2012-11-05 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, LAPKRIÄŒIO 5, 2012

www.kl.lt

=6?:.162;6@ 9.=8?6š6< "

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Uoste – politiniĹł poky Ä?iĹł

NusprÄ™sta: Darbo partija bus valdanÄ?iojoje koalicijoje.

Lietuva 5p.

Daug lenkĹł iki ĹĄiol tiki, kad L.Kazcynskis buvo nuĹžudytas.

Pasaulis 8p.

JĹŤrininkai su viltimi laukia pokyÄ?iĹł ĹĄalies valdĹžioje.

258 (19 559)

NemaĹža dalis uosto, jĹŤrinÄ—s, ĹžvejĹł bendruomenÄ—s ĹžmoniĹł laukia pokyÄ?iĹł ĹĄalies valdĹžios piramidÄ—je, nes dÄ—l jĹŤriniĹł reikalĹł su dabartine valdanÄ?iÄ…ja dauguma sunku bĹŤdavo susikalbÄ—ti.

viltys

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

JĹŤrininkĹł nuomonÄ—s

nepaisÄ—

„Lietuvoje jau buvo tra dicija, kad, Seime svarstant jĹŤrinius ÄŻstatymus, jie derinami su jĹŤrinÄ—mis organizacijomis. TaÄ?iau per pa staruosius ketverius metus jĹŤriniĹł organiza- ď Ž SvajonÄ—: V OĂ­`VZ\`V\` cNYQ V\` Xb_V cNYQf` XN cijĹł nuomonÄ—s niekas ne beklausÄ—. _ab `b NYVR` =_RgVQR[aR 1NYVN 4_fONb` NYVĂş `]_R[QVZĂş WĂş YNObV Viskas bĹŤdavo sprendĹžia XNVaR WĂ­_V[V[XNV [\_Ă›aĂş [R aVX _N[XĂş ] ma kaĹžkur uĹžkulisiuose. Apie N`]NbQVZĂş ORa V_ _R tai, kokie teigÄ— nesup rantantis Uosto direksu jĹŤriniais reikalais su 7b\g\ 9VR]b\[VNb` [b\a_ sijÄ™ klau- cijos vadovy Tarp JĹŤrininkĹł sÄ…jungos bÄ—s kategoriĹĄko nenoro pasiĹŤ- sektoriaus Ĺžmo simai svarstomi Seime, lymĹł, kurie ÄŻteikti politi niĹł skundÄ—si, kad su Ta suĹžinoda- vykdyti Klai kams, for- jais buvo su pome maĹžiau patrauk pÄ—dos valstybinio jĹŤrĹł vome tik iĹĄ savo biÄ?iuliĹłâ€œ, lĹŤs sidorota dÄ—l to, kad nemuosiantiems bĹŤsimÄ… – tikino uosto ÄŻstaty Naujos valdĹžios pagalbos jÄ… valdan- buvo loja me numatytÄ… funkcijÄ… Lietuvos jĹŤrininkĹł sÄ…jun lĹŤs sektoriĹł valdantiems tikisi ir laiÄ?iÄ…jÄ… koalicijÄ…, yra ir toks, gos pirmi- dÄ—l jĹŤrinin vĹł statybos bei remonto kĹł gerovÄ—s. Uosto direkkad jĹŤrĹł asmenims. ninkas Petras BekÄ—Ĺža. sektorius. laivybos ĹĄakÄ… bĹŤtina pri cija pasiskelbÄ—, kad pati KlaipÄ—dos uoste esantys paĹžinti ir JĹŤrininkams ypaÄ? skaudĹžiai aptarnaus laikyti prio „Nuo 2008 metĹł, kai laivĹł statysmo- ÄŻ KlaipÄ—dos uos valdĹžio- tojai ir remon ritetine Lietuvos ĹŤkio gÄ— per vadinamÄ…jÄ… nakti tÄ… atplaukianÄ?ius ĹĄa tininkai visada jautÄ—je yra dabartinÄ— valdan nÄ™ reformÄ… uĹžsienio ka ir parengti ilgalaikÄ™ ti koalici- si ignoruo jĹŤrininkus. TaÄ?iau P.Benaciona- ja, Ĺžuvinin priimtos ÄŻstatymĹł patai jami, nes daugiau pinigĹł kys sos. Diskri- kÄ—Ĺžos Ĺžinio tÄ—s sektoriuje buvo bĹŤ linÄ—s jĹŤrĹł laivybos progra davo skiriama krovos kran mis, nÄ— vienas uĹžsienio mÄ…. Taip padaryti Ĺžings minuodamos jĹŤrininkus, tinÄ—ms niai atgal. NepradÄ—pat praĹĄoma, kad KlaipÄ— paĹžeisda- jĹŤrininkas remontuoti. Toks poĹžiĹŤ dos Uos mos Lietuvos Konstituci ris iĹĄ dalies joje numa- teikiamomis to direkcijos neva tybinio jĹŤrĹł uosto uĹždirb vals- ta statyti nÄ— viena iĹĄ planuotĹł ĹĄeĹĄiĹł yra ir todÄ—l, kad laivĹł statybos tas pel- Ĺžvejams taip paslaugomis nepasitytus lygiateisiĹĄkumo prin reikalingĹł prieplaukĹł. nas liktĹł uostui plÄ—toti ir ir recipus, jos naudojo, nes monto sektoriĹł kuruoja KlaipÄ—dos Nieko nepa tokioms paslaugoms nustatÄ— skirtingus gyven ĹŞkio midaryta, kad naudojantis tojĹł paja- teikti nepas nisterija, o uosto infrast kirtas darbuotojas. mĹł mokesÄ?iĹł tarifus jĹŤ ES lÄ—ĹĄomis bĹŤtĹł pradÄ—tas ruktĹŤra rĹŤrininkams, atnaujin- pinasi Susi „Susitikimuose su bĹŤsi kurie dirba Europos eko siekimo ministerija. ti Ĺžvejybos laivynas, kuris mos val- Petras BekÄ—Ĺža: nominÄ—s danÄ?iosios koa dabar yra Lietuvos laivĹł statyto bendrijos ir treÄ?iĹłjĹł ĹĄaliĹł licijos nariais kalbÄ—tragiĹĄkos bĹŤklÄ—s – varik jĹł ir relaivuose. jome apie jĹŤ liai silpni, montininkĹł rininkĹł gerovÄ—s pro- Per pastaruosius ketTas pats buvo ir dÄ—l jĹŤri asociacijos prezidenlaivĹł korpusai supuvę“, ninkĹł pri- blemas. DĹžiu – kalbÄ—jo tas Arnoldas gu, kad ĹĄiose partijose verius metus jĹŤ valomo sveikatos draudi Ĺ ileika ne kartÄ… yra Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s rimo mokes- yra ĹžmoniĹł, produktĹł pareiĹĄkÄ™s, kurie supranta jĹŤrinius niĹł Ä?io. Lietuvos laivuose dir jog logiĹĄka bĹŤtĹł, jei jĹł gamintojĹł asociacijos pir organizacijĹł nuobantys jĹŤ- reikalus. Jie mininkas sektorius pri stebÄ—josi, kad uĹžsienio rininkai turi mokÄ—ti 6 pro klausytĹł Susisiekimo Alfonsas Bargaila. c. mokestÄŻ jĹŤrininkĹł ministerijos reguliavi socialiniai reikalai buvo monÄ—s niekas nebeknuo atlyginimo, uĹžsie Jis pridĹŤrÄ—, kad pateikÄ— mo sferai, nio laivuo- paversti daugy- kuri tiesiogiai ambicijĹł demonstravimo lausÄ—, vis se dirbantys jĹŤrininkai susijusi su uosto infbÄ™ pasiĹŤlymĹł, kaip pro kas bĹŤdavo – numaty- objektu“, tingai tu- rastruktĹŤra – neslÄ—pÄ— P.BekÄ—Ĺža. tÄ… minimaliÄ… privalomojo ir jĹŤriniais reikalais. rÄ—tĹł bĹŤti valdomas Ĺžu spren sveikatos dĹžia vi nin kystÄ—s ma kaĹžkur PriekaiĹĄtĹł jĹŤrininkai tu LaivĹł statytojams ir draudimo ÄŻmokÄ…. sektorius. TaÄ?iau ĹžvejĹł ri ir dÄ—l remonnuomonÄ—s tininkams pernelyg ilgai vilkina „Ne kartÄ… kÄ—lÄ—me tuos klau kelia nerimÄ…, kad dÄ—l mĹł jĹŤriniĹł uĹžkulisiuose. daĹžniausiai nepaisyta. simus konvencijĹł ra PasiĹŤlymai emigracijos Seime per klaipÄ—dietÄŻ Eval tiďŹ kavimo Seime. iĹĄretÄ—jusioje LietuvoÄŻstrigdavo Ĺ˝uvininkystÄ—s dÄ… Jurke- Ĺ iuo metu departa- je sudarytos yra pateiktos ratiďŹ viÄ?iĹł, taÄ?iau bet kokie pernelyg didelÄ—s biumente. Ĺ˝vejai jausdavo pasiĹŤlymai kuoti ketu si izoliuoti rokratinÄ—s rios TarptautinÄ—s darÄŻklimpdavo. NebeturÄ—jo kliĹŤtys pasikviesti pinuo valdĹžios. miestui vystyti, kad jame me vilties, bo organi gesnius darbuotojus iĹĄ zacijos konvencijos – dÄ—l gyvenankad dabartinis Seimas „Mes labai norÄ—tume, kitĹł ĹĄaliĹł. kÄ… nors pa- darbo jĹŤ kad Ĺ˝u- Jiems nesup rĹł laivyboje (2006 metĹł), tys ĹžmonÄ—s jaustĹłsi esantys Euro- vininkys keis jĹŤrininkĹł labui. PrieĹĄ rantama yra tai, kodÄ—l tÄ—s sektoriuje po Seimo pos uostamiesÄ?io gyven rinkimus dÄ—l darbo do Lietuvoje, kai kas penk tojais. kuose (1973 m.), dÄ—l Ä—jome ÄŻ susitikimus su rinkimĹł formuojantis nau tas Ĺžmogus opozicinÄ—- dokininkĹł jai dau- gyvena Ĺžemiau dar mis partijomis. Jie pa gumai ÄŻvyktĹł ryĹĄkĹŤs skurdo ribos, toks ĹžadÄ—jo, kad katos (1979 bĹł saugos ir svei- Ĺ˝uvininkystÄ—je – Ĺžingsniai pokyÄ?iai. Ĺžemas yra atgal m.) ir dÄ—l ĹžvejĹł darsprÄ™s jĹŤrininkĹł proble minimalus atlyginimas. ValdĹžia turi dirbti ranka Dabar egzistuojanÄ?ia mas. Tiki- bo (2007 rankon su tvarka nÄ—- ĹžvejĹł bend m.). „Kam reikalingas toks ma mÄ—s, kad taip ir atsitiks, ruomene. Ne taip, kaip Ĺžas mira patenkinta ir didesnÄ— nes toms Keliama ir jau daug me ni da ma lis lus partijoms dabar pateikta Ĺžveat lyginimas? Gal tik prebuvo iki ĹĄiol, kai stumiant tĹł ne- jĹł. Ĺ˝uvininkys iniciatyva sprendĹžiama koncesi- kybininkams? tÄ—s sektoriĹł valdo jos problema dÄ—l jĹŤrininformuoti naujÄ…jÄ… valdan Gamybos ÄŻmonÄ—s sutartis palaikomas vie su Ĺžuvininkyste nieko Ä?iÄ…jÄ… dau- kĹł darbo ap nas as- seniai moka bendra ne- muo, o vi mokÄ—jimo, kurÄŻ sudaro gumą“, – dÄ—stÄ— P.BekÄ— Ĺžymiai didesnius nei sĹł kitĹł ĹžvejĹł lĹŤkesÄ?iai igturintys ĹžmonÄ—s. Sekto Ĺža. darbo uĹžmokestis ir dien minimalus atlyginimus. riui skirtos noruojami“, pinigiai. Europos SÄ…jun Kitaip mes – tvirtino A.Bargaila. gos lÄ—ĹĄos buvo nauDÄ—l dienpinigiĹł jĹŤrinin iĹĄ viso nerastume PraĹĄÄ— politikĹł pagalbos kĹł pensi- dojamos ne Jis teigÄ— tikÄŻs, kad nauja suprantamai. jai ĹĄalies kelio nÄ—ra, kaip darbuotojĹł. Kito jos yra gerokai maĹžes Ne tik mokestinÄ—s proble nÄ—s. SiĹŤlovaldĹžiai uĹžteks valios ÄŻvyk tik didinti atlyginiNeoďŹ cialiai prabilta apie mos jau- ma naikinti dyti lo- mus iki Vaka dienpinigius ir ÄŻtrauktai, kad giĹĄkus poky dina JĹŤrininkĹł sÄ…jungÄ…. rĹł Europos valstybiĹł Ä?ius ir ĹžuvininkystÄ—s ĹžuvininkystÄ—s sistemoje P.BekÄ—Ĺža ti juos ÄŻ dar lygio. Jei niekas nesikeis, veikia „at- sektoriui bo uĹžmokestÄŻ. vadovaus specialistai, darbingi katĹłâ€œ sistema. Dalis Ĺžu o ĹžmonÄ—s ir toliau bÄ—gs vininkystÄ—s ne atsitik iĹĄ Lietuvos, o tiniai ĹžmonÄ—s. verslas skurs“, – dÄ—stÄ— A.Ĺ ileika.

Ĺ iandien priedas

Par­ke – afe­ros tvai­kas Jau­niau­sias Klai­ pÄ—­dos mies­to ta­ry­ bos na­rys Min­dau­ gas Ĺ˝i­lys klimps­ta ÄŻ me­lo liō­nÄ…, iĹĄ ku­rio jam pa­dÄ—s iť­si­kaps­ ty­ti ar­ba pa­skan­ dins Spe­cia­lių­jĹł ty­ ri­mĹł tar­ny­ba ir Vy­ riau­sio­ji tar­ny­bi­nÄ—s eti­kos ko­mi­si­ja. Klai­ pÄ—­die­Ä?iai lau­kia at­ sa­ky­mĹł, ar „Nuo­ty­ kiĹł par­ko KAR KAR“ at­si­ra­di­mas mies­te nÄ—­ra po­li­ti­nÄ— afe­ra.

Kaina 1,30 Lt

„Ma­to­si, kad ran­kĹł dar­bas.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— Ĺži­no, kad Ĺžmo­gus ne­re­tai Ĺža­los pri­da­ro dau­giau nei vÄ—t­ra.

2p.

Dos­ni „Klai­pÄ—­dos“ ak­ci­ja tirps­ta Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Vi­siems iki ĹĄiol ne­spÄ—­ju­siems uŞ­ si­sa­ky­ti mÄ—gs­ta­mÄ… laik­rať­tÄŻ – pui­ ki pro­ga tai pa­da­ry­ti da­bar. ÄŽsi­bÄ—­ gÄ—­ju­si dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ ru­ de­ni­nÄ— pre­nu­me­ra­ta skai­ty­to­jus vi­lio­ja iť­skir­ti­niais pa­siō­ly­mais ir kai­no­mis. Eko­no­miť­kas spren­di­mas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Val­do pu­sÄ™ bend­ro­vÄ—s

„Klai­pÄ—­da“ ne­se­niai ra­ťÄ—, jog ne­ ti­kÄ—­tai paaiť­kÄ—­jo, kad bend­ro­vei, ku­ri lai­mÄ—­jo kon­kur­sÄ… Klai­pÄ—­dos poil­sio par­ke ÄŻkur­ti nau­jÄ… pra­mo­ gĹł ir at­rak­cio­nĹł zo­nÄ…, va­do­vau­ja mies­to ta­ry­bos na­rys M.Ĺ˝i­lys. Jis yra bend­ro­vÄ—s di­rek­to­ rius ir ak­ci­nin­kas.

4

„„Klaus­tu­kai: bend­ro­vÄ—s „Nuo­ty­kiĹł par­kas KAR KAR“ ir jo di­rek­to­riaus M.Ĺ˝i­lio at­si­ra­di­mas Poil­sio par­ke klai­

pÄ—­die­Ä?iams ke­lia ne­ma­Şai abe­jo­niĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak „Klai­pÄ—­dos“ rin­ko­da­ros pro­ jek­tĹł va­do­vÄ—s Mi­la­nos Ma­Ä?i­jaus­ kie­nÄ—s, tai, jog pre­nu­me­ruo­ti laik­ rať­tÄŻ ak­ci­jos me­tu – eko­no­miť­kai nau­din­ga, ne­ky­la abe­jo­niĹł. Ta­Ä?iau re­tas pa­skai­Ä?iuo­ja, ko­kia iť­ties yra eko­no­mi­nÄ— nau­da. „Šie­me­tÄ— ak­ci­nÄ— 156 li­tĹł kai­na yra itin pa­trauk­li. Vie­nas eg­zemp­lio­rius su pri­sta­ty­mu pri­va­tiems as­me­nims at­sieis vos 52 cen­tus. Atei­nan­Ä?iĹł me­ tĹł dien­rať­Ä?io pre­nu­me­ra­ta su pri­sta­ ty­mu ÄŻmo­nÄ—ms ĹĄiuo me­tu kai­nuo­ja 186 li­tai, ar­ba 62 cen­tai uĹž vie­nÄ… eg­zemp­lio­riĹł.

www.kl.lt

Balsuokite uĹž savo kandidatÄ…! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2

2

PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 5, 2012

miestas Pla­nuo­ja sta­ty­bas

Baig­ta ru­de­ni­nė vak­ci­na­ci­ja

Šven­tė Vie­ny­bės die­ną

Pra­de­da­mas reng­ti nau­jos sta­ ty­bos pro­jek­tas „Dau­gia­bu­čiai gy­ve­na­mie­ji na­mai Šar­lo­tės g. 8, 10, 12, 14 Klai­pė­do­je“. Jį pla­ nuo­ja­ma baig­ti iki ki­tų me­tų tre­čio­jo ket­vir­čio, o dau­gia­bu­ čių sta­ty­bas pra­dė­ti ki­tų me­ tų pa­bai­go­je. Pla­nuo­ja­ma, kad nau­jie­ji na­mai bus baig­ti 2014ųjų pa­bai­go­je.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­ba in­for­muo­ja, kad baig­tas ru­de­ni­nės ora­li­nės lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­jos nuo pa­siut­li­gės eta­pas. Ru­de­ ni­nė lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ ci­ja šie­met pra­dė­ta rug­sė­jo vi­ du­ry­je. Jau­kai su pa­siut­li­gės vak­ci­na bu­vo mė­to­mi iš 6 oro uos­tų, tarp jų ir Klai­pė­dos.

Sa­vait­ga­lį pil­nu­tė­lė­je Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­ to sa­lė­je vy­ko šven­ti­nis kon­cer­ tas Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Liau­ dies vie­ny­bės die­nai pa­mi­nė­ ti. Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas. Kon­cer­te skam­bė­jo XIX a. ru­sų kom­po­zi­to­rių ir poe­tų kū­ri­niai.

Verslo pulsas At­sis­ta­ty­di­no. Iš bend­ro­vės „Že­mai­ ti­jos pie­nas“ ge­ne­ra­l i­n io di­rek­to­riaus pa­rei­g ų at­si­sta­ty­di­no Ta­das Ar­vy­das Viz­gir­da. Bend­ro­vės val­dy­ba jo pra­šy­ mą pa­ten­k i­no. Nuo lapk­r i­čio 1 d. „Že­ mai­t i­jos pie­no“ ge­ne­ra­l i­n io di­rek­to­ riaus pa­rei­gos lai­k i­nai pa­ves­tos Ro­ ber­tui Pa­že­mec­kui. Ga­li­my­bė. Klai­pė­dos pre­k y­bos, pra­ mo­nės ir ama­t ų rū­mai ren­g ia­si teik­ ti pa­raiš­ką pa­gal 2007–2013 m. fi­nan­ si­nę prie­mo­nę „Žmo­g iš­k ų­jų iš­tek­l ių to­bu­l i­n i­mas įmo­nė­se“. Šiuo me­tu ke­ ti­ni­mą da­ly­vau­ti pro­jek­te yra pa­reiš­ ku­sios 18 įmo­nių. Smul­k io­sios ir vi­du­ ti­nės įmo­nės, sie­k ian­čios pa­si­nau­do­ ti ga­l i­my­be gau­t i ES fi­nan­sa­v i­mą sa­ vo dar­buo­to­jų kva­l i­fi ­ka­ci­jos kė­l i­mui, kvie­čia­mos rū­mus apie tai in­for­muo­ ti ne vė­liau kaip iki lapk­r i­čio 6 d. Su­ma­žė­jo. Per tre­čią šių me­tų ket­vir­ tį Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ga­vo 11 pra­ne­ši­mų apie mir­t i­nus ir 34 – apie sun­k ius ne­lai­min­gus at­si­ti­k i­mus dar­ be. Per­nai per tą pa­t į lai­ko­tar­pį įvy­ko 16 mir­ti­nų ir 37 sun­k ūs ne­lai­min­g i at­ si­t i­k i­mai dar­be. Ir mir­t i­nų, ir sun­k ių ne­lai­m ių dar­be skai­čius ša­ly­je, pa­ly­ gin­t i su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, su­ma­žė­jo (mir­ti­nų – 31 pro­c., o sun­k ių – 8 pro­c.). Skun­dai. Vals­ty­bi­nė­je dar­bo ins­pek­ ci­jo­je per tris šių me­tų ket­vir­čius gau­ ta 4 tūkst. 700 pi­l ie­čių skun­dų ir pra­ ne­ši­mų – 19 pro­c. ma­ž iau nei tuo pa­ čiu me­t u per­nai. Apie 41 pro­c. gau­t ų skun­dų ne­pa­sit­v ir­t i­no. Maž­daug 40 pro­c. su­ma­žė­jo skun­dų dėl dar­bo ir poil­sio lai­ko or­ga­ni­za­vi­mo. Gau­ta 60 pro­c. nu­si­skun­d i­mų ma­ž iau dėl dar­ bo už­mo­kes­čio vė­la­vi­mo ir ga­lu­ti­nio at­si­skai­ty­mo. Ne­d ar­b as. Lie­t u­vo­je ne­dar­b as per sa­vai­tę su­ma­žė­jo 0,02 pro­cen­t i­n io punk­to iki 9,75 pro­cen­to. Lie­tu­vos dar­ bo bir­ža pra­ne­šė, kad lapk­r i­čio 1 die­ ną ša­ly­je bu­vo re­g ist­ruo­ta 196,4 tūkst. be­dar­bių. Per sa­vai­tę be­dar­bio sta­tu­ sas bu­vo su­teik­tas 5,7 tūkst. dar­bo ieš­ kan­čių žmo­nių, iš jų 1,2 tūkst. (21 pro­c.) – jau­nes­n i nei 25 me­t ų am­ž iaus. Dar­ bo bir­ž ų spe­cia­l is­tai spa­lio 26–31 die­ no­m is užim­t u­mą su­tei­kė 5,7 tūkst. be­dar­bių: pa­dė­jo įsi­dar­bin­ti 3,8 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių žmo­n ių, pa­siū­lė da­ ly­vau­ti užim­tu­mo rė­mi­mo prie­mo­nė­ se – 1,9 tūkst., iš ku­r ių dau­g iau­sia – 32 pro­c. pra­dė­jo mo­k y­t is, 28 pro­c. ėmė­ si sa­va­ran­k iš­kos veik­los, įsi­g i­ję vers­ lo liu­di­ji­mus, ir 21 pro­c. pra­dė­jo dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus. Anot Dar­bo bir­žos, dar­bo rin­ko­je šiuo me­t u pa­k lau­siau­ si par­da­vė­jai – to­k ių dar­bo pa­siū­ly­mų bu­vo 251, sun­k ias­vo­rių sunk­ve­ž i­mių ir kro­vi­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ ruo­to­jai (186), rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai ir par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kai (114), da­žy­ to­jai (105), leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, tak­si ir fur­go­nų vai­ruo­to­jai (88), vi­rė­jai (73), ga­ro va­r ik­l ių ir ka­ti­lų ope­ra­to­riai (67).

Dos­ni „Klai­pė­dos“ ak­ci­ja tirps­ta

Tai­gi mū­sų skai­ty­to­jų 1 iš­lai­dos su­ma­žė­ja net iki 60 pro­c.“, – įvar­di­jo M.Ma­či­

jaus­kie­nė. Pa­si­nau­do­ti pa­trauk­liu pa­siū­ly­ mu bus ga­li­ma iki lapk­ri­čio 24 die­ nos. Be to, pre­nu­me­ra­to­rius iš­ti­sus me­tus džiu­gins do­va­na – mė­ne­si­ nis kul­tū­ri­nis žur­na­las „370“, ku­ rio ver­tė sie­kia 60 li­tų. Pa­gei­dau­jan­tie­ji už­si­sa­ky­ti tik šeš­ta­die­ni­nį dien­raš­tį, su ku­riuo išei­na sa­vai­tės te­le­vi­zi­jos pro­gra­ ma, ga­li pa­si­nau­do­ti at­ski­ru pa­siū­ ly­mu ir už­si­pre­nu­me­ruo­ti „Klai­pė­ dą“ tik už 60 li­tų. Kar­tu – be­veik 70 me­tų

„Jau 67-erius me­tus uos­ta­mies­ ty­je gy­vuo­jan­tis dien­raš­tis „Klai­ pė­d a“ nea­b e­jo­t i­n ai ta­p o vie­n u ryš­kiau­sių mū­sų mies­to sim­bo­ lių. Be laik­raš­čio sa­vo kas­die­ny­ bės ne­b eį­s i­vaiz­d uo­ja ne vie­n as klai­pė­die­tis. La­bai sma­gu gir­dė­ ti nuo­šir­džius skai­ty­to­jų pa­gy­ri­ mus ir lin­kė­ji­mus, ku­rie įkve­pia ir su­tei­kia stip­ry­bės, vi­sa­da esa­ me at­vi­ri konst­ruk­ty­viai kri­ti­kai, ku­ri mums lei­džia to­bu­lė­ti. Sa­vo ruož­tu nuo­la­tos ieš­ko­me ga­li­my­ bių, kad „Klai­pė­da“ bū­tų priei­ na­ma kuo pla­tes­niam skai­ty­to­jų ra­tui, sten­gia­mės juos pa­ma­lo­ nin­ti įvai­rio­mis ak­ci­jo­mis ir do­ va­no­mis. To­dėl ti­ki­mės, kad uos­ ta­mies­čio ir Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai su­skubs pa­si­nau­do­ti šia iš­skir­ti­ne ga­li­my­be, o įmo­nių at­sto­vams tai taps pui­kia pro­ga pra­džiu­gin­ti ne tik sa­vo dar­buo­ to­jus, bet ir klien­tus“, – kal­bė­jo M.Ma­či­jaus­kie­nė.

Sa­vas: dien­raš­tis „Klai­pė­da“ jau ta­po ne vie­nos klai­pė­die­čių kar­tos kas­die­n y­be.

Be ak­tua­liau­sių mies­to, Lie­tu­ vos ir pa­sau­lio nau­jie­nų, kas sa­vai­ tę skai­ty­to­jus pa­ma­lo­ni­na te­mi­niai lei­di­niai: „Jū­ra“, „Svei­ka­ta“, „Na­ mai“, „Tur­tas“, „Pra­mo­gų gi­das“, „Va­ka­rė“ bei „TV die­na“. Ne vien laik­raš­tis

Tra­di­ci­nius sa­vai­ti­nius dien­raš­ čio prie­dus nuo­la­tos pa­pil­do ir su „Klai­pė­da“ lei­džia­mi spe­cia­li­zuo­ ti žur­na­lai. Šiais me­tais skai­ty­to­jai su­lau­kė ne vie­nos to­kios do­va­nos. Jau­ni­mui bu­vo skir­tas žur­na­las

„Kur stu­di­juo­ti“, vers­li­nin­kams bei be­si­do­min­tie­siems šios sri­ties ak­tua­li­jo­mis – „Vers­las. Ly­de­riai 2012“. Spor­to en­tu­zias­tai džiau­gė­si krep­ši­niui ir fut­bo­lui skir­tais žur­ na­lais „Eu­ro­ly­ga“ ir „Eu­ro 2012“, o pa­va­di­ni­mas „Svei­ka­ta“ kal­ba pa­ts už sa­ve. Kas­met ko­vą iš­lei­džia­mas Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­mo iš­kil­ mėms skir­tas žur­na­las. „Tris­kart per me­tus lei­džia­ma­ me žur­na­le „Mo­ters trium­fas“ skai­ty­to­jai ran­da gy­ve­ni­miš­kų is­ to­ri­jų, gro­žio re­cep­tų ir pa­ta­ri­mų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Apie lan­ky­ti­nas vie­tas, di­džiuo­ sius ren­gi­nius bei pra­mo­gas Lie­ tu­vo­je iš­sa­miai in­for­ma­vo­me žur­ na­le „Va­sa­ros gi­das“. Tra­di­ci­niu ta­pęs žur­na­las „Ka­lė­di­nis ka­len­do­ rius“ pa­de­da sėk­min­gai pa­si­ruoš­ ti di­džiau­sioms me­tų šven­tėms – šį­syk jis mū­sų skai­ty­to­jus pa­sieks gruo­džio 7-ąją. Jau ta­po tra­di­ci­ja, kad me­tų pa­bai­go­je „Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­to­riai pa­ma­lo­ni­na­mi ir dar vie­na do­va­na – spal­vin­gu me­tų ka­len­do­riu­mi“, – pri­dū­rė M.Ma­či­ jaus­kie­nė.

Van­da­lų iš­puo­liai klai­di­na tu­ris­tus Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Tu­ris­tams ne­lei­džian­tys pa­si­klys­ ti in­for­ma­ci­niai kel­ro­džiai ir sten­ dai nuo­lat tam­pa van­da­lų tai­ki­ niu. Jų tvar­ky­mas mies­tui kas­met at­siei­na apie ke­lias­de­šimt tūks­tan­ čių li­tų.

No­rin­tie­ji su­ži­no­ti, kur ieš­ko­ti ži­ no­mų uos­ta­mies­čio ob­jek­tų, šią in­for­ma­ci­ją ga­lė­tų per­skai­ty­ti ne­ bent par­kri­tę ant že­mės. Mat pa­ čia­me mies­to cent­re esan­čio in­ for­ma­ci­nio kel­ro­džio nu­lauž­tos ro­dyk­lės tie­siog su­dė­tos ant že­ mės ša­lia stul­po. Ar tai stip­raus vė­jo, ar van­da­lų dar­bas? Toks klau­si­mas ky­la praei­ viams pa­ma­čius to­kį vaiz­dą ar pa­ kry­pu­sį in­for­ma­ci­nį stul­pą. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­

na Ša­ka­lie­nė net nea­be­jo­ja, kad nu­n io­ko­t i kel­ro­d žiai – van­d a­l ų dar­bas. „Ma­to­si, kad ran­kų dar­bas“, – pri­dū­rė ji.

Tu­ris­tams skir­ti in­ for­ma­ci­niai sten­dai ir kel­ro­džiai la­bai daž­ nai tam­pa nio­ko­to­jų tai­ki­niu.

I.Ša­ka­lie­nė pri­si­mi­nė, jog tik kar­tą bė­dos pri­da­rė vėt­ra, iš­ju­di­ nu­si iš pa­ma­tų vie­ną ro­dyk­lių. Tu­ris­tams skir­ti in­for­ma­ci­niai sten­dai ir kel­ro­džiai la­bai daž­nai tam­pa nio­ko­to­jų tai­ki­niu. Vos spė­ jus juos su­tvar­ky­ti, pa­ste­bi­mi nau­ji

su­lau­žy­ti kel­ro­džiai, iš­dauž­ti stik­ lai, su­plė­šy­ti ar pri­ke­ver­zo­ti mies­ to že­mė­la­piai. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, prieš šven­tes ar di­des­nius mies­to ren­gi­nius ap­ va­žiuo­ja­mi ir ap­žiū­ri­mi vi­si tu­ris­ ti­niai kel­ro­džiai bei in­for­ma­ci­niai sten­dai, o nu­ken­tė­ju­sie­ji nuo van­ da­lų – su­tvar­ko­mi. Kaip pa­ste­bi­ma, nuo van­da­ lų daž­niau­siai nu­ken­čia cent­ri­nė­ je mies­to da­ly­je esan­tys sten­dai, o nio­ko­to­jams ne­pa­sie­kia­mų da­ly­ kų nė­ra. Per me­tus tu­ris­ti­nių kel­ro­džių ir in­for­ma­ci­nių sten­dų su­tvar­ky­mui uos­ta­mies­ty­je iš­lei­džia­ma po ke­ lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų. Vie­nos kel­ro­džio ro­dyk­lės pa­ kei­t i­m as at­siei­n a per 204 li­t us, in­for­m a­c i­n ės ko­l o­n os plokš­t u­ mos pa­kei­t i­m as – per 814 li­t ų, o šios ko­l o­n os re­m on­tas – 509 li­tai.

Nu­nio­ko­ja: tu­ris­tas kelio kryptį

galėtų sužinoti nebent parkritęs ant žemės. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 5, 2012

miestas Išar­dė rąs­ti­nę pir­tį

Iš pa­jū­rio – į li­go­ni­nę

Su­ren­gė fes­ti­va­lį

Sa­vait­ga­lį už­re­gist­ruo­ta neįp­ ras­ta va­gys­tė. Va­ka­re, apie 9 val., į sa­vo so­dy­bą Sud­man­ tų kai­me Klai­pė­dos ra­jo­ne at­ vy­ku­si 73 me­tų mo­te­ris pa­si­ ge­do pir­ties. Rąs­ti­nė pir­tis bu­ vo išar­dy­ta ir pa­vog­ta. Mo­te­ris pa­ty­rė 60 tūkst. li­tų nuo­sto­lį. Nu­ken­tė­ju­sio­ji krei­pė­si į po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nus.

Jau­nas ne­blai­vus klai­pė­die­ tis po pa­si­vaikš­čio­ji­mo pa­jū­ry­ je at­si­bu­do li­go­ni­nė­je. 24 me­tų vai­ki­nas pa­sa­ko­jo, jog ne­blai­ vus lapk­ri­čio 1-ąją vaikš­čio­jęs Meln­ra­gė­je, o vė­liau są­mo­nę at­ga­vęs li­go­ni­nė­je po ope­ra­ ci­jos. Jam bu­vo su­siū­tos trys dur­ti­nės pil­vo žaiz­dos. Įvy­kis ti­ria­mas.

Va­kar Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je vy­ko fes­ti­va­lis „Tau­ ti­nių kul­tū­rų die­na“. Prieš ren­gi­nį ati­da­r y­ta tau­to­dai­ lės ir na­cio­na­li­nio pa­vel­ do pa­ro­da. Ne­mo­ka­ma­me šven­ti­nia­me kon­cer­te pri­si­ sta­tė uos­ta­mies­ty­je gy­ve­ nan­čios įvai­rių tau­tų bend­ ruo­me­nės.

Dienos telegrafas

Ne­su­tin­ka: mies­to val­džios nuo­mo­ne, įve­dus rink­lia­vą, kie­muo­se su­ma­žės sve­ti­mų au­to­mo­bi­lių. Ta­čiau gy­ven­to­jai tuo abe­jo­ja.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Se­na­mies­čio kie­mai pra­ras ra­my­bę Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čių dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai bai­mi­ na­si, kad nuo sau­sio kie­muo­se pra­dė­jus rink­ti mo­kes­tį už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą sve­ti­mų trans­por­to prie­mo­nių juo­se ne su­ ma­žės, o pa­dau­gės. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pag­ra­si­no iš­kvies­ti po­li­ci­ją

Mies­to cent­re gy­ve­nan­tis gar­baus am­žiaus klai­pė­die­tis ma­no, kad rink­lia­va ne­pa­dės iš­spręs­ti pro­ble­ mų, ku­rios ky­la dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, o tik dar la­biau ap­kar­tins gy­ve­ni­mą. Uos­ta­mies­čio val­džios aiš­ki­ni­mai, kad, pra­dė­jus rink­ti mo­ kes­tį, kie­muo­se su­ma­žės sve­ti­mų trans­por­to prie­mo­nių, jo neį­ti­ki­no. „Da­bar dar ga­li­ma draus­min­ti vai­ruo­to­jus, ku­rie no­ri pa­si­sta­ty­ti ma­ši­nas mū­sų kie­me. Kai pra­dės ga­lio­ti rink­lia­va, to pa­da­ry­ti ne­pa­ vyks“, – guo­dė­si vy­ras. Gy­ven­to­jas pa­sa­ko­jo, kad ne­ se­niai ban­dė su­draus­min­ti vie­ną vai­ruo­to­ją, ku­ris mė­gi­no pa­si­sta­ ty­ti ma­ši­ną jo kie­me. Au­to­mo­bi­ liu at­va­žia­vęs vy­ras ne­bu­vo na­mo gy­ven­to­jas. „Pa­sa­kiau, kad jis ne­ga­li čia pa­ lik­ti ma­ši­nos. Vai­ruo­to­jas at­kir­to, jog tai ne ma­no rei­ka­las. Iš­va­žia­vo

tik ta­da, kai pa­sa­kiau, kad iš­kvie­siu po­li­ci­ją. Vai­ruo­to­jas dar pa­reiš­kė, jog, kai bus ap­mo­kes­tin­ti kie­mai, jis sa­vo ma­ši­ną pa­sta­tys po ma­no lan­gu ir aš nie­ko ne­ga­lė­siu pa­da­ry­ ti“, – pri­si­mi­nė gy­ven­to­jas.

mon­tas“, bu­vu­sio Vy­dū­no mo­kyk­ los pa­sta­to, tur­gaus. „Rei­kia žiū­rė­ti rea­liai. Nau­ jų aikš­te­lių įren­gi­mui rei­kia daug lė­šų. Tiek jų nė­ra“, – tvir­ti­no R.Moc­kus.

Re­mon­tuos esa­mas aikš­te­les

Dau­giau­sia lė­šų – il­ga­lai­kei nuo­mai

1,7

– dau­giau nei tiek mln. li­tų per­nai bu­vo su­rink­ta iš rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Ga­li ir ne­mo­kė­ti rink­lia­vos

Klai­pė­die­tis tvir­ti­no, kad jam ne­ sup­ran­ta­ma, kaip sa­vi­val­dy­bė ga­ lė­jo įves­ti to­kią tvar­ką. „Tu­ri­me mo­kė­ti, kad ga­lė­tu­me pa­sta­ty­ti ma­ši­ną sa­vo kie­me. Iš kur pen­si­nin­kui paim­ti pi­ni­gų, kad ir 5 li­ tus? Ko­dėl val­džia ne­sta­to aikš­te­lių, o ma­ši­no­mis no­ri už­grioz­din­ti kie­ mus? Kur nu­ke­liau­ja rink­lia­vos pi­ni­ gai? Aikš­te­lių neį­ren­gi­nė­ja, ša­li­gat­vių ne­sut­var­ko, gat­vė­se pil­na dul­kių, la­ pų“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, kad kol kas lė­šų nau­joms aikš­te­lėms įreng­ti nė­ra. Pla­nuo­ja­ma su­re­mon­tuo­ti esa­ mas. Re­mon­to rei­kė­tų aikš­te­lėms prie įmo­nės „Klai­pė­dos lai­vų re­

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl naujos =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< šilumos trasos pajun- Paryžiaus Komunos g. 16A, 25, 25A, gimo lapkričio 6 dieną nuo 5 iki 27. ?268.9.C6:.6' 13 valandos■bus nutrauktas šilu- Butsargių (personalo aukštasis universitetinis išsilavinimas vadyba, g. 10, 11, 13. mos tiekimasadministravimas); šildymui ir karšKooperacijos 3, 3A, 5, 7, 7A, 9. darbo teisės žinios, nageras darbo kodekso g. nuostatų žinojimas, to vandens ■ruošimui šiems metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; Komunarų g. 2. mams: ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; Mokyklos ■ užsienio žinios (anglų, rusų); g. 33. Tilžės g. 9, 11, 21, 23, 23b,kalbų 31, 32, 32A, ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; 34, 37, 39, 46A, 48, 48A, 49,kompiuteriu 52, 54, įgūdžiai; ■ puikūs darbo Informacija tel. (8 46) 410 869. ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. 56, 60. 1.?/< =</Ï16@'

■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių

Per­nai iš rink­lia­vų už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą bu­vo su­rink­ta per 1,7 mln. li­tų. Di­džio­ji jų da­lis – per 1,4 mln. li­tų – pa­nau­do­ta šios sis­ te­mos mies­te su­kū­ri­mui ir iš­lai­ky­ mui. Su­mo­kė­ta il­ga­lai­kė nuo­ma už sto­vos skai­tik­lius, taip pat už ženk­ lų įren­gi­mą, su­nio­ko­tų įren­gi­nių at­sta­ty­mą, aikš­te­lių ženk­li­ni­mą. Be­veik 116 tūkst. li­tų skir­ta nuo­sto­ lin­gų mies­to au­to­bu­sų marš­ru­tų su­ bsi­di­ja­vi­mui, 3 tūkst. 500 Lt – marš­ ru­ti­nių tak­si in­teg­ra­vi­mui į vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą. Ne­pa­nau­do­tų lė­ šų li­ko 130 tūkst. 400 li­tų. Šie­met per de­vy­nis mė­ne­sius su­rink­ta per 1,7 mln. li­tų. Šios lė­šos bus nau­do­ja­mos tiems pa­tiems tiks­lams. R.Moc­kus pa­brė­žė, kad au­to­mo­ bi­lius tu­rin­tys dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ga­lės iš­siim­ti leng­va­ti­ nius lei­di­mus sta­ty­ti ma­ši­nas sa­ vo na­mo kie­me. Pir­mam au­to­mo­ bi­liui jis at­sieis 5 li­tus per me­tus, ant­ram – 250. Ma­ši­ną gy­ven­to­jas ga­lės sta­ty­ti 200 met­rų at­stu­mu nuo na­mo. „Da­bar yra vi­so­kių nuo­gąs­ta­vi­ mų. Rei­kia pa­lauk­ti, kol tvar­ka įsi­ ga­lios, ir pa­žiū­rė­ti, kaip bus. Ma­ nau, kad su­draus­min­ti vai­ruo­to­jus, ku­rie sta­to ma­ši­nas sve­ti­muo­se dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, bus pa­pras­čiau. Jie tu­rės su­si­mo­kė­ ti rink­lia­vą, o to ne­pa­da­rę bus nu­ baus­ti“, – tei­gė R.Moc­kus.

Cent­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­ jai tu­ri ga­li­my­bę ne­mo­kė­ti už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se. To­kiu at­ve­ju prie na­mo tu­ri bū­ ti pri­skir­tas ir įre­gist­ruo­tas že­ mės skly­pas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė tvir­ti­no, kad šia pro­ce­dū­ra do­mė­jo­si vie­nas ki­ tas klai­pė­die­tis. Pri­sis­kir­ti skly­pą prie dau­gia­ bu­čio na­mo da­bar yra pa­pras­ čiau, nes jie su­for­muo­ti ne ma­žo­ je mies­to da­ly­je, o cent­re – že­mė pri­skir­ta maž­daug prie 80 pro­c. na­mų. Jie yra pa­da­ry­ti ir dar trims kvar­ta­lams. De­ta­lie­ji pla­nai pa­da­ry­ti trims kvar­ta­lams, sep­ty­niems ren­gia­ mi, o dar ke­tu­rių kvar­ta­lų de­ta­ liuo­sius pla­nus pla­nuo­ja­ma pra­ dė­ti reng­ti ki­tą­met. Nu­ma­to­ma, kad pa­sta­rie­ji bus už­baig­ti per dve­jus me­tus. Prie na­mo įre­gist­ra­vus skly­pus, gy­ven­to­jai juo­se ga­li da­ry­ti, ką no­ ri. Įreng­ti sto­vė­ji­mo vie­tas, žai­di­ mų aikš­te­les, už­kar­dus, bet tai rei­ kia su­de­rin­ti su sa­vi­val­dy­be. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju gy­ven­to­ jai pa­tys tu­rės rū­pin­tis kie­mų va­ ly­mu, ga­li pa­di­dė­ti ir že­mės mo­ kes­tis. Da­bar na­mų, prie ku­rių ne­pris­ kir­tas skly­pas, gy­ven­to­jai mo­ka tik už že­mę po na­mu. Įre­gist­ra­vus skly­pą, pri­si­dė­tų ir kie­mas.

Neį­v yks. Dėl pa­g rin­d i­n io gru­p ės at­l i­kė­j o sun­k ios li­g os at­š au­k ia­m as gruo­d žio mė­ne­s į Klai­p ė­do­j e tu­rė­j ęs vyk­t i „Pa­s ion de Bue­n a Vis­t a“ pa­s i­ ro­dy­m as. Lie­t u­vo­j e bu­vo su­pla­nuo­ ti ke­t u­r i tru­p ės pa­s i­ro­dy­m ai. Bi­l ie­ tus į „Pa­s ion de Bue­n a Vis­t a“ pa­s i­ro­ dy­mus Vil­n iu­j e, Kau­n e, Klai­p ė­do­j e ir Pa­n e­vė­ž y­j e įsi­g i­j ę žiū­ro­v ai ga­l ės juos grą­ž in­t i ir už bi­l ie­t us su­mo­kė­ tus pi­n i­g us at­g au­t i nuo lapk­r i­č io 8 d. iki pat me­t ų pa­b ai­g os – gruo­d žio 31 d. Pi­n i­g ai už bi­l ie­t us, pirk­t us į pa­s i­ ro­dy­mus Vil­n iu­j e, Kau­ne ir Pa­ne­vė­ žy­j e, bus grą­ž i­n a­m i vi­s o­s e „Ti­ke­tos“ ka­s o­s e ir in­ter­ne­t u www.ti­ke­t a.lt. Pi­ ni­g ai už bi­l ie­t us, pirk­t us į pa­s i­ro­dy­ mą Klai­p ė­do­j e, bus grą­ž i­n a­m i bi­l ie­ tai.lt ka­s o­s e. Už­puo­li­mas. Sa­vait­ga­lio nak­tį 27 me­ tų klai­pė­die­t į prie Tai­kos pr. 41 na­mo už­puo­lė ir su­mu­šė pen­ki ar še­ši vai­ki­ nai. Jie atė­mė pi­ni­g i­nę, rak­tus, te­le­fo­ ną ir do­ku­men­tus. Pa­tir­ta ža­la nu­sta­ ti­nė­ja­ma. Kon­cer­t as. Va­k ar Šv. Pran­c iš­k aus Asy­ž ie­čio vie­nuo­ly­no baž­ny­čio­je vy­ ko V „Ta­Ta“ fes­ti­va­lio ka­me­ri­nės mu­zi­ kos kon­cer­tas, ku­ria­me gro­jo var­go­ni­ nin­kas To­mas Amb­ro­zai­tis ir fa­go­tis­ tas Ša­r ū­nas Ka­čio­nas. Užd­rau­d ė. Klai­p ė­dos vals­t y­bi­nės mais­to ir ve­te­r i­na­r i­jos tar­ny­bos ins­ pek­to­r iai, vyk­dy­da­m i im­por­to iš tre­ čių­jų ša­l ių kont­ro­lę, at­r in­ko ar­ba­tos mė­g i­n ius pes­t i­ci­dų li­k u­čiams nu­sta­ ty­ti. Iš­ty­rus mė­g i­nius bei ap­ti­kus leis­ ti­ną pes­ti­ci­dų kie­k į, su­stab­dy­ta ir ne­ leis­ta pla­t in­t i mū­sų ša­l ies rin­ko­je 99 kg „Ra­mu­nė­lių“ ir „Lie­pų ir ra­mu­nė­lių“ ar­ba­tos, im­por­tuo­tos iš Uk­rai­nos. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos aš­t uo­ nių klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ka­z i­ mie­ra Lau­me­l ie­nė (g. 1924 m.), Ol­ga Be­ti­na (g. 1925 m.), Ja­ni­na Lav­ro­va (g. 1926 m.), Alek­sand­ras Bal­za­re­v i­čius (g. 1932 m.), Pran­ciš­ka Al­do­na Pe­čiu­ lie­nė (g. 1933 m.), Rim­v y­das Sta­n is­lo­ vas And­riu­nai­tis (g. 1938 m), Bo­ris Šku­ le­pa (g. 1946 m.), Va­si­ly Khle­bush­k in (g. 1953 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 3 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 1 ber­niu­kas.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, lapkričio 5, 2012

miestas

Par­ke – afe­ros tvai­kas

Komentaras

1

Nors kon­kur­są lai­mė­jo bend­ro­vė „To Do Fi­nan­ ce“, ta­čiau sa­vi­val­dy­bė de­šimt me­ tų ga­lio­sian­čią su­tar­tį dėl lai­py­nių par­ko stei­gi­mo pa­si­ra­šė su įmo­ne „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“. Tai ta pa­ti kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė – įmo­nės ko­das ne­si­kei­tė, ta­čiau pa­keis­tas pa­va­di­ni­mas ir bu­ vei­nės ad­re­sas. Pas­ta­ra­sis su­tam­pa su M.Ži­lio gy­ve­na­mą­ja vie­ta. „Į ši­tą pro­jek­tą atė­jau nuo spa­ lio. Yra pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­tis su bend­ro­ve „Klai­pė­ dos pie­nas“ dėl pre­kės ženk­lo „Kar kar“ nau­do­ji­mo, taip aš ir atė­jau į ši­tą pro­jek­tą“, – aiš­ki­no M.Ži­lys. Ta­čiau „Klai­pė­da“ tu­ri iš Re­gist­ rų cent­ro gau­tą iš­ra­šą, ku­ris įro­do, kad po­li­ti­kas me­luo­ja. M.Ži­lys dar bir­že­lio 25 die­ną įsi­ gi­jo 50 pro­c. bend­ro­vės „To Do Fi­ nan­ce“, ku­ri nuo rug­sė­jo 19-osios ta­po „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“, ak­ci­jų. Ki­tų 50 pro­c. ak­ci­jų sa­vi­nin­ke tą pa­čią die­ną ta­po 19-me­tė klai­ pė­die­tė. Jos tė­vas ku­rį lai­ką bu­vo bend­ro­vės „To Do Fi­nan­ce“ ak­ci­ nin­kas. Kon­kur­so iš­rink­ti bend­ro­vę, ku­ riai bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė Klai­ pė­dos poil­sio par­ke įreng­ti lai­py­ nių par­ką, ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta ko­vo 26 die­ną. Ge­gu­žės 30-ąją bu­vo pa­skelb­ti kon­kur­so nuo­sta­tai, o lie­pos 4-ąją iš­rink­ta nu­ga­lė­to­ja – bend­ro­vė „To Do Fi­nan­ce“, ku­rios 50 pro­c. ak­ci­ jų jau pri­klau­sė mies­to ta­ry­bos na­ riui M.Ži­liui.

Nag­lis Pu­tei­kis

Sei­mo An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos na­r ys

T

Pi­ni­gai: spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, lai­py­nių par­kas – pel­nin­gas vers­las.

Ki­tai kon­kur­se da­ly­va­vu­siai įmo­ nei, ku­ri Lie­tu­vo­je yra įren­gu­si ne vie­ną lai­py­nių par­ką, ko­mi­si­ja prie­ kaiš­ta­vo, kad ši ne­tu­rin­ti rei­kia­mos pa­tir­ties, ta­čiau iš kon­kur­so neiš­ me­tė, bet jo lai­mė­ti ne­lei­do, nes esą pa­siū­ly­ta per ma­žai in­ves­ti­ci­jų.

Pir­ko bul­vių mai­šą

„Kuo čia dė­tas me­la­vi­mas“, – su­ py­ko mies­to ta­ry­bos na­rys, iš­gir­dęs pa­ste­bė­ji­mą, jog me­la­vo. „Ak­ci­jų įsi­gi­ji­mas bir­že­lio 25 die­ną nė­ra re­gist­ruo­tas Re­gist­rų cent­re. Čia tas pa­ts, kas nu­si­pirk­ti bul­vių mai­šą ir jų ne­val­gy­ti, o pa­si­ dė­ti žie­mai. Kai įsi­gi­jau ak­ci­jų, nie­ kas ne­ži­no­jo, ar bus pro­jek­tas, ar kas nors vys­ty­sis. Tai, kad įsi­gi­jau ak­ci­jų, Re­gist­rų cent­re bu­vo už­re­ gist­ruo­ta vė­liau – rugp­jū­tį. Jei „To Do Fi­nan­ce“ ne­bū­tų lai­mė­ju­si kon­ kur­so, tas ak­ci­jas bū­čiau iš­me­tęs“, – aiš­ki­no M.Ži­lys. Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Klai­pė­ die­ti! At­gai­vink sa­vo mies­to par­ką“ va­do­vė Jo­lan­ta Nor­kie­nė bu­vo šo­ ki­ruo­ta ži­nios, kad M.Ži­lys bend­ ro­vės, lai­mė­ju­sios kon­kur­są dėl lai­py­nių par­ko, ak­ci­nin­ku ta­po dar ta­da, kai vy­ko pro­ce­dū­ros. „Ir tai jis dar ban­dė nu­slėp­ti. Ma­no nuo­mo­ne, gė­da tu­rė­tų bū­ti vi­sai mies­to ta­ry­bai, vi­sai sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai. Juk tai aki­ vaiz­du, kad bu­vo su­da­ry­tos są­ly­ gos sa­vo žmo­gui leis­ti Klai­pė­dos poil­sio par­ke da­ry­ti vers­lą. Pri­sie­ kiu, kad mes, vi­suo­me­ni­nin­kai, ši­tą si­tua­ci­ją iš­siaiš­kin­si­me iki smulk­ me­nų. Ne­ga­li­ma mul­kin­ti žmo­nių, nes tie­sa vis tiek iš­len­da“, – pa­ brė­žė J.Nor­kie­nė. Dir­bo nuo­sto­lin­gai

Ji ste­bė­jo­si, kaip bend­ro­vė „To Do Fi­nan­ce“, vė­liau ta­pu­si įmo­ ne „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“, su­ge­bė­jo lai­mė­ti kon­kur­są, jei gy­vuo­ja vos dve­jus me­tus, o ir jos veik­los sri­tis bu­vo vi­sai ki­ta, nei rei­ka­lau­ta kon­kur­so nuo­sta­ tuo­se.

Jo­lan­ta Nor­kie­nė:

Ma­no nuo­mo­ne, gė­ da tu­rė­tų bū­ti vi­sai mies­to ta­ry­bai, vi­sai sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jai. „To Do Fi­nan­ce“ įsi­pa­rei­go­jo į lai­py­nių par­ką Klai­pė­do­je in­ves­ tuo­ti be­veik 1,2 mln. li­tų. Jos bu­ vei­nė – M.Ži­lio bu­tas, o Re­gist­ rų cent­rui pa­teik­to­je fi­nan­si­nė­je ata­skai­to­je ma­ty­ti, kad praė­ju­siais me­tais įmo­nė pa­ty­rė apie 40 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Iš kur bend­ro­vė gaus pi­ni­gų in­ ves­ti­ci­joms? „Dar ko­kios nors is­to­ ri­jos ieš­ko­te? Mes iš ban­ko ima­me pi­ni­gus ir fi­nan­suo­ja­me lai­py­nių par­ko įren­gi­mą. In­ves­ti­ci­jos, ku­ rios nu­ro­dy­tos kon­kur­sui pa­teik­ ta­me pa­siū­ly­me, tu­ri bū­ti pa­da­ ry­tos per de­šimt me­tų. O jau šiuo mo­men­tu yra pa­da­ry­ta dar­bų ir in­ ves­ti­ci­jų už dve­jus me­tus“, – aiš­ ki­no M.Ži­lys. Rink­lia­va bu­vo su­ma­žin­ta

„Nag­ri­nė­jo­me vi­sus pa­teik­tus do­ ku­men­tus ir jie ati­ti­ko kon­kur­so są­ly­gas. Bend­ro­vės „To Do Fi­nan­ ce“ pa­siū­ly­mas bu­vo ge­res­nis, to­

dėl ji ir lai­mė­jo. Apie jo­kius ak­ci­ nin­kų pa­si­kei­ti­mus ne­ži­no­jau, pa­ts nu­ste­bau, kai paaiš­kė­jo, kad lai­py­ nių par­kui va­do­vau­ja M.Ži­lys. Abe­ jo­nės dėl in­ves­ti­ci­jų su­mos? Juk jau in­ves­ta­vo, tai ko­kios ga­li bū­ti abe­ jo­nės“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas, pir­mi­nin­ka­vęs kon­kur­so dėl lai­py­nių par­ko ko­mi­si­jai. J.Nor­kie­nė ste­bė­jo­si, kad šis kon­ kur­sas ne­bu­vo re­gist­ruo­tas Vie­šų­ jų pir­ki­mų tar­ny­bo­je. „Tai ne­bu­vo vie­ša­sis pir­ki­mas, o tie­siog kon­kur­ sas iš­rink­ti bend­ro­vę, ku­ri Poil­sio par­ke sa­vo lė­šo­mis įsteig­tų lai­py­ nių par­ką“, – tei­gė V.Kar­ma­no­vas. Bend­ro­vė „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ per mė­ne­sį į mies­to biu­dže­tą tu­rė­tų su­mo­kė­ti apie 2 tūkst. li­tų. Mies­to ta­ry­ba yra nu­sta­čiu­si rink­ lia­vos dy­dį – 650 li­tų per mė­ne­sį už hek­ta­rą lai­py­nių par­ko uži­ma­mos te­ri­to­ri­jos. „Kar kar“ par­kas uži­ ma 2,5 ha. Be­je, prieš tvir­ti­nant rink­lia­vos dy­dį, mies­to ta­ry­bai pa­teik­ta­me spren­di­mo pro­jek­te bu­vo įra­šy­tas ki­toks rink­lia­vos dy­dis – 2 tūkst. li­tų per mė­ne­sį už hek­ta­rą par­ko uži­ma­mos te­ri­to­ri­jos. Ta­čiau rink­ lia­vos dy­dis su­ma­žė­jo iki 650 li­tų. „Kaž­kam to­kia min­tis bu­vo ki­lu­ si apie tuos 2 tūkst. li­tų, bet pa­skui bu­vo at­lik­ti skai­čia­vi­mai, in­ves­ti­ ci­jų at­si­per­ka­mu­mo lai­ko­tar­pis, to­dėl po­li­ti­kai rink­lia­vos dy­dį su­ ma­ži­no iki 650 li­tų“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Mes dar ka­riau­si­me“

„Kai aš ak­ci­jas įsi­gi­jau, pa­siū­ly­mas kon­kur­sui jau bu­vo pa­teik­tas. Aš ne­da­ly­va­vau jo­kiuo­se po­sė­džiuo­ se, ko­mi­si­jos na­rių ne­pa­pir­ki­nė­ jau, ne­bu­vau su jais su­si­jęs. Vi­ siš­kai jo­kių ta­pa­ti­ni­mų ne­ga­li bū­ti. Tu­rė­tų Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ ba ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos iš­tir­ti, pa­ si­klau­sy­ti ma­no te­le­fo­no po­kal­bių. Pa­lau­ki­te Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­ nės eti­kos ko­mi­si­jos iš­va­dų ir ta­ da gau­si­te vi­sus at­sa­ky­mus. O da­ bar jūs kal­ti­na­te ma­ne. Sup­ran­tu, kad mes dar ka­riau­si­me“, – lyg ir gra­si­ni­mas ži­niask­lai­dai nu­skam­ bė­jo iš M.Ži­lio lū­pų. Į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją krei­pė­si Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, ku­ris pa­ pra­šė iš­tir­ti, ar M.Ži­lys ne­su­pai­ nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų. Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis krei­ pė­si į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą. Jis pra­šo iš­tir­ti ga­li­mą ko­rup­ci­ją Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je dėl vie­šo kon­kur­so lai­py­nių įren­gi­mui Poil­ sio par­ke. Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja jau pra­dė­jo ty­ri­mą. Ji iš­ siun­tė pa­klau­si­mus ir M.Ži­liui, ir V.Grub­liaus­kui, kad šie pa­teik­tų iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ją. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jas Rus­la­nas Go­lu­bo­vas tei­gė, kad Sei­mo na­rio gau­tas raš­tas yra Pa­reiš­ki­mų nag­ri­nė­ji­mo sky­riu­ je. „Tiks­li­na­mos raš­te nu­ro­dy­ tos ap­lin­ky­bės ir ta­da bus spren­ džia­ma, ar pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ar at­si­sa­ky­ti“, – tei­gė R.Go­lu­bo­vas.

ai, kad da­lis įmo­nės, ku­ri lai­ mė­jo kon­kur­są Poil­sio par­ke įreng­ti nuo­ty­kių par­ką, ak­ci­ jų ir di­rek­to­r iaus pa­rei­gos pri­klau­so mies­to ta­ry­bos na­riui M.Ži­ liui, yra kla­si­ki­nė ko­rup­ci­jos sche­ma, po­l i­t i­k ų pikt­nau­d žia­vi­mas uži­ma­ma pa­dė­ti­mi. M.Ži­lys įmo­nę, ku­ri da­ly­va­ vo kon­kur­se, įsi­gi­jo ta­da, kai jau bu­vo su­da­ry­ta kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mo ko­ mi­si­ja. Jis ėjo sa­vi­val­dy­bei iš pa­skos, pri­si­tai­kė prie vi­sų iš­kel­t ų rei­ka­la­v i­ mų, nors įmo­nė ir ne­tu­rė­jo rei­kia­mos pa­tir­ties. Tai, kad to­kia įmo­nė lai­mė­jo kon­kur­są, ver­ti­nu kaip ga­li­mą vie­nos iš Klai­pė­dą val­dan­čios par­ti­jos at­ly­g į M.Ži­liui už tai, kad jis į ją pe­rė­jo iš Dar­bo par­t i­jos. Stam­bes­n i po­l i­t i­kai, par­t i­jos taip ir su­per­ka smul­kes­niuo­sius. Jau­ no­jo M.Ži­l io el­ge­sį tu­ri įver­tin­t i vi­sos Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, po­li­ ti­k ų el­ge­sį ser­gin­čios ins­tan­ci­jos. Ma­ nau, kad toks po­li­ti­ko el­ge­sys tu­ri bū­ti iš­tir­tas ir įver­tin­tas kiek ga­li­ma pla­čiau ir iš­sa­miau, nes tai pa­ti tik­riau­sia po­li­ti­ nė pro­sti­tu­ci­ja ir už pa­kan­ka­mai men­ kus pi­ni­gus. Keis­ta tai, kad įmo­nės bu­ vei­nė yra M.Ži­lio bu­tas. Dar keis­čiau, kad įmo­nė dir­ba nuo­sto­lin­gai, o pri­si­ ža­dė­jo į nuo­ty­kių par­ką in­ves­tuo­ti dau­ giau nei mi­l i­jo­ną li­tų. Kur ga­ran­t i­jos? La­bai ti­kiuo­si, kad šis at­ve­jis bus iš­tir­ tas, at­sa­ky­ta į vi­sus klau­si­mus.

Su­lau­žė pa­si­ža­dė­ji­mą Su Dar­bo par­t i­ja į Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bą pa­te­kęs M.Ži­lys ją pa­li­ko praė­ ju­sių me­t ų pa­bai­go­je, o šie­met ko­vą ta­po Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos na­ riu bei pa­pil­dė šios par­t i­jos frak­ci­ją mies­to ta­ry­bo­je. Taip jis iš­plė­tė ir val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je gre­tas. Pak­laus­tas, ko­k ios prie­žas­tys lė­mė, kad te­ko at­si­svei­k in­ti su Dar­bo par­ti­ja, M.Ži­lys „Klai­pė­dai“ šie­met ko­ vą dip­lo­ma­tiš­kai aiš­k i­no, jog ne­su­ta­ po kai ku­rios po­zi­ci­jos. Tuo­me­tis Dar­ bo par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­ nin­kas An­ta­nas Bo­sas bu­vo ge­ro­kai at­v i­res­n is. Jis vie­šai yra tei­gęs, kad M.Ži­lį iš­sto­ti iš par­ti­jos pri­ver­tė jo am­ bi­ci­jos. Po­li­ti­kas esą no­rė­jo da­ly­vau­ ti ir Sei­mo rin­k i­muo­se, o Dar­bo par­ ti­jos po­zi­ci­ja bu­vo ki­ta – mies­to ta­ry­ bos na­r iai Sei­mo rin­k i­muo­se ne­da­ ly­vaus, kad neap­gau­d i­nė­t ų rin­kė­jų. M.Ži­lys, kai bu­vo įtrauk­tas į Dar­bo par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus kan­di­da­ tų pa­tek­ti į mies­to ta­ry­bą są­ra­šą, pa­si­ ra­šė pa­si­ža­dė­ji­mą. Vie­nas jo punk­tų – išė­jus iš Dar­bo par­ti­jos ar pa­ša­li­nus iš jos, at­si­sa­k y­t i ir Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­to. „Man tas do­ ku­men­tas ab­so­l iu­čiai nie­ko ne­reiš­ kia, nes ne Dar­bo par­t i­ja man su­tei­ kė man­da­tą, o žmo­nės ma­ne iš­r in­ ko“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas ir ne­si­lai­kė pa­ si­ža­dė­ji­mo, jog iš­sto­jęs iš par­ti­jos pa­ si­trauks ir iš mies­to ta­ry­bos.

Kon­kur­so lai­py­nių par­kui įreng­ti Klai­pė­dos poil­sio par­ke da­ly­vių pa­siū­ly­mų ver­ti­ni­mo len­te­lė Kon­kur­so da­ly­vis

Tra­sų skai­čius (iki 10 ba­lų)

Tra­sų il­gis (iki 10 ba­lų)

Uži­ma­mas plo­tas (iki 10 ba­lų)

Tra­sų įvai­ro­vė (iki 10 ba­lų)

Tra­sų ati­ti­ki­mas land­ šaf­tui (iki 10 ba­lų)

In­ves­ti­ci­jų dy­dis (Iki 30 ba­lų)

Par­ko įren­gi­mo ter­mi­nai (iki 20 ba­lų)

Vie­ta

UAB „Ac­ti­fun“

9 vnt. 7 ba­lai

3 000 m 10 ba­lų

2,46 ha 10 ba­lų

8 ba­lai

600 000 Lt 15,4 ba­lo

59 d. 17 ba­lų

II

8 ba­lai

13 vnt. 10 ba­lų

1 802,7 m 6 ba­lai

2,5 ha 10 ba­lų

10 ba­lų

8 ba­lai

1 167 650 Lt 30 ba­lų

50 d. 20 ba­lų

UAB „To Do Fi­nan­ce“

I

5

pirmadienis, lapkričio 5, 2012

lietuva

Skun­dai at­mes­ti, re­zul­ta­tai pa­tvir­tin­ti Vy­r iau­s io­j i rin­k i­m ų ko­m i­s i­j a (VRK) va­kar pa­tvir­ti­no ga­lu­ti­nius Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tus.

VRK kons­ta­ta­vo, kad į nau­ją­jį par­ la­men­tą iš­rink­ta iš vi­so 140 Sei­mo na­rių – 70 dau­gia­man­da­tė­je apy­ gar­do­je pa­gal par­ti­jų iš­kel­tų kan­di­ da­tų są­ra­šus ir 70 vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Vie­no­je vien­man­da­tė­ je apy­gar­do­je – Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no – rin­ki­mų re­zul­ta­tai pa­nai­kin­ti. Čia Sei­mo na­rys bus iš­rink­tas per ar­ ti­miau­sią pus­me­tį. Nus­ta­ty­ta, kad 38 par­la­men­ ta­rus tu­rės Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja (15 iš jų iš­rink­ta dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je, 23 – vien­man­da­tė­se), 33 – Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­ mok­ra­tai (13 dau­gia­man­da­tė­je ir 20 vien­man­da­tė­se), 29 – Dar­bo par­ti­ ja (17 dau­gia­man­da­tė­je ir 12 vien­ man­da­tė­se), 11 – Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ja (6 dau­gia­man­da­tė­je ir 5 vien­man­da­tė­se), 10 – Li­be­ra­ lų są­jū­dis (7 dau­gia­man­da­tė­je ir 3 vien­man­da­tė­se), 8 – Lie­tu­vos len­ kų rin­ki­mų ak­ci­ja (5 dau­gia­man­da­ tė­je ir 3 vien­man­da­tė­se), 7 – par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ (vi­si dau­gia­man­ da­tė­je). Vien­man­da­tė­se apy­gar­do­ se taip pat iš­rink­ti trys sa­ve iš­kė­lę kan­di­da­tai bei vie­nas Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vas. VRK nu­sta­tė, kad vi­so­je Lie­tu­vo­ je gal­būt ga­lė­jo bū­ti nu­pirk­ta apie pus­ket­vir­to tūks­tan­čio bal­sų, ta­čiau tai su­da­ro vos 0,3 pro­c. vi­sų bal­sų,

to­dėl tie nu­sta­ty­tie­ji pa­žei­di­mai ne­ ga­lė­jo tu­rė­ti es­mi­nės įta­kos ga­lu­ti­ niams rin­ki­mų re­zul­ta­tams. VRK at­me­tė pro­tes­tus dėl rin­ki­ mų re­zul­ta­tų pa­tvir­ti­ni­mo Ši­lu­tėsPa­gė­gių, Jur­bar­ko, Vil­niaus-Tra­kų ir Šir­vin­tų-Vil­niaus apy­gar­do­se.

Ga­liau­siai pa­tvir­tin­ ta kon­ser­va­to­riaus Pra­no Žei­mio per­ga­ lė prieš „dar­bie­tę“ Ge­no­vei­tą Kra­saus­ kie­nę 39 bal­sais. VRK per­skai­čia­vo Bal­ti­jos apy­ gar­dos vie­nos apy­lin­kės ne­ga­ lio­jan­čius biu­le­te­nius. „Bal­ti­jos apy­gar­do­je per­skai­čia­vi­mo re­zul­ ta­tai pa­ro­dė ab­so­liu­čiai tuos pa­čius duo­me­nis, ku­riuos mes tu­rė­jo­me ir iki jo“, – sa­kė VRK pir­mi­nin­kas. Be­ne dau­giau­siai dis­ku­si­jų po­sė­ dy­je sek­ma­die­nį ki­lo dėl re­zul­ta­tų Pa­jū­rio apy­gar­do­je. Ne­pai­sant to, kad dvie­jų šios apy­gar­dos apy­lin­ kių biu­le­te­niai bu­vo per­skai­čiuo­ti ke­lis kar­tus, ko­mi­si­jos na­riai už­ tru­ko ieš­ko­da­mi komp­ro­mi­so, kaip ver­tin­ti pro­ce­dū­ri­nius pa­žei­di­mus skai­čiuo­jant bal­sa­vu­sių­jų iš anks­to bal­sus. Ga­liau­siai pa­tvir­tin­ta kon­ ser­va­to­riaus Pra­no Žei­mio per­ga­ lė prieš „dar­bie­tę“ Ge­no­vei­tą Kra­ saus­kie­nę 39 bal­sais. „Klaipėdos”, BNS inf.

At­guls Antakalnyje

Duok­lė: už nuo­pel­nus lie­tu­viš­kam ki­nui E.Pleš­ky­tei 2009-ai­siais bu­vo

įteik­ta „Auk­si­nė ger­vė“.

Sa­vait­ga­lį mi­ru­si le­gen­di­nė ša­lies ak­to­rė Eu­ge­ni­ja Pleš­ky­tė am­ži­no poil­sio bus pa­ly­dė­ta ant­ra­die­nį.

Ei­da­ma 75-uo­sius me­tus šeš­ta­die­ nį mi­rė lie­tu­vių teat­ro ir ki­no ak­to­ rė E.Pleš­ky­tė. Ak­to­rė su­kū­rė vaid­ me­nis dau­giau nei 30-yje fil­mų. E.Pleš­ky­tė dir­bo Kau­no dra­ mos, Vil­niaus dra­mos ir Jau­ni­ mo teat­ruo­se. Ji bu­vo ap­do­va­ no­ta vals­ty­bi­nė­mis pre­mi­jo­mis. 2009-ai­siais ar­tis­tei skir­tas spe­ cia­lus „Auk­si­nės ger­vės“ ap­do­ va­no­ji­mas. E.Pleš­ky­tė su­vai­di­no to­kiuo­se fil­muo­se kaip „Laip­tai į

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

dan­gų“ (1966 m.), „Vy­rų va­sa­ra“ (1970 m.), „Her­kus Man­tas“ (1972 m.), „Sa­dū­to tū­to“ (1974 m.), „Gry­nai ang­liš­ka žmog­žu­dys­tė“ (1975 m.), „Il­ga ke­lio­nė prie jū­ ros“ (1976 m.), „Ne­sė­tų ru­gių žy­ dė­ji­mas“ (1978 m.), „Vel­nio sėk­la“ (1979 m.), „Ma­žos mū­sų nuo­dė­ mės“ (1979 m.). Šian­dien E.Pleš­ky­tės ur­na nuo 17 val. bus pa­šar­vo­ta Vil­niaus šv. Pet­ ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios sa­lė­je, lai­do­ tu­vių ce­re­mo­ni­ja nu­ma­ty­ta ant­ra­ die­nį 14 val. An­ta­kal­nio ka­pi­nių Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je. „Klai­pė­dos“ inf.

Ne­ri­mas: A.But­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad V.Us­pas­ki­chas sa­vo ag­re­sy­viais pa­reiš­ki­mais ša­lies va­do­vės at­žvil­

giu ga­li pri­da­ry­ti bė­dų.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

V.Us­pas­ki­cho pri­si­bi­jo, bet de­ry­bų ne­stab­dys Be Vik­to­ro Us­pas­ki­cho par­ti­jos val­džios paim­ti neį­ma­no­ma, su juo ne­leng­va ir de­ rė­tis, ir dirb­ti, ta­čiau ki­to ke­lio – nė­ra. Tai va­kar pri­pa­ži­no val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją bu­ rian­tys kai­rių­jų ly­de­riai. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pyk­do Pre­zi­den­tę

V.Us­pas­ki­cho va­do­vau­ja­ma Dar­bo par­ti­ja – ne pa­ti ge­riau­sia par­tne­ rė kai­rie­siems, ta­čiau ki­tos išei­ties bu­riant val­dan­čią­ją dau­gu­mą tie­ siog nė­ra. Tad va­kar į ta­ry­bos ir pre­zi­diu­ mo po­sė­džius su­si­rin­kę so­cial­de­ mok­ra­tai bu­vo vie­nin­gi: val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja bus su­da­ro­ma su Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jo­mis. Tie­sa, at­vi­ros du­rys pa­lik­tos ir Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jai, ku­ri ga­lė­tų, jei no­rė­tų, prie tri­ju­lės pri­si­jung­ ti kiek vė­liau. Pats So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ viš­kiams pri­pa­ži­no, kad V.Us­pas­ ki­chas ga­li pri­da­ry­ti bė­dų, ta­čiau trauk­tis juk nė­ra kur. „Kai kas, ypač V.Us­pas­ki­chas, ban­do da­ry­ti tam tik­rus pa­reiš­ki­ mus, ku­rie nu­kreip­ti Pre­zi­den­tės at­žvil­giu. Ma­nau, kad tai mums ga­li ap­sun­kin­ti de­ry­bas ir po­kal­ bius su ja. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip bū­ tų ga­li­ma dirb­ti esant įtemp­tiems san­ty­kiams su Pre­zi­den­te“, – taip at­vi­rai kal­bė­jo kan­di­da­tas į prem­ je­rus A.But­ke­vi­čius. De­ry­bų for­mu­lė

Kai­rių­jų ly­de­ris taip pat aiš­ki­no, kad V.Us­pas­ki­chas – itin at­kak­lus de­ry­ bi­nin­kas, kal­bė­tis dėl mi­nis­te­ri­jų su juo ne­leng­va: „De­ry­bos ne­leng­vos, rei­ka­lau­ja la­bai stip­rių dis­ku­si­jų, tu­rint ome­ny­je Dar­bo par­ti­jos va­ do­vo ka­te­go­riš­ką rei­ka­la­vi­mą, ypač da­li­jan­tis mi­nis­te­ri­jas.“ Si­tua­ci­ją esą leng­vi­na tik tai, kad trys par­ti­jos pa­ga­liau su­si­ta­rė dėl de­ry­bų for­mu­lės. A.But­ke­vi­čius įvar­di­jo pen­kias svar­biau­sias mi­ nis­te­ri­jas. Tai – Ap­lin­kos, Su­si­sie­

ki­mo, Ūkio, Ener­ge­ti­kos ir Fi­nan­sų. Jos, pa­sak so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rio, įver­tin­tos po 1,5 ba­lo, li­ku­sios – tik po vie­ną. A.But­ke­vi­čius dės­tė, kad pa­ gal to­kią me­to­di­ką so­cial­de­mok­ ra­tams tu­rė­tų ati­tek­ti aš­tuo­nios, Dar­bo par­ti­jai – še­šios, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo – dvi mi­nis­te­ri­jos. Iš mi­nė­tų pen­kių mi­nis­te­ri­jų, ku­rios pa­va­din­tos „ūki­nė­mis“ ir įver­tin­tos po 1,5 ba­lo, A.But­ke­vi­ čiaus tei­gi­mu, so­cial­de­mok­ra­tai va­do­vau­tų dviem, Dar­bo par­ti­ja taip pat dviem, Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo – vie­nai. Ga­lu­ti­nai pa­si­da­ly­ti mi­nist­ rų po­rtfe­lius koa­li­ci­jos par­tne­riai pla­nuo­ja jau šian­dien, dar vė­liau šią sa­vai­tę bus pa­si­ra­šy­ta ir koa­li­ ci­nė su­tar­tis. Ki­tą sa­vai­tę A.But­ke­ vi­čius ke­ti­na su­si­tik­ti ir su Pre­zi­ den­te D.Gry­baus­kai­te. V.Blin­ke­vi­čiū­tė liks Briu­se­ly­je

Į ša­lies va­do­vės pa­reiš­ki­mus va­kar po­sė­džia­vę kai ku­rie kai­rie­ji siū­lė per­ne­lyg ne­kreip­ti dė­me­sio. Va­kar pa­si­ro­dė neo­fi­cia­lių ži­nių, kad Pre­ zi­den­tė Vy­riau­sy­bė­je ne­no­ri ma­ty­ti Ge­di­mi­no Kir­ki­lo, Vy­te­nio And­riu­ kai­čio, Bi­ru­tės Vė­sai­tės ir Al­gir­do Sy­so. A.But­ke­vi­čius va­kar die­va­ go­jo­si nie­ko apie tai ne­gir­dė­jęs. Pa­ sak jo, apie koa­li­ci­ją vie­šo­jo­je erd­ vė­je iš­vis pa­skel­bia­ma ži­nių, ku­rios „vi­siš­kai nea­ti­tin­ka tik­ro­vės“. „Tu­rė­jau su­si­ti­ki­mą su res­pub­li­ kos Pre­zi­den­te. Ji tik­rai to­kių min­ čių ne­bu­vo iš­reiš­ku­si, ne­la­bai ti­kiu tuo, kas bu­vo pa­ra­šy­ta“, – dės­tė A.But­ke­vi­čius. Be to, jis pa­tvir­ti­no, kad į Sei­ mą iš­rink­ti du eu­ro­par­la­men­ta­rai – Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė ir Zig­man­ tas Bal­čy­tis – lie­ka dirb­ti Briu­se­ ly­je, tai­gi for­muo­jant Vy­riau­sy­bę ne­da­ly­vaus.

Pa­si­sa­kė prieš elekt­ri­nę Kal­bė­da­mas apie re­fe­ren­du­mą dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės (AE) Lie­ tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ ris A.But­ke­vi­čius tei­gė, jog ig­no­ruo­ti re­fe­ren­du­mo dėl AE sta­ty­bų re­zul­ta­ tus bū­tų ne­tei­sin­ga. „Ig­no­ruo­ti re­fe­ ren­du­mo re­z ul­ta­t us bū­t ų ne­tei­sin­ ga tiek po­l i­t i­n iu, tiek mo­ra­l i­n iu po­ žiū­r iu. Tai tik­rai ne­ma­žos Lie­tu­vos žmo­nių da­lies po­zi­ci­ja, į ku­rią pri­va­ lu at­si­ž velg­ti“, – dės­tė A.But­ke­vi­čius. Sei­mo rin­k i­mus lai­mė­ju­sios So­cial­ de­mok­ra­t ų par­t i­jos ly­de­r is ir rea­ liau­sias pre­ten­den­tas į prem­je­ro po­ stą A.But­ke­vi­čius anks­čiau in­ter­viu BNS tvir­t i­no pa­si­sa­kan­t is už ato­mi­ nę ener­ge­ti­ką, ta­čiau kol kas ne­pri­ta­ rian­tis kar­tu su Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ ja „Hi­ta­chi“ jau pra­dė­tam įgy­ven­din­ ti Vi­sa­gi­no AE pro­jek­tui. „Mes kol kas pa­si­sa­ko­me prieš šio pro­jek­to įgy­ ven­d i­n i­mą Lie­t u­vo­je“, – į klau­si­mą, ar yra ga­l i­my­bė, jog da­bar­t i­nė nau­ jos elekt­ri­nės stra­te­g i­nė in­ves­tuo­to­ ja „Hi­ta­chi“ vis dėl­to ją sta­tys, at­sa­kė so­cial­de­mok­ra­tų va­do­vas. Spa­lio 14 d. vy­k u­sia­me pa­ta­r ia­ma­ja­me re­fe­ ren­du­me „ne“ nau­jos AE sta­ty­bai pa­ sa­kė 62,68 pro­c. bal­sa­vu­sių Lie­tu­vos rin­kė­jų. Iš vi­so re­fe­ren­du­me da­ly­va­ vo 52,58 pro­c. bal­so tei­sę tu­r in­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių. Da­bar­ti­nė kon­ser­ va­to­rių ir li­be­ra­lų Vy­riau­sy­bė pla­na­ vo Vi­sa­g i­ne pa­sta­ty­t i nau­ją AE, ku­ ri ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ti 2020-ai­siais. Šių me­t ų ge­g u­žę pa­t vir­t in­tas Vi­sa­ gi­no AE kon­ce­si­jos su­tar­ties pro­jek­ tas, o pa­čią su­tar­t į pla­nuo­ta pa­si­ra­ šy­t i iki šių me­tų pa­bai­gos.

6

pirmadienis, lapkričio 5, 2012

nuomonės

Keis­ti pla­nai ke­lia grės­mę?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­zi­den­tė – prieš po­li­ti­kos fra­je­rius

As­ta Dy­ko­vie­nė

N

au­jai į val­džią iš­rink­tų koa­li­ci­jos par­tne­rių pla­nuo­se – mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos di­ di­ni­mas jau iš­kart po Nau­jų­jų me­tų. Mi­ni­ ma­lų at­ly­gį po­li­ti­niu spren­di­mu pla­nuo­ja­ ma pa­di­din­ti nuo 850 iki 1 000 ar net iki 1 100 li­tų, nors iš kur bus tam tiks­lui paim­ti vien ki­tą­met rei­ka­

lin­gi apie 220 mln. li­tų, po­li­ti­kai pa­sa­ky­ti ne­ga­li. Ma­ no­ma, kad šie pi­ni­gai bus pa­pras­čiau­siai pa­si­sko­lin­ ti. Ko­kias pa­sek­mes toks spren­di­mas tu­rės vals­ty­bės eko­no­mi­kai, po­li­ti­kai ir eko­no­mis­tai ver­ti­na skir­tin­ gai. Ar tik­rai bū­ti­na taip stai­ga di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ ne­si­nę al­gą?

Už

Prieš

K

Pre­zi­den­tė pa­si­sa­kė ne prieš de­mok­ra­ti­ją ir tau­ tos va­lią, o prieš amo­ra­ lu­mą ir po­li­ti­ko­je kir­mi­ jan­čių kri­mi­na­li­nių at­ ma­tų įsi­ga­lė­ji­mą. ver­ty­bes, ku­rio­mis tu­rė­tų va­do­vau­t is ne tik po­li­ti­kai, bet ir vi­sa tau­ta. Tas ver­ty­bes iš­reiš­kia žo­džiai, ku­rie iš­kry­pu­siai są­mo­ nei su­ke­lia pyk­čio prie­puo­lius. Tai – są­ži­ nin­gu­mas ir mo­ra­lu­mas. Su­si­komp­ro­mi­ta­ vęs kri­mi­na­li­nis ele­men­tas tu­ri sė­dė­ti ne val­džio­je, o ka­lė­ji­me ir ap­skri­tai iš­nyk­ti iš po­li­ti­nio pei­za­žo. Ta­čiau per 20 me­tų mū­ sų po­l i­t i­kuo­jan­tys fra­je­riai prie amo­ra­lu­ mo taip pri­pra­ti­no vi­są tau­tą, kad ne­teis­tas po­li­ti­kas ta­po nie­ko ne­reiš­kian­čiu mu­zie­ji­ niu nean­der­ta­lie­čiu su ie­ti­mi ir kuo­ka. Tą reiš­k i­n į praė­ju­sią sa­vai­tę iro­n i­za­vo Čes­ lo­vas Jur­šė­nas, tar­si tarp kit­ko pri­min­da­ mas, jog dar yra ne­teis­tų kan­di­da­tų į Sei­ mo pir­mi­nin­kus, bet jie va­do­vau­ja per ma­ žoms par­ti­joms. Užb­lo­kuo­ta mo­ra­lė ta­po im­pul­su dar vie­nam Lie­tu­vos nu­ž mo­g i­ ni­mo eta­pui, ku­rio pa­grin­di­nis ele­men­tas yra rin­kė­jas su ap­vers­to­mis sme­ge­ni­mis ir at­virkš­čia ver­ty­bių sis­te­ma. Toks bal­sus į ur­ną me­tan­tis zom­bis yra nau­din­gas tam pa­čiam po­l i­t i­k uo­jan­čiam eli­t ui, ku­r iam nu­si­spjau­t i ne tik ant ple­bė­jų, bet ir ap­ skri­tai ant vals­ty­bės. Tai­gi ne­rei­kia mū­sų klai­din­ti – Pre­zi­den­tė pa­si­sa­kė ne prieš de­ mok­ra­ti­ją ir tau­tos va­lią, o prieš nu­žmo­gė­ ji­mą, amo­ra­lu­mą ir po­li­ti­ko­je kir­mi­jan­čių kri­mi­na­li­nių at­ma­tų įsi­ga­lė­ji­mą.

No­sį rie­čian­tis tvai­kas

Tur­būt ne pir­mo­ji skun­džiuo­ si tvai­ku, tvy­ran­čiu kai ku­riuo­ se „mik­riu­kuo­se“. Kva­pų čia bū­ na vi­so­kių, ir ne vi­si jie prklau­so nuo vai­ruo­to­jo. Ta­čiau trūks­ta žo­ džių, kai ten­ka va­žiuo­ti pri­rū­ky­ ta­me au­to­bu­sė­ly­je, mat kai ku­rie vai­ruo­to­jai ga­li­nė­se sto­te­lė­se tin­ gi iš­lip­ti iš trans­por­to prie­mo­nės ir rū­ko tie­siog sė­dė­da­mi prie vai­ ro. Ne­ga­na to, su­si­da­ro toks įspū­ dis, kad jie net lan­go ne­pra­ve­ria. Įli­pęs į to­kį smir­dan­tį „mik­riu­ ką“, šok­tu­mei at­gal, bet kai su­ si­mo­ki pi­ni­gus, ken­ti sa­lo­ne tvy­ ran­tį aro­ma­tą, ku­ris įsi­smel­kia ir į dra­bu­žius. Ma­ry­tė

Al­gir­das But­ke­vi­čius, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­jos ly­de­ris: – Ką reiš­kia ne­ga­ty­vus po­vei­kis? Mes da­bar at­lie­ka­me skai­čia­vi­mus. Mes tu­ri­me gal­vo­ti, kas yra vals­ty­bė. O vals­ty­bė – tai yra žmo­nės. Ar nor­ma­lu, kad 25 pro­c. dir­ban­čių­jų gau­na mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą, kai nuo­ lat au­ga pa­slau­gų ir gy­ve­ni­mui bū­ti­nų pre­kių kai­nos? O kai­noms au­gant, net sun­ku su­vok­ti, kaip žmo­nės dar su­ge­ba iš­gy­ven­ti. Tuo tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti val­džia. Kal­ ba­ma, kad pa­kė­lus mi­ni­ma­lų mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mą vien vals­ty­bi­niam sek­to­riui pa­pil­do­mai rei­kė­tų ke­lių šim­tų mi­li­jo­nų li­tų per me­tus, esą vėl vals­ty­bei teks sko­lin­tis. Bet no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar vi­suo­me­nė ži­no, kiek mes pi­ni­gų iš­mo­ka­me vi­so­kioms kom­pen­sa­ci­joms? Tai­gi vien per­nai tam rei­kė­jo 1,4 mlrd. li­tų. 2008 me­tais bu­ vo iš­mo­kė­ta be­veik 300 mln. li­tų. Štai čia ir yra tas re­ zer­vas. Žmo­nės gaus dau­giau pa­ja­mų, val­džia ma­žiau mo­kės įvai­riau­sių iš­mo­kų. Mes da­bar vis­ką skai­čiuo­ja­ me. Ma­nau, kad pa­di­dės var­to­ji­mas, pa­di­dės ga­my­ba, šiek tiek at­si­gaus eko­no­mi­nis sek­to­rius. Ži­no­ma, kal­ ba­ma, kad smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las sun­kiai iš­gy­ vens pri­va­lo­mą mi­ni­ma­lios al­gos pa­kė­li­mą. Bet, ma­ nau, sun­ku­mai vers­li­nin­kams gal­būt su­si­da­rys ne­bent pir­mus tris mė­ne­sius. Vis dėl­to tik­rai ne­no­rė­čiau ti­kė­ ti, jog tiek lai­ko dir­bant vers­le ir ma­tant, kad bend­ras vi­daus pro­duk­tas pa­di­dė­jo, ne­ga­li­ma bu­vo dar­buo­to­ jams mo­kė­ti di­des­nę nei mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą. Tai kur ta­da tie pi­ni­gai ke­liau­da­vo? Daž­nai spe­ku­liuo­ja­ma tuo, kad pa­kė­lus mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą la­bai nu­ver­ tės li­tas. Su to­kiais ži­no­vais la­bai no­rė­čiau pa­dis­ku­tuo­ ti. Pas mus Lie­tu­vo­je kai ku­rie eko­no­mis­tais tam­pa net ne­pers­kai­tę pra­di­nio eko­no­mi­kos va­do­vė­lio. Tau­čiau kai rei­kia at­sa­ky­ti už kai ku­riuos priim­tus eko­no­mi­nius spren­di­mus, jų ne­bė­ra, ne­bė­ra at­sa­kin­gų žmo­nių.

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas, Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis eks­per­tas: – Mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos kė­li­mas yra ža­lin­gas, nes toks spren­di­mas tik di­dins ne­dar­bą. Nors pa­kel­tas mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas ga­li ir pa­di­din­ti da­lies žmo­nių pa­ ja­mas, bend­roms vi­sų dir­ban­čių­jų pa­ja­moms al­gos di­di­ ni­mas tu­rė­tų nei­gia­mų pa­sek­mių. Mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos nu­sta­ty­mas yra dar­bo jė­gos kai­nos re­gu­lia­vi­mas. Dar­bo jė­gai, kaip ir bet ku­riai pre­kei rin­ko­je, ga­lio­ja eko­ no­mi­kos dės­niai. Jei pre­kė ar pa­slau­ga kai­nuo­ja bran­ giau, žmo­nės sten­gia­si ma­žiau tos pre­kės pirk­ti. Šis dės­nis ga­lio­ja ne tik var­to­to­jams, per­kan­tiems kas­die­ nes pre­kes, bet ir įmo­nėms, per­kan­čioms dar­bo jė­gą. Dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­dė­ji­mo įmo­nės ne­pra­dės pro­duk­ ty­viau dirb­ti ar gau­ti nau­jų už­sa­ky­mų, o sy­kiu – dau­giau lė­šų dar­bo už­mo­kes­čiui. To­dėl, pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią al­ gą, įmo­nės di­dė­jan­čias są­nau­das dar­bo ap­mo­kė­ji­mui kom­pen­suo­ja ma­žin­da­mos ki­tų dar­buo­tų už­mo­kes­tį, at­leis­da­mos da­lį dar­buo­to­jų ar at­si­sa­ky­da­mos in­ves­ti­ci­ jų. Mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas bū­tų ypač sun­kus smul­ kioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms bei įmo­nėms re­gio­nuo­se – toms, ku­rios ne­tu­ri di­des­nių pi­ni­gi­nių srau­tų ir ne­ ga­li amor­ti­zuo­ti mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos pa­di­dė­ji­mo per­skirs­ty­da­mos lė­šas įmo­nės iš­lai­dų struk­tū­ro­je. Lie­ tu­vo­je mi­ni­ma­li al­ga sie­kia apie 41 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Pa­ly­gin­ti su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu, mi­ni­ma­li al­ga yra ma­žes­nė Is­pa­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Veng­ri­ jo­je, Ang­li­jo­je. Tai tik by­lo­ja, jog žmo­nių pa­ja­mas di­di­ na ne po­li­ti­nis mi­ni­ma­lios al­gos kė­li­mas, o eko­no­mi­niai veiks­niai: ša­lių eko­no­mi­nis iš­si­vys­ty­mas, pro­duk­ty­vu­ mo ly­gis. Ta­čiau pas mus mi­ni­ma­li al­ga po­li­ti­kų ran­ko­ se ta­po rin­kė­jų vi­lio­ji­mo įran­kiu: siek­da­mi po­pu­lia­ru­mo są­mo­nin­gai ar dėl neiš­ma­ny­mo po­li­ti­kai mi­ni­ma­laus at­ ly­gio di­di­ni­mu pa­da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos.

Atgarsiai A.Dy­ko­vie­nė. „Klai­pė­do­je be­dar­biai – iš­ran­kūs“, „Klai­pė­da“, 2012 11 02. ***

Vie­šuo­sius dar­bus ski­ria nu­teis­tie­ siems kaip baus­mę. Ko­kį nu­si­kal­ti­ mą pa­da­rė be­dar­biai? ne be­dar­be

***

Bai­ki­te vie­ną kar­tą vi­siems kli­juo­ ti eti­ke­tes: tin­gi­niai, ne­no­ri dirb­ti. Bet kai dar­bo bir­žo­je sū­nus pa­pra­ šė, kad jį pa­siųs­tų į kur­sus, nes jau ir pa­ts dar­bą su­si­ra­do, bu­vo pa­sa­

ky­ta – į jo­kius kur­sus ne­sių­si­me, ir vis­kas, vi­si jūs to­kie ir t.t. Dar­bas

***

Kad iš­mes­tų iš bir­žos kuo dau­giau žmo­nių, yra da­ro­mos to­kios ak­ci­ jos. Jei­gu žmo­gus gau­na be­dar­bio, o ne so­cia­li­nę iš­mo­ką, tai ją su­stab­do ir va­ro va­ly­ti kie­mų, nors tuo me­tu žmo­gus gal ieš­ko­si dar­bo pa­gal spe­ cia­ly­bę. Gra­žūs re­zul­ta­tai, ir tiek.

Kiek­vie­ną ry­tą bau­giai ten­ka pe­rei­ti Her­kaus Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žą. Ko­ne kas­dien au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai įsi­vaiz­ duo­ja esan­tys svar­bes­ni nei pės­ tie­ji. Taip mąs­ty­ti juos ska­ti­na ir švie­so­fo­ras, esan­tis prie pi­ce­ri­ jos. Dėl esan­čios pri­dė­ti­nės ža­ lios ro­dyk­lės vai­ruo­to­jai daž­nai prie pe­rė­jos net ne­stab­do au­ to­mo­bi­lių, nors jiems iš tik­rų­ jų de­ga rau­do­na švie­sa. O juk aiš­ku, kad ža­lia ro­dyk­lė lei­džia ma­ši­noms su­kti tik tuo­met, kai nė­ra ne tik iš Lie­pų gat­vės ju­ dan­čių trans­por­to prie­mo­nių, bet ir per gat­vę ei­nan­čių žmo­ nių. Ma­nau, jog iki pie­tų čia bu­ din­čio po­li­ci­nin­ko dar­bas tik­rai pa­si­tei­sin­tų. Je­le­na

Ai­ri­jo­je žmo­nės links­mes­ni

Iš Ai­ri­jos ke­lioms die­noms grį­žau į Lie­tu­vą. Nors ir sve­čio­je ša­ly­je – ru­duo ir pra­stas oras, ta­čiau žmo­ nės ten nė­ra to­kie rūš­ka­ni kaip Klai­pė­do­je. Gal tai tik pir­ma­sis įspū­dis... Ei­na lyg že­mes par­da­ vę, be nuo­tai­kos. Gal jie pik­ti dėl to, kad pa­su­kus laik­ro­džio ro­dyk­ lę tems­ta anks­čiau? O gal juos ka­ muo­ja ar­tė­jan­tis šal­ty­me­tis? Ei, klai­pė­die­čiai, dau­giau šyp­se­nų jū­sų vei­duo­se!

Nie­kam ne­rū­pi, kad pu­sė pa­šal­pų ga­vė­jų dir­ba už­sie­ny­je, o žmo­nos „su­tvar­ko“ po­pie­rius ir gau­na ab­ so­liu­čiai vi­sas kom­pen­sa­ci­jas. Ma­no vy­rui bu­vo skir­ti vie­šie­ji dar­bai, bet pa­pra­šius ap­mo­kė­ti už ke­lio­nę, bu­vo tik nu­si­juok­ta. Ir pirš­ti­nes, ir šiukš­lių mai­šus pir­kau iš sa­vo at­ly­gi­ni­mo, te­ ko iš­mes­ti ir rū­bus, ir ba­tus, ku­riuos „su­plo­vė“ lie­tus ir šla­pia žo­lė. Rū­ta Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Įky­ru­mas pra­de­da ner­vin­ti

Net­ru­kus Klai­pė­dos tur­gaus pre­ kei­viai nie­kuo ne­si­skirs nuo tur­ gi­nin­kų Tur­ki­jo­je ar Egip­te, kur no­rin­tie­ji par­duo­ti pre­kę stve­ ria praei­nan­čius žmo­nes už ran­ kų. Aną­dien nuė­jus į tur­gų ypač įky­riai „zy­zė“ mė­sa pre­kiau­jan­tys par­da­vė­jai. Net per­ne­lyg įky­riai. Esu bu­vu­si Azi­jo­je, esu pa­ty­ru­ si prie­ka­bių pre­kei­vių „ma­ka­ro­nų ka­bi­ni­mo“, to­dėl atei­da­ma į mū­sų tur­gų džiaug­da­vau­si, kad čia nė­ra įky­ruo­lių, gar­sia­kal­bių. Ta­čiau lai­ kai kei­čia­si.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pės­tie­siems – ne­sau­gi san­kry­ža

Dai­va

Ne vi­si be­dar­biai yra dy­ka­duo­niai ir tin­gi­niai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

a.dykoviene@kl.lt

Saulius Pocius ad ir su pa­čiu vel­n iu, svar­bu, kad tik prieš Pre­z i­den­tę. To­ kios nuo­sta­tos be­si­lai­kan­čio eli­to gau­ja dar kar­tą pa­tvir­ti­no: jie – prieš Da­lią Gry­baus­kai­tę. Šį­syk dėl to pa­si­pik­ti­nu­si vi­sa ta fi­zio­lo­gi­nė bend­ruo­ me­nė pa­si­tel­kė iš­ve­d žio­ji­mus apie nyks­ tan­čią de­mok­ra­ti­ją, uzur­puo­tą liau­dies va­ lią ir ar­tė­jan­čią dik­ta­tū­rą. Net Dar­bo par­ti­ ja, ku­riai aukš­tuo­me­nė vi­są­laik prie­kaiš­ ta­vo dėl run­ke­li­nio agur­kiz­mo, ta­po mie­ la, tar­si švie­ž ių jau­se­nų iš­t roš­ku­si jau­na­ mar­tė. Eli­tas aki­mirks­niu nu­brau­kė vi­sas jos nuo­dė­mes, re­gis, nei juo­dų pi­ni­gų, nei bal­sų pir­ki­mo ne­bu­vę nė dvok­te­lė­ji­mo. Ta­ čiau iš tie­sų vi­sa tai tė­ra tik dar vie­na po­li­ ti­nės aukš­tuo­me­nės ma­ni­pu­lia­ci­ja, skir­ta su­run­ke­lė­ju­sios są­mo­nės gri­ma­soms pa­ ma­sin­ti. Pa­reikš­da­ma, kad ant tei­sia­mų­jų suo­lo sė­din­ti par­ti­ja ne­ga­li bū­ti Vy­riau­sy­ bė­je, Pre­zi­den­tė pri­mi­nė apie pa­ma­t i­nes

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Lai­ma Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

ekonomika De­ga­lų kai­nos ­ svy­ra­vo

Naf­ta­ pinga

Ben­zi­no ir dy­ze­li­no kai­nos de­ga­li­nė­se per sa­vai­tę kei­tė­si skir­tin­gai. Bend­ro­vės „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se po­pu­lia­riau­sio 95 mar­kės ben­zi­no kai­na per sa­ vai­tę iš­li­ko ta pa­ti ir sie­kė 4,98 li­to už lit­rą. Bend­ ro­vių „Sta­toil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nė­se ben­zi­no kai­ na pa­di­dė­jo 1 cen­tu, iki 4,98 li­to. Lit­ro dy­ze­li­no „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se kai­na taip pat ne­pa­ki­to, jis kai­na­vo 4,62 li­to. „Sta­toil“ dy­ze­li­nas kai­na­vo 4,59 li­to, ar­ba 2 cen­tais ma­žiau nei praė­ju­sią sa­vai­tę, „Or­len“ – 4,62 li­to, ar­ba 2 cen­tais dau­giau.

Be­lau­kiant JAV užim­tu­mo duo­me­nų ir ver­ti­nant ura­ga­no San­dy po­vei­kį naf­tos pa­klau­sai, naf­tos kai­nos pa­trau­kė že­myn. Pir­ma­die­nį dėl ura­ga­no bu­vo už­da­ry­tos kai ku­rios JAV naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­ los, iš ku­rių dvi pa­ga­mi­na 308 tūkst. ba­ re­lių per die­ną. WTI rū­šies naf­tos kai­nos gruo­džio san­do­riams smu­ko 71 cen­tu, iki 86,38 JAV do­le­rio už ba­re­lį, „Brent“ – 31 cen­tu, iki 107,86 JAV do­le­rio už ba­re­lį.

Vals­ty­bės val­do­mi „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ eu­ro­pi­nės vė­žės „Rail Bal­ti­ca“ ruo­žo Kaunas–Šiauliai mo­der­ni­za­vi­mo kon­kur­so da­ly­ vių pa­siū­ly­mų ver­ti­ni­mą nu­kė­lė iki lapk­ri­čio pa­bai­gos.

Di­le­ma: dirb­ti ar ne – toks klau­si­mas ky­la į pen­si­ją išė­ju­siems, ta­čiau

ener­gi­jos ne­sto­ko­jan­tiems gy­ven­to­jams.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

Nurėžta pen­si­ja – nemaloni staig­me­na sen­jo­rei Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

bu­si“, – nu­si­vy­lu­si kal­bė­jo M.Da­ ni­lai­tie­nė.

Dar­bas vien­kar­ti­nis

Ka­dan­gi ga­vau pa­ ja­mų, žie­mą tik­ riau­siai ne­be­gau­siu kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą.

63-ejų M.Da­ni­lai­tie­nė – au­dė­ja. Jos aus­ti kos­tiu­mai, si­jo­nai, lie­me­nės, pri­juos­tės bei juos­tos yra ser­ti­fi­ kuo­ti ir pri­pa­žįs­ta­mi kaip tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tai. Prieš sep­ty­ne­ rius me­tus M.Da­ni­lai­tie­nė už sa­vo veik­lą pel­nė ir gar­bin­gą ap­do­va­no­ ji­mą – res­pub­li­ki­niuo­se tau­to­dai­ li­nin­kų ap­do­va­no­ji­muo­se Tai­ko­ mo­sios liau­dies dai­lės ka­te­go­ri­jo­je ga­vo tre­čią­jį „Auk­so vai­ni­ką“. Išė­ju­si į pen­si­ją M.Da­ni­lai­tie­nė nu­spren­dė vers­tis tik iš vals­ty­bės tei­kia­mų iš­mo­kų. Mo­te­ris gau­na tri­jų rū­šių pen­si­ją – se­nat­vės, naš­ lės ir kaip bu­vu­si trem­ti­nė – vals­ ty­bi­nę, ski­ria­mą nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims. Šį pa­va­sa­rį M.Da­ni­ lai­tie­nei pa­si­tai­kė pro­ga pri­si­min­ ti sa­vo se­ną­jį ama­tą. Ga­vu­si už­ sa­ky­mą nuaus­ti tau­ti­nį kos­tiu­mą, mo­te­ris pa­ma­nė, kad tai bus pui­ki pro­ga pri­si­dur­ti prie pen­si­jos. „Ma­niau, kad dir­ban­tiems pen­ si­nin­kams pen­si­jos jau ne­be­ma­ži­ na­mos. To­dėl iš­siė­miau in­di­vi­dua­ lio­sios veik­los pa­žy­mą, nuau­džiau kos­tiu­mą, ga­vau už jį 2400 li­tų ir po ku­rio lai­ko su­ži­no­jau, kad du mė­ne­sius iš ei­lės bu­vo su­ma­žin­ta ma­no trem­ti­nio pen­si­ja. Ka­dan­ gi ga­vau pa­ja­mų, žie­mą tik­riau­ siai ne­be­gau­siu kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą. Nuo gau­tos už kos­tiu­ mą su­mos dar tu­rė­siu su­mo­kė­ ti mo­kes­čius „Sod­rai“, vals­ty­bei. Tai kiek man liks? Bi­jau, kad pi­ni­ gus bū­siu pra­dir­bu­si, o ne už­dir­

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1518 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3071 JAV do­le­ris 1 2,6759 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6847 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9599 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3780 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6957 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5210 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8617

pokytis

+1,0257 % +0,5768 % +0,5524 % +0,7354 % +0,0101 % +0,2417 % +1,1655 % +0,3273 % +0,1400 %

Pa­siū­ly­mus ža­da ver­tin­ti vė­liau

Nors po­li­ti­kai vis daž­niau kal­ba, kad žmo­nes rei­kia ska­ tin­ti dirb­ti, o ne gy­ ven­ti iš iš­mo­kų, net ir tie, ku­rie su­si­ran­ da veik­los, ga­li sau pa­da­ry­ti meš­kos pa­ slau­gą. Pa­na­šiai nu­ ti­ko ir į pen­si­ją jau išė­ju­siai pri­pa­žin­tai tau­to­dai­li­nin­kei Ma­ ri­jai Da­ni­lai­tie­nei.

g.miceviciute@diena.lt

€

Egzistuoja dvi teorijos

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Si­gi­tas Be­ sa­girs­kas tei­gė, kad eg­zis­tuo­ja dvi teo­ri­jos, kas yra pen­si­ja. Pa­gal pir­ mą­ją pen­si­ja yra drau­di­mas nuo ne­dar­bo, su­lau­kus tam tik­ro am­ žiaus. Ant­ro­ji skel­bia, kad pen­si­ja yra žmo­gaus su­kaup­tos lė­šos, ku­ rias su­lau­kęs tam tik­ro am­žiaus jis ga­li at­siim­ti. „Lie­tu­va ne­ju­čia pra­dė­jo tai­ky­ti pir­mą­ją teo­ri­ją. Ta­čiau ant­ro­ji yra ge­res­nė – jei­gu žmo­gus vi­są gy­ve­ ni­mą mo­kė­jo mo­kes­čius, in­ves­ta­ vo į vals­ty­bę, na­tū­ra­lu, kad atė­jus tam tik­ram lai­kui jis no­rės at­siim­ ti da­lį sa­vo pi­ni­gų“, – sa­kė S.Be­ sa­girs­kas. Idea­liu at­ve­ju, pa­sak S.Be­sa­girs­ ko, iš vien­kar­ti­ne ar ma­žiau kva­li­fi­ kuo­ta veik­la nu­spren­du­sių už­siim­ ti sen­jo­rų ne­tu­rė­tų bū­ti ati­ma­mos jiems pri­klau­san­čios pen­si­jos. Gau­da­mas ir ne­di­de­lį at­ly­gį už dar­ bą, ir pen­si­ją, žmo­gus jau­sis rei­ka­ lin­gas, kurs pri­dė­ti­nę ver­tę. „Ta­čiau pi­ni­gų trūks­ta, ne vi­ sa­da pa­vyks­ta pa­da­ry­ti taip, kaip

„Vo­kai tu­rė­jo bū­ti at­plėš­ti spa­ lio 30 d., bet nu­kė­lė­me į lapk­ri­ čio 29-ąją. Nu­kel­ta, nes tie­siog fi­ziš­kai ne­spė­ta įver­tin­ti tei­kė­ jų pa­siū­ly­mų“, – BNS sa­kė „Lie­ tuvos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas Vid­ man­tas Gu­das. Spa­lio pra­džio­je „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ pa­skel­bė ran­gos dar­ bų kon­kur­są ant­rų­jų ge­le­žin­ke­lio ke­lių sta­ty­bos ruo­žuo­se Žeimiai– Lukšiai ir Gimbogala–Linkaičiai. Pre­li­mi­na­ri dar­bų ver­tė kol kas neatsk­lei­džia­ma. Cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­le skel­bia­mo­se kon­kur­so tai­syk­lė­se nu­ro­dy­ta, kad dar­bus kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė tu­

rės įvyk­dy­ti per dve­jus me­tus. Rug­sė­jo pa­bai­go­je „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ nu­trau­kė eu­ro­pi­ nės ge­le­žin­ke­lio vė­žės „Rail Bal­ti­ ca“ pro­jek­to kon­kur­są dėl ran­gos dar­bų ge­le­žin­ke­lio ruo­že Mari­ jampolė–Kazlų Rū­da. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ tei­gi­mu, kon­kur­so da­ly­vių pa­siū­ly­tos kai­nos dau­giau nei 50 pro­c. vir­ši­jo rin­kos kai­nas. Ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja „Rail Bal­ti­ ca“ yra vie­na iš stra­te­gi­nių Bal­ ti­jos ša­lių trans­por­to jung­čių. Bend­ras jos il­gis Lie­tu­vo­je – 335 ki­lo­met­rai; ge­le­žin­ke­lis su­jung­tų Len­ki­ją, Bal­ti­jos ša­lis ir Suo­mi­ją. Nu­ma­to­ma bend­ra pro­jek­to ver­ tė Lie­tu­vo­je – apie 1,9 mlrd. li­tų, o ruo­žo nuo Len­ki­jos sie­nos iki Kau­no – apie 850 mln. li­tų. Lie­tu­vo­je ge­le­žin­ke­lių vėžė yra ru­siš­ka, jos plo­tis – 1520 mi­li­ met­rų. Eu­ro­pi­nė ge­le­žin­ke­lio vė­ žė siau­res­nė – 1435 mi­li­met­rų. „Klaipėdos“, BNS inf.

ge­riau­sia. Si­tua­ci­ja yra to­kia, kad vi­so­je Eu­ro­po­je so­cia­li­niuo­se fon­ duo­se trūks­ta pi­ni­gų, to­dėl vė­li­ na­mas pen­si­nis am­žius“, – pri­dū­ rė S.Be­sa­girs­kas. Pa­si­rin­ko ne tą va­rian­tą

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos Vals­ty­bi­nių pen­si­jų sky­ riaus ve­dė­ja Da­nu­tė Aku­la­vi­čie­nė tei­gė, jog už­dar­biau­ti pra­dė­ju­siai mo­te­riai vie­na iš pen­si­jų – vals­ty­ bi­nė – bu­vo su­ma­žin­ta to­dėl, kad ji už­siė­mė in­di­vi­dua­lią­ja veik­la. Jei­ gu no­rė­da­ma aus­ti kos­tiu­mą mo­te­ ris bū­tų iš­siė­mu­si vers­lo liu­di­ji­mą, vals­ty­bi­nė pen­si­ja jai ne­bū­tų bu­vu­ si su­ma­žin­ta. „Sod­ros“ pen­si­jos bu­vo ma­ži­na­ mos 2010–2011 m., o nuo šių me­tų pra­džios to ne­be­da­ro­ma, taip pat ir tu­rin­tiems drau­džia­mų­jų pa­ja­mų. Vals­ty­bi­nės pen­si­jos nuo rug­sė­ jo bent iki me­tų pa­bai­gos taip pat ne­bus pa­pil­do­mai ma­ži­na­mos net ir dir­ban­tiems.

Pen­si­jų ga­vė­jai Lie­tu­vo­je 2012 m. rug­sė­jį (tūkst.) Pen­si­jos rū­šis

Ga­vė­jų skai­čius

Se­nat­vės

599

Se­nat­vės (dir­ban­tiems) Naš­lių

61,1 226,7

Vals­ty­bi­nė 78 nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims Šaltinis: „Sod­ra“

Nea­ti­tin­ka: Lie­tu­vo­je ir Va­ka­rų Eu­ro­po­je nau­do­ja­mos ge­le­žin­ke­lio

vė­žės – skir­tin­go plo­čio.

Tomo Urbelionio (BFL) nuo­tr.

Ne­dar­bas šalyje kiek su­ma­žė­jo Lie­tu­vo­je ne­dar­bas per sa­vai­ tę su­ma­žė­jo 0,02 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 9,75 pro­c. Lie­tu­vos dar­bo bir­ža pra­ne­šė, kad lapk­ ri­čio 1 d. ša­ly­je bu­vo re­gist­ruo­ta 196,4 tūkst. be­dar­bių.

Per sa­vai­tę be­dar­bio sta­tu­sas bu­ vo su­teik­tas 5,7 tūkst. dar­bo ieš­ kan­čių žmo­nių, iš jų 1,2 tūkst. (21 pro­c.) – jau­nes­ni nei 25 me­tų. Dar­bo bir­žų spe­cia­lis­tai spa­lio 26–31 d. užim­tu­mą su­tei­kė 5,7 tūkst. be­dar­bių: pa­dė­jo įsi­dar­ bin­ti 3,8 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių, 1,9 tūkst. žmo­nių pa­ siū­lė da­ly­vau­ti užim­tu­mo rė­mi­ mo prie­mo­nė­se, iš jų dau­giau­sia – 32 pro­c. – pra­dė­jo mo­ky­tis, 28

pro­c. ėmė­si sa­va­ran­kiš­kos veik­los įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mus, o 21 pro­c. pra­dė­jo dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus. Anot Dar­bo bir­žos, dar­bo rin­ko­ je šiuo me­tu pa­klau­siau­si par­da­ vė­jai – to­kių dar­bo pa­siū­ly­mų bu­ vo 251, sun­kias­vo­rių sunk­ve­ži­mių ir kro­vi­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai (186), rin­ko­da­ros spe­ cia­lis­tai ir par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­ kai (114), da­žy­to­jai (105), leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, tak­si ir fur­go­nų vai­ ruo­to­jai (88), vi­rė­jai (73), ga­ro va­ rik­lių ir ka­ti­lų ope­ra­to­riai (67). Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­ mo iš­mo­kos bu­vo mo­ka­mos 32,7 tūkst. (16,6 pro­c.) re­gist­ruo­tų be­dar­bių. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

pasaulis Ga­li­my­bės ­ vie­no­dos?

Iš­me­tė ­ iš par­ti­jos

Gins ­ Li­ba­ną

Da­bar­ti­nį Jung­ti­nių Vals­ti­jų va­ do­vą Ba­rac­ką Oba­mą ir res­ pub­li­ko­nų kan­di­da­tą Mit­tą Rom­ney re­mian­čių pi­lie­čių, ku­ rie ke­ti­na da­ly­vau­ti rin­ki­muo­ se, yra po 48 pro­c. Net kan­di­ da­tų sim­pa­tiš­ku­mo klau­si­mu, ku­riuo B.Oba­ma di­de­le per­ sva­ra pir­mau­da­vo, abie­jų kan­ di­da­tų po­zi­ci­jos iš­si­ly­gi­no.

Bu­vęs aukš­tas Ki­ni­jos po­li­ti­ kas Bo Xi­lai (nuotr.) bu­vo ofi­ cia­liai iš­mes­tas iš Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos, to­dėl da­bar ga­li bū­ ti tei­sia­mas. Apie to­kį spren­di­ mą pra­ne­šė vals­ty­bi­nė Ki­ni­jos ži­niask­lai­da. Po­li­ti­ko kar­je­ra žlu­go po to, kai jo žmo­na bu­ vo ap­kal­tin­ta bri­tų vers­li­nin­ko Nei­lo Hey­woo­do nu­žu­dy­mu.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­ çois Hol­lan­de’as (nuotr.), lan­ky­ da­ma­sis Li­ba­ne, pa­ža­dė­jo gin­ ti šią ša­lį nuo des­ta­bi­li­za­vi­mo grės­mės, ku­rią ke­lia kru­vi­nas konf­lik­tas kai­my­nė­je Si­ri­jo­je. F.Hol­lan­de’o ke­lio­nė – pir­ma­sis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas į Li­ba­ną nuo 2008 m. bir­že­lio, kai čia lan­kė­si Ni­co­las Sar­ko­zy.

Iš­rin­ko po­pie­žių Egip­to kop­tų baž­ny­čia tu­ri nau­ją va­do­vą – po­pie­žiu­mi iš­rink­tas vys­ ku­pas Ta­wad­ro­sas.

Di­džiau­siai Ar­ti­mų­jų Ry­tų krikš­ čio­nių bend­ruo­me­nei va­do­vau­ sian­tis 60 me­tų dva­si­nin­kas iš­ rink­tas per iš­kil­min­gas apei­gas Egip­to sos­ti­nės Kai­ro šv. Mor­kaus ka­ted­ro­je. Po­pie­žius Ta­wad­ro­sas iš­rink­tas, kai ber­niu­kas už­riš­to­mis aki­mis iš­ trau­kė la­pe­lį su jo var­du iš stik­li­ nės dė­žės, ku­rio­je dar bu­vo ir ki­tų dvie­jų kan­di­da­tų var­dai. Baž­ny­čios lai­ki­na­sis va­do­vas vys­ ku­pas Pa­cho­mius paė­mė la­pe­lį iš ber­niu­ko ran­kų ir, ro­dy­da­mas jį ka­ ted­ro­je su­si­rin­ku­siai di­džiu­lei mi­ niai, pa­skel­bė: „Vys­ku­pas Ta­wad­ ro­sas.“ Mi­nia pra­trū­ko džiaugs­mo šūks­niais ir plo­ji­mais, o vi­so­je ša­ly­ je su­skam­bo baž­ny­čių var­pai. Ki­ti du kan­di­da­tai į po­pie­žius bu­vo 54 me­tų vys­ku­pas Ra­fae­ lis, pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą – me­di­ci­ nos gy­dy­to­jas, šiuo me­tu ei­nan­ tis Kai­ro cent­ri­nio ra­jo­no vys­ku­po pa­dė­jė­jo pa­rei­gas, ir 70 me­tų tė­vas Ra­fae­lis Ava Mi­na. Per mi­šias pa­ tar­nau­jan­tis ber­niu­kas Bis­hoy Gir­ gi­sas Ma­saa­das, ku­ris iš dė­žės iš­ trau­kė la­pe­lį su Ta­wad­ro­so var­du, bu­vo at­rink­tas iš 12 vai­kų ir vė­liau vals­ty­bi­nei te­le­vi­zi­jai sa­kė, jog no­ rė­jo, kad lai­mė­tų Ta­wad­ro­sas. Kad vyks­tant šiam pro­ce­sui ne­ bū­tų jo­kių klas­to­ji­mų, bu­vo im­ta­si griež­tų prie­mo­nių. Vi­si trys po­pie­ riaus la­pe­liai su var­dais bu­vo vie­ no­do dy­džio, taip pat su­riš­ti ir su­ dė­ti į dė­žę. Anks­tes­nis po­pie­žius She­nou­da III mi­rė šių me­tų ko­vą bū­da­mas 88 me­tų. Iki tol jis val­dė ke­tu­ris de­šimt­me­čius. Kop­tų po­pie­žius yra Egip­ to krikš­čio­nių, ku­rie su­da­ro 6–10 pro­c. iš 83 mln. ša­lies gy­ven­to­jų, dva­si­nis ly­de­ris. BNS inf.

Ne vel­tui prieš dve­ jus me­tus Len­ki­ ją su­krė­tu­si Smo­ lens­ko tra­ge­di­ ja bu­vo pa­ly­gin­ta su Ka­ty­nės žu­dy­ nėms. Šios dvi tra­ giš­kos Len­ki­jos is­ to­ri­jos žaiz­dos iki šiol krau­juo­ja.

Po­zi­ci­ja: daug len­kų ma­no, kad bu­vęs ša­lies va­do­vas L.Kac­zyńs­kis bu­vo nu­žu­dy­tas.

Pub­li­ka­ci­ja įaud­ri­no len­kus Ne­ti­ki ofi­cia­lia ver­si­ja

Len­ki­ja, re­gis, il­gai ne­ga­lės pa­ mirš­ti ša­lį 2010 m. ba­lan­džio 10 d. su­krė­tu­sios Smo­lens­ko tra­ge­di­jos. Kaip ir 1940 m. pa­va­sa­rį ne­to­li to pa­ties Smo­lens­ko įvy­ku­sių ma­si­ nių len­kų žu­dy­nių. Ofi­cia­lus Smo­lens­ko tra­ge­di­ jos ty­ri­mas baig­tas. Ta­čiau ne tik vie­nam žu­vu­sio bu­vu­sio Len­ki­ jos pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio bro­liui dvy­niui Ja­ros­ła­wui at­ro­ do, kad ši ne­lai­mė nebu­vo at­si­ tik­ti­nu­mas. Da­lis Len­ki­jos or­ga­ni­za­ci­jų, taip pat pa­grin­di­nė opo­zi­ci­jos par­ ti­ja „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“, ku­riai ir va­do­vau­ja J.Kac­zyńs­kis, ne­pri­pa­žįs­ta ru­sų bei len­kų eks­ per­tų iš­va­dų ir tei­gia, kad lėk­tu­ vo ka­tast­ro­fa ga­lė­jo bū­ti mė­gi­ni­ mas nu­žu­dy­ti Krem­lių kri­ti­ka­vu­sį pre­zi­den­tą L.Kac­zyńs­kį ir kar­tu su juo skri­du­sius po­li­ti­nius ly­de­rius bei ka­riuo­me­nės va­dus. „Rzecz­pos­po­li­tos“ pro­vo­ka­ci­ja

Rin­ki­mai: la­pe­lį su nau­jo­jo po­

pie­žiaus var­du iš­trau­kė ber­niu­ kas B.G.Ma­saa­das. „Reu­ters“ nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Vie­nas di­džiau­sių ir įta­kin­giau­ sių Len­ki­jos dien­raš­čių „Rzecz­ pos­po­li­ta“ praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ skel­bė, kad ant nu­kri­tu­sio Tu-154 lėk­tu­vo bu­vo ap­tik­ta sprog­me­nų li­ku­čių. Straips­nio au­to­rius – ži­no­ mas Len­ki­jo­je žur­na­lis­tas Ce­za­ry Gmy­zas. Jis, kaip pa­ts tei­gė, rem­ da­ma­sis ma­žiau­siai ke­tu­riais neį­ var­dy­tais šal­ti­niais tvir­ti­no, kad tro­ti­lo ir nit­rog­li­ce­ri­no pėd­sa­kų ant spar­nų bei ka­bi­nos nuo­lau­žų,

įskai­tant 30 sa­lo­no krės­lų, ra­do jas iš­ty­rę eks­per­tai. Kaip ra­šo­ma dien­raš­ty­je, sprog­ me­nų pėd­sa­kų taip pat ras­ta te­ri­ to­ri­jo­je, ku­rio­je lėk­tu­vas Tu-154 su­du­žo ar­tė­da­mas prie ne­di­de­ lio ka­ri­nio oro uos­to ne­to­li Va­ ka­rų Ru­si­jo­je esan­čio Smo­lens­ko mies­to. Tie­sa, „Rzecz­pos­po­li­ ta“ pri­dū­rė, kad ap­tik­ti sprog­me­ nų pėd­sa­kai ga­li bū­ti su­si­ję su ne­spro­gu­sio­mis bom­bo­mis, už­si­ li­ku­sio­mis nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Jų ga­lė­jo bū­ti lėk­tu­vo ka­tast­ ro­fos vie­to­je. Dien­raš­čio straips­nis Len­ki­jo­je su­kė­lė tik­rą aud­rą – juk ir len­kų, ir ru­sų eks­per­tai yra nu­sta­tę, kad dėl ne­lai­mės kal­ti tiek lai­ne­rio pi­lo­tai, tiek oro uos­to dis­pe­če­riai. Ru­si­jos ty­rė­jai sa­vo iš­va­do­ se kons­ta­ta­vo, kad kal­ta Len­ki­jos lėk­tu­vo įgu­la, nes priė­mė spren­ di­mą tūp­ti oro uos­te, ku­rį gau­bė tirš­tas rū­kas. Taip pat bu­vo neat­ mes­ta ga­li­my­bė, jog įgu­la ga­lė­jo pa­tir­ti lėk­tu­vu skren­dan­čių aukš­ tų pa­rei­gū­nų spau­di­mą. Len­kų eks­per­tai pa­brė­žė, kad oro uos­to dis­pe­če­riai ne­tu­rė­jo leis­ti lėk­tu­vui mė­gin­ti nutūp­ti. Po spa­lio 30 d. pa­skelb­tos pub­ li­ka­ci­jos dien­raš­tis ne­tru­kus pri­ pa­ži­no, kad straips­ny­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Ga­liau­siai penk­ta­die­nį apie sa­ vo pa­si­trau­ki­mą iš „Rzecz­pos­po­li­ tos“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus pa­ rei­gų pra­ne­šė dien­raš­čio ved­lys To­mas­zas Wróblews­kis.

„Esant da­bar­ti­nei pa­dė­čiai, at­ si­žvelg­da­mas į „Rzecz­pos­po­li­tos“ ge­rą var­dą, in­for­ma­vau val­dy­bą, kad sa­vo li­ki­mą pa­ti­kiu lei­dyk­los „Press­pub­li­ca“ Prie­žiū­ros ta­ry­bai. Iki ar­ti­miau­sio Prie­žiū­ros ta­ry­bos po­sė­džio bū­siu ato­sto­go­se. Pa­rei­ gas va­do­vau­ti re­dak­ci­jai per­duo­ du sa­vo pa­va­duo­to­jui re­dak­to­riui Andr­ze­jui Ta­la­dai“, – bu­vo tei­gia­ ma laik­raš­čio sve­tai­nė­je pa­skelb­ ta­me trum­pa­me T.Wróblews­kio pra­ne­ši­me.

„Rzecz­pos­po­li­ta“ – na­cio­na­lis­ti­nis kon­ ser­va­ty­vus lei­di­nys, ku­ris sim­pa­ti­zuo­ja „Įs­ta­ty­mo ir tei­sin­ gu­mo“ par­ti­jai.

„Rzecz­pos­po­li­tos“ straips­nį ka­ te­go­riš­kai pa­nei­gė ir Len­ki­jos pro­ ku­ra­tū­ra, o vy­riau­sia­sis ne­lai­mės ty­rė­jas pul­ki­nin­kas Ire­neus­zas Sze­lą­gas pa­reiš­kė, kad vie­nin­te­ lės che­mi­nės me­džia­gos ant lėk­ tu­vo ga­lė­jo bū­ti ar­ba kos­me­ti­ka, ar­ba pes­ti­ci­dai. Są­moks­lo teo­ri­jos

Ko­men­tuo­da­mas „Rzecz­pos­po­ li­tos“ su­kel­tą aud­rą Alek­san­de­ris Kac­zo­rows­kis, „As­pen Re­view of Cent­ral Eu­ro­pe“ re­dak­to­rius, dir­

bęs su „Rzecz­pos­po­li­tos“ vy­riau­ siuo­ju re­dak­to­riu­mi T.Wróblews­ kiu dien­raš­ty­j e „News­week Pols­ka“, įžvel­gė ne po­li­ti­nę, o ko­ mer­ci­nę po­teks­tę. „Rzecz­pos­po­li­ta“ – na­cio­na­lis­ ti­nis kon­ser­va­ty­vus lei­di­nys, ku­ ris sim­pa­ti­zuo­ja „Įs­ta­ty­mo ir tei­ sin­gu­mo“ par­ti­jai. Šiuo me­tu per die­ną lei­džia­mas vos 80 tūkst. ti­ ra­žas, o prieš ke­le­rius me­tus jis sie­kė 200 tūkst. Įvai­rių są­moks­lo teo­ri­jų apie Smo­lens­ko tra­ge­di­ją kė­li­mas – tai kas­die­nė be­pro­ty­bė, ku­rio­je esa­me pri­vers­ti gy­ven­ ti. Ma­nau, kad dau­ge­liui len­kų tai dau­giau ne­rū­pi“, – sa­kė A.Kac­zo­ rows­kis. To­mas­zas Sta­wis­zyńs­kis, dien­ raš­čio „News­week Pols­ka“ re­ por­te­ris, daug ra­šęs apie įvai­rias są­moks­lo teo­ri­jas, gau­bian­čias Smo­lens­ko tra­ge­di­ją, tvir­ti­no, kad svar­bus as­pek­tas šio­je is­to­ri­ jo­je yra ir san­ty­kiai su Ru­si­ja. „Vi­suo­met yra vie­na ra­cio­na­ li są­moks­lo teo­ri­ja, jog ru­sai ty­čia pa­slė­pė įkal­čius ir su­ter­šė van­de­ nį, kad ki­tos ša­lys jų bi­jo­tų“, – sa­ kė žur­na­lis­tas. Kad ir ko­kia bū­tų tie­sa, ap­klau­ sos ro­do, jog są­moks­lo teo­ri­jos apie Smo­lens­ko tra­ge­di­ją ga­jos tarp len­kų. Se­nes­nės ap­klau­sos ro­dė, kad dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis len­kų ti­ki, jog pre­zi­den­tas bu­vo nu­žu­ dy­tas. Šią sa­vai­tę tuo ti­kin­čių pa­ dau­gė­jo iki treč­da­lio. „Dai­ly Beast“, BNS inf.

9

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­te – po­li­ti­nių po­ky­čių vil­tys Ne­ma­ža da­lis uos­to, jū­ri­nės, žve­jų bend­ ruo­me­nės žmo­nių lau­kia po­ky­čių ša­ lies val­džios pi­ra­mi­ dė­je, nes dėl jū­ri­nių rei­ka­lų su da­bar­ti­ ne val­dan­čią­ja dau­ gu­ma sun­ku bū­da­ vo su­si­kal­bė­ti. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jū­ri­nin­kų nuo­mo­nės ne­pai­sė

„Lie­tu­vo­je jau bu­vo tra­di­ci­ja, kad, Sei­me svars­tant jū­ri­nius įsta­ty­mus, jie de­ri­na­mi su jū­ri­nė­mis or­ga­ni­ za­ci­jo­mis. Ta­čiau per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus jū­ri­nių or­ga­ni­za­ ci­jų nuo­mo­nės nie­kas ne­bek­lau­sė. Vis­kas bū­da­vo spren­džia­ma kaž­ kur už­ku­li­siuo­se. Apie tai, ko­kie su jū­ri­niais rei­ka­lais su­si­ję klau­ si­mai svars­to­mi Sei­me, su­ži­no­da­ vo­me tik iš sa­vo bi­čiu­lių“, – ti­ki­no Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­ nin­kas Pet­ras Be­kė­ža. Jū­ri­nin­kams ypač skau­džiai smo­ gė per va­di­na­mą­ją nak­ti­nę re­for­mą priim­tos įsta­ty­mų pa­tai­sos. Disk­ri­ mi­nuo­da­mos jū­ri­nin­kus, pa­žeis­da­ mos Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ ty­tus ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pus, jos nu­sta­tė skir­tin­gus gy­ven­to­jų pa­ja­ mų mo­kes­čių ta­ri­fus jū­ri­nin­kams, ku­rie dir­ba Eu­ro­pos eko­no­mi­nės bend­ri­jos ir tre­čių­jų ša­lių lai­vuo­se. Tas pa­ts bu­vo ir dėl jū­ri­nin­kų pri­ va­lo­mo svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­ čio. Lie­tu­vos lai­vuo­se dir­ban­tys jū­ ri­nin­kai tu­ri mo­kė­ti 6 pro­c. mo­kes­tį nuo at­ly­gi­ni­mo, už­sie­nio lai­vuo­ se dir­ban­tys jū­ri­nin­kai – nu­ma­ty­ tą mi­ni­ma­lią pri­va­lo­mojo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­ką. „Ne kar­tą kė­lė­me tuos klau­si­mus Sei­me per klai­pė­die­tį Eval­dą Jur­ke­ vi­čių, ta­čiau bet ko­kie pa­siū­ly­mai įklimp­da­vo. Ne­be­tu­rė­jo­me vil­ties, kad da­bar­ti­nis Sei­mas ką nors pa­ keis jū­ri­nin­kų la­bui. Prieš rin­ki­mus ėjo­me į su­si­ti­ki­mus su opo­zi­ci­nė­ mis par­ti­jo­mis. Jie pa­ža­dė­jo, kad spręs jū­ri­nin­kų pro­ble­mas. Ti­ki­ mės, kad taip ir at­si­tiks, nes toms par­ti­joms da­bar pa­teik­ta ini­cia­ty­va for­muo­ti nau­ją­ją val­dan­čią­ją dau­ gu­mą“, – dės­tė P.Be­kė­ža. Pra­šė po­li­ti­kų pa­gal­bos

Ne tik mo­kes­ti­nės pro­ble­mos jau­ di­na Jū­ri­nin­kų są­jun­gą. P.Be­kė­ža

Svajonė: iš būsimosios valdžios, kuri valdys kartu su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite, jūrininkai norėtų ne tik rankų paspaudimų, bet ir re-

alių sprendimų jų labui.

tei­gė ne­sup­ran­tan­tis Uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vy­bės ka­te­go­riš­ko ne­no­ro vyk­dy­ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­me nu­ma­ty­tą funk­ci­ją dėl jū­ri­nin­kų ge­ro­vės. Uos­to di­rek­ ci­ja pa­si­skel­bė, kad pa­ti ap­tar­naus į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­kian­čius už­sie­nio jū­ri­nin­kus. Ta­čiau P.Be­ kė­žos ži­nio­mis, nė vie­nas už­sie­nio jū­ri­nin­kas Uos­to di­rek­ci­jos ne­va tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis ne­pa­si­ nau­do­jo, nes to­kioms pa­slau­goms teik­ti ne­pas­kir­tas dar­buo­to­jas. „Su­si­ti­ki­muo­se su bū­si­mos val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riais kal­bė­ jo­me apie jū­ri­nin­kų ge­ro­vės pro­ ble­mas. Džiu­gu, kad šio­se par­ti­jo­se yra žmo­nių, ku­rie su­pran­ta jū­ri­nius rei­ka­lus. Jie ste­bė­jo­si, kad už­sie­nio jū­ri­nin­kų so­cia­li­niai rei­ka­lai bu­vo pa­vers­ti am­bi­ci­jų de­monst­ra­vi­mo ob­jek­tu“, – ne­slė­pė P.Be­kė­ža. Prie­kaiš­tų jū­ri­nin­kai tu­ri ir dėl per­ne­lyg il­gai vil­ki­na­mų jū­ri­nių kon­ven­ci­jų ra­ti­fi­ka­vi­mo Sei­me. Šiuo me­tu yra pa­teik­tos ra­ti­fi­ kuo­ti ke­tu­rios Tarp­tau­ti­nės dar­ bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos – dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je (2006 me­tų), dėl dar­bo do­kuo­se (1973 m.), dėl do­ki­nin­kų dar­bų sau­gos ir svei­ ka­tos (1979 m.) ir dėl žve­jų dar­ bo (2007 m.). Ke­lia­ma ir jau daug me­tų ne­ spren­džia­ma pro­ble­ma dėl jū­ri­nin­ kų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo, ku­rį su­da­ro dar­bo už­mo­kes­tis ir dien­pi­ni­giai. Dėl dien­pi­ni­gių jū­ri­nin­kų pen­si­ jos yra ge­ro­kai ma­žes­nės. Siū­lo­ ma nai­kin­ti dien­pi­ni­gius ir įtrauk­ ti juos į dar­bo už­mo­kes­tį.

Juozo Liepuoniaus nuotr.

Tarp Jū­ri­nin­kų są­jun­gos pa­siū­ ly­mų, ku­rie įteik­ti po­li­ti­kams, for­ muo­sian­tiems bū­si­mą­ją val­dan­ čią­ją koa­li­ci­ją, yra ir toks, kad jū­rų lai­vy­bos ša­ką bū­ti­na pri­pa­žin­ti ir lai­ky­ti prio­ri­te­ti­ne Lie­tu­vos ūkio ša­ka ir pa­reng­ti il­ga­lai­kę na­cio­na­ li­nės jū­rų lai­vy­bos pro­gra­mą. Taip pat pra­šo­ma, kad Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to už­dirb­tas pel­ nas lik­tų uos­tui plė­to­ti ir Klai­pė­dos

Pet­ras Be­kė­ža:

Per pa­sta­ruo­sius ket­ ve­rius me­tus jū­ri­ nių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­ mo­nės nie­kas ne­bek­ lau­sė, vis­kas bū­da­vo spren­džia­ma kaž­kur už­ku­li­siuo­se. mies­tui vys­ty­ti, kad ja­me gy­ve­nan­ tys žmo­nės jaus­tų­si esan­tys Eu­ro­ pos uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jais. Žu­vi­nin­kys­tė­je – žings­niai at­gal

Da­bar eg­zis­tuo­jan­čia tvar­ka nė­ ra pa­ten­kin­ta ir di­des­nė da­lis žve­ jų. Žu­vi­nin­kys­tės sek­to­rių val­do su žu­vi­nin­kys­te nie­ko bend­ra ne­ tu­rin­tys žmo­nės. Sek­to­riui skir­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos bu­vo nau­ do­ja­mos ne­sup­ran­ta­mai. Neo­fi­cia­liai pra­bil­ta apie tai, kad žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mo­je vei­kia „at­ ka­tų“ sis­te­ma. Da­lis žu­vi­nin­kys­tės

sek­to­riaus žmo­nių skun­dė­si, kad su jais bu­vo su­si­do­ro­ta dėl to, kad ne­ bu­vo lo­ja­lūs sek­to­rių val­dan­tiems as­me­nims. „Nuo 2008 me­tų, kai val­džio­ je yra da­bar­ti­nė val­dan­ti koa­li­ci­ ja, žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riu­je bu­vo pa­da­ry­ti žings­niai at­gal. Nep­ra­dė­ ta sta­ty­ti nė vie­na iš pla­nuo­tų še­šių žve­jams taip rei­ka­lin­gų prie­plau­kų. Nie­ko ne­pa­da­ry­ta, kad nau­do­jan­tis ES lė­šo­mis bū­tų pra­dė­tas at­nau­jin­ ti žve­jy­bos lai­vy­nas, ku­ris da­bar yra tra­giš­kos būk­lės – va­rik­liai silp­ni, lai­vų kor­pu­sai su­pu­vę“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Jis pri­dū­rė, kad pa­tei­kė dau­gy­ bę pa­siū­ly­mų, kaip pro­tin­gai tu­ rė­tų bū­ti val­do­mas žu­vi­nin­kys­tės sek­to­rius. Ta­čiau žve­jų nuo­mo­nės daž­niau­siai ne­pai­sy­ta. Pa­siū­ly­mai įstrig­da­vo Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­ men­te. Žve­jai jaus­da­vo­si izo­liuo­ti nuo val­džios. „Mes la­bai no­rė­tu­me, kad Žu­ vi­nin­kys­tės sek­to­riu­je po Sei­mo rin­ki­mų for­muo­jan­tis nau­jai dau­ gu­mai įvyk­tų ryš­kūs po­ky­čiai. Val­džia tu­ri dirb­ti ran­ka ran­kon su žve­jų bend­ruo­me­ne. Ne taip, kaip bu­vo iki šiol, kai stu­miant kon­ce­si­ jos su­tar­tis pa­lai­ko­mas vie­nas as­ muo, o vi­sų ki­tų žve­jų lū­kes­čiai ig­ no­ruo­ja­mi“, – tvir­ti­no A.Bar­gai­la. Jis tei­gė ti­kįs, kad nau­ja­jai ša­lies val­džiai už­teks va­lios įvyk­dy­ti lo­ giš­kus po­ky­čius ir žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riui va­do­vaus spe­cia­lis­tai, o ne at­si­tik­ti­niai žmo­nės.

Ta­po­me ma­žiau pa­trauk­lūs

Nau­jos val­džios pa­gal­bos ti­ki­si ir lai­ vų sta­ty­bos bei re­mon­to sek­to­rius. Klai­pė­dos uos­te esan­tys lai­vų sta­ty­ to­jai ir re­mon­ti­nin­kai vi­sa­da jau­tė­ si ig­no­ruo­ja­mi, nes dau­giau pi­ni­gų bū­da­vo ski­ria­ma kro­vos kran­ti­nėms re­mon­tuo­ti. Toks po­žiū­ris iš da­lies yra ir to­dėl, kad lai­vų sta­ty­bos ir re­ mon­to sek­to­rių ku­ruo­ja Ūkio mi­ nis­te­ri­ja, o uos­to inf­rast­ruk­tū­ra rū­ pi­na­si Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. Lie­tu­vos lai­vų sta­ty­to­jų ir re­ mon­ti­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Ar­nol­das Ši­lei­ka ne kar­tą yra pa­reiš­kęs, jog lo­giš­ka bū­tų, jei jų sek­to­rius pri­klau­sy­tų Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos re­gu­lia­vi­mo sfe­rai, ku­ri tie­sio­giai su­si­ju­si su uos­to inf­ rast­ruk­tū­ra ir jū­ri­niais rei­ka­lais. Lai­vų sta­ty­to­jams ir re­mon­ ti­nin­kams ke­lia ne­ri­mą, kad dėl emig­ra­ci­jos iš­re­tė­ju­sio­je Lie­tu­vo­ je su­da­ry­tos per­ne­lyg di­de­lės biu­ rok­ra­ti­nės kliū­tys pa­si­kvies­ti pi­ ges­nius dar­buo­to­jus iš ki­tų ša­lių. Jiems ne­sup­ran­ta­ma yra tai, ko­dėl Lie­tu­vo­je, kai kas penk­tas žmo­gus gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos, toks že­mas yra mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas. „Kam rei­ka­lin­gas toks ma­žas mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas? Gal tik pre­ ky­bi­nin­kams? Ga­my­bos įmo­nės se­niai mo­ka žy­miai di­des­nius nei mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mus. Ki­taip mes iš vi­so ne­ras­tu­me dar­buo­to­jų. Ki­to ke­lio nė­ra, kaip tik di­din­ti at­ly­gi­ni­ mus iki Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­gio. Jei nie­kas ne­si­keis, dar­bin­gi žmo­nės ir to­liau bėgs iš Lie­tu­vos, o vers­las skurs“, – dės­tė A.Ši­lei­ka.

10

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

rubrika JŪRA Uos­to pa­sko­los

Direkcijos At­ly­gi­ni­mai

Gelbės kaimynus

Per me­tus Uos­to di­rek­ci­ja grą­ži­na apie 20 mln. li­tų pa­sko­lų. Sko­los ban­kams sie­kia apie 80 mln. li­tų. Ki­tais me­tais bus baig­ta mo­kė­ ti 3 mln. li­tų pa­sko­los da­lis, skir­ta kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lui sta­ty­ti, iki 2015 m. 12 mln. li­tų skir­ta uos­tui gi­lin­ti, iki 2017 m. – 65 mln., ku­rie nau­do­ti mo­lams, kran­ti­nėms, ge­ le­žin­ke­liams re­konst­ruo­ti.

Prieš me­tus Uos­to di­rek­ci­jo­je pen­kia­ženk­lį at­ly­gi­ni­mą (10 817 Lt) ga­vo tik ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius. Šie­met ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus at­ly­gi­ni­mas jau su­da­ro 12 333 li­tus. Pen­kia­ženk­lę ri­bą per­ ko­pė ir pen­kių di­rek­to­rių at­ly­gi­ ni­mai (11 100 Lt). Ki­tiems dar­ buo­to­jams iki pen­kia­ženk­lių at­ly­ gi­ni­mų trūks­ta 3–5 tūkst. li­tų.

Kaliningrado uoste šiemet krova sumažėjo 15 proc. Jį savo krovi­ niais žada gelbėti Kazachstanas. Šio uosto krovos mažėjimas siejamas su Europoje įsigalėju­ sia krize. Kita kaliningradiečių nuolat akcentuojama priežastis ta, kad Lietuva geležinkeliais į Kaliningradą riedantiems krovi­ niams taiko didelius tarifus.

Jū­rų mu­zie­jaus ati­ da­ry­mas vi­suo­met da­ro įspū­dį, nes tai yra re­tas šių lai­kų reiš­ki­nys. O se­niau­ si pa­sau­lio jū­rų mu­ zie­jai jau skai­čiuo­ja šimt­me­čius.

Bal­t i­j os HU Eks­po­na­tas: po­van­de­ni­nio lai­vo „Lem­bit“ vi­du­je – įspū­din­ga.

Sta­ty­da­mi di­džiu­lius kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ lus, Ru­si­jos uos­ti­nin­kai ne­puo­se­lė­ja pla­nų tap­ti HUB-ais ir ma­no, kad to­liau iš­liks sis­te­ ma, kai kro­vi­niai į Bal­ti­jos rin­kas ma­žes­niais lai­vais ga­be­na­mi iš Šiau­rės jū­ros uos­tų.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jau­niau­sias mu­zie­jus pri­lygs­ta se­niau­siems Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Es­tai sau­go, lie­tu­viai pjaus­to

Šiais me­tais Ta­li­ne ati­da­ry­tas „Len­nu­sa­dam“ (angl. – Seap­la­ne har­bour), ar­ba lėk­tu­vų uos­tų, mu­ zie­jus. Jis lai­ko­mas ana­lo­gų pa­sau­ ly­je ne­tu­rin­čiu jū­rų mu­zie­ju­mi, iš­ si­ski­rian­čiu tech­ni­ne eks­po­zi­ci­ja. Mu­zie­jus ati­da­ry­tas tik šie­met ge­gu­žę. Per pus­me­tį jį jau ap­lan­ kė ke­li šim­tai tūks­tan­čių lan­ky­to­ jų. Ne­ma­žai eks­kur­si­jų au­to­bu­sais už­su­ka ir iš Lie­tu­vos. Ta­li­no jū­rų mu­zie­jus įreng­tas di­ de­lia­me dar Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais sta­ty­ta­me an­ga­re. Ja­me sto­ vė­jo hid­ro­lėk­tu­vai, nau­do­ti žval­gy­ bai. Šie lėk­tu­vai kaip ko­vos prie­mo­ nės ne­pa­si­tei­si­no. Vie­nas toks tar­si sklan­do an­ga­ro skliau­tais. Iš­li­ko ir tiks­liai at­kur­to hid­ro­lėk­tu­vo mo­de­ lis. Jis pa­ga­min­tas iš me­džio. Mu­zie­jaus dar­buo­to­jai ti­ki­na, kad iš da­lies dėl to iš­li­ku­sio lėk­tu­ vo Ta­li­ne ir bu­vo pra­dė­tas kur­ti jū­ rų mu­zie­jus. Ki­tas žy­mus šio mu­zie­jaus eks­po­ na­tas – bu­vęs vie­nas iš dvie­jų Es­ti­ jos ka­riuo­me­nės po­van­de­ni­nių lai­vų „Lem­bit“. Jis sta­ty­tas Ang­li­jo­je 1935 me­tais. Tai se­niau­sias pa­sau­ly­je po­ van­de­ni­nis lai­vas, eks­po­nuo­ja­mas mu­zie­juo­se. Nus­ken­dęs po­van­de­ ni­nis lai­vas ke­lis de­šimt­me­čius pra­ gu­lė­jo jū­ros dug­ne ir bu­vo iš­kel­tas. Mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je ga­li­ma pa­ ma­ty­ti ir 1550 me­tų lai­vo lie­ka­nas, ku­rios ras­tos Es­ti­jos van­de­ny­se. Atk­rei­pia­mas dė­me­sys ir į val­tis, snieg­len­tes, ku­rio­mis es­tai so­viet­ me­čiu bė­go „už kar­do­no“. Klai­pė­ die­čiams svei­ką pa­vy­dą ke­lia ša­lia mu­zie­jaus an­ga­ro įreng­tos aikš­te­ lės, ku­rio­se iš­kel­ti jau ne­prik­lau­ so­my­bę at­kū­ru­sios Es­ti­jos nu­ra­ šy­ti ka­ri­niai lai­vai. Es­tai bu­vu­sius mi­nų paieš­kos lai­vus eks­po­nuo­ja, kai Lie­tu­vos ka­ ri­nės jū­rų pa­jė­gos sa­viš­kius pjaus­to į me­ta­lo lau­žą, nors šie ga­lė­tų tap­ti is­to­ri­ne ver­ty­be.

Pat­rauk­lūs eks­po­na­tai

Kur­ti Jū­rų mu­zie­jų Ta­li­no ad­mi­ nist­ra­ci­ja pra­dė­jo ga­vu­si pi­ni­gų iš ES. 14 mln. eu­rų bu­vo pa­nau­do­ta pa­sta­to res­tau­ra­ci­jai, 3 mln. – mu­ zie­jaus eks­po­zi­ci­jai įreng­ti. Mu­zie­jaus kū­ri­mas ap­leis­ta­me an­ga­re vy­ko be­veik ket­ve­rius me­ tus. Re­zul­ta­tas pri­bloš­kė. Pir­ma­ja­ me aukš­te lan­ky­to­jai vaikš­to tar­si po jū­ros dug­ną. To­kį įspū­dį su­tei­ kia ati­tin­ka­mai iš­puoš­tos grin­dys. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ant­ra­ja­me aukš­ te pri­me­na ėji­mą lai­vo de­niais, kur ap­link plau­kia di­des­ni ir ma­žes­ni lai­vai. Yra ir spe­cia­lus til­te­lis – oro erd­vė, at­kar­to­jan­ti ku­po­lo skliau­tą. Į jį lei­džia­ma lip­ti tik ly­dint gru­pės

Ta­li­no mu­zie­jus ne­tgi len­kia šimt­me­čių tra­di­ci­jas tu­rin­čius jū­rų mu­zie­jus.

va­do­vui. Yra bu­vę at­ve­jų, kai į ku­ po­lo vir­šų už­li­pę žmo­nės bi­jo­da­vo leis­tis že­myn sta­čiais laip­te­liais. Ta­li­no jū­rų mu­zie­ju­je pri­bloš­kia pa­nau­do­tų šiuo­lai­ki­nių gar­so, vaiz­do ir kom­piu­te­ri­nių tech­no­lo­gi­jų vi­su­ ma. Spe­cia­lio­mis kor­te­lė­mis, ku­rios da­li­ja­mos lan­ky­to­jams, jie ga­li kom­ piu­te­riu per­si­siųs­ti į na­mus nuo­trau­ kas ir in­for­ma­ci­ją apie mu­zie­jų. Įreng­ta ir dau­gy­bė at­rak­ty­vių tre­ni­ruok­lių. Ga­li­ma ne tik iš pa­ kran­tės pa­būk­lų „pa­šau­dy­ti“ į skrai­dan­čius lėk­tu­vus, bet ir pa­ čiam pa­si­jus­ti la­kū­nu sė­dus į lėk­ tu­vo tre­ni­ruok­lį. Nuos­ta­bi at­rak­ci­ ja – lei­di­ma­sis po­van­de­ni­niu lai­vu į jū­ros dug­ną. Gir­di­si vi­si gar­sai, ku­ rie bū­din­gi tais at­ve­jais, kai po­van­ de­ni­niai lai­vai lei­džia­si į dug­ną. Įreng­tas ir spe­cia­lus ba­sei­nas, kur ga­li­ma pluk­dy­ti ra­di­jo ban­go­ mis val­do­mų lai­vų mo­de­lius. Trau­ kia ir ka­ri­nių uni­for­mų pa­tal­pa, kur kiek­vie­nas ga­li pa­si­ma­tuo­ti uni­for­

mą ir, pa­si­da­bi­nęs ja, nu­si­fo­tog­ra­ fuo­ti. Se­niau­si ir pa­trauk­liau­si

Nors Ta­li­no mu­zie­jus šiuo me­tu Eu­ro­po­je yra pa­ts jau­niau­sias, bet jis nie­kuo ne­nu­si­lei­džia, o kai kuo ne­tgi ir len­kia šimt­me­čių tra­di­ci­jas tu­rin­čius jū­rų mu­zie­jus. Se­niau­siu Eu­ro­po­je yra lai­ko­mas 1874 me­tais įkur­tas jū­rų mu­zie­jus Ro­ter­da­me. Jo eks­po­na­tai iš­dės­ ty­ti da­bar jau res­tau­ruo­ta­me pa­ sta­te, taip pat lau­ke – ka­na­le. Nors Ang­li­ja Eu­ro­po­je lai­ko­ma la­biau­ siai jū­ri­ne vals­ty­be, se­niau­sias jos jū­ri­nis mu­zie­jus „Ma­ri­ti­me Mu­ seum Sout­hamp­ton“ įkur­tas vė­liau – 1889 me­tais. Čia di­de­lė eks­po­zi­ ci­jos da­lis skir­ta lai­vui „Ti­ta­nic“. Se­niau­sias pa­sau­ly­je yra JAV Ma­ sa­čiu­set­so vals­ti­jos jū­rų mu­zie­jus „San­dy Bay His­to­ri­cal So­cie­ty“, įkur­tas Rock­port pi­ly­je. Jū­ri­nės te­ ma­ti­kos mu­zie­jus čia pra­dė­jo veik­ ti 1832 me­tais. JAV jau 200 me­tų vei­kia ne­to­ li Long Ai­len­do esan­tis švy­tu­rių mu­zie­jus „Mon­tauk Point Light­ hou­se Mu­seum“. Pas­ta­tas, ku­ria­ me įkur­tas šis mu­zie­jus, bu­vo pa­ sta­ty­tas dar 1796 me­tais. Mu­zie­jus švy­tu­ry­je su­si­for­ma­vo ne iš kar­to. Vie­nas se­niau­sių ir įdo­miau­ sių taip pat lai­ko­mas 1872 me­ tais Aust­ra­li­jo­je, Mel­bur­no mies­te įkur­tas „Ta­pest­ry“ jū­rų mu­zie­jus. Ja­me su­rink­ti įvai­riau­si Aust­ra­ li­jos pa­kran­čių gy­ven­to­jų su­ras­ti eks­po­na­tai. Tarp di­de­lių ir se­nų jū­ros mu­zie­ jų, ku­rie tu­ri nuo­sta­bius eks­po­na­ tus, yra mi­ni­mas ir Ka­na­dos Ga­ li­fak­so jū­rų mu­zie­jus, va­di­na­mas „Ma­ri­ti­me Mu­seum of At­lan­tic“. Jis įkur­tas 1936-aisiais pa­sta­te, ku­ ris pa­sta­ty­tas 1845 me­tais. Mu­zie­ju­je su­rink­ta per 30 tūkst. eks­po­na­tų, tarp kurių yra ir apie 70 lai­vų. Tarp di­des­nių jū­ros mu­ zie­jų mi­ni­mas ir „Mu­see Na­tio­nal de la Ma­ri­ne“ Pa­ry­žiu­je. Jis įsteig­ tas 1937 me­tais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Apk­ro­vos ma­žės

Pen­ki di­džiau­si Eu­ro­pos kon­tei­ne­ ri­niai uos­tai – Ro­ter­da­mas, Ham­ bur­gas, Bre­mer­ha­fe­nas, Ant­ver­ pe­nas ir Zeb­riu­gė šiuo me­tu dir­ba vi­du­ti­niš­kai ap­krau­ti apie 70 pro­c. pa­jė­gu­mų. Uos­tams tai yra ne­blo­ga ap­kro­va. Di­des­nų ap­kro­va jau ne­ tgi ir ne­nau­din­ga, nes ga­li pra­dė­ti strig­ti kro­vos pro­ce­sai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2016 me­ tais šių uos­tų ap­kro­vi­mas, su­ma­ žės 3–5 pro­c. Tai sie­ja­ma su Eu­ro­ po­je vyks­tan­čiais veik­los lė­tė­ji­mo pro­ce­sais. Ne­pai­sant to, kad mi­nė­ti uos­tai vei­kia 70 pro­c. pa­jė­gu­mu, jie to­liau vys­to­mi. Per ar­ti­miau­sius 4–5 me­ tus jų pa­jė­gu­mai pa­di­dės dar apie 22 pro­c. Tai pir­miau­sia su­si­ję su Ro­ter­da­mo „Mas­lavk­te-2“ ter­mi­ na­lo da­lies įve­di­mu į rin­ką. Tuo pat me­tu pen­kių di­džiau­sių Eu­ro­pos HUB-ų (kon­tei­ne­rių pa­ skirs­ty­mo cent­rų) bend­ros apim­ tys pa­di­dės apie 20 pro­c. Kon­tei­ ne­rių pa­skirs­ty­mo cent­rų funk­ci­ja – priim­ti kon­tei­ne­rius iš di­džių­jų kon­tei­ner­ve­žių, iš­krau­ti juos ant kran­ti­nės, po to krau­ti į ma­žes­

Alek­se­jus Šuk­le­co­vas:

Pir­mo­jo pen­ke­tu­ko kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­ bos ope­ra­to­riai tu­ri sa­vo ter­mi­na­lus Ru­ si­jo­je ir ne­be­gal­vo­ja apie HUB-us ki­tur.

nius lai­vus ir pluk­dy­ti į ki­tus re­ gio­no uos­tus. Ne­pai­sant to, pro­gno­zuo­ja­ma, kad iš Eu­ro­pos ly­de­rių pen­ke­tu­ko ga­li iš­kris­ti Ant­ver­pe­no uos­tas. Jis kol kas yra ma­žiau­siai ap­krau­tas. Jo ap­kro­va sie­kia apie 50 pro­c. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad šis skai­čius ar­ti­ miau­siais me­tais tik ma­žės.

Išei­tis: šie var­tai skir­ti ap­sau­go­ti Sankt Pe­ter­bur­gą nuo po­tvy­nių.

„Spb-pro­jects.na­rod.ru“ nuo­tr.

11

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

JŪRA Rūs­tes­nė žie­ma

Nu­ty­li dėl pi­ra­tų

Lie­po­jos fe­no­me­nas

2012–2013 me­tų žie­mą lai­vy­ bos są­ly­gos Suo­mių įlan­ko­je bus sun­kes­nės nei praė­ju­sią. Apie tai pa­skel­bė hid­ro­me­teo­ro­lo­gai ir lai­vų frak­tuo­to­jai. Le­das Suo­mių įlan­ką su­kaus­tys gruo­džio pra­ džio­je, 3–8 pa­ro­mis vė­liau nei įpras­ta. Di­džiau­sias le­do sto­ris bus ko­vą. Jis sieks 30–50 cen­ ti­met­rų.

Pi­ra­tų zo­no­se plau­kio­jan­čiuo­se lai­vuo­se at­si­ra­dus gink­luo­tai ap­ sau­gai in­for­ma­ci­ja apie pi­ra­ta­ vi­mą ta­po ne­tiks­li. Tarp­tau­ti­nio jū­rų biu­ro at­sto­vai pa­ste­bi, kad nu­ty­li­ma apie pi­ra­tų iš­puo­lius ir gink­luo­tos ap­sau­gos su­si­rė­mi­ mus su jais, nes teik­ti in­for­ma­ci­ ją drau­džia ap­sau­gos kom­pa­ni­ jų kont­rak­tai.

Šie­me­ti­nis Lie­po­jos uos­to kro­ vos au­gi­mas per 52 pro­c. lai­ko­ mas sa­vo­tiš­ku jo fe­no­me­nu. Tuo ne­rei­kė­tų ste­bė­tis. Lie­po­jos uos­te pa­sta­ty­tas di­džiu­lis grū­dų ter­mi­ na­las, ku­ris krau­na Ru­si­jos ir Ka­ zachs­ta­no grū­dus. Lie­po­jos kro­ va pa­di­dė­jo ir dėl to, kad kaip tik šie­met bu­vo baig­tas šio uos­to gi­ li­ni­mas.

B-ų ateitis žvel­giant iš Ru­si­jos

Rea­ly­bė: eu­ro­pie­tiš­kų HUB-ų ypa­tu­mas – prie kran­ti­nių sto­vin­ti dau­gy­bė kon­tei­ne­ri­nių kra­nų.

Gi­li­ni­mai dėl cent­ro

Šiuo me­tu Ro­ter­da­mas, Ham­bur­gas ir Bre­mer­ha­fe­nas yra pa­grin­di­niai uos­tai, iš ku­rių kon­tei­ne­rių lai­vy­ bos li­ni­jos drie­kia­si į Bal­ti­jos jū­rą. Pag­rin­di­niai šios jū­ros kon­tei­ne­rių uos­tai yra Gdans­kas, Klai­pė­da, Ry­ ga, Ta­li­nas, Sankt Pe­ter­bur­gas, da­ bar jau ir Ust Lu­ga, Ha­mi­na-Kot­ ka, Hel­sin­kis. Šve­di­jos pa­kran­tė­je pa­grin­di­ nis kon­tei­ne­rių uos­tas yra Ge­te­ bor­gas. Iš vie­nos pu­sės, jis lai­ko­ mas Bal­ti­jos uos­tu, iš ki­tos – tai uos­tas, įsi­kū­ręs Ka­te­ga­to są­siau­ ry­je. Ge­te­bor­gas yra svar­bus, nes

pla­nuo­ja tap­ti vie­nu Bal­ti­jos jū­ros HUB-ų. Be jo, į to­kią veik­lą tai­ko­si ir Gdans­kas, Klai­pė­da. Gdans­ką kaip ba­zi­nį uos­tą kon­ tei­ne­riams ga­ben­ti į Bal­ti­jos jū­ rą pa­si­rin­ko di­džiau­sia pa­sau­ly­je kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Maersk Li­ne“, Klai­pė­dą – ant­ra pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­ja MSC. Dėl sva­ jo­nės bū­ti HUB-u Klai­pė­dos uos­te at­lie­ka­mi di­džiu­liai gi­li­ni­mai. Pir­ miau­sia dėl „Klai­pė­dos Smel­tės“ te­ri­to­ri­jo­je veikiančio konteinerių terminalo bu­vo pra­dė­tas uos­to pie­ ti­nės da­lies gi­li­ni­mas iki 14,5 met­

ro. Tik jau ap­si­spren­dus gi­lin­ti dėl HUB-o, bu­vo pra­dė­ta kal­bė­ti, kad tas gy­lis bus pri­tai­ko­mas ir du­jo­ve­ žiams į ter­mi­na­lą prie Kiau­lės Nu­ ga­ros įplauk­ti. Dėl di­des­nių kon­tei­ne­ri­nių lai­ vų, ku­rie plauk­tų į Klai­pė­dos uos­tą kaip į HUB-ą, jau ku­rį lai­ką kal­ba­ ma ir apie da­bar­ti­nio uos­to gi­li­ni­ mą iki 16-16,5 met­ro. Pa­gal 14,5 met­ro gy­lius „Klai­pė­dos Smel­ tė“ Vy­riau­sy­bei yra įsi­pa­rei­go­ju­si krau­ti dau­giau kaip vie­ną mi­li­jo­ną TEU kon­tei­ne­rių. Kol kas jos kro­va yra mi­ni­ma­li. Ats­ki­rais mė­ne­siais krau­na­ma vos 9–13 tūkst. TEU.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ope­ra­to­riai su­per­ka ter­mi­na­lus

„Di­džiau­sia vi­sų uos­tų sva­jo­nė yra tap­ti HUB-u, nes toks kro­vi­ nių ga­be­ni­mas pa­pras­tes­nis – jie at­ga­be­na­mi ir vėl iš­ga­be­na­mi jū­ ro­mis“, – dės­tė Ru­si­jos bend­ ro­vės „Fe­nix“, ku­ri sta­to di­de­lį Bron­kos uos­tą Sankt Pe­ter­bur­ge, vyk­domasis di­rek­to­rius Alek­se­jus Šuk­le­co­vas. Jo tei­gi­mu, kol kas nė vie­nas kon­tei­ne­ri­nis ter­mi­na­las Sankt Pe­ter­bur­ge ne­pla­nuo­ja tap­ti HUBu. Ir Bron­ka-Lo­mo­no­so­vas sta­to­ mas kaip stip­rus fi­de­ri­nis (trum­ pų per­ve­ži­mų) kon­tei­ne­rių uos­tas,

bet ne uos­tas, skir­tas okea­ni­niams lai­vams priim­ti. „Ru­si­jos Suo­mi­ jos įlan­kos uos­tai ir ne­ga­lė­tų bū­ti HUB-ai. Jų pa­skir­tis ki­to­kia. Kro­ vi­niai prii­ma­mi tam, kad ap­tar­ nau­tų re­gio­no gy­ven­to­jus. Rin­ka per me­tus ga­lė­tų priim­ti kon­tei­ ne­riuo­se 5–6 mln. TEU kro­vi­ nių. Rea­liai per Ru­si­jos Suo­mijos įlan­kos uos­tus ke­liau­ja 2–2,2 mln. TEU per me­tus“, – tei­gė A.Šuk­ le­co­vas. Jo nuo­mo­ne, rea­li vie­ta Ru­si­jos da­ly­je kur­ti HUB-ą yra nau­jo di­ de­lio kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo sta­ty­ ba Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Kal­ba­ma, kad tas ter­mi­na­las bū­tų 12 mln. TEU me­ti­nio pa­jė­gu­mo. A.Šuk­le­co­vo nuo­mo­ne, pa­siek­ti to­kias apim­tis yra ne­rea­lu. Į klau­si­mą, kaip ver­ti­na HUB-o kū­ri­mo ga­li­my­bes Klai­pė­dos uos­te, A.Šuk­le­co­vas at­sa­kė, kad ir Lie­tu­ vo­je jo neį­si­vaiz­duo­jan­tis. „Jūs sa­ko­te, kad MSC Klai­pė­do­je įsi­gi­jo ter­mi­na­lą ir jį pa­vers HUB-u. Bet ta pa­ti MSC ir Sankt Pe­ter­bur­ ge įsi­gi­jo ter­mi­na­lą. „Maersk Li­ ne“ taip pat val­do Sankt Pe­ter­bur­ go kom­pa­ni­ją „Pet­ro Les Port“. Pir­mo­jo pen­ke­tu­ko kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­bos ope­ra­to­riai tu­ri sa­vo ter­ mi­na­lus Ru­si­jo­je. Jie ne­be­gal­vo­ ja apie HUB-us. Lo­gi­ka pa­pras­ ta – pi­giau yra ga­ben­ti kro­vi­nius be tar­pi­nio kro­vi­mo kur nors Klai­ pė­dos uos­te ar ki­tur“, – svars­tė A.Šuk­le­co­vas. Jo nuo­m o­n e, Klai­p ė­d a, kaip kon­tei­ne­ri­nis uos­tas, pa­ma­žu vys­ ty­sis, bet su­kles­tė­tų jis tik tuo at­ ve­ju, jei tarp Ru­si­jos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ne­lik­tų mui­tų sie­nos. Be­mui­tės zo­nos nuo Šiau­rės jū­ ros iki Vla­di­vos­to­ko idė­jos jau ke­ lia­mos.

Dam­ba – Sankt Pe­ter­bur­go jū­ros var­tai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ne tik Olan­di­ja už­da­ro­mais uos­to var­tais ties Ro­ter­da­mu, bet ir Ru­ si­ja var­tais ties Sankt Pe­ter­bur­gu gar­sė­ja pa­sau­ly­je kaip ša­lys, ku­rios uni­ka­liai gi­na­si nuo po­tvy­nių.

Sankt Pe­ter­bur­go dam­bos sta­ty­ba ta­po vie­nu il­gą lai­ką mon­tuo­tų sta­ ti­nių. Pra­dė­ta dar Ta­ry­bų Są­jun­ gos lai­kais – 1979 me­tais, ji baig­ta tik 2011-ai­siais. Sta­ti­nys skam­biai pa­va­din­tas Ru­si­jos šiau­rės sos­ti­nės jū­rų var­tais. Pas­ta­ty­ti dam­bą, ku­ri sau­go Sankt Pe­ter­bur­gą nuo po­tvy­nių, Ru­si­jai kai­na­vo 87,3 mlrd. rub­lių (apie 7,5 mlrd. li­tų).

Sta­ti­nį su­da­ro 25 ki­lo­met­rų il­gio dam­ba. Virš jos įreng­ta au­to­ma­ gist­ra­lė su sta­cio­na­riais ir pa­ke­lia­ mais til­tais, ku­rių aukš­čiau­sias yra 55 met­rų. 28 met­rų gy­ly­je po Suo­mijos įlan­ka yra įreng­tas 1962 il­gio 43 met­rų plo­čio tu­ne­lis. Šio­je vie­to­ je virš tu­ne­lio yra Sankt Pe­ter­bur­ go uos­to lai­vy­bos ka­na­las. Taip pat įreng­ti įvai­rūs hid­ro­ tech­ni­niai įren­gi­niai, įskai­tant dve­ jus lai­vų ir še­šerius van­dens pra­lei­ di­mo var­tus. Suo­m ijos įlan­ko­je ties Ne­vos žio­ti­mis, ky­lant van­dens ly­giui, pra­lai­dos už­da­ro­mos spe­cia­liais var­tais. Virš dam­bos be­si­drie­kian­ti au­ to­mo­bi­lių ma­gist­ra­lė jun­gia Sankt

Pe­ter­bur­go že­my­ni­nę da­lį su Kot­lin sa­la, kur yra Kronš­ta­to mies­tas, o to­liau ji įsi­lie­ja į šiau­ri­nę Sankt Pe­ ter­bur­go da­lį. Pa­tys ru­sai ti­ki­na, kad 32 me­tus sta­ty­ta Sankt Pe­ter­bur­go dam­ ba ne­tu­ri ana­lo­gų pa­sau­ly­je. Ji skir­ta sau­go­ti mies­tą nuo iki 4,5 met­ro aukš­tį sie­kian­čios po­tvy­ nio ban­gos. Sankt Pe­ter­bur­go po­tvy­nių ste­ bė­ji­mai vyks­ta nuo šio mies­to įkū­ ri­mo. Už­fik­suo­ta, kad per pa­sta­ ruo­sius 15 me­tų įvy­ko net 25 pro­c. vi­sų po­tvy­nių, ku­rie ste­bė­ti per 300 me­tų. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį pen­kis kar­tus pa­dau­gė­jo di­de­lių po­tvy­nių, kai van­dens ly­gis pa­ky­la per 2,5 met­ro. Sankt Pe­ter­bur­ge per me­

tus bū­na iki de­šim­ties at­ve­jų, kai van­dens ly­gis pa­ky­la per 1,5 met­ ro. Ka­tast­ro­fiš­ka pa­dė­tis mies­te bū­na, kai van­dens ly­gis iš­ky­la virš 3 met­rų. To­kiu at­ve­ju van­duo plūs­ te­li net į Žie­mos rū­mų aikš­tę. Per Sankt Pe­ter­bur­gą te­kan­ čios Ne­vos upės po­tvy­nius le­mia ne tirps­tan­tis snie­gas ar gau­ses­ni lie­tūs, o nuo Suo­mijos įlan­kos pu­ čian­tys vė­jai. Kai ke­lias die­nas nuo įlan­kos pu­čia vie­nos kryp­ties stip­rus vė­ jas, ties Sankt Pe­ter­bur­gu su­si­da­ ro van­dens pa­tvan­ka. Per me­tus bū­na apie 100 di­ des­nių ar ma­žes­nių pa­tvan­kų. Vis daž­niau pa­tvan­kos pa­si­reiš­kia ir žie­mą, ypač kai jos bū­na šil­tes­nės ir vė­juo­tos.

Pas­ta­ty­ta dam­ba, sau­gojanti Sankt Pe­ter­bur­gą nuo po­tvy­nių, kol kas bu­ vo pa­nau­do­ta du kar­tus – 2011 me­tų lapk­ri­tį ir 2012 me­tų ba­lan­dį. Dam­ba bu­vo už­da­ry­ta nuo 8 iki 12 va­lan­dų. Tuo me­tu bu­vo su­stab­dy­ta ir Sankt Pe­ter­bur­go uos­to lai­vy­ba.

87,3

– tiek mi­li­jar­dų rub­lių Ru­ si­jai kai­na­vo pa­sta­ty­ti Sankt Pe­ter­bur­gą nuo po­ tvy­nių sau­gan­čią dam­bą.

12

pirmADIENIS, lapkričio 5, 2012

JŪRA

Iš Bal­ti­jos jū­ros gel­mių sklinda gar­sai Ti­riant van­dens gel­mių gar­sus, pa­ste­bė­ti įvai­raus daž­nio vir­pe­siai – gar­sų miš­rai­nė, ku­rios žmo­gaus au­sis ne­gir­di. Jaut­riais hid­ro­fo­nais įra­šy­tus gar­sus žmo­gus ga­li iš­ girs­ti tik ge­ro­kai juos su­stip­ri­nus. Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Tik­ra mai­ša­ly­nė

Van­d e­ny­je gy­v ū­n ų sklei­d žia­ mus gar­sus ti­ria at­si­ra­du­si at­ski­ra moks­lo ša­ka – bioa­kus­ti­ka. Kiek­vie­nas van­dens tel­ki­nys tu­ ri sa­vi­tą gar­si­nę ap­lin­ką. Gar­sų vi­ su­ma van­de­ny­je pri­klau­so ir nuo dug­no nuo­sė­dų po­bū­džio, gy­lio, nuo­to­lio nuo kran­to. Įvai­rūs gy­vū­nai sklei­džia skir­ tin­gus gar­sus. Gar­si­nį fo­ną van­ de­ny­je pa­pil­do ir le­dų po­kšė­ji­mai, kran­tų nuo­šliau­žos, že­mės gel­mių vir­pe­siai. Van­dens pa­vir­šiu­je gar­sų mai­ša­ ly­nė yra di­des­nė. Ty­los zo­na pra­si­ de­da van­de­ny­je, kai gy­lis pa­sie­kia 20 met­rų. Sa­vo­tiš­kos „ty­los sa­los“ yra du­bu­riuo­se. Ži­no­ma, kad di­džiau­si van­dens triukš­ma­da­riai yra del­fi­nai, ruo­niai ir ban­gi­niai. Pas­ta­rie­ji sklei­džia 20 tūkst. her­cų vir­pe­sius. Skleis­da­mi gar­sus ban­gi­niai ti­ria ap­lin­ką, per nuo­to­lį bend­rau­ja su gen­tai­niais. Bal­ti­jos jū­ros fo­nas

Sek­lio­je Bal­ti­jos jū­ro­je tir­ti gy­vū­ nų su­kel­tus gar­sus truk­do ban­ gų ūže­sys, pra­plau­kian­čių lai­vų sraig­tų dun­dė­ji­mas. Van­dens gy­ vū­nų „šnabž­de­sius“ Bal­ti­jo­je ga­li­ ma tir­ti tik esant ra­miam orui. Jaut­riais po­van­de­ni­nių vir­pe­ sių ju­tik­liais pa­vyks­ta įra­šy­ti gau­ ruo­taž­nyp­lių kra­bų žnyp­lių kauk­

šė­ji­mą, dug­no gy­vū­nų grem­ži­mą ir kiau­tų tru­pi­ni­mą. Pa­vyks­ta įra­ šy­ti, kaip mais­tą dras­ko ir krebž­da blyš­kie­ji jūr­vė­žiai, smil­te­les čiu­že­ na dau­gia­še­rės kir­mė­lės. Ką ga­li­ma iš­girs­ti iš di­des­nių­ jų van­dens gy­vū­nų? Itin „šne­kūs“ dan­ty­tie­ji ban­gi­niai į Bal­ti­jos van­ de­nis už­klys­ta re­tai. Trys vie­ti­nės ruo­nių rū­šys ypač triukš­min­gai lei­džia lai­ką gu­lyk­lo­se. Vy­rau­jan­tį gar­si­nį jū­ros fo­ną pa­ pil­do įvai­rios žu­vys. Gel­mių tam­ so­je jos gy­ve­na gar­sų ir kva­pų

Bal­ti­jos jū­ros prie­ kran­tė­je ir Kur­šių ma­rio­se ty­le­niai yra pūgž­liai, pla­kiai, kar­šiai, kuo­jos ir aukš­lės.

pa­sau­ly­je. Prik­lau­so­mai nuo ap­lin­ ky­bių jūros gyviai va­do­vau­ja­si re­ ga, iš­la­vė­ju­siais šo­ni­nės li­ni­jos ju­ tik­liais ar jaut­ria uos­le. Stri­me­lės ir brėt­lin­giai sklei­džia tik­se­ni­mų pa­pliū­pas. Stip­riai vin­ giuo­jant, kū­nu sklin­da švokš­ti­mas, iš žar­ny­no iš­lei­džia­mų du­jų bur­bu­ lia­vi­mas. Tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mui skir­ tų gar­sų be­veik ne­sklei­džia upi­nės

Iš­va­da: iš vi­sų žu­vų Bal­ti­jos men­kės yra di­džiau­sios „ple­pu­tės“.

plekš­nės, cie­go­riai ir gy­va­ve­dės vė­gė­lės. Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­ tė­je ir Kur­šių ma­rio­se ty­le­niai yra pūgž­liai, pla­kiai, kar­šiai, kuo­jos ir aukš­lės. Apie jų gar­sus be­veik nie­ ko ne­ži­no­ma. Daž­niau­siai gar­sai sklin­da žu­ vims mai­ti­nan­tis. Ak­va­riu­muo­se lai­kant upi­nes plekš­nes, gir­di­mas grem­ži­mas, sklin­dan­tis go­mu­ rio grūs­tu­vais ar ryk­lės dan­ti­mis smul­ki­nant srai­gių kiau­tus. Že­mo daž­nio kauk­šė­ji­mas at­si­ran­da uo­ tui su­grie­bus ir at­plė­šiant gro­bį. Ner­šian­čios upi­nės plekš­nės ir uo­tai tri­na­si vie­ni ki­tiems į šo­nus skleis­da­mi gar­sus. Upė­se ir eže­ruo­se ner­šian­čios gė­la­van­de­nės žu­vys sam­ brūz­dy­je su­ke­lia ban­gų ver­pe­tus. Bal­sin­giau­si Bal­ti­jos jū­ros sek­ liuo­se gy­ve­nan­tys bui­liai, jū­ rų bui­vo­lai ir jū­rų gai­de­liai. Iš­kel­ ti į pa­vir­šių jie gur­gia že­mo daž­nio

gar­sais. Vir­pe­sius su­ke­lia trūk­čio­ jan­tys go­mu­rio ir žiau­nų lan­ko rau­ me­nys. Ple­pio­sios men­kės

Moks­li­nin­kų at­ra­di­mu ta­po itin gau­ sūs ir įvai­rūs men­kių sklei­džia­mi gar­sai. Nus­ta­ty­ta, kad men­kės yra smal­sios ir net lin­ku­sios bend­rau­ti. Prik­lau­so­mai nuo po­rei­kių jos per die­ną nu­plau­kia iki 20 ki­lo­ met­rų. Ži­no­mi men­kių mai­ti­ni­mo­ si, gra­si­ni­mo, nerš­to ir gel­bė­ji­mo­si me­tu iš­sprūs­tan­tys gar­sai. Dus­lūs žan­dų po­kšė­ji­mai sklin­da ren­kant ir ry­jant vė­žiu­kus, gau­dant žu­vis. Ve­jan­tis stri­me­les, gir­di­mas švokš­ ti­mas, per­trau­kia­mas dus­laus gar­ so. Gar­so po­ky­čiai pri­klau­so nuo plau­ki­mo grei­čio, kryp­ties. Men­kės gar­sus sklei­džia še­šiais plau­kio­ja­mą­ją pūs­lę gau­bian­čiais rau­me­ni­mis. Jiems trūk­čio­jant vir­

Joa­chi­mo Mülle­rio nuo­tr.

pe­siai per­duo­da­mi į pūs­lės sie­ne­lę. Pas­te­bė­ju­sios kliu­vi­nį, gro­buo­nies už­speis­tos men­kės bumb­si ir ne­ra­ miai dun­da. Di­džiau­sia gar­sų įvai­ ro­vė už­ra­šy­ta juo­da­dė­mių ir At­lan­ to men­kių nerš­ta­vie­tė­se. Die­ną 50 met­rų gy­ly­je gir­di­mas gu­ge­ni­mas ar kriuk­sė­ji­mą pri­me­ nan­tis gar­sas. Juos kei­čia įvai­rios truk­mės tarš­kė­ji­mai, po­kšė­ji­mas ar lie­taus bar­be­ni­mą pri­me­nan­tys gar­sai. Per nerš­tą ik­rams ap­vai­sin­ti men­kių pa­te­lės pri­si­lei­džia tik tam tik­rus vir­pe­sius sklei­džian­čius pa­ ti­nus. Kas­met pa­va­sa­rį į Nor­ve­gi­jos šiau­ri­nes pla­tu­mas gam­ti­nin­kai kvie­čia­mi įra­ši­nė­ti jū­ros gar­sus. Ren­gia­mi pa­si­plau­kio­ji­mai virš men­kių nerš­ta­vie­čių. Su­tei­kia­ma re­ta pro­ga iš­vys­ti sva­jin­gus žu­ vų sū­ku­rius ir iš­girs­ti po­van­de­ni­ nį pa­sau­lį.

Istorinės van­de­ny­nų potvynių pa­mo­kos Po cu­na­mio ban­gos nuo ky­lan­čio po­ tvy­nio JAV ka­ro lai­vai ban­dė pa­si­ slėp­ti vie­na­ me užu­tė­ kių, bet bu­ vo nu­blokš­ti ant pa­kran­ tės uo­lų.

Ve­nan­tas But­kus Van­de­ny­nų pa­kran­tė­se vyks­tan­ tys po­tvy­niai ir ato­slū­giai vi­sais lai­kais kė­lė rū­pes­čių jū­ri­nin­kams. Gąs­di­nan­tis „al­sa­vi­mas“

Se­no­vės grai­kai ir ro­mė­nai be­ veik nie­ko ne­nu­tuo­kė apie tai, kas vyks­ta van­de­ny­nų pa­kran­tė­se. Ši­ tai jiems skau­džiai at­si­rūg­da­vo. Prieš 2 tūkst. me­tų Ju­li­jus Ce­za­ ris įsi­bro­vė į Bri­ta­ni­ją per mė­nu­lio pil­na­tį. Pak­ran­tė­je pa­lik­tus lai­vus po­tvy­niai ir ato­slū­giai su­dau­žė į ši­ pu­lius. Apie tai už­si­me­na­ma „Ga­lų ka­ro už­ra­šuo­se“. Ir vi­du­ram­žiais ne daug kas ži­ no­jo apie po­tvy­nių bei ato­slū­gių ga­lią At­lan­to van­de­ny­ne. XV a. vi­ du­ry­je Por­tu­ga­li­jos Ka­ra­lys­tės in­ fan­tas Hen­ri­kas Jū­ri­nin­kas pa­siun­ tė eks­pe­di­ci­ją iš­ty­ri­nė­ti že­mes už Vi­dur­že­mio jū­ros. Ties Bo­cha­do­ ro ky­šu­liu įgu­la pa­ma­tė „ver­dan­tį van­de­nį“. Ji pa­ty­rė siau­bą, pa­kė­lė maiš­tą ir pa­rei­ka­la­vo grįž­ti na­mo. Hen­ri­kas paaiš­ki­no, kad tai bu­ vo per ato­slū­gį nuo sek­lu­mų be­si­ trau­kian­tis van­duo. Praė­jo dau­giau nei pu­sė am­žiaus, kol Vas­co da Ga­ma iš­drį­so ap­lenk­ ti di­de­lių po­tvy­nio ban­gų tal­žo­mą Ge­ro­sios Vil­ties ky­šu­lį ir pa­siek­

Ne­pa­si­se­kė: ant Hon­da Point sek­lu­mos te­be­riog­so per po­tvy­nį su­dau­žy­ta JAV ka­ri­nių

lai­vų flo­ti­lė.

ti In­di­ją. Fer­nan­das Ma­ge­la­nas, plauk­da­mas są­siau­riu, ku­ris vė­ liau bu­vo pa­va­din­tas jo var­du, dau­ giau kaip mė­ne­sį ko­vo­jo su 12 met­ rų aukš­čio po­tvy­niais. Skir­tin­gas li­ki­mas

Di­džių­jų geog­ra­fi­nių at­ra­di­mų lai­ kais ge­ro­kai dau­giau su­ži­no­ta apie po­tvy­nių ga­lią. Ne vi­si įver­ti­no van­de­ny­nų „pul­są“. 1588 m. Is­pa­ni­jos „Ne­nu­ga­li­ mo­ji ar­ma­da“ iš­plau­kė už­ka­riau­ti Ang­li­ją. Kai vi­cead­mi­ro­lui Fran­ciui

„Com­mons.wi­ki­me­dia.org“ nuo­tr.

Dra­keui pra­ne­šė, jog is­pa­nai ar­tė­ ja prie Pli­mu­to, jis net ne­nut­rau­kė žai­di­mo ka­muo­liu­kais pie­vu­tė­je. F.Dra­keas ži­no­jo, kad per po­tvy­nį jam ne­pa­vyks sau­giai iš­ves­ti į jū­ rą bu­ri­nių lai­vų. Vė­liau, pa­si­nau­ do­jus tam­sa ir ato­slū­giu, lai­vy­nas leng­vai iš­sly­do iš uos­to ir ne­lauk­ tai už­puo­lė is­pa­nus. 1915 m. ge­gu­žės pra­džio­je bri­tų ke­lei­vi­nio lai­ne­rio „Lu­si­ta­nia“ ka­ pi­to­nas Wil­lia­mas Tho­mas Tur­ ne­ris ga­vo Ad­mi­ra­li­te­to nu­ro­dy­ mą plau­kiant per At­lan­tą lai­ky­tis

25 maz­gų grei­čio, kad jo ne­pa­vy­tų vo­kie­čių po­van­de­ni­niai lai­vai. Prie Ai­ri­jos kran­tų ka­pi­to­nas ne­pak­lu­so įsa­ky­mui, su­ma­ži­no grei­tį. Jis no­ rė­jo su­lauk­ti po­tvy­nio, kad įplau­ kiant į uos­tą ne­rei­kė­tų sam­dy­ ti loc­ma­no. Lė­tai ju­dan­tis lai­ne­ris ta­po tai­ki­niu vo­kie­čių su­bma­ri­nai „U-20“. Iš 1 919 žmo­nių, tuo me­tu bu­vu­sių lai­ne­ry­je, žu­vo 1 195. Cu­na­mio ban­gos 1923 m. rug­ sė­jo 8 d. su­kė­lė vie­ną di­džiau­sių JAV ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ka­tast­ro­ fų. Prie Ka­li­for­ni­jos pa­kran­čių vy­

ko mo­ko­mie­ji ma­nev­rai. Juo­se da­ ly­va­vo 14 mi­ni­nin­kų. Nuo ky­lan­čio po­tvy­nio lai­vai ban­dė pa­si­slėp­ti užu­tė­ky­je, bet bu­vo nu­blokš­ti ant pa­kran­tės uo­lų. Pu­sė flo­ti­lės lai­ vų bu­vo su­dau­žy­ta. Jų li­ku­čiai dar ir šian­dien te­be­riog­so Hon­da Point sek­lu­mo­je. Pot­vy­niai ka­ro tar­ny­bo­je

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais po­tvy­niai tu­rė­jo di­de­lę įta­ką ko­vi­ niams veiks­mams. Vo­kie­čiai, jū­rų ka­re pir­me­ny­bę tei­kę po­van­de­ni­ niams lai­vams, iš­mo­ko pa­si­nau­ do­ti po­tvy­nių sro­vė­mis. Gib­ral­ta­ro są­siau­ry­je vir­šu­ti­nės ir gi­lu­mi­nės sro­vės te­ka skir­tin­go­mis kryp­ ti­mis. Iš­jun­gę va­rik­lius ir ne­kel­ da­mi triukš­mo, vo­kie­čiai pa­čio­je bri­tų pa­no­sė­je pra­smuk­da­vo į Vi­ dur­že­mio jū­rą ir ne­pas­te­bė­ti grįž­ da­vo at­gal. Pot­vy­niais sėk­min­gai pa­si­nau­ do­da­vo ir de­san­ti­nin­kai. 1944 m. va­sa­rą bu­vo su­reng­ta di­de­lė ang­lų, ame­ri­kie­čių ir ka­na­die­čių de­san­ti­ nė ope­ra­ci­ja. Aš­tuo­ni tūks­tan­čiai įvai­riau­sių ti­pų lai­vų į Pran­cū­zi­jos pa­kran­tę nu­pluk­dė kau­ty­nėms su vo­kie­čiais pa­si­ruo­šu­sią ka­riuo­me­ nę. Di­džiau­sia ka­rų is­to­ri­jo­je in­va­ zi­ja į prie­šo užim­tą te­ri­to­ri­ją pra­si­ dė­jo bir­že­lio 6 d. per po­tvy­nį.

13

pirmadienis, lapkričio 5, 2012

sportas Kuklus pasirodymas

Po pertraukos – įvarčių lietus

ketvirtfinalis – Gargžduose

Antrąją nesėkmę NBA čempionate patyrė Toronto „Raptors“. Kanados klubas išvykoje 100:107 nusileido Bruklino „Nets“ komandai. Linas Kleiza nebuvo registruotas rungtynėms, o starto penkete rungtynes pradėjęs Jonas Valančiūnas pelnė 2 taškus. Vos 12 min. žaidęs lietuvis pataikė vieną dvitaškį iš 4.

Lietuvos futbolo pirmenybių priešpaskutinio turo rungtynes Klaipėdos „Atlantas“ žaidė Panevėžyje su daugkartiniu čempionu „Ekranu“. Be keleto pagrindinių žaidėjų rungtyniavusi uostamiesčio ekipa, pirmąjį kėlinį garbingai priešinosi – 1:1, tačiau palūžo po pertraukos. Susitikimą „Ekranas“ laimėjo 6:2.

Trečiadienį Klaipėdoje turėjęs vykti Lietuvos futbolo taurės ketvirtfinalio susitikimas tarp „Atlanto“ ir „Šilutės“ perkeltas į Gargždus. Rungtynių pradžia 18 val. Anot klubo atstovų, rungtynės perkeltos dėl permirkusios stadiono aikštės, ant kurios būtų sunku žaisti, o ir veja varžybų metu būtų itin ištrypta.

Lengva „Žalgirio“ pergalė Šį sezoną įspūdingai rungtyniaujantys Kauno „Žalgirio“ krepšininkai gana greitai nuramino į atlapus jiems kibti norėjusius šeimininkus – Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjus. c.kavarza@kl.lt

Gynyba: „Žalgirio“ krepšininkai (balta apranga) bet kuriame epizode

neleido klaipėdiečiams žaisti laisvai.

Pirmąjį kėlinį svečiai laimėjo 23:18. Antrajame kėlinyje Joano Plazos auklėtiniai, ėmę taikyti geležinę gynybą, pabėgo į 20 taškų – 47:27.

Vytauto Petriko nuotr.

Po pertraukos „Žalgiris“ nemažino nei tempo, nei akylos gynybos. Kauniečiams tai buvo ketvirtoji pergalė po ketverių rungtynių, o „Neptūnas“ patyrė ketvirtą nesėkmę po penkių susitikimų.

Garliavoje – skaudi nesėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės, išvykoje pralaimėjusios Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ ekipai net 66:88, patyrė trečią nesėkmę Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate.

Daliaus Ubarto auklėtinės priešinosi pusantro kėlinio. 16-ąją min.

Penkti. Estijos futbolo čempionate klaipėdiečio Algimanto Briaunio treniruojamas Silamiajės „Kalev“ klubas su 55 taškais, kaip ir pernai, liko penktas. Paskutiniojo turo rungtynėse „Kalev“ futbolininkai išvykoje net 5:0 (1:0) sutriuškino aštuntojoje pozicijoje likusią Viljandžio „Viljandi“ ekipą. Pirmąjį susitikimo įvartį 42 min.įmušė Kazimieras Giedojus. Pagrindinėje sudėtyje rungtynes pradėjusį Edgarą Mastianicą 66 min. pakeitė Sergejus Vihrovas, o Eimantas Valaitis liko atsargoje. Šalies čempione pirmą kartą tapo Talino „Nomme JK Kalju“ (92 taškai) vienuolikė. Pralaimėjimas. Lietuvos senjorų (per 35 metų) futbolo pirmenybėse po daugelio metų be medalių liko Klaipėdos žaidėjai. Jie šeštadienį rungtynes dėl 3-iosios vietos 0:2 pralaimėjo alytiškiams. Į Kaune vykusias varžybas uostamiesčio senjorai išvyko be didelio būrio pagrindinių žaidėjų.

Česlovas Kavarza

Daugkartiniai Lietuvos čempionai Vieningosios lygos turnyro rungtynėse įveikė klaipėdiečius 90:62 (23:18, 26:14, 20:12, 21:18). Kazio Maksvyčio auklėtiniai kaip lygūs su lygiais varžėsi tik per pirmąsias minutes. Po Rashauno Broaduso ir Deivido Gailiaus pelnytų taškų pirmavo 6:2. Vėliau uostamiesčio ekipa buvo priekyje 8:4, 10:8. 6-ąją min. paskutinį kartą rungtynėse buvo lygus rezultatas 12:12.

Sporto telegrafas

varžovės pirmavo vos 38:34. Tačiau per likusias keturias iki varžybų pauzės klaipėdietės įsigudrino pralaimėti tarpsnį net 0:15. Kadangi krepšinis ne boksas, po tokio nokauto susitikimas tęsėsi. Po ilgosios pertraukos „HoptransSirenos“ tvojo dar vieną smūgį, laimėjusios dar vieną tarpsnį 17:7. Po šio šeimininkių spurto skirtumas šoktelėjo iki 27 taškų – 70:43.

Pagrindinės klaipėdiečių pralaimėjimo priežastys – dvi: pralaimėta kova dėl atšokusių kamuolių – 32:45 ir daugiau padaryta klaidų – 26:20. Ypač nesėkminga diena buvo klaipėdiečių lyderei Eglei Šikšniūtei. Visi jos mesti septyni dvitaškiai skriejo pro šalį. Taip pat 3 kartus ji prarado kamuolį. Kitas rungtynes „Fortūna“ žais kitą penktadienį 17 val. Klaipėdoje su Šiaulių „Rūta–Universitetu“.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

1.Vilniaus „Kibirkštis–Viči–Iki“ 2.Kauno r. „Hoptrans–Sirenos“ 3.Marijampolės „Sūduva–Mantinga“ 4.Kauno „Aistės–LSU“ 5.Klaipėdos „Fortūna“ 6.Šiaulių „Rūta–Universitetas“ 7.Utenos „Utena“ 8.Vilniaus „Jaunieji talentai“

Rungt. Perg.

5 5 5 5 5 5 5 5

5 4 3 2 2 2 1 1

Rungtynių statistika

Rezultatyvumas: klaipėdietės neįstengė sustabdyti „Sirenų“ lyderės

I.Šalkauskės, pelniusios 22 taškus.

Laimio Brunzos nuotr.

„Hoptrans-Sirenos“ – „Fortūna“ 88:66 (22:22, 31:14, 26:9, 9:21). I.Šalkauskė 22, E.Sarapaitė 21, E.Liutkutė 13, K.Balčiūnaitė 8/G. Gutkauskaitė 19, L.Aglinskaitė 15, M.Grigalauskytė 12, R.Mizgerytė 11, M.Matiaš 7.

Indėlis. Šeštąją pergalę paeiliui Ispanijos krepšinio čempionate iškovojoMadrido „Real“ klubas su Martynu Pociumi. Karališkasis klubas 79:64 (22:11, 22:13, 23:19, 12:21) nugalėjo tryliktojoje pozicijoje esančią Mursijos UCAM CB ekipą. Lietuvis nugalėtojams pelnė 8 taškus.

Suklupo. Italijos futbolo čempionate pirmąjį pralaimėjimą sezone patyrė lyderė ir šalies čempionė Turino „Juventus“ vienuolikė, savo aikštėje 1:3 (1:0) pralaimėjusi antroje vietoje esančiam Milano „Inter“ klubui. Milano žaidėjai nutraukė beveik pusantrų metų trukusią „Juventus“ 49-erių nepralaimėtų rungtynių seriją šalies pirmenybėse. Italijos čempionato rungtynes paskutinį kartą Turino vienuolikė buvo pralaimėjusi 2011 metų gegužės 15 dieną svečiuose 0:1 „Parma“ komandai. Tai antroji ilgiausia šalies futbolo istorijoje nepralaimėtų rungtynių serija. Rekordas priklauso „Milan“ klubui, kuris nuo 1991 metų gegužės 26-osios iki 1993-iųjų kovo 21 dienos nepralaimėjo 58-ių susitikimų. Vienvaldystė. Ispanijos futbolo pirmenybėse vienvalde lydere tapo šalies vicečempionė „Barcelona“ (28 taškai), namuose 3:1 (2:1) nugalėjusi Vigo „Celta“ ekipą. Iškovoję devintąją pergalę „Barcelona“ futbolininkai surinko 28 taškus ir trimis aplenkė antroje vietoje likusį Madrido „Atletico“ klubą, kuris svečiuose 0:2 (0:1) pralaimėjo „Valencia“ komandai. Į trečiąją vietą su 20 taškų pakilo nugalėtojos titulą ginanti Madrido „Real“ vienuolikė, savo aikštėje net 4:0 (2:0) sutriuškinusi Saragosos „Real“ (12 tšk.) ekipą.

19

pirmadienis, lapkričio 5, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras Lapkričio 7, 29 d. 18 val. – premjera. D.Maslowskaja. „Mums viskas gerai“. 2 d. komiška ašaringa anomalija. Rež. J.Vaitkus. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Lapkričio 11 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. Rež. T.Jašinskas. Klaipėdos dramos teatro repeticijų salė, Teatro g. 2 (įėjimas iš Žvejų g. pusės). Lapkričio 18 d. 18 val. – C.Goldoni. „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“. 1 v. spektaklis. Rež. G.Tuminaitė. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje (Taikos pr. 70) II–VI 10–18 val., VII–2 val. iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www. bilietupasaulis.lt.

Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) Lapkričio 9, gruodžio 31 d. 18.30 val. – šokio ir vokalinės muzikos spektaklis „Štrausiana“ pagal J.Strauss muziką.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę Lapkričio 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. 2 veiksmų miuziklas „Veronika“. Lapkričio 11, gruodžio 9, 23 d. 13 val. – B.Pavlovskij. 2 veiksmų baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Lapkričio 11 d. 17 val. Teatro kolonų salėje – 1 dalies koncertas „Muzika, skambanti jausmais“. Lapkričio 16 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. 3 veiksmų opera-melodrama „Paryžiaus katedra“. Lapkričio 17 d. 18 30 val. – P.Abraham 3 veiksmų operetė „Balius Savojoje“. Lapkričio 18, gruodžio 16 d. 12 val. Teatro kolonų salėje – premjera. 1 d. spektaklis vaikams (iki 4 metų) „Verpalų pasaka“.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Lapkričio 5, 13, 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. Maironis „Susiliejimai“ (premjera). Poetinis spektaklis-giesmė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 18 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Karalaitės nori žaisti“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 13 d.

III šiuolaikinio šokio festivalis Lapkričio 9 d. 19 val. didžiojoje salėje – Gyčio Ivanausko teatras. Šokio spektaklis „Tango Salon“ (premjera). Choreografė B.Urbietytė. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Lapkričio 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – choreografinių miniatiūrų konkursas „Naujasis arabeskas 2012“. Dalyvaus Lietuvos šiuolaikinio šokio grupės, ansambliai ir solistai. Nemokamai.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Lapkričio 7 d. 18 val. – „Sielos muzika“. R. Vaicekauskaitė (sopranas), M.Zimkus (tenoras), I.Baikštytė (fortepijonas). Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Lapkričio 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Choras: smagiai ir spalvingai“. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Aktorė E.Lozdovskaja. Bilietai – 15 Lt. Taikoma „Šeimos bilieto“ nuolaida.

KITI RENGINIAI Lapkričio 5 d. 18 val. – „Domino“ teatro premjera. „Langas į parlamentą“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Lapkričio 6 d. 18 val. – Ovidijaus Vyšniausko ir grupės tikro garso koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Lapkričio 8 d. 18 val. – Onutės Kolobovaitės (vokalas) ir Aurelijaus Globio (gitara) koncertas „Una Palabra“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Lapkričio 9 d. 18 val. – Arvydo Vilčinsko koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Lapkričio 10 d. 18 val. – Valerijaus Čaikino (gitara, Rusija) flamenko muzikos koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

KU Menų fakultetas (K.Donelaičio g. 4) Lapkričio 9 d. 18 val. Koncertų salėje – Žvejų rūmų mišraus choro „Klaipėda“ koncertas, skirtas dainininkų A.Bielskio ir S.Šniukštos jubiliejams. Dalyvaus: A.Levickytė (sopranas), M.Gylys (baritonas). Dirigentas – K.Kšanas, koncertmeisterėM.Mosėnienė. Nemokamai.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Jautis (04 21–05 20). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Mergelė (08 24–09 23). Sėkmingas metas, viskas vyksta sklandžiai. Stenkitės gerai atlikti savo pareigas. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų bei gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau pernelyg neatviraukite. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

bibliotekos Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka RENGINIAI Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – lapkričio 13 d. 14 val. renginys „Profesinės karjeros planavimas“. Registruotis tel. 310 143, e. p. jdc.klaipeda@ldb.lt. PARODOS „Pempininkų“ filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki lapkričio 15 d. L.Jonušaitės atvirukų paroda; iki lapkričio 17 d. Klaipėdos M.Mažvydo progimnazijos keramikos studijos „Molinukas“ mokinių darbų paroda „Mūsų kūryba“ (vadovė R.Razmienė); iki lapkričio 25 d. A.Rubliovo pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Pasakų herojai, piešti bibliotekoje“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki lapkričio 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Rudens medžiai“ (vadovė D.Reminienė).

Orai

Artimiausiomis dienomis prognozuojami lietingi orai. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien Lietuvoje numatomi krituliai, daugiausia lietus, dieną vietomis lis smarkiai, oras sušils iki 4–9 laipsnių. Antradienį irgi prognozuojami krituliai. Dieną stiprės šiaurės vakarų, vakarų vėjas. Naktį bus 2–7, dieną 3–8 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 5 d.

+7

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+8

Utena

+8

7.28 16.36 9.06

310-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 56 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +9 Brazilija +25 Briuselis +8 Dublinas +8 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +7

kokteilis Lie­tu­vo­je vy­rai ne­ger­bia­mi „Praė­ju­sį šeš­ta­d ie­n į pa­sau­l is šven­tė Tarp­tau­ti­nę vy­r ų die­ną. Gal jūs, skai­ ty­to­jai, pa­ste­bė­jo­te, aš tai tik­rai ne, kad Klai­pė­do­je bū­t ų anon­suo­ja­mas bent vie­nas ren­g i­nys, skir­tas stip­rio­sios ly­ ties at­sto­vams, – nei py­ko, nei tu­rė­jo no­ro juo­kau­ti Ipo­li­tas. – Ko­vo 8-ąją mo­ te­rims glė­biais ne­ša­mos gė­lės, kon­cer­ tas ve­ja kon­cer­tą. Ir šiaip vi­so­kių ak­ci­ jų, at­rak­ci­jų – per akis.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +10 +7 +8 +9 +5 +12 +6

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+12 +5 +19 +28 +5 +27 +22 +9

Vėjas

3–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+8

+8

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

Vardai Augantas, Elžbieta, Eliza, Florijonas, Gedvydė, Zacharijas

lapkričio 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+7

+8

+6

4

+6

+5

+6

+6

10

+6

+7

+7

+7

12

rytoj

trečiadienį

1885 m. gi­mė Vla­das Jur­ gu­tis, ku­ni­gas, Stei­gia­mo­ jo Sei­mo na­rys, pir­ma­sis Lie­tu­vos ban­ko val­dy­to­ jas. Mi­rė 1966 m. 1926 m. gi­mė vie­nas ta­ len­t in­g iau­sių ir la­biau­ siai ži­no­mų Aukš­tai­t i­ jos ir vi­sos Lie­tu­vos me­ džio dro­žė­jų Ipo­li­tas Už­ kur­nys. Mi­rė 2004 m. 1928 m. Si­ci­li­jo­je iš­si­ver­ žė Et­nos ug­ni­kal­nis. 1929 m. gi­mė lie­t u­v ių teat­ro ir ki­no ak­to­r ius Ba­lys Ba­raus­kas. Mi­rė 2003 m.

1959 m. gi­mė gar­sus dai­ ni­nin­kas Bryan Adams.

1968 m. JAV pre­z i­den­ to rin­k i­mus lai­mė­jo Ri­ chard Ni­xon. 1970 m. Va­t i­ka­nas pa­ skel­bė do­k u­men­tą, ku­ riuo re­for­muo­tos mi­šių apei­gos. 1979 m. gi­mė lie­t u­v ių mu­z i­k an­t as, mu­z i­kos gru­p ės „In­Cul­to“ vo­ka­ lis­t as ir lai­dų ve­dė­jas Jur­g is Pra­nas Di­d žiu­l is, ki­lęs iš Ko­lum­bi­jos. 1989 m., su­lau­kęs 85-e­ rių, mi­rė vie­nas žy­miau­ sių šio šimt­me­čio pia­nis­ tų Vla­di­mir Ho­ro­vitz.

Nuskriaudė ir šer­nai, ir pareigūnai Prie­kaiš­tas: vy­rai mo­te­ris svei­

ki­na net ma­žiau­sia pro­ga, o ar daž­nai ąžuo­lams gė­lių įtei­kia da­mos?

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ar Klai­p ė­dos me­ras ir net du vi­ce­ me­rai tik­rai ne­ma­to, ar ne­no­r i ma­ty­ ti, kad mies­tą val­do mo­te­rys? Gal pa­ var­dy­t i?

Tu­ri šio­kį to­kį pa­si­tei­si­ni­mą „Kok­tei­l is“ ma­no, kad uos­t a­m ies­č io mo­te­r ys pir­mą­jį lapk­r i­čio šeš­ta­d ie­n į ne­svei­k i­na ar­ba van­g iai svei­k i­na tuos, ant ku­rių pe­čių lai­ko­si pa­sau­lis, nes šią šven­tę prieš 13 me­t ų ini­ci­ja­vo bu­vęs SSRS va­do­vas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. Kaip ten be­bū­t ų, bet ją pa­t vir­t i­no Jung­t i­n ių Tau­t ų Or­ga­n i­z a­c i­ja. Tie­ sa, įvai­r io­se ša­ly­se vy­rai pa­ger­bia­m i skir­tin­gu lai­ku. Vie­nur lapk­ri­čio, ki­tur – va­sa­r io, ko­vo, lie­pos mė­ne­siais.

Vy­rams apie švar­kus Švar­ko pe­čiai ne­t u­rė­t ų bū­t i pla­tes­n i nei jį dė­vin­čio žmo­gaus pe­čiai, o švar­ ko apy­kak­lė tu­r i bū­t i pri­g lu­du­si ties vie­ta, kur spran­das pe­rei­na į nu­ga­ rą. Apy­kak­lė tu­ri bū­ti že­miau kak­lo, o prie­ky­je – ties rak­ti­kau­liais. Sa­gos tu­ri už­si­seg­t i neį­temp­da­mos me­d žia­gos. Taip pat pa­tem­pus švar­ką tarp kū­no ir krū­ti­nės tu­ri lik­ti tar­pas. At­la­pai tu­rė­tų su­g ul­t i tie­siai ant krū­t i­nės, ta­čiau ne­ ga­l i bū­t i su­si­ban­ga­vę, at­si­vė­pę. O per vi­są švar­ko nu­ga­ros il­g į ne­tu­rė­tų bū­ti ho­ri­zon­ta­lių raukš­lių. Vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je neiš­ven­g ia­mos raukš­les, – ties pa­ž as­t i­m is. Čia pa­l ie­ka­ma dau­g iau vie­tos, kad žmo­g us jaus­t ų­si pa­to­g iau ir jam bū­tų leng­viau ju­dė­ti. Jei­gu me­ džia­ga ne­ly­g i, ban­g uo­ta ar yra raukš­ lių, švar­kas tik­riau­siai per ma­žas.

Vy­rų juo­ke­liai „Kok­tei­liui“ te­ko nu­girs­ti, kaip juo­kau­ja vy­rai: „Svar­biau­sia mo­te­riai – ne krū­ti­ nė, o akys! Pa­ti­kė­k i­te, mo­te­ris be akių kur kas bai­siau at­ro­do.“ Čes­ka (397 719; ti­kė­ki­mės, si­tua­ci­ja pa­si­keis – vy­rai su­lauks pel­ny­tos pa­gar­bos)

Ši­lu­tės ra­jo­ne sa­vait­ga­lį siau­tė­jo šer­nai, kel­da­mi grės­mę vai­ruo­to­ jams. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą ke­lių mi­ nu­čių skir­tu­mu į ke­lią iš­bė­gę šer­ nai ap­ga­di­no du au­to­mo­bi­lius. Ma­ ža to, po ava­ri­jų vai­ruo­to­jams bu­ vo iš­ra­šy­tos bau­dos dėl in­ci­den­tų. Esą jie tu­rė­jo at­kreip­ti dė­me­sį į ke­ lio ženk­lus, per­spė­jan­čius apie lau­ ki­nius žvė­ris, ra­šė 15min.lt.

In­ci­den­tas šeš­ta­die­nio va­ka­rą įvy­ ko ke­ly­je Šilutė–Klaipėda, vos po­ rą ki­lo­met­rų nu­to­lus nuo Ši­lu­tės. Miš­kin­go­je vie­to­vė­je, ties Ru­dy­nų kai­mu, prieš pat at­va­žiuo­jan­tį au­ to­mo­bi­lį „VW Pas­sat“ į ke­lią iš­bė­ go šer­nas. Vai­ruo­to­jas vė­liau sa­kė, kad su­ si­dū­ri­mo jis iš­veng­ti ne­ga­lė­jo. Ap­ ga­di­nęs au­to­mo­bi­lį, šer­nas pa­bė­ go į miš­ką. Ana­lo­giš­ka si­tua­ci­ja vos už ke­ lių mi­nu­čių nu­ti­ko ki­tam vai­ruo­ to­jui. Prie­šin­ga kryp­ti­mi va­žia­vęs au­to­mo­bi­lis „Peu­geot 407“, už ke­ lių šim­tų met­rų nuo pir­mos ava­ri­ jos vie­tos, taip pat su­si­dū­rė su stai­ ga į ke­lią iš­bė­gu­siu šer­nu. Gy­vū­nas li­ko gy­vas ir ap­ga­di­nęs au­to­mo­bi­lį nu­bė­go į miš­ką. Vai­ruo­to­jai nu­spren­dė iš­kvies­ ti po­li­ci­ją, nes nė vie­nas iš jų ne­ tu­rė­jo kas­ko drau­di­mo. Ta­čiau šio poel­gio neil­gai tru­kus te­ko pa­si­ gai­lė­ti. Ava­ri­jo­je ne­nu­ken­tė­jo nei tre­ tie­ji as­me­nys, nei au­to­mo­bi­liuo­ se va­žia­vę žmo­nės, ap­ga­din­ti tik pa­čių vai­ruo­to­jų au­to­mo­bi­liai, ta­ čiau pa­rei­gū­nai vai­ruo­to­jams iš­ra­ šė bau­das. Jų tei­gi­mu, ke­lio ruo­žas, ku­ria­me įvy­ko in­ci­den­tai, pa­žy­mė­tas ženk­ lais, per­spė­jan­čiais apie lau­ki­nius gy­vū­nus, to­dėl vai­ruo­to­jai ne­va tu­ rė­jo pa­si­rink­ti to­kį grei­tį, kad vi­siš­ ko­je tam­so­je, esant blo­gam ma­to­ mu­mui ir ly­no­jant, spė­tų pa­ste­bė­ti iš miš­ko prieš pat au­to­mo­bi­lį iš­bė­ gan­tį žvė­rį. „Klaipėdos“ inf.

Pavojus: kai kur kelią pastojantys šernai labiau primena atrakciją, nei grėsmę.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

teleloto Nr. 865 2012 11 04 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 55 122 (3 x 18 374) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt §§ §§ 30 47 64 55 18 21 39 50 05 43 10 19 16 37 11 68 49 35 08 54 29 26 44 42 17 72 48 22 59 66 74 28 04 69 67 §§§ 51 20 33 23 01 §§ §§§ 61 40 60 46 75 §§§ §§§ §§§ 70 03 38 45 62 24 57 06 63 Papildomi prizai: „Ford Fiesta“ (TV) – Virginija Alimienė „Renault Thalia“ – 0158957 „Hyundai i20“ – 0059869 „Hyundai i20“ – 0175099 Kvietimai į TV 031*904, 047*248, 007*281. 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 29 d.) – Kristina Ibragimova iš Radviliškio 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 29 d.) – Nijolė Ona Martavičienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 29 d.) – Rima Šilinskienė iš Skuodo rajono Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.