2012-11-10 Antakalnis

Page 1

Antakalnis Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, lapkričio 10 d., 2012 m.

Tiražas 6000

Ant to kal­no, kur au­go Vil­nius

At­gai­va: tarp kalvų jaukiai išsibarstęs Antakalnis trau­kia ir pa­čius vil­nie­čius, ir sos­ti­nės sve­čius.

An­ta­kal­nis, šmaikš­tuo­lių kar­tais va­di­na­ mas megz­tų­jų be­re­čių ar ka­pi­nių mik­ro­ra­ jo­nu, iš tie­sų tu­ri ki­tą – moks­li­nin­kų ra­jo­no – ti­tu­lą, o jo is­to­ri­ja – be­ne tur­tin­giau­sia iš vi­sų ka­dai­se bu­vu­sių Vil­niaus prie­mies­čių.

Ra­jo­nas di­džiuo­ ja­si kal­vo­mis, miš­ kais ir is­to­ri­nė­mis ka­pi­nė­mis. 2p.

In­ten­sy­vios kul­tū­ri­nės veik­los, bu­ vu­sių ama­tų ženk­lai, anot ar­cheo­lo­ gų, čia sie­kia dar XIV–XV a. Nuos­ ta­būs Pa­vil­nio vaiz­dai pri­vi­lio­jo čia ir di­di­kus – Sa­pie­gas, Pa­cus, Sluš­ kas, Rad­vi­las, be ku­rių Lie­tu­vos is­ to­ri­ja neį­si­vaiz­duo­ja­ma. Bū­tent jie ir ėmė sta­ty­din­tis An­ ta­kal­ny­je iki šiol iš­li­ku­sius rū­mus,

vei­sė par­kus ir so­dus. Mo­der­nio­ ji is­to­ri­ja taip pat gau­si: An­ta­kal­ nio ga­le įkur­to­je, tie­sa, da­bar jau bu­vu­sio­je Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­ je gi­mė di­džio­ji da­lis lie­tu­vių ki­ no kla­si­kos, o Sau­lė­te­kio stu­den­tų mies­te­lio, „Niu­jor­ko“ ir „Kam­ čiat­kos“, le­gen­das pa­sa­ko­ja jau net ke­lios aukš­to­jo moks­lo ra­ga­vu­

Dai­ni­nin­kas A.Ma­ mon­to­vas An­ta­kal­ nį bu­vo ap­lei­dęs tik trum­pam. 4p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

sių lie­tu­vių kar­tos. Ne vel­tui da­bar An­ta­kal­nis va­di­na­mas ir moks­li­ nin­kų ra­jo­nu – kiek čia gy­ve­na iš­ ki­lių as­me­ny­bių, net apy­tik­riai su­ skai­čiuo­ti sun­ku. Fi­lo­lo­gi­jos, tiks­lių­jų ar gam­tos moks­lų pro­fe­so­riai, ra­šy­to­jai, dai­ li­nin­kai, mu­zi­kai – vi­si ra­do jau­kų prie­globs­tį čia.

An­ta­kal­nio gim­ na­zi­ja išauk­lė­jo vi­są bū­rį da­bar­ti­ nių įžy­my­bių. 8p.

2

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

gyvenimas Sli­dė­mis – per ra­jo­no miš­kus Tur­būt ne­ma­žai An­ta­kal­nio gy­ven­to­jų jau ruo­šia sli­des. Žie­ma ne­be­to­li, o ant kal­vų iš­si­dės­tęs šis sos­ti­nės ra­ jo­nas iš­ties pa­lan­kus sli­di­ nin­kams. Ne vel­tui ke­lio­nes po An­ta­kal­nį yra pa­mė­gę ir tra­di­ci­nių „Snai­gės“ žy­gių da­ly­viai. And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

Se­niū­nas An­ta­kal­nį ly­gi­na „Tu­ri­me dau­giau­sia ka­pi­nių, ra­jo­nas la­bai ža­lias, o dau­ge­liu ki­tų as­pek­tų esa­me vis ant­ri“, – sa­kė 12 me­tų An­ta­kal­nio se­niū­nu be­si­dar­buo­jan­tis Al­gi­man­tas Vait­kus. Bet jis ti­ki, kad An­ta­kal­nis ga­li pir­mau­ti ir ki­to­se sri­ty­se. Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Pa­dė­ka: I.Kry­ža­naus­kie­nė džiau­

gė­si, kad gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos fon­dus pa­pil­dė nau­ja kny­ga.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Do­va­na bib­lio­te­kai And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

„Vil­niaus die­na“ tę­sia gra­žią tra­di­ ci­ją ir do­va­no­ja sos­ti­nės bib­lio­te­ koms kny­gas. An­ta­kal­nio gim­na­ zi­jos bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo­me fo­tog­ra­fi­jos an­to­lo­gi­ją „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vei­das“.

Žur­na­lis­tai bib­lio­te­ko­je ap­si­lan­ kė ne pir­mą kar­tą. Praė­ju­sį mė­ ne­sį „Vil­niaus die­na“ bib­lio­te­kai per­da­vė dien­raš­čio skai­ty­to­jų su­ rink­tas ir pa­do­va­no­tas kny­gas. Do­ mė­jo­mės, ko­kių kny­gų dar rei­kė­tų bib­lio­te­kai, kuo do­mi­si, ką skai­to moks­lei­viai. Šį kar­tą re­dak­ci­ja nu­spren­dė ap­ do­va­no­ti jau­nuo­sius gim­na­zi­jos fo­tog­ra­fus – mo­kyk­lo­je vei­kian­ čio fo­tog­ra­fi­jos bū­re­lio lan­ky­to­jus. Var­ty­da­mi „Lie­tu­vos tūks­tant­me­ čio vei­dą“ moks­lei­viai per Lie­tu­ vos žmo­nių vei­dus ga­lės ne tik su­ si­pa­žin­ti su fo­tog­ra­fi­jos me­nu, bet ir pa­jus­ti sa­vo kraš­to is­to­ri­jos tėk­ mę, pa­jus­ti sa­vo pro­tė­vių jaus­mus, iš­gy­ve­ni­mus, kas­die­ny­bę. Bib­lio­te­kos ve­dė­ja Ire­na Kry­ža­ naus­kie­nė džiau­gė­si, kad da­bar fo­ tog­ra­fi­jos be­si­mo­kan­tys ir vi­si fo­ tog­ra­fi­ja be­si­do­min­tys moks­lei­viai ga­lės pa­var­ty­ti ir su­si­pa­žin­ti su ge­ riau­sio­mis tūks­tant­me­tę Lie­tu­vos is­to­ri­ją at­spin­din­čio­mis nuo­trau­ ko­mis. „Tai tik­rai nuo­sta­bi kny­ga, la­ bai gra­žus al­bu­mas ir jis ne­bus už­ mirš­tas. Ma­nau, kad bus la­bai po­ pu­lia­rus“, – džiau­gė­si mo­te­ris. Žy­mė­da­ma do­va­ną bib­lio­te­kos ant­spau­du, I.Kry­ža­naus­kie­nė taip pat pa­pa­sa­ko­jo apie se­ną bib­lio­te­ ki­nin­kų tra­di­ci­ją – žy­mė­ti pir­mą ir 17 kny­gos pus­la­pį.

– An­ta­kal­nis yra ne­to­li mies­to cent­ro, tai – be­ne aiš­kiau­sias ra­jo­no pra­na­šu­mas. Kuo dar jis pa­tin­ka gy­ven­to­jams? – An­ta­kal­nio se­niū­nas esu nuo 2000-ųjų, tai­gi jau 12 me­tų. Nors pa­ts čia ne­gy­ve­nu, vis dėl­to leng­ va pa­sa­ky­ti, kuo ra­jo­nas pa­trauk­ lus. Se­niū­ni­ja pa­gal te­ri­to­ri­ją yra ant­ra po Pa­ne­rių, gy­ven­to­jų skai­ čiaus at­žvil­giu ir­gi yra ant­ra – tu­ ri 30 tūkst. gy­ven­to­jų, dau­giau jų tu­ri Ver­kiai. An­ta­kal­nis yra la­bai ža­lias ra­jo­ nas, čia daug gam­tos. Mū­sų te­ri­ to­ri­jos du treč­da­liai uži­ma ža­lie­ ji plo­tai. Tuo, ko ge­ro, gy­ven­to­jai la­biau­siai pa­ten­kin­ti. Mū­sų se­niū­ni­jo­je yra dau­giau­ sia ko­lek­ty­vi­nių so­dų, pa­na­šus skai­čius kaip Ver­kiuo­se – 73 so­ dų bend­ri­jos. Kai rei­kia pra­šy­ti lė­ šų ra­jo­nui tvar­ky­ti, ma­no pa­grin­ di­niai ar­gu­men­tai vi­suo­met bū­na to­kie, kad į so­dus at­va­žiuo­ja daug žmo­nių, yra daug ka­pi­nių – An­ta­ kal­nio, Kai­rė­nų, Ro­kan­tiš­kių. Ga­ li­ma sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas vil­ nie­tis bent kar­tą tik­rai ap­si­lan­ko An­ta­kal­ny­je.

Ver­ti­ni­mai: An­ta­kal­nio se­niū­

nas A.Vait­kus ra­jo­no pa­ži­ba va­ di­na so­dus ir ka­pi­nes, o tra­ge­di­ ja – au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tų trū­ku­mą. Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Dar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad se­niū­ni­ ja iš­si­ski­ria tuo, jog čia nė­ra ga­my­ bi­nių įmo­nių, pra­mo­nės ga­myk­lų. Yra tik „Dvar­čio­nių ke­ra­mi­ka“, ku­ri tai ge­riau, tai blo­giau gy­ve­ na. Ra­jo­nas yra dau­giau gy­do­ma­ sis, moks­lo: yra kli­ni­kų, svei­ka­tos įstai­gų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų. – Ko­kių yra pro­ble­mų? Kuo daž­niau­siai skun­džia­si gy­ven­ to­jai? – An­ta­kal­nis stra­te­giš­kai ne­la­bai pa­to­gus vie­šo­jo trans­por­to at­žvil­ giu. Ra­jo­nas yra kaip deš­re­lė – di­ de­lė vie­nin­te­lė An­ta­kal­nio gat­vė, ku­rios nei pra­va­žiuo­si, nei apei­si. Toks yra ne­pa­to­gu­mas, ir ne­su­gal­ vo­ja­me, kaip pa­to­giau bū­tų va­ži­ nė­ti. Vie­nur kal­nai už­spau­džia, ki­ to­je pu­sė­je – Ne­ris. Gy­ven­to­jai daž­nai guo­džia­si dėl įvai­rių gy­ve­ni­mo pro­ble­mų, vyks­ ta nuo­la­ti­nis se­niū­ni­jos ir gy­ven­ to­jų bend­ra­vi­mas. Da­bar di­džiau­ sių aist­rų ky­la dėl P.Vi­lei­šio gat­vės ša­lia kran­ti­nės. No­ri­ma to­je te­ri­ to­ri­jo­je ne­leis­ti tan­kin­ti pa­sta­tų, vyk­dy­ti sta­ty­bų, gy­ven­to­jai no­rė­ tų ma­ty­ti te­nai dau­giau pės­čių­ jų ta­kų, spor­to zo­nų. Yra iš­ki­lu­si pro­ble­ma, kad vie­na įmo­nė yra su­ pir­ku­si po­že­mi­nius ga­ra­žus ir no­ ri to­je vie­to­je, virš ga­ra­žų, sta­ty­ti na­mų komp­lek­są. Vie­ną kar­tą jau bu­vo­me su­stab­dę tą pro­jek­tą, da­ bar pro­jek­tuo­to­jai šį tą pa­kei­tė. An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nė la­bai ak­ty­viai reiš­kia­si, kad bū­tų ne­be­ lei­džia­mos nau­jos sta­ty­bos. Kai bend­ruo­me­nė kū­rė­si, jos na­riai at­vi­rai sa­kė, jog bu­ria­si tam, kad ne­leis­tų su­tan­kin­ti pa­sta­tų. Tie­sa, iš vie­nos pu­sės, di­de­li tar­pai tarp na­mų yra pra­na­šu­mas, tai pa­to­gu, bet, iš ki­tos pu­sės, – tai eko­no­miš­ kai bran­gu. – O ar ra­jo­ne pa­kan­ka mo­kyk­ lų, dar­že­lių, bib­lio­te­kų, bū­re­ lių? – Mo­kyk­lų pas mus pa­kan­ka, šie­ met, be to, bu­vo įsteig­ta gim­na­ zi­ja ir pro­gim­na­zi­ja. Ma­tyti, kad mo­kyk­lų užim­tu­mas di­de­lis bus ir atei­ty­je, nes daug jau­nų šei­mų ke­ lia­si į so­dus, juo­se įsi­ren­gia gy­ve­ na­muo­sius na­mus. Dar­že­lių pro­ble­ma ak­tua­li vi­sa­ me mies­te. Apie ei­les sun­ku ir kal­

Kraš­to­vaiz­dis: di­de­li gam­tos plo­tai – ra­jo­no ak­cen­tas, ku­riuo an­ta­kal­ni

bė­ti. Jei­gu dėl ko nors tei­rau­juo­ si, dar­že­lių ve­dė­jos net juo­kau­ja, kad už lais­vą vie­tą rei­kia re­no­va­ ci­ją dar­že­ly­je at­lik­ti, tuo­met ga­li­ ma šne­kė­ti. Bib­lio­te­ko­je or­ga­ni­zuo­ja­me ne­ ma­žai ren­gi­nių, ji res­tau­ruo­ta prieš tre­jus me­tus. Bū­re­lių yra pa­kan­ka­mai pa­čios An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nės, ku­ ri tik­rai la­bai ak­ty­vi, dė­ka. Bend­ ruo­me­nės na­riai ren­ka­si ant­ra­ die­niais, po­sė­džiau­ja, ak­ty­viai reiš­kia­si, or­ga­ni­zuo­ja kul­tū­ri­ nį gy­ve­ni­mą – tik­rai ne po­pie­ri­nė bend­ruo­me­nė. Kas­met už­žie­bia­ me Ka­lė­dų eg­lu­tę, da­ro­me bend­ rus ren­gi­nius su Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios pa­ra­pi­ja.

– Pag­rin­di­nės poil­sio vie­tos yra Va­la­kam­pių pa­plū­di­miai, Bal­žio, Ši­lo, An­ta­vi­lio eže­rai. Jų van­duo šva­rus. Kaip tik šian­dien or­ga­ni­zuo­ja­mas bė­gi­mo ren­gi­nys, bėgs sen­jo­rai. La­ bai pa­lan­kiai su­si­klos­tė, kad tarp mo­kyk­lų yra spor­to aikš­ty­nai. Da­bar atei­na to­kia ma­da, ku­ria pa­se­kė­ me vie­ni pir­mų­jų, – pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms lau­ke įren­gė­me tre­ni­ruok­ lių. Tie­sa, pir­mą­jį se­zo­ną tre­ni­ruok­ liai bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ti, nu­su­ kio­ti varž­tai, to­dėl te­ko per­kel­ti juos ten, kur yra ka­me­ros. Sta­ty­si­me jų dau­giau, ar­čiau cent­ro.

– Ko­kia ra­jo­ne pa­dė­tis dėl au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų? – Čia yra mū­sų tra­ge­di­ja. Ra­jo­nas se­nas, kie­mai ma­ži. Kai ku­rio­se vie­to­se, kur žo­lė iš­tryp­ta ir li­kęs tik dir­vo­nas, žmo­nės vis tiek bau­džia­ mi, kad sta­to au­to­mo­bi­lius ant žo­ lės. Kar­tais atei­na gy­ven­to­jai vos ne verk­da­mi, pra­šo su­teik­ti ofi­cia­ lią au­to­mo­bi­lio sta­ty­mo vie­tą. O kur? Sa­vi­val­dy­bė vis ža­da, kad bus de­ta­lus se­niū­ni­jos pla­nas, kur ir ką ga­li­ma pra­plės­ti, bet no­rė­tų­si, kad grei­čiau šis rei­ka­las ju­dė­tų.

– Ar An­ta­kal­nis įdo­mus tu­ris­ tams? – Yra la­bai ak­ty­vi bend­ruo­me­nės An­ta­kal­nio na­rė Ni­jo­lė Bal­čiū­nie­ nė, ji tie­siog fan­tas­tiš­kai pa­žįs­ ta vi­sas vie­tas. Žmo­nes ji ve­džio­ja po Sa­pie­gi­nės kal­nus, Ver­kių par­ ko vie­to­ves. Da­bar ruo­šia­me lei­di­ nu­ką, kur yra įdo­miau­sios vie­tos, ku­rį An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nė kar­ tu su se­niū­ni­ja tu­rė­tų iš­leis­ti, tam jau skir­ta lė­šų. Čia yra ir bu­vu­sios Al­gir­do lai­ kų lau­ža­vie­tės, au­ga sto­riau­sia mies­to lie­pa, kle­vo kel­mas, iš ku­ rio išau­gę sep­ty­ni kle­vai, – uni­ka­ lus gam­tos at­ve­jis.

– Ko­kių iš­skir­tu­mė­te ra­jo­ne poil­sio, spor­to vie­tų?

– Ko­kių po­ky­čių ti­kė­tu­mė­tės An­ta­kal­ny­je ar­ti­mo­je atei­ty­je?

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

gyvenimas Di­dŞiau­sias mies­to ra­jo­nas

Triō­sia ­ li­te­ra­tai

An­ta­kal­nis – se­niau­sia ir ĹĄiuo me­tu di­dĹžiau­sia Vil­niaus da­ lis, ÄŻsi­kō­ru­si ÄŻ ĹĄiau­rÄ—s ry­tus nuo cent­ro. Iť­si­dÄ—s­tÄ™s kai­ria­ja­me Ne­ries kran­te, aukť­Ä?iau Vil­nios Ĺžio­Ä?iĹł. Plo­tas 74 kv. ki­lo­met­rai. Va­ka­ri­nÄ— An­ta­kal­nio da­lis uĹži­ ma Ne­ries slÄ—­nio te­ra­sÄ…. An­ ta­kal­nis ir miť­kin­giau­sia Vil­ niaus vieta.

Vie­no­je gra­Şiau­siĹł An­ta­kal­nio vie­tĹł 1904–1906 m. neo­ba­ro­ ko ir mo­der­no bruo­Şų rō­mus pa­si­sta­ty­di­no in­Şi­nie­rius Pet­ ras Vi­lei­ťis. Juo­se 1907 m. bu­ vo su­reng­ta pir­mo­ji lie­tu­viĹł dai­ lÄ—s pa­ro­da, 1932–1938 m. vei­ kÄ— Lie­tu­viĹł moks­lo drau­gi­ja, 1941 m. ÄŻsi­kō­rÄ— Lie­tu­viĹł kal­bos ir Lie­tu­viĹł li­te­ra­tō­ros ins­ti­tu­tai.

a su deť­re­le

R

yra Antakalnio rajone.

ie­Ä?iai pa­grÄŻs­tai di­dĹžiuo­ja­si.

– GrįŞ­tant prie tos pa­Ä?ios P.Vi­lei­ ĹĄio gat­vÄ—s pro­ble­mos: sa­vi­val­dy­ bÄ—, tar­ki­me, skir­tĹł lÄ—­ťų pÄ—s­Ä?ių­jĹł ir bÄ—­gi­mo ta­kams, bet tiestĹł ir ke­liÄ… pra­va­Şiuo­ti. Gy­ven­to­jai ne­no­ri, kad bō­tĹł tas ke­lias. Jiems la­biau no­ri­si iť­lai­ky­ti kuo dau­giau lau­ ki­nÄ—s gam­tos. Ma­nau, rei­kia ap­ si­sprÄ™s­ti, ko­kios po­zi­ci­jos lai­ko­ mÄ—s. Gam­ta tai Ĺži­no­te, ko­kia yra mies­te, – ir ka­Ä?iu­kĹł pa­laks­to, ir ĹĄu­niu­kĹł. Nors tu­ri­me ĹĄu­nĹł ve­ dĹžio­ji­mo aikť­te­lÄ™, kran­ti­nÄ— da­bar yra na­mi­niĹł gy­vō­nĹł pa­si­vaikť­ Ä?io­ji­mo vie­ta. Net ne­Şi­nau, ÄŻ ku­ riÄ… pu­sÄ™ rei­kÄ—­tĹł kryp­ti.

Aud­riaus Bag­do­no (BFL) nuo­tr.

Tie­sa, net ir kai sta­tÄ— nau­jÄ… mō­ sĹł gais­ri­nÄ™, ku­riÄ… ati­da­rÄ—m per­ nai, bu­vo daug pa­si­prie­ťi­ni­mo. Kai bu­vo tvir­ti­na­mi pro­jek­tai, bu­ vo atÄ—­jÄ™ pas ma­ne daug gy­ven­to­jĹł, net de­gin­tis ruo­ťÄ—­si, kam lei­dĹžiu sta­ty­ti gais­ri­nÄ™. Vis dÄ—l­to aĹĄ ÄŻti­ ki­nau, kad to­je vie­to­je ne­bus taip ken­kia­ma gam­tai. Ji vi­sai ne­blo­ gai ÄŻkom­po­nuo­ta. Da­bar An­ta­kal­ny­je gin­Ä?i­ja­mÄ—s, kaip be­glo­bes ka­tes ĹĄer­ti. Vie­ni no­ri ĹĄer­ti ir ma­Şin­ti po­pu­lia­ci­jÄ… kast­ruo­jant, o ki­ti yra ka­te­go­riť­kai prieĹĄ ĹĄÄ—­ri­mÄ…, nes jos ne­ťio­ja li­gas. Da­bar vargs­tu su ĹĄia pro­ble­ma.

„„Nek­ro­po­lis: An­ta­kal­ny­je – dau­giau­sia ka­pi­niĹł vi­sa­me Vil­niu­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

gy­ven­to­jų yra An­ta­kal­ny­je.

Antakalnyje – neribotų galimybių internetas

Naujas greiÄ?io suvokimas

sodĹł bendrijos

tĹŤkst.

TEO

Duomenų saugumas, interaktyvioji televizija, naujausių filmų nuoma – ťviesolaidŞio technologija paremtas internetas ZEBRA Antakalnyje neturi lygių. Varinius laidus pakeitęs ťviesolaidis pakeitė interneto kaip paslaugos sampratą. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas tōkstantis Antakalnio gyventojų.

73

47,4

Savo laiku viena pirmĹłjĹł Lietuvoje vario kabelius pakeitusi ĹĄviesolaidĹžiu TEO ĹĄiuo metu gali pasiĹŤlyti net 300 MB/s sparta veikiantÄŻ internetÄ… ZEBRA, nors sklandĹžiam darbui visiĹĄkai pakanka ir 100 MB/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – pabrėŞė telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius. Anot jo, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. BĹŤtent tokiÄ… galimybÄ™ klientams suteikia TEO. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817. Daugiau nei televizija

Ko gero, galima iĹĄvardyti daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł ir situacijĹł, kai praleidĹžiame svarbius televizijos transliacijĹł momentus. PavyzdĹžiui, uĹžtrunkame darbe ir nepamatome pirmĹłjĹł ĹžiniĹł reportaŞų ar pamÄ—gtos pokalbiĹł laidos pradĹžios. Arba dar blogiau, tik kelias sekundes pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyÄ?ia – ÄŻmuĹĄtas ÄŻvartis... Nepraleisti svarbiĹł akimirkĹł ir nesiblaĹĄkyti, pavyzdĹžiui, tarp virtuvÄ—s ir televizoriaus leidĹžia „Interaktyviosios GALA“ siĹŤloma paslauga „ŽiĹŤrÄ—ti nuo pradĹžiĹłâ€œ. JÄ… uĹžsisakÄ™ klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedÄ—liu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems ĹĄios televizijos klientams) galÄ—s jau prasidÄ—jusias laidas ar ďŹ lmus atsukti nuo pradĹžiĹł, sustabdyti vaizdÄ… ir pasukti jÄŻ ÄŻ priekÄŻ. Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV ÄŻraĹĄai“ pasirinkÄ™ punktÄ… „ĎraĹĄyti laidĹł kategorijas“ kli-

paketus pusei metĹł, ĹĄeĹĄtÄ… mÄ—nesÄŻ klientai kanalus galÄ—s ĹžiĹŤrÄ—ti nemokamai. „Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimus“, – sakÄ— G.BileviÄ?ius. InternetinÄ— saugykla

Interneto ZEBRA vartotojams neseniai pasiĹŤlyta virtuali saugykla padÄ—s iĹĄvengti tokiĹł nemaloniĹł situacijĹł, kaip sugedus kompiuteriui iĹĄsitrynÄ™ duomenys. Be to, specialiai internete sukurtoje duomenĹł talpykloje ne tik jĹŤsĹł informacija bus saugi, bet ir turÄ—site galimybÄ™ laisvai keistis turimais duomenimis. „Saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ… medĹžiagÄ…, kitÄ… svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł trukmÄ—s ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ—l kompiuterio gedimo, vagystÄ—s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł ď Ž Patogu: ]N`NX 4 /VYRcVĂ˜VNb` cVR kopijos saugomos keliose skirtin`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN [Nb gose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ…, Q\aV` [R aVX `]N_Ă˜Vb V[aR_[Rab nei ĹĄi interneto ZEBRA paslauga, ORa V_ V `XV_aV[Ă›ZV` aRYRcVgVW\` ÄŻsivaizduoti sunku“, – pasakojo ]N`YNbT\ZV` A2< N_PUfc\ [b\a_ G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama jÄ… uĹžsisakius savitarnos svetainÄ—entai be papildomos ÄŻrangos galÄ—s je www.manoteo.lt. ÄŻraĹĄyti visas mÄ—gstamai kategorijai priskirtas televizijos programas ir Rinkiniai – galimybÄ— sutaupyti TEO privatiems klientams siĹŤlo perĹžiĹŤrÄ—ti jas per 14 dienĹł. uĹžsisakyti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… GALA su internetu ZEBRA paslauAr jĹŤsĹł name jau gĹł rinkinyje „Namai 1“. veikia ĹĄviesolaidiPasirinkÄ™ tokiÄ… galimybÄ™ ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ—s lengnis internetas, suĹživiau administruoti paslaugĹł monosite interneto sve- kesÄ?ius. Norintiems dar daugiau tainÄ—je. galimybiĹł siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai 3“, su kuriais papildomai gaunamos to„O nuo rugsÄ—jo „Interaktyvio- kios paslaugos kaip televizija ansios GALA“ klientai gali matyti ir tram televizoriui, failĹł saugykla populiarius ĹĄalyje „Viasat“ spor- internete, papildomi TV kanalĹł to bei ďŹ lmĹł kanalus, tarp kuriĹł to- rinkiniai ir kt. Daugiau informacijos apie minÄ—kie populiarĹŤs kanalai kaip „Viasat sportas“, „Viasat Motor“, tas paslaugas galite gauti ir jas uŞ„TV1000 Ruskoje Kino“, – teigÄ— sisakyti UkmergÄ—s g. 223 arba prekybos centre „Akropolis“ (Ozo g. G.BileviÄ?ius. KanalĹł paketai „Viasat sportas“ 25) esanÄ?iuose TEO klientĹł aptarbei „Viasat ďŹ lmai“ kainuos po 12 li- navimo skyriuose, taip pat mokatĹł per mÄ—nesÄŻ, kaina iĹĄ karto ÄŻsigy- mu telefonu 1817 ir interneto svejant abu paketus – 20 litĹł per mÄ—- tainÄ—je www.teo.lt. TEO inf. nesÄŻ. UĹžsisakÄ™ vienÄ… ar abu kanalĹł

4

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

žmonės

A.Ma­mon­to­vas: pa­bun­du ir ne­jau­čiu, kad gy­ve­nu mies­te An­ta­kal­nis yra vie­nin­te­lė vie­ta Vil­niu­je, ku­rio­je ži­no­mas dai­ni­nin­kas And­rius Ma­mon­ to­vas vi­sa­da no­rė­jo gy­ven­ti. Čia ir upė, ir miš­kas, ir pa­žįs­ta­mi ta­kai, kie­mai, žmo­nės. Čia – jo tik­rie­ji na­mai. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

Tai yra ta vie­ta, ku­ rią aš tik­ rai la­bai ge­rai pa­ žįs­tu, ir šia­me ra­ jo­ne jau­ čiuo­si esan­tis na­mie.

i.pepceviciute@diena.lt

Šiek tiek dau­giau nei ke­tu­rias­de­ šimt me­tų An­ta­kal­ny­je gy­ve­nan­ čio mu­zi­kan­to kū­di­kys­tė, kaip jis pa­ts sa­kė, pra­bė­go ant Tau­ro kal­ no, nes ten gy­ve­no se­ne­liai. Vė­liau tė­vai ga­vo bu­tą An­ta­kal­ny­je, Smė­ lio gat­vė­je. Kai su­si­pa­ži­no su sa­vo bū­si­mą­ja žmo­na, nuo­mo­jo­si būs­ tą ki­ta­me Vil­niaus ra­jo­ne, bet ne­ kant­riai lau­kė mo­men­to, kai ga­lės įsi­gy­ti sa­vą­jį. „Ir, aiš­ku, ne­bu­vo jo­kios ki­tos vie­tos, kur bū­tu­me jo ieš­ko­ję, tik – An­ta­kal­nis. Tai­gi vėl grį­žau į sa­vo my­li­mą ra­jo­ną“, – sa­ kė A.Ma­mon­to­vas. – Ko­dėl šis ra­jo­nas my­li­miau­ sias, kuo jis ypa­tin­gas? – Čia kiek­vie­na gat­vė, kiek­vie­nas kie­mas yra pa­žįs­ta­mi. Man An­ta­ kal­nis pa­tin­ka, nes jis nu­si­drie­kęs tarp Ne­ries ir Sa­pie­gi­nės miš­ko. Po­jū­tis, kad ša­lia yra upė, su­tei­kia ra­jo­nui ypa­tin­gu­mo. Ki­to­je pu­sė­je esan­čio miš­ko ta­ke­liai vi­si pa­žįs­ta­ mi, iš­vaikš­čio­ti ir iš­va­ži­nė­ti dvi­ra­ čiu. Tai yra ta vie­ta, ku­rią aš tik­rai la­bai ge­rai pa­žįs­tu, ir šia­me ra­jo­ ne jau­čiuo­si esan­tis na­mie. Ži­nau, kas kur, yra daug vie­tų, su­si­ju­sių su įvai­riais pri­si­mi­ni­mais. Man as­me­ niš­kai tai bran­giau­sias ra­jo­nas. – Už­si­mi­nėt apie vie­tas. Ar tu­ ri­te ko­kią, esan­čią ar­čiau­siai šir­dies? Gal­būt nuei­na­te ten pa­sė­dė­ti ar pa­vaikš­ti­nė­ti? – Tu­riu sa­vo marš­ru­tą, ku­rį va­ žiuo­ju dvi­ra­čiu. Apsk­ri­tai va­ži­nė­ju vi­sa­da, kai tik tin­ka­mas oras. Ke­ lias pa­lei pa­kran­tę pa­ts ge­riau­sias. Yra ke­le­tas vie­tų miš­ke, yra šal­ti­nių prie upės, kur van­duo vie­nas šva­ riau­sių Vil­niu­je, čia žmo­nės atei­na jo pri­si­pil­ti. Šios vie­tos man bran­ gios. Taip pat sma­gu, kad An­ta­ kal­nis pe­rei­na į Va­la­kam­pius. Tas

ra­jo­nas – kaip tę­si­nys, tik ten la­ biau miš­kas. Kar­tais ry­te pa­bun­ du ir ne­jau­čiu, kad gy­ve­nu mies­ te. Už lan­go – miš­kas, mies­to net ne­justi. – Aki­mir­ką grįž­tant į vai­kys­tę, gal pri­si­me­na­te ko­kių nuo­ty­ kių, iš­dai­gų? Ką veik­da­vo­te? – Vi­sas ma­no gy­ve­ni­mas yra links­ mas nuo­ty­kis, tai net ne­ži­nau, ku­rią da­lį jo jums pa­pa­sa­ko­ti (juo­kia­si). Pa­vyz­džiui, kar­tais vi­sa kla­sė pa­ bėg­da­vo­me iš pa­mo­kų ir ei­da­vo­me į miš­ką žais­ti slė­py­nių, gau­dy­nių. Apsk­ri­tai vi­są vai­kys­tės ir paaug­ lys­tės lai­ko­tar­pį miš­kas bu­vo pa­ grin­di­nė vie­ta, kur leis­da­vom lai­ką. Kar­tais su drau­gais fil­muo­da­vo­me ko­kius nors fil­mu­kus, po­kštau­da­ vo­me. Žie­mą į miš­ką ei­da­vo­me sli­ di­nė­ti, va­sa­rą – va­ži­nė­da­vo­me dvi­

ra­čiais. Man An­ta­kal­nis ir miš­kas yra neat­sie­ja­mi da­ly­kai. – Bu­vo­te pa­siu­tęs vai­kas? – Bu­vau tas, ku­ris pri­krės­da­vo šu­ ny­bių, bet nie­kas net neį­tar­da­vo. – Taip pui­kiai su­ge­bė­da­vo­te nu­slėp­ti? – Ab­so­liu­čiai. Da­bar tai su­ge­bu ly­ giai taip pat (šyp­so­si). – Tiek lai­ko pra­leis­ta ta­me gar­ sia­ja­me miš­ke, iš­vaikš­čio­ti vi­si ta­kai ta­ke­liai, – ar vi­sa tai tu­rė­ jo įta­kos jū­sų kū­ry­bai? Ar jū­sų dai­no­se yra An­ta­kal­nio? – Pa­mi­nė­ta nė­ra, bet, be jo­kios abe­ jo­nės, vi­si pa­grin­di­niai ma­no gy­ve­ ni­mo da­ly­kai tur­būt An­ta­kal­ny­je ir įvy­ko. Aiš­ku, kad tai da­vė daug įspū­ džių, o jie vė­liau su­gu­lė į dai­nas.

– Vil­niu­je Užu­pis va­di­na­mas at­ski­ra res­pub­li­ka, jo gy­ven­to­ jai sa­ve taip pat iš­ski­ria. Kaip ma­no­te, ar An­ta­kal­nį bū­tų ga­ li­ma va­din­ti ir­gi sa­vi­tu, at­ski­ ru pa­sau­liu? – Užu­pis kaž­ka­da bu­vo ra­jo­nas, ku­ria­me net bu­vo ne­sau­gu vaikš­ čio­ti, ta­ry­bi­niais lai­kais jis bu­vo la­bai ap­leis­tas, daug chu­li­ga­niz­mo, gir­tuok­lių ir pan. Kiek­vie­na­me sa­ ve ger­bian­čia­me mies­te tu­ri bū­ti ra­ jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na me­ni­nin­kai, ku­ris yra la­biau li­be­ra­lių pa­žiū­rų. Užu­piui tin­ka to­kiam bū­ti. An­ta­kal­nis – ki­toks, bet ir­gi tu­ ri sa­vo vei­dą. Jis ra­mus, in­te­li­gen­ tiš­kas, gal­būt net taip bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti. Čia nė­ra pa­si­links­mi­ni­ mo vie­tų, res­to­ra­nų. Kar­tais svars­ tau, ko­dėl jų nė­ra, o pa­skui pa­gal­ vo­ju, kad gal ir ge­rai. An­ta­kal­ny­je yra ke­le­tas gat­vių, kur nuo se­no gy­ ve­na in­te­li­gen­ti­ja, įvai­rių pro­fe­so­ rių, aka­de­mi­kų, me­ni­nin­kų. Tai ra­ jo­nui su­tei­kia tam tik­rą nuo­tai­ką. Sa­ky­čiau, An­ta­kal­nis yra in­te­li­gen­ tiš­kas ra­jo­nas. Kar­tu ir ro­man­tiš­ kas. Dar vie­nas pa­grin­di­nių ak­cen­ tų yra An­ta­kal­nio ka­pi­nės – ka­rių ka­pai. Ma­nau, kad jos ir­gi tam tik­ ru as­pek­tu pri­si­de­da prie ra­jo­no įvaiz­džio, jo vei­dui tai su­tei­kia tam tik­rą spal­vą. – Dau­ge­lis jū­sų ger­bė­jų, pa­ klaus­ti, koks mėgs­ta­miau­sias A.Ma­mon­to­vo me­tų lai­kas, ne­ mirk­te­lė­ję at­sa­ko: ru­duo. Ko­ dėl jis? – Jei trum­pai – tai ru­duo. Jei sa­ ky­čiau tiks­liau, la­biau­siai pa­tin­ka rugp­jū­čio pabaiga–rugsėjo pra­ džia. Kai lyg ir dar va­sa­ra, bet jau jun­ti ru­dens dvelks­mą, – jis pa­tin­ka la­biau už pa­tį ru­de­nį, – kai jau ne­ be­karš­ta, bet dar šil­ta. Tai yra pa­ts gra­žiau­sias me­tų lai­kas. Tuo mo­ men­tu vyks­ta virs­mas, ku­ris man la­bai pa­tin­ka.

Įk­vė­pi­mas: nors An­ta­kal­nis A.Ma­mo

A.Mamontovo prisiminimai „Kai persikraustėme į Antakalnį, prasidėjo kitoks gyvenimas. Peržengiau iš ankstyvosios jaunystės į tikrąją vaikystę. Atsirado kiemo draugai ir prasidėjo visokie žaidimai: karas, slėpynės, laipiojimai ant stogo. Vieną kartą rudenį pagalvojom, kad va Naujieji metai – labai geras dalykas, gerai būtų, kad jie greičiau ateitų, nes tada visi gauna dovanų. Su draugu užsilipome į kaštoną (spalio mėnesį), lapai jau buvo pageltę, bet kai kurie dar žali. Mes labai kruopščiai nuo to kaštono nuskainiojom visus lapus. Manėm, kad greičiau vėlyvas ruduo ateis, o ten jau ir žiema.“ Iš knygos „Aš atsisuksiu atgal“

Mi­nist­rę su draugais iš Žirm Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė tei­gė esan­ti iš tų vil­nie­čių, ku­riems ir Laz­dy­nai, ir Ka­ro­li­niš­kės te­bė­ra „nau­ji ra­jo­nai“. No­rė­da­ma at­si­pa­ lai­duo­ti pa­ra­šiu­tu ji ne­šo­ka, ta­čiau mie­lai vaikš­to Sa­pie­gi­nės miš­ke. Tek­da­vo at­si­sa­ky­ti links­my­bių

Vietinė: I.Ši­mo­ny­tė Antakalnyje gyvena nuo 9 metų.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Be­veik tris de­šimt­me­čius An­ta­ kal­ny­je gy­ve­nan­čiai I.Ši­mo­ny­tei ka­dai­se šis mies­to ra­jo­nas at­ro­dė kaip di­džiu­lė at­skir­tis nuo ap­lin­ki­ nio pa­sau­lio. Žvelg­da­ma at­gal mi­ nist­rė šyp­so­si, esą taip vei­kiau­siai vis­ką ma­tė vai­ko akys, kai dau­ge­lis drau­gų gy­ve­no ki­ta­pus upės. „Kai per­si­kė­lė­me, at­ro­dė, kad gy­ve­nu la­bai to­li nuo vis­ko. Gal to­dėl, kad pa­ti ta­da bu­vau ma­ža, o dau­gu­ma kla­sės drau­gų gy­ve­

no Žir­mū­nuo­se. Da­bar la­biau­siai bū­tent ir ža­vi tai, kad, pa­si­ro­do, vis­kas yra la­bai ar­ti. Ša­lia miš­kas, gau­sy­bė mie­lų pa­si­vaikš­čio­ti vie­tų, o mies­to cent­ras – vos už pus­va­ lan­džio ei­nant ne­skub­ria pės­tu­te“, – apie pa­si­kei­tu­sį po­žiū­rį pa­sa­ko­jo I.Ši­mo­ny­tė. Į An­ta­kal­nį ji su šei­ma per­si­kė­ lė bū­da­ma de­vy­ne­rių. Iki tol gy­ ve­no Žir­mū­nuo­se. Mo­kė­si 7-ojo­ je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar – Žir­mū­nų gim­na­zi­ja), jos ne­pa­ kei­tė ir jau gy­ven­da­ma An­ta­kal­ ny­je. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ke­liau­ti į mo­kyk­lą ir iš jos tek­da­vo va­lan­ dą, tai­gi rei­kė­da­vo anks­ti kel­tis, va­žiuo­ti tro­lei­bu­sais per­sė­dant, „ra­tais“. „Ši­lo til­tą bai­gė sta­ty­ti kaip tik man bai­gus mo­kyk­lą“, – nu­si­šyp­ so­jo I.Ši­mo­ny­tė. Ji taip pat pri­dū­

rė, kad to­li­mas ke­lias na­mo ne kar­ tą su­truk­dė ir il­giau pa­si­links­min­ti su drau­gais. Kaip tei­gė pa­šne­ko­ vė, links­my­bės pa­pras­tai tu­rė­da­vo baig­tis anks­čiau nei ki­tiems. Vis­ką su­de­ri­na

Gy­ve­nant An­ta­kal­ny­je vei­kiau­ siai neį­ma­no­ma ne­tu­rė­ti mėgs­ta­ mų vie­tų – juk čia ir miš­kas, ir upė. „Ži­no­ma, tu­riu – ša­lia pui­kus Sa­ pie­gi­nės miš­kas, iš­vaikš­čio­tas ir iš­ laks­ty­tas su kie­mo drau­gais, ja­me pil­na įvai­rių sma­gių vie­tų“, – at­ sklei­dė mi­nist­rė. Kar­tais at­ro­d o, kad aukš­t us vals­ty­bės po­stus uži­man­tys žmo­ nės yra nuo­lat už­siė­mę ir nie­kam ne­tu­ri lai­ko. Ei­na­mos pa­rei­gos rei­ ka­lau­ja daug at­sa­ko­my­bės, įtemp­ to dar­bo. Ta­čiau I.Ši­mo­ny­tė už­ tik­ri­no, kad lai­ko ji ran­da vis­kam.

5

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

žmonės

Vai­kys­tė An­ta­kal­ny­je gi­liai įstri­go at­min­ty Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Ra­so­se gy­ve­nan­tis poe­tas, Na­cio­ na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Ai­das Mar­čė­nas į praei­tį žvel­gia su nos­ tal­gi­ja, ku­rią iki šiol jau­čia An­ta­kal­ niui. Čia pra­bė­go gra­žiau­sios die­ nos, čia li­ko vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai.

„An­ta­kal­nis są­mo­nė­je nie­ka­da ne­bu­vo mies­tas, – sa­kė poe­tas. – Kai ei­da­vo­me į cent­rą, ei­da­vo­me į mies­tą. An­ta­kal­nis yra vie­nas tų ra­jo­nų, kur vi­si vie­nas ki­tą pa­žįs­ ta, ži­no, kas ka­lė­ji­me, kas gi­mė, mi­rė, emig­ra­vo, grį­žo, kie­no vai­ kai, anū­kai ir pan. Jis yra tar­si di­ de­lis di­de­lis kai­mas. Vi­sa­da bu­vo to­kia at­ski­ra, sa­vi­ta vie­ta.“ A.Mar­čė­no, kaip ir dau­ge­lio ki­tų, čia gy­ve­nu­sių, vai­kys­tė nu­ spal­vin­ta įvai­rio­mis spal­vo­mis. Jo ma­ny­mu, vi­sas žmo­gaus gy­ve­ni­ mas yra li­kęs tam, kad žiū­rė­tum į vai­kys­tę. „Emo­ci­jos kuo šil­čiau­ sios, kuo ge­riau­sios. Nė­ra to­kios die­nos, kad ne­pri­si­min­čiau vai­ kys­tės An­ta­kal­ny­je“, – į pri­si­mi­ ni­mus lei­do­si poe­tas.

on­to­vo dai­no­se tie­sio­giai ne­mi­ni­mas, mu­zi­kan­tas nea­be­jo­ja, kad šis ra­jo­nas vie­naip ar ki­taip jo kū­ry­bo­je at­si­dū­rė. Andriaus Mamontovo nuo­tr.

– Vi­si tu­ri­me sa­vo mėgs­ta­mų vie­tų, ku­rio­se lan­ko­mės dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­ čių. Ko­kios vie­tos An­ta­kal­ny­ je trau­kė jus? Gal­būt tai bu­vo tie­siog me­dis, po ku­riuo jums pa­tik­da­vo sė­dė­ti... – To­kių me­džių bu­vo ke­li. Į juos įlip­ti ir­gi bu­vo la­bai svar­bu. O šiaip – vi­sas Pa­ne­rys, va­di­na­mo­sios pel­ kės už 22-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Ki­ta­pus gat­vės, kur tė­vai ne­leis­ da­vo ei­ti, bet vis tiek pe­rei­da­vai tą gat­vę bū­da­mas ket­ve­rių ar pen­ke­ rių me­tų. Ten ki­ti pa­sau­liai... Dau­ gy­bė tų erd­vių ir vie­tų bu­vo. Gy­ve­ nau prie pat 22-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Gre­ta bu­vo ma­no na­mas ir į mo­kyk­lą ei­da­vau ne ap­lin­kui, o daž­niau­siai šok­da­vau per tvo­rą. – Kad bū­tų grei­čiau? – Sma­giau ir grei­čiau, įdo­miau (juo­kia­si). – Tai mo­kyk­lo­je bu­vo­te pa­siu­ tęs vai­kas?

Pokštininkas: „Visas mano gyvenimas yra linksmas nuotykis“, – sako žinomas dainininkas.

mūnų sujungė Šilo tiltas „Tur­būt bet ku­ris dar­bas rei­ka­ lau­ja at­sa­ko­my­bės, taip ir ma­no. Ypa­tin­gų prie­mo­nių no­rė­da­ma at­ si­pa­lai­duo­ti ne­tai­kau – ne­šo­ki­nė­ju su pa­ra­šiu­tu, ne­nar­dau, – šyp­te­ lė­jo mi­nist­rė. – Pail­siu ki­tais bū­ dais: pa­skai­ti­nė­da­ma, pa­bend­rau­ da­ma su drau­gais, ne­su­si­ju­siais su dar­bu, pa­si­kaps­ty­da­ma so­de. Lai­ ko pa­vyks­ta at­ras­ti vis­kam.“

Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė:

Ei­da­ma pa­pras­tai klau­sau­si mu­zi­kos, tai­gi su rim­tais ap­ mąs­ty­mais tai ne­su­ si­ję. Tie­siog mė­gau­ juo­si ėji­mu.

Au­to­mo­bi­lis įpro­čių ne­pa­kei­tė

Ne tik Sa­pie­gi­nės miš­ke mėgs­ta vaikš­čio­ti I.Ši­mo­ny­tė. Ji pės­čio­ mis ei­na ir į mi­nis­te­ri­ją, ir ki­to­ mis pro­go­mis ne­ven­gia pa­var­gin­ ti ko­jų. Mi­nist­rė ne­slė­pė, kad daug vaikš­čio­ti pra­dė­jo maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus, pa­tar­ta, kad tai nau­din­ga stu­bu­rui, ku­ris bu­vo ėmęs skaus­ti nuo sė­di­mo dar­bo. „Ei­da­ma pa­pras­tai klau­sau­si

mu­zi­kos, tai­gi su rim­tais ap­mąs­ty­ mais tai ne­su­si­ję. Tie­siog mė­gau­ juo­si ėji­mu“, – pa­klaus­ta, ar vaikš­ čio­ji­mas yra pui­ki pro­ga ap­mąs­ty­ti die­nos dar­bus, sa­kė I.Ši­mo­ny­tė. Mo­te­ris tei­gė, kad au­to­mo­bi­lis jai tik­rai ne­bū­ti­nas, esą – Vil­nius ma­žas mies­tas. Nors vai­ruo­to­jo

pa­žy­mė­ji­mą ji tu­ri be­veik 20 me­tų, vai­ruo­ti nie­ka­da ne­mė­go. „Ta­čiau su­si­klos­tė taip, kad ne­tu­rė­ti au­to­ mo­bi­lio ta­po keb­liau, nei jį tu­rė­ti, to­dėl ku­riam lai­kui „pa­si­sko­li­nau“ iš se­sers. Ma­no įpro­čių jis iš es­mės ne­kei­čia – ir to­liau mėgs­tu vaikš­ čio­ti pės­čio­mis. Lai­kau­si prin­ci­po „jei­gu įma­no­ma ne­va­žiuo­ti, ir ne­ va­žiuok“, – dės­tė pa­šne­ko­vė. Jau ku­rį lai­ką už lan­go mer­kian­ tis lie­tus, ap­snū­dęs dan­gus, ru­ de­niš­ka drėg­mė ma­lo­nių jaus­mų I.Ši­mo­ny­tei ne­ke­lia. Pa­sak mo­ ters, nors tei­gia­ma, kad ru­de­nį gi­ mę žmo­nės mėgs­ta šį me­tų lai­ką, jai ši tai­syk­lė ne­ga­lio­ja. „Ru­dens ne­mėgs­tu. Man pa­tin­ka pa­va­sa­ ris, kai su­že­lia žo­lė ir iš­sprogs­ta me­džiai. Ši sod­ri ir švie­žia ža­lu­ma – pa­ts gra­žiau­sias me­tų lai­kas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

– Taip, bu­vau la­bai pa­siu­tęs. Vi­si to­kie bu­vo­me kla­sė­je. Tad aš neiš­ sis­ky­riau, mū­sų kla­sė bu­vo ypa­ tin­ga (šyp­so­si). – Aki­vaiz­du, kad iš­dai­gų ne­ trū­ko. Gal ko­kią vie­ną ki­tą pri­si­me­na­te ir ga­li­te ja pa­si­ da­ly­ti? – Na, nuo­ty­kių bu­vo la­bai la­bai daug. Mo­kyk­lo­je bu­vo at­sa­kin­gas žmo­gus, ku­ris pri­žiū­rė­da­vo ei­les val­gyk­lo­je, kad ne­pri­si­rink­tų daug žmo­nių. Jei jų bū­da­vo per daug, ta­da į val­gyk­lą neį­leis­da­vo. Mes suor­ga­ni­za­vo­me ei­lę, į ku­rią sto­ jo vi­si, ji drie­kė­si per vi­sus mo­kyk­ los ko­ri­do­rius, iki ak­tų sa­lės. Ar­ba vil­kė­da­mi nau­jo­mis uni­for­mo­mis „plau­kio­da­vo­me“ ko­ri­do­riais. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kios nuo­sta­bios jos pa­skui bū­da­vo? Dau­gy­bė bu­ vo to­kių nu­ti­ki­mų. Ga­liu dar vie­ ną pa­pa­sa­ko­ti. Ma­no am­ži­na­til­sį bend­rak­la­sis Sau­lius Pe­čiu­lis bu­vo ga­nė­ti­nai iš­si­blaš­kęs ir kar­tą atė­jo su skir­tin­gų at­spal­vių ba­tais. Vis­ kas bai­gė­si tuo, kad po sa­vai­tės vi­si avė­jo skir­tin­gus ba­tus. Am­ži­na­til­ sį ma­no drau­gas gar­sus mu­zi­kan­ tas Vid­man­tas Pliuš­kys kar­tą atė­jo vie­ną ko­ją įki­šęs į plauk­me­nį, ki­tą – į sla­lo­mo sli­dę. To­kių da­ly­kų bu­ vo šim­tai. Kas­dien nu­tik­da­vo kas nors įdo­maus. Tu­rė­jo­me pui­kius mo­ky­to­jus, tai bu­vo do­va­na. – Ką veik­da­vo­te už mo­kyk­los ri­bų, ko­kius žai­di­mus mė­go­te? – Ma­tyt, vi­si vai­kai žai­džia tuos pa­čius – in­dė­nai ir kau­bo­jai. Pas­ kui pra­si­dė­jo lai­kas, kai grįž­ti, pa­ si­de­di lan­ką su strė­le ir jau ei­ni su mer­gio­te su­si­tik­ti. Pa­va­sa­riais vyk­da­vo lie­tu­vių ir kry­žiuo­čių mū­šiai. Įdo­mus fak­tas, kad man ne­la­bai no­rė­jo­si bū­ti lie­ tu­viu. La­bai pa­ti­ko var­das Ul­ri­chas fon Jun­gin­ge­nas Žal­gi­rio mū­šį žai­ džiant. Tad lie­tu­viai bū­da­vo kry­ žiuo­čiai, o kie­mo len­ku­čiai ir ru­ siu­kai bū­da­vo lie­tu­viai (juo­kia­si). Įsi­li­pę į me­dį, pa­si­slė­pę nuo suau­ gu­sių­jų, žais­da­vo­me kor­to­mis. Žai­di­mai su mer­gai­tė­mis ir­gi bu­vo įdo­mūs. Kar­tais ko­kį teat­ rą su­žais­da­vo­me, įvai­rius spor­ to žai­di­mus – kvad­ra­tą ir ki­tus. O pa­va­sa­rį mer­gai­tės gau­dy­da­vo ber­niu­kus ir pa­ga­vu­sios ga­lė­da­vo da­ry­ti ką no­ri. – Tai ką jos yra pa­da­riu­sios jums? – Ma­nęs nė kar­to ne­bu­vo pa­ga­vu­ sios (juo­kia­si). Ne­ži­nau, ką jos ten da­rė, bėg­da­vau la­bai grei­tai.

Mū­zos: „Iš An­ta­kal­nio esu par­

si­ne­šęs dau­gy­bę ei­lė­raš­čių“, – sa­kė poe­tas A.Mar­čė­nas. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Sma­gi ta vai­kys­tė... Sa­ky­kit, o gal ku­ris nors pir­mų­jų jū­sų ei­lė­ raš­čių gi­mė bū­tent An­ta­kal­ny­je, sė­dint prie upės ar po me­džiu? – Var­gu bau, nes kai pra­dė­jau ra­ šy­ti ei­lė­raš­čius, An­ta­kal­ny­je jau ne­be­gy­ve­nau. Esu dau­gy­bę ei­lė­ raš­čių pa­ra­šęs apie An­ta­kal­nį, esu pa­si­ne­šęs dėl tų pa­si­vaikš­čio­ji­mų po jį, tai gal čia ir ga­li­ma kal­bė­ti apie tą gi­mi­mą, ei­lė­raš­čio pra­dė­ ji­mą bū­tent ten. Bet šiaip ei­lė­raš­ čiai negimsta vos pri­sė­dus. Jie yra už­ra­šo­mi, o užrašai tai, ką parsi­ neši. Paskui jie dar tvarkomi. Esu daug jų par­si­ne­šęs ir iš An­ta­kal­ nio. Bet tiks­lios vie­tos, kur jis bū­ tų gi­męs, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

6

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

Is­to­ri­ja

R

Gi­mÄ— gar­sus skulp­to­rius

ta­po trau­kos cent­ru

ÄŒia vaikť­Ä?io­jo ma­mu­tai

Mar­kas An­to­kols­kis (nuotr.) gi­mÄ— 1843 m. lapk­ri­Ä?io 2 d. An­ta­kal­ny­je. Gi­mÄ™s var­gin­ go­je ĹĄei­mo­je, jis ta­po gar­siu skulp­to­riu­mi rea­lis­tu. Ba­rel­je­ fas „Şy­dĹł siu­vÄ—­jas“ jam pel­nÄ— tarp­tau­ti­nÄŻ ap­do­va­no­ji­mÄ…, o jo kur­tÄ… Ru­si­jos ca­ro Iva­no RĹŤs­ Ä?io­jo skulp­tō­rÄ… ÄŻsi­gi­jo Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius Alek­sand­ras II.

1690 m. Po­loc­ko vai­va­dos Do­mi­ny­ko Sluť­kos ant Ne­ ries kran­to pa­sta­ty­ti rō­mai ta­po tik­ru Lie­tu­vos ir uŞ­sie­ nio di­di­kĹł trau­kos cent­ru. ÄŒia ne kar­tÄ… ap­si­sto­da­vo ÄŻ Vil­niĹł at­vyks­tan­tys Lie­tu­vos di­die­ ji ku­ni­gaikť­Ä?iai ir Len­ki­jos ka­ ra­liai. 1705 m. Ä?ia sve­Ä?ia­vo­si Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius Pet­ras I.

Ar­cheo­lo­gi­niĹł ty­ri­mĹł An­ta­kal­ ny­je be­veik ne­bō­ta. Di­dĹžiau­siĹł at­ra­di­mĹł bō­da­vo pa­da­ro­ma at­lie­kant sta­ty­bas, tie­siant po­ Ĺže­mi­nes ko­mu­ni­ka­ci­jas. Taip 1957 m. tie­siant ka­na­li­za­ci­ jos vamz­dĹžius SmÄ—­lio gat­vÄ—­je bu­vo ras­tos stam­bios ma­mu­ to griau­Ä?iĹł lie­ka­nos, ku­riĹł am­ Ĺžius – apie 16 tĹŤkst. me­tĹł.

„Žolyno“ poliklinika, UAB „Lionet“ medicinos centras

GalimybÄ— vÄ—l dĹžiaugtis gyvenimu Karolina VaitkeviÄ?iĹŤtÄ—

ÄŽ grupÄ™ gauti kompensuojamÄ… dantĹł protezavimo paslaugÄ… ÄŻtraukti ir vaikai iki 18 metĹł. Sportuodami ar Ĺžaisdami kieme vaikai daĹžnai susiĹžeidĹžia, kartais traumos bĹŤna iĹĄties sunkios, pavyzdĹžiui, iĹĄmuĹĄami dantys. Tuomet prireikia rimtos specialistĹł pagalbos. „Puikiai suprantame, koks smĹŤgis vaikui, paaugliui netekus dantĹł, kai prieĹĄ akis visas gyvenimas, tiek planĹł, svajoniĹł ir noro ĹĄypsotis. Protezavimas apskritai yra nuostabi galimybÄ— Ĺžmogui vÄ—l jaustis gyvam, nebijoti iĹĄsiĹžioti, galĹł gale normaliai valgyti“, – sakÄ— „Žoly-

a.zukovski@diena.lt

Sta­tÄ—­si va­sa­ros re­zi­den­ci­jas

Pensininko talonas

Taikoma ir vaikams iki 18-os

And­re­jus Žu­kovs­kis

An­ta­kal­nis lai­ko­mas vie­nu se­ niau­siĹł, o ĹĄiuo me­tu ir la­biau­siai pres­ti­Şi­niĹł Vil­niaus ra­jo­nĹł. Dar pa­go­ny­bÄ—s lai­kais Ä?ia bō­ta ĹĄven­ tyk­lĹł, Ä?ia re­zi­da­vo pa­sku­ti­nis Ge­di­mi­nai­Ä?iĹł di­nas­ti­jos val­do­ vas Ĺ˝y­gi­man­tas Au­gus­tas, o An­ ta­kal­nio miť­kuo­se vei­kÄ— ka­ra­liť­ kas ĹžvÄ—­ry­nas.

Laimingi jauÄ?iamÄ—s, kai esame sveiki ir graŞōs. O kiek daug kiekvienam iĹĄ mĹŤsĹł reiĹĄkia ĹĄypsena ir kiek daug prarandame negalÄ—dami ja dĹžiaugtis. Antakalnyje ÄŻsikĹŤrusioje modernioje „Žolyno“ poliklinikoje dirbantys specialistai pasiruoĹĄÄ™ tÄ… laimÄ™ grÄ…Ĺžinti – Ä?ia teikiama kompensuojama dantĹł protezavimo paslauga.

VilnietÄ— Alma pasakojo, kad daugelÄŻ metĹł nepatogumĹł kÄ—lÄ— negalÄ—jimas aplinkiniams dalyti savo ĹĄypsenos. „Matyt, tai paveldima: dantys gedo, kai dar buvau labai jauna, bÄ—gant metams daugelio jĹł netekau, – kalbÄ—jo septyniasdeĹĄimtmetÄ— moteris. – Man, senyvo amĹžiaus, ĹĄypsena – tiek jau to, bet patogumas valgant svarbus kiekvienam Ĺžmogui.“ Ponia Alma savo pasakojamÄ… istorijÄ… vadina Dievo dovana. Ji teigÄ— iĹĄ kaimynÄ—s suĹžinojusi apie kompensuojamÄ… dantĹł protezavimo paslaugÄ…. „Nebuvau to girdÄ—jusi, nÄ— nemaniau, kad tai gali bĹŤti ÄŻmanoma. Ir ĹĄtai vienÄ… dienÄ… eidama ÄŻ turgĹł apsipirkti gatvÄ—je gavau talonÄ…, kuris, pasirodo, suteikia galimybÄ™ gauti nemokamÄ… dantĹł protezavimo paslaugą“, – dÄ—stÄ— paĹĄnekovÄ—. Nuvykusi ÄŻ Antakalnyje esanÄ?iÄ… „Žolyno“ poliklinikÄ… moteris ÄŻsitikino, kad ĹĄi paslauga iĹĄties egzistuoja. Pateikus pensininkĹł dantĹł protezavimo talonÄ…, LigoniĹł kasa senjorams, taip pat negaliÄ… turintiems ĹžmonÄ—ms kompensuoja nuo 1157 iki 3560 litĹł sumÄ… uĹž dantĹł protezavimÄ…. „Negaliu tuo atsidĹžiaugti. Pensininkui tokios sumos yra dideli pinigai. Dabar vÄ—l valgau taip mÄ—gstamus lazdynĹł rieĹĄutus“, – juokÄ—si ponia Alma.

Is­to­ri­ja api­pin­ta le­gen­do­mis

ď Ž Aktualu:  \Yf[\• ]\YVXYV[VX\WR .[aNXNY[fWR ]R[`V[V\ NZ VNb` Z\

[Ă›Z` [RĂ&#x;TNYVR`VRZ` V_ [Ra cNVXNZ` VXV % ZRaĂş aRVXVNZN X\Z]R[`b\ WNZN QN[aĂş ]_\aRgNcVZ\ ]N`YNbTN  @UbaaR_`a\PX• [b\a_

no“ poliklinikos direktorÄ— AndĹželika VarnÄ—. Ji teigÄ—, kad norÄ—dami atvykti konsultacijos pacientai neprivalo bĹŤti registruoti ĹĄioje klinikoje. Jiems suteikiama nemokama pirminÄ— apĹžiĹŤra ir iĹĄraĹĄomas siuntimas, kad galÄ—tĹł stoti ÄŻ eilÄ™ protezuoti dantis.

Ĺ ioje poliklinikoje protezavimo ÄŻkainiai yra bene maĹžiausi visame mieste. Kadangi sutartis dÄ—l protezavimo kompensavimo pasiraĹĄyta gana neseniai, „Žolyno“ poliklinikoje dar nÄ—ra klientĹł srauto kaip kitose. Tad norintiems Ä?ia patekti nereikia laukti eilÄ—se. Beje, ĹĄioje poliklinikoje protezavimo ÄŻkainiai yra bene maĹžiausi visame mieste. Ji priklauso SaulÄ—tekio klinikĹł grupei, todÄ—l naudojasi Ĺžemesniais technikĹł ÄŻkainiais, o ĹĄias nuolaidas atiduoda pacientams.

Dirba keliĹł sriÄ?iĹł gydytojai

„Žolyno“ poliklinika, kurioje pacientĹł laukia kvaliďŹ kuoti specialistai, jauki atmosfera, ÄŻsikĹŤrusi pagrindinÄ—je – Antakalnio – gatvÄ—je. Susisiekimas puikus, nes greta klinikos yra autobusĹł ir troleibusĹł stotelÄ—. Tai visada aktualu vyresnio amĹžiaus ĹžmonÄ—ms ir mamoms su maĹžais vaikais. ÄŒia pacientams teikiama skubi ir kvaliďŹ kuota medicinos pagalba, kuriÄ… poliklinikoje uĹžsiregistravusiems asmenims kompensuoja ValstybinÄ— ligoniĹł kasa. Poliklinikoje atliekama nemokama proďŹ laktinÄ— sveikatos patikra suaugusiesiems ir vaikams. Pacientus konsultuoja ir medicinos pagalbÄ… teikia ĹĄeimos gydytojai, taip pat pediatrai, ginekologai, odontologai, odontologai-protezuotojai. Prireikus iĹĄduodamos ÄŻvairios sveikatos paĹžymos, skiriami siuntimai ÄŻ antrinio lygio specialistĹł konsultacijas. Poliklinikoje atliekami bendrieji kraujo ir cholesterolio, gliukozÄ—s, ĹĄlapimo tyrimai, elektrokardiograma, iĹĄraĹĄomi kompensuojamĹłjĹł ir nekompensuojamĹłjĹł vaistĹł receptai, atliekama sveikatos patikra ÄŻsidarbinant.

An­ta­kal­nio pa­va­di­ni­mas kil­di­ na­mas iĹĄ Ĺžo­dĹžiĹł jun­gi­nio „ant to kal­no“ ir reiť­kia ant kal­no esan­Ä?iÄ… vie­to­vÄ™. Ĺ iuo me­tu ra­jo­nas api­ma Kal­nĹł par­ko te­ri­to­ri­jÄ… ir tÄ™­sia­si apie 5 km Ne­men­Ä?i­nÄ—s link. Vaiz­ din­go­je vie­to­vÄ—­je stei­gÄ—­si ne­ma­ Ĺžai di­di­kĹł re­zi­den­ci­jĹł, to­dÄ—l ĹĄian­ dien tiek daug An­ta­kal­ny­je rō­mĹł, dva­rĹł ir baŞ­ny­Ä?iĹł. Iki ĹĄiol iť­li­kÄ™ Sluť­kĹł rō­mai, Sa­ pie­gĹł dva­ras, ku­rio te­ri­to­ri­jo­je ÄŻsi­kō­rÄ™ li­go­ni­nÄ— bei vie­nuo­ly­nas, Pet­ro ir Po­vi­lo baŞ­ny­Ä?ia. Kiek­ vie­no di­di­ko gar­bÄ—s rei­ka­las bu­ vo pa­si­sta­ty­ti va­sa­ros re­zi­den­ci­jÄ… ar dva­rÄ… An­ta­kal­nio te­ri­to­ri­jo­je. Ra­jo­nas iť­skir­ti­niais pa­sta­ tais te­be­bu­vo puo­ťia­mas ir XX a. 1905–1907 m. An­ta­kal­nio gat­vÄ—s pra­dĹžio­je in­Şi­nie­rius Pet­ras Vi­lei­ ĹĄis pa­sta­tÄ— rō­mus, ten ÄŻsi­kō­rÄ— Lie­ tu­viĹł moks­lo drau­gi­ja. Juo­se dir­bo ir gy­ve­no lie­tu­viĹł kal­bos pa­triar­ chu lai­ko­mas Jo­nas Ba­sa­na­vi­Ä?ius. VÄ—­liau ÄŻ ĹĄias pa­tal­pas ÄŻsi­kÄ—­lÄ— Lie­ tu­viĹł kal­bos ins­ti­tu­tas. Sto­vÄ—­jo Mil­dos ĹĄven­tyk­la

Le­gen­dos skel­bia, kad pa­go­ny­bÄ—s lai­kais ĹĄian­die­nÄ—s Pet­ro ir Po­vi­ lo baŞ­ny­Ä?ios vie­to­je bu­vo dei­vÄ—s Mil­dos ĹĄven­tyk­la. ÄŒia bu­vo kō­ re­na­ma am­Şi­no­ji ug­nis, o pa­si­ tar­ti su Ĺžy­niais vyk­da­vo to me­to Lie­tu­vos val­do­vai. Jie taip pat Ä?ia ga­lÄ—­da­vo ti­kÄ—­tis ir iť­si­gel­bÄ—­ti nuo prie­ťų, nes uĹž ĹĄven­to­vÄ—s ply­tÄ—­jo

ne­per­Şen­gia­mos gi­rios. ÄŒia pat An­ta­kal­nio miť­kuo­se prie­globs­ Ä?io XIV a. ieť­ko­jo ir Lie­tu­vos ku­ ni­gaikť­Ä?io Ge­di­mi­no sō­nus Jau­ nu­tis. Pa­vel­dÄ—­ta­me iĹĄ tÄ—­vo sos­te pa­li­ kuo­nis il­gai neiť­si­lai­kÄ—. 1345 m. ÄŻ Vil­niĹł ÄŻsi­ver­ŞÄ— KÄ™s­tu­Ä?io ir Al­gir­do ka­riuo­me­nÄ—s, o jau­nu­tis pa­spru­ ko ÄŻ An­ta­kal­nio miť­kÄ…. Pa­sak len­ kĹł is­to­ri­ko Mo­tie­jaus Strij­kovs­kio, atÄ—­jus Ĺžie­mai Jau­nu­tis nu­ťa­lo ko­ jas, o beieť­ko­da­mas pa­gal­bos bu­vo suim­tas ir per­duo­tas KÄ™s­tu­Ä?iui.

An­ta­kal­nio miť­ kuo­se prie­globs­Ä?io XIV a. ieť­ko­jo ir Lie­ tu­vos ku­ni­gaikť­ Ä?io Ge­di­mi­no sō­nus Jau­nu­tis. Prig­lau­dÄ— ka­riĹł pa­lai­kus

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro An­ta­ kal­nis ta­po ir ka­ro au­kĹł am­Şi­no­jo atil­sio vie­ta. Pu­ťy­ne bu­vo ÄŻreng­ tos ka­ro me­tais kau­ty­nÄ—­se Ĺžu­vu­ siĹł ka­riĹł ka­pi­nÄ—s. Drau­ge pra­dÄ—­ti lai­do­ti Ĺži­no­mi Lie­tu­vos ra­ťy­to­jai, dai­li­nin­kai, vi­suo­me­nÄ—s vei­kÄ—­jai. Ka­pi­nÄ—s im­tos lai­ky­ti pres­ti­Şi­ nÄ—­mis. Jo­se iť­kil­min­gai pa­lai­do­ti ir to­kie ko­mu­nis­tĹł par­ti­jos vei­kÄ—­jai kaip An­ta­nas SnieÄ?­kus. At­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bÄ™ at­si­ra­do Ĺžu­vu­ siĹł prie te­le­vi­zi­jos bokť­to sau­sio 13-Ä…jÄ… bei Me­di­nin­kuo­se nu­Şu­dy­ tĹł pa­sie­nie­Ä?iĹł me­mo­ria­las. 2010 m. va­sa­rÄ… mi­rÄ™s Lie­tu­vos pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas taip pat bu­vo pa­lai­do­tas An­ta­kal­ nio ka­pi­nÄ—­se. Ĺ iuo me­tu ĹĄa­lia jo pa­lai­do­ji­mo vie­tos ku­ria­mas Lie­ tu­vos pre­zi­den­tĹł lai­do­ji­mo vie­tĹł komp­lek­sas, kur pa­gal su­ma­ny­ to­jĹł idÄ—­jÄ… bus lai­do­ja­mi ki­ti Lie­ tu­vos va­do­vai, jei­gu tik to pa­gei­ daus ar­ti­mie­ji.

„„Le­gen­da: pa­go­ny­bÄ—s lai­kais ĹĄian­die­nÄ—s Pet­ro ir Po­vi­lo baŞ­ny­Ä?ios

vie­to­je bu­vo dei­vÄ—s Mil­dos ĹĄven­tyk­la.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

ai Specialinio Antakalams – j gyvento kite umeruošių n e r p i s ž u , o iki 2013 m.ų galo met ite skaityk ai * m nemoka

*Pasiūlymas galioja užsiprenumeravus „Vilniaus dienos“ redakcijoje iki lapkričio 23 d. ir pateikus šią reklamą. Gruodžio prenumeratą dovanosime.

8

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

iĹĄ arÄ?iau gimnazijos ĹžvaigĹždÄ—s

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

GraĹžiĹł atsiliepimĹł ne­ trĹŤksta mokyklos garbÄ—s sveÄ?iĹł knygoje. PrieĹĄ dau­ gelÄŻ metĹł baigÄ™ mokyklÄ… ir iĹĄgarsÄ—jÄ™ ĹžmonÄ—s gim­ tosios mokslo ÄŻstaigos ne­ pamirĹĄta. PadÄ—kos skam­ ba ne tik uĹž Ĺžinias, bet ir uĹž suteiktÄ… laisvÄ™ kurti.

Gim­na­zi­ja iĹĄug­dy­tĹł ta­len­tĹł ne­be­sus­kai­Ä?iuo­ja An­ta­kal­nio vi­du­ri­nÄ— mo­kyk­la nuo ĹĄiĹł me­tĹł rug­sÄ—­jo di­dĹžiuo­ja­ si gim­na­zi­jos sta­tu­su. Ta­Ä?iau iĹĄ tie­sĹł ĹĄi ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­ga kur kas se­nes­nÄ—. Jai – ne vie­ni ir net ne de­ťimt. And­re­jus Ĺ˝u­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sau­go uni­ka­lius at­si­mi­ni­mus

„„Am­Şius: il­giau­siai An­ta­kal­nio gim­na­zi­jo­je dir­ban­tis Ĺžmo­gus – rať­ti­nÄ—s

ve­dÄ—­ja N.Mar­ge­lie­nÄ— – ki­tÄ…­met ĹĄvÄ™s sa­vo dar­bo ĹĄio­je ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­go­ je 40-me­tÄŻ. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

Lie­tu­viť­kai An­ta­kal­nio gim­na­zi­jai ly­giai tiek, kiek Ä?ia rať­ti­nÄ—s ve­dÄ—­ja dir­ba Ni­jo­lÄ— Mar­ge­lie­nÄ—, – be­veik 40 me­tĹł. Rať­ti­nin­kÄ—s ka­bi­ne­tas – tai ir ar­ chy­vas, ir bib­lio­te­ka, ir mu­zie­jus vie­na­me. Mo­te­ris per ke­lis de­ťimt­ me­Ä?ius Ä?ia su­kau­pÄ— mil­Şi­niť­kÄ… An­ ta­kal­nio is­to­ri­jos, mo­kyk­los stei­gi­ mo do­ku­men­tĹł, gar­se­ny­biĹł pa­ra­ťų ko­lek­ci­jÄ…, re­gist­ruo­ja moks­lei­viĹł skai­Ä?iĹł nuo pat jos ÄŻsi­stei­gi­mo. „Dau­giau­sia mo­ki­niĹł mo­kyk­lo­je bu­vo nuo 2002 iki 2005 m., dau­giau nei 1600. Da­bar kiek ma­Şiau. Per­ nai bu­vo 1200, bet vis vien pa­tal­pĹł trĹŤks­ta“, – pa­sa­ko­jo N.Mar­ge­lie­nÄ—. Pro mo­ters akis yra praÄ—­jÄ™ de­ ĹĄim­tys, jei­gu ne ĹĄim­tai gar­se­ny­biĹł, jĹł at­Şa­lĹł, pa­si­kei­tÄ— ke­li mo­kyk­los va­do­vai, iki ĹĄiol at­vyks­ta tar­pu­ka­ riu ĹĄi­Ä?ia stu­di­ja­vu­siĹł len­kĹł eks­kur­ si­jos. Jos ka­bi­ne­te esan­Ä?io­je gar­bÄ—s sve­Ä?iĹł kny­go­je sa­vo lin­kÄ—­ji­mus mo­kyk­lai pa­li­kÄ™ ir pa­ra­ťus vie­ nÄ… ĹĄa­lia ki­to pa­dÄ—­jÄ™ yra pre­zi­den­ tai Al­gir­das Bra­zaus­kas bei Val­das Adam­kus, prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius, dai­ni­nin­kas And­rius Ma­ mon­to­vas. Ĺ tai tarp do­ku­men­tĹł ma­ty­ti gru­ pÄ—s „Fo­je“ na­rio Ar­nol­do Lu­ko­ ĹĄiaus ­lin­kÄ—­ji­mas: „AÄ?iĹŤ ĹĄiai mo­ kyk­lai, kad ma­ne Ä?ia kai ko iť­mo­kÄ—. La­bai aÄ?iĹŤ, kad daug kÄ… lei­do. Ti­ kiu, kad ji ir to­liau bus lais­viau­ sia!“, ar­ba A.Ma­mon­to­vo Ĺžo­dĹžiai: „18-a vi­du­ri­nÄ— man vi­suo­met bus kaip vie­ta, ku­rio­je iť­gy­ve­nau gra­ Ĺžiau­sius jau­nys­tÄ—s ir paaug­lys­tÄ—s me­tus... aÄ?iĹŤ uĹž tai, kad esa­te...“ ÄŽsi­dar­bi­no, nes iť­te­kÄ—­jo

N.Mar­ge­lie­nÄ— mo­kyk­lo­je ÄŻsi­dar­ bi­no sek­da­ma sa­vo vy­ro pÄ—­do­mis. 1973 m. ÄŻ bu­vu­sios len­kĹł mo­kyk­ los pa­tal­pas ÄŻsi­kÄ—­lu­sio­je lie­tu­viť­ko­ je ať­tuon­me­tÄ—­je mo­kyk­lo­je ĹŤk­ve­ dĹžiu ÄŻsi­dar­bi­no mo­ters vy­ras, o po po­ros mÄ—­ne­siĹł jo pÄ—d­sa­kais pa­se­ kÄ— ir ji pa­ti. PrieĹĄ tai po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tō­ ro­je dir­bu­si mo­te­ris sa­vo atÄ—­ji­mo ÄŻ ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­gÄ… ne­bu­vo lin­ku­si su­ reikť­min­ti. Ne­si­gai­li ji ir nu­dir­bu­si ĹĄi­tiek me­tĹł vie­no­je vie­to­je. „Iť­te­kÄ—­jau, pa­si­kei­tÄ— ap­lin­ky­bÄ—s, pa­dÄ—­tis, o Ä?ia at­si­ra­do pa­siō­ly­mas dirb­ti ar­Ä?iau na­mĹł, kō­rÄ—­si mo­kyk­ la, ieť­ko­jo Ĺžmo­niĹł ir atÄ—­jau“, – pa­ sa­ko­ji­mÄ… pra­dÄ—­jo N.Mar­ge­lie­nÄ—.

Grin­dis gran­dÄ— mil­te­liais

Nau­jo­ji mo­kyk­la at­vy­kÄ—­lius pa­si­ ti­ko ne­pa­si­ruo­ťu­si. Grei­Ä?iau at­ virkť­Ä?iai – ap­tru­pÄ—­jÄ™s tin­kas, iť­ lō­Şi­nÄ—­jÄ™ suo­lai, kiau­ri lan­gai ir po pur­vo sluoks­niu pa­si­slÄ—­pÄ™s par­ ke­tas. Rať­ti­nÄ—s ve­dÄ—­jos nuo­mo­ ne, Ĺžo­dis „nau­jas“ mo­kyk­lai ne­ la­bai ti­ko. „Mo­kyk­la bu­vo siau­bin­ga. Par­ ke­tÄ… rei­kÄ—­da­vo plau­ti mil­te­liais. Mes vi­si plau­da­vom, o jo po pur­ vo sluoks­niu ne­si­ma­tÄ— dar la­bai il­ gai, kol spe­cia­lia ma­ťi­na jo ne­nug­ ran­dÄ—. O kÄ… jau kal­bÄ—­ti apie sie­nas, suo­lus, tua­le­tus. Siau­bas bu­vo. Ne­nau­jos juk pa­tal­pos“, – pri­si­ mi­nÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. Sklan­dÄ— ne­ge­ros kal­bos

„Vil­niaus die­na“ ne kar­tÄ… ra­ťÄ— apie pa­sta­rai­siais me­tais An­ta­kal­nio mo­kyk­lÄ… ka­ma­vu­sÄŻ pa­tal­pĹł klau­si­ mÄ…. Ĺ iuo me­tu po vie­nu sto­gu mo­ ko­si per 1200 gim­na­zis­tĹł ir pro­ gim­na­zi­jos moks­lei­viĹł.

An­ta­kal­nis vi­suo­met bu­vo pres­ti­Şi­nis ra­ jo­nas. ÄŒia bu­vo ra­ťy­ to­jĹł na­mai, gy­ve­no daug Ĺžmo­niĹł, tad ir ga­biĹł vai­kĹł ne­trō­ko.

Per­pil­dy­tos An­ta­kal­nio ug­dy­ mo ÄŻstai­gos bend­ruo­me­nÄ— anks­ Ä?iau pra­ťÄ— ku­ria­mai pro­gim­na­zi­jai ati­duo­ti pus­tuť­tÄ—s ru­sĹł bei len­kĹł J.Le­le­ve­lio mo­kyk­los pa­tal­pas, bet Vil­niaus po­li­ti­kai su­ti­ko jai skir­ ti ne vi­sas, o pu­sÄ™ J.Le­le­ve­lio mo­ kyk­los pa­tal­pĹł. Kai ku­rie anuo­met ĹĄiuo at­ve­ju ÄŻĹžvel­gÄ— len­kĹł at­sto­ vĹł Vil­niaus ta­ry­bo­je sie­kÄŻ iť­lai­ky­ ti mo­kyk­los pa­tal­pas sa­vo tau­tie­ Ä?iams. N.Mar­ge­lie­nÄ—, mo­kyk­lo­je dir­ ban­ti nuo jos ÄŻsi­kraus­ty­mo ÄŻ ĹĄias pa­tal­pas 1973 m., pri­si­me­na, kad ir anuo­met sklan­dÄ— kal­bos dÄ—l lie­ tu­viĹł moks­lei­viĹł disk­ri­mi­na­ci­jos. Pa­tal­pos, ÄŻ ku­rias ÄŻkÄ—­lÄ— lie­tu­vius, ka­dai­se pri­klau­sÄ— len­kams. Ta­Ä?iau mies­to val­dĹžia iť­kÄ—­lÄ— juos ÄŻ nau­jas – kÄ… tik pa­sta­ty­tos mo­kyk­los An­ ta­kal­nio g. 23. „Tai da­bar­ti­nÄ— J.Le­le­ve­lio mo­ kyk­la. Ta­da, kai jÄ… sta­tÄ—, kal­bÄ—­ta, kad pa­sta­Ä?ius ÄŻ jÄ… ÄŻsi­kels lie­tu­viai. Bet kai bai­gÄ—, ati­da­vÄ— jÄ… len­kams ir ru­sams, o mums per­da­vÄ— se­nas

len­kĹł mo­kyk­los pa­tal­pas, vi­siť­kai nu­dreng­tas. Bu­vo tuo­met ne­ma­Şai kal­bĹł, kad lie­tu­viams nau­jĹł pa­tal­ pĹł pa­gai­lÄ—­jo, o ati­da­vÄ— val­dĹžia jas sa­viems – ru­sams ir len­kams“, – dÄ—s­tÄ— N.Mar­ge­lie­nÄ—. Gir­dÄ—­jo brÄ…z­gi­nant gi­ta­ras

Dien­rať­Ä?io pa­ťne­ko­vÄ— ne­ga­lÄ—­jo daug pa­pa­sa­ko­ti apie moks­lei­vius, ta­Ä?iau kai ku­rie jos at­min­tin ÄŻsi­rÄ—­ Şė ypaÄ? gi­liai. Tai lai­dĹł ve­dÄ—­ju ta­ pÄ™s Ar­nas Kli­veÄ?­ka, re­Şi­sie­rÄ— Da­lia Ibel­haup­tai­tÄ—, muzikantai A.Ma­ mon­to­vas, A.Lu­ko­ťius ir ki­ti gru­ pÄ—s „Fo­je“ na­riai. „An­ta­kal­n is vi­s uo­m et bu­vo pres­ti­Şi­nis ra­jo­nas. ÄŒia bu­vo ra­ťy­ to­jĹł na­mai, gy­ve­no daug Ĺžmo­niĹł, tad ir ga­biĹł vai­kĹł ne­trō­ko. Ne­bu­ vau mo­ky­to­ja, ne­bend­ra­vau su jais tie­sio­giai, bet kai ku­riĹł jĹł bu­vo neį­ma­no­ma ne­pas­te­bÄ—­ti. Pa­vyz­ dĹžiui A.Ma­mon­to­vo, A.Lu­ko­ťiaus. Ei­ni na­mo, o jie sÄ—­di ir barť­ki­na sa­ vo gi­ta­rom. Gal ir ne­bu­vo ÄŻpras­ta, bet pyk­ti ne­bu­vo dÄ—l ko“, – bō­si­ mas mo­kyk­los ĹžvaigŞ­des pri­si­mi­ nÄ— rať­ti­nin­kÄ—. Pa­si­gen­da grieŞ­tes­nÄ—s tvar­kos

N.Mar­ge­lie­nei at­ro­do, kad anuo­ met bō­ta dau­giau dis­cip­li­nos, dau­ giau tvar­kos. Da­bar vai­kai kur kas la­biau pa­dy­kÄ™, tad mo­ky­to­jams juos sun­kiau su­val­dy­ti. DÄ—l su­si­ da­riu­sios pa­dÄ—­ties mo­te­ris lin­ku­si kal­tin­ti ir tÄ—­vus. „Vai­kai per tuos me­tus la­bai pa­ si­kei­tÄ—. Anuo­met ge­res­ni bu­vo, ga­ lÄ—­da­vai su jais bend­rÄ… kal­bÄ… ras­ti. Da­bar jau kur kas blo­giau. Mo­ky­to­ jai, ge­ri spe­cia­lis­tai, atei­na, bet su jais ne­su­sit­var­ko. Da­bar vai­kai tik lais­vÄ™ Ĺži­no, sa­vo tei­ses, o ĹĄtai pa­ rei­gĹł jo­kiĹł ne­no­ri tu­rÄ—­ti. Bet nÄ—­ ra ko ste­bÄ—­tis, juk kar­tais tÄ—­vas pa­ si­ro­do mo­kyk­lo­je, kai jo vai­kas jau dvy­lik­to­kas. Ir ta­da ste­bi­si, ko­dÄ—l taip blo­gai mo­ko­si“, – pik­ti­no­si pa­ťne­ko­vÄ—.

Is­to­ri­ja „„1930–1973 m. vei­kÄ— len­kĹł ber­niu­

kĹł ir mer­gai­Ä?iĹł gim­na­zi­ja; „„1973 m. ÄŻsi­kō­rÄ— lie­tu­viĹł 1-oji ať­ tuon­me­tÄ— mo­kyk­la; „„1978 m. ÄŻstai­ga ta­po 18-Ä…ja vi­du­ri­

ne mo­kyk­la; „„1996 m. ji pa­va­din­ta An­ta­kal­nio vi­

du­ri­ne mo­kyk­la; „„2012 m. pa­tal­po­se ÄŻsi­kō­rÄ— An­ta­kal­

nio gim­na­zi­ja ir pro­gim­na­zi­ja.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.