TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s naujienos treÄ?iadienis, lapkriÄ?io 7 d., 2012 m. Nr. 260 (1459) AbeÂjoÂnÄ—s dÄ—l Sei mo rinÂkiÂmĹł reÂzul taÂtĹł neÂstabÂdo bĹŤÂsi mos valÂdanÂÄ?ioÂsios koaÂliÂciÂjos dÄ—ÂlioÂniĹł. LieÂtuÂva 5p.
Feisbuke suÂsiÂkĹŤÂruÂsi gruÂpÄ— keÂtiÂna apei ti ÄŻstaÂtyÂmus ir gy venÂtoÂjams paÂsiĹŤÂlyÂti preÂkiĹł be akÂciÂzo. EkoÂnoÂmiÂka 8p.
diena.lt
EliÂto roÂkiÂruo tÄ— RuÂsiÂjoÂje: gy nyÂbos ĹĄe fu paÂskirÂtas S.Ĺ oiÂgu. Pasaulis 12p.
IĹĄ darÂbo – uĹž vieÂĹĄuÂmÄ…
1,30 Lt
Mes ir vÄ—l neÄŻÂgyÂvenÂdiÂno me KonsÂtiÂtuÂciÂjos nuoÂsta tĹł, ir tai yra laÂbai bloÂgai. SeiÂmo EtiÂkos ir proÂceÂdĹŤÂrų koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkas AlÂgiÂmanÂtas SaÂlaÂmaÂkiÂnas
7p.
Miestas
2p.
Panika kilo dÄ—l fejerverkĹł VaÂkar apie 16 val. buÂvo uĹžÂdaÂryÂtas VilÂniaus GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂte esan tis centÂriÂnis paÂĹĄtas. Taip paÂsielgÂta po anoÂniÂmiÂnio skamÂbuÂÄ?io apie vie naÂme siunÂtiÂnyÂje esanÂtÄŻ sprogÂmeÂnÄŻ. VÄ—Âliau paaiĹĄÂkÄ—Âjo, kad siunÂtiÂnyÂje bu vo paÂprasÂÄ?iauÂsi feÂjerÂverÂkai, kuÂriĹł nieÂkaip speÂciaÂliai neutÂraÂliÂzuoÂti ne reiÂkÄ—Âjo.
menas „„AtÂlyÂgis: ĹžurÂnaÂlisÂtus ÄŻ ÄŻmoÂnÄ™ ÄŻleiÂduÂsi vieÂĹĄoÂjo transÂporÂto darÂbuoÂtoÂjĹł proÂfeÂsiÂnÄ—s sÄ…ÂjunÂgos vaÂdoÂvÄ— D.KhloÂpoÂva riÂziÂkuoÂja neÂtekÂti darÂbo.
AtiÂdaÂrei duÂris ĹžurÂnaÂlisÂtams ir ÄŻleiÂdai juos ÄŻ saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ™? TuoÂmet krauÂkis laÂgaÂmiÂnus ir ieĹĄÂkoÂkis kiÂto darÂbo. ToÂkios poÂliÂtiÂkos laiÂkoÂsi „VilÂniaus vieÂĹĄoÂjo trans porÂto“ vaÂdoÂvai, kuÂrie nuÂsprenÂdÄ— atÂsiÂkra tyÂti esÄ… neÂloÂjaÂlios darÂbuoÂtoÂjos.
MinÂdauÂgo AĹžuÂĹĄiÂlio nuoÂtr.
AndÂreÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis a.zukovski@diena.lt
PaÂpikÂtiÂno ĹžurÂnaÂlisÂtai
NuspÂrenÂduÂsi paÂvieÂĹĄinÂti „VilÂniaus vieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ transÂporÂtą“ kaÂmuoÂjanÂÄ?ias proÂbleÂmas ĹĄios ÄŻmoÂnÄ—s neÂprikÂlau soÂmos darÂbuoÂtoÂjĹł proÂfeÂsiÂnÄ—s sÄ…Â junÂgos pirÂmiÂninÂkÄ— DaÂnuÂta Khlo poÂva atÂsiÂdĹŤÂrÄ— ties atÂleiÂdiÂmo iĹĄ darÂbo riÂba. Rytoj teisÂmas svarsÂtys
13p.
Juozukas ir vÄ—l nepakartojamas
moÂters atÂleiÂdiÂmo iĹĄ darÂbo gaÂliÂmy bÄ™ uĹž neÂva buÂvuÂsias praÂstoÂvas, o ĹĄiuo meÂtu moÂteÂris vieÂĹĄoÂjo trans porÂto vaÂdoÂvyÂbÄ—s kalÂtiÂnaÂma tuo, kad dirÂba ne saÂvo darÂbÄ…. BĹŤÂtent taip buÂvo ÄŻvarÂdyÂtas jos sprenÂdi mas ÄŻ ÄŻmoÂnÄ—s teÂriÂtoÂriÂjÄ… ÄŻleisÂti Ĺžur naÂlisÂtus. PaÂti D.KhloÂpoÂva ĹžurÂnaÂlisÂtams tvirÂtiÂno, kad gudÂrĹŤs vaÂdoÂvĹł iĹĄÂveÂdĹžioÂjiÂmai
2
C Ă 8N_\YV[V XVĂş ]\YVXYV[VXN ddd XN_]\Y Ya 9N]X_VĂ˜V\ ZĂ›[ XcVRĂ˜VNZR NaYVXaV
CÂź 6< F:2;Ă? AF?6:B@ `b ;B<9.61. 686 # @VĂY\ZR NaYVXaV Vb\` cĂ&#x203A; V\ fZR[Ăş af_VZb`' ď &#x201C; cf_NZ`' XN_PV[\RZO_V\[V[V\ N[aVTR[\ 02. af_VZĂ&#x2013; b " 9a `b [b\YNVQN( ď &#x201C; Z\aR_VZ`' XN_PV[\RZO_V\[V[V\ N[aVTR[\ 02. af_VZĂ&#x2013; b " 9a `b [b\YNVQN( ď &#x201C; Z\aR_VZ`' XVNb VQ VĂş cĂ&#x203A; V\ N[aVTR[\ 0N " af_VZĂ&#x2013; b " 9a `b # [b\YNVQN 1Ă&#x203A;Y af_VZ\ X_RV]aV` Ă&#x; XNO =YNĂ&#x2DC;VNb N]VR cĂ&#x203A; V\ fZR[Ăş af_VZĂş `cN_OĂ&#x2013; `XNVafXVaR ddd XN_]\Y Ya Af_VZĂş XNV[N [R ]\YVXYV[VX\` ]NPVR[aNZ`
& 9a `b " ]_\P [b\YNVQN
2
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
miestas
4p.
Rasų kapinėse rekonstruojama XIX a. tvora.
Iš darbo – u yra labai paprastai paaiš 1 kinami. Nepriklausomai profesinei sąjungai vadovaujanti
moteris bendrovės vadovui Ginta rui Nakučiui yra lyg kaulas gerklėje. „Dvejus metus mane įvairiais būdais guja. Tik aš anksčiau turė jau jėgų su jais kovoti, bet štai ėmė streikuoti sveikata. Nes aš keliu į paviršių visas tas problemas, ku rias bandoma nutylėti. Tai, ko kiais troleibusais mes važinėjame, kaip engiami darbuotojai. Pati dir bau troleibuso vairuotoja iki 1998 m. ir pažįstų tą virtuvę iš vidaus“, – dėstė pašnekovė.
Gintaras Nakutis:
Tai net ne žurnalistai. Jie daro šou, o ne ieš ko informacijos, todėl nemanau, kad jie bu vo reikalingi įmonėje.
Nebendravo, nes neplanavo
Pavojus: vakar pavakarę į centrinį paštą sulėkė visos specialiosios tarnybos.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ant kojų sukėlė siuntinys Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Vakar apie 16 val. buvo uždary tas Vilniaus Gedimino prospekte esantis centrinis paštas. Taip pa sielgta po anoniminio skambu čio apie viename siuntinyje esan tį sprogmenį.
Visi įėjimai į paštą buvo užtverti, aptverta ir teritorija aplink. Į įvy kio vietą atvyko ugniagesiai, me dikai ir policijos pareigūnai. Buvo iškviesti ir „Aro“ rinktinės parei gūnai. „Vienoje siuntų gali būti pi rotechninių priemonių“, – sa
kė rinktinės vadas Viktoras Gra bauskas. Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė teigė, jog ant radienį apie 15 val. sulaukta ano niminio skambučio apie sprogme nį. „Gavome anoniminį skambutį, kad siuntoje yra sprogstamosios medžiagos. Informavome apie tai policiją ir ji ėmėsi atitinkamų veiksmų. Iš centrinio pašto žmo nės evakuoti – tiek darbuotojai, tiek klientai, nes buvo reaguota į šį pranešimą“, – teigė A.Jonušaitė. Lauke stovinčios pašto darbuo tojos prasitarė, kad patalpose bu vo rastas sprogmuo. „Mes dir bame pašte. Neseniai sprogmenį
rado. Bet daugiau mes nieko ne galime sakyti. Dabar laukiame čia, namo eiti negalime, nes vis dar mūsų darbo valandos“, – kalbė jo pašto darbuotojos. Kitas pašto darbuotojas prasita rė, kad esą buvo pranešta apie 12 kilogramų sprogmenį pašto sau gykloje, esančioje šalia centrinės pašto salės. Pareigūnai padėties nekomentavo. „Čia rimtas daly kas. Geriau pasitraukite nuo lan gų“, – tepasakė įvykio vietoje dir bantis pareigūnas. Vėliau paaiškėjo, kad siuntinyje buvo paprasčiausi fejerverkai, ku rių niekaip specialiai neutralizuo ti nereikėjo.
Gariūnuose – ir vėl kratos Pirmadienį ir antradienį vėl buvo krečiama šešėlinės prekybos sos tine neoficialiai vadinama Gariū nų turgavietė.
Kaip BNS sakė Valstybinės mo kesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Darius Buta, kratos at liekamos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) vykdant ikiteisminį tyrimą. Jo duomeni mis, kratos susijusios su dar per nai pradėtu tyrimu. „Tai yra, mūsų žiniomis, tęsinys to tyrimo, kuris pradėtas dar praė jusiais metais“, – teigė D.Buta. Vilniaus apskrities VMI sky rė 20 specialistų, kurie padeda FNTT krėsti turgavietę. Praneša ma, kad pareigūnai kratas atliko ir kai kurių verslininkų namuose. Portalas delfi.lt informavo, kad už grotų pakliuvo mažiausiai aš
tuoniolika sukčiavimu įtariamų verslininkų. D.Buta sakė to pa tvirtinti negalįs. FNTT kratų kol kas nekomen tuoja. Prekeivių grupuotė Gariū nuose sulaikyta ir pernai spalį. Tuomet per bendrą operaciją sulaikyta daugiau nei 60 įtariamų asmenų, nusikalstamos veiklos or ganizatorių, vykdytojų ir padėjėjų, atlikta daugiau nei 120 kratų. Per kratas rasti ir paimti nu sikalstamą veiklą patvirtinan tys buhalterinės apskaitos doku mentai, įvairūs juodraščiai, bankų sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos. Kaip įtariama, iš nusikalstamos vei kos gauta daugiau nei 1,2 mln. li tų grynųjų pinigų, be dokumentų įsigyta įvairių prekių už daugiau kaip 5 mln. litų. VD inf.
Dar spalio 29 d. D.Khlopovai buvo įteiktas „Vilniaus viešojo transpor to“ direktoriaus G.Nakučio pasira šytas raštas, kuriame iš moters rei kalaujama pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Rašte direktorius pirmu asme niu teigia: „2012 m. spalio 1 d. į mane kreipėsi LNK televizijos laidos „KK2“ žurnalistai, prašy dami paaiškinti susidariusią si tuaciją dėl bendrabučiuose gy venančių darbuotojų. Kadangi tą dieną nebuvo planuota bendrauti su šios laidos žurnalistais jokiais klausimais, išaiškėjo, kad žurna listus į bendrovės teritoriją įlei dote Jūs (tą Jūs pripažinote ir savo 2012-10-01 elektroniniame laiš ke, adresuotame generaliniam di rektoriui“. Nevykdė darbo funkcijų
D.Khlopova rašte kaltinama dar 2010 m. gegužės 31 d. generalinio direktoriaus įsakymo ir bendrovės „Vilniaus troleibusai“ darbo tvar kos taisyklių 53.5 punkto pažeidi mu, kuriame teigiama, kad dar buotojui draudžiama dirbti darbus, kuriuos jis nėra įpareigotas atlikti. Greičiausiai D.Khlopovos spren dimas į valstybės įmonės teritori ją įleisti žurnalistus G.Nakučio bu
Rakštis: viešojo transporto darbuotoj
vo interpretuotas kaip darbų, kurių nėra moters pareigybės aprašyme, vykdymas. Tiesa, kaltinimas, kad mote ris vykdė ne savo funkcijas, skam ba keistai, nes tame pačiame rašte teigiama, jog nuo „2012 m. rugsėjo 1 d. paskelbta prastova ir nepave dama atlikti jokių darbo funkcijų“. Taigi moteris, G.Nakučio nuomo ne, de facto ir de jure įmonėje ne bedirba, tačiau jos vis vien pra šoma pasiaiškinti, kodėl ji darbo metu dirba ne savo darbą. Nepatiko išsilavinimas
Dienraščio žurnalistų pakalbintas G.Nakutis taip pat į vieną suplakė dvi skirtingas istorijas. „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas tvirti no, kad moteris šiuo metu įmonėje nedirba, nes reorganizuojant „Vil niaus troleibusus“ jai vietoj Eismo tarnybos vadovo pareigų buvo pa siūlytos Eismo organizavimo sky riaus specialisto pareigos. Tačiau jai šių pareigų atsisakius buvo pa skelbta prastova. „Mūsų netenkino jos turimas išsilavinimas, ji, rodos, zootech nikė. Todėl reorganizuojant įmo
Kontrabandininkė Savaitgalį Vilniaus teritorinės mui tinės pareigūnai aptiko ir „šokola dinių cigarečių“, ir kontrabanda gabenamų maisto produktų – deš relių bei vištų šlaunelių.
Nuoseklumas: teigiama, kad
šiomis dienomis Gariūnuose atliekamos kratos yra susiju sios su dar pernai pradėtu ty rimu. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kaip teigiama muitinės pranešime, šeštadienio rytą į Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos atvykęs leng vasis VW automobilis, vairuojamas Lietuvos pilietės, pasuko į žaliąjį kanalą. Vairuotoja žodžiu deklara vo, kad negabena jokių draudžiamų ar apmokestinamų prekių. Muitinės pareigūnai, įtarę, kad automobilyje esančiose talpyklose gali būti slepiama cigarečių, nutarė transporto priemonę patikrinti de
taliai. Automobilį apžiūrintys mui tininkai nustebo – iš degalų bako jie ištraukė šiukšlių maišą, kuria me buvo paslėpta 12 kg dešrelių ir 10 kg vištų šlaunelių. Nuo muitinės kontrolės slepiami mėsos gaminiai ir automobilis buvo sulaikyti. Pa žeidėjai surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Vilniaus pašto poste muitinės kinologai, tikrindami pašto siun tas į Angliją, vienoje jų aptiko kaip šokolado plytelės supakuotų ciga rečių. Iš viso siuntoje aptikta 300 pakelių cigarečių, pažymėtų balta rusiškomis banderolėmis. Trys blokai kontrabandinių ci garečių buvo suvynioti į maistinę
3
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
už viešumą
ojų profesinė sąjunga ne tik reikalauja sutartų atlyginimų, bet ir stoja skersai kelio bandymams atleisti jos lyderę. Gedimino Bartuškos nuotr.
nę buvo pasiūlytos kitos, žemes nės, pareigos, o į jos vietą parinkti kompetentingi žmonės. Tačiau ji tų pareigų neatsisakė. Norėjome ją atleisti, tačiau negavome pro fesinės sąjungos pritarimo. Dabar šį klausimą spręs teismas“, – dės tė G.Nakutis. Sukonkretinus klausimą dėl žur nalistų apsilankymo ir po to įvyku sio skandalo, G.Nakutis į D.Khlo povą vėl ėmė žvelgti iš darbdavio pozicijų. „Kodėl žmogus dirba darbą, kuris jam nepavestas?“ – gūžčiojo pečiais „Vilniaus viešo jo transporto“ vadovas. G.Nakučio tvirtinimu, tai, kad žurnalistai įmonėje atsirado bū tent D.Khlopovos iniciatyva, su prasti buvo nesunku. „Ji ne pir
mą kartą juos kviečiasi. Tai net ne žurnalistai. Jie daro šou, o ne ieš ko informacijos, todėl nemanau, kad jie buvo reikalingi įmonėje“, – pabrėžė G.Nakutis. Įleido per valgyklą
Eilinis žurnalistų apsilankymas įmonėje, pasak profesinės sąjun gos vadovės, – tai tik dar vienas pretekstas valdžiai su ja susidoroti. „Tai yra valstybės įmonė, o ne koks nors slaptas objektas, kuria me negalima lankytis žurnalis tams. Esu Eismo tarnybos vadovė ir galbūt eidama šias pareigas ne galėčiau leisti žmonių į vidų. Ta čiau tuo pat metu vadovauju pro fesinei sąjungai, o tai jau atskiras juridinis vienetas, nepavaldus ge
neraliniam direktoriui. Ir būtent kaip profsąjungos atstovė įleidau žurnalistus. Tačiau atsakymas kur kas paprastesnis. Aš jiems truk dau, nes viešinu darbuotojų pro blemas, kovoju už jų teises. Ir jų interesas – išguiti mane iš darbo“, – dėstė savo poziciją D.Khlopova. Moteris papasakojo, kad šiuo me tu įmonėje sugriežtinta patekimo į vidų tvarka, tad žurnalistus mote ris buvo priversta įleisti per įmo nės valgyklą. „Generalinį direktorių įspėjau elektroniniu laišku, kad jis neuž sipultų ir nebaustų apsaugos, nes tai aš juos įleidau. Tačiau dar kar tą pabrėžiu: įleidau juos kaip pro fesinės sąjungos vadovė“, – teigė D.Khlopova.
Vykdė transporto reorganizaciją 2011 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas į „Vilniaus viešąjį trans portą“ sujungti iki tol atskirai veiku sias įmones „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“. Vis i darbuotoj ai liko eit i sen ąs ias pareig as iki tol, kol buvo perkelt i į
nauj ai suformuot ą įmon ės struk tūrą. 2011 m. gruodį buvo sudaryta nau ja įmonės struktūra, prasidėjo kon sultacijos su profesinėmis sąjungo mis. Beveik visi vadovų pareigas „Vil niaus autobusuose“ ir „Vilniaus trolei
busuose“ ėję asmenys tokias pat (va dovų ar pavaduotojų) gavo naujojo je įmonėje. Drauge su profesinėmis sąjungomis buvo nutarta, kad į naujas pareigas žmonės bus perkeliami pamažu, iš anksto suderinus visas sąlygas.
mėsą slėpė degalų bake aliuminio foliją, o visos kartoninių pakuočių sienelės buvo prikimš tos šokolado plytelių „Olympia“ ir „Americana“. Siunta sulaikyta, at liekamas tolesnis tyrimas. VD, BNS inf.
12
kilogramų dešrelių buvo paslėpta degalų bake.
Krovinys: taip supakuotos iš Baltarusijos keliavo dešrelės ir vištų
šlaunelės.
Muitinės nuotr.
4
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kaltės nepripažįsta Žinomo advokato ir sostinės ta rybos nario Sergejaus Novikovo nužudymo byloje kaltinimų su laukę vilniečiai Vitalijus Gaspe rovičius ir Jonas Dambrauskas neprisipažįsta įvykdę jiems ink riminuojamus nusikaltimus.
Byloje advokato nužudymo iš sa vanaudiškų paskatų suorganiza vimu kaltinamas Vilniaus laidoji mo rūmų direktorius bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas V.Gasperovičius, o nu žudymo įvykdymu – buvęs bok sininkas J.Dambrauskas. V.Gas perovičius taip pat kaltinamas beveik pusės milijono litų iš švaistymu, sukčiavimu ir doku mentų suklastojimu. Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme įvykusiame posėdyje pa skelbtas kaltinamasis aktas, tei rautasi kaltinamųjų, ar jie prisi pažįsta dėl to, kuo yra kaltinami. Nužudyto teisininko našlė ir trys jos vaikai iš kaltinamųjų dėl
1,5
mln. litų iš kiekvieno kaltinamojo dėl artimojo mirties prašo priteisti nužudyto teisininko našlė ir trys jos vaikai.
artimojo mirties prašo priteisti po 1,5 mln. litų. Teisme nukentė jusiesiems atstovauja buvęs Ge neralinės prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Al gimantas Kliunka, dabar jis ver čiasi advokato praktika. Byloje yra dar du kaltinamie ji – Vladislavas Tomkevičius ir Tatjana Kuliešienė. Jie kaltinami tik finansiniais nusikaltimais, t. y. sukčiavimu, dokumentų klastoji mu. T.Kuliešienė prisipažino kal ta, ją teismas apklausė. Bylos nagrinėjimą teismas tęs rytoj. 47-erių S.Novikovo kūnas su durtine žaizda krūtinėje rastas pernai birželio 1-osios pavakarę Vilniaus centre esančioje K.Ka linausko gatvėje, netoli ban ko „Citadele“. Advokato prakti ka S.Novikovas vertėsi 21 metus, dirbo advokatų kontoroje „Novi kov, Baranskis ir partneriai“. Į savivaldybės tarybą jis pa teko pagal Darbo partijos sąra šą, tačiau partijos narys nebu vo. Advokatas buvo vedęs, turėjo tris vaikus. Išrinktas į Vilniaus tarybą deklaravo turintis dau giau nei 3 mln. litų vertės įvai raus turto. Manoma, kad S.Novikovo nu žudymas susijęs su ritualinių paslaugų verslu – bijota, kad S.Novikovas perims verslą į sa vo rankas ir, pradėjęs tikrinti fi nansinius dokumentus, pamatys nusikalstamus finansinius san dorius. VD, BNS inf.
Nauja: iki Naujųjų metų Rasų kapinėse turėtų būti atkurta dalis XIX a. tvoros.
Savivaldybės nuotr.
Atkuria kapinių tvorą Vilniaus Rasų kapinėse darbuojasi statybininkai. Čia pagal XIX a. išlikusius autentiškus fragmentus statoma Rasų kapinių tvora. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Rekonstrukcijos darbai buvo pra dėti šių metų rugsėjį baiminantis, kad nestabili tvora kelia grėsmę kapų lankytojams. „Kapinių tvo ra vietomis buvo išgriuvusi, iš trupėjusi, krito pavienės plytos. Grėsmė buvo greta esantiems ka pams, paminklams, tvorelėms, ka pus lankantiems žmonėms“, – sa kė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalaus kienė. Pasak skyriaus vedėjos, 2003 m. buvo paruoštas Senųjų Rasų kapi nių rytinės tvoros dalies prie Suki
Irena Mikalauskienė:
Grėsmė buvo greta esantiems kapams, paminklams, tvore lėms, kapus lankan tiems žmonėms. lėlių gatvės ir šiaurinės tvoros da lies atstatymo projektas. Bet dėl lėšų stokos buvo sutaisyta tik 70 m tvoros. Šiuo metu pagal parengtą ir su derintą projektą atstatoma apie
168 m ilgio tvora pagal išlikusius du autentiškus XIX a. Rasų kapi nių tvoros fragmentus. Teigiama, kad vykdant rekonstrukcijos pro jektą šie paskutiniai seniausi tvo ros fragmentai bus sutvirtinti ir iš saugoti. Rugsėjį pradėtą rekonstruk ciją Vilniaus miesto savivaldybė planuoja baigti iki Naujųjų metų. I.Mikalauskienė užsiminė, kad jei oro sąlygos bus palankios, gali bū ti, jog darbai bus baigti ir anksčiau, galbūt net iki gruodžio vidurio. Pagal pasirašytą sutartį darbų vertė, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, yra daugiau kaip 268 tūkst. litų.
Pasirinkimas: zirziančios arba mirksinčios lempos Įtarimai: S.Novikovas nužudytas buvo greičiausiai dėl verslo inte
resų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vogė iš darbdavio Vilniaus miesto prokurorai teis mui perdavė bendrovėje „Omni tel“ salono konsultantu dirbusio vilniečio D.D. bylą.
Nustatyta, kad D.D., bendrovės duomenų bazėje nurodydamas tariamą įrangos pardavimą, įran gos neparduodavo, o pats pasisa vindavo „Omnitel“ priklausantį turtą. Taip jis darė nusikalsta mą veiką – apgaule įgydavo sve timą turtą. Penkerius metus telekomu nikacijų bendrovėje dirbęs kon sultantas pastaruosius ketverius metus iš salono periodiškai pa
sisavindavo įvairių prekių: kiek daugiau nei 100 vienetų mobi liojo ryšio telefonų „HTC OneX“, „iPhone“, po kelis telefonus „No kia“, „Sony Ericsson“, „Samsung Galaxy“, 10 vienetų mobiliojo ryšio telefonų HTC, kompiute rį „Apple“. Pasisavintas prekes D.D. pardavė skelbimą įdėjęs in ternete. Telekomunikacijų bend rovei „Omnitel“ padaryta žala siekia apie 250 tūkst. litų. Kaltinamasis nuoširdžiai gaili si dėl padarytų nusikaltimų. Di džiausia už juos gresianti bausmė – iki trejų metų nelaisvės. VD, BNS inf.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Ugdymo įstaigose įrengtas dirbti nis apšvietimas turi atitikti visuo menės sveikatos saugos teisės nor miniuose aktuose nustatytus rei kalavimus. Vis dėlto birzgiančios ir mirksinčios senos lempos mo kyklose – dar ne praeitis.
„Abiejose lempų eilėse yra po vie ną pagedusią. Taigi tenka pasirink ti, ar zirzianti lempa, ar mirksinti, – pasakojo vienos sostinės cent re esančios mokyklos pedagogė. – Pirmuose aukštuose dauguma lempų pakeistos, bet viršutinia me ne. Nėra lėšų. Mokykla negau na higienos paso.“ Sav ivald yb ės duom en im is, miesto mokyklose galėtų būti iki 12 proc. susidėvėjusių liumines cencinių lempų. Vis dėlto kas
met mokyklose pakeičiama apie 10 proc. pastatuose esančių lem pų. Ikimokyklinio ugdymo įstai gose, pasak savivaldybės Švie timo departamento direktoriaus Gintaro Petronio, susidėvėjusių lempų beveik nėra. Šiose įstaigo se kasmet pakeičiama apie 1 proc. lempų. „Lempučių pirkimu rūpinasi pa čios mokyklos, pagal poreikį užsa kančios reikiamą skaičių lempų. Savivaldybė centralizuoto pirkimo nevykdo, – sakė G.Petronis. – Kal bant apie higienos pasus, higienos normoje yra numatytos apšvietos ribos ir mokykla turi prižiūrėti, kad apšvietimas atitiktų normą. Savi valdybės duomenimis, absoliu ti dauguma mokyklų atitinka ap šviestumo normas.“ Vienoje mokykloje paprastai yra apie 1400 šviestuvų, darželyje – apie 240.
Šviesa: vienoje mokykloje pa
prastai yra apie 1400 šviestuvų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
TrečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
lietuva
Politinė ir teisinė sumaištis Seimas jau kreipė si į Konstitucinį Teis mą (KT) dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Tą patį žada padaryti ir Pre zidentė Dalia Gry bauskaitė. Teismo išvados bus laukia ma šios savaitės pabaigoje. Nepai sydamos to, trys kai riojo centro parti jos jau pasirašė susi tarimą dėl būsimos valdžios formavimo.
Vytautas Dumbliauskas Pol itologas
T
aip elgd am as i Prez identė tik atitol ina laiką, kai turės priimt i sprend imą dėl trijų part ijų bur iamos vald an čiosios koal icijos palaimin imo. A.But kev ič ius neab ejot inai, jei bus teig ia mas KT išaišk in imas, vėl pas ją ateis su šia koal icija. Moral iai žiūr int, Prez identė yra tei si, kad stengiasi iki galo išsiaiškinti, ar rinkimai vyko teisėtai. Tačiau juk to kių rinkimų pažeidimų kaip šiemet bū ta ir anksčiau, todėl vargu ar KT pripa žins, kad reikia naujų rinkimų. Be to, toks KT sprend im as įstumtų Liet uvą į lab ai rimtą pol it inę krizę. Tad a reikėtų KT dars yk klaust i, ką dar yt i tol iau.
Nelaukia: nors dėl rinkimų rezultatų kreiptasi į KT, trys kairiojo centro partijos pasirašė susitarimą dėl koa
licijos sudarymo.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nerimavo, bet aprimo
Vieni politikai – netekę amo, ki ti gūžčioja pečiais, o teisininkai ra mina. Prezidentės Dalios Grybaus kaitės noras kreiptis į Konstitucijos sargus dėl Seimo rinkimų daugia mandatėje teisėtumo sukėlė tiktai nereikalingą šurmulį. „Tokios vel niavos dar nėra buvę! Jei daugia mandatės apygardos rezultatus pa skelbtume negaliojančiais, ką daryti tiems, kurie išrinkti vienmandatė se? Ar kas nors mokės išeitines? Ar galėsim būti įrašyti sąrašuose?“ – daugmaž tokiais pareiškimais Sei mo užkulisiuose vakar švaistėsi valdžią formuojantys kairieji. Nerimą tarp valdžią imančių so cialdemokratų sukėlė žinios, esą Prezidentė praėjusį šeštadienį bu vo susitikusi su KT teisėjais. Tačiau išgirdę teisininkų komentarus da lis politikų nurimo. Kad ir kokia iš vada šeštadienį būtų paskelbta KT, galutinį žodį tarti turės patys poli tikai: skelbti rinkimus negaliojan čiais gali tik Seimas. Vis dėlto Seimo kairieji mato ir šviesiąją Prezidentės sprendi
Komentaras
mo dėl kreipimosi į KT pusę – juk taip bus galima dar labiau spausti Viktoro Uspaskicho Darbo partiją į kampą. O tai – į naudą Algirdui Butkevičiui ir socialdemokratams.
Viktoras Uspaskichas:
Bus taip, kaip nori Prezidentė. Nieko dramatiška nebus
Vakar vakare į KT kreipėsi ir Sei mas. Tačiau manančių, kad KT iš vada dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bus neigiama, – mažu ma. Nors jau pasigirdo netgi apo kaliptinių pranašysčių: jei KT iš vada bus neigiama, rinkimai bus rengiami iš naujo, o kol jie bus su rengti – šalį valdys tik Prezidentė. Tačiau tai tik plepalai. Jei KT išvada bus neigiama, dėl Seimo rinkimų teisėtumo vis tiek spręs pats parlamentas. Vytautas Sinkev ič ius, buvęs KT teisėjas, tikslina, kad KT šiuo atveju pa teiks išvadą – buvo ar ne šiurkš čiai pažeistas Seimo rinkimų įsta tymas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Jei KT išvada būtų neigiama, ga lutinį sprendimą dėl rinkimų pa skelbimo negaliojančiais turės priimti dar dabartiniai politikai: „Jei gautume KT išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas rinkimų įsta tymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų rezultatus, šis Seimas tu rėtų kelias galimybes. Viena jų – pripažinti rinkimus negaliojan čiais, bet tik su viena sąlyga: jeigu pagal balsų skaičiavimo protoko lus negalima nustatyti tikrųjų rin kimų rezultatų. O jei nustatyti gali ma, tada Seimas pripažinti rinkimų negaliojančiais negali.“ Abejonių, kad tikrųjų rinkimų rezultatų nustatyti neįmanoma, nėra. Tad neigiamos KT išvados vargu ar galima tikėtis. V.Uspaskichas keičia toną
Tačiau D.Grybauskaitės ir Seimo kreipimasis į KT – ne vienintelis akmenukas, mestas į besiburiančią valdančiąją daugumą. Regis, bū tent dėl nepatenkintos Prezidentės buvo perdalytos ir ministerijos. Dar užvakar po kelias valandas trukusių derybų koalicijos lyde ris, būsimasis premjeras A.Butke vičius skelbė, kad derybų rezultatai
Algas paliks sumažintas Seimas spręs, ar dar vieniems me tams palikti galioti dėl finansų kri zės 40-ia litų sumažintą pareiginės algos bazinį dydį.
Finansų ministrė Ingrida Šimo nytė vakar parlamentarams pateikė įstatymų projektus, kuriais siūlo ma kitais metais pareiginės algos bazinį dydį palikti sumažintą. Siūloma nustatyti, kad vals tybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis 2013 m. liktų 450 litų. Pasak finansų ministrės, parei ginės algos bazinio dydžio didini Dydžiai: pasak finansų ministrės mas bent 5 litais valstybės biudže I.Šimonytės, bazinės algos padi tui kainuotų 30 mln. litų. „Tačiau dinimas vos 1 proc. biudžetui kai reikėtų turėti omeny, kad tokiu pa nuotų apie 75 mln. litų. čiu tempu tuomet tektų padidinti Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. ir bazinį dydį, kuris taikomas skai
čiuojant atlyginimus kitiems biudžetininkams – švietimo, kultū ros ir kitų sektorių darbuotojams. Abu bazinius dydžius padidinus 1 proc., 2013-iesiems papildomai reikėtų maždaug 75 mln. litų“, – sakė I.Šimonytė. Bazinis dydis, kurį dauginant iš pareiginio atlyginimo koeficiento skaičiuojamas atlygis valstybės tar nyboje, 2009 m. buvo sumažintas iki 450 litų karpant viešuosius finansus dėl kilusios ekonomikos krizės. Iki 2009 m. šis dydis siekė 490 litų. Pagal šį dydį atlyginimai skai čiuojami politikams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pa reigūnams, valstybės tarnauto jams, Konstitucinio Teismo teisė jams, kariams. VD, BNS inf.
yra galutiniai. Tačiau vakar jam ap silankius prezidentūroje paaiškė jo, kad valdžios pyragas ūmai bu vo perdalytas. Darbo bei Tvarkos ir teisingu mo partijos „pasidalytas“ minis terijas susikeitė. Tvarkos ir teisin gumo partijai teko Vidaus reikalų, o Darbo partijai – Energetikos mi nisterijos. A.Butkevičius vakar dievagojo si, kad valdžios pyrago perraiky mas – ne dėl Prezidentės žodžio. O V.Uspaskichas teįstengė pajuokau ti: „Vidaus reikalų ministerijos tie siog pagal pavadinimą reikia Tvar kos ir teisingumo partijai.“ Teisiamas politikas klusniai pa sitiko ir sprendimus kreiptis į KT dėl rinkimų pažeidimų. „Bus taip, kaip nori Prezidentė“, – tepasakė V.Uspaskichas. Kam teks kėdės?
Kurie politikai užsės ministerijų va dovų kėdes, kol kas neatskleidžiama. Beveik neabejojama tik dėl ke lių kandidatūrų. Užsienio reika lams greičiausiai vadovaus Lie tuvos ambasadorius Baltarusijoje Linas Linkevičius. Seimui – arba Virginija Baltraitienė, arba Vydas
Kas kokias ministerijas valdys? Socialdemokratų partija:
Finansų, Krašto apsaugos, Susisie kimo, Sveikatos apsaugos, Užsie nio reikalų, Teisingumo, Ūkio. Darbo partija:
Energet ikos, Žemės ūkio, Soc ia linės apsaugos ir darbo, Šviet imo ir mokslo, Kultūros. Tvarkos ir teisingumo partija:
Aplinkos, Vidaus reikalų.
Gedvilas. Beje, pastarajam matuo jama taip pat švietimo ir mokslo ministro kėdė. Valentinas Mazuronis gali užim ti aplinkos ministro postą, Kęstu tis Daukšys – energetikos ministro. Svarstoma, kad į socialinės apsau gos ir darbo ministres galėtų pre tenduoti Loreta Graužinienė. Gali būti, kad socialdemokra tas Juozas Olekas vadovaus Krašto apsaugos arba Sveikatos apsaugos ministerijai, o Julius Sabatauskas – Teisingumo ministerijai. Jau susitarta, kad Seimo vice pirmininkais taps Algirdas Sysas ir Vytautas Gapšys.
6
TRečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Prie lovio badauti sunku Standartai: prezidentūra patekusiems į Seimą siunčia signalus, kad tikisi iš jų atsakingos ir sąžiningos politikos.
Lukas Miknevičius
P
ajuodę paak iai, nukarę švarko skvernai, gurgiantis pilvas. Tik iš blyškusį savo paties šešėlį prime nantis Seimo Tvarkos ir teisingu mo frakcijos narys Petras Graž ulis dvi sa vaites vertė krūpčiot i kolegas Seime. Nu tilo ir andai per visus Seimo rūmus skam bėję šio kovotojo už teisybę rėksming i žo džiai, nebe toks grėsmingas ėmė atrodyti ir mojavimas kumščiu iš tribūnos. Dėl ko visa tai? Kam prireikė tok ios au kos? Žinoma, tik šventam tikslui. Taip par lamentaras tikėjosi atkreipti dėmesį į „išsi kerojusias problemas prokuratūroje“. Be to, P.Graž ul is neapsikentė prieš jį vykdomos „šmeižto kampanijos“ ir pareiškė nevalgy siantis, kol nebus išaišk inti „jos užsakovai ir vykdytojai“.
Gal P.Gražulis be maisto bū tų ištempęs ir ilgiau nei dvi sa vaites, bet jo būkle susirūpi no frakcijos kolegos. Dar ims ir nualps net posėdžių salės ne pasiekęs. Kadang i nei tie, nei anie iki šiol nesurasti, gal P.Gražulis be maisto būtų ištempęs ir il giau nei dvi savaites, bet jo būkle susir ūpi no frakcijos kolegos. Dar ims ir nualps net posėd žių salės nepasiekęs. „Kviečiame jus atsisakyti protesto akcijos ir nutraukti bado streiką. Pažadame, kad bū dami valdančiojoje daugumoje kartu su ju mis stengsimės išgyvendinti teisėsaugoje egz ist uojančias problemas, dėsime visas pastangas, siekdami grąž inti visuomenės pasitikėjimą teismais ir prokuratūra, siek sime, kad už šiurkščius teisės akt ų pažei dimus atsakomybės neišvengtų nė vienas, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai ar vi suomenės grupei jis prik lauso“, – P.Graž u lį vėl imtis peilio ir šakutės parag ino Tvar kos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valen tinas Mazuronis. „Vil iuosi, kad kitą kadenciją dirbant val dančiojoje daugumoje bendromis pastan gom is pavyks įgyvend int i permainas tei sėsaugos srityje, kur ios leis grąž int i žmo nių tikėjimą teisingumu ir galimybe ieško ti bei rasti tiesą“, – atsakė šiam P.Graž ulis ir ėmė valgyti. Ką gi, atsidūr us prie vald žios lov io įvai rių gėrybių aromatai tik ir kutena nosį, tad kaip čia nevalg ysi. O kol kas netol i Seimo esant ys restoranai bent kur į laiką galės džiaugtis išaugusia apyvarta. Gi ne juokas – per dvi savaites P.Graž ulis turėjo kaip rei kiant išalkti.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ar moralė taps kelrode žvaigžde?
A
ukščiausi vertybiniai standartai, da lykiniai ir moraliniai reikalavimai politikams turi tapti realybe ir sa vaime suprantamu dalyku. Tai teigia vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausi mais Rasa Svetikaitė. „Prezidentės pozicija dėl valdančiosios koalicijos formavimo išsakyta, aiški, yra orientuota į moralines, vertybines nuosta tas, jų reikšmę politikoje, valstybės gyve nime. Pagrindinis dalykas, ir tai labai svar bu, – kad aukščiausi vertybiniai standartai, aukščiausi dalykiniai, moraliniai reikalavimai politikams, jų siekiamybės pagaliau turi tapti realybe ir savaime suprantamu standartu“, – vakar Žinių radijui sakė Prezidentės patarėja, paklausta apie Darbo partijos dalyvavimą ku riant valdančiąją centro kairės koaliciją. „Atsakinga, sąžininga ir skaidri politika yra nuosekliai išsakomas pagrindinis Prezi dentės prioritetas. Prezidentė Konstitucijos
suteiktas galias naudoja tik tiek, kiek tai lei džia Konstitucija, kiek to reikalauja gyveni mo realybė ir valstybės bei tautos interesai“, – pabrėžė R.Svetikaitė.
Rasa Svetikaitė:
Prezidentė Konstitucijos suteiktas galias naudoja tiek, kiek tai leidžia Konsti tucija.
Anot jos, šiame kontekste svarbu prisimin ti vieną konstitucinį – atsakingo valdymo – principą. Vadovaujantis juo, pasak Prezi dentės patarėjos, politikams keliami kur kas aukštesni reikalavimai, ir šalia programinių
nuostatų moraliniai, vertybiniai dalykai ne turi likti antroje vietoje. Pasak R.Svetikaitės, naujos koalicijos moraliniu ir teisiniu išbandymu taps teisi nio imuniteto klausimo sprendimas Seime. Juk koalicijoje dalyvaujančios Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir vicepir mininkas Vytautas Gapšys teisiami partijos juodosios buhalterijos byloje. Kai politikai prisieks Seime, jie vėl įgis teisinę neliečia mybę. Centro kairės valdančiąją koaliciją so cialdemokratai ketina sudaryti su Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijomis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad „pa laikys tik tą politinę jėgą, kuri galės sufor muoti daugumą be teisiamųjų suole esan čios Darbo partijos“. Šios trys partijos būsimajame Seime turės mažiausiai 78 vietas. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Gausios su Seimo rinkimų re zultatais ir būsimos valdančio sios koalicijos formavimu susi jusios žinios sukėlė gyvą nau jienų portalo diena.lt skaitytojų diskusiją.
Kaunas Gerai, kad nors prezidentūra bando laikytis bent minimalių moralės nor mų. Iš teismų, žinoma, teisybės be veik niekas nesitiki, bet tegu ši rinki mų afera ir lieka jų sąžinei.
Pozicija
Visi Visi trys būsimos valdančiosios koa licijos partneriai baisūs. Ką išsirinko Lietuvos žmonės?
hm Prezidentė yra sveiko proto ir atsi sako prisiimti atsakomybę už gali mą kriminalinių elementų atėjimą į valdžią pirktais kalinių ir alkoholi kų balsais. Tegu teisėjai kiša rankas į šitą mėšlą, kvapelis, šiaip ar taip, jau nekoks.
Šaliai reikia naujo vado – nešališko, nekonservatoriško, neįsipareigoju sio globot partiją. Turit tokią kandi datūrą? Siūlykit.
Gebelsas Tai kodėl Darbo partijai tada bu vo leista dalyvauti rinkimuose, jei gu dabar kvestionuojamos jos ga limybės dalyvauti valdžioje? O da bar traukinys jau nuvažiavo – tū tū! Prezidente, neieškokit kvailių, ne
Kaip vertinate Prezidentės sprendimą dėl rinkimų rezultatų kreiptis į teismą?
bandykit griauti besiformuojančios naujos valdžios. Geriau jau priimkit sprendimą dėl atominės – juk jai pa sakyta „ne“!
Buda Jei Lietuva būtų teisinė ir civilizuota valstybė, tokia kaip Darbo partija dar prieš rinkimus būtų buvusi išmesta už tuos papirkimus ir „degustacijas“.
!"
Darius Kai atėjo žinios, kaip būsimosios koalicijos partijos dalijasi ministeri jomis, pagalvojau: puiki komanda formuojasi. Visiškai be jokios ironi jos sakau. Gal tik dėl Vidaus reika lų ministerijos Darbo partijai sua bejočiau. O šiaip manau, kad šitai valdžiai labiau ne ankstesnei rūpės žmogus. Linkiu sėkmės darbuose.
%
"
" Pritariu Prezidentei Nepritariu Nežinau, man neįdomu
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
treČiadienis, lapkričio 7, 2012
lietuva
Seimas nepanoro kitokių taisyklių Kadenciją baigiantis Seimas nesutiko kitaip reglamentuoti netrukus darbą pradėsiančių parlamentarų veiklos. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vakar Seimas balsų dauguma ne pritarė naujam Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstaty mo projektui, kuris turėjo įsigalio ti kitą savaitę darbą pradėjus nau jam Seimui. Tai, kad įstatym ui nep ritar ta, reiškia, jog ir naujam Seimui gal ios tos pač ios parl am entar ų veikl os taisykl ės, kur ios gal io ja dabar. Pagal šiuo metu galiojantį Sei mo statutą kiekvienas Seimo na rys per mėnesį gauna vieno vidu tinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio (2100 litų) sumą su parla mentine veikla susijusioms išlai doms padengti. Šiomis lėšomis parlamentarai perka degalus, nuomoja automo bilius, išlaiko biurus, perka viešo sios informacijos rengėjų paslau gas, kanceliarinių prekių ir pan. Jeigu būtų priimtas naujasis įsta tymas, būtų detaliai reglamentuo ta, kam kokia suma skiriama. Pa vyzdžiui, savo biurams išlaikyti tautos išrinktieji kas mėnesį gau tų po 0,3 naujausio paskelbto šalies ūkio VMDU dydžio sumą, arba 630 litų. Informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai, taip pat specialiems leidiniams, literatūrai projek
te numatyta kas mėnesį skirti 0,5 VMDU dydžio sumą, arba 1050 li tų, tarnybiniams telefonams ir ki toms ryšio priemonėms planuo jama dar po 0,1 VMDU, arba 210 litų. Transportui parlamentarai dar gautų po 0,5 VMDU, arba 1050 li tų per mėnesį. Seimo nariui, kurio biuras būtų ne Vilniaus mieste, ši suma būtų didinama taikant koe ficientus. Remiantis įstatymo projektu, dar kas mėnesį Seimo nariai gau tų maždaug po 1700 litų automo bilio nuomai. Suskaičiavus visas šias išlaidas išeitų, kad kitos kadencijos parla mentarai kas mėnesį parlamenti nei veiklai galėtų išleisti maždaug po 4700 litų. Šiuo metu ši suma siekia 2100 litų. Bet dabar, kai įstatymo projektui nepritarta, parlamentinėms išlai doms liks ta pati 2100 tūkst. litų per mėnesį suma. Be to, jeigu būtų priimtas minė tas įstatymas, dar papildomai Sei mo kanceliarija turėtų rasti lėšų tautos išrinktųjų būsto nuomai. Nepriėmus naujojo įstatymo nesikeis ir Seimo narių tarnybi nio transporto naudojimo tvarka, padėjėjų skaičius, nebus nustaty tos parlamentarų atostogos ir ki ti su tautos išrinktųjų veikla susi ję dalykai.
Seimo Etikos ir procedūrų komi sijos pirmininkas Algimantas Sa lamakinas apgailestavo, kad ne buvo priimtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstaty mas. Pasak politiko, šį įstatymą rei kia priimti įgyvendinant Konstitu cinio Teismo nutarimus. „Mes ir vėl neįgyvendinome Konstitucijos nuostatų, ir tai yra labai blogai“, – sakė A.Salamakinas. „Yra Konstitu cijos nuostata, ir dėl to Konstituci nis Teismas ne kartą pasisakė, kad negalima skirstyti kaip dabar, biu džetinės lėšos turi būti skirstomos pagal įstatymą“, – pridūrė jis. Politikas taip pat sakė, kad po nepavykusio balsavimo Seimas at sidūrė pato situacijoje, tačiau tvir tino, jog šiuos klausimus dar turėtų išspręsti kadenciją baigiantis Sei mas, kad priimti teisės aktai galio tų kitai kadencijai.
4700
litų
galėtų siekti parlamentinės išlaidos, jeigu būtų priimtas siūlomas įstatymas.
Stygius: pritrūko parlamentarų balsų, kad būtų priimtas naujas Seimo
narių veiklos įstatymas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1556 DB svaras sterlingų 1 4,3177 JAV doleris 1 2,7012 Kanados doleris 1 2,7130 Latvijos latas 1 4,9590 Lenkijos zlotas 10 8,3880 Norvegijos krona 10 4,7142 Rusijos rublis 100 8,5603 Šveicarijos frankas 1 2,8602
pokytis
–0,2844 % –0,1018 % +0,0667 % +0,0775 % –0,0363 % +0,0286 % +0,3491 % +0,4082 % –0,0454 %
Skirtingos bedugnių paieškos Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
E
OMX Riga
–0,06 %
uropos Sąjungos ir JAV, ku rių ekonomikos didžiau sios pasaulyje, problemos iš pirmo žvilgsnio atrodo gana panašios – didelis nedarbas, sustojęs kreditavimas, infliacija, nekilnojamojo turto burbulai ir di dėjantis visuomenės nepasitenki nimas socialine nelygybe. Tačiau, liūdna pripažinti, JAV gerokai toliau pažengė valdydama nuosmukį. Ir ne tik šiuo klausimu. Tai lemia dviejų supervalstybių am žiaus skirtumas. Mes, dar labai jauni ir nepatyrę, neturime reikiamų centra lizuotų valdymo ir galios priemonių, o susidariusi krizinė situacija visos ES mastu yra pirmasis istorijoje sistemi nis smūgis. Nuolat keikdami graikų, italų bei ispanų tingėjimą, korupci ją ir besaikį skolinimąsi, keliame to kius klausimus kaip išmetimas iš eu ro zonos ir drausminimas taupymo priemonėmis. Tačiau tokios kalbos kaip atsisakymas finansuoti Flori dos deficitą arba svarstymai dėl lei dimo Kalifornijai bankrutuoti tikrai nepasiekia JAV Senato posėdžių. Taigi jaunas amžius ir pirmas nu sibalnotas kelis yra natūrali federa cinės sąjungos evoliucijos dalis. Didžiausią problemą visgi ke lia ribotas laikas ir nesugebėjimas susitarti. Nė viena šalis nenori at sisakyti nacionalinio suverenumo, tačiau bendri pinigai vilioja. Deja, ES dar laukia ilgas ir skaus mingas kelias. JAV krizę suval dė laiku įliedama į rinką pinigų ir perpirkdama iš bankų susikaupu sias blogąsias paskolas. Taip kredi tavimas po kelerių metų atsitiesė ir šalies ekonominiai rodikliai nors ir pamažu, bet gerėja. ES šios galimybės neturi. Norint tapti visapusiškai funkcionuojančia federacine sąjunga, būtinos struk tūrinės permainos, leisiančios efektyviai teikti neribotą finansavi mą problemų ištiktoms šalims, ku rioms tuo atveju būtų galima taiky ti atitinkamas biudžeto drausmės ir politinės kontrolės priemones. De ja, jau šių metų pradžioje faktiškai buvo pripažintas Graikijos bank rotas ir taip sukurtas precedentas ateičiai kitų šalių vyriausybėms spausti Briuselį dėl pagalbos ir gąs dinti skolos nemokėjimu. Tačiau visi iki vieno sveiko proto politikai supranta, kad bent vienos iš didesnių euro zonos šalių bankro tas sukeltų bankinę katastrofą ir bū tų kur kas didesnis socialinis nuo stolis nei tų valstybių gelbėjimas.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,95
4,58
2,49
„Kvistija“
4,89
4,57
2,44
„Vakoil“
4,91
4,55
2,49
„Brent“ nafta
+0,30 %
Aukščiausio ir vidutinio lygio įmonių va dovai ir smulkieji verslininkai savo būstą draudžia kur kas dažniau nei gyvybę. Sa vo būstą draudimu apsaugojo 77,8 proc. vadovų, gyvybę – 66,7 proc. Iš smulkių jų verslininkų būsto draudimu pasirūpino 59 proc., gyvybės – 50 proc. responden tų. Apklausa taip pat parodė, kad dėl savo turto ir sveikatos minėtų įmonių vadovai jaučiasi saugesni nei smulkieji verslininkai.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
OMX Tallinn
Verslininkams svarbiau turtas
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,04 %
86,43 dol. už 1 brl. 109,02 dol. už 1 brl.
28,4 proc.
daugiau keleivių šiemet, palyginti su pernai, aptarnavo tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Neseniai viename socialinių tinklų su sikūrusi grupė pla nuoja be akcizo at vežti prekių iš Ru sijos ir Baltarusijos. Valstybinės mo kesčių inspekcijos (VMI) teigimu, šis iš sišokimas – jau ins titucijos taikiklyje. Šurmulys: grupė, socialiniame tinkle žadanti iš užsienio atvežti pigių prekių be akcizo, sulaukė ne tik pir
mųjų vartotojų įtarimų, bet ir norinčių pasinaudoti proga sutaupyti vieną kitą litą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Įstatymus žada laužyti legaliai Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Planuoja apeiti teisėsaugą
Grupė, pasivadinusi „Be akci zo“, feisbuke susikūrė lapkri čio pradžioje ir jau turi per šimtą ją „mėgstančių“ socialinio tink lo vartotojų. Tačiau tik pastaro siomis dienomis vartotojai ėmė aktyviau šurmuliuoti vieni kitų klausdami, nuo kada kontraban da Lietuvoje tapo legaliu verslu. Grupės aprašyme afišuojama (kalba netaisyta): „Nuo šiol gali me viešai paskelbti. Kadangi mū sų Lietuvos įstatymai nėra tobuli, atradome didžiulių spragų kurių dėka nuo šiol galime importuo ti ir pardavinėti prekes iš Rusijos ir Baltarusijos be jokio akcizinio mokesčio visiškai legalei.“ Puslapyje aiškinama, kad gy ventojai apie išsirinktas prekes turėtų informuoti grupės auto rius asmenine žinute ir atsiskai tyti tik gavę prekes į rankas. Ko
dėl reikia rašyti asmeninę žinutę? Tam, kad grupės veikla kuo ilgiau gyvuotų, – atsakoma grupės pus lapyje. Teigiama, kad parašę žinutę pir kėjai gaus visus nurodymus, kaip, kur ir kada atsiimti prekes. O jas žadama pristatyti visoje šalyje 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę vos už 5 litų pristaty mo mokestį. Nors prekes iš Rusi jos ir Baltarusijos žadama vežti po dviejų savaičių, esą jau priimami išankstiniai užsakymai.
lito už litrą, benzinas – 4 litus už litrą. Blokai cigarečių parduoda mi po 30 litų, taip pat siūloma ir skirtingų rūšių alkoholio. Teigia ma, kad už alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius galima atsi skaityti ir banko kortele.
Artūras Klerauskas:
VMI duomenimis, reali prekyba kol kas nevykdoma.
Sulaukė susidomėjimo
Vartotojai reaguoja skirtingai: vie ni domisi, ar jau galima užsisaky ti prekių, ir žada tai netrukus pa daryti, kiti į „legalią kontrabandą“ žiūri įtariai. „Nėra ko jaudintis, mūsų veik la visiškai legali. Po 2 savaičių ga lėsite tuo įsitikinti“, – atsakoma į vartotojų nuogąstavimus. Puslapyje skelbiama, kad dy zelinas pirkėjams kainuos vos 3,8
Ketina stebėti
VMI viršininko pavaduotojas Ar tūras Klerauskas patikino, kad so cialinio tinklo vartotojo profil is ir jo skelbiama informacija – jau ins titucijos taikiklyje. „Tačiau, VMI duomenimis, reali prekyba kol kas nevykdoma. Pab rėžtina, kad profilyje aprašoma
(reklamuojama) veikla turi būti li cencijuojama arba turi būti gauti leidimai. Todėl VMI ir toliau įdė miai stebės profil yje pateikiamą informaciją. VMI pabrėžia, kad bet kuriuo atveju visos akcizinės prekės apmokestinamos akcizu“, – akcentavo jis. VMI taip pat svarsto galimybę dėl neleistinos informacijos pub likavimo ir galbūt kontrabandinių prekių reklamos kreiptis į socia linio tinklo administratorių, kad neleistina informacija būtų kuo greičiau pašalinta. A.Klerauskas taip pat tvirtino, kad VMI nuolat stebi ir atlieka in terneto erdvėje vykdomos preky bos arba teikiamų paslaugų mo nitoringą. Esant būtinybei, kai asmenys vykdo veiklą jos neįre gistravę, nedeklaruoja gautų pa jamų, kontrolės veiksmai atlie kami nedelsiant. Anot jo, analizė atliekama tiek skelbimų porta luose, tiek socialiniuose tinkla lapiuose.
Kredito unijas purtys inspektoriai Sparčiai augančios kredito unijos sukėlė Lietuvos banko susirūpini mą, todėl jau artimiausiu metu jas žadama inspektuoti dažniau.
„Sparti kredito unijų plėtra kelia susirūpinimą dėl jų veiklos tvaru mo. Deja, pastaruoju metu vykdy tas inspektavimas atskleidžia, kad kai kurių kredito unijų rizikos lygis nepriimtinas, o veiklos modelis – abejotinas“, – sakė Lietuvos ban ko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Dėl šios prie žasties, anot jo, planuojama toliau griežtinti unijų reguliavimą ir kas dienę jų priežiūrą. Vien per šių metų trečią ketvir tį kredito unijų turtas išaugo 7,9
proc. ir pasiekė 2 mlrd. litų ribą. Indėlių suma per tą patį laikotarpį padidėjo 7,5 proc., paskolų portfelis – 9,1 proc. Per metus kredito unijų turto ir indėlių suma jau yra pašokusi trečdaliu, paskolų po rtfelis – ketvirtadaliu. Pagal unijų pateiktus duomenis jų paskolų portfelio kokybę apibū dinantys rodikliai yra kur kas ge resni nei bankų sistemos. Tačiau, Lietuvos banko vertinimu, kai ku rios unijos vengia pripažinti tik ruosius dėl blogųjų paskolų pati riamus nuostolius ir neformuoja pakankamų specialiųjų atidėjinių. „Netoleruosime katės ir pelės žaidimo su priežiūros institucija, todėl ne tik padidinsime inspek
tavimo skaičių, bet ir inspektuo sime po kelias unijas vienu metu – kad indėlininkų pinigais rizikuoti linkusios kredito įstaigos neturėtų galimybių savų problemų maskuo ti aktyvus perkeldamos iš vienos unijos į kitą“, – sakė V.Valvonis. Siekdamas padidinti kredi to unijų atskaitomybę klientams, partneriams ir visuomenei, Lietu vos bankas iki metų pabaigos taip pat ketina kredito unijas įpareigoti viešai interneto svetainėse skelbti išsamias metines finansines ataskaitas. Pastaruoju metu vykdytas ins pektavimas atskleidė, kad nepa kankamai konservatyvus rizikos vertinimas buvo ypač būdingas
kelioms kredito unijoms, neprik lausančioms Lietuvos centrinei kredito unijai. VD, BNS inf.
2
mlrd. litų
ribą šių metų trečią ketvirtį pasiekė kredito unijų turtas.
10
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
sportas
Pirmasis ledo ritulininkų barjeras – vengrai Lietuvos ledo ritulio rinktinė Vart in ink ai: Mant as Arm al is
(„Mora IK“, Švedija), Arūnas Aleini kovas (Elektrėnų „Energija“). Gyn ėj ai: Tom as Vyšn iausk as, Rol and as Aliuk on is, Kar ol is Ku bilius, Justinas Vėželis ir Valdas Pikčius (visi – „Energija“), Artūras Katulis (Kijevo „Berkut“, Ukraina), Nerijus Ališauskas (Liepojos „Me talurgs“, Latvija).
Spragos: Lietuvos rinktinė olimpinės atrankos varžybose dalyvaus ne stipriausios sudėties.
Jurgitos Mižutavičiūtės nuotr.
Puolėjai: Dalius Vaiciukevičius, Dovydas Kulevičius, Algimantas Visockas, Vytautas Jagelavičius, Ša rūnas Kuliešius, Deividas Kazlaus kas, Andrejus Židkovas ir Laisvy das Rimkus (visi – „Energija“), Remi gijus Guoga ir Jonas Viknius (abu – Kėdainių ledo ritulio klubas), Aiva ras Bendžius ir Danielius Bogdziu lis (abu – Tamperės „Ilves“, Suomija), Povilas Verenis („Metalurgs“).
Lietuvos ledo ritulio rinktinė poryt Veng rijos sostinėje Budapešte pradės kovą dėl kelialapio į 2014 m. Sočio žiemos olimpi nes žaidynes.
„Kausimės dėl kiekvieno taško“
Vyriausiasis treneris Berndas Ha kė pasirinko 22 žaidėjus. Rinktinės pagrindą sudaro Elektrėnų „Ener gijos“ ledo ritulininkai. Ekipoje – 6 legionieriai ir du Kė dainių ledo ritulio klubo (LRK) atsto vai. Tai – pirmas kartas po neprik lausomybės atkūrimo, kai rinktinėje žais Kėdainių ledo ritulininkai. Mūsų šalies delegacija Budapeš te įsikurs keturių žvaigždučių „Da nubius“ viešbutyje, kuris yra vos už penkių šimtų metrų nuo Lazslo Pappo arenos. Penktadienį 19 val. – pirmoji dvikova su G grupės tur nyro šeimininkais vengrais, šešta dienį 14 val. – su olandais, sekma dienį 14 val. – su kroatais. Lietuvos rinktinė – ne stipriau sios sudėties: dėl NHL lokauto ga liojančio draudimo neturi ryškiau sia žvaigždė – Naujojo Džersio „Devils“ puolėjas Dainius Zubrus, iš Anglijos neatvyko Mindaugas Kieras ir Darius Pliskauskas, iš Ka zachstano – Arnoldas Bosas, Do natas ir Tadas Kumeliauskai.
Vos tapęs nacionalinės komandos strategu, B.Haake iškart leidosi į keliones ir aplankė daugumą už sienyje žaidžiančių Lietuvos ledo ritulininkų, o Kazachstane žai džiantys lietuviai trenerio dėme sio sulauks iškart po olimpinės at rankos varžybų Vengrijoje. Be atlyginimo dirbantis rinkti nės vedlys į Lietuvą atsivežė kalną naujos aprangos komplektų, ko mandą parėmė ir finansiškai.
Lapkričio 8–11 d. vyks dar du olimpinės atrankos turnyrai. Ki jeve (Ukraina) mūsų šalies specia listo Dmitrijaus Medvedevo treni ruojama Estijos rinktinė varžysis su Ukraina, Lenkija ir Ispanija. Ni koje (Japonija) vietos rinktinė žais su Didžiąja Britanija, Rumunija ir Korėja. Trijų atrankos turnyrų nugalėto jai pateks į finalinį etapą, kuris va sario 7–10 d. vyks trijose grupėse po keturias komandas. Stipriausia G grupės rinktinė pateks į F grupę, kurioje dėl vie nintelio kelialapio į olimpiadą taip pat kausis Danija, Baltarusi ja ir Slovėnija. E grupėje, kurios varžybos vyks Latvijoje, atrankos turnyro nuga lėtojo lauks Latvijos, Prancūzijos ir Kazachstano ledo ritulininkai. D grupėje su kvalifikacinio turny ro nugalėtoju dėl olimpinio kelia lapio varžysis Vokietija, Austrija ir Italija. VD, hockey.lt inf.
Prieš gerą mėnesį Lietuvos ledo ritulio rinktinės vyriausiuoju tre neriu paskirtas vokietis Berndas Haake jau maloniai nustebino le do ritulio bendruomenę.
– Treneri, ar pasiruošti olim pinei atrankai buvo sudarytos tinkamos sąlygos? – portalas hockey.lt paklausė B.Haake’s. – Mums nieko netrūko, sąlygomis esame patenkinti. Kalbant apie le do ritulio padėtį Lietuvoje, trūkumų yra nemažai. Pirmiausia, stokoja me aukštos klasės žaidėjų, nes Lie tuvoje yra tik 7 ledo ritulio aikštės, o geriausieji rungtyniauja užsieny je. Mūsų varžovų olimpinės atran kos turnyre vengrų, kroatų, olandų rinktinių pagrindą sudaro vienos
komandos žaidėjai, jie žaidžia aukš to lygio čempionatuose. Prieš kele rius metus, kai Elektrėnų „Energija“ žaidė atvirajame Latvijos čempio nate, buvo geriau, nes žaidėjai tu rėjo rimtų varžybų praktikos.
Berndas Haake:
Stokojame aukštos klasės žaidėjų, nes Lietuvoje yra tik 7 ledo ritulio aikštės. – Lietuvos rinktinė olimpi nės atrankos turnyre nurašo ma dar neprasidėjus kovoms. Ko sieksite Vengrijoje? – Kausimės visose rungtynėse, dėl
kiekvieno taško. Vis dėlto reikia būti realistais. Komanda po tru putį keičiasi, ateina jaunimas, o problemos dėl legionierių, stipraus klubo nebuvimas irgi turi įtakos. – Jūs nustebinote ledo ritulio visuomenę padėdamas mūsų šalies rinktinei inventoriumi ir pinigais. Esate turtingas? – Man jau 55-eri, tad esu sukau pęs nemažai patirties ledo ritulyje, turiu pažinčių įvairiuose sluoks niuose. Pavyko įtikinti pažįstamus žmones padėti ir Lietuvos rinkti nei. Man patinka ledo ritulys, be to, mėgstu ne tik imti, bet ir duoti. – Ar ledo ritulys turi ateitį Lie tuvoje? – Manau, kad ir Lietuvos ledo ri tulio rinktinė po kelerių metų bus visai kitokia. Nekalbu apie jauni mą, kurio jau yra, tik reikia laiko. Jei viskas bus gerai, tikiuosi Lie tuvoje likti keleriems metams, po kurių bus galima matyti kitokią rinktinę. Vilniuje, Kaune darbas vyksta tinkama kryptimi. Svarbu, kad atsirastų stiprus, rimtas ledo ritulio klubas ir jaunimas matytų perspektyvą. VD, hockey.lt inf.
Europos taurės sieks ir lietuviai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Vakar rungtynėmis Viurcburge ir Valensijoje startavo Europos vy rų krepšinio klubų taurės turny ras. Šiandien kovą dėl antrojo pa gal svarbą žemyno krepšinio trofė jaus bei kelialapio į Eurolygą pra dės ir „Prienai“.
Šį sezoną Europos taurės turnyre, be antrus metus jame dalyvaujan čio bronzinio Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prizininko iš Prienų, aikštėse bus galima išvysti net de šimt mūsų šalies atstovų. Ramūno Butauto treniruojama me Rygos VEF klube žaidžia Do natas Zavackas ir Antanas Kava liauskas, Kijevo „Budivelnik“ turi
Dainių Šalengą ir Michailą Anisi movą, „Doneck“ garbę sėkmingai gina Darius Songaila, Krasnoda ro „Lokomotiv-Kuban“ – Man tas Kalnietis ir Simas Jasaitis, Ze lionos Guros „Stelmet“ priklauso Mantas Česnauskis, o Mariupolio „Azovmaš“ klubui atstovauja Si monas Serapinas. Praėjusį sezoną Europos taurės turnyro finale šampaną gėrė dra matiškai „Valencia Basket“ par klupdę Rimo Kurtinaičio treni ruojami Maskvos srities „Chimki“ krepšininkai. Šių metų kampanijoje dalyvaus trys ekipos, kovojusios Eurolygo je – Kazanės „Unics“, Stambulo „Galatasaray Medical Park“ ir Bil bao „Gescrap“. Pagrindiniai pre tendentai į trofėjų – Aco Petro
vičiaus treniruojamas „Unics“ ir Eurolygos ketvirtfin alį pasiekusi baskų „Gescrap“ ekipa. Ne mažes nius šansus taip pat turi „Valencia Basket“, Sevilijos „Cajasol“, Sankt Peterburgo Spartak“ ir „Lokomo tiv-Kuban“ komandos. Prieš naujojo sezono startą ap žvalgininkų dėmesio sulaukė ir vie nas „Prienų“ komandos žaidėjas. 203 cm ūgio Estijos pilietybę turintį puolėją Siimą Sanderį Venę (nuotr.) turnyro oficiali svetainė įtraukė į Europos taurės varžybų perspek tyviausių žaidėjų dešimtuką. Pernai per žingsnį nuo „Last 16“ etapo likusių Virginijaus Šeškaus treniruojamų prieniškių šiemet laukia ne lengvesnis iššūkis. Var žybas „Prienai“ pradės A grupė je, kurioje kovos su „Budivelnik“,
Nimburko ČEZ ir Jeruzalės „Ha poel Migdal“ ekipomis. Su Čekijos klubu prieniškius burtai suvedė jau antrus metus iš eilės. Pernai V.Šeškaus auklėti niai pralaimėjo čekams namuose, tačiau kiek netikėtai sugebėjo pa laužti juos išvykoje. „Prienai“ savo namų rungtynes vėl žais Kauno sporto halėje. Jau šį vakarą jie egzaminuos būrį ame rikiečių turintį „Hapoel Migdal“, kurį treniruoja Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidimui prieš kelis sezonus dirigavęs Sharonas Druckeris. „Laukia grėsmingas ir labai pa jėgus varžovas. „Hapoel Migdal“ visose pozicijose turi puikiai ata kuojančių ir taiklių krepšininkų. Izraelio ekipos žaidime jaučiasi Sh.Druckerio ranka – nors varžo
vai turi daug individualiai stiprių žaidėjų, jie žaidžia protingą krep šinį“, – sakė „Prienų“ ekipos vy riausiojo trenerio asistentas Min daugas Arlauskas.
11
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Čempionų komandą sustabdė vilniečiai Vilniaus universiteto (VU) krepši ninkai pirmieji šį sezoną sustab dė daugkartinę Lietuvos studen tų krepšinio lygos (LSKL) čempio nę – Vytauto Didžiojo universite to (VDU) komandą.
Azartas: „FC Hero’s 2012“ laukiama kvapą gniaužiančių dvikovų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
D.Simanaitis: visos kovos bus įspūdingos Vilniuje vyksiantį bušido tarptautinį turnyrą „FC Hero’s 2012“ vainikuos kova dėl Europos čempiono diržo, kurį iš lenko To maszo Szczepkowskio stengsis perimti lietuvis Mindaugas Sa kalauskas. Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Pernai finalinėje kovoje su Lenki jos atstovu M.Sakalauskas patyrė rankos traumą, tai sukomplikavo galimybę iškovoti titulą. Lietuvio konkurentas garsėja agresyvumu, permaininga taktika ir nokautuo jančiu smūgiu. Pasak „FC Hero’s 2012“ orga nizatorių, ringe susitiks du lygia verčiai varžovai, sukaupę didžiulę kovų patirtį, tad nuspėti dvikovos baigtį praktiškai neįmanoma. Kitose turnyro dvikovose Lietu vos bušido meistrai išmėgins jėgas su Japonijos, Olandijos, Vokieti jos, Anglijos, Rusijos, Kazachsta no, Latvijos, Lenkijos bei Estijos kovotojais. – Ar M.Sakalauskas atsigavo po traumos ir bus pajėgus ko voti dėl pergalės? – paklausėme Lietuvos bušido federacijos (LBF) prezidento Donato Simanaičio.
– Mindaugas yra visiškai išsigydęs sužeidimą. Jo laukia nelengva ko va, nes varžovas – praėjusių metų Europos čempionas lenkas gins sa vo titulą. M.Sakalauskas sklandžiai rengiasi akistatai su Lenkijos spor tininku, tad laukiame puikaus mū sų kovotojo sugrįžimo. – Į kurias kitas kovas sporto aistruoliai turėtų atkreipti dė mesį? – Manau, visos kovos bus įspū dingos, nes varžovai – labai stip rūs, atstovaujantys įvairiems kovos menų stiliams. Kiekviena kova gali pateikti staigmenų, nes sunku pro gnozuoti, kaip viskas klostysis. – Su kokiais sunkumais susi dūrėte organizuodami šį tur nyrą? – Pasaulinio lygio renginys – sudė tingas, daug jėgų kainuojantis dar bas. Esame dėkingi už pagalbą Vil niaus savivaldybei ir visiems mus palaikiusiems rėmėjams.
Dvikovos Rafael is Pašajevas („Ron inas“, Lie tuva) – Sergejus Panko (Latvija), Ty renas Palmeris (Anglija) – Mindau gas Veržbickas (Liet uva), Eliaszas Jankowsk is (Lenk ija) – Deiv idas Danyla („Titanas“, Liet uva), Tole genas Akylb ekovas (Kaz achst a nas) – Tadas Šapoka („Nagl is“, Lie tuva), Grzegorzas Lenartas (Len kija) – Karol is Liukait is („Titanas“, Liet uva), Marcas Blaauwas (Olan dija) – Tomas Pak ut inskas (Liet u va), Uku Jurjendalas (Estija) – Mar tynas Knyzel is (Liet uva), Hendr i kas Oschmannas (Vok ietija) – Teo doras Aukštuolis („Cunamis“, Lietu va), Zauras Džavadovas (Latvija) – Matas Stebul iauskas („Dainralfas“, Lietuva), Scottas Stribblingas (Ang lija) – Maksimas Nevol ia („Titan i kas“, Liet uva), Tosh ih iro Shim iz u (Japon ija) – Ignas Bar ysas („Cuna mis“, Liet uva), Tomaszas Szczep kowsk is (Lenk ija) – Mindaugas Sa kalauskas („Titanas“, Lietuva).
Izraelio klubas iškėlė baltą vėliavą Vienintelė Lietuvos moterų krep šinio komanda, šį sezoną dalyvau janti Europos taurės turnyre – Vil niaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“ – sulau kė netikėtos žinios iš varžovių.
Ramlos „Elitzur“ (Izraelio) klubas pranešė, kad dėl finansinių proble mų traukiasi iš Europos taurės var žybų, todėl su „Elitzur“ ekipa ket virtadienį turėjusiai rungtyniauti „Kibirkšties-VIČI-IKI“ komandai įrašyta techninė pergalė. Pasak Izraelio klubo, 2011 m. iškovoj us io Europ os taur ę, va dovų, gali būti, kad „Elitzur“ ne
baigs ir nacionalinio čempiona to. Ramlos ekipą jau paliko visos leg ion ier ės, nev yksta tren ir uo tės, o klubo skolos siekia apie 200 tūkst. eurų. „Pasirodo, kad tokių problemų būna ne tik Lietuvoje, tačiau ir visur kitur. Moterų krepšinis nėra toks populiarus kaip vyrų, todėl ir galingiausiems klubams tenka pasitraukti, – sakė „KibirkštiesVIČI-IKI“ klubo direktorius Ros valdas Gorbačiovas. – Gaila, kad netekome galimybės išbandyti jė gas su garsia Izraelio ekipa, tačiau dabar, kai mūsų grupėje liko trys
komandos, turime realią galimy bę patekti į kitą etapą. Todėl ki tos savaitės mačas namie su „Ru zomberok“ krepšininkėmis mums bus lemiamas.“ H grupėje po dviejų turų pir mauja abejas rungtynes laimėju si Antakijos „Belediyesi Genclik“ (Turkija). Pasitraukus „Elitzur“, antrojoje vietoje su 2 pergalėmis – „Kibirkštis-VIČI-IKI“. Ružombe roko komanda yra patyrusi dvi ne sėkmes iš eilės. Kol kas neaišku, ar „Elitzur“ pergalė prieš Slovakijos ekipą bus palikta. VD, bckibirkstis.lt inf.
Vilniečiai savo aikštėje 100:94 įveikė tituluotus varžovus. Viena iš VU studentų pergalės priežas čių – jie buvo taiklesni: tritaškius metė 48 proc. taiklumu (10/21), dvitaškius – 58 proc. (28/48), o kauniečiai – atitinkamai 30 proc. (8/27) ir 55 proc. (33/60). „Tai – istorinė pergalė. VDU komandą įveikėme pirmą kartą. Šįkart abi komandos daugiausia dėmesio skyrė puolimui, o gy nybą paliko antrame plane. Savo žaidėjams vis kartoju, kad gali ma įveikti ir lyderius, jei kovoja ma iš širdies“, – kalbėjo VU tre neris Rimantas Kaminskas.
Arūnas Juknevičius:
Vilniečiai visuomet rungtyniauja kupi ni ambicijų ir šįkart jiems pavyko mus nubausti. „Vien pergalėmis žingsniuoti neį manoma. Vilniečiai visuomet rung tyniauja kupini ambicijų ir šįkart jiems pavyko mus nubausti. Rung tynes pradėjome gindamiesi ne taip, kaip norėjau, tad teko vytis varžo vus. Vėliau rezultatas išsilygino, tačiau tokiais atvejais mačo pabai ga tampa lyg loterija. Šįkart sėkmė šypsojosi varžovams – jie pataikė kelis sudėtingus tolimus metimus ir išplėšė pergalę“, – teigė LSKL čem pionų treneris Arūnas Juknevičius. Kauno technologijos universiteto (KTU) komanda savo aikštėje 96:105 pralaimėjo praėjusio sezono LSKL vicečempionams – Mykolo Rome rio universiteto (MRU) studentams. „Nors vienu metu ir pirma vome 16 taškų persvara, tačiau
Statistika VU–VDU 100:94 (27:20, 19:30,
25:23, 29:21). L.Jacevičius 37 taš kai, T.Pipiras 18, D.Krestininas 16 (15 atkovotų kamuolių)/A.Gudai tis 23 (14 atkovotų kamuolių). LEU-KU 65:78 (14:23, 20:19, 16:18,
15:18). M.Vilimas 17, D.Keburys 12 (10 atkovotų kamuolių)/D.Anužis 20 taškų (5 rezultatyvūs perdavi mai), D.Jokubaitis 19. KTU–MRU 96:105 (25:33, 20:24, 24:23, 27:25). E.Stanionis 42 (8/18 dvitaškių, 6/9 tritaškių, 8/8 baudų metimai, 9 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai)/M.Vir balas 26, P.Dambrauskas 25, A.Ud ras 17 (12 atkovotų kamuolių). LSU–ŠU 84:93 (15:22, 17:30, 21:24,
31:17). A.Sakalauskas 26, Š.Beniušis 16, L.Mikšys 12/J.Jucikas 20 (8 at kovoti kamuoliai), R.Giedraitis 15.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pralaim.
1. ŠU 2. MRU 3. VDU 4. KU 5. VU 6. LSU 7. KTU 8. VGTU 9. LEU
4 4 4 4 3 2 1 1 1
1 1 1 2 3 3 4 4 5
varžovai mums neleido lengvai kvėpuoti, vis mažino atsilikimą. Buvo įtempta dvikova, – po rung tynių atsiduso nugalėtojų treneris Vytautas Poteliūnas. – Deja, ne sustabdėme KTU ekipos lyderio Edgaro Stanionio. Gerai, kad lai kėmės žaidimo drausmės, kovo jome iki paskutinių sekundžių.“ Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai sostinėje 78:65 nu galėjo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ekipą. Klai pėdiečiai varžovams neviltį kė lė taikliais tolimais metimais – iš 29 tritaškių pataikė 12, o LEU studentai iš 18 – vos 2. VD, LSKL inf.
Keturios ekipos dar nesuklupo nė karto Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai patampė už ūsų šalies vicečem pioną Vilniaus „Lietuvos rytą“, tačiau sensacijai pritrūko jėgų.
Lietuvos krepšinio lygos (BEKOLKL) čempionate „Nevėžis“ savo aikštėje 80:102 pralaimėjo vilnie čiams, nors 25-ąją mačo minutę dar pirmavo 59:57. „Lietuvos ry tą“ įkvėpė legionierius Nemanja Nedovičius – daugiausia jo pa stangomis sostinės ekipa spur tavo ir nutolo 78:61. Rezultatyviausias „Nevėžio“ žaidėjas Mindaugas Girdžiūnas padarė net 7 klaidas, o Vilniaus komandoje pasižymėjo Dovydas Redikas, suklydęs 5 kartus. Kėdai niečiai pranoko vilniečius tritaš kių taiklumu – atitinkamai 62,5 proc. (10/16) ir 39,1 proc. (9/23),
Statistika „Nev ėž is“–„Liet uv os ryt as“ 80:102 (18:25, 26:29, 17:24, 19:24). 450 žiūrov ų. M.Gird žiūn as 19 tašk ų (7 klaidos), A.Aleksandro vas 14, Š.Kulev ičius 13/D.Dulk ys 19, N.Nedov ičius 17, M.Katelynas (7 atkovot i kamuol iai) ir J.Blū mas po 11.
bet neprilygo dvitaškiais – 48,4 proc. (15/31) ir 62,2 proc. (28/45). BEKO-LKL čempionate pralai mėjimo kartėlio kol kas nepatyrė keturios ekipos: „Prienai“ (5 per galės), „Lietuvos rytas“ ir „Šiau liai-Triobet“ (po 3) bei Kauno „Žalgiris“ (2). VD inf.
12
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
pasaulis ESBO nenaudinga?
Smogs, jei reikės
Traukė balsuoti
Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka pareiškė, kad Europos saugumo ir bend radarbiavimo organizacija (ESBO), jo galva, nereikalinga nei Vakarams, nei Rytams. Pa sak A.Lukašenkos, ESBO neat lieka savo funkcijų, nes jų bend radarbiavimas nukreiptas į prie šinimą, nesantaikos kurstymą.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (nuotr.) pareiškė, kad įsakys smogti Irano bran duoliniams objektams, jei bus būtina. Šis komentaras pasiro dė JAV prezidento rinkimų iš vakarėse. Iki šiol B.Netanyahu ne sykį spaudė Baracko Oba mos administraciją nustatyti aiškią raudoną liniją dėl Irano.
JAV vakar vyko prezidento rin kimai, kuriuose varžėsi respub likonas Mittas Romney ir de mokratas Barackas Obama. Beje, rinkimų nugalėtoją lems ne šalies rinkėjų balsai tiesio giai, o speciali Rinkikų kolegija, į kurią šalies valstijos pagal sa vo gyventojų skaičių atsiunčia tam tikrą skaičių rinkikų.
Nužudytas šnipas? Britų verslininkas Neilas Heywoo das, kurio nužudymu kaltinama buvusio įtakingo Kinijos politi ko Bo Xilai žmona Gu Kailai, buvo slaptasis britų žvalgybos agentas ir dėl to buvo nužudytas?
Įtakingas JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad nu žudytas verslininkas ilgiau nei metus teikė informaciją apie su tuoktinius Didžiosios Britanijos žvalgybai. „Žinoma, kad ilgiau nei metus jis teikė informaciją apie Bo Xi lai šeimą britų slaptajai žvalgy bos tarnybai, žinomai kaip MI6“, – verslininko pažįstamus neįvar dytus britų pareigūnus citavo „The Wall Street Journal“. Verslininkas su šeima susidrau gavo praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, kai Bo Xilai bu vo šiaurrytinio Daliano miesto meras. N.Heywoodas, pasak „The Wall Street Journal“, vairavo sidab ro spalvos jaguarą, kurio nume riai buvo 007 – išgalvoto slaptojo agento Džeimso Bondo kodas. Pasak dienraščio, 2009 m. su sipažinęs su vienu žmogumi, ku ris vėliau prisipažino esantis MI6 agentas, verslininkas „reguliariai susitikinėdavo su tuo asmeniu Kinijoje“ ir teikdavo „informaciją apie pono Bo Xilai privačius rei kalus“. N.Heywoodo ryšiai su šia šei ma pašlijo per paskutinius dvejus jo gyvenimo metus. Verslininkas, kaip spėjama, mėgino atgauti iš sutuoktinių esą jam priklausan čius pinigus ir ketino išvykti iš Kinijos. Britų verslininkas buvo rastas negyvas pernai lapkritį pietvaka riniame Čongčingo mieste, kurio administracijai tuo metu vadova vo Bo Xilai. Žinia, jog N.Heywoodas buvo nužudytas, lėmė Bo Xilai karje ros Komunistų partijoje pabai gą. Taip pat skandalas atskleidė aukščiausių Kinijos lyderių ne sutarimus. N.Heywoodą nunuodijusiai Bo Xilai žmonai rugpjūtį buvo skir ta lygtinė mirties bausmė. Pats Bo Xilai buvo pašalintas iš valdančio sios Komunistų partijos Politinio biuro, kurį sudaro 25 nariai. Dabar jis laukia teismo dėl įga liojimų viršijimo ir kitų kaltini mų. Tiesa, kaip tvirtina leidinys, Ki nijos ir Didžiosios Britanijos pa reigūnai nekomentavo gandų, kad N.Heywoodas galėjo būti nužudy tas dėl šnipinėjimo. „The Wall Street Journal“ inf.
Kaita: A.Serdiukovas (priekyje) daugiau nevadovaus Rusijos gynybos ministerijai – jo vietą užėmė šalies vadovo V.Putino sąjungininkas S.Šoigu.
„Scanpix“ nuotr.
Korupcijos skandalas kainavo postą Kodėl atleistas Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas? Ar tai tradicinis jėgų apsistumdymas Rusijos valdančiojo elito gretose? Juk be priežasties korup cijos skandalai Rusijoje nekyla. Stambaus masto sukčiavimas
Sprendimą atleisti šalies gynybos šefą priėmė šalies vadovas Vladi miras Putinas. Oficiali atleidimo versija – ko rupcija. A.Serdiukovui nurodyta palikti postą po to, kai imta aiškintis, ar Gynybos ministerijai pavaldžioje įmonių grupėje „Oboronservis“ buvo plaunami valstybės pinigai. „Oboronservis“, kurios visos akcijos priklauso valstybei, buvo įkurta pagal Rusijos prezidento dekretą 2008 m. rugsėjo 15 d. Jai priklauso devynios antrinės įmonės: „Aviaremont“, „Specre mont“, „Remvooruženije“, „Obo rinstroj“, „Agrprom“, „Oboro nenergo“, „Voentorg“, „Krasnaja zvezda“ ir „Slavianka“. Teisėsauga iškėlė baudžiamąją bylą dėl didelio masto valstybės turto grobstymo. Skaičiuojama, kad dėl korupcijos valstybės iž das galėjo patirti iki 3 mlrd. rub lių žalą. Pasak Rusijos tyrėjų, aiškinan tis bylą buvo atliktos kratos bend rovių „Voentorg“, „Agrprom“ ir „Krasnaja zvezda“ vadovų kabine tuose, taip pat su valstybės įmone „Oboronservis“ susijusiose trijo se komercinėse įmonėse. Be to, kratos buvo atliktos še šių asmenų namuose Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Tyrėjai mano, kad įtariami as menys galėjo sukčiauti parduoda mi įmonei priklausantį nekilnoja mąjį turtą, žemę ir akcijas. Pasak jų, Gynybos ministerijos pareigūnai atrinkdavo didžiausią paklausą turinčius „Oboronser vis“ valdomus objektus, sklypus ir akcijas. Į nekilnojamojo turto ob jektus būdavo investuojama daug valstybės lėšų, o vėliau tie objektai buvo parduodami smarkiai suma žinta kaina su „Oboronservis“ su sijusioms komercinėms įmonėms.
Nors ir pavėluotai, bet atėjo laikas už sa vo darbus atsakyti. Pakeitė sąjungininku
A.Serdiukovas pabrėžė, kad mi nisterijos vadovybė suinteresuota atlikti išsamų tyrimą dėl visų kal tinimų, iškeltų „Oboronservis“ pareigūnams. O V.Putino spaudos sekreto rius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, jog A.Serdiukovas buvo atleistas tam, kad būtų galima tęsti nuo dugnų tyrimą dėl sukčiavimo. A.Serdiukovą, buvusį baldų par davėją, 2007 m. tapusį pirmuoju civiliu, užėmusiu Rusijos gyny bos ministro postą, pakeis arti
mas V.Putino sąjungininkas Ser gejus Šoigu.
S.Šoigu dosjė
Sprendimą vertina teigiamai
S.Šoigu gimė 1945 m. Tuvos au
Valstybės Dūmos Gynybos ko miteto pirmininkas atsargos ad mirolas Vladimiras Komojedovas teigiamai reagavo į A.Serdiukovo pasitraukimą. Tiesa, jis pridūrė, kad sprendi mas atleisti ministrą – kiek pavė luotas. „Nors ir pavėluotai, bet atė jo laikas už savo darbus atsaky ti, – sakė Komunistų partijai pri klausantis V.Komojedovas. – Aš jau nekalbu apie tuos rimčiausius piktnaudžiavimus, kuriuos at skleidė teisėsaugos organai „Obo ronservis“. Noriu pasakyti, jog valdant A.Serdiukovui ginkluo tųjų pajėgų reformavimas nesirė mė teigiamomis tradicijomis, ku rios anksčiau buvo sovietų ir rusų armijoje.“ Geopolitinių problemų akade mijos viceprezidentas Konstan tinas Sivkovas spėjo, kad gink luotųjų pajėgų vadovybės laukia didelis kadrų valymas. „Manau, kad, gynybos minist ru paskyrus S.Šoigu, aukščiausio je Rusijos armijos vadovybėje bus didelių kadrų pasikeitimų. Neat metu galimybės, kad paskui gyny bos ministrą išeis Generalinio šta bo viršininkas, armijos generolas
tonominės respublikos Čadano mieste. 1977 m. jis baigė Krasnojars ko politechnikos institutą, gavo in žinieriaus statybininko diplomą. 1988–1989 m. jis buvo Sovietų
Sąjungos komunistų partijos Aba kano miesto komiteto antrasis sekretorius, o paskui persikraustė į Maskvą. Ten 1990–1991 m. ėjo Ru sijos Tarybų Federacinės Socialis tinės Respublikos (RTFSR) valsty binio architektūros ir statybų ko miteto pirmininko pavaduotojo pareigas. 1991 m. S.Šoigu dirbo Rusijos gel
bėtojų korpuso pirmininku, RTFSR valstybinio nepaprastųjų situacijų komiteto pirmininku, o 1991–1994 m. – Rusijos Federacijos valstybi nio civilinės gynybos, nepapras tųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo komiteto pirmininku. Nuo 1994 iki 2012 m. gegužės
S.Šoigu vadovavo Rusijos nepap rastųjų situacijų ministerijai. Nuo 2012 m. gegužės 11 d. jis dirbo
Maskvos srities gubernatoriumi.
Nikolajus Makarovas ir virtinė ki tų ministro pavaduotojų“, – prognozavo K.Sivkovas. BNS, „Interfax“, BBC inf.
13
trečiadienis, lapkričio 7, 2012
menas ir pramogos
J.Statkevičius įkvėpimo sėmėsi iš Renesanso trumpesnės, nei turėtų būti, apvil ko sniego baltumo baltiniais, juo domis odinėmis liemenėmis, apa vė aulinukais aukšta pakulne arba bateliais, tačiau prie šių pašykštėjo kojinių. Ne veltui dar prieš kolek cijos pristatymą J.Statkevičius pa reiškė, kad tokių drabužių čia nie kas nedėvi. Horizontalios ir vertikalios siau ros bei plačios juostos, juoda ir bal ta, tamsiai žalia ir vyšninė spalvos, aksomas ir buklė, prabanga ir pa prastumas – kiekvienas kolekci jos modelis iškalbingas. Dauguma drabužių, nors siuvinėti blizgan čiais žvyneliais ir prašmatniai iš puošti, atrodo šiuolaikiškai. Dažna suknelė žėrėjo specialiai kolekcijai iš Prancūzijos parsisiūsdintomis didelėmis blizgančiomis sagomis. Batus lietuvio kolekcijai ir šį kar tą pasiuvo „Manolo Blahnik“ ma dos namai.
Pirmadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arena virto mados šventove. Žinomas dizaineris Juozas Statkevičius ten pri statė 2013 m. pava sario ir vasaros ko lekciją, kurią lydė jo puikiai parinkta muzika.
Pagerbė Latvijos prezidentas
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Už kulisų žvengė žirgai
Šou prasidėjo tylos minute nese niai mirusiam dizainerio tėvui Juo zui Statkevičiui pagerbti. Arenos sceną šiemet puošė ne prabangūs mersedesai, kaip per nai, o milžiniško dydžio paties di zainerio sukurtų kvepalų flakonai. Menininkas neseniai atnaujino fla kono paviršių ir dizainą. Aplinkui flakonus ir žingsniavo manekenės bei manekenai, tarsi nukeldami šou
žiūrovus į tolimą praeitį ir vėl su grąžindami į šiuos laikus. Buvo pa rodyta apie 70 modelių. Įkvėpimo kurdamas šią kolekciją J.Statkevičius sėmėsi iš Renesan so epochos. Lietuviams Renesan sas asocijuojasi su nemaria didikų Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Neatsitik tinai pirmoji ant podiumo pasirodė Barbora, jos žingsnius lydėjo žirgų žvengimas. Tai – ištrauka iš cho reografės Anželikos Cholinos spek taklio „Barbora Radvilaitė“, kuriam J.Statkevičius sukūrė kostiumus.
Vėliau podiumu perėjo ir pati A.Cholina – choreografė demonst ravo prašmatnią, tačiau apgaulin gą suknią, kurią dizaineris sukū rė specialiai jai. Iš priekio kukli ir griežta, nugaros pusėje suknia nu švito raudoniu ir atsivėrė visa re nesansiška prabanga. Vyrams pašykštėjo kojinių
Per J.Statkevičiaus šou mintimis buvo galima nukeliauti į Rene sanso tėvynę Florenciją. Drabužio kirpimas, šviesiai „ryži“ priglu dę damų plaukai, aksesuarai, juo
domis juostomis perrištos galvos, kiekvienam modeliui idealiai pri derintas galvos apdangalas – dau gelis detalių priminė Renesanso ta pytojų drobes, pavyzdžiui, garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Da ma su šermuonėliu“. Renesanso damos avėjo prie drabužio puikiai priderintais ilgaauliais zomšos ba tais be pakulnės. Prašmatnias ilgas suknias keitė pažo kostiumą pri menantys drabužiai, šiuos – bliz gantys šiuolaikiški. Vyrus dizaineris aprengė kos tiumais, kurių kelnės – apie 20 cm
Kolekcijos pristatymą J.Statke vičius baigė tradiciškai – padė kodamas ir nusilenkdamas pub likai, podiumu apsuko rat ą su prabangią nuotakos suknelę de monstruojančia manekene. Pats dizaineris vilkėjo baltą sporti nį kombinezoną, avėjo sportinius batelius. J.Statkevičiaus kolekciją žiū rėjo ne tik jo kūrybos gerbėjai bei klientai, bet ir dauguma žino mų Lietuvos žmonių. Kaip visada, lietuvio vakarą pagerbė kadenciją baigęs Latvijos prezidentas Val dis Zatleras su žmona Lilita. At vyko ir jo bičiuliai – mados isto rikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas, Yves’o Saint Laurent’o mados namų dizainerė Katia Per cova, Latvijos operos teatro vado vas Andrejus Žagaras.
Kolekcija: drabužio kirpimas, aksesuarai, kiekvienam modeliui idealiai priderintas galvos apdangalas – tai J.Statkevičiaus kolekcijos detalės, primenančios Renesanso tapytojų drobes.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
14
trečiADIENIS, lapkričio 7, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 20.30 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18. KADA? Iki lapkričio 11 d. KIEK? Nemokamai.
Muzikos grynuolis
Poezijos skaitymai
Rekordų paroda
Vieno puikiausių Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų Domanto Razausko stiliaus apibrėžti beveik neįmanoma. Tai kažkas tarp regio, bliuzo, džiazo, roko, dainuojamosios poezijos ir dar krūvos muzikos žan rų. Unikali jo koncertų ypatybė – nė viena daina neatliekama taip, kaip buvo atlikta anksčiau.
„Literatų arkos“ skaitymuose dalyvaus poetai Antanas Šimkus (nuotr.), Donatas Petrošius, Ernestas Noreika, Mantas Balakaus kas, Nerijus Cibulskas, Birutė Grašytė, Jonas Martinaitis, prozinin kai Saulius Vasiliauskas, Rima Kasperionytė. Dainuos Andrius Za lieska-Zala ir Aurimas Driukas.
Lietuvos rekordų parodoje „Yra kuo didžiuotis“ jau buvo pinama ilgiausia pėdkelnių girlianda, kepamas didžiausias lietinis, ma siškiausio ugnies pasirodymo rekordo Lietuvoje siekė fakyrai (nuotr.). Šiandien vidurdienį bus kepamas didžiausias meduolis, o savaitgalį laukia linksmi kabėjimo aukštyn kojom rekordai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 25–45 litai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 20–40 litų.
KUR? Trakuose, Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 35 litai.
I.Keidošiūtės Paskaita
Meistro ir Margaritos mistika
Veržli ir gyva klasika
Baltas paukštis nusileis
Vakarai su kino kritike Izolda Keidošiūte kino teatre „Pasaka“ neabejingus geram kinui žiūro vus kviečia į rudens paskaitų ciklą „Geismai ir tapatybės kine“. Paskaitos svečias – kino kritikas Narius Kairys.
Oskaro Koršunovo įgyvendinta kultinio Mi chailo Bulgakovo romano „Meistras ir Marga rita“ inscenizacija – tai siurrealizmo kupina is torija apie meilę, kūrybinį polėkį, kančią, auką, lemtį.
Lietuvos kamerinis orkestras ir smuiko solistas Michaelis Guttmanas kviečia į įspūdingą koncer tą. Programoje – Felixo Mendelssohno, Eugène’o Ysaÿe, Sergejaus Rachmaninovo, Niccolò Paga nini kūriniai.
Išraiškingas bosas Liudas Mikalauskas primins maestro Vytauto Kernagio dainas. Dainuojamo sios poezijos perlus papuoš ir instrumentinė muzika – dalyvaus trijų violončelių bei kontra boso ansamblis „Bass Arco“.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (6) (N-7) (k). 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (7) (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Stilius. Veidai. 21.45, 22.05 Teisė žinoti. 22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Vienos centrinės kapinės (4). 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Jausmai (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“ (9). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.
LRT 19.45 val.
7.20 „Madagaskaro pingvinai“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Koncertas „Auksinis gramofonas 16“ (Rusija, 2011 m.) (k). Dalyvauja: F.Kirkorovas, Valerija, Alsou, D.Bilanas, Vera Brežneva ir kt. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Madagaskaro pingvinai“. 14.15 „Tomas ir Džeris“ (3). 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinis trileris „Los Andželas slaptai“ (JAV, 1997 m.) (N-14). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
11.00 Beatos virtuvė. 12.00 Ką manai? 13.00 Akistata. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Smurfai“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Akistata. 20.00 „Motina ir sūnus“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Žmogžudystė“ (3). 1.00 „Gelbstint Greisę“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
BTV
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 20.55 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Prajuokink mane (N-7) (k). 10.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 22.05 val.
11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti. 15.00 Žinios. 15.07 Orai.
BTV 20.25 val.
15.10 „Jaunikliai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Obama. Jo istorija“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–„Minsk“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgorželeco „Turow“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 16.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Renault Clio Cup 2012“ (Silverstone). 17.40 Legendų dvikova. Kauno „Žalgiris“–Maskvos CSKA. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos CSKA. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas. 22.15 Futbolo dievai: Zico. 22.50 Sporto metraštis. 23.15 Futbolo dievai. B.Charltonas.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
trečiadienis, lapkričio 7, 2012
959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Naujoji rašytojo Gintaro Grajaus ko knyga „Istori jos apie narsųjį ri terį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ herojinio epo idealizmą nu leis ant žemės.
961027
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
933624 Nustebino: subtilia, daininga poezija ir originalia eseistika išsiskirian
tis menininkas šįkart nustebino nauju romanu ekstravagantišku pa Kelionių vadinimu. Vytauto Petriko nuotr.
Riterių romanas
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
G.Grajauskas – žinomas poetas, eseistas, dramaturgas, prozinin kas, dainų autorius ir atlikėjas. Iš leido šešias eilėraščių, dvi eseis tikos knygas, romaną ir pjesių rinkinį. Eilėraščiai versti į anglų, vokiečių, švedų, rusų ir kt. kalbas, poezijos knygos išleistos Vokieti joje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijo je, Islandijoje. Naujoji jo knyga „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drako ną misterį Kaindlį“ siūlo keliauti į XIX a. Škotiją – į tą keistą ir ža vų laiką, kai pramonės perversmas susipynė su Viktorijos epochos drovumu. Tačiau tai ir pasakų Škotija, kurioje šalia realių perso nažų, tokių kaip vienas garsiausių
pasaulio išradėjų Richardas Tre vithickas, padovanojęs žmonijai garvežį, puikiai jaučiasi drakonai, burtininkai ir kitos pasakiškos bū tybės. Čia susitinka itin mandagus ir kiek naivokas riteris Tenksalo tas ir senas elegantiškas drakonas misteris Kaindlis. Tenksalotas atvyksta į Škotiją at likti savo, kaip riterio, priedermės – susikauti su drakonu, tačiau ne tikėtai abu pajunta vienas kitam palankumą ir net šiokią tokią sielų bendrystę. Tad, užuot stoję kovon, jie įsitaiso prie židinio ir ima pa sakoti istorijas. Riteris porina apie savo bičiulį Zemnickį ir jo keliones po visą pasaulį, o senas išmintin gas drakonas, tiksliau – visos devy
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandinios vos01paei rezgapervezimai. istori ją. Tel.jo8gal 699 428,liui, e. paštas jas apie gy v e n i m ą. Kiek v ie n a galva info@gmail.com. 952525 turi savo charakterį, tad ir istorijos skirtingos – apie drakonų psicholo giKitos ją ir jų šeimyninio gyvenimo ypa Nestandartinių baldų kokytu mus, apie pa saulgamyba. yje – beAukšta abejo, www.guobosbaldai.lt bėLie – žema ir tuvokaina. je – gy venančių drakonų. Tel. 8 656 pa naš69 um099. us bei skirtumus ir dau 760904 gybę kitų dalykų. Šmaikščiai, ele gantiškai aptardamas riterių ir dra konų reikalus, autorius kalba ir apie šian dieną, kelia kebliusturtą klausimus, nekilnojamąjį pa š ie p ia tam tik r us ste tipus, Parduodamas dviejų kambariųreo butas Palanda ties pro cesus. ŠiS.Nėries knyga g. skir gosbar centre, už bažnyčios, 1A. Tel. ta bet62 ku096. rio amžiaus skaitytojams. 8 603 955765 Vienintelė sąlyga – kad skaitytojas būtų išsaugojęs sveiką smalsumą ir turėtų humoro jausmą.
parduoda
perKa
inf. Brangiai perkame mišką su žeme VD arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. Iš knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenk s8a676 lo41tą155.
ir drakoną misterį Kaindlį“
– Matote, taip jau yra. Mes, drakonai, visi iki vieno iš prig imt ies esame smalsūs. Gal net pernelyg. Mums pašėlusiai įdomu viskas, kas vyksta. Įdomu, kodėl viskas vyksta būtent taip, o ne kitaip. Kaip viskas veikia. O
kai kurie, pabrėž iu – kai kurie, žmo nės yra tiesiog stebėt inai nesmal sūs. Tarsi viskas, kas vyksta apl in kui, jų visiškai nel iest ų. Lyg jie bū tų kok ia atskira sala pasaul io van denyne. O taip juk nėra – viskas čia
nėra atskira sala, o tik maža didelio pasaulio dalelė.
953105
Įvairūs
– Taip, šitai pamažėle jau imu suvok ti, –Kita tarė Tenksalotas.
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas kraš tų meno, tau tinių šal tinių“,asmuo – – V.Česonis, tel. 8 686 iki 2012 tei giama LDM pra83 ne541. šimPrašom e. m.XX birželio 11 dd.žio imtinai savo a. pra je mopateikti terys va davkreditoo rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai si iš kor s e t ų, pa s i k ei t ė ma d os spal (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prio daugiau patvirtinanryškių vų palekreditorinius tė, atsiradreikalavimus dedant spal v ų. Ža l i, vio l e t i n iai, rau oni, čių dokumentų tinkamai įformintus dnuorašus. oran žinprašom iai, gelnurodyti, toni tonar ai šių ir pus to Taip pat reikalavimų įvykdymas užtikrintas, niai siejoyra si su fovistųnurodyti, tapyba.kokiu būdu taiGrakš yra padaryta. čių linKreditorinį ijų, vešlreikalavimą ios augmpateike ti Savanorių ni jos, mistpr. in262-105, ių simbLT-50204 olių ir Kaunas. vizijų Informacija (8 37) 229 ku pinas tel./faks. secesijos me nas886. paskati 961016 no tobulinti linijinį piešinį, šriftus, INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIpa tė grafikžemės os lakš to kom pozici MĄ.kei Parengtas sklypo, esančio Lvovo ją, kny g ų iš v aiz d ą, pla k a t o funk ciją,sklyg. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, ta ybą.Nr. A.Va siljevas per pa staruo popkad. 0101/0032:986, bendras plotas sius kelha, etądetalusis metų Vilplanas. niuje jau prista pa0,2419 Planavimo grindas: admitė parodVilniaus as „Kamiesto raliensavivaldybės ės Viktorijos nistracijos direktoriaus pavaduotojo lai kų mada“, „Nuo mi ni iki maksi.2011 07 13 Nr. AD30-1732, 08 01 Sep tinįsakymas tojo dešimt mečio mad2011 a“, art detaliojo teritorijų planavimo organizatodéco stiliaus ekspoziciją. riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Paroda „Secesijos mada“ veiks iki 2013 m. spalio 31 d.
Parodoje eksponuojama per 100 unikalių secesijos stiliaus sukne lių, kaip pranešė Lietuvos dailės muziejus (LDM). Visos jos sukurtos modeliuo tojų, siuvėjų ir siuvinėtojų gar siuose Europos mados namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“. Kolekcijos suknelės pabrėžia puikų dizainerių pasirinkimą: pa tvarūs šimtmečio senumo audi niai, nėriniai, drabužių kirpimas, siuvinėjimas, aplikacijos ir dau gybė originalių aksesuarų – bate lių, rankinukų, skrybėlaičių, sag čių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių. Drabužių ir aksesuarų ekspozi ciją papildo secesijos stiliaus ma
das iliustruojančios fotografijos, tapybos darbai, baldai. Pasak A.Vasiljevo, XIX–XX a. sandūroje mados, meno srity se išpopuliarėjo art nouveau sti lius. Art nouveau kiekvienoje ša lyje buvo kitoks. Vokiečiai, latviai jį vadino jugendu, rusai – moder nu, austrai, lenkai, lietuviai – se cesija, arba atsiskyrimu nuo stilių eklektikos, sustabarėjusių akade mizmo formų.
Art nouveau kiek vienoje šalyje buvo kitoks. „Naujasis menas augo stili zuodamas gyvosios gamtos (ypač vandens augmenijos, jūrų gyvū nijos) formas, žaisdamas moty vų įvairove, ornamento asimetri ja, o to meto menininkai įkvėpimo sėmėsi iš mistinių viduramžių vi zijų, simbolizmo literatūros, Rytų
VD inf.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A Kada? Šiandien 18 val. Kaina? 6 litai.
pranešimo įteikimo dienos.
960851
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com. 961170 687 58 IR 503, +44 778 627 1449. InformaciSKUBIAI NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauSodininkų bendrijos METALURGAS . nariams! ja – www.lietuvalondonas.com dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 2012 06 10virykles, 11 val. kompiuterinę šaukiamas ataskaitinisskalbykles, tech- 974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmi-į niką ir kitus elektronikos prietaisus. Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Tel. Kauno www.kaunakiemis.lt. 8jos 641 99 000, sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. 1013600 ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222.227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 sveikatos ir grožio 4. Įvairūs klausimai. 5.dantų Pirmininko rinkimas. Lapkričio–gruodžio mėn. implantavi6. Revizoriaus Susirinkus mui ir estetiniamrinkimai. plombavimui – 15 mažiau % nuo- nei puseiVilnius, bendrijos narių, laida! Gynėjų g. 4.pakartotinis Tel. 8 686 12susirinki157, (8mas 5)Kita 249 bus6990. šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje 1037001 pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) Kviečia moKyTis 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730į Ltnaujus kainą. Pasiūlymai teikiami iki Kviečiame Tarptautinės lydeka matavimus Vilniaus r. sav., rystės akademijos ir uždaruose semina- vo2012 m. birželio 25mokymus d. imtinai Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, rus. Daugiau informacijos tel. 8 656UAB 23 „SBS kuose bankroto administratoriui, skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), 723, e. paštas info@tla.lt. Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto1029221 sodo) Dausklygiau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 Įvairūs 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaKita Vladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio Nr. 148 arba prašom suPranešimas apiesklypą parengtą visuomenei jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d.svar16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu baus statinio projektą. Informuojame, kad adresu Vilniaus r., Pagirių sen., vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. adre8Mikašiū677 79 parengtas prekybos paskirties pastato nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyksprojektas. sklypo kad. su348, Mindaugo g. topomatik@gmail.com 25, Vilnius, Su paštas ). Nr. 960926 parengtu projektu galima susipažinti pro4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. jektuotojo patalpose, Tilto Matavimus g. 15, III a., VilKviečiame dalyvauti. atlieka Kelionių niuje, 11 08–2012 11 Organizacija”, 22 darbo die- LinUAB 2012 „Baltijos Matavimų Įmonė greitai suteikia nomis 9–12 val., tel. 8 686 25 447. Viešas Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntrumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius.fiziniams Lietuvoje pristatomeasmenims. iki durų. Tel. 8 susirinkimas vyks 2012 11 22 17–18 val. Tilto976256 ir juridiniams
15
skelbimai
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
8 656 97 000, www.easyfinance.lt. Kelionių organizatorius
g. 15, III a., Vilniuje.
1042418
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Karščiausi Kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314. Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių 3459 METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Kalgaris 3464 Lt Lt nuo 125nuo Lt nuo JAE, Dubajus Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipa3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 Kaina pateikta abi puses su oro uostų mo110 Lt laiveį 3049 Baltijos 11 laiduokite nakvynių nuo Lt jūroje! 7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja Kanarų salos, Tenerifė Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 2* apartamentai karėlį! 9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt 7 nakvynės nuo LtLt ir linksmybės iki Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt. 2* viešbutis su pusryčiais
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. 8s613 805, 8 613 70 su siję ir su sipynTel. ę, vi i pri70 klau so nuo 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. visų. Net atsiskyrėlis oloje – net ir jis
Pristatys secesijos madą Vilniuje, Taikomosios dailės mu ziejuje, šiandien atidaroma paro da „Secesijos mada“ iš mados is toriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.
5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 pateikimo Vilniuje. Planavimo pasiūlymų skelbimai@vilniausdiena.lt tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apsiūlo darbą skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jųNaujai pasiūlymus neatsižvelgta parengtamepi-plaatidaromai „CanCan Statybosdokumente, įmonei reikalingi keliopizza“ darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės cerijai Vilniuje reikalingi: GAMYBOS irDOVAI, apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)RESTO231VA6179, teritorijų planavimo ir statybos VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, inspekcijos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų RANO ADMINISTRATORIAI, BARMENAI, 975124 PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Skambinplanavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darti tel. 865955181. CV siųsti skyriui, A.Juozapavičiaus g. elektroniniu 9, Vilnius, per danute.krukoniene@delano.lt. bąpaštu šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo 1036672 tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: 37 721. 975626 betonuotojai, APIE tinkuotojai, staliai-dailidės, INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. dažytojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, Pranešame apie kartojamą visuomenės infor8 659 38 414. Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly1038192 po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, perKa 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų malkiplanavinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržymo organizatoriaus teisiųlogistika ir Lt). pareigų perdaviTransportas, nus, pušynus (1 ha – 10 000 Atsiskaito iš mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – karto. Tel. 8 688 82 727. Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus 995105 pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. paslaugos 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 Technikos remonto A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos peštas – 627 Ltsala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt Kroatija nuo 990 Lt KALĖDOS:IŠPraha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU VILNIAUS: nuo 619 Lt – Praha–Viena–Budapeštas žaviosiosKosta Europos sostinės – 627 Ispanija, Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS pilis–Stokholmas–Ryga – 387 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Ispanija, Kosta Dorada (Bambergas, Liuksemburgas, Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė Šri Lanka nuo 3500– 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Lt Viena–žavusis Budapeštas – 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, tu – 377 LtBurgas – 1199 Lt Rijeka(pažintinės – 1279(Melnikas–DeteniLt poilsinės) NAUJI METAI: Praha IŠKroatija, VARŠUVOS ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt lynas – 567 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Marokas nuo 2634 Lt NAUJAMETINIS KRUIZAS: Ryga–StokholKuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – 1470 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) – 1490 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt 1890 Lt –Hurgada Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilSlidinėjimas Slovakijoje LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – Antalija 890 Lt – 889 Lt Turkija, sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimo kelionės Slidinėjimas Kuba – 5853 LtAndoroje – 1290 Lt SlidinėjimasLIETUVOJE Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS Prancūzijoje (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka 1490 Ltnuo 550 Lt Top Fun 540 LtItalijoje (Vialattea) – lėktuSlidinėjimas Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Lt vu – 1650Kreta Lt – 99piratai Mažieji Laukystos 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt
HolivudoIŠakademija LĖKTUVU VILNIAUS: Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt galaktika Žaidimų 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Malta –indėnai 904 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt – 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Avataro–Alikantė nuotykiai Raganė 550 Lt – kartu Ispanija, 1108 450 Lt Mes šampinjonai 450 Graikija, Kosžmogus sala – –1128 Lt 600 Lt Laimingas taiLtaš! Turkija, Antalija – 1295 Lt 499 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Top Fun 640 Lt Bulgarija, Burgas595 – 1185 Mano pasaulis Lt Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Turkija, Marmaris 1620 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Portugalija, Algarvė –Estijoje 1999 Lt1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt
LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) StovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija 60 Lt dienai – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Kryme 1699 LtLt AVIABILIETAI* 3500 Lt; „Saliut“ Kreta – 1170
Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699
LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės–po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje Kruizas Nilu nuo1899 1440Lt Lt; Izraelis–EgipKELTŲ Anglų kalbosLt;stovykla Estijoje 1790 tas nuoBILIETAI 1678 Marokas – 2634 Lt;Lt Kuba – 5853 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*
Talinas–Helsinkis
Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: (yra ir pigios aviakompanijos) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt
Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)
Singapūras – 2310 Lt KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesPuketas – 2610 Lt (spec. hamnas; Klaipėda–Karlshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas (spec. *kainos į abi puses pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. paKELTAI Klaipėda–Zasnicas (spec. siūlymas); VIZOS pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) holmas. Konferencijos ir kiti Jūsų Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuokompa85 Lt nuo 105 Lt nijos renginiai Baltijos jūroje! Ryga–Stokholmas
KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Karibų jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)
Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas)
VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt
Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės viduryje orai bus rudeniški – su lietumi, be šalčių. Šiandien numatomi trumpi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas vakarų, pietvakarių, 7–12 metrų per sekundę. Temperatūra dieną sieks 3–8 laipsnius šilumos. Ketvirtadienį daug kur palis, temperatūra mažai keisis.
Šiandien, lapkričio 7 d.
+6
+9
+6
Telšiai
Šiauliai
+6
Klaipėda
Panevėžys
+5
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.34 16.30 8.56 0.13 13.30
312-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 54 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +24 Briuselis +11 Dublinas +8 Kairas +29 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+10 +8 +5 +4 +7 +5 +12 +15
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+6
+3
+3
7
Marijampolė
Vėjas
+6
Alytus
5–9 m/s
+7
+6
+5
7
penktadienį
+6
+3
–2
1784 m. gimė Teodoras Narbutas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius. 1867 m. Lenkijoje gimė mokslininkė Marie Skłodowska-Curie, gavusi Nobelio mokslo premiją. 1913 m. Alžyre gimė Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų rašytojas ir filosofas Albert’as Camus. 1938 m. gimė Kauno arkivyskupas, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos redaktorius Sigitas Tamkevičius.
1978 m. gimė Rio Ferdinandas, anglų futbolininkas, „Manchester United“ klubo vidurio gynėjas.
8
1944 m. gimė italų futbolininkas Luigi Riva. 1967 m. gimė prancūzų didžėjus Davidas Guetta. 1970 m. gimė Marcas Rosset, Šveicarijos tenisininkas, 1992 m. olimpinis čempionas kartu su Jakobu Hlaseku. 1973 m. gimė argentiniečių futbolininkas Martínas Palermo. 1992 m. mirė Aleksandras Dubčekas, 1968 m. Prahos pavasario įvykių Čekijoje lyderis.
prizas Šią savaitę laimėkite Larso Husumo knygą „Mano draugystė su Jėzumi Kristumi“.
Danų rašytojo L.Husumo „Mano draugystė su Jėzumi Kristumi“ – tai originali intriguojančių (kartais net šokiruojančių) ir skaitytoją prikaustančių įvykių tėkmė, kuri neturi nieko bendra su religine tematika, išskyrus tai, kad pagrindinį knygos herojų Nikolajų aplanko Jėzus Kristus. Ar tai tikrai yra tas Jėzus Kristus, kokį mes dažnai įsivaizduojame, ar tik jaunuolio vaizduotės vaisius, galėsite nuspręsti patys.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Vardai Ernestas, Gotautė, Karina, Nikandras, Rufas, Sirtautas
horoskopai
ketvirtadienį
+5
Vilnius
DATOS
Rytas
+5
+6
+6
+8 +6 +17 +25 +5 +27 +15 +6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Avinas (03 21–04 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų jausmams. Negana to, aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa, o jūsų vertinimai šiandien teisingi, tikrai galima ginčytis su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite argumentuotai ir tvirtai išsakyti savo nuomonę. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų. Liūtas (07 23–08 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau atsargiai rinkitės žodžius. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus šiandien nespręskite. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Svarstyklės (09 24–10 23). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad esate toks pat žmogus kaip ir kiti. Šaulys (11 23–12 21). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šiandien atsisakykite kolektyvinės veiklos. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie reiškia. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul kol kas viskas lieka taip, kaip yra. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus.