TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, lapkričio 8 d., 2012 m. Nr. 261 (1460)
Per artimiausias kelias dienas bus išnagrinėta, ar Sei mo rinkimai vyko pagal Konstituciją. Lietuva 5p.
diena.lt
Pasitikėjimas artimųjų finansinėmis galimybė mis ne vieną laiduo- toją nugramzdino į svetimas skolas. Tema 8p.
Po įtemptos kovos B.Obama pagaliau gali atsikvėpti. Pasaulis 12p.
Apleistos stiklo džiunglės
1,30 Lt
Aš, būdamas konservato rius, širdyje visuomet esu už respublikonus, bet tik rai šiuo metu negalime skųstis šiuo prezidentu. Premjeras Andrius Kubi lius apie JAV prezidentu perrinktą Ba racką Obamą.
6p.
Miestas
2p.
Dėl streiko – į teismą „Viln iaus vieš oj o transp orto“ va dovai ieško būdų sus tabdyt i atei nantį treč iad ienį planuojamą dar buotojų streiką. Jie kreipės i į teis mą ir teig ia, kad streikas būtų ne teisėtas. O streik uot i pasir yžę vie šojo transporto vairuotojai tvirtina, esą vadov ybės arg umentai yra vi siškai nepagrįst i.
Menas Verslai: teritorijos detalusis planas skelbia, kad joje turėtų būti prekybos ir administracinės patalpos, tačiau šalia šiltnamių veikia automobilių
dirbtuvės.
Dešimtys šiltnamių išdaužytais stiklais, grėsmingi užrašai „pašaliniams vaikščioti draudžiama“, „teritoriją saugo šuo“, dirbtuvės, automobilių plovyklos. Visa ši stiklo šukėmis nusėta teritorija vidury miesto – jau ne pirmi metai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Saugo tvora
Beveik 9 hektarų teritorijoje Os lo g. 1 / Miškinių g. 26 nors ir ry toj galėtų savo darbą pradėti sta tybinė technika, tačiau stiklinių šiltnamių paunksnėje kol kas tylu. Milžinišką teritoriją nuo svetimų akių saugo tvora, kelios spygliuo
tos vielos linijos ir grėsmingi užra šai, įspėjantys prašalaičius nekišti savo nosies kur nereikia. Pasivaikščiojus palei tvorą gali ma rasti vartus, ant kurių puikuo jasi užrašas, kviečiantis užeiti į te ritorijoje veikiantį šiltnamį. Tiesa, akivaizdu, kad jame jau seniai nie kas neaugina nei agurkų, nei pomi dorų, – čia automo bilių dirbtuvės.
13p.
R.Tuminas įtiko reikliems britams
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Lapkričio mėn. kviečiame atlikti
vėžio žymenų tyrimus su nuolaida iki 26% Siūlome atlikti šiuos vėžio žymenų tyrimus: vyrams: karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimą už 25 Lt su 22% nuolaida; moterims: karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimą už 25 Lt su 22% nuolaida; moterims: kiaušidžių vėžio antigeno (Ca 125) tyrimą už 25 Lt su 26% nuolaida. Dėl tyrimo kreiptis į 102 kab. Plačiau apie vėžio žymenų tyrimų svarbą skaitykite www.karpol.lt Tyrimų kaina ne poliklinikos pacientams
29 Lt su 15 proc. nuolaida
2
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Rinkimus lydėjo linksmybės Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
JAV prezidento rinkimai neliko be atgarsio ir Vilniuje. Antradie nio vakarą vilniečiai klube šven tė rinkimų naktį, o vakar ryte rin kimų rezultatų aptarti rinkosi dip lomatai.
Antradienio vakarą sostinės mu zikos klube „Tamsta“ prasidėjo linksmybės: žmonės prie muzi kinio klubo rikiavosi eilėmis, no rėdami patekti į vidų ir švęsti JAV prezidento rinkimų naktį. Muzikinio klubo vidus buvo iš puoštas JAV vėliavėlėmis, su sirinkusieji buvo vaišinami už kandžiais, gėrimais. Buvo galima sudalyvauti balsavimo žaidime – balsuoti už demokratą Baracką Obamą, respublikoną Mittą Rom ney ar įrašyti savo kandidatą. Vakar rytą paaiškėjus, kad B.Obama dar ketverius metus eis JAV prezidento pareigas, per viešbutyje „Kempinski“ vyku sius pusryčius JAV laikinoji rei kalų patikėtinė Annie Hall prog-
nozavo, kad Amerikos santykiai su Lietuva išliks nepakitę. A.Hall patikino, kad rinkimų rezultatai daugiau įtakos turės Amerikos vidaus gyvenimui. Nors vyrauja nuomonė, kad antrai ka dencijai perrinktas JAV prezidentas gali jaustis laisviau ir įgyvendin ti dalį ambicingų, bet nepopulia rių sumanymų, užsienio politikos tai greičiausiai nepaveiks.
Rinkimuose nuomo nės daugiau buvo pasidalijusios ne dėl užsienio politikos, bet dėl nedarbo, so cialinių problemų. „Šiuose rinkimuose nuomo nės daugiau buvo pasidalijusios ne dėl užsienio politikos, bet dėl nedarbo, dėl socialinių problemų, dėl pačios ekonomikos, todėl už sienio politika po šių rinkimų ne pasikeis. Manau, kad Lietuvos bei
JAV santykiai nesikeis ir toliau iš liks stiprūs. B.Obama tęs savo po litiką, ir nors dar daug ką yra nu veikti, manau, jis – teisingame kelyje“, – teigė A.Hall. Pašnekovė pabrėžė, jog ne tiek svarbu, kas išrinktas prezidentu, bet tai, kad JAV vyksta demokra tiški rinkimai, kur žmonės laisvai gali pareikšti savo valią. „Šie rinkimai parodo, kokia stipri mūsų demokratija. Tą die ną JAV vyko ne tik prezidento rin kimai, bet ir daug kitų rinkimų bei referendumų. Pavyzdžiui, Dako tos valstijoje žmonės balsavo, ar gyvūno skriaudimas gali būti lai komas nusikalstama veika“, – dėstė A.Hall. JAV atstovė taip pat pabrėžė, kad B.Obamos valdoma šalis ir toliau stengsis išlaikyti glaudžius santykius su Europa ir strategiškai bendradarbiaus su Rusija. „Manau, kad jis tęs savo politiką Irano atžvilgiu ir bandys pritrauk ti Rusiją prisijungti prie sankcijų šiai valstybei. Taip pat bus palai komi stiprūs santykiai su Euro pa“, – pabrėžė A.Hall.
Įspėjimas: teritoriją nuo prašalaičių saugo grėsmingi užrašai ir spygliuot
Apleistos stik Jų darbuotojai patikino, 1 kad šiuo metu nuomo jasi patalpas iš verslininko Sau liaus Skreb ės kontrol iuojam os vienos iš SKR grupės įmonių, ir visais klausimais pasiūlė kreip tis būtent į jį. Projektų detalių neatskleidė
Pusryčiai: aptarti JAV prezidento rinkimų rezultatų vakar ryte Vilniuje rinkosi diplomatai, politikai, vers
lininkai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kontrolierių mažiau, bet kontrolės daugiau Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniuje važinėja jau nebe du, o penki keleivių kontrolės auto busiukai, nors kontrolierių pa staraisiais metais gerokai suma žėję.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus va dovo Daniaus Rinkausko teigimu, padaugėjus autobusiukų bus pa tikrinta daugiau transporto prie monių ir operatyviau reaguojama į viešojo transporto vairuotojų iš kvietimus. Taip pat tikimasi, kad bus dažniau tikrinamas trans portas, važiuojantis į atokesnes miesto vietas. Taip bus išaiškin ta daugiau pažeidėjų. Transporto priemones bendrovė nuomoja, už kiekvieną autobusiuką kas mėnesį mokama po 4 tūkst. litų. 2010 m. sostinėje dirbo 92 kontrolieriai,
2011 m. – 96, 2012 m. darbuoja si 64 kontrolieriai. D.Rinkauskas tikino, kad nau jos e. bilieto sistemos sukeltų įvai riausių nesusipratimų jau mažė ja. „Keleiviai iki šiol klausinėja
Komercinė sklypo paskirtis ne prieštarauja bendrajame miesto plane numatytam teritorijos už statymui. Detaliajame sklypo pla ne numatyta, kad teritorijoje bus statoma ne aukštesnių nei 10 met rų, arba trijų aukštų, pastatų. Taip pat numatytas ne itin didelis už statymo intensyvumas.
Algis Strelčiūnas:
Jie turėjo didelių am bicijų. Prekybos, pra mogų centrus statyti. „Pagrindinis užsakovų pageida vimas buvo pakeisti sklypo paskir tį iš žemės ūkio į komercinę. O di delio užstatymo jie ir neplanavo. Šiuo metu pagal projektą užstaty ti galima 79 proc. teritorijos. Jeigu užstatymas būtų tankesnis, reikė tų tiesti naujas komunikacijas, nes esamų nepakaktų. Gal todėl bu vo nuspręsta labai neužstatyti to sklypo“, – teigė prisistatyti neno
Stabdyti streiką ba
apie naująją sistemą, bet jau ma žiau nei prieš mėnesį. Kontrolie riai ir toliau aiškina bei pamoko žmones, kuriems sunku perpras ti naują tvarką“, – sakė kontrolie rių vadovas.
Pirkinys: „Susisiekimo paslaugos“ įsigijo dar tris kontrolieriams
skirtus autobusiukus.
Su pačiu verslininku žurnalistams susisiekti nepavyko, o paskambi nus į SKR grupę, kurios valdybos pirmininkas jis yra, telefonu atsi liepusi moteriškė užsirašė mobi liojo telefono numerį ir pažadėjo, kad verslininkas pats susisieks su žurnalistais, kai galės. Pašnekovė detaliau apie teritorijos ateitį pa pasakoti negalėjo. „Čia planai keičiasi vos ne va landom, tad geriausia būtų, jeigu jis pats pakomentuotų“, – tepasa kė moteris. Dienraščio žurnalistams pavy ko išsiaiškinti, kad teritorijos de talusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus taryboje dar 2010 m. birželio 30 d. Tuomet pa grindinė tikslinė sklypo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į ko mercinę.
Pristeigė servisų ir plovyklų
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ va dovai ieško būdų sustabdyti atei nantį trečiadienį planuojamą dar buotojų streiką.
Viešojo transporto profesinės są jungos lapkričio 14 d. nuo 4.30 iki 6.30 val. suplanavo surengti įspė jamąjį streiką dėl neišmokėtų at lyginimų. Tačiau „Vilniaus viešo jo transporto“ vadovas kreipėsi į teismą dėl šio streiko pripažinimo neteisėtu, kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Nors įmonės finansinė situaci ja sunki, darbuotojams atlyginimus mokėdavome laiku nepaisyda mi net ir ekonominio sunkmečio. Vyriausybė neskyrė pakankamo finansavimo viešojo transporto sektoriui, todėl nei Vilniaus mies to savivaldybė, nei įmonė „Vil niaus viešasis transportas“ neturi galimybės išmokėti darbuotojams 2011 ir 2012 m. nemokėto trylikto jo atlyginimo. Profsąjungų reika lavimai yra neįmanomi ir stumia įmonę į bankrotą, todėl nutarė
me kreiptis į teismą dėl šio strei ko teisėtumo“, – pranešime cituo jamas įmonės direktorius Gintaras Nakutis. Vilniaus viešojo transporto pro fesinės sąjungos siekia, kad dar buotojams būtų sumokėtas dve jus metus nemokėtas tryliktasis atlyginimas, tai yra apie 8 mln. li tų, apie 4,6 mln. litų delspinigių ir dar apie 9,4 mln. litų – atlyginimų indeksacija. Įmonės „Vilniaus viešasis trans portas“ atstovai ir savivaldybės darbo grupė, kaip teigiama prane šime, sutiko darbuotojams sumo kėti 8 mln. litų per artimiausius aš tuonis mėnesius, tačiau profesinės sąjungos tam nepritaria. Transporto darbuotojų forumo pirmininkas Jonas Petraška sakė, kad apie kreipimąsi į teismą kol kas žino tik neoficialiai. „Manome, kad toks ieškinys ab soliučiai nepagrįstas, nes mes dėl visko esame susitarę, mums niekas nieko nesakė paskutiniame posė dyje, kai svarstėme paties streiko
3
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
miestas
13p.
„Vilnius Mama Jazz“ žada keturias dienas nenuspėjamos muzikos.
Atlyginimai auga, bet vilniečių mažėja Rūta Grigolytė Vakar Vilniaus miesto savival dybės taryboje pristatytas 2013– 2015 m. veiklos planas, kuriame – ir džiugi, ir liūdinanti statistika.
ta viela.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
klo džiunglės rėjusi sklypo projektą vykdžiusios bendrovės „Ugna“ atstovė. Pagal projektą numatyta, kad ko mercinės paskirties sklype gali bū ti steigiama prekybos ir administ racinių patalpų. Kaip žurnalistams paaiškino „Ugnos“ atstovė, šiame sklype neturėtų būti nei kremato riumų, nei, pavyzdžiui, automobi lių servisų. Tačiau būtent pastarų jų žurnalistams pavyko aptikti tiek prie pačių šiltnamių, tiek aplink juos esančioje teritorijoje. Be to, teritorijoje iškabinėtas „SKR gru pės“ telefono numeris, kuriuo siū loma teirautis dėl sandėlių ir kitų patalpų nuomos. „Komercinė paskirtis būna įvairi. Pagal šiam sklypui parengtą detalųjį planą čia gali būti prekybos ir admi nistracinių patalpų. Būna komercinė paskirtis, kai, pavyzdžiui, leidžia ma statyti krematoriumų, dar kito kia leidžia statyti automobilių ser visų, bet, mano žiniomis, sklypui Oslo gatvėje tokios paskirtys nesu teiktos“, – teigė pašnekovė. Problema atsirado seniai
Buvęs Lazdynų seniūnas ir akty vus Lazdynų bendruomenės at
stovas Algis Strelčiūnas prisimi nė, kad teritorijos Oslo gatvėje problema atsirado senokai, žlu gus žemės ūkio bendrovei „Pa nerys“. „Ši bendrovė veikė gana sėkmin gai, paskui verslininkai supirko pa jus ir įmonė žlugo. Negaliu pasaky ti, kad buvo sužlugdyta, tačiau ji bankrutavo, o verslininkai perėmė sklypą savo žinion drauge su visais namais, šiltnamiais ir kitomis ko munikacijomis“, – dėstė A.Strel čiūnas. Didžioji sklypo dalis atiteko su verslininko S.Skrebės vardu sieja mai įmonei, tačiau, pasak A.Strel čiūno, nepavyko iškart pakeisti sklypo paskirties. „Tai ne vienus metus trunkan tis procesas. Jie turėjo didelių am bicijų. Prekybos, pramogų centrus statyti. Tačiau žinote, kaip būna su tuo paskirties keitimu. Viskas užsitęsė, paskui gal jau ir pinigų tiek nebuvo arba šiaip planai pasi keitė ir kol kas matome ką mato me – smulkias įmonėles, išdaužy tus šiltnamius, kuriuose, be žolės, niekas neauga“, – apibendrino bu vęs seniūnas.
andys teisme
Miesto aplinkos analizėje, kuria remiantis iš dalies kurta minė ta strategija, nurodoma, kad gy ventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje 2012 m. pradžioje buvo 552 008 žmonės. Beje, nors šalies studentai ir geresnio dar bo užmokesčio ieškotojai masiš kai migruoja į Vilnių, registruo tų vilniečių per metus sumažėjo 2 tūkst. – 2011-ųjų pradžioje sos tinėje buvo registruota 554 060 gyventojų.
Registruotų vilnie čių per metus suma žėjo 2 tūkst. – iki 552 008 žmonių. Tarptautinės ir vidinės mig racijos 2011 m. statistika rodo, kad iš Vilniaus miesto savivaldy bės išvyko 3632 gyventojais dau giau, nei atvyko. 2011 m. pabai goje gyvenamasis fondas, t. y. gyvenamųjų patalpų plotas, Lie tuvoje sudarė 84,83 tūkst. kv. m.,
Statistika: sostinės neaplenkė visos Lietuvos tendencijos – Vilniuje,
nors ir nesmarkiai, gyventojų taip pat mažėja.
Vilniaus miesto savivaldybėje – 14,04 tūkst. kv. m. Vidutinis buto naudingasis plo tas 2011 m. Lietuvoje sudarė 66,3 m2, Vilniaus miesto savivaldybė je – 60,0 kv. m. 2012 m. pirmą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokes tis Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 2496,5 lito (2011 m. ketvir tį – 2427 litai). Tiesioginės užsienio investi cijos Lietuvoje 2011 m. pradžioje siekė 35,553 mln. litų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 20,96 mln. litų ir sudarė 59 proc. vi
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
sų šalies tiesioginių užsienio in vesticijų. 2012 m. pradžioje Vilniuje veikė 25,9 tūkst. ūkio subjektų. Didžiau sia dalis iš jų užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba, nekilno jamojo turto, nuomos ir kita vers lo veikla. Statistikos departamen to duomenimis, 2012 m. pradžioje Vilniuje veikė 133 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės. 2011 m. buvo priimta daugiau nei 679 tūkst. svečių, iš jų 562,5 tūkst. užsieniečių. Palyginti su 2011 m., svečių skaičius Vilniaus apgyven dinimo įstaigose išaugo 23 proc.
Algas mokės skolindamiesi Rūta Grigolytė Vakar sostinės savivaldybės ta ryba pritarė planams skolintis 20 mln. litų darbuotojų atlygini mams mokėti.
Darbo užmokesčiui sveikatos, so cialinės apsaugos, kultūros ir ki tų savivaldybės išlaikomų įstaigų darbuotojams Vilniaus savivaldy bė skolinasi 20 mln. litų. Miesto taryba vakar posėdyje patvirtino šį sprendimą. „Ne Finansų departamentas lėšas skirsto, taryba tvirtina biu džetą, o mes vykdome“, – sa kė savivaldybės Finansų departa mento direktorius Vygintas Jakas, paklaustas opozicijos tarybos na rio, ar tikrai nėra finansinių rezer vų ir reikia imti paskolą, kai mies
te, pavyzdžiui, statomi brangūs paminklai. Vilniaus miesto savi valdybė trumpalaikę 20 mln. li tų paskolą iš Finansų ministerijos nusprendė paimti siekdama lai ku užtikrinti darbo užmokesčio savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėjimą ir at siskaitymą su „Sodra“. Socialinio draudimo įmokoms bus perves ta 4 mln. litų, darbo užmokesčiui sumokėti skirta 16 mln. litų. Finansų ministerija prognozavo, kad Vilnius šiemet surinks 18,4 mln. litų mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Savivaldybė planus įvykdė dar prasčiau – ne surinko 32,7 mln. litų NT mokes čio, bet surinko 10 mln. litų dau giau gyventojų pajamų mokesčio, nei planuota. Paskolą žadama grą žinti šiemet arba kitais metais.
Lūkesčiai: miesto įstaigų medi
kams atlyginimus garantuos ne biudžeto pinigai, o savivaldybės tarybos patvirtinta paskola.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
Lošimo namų nebesteigs Rūta Grigolytė
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dar vienų lošimo namų Gedimino prospekte nebus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba vakar nepri tarė, kad jie būtų įsteigti.
veiklos pasirinkimą, manome, kad jie patys nedarė to, ką turėjo da ryti, – kalbėjo J.Petraška. – Mes rengiame streiką, nes nieko neži nome. O teisme reikalas gali išsi spręsti per kelias valandas. Visuo met laukiame pasiūlymų, veiksime pagal aplinkybes.“
Už lošimo namų steigimą balsavo 15 tarybos narių, prieš – 10, susi laikė 6. Kad siūlymui būtų pritar ta, už jį turėjo balsuoti mažiausiai 17 tarybos narių. Lošimo namus norėta steig ti priešais pat Vyriausybės pasta tą, Gedimino pr. 16, kur įsikūręs
Kova: kol kas vairuotojai ketina rengti tik įspėjamąjį streiką, bet savi
valdybė siekia kelią užkirsti ir jam.
procedūras su darbdaviu dėl mi nimalaus paslaugų teikimo. Jeigu jis buvo įgaliotas tai padaryti, tada mes paruošime pranešimą savival dybei, kad mitingą organizuojame tą pačią dieną. Kadangi savivaldy bė iš pasalų organizuoja veiksmus, ribojančius mūsų demokratinės
viešbutis „Novotel“ ir prekybos centras „Flagman“. Lošimo namų steigimu tarybo je bandyta domėtis jau daugiau nei prieš metus – 2011 m. gegu žės 25 d. taryba nepritarė idėjai dar esant projekto pateikimo sta dijai: nusprendė, kad šio klausimo svarstyti neverta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įparei gojo tarybą vis dėlto imti projek tą svarstyti ir priimti sprendimą – sutikti arba nesutikti steigti lo šimo namus.
Neleido: Gedimino prospekte
jau esantiems vieniems lošimo namams antrieji kompanijos ne palaikys. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
5
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Konstitucijos sargai narstys rinkimų bylą
Naktį į trečiadie nį į Lietuvos am basados terito riją Baltarusijos sostinėje įskrie jo du Molotovo kokteiliai. Nu kentėjusių nė ra. Oficialusis Vilnius griežtai pasmerkė šį iš puolį.
Konstitucinis Teismas (KT) šian dien nagrinės paklausimus, ar per Seimo rinkimus galėjo bū ti šiurkščiai pažeisti įstatymai. Tačiau į kitos kadencijos parla mentą išrinktiems parlamenta rams jau įteikti Seimo nario pa žymėjimai.
Liudininkas: per išpuolį ambasados pastate buvo ambasadorius L.Linkevi
čius, tačiau jis nenukentėjo.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Naktinis incidentas prie ambasados Minske Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Jokių rimtesnių nuostolių
Šiuo metu vyksta tyrimas, vietos milicija ieško nusikaltimo vykdy tojų. Per išpuolį ambasadoje buvo Lietuvos ambasadorius Minske Li nas Linkevičius, tačiau nei jis, nei kiti darbuotojai nenukentėjo. Pasak ambasados trečiosios sek retorės Vidos Naujokaitytės, de giuosius užtaisus į ambasados teritoriją apie 23 val. įmetė ir pa sišalino kol kas nenustatyti asme nys. Prie ambasados budintiems apsaugininkams jų sulaikyti ne pavyko. Vis dėlto apsauga reagavo ir neleido ugniai išplisti. „Milicija užtaisus beveik tuoj pat užgesino, todėl jokio rimtesnio nuo stolio nebuvo padaryta. Juolab kad nė vienas iš kokteilių nenuskriejo iki pastato“, – teigė V.Naujokaitytė. Moteris teigė, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Baltarusiai į inci dentą žiūri gana rimtai. „Kol kas aiškinamasi, kas ir kaip. Vyksta tyrimas, ir mes patys nelabai gali me plačiau komentuoti“, – kalbė jo ambasados atstovė. Pavadino chuliganišku išpuoliu
Baltarusijos užsienio reikalų mi nisterija (URM) išpuolį prieš Lie tuvos ambasadą Minske pasmerkė. „Mes įsitikinę, kad tai piktavališ kas chuliganizmas. Tikimės, kad tyrimo institucijos operatyviai iš tirs bylą dėl incidento, o kalti bus nuteisti“, – sakė ministerijos at stovas Andrejus Savinychas. Baltarusijos teisėsauga prane šė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo. Šios šalies Tyrimų komitetas informavo, kad „turi mas vaizdo įrašas, kaip buvo įvyk dytas nusikaltimas, ir vaizdo įraše matomi du tamsūs siluetai“.
Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu sprendžiama dėl Lietuvos at stovybės turimo vaizdo įrašo per davimo teisėsaugos institucijoms. Taip pat pranešama, kad dėl nusi kaltimo kol kas niekas nesulaiky tas, o įvykio vietoje dirba operaty vinė tyrimo grupė.
Milicija užtaisus be veik tuoj pat užgesi no, todėl jokio rim tesnio nuostolio nebuvo padaryta.
Įteikė notą
Lietuvos URM parengė notą Balta rusijai. Ji jau perduota Baltarusijos diplomatinei žinybai. Vakar per Seimo Užsienio rei kalų komiteto posėdį, kuriame apsvarstytas incidentas Minske, URM Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Edmi nas Bagdonas pranešė, kad „sura šyta nota, kurioje atkreipiamas dė mesys, jog panašus išpuolis prieš Lietuvos ambasadą Minske – jau ne pirmas“. Anksčiau į atstovybės pastatą buvo įmesta dažų, rastas imitacinis sprogmuo. Anot E.Bagdono, kuris anksčiau buvo Lietuvos ambasadorius Bal tarusijoje, kol kas šalies kaimynės pareigūnams nepavyko nustatyti nusikaltėlių. Pastarąjį kartą, kai buvo įmesti dažai, viena Baltarusijos teisėsau gos pareigūnų keltų versijų – kad veikė Rusijos radikalai. Teroro aktas?
Faktą, kad į ambasadą mesti bu teliai su degiuoju skysčiu, reikė tų vertinti kaip teroro išpuolį prieš
Lietuvą. Tai teigia užsienio reika lų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo Užsienio reikalų komi teto pirmininkas Emanuelis Zin geris. „Tai yra teroro išpuolis prieš Lie tuvos teritoriją“, – vakar pareiškė E.Zingeris. „O ką jums primena tokia įvykių eiga, kai vakare į ambasados terito riją įskrieja du buteliai su Molotovo kokteiliu? Kas tai yra, jeigu ne tero ro aktas?“ – tvirtino A.Ažubalis. „Aš pasakiau, ką manau kaip užsienio reikalų ministras, nes kai mėtomi Molotovo kokteiliai, kitaip negali to įvardyti. Kaip gali tai įvar dyti? Netyčia kas supainiojo? Pa sibeldė ne į tas duris? Ne, tai bu vo apgalvota, aiški akcija. Nes tai buvo numesta ne kur nors vidury gatvės, vidury plento, bet į Lietu vos Respublikos ambasados Balta rusijoje teritoriją, kuri pagal Vienos konvenciją yra mūsų teritorija“, – aiškino ministras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pranešė, kad kreipėsi į KT, „siekdama išsklaidyti abejones dėl Seimo rinkimų“. „Tik KT gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pa žeidimai turėjo galutiniams rinki mų rezultatams, ar bus užtikrin tas politinės sistemos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida“, – pareiškė Prezidentė. Ji paprašė KT įvertinti, ar ma sinis rinkėjų papirkinėjimas ir ki ti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezul tatams daugiamandatėje apygar doje. Taip pat šalies vadovė pa prašė išaiškinti, ar buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvir tinant galutinius rinkimų rezul tatus septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose. Dėl rinki mų pažeidimų šiose apygardose į Prezidentę su skundais kreipė si Tautininkų sąjunga, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat Darbo partija. KT jau pranešė šiandien svars tysiąs valstybės vadovės ir dar antradienį Seimo priimtą kreipi mąsi dėl parlamento rinkimų re zultatų patikimumo. Dėl abiejų šių paklausimų sprendimai tu ri būti paskelbti vėliausiai šį šeš tadienį. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar jau įteikė Seimo na rio pažymėjimus išrinktiesiems parlamentarams. Kaip sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigaus kas, išduotas pažymėjimas su teikia teisę prisiekti. Z.Vaigauskas prieš įteikdamas pažymėjimus pabrėžė, kad pir mą kartą šis dokumentas tei kiamas visų 70 daugiamandatė je apygardoje į Seimą ateinančių parlamentarų išrinkimą apskun dus KT. Pasak VRK vadovo, jeigu rinkimų rezultatai bus pripažinti negaliojančiais, įteiktas pažymė jimas teisės prisiekti nesuteiks. Jis taip pat pabrėžė, kad iki priesaikos išrinktieji Seimo na
riai patys savo iniciatyva turi at sisakyti su Seimo nario mandatu nesuderinamų pareigų. Kai kurie europarlamentarai jau yra viešai paskelbę, kad lieka dirb ti Europos Parlamente, – tai so cialdemokratai Vilija Blinkevičiū tė bei Zigmantas Balčytis, jie vakar ir neatsiėmė pažymėjimų. Taip pat pažymėjimų įteikimo ceremonijo je nedalyvavo liberalas Eugenijus Gentvilas, kuris dar nėra patvirti nęs, ar eis į Seimą ir atsisakys va dovo vietos Klaipėdos jūrų uoste.
Zenonas Vaigauskas:
Jeigu rinkimų re zultatai bus pri pažinti negalio jančiais, įteiktas pažymėjimas teisės prisiekti nesuteiks.
Pažymėjimo taip pat neatsiė mė Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, einantis sostinės vice mero pareigas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas eu roparlamentaras Valdemaras To maševskis. Pažymėjimo neatsiėmė ir Dar bo partijos lyderis europarlamen taras Viktoras Uspaskichas, nors jis yra patvirtinęs, kad greičiau siai eis dirbti į Seimą. Pažymėjimų neatsiėmė ir dau giau išrinktųjų Seimo narių – „Drąsos kelio“ atstovė Neringa Venckienė, konservatorius Pau lius Saudargas, kiti. Nedalyvavę ceremonijoje iš rinktieji Seimo nariai pažymėji mus gali atsiimti bet kada iki pir mojo Seimo posėdžio. VD, BNS inf.
Premjeras santūresnis
Premjeras Andrius Kubilius kiek santūriau įvertino incidentą. Jis teigė laukiantis kompetentingų institucijų išvadų dėl išpuolio prieš Lietuvos ambasadą. „Tikrai nesiimu to kaip nors dras tiškai vadinti tol, kol neturime tyri mo išvadų“, – sakė A.Kubilius. Bet, jo nuomone, išpuolis yra „nerimą keliantis incidentas“. „Nenorėčiau imtis kokių nors vertinimų, tai mums kelia susirūpi nimą, bet lauksime kompetentingų institucijų – tiek Lietuvos, tiek Bal tarusijos – tyrimo. Tikėčiausi, kad tokie dalykai tikrai daugiau nepasi kartos“, – sakė premjeras. Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos teisėsaugos instituci jos neturi pagrindo pradėti tyrimą dėl išpuolio.
Dokumentai: išrinktiesiems Seimo nariams jau pagaminti ir įteikti
pažymėjimai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
6
ketvirtaDIENIS, lapkričio 8, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pokyčių galime sulaukti
Lietuvos vadovai sveikina B.Obamą
L
ietuvos valstybės vadovė Dalia Gry bauskaitė pasveikino Baracką Obamą antrąkart laimėjus Jungtinių Ameri kos Valstijų prezidento rinkimus. „Linkiu visokeriopos sėkmės toliau einant šias atsakingas pareigas bei tęsiant pradėtus darbus. JAV yra svarbiausia partnerė užtikri nant Lietuvos ir Baltijos valstybių saugumą, stabilumą bei gerovę. Esu įsitikinusi, kad pa garba bendroms vertybėms pagrįsti glaudūs ir konstruktyvūs mūsų šalių ryšiai ir toliau leis stiprinti abipusiškai naudingą dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą“, – rašoma D.Grybauskaitės sveikinimo laiške.
Laurynas Kasčiūnas:
Santykių su Lietuva lūžio nebus. Nebūtų nei vienu atveju, nei kitu. Stasys Gudavičius
A
teinančius ketverius metus ga ling iausios pasaulio valstybės vadovo pavardė nesikeis – de mokr at as Bar ack as Obam a perrinktas dar vienai kadencijai Jungtinių Amer ikos Valstijų prezidento poste. Šįkart JAV per rink imų kampan iją aki vaizdž iai dom inavo ekonom in iai, socia lin ių reformų, vidaus pol it ikos klausimai. Užsienio reikalai buvo antrame ar net tre čiame plane. Bet ar tai reiškia, kad nepasikeitęs JAV pre zidentas visiškai nepakoreg uos užsien io pol itikos? Prieš rink imus kalbėta, kad Vaš ingtono diplomatijos pokyčių galima tikėtis, nebent jeig u laimėtų respubl ikonas Mittas Rom ney. Jis neva „kiečiau kalbėtųsi ir elgtųsi“ su visais JAV tiesioginiais ir netiesioginiais oponentais pasaulyje, tarp jų – ir su Rusi ja. O B.Obamos pergalė esą įrodo, kad jokių pokyčių užsienio politikoje nebus. Su reišk iančiais tok ią nuomonę būtų gali ma sutikti tik iš dal ies.
Ar nepasikeitęs JAV prezidentas visiškai nepakoreguos užsienio politikos? Iš tikrųjų, jau daugelį metų JAV diploma tijoje vyrauja tęstinumo politika. „Tęstinu mas, tęstinumas ir dar kartą tęstinumas“ – toks būtų svarbiausios pasaulio valstybės užsienio politikos šūkis. Tai reiškia, jog kad ir kas laimėtų prezidento rinkimus, Vašing tono pozicija pačiais svarbiausiais demok rat ijos plėtros ir gynybos klausimais iš ti krųjų nepasikeis ir bus tolydž io vystoma. Kita vert us, korekcijos ir tam tikros nau jovės šioje srit yje neišveng iamos – ir tuo atveju, jei būtų laimėjęs M.Romney, ir da bar, kai pergalę švenčia B.Obama. Respubl ikonų prez identai iš tikrųjų lin kę vykdyt i kietesnę diplomat inę pol it iką. Tačiau dabar tur ime situaciją, kai Demok ratų partijos kandidatas B.Obama perrink tas antrai, vadinasi, paskutinei savo kaden cijai aukščiausiame JAV poste. Tai reišk ia, kad prez identui bus atrištos rankos elgtis kiek laisviau vykdant ir vidaus, ir ypač už sienio pol itiką. B.Obamos tiesiog neslėgs būtinybė „už ganėdinti“ savo nuosaikesnius rinkėjus, pa traukti juos į savo pusę. Todėl, tikėtina, su lauksime ir šiek tiek kietesnių sprendimų užsienio reikalų srityje. O tai naudinga su toli gražu neišblėsusio mis Maskvos imperialistinėmis nuotaiko mis vis dar besigrumiančioms Rytų ir Vidu rio Europos valstybėms. Taigi, ir Lietuvai.
Prezidentė taip pat padėkojo B.Oba mai už asmeninę paramą priimant Baltijos valstybėms svarbius sprendimus – dėl nuo latinės Baltijos šalių oro policijos misijos ir JAV karių dalyvavimo joje, dėl Šiaurės At lanto sutarties organizaciją stiprinančių gy nybos planų įgyvendinimo, dėl „itin svarbių sprendimų vystant priešraketinės gynybos sistemą“. D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, jog tikisi tolesnio vaisingo darbo ginant abiejų šalių bei tautų interesus ir įgyvendinant visai transatlantinei bendruomenei svarbius projektus saugumo, energetikos ir kitose srityse. „Lie tuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė Europoje ir Baltijos jūros regione“, – patiki no valstybės vadovė. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad antrai kadencijai perrinktas B.Obama daug prisidėjo prie regiono geopolitinio saugumo stiprinimo, todėl Lietuva „negali skųstis šiuo prezidentu“.
Susitikimai: per įvairius tarptautinius renginius Prezidentė D.Grybauskaitė yra kelis kar
tus trumpai bendravusi su JAV vadovu B.Obama
Lietuvos konservatorių lyderis pripažino, kad ideologiškai jam artimesni respublikonai, ta čiau taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvai svarbius B.Obamos administracijos žingsnius – NATO gynybos planų Baltijos šalims patvirtinimą, JAV karinių pajėgų dalyvavimą pratybose. „B.Obamos administracija per pastaruo sius ketverius metus daug nuveikė, kad mū sų regionas geopolitinio saugumo požiūriu įgautų tam tikrų svarbių dimensijų“, – sa kė premjeras. „Aš, būdamas konservatorius, širdyje vi suomet esu už respublikonus, bet tikrai šiuo
Džojos Gundos Barysaitės (prezidentūra) nuotr.
metu negalime skųstis šiuo prezidentu“, – teigė A.Kubilius. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pa tarėjas užsienio klausimais politologas Lau rynas Kasčiūnas, vertindamas JAV prezidento rinkimus, žurnalistams sakė, kad didelių po kyčių plėtojant santykius su Lietuva nebus. „Santykių su Lietuva lūžio nebus. Nebūtų nei vienu atveju, nei kitu. Santykiai su Rusi ja galbūt kitokie bus. Įdomu, ar tęsis ta „per krovimo“ politika. Manau, kad žodynas bus koreguojamas“, – teigė L.Kasčiūnas. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Baracko Obamos perrinkimas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu labai įvairiai ko mentuojamas naujienų portalo diena.lt skaitytojų. Tačiau dau guma jų dar rinkimų išvakarė se spėjo, kad balsavimo baigtis bus būtent tokia.
Draugystė Tas B.Obama – tikras bailys. Vėl ket verius metus laižysis su ruskiais ir kinais.
As Džiaugiamės dėl B.Obamos. Tikras pavyzdys visiems prezidentams!
Rinkimai Tie rinkimai – kažkokie labai jau ra sistinio pobūdžio. Juodaodžiai be veik 100 proc. balsavo už B.Obamą. Balt ieji balsavo ir už tą, ir už aną. Taig i, juodaodž iai kalt ina balt uo sius rasizmu, bet patys yra didžiau si rasistai. Jei tokios tendencijos iš liks ir toliau, Amerikoje daugiau bal tų prezidentų nebebus.
Gintaras
Tuštybės šou pasibaigė. Ir nesvar bu, kas laimėjo, – vis tiek Ameriką ir visą pasaulį valdo tokie kaip Rock felleris ir Ko.
(Balsavimas baigtas antradienį vėlai vakare, dar prieš pradedant skelbti rinkimų rezultatus)
Liucija
75
Šaunuoliai, amerikiečiai, sveikinu. Kad mums tokį prezidentą!
%
Sveikinimai Žėsim Su Mittu Romney gal ir būtų JAV nors kiek atsitiesusios. O su B.Oba ma tai jau ir aišku, kad į dar didesnę skolą lips.
Pokyčiai Juoda diena Amerikai ir visam Va karų pasauliui.
Kas laimės JAV prezidento rinkimus?
Pagaliau
Netg i jeig u būtų laimėjęs M.Rom ney, niekas toje Amerikoje nepasi keistų.
Man tai irgi B.Obama patinka kaip asmenybė.
12 8
Asmuo Jūs čia peikiat B.Obamą, kad jis ne va nieko nepadaro. Nesąmonė – ša lis apimta gilios krizės, tad jam did žiulė našta ant pečių krenta gerinti situaciją. Tai jis ir darys. O būtų išsi rinkę M.Romney – išvis regresuotų.
5
B.Obama M.Romney Negaliu pasakyti, nežinau Nesidomiu tais rinkimais
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, lapkriÄ?io 8, 2012
ekonomika
MoÂkesÂÄ?iai suÂryÂja diÂdĹžiÄ…ÂjÄ… daÂlÄŻ alÂgos TyÂriÂmas paÂroÂdÄ—, kad dirÂbanÂtys lieÂtuÂviai dauÂgiau nei puÂsÄ™ darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io ski ria ÄŻvaiÂriems moÂkesÂÄ?iams valsÂtyÂbei ir sa viÂvalÂdyÂbÄ—ms. ViÂduÂtiÂnis LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjas dau giau nei 40 proÂc. viÂso saÂvo ap skaiÂÄ?iuoÂto atÂlyÂgiÂniÂmo skiÂria mo kesÂÄ?iams. PriÂdÄ—Âjus ir darbÂdaÂviĹł suÂmoÂkaÂmus moÂkesÂÄ?ius, ĹĄi daÂlis virÂĹĄiÂja 55 proÂc. SpaÂlio paÂbaiÂgoÂje atÂlikÂta gyÂven toÂjĹł moÂkaÂmĹł moÂkesÂÄ?iĹł anaÂliÂzÄ— paÂroÂdÄ—, kad praÄ—ÂjuÂsiais meÂtais vi duÂtiÂnÄŻ mÄ—ÂneÂsio atÂlyÂgiÂniÂmÄ… – 2046 liÂtus (neatsÂkaiÂÄ?ius moÂkesÂÄ?iĹł) – ga vÄ™s ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjas moÂkesÂÄ?iams suÂmoÂkÄ—Âjo beÂveik 42 proÂc. saÂvo uŞ moÂkesÂÄ?io, arÂba 855 liÂtus. DiÂdĹžiau sia atÂlyÂgiÂniÂmo daÂlis suÂmoÂkÄ—Âta kaip priÂdÄ—ÂtiÂnÄ—s verÂtÄ—s moÂkesÂtis, gyÂven toÂjĹł paÂjaÂmĹł moÂkesÂtis ir priÂvaÂlo moÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo ÄŻmoÂkos. SkaiÂÄ?iuoÂjant moÂkesÂÄ?ius nuo darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdo, – 2684 liÂtĹł, – kuÂris apiÂma darÂbuoÂtoÂjo bruÂto dar bo uĹžÂmoÂkesÂtÄŻ ir darbÂdaÂvio suÂmo kaÂmus moÂkesÂÄ?ius, moÂkesÂÄ?iĹł daÂlis virÂĹĄiÂjo 55 proÂc. ToÂdÄ—l viÂsa viÂduÂti nÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmÄ… gauÂnanÂÄ?io gyÂvenÂto jo suÂma, atiÂduoÂdaÂma moÂkesÂÄ?iams, praÄ—ÂjuÂsiais meÂtais sieÂkÄ— 1493 liÂtus per mÄ—ÂneÂsÄŻ. „PaÂjaÂmĹł daÂlis, tenÂkanÂti moÂkes Ä?iams, neÂreÂtai skaiÂÄ?iuoÂjaÂma nuo
R
darÂbuoÂtoÂjo bruÂto darÂbo uĹžÂmoÂkes Ä?io, paÂmirĹĄÂtant ÄŻverÂtinÂti viÂsÄ… darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdÄ…. TaÂÄ?iau tiek gy venÂtoÂjĹł, tiek darbÂdaÂviĹł uĹž darÂbuo toÂjus moÂkaÂmi moÂkesÂÄ?iai yra lyÂgia verÂÄ?iai, toÂdÄ—l tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti verÂtiÂnaÂmi vieÂnoÂdai. Tik ÄŻtrauÂkus viÂsus ĹĄiuos moÂkesÂÄ?ius gaÂliÂma obÂjekÂtyÂviai ver tinÂti moÂkesÂÄ?iĹł naĹĄÂtą“, − saÂkÄ— tyÂri mÄ… atÂliÂkuÂsio „SwedÂbank“ AsÂmeÂni niĹł fiÂnanÂsĹł insÂtiÂtuÂto vaÂdoÂvÄ— OdeÂta BloÂĹžieÂnÄ—.
ÄŽ valsÂtyÂbÄ—s biuÂdĹže tÄ… suÂrenÂkaÂma maŞ daug treÄ?ÂdaÂlis su moÂkÄ—ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł, saÂviÂvalÂdyÂbÄ—ms ten ka apie deÂĹĄimÂtaÂdaÂlÄŻ. ViÂduÂtiÂnis LieÂtuÂvos naÂmĹł ĹŤkis, kuÂrÄŻ suÂdaÂro du suauÂguÂsieÂji ir vieÂnas neÂpilÂnaÂmeÂtis, moÂkesÂÄ?iams skiÂria paÂnaÂĹĄiÄ… saÂvo paÂjaÂmĹł daÂlÄŻ kaip ir na mĹł ĹŤkis, kuÂrÄŻ suÂdaÂro vieÂnas asÂmuo. DaÂrant prieÂlaiÂdÄ…, kad abu naÂmĹł
„„SkaiÂÄ?iai: viÂduÂtiÂnis lieÂtuÂvis dauÂgiau nei 40 proÂc. viÂso saÂvo apÂskaiÂÄ?iuoÂto atÂlyÂgiÂniÂmo skiÂria moÂkesÂÄ?iams.
ĹŤkio naÂriai dirÂba paÂgal darÂbo suÂtar tis ir gauÂna viÂduÂtiÂnius atÂlyÂgiÂniÂmus bei tuÂri bĹŤsÂto paÂskoÂlÄ…, moÂkesÂÄ?iams nuo darÂbo uĹžÂmoÂkesÂÄ?io fonÂdo skiÂria ma paÂjaÂmĹł daÂlis sieÂkia 50 proÂc. „GyÂvenÂtoÂjai, tuÂrinÂtys fiÂnanÂsiÂniĹł ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmĹł, maÂĹžiau saÂvo gry nĹłÂjĹł paÂjaÂmĹł gaÂli skirÂti varÂtoÂjiÂmo preÂkÄ—ms ir paÂslauÂgoms, toÂdÄ—l ma Şiau suÂmoÂka ir varÂtoÂjiÂmo moÂkesÂ
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
Ä?iĹł forÂma. Ĺ˝iÂnoÂma, nuo tam tikÂros paÂjaÂmĹł riÂbos moÂkesÂÄ?iĹł naĹĄÂtos au giÂmas suÂlÄ—ÂtÄ—Âja. ViÂsĹł pirÂma dÄ—l to, kad nuo 3150 liÂtĹł dyÂdĹžio atÂlyÂgiÂni mo neÂbeÂtaiÂkoÂmas neapÂmoÂkesÂtiÂna mĹłÂjĹł paÂjaÂmĹł dyÂdis. Taip pat, di dÄ—Âjant paÂjaÂmoms, paÂprasÂtai auÂga ir fiÂnanÂsiÂniai ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmai, ma ŞiÂnanÂtys varÂtoÂjiÂmui skirÂtas paÂja mas“, − saÂkÄ— O.BloÂĹžieÂnÄ—.
Ĺ iek tiek dauÂgiau nei puÂsÄ— ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjĹł suÂmoÂkÄ—ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł at siÂduÂria valsÂtyÂbÄ—s neÂbiuÂdĹžeÂtiÂniuo se fonÂduoÂse, paÂvyzÂdĹžiui, soÂciaÂliÂnio drauÂdiÂmo ir priÂvaÂloÂmoÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo biuÂdĹžeÂtuoÂse. ÄŽ valsÂtyÂbÄ—s biuÂdĹžeÂtÄ… suÂrenÂkaÂma maĹžÂdaug treÄ? daÂlis suÂmoÂkÄ—ÂtĹł moÂkesÂÄ?iĹł, saÂviÂval dyÂbÄ—ms tenÂka apie deÂĹĄimÂtaÂdaÂlÄŻ. VD inf.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
Savo namais rĹŤpintis reikia patiems Lina JauniĹĄkÄ— Koks tu ĹĄeimininkas, jei nesirĹŤpini savo namais, – tuo ÄŻsitikinÄ™ Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 80 namo gyventojai. Daugiau nei penkerius metus jie kiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ atideda pinigĹł namui remontuoti ir tvarkyti. Po truputÄŻ ir tvarkosi. Deja, dauguma kituose daugiabuÄ?iuose gyvenanÄ?iĹł ĹžmoniĹł vis dar mano, kad jĹł namu pasirĹŤpinti turÄ—tĹł kas nors kitas, tik ne jie patys. Remontui atideda kas mÄ—nesÄŻ
DidĹžiausias remontas Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 80 ir 82 daugiabuÄ?iuose vyko prieĹĄ dvejus metus – buvo apĹĄiltintas stogas ir sienos, pakeisti visi langai, ÄŻstiklinti balkonai. Tai gyventojams atsiÄ—jo daugiau nei 1 mln. litĹł, taÄ?iau skolintis iĹĄ banko jiems neprireikÄ—. „Mes jau seniai kaupiame lÄ—ĹĄas namo remontui – tai daryti pradÄ—jome dar tada, kai apie renovacijÄ… niekas net nekalbÄ—jo. Juk ĹĄio namo ĹĄeimininkai esame mes, tad ir jÄŻ remontuoti bei priĹžiĹŤrÄ—ti privalome mes“, – ÄŻsitikinÄ™s bendrijos, vienijanÄ?ios du daugiabuÄ?ius, pirmininkas A.Maldutis. Jis pasakoja, kad kas mÄ—nesÄŻ ĹĄildymo sezono metu uĹž 1 kv. m butĹł savininkai moka po 0,5 lito, o vasarÄ… – po 1 litÄ…. Ĺ ie pinigai keliauja ÄŻ daugiabuÄ?io remonto fondÄ…, kuris atveriamas tik tada, kai name tenka kÄ… nors tvarkyti. „Taip kiekvienÄ… mÄ—nesÄŻ mokÄ—dami sukaupÄ—me 250 tĹŤkst. litĹł – jais padengÄ—me namo renovacijos iĹĄlai-
das, likusiÄ… reikiamĹł pinigĹł dalÄŻ visi susidÄ—jo, tad renovacijai skolintis iĹĄ bankĹł mums visai nereikÄ—jo“, – pasakoja A.Maldutis. Jo ÄŻsitikinimu, kiekvienas daugiabuÄ?io gyventojas turi suprasti, kad reikia rĹŤpintis ne tik savo buto remontu, bet ir viso namo prieĹžiĹŤra. Tada name bus ĹĄilta ir taupu gyventi, nebus bÄ—dĹł dÄ—l varvanÄ?io stogo ar nuolat uĹžsikemĹĄanÄ?ios kanalizacijos. Bendrijos pirmininkas dĹžiaugiasi, kad atsiradus netikÄ—tĹł gedimĹł bendrija galÄ—s pati juos paĹĄalinti ir pinigĹł kaulyti iĹĄ svetimĹł neteks.
Apťiltinus namą akmens vatos plokťtėmis, įstiklinus balkonus, pakeitus duris ir langus, ťildymo iťlaidos sumaŞėjo perpus. Gyventojus teko įkalbinėti
Vis dÄ—lto A.Maldutis prisimena, kad pradĹžia nebuvo sklandi – dalis kaimynĹł nematÄ— reikalo kiĹĄti pinigus ÄŻ daugiabuÄ?io remontÄ… ir nenorÄ—jo matyti senuose namuose atsirandanÄ?iĹł problemĹł. „Kai pradÄ—jome kalbÄ—ti apie renovacijÄ…, nepritaranÄ?iĹł buvo maĹždaug dvideĹĄimt iĹĄ 120 butĹł. Tada ir Ä—jome su kiekvienu asmeniĹĄkai kalbÄ—tis, ir susirinkimus rengÄ—me – ÄŻkalbÄ—ti pavyko beveik visus. Ta-
Ä?iau mĹŤsĹł namas statytas kooperatyvo, tad kiekvienas savininkas mokÄ—jo uĹž namo pastatymÄ…. Visai kitaip yra tuose namuose, kur butus ĹžmonÄ—s gaudavo uĹž dyką“, – mÄ…sto bendrijos pirmininkas. Daugiausia besiprieĹĄinanÄ?iĹł renovacijai buvo senyvo amĹžiaus gyventojĹł – jie tvirtino, esÄ… jiems uĹžteks ir tokio namo, koks yra. TaÄ?iau dabar nÄ— vienas nesigaili, kad namas renovuotas, – sÄ…skaitos maĹžesnÄ—s, o gyvena ĹĄilÄ?iau. DĹžiaugiasi, kad maĹžiau iĹĄleidĹžia
„Tyla – gera byla, – priduria Oginskio g. 19 namo pirmininkÄ— Regina Bileckaja. – Jei gyventojai nesiskundĹžia, vadinasi, renovacija pateisino jĹł lĹŤkesÄ?ius. Ir visi tyliai dĹžiaugiasi, kad pinigai lieka kiĹĄenÄ—se.“ R.Bileckaja dabar prisimena, kaip sunku buvo ÄŻtikinti kaimynus, kad savo namu jie turi pasirĹŤpinti patys. „Kai per stogÄ… pradÄ—jo varvÄ—ti vanduo, pradÄ—jau domÄ—tis daugiabuÄ?iĹł renovacija. Tada iĹĄ kaimynĹł teko iĹĄgirsti visokiĹł kalbĹł – vieni sakÄ—, kad mes savo butÄ… apsiĹĄiltinom, nereik mums tos renovacijos. Kiti nematÄ— reikalo iĹĄvis kÄ… nors savo name matyti ir manÄ—, kad renovacija naudinga tik man, bendrijos pirmininkei“, – pasakoja R.Bileckaja. NorÄ—dama ÄŻtikinti kaimynus, bendrijos pirmininkÄ— kreipÄ—si net ÄŻ Fizikos institutÄ…, kad specialistai parodytĹł, kaip perĹĄÄ…la namo sienos. Nors namo sienos yra be-
ď Ž GraĹžu: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` CVY[VbWR V_ZĂ[Ăş T %
veik 40 cm storio, ďŹ zikĹł skaiÄ?iavimai parodÄ—, kad rasos taĹĄkas yra viduje. „Bet tik tada, kai paspaudus 28 laipsniĹł ĹĄalÄ?iui viename kampiniame bute apledijo siena, ĹžmonÄ—s manimi patikÄ—jo. Tai buvo lĹŤĹžio taĹĄkas – ĹžmonÄ—s akivaizdĹžiai pamatÄ—, kad reikia kÄ… nors daryti, ir suprato, kad niekas kitas, tik mes patys galime geriausiai pasirĹŤpinti savo turtu“, – prisimena pirmininkÄ—. ApĹĄiltinus namÄ… akmens vatos plokĹĄtÄ—mis, ÄŻstik-
/B=. N_PUfc\ [b\a_
linus balkonus, pakeitus duris ir langus, ĹĄildymo iĹĄlaidos sumaŞėjo perpus. PavyzdĹžiui, praÄ—jusÄŻ vasarÄŻ renovuoto namo gyventojai uĹž 1 kv. m ĹĄildymÄ… mokÄ—jo 4,8 lito, o ĹĄalia esanÄ?io neremontuoto daugiabuÄ?io – po 9,2 lito. Tai yra beveik du kartus daugiau. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
8
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
tema
Įmokos už paskolą, kurios Dar esama atvejų, kai genami pasitikėji mo ar žinių stokos gyventojai sutinka būti laiduotojais, jų artimiesiems imant pasko lą, ir taip įklimpsta į skolas. Neretai skaus mingus laidavimo padarinius numaty ti sunku, todėl bankai siūlo ir kitų būdų užtikrinti prievolių vykdymą. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sutuoktinis veikė už akių
Prieš ketverius metus dienraščio skaitytoja Edita L. (pavardė redak cijai žinoma) tapo laiduotoja, kai jos sutuoktinis iš banko ėmė pasko lą. Šiandien pašnekovė pripažįs ta, kad prisiimti finansiniai įsipa reigojimai apkartino jai gyvenimą, tačiau to išvengti sakė vargiai galė jusi. Juk sprendimas laiduoti buvo grindžiamas pasitikėjimu itin arti mu žmogumi. Edita L. pasakojo, kad 2008 m. mažą įmonę valdęs sutuoktinis nusprendė skirtis su verslo partneriu, todėl turėjo išpirkti dalį sa vo akcijų. Dalį sumos jis padengė iš savo turimų pinigų, tačiau likusių nepakako tolesnei įmonės veiklai vykdyti.
Laura Ivaškevičienė:
Tik tais atvejais, kai su klientu nepavyks ta susitarti, reika laujama, kad įsipa reigojimus vykdytų laiduotojas. „Vyras įtikinėjo mane, kad po dviejų mėnesių bus baigtas vienas projektas ir gautų pinigų užteks iš karto atsiskaityti su banku. Jis pa prašė manęs laiduoti imant šeimos vartojimo 15 tūkst. litų paskolą ir aš pasitikėdama juo sutikau“, – pasa kojo Edita L. Gavęs paskolą vyras paragi no žmoną nesirūpinti dėl kredito ir metus nuo jos slėpė, kad žadė to projekto neįgyvendino, o įmo kų nemokėjo. Pati Edita L. banko įspėjimų sakė negavusi, nes su tuoktinis bankui nurodė klaidingą jos deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismo sprendimą apskundė
Kad vyras nėra mokėjęs jokių įmo kų, Edita L. sužinojo tik pašli jus sutuoktinių santykiams, prieš pat skyrybas. Jai už akių jau bu vo priimtas ir teismo sprendimas, pagal kurį skola priteista abiem as menims. Tuo metu ji siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiandien dėl 20 proc. metinių palūkanų skola išaugusi iki 25 tūkst. litų. „Vyras šią skolą piktybiškai ig noruoja ir yra pasakęs, kad ne mokės nė lito. Tiesa, po skyrybų teismas skolą padalijo lygiomis da limis. Manau, kad tai yra geriausias variantas“, – sakė ji.
Vis dėlto antstolių kontora tokio teismo sprendimo nepripažįsta. Todėl Editos L. vargams galo ne matyti, nors ji iš savo 11 tūkst. li tų skolos dalies jau yra padengusi apie 8 tūkst. litų. Apgavo antrą kartą
Vėliau paaiškėjo, kad Editos L. fi nansiniai įsipareigojimai bankui yra dar sudėtingesni, nei ji tikėjosi. Paš nekovės teigimu, nusprendęs, kad turimų lėšų įmonės veiklai vykdyti nepakanka, ir žinodamas, jog žmona laiduoti antrą kartą nesutiktų, vyras paskolą paėmė slapta. „Vyras man pasakė, kad įmo nė ima paskolą ir tam reikia ke lių mano kaip sutuoktinės para šų. Man pasirodė labai keista, bet neabejojau vyro žodžiais ir nema čiau reikalo pernelyg į tai gilintis. Juo labiau kad sutartyje nepama čiau nieko, dėl ko būčiau turėjusi jaudintis“, – sakė Edita L. Tik pradėjus ruošti skyrybų do kumentus paaiškėjo, kad yra dar viena laidavimo sutartis, kurioje – Editos L. parašai. Vyro pasiimta paskola siekė 70 tūkst. litų. Anot pašnekovės, teismas jau nusprendė, kad Edita L. laiduo toja tapo ne savo valia, todėl sko la priteista vyrui. Tačiau šį teis mo sprendimą bankas apskundė, tad jos banko sąskaitos areštuo tos iki šiol. „Jei banko skundą nagrinės, dar metus privalėsiu gyventi su areštuo tomis sąskaitomis, nors dar net ne su pripažinta skolininke. Apskritai nesuprantu, kaip pajamų neturintis žmogus – tuo metu gaudavau mo tinystės pašalpą ir neturėjau jokio turto – gali laiduoti imant paskolą“, – sakė ji ir pridūrė, kad už tokį ban ko darbuotojų aplaidumą jiems tu rėtų būti taikoma atsakomybė. Dar nesupranta įsipareigojimų
Banko „Swedbank“ Asmeninių fi nansų instituto vadovė Odeta Blo žienė pabrėžė, kad laidavimas nėra vien formalumas ar pasirašyta lai duotojo sutartis. Anot jos, laiduoto jo sutartis su paskolos gavėju reiš kia, kad laiduotojas sutinka dengti įsipareigojimus bankams, jei pasko los gavėjas dėl finansinių sunkumų nebegalėtų mokėti įmokų. Vis dėlto, kaip sakė pašnekovė, šalies gyventojai dar stokoja suvo kimo, kad laiduodami jie prisiima realią galimybę ateityje prisiimti finansinę naštą: „Bent jau anksčiau žmonės prašydavo draugų laiduo ti už juos, kai jiems nepakakda vo pajamų ar užstatas būdavo per mažas paimti paskolą. O laiduoto jai nepakankamai gerai pamatuo ja, ar pajėgtų mokėti įmokas ir ar
Ats arga: kad sau neišsikastų finansinės duobės, gyventojai laiduoti ir prisiimti įsipareigojimus bankams la
iš tiesų sutinka tai daryti.“ O.Blo žienės teiginį puikiai iliustruoja kito dienraščio skaitytojo Mindaugo S. (redakcijai pavardė žinoma) istori ja. Prieš trejus metus jis tapo drau go laiduotoju ir šiuo metu įmokas moka pats vienas. Mindaugas S. sa kė jau nebeprisimenąs, kokiais tiks lais draugas pasiėmė apie 15 tūkst. litų paskolą, tačiau šiandien ji sie kia 18 tūkst. litų, tiesa, jau yra pri teista teismo ir nebeauga. Mindaugo S. teigimu, draugo nesugebėjimas tvarkyti finansų ir noras gyventi ne pagal savo išgales sukliudė sklandžiai laikytis įsipa reigojimų bankui. Sumokėjęs ke lias įmokas draugas galiausiai lio vėsi tai daryti ir todėl finansinė našta užgulė Mindaugo S. pečius. „Kurį laiką draugas dirbo įmonė je, kurioje administracija skolą iš skaičiuodavo iš atlyginimo. Tačiau jis iš darbo išėjo, prisigalvojo ki tų veiklų, blaškėsi, lyg ir į Norve giją planavo važiuoti“, – pasako jo Mindaugas S. Įmokas už draugo paimtą paskolą pašnekovas mokėjo kelerius metus, tačiau kurį laiką liovėsi tai daryti, nes šiuo metu patiria nemažai nuo savų išlaidų: „Kol kas įmokų nemo ku, tačiau bet kuriuo atveju sumo kėti teks man – pažįstamas į viską numojęs ranka. Su draugu esu suda
ręs atskirą sutartį. Tačiau jei žmogui skola nerūpi, bandymai išieškoti kad ir teisminiais būdais nieko nereiškia. Geriau apskritai nelaiduoti.“
Odeta Bložienė:
Laiduotojai nepa kankamai gerai pa matuodavo, ar pa jėgtų mokėti įmokas ir ar iš tiesų sutinka tai daryti.
Sieja bendri interesai
Banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, paprastai suteikiant vartojimo ar būsto kredi tą kaip bendraskoliai ar laiduotojai dalyvauja tik šeimos nariai – su tuoktiniai, taip pat kartu gyvenan tys nesusituokę asmenys: „Ne šei mos nario dalyvavimas imant tokią paskolą banko praktikoje yra beveik neegzistuojantis reiškinys.“ Anot jos, retai pasitaikančiais at vejais, asmenys, nesusiję giminys tės ryšiu, dalijasi bendru interesu, pavyzdžiui, investuoja į nekilno jamąjį turtą – kartu perka žemės
sklypą ketindami kartu statyti na mą ir pan. „Didėjant paskolos sumai, di dėja ir kredito rizika, kuri papras tai susijusi su paskolos gavėjo ga limu pajamų ar jų dalies šaltinio netekimu, pavyzdžiui, atleidimu iš darbo. Todėl bankas, suteikda mas didesnes paskolų sumas, pa prastai prašo, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų įvykdymą laiduo tų tretieji asmenys“, – sakė Ūkio banko Kredito departamento di rektoriaus pavaduotoja, Projektų vertinimo skyriaus viršininkė Lau ra Ivaškevičienė. Anot pašnekovės, trečiųjų asmenų laiduoti, neprik lausomai nuo paskolos sumos, gali būti prašoma, kai paskolos gavėjas neturi savo vardu registruoto tur to, jo kredito istorija kelia abejo nių, yra buvę reikšmingai pradels tų skolų kreditoriams ir pan. Vis dėlto, kaip teigė L.Ivaške vičienė, laidavimas gauti didesnę paskolą padeda ne visada. Jos tei gimu, jei kliento pajamos yra nepa kankamos šeimai išlaikyti ir finan siniams įsipareigojimams vykdyti, paskola nebus suteikta net ir lai duojant tretiesiems asmenims. Apriboja skolinimosi galimybes
O.Bložienės teigimu, trečiųjų as menų laidavimas imant paskolą –
9
ketvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
tema
akyse nematyti Nors laidavimas kaip rizikos sumažinimo priemonė neišnyko, populiarėja ir kitos priemonės: darbo netekimo ir gyvybės draudimas.
Komentarai
Raim und as Keršys UAB Fin ans ų valdymo sprend imų centr as
L
aiduotojo atsakomybė pagal Liet uvos įstat ymus yra sol i dar i su skol in inko. Vadina si, jei pas kolos gavėj as ne mok a pas kolos įmok ų, kred itor ius tur i teis ę išieškot i ir iš jo, ir iš laiduo toj o. Prakt ikoj e kred itor iai paprast ai steng ias i išn audot i vis as gal imyb es pirm iaus ia atg aut i skol ą iš paskolos gavėj o ir į laiduotoj ą kreipias i, kai ki tų gal imybių nel iek a. Išiešk ant vis uomet tikr in am a, kiek skol in ink as paj ėg us mokėt i. Tač iau pabrėžt in a, kad paprast ai lab ai ne sunk u įrodyt i fin ans in į nep aj ėg u mą: tie, kur ie neg al i (ar nenor i) mo kėt i skolų, pap rast ai net ur i jok ių ofic ial iai dekl ar uot ų pajamų, reg ist ruoto turto, į kur į kred itor ius galėt ų nuk reipt i išieškojimo proces ą. Kit a vert us, lab ai sunk u įrodyt i ne leg al ias paj am as gaun anč ių ir mo kesč ių nemok anč ių pil ieč ių finans i nį pajėg umą. Ats ak ingai skol inant ys kred itor iai, pav yzd žiui, kred ito uni jos, bankai, adm in istr uodam i pasko las steng ias i pal aik yt i kuo glaudes nį dalyk in į ryš į su pas kolos gavėj u. Ir jei ats irand a problemų dėl mokėji mų, kuo anksč iau išs iaišk int i jų prie žast is. Stengd am ies i nep rar ast i klient ų šie kred itor iai vis uomet ieško gal i mybių palengv int i skolos našt ą, pa
abiau linkę už patikimą šeimos narį ar bent jau bendrų interesų turintį asmenį. „Shutterstock“ nuotr.
nelabai paplitęs reiškinys ir po tru putį nyksta. O pagrindinė laidavimo nepopu liarumo priežastis, J.Gumuliaus kienės manymu, yra tai, kad vis daugiau savo gyvenimo sąlygoms pagerinti skolinasi šeimos. Imant paskolą kartu vertinamos bend ros šeimos finansinės galimybės ir taip tampama bendraskoliais, t. y. solidariai atsakingais už paskolos grąžinimą. Anot pašnekovės, būs to paskolas kaip bendraskoliai ima daugiau nei pusė paskolų gavėjų, o paskolų laiduojant tretiesiems as menims suteikiama tik apie de šimtadalį. Vis dėlto L.Ivaškevičienė patiki no, kad laidavimo kaip priemonės sumažinti kredito riziką aktualu mas nemažėja. Anot jos, apie pu sę vartojimo kredito sutarčių su daroma laiduojant tretiesiems asmenims. Kita vertus, populiarė ja ir banko rekomenduojamos ki tos rizikos sumažinimo priemo nės: darbo netekimo ir gyvybės draudimas. „Danske“ banko Produktų vady bos skyriaus vadovas Mindaugas Dambrauskas patikino, kad prieš pasirašant laidavimo sutartį ban ko darbuotojai laiduotoją visuomet įspėja apie galimas finansines prie voles ir tai, kad mokėdamas įmokas
laiduotojas netampa bendraturčiu. Be to, sutikęs laiduoti gyvento jas savaime apriboja savo galimy bes paimti paskolą savo reikmėms. „Tai, kad laiduotojas dabar nemoka įmokų, nereiškia, kad jų nemokės ateityje. Tikimybė, kad jam reikės tęsti paskolos gavėjo finansinius įsipareigojimus, išlieka, iki baigia si laidavimo sutarties galiojimas“, – sakė O.Bložienė ir pabrėžė, kad laidavimas prilyginamas finansi niam įsipareigojimui. Ragina atvirai pasikalbėti
M.Dambrausko teigimu, krizė pa rodė, kad susidūrus su finansiniais sunkumais klientams svarbiausia ateiti į banką ir šnekėtis, o ne laukti ar slapstysis, kol susidarys dar di desnės skolos: „Bankas visada at viras spręsti finansinius sunkumus pailgindamas ar laikinai atidėda mas grąžinimo terminą. Juk banko tikslas nėra išieškoti nekilnojamąjį turtą ir po to jį pardavinėti – ban ko verslas yra priimti indėlius ir iš dalyti paskolas.“ Jei situacija klostosi pagal blo giausią scenarijų – įmokų nemo ka nei kredito gavėjas, nei liudi ninkas, skola galiausiai nukeliauja į teismus. Dažniausiai siekiama iš siaiškinti, ar nemokama piktybiš kai, kodėl slapstomasi, o tuomet
prasideda standartinis procesas: bandoma nutraukti sutartį per teismą ir įpareigoti antstolį atlikti visus reikiamus veiksmus. Vis dėlto piktybiško įmokų ne mokėjimo atvejai banko praktiko je, kaip patikino L.Ivaškevičienė, yra reti – dažniausiai įmokos ne mokamos praradus pajamų šal tinį: „Paprastai tokiais atvejais bankas, atsižvelgdamas į susida riusią kliento padėtį, rekomen duoja klientui pertvarkyti paskolos sutartį ir pratęsti paskolos grąži nimo terminus, iki klientas susi ras darbą. Tik tais atvejais, kai su klientu nepavyksta susitarti, rei kalaujama, kad įsipareigojimus vykdytų laiduotojas.“
50 proc.
visų vartojimo kredito sutarčių kai kuriuose šalies bankuose sudaroma laiduojant tretiesiems asmenims.
Mantas Mendelevičius Lietuvos banko Priež iūros tarnybos Bank ų priež iūros skyr iaus viršin inkas
L
aidavimas yra vienas iš būdų užt ikr int i prievol ių įvykdy mą. Todėl laidavimą vertina me rimtai, jei laiduotojo būk lė priimtina. Jei bankai skolina vienai įmonei iš kokios nors įmonių grupės, laiduot i prašoma ir dėl, pavyzd žiui, painių santykių tarp grupės įmonių. Pagrindinės, srautus generuojančios, įmonės laidavimas vertinamas labai teig iamai. Trumpai tariant, situacijų gali būti įvairių: kartais laidavimas yra daugiau formalus veiksmas, kartais – esminis. Kalb ant apie kred ito unijas, jos e lai dav imas yra lab ai popul iar us būdas užt ikr int i prievol ių įvykdym ą. Ta čiau ir bank uos e laid av im as tikr ai sud aro nem až ą užt ikr in im o prie
skol os gavėj ui prat ęst i mokėj im ų term inus, jei jis pat ir ia fin ans in ių sunk umų. Lyg iai taip pat paskolos gavėjas tur i laik u ir neslėpdamas informuot i kre ditor ių apie savo fin ans ines proble mas, trukd anč ias vykdyt i įsip arei goj imus, stengt is pag rįst i pas kolos grąž in imo šalt in ius ateit yj e ir sude rint i abiem šal ims priimt inus pasko los grąž in imo sąlyg ų pakeit imus. Jei jis to nedaro „dėl aps ileid imo“, „užs i miršimo“ ar sąmon ingai veng ia, jis ri zik uoja sulaukt i adekvač ios kred ito riaus reakc ijos – griežtos. Tok iu atveju labiausiai tikėt ina kred i tor iaus strateg ija yra kaip įmanoma greič iau išieškot i skol ą, tam pan au dojant tur imas užt ikr in imo priemo nes. Tač iau vis i kred itor iai puik iai ži no tais ykl ę, kad ger uoj u pas iek ia ma daug geresn ių rez ult at ų nei blo guoju. Tod ėl prieš imd am ies i pas kut in io jiems lik us io veiksmo – skolos išieš koj imo procedūr ų – kred itor iai pa prast ai bandys derėt is su laiduo toj u, nep rikl aus om ai nuo pas kolos gavėj o įsip areig oj imų nev ykdym o priež asč ių. Laiduotojas, suž inoj ęs apie asmens, už kur į laid avo, problemas ar kit us mot yv us nev ykdyt i įsip areigojimų, vis uomet tur i gal imyb ę pat s tart is su kred itor ium i dėl įsip areigoj imų už skol in inką įvykdymo, ir turėt ų tai dar yt i nedelsdamas. Jis tur i gal imyb ę iš kred itor iaus pe rimt i reikalav imų teises į skol in inką, įskait ant ir teises į kred itor iaus tur i mas kitas užt ikr in imo priemones, pa vyzd žiui, paskolos gavėjo turto įkeit i mą. Pabrėžt ina, kad daugel iu atvejų tai gal i būt i daroma be skol in inko su tik imo.
mon ių dal į (paprast ai pas irenk am i ir kit i prievol ių įvykdymo užt ikr in i mo būd ai). Nors skundų dėl laidavimo pasitaiko, dažniausiai jie susiję su reikalavimu laiduoti, norint gauti kreditą. Kadangi Lietuvoje galioja sutarčių laisvės prin cipas, kredito davėjas turi teisę pasi rinkti sutart ies sąlygas, taip pat prie volės įvykdymo užt ikr in imo būdus. Bankuose pasitaiko atvejų, kai laiduo tojai ginčija laidavimo sutarties galioji mą, tačiau nemanome, kad tai itin daž ni atvejai. Kai paskolos gavėjai pradeda nebe vykdyt i įsipareigojimų, bankai ypač nuodugn iai vert ina kliento gal imy bes mokėt i. Pagal Civ il in į kodeks ą įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pe reina visos kred itor iaus teisės pagal šią prievolę. Visi santykiai pakankamai aiškiai reg lamentuoti, pavyzdžiui, jei laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti jam informaciją apie pagrindinės prie volės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Laiduotojas taip pat turi teisę reikalauti, kad kreditorius išieškoti pra dėtų nuo konkretaus pagrindinio skoli ninko turto, išskyrus atvejus, kai laiduo tojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs.
Rizikuoti nelinkę 2012 m. antro pusmečio apklausa dėl ri zikų Lietuvos finansų sistemai parodė, kad finansų institucijų polinkis prisiim ti riziką yra nedidelis. Paprašyti įvertin ti savo ir kitų šalies finansų institucijų polinkį prisiimti riziką (siekti didesnės grąžos renkantis pelningesnius, bet ir rizikingesnius projektus), 56 proc. ap
klaustųjų nurodė, kad jis yra greičiau mažas negu didelis. Respondentai la bai mažą ar mažą polinkį prisiimti ri ziką dažniau priskyrė savo institucijai nei kitoms. Dauguma apklaustųjų ma no, kad artimiausią pusmetį jų prisii mamos rizikos lygis nesikeis. Šaltinis: Lietuvos banko inf.
10
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
sportas
13p.
R.Tumino „Dėdė Vania“ įtiko britams.
J.Valančiūno indėlio „Raptors“ pergalei nepakako Jonas Valančiūnas (nuotr.) sužaidė kol kas sėkmingiausias savo rung tynes NBA šį sezoną, tačiau jo at stovaujama Toronto „Raptors“ ko manda patyrė jau trečią nesėkmę.
AFP nuotr.
„Raptors“ krepšininkai svečiuose 88:108 (17:30, 21:27, 25:28, 25:23) pralaimėjo devintojoje pozicijo je Vakarų konferencijoje esan čiai Oklahomos „Thunder“ eki pai ir Rytų konferencijoje nukrito į 13-ąją vietą. Mačą „Chesapeake Energy Arena“ tribūnose stebėjo 18 203 žiūrovai. Starto penkete mačą pradėjęs J.Valančiūnas pelnė 18 taškų, at kovojo 6 kamuolius, atliko rezul tatyvų perdavimą, trissyk suklydo ir kartą prasižengė. Per 31 su pu se žaidimo minutės lietuvis pa taikė 6 dvitaškius iš 8 ir realizavo visus 6 baudų metimus. „Privalo me geriau gintis, nes šį kartą per daug leidome varžovams pelny ti lengvų taškų. „Thunder“ – vie na iš pajėgiausių NBA lygos ekipų, sunku su ja kovoti, tačiau ir mes galime žaisti geriau“, – po varžy bų kalbėjo J.Valančiūnas.
Kitas „Raptors“ legionierius Li nas Kleiza nebuvo registruotas rungtynėms. 16 taškų į „Thunder“ krepšį įmetė Andrea Bargnani, 10 – Terrence’as Rossas. 19 taškų prie Oklahomos komandos pergalės prisidėjo Russellas Westbrookas, 17 – Serge’as Ibaka, po 15 – Kevi nas Durantas ir Kevinas Martinas. Pergalę iškovojo buvusio žalgirie čio Ty Lawsono atstovaujama Den verio „Nuggets“ ekipa – ji 109:97 įveikė Detroito „Pistons“. T.Law sonas surinko 15 taškų. VD inf.
Lietuvos vicečem „Dejanas Ivanovas atitinka Euroly gos lygį“, – į klausi mą apie Bulgarijos krepšininko žaidi mą kiek suirzęs at sakė Vilniaus „Lietu vos ryto“ vyriausia sis treneris Darius Maskoliūnas.
18 taškų
pelnęs J.Valančiūnas buvo rezultatyviausias savo komandoje per rungtynes su Oklahomos „Thunder“.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Būtent aukštaūgių indėlio trūku mą treneris nurodė kaip pagrindinį rezervą prieš Eurolygos rungtynes su Stambulo „Besiktas JK“ (Turki ja) komanda. „Mūsų aukštaūgiai turi būti ag resyvesni. Privalome pelnyti dau giau taškų iš po krepšio, tai atriš rankas mūsų snaiperiams“, – apie užduotis šiandien vyksiančiame mače kalbėjo D.Maskoliūnas. „Po pralaimėtų rungtynių Bam berge ant žaidėjų pykau ne veltui – juk už nesėkmes negiriama. Tikiuo si, kad krepšininkai padarė teisingas išvadas. Šįkart sieksime pergalės. Stambulo „Besiktas JK“ pasižymi in dividualiai stipriais žaidėjais, bet ko mandinis žaidimas nėra turkų koziris. Visi starto penketo žaidėjai, išskyrus Gašperą Vidmarą, nevengia atakuo ti iš toli, tad prie trijų taškų linijos jie labai pavojingi. Mūsų užduotis – su stabdyti visus varžovų žaidėjus, kad
Atsigavo: išsigydęs traumą R.Seibu
nė vienas iš jų nepateiktų staigme nų“, – sakė vilniečių strategas. – Ar Renaldas Seibutis su „Be siktas JK“ galės žaisti visa jėga? – buvo paklaustas D.Maskoliūnas. – Taip, Renaldas bus atsigavęs ir tinkamai pasiruošęs šiai dvikovai. – Per Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes su Kė dainių „Nevėžiu“ Deividas Dul kys sužaidė puikiai. Ko trūksta, kad šis žaidėjas pademonstruo tų bent jau panašius rezultatus ir Eurolygoje? – Dėl darbo treniruotėse D.Dulkiui neturiu nė menkiausios pretenzijos. Vis dėlto jam nelengva priprasti prie europietiškojo krepšinio. Dei vidas atėjo iš JAV studentų lygos, o čia – aukščiausio lygio profesio nalus krepšinis. Visi iš jo laukiame svaresnių rezultatų. Manau, žaidė
D.Motiejūnas: buva
„Politika“, – pareiškė NBA naujo kas Donatas Motiejūnas, paklaus tas, kokios priežastys jam iki šiol trukdė įsitvirtinti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Privertė neatvykti
Hjustono „Rockets“ komandai atstovaujantis 22-ejų 213 cm ūgio krepšininkas interviu portalui eu rol eag ueadvent ures.com patei kė savo versiją, kodėl jis praėjusią vasarą neatvyko į nacionalinę ko mandą. „Ne todėl, kad nenorėjau, o dėl to, kad buvau priverstas, – sakė D.Mo tiejūnas. – Žmonėms, suprantan tiems krepšinį, buvo aišku, kaip ir kodėl viskas buvo iš tikrųjų.“ Pasak žaidėjo, jis nenorėjo da lyvauti su rinktine susijusioje po litikoje. „Koks tikslas vykti į nacionali nę komandą, atiduoti visas jėgas, jeigu iš anksto aišku, kad kažkas to visiškai nevertina? Juolab kad visą gyvenimą dirbu, kad užsivilkčiau rinktinės marškinėlius“, – teigė NBA debiutantas.
Nerado kompromiso
Šiemet gegužę Lietuvos rinkti nei vadovavęs vyriausiasis trene ris Kęstutis Kemzūra, komentuo damas kandidatų sudėtį, tvirtino, kad D.Motiejūnui atvykti į koman dą trukdys nepasirašytas kontrak tas su „Rockets“. „Jis labai nori žaisti rinktinėje, bet todėl, kad nepasirašė kontrak to su „Rockets“, o tai galės pada ryti tik nuo liepos 1-osios, yra rizi ka, kad sportuojant su rinktine gali patirti traumą ir netekti galimybės sudaryti sutartį. Vis dėlto, pasita ręs su federacija, Donatą įtraukiau į sąrašą. Taškas dar nepadėtas. Ban dysime ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą. Jei nepavyks, ką pa darysi. Reikia suprasti jo padėtį“, – kalbėjo K.Kemzūra. „Draudimo bendrovės draudžia esamą kontraktą, tačiau niekas ne nori drausti numanomo kontrakto. Ieškome galimybių su kai kurio mis bendrovėmis, bet nežinau, ar tai tenkins „Rockets“ klubą ir Do nato atstovus. Dėsime visas pa stangas, kad apdraustume žaidė
11
ketvirtadienis, lapkričio 8, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
mpionų tikslas – laimėti
Debiutantai – jau aštuntfinalyje Marius Bagdonas
vyriausiasis treneris Jose Mou rinho.
Pirmieji į Europos futbolo klubų Čempionų lygos aštuntfinalį pra sibrovė ne turnyro grandai, o de biutantai „Malagos“ futbolininkai ir portugalų „Porto“ vienuolikė.
Anglai – prie prarajos
m.bagdonas@diena.lt
Lygiosios – it pergalė
utis (kairėje) grįžo į rikiuotę. Gedimino Bartuškos nuotr.
Aklimatizacija: D.Dulkys vis dar pratinasi prie europietiškojo krep
šinio.
jas turi viską, kas anksčiau ar vė liau jam leis atsiskleisti.
Stambulo „Besiktas JK“
– Artūras Jomantas, gavęs ka muolį, net nebežiūri į krepšį. Kas jam atsitiko? – A.Jomantas niekada nebuvo ata kuojantis žaidėjas. Jo pirmoji už duotis – apsiginti nuo varžovų. Ne veltui jam patikime dengti prieši ninkų lyderius.
Žaidėjas
A.Jomantas pritarė treneriui, kad puolimas nėra jo stipriausias žai dimo elementas. „Treneris nedraudžia mesti į krepšį, tačiau mano užduotis nėra rinkti taškus. Mano pareiga – stab dyti varžovų puolimą. Sėkmingai apsigynus atsiranda didesnis pa sitikėjimas ir puolant“, – teigė sa vojo žaidimo kol kas nerandantis vilniečių ekipos senbuvis. Vidurio puolėjas D.Ivanovas tiki
Šalis
Tutku Acikas Turkija Serhatas Cetinas Turkija Patrickas Christopheris JAV Vladimiras Dašičius Juodkalnija Randalas Falkeris JAV Muratčanas Guleras Turkija Barisas Hersekas Turkija Curtis Jerrellsas JAV Damiras Markota Kroatija Cevheras Ozeras Turkija Gašperas Vidmaras Slovėnija Vyriausiasis treneris Ermanas Kunteras (Turkija)
no, kad per rungtynes su Stambulo komanda jis bus agresyvesnis. „Dabar mums svarbiausia pa gerinti kovą dėl kamuolio ir rink ti daugiau taškų iš po krepšio. Kai puolėjai savo darbą atliks užtikrin tai, tuomet daugiau erdvės pasi reikšti turės mūsų gynėjai“, – kal bėjo bulgaras.
Ūgis
Pozicija
194 cm 197 cm 196 cm 208 cm 201 cm 192 cm 207 cm 185 cm 208 cm 205 cm 210 cm
gynėjas gynėjas gynėjas puolėjas puolėjas gynėjas puolėjas gynėjas vidurio puolėjas puolėjas vidurio puolėjas
D grupė Komanda
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 4 2 1 1 0
0 0 2 3 3 4
296:251 312:269 285:293 269:287 282:312 279:311
1. „Barcelona Regal“ 2. CSKA 3. „Besiktas JK“ 4. „Lietuvos rytas“ 5. „Brose Baskets“ 6. „Partizan mt:s“
au priverstas neatvykti ją. Viską spręs pats Motiejūnas“, – teigė Lietuvos krepšinio federa cijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Kėlė savo sąlygas?
Tuo metu krepšinio užkulisiuose kunkuliavo kitokios versijos. Vie na iš jų – esą D.Motiejūnas būtų atvykęs į rinktinę tuo atveju, jeigu K.Kemzūra būtų garantavęs jam vietą pagrindinėje sudėtyje. Krepšininkas nenorėjo dar kar tą likti už borto, kaip kad anks čiau dvejus metus paeiliui – prieš 2010-ųjų pasaulio čempionatą ir 2011-ųjų Europos pirmenybių fi nalo turnyrą. Galiausiai į Londono olimpiadą vietoj traumuoto Roberto Javto ko išvyko Antanas Kavaliauskas, o K.Kemzūra šį savo pasirinkimą pa vadino logiškiausiu sprendimu. Kai šaukštai jau buvo po pietų, atvirai prabilti ryžosi ir buvęs rink tinės vadovas Antanas Guoga: „Kai paaiškėjo, kad į Europos čempio natą nepateko Motiejūnas, jaučiau, kad vyresnių žaidėjų pasirinkimas
yra didžiulė klaida. Negalėjau lem ti sprendimų.“
Ir „Porto“, ir „Malagos“ koman dos vietas atkrintamosiose var žybose užsitikrino 4-ajame ture iškovojusios lygiąsias. Portugalijos atstovai svečiuo se be įvarčių išsiskyrė su Kijevo „Dinamo“, o Andalūzijos klubas 1:1 „San Siro“ stadione sužaidė su „AC Milan“. Prisijungti prie „Porto“ ir „Ma lagos“ galėjo Vokietijos čempio nė Dortmundo „Borussia“, mačą „Santiago Bernabeu“ stadione su Madrido „Real“ baigusi 2:2. Are nos šeimininkai išsigelbėjo tik 89-ąją minutę, kai fantastišku baudos smūgiu „Borussią“ nu baudė Mesutas Ozilas. „Borussia“ galėjo tapti antrą ja Vokietijos komanda, kuriai yra pavykę įveikti „Real“ futbolinin kus jų tvirtovėje. Kol kas tai pa darė tik Miuncheno „Bayern“.
Amsterdamo „Ajax“ ir „Man chester City“ dvikova Mančeste ryje pasibaigė irgi 2:2, o Anglijos čempionai atsidūrė ant prarajos krašto. Lygiosios su olandais Man česterio milijonieriams – pavo jaus signalas, nes, norint prasi brauti į aštuntfin alį, per likusius du mačus reikia ne tik įveikti abu grupės favoritus „Real“ ir „Bo russią“, tačiau ir tikėtis palankių kitų rezultatų. „Manc hester Cit y“ gal ė jo išp lėšt i pergal ę, tač iau ma čui vad ovav ęs teis ėjas Pete ris Rasm ussen as nes kyr ė 11 m baudinio už pražangą prieš Ma rio Balotelli. „Arbitras ir jo komanda dirbo labai prastai. Po dvikovos priė jau prie jo ir tai pasakiau. Aš pats gerai nemačiau to epizodo, ta čiau mano žaidėjai patvirtino, kad baudinys buvo. Ačiū teisėjui, kad atėmė iš mūsų įvartį“, – po ma čo niršo „Manchester City“ stra tegas Roberto Mancini.
J.Mourinho valdo padėtį
Dortm und o ekip os vair in in kas Jurgen as Kloppas ats ip ra šė sirgal ių už pral eist ą antr ą jį įvartį. „Turėjome kelialapį į atkrinta mąsias varžybas savo rankose, ta čiau šansą paleidome vėjais. Dar liko dvejos rungtynės ir mūsų šansai žengti tolyn tikrai yra ne blogi. Lygiosiomis Madride ga lime būti patenkinti“, – kalbėjo strategas. „Jei grupėje užimsime antrą ją vietą, o aš neabejoju, kad tai padarysime, bus labai geras pa siekimas. Padėtis valdoma. Abu kartus, kai mano komandos lai mėjo Čempionų lygą, į atkrin tamųjų varžybų etapą įžengė iš antrosios pozicijos. Nemanau, kad džiaugsis varžovas, kuriam bus lemta sus it ikt i su mum is aštuntfinalyje“, – teigė „Real“
Kelialapis: „Porto“ futbolinin
kai (tamsia apranga) pateko į aštuntfinalį Kijeve lygiosiomis sužaidę su „Dinamo“ komanda. „Scanpix“ nuotr.
Rezultatai
Tikisi permainų
Į euroleagueadventures.com klau simą, ar tikisi rungtyniauti 2013ųjų Europos čempionato fina lo turnyre, D.Motiejūnas atsakė: „Jeigu jau ten nebūsiu, tai rinkti nėje nebūsiu niekada.“ Krepšininkas viliasi, kad pa dėtis turėtų pasikeisti. „Yra nau jas rinktinės vyriausiasis treneris, nauji žmonės Lietuvos krepšinio federacijoje. Tikiuosi, kad jie im sis permainų“, – sakė „Rockets“ aukštaūgis. „Suprantu, kad situacija – sudė tinga. 1996 m. buvau tokioje pat pa dėtyje, kai prasidėjo kartų kaita. Esu įsitikinęs, kad rinktinėje turi žaisti geriausieji. Tad taip, kad specialiai ką nors išmestume ar nekviestume į rinktinę ko nors, nebus. Turime daug gražaus jaunimo, patikrinsi me, ką jie gali“, – yra pareiškęs na cionalinės komandos vairą vėl pe rėmęs Jonas Kazlauskas. VD inf.
A grupė: „Paris Saint Germain“–
C grupė: „AC Milan“–“Malaga“ 1:1
Zagrebo „Dinamo“ 4:0 (1:0), Kijevo „Dinamo“–„Porto“ 0:0.
(0:1), Briuselio „Anderlecht“–Sankt Peterburgo „Zenit“ 1:0 (1:0).
B grupė: Pirėjo „Olympiacos“–
D grupė: „Manc hest er Cit y“– Amsterdamo „Ajax“ 2:2 (1:2), Mad rido „Real“–Dortmundo „Borussia“ 2:2 (1:2).
„Montpellier“ 3:1 (1:0), Gelzenkir cheno „Schalke 04“–Londono „Ar senal“ 2:2 (1:2).
A grupė Komanda
C grupė
Perg. Lyg.
1. „Porto“ 2. „Paris S.G.“ 3. „Dinamo“ (K.) 4. „Dinamo“ (Z.)
3 3 1 0
1 0 1 0
Pral.
Įv.
Tšk.
Komanda
0 1 2 4
6:2 10:2 5:7 0:10
10 9 4 0
1. „Malaga“ 2. „AC Milan“ 3. „Anderlecht“ 4. „Zenit“
B grupė Jaunimas: D.Motiejūno (kairė
je) ir J.Valančiūno karjeros Lie tuvos vyrų krepšinio rinktinėje susiklostė skirtingai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Komanda
1. „Schalke 04“ 2. „Arsenal“ 3. „Olympiacos“ 4. „Montpellier“
Perg. Lyg. Pral.
3 1 1 1
1 2 1 0
0 1 2 3
Įv.
Tšk.
8:1 4:4 1:4 3:7
10 5 4 3
Įv.
Tšk.
D grupė
Perg. Lyg.
2 2 2 0
2 1 0 1
Pral.
Įv.
Tšk.
0 1 2 3
8:5 7:6 7:7 5:9
8 7 6 1
Komanda
1. „Borussia“ 2. „Real“ 3. „Ajax“ 4. „Man. City“
Perg. Lyg. Pral.
2 2 1 0
2 1 1 2
0 6:4 1 10:7 2 6:8 2 6:9
8 7 4 2
12
KetvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
pasaulis Nelaiminga meilė
Kainuos brangiau
Palaikys ryšius
Vienas rusas, kurį kankino meilė be atsako kolegei, vie nos farmacijos bendrovės biu re Maskvos šiaurės rytuo se pradėjęs šaudyti nušovė penkis ir sužeidė du žmones. Jis naudojo ginklus „Saiga“ ir „Benelli“. Rusijoje ginklų įsigi jimas ribojamas ir tokie išpuo liai gana reti.
Fukušimos atominės elekt rinės avarijos padarinių likvi davimo darbai ir kompensa cijos nukentėjusiems gali kai nuoti dvigubai daugiau, nei anksčiau prognozuota, – apie 5 trln. Japonijos jenų (338 mlrd. litų). Bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ balandį ga vo 1 trln. jenų iš valstybės iždo.
Didžioji Britanija, siekdama nu traukti smurtą Sirijoje, turi pra dėti derybas su Sirijos gink luotos opozicijos grupėmis. Tai paskelbė ministro pirmininko Davido Camerono atstovai. Vy riausybė nurodė pareigūnams palaikyti ryšius, tačiau ši inicia tyva reiškia politinį dialogą, o ne ginklų tiekimą.
Rinkimų egzaminą B.Obama išlaikė Kenijos Kogelo gyvenvietėje gyvenan čios Baracko Obamos močiutės Sarah Obamos maldos išklausytos. Preziden tas perrinktas 44-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
Meldėsi ne veltui
„Aš meldžiuosi, kad Dievas jam padėtų. Varžybos labai sunkios, todėl aš už jį meldžiuosi. Jeigu to kia bus jo dalia (vėl laimėti), Die vas leis jam triumfuoti“, – rinkimų išvakarėse sakė 90 metų S.Obama, kurią JAV prezidentas vadina ma ma Sarah, nors ir neturi su ja kraujo ryšių. Maldos padėjo. B.Obama tęs pradėtus darbus. Dėkodamas savo rėmėjams jis džiaugėsi, kad amerikiečiai juo pasitikėjo, nepaisydami visų ne gandų. „Tai įvyko dėl jūsų. Ačiū jums. Dar ketveri metai“, – savo socialiniame tinkle parašė B.Oba ma. Taip pat jis pažadėjo, jog „tai, kas geriausia, – dar ateityje.“ Sakydamas savo pergalės kalbą Čikagos mieste šalies vadovas ak centavo, kad visi pažadai, kuriuos jis davė per rinkimų kampaniją, bus tesimi. „Šiuose rinkimuose jūs, Ameri kos žmonės, priminėte mums, kad nors mūsų kelias ir buvo sunkus, o mūsų kelionė buvo ilga, mes vėl at sitiesėme. Mes atsikovojome savo kelią“, – B.Obama sakė šimtams džiūgaujančių šalininkų. Džiaugsmas ir apmaudas
B.Obamos šalininkai džiūgavo vi soje šalyje. Dalis jų susirinko prie Baltųjų rūmų Vašingtone.
Minia skandavo „Dar ketveri metai!“ ir „JAV, JAV!“. Žmonių ne gąsdino net gerokai subjuręs oras sostinėje. 28 metų Nicole Arow sakė esanti sužavėta ir jaučianti palengvėjimą sužinojusi, jog B.Obama įveikė res publikoną Mittą Romney. 22 metų Justinas Pinnas, studi juojantis Džordžtauno universite te, teigė esąs įkvėptas B.Obamos pergalės. „Esu nepaprastai susi jaudinęs. Jaučiu atsinaujinusią viltį ir esu pasiruošęs gerai kovai. Puiki diena būti amerikiečiui!“ – džiū gavo studentas. Respublikono M.Romney štabe nuotaikos nebuvo pakilios. Kai ku rie kandidato rėmėjai neslėpė ap maudo, o štabo nariai ant scenos tarti padėkos žodžio kilo akmeni niais veidais.
Tai įvyko dėl jūsų. Ačiū jums. Dar ketveri metai.
Triumfas: M.Obama, B.Obama, viceprezidentas Joe Bidenas ir jo žmona Jill iš širdies dėkojo savo rėmė
jams.
Nors, kaip pats sakė, buvo pa sirašęs 1,8 tūkst. žodžių pergalės kalbą, M.Romney pripažino pra laimėjimą. „B.Obamos kampani ja nusipelnė sveikinimų“, – sakė M.Romney savo štabe Bostone. – Linkiu gera jiems visiems, ypač – prezidentui, pirmajai poniai ir jų dukroms.“ Kova dėl valstijų
Respublikonus ypač nuvylė pra laimėjimas Naujajame Hampšy re, kur M.Romney turi vasarnamį, ir Viskonsino valstijoje, iš kurios kilęs kandidatas į viceprezidento postą Paulas Ryanas.
Nors M.Romney lipo ant kul nų savo varžovui, vadinamosio se svyruojančiose Kolorado, Oha jo, Floridos, Virdžinijos ir Ajovos valstijose nusileido. Būtent per galės Ajovoje ir Ohajuje lėmė B.Obamos triumfą.
„Scanpix“ nuotr.
Beje, Ajovos valstija, kuri B.Oba mai padėjo laimėti rinkimus prieš ketverius metus, tik paskutinę mi nutę palinko į šio politiko pusę. O pergalę Ohajuje lėmė veikiau siai 2009 m. B.Obamos admi nistracijos priimtas sprendimas federalinėmis lėšomis išgelbė ti automobilių gamybos pramonę, kurioje dirba kas aštuntas žmogus šioje valstijoje. Iš Lotynų Amerikos kilę rinkėjai ypač prisidėjo prie B.Obamos per galės dykumų valstijoje Nevadoje ir Kolorade. Net nesuskaičiavus Floridos ir Virdžinijos balsų, B.Obama jau turėjo daugiau nei 270 rinkėjų pa
laikymą. To pakako, kad būtų pa siekta pergalė. Taip pat B.Obama apgynė de mokratų tvirtoves – Pensilvaniją, Viskonsiną bei Mičiganą, kurias paskutinę minutę bandė atakuoti M.Romney. Šalies vadovo pergalė jau vadi nama istorine. B.Obama – tik ant rasis Demokratų partijos atstovas, užsitikrinęs antrą kadenciją Bal tuosiuose rūmuose nuo Antrojo pasaulinio karo. Be to, iki B.Obamos dar nė vienas JAV prezidentas per pastaruosius 70 metų nebuvo perrinktas, kai nedar bo lygis šalyje didesnis nei 7,4 proc. BNS, BBC, AFP, CNN inf.
Socialiniai tinklai: gudri agitacijų strategija Prie B.Obamos pergalės rinkimuo se daug prisidėjo socialiniai tink lai. Nenuostabu, kad pirmuosius padėkos žodžius jis paskelbė bū tent per juos.
Naujiena: netrukus po to, kai sužinojo, kad laimėjo rinkimus, B.Obama
milijonams savo gerbėjų socialiniame tinklalapyje išsiuntė padėkos ži nutes. AFP nuotr.
Šį kartą tiek B.Obama, tiek M.Romney daug dėmesio skyrė socialiniams tinklams. M.Romney daug labiau naudojo socialinius tinklus, palyginti su respublikonų 2008 m. kampanijos kandidatu Johnu McCainu, tačiau B.Obamos pralenkti respublikonui nepavyko. Kiekvieną žinutę, gautą iš B.Oba mos, akimirksniu peržiūrėdavo tūkstančiai internautų. Vos sužinojęs rezultatus B.Oba ma sėdo prie savo kompiuterio ir 22 mln. gerbėjų socialiniame tink le „Twitter“ parašė: „Tai įvyko dėl
jūsų. Ačiū jums.“ Iš karto po šios žinutės buvo kita: „Dar ketveri me tai.“ Ši netrukus virto B.Obamos šalininkų šūkiu. Taip pat B.Obama įdėjo savo fo tografiją, kurioje jis matomas ap kabinęs žmoną Michelle. Ta pati fotografija pasirodė ir preziden to feisbuko paskyroje. Ja pasidali jo dešimtys tūkstančių iš maždaug 32 mln. prezidento sekėjų šiame tinkle. Prieš pat rinkimus B.Obama netikėtai pasirodė socialiniame naujienų tinkle „Reddit“. Čia jis paskelbė paskutinės minutės ragi nimą aktyviau balsuoti. „Prisijun giu, nes apylinkės bus uždarytos vos po kelių valandų, o man reikia, kad jūs balsuotumėte“, – prezi dentas rašė populiariame tinkle.
Vėliau B.Obama toliau naudojo si socialiniais tinklais, ragindamas amerikiečius balsuoti. Jo rinkimų kampanijos komanda skelbė pra nešimus per „Twitter“ rinkėjams valstijose, kuriose balsavimas te bevyko, ir priminė, kad jie gali likti eilėje, net jeigu balsavimo apylinkė jau oficialiai uždaryta. M.Romney pasiuntė bendrą „Twitter“ žinutę su raginimu bal suoti savo 1,8 mln. sekėjų. „Su jūsų pagalba pertvarkysime mūsų šalį ir sugrąžinsime Ameriką į klestėjimo kelią. Prašau balsuoti šiandien“, – parašė respublikonas. Pasak „Twit ter“, per šią rinkimų kampaniją buvo paskleista 20 mln. su rinkimais su sijusių pranešimų. Tai, anot „Twit ter“, absoliutus rinkimų rekordas. BNS inf.
13
KetvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
R.Tumino „Dėdė Vania“ įtiko britams Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Ką tik Londone pristatytai reži sieriaus Rimo Tumino (nuotr.) „Dėdės Vanios“ interpretacijai britai negailėjo liaupsių, nors re žisieriaus stilių ir lygino su cirko pasirodymais.
Išbandymai: garsus vardas, pavardė džiazo žmogui yra našta, o ne žalia kortelė einant – taip apie legendi-
nio J.Coltrane’o sūnų Ravi kalbėjo festivalio organizatorė J.Bartoševičienė.
Organizatorių nuotr.
„Vilnius Mama Jazz“ bus nenuspėjamas Sostinėje vyksiantis vienuoliktasis džiazo muzikos festivalis „Vilnius Mama Jazz“, be puikių lietuvių muzikantų, pristatys užsienio garsenybes – Ravi Coltrane’ą ir Chrisą Dave’ą.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Dažnai tiesiog Mama Jazz vadina ma festivalio vadovė Judita Barto ševičienė teigė, kad per lapkričio 15–18 d. Vilniuje vyksiantį festi valį į rėmus niekas nebus spraudžiama, o dėl nenuspėjamumo – esą „viską gali prognozuoti, bet niekada nesuprognozuosi džiazo“. Kaip ir visada daug jėgų atėmę organizaciniai darbai vis dėlto davė gardžių vaisių: į festivalį atvyksta daug svečių iš užsienio, tarp jų du nuostabūs muzikantai – Ch.Da ve’as ir XX a. pasaulinės džiazo legendos Johno Coltrane’o sūnus R.Coltrane’as. Keturias nenuspėjamos muzikos dienas festivalio vadovė suskirstė į ciklus. „Pirmą dieną būtų galima pa vadinti klasika, – svečiai iš Azer baidžano, antrąją – kontrastų die na, kai susitiks prancūzai, lietuviai, italai, vokiečiai. Trečią – energi niu kokteiliu su Viktorija Pilato vič ir Ch.Dave’u, o ketvirtoji – tai svarbioji diena, kai scenoje išvysi me legendinių džiazo muzikantų sūnų R.Coltrane’ą su kvartetu. Skaitydamas jo biografiją supran ti, kad tas vardas ir slegia, ir įpa
reigoja. Paprastam muzikantui rei kia įrodinėti, kas esi, kuo tapai, o tam žmogui reikia įrodinėti dvigu bai, nes visi turbūt iš karto nori jį lyginti su tėvu. Tas vardas, pavardė žmogui yra našta, o ne žalia kortelė einant“, – vakar vykusioje festiva lio pristatymo spaudos konferen cijoje sakė J.Bartoševičienė.
Judita Bartoševičienė:
Viską gali prognozuoti, bet niekada nesuprognozuosi džiazo. Per ket ur ias dien as džiaz o muz ikos gerbėjų lauk ia ašt uo ni koncertai Rusų dramos teatre ir devyni – gyvos muzikos klube „Tamsta“. Festivalį lapkričio 15 d. atida rys svečiai iš Azerbaidžano „Lie der Leaders“ ir Jungtinių Vals tijų „Wallace Roney Quintet“. Po jų muzika persikels į „Tamstą“, ten festivalio atidarymo dieną tęs Vilniaus Balio Dvariono mu zikos mokyklos džiazo ansamb lis, svečiai iš Nyderlandų „State Of Monc“; vakaro programą, kaip
ir kitomis dienomis, baigs festiva lio naktiniu gyvenimu pavadintas „Jam Session“. Antrą festivalio dieną nuo 11 val. muzikos akademijoje Sluškų rū muose prancūzai „François Cor neloup Trio“ ves meistriškumo pamokas vaikams, studentams, o vakare pasirodys Rusų dramos teatro scenoje. Po prancūzų pasirodymo tą pa tį vakarą koncertuos ir „John Al bert Group“. „Šis projektas su kurtas pagal dviejų mąstytojų, filosofų, mintis. Keturi jauni žmo nės kuria muziką, remdamiesi tų dviejų žmonių filosofija, psicho logija ir taip dėsto savo muzikinę karjerą. Mums įdomiausia, kad ja me, be italų ir vokiečių, yra ir Lie tuvos atstovas“, – teigė festivalio vadovė. Lapkričio 17-ąją klausytojus džiugins V.Pilatovič kvintetas, ku rį sudaro Graikijos, JAV, Kamerūno, Lietuvos ir Nigerijos muzikantai. Po jos scenoje pasirodys dauge liui puikiai pažįstamas muzikan tas Ch.Dave’as. O tą patį vakarą „Tamstoje“ naująjį beveik ketve rius metus kurtą albumą pristatys „Domas Aleksa & D’Orange“. Sekmadienį, festivalio uždary mo dieną, scena bus suteikta, kaip sakė garsus džiazo pianistas, Lie tuvos muzikos ir teatro akademi jos dėstytojas Artūras Anusauskas, puikiam pianistui Dmitrijui Golo vanovui ir vienai didžiausių festi valio žvaigždžių R.Coltrane’ui. Pasibaigus koncertams visi kvie čiami pasidalyti įspūdžiais ir links mai baigti festivalio į „Dūzges“, vyksiančias viešbutyje „Comfort Hotel LT“, kuriame šiemet apsi stos ir festivalio svečiai.
Vienas garsiausių Didžiosios Bri tanijos teatro kritikų Michaelas Billingtonas dienraštyje „The Guardian“ neatsispyrė pagun dai palyginti Maskvos Vachtan govo teatro vadovo, režisieriaus R.Tumino, „Dėdės Vanios“ pa statymo su kita Antono Čecho vo pjesės versija, kurią britams ką tik pristatė jų režisierius Lindsay Posneris. M.Billingto nas negailėjo liaupsių jau ant rąkart per pastaruosius metus Londone viešinčiam R.Tu minui bei jo aktoriams – va dino juos „aukščiausio ly gio trupe“ Europoje. O savo tėvynainio spektaklį pavadi no flegmatišku. „Turbūt neį man o mas did esn is kont rastas nei tas, kurį sukūrė lėtas, fleg mat išk as „Dėdė Vania“, ką tik pa rodytas salėse, ir tartum gyvsidab ris žėrintis „im portas“ iš Mask vos Vachtangovo
teatro. Britų Čechovas linkęs į Stan isl avsk io real izm o var ia cijas. O akinančioje R.Tumino versijoje vadovaujamasi visiš kai kita tradicija, pradėta ru sų režisieriaus Vsevolodo Me jercholdo, kuris vystė vaidybos sistemą, paremtą sportu, akro batika ir klaunišku grostesku“, – aliuziją į cirko vaidinimus mes telėjo M.Billingtonas. Jis žavisi, kad „išsaugodamas kiekvieną Čechovo teksto žo dį“ R.Tuminas sukuria netikėtu mo įspūdį: scena neužgriozdinta dekoracijomis, apsiribojama ak meniniu liūtu, simbolizuojančiu Sankt Peterburgą. Veikėjų cha rakteriai, anot jo, perteikti itin gy vai. „Visą spektaklio žavesį kuria teatrinė žodžių „mišrainė“, muzi ka, mimikos bei simbolizmas. Bet kuris, matęs Vachtango vo teatro pasirodymą „Gaublio“ teatre šią vasarą, tikrai žino, jog tai – aukščiausio lygio trupė. Nors tai ir nėra vienintelis būdas vaidinti „Dė dę Van ią“, jų Čec ho vas turi ne pamirštamos ekspresionis tinės drąsos“, – taip lietu vių režisieriaus darbą įvertino kritikas.
14
KetvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Ramūno ateljė, Latako g. 1-1. KADA? Rytoj 17 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Etninės kultūros centre, Pamėnkalnio g. 34. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Rytoj 11.15, 14.45, 18, 21.15 val. KIEK? 15–18 litų.
Sovijaus mitas
Siaubo tradicijos
Bondo sugrįžimas
Senuosiuose metraščiuose išlikęs mitas apie Sovijų – „apie lietuvių paklydimą, kaip jie Sovijų dievu vadina“. Tai viena archajiškiausių Lietuvos sakmių. Visai šeimai skirtame spektaklyje sakmę seks Gabrielia Kuodytė ir Ramūnas Abukevičius, pasitelkdami lėles. Po spektaklio bus galima apžiūrėti lėles ir net pabandyti jas valdyti.
Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į siaubo pasakų ir kino vakarą „ETNO siaubas“. Čia bus pasakojamos šiurpios istorijos, žaidžiami baugūs žaidimai, žiūrimi mistiniai filmai ir stengiama si nenuleisti kojų nuo kėdės, kad numirėliai ar paskendusio dvaro gyventojai nenusitemptų kartu ten, iš kur nebegrįžtama.
23-ią kartą į grumtynių, išdavysčių, paslapčių ir šaltakraujiško kerš to trasą grįžta legendinis slaptasis agentas 007 – Džeimsas Bondas. Danielio Craigo sukurtas personažas per Stambulą, Londoną, Ma kau, Šanchajų, Škotiją, Hašimos salą nusidriekusioje misijoje kovo ja su žudikais, banditais, taip pat su savo mokytojais.
KUR? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki lapkričio 27 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? 28–35 litai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 21 val. KIEK? 15–20 litų.
KUR? Italų kultūros institute, Universiteto g. 4. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
Atrastos meno jungtys
Balso ir kontraboso dermė
Šlovinantys gospelo balsai
Italų virtuvės subtilybės
Ketvirtoji respublikinė tekstilės bienalė „Jungtys“ skirta draugystės, meilės, menų giminystei. Dau giau nei 50 įvairių meno sričių autorių pateikia plačią vienybės ir priešybių sampratą, bando su rasti tai, kas mus vienija ir kas skiria.
Šv. Kotrynos bažnyčioje – netikėtas duetas: bal sas ir kontrabosas. Virtuozo Donato Bagursko rankose švelniai skambančio instrumento gar sai susilies į vieną skambesį su dainininkės As tos Krikščiūnaitės sopranu.
Tarptautinio gospelo muzikos festivalio „Vilnius gospel 2012“ svečių koncertas, kuriame pasiro dys šio žanro žvaigždės amerikietis Jay T.Hairs tonas ir švedė Monica Törnqvist. Bilietai parduo dami renginio vietoje.
Italų kultūros instituto rengiamoje paskaitoje še fas Rocco Iannone atskleis savo virtuvės paslap tis. Maisto gaminimo pamoka nuves Viduržemio jūros regiono dietos keliais, supažindins su įvai rių Italijos regionų produktais.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (7) (N-7) (k). 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (8) (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.40 Sportas. 18.45 Orai. 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.05 Linas Adomaitis. 15 metų scenoje. 22.00 Loterija „Perlas“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. 23.35 Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Veidai (k).
LRT 21.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.20 „Madagaskaro pingvinai“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Madagaskaro pingvinai“. 14.15 „Tomas ir Džeris“ (4). 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (N-7). 23.35 „Agentai“ (6) (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (3) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.45 „Simpsonai“ (N-7). 7.15 „Nauja diena“. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.
LNK 22.35 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 X faktorius. 12.40 „Motina ir sūnus“. 13.10 Stebuklų šalis. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Smurfai“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Paskutinė instancija. 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 20.30 Patys pačiausi. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“ (7). 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Žmogžudystė“ (4). 1.00 „Gelbstint Greisę“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 „Taip. Ne“ (k). 10.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 20.30 val.
11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. 22.25 Veiksmo drama „Lemiamas koncertas“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.15 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Mūsų miškai. 10.55 Dok. f. „Obama. Ar pasiteisino viltis?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 13.20 TV parduotuvė. 14.00 Negaliu tylėti.
BTV 11.00 val.
15.00 Žinios. Orai. 15.10 „Jaunikliai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. (N-7). 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 „Griūk negyvas!“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–„Minsk“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Zgorželeco „Turow“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 18.30 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kazanės „Unics“–„Kalev“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 23.00 Žinios +. 23.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gruodis).
lietuvos ryto tv 19.45 val.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
KetvirtADIENIS, lapkričio 8, 2012
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
P.Normanto kelionių albumas Keliautojas ir poetas Paulius Normantas lapkričio 12 d. Vil niaus rotušėje pristatys nau ją fotografijų albumą „Keturios Budos pėdos. Keturi šventieji miestai“.
Fotografijų parodą „Keturios Budos pėdos. Keturi šventieji miestai“ vilniečiams pristatęs P.Normantas ja neapsiriboja – lapkričio 12 d. 17.30 val. Vil niaus rotušėje jis pristatys ir fotografijų albumą tuo pačiu pavadinimu. Kartu su leidykla-spaustuve „Petro ofsetas“ ir viešąja įstai ga Azijos menų centru fotogra fas kviečia į albumo pristatymą ir po jo vyksiantį autoriaus dar bų aukcioną. Naujajame P.Normanto fo tografijų albume, ne veltui tu rinčiame dvigubą pavadinimą, įamžintos budistų piligrimystės vietos, kuriose Buda gimė, nu švito, skleidė pirmuosius moky mus ir mirė. Šias vietas fotog rafijos menininkas savo kamera užfiksavo lankydamasis Nepale bei Indijoje 2007–2010 m. Pas tarąjį mėnesį parodoje ekspo nuota beveik pusė visų 108 al bume pateikiamų darbų. „Šios vietos – Budos gyveni mo kelią savotiškai „įrėminan čios“ ir jo patirtį bei mokymą menančios „pėdos“, neretai dar vadinamos šventaisiais miestais. P.Normanto fotokamera užfik suoti objektai – tai meditacinė kelionė į kultūrinę Indijos bu dizmo praeitį ir gyvą dabartį“, – P.Normanto darbus apibūdi no prof. Audrius Beinorius, Vil niaus universiteto Orientalisti kos centro direktorius. Dev yn iol ikoje eksp ed ic ijų po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitus kraštus dalyvavusio P.Normanto fotografijų fonde – daugiau nei 100 tūkst. darbų. Lietuvoje ir užsienio valstybėse išleista vienuolika jo fotografi jos albumų. P.Normantui įteik tas ne vienas garbingas apdova nojimas už kūrybinę veiklą. VD inf.
Parodos organizatorių nuotr.
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją.priėmė Tel. 8 699 01Nr. 428, e. paštaskad išvadą VR-1.7-1661, planuojainfo@gmail.com. mos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertini-
paslaugos statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 1040080
perKa UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803. 1025779
Kviečia moKytis Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus ir seminarus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt. 1029222
Įvairūs Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 3 kambarių buto, bendras plotas 69,56 kv. m, esančio Kalvarijų g. 282B-15, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio AB AKIVA, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 12 11 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 177 280 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 17 728 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 1042868
Aš, antstolis Dainius Šidlauskas, vykdydamas Vilniaus m. 2 apyl. teismo vykd. raštą Nr. 2-10388-67/2009 dėl 11081,08 Lt išieškojimo iš „Altinchan“ UAB išieškotojo „Mineraliniai vandenys“ UAB naudai, skelbiu pirmąsias šio turto varžytynes ir pradine turto kaina nustatau: kavos virimo aparatas su kavamale „Oletoria“ – 1440 Lt; šaldytuvas „Snaigė“ – 480 Lt; apvalus staliukas – 80 Lt už vnt. (iš viso 6 vienetai); stačiakampis stalas – 104 Lt už vnt. (iš viso 11 vienetų); kėdė – 52 Lt už vnt. (iš viso 52 vienetai); fotelis – 120 Lt už vnt. (iš viso 2 vienetai); sofa – 160 Lt už vnt. (iš viso 3 vienetai); veidrodis – 224 Lt. Turtas parduodamas atskirais vienetais; turto apribojimai – antstolio areštas. Varžytynių dalyvio įmoką – 10 proc. nuo pradinės turto kainos – mokėti į antstolio Dainiaus Šidlausko depozitinę sąskaitą Nr. LT904010042401669874, AB DnB bankas. Varžytynės vyks 2012 12 11 d. 10 val. Mėnulio g. 7, Vilnius. Pasiteirauti tel. (8 5) 205 8130. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Skolininko teises ir pareigas reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 643 ir 644 straipsniai. 1042763
Informacija apie atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvadą. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – universalaus prekybos centro statyba. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ateities g. 10 ir Ateities g. 4A, Vilniaus m. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas — UAB „Ventuva“, Ateities g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 232 5724. Atsakinga institucija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas,
952525 mas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima per 10 darbo dienų nuo skelbimo išspausdinimo įgalioto atstovo UAB „Sostinės stuNestandartinių baldų gamyba. g. Aukšta kokydija“ patalpose (A.Goštauto 8-410, Vilbėnius, – žema . Tel. tel. kaina. 8 686 www.guobosbaldai.lt 74 252). Teikti motyvuotus pasiūlymus 8 656 69 099.persvarstyti atrankos išvadą, išsamiau susipažinti su atrankos išvada760904 ir dokumentais galima 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo atsakingos institucijos patalpose (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 85 36); PŪV PAV atrankos užsakovo įgalioto atstovo UAB „Sostinės studija“ patalposedviejų (A.Goštauto g. 8-410, Parduodamas kambarių butas Vilnius, Palantel. 8 686 74 252).
Kitos
parduoda
nekilnojamąjį turtą
gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A.1042823 Tel. 8 603 62 096. APIE TERITORIJŲ PLANAVIINFORMACIJA 955765
MĄ. Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 11 10 įsakymu Nr. A30-3013, rengiamas 1,75 ha sklypo (kad. Nr. 0101/0162:117) Trakų Vokės k., Vilniaus sav., arba detalusis Brangiai perkame mišką sum.žeme išsiplanas. Detaliuoju planu, nekeičiant žemės kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. sklypo paskirties, nustatomas žemės nauTel.dojimo 8 676 būdas 41 155.(inžinierinės infrastruktūros 929896 teritorijos) ir pobūdis (susisiekimo ir inžiUAB „BEST COMPANY“aptarnavimo Varėnos r. objektų perka: nerinių komunikacijų statybos). Planavimo veršelius, galvijus, avis. organizatorių Sumokame iš Laimukarto. tį Bujauską Mokame PVM.atstovauja Tel. 8 613projekto 70 805,rengėjas 8 613 70– UAB8 „archiDELTA”, 15,323. Vilnius, tel. 8 803, 601 71 558, (8Tilto 310)g.48 686 25 447, e. paštas biuras@archidelta. 953105 lt. Su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu ir atlikto strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentais galima susipažinti nuo 2012 11 09 iki 2012 12 07 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. projekto rengėjo patalpose. Parengto detalio2012 04 20vieša Vilniaus apygardos nutar-11 jo plano ekspozicija vyksteismo nuo 2012 timi „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto 22UAB iki 2012 12 07 darbo dienomis nuo 9 iki 17 (c. val.b.Tilto g. 15, III a., Vilnius. Viešas susibyla Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuorinkimas 2012avialinijos“ m. gruodžio 7 d. 16 val. jančios UABvyks „Joanos administratoTiltopaskirta g. 15, IIIUAB a., Vilnius. riumi VERSLOPlanavimo VALDYMO pasiūlyIR RESmų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas planavimo dokumento galima teikti asmuo projek– V.Česonis, tel.raštu 8 686 541.teritorijų Prašom planaviiki 2012 to rengėjui per83visą m.mo birželio 11 d. imtinai pateikti savo iki kreditodokumento rengimo laikotarpį viešo susirinkimo pabaigos. rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai
perKa
Įvairūs
Kita
1042568
(bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu priLapkričio 20 d. 14 reikalavimus val. bus atliekami žemės dedant kreditorinius patvirtinansklypo (kadastrinis Nr. 4132/0300:340), čiųesančio dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Vilniaus r., Maišiagalos sen., PaTaip pat prašom nurodyti,matavimai. ar šių reikalavimų šurnės k., kadastriniai Prašom įvykdymas užtikrintas, nurodyti, būdu atsilieptiyra gretimo žemės sklypokokiu (kadastri4132/0300:431) Leokadiją tainis yraNr. padaryta. Kreditorinįsavininkę reikalavimą pateikKamuntavičienę. Matavimus atliks IĮ „ADR ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InPROJEKTAI” matininkas T.Urvikis, tel. 8 671 formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 22 069, e. paštas t.urvikis@gmail.com. 961016
1042684
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.Nacionalinės Parengtas žemės sklypo, esančio prie Lvovo žemės tarnybos g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyŽemės ūkio ministerijos Vilniaus po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas rajono skyrius informuoja, kad 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo palapkričio (imtinai) admiVilgrindas: Vilniaus14–27 miestod.savivaldybės niaus rajono skyriuje (Kalvarijų g. nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 147, Vilnius)Nr.vyks Vilniaus rajono 07 13 įsakymas AD30-1732, 2011 08 01 Rukainių seniūnijos Rukainių kadetaliojo teritorijų planavimo organizatoriausdastro teisių irvietovės pareigų perdavimo sutartis Nr. žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Rukainių kadastro vietovės projekto autorius lapkričio 14–21 d. nuo 10 iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys iki lapkričio 27 d. gali pateikti raštu savo pastabas ir pretenzijas Vilniaus rajono skyriui.
regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimoprekybos ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo 15 kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Karščiausi Kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314. Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių nuo 3459 Lt METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipa3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės kelionę 2012 10 Kaina pateikta abi puses su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą laiveį 3049 Baltijos 11 laiduokite nakvynių nuo Lt jūroje! 7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03Jus 21 įTenerifė kesčiais. Kviečiame trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja Kanarų salos, Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 2* apartamentai karėlį! 9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt 7 nakvynės nuo LtLt ir linksmybės iki Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt. 2* viešbutis su pusryčiais
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt peštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt nuo 990 Lt Kroatija KALĖDOS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – žaviosiosKosta Europos sostinės – 627 Ispanija, Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt IŠpilis–Stokholmas–Ryga VARŠUVOS (poilsinės) – 387 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Ispanija, Kosta Dorada (Bambergas, Liuksemburgas, Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Lt Viena–žavusis Budapeštas – 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, Burgas – 1199 Lt tu – 377 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt METAI:(pažintinės Praha (Melnikas–DeteniIŠNAUJI VARŠUVOS poilsinės) ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt lynas – 567 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Marokas nuo 2634 Lt NAUJAMETINIS KRUIZAS: Ryga–StokholKuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – 1470 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) – 1490 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt 1890 Lt –Hurgada Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilSlidinėjimas Slovakijoje LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – Antalija 890 Lt – 889 Lt Turkija, sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimo kelionės Slidinėjimas Kuba – 5853 LtAndoroje – 1290 Lt SlidinėjimasLIETUVOJE Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS Prancūzijoje (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka 1490 Ltnuo 550 Lt Top Fun 540 LtItalijoje (Vialattea) – lėktuSlidinėjimas Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Lt vu – 1650Kreta Lt – 99piratai Mažieji Laukystos 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt
HolivudoIŠakademija LĖKTUVU VILNIAUS: Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt galaktika Žaidimų 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Malta –indėnai 904 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt – 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Avataro–Alikantė nuotykiai Raganė 550 Lt – kartu Ispanija, 1108 450 Lt Mes šampinjonai 450 Graikija, Kosžmogus sala – –1128 Lt 600 Lt Laimingas taiLtaš! Turkija, Antalija – 1295 Lt 499 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Top Fun 640 Lt Bulgarija, Burgas595 – 1185 Mano pasaulis Lt Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Turkija, Marmaris 1620 Lt Dodi kalbos 550 LtAlgarvė Anglų stovykla–Estijoje Portugalija, 1999 Lt1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt
LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) StovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija 60 Lt dienai – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Kryme 1699 LtLt AVIABILIETAI* 3500 Lt; „Saliut“ Kreta – 1170
Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699
LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės–po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis–EgipKELTŲ Anglų kalbosLt;stovykla Estijoje 1790 tas nuoBILIETAI 1678 Marokas – 2634 Lt;Lt Kuba – 5853 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*
Talinas–Helsinkis
Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: (yra ir pigios aviakompanijos) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt
Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)
Singapūras – 2310 Lt KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesPuketas – 2610 Lt (spec. hamnas; Klaipėda–Karlshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas (spec. *kainos į abi puses pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. paKELTAI Klaipėda–Zasnicas (spec. siūlymas); VIZOS pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) holmas. Konferencijos ir kiti Jūsų Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuokompa85 Lt nuo 105 Lt nijos renginiai Baltijos jūroje! Ryga–Stokholmas
KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Karibų jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)
Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas)
VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt
Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Pastarosiomis dienomis Lietuvą toliau merks lietus. Šiandien dieną bus 5–8 laipsniai šilumos, lis. Penktadienį temperatūra bus panaši: 3–7 laipsniai šilumos naktį ir 5–8 laipsniai dieną. Naktį lis gausiau, o dieną lietaus sumažės, pasirodys saulė. Savaitgalis turėtų būti sausesnis.
Šiandien, lapkričio 8 d.
+7
+8
+6
Telšiai
Šiauliai
+5
Klaipėda
Panevėžys
+7
Utena
+8
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.36 16.28 8.52 0.13 13.50
313-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 53 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +23 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +26 Kopenhaga +9
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+12 +13 +3 +7 +6 +3 +13 +13
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+9
Alytus
6–9 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+6
+5
+4
7
+5
+7
+4
+2
6
+5
+7
+5
+4
5
penktadienį
1674 m. mirė anglų poetas Johnas Miltonas. 1900 m. gimė kultinio romano „Vėjo nublokšti“ autorė amerikietė Margaret Mitchell.
1914 m. gimė lietuvių kalbininkas Jonas Kabelka. 1935 m. gimė prancūzų aktorius Alainas Delonas.
1950 m. gimė lietuvių rašytojas Ričardas Gavelis. 1953 m. mirė garsus rusų rašytojas, poetas, vertėjas Ivanas Buninas.
Gerbiami Lietuvos piliečiai! Aš, Simonas, savo solidaus 30-ojo gimtadienio proga, turiu apsispręsti, ką man daryti toliau: emigruoti į Australiją, siekti uždirbti pirmąjį milijoną čia, Lietuvoje, ar vesti? Esu dėkingas Jums už patarimus, jų laukiu e. paštu simas.neteckis@gmail.com.
prizas Šią savaitę laimėkite Larso Husumo knygą „Mano draugystė su Jėzumi Kristumi“.
Danų rašytojo L.Husumo „Mano draugystė su Jėzumi Kristumi“ – tai originali intriguojančių (kartais net šokiruojančių) ir skaitytoją prikaustančių įvykių tėkmė, kuri neturi nieko bendra su religine tematika, išskyrus tai, kad pagrindinį knygos herojų Nikolajų aplanko Jėzus Kristus. Ar tai tikrai yra tas Jėzus Kristus, kokį mes dažnai įsivaizduojame, ar tik jaunuolio vaizduotės vaisius, galėsite nuspręsti patys.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Domantė, Gotfridas, Severas, Severija, Svirbutas
horoskopai
Europos sveikos mitybos diena
šeštadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+6
+7
+10 +14 +17 +22 +5 +26 +17 +9
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų, parodykite savo profesionalumą ir vertingą patirtį. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Šiandien kitaip suprasite grožį. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Skorpionas (10 24–11 22). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Šaulys (11 23–12 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais bei atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Vandenis (01 21–02 19). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Tai sunkus bei emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis, sunku susikaupti. Pasistenkite atsipalaiduoti, paklausykite patinkančios muzikos.