendo atrak cionus, bet ir pirmąkart skris lėk tuvu. Tai – ne pirmoji Martynos per galė skaitytojų konkurse. Pirmo joje klasėje mokytoja Martyną ir jos bendraklasius taip pat skatino
skaityti kuo daugiau knygų. Ir tuo met guvi mergaitė tapo pirma tarp savo klasės draugų. Atgaiva po pamokų
Martyna savo laisvą laiką skiria ne tik knygoms, ji mokosi groti išilgi ne fleita ir fortepijonu. Pasiteiravus apie mažosios skai tovės ateities planus, Martyna pri sipažino norinti tapti gydytoja. Martynos mama Jurga Jozič į
Martynos mama Jurga visiems tė veliams, norintiems, kad vaikai ne kompiuterinius žaidimus žaistų, o skaitytų knygas, pataria nuo ma žens jiems skaityti vaikiškas kny geles. „Kartais reikia pamiršti neatidė liotinus darbus, skirti daugiau lai ko vaikams. Tuomet atžala tikrai susidraugaus su literatūra. Skaity ti galima ir jau skaityti mokantiems vaikams. Tai sustiprina tarpusavio ryšį“, – įsitikinusi J.Jozič. Dėl uoliausio jaunojo skaitytojo titulo varžėsi 12 įvairaus amžiaus vaikų, kurie per šią vasarą perskai tė daugiausiai knygų.
Apie konkursą Aug int i simb ol in ius knyg ų me džius nuo geg užės mėnesio Lie tuvos vaik us kvietė įmon ių gru pės „Alma littera“ iniciatyva „Augu skaitydamas“. Kuo vaikas perskai to daug iau knyg ų, tuo daug iau la pelių su jų pavadinimais atsiranda ant med žio. Per rugsėjo pabaigoje Vilniuje vy kusią Knyg ų med žių šventę buvo paskelbt i did žiaus ių Knyg ų me džių savininkai. Jais tapę vaikai ir susitiko pasitikrinti savo žinių apie knygas telev iz ijos konk urse. Įdo mu tai, kad šiuo aspekt u mergai tės pastebimai lenkė bern iuk us, nes did žiąją dal į konk urso daly vių sudarė būtent jos. Ger iausiai su konk urse pateiktais klausimais susidorojusiai M.Joz ič atiteko pag rind in is prizas – kel io nė dviem asmenims į Disneilendą Prancūzijoje. Per šią vasarą mergai tė perskaitė 68 knygas, arba dau giau nei 6 000 puslapių. Iš viso Lietuvos vaikams šalies bib liotekose, knygynuose, taip pat per įvairius „Augu skaitydamas“ reng i nius ir iniciatyvas buvo išdalyta 30 tūkst. Knyg ų med žių. Apie 2 500 vaik ų juos užaug ino ir pretendavo patekti į labiausiai skaitančiųjų gre tas. Iš viso ant tokių Knygų medžių užaugo 30 393 lapelių su perskaity tų knyg ų pavadinimais. Vidutiniš kai vienas vaikas, varžęsis dėl uo liausiojo jaunojo skait ytojo tit ulo, perskaitė beveik 14 knyg ų.
24
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
menas ir pramogos
Mėnuo mieste, kur upę galima p Menininkė Gao Yuan iš Taivano pernai Kauno bienalėje „Tekstilė“ pelnė pagrin dinį prizą už darbą „12 mėnulių“ ir šįmet visą mėnesį rezidavo galerijoje „Balta“. Per kūrybinę rezidenciją menininkė su kūrė du darbus, kuriuos įkvėpė Kaune pa tirti įspūdžiai. Enrika Striogaitė
kitos tradicijos, iš kurių ir gimsta menas.
Didįjį priz ą pelnęs „12 mėnu lių“ – tai fotograf ijų, ats paustų ant aud in ių, cikl as, pasakojan tis apie naująją Kin iją, istor ija apie 12 motinų ir 12 jų vaikų bei 12 kinų zod iako gyvūnų. Visos 12 mot inų su vaikais dabar gy ven a Pek in e, bet yra kil us ios iš 12 skirt ingų Kin ijos prov inc ijų. Jos visos atv yko į did elį mies tą Pekiną su savo vyrais, statybų darbininkais, statančiais naująją Kin iją. Darb e naud ojam a ren e sansinė Madonos ir kūdikio sim bolika, tuo pat metu atskleidžia mas Ren esanso laikų Ital ijos ir šiuolaikinės Kinijos ryšys. Šiuo metu Gao Yuan kuria ki tą panašios stilistikos ciklą, kuris bus eksponuotas kitų metų teks tilės bienalėje. Jame išvysime ir lietuvius, taip pat Nemuną, Nerį, obuolius ir daug lietuviškų medžių lapų – visa tai, kas Taivano meni ninkę stulbino ir žavėjo.
– Iš tiesų mums buvo neži noma Mėnulio šventė, į kurią kvietėte. Minėjote, kad kinų kalendoriuje pažymėta Mėnu lio, kitaip – rudens arba der liaus, šventė prilygsta Naujie siems metams ir ta proga prie vieno stalo susitinka šeima ir draugai: išėję į gatves, jie gro žisi mėnulio pilnatimi, o mies tą nušviečia spalvingos deko racijos. – Šią šventę lydi legenda. Labai seniai, prieš kelis tūkstančius me tų, Kinijoje gyveno galingas val dovas Hou Yi. Tai buvo laikai, kai Žemė tebeturėjo ne vieną, o de šimtį saulių, kurios paeiliui nu šviesd avo mūsų plan etą. Kar tą danguje pasirodė visa dešimtis šviesulių ir ėmė deginti Žemę savo kaitriais spinduliais. Tuomet Hou Yi, kuris buvo išgarsėjęs kaip la bai taiklus šaulys, pavyko iš lan ko nušauti devynias iš dešimties saulių ir taip jis išgelbėjo Žemę. Nepaisant šio žygdarbio, Hou Yi buvo tironiškas valdovas ir, trokš damas nesibaigiančios valdžios, pavogė stebuklingą nemirtingu mo eliksyrą. Jo mylimoji Chang Er, siekdama išgelbėti žmones nuo Hou Yi tironiško valdymo, išgėrė jį pati. Netrukus Chang Er pajuto, kaip pakilo nuo žemės ir nuskri do į patį Mėnulį, kur gyvena am žinai. Hou Yi taip stipriai mylė jo savo dieviškai gražią žmoną, kad nuolat stebėjo Mėnulį ir nie kuomet nepaleido į jį savo strėlės. Kartą per metus, kinams minint Mėnulio šventę, žiūrint į pilnatį danguje, galima pamatyti ten šo kančią Chang Er. Taigi per šią šventę mes išeiname į lauką ir žiūrėdami į pilnatį vaiši namės tradiciškai iškeptu Mėnulio pyragu.
e.striogaite@kaunodiena.lt
Siužetas: paklausta, kur norėtų pati būti nufotografuota, Gao Yuan nedvejojo: „Prie upių santakos, pačioje
nuostabiausioje Kauno vietoje. Nors jau šalta, bet vis tiek labai norėčiau dar ten nueiti.“
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
– Kaip visada, tradicinis klau simas: kokius įspūdžius išsi vežate iš Lietuvos, ar gyvenant Kaune aplankė įkvėpimas? – Lietuvoje man labai patiko: jos gamt a, šviež ias oras, nes ma no šal yj e viskas kit aip – ir oras daug pras tesn is, ir upės kit aip mat om os. Pas jus daug medž ių, upių, daug natūral um o. Pirmą sias dvi savaites steng iaus i su sipaž int i su apl inka, nes tik ta da apl ank o kūryb inės mint ys ar įkvėpimas. – Ne kartą teko jus sutikti Kau ne vykstančiose parodose, tai gi koks, jūsų akimis, lietuvių menas? – Liet uv ių kultūra labai skir ia si nuo manosios, tačiau jūsų me nas labai stiprus. Ypač man kri to į akis tapyba, ji tikrai stipr i, nors men in inkai gal net pern e lyg laikosi tradicijų, yra konser vatyvūs – gal todėl apie lietuvių tapybą maž ai žin o pasaul is, nes jūs gan a užd ar i. Apskr it ai pa saul yj e per maž ai žin om a apie lietuvių menininkus, o jų kūryba tikrai yra labai įdomi ir techniš kai brandi. – Daugiau nei dešimtmetį gy venote ir kūrėte Niujorke, taigi galite palyginti, kaip tame kon tekste atrodo lietuvių menas? – Taip, lietuvių menas gana arti mas Niujorko kultūriniam konteks tui ir, lyginant su Niujorko menu, nė kiek ne prastesnis. Žinoma, jis skiriasi nuo kitokios, Taivano, Ki nijos, kultūros, nes pas mus tiesiog
– Taip, išties mūsų kultūros la bai skiriasi jau kalbant apie šią šventę, nes lietuviai, galima sakyti, yra atgręžę akis į sau lę. Artėjančios Kalėdos taip pat susijusios su saule – po šios šventės dienos ima ilgėti, sau lės po truputėli būna daugiau. Ar Kinijoje, Taivane saulė nėra tokia svarbi? – Na, nežinau, taip gal ir nėra, bet išties dabar susimąsčiau ir ten ka pripažinti, kad apie saulę mes mažai galvojame, visada pastebi me mėnulį ir jo pilnatį – apskrita jo forma mums simbolizuoja šei mą. Per Mėnulio šventę šeima su sėda prie apskrito stalo, kuris mūsų kultūroje – sėkmės, laimės simbolis.
25
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
menas ir pramogos
aliesti ranka – Bet juk ir saulė yra apvali? – Taip, iš tiesų, bet žiūrėdami į mė nulį mes tikimės išvysti šokančią Chang Er. – Nėra ir ko klausti, kodėl teks tilės bienalėje jūsų darbas, lai mėjęs Didįjį prizą, pavadin tas „12 mėnulių“. 12 – atitinka zodiaką, o gal dar ką nors reiš kia? – Tame darbe buvo moteris su kūdikiu, kiekvienas jų simboliza vo zodiako ženklą, kurių yra 12 – tai viena priežastis. Kita – mūsų kultūroje šis skaičius simbolizuoja tam tikrą vienetą, tuziną, jis mums svarbus, reikšmingas.
Gao Yuan:
Pasaulyje per mažai žinoma apie lietu vių menininkus, o jų kūryba tikrai yra la bai įdomi ir techniš kai brandi.
– Gal er ij oj e „Balta“ matė me naujausio jūsų kūrinio du darb us. Koks skaič ius lydės jį, ar jis taip pat reikšmingas? Ar baigėte jį kurti, ar viešint Kaun e gimė idėj os, įkvėpi mas? – Taip, naujausias kūrinys iš aš tuonių, tačiau šįkart atsitiktinai sus id ėlioj us io skaič iaus, did el io form at o fot ograf ijų bus eksp o nuojamas 2013 m. bienalėje Kau ne; jis jau, gal im a sak yt i, yra, o čia, Lietuvoje, sukūriau du dar
bus su Adomo ir Ievos simbolika, man pozavo liet uv iai merg in a ir vaik in as. Įkvėpim o šiems dar bams taip pat pas is ėmiau rez i duodama čia. Įsikūrusi Kaune aš negalėjau liautis žavėtis upėmis, pasivaikš čioti jų pakrantėmis eidavau pra ktiškai kiekvieną dieną, nes gim tajame Taivane mes galime matyti upes tik iš tolo, iš aukštai, nes ap link plyti kalnai, o čia galėda vau prie jos prieiti visiškai arti, ne tik prie upės, bet net prie dvie jų upių santakos, tai išties – nuo stabu. Stebino ir lapų kritimas, pas mus nėra tokios aiškios metų kai tos ir tokio lapų kritimo – buvo la bai gražu. Taigi šešios to ciklo nuotraukos bus su moterimis iš Kinijos ir dvi – su lietuviais, už kurių nugarų – upės, už merginos – Neris, vaiki no – Nemunas. Moteris buvo nu fotografuota su obuoliais, kurie taip pat naudojami kaip simbolis, o drauge man jie – irgi labai svar būs, egzotiški, čia jų valgiau tiek daug (juokiasi), Taivane jie la bai brangūs. Vyro fotografijoje be upės yra labai daug lapų, nes, kaip minėjau, mane jie, jų kritimas ypač žavėjo. – Ir vis dėlto ko, visą mėnesį reziduodama Kaune, negalė tumėte pagirti? – Kiek stebino, kad jau vakare miestas nurimsta, praktiškai nėra naktinio gyvenimo. Pas mus, Tai vane, tarkim, blusų turgus prasi deda 18 val. ir tęsiasi iki 3 val. ry to. Kaune visi turgūs vyksta tik ryte, buvau nuvažiavusi į Alekso to turgų pasižvalgyti, bet keista, kad tik ryte jis dirba. O šiaip vis kas labai patiko.
26 2
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������������������������26 Paslaugos ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 26, 27
skelbimai
Parduoda � ����������������������������������������������������������������������������������������������������������� 27 Perka � ��������������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 27 Įvairūs � ��������������������������������������������������������������������������������������������������27, 28, 29 Kviečia � �������������������������������������������������������������������������������������������������������� 28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai � ����������������������������������������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������������� 30 Kviečia mokytis ������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Atsiliepkite! ����������������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Informuoja � ������������������������������������������������������������������������������������������������������ 30
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Trikotažo įmonei reikalingos siuvėjos (-ai), narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Siūlome visas socialines garantijas. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.
DARBo skelbimai
1036836
UAB „Hidraulikos centras“ ieško šaltkalvioremontininko ir šaltkalvio, turinčio patirties hidraulikos srityje. Darbo užmokestis sutartinis. Tel. 8 611 11 193. 1038656
UAB „Kauno švara“ reikalingi
VAIRUOTOJAI, turintys B, C, D, E kategorijas CV siųsti transportas@svara.lt Tel. (8 37) 314 191
UAB „Sankcija“ reikalingas apsaugos darbuotojas. Darbas prekybos centre. Tel. (8 37) 386 980. 1040244
UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų metalo tekintojų dirbti įmonės metalo gaminių ceche, Kaune. Reikalavimai – patirtis dirbant universaliomis tekinimo staklėmis, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972. Ateities pl. 30A, Kaunas. E. paštas gamyba@ enerstena.lt. 1033768
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia šaltkalvius ir suvirintojus, virinančius aliuminį, dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjusiems gyvenimo aprašymus (CV) siųsti e.paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1037403
UAB „Jargala“ reikalingas vairuotojas (E kat.) su patirtimi, be žalingų įpročių. Kontaktinis tel. 8 656 99 307.
Siūlo darbą Besiplečiančiai transporto įmonei Kauno r. reikalingi automobilių šaltkalviai, automobilių elektrikai. Be žalingų įpročių. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 44 898. 1038169
Darbas karkasinių namų statybininkams Norvegijoje. Reikalavimai: patirtis, anglų kalbos pagrindai. Kreiptis tel. 8 606 11 813. 1039297
Ieškome profesionalios (-aus) siuvėjos (-o) (drabužių taisymas ir siuvimas pagal ind. užsakymus). Darbas Centre, mažas kolektyvas, lankstus darbo laikas, galimi įvairūs darbo variantai. Tel. 8 653 97 812; darbascentre@gmail.com. 1039020
Įmonė, turinti ilgametę patirtį stiklo konstrukcijų montavimo rinkoje, Kaune ieško montuotojų. Tokio darbo patirtis – privalumas. Tel. 8 662 61 693. 1040236
Įmonei reikalingas mechanikas (krovininių automobilių remontas). Kreiptis tel. (8 37) 441 148, 8 676 23 382. 1040771
Įmonei reikalingi vairuotojai-ekspeditoiai, turintys CE kat. Rusijos viza būtų privalumas. Kreiptis tel. (8 37) 441 148, 8 676 23 382.
1040784
Kirpyklai, esančiai prie PC SAVAS, reikalinga plataus profilio kirpėja (-as). Tel. 8 610 00 646. 1033181
Metalo apdirbimo įmonei Kaune reikalingi: universalių tekinimo staklių tekintojas, universalių tekinimo staklių frezuotojas. Tel. 8 686 49 933. 1039026
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1040328
Reikalingas aplinkosaugos vadybininkas, turintis kvalifikacijos atestatus pavojingų atliekų tvarkymui ir darbų vykdymui bei kitiems aplinkosaugos darbams atlikti. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 699 16 658. 1034403
Spaustuvė „BALTO“ Kaune ieško atsakingo spaudos mašinos operatoriaus. Patirtis būtina. Tel. 8 650 92 802; info@ balto.lt. 1039284
Transporto kompanijai Kaune reikalingas iniciatyvus ir laisvai angliškai kalbantis dispečeris dirbti nuo 16 iki 1 val. nakties. CV siųsti cv@eofisas.com. 1037926
1040850
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1029030
Paslaugos
MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net apie 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. DĖMESIO! Iki lapkričio 15 d. MAISTO NETOLERAVIMO TESTUI taikoma 10 % NUOLAIDA, tyrimas Jums kainuos tik 350 Lt! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1041070
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014825
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1040988
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1035289
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1040549
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1040742
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1040632
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 614 73 014. 1033296
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Net 30 % nuolaida kompleksiniam skydliaukės hormonų ir antikūnų kraujo tyrimui. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.
1039561
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1039569
1032531
Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Statome karkasinius namus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627. 1032387
1038879
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
1040621
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1040155
PLASTIKINIAI LANGAI, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 1036205
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1036130
Buitinės technikos remonto Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1040406
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 1040523
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1029939
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881. 1037343
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1032557
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1034120
Atliekame stogų dengimo, betonavimo, gipso montažo, dažymo ir kitus statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.
1038992
1037062
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu ir kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
1041033
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.
1039615
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
1041071
1036781
1038373
Kaminų įdėklai. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.
Moteris dažytoja atlieka butų remontą: tapetuoja, glaisto, dažo. Tel. 8 653 85 753.
Statybos, remonto
Automobilininkams
1023744
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1036996
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Gipskartonio montavimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.
1030182
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? Užbėkite nelaimei už akių! Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJĄ, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
1038075
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760.
970475
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1036566
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
1002351
1029894
Medikų
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
Atlieku visus staliaus, santechniko, elektriko, dažymo, plytelių klojimo, mūrijimo, tinkavimo ir kitus darbus. Darau remontą. Tel. 8 646 81 287.
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1039431
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 1038934
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1037379
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1033349
SKAITMENINĖ TELEVIZIJA! Priedėlių prijungimas, antenų montavimas, senų tinklų modernizavimas, palydovinė televizija, konsultacijos. Tel. 8 603 16 013. 1039359
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www. restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1033690
1039703
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1040512
1040624
1030095
1040130
Vidaus įrangos PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių. UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt. 1039037
Nukelta į 27 p.
27 3
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Vidaus įrangos
Bankrutavusi UAB „Raimonda“ išparduoda nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius Masteikių k., Kauno r. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 619 56 539.
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.
Be tarpininkų parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt! Elektra, vanduo, kelias, graži, rami vieta su vaizdu. Tel. 8 612 23 323.
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 390 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.
1040620
Baldžių
1032308
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
1036681
1031130
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
Jeigu reikia parduoti, pirkti, išnuomoti būstą ar žemės sklypą, Jums padės RE/MAZ Capital brokerė A.Melinskienė. Nekilnojamojo turto ir statybos klausimais konsultuoju nemokamai. Tel. 8 670 51 635.
1035362
Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1038947
1035330
Kaune, gražioje vietoje, parduodu 2 namus (250 ir 50 kv. m), esančius 15,5 a sklype. Tinka komercijai. Sklypą galima dalyti į 2 atskirus sklypus. Kaina 499 000 Lt. Tel. 8 686 58 188 1035304
Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1030283
Kitos
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1037193
Naują labai gerai apšiltintą 2 aukštų mūrinį namą Mastaičiuose (b. pl. 240 kv. m, su rūsiu ir garažu, visos komunikacijos, dujos arba kietasis kuras, dalinė vidaus apdaila, 24 a sklypas, sutvarkyta aplinka, asfaltuotas kelias). Be tarpininkų. Kaina 420 000 Lt. Tel. 8 656 47 756. 1039235
Naujos statybos kotedžą (97 kv. m, dalinė apdaila, atlikta daug papildomų darbų). WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 699 73 711. 1040508
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1025499
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102. 1028843
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų genėjimas, smulkinimas, išvežimas. Melioracijos griovių tvarkymas. Žolės pjovimas trimeriu. Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1034420
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1038782
Profesionalus sodų GENĖJIMAS – senų obelų, kriaušių atnaujinimas, pažeminimas. Kt. darbai. 20 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161. 1036171
Supirkimas, pardavimas, paskolos už auksą, sidabrą, mob. telefonus, kompiuterius, vertingus daiktus. Lombardas „Norfoje”, P.Lukšio g. 70 (tel. 8 657 70 344) ir A.Juozapavičiaus pr. 84A (tel. 8 690 63 600). 1036944
parduoda
Nebrangiai parduodu 430 kv. m gamybos patalpas Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890. 1040338
Mūriniame name, tarpiniame aukšte, 3 kambarių butą Fredoje. Tel. 8 662 28 778.
1040613
Parduodamas suremontuotas 2 kambarių butas prie PPC „MOLAS“. Tel. 8 662 28 778. 1040610
Parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085. 1040340
Skubiai ir nebrangiai sodą už Didžiųjų Lapių (12 a, medinis namas, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, sodas su vaismedžiais). Tel. 8 675 93 595. 1040885
Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina sutartinė Tel. 8 677 29 903. 1035582
Kitose vietose
1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt. 1036475
2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848. 1039888
20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 652 76 432. 1035185
20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens, Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 1036793
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269. 1029668
Antano R. individuali įmonė padeda pirkti, parduoti žemės sklypus, sodus, namus, butus ir t. t. Teikia įvairias nekilnojamojo turto paslaugas. Tel. 8 604 20 512. 1039701
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1038812
1038629
Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
Maisto prekės Spaudžiame, pasterizuojame, parduodame obuolių sultis. Tel. 8 687 40 118, 8 612 23 665. www.spaudyklaVaisvydavoje.lt.
1034032
Perkame butus, namus, žemės sklypus, patikimai ir operatyviai teikiame profesio nalias nekilnojamojo turto paslaugas. WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 699 73 711.
1040240
Gyvūnai
1040510
Perkame gintarą (įvairaus dydžio gabalus, skulptūrėles, papuošalus, neapdirbtą žaliavą). Tel. 8 687 91 310, (8 37) 201 783.
Parduodu koli veislės šuniukus. Tel. 8 685 60 492.
1037141
1037761
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.
Kitos prekės Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.
1040280
1040168
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ parduoda reikalavimo teisę į UAB „Naujoji Vaišvydava“, reikalavimo teisę į UAB „Bioetan LT“, automobilį „Audi“ A6, UAB „KTC&BN”40 vnt. akcijų, mažavertį turtą. Yra papildomų sąlygų.Paraiškos priimamos iki 2012 11 12 Statybininkų g. 7A–307, 50118 Kaunas. Nepardavus turto, paraiškų priėmimas pratęsiamas iki 2012 11 26. Informacija tel. (8 37) 716 719, 8 698 75 201, e. p. bankrotas@gmail.com.
1028181
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1020054
Perku žemę ūkininkauti, mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 683 33 955, e. paštas info @agroland.lt.
1023928
1040509
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
Kokybiškas kietasis kuras: medienos pjuvenų briketai, baltarusiški durpių briketai, akmens anglys didmaišiuose. Pristatymas. Tel. 8 677 57 228.
1022961
Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.
1039018
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.
1018052
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute @gmail.com.
1028924
Parduodame pirmos kaitrumo grupės skroblo malkas, trinkelėmis, skaldytas. Tel. (8 37) 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779. 1026471
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.
1030394
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1022589
1029709
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1024148
Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1039540
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.
1 k. butą Elektrėnuose, Rungos g. (bendr. pl. 22 kv. m, tvarkingas). Pradinė kaina 30 400 Lt (aukcionas). Tel. 8 698 20 630. 1034094
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Kaina sutartinė. Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1037519
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1028113
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029447
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1039945
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1022505
1032597
VISKAS SKAITMENINEI TELEVIZIJAI: PRIEDĖLIAI, ANTENOS, MODULIAI. MONTUOJAME. IŠRAŠOME SĄSKAITAS KOMPENSACIJOMS. STATYBININKŲ G. 7, KAUNAS. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.erksa.lt. 1035018
Statybinės medžiagos
1022759
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 1022404
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022840
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022318
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1038787
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1027077
Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037588
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037600
UAB „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha. Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065. 1036874
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027687
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013167
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
1034730
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 133,10, juodalksnio – 84,70, drebulės, liepos, eglės – 78,65. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.
1015044
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
1040104
1037177
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
1036696
1034620
1041218
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1029122
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027637
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913485
Įvairūs Nuomoja Dvi merginos priimtų trečią į tvarkingą trijų kambarių butą Savanorių-Širvintų g. kampiniame plytų name. Teirautis tel. 8 652 65 207. 1041196
Išnuomojamas kambarys Aleksote, privačioje valdoje, vyrui arba moteriai, kad galėtų padėti buityje. Tel. (8 37) 291 223, e. paštas astulka@live.com. 1041082
Nuomoju 2 k. butą Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., 7 m įstiklintas balkonas). Kaina 50 Lt+komunaliniai mokesčiai. Tel. 8 600 23 721. 1040439
Išsinuomoja Išsinuomosiu kambarį privačioje valdoje arba nedidelį namuką. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 648 79 656. 1039226
Gabenimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 1037668
Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ-53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles. Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006. 1036638
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
1038273
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1027397
Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com. 1017497
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia Lapkričio 5 d. 11–16 val. vyks Kauno technologijos universiteto ir Ventspilio aukštosios mokyklos organizuojama Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekte COOP EDU-SHIP – „Konkurencingas verslas, pagrįstas mokymusi visą gyvenimą ir bendradarbiavimu tarp verslo subjektų“ numatyta vaizdo konferencija „Inovacijos ir kūryba versle“. Vaizdo konferencijos metu bus siekiama parodyti naujų technologijų vartojimą versle bei pasidalinti verslo įmonių patirtimi. Vaizdo konferenciją bus galima stebėti tiesiogiai internetu, adresu https://distance.ktu.lt/ transliacija/coopeduship arba atvykus į KTU E. mokymosi technologijų centrą, adresu Studentų g. 48A–337A, Kaunas. Registracijos pradžia 10.30 val. Daugiau informacijos – emtc.ktu.lt.
Nukelta į 29 p.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Įvairūs Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1027412
Vizos AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1031534
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1037996
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1027855
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“. 1036278
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
Nukelta į 29 p.
29 3
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia
XVII TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIS
„IŠ ARTI“
2012 m. lapkričio 3–10 d. Lapkričio 3 d., šeštadienį, 14 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Muzikinis spektaklis visai šeimai ZITA BRUŽAITĖ – „SOFIJA MUZIKUOJA“ Lietuviškas tekstas – KAROLINA RYBAČIAUSKAITĖ (pagal Geoffroy de Pennart „Sophie macht Musik“) Aktorė ir režisierė – GINTARĖ LATVĖNAITĖ Dalyvauja KLAIPĖDOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Mindaugas Bačkus Dirigentas MINDAUGAS PIEČAITIS Bilieto kaina 10 Lt Lapkričio 3 d., šeštadienį, 17 val. Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje TRIO PLIUS Ansamblis TRIO CLAVIOLA Jurgis Juozapaitis (altas) Vytautas Giedraitis (klarnetas) Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas) Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė)
Lina Krėpštaitė (fortepijonas) Dalyvauja: INGRIDA SPALINSKAITĖ (mušamieji) SAULIUS AUGLYS (mušamieji) Programoje – K.Bunch, J.Andrejevo, O.Balakausko, J.Juozapaičio, A.Kubiliūno ir kitų kompozitorių kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Lapkričio 4 d., sekmadienį, 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje LT ASAMBLIAŽAI LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov (Italija) Džiazo atlikėjai: PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas) DOMINYKAS VYŠNIAUSKAS (trimitas, trombonas) NEDA MALŪNAVIČIŪTĖ (vokalas, fleita) ARKADIJUS GOTESMANAS (mušamieji) Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS Programoje – kompozitorių M.Bialobžeskio, A.Kučinsko, G.Kuprevičiaus, A.Navako, A.Jasenkos, R.Motiekaičio ir A.Klovos kūriniai Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Išsami festivalio programa internetiniu adresu www.isarti.lt. Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Birutės Sarapienės tekstilės paroda „Vizijos“. Festivalio rengėjai:
Festivalio viešbutis
VŠĮ IŠARTI Festivalio rėmėjai: Filharmonijos partneriai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Mankšta senjorams. Nauja grupė. Dainavos rajone. Antradieniais ir ketvirtadieniais 11 val. Kaina 50 Lt/mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.
1040196
Mokyklos mokytojai ir visų laidų abiturientai maloniai kviečiami 2012 m. lapkričio 17 d. 16 val. švęsti Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos 40-ies metų jubiliejų. Mokyklos direktorė.
1038639
Filharmonijos dienraštis
KVIEČIAME KARTU
ŠVĘSTI
Lapkričio 21 d. (trečiadienis) 18 val. „Apie mus“. Choreografė A.M.Krysiak (Lenkija) Kauno valstybinis dramos teatras, Rūtos salė Lapkričio 22 d. (ketvirtadienis) 19 val. „sonus.lux.unum”. Choreografė B.Letukaitė, garsas/vaizdas: Bionics & VJ Ramj BLC verslo lyderių centras Lapkričio 23 d. (penktadienis) 19 val. „Ar aš esu tas, kas aš esu?“ . Choreografė B.Letukaitė BLC verslo lyderių centras Lapkričio 24 d. (šeštadienis) 19 val. „Dainos, kurias dainavau“ Choreografė T.McLorg „Iš(ne)plautas dangus“ Choreografė B.Letukaitė Kultūros ir sporto centras „Girstutis“ Bilietus galima įsigyti bilietai.lt, „Girstučio“, Kauno dramos teatro kasose ir Šokio teatre „Aura“, taip pat 1 val. prieš renginius. Daugiau informacijos tel. 202 062, e. paštu info@aura.lt ir www.aura.lt
Įvairūs Kiti INFORMACIJA dėl cheminių medžiagų, skystų trąšų talpyklų ir birių trąšų sandėlio statybos Biochemikų g. 8G, LT 57234 Kėdainiai, poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados 2012 10 24, Nr. 84/ (PAV)- D2-2414. PAV vertinimas neprivalomas. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „IMLITEX“, Europos pr. 124, LT 46351 Kaunas, tel. 8 685 36 223. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Cheminių medžiagų, skystų trąšų talpyklų ir birių trąšų sandėlio statyba Biochemikų g. 8G, LT 57234 Kėdainiai. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Biochemikų g. 8G, LT 57234 Kėdainiai, Kauno apskritis. 4. Atsakingos institucijos: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvadą: dėl cheminių medžiagų, skystų trąšų talpyklų ir birių trąšų sandėlio statybos Biochemikų g. 8G, LT 57234 Kėdainiai, poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 2012 10 24, Nr. 84/ (PAV)D2-2414. PAV vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą. Adresas: Biochemikų g. 8A, LT 57234 Kėdainiai, tel. 8 685 36 223, per 20 darbo dienų nuo paskelbimo datos darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. 6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus raštiškus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (Rotušės a. 12, LT 44279 Kaunas), Kėdainių savivaldybės administracijai (J.Basanavičiaus g. 36, LT 57288 Kėdainiai), Kauno visuomenės sveikatos centrui (K.Petrausko g. 24, LT 44156 Kaunas), Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (Nemuno g. 2, LT 44294 Kaunas), Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui (Rotušės a. 29, LT 44001 Kaunas), užsakovui UAB „Imlitex“, R.Kalantos g. 161, LT 52315 Kaunas, e. paštu info@ima.lt arba Biochemikų g. 8A, LT 57234 Kėdainiai, ir paskambinti tel. 8 685 36 223, 8 678 14 289. Per 20 darbo dienų nuo paskelbimo datos galima teikti motyvuotus raštiškus pasiūlymus. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienų nuo paskelbimo datos galima Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente (Rotušės a. 12, LT 44279 Kaunas), darbo laikas nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka 12–13 val.; penktadienį nuo 8 iki 15. 30 val., e. paštas kaunas. raad@vrd.am.lt; UAB „Imlitex“, R.Kalantos g. 161, LT 52315 Kaunas, tel. 8 685 36 223, ar paskambinti PAV atrankos rengėjai tel. 8 678 14 289 per 20 darbo dienų nuo paskelbimo datos darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. 1039870
Nukelta į 30 p.
30 2
Šeštadienis, lapkričio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ – Pradinė įmoka tik 199 Lt asm. – Mažiausios kainos garantija – Didžiausia kurortų, datų ir viešbučių pasiūla. Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Kipras, Graikija, Bulgarija, Kroatija, Ispanija ir kt. Iš viso net 18 krypčių.
2013 M. VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS Užsisakyti kelionę iš anksto naudinga, nes: – Net iki 50% nuolaidos
Naujiena! Prancūzija–Nica, Italija–Riminis, Turkija–Bodrumas.
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius:
Dėl geležinkelio pervažos remonto Kau ne, Europos pr. 96, prie buvusio Kauno mėsos kombinato, nuo lapkričio 6 d. 8 val. iki lapkričio 7 d. 19 val. bus užda rytas automobilių transporto eismas. Automobilių transporto eismas bus nu kreiptas aplinkinėmis gatvėmis. Vai ruotojai, būkite dėmesingi!
Kviečia mokytis
Pramogos, šventės, laisvalaikis Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr.3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose. 1036101
Šokiai, dainavimas
Anglų kalbos pamokos visų klasių mokslei viams ir suaugusiesiems. Mokymas indivi dualiai ir grupėse. Registruotis iš anksto tel. 8 616 36 739. Kviečiame į naujus Tarptautinės lyde rystės akademijos mokymus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paš tas info@tla.lt. Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kau no skyrius kviečia į prancūzų kalbos kur sus pradedantiesiems ir pažengusie siems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005611
1034276
Sportas EKOJOGA kviečia pradedančiuosius į jogos užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Pamirškime dienos stresą, sveikatinkime kūną ir sielą. Daug dėmesio skiriame teisingam pratimų atlikimui. Ateikite išbandyti, pirmas užsiėmimas – nemokamas! Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 8 656 03 823, (8 37) 385 512. 1032998
Kviečiame žaisti KERLINGĄ jau ir Kaune! Gerą nuotaiką ir smagius įspūdžius garantuojame! Surink 4 arba 8 žmonių komandą ir registruokis tel. 8 693 00 380, 8 601 65 380. KERLINGĄ žaidžiame Kauno ledo arenoje. Daugiau informacijos apie žaidimą www.forsarus.lt.
Mokymo centre ,,Žinių gausa“ lapkritį pra sideda daug naujų kursų – danų, norve gų, švedų, vokiečių, anglų k., pasirengimo IELTS egzaminui, abiturientams ir kt. Dar galima užsirašyti. Tel. 8 699 11 647; www. ziniugausa.lt. 1040061
Nuo lapkričio 13 d. renkama moterų šiaurietiškojo ėjimo grupė. Užsiėmimus ves treneris Laimontas Rakauskas Nemuno saloje antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10 val. Registruotis iki lapkričio 10 d. laimontas@ visadaaktyvus.lt. Kaina 160 Lt/mėn. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@ visadaaktyvus.lt. 1035734
1039405
AKCIJA
5+1 SKELBIM
AI
Atsiliepkite!
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
1040060
Informuoja KALĖDINĖ „ANGELŲ PARODA“ Kauno miesto muziejus kviečia įvairių sričių menininkus su savo darbais dalyvauti jau tradicija tampančioje kalėdinėje „Angelų parodoje“ Kauno pilyje, kurią planuojama atidaryti gruodžio 4–5 d., veiks iki 2013 m. sausio 5 d. Kūriniai gali būti atlikti įvairia technika – tapyba, grafika, skulptūra, tekstilė, kerami ka, stiklas ir kt. Visi menininkai, norintys dalyvauti parodo je, kviečiami iki lapkričio 23 d. susisiekti su Kauno pilies ekspozicijos vedėju Pauliumi Stanišausku, tel. 300 672, 8 686 82 818, e. p. paulius1125@hotmail.com. Suteikite džiaugsmą miestiečiams ir mies to svečiams pasigrožėti Jūsų sukurtais an gelais!
1040616
1029235
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
Ž. Kaniūkuose spalio 30 d. dingo 6 mėnesių kalaitė. Veislė – vokiečių aviganis. Radusiajam atsilyginsiu. Tel. 8 679 81 195.
1038766
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Mokymai
tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
2012 10 18, apie 19 val., ant Neveronių viaduko mačiusiuosius eismo įvykį, kuriame sunkvežimis buvo įsirėžęs į mikroautobusą, prašom atsiliepti tel. 8 699 87 738. 1037362
Lapkričio 1 d. prie Liepų g. 39-ojo namo Garliavoje dingo automobilis „VW Golf“ 5, 2 durų, tamsiai pilkos spalvos. Ką nors žinančius prašom skambinti tel. 8 678 10 791, 8 678 86 105. Atsilyginsime. 1041284
VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Lapkričio 6 d. 18 val. – paskaita LAIMĖS KODAS. Lektorė Lukrecija Augustaitytė. Patarimai iš senolių skrynelės. Lektorė Danutė Kunčienė. Panemunės bendruomenės centras ir Žolinčių akademija ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9 Kviečia būsimas mamytes ir tėvelius daly vauti NEMOKAMŲ SEMINARŲ CIKLE (I grupė – lapkričio 7, 14, 21 d., II grupė – lapkri čio 28 d., gruodžio 5 ir 12 d.). Seminarai vyks nuo 17 iki 19.15 val. Būtina registracija tel. (8 37) 750 935 arba e. paštu pagalba@ssinstitut.lt. Daugiau informacijos www.ssinstitut.lt. PARTNERYSTĖS SUKAKČIAI PAMINĖTI Robero Šumano centras ir Kauno miesto savivaldybė organizuoja renginius, skirtus Kauno ir Grenoblio miestų 15-os metų part nerystės sukakčiai paminėti. Lapkričio 7 d. 17 val. – XVIII amžius – Švie timo epocha. VDU istorijos mokslų daktaro Rūsčio KAMUNTAVIČIAUS paskaita „Kuo buvo pa našios ir kuo skyrėsi Lietuva ir Prancūzija XVIII amžiuje”. VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakul teto prodekano dr. Lino VENCLAUSKO pa skaita „Žano Žako Ruso komentarai apie Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) valdymą”. Paskaitos vyks Gedimino g. 43, 102 aud. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Lapkričio 4 d. 13 val. – paskaita „Vėlinės ir Ilgės – tradicijos ir sąmoningas jų suvoki
mas”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susiti kimas su VDU doktorante Rimute Garnevi čiūte. „Veidrodis šiuolaikiniuose laidotuvių papročiuose”. Lapkričio 5 d. 18 val. KTKC etninės veik los studijoje (Kalniečių g. 180) – moky mai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: obuolys (grafika). Veda dai lininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 670 49 904. Kviečiame 6–18 metų vai kus, mokinius ir jų šeimos narius dalyvau ti Kauno tautinės kultūros centro rengia moje tradicinėje advento akcijoje „LAIMINA MIESTĄ ANGELAI 2012”. Potemė – „Kalen dorius 2013”. Darbus pristatyti iki lapkri čio 27 d. į KTKC, A.Jakšto g. 18, renginių organizatorei I.O.Melzbakienei. Informa cija www.ktkc.lt, tel. 8 679 36 718, e.p. irma.o.melzbakiene@gmail.com. Lapkričio 6 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: kepurės, beretės vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Regist racija tel. 8 679 36 715. Lapkričio 8 d. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems „Prie molberto”: akvare lės liejimas ant piešinio. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Lapkričio 11 d. 13 val. – paskaita „Mirties virsmas: ko mirtis nepaliečia ir ką ji sunai kina”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susi tikimas su doc. Stasiu Šimaičiu. „Apie dvi reliatyvias prigimtinės gyvybinės energijos cirkuliavimo sekas mikrokosmose”. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Lapkričio 8 d. 16–17.30 val. – pažinkime Lie tuvą per tautinį paveldą. VISOS ŽOLĖS NUO KO NORS... Susitikimas su Ramūnu Dau gelavičiumi, žolininku, arbatos ceremonijų meistru (Anykščiai). Lapkričio 15 d. 14–15 val. – REIKI – KAIP IŠSIGYDYTI PAČIAM? KAIP ATRASTI SAVO GYVENIMO TIKSLĄ? Harprit Singh Hira, gydytojaskardiologas, medicinos mokslų daktaras, GRAND REIKI meistras (33 REIKI krypčių at stovas), ajurvedos gydytojas, pasaulinės or ganizacijos „Advanced Natural Healing Sys tem” vadovas. Bus pristatyta nauja knyga „REIKI. Senovi nis gydymo menas”. Boris Semeniak, Terno polio (Ukraina) Reiki centro vadovas. Susiti kimas vyks rusų kalba. 16–17.30 val. – KAS TAI YRA PRIKLAUSOMYBĖ NUO PINIGŲ? Aurimas Guoga, gyveni mo būdo mokytojas, rašytojas, asmeninio ugdymo pradininkas Lietuvoje, radijo laidų autorius (Vilnius). Lapkričio 22 d. 13–14 val. – registracija, 14– 19 val. (su kavos pertrauka) – konferencija visuomenei DIDŽIOJI VANDENS PASLAPTIS. Naujausi moksliniai faktai ir idėjos apie tai, ką pažįstame geriausiai, bet žinome turbūt mažiausiai. Moderuoja: akademikas Jurgis Brėdikis. Lektoriai: Aleksandras Žarskus, Telesforas Laucevičius, Jonas Dainauskas, Evaldas Sin kevičius („Druskininkų Rasa”), dr. Jonas Skonsmanas, B.Gaučienė ir kiti. Išankstinė registracija tel. 8 699 76 438. Lapkričio 29 d. 16–17.30 val. – prof. ha bil. dr. A.Kriščiūnas. AR ŽMOGUS GALI BŪTI SVEIKAS? Greta Žemaitytė, „Šviesuvos” stu dentė švietėja. OSTEOPATIJA. Jau trejus metus visi renginiai yra nemokami! ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS kviečia smurtą ir prievartą šeimoje pa tyrusias moteris registruotis į savitarpio paramos grupę. Užsiėmimai vyksta kiek vieną ketvirtadienį nuo 17.30 iki 19 val. L.Zamenhofo g. 9. Būtina registruotis konsultacijai telefonu (8 37) 750 935. NEMOKAMOS PASKAITOS Savaitinis dvasinis pagrindas, arba Tora, judaizmas, priedermės ir kabala ravo Adamo Sinajaus knygoje „Tora, žmogus ir tai, kas yra tarp jų“. Lektorius – Rimas Jasaitis. Paskaitos vyksta šeštadieniais nuo 12 val. Šilainiuose, Žiemgalių g. 8/Baltų pr. kampas. Įėjimas nemokamas.
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
PAGALBOS MOTERIMS LINIJA Psichologinė pagalba išgyvenantiems ne tektis/artimojo savižudybę. Daugiau infor macijos ir registracija tel. 8 618 05 005, e. p. ausrine@moters-pagalba.lt.
31
šEŠTADIENIS, lapkričio 3, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Ankstyvą trečiadienio rytą po ilgos ir sunkios ligos savo gimtojoje Vokietijoje mirė buvęs ilgametis tuometės Kauno radijo gamyklos darbuotojas Richard Kosnik (Ričardas Koznikas) (1943–2012). Lapkričio 7-ąją jo palaikus amžinam poilsiui priglaus Darmštadto apylinkių kapinės, išberiant tenai saujelę atvežtos žemės iš Nemuno ir Neries santakos, kur alkio vedamas atklydo po Antrojo pasaulinio karo su mama ir broliu ir liko beveik penkiasdešimčiai metų. Liūdnos netekties ir atsisveikinimo valandą su mylimu vyru, tėveliu ir seneliu velionio žmoną Janiną Koznikienę, buvusią anuomečio „Raudonojo spalio“ fabriko darbuotoją, dukrą Iloną, sūnų Rolandą ir jų šeimas, vaikaičius, gimines ir bendradarbius iš visos širdies nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi kauniečiai bičiuliai, patyrę Ričardo dosnumą, nuoširdumą, jo didžiulę meilę, atsidavimą ir ištikimybę savo antrajai Tėvynei Lietuvai, į kurią jis daugiau jau nesugrįš. Mirus ilgamečiam UAB „Kauno vandenys“ darbuotojui Vytautui KNIZIKEVIČIUI, šeimą ir artimuosius skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys“ kolektyvas. Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos Specialistų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją Reginą CHARČENKIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai. Skaudžią liūdesio valandą dėl mylimos mamos mirties Ričardą JAKUBČIONĮ nuoširdžiai užjaučia VĮ „Regitra“ Kauno filialo darbuotojai. Vitalijų ir Kęstutį JONIKAIČIUS skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys“ kolektyvas. Romaldą KAUPAITĮ skaudžią netekties valandą, mirus broliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas. Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, Romualdą RŪKĄ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas. Vandą URBŠTONAVIČIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus broliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys“ kolektyvas. „Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 1031881
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje, – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1040260
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035560
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30% nuolaida. 1036072
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Lapkričio 3 d. 15 val. – Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jura šas. Didžioji scena. Lapkričio 4 d. 19 val. – PREMJERA! Danielis Danis. GELBĖKIME MEILĘ. Manifes tacija. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė. Lapkričio 6 d. 19 val. – Antanas Škėma. BALTA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jura šas. Didžioji scena. Lapkričio 7 d. 19 val. – Tuvos rokerių YAT-KHA koncertas. Didžioji scena (stud., senjor., neįgal. – 20 proc. nuolaida). 18 val. – PREMJERA! Juozas Tumas-Vaiž gantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Lapkričio 3 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. Re žisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Trukmė 2.30 val. Lapkričio 4 d. 18 val. – Johanas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. PREMJERA. 2 dalių operetė. Režisierius Gediminas Šeduikis, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, choreografas Dainius Bervingis, chormeis teriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė. Trukmė 2.20 val. Lapkričio 8 d. 18 val. – Joakimas Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 dalių komiška opera. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Tatjana Astafje va (Rusija). Trukmė 3 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Lapkričio 4 d. 18 val. – P.Lagerkvistas. NEŪŽAUGA. Monodrama. Režisierius S.Rubinovas. Lapkričio 8 d. 18 val. – F.Rable. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams. (N-18) Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Lapkričio 3 d. 12 val. Mažojoje scenoje – KAI KRENTA ŽVAIGŽDĖ, rež. A.Žiurauskas (H.K.Anderseno pasakų motyvais), nuo 5 m. Lapkričio 4 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, vedėja E.Žekienė (teatralizuotas renginys), nuo 3 m. Lapkričio 6 d. 18 val. „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – Vytauto V.Landsbergio ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGALĖJAU, ARBA VISIŠKAS RUDNOSIUKAS, rež. V.V.Landsbergis. Vaidina A.Storpirštis. Bilietus galima įsigyti TIKETA kasose, internete www.tiketa.lt ir Kauno lėlių teatro kasoje. Lapkričio 7 d. 19 val. – Jūratės Miliauskaitės autorinis gyvo garso akustinis koncertas TYLIOS DAINOS DRAUGAMS. Dalyvauja: J.Miliauskaitė – vokalas, akustinė gitara, Arijus – klavišiniai. Bilietus galima įsigyti TIKETA kasose, internete www.tiketa.lt ir Kauno lėlių teatro kasoje.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Lapkričio 4 d. 17 val. – koncertas AUKSINIS RUDUO. VYTAUTAS ŠAPRANAUSKAS Lapkričio 6 d. 18 val. – JUODOJO HUMORO VAKARAS. IDIOTEATRAS Lapkričio 7 d. 18 val. – komedija BOEING BOEING. Režisieriai K.Smoriginas ir D.Kazlauskas. Lapkričio 8 d. 18 val. – komedija ŠA, KALBA MAMOS. Režisieriai A.Giniotis ir J.Čižauskaitė.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Lapkričio 4 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Lapkričio 7 d. 19 val. – L.Armonaitės tragikomedija „Pjesė prarastam balsui (KATINĖLIS IR PAUKŠTELIS)“. Lapkričio 8 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI? Bilietus platina „Tiketa“.
renginiai MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646
Lapkričio 3 d. 11 val. – paskaita-praktikumas. Paskaitą skaitys med. dr. gydytojas onkologas Ričardas Kriaučiūnas.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Žemaičių g. 31A, konferencijų salėje
Lapkričio 4 d. 12 val. (po šv. Mišių) BC „Ža liakalnio aušra”, V.Kudirkos viešosios bib liotekos „Aušros” padalinys ir Žaliakalnio seniūnija kviečia į Žaliakalnio bendruome nės poezijos ir muzikos valandą Maironiui ANT AUKURO ŠIRDĮ NEŠIAU... Dalyvaus aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, dainininkė Rita Preikšai tė, pianistė Rūta Blaškytė. Programoje – Maironio eilėraščiai, ištraukos iš laiškų ir pamokslų, S.Gedos sonetai „Maironio mir tis”, M.K.Čiurlionio, A.Kačanausko ir J.Nau jalio vokaliniai ir fortepijoniniai kūriniai.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Lapkričio 5 d. 18 val. „Kūrybos valandoje” – jubiliejinis poeto, vertėjo, fotografo Vlado Braziūno vakaras LAIKO PAKRAŠTY. Poetą kalbins aktorė Olita Dautartaitė, klarnetu muzikuos Valdas Andriuškevičius. Įėjimas nemokamas. Lapkričio 6 d. 17 val. Parodų salėje – dailininkės, poetės Luanos Stebulės jubiliejinės parodos EMOCIJŲ VIRSMAS atidarymas. Įėjimas nemokamas. Paroda veiks iki gruodžio 7 d.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, II a. fojė
Lapkričio 5 d. 13 val. bus atidaryta plakatų paroda „(NE)tausojantis maisto vartoji mas”. Parodoje bus eksponuojama 30 geriausių moksleivių bei studentų plakatų, sukurtų konkursui „(NE)tausojantis maisto vartojimas”. Plakatai atspindi jaunosios kartos požiūrį – kartais labai santūrų, o kartais – šokiruojantį. Ekspozicija veiks iki lapkričio 30 d.
V.Kudirkos vieŠoji bibliotekA VITEBSKO PADALINYS P.Lukšio g. 60
Lapkričio 6 d. 10–17 val. – seminaras, skirtas vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo ugdymui. Pranešimus skaitys socialinių mokslų dokt. Audronė Lapienienė, psichologė, meno terapeutė Jūratė Vyžintienė, Kauno rajono vaikų literatūros centro vyr. bibliotekininkė Neringa Pakalnytė, Vaikų literatūros muziejaus vadovė Daiva Šarkanauskaitė, BC „Žaliakalnio aušra” vadovė Regina Markevičienė, projekto „Knygai, jos kūrėjams ir skaitytojams” vadovė Dalia Poškienė. Kviečiame bibliotekininkus, skaitymo vadovus dalyvauti. Registruotis tel. (8 37) 207 773, 730 994. Lapkričio 5–29 d. – dailininkės Danutės Vaskelaitės-Čebatorienės tapybos paroda MOTERS PAUKŠTĖS SKRYDIS.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
10-asis tarptautinis animacinių filmų festivalis TINDIRINDIS. Lapkričio 3 d. 13 val. – Juoko vitaminai. 14.30 val. – pilnametražis filmas „Kikoriki. Nenugalimoji komanda”. 16 val. – Rusų animacijos jubiliejus. 17.30 val. – Muzikos animacija. 19 val. – Vaizdų muzika. Lapkričio 4 d. 13.30 val. – Juozo Sabaliaus ko ir Zenono Taraškevičiaus programa. 14.30 val. – pilnametražis f. „Caraitis Ivanas ir Vilkas Pilkas”. 16 val. – uždarymas „Politi niai motyvai”. 17.30 val. – Vinis į smegenis. Lapkričio 6 d. 19 val. – PREMJERA. UŽUPIO teatro spektaklis ŠPILKOS (rež. Vytautas Mikalauskas). Lapkričio 7 d. 19 val. – PREMJERA LIETUVOJE! V.Genytės ir E.Bavikino, pučiamųjų seksteto „Brass Bravo” muzikinė programa „Lietuviš kos estradinės melodijos. Radijo klasika”. Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (lapkričio 3 d.) Šv. Hubertas, Medžiotojų diena 1881 m. gimė Petras Rimša, skulptorius, grafikas, medalistas. 1926 m. gimė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. 1949 m. gimė Anna Wintour, žurnalistė, mados kritikė, amerikiečių mados žurnalo „Vogue“ vyriausioji redaktorė. 1957 m. tęsdama „Sputniko“ programą Sovietų Sąjunga kosminiu aparatu „Sputnk 2“ į kosmosą pirmą kartą išsiuntė gyvūną – šunį Laiką. 1957 m. gimė švedų aktorius Dolphas Lundgrenas. 1982 m. gimė rusų dailiojo čiuožimo olimpinis ir pasaulio čempionas Jevgenijus Pliuščenka.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesulauksite pritarimo, paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tik per daug nesipuikuokite savo pasiekimais ir sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Vėžys (06 22–07 22). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sunku. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena neatidėliotiniems reikalams ir planams įgyvendinti. Svarstyklės (09 24–10 23). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Savaitgalį skirkite poilsiui. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Ožiaragis (12 22–01 20). Viskas užklups vienu metu. Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.
Orai
Pirmą lapkričio savaitgalį Lietuvoje numatomi lietingi orai. Šiandien dieną – 6–8 laipsniai šilumos, daug kur trumpai palis. Sekmadienį temperatūra bus panaši: naktį sieks 2–6, dieną – 5–8 laipsnius. Taip pat numatomas lietus: naktį – daugiau rytiniuose rajonuose, dieną – visoje šalyje. Pirmadienį išsilaikys panašūs orai.
Šiandien, lapkričio 3 d.
+7
+8
Telšiai
+6
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+8
Utena
+8
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.26 16.38 9.12 19.43 11.36
308-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 58 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +9 Brazilija +19 Briuselis +9 Dublinas +6 Kairas +34 Keiptaunas +28 Kopenhaga +9
Londonas +9 Madridas +15 Maskva +4 Minskas +10 Niujorkas +10 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +12
orai kaune šiandien
Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +18 Talinas +6 Tel Avivas +29 Tokijas +17 Varšuva +10
Vėjas
Marijampolė
4–8 m/s
Taifūnas nuvertė bokštą
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+6
+6
+8
4
+9
+8
+7
+6
4
+6
+6
+4
+5
4
rytoj
poryt
Taifūnas Son-Tinh šią savaitę atnešė daug nemalonumų Vietnamui. Žuvo maž iausiai dešimt žmonių, dar kele tas dingo be žinios, beveik šimtas pa tyrė sužalojimų. Vėjo greitis viršijo 133 km per valandą. Stichija nuplėšė sto gus nuo 13 tūkst. namų, apgadino 90 tūkst. ha pasėlių, o Nam Dinh mieste, esančiame maždaug už 100 km nuo Hanojaus, nuvertė 180 m aukščio te levizijos bokštą. Statybų kokybės ins pekcija atl iko tyr imą ir išaišk ino ke letą pažeid imų bokšto konstr ukcijo je. Laimei, per incidentą niekas nenu kentėjo. gismeteo.ru inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Originali: Seržantė, ruošdamasi užkąsti, vienintelė iš varnų batonų riekutes mirko vandenyje.
Vidos Mildažienės nuotr.
Varnų seržantės išmintis Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
VDU Kauno botanikos sode gyve nanti varna vardu Seržantė stebina čia dirbančius žmones savo įpro čiais ir sumanumu. Sodo direktorė prof. Vida Mil dažienė papasakojo seniai stebin ti vieną sodo varną, kurią visi dar buotojai vadina Seržante. „Kai tik kas nors žiemą paberia paukšte liams lesalų ar vėlų rudenį atsi neša maišelį su maistu gulbėms ir antelėms, plaukiojančioms tvenki nyje, varna per akimirksnį pasirodo šalia – paukštis skutamuoju skri dimu pasiekia vietą netoli jį hipno tizuojančio maišelio su maistu. Seržantė pastebi ir nesaugiai padėtą pašarą ožkiukams, tyčia ar netyčia lauke paliktą sumuštinį ar batono riekutę. Prie bet kurio
būsimo laimikio ji artėja labai at sargiai – straksėdama šonu, dairy damasi į šalis“, – su šypsena pasa kojo profesorė. Botanikos sodo darbuotojai pa stebėjo, kad Seržantė vienintelė Botanikos sode atlieka tokį ritualą – vikriai pačiupusi snapu batono riekutę, nuskuba su ja prie tven kinio. Ten nutūpusi ant kyšan čios iš vandens medžio šaknies, pamirko laimikį vandenyje, po to stryktelėja ant pamėgto kelmo ir pradeda puotą, vis apsižvalgyda ma po šalis. Seržantės varniukas pernai bu vo iškritęs iš lizdo – stipriai ta da kliūdavo smalsiems žmonėms ir šunims. Mat Seržantė nuožmiai puldavo kiekvieną, kuris mėginda vo prisiartinti prie jos žioplio jau niklio – varna atakuodavo smal suolius, puldama juos iš viršaus
+7
+8
sparnais ir snapu. Beje, maitinda ma besotį varniuką, varna pasitelkė draugių komandą Rekso – toks so de sargavusio šunelio vardas – du benėliui su maistu atakuoti. „Reikia pasakyti, kad Reksas bai siai nekentė varnų – visuomet pul davo jo akiratin patekusius paukš čius vaikyti. Tai tinkamai įvertino Seržantė, pasiųsdama prie Rekso dubenėlio pulką savo draugių. Kai šuo įnirtęs puldavo vaikyti atsiųstą varnų komandą, Seržantė neskubėdama elegantiškai nusi leisdavo prie likusio be šeiminin ko dubenėlio ir, prisikišusi pilną snapą maisto, pakildavo savo liz do link. Štai kodėl mes tą išmin tingą varną, sugebančią pasitelk ti savo sumanymui įvykdyti pulką draugių, praminėme Seržante“, – aiškino šypsenos neslėpdama so do direktorė.
Vilnius
+8
Alytus
Vardai Šiandien:
Hubertas, Melachijus, Norvainė, Silvija, Vydmantas. Rytoj:
Eibartas, Karolis, Karolina, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalija.