PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtADIENIS, LAPKRIÄŒIO 8, 2012
www.kl.lt
261 (19 562)
12
ab_aN`QVR[N Y ?RQNXa\_Vb` a @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb`
turtas
82AC6?A. 162;6@ 9. =8?6š6< %
ÄŽmokos uĹž pas
E.ZinÂgeÂris nakÂtiÂnÄŻ inÂciÂdenÂtÄ&#x2026; MinsÂke verÂtiÂna kaip tikÂrÄ&#x2026; teÂroÂro akÂtÄ&#x2026;.
Po ÄŻtempÂtos koÂvos B.ObaÂma paÂgaÂliau gaÂli atÂsiÂkvÄ&#x2014;pÂti.
Lietuva 5p.
Pasaulis 11p.
Kaip neÄŻbÂrisÂti ÄŻ neÂtiÂkÄ&#x2014;Âtas skoÂlas?
Dar esa ma atve jĹł, mo ar Ĺži niĹł stokos kai genami pasi tikÄ&#x2014; laiduoto jais, jĹł ar gyventojai sutin jitimiesiem lÄ&#x2026;, ir taip ka bĹŤti ÄŻklimps ta ÄŻ skolas. s imant paskomingus lai Neretai skaussunku, to davimo padari nius nu dÄ&#x2014;l maty tikrinti prie bankai siĹŤlo ir kitĹł bĹŤ ti voliĹł vyk dĹł uĹždymÄ&#x2026;. Lina Mra
l.mrazau
Ĺ iandien priedas
RinÂkiÂmĹł reÂzulÂta tai ÄŻneÂĹĄÄ&#x2014; suÂmaiĹĄÂ ties valsÂtyÂbei pri klauÂsanÂÄ?ioÂse uos taÂmiesÂÄ?io ÄŻmoÂnÄ&#x2014; se. AkiÂvaizÂdu, kad nauÂjoÂji valÂdĹžia jau neÂtruÂkus kÄ&#x2014;ÂsinÂsis keisÂti straÂteÂgiÂniĹł ĹĄaÂlies bendÂroÂviĹł vaÂdoÂvus. ToÂkia ne raÂĹĄyÂta taiÂsykÂlÄ&#x2014; ÄŻsi gaÂlioÂjo nuo pat Nep rikÂlauÂsoÂmyÂbÄ&#x2014;s at kĹŤÂriÂmo praÂdĹžios.
nematy ti
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;SprenÂdĹžiant neÂtoÂleÂranÂtiĹĄÂkus klauÂsiÂmus, moÂteÂrims pra varÂtĹŤs trys daÂlyÂkai: ĹĄypÂseÂna, kantÂryÂbÄ&#x2014; ir ÄŻ visÂkÄ&#x2026; ĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âti iĹĄ amÂĹžiÂnyÂbÄ&#x2014;s perÂspekÂtyÂvos.â&#x20AC;&#x153; MeÂtĹł toÂleÂranÂciÂjos ĹžmoÂguÂmi taÂpuÂsi meÂniÂninÂkÄ&#x2014; DaÂlia KancÂleÂryÂtÄ&#x2014; atÂskleiÂdÄ&#x2014;, kaip silpÂnoÂji lyÂtis tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł ÄŻveikÂti sunÂkuÂmus.
2p.
ÄŽ banÂkÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuÂsiÂkirsÂti pirĹĄÂto DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
AtÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s ÄŻ vieÂno skanÂdiÂnaÂvĹł ban ko skyÂriĹł paÂgyÂveÂnÄ&#x2122;s vyÂras kirviu nuÂsiÂkirÂto pirĹĄÂtÄ&#x2026;. Jis tiÂkiÂno, kad taip paÂsielÂgÄ&#x2122;s proÂtesÂtuoÂdaÂmas dÄ&#x2014;l ne va iĹĄ jo sÄ&#x2026;ÂskaiÂtos dinÂguÂsiĹł piÂniÂgĹł.
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
PoÂliÂtiÂniai ĹžaiÂdiÂmai
4
tÄ&#x2014;
iena.lt
Vis dÄ&#x2014;lto antsto Sutuok teismo tinis sprendi liĹł kontora tokio PrieĹĄ ket veikÄ&#x2014; uĹž akiĹł mo nepri TodÄ&#x2014;l Edi verius me paŞįsta. skaityto tus dien matyti, tos L. vargams ja raĹĄÄ?io nors ji galo necijai Ĺžino Edita L. (pavar dÄ&#x2014; redak- tĹł skolos da iĹĄ savo 11 tĹŤkst. ma) tapo lies sutuokti lai linis iĹĄ ban duotoja, kai jos apie 8 tĹŤkst. li jau yra paden gusi lÄ&#x2026;. Ĺ ian tĹł. dien pa ko Ä&#x2014;mÄ&#x2014; paskoĹĄnekovÄ&#x2014; ta, kad Odeta Blo pri pri ĹžienÄ&#x2014;: reigojimai siimti ďŹ nansiniai paŞįstaÄ?iau to apkartino jai gy ÄŻsipaLaiduo iĹĄ venimÄ&#x2026;, jusi. Juk vengti sakÄ&#x2014; var tojai ne giai galÄ&#x2014;sprendi pakankamai mas laiduo grindĹžia mas pasi tikÄ&#x2014;jimu ti buvo mu Ĺžmo matuoda gerai pagumi. itin artivo, ar paEdita L. jÄ&#x2014;g pa sa tĹł ko maĹžÄ&#x2026; ÄŻmo mokÄ&#x2014; jo, kad 2008 m. ir ar iĹĄ tie ti ÄŻmokas nuspren nÄ&#x2122; valdÄ&#x2122;s su tuok dÄ&#x2014; tneriu, to skirtis su vers tinis tai dary sĹł sutinka dÄ&#x2014;l turÄ&#x2014; ti. jo iĹĄpirk lo parvo akcijĹł. ti savo turi DalÄŻ sumos jis pa dalÄŻ samĹł den nepakako pinigĹł, taÄ?iau gÄ&#x2014; iĹĄ vykdyti. tolesnei ÄŻmonÄ&#x2014;s likusiĹł Apga vo ant veiklai â&#x20AC;&#x17E;Vyras VÄ&#x2014;liau paaiĹĄrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; kÄ&#x2014;jo, kad dviejĹł mÄ&#x2014; ÄŻtikinÄ&#x2014;jo mane, nansiniai Editos L. ÄŻsiparei projektas nesiĹł bus baigtas kad po dar su ďŹ dÄ&#x2014;tinges gojimai bankui karto at ir gautĹł pinigĹł vienas neko ni, nei ji siskaity vÄ&#x2014;s teigi tikÄ&#x2014;josi. yra ti su ban uĹžteks iĹĄ turi PaĹĄmu, nuspren praĹĄÄ&#x2014; ma mĹł ku. nÄ&#x2122;s vartojimo laiduoti imant Jis pa- nepa lÄ&#x2014;ĹĄĹł ÄŻmonÄ&#x2014;s veik dÄ&#x2122;s, kad kan pasitikÄ&#x2014; 15 tĹŤkst. litĹł pa ĹĄeimos laiduo ka, ir Ĺžinodamas, lai vykdyti sko da ti kojo Edi ma juo sutikauâ&#x20AC;&#x153;, lÄ&#x2026; ir aĹĄ pasko antrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; nesu jog Ĺžmona ď Ž At sar ta L. lÄ&#x2026; paÄ&#x2014;mÄ&#x2014; tiktĹł, vy â&#x20AC;&#x201C; pasaga: XNQ `Nb ras slapta. GavÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;Vyras [RV `V X N` aĂş SV [N[ no Ĺžmo paskolÄ&#x2026; vyras nÄ&#x2014; ima man pasakÄ&#x2014;, nÄ&#x2026; `V [Ă&#x203A;` Qb\ ir metus nesirĹŤpinti dÄ&#x2014;l paragi- liĹł ma paskolÄ&#x2026; ir tam kad ÄŻmo- ti OĂ&#x203A;` Tf imant pa nuo jos no cR[ a\ WNV YNV to projek sko slÄ&#x2014;pÄ&#x2014;, kadkredito ĹĄĹł. Man kaip sutuok reikia ke- dĹŤ Qb\ aV V_ ]_V ti rÄ&#x2014;, kad uĹž lÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ji to `VVZ aV Ă&#x;`V kĹł nemo neÄŻgyvendino, ĹžadÄ&#x2014;- neabe pasirodÄ&#x2014; labai nÄ&#x2014;s para- ap ir pritokÄŻ ban ]N _RV T\ lai kÄ&#x2014; jojau vy O.BloĹžie WV Zb` ON[ ÄŻspÄ&#x2014;jimĹł jo. Pati Edita o ÄŻmo- Ä?iau ro ĹžodĹžiaiskeista, bet ma dumÄ&#x2026; jiems tu ko darbuotojĹł rei rÄ&#x2014;tĹł bĹŤti L. XNZ` YN ruoja ki nÄ&#x2014;s teiginÄŻ puikiai atsakomy ir nematuoktinis sakÄ&#x2014; negavusi, banko Juo la kalo pernelyg taiko OVNb YV[ to dien bÄ&#x2014;. iliustÄŻ tai gilin XĂ? b ] biau kad raĹĄÄ?io nes suMindau skola ne N aV XV ZĂ&#x2013; RV skai jos dekla bankui nurodÄ&#x2014; go tis. Dar klaidingÄ&#x2026; Ä?iau nieko, dÄ&#x2014;l sutartyje nepa ruotÄ&#x2026; gy noma) is S. (redakcijai pa tytojo ir teis rĹŤpi, bandymai Z\` [N ma- Ban nesupranta ÄŻsi venamÄ&#x2026; to miniais bĹŤ _Ă&#x; N_ OR[ vardÄ&#x2014; ĹžiiĹĄieĹĄkoti ko bĹŤÄ?iau jaudintisâ&#x20AC;&#x153;, parei jÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. tapo drau rija. PrieĹĄ trejus kad a WNb OR ko â&#x20AC;&#x17E;Swed tu â&#x20AC;&#x201C; Teismo [Q _Ăş V[ metus jis Geriau apskri dais nieko nereiĹĄ go laiduo bankâ&#x20AC;&#x153; As gojimĹł Tik pradÄ&#x2014; sakÄ&#x2014; Edita L. rÄ&#x2014;jusi nansĹł sprendi aR _R `Ăş ab tai nelai ÄŻmokas toju ir meni ins mÄ&#x2026; apskun duoti.â&#x20AC;&#x153; kia. Kad vyras _V[ aĂ&#x; N` kumentus jus ruoĹĄti sky ĹžienÄ&#x2014; pa tituto vadovÄ&#x2014; Ode niĹł ďŹ - gas S. moka pats vienas.ĹĄiuo metu Sie ZR [Ă&#x; dÄ&#x2014; nÄ&#x2014; ry ra bĹł paaiĹĄ brÄ&#x2014; mo sakÄ&#x2014; ja bend ta BlodokĹł, Edi ĹžÄ&#x2014;, kad Min kÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s jokiĹł kÄ&#x2014;jo, kad viena ri intere ta kiais tiks jau nebeprisime dau- Banko  @Uba aR_` yra dar vien formalumas laidavimas nÄ&#x2014; sai a\PXÂ&#x2022; [b\ jus sutuok L. suĹžinojo tik ÄŻmo- â&#x20AC;&#x201C; Edi laidavimo sutar lais drau nÄ&#x2026;s, koâ&#x20AC;&#x17E;Swed ra a_ duotojo ar pasira tos L. pa tis, kurio sutar ĹĄyta lai- 15 tĹŤkst. litĹł pa gas pasiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; apie departamen bankâ&#x20AC;&#x153; Finansa pat sky tiniĹł santykiams,paĹĄli- pasko ra ry vimo to direk skolÄ&#x2026;, ta la siekÄ&#x2014; ĹĄai. Vyro pasiim je jo sutartis tis. Anot jos, lai dien ji sie prieĹĄ Gu mu torÄ&#x2014;s Ä?iau duo su 70 vo priim bas. Jai uĹž akiĹł kia ta liaus paskolos tĹŤkst. li to- yra ĹĄian18 tĹŤkst. Anot kia, kad tas ir teis jau gavÄ&#x2014; suteikiant kienÄ&#x2014;s teigimu, JĹŤratÄ&#x2014;s priteista litĹł, tiesa, lai pagal ku mo spren bu- spren paĹĄnekovÄ&#x2014;s, teis tĹł. paprastai vartojimo ÄŻsipareigo duotojas sutin ju reiĹĄrÄŻ dÄ&#x2014;, kad Edi mas jau dimas, Mindau teismo ir nebeau jau tÄ&#x2026; kaip ka deng ar bĹŤs jimus numenims. skola priteista abiem go ta bendras po ne sa Tuo koliai ar to kredivo valia, L. laiduotoja ta- los gavÄ&#x2014;jas dÄ&#x2014;l bankams, jei pa ti gebÄ&#x2014;jimas S. teigimu, drau ga. dalyvau as- ta litĹł, taÄ?iau metu ji siekÄ&#x2014; skoto lai tvar ja go ďŹ dÄ&#x2014;l duo nan vy tik nene kyti ďŹ nan skola pri rui. Ta tojai begalÄ&#x2014;tĹł siniĹł sun 21 tĹŤkst. gyventi ĹĄeimos ĹĄiandien tuokti teissĹł metiniĹł na mo bankas ap Ä?iau ĹĄÄŻ teismo spren dÄ&#x2014;l 20 pro Vis dÄ&#x2014;lto, kÄ&#x2014;ti ÄŻmokĹł. kumĹł kliudÄ&#x2014; ne pagal savo iĹĄ ir noras tys niai, taip pat kar riai â&#x20AC;&#x201C; supa skundÄ&#x2014;, c. dimÄ&#x2026; nesu sklandĹžiai iki 25 tĹŤkst. lĹŤkanĹł skola ga tu kaip sakÄ&#x2014; ĹĄalies gy iĹĄaugusi skaitos areĹĄtuo tad jos banko goji laikytis les su- mos na situokÄ&#x2122; asmenys:gyvenanpaĹĄneko ventojai sÄ&#x2026;- ki tos iki ĹĄiol. ÄŻsipareiâ&#x20AC;&#x17E;Vyras ĹĄiÄ&#x2026; litĹł. rio dalyva vÄ&#x2014;, ÄŻmo mĹł bankui. Su â&#x20AC;&#x17E;Ne â&#x20AC;&#x17E;Jei ban dar mo, ĹĄeisto mokÄ&#x2014; vimas pasko kad skolÄ&#x2026; pik koja ko skun kas noruoja metus dÄ&#x2026; nag tybiĹĄ realiÄ&#x2026; ga laiduodami jie suvo- tai da draugas galiau jÄ&#x2122;s kelias neeg lÄ&#x2026; banko prakti imant tokiÄ&#x2026; ir limybÄ&#x2122; prisiima ryti koje yra siai mokÄ&#x2014;s nÄ&#x2014; yra pasakÄ&#x2122;s, kai ig- tuoto privalÄ&#x2014;siu gyven rinÄ&#x2014;s, dar ďŹ zistuojan ateityje be nansinÄ&#x2122; mis kad neuĹžgulÄ&#x2014; Minir todÄ&#x2014;l ďŹ nansi liovÄ&#x2014;si ti su areĹĄAnot jos, tis reiĹĄkinys.â&#x20AC;&#x153; veik pri teismas lito. Tiesa, po nÄ&#x2014; naĹĄta net nesu sÄ&#x2026;skaitomis, daugo S. ĹžmonÄ&#x2014;s naĹĄtÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;Bent jau siimti retai pasi skolÄ&#x2026; pa sky nors ÄŽmo ve ry pe pri pra bĹł jais, anks Ä?ius. kas taikanÄ?iais dalijo ly limis. Ma paĹžinta dar ti ĹĄy asme Apskri gio uĹž juos, davo draugĹł lai Ä?iau paĹĄneko uĹž draugo paim skolinin nau, attÄ&#x2014;s ryĹĄiu, nys, nesusijÄ&#x2122; variantasâ&#x20AC;&#x153;, kad tai yra ge mis da- mĹł ne tai nesuprantu, tÄ&#x2026; vas ke. vo kai jiems duogiminysdalijasi pajamĹł taÄ?iau ku mokÄ&#x2014;jo kelerius paskolÄ&#x2026; pavyz riausias turin kaip pa nepakak â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ji. bendru ar uĹž jadĹžiui, rÄŻ lai da- nes me tu gauda tis Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; in vau tuo me- maĹžas paimti statas bĹŤdavo ĹĄiuo me kÄ&#x2026; liovÄ&#x2014;si tai da tus, jamÄ&#x2026;jÄŻ tur investuoja ÄŻ teresu, pasko neturÄ&#x2014;jau motinystÄ&#x2014;s per tu patiria nekilnoryti, skly tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jai nepa paĹĄalpÄ&#x2026; ne jokio tur kankamai lÄ&#x2026;. O laiduoto- savĹł iĹĄlaidĹł: pÄ&#x2026; ketin kartu perka ir to â&#x20AC;&#x201C; gali â&#x20AC;&#x17E;Kol kas maĹžai nuomÄ&#x2026; ir pan. dami kartu sta ĹžemÄ&#x2014;s laiduo- ja, ar pajÄ&#x2014;gtĹł mo gerai pamatuo- ku, taÄ?iau bet ÄŻmo tyti naiĹĄ tiesĹł kuriuo at kĹł nemokÄ&#x2014;ti teks sutinka kÄ&#x2014;ti ÄŻmokas ir â&#x20AC;&#x17E;DidÄ&#x2014;jant veju sumoman â&#x20AC;&#x201C; ar numo tai dary dÄ&#x2014;ja ir kre paskolos su ti.â&#x20AC;&#x153; jÄ&#x2122;s ranka. paŞįstamas ÄŻ vis mai, didito Su kÄ&#x2026; rÄ&#x2122;s atski rÄ&#x2026; sutartÄŻ. draugu esu suda- tai susijusi su rizika, kuri papraspa TaÄ?iau jei Ĺžmogui limu pajamĹł ar skolos gavÄ&#x2014;jo gajĹł da netekimu, pavyzdĹžiui,lies ĹĄaltinio atleidimu
PerÂmaiÂnos suÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ÄŻtamÂpÄ&#x2026;
BuÂvÄ&#x2122;s SmilÂtyÂnÄ&#x2014;s perÂkÄ&#x2014;Âlos bend roÂvÄ&#x2014;s diÂrekÂtoÂrius VaÂleÂriÂjus KuzÂne coÂvas ĹĄiai valsÂtyÂbiÂnei ÄŻmoÂnei va doÂvaÂvo 11 meÂtĹł 1 mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ ir 1 dieÂnÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau po vieÂnĹł SeiÂmo rinÂkiÂmĹł jis staiÂga taÂpo neÂbeÂreiÂkaÂlinÂgas. â&#x20AC;&#x17E;Kai maÂne priÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; ÄŻ darÂbÄ&#x2026; 1991 meÂtais, buÂvo konÂkurÂsas ÄŻ ĹĄÄŻ poÂstÄ&#x2026;. TaÂda buÂvau kaip ir komÂpeÂtenÂtinÂgas, bet kai antÂrÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; banÂdĹžiau preÂten duoÂti ÄŻ tas paÂreiÂgas, buÂvau jau ne komÂpeÂtenÂtinÂgasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; deÂĹĄimÂties meÂtĹł seÂnuÂmo isÂtoÂriÂjÄ&#x2026; priÂsiÂmi nÄ&#x2014; V.KuzÂneÂcoÂvas.
zauskai
skaite@d
kolÄ&#x2026;, ku rios aky se
Â&#x201E;Â&#x201E;NeÂsiÂtiÂki: buÂvÄ&#x2122;s UosÂto diÂrekÂciÂjos vaÂdoÂvas soÂcialÂdeÂmokÂraÂtas S.DoÂbiÂlinsÂkas po valÂdĹžios paÂsiÂkeiÂtiÂmo teiÂgia neÂ
puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjanÂtis vilÂÄ?iĹł grÄŻĹžÂti ÄŻ tas paÂÄ?ias paÂreiÂgas.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
VaÂkar prieĹĄÂpiet apie 11 val. poÂliÂciÂja gaÂvo ĹžiÂniÄ&#x2026; iĹĄ SkuoÂdo laikÂraĹĄÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;MĹŤÂ sĹł ĹžoÂdisâ&#x20AC;&#x153; darÂbuoÂtoÂjos, kuÂri praÂneÂĹĄÄ&#x2014;, kad reÂdakÂciÂjoÂje apÂsiÂlanÂkÄ&#x2122;s seÂnoÂlis keÂtiÂna banÂke nuÂsiÂkirsÂti pirĹĄÂtÄ&#x2026;. PoÂliÂciÂjos paÂtruÂliai nuÂskuÂbÄ&#x2014;Âjo prie taÂme miesÂte esanÂÄ?io banÂko ir pa maÂtÄ&#x2014; pro duÂris eiÂnanÂtÄŻ vyÂriĹĄÂkÄŻ. Kol paÂreiÂgĹŤÂnai iĹĄÂliÂpo iĹĄ auÂtoÂmo biÂlio, 86 meÂtĹł VaiÂÄ?aiÂÄ?iĹł kaiÂmo gy venÂtoÂjas jau buÂvo nuÂsiÂkirÂtÄ&#x2122;s pirĹĄÂ tÄ&#x2026;. Jis reiÂkaÂlaÂvo veĹžÂti jÄŻ ÄŻ foÂtoaÂtelÂjÄ&#x2014; ir noÂrÄ&#x2014;Âjo, kad bĹŤÂtĹł dar ir nuÂfoÂtog raÂfuoÂtas. TaÂÄ?iau paÂreiÂgĹŤÂnai iĹĄÂkvieÂtÄ&#x2014; meÂdi kus ir paÂlyÂdÄ&#x2014;Âjo suÂsiÂĹža loÂjuÂsÄŻ seÂnoÂlÄŻ ÄŻ liÂgoÂniÂnÄ&#x2122;.
www.kl.lt
Jau prasidÄ&#x2014;jo balsavimo etapas! Balsuoti galite portale www.KL.lt
8
2
ketvirtaDIENIS, LAPKRIČIO 8, 2012
miestas
Naujoje arenoje – senos bėdos Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors miesto valdžia visiškai yra atsiskaičiusi su arenos statytoju, tai problemų nepadeda išspręsti. Vis dar neveikia informacinis ku bas, žmonių srautus reguliuojan tys varteliai. Rūpesčių kyla ir dėl nesandarių langų.
Klaipėdos savivaldybė teigia su „Švyturio“ areną stačiusia bend rove „Vėtrūna“ visiškai atsiskai čiusi metų pradžioje – paskutinis mokėjimas atliktas vasarį. Tačiau valdytojui vis dar kyla problemų dėl įvairių defektų, ne veikiančios įrangos. „Su rangovu atsiskaitėme, bet tarp jo ir subrangovų vyksta teis miniai procesai. Arenos koncesi ninkas ir savivaldybė yra tarsi įkai tai. Objekte defektų yra ir smulkių, ir stambių. Vienus rangovas pripa žįsta, o dėl kai kurių kyla ginčai“, – komentavo Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktorė Judi ta Simonavičiūtė. Iki šiol arenoje, kaip buvo numaty ta, nėra sumontuota ledo įranga. Ta čiau šie darbai jau vyksta – įranga nu pirkta ir montuojama. Darbai turėtų būti užbaigti gruodžio viduryje. Ledo įranga savivaldybei atsiėjo 600 tūkst. litų. Tačiau teigiama, jog įmonė „Vėtrūna“ iš karto pa sakė, kad ledo įrangos nesumon tuos. Jai už šiuos darbus ir nebu vo sumokėta.
Arenoje vis dar neveikia infor macinis kubas. Klaipėdos savival dybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričar do Zulco teigimu, dėl jo tebevyks ta teisminiai ginčai tarp rangovo ir kubo tiekėjų. Pasak R.Zulco, pirmos instan cijos teismas nustatė, kad subran govas turi grąžinti detalę į areną. Tačiau šį sprendimą kubo tiekėjai apskundė. Kubą valdantis proce sorius šiuo metu areštuotas ir lai komas pas antstolį Kaune. Arenos valdytojas skaičiuoja, kiek patiria žalos dėl to, kad ne veikia kubas. Panaši situacija yra dėl besisu kančių vartelių, kurie reguliuoja žmonių srautus. Kai buvo priima ma arena, šie veikė, o dabar ne. Problemų kyla ir dėl langų. Jie yra nesandarūs. Apie tai pranešta rango vui ir paprašyta pateikti priemonių planą, kaip šis defektas bus šalina mas, tačiau atsakymo nesulaukta. Dėl langų kreiptasi į Lietuvos sertifikacijos centrą prie Aplinkos ministerijos. R.Zulco teigimu, ji gali vykdyti arbitro vaidmenį šia me ginče. Pabrėžiama, kad, esant tokiai si tuacijai, savivaldybė gal nebūtų ran govui iš karto mokėjusi visų lėšų. Ta čiau didžioji dalis jų buvo iš ES. Jos turi būti įsisavinamos labai greitai. Arenos statybos kainavo 71 mln. litų, iš kurių 36,5 mln. litų – ES lė šos, 14,5 mln. litų – savivaldybės, 20 mln. litų – valstybės.
Problemos: arenoje vis dar neveikia informacinis kubas ir besisukan
tys varteliai.
Vytauto Petriko nuotr.
Savivaldybė skaičiuos savo turtą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybė po savaitės pradės kasmetinę ilgalaikio turto inventorizaciją. Ji turės būti už baigta iki kitų metų pabaigos.
Komisijos, kurios atliks turto – gatvių, pastatų ir kitų objektų in ventorizaciją, jau sudarytos. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorės Juditos Si monavičiūtės teigimu, šios in ventorizacijos metu bus siekiama išsiaiškinti, kiek yra turto, kurio dokumentai nesutvarkyti ir jis ne gali būti apskaitoje. „Yra visokių situacijų. Kai ku rie objektai neįregistruoti, nes nė
ra atiduoti vertinti. Sutvarkyti jų dokumentus ir įtraukti į apskai tą reikia laiko ir lėšų. Gali tekti ir į teismą kreiptis“, – tvirtino J.Si monavičiūtė. Klaipėdos savivaldybės Finan sų ir turto departamento direkto rė Aldona Špučienė neslėpė, kad vykdant turto apskaitą šiokių to kių problemėlių yra. Kai kurių objektų nėra tiksliai nurodyti adresai arba turtas yra, bet jis neįtrauktas į apskaitą. Da bar savivaldybės apskaitoje yra 8 tūkst. turto vienetų. Nuo šiol paskirti konkretūs as menys, kurie bus atsakingi už vie no ar kito turto priežiūrą. Tuo užsiims apie 80 savivaldy bės darbuotojų.
Šypsenos, gėlės, šil ti sveikinimai, linkė jimai ir net draugiš kos meilės prisipa žinimai. Visas šis dė mesys vakar Klaipė dos koncertų salė je vykusioje šventė je buvo skirtas vie nam žmogui – reži sierei, dokumenti nių filmų kūrėjai Da liai Kanclerytei.
Įvertinimas: D.Kanclerytė prisipažino, jog pelnytasis titulas jai buvo
netikėtas.
Tolerancijos sparnai suplazdėjo D.Kanclerytei Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Mylėti kitą – kaip save
Būtent jai dienraščio „Klaipė da“ žurnalistų valia šiemet buvo suteiktas tolerantiškiausio metų žmogaus titulas. Jaukioje kamerinėje ceremonijoje žinomai uostamiesčio menininkei buvo įteiktos ir tradicinės regali jos – tolerancijos sparnų skulptū rėlė bei laureatės vardą liudijantis diplomas. „Be gal o smag u, kad kažkas mane mato kaip tolerantišką, nes vertinti save pakankamai sudėtin ga, – dėkodama už, jos žodžiais, netikėtą ir prakilnų apdovanojimą kalbėjo D.Kanclerytė. – Kadangi esu tikintis žmogus, su toleran cija yra kiek paprasčiau, tiesiog žinau, kad turiu mylėti kitą kaip save. Kiek sugebu mylėti save, gerbti save, tiek sugebu bendrau ti su kitais.“ O į faktą, jog šis titulas pirmą kart atiteko moteriai, laureatė reagavo su šypsena: „Sprendžiant netolerantiškus klausimus, mo terims pravartu trys dalykai: šyp sena, kantrybė ir į viską žiūrėti iš amžinybės perspektyvos“.
Suburia ir kitus laureatus
Tradiciją lapkričio 7-ąją savo gim tadienio proga išrinkti ir paskelb ti tolerantiškiausią metų žmogų dienraštis „Klaipėda“ puoselė ja jau aštuntus metus. Tad naujojo laureato pagerbimo vakaras įpras tai suburia ir ankstesnių metų titu lo savininkus.
Arvydas Juozaitis:
Nežinau, ar Dalia Kanclerytė yra an gelas, tačiau ji – šau nuolė, nes užtveria kelius pragarui.
Nuoširdžiausių sveikinimų nau jajai „kolegei“ šventiniame vakare negailėjo akademikas, buvęs Klai pėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, mecenatas, įmonės „Pama rio restauratorius“ įkūrėjas ir vado vas Aldas Kliukas bei dar praėjusių metų jaudulio nespėjęs pamirš ti Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejaus direktorius Jonas Genys.
Dėmesys: į laureatės pagerbimo vakarą susirinko būrys garbių svečių.
Kiti plačiai po pasaulį išsibarstę ir ceremonijoje negalėję dalyvau ti tolerantiškiausio metų žmogaus laureatai taip pat atrado progą pa sveikinti D.Kanclerytę. Užtveria kelius pragarui
„Šiuo metu darbas TV erdvėje, ypač einant gyvu žodžiu ir vei du pas žiūrovą, – ne juokas. Aki mirksniu galima tapti pragaro ma šina. Nežinau, ar Dalia Kanclerytė yra angelas, tačiau ji – šaunuolė, nes užtveria kelius pragarui. Nuo širdžiai sveikinu šaunią lietuvaitę – ji papuošė Tolerancijos sparnuočių būrį“, – tokius sveikinimo žodžius laureatei atsiuntė filosofas, rašyto jas Arvydas Juozaitis. Atostogaujančio mero Vytauto Grubliausko sveikinimus D.Kanc lerytei perdavė vicemeras Vytautas Čepas, šventiniame pagerbimo va kare dalyvavo ir savivaldybės Ug dymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, me cenatas, politikas Rimantas Ci bauskas, būrys laureatės bičiulių ir bendražygių. Šventines iškilmes vainika vo muzikinis „desertas“ – svečiai buvo pakviesti į klasikinės muzikos koncertą „Sielos muzika“.
Vytauto Petriko nuotr.
3
ketvirtaDIENIS, LAPKRIČIO 8, 2012
miestas Valė tilto siūles
Vyks mokyklos šokiai
Atidarys parodą
Iš Danės specialiais siurbliais pumpuojant vandenį, vakar buvo plaunamos ir valomos Biržos tilto jungiamosios siū lės. Tokie darbai atliekami du kartus per mėnesį. Tilto siū lės užsikemša nukritusiais la pais, kitomis šiukšlėmis. Atlie kos trukdo pakelti tiltą ir gadi na jo mechanizmą.
Penktadienį 20 val. „Menų val gykloje“, esančioje Daržų gat vė 18 (buvusi Vydūno mokyk la), vyks mokyklos šokiai. Vaka ras atėjusiuosius sugrąžins į 7 dešimtmetį, kuris buvo ryškus ir pašėlęs savo apranga, muzika ir gyvenimo būdu. Būtent šiam laikmečiui būdingais rūbais ir kviečiami visi apsirengti.
Lapkričio 16-ąją (penktadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galeri joje, esančioje Tomo gatvė 7, bus atidaryta Mindaugo Ažušilio fo tografijų paroda „Happiness in Lithuania“. Autorius ja siekia pri versti žmones atsisukti į save ir permąstyti itin pragmatinį gero vės suvokimą. Paroda veiks iki gruodžio 14 dienos.
Valdžia džiaugiasi laipynių parku Uostamiesčio val džios atstovai skan dalais apaugu sį „Nuotykių par ką KAR KAR“ lai ko vienu sėkmin giausių viešojo ir privataus sekto riaus partnerystės atvejų.
m.skiriute@kl.lt
Viskas praėjo sklandžiai
Klaipėdos savivaldybės Teisės sky riaus vedėjas Andrius Kačalinas įvardijo kelias to priežastis. Pasak vedėjo, pirmiausia kon kursas laipynių parkui įrengti vy ko sklandžiai ir nebuvo apskųstas teismui. Konkurse antra likusi įmo nė tai padaryti neturėjo pagrindo. „Konkurse jungtinės veiklos pa grindu dalyvavusios įmonės beveik pagal visus kriterijus surinko dau giau balų nei kitas konkurso daly vis. Be to, nugalėtojo pasiūlytos in vesticijos buvo du kartus didesnės. Tai labai reikšminga aplinkybė“, – tvirtino A.Kačalinas. Ved ėjas pab rėž ė, kad ne tik konk urs as, bet pats sutart ies vykdymas buvęs sklandus – nu galėtojas jau investavo 20 proc.
Savivaldyb ė. Šiand ien 15 val. rot u šėje posėd žiaus sav ivaldyb ės tar y bos Reglamento kom isija. Bus svars tomas klausimas dėl miesto tar ybos reglamento pakeitimo. Diskus ija. Šiand ien 18.30 val. baro, esančio Kurpių g. 1A, antrame aukšte vyks diskusija „Ar demokratija gali ap sieit i be marksizmo teorijos?“. Joje da lyvaus Klaipėdos universiteto rekto rius prof. dr. Vaidutis Laurėnas.
Klausimai: dėl laipynių parko įrengimo Poilsio parke klaipėdiečiams kilo daug neaiškumų.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
visų per dešimt metų numatytų investicijų. Pasak A.Kačalino, svarbu ir tai, kad laipynių parkas savivaldybei ne kainavo nė vieno lito. „Atrakcionai veiks ribotą laiką. Jei po 10 metų sa vivaldybė nuspręs, kad laipynių ne bereikia ar jos nepasiteisino, įranga bus išmontuota ir parkas liks toks, koks buvo“, – pasakojo vedėjas.
Andrius Kačalinas:
Laipynių parko atei tis priklausys nuo gy ventojų balsavimo pi nigine. Akcininkų tikrinti neprivalo
A.Kačalinas pabrėžė, kad įmonės „Poilsio parkas“ likvidavimas ir
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Poilsio parko aplinkos tvarkymas neturi tiesioginės sąsajos su lai pynių parko įrengimu. „Laimėtojui leista tik ribotą lai ką teikti paslaugą. Parko teritorijos niekas jiems neatidavė ir neišnuo mojo. Laipynių parko ateitis pri klausys nuo gyventojų balsavimo pinigine“, – pabrėžė vedėjas. A.Kačalino teigimu, nereikia stebėtis, kad konkurse teikti lai pynių paslaugas, mokant savival dybės nustatytą rinkliavą, daly vavo bendrovės jungtinės veiklos pagrindu. Tą leidžia daryti teismų praktika. Vedėjas taip pat pabrėžė, kad perkančioji organizacija – šiuo at veju savivaldybė – neturi tikrin ti, kas yra konkurse dalyvaujančių įmonių akcininkai ir vadovas. Pasak jo, tarybos narys turi nu sišalinti nuo sprendimo priėmi mo, jei įžvelgiamas privačių ir vie
šųjų interesų konfliktas, tačiau ne pasitraukti iš įmonės direktoriaus posto.
Šventė. Klaipėdos vok iečių bendr i ja ir Simono Dacho namai sekmadie nį uostamiestyje organizuoja Šv. Mar tyno dienos šventę ir ragina klaipėdie čius ją švęsti drauge. 16 val. visi kvie čiami rinktis prie Jono kalnelio. Iš čia pasišviečiant atsineštais švent in iais žibintais bus einama į Skulptūrų par ką. Žibintus atsinešę eisenos dalyviai Skulptūr ų parke bus vaišinami karš tu punšu, sausainiais. Žibintas – neat siejamas Šv. Martyno dienos atributas, nes šviesa yra gėrio ir vilties simbolis.
Vyksta tyrimas
Dienraštis „Klaipėda“ rašė, kad skandalas dėl nuotykių parko ki lo tuomet, kai netikėtai paaiškėjo, jog bendrovei, kuri laimėjo kon kursą Klaipėdos poilsio parke įkur ti naują pramogų ir atrakcionų zo ną, vadovauja miesto tarybos narys Mindaugas Žilys. Jis yra bendrovės direktorius ir akcininkas. Ar tarybos narys nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, aiški nasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Į ją kreipėsi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Seimo narys Naglis Puteikis krei pėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jis prašė ištirti galimą korupciją Klaipė dos savivaldybėje dėl viešo konkurso laipynėms Poilsio parke įrengti.
Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 4 klaipėdiečių mirtys. Mirė Andrej Ko nopl ian ik (g. 1930 m.), Edvardas Bru žas (g. 1936 m.), Feliks Galdikas (g. 1945 m.), Jonas Karinauskas (g. 1952 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mas Stasys Meškauskas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 4 mergaitės ir 6 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 56 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi kraujotakos sutrikimais, smulkio mis traumomis, pilvo skausmais.
Po apsišlavimo – baudos Kart u su buitinėmis atliek om is šiukšl ių kont ein er iuos e apt ik ti ir mežių lapai pridarė nema lonumų ne vienai uostamiesčio įstaig ai. Joms gres ia tūkst ant i nės baudos.
Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės ir Viešosios tvarkos skyriai pradėjo Klaipė doje vykdyti bendrus reidus, ku rių metu tikrinama, ar į mišrių komunalinių atliekų konteinerius nėra metamos žaliosios atliekos – lapai ir šakos. Trečiadienį užfiksuoti septyni grubūs komunalinių atliekų tvar kymo taisyklių pažeidimai. Administracinės teisės pažeidimo protokolai bus surašyti vienam ban kui, dviem namų valdoms ir ketu riems vaikų darželiams.
Jiems priskirtuose mišrių komu nalinių atliekų konteineriuose rasta išmestų lapų. „Jau ne pirmus me tus įspėjame įstaigas, namų valdas, kad žaliąsias atliekas privaloma rū šiuoti – nemesti į komunalinių atlie kų konteinerius, o sudėti į maišus ir palikti šalia konteinerių arba užsa kyti nemokamai suteikiamus spe cialius konteinerius žaliosioms at liekoms“, – sakė Tatjana Šigajeva, Aplinkos kokybės skyriaus vyriau sioji specialistė. Pasak specialistės, tokios tvarkos laikomasi visoje ES, jos reikalauja ir Lietuvos teisės aktai, ir Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. „Žaliosios atliekos turi būti iš rūšiuojamos ir perdirbamos, o ne vežamos į sąvartyną ir laidojamos su kitomis atliekomis. Tvarkingai
atskirti lapus, šakas, žolę ar kitas biodegraduojančias atliekas pri valo atliekų turėtojai, o ne vežėjai ar sąvartyno darbuotojai“, – teigė T.Šigajeva. Pagal Administracinės teisės pa žeidimų kodeksą už šį pažeidimą galima skirti įspėjimą arba baudą iki 2 000 litų. „Pagal įprastą tvarką pažeidėjai gaus kvietimą atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administra ciją protokolo surašymui. Sura šius protokolą bus pasiūlyta įvyk dyti administracinį nurodymą. Neįvykdžius administracinio nu rodymo, bylos nagrinėjimo metu bus paskiriama bauda. Nagrinėji mo metu nenustačius lengvinan čių ar sunkinančių aplinkybių daž niausiai skiriamas baudos vidurkis. Šiuo atveju tai būtų 1 000 litų“, –
Tvarka: nežinia, ar visi valytojai žino, kad medžių lapų negalima mes
ti į komunalinių atliekų konteinerius.
sakė Marius Poimanskis, Viešo sios tvarkos skyriaus vedėjo pava duotojas. Savivaldybės aplinkosauginin kų ir atliekų tvarkytojų reidai Klai
Vytauto Petriko nuotr.
pėdoje tęsis visą lapkričio mėnesį. Jų metu bus tikrinami ne tik įstai gų, bet ir individualių namų kon teineriai. „Klaipėdos“ inf.
4
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
miestas
Permainos sukėlė įtampą
Komentaras
1
Valdiškų bendrovių val dymo principai tada esą keitėsi kone kasmet, pirma buvo valstybinės įmonės, paskui – vals tybės įmonės, vėliau tapo akcinė mis bendrovėmis su valstybiniu kapitalu, paskui tose bendrovėse atsirado stebėtojų tarybos, po to – valdybos, paskui – vėl stebėto jų tarybos. Keičiantis valdymo formai, to kios įmonės vadovą pakeisti tapo labai nesunku. Jei taryba, aptiku si tam tikrų trūkumų, nepatvirti na direktoriaus ataskaitos, vadovas netenka įgaliojimų. „Manyčiau, jei valstybė suin teresuota savo turto ar kapitalo veiksmingumu tam tikromis po litinėmis aplinkybėmis, tai turėtų būti aiškiai ir įvardyta, tada niekas ir nesuktų galvos. Kaip dabar yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tai galėtų būti įvardy ta kažkuo panašiai“, – teigė V.Kuz necovas. Esą galėtų būti ir valstybinių įmonių vadovų kadencijos. Teigia ma, kad tada būtų išvengta įtam pos, nes žmonės žinotų, kad dirbs 4 ar 5 metus. Švytuoklės principas
Iki 2009 m. pradžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovavo socialdemokratas Sigi tas Dobilinskas. Kaip pats teigia, jis nebuvo žmogus, atėjęs į šį po stą iš kažkur. Iki tol uoste dirbo ne vienerius metus.
Osvaldas Martinkus Advokatas
M
Pasiekimai: „Klaipėdos nafta“, vadovaujama generalinio direktoriaus R.Masiulio, pasiekė įspūdingų rezul
tatų, tačiau kaip tai vertins pasikeitusi centrinė valdžia, neaišku.
„Manimi pasitikėjo uostinin kų asociacija. Tada tylėjau, dabar galiu pasakyti. Pasikeitus valdžiai 2008 m., jaučiau įtampą ir savo persona nenorėjau paversti įkai tais visų Uosto direkcijos darbuo tojų, todėl ir pasitraukiau“, – pri siminė S.Dobilinskas. Pasak jo, panaši praktika, kai kei čiantis centrinei valdžiai keičiami ir valstybei pavaldžių kompanijų va dovai, yra ir kaimyninėje Estijoje. Esą anksčiau Talino jūrų uosto di rekcijos direktorius turėjo 5 metų darbo kontraktą, tačiau po valdžios pasikeitimo sutartis buvo nutraukta, jam sumokėtos didelės netesybos, tas pareigas užėmė kitas asmuo. Apie galimybes vėl užimti uosto vadovo postą, į valdžią grįžus so cialdemokratams, S.Dobilinskas atsakė trumpai: „Niekada nesakau ne, tačiau šiandien tokių vilčių ne puoselėju“. Dirba ir neprognozuoja
Liberalų valdymo laikais Smiltynės perkėlos bendrovės direktoriumi tapęs Darius Butvydas tikina, kad kol kas niekas nesikeičia. „Kokia tikimybė, kad keisis bendrovės vadovas? Aš nenoriu burti iš kavos tirščių. Visiškai ne noriu nieko prognozuoti, nes tai nei etiška, nei dėkinga. Kai bus naujas ministras, nauja valdyba, tada ir žiūrėsime“, – į kalbas ne sileido D.Butvydas. Panašiai nu siteikusi ir kitos valstybei priklau sančios įmonės Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė. „Tikrai negalėčiau nieko tuo klausimu pasakyti, nes dirbame savo darbą sąžiningai, tvarkingai ir rezultatai mūsų tikrai yra geri bei labai augantys. Na, o laikas paro dys, kas čia bus. Jeigu bus vertina ma pagal darbą, tai viskas bus gerai, o visų kitų dalykų negaliu progno zuoti“, – tvirtino direktorė. Atsisako ne visų
Vadovų kėdžių stumdymas po Seimo rinkimų būdingas ne vi
soms valstybei priklausančioms įmonėms. Pastebėta, kad besikei čiančios valdžios iš savo postų ne judina kelininkų. Tokia tendencija vyrauja visoje Lietuvoje. Bendrovės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kauči kas tikino, kad kelininkai yra pro fesionalai, o ne politikai. „Aš labai abejoju, ar į visas vals tybės įmones susirenka profesio nalai. Nė po vienų rinkimų tikrai nėra nė karto buvę, kad būtų sa kę eiti iš šio posto, nes ne tai par tijai priklausau. Aš pats nesu bu vęs net komunistų partijos narys. Dirbu Lietuvos keliams, o ne poli tikams“, – tvirtino P.Kaučikas. Keis tradicijas?
Naujos valdančiosios daugumos atstovas Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis pripažino, jog nenor malu, kad egzistuoja tokia prakti ka, kai pasikeitus valdžiai keičia mi valstybei priklausančių įmonių vadovai. „Jeigu priežastys yra tos, kad naujos valdžios netenkina buvu siųjų darbo kokybė, tai yra norma lu, bet jei priežastys tos, kad įmo nės vadovas keičiamas dėl to, jog jis priklauso ne tai partijai, manau, tai nenormalu“, – tikino V.Mazu ronis. Pasak jo, čia reikėtų ne emoci jų, bet realios ekonominės anali zės. Esą jeigu būsimasis susisie kimo ministras Uosto direkcijos vadovą Eugenijų Gentvilą vertins pagal darbo rezultatus, tai kažin ar bus logiška ir teisinga, jei jis tam postui netiks tik dėl to, kad yra li beralas. V.Mazuronio įsitikinimu, tai būtų neteisingas žingsnis. „Tikiuosi, kad ši koalicija bus išmintingesnė už ankstesnę, nes ir pats E.Gentvilas į šį postą bu vo paskirtas partiniu principu. Norėčiau tikėti, kad šita koalicija nedarys taip, kaip prieš tai buvu si“, – viltis išlaikyti profesionalus puoselėjo V.Mazuronis.
Vytauto Petriko nuotr.
Darbo partijos pirmininko pa vaduotoja Loreta Graužinienė, pakalbinta apie valstybei priklau sančių įmonių vadovų pasikeiti
Darius Butvydas:
Aš nenoriu burti iš kavos tirščių.
mą, tikino, kad apie tai nėra dar ko ir kalbėti. Esą tai labai anksty vas klausimas. „Dabar laukiame Konstitu cinio Teismo išaiškinimo, šiuo metu svarbiausia, ar bus nauji rinkimai. Tikrai nemanau, kad keičiantis koalicijai reikia būti nai keisti įmonių vadovus. Pir miausia žmonės turi parodyti savo darbus, kompetenciją, in dėlį į valstybės gyvenimą, o jau tada galima apie tai diskutuoti“, – tvirtino L.Graužinienė. Vaisingas vadovavimas
Jei šie pažadai būtų realūs, pa gal pasiektus rezultatus Klai pėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui E.Gentvi lui nereikėtų baimintis dėl sa vo pareigų. Jam valdant, atskleista ir panai kinta ne viena jo pirmtakų suda ryta abejotina sutartis, išaiškintos degalų vagystės iš laivų, pašalinti nusižengę darbuotojai, galiausiai jūrų uosto krova pasiekė iki tol ne regėtus rekordus.
an žinoma ši praktika, kai keičiant is vald žiai keič iam i ir valst ybei prik lausančių įmon ių vadovai. Tai yra daroma jau sen iai. Juk formuojama pol it inė koal icija, dal ijam i min istr ų postai. Dal ijama si visomis įtakos sferomis, taip pat ir valstybinių įmonių vadovų postais. Šitie dalykai yra ne juridiniai, o politi nės kultūros arba politinės praktikos dalis. Tai vyksta tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lyg iu. Nereikėtų tais keitimais kaltinti vien socialdemok rat ų, lyg iai tą pat į darė ir konserva tor iai, negal ima tuo kalt int i Vyr iau sybės, nes lyg iai tas pats daroma ir sav ivaldybėse. Kalbant apie Prez i dentūrą, juk irg i viskas tas pats. Kai prez identas buvo R.Paksas, bandė pakeist i valst ybės saug umo vadą, R.Paksą nuvertė, atėjo V.Adamkus – vėl tą saugumo vadą paliko. O Prezi dentė D.Grybauskaitė pakeitė Aukš čiausiojo Teismo pirmininką, FNTT vadovą, general in į prok urorą, sau gumo vadą. Tok ia pas mus pol it inė praktika ir kultūra. Teisė, kaip bebū tų keista, yra stipriojo pusėje, nestip rusis iš viso nieko neturi. Ir jo teisės egz istuoja tik tiek, kiek leid žia stip rusis. Čia, kalbant apie demokrat i ją, reikia suprasti, kad tai yra daugu mos vald žia. Mano prak tikoje nėra buvę, kad iš valstybinių įmonių po stų atleist i žmonės byl inėt ųsi. Juk tie žmonės ne iš medžio iškrito. Dau guma jų užėmė tą vietą, nes jų parti ja buvo valdžioje. Tiesa, yra išimčių, tam tikri vadovai lieka, kai kurie kei čiasi. Teisiškai tie žmonės neprivalo trauktis iš valstybinės įmonės vado vo pareigų. Tačiau juos paspausti vi sada atras būdų, atl iks pat ikr in imą, suras kok ių nors trūk umų ir atleis. Juo labiau ir patys vadovai supran ta, kaip jie į tas pareigas pakliuvo. Ši tie postai valstybei priklausančiose įmonėse yra grind žiam i aukščiau sios valdžios pasitikėjimu. Šiandien situacija yra tok ia, galbūt laik ui bė gant ta prak tika keisis, bet šiandien toks dalykas egzistuoja.
Ne menkesnių rezultatų pasiekė ir kita valstybei priklausanti įmo nė „Klaipėdos nafta“. Vadovaujant jos generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui, išaiškinta bei nutraukta nenaudinga įmonei sutartis su tar pininkų bendrove „Naftos grupė“, pasiektas didžiausias bendrovės is torijoje pelno ir pajamų lygis, sukur tos papildomos darbo vietos, išmo kėta bendrovės istorijoje rekordinė dividendų suma – 56 mln. litų. „Klaipėdos nafta“ sėkmingai įgyvendina Vyriausybės pavestą užduotį – Suskystintųjų gamti nių dujų terminalo statybos pro jektą, sudarė sutartį dėl laivo-ter minalo nuomos bei pradėjo visus pagrindinius kitų statybos darbų konkursus. Kas drįstų keisti tokį vadovą? Tačiau, nepaisant šių pasieki mų, jei būtų laikomasi įsisenėjusių ir ydingų tradicijų, šių bendrovių vadovais turėtų tapti kiti nauja jai politinei daugumai lojalūs as menys.
5
ketvirtaDIENIS, LAPKRIČIO 8, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Konstitucijos sargai narstys rinkimų bylą
Naktį į trečiadie nį į Lietuvos amba sados teritoriją Bal tarusijos sostinė je įskriejo du Mo lotovo kokteiliai. Nukentėjusių nėra. Oficialusis Vilnius griežtai pasmerkė šį išpuolį.
Konstitucinis Teismas (KT) šian dien nagrinės paklausimus, ar per Seimo rinkimus galėjo bū ti šiurkščiai pažeisti įstatymai. Tačiau į kitos kadencijos parla mentą išrinktiems parlamenta rams jau įteikti Seimo nario pa žymėjimai.
Liudininkas: per išpuolį ambasados pastate buvo ambasadorius
L.Linkevičius, tačiau jis nenukentėjo.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Naktinis incidentas prie ambasados Minske Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Jokių rimtesnių nuostolių
Šiuo metu vyksta tyrimas, vietos milicija ieško nusikaltimo vykdy tojų. Per išpuolį ambasadoje buvo Lietuvos ambasadorius Minske Li nas Linkevičius, tačiau nei jis, nei kiti darbuotojai nenukentėjo. Pasak ambasad os treč ios ios sekretorės Vidos Naujokaitytės, degiuosius užtaisus į ambasados teritoriją apie 23 val. įmetė ir pa sišalino kol kas nenustatyti as menys. Prie ambasados budintiems ap saugininkams jų sulaikyti nepavy ko. Vis dėlto apsauga reagavo ir ne leido ugniai išplisti. „Milicija užtaisus beveik tuoj pat užgesino, todėl jokio rimtesnio nuostolio nebuvo padaryta. Juolab nė vienas iš kokteilių nenuskrie jo iki pastato“, – teigė V.Naujo kaitytė. Moteris teigė, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Baltarusiai į inci dentą žiūri gana rimtai. „Kol kas aiškinamasi, kas ir kaip. Vyksta tyrimas, ir mes patys nelabai gali me plačiau komentuoti“, – kalbė jo ambasados atstovė.
davimo teisėsaugos institucijoms. Taip pat pranešama, kad dėl nusi kaltimo kol kas niekas nesulaiky tas, o įvykio vietoje dirba operaty vinė tyrimo grupė. Įteikė notą
Lietuvos užsienio reikalų ministe rija (URM) parengė notą Baltarusi jai. Ji jau perduota Baltarusijos dip lomatinei žinybai. Vakar per Seimo Užsienio rei kalų komiteto posėdį, kuriame apsvarstytas incidentas Minske,
Milicija užtaisus be veik tuoj pat užgesi no, todėl jokio rim tesnio nuostolio nebuvo padaryta.
Pavadino chuliganišku išpuoliu
Baltarusijos užsienio reikalų mi nisterija išpuolį prieš Lietuvos am basadą Minske pasmerkė. „Mes įsitikinę, kad tai piktavališkas chu liganizmas. Tikimės, kad tyrimo institucijos operatyviai ištirs bylą dėl incidento, o kalti bus nuteisti“, – sakė ministerijos atstovas And rejus Savinychas. Baltarusijos teisėsauga prane šė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo. Šios šalies Tyrimų komitetas in formavo, kad „turimas vaizdo įra šas, kaip buvo įvykdytas nusikal timas, ir vaizdo įraše matomi du tamsūs siluetai“. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu sprendžiama dėl Lietuvos at stovybės turimo vaizdo įrašo per
URM Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Edmi nas Bagdonas pranešė, kad „sura šyta nota, kurioje atkreipiamas dė mesys, jog panašus išpuolis prieš Lietuvos ambasadą Minske – jau ne pirmas“. Anksčiau į atstovybės pastatą buvo įmesta dažų, rastas imitaci nis sprogmuo. Anot E.Bagdono, kuris anksčiau buvo Lietuvos ambasadorius Bal tarusijoje, kol kas šalies kaimynės pareigūnams nepavyko nustatyti nusikaltėlių. Pastarąjį kartą, kai buvo įmesti dažai, viena Baltarusijos teisėsau gos pareigūnų keltų versijų – kad veikė Rusijos radikalai.
Teroro aktas?
Faktą, kad į ambasadą mesti bu teliai su degiuoju skysčiu, reikėtų vertinti kaip teroro išpuolį prieš Lietuvą. Tai teigia užsienio reika lų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Tai yra teroro išpuolis prieš Lie tuvos teritoriją“, – vakar pareiškė E.Zingeris. „O ką jums primena tokia įvykių eiga, kai vakare į ambasados terito riją įskrieja du buteliai su Molotovo kokteiliu? Kas tai yra, jeigu ne tero ro aktas?“ – tvirtino A.Ažubalis. „Aš pasak iau, ką man au kaip užs ien io reikal ų min istras, nes kai mėtomi Molotovo kokteiliai, kitaip negali to įvardyti. Kaip ga li tai įvardyti? Netyčia kas supai niojo? Pas ib eld ė ne į tas dur is? Ne, tai buvo apgalvota, aiški ak cija. Nes tai buvo numesta ne kur nors vidury gatvės, vidury plen to, bet į Liet uvos Resp ubl ikos ambasad os Baltar us ijoje ter ito riją, kuri pagal Vienos konvenci ją yra mūsų teritorija“, – aiškino ministras. Premjeras santūresnis
Premjeras Andrius Kubilius kiek santūriau įvertino incidentą. Jis teig ė lauk iant is komp etent in gų institucijų išvadų dėl išpuolio prieš Lietuvos ambasadą. „Tikrai nes iim u kaip nors drast iškai vad int i tol, kol ne tur im e tyr im o išvad ų“, – sak ė A.Kub il ius. Bet, jo nuomone, išpuolis yra „nerimą keliantis incidentas“. „Nenorėčiau imtis kokių nors vertinimų, tai mums kelia susirū pinimą, bet lauksime kompeten tingų institucijų – tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos – tyrimo. Tikė čiausi, kad tokie dalykai tikrai dau giau nepasikartos“, – sakė prem jeras. Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos teisėsaugos instituci jos neturi pagrindo pradėti tyrimą dėl išpuolio.
Prez id ent ė Dal ia Grybauskai tė vakar pranešė, kad kreipėsi į KT, „siekdama išsklaidyti abejo nes dėl Seimo rinkimų“. „Tik KT gali išaiškinti, kokią įtaką rin kimų pažeidimai turėjo galuti niams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės siste mos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida“, – pa reiškė Prezidentė. Ji paprašė KT įvertinti, ar ma sinis rinkėjų papirkinėjimas ir kiti pažeidimai turėjo reikšmin gos įtakos galutiniams rinkimų rez ultatams daug iam and at ėj e apygardoje. Taip pat šalies vadovė papra šė išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirti nant galutinius rinkimų rezultatus septyniose vienmandatėse rinki mų apygardose. Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į Prezidentę su skun dais kreipėsi Tautininkų sąjunga, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat Darbo partija. KT jau pranešė šiandien svars tysiąs valstybės vadovės ir dar antradienį Seimo priimtą kreipi mąsi dėl parlamento rinkimų re zultatų patikimumo. Dėl abiejų šių paklausimų sprendimai turi būti paskelbti vė liausiai šį šeštadienį. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar jau įteikė Seimo nario pažymėjimus išrink tiesiems parlamentarams. Kaip sak ė VRK pirm in inkas Zen on as Vaigauskas, išd uotas pažymėjimas suteikia teisę pri siekti. Z.Vaigauskas prieš įteikdamas pažymėjimus pabrėžė, kad pir mą kart ą šis dok um entas tei kiamas visų 70 daugiamandatė je apygardoje į Seimą ateinančių
parlamentarų išrinkimą apskun dus KT. Pasak VRK vadovo, jeigu rinkimų rezultatai bus pripažin ti negaliojančiais, įteiktas pažy mėjimas teisės prisiekti nesu teiks. Jis taip pat pabrėžė, kad iki prie saikos išrinktieji Seimo nariai pa tys savo iniciatyva turi atsisakyti su Seimo nario mandatu nesude rinamų pareigų. Kai kurie europarlamentarai jau yra viešai paskelbę, kad lieka dirbti Europos Parlamente – tai socialdemokratai Vilija Blinkevi čiūtė bei Zigmantas Balčytis, jie vakar ir neatsiėmė pažymėjimų.
Zenonas Vaigauskas:
Jeigu rinkimų rezulta tai bus pripažinti ne galiojančiais, įteiktas pažymėjimas teisės prisiekti nesuteiks.
Taip pat pažymėjimų įteikimo ceremonijoje nedalyvavo libera las Eugenijus Gentvilas, kuris dar nėra patvirtinęs, ar eis į Seimą ir atsisakys vadovo vietos Klaipėdos jūrų uoste. Pažymėjimo taip pat neatsiė mė Darbo partijos atstovas Jo nas Pinskus, einantis sostinės vi cemero pareigas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas eu roparlamentaras Valdemaras To maševskis. Pažymėjimo neatsiėmė ir Darbo partijos lyderis europarlamenta ras Viktoras Uspaskichas, nors jis yra patvirtinęs, kad greičiausiai eis dirbti į Seimą. Pažymėjimų neatsiėmė ir dau giau išrinktųjų Seimo narių – „Drąsos kelio“ atstovė Neringa Venckienė, konservatorius Pau lius Saudargas, kiti. Nedalyvavę ceremonijoje iš rinktieji Seimo nariai pažymėji mus gali atsiimti bet kada iki pir mojo Seimo posėdžio. „Klaipėdos“, BNS inf.
6
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
nuomonės
Kas vis dėlto vyksta LFF?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
Pokyčių galime sulaukti
A
rtėjančius ketver ius metus galingiausios pasaulio vals tybės vadovo pavardė nesi keis – demokratas Barackas Obama perrinktas dar vienai kadencijai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento poste. Šįkart JAV per rinkimų kampaniją akivaizdžiai dominavo ekonominiai, so cialinių reformų, vidaus politikos klau simai. Užsien io reikalai buvo antrame ar net trečiame plane. Ar tai reiškia, kad nepasikeitęs JAV prezidentas nepakore guos užsienio politikos? Prieš rinkimus kalb ėta, kad Vašingtono diplomat ijos pokyčių galima tikėtis tada, jei laimėtų respublikonas Mittas Romney. Jis neva „kiečiau kalbėt ųsi ir elgt ųsi“ su visais JAV tiesioginiais ir netiesioginiais opo nentais pasaulyje, tarp jų – ir su Rusija. O B.Obamos pergalė esą įrodo, kad jokių pokyčių užsienio politikoje nebus. Su reiškiančiais tokią nuomonę būtų ga lima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų jau dau gel į metų JAV diplomatijoje vyrauja tęs tinumo politika. „Tęstinumas, tęstinumas
Ar nepasikeitęs JAV prezidentas nepakore guos užsienio politikos? ir dar kartą tęstinumas“ – toks būtų svar biausios pasaulio valstybės užsienio po litikos šūkis. Tai reiškia, jog kad ir kas lai mėt ų prez idento rink imus, Vašingtono poz icija pačiais svarbiausiais demokra tijos plėtros ir gynybos klausimais iš tik rųjų nepasikeis ir bus tolydžio vystoma. Kita vertus, korekcijos ir tam tikros naujo vės šioje srityje neišvengiamos – ir tuo at veju, jei būtų laimėjęs M.Romney, ir dabar, kai pergalę švenčia B.Obama. Respubl i konų prezidentai iš tikrųjų linkę vykdyti kietesnę diplomatinę politiką. Tačiau da bar turime situaciją, kai Demokratų par tijos kandidatas B.Obama perrinktas ant rai, vadinasi, paskutinei savo kadencijai aukščiausiame JAV poste. Tai reiškia, kad prezidentui bus atrištos rankos elgtis lais viau vykdant ir vidaus, ir ypač užsienio politiką. B.Obamos tiesiog neslėgs būtiny bė „užganėdinti“ savo nuosaikesnius rin kėjus, patraukti juos į savo pusę. Todėl, ti kėt ina, sulauksime ir šiek tiek kietesn ių sprendimų užsienio reikalų srityje. O tai naudinga su neišblėsusiomis Mask vos imper ial ist inėmis nuotaikomis vis dar besig rumiančioms Ryt ų ir Vidur io Europos valstybėms. Taigi, ir Lietuvai.
Visas tas neaiškumas labai kenkia Lietu vos futbolo prestižui, o susidariusi situaci ja tiesiog reikalaute reikalauja paaiškini mų, kas čia vis dėlto vyksta.
tačiau tokios sumos esą negali pa grįsti. Buvo skelbiama neva J.Kve daras pirko butus Palangoje, va žinėjo kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančiais automobiliais, įsi gijo prabangų motociklą „HarleyDavidson“. Buvo viešai skelbta, kad ši mo kesčių prievaizdų surinkta me džiaga perduota Finansinių nu sikaltimų tyrimo tarnybai, kuri ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
K
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Pirmininkas neatsiklausė gyventojų
Perskaičiau A.Aleksėjūnaitės straips nį „Prieš kiemo medžius – rūgštimi“ („Klaipėda“, 2012 11 06) ir pasipik tinau. Jei namo bendrijos pirminin kas būtų atsiklausęs namo gyventojų nuomonės dėl medžių kirtimo, tikrai nebūtų kilęs toks triukšmas. Saviva lė gimdo nepasitenkinimą.
Pensininkas
Papildai kelia abejonių
Andriaus Deltuvos karikatūra
neteisėto praturtėjimo. Taip pat buvo teigiama, kad pareigūnams prezidentas nurodė kelis asme nis, iš kurių buvo pasiskolinęs dideles pinigų sumas. Bet vėliau esą nustatyta, kad tai netiesa. Rugsėjo pradžioje buvo garsiai paskelbta, kad šis žmogus net ga lėjo savintis Europos futbolo fe deracijų asociacijos Lietuvai ski riamus pinigus. Tačiau Tarptautinė futbolo aso ciacijų federacija nutraukė tyrimą dėl lėšų švaistymo LFF, kadan gi staiga neliko sankcijų LFF pre zidentui. Mat Kauno apygardos teismas panaikino žemesnės ins tancijos teismo nutartį, kuria nuo
pareigų pusei metų buvo nušalin tas LFF prezidentas, teisėsaugai tiriant galimus finansinius nusi kaltimus. Šiuo metu susidarė įspūdis, kad LFF vadovas nekaltas, nors kalti nimai buvo paskleisti labai rimti. Tarp jų – ir LFF vadovo ryšiai su nusikalstamo pasaulio veikėjais. Paprasti žmonės ir kai kurie Lie tuvos sporto veikėjai visiškai ne besupranta, kas čia vyksta. Todėl visas tas neaiškumas labai kenkia Lietuvos futbolo prestižui, o susidariusi situacija tiesiog rei kalaute reikalauja paaiškinimų, kas čia vis dėlto vyksta. Simas R.
Siekis – įkurti senjorų klubą adangi esame Klaipėdos gyventojų dalis – pensi ninkai, tai norime pasida lyti mūsų rūpesčiais. Kaip žinote, dar balandį įkūrėme Klaipė dos jungtinę pagyvenusių žmonių bendriją (KJPŽB), kuri pasiruošusi rūpintis visais pensininkais. Esame pradedanti organizaci ja, turime nemažai problemų, ku riomis norime pasidalyti su visais miestiečiais. Mūsų veiklai reikalingos patal pos nuolat veikiančiam centrui įkurti, bet mes neturime lėšų joms nuomoti. Gal yra mieste žmonių, suprantančių problemos svarbą ir galinčių padėti patalpomis? Mums jau padovanojo du kom piuterius, bet mes neturime kur jų pastatyti, o kompiuteriai mums la bai reikalingi darbui. Norime įsigy ti lazerinį spausdintuvą, o gal kas nors gali jį padovanoti? Kreipiuosi ir į Klaipėdoje esančių kavinių savininkus. Mūsų įstatuo se yra išdėstytas pagrindinis siekis
– įkurti nuolatinį pensininkų klu bą-kavinę, kur būtų galima ateiti bet kurią dieną bet kokiu laiku pa bendrauti, pasiklausyti muzikos, pašokti, pavalgyti, pažaisti šaškė mis, šachmatais ar biliardą. Jeigu kam nors iš kavinių savi ninkų priimtinas šis pasiūlymas, būtų tikrai labai šaunu. Kviečiame ir visus miestiečius, galinčius mus paremti finansais, nes mums dar labai daug ko trūksta. Šiandien mes labai laimingi gau dami nemokamus bilietus į spek taklius Klaipėdos muzikiniame teatre. Už tai esame dėkingi kul tūros ministrui A.Gelūnui ir teat ro direktoriui R.Kaubriui. Į skirtingus spektaklius gauna me skirtingą bilietų skaičių, todėl, kai bilietų mažai, jie tenka tik mūsų organizacijos nariams, nors besi kreipiantiems beveik neatsakome. O kai bilietų daug, tada kviečiame visų organizacijų atstovus. Dabar kiekvieną ketvirtadie nį 16 valandą mes renkamės ka
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Nuėjus pas šeimos gydytoją dėl li gos, jis skyrė ne tik vaistų, bet ir maisto papildų. Perskaičius vaistų informacinį lapelį, tapo aišku, kad juos patikrino ir patvirtino Svei katos apsaugos ministerija. Prie maisto papildų tokios informaci jos nėra. Kyla klausimas, kokią tei sę gydytojas juos turi išrašyti ir ko dėl jie pardavinėjami vaistinėse, o ne maisto prekių parduotuvėse? Virginija
Prekybos centras lupikauja
Parduotuvėje norint pasiimti veži mėlį, reikia įkišti litą – tokia tvarka galioja visuose prekybos centruose. Tačiau jau ne pirmą kartą viename jų, netoli autobusų stoties, dėl veži mėlio kyla problemų. Apsipirkus ir vežimėlį pastačius į vietą, itin su dėtinga būna ištraukti litą. Tenka vos ne jėgą naudoti. Kai taip nuti ko vieną kartą, nekreipiau dėmesio, bet kai pasikartojo net kelis sykius, į galvą pradėjo lįsti įtarios mintys. Iš pradžių galvojau, kad tik man vie nam taip nesiseka. Bet praėjusį kar tą pagalbos paprašė ir senutė, nie kaip negalėjusi ištraukti vargano lito. O dar tas prekybos centras gi riasi apie praktiškus savo pirkėjus. Juozas
vinėje „Troba“ (Debreceno g. 61), tačiau susitikimo vieta ga li pasikeisti. Atkreipkite dėme sį į informaciją interneto svetai nėje http://aldonamarija.apie.lt, ten visada būna visos naujienos. Rašykite mums elektroniniu pa štu aldonamarija2@takas.lt. La bai laukiame jūsų laiškų, pasiūly mų, komentarų. Kviečiame visus norinčius tap ti mūsų nariais ar gauti dovaną – bilietus į spektaklį. Pirmiausia bilietai paprastai skiriami nedir bantiems pensininkams. Labai norime, kad pensininkai pamaty tų kuo daugiau spektaklių. Niekada nepamirškime, kad lai kas labai greitai bėga, o vienatvė – tai liūdesys. Todėl būkime supra tingi ir padėkime vieni kitiems. Tam, kas duoda, gyvenime grįžta dešimteriopai. Taip sako liaudis, o ji dažniausiai neklysta. Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė
Kirpėjos savivaliauja
Sūnus ne pirmą kartą iš kirpyklos grįžta vos ne su ašaromis. Kirpėjai pa sako, kaip kirpti, viską paaiškina, o ta paima savo iniciatyva ir nurėžia vai ką beveik plikai. Po pirmo tokio nuti kimo patarėme jam eiti pas kitą kir pėją, tačiau ir ši padarė tą patį. Tikrai buvo pikta. Ar jos taip taupo savo lai ką, ar tingi, kad berniukus vienodai plikai skuta? Tai tuomet kam atėjus klientui klausti, kaip norėtume kirp tis. Po antrojo karto sūnus net į mo kyklą nenorėjo eiti, nes klasės draugai pradėjo šaipytis iš jo šviečiančio pa kaušio. Vaikas jiems tai nepaaiškins, kad čia kirpėjos taip savivaliauja. Ingrida
Kur dėti lemputes?
Gal kas nors gali patarti, kur dė ti perdegusias taupiąsias lemputes. Namuose jų nemažai prisikaupė, o į konteinerį su kitomis šiukšlėmis mesti nesinori. Matau, kad parduo tuvės surenka nenaudojamas bate rijas. Bet niekur neteko matyti, kad kur nors surinktų šias lemputes. Janina Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
unku suprasti tai, kas vyksta Lietuvos futbo lo federacijoje (LFF). Tai kaltas jos prezidentas J.Kvedaras ar nekaltas? Nes kaltinimai skambėjo itin įspūdingi. Interneto portaluose ir didžiausiu Lietuvoje save tituluo jamame laikraštyje buvo skelbiama, kad baudžiamoji byla J.Kvedarui iš kelta praėjusių metų pabaigoje. Mat tyrimą atlikusi Valstybinė mokes čių inspekcija konstatavo, kad LFF prezidentas per metus oficialiai iš leidžia beveik pusę milijono litų,
Stasys Gudavičius
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
8
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
užribis
Į banką – nusikirsti piršto 1
Kaip teigė Skuodo rajo no policijos komisaria to Viešosios tvarkos skyriaus vir šininkas Vygintas Liaučys, vyras taip išreiškė protestą dėl iš jo są skaitos paimtų 9 tūkst. litų. Senolis įsitikinęs, kad pinigus paėmė ne jis, o kažkas kitas. Prieš kelis mėnesius pareigū nai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad pensininkas pats nuėmė nuo są skaitos tūkstančius litų ir pasira šė dokumentuose. Parašo klasto tės nenustatyta.
Pareigūnai surea gavo laiku ir pavė lavo užbėgti įvy kiams už akių vos kelias akimirkas. Tačiau Vaičaičių gyventojas to iki šiol nenori pripažinti. Pasak V.Liaučio, pirštą nusikir tęs vyras medikų yra pripažintas sergantis psichikos liga. Paskutinį kartą iš ligoninės jis grįžo vos prieš kelias dienas. Laikraščio „Mūsų žo dis“ redaktorė Dalia Zabitienė, va
kar bendravusi su minėtu vyru, pa sakojo jį pažįstanti daugiau nei porą dešimtmečių. Jis visada būna kupi nas pačių neįtikimiausių idėjų, ta čiau iki šiol nė viena jų nebuvo su sijusi su smurtu nei prieš kitus, nei prieš jį patį. Pasakodamas apie pini gus jis minėjo, kad bene prieš porą dešimtmečių pametė keliolika tūks tančių litų ir per laikraštį prašė atsi liepti jo pinigus radusiuosius. „Tai tikrai nebuvo jokia politinė akcija. Žmogus tiesiog yra ligotas, taip sakau todėl, kad ne vienerius metus jį pažįstu“, – teigė D.Zabi tienė. Trečiadienio rytą į redakciją už sukęs vyras prabilo, kad niekur nė ra tvarkos, ir pakvietė ją eiti drau ge į banką. Vyras rodė stiklainį su spiritu bei kirvuką, minėjo, kad banke cirkų nekrės, tiesiog nusikirs pirštą, bet ketino tai padaryti nusisukęs nuo žmonių, kad jų nešokiruotų. Nukirstą pirštą vyras ketino įdėti į stiklainį ir išsiųsti Prezidentei. Vos tik vyras išėjo iš redakto rės kabineto, D.Zabitienė pranešė apie jo ketinimus policijai. Parei gūnai sureagavo laiku ir pavėlavo užbėgti įvykiams už akių vos ke lias akimirkas.
Sudaužė skolintą mašiną Dviejų jaunų vairuotojų pernelyg didelis pasitikėjimas savimi va kar vidurdienį lėmė avariją Her kaus Manto gatvėje ties Klaipėdos universitetu.
Pirminiais duomenimis, nuo mies to centro pusės važiavęs automo bilis „Peugeot 206“ nepraleido priešais atvažiuojančio „Volkswa gen Golf“ ir pasuko prieš pat jį į kairę. Mašinos susidūrė. Po smūgio „Peugeot“ užvažiavo ant šaligatvio ir pakibo ant aukštos apsauginės tvorelės.
Abu vairuotojus nuo sužalojimų apsaugojo oro pagalvės. Avarijos dalyviai liko sveiki, bet automobi liai buvo smarkiai sumaitoti. 27 metų vaikinas vairavo pasi skolintą „Peugeot 206“ ir nežino jo, kad ši mašina nėra apdrausta ci vilinės atsakomybės draudimu bei nėra patikrinta techninių apžiū rų centre. Už pažeidimus Klaipėdos kelių policijos pareigūnai surašė admi nistracinių teisės pažeidimų pro tokolą.
Tvirkinimas: patėvis ne vienerius metus gąsdino mergaitę ir naudojosi jos bejėgiška padėtimi. Evaldo Labanausko nuotr.
Prievarta išaiškėjo po tragedijos Septynerius metus seksualiai išnaudo jęs ir tvirkinęs podukrą vyras atpildo su laukė tik tada, kai mergina sulaukė pilna metystės. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį, kuriuo aš tuoneriems su puse metų už grotų pasiuntė 46-erių Tauragės rajono gyventoją Juozą G. Nors jis pats neprisipažino skriaudęs sugyventinės dukrą ir aiškino, kad podukra jį apšmeižė tikėdamasi gauti pinigų, teismui abejonių dėl šio vyro kaltės neki lo. Nepadorus vyro elgesys išaiš
kėjo pernai, kai mergaitės mama buvo nužudyta. Tada paauglė ka tegoriškai atsisakė likti vienuose namuose su patėviu. Ilgai bandžiusios prakalbin ti mergaitę Vaikų teisių apsau gos tarnybos darbuotojos galiau siai sužinojo, kad patėvis pradėjo ją seksualiai išnaudoti tada, kai ji tebuvo 10 metų. Dažniausiai jis tai darydavo tvar te. Vyras dažnai primygtinai liep davo podukrai padėti mamai šerti ir liuobti gyvulius. Patėvis nuo
lat gąsdindavo auką, kad jei ši ne paklus, turės dirbti ūkio darbus be poilsio dienų. Kai mergaitė nueidavo į tvartą, patėvis nusekdavo iš paskos, už sirakindavo iš vidaus ir tenkinda vo savo lytinę aistrą trindamasis į jos kūną. Nors vyras podukros nežagi no, tačiau ją tvirkino ir išnaudojo seksualiai. Mergina pasakojo, kad patėvis ne kartą kalbėjo jos pilna metystės dieną pats atimsiąs jai nekaltybę. Nukentėjusiosios naudai priteista 30 tūkst. litų neturtinei žalai atly ginti. Mergina gyvena su savo tėvu. Nuteistasis kol kas liko laisvėje. Jis augina su nukentėjusiosios mo tina sugyventą sūnų. Už grotų Juo zas G. pateks tik tada, kai įsiteisės nuosprendis. Apskųsti jį galima per 20 dienų.
Galvos skausmas – pamesti daiktai Evelina Mikutienė e.mikutiene@kl.lt
„Klaipėdos“ inf.
Pametus brangų daiktą ar radus svetimą piniginę, dažnas susivo kia, kad uostamiestyje nėra radi nių biuro. Maršrutinių autobusų vairuotojams tenka rankioti įvai riausius užmaršių klientų daiktus – nuo ligonės rentgeno nuotraukos iki mokyklinių kuprinių.
Pasekmės: po susidūrimo „Peugeot 206“ pakibo ant aukšto bordiūro.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Dažniausiai rasti daiktai nėra la bai vertingi – tai pirštinės, skėčiai. Prasidėjus mokslo metams, paste bimas radinių bumas. Dėl moks leivių išsiblaškymo autobusuo se paliekamos kuprinės, maišeliai su sportine apranga. Paprastai šių daiktų šeimininkai atsiranda gana greitai“, – tikino bendrovės „Gin tarinis vairas“ apskaitininkė-kasi ninkė Gintarė Janušauskienė. Pasak G.Janušauskienės, įvairių radinių viešajame transporte ap tinkama gana dažnai. Tačiau rastos piniginės beveik visais atvejais bū na tuščios – be pinigų ir be doku mentų, tad susisiekti su savininku – neįmanoma, nebent jis pats susi siekia su autobusų bendrove. Viena klaipėdietė puolė ieškoti pagalbos, kai pirmadienio vakarą apie 17 val. autobuse dingo jos vy
Radybos: autobuse rastus daiktus vežėjams tenka saugoti net kele
rius metus.
ro piniginė. 67-erių vyras jos pasi gedo tik kitos dienos rytą, tad visų pirma kreipėsi į įstaigą „Klaipėdos keleivinis transportas“. Nukentėjusiojo žmona labiausiai nuogąstavo, kad kas nors nepasi naudotų vyriškio asmens kodu ir nepaimtų greitųjų kreditų. Bendrovės „Gintarinis vairas“ radinių dėžėje saugomi netgi prieš dvejus ar net trejus metus autobu suose pamesti daiktai. Greičiausiai savininkai atgauna asmens dokumentus bei mokslei vio ar studento pažymėjimus, nes juose nurodyti asmens duomenys leidžia identifikuoti savininką.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Tarp keistesnių radinių gali ma paminėti rentgeno nuotrau kas. Savininkę rasti nebuvo sunku, nes ant voko buvo nurodyta gydy mo įstaiga, į kurią ir buvo išsiųs tos netyčia paliktos nuotraukos“ – prisiminė įmonės darbuotoja. Nepasisekė vienai keleivei, kuri autobuse pamiršo ir paliko nešio jamąjį kompiuterį. „Ji kreipėsi į mūsų bendrovę, tačiau jai padėti negalėjome, nes kompiuterį kažkas nusavino. Vai ruotojas palikto brangaus daikto autobuse jau neberado“, – stebė josi nukentėjusiosios išsiblaškymu G.Janušauskienė.
9
ketvirtaDIENIS, LAPKRIČIO 8, 2012
klaipėdos verslas Masinis atleidimas
Prašo dar pinigų
Turtas svarbesnis
Klaipėdos teritorinė darbo bir ža gavo pranešimą, kad planuo jamas grupės darbuotojų atlei dimas Lietuvos banko Klaipė dos skyriuje, Naujosios Uosto g. 16. Toks sprendimas priimtas restruktūrizuojant banko pada linius. Nuo šių metų gruodžio 31 d. Klaipėdoje numatoma atleisti 36 darbuotojus.
Baigiant priimti prašymus 2013 metų biudžete skirti papildo mą finansavimą įvairioms reik mėms, Seimo Biudžeto ir fi nansų komitetas gavo prašymų rasti dar 673 mln. litų. Pasiūly mus komitetas svarstys penk tadienį. Parlamentarai dažniau siai prašo pinigų mokslo, švieti mo, sveikatos įstaigų remontui.
Apklausa parodė, kad verslinin kai pirmiausia pasirūpina savo sukauptu nekilnojamuoju tur tu, o tik paskui – savimi. Aukš čiausio ir vidutinio lygio įmonių vadovai bei smulkieji verslinin kai savo būstą draudžia kur kas dažniau nei gyvybę. Savo būstą apdraudė 78 proc. vadovų, gy vybę – 67 proc.
Fasadus ardo pajūrio klimatas
Ekspertas pataria
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pajūrio klimatas negailestingas net ir neseniai renovuotiems pa statų fasadams. Dulkės, purvas, druska ar grafičių mėgėjų įžūlu mas namų savininkus neretai va ro į neviltį.
Įdirbis: restorano savininkė D.Griciūnienė tikina, jog deda visas pa
stangas, kad klientai būtų patenkinti.
Vytauto Petriko nuotr.
„Juodasis vilkas“ – ir poilsiui, ir pramogai Luka Leonaitytė Pietinėje miesto dalyje Statybi ninkų prospekte esantis restora nas „Juodasis vilkas“ jau ne viene rius metus rūpinasi, kad klientai tiesiogiai nepajustų sunkmečio. Savininkų teigimu, kylančios pro duktų kainos kol kas nepabrangi no restorano patiekalų. Saugu ir patogu
„Juodasis vilkas“ yra įsikūręs la bai patogioje Klaipėdos geografi nėje vietoje. Greta yra didžiulė au tomobilių stovėjimo aikštelė. Čia pat – Taikos prospektas, viešasis susisiekimas nekelia problemų vi są parą. Patogu privažiuoti. „Kalbant apie saugumą, restora no teritorija yra uždara. Todėl po puliarūs įmonių ar privatūs va karai, nes kieme uždaromi vartai, svečiai jaučiasi saugūs. Yra erdvės pabūti ir lauke“, – teigė restorano savininkė Daiva Griciūnienė. Žiemą esą tai nelabai aktualu, bet vasarą – pats pagrindinis da lykas, restorano teritorijoje yra vai kų aikštelės su trobelėmis, čiuožy nėmis. Dienos metu tai mėgstama šeimų vieta. „Pasitaiko, kad penktadieniais ir šeštadieniais laisvų vietų restora ne beveik nebūna. Čia renkasi įvai riausio amžiaus žmonės. Ir jie pas mus jaučiasi gerai, nes kivirčų ne pasitaiko“, – tikino restorano sa vininkė. Puoselėja virtuvės vardą
Nuo lapkričio pradžios restora ne „Juodasis vilkas“ atnaujintas meniu. „Perkame produktus iš šalies ūkininkų, stengiamės, kad mėsa ir daržovės būtų Lietuvos augintojų.
Visą laiką akcentuoju, kad mais to gaminimui nenaudojame jokių „neteisingų“ riebalų“, – pabrėžė D.Griciūnienė. Restorane rengiami banketai, furšetai, kalėdiniai įmonių vaka rai. Teigiama, kad restoranas ver tinamas už gerą virtuvę. „Pas mus skanu kaip namie, o ir porcijos įspūdingos. Sakoma, kad lietuviai mėgsta pavalgyti, tad mes jiems tokią galimybę ir suteikiame. Maža to, produktų kainos per me tus kilo gal tris kartus, tačiau mū sų meniu įkainiai nesikeitė“, – sa kė restorano savininkė. Čia populiarūs dienos pietūs, kurių kaina – nuo 9 iki 11 litų ir porcijos didžiulės. Restorane pietų metu žmonės mėgsta rengti ir da lykinius susitikimus. Vilioja muzikos vakarai
Ketvirtadienį, penktadienį ir šeš tadienį restorane „Juodasis vilkas“ skamba gyva muzika. „Ketvirtadienį vyksta rusiško šansono vakarai. Penktadienį, šeš tadienį pas mus koncertuoja Lau ra ir grupė. Nemažai žmonių ateina pasiklausyti būtent jų“, – tvirtino D.Griciūnienė. Pasak restorano savininkės, dai nininkai linksmina žmones, sveiki na, bendrauja, veda žaidimus. Jau ruošiamasi Naujųjų metų šventimui. D.Griciūnienė teigia, kad žmonėms kainos šventės me tu taip pat bus palankios. „Nerengsime kažko labai bran gaus, bet gyva muzika su kitomis linksmybėmis griaudės iki ryto, kad sumokėję už tą vakarą žmo nės tikrai pajustų šventę“, – ža dėjo restorano „Juodasis vilkas“ savininkė. Užs. 1037514
Įmonės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas teigia, kad geras šeimininkas, net ir su tvarkęs statinio fasadą, privalo juo nuolat rūpintis. „Sutvarkytas fasa das – dar ne pabaiga. Pasižvalgius miesto gatvėse, matyti, jog pastatų savininkai nesirūpina, kad medžių lapai neužkimštų lietaus nuvedimo sistemų“, – aiškino A.Kliukas. Tada lietaus vanduo ima tekė ti sienomis, o, spustelėjus šalčiui, sušalęs vanduo gadina fasadą. „Net ir žiemą, jei nebus valomas sniegas nuo stogų, vėliau visas vanduo ims tekėti fasado paviršiumi. Žmonėms trūksta supratimo“, – aiškino įmo nės vadovas. Senamiestyje namai dažnai kenčia nuo pravažiuojančių automobilių ra tų tyškančio purvo, o žiemą – ir nuo druskos. „Senamiestis yra nedėkin goje vietoje, namų fasadai skilinėja dėl vibracijos. Mes patys stebėdami savo statinius matome, kad po 8 me tų jau teks juos atnaujinti. Panacė jos, kaip nuolat išlaikyti fasadą gra žų, nėra“, – pripažino A.Kliukas. Plytomis ir akmens mūru deng tus fasadus yra lengviau prižiūrėti nei tinkuotus. A.Kliukas stebėjosi, kad vil niečiai ėmė dengti pastatų fasa dus tokiomis medžiagomis, kurios turėtų palengvinti kovą su grafi čių mėgėjais. „Ant akmens ar ply tų galima užtepti net antigrafiti nes medžiagas, kuriose yra vaško. Grafičių piešinius beliks nuplauti aukšto slėgio purkštuvais. Dažy tus paviršius, padengus tokia me džiaga, būtų sudėtingiau nuplauti, nes aukšto slėgio įrenginių negali ma jiems naudoti, būtų ardomas ir dažų sluoksnis. Tinkuotus pa viršius reikia plauti atsargiai, bet karštu vandeniu“, – pasakojo įmo nės vadovas. Didžiausią žalą fasadams daro saulė, ultravioletiniai spinduliai, drėgmė. „Ypač senieji pastatai ne turi hidroizoliacinio sluoksnio, to dėl iš grunto drėgmė kyla, atneša druskas, kurios ilgainiui kristali zuojasi ir ardo tinką. Kol mūras yra šlapias, to nematyti, bet jam pra dėjus džiūti, druskos kristalizuo jasi“, – tvirtino A.Kliukas. Specialistas tikino, kad tokias bė das išspręstų sanuojantis tinkas.
10
ketvirtADIENIS, lapkriÄ?io 8, 2012
ekonomika
MoÂkesÂÄ?iai suÂryÂja diÂdĹžiÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; daÂlÄŻ darbuotojo alÂgos TyÂriÂmas paÂroÂdÄ&#x2014;, kad dirÂbanÂtys lieÂtuÂviai dauÂgiau nei puÂsÄ&#x2122; darÂbo uŞ moÂkesÂÄ?io skiÂria ÄŻvaiÂriems moÂkesÂÄ?iams valsÂtyÂbei ir saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;ms. ViÂduÂtiÂnis LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjas dau giau nei 40 proÂc. viÂso saÂvo ap skaiÂÄ?iuoÂto atÂlyÂgiÂniÂmo skiÂria mo kesÂÄ?iams. PriÂdÄ&#x2014;Âjus ir darbÂdaÂviĹł suÂmoÂkaÂmus moÂkesÂÄ?ius, ĹĄi daÂlis virÂĹĄiÂja 55 proÂc. SpaÂlio paÂbaiÂgoÂje atÂlikÂta gyÂven toÂjĹł moÂkaÂmĹł moÂkesÂÄ?iĹł anaÂliÂzÄ&#x2014; paÂroÂdÄ&#x2014;, kad praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais vi duÂtiÂnÄŻ mÄ&#x2014;ÂneÂsio atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 2046 liÂtus (neatsÂkaiÂÄ?ius moÂkesÂÄ?iĹł) â&#x20AC;&#x201C; ga vÄ&#x2122;s ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjas moÂkesÂÄ?iams suÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo beÂveik 42 proÂc. saÂvo uŞ moÂkesÂÄ?io, arÂba 855 liÂtus. DiÂdĹžiau sia atÂlyÂgiÂniÂmo daÂlis suÂmoÂkÄ&#x2014;Âta kaip priÂdÄ&#x2014;ÂtiÂnÄ&#x2014;s verÂtÄ&#x2014;s moÂkesÂtis, gyÂven toÂjĹł paÂjaÂmĹł moÂkesÂtis ir priÂvaÂlo moÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo ÄŻmoÂkos. SkaiÂÄ?iuoÂjant moÂkesÂÄ?ius nuo darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdo, â&#x20AC;&#x201C; 2684 liÂtĹł, â&#x20AC;&#x201C; kuÂris apiÂma darÂbuoÂtoÂjo bruÂto dar bo uĹžÂmoÂkesÂtÄŻ ir darbÂdaÂvio suÂmo kaÂmus moÂkesÂÄ?ius, moÂkesÂÄ?iĹł daÂlis virÂĹĄiÂjo 55 proÂc. ToÂdÄ&#x2014;l viÂsa viÂduÂti nÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026; gauÂnanÂÄ?io gyÂvenÂto jo suÂma, atiÂduoÂdaÂma moÂkesÂÄ?iams, praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais sieÂkÄ&#x2014; 1493 liÂtus per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;PaÂjaÂmĹł daÂlis, tenÂkanÂti moÂkes Ä?iams, neÂreÂtai skaiÂÄ?iuoÂjaÂma nuo
R
darÂbuoÂtoÂjo bruÂto darÂbo uĹžÂmoÂkes Ä?io, paÂmirĹĄÂtant ÄŻverÂtinÂti viÂsÄ&#x2026; darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau tiek gy venÂtoÂjĹł, tiek darbÂdaÂviĹł uĹž darÂbuo toÂjus moÂkaÂmi moÂkesÂÄ?iai yra lyÂgia verÂÄ?iai, toÂdÄ&#x2014;l tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti verÂtiÂnaÂmi vieÂnoÂdai. Tik ÄŻtrauÂkus viÂsus ĹĄiuos moÂkesÂÄ?ius gaÂliÂma obÂjekÂtyÂviai ver tinÂti moÂkesÂÄ?iĹł naĹĄÂtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x2C6;&#x2019; saÂkÄ&#x2014; tyÂri mÄ&#x2026; atÂliÂkuÂsio â&#x20AC;&#x17E;SwedÂbankâ&#x20AC;&#x153; AsÂmeÂni niĹł fiÂnanÂsĹł insÂtiÂtuÂto vaÂdoÂvÄ&#x2014; OdeÂta BloÂĹžieÂnÄ&#x2014;.
ÄŽ valsÂtyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹže tÄ&#x2026; suÂrenÂkaÂma maŞ daug treÄ?ÂdaÂlis su moÂkÄ&#x2014;ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł, saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;ms ten ka apie deÂĹĄimÂtaÂdaÂlÄŻ. ViÂduÂtiÂnis LieÂtuÂvos naÂmĹł ĹŤkis, kuÂrÄŻ suÂdaÂro du suauÂguÂsieÂji ir vieÂnas neÂpilÂnaÂmeÂtis, moÂkesÂÄ?iams skiÂria paÂnaÂĹĄiÄ&#x2026; saÂvo paÂjaÂmĹł daÂlÄŻ kaip ir na mĹł ĹŤkis, kuÂrÄŻ suÂdaÂro vieÂnas asÂmuo. DaÂrant prieÂlaiÂdÄ&#x2026;, kad abu naÂmĹł
ĹŤkio naÂriai dirÂba paÂgal darÂbo suÂtar tis ir gauÂna viÂduÂtiÂnius atÂlyÂgiÂniÂmus bei tuÂri bĹŤsÂto paÂskoÂlÄ&#x2026;, moÂkesÂÄ?iams nuo darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdo skiÂria ma paÂjaÂmĹł daÂlis sieÂkia 50 proÂc. â&#x20AC;&#x17E;GyÂvenÂtoÂjai, tuÂrinÂtys fiÂnanÂsiÂniĹł ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmĹł, maÂĹžiau saÂvo gry nĹłÂjĹł paÂjaÂmĹł gaÂli skirÂti varÂtoÂjiÂmo preÂkÄ&#x2014;ms ir paÂslauÂgoms, toÂdÄ&#x2014;l ma Şiau suÂmoÂka ir varÂtoÂjiÂmo moÂkes Ä?iĹł forÂma. Ĺ˝iÂnoÂma, nuo tam tikÂros paÂjaÂmĹł riÂbos moÂkesÂÄ?iĹł naĹĄÂtos au giÂmas suÂlÄ&#x2014;ÂtÄ&#x2014;Âja. ViÂsĹł pirÂma dÄ&#x2014;l to, kad nuo 3150 liÂtĹł dyÂdĹžio atÂlyÂgiÂni mo neÂbeÂtaiÂkoÂmas neapÂmoÂkesÂtiÂna mĹłÂjĹł paÂjaÂmĹł dyÂdis. Taip pat, di dÄ&#x2014;Âjant paÂjaÂmoms, paÂprasÂtai auÂga ir fiÂnanÂsiÂniai ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmai, ma ŞiÂnanÂtys varÂtoÂjiÂmui skirÂtas paÂja masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x2C6;&#x2019; saÂkÄ&#x2014; O.BloÂĹžieÂnÄ&#x2014;. Ĺ iek tiek dauÂgiau nei puÂsÄ&#x2014; ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjĹł suÂmoÂkÄ&#x2014;ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł at siÂduÂria valsÂtyÂbÄ&#x2014;s neÂbiuÂdĹžeÂtiÂniuo se fonÂduoÂse, paÂvyzÂdĹžiui, soÂciaÂliÂnio drauÂdiÂmo ir priÂvaÂloÂmoÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo biuÂdĹžeÂtuoÂse. ÄŽ valsÂtyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026; suÂrenÂkaÂma maĹžÂdaug treÄ? daÂlis suÂmoÂkÄ&#x2014;ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł, saÂviÂval dyÂbÄ&#x2014;ms tenÂka apie deÂĹĄimÂtaÂdaÂlÄŻ.
Â&#x201E;Â&#x201E;SkaiÂÄ?iai: viÂduÂtiÂnis lieÂtuÂvis dauÂgiau nei 40 proÂc. viÂso saÂvo apÂskaiÂÄ?iuoÂ
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
to atÂlyÂgiÂniÂmo skiÂria moÂkesÂÄ?iams.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
Renovacijos variklis â&#x20AC;&#x201C; atsakomybÄ&#x2014; BartÄ&#x2014; AguonytÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PastebÄ&#x2014;jau, kad dauguma ĹžmoniĹł yra savo ÄŻproÄ?iĹł vergai, pavyzdĹžiui, gyvena tarp kiaurĹł sienĹł, moka uĹž ĹĄilumÄ&#x2026; daug, bet jiems gerai, kaip yra. Permainos juos baugina, ypaÄ? kai uĹž jas reikia mokÄ&#x2014;ti patiems. TaÄ?iau kas pasirĹŤpins nuosavu turtu, jei ne pats jo ĹĄeimininkas?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; retoriĹĄkai klausÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos daugiabuÄ?iĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Taurasâ&#x20AC;&#x153; pirmininkÄ&#x2014; Aldona JureviÄ?ienÄ&#x2014;.
Tiek renovacija uĹžsiimantys administratoriai, tiek daugiabuÄ?iĹł bendrijĹł pirmininkai pripaŞįsta, kad sunkiausia â&#x20AC;&#x201C; gauti gyventojĹł pritarimÄ&#x2026;. Daugelis jĹł paprasÄ?iausiai nesuvokia, kad jĹł turtas â&#x20AC;&#x201C; ne tik butas, bet ir namo sienos, laiptinÄ&#x2014;s, stogas. Dar prieĹĄ ketverius metus renovuotĹł daugiabuÄ?iĹł StatybininkĹł pr. 32 ir Baltijos pr. 21 gyventojai dabar yra patenkinti: gretimĹł namĹł gyventojai uĹž 1 kv. m ĹĄildymÄ&#x2026; moka tris litus, o jiems tenka kone per pusÄ&#x2122; maĹžiau. â&#x20AC;&#x17E;TaÄ?iau jei tik ĹžinotumÄ&#x2014;t, kiek vargo patyriau, kol daugumÄ&#x2026; ÄŻkalbÄ&#x2014;jau ryĹžtis namĹł modernizacijai. Ä&#x2013;jau iĹĄ buto ÄŻ butÄ&#x2026;, pasitelkiau visus ÄŻmanomus argumentus, tikinau, kad kiekvienas iĹĄleistas litas atsipirks. Kadangi dauguma gyventojĹł â&#x20AC;&#x201C; pensininkai, jie tiesiog bijojo permainĹł, turÄ&#x2014;jo begalÄ&#x2122; ÄŻvairiĹł baimiĹł. TaÄ?iau dabar patenkin-
ti absoliuÄ?iai visiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2014; A.JureviÄ?ienÄ&#x2014;. TodÄ&#x2014;l nieko stebÄ&#x2014;tino, kai renovuotame daugiabutyje dviejĹł kambariĹł buto ĹĄildymo sÄ&#x2026;skaitos neperkopia 170 litĹł, o analogiĹĄkame neatnaujintame name jos maĹžiausiai du kartus didesnÄ&#x2014;s.
Apie atsakingumo uĹž savo turtÄ&#x2026; principus visuomenÄ&#x2014;je turi bĹŤti kalbama kuo daugiau. â&#x20AC;&#x17E;Kone visi gyventojai uĹž renovacijÄ&#x2026; susimokÄ&#x2014;jo ir jau keletÄ&#x2026; metĹł gyvena ĹĄiltai bei taupiai. TaÄ?iau, uĹžsiminus apie daugiabuÄ?io atnaujinimÄ&#x2026; kitĹł namĹł gyventojams, dauguma vis dar prieĹĄtarauja ir bijo, nesvarbu, kad ĹĄÄ&#x2026;la ir moka dideles sÄ&#x2026;skaitas. Ĺ tai, pavyzdĹžiui, viena paŞįstama skundÄ&#x2014;si, jog naktÄŻ jai ĹĄÄ&#x2026;la ĹĄonai, pasirodo, sienoje kaupiasi drÄ&#x2014;gmÄ&#x2014;, net ant jos kabantis kilimas atĹĄoka. Moteris praĹĄÄ&#x2014; patarimo, kaip paĹĄalinti bÄ&#x2014;dÄ&#x2026;. Pasakius, kad skyles reiktĹł lopyti ne tik jos bute, bet ir visame name, ji iĹĄ karto iĹĄtarÄ&#x2014; grieĹžtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;neâ&#x20AC;&#x153;. Nejau ĹžmonÄ&#x2014;s nesuvokia, kad namas yra bendras turtas, uĹž kurÄŻ atsakingas kiekvienas?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; gĹŤĹžtelÄ&#x2014;jo peÄ?iais klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014;. Bendrijos pirmininkÄ&#x2014;s nuomone, apie atsakingumo uĹž savo turtÄ&#x2026; principus visuomenÄ&#x2014;je turi bĹŤti kalbama kuo daugiau.
â&#x20AC;&#x17E;Tai turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti pagrindinis renovacijos variklis. Juk atnaujindami bĹŤstÄ&#x2026; investuojame ÄŻ jÄŻ. O investicijos atsiperka, nes ne tik pigesnÄ&#x2014; ĹĄiluma ir didesnis komfortas â&#x20AC;&#x201C; patys bĹŤstai tampa brangesni. Ĺ˝inoma, visi skundĹžiasi, kad nÄ&#x2014;ra pinigĹł, bet ĹĄildymo sÄ&#x2026;skaitoms apmokÄ&#x2014;ti jĹł visuomet atsirandaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarstÄ&#x2014; A.JureviÄ?ienÄ&#x2014;. Vilniaus Gedimino technikos universiteto PastatĹł energetikos katedros docento Giedriaus Ĺ iupĹĄinsko nuomone, renovacijÄ&#x2026; galima paskatinti pasitelkus ne tik meduolÄŻ, bet ir rimbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Kol kas gyventojai viliojami meduoliais, taÄ?iau reikia ir rimbo. Antai automobiliĹł techninÄ&#x2122; apĹžiĹŤrÄ&#x2026; privaloma atlikti kas dvejus metus ir niekas dÄ&#x2014;l to neprieĹĄtarauja. KodÄ&#x2014;l negalima kas dvejus metus patikrinti ir pastatĹł? Jei niekas nepasikeitÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; galima pateikti ĹžmonÄ&#x2014;ms sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; ar imtis kitokiĹł sankcijĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarstÄ&#x2014; docentas G.Ĺ iupĹĄinskas. Beje, ĹĄvelnios prievartos pavyzdĹžiĹł jau atsiranda: kai kurios savivaldybÄ&#x2014;s paÄ?ios imasi iniciatyvos renovuoti iĹĄtisus kvartalus. Tiesa, tam reikia ir gyventojĹł pritarimo, taÄ?iau ĹĄiems netenka nei kreiptis ÄŻ bankus dÄ&#x2014;l paskolĹł, nei kurti investicijĹł planĹł ar projektĹł. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
ď Ž GraĹžu: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` 8YNV]Ă&#x203A;Q\WR @aNafOV[V[XĂş ]_
/B=. N_PUfc\ [b\a_
Komentaras Giedrius Ĺ iupĹĄinskas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto PastatĹł energetikos katedros docentas
D
idelÄ&#x2014; dalis butĹł atkĹŤrus NepriklausomybÄ&#x2122; gyventojams buvo atiduoti pusvelÄ?iui, iĹĄ esmÄ&#x2014;s padovanoti. Niekas jiems neaiĹĄkino, kad tiek butai, tiek laiptinÄ&#x2014;s, stogai ar sienos yra jĹł, o ne valstybÄ&#x2014;s turtas. Pakeisti ĹžmoniĹł nuomonÄ&#x2122; per porÄ&#x2026; metĹł sunku, todÄ&#x2014;l daugelis jĹł ir prieĹĄinasi renovacijai. Ĺ is procesas daug sparÄ?iau vyksta
buvusiuose kooperatiniuose namuose: juos ĹžmonÄ&#x2014;s statÄ&#x2014; uĹž savo pinigus, todÄ&#x2014;l jau seniai suvokia, jog reikia rĹŤpintis savo turtu ir kaupti lÄ&#x2014;ĹĄas, kad jis bĹŤtĹł laiku atnaujintas. PaĹžvelkime ÄŻ privaÄ?iĹł namĹł savininkus: jie nuolat maldauja skirti paramos pagal programÄ&#x2026; JESSICA ir Ĺžada visÄ&#x2026; jÄ&#x2026; panaudoti. KodÄ&#x2014;l? TodÄ&#x2014;l, kad suvokia: pakeitÄ&#x2122; senÄ&#x2026; langÄ&#x2026;, kurÄŻ anksÄ?iau ar vÄ&#x2014;liau teks keisti, jie ne tik turÄ&#x2014;s naujÄ&#x2026;, bet ir sutaupys ĹĄilumos. Ir kai uĹž 30 proc. visĹł darbĹł nereikia mokÄ&#x2014;ti, iĹĄvis kone rojus.
11
KetvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
pasaulis Nelaiminga meilė
Kainuos brangiau
Palaikys ryšius
Vienas rusas, kurį kankino meilė be atsako kolegei, vie nos farmacijos bendrovės biu re Maskvos šiaurės rytuo se pradėjęs šaudyti nušovė penkis ir sužeidė du žmones. Jis naudojo ginklus „Saiga“ ir „Benelli“. Rusijoje ginklų įsigi jimas ribojamas ir tokie išpuo liai gana reti.
Fukušimos atominės elekt rinės avarijos padarinių likvi davimo darbai ir kompensa cijos nukentėjusiems gali kai nuoti dvigubai daugiau, nei anksčiau prognozuota, – apie 5 trln. Japonijos jenų (338 mlrd. litų). Bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ balandį ga vo 1 trln. jenų iš valstybės iždo.
Didžioji Britanija, siekdama nu traukti smurtą Sirijoje, turi pra dėti derybas su Sirijos gink luotos opozicijos grupėmis. Tai paskelbė ministro pirmininko Davido Camerono atstovai. Vy riausybė nurodė pareigūnams palaikyti ryšius, tačiau ši inicia tyva reiškia politinį dialogą, o ne ginklų tiekimą.
Rinkimų egzaminą B.Obama išlaikė Kenijos Kogelo gyvenvietėje gyvenan čios Baracko Obamos močiutės Sarah Obamos maldos išklausytos. Preziden tas perrinktas 44-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
Meldėsi ne veltui
„Aš meldžiuosi, kad Dievas jam padėtų. Varžybos labai sunkios, todėl aš už jį meldžiuosi. Jeigu to kia bus jo dalia (vėl laimėti), Die vas leis jam triumfuoti“, – rinkimų išvakarėse sakė 90 metų S.Obama, kurią JAV prezidentas vadina ma ma Sarah, nors ir neturi su ja kraujo ryšių. Maldos padėjo. B.Obama tęs pradėtus darbus. Dėkodamas savo rėmėjams jis džiaugėsi, kad amerikiečiai juo pasitikėjo, nepaisydami visų ne gandų. „Tai įvyko dėl jūsų. Ačiū jums. Dar ketveri metai“, – savo socialiniame tinkle parašė B.Oba ma. Taip pat jis pažadėjo, jog „tai, kas geriausia, – dar ateityje.“ Sakydamas savo pergalės kalbą Čikagos mieste šalies vadovas ak centavo, kad visi pažadai, kuriuos jis davė per rinkimų kampaniją, bus tesimi. „Šiuose rinkimuose jūs, Ameri kos žmonės, priminėte mums, kad nors mūsų kelias ir buvo sunkus, o mūsų kelionė buvo ilga, mes vėl at sitiesėme. Mes atsikovojome savo kelią“, – B.Obama sakė šimtams džiūgaujančių šalininkų. Džiaugsmas ir apmaudas
B.Obamos šalininkai džiūgavo vi soje šalyje. Dalis jų susirinko prie Baltųjų rūmų Vašingtone.
Minia skandavo „Dar ketveri metai!“ ir „JAV, JAV!“. Žmonių ne gąsdino net gerokai subjuręs oras sostinėje. 28 metų Nicole Arow sakė esanti sužavėta ir jaučianti palengvėjimą sužinojusi, jog B.Obama įveikė res publikoną Mittą Romney. 22 metų Justinas Pinnas, studi juojantis Džordžtauno universite te, teigė esąs įkvėptas B.Obamos pergalės. „Esu nepaprastai susi jaudinęs. Jaučiu atsinaujinusią viltį ir esu pasiruošęs gerai kovai. Puiki diena būti amerikiečiui!“ – džiū gavo studentas. Respublikono M.Romney štabe nuotaikos nebuvo pakilios. Kai ku rie kandidato rėmėjai neslėpė ap maudo, o štabo nariai ant scenos tarti padėkos žodžio kilo akmeni niais veidais.
Tai įvyko dėl jūsų. Ačiū jums. Dar ketveri metai.
Triumfas: M.Obama, B.Obama, viceprezidentas Joe Bidenas ir jo žmona Jill iš širdies dėkojo savo rėmė
jams.
Nors, kaip pats sakė, buvo pa sirašęs 1,8 tūkst. žodžių pergalės kalbą, M.Romney pripažino pra laimėjimą. „B.Obamos kampani ja nusipelnė sveikinimų“, – sakė M.Romney savo štabe Bostone. – Linkiu gera jiems visiems, ypač – prezidentui, pirmajai poniai ir jų dukroms.“ Kova dėl valstijų
Respublikonus ypač nuvylė pra laimėjimas Naujajame Hampšy re, kur M.Romney turi vasarnamį, ir Viskonsino valstijoje, iš kurios kilęs kandidatas į viceprezidento postą Paulas Ryanas.
Nors M.Romney lipo ant kul nų savo varžovui, vadinamosio se svyruojančiose Kolorado, Oha jo, Floridos, Virdžinijos ir Ajovos valstijose nusileido. Būtent per galės Ajovoje ir Ohajuje lėmė B.Obamos triumfą.
„Scanpix“ nuotr.
Beje, Ajovos valstija, kuri B.Oba mai padėjo laimėti rinkimus prieš ketverius metus, tik paskutinę mi nutę palinko į šio politiko pusę. O pergalę Ohajuje lėmė veikiau siai 2009 m. B.Obamos admi nistracijos priimtas sprendimas federalinėmis lėšomis išgelbė ti automobilių gamybos pramonę, kurioje dirba kas aštuntas žmogus šioje valstijoje. Iš Lotynų Amerikos kilę rinkėjai ypač prisidėjo prie B.Obamos per galės dykumų valstijoje Nevadoje ir Kolorade. Net nesuskaičiavus Floridos ir Virdžinijos balsų, B.Obama jau turėjo daugiau nei 270 rinkėjų pa
laikymą. To pakako, kad būtų pa siekta pergalė. Taip pat B.Obama apgynė de mokratų tvirtoves – Pensilvaniją, Viskonsiną bei Mičiganą, kurias paskutinę minutę bandė atakuoti M.Romney. Šalies vadovo pergalė jau vadi nama istorine. B.Obama – tik ant rasis Demokratų partijos atstovas, užsitikrinęs antrą kadenciją Bal tuosiuose rūmuose nuo Antrojo pasaulinio karo. Be to, iki B.Obamos dar nė vienas JAV prezidentas per pastaruosius 70 metų nebuvo perrinktas, kai nedar bo lygis šalyje didesnis nei 7,4 proc. BNS, BBC, AFP, CNN inf.
Socialiniai tinklai: gudri agitacijų strategija Prie B.Obamos pergalės rinkimuo se daug prisidėjo socialiniai tink lai. Nenuostabu, kad pirmuosius padėkos žodžius jis paskelbė bū tent per juos.
Naujiena: netrukus po to, kai sužinojo, kad laimėjo rinkimus, B.Obama
milijonams savo gerbėjų socialiniame tinklalapyje išsiuntė padėkos ži nutes. AFP nuotr.
Šį kartą tiek B.Obama, tiek M.Romney daug dėmesio skyrė socialiniams tinklams. M.Romney daug labiau naudojo socialinius tinklus, palyginti su respublikonų 2008 m. kampanijos kandidatu Johnu McCainu, tačiau B.Obamos pralenkti respublikonui nepavyko. Kiekvieną žinutę, gautą iš B.Oba mos, akimirksniu peržiūrėdavo tūkstančiai internautų. Vos sužinojęs rezultatus B.Oba ma sėdo prie savo kompiuterio ir 22 mln. gerbėjų socialiniame tink le „Twitter“ parašė: „Tai įvyko dėl
jūsų. Ačiū jums.“ Iš karto po šios žinutės buvo kita: „Dar ketveri me tai.“ Ši netrukus virto B.Obamos šalininkų šūkiu. Taip pat B.Obama įdėjo savo fo tografiją, kurioje jis matomas ap kabinęs žmoną Michelle. Ta pati fotografija pasirodė ir preziden to feisbuko paskyroje. Ja pasidali jo dešimtys tūkstančių iš maždaug 32 mln. prezidento sekėjų šiame tinkle. Prieš pat rinkimus B.Obama netikėtai pasirodė socialiniame naujienų tinkle „Reddit“. Čia jis paskelbė paskutinės minutės ragi nimą aktyviau balsuoti. „Prisijun giu, nes apylinkės bus uždarytos vos po kelių valandų, o man reikia, kad jūs balsuotumėte“, – prezi dentas rašė populiariame tinkle.
Vėliau B.Obama toliau naudojo si socialiniais tinklais, ragindamas amerikiečius balsuoti. Jo rinkimų kampanijos komanda skelbė pra nešimus per „Twitter“ rinkėjams valstijose, kuriose balsavimas te bevyko, ir priminė, kad jie gali likti eilėje, net jeigu balsavimo apylinkė jau oficialiai uždaryta. M.Romney pasiuntė bendrą „Twitter“ žinutę su raginimu bal suoti savo 1,8 mln. sekėjų. „Su jūsų pagalba pertvarkysime mūsų šalį ir sugrąžinsime Ameriką į klestėjimo kelią. Prašau balsuoti šiandien“, – parašė respublikonas. Pasak „Twit ter“, per šią rinkimų kampaniją buvo paskleista 20 mln. su rinkimais su sijusių pranešimų. Tai, anot „Twit ter“, absoliutus rinkimų rekordas. BNS inf.
12
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius
Įmokos už paskolą, kurios Dar esama atvejų, kai genami pasitikėji mo ar žinių stokos gyventojai sutinka būti laiduotojais, jų artimiesiems imant pasko lą, ir taip įklimpsta į skolas. Neretai skaus mingus laidavimo padarinius numatyti sunku, todėl bankai siūlo ir kitų būdų už tikrinti prievolių vykdymą. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sutuoktinis veikė už akių
Prieš ketverius metus dienraščio skaitytoja Edita L. (pavardė redak cijai žinoma) tapo laiduotoja, kai jos sutuoktinis iš banko ėmė pasko lą. Šiandien pašnekovė pripažįs ta, kad prisiimti finansiniai įsipa reigojimai apkartino jai gyvenimą, tačiau to išvengti sakė vargiai galė jusi. Juk sprendimas laiduoti buvo grindžiamas pasitikėjimu itin arti mu žmogumi. Edita L. pasakojo, kad 2008 m. mažą įmonę valdęs sutuoktinis nusprendė skirtis su verslo par tneriu, todėl turėjo išpirkti dalį sa vo akcijų. Dalį sumos jis padengė iš savo turimų pinigų, tačiau likusių nepakako tolesnei įmonės veiklai vykdyti. „Vyras įtikinėjo mane, kad po dviejų mėnesių bus baigtas vienas projektas ir gautų pinigų užteks iš karto atsiskaityti su banku. Jis pa prašė manęs laiduoti imant šeimos vartojimo 15 tūkst. litų paskolą ir aš pasitikėdama juo sutikau“, – pasa kojo Edita L. Gavęs paskolą vyras paragi no žmoną nesirūpinti dėl kredito ir metus nuo jos slėpė, kad žadė to projekto neįgyvendino, o įmo kų nemokėjo. Pati Edita L. banko įspėjimų sakė negavusi, nes su tuoktinis bankui nurodė klaidingą jos deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismo sprendimą apskundė
Kad vyras nėra mokėjęs jokių įmo kų, Edita L. sužinojo tik pašli jus sutuoktinių santykiams, prieš pat skyrybas. Jai už akių jau bu vo priimtas ir teismo sprendimas, pagal kurį skola priteista abiem as menims. Tuo metu ji siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiandien dėl 20 proc. metinių palūkanų skola išaugusi iki 25 tūkst. litų. „Vyras šią skolą piktybiškai ig noruoja ir yra pasakęs, kad ne mokės nė lito. Tiesa, po skyrybų teismas skolą padalijo lygiomis da limis. Manau, kad tai yra geriausias variantas“, – sakė ji.
Vis dėlto antstolių kontora tokio teismo sprendimo nepripažįsta. Todėl Editos L. vargams galo ne matyti, nors ji iš savo 11 tūkst. li tų skolos dalies jau yra padengusi apie 8 tūkst. litų.
Odeta Bložienė:
Laiduotojai nepa kankamai gerai pa matuodavo, ar pa jėgtų mokėti įmokas ir ar iš tiesų sutinka tai daryti.
Apgavo antrą kartą
Vėliau paaiškėjo, kad Editos L. fi nansiniai įsipareigojimai bankui yra dar sudėtingesni, nei ji tikėjosi. Paš nekovės teigimu, nusprendęs, kad turimų lėšų įmonės veiklai vykdyti nepakanka, ir žinodamas, jog žmona laiduoti antrą kartą nesutiktų, vyras paskolą paėmė slapta. „Vyras man pasakė, kad įmo nė ima paskolą ir tam reikia ke lių mano kaip sutuoktinės para šų. Man pasirodė labai keista, bet neabejojau vyro žodžiais ir nema čiau reikalo pernelyg į tai gilintis. Juo labiau kad sutartyje nepama čiau nieko, dėl ko būčiau turėjusi jaudintis“, – sakė Edita L. Tik pradėjus ruošti skyrybų do kumentus paaiškėjo, kad yra dar viena laidavimo sutartis, kurioje – Editos L. parašai. Vyro pasiimta paskola siekė 70 tūkst. litų. Anot pašnekovės, teismas jau nu sprendė, kad Edita L. laiduotoja ta po ne savo valia, todėl skola priteis ta vyrui. Tačiau šį teismo sprendimą bankas apskundė, tad jos banko są skaitos areštuotos iki šiol. „Jei banko skundą nagrinės, dar metus privalėsiu gyventi su areš tuotomis sąskaitomis, nors dar net nesu pripažinta skolininke. Apskritai nesuprantu, kaip paja mų neturintis žmogus – tuo me tu gaudavau motinystės pašalpą ir neturėjau jokio turto – gali laiduo
Ats arga: kad sau neišsikastų finansinės duobės, gyventojai laiduoti ir prisiimti įsipareigojimus bankams l
ti imant paskolą“, – sakė ji ir pri dūrė, kad už tokį banko darbuotojų aplaidumą jiems turėtų būti taiko ma atsakomybė. Dar nesupranta įsipareigojimų
Banko „Swedbank“ Asmeninių fi nansų instituto vadovė Odeta Blo žienė pabrėžė, kad laidavimas nėra vien formalumas ar pasirašyta lai duotojo sutartis. Anot jos, laiduoto jo sutartis su paskolos gavėju reiš kia, kad laiduotojas sutinka dengti įsipareigojimus bankams, jei pasko los gavėjas dėl finansinių sunkumų nebegalėtų mokėti įmokų. Vis dėlto, kaip sakė pašnekovė, šalies gyventojai dar stokoja suvo kimo, kad laiduodami jie prisiima realią galimybę ateityje prisiimti finansinę naštą: „Bent jau anksčiau žmonės prašydavo draugų laiduo ti už juos, kai jiems nepakakda vo pajamų ar užstatas būdavo per mažas paimti paskolą. O laiduoto jai nepakankamai gerai pamatuo ja, ar pajėgtų mokėti įmokas ir ar iš tiesų sutinka tai daryti.“
O.Bložienės teiginį puikiai iliust ruoja kito dienraščio skaitytojo Mindaugo S. (redakcijai pavardė ži noma) istorija. Prieš trejus metus jis tapo draugo laiduotoju ir šiuo metu įmokas moka pats vienas. Mindau gas S. sakė jau nebeprisimenąs, ko kiais tikslais draugas pasiėmė apie 15 tūkst. litų paskolą, tačiau šian dien ji siekia 18 tūkst. litų, tiesa, jau yra priteista teismo ir nebeauga. Mindaugo S. teigimu, draugo ne gebėjimas tvarkyti finansų ir noras gyventi ne pagal savo išgales su kliudė sklandžiai laikytis įsiparei gojimų bankui. Sumokėjęs kelias įmokas draugas galiausiai liovėsi tai daryti ir todėl finansinė našta užgulė Mindaugo S. pečius. Įmokas už draugo paimtą paskolą pašnekovas mokėjo kelerius metus, tačiau kurį laiką liovėsi tai daryti, nes šiuo metu patiria nemažai nuo savų išlaidų: „Kol kas įmokų nemo ku, tačiau bet kuriuo atveju sumo kėti teks man – pažįstamas į viską numojęs ranka. Su draugu esu suda ręs atskirą sutartį. Tačiau jei žmogui
skola nerūpi, bandymai išieškoti kad ir teisminiais būdais nieko nereiškia. Geriau apskritai nelaiduoti.“ Sieja bendri interesai
Banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, paprastai suteikiant vartojimo ar būsto kredi tą kaip bendraskoliai ar laiduotojai dalyvauja tik šeimos nariai – su tuoktiniai, taip pat kartu gyvenan tys nesusituokę asmenys: „Ne šei mos nario dalyvavimas imant tokią paskolą banko praktikoje yra beveik neegzistuojantis reiškinys.“ Anot jos, retai pasitaikančiais at vejais, asmenys, nesusiję giminys tės ryšiu, dalijasi bendru interesu, pavyzdžiui, investuoja į nekilno jamąjį turtą – kartu perka žemės sklypą ketindami kartu statyti na mą ir pan. „Didėjant paskolos sumai, di dėja ir kredito rizika, kuri papras tai susijusi su paskolos gavėjo ga limu pajamų ar jų dalies šaltinio netekimu, pavyzdžiui, atleidimu
13
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
turtas Rizikuoti nelinkę
Paskolų portfelis auga
2012 m. antro pusmečio apklausa dėl rizikų Lietuvos fi nansų sistemai parodė, kad finansų institucijų polinkis prisiimti riziką yra nedidelis. Paprašyti įvertinti savo ir ki tų šalies finansų institucijų polinkį prisiimti riziką (siek ti didesnės grąžos renkantis pelningesnius, bet ir rizikin gesnius projektus), 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad jis yra greičiau mažas negu didelis. Respondentai labai ma žą ar mažą polinkį prisiimti riziką dažniau priskyrė savo institucijai nei kitoms. Dauguma apklaustųjų mano, kad artimiausią pusmetį jų prisiimamos rizikos lygis nesikeis.
Didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis jau antrą ketvirtį iš eilės auga – trečią šių metų ketvirtį, labiausiai dėl privačių įmonių kreditavimo, padidėjo 97,5 mln. litų. Daugiau kaip 0,3 mlrd. litų išaugę kreditavimo įsipareigo jimai verslo klientams rodo, kad šio sektoriaus paskolų portfelio augimas turėtų tęstis ir ketvirtą ketvirtį. 2012 m. trečio ketvirčio pabaigoje veikiančių bankų paskolų portfelis sudarė 54,3 mlrd. litų ir prilygo 2007 m. paskolų po rtfeliui. Būsto paskolų portfelis šiemet mažėjo, tačiau ne reikšmingai.
akyse nematyti Nors laidavimas kaip rizikos sumažinimo priemonė neišnyko, populiarėja ir kitos priemonės: darbo netekimo ir gyvybės draudimas.
abiau linkę už patikimą šeimos narį ar bent jau bendrų interesų turintį asmenį. „Shutterstock“ nuotr.
iš darbo. Todėl bankas, suteikda mas didesnes paskolų sumas, paprastai prašo, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų įvykdymą laiduo tų tretieji asmenys“, – sakė Ūkio banko Kredito departamento di rektoriaus pavaduotoja, Projektų vertinimo skyriaus viršininkė Lau ra Ivaškevičienė. Anot pašnekovės, trečiųjų asmenų laiduoti, neprik lausomai nuo paskolos sumos, gali būti prašoma, kai paskolos gavėjas neturi savo vardu registruoto tur to, jo kredito istorija kelia abejo nių, yra buvę reikšmingai pradels tų skolų kreditoriams ir pan. Vis dėlto, kaip teigė L.Ivaške vičienė, laidavimas gauti didesnę paskolą padeda ne visada. Jos tei gimu, jei kliento pajamos yra nepa kankamos šeimai išlaikyti ir finan siniams įsipareigojimams vykdyti, paskola nebus suteikta net ir lai duojant tretiesiems asmenims. Apriboja skolinimosi galimybes
O.Bložienės teigimu, trečiųjų as menų laidavimas imant paskolą –
nelabai paplitęs reiškinys ir po tru putį nyksta. O pagrindinė laidavimo nepopu liarumo priežastis, J.Gumuliaus kienės manymu, yra tai, kad vis daugiau savo gyvenimo sąlygoms pagerinti skolinasi šeimos. Imant paskolą kartu vertinamos bend ros šeimos finansinės galimybės ir taip tampama bendraskoliais, t. y. solidariai atsakingais už paskolos grąžinimą. Anot pašnekovės, būs to paskolas kaip bendraskoliai ima daugiau nei pusę paskolų gavėjų, o paskolų laiduojant tretiesiems as menims suteikiama tik apie dešim tadalį. Vis dėlto L.Ivaškevičienė patiki no, kad laidavimo kaip priemonės sumažinti kredito riziką aktualu mas nemažėja. Anot jos, apie pu sė vartojimo kredito sutarčių su daroma laiduojant tretiesiems asmenims. Kita vertus, populiarė ja ir banko rekomenduojamos ki tos rizikos sumažinimo priemo nės: darbo netekimo ir gyvybės draudimas.
„Danske“ banko Produktų vady bos skyriaus vadovas Mindaugas Dambrauskas patikino, kad prieš pasirašant laidavimo sutartį ban ko darbuotojai laiduotoją visuomet įspėja apie galimas finansines prie voles ir tai, kad mokėdamas įmo kas laiduotojas netampa bendra turčiu. Be to, sutikęs laiduoti gyven tojas savaime apriboja savo gali mybes paimti paskolą savo reik mėms. „Tai, kad laiduotojas dabar nemoka įmokų, nereiškia, kad jų nemokės ateityje. Tikimybė, kad jam reikės tęsti paskolos gavėjo finansinius įsipareigojimus, iš lieka, iki baigiasi laidavimo su tarties galiojimas“, – sakė O.Blo žienė ir pabrėžė, kad laidavimas prilyginamas finansiniam įsipa reigojimui. Ragina atvirai pasikalbėti
M.Dambrausko teigimu, krizė pa rodė, kad susidūrus su finansiniais sunkumais klientams svarbiausia ateiti į banką ir šnekėtis, o ne laukti
Komentarai
Raimundas Keršys UAB Finansų valdymo sprendimų centras
L
aiduotojo atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus yra sol i dar i su skol in inko. Vadinasi, jei paskolos gavėjas nemoka paskolos įmokų, kreditorius turi teisę išieškoti ir iš jo, ir iš laiduotojo. Prakti koje kreditoriai paprastai stengiasi iš naudot i visas gal imybes pirm iausia atgauti skolą iš paskolos gavėjo ir į lai duotoją kreipiasi, kai kit ų gal imybių nelieka. Išieškant visuomet tikrinama, kiek sko lininkas pajėg us mokėt i. Tačiau pa brėžtina, kad paprastai labai nesunku įrodyti finansinį nepajėgumą: tie, kurie negali (ar nenori) mokėti skolų, papras tai neturi jok ių oficialiai deklaruotų pajamų, registruoto turto, į kur į kre ditorius galėtų nukreipti išieškojimo procesą. Kita vertus, labai sunku įro dyti nelegalias pajamas gaunančių ir mokesčių nemokančių piliečių finan sinį pajėgumą. Atsakingai skolinantys
kreditoriai, pavyzdžiui, kredito unijos, bankai, adm in istr uodam i paskolas stengiasi palaikyti kuo glaudesnį da lykinį ryšį su paskolos gavėju. Ir jei at siranda problemų dėl mokėjimo, kuo anksčiau išsiaiškinti jų priežastis. Ly giai taip pat paskolos gavėjas turi laiku ir neslėpdamas informuoti kreditorių apie savo finansines problemas, truk dančias vykdyti įsipareigojimus, steng tis pagrįsti paskolos grąž inimo šalti nius ateityje ir suderinti abiem šalims priimtinus paskolos grąžinimo sąlygų pakeitimus. Jei jis to nedaro „dėl apsi leidimo“, „užsimiršimo“ ar sąmoningai vengia, jis rizikuoja sulaukti adekva čios kreditoriaus reakcijos – griežtos. Tokiu atveju labiausiai tikėtina kredito riaus strategija yra kaip įmanoma grei čiau išieškoti skolą, tam panaudojant turimas užtikrinimo priemones. Laiduotojas, suž inojęs apie asmens, už kur į laidavo, problemas ar kit us mot yv us nev ykdyt i įsipareigojimų, visuomet turi galimybę pats tartis su kreditoriumi dėl įsipareigojimų už sko lininką įvykdymo ir turėtų tai daryti nedelsdamas. Jis turi galimybę iš kre ditoriaus perimti reikalavimų teises į skolininką, įskaitant ir teises į kredito riaus turimas kitas užtikrinimo prie mones, pav yzd žiui, paskolos gavėjo turto įkeitimą. Pabrėžtina, kad dauge liu atvejų tai gali būti daroma be skoli ninko sutikimo.
aidavimas yra vienas iš būdų užtikrinti prievolių įvykdy mą. Todėl laidavimą vertina me rimtai, jei laiduotojo būk lė priimtina. Jei bankai skolina vienai įmonei iš kokios nors įmonių grupės, lai duoti prašoma ir dėl, pavyzdžiui, painių santykių tarp grupės įmonių. Pagrindi nės, srautus generuojančios įmonės laidavimas vertinamas labai teigiamai. Trumpai tariant, situacijų gali būti įvai rių: kartais laidavimas yra daugiau for malus veiksmas, kartais – esminis.
Kalbant apie kredito unijas, jose laida vimas yra labai populiarus būdas už tikrinti prievolių įvykdymą. Tačiau ir bankuose laidavimas tikrai sudaro ne mažą užtikrinimo priemonių dalį (pa prastai pasirenkam i ir kit i prievol ių įvykdymo užtikrinimo būdai). Nors skundų dėl laidavimo pasitaiko, dažniausiai jie susiję su reikalavimu laiduoti, norint gauti kreditą. Kadangi Lietuvoje galioja sutarčių laisvės prin cipas, kredito davėjas turi teisę pasi rinkti sutart ies sąlygas, taip pat prie volės įvykdymo užt ikr in imo būdus. Bankuose pasitaiko atvejų, kai laiduo tojai ginčija laidavimo sutarties galioji mą, tačiau nemanome, kad tai itin daž ni atvejai. Kai paskolos gavėjai pradeda nebe vykdyt i įsipareigojimų, bankai ypač nuodugn iai vert ina kliento gal imy bes mokėt i. Pagal Civ il in į kodeks ą įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pe reina visos kred itor iaus teisės pagal šią prievolę.
ar slapstysis, kol susidarys dar di desnės skolos: „Bankas visada at viras spręsti finansinius sunkumus pailgindamas ar laikinai atidėda mas grąžinimo terminą. Juk banko tikslas nėra išieškoti nekilnojamąjį turtą ir po to jį pardavinėti – ban ko verslas yra priimti indėlius ir iš dalyti paskolas.“ Vis dėlto piktybiško įmokų ne mokėjimo atvejai banko praktiko je, kaip patikino L.Ivaškevičienė,
yra reti – dažniausiai įmokos ne mokamos praradus pajamų šal tinį: „Paprastai tokiais atvejais bankas, atsižvelgdamas į susida riusią kliento padėtį, rekomen duoja klientui pertvarkyti paskolos sutartį ir pratęsti paskolos grąži nimo terminus, iki klientas susi ras darbą. Tik tais atvejais, kai su klientu nepavyksta susitarti, rei kalaujama, kad įsipareigojimus vykdytų laiduotojas.“
Mantas Mendelevičius Lietuvos banko Priež iūros tarnybos Bank ų priež iūros skyr iaus viršin inkas
L
14
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
sportas Žemiausioje vietoje
J.Valančiūnas – rezultatyvus
Suklupo pirmoje kovoje
Vienuoliktą kartą šiemet paskelbtame Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge Lietuvos nacionalinė komanda su 296 taškais iš 110-osios nukrito į 119-ąją vietą Tai žemiausia Lietuvos komandos pozicija per visą istoriją. 2004-ųjų rugsėjį lietuviai buvo nusmukę į 118-ąją vietą.
Trečią nesėkmę NBA čempionate patyrė dviejų lietuvių Toronto „Raptors“ klubas, svečiuose 88:108 nusileidęs Oklahomos „Thunder“ penketukui. Jonas Valančiūnas „Rapotors“ ekipoje žaidė sėkmingiausiai. Starto penkete pradėjęs rungtynes, jis pelnė 18 taškų. Linas Kleiza nebuvo registruotas rungtynėms.
Nesėkmę Italijoje vykstančio teniso turnyro vienetų varžybose patyrė 21-erių Laurynas Grigelis. Pirmajame rate 400-ąją vietą ATP klasifikacijoje užimantis klaipėdietis po 6:7, 2:6 nusileido prancūzui Albano Olivetti’ui, tenisininkų reitinge užimančiam 217-ąją vietą. L.Grigeliui įteiktas 660 eurų čekis.
Sporto telegrafas Verdiktas. Dopingą vartojęs uzbekas Soslanas Tigijevas neteko Londono vasaros olimpinių žaidynių laisvųjų imtynių turnyre iškovoto bronzos medalio. 29-erių Uzbekistano imtynininko organizme buvo aptiktas draudžiamas preparatas metiheksanaminas. Osetijoje gimęs S.T igijevas olimpiadoje atstovavo Uzbekistanui. Bronzos medalis svorio iki 74 kg grupėje atiteks vengrui Gaborui Hatošui, kurį S.T igijevas įveikė dvikovoje dėl trečiosios vietos. Uzbekistano imtynininkas – antrasis Londono žaidynių prizininkas po čempione tapusios kūjo metikės baltarusės Nadeždos Ostapčiuk, kuris apdovanojimo neteko dėl teigiamo dopingo testo. Tenisas. 22-ejų Ričardas Berankis suklupo teniso turnyro Slovakijoje pirmajame rate. Šeštasis pagal meistriškumą turnyre bei 92-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užimantis lietuvis po 1 val. ir 41 min. trukusios trijų setų kovos 3:6, 6:3, 4:6 nusileido bendraamžiui iš Rumunijos Mariui Copilui, kuris ATP klasifikacijoje tėra 163-ias. Baigęs pasirodymą pirmajame rate R.Berankis tenkinosi 885 eurų čekiu. Turnyro Bratislavoje prizų fondą sudaro 85 tūkst. eurų. Turkijoje. Sėkmingai Turkijos futbolo taurės turnyro trečiąjį etapą įveikė vartininko Žydrūno Karčemarsko „Gaziantepspor“ ekipa, svečiuose 1:0 (0:0) įveikusi žemesnės lygos „Arsinspor“ vienuolikę. Pergalingą įvartį 22-ąją min. pasiekė Serdaras Ozbayraktaras. Paskyrimas. Šeši Lietuvos futbolo arbitrai šiandien teisėjaus UEFA Europos lygos rungtynėms Prancūzijoje. Kauniečio FIFA kategorijos arbitro Gedimino Mažeikos vadovaujama teisėjų brigada dirbs rungtynėse tarp šešiskart Prancūzijos čempiono Bordo „Girondins“ klubo ir „CS Maritimo“ (Portugalija) komandos. G.Mažeikai talkins FIFA kategorijos asistentai Vytautas Šimkus ir Artūras Pipiras. Rezerviniu teisėju bus kaunietis Vytenis Kazlauskas, o papildomų teisėjų asistentų pareigas atliks sostinės arbitrai Nerijus Dunauskas ir Jurijus Paškovskis. Tai bus antras kartas, kai šešių lietuvių teisėjų brigada teisėjaus Europos lygos grupių etapo rungtynėms. Praėjusiais metais G.Mažeika ir jo padėjėjai teisėjavo per rungtynes Londone, kur vietos „Tottenham Hotspur“ žaidė su Dublino „Shamrock Rovers“ (Airija) klubu. Indėlis. Pergale „EuroChallenge“ turnyro keturių ekipų H grupės varžybas pradėjo Bonos „Telekom Baskets“ (Vokietija) krepšinio klubas su Benu Veikalu, svečiuose 81:72 (26:19, 10:13, 24:19, 21:21) nugalėjęs Antverpeno „Giants“ (Olandija) krepšininkus. Lietuvis nugalėtojų gretose buvo rezultatyviausias – pelnė 18 taškų, po krepšiais atkovojo 3 kamuolius. B.Veikalas per 21 min. pataikė 1 tritaškį iš 4, 5 dvitaškius iš 6 ir 5 baudas iš 6. 14 taškų prie pergalės prisidėjo Jaredas Jordanas.
„Atlantas“ – pusfinalyje Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai pateko į Lietuvos futbolo taurės pusfinalį, Gargžduose 4:1 įveikę „Šilutės“ vienuolikę.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
A lygoje rungtyniaujantiems klaipėdiečiams neužteko 90 min. Po pagrindinio laiko rezultatas buvo lygus – 1:1. Per pridėtą pusvalandį „Atlanto“ žaidėjai, greitai įrodę, kad yra geriau fiziškai pasirengę, įmušė tris „sausus“ įvarčius. Pirmąjį kėlinį šilutiškiams pavyko įvelti Sebastiano Roqueso auklėtinius į jiems palankų žaidimą. Tik artėjant pertraukai atakuojantis futbolas pranoko gynybinį. 38ąją min. po kampinio galva kamuolį į „Šilutės“ vartus nukreipė Ivo Begičius. Atrodė, kad „Atlantas“ laimės pirmąjį kėlinį, tačiau 44-ąją min. buvęs klaipėdiečių ekipos žaidėjas Evaldas Užkuraitis išlygino rezultatą. Po pertraukos prie šilutiškių vartų pavojingos progos kilo viena po kitos. Liko tik stebėtis, kaip Tino Lagatoras ir Gerardas Žukauskas iš pačių geriausių progų smūgiavo pro šalį.
Energija: G.Žukauskas (geltoni marškinėliai) buvo aktyvus, turėjo progų pasižymėti, tačiau aikštę paliko be
įvarčio.
Vėliau „Šilutės“ žaidėjams pavyko išlyginti žaidimą – pavojingi momentai nebekilo prie jų vartų. 76-ąją min. Donatas Surblys privertė susiimti už galvų „Atlanto“ trenerius. Po jo smūgio kamuolys praskriejo pro pat virpstą. Pratęsus susitikimą, uostamiesčio žaidėjai gana greitai įrodė savo persvarą. Po I.Begičiaus ir Evaldo Razulio įvarčio tapo aišku, kad nebus staigmenos. Priešpaskutinę minutę ketvirtąjį įvartį į Liudviko Valiaus vartus įmušė Karolis Laukžemis – 4:1. Pirmosios ketvirtfinalio etapą įveikė Vilniaus „Žalgirio“, Panevėžio „Ekrano“ ir „Šiaulių“ vienuolikės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lengviausiai varžovus įveikė „Žalgirio“ futbolininkai. Jie kitą sostinės vienuolikę – „Granitą“, Lietuvos 1-osios lygos pirmenybėse iškovojusį bronzos medalius, sutriuškino 6:1. Viena pajėgiausių A lygos ekipų po keturių lenko Kamilio Bilinskio (1, 40, 42 ir 69 min.) ir Pauliaus Janušausko (58 min.) bei Georgo Freidgeimo (77 min.) įvarčių pirmavo 6:0. Garbės įvartį 87-ąją min. įmušė Danielis Sadovskis. Praėjusio taurės turnyro finale žaidęs „Ekranas“ Pakruojyje 2:0 (1:0) palaužė „Kruoją“. Pirmasis įvartis buvo pasiektas 10-ąją min. Pasižymėjo Aurimas Vertelis. Susitikimui baigiantis – 75-ąją min. dar kartą kamuolį
į šeimininkų vartus pasiuntė Arsenijus Buinickis. Namie rungtyniavę „Šiauliai“, žaisdami su 1-osios lygos čempionais Jonavos „Lietuvos“ futbolininkais, vargo tik pirmąjį kėlinį, kurį laimėjo 1:0. Po 90 min. rezultatų lenta bylojo šeimininkų pergalę 4:1. Pirmąjį įvartį šiauliečiai pasiekė paskutiniąją pirmosios dalies minutę. Taiklus buvo Andrius Lipskis. Po pertraukos du įvarčius (53 ir 83 min.) įmušė rezultatyviausias šalies pirmenybių futbolininkas Artūras Rimkevičius, vieną (56 min.) Santiago Cesanellis. Rezultatą 65-ąją min. buvo sušvelninęs Marius Bezykornovas. Pusfinalio kovos vyks pavasarį.
Antroji pergalė Česlovas Kavarza Uostamiesčio „Neptūno“ krepšininkai, vakar namie lengvai 92:71 įveikę Kauno „LSU-Baltus“, iškovojo antrąją pergalę Lietuvos krepšinio lygos čempionate.
Meistriškumas: jaunesniems kauniečiams (balta apranga) buvo sun-
ku varžytis su pajėgia Klaipėdos komanda.
Vytauto Petriko nuotr.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai išsiveržė į priekį nuo pirmųjų minučių ir tvirtai pirmavo. Klaipėdos ir Kauno ekipos buvo greta turnyrinėje rikiuotėje. Po pergalės uostamiesčio vyrams pavyko aplenkti laikinosios sostinės penketuką bei pavyti Pasvalio „Pieno žvaigždes“ ir Panevėžio „Lietkabelį“. Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidė kapitonas Martynas Ma-
žeika, pelnęs 23 taškus. 15 surinko puolėjas Vytautas Šarakauskas, po 10 – Deividas Gailius ir Martynas Andriuškevičius. Šeštą nesėkmę paeiliui patyrė autsaideris Palangos „Palangos“ klubas, antradienį Klaipėdoje 68:82 (6:23, 18:14, 20:14, 24:31) turėjęs pripažinti septintojoje pozicijoje esančios „Lietkabelio“ komandos pranašumą. 20 taškų prie pergalės prisidėjo Kasparas Ciprusas, 17 – Arnas Butkevičius, po 10 – Tauras Jogėla ir Martynas Andriukaitis. Autsaiderių gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Parrishas Brownas (20 tšk.), Martinas Atoyebi (18 tšk.) bei Evaldas Lengvinas (14 taškų).
19
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ knygas.
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.
Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 13 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų, parodykite savo profesionalumą ir vertingą patirtį. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Šiandien kitaip suprasite grožį. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Skorpionas (10 24–11 22). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Šaulys (11 23–12 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais bei atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Vandenis (01 21–02 19). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Tai sunkus bei emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis, sunku susikaupti. Pasistenkite atsipalaiduoti, paklausykite patinkamos muzikos.
Orai
Pastarosiomis dienomis Lietuvą to liau merks lietus. Šiandien dieną bus 5–8 laipsniai šilumos, lis. Penktadienį temperatūra bus panaši: 3–7 laips niai šilumos naktį ir 5–8 laipsniai die ną. Naktį lis gausiau, o dieną lietaus sumažės, pasirodys saulė. Savaitga lis turėtų būti sausesnis.
Šiandien, lapkričio 8 d.
+7
+9
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+6
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+7
Utena
+8
7.34 16.31 8.54
313-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 53 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +23 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +26 Kopenhaga +9
kokteilis Lietuvos moterys – gražiausios Vakar Violeta nuramino did žiąją dal į moter ų, tur inčių antsvorio ir siek ian čių žūtbūt jo atsik ratyti. „Išanalizavau statistiką, surengiau ap klausą, kalbėjau su medikais, aiškiare giais, magais ir kitokio plauko būrėjais. Ką bedar yt umėte, visos pastangos – bergždžios. Tai mums nepavaldu. Tik reikia neprisiauginti svorio daugiau“, – teigė skaitytoja. „Nereik ia deg int i riebalų, – Violetai ant rino Svetlana. – Būkime unikalios. Nėra negražių moterų, yra tik prasti drabužiai, išdarkantys mūsų grožį. Jei su kiekviena mūsų padirbėtų auksinių rank ų drabu žių kūrėjai, mes būtume lėlės. Įsidėmė kite, Lietuva – šalis, kurioje gyvena gra žiausios pasaulyje moter ys. Tad, vyrai, po glėbį gėlių ir pirmyn pas mus!“
Tiesa: vienu klausimu vyrai ir
moterys sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis.
Nuomonę formuoja dizaineriai
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+12 +13 +3 +7 +6 +3 +13 +13
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+10 +14 +17 +22 +5 +26 +17 +9
Vėjas
6–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+6
+7
Marijampolė
Vilnius
+9
Alytus
Vardai Domantė, Gotfridas, Severas, Severija, Svirbutas
lapkričio 8-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+9
+9
+9
+8
11
+8
+8
+7
+7
5
+7
+9
+8
+4
7
rytoj
šeštadienį
1793 m. Paryžiuje atida rytas Luvro muziejus. 1917 m. Rusijoje sufor muota nauja vyr iausy bė: Liaud ies kom is ar ų tarybos pirmininku tapo Vladimiras Leninas, UR ministru – Levas Trockis, tautybių reikalų komisa ru – Josifas Stalinas. 1922 m. gimė Christ ian Barnard, Piet ų Afr ikos chir urgas, 1967 metais pirmas pas aulyje atl i kęs žmogaus širdies per sodinimo operaciją.
1935 m. gimė prancūzų aktorius Alain Delon.
1972 m. pasirašius geros kaimynystės sutartį, Va kar ų ir Ryt ų Vok iet ijos baigė 23 metus trukusią priešpriešą. 1988 m. JAV prezidento rink imus laimėjo Geor ge Bush. 2010 m. Liet uvą pa siekė did žiausias kada nors šalyje rodytas Žal gir io mūšio paveikslas, prieš 100 met ų nut a pytas lenk ų dail in ink ų Zygmunt Rozwadowski ir Tadeusz Popiel.
Nupjaus amžinos meilės simbolius Tempiant remon tuoti burlaivį „Meri dianas“, bus pakelti abu miesto centre esantys tiltai. Nuo vieno jų – Biržos – bus nupjauta didžioji dalis jaunavedžių paka bintų spynų, sim bolizuojančių am žiną meilę.
Savo nuomonę pareikšti panoro ir Sta nislava. „Ar atk reip ėte dėmes į, kas formuo ja pož iūr į, kad tik liekna moter is gra ži? Ogi mūsų smegenėles taip prog ra muoja nuk vakę dizainer iai. Man as meniškai „dviračio rėmai“ ir yra tik rė mai, atrodantys it griaučiai.“ Veiksmai: jaunavedžių ant tilto turėklų pakabintos spynos artimiausiu metu bus nupjautos.
Vidus daug svarbesnis Milena įsit ik inusi, kad vyrai myl i ne moters kūną, o moters šarmą. „Dėl darbo pobūdžio dažnai būnu tarp žmon ių, – pasakojo ji. – Sut ink u liek nų it nendrės merg inų. Graž ios, bet jų galvose – tuščia. Ir negal iu atsig inti tų, kur iems baisiai įdomu pasižod žiuo ti, „per dant į persitraukti“. Tos liekno sios amžinai nelaimingos, sau – negra žios, nepasitik inčios savimi. O dėl vy rų... Ne kartą esu pastebėjusi, kad žiau ri trauka būna prie tų, kurie šiaip net nepatinka pagal išvaizdą, bet iš jų bio lauko sklinda tok ia vyr iška stipr ybė, kad „stogą nurauna“. Tad, moterys, ge riau investuok ime į savo sielą ir būsi me įdomios. O kūnas... Kas jis?“ Česka (397 719; anądien vykusiame moteriškos logikos konkurse laimėjo... atsitiktinių skaičių generatorius)
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Burlaivio „Meridianas“ išlydėtuvės vyks šeštadienį 10 val. Dalyvauti jose kviečiami visi klaipėdiečiai. Dėl barkentinos išplukdymo apie 10 val. numatoma pakelti Pilies til tą. Po pusvalandžio – Biržos. Nu matoma, kad burlaivio išplukdy mas truks apie 3,5–4 val. Abu tiltai bus pakelti, kol prie „Meridiano“ atplauks du vilkikai ir jį ištemps. Šis procesas bus pri žiūrimas. Tiltų pakėlimui jau ruošiamasi. Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktorė rengiasi pasirašyti
įsakymą dėl darbų, derinama eis mo schema. Iki šeštadienio nuo Biržos til to planuojama pašalinti daugu mą jaunavedžių pakabintų amžiną meilę simbolizuojančų spynų. „Ne pirmą kartą nuo tilto tu rėklų šaliname pakabintas spy nas. Anksčiau nupjaudavome pa čias prasčiausias, surūdijusias“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Pasak vedėjos, spynos labai ken kia tiltui. Esant vibracijai, jos pa žeidžia tilto turėklus ir šie rūdija. Konstrukcijas reikia dažyti, re montuoti, o tai kainuoja.
Vytauto Petriko nuotr.
Be to, jei ant turėklų pakabina ma labai daug spynų, didėja til to apkrovos. Tai apsunkina jo pa kėlimą. „Dabar spynų nėra labai daug. Tačiau vienu metu ant abiejų tu rėklų pakabintų spynų svoris sie kė beveik 300 kilogramų. Tai labai didelė apkrova, o tiltą reikia kilno ti“, – pabrėžė I.Šakalienė. Vedėja sakė dar negalinti pasa kyti, ar bus nuimtos visos spynos. Anot I.Šakalienės, ieškoma al ternatyvų, kur ateityje jaunave džiai galėtų kabinti amžiną meilę simbolizuojančias spynas. „Kaliningrade teko matyti iš me talo pagamintą medį. Jaunavedžiai
300
– tiek kilogramų vienu metu svėrė ant Biržos tilto pakabintos spynos.
spynas kabina ant jo“, – pasako jo vedėja bei pridūrė, kad jauna vedžiai amžiną meilę simbolizuo jančias spynas galėtų kabinti savo privačiose teritorijose.