2012-11-10 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, lapkričio 10 d., 2012 m. Nr. 263 (1462)

diena.lt

Antakaln is Ant to kalno, k Todėl, kad

2,50 Lt

esu viln ieTis

šešTadie nis, lapk ričio 10

d., 2012

ur aug o Vilni PORTRETAS ŠYPSOTIS ĮKVEPIAN us ČIOS J.ŠUKLINO GY VENIMO SPA LVOS N E T 3 8 PROGRA MOS m.

2012 m. lapkr ičio

10 d.

Tiražas 600 0

Atgai

va: se n

o sios A n ta kal

nio ar c Antaka hi tek tū ros bei ga lnis m tos g ro žis tra mas me , šmaikštuolių u kia ir gztųjų be pa čius v ka il nie čius, jonu, iš rečių ar rtais vadina­ ir sos ti tie nės sve Intensy čius. titulą, o sų turi kitą – mo kapinių mikro vios kul tūrinės ra­ vusių amatų ženk jo veiklos, gų, bu­ lai, visų ka istorija – bene kslininkų rajo archeolo­ veisė parkus no – tabūsčiaPasievilkia dar XIV–anot daise bu tur ir so ji XV vusių Vil tingiausia ir didikus nio vaizdai pri a. Nuos­ nioistorija taip pat dus. Modernio­ viliojo čia iš gausi: – gale Sapie niaus pri kas, buvusio įkurtoje, tiesa, Antakal­ vilas, be gas, Pacus, Sluš emiesčių torijaRad neįsivaiz kurių Lietuvos ­ je gimė je Lietuvos ki dabar jau . Būtent no studi duojama. didžioji is­ no jo­

takalny jie ir ėmė staty je iki šiol din išlikusius tis An­ rūmus,

Mar ga ri tos Vo rob jo vai tės nuo t r.

2p.

?????.

Per­linės kruo­pos, su­pjaus­ty­ti po­mi­ do­rai, kopūs­tienė, kom­po­tas. Liep­kal­ ny­je jau me­tus po nau­jau­sio re­mon­to vei­kian­ti lab­da­ros val­gyk­la vis dar ne­ sto­ko­ja no­rin­čių ne­ mo­ka­mai pa­val­gy­ti.

sių lietu vių

Šiandien priedai GABALĖLIS Būtų ge­rai, kad par­tijų ŠIL Uo­vO va­dM aiS kiek ga­li­ma VAgrei­ IKA MSnuo įvai­rių koa­ čiau ???.

Į val­gyklą – var­go va­ka­rienės

kartos.

Antakal nis vadi Ne veltui da ninkų ra bar namas jonu – ir mok dalis klasikos, o Saulė lietuvių ki­ kilių asmeny kiek čia gyve sli­ mieste bių, tekio na iš­ skaičiuo lio, ti sunku. net apytikriai čiatkos“ „Niujorko“ studentų su­ Filologi kelios legendas pasa ir „Kam­ mok jos, aukšto slų pro tiksliųjų ar jo mok koja jau net fesoriai, gamtos linin slo raga rašyto vu­ prie kai, muzikai – visi ra jai, dai­ globstį do jaukų čia.

TAIKIKLYJE

3p.

BIBLIOTEKA Filosofinė mū ša ?????.

KULINAR IJA 4p.

Kruopų karaliai

KINO FO TELIS Geniali „Septynių psi chopatų“ istorija

Tiražas 35 230

li­cijų for­ma­vi­mo pe­reitų prie rea­lių, stra­te­gi­nių pro­blemų svars­ty­mo.

Prem­je­ras And­rius ­ Ku­bi­lius

8p.

Miestas

Pri­vatūs vežė­jai skundžiasi valdžia Pri­vatūs vežė­jai įta­ria, kad juos no­ri­ma iš­gui­ti iš mies­to, o jų tei­ kia­mas pa­slau­gas per­da­vus sa­vi­ val­dybės įmo­nei nu­kentės mies­ to biud­že­tas ir gy­ven­to­jai. 2p.

Eko­no­mi­k a

Ža­di­na me­ni­ninkų vers­lumą

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­si­pai­nio­jo lai­ke

Zig­mun­tas Čip­ka Liep­kal­nio lab­ da­ros val­gyk­lo­je lan­ko­si jau ke­lin­ti me­tai iš eilės. Ir penk­ta­die­nį žur­na­ lis­tai prie už­da­rytų val­gyk­los durų su­ti­ko be­tryp­čio­jantį vy­riškį. Bu­ vo 11 val., bet pa­klaus­tas, ka­da bus duo­da­ma mais­to, vy­riš­kis pa­ti­ki­no, kad ly­giai 13 val. „Aš ir at­ėjau. Gal pa­sa­ky­si­te, kiek da­bar tiks­liai lai­ ko?“ – kreipė­si pa­gal­ bos Zig­mun­tas.

6

Me­ni­nin­kus su­būru­si e. par­duo­ tuvė į sa­vo gre­tas ne­pa­mirš­ta įtrauk­ti ir so­cia­linę at­skirtį pa­ti­rian­ čių žmo­nių. Tai e. par­duo­tuvės kūrėjai va­di­na tikrą­ja sėkme. 9p.

Pagalba: prie­š me­tus su­re­mon­tuo­to­se pa­tal­po­se vėl kiūra sto­gas ir juo­duo­ja lu­bos, tačiau varguoliai čia vis tiek

veržiasi ieškoti duonos kąsnio.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lie­tu­va: Pre­zi­dentė drąsi­no teisė­jus spar­čiau nag­rinė­ti by­las

šiandien Pasaulis

Ko­kio­mis raidė­mis į JAV is­to­riją po ket­ve­rių metų bus įra­šy­tas B.Oba­ma?

10p.

Šeštadienis

Nuo ne­že­miš­ kos būtybės iki eman­ci­puo­tos mo­ters. Nuo kor­ sa­žo su­spaus­ to lie­mens iki vi­ siš­kai lais­vo dra­ bu­žio. Se­ce­si­jos ma­dos ka­lei­dos­ kopą Tai­ko­mo­ sios dailės mu­ zie­ju­je Vil­niu­je pa­teikė ži­no­mas ma­dos is­to­ri­kas Alek­sand­ras Va­ sil­je­vas.

20p.

5p.

Sportas

Girgž­dan­tis Lie­tu­vos fut­bo­lo ve­ ži­mas pa­siekė dar vieną fi­nišą – šį sa­vait­galį baig­sis A ly­gos čem­pio­ na­tas, bet jau ge­ro­kai anks­čiau bu­ vo ži­no­ma, kad ga­ji tra­di­ci­ja – nė vie­no se­zo­no be skan­da­lo – ne­bus sulaužyta.

14p.

TV diena

Te­le­vi­zi­ja va­di­na­ma ap­gau­lin­ gu vers­lu, bet laidų rei­tin­gai liu­ di­ja, kad iš­gal­vo­tas lie­tus, giesmės ar vil­tis žiū­ro­vams įdo­miau. Ar iš tiesų, pa­ro­dys TV3 pro­jek­tas „Gy­ ve­ni­mo kryž­kelės“, ku­ria­me gy­ve­ ni­mo dra­mos bus su­vai­din­tos.

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Lapkričio mėn. kviečiame atlikti

vėžio žymenų tyrimus su nuolaida iki 26% Siūlome atlikti šiuos vėžio žymenų tyrimus:  vyrams: karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimą už 25 Lt su 22% nuolaida;  moterims: karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimą už 25 Lt su 22% nuolaida;  moterims: kiaušidžių vėžio antigeno (Ca 125) tyrimą už 25 Lt su 26% nuolaida.

Dėl tyrimo kreiptis į 102 kab.

Plačiau apie vėžio žymenų tyrimų svarbą skaitykite www.karpol.lt Tyrimų kaina ne poliklinikos pacientams

29 Lt su 15 proc. nuolaida

2

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Pri­va­čių ve­žė­jų šauks­mas: mus sie­kia­ma iš­stum­ti Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Pri­va­tūs sos­ti­nės ve­žė­jai įta­ria, kad juos no­ri­ma iš­gui­ti iš mies­ to, o jų tei­kia­mas pa­slau­gas per­ da­vus sa­vi­val­dy­bės įmo­nei nu­ ken­tės mies­to biu­dže­tas ir gy­ ven­to­jai.

Ser­gan­ti sis­te­ma

Vil­niaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ci­ja rei­ka­lau­ja, kad sa­vi­val­dy­bė skelb­ tų kon­kur­sus ve­žė­jams pa­rink­ti.

Aso­cia­ci­jos tei­gi­mu, tai leis­tų tau­ py­ti pra­sko­lin­tos sa­vi­val­dy­bės lė­ šas, o sa­vi­val­dy­bė, veik­da­ma kaip vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo su­bjek­tas, tie­siog pri­va­lo įver­tin­ti, ar yra ki­tų ūkio su­bjek­tų, ga­lin­čių teik­ti šias vie­šą­sias pa­slau­gas.

Neaiš­kus ir ne­sup­ran­ta­mas grei­tų­jų marš­ru­tų įve­di­mo tiks­las, nes šią funk­ ci­ją jau 20 me­tų sėk­ min­gai vyk­do marš­ ru­ti­niai tak­si.

„Aso­cia­ci­ja sie­kia pa­ge­rin­ ti „chro­niš­kai ser­gan­čią“ sos­ti­ nės vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą.

Mo­kes­čių mo­kė­to­jai – pi­lie­čiai, ins­ti­tu­ci­jos, vers­lo įmo­nės – sa­ vo mo­kes­čiais for­muo­ja vals­ty­ bės fi­nan­si­nius iš­tek­lius. Ka­dan­ gi pi­lie­čiai yra tik­rie­ji vals­ty­bės fi­nan­si­nių iš­tek­lių ir ki­to­kio tur­ to sa­vi­nin­kai, jie tu­ri ži­no­ti, kaip šis tur­tas val­do­mas, ar tei­sė­tai lei­ džia­mos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių lė­šos, ar tiks­liai tvar­ko­ma jų ap­ skai­ta“, – ra­šo­ma aso­cia­ci­jos raš­ te Vil­niaus me­rui Ar­tū­rui Zuo­ kui, sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riui Vi­dui Ur­bo­na­vi­čiui ir dien­raš­čio „Vil­niaus die­na“ re­dak­ci­jai. Raš­ tą pa­si­ra­šė Vil­niaus mies­to ve­žė­ jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Sau­lius Ma­tu­lio­nis.

No­ri da­ly­vau­ti

Ve­žė­jai į mies­to val­džią nu­ta­ rė kreip­tis, nes, jų tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu sos­ti­nė­je vyks­ta „karšt­li­giš­ka, ypač sku­bo­ta, kar­

tais net svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ ma vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos re­for­ma“.

Pa­sak jų, dėl šios re­for­mos pa­ nai­kin­ti tam tik­ri pri­va­čių ve­žė­jų marš­ru­tai, įvyk­dy­tas ne­sėk­min­ gas e. sis­te­mos pro­jek­tas, pa­nai­ kin­ti nak­ti­niai au­to­bu­sai.

Ve­žė­jai ne­su­tin­ka su „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Na­ku­čio tei­gi­niais dėl nak­ti­nių marš­ru­tų, kad „jei­gu bū­tų ke­lei­vių, pri­va­ti­nin­kai pa­tys pra­šy­tų­si, bet jie kaž­ko­dėl ne­si­ pra­šo“. „Aso­cia­ci­ja ka­te­go­riš­ kai ne­su­tin­ka su iš­sa­ky­ta G.Na­ ku­čio po­zi­ci­ja. Esa­me pa­si­ruo­šę da­ly­vau­ti sa­vi­val­dy­bės skel­bia­ muo­se kon­kur­suo­se dėl nak­ti­nio ke­lei­vių ve­ži­mo. Įsi­pa­rei­go­ja­ me lai­mė­ję kon­kur­sus vež­ti ke­ lei­vius nau­jo­mis ar apy­nau­jė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis ir ge­ro­ kai pi­giau, nei tai da­ro „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“, – ve­žė­jų aso­cia­ci­jos raš­te dės­to­ma, kad sa­ vi­val­dy­bė ne­skel­bia kon­kur­sų ve­ žė­jams pa­rink­ti ir taip mo­no­po­li­ zuo­ja rin­ką.

Komentarai Sau­lius Ma­tu­lio­nis Vil­n iaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tas

K

ad kon­kur­sas ne­bus skel­ bia­mas, ži­no­me ofi­cia­liai – ga­vo­me sa­vi­val­dy­bės at­ sa­ky­mą. Marš­ru­ti­nius tak­ si ruo­šia­ma­si trauk­ti į bend­rą e. bi­lie­to sis­te­mą, pa­lik­ti tik pri­ve­ži­mo iš pe­ri­fe­ri­ nių ra­jo­nų iki tam tik­rų taš­kų funk­ci­ją.

Pri­va­čių ve­žė­jų mies­to cent­re, bent kol kas, pla­nuo­se ne­nu­ma­t y­ta. Kol jie neįt­rauk­ti į e. sis­te­mą, pa­nai­ki­nus marš­ru­tus cent­re kil­tų vi­siš­kas chao­ sas, tad tai pa­da­ry­ti nuo Nau­jų­jų me­ tų neį­ma­no­ma. Į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ bą krei­pė­mės dar 2010 m. pa­bai­go­je, ji 2011 m. ba­lan­dį pra­dė­jo ty­ri­mą. Aš kaip tik da­bar va­žiuo­ju iš Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­bos. Tik­rai la­bai ti­ki­mės, kad šiais me­tais gau­si­me at­sa­ky­mą. Ne­ži­ nia, ko­dėl jie taip il­gai už­tru­ko, ma­tyt, rei­kia su­rink­ti la­bai daug me­džia­gos, kad priim­tų tei­sin­gą spren­di­mą.

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius Mies­to sa­v i­val­dy­bės ta­r y­bos na­r ys

Ant­ra­sis eta­pas pri­baigs?

Pri­va­tūs ve­žė­jai ne­ri­mau­ja, kad ar­tė­ja ant­ra­sis re­for­mos eta­pas, kai pri­va­tūs ve­žė­jai bus vi­sai iš­ stum­ti iš cent­ri­nės mies­to da­lies, mo­ty­vuo­jant grei­tų­jų au­to­bu­sų pa­lei­di­mu. Aso­cia­ci­ja to­kį sos­ti­ nės val­džios už­mo­jį ver­ti­na kaip disk­ri­mi­na­ci­nį pri­va­čių ve­žė­jų at­žvil­giu ir laiko bend­ro­vės „Vil­ niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pro­ te­ga­vi­mu: „Neaiš­kus ir ne­sup­ran­ ta­mas grei­tų­jų marš­ru­tų įve­di­mo tiks­las, nes šią funk­ci­ją jau 20 me­ tų sėk­min­gai vyk­do marš­ru­ti­niai tak­si; pa­brėž­ti­na – iš sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­to ne­pra­šy­da­mi jo­kios fi­nan­si­nės pa­ra­mos.“ Ve­žė­jų aso­cia­ci­jos na­riai įsi­ti­ki­ nę, kad to­kio spren­di­mo tiks­las – pa­ša­li­nus pri­va­čius ve­žė­jus įves­ ti „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ grei­tuo­sius marš­ru­tus. „Tuo at­ve­ju iš mies­to biu­dže­ to bū­tų mo­ka­ma apie 6,7 li­to už ki­lo­met­rą. Vie­no ki­lo­met­ro sa­ vi­kai­ną pa­dau­gi­nus iš per me­tus nu­va­žiuo­ja­mų 45 mln. ki­lo­met­rų, gau­na­ma įspū­din­ga kom­pen­sa­ci­jų su­ma, ku­rią su­mo­kė­ti ten­ka sos­ti­ nės biu­dže­tui“, – aiš­ki­na­ma aso­ cia­ci­jos raš­te.

S

iųs­to raš­to dar ne­ga­vau, bet ve­žė­jų pro­ble­mas tik­rai ži­ no­me. Bu­vo­me juos pa­s i­ kvie­tę į frak­ci­ją, mes, kaip po­l i­t i­kai, tą ten­den­ci­ją dar aiš­k iau ma­tė­me. Ma­tė­me, kad ar­tė­ja jų li­cen­ ci­jų pa­bai­ga, ir pra­tęs­ti jų ne­la­bai kas ruo­šia­si. Ter­mi­nas skir­tin­goms įmo­ nėms yra vis ki­tas, bet iš es­mės ki­tų me­t ų va­sa­r į li­cen­ci­jos bai­g ia­si jau pa­sku­t i­nėms įmo­nėms. Sa­v i­val­dy­ bė­je bu­vo priim­ta ne­ma­žai spren­di­ mų, dėl ku­rių skam­bi­no­me pa­vo­jaus var­pais: sa­vi­val­dy­bė pro­te­guos sa­vo įstai­gą. Vi­si po­pu­lia­riau­si marš­ru­tai bu­vo iš­brauk­ti iš ga­li­mų pri­va­čių ve­ žė­jų marš­ru­tų ir jiems bus pa­lik­ta tik ­ve­ži­mo iš to­li­mų ra­jo­nų funk­ci­ja.

Fan­ta­zi­ją apie grei­tuo­sius au­to­bu­sus ga­ li­ma pri­ly­gin­ti bal­tiems ark­liams, ku­rie šo­ki­nė­ja po iš­ger­tu­vių. Tuo­me­tis vi­ce­ me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius su­gal­vo­jo šią idė­ją, bet tam, kad jie pra­dė­tų funk­ cio­nuo­ti, rei­kia pa­keis­ti inf­rast­ruk­tū­ rą, iš­skir­ti at­ski­ras juos­tas, ta­čiau to Vil­niaus mies­tas nei fi­nan­siš­kai, nei or­ ga­ni­za­ci­niu at­žvil­giu ne­pa­jė­gus pa­da­ ry­ti. Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ga­lė­tų priim­ ti šiuos spren­di­mus ir ne­su­lau­ku­si Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos at­sa­ky­mo, bet tam rei­kia dau­gu­mos su­ti­ki­mo.

Nors vil­nie­čiai Lie­ tu­vo­je in­ter­ne­tu per­ka ak­ty­viau­siai, prie e. pre­ky­bos po­pu­lia­rė­ji­mo pri­ si­de­da ir tur­tin­gų ūki­nin­kų žmo­nos.

Tai pa­ro­dė va­kar sos­ti­nė­je pri­sta­ty­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai.

Po­pu­lia­rė­ja: be­veik pu­sė ša­lies gy­v

Pirk­ti in­ter­ne Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Po­pu­lia­riau­sios – ma­dos pre­kės

„Sprin­ter ty­ri­mų“ at­lik­tas ty­ri­mas apie e. pre­ky­bos ten­den­ci­jas Lie­ tu­vo­je pa­ro­dė, kad treč­da­lis Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­ju me­tu yra bent kar­tą pir­kę ma­dos pre­kių in­ter­ne­tu. Ak­ty­viau­si pir­kė­jai – vil­nie­čiai. Ant­ro­je vie­to­je – kau­ nie­čiai. Tre­ti – pa­ne­vė­žie­čiai, o klai­pė­die­čiai li­ko ket­vir­to­je vie­to­ je. Iš Lie­tu­vos did­mies­čių tik Šiau­ liai pa­sy­ves­ni e. pre­ky­bos erd­vė­je.

Jie uži­ma kar­tais šeš­tą, o kar­tais ir dar to­les­nę de­šim­tu­ko vie­tą. „Sprin­ter ty­ri­mų“ at­lik­to Lie­tu­ vos gy­ven­to­jų nuo­mo­nės ty­ri­mo duo­me­ni­mis, be­veik pu­sė (44,2 pro­c.) Lie­tu­vos in­ter­ne­to nau­do­ to­jų nu­ro­dė bent kar­tą ką nors pir­ kę in­ter­ne­tu. Dau­giau­sia e. erd­vė­je įsi­gy­ja­ma dra­bu­žių, bui­ti­nių pre­ kių, kom­piu­te­rių ir jų da­lių, ava­ly­

nės, kny­gų, ak­se­sua­rų, kve­pa­lų ir vai­kų pre­kių. O vi­sos ma­dos pre­ kės kar­tu su­dė­jus su­da­ro 35,3 pro­c. pir­ki­nių in­ter­ne­te.

Ana­li­zuo­da­mi pir­kė­ jus iš kai­mo vie­to­vių pa­ste­bė­jo­me, kad daž­nai siun­ti­niai, ir ga­na ne­pi­gūs, ke­ liau­ja į vien­kie­mius. „Sun­ku tiks­liai pa­sa­ky­ti, ta­čiau nu­ma­nau, kad pre­ky­ba in­ter­ne­tu ir pre­ky­ba par­duo­tu­vė­se pa­si­skirs­to san­ty­kiu 1 su 5 in­ter­ne­to ne­nau­dai.

Ta­čiau mū­sų pro­gno­zės la­bai op­ ti­mis­ti­nės. Žmo­nių, per­kan­čių in­ ter­ne­tu, po­ten­cia­las ryš­kus. E. pre­ ky­ba tu­rė­tų aug­ti 12 pro­c.“, – sa­kė vie­nos iš e. pre­ky­bos bend­ro­vių „Stu­dio Mo­der­na Fas­hion Group“

Kar­tais tam­pa pri­klau­so­my­be Mo­te­rys ir 36–45 me­tų ap­klaus­tie­ ji e. pre­ky­bos sri­ty­je la­biau­siai pa­si­ti­ ki drau­gų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Vy­rai ir 26–35 me­tų res­pon­den­tai daž­niau per­žiū­ri ke­lias par­duo­tu­ves ir pa­si­ ren­ka ge­riau­sias kai­nas bei pre­kes siū­lan­čias par­duo­tu­ves. O pa­gal tai, ar par­duo­tu­vę pa­siū­lo „Goog­le“, daž­ niau ren­ka­si vy­rai ir 18–25 me­tų ap­ klaus­tie­ji.

E. pre­ky­bos ma­dos sri­ty­je ly­de­re Lie­ tu­vo­je ke­ti­nan­čios tap­ti bend­ro­vės at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad in­ter­ne­tu per­ ka pra­ktiš­kes­ni, ma­žai lai­ko tu­rin­tys žmo­nės, o par­duo­tu­vės ne­re­tai tam­ pa tie­siog te­ra­pi­jos prie­mo­ne ap­si­pir­ ki­mų mė­gė­jams. „Ta­čiau ir mes tu­ri­me pa­vie­nių pir­kė­jų, ku­riems pirk­ti in­ter­ ne­tu yra pri­klau­so­my­bė“, – pri­pa­ži­no J.Vi­dei­kai­tė.

Seną ke­pyk­lą pa­keis Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė Prieš sa­vai­tę „Vil­niaus duo­na“ pa­ skel­bė, kad sta­tys nau­ją ga­myk­ lą, o iš se­no­jo sa­vo pa­sta­to sos­ti­ nės Tus­ku­lė­nų gat­vė­je iš­si­kraus­ tys. Atei­ty­je ke­pyk­los vie­to­je tu­rė­ tų iš­dyg­ti dau­gia­bu­čiai.

Ri­zi­ka: pri­va­čių ve­žė­jų li­cen­ci­jos grei­tai nu­stos ga­lio­ti, ir ga­li bū­ti, kad ne­bus pra­tęs­tos.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Se­nas ga­my­bi­nes pa­tal­pas ke­pyk­ la pla­nuo­ja ap­leis­ti bent 2015 m. „Tu­ri­me vil­ties, kad tai įvyks dar anks­čiau“, – sa­kė „Vil­niaus duo­ nos“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Ri­ta Ra­ ma­naus­kie­nė. Šian­dien Tus­ku­lė­ nų gat­vė­je vei­kia vie­nas „Vil­niaus

duo­nos“ ke­pyk­los pa­da­li­nių. Ki­tas vei­kia nau­ja­me ke­pyk­los pa­sta­te Aukš­tuo­siuo­se Pa­ne­riuo­se.

Vie­nas se­nas pa­sta­tas sos­ti­ nės Sa­va­no­rių pro­spek­te, ku­ria­me anks­čiau vei­kė „Vil­niaus duo­na“, jau nu­griau­tas. Ne­liks ir pa­sta­to Tus­ku­lė­nų gat­vė­je. „Vil­niaus duo­ na“ jį jau yra par­da­vu­si ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to in­ves­ti­ci­jo­mis ir plėt­ra už­sii­man­čiai Ka­na­do­je, JAV ir Eu­ ro­po­je pa­da­li­nius tu­rin­čiai kor­po­ ra­ci­jai „Hom­burg“. Da­bar ke­pyk­la šia­me pa­sta­te pa­tal­pas nuo­mo­ja­si. „Hom­burg“ pa­da­li­nio Lie­tu­vo­je „Hom­burg Val­da“ pro­jek­tų va­do­

3

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

miestas

22p.

Tapybos parodą atvėręs 50 litų autorius R.Bartkus idėjų semiasi iš Renesanso menininkų.

Krau­jo pri­stig­ti ne­tu­rė­tų Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė San­ta­riš­kių kli­ni­kų krau­jo cent­ ro do­no­rai va­kar ga­vo ži­nu­tes su ra­gi­ni­mu vėl paau­ko­ti krau­ jo. Kar­t ais žmo­n ės ra­g i­n a­m i paau­ko­ti tam tik­rų krau­jo gru­ pių krau­jo, kar­tais apie krau­jo sty­gių in­for­muo­ja­mi vi­si ga­li­mi do­no­rai.

„Ka­dan­gi esu do­no­rų są­ra­še, vis gau­nu SMS ži­nu­čių iš San­ta­riš­ kių krau­jo cent­ro. Ką tik pa­ra­ šė, kad žvė­riš­kai trūks­ta do­no­rų – po sa­vait­ga­lio vi­sai ne­be­tu­rės krau­jo“, – sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ ro­je su vi­suo­me­ne da­li­jo­si vil­nie­ tė Il­zė But­ku­tė.

ven­to­jų yra bent kar­tą ką nors pir­kę in­ter­ne­tu.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

e­tu ne­si­bai­do va­do­vas Bal­ti­jos ša­lims Gied­rius Sa­ka­laus­kas.

Ap­si­per­ka per 3 mi­nu­tes

Ma­dos pre­ky­bos lie­tu­viš­ka­me in­ ter­ne­te ten­den­ci­jų ir var­to­to­ jų įpro­čių ty­ri­mas pa­ro­dė, kad tarp žmo­nių, per­kan­čių dra­bu­ žius, ava­ly­nę, ak­se­sua­rus in­ter­ne­ tu, 60 pro­c. yra mo­te­rys, o 40 pro­c.

– vy­rai. Tie­sa, „Sti­la­go“ pa­ste­bė­ jo ki­to­kias jų pir­kė­jų pa­gal ly­tį pa­ si­skirs­ty­mo ten­den­ci­jas. Tarp jų pir­kė­jų vy­rų – tik 6 pro­c. „Bet ir tai ga­li bū­ti mo­te­rys, ku­ rios re­gist­ruo­ja­si ir per­ka vy­rų var­ du“, – šyp­te­lė­jo G.Sa­ka­laus­kas.

Pas­te­bė­ta, kad kai į klien­tų ap­tar­ na­vi­mo cent­rą skam­bi­na vy­rai, jie klau­si­nė­ja kur kas de­ta­liau nei mo­ te­rys, jų ap­si­pir­ki­mas trun­ka il­giau, o tai griau­na ste­reo­ti­pi­nę nuo­mo­ nę, kad mo­te­rys yra itin prie­ka­bios pir­kė­jos. Ta­čiau kai vy­rai pre­kę įsi­ gy­ja, jie ją re­tai grą­ži­na.

Aps­kai­čiuo­ta, kad ap­si­pirk­ti in­ ter­ne­tu vi­du­ti­niš­kai trun­ka 3,5 mi­nu­tės, o iš ap­si­lan­kiu­sių to­kio­je par­duo­tu­vė­je tik apie 30 pro­c. nie­ ko ne­nu­si­per­ka.

Ar­šios pir­kė­jos – ūki­nin­kų žmo­nos

Kur žmo­nės per­ka in­ter­ne­tu? Šio ro­dik­lio ana­li­zė at­sklei­dė mies­tie­ čiams ne­ti­kė­tų duo­me­nų.

In­ter­ne­tu dau­giau­sia per­ka di­ džių­jų mies­tų ir kai­mo vie­to­vių gy­ ven­to­jai (ati­tin­ka­mai 36,8 ir 36,4 pro­c.) Ra­jo­no cent­ruo­se ir ra­jo­ni­

niuo­se mies­tuo­se to­kių pir­kė­jų yra 31,6 pro­c. „Ana­li­zuo­da­mi pir­kė­jus iš kai­mo vie­to­vių pa­ste­bė­jo­me, kad daž­nai siun­ti­niai, ir ga­na ne­pi­gūs, ke­liau­ja į vien­kie­mius. Nu­ma­no­me, kad juos per­ka tur­tin­gų ūki­nin­kų žmo­nos“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si J.Vi­dei­kai­tė.

Pa­sak e. pre­ky­bos at­sto­vų, žmo­ nių iš kai­mo pa­si­ti­kė­ji­mą pel­ny­ti pa­de­da at­si­skai­ty­mas gry­nai­siais pi­ni­gais, kai už pir­ki­nį klien­tai at­ si­skai­to tik ta­da, kai jis pri­sta­to­mas į jų na­mus.

Re­kor­das – 13,3 tūkst. li­tų

Ty­ri­mą pri­sta­tę vers­li­nin­kai sa­kė, kad jų in­ter­ne­to par­duo­tu­vė­je, ku­ri vei­kia jau me­tus, 70,5 pro­c. mo­te­ rų pir­kė­jų daž­niau­siai vie­nu kar­tu įsi­gy­ja ma­dos pre­kių, kai­nuo­jan­čių iki 300 li­tų. Vy­rai pa­tau­po la­biau – jie per­ka už 100–200 li­tų. „Įdo­mu tai, kai mo­te­rys už­si­sa­ko pre­kių bent už 300 li­tų to­dėl, kad ta­da ne­rei­kia mo­kė­ti už pri­sta­ty­ mą. Jos ver­čiau iš­si­rinks pre­kių dar už 100 li­tų, bet ne­mo­kės 10 li­tų už jų at­ve­ži­mą“, – šyp­te­lė­jo įmo­nės at­sto­vė.

Di­džiau­sia vie­no pir­kė­jo iš­leis­ta su­ ma per mė­ne­sį mi­nė­to­je e. par­duo­tu­ vė­je šie­met sie­kė 13,3 tūkst. li­tų. „Svars­tė­me, ar tai ga­li bū­ti did­ me­ni­nin­kai. Bet grei­čiau­siai čia ir vėl ūki­nin­ko žmo­na, ku­ri dra­bu­ žių pir­ko vi­sam kai­mui“, – apie e. pre­ky­bos ypa­tu­mus kal­bė­jo J.Vi­ dei­kai­tė.

dau­gia­bu­čiai vas Arū­nas Sa­la­naus­kas tiks­liai ne­ ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­kie kor­po­ra­ci­jos pla­nai Tus­ku­lė­nų gat­vė­je. „Vil­niaus duo­na“ iš šio pa­sta­to iš­si­kraus­tys tik ta­da, kai pa­sta­tys nau­ją, mo­der­nią ke­pyk­lą, tad iki to lai­ko si­tua­ci­ja ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to pa­sau­ly­je ga­li dra­ma­tiš­kai pa­ si­keis­ti. Ta­čiau pre­li­mi­na­riai to­je vie­to­je pla­nuo­ja­mi sta­ty­ti ko­mer­ ci­nės ir gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­sta­tai“, – po­rta­lui die­na.lt sa­kė A.Sa­la­naus­kas.

Jis pro­gno­zuo­ja, kad to­je vie­to­ je iš­dyg­sian­tys pa­sta­tai bus dau­ giaaukš­čiai.

Spren­di­mas sta­ty­ti nau­ją ke­pyk­lą yra ant­ro­ji „Vil­niaus duo­nos“ rest­ ruk­tū­ri­za­vi­mo da­lis. Ke­pyk­la ir lo­ gis­ti­kos cent­ras Vil­niu­je bu­vo pir­ mo­ji pro­jek­to da­lis, per ku­rią taip pat bu­vo mo­der­ni­zuo­ta Pa­ne­vė­žio ke­pyk­la kar­tu su lo­gis­ti­kos cent­ru.

Dar vie­nam pa­sta­tui nu­ma­ty­ta skir­ti 35 mln. li­tų. Pa­sak R.Ra­ma­ naus­kie­nės, bū­tent to­dėl, kad jau 2008 m. bu­vo nu­ma­to­mas ant­ra­sis rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo eta­pas, ir bu­vo par­duo­tas ke­pyk­los pa­sta­tas Tus­ ku­lė­nų gat­vė­je. „In­ves­ti­ci­jų rei­kė­ jo plėt­rai, o „duo­ni­nin­kai“ nė­ra to­ kie jau tur­tin­gi“, – sa­kė ji.

Pa­gal­vo­ki­te, kiek gau­na­te ži­nu­čių iš pre­ky­bos cent­rų? O čia pa­ra­šo­ma to­dėl, kad žmo­gus ga­lė­tų pa­dė­ti ki­tam. „Vil­n iaus die­n a“ pa­s i­tei­ra­ vo San­ta­riš­kių kli­ni­kų at­sto­vės Gi­ta­n os Le­t u­k ie­n ės ir San­ta­ riš­kių krau­jo cent­ro ve­dė­jos Li­ nos Kry­žaus­kai­tės, kaip at­si­tin­ ka, kad taip sto­ko­ja­ma krau­jo ir ko­dėl po sa­vait­ga­lio jo iš­vis ga­ li ne­be­lik­ti. „Pa­ma­tę, kad ga­li stig­ti ko­kių nors krau­jo kom­po­nen­tų, cent­ro dar­buo­to­jai įvai­riais bū­dais ban­ do ras­ti do­no­rų“, – sa­kė G.Le­tu­ kie­nė.

Cent­ro dar­buo­to­jai apie re­tų krau­jo gru­pių po­rei­kį ir ži­nu­tes ra­šo, ir feis­bu­ke pa­skel­bia, kar­ tais skam­bi­na do­no­rams.

Pre­ven­ci­ja: krau­jas ren­ka­mas kas­dien tam, kad jo ne­prit­rūk­tų. Tie

at­ve­jai, kai suak­ty­vė­ja jo paieš­ka, dar ne­reiš­kia, kad krau­jo at­sar­gos iš­se­ko.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

San­ta­riš­kių krau­jo cent­ro ve­dė­ja L.Kry­žaus­kai­tė aiš­ki­no, kad krau­ jas ren­ka­mas kas­dien tam, kad jo ne­prit­rūk­tų. Tie at­ve­jai, kai suak­ ty­vė­ja jo paieš­ka, dar ne­reiš­kia, kad krau­jo at­sar­gos iš­se­ko. „Pa­gal­vo­ki­te, kiek gau­na­te ži­ nu­čių iš pre­ky­bos cent­rų? O čia pa­ra­šo­ma to­dėl, kad žmo­gus ga­ lė­tų pa­dė­ti ki­tam. Mes ne­no­ri­me, kad įvyk­tų tra­ge­di­ja, to­dėl sten­ gia­mės už­tik­rin­ti, kad krau­jo bū­ tų. Te­rei­kia, kad į li­go­ni­nę pa­tek­ tų re­tą krau­jo gru­pę tu­rin­tis ir smar­kiai krau­juo­jan­tis žmo­gus ir krau­jo ga­li ne­be­lik­ti ki­tiems. Nei sau, nei ki­tiems ne­lin­kė­tu­me to­ kios tra­ge­di­jos, – kal­bė­jo L.Kry­ žaus­kai­tė. – Nuo­lat ste­bi­me, kad ne­prit­rūk­tų jo­kių krau­jo kom­po­ nen­tų. Rei­kia at­si­min­ti, kad už­ trun­ka lai­ko, kol krau­jas iš­ti­ria­ mas, kol pa­ruo­šia­mas. Be to, tik

krau­jo plaz­ma ga­lio­ja il­giau, ki­ti kom­po­nen­tai tin­ka­mi nau­do­ti tik ke­lias die­nas. To­dėl krau­jo ieš­ko­ ma ne tik ta­da, kai jau yra pro­ble­ ma, o ta­da, kai ji ga­li bū­ti.“ Prieš sa­vait­ga­lius krau­jo cent­ rams itin svar­bu su­rink­ti kuo dau­ giau krau­jo, nes sten­gia­ma­si, kad šių įstai­gų dar­buo­to­jai ir­gi ga­lė­tų pail­sė­ti. „Ta­čiau ypa­tin­gais at­ve­jais ir sa­vait­ga­lį dir­ba­me. Bū­na, kad ir mes, li­go­ni­nės dar­buo­to­jai, vyks­ ta­me duo­ti krau­jo“, – sa­kė L.Kry­ žaus­kai­tė.

G.Le­tu­kie­nė penk­ta­die­nio po­ pie­tę „Vil­niaus die­nai“ at­sklei­dė pa­ti bu­vu­si ką tik paau­ko­ti krau­jo. „Juk li­go­ni­nės dir­ba ir sa­vait­ga­ liais. To­dėl ge­riau, kad iki pir­ma­ die­nio neat­si­tik­tų taip, kad kam nors krau­jo pri­stigs“, – sa­kė li­ go­ni­nės at­sto­vė.

J.Pins­kus lie­ka sa­vi­val­dy­bė­je Vil­niaus vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­ kus at­si­sa­kė Sei­mo na­rio man­ da­to. Penk­ta­die­nį Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos jis pa­pra­šė nu­ trauk­ti jo, kaip par­la­men­ta­ro, įga­ lio­ji­mus.

Ket­vir­ta­die­nį J.Pins­kaus šuo­lį per rin­ki­mus iš Dar­bo par­ti­jos są­ra­ šo apa­čios į vir­šų Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nag­ri­nė­jo itin iš­sa­miai.

J.Pins­kus Dar­bo par­ti­jos są­ra­še bu­vo įra­šy­tas 140-as, o po rin­ki­ mų pa­ki­lo į 22-ą vie­tą.

Jo pa­var­dė mi­ni­ma iki­teis­mi­nia­ me ty­ri­me dėl ka­li­nių bal­sų pir­ki­ mo. By­los duo­me­ni­mis, bal­sų pir­ kė­jai sie­kė, kad baus­mes lais­vės atė­mi­mo įstai­go­se at­lie­kan­tys rin­ kė­jai ne tik bal­suo­tų už Dar­bo par­ ti­ją, bet ir rei­tin­guo­tų J.Pins­kų.

Į 22-ą vie­tą Dar­ bo par­ti­jos są­ra­še po rin­ki­mų pa­ki­lo J.Pins­kus, nors bu­vo įra­šy­tas tik 140-as.

Vil­niaus vi­ce­me­ro vie­tą Sei­me tu­rė­tų užim­ti Vil­niaus ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Vi­li­ja Fi­ li­po­vi­čie­nė.

Alt­ruis­tas: J.Pins­kus (nuotr.) tei­gia, kad nu­ša­li­nus R.Ado­ma­vi­čių vi­

ce­me­rams pa­dau­gė­jo dar­bo, tad jis no­ri da­ly­tis šia naš­ta.

J.Pins­kus ket­vir­ta­die­nį pa­tvir­ ti­no ke­ti­nąs lik­ti dirb­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je. „La­bai no­rė­jau pa­si­tik­rin­ti, kaip Lie­tu­vos žmo­nės ma­ne ver­ti­na, ar ge­rai dir­bu. Ma­ne rei­tin­ga­vo, esu la­bai dė­kin­gas už tai. Ta­čiau la­ bai ver­ti­nu abi po­zi­ci­jas – ir Sei­ mo na­rio, ir Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rio. Bū­da­mas

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

vi­ce­me­ru pra­dė­jau daug dar­bų, ku­riuos no­rė­čiau pra­tęs­ti“, – sa­ vo pa­si­rin­ki­mą nau­jie­nų agen­tū­rai BNS ar­gu­men­ta­vo J.Pins­kus.

Jis pri­mi­nė, kad dėl įta­ri­mų ko­ rup­ci­ja so­cial­de­mok­ra­tą Ro­mą Ado­ma­vi­čių nu­ša­li­nus nuo sos­ ti­nės vi­ce­me­ro pa­rei­gų dar­bo pa­ dau­gė­jo ki­tiems vi­ce­me­rams.

VD inf.

4

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

By­li­nė­ja­si: R.Ado­ma­vi­čius sie­kia, kad bū­tų pa­nai­kin­tas jo nu­ša­li­ni­mas nuo pa­rei­gų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Teis­mui dar teks pa­dir­bė­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui va­kar ne­pa­vy­ko iš­nag­ri­nė­ti ky­ šio ėmi­mu kal­ti­na­mo Vil­niaus vi­ce­me­ro Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus ad­vo­ka­to skun­do dėl nu­ša­li­ni­mo nuo pa­rei­gų.

Apie pla­nuo­tą teis­mo po­sė­dį ne­ bu­vo ži­no­ma R.Ado­ma­vi­čiaus gy­nė­jui, į teis­mą bu­vo at­vy­kęs tik pro­ku­ro­ras. Esant to­kiai si­ tua­ci­jai teis­mas skun­dą dėl nu­ša­ li­ni­mo nu­spren­dė nag­ri­nė­ti pir­ ma­die­nio po­pie­tę. Po­sė­dis bus ne­vie­šas, nes at­lie­ka­mas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas.

Spa­lio 19 d. Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teis­mas pa­ten­ki­ no Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros pra­šy­mą ir dviem mė­ne­siams nu­ša­li­no nuo pa­rei­gų ky­šio ėmi­ mu kal­ti­ni­mą R.Ado­ma­vi­čių.

Teis­m o priim­ta nu­tar­t i­m i R.Ado­ma­vi­čius nu­ša­lin­tas nuo vi­ce­me­ro, ta­ry­bos na­rio pa­rei­ gų, taip pat nuo ste­bė­to­jo pa­rei­ gų įvai­rio­se įmo­nė­se, į ku­rias jį yra de­le­ga­vu­si sa­vi­val­dy­bė. Nu­ša­lin­ ta­sis pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be pa­ duo­ti skun­dą aukš­tes­nės ins­tan­ ci­jos teis­mui. Apy­gar­dos teis­mo pra­šo­ma nu­tar­tį dėl nu­ša­li­ni­mo pa­nai­kin­ti kaip ne­pag­rįs­tą.

R.Ado­ma­vi­čius va­do­va­vo bend­ ro­vės „Vil­niaus van­de­nys“ ste­ bė­to­jų ta­ry­bai, Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų nuo­mos su­tar­ties vyk­dy­ mo prie­žiū­ros ko­mi­si­jai.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba R.Ado­ma­vi­čiui yra pa­reiš­ku­si įta­ Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

ri­mus dėl 40 tūkst. li­tų ky­šio paė­ mi­mo. Po­li­ti­ko veiks­mai trak­tuo­ ja­mi kaip pre­ky­ba po­vei­kiu. Už šį nu­si­kal­ti­mą įsta­ty­mas nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą nuo dve­jų iki aš­ tuo­ne­rių me­tų.

R.Ado­ma­vi­čius kal­ti­ni­mus nei­ gia ir tvir­ti­na, kad ras­ti gry­nie­ji – jo nuo­sa­vi pi­ni­gai rin­ki­mų kam­ pa­ni­jai. Ži­niask­lai­da spa­lio vi­du­ry­je skel­bė, kad 40 tūkst. li­tų ga­li­mą ky­šį so­cial­de­mok­ra­tui esą per­da­vė da­bar jau bu­vęs „Vil­niaus van­de­ nų“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius Nor­kus. Jis – taip pat Lie­tu­vos so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys.

Ci­tuo­ja­mi neį­var­dy­ti šal­ti­ niai tei­gė, kad D.Nor­kus pi­ni­gus R.Ado­ma­vi­čiui per­da­vė iš anks­to su­tar­to­je su­si­ti­ki­mo vie­to­je. Kai vi­ce­me­ras į ją at­va­žia­vo ir ati­da­ rė sa­vo au­to­mo­bi­lio lan­gą, bu­vęs „Vil­niaus van­de­nų“ va­do­vas esą pi­ni­gus įme­tė į au­to­mo­bi­lio sa­lo­ ną. Tei­gia­ma, kad R.Ado­ma­vi­čius iš kar­to už­da­rė lan­gą ir nu­va­žia­ vo, ta­čiau vos už ke­lio­li­kos met­ rų bu­vo su­stab­dy­tas vi­ce­me­rą jau ste­bė­ju­sių Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos pa­rei­gū­nų.

Per­duo­tus pi­ni­gus agen­tai ra­ do au­to­mo­bi­ly­je, jie bu­vo paim­ti

ir pri­dė­ti sau­go­ti prie iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos. Dar vė­liau per kra­tą R.Ado­ma­vi­čiaus ran­ki­nė­je bu­vo ras­ta di­de­lė su­ma, ku­rią so­ cial­de­mok­ra­tas tei­gė ke­ti­nęs įmo­ kė­ti į sa­vo rin­ki­mų są­skai­tą agi­ta­ ci­jai ir ki­toms rin­ki­mų iš­lai­doms. Įta­ria­ma, jog už gau­tus pi­ni­gus R.Ado­ma­vi­čius esą tu­rė­jo pa­veik­ ti sa­vi­val­dy­bės val­do­mos bend­ro­ vės „Vil­niaus van­de­nys“ dar­buo­ to­jus, „kad šie ne­su­da­ry­tų są­ly­gų as­mens at­sto­vau­ja­mai bend­ro­vei su­truk­dy­ti bū­ti pri­pa­žin­tai lai­mė­ to­jai mi­nė­tos įmo­nės vyk­do­ma­ me 8 mln. ver­tės dar­bų vie­ša­ja­me pir­ki­me ir kad šių dar­bų vyk­dy­mo su­tar­tis su ja bū­tų pa­si­ra­šy­ta“.

VD, BNS inf.

40

tūkst. li­tų

paė­mi­mu įta­ria­mas R.Ado­ma­vi­čius.

Ta­bo­re vėl ra­do nar­ko­ti­kų Vil­niaus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai penk­ta­die­nio nak­tį su­ren­gė ne­ti­ kė­tą po­li­ci­nę ope­ra­ci­ją či­go­nų ta­ bo­re ir ap­ti­ko he­roi­no.

Kaip nu­ro­do­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­ me, su­lai­ky­ti ta­bo­ro gy­ven­to­jai 34 me­tų R.S. ir 20-me­tis V.M. Jie įta­ria­mi nar­ko­ti­nių me­džia­ gų pla­ti­ni­mu ta­bo­ro te­ri­to­ri­jo­je.

Per kra­tą įta­ria­mų­jų na­muo­se pas R.S. bu­vo ras­ti 47 fo­li­jos lanks­ti­ nu­kai su he­roi­nu, o pas V.M. – du

plas­ti­ki­niai mai­še­liai su to­kios pat rū­šies nar­ko­ti­kais.

Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, R.S. nuo­lat ver­tė­si nar­ko­ti­kų pre­ky­ba, ne vie­ ną kar­tą bu­vo pa­te­ku­si į ope­ra­ty­ vi­nin­kų aki­ra­tį.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo nar­ko­ ti­nė­mis me­džia­go­mis tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti. Už tai įsta­ty­mas nu­ ma­to lais­vės atė­mi­mo baus­mę nuo pen­ke­rių iki aš­tuo­ne­rių me­tų.

VD inf.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

5

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

lietuva Ne­ran­da ­ ga­ny­to­jo

Žu­vu­sių ­ pa­daugė­jo

Seimas nori ­ daugiau pinigų

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ ro­po­li­tas kar­di­no­las Aud­rys Juo­zas Bač­kis tvir­ti­na, kad kol kas Lie­tu­vo­je neat­si­ran­ da dva­si­nin­ko, su­tin­kan­čio vyk­ti į Len­ki­jos Seinų mies­ telį, ku­ria­me gy­ve­nan­tys lie­ tu­viai pa­si­pik­ti­no prie­š ke­ lias sa­vai­tes ne­tekę lie­tu­ viškų mi­šių.

Per de­šimt mėne­sių Lie­tu­vo­ je ki­lo 10 tūkst. gaisrų, o žu­vu­ siųjų ug­ny­je skai­čius per­kopė šimtą. Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, gaisrų su­mažė­jo 7,7 pro­c., ta­ čiau šie­met šiek tiek pa­daugė­ jo žu­vu­siųjų ug­ny­je. Per­nai per de­šimt mėne­sių žu­vo 114, šie­ met – 119 žmo­nių.

Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ­ ko­mi­te­tas pri­tarė par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jos pra­šy­mui kitą­met pa­pil­do­mai biud­že­te nu­ma­ty­ti 4,57 mln. litų. Pa­pil­do­mos lėšos rei­ka­lin­gos, nes 2013-ai­siais ­ pa­didės par­la­men­tinės veik­los ir rep­re­zen­ta­cinės iš­lai­dos, pa­ pil­do­mai iš­laidų bus pa­ti­ria­ma dėl išei­ti­nių iš­mokų.

Šok­di­na teismą Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je tei­sia­mie­ ji ima­si visų įma­nomų veiks­ mų, kad būtų vil­ki­na­mas teis­ mo pro­ce­sas.

Tei­sia­mie­ji šio­je by­lo­je Vik­to­ ras Us­pas­ki­chas, Vy­tau­tas Gap­ šys, Vi­ta­li­ja Von­žu­taitė ir Ma­ri­ na Liut­ke­vi­čienė va­kar teis­me pa­reiškė pro­tes­tuoją ir ne­duo­ sią pa­ro­dymų. Jų mo­ty­vas – esą teis­mas at­si­sakė by­lo­je ap­klaus­ ti vi­sus liu­dy­to­jus.

Tie­sa, V.Us­pas­ki­cho ad­vo­ka­ tas Vy­tau­tas Svi­ders­kis aiš­ki­ no, kad jo gi­na­ma­sis neat­si­sa­ko duo­ti pa­ro­dymų, tik ke­lia sąly­ gą: kalbės „tik iš­ty­rus vi­sus įro­ dy­mus“.

Be­je, va­kar teis­mas at­si­sakė nu­si­ša­lin­ti nuo DP by­los nag­ rinė­ji­mo, kaip to pra­šė V.Us­ pas­ki­chas ir ki­ti, taip pat teis­ mas nu­s prendė ne­svars­ty­t i pra­šy­mo dėl vi­so teis­mo nu­ša­ li­ni­mo. Teis­mas pa­reiškė: nėra jo­kių duo­menų, kad teisėjų ko­ le­gi­ja yra ša­liš­ka ir prii­ma ten­ den­cin­gus spren­di­mus.

Vie­nas kal­ti­namųjų DP by­lo­je V.Gap­šys su­pra­to, kad lai­ko gy­ ny­bai neuž­teks, tad pra­šo duo­ ti dau­giau jo pa­si­ruoš­ti. Tam esą rei­kia bent mėne­sio. Pa­na­šiai sam­pro­ta­vo ir pa­ts V.Us­pas­ki­ chas – esą DP nėra su­si­pa­ži­nu­si su sun­kes­niais kal­ti­ni­mais. „Esu įsi­ti­kinęs, kad nau­ji kal­ ti­ni­mai tu­ri būti pri­sta­ty­ti par­ ti­jos pre­zi­diu­mui, – ma­nau, kad mūsų at­sto­vas by­lo­je tu­ri pri­sta­ ty­ti naują per­kva­li­fi­kuotą kal­ti­ nimą, o pre­zi­diu­mas tu­ri nu­tar­ ti, ar pa­lik­ti šį, ar pa­skir­ti naują at­stovą, par­ti­ja ne­su­pa­žin­din­ta su nau­ju kal­ti­ni­mu“, – dėlio­jo V.Us­pas­ki­chas.

Bet teis­mas at­metė to­kius V.Us­pas­ki­cho ir jo bend­ra­žy­gių pra­šy­mus.

Teis­mui taip ir ne­pa­vy­ko pra­ dėti kal­ti­namųjų ap­klausų, nes vie­nas po ki­to įta­ria­mie­ji aiš­ki­ no, kad jie su kal­ti­ni­mais ne­su­ si­pa­žinę. Tie­sa, V.Us­pas­ki­chas iš kar­to pa­reiškė ne­pri­si­pažįstąs kal­tas.

Jo bend­ra­žygė V.Von­žu­taitė teis­me kalbė­jo dar pink­liau: „Turė­jau per ma­žai lai­ko pa­si­ tar­ti su ad­vo­ka­tu, ne­sup­ran­tu kal­ti­ni­mo esmės.“ Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­ sto­vai yra pra­nešę, kad 2004– 2006 m. DP do­ku­men­tuo­se ne­ fik­suo­ta apie 25 mln. litų pa­jamų ir apie 23 mln. litų iš­laidų, su­si­ ju­sių su tur­tu, įsi­pa­rei­go­ji­mais ar struktū­ros po­ky­čiais.

VD inf.

Ieš­ko­jo įvaizd­žio ge­ri­ni­mo re­cep­to Va­kar Kau­ne vy­ku­sia­me Vi­suo­ti­nia­me teisėjų su­si­rin­ki­me teisė­jai per­rin­ko sa­vi­ valdą – Teisėjų ta­rybą, išk­lausė Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės, kitų ša­lies va­dovų kri­tiką ir su­laukė šio­kių to­kių pa­gy­rimų.

Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

Nau­ja vald­žia

Ne re­čiau nei kas dve­ji me­tai vyks­ tan­čia­me teisėjų su­si­rin­ki­me iš 777 ša­lies teisėjų da­ly­va­vo net 565. Ša­ lies va­dovė pa­brėžė, jog anks­tes­ niais me­tais vy­ku­sia­me su­si­rin­ki­ me bu­vo bai­mi­na­ma­si, kad ne­būsią kvo­ru­mo. „Tai ro­do, kad jums svar­ bu, kaip ir kas da­ro­si su teismų sis­ te­ma“, – svei­ki­ni­mo kalbą pra­dėjo Pre­zi­dentė.

Su­si­rin­ki­me teisė­jai iš­rin­ko aukš­ čiau­sią sa­vo sis­te­mo­je val­dy­mo or­ ganą – Teisėjų ta­rybą. Kitą sa­vaitę pla­nuo­ja­ma su­reng­ti pirmąjį šios ta­ry­bos po­sėdį, ku­ria­me bus ren­ ka­mas Teisėjų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas.

Neat­me­ta­ma, kad juo bus per­rink­ tas Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vas Ge­di­mi­nas Kry­že­vi­čius.

Se­nos bėdos

Ky­ši­nin­ka­vi­mas, pikt­naud­žia­vi­ mas, ka­bi­ne­ti­niai po­kal­biai, gir­ tuok­lystės ir ki­tos daž­nai mi­ni­mos teisėjų kor­pu­so ydos. At­lik­ti ty­ri­ mai ro­do, kad pa­si­tikė­ji­mas teis­

mais, 2004-ai­siais šok­telėjęs iki 23,5 pro­c., vėl smu­ko. Nors pa­sta­ ruo­sius me­tus teis­mais pa­si­ti­kin­ čių gre­tos ir vėl ėmė gausė­ti, ta­čiau pa­siekė vos 15 pro­c. „Gau­nu dau­gybę skundų dėl ne­ pagrįs­tai vil­ki­namų bylų. Lėtas tei­ sin­gu­mas – blo­gas tei­sin­gu­mas.

Todėl ir pra­lai­mi­me by­las Strasbū­ re“, – teisėjų ne­glostė Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė.

La­biau­siai teis­mais ne­pa­si­ti­ki 50-me­čiai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai.

Anot ša­lies va­dovės, ge­riau­sias būdas šias ydas nai­kin­ti – ge­ras žmo­ gus. Yra daug įsta­ty­mo nuo­statų, ku­ rio­mis ga­li­ma nau­do­tis, kad pro­ ce­sai vyktų grei­čiau ir efek­ty­viau.

Kiek švel­niau nei Pre­zi­dentė teisė­jus svei­ki­no prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius: „Jūs esa­te šios vals­tybės na­mo pa­ma­tai, mes (po­li­ti­kai – red. pa­st.) tik sie­nos – šiek tiek į de­ šinę, šiek tiek į kairę.“ – A.Ku­bi­liui

Bal­sas: Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė teisė­jams pa­teikė ko­kybės re­ceptą

ir pa­žėrė kri­ti­kos.

teisė­jai at­sakė leng­vu juo­ku. Ta­čiau ir prem­je­ras pa­brėžė: ypač svar­bu pa­si­tikė­ti, kad na­mo pa­ma­tai yra tin­ka­mi.

Bal­ti tei­sin­gu­mo žir­gai

To­kius pa­linkė­ji­mus pri­temdė Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Bend­ro­sios psi­ cho­lo­gi­jos ka­ted­ros vedė­jo Gin­tau­to Va­lic­ko pra­ne­ši­mas: „Jei­gu žmo­ gus su­si­darė nei­giamą nuo­monę, ją pa­keis­ti la­bai sun­ku. La­biau­ siai teis­mais ne­pa­si­ti­ki 50-me­čiai mūsų ša­lies gy­ven­to­jai.“ Bet teisė­jus turė­jo nu­džiu­gin­ti at­liktų ty­rimų duo­me­nys, kad be­

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

veik 50 pro­c. nu­teistųjų teigė, esą teisė­jai dau­giau ar ma­žiau elgė­ si tei­sin­gai. Pa­našūs ir by­lo­se nu­ kentė­ju­sio­mis pri­pa­žintų ša­lių re­ zul­ta­tai.

Po tei­sin­gu­mo mi­nist­ro Re­mi­ gi­jaus Ši­ma­šiaus kal­bos su­si­rin­ ku­sių teisėjų nuo­tai­kos turė­jo dar la­biau kil­ti. Jis pa­gyrė teisė­jus, ku­ rie jau su­ge­ba žmo­giš­kai, o ne tei­ si­niais iš­ved­žio­ji­mais išaiš­kin­ti sa­ vo spren­dimų mo­ty­vus. „Tei­sin­gumą įsi­vaiz­duo­ja­me at­jo­ jantį ant bal­to žir­go, o ne arklį, tem­ piantį sunkų tei­sin­gu­mo plūgą“, – teisė­jams linkė­jo R.Ši­ma­šius.

6

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

tema

Sta­tis­ti­ka: pa­sak J.Ar­chi­po­vos, dau­giau­sia no­rin­čių pa­pie­tau­ti atei­na at­ša­lus orams.

Mar­g

Į val­gyklą – var­go va­ka­rie Iš­g irdęs pa­t i­k i­n imą, 1 kad lauk­t i teks dar dvi va­l an­d as, val­g yk­l os „klien­tas“

šiek tiek nu­si­minė. Ir ėmė skųs­ tis ne­vei­kian­čiu laik­rod­žiu, nuo­ lat kai­ta­l io­ja­m u lai­k u ir kvai­l ių per­tek­liu­mi. „Dar­bo ma­žai, o kvai­lių daug.

Ra­diją įsi­jun­giu, tai ten Mask­voj pir­ma, Lon­do­ne dar ki­toks lai­kas.

Nie­ko ne­sup­ra­si. Laik­ro­dis tai ei­ na, tai sto­vi. Lie­tu­viai pa­gal lie­tu­ višką laiką gy­ve­na, ru­sai pa­gal ru­ sišką, ang­lai iš­vis ne­sup­ra­si kaip. O val­gy­ti juk rei­kia. Todėl ir at­ėjau.

Na, ką gi, teks ke­liau­ti na­mo kol kas. Atei­siu vėliau. Tik kad leng­va pa­sa­ky­ti – ei­siu, o daug sun­kiau nuei­ti“, – skundė­si Z.Čip­ka.

ri­jau“, – nu­mo­jo ran­ka vy­ras ir nu­ pėdi­no vir­tuvės link. „Įdo­mus toks se­nu­kas“, – į mūsų po­kalbį įsi­terpė vir­tuvės dar­buo­to­ ja Je­le­na Ar­chi­po­va, vyk­dan­ti ir ad­ mi­nist­ra­toriaus pa­rei­gas. „Jis vi­suo­met čia atei­na, o pa­ skui su sa­vi­mi pra­šo iš­si­neš­ti nors duo­nos ga­ba­liuką. Bet mes jau jį pa­žįsta­me. Jis kaip sa­vas“, – dės­ tė mo­te­ris.

Da­bar ši lab­da­ros val­gyk­la dir­ ba tik dar­bo die­no­mis. Per dieną pa­ga­mi­na­ma ir iš­da­li­ja­ma per 300 po­rcijų karštųjų pa­tie­kalų, sriu­ bos, kom­potų. Val­gyk­lo­je tri­mis pa­mai­no­mis dar­buo­ja­si per de­ šimt vir­tuvės dar­buo­tojų.

Vaikš­to jau se­niai

Ra­cio­nas: pietūs pa­vargė­liams ruo­šia­mi iš „Mais­to ban­ko“ ir pri­va­čių

au­ko­tojų su­rinktų pro­duktų.

Tra­di­ci­ja: Z.Čip­ka į val­gyklą vi­suo­met atei­na dviem va­lan­domis anks­

čiau, nes klau­so­si Mask­vos ra­di­jo.

Z.Čip­ka jau ke­lin­tus me­tus gy­ve­na vie­nas. Na­muo­se jo nie­kas ne­lau­kia – nei žmo­na, nei juo la­biau ga­ruo­ jan­ti va­ka­rienė. Tad ten­ka vaikš­ čio­ti į lab­da­ringą mai­ti­ni­mo įstai­ gą. „Aš čia jau 15-a metų vaikš­tau, o gal 16-a, net ne­pri­si­me­nu. Kaž­ ka­da pa­štas bu­vo, ke­lis kar­tus bu­ vo už­da­ry­ta re­mon­tuoti. Košė pir­ mas, ant­ras pa­tie­ka­las. Jie ten lyg ra­šo ta­lo­nus, bet manęs ne­pra­ šo. Įvai­riai žmo­nių atei­na. Mai­ti­na tris kar­tus, bet vie­nas žmo­gus per dieną ga­li vieną kartą pa­val­gy­ti“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas. Žur­na­lis­tams te­ko pa­tikė­ti, kad Z.Čip­ka ne­me­luo­ja ir nie­ko ne­pai­ nio­ja. Ant val­gyk­los durų in­for­ma­ ci­jos, ka­da da­li­ja­mi pietūs, ne­bu­vo.

Vis dėlto, at­vy­kus dar kartą 13 val., val­gyk­la jau dir­bo. Čia pat pa­stebė­jo­me ir su lėkšte sriu­bos ran­ko­se tryp­čio­jantį mūsų ry­tinį pa­šne­kovą. „Kaip pietūs?“ – pa­si­tei­ra­vo­me. „Ai, kaip musę pra­

kuo­met ne­dirb­da­vo­me“, – su­sto­ ju­si tarp ga­ruo­jan­čio mais­to kalbė­ jo J.Ar­chi­po­va.

At­va­žiuo­ja net iš kaimų

Mo­te­ris val­gyk­lo­je dar­buo­ja­si jau ant­ri me­tai ir iki šiol ne­ga­li at­si­ stebė­ti, kiek daug ir kiek įvai­rių žmo­nių at­vyks­ta pie­tau­ti į lab­da­ ros val­gyklą. Tarp jų – įvai­riau­sių so­cia­li­nių sluoks­nių ir įvai­raus am­žiaus žmonės: nuo vos paei­ nan­čių se­nukų iki 20-me­čių jau­ nuo­lių ir vaikų. „Iš pa­čių įvai­riau­sių vietų. La­ bai daug at­va­žiuo­ja iš kaimų, iš Sa­ li­ninkų. Ir iš vi­so Vil­niaus va­žiuo­ja.

Pa­vyzd­žiui, iš Ka­ro­li­niš­kių at­ke­liau­ ja žmo­nių. Taip pat ne­ma­žai tų, ku­ rie gy­ve­na nak­vynės na­muo­se, yra ką tik išėję iš vaikų namų ir dar ne­ radę dar­bo“, – dėstė J.Ar­chi­po­va.

Vi­siems no­rin­tiems ir įro­dan­ tiems, kad jiems rei­kia ne­mo­ka­mo mais­to, čia pat iš­ra­šo­mi ta­lo­nai. Žur­na­lis­tus pa­si­tin­ka ne­no­riai

Je­le­na Ar­chi­po­va:

Iš pa­čių įvai­riau­sių vietų. La­bai daug at­va­žiuo­ja iš kaimų, iš Sa­li­ninkų. Ir iš vi­ so Vil­niaus va­žiuo­ja.

„Pietūs būna 13, 14, 15.30 ir 16 val. Tai mes va­di­na­me pa­mai­no­ mis. Kol kas lai­ki­nai ne­mai­ti­na­me šeš­ta­die­niais, o sek­ma­die­niais nie­

Dalį ne­mo­ka­mo mais­to pra­šy­tojų į Liep­kal­nio val­gyklą at­siun­čia ir iš mies­to so­cia­linės rūpy­bos sky­riaus, esan­čio Kau­no gatvė­je. Ne­ma­žai prie stalų sėdin­čių žmo­nių nu­skurę, api­plyšę, neaiš­ku, nuo šal­čio ar al­ ko­ho­lio pamė­lu­siais vei­dais.

Tai, kad čia už­su­ka mėgstan­tys iš­ger­ti, leid­žia su­pras­ti ir skel­bi­ mas ant įėji­mo durų, in­for­muo­ jan­tis, jog ne­blai­viems as­me­nims į vidų įei­ti draud­žia­ma.

Vis dėlto tarp val­gan­čių yra ir pa­ do­riai at­ro­dan­čių, tvar­kin­gais žie­ mi­niais pal­tais ap­si­ren­gu­sių žmo­ nių. Kai ku­rie jų ne­no­riai žvilg­čio­jo į be­si­su­kio­jantį po val­gyklą fo­tog­ rafą ir ges­tais rei­ka­la­vo jų ne­fo­tog­ ra­fuo­ti.

7

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

tema Lie­tu­viai pa­gal lie­tu­ višką laiką gy­ve­na, ru­ sai pa­gal ru­ sišką, ang­lai iš­vis ne­sup­ra­si kaip.

O val­gy­ti juk rei­kia.

„Mais­to ban­kas“ 2007 m. „Mais­to ban­kas“ ta­po sa­va­ ran­kiš­ku lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­du, ku­rio tiks­las – pa­dėti pa­mai­tin­ti skurs­ tan­čius Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, ma­žin­ ti mais­to švais­tymą, ska­tin­ti vi­suo­ menės so­li­da­rumą ir pi­lie­tiš­kumą.

Pradėjęs rink­ti ir da­ly­ti pa­ramą mais­ tu Vil­n iu­je ir Pa­nevė­ž y­je, 2009 m. „Mais­to ban­kas“ pra­dėjo veik­ti Klaipė­ do­je, o nuo 2010 m. pra­džios – ir Kau­ ne. Pa­ra­ma mais­tu šian­dien da­li­ja­ma 50-yje Lie­tu­vos miestų ir ra­jonų.

Meniu išbandė ir miesto vadovai Mais­to ban­ko idė­ja gimė JAV 1967 m. ir grei­tai pa­pli­to įvai­r io­se pa­sau­ lio ša­ly­se. Eu­ro­p o­je mais­to ban­kai pra­dėjo kur­t is nuo 1984-ųjų. Lie­t u­ vos „Mais­to ban­kas“ 2009 m. ta­p o Eu­ro­p os mais­to bankų fe­de­ra­ci­jos FE­BA na­r iu.

2011 m. „Mais­to ban­kas“ iš­da­li­jo 4191 toną pa­ra­mos mais­tu, ku­rio vertė – 17,3 mln. litų. Šią pa­ramą kiek­vieną mėnesį ga­vo dau­giau kaip 38 tūkst. ne­pa­si­tu­rin­čių Lie­tu­vos gy­ven­tojų.

Pen­kios vie­tos ne­mo­ka­mai pa­val­gy­ti Šiuo me­t u sos­t inė­je vei­k ia pen­k ios lab­da­ros val­gyk­los. Dvi iš jų pri­k lau­ so lab­da­ros fon­dui „Ekk­le­sia“ ir yra įsikū­r u­sios Liep­kal­ny­je bei Nau­jo­ jo­je Vil­n io­je. Ki­tos lab­da­ros val­g yk­

ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

enės Prie­kaištų sa­vi­val­dy­bei ne­sa­ko

Val­gyk­los ad­mi­nist­ra­ci­ja džiau­gia­ si sa­vi­val­dybės tei­kia­ma pa­ra­ma. Iš mies­to biud­že­to val­gyk­lai sąskai­ toms ap­mokė­ti ir trans­por­to iš­lai­ doms kas­met ski­ria­ma 40 tūkst. li­ tų. Maistą val­gyk­lai tie­kia „Mais­to ban­kas“, dalį lėšų suau­ko­ja pri­ vatūs au­ko­to­jai.

Ta­čiau tai tik vie­na val­gyk­los gy­ ve­ni­mo pusė. Dien­raš­čio žur­na­lis­ tams pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad tik­ro­ji si­tua­ci­ja kur kas pra­stesnė.

Val­gyk­la įsikū­ru­si se­na­me pa­što pa­sta­te, ir prie­š me­tus da­ry­to re­ mon­to pėdsa­kai su­nai­kin­ti var­ van­čio sto­go ir sie­no­se išp­li­tu­sio pelė­sio. Per val­gyk­los ati­da­rymą po re­m on­to da­ly­vavęs sos­t inės me­ras Artū­ras Zuo­kas ir ki­ti ad­ mi­nist­ra­ci­jos na­riai be­veik nie­ kuo ne­p ri­s idė­jo prie val­g yk­l os re­mon­to.

Dien­raš­čio ži­nio­mis, sa­vi­val­dybė nu­tiesė tik ta­kelį prie val­gyk­los ir už­ka­bi­no už­rašą „Lab­da­ros val­ gyk­la“, vi­sa ki­ta bu­vo pa­da­ry­ ta pri­va­čių as­menų lėšo­mis. Šiuo me­tu re­mon­tas turėtų būti da­ro­ mas nau­jai, ta­čiau mies­to vald­žiai tai nerū­pi.

Kas­die­nybę ap­kar­ti­na va­gystės

Vie­na val­gyk­los dar­buo­tojų pu­ se lūpų pra­si­tarė, kad kar­tais su­ lau­kia­ma ir val­gy­tojų akib­rokš­to, – tarp lan­ky­tojų pa­si­tai­ko ir vie­ nas ki­tas mėgstan­tis pa­siim­ti pa­ dėtą daiktą. „Tai nie­ko nuo­sta­baus, nes va­ gys­čių būna vi­sur. Juk va­gia ir pre­ ky­bos cent­ruo­se, ir šiaip par­duo­ tuvė­se, ir res­to­ra­nuo­se. Pas mus to­kių at­vejų kar­tais pa­si­tai­ko, nu­ gvel­bia ko­kią stik­linę“, – dėstė pa­ šne­kovė.

los iš­lai­ko­mos re­li­g i­nių bend­ruo­me­ nių. Prie Auš­ros vartų vei­k ia sta­čia­ ti­k ių lab­da­ros val­gyk­la. Taip pat yra kriš­naistų ir Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos cent­ro lab­da­ros val­gyk­los.

2011 m. gruod­ž io pra­d žio­je Liep­k al­ nio g. 26A bu­vo ati­da­r y­t a at­s i­nau­ji­ nu­s i lab­da­ros fon­dui „Ekk­le­s ia“ pri­ klau­s an­t i val­g yk­l a. Ati­da­r y­mo die­ ną mai­t i­n i­mo įstai­g a bu­vo sau­s a­ kim­š a. Apie 100 skurs­t an­č ių vil­n ie­ čių veržė­si pa­ska­nau­t i pa­prastų pa­

tie­k alų iš tos die­nos val­g ia­r aš­č io: kopūstų sriu­b os, deš­re­l ių su ry­ž ių gar­ny­r u ir kom­po­to. Ati­da­ry­mo pro­ ga val­gyk­lo­je bu­vo ap­si­lankę mies­to va­do­vai. Su sa­vo tak­si at­vykęs sos­ tinės me­ras A.Zuo­kas pa­t y­r inė­jo val­g ia­raštį, įpylė kopūs­t ienės al­ka­ niems vil­nie­čiams ir pa­do­va­no­jo po saują sal­dai­n ių į val­g yklą už­ su­ku­siems vai­kams. Mies­ to va­dovą taip pat lydė­ jo sos­t inės me­ro pa­ va­duo­to­j as Ja­ros­ la­vas Ka­m ins­ kis ir sa­v i­val­ dybės įmonės „Grin­da“, nai­k i­nan­ čios be­na­mius gyvū­ nus bei pri­ž iū­r in­čios gat­ves, va­do­v as Al­g i­ man­tas Vilū­nas.

8

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

savaitės interviu

Tie­sia ran­ką so­cial­de­mok­ra­tams Kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius ir so­cial­ de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius drau­ge dir­ban­tys Vy­riau­sy­bė­je. Rea­lu? „Tai – tik de­ta­lės. At­sa­kin­gos par­ti­jos ga­li ras­ti su­ ta­ri­mus“, – tvir­ti­na prem­je­ras A.Ku­bi­lius.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Jūs pra­kal­bo­te apie ga­li­mą „vai­vo­rykš­tės“ koa­li­ci­ją: bend­ rą dar­bą kar­tu su kai­riai­siais.

Jų ly­de­ris šiam da­ri­niui kol kas sa­ko „ne“. Ar toks bend­ro dar­ bo va­rian­tas – rea­lus? Ko­kie jū­ sų ar­gu­men­tai?

– Pa­si­sa­ky­da­mas už „vai­vo­rykš­tę“ aš nie­ko nau­jo ne­pa­sa­kiau. At­sa­ kiau į Pre­zi­den­tės pa­reikš­tą min­tį, ku­rią ji iš­sa­kė dar prieš dvi sa­vai­ tes. La­bai aiš­kiai sa­kau: ma­tau vi­ sas ga­li­my­bes nau­ja­ja­me Sei­me su­ da­ry­ti koa­li­ci­ją be Dar­bo par­ti­jos (DP). Tai – ir vals­ty­bės pres­ti­žo, ir au­to­ri­te­to klau­si­mas, į ku­rį ne­ga­li­ ma ne­kreip­ti dė­me­sio.

Ir jei­gu so­cial­de­mok­ra­tai pa­ ga­liau su­voks, kad to­liau au­ko­ ti ir sa­vo (nors tai – jų rei­ka­las), ir vals­ty­bės pres­ti­žo dau­giau ne­be­ ga­li­ma, ga­li­my­bę dirb­ti kar­tu tik­ rai ma­tau.

Pir­miau­sia ma­tau stra­te­gi­nę už­duo­tį vi­soms at­sa­kin­goms po­ li­ti­nėms par­ti­joms: gal­vo­ti apie vals­ty­bės au­to­ri­te­tą. Ypač per ar­ ti­miau­sius ke­le­tą me­tų, kai Lie­tu­ vai teks pir­mi­nin­kau­ti ES ir tar­tis dėl ke­le­to svar­biau­sių dar­bų. Ma­ nau, kad tai ga­lė­tų bū­ti tin­ka­mas pa­grin­das kaip tik to­kiam su­ta­ri­ mui.

– Sa­ko­te, kad koa­li­ci­ja be DP – įma­no­ma. De­ta­li­zuo­ki­te tas ga­ li­my­bes, tas al­ter­na­ty­vas.

– Ne­ma­nau, kad da­bar bū­tų ver­ ta ei­ti į tas de­ta­les. Aš ma­tau vie­ną rea­lią ga­li­my­bę. Ma­tau to­kią koa­ li­ci­ją, su­si­ta­rus dėl svar­biau­sių dar­bų: pir­mi­nin­ka­vi­mo ES, fis­ka­li­ nės draus­mės, ener­ge­ti­kos tęs­ti­nu­ mo, eu­ro įve­di­mo. Ir tai bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti su­ta­rus, kad tol, kol tę­ sia­si DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­ la, to­kio­je koa­li­ci­jo­je ne­ga­li bū­ti tos par­ti­jos.

– Ta cent­ro kai­rės koa­li­ci­jos al­ ter­na­ty­va – rea­li? Jūs įsi­vaiz­ duo­ja­te sa­ve dir­ban­tį A.But­ke­ vi­čiaus Vy­riau­sy­bė­je?

– Tai yra de­ta­lės. Aš nei­nu į de­ta­ les. At­sa­kin­gos par­ti­jos tik­rai ga­ li ras­ti su­ta­ri­mus. Bet šio­je vie­to­ je svar­biau­sias klau­si­mas yra toks – ar at­sa­kin­gų par­ti­jų va­do­vy­bės ga­li, at­si­žvelg­da­mos į Pre­zi­den­tės iš­kel­tą ver­ty­bi­nį klau­si­mą (dėl DP ne­da­ly­va­vi­mo for­muo­jant koa­li­ci­

ją – red. pa­st.), la­bai aiš­kiai at­sa­ ky­ti: „taip“ ar „ne“.

Al­ter­na­ty­va cent­ro kai­rės bu­ ria­mai koa­li­ci­jai tik­rai yra. Čia tik pri­klau­so nuo par­ti­jų va­do­vy­bių at­sa­ko­my­bės. Nuo Pre­zi­den­tės taip pat. Mes ma­to­me ga­li­my­bę for­muo­ ti koa­li­ci­ją be DP ir to­kia ga­li­my­bė la­bai rea­li.

– Kal­bant apie DP, jūs taip pat 2009 m. ją kvie­tė­te į koa­li­ci­ją.

Kas da­bar pa­si­kei­tė?

– Kvie­tė­me, bet pa­ma­tė­me, ko­kią klai­dą bu­vo­me pa­da­rę, to­dėl ir bai­ gė­si vi­sas tas rei­ka­las.

– Kaip jūs aiš­kin­tu­mė­te tą DP fe­no­me­ną, kai ji pir­ma­ja­me tu­re su­rin­ko dau­giau­sia bal­sų?

Rin­kė­jai bu­vo ga­na ge­rai in­for­ muo­ti ir apie vyks­tan­čią by­ lą, apie ga­li­mus nu­si­kal­ti­mus.

Kas čia ko, jū­sų gal­va, ne­pa­da­ rė, kad stai­ga ki­lo toks er­ze­lis ir nuei­ta iki Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT)?

– Pir­mas da­ly­kas, nie­kas ne­ži­no­jo, kiek prieš rin­ki­mus ma­siš­kai bus pa­pli­tęs, kiek stip­rės bal­sų pir­ki­ mas, ku­ris da­ro­si iš tie­sų sis­te­mi­ nis. Į tai ne­kreip­ti dė­me­sio ar­ba į tai žiū­rė­ti pro pirš­tus nė­ra jo­kių ga­li­ my­bių. To­dėl ir krei­pi­ma­sis į KT yra vi­siš­kai na­tū­ra­lus, įsta­ty­muo­se nu­ ma­ty­tas da­ly­kas.

Ir man, tie­są sa­kant, šiek tiek keis­ta, kai vie­šo­jo­je erd­vė­je reiš­kia­ mas ne­ri­mas dėl to krei­pi­mo­si. Rei­ kė­tų ne­ri­mau­ti dėl to, kiek pa­pli­tęs pa­si­da­rė bal­sų pir­ki­mas.

Krei­pi­ma­sis į KT leis at­sa­ky­ ti, ar tie ne­skaid­ru­mai šiuos rin­ki­ mus lei­džia lai­ky­ti tei­sė­tais. Kai kas spe­ku­liuo­ja, kad čia ig­no­ruo­ja­mas rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mas. Ta­čiau es­mi­ nė pro­ble­ma, kad ky­la ne­pa­si­ti­kė­ ji­mas pa­čiais rin­ki­mų re­zul­ta­tais, bū­si­mo Sei­mo le­gi­ti­mu­mu.

Be abe­jo, čia ga­li­ma daug kal­bė­ ti ir apie ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sė­sau­ ga, ir apie tai, kad kas nors ne­bu­vo pa­keis­ta įsta­ty­muo­se ir t. t. Bet mes taip pat ne­tu­ri­me ma­ny­ti, kad pa­ tys rin­kė­jai nė­ra at­sa­kin­gi už sa­vo spren­di­mus. De­ja, ten­ka kons­ta­tuo­ ti, kad ga­na di­de­liam skai­čiui rin­ kė­jui tai ne­pa­si­ro­dė svar­bus ar­gu­ men­tas ne­bal­suo­ti už to­kią par­ti­ją.

Mes tik ga­li­me pri­siim­ti at­sa­ko­ my­bę, kad iš tie­sų rin­kė­jų at­sa­ko­ my­bės for­ma­vi­mas Lie­tu­vo­je, ma­ tyt, dar nė­ra tiek pa­žen­gęs į prie­kį, kiek ki­to­se il­gas de­mok­ra­ti­nes tra­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385

2022

Mes ma­to­ me ga­li­my­ bę for­muo­ ti koa­li­ci­ją be DP ir to­ kia ga­li­my­ bė la­bai rea­li.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

di­ci­jas tu­rin­čio­se vals­ty­bė­se. Kad rin­kė­jai bal­suo­da­mi su­vok­tų, ko­ kią at­sa­ko­my­bę jie pri­sii­ma.

– O to­kių ne­ma­žai – 271 tūkst. bal­sa­vu­sių pir­ma­ja­me rin­ki­ mų ra­te.

– Tai tik pa­ro­do, su ko­kio mas­to pro­ble­mo­mis mes Lie­tu­vo­je tu­ri­me rei­ka­lą. Ma­nau, kad at­sa­ko­my­bė yra vi­sų: ir po­li­ti­kų, ir ži­niask­lai­ dos, ir tei­sė­sau­gos. Ir vi­si tu­ri­me tą at­sa­ko­my­bę la­bai ge­rai su­vok­ti.

– Rin­ki­mai pa­ro­dė ir tai, kad da­lis pi­lie­čių ne­pa­lai­ko ato­mi­ nio pro­jek­to. Ką ne taip pa­da­ rė­te, kad vis dėl­to ne­pa­vy­ko įti­ kin­ti jo rei­ka­lin­gu­mu?

– Pir­mas da­ly­kas, tai, ko mums ne­ pa­vy­ko pa­da­ry­ti, – už­tik­rin­ti, kad toks svar­bus stra­te­gi­nis pro­jek­tas ne­tap­tų ne­la­bai at­sa­kin­gos rin­ki­ mų kam­pa­ni­jos da­li­mi ir kad toks svar­bus pro­jek­tas bū­tų ap­sau­go­tas nuo įvai­rių pro­pa­gan­di­nių iš­puo­ lių ir ata­kų: ir iš išo­rės, ir iš vi­daus.

Ap­sau­go­ti ga­lė­jo­me tik vie­nu bū­du – su­tar­ti tarp svar­biau­sių par­ti­jų ir dėl pro­jek­to tęs­ti­nu­mo. Apie tai la­bai ar­gu­men­tuo­tai kal­bė­jo Pre­zi­ den­tė sa­vo nau­jau­sia­me me­ti­nia­me pra­ne­ši­me ir at­krei­pė dė­me­sį į Lie­ tu­vos po­li­ti­kų at­sa­ko­my­bę už stra­ te­gi­nių pro­jek­tų tęs­ti­nu­mą.

De­ja, mū­sų pa­stan­gos su­tar­ti ir su tais pa­čiais so­cial­de­mok­ra­tais, ir ki­to­mis par­ti­jo­mis, ne­pa­vers­ ti šio pro­jek­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ jos da­li­mi ne­da­vė to re­zul­ta­to, ku­ rio mes no­rė­jo­me. Ir re­fe­ren­du­mas,

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Po­ky­čiai: A.Ku­bi­lius įsi­ti­ki­nęs, kad su so­cial­de­mok­ra­tais dirb­ti ir su­si­tar­ti ga­li­ma.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

ma­no gal­va, bu­vo neap­gal­vo­ta ini­ cia­ty­va, ku­riai, ten­ka ap­gai­les­tau­ ti, pri­ta­rė ir kai ku­rios rim­to­mis ar at­sa­kin­go­mis sa­ve lai­kan­čios par­ ti­jos.

Iš to tu­ri­me pa­si­da­ry­ti aiš­kias pa­mo­kas bei iš­va­das ir grįž­ti prie to, kad svar­biau­sių stra­te­gi­nių klau­ si­mų spren­di­mas tu­ri bū­ti ga­ran­ tuo­tas svar­biau­sių po­li­ti­nių par­ti­ jų su­ta­ri­mu. Ne­rei­kia pai­nio­ti, kas čia bus koa­li­ci­jo­je, kas opo­zi­ci­jo­je.

Rei­kia kiek­vie­nam aiš­kiai su­vok­ti at­sa­ko­my­bę už to­kių pro­jek­tų ir to­ kios stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mą.

– Siū­lo­te di­džių­jų par­ti­jų va­do­ vams sės­ti prie de­ry­bų sta­lo ir vėl tar­tis dėl ato­mi­nio pro­jek­ to li­ki­mo?

– Taip, aš tai ma­tau kaip la­bai svar­bų už­da­vi­nį. Nė­ra tiek daug tų es­mi­nių klau­si­mų, į ku­riuos rei­ kia tu­rė­ti la­bai aiš­kius il­ga­lai­kius at­sa­ky­mus. Bet tie at­sa­ky­mai tu­ ri bū­ti, ir tai yra mū­sų vi­sų at­sa­ ko­my­bė.

Tik­rai bū­tų ge­rai, kad par­ti­jų va­ do­vai kiek ga­li­ma grei­čiau nuo įvai­ rių koa­li­ci­jų for­ma­vi­mo pe­rei­tų prie rea­lių pro­ble­mų ir stra­te­gi­nių pro­ble­mų svars­ty­mo.

– Ga­li­mas kan­di­da­tas į prem­ je­rus A.But­ke­vi­čius apie Vi­sa­ gi­no pro­jek­tą kal­ba la­bai prieš­ ta­rin­gai. Praė­ju­sią sa­vai­tę, kal­bė­da­mas su dien­raš­čiu, jis sa­kė ne­tu­rįs vi­sos in­for­ma­ci­ jos, tad ne­ga­lįs kol kas pro­gno­ zuo­ti pro­jek­to li­ki­mo. Da­bar

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

jau jis už­si­me­na, kad šis pro­ jek­tas ne­bus vyk­do­mas.

– Tik­rai bū­tų ge­rai, kad to­kiais svar­biais klau­si­mais bū­tų kal­ba­ ma iš­sa­miai ir de­ta­liai su­si­pa­ži­ nus su ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri vi­są­laik bu­vo priei­na­ma ir ži­no­ma. Bet tam bū­tų ga­li­ma skir­ti dau­giau lai­ko ir ga­li­my­bių.

Mes pa­si­ruo­šę vis­ką pa­teik­ti, iš­ dės­ty­ti ir pa­ro­dy­ti.

– Apie jū­sų ne­po­pu­lia­ru­mą jau daug pri­ra­šy­ta ir pri­kal­bė­ ta. Į klau­si­mą, ar neap­mau­du, kad tau­ta jū­sų ne­my­li, net esa­te pa­sa­kęs, jog „svar­biau­sia, kad ma­ne my­li žmo­na“. Ką apie tą ne­po­pu­lia­ru­mą ma­no­te?

– Pa­sa­ky­siu pa­pras­tai: džiau­giuo­ si tuo, kad An­ta­kal­nio rin­kė­jams taip neat­ro­do, kaip at­ro­do kai ku­ riems po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kams.

Nes tre­ti rin­ki­mai ma­ne An­ta­kal­ny­ je ne tik iš­ren­ka, bet ir iš­ren­ka vie­nu di­džiau­sių bal­sų skir­tu­mų Lie­tu­vo­ je. To­dėl aš, tie­są sa­kant, ne­tu­riu ką pri­dur­ti. Į šį klau­si­mą tu­ri at­sa­ky­ti po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai. Rin­ki­mai yra tiks­les­nės ap­klau­sos.

– Be­je, dėl bū­si­mų pre­zi­den­to rin­ki­mų. Kon­ser­va­to­riai kels sa­vo kan­di­da­tą ar rems da­bar­ ti­nę Pre­zi­den­tę?

– Ka­da jie bus? (Juo­kia­si.) Ne, tik­ rai dar ne­svars­to­me. O tre­jų su pu­ se me­tų, kiek mes dir­bo­me su Pre­ zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, bend­rą pa­tir­tį ver­tin­čiau kaip tik­rai la­bai po­zi­ty­vią.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 10 000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,04 %

–0,40 %

10,6 pro­c.

šių metų sausį–rugsėjį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, išau­go ša­lies eks­por­tas.

+0,25 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Ga­vo ­ dau­giau pa­jamų

€

Į ša­lies biud­žetą per de­šimt šių metų mėne­sių įplaukė 17,31 mlrd. litų – 234,7 mln. litų, ar­ba 1,4 pro­c. dau­giau, nei pro­ gno­zuo­ta. Šiais me­tais gau­tos pa­ja­mos bu­ vo 1,17 mlrd. litų, ar­ba 7,3 pro­c. di­desnės nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Dau­giau­sia vals­ tybės biud­že­to lėšų šie­met skir­ta švie­ti­mui (3,05 mlrd. litų), so­cia­li­nei ap­sau­gai (2,48 mlrd. litų), eko­no­mi­kai (1,81 mlrd. litų), svei­ ka­tos ap­sau­gai (1,301 mlrd. litų) ir kt.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1672 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3232 JAV do­le­ris 1 2,7048 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7144 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3322 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7155 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5793 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8627

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,8020 % +0,5302 % +0,8050 % –0,0037 % +0,0262 % –0,7090 % +0,0361 % +0,0501 % +0,2170 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,92

4,55

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,87

4,51

2,45

„Va­koil“

4,91

4,55

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

84,40 dol. už 1 brl.

106,46 dol. už 1 brl.

Vers­las ir me­nas – ko­ja ko­jon E. par­duo­tuvė, vie­ni­jan­ti ša­lies ir už­sie­ nio me­ni­nin­kus bei ama­ti­nin­kus, ne­trun­ ka pa­lauž­ti net vy­resnės kar­tos žmo­nių skep­ti­cizmą. Me­ni­ninkų gre­tos sėkmin­ gai au­ga, ta­čiau vie­nas e. par­duo­tuvės „Crafts World“ įkūrėjų Vy­te­nis Pakė­nas tikrą­ja sėkme va­di­na gebė­jimą įgyvendinti so­cia­li­nius tiks­lus.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

ti 10 pro­c. Atei­ty­je, kai kri­te­rijų ro­ dik­liai bus di­des­ni, šį au­gimą bus ga­li­ma ma­žin­ti. O kol kas net iš­ lai­ky­da­mi už­sibrėžtą au­gimą mes esa­me nykš­tu­kai“, – sakė jis.

Vis dėlto vers­li­nin­kas nea­be­jo­ jo, kad bend­ruo­menė iš­siplės. Juo la­biau kad, be Eu­ro­pos rinkų, dai­ ro­ma­si ir į Azi­jos ša­lis – jau da­bar jau­čia­mas di­de­lis ja­ponų ir kinų su­si­domė­ji­mas. „Jiems Bal­ti­jos ša­ lys įdo­mios. Be to, Azi­jos ša­ly­se di­ de­lis gy­ven­tojų skai­čius, todėl sa­vo pro­duk­tui ras­ti nišą yra daug leng­ viau“,– kalbė­jo V.Pakė­nas.

ti ja ir gau­ti rei­ka­lingą ne­mo­kamą švie­čiamąją med­žiagą“, – re­ziu­ ma­vo V.Pakė­nas.

Įtrau­kia vi­suo­menės pa­mirš­tus

Idėją bran­di­no il­gai

Jau­nas 25 metų vers­li­nin­kas ir vie­ nas bend­rovės „Crafts World“ įkūrėjų V.Pakė­nas dar sėdėda­mas mo­kyk­los suo­le bran­di­no idėją su­ vie­ny­ti meną ir e. pre­kybą. O no­ras iš­ban­dy­ti sa­vo jėgas šio­je sri­ty­je, anot jo, gimė dėl natū­ra­laus po­rei­ kio: „Ma­no tėtis yra me­ni­nin­kas – dir­ba su med­žiu, o aš nuo vai­kystės domė­jau­si in­ter­ne­to tech­no­lo­gi­jo­ mis, tad jau de­šim­to­je klasė­je pa­ band­žiau pri­sta­ty­ti jo dar­bus in­ ter­ne­te.“

Vy­te­nis Pakė­nas:

Lie­tu­viai į e. pre­kybą žiū­ri dar at­sar­giai. Šiuo me­tu did­žio­ji da­lis mūsų pirkėjų yra Lie­ tu­vos išei­viai į už­sienį.

Tie­sa, tąkart pir­ma­sis ban­dy­mas į stambų pro­jektą neiš­si­ru­tu­lio­jo ir bu­vo pa­smerk­tas mir­ti. Ta­čiau baigęs uni­ver­si­tetą V.Pakė­nas nu­ sprendė idėją at­gai­vin­ti: „Vis dėl­ to su­pra­tau, kad pa­ts vie­nas e. par­ duo­tuvės, skir­tos me­no ir amatų žmonėms, ne­su­kur­siu. Todėl pa­si­ da­li­jau idė­ja su da­bar­ti­ne par­tne­ re And­že­li­ka ir po pa­si­ren­giamųjų darbų mes įkūrėme bend­rovę.“ Vers­li­nin­ko ma­ny­mu, natū­ra­ lu, kad šian­dien pro­jek­to re­zul­ta­tas smar­kiai ski­ria­si nuo pra­dinės idė­ jos. Lai­kui bėgant bend­rovės įkūrėjai pa­matė, kad tink­la­la­py­je sa­vo dar­bus pri­sta­tan­tiems kūrėjams rei­kia ne vien nau­jo būdo par­duo­ti sa­vo kūry­ bą, bet taip pat plat­for­mos bend­ruo­ me­nei kur­tis, tar­pu­sa­vy­je bend­ra­ dar­biau­ti. Todėl šian­dien tink­la­la­pis su­jun­gia abi šias funk­ci­jas. „Tai yra bend­ruo­menė, ku­ri su­ tei­kia žmonėms, už­sii­man­tiems me­nais, ama­tais ir rankų dar­bais, plat­formą ir ga­li­mybę pri­sta­ty­ti sa­vo kūrybą ne­mo­ka­mai, pre­kiau­

Lie­tu­viai ne­sto­ko­ja at­sar­gu­mo

„Įsi­lie­ti į rinką bu­vo pa­lan­kus me­ tas. Tik­rai ne­sa­me pir­mie­ji lie­ tu­viai, su­gal­voję į vieną vietą e. erdvė­je su­rink­ti kūrėjus. Pats pa­ na­šaus po­būdžio lie­tu­viškų tink­ la­la­pių in­ter­ne­te su­skai­čiuo­ju pen­ ketą, da­lis jų „kvėpuo­ja“ ir da­bar.

Ta­čiau vi­si jie su­si­kūrė per anks­ti ar­ba jų įkūrėjai ap­gal­vo­jo tik in­for­ ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, ne­turė­da­ mi su­vo­ki­mo apie me­ni­nin­ko gy­ ve­nimą: kuo šis kvėpuo­ja, kas jam pa­to­gu“, – svarstė V.Pakė­nas.

Bend­ruo­menė dar vi­siš­kai nau­ ja, – kūrėjus į ją pra­dėta trauk­ti vos šių metų ba­landį, – ta­čiau jų jau esa­ma per 70. Šiuo me­tu did­žiąją kūrėjų dalį su­da­ro lie­tu­viai, nors bend­ruo­menę pa­pildę ir už­sie­nie­ čiai iš Lat­vi­jos, Ser­bi­jos, pie­ti­nių Eu­ro­pos ša­lių. „Pie­tinės ša­lys pa­trauk­lios kūrė­ jų at­žvil­giu, nes ten dėl krizės žmo­ nės jau­čia­si dar ga­na ne­sta­bi­liai. O pir­kimą nuo va­sa­ros pa­bai­gos ak­ty­ viau pra­dėjo­me ska­tin­ti Skan­di­na­ vi­jos ša­ly­se“, – sakė V.Pakė­nas.

Paš­ne­ko­vas ne­slėpė: kad ir kaip būtų pa­ra­dok­sa­lu, pri­sta­ty­ti sa­ vo veiklą Lie­tu­vo­je yra sun­kiau nei už­sie­ny­je. Anot jo, ša­ly­je yra daug skep­ti­ciz­mo, kurį ten­ka nu­rung­ti: „Natū­ra­lu, kad at­si­ran­da ir po­zi­ty­ viai nu­si­tei­ku­sių kūrėjų, – jie mus pa­sie­kia per pa­žįsta­mus, su­ži­no iš lūpų į lūpas, ve­da­mi no­ro pa­lai­ky­ ti bend­ruo­menę. Ta­čiau lie­tu­viai į e. pre­kybą žiū­ri dar at­sar­giai. Šiuo me­tu did­žio­ji da­lis mūsų pirkėjų yra Lie­tu­vos išei­viai už­sie­ny­je.“ Me­ni­nin­kai sa­ve įver­ti­na pa­tys

Vers­li­nin­ko tei­gi­mu, iš šiuo me­tu esamų 70 kūrėjų dau­giau nei 10 yra pro­fe­sio­nalūs me­ni­nin­kai, ku­riems me­nas ir ama­tai yra pa­grin­di­nis pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. O maž­daug pusę su­da­ro kūrėjai, ku­rių kūry­binė veik­la ge­ne­ruo­ja did­žiąją dalį jų pa­jamų. „Mėgėjai ir ku­rian­tys tik lais­va­ lai­kiu mūsų bend­ruo­menė­je su­da­

Ar­tu­mas: jau­nas vers­li­nin­kas V.Pakė­nas įsi­ti­kinęs, kad ku­riant e. par­

duo­tuvę, vie­ni­jan­čią me­ni­nin­kus ir ama­ti­nin­kus, svar­bu su­vok­ti, kuo šie kvėpuo­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ro la­bai mažą dalį. Juk mes ne­ga­li­ me tap­ti skel­bimų po­rta­lu – vie­ta, į ku­rią su­plau­kia vi­si kūrėjų pa­si­ūly­mai. Nuo to­kio di­de­lio in­for­ ma­ci­jos kie­kio pirkė­jas sutriktų ir natū­ra­liai su­si­durtų su at­me­ti­ mo reak­ci­ja“, – sakė V.Pakė­nas.

Ta­čiau jis pa­ti­ki­no, kad bend­ruo­ menės įkūrėjai į bend­ruo­menės gre­tas no­rin­čių įsi­lie­ti me­ni­ninkų neat­ren­ka. Užuot tai darę, jie ska­ ti­na kūrėjus ap­si­dai­ry­ti ir pa­tiems nu­spręsti, ar yra pa­si­rengę pub­li­ kuo­ti sa­vo dar­bus šio­je ap­lin­ko­je. „Tai yra pa­ts natū­ra­liau­sias filt­ ras. Jei kūrėjas ma­to, kad kitų me­ ni­ninkų dar­bai yra aukš­to ly­gio, o jis pa­ts – tik pra­de­dan­ty­sis, gal­vo­ je jam įsi­jungs va­rik­lis, ra­gi­nan­tis pir­miau pa­to­bulė­ti ir tik tuo­met su­grįžti“, – pri­dūrė vers­li­nin­kas.

Jis taip pat ne­slėpė, kad leng­viau­ sia bend­ra­dar­biau­ti su jauną­ja kar­ta, ku­ri e. pre­kybą ver­ti­na pa­lan­kiai. O vy­resnę in­ter­ne­tas dar bau­gi­na. Vis dėlto V.Pakė­nas pa­ti­ki­no, kad į e. par­duo­tuvę įkėlę pir­muo­sius kūri­ nius vy­res­ni me­ni­nin­kai pa­pras­tai at­lyž­ta ir ga­liau­siai su­si­ža­vi pre­ky­ bos e. erdvė­je pa­pras­tu­mu.

Aug­ti ža­da kas sa­vaitę

V.Pakė­nas e. par­duo­tuvės tikslų ne­slėpė: iki kitų metų ba­land­žio ti­ki­ma­si pri­trauk­ti apie 300 kūrėjų ir pa­si­ūly­ti iš vi­so apie 3,5 tūkst. jų darbų. Taip pat sie­kia­ma per dieną su­lauk­ti apie 5 tūkst. uni­ka­lių lan­ ky­tojų, iš ku­rių 60 pro­c. su­da­rytų už­sie­nio var­to­to­jai. „Sie­kia­me kiek­vieną sa­vaitę pa­ gal vi­sus minė­tus kri­te­ri­jus paaug­

„Grei­tos sėkmės ne­būna“, – nea­ be­jo­jo V.Pakė­nas ir pri­pa­ži­no, kad bend­rovė vis dar in­ves­tuo­ja dau­ giau, nei gau­na grąžos. Todėl pa­ gal fi­nan­si­nius kri­te­ri­jus, anot jo, apie sėkmę kalbė­ti anks­to­ka. Ki­ta ver­tus, kaip be­ne did­žiau­sią bend­ rovės sėkmės ro­diklį vers­li­nin­kas įvar­di­jo vyk­domą so­cia­linę at­skirtį pa­ti­rian­čių žmo­nių in­teg­ra­ciją. „Mes ti­ki­me so­cia­li­nio vers­lo kon­cep­ci­ja, ku­ri kal­ba apie ele­men­ tarų da­lyką: spręsda­mas pro­blemą vers­las ga­li būti pel­nin­gas. Ganė­ ti­nai daž­nai so­cia­liai at­sa­kin­gos įmonės pir­miau­sia tam­pa pel­nin­ gos ir tuo­met in­ves­tuo­ja į spren­ dimų paiešką, lab­darą ir pan. Šis ke­lias ir­gi ge­ras, ta­čiau mes pa­tys norė­jo­me iš­kart pra­dėti nuo pro­ble­mos spren­dimų“, – sakė jis.

Vers­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu prie bend­ruo­menės pri­si­jun­ gu­si ne vie­na ne­įga­liuo­sius, iš įka­ li­ni­mo įstaigų su­grįžu­sius žmo­nes ar vaikų namų auklė­ti­nius vie­ ni­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja. Be to, bend­ ruo­menės įkūrėjai taip pat sie­kia įtrauk­ti žmo­nes iš kaimų ar ma­ žes­nių mies­te­lių, kad šie galėtų pa­siek­ti di­desnį būrį pirkėjų ir taip ge­ne­ruo­ti dau­giau pa­jamų. „Ta­čiau mes ne­no­ri­me kar­to­ti klai­dos, ku­rią da­ro ki­tos or­ga­ni­za­ ci­jos, – ne­įga­liųjų dar­bus išs­kir­ti iš kitų. Tai nėra in­teg­ra­ci­ja – tai grei­ čiau pa­ki­ši­mas po pro­žek­to­riu­mi, sa­kant: „Žiūrė­ki­te, tai yra ne­įga­ lu­sis, tu jį re­mi.“ Todėl ne­įga­liųjų ir kitų so­cia­linę at­skirtį pa­ti­rian­čių žmo­nių kūrybą pa­tei­kia­me bend­ rai“, – sakė V.Pakė­nas.

Vers­li­nin­kas taip pat sakė pa­ stebėjęs, kad dau­gu­ma žmo­nių už­siim­ti lab­da­ra ne­no­ri – jie mie­ liau so­cia­linę at­skirtį pa­ti­rian­čius žmo­nes ska­ti­na in­teg­ruo­tis, su­si­ ras­ti vietą gy­ve­ni­me: „Ma­nau, tai yra la­bai lo­giš­kas ke­lias. Vie­na, tai nau­din­ga fi­nan­siš­kai: jei­gu iš­mo­ ky­si šį žmogų už­si­dirb­ti, vals­ty­bei ne­reikės jam mokė­ti pa­šalpų. Be to, radęs už­siė­mimą, iš ku­rio dar ga­li­ ma už­si­dirb­ti, žmo­gus ne­tu­ri lai­ko blo­goms emo­ci­joms ir min­tims.“

10

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

12p.

Indijos lūšnynų milijonierius.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis B.Oba­ma: dar ket­ve­ri sun­kaus dar­bo me­tai Ame­ri­ka Ba­rac­kui Oba­mai dar da­vė lai­ko. Ar jo už­teks po­ky­čiams, ku­rių lau­kia ša­lis, sun­ku pa­sa­ky­ti. Tad ko­kio­mis rai­dė­mis po ket­ve­rių me­tų B.Oba­ma bus įra­šy­tas į Ame­ri­kos pre­zi­den­tų kny­gą?

Pirm­ta­ko pa­li­ki­mas

Ži­no­ma, B.Oba­ma ne­bus va­di­na­ mas ka­ro pre­zi­den­tu, kaip jo pirm­ ta­kas George’as W.Bus­has. Vei­kiau prie­šin­gai. Į Bal­tuo­sius rū­mus 2008 m. jis žen­gė su šū­kiu: „Taip, mes ga­li­ me.“ Da­bar šio pir­mo­jo juo­dao­ džio JAV va­do­vo šū­kis: „Pir­myn.“ Jis tar­si sim­bo­li­zuo­ja pra­dė­tų dar­ bų tęs­ti­nu­mą.

B.Oba­mai atė­jus į val­džią te­ko ge­ro­kai pa­plu­šė­ti tvar­kant pirm­ ta­ko res­pub­li­ko­no ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­li­ki­mą.

Vie­n a ver­t us, an­t i­p a­t i­j a G.W.Bushui pa­dė­jo B.Oba­mai rin­ ki­muo­se įveik­ti prie­ši­nin­ką res­pub­ li­ko­ną Joh­ną McCai­ną, ki­ta ver­tus, pro­ble­mų ba­ga­žas slė­gė B.Oba­mos pe­čius vi­są jo pir­mą­ją ka­den­ci­ją.

Ar per ant­rą ka­den­ci­ją B.Oba­ ma iš­si­va­duos iš pirm­ta­ko pan­ čių? Var­gu. Ame­ri­kos pro­ble­mos ne­ki­lo G.W.Bus­ho me­tais, o ge­ro­ kai anks­čiau. Ir jos ge­ro­kai di­des­ nės, nei at­ro­do.

Tie­sa, JAV įvaiz­dį pa­sau­ly­ je G.W.Bus­has ge­ro­kai pa­ga­di­ no – Ame­ri­ka im­ta ne­pa­si­ti­kė­ti, o dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių reikš­ta užuo­jau­ta dėl Rug­sė­jo 11-osios tra­ ge­di­jos bu­vo iš­bars­ty­ta vos per aki­ mir­ką, kai jis 2003 m. lie­pė pa­siųs­ti ame­ri­kie­čių ka­rius į Ira­ką.

Ga­liau­siai pri­si­dė­jo eko­no­mi­niai sun­ku­mai. Nors G.W.Bus­has ban­ dė sku­biai gel­bė­ti si­tua­ci­ją, to ne­ pa­ka­ko kri­zei įveik­ti. O ir ne­ga­lė­ jo pa­kak­ti.

Mi­li­jar­di­nės in­jek­ci­jos į JAV fi­ nan­sų sek­to­rių iš­pū­tė JAV biu­dže­to de­fi­ci­tą ir ša­lies sko­lą, ta­čiau ryž­ tin­gos Volst­ri­to re­for­mos ne­bu­vo nė kva­po. Ame­ri­kos fi­nan­sai at­si­ lai­kė, ta­čiau ko­kia kai­na?

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos pro­ble­ mos gu­lė ant B.Oba­mos pe­čių. Kal­ bė­da­mas su Volst­ri­tu pre­zi­den­tas bu­vo kie­tas de­ry­bi­nin­kas, kaip ir stum­da­mas svei­ka­tos re­for­mą. De­ ja, jos pa­ma­žu klim­po Kong­re­se.

Ma­tė­te ži­lus plau­ kus ant ma­no gal­ vos, ku­rie jums ro­do, ką reiš­kia ko­vo­ti už po­ky­čius, – ir jūs bu­ vo­te su ma­ni­mi.

Ta­čiau B.Oba­ma ste­bė­ti­nai grei­tai iš­spren­dė įsi­šak­ni­ju­sias JAV san­ty­ kių su pa­sau­liu pro­ble­mas. Tam jis ne­ven­gė gau­sy­bės sim­bo­li­nių žings­ nių. Kai­re 2009 m. jis pa­siū­lė su­si­ tai­ky­ti su mu­sul­mo­nų pa­sau­liu, pa­ ska­ti­no Krem­liaus va­do­vus su­sės­ti prie bend­ro sta­lo de­rė­tis dėl bran­ duo­li­nio nu­si­gink­la­vi­mo.

Spren­di­mas baig­ti ka­rus Af­ga­ nis­ta­ne ir Ira­ke B.Oba­mai net at­ ne­šė pres­ti­ži­nę No­be­lio tai­kos pre­mi­ją. Ta­čiau B.Oba­ma taip ir ne­su­ge­bė­jo įvyk­dy­ti duo­to pa­ža­ do už­da­ry­ti Ame­ri­kos ka­ro su te­ ro­riz­mu sim­bo­liu ta­pu­sį Gvan­ta­

na­mo ka­lė­ji­mą Ku­bo­je. Ne­bu­vo jis ir tai­kos pre­zi­den­tu, nes ka­ras Af­ ga­nis­ta­ne iki šiol tę­sia­si.

vos, ku­rie jums ro­do, ką reiš­kia ko­ vo­ti už po­ky­čius, – ir jūs bu­vo­te su ma­ni­mi“, – sa­kė jis Vis­kon­si­ne.

Ko­vos su opo­zi­ci­ja

Lau­kian­tys iš­šū­kiai

Dau­giau­sia ko­vo­ti B.Oba­mai te­ko pa­čio­se Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Ša­ lies va­do­vui pa­ga­lius į ra­tus daž­ nai ki­šo res­pub­li­ko­nai. Tie­sa, nors opo­zi­ci­jai pa­vy­ko neut­ra­li­zuo­ti ne vie­ną B.Oba­mos siū­lo­mą re­for­mą, svar­biau­sioms nu­trauk­ti pa­ra­ko pri­trū­ko.

Dau­giau­sia ie­čių rem­ta dėl B.Oba­mos pa­siū­ly­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros re­for­mos. Ne­ma­žai ne­ su­ta­ri­mų ki­lo ir dėl JAV sko­los li­ mi­to pa­di­di­ni­mo – tai Ame­ri­ko­je su­kė­lė ne­men­ką aud­rą.

Ne­nuos­ta­bu, kad ga­liau­siai B.Oba­ma su pa­nie­ka ėmė žvelg­ti į ne­šva­rius Va­šing­to­no vi­di­nės po­li­ ti­kos žai­di­mus. Atė­jęs į Bal­tuo­sius rū­mus B.Oba­ma juo­kė­si iš po­li­ti­kų, ku­rie gin­či­ja­si dėl „ma­žų da­ly­kų“, ta­čiau pa­ts ga­liau­siai triuš­ki­no var­ žo­vą res­pub­li­ko­ną dėl nuo­lat kei­čia­ mų pa­žiū­rų ir tai va­di­no rom­ne­zi­ja. „Mū­sų li­ki­mas ne­ra­šo­mas mums, jį ra­šo­me mes“, – kal­bė­jo B.Oba­ ma Nau­ja­ja­me Hamp­šy­re, siek­da­ mas at­gai­vin­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą juo ir vil­tį, kad duo­ti pa­ža­dai bus įgy­ven­din­ti.

Pre­zi­den­tui įkvėp­ti tau­tos te­ ko vyk­ti la­bai daž­nai. Ta­čiau jis vi­ suo­met pa­brė­žė, kad be ko­vos iš nė vie­no mū­šio ne­pa­sit­rau­kė. „Ma­tė­te ma­no ran­dus ir ga­li­te tai pa­tvir­tin­ti.

Ma­tė­te ži­lus plau­kus ant ma­no gal­

ke, B.Oba­ma įsto­jo į Har­var­do tei­sės Jo tė­vas bu­vo juo­dao­dis iš Ke­ni­jos, o mo­kyk­lą. mo­ti­na – bal­tao­dė iš Kan­za­so vals­ti­jos. 1992 m. su­si­tuo­kęs su ko­le­ge tei­ Tė­vas pa­li­ko šei­mą, kai Ba­rac­kui te­bu­ si­nin­ke Mi­chel­le, B.Oba­ma ki­lo kar­ vo dve­ji. je­ros laip­tais Ili­no­jaus po­li­ti­kos pa­ Jo mo­ti­na ant­ro­po­lo­gė Ann sau­ly­je ir su­lau­kė pir­mo­jo pri­pa­ži­ (mi­rė 1995 m.) dar kar­tą iš­te­ ni­mo per 2004 m. De­mok­ra­tų par­ti­jos kė­jo ir iš­vy­ko su sū­nu­mi gy­ su­va­žia­vi­mą. ven­ti į In­do­ne­zi­ją. Bū­da­mas Lai­mė­jęs prieš var­ paaug­lys B.Oba­ma grį­žo gy­ žo­vę Hil­la­ry Clin­ton, ven­ti pas se­ne­lius į Ha­va­ B.Oba­ma už­si­tik­ jus.

Bai­gęs eli­ti­nę Ha­va­jų aka­de­mi­

ją ir dvi aukš­tą­sias mo­kyk­las, tarp jų Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­tą Niu­jor­

Džiau­gia­si per­ga­le

Nors pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai bu­vo sun­kūs, B.Oba­ma iš­sau­go­jo tvir­ tą pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. Jo per­ga­ lė ta­po svar­biu is­to­ri­niu pa­sie­ki­ mu – B.Oba­ma at­lai­kė eko­no­mi­kos sunk­me­tį, dėl ku­rio anks­tes­ni pre­ zi­den­tai iš­si­lai­ky­da­vo tik vie­ną ka­ den­ci­ją.

Ne­nuos­ta­bu, kad dau­ge­lis B.Oba­ mos ger­bė­jų šią sa­vai­tę šven­tė per­ ga­lę. „Jau­čiuo­si, tar­si bū­čiau pa­kei­ tu­si pa­sau­lį! Šį tą pa­da­riau dėl sa­vo gy­ve­ni­mo, ir tai pa­kei­tė pa­sau­lį, –

Is­to­ri­ja: prieš ket­ve­rius me­tus B.Ob

džiau­gė­si 23 me­tų Ja­ne Schu­mann, dir­bu­si B.Oba­mos in­ter­ne­ti­nės rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos sky­riu­je vie­na­me kon­fe­ren­ci­jų cent­re Či­ka­go­je. – La­bai di­džiuo­juo­si sa­vo pre­zi­den­ tu – ne­ga­liu nu­sa­ky­ti to žo­džiais.

Ame­ri­ka juo ti­ki.“ Va­šing­to­ne dau­gy­bė žmo­nių vos pa­si­bai­gus rin­ki­mams su­si­rin­ko prie Bal­tų­jų rū­mų skan­duo­da­mi „Dar ket­ve­ri me­tai!“. Žmo­nės taip pat plū­do į Niu­jor­ko sim­bo­liu ta­pu­sią Taim­so aikš­tę. „O, Die­ve! Esu la­bai su­si­jau­di­ nu­si! La­bai bi­jo­jau, kad atė­jęs Mit­ tas Rom­ney nu­kirps vi­są fi­nan­sa­vi­ mą me­nui. O mes my­li­me me­ną“, – džiau­gė­si už­du­su­si Brod­vė­jaus ak­to­rė Jill Zag­go, pri­si­dė­ju­si prie links­my­bių. 52 me­tų Pau­las Eber­ly ir jo 14-me­tė duk­ra Syd­ney, klau­

Jungtinių Valstijų Ko

Trum­pa B.Oba­mos dos­jė B.Oba­ma gi­mė 1961 m. Ha­va­juo­se.

Atei­n an­č ius ket­ve­r ius me­t us B.Oba­ma vei­kiau­siai pra­leis įtvir­ tin­da­mas pir­mo­sios ka­den­ci­jos pa­ li­ki­mą.

Jis, kaip ma­no eks­per­tai, to­liau gins svei­ka­tos re­for­mą, tęs Volst­ ri­to re­for­mą, tu­rės ga­li­my­bę per­ tvar­ky­ti Aukš­čiau­sią­jį teis­mą.

Atei­ty­je lau­kia svar­bus mū­šis su res­pub­li­ko­nais dėl fis­ka­li­nio skar­ džio, kai iš­kils bū­ti­ny­bė di­din­ti JAV sko­li­ni­mo­si ri­bas.

Gre­sia ap­kar­py­ti ir fe­de­ra­li­nes iš­lai­das – tai tu­rė­tų su­ma­žin­ti iš­ si­pū­tu­sį biu­dže­to de­fi­ci­tą. Taip pat B.Oba­mos dar­bų są­ra­še yra re­for­ mos dėl gė­jų ir mo­te­rų tei­sių, stu­ den­tų pa­sko­lų ir fi­nan­sų pa­sau­lio per­tvar­ky­mo, pa­sau­li­nio kli­ma­to šil­tė­ji­mo ir imig­ra­ci­jos įsta­ty­mų.

ri­no tei­sę bū­ti de­ mok­ra­tų kan­di­da­tu į JAV pre­zi­den­tus – juo 2008 m. ir ta­ po, įvei­kęs var­žo­ vą res­pub­li­ko­ną J.McCai­ną.

Per­rink­tas JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma liks įspraus­tas į kam­pą. Nie­ko ne­vei­kian­čiu va­ di­na­ma­me Kong­re­se de­mok­ra­ tų ir res­pub­li­ko­nų jė­gų pu­siaus­ vy­ra iš­li­ko ne­pa­ki­tu­si.

Tai­gi, iš es­mės šie rin­ki­mai į Kong­re­są neat­ne­šė jo­kių reikš­min­gų po­ky­čių į JAV vi­daus po­li­ti­kos vir­tu­vę.

Ats­to­vų rū­muo­se to­liau do­mi­nuos kon­ser­va­to­riai res­pub­li­ko­nai, o de­mok­ra­tai mė­gau­sis Se­na­to kont­ro­le.

Tie­sa, B.Oba­ma ir de­mok­ra­tai ga­li bent jau šiek tiek at­si­kvėp­ti – res­pub­li­ko­nai taip ir ne­su­ge­bė­ jo at­ko­vo­ti Se­na­to. Ki­tu at­ve­ju tai bū­tų bu­vęs smū­gis že­miau juos­ tos, nors B.Oba­ma ir bu­vo per­ rink­tas.

Svar­bu tai, kad res­pub­li­ko­nai tu­rė­jo ga­li­my­bę (nors ir ma­žą) sa­ vo vie­tų skai­čių pa­di­din­ti ke­tu­rio­ mis ir pe­rim­ti Se­na­to kont­ro­lę.

Nors pla­nas ne­pa­vy­ko, res­ pub­li­ko­nai bent jau iš­lai­kė Ats­ to­vų rū­mų kont­ro­lę: de­mok­ra­ tams rei­kė­jo at­ko­vo­ti vi­suo­met

11

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis Pak­vie­tė į Mask­vą

At­sa­kė ­ es­tams

Pat­vir­ti­no ­ pra­ne­ši­mą

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuotr.) pa­brė­žė, kad ti­ ki­si konst­ruk­ty­vaus bend­ro dar­ bo su per­rink­tu JAV pre­zi­den­ tu Ba­rac­ku Oba­ma. Taip pat jis pa­kvie­tė B.Oba­mą 2013 m. ap­ si­lan­ky­ti Mask­vo­je. Pa­sak V.Pu­ ti­no, Ru­si­jos ir JAV san­ty­kiai yra reikš­min­gi už­tik­ri­nant pa­sau­ly­ je sta­bi­lu­mą ir tai­ką.

Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­ tis Pab­ri­kas Es­ti­jos dien­raš­čio „Pos­ti­mees“ kri­ti­ką pa­va­di­no ša­liš­ka. „Pos­ti­mees“ ak­cen­ ta­vo, kad Lat­vi­ja – silp­niau­sia Es­ti­jos gy­ny­bos gran­dis. Anot lei­di­nio, lat­vių gy­ny­bos pa­jė­ gų be­veik nėra, to­dėl es­tai tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šę gin­ti sa­vo pie­ ti­nę sie­ną.

Aukš­to ran­go Ira­no ka­riš­kis ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­no Pen­ta­ go­no pra­ne­ši­mą, kad du ša­lies nai­kin­tu­vai praei­tą sa­vai­tę ap­ šau­dė ne­gink­luo­tą JAV be­pi­lo­ tį lėk­tu­vą „Pre­da­tor“ virš Per­si­ jos įlan­kos. Bai­mi­na­ma­si, kad in­ci­den­tas ga­li su­žlug­dy­ti dip­ lo­ma­ti­nes de­ry­bas dėl Te­he­ra­ no bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

ba­ma bu­vo pir­ma­sis juo­dao­dis pre­zi­den­tas JAV is­to­ri­jo­je, o šiais me­tais – pir­ma­sis, ku­ris bu­vo per­rink­tas, ne­pai­sant rimtos eko­no­mi­nės kri­zės.

sę per­ga­lin­gos B.Oba­mos kal­bos, pri­dū­rė: „Tai is­to­ri­niai rin­ki­mai.

Nuos­ta­bu bū­ti tarp vi­sų šių žmo­ nių, ko­vo­jan­čių dėl vie­no tiks­lo.“ O štai 54 me­tų Bil­las Mil­le­tas, 400 va­lan­dų dir­bęs sa­va­no­riu B.Oba­ mos kam­pa­ni­jo­je, iš džiaugs­mo pri­sti­go žo­džių. „Esu toks ku­pi­nas džiaugs­mo, kad ne­ga­liu to nu­sa­kyt.

Ti­kė­jo­mės, kad tai iš­ties il­gai už­ truks, – štai ko­dėl pa­vė­la­vo­me“, – sa­kė vy­ras.

Jam pri­ta­rė ir 30 me­tų Mi­chel­ le Mars­hall. Mo­te­ris sa­kė, kad di­ džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi, priė­mu­sia spren­di­mą ju­dė­ti į prie­kį, o ne at­ gal. „Man at­ro­do, kad prieš ket­ ve­rius me­tus bu­vo pa­ky­lė­ji­mas ir jau­du­lys. Šis va­ka­ras vei­kiau yra pa­leng­vė­ji­mo ato­dū­sis, nes mes iš­ ties kar­tu ju­da­me tei­sin­ga kryp­ti­

mi“, – aiš­ki­no M.Mars­hall. Net tie ame­ri­kie­čiai, ku­rie ne­si­do­mi po­ li­ti­ka, trau­kė svei­kin­ti B.Oba­mos.

Vie­na jų, She­ryl Sie­gel-Ross, sa­ kė ne­ga­lė­ju­si at­si­lai­ky­ti prieš pa­ gun­dą bū­ti mi­nio­je, lau­kian­čio­je B.Oba­mos ant­ro­sios per­ga­lės kal­ bos: „Esu tie­siog lai­min­ga, kad pa­ sau­lis ei­na tei­sin­ga kryp­ti­mi.“ Ne­to­li džiū­gau­jan­čių B.Oba­mos ger­bė­jų Niu­jor­ke bū­ria­vo­si ir an­ti­ ka­pi­ta­lis­ti­nio ju­dė­ji­mo „Užim­ki­me Volst­ri­tą“ (angl. – „Oc­cu­py Wall Street“) ak­ty­vis­tų bū­re­lis. Jie skan­ da­vo: „Mes no­ri­me tik­rų po­ky­čių!“ „B.Oba­ma yra ma­žes­nė iš dvie­jų blo­gy­bių. Ta­čiau tai daug ne­pa­keis, nes ša­ly­je to­kia po­li­ti­nė san­tvar­ka, ku­rio­je do­mi­nuo­ja pi­ni­gai“, – pik­ ti­no­si stu­den­tas ak­ty­vis­tas Jes­se’as Mar­cu­sas, ku­riam itin ne­pa­ti­ko tai,

kad ši rin­ki­mų kam­pa­ni­ja kai­na­vo net 6 mlrd. do­le­rių. „Ge­riau­sia dar atei­ty­je“

Kal­bė­da­mas su­si­rin­ku­siai jį pa­ svei­kin­ti ger­bė­jų mi­niai B.Oba­ma pa­ža­dė­jo, kad „ge­riau­sia dar atei­ ty­je“. „Šiuo­se rin­ki­muo­se jūs, Ame­ri­ kos žmo­nės, pri­mi­nė­te mums, kad nors mū­sų ke­lias ir bu­vo sun­kus, o mū­sų ke­lio­nė bu­vo il­ga, mes vėl at­ si­tie­sė­me. Mes at­si­ko­vo­jo­me sa­vo ke­lią“, – sa­kė B.Oba­ma.

Taip pat jis pa­ža­dė­jo, kad įsi­ klau­sys į var­žo­vų kri­ti­ką. „Gal­būt mes įnir­tin­gai ko­vo­jo­me, ta­čiau tik dėl to, kad la­bai my­li­me šią ša­lį ir la­bai rū­pi­na­mės jos atei­ti­mi, – pa­brė­žė B.Oba­ma. – Atei­nan­čio­mis sa­vai­tė­mis taip pat ti­kiuo­si su­sės­

ti su gu­ber­na­to­riu­mi M.Rom­ney ir pa­si­kal­bė­ti, kur ga­lė­tu­me dirb­ti kar­ tu, kad ves­tu­me šią ša­lį į prie­kį.“ Res­pub­li­ko­nai ga­li ruoš­tis ki­tam po ket­ve­rių me­tų lauk­sian­čiam iš­ ban­dy­mui. Ir pa­ra­ko kon­ser­va­to­ riai, re­gis, tu­ri.

Nors dar la­bai anks­ti kal­bė­ti, kas ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį de­mok­ra­tams pa­si­bai­gus ant­ra­jai B.Oba­mos ka­ den­ci­jai, ne­ma­žai dė­me­sio per šių rin­ki­mų kam­pa­ni­ją su­lau­kė res­ pub­li­ko­no M.Rom­ney kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­tus Pau­las Rya­nas.

Nors JAV net pro­gno­zuo­ja­ma, kad jau­nas kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų po­ li­ti­kas ga­li mė­gin­ti tap­ti sa­vo par­ ti­jos kan­di­da­tu į pre­zi­den­to po­stą 2016 m., P.Rya­nas ga­li pa­suk­ti ir ki­tu ke­liu, kaip bu­vu­si jo pirm­ta­kė res­pub­li­ko­nė Sa­rah Pa­lin.

„Scan­pix“ nuo­tr.

J.McCai­no po­ri­nin­kė po rin­ki­mų 2008 m. at­si­sta­ty­di­no iš gu­ber­na­ to­riaus po­sto ir su­tel­kė dė­me­sį į kny­gos ra­šy­mą bei da­ly­va­vi­mą te­ le­vi­zi­jos lai­do­se.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

6

mlrd. do­le­rių kainavo JAV prezidento ir Kongreso rinkimų kampanija.

Kongreso pa­ra­ly­žius tę­sia­si? ma­žai ti­kė­ti­nas 25 vie­tas, kad pa­ keis­tų jė­gų pa­si­skirs­ty­mą.

B.Oba­mai teks vėl bend­rau­ti su su­si­prie­ ši­nu­siu Kong­re­su. Šiuo at­ve­j u B.Oba­m ai teks vėl bend­rau­ti su su­si­prie­ši­nu­ siu Kong­re­su. Tai reiš­kia, kad ša­ lies va­do­vui per sa­vo ant­rą­ją ka­ den­ci­ją bus sun­ku priim­ti ko­kius

nors am­bi­cin­gus tei­sės ak­tus. Tie­ sa, Se­na­to kont­ro­lė bent jau su­ tei­kia de­mok­ra­tams apsaugą nuo res­pub­li­ko­nų mė­gi­ni­mų at­šauk­ ti pa­grin­di­nį B.Oba­mos lai­mė­ji­mą įsta­ty­mų lei­dy­bos sri­ty­je – jo svei­ ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mą – iki jo vi­siš­ko įgy­ven­di­ ni­mo 2014 m.

Res­pub­li­ko­nai ne sy­kį ža­dė­jo, kad šį įsta­ty­mą sieks pa­nai­kin­ti.

Vis­gi Se­na­to ma­žu­mos ly­de­ris Mit­chas McCon­nel­lis ra­mi­no, kad Kong­re­so res­pub­li­ko­nai pa­si­ruo­šę dirb­ti su B.Oba­ma.

„Jei­gu jis no­ri ju­dė­ti į po­li­ti­nį cent­rą, kur at­lie­ka­mas dar­bas su­ si­skal­džiu­sio­je vy­riau­sy­bė­je, mes bū­si­me pa­si­ruo­šę jį pa­si­tik­ti pu­ siau­ke­lė­je“, – pa­brė­žė M.McCon­ nel­lis.

Apk­lau­sos JAV ro­do, kad vi­suo­ me­nės nuo­mo­nė apie Kong­re­są pra­sta, ta­čiau de­pu­ta­tai pa­pras­tai bū­na per­ren­ka­mi. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai nau­do­ja­si jiems pa­lan­kia sis­te­ma, su­tei­kian­čia di­ džiu­lį fi­nan­si­nį pra­na­šu­mą sie­kiant bū­ti per­rink­tiems.

Si­tua­ci­ja: Ats­to­vų rū­mai lie­ka res­pub­li­ko­nų, o Se­na­tas – de­mok­ra­tų

BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ran­ko­se.

12

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis „Vic­to­ria Sec­ret“ gro­žy­bės Šių me­tų ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo pa­ži­ba ta­ po 31 me­tų mo­de­lis Ales­sand­ra Amb­ro­sio (nuotr. kairėje). Gra­žuo­lei bu­vo su­teik­ta gar­ bė už­si­seg­ti gar­sią­ją šio ma­dų šou Sva­jo­nių lie­me­nė­lę („Fan­ta­sy Bra“), ku­rios kai­na – net 2,5 mln. do­le­rių (6,5 mln. li­tų). Kas­met per­ ku­ria­ma Sva­jo­nių lie­me­nė­lė šiais me­tais bu­ vo pa­puoš­ta su­dė­tin­go­mis gė­lė­mis, pa­ga­ min­to­mis iš 5,2 tūkst. ma­sy­vių bran­gių ir pusb­ran­gių ak­me­nė­lių. Tarp bran­gak­me­nių bu­vo ame­tis­tų, sa­fy­rų, ru­bi­nų ir bal­tų­jų, ro­ži­ nių bei gel­to­nų­jų dei­man­tų. Ne ma­žiau įspū­ din­gi bu­vo ir ki­ti šio pre­kės ženk­lo ga­mi­niai.

Pra­žu­dė saus­ra?

Moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad gar­ sią­ją Cent­ri­nės Ame­ri­kos ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją pra­žu­dė kli­ma­to po­ ky­čiai.

Tarp­tau­ti­nių ty­rė­jų stu­di­ja bu­ vo iš­spaus­din­ta moks­lo žur­na­lo „Scien­ce“ penk­ta­die­nio nu­me­ ry­je. Jo­je tvir­ti­na­ma, kad ma­jai su­si­dū­rė su il­gai už­si­tę­su­sia ka­ tast­ro­fin ­ e saus­ra, ku­ri lė­mė jų kul­tū­ros žlu­gi­mą.

Iki šiol teo­ri­ja, kad ma­jai iš­ny­ ko dėl kli­ma­to po­ky­čių, bu­vo ver­ ti­na­ma prieš­ta­rin­gai. Ta­čiau vis dau­giau moks­li­nin­kų links­ta prie šios ver­si­jos.

Po dau­ge­lio sun­ kių me­tų be­veik šimt­me­tį už­si­tę­su­si saus­ra nu­lė­mė kla­ si­ki­nės ma­jų ci­vi­li­ za­ci­jos li­ki­mą. „Ma­jų ci­vi­li­za­ci­jos iš­ki­li­mas ir žlu­gi­mas yra pa­vyz­dys, kaip su­ dė­tin­ga ci­vi­li­za­ci­ja ne­su­ge­bė­jo sėk­min­gai pri­si­tai­ky­ti prie kli­ma­ to po­ky­čių, – ko­men­ta­vo stu­di­ją Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vei­kian­čio Da­ra­mo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­ kas Ja­me­sas Bal­di­ni. – Gau­saus lie­taus lai­ko­tar­piai pa­di­di­no ma­ jų že­mės ūkio sis­te­mų na­šu­mą ir lė­mė gy­ven­to­jų skai­čiaus šuo­lį bei per di­de­lį iš­tek­lių nau­do­ji­mą.“ Moks­li­nin­kas pri­dū­rė, kad po ku­rio lai­ko kli­ma­tas pra­dė­jo vis la­biau sau­sė­ti ir tai nu­lė­mė iš­ tek­lių ma­žė­ji­mą, ku­ris pa­ska­ti­no

po­li­ti­nį ne­sta­bi­lu­mą ir ka­rą. Ma­ jų val­do­vai su pir­mai­siais po­li­ti­ niais ne­ra­mu­mais, pa­sak moks­ li­nin­kų, su­si­dū­rė 900 m. Nors ci­vi­li­za­ci­ja iš­gy­ve­no iki tūks­tant­ me­čio, šimt­me­čio saus­ra, ku­ri tę­ sė­si nuo 1000 iki 1100 m., ga­lu­ti­ nai su­žlug­dė ci­vi­li­za­ci­ją. „Po dau­ge­lio sun­kių me­tų be­ veik šimt­me­tį už­si­tę­su­si saus­ra nu­lė­mė kla­si­ki­nės ma­jų ci­vi­li­za­ ci­jos li­ki­mą“, – pri­dū­rė J.Bal­di­ni.

Moks­li­nin­kai stu­di­jo­je rė­mė­ si te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je gy­ve­no ma­ jai, kli­ma­to per pa­sta­ruo­sius du tūks­tant­me­čius ty­ri­mais. Ši te­ri­ to­ri­ja api­ma da­lį Mek­si­kos, Be­li­ zo, Gva­te­ma­los ir Hon­dū­ro te­ri­ to­ri­jų.

Iš­va­das moks­li­nin­kai pa­tei­kė iša­na­li­za­vę sta­lag­mi­tų sluoks­ nių che­mi­nę ir mi­ne­ra­lų su­dė­ tį mė­gi­niuo­se, paim­tuo­se iš Be­li­ ze esan­čio Jok Ba­lu­mo ur­vo, ku­ris yra už maž­daug 1,5 km nuo kla­si­ ki­nio lai­ko­tar­pio ma­jų Uš­ben­kos gy­ven­vie­tės ir ne­to­li ki­tų svar­bių ma­jų cent­rų, ku­riuos vei­kė tos pa­čios kli­ma­to są­ly­gos.

Sta­lag­mi­tai su­si­da­ro ur­vų dug­ ne, nu­sė­dant kar­bo­na­tams, iš­tir­ pu­siems van­de­ny­je, la­šan­čia­me nuo ur­vo lu­bų. Be­si­for­muo­jan­tys šių nuo­gu­lų sluoks­niai lei­džia nu­ sta­ty­ti, kaip bė­gant lai­kui kei­tė­si kri­tu­lių kie­kis. „Ma­jai kruopš­čiai įam­žin­da­ vo po­li­ti­nius įvy­kius, ap­ra­šy­da­ mi juos ant ak­me­ni­nių pa­mink­lų, to­dėl stu­di­jos au­to­riai ga­lė­jo tiks­ liai „nu­sta­ty­ti, kaip ka­rų ir ne­ra­ mu­mų pa­daž­nė­ji­mas sie­ja­si su saus­rų lai­ko­tar­piais“, – sa­ko­ma ty­rė­jų pra­ne­ši­me. „Chi­ca­go Tri­bu­ne“, BNS inf.

Jį va­di­no tik­ruo­ ju lūš­ny­nų mi­li­jo­ nie­riu­mi. Sus­hi­las Ku­ma­ras ta­po pir­ muo­ju in­du, trium­ fa­vu­siu lai­dos „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ in­diš­ko­je ver­si­jo­je.

Bet praė­jus me­tams jo gy­ve­ni­mas ne­ daug te­pa­si­kei­tė.

Pri­zas: prieš me­tus tei­sin­gai at­sa­kęs į 13 klau­si­mų S.Ku­ma­ras lai­mė­jo tiek

Tik­ra­sis lūš­ny­nų mi Pir­miau­sia – elekt­ros ge­ne­ra­to­rius

Pir­mas S.Ku­ma­ro pir­ki­nys lai­mė­jus mi­li­jo­ną sto­vi dul­kė­to­je dar­ži­nė­je. „Tai ma­no ge­ne­ra­to­rius, – ta­ rė jis, su šyp­se­na žiū­rė­da­mas į 500 do­le­rių kai­na­vu­sį pir­ki­nį. – Pas mus kas­dien ke­tu­rioms va­lan­doms iš­jun­gia elekt­rą. Anks­čiau ne­ga­lė­ jau žiū­rė­ti nau­jie­nų ir sa­vo mėgs­ ta­mų te­le­vi­zi­jos lai­dų. Da­bar to­kios pro­ble­mos ne­be­li­ko.“ Bū­tent mėgs­ta­ma te­le­vi­zi­jos lai­da pa­dė­jo S.Ku­ma­rui tap­ti mi­li­jo­nie­ riu­mi. Prieš me­tus vi­sas pa­sau­lis pa­ma­tė, kaip vie­no­je skur­džiau­ sių In­di­jos Bi­ha­ro vals­ti­jo­je gy­ve­ nan­tis vals­ty­bės tar­nau­to­jas ta­po pir­muo­ju ša­lies gy­ven­to­ju, lai­do­je „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ iš­lo­šu­siu 50 mln. ru­pi­jų (1 mln. do­le­rių).

Iki pa­si­ro­dy­mo pro­gra­mo­je psi­ cho­lo­go dip­lo­mą tu­rin­tis jau­nuo­ lis už­dirb­da­vo kiek dau­giau nei 100 do­le­rių per mė­ne­sį. Tei­sin­gai at­sa­ kęs į 13 klau­si­mų jis ga­vo tiek, kiek sa­vo dar­be bū­tų už­dir­bęs per 800 me­tų.

iš ke­tu­rių kam­ba­rių sto­vi dvi­gu­ lės lo­vos, o vie­no kam­ba­rio kam­ pe – ne­di­du­kas te­le­vi­zo­rius. Šiuo­se na­muo­se, be S.Ku­ma­ro, dar gy­ve­ na jo žmo­na, tė­vas ir mo­ti­na, ke­tu­ ri bro­liai, dvi svai­nės ir vie­nas vai­ kas – iš vi­so vie­nuo­li­ka žmo­nių. „Ka­dan­gi gy­ve­na­me la­bai ma­ ža­me mies­te­ly­je, vi­sos ma­no eko­ no­mi­nės pro­ble­mos 100 pro­c. iš­ spręs­tos. Tai tie­siog ste­buk­las, Die­vo ma­lo­nė“, – sa­kė S.Ku­ma­ras.

Sė­dė­da­mas už­kė­lęs ko­ją ant ko­ jos, jis pa­ro­dė dar vie­ną sa­vo pir­ ki­nį – pir­mą­jį sa­vo gy­ve­ni­me ma­ žą­jį plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį. Prieš ke­le­tą sa­vai­čių jis nu­si­pir­ko mo­to­ ro­le­rį – vie­nin­te­lę sa­vo trans­por­to prie­mo­nę, nors jam pa­kak­tų pi­ni­gų ke­liems pra­ban­giems spor­ti­niams au­to­mo­bi­liams.

Pak­laus­tas, ko­dėl ne­no­ri neįp­ ras­tų pir­ki­nių, S.Ku­ma­ras at­sa­kė: „Aš lei­džiu pi­ni­gus ap­gal­vo­tai.“ Net­gi dra­bu­žiai, ku­riais vil­kė­da­ mas jis pa­si­tin­ka sve­čius, ne­nau­ji – jie ka­bo­jo spin­to­je dar prieš te­le­vi­ zi­jos šou.

Iš­lai­dau­ti ne­sku­ba

Ty­ri­mas: moks­li­nin­kai ma­no, kad ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją pra­žu­dė kli­ma­to

po­ky­čiai.

AFP nuo­tr.

Me­tų se­nu­mo įvy­kius S.Ku­ma­ ro na­muo­se Mo­ty­ha­rio mies­te­ly­je pri­me­na ant sie­nos ka­ban­ti Bo­li­ vu­do me­gaž­vaigž­dės ir lai­dos „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ ve­dė­jo Ami­tab­ ho Bach­cha­no nuo­trau­ka. Jau­no­jo mi­li­jo­nie­riaus šei­mos liz­das la­bai pa­pras­tas ir kuk­lus. Kiek­vie­na­me

Laiš­kų ant­plū­dis

Per me­tus iš lai­mė­to mi­li­jo­no S.Ku­ma­ras iš­lei­do maž­daug 200 tūkst. do­le­rių. Di­džio­ji da­lis šių pi­ni­gų pa­nau­do­ta gre­ti­mam že­ mės skly­pui, kur sta­to­mas nau­jas de­vy­nių kam­ba­rių na­mas gau­siai vy­ro šei­mai.

„Kiek­vie­na­me mie­ga­ma­ja­me bus po at­ski­rą vo­nią“, – di­džiuo­da­ma­ sis ta­rė S.Ku­ma­ras, ap­ro­dy­da­mas sta­ty­bas.

Pats vy­ras tei­gia, kad pi­ni­gai pa­ kei­tė jo gy­ve­ni­mą. Jis ati­da­vė bro­ lio sko­las, nu­pir­ko žmo­nai šiek tiek bran­ge­ny­bių, o li­ku­sius pi­ni­gus pa­ dė­jo į ban­ką.

Aš toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ras, koks bu­ vau iki per­ga­lės. Ir atei­ty­je no­rė­čiau lik­ ti toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ras.

In­dai lai­ko­mi tau­piais žmo­nė­ mis, ir S.Ku­ma­ras pa­tvir­ti­na šį ste­ reo­ti­pą. Jis iš­klau­sė dau­gy­bę pa­ta­ ri­mų, kur in­ves­tuo­ti pi­ni­gus, daug žmo­nių krei­pė­si į jį ir siū­lė sa­vo pa­ slau­gas. „Nuo to lai­ko, kai nu­ga­lė­jau, ga­ vau gau­sy­bę laiš­kų. Žmo­nės pra­šo pi­ni­gų že­mei pirk­ti, sa­vo pro­ble­ moms iš­spręs­ti, su­mo­kė­ti už ope­ ra­ci­jas ar vai­kų ves­tu­ves“, – sa­kė S.Ku­ma­ras.

Bet jo po­zi­ci­ja tvir­ta: „Mū­sų vi­ suo­me­nė­je, jei­gu kam nors pa­de­ di, tuoj pat pri­si­sta­to dar tūks­tan­ čiai žmo­nių, ku­rie atei­na ir sa­ko,

Antakalnis Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, lapkričio 10 d., 2012 m.

Tiražas 6000

Ant to kal­no, kur au­go Vil­nius

At­gai­va: tarp kalvų jaukiai išsibarstęs Antakalnis trau­kia ir pa­čius vil­nie­čius, ir sos­ti­nės sve­čius.

An­ta­kal­nis, šmaikš­tuo­lių kar­tais va­di­na­ mas megz­tų­jų be­re­čių ar ka­pi­nių mik­ro­ra­ jo­nu, iš tie­sų tu­ri ki­tą – moks­li­nin­kų ra­jo­no – ti­tu­lą, o jo is­to­ri­ja – be­ne tur­tin­giau­sia iš vi­sų ka­dai­se bu­vu­sių Vil­niaus prie­mies­čių.

Ra­jo­nas di­džiuo­ ja­si kal­vo­mis, miš­ kais ir is­to­ri­nė­mis ka­pi­nė­mis.

2p.

In­ten­sy­vios kul­tū­ri­nės veik­los, bu­ vu­sių ama­tų ženk­lai, anot ar­cheo­lo­ gų, čia sie­kia dar XIV–XV a. Nuos­ ta­būs Pa­vil­nio vaiz­dai pri­vi­lio­jo čia ir di­di­kus – Sa­pie­gas, Pa­cus, Sluš­ kas, Rad­vi­las, be ku­rių Lie­tu­vos is­ to­ri­ja neį­si­vaiz­duo­ja­ma.

Bū­tent jie ir ėmė sta­ty­din­tis An­ ta­kal­ny­je iki šiol iš­li­ku­sius rū­mus,

vei­sė par­kus ir so­dus. Mo­der­nio­ ji is­to­ri­ja taip pat gau­si: An­ta­kal­ nio ga­le įkur­to­je, tie­sa, da­bar jau bu­vu­sio­je Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­ je gi­mė di­džio­ji da­lis lie­tu­vių ki­ no kla­si­kos, o Sau­lė­te­kio stu­den­tų mies­te­lio, „Niu­jor­ko“ ir „Kam­ čiat­kos“, le­gen­das pa­sa­ko­ja jau net ke­lios aukš­to­jo moks­lo ra­ga­vu­

Dai­ni­nin­kas A.Ma­ mon­to­vas An­ta­kal­ nį bu­vo ap­lei­dęs tik trum­pam. 4p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

sių lie­tu­vių kar­tos. Ne vel­tui da­bar An­ta­kal­nis va­di­na­mas ir moks­li­ nin­kų ra­jo­nu – kiek čia gy­ve­na iš­ ki­lių as­me­ny­bių, net apy­tik­riai su­ skai­čiuo­ti sun­ku.

Fi­lo­lo­gi­jos, tiks­lių­jų ar gam­tos moks­lų pro­fe­so­riai, ra­šy­to­jai, dai­ li­nin­kai, mu­zi­kai – vi­si ra­do jau­kų prie­globs­tį čia.

An­ta­kal­nio gim­ na­zi­ja išauk­lė­jo vi­są bū­rį da­bar­ti­ nių įžy­my­bių. 8p.

2

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

gyvenimas Sli­dė­mis – per ra­jo­no miš­kus Tur­būt ne­ma­žai An­ta­kal­nio gy­ven­to­jų jau ruo­šia sli­des. Žie­ma ne­be­to­li, o ant kal­vų iš­si­dės­tęs šis sos­ti­nės ra­ jo­nas iš­ties pa­lan­kus sli­di­ nin­kams. Ne vel­tui ke­lio­nes po An­ta­kal­nį yra pa­mė­gę ir tra­di­ci­nių „Snai­gės“ žy­gių da­ly­viai.

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

Se­niū­nas An­ta­kal­nį ly­gi­na „Tu­ri­me dau­giau­sia ka­pi­nių, ra­jo­nas la­bai ža­lias, o dau­ge­liu ki­tų as­pek­tų esa­me vis ant­ri“, – sa­kė 12 me­tų An­ta­kal­nio se­niū­nu be­si­dar­buo­jan­tis Al­gi­man­tas Vait­kus. Bet jis ti­ki, kad An­ta­kal­nis ga­li pir­mau­ti ir ki­to­se sri­ty­se.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Pa­dė­ka: I.Kry­ža­naus­kie­nė džiau­

gė­si, kad gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos fon­dus pa­pil­dė nau­ja kny­ga.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Do­va­na bib­lio­te­kai And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

„Vil­niaus die­na“ tę­sia gra­žią tra­di­ ci­ją ir do­va­no­ja sos­ti­nės bib­lio­te­ koms kny­gas. An­ta­kal­nio gim­na­ zi­jos bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo­me fo­tog­ra­fi­jos an­to­lo­gi­ją „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vei­das“.

Žur­na­lis­tai bib­lio­te­ko­je ap­si­lan­ kė ne pir­mą kar­tą. Praė­ju­sį mė­ ne­sį „Vil­niaus die­na“ bib­lio­te­kai per­da­vė dien­raš­čio skai­ty­to­jų su­ rink­tas ir pa­do­va­no­tas kny­gas. Do­ mė­jo­mės, ko­kių kny­gų dar rei­kė­tų bib­lio­te­kai, kuo do­mi­si, ką skai­to moks­lei­viai. Šį kar­tą re­dak­ci­ja nu­spren­dė ap­ do­va­no­ti jau­nuo­sius gim­na­zi­jos fo­tog­ra­fus – mo­kyk­lo­je vei­kian­ čio fo­tog­ra­fi­jos bū­re­lio lan­ky­to­jus.

Var­ty­da­mi „Lie­tu­vos tūks­tant­me­ čio vei­dą“ moks­lei­viai per Lie­tu­ vos žmo­nių vei­dus ga­lės ne tik su­ si­pa­žin­ti su fo­tog­ra­fi­jos me­nu, bet ir pa­jus­ti sa­vo kraš­to is­to­ri­jos tėk­ mę, pa­jus­ti sa­vo pro­tė­vių jaus­mus, iš­gy­ve­ni­mus, kas­die­ny­bę.

Bib­lio­te­kos ve­dė­ja Ire­na Kry­ža­ naus­kie­nė džiau­gė­si, kad da­bar fo­ tog­ra­fi­jos be­si­mo­kan­tys ir vi­si fo­ tog­ra­fi­ja be­si­do­min­tys moks­lei­viai ga­lės pa­var­ty­ti ir su­si­pa­žin­ti su ge­ riau­sio­mis tūks­tant­me­tę Lie­tu­vos is­to­ri­ją at­spin­din­čio­mis nuo­trau­ ko­mis. „Tai tik­rai nuo­sta­bi kny­ga, la­ bai gra­žus al­bu­mas ir jis ne­bus už­ mirš­tas. Ma­nau, kad bus la­bai po­ pu­lia­rus“, – džiau­gė­si mo­te­ris. Žy­mė­da­ma do­va­ną bib­lio­te­kos ant­spau­du, I.Kry­ža­naus­kie­nė taip pat pa­pa­sa­ko­jo apie se­ną bib­lio­te­ ki­nin­kų tra­di­ci­ją – žy­mė­ti pir­mą ir 17 kny­gos pus­la­pį.

– An­ta­kal­nis yra ne­to­li mies­to cent­ro, tai – be­ne aiš­kiau­sias ra­jo­no pra­na­šu­mas. Kuo dar jis pa­tin­ka gy­ven­to­jams?

– An­ta­kal­nio se­niū­nas esu nuo 2000-ųjų, tai­gi jau 12 me­tų. Nors pa­ts čia ne­gy­ve­nu, vis dėl­to leng­ va pa­sa­ky­ti, kuo ra­jo­nas pa­trauk­ lus. Se­niū­ni­ja pa­gal te­ri­to­ri­ją yra ant­ra po Pa­ne­rių, gy­ven­to­jų skai­ čiaus at­žvil­giu ir­gi yra ant­ra – tu­ ri 30 tūkst. gy­ven­to­jų, dau­giau jų tu­ri Ver­kiai.

An­ta­kal­nis yra la­bai ža­lias ra­jo­ nas, čia daug gam­tos. Mū­sų te­ri­ to­ri­jos du treč­da­liai uži­ma ža­lie­ ji plo­tai. Tuo, ko ge­ro, gy­ven­to­jai la­biau­siai pa­ten­kin­ti.

Mū­sų se­niū­ni­jo­je yra dau­giau­ sia ko­lek­ty­vi­nių so­dų, pa­na­šus skai­čius kaip Ver­kiuo­se – 73 so­ dų bend­ri­jos. Kai rei­kia pra­šy­ti lė­ šų ra­jo­nui tvar­ky­ti, ma­no pa­grin­ di­niai ar­gu­men­tai vi­suo­met bū­na to­kie, kad į so­dus at­va­žiuo­ja daug žmo­nių, yra daug ka­pi­nių – An­ta­ kal­nio, Kai­rė­nų, Ro­kan­tiš­kių. Ga­ li­ma sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas vil­ nie­tis bent kar­tą tik­rai ap­si­lan­ko An­ta­kal­ny­je.

Ver­ti­ni­mai: An­ta­kal­nio se­niū­

nas A.Vait­kus ra­jo­no pa­ži­ba va­ di­na so­dus ir ka­pi­nes, o tra­ge­di­ ja – au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tų trū­ku­mą. Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Dar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad se­niū­ni­ ja iš­si­ski­ria tuo, jog čia nė­ra ga­my­ bi­nių įmo­nių, pra­mo­nės ga­myk­lų.

Yra tik „Dvar­čio­nių ke­ra­mi­ka“, ku­ri tai ge­riau, tai blo­giau gy­ve­ na. Ra­jo­nas yra dau­giau gy­do­ma­ sis, moks­lo: yra kli­ni­kų, svei­ka­tos įstai­gų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

– Ko­kių yra pro­ble­mų? Kuo daž­niau­siai skun­džia­si gy­ven­ to­jai?

– An­ta­kal­nis stra­te­giš­kai ne­la­bai pa­to­gus vie­šo­jo trans­por­to at­žvil­ giu. Ra­jo­nas yra kaip deš­re­lė – di­ de­lė vie­nin­te­lė An­ta­kal­nio gat­vė, ku­rios nei pra­va­žiuo­si, nei apei­si.

Toks yra ne­pa­to­gu­mas, ir ne­su­gal­ vo­ja­me, kaip pa­to­giau bū­tų va­ži­ nė­ti. Vie­nur kal­nai už­spau­džia, ki­ to­je pu­sė­je – Ne­ris.

Gy­ven­to­jai daž­nai guo­džia­si dėl įvai­rių gy­ve­ni­mo pro­ble­mų, vyks­ ta nuo­la­ti­nis se­niū­ni­jos ir gy­ven­ to­jų bend­ra­vi­mas. Da­bar di­džiau­ sių aist­rų ky­la dėl P.Vi­lei­šio gat­vės ša­lia kran­ti­nės. No­ri­ma to­je te­ri­ to­ri­jo­je ne­leis­ti tan­kin­ti pa­sta­tų, vyk­dy­ti sta­ty­bų, gy­ven­to­jai no­rė­ tų ma­ty­ti te­nai dau­giau pės­čių­ jų ta­kų, spor­to zo­nų. Yra iš­ki­lu­si pro­ble­ma, kad vie­na įmo­nė yra su­ pir­ku­si po­že­mi­nius ga­ra­žus ir no­ ri to­je vie­to­je, virš ga­ra­žų, sta­ty­ti na­mų komp­lek­są. Vie­ną kar­tą jau bu­vo­me su­stab­dę tą pro­jek­tą, da­ bar pro­jek­tuo­to­jai šį tą pa­kei­tė.

An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nė la­bai ak­ty­viai reiš­kia­si, kad bū­tų ne­be­ lei­džia­mos nau­jos sta­ty­bos. Kai bend­ruo­me­nė kū­rė­si, jos na­riai at­vi­rai sa­kė, jog bu­ria­si tam, kad ne­leis­tų su­tan­kin­ti pa­sta­tų. Tie­sa, iš vie­nos pu­sės, di­de­li tar­pai tarp na­mų yra pra­na­šu­mas, tai pa­to­gu, bet, iš ki­tos pu­sės, – tai eko­no­miš­ kai bran­gu.

– O ar ra­jo­ne pa­kan­ka mo­kyk­ lų, dar­že­lių, bib­lio­te­kų, bū­re­ lių?

– Mo­kyk­lų pas mus pa­kan­ka, šie­ met, be to, bu­vo įsteig­ta gim­na­ zi­ja ir pro­gim­na­zi­ja. Ma­tyti, kad mo­kyk­lų užim­tu­mas di­de­lis bus ir atei­ty­je, nes daug jau­nų šei­mų ke­ lia­si į so­dus, juo­se įsi­ren­gia gy­ve­ na­muo­sius na­mus.

Dar­že­lių pro­ble­ma ak­tua­li vi­sa­ me mies­te. Apie ei­les sun­ku ir kal­

Kraš­to­vaiz­dis: di­de­li gam­tos plo­tai – ra­jo­no ak­cen­tas, ku­riuo an­ta­kal­ni

bė­ti. Jei­gu dėl ko nors tei­rau­juo­ si, dar­že­lių ve­dė­jos net juo­kau­ja, kad už lais­vą vie­tą rei­kia re­no­va­ ci­ją dar­že­ly­je at­lik­ti, tuo­met ga­li­ ma šne­kė­ti.

Bib­lio­te­ko­je or­ga­ni­zuo­ja­me ne­ ma­žai ren­gi­nių, ji res­tau­ruo­ta prieš tre­jus me­tus.

Bū­re­lių yra pa­kan­ka­mai pa­čios An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nės, ku­ ri tik­rai la­bai ak­ty­vi, dė­ka. Bend­ ruo­me­nės na­riai ren­ka­si ant­ra­ die­niais, po­sė­džiau­ja, ak­ty­viai reiš­kia­si, or­ga­ni­zuo­ja kul­tū­ri­ nį gy­ve­ni­mą – tik­rai ne po­pie­ri­nė bend­ruo­me­nė. Kas­met už­žie­bia­ me Ka­lė­dų eg­lu­tę, da­ro­me bend­ rus ren­gi­nius su Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios pa­ra­pi­ja.

– Pag­rin­di­nės poil­sio vie­tos yra Va­la­kam­pių pa­plū­di­miai, Bal­žio, Ši­lo, An­ta­vi­lio eže­rai. Jų van­duo šva­rus.

Kaip tik šian­dien or­ga­ni­zuo­ja­mas bė­gi­mo ren­gi­nys, bėgs sen­jo­rai. La­ bai pa­lan­kiai su­si­klos­tė, kad tarp mo­kyk­lų yra spor­to aikš­ty­nai. Da­bar atei­na to­kia ma­da, ku­ria pa­se­kė­ me vie­ni pir­mų­jų, – pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms lau­ke įren­gė­me tre­ni­ruok­ lių. Tie­sa, pir­mą­jį se­zo­ną tre­ni­ruok­ liai bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ti, nu­su­ kio­ti varž­tai, to­dėl te­ko per­kel­ti juos ten, kur yra ka­me­ros. Sta­ty­si­me jų dau­giau, ar­čiau cent­ro.

– Ko­kia ra­jo­ne pa­dė­tis dėl au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų?

– Čia yra mū­sų tra­ge­di­ja. Ra­jo­nas se­nas, kie­mai ma­ži. Kai ku­rio­se vie­to­se, kur žo­lė iš­tryp­ta ir li­kęs tik dir­vo­nas, žmo­nės vis tiek bau­džia­ mi, kad sta­to au­to­mo­bi­lius ant žo­ lės. Kar­tais atei­na gy­ven­to­jai vos ne verk­da­mi, pra­šo su­teik­ti ofi­cia­ lią au­to­mo­bi­lio sta­ty­mo vie­tą. O kur? Sa­vi­val­dy­bė vis ža­da, kad bus de­ta­lus se­niū­ni­jos pla­nas, kur ir ką ga­li­ma pra­plės­ti, bet no­rė­tų­si, kad grei­čiau šis rei­ka­las ju­dė­tų.

– Ar An­ta­kal­nis įdo­mus tu­ris­ tams?

– Yra la­bai ak­ty­vi bend­ruo­me­nės An­ta­kal­nio na­rė Ni­jo­lė Bal­čiū­nie­ nė, ji tie­siog fan­tas­tiš­kai pa­žįs­ ta vi­sas vie­tas. Žmo­nes ji ve­džio­ja po Sa­pie­gi­nės kal­nus, Ver­kių par­ ko vie­to­ves. Da­bar ruo­šia­me lei­di­ nu­ką, kur yra įdo­miau­sios vie­tos, ku­rį An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nė kar­ tu su se­niū­ni­ja tu­rė­tų iš­leis­ti, tam jau skir­ta lė­šų. Čia yra ir bu­vu­sios Al­gir­do lai­ kų lau­ža­vie­tės, au­ga sto­riau­sia mies­to lie­pa, kle­vo kel­mas, iš ku­ rio išau­gę sep­ty­ni kle­vai, – uni­ka­ lus gam­tos at­ve­jis.

– Ko­kių iš­skir­tu­mė­te ra­jo­ne poil­sio, spor­to vie­tų?

– Ko­kių po­ky­čių ti­kė­tu­mė­tės An­ta­kal­ny­je ar­ti­mo­je atei­ty­je?

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

gyvenimas Di­dŞiau­sias mies­to ra­jo­nas

Triō­sia ­ li­te­ra­tai

An­ta­kal­nis – se­niau­sia ir ĹĄiuo me­tu di­dĹžiau­sia Vil­niaus da­ lis, ÄŻsi­kō­ru­si ÄŻ ĹĄiau­rÄ—s ry­tus nuo cent­ro. Iť­si­dÄ—s­tÄ™s kai­ria­ja­me Ne­ries kran­te, aukť­Ä?iau Vil­nios Ĺžio­Ä?iĹł. Plo­tas 74 kv. ki­lo­met­rai.

Va­ka­ri­nė An­ta­kal­nio da­lis uŞi­ ma Ne­ries slė­nio te­ra­są. An­ ta­kal­nis ir miť­kin­giau­sia Vil­ niaus vieta.

Vie­no­je gra­Şiau­sių An­ta­kal­nio vie­tų 1904–1906 m. neo­ba­ro­ ko ir mo­der­no bruo­Şų rō­mus pa­si­sta­ty­di­no in­Şi­nie­rius Pet­ ras Vi­lei­ťis. Juo­se 1907 m. bu­ vo su­reng­ta pir­mo­ji lie­tu­vių dai­ lės pa­ro­da, 1932–1938 m. vei­ kė Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­ja, 1941 m. įsi­kō­rė Lie­tu­vių kal­bos ir Lie­tu­vių li­te­ra­tō­ros ins­ti­tu­tai.

a su deť­re­le

R

yra Antakalnio rajone.

ie­Ä?iai pa­grÄŻs­tai di­dĹžiuo­ja­si.

– GrįŞ­tant prie tos pa­Ä?ios P.Vi­lei­ ĹĄio gat­vÄ—s pro­ble­mos: sa­vi­val­dy­ bÄ—, tar­ki­me, skir­tĹł lė­ťų pÄ—s­Ä?ių­jĹł ir bė­gi­mo ta­kams, bet tiestĹł ir ke­liÄ… pra­va­Şiuo­ti. Gy­ven­to­jai ne­no­ri, kad bō­tĹł tas ke­lias. Jiems la­biau no­ri­si iť­lai­ky­ti kuo dau­giau lau­ ki­nÄ—s gam­tos. Ma­nau, rei­kia ap­ si­sprÄ™s­ti, ko­kios po­zi­ci­jos lai­ko­ mÄ—s. Gam­ta tai Ĺži­no­te, ko­kia yra mies­te, – ir ka­Ä?iu­kĹł pa­laks­to, ir ĹĄu­niu­kĹł. Nors tu­ri­me ĹĄu­nĹł ve­ dĹžio­ji­mo aikť­te­lÄ™, kran­ti­nÄ— da­bar yra na­mi­niĹł gy­vō­nĹł pa­si­vaikť­ Ä?io­ji­mo vie­ta. Net ne­Şi­nau, ÄŻ ku­ riÄ… pu­sÄ™ rei­kė­tĹł kryp­ti.

Aud­riaus Bag­do­no (BFL) nuo­tr.

Tie­sa, net ir kai sta­tė nau­ją mō­ sų gais­ri­nę, ku­rią ati­da­rėm per­ nai, bu­vo daug pa­si­prie­ťi­ni­mo.

Kai bu­vo tvir­ti­na­mi pro­jek­tai, bu­ vo atė­ję pas ma­ne daug gy­ven­to­jų, net de­gin­tis ruo­ťė­si, kam lei­dŞiu sta­ty­ti gais­ri­nę. Vis dėl­to ať įti­ ki­nau, kad to­je vie­to­je ne­bus taip ken­kia­ma gam­tai. Ji vi­sai ne­blo­ gai įkom­po­nuo­ta.

Da­bar An­ta­kal­ny­je gin­Ä?i­ja­mÄ—s, kaip be­glo­bes ka­tes ĹĄer­ti. Vie­ni no­ri ĹĄer­ti ir ma­Şin­ti po­pu­lia­ci­jÄ… kast­ruo­jant, o ki­ti yra ka­te­go­riť­kai prieĹĄ ťė­ri­mÄ…, nes jos ne­ťio­ja li­gas.

Da­bar vargs­tu su ťia pro­ble­ma.

„„Nek­ro­po­lis: An­ta­kal­ny­je – dau­giau­sia ka­pi­nių vi­sa­me Vil­niu­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

gy­ven­to­jų yra An­ta­kal­ny­je.

Antakalnyje – neribotų galimybių internetas

Naujas greiÄ?io suvokimas

sodĹł bendrijos

tĹŤkst.

TEO

Duomenų saugumas, interaktyvioji televizija, naujausių filmų nuoma – ťviesolaidŞio technologija paremtas internetas ZEBRA Antakalnyje neturi lygių. Varinius laidus pakeitęs ťviesolaidis pakeitė interneto kaip paslaugos sampratą. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas tōkstantis Antakalnio gyventojų.

73

47,4

Savo laiku viena pirmĹłjĹł Lietuvoje vario kabelius pakeitusi ĹĄviesolaidĹžiu TEO ĹĄiuo metu gali pasiĹŤlyti net 300 MB/s sparta veikiantÄŻ internetÄ… ZEBRA, nors sklandĹžiam darbui visiĹĄkai pakanka ir 100 MB/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – pabrėŞė telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius.

Anot jo, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. BĹŤtent tokiÄ… galimybÄ™ klientams suteikia TEO. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817.

Daugiau nei televizija

Ko gero, galima iĹĄvardyti daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł ir situacijĹł, kai praleidĹžiame svarbius televizijos transliacijĹł momentus.

PavyzdĹžiui, uĹžtrunkame darbe ir nepamatome pirmĹłjĹł ĹžiniĹł reportaŞų ar pamÄ—gtos pokalbiĹł laidos pradĹžios. Arba dar blogiau, tik kelias sekundes pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyÄ?ia – ÄŻmuĹĄtas ÄŻvartis...

Nepraleisti svarbiĹł akimirkĹł ir nesiblaĹĄkyti, pavyzdĹžiui, tarp virtuvÄ—s ir televizoriaus leidĹžia „Interaktyviosios GALA“ siĹŤloma paslauga „ŽiĹŤrÄ—ti nuo pradĹžiĹłâ€œ.

JÄ… uĹžsisakÄ™ klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedÄ—liu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems ĹĄios televizijos klientams) galÄ—s jau prasidÄ—jusias laidas ar ďŹ lmus atsukti nuo pradĹžiĹł, sustabdyti vaizdÄ… ir pasukti jÄŻ ÄŻ priekÄŻ. Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV ÄŻraĹĄai“ pasirinkÄ™ punktÄ… „ĎraĹĄyti laidĹł kategorijas“ kli-

paketus pusei metĹł, ĹĄeĹĄtÄ… mÄ—nesÄŻ klientai kanalus galÄ—s ĹžiĹŤrÄ—ti nemokamai. „Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimus“, – sakÄ— G.BileviÄ?ius.

InternetinÄ— saugykla

Interneto ZEBRA vartotojams neseniai pasiĹŤlyta virtuali saugykla padÄ&#x2014;s iĹĄvengti tokiĹł nemaloniĹł situacijĹł, kaip sugedus kompiuteriui iĹĄsitrynÄ&#x2122; duomenys. Be to, specialiai internete sukurtoje duomenĹł talpykloje ne tik jĹŤsĹł informacija bus saugi, bet ir turÄ&#x2014;site galimybÄ&#x2122; laisvai keistis turimais duomenimis. â&#x20AC;&#x17E;Saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ&#x2026; medĹžiagÄ&#x2026;, kitÄ&#x2026; svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł trukmÄ&#x2014;s ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ&#x2014;l kompiuterio gedimo, vagystÄ&#x2014;s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł ď Ž Patogu: ]N`NX 4 /VYRcVĂ&#x2DC;VNb` cVR kopijos saugomos keliose skirtin`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN [Nb gose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ&#x2026;, Q\aV` [R aVX `]N_Ă&#x2DC;Vb V[aR_[Rab nei ĹĄi interneto ZEBRA paslauga, ORa V_ V `XV_aV[Ă&#x203A;ZV` aRYRcVgVW\` ÄŻsivaizduoti sunkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo ]N`YNbT\ZV` A2< N_PUfc\ [b\a_ G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama

jÄ&#x2026; uĹžsisakius savitarnos svetainÄ&#x2014;entai be papildomos ÄŻrangos galÄ&#x2014;s je www.manoteo.lt. ÄŻraĹĄyti visas mÄ&#x2014;gstamai kategorijai priskirtas televizijos programas ir Rinkiniai â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; sutaupyti TEO privatiems klientams siĹŤlo perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti jas per 14 dienĹł. uĹžsisakyti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026; GALA su internetu ZEBRA paslauAr jĹŤsĹł name jau gĹł rinkinyje â&#x20AC;&#x17E;Namai 1â&#x20AC;&#x153;. veikia ĹĄviesolaidiPasirinkÄ&#x2122; tokiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122; ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ&#x2014;s lengnis internetas, suĹživiau administruoti paslaugĹł monosite interneto sve- kesÄ?ius. Norintiems dar daugiau tainÄ&#x2014;je. galimybiĹł siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai â&#x20AC;&#x17E;Namai 2â&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Namai 3â&#x20AC;&#x153;, su kuriais papildomai gaunamos toâ&#x20AC;&#x17E;O nuo rugsÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;Interaktyvio- kios paslaugos kaip televizija ansios GALAâ&#x20AC;&#x153; klientai gali matyti ir tram televizoriui, failĹł saugykla populiarius ĹĄalyje â&#x20AC;&#x17E;Viasatâ&#x20AC;&#x153; spor- internete, papildomi TV kanalĹł to bei ďŹ lmĹł kanalus, tarp kuriĹł to- rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie minÄ&#x2014;kie populiarĹŤs kanalai kaip â&#x20AC;&#x17E;Viasat sportasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Viasat Motorâ&#x20AC;&#x153;, tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžâ&#x20AC;&#x17E;TV1000 Ruskoje Kinoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; sisakyti UkmergÄ&#x2014;s g. 223 arba prekybos centre â&#x20AC;&#x17E;Akropolisâ&#x20AC;&#x153; (Ozo g.

G.BileviÄ?ius.

KanalĹł paketai â&#x20AC;&#x17E;Viasat sportasâ&#x20AC;&#x153; 25) esanÄ?iuose TEO klientĹł aptarbei â&#x20AC;&#x17E;Viasat ďŹ lmaiâ&#x20AC;&#x153; kainuos po 12 li- navimo skyriuose, taip pat mokatĹł per mÄ&#x2014;nesÄŻ, kaina iĹĄ karto ÄŻsigy- mu telefonu 1817 ir interneto svejant abu paketus â&#x20AC;&#x201C; 20 litĹł per mÄ&#x2014;- tainÄ&#x2014;je www.teo.lt.

TEO inf. nesÄŻ. UĹžsisakÄ&#x2122; vienÄ&#x2026; ar abu kanalĹł

4

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

žmonės

A.Ma­mon­to­vas: pa­bun­du ir ne­jau­čiu, kad gy­ve­nu mies­te An­ta­kal­nis yra vie­nin­te­lė vie­ta Vil­niu­je, ku­rio­je ži­no­mas dai­ni­nin­kas And­rius Ma­mon­ to­vas vi­sa­da no­rė­jo gy­ven­ti. Čia ir upė, ir miš­kas, ir pa­žįs­ta­mi ta­kai, kie­mai, žmo­nės. Čia – jo tik­rie­ji na­mai.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

Tai yra ta vie­ta, ku­ rią aš tik­ rai la­bai ge­rai pa­ žįs­tu, ir šia­me ra­ jo­ne jau­ čiuo­si esan­tis na­mie.

i.pepceviciute@diena.lt

Šiek tiek dau­giau nei ke­tu­rias­de­ šimt me­tų An­ta­kal­ny­je gy­ve­nan­ čio mu­zi­kan­to kū­di­kys­tė, kaip jis pa­ts sa­kė, pra­bė­go ant Tau­ro kal­ no, nes ten gy­ve­no se­ne­liai. Vė­liau tė­vai ga­vo bu­tą An­ta­kal­ny­je, Smė­ lio gat­vė­je. Kai su­si­pa­ži­no su sa­vo bū­si­mą­ja žmo­na, nuo­mo­jo­si būs­ tą ki­ta­me Vil­niaus ra­jo­ne, bet ne­ kant­riai lau­kė mo­men­to, kai ga­lės įsi­gy­ti sa­vą­jį. „Ir, aiš­ku, ne­bu­vo jo­kios ki­tos vie­tos, kur bū­tu­me jo ieš­ko­ję, tik – An­ta­kal­nis. Tai­gi vėl grį­žau į sa­vo my­li­mą ra­jo­ną“, – sa­ kė A.Ma­mon­to­vas.

– Ko­dėl šis ra­jo­nas my­li­miau­ sias, kuo jis ypa­tin­gas?

– Čia kiek­vie­na gat­vė, kiek­vie­nas kie­mas yra pa­žįs­ta­mi. Man An­ta­ kal­nis pa­tin­ka, nes jis nu­si­drie­kęs tarp Ne­ries ir Sa­pie­gi­nės miš­ko.

Po­jū­tis, kad ša­lia yra upė, su­tei­kia ra­jo­nui ypa­tin­gu­mo. Ki­to­je pu­sė­je esan­čio miš­ko ta­ke­liai vi­si pa­žįs­ta­ mi, iš­vaikš­čio­ti ir iš­va­ži­nė­ti dvi­ra­ čiu. Tai yra ta vie­ta, ku­rią aš tik­rai la­bai ge­rai pa­žįs­tu, ir šia­me ra­jo­ ne jau­čiuo­si esan­tis na­mie. Ži­nau, kas kur, yra daug vie­tų, su­si­ju­sių su įvai­riais pri­si­mi­ni­mais. Man as­me­ niš­kai tai bran­giau­sias ra­jo­nas.

– Už­si­mi­nėt apie vie­tas. Ar tu­ ri­te ko­kią, esan­čią ar­čiau­siai šir­dies? Gal­būt nuei­na­te ten pa­sė­dė­ti ar pa­vaikš­ti­nė­ti?

– Tu­riu sa­vo marš­ru­tą, ku­rį va­ žiuo­ju dvi­ra­čiu. Apsk­ri­tai va­ži­nė­ju vi­sa­da, kai tik tin­ka­mas oras. Ke­ lias pa­lei pa­kran­tę pa­ts ge­riau­sias.

Yra ke­le­tas vie­tų miš­ke, yra šal­ti­nių prie upės, kur van­duo vie­nas šva­ riau­sių Vil­niu­je, čia žmo­nės atei­na jo pri­si­pil­ti. Šios vie­tos man bran­ gios. Taip pat sma­gu, kad An­ta­ kal­nis pe­rei­na į Va­la­kam­pius. Tas

ra­jo­nas – kaip tę­si­nys, tik ten la­ biau miš­kas. Kar­tais ry­te pa­bun­ du ir ne­jau­čiu, kad gy­ve­nu mies­ te. Už lan­go – miš­kas, mies­to net ne­justi.

– Aki­mir­ką grįž­tant į vai­kys­tę, gal pri­si­me­na­te ko­kių nuo­ty­ kių, iš­dai­gų? Ką veik­da­vo­te?

– Vi­sas ma­no gy­ve­ni­mas yra links­ mas nuo­ty­kis, tai net ne­ži­nau, ku­rią da­lį jo jums pa­pa­sa­ko­ti (juo­kia­si).

Pa­vyz­džiui, kar­tais vi­sa kla­sė pa­ bėg­da­vo­me iš pa­mo­kų ir ei­da­vo­me į miš­ką žais­ti slė­py­nių, gau­dy­nių.

Apsk­ri­tai vi­są vai­kys­tės ir paaug­ lys­tės lai­ko­tar­pį miš­kas bu­vo pa­ grin­di­nė vie­ta, kur leis­da­vom lai­ką.

Kar­tais su drau­gais fil­muo­da­vo­me ko­kius nors fil­mu­kus, po­kštau­da­ vo­me. Žie­mą į miš­ką ei­da­vo­me sli­ di­nė­ti, va­sa­rą – va­ži­nė­da­vo­me dvi­

ra­čiais. Man An­ta­kal­nis ir miš­kas yra neat­sie­ja­mi da­ly­kai.

– Bu­vo­te pa­siu­tęs vai­kas?

– Bu­vau tas, ku­ris pri­krės­da­vo šu­ ny­bių, bet nie­kas net neį­tar­da­vo.

– Taip pui­kiai su­ge­bė­da­vo­te nu­slėp­ti?

– Ab­so­liu­čiai. Da­bar tai su­ge­bu ly­ giai taip pat (šyp­so­si).

– Tiek lai­ko pra­leis­ta ta­me gar­ sia­ja­me miš­ke, iš­vaikš­čio­ti vi­si ta­kai ta­ke­liai, – ar vi­sa tai tu­rė­ jo įta­kos jū­sų kū­ry­bai? Ar jū­sų dai­no­se yra An­ta­kal­nio?

– Pa­mi­nė­ta nė­ra, bet, be jo­kios abe­ jo­nės, vi­si pa­grin­di­niai ma­no gy­ve­ ni­mo da­ly­kai tur­būt An­ta­kal­ny­je ir įvy­ko. Aiš­ku, kad tai da­vė daug įspū­ džių, o jie vė­liau su­gu­lė į dai­nas.

– Vil­niu­je Užu­pis va­di­na­mas at­ski­ra res­pub­li­ka, jo gy­ven­to­ jai sa­ve taip pat iš­ski­ria. Kaip ma­no­te, ar An­ta­kal­nį bū­tų ga­ li­ma va­din­ti ir­gi sa­vi­tu, at­ski­ ru pa­sau­liu?

– Užu­pis kaž­ka­da bu­vo ra­jo­nas, ku­ria­me net bu­vo ne­sau­gu vaikš­ čio­ti, ta­ry­bi­niais lai­kais jis bu­vo la­bai ap­leis­tas, daug chu­li­ga­niz­mo, gir­tuok­lių ir pan. Kiek­vie­na­me sa­ ve ger­bian­čia­me mies­te tu­ri bū­ti ra­ jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na me­ni­nin­kai, ku­ris yra la­biau li­be­ra­lių pa­žiū­rų.

Užu­piui tin­ka to­kiam bū­ti.

An­ta­kal­nis – ki­toks, bet ir­gi tu­ ri sa­vo vei­dą. Jis ra­mus, in­te­li­gen­ tiš­kas, gal­būt net taip bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti. Čia nė­ra pa­si­links­mi­ni­ mo vie­tų, res­to­ra­nų. Kar­tais svars­ tau, ko­dėl jų nė­ra, o pa­skui pa­gal­ vo­ju, kad gal ir ge­rai. An­ta­kal­ny­je yra ke­le­tas gat­vių, kur nuo se­no gy­ ve­na in­te­li­gen­ti­ja, įvai­rių pro­fe­so­ rių, aka­de­mi­kų, me­ni­nin­kų. Tai ra­ jo­nui su­tei­kia tam tik­rą nuo­tai­ką.

Sa­ky­čiau, An­ta­kal­nis yra in­te­li­gen­ tiš­kas ra­jo­nas. Kar­tu ir ro­man­tiš­ kas. Dar vie­nas pa­grin­di­nių ak­cen­ tų yra An­ta­kal­nio ka­pi­nės – ka­rių ka­pai. Ma­nau, kad jos ir­gi tam tik­ ru as­pek­tu pri­si­de­da prie ra­jo­no įvaiz­džio, jo vei­dui tai su­tei­kia tam tik­rą spal­vą.

– Dau­ge­lis jū­sų ger­bė­jų, pa­ klaus­ti, koks mėgs­ta­miau­sias A.Ma­mon­to­vo me­tų lai­kas, ne­ mirk­te­lė­ję at­sa­ko: ru­duo. Ko­ dėl jis?

– Jei trum­pai – tai ru­duo. Jei sa­ ky­čiau tiks­liau, la­biau­siai pa­tin­ka rugp­jū­čio pabaiga–rugsėjo pra­ džia. Kai lyg ir dar va­sa­ra, bet jau jun­ti ru­dens dvelks­mą, – jis pa­tin­ka la­biau už pa­tį ru­de­nį, – kai jau ne­ be­karš­ta, bet dar šil­ta. Tai yra pa­ts gra­žiau­sias me­tų lai­kas. Tuo mo­ men­tu vyks­ta virs­mas, ku­ris man la­bai pa­tin­ka.

Įk­vė­pi­mas: nors An­ta­kal­nis A.Ma­mo

A.Mamontovo prisiminimai „Kai persikraustėme į Antakalnį, prasidėjo kitoks gyvenimas. Peržengiau iš ankstyvosios jaunystės į tikrąją vaikystę. Atsirado kiemo draugai ir prasidėjo visokie žaidimai: karas, slėpynės, laipiojimai ant stogo. Vieną kartą rudenį pagalvojom, kad va Naujieji metai – labai geras dalykas, gerai būtų, kad jie greičiau ateitų, nes tada visi gauna dovanų. Su draugu užsilipome į kaštoną (spalio mėnesį), lapai jau buvo pageltę, bet kai kurie dar žali.

Mes labai kruopščiai nuo to kaštono nuskainiojom visus lapus. Manėm, kad greičiau vėlyvas ruduo ateis, o ten jau ir žiema.“ Iš knygos „Aš atsisuksiu atgal“

Mi­nist­rę su draugais iš Žirm Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė tei­gė esan­ti iš tų vil­nie­čių, ku­riems ir Laz­dy­nai, ir Ka­ro­li­niš­kės te­bė­ra „nau­ji ra­jo­nai“. No­rė­da­ma at­si­pa­ lai­duo­ti pa­ra­šiu­tu ji ne­šo­ka, ta­čiau mie­lai vaikš­to Sa­pie­gi­nės miš­ke.

Tek­da­vo at­si­sa­ky­ti links­my­bių

Vietinė: I.Ši­mo­ny­tė Antakalnyje gyvena nuo 9 metų.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Be­veik tris de­šimt­me­čius An­ta­ kal­ny­je gy­ve­nan­čiai I.Ši­mo­ny­tei ka­dai­se šis mies­to ra­jo­nas at­ro­dė kaip di­džiu­lė at­skir­tis nuo ap­lin­ki­ nio pa­sau­lio. Žvelg­da­ma at­gal mi­ nist­rė šyp­so­si, esą taip vei­kiau­siai vis­ką ma­tė vai­ko akys, kai dau­ge­lis drau­gų gy­ve­no ki­ta­pus upės. „Kai per­si­kė­lė­me, at­ro­dė, kad gy­ve­nu la­bai to­li nuo vis­ko. Gal to­dėl, kad pa­ti ta­da bu­vau ma­ža, o dau­gu­ma kla­sės drau­gų gy­ve­

no Žir­mū­nuo­se. Da­bar la­biau­siai bū­tent ir ža­vi tai, kad, pa­si­ro­do, vis­kas yra la­bai ar­ti. Ša­lia miš­kas, gau­sy­bė mie­lų pa­si­vaikš­čio­ti vie­tų, o mies­to cent­ras – vos už pus­va­ lan­džio ei­nant ne­skub­ria pės­tu­te“, – apie pa­si­kei­tu­sį po­žiū­rį pa­sa­ko­jo I.Ši­mo­ny­tė. Į An­ta­kal­nį ji su šei­ma per­si­kė­ lė bū­da­ma de­vy­ne­rių. Iki tol gy­ ve­no Žir­mū­nuo­se. Mo­kė­si 7-ojo­ je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar – Žir­mū­nų gim­na­zi­ja), jos ne­pa­ kei­tė ir jau gy­ven­da­ma An­ta­kal­ ny­je. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ke­liau­ti į mo­kyk­lą ir iš jos tek­da­vo va­lan­ dą, tai­gi rei­kė­da­vo anks­ti kel­tis, va­žiuo­ti tro­lei­bu­sais per­sė­dant, „ra­tais“. „Ši­lo til­tą bai­gė sta­ty­ti kaip tik man bai­gus mo­kyk­lą“, – nu­si­šyp­ so­jo I.Ši­mo­ny­tė. Ji taip pat pri­dū­

rė, kad to­li­mas ke­lias na­mo ne kar­ tą su­truk­dė ir il­giau pa­si­links­min­ti su drau­gais. Kaip tei­gė pa­šne­ko­ vė, links­my­bės pa­pras­tai tu­rė­da­vo baig­tis anks­čiau nei ki­tiems.

Vis­ką su­de­ri­na

Gy­ve­nant An­ta­kal­ny­je vei­kiau­ siai neį­ma­no­ma ne­tu­rė­ti mėgs­ta­ mų vie­tų – juk čia ir miš­kas, ir upė. „Ži­no­ma, tu­riu – ša­lia pui­kus Sa­ pie­gi­nės miš­kas, iš­vaikš­čio­tas ir iš­ laks­ty­tas su kie­mo drau­gais, ja­me pil­na įvai­rių sma­gių vie­tų“, – at­ sklei­dė mi­nist­rė.

Kar­tais at­ro­d o, kad aukš­t us vals­ty­bės po­stus uži­man­tys žmo­ nės yra nuo­lat už­siė­mę ir nie­kam ne­tu­ri lai­ko. Ei­na­mos pa­rei­gos rei­ ka­lau­ja daug at­sa­ko­my­bės, įtemp­ to dar­bo. Ta­čiau I.Ši­mo­ny­tė už­ tik­ri­no, kad lai­ko ji ran­da vis­kam.

5

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

žmonės

Vai­kys­tė An­ta­kal­ny­je gi­liai įstri­go at­min­ty Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Ra­so­se gy­ve­nan­tis poe­tas, Na­cio­ na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Ai­das Mar­čė­nas į praei­tį žvel­gia su nos­ tal­gi­ja, ku­rią iki šiol jau­čia An­ta­kal­ niui. Čia pra­bė­go gra­žiau­sios die­ nos, čia li­ko vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai.

„An­ta­kal­nis są­mo­nė­je nie­ka­da ne­bu­vo mies­tas, – sa­kė poe­tas. – Kai ei­da­vo­me į cent­rą, ei­da­vo­me į mies­tą. An­ta­kal­nis yra vie­nas tų ra­jo­nų, kur vi­si vie­nas ki­tą pa­žįs­ ta, ži­no, kas ka­lė­ji­me, kas gi­mė, mi­rė, emig­ra­vo, grį­žo, kie­no vai­ kai, anū­kai ir pan. Jis yra tar­si di­ de­lis di­de­lis kai­mas. Vi­sa­da bu­vo to­kia at­ski­ra, sa­vi­ta vie­ta.“ A.Mar­čė­no, kaip ir dau­ge­lio ki­tų, čia gy­ve­nu­sių, vai­kys­tė nu­ spal­vin­ta įvai­rio­mis spal­vo­mis. Jo ma­ny­mu, vi­sas žmo­gaus gy­ve­ni­ mas yra li­kęs tam, kad žiū­rė­tum į vai­kys­tę. „Emo­ci­jos kuo šil­čiau­ sios, kuo ge­riau­sios. Nė­ra to­kios die­nos, kad ne­pri­si­min­čiau vai­ kys­tės An­ta­kal­ny­je“, – į pri­si­mi­ ni­mus lei­do­si poe­tas.

on­to­vo dai­no­se tie­sio­giai ne­mi­ni­mas, mu­zi­kan­tas nea­be­jo­ja, kad šis ra­jo­nas vie­naip ar ki­taip jo kū­ry­bo­je at­si­dū­rė.

Andriaus Mamontovo nuo­tr.

– Vi­si tu­ri­me sa­vo mėgs­ta­mų vie­tų, ku­rio­se lan­ko­mės dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­ čių. Ko­kios vie­tos An­ta­kal­ny­ je trau­kė jus? Gal­būt tai bu­vo tie­siog me­dis, po ku­riuo jums pa­tik­da­vo sė­dė­ti...

– To­kių me­džių bu­vo ke­li. Į juos įlip­ti ir­gi bu­vo la­bai svar­bu. O šiaip – vi­sas Pa­ne­rys, va­di­na­mo­sios pel­ kės už 22-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los.

Ki­ta­pus gat­vės, kur tė­vai ne­leis­ da­vo ei­ti, bet vis tiek pe­rei­da­vai tą gat­vę bū­da­mas ket­ve­rių ar pen­ke­ rių me­tų. Ten ki­ti pa­sau­liai... Dau­ gy­bė tų erd­vių ir vie­tų bu­vo. Gy­ve­ nau prie pat 22-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Gre­ta bu­vo ma­no na­mas ir į mo­kyk­lą ei­da­vau ne ap­lin­kui, o daž­niau­siai šok­da­vau per tvo­rą.

– Kad bū­tų grei­čiau?

– Sma­giau ir grei­čiau, įdo­miau (juo­kia­si).

– Tai mo­kyk­lo­je bu­vo­te pa­siu­ tęs vai­kas?

Pokštininkas: „Visas mano gyvenimas yra linksmas nuotykis“, – sako žinomas dainininkas.

mūnų sujungė Šilo tiltas „Tur­būt bet ku­ris dar­bas rei­ka­ lau­ja at­sa­ko­my­bės, taip ir ma­no.

Ypa­tin­gų prie­mo­nių no­rė­da­ma at­ si­pa­lai­duo­ti ne­tai­kau – ne­šo­ki­nė­ju su pa­ra­šiu­tu, ne­nar­dau, – šyp­te­ lė­jo mi­nist­rė. – Pail­siu ki­tais bū­ dais: pa­skai­ti­nė­da­ma, pa­bend­rau­ da­ma su drau­gais, ne­su­si­ju­siais su dar­bu, pa­si­kaps­ty­da­ma so­de. Lai­ ko pa­vyks­ta at­ras­ti vis­kam.“

Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė:

Ei­da­ma pa­pras­tai klau­sau­si mu­zi­kos, tai­gi su rim­tais ap­ mąs­ty­mais tai ne­su­ si­ję. Tie­siog mė­gau­ juo­si ėji­mu.

Au­to­mo­bi­lis įpro­čių ne­pa­kei­tė

Ne tik Sa­pie­gi­nės miš­ke mėgs­ta vaikš­čio­ti I.Ši­mo­ny­tė. Ji pės­čio­ mis ei­na ir į mi­nis­te­ri­ją, ir ki­to­ mis pro­go­mis ne­ven­gia pa­var­gin­ ti ko­jų. Mi­nist­rė ne­slė­pė, kad daug vaikš­čio­ti pra­dė­jo maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus, pa­tar­ta, kad tai nau­din­ga stu­bu­rui, ku­ris bu­vo ėmęs skaus­ti nuo sė­di­mo dar­bo. „Ei­da­ma pa­pras­tai klau­sau­si

mu­zi­kos, tai­gi su rim­tais ap­mąs­ty­ mais tai ne­su­si­ję. Tie­siog mė­gau­ juo­si ėji­mu“, – pa­klaus­ta, ar vaikš­ čio­ji­mas yra pui­ki pro­ga ap­mąs­ty­ti die­nos dar­bus, sa­kė I.Ši­mo­ny­tė.

Mo­te­ris tei­gė, kad au­to­mo­bi­lis jai tik­rai ne­bū­ti­nas, esą – Vil­nius ma­žas mies­tas. Nors vai­ruo­to­jo

pa­žy­mė­ji­mą ji tu­ri be­veik 20 me­tų, vai­ruo­ti nie­ka­da ne­mė­go. „Ta­čiau su­si­klos­tė taip, kad ne­tu­rė­ti au­to­ mo­bi­lio ta­po keb­liau, nei jį tu­rė­ti, to­dėl ku­riam lai­kui „pa­si­sko­li­nau“ iš se­sers. Ma­no įpro­čių jis iš es­mės ne­kei­čia – ir to­liau mėgs­tu vaikš­ čio­ti pės­čio­mis. Lai­kau­si prin­ci­po „jei­gu įma­no­ma ne­va­žiuo­ti, ir ne­ va­žiuok“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Jau ku­rį lai­ką už lan­go mer­kian­ tis lie­tus, ap­snū­dęs dan­gus, ru­ de­niš­ka drėg­mė ma­lo­nių jaus­mų I.Ši­mo­ny­tei ne­ke­lia. Pa­sak mo­ ters, nors tei­gia­ma, kad ru­de­nį gi­ mę žmo­nės mėgs­ta šį me­tų lai­ką, jai ši tai­syk­lė ne­ga­lio­ja. „Ru­dens ne­mėgs­tu. Man pa­tin­ka pa­va­sa­ ris, kai su­že­lia žo­lė ir iš­sprogs­ta me­džiai. Ši sod­ri ir švie­žia ža­lu­ma – pa­ts gra­žiau­sias me­tų lai­kas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

– Taip, bu­vau la­bai pa­siu­tęs. Vi­si to­kie bu­vo­me kla­sė­je. Tad aš neiš­ sis­ky­riau, mū­sų kla­sė bu­vo ypa­ tin­ga (šyp­so­si).

– Aki­vaiz­du, kad iš­dai­gų ne­ trū­ko. Gal ko­kią vie­ną ki­tą pri­si­me­na­te ir ga­li­te ja pa­si­ da­ly­ti?

– Na, nuo­ty­kių bu­vo la­bai la­bai daug. Mo­kyk­lo­je bu­vo at­sa­kin­gas žmo­gus, ku­ris pri­žiū­rė­da­vo ei­les val­gyk­lo­je, kad ne­pri­si­rink­tų daug žmo­nių. Jei jų bū­da­vo per daug, ta­da į val­gyk­lą neį­leis­da­vo. Mes suor­ga­ni­za­vo­me ei­lę, į ku­rią sto­ jo vi­si, ji drie­kė­si per vi­sus mo­kyk­ los ko­ri­do­rius, iki ak­tų sa­lės. Ar­ba vil­kė­da­mi nau­jo­mis uni­for­mo­mis „plau­kio­da­vo­me“ ko­ri­do­riais. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kios nuo­sta­bios jos pa­skui bū­da­vo? Dau­gy­bė bu­ vo to­kių nu­ti­ki­mų. Ga­liu dar vie­ ną pa­pa­sa­ko­ti. Ma­no am­ži­na­til­sį bend­rak­la­sis Sau­lius Pe­čiu­lis bu­vo ga­nė­ti­nai iš­si­blaš­kęs ir kar­tą atė­jo su skir­tin­gų at­spal­vių ba­tais. Vis­ kas bai­gė­si tuo, kad po sa­vai­tės vi­si avė­jo skir­tin­gus ba­tus. Am­ži­na­til­ sį ma­no drau­gas gar­sus mu­zi­kan­ tas Vid­man­tas Pliuš­kys kar­tą atė­jo vie­ną ko­ją įki­šęs į plauk­me­nį, ki­tą – į sla­lo­mo sli­dę. To­kių da­ly­kų bu­ vo šim­tai. Kas­dien nu­tik­da­vo kas nors įdo­maus. Tu­rė­jo­me pui­kius mo­ky­to­jus, tai bu­vo do­va­na.

– Ką veik­da­vo­te už mo­kyk­los ri­bų, ko­kius žai­di­mus mė­go­te?

– Ma­tyt, vi­si vai­kai žai­džia tuos pa­čius – in­dė­nai ir kau­bo­jai. Pas­ kui pra­si­dė­jo lai­kas, kai grįž­ti, pa­ si­de­di lan­ką su strė­le ir jau ei­ni su mer­gio­te su­si­tik­ti.

Pa­va­sa­riais vyk­da­vo lie­tu­vių ir kry­žiuo­čių mū­šiai. Įdo­mus fak­tas, kad man ne­la­bai no­rė­jo­si bū­ti lie­ tu­viu. La­bai pa­ti­ko var­das Ul­ri­chas fon Jun­gin­ge­nas Žal­gi­rio mū­šį žai­ džiant. Tad lie­tu­viai bū­da­vo kry­ žiuo­čiai, o kie­mo len­ku­čiai ir ru­ siu­kai bū­da­vo lie­tu­viai (juo­kia­si). Įsi­li­pę į me­dį, pa­si­slė­pę nuo suau­ gu­sių­jų, žais­da­vo­me kor­to­mis. Žai­di­mai su mer­gai­tė­mis ir­gi bu­vo įdo­mūs. Kar­tais ko­kį teat­ rą su­žais­da­vo­me, įvai­rius spor­ to žai­di­mus – kvad­ra­tą ir ki­tus.

O pa­va­sa­rį mer­gai­tės gau­dy­da­vo ber­niu­kus ir pa­ga­vu­sios ga­lė­da­vo da­ry­ti ką no­ri.

– Tai ką jos yra pa­da­riu­sios jums?

– Ma­nęs nė kar­to ne­bu­vo pa­ga­vu­ sios (juo­kia­si). Ne­ži­nau, ką jos ten da­rė, bėg­da­vau la­bai grei­tai.

Mū­zos: „Iš An­ta­kal­nio esu par­

si­ne­šęs dau­gy­bę ei­lė­raš­čių“, – sa­kė poe­tas A.Mar­čė­nas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Sma­gi ta vai­kys­tė... Sa­ky­kit, o gal ku­ris nors pir­mų­jų jū­sų ei­lė­ raš­čių gi­mė bū­tent An­ta­kal­ny­je, sė­dint prie upės ar po me­džiu?

– Var­gu bau, nes kai pra­dė­jau ra­ šy­ti ei­lė­raš­čius, An­ta­kal­ny­je jau ne­be­gy­ve­nau. Esu dau­gy­bę ei­lė­ raš­čių pa­ra­šęs apie An­ta­kal­nį, esu pa­si­ne­šęs dėl tų pa­si­vaikš­čio­ji­mų po jį, tai gal čia ir ga­li­ma kal­bė­ti apie tą gi­mi­mą, ei­lė­raš­čio pra­dė­ ji­mą bū­tent ten. Bet šiaip ei­lė­raš­ čiai negimsta vos pri­sė­dus. Jie yra už­ra­šo­mi, o užrašai tai, ką parsi­ neši. Paskui jie dar tvarkomi. Esu daug jų par­si­ne­šęs ir iš An­ta­kal­ nio. Bet tiks­lios vie­tos, kur jis bū­ tų gi­męs, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

6

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

Is­to­ri­ja

R

Gi­mÄ&#x2014; gar­sus skulp­to­rius

ta­po trau­kos cent­ru

Ä&#x152;ia vaikť­Ä?io­jo ma­mu­tai

Mar­kas An­to­kols­kis (nuotr.) gi­mÄ&#x2014; 1843 m. lapk­ri­Ä?io 2 d.

An­ta­kal­ny­je. Gi­mÄ&#x2122;s var­gin­ go­je ĹĄei­mo­je, jis ta­po gar­siu skulp­to­riu­mi rea­lis­tu. Ba­rel­je­ fas â&#x20AC;&#x17E;Ĺžy­dĹł siu­vÄ&#x2014;­jasâ&#x20AC;&#x153; jam pel­nÄ&#x2014; tarp­tau­ti­nÄŻ ap­do­va­no­ji­mÄ&#x2026;, o jo kur­tÄ&#x2026; Ru­si­jos ca­ro Iva­no RĹŤs­ Ä?io­jo skulp­tō­rÄ&#x2026; ÄŻsi­gi­jo Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius Alek­sand­ras II.

1690 m. Po­loc­ko vai­va­dos Do­mi­ny­ko Sluť­kos ant Ne­ ries kran­to pa­sta­ty­ti rō­mai ta­po tik­ru Lie­tu­vos ir uŞ­sie­ nio di­di­kĹł trau­kos cent­ru. Ä&#x152;ia ne kar­tÄ&#x2026; ap­si­sto­da­vo ÄŻ Vil­niĹł at­vyks­tan­tys Lie­tu­vos di­die­ ji ku­ni­gaikť­Ä?iai ir Len­ki­jos ka­ ra­liai. 1705 m. Ä?ia sve­Ä?ia­vo­si Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius Pet­ras I.

Ar­cheo­lo­gi­niĹł ty­ri­mĹł An­ta­kal­ ny­je be­veik ne­bō­ta. Di­dĹžiau­siĹł at­ra­di­mĹł bō­da­vo pa­da­ro­ma at­lie­kant sta­ty­bas, tie­siant po­ Ĺže­mi­nes ko­mu­ni­ka­ci­jas. Taip 1957 m. tie­siant ka­na­li­za­ci­ jos vamz­dĹžius SmÄ&#x2014;­lio gat­vÄ&#x2014;­je bu­vo ras­tos stam­bios ma­mu­ to griau­Ä?iĹł lie­ka­nos, ku­riĹł am­ Ĺžius â&#x20AC;&#x201C; apie 16 tĹŤkst. me­tĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝olynoâ&#x20AC;&#x153; poliklinika, UAB â&#x20AC;&#x17E;Lionetâ&#x20AC;&#x153; medicinos centras

GalimybÄ&#x2014; vÄ&#x2014;l dĹžiaugtis gyvenimu Karolina VaitkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;

ÄŽ grupÄ&#x2122; gauti kompensuojamÄ&#x2026; dantĹł protezavimo paslaugÄ&#x2026; ÄŻtraukti ir vaikai iki 18 metĹł. Sportuodami ar Ĺžaisdami kieme vaikai daĹžnai susiĹžeidĹžia, kartais traumos bĹŤna iĹĄties sunkios, pavyzdĹžiui, iĹĄmuĹĄami dantys. Tuomet prireikia rimtos specialistĹł pagalbos. â&#x20AC;&#x17E;Puikiai suprantame, koks smĹŤgis vaikui, paaugliui netekus dantĹł, kai prieĹĄ akis visas gyvenimas, tiek planĹł, svajoniĹł ir noro ĹĄypsotis.

Protezavimas apskritai yra nuostabi galimybÄ&#x2014; Ĺžmogui vÄ&#x2014;l jaustis gyvam, nebijoti iĹĄsiĹžioti, galĹł gale normaliai valgytiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝oly-

a.zukovski@diena.lt

Sta­tÄ&#x2014;­si va­sa­ros re­zi­den­ci­jas

Pensininko talonas

Taikoma ir vaikams iki 18-os

And­re­jus Žu­kovs­kis

An­ta­kal­nis lai­ko­mas vie­nu se­ niau­siĹł, o ĹĄiuo me­tu ir la­biau­siai pres­ti­Şi­niĹł Vil­niaus ra­jo­nĹł. Dar pa­go­ny­bÄ&#x2014;s lai­kais Ä?ia bō­ta ĹĄven­ tyk­lĹł, Ä?ia re­zi­da­vo pa­sku­ti­nis Ge­di­mi­nai­Ä?iĹł di­nas­ti­jos val­do­ vas Ĺ˝y­gi­man­tas Au­gus­tas, o An­ ta­kal­nio miť­kuo­se vei­kÄ&#x2014; ka­ra­liť­ kas ĹžvÄ&#x2014;­ry­nas.

Laimingi jauÄ?iamÄ&#x2014;s, kai esame sveiki ir graŞōs. O kiek daug kiekvienam iĹĄ mĹŤsĹł reiĹĄkia ĹĄypsena ir kiek daug prarandame negalÄ&#x2014;dami ja dĹžiaugtis. Antakalnyje ÄŻsikĹŤrusioje modernioje â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝olynoâ&#x20AC;&#x153; poliklinikoje dirbantys specialistai pasiruoĹĄÄ&#x2122; tÄ&#x2026; laimÄ&#x2122; grÄ&#x2026;Ĺžinti â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia teikiama kompensuojama dantĹł protezavimo paslauga.

VilnietÄ&#x2014; Alma pasakojo, kad daugelÄŻ metĹł nepatogumĹł kÄ&#x2014;lÄ&#x2014; negalÄ&#x2014;jimas aplinkiniams dalyti savo ĹĄypsenos. â&#x20AC;&#x17E;Matyt, tai paveldima: dantys gedo, kai dar buvau labai jauna, bÄ&#x2014;gant metams daugelio jĹł netekau, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo septyniasdeĹĄimtmetÄ&#x2014; moteris. â&#x20AC;&#x201C; Man, senyvo amĹžiaus, ĹĄypsena â&#x20AC;&#x201C; tiek jau to, bet patogumas valgant svarbus kiekvienam Ĺžmogui.â&#x20AC;&#x153; Ponia Alma savo pasakojamÄ&#x2026; istorijÄ&#x2026; vadina Dievo dovana. Ji teigÄ&#x2014; iĹĄ kaimynÄ&#x2014;s suĹžinojusi apie kompensuojamÄ&#x2026; dantĹł protezavimo paslaugÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Nebuvau to girdÄ&#x2014;jusi, nÄ&#x2014; nemaniau, kad tai gali bĹŤti ÄŻmanoma. Ir ĹĄtai vienÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; eidama ÄŻ turgĹł apsipirkti gatvÄ&#x2014;je gavau talonÄ&#x2026;, kuris, pasirodo, suteikia galimybÄ&#x2122; gauti nemokamÄ&#x2026; dantĹł protezavimo paslaugÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; paĹĄnekovÄ&#x2014;.

Nuvykusi ÄŻ Antakalnyje esanÄ?iÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝olynoâ&#x20AC;&#x153; poliklinikÄ&#x2026; moteris ÄŻsitikino, kad ĹĄi paslauga iĹĄties egzistuoja. Pateikus pensininkĹł dantĹł protezavimo talonÄ&#x2026;, LigoniĹł kasa senjorams, taip pat negaliÄ&#x2026; turintiems ĹžmonÄ&#x2014;ms kompensuoja nuo 1157 iki 3560 litĹł sumÄ&#x2026; uĹž dantĹł protezavimÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Negaliu tuo atsidĹžiaugti. Pensininkui tokios sumos yra dideli pinigai. Dabar vÄ&#x2014;l valgau taip mÄ&#x2014;gstamus lazdynĹł rieĹĄutusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juokÄ&#x2014;si ponia Alma.

Is­to­ri­ja api­pin­ta le­gen­do­mis

ď Ž Aktualu: Â \Yf[\Â&#x2022; ]\YVXYV[VX\WR .[aNXNY[fWR ]R[`V[V\ NZ VNb` Z\

[Ă&#x203A;Z` [RĂ&#x;TNYVR`VRZ` V_ [Ra cNVXNZ` VXV % ZRaĂş aRVXVNZN X\Z]R[`b\ WNZN QN[aĂş ]_\aRgNcVZ\ ]N`YNbTN Â @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_

noâ&#x20AC;&#x153; poliklinikos direktorÄ&#x2014; AndĹželika VarnÄ&#x2014;.

Ji teigÄ&#x2014;, kad norÄ&#x2014;dami atvykti konsultacijos pacientai neprivalo bĹŤti registruoti ĹĄioje klinikoje.

Jiems suteikiama nemokama pirminÄ&#x2014; apĹžiĹŤra ir iĹĄraĹĄomas siuntimas, kad galÄ&#x2014;tĹł stoti ÄŻ eilÄ&#x2122; protezuoti dantis.

Ĺ ioje poliklinikoje protezavimo ÄŻkainiai yra bene maĹžiausi visame mieste.

Kadangi sutartis dÄ&#x2014;l protezavimo kompensavimo pasiraĹĄyta gana neseniai, â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝olynoâ&#x20AC;&#x153; poliklinikoje dar nÄ&#x2014;ra klientĹł srauto kaip kitose.

Tad norintiems Ä?ia patekti nereikia laukti eilÄ&#x2014;se.

Beje, ĹĄioje poliklinikoje protezavimo ÄŻkainiai yra bene maĹžiausi visame mieste. Ji priklauso SaulÄ&#x2014;tekio klinikĹł grupei, todÄ&#x2014;l naudojasi Ĺžemesniais technikĹł ÄŻkainiais, o ĹĄias nuolaidas atiduoda pacientams.

Dirba keliĹł sriÄ?iĹł gydytojai

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝olynoâ&#x20AC;&#x153; poliklinika, kurioje pacientĹł laukia kvaliďŹ kuoti specialistai, jauki atmosfera, ÄŻsikĹŤrusi pagrindinÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; Antakalnio â&#x20AC;&#x201C; gatvÄ&#x2014;je.

Susisiekimas puikus, nes greta klinikos yra autobusĹł ir troleibusĹł stotelÄ&#x2014;. Tai visada aktualu vyresnio amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;ms ir mamoms su maĹžais vaikais. Ä&#x152;ia pacientams teikiama skubi ir kvaliďŹ kuota medicinos pagalba, kuriÄ&#x2026; poliklinikoje uĹžsiregistravusiems asmenims kompensuoja ValstybinÄ&#x2014; ligoniĹł kasa. Poliklinikoje atliekama nemokama proďŹ laktinÄ&#x2014; sveikatos patikra suaugusiesiems ir vaikams. Pacientus konsultuoja ir medicinos pagalbÄ&#x2026; teikia ĹĄeimos gydytojai, taip pat pediatrai, ginekologai, odontologai, odontologai-protezuotojai.

Prireikus iĹĄduodamos ÄŻvairios sveikatos paĹžymos, skiriami siuntimai ÄŻ antrinio lygio specialistĹł konsultacijas. Poliklinikoje atliekami bendrieji kraujo ir cholesterolio, gliukozÄ&#x2014;s, ĹĄlapimo tyrimai, elektrokardiograma, iĹĄraĹĄomi kompensuojamĹłjĹł ir nekompensuojamĹłjĹł vaistĹł receptai, atliekama sveikatos patikra ÄŻsidarbinant.

An­ta­kal­nio pa­va­di­ni­mas kil­di­ na­mas iĹĄ Ĺžo­dĹžiĹł jun­gi­nio â&#x20AC;&#x17E;ant to kal­noâ&#x20AC;&#x153; ir reiť­kia ant kal­no esan­Ä?iÄ&#x2026; vie­to­vÄ&#x2122;. Ĺ iuo me­tu ra­jo­nas api­ma Kal­nĹł par­ko te­ri­to­ri­jÄ&#x2026; ir tÄ&#x2122;­sia­si apie 5 km Ne­men­Ä?i­nÄ&#x2014;s link. Vaiz­ din­go­je vie­to­vÄ&#x2014;­je stei­gÄ&#x2014;­si ne­ma­ Ĺžai di­di­kĹł re­zi­den­ci­jĹł, to­dÄ&#x2014;l ĹĄian­ dien tiek daug An­ta­kal­ny­je rō­mĹł, dva­rĹł ir baŞ­ny­Ä?iĹł.

Iki ĹĄiol iť­li­kÄ&#x2122; Sluť­kĹł rō­mai, Sa­ pie­gĹł dva­ras, ku­rio te­ri­to­ri­jo­je ÄŻsi­kō­rÄ&#x2122; li­go­ni­nÄ&#x2014; bei vie­nuo­ly­nas, Pet­ro ir Po­vi­lo baŞ­ny­Ä?ia. Kiek­ vie­no di­di­ko gar­bÄ&#x2014;s rei­ka­las bu­ vo pa­si­sta­ty­ti va­sa­ros re­zi­den­ci­jÄ&#x2026; ar dva­rÄ&#x2026; An­ta­kal­nio te­ri­to­ri­jo­je.

Ra­jo­nas iť­skir­ti­niais pa­sta­ tais te­be­bu­vo puo­ťia­mas ir XX a.

1905â&#x20AC;&#x201C;1907 m. An­ta­kal­nio gat­vÄ&#x2014;s pra­dĹžio­je in­Şi­nie­rius Pet­ras Vi­lei­ ĹĄis pa­sta­tÄ&#x2014; rō­mus, ten ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; Lie­ tu­viĹł moks­lo drau­gi­ja. Juo­se dir­bo ir gy­ve­no lie­tu­viĹł kal­bos pa­triar­ chu lai­ko­mas Jo­nas Ba­sa­na­vi­Ä?ius.

VÄ&#x2014;­liau ÄŻ ĹĄias pa­tal­pas ÄŻsi­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; Lie­ tu­viĹł kal­bos ins­ti­tu­tas.

Sto­vÄ&#x2014;­jo Mil­dos ĹĄven­tyk­la

Le­gen­dos skel­bia, kad pa­go­ny­bÄ&#x2014;s lai­kais ĹĄian­die­nÄ&#x2014;s Pet­ro ir Po­vi­ lo baŞ­ny­Ä?ios vie­to­je bu­vo dei­vÄ&#x2014;s Mil­dos ĹĄven­tyk­la. Ä&#x152;ia bu­vo kō­ re­na­ma am­Şi­no­ji ug­nis, o pa­si­ tar­ti su Ĺžy­niais vyk­da­vo to me­to Lie­tu­vos val­do­vai. Jie taip pat Ä?ia ga­lÄ&#x2014;­da­vo ti­kÄ&#x2014;­tis ir iť­si­gel­bÄ&#x2014;­ti nuo prie­ťų, nes uĹž ĹĄven­to­vÄ&#x2014;s ply­tÄ&#x2014;­jo

ne­per­Şen­gia­mos gi­rios. Ä&#x152;ia pat An­ta­kal­nio miť­kuo­se prie­globs­ Ä?io XIV a. ieť­ko­jo ir Lie­tu­vos ku­ ni­gaikť­Ä?io Ge­di­mi­no sō­nus Jau­ nu­tis.

Pa­vel­dÄ&#x2014;­ta­me iĹĄ tÄ&#x2014;­vo sos­te pa­li­ kuo­nis il­gai neiť­si­lai­kÄ&#x2014;. 1345 m. ÄŻ Vil­niĹł ÄŻsi­ver­ŞÄ&#x2014; KÄ&#x2122;s­tu­Ä?io ir Al­gir­do ka­riuo­me­nÄ&#x2014;s, o jau­nu­tis pa­spru­ ko ÄŻ An­ta­kal­nio miť­kÄ&#x2026;. Pa­sak len­ kĹł is­to­ri­ko Mo­tie­jaus Strij­kovs­kio, atÄ&#x2014;­jus Ĺžie­mai Jau­nu­tis nu­ťa­lo ko­ jas, o beieť­ko­da­mas pa­gal­bos bu­vo suim­tas ir per­duo­tas KÄ&#x2122;s­tu­Ä?iui.

An­ta­kal­nio miť­ kuo­se prie­globs­Ä?io XIV a. ieť­ko­jo ir Lie­ tu­vos ku­ni­gaikť­ Ä?io Ge­di­mi­no sō­nus Jau­nu­tis.

Prig­lau­dÄ&#x2014; ka­riĹł pa­lai­kus

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro An­ta­ kal­nis ta­po ir ka­ro au­kĹł am­Şi­no­jo atil­sio vie­ta. Pu­ťy­ne bu­vo ÄŻreng­ tos ka­ro me­tais kau­ty­nÄ&#x2014;­se Ĺžu­vu­ siĹł ka­riĹł ka­pi­nÄ&#x2014;s. Drau­ge pra­dÄ&#x2014;­ti lai­do­ti Ĺži­no­mi Lie­tu­vos ra­ťy­to­jai, dai­li­nin­kai, vi­suo­me­nÄ&#x2014;s vei­kÄ&#x2014;­jai.

Ka­pi­nÄ&#x2014;s im­tos lai­ky­ti pres­ti­Şi­ nÄ&#x2014;­mis. Jo­se iť­kil­min­gai pa­lai­do­ti ir to­kie ko­mu­nis­tĹł par­ti­jos vei­kÄ&#x2014;­jai kaip An­ta­nas SnieÄ?­kus. At­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bÄ&#x2122; at­si­ra­do Ĺžu­vu­ siĹł prie te­le­vi­zi­jos bokť­to sau­sio 13-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; bei Me­di­nin­kuo­se nu­Şu­dy­ tĹł pa­sie­nie­Ä?iĹł me­mo­ria­las.

2010 m. va­sa­rÄ&#x2026; mi­rÄ&#x2122;s Lie­tu­vos pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas taip pat bu­vo pa­lai­do­tas An­ta­kal­ nio ka­pi­nÄ&#x2014;­se. Ĺ iuo me­tu ĹĄa­lia jo pa­lai­do­ji­mo vie­tos ku­ria­mas Lie­ tu­vos pre­zi­den­tĹł lai­do­ji­mo vie­tĹł komp­lek­sas, kur pa­gal su­ma­ny­ to­jĹł idÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; bus lai­do­ja­mi ki­ti Lie­ tu­vos va­do­vai, jei­gu tik to pa­gei­ daus ar­ti­mie­ji.

Â&#x201E;Â&#x201E;Le­gen­da: pa­go­ny­bÄ&#x2014;s lai­kais ĹĄian­die­nÄ&#x2014;s Pet­ro ir Po­vi­lo baŞ­ny­Ä?ios

vie­to­je bu­vo dei­vÄ&#x2014;s Mil­dos ĹĄven­tyk­la.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ&#x2014;s nuo­tr.

8

ĹĄeĹĄtADIENIS, lapkriÄ?io 10, 2012

iĹĄ arÄ?iau gimnazijos ĹžvaigĹždÄ&#x2014;s

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

GraĹžiĹł atsiliepimĹł ne­ trĹŤksta mokyklos garbÄ&#x2014;s sveÄ?iĹł knygoje. PrieĹĄ dau­ gelÄŻ metĹł baigÄ&#x2122; mokyklÄ&#x2026; ir iĹĄgarsÄ&#x2014;jÄ&#x2122; ĹžmonÄ&#x2014;s gim­ tosios mokslo ÄŻstaigos ne­ pamirĹĄta. PadÄ&#x2014;kos skam­ ba ne tik uĹž Ĺžinias, bet ir uĹž suteiktÄ&#x2026; laisvÄ&#x2122; kurti.

Gim­na­zi­ja iĹĄug­dy­tĹł ta­len­tĹł ne­be­sus­kai­Ä?iuo­ja An­ta­kal­nio vi­du­ri­nÄ&#x2014; mo­kyk­la nuo ĹĄiĹł me­tĹł rug­sÄ&#x2014;­jo di­dĹžiuo­ja­ si gim­na­zi­jos sta­tu­su. Ta­Ä?iau iĹĄ tie­sĹł ĹĄi ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­ga kur kas se­nes­nÄ&#x2014;. Jai â&#x20AC;&#x201C; ne vie­ni ir net ne de­ťimt.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sau­go uni­ka­lius at­si­mi­ni­mus

Â&#x201E;Â&#x201E;Am­Şius: il­giau­siai An­ta­kal­nio gim­na­zi­jo­je dir­ban­tis Ĺžmo­gus â&#x20AC;&#x201C; rať­ti­nÄ&#x2014;s

ve­dÄ&#x2014;­ja N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ki­tÄ&#x2026;­met ĹĄvÄ&#x2122;s sa­vo dar­bo ĹĄio­je ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­go­ je 40-me­tÄŻ. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ&#x2014;s nuo­tr.

Lie­tu­viť­kai An­ta­kal­nio gim­na­zi­jai ly­giai tiek, kiek Ä?ia rať­ti­nÄ&#x2014;s ve­dÄ&#x2014;­ja dir­ba Ni­jo­lÄ&#x2014; Mar­ge­lie­nÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x201C; be­veik 40 me­tĹł.

Rať­ti­nin­kÄ&#x2014;s ka­bi­ne­tas â&#x20AC;&#x201C; tai ir ar­ chy­vas, ir bib­lio­te­ka, ir mu­zie­jus vie­na­me. Mo­te­ris per ke­lis de­ťimt­ me­Ä?ius Ä?ia su­kau­pÄ&#x2014; mil­Şi­niť­kÄ&#x2026; An­ ta­kal­nio is­to­ri­jos, mo­kyk­los stei­gi­ mo do­ku­men­tĹł, gar­se­ny­biĹł pa­ra­ťų ko­lek­ci­jÄ&#x2026;, re­gist­ruo­ja moks­lei­viĹł skai­Ä?iĹł nuo pat jos ÄŻsi­stei­gi­mo. â&#x20AC;&#x17E;Dau­giau­sia mo­ki­niĹł mo­kyk­lo­je bu­vo nuo 2002 iki 2005 m., dau­giau nei 1600. Da­bar kiek ma­Şiau. Per­ nai bu­vo 1200, bet vis vien pa­tal­pĹł trĹŤks­taâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014;.

Pro mo­ters akis yra praÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; de­ ĹĄim­tys, jei­gu ne ĹĄim­tai gar­se­ny­biĹł, jĹł at­Şa­lĹł, pa­si­kei­tÄ&#x2014; ke­li mo­kyk­los va­do­vai, iki ĹĄiol at­vyks­ta tar­pu­ka­ riu ĹĄi­Ä?ia stu­di­ja­vu­siĹł len­kĹł eks­kur­ si­jos.

Jos ka­bi­ne­te esan­Ä?io­je gar­bÄ&#x2014;s sve­Ä?iĹł kny­go­je sa­vo lin­kÄ&#x2014;­ji­mus mo­kyk­lai pa­li­kÄ&#x2122; ir pa­ra­ťus vie­ nÄ&#x2026; ĹĄa­lia ki­to pa­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; yra pre­zi­den­ tai Al­gir­das Bra­zaus­kas bei Val­das Adam­kus, prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius, dai­ni­nin­kas And­rius Ma­ mon­to­vas. Ĺ tai tarp do­ku­men­tĹł ma­ty­ti gru­ pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Fo­jeâ&#x20AC;&#x153; na­rio Ar­nol­do Lu­ko­ ĹĄiaus ­lin­kÄ&#x2014;­ji­mas: â&#x20AC;&#x17E;AÄ?iĹŤ ĹĄiai mo­ kyk­lai, kad ma­ne Ä?ia kai ko iť­mo­kÄ&#x2014;.

La­bai aÄ?iĹŤ, kad daug kÄ&#x2026; lei­do. Ti­ kiu, kad ji ir to­liau bus lais­viau­ sia!â&#x20AC;&#x153;, ar­ba A.Ma­mon­to­vo Ĺžo­dĹžiai: â&#x20AC;&#x17E;18-a vi­du­ri­nÄ&#x2014; man vi­suo­met bus kaip vie­ta, ku­rio­je iť­gy­ve­nau gra­ Ĺžiau­sius jau­nys­tÄ&#x2014;s ir paaug­lys­tÄ&#x2014;s me­tus... aÄ?iĹŤ uĹž tai, kad esa­te...â&#x20AC;&#x153; ÄŽsi­dar­bi­no, nes iť­te­kÄ&#x2014;­jo

N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014; mo­kyk­lo­je ÄŻsi­dar­ bi­no sek­da­ma sa­vo vy­ro pÄ&#x2014;­do­mis.

1973 m. ÄŻ bu­vu­sios len­kĹł mo­kyk­ los pa­tal­pas ÄŻsi­kÄ&#x2014;­lu­sio­je lie­tu­viť­ko­ je ať­tuon­me­tÄ&#x2014;­je mo­kyk­lo­je ĹŤk­ve­ dĹžiu ÄŻsi­dar­bi­no mo­ters vy­ras, o po po­ros mÄ&#x2014;­ne­siĹł jo pÄ&#x2014;d­sa­kais pa­se­ kÄ&#x2014; ir ji pa­ti.

PrieĹĄ tai po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tō­ ro­je dir­bu­si mo­te­ris sa­vo atÄ&#x2014;­ji­mo ÄŻ ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­gÄ&#x2026; ne­bu­vo lin­ku­si su­ reikť­min­ti. Ne­si­gai­li ji ir nu­dir­bu­si ĹĄi­tiek me­tĹł vie­no­je vie­to­je. â&#x20AC;&#x17E;Iť­te­kÄ&#x2014;­jau, pa­si­kei­tÄ&#x2014; ap­lin­ky­bÄ&#x2014;s, pa­dÄ&#x2014;­tis, o Ä?ia at­si­ra­do pa­siō­ly­mas dirb­ti ar­Ä?iau na­mĹł, kō­rÄ&#x2014;­si mo­kyk­ la, ieť­ko­jo Ĺžmo­niĹł ir atÄ&#x2014;­jauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­ sa­ko­ji­mÄ&#x2026; pra­dÄ&#x2014;­jo N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014;.

Grin­dis gran­dÄ&#x2014; mil­te­liais

Nau­jo­ji mo­kyk­la at­vy­kÄ&#x2014;­lius pa­si­ ti­ko ne­pa­si­ruo­ťu­si. Grei­Ä?iau at­ virkť­Ä?iai â&#x20AC;&#x201C; ap­tru­pÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s tin­kas, iť­ lō­Şi­nÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; suo­lai, kiau­ri lan­gai ir po pur­vo sluoks­niu pa­si­slÄ&#x2014;­pÄ&#x2122;s par­ ke­tas. Rať­ti­nÄ&#x2014;s ve­dÄ&#x2014;­jos nuo­mo­ ne, Ĺžo­dis â&#x20AC;&#x17E;nau­jasâ&#x20AC;&#x153; mo­kyk­lai ne­ la­bai ti­ko. â&#x20AC;&#x17E;Mo­kyk­la bu­vo siau­bin­ga. Par­ ke­tÄ&#x2026; rei­kÄ&#x2014;­da­vo plau­ti mil­te­liais.

Mes vi­si plau­da­vom, o jo po pur­ vo sluoks­niu ne­si­ma­tÄ&#x2014; dar la­bai il­ gai, kol spe­cia­lia ma­ťi­na jo ne­nug­ ran­dÄ&#x2014;. O kÄ&#x2026; jau kal­bÄ&#x2014;­ti apie sie­nas, suo­lus, tua­le­tus. Siau­bas bu­vo.

Ne­nau­jos juk pa­tal­posâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­si­ mi­nÄ&#x2014; pa­ťne­ko­vÄ&#x2014;.

Sklan­dÄ&#x2014; ne­ge­ros kal­bos

â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naâ&#x20AC;&#x153; ne kar­tÄ&#x2026; ra­ťÄ&#x2014; apie pa­sta­rai­siais me­tais An­ta­kal­nio mo­kyk­lÄ&#x2026; ka­ma­vu­sÄŻ pa­tal­pĹł klau­si­ mÄ&#x2026;. Ĺ iuo me­tu po vie­nu sto­gu mo­ ko­si per 1200 gim­na­zis­tĹł ir pro­ gim­na­zi­jos moks­lei­viĹł.

An­ta­kal­nis vi­suo­met bu­vo pres­ti­Şi­nis ra­ jo­nas. Ä&#x152;ia bu­vo ra­ťy­ to­jĹł na­mai, gy­ve­no daug Ĺžmo­niĹł, tad ir ga­biĹł vai­kĹł ne­trō­ko.

Per­pil­dy­tos An­ta­kal­nio ug­dy­ mo ÄŻstai­gos bend­ruo­me­nÄ&#x2014; anks­ Ä?iau pra­ťÄ&#x2014; ku­ria­mai pro­gim­na­zi­jai ati­duo­ti pus­tuť­tÄ&#x2014;s ru­sĹł bei len­kĹł J.Le­le­ve­lio mo­kyk­los pa­tal­pas, bet Vil­niaus po­li­ti­kai su­ti­ko jai skir­ ti ne vi­sas, o pu­sÄ&#x2122; J.Le­le­ve­lio mo­ kyk­los pa­tal­pĹł. Kai ku­rie anuo­met ĹĄiuo at­ve­ju ÄŻĹžvel­gÄ&#x2014; len­kĹł at­sto­ vĹł Vil­niaus ta­ry­bo­je sie­kÄŻ iť­lai­ky­ ti mo­kyk­los pa­tal­pas sa­vo tau­tie­ Ä?iams.

N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014;, mo­kyk­lo­je dir­ ban­ti nuo jos ÄŻsi­kraus­ty­mo ÄŻ ĹĄias pa­tal­pas 1973 m., pri­si­me­na, kad ir anuo­met sklan­dÄ&#x2014; kal­bos dÄ&#x2014;l lie­ tu­viĹł moks­lei­viĹł disk­ri­mi­na­ci­jos.

Pa­tal­pos, ÄŻ ku­rias ÄŻkÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; lie­tu­vius, ka­dai­se pri­klau­sÄ&#x2014; len­kams. Ta­Ä?iau mies­to val­dĹžia iť­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; juos ÄŻ nau­jas â&#x20AC;&#x201C; kÄ&#x2026; tik pa­sta­ty­tos mo­kyk­los An­ ta­kal­nio g. 23. â&#x20AC;&#x17E;Tai da­bar­ti­nÄ&#x2014; J.Le­le­ve­lio mo­ kyk­la. Ta­da, kai jÄ&#x2026; sta­tÄ&#x2014;, kal­bÄ&#x2014;­ta, kad pa­sta­Ä?ius ÄŻ jÄ&#x2026; ÄŻsi­kels lie­tu­viai.

Bet kai bai­gÄ&#x2014;, ati­da­vÄ&#x2014; jÄ&#x2026; len­kams ir ru­sams, o mums per­da­vÄ&#x2014; se­nas

len­kĹł mo­kyk­los pa­tal­pas, vi­siť­kai nu­dreng­tas. Bu­vo tuo­met ne­ma­Şai kal­bĹł, kad lie­tu­viams nau­jĹł pa­tal­ pĹł pa­gai­lÄ&#x2014;­jo, o ati­da­vÄ&#x2014; val­dĹžia jas sa­viems â&#x20AC;&#x201C; ru­sams ir len­kamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; N.Mar­ge­lie­nÄ&#x2014;.

Gir­dÄ&#x2014;­jo brÄ&#x2026;z­gi­nant gi­ta­ras

Dien­rať­Ä?io pa­ťne­ko­vÄ&#x2014; ne­ga­lÄ&#x2014;­jo daug pa­pa­sa­ko­ti apie moks­lei­vius, ta­Ä?iau kai ku­rie jos at­min­tin ÄŻsi­rÄ&#x2014;­ ĹžÄ&#x2014; ypaÄ? gi­liai. Tai lai­dĹł ve­dÄ&#x2014;­ju ta­ pÄ&#x2122;s Ar­nas Kli­veÄ?­ka, re­Şi­sie­rÄ&#x2014; Da­lia Ibel­haup­tai­tÄ&#x2014;, muzikantai A.Ma­ mon­to­vas, A.Lu­ko­ťius ir ki­ti gru­ pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Fo­jeâ&#x20AC;&#x153; na­riai. â&#x20AC;&#x17E;An­ta­kal­n is vi­s uo­m et bu­vo pres­ti­Şi­nis ra­jo­nas. Ä&#x152;ia bu­vo ra­ťy­ to­jĹł na­mai, gy­ve­no daug Ĺžmo­niĹł, tad ir ga­biĹł vai­kĹł ne­trō­ko. Ne­bu­ vau mo­ky­to­ja, ne­bend­ra­vau su jais tie­sio­giai, bet kai ku­riĹł jĹł bu­vo neį­ma­no­ma ne­pas­te­bÄ&#x2014;­ti. Pa­vyz­ dĹžiui A.Ma­mon­to­vo, A.Lu­ko­ťiaus.

Ei­ni na­mo, o jie sÄ&#x2014;­di ir barť­ki­na sa­ vo gi­ta­rom. Gal ir ne­bu­vo ÄŻpras­ta, bet pyk­ti ne­bu­vo dÄ&#x2014;l koâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; bō­si­ mas mo­kyk­los ĹžvaigŞ­des pri­si­mi­ nÄ&#x2014; rať­ti­nin­kÄ&#x2014;.

Pa­si­gen­da grieŞ­tes­nÄ&#x2014;s tvar­kos

N.Mar­ge­lie­nei at­ro­do, kad anuo­ met bō­ta dau­giau dis­cip­li­nos, dau­ giau tvar­kos. Da­bar vai­kai kur kas la­biau pa­dy­kÄ&#x2122;, tad mo­ky­to­jams juos sun­kiau su­val­dy­ti. DÄ&#x2014;l su­si­ da­riu­sios pa­dÄ&#x2014;­ties mo­te­ris lin­ku­si kal­tin­ti ir tÄ&#x2014;­vus. â&#x20AC;&#x17E;Vai­kai per tuos me­tus la­bai pa­ si­kei­tÄ&#x2014;. Anuo­met ge­res­ni bu­vo, ga­ lÄ&#x2014;­da­vai su jais bend­rÄ&#x2026; kal­bÄ&#x2026; ras­ti.

Da­bar jau kur kas blo­giau. Mo­ky­to­ jai, ge­ri spe­cia­lis­tai, atei­na, bet su jais ne­su­sit­var­ko. Da­bar vai­kai tik lais­vÄ&#x2122; Ĺži­no, sa­vo tei­ses, o ĹĄtai pa­ rei­gĹł jo­kiĹł ne­no­ri tu­rÄ&#x2014;­ti. Bet nÄ&#x2014;­ ra ko ste­bÄ&#x2014;­tis, juk kar­tais tÄ&#x2014;­vas pa­ si­ro­do mo­kyk­lo­je, kai jo vai­kas jau dvy­lik­to­kas. Ir ta­da ste­bi­si, ko­dÄ&#x2014;l taip blo­gai mo­ko­siâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pik­ti­no­si pa­ťne­ko­vÄ&#x2014;.

Is­to­ri­ja Â&#x201E;Â&#x201E;1930â&#x20AC;&#x201C;1973 m. vei­kÄ&#x2014; len­kĹł ber­niu­

kĹł ir mer­gai­Ä?iĹł gim­na­zi­ja; Â&#x201E;Â&#x201E;1973 m. ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; lie­tu­viĹł 1-oji ať­ tuon­me­tÄ&#x2014; mo­kyk­la; Â&#x201E;Â&#x201E;1978 m. ÄŻstai­ga ta­po 18-Ä&#x2026;ja vi­du­ri­

ne mo­kyk­la; Â&#x201E;Â&#x201E;1996 m. ji pa­va­din­ta An­ta­kal­nio vi­

du­ri­ne mo­kyk­la; Â&#x201E;Â&#x201E;2012 m. pa­tal­po­se ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; An­ta­kal­

nio gim­na­zi­ja ir pro­gim­na­zi­ja.

13

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis „Vic­to­ria Sec­ret“ gro­žy­bės

Mirš­tanti Ne­gy­vo­ji jū­ra Kol Iz­rae­lis ir Jor­da­ni­ja kra­to­si at­ sa­ko­my­bės ir ne­sku­ba im­tis ryž­ tin­gų veiks­mų, Ne­gy­vo­ji jū­ra trau­ kia­si re­kor­di­niu grei­čiu.

Kal­ti­nin­kų paieš­kos

k, kiek sa­vo dar­be bū­tų už­dir­bęs tik per 800 me­tų.

i­li­jo­nie­rius

„Reu­ters“ nuo­tr.

kad jiems ir­gi rei­kia. Mi­li­jo­nas – tai mil­ži­niš­ki pi­ni­gai, bet jų ne­pa­ kan­ka vi­siems pa­dė­ti.“

Lo­te­ri­jų lai­mė­to­jų li­ki­mai

Sva­jo­nė – bib­lio­te­ka

Bri­tas Mi­chae­las Car­rol­las iš Nor­

S.Ku­ma­ras go­džiai skai­to nau­jie­ nas, žiū­ri do­ku­men­ti­nius fil­mus ir skai­to ne­se­niai įsi­gy­tas kny­gas. „Ka­da nors no­rė­čiau tap­ti psi­ cho­lo­gi­jos dės­ty­to­ju. Dar no­rė­čiau pa­sta­ty­ti sa­vo bib­lio­te­ką“, – sva­jo­ nė­mis da­li­jo­si vy­ras.

S.Ku­ma­ras ga­vo daug pa­siū­ly­ mų fil­muo­tis fil­muo­se ir te­le­vi­zi­ jos lai­do­se. Jis at­me­tė vi­sus, iš­sky­ rus in­diš­ką „Šo­kių su žvaigž­dė­mis“ ana­lo­gą, – ten da­ly­va­vo ke­le­tą sa­ vai­čių.

Psi­cho­lo­gai sa­ko, kad įvy­kiai, pa­na­šūs į tuos, ku­riuos iš­gy­ve­no S.Ku­ma­ras, la­bai kei­čia žmo­nes.

Bet šis vy­ras tei­gia, kad po sa­vo per­ga­lės be­veik ne­ pa­si­kei­tė. Jo ne­vi­lio­ja ir did­mies­čių švie­ sos, jis ne­no­ri iš­ va­žiuo­ti iš sa­vo mies­te­lio. „Aš toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ ras, koks bu­vau iki per­ga­lės. Ir atei­ty­je no­rė­čiau lik­ti toks pat Sus­ hi­las Ku­ma­ras“, – sa­kė jis.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

fol­ko lo­te­ri­jo­je lai­mė­tus 9,7 mln. sva­rų ster­lin­gų per aš­tuo­ne­rius me­ tus iš­lei­do iki pa­sku­ti­nio cen­to.

Itin sū­rus eže­ras per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių dėl pra­mo­nės po­vei­ kio ir ga­ra­vi­mo nu­se­ko 1,5 m. Tai grei­čiau­sias ny­ki­mo tem­pas nuo praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­ me­čio, kai Iz­rae­lio hid­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba pra­dė­jo sis­te­min­gai ste­ bė­ti šios jū­ros būk­lę. Or­ga­ni­za­ci­jos „Ar­ti­mų­jų Ry­tų že­mės drau­gai“ di­rek­to­rius Gi­do­nas Brom­ber­gas įvar­di­ja du kal­ti­nin­kus – Iz­rae­lio bend­ro­vę „Is­rael Che­mi­cals“ ir Jor­da­ni­jos „Arab Po­tash“. „Tai ne­tu­ri pre­ce­den­to ir by­lo­ ja, kad mes tu­ri­me pri­vers­ti pra­ mo­nę pa­keis­ti ga­my­bos pro­ce­są“, – sa­kė jis.

Trą­šų ža­lia­vos po­ta­šo ga­min­to­ jai var­žo­si dėl van­dens su tu­riz­mo pra­mo­ne, ku­ri per­nai prie Ne­gy­ vo­sios jū­ros su­trau­kė 850 tūkst. sve­čių. Pa­gal lan­ky­to­jų skai­čių ji ap­len­kė ne­tgi Iz­rae­lio sos­ti­nę Tel Avi­vą ir Ela­to ku­ror­tą. Ne­gy­vą­ją jū­rą se­ki­na ne tik van­dens pum­

414 metrų

žemiau jūros lygio tyvūliuoja Negyvoji jūra.

pa­vi­mas iš jos. Ūki­nin­kai nu­krei­ pia į sa­vo lau­kus van­de­nį iš Jor­da­ no upės, ku­ri įte­ka ir į Ne­gy­vą­ją jū­rą. Pas­ta­ro­sios pa­kran­tė­se su­si­ for­ma­vo dau­bų, ku­rios ke­lia pa­vo­ jų ir žmo­nių gy­vy­bei.

Ne­gy­vo­sios jū­ros šiau­ri­nė­je pa­ kran­tė­je, ku­rios il­gis prieš pus­ šim­tį me­tų sie­kė 75 km, o da­bar – tik 55, ku­ror­ti­nin­kai ato­sto­gau­ to­jams siū­lo pur­vo vo­nias ir mi­ne­ ra­li­nių van­de­nų pro­ce­dū­ras.

Da­bar tu­ris­tai, no­rin­tys pa­si­ ner­ti į de­šim­čia kar­tų sū­res­nį van­ de­nį nei van­de­ny­no, tu­ri ke­lio­li­ ka pa­pil­do­mų mi­nu­čių va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ar­ba dar il­giau ei­ti pės­ čio­mis.

Sten­gia­si, bet re­zul­ta­tų nė­ra

„Is­rael Che­mi­cals“ nei­gia kal­ti­ ni­mus per di­de­liu van­dens pum­ pa­vi­mu ir tvir­ti­na jau du de­šimt­ me­čius kas­met su­nau­do­jan­ti nuo 150 iki 170 mln. ku­bi­nių met­rų van­dens. „Pag­rin­di­nė jū­ros ly­gio ma­ žė­ji­mo prie­žas­tis yra ta, kad vi­ sos re­gio­no vals­ti­jos su­nau­do­ja vis dau­giau van­dens, ku­ris įte­ka į Ne­gy­vą­ją jū­rą, ypač iš Jor­da­no upės“, – paaiš­ki­no bend­ro­vė.

Ji tei­gė už nau­do­ji­mą­si jū­ra mo­ kan­ti ne­men­kas kom­pen­sa­ci­jas, ku­rios per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­ dvi­gu­bė­jo. „Mes da­ro­me vis­ką, kas įma­ no­ma, kad iš­sau­go­tu­me Ne­gy­vą­ją jū­rą, ku­ri kas­met trau­kia­si, – sa­ kė Jor­da­ni­jos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai Is­sa Shbou­las.

– Nuo­lat rei­ka­lau­ja­me iš po­ta­šo bend­ro­vių to­bu­lin­ti tech­no­lo­gi­jas

ir ma­žin­ti nei­gia­mą po­vei­kį Ne­gy­ vo­sios jū­ros ly­giui.“ Abe­jo­ti­nas pro­jek­tas

Kol abi ša­lys kra­to­si at­sa­ko­my­ bės, eks­per­tai ra­gi­na sku­biau im­ tis veiks­mų. Fo­tog­ra­fo Spen­ce­rio Tu­nic­ko da­ry­ta nuo­gos mi­nios nuo­trau­ka per­nai at­krei­pė pa­sau­ lio vi­suo­me­nės dė­me­sį į dau­bas ir siau­rė­jan­čius kran­tus že­miau­sio­je pla­ne­tos sau­su­mos vie­to­je, esan­ čio­je 414 m že­miau jū­ros ly­gio. Šian­dien ši vie­ta pa­si­kei­tė neat­ pa­žįs­ta­mai.

Dėl saus­rų, van­dens nu­krei­pi­ mo į že­mės ūkį ir trą­šų ga­min­to­ jų veik­los Ne­gy­vo­sios jū­ros pa­vir­ šiaus plo­tas su­ma­žė­jo jau be­veik treč­da­liu. Spau­džia­mi Pa­sau­lio ban­ko Iz­rae­lis ir Jor­da­ni­ja ban­ do ieš­ko­ti išei­čių. Vie­na jų – pa­ sta­ty­ti 180 km il­gio vamz­dy­nus iš Rau­do­no­sios jū­ros ir jos van­de­niu pa­pil­dy­ti Ne­gy­vą­ją jū­rą.

Bet eks­per­tai įspė­ja, kad van­ de­nį mai­šy­ti ri­zi­kin­ga, ypač jei­ gu jo kie­kis vir­ši­ja 300 mln. ku­ bi­nių met­rų per me­tus, nes ga­li pra­dė­ti for­muo­tis gip­sas ir įvai­ riau­si mik­roor­ga­niz­mai. Ne­gy­vo­ sios jū­ros me­ti­nis van­dens de­fi­ci­ tas, anot G.Brom­ber­go, sie­kia 700 mln. ku­bi­nių met­rų.

Jis siū­lo ki­to­kį bū­dą: „Mes ra­ gi­na­me Jor­da­ni­ją ir Iz­rae­lį priim­ti to­kius įsta­ty­mus, kad Ne­gy­vo­sios jū­ros van­duo įgau­tų kai­ną, kad van­dens pum­pa­vi­mas bū­tų li­cen­ ci­juo­ja­mas ir tiks­liai ste­bi­mas. Juk vi­si ki­ti van­dens iš­tek­liai iš­gau­na­ mi pa­gal li­cen­ci­jas.“ „The In­de­pen­dent“ inf.

Mes ra­gi­na­ me Jor­da­ni­ ją ir Iz­rae­lį priim­ti to­ kius įsta­ ty­mus, kad Ne­gy­vo­ sios jū­ros van­duo bū­ tų li­cen­ci­ juo­ja­mas ir tiks­liai ste­ bi­mas.

Pa­gy­ve­nu­sių ka­na­die­čių po­ra Al­

le­nas ir Vio­let Lar­ge’ai lai­mė­jo 11,3 mln. JAV do­le­rių ir 98 pro­c. šios su­ mos ati­da­vė lab­da­rai, o li­ku­sius pi­ ni­gus pa­si­li­ko juo­dai die­nai.

Ame­ri­kie­čiui Wil­lia­mui Pos­tui

1988-ai­siais lai­mė­ti 16 mln. do­le­ rių at­ne­šė daug ne­ma­lo­nu­mų. Kol jis de­šimt me­tų taš­kė pi­ni­gus na­ mams, au­to­mo­bi­liams ir jach­toms, bro­lis vie­ną die­ną ne­tgi pa­ban­dė pa­sam­dy­ti žu­di­ką ir jo at­si­kra­ty­ti.

Bri­tas sunk­ve­ži­mio vai­

ruo­t o­j as Matt­h ew Brea­chas praė­ ju­s ių me­t ų ko­vą lai­mė­ jo 18 mln. s v a ­r ų s t e r l­ i n ­ gų, bet taip ir ne­p a­l i­ ko dar­ bo ir ne­ p a ­k e i t­ ė nei sa­v o kuk­laus bu­ to, nei se­nu­čio au­to­mo­bi­lio.

Neiš­gir­do: ori­gi­na­lus ame­ri­kie­čių fo­tog­ra­fo S.Tu­nic­ko ban­dy­mas at­kreip­ti dė­me­sį

į Ne­gy­vo­sios jū­ros trau­ki­mą­si ne­da­vė jo­kio re­zul­ta­to.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

16p.

Futbolininkai T.Danilevičius ir M.Stankevičius globoja socialinį projektą vaikams.

sportas@diena.lt ????

Redaktorius ??

Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

???? ??

Tau­ti­nis fut­bo­las – su striel­kių au

Lie­tu­vos fut­bo­lo ve­ži­mas pa­sie­kė dar vie­ ną fi­ni­šą – šį sa­vait­ga­lį baigsis A ly­gos čem­ pio­na­tas, bet jau ge­ro­kai anks­čiau bu­vo ži­ no­ma, kad ga­ji tra­di­ci­ja – nė vie­no se­zo­no be skan­da­lo – ne­bus pa­žeis­ta.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Įvyk­dė pla­ną su­nai­kin­ti

A ly­gos star­tas, kaip įpras­ta, bu­ vo ap­kai­šy­tas skam­biais lo­zun­gais ir am­bi­cin­gais pla­nais. Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) va­do­vai džiū­ga­vo, kad A ly­ga po per­trau­ kos vėl tu­rės dvi Vil­niaus ko­man­ das – kon­ku­ren­ci­ją „Žal­gi­riui“ tu­ rė­jo su­da­ry­ti I ly­gos čem­pio­nas REO klu­bas.

Ty­kiai, ra­miai ir be triukš­mo – taip star­ta­vo A ly­gos nau­jo­kai, ta­ čiau se­zo­nui įsi­bė­gė­jus paaiš­kė­ jo, kad tai te­bu­vo ty­la prieš aud­rą.

Lie­pos vi­du­ry­je plyks­te­lė­jo skan­ da­las. Nu­si­kal­tė­liais LFF va­do­vus pa­va­di­nęs REO nu­spren­dė ne tik pa­si­trauk­ti iš A ly­gos, bet ap­skri­tai din­go iš ša­lies fut­bo­lo že­mė­la­pio. „Ne­no­ri­me bū­ti nu­si­kal­tė­lių sta­ ty­ti­nių įkai­tais or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­ rio­je spren­di­mai prii­ma­mi ne re­ mian­tis nuo­sta­tais, o pa­slap­čia, striel­kė­se“, – pro­tes­tą prieš LFF ofi­cia­liai iš­dės­tė REO va­do­vai.

Konf­lik­tas ki­lo po to, kai LFF ne­ mo­ty­vuo­tu ir vie­na­ša­liš­ku spren­ di­mu pa­slap­čio­mis atė­mė iš Vil­ niaus klu­bo tei­sę da­ly­vau­ti UE­FA re­gio­nų tau­rės var­žy­bo­se, ku­rią eki­pa iš­ko­vo­jo per­nai lai­mė­ju­si I ly­gos var­žy­bas. „Pra­lai­mė­jo­me ne­ly­gio­je ko­vo­ je su funk­cio­nie­riais, įgy­ven­di­nu­ siais pla­ną dėl stai­giai ir ne­ti­kė­tai iš­ki­lu­sios nau­jos sos­ti­nės fut­bo­lo ko­man­dos su­nai­ki­ni­mo“, – tvir­

ti­no REO klu­bas ofi­cia­lia­me pra­ ne­ši­me, o prieš­ta­rin­gos re­pu­ta­ci­ jos LFF vai­ri­nin­kas Ju­lius Kve­da­ras sa­vo sklan­džiai iš­gul­dy­ta­me at­vi­ ra­me laiš­ke at­si­kir­to: jie sko­lin­ gi tei­sė­jams, ku­riuos pa­tys su­ge­ba įti­kin­ti „priim­ti ku­rio­ziš­kus spren­ di­mus, kar­tais pra­si­len­kian­čius su ele­men­ta­ria lo­gi­ka“.

Už­sie­nie­čių lab­da­ra

REO klu­bas prieš čem­pio­na­to star­ tą neat­ro­dė pro­ble­miš­kas, o Klai­ pė­dos „At­lan­tas“ šok­di­no LFF vir­ šū­nė­les pa­gal sa­vo dū­de­lę.

Il­ga­me­tis uos­ta­mies­čio ko­man­ dos va­do­vas Va­cys Le­ke­vi­čius se­zo­ no iš­va­ka­rė­se tra­di­ciš­kai ne­sun­kiai įti­ki­no LFF funk­cio­nie­rius rep­re­ zen­ta­ci­nei Klai­pė­dos eki­pai išim­ties tvar­ka su­teik­ti A ly­gos li­cen­ci­ją.

Nors V.Le­ke­vi­čiaus kur­ti ver­ba­ li­niai pla­nai kaip vi­sad at­ro­dė am­ bi­cin­gi, li­kus 10 die­nų iki ofi­cia­laus A ly­gos star­to klu­bo li­ki­mas ky­bo­jo ant la­bai plo­no plau­ko. Čem­pio­na­ tui klai­pė­die­čius ruo­šu­siam olim­pi­ niam čem­pio­nui Ar­mi­nui Nar­be­ko­ vui su­si­siek­ti su Klai­pė­dos fut­bo­lo ca­ru va­di­na­mu V.Le­ke­vi­čiu­mi ta­ po neį­ma­no­ma mi­si­ja. Žai­dė­jai nu­ spren­dė iš­si­skirs­ty­ti ir ne­si­tre­ni­ruo­ ti, o ži­nios, kad de­ry­bos su nau­jais in­ves­tuo­to­jais at­si­dū­rė ak­la­vie­tė­je, vis daž­niau pa­si­ro­dy­da­vo dien­raš­čių pus­la­piuo­se. „Pa­var­gau nuo V.Le­ke­ vi­čiaus int­ri­gų“, – tren­kęs du­ri­mis pa­reiš­kė A.Nar­be­ko­vas.

Ga­liau­siai fut­bo­lo bend­ruo­me­ nė iš­gir­do apie V.Le­ke­vi­čiaus suo­

Skan­da­las: REO klu­bo ir LFF konf­lik­tas dar kar­tą ap­nuo­gi­no ša­lies fut­

bo­lo skau­du­lius.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Ten­den­ci­ja: į tau­ti­nio fut­bo­lo rung­ty­nes su­si­ren­ka vis ma­žiau žiū­ro­vų.

kal­bį su Klai­pė­dos ap­skri­ties fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos va­do­vu Ro­mual­du Jo­nai­čiu. Daug me­tų kri­ti­ka­vęs V.Lekevičių, šis funk­cio­nie­rius pa­ ts pa­si­ry­žo tap­ti uos­ta­mies­čio fut­ bo­lo gel­bė­to­ju.

Vis­ dėlto sun­kiai pra­dė­jęs pir­ me­ny­bes „At­lan­tas“ įsi­bė­gė­jo.

Lū­žis įvy­ko lie­pą, kai į pa­sku­ti­ nė­je vie­to­je bu­vu­sį klu­bą bū­riais pra­dė­jo plūs­ti žai­dė­jai iš už­sie­nio – Kroa­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Ka­na­dos, Ita­li­jos. Vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu pa­ skir­tas pran­c ū­zas Se­bas­t ie­n as Ro­que­sas, o spor­to di­rek­to­riaus pa­rei­gas pe­rė­mė ita­las Gior­gio Bis­ so­nas. Su­tar­ta, kad klu­bo nau­jo­kai iki se­zo­no pa­bai­gos dirbs vel­tui, o jei re­zul­ta­tai ir žai­di­mas ten­kins klu­bo va­do­vy­bę, su jais bus su­da­ ry­tos su­tar­tys.

Sir­ga­liai – prieš sa­vus

Išt­rauk­ti klu­bą iš pa­sku­ti­nės vie­ tos nu­si­tei­kę va­do­vai pa­sie­kė sa­ vo. „At­lan­to“ žai­di­mas aki­vaiz­džiai pa­ge­rė­jo, o fi­ni­šuo­jant se­zo­nui klai­pė­die­čiams pa­vy­ko ap­lenk­ti Tau­ra­gės „Tau­rą“. Be to, Klai­pė­ dos klu­bas su­ge­bė­jo pra­si­brau­ti į LFF tau­rės var­žy­bų pus­fi­na­lį.

De­ja, se­zo­no pa­bai­go­je virš uos­ ta­mies­čio fut­bo­lo vėl pra­dė­jo kaup­tis niū­rūs de­be­sys. Ko­man­ dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris S.Ro­que­ sas vie­šai pa­reiš­kė, kad ry­toj vyk­ sian­tis su­si­ti­ki­mas su „Tau­ru“ jam bus pa­sku­ti­nis. „No­rė­čiau lik­ti ir pra­tęs­ti dar­bą su šia ko­man­da, ta­ čiau klu­bo va­do­vai apie tai ne­kal­ba ir net ne­ban­do su ma­ni­mi su­si­siek­ ti, to­dėl po pa­sku­ti­nių rung­ty­nių A ly­go­je at­si­svei­kin­siu su fut­bo­li­ nin­kais, ger­bė­jais ir per­so­na­lu“, – nuo­skau­dos ne­slė­pė pran­cū­zas.

Kal­ba­ma, kad, S.Ro­que­sui pa­li­ kus po­stą, su eki­pa ne­tru­kus at­si­ svei­kins ir se­zo­no vi­du­ry­je „At­lan­ tą“ su­stip­ri­nę le­gio­nie­riai, taip pat tu­rė­ję pro­gos su­si­pa­žin­ti su lie­tu­ viš­ko­jo fut­bo­lo ypa­tu­mais.

Lie­pą per rung­ty­nes tarp Vil­ niaus „Žal­gi­rio“ ir „At­lan­to“ uos­ ta­mies­čio sir­ga­liai už­puo­lė tri­ bū­no­je sė­din­čius sa­vo ko­man­dos le­gio­nie­rius juo­dao­džius! „At­lan­ to“ nau­jo­kai, ku­rių dau­gu­ma at­ vy­kę iš Pran­cū­zi­jos, įkrė­tė į kai­lį už­puo­li­kams – vie­nas chu­li­ga­nas su­muš­tas iki krau­jo, taip pat nu­ ken­tė­jo be­si­mu­šan­čius iš­skir­ti mė­ gi­nęs pa­rei­gū­nas.

Pra­lai­mė­jo­me ne­ ly­gio­je ko­vo­je su funk­cio­nie­riais, įgy­ ven­di­nu­siais pla­ną sunaikinti nau­ją sos­ ti­nės ko­man­dą.

Uos­ta­mies­čio eki­pos sir­ga­liai pa­ gar­sė­jo ir per rung­ty­nes Vil­niu­je su REO. Klai­pė­die­čiai į sta­dio­ną ban­ dė įsi­neš­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Juos pa­tik­rin­ti ban­džiu­siam ap­sau­gos dar­buo­to­jui su­lau­žė no­sį, o ki­tam pra­skė­lė kak­tą – žaiz­dą te­ko siū­ti še­šio­mis siū­lė­mis.

Van­da­liz­mas Kur­šė­nuo­se

Lie­tu­vos fut­bo­le chu­li­ga­niš­kų iš­ puo­lių ir van­da­liz­mo ak­tų pa­sta­ ruo­ju me­tu ge­ro­kai dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį, ta­čiau LFF vei­ kė­jams ir vals­ty­bės spe­cia­lio­sioms

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­jė­goms juos su­tram­dy­ti ypač sun­ku. Šie­met ša­lį su­krė­tė be­pre­ce­den­ tis įvy­kis Kur­šė­nuo­se per I ly­gos rung­ty­nes tarp vie­tos „Ven­tos“ ir Vil­niaus „Po­lo­ni­jos“. Tuo­met bu­vo už­pul­ti ke­tu­ri sve­čių ko­man­dos sir­ ga­liai. Įpu­sė­jus pir­ma­jam kė­li­niui, iš ša­lia sta­dio­no esan­čio pu­šy­nė­lio iš­bė­go gru­pė vei­dus pri­si­den­gu­sių žmo­nių ir ėmė muš­ti at­vy­kė­lius iš Vil­niaus. Veiks­mas per­si­kė­lė į aikš­ tę, ku­rio­je vy­ko rung­ty­nės. Fut­bo­ li­nin­kams ir ap­sau­gos dar­buo­to­jui at­sku­bė­jus už­pul­tie­siems į pa­gal­bą, chu­li­ga­nai pa­trau­kė pu­šy­no link.

Pa­spruk­ti jiems ne­pa­vy­ko – Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja mo­bi­li­ za­vo pa­tru­lių pa­jė­gas ir ope­ra­ty­viai su Kur­šė­nų po­li­ci­jos nuo­va­dos pa­ rei­gū­nais už­puo­li­kus su­lai­kė. Ga­ liau­siai chu­li­ga­nai ap­klaus­ti ir pa­ leis­ti, ta­čiau ty­ri­mas te­be­si­tę­sia.

Nup­jo­vė var­tus

Aist­ros kun­ku­lia­vo ne tik per A ly­gos rung­ty­nes. Ge­gu­žės pra­džio­je le­gen­ di­nia­me Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sta­dio­ne nu­ma­ty­tas ma­čas tarp REO ir Aly­ taus „Dai­na­vos“ taip ir neį­vy­ko.

Rung­ty­nių ry­tą į sta­dio­ną at­vy­kę dar­buo­to­jai pa­ma­ty­to vaiz­do neuž­ mirš il­gai. Nak­tį pa­si­dar­ba­vę van­ da­lai iš­nie­ki­no sta­dio­ną: nu­pjo­vė ir su­lau­žė var­tus, it kur­miai iš­rau­ sė aikš­tę. Spė­lio­ta, kad šį van­da­liz­ mo ak­tą ga­lė­jo su­reng­ti REO eki­pai opo­nuo­jan­čio ki­to sos­ti­nės klu­bo „Žal­gi­rio“ sir­ga­liai, ta­čiau įta­ri­mai ne­ta­po įro­dy­mais, o tik­rie­ji nu­si­ kal­tė­liai ne­su­ras­ti.

Fa­vo­ri­tų nuo­dė­mės

Pa­jė­giau­sias ša­lies fut­bo­lo klu­bas Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nas“ ir­gi neiš­ven­

15

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

sportas Rung­ty­niaus ­ su ar­mė­nais

Lie­tu­vių eki­pos – ly­de­rės

Sus­kai­čia­vo ­ žai­dė­jus

Į re­kor­di­nes že­mu­mas (119ąją vie­tą) Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo aso­cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­FA) pa­sau­lio rei­tin­ge nu­kri­tu­si Lie­ tu­vos rink­ti­nė lapk­ri­čio 14-ąją Je­re­va­ne iš­ban­dys jė­gas su Ar­mė­ni­ja. Pir­mą kar­tą į na­cio­ na­li­nę eki­pą pa­kvies­ti gy­nė­jas Au­ri­mas Vil­kai­tis ir sau­gas Fe­ do­ras Čer­ny­chas.

Vie­tą Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos at­krin­ta­mo­sio­se var­žy­bo­se už­si­tik­ri­no Gied­riaus Ar­laus­ kio (nuotr.) at­sto­vau­ja­ma H gru­pės ly­de­rė Ka­za­nės „Ru­ bin“ ko­man­da, 1:0 įvei­ku­si Ba­ ku „Neft­či“. J gru­pė­je pir­mau­ jan­ti Ro­mos „La­zio“ su Ma­riu­ mi Stan­ke­vi­čiu­mi 3:0 nu­ga­lė­jo Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“.

Tarp­tau­ti­nės le­do ri­tu­lio fe­ de­ra­ci­jos (IIHF) duo­me­ni­mis, šiuo me­tu pa­sau­ly­je yra ofi­ cia­liai re­gist­ruo­ti 1602876 le­ do ri­tu­lio žai­dė­jai. Dau­giau­ sia jų yra Ka­na­do­je – 617,1 tūkst., Če­ki­jo­je – 95,1 tūkst., Šve­di­jo­je – 69,9 tūkst. Lat­ vi­jo­je – 3979, o Lie­tu­vo­je – vos 547.

u­ko­mis

gė duo­bių. Su­si­dū­ręs su fi­nan­si­niu sunk­me­čiu, daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­nas ban­dė gel­bė­tis par­ce­ liuo­da­mas bran­giau­sius žai­dė­jus.

Pir­ma­sis iš skęs­tan­čio lai­vo pa­ bė­go ly­de­ris Man­tas Sa­vė­nas, pa­ skui jį – ir Ra­mū­nas Ra­da­vi­čius ir And­rius Ve­lič­ka. Il­gai nei­gęs fi­nan­ si­nes pro­ble­mas, „Ek­ra­no“ klu­ bo pre­zi­den­tas Auš­rys La­bi­nas ga­ liau­siai pri­pa­ži­no, kad sun­ku­mai – neiš­gal­vo­ti. Se­zo­no pa­bai­go­ je prie jų dar pri­si­dė­jo ir bu­vu­sio žai­dė­jo Du­ša­no Ma­to­vi­čiaus pre­ ten­zi­jos: ser­bas nu­ta­rė per teis­mą iš­si­rei­ka­lau­ti jam pri­klau­san­čias 10 tūkst. eu­rų pre­mi­jas už 2010 ir 2011 m. čem­pio­nų ti­tu­lus.

Pa­ne­vė­žie­čiams ne­pa­vy­ko at­si­ kra­ty­ti ir la­žy­bi­nin­kų šlei­fo. Prieš at­sa­ko­mą­jį Eu­ro­pos ly­gos ma­čą Bu­ka­reš­te su vie­tos „Steaua“ vi­so pa­sau­lio la­žy­bų bend­ro­vės iš pa­ siū­los išė­mė šių rung­ty­nių baig­ties spė­ji­mus bei įvai­rius jų de­ri­nius.

Ere­liai – ne vien žai­dė­jai

Tra­di­ciš­kai cha­miš­ku poel­giu pa­ si­žy­mė­jo „Ek­ra­no“ fut­bo­li­nin­kas Au­ri­mas Ku­čys. Dau­gu­mos ki­tų klu­bų sir­ga­lių ypač ne­mėgs­ta­mas sau­gas šie­met pa­si­žy­mė­jo per LFF tau­rės fi­na­lo bau­di­nių se­ri­ją, kai, ne­pel­nęs įvar­čio, at­si­su­ko į be­si­ džiau­gian­čius „Žal­gi­rio“ ger­bė­jus ir, iš­kė­lęs ran­ką, pa­ro­dė jiems vi­ du­ri­nį pirš­tą.

Pa­na­šiais ges­tais Ma­ri­jam­po­lės sir­ga­lius pa­ger­bė ir ki­ti du „Ek­ra­ no“ fut­bo­li­nin­kai – Egi­di­jus Var­ nas ir Ta­das Kau­nec­kas, ku­rie ne­ tvar­dė emo­ci­jų po dra­ma­tiš­kos pa­ne­vė­žie­čių per­ga­lės 3:2 prieš „Sū­du­vą“. „Ek­ra­no“ tre­ne­ris Ar­ vy­das Skrups­kis sau bū­din­gu sti­ liu­mi ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais iš­ plū­do tei­sė­ją. Šie­met A ly­gos sta­dio­nuo­se pa­ si­žy­mė­jo ir tei­sė­jas Ir­man­tas Ko­ va­len­ka. Per „Žal­gi­rio“ ir Gargž­dų „Ban­gos“ rung­ty­nes jis už­si­puo­lė vil­nie­čių eki­pos fut­bo­li­nin­ką Man­ tą Kuk­lį. Sau­go tei­gi­mu, ar­bit­ras jį įžei­di­nė­jo, o vie­na­me epi­zo­de ne­tgi šau­kė: „Tu, pyd..., na..., ty­lėk!“ Ran­ka ran­ką plo­vė

Be dė­mės ne­li­ko ir sos­ti­nės „Žal­ gi­ris“. Kal­ba­ma, kad, paašt­rė­jus ko­vai dėl auk­so, vil­nie­čiai nu­ta­ rė ska­tin­ti ki­tus A ly­gos klu­bus, jei šie atims taš­kų iš pa­grin­di­nio kon­ ku­ren­to „Ek­ra­no“.

Ke­lis mė­ne­sius al­gų ne­ga­vę Aly­ taus „Dai­na­vos“ fut­bo­li­nin­kai bu­ vo pa­ma­lo­nin­ti 5 000 li­tų pre­mi­ja, kai su­žai­dė su „Ek­ra­nu“ ly­gio­sio­ mis 2:2. „Dai­na­va“ ir „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną bend­ra­dar­bia­vo ypač ar­ti­mai. Sos­ ti­nės klu­bas dzū­kams sko­li­no žai­ dė­jus, ta­čiau šie su „Žal­gi­riu“ ne­ ga­lė­da­vo rung­ty­niau­ti.

16

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

sportas

Į še­šio­lik­tu­ką pateks ne vi­si trokš­tantys Vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­gos 1-ąjį ra­ tą pir­mo­sios be nuo­sto­lių bai­gė is­pa­ nų „Bar­ce­lo­na Re­gal“ ir Tel Avi­vo „Mac­ca­ bi Elect­ra“ eki­pos, o Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­ nas Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ taip, kaip ir star­ta­vo – pra­lai­mė­ji­mu.

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

CSKA pa­si­da­vė

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Eu­ro­ly­go­je bu­vo su­žais­tos še­še­rios rung­ty­nės.

D gru­pės ly­de­rė „Bar­ce­lo­na Re­gal“ sve­čiuo­se 81:60 su­triuš­ki­no Mask­ vos CSKA eki­pą. „To­kia ne­sėk­mė ne­paaiš­ki­na­ma.

Ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mū­sų žai­ dė­jai daug pra­me­tė ne­den­gia­mi, bet tai – ne prie­žas­tis pa­si­tei­sin­ ti. Krep­ši­ny­je ne­ga­li­ma pa­si­duo­ti.

Nie­ka­da. O mes šį kar­tą pa­pras­ čiau­siai pa­si­da­vė­me. To­kiais at­ ve­jais te­lie­ka at­si­pra­šy­ti sir­ga­lių, klu­bo va­do­vų ir ei­li­nių dar­buo­to­ jų, grįž­ti į tre­ni­ruo­čių sa­lę ir dirb­ti iki de­vin­to pra­kai­to, kad su­vok­tu­ me, ko­kia iš tik­rų­jų yra mū­sų mi­si­ ja“, – po ka­tast­ro­fiš­ko pa­si­ro­dy­mo kal­bė­jo CSKA vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Et­to­re Mes­si­na.

Steponas Babrauskas:

Kaž­kas mū­sų žai­di­ me ge­rė­ja, bet ne taip grei­tai, kad lai­ mė­tu­me.

Šio­je gru­pė­je rung­ty­niau­jan­tys „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai sa­vo are­no­je 67:73 nu­si­lei­do Tur­ki­jos čem­pio­nei – Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“ ko­man­dai ir su­komp­li­ka­vo sa­ vo ga­li­my­bes pra­si­brau­ti į ki­tą tur­ ny­ro eta­pą – „Top 16“.

Pra­žiop­so­jo snai­pe­rį

Po tri­jų kė­li­nių vil­nie­čiai bu­vo at­si­ li­kę vos 48:49, bet pa­sku­ti­nę ma­čo at­kar­pą sėk­min­giau pra­dė­jo Stam­

bu­lo krep­ši­nin­kai, ga­lin­gai šo­vę į prie­kį – 57:48.

LKL vi­ce­čem­pio­nai ne­su­dė­jo gink­lų ir bu­vo priar­tė­ję – 59:63, 65:69, ta­čiau ne­su­lai­kė sve­čių ly­ de­rio Cur­ti­so Jer­rell­so, ku­ris įtvir­ ti­no „Be­sik­tas JK“ per­ga­lę. „Kaž­ kas mū­sų žai­di­me ge­rė­ja, bet ne taip grei­tai, kad lai­mė­tu­me, – sa­kė „Lie­tu­vos ry­to“ ka­pi­to­nas Ste­po­ nas Bab­raus­kas. – Var­žo­vai pa­tai­ kė ne­ma­žai me­ti­mų pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis tuo­met, kai mes juos pra­žiop­so­da­vo­me. Ma­nau, kad dar nie­kas ne­pra­ras­ta. Ga­li­me įženg­ti į ki­tą var­žy­bų eta­pą.“ Stam­bu­lo krep­ši­nin­kų stra­te­go Er­ma­no Kun­te­ro ver­ti­ni­mu, anks­ čiau „Lie­tu­vos ry­to“ su­dė­tis bu­vo stip­res­nė. „Da­bar Vil­niaus eki­po­je – dau­giau jau­ni­mo, ku­ris sten­gia­ si ko­vo­ti, bet mes pa­tai­kė­me ta­da, kai la­biau­siai rei­kė­jo“, – pa­brė­žė tre­ne­ris.

Eu­ro­ly­gos 2-ąjį ra­tą vil­nie­čiai pra­dės lapk­ri­čio 15-ąją na­muo­ se – žais su CSKA, ku­riam 1-ojo ra­to dvi­ko­vą Mask­vo­je pra­lai­mė­ jo 73:75.

Nesustabdė: „Be­sik­tas JK“ per­ga­lę įtvirtino C.Jer­rell­sas (su kamuoliu).

Sta­tis­ti­ka „Lie­tu­vos ry­tas“–„Be­sik­tas JK“ 2012 11 08, Vil­niaus „Sie­mens“ are­na, 4900 žiū­ro­vų.

67:73

(20:17, 13:16, 15:16, 19:24)

Iš Tur­ki­jos – į Lat­vi­ją

Va­kar įvy­ko dar še­še­rios pa­sku­ti­ nės 1-ojo ra­to rung­ty­nės. C gru­ pės ly­de­riai Kau­no žal­gi­rie­čiai, iki šiol žy­gia­vę be klup­te­lė­ji­mų, Stam­b u­l e ko­vo­jo su „Ana­d o­l u Efes“ eki­pa.

Ket­vir­ta­die­nį šio­je gru­pė­je tre­ čią­ją per­ga­lę šven­tė Eu­ro­ly­gos čem­pio­no ti­tu­lą gi­nan­tis Pi­rė­ jo „Olym­pia­cos“, sve­čiuo­se 84:71 nu­ga­lė­jęs Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“.

Po ma­čo Tur­ki­jo­je Lie­tu­vos čem­ pio­nas „Žal­gi­ris“ sku­bės į Lat­vi­ją, kur sek­ma­die­nį žais VTB Vie­nin­ go­sios krep­ši­nio ly­gos rung­ty­nes su Ry­gos VEF ko­man­da.

AFP nuotr.

Svečiai: „Siemens“ arenoje girdėjosi ir Stambulo komandos gerbėjų

šūksniai.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Rungtynių rezultatai A gru­pė: Kan­tu „Ma­poo­ro“–Stambulo „Fe­ner­bah­çe ül­ker“ 82:58 (23:12, 18:15, 16:14, 25:17). B gru­p ė: Ber­ly­n o AL­ BA–Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­r a“ 76:78 (10:16, 25:22, 17:18, 24:22). Ša­ lo­no „Elan Cha­lon“–Malagos „Uni­

ca­ja“ 78:88 (21:24, 11:20, 29:24, 17:20).

C gru­pė: Mi­la­no „EA7 Em­po­r io Ar­ ma­n i“–Pirėjo „Olym­p ia­cos“ 71:84 (17:24, 19:17, 14:18, 21:25). D gru­p ė: Mask­vos CSKA–„Bar­ce­lo­na Re­gal“ 60:81 (19:17, 16:21, 13:25, 12:18).

„Lie­tu­vos ry­tas“: S.Bab­raus­kas 14 taš­ kų, N.Ne­do­vi­čius 11, R.Sei­bu­tis 9 (0/5 dvi­ taš­kių), M.Ka­te­ly­nas 8 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), P.Sa­mar­džis­kis (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) ir D.Iva­no­vas (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) po 7, D.Dul­kys 5, J.Blū­mas 3 (1/5 tri­taš­kių), A.Jo­ man­tas 2 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), L.Ra­do­ še­vi­čius 1. „Be­sik­tas JK“: C.Jer­rell­sas 25 (5/9 tri­ taš­kių, 7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), D.Mar­ko­ta 13 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), V.Da­ši­čius 10, S.Če­ ti­nas 8, R.Fal­ke­ris 6 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), M.Gu­le­ras 4, T.Ači­kas 3, G.Vid­ma­ras 2.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 16/43 (37 pro­c.) ir 17/36 (47 pro­c.), tri­taš­kiai – 7/24 (29) ir 8/17 (47), bau­dų me­ti­mai – 14/19 (73) ir 15/26 (57), at­ko­vo­ta ka­muo­ lių – 40 ir 39, pe­rim­ta – 5 ir 6, klai­dos – 10 ir 14, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 12 ir 11.

S.Pi­ciu­li­nas: sportas vai­kams – vil­ties sim­bo­lis Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

„Dir­bau Mi­la­no „In­ter“ sis­te­mo­je.

Su Jo­se Mou­rin­ho lai­mė­jo­me vis­ ką. No­riu sa­vo pa­tir­tį pri­tai­ky­ti Lie­ tu­vo­je“, – pri­sta­ty­da­mas pro­jek­ tą „Fut­bo­lo vil­tis“ („Ho­pe for foot­ ball“) kal­bė­jo jo ini­cia­to­rius ita­las Ste­fa­no Pi­ciu­li­nas.

Ini­cia­ty­va: S.Pi­ciu­li­nas pri­sta­tė pro­jek­tą, ku­rį glo­bo­ja T.Da­ni­le­vi­čius ir

M.Stan­ke­vi­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Bend­ras Lie­tu­vos ir Ita­li­jos pro­ jek­tas yra so­cia­li­nio, spor­ti­nio ir ug­do­mo­jo po­bū­džio. Jis skir­tas vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nių ir ri­zi­kos gru­pėms pri­skir­tų vai­kų spor­ti­niam bei edu­ka­ci­niam la­ vi­ni­mui. Pro­jek­to šū­kis: „Jei ga­ li kas nors ki­tas, ga­li ir tu!“ Pro­ jek­tą glo­bo­ja il­ga­me­čiai Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės ly­de­riai – To­

mas Da­ni­le­vi­čius ir Ma­rius Stan­ ke­vi­čius. „Fut­bo­las mo­ko draus­mės. Spor­ tas vai­kams ga­li tap­ti vil­ties sim­ bo­liu. Jie tu­ri tei­sę mo­ky­tis, žais­ ti ir tu­rė­ti vie­no­das są­ly­gas aug­ti.

Leo­ne­lis Mes­si, Ad­ria­no – šių fut­ bo­lo žvaigž­džių vai­kys­tė bu­vo sun­ ki. Kar­tu ga­li­me pa­dė­ti Lie­tu­vos vai­kams. Iš Ita­li­jos bus kvie­čia­ mi tre­ne­riai, žai­dė­jai. Konk­re­čiais žings­niais iš­sprę­si­me įsi­se­nė­ju­sias pro­ble­mas. Pa­tir­tis mums su­tei­kia di­de­lį pra­na­šu­mą. Iš pra­džių į mū­ sų ini­cia­ty­vą nie­kas ne­krei­pė dė­ me­sio – įvai­rios vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jos už­trenk­da­vo du­ris“, – va­kar kal­bė­jo aso­cia­ci­jos „Fut­bo­lo vil­tis“ pre­zi­den­tas dr. S.Pi­ciu­li­nas. „Mū­sų auk­lė­ti­niai jau ne­kant­riai lau­kia ne­tru­kus pra­si­dė­sian­čių fut­

bo­lo tre­ni­ruo­čių, ita­lų ir ang­lų kal­ bos pa­mo­kų“, – ti­ki­no Kau­no vai­ kų so­cia­li­za­ci­jos cent­ro „Sau­lu­tė“ at­sto­vė.

Prie pro­jek­to pri­si­dės ir aka­ de­m i­n ė bend­r uo­m e­n ė. Kau­n o tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas ža­ da pa­gel­bė­ti spor­to ir mo­ky­mo­ si ba­zė­mis, taip pat so­cia­li­niais pe­da­go­gais. Lie­tu­vos spor­to uni­ ver­si­te­to (LSU) fut­bo­lo spe­cia­li­ za­ci­jos stu­den­tams tai bus pui­ki pra­kti­ka.

Iš vi­so pro­jek­te da­ly­vaus 73 vai­ kai. Pen­ki iš jų pa­si­rin­ko vi­sas „Fut­bo­lo vil­ties“ siū­lo­mas ga­li­ my­bes – tre­ni­ruo­tes, ang­lų ir ita­ lų kal­bos pa­mo­kas. 21 vai­kas nu­ spren­dė da­ly­vau­ti vien spor­ti­nė­je pro­jek­to veik­lo­je.

17

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

Nauja mados istoriko ir kolekcininko A.Vasiljevo paroda – odė moters laisvei.

20p.

Iššū­kis val­dy­ti Seimą ne­gąsdi­na Pir­ma­jam nau­jo­jo Sei­mo po­sėdžiui pir­mi­nin­kau­sian­ti po­li­tikė Vi­da Ma­ri­ ja Čig­rie­jienė ne­no­ ro­mis kalbė­jo apie tai, kaip tą išs­kir­tinę dieną pa­si­puoš. Ta­ čiau ga­ran­ta­vo: vis­kas bus ge­rai, su už­duo­ti­mi ji su­si­ tvar­kys pui­kiai.

Džiau­giuo­si, kad tokį po­ sėdį ve­siu ant­rą kartą.

G.Pet­ke­vi­ čaitė-Bitė vedė vieną kartą, o aš, trem­ti­nių vai­kas, ve­siu ant­rą kartą.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Į di­zai­ne­rius ne­si­kreipė

„Džiau­giuo­si, kad tokį po­sėdį ve­ siu ant­rą kartą. Gab­rielė Pet­ke­vi­ čaitė-Bitė vedė vieną kartą, o aš, trem­ti­nių vai­kas, ve­siu ant­rą kar­ tą, – did­žia­vo­si kau­nietė V.M.Čig­ rie­jienė. – Au­gau is­to­rikų šei­mo­je, pui­kiai su­pran­tu, kas yra Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­mybė, de­mok­ra­ti­ ja. De­mok­ra­tiš­kai, ma­nau, tą po­ sėdį ir ve­siu.“ Kons­ti­tu­ci­ja nu­sta­to, kad pir­ mąjį nau­jai iš­rink­to Sei­mo po­sėdį, kol bus iš­rink­tas par­la­men­to pir­ mi­nin­kas, ve­da vy­riau­sias pa­gal am­žių Sei­mo na­rys. Šie­met, kaip ir prie­š ket­ve­rius me­tus, ta mi­si­ja ati­ten­ka Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ratų at­sto­vei 76 metų V.M.Čig­rie­jie­nei.

Nau­ja­s is Sei­m as rink­s is po­ sėdžiau­ti ant­ro­je lapk­ri­čio pusė­ je. Pak­laus­ta, kaip tam ruo­šia­ si, kaip tą dieną pa­si­puoš, gal dėl naujų ap­darų kreipė­si į kurį nors di­zai­n erį, V.M.Čig­r ie­j ienė net pyk­telė­jo: „Tik­rai ne. Nuo­ga nea­ tei­siu. Pa­si­puo­šiu kaip nors – ap­ si­vilk­siu kla­si­kinį kos­tiumėlį. Tu­ riu ke­lis, iš jų iš­si­rink­siu tą, ku­ris tiks. Aiš­ku, švie­sesnį, o ne tam­ sų. Reikėtų būti vio­le­ti­niu – pa­gal Kauną, nes vio­le­tinė spal­va Kau­ ne la­bai ma­din­ga. Ko­kių pa­puo­ ša­lų tu­riu, to­kiais ir pasipuošiu.

Kaip at­ro­dau, taip ir at­ro­dy­siu.“

18

Ko­das: „Ap­si­vilk­siu kla­si­kinį kos­tiumėlį. Tu­riu ke­lis, iš jų iš­si­rink­siu tą, ku­ris tiks. Aiš­ku, švie­sesnį, o ne tamsų“, – ne­no­ro­

mis apie tai, kaip pa­si­puoš išs­kir­tinę dieną, kalbė­jo Sei­mo narė V.M.Čig­rie­jienė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

18

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ke­liau­jant po Ti­ betą me­di­ci­nos mokslų dak­ta­rei Da­liai Mit­rai­tei pa­ si­nau­do­ti gar­sią­ ja šios ša­lies me­ di­ci­na ne­pa­si­taikė nė ma­žiau­sio pre­ teks­to. Tie­sa, ji at­ kreipė dėmesį, kad vais­tinė­se la­bai daug vie­ti­nių vais­ tų. Bet la­biau­siai gy­dy­toją ste­bi­no kas ki­ta.

Es­ta­fetė: Sei­mo pir­mi­nin­ko kėdę V.M.Čig­rie­jienė prie­š ket­ve­rius me­tus už­lei­do A.Va­lins­kui. Tie­sa, šis jo­

je il­gai neuž­sisėdė­jo.

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Iššū­kis val­dy­ti Seimą ne­gąsdi­na 17 Per po­sėdį tribū­no­je mo­te­riai teks Jau­sis taip, lyg priimtų gim­dymą

išs­tovė­ti 12 va­landų. „O, ži­not, aš ga­liu išs­tovė­ti ir 48 va­lan­das. Man nie­ko ne­reiš­kia. Ga­liu ir 72 va­lan­ das po­sėdį ves­ti. Man pro­ble­mos ne­bus. Ab­so­liu­čiai, – ga­ran­ta­vo V.M.Čig­rie­jienė. – Jau­siuo­si kaip priim­da­ma sunkų gim­dymą ope­ ra­cinė­je.“ Dėl būsi­mo išs­kir­ti­nio po­sėdžio mo­te­ris ne­si­jau­di­na. Esą jei jau­ dintų­si, po­sėdžiui ne­galėtų pir­mi­ nin­kau­ti. „De­šimt metų vald­žiau

Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­niką, tad ir po­sėdį su­val­dy­siu. Ją bu­vo sun­kiau val­dy­ti ne­gu po­sėdį“, – pa­ly­gi­no V.M.Čig­rie­jienė, iš pro­ fe­si­jos esan­ti aku­šerė-gi­ne­ko­logė.

Daug metų ji bu­vo Kau­no kli­ni­ kinės li­go­ninės gy­dy­to­ja, de­šimt­ metį – Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­ si­te­to Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­kos va­dovė.

Gal po pra­ūžu­sių Sei­mo rin­kimų iki po­sėdžio, ku­riam pir­mi­nin­ kaus, mo­te­ris tu­ri šiek tiek lais­ ves­nio lai­ko? „Ne, ne­tu­riu. Vyks­ ta įvairūs ren­gi­niai. Dir­bu taip,

Mo­ka pa­šnekė­ti Gar­s esnės V.M.Čig­r ie­j ienės fra­ A.Sa­la­ma­ki­nas: – Ger­bia­mo­ji pir­mi­ zės, iš­t ar­tos pir­m a­j a­m e da­b ar­t i­ nin­ke, ga­li­ma? nio Sei­mo po­s ėdy­j e 2008 m. lap- V.M.Čig­r ie­jienė: – Ne­ga­l i­ma. Žo­d is k­r i­č io 17 d. su­tei­kia­mas... Ger­bia­ma­sis Al­gir­dai, Aš norė­čiau, kad salė­je ko­le­gos aš pa­skel­biau, kad galėtų kalbė­ti po­ ir bal­ko­ne esan­tys ne­plotų, į mū­ nas E.Ma­siu­lis. Po jo pa­gal­vo­siu, dar sų reg­la­mentą tai ne­įei­na. Aš jūsų ne­ž i­nau. Pra­šau. pra­šau kaip Sei­mo po­sėdžio pir­mi­ Ko­le­ga, lai­kas! Rei­kia klau­simą ninkė. teik­ti, o ne dis­ku­tuo­ti.

Ačiū. Bet pa­gal Sei­mo sta­tutą tai

Ra­šy­kitės vi­si, dirb­si­me iki nak­

ne­nu­ma­ty­ta. Sėski­te į vietą ir mes ties, baig­si­me po­sėdį 6 val. ry­to. su­teik­si­me.

Kaip no­ri­te, aš at­lai­ky­siu, kaip jūs, Ger­bia­ma­sis Ma­zu­ro­ni, aš jums ne­ži­nau. Jau, ma­tau, da­lis išė­jo. tik­rai su­teik­siu žodį, pri­ža­du.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, būki­ Frak­ci­jos var­du – Vik­to­ras Us­

pas­ki­chas. Pra­šom. Ar sa­vo var­du?

Tiek to.

At­sip­ra­šau, lai­kas! Jūsų lai­kas

te to­le­ran­tiš­ki vie­ni ki­tiems, ne­įžei­ dinė­ki­me vie­nas ki­to. Man, kaip aukš­to­sios mo­kyk­los bu­vu­siai pe­ da­go­gei, tai ne­priim­ti­na.

baigė­si. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, lai­kas Ge­rai. Sėskitės į sa­vo vie­tas. Ger­ bia­mie­ji Sei­mo na­riai Raz­ma, Ma­siu­ baigė­si! Lai­kas!

Bal­s uo­j an­t ie­j i biu­l e­t e­n y­j e pa­l ie­ li, pra­šom sėstis į sa­vo vie­tas. ka kan­di­da­to pa­vardę, jei bal­suo­ja Sei­mo pir­mi­nin­ku iš­rink­tas... At­sip­ už, ir išb­rau­kia pa­vardę, jei bal­suo­ ra­šau. Ne­ma­čiau. ja prie­š . Ar su­p ra­t o­t e? Ne­s up­r a­s i­ Sun­kus gim­dy­mas dar vyks­ta. te, pa­m ir­š i­t e, pra­š om pa­k lau­s y­t i.

Pra­šom.

Bai­g iam chaosą! El­g iamės kultū­ Ger­bia­ma­sis R.Ačas. To­liau ne­ rin­g ai, va­l an­d os per­t rau­k a, ir vis­ gaus nė vie­nas. kas.

La­bai ačiū, bet jūs ma­ne prie­var­ Ger­b ia­m a­s is Pet­r ai, aš jums žo- tau­ja­te sta­čiai. Nau­do­jatės ma­no d­ž io ne­su­tei­kiau. Norė­jau žodį su­ ge­ru­mu. teik­ti E.Ma­siu­l iui, bet da­bar kalbės Pra­šau po­ną Arūną Va­linską į A.Ku­b i­lius, o po to – E.Ma­siu­lis. po­sėdžio pir­mi­nin­ko vietą. Svei­ki­ Ačiū už at­sa­kymą. Kal­ba A.Še- nu nau­ja­gimį. Ačiū Arū­nui, tik­ram d­žius. Klau­sia? Taip, klau­sia. džen­tel­me­nui!

kaip ir dir­bau. Ma­nau, lais­ves­nio lai­ko tu­ri tie, ku­rie iš­rink­ti į Sei­ mą pa­gal sąra­šus – „sąra­ši­niai“.

Ka­dan­gi aš rink­ta vien­man­datė­ je apy­gar­do­je, kaip ten dir­bau, taip ir to­liau dir­bu. Tu­riu da­ly­vau­ ti vi­so­kiuo­se ren­gi­niuo­se, – dės­ tė V.M.Čig­rie­jienė. – Ka­dan­gi esu pa­rei­gin­ga, tai ir da­ly­vau­ju.“ Mo­te­ris pa­ti­ki­no, kad vi­sur sten­gia­si su­spėti, – juk ren­gi­niai ne­būna vi­du­ry bal­tos die­nos, o penk­ta­die­niais, šeš­ta­die­niais, sek­ ma­die­niais, va­ka­rais.

Aš ga­liu išs­tovė­ti ir 48 va­lan­das. Man nie­ko ne­reiš­kia.

Ga­liu ir 72 va­lan­das po­sėdį ves­ti. Man pro­ble­mos ne­bus.

Me­di­ci­na jau ta­po ho­biu

Tiek metų ak­ty­viai dirb­ti ga­li ne kiek­vie­nas. V.M.Čig­rie­jienė at­ skleidė sa­vo dar­bin­gu­mo pa­slaptį.

Tai – svei­kas gy­ve­ni­mo būdas ir ge­ri ge­nai, užgrū­din­ti Si­bi­re. „Tėvai įdėjo la­bai ge­rus ge­nus“, – džiaugė­si po­li­tikė. Ji trijų suau­ gu­sių vaikų – Sau­liaus, Lai­mos ir Pet­ro – mo­ti­na.

Ket­ve­ri me­tai V.M.Čig­rie­jienė – našlė. Ar vai­kai jai ne­si­ūlo liau­ tis dirb­ti ir pailsė­ti? Ta­čiau to­ kios min­tys mo­te­riai ne­pa­tin­ka. „Aš vi­sa­da gy­ve­nau dėl žmo­nių, dėl sa­vo pa­cientų. O da­bar gy­ ve­nu dėl sa­vo bend­ruo­me­nių, jos man pa­si­ūlė ir to­liau ne­nu­leis­ti rankų“, – dėstė tvir­to cha­rak­te­ rio po­li­tikė.

Dir­bant me­di­ci­no­je, pro­fe­sorės spe­cia­li­za­ci­ja bu­vo on­ko­gi­ne­ko­ lo­gi­ja, kli­ni­ko­se ji įkūrė on­ko­gi­ ne­ko­lo­gi­jos sek­to­rių. „Domė­jau­ si pe­ri­na­to­lo­gi­ja, neo­na­to­lo­gi­ja ir on­ko­lo­gi­ja. Da­bar tai – ma­no ho­ bis“, – sakė po­li­ti­ke ta­pu­si gy­dy­ to­ja V.M.Čig­rie­jienė.

Aura: uni­ka­lus re­gio­nas trau­kia ir sa­v

Ti­be­tas pa­per­k Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Aukš­ti­kalnė­se reikė­jo vaistų

Į Ti­betą 23–60 metų vie­nuo­li­kos žmo­nių grupė ke­lia­vo su Ne­pa­lo ke­lio­nių agentū­ros ko­man­da. „Per šią šalį leng­viau gau­ti vi­ zas. Iš pra­džių at­skri­do­me į Ne­pa­ lo sos­tinę Kat­man­du, po to ke­lia­vo­ me iki sie­nos – Nia­la­mos mies­te­lio, – pa­sa­ko­jimą apie ke­lionę pra­dėjo D.Mit­raitė. – Per sieną per­va­žia­ vo­me kalnų per­ėja vi­su­rei­giais. Iki Ti­be­to aukš­čiau­siai pa­sau­ly­je esan­ čios sos­tinės La­sos (3650 m) va­žia­ vo­me 3800–4000 m aukš­ty­je.“ Gy­dy­to­ja D.Mit­raitė pri­pa­ži­no, kad ne­pra­tu­siems prie aukš­ti­kal­nių ke­liau­ti ne­leng­va. Žmonės iš anks­ to tam ruošė­si – gėrė vais­tus. „To­kia­me aukš­ty­je med­žių ne­ daug, au­ga­li­ja skur­di, pri­me­na dy­ kynę. Bu­vo vėjuo­ta, bet ne­šal­

ta, ne­li­jo. Ti­be­tie­čiai žemės ūky­je dau­giau­sia dir­ba ran­ko­mis – matė­ me tik ke­letą ark­liukų ir vieną ki­ tą ne­di­delį trak­to­rių. Kai kur pa­ stebė­jo­me saulės ele­mentų, bet tai turbūt jau kinų veik­los re­zul­ta­tas, – vaiz­dus, ma­ty­tus va­žiuo­jant au­ to­mo­bi­liu, pri­si­minė D.Mit­raitė. – Iš to­lo įspūdin­gai at­rodė snie­guo­ tos kalnų viršūnės. Vie­na did­žiųjų – 8027 m aukš­čio Ši­ša­pang­ma.“ Did­žiau­sias įspūdis – Po­ta­la

Di­delį įspūdį ke­liau­to­jams iš Lie­tu­ vos pa­li­ko vie­nuo­ly­nas Ta Shi Lhun Po, nu­da­žy­tas bal­ta, tam­siai rau­ do­na ir auk­so spal­vo­mis. „Kiek­vie­na spal­va ten tu­ri pra­smę – nuo­šir­du­mo, dva­sin­gu­mo, iš­ min­ties, – D.Mit­raitė pa­sa­ko­jo tai, ką apie ti­be­tie­čius su­ži­no­jo iš gi­ dų. – Be­je, žmonės la­bai daug au­ ko­ja. Ne tik pi­ni­gais, bet ir mais­to pro­duk­tais.“

Pre­kiau­to­jas: mėsa par­duo­da­ma ir to­kio­mis sąly­go­mis.

19

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

a­vo ar­chi­tektū­ra, ir kal­nais, ir žmo­nių fi­lo­so­fi­ja.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

r­ka spal­vo­mis ir žmo­nių sve­tin­gu­mu Iš Ši­gat­su mies­to ke­liau­to­jai nu­ vy­ko į Ti­be­to sos­tinę Lasą. „Čia ypa­tin­gas se­na­mies­tis, XVII a. ant Mar­po Ri (Rau­do­no­sios) kal­ vos pa­sta­ty­ti gar­sie­ji rūmai ir šven­ tyk­la – Po­ta­la. Čia iki 1959 m. bu­vo Da­lai La­mos re­zi­den­ci­ja prie­š jam pri­vers­ti­nai pa­bėgant iš ša­lies į In­ di­jos Da­ram­ša­los miestą. „Įspūdžiai pri­bloš­kia­mi, – ne­ slėpė me­dikė, ku­ri su ki­tais nu­sta­ ty­tu lai­ku galė­jo ap­žiūrė­ti dalį Da­ lai La­mos re­zi­den­ci­jos. – Prie rūmų mels­da­mie­si vaikš­to tau­ti­niais dra­ bu­žiais vil­kin­tys mal­di­nin­kai, o kai ku­rie jų su mal­do­mis lūpo­se krin­ ta ant žemės.“ Vieš­bu­čiuo­se gy­ve­nu­sius ke­liau­ to­jus nu­ste­bi­no tai, kad Ti­be­te ne­ ši­kėmis dir­ba mo­te­rys. Nors jos – jau­nos ir tvir­tos, lie­tuvėms bu­vo ne­jau­ku nau­do­tis jų pa­slau­go­mis.

Ar­ba­ta iš svies­to

Kal­nuo­se D.Mit­raitė lankė­si pas šil­tuo­ju lai­ku avis, ja­kus ga­nan­ čius ir pa­la­pinė­se gy­ve­nan­čius pie­ me­nis. „Jie mus pa­vai­ši­no gar­sią­ja ti­be­ tie­čių svies­ti­ne ar­ba­ta. Ci­lind­ri­nia­ me in­de ti­be­tie­čiai mu­ša sviestą, su ar­bat­žolė­mis, pe­le­nais ir so­dos drus­ka iš jo il­gai ver­da ar­batą. Ne­ re­tai svies­tinę ar­batą jie dar mai­šo su pie­nu. Sko­nis pa­na­šus į karš­to pie­no, ta­čiau šiek tiek sūro­ka“, – pa­sa­ko­jo D.Mit­raitė.

Ją ir ki­tus tu­ris­tus ti­be­tie­čiai vai­ ši­no ir įvai­riais jakų sūriais. Užei­ go­se lie­tu­viai ra­ga­vo tra­di­ci­nio pa­ tie­ka­lo – sul­ti­nio su ma­ka­ro­nais, kurį vie­ti­niai val­go su pa­ga­liu­kais.

Ti­be­tie­čiai la­biau­siai mėgsta campą, ku­ri ga­mi­na­ma iš ne­kultų skru­dintų mie­žių, su­maltų ran­ki­ niu malū­nu į la­bai smul­kius mil­ tus. Jie mai­šo­mi su tru­pu­čiu ar­ba­

tos ir ta­da da­ro­mos ban­delės. Į jas ga­li būti de­da­ma svies­to, varškės ar cuk­raus. „Tie­sa, šerpų virė­jai mus mai­ tin­da­vo ne taip ašt­riai, kaip val­ go vie­tos gy­ven­to­jai, – šyp­telė­ jo D.Mit­raitė ir išs­kyrė ti­be­tie­čių sve­tin­gumą, – sve­čias jiems yra tar­si siųs­tas Die­vo.“ Be as­mens do­ku­mentų

Vie­tos gy­ven­to­jai lie­tu­vei pa­li­ko la­bai nuo­šird­žių, drau­giškų ir sve­ tingų žmo­nių įspūdį. La­bai ma­ lonūs bu­vo vie­nuo­liai. Be­je, čia yra ir mo­terų vie­nuo­lynų; jos plau­kus ker­pa­si la­bai trum­pai. Sve­čiams pa­si­sekė iš­girs­ti keistą jų gro­jimą il­gais tri­mi­tais.

Mal­dos vėliavė­lių yra dau­gu­ mo­je kalnų per­ėjų. Jos plevė­sa­vo ir prie 4718 m aukš­ty­je ty­vu­liuo­jan­ čio Namco eže­ro. „Su­ve­nyrų pre­kiau­to­jai ne­įkyrūs kaip Ne­pa­le, juo­lab kai ku­rio­se ki­ to­se ša­ly­se“, – teigė me­dikė.

Pa­si­tei­ra­vus apie gar­siąją Ti­be­ to me­di­ciną, D.Mit­raitė pri­pa­ži­no, kad vais­tinė­se la­bai daug tra­di­ci­ nių, vie­ti­nių vaistų. Su­ne­ga­lavęs vie­nas ke­liau­tojų grupės na­rių iš Ti­be­to taip pat gydė­si žolė­mis.

Kartą ke­liau­to­jai pa­vėžėjo ser­gan­ čias vie­nuo­les, ta­čiau ne­galė­jo su­ si­kalbė­ti, todėl ne­sup­ra­to tiks­lių li­ gos prie­žas­čių.

Be­je, dau­gu­ma vie­tos gy­ven­tojų veidą den­gia kau­ke, kad sau­sas oras, vėjas jo ne­nu­gai­rintų, neiš­ žio­vintų kvėpa­vi­mo takų.

Apie Ti­be­to ne­prik­lau­so­mybę, po­li­tiką vie­tos gy­ven­to­jai kalbė­ ti ne­linkę. „Tik su­ži­no­jo­me, kad maž­daug še­ši mi­li­jo­nai Ti­be­to gy­ven­tojų nuo 1959 m. ne­tu­ri as­mens do­ku­ mentų“, – pa­bėžė D.Mit­raitė.

Kiek­vie­na spal­va ten tu­ri pra­smę – nuo­šir­du­ mo, dva­ sin­gu­mo, iš­min­ties.

Skai­čiai: Ti­be­te rei­kia pri­pras­ti prie aukš­ti­kal­nių.

Po­ta­la: vie­nas įspūdin­giau­sių pa­statų – pri­vers­ti­nai Ti­betą pa­li­ku­sio Da­lai La­mos re­zi­

den­ci­ja.

20

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

Se­ce­si­jos ma­da iš­lais­vi­no Nuo ne­že­miš­kos būtybės iki eman­ci­puo­tos mo­ters. Nuo kor­ sa­žo su­spaus­to lie­mens iki vi­siš­kai lais­vo dra­bu­žio. Nuo van­ dens spal­vos su­kne­lių iki ryš­kiai gėlėtų. Tokį se­ce­si­jos ma­dos ka­lei­dos­kopą Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je Vil­niu­je pa­teikė ži­no­mas ma­dos is­to­ri­kas, teat­ro dai­li­nin­kas, ko­lek­ci­nin­kas Alek­sand­ras Va­sil­je­vas.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kon­ku­ren­tas gy­ve­na Čilė­je

Pap­ras­tai ru­denį ma­dos gerbė­ jus A.Va­sil­je­vas pra­džiu­gi­na nau­ja pa­ro­da iš sa­vo ko­lek­ci­jos. Šį kartą – „Se­ce­si­jos ma­da“, ku­ri veiks iki 2013 m. spa­lio.

Pa­sid­žiaugęs, kad ši pa­ro­da jau bu­vo eks­po­nuo­ta Ve­ne­ci­jo­je, o pra­ ėju­sią va­sarą Ry­go­je su­laukė ypa­ tin­go su­si­domė­ji­mo (ją ap­lankė 35 tūkst. žiū­rovų), sa­vo mielą­sias da­ mas ko­lek­ci­nin­kas pa­kvietė į eks­ kur­siją po mu­zie­jaus sa­les. Vien jau vaikš­čio­ti su juo tarp eks­po­natų ir klau­sy­tis, kaip kiek­vieną ma­dos de­šimt­metį ži­no­vas su­dėlio­ja į at­ ski­rus stal­čiu­kus, – ne­pap­ras­tai įdo­mu. O ką kalbė­ti apie ge­rai pa­

galąstą lie­žuvį – ko­kie pa­ly­gi­ni­ mai, api­būdi­ni­mai, eks­po­natų is­ to­ri­jos, kad prie­š akis tie­siog iš­ny­ra ano me­to Pa­ry­žius, ma­dos na­mai, jų klientės, pa­žy­ra bri­lian­tai ir pi­ ni­gai, pi­ni­gai, pi­ni­gai.

A.Va­sil­je­vas – ma­dos ko­lek­cijų ban­gi­nis. Jo ko­lek­ci­ja, ku­rio­je per 10 tūkst. eks­po­natų, – did­žiau­sia pa­ sau­ly­je. (Pa­ry­žiaus ma­dos mu­zie­ ju­je sau­go­ma 40 tūkst. eks­po­natų.)

Me­ni­nin­kas ne­slėpė, kad did­žiau­ sius sa­vo kon­ku­ren­tus pa­žįsta. „Vie­nas jų gy­ve­na Čilė­je. Kai mi­ rė jo tėvai teks­tilės mag­na­tai, sūnus pa­veldė­jo fab­ri­kus. Viską par­davė ir vi­sus pi­ni­gus iš­leid­žia su­knelėms.

Už sa­vo pi­ni­gus pa­statė ma­dos mu­ ziejų, iš­tai­gin­gas sau­gyk­las. Ir pui­ kiau­sias su­kne­les man nu­švil­pia iš po no­sies, – pa­si­guodė A.Va­sil­je­vas.

– Mu­du pa­žįsta­mi, jis – sim­pa­tiš­ kas žmo­gus. Tie­sa, jis pa­ts nie­kur ne­va­žinė­ja, nėra toks pėdse­kys kaip aš. Sėdi sau prie kom­piu­te­rio, o pa­ matęs gro­bio nuo­trauką skam­bi­na auk­cio­no or­ga­ni­za­to­riams – viską tvar­ko te­le­fo­nu.“ Į po­kylį – su šo­kių kny­ge­le

Hi­gie­na: se­ce­si­jos laikų mo­te­ris

kvėpi­no­si ži­buok­lių kve­pa­lais ir prausė­si ži­buok­lių mui­lu.

Pa­ro­do­je „Se­ce­si­jos ma­da“ eks­po­ nuo­ja­ma per 100 vie­ne­ti­nių se­ce­ si­jos sti­liaus su­kne­lių. Jos su­kur­tos gar­siuo­se Eu­ro­pos mados na­muo­ se – „Worth“, „Dou­cet“, „Pa­quin“, „Che­ruit“, „Rouff“, „Poi­ret“, „Ba­ ba­ni“, „For­tu­ny“, ku­riuo­se dir­bo ta­len­tin­giau­si to me­to mo­de­liuo­to­ jai, siuvė­jai ir siu­vinė­to­jai. Suk­nelės iš­puoš­tos nėri­niais, ap­li­ka­ci­jo­mis, siu­vinė­tos ka­ro­liu­kais, bliz­gu­čiais.

Kas ge­riau, jei ne bliz­gu­čiai, iš­gaus nak­ties efektą? Pa­ro­do­je ap­stu ma­ dos prie­dų – skrybė­lai­čių, vėduok­ lių, pa­puo­šalų, ran­ki­nukų, kve­palų fla­konų ir dar kal­nai vi­so­kių daik­ čiukų, ku­rie ta­da bu­vo tie­siog būti­ ni mo­ters gar­de­ro­bui.

Kiek­vie­na da­ma turė­jo po­ky­lių kny­gelę, į ku­rią su­si­ra­šy­da­vo, ku­ riam ka­va­lie­riui kokį šokį pa­ža­da: vie­nam – valsą, ki­tam – ma­zurką,

tre­čiam – po­lo­nezą. Po­pu­lia­riau­ sių damų kny­gelės dar po­ky­liui ne­ pra­sidė­jus jau būda­vo pil­nos įrašų. „Ap­gai­les­tau­ju, aš užim­ta – vi­si šo­kiai jau pa­žadė­ti“, – at­sa­ky­da­ vo kil­min­ga gra­žuolė mal­dau­ja­mu žvilgs­niu ją skrod­žian­čiam aris­ tok­ra­tui. „Aiš­ku, gra­žios da­mos su gra­ žio­mis su­knelė­mis su­kel­da­vo ažio­ tažą – prie jų bėgda­vo vi­si vy­rai“, – links­mai to me­to pa­pro­čių mo­zaiką dėlio­jo A.Va­sil­je­vas.

Suk­nelės gro­žis ir tra­ge­di­ja

Kiek­vie­na su­knelė – tai at­ski­ra ją dėvėju­sios mo­ters gy­ve­ni­mo is­to­ ri­ja, o ne­re­tai – ir tra­ge­di­ja. Vie­nas ver­tin­giau­sių ko­lek­ci­jos eks­po­natų – pra­šmat­ni smėlio spal­vos su­knelė, pri­klau­siu­si gra­fie­nei Stro­ ga­no­vai. Mo­ters li­ki­mas su­dėtin­ gas – ją su­šaudė bol­še­vi­kai 1920 m. na­muo­se Uk­rai­no­je, Ne­mi­ro­vo mies­te. Stro­ga­no­va ga­mi­no deg­ tinę „Ne­mi­roff“ – iki šiol yra to­kia uk­rai­nie­tiš­ka deg­tinė. „Ta­čiau šią su­knelę ji bu­vo pa­ li­ku­si Ro­mo­je, kur Stro­ga­no­ vai turė­jo rūmus. Ten bu­vo di­de­ lis jos gar­de­ro­bas. Duktė pa­bėgo į tuos rūmus ir li­ko Ro­mo­je. Tą su­ knelę man par­davė anūkė, – pa­sa­ ko­jo A.Va­sil­je­vas. – Ta­čiau daž­nai ne­ži­no­me, kas bu­vo tų daiktų sa­ vi­nin­kas. Net da­bar žmonės sa­ko: „Ne­sa­ky­si­me pa­vardės. Ne­no­ri­me, kad ki­ti ži­notų, jog ta­po­me ne­tur­ tin­gi ir esa­me pri­vers­ti par­duo­ti.“ Daž­niau­siai tai būna aris­tok­ra­tai, ži­no­mos šei­mos. Bet kar­tais ap­lin­ ki­niais ke­liais pa­vyks­ta su­ži­no­ti jų pa­var­des.“ Pas­kui ko­lek­ci­nin­kas rodė į ki­ tą eks­po­natą: „La­bai ele­gan­tiš­ka su­knelė iš Pa­ry­žiaus, 1908 m. Epo­ cha šios su­knelės ne­pa­gailė­jo – ją draskė katės ir dar ka­žin kas. Dau­ gybė daiktų čia – mak­si­ma­liai res­ tau­ruo­ti. Iš­sau­go­ti to­kią ko­lek­ciją – mil­ži­niš­kas dar­bas. Ir mil­ži­niš­ ki pi­ni­gai.“

Aiš­ku, gra­žios da­mos su gra­žio­mis su­knelė­ mis su­kel­ da­vo ažio­ tažą – prie jų bėgda­vo vi­si vy­rai.

Li­ki­mas: vie­nas ver­tin­giau­sių ko­lek­ci­jos eks­po­natų –

dėtin­gas – ją su­šaudė bol­še­vi­kai 1920 m. na­muo­se

Vis­kuo kal­tas Ei­fe­lio bokš­tas

Pa­sak A.Va­sil­je­vo, į pa­ly­gin­ti ramų, be karų, re­vo­liu­cijų, ka­ri­nių per­ versmų metą, va­di­namą gra­žią­ ja epo­cha – la bel­le épo­que (1890– 1914 m.), įsi­terpė art nou­veau sti­lius, leng­vai ir žais­min­gai at­si­ skleidęs 1900 m. Pa­ry­žiaus pa­sau­ linė­je pa­ro­do­je. Tie­sa, jo vil­ni­ji­mas bu­vo jun­ta­mas jau XIX a. pa­sku­tinį de­šimt­metį. Kiek­vie­no­je ša­ly­je šis sti­lius bu­vo tru­putį ki­toks. Va­di­no jį ir­gi įvai­riai: vo­kie­čiai ir lat­viai – ju­gen­du, ru­sai – mo­der­nu, o aust­ rai, len­kai ir lie­tu­viai – se­ce­si­ja.

Se­ce­si­jos eks­po­zi­ciją A.Va­sil­je­

vas pra­dėjo būtent pa­veiks­lu su Ei­ fe­lio bokš­tu, ku­ris Pa­ry­žiu­je iš­ki­lo minė­tos Pa­sau­linės pa­ro­dos pro­ga.

Ei­fe­lio bokš­tas, A.Va­sil­je­vo ma­ny­ mu, bu­vo pir­ma­sis secesijos sti­ liaus pa­sta­tas. „Pag­rin­di­nis 1890-ųjų ma­dos si­ lue­tas: kor­se­tas, siau­ra ta­li­ja, aukš­ ta apy­kaklė, nes mo­te­ris ne­turė­jo at­ro­dy­ti ero­tiš­kai. Vėliau daug kas kei­sis dėl Sig­mun­do Froi­do įta­kos – esą mo­te­ris tu­ri iš­si­lais­vin­ti“, – dėstė A.Va­sil­je­vas.

Se­ce­si­jos sti­liui būdin­ga or­na­ men­to asi­met­ri­ja, sti­li­zuo­tos gam­ tos (ypač van­dens aug­me­ni­jos, jū­ rų gyvū­ni­jos) for­mos. Su­si­domė­ta gyvū­nais, paukš­čiais, kar­tais – ir gy­va­tėmis.

Per dieną per­si­reng­da­vo 6 kar­tus

Rin­ki­nys: kad skrybė­lai­čių ne­nupūstų vėjas, da­mos jas per­ver­da­vo

smeig­tu­kais.

Prie­d ai: pa­ro­d o­j e ap­stu įvai­r ių ak­se­s uarų, būtinų mo­ters gar­d e­

ro­bui.

XIX a. pa­bai­go­je bu­vo ma­din­gi pa­ste­li­nių gam­tos spalvų dra­bu­žiai – van­dens, de­besų, smėlio, jau­nos žo­ lės, pirmųjų pa­va­sa­rio gėlių. Padū­ mavęs tiu­lis, rūko spal­vos mus­li­nas, pie­no putų bal­tu­mo nėri­niai, ne­ ryškūs žie­dai – vi­sa tai turė­jo kur­ti ne­že­miš­kos mo­ters įvaizdį.

Ne­že­miš­ka tų laikų būtybė (aiš­ ku, tur­tin­ga) turė­jo kal­nus dra­ bu­žių. At­sikė­lu­si ap­si­vilk­da­vo pe­niuarą. Pas­kui – namų, ta­da – vi­zitų, vėliau – pa­si­vaikš­čio­ji­mams skirtą su­knelę. Ta­da – ar­ba­tos gėri­ mo ce­re­mo­ni­jai skirtą su­knelę, po jos – va­ka­rinę, pa­ga­liau – puo­toms skirtą. „Tie per­si­ren­ginė­ji­mai užt­

21

ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

mo­te­ris iš kor­se­to

Pa­bai­ga: pa­ga­liau mo­terų su­knelės pra­žy­do įvai­rio­mis spal­vo­mis, se­

ce­si­jos sti­liui skelb­da­mos ka­pi­tu­lia­ciją. Tuoj įsi­vy­raus art de­co sti­lius.

Dra­bu­žiai – pra­de­dant ro­ži­ ne spal­va – ryškė­jo, tamsė­jo. Tam pa­darė įtaką gy­dy­tojų agi­ta­ci­ja, kad mo­te­ris ne­ga­li reng­tis tik rūku ir van­de­niu. Taip pat įta­kos turė­jo ir Ser­ge­jaus Dia­gi­le­vo Rusų ba­le­to spek­tak­lių kos­tiumų spal­vos. Ba­ le­to gast­rolės Pa­ry­žiu­je pra­si­dėjo 1909 m. ir tęsėsi iki 1929-ųjų. „Mo­terų ma­da la­bai evo­liu­cio­na­vo, vyrų – ne, – aiš­ki­no A.Va­ sil­je­vas. – Se­ce­si­jos sti­lius dra­ bu­žiuo­se pra­si­dėjo pa­ste­linė­mis spal­vo­mis, o baigė­si ryš­kio­mis gėlėmis. Did­žiulės skrybėlės ta­ po ne­be­ma­din­gos – į madą at­ėjo ma­žu­čiai gal­vos ap­dan­ga­lai. Val­ sas ta­po ne­be­ma­din­gas – jį pa­ keitė tan­go. Pradė­jo for­muo­tis nau­jas mo­ters ti­pa­žas.“ Pa­slaptį nu­si­nešė į ka­pus

pra­šmat­ni puotoms skirta smėlio spal­vos su­knelė (cent­re), pri­klau­siu­si gra­fie­nei Stro­ga­no­vai. Mo­ters li­ki­mas su­ Uk­rai­no­je, Ne­mi­ro­vo mies­te. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ruk­da­vo po pu­sant­ros va­lan­dos.

Vy­rai tie­siog sius­da­vo: „Kiek ga­li­ ma? Kodėl taip il­gai?“ – šmaikš­ta­ vo A.Va­sil­je­vas.

Vi­sos ano me­to su­knelės bu­vo pil­nos dau­gybės raiš­te­lių, kab­liukų, ma­žy­čių sagų. O po su­knelė­mis – dau­gybė taip pat su­dėtingų apa­ ti­nių dra­bu­žių. „Vi­si šie dra­bu­žiai bu­vo už­sags­to­mi nu­ga­ros pusė­je – mo­te­ris pa­ti ne­galė­jo nei ap­si­reng­ ti, nei nu­si­reng­ti. Jai turė­jo pa­dėti tar­naitė, vy­ras, mei­lu­žis. Da­bar jūs ga­li­te ir ap­si­reng­ti, ir nu­si­reng­ti per pu­sant­ros se­kundės – štai kur es­ mi­nis mo­terų eman­ci­pa­ci­jos laimė­ ji­mas“, – šmaikš­ta­vo A.Va­sil­je­vas.

Bu­vo būti­na pa­brėžti lie­mens liek­numą. Vi­du­tinė ta­li­jos apim­tis – apie 52 cm, ap­kūnios mo­ters – 57 cm, sto­ros – 65 cm. Ta­čiau mo­te­ rys ne­bu­vo aukš­tos – vi­du­ti­nis ūgis 1,55–1,6 cm. Mo­te­rys smul­kios bu­ vo dėl to, kad mai­ti­no­si natū­ra­liai, be hor­monų, ir ne­spor­ta­vo.

Be pirš­ti­nai­čių, skrybė­laitės ne­bu­ vo ga­li­ma išei­ti į gatvę. „Gy­ve­ni­mas su­si­dėjo iš dau­gybės smulk­menų, apie ku­rias šian­dien net ne­įsi­vaiz­ duo­ja­te“, – sakė ma­dos ži­no­vas.

Pros­ti­tu­tes už­vers­da­vo bri­lian­tais

Tuo lai­ku net anek­do­tai sklan­ dė, kaip mo­te­ris išt­roš­ku­si krau­ jo, kiek paukš­čių ji ga­li nu­dai­go­ti, kad tik pui­kios šių plunks­nos at­ si­durtų ant nau­jos jos skrybėlės.

Tur­tin­gos aris­tok­ratės ypač mėgo

stru­čio plunks­nas. Kai ku­rie ak­se­ sua­rai pri­minė gy­vatę – mo­te­rys vi­sa­da troš­ko gąsdin­ti vy­rus. „Vy­rai jų bi­jo­jo, klaupė­si ant ke­ lių ir do­va­no­jo bri­lian­tus. Ži­no­ moms ar­tistėms, žvaigždėms ir toms, ku­rias Pa­ry­žiu­je va­di­no „ho­ ri­zon­ta­lio­mis mo­te­rimis“. Šios ho­ ri­zon­ta­liai pra­leis­da­vo dau­giau lai­ ko nei ver­ti­ka­liai, nes toks bu­vo jų „dar­bas“. Jos būda­vo už­vers­tos bri­lian­tais, nes iš vyrų rei­ka­lau­da­ vo ne pi­nigų, o do­vanų“, – Pa­ry­ žiaus ku­lua­rais ke­lia­vo žod­žio ki­ šenė­je neieš­kan­tis vy­riš­kis.

Ne­res­tau­ruo­tos ir res­tau­ruo­tos su­knelės kai­na – skir­tin­ ga. Vie­no­kia kai­na dėmėtos su­knelės, ki­to­kia – kai ji ant ma­ne­ke­no. Įde­gis ta­da neeg­zis­ta­vo – mo­te­ ris turė­jo būti bal­tos odos. Kodėl? Ji turė­jo pa­brėžti ne­že­mišką sa­vo esy­ bę. Mo­te­ris – tai ne ta būtybė, ku­ri vaikš­to že­me. Toks yra vy­ras. Ji – ta, ku­ri skrie­ja virš žemės, ku­ri plau­kia jūra ir iš­ny­ra iš bangų kaip un­dinė.

Ar išbė­ga iš miš­ko kaip nim­fa. „Se­ce­si­jos me­to mo­te­ris – vi­ sa­da efe­me­riš­ka. Liek­na ta­li­ja, il­

gi plau­kai, ant gal­vos – paukš­čiai.

Ji ir to­liau skra­jo­jo, kvėpi­no­si ži­ buok­lių kve­pa­lais ir prausė­si ži­ buok­lių mui­lu. Ji bu­vo skir­ta tam, kad ja vi­si gėrėtųsi, ir ja vi­si gėrėjo­ si“, – se­ce­si­jos laikų mo­terį liaup­ si­no ma­dos is­to­ri­kas.

Ne­ga­li­ma reng­tis rūku ir van­de­niu

„Ta­čiau XX a. pra­džio­je kei­čia­si mo­ terų li­ki­mas, o su juo – ir jų kos­tiu­ mo ma­da. Pir­mo­sios mo­te­rys ieš­ko dar­bo – pra­si­de­da mo­terų eman­ci­ pa­ci­jos pe­rio­das. Nuo 1900 iki 1914 m. mo­te­rys pa­siekė la­bai daug: jos ga­vo teisę bal­suo­ti rin­ki­muo­se, rūky­ti vie­šo­se vie­to­se, pa­duo­ti sky­ ry­boms ir mo­ky­tis aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se, – pa­sa­ko­jo A.Va­sil­je­vas. – Todėl dra­bu­žiai tam­pa pra­ktiš­kes­ni – pa­lai­dinė ir si­jo­nas.“ 1906 m. se­ce­si­jos ma­do­je įvy­ko senų tra­di­cijų griū­tis. Pa­ry­žiaus di­ zai­ne­ris Pau­las Poi­ret pa­keitė mo­ters dra­bu­žių si­luetą – su­kne­les su­siau­ri­ no, o lie­mens li­niją pa­kėlė aukš­čiau.

Mo­te­ris bu­vo iš­va­duo­ta iš kor­se­ to. Šiuo žings­niu ma­dos no­va­to­rius išsp­rendė dau­gybę pro­blemų.

Mo­te­rys sir­go mig­re­na, sto­ko­ jo ener­gi­jos. Gy­dy­to­jai sa­ky­da­vo: „Kor­se­tas – tai bjau­ru. Tai ken­kia virš­ki­ni­mui, gim­dy­mui. Dėl to mo­ te­rys ner­vin­gos, ser­ga.“ Taip pat jie kalbė­jo apie tai, kad spal­va ža­lo­ja mo­ters psi­cho­lo­giją. Jos dėvi blan­ kias, apa­tiš­kas su­kne­les, todėl joms trūksta po­zi­ty­vių emo­cijų.

A.Va­sil­je­vas at­kreipė dėmesį į is­panų kilmės italų di­zai­ne­rio Ma­ria­no For­ tu­ny su­kurtą pli­suotą su­knelę. Kai tėvas, ži­no­mas dai­li­nin­kas – taip pat Ma­ria­no For­tu­ny – mirė, sū­ nui pa­li­ko did­žiulį ka­pi­talą. Jis su mo­ti­na at­si­kraustė į Ita­liją, Ve­ne­ ciją ir įsi­gi­jo XV a. rūmus. M.For­ tu­ny va­di­no Ve­ne­ci­jos bur­ti­nin­ku. „Jis su­kūrė naują mo­delį – pli­ suotą su­knelę. Tai – pir­mo­ji pli­ suo­ta su­knelė pa­sau­ly­je. Iki tol jas da­ry­da­vo se­novės Grai­ki­jo­je, bet VI a. prie­š Kristų – an­ti­kos lai­kais!

Pas­kui ne­bu­vo pli­so – tai už­mir­ šo. M.For­tu­ny bu­vo pir­ma­sis, ku­ ris pa­bandė pli­suo­ti šilką ran­ko­mis. Ši su­knelė va­di­na­si „Del­fus“ – pa­

va­di­ni­mas kilęs nuo Delfų mies­to.

Tai bu­vo ge­riau­siai par­duo­da­mas jo mo­de­lis. Suk­ne­lių bu­vo įvai­rių spalvų: rau­donų, mėlynų, ža­lių, oran­ži­nių. Ma­sinė jų ga­my­ba pra­ si­dėjo 1903 m. ir tęsėsi net 40 me­ tų – iki 1943-iųjų. Kai M.For­tu­ny mirė, nu­si­nešė į ka­pus to pli­sa­vi­mo pa­slaptį“, – pa­sa­ko­jo A.Va­sil­je­vas. Į Bruk­li­no mu­ziejų – pa­čiu lai­ku

Baigęs trijų va­landų eks­kur­siją ap­ link mo­de­lius ir sa­vo mielą­sias da­ mas nu­varęs nuo kojų, A.Va­sil­je­vas stab­telė­jo su jo­mis dar pa­plepė­ti ir at­skleidė ke­letą pa­slap­čių.

Eks­po­na­tus jis per­ka Lon­do­no, Pa­ry­žiaus ir Niu­jor­ko auk­cio­nuo­ se. Dau­gumą mo­de­lių, ak­se­suarų įsi­gi­jo Niu­jor­ke, Bruk­li­no mu­zie­ ju­je, per iš­par­da­vimą. „Mu­zie­jus juos il­gai rin­ko, ta­čiau per krizę bu­vo pri­vers­tas par­duo­ti, o aš lai­ ku ten at­va­žia­vau. Ir iki šiol per­ku.

Jie par­da­vinė­ja iš­ti­so­mis ko­lek­ci­jo­ mis, pa­vyzd­žiui, ža­lių su­kne­lių ko­ lek­ciją, – ir iš kar­to man“, – pa­sa­ ko­jo mo­de­lių pėdse­kys.

Vi­du­ti­niš­kai su­knelė kai­nuo­ja 3–5 tūkst. eurų. P.Poi­ret su­kur­ta su­knelė – ne ma­žiau kaip 10 tūkst., M.For­tu­ny – 12 tūkst. eurų. „Ta­čiau ki­tas rei­ka­las, už kiek aš jas nu­pir­kau. Ki­ta ver­tus, daug daiktų nu­pir­kau ne­res­tau­ruotų.

Ne­res­tau­ruo­tos ir res­tau­ruo­tos su­ knelės kai­na – skir­tin­ga. Vie­no­kia kai­na dėmėtos su­knelės, ki­to­kia – kai ji ant ma­ne­ke­no“, – pa­ly­gi­no ko­lek­ci­nin­kas.

Mįslė: „Vi­du­ti­niš­kai su­knelė kai­nuo­ja 3–5 tūkst. eurų. Ta­čiau ki­tas

rei­ka­las, už kiek aš jas nu­pir­kau“, – pa­slap­tin­gai kalbė­jo ko­lek­ci­nin­ kas A.Va­sil­je­vas.

22

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

menas ir pramogos

Se­kė­jas: „Kom­po­zi­ci­jas da­rau pa­gal se­nų­jų meist­rų dro­bes. Re­ne­san­so meist­rai dau­giau­sia ta­py­da­vo žmo­nes, to­dėl ir aš ta­piau žmo­nes“,

– ta­py­bos ob­jek­to pa­si­rin­ki­mą paaiš­ki­no R.Bart­kus.

Lai­min­gi: dai­li­nin­kas R.Bart­kus su

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

žmo­na Ina vos spė­jo at­sa­ky­ti į sve­čių svei­ki­ni­mus.

R.Bartkus nė­rė į ta­py­bos puo­tą Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis dai­li­nin­kas Ray Bart­kus ta­py­bos ins­ta­lia­ ci­jų pa­ro­dą „Ta­py­bos pa­bai­ga“ ati­da­rė su trenks­mu. Į šven­tę su­plū­do vi­sa sos­ti­nės grie­ti­nė­lė. To­kios gau­sy­bės sve­čių ir vai­ šių per pa­ro­dos ati­da­ry­mą Vil­nius dar ne­bu­vo re­gė­jęs. Gal neat­ si­tik­ti­nai? Juk G.Bart­kus su­kū­rė ir Lie­tu­vo­je pa­li­ko sa­vo kū­di­kį – 50 li­tų bank­no­tą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kaip iš­veng­ti bal­to ru­tu­lio?

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos „Ti­ta­ni­ko“ sa­les už­plū­do pa­ro­do­se dar re­ta pub­li­ ka: po­li­ti­kai, am­ba­sa­dų dar­buo­ to­jai, vers­li­nin­kai. Tarp jų mai­šė­si dai­li­nin­kai, dai­lės kri­ti­kai, ga­le­ri­ jų dar­buo­to­jai, teat­ra­lai, di­zai­ne­ riai, mu­zi­kan­tai.

Pir­ma­me aukš­te iš­si­puo­šę 51 me­tų R.Bart­kus su žmo­na Ina vos spė­jo su­ti­ki­nė­ti sve­čius ir su jais svei­kin­tis. Pas­kui bu­vo kal­bos, pa­ dė­kos.

Ta­py­to­jas Ar­vy­das Šal­te­nis per­ skai­tė R.Bart­kaus sa­vo mo­ky­to­jui, jau mi­ru­siam ži­no­mam gra­fik ­ ui Al­

gi­man­tui Švėgž­dai, į Vo­kie­ti­ją ra­ šy­tą laiš­ką, kai šis ten gy­dė­si.

Ma­nau, žmo­nės vi­ sa­da ieš­ko, kaip aiš­kiau ir ypač – leng­viau vi­zua­liai iš­reikš­ti sa­vo min­tis.

tu­to gra­fi­kos stu­den­tas. – Ro­dos, tu­rė­tum pieš­ti vis su­dė­tin­ges­ nes struk­tū­ras, ta­čiau vis pra­de­du nuo to pa­ties bal­to gip­si­nio ru­tu­ lio. Ne­ži­nau, ar tai ly­dės vi­są gy­ ve­ni­mą, ar tai – tik blo­gas ABC ži­no­ji­mas. No­rė­čiau pa­da­ry­ti ką nors aiš­kaus, har­mo­nin­go ir tech­ niš­ko.“ Nu­ta­pė net ir spuo­ge­lius

„Esu įsi­ti­ki­nęs, kad pum­pu­rų iš­si­dės­ty­mas ant gė­lės stie­be­lio, me­džių ša­kų su­si­kir­ti­mas erd­vė­je, še­šė­liai kam­ba­rio kam­pe, žmo­nių vei­dai ir ran­kos ga­li tap­ti ge­riau­ siais plas­ti­kos mo­ky­to­jais, – ra­ šė tuo­me­čio Vil­niaus dai­lės ins­ti­

Su tau­rė­mis ran­ko­se sve­čiai zu­jo po „Ti­ta­ni­ką“ ir ty­ri­nė­jo di­džiu­les R.Bart­kaus dro­bes, ku­rio­se nu­ta­ py­tos žmo­gaus kū­no da­lys. Be ga­lo ryš­kios, iš to­lo jos at­ro­dė kaip fo­tog­ ra­fi­jos. Ta­čiau priė­jęs ar­čiau ma­tai, kaip kant­riai ir kruopš­čiai dai­li­nin­ kas val­dė tep­tu­ką – pa­veiks­le ma­ty­ ti net kiek­vie­nas gy­vap­lau­kis, spuo­

Modeliai: R.Bartkaus paveikslams pozavo pa­ts me­ni­nin­kas, jo žmo­na, drau­gai, sū­nus.

ge­lis, krau­ja­gys­lė. Vis­kas rea­lis­tiš­ka ir drau­ge mo­der­nu.

Ko­dėl R.Bart­kus pa­si­rin­ko to­kį vaiz­da­vi­mo ob­jek­tą – žmo­gaus kū­ no da­lis: vei­dą, ran­kas, ko­jas? Sve­ čių spūs­ty­je su dai­li­nin­ku pa­vy­ko trum­pai pa­kal­bė­ti. „Man at­ro­do, žmo­gus yra įdo­ miau­sias su­bjek­tas. Kom­po­zi­ci­jas da­rau pa­gal se­nų­jų meist­rų dro­bes.

O jo­se – tam­sus fo­nas ir ap­švies­ti ob­jek­tai. Re­ne­san­so meist­rai dau­ giau­sia ta­py­da­vo žmo­nes, to­dėl ir aš ta­piau žmo­nes. Ka­dan­gi į tuos pa­veiks­lus žiū­riu kaip į cik­lą, ne­ no­rė­jau pra­dė­ti ta­py­ti gė­lių, nors bū­tų įdo­mu“, – pa­sa­ko­jo R.Bart­ kus.

Pir­miau­sia me­ni­nin­kas su­gal­vo­ ja pa­veiks­lo kom­po­zi­ci­ją, ta­da nu­ fo­tog­ra­fuo­ja de­ta­les, ku­rias ta­pys.

Kiek­vie­ną pa­veiks­lą jis ta­pė maž­ daug po pu­sę me­tų. Jiems po­za­vo pa­ts me­ni­nin­kas, jo žmo­na, drau­ gai, sū­nus.

Pa­sau­lį pa­žįs­ta­me per feis­bu­ką

Cik­las il­gą lai­ką ne­tu­rė­jo pa­va­di­ni­ mo. Ne­se­niai Ray jį pa­va­di­no „Ta­py­ bos pa­bai­ga“. Ne­jau­gi – pa­bai­ga?

Anot R.Bart­kaus, ta­py­ba kaip me­di­ja mirš­ta. Ją nu­kon­ku­ruo­

ja skait­me­ni­nė me­di­ja, fo­tog­ra­fij­ a, vi­si ko­mu­ni­ka­ci­jos da­ly­kai. „Ma­nau, žmo­nės vi­sa­da ieš­ ko, kaip aiš­kiau ir ypač – leng­ viau vi­zua­liai iš­reikš­ti sa­vo min­tis.

O no­rint ta­py­ti rei­kia daug mo­ky­ tis, daug dirb­ti. To­dėl ta­py­ba kaip me­di­ja žmo­nėms tam­pa ne to­ kia pa­trauk­li, – ma­no R.Bart­kus.

– Sup­ran­tu, kad ta­py­ba neiš­nyks, eg­zis­tuos ir to­liau, bet jos reikš­ mė kaip pa­sau­lio pa­ži­ni­mo įran­ kio menks­ta. Juk da­bar mes kur kas dau­giau pa­žįs­ta­me pa­sau­lį per feis­bu­ką ne­gu per ta­py­bą.“ Iš Lie­tu­vos į Niu­jor­ką R.Bart­ kus iš­vy­ko prieš 21 me­tus. Ta­čiau Lie­tu­vo­je iki šiol „funk­cio­nuo­ja“ ži­no­miau­sias jo kū­ri­nys – 50 li­ tų bank­no­tas, su­kur­tas su ko­le­ga Gied­riu­mi Jo­nai­čiu.

Niu­jor­ke lie­tu­vis ku­ria iliust­ra­ ci­jas ir vir­še­lius Jung­ti­nių Ame­ri­ kos Vals­ti­jų lei­di­niams „The New York Ti­mes“, „Harper’s“, „The Wall Street Jour­nal“, „News­week“, „Time“, „Los An­ge­les Ti­mes“.

Be ta­py­bos, me­ni­nin­kas ku­ria gra­fi­ką, ins­ta­lia­ci­jas ir skait­me­ ni­nius dar­bus. Da­ly­vau­ja įvai­rio­se ša­ly­se ren­gia­mo­se pa­ro­do­se ir in­ ter­ne­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunpristatome iki durų. Tel. 8 Tel. 261 tinius.

3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; info@gmail.com.

952525 www.pc-help.lt.

Siūlo darbą

1002403

Perka

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky-

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi- bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kar- 8 656 69 099.

760904 to. Tel. 8 676 41 155.

929921

parduoda

Parduoda

nekilnojamąjį turtą

Kitas prekes

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, dažytojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 51 002, 8 659 37 460.

953105 vartotojams-pirkėjams organizuoja mokymus dirbti su AMEPS. Į mokymus prašom atsinešti nešiojamąjį kompiuterį, kuris atitiktų šiuos reikalavimus: Windows XP/Vista/7 operacinė sistema, galimybė prisijungti prie interneto, naršyklė Internet Explorer 7,0 ir naujesnė arba Mozila Firefox 3,5 ir 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarnaujesnė.

1043551

Paslaugos

Įvairūs

Statybos ir remonto

1039422

Technikos remonto

Kita

Bankrutavusi UAB „Degrita“, į. k.

125455996, parduoda reikalavimo teisę į ieškinį 240 453,04 Lt civilinėje byloje Nr. 2-1196-258/12. Paraiškos priimamos septynias dienas nuo paskelbimo. Administratorius. Tel. 8 601 38 067.

1044092

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

1040269

Nešiojamųjų ir stacionarių kompiuterių remontas Vilniuje, Alytuje. Parduodame naujus ar naudotus kompiuterius. Iškvietimas nemokamas. Tel. 8 682 83 331.

1041621

paslaugos

Kelionių

1043736 timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto bylaKviečiame (c. b. Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuoį naujus Tarptautinės lydejančios UABakademijos „Joanos avialinijos“ rystės mokymusadministratoir seminariumirus. paskirta UABinformacijos VERSLO VALDYMO IR RESDaugiau tel. 8 656 23 TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo 723, e. paštas info@tla.lt.

– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom1029224 iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo23 kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Karščiausi kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314.

Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių nuo 3459 Lt METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipa3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės kelionę 2012 10 Kaina pateikta abi puses su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą laiveį 3049 Baltijos 11 laiduokite nakvynių nuo Lt jūroje!

7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03Jus 21 įTenerifė kesčiais.

Kviečiame trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja Kanarų salos, Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 2* apartamentai karėlį!

9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt 7 nakvynės nuo LtLt ir linksmybės iki Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto!

Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

2* viešbutis su pusryčiais

Kelionių organizatorius

929896 Kviečia mokytis

UAB „BEST perka: Darbo su COMPANY“ apvaliosios Varėnos medienosr. elektroveršelius, galvijus, avis.

Sumokame nine pardavimo sistema mokymai.iš karto.

VĮ VilMokame PVM.urėdija Tel. 8 613 8 6131570 niaus miškų 201270 m.805, lapkričio d.

10 val.

Smolensko 15, Vilniuje, 803, 8 601 71 558, (8g. 310) 48 323.galimiems

1038194

Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048.

Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimoprekybos ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt peštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt nuo 990 Lt Kroatija KALĖDOS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – žaviosiosKosta Europos sostinės – 627 Ispanija, Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt IŠpilis–Stokholmas–Ryga VARŠUVOS (poilsinės) – 387 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Ispanija, Kosta Dorada (Bambergas, Liuksemburgas, Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Lt Viena–žavusis Budapeštas – 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, Burgas – 1199 Lt tu – 377 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt METAI:(pažintinės Praha (Melnikas–DeteniIŠNAUJI VARŠUVOS poilsinės) ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt lynas – 567 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Marokas nuo 2634 Lt NAUJAMETINIS KRUIZAS: Ryga–StokholKuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – 1470 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) – 1490 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt 1890 Lt –Hurgada Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilSlidinėjimas Slovakijoje LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – Antalija 890 Lt – 889 Lt Turkija, sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d.

Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimo kelionės Slidinėjimas Kuba – 5853 LtAndoroje – 1290 Lt SlidinėjimasLIETUVOJE Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS Prancūzijoje (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka 1490 Ltnuo 550 Lt Top Fun 540 LtItalijoje (Vialattea) – lėktuSlidinėjimas Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Lt vu – 1650Kreta Lt – 99piratai Mažieji Laukystos 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt

HolivudoIŠakademija LĖKTUVU VILNIAUS: Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt galaktika Žaidimų 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Malta –indėnai 904 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt – 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Avataro–Alikantė nuotykiai Raganė 550 Lt – kartu Ispanija, 1108 450 Lt Mes šampinjonai 450 Graikija, Kosžmogus sala – –1128 Lt 600 Lt Laimingas taiLtaš!

Turkija, Antalija – 1295 Lt 499 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Top Fun 640 Lt Bulgarija, Burgas595 – 1185 Mano pasaulis Lt Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Turkija, Marmaris 1620 Lt Dodi kalbos 550 LtAlgarvė Anglų stovykla–Estijoje Portugalija, 1999 Lt1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt

LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) StovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija 60 Lt dienai – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Kryme 1699 LtLt AVIABILIETAI* 3500 Lt; „Saliut“ Kreta – 1170

Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699

LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės–po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis–EgipKELTŲ Anglų kalbosLt;stovykla Estijoje 1790 tas nuoBILIETAI 1678 Marokas – 2634 Lt;Lt Kuba – 5853 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*

Talinas–Helsinkis

Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: (yra ir pigios aviakompanijos) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt

Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Singapūras – 2310 Lt KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesPuketas – 2610 Lt (spec. hamnas; Klaipėda–Karlshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas (spec. *kainos į abi puses pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. paKELTAI Klaipėda–Zasnicas (spec. siūlymas); VIZOS pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) holmas.

Konferencijos ir kiti Jūsų Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuokompa85 Lt nuo 105 Lt nijos renginiai Baltijos jūroje!

Ryga–Stokholmas

KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Karibų jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas)

VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus sausesnis nei visa lietinga savaitė. Šiandien vietomis numatomas trumpas lietus, rytą kai kur susidarys plikledis. Oras šils iki 3–8 laipsnių, stiprės vėjas. Sekmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma, dieną kai kur trumpai palis. Temperatūra naktį bus 0–5, dieną 4–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 10 d.

+7

+7

Telšiai

+6

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+7

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.40 16.24 8.44 2.47 14.30

315-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 51 diena.

Saulė Skorpiono ženkle.

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +11 Brazilija +24 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +26 Kopenhaga +8

Londonas +11 Madridas +10 Maskva +1 Minskas +4 Niujorkas +13 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +8

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+5

+4

+2

5

+4

+6

+5

+4

6

+5

+7

+4

+2

6

+3

+5

+2

0

6

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +20 Tokijas +20 Varšuva +10

+5

+6

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+7

Alytus

4–6 m/s

DATOS (lapkričio 10 D.)

DATOS (lapkričio 11 D.)

Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi 1483 m. gimė protestantizmo pradininkas, vokiečių dvasininkas Martinas Lutheris.

1759 m. gimė vokiečių dramaturgas ir poetas Friedrichas Schilleris.

1928 m. gimė Ennio Morricone, italų kompozitorius, sukūręs muziką daugiau nei 500 filmų.

1931 m. gimė rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, keliautojas Algimantas Čekuolis.

1944 m. gimė britų miuziklų ir filmų tekstų autorius seras Timothy Rice’as.

1969 m. gimė amerikiečių aktorė Ellen Pompeo.

1977 m. gimė amerikiečių aktorė Brittany Murphy.

1982 m. mirė buvęs SSRS komunistų partijos pirmasis sekretorius Leonidas Brežnevas.

Šv. Martynas, paskutinė rudens šventė 1821 m. Maskvoje gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis.

1855 m. mirė danų filosofas, egzistencializmo pradininkas Sørenas Kierkegaardas.

1864 m. gimė prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius Maurice’as Leblancas.

1918 m. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.

1922 m. gimė amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas.

1960 m. gimė amerikiečių aktorius Stenley Tucci.

1962 m. gimė garsi Holivudo aktorė Demi Moore.

1964 m. gimė aktorė Calista Flockhart.

1971 m. gimė buvęs krepšininkas, dabar treneris Tomas Pačėsas.

1974 m. gimė aktorius Leonardo DiCaprio.

P.Pi­cas­so še­dev­rams ne­pa­gai­lė­ta mi­li­jo­nų Pab­lo Pi­cas­so ne vel­tui va­di­na­mas vie­nu bran­giau­sių pa­sau­lio kū­rė­jų. Ero­tiš­kas dai­ li­nin­ko pa­veiks­las, ku­ria­me pa­vaiz­duo­ta jo my­li­mo­ji, tul­pės ir vai­siai, Niu­jor­ke bu­vo par­duo­tas už 41,5 mln. do­le­rių.

Pa­veiks­le pa­vaiz­ duo­ta M.Th.Wal­ter, ku­ri bu­vo P.Pi­cas­so mei­lu­žė ir gar­si mū­za.

Jo par­da­vi­mas bu­vo vie­na iš ne­ dau­ge­lio švie­sių auk­cio­no aki­mir­kų, nes 30 pro­c. ja­me pa­siū­ly­tų daik­tų li­ko ne­nu­pirk­ti, o bend­ra gau­ta su­ ma bu­vo 163 mln. do­le­rių, nors ti­ kė­ta­si gau­ti 169–245 mln. do­le­rių.

Tre­čia­die­nį pa­na­šiai vy­ko ir ki­tas – „Christie’s“ – auk­cio­nas.

Ki­tas Ma­rie Thérèse vaiz­duo­jan­ tis pa­veiks­las „(Mo­te­ris prie lan­go (Ma­rie Thérèse)“ (Fem­me à la fenêt­

Šiandien: Andrius, Andriejus, Dainius, Evelina, Galvydė, Leonas, Vaišviltas Rytoj: Anastazija, Martynas, Menas, Milvydė, Vygintas

įvairenybės

„Na­tiur­mor­tas su tul­pė­mis“ (Na­ tu­re mor­te aux tu­li­pes), nu­ta­py­tas 1932 m., bu­vo „Sotheby’s“ imp­ re­sio­niz­mo ir mo­der­nio­jo me­ no auk­cio­no Man­ha­ta­ne, ku­ris ki­ tais at­žvil­giais bu­vo ga­na blan­kus, žvaigž­dė. Prieš auk­cio­ną šis pa­ veiks­las bu­vo ver­ti­na­mas 35–50 mln. do­le­rių.

Pa­veiks­le pa­vaiz­duo­ta Ma­rie Thérèse Wal­ter, ku­ri bu­vo P.Pi­ cas­so mei­lu­žė ir gar­si mū­za, gal­ va virš dvip­ras­miš­kos gė­lių kom­ po­zi­ci­jos.

Vardai

re (Ma­rie Thérèse), „Sotheby’s“ auk­cio­ne bu­vo par­duo­tas už 17,2 mln. do­le­rių – pro­gno­zuo­ta kai­na bu­vo 15–20 mln. do­le­rių.

Vis­gi, ki­ti pa­veiks­lai, tarp jų – P.Pi­cas­so „Po­mi­do­ras“ (Plant de to­ma­te), už ku­rį ti­kė­ta­si 10–15 mln. do­le­rių, ir „Mo­te­ris ža­liais dra­bu­ žiais“ (Fem­me à la Ro­be Ver­te), už ku­rį bu­vo pla­nuo­ja­ma gau­ti 6–8 mln. do­le­rių, li­ko be šei­mi­nin­kų.

Tre­čia­die­nį „Christie’s“ auk­cio­ ne Niu­jor­ke už 43,8 mln. do­le­rių bu­vo par­duo­tas Claude’o Mo­net van­dens le­li­jų pa­veiks­las, o vie­nas Va­si­li­jaus Kan­dins­kio pa­veiks­las bu­vo nu­pirk­tas už re­kor­di­nius auk­ cio­nui 23 mln. do­le­rių.

Ta­čiau bend­rai auk­cio­nas bu­ vo lai­ko­mas pa­ly­gin­ti van­giu, nes treč­da­lis dar­bų ne­bu­vo par­duo­ti.

Ki­tą sa­vai­tę abu kon­ku­ruo­jan­tys auk­cio­nai ren­gia šiuo­lai­ki­nio me­ no kū­ri­nių par­da­vi­mą.

Bran­giau­siai par­duo­tas P.Pi­cas­so pa­veiks­las yra „Ber­niu­kas su pyp­ ke“ (Gar­çon à la Pi­pe). Jis par­duo­ tas auk­cio­ne 2004 m. už 104 mln. do­le­rių.

Bran­giau­siai vi­sais lai­kais par­ duo­tas pa­veiks­las – Pau­lio Cézanne’o „Žai­dė­jai kor­to­mis“ (The Card Players): jis 2011 m. par­duo­ tas už neį­var­dy­tą su­mą, ku­ri sie­kia nuo 259 mln iki 300 mln. do­le­rių.

Kai­na: 1932 m. P.Pi­cas­so nu­ta­py­tas pa­veiks­las „Na­tiur­mor­tas su tul­

„The Te­leg­raph“, BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

pė­mis“ par­duo­tas už 41,5 mln. do­le­rių.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai.

Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų nuomonei. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, nes tam nepalanki diena.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais.

Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų.

Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos darbiniams santykiams.

Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir per daug išlaidauti.

Vėžys (06 22–07 22). Jausite šeimos, draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna.

Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti.

Bendraudami pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Kurdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Galite atrasti naujų įkvėpimo šaltinių. Tačiau per daug neįsijauskite – kyla pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti užkariautas pozicijas.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų jausmai, emocijos ir pagrindiniai poreikiai šiuo metu keičiasi. Esate atviras naujovėms ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Imkitės nepageidaujamų reikalų, bet pirmiausia pačių svarbiausių. Žuvys (02 20–03 20). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi.