2012-11-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, LAPKRIÄŒIO 12, 2012

264 (19 565)

=6?:.162;6@ 9. =8?6š6<

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Uoste tęsiasi ka ro

D.Gry­baus­kai­tÄ— tu­rÄ—­tĹł pa­skelb­ti, ar pri­tars siō­lo­mam koa­li­ci­jos va­rian­tui.

CĹ˝V vadovui D.Pet­raeu­sui mei­lÄ—s nuo­ty­kiai kaip rei­kiant at­si­rō­go.

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

E.Gent­vi­las tvar­kÄ… uos­te da­rys net jei ir iĹĄeis iĹĄ dar­bo.

Netrukus Euge nijus Gentvilas turÄ—tĹł palikti uosto vado vo postÄ…. Bet ir pa skutinÄ—mis dieno mis jis kariavo su di rekcijos darbuotojais, „KlaipÄ—dos hidrotechnika“, Algir du Kamarausku ir KlaipÄ—dos prokuro rais.

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

tutis

DÄ—l posto neis

ÄŻ teismus

padÄ—tis

E.Gentvilas praÄ— ju negalÄ—jo atsakyti siÄ… savaitÄ™ dar – liks dirbti Uos to direkcijos genera liniu direktoriumi ar eis ÄŻ SeimÄ…. ÄŽ ĹĄÄŻ klausimÄ… jis vieĹĄai ĹžadÄ—jo atsaky ti ĹĄiÄ… „Nesu saviĹžudis. savaitÄ™. Jei formuojasi koalicija, kur socialdemokratams atitenka su sisiekimo ministro postas, turiu tvir kad vienas pirmĹł tÄ… paliudijimÄ…, jĹł darbĹł bus mano atleidimas“, – neslÄ—pÄ— E.Gent- ď Ž UĹžsispyrimas:  8YNV ]Ă› Q\` UVQ vilas dar neĹžino _\ aRPU [V XN• Na `V `N X\ [b aRZ] damas, kad tas poaV ]N YVX aĂ– V_ b\` stas atiteko social direkcijos gene a\ `aN af O\Z` a_bX demokratams. raliniu direktoriuQN[ aĂ&#x; cVX _V [Ă&#x; X_N Jis akcentavo, kad mi. „Jei likÄ?iau 2009 metĹł lie [Ă– uos tokia praktika pos, kai direk CVQ ZN[ a\ :N a bĹŤtĹł normali – ryÄ?iau dar grieĹž te, daug kÄ… da- jai vadovavo ci- ÄŻsakymu b Ă˜V\ [b\ a_ savi iĹĄ darbo atleista E.Gentvilas, dÄ—l rÄ—ti laisvas rankas ninkas turi tu- uoste, dirbsiu Ä?iau. Jei dirbsiu riĹł prieĹžas ÄŻvai- tĹł vado projek- netu Ä?iĹł buvo „nuim rÄ—jo laiko pasa vÄ— Jelena Anu ir su samdomais labai daug, to ti“, o kai „Na kyti, kad ji to Ä?auskienÄ—. ne dÄ—l kurie savo darbuotojais elg tĹŤralu, kad ji su padarÄ—. Dar vie tis kaip tinkamas. jau iĹĄ anksto atsisakiau KlaipÄ— noru pasitraukÄ— sirgo name pasiaiĹĄkiĹĄie bu- beser dos vÄ™ direkci „Man ÄŻdomu bĹŤ miesto tarybos ga. Pagal ÄŻsakymÄ…, ir dar te- nime raĹĄÄ—, kad gal jos dar tĹł, kokiais monario pareigĹłâ€œ, voju jai grÄŻĹžus ÄŻ su tyvais jie mane – Kamarauskas, buotojai: Algirdas darbÄ…, tÄ… aiĹĄkino E.Gent stabdyti ÄŻsakymo si, jog reikia atleistĹł. Bet ko vilas. paÄ?iÄ… dienÄ… ji jo Petras Stulga, kiu galiojimÄ…, bet atveju motyvÄ… ga neteks“, to ne Hi- – komen Net ir socialdemok liaras Sasnauskas, paraĹĄiusi, nes pa li surasti. Pavyztavo E.Gentvi ratams gavus Beta KuleviÄ?iĹŤdĹžiui, Uosto di Susisiekimo mi tÄ—, Vidas Karolis, IĹĄgirdÄ™ atleidimo las. ir E.Gentvilas taip maniusi, kad rek nisterijÄ…, E.Gent ArtĹŤras Kazlausgalvojantis“, – vimokÄ—jo pelno mo cija dar nesu- lui buvo pata kurie ĹžmonÄ—s spe motyvus, kai vidaus tyrimo riama prieĹĄintis kesÄ?io. Pasakys: cialistÄ—s atleidiniuansus komen UoskodÄ—l nevykdei to di rekcijos vadovo mÄ… komentavo taÄŻstatymo reikala taip: „Degs, oi degs vo E.Gentvilas. posto politi- Eugenijus Gentvilas vi- zavimui. mo? Jei sumokÄ— Gentvilas praga : Anot jo, Uosto Ä?iau, pasakytĹł: re“. direkcijoje sunku kodÄ—l mokÄ—jai, nes „Nepritariu, kad formavo nuomo Jau seniai susi- dirbti su Ĺžmo nÄ—ra VyriausybÄ—s postai yra po- Jei likÄ?iau uoste, nÄ—, nÄ— mis, kad ne ku nutarimo. NeĹži rie „sraigli tizuoti. Bet nevykteliai“, o direk do ÄŻsakymĹł, ne nau, kokie kiti cijos vadovybÄ— paiso direkcijos va- dovÄ… teisi realiai nepatikusÄŻ va- daug kÄ… dary riantai gali bĹŤti. je teresĹł. Dar esantys ĹžmonÄ—s Ä?iau dar nÄ—mis No bai objekte vÄ—luo inturÄ—tĹł atsakyti te, bet suprantu, riu dirbti uos- lima „nuimti“ priemonÄ—mis ga- grieĹžÄ?iau. ja, nes uĹž „VÄ—trĹŤna“ ĹĄioje institucijo kad gali neleisper pareikalavo ÄŻver je nuolat besikar ti. Jei uoste ir lik ÄŻstatyme nurody savaitÄ™. Uosto tinti tai, to- kas buvo janÄ?ias klaidas. Ä?iau, darbas ga ta, kad direk anksÄ?iau padary li jos valdybÄ… bĹŤti neÄŻmanomas. ta. KodÄ—l atleidĹžia sudaro keturi Su ciTokio komforma ĹĄi darbuotosisieto, koks buvo, ja? „BalandÄŻ jai Karas su „KlaipÄ— nebeturÄ—siu. Tiek kimo ministerijos pareigĹŤnai, paraĹĄytas papei dos hidrotechni ku- kas, Audro ArĹŤnas Ĺ taras, ki- Uoste toliau ka“ mas uĹž tai, nÄ— BanionytÄ—, Ger Uosto direkcijos riuos skiria ministras, o penk tÄ™siasi E.Gentvi denas gos“ pir kad 1,5 metĹł laikÄ— „Be- ras valdybos pirmi tas yra Uosto direk lo kasu „KlaipÄ—dos hid ninkas, tiek Eli so statybos pro cijos vadovas. Pa- Matulis, Arvydas Jocys, Vik girotechnika“. to jus Masiulis, su toras niekam LukoĹĄeviÄ?ius, Vy sisiekimo minist- gal ÄŻstatymÄ… Uosto direkcijos nepasakÄ—, jog su kolÄ… ir Uoste atsiranda proble tau tas Sau tarta, kad bend valÄ—nas. ĹĄio pirso ras, manimi pasi mĹł dÄ—l ĹĄios dovo postas jau rovÄ—s iĹĄmÄ—tytos tikÄ—jo ir netruk akmenĹł paklotas yra politizuotas. Ĺ˝emesnÄ—se grandyse dar ga dÄ— technikos. dirbti. Bet sutik bus vyklima priskaiÄ?iuoti ge „Prie krantinÄ—s Ä?iau dirbti ir ap- Mano tikslas, jei likÄ?iau Uosto rÄ… deĹĄimtÄŻ atleis- domas pagal kitÄ… projektÄ…. Tai stovi „KlaipÄ—dos di- tĹł specia sunkintomis sÄ… rekcijoje, bĹŤtĹł po 1,5 metĹł paaiĹĄkÄ— lygomis“, – tiki listĹł. Dar apie jo iĹĄ projektuoto- hidrotechnikos“ plaukiojantis no po teismus“, dirbti, o ne tampytis darbuo 40–50 jĹł. Ki E.Gentvilas. kranas „PK-45“. Jo tojĹł buvo atleis – analizavo E.Genteksploatacijos terti vykdant rek ta prieĹžastis – kai Uosto diJis turÄ—jo vilties, vilas. ÄŻvairias reorgani minas yra pasi cija su bendrove kad Susisiekizaci baigÄ™s. „KlaipÄ— „VÄ—trĹŤna“ pamo ministerijai su puse metĹł Uos jas. Per trejus siraĹĄÄ— sutartÄŻ dos hidrotechnika“ mo va dÄ—l 90–96 kran to kesÄ?iĹł uĹž krantipartija, nors ak dovaus Darbo AtleidimĹł iĹĄ tiniĹł nes nemo vo atlikti bene trys direkcijoje bu- rekonstrukci darbo bangos centavo, jog neka, kranÄ… atsisako jos, po struktĹŤros perpraĹĄysiÄ…s sesers patrauktvarkymai. kienÄ— turÄ—jo ma nia J.AnuÄ?aus- ti. Jis yra tech Virginijos Baltrai- Dirb da mas Uos to di rekci niĹĄkai pa no ÄŻsakymu orgajo je tienÄ—s, kad galÄ— E.Gentvilas gar Naujausias dar grimzti. Kitas plau senÄ™s, gali nutĹł likti dirbti Uos sÄ—jo ĹĄios institubuotojo atleidi- nizuoti komisijÄ… patikrinti objek kiojantis kranas to cijos darbuo mo faktas ďŹ ksuo to „PK-2“ lyg tojĹł atleidimais. skrajojantis olan tas spalÄŻ. Uosto bĹŤklÄ™ po ankstesniĹł rangovo at Nuo direkcijos das perliktĹł darbĹł. Ji to ne generalinio direk padarÄ— ir apie tai metamas nuo vienos krantinÄ—s toriaus nepra prie kitos. NeĹžinome, neĹĄÄ—. PasiaiĹĄkini kÄ… me raĹĄÄ—, jog da ryti su ta technika.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Dar­be – lyg pra­ga­ro ra­te

„Nup­jau­tĹł spy­nĹł iĹĄ kar­to neiť­me­ta­me. Ne­ma­Şai jĹł at­sii­ma jau­na­ve­dĹžiai.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— ne­slÄ—­pÄ—, kur nuo Bir­Şos til­to dings­ta am­Şi­nos mei­lÄ—s sim­bo­liai.

6p.

Nuo­la­ti­nis Ĺže­mi­ ni­mas, pa­kel­tas to­ nas, pyk­Ä?io pro­trō­ kiai ar net smō­giai – to­kio­mis sÄ…­ly­go­mis dir­ban­ti klai­pÄ—­die­tÄ— su aĹĄa­ro­mis aky­se pri­pa­Şi­no, jog ken­ Ä?ia smur­tÄ… vien to­ dÄ—l, kad iť­sau­go­tĹł dar­bo vie­tÄ….

Gy­ven­to­jus siu­ti­na ĹĄal­tis As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— Til­ŞÄ—s gat­vÄ—­je de­ťim­ties gy­ve­na­ mų­jĹł na­mĹł gy­ven­to­jai praÄ—­ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ tu­rÄ—­jo kÄ™s­ti ĹĄal­tÄŻ bu­tuo­se.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

SmurtÄ… iť­pro­vo­ka­vo Ĺžo­dĹžiai

Vie­no­je uos­to ÄŻmo­nÄ—­je dir­ban­ti mo­te­ris aiť­ki­no, kad jos kant­ry­bÄ— trō­ko po to, kai bu­vo su­muť­ta sa­vo dar­bo vie­to­je. „Ke­le­rius me­tus ken­Ä?iau prie­ ka­bes, – toks ko­le­gos cha­rak­te­ris. Jam vis­kas uŞ­kliō­va. Ta­Ä?iau tai ne­ reiť­kia, kad ma­ne dar­be tu­ri stum­ dy­ti. Ir ko­dÄ—l dar­be kaŞ­ kas tu­ri nuo­lat rÄ—k­ti?

4

„„Smō­gis: dar­bo vie­to­je ki­to dar­buo­to­jo ap­stum­dy­ta mo­te­ris dÄ—l su­Şa­lo­ji­mĹł ne­ga­lÄ—­jo dirb­ti dvi sa­vai­tes, ta­

Ä?iau jos skriau­di­kas iki ĹĄiol ne­nu­baus­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„BÄ—­da tai, kad gy­ve­no­me ne tik be karť­to van­dens, bet ir be ĹĄil­dy­ mo. Mō­sĹł na­mo ĹĄil­dy­mo ir karť­ to van­dens sis­te­mas pri­Şiō­ri ÄŻmo­ nÄ— „So­bo sis­te­mos“. Pas­kam­bi­nu­si ÄŻ ÄŻmo­nÄ™ ne tik kad ne­ga­vau in­for­ ma­ci­jos, bet dar­buo­to­jai pa­reiť­kÄ—, kad jie net ne­pri­va­lÄ—­tĹł Ĺžmo­niĹł in­ for­muo­ti, dÄ—l ko iť­jun­gia­mas ĹĄil­dy­ mas“, – skun­dÄ—­si vie­na ĹĄios gat­vÄ—s gy­ven­to­jĹł Ju­li­ja. Gy­ven­to­jai spÄ—­lio­jo, kad ĹĄil­dy­ mas ir karť­to van­dens tie­ki­mas bu­vo iť­jung­tas dÄ—l ĹĄa­lia vyks­tan­ Ä?iĹł sta­ty­bĹł. „Bet van­de­nÄŻ ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ mums iť­ jun­gia jau ne pir­mÄ… kar­tÄ…. Ka­da tai baig­sis?

www.kl.lt

Balsuokite uĹž savo kandidatÄ…! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2

2

PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 12, 2012

miestas

Verslo pulsas Kon­fe­r en­c i­j a. Lapk­r i­č io 13 d., ant­ ra­d ie­n į, nuo 13 iki 16 val. LCC tarp­ tau­t i­n ia­me uni­ver­s i­te­te, Kre­t in­g os g. 36 vyks vers­lu­m o kon­fe­ren­c i­j a „Įga­l ink. Įk­vėpk. Įt­r auk“. Kon­fe­ren­ ci­j os pa­g rin­d i­n is tiks­l as – ska­t in­ ti jau­n i­mo vers­lu­m ą. LCC tarp­t au­ ti­n ia­me uni­ver­s i­te­te rink­s is ne tik bū­s i­m ie­j i vers­l i­n in­k ai – vy­res­n ių kla­s ių moks­l ei­v iai, stu­d en­t ai, ki­ ti vers­lo kū­r i­mu su­s i­do­m ė­j ę mies­ tie­č iai, bet ir vers­lo sėk­m ės jau pa­ ra­g a­vęs jau­n i­m as. Po­s ė­d is. Lapk­r i­č io 14 d., tre­č ia­ die­n į, 16 val. Klai­p ė­dos mies­to ro­ tu­š ės po­s ė­d žių sa­l ė­j e (I a. Da­n ės g. 17) vyks Smul­k io­j o ir vi­du­t i­n io vers­l o ta­r y­b os po­s ė­d is. Ja­m e bus ana­l i­z uo­j a­m as ska­t i­n i­m o pro­g ra­ mos lė­š ų sky­r i­m o smul­k ia­j am ir vi­d u­t i­n iam vers­lui rem­t i tvar­kos ap­r a­š as, pla­nuo­j a­m a ap­t ar­t i vers­ lo ap­l in­kos pa­s i­kei­t i­m ą sa­v i­v al­dy­ bės val­do­mo­s e tur­ga­v ie­tė­s e, vie­š o­ jo trans­p or­to reor­g a­n i­z a­c i­j os įta­k ą Til­ž ės tur­g a­v ie­tei. Se­m i­n a­ras. Lapk­r i­č io 16 d., penk­t a­ die­n į, 9 val. vieš­bu­t y­j e „Am­b er­ton“ vyks mo­k y­mai „Par­d a­v i­mų or­ga­n i­ za­v i­mas ap­g y­ven­d i­n i­mo įstai­go­se“. Tiks­l i­nė mo­k y­mų da­ly­v ių gru­p ė – vieš­bu­č ių, sve­č ių na­mų ir ki­t ų ap­ gy­ven­d i­n i­mo įstai­g ų spe­c ia­l is­t ai. Su­m a­ž ė­j o. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­ par­t a­men­to duo­me­n i­m is, 2012 m. spa­l io mėn., pa­ly­g in­t i su rug­s ė­j o mėn., var­to­ji­mo pre­k ių ir pa­slau­g ų kai­nos su­m a­ž ė­j o 0,2 pro­c . Bend­ra­ jam var­to­to­j ų kai­nų po­k y­č iui dau­ giau­s ia įta­kos tu­rė­j o būs­to, van­ dens, elekt­ros, du­jų ir ki­to ku­ro gru­ pės pre­k ių ir pa­s lau­g ų, trans­p or­to pre­k ių ir pa­slau­g ų kai­nų su­ma­ž ė­ji­ mas bei dra­bu­ž ių ir ava­ly­nės, būs­to ap­sta­t y­mo, na­mų apy­vo­kos įran­gos ir kas­d ie­nės būs­to prie­ž iū­ros pre­k ių ir pa­slau­g ų kai­nų pa­d i­dė­ji­mas. In­d ė­l is. Su­s i­s ie­k i­m o mi­n ist­r as E.Ma­s iu­l is pa­t vir­t i­no, jog siū­lo­m a, kad Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n is jū­r ų uos­ tas šie­met į vals­t y­b ės biu­d že­t ą per­ ves­t ų 50 pro­c . 2011 m. už­d irb­to pel­ no – 34 mln. li­t ų, o ki­t ą­met – 25 pro­c . To­k į siū­ly­m ą šian­d ien pa­s i­t a­r i­me svars­t ys Vy­r iau­s y­b ė. Anks­č iau Su­ si­s ie­k i­mo mi­n is­te­r i­j a sie­kė at­leis­t i uos­t ą nuo di­v i­den­dų mo­kė­ji­mo už 2012–2014 m. Dar­b as. Lie­t u­vo­j e šiuo me­t u stu­ den­t ams ir moks­l ei­v iams yra re­ gist­r uo­tos 37 lais­vos dar­b o vie­tos. Klai­p ė­d o­j e – tik 7. Uos­t a­m ies­t y­j e stu­d en­t ams ir moks­l ei­v iams siū­ lo­m a nuo įtem­p ia­mų lu­b ų mon­t a­ vi­mo meist­ro iki du­r i­n in­ko po­z i­c i­ jos. Ža­d a­mas at­ly­g i­n i­mas – nuo 850 iki 3 tūkst. li­t ų per mė­ne­s į neats­k ai­ čius mo­kes­č ių.

„Me­ri­dia­nui“ – nau­jos pra­džios Klai­pė­dos sim­bo­liu va­di­na­ma bar­ken­ ti­na „Me­ri­dia­nas“ iš­ke­lia­vo į re­mon­ to vie­tą. Pa­sig­ro­žė­ ti ne­daž­nai ma­to­ mu vaiz­du su­si­rin­ ko mi­nios žmo­nių. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lai­vą pri­kels iš mi­ru­sių­jų

Šeš­ta­die­nį prieš de­šim­tą ry­to pa­ kė­lus Bir­žos ir Pi­lies til­tus žmo­ nės pri­glu­do prie Da­nės kran­ti­nių abie­jo­se upės pu­sė­se. Il­go­kai ruo­ šę­si iš­ju­din­ti se­nu­tė­lį „Me­ri­dia­ną“ lai­vai vil­ki­kai sėk­min­gai iš­tem­pė jį į ma­rias, kur jis bus re­mon­tuo­ja­mas įmo­nės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ do­ke. Šį kar­tą plukdomas „Me­ri­dia­ nas“ Bir­žos til­to neužk­liu­dė. Da­bar­ti­nė bar­ken­ti­nos būk­lė – ava­ri­nė. Spe­cia­lis­tai yra kons­ta­ ta­vę, jei bur­lai­vis lik­tų prie Da­ nės kran­ti­nės per žie­mą, pa­va­sa­rio ne­su­lauk­tų. Ne­se­niai iš anks­tes­ nių sa­vi­nin­kų lai­vą pe­rė­mė uos­ta­ mies­čio vers­li­nin­kai Aloy­zas Kuz­ mars­kis ir Ai­das Ka­vec­kis. Jie ta­po nau­jai­siais bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do val­dy­to­jais. At­si­ra­do no­rin­čių­jų pa­si­pel­ny­ti

Fon­dą šie vers­li­nin­kai pe­rė­mė su vi­ so­mis sko­lo­mis, ku­rios sie­kė 200

Sim­bo­lis: kas­kart iš­pluk­dant „Me­ri­dia­ną“ į re­mon­to vie­tą mi­nios klai­pė­die­čių su­si­ren­ka jo iš­ly­dė­ti.

tūkst. li­tų. Iš­ly­dė­da­mi lai­vą į re­mon­to vie­tą vy­rai at­vi­ra­vo, kad vis at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie prieš daug me­tų fon­ dui bu­vo sko­li­nę pi­ni­gų ir da­bar rei­ ka­lau­ja sko­lą grą­žin­ti su pro­cen­tais. „Ap­mau­du, kad at­si­ran­da žmo­ nių, ku­rie sie­kia pa­si­pel­ny­ti, pri­ si­me­na kaž­ko­kius dels­pi­ni­gius. Liū­di­na, kad taip re­ke­tuo­ja net gar­ bin­gi, ge­rai ži­no­mi klai­pė­die­čiai. Ma­nau, apie tai pra­ne­ši­me vi­suo­ me­nei“, – pra­si­ta­rė A.Ka­vec­kis. „Sko­los yra įvai­rios: ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims, vals­ty­bi­ nėms ins­ti­tu­ci­joms. Pas­ku­ti­nę jų – per 53 tūkst. li­tų su­mo­kė­jo­me penk­ta­die­nį. Kol kas tik­ro­sios lai­vo būk­lės ne­ži­no­me. Vis­kas paaiš­kės, kai pa­kel­si­me lai­vą į do­ką. La­bai ti­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vis dėl­to ne­kas­die­nis re­gi­nys džiu­gi­no ne vi­sus, bu­vo ir to­kių, ku­rie pik­ti­no­si ne­ga­ lį pa­tek­ti į ki­tą Da­nės pu­sę.

kiuo­si, kad ki­tą va­sa­rą, sau­lė­tą bir­ že­lio die­ną „Me­ri­dia­nas“ grįš į sa­vo vie­tą“, – kal­bė­jo A.Kuz­mars­kis. Tilps eks­po­zi­ci­ja ir res­to­ra­nas

Ma­no­ma, kad su­grą­žin­tas prie Da­nės kran­ti­nės lai­vas dar apie 10

mė­ne­sių bus re­mon­tuo­ja­mas iš vi­ daus, per tą lai­ką ke­ti­na­ma įreng­ ti mu­zie­ji­nę eks­po­zi­ci­ją. Ti­ki­ma­si, kad 2014 m. bir­že­lį „Me­ri­dia­nas“ priims pir­muo­sius lan­ky­to­jus. Ma­no­ma, kad lai­vui su­re­mon­ tuo­ti pri­reiks ne ma­žiau kaip po­ros mi­li­jo­nų li­tų. Lai­vo vi­du­je ne­li­ko nė vie­nos se­no­jo in­ter­je­ro de­ta­lės, to­ dėl sa­vi­nin­kai krei­pė­si į klai­pė­die­ čius ir Lie­tu­vos žmo­nes, pra­šy­da­mi at­neš­ti iš­sau­go­tas lai­vo vi­daus de­ ta­les ar daik­tus. Kiek­vie­nas do­va­ no­to­jas bus įra­šy­tas į gar­bės kny­gą. Vers­li­nin­kas A.Ka­vec­kis pa­sa­ko­ jo, tu­rįs pla­nų „Me­ri­dia­ne“ at­kur­ti bu­vu­sį res­to­ra­ną. „Bū­tų tei­sin­ga, jei die­ną lai­ve veik­tų eks­po­zi­ci­ja, o va­ka­re ja­me

Gy­ven­to­jus siu­ti­na šal­tis Ir nie­kas tei­sy­bės ne­ 1 pa­sa­ko. Kai kal­ba­ma apie šil­dy­mo se­zo­no pra­džią, vi­si

tuoj pat pri­si­me­na hi­gie­nos nor­ mas. O kai atei­na šal­čiai, ir žmo­ nės pa­lie­ka­mi be šil­dy­mo, hi­gie­nos nor­mas vi­si pa­mirš­ta“, – pik­ti­no­ si mo­te­ris. Gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ki­ lo ir dėl to, kad pa­sku­ti­nę mi­nu­tę skel­bi­me apie dar­bus bu­vo pa­keis­ ta da­ta. „Juk lapk­ri­tis, bu­tuo­se – drėg­ mė, ko­dėl ne­ga­li­ma to­kių dar­bų baig­ti, kai orai šil­ti?“ – ne­ri­mo gy­ ven­to­ja. Dau­gia­bu­čio bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas Ri­čar­das Lie­pi­nai­tis taip pat pri­pa­ži­no, kad jo šei­mai te­ko mau­ dy­tis šal­ta­me du­še. „Bu­vo pra­neš­ta, kad nuo penk­ tos va­lan­dos ry­to iki 17 val. va­ka­ ro ne­bus nei karš­to van­dens, nei šil­dy­mo. Užp­raė­ju­sią sa­vai­tę ne­ bu­vo šil­do­mas ir lop­še­lis-dar­že­lis

„Kregž­du­tė“. Rei­kia ti­kė­tis, kad tai bus pa­sku­ti­nis kar­tas šį ru­de­nį, kai te­ko vers­tis be šil­dy­mo“, – vy­lė­si bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. Įmo­nės „So­bo sis­te­mos“ va­do­vas Zig­mas Šle­pe­tis aiš­ki­no, kad 10-ies gy­ve­na­mų­jų na­mų gy­ven­to­jai bu­ vo in­for­muo­ti, jog ne­bus tie­kia­mas karš­tas van­duo ir šil­dy­mas. „Mes ži­no­me tik tiek, kad šil­dy­ mas bu­vo iš­jung­tas dėl nau­jos tra­ sos pri­jun­gi­mo dar­bų“, – aiš­ki­no Z.Šle­pe­tis. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­sto­vai paaiš­ki­no, kad vi­sa in­ for­ma­ci­ja apie bū­si­mus ši­lu­mos ar karš­to van­dens tie­ki­mo truk­ džius iš anks­to yra skel­bia­ma ir gy­ven­to­jai pa­ti­ria tik lai­ki­nus ne­ pa­to­gu­mus. Lop­še­lio-dar­že­lio „Kregž­du­tė“ di­rek­to­rė Liud­mi­la Da­nie­le­vi­čie­nė ti­ki­no, kad dar­že­li­nu­kai ne­su­ša­lo ir šil­dy­mo sis­te­mos truk­džiai įstai­gos ne­pa­lie­tė.

Šalo: šią sa­vai­tę net de­šimt Til­žės gat­vės na­mų vie­ną die­ną gy­ve­no be

šil­dy­mo.

„Šil­dy­mo ne­bu­vo tik po­rą va­ lan­dų, bet ste­bė­jo­me, ar pa­tal­ po­se ne­nuk­ri­to tem­pe­ra­tū­ra. Pas mus bu­vo tik­rai šil­ta. Pieš dvi sa­ vai­tes mū­sų dar­že­ly­je bu­vo spro­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gęs ra­d ia­to­r ius, vy­ko re­m on­ to dar­bai. Bet čia men­ka bė­da, jį jau su­tvar­kė, nors te­ko net grin­ dis išim­ti“, – aiš­ki­no L.Da­nie­le­ vi­čie­nė.

3

PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 12, 2012

miestas

star­tas veik­tų jū­ri­nės te­ma­ti­kos res­to­ra­ nas. Gal­būt tai pa­dė­tų at­pirk­ti in­ ves­ti­ci­jas“, – at­vi­ra­vo A.Ka­vec­kis. Nau­jie­ji „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­ kai tei­gė, kad nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ti šį lai­vą juos pa­ska­ti­no pa­ trio­ti­niai jaus­mai mies­tui bei sie­ kis iš­sau­go­ti jo sim­bo­lį. Jie tvir­ti­ no esą dė­kin­gi klai­pė­die­čiams už pa­ra­mą. Apie spūs­tis ne­pa­gal­vo­jo

Klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams „Me­ri­dia­no“ ke­lio­nė į re­mon­to vie­tą ta­po tik­ra at­rak­ci­ja. Prie bar­ ken­ti­nos atė­jo ir tie, ku­rie re­mon­ ta­vo šį lai­vą prieš ke­lis de­šimt­me­ čius, ir tie, ku­rie jau­nys­tė­je ja­me vei­ku­sia­me res­to­ra­ne yra links­mi­ nę­si, ir vi­siš­kai jau­ni, ku­riems lai­ vas tė­ra se­na­mies­čio de­ta­lė. Vis dėl­to ne­kas­die­nis re­gi­nys džiu­gi­no ne vi­sus, bu­vo ir to­kių, ku­rie pik­ti­no­si ne­ga­lį pa­tek­ti į ki­tą Da­nės pu­sę. Kol til­tai dar ne­bu­vo pa­kel­ti, pa­rei­gū­nams te­ko ne vie­ną gar­baus am­žiaus mo­te­rį jė­ga su­lai­ ky­ti, kad ne­bėg­tų į ki­tą upės pu­sę. Vie­na mo­te­ris pri­myg­ti­nai tei­ra­vo­ si po­li­ci­nin­kų, ar il­gai jai teks lauk­ti bei aiš­ki­no­si bū­dą pa­tek­ti ant Mo­ kyk­los gat­vės til­to. Ka­dan­gi dvi pa­grin­di­nės mies­ to gat­vės ke­lioms va­lan­doms bu­ vo už­da­ry­tos, au­to­mo­bi­lių srau­tas plūs­te­lė­jo tre­čiuo­ju til­tu. Tą­dien ne vie­nas vai­ruo­to­jas keiks­no­jo mies­to val­džią bei ke­li­nin­kus, ku­ rie ne­su­sip­ra­to nu­trauk­ti Mo­kyk­los gat­vės til­to re­mon­to ir dar la­biau ri­bo­jo eis­mą. Lie­pų gat­vė­je au­to­ mo­bi­lių ei­lės nu­tį­so nuo san­kry­ žos su Ar­to­jo iki Tri­la­pio gat­vės.

TOPO CENTRAS – patikimiausias Jūsų pagalbininkas Netrukus Klaipėdoje duris atvers atsinaujinęs „Topo centras“. Tai – didžiausia namų technikos ir elektronikos parduotuvė Lietuvoje. Patikimumas, platus pasirinkimas, naujovės, kokybė, visa tai, ko reikia, – vienoje vietoje. Tokį „Topo centrą“ atpažįsta bei renkasi klientai visoje Lietuvoje. Čia kiekvieno žmogaus ir šeimos buitis tampa lengvesnė ir mielesnė: naujausias televizorius ar kompiuteris, išmanusis telefonas, moderni virtuvės technika ir dar daugybė dalykų, be kurių šiandien mes neįsivaizduojame savo kasdienybės. Kiekvienas ras čia tai, ko reikia šiuolaikiniam gyvenimui. 1995-aisiais, prieš beveik 18 metų, ši įmonė veiklą pradėjo Kaune. Vienoje 50 kv. metrų ploto parduotuvėje „Skalbimo mašinos“ puikiai tilpo naujos idėjos ir siekis veržtis į rinką. Taigi, ši maža parduotuvė tapo šiandien plačiai žinomo ir mėgstamo lietuviško prekybos tinklo „Topo centras“ užuomazga. Verslo iniciatorius Aurelijus Rusteika kartu su kolega tuo metu įžvelgė puikią nišą Lietuvos rinkoje ir ši verslo idėja netrukus įgavo milžinišką pagreitį, nes atliepė kiekvienos Lietuvos šeimos poreikius – turėti lengvesnę, gražesnę ir jaukesnę buitį. Verslo pradžioje buvo siekiama užmegzti ryšius su žinomiausiais ir patikimais produktų gamintojais. Atkaklaus darbo bei geranoriško bendradarbiavimo dėka į Lietuvą keliavo žinomiausių prekės ženklų produkcija: „Gorenje“, „Ariston“, „Indesit“, „Bosch“, „Miele“, „Siemens“, „Beko“ ,„Electrolux“, o kiekvienais metais duris atverdavo nauja parduotuvė didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriose pirkėjai galėjo rinktis tai, kas geriausia atlieptų jo gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Po penkerių atkaklaus darbo metų bei sėkmingos partnerystės

dėka „Topo centro” asortimentas plėtėsi – įsiklausius į klientų poreikius Lietuvoje atsirado garso bei vaizdo technikos prekių asortimentas. Pradėta importuoti žinomiausių – „Sony“, „JVC“, „LG“, „Toshiba“, „Samsung“, „Kenwood, „Philips“ ir kitų garsių gamintojų vaizdo ir garso aparatūrą. Kiek vėliau asortimentą papildė kompiuterinė ir fototechnika, mobilieji telefonai ir jų priedai. Net ir įnoringiausius pirkėjus stebino garsiausių gamintojų –„Canon“, „Nikon“, „Olympus“, „Fuji“, „Asus“, „Dell“, „HP“, „Toshiba“, „Nokia“, „Sony Ericson“ produkcija. Šiandien prekybos lyderis Lietuvoje „Topo centras“ gali didžiuotis turintis ilgamečius, plačius ir patikimus ryšius su užsienio partneriais. Įžengęs į naują tūkstantmetį „Topo centras“ jau turėjo dešimties parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, o netrukus jis tapo ir tarptautine kompanija. Pasak A. Rusteikos, tai buvo pirmoji lietuviška bendrovė, pradėjusi prekybą buities technika ir elektronika už Lietuvos ribų. 2002 m. Latvijoje, Rygos senamiestyje, buvo atidaryta didelė parduotuvė „Topo centrs“.

Vėliau įmonių grupė drąsiai plečiasi ir atranda perspektyvias Rusijos ir Baltarusijos rinkas eksportui. 2003 – 2007 m. „Topo centras“ Lietuvoje plėtėsi išties milžinišku greičiu – atnaujinami ir rekonstruojami prekybos centrai didžiuosiuose miestuose. Vadovaujantis principu „arčiau žmogaus“, viena po kitos atidaromos parduotuvės ir mažesniuose Lietuvos miestuose – Biržuose, Druskininkuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Plungėje, Radviliškyje, Šilutėje, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje. Per 2003 metus buvo atidaryta net 15 „Topo centro“ parduotuvių – tai intensyviausias plėtros etapas įmonės istorijoje. Šiandien Lietuvoje veikia 23 „Topo centro“ parduotuvės. Dabar „Topo centras“ – tai vieta, kur moderniausiose ekspozicijose pristatomos pasaulinės technologijų naujienos, demonstruojami novatoriški sprendimai. Tačiau svarbiausia – kiekvienas pirkėjas čia gali rasti tai, ko reikia jo kasdieniniam gyvenimui, tai, kas palengvins buitį, kas padės koja kojon žengti su kosmopolitinės kultūros ir informacijos srautu. Užs.1043829

„Tris­pal­vio ere­lio skry­dis“

a.dykoviene@kl.lt

Šiuo me­tu E.Kuc­kai­lis tar­nau­ja Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je ir yra Sau­ su­mos pa­jė­gų J.Luk­šo mo­ky­mo cent­ro eks­per­tas. Pa­sak kny­gos „Tris­pal­vio ere­lio skry­dis“ au­to­riaus, yra ke­lios prie­ žas­tys, dėl ko ji at­si­ra­do. Pir­miau­ sia, grei­tai bus ly­giai 10 me­tų, kai Lie­tu­vos ka­riai iš­vy­ko į tą mi­si­ją. E.Kuc­kai­lio tei­gi­mu, pa­mi­nė­ti tą 10-me­tį, pa­ts ge­riau­sias va­rian­tas įam­ži­nant at­si­mi­ni­muo­se. „O ant­ ra prie­žas­tis ta, kad apie I spe­cia­

lių­jų pa­jė­gų es­kad­ro­ną bu­vo la­bai ma­žai kal­ba­ma, net jo pa­va­di­ni­mo nie­kas ne­ži­no. To­dėl no­rė­jau jį ap­ ra­šy­ti, jis ir va­di­na­mas bu­vo tru­ pu­tį ki­taip nei vi­si ki­ti „ait­va­rai“. No­rė­jau tai įam­žin­ti“, – pa­sa­ko­jo kny­gos au­to­rius. Šie ka­riai ne­da­ly­va­vo puo­la­mo­ sio­se ope­ra­ci­jo­se, o tik – žval­gy­ bo­je. „Iš sa­vo bu­vu­sių ko­le­gų su­lau­ kiau la­bai daug pa­lai­ky­mo, pa­ts kny­gos teks­tas yra ge­ro­kai iš­filt­ ruo­tas, ten jo­kių slap­tų da­ly­kų nė­ ra. Ži­no­ma, ap­ra­šiau ke­lias klai­das, bet be jų tur­būt neį­ma­no­ma, nes

nu­va­žia­vus pir­mie­siems taip at­si­ tin­ka“, – tei­gė kny­gos au­to­rius. Kny­go­je iš­lie­tos šiuo­lai­ki­nia­me Af­ga­nis­ta­no konf­lik­te da­ly­va­vu­sio ka­rio as­me­ni­nės emo­ci­jos ir iš­gy­ ve­ni­mai, ten esą nė­ra jo­kių ana­li­ zių ar įžval­gų. „Rim­tų su­krė­ti­mų ne­bu­vo, kad pa­skui grį­žę 10 me­tų sap­nuo­tu­ me koš­ma­rus. Gal tai yra ir mū­sų pro­fe­sio­na­lu­mo pa­sek­mė, kad mes to­kių iš­gy­ve­ni­mų ne­tu­rė­jo­me“, – svars­tė E.Kuc­kai­lis. Kny­ga „Tris­pal­vio ere­lio skry­ dis“ jau bu­vo pri­sta­ty­ta Vil­niu­je ir Kau­ne.

Iš­kil­mės. Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­te gar­bės dak­ta­ro var­dai bus su­ teik­t i Len­k i­jos vi­suo­me­nės vei­kė­jui, žur­na­l is­tui, eseis­tui Ada­mui Mich­n i­ kui bei eseis­t ui, poe­t ui, ver­tė­jui, pro­ fe­so­r iui dr. To­mui Venc­lo­vai. 13 val. Au­la Mag­na kor­pu­so kon­fe­ren­ci­jų sa­ lė­je (PC „Stud­len­das“, Her­kaus Man­to g. 84) vyks at­vi­ras po­kal­bis-dis­ku­si­ja „Nuo di­si­den­to iki pa­sau­li­nio gar­so in­ te­lek­tua­lo“. 15 val. Ma­žo­jo­je Au­lo­je (KU mies­te­lis, VI kor­pu­sas) vyks iš­k il­min­ ga gar­bės dak­ta­ro re­ga­li­jų įtei­ki­mo ce­ re­mo­ni­ja. Da­ly­vaus Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to rek­to­rius pro­f. dr. Vai­du­tis Lau­ rė­nas, ta­r y­bos pir­m i­n in­kas pro­f. ha­ bil. dr. Vin­sas Ja­nu­šo­n is, se­na­to pir­ mi­n in­kas pro­f. dr. Kęs­t u­t is Du­č ins­ kas, Klai­pė­dos mies­to me­ras doc. Vy­ tau­tas Grub­l iaus­kas, Len­k i­jos am­ba­ sa­do­r ius Lie­t u­vo­je, Len­k i­jos kon­su­ las Klai­pė­do­je, A.Mic­ke­vi­čiaus Lie­tu­ vos ir Len­k i­jos san­ty­k ių rė­mi­mo fon­ do at­sto­vai, Jer­zy Giedroyc‘o dia­lo­go ir bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mo na­riai. Fut­bo­las. Penk­tus me­tus paei­liui Lie­tu­ vos fut­bo­lo čem­pio­nų var­dus iš­ko­vo­jo Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nas“. Daug­kar­ti­niams ša­lies pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­jams va­kar Pak­ruo­jy­je rei­kė­jo bū­ti­nai įveik­ti „Kruo­ jos“ vie­nuo­li­kę. Val­do Ur­bo­no auk­lė­ti­niai šią už­duo­tį įvyk­dė, ant­rą­jį kė­li­nį įspy­ rę du įvar­čius ir lai­mė­ję su­si­ti­ki­mą 2:0. Per­ga­lę iš­ko­vo­jo ir pa­ne­vė­žie­čius per­se­ kio­jęs Vil­niaus „Žal­gi­ris“. Sos­ti­nės eki­pa Aly­tu­je 2:1 pa­lau­žė „Dai­na­vą“. „Ek­ra­nas“ čem­pio­na­te su­rin­ko 88 taš­kus, „Žal­gi­ris“ – 87, bron­zos me­da­lius iš­ko­vo­ju­si Ma­ri­ jam­po­lės „Sū­du­va“ – 70. Klai­pė­dos „At­ lan­tas“ sek­ma­die­nio va­ka­rą Gargž­duo­ se žai­dė su Tau­ra­gės „Tau­ru“. Kad iš­sau­ go­tų aš­tun­tą­ją vie­tą, klai­pė­die­čiams pa­ ka­ko ly­gių­jų. Va­kar Gargž­dų „Ban­ga“, na­ mie 2:1 pa­lau­žu­si „Šiau­lius“, su 47 taš­kais li­ko šeš­to­je vie­to­je. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos dvie­jų klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Emy­ lis No­ba­ras (g. 1937 m.), Via­čes­lav Ba­ lian­k in (g. 1965 m.).

Klai­pė­do­je pri­sta­ty­ta dar vie­na kny­ga apie ka­ri­nį konf­lik­tą Af­ga­ nis­ta­ne. At­si­mi­ni­mų „Tris­pal­vio ere­lio skry­dis“ au­to­rius – spe­cia­lių­ jų pa­jė­gų ka­riš­kis, da­ly­va­vęs mi­si­jo­se Ira­ke bei Af­ga­nis­ta­ne, snai­pe­ rių ir taik­lių šau­lių ren­gi­mo inst­ruk­to­rius Er­nes­tas Kuc­kai­lis. As­ta Dy­ko­vie­nė

Dienos telegrafas

Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­g im­dė 12 mo­te­r ų, gi­mė 7 mer­ gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Sek­ma­die­n į per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­g im­dė 11 mo­te­r ų, gi­ mė 6 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai, vie­na ma­ma su­si­lau­kė dvy­nu­k ų: ber­n iu­ko ir mer­gai­tės.

At­si­mi­ni­mai: sa­vo kny­gą apie

ka­rą Af­ga­nis­ta­ne klai­pė­die­čiams pri­sta­tė Lie­tu­vos spe­cia­lių­jų pa­ jė­gų ka­riš­kis E.Kuc­kai­lis.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, lapkričio 12, 2012

miestas

Dar­be – lyg pra­ga­ro ra­te 1

Šei­mo­se smur­tau­jan­čius vy­rus po­li­ci­ja aki­mirks­ niu ve­ža į areš­ti­nę, o dėl smū­gio dar­be ga­liu į teis­mą kreip­tis tik pri­ va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka“, – dien­ raš­čiui pa­sa­ko­jo Na­ta­li­ja. In­ci­den­tas nu­ti­ko vie­nos Klai­pė­ dos uos­to įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je. „Aš dir­bu vie­no­je fir­mo­je, o ma­ ne su­mu­šęs vy­ras – ki­to­je, ta­čiau abie­jų įmo­nių veik­la su­si­py­nu­ si. Tą die­ną bu­vo krau­na­mas kro­ vi­nys. Ko­le­ga jau vi­są die­ną bu­vo įsiu­tęs. Už­te­ko man žo­dį pa­sa­ky­ ti, ir jis stai­ga nu­svie­dė ma­ne į su­ krau­tus me­di­nius pa­dėk­lus“, – pa­ sa­ko­jo dar­buo­to­ja. Mo­te­ris nuo smū­gio par­kri­to, su­si­tren­kė ran­ką, iki šiol jai skau­da vie­nos ko­jos ke­lis, kū­nas li­ko nu­sė­ tas mė­ly­nė­mis. „Te­ko ne­dirb­ti dvi sa­vai­tes. Sa­vo tie­sio­gi­nei vir­ši­nin­kei vis­ką pa­pa­ sa­ko­jau, pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą po­li­ci­ jai. Bet šis vy­riš­kis, kaip dir­bo, taip dir­ba. Jo va­do­vy­bė ka­žin ar ži­no, kas nu­ti­ko“, – spė­lio­jo mo­te­ris. Pa­siū­lė kreip­tis į teis­mą

In­ci­den­tą įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je aiš­ki­ no­si Jū­rų uos­to po­li­ci­ja. „Nu­ken­tė­ju­sia­jai iš­siun­tė­me at­ sa­ky­mą, kad pa­da­ry­tas su­ža­lo­ji­mas nė­ra pri­ski­ria­mas prie sun­kių, jai pa­siū­lė­me kreip­tis į teis­mą pri­va­ taus kal­ti­ni­mo tvar­ka. Mo­te­rį su­ ža­lo­jęs pi­lie­tis ne­pri­pa­ži­no smur­to, tik pri­pa­ži­no, kad bu­vo konf­lik­tas“, – ti­ki­no Jū­rų uos­to po­li­ci­jos vir­ši­ nin­kas Li­nas Šliuo­ža.

Skun­dai: A.Džiu­gas įsi­ti­ki­nęs, kad smur­tą dar­be pa­ti­rian­tiems dar­

buo­to­jams pa­gel­bė­tų „mo­bin­go“ įsta­ty­mas.

Pa­rei­gū­nas neat­si­me­na, kad bū­tų te­kę tir­ti at­ve­jį, kai darb­da­vys bū­tų su­mu­šęs pa­val­di­nį. „Bet ne­bu­vo taip, kad ki­tas dar­ buo­to­jas ko­le­gą su­muš­tų“, – pa­ti­ ki­no L.Šliuo­ža. In­ci­den­to ap­lin­ky­bių mo­ters darb­da­vys ne­pa­no­ro ko­men­tuo­ti. „Ne­ko­men­tuo­siu, čia yra jų tar­ pu­sa­vio ne­su­ta­ri­mai“, – ti­ki­no vie­ nos uos­to kom­pa­ni­jos va­do­vas. Aiš­kin­sis ap­lin­ky­bes

O štai klai­pė­die­tę su­ža­lo­ju­sio vy­ro darb­da­viai bu­vo kur kas kal­bes­ni.

me tik pa­si­žiū­rė­ti, ar įmo­nė­je yra įver­tin­ti psi­cho­so­cia­li­niai veiks­ niai“, – tvir­ti­no A.Džiu­gas. Psi­cho­so­cia­li­niu va­di­na­mas toks veiks­nys, ku­ris dėl dar­bo są­ly­gų, ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, dar­buo­to­ jų tar­pu­sa­vio ar darb­da­vio ir dar­ buo­to­jų san­ty­kio su­ke­lia dar­buo­ to­jų psi­chi­nį stre­są. Nuo lapk­ri­čio 1-osios įsi­ga­lio­jo nau­jos pro­fe­si­nės ri­zi­kos ver­ti­ni­ mo nuo­sta­tos. „Jei to­kių ri­zi­kos veiks­nių yra ir žmo­nės dėl to jau­čia stre­są, darb­ da­vys tu­ri pa­sam­dy­ti spe­cia­lis­tus, ku­rie iš­tir­tų si­tua­ci­ją. Dar­bo ins­ pek­ci­ja ga­li jį pri­vers­ti im­tis to“, – aiš­ki­no A.Džiu­gas. Ve­dė­jas ti­ki­no, kad dau­ge­ly­je įmo­nių at­lie­ka­mas psi­cho­so­cia­li­ nių veiks­nių ri­zi­kos fak­to­rių ver­ ti­ni­mas ir jo „po­pie­ri­niu“ rei­ka­lu ne­bu­vo lin­kęs va­din­ti.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

„Ži­no­jo­me, kad vyks­ta toks ty­ri­ mas po­li­ci­jo­je. Bet dar ne­ži­nau, kuo bai­gė­si. Jei tai tie­sa, kad ji bu­vo su­ ža­lo­ta, ko­dėl jos darb­da­viai nie­ko ne­sa­kė? Juk po to ga­li bū­ti ir di­des­ nių pro­ble­mų“, – ste­bė­jo­si vie­nos uos­ta­mies­čio kom­pa­ni­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras. Va­do­vas su­sku­bo do­mė­tis vi­so­ mis ap­lin­ky­bė­mis ir pa­ti­ki­no, kad kvie­sis pa­val­di­nį pa­si­kal­bė­ti. „Jei du žmo­nės ne­ga­li su­tar­ti dar­ be, rei­kia ką nors keis­ti. Gal už­tek­ tų į tą vie­tą ki­tą žmo­gų pa­skir­ti. Kas bus, jei dar­buo­to­jai pu­sę die­nos aiš­ kin­sis san­ty­kius? Tai ka­da mes vers­ lą da­ry­si­me?“ – kal­bė­jo Ar­tū­ras. Įmo­nės va­do­vas ti­ki­no, kad psi­ cho­lo­gi­nis smur­tas jo kom­pa­ni­jo­je nė­ra to­le­ruo­ja­mas. „Gal mes ne vis­ką ži­no­me? Šis mū­sų dar­buo­to­jas la­bai reik­lus, mes jam prie­kaiš­tų ne­tu­ri­me. Bet kad bū­tų pa­stū­męs mo­te­rį... Ne­ga­ liu pa­ti­kė­ti“, – ti­ki­no vy­ras.

Dau­ge­ly­je lie­tu­viš­kų įmo­nių psi­cho­lo­gi­nis ir emo­ci­nis smur­tas lai­ko­mas sa­vai­me su­pran­ta­mu da­ly­ku ir bend­ra­vi­mo su pa­ val­di­niu bū­du.

„Jei žmo­gus jau­čia psi­cho­lo­gi­ nį smur­tą dar­be, ga­lė­tų kreip­tis ir į mus. Mes pa­tik­rin­tu­me įmo­ nę. Ta­čiau pas mus iki šiol juk nė­ra priim­tas įsta­ty­mas, ko­vo­jan­tis prieš „mo­bin­gą“ – bau­gi­ni­mą, psi­cho­lo­ gi­nį smur­tą, te­ro­ri­za­vi­mą, emo­ci­nį su­si­do­ro­ji­mą“, – tei­gė A.Džiu­gas. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių toks įsta­ty­mas ga­lio­ja, o Lie­tu­vo­je apie tai tik dis­ku­tuo­ja­ma. „Tuo­met už to­kią veik­lą bū­tų nu­ ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė. O pas mus to dar nė­ra“ , – aiš­ki­no A.Džiu­gas.

Trūks­ta „mo­bin­go“ įsta­ty­mo

Dar­bo ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nio pa­da­li­nio ve­dė­jas Ar­tū­ras Džiu­gas paaiš­ki­no, kad to­kio po­bū­džio konf­ lik­tus pa­pras­tai spren­džia po­li­ci­ja. „Žmo­gus ga­li kreip­tis ir į mus, ta­čiau dėl su­ža­lo­ji­mų dar­be vi­sas ap­lin­ky­bes ti­ria po­li­ci­ja. Mes ga­li­

Pa­dė­tų pro­fe­si­nė są­jun­ga

Dar­bo ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tas ti­ ki­no, kad dar­be įvai­riais bū­dais skriau­džia­mas žmo­gus ne­tu­rė­tų jaus­tis vie­ni­šu ka­riu ka­ro lau­ke. „Ar krei­pė­si žmo­gus į darb­da­vį dėl pa­ti­ria­mo stre­so? Gal įmo­nė­je vei­kia

Komentaras

Ai­va­ras Ve­lu­tis

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ros Vie­šo­jo in­te­re­so gy­n i­mo sky­r iaus pro­k u­ro­ras

D

au­ge­ly­j e lie­t u­v iš­k ų įmo­ nių psi­cho­lo­gi­nis ir emo­ci­ nis smur­tas lai­ko­mas sa­vai­ me su­pran­ta­mu da­ly­k u ir bend­ra­vi­mo su pa­val­di­niu bū­du. Nors tai ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma nor­ma. Bet bū­ki­ me rea­lis­tais, Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je šis reiš­ki­nys yra ga­na daž­nas ir tai neig­ti yra kvai­la. Ypač daž­nai jis pa­si­tai­ko pri­ va­čio­se įmo­nė­se. Net daž­nai tai yra są­ mo­nin­gai pa­lai­ko­ma ir pro­pa­guo­ja­ma. Taip da­ro­ma to­dėl, kad dar­buo­to­jai esą ži­no­tų sa­vo vie­tą. Dir­bant tam tik­ros ka­ te­go­ri­jos dar­bus, nie­kam ne­rei­ka­lin­gas pro­tin­gas ar sa­vo tei­ses iš­ma­nan­tis dar­ buo­to­jas. Ma­ny­čiau, kad įsta­ty­mų, ku­ rie už­tik­rin­tų žmo­gaus tei­ses, už­ten­ka. Juk dėl šmeiž­to, įžei­di­mo ga­li­ma kreip­ tis į teis­mą ir pa­siek­ti, kad skriau­di­kas bū­tų nu­baus­tas. Vi­sa ši veik­la pa­ten­ka į Bau­d žia­mo­jo ko­dek­so rė­mus. Prob­ le­ma čia tik vie­na – įro­dy­mų da­ly­kas. Nie­kas neį­žei­d i­nė­ja, ne­spjau­na į vei­ dą ki­tiems gir­dint. Vi­sa tai da­ro­ma už už­da­r ų du­r ų. Nau­jo įsta­ty­mo at­si­ra­di­ mas bū­tų rei­ka­lin­gas tik ta­da, jei tai bū­ tų ma­si­nis reiš­ki­nys. O to­kius da­ly­kus pa­ti­rian­čiam dar­buo­to­jui be­lie­ka rink­ ti įro­dy­mus, kad ir ne­la­bai gra­žiais bū­ dais – da­ry­ti įra­šus, ieš­ko­ti liu­di­nin­k ų. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se už sis­te­min­gą žmo­gaus bau­gi­ni­mą, nau­do­jant psi­chi­ nę prie­var­tą, nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė. Už to­kius veiks­mus įsta­ty­mas nu­ma­to ir ju­ ri­di­nio as­mens at­sa­ko­my­bę.

pro­fe­si­nė są­jun­ga? Jei jos nė­ra, ga­ li­ma kreip­tis į uos­ti­nin­kų pro­fe­si­nę są­jun­gą“, – pri­dū­rė A.Džiu­gas. Nu­ken­tė­jęs dar­buo­to­jas pa­ta­ri­ mų ga­li gau­ti Dar­bo ins­pek­ci­jo­je. „Jei žmo­gus nu­rims, gal taip vis­ kas ir liks. Jei ne­ten­ki­na po­li­ci­jos ty­ ri­mo iš­va­da, ją ga­li­ma skųs­ti. O ko­ dėl žmo­gus tiek me­tų ty­lė­jo? Tai gal ta­da dar­bą rei­kia keis­ti?“ – svars­tė A.Džiu­gas. Jis ti­ki­no, kad nuo­lat psi­cho­lo­gi­nį ar emo­ci­nį smur­tą pa­ti­rian­tis dar­ buo­to­jas ne­tu­ri to ken­tė­ti. „Žmo­gus juk ne ma­zo­chis­tas. Šiuo me­tu aiš­ ki­na­mės si­tua­ci­ją vie­na­me pre­ky­ bos cent­re, ga­vo­me vie­no dar­buo­ to­jo skun­dą“, – kal­bė­jo A.Džiu­gas.

Mir­tis mu­zi­kan­tą už­klu­po tur­gu­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ras ne­ti­ kė­tai ne­te­ko or­kest­ro mu­zi­kan­to, ku­rį mir­tis už­klu­po uos­ta­mies­čio Se­no­jo­je tur­ga­vie­tė­je.

Sek­ma­die­nį apie 11 val. po­li­ci­ jai pra­neš­ta apie tur­ga­vie­tė­je prie pre­kys­ta­lių žmo­nių pa­ste­bė­tą mi­ ru­sį vy­rą. Nors ve­lio­nis do­ku­men­ tų ne­tu­rė­jo, žmo­nės pa­ži­no, kad tai Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ ro kont­ra­bo­si­nin­kas 65-erių Jev­ge­ ni­jus Šma­ko­vas. Nors ofi­cia­lus ve­lio­nio at­pa­ži­ ni­mas va­kar ne­bu­vo at­lik­tas, ži­nia apie mu­zi­kan­to mir­tį pa­sie­kė ir jo ar­ti­muo­sius, gy­ve­nan­čius Vil­niu­je, ir teat­ro va­do­vus. Bend­ra­dar­biai pri­si­ mi­nė, kad iš­va­ka­rė­se mu­zi­kan­tas py­ ko stai­ga iš­kvies­tas į dar­bą. Dar iš­va­

Ne­tek­tis: Mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ras ne­te­ko dar vie­no mu­zi­kan­to.

ka­rė­se vy­ras gro­jo spek­tak­lio me­tu, dirb­ti tu­rė­jo ir sek­ma­die­nį. Prieš ryt­me­ti­nį vai­kų spek­tak­ lį or­kest­ras mi­ru­sį­jį pa­ger­bė ty­

los mi­nu­te. Šie­met šio teat­ro or­ kest­ras ne­te­ko ne­pa­gy­do­ma li­ga sir­gu­sio smui­ki­nin­ko Zig­man­to Bra­zaus­ko.

5

pirmadienis, lapkričio 12, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

VRK pusėn – akmenukų kruša Dideli kritikos akmenys, mėtomi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko pusėn, – dar ne priežastis iš aukšto posto pasitraukti.

Įtampa: ar A.Butkevičiaus buriama koalicija su DP – pasmerkta? Tai turėtų paaiškėti jau šiandien, po

D.Grybauskaitės žodžio.

Andriaus Ufarto nuotr.

Kare dėl valdžios – lygiosios „Aurora“ iššovė, bet revoliucija neįvyko. Nelaimėjo nei Prezidentė, nei Viktoras Uspaskichas, mat teismas nusprendė: Seimas išrinktas teisėtai. Kas bus toliau? Tai priklausys nuo šalies vadovės žodžio. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Nieko nenustebino

Naujas Seimas išrinktas teisėtai, tad jokių naujų rinkimų nebus. Pasikeis tik Darbo partijos išrinktų į Seimą narių sąrašas, mat DP nariai Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus ir Jolanta Gaudutienė negali būti išrinktais Seimo nariais. Tokią savo išvadą savaitgalį paskelbęs KT nenustebino nei politikų, nei politikos apžvalgininkų. „Sveiko proto pergalė ir keletas akmenukų į DP ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) daržą“, – daugmaž taip daugelis įvertinto KT savaitgalį paskelbtą sprendimą. DP nuo teismo kliuvo, bet ne taip smarkiai, kaip tikėtasi. Valdančiąją daugumą buriančių kairiųjų lyderis, kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius išsyk paskelbė, kad KT sprendimas iš esmės nieko nekeičia. Taigi valdžią norinti paimti partijų trijulė: socialdemokratai, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos ir toliau laikysis išvien. Lemtingas žodis

Taigi buriamos valdančiosios koalicijos likimas – Prezidentės D.Grybauskaitės rankose. Šiandien ji turėtų paskelbti, ar ji laimina A.Butkevičiaus siūlomą koalicijos variantą. Tačiau tai, kad D.Grybauskaitė du sykius pakartojo, kad DP valdančiojoje koalicijo-

je matyti nenori liudija viena: šalies vadovė taip lengvai neatsitrauks. Seimo kulisuose spėliojama, kad Prezidentė viešai gali pasiūlyti A.Butkevičiui tartis su valdžioje dabar esančiais dešiniaisiais, mat kitų realių koalicijos variantų nėra. Kad toks scenarijus tikėtinas, galime suprasti ir iš viešų dešiniųjų lyderio Andriaus Kubiliaus pasisakymų. Praėjusią savaitę jis nesyk

Jau šiandien D.Grybauskaitė turėtų paskelbti, ar ji laimina A.Butkevičiaus siūlomą koalicijos variantą. kartojo, kad „vaivorykštės“ koalicija – galima. Be to, klausiamas, ar galėtų dirbti su A.Butkevičiumi, leido suprasti, kad toks variantas – realus. „Tai – tik detalės. Atsakingos partijos gali rasti sutarimų“, – „Klaipėdai“ yra sakęs A.Kubilius. Jei kairieji nesitrauks ir į jokias kalbas apie bendrą darbą su dešiniaisias neis, Prezidentei toną dėl DP teks švelninti. Toks variantas – taip pat tikėtinas. Prieš ketverius metus ji panašiai elgėsi tuometės Arūno Valinsko partijos atžvilgiu. Tačiau po kiek laiko buvo priversta atsitraukti.

Konstitucinis Teismas pareiškė: VRK nustatant Darbo partijos kandidatų eilę pažeistas rinkimų įstatymas, nors bendras visų mandatų skaičius nustatytas teisingai, tad rinkimai – teisėti. Nustatyta, kad tik Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus ir Živilė Pinskuvienė išrinkti į Seimą pažeidžiant įstatymus. Jų vietą Seime pagal eiliškumą turėtų užimti Vilija Filipoviečienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.

Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje neteisingai nustatytas laimėtojas – socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, nes rasta neatitikimų: apygardos rinkimų komisijos atstovai gavo 452 biuleteniais daugiau, nei nurodyta juos perduodant. Susumavus rezultatus, artimiausias kandidatas, Darbo partijos atstovas Ritas Vaiginas atsiliko vos 5 balsais.

Komentarai

Garbingai pasitraukti ar likti vadovauti VRK ir toliau? Regis, Z.Vaigauskas pagaliau apsisprendė. Po savaitgalį paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados, kurioje – akmenukai VRK pusėn, vyriausiasis rinkimų prievaizdas paskelbė, kad iš posto trauktis nė negalvoja. „Aš tokių planų neturiu“, – savaitgalį tepasakė Z.Vaigauskas. Tačiau prieš porą savaičių jis kalbėjo kitaip. Juk aštuoniolika metų vyriausiuoju rinkimų prižiūrėtoju dirbantis teisininkas kone kasdien turi aiškintis ir teisintis dėl nekokybiško VRK darbo. „Taip, jūs nesuklydote – tuojau po rinkimų rimtai svarstysiu galimybę likti šiame poste“, – prieš kurį laiką jis sakė dienraščiui. Seime nė neabejojama, kad Z.Vaigausko dienos šiame aukštame poste – jau suskaičiuotos. Juk į Z.Vaigauską akmenukus laido ir visi trys valstybės vadovai. Juo

nusivylė į šį postą jį vasarą darsyk pasiūliusi parlamento pirmininkė Irena Degutienė. Viena išeitis – tiesiog paskirti naują VRK. To greičiausiai ir imsis naujasis Seimas. Z.Vaigauskas dėsto, kad Seimui nutraukus dabartinės Rinkimų komisijos įgaliojimus, jie realiai nutrūktų tik tuomet, kai būtų sudaryta nauja VRK ir patvirtinti jos įgaliojimai. Kitu atveju, anot Z.Vaigausko, grėstų bevaldystė, juolab kad šiuo metu Rinkimų komisija dar turi patvirtinti daug svarbių sprendimų, susijusių su buvusiais naujojo Seimo rinkimais. Be to, Z.Vaigauskas viliasi, kad sudarant naują VRK Seimas atsižvelgs į liūdną patirtį, kai komisija sudaroma prieš pat rinkimus, į ją deleguojant „visiškus naujokus“ be patirties ir neskiriant deramo finansavimo apygardų bei apylinkių komisijoms. Primename, kad Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kuria, be kita ko, pripažinta, jog kai kurie VRK sprendimai tvirtinant Seimo rinkimų rezultatus prieštaravo įstatymams. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kęstutis Girnius

K

Politologas

T nutarė, kad daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos piliečių balsavo sąžiningai ir negalima nepaisyti jų valios. Tai yra sveiko proto pergalė. Nebuvo jokių duomenų ir svarių įrodymų, kad Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje buvo neteisėti. Taigi gerokai sumažėjo Prezidentės galimybės užkirsti kelią šios koalicijos formavimui. Ji pabandė išgąsdinti A.Butkevičių. Jis susvyravo. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos pozicija buvo tvirta. Dabar Prezidentė gali tik suabejoti kelių ministrų kandidatūromis, tačiau ne visa Vyriausybe. O vadinamoji vaivorykštės koalicija, mano galva, yra neįmanoma – čia tas pats, kas su šautuvu prie altoriaus nuvaryti jaunąją ir jaunąjį, kurie nenori tuoktis. KT sprendimas nėra nei Prezidentės D.Grybauskaitės, nei Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho pergalė. Blogai yra tai, kad apskritai buvo suabejota tais Seimo rinkimų rezultatais.

Mažvydas Jastramskis

A Politologas

iškiai įvardydamas Darbo partijos narius kaip neteisėtai patekusius į Seimą, be to, panaikindamas rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje, kurioje pažeidimai taip pat buvo sieti su Darbo partija, teismas Darbo partijos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės konflikte iš dalies stojo Prezidentės pusėn. Darbo partija nenukenčia taip konkrečiai, bet šiaip, jeigu teismo sprendimą vertintume kaip politinį, tai iš dalies teismas stojo į Prezidentės pusę. Sunku pasakyti, kas toliau bus daroma, bet kad Dalia Grybauskaitė nesitrauks, aš manau, čia yra daugiau šansų. Dėl to, kad ji atkaklią poziciją išreiškė jau ne kartą. Pagrindinis veiksnys šitoje vietoje yra būtent socialdemokratų vadovybė. Būtent ji priima sprendimus, ne vienas partijos lyderis A.Butkevičius.

Nuotaikos: ką tik sakęs, jog po rinkimų trauksis iš Vyriausiosios rinki-

mų komisijos pirmininko posto, savaitgalį Z.Vaigauskas persigalvojo.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Paankstinti EP rinkimus sutinka Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad Lietuva pritaria siūlymui paankstinti Europos Parlamento (EP) rinkimus – perkelti juos iš 2014 metų – birželio 5–8 dienų į gegužės 22–25 dienas.

Rinkimai į EP turėtų vykti 2014 metų birželio 5–8 dienomis, bet ši data daugelyje valstybių narių sutampa su ilguoju savaitgaliu, kai bus švenčiamos krikščioniškos Sekminės. Siekiant užtikrinti didesnį visų valstybių narių rinkėjų aktyvumą, kilo iniciatyva pakeisti šių rinkimų datą į gegužės 22–25 dienas. Anot URM, tam pritaria ir Lietuva. „Pozicijos esmė: pritarti siūlymui dėl EP rinkimų datos keitimo iš 2014 metų birželio į gegužės mėnesio 22–25 dienas, kadangi EP rinkimų datos paankstini-

mas sąlygotų didesnį rinkėjų aktyvumą ir prisidėtų prie Europos Parlamento legitimumo stiprinimo“, – teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme. Šį siūlymą pritarti rinkimų datos pakeitimui svarstė ir jam pritarė ir Seimo Europos reikalų komitetas, BNS patvirtino jo pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius. EP rinkimų data gali būti pakeista Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendimu, pasikonsultavus su EP. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau nei metai iki numatomų rinkimų datos. Šiuo siekiama sutarti dėl ES Tarybos bendros pozicijos šiuo klausimu – tam turi pritarti visos šalys narės. EP rinkimų data anksčiau buvo keičiama du kartus – 1984 metais ir 1989 metais. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

pirmadienis, lapkričio 12, 2012

nuomonės

Ar rei­kė­jo nu­pjau­ti spy­nas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­li­ti­kams – są­ži­nės au­di­tas

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tak­sis­tai – ge­ri žmo­nės

N

uo Bir­žos til­to bu­vo nu­pjau­tos vi­sos jau­na­ve­džių pa­ka­bin­tos, am­ži­ną mei­lę sim­bo­li­zuo­jan­čios spy­nos. To­kių veiks­mų im­ta­si, nes šios ken­kia til­to tu­rėk­lams, esą ir ap­sun­ki­na jo pa­kė­li­mą. Mies­to val­džia ne­ma­no, kad spy­nos ant til­to tu­rėk­lų ne­be­bus ka­bi­na­mos, ta­čiau pa­brė­žia, kad jas vėl pa­ša­lins. Uos­ ta­mies­ty­je to­kie veiks­mai su­kė­lė dis­ku­si­jų. Ar rei­kė­jo nuo Bir­žos til­to tu­rėk­lų pa­ša­lin­ti am­ži­ną mei­ lę sim­bo­li­zuo­jan­čias spy­nas?

Už

Prieš

Ko­dėl vi­sa­da vi­si ko­ne­vei­kia tak­ sis­tus? Tai jie tak­so­met­ro neį­jun­ gia, tai klien­tus ap­gau­ti ban­do. Nuo­lat va­žiuo­ju su tuo pa­čiu tak­ sis­tu. Jis la­bai ge­ras žmo­gus. At­ ro­do, var­du Kęs­tas. Nė kar­to nė­ ra ma­nęs ap­ga­vęs. Nau­do­jau­si ir ki­to tak­sis­to pa­slau­go­mis. Jis taip pat bu­vo ge­ras žmo­gus. Kiek ga­li­ ma pik­tin­tis tak­sis­tais? Jie gi dir­ ba sa­vo dar­bą.

Saulius Pocius

So­fi­ja

A

r ga­li bū­ti mo­te­ris pu­siau nėš­ čia, o agur­kas tap­ti pa­kal­nu­ te? Pa­si­ro­do, san­dė­riuo­se su są­ž i­ne pa­si­me­t u­si po­l i­t i­nė dau­g u­ma įsi­t i­k i­nu­si, kad ga­l i. Ki­taip ar­ gi bū­tų siū­ly­ta Pre­zi­den­tei tam tik­ra mo­ ra­li­nė iš­ly­ga – vyk­do­mo­ji val­džia, ku­rio­ je yra tei­sia­mų­jų suo­le sė­din­tis par­ti­nis som­nam­bu­las? Esą – ne­bi­jo­ki­te, tei­sia­mų jo va­dų val­džio­je ne­bus, ten žio­vaus tik tų va­dų ma­ni­pu­liuo­ja­mi par­ti­jos te­le­ta­biai. Pa­siū­ly­tas žai­di­mas – tar­si dar­že­li­nu­k ų smė­lio dė­žė­je: aš tau agur­kė­l į, tu man – obuo­lio grauž­tu­ką. Ir abu vie­šai ap­si­me­ta­ me, kad komp­ro­mi­sas šau­niai pa­siek­tas.

Su są­ži­ne ir mo­ra­le ne­ ga­li bū­ti komp­ro­mi­sų, kaip kad mo­te­ris ne­ga­ li bū­ti pu­siau pa­sto­ju­si. Mo­ra­lė ir są­ži­nė yra ar­ ba jos nė­ra. Ta­čiau Da­lia Gry­baus­kai­tė – ne tas mo­ra­ liai pa­žliu­gu­sio eli­to pa­stum­dė­lis, ku­ris ei­tų į to­kio ly­gio san­dė­rius. Penk­ta­die­nį ji dar kar­tą pa­kar­to­jo: jo­kios koa­li­ci­jos su Dar­bo par­ti­ja ir pa­vie­nių jos na­rių sky­ri­ mo į po­stus. „Aš kal­bu apie skaid­ru­mą, at­ sa­ko­my­bę ir ypač – po­li­ti­nę są­ži­nę. Ir kar­ to­ju, kad par­ti­ja, ku­ri pa­ti – ne tik at­ski­ri as­me­nys – yra tei­sia­mų­jų suo­le, ne­tu­rė­ tų da­ly­vau­ti Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­me“, – aiš­kiai pa­sa­kė Pre­zi­den­tė. Ir įtvir­t i­no: „Jo­k ių spe­k u­l ia­ci­jų „jei­g u – ne jei­gu“. Prie san­dė­rių su są­ži­ne ir mo­ra­le pri­pra­ tu­sią Lie­tu­vos po­li­ti­ką iš­ti­ko dar vie­nas kul­t ū­r i­n is šo­kas: kuo čia dėta są­ž i­nė, skaid­ru­mas ir ki­tas ple­bė­jiš­kų pa­raš­čių „šro­tas“? Juk kal­ba­me apie val­džią, apie po­stus ir šil­tas kė­du­tes, ku­rias tau­ta nuo­ lan­kiai pa­stū­mė­ja iš­rink­tie­siems, kai už juos bal­suo­ja. Krei­vų veid­ro­džių sti­mu­liuo­ja­ma są­mo­ nė nie­kaip ne­ga­li su­vok­ti, kad su są­ži­ne, mo­ra­le ir jai bū­din­go­mis ver­ty­bė­mis ne­ ga­li bū­ti komp­ro­mi­sų, kaip kad mo­te­ris ne­ga­li bū­ti pu­siau pa­sto­ju­si. Mo­ra­lė ir są­ ži­nė yra ar­ba jos nė­ra. O šio­kios to­kios są­ ži­nės tie­siog ne­ga­li bū­ti. Net jei ke­lio­li­ka tūks­tan­čių bal­sų tau pri­per­ka į lais­vę per klai­dą iš­plas­no­jęs Pra­vie­niš­kių gai­dy­no tru­ba­dū­ras. Po­li­ti­kos su­tvė­ri­mai šį­syk ne juo­kais su­ tri­ko: ne­jau­gi iš tie­sų atė­jo me­tas jų są­ži­ nės au­di­tui? Ne tam, už pi­ni­gus per­ka­ mam, o tik­ra­jam, ku­ris įvar­di­ja, kas pa­ ga­liau rea­liai ko ver­tas.

„Ma­ri­jos ra­di­jas“ – ne blo­gy­bė

Ire­na Ša­ka­lie­nė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja: – Spy­nos ken­kia til­to tu­rėk­lams, ku­rie, be­je, yra gra­ žūs. Va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liams su­si­da­ro vib­ra­ci­ja, jos ju­da ir at­si­ran­da įdau­ži­mų, ku­rie rū­di­ja. Til­to tu­rėk­lus rei­kia re­mon­tuo­ti. Tai nė­ra taip pa­pras­ta, kaip at­ro­ do. Nuo tu­rėk­lo ten­ka pa­ša­lin­ti rū­dis, tu­rėk­lus bū­ti­na grun­tuo­ti, per­da­žy­ti. Tai kruopš­tus dar­bas. Re­mon­ tuo­tas daik­tas yra re­mon­tuo­tas. Sut­rum­pė­ja jo nau­ do­ji­mo ter­mi­nas. Ki­tas da­ly­kas yra vi­zua­li­nė tar­ša. Net pa­gal mies­to šva­ros ir tvar­kos bei sa­ni­ta­ri­jos tai­ syk­les drau­džia­ma ka­bin­ti spy­nas ant til­to. Jei kaž­kam rei­kia vie­tos, kur tai da­ry­ti, te­gu krei­pia­si į sa­vi­val­dy­ bę. Ieš­ko­si­me al­ter­na­ty­vos. Ta­čiau ar bū­ti­nai sim­bo­ lius rei­kia ka­bin­ti vie­šo­je vie­to­je? Nup­jau­tų spy­nų iš kar­to neiš­me­ta­me. Ne­ma­žai jų at­sii­ma jau­na­ve­džiai.

Ka­da Sei­mas at­si­skai­tys tau­tai?

P

a­ga­liau bai­gė­si Sei­mo klou­ nų era. Tur­būt daug kas ir leng­viau at­si­pū­tė. O kai kas gal ir ne. Ga­liau­siai mes, rin­kė­jai, dar kar­tą li­ko­me ap­si­kvai­ li­nę ir ak­li, pa­ti­kė­ję tuo­met aro­gan­ tiš­ka šou­me­nų šut­ve su Arū­nu Va­ lins­ku prie­ša­ky­je. Ačiū Die­vui, vi­sas tas jų pa­si­pū­ ti­mas aki­mirks­niu iš­tir­po. Žmo­nių aky­se su­ži­bo vil­tis... Vis dėl­to ver­ta grįž­ti prie jų Sei­ me „nu­veik­tų“ dar­bų. Juk ne kas ki­tas, o tik jie pa­gi­li­no kri­zę Lie­tu­ vo­je, pri­ver­tė ge­res­nio gy­ve­ni­mo ieš­ko­ti sve­tur, su­prie­ši­no ir taip jau ne­gan­dų nua­lin­tus žmo­nes. Nie­ko ne­be­li­ko – nei dar­nių šei­ mų, nei pa­trio­tiz­mo, nei ti­kė­ji­mo švie­ses­niu ry­to­ju­mi. Kas iš to, kad toks An­ta­nas Ne­dzins­kas per tuos ket­ve­rius me­tus su­tau­pė 200 tūkst. li­tų. Kas iš to, kad In­ga Va­lins­kie­nė pui­ki at­ro­do sce­no­je. Ar gir­dė­jo­me bent vie­ną jos pa­si­sa­ky­mą Sei­me? Tik be­va­lis ran­kų ki­lo­ji­mas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Mi­chai­las And­ri­ja­no­vas, „Pir­mo­jo Bal­ti­jos ka­na­ lo“ žur­na­lis­tas Klai­pė­do­je: – La­bai gai­la, kad nuo til­to tu­rėk­lų bu­vo nu­pjau­tos spy­nos, ku­rios sim­bo­li­zuo­ja am­ži­ną mei­lę. Ne­rei­kė­ jo im­tis to­kių veiks­mų. Spy­nos uos­ta­mies­čiui su­tei­kia gy­vy­bės. Žmo­nės į jas su­dė­jo sa­vo jaus­mus, iš­gy­ve­ ni­mas, vil­tis, sva­jo­nes. Pats fil­muo­ju ves­tu­ves. Ma­tau su ko­kio­mis emo­ci­jo­mis jau­na­ve­džiai ka­bi­na spy­nas ant Bir­žos til­to tu­rėk­lų. Esu da­ly­va­vęs ke­lias­de­šim­ty­ je to­kių ce­re­mo­ni­jų. Da­bar am­ži­nos mei­lės sim­bo­liai me­ta­mi į šiukš­lių dė­žę. Ne­se­niai bu­vau Pa­ry­žiu­je. Ten ant cent­ri­nio til­to tu­rėk­lų pa­ka­bin­ta la­bai daug spy­nų. Yra su­si­da­rę net ke­li jų sluoks­niai. Nie­kam dėl to pro­ ble­mų ne­ky­la. Man at­ro­do, kad Klai­pė­da yra tur­tin­gas mies­tas, tu­ri pa­kan­ka­mai lė­šų, kad kart­kar­tė­mis per­ da­žy­tų til­to tu­rėk­lus, jei šie su­rū­di­ja.

O ką tu nu­vei­kei Lie­tu­vai? Tai skam­ba kaip pa­si­ty­čio­ji­mas iš sa­vo tau­tos, iš sa­vo rin­kė­jų. Da­ bar gi dau­ge­lis tų šou nu­my­lė­ti­ nių lyg nie­kur nie­ko grįž­ta prie se­ nų už­siė­mi­mų – kas dai­nuo­ti, kas šok­ti, kas pa­pras­čiau­siai pui­kuo­tis TV ek­ra­nuo­se. O kur at­sa­ko­my­bė, ata­skai­ ta už tuos Sei­me tuš­čiai pra­ sė­dė­tus ket­ve­rius me­tus? Ne­

gi vis­kas taip ir už­brauk­ta vie­nu brūkš­niu? Bjau­riau­sia, kad jie – tie pa­tys di­ džiau­si Sei­mo int­ri­gan­tai – taip ir lie­ka ne­nu­baus­ti. O ir ka­pi­ta­lą su­si­ kro­vė ne­ma­žą, pra­de­dant „pieš­tu­ kais ir trin­tu­kais“, vi­so­kiau­sio po­ bū­džio ky­šiais ir „nu­kai­no­to­mis“ pra­ban­gio­mis Sei­mo ma­ši­no­mis. Kur dar išei­ti­nės pa­šal­pos? Pek­la to­je Lie­tu­vo­je, ki­taip ne­pa­va­din­si. Nau­jas Sei­mas tu­rė­tų grą­žin­ ti žmo­nėms pa­si­ti­kė­ji­mą ir va­ lią. Su­teik­ti jiems bent ma­žiau­sios vil­ties ir ti­kė­ji­mo ge­res­niu gy­ve­ni­ mu, grą­žin­ti mū­sų tė­vus ir se­se­ris iš už­jū­rio plan­ta­ci­jų. Ži­nau, tai pa­da­ry­ti bus ne­leng­ va. Ir vis dėl­to kont­ro­liuo­ki­me tuos Sei­mo nau­jai iš­rink­tuo­sius, ana­li­ zuo­ki­me kiek­vie­ną jų žings­nį, ver­ tin­ki­me jų dar­bą ir sis­te­min­gai rei­ ka­lau­ki­me griež­tos ata­skai­toms mums, tiems, ku­riems jie pri­va­lo tar­nau­ti.

Miš­ko mik­ro­ra­jo­ne po re­konst­ ruk­ci­jos ati­da­rė pre­ky­bos cent­rą. Kaž­ko­dėl bu­vo nu­spręs­ta pa­keis­ ti se­ną­ją tvar­ką – da­bar ga­li­ma įei­ ti pro ki­tas du­ris, o išei­ti pro se­ną­ sias įė­ji­mo du­ris. Pas­te­biu, kad šie po­ky­čiai žmo­nėms ke­lia daug pai­ nia­vos. Iš iner­ci­jos jie ke­liau­ja prie se­nų­jų įė­ji­mo du­rų, ku­rios ne­beat­ si­ve­ria, ir vos kak­to­mu­ša į jas neat­ sit­ren­kia. Ne­la­bai su­pran­tu, ko­dėl rei­kė­jo keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ ką. Ga­lė­jo tie­siog lik­ti taip, kaip bu­vo, ar­ba bent jau rei­kė­jo pa­lik­ ti ga­li­my­bę pro tas du­ris tiek įei­ ti, tiek išei­ti.

Ar­tū­ras Au­ku­ras

Ra­mu­nė

Ele­na B.

Puo­la į du­ris

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pers­kai­čiau straips­nį „Gy­ve­ ni­mas – tar­si il­gos lai­do­tu­vės“ („Klai­pė­da“, 2012 11 06). Jį pa­ si­ra­šė kaž­koks ar kaž­ko­kia R.M. Gai­la, kad po­nui ar po­niai taip ne­pa­si­se­kė tą ant­ra­die­nį. Su­tin­ ku, kad tar­nau­to­jai ne­si­skai­to su žmo­nė­mis, no­ri bū­ti val­di­nin­kais, nors iš­lai­ko­mi iš mo­kes­čių mo­ kė­to­jų pi­ni­gų. Ta­čiau tam po­nui ar po­niai kaip blo­gy­bė už­kliu­vo ir „Ma­ri­jos ra­di­jas“. Su tuo tik­ rai ne­su­tin­ku. Man „Ma­ri­jos ra­ di­jas“ yra dva­si­nė at­gai­va, kaip bal­za­mas ant žaiz­dos. Kam ga­ li ne­pa­tik­ti jo trans­liuo­ja­mi kū­ ri­niai? Tai pa­sau­li­niai še­dev­rai, ku­rie gro­ja­mi aukš­to ly­gio pa­sau­ li­niuo­se kon­cer­tuo­se. Gal po­nui ar po­niai R.M. ne­priim­ti­ni re­li­ gi­niai kū­ri­niai? Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad gal jam ar jai tik­rai ne­pa­si­se­ kė. Lapk­ri­čio 1–8 die­no­mis bu­vo mi­ru­sie­siems at­min­ti skir­ta pro­ gra­ma. La­bai gai­la, kad skai­ty­to­ jui (-ai) ji ne­pa­ti­ko. Tai die­nos, skir­tos mal­doms už mi­ru­siuo­ sius. Rei­kė­jo po­nui ar po­niai pa­ mąs­ty­ti, jei ne­tu­ri sa­vo, tai apie pa­žįs­ta­mų mi­ru­sius ar­ti­muo­ sius. Min­ty­se su jais pa­kal­bė­ti. Nuo­tai­ka bū­tų iš kar­to pa­ge­rė­ju­ si, o die­na ta­pu­si švie­ses­nė. Juk mes – taip pat ne am­ži­ni. Mes ir­ gi išei­si­me į am­ži­ny­bę. Ir gie­dos mums ki­ti. Gal ge­du­lin­gas, o gal links­mas gies­mes. Nie­kas ne­ži­ no. Juk nuo mū­sų pa­čių jau nie­ kas ne­prik­lau­sys.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

ekonomika De­galų ­ kai­nos kri­to

Var­to­ji­mo prekės pi­go

€

Bend­rovė „Lu­koil“ po­pu­lia­riau­sią 95 mar­ kės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,85 li­to už litrą, ar­ba 13 centų pi­giau nei prie­š sa­vaitę. „Sta­toil“ de­ga­linė­se ben­zi­no kai­na su­mažė­jo 2 cen­tais, iki 4,95 li­to, „Or­len“ – 3 cen­tais, iki 4,94 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­ koil“ de­ga­linė­se kai­na­vo 4,53 li­to, ar­ba 9 cen­tais ma­žiau, „Sta­toil“ – 4,59 li­to, ar­ba 2 cen­tais ma­žiau, „Or­len“ – 4,58 li­to, ar­ba 2 cen­tais ma­žiau.

Var­to­ji­mo prekės ir pa­slau­gos Bal­ti­ jos vals­tybė­se pra­ėjusį mėnesį bran­ go Es­ti­jo­je, o pi­go – Lie­tu­vo­je. Lat­vi­ jo­je už­fik­suo­ta nu­linė mėne­sio inf­lia­ ci­ja. Na­cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­nybų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos var­to­tojų kainų in­dek­sas spalį nu­kri­to 0,2 pro­c., o Es­ ti­jos – pa­ki­lo 0,2 pro­c. Did­žiau­sia me­ tų inf­lia­ci­ja tebė­ra Es­ti­jo­je, ma­žiau­sia – Lat­vi­jo­je.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1698 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3262 JAV do­le­ris 1 2,7070 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7092 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9593 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2715 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7259 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5835 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8634

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0821 % +0,0694 % +0,0813 % –0,1916 % –0,0081 % –0,7285 % +0,2205 % +0,0490 % +0,0245 %

Griū­ties me­tinės: fi­nansų sis­te­ma at­si­laikė Užuot pa­kurs­čiu­si gy­ven­tojų bai­mes ir pa­ska­ti­nu­si gy­ven­to­jus ma­siš­kai at­siim­ ti indė­lius iš bankų, „Sno­ro“ griū­tis esą tik pa­di­di­no pa­si­tikė­jimą fi­nansų sis­te­ma. Indė­lių apim­tis šiuo me­tu pa­sie­ku­si aukš­ tu­mas. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Prieš me­tus per šalį nu­vil­ni­ju­si ir iki šiol vi­siš­kai ne­nu­ri­mu­si „Sno­ro“ is­to­ri­ja, ki­taip nei tikė­ta­si, bankų sek­to­riui reikš­min­go smūgio ne­su­ davė. Dien­raš­čio kal­bin­tas Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas įsi­ti­kinęs, kad gy­ven­ to­jus nu­ra­mi­no skland­žiai su­vei­ku­ si indė­lių drau­di­mo sis­te­ma. – Kaip šian­dien, pra­ėjus me­ tams nuo „Sno­ro“ griū­ties, ver­ ti­na­te šio ban­ko lik­vi­da­vi­mo ir bank­ro­to pro­ce­sus? Galbūt kai ku­rių veiksmų galė­jo būti im­ta­ si efek­ty­viau? – Ma­nau, „Sno­ro“ klau­si­mas galė­ jo ir turė­jo būti išspręs­tas ge­ro­kai anks­čiau, nei mes tai pa­darė­me. Bet spren­di­mas bu­vo tin­ka­mas, ir tai ro­do su­val­dy­ta si­tua­ci­ja Lie­tu­ vos fi­nansų rin­ko­je. Po­vei­kis bankų sis­te­mai bu­vo tik­rai trum­pa­lai­kis ir ge­ro­kai ma­žes­nis, nei mes pro­gno­za­ vo­me, „Sno­ro“ at­vejį ly­gin­da­mi su ana­lo­gais už­sie­nio vals­tybė­se. Aki­ vaiz­du, kad iš­kart po Naujųjų me­ tų sis­te­ma sta­bi­li­za­vo­si. Tai­gi, iš šių dienų per­spek­ty­vos žiū­rint, „Sno­ ro“ griū­tis jau yra is­to­ri­ja. Ir aš la­ bai džiau­giuo­si, kad veiks­mai, ku­rių ėmėmės, lei­do pa­mirš­ti šį slo­gutį. – Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai yra pir­ma­sis to­kio mas­to įvy­kis ir todėl spren­di­mai tam tik­ru po­ žiū­riu bu­vo eks­pe­ri­men­ti­niai? – Lie­tu­va dar 1996 m. bu­vo iš­gy­ ve­nu­si bankų krizę, ta­čiau „Sno­ro“ bank­ro­tas bu­vo pir­ma­sis to­kio mas­ to įvy­kis per 15 metų. Tai­gi šis at­ve­jis išs­kir­ti­nis. Be to, pra­kti­ko­je pri­taikė­ me tuo me­tu už­fik­suo­tas ir į teisės ak­tus nu­gu­lu­sias prie­mo­nes, tai­gi tai vi­siems bu­vo nau­ja pa­tir­tis. – Minė­jo­te, kad „Sno­ro“ klau­ si­mas galė­jo būti išspręs­tas anks­čiau. Ar kal­ba­te apie bank­ ro­to pro­cesą? – Ne, aš kal­bu apie „Sno­ro“ prie­ žiūrą. Juk su šiuo ban­ku su­si­ju­sios pro­ble­mos, ma­tyt, neat­si­ra­do per vie­ ną naktį ar vieną dieną – jos kaupė­ si, ta­čiau galbūt nu­si­kals­ta­mi veiks­ mai iš­ryškė­jo tik 2011 m. ru­denį. Ki­ta ver­tus, tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­ te „Sno­ro“ is­to­ri­ja nėra išs­kir­tinė –

tu­ri­me daug pa­vyzd­žių, kai ge­ro­ kai ga­lin­gesnės di­des­nių vals­ty­bių prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos ne­su­žiūrė­jo nu­si­kals­ta­mos veik­los. Pa­vyzd­žiui, Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se vie­ ną gar­siau­sių fi­nan­si­nių pi­ra­mid­žių tik­ri­no Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras, ta­ čiau ji vis dėlto bu­vo rea­li­zuo­ta. – Ar dėl „Sno­ro“ is­to­ri­jos im­ta­si griež­tesnės bankų kont­rolės? – Nuo šių metų pra­džios fi­nan­sinė prie­žiū­ra yra kon­so­li­duo­ta, t. y. vi­si fi­nansų rin­kos su­bjek­tai pri­žiū­ri­mi Lie­tu­vos ban­ko, jo ran­ko­se taip pat su­telk­ta visų fi­nan­si­nių pa­slaugų prie­žiū­ra. Ta­čiau ši fi­nansų rin­kos prie­žiū­ros re­for­ma įvyk­dy­ta ne­prik­ lau­so­mai nuo „Sno­ro“ įvy­kių. Tie­siog aki­vaiz­du, kad kon­so­li­duo­ta prie­žiū­ ra to­kios ma­žos at­vi­ros eko­no­mi­kos vals­tybė­je yra efek­ty­viau­sia. Lie­tu­vos ban­ko prie­žiū­ra da­bar re­mia­si ri­zi­kos val­dy­mu, o kar­tu su kas­die­ne vyk­do­ma prie­žiū­ra mes tai­ko­me ir tam tikrą sis­temą, leid­žian­čią iden­ti­fi­kuo­ti ri­zi­kas konk­ re­čiuo­se su­bjek­tuo­se. Pas­te­bi­me, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ga­na daug dėme­sio rei­ka­lau­ja kre­di­to unijų fron­tas.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Po­vei­kis bankų sis­te­ mai bu­vo trum­pa­lai­ kis ir ge­ro­kai ma­žes­nis, nei mes pro­gno­za­vo­ me, „Sno­ro“ at­vejį ly­gin­da­mi su ana­lo­gais už­sie­nio valstybėse. – Ar pa­stebė­jo­te, kad ir pa­tys ban­ kai galbūt ėmėsi elg­tis ki­taip? – Ne­ma­nau, kad bankų veik­los po­ ky­čiai su­si­ję su „Sno­ru“, – at­sar­ges­ nis kre­di­ta­vi­mo ri­zi­kos ver­ti­ni­mas po to, kai bu­vo ši­taip bea­to­dai­riš­ kai sko­li­na­ma, yra grei­čiau bend­ra ten­den­ci­ja, krizės pa­mo­kos. Šiuo me­tu mus džiu­gi­na švie­sus ho­ri­zon­tas kre­di­ta­vi­mo sri­ty­je – nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja leid­žia tikė­ tis au­gi­mo. Namų ūkių kre­di­ta­vi­ mas vis dar trau­kia­si, – žmonės la­bai at­sargūs, todėl būsto pa­skolų grąži­nama dau­giau nei pa­sii­ma­ ma, – bet vers­lo įmo­nių kre­di­ta­vi­ mas nuo­sai­kiai didė­ja. Ma­nau, toks

Įpras­ta: Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko V.Va­si­liaus­ko ma­ny­mu, tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te „Sno­ro“ is­to­ri­

ja nėra išs­kir­tinė, nes pa­na­šių at­vejų neiš­ven­gia net ir daug di­desnės už­sie­nio ša­lys.

at­sar­gus au­gi­mas yra po­zi­ty­vus ir vi­siš­kai ati­tin­ka mūsų in­te­re­sus. – Minė­jo­te, kad po­ky­čiai fi­ nansų rin­ko­je dėl „Sno­ro“ bank­ro­to bu­vo trum­pa­l ai­ kiai. Ar tai reiš­kia, kad žmonės grei­tai at­si­kratė bai­mių lai­ky­ ti pi­ni­gus ban­ke ir su­grįžo prie anks­tes­nių įpro­čių? – Ma­nau, kad di­delę reikšmę turė­ jo rea­li­zuo­tas indė­lių drau­di­mo me­cha­niz­mas. Po „Sno­ro“ įvy­kio žmonės pa­matė, kad drau­di­mo sis­ te­ma su­veikė taip, kaip turėtų pa­ gal įsta­tymą. Todėl indė­lių sis­te­mos ten­den­ci­jos yra tei­gia­mos: nau­jau­ si spa­lio duo­me­nys ro­do, kad indė­ lių su­mos ban­kuo­se pra­no­ko sumą, fik­suotą iki „Sno­ro“ griū­ties, ir ap­ skri­tai pa­siekė aukš­tu­mas vi­sos ša­ lies is­to­ri­jos kon­teks­te. – Per­ša­si min­tis, kad „Sno­ro“ griū­tis, turė­ju­si su­kel­ti ne­pa­ si­tikė­jimą vi­su bankų sek­to­ riu­mi, lėmė at­virkš­tinę žmo­ nių reak­ciją. – Iš prin­ci­po taip ir yra. Nors indė­ lių palū­kanų kri­ti­mas pa­ste­bi­mas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­lio rin­ko­se, indė­liai au­ga. O palū­ka­ nos krin­ta, nes rin­ko­se yra la­bai daug pi­nigų, ir Lie­tu­vo­je vei­kian­ tys ban­kai tu­ri lik­vi­du­mo per­tek­lių. Pak­lau­sa čia nėra to­kia di­delė, kad galėtų ab­sor­buo­ti visą lik­vi­du­mo ro­diklį. Tie­sa, aš ma­nau, kad ma­ žos indė­lių palū­ka­nos pa­ska­tins at­ si­gręžti į al­ter­na­ty­vas. – Ar yra ap­skai­čiuo­ti ne­draustų indė­li­ninkų – pa­prastų gy­ven­

tojų ir įmo­nių – pra­ra­di­mai žlu­ gus „Sno­rui“? – Skai­čia­vo­me, kad „Sno­ro“ įta­ ka galėtų siek­ti iki 0,5 pro­c. ša­lies bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, ta­čiau šiuo me­tu ma­to­me, kad po­vei­kis bu­ vo ge­ro­kai ma­žes­nis. Ma­tyt, reikėtų skai­čiuo­ti, kiek konk­re­čiai žmo­nių ir vers­lo įmo­nių bu­vo pa­dėję indė­lių, vir­ši­jan­čių draud­žiamąją sumą, ir kas nu­ti­ko in­ves­ta­vu­siems į ver­ty­ bi­nius po­pie­rius. Dėl kai ku­rių kre­ di­to­rių pra­ra­dimų vyks­ta teis­mi­niai pro­ce­sai, ta­čiau tai nor­ma­lu ir jie bus išspręs­ti. O kam tai bus pa­lan­ ku – kre­di­to­riui ar bank­ru­ta­vu­siam „Sno­rui“, pa­ma­ty­si­me atei­ty­je. – Galbūt ga­li­te pro­gno­zuo­ti, ka­da vals­tybė su­si­grąžins šiuos pra­ra­di­mus? – Tai pri­klau­sys nuo to, kaip į prie­ kį judės bank­ro­to pro­ce­sas. Spren­ di­mas dėl ban­ko lik­vi­da­vi­mo jau įsi­ga­liojęs, tai­gi da­bar kre­di­to­rių ko­mi­te­tas ir bend­ra rin­kos si­tua­ci­ ja lems, kaip grei­tai bus rea­li­zuo­tas „Sno­ro“ tur­tas. Kios­ke­liai jau par­ duo­ti Lie­tu­vos pa­štui, todėl da­bar, ma­tyt, sa­vo eilės lau­kia „Fi­nas­ta“. Ki­ta ver­tus, ir nuo Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo dėl kre­di­to­rių ei­ lės pri­klau­sys, kaip grei­tai bus pa­ ten­kin­ti vals­tybės ir kitų kre­di­to­rių kre­di­to­ri­niai rei­ka­la­vi­mai. – Sklandė šne­kos, kad „Sno­ro“ bend­ro­ves galėtų nu­si­pirk­ti Es­ ti­jos ka­pi­ta­lo fi­nan­si­nio tur­to val­dy­mo ir kon­sul­ta­cijų įmonė „Red­ga­te Ca­pi­tal“. Ka­da ga­li­ ma tikė­tis rea­lių in­ves­tuo­tojų veiksmų?

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Į šį klau­simą galėtų at­sa­ky­ti bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius ir kre­di­to­ rių ko­mi­te­tas, nes Lie­tu­vos ban­kas šiuo­se pro­ce­suo­se ne­da­ly­vau­ja. Ki­ ta ver­tus, vi­sus po­ten­cia­lius pirkė­jus mes ra­gi­na­me kreip­tis ir į mus, nes no­rint įsi­gy­ti bend­ro­ves ar už­baig­ ti san­do­rius rei­kia Lie­tu­vos ban­ ko su­ti­ki­mo. Vis dėlto kol kas ne­ su­laukė­me nė vie­no pra­šy­mo dėl, pa­vyzd­žiui, „Fi­nas­tos“ pir­ki­mo, ir tai ma­ne la­bai ste­bi­na. Kar­tais su­si­ da­ro įspūdis, kad po­ten­cialūs pirkė­ jai kaž­ko lau­kia, nors aš ne­įsi­vaiz­ duo­ju, ko. Juk efek­ty­viau­sia pro­cesų im­tis kar­tu: dėl bend­rovės įsi­gi­ji­mo šnekė­tis su bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riu­mi ir tuo pat me­tu tvar­ky­ti for­ ma­lias pro­cedū­ras, ku­rių rei­kia no­ rint gau­ti Lie­tu­vos ban­ko su­ti­kimą. – Skai­čiuo­ta, kad „Sno­re“ trūksta 3,9 mlrd. litų, ta­čiau ir jūs pa­ts anks­čiau esa­te minė­ jęs, jog pa­si­gen­da­mo tur­to ver­ tė dar ga­li keis­tis. Ko­kių po­ky­ čių atei­ty­je ga­li­ma tikė­tis? – Pir­mie­ji pra­ras­to tur­to vertės skai­ čiai bu­vo minė­ti Lie­tu­vos ban­kui bend­rau­jant su ki­to­mis vals­ty­binė­ mis prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl ver­ ty­bi­nių po­pie­rių. Sa­vai­me su­pran­ ta­ma, įžen­gus į banką ir pa­ma­čius rea­lią si­tua­ciją skai­čiai galė­jo kis­ti. Ga­liau­siai aki­vaiz­du, kad vyks­tant bank­ro­to pro­ce­sui vertės dy­dis kei­ čia­si, nes „Sno­ras“ veikė tarp­tau­ti­ niu mas­tu ir san­ty­kiai su įvai­rio­mis ju­ris­dik­ci­jo­mis si­tua­ciją tik ap­sun­ ki­na. Ta­čiau priim­da­mi spren­dimą kreip­tis į teismą dėl bank­ro­to by­los iškė­li­mo mes bu­vo­me ir vis dar esa­ me tik­ri, kad ban­kas bu­vo ne­mo­kus.

8

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

pasaulis Teiks pra­šymą

Ga­lin­gas spro­gi­mas

Nut­raukė su­tartį

Pa­les­ti­nie­čiai ke­ti­na pa­teik­ti pa­raišką Jung­ti­nių Tautų (JT) Ge­ne­ra­li­nei asamblė­jai dėl ne vals­tybės sta­tu­so šio­je or­ga­ ni­za­ci­jo­je. Tai pra­nešė pre­zi­ den­tas Mah­mou­das Ab­ba­sas. Per­nai pa­les­ti­nie­čiai per Sau­ gu­mo Ta­rybą bandė pa­siek­ ti vi­sa­pu­sišką JT na­rystę, bet ban­dymą blo­ka­vo JAV.

Per ga­lingą spro­gimą, nu­ griaudė­jusį vie­na­me iš JAV In­ dia­na­po­lio mies­to gy­ve­namųjų ra­jonų, bu­vo su­griau­ti du na­mai, dar apie 20 ap­ga­din­ta ki­lu­sio gais­ro. Ma­no­ma, kad spro­gi­mas galė­jo įvyk­ti dėl dujų nuo­tėkio. Žu­vo ma­žiau­siai du žmonės. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad spro­ gi­mo vie­ta pri­minė ka­ro lauką.

Ira­kas at­šaukė 4,2 mlrd. JAV do­ le­rių su­tartį dėl ginklų pir­ki­mo iš Ru­si­jos, ki­lus su­si­rūpi­ni­mui dėl ga­li­mos ko­rup­ci­jos. Di­delė gin­ klų pir­ki­mo su­tar­tis bu­vo su­da­ ry­ta prie­š mėnesį. Jei­gu su­tar­ tis būtų bu­vu­si ra­ti­fi­kuo­ta ir įgy­ ven­din­ta, Ru­si­ja būtų ta­pu­si ant­ rąja did­žiau­sia ginklų Bag­da­dui tiekė­ja po Jung­ti­nių Vals­tijų.

BBC to­liau skęsta Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­ linė trans­liuo­to­ja BBC neiš­si­ ka­pa­no­ja iš skan­da­lų liū­no. Po dar vie­no skan­da­lo te­le­vi­zi­jos va­do­vas Geor­ge’as Ent­wist­le’as nu­tarė pa­si­trauk­ti.

Ne­se­niai BBC bu­vo smar­kiai puo­la­ma dėl mėgi­nimų nu­slėpti, kad ve­lio­nis laidų vedė­jas Jim­my Sa­vi­le’is, vie­na did­žiau­sių kor­ po­ra­ci­jos žvaigžd­žių, per ke­tu­ris de­šimt­me­čius ly­tiš­kai iš­nau­do­ jo šim­tus vaikų. Ne­si­bai­gus šiam skan­da­lui BBC bu­vo ap­kal­tin­ta me­la­gin­ gos in­for­ma­ci­jos apie britų po­ li­ti­kus skel­bi­mu. BBC lai­do­je „News­night“ nu­skambė­jo Ste­ ve’o Mess­ha­mo kal­ti­ni­mas, esą jį 8-aja­me de­šimt­me­ty­je vaikų na­ muo­se ne kartą ly­tiš­kai iš­nau­do­jo Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos veikė­jas. Po­li­ti­ko te­le­vi­zi­ja ne­įvar­di­ jo, ta­čiau grei­tai ša­ly­je pa­skli­do kal­bos, kad jis ga­li būti Lordų Rūmų na­rys Alis­tai­ras McAl­pi­ ne’as. Šis ka­te­go­riš­kai neigė kal­ ti­ni­mus. Vy­ras tvir­ti­no, kad nie­ ka­da nėra buvęs jo­kiuo­se vaikų na­muo­se, ką jau kalbė­ti apie įstaigą „Bryn Es­tyn“ Rek­sa­me, Šiaurės Vel­se, kur paaug­lystė­je gy­ve­no S.Mess­ha­mas. Ga­liau­ siai S.Mess­ha­mas vėliau pa­ts at­si­ri­bo­jo nuo kal­ti­nimų. G.Ent­wist­le’as pa­reiškė, jog at­si­sta­ty­din­ti nu­sprendė „at­si­ žvelg­da­mas į faktą, kad ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius kar­tu yra ir vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius, ir ga­ liau­siai at­sa­kin­gas už visą tu­rinį“. Ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ rei­gas kol kas eis Ti­mas Da­vie, ku­ris šiuo me­tu yra BBC gar­so ir mu­zi­kos di­rek­to­rius. BBC val­dy­tojų – „BBC Trust“ – pir­mi­nin­kas Chri­sas Pat­te­nas pa­brėžė, kad britų trans­liuo­toją rei­kia nuo­dug­niai per­tvar­ky­ti po krizės. „Jei klau­sia­te, ar BBC rei­kia nuo­dug­naus ra­di­ka­laus struktū­ri­nio per­tvar­ky­mo, tuo­ met (at­sa­kau, kad) būti­nai rei­kia. Ir tai turė­si­me at­lik­ti“, – in­ter­viu te­le­vi­zi­jai sakė Ch.Pat­te­nas. BNS inf.

Ka­riš­kiai juk ir­gi žmonės. Vie­nas ži­no­ miau­sių JAV ka­riuo­menės ge­ne­rolų Da­ vi­das Pet­raeu­ sas su­si­tepė mun­durą – ap­gau­dinė­jo sa­vo žmoną su jau­na mei­ lu­že. Ta­čiau yla iš­lin­do iš mai­šo.

Pas­ly­do: D.Pet­raeu­sas bu­vo va­di­na­mas vie­nu pro­fe­sio­na­liau­sių JAV ka­riš­kių, ta­čiau jis neat­sis­pyrė P.Broad­well ke­rams.­

Dy­kumų la­pi­no nuo­puo­lis Pri­pa­ži­no kaltę

„Gy­venęs san­tuo­ko­je 37 me­tus, pa­siel­giau itin ne­pro­tin­gai, įsit­rauk­da­mas į ne­san­tuo­ki­nius ry­ šius. Toks el­ge­sys ne­priim­ti­nas nei vy­rui, nei or­ga­ni­za­ci­jos, to­kios kaip mūsiškė, va­do­vui“, – tokį laišką apie pa­si­trau­kimą penk­ta­ dienį iš sa­vo va­do­vo ga­vo Cent­ rinės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) dar­buo­to­jai. Galbūt šis skan­da­las ir ne­būtų su­laukęs tiek dėme­sio, jei į jį ne­ būtų įsivėlęs D.Pet­raeu­sas. Ke­tu­ ris de­šimt­me­čius JAV ka­riuo­me­nei ati­davęs D.Pet­raeu­sas bu­vo lai­ko­ mas vie­nu žy­miau­sių visų laikų JAV ge­ne­rolų. Būtent jis at­li­ko es­minį vaid­menį Ira­ko ka­re ir Af­ga­nis­ta­ne. Ge­ne­ro­ las iki to lai­ko, kol bu­vo pa­skir­tas CŽV va­do­vu, net bu­vo mi­ni­mas kaip ga­li­mas res­pub­li­konų kan­di­ da­tas į pre­zi­den­to po­stą. Mįslin­gas ro­ma­nas

Skan­da­las: vie­na per BBC pa­

ro­dy­ta lai­da britų na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo va­do­vui kai­na­vo po­stą. AFP nuo­tr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pask­li­dus kal­boms apie ga­limą D.Pet­raeu­so ro­maną, ži­niask­lai­da ne­tru­kus su­ži­no­jo, kas gi bu­vo pa­ slap­tin­go­ji ge­ne­ro­lo mei­lužė, – tai Pau­la Broad­well, ge­ne­ro­lo biog­ra­ fi­jos „Va bank“ („All In“) au­torė. Tiek D.Pet­raeu­sas, tiek P.Broad­ well – vedę ir au­gi­na vai­kus. P.Broad­well vy­ras – Scot­tas Broad­

wel­las – dir­ba ra­dio­lo­gu Šar­lotės mies­te, o D.Pet­raeu­so žmo­na Hol­ ly bu­vo JAV ve­te­ranų tei­sių gynė­ja ir va­do­va­vo Ka­riš­kių rei­kalų biu­rui prie JAV Var­to­tojų fi­nan­sinės ap­ sau­gos biu­ro. D.Pet­raeu­sas ir P.Broad­well su­ si­pa­ži­no 2006 m. Har­var­do Joh­no F.Ken­ne­dy mo­kyk­lo­je. Vėliau jie abu daug lai­ko pra­lei­do kar­tu, nes P.Broad­well rašė ge­ne­ro­lo biog­ra­ fiją. Mo­te­ris bu­vo ap­si­lan­kiu­si Af­ ga­nis­ta­ne, ke­lis kar­tus su ge­ne­ro­lu bu­vo su­si­ti­ku­si JAV.

Gy­venęs san­tuo­ko­je 37 me­tus, pa­siel­giau itin ne­pro­tin­gai, įsit­ rauk­da­mas į ne­san­ tuo­ki­nius ry­šius.

Yla iš mai­šo, anot JAV ži­niask­ lai­dos, iš­lin­do vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai. Prieš ke­lis mėne­sius Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) ėmė domė­ tis P.Broad­well, nes bu­vo gau­tas ne­įvar­dy­tos mo­ters skun­das, jog P.Broad­well elekt­ro­ni­niu pa­štu jai ne­va gra­si­no. Ne­pa­tiks­lin­ta, kas bu­vo to­ji mo­ te­ris, ta­čiau, pa­sak JAV ži­niask­lai­

dos, ji ne­bu­vo nei ge­ne­ro­lo šei­mos narė, nei vy­riau­sybės pa­reigūnė. FTB iš­siaiš­ki­no, kad P.Broad­well su ge­ne­ro­lu pa­laikė ry­šius elekt­ro­ ni­niu pa­štu. Nus­ta­ty­ta, kad juo­du daž­nai ap­si­keis­da­vo ži­nutė­mis; D.Pet­raeu­sas ži­nu­tes jai rašė net nu­trau­kus ro­maną. Kaip tvir­ti­na ži­niask­lai­da, ro­ ma­nas nu­trūko, kai ge­ne­ro­las ta­po CŽV va­do­vu. FTB pa­kvies­tas su­si­pa­žin­ti su ty­ri­mu ge­ne­ro­las pri­si­pa­ži­no, kas jį sie­ja su P.Broad­well. Tie­sa, FTB ne­nus­tatė, kad D.Pet­raeu­sas sa­vo ne­san­tuo­ki­niais ry­šiais būtų kaip nors pa­žeidęs CŽV sta­tutą. CŽV ne­tu­ri jo­kių bendrų tai­ syk­lių, draud­žian­čių pa­reigū­nams už­megz­ti ne­san­tuo­ki­nius ry­šius. Ta­čiau dar­buo­tojų san­ty­kiai su įta­ria­mais už­sie­nio agen­tais, jei­gu to­kie būtų išaiš­kin­ti, galėtų su­kel­ ti sau­gu­mo pro­blemų šiai JAV žval­ gy­bos agentū­rai. Krizė žval­gy­bo­je?

Skan­d a­l as vei­k iau­s iai reiš­k ia D.Pet­raeu­so kar­je­ros pa­baigą. Vis­gi JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­ kas Oba­ma gyrė ge­ne­rolą už darbą CŽV ir anks­tesnį va­do­va­vimą JAV pa­jėgoms Ira­ke bei Af­ga­nis­ta­ne. B.Oba­mos at­sto­vai pri­dūrė, kad ge­ne­ro­lo pa­si­trau­ki­mas ne­su­sijęs

su Ame­ri­kos dip­lo­matų nu­žu­dy­ mu Li­bi­jo­je. B.Oba­ma lai­ki­nuo­ju CŽV va­do­vu pa­skyrė di­rek­to­riaus pa­va­duo­toją Mi­chaelą Mo­rellį. Jis lai­ko­mas rea­liau­siu pre­ten­den­tu va­do­vau­ti JAV žval­gy­bai. „Jis (M.Mo­rel­lis) yra ger­bia­mas, at­vi­rai kal­ban­tis ir pa­lai­kan­tis pui­ kius ry­šius su Bal­tai­siais rūmais bei Ka­pi­to­li­ju­mi – ką jau kalbė­ ti apie dau­giau nei 30 metų pa­tirtį agentū­ro­je“, – sakė vie­nas buvęs CŽV pa­reigū­nas. At­s is­ta­ty­d i­n us D.Pet­raeu­s ui B.Oba­mos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­man­do­je grei­tai liks ne­ma­žai laisvų vietų. Apie sa­vo pa­si­trau­ kimą yra pa­reiš­ku­si vals­tybės sek­ re­torė Hil­la­ry Clin­ton, taip pat gy­ ny­bos sek­re­to­rius Leo­nas Pa­net­ta. BNS, „Dai­ly Mail“, BBC inf.

Trum­pa D.Pet­raeu­so dosjė 1974 m. baigė Vest Poin­to ka­ro

aka­de­miją. Nuo 2007 iki 2008 m. va­do­va­vo

JAV ka­rinėms pa­jėgoms Ira­ke. Nuo 2010 iki 2011 m. va­do­va­vo tarp­

tau­tinėms pa­jėgoms Af­ga­nis­ta­ne. 2011 m. rugsėjį ta­po CŽV va­do­vu.

9

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­te tę­sia­si ka­ro padėtis Net­ru­kus Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las tu­rė­tų pa­ lik­ti uos­to va­do­vo po­stą. Bet ir pa­sku­ ti­nė­mis die­no­mis jis ka­ria­vo su di­rek­ ci­jos dar­buo­to­jais, „Klai­pė­dos hidro­ technika“, Al­gir­du Ka­ma­raus­ku ir Klai­ pė­dos pro­ku­ro­rais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dėl po­sto neis į teis­mus

E.Gent­vi­las praė­ju­sią sa­vai­tę dar ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti – liks dirb­ti Uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi ar eis į Sei­mą. Į šį klau­si­mą jis vie­ šai ža­dė­jo at­sa­ky­ti šią sa­vai­tę. „Ne­su sa­vi­žu­dis. Jei for­muo­ja­ si koa­li­ci­ja, kur so­cial­de­mok­ra­ tams ati­ten­ka su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ro po­stas, tu­riu tvir­tą pa­liu­di­ji­mą, kad vie­nas pir­mų­jų dar­bų bus ma­ no at­lei­di­mas“, – ne­slė­pė E.Gent­ vi­las dar ne­ži­no­da­mas, kad tas po­ stas ati­te­ko so­cial­de­mok­ra­tams. Jis ak­cen­ta­vo, kad to­kia pra­kti­ka bū­tų nor­ma­li – sa­vi­nin­kas tu­ri tu­ rė­ti lais­vas ran­kas ir su sam­do­mais dar­buo­to­jais elg­tis kaip tin­ka­mas. „Man įdo­mu bū­tų, ko­kiais mo­ ty­vais jie ma­ne at­leis­tų. Bet ko­kiu at­ve­ju mo­ty­vą ga­li su­ras­ti. Pa­vyz­ džiui, Uos­to di­rek­ci­ja dar ne­su­ mo­kė­jo pel­no mo­kes­čio. Pa­sa­kys: ko­dėl ne­vyk­dei įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­ mo? Jei su­mo­kė­čiau, pa­sa­ky­tų: ko­ dėl mo­kė­jai, nes nė­ra Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo. Ne­ži­nau, ko­kie ki­ti va­ rian­tai ga­li bū­ti. No­riu dirb­ti uos­ te, bet su­pran­tu, kad ga­li ne­leis­ ti. Jei uos­te ir lik­čiau, dar­bas ga­li bū­ti neį­ma­no­mas. To­kio kom­for­ to, koks bu­vo, ne­be­tu­rė­siu. Tiek Arū­nas Šta­ras, Uos­to di­rek­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas, tiek Eli­gi­ jus Ma­siu­lis, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras, ma­ni­mi pa­si­ti­kė­jo ir ne­truk­dė dirb­ti. Bet su­tik­čiau dirb­ti ir ap­ sun­kin­to­mis są­ly­go­mis“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las. Jis tu­rė­jo vil­ties, kad Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jai va­do­vaus Dar­bo par­ti­ja, nors ak­cen­ta­vo, jog ne­ pra­šy­siąs se­sers Vir­gi­ni­jos Balt­rai­ tie­nės, kad ga­lė­tų lik­ti dirb­ti Uos­to

Už­sis­py­ri­mas: „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ at­si­sa­ko nu­temp­ti pa­lik­tą ir uos­to sta­ty­boms truk­dan­tį vikš­ri­nį kra­ną.

di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­ mi. „Jei lik­čiau uos­te, daug ką da­ ry­čiau dar griež­čiau. Jei dirb­siu uos­te, dirb­siu la­bai daug, to­dėl jau iš anks­to at­si­sa­kiau Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­gų“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las. Net ir so­cial­de­mok­ra­tams gavus Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją, E.Gent­vi­ lui bu­vo pa­ta­ria­ma prie­šin­tis Uos­ to di­rek­ci­jos va­do­vo po­sto po­li­ti­ za­vi­mui. „Nep­ri­ta­riu, kad po­stai yra po­ li­ti­zuo­ti. Bet rea­liai ne­pa­ti­ku­sį va­ do­vą tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis ga­ li­ma „nuim­ti“ per sa­vai­tę. Uos­to įsta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad di­rek­ci­ jos val­dy­bą su­da­ro ke­tu­ri Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai, ku­ riuos ski­ria mi­nist­ras, o penk­tas yra Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas. Pa­ gal įsta­ty­mą Uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vo po­stas jau yra po­li­ti­zuo­tas. Ma­no tiks­las, jei lik­čiau Uos­to di­ rek­ci­jo­je, bū­tų dirb­ti, o ne tam­py­tis po teis­mus“, – ana­li­za­vo E.Gent­ vi­las. At­lei­di­mų iš dar­bo ban­gos

Dirb­d a­m as Uos­to di­rek­c i­jo­je E.Gent­vi­las gar­sė­jo šios ins­ti­tu­ ci­jos dar­buo­to­jų at­lei­di­mais. Nuo

2009 me­tų lie­pos, kai di­rek­ci­ jai va­do­va­vo E.Gent­vi­las, dėl įvai­ rių prie­žas­čių bu­vo „nuim­ti“, o kai ku­rie sa­vo no­ru pa­si­trau­kė šie bu­ vę di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai: Al­gir­das Ka­ma­raus­kas, Pet­ras Stul­ga, Hi­ lia­ras Sas­naus­kas, Be­ta Ku­le­vi­čiū­ tė, Vi­das Ka­ro­lis, Ar­tū­ras Kaz­laus­

Eugenijus Gentvilas:

Jei lik­čiau uos­te, daug ką da­ry­čiau dar griež­čiau. kas, Aud­ro­nė Ba­nio­ny­tė, Ger­de­nas Ma­tu­lis, Ar­vy­das Jo­cys, Vik­to­ras Lu­ko­še­vi­čius, Vy­tau­tas Sau­lė­nas. Že­mes­nė­se gran­dy­se dar ga­li­ma pri­skai­čiuo­ti ge­rą de­šim­tį at­leis­ tų spe­cia­lis­tų. Dar apie 40–50 dar­buo­to­jų bu­vo at­leis­ti vyk­dant įvai­rias reor­ga­ni­za­ci­jas. Per trejus su pu­se me­tų Uos­to di­rek­ci­jo­je bu­ vo at­lik­ti be­ne trys struk­tū­ros per­ tvar­ky­mai. Nau­jau­sias dar­buo­to­jo at­lei­di­ mo fak­tas fik­suo­tas spa­lį. Uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus

įsa­ky­mu iš dar­bo at­leis­ta pro­jek­ tų va­do­vė Je­le­na Anu­čaus­kie­nė. „Na­tū­ra­lu, kad ji su­si­rgo ir dar te­ be­ser­ga. Pa­gal įsa­ky­mą, jai grį­žus į dar­bą, tą pa­čią die­ną ji jo ne­teks“, – ko­men­ta­vo E.Gent­vi­las. Iš­gir­dę at­lei­di­mo mo­ty­vus, kai ku­rie žmo­nės spe­cia­lis­tės at­lei­di­ mą ko­men­ta­vo taip: „Degs, oi degs Gent­vi­las pra­ga­re“. Jau se­niai su­si­ for­ma­vo nuo­mo­nė, kad ne „sraig­ te­liai“, o di­rek­ci­jos va­do­vy­bė­je esan­tys žmo­nės tu­rė­tų at­sa­ky­ti už šio­je ins­ti­tu­ci­jo­je nuo­lat be­si­kar­to­ jan­čias klai­das. Ko­dėl at­lei­džia­ma ši dar­buo­to­ ja? „Ba­lan­dį jai pa­ra­šy­tas pa­pei­ki­ mas už tai, kad 1,5 me­tų lai­kė „Be­ gos“ pir­so sta­ty­bos pro­to­ko­lą ir nie­kam ne­pa­sa­kė, jog su­tar­ta, kad šio pir­so ak­me­nų pa­klo­tas bus vyk­ do­mas pagal ki­tą pro­jek­tą. Tai po 1,5 me­tų paaiš­kė­jo iš pro­jek­tuo­to­ jų. Ki­ta prie­žas­tis – kai Uos­to di­ rek­ci­ja su bend­ro­ve „Vėt­rū­na“ pa­ si­ra­šė su­tar­tį dėl 90–96 kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos, po­nia J.Anu­čaus­ kie­nė tu­rė­jo ma­no įsa­ky­mu or­ga­ ni­zuo­ti ko­mi­si­ją pa­tik­rin­ti ob­jek­to būk­lę po anks­tes­nių ran­go­vo at­lik­ tų dar­bų. Ji to ne­pa­da­rė ir apie tai ne­pra­ne­šė. Pa­siaiš­ki­ni­me ra­šė, jog

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ne­tu­rė­jo lai­ko pa­sa­ky­ti, kad ji to ne­pa­da­rė. Dar vie­na­me pa­siaiš­ki­ ni­me ra­šė, kad gal­vo­ju­si, jog rei­kia su­stab­dy­ti įsa­ky­mo ga­lio­ji­mą, bet to ne­pa­ra­šiu­si, nes pa­ma­niu­si, kad ir E.Gent­vi­las taip gal­vo­jan­tis“, – vi­daus ty­ri­mo niuan­sus ko­men­ta­ vo E.Gent­vi­las. Anot jo, Uos­to di­rek­ci­jo­je sun­ku dirb­ti su žmo­nė­mis, ku­rie ne­vyk­ do įsa­ky­mų, ne­pai­so di­rek­ci­jos in­ te­re­sų. Dar­bai ob­jek­te vė­luo­ja, nes „Vėt­rū­na“ pa­rei­ka­la­vo įver­tin­ti tai, kas bu­vo anks­čiau pa­da­ry­ta. Ka­ras su „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“

Uos­te to­liau tę­sia­si E.Gent­vi­lo ka­ ras su „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“. Uos­te at­si­ran­da pro­ble­mų dėl šios bend­ro­vės iš­mė­ty­tos tech­ni­kos. „Prie kran­ti­nės sto­vi „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ plau­kio­jan­tis kra­ nas „PK-45“. Jo eksp­loa­ta­ci­jos ter­ mi­nas yra pa­si­bai­gęs. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ mo­kes­čių už kran­ti­ nes ne­mo­ka, kra­ną at­si­sa­ko pa­trauk­ ti. Jis yra tech­niš­kai pa­se­nęs, ga­li nu­ grimz­ti. Ki­tas plau­kio­jan­tis kra­nas „PK-2“ lyg skra­jo­jan­tis olan­das per­ me­ta­mas nuo vie­nos kran­ti­nės prie ki­tos. Ne­ži­no­me, ką da­ry­ti su ta tech­ni­ka.

10

10

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

rubrika JŪRA Lai­vy­bos li­ni­jos

Pirks žem­siur­bę

Iš­py­lė grun­tą

Ru­si­jo­je il­gai už­trun­ka įkur­ ti nau­ją lai­vy­bos li­ni­ją, nes biu­ rok­ra­ti­nė sis­te­ma sun­kiai tai­ ko nuo­lai­das. Kaip tei­gia­mas li­ ni­jų kū­ri­mo pa­vyz­dys pa­tei­kia­ ma Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Lai­ vų ope­ra­to­rių at­sto­vai tei­gė, kad šio­se ša­ly­se lai­vy­bos li­ni­ją įkur­ti ga­li­ma du kar­tus grei­čiau ir tris kar­tus pa­pras­čiau nei Ru­si­jo­je.

Uos­to di­rek­ci­ja pa­skel­bė, kad už su­mą iki 3 mln. li­tų pirks ne­di­de­ lę žem­siur­bę. Ji ga­lės va­ly­ti grun­ tą iki 5,6 met­ro gy­lio. Žem­siur­bė rei­ka­lin­ga Šven­to­sios uos­to ka­ na­lui va­ly­ti. Eks­pe­ri­men­to tvar­ka ren­gia­mo Šven­to­sios uos­to nie­ kas ne­su­ge­bė­jo iš­va­ly­ti. Ne­di­de­ lių plo­tų žem­siur­bei bū­tų darbo ir Klai­pė­dos uos­te.

Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no tar­ ny­ba at­lie­ka ty­ri­mą, kaip olan­ dų žem­siur­bė „Jo­han­nis de Rij­ ke“ maž­daug už tri­jų jū­ros my­ lių nuo uos­to var­tų į 27 met­rų gy­lį iš­py­lė iš uos­to iš­ga­ben­tą iš­ kas­tą grun­tą. Už var­tų iš­plau­ku­ si žem­siur­bė pa­svi­ro 10 laips­nių ir, jei ne­bū­tų iš­py­lu­si grun­to, ga­ lė­jo ne­tgi nu­skęs­ti.

Uos­te tę­sia­si ka­ro padėtis Spren­džia­me su tei­si­ 9 nin­kais ir Uos­to ka­pi­to­ no tar­ny­ba“, – tvir­ti­no E.Gent­vi­las.

Dar vie­nas pro­ble­mi­nis „Klai­pė­ dos hid­ro­tech­ni­kos“ tur­tas – vikš­ ri­nis kra­nas sto­vi tar­si pa­mes­tas prie 90–96 kran­ti­nių. Jis truk­do re­konst­ruo­ti šias kran­ti­nes. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ at­ sto­vai pa­sa­kė, kad to kra­no ne­ nut­rauks. Mes ne­ga­li­me lįs­ti prie sve­ti­mos tech­ni­kos. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ no­ri pa­vers­ti uos­ tą se­nos tech­ni­kos są­var­ty­nu?“ – ste­bė­jo­si E.Gent­vi­las. Fi­nan­siš­kai su „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­ka“ Uos­to di­rek­ci­ja yra įklim­pu­si „iki au­sų“. Teis­muo­ se su­ka­si bent še­šios by­los, ku­rio­ se Uos­to di­rek­ci­ja pra­šo pri­teis­ti iš „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ per 9 mln. li­tų. Dar du epi­zo­dai, ku­rių ieš­ki­nių ver­tė – per 700 tūkst. li­ tų net ne­pa­teik­ti teis­mui. Di­rek­ci­ jos fi­nan­si­nė­je ata­skai­to­je nu­ro­dy­ ta, kad teik­ti ieš­ki­nius „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kai“ yra ne­ra­cio­na­lu, nes tai esan­ti ne­mo­ki įmo­nė. Sa­vo ruož­tu „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“ Uos­to di­rek­ci­jai yra pa­ tei­ku­si ieš­ki­nių, ku­rių bend­ra su­ma vir­ši­ja 23 mln. li­tų. Kal­ti­ni­mai – ir pro­ku­ro­rams

Iš da­lies dėl „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­kos“, o iš da­lies dėl bu­vu­sio uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jo Al­gir­do Ka­ ma­raus­ko te­be­vyks­ta Uos­to di­rek­ ci­jos, tiks­liau, E.Gent­vi­lo ka­ras. Pro­ku­ro­rai nu­trau­kė ke­lis Uos­ to di­rek­ci­jos ini­ci­juo­tus iki­teis­mi­ nius ty­ri­mus. Pir­ma­sis – dėl uos­te nu­ties­to ge­le­žin­ke­lio, ku­ris, paaiš­ kė­jus, kad pa­si­kei­tus „Klai­pė­dos Smel­tės“ ak­ci­nin­kams yra ne­rei­ ka­lin­gas, bu­vo išar­dy­tas. Ki­tas epi­ zo­das dėl 90–96 kran­ti­nių dar­bų, ku­rie vy­ko be tech­ni­nio pro­jek­to. Tre­čias epi­zo­das – spa­lio 30 die­ną nu­trauk­tas pa­sku­ti­nis iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl uos­to ka­na­lo gi­li­ni­mo, kur dar­bus vyk­dė „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­ka“. „Ma­no aky­se Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra vi­siš­kai komp­ro­ mi­tuo­ja­si. Aš ne­tu­riu kur trauk­ tis ir ei­siu iki ga­lo. Uos­to di­rek­ci­ja yra vals­ty­bės įmo­nė, o jos in­te­re­ sų pro­ku­ro­rai ne­gi­na. Jei ge­ne­ra­li­ nis pro­ku­ro­ras ge­riau pa­si­žiū­rė­tų, gal pro­ku­ro­rai gin­tų vals­ty­bės, o ne va­gių in­te­re­sus“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė E.Gent­vi­las. Jo tei­gi­mu, dar 2011 me­tais Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­ba (FNTT) nu­sta­tė, kad dėl pa­ sta­ty­to ir nuar­dy­to ge­le­žin­ke­lio bei 90–96 kran­ti­nių dar­bų, vyk­dy­tų be tech­ni­nio pro­jek­to, ža­la Uos­to di­ rek­ci­jai sie­kė per 2 mln. li­tų. FNTT

Šie­met spa­lį Klai­ pė­dos uos­te krau­ta 405 tūkst. to­nų grū­ dų. Iš jų vien Klai­ pė­dos jū­rų kro­vi­ nių kom­pa­ni­jos (KLAS­CO) grū­dų kro­va su­da­rė 357 tūkst. to­nų. Tai yra KLAS­CO vi­sų lai­kų grū­dų kro­vos mė­ ne­sio re­kor­das.

Rū­pes­tis: tech­niš­kai ne­tvar­kin­

gas plau­kio­jan­tis kra­nas „PK-45“ jau ku­rį lai­ką ke­lia pa­vo­jų.

bu­vo kons­ta­ta­vu­si vie­šų­jų pir­ki­mų, sta­ty­bos įsta­ty­mo pa­žei­di­mų, pikt­ nau­džia­vi­mą tar­ny­ba ir pa­rei­gi­nių kom­pe­ten­ci­jų vir­ši­ji­mą. „Ka­ma­raus­kas pri­pa­ži­no, kad pa­žei­dė įsta­ty­mus. Ži­no­jo, kad ge­ le­žin­ke­lis nu­ties­tas ir ne­be­rei­ka­lin­ gas, bet tęsė dar­bų vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ras. Vė­liau nu­ro­dė mo­kė­ ti pi­ni­gus „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ kai“. Aiš­ki­no, jog bi­jo­jęs, kad Uos­to di­rek­ci­ja pa­tirs dar di­des­nių nuo­ sto­lių. Pro­ku­ro­rui pa­ka­ko, kad Ka­ ma­raus­kas, ve­da­mas šven­tų tiks­lų, bi­jo­da­mas, kad Uos­to di­rek­ci­ja dar dau­giau pra­ras pi­ni­gų, pa­žei­di­nė­jo įsta­ty­mus“, – ty­ri­mo ei­ga ste­bė­jo­ si E.Gent­vi­las. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl uos­to ka­ na­lo gi­li­ni­mo nu­trauk­tas jau ant­rą kar­tą. Prieš tai jį bu­vo nu­trau­kęs pro­ ku­ro­ras Si­gi­tas Je­se­vi­čius. Teig­ta, kad nė­ra es­mi­nių pa­žei­di­mų. Po Uos­to di­rek­ci­jos skun­do ty­ri­mas bu­vo at­ nau­jin­tas. Pap­ra­šy­ta įver­tin­ti, kaip „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ lai­mė­jo kon­kur­są, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas ne­ sant tech­ni­nio pro­jek­to. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą vėl nu­trau­kė pro­ku­ro­ras Vi­ ta­li­jus Gu­len­ko­vas. Mo­ty­vai Uos­to di­rek­ci­jai kol kas ne­pa­teik­ti. „Gi­lin­da­ma uos­to įplau­kos ka­ na­lą, „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ už 55 mln. li­tų tu­rė­jo iš­kas­ti 730 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to. Iš­ka­ sė 540 tūkst. ku­bi­nių met­rų, ta­čiau 55 mln. li­tų ga­vo. Ir kaž­kas aiš­ki­na, kad nė­ra pa­da­ry­ta ža­los. Olan­dų kom­pa­ni­ja „Van Oord“ da­bar uos­ tą gi­li­na im­da­ma 29 li­tus už iš­kas­ tą ku­bi­nį met­rą grun­to. Ten kai­na bu­vo 73 li­tai už ku­bi­nį met­rą. Kon­ kur­se do­ku­men­tus įsi­gi­jo „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ ir de­vy­nios už­sie­nio kom­pa­ni­jos. Ne­pa­tei­kus tech­ni­nio pro­jek­to, už­sie­nie­čiai bu­vo nu­stum­ti. Li­ko „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ su di­džiu­le kai­na“, – ste­bė­jo­si E.Gent­vi­las, pa­ža­dė­jęs nu­trauk­tų iki­teis­mi­nio ty­ri­mo is­ to­ri­jų be dė­me­sio ne­pa­lik­ti net jei ir ne­be­dirb­tų Uos­to di­rek­ci­jo­je.

Kie­kis: per pa­rą į KLAS­CO at­rie­da iki 150 va­go­nų su grū­dais.

KLAS­CO – grū­dų kro­vo Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Le­mia ir su­pra­ti­mas

„Su grū­dų tie­kė­jais su­si­gin­či­jo­me, kiek „Pa­na­max“ lai­vų su grū­dais per mė­ne­sį ga­li pa­krau­ti KLAS­CO. Jie kal­bė­jo apie ke­tu­ris „Pa­na­max“ lai­vus, o mes pa­kro­vė­me pen­kis ir gin­čą lai­mė­jo­me. Nors toks kie­kis at­ro­dė neį­ma­no­mas“, – pri­si­mi­ nė KLAS­CO ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Aud­rius Pau­ža. Dėl sėk­min­gos grū­dų kro­vos jis ak­cen­ta­vo ne tik ge­rą KLAS­CO dar­buo­to­jų, bet ir „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių“ Klai­pė­dos sto­ties, uos­ to tar­ny­bų spe­cia­lis­tų, lie­tu­viš­ kų grū­dų eks­por­tuo­to­jų su­pra­ti­mą ir dar­bą. Šių me­tų lie­tu­viš­kų grū­ dų der­lius per KLAS­CO pra­dė­tas

krau­ti nuo rugp­jū­čio mė­ne­sio. Iš vi­so pa­krau­ti de­vy­ni „Pa­na­max“ ir dar ke­li ma­žes­ni lai­vai. Šie­met per KLAS­CO iš­ga­ben­ ta 780 tūkst. to­nų nau­jo der­liaus lie­tu­viš­kų grū­dų. Pag­rin­di­nė eks­ por­tuo­ja­mų lie­tu­viš­kų grū­dų kul­ tū­ra yra kvie­čiai. KLAS­CO bend­ra­dar­biau­ja ir tu­ ri il­ga­lai­kes grū­dų kro­vos su­tar­tis su stam­biau­siais Lie­tu­vos grū­dų pre­ky­bi­nin­kais. Jau su­tar­ta ir ki­ tą se­zo­ną dirb­ti su Lie­tu­vos grū­ dų pre­ky­bos rin­ko­je do­mi­nuo­ jan­čio­mis kom­pa­ni­jo­mis: „Li­nas Agro“, „Ag­ro­kon­cer­no grū­dai“, „Agrorodeo“, „Agrochema“. „Vie­ni ki­tus su­pran­ta­me ir sten­ gia­mės, kad vis­kas vyk­tų sklan­ džiai. Bū­da­vo at­ve­jų, kai gin­čy­da­ vo­si, ku­rio lai­vas pir­miau tu­ri sto­ti

Džiu­gi­na: šie­met Lie­tu­vo­je už­de­rė­jo ypač ge­ras grū­dų der­lius.

prie kran­ti­nių. Spa­lio mė­ne­sį vie­nu me­tu kro­vai pa­sta­tė­me du „Pana­ max“ lai­vus“, – ti­ki­no A.Pau­ža. Di­džiau­sias grū­dų kie­kis į vie­ną lai­vą bu­vo pa­krau­tas spa­lį. Lai­vas „And­ros“ iš­ga­be­no 68 tūkst. to­ nų grū­dų. Tai taip pat grū­dų kro­ vos į vie­ną lai­vą re­kor­das Klai­pė­dos uos­te. Spa­lį bu­vo die­nų, kai prie kran­ti­nių grū­dai bu­vo krau­na­mi iš kar­to į du „Pa­na­max“ lai­vus. Ypač sėk­min­gą spa­lio mė­ne­sį grū­dų kro­va su­da­rė apie 24 pro­c. bend­ros KLAS­CO kro­vos. No­rė­tų di­des­nės grimz­lės

Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jams krau­ ti grū­dus į vie­ną di­de­lį lai­vą yra ypač nau­d in­ga. Pluk­dy­t i di­d e­l į kie­kį grū­dų vie­nu lai­vu yra maž­ daug 40 pro­c. pi­giau, nei tai da­

KLAS­CO nuo­tr.

Tem­pai: per mė­ne­sį KL

11

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

JŪRA Lat­vi­jos tai­ki­nys

Ter­mi­na­las strin­ga

Žie­mos įkai­niai

Lat­vi­ja pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti, kad pa­di­din­tų kro­vi­nių ga­be­ni­mo ge­ le­žin­ke­liais apy­var­tą iš Bal­ta­ru­ si­jos. 2012 me­tais fik­suo­tas ryš­ kus bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių eks­ por­tas per Lat­vi­jos uos­tus. Per 9 mė­ne­sius Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­ liai iš Bal­ta­ru­si­jos ga­be­no apie 9 mln. to­nų kro­vi­nių ar­ba 70 pro­c. dau­giau nei per­nai.

Es­ti­jos Mu­gos uos­te dėl teis­ mų strin­ga kon­tei­ne­rių ter­mi­ na­lo sta­ty­ba. Dėl jo per­nai Ru­si­ jos kom­pa­ni­ja „Rail Ga­rant“ pa­ si­ra­šė su­tar­tį su Ta­li­no uos­to ad­ mi­nist­ra­ci­ja. Ta­li­no uos­to at­sto­ vai ko­men­ta­vo, kad sa­va­va­liš­kai bu­vo pa­keis­tas ter­mi­na­lo sta­ty­ bos pro­jek­tas. Su­tar­tį sie­kia­ma anu­liuo­ti.

Nuo gruo­džio 1 d. dau­gu­ma lai­ vy­bos li­ni­jų Ru­si­jos Sankt Pe­ter­ bur­go ir Ust Lu­gos uos­tuo­se įve­ da nau­jus žie­mos įkai­nius. Lai­vais ga­ben­ti vie­ną kon­tei­ne­rį į šiuos uos­tus brangs­ta nuo 75 iki 150 eu­rų ar­ba nuo 125 iki 250 JAV do­ le­rių. Da­lis li­ni­jų di­di­na ir pa­krau­ tų, ir tuš­čių kon­tei­ne­rių ga­be­ni­ mo įkai­nius.

Kreiserio „Au­ro­ra“ sau­lė­ly­dis ar auš­ra? Ve­nan­tas But­kus Le­gen­di­nis krei­se­ris „Au­ro­ra“ jau ne­bė­ra lai­vas Nr. 1 Ru­si­jos ka­ri­nia­ me jū­rų lai­vy­ne. Tai jau ir ne re­vo­ liu­ci­jos pa­mink­las, o tik se­na ge­le­ žis, plū­du­riuo­jan­ti Ne­vo­je ir lau­ kian­ti sa­vo lem­ties.

vos pa­ki­li­mo rekordai ry­t i dviem ma­ž es­n iais lai­vais. „Ga­lė­tu­me krau­ti ir dar di­des­ nius lai­vus, ta­čiau tam ne­pa­kan­ ka grimz­l ės. Da­bar „Pa­n a­m ax“ lai­vai krau­na­mi iki 12,8–13 met­ rų grimz­l ės. Pa­ko­re­ga­v us lai­v ų kli­ren­są, at­li­kus mi­ni­ma­lius gi­ li­ni­mus prie kran­ti­nių, ga­lė­tu­me krau­ti lai­vus iki 14 met­rų grimz­ lės“, – ti­ki­no A.Pau­ža. Anot jo, di­des­ne grimz­le yra suin­te­re­suo­tos ne tik uos­to kom­ pa­ni­jos, bet ir Uos­to di­rek­ci­ja, ku­ ri iš di­des­nių lai­vų gau­tų dau­giau rink­lia­vų. Dėl ga­li­my­bių di­din­ ti grimz­lę KLAS­CO va­do­vas pla­ nuo­ja at­ski­rai dis­ku­tuo­ti su Uos­to di­rek­ci­jos at­sto­vais. Lapk­ri­tį KLAS­CO grū­dų jau pa­ krau­tas „Pa­na­max“ lai­vas. Dar lau­ kia­ma ma­žiau­siai tri­jų lai­vų.

„Su­si­ti­ki­me pas prem­je­rą esa­ me ga­ran­ta­vę per mė­ne­sį per­krau­ ti apie 250 tūkst. to­nų grū­dų. Tiek KLAS­CO, tiek „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“ su to­kia už­duo­ti­mi su­si­ tvar­ko. Ir ar­ti­miau­sius mė­ne­sius ne­ke­ti­na­me ma­žin­ti tem­po. Lin­ ki­me žem­dir­biams ir ki­tais me­tais ne blo­ges­nio nei šie­met der­liaus, o su jo kro­va uos­tas su­si­tvar­kys“, – ga­ran­ta­vo A.Pau­ža. Šie­met Lie­tu­vo­je už­de­rė­jo be­ veik dvi­gu­bai dau­giau eks­por­ti­nių grū­dų nei per­nai. To­dėl ar­ti­miau­ siems ke­liems mė­ne­siams nė­ra jo­ kių ženk­lų, kad grū­dų kro­va per KLAS­CO ter­mi­na­lą ma­žė­tų. Re­konst­ruk­ci­ja pa­si­tei­si­no

Ne­pa­lan­kiau­sias lai­ko­tar­pis grū­ dams krau­ti yra gruo­džio ir sau­sio

LSCO grū­dais pa­krau­na 4–5 „Pa­na­max“ lai­vus.

Grū­dų eks­ por­tuo­to­jai kal­bė­jo apie ke­tu­ris „Pa­ na­max“ lai­ vus per mė­ ne­sį, KLAS­ CO pa­kro­vė­ pen­kis ir gin­ čą lai­mė­jo­.

mė­ne­siai. Tuo­met bū­na dau­giau­ sia kri­tu­lių. Ly­jant, snin­gant ar esant šlapd­ ri­bai, grū­dų kro­va į lai­vus stab­do­ ma. Prieš dve­jus me­tus per mė­ne­sį bu­vo fik­suo­ja­ma be­veik pu­sė grū­ dų kro­vai ne­tin­ka­mų die­nų. „Pa­na­max“ lai­vą, ku­ris prii­ma per 60 tūkst. to­nų grū­dų, KLAS­ CO pa­krau­na per 4–5 pa­ras. Ter­ mi­na­las yra pa­kan­ka­mai na­šus, jo kro­vos įkai­niai, pa­ly­gin­ti su kai­ my­ni­niais uos­tais, yra vie­ni pa­ lan­kiau­sių. Net ir ly­jant ar snin­gant pa­ts ter­ mi­na­las ga­li dirb­ti. Jis prii­ma grū­ dus iš va­go­nų į san­dė­lius. Per pa­rą vien KLAS­CO prii­ma per 150 va­ go­nų. Per pa­rą KLAS­CO į lai­vus ga­li pa­krau­ti apie 20 tūkst. to­nų grū­ dų. Ge­le­žin­ke­liais ir au­to­mo­bi­liais į KLAS­CO per pa­rą ga­li bū­ti at­ga­ be­na­ma apie 10 tūkst. to­nų grū­dų. Nau­jas KLAS­CO grū­dų kro­vos ga­li­my­bes at­vė­rė per­nai rug­sė­jo vi­ du­ry­je po re­konst­ruk­ci­jos pra­dė­ju­ si veik­ti grū­dų ter­mi­na­lo da­lis. Pas­ta­ty­tos še­šios nau­jos si­lo­si­ nės grū­dų sau­gyk­los. Kar­tu su se­ nai­siais pa­jė­gu­mais tai lei­džia su­ kaup­ti 105 tūkst. to­nų grū­dų ir vie­nu me­tu krau­ti du „Panamax“ ti­po lai­vus. Lapkričio–gruodžio mė­ne­siais KLAS­CO jau tu­ri pa­raiš­kų krau­ti apie 580 tūkst. to­nų grū­dų. Iš vi­so per me­tus KLAS­CO pla­nuo­ja krau­ti apie du mi­li­jo­nus to­nų grū­dų. Toks yra ir bend­ras Lie­tu­vos grū­dų au­ gin­to­jų der­lius.

Taip ra­šo vie­nas di­džiau­sių Ita­li­jos dien­raš­čių „La Stam­pa“ šių me­tų spa­lio 17 die­nos nu­me­ry­je. 1917-ųjų lapk­ri­čio 7 d. „nau­jos eros žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je pra­džią“ pa­skel­bu­sios „Au­ro­ros“ nuo­smu­kis pra­si­dė­jo pa­si­bai­gus ko­mu­niz­mo erai. Krei­se­ris ta­po pa­pras­čiau­siu plau­kio­jan­čiu mu­zie­ju­mi. Pa­ra­dok­ sas, ta­čiau Sankt Pe­ter­bur­go gi­dai ti­ki­na, kad tu­ris­tai jį vis dar mėgs­ta. Tam tik­ra nos­tal­gi­ja bol­še­vi­kų įvyk­ dy­tam ka­ri­niam per­vers­mui jau­čia­ ma tiek Ry­tuo­se, tiek Va­ka­ruo­se. 1992 me­tais dar ca­ri­nės Ru­si­jos sta­ty­ta­me lai­ve (1900 m.) vėl bu­ vo pa­kel­ta Šv. And­rie­jaus vė­lia­va – bal­ta­me fo­ne mė­ly­ni įstri­ži kry­ žiai. Lai­vas-mu­zie­jus, kaip ir so­ vie­ti­niais lai­kais, li­ko Ru­si­jos ka­ri­ nio jū­rų lai­vy­no įskai­to­je. Ja­me vis dar tar­na­vo ne­di­de­lė gru­pė ka­ri­ nin­kų ir ei­li­nių jū­rei­vių, ta­čiau pa­ to­gus jų gy­ve­ni­mas ėjo vis blo­gyn. Žlu­gus so­vie­ti­nei val­džiai, nau­ jo­ji fak­tiš­kai ne­be­si­rū­pi­no il­gą lai­ ką rū­pes­tin­gai glo­bo­tu lai­vu. „Au­ ro­ra“ ne kar­tą ta­po įvai­rių skan­da­lų da­ly­ve. 2009 m., vyks­tant Pe­ter­ bur­go eko­no­mi­niam fo­ru­mui, ru­sų oli­gar­chas M.Pro­cho­ro­vas krei­se­ ry­je su­ren­gė triukš­min­gą va­ka­rė­lį, ku­ria­me da­ly­va­vo Sankt Pe­ter­bur­ go gu­ber­na­to­rė V.Mat­vi­jen­ko ir ki­ ti aukš­ti pa­rei­gū­nai. Tai su­kė­lė di­ de­lį nei­gia­mą at­gar­sį vi­suo­me­nė­je. Po šio skan­da­lo pa­na­šūs po­bū­viai,

o jų bū­ta ir anks­čiau, dau­giau ne­bu­ vo ren­gia­mi. Dėl šios ar ki­tos prie­ žas­ties Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ro įsa­ky­mu krei­se­ris ne­tru­kus bu­vo iš­brauk­tas iš ka­ro lai­vų są­ra­šo ir per­duo­tas Ka­ri­niam jū­rų mu­zie­jui. 2011 me­tų spa­lio 16 d. ap­si­me­ tę lan­ky­to­jais į krei­se­rį pra­si­bro­vė gru­pė jau­nuo­lių, ku­rie „Au­ro­ros“ stie­be iš­kė­lė „Links­mą­jį Ro­dže­rį“ – pi­ra­tų vė­lia­vą. Taip jie iš­reiš­kė pro­ tes­tą prieš skur­dą ir ba­dą Ru­si­jo­je, o pa­ti ak­ci­ja va­di­no­si „At­min­ti­nas Spa­lis ar­ba „Au­ro­ros“ at­gi­mi­mas“. Ru­sų in­for­ma­ci­nė agen­tū­ra „In­ ter­fax“ pa­skel­bė, kad spa­lio 16 die­ ną „Au­ro­rą“ ap­lei­do pa­sku­ti­nio­ ji ka­ri­nė įgu­la – 14 jū­rei­vių. Da­bar čia li­ko tik ci­vi­liai lai­vo-mu­zie­jaus dar­buo­to­jai, ku­riems bus sun­ku ap­si­gin­ti nuo pik­ta­va­liš­kų su­ve­ny­rų me­džio­to­jų. Kol kas lai­vo ap­sau­ga pa­ža­dė­jo rū­pin­tis vie­tos po­li­ci­ja. Da­bar­ti­nis Sankt Pe­ter­bur­go gu­ ber­na­to­rius G.Pol­tav­čen­ka pa­reiš­ kė, kad mies­to val­džia pa­si­ren­gu­si še­fuo­ti „Au­ro­rą“, jei lai­vui bus su­ grą­žin­tas Ru­si­jos ka­ri­nių jū­rų pa­ jė­gų lai­vo Nr.1 sta­tu­sas iš­sau­gant krei­se­ry­je ir ka­ri­nę įgu­lą. To­les­niu krei­se­rio li­ki­mu su­si­rū­ pi­no Sankt Pe­ter­bur­go ka­ri­nio jū­ rų lai­vy­no ve­te­ra­nų klu­bas. Jo nuo­ mo­ne, ne­ga­li­ma ap­leis­ti ru­sų lai­vo, ku­ris drą­siai ko­vė­si Cu­si­mos mū­ šy­je su ja­po­nais 1905 me­tais, 1908 me­tais jo įgu­la pir­mo­ji atė­jo į pa­ gal­bą Me­si­nos (Ita­li­ja, Si­ci­li­ja) gy­ ven­to­jams, nu­ken­tė­ju­siems nuo že­mės dre­bė­ji­mo, il­gai buvo nau­ dojamas kaip ka­ri­nis mo­ko­ma­sis lai­vas, ži­no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Bu­vo siū­lo­ma V.Pu­ti­nui pre­zi­ den­ti­nio pul­ko pa­vyz­džiu pa­vers­ ti jį pre­zi­den­ti­niu lai­vu. At­sa­ky­mo dar nė­ra.

Li­ki­mas: virš krei­se­rio „Au­ro­ra“ pa­ki­bę juo­di de­be­sys lyg ir sim­bo­li­

zuo­ja jo da­bar­ti­nę bū­se­ną.

12

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

JŪRA

Uos­te – dar­bų ir pi­ni­gų kau­pi­mo me­tas Šių me­tų ant­ra­sis pus­me­tis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai fi­nan­siš­ kai yra ge­riau­sias per vi­są jos eg­zis­ta­vi­ mo is­to­ri­ją.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Re­kor­di­nės rink­lia­vos

Spa­lio mė­ne­sį Uos­to di­rek­ci­ja iš rink­lia­vų ga­vo 13 mln. 300 tūkst. li­tų. – tai yra vi­sų lai­kų rink­lia­vų re­kor­das. Net­gi per­nai, kai uos­tas vie­ną po ki­to skai­čia­vo kro­vos re­ kor­dus, rink­lia­vos ne­bu­vo per­žen­ gu­sios 13 mln. li­tų ri­bos. „Šie­met per 10 mė­ne­sių Uos­to di­rek­c i­ja iš vi­so su­r in­ko per 119 mln. li­t ų rink­l ia­v ų. Nuo fak­t i­ nio praė­ju­sių me­tų rink­lia­vų su­ rin­k i­m o at­s i­l ie­ka­m e 3 mln. 200 tūkst. li­t ų. Taip yra to­d ėl, kad „su duo­b e­l e“ bu­vo me­t ų pra­ džia. Ta­č iau pra­d e­d ant lie­p os mė­n e­s iu, o tiks­l iau, nuo ant­ro­ jo pus­me­čio, per vi­sus mė­ne­sius rink­lia­vų bu­vo gau­ta dau­giau nei per­nai per ant­ro­jo pus­me­čio mė­ ne­sius“, – pa­sa­ko­jo eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rius-vy­riau­sia­ sis fi­n an­s i­n in­kas Mar­ty­n as Ar­ mo­nai­tis. Ki­tas re­kor­di­nis su fi­nan­sais su­ si­jęs Uos­to di­rek­ci­jos ro­dik­lis – žy­ miai dau­giau pa­nau­do­ta ES struk­ tū­ri­nių fon­dų lė­šų. Per 10 mė­ne­sių jų jau gau­ta 31 mln. 330 tūkst. Per­nai Uos­to di­rek­ci­ja pa­nau­ do­jo 2 mln. 500 tūkst. li­tų ES lė­šų, 2010 me­tais – 3 mln. 900 tūkst. li­tų. Lė­mė grū­dai, kon­tei­ne­riai

Uos­to di­rek­ci­jos gau­na­mos rink­lia­ vos yra tie­sio­giai su­si­ju­sios su kro­ va. Prie­žas­tis, ko­dėl šie­met spa­ lį, kai kro­va 1,9 pro­c. ma­žes­nė nei per­nai spa­lį, o ir ke­lei­vių at­plau­kė 6,6 pro­c. ma­žiau nei per­nai spa­lį, rink­lia­vos yra di­des­nės, ma­tyt, lė­

mė tai, kad šie­met spa­lį uos­te dau­ giau lan­kė­si lai­vų (+28), ge­ro­kai šok­te­lė­jo kon­tei­ne­rių kro­va pa­gal TEU (+27,2 pro­c.). M.Ar­mo­nai­čio nuo­mo­ne, prie ge­res­nių Uos­to di­rek­ci­jos fi­nan­ si­nių ro­dik­lių ge­ro­kai pri­si­dė­jo ir smar­kiai išau­gu­si grū­dų kro­va. Tiek grū­dų, tiek so­jos ru­pi­nių kro­va šie­met išau­go dau­giau nei du kar­tus. Uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ar­tū­ ras Drun­gi­las šių me­tų spa­lio kro­ vą ver­ti­na pa­lan­kiai. Pa­gal kro­vos apim­tis (3,24 mln. to­nų) tai tre­čias mė­nuo Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­jo­je.

73

– už tiek mln. li­tų uos­te olan­dų kom­pa­ni­ja „Van Oord“ at­li­ko gi­li­ni­mo dar­ bų, bet ne­sku­ba jų „ak­ tuo­ti“ ir gau­ti pi­ni­gų. Jei šie­met apy­var­ta lapk­ri­tį ir gruo­dį bus to­kia pat, kaip per­nai, ti­kė­ti­na, jog bus už­baig­ti maž­daug su ke­tu­rių pro­cen­tų ar­ba 1,5 mln. to­nų at­si­li­ki­mu. Vil­čių su­ma­žin­ti at­si­li­ki­mą nuo praė­ju­sių me­tų yra. Tiek lapk­ri­ tį, tiek gruo­dį pla­nuo­ja­ma krau­ti daug grū­dų. „Vien dėl bi­rių trą­šų kro­vos, kai bal­ta­ru­siai lai­ku ne­pa­si­ra­šė su­ tar­čių su pir­kė­jais, išė­jo 1 mln.

Si­tua­ci­ja: prie 67a kran­ti­nės ban­dy­mams jau švar­tuo­ja­mi lai­vai, bet pa­čių kran­ti­nių ne­si­se­ka ati­duo­ti dėl to,

kad bu­vo ne­tin­ka­mai pa­reng­tas prieš­gais­ri­nės sis­te­mos pro­jek­tas.

636 tūkst. to­nų at­si­li­ki­mas. Ki­tas ro­dik­lis – naf­tos pro­duk­tai. Šie­ met jų uos­te krau­ta 838 tūkst. to­ nų ma­žiau. Dėl au­gan­čios grū­dų, kon­tei­ne­rių, ki­tų bi­rių kro­vi­nių kro­vos ir ti­kė­da­mie­si, kad ki­tais me­tais bus dau­giau naf­tos pro­ duk­tų ir bi­rių trą­šų, į 2013-uo­sius žvel­gia­me su vil­ti­mis“, – tvir­ti­no A.Drun­gi­las. Gi­li­ni­mas per­ko­pė pu­siau­ke­lę

Uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­rė Ro­ma Mu­šec­kie­ nė mi­nė­jo, kad gi­li­nant ir pla­ti­nant Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos ka­na­lą, iš su­tar­ty­je nu­ma­ty­to 4,5 mln. ku­bi­ nių met­rų kie­kio jau iš­kas­ta 2,6

mln. ku­bi­nių met­rų grun­to. Pi­ni­ gi­ne iš­raiš­ka šis kie­kis su­da­ry­tų 73 mln. li­tų. „Iki šiol ne­sa­me „ak­ta­vę“ at­lik­tų gi­li­ni­mo dar­bų ir ne­sa­me su­mo­kė­ję ran­go­vui – olan­dų kom­pa­ni­jai „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Cont­ rac­tors BV“ nė vie­no li­to“, – ti­ki­ no R.Mu­šec­kie­nė. Kai už at­lik­tus dar­bus ran­go­ vai ne­sku­ba gau­ti pi­ni­gų, su­jau­ kia­mas Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­ jų pla­nas. Iš tie­sų įplau­kos ka­na­lo gi­li­ni­ mo iki 14,5 met­ro ir pla­ti­ni­mo iki 150 met­rų nuo 10 kran­ti­nės iki Jū­ rų per­kė­los dar­bai vyk­do­mi ap­len­ kiant gra­fi­ką.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jie dar pa­spar­tės, kai lapk­ri­čio 24 die­ną at­plauks žem­siur­bė „Ult­ recht“. Mi­nė­ta kom­pa­ni­ja jau pra­dė­jo ir Mal­kų įlan­kos gi­li­ni­mą. Šią sa­vai­tę pla­nuo­ja­ma baig­ti kas­ti ir at­plau­ ti grun­tą prie 142 ir 143a kran­ti­nių. Bus iš­kas­ta 91 tūkst. ku­bi­nių met­ rų grun­to. Dar­bų ver­tė – 3,8 mln. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad dar šie­met bus ati­duo­tos 66a ir 67a bei 143a kran­ ti­nių sta­ty­bos. Sta­ty­bi­nin­kai dar­bus šio­se kran­ ti­nė­se at­li­ko, o prie 67a kran­ti­nės jau švar­tuo­ja­mi lai­vai. Šių kran­ti­ nių ati­da­vi­mas strin­ga dėl pro­jek­ tuo­to­jų kal­tės.

Su­per­tank­lai­vis su bu­rė­mis ir sau­lės ba­te­ri­jo­mis Vid­man­tas Ma­tu­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos konst­ruk­to­ rių kom­pa­ni­ja SCOD (Sau­ter Car­ bon Off­set De­sign) pri­sta­tė ori­gi­na­ lų hib­ri­di­nio lai­vo pro­jek­tą „Dy­na­ Wing So­lar Hyb­rid“.

Tai yra „Post Pa­na­max“ ti­po tank­ lai­vis, ku­rio il­gis – 426 met­rai, plo­ tis – 54 met­rai, gramz­da – 18 met­ rų, ded­vei­tas – 330 tūkst. to­nų. Jis įdo­mus tuo, kad ne­nau­do­tų da­bar lai­vuo­se įpras­tų de­ga­lų – jū­ri­nio ma­zu­to. Lai­vas bū­tų hib­ri­di­nis. 50 pro­c. jo ei­gos ga­lin­gu­mo su­teik­tų va­rik­liai, kaip de­ga­lus var­to­jan­tys su­spaus­ tas gam­ti­nes du­jas. Ki­tą rei­ka­lin­ gą ener­gi­ją su­per­tank­lai­vis gau­tų iš sau­lės ba­te­ri­jų ir bu­rių. Tai bū­tų pir­ma­sis pa­sau­ly­je „Post Pa­na­max“ ti­po tank­lai­vis, va­ro­mas bu­rė­mis ir sau­lės ener­gi­ja. Nau­ja­sis tank­lai­vis nau­do­tų 20 me­ga­va­tų ener­gi­jos kie­kį, kai da­bar 330 tūkst. to­nų tank­lai­viai nau­do­ja

Kū­ry­ba: taip pro­jek­tuo­to­jai įsi­vaiz­duo­ja hib­ri­di­nį tank­lai­vį „De­li­ve­ran­ce“. „World­ma­ri­ti­me­news.com“

apie 30 me­ga­va­tų. Su­ma­žin­ti jo są­ nau­das lei­do pa­gal nau­jau­sias tech­ no­lo­gi­jas Ja­po­ni­jos lai­vų sta­ty­bos kom­pa­ni­jos „Mit­su­bis­hi“ pa­reng­ tas kor­pu­sas ir „Wart­si­la“ kom­pa­ ni­jos in­ži­nie­rių pa­ruoš­ta hib­ri­di­nė ener­ge­ti­kos sis­te­ma. Tai lei­do net 75

pro­c. su­ma­žin­ti da­bar įpras­to to­kio dy­džio tank­lai­vio de­ga­lų są­nau­das. Tank­lai­vy­je, ku­rio ko­di­nis pa­ va­di­ni­mas „De­li­ve­ran­ce“, su­pro­ jek­tuo­ta 20 kom­pa­ni­jos „Dy­na­ Wing“ bu­rių. Jų bend­ras plo­tas – 500 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų.

Bu­rės val­do­mos au­to­ma­tiš­kai iš lai­vo vai­ri­nės. Vi­sa kor­pu­so vir­šu­ti­nė da­lis bus ap­dė­lio­ta sau­lės ba­te­ri­jo­mis. Su­tei­ kia­ma ga­ran­ti­ja, kad sau­lės ener­gi­ ja bus kau­pia­ma li­čio jo­nų ba­te­ri­jo­se, kurios veiks 25 me­tus. Šia ener­gi­

ja bus tie­kia­ma ir lai­vo įgu­los pa­tal­ poms. Ka­da bus pa­sta­ty­tas pir­ma­sis to­kio ti­po tank­lai­vis, neaiš­ku. Jau da­ bar tei­gia­ma, kad jo sta­ty­ba bus maž­ daug 15 pro­c. bran­ges­nė nei įpras­tų to­kio dy­džio tank­lai­vių. Kaina siekia 300-500 mln. JAV dolerių.

19

PIRMadienis, lapkričio 12, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis vien teks ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Svarbiausia šią dieną – susitvardymas. Jautis (04 21–05 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina išlaidauti, nes gali nukentėti kiti jums svarbūs dalykai. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, pakuždės intuicija, tereikia mokėti jos klausyti. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Tai gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu darbu. Mergelė (08 24–09 23). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels jokių rūpesčių. Gali kilti gerų sumanymų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis bendrauti su šeima, kolegomis ir viršininkais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei ketinate ką nors svarbaus kartu nuveikti. Skorpionas (10 24–11 22). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl to pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių neketinate vykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia patylėti ir imtis tiesioginių pareigų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos ir nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Žuvys (02 20–03 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.

Orai

Kita savaitė Lietuvoje prasidės lietingai, o temperatūra nesikeis. Šiandien daug kur numatomas lietus, ims stiprėti vėjas. Prognozuojama temperatūra – 7–9 laipsniai šilumos. Antradienį kritulių nenumatoma, temperatūra naktį 2–7, dieną 6–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 12 d.

+8

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+8

Šiauliai

Klaipėda

+8

Panevėžys

+8

Utena

+9

7.41 16.24 8.43

317-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 49 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +13 Kairas +24 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9

kokteilis Mo­te­rys ren­gia­si tvar­kin­giau „Kok­tei­liui“ pa­vy­ko su­ži­no­ti, jog dau­gu­ ma dar­buo­to­jų įsi­ti­ki­nę, kad jų įmo­nė­se nė­ra ap­ran­gos sti­liaus ar uni­for­mos, ta­ čiau ne­slė­pė, kad jau­čia­si ge­riau, kai ko­ le­gos yra ap­si­ren­gę tvar­kin­gai. Apk­lau­sos re­zul­ta­tai pa­tvir­ti­no tie­są, jog dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės į dar­bą atei­na ap­si­ren­gu­sios tvar­kin­gai ir gra­žiai. Ir tik treč­da­lis vy­rų, ei­da­mi į dar­bo­vie­ tę, krei­pia dė­me­sį į dra­bu­ž ius ir ski­ria lai­ko sau. Kas tre­čias ap­klaus­ta­sis me­tė ak­me­nu­ ką į da­mų dar­žą, pa­reikš­da­mas, kad kai ku­rios mo­te­rys ren­gia­si ne­tvar­kin­gai ir... ge­riau taip ne­si­reng­tų. Apie vy­r ų iš­vaiz­dą taip ma­nė be­maž kas ant­ras res­pon­den­tas. Ma­ny­ti­na, kad ap­ran­gos klau­si­mą kiek­ vie­no­je įstai­go­je rei­kė­tų nag­ri­nė­ti in­di­ vi­dua­liai, nes sti­lius la­bai pri­klau­so nuo įmo­nės veik­los spe­ci­fi­kos ir dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­jų.

Londonas +10 Madridas +13 Maskva +4 Minskas +8 Niujorkas +18 Oslas +5 Paryžius +11 Pekinas +5

Praha +8 Ryga +8 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +8 Tel Avivas +22 Tokijas +19 Varšuva +10

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+9

+8

+8

10

+7

+8

+6

+7

7

rytoj

trečiadienį

+7

+9

Alytus

+5

+4

5

Ra­gi­no sau­go­ti gy­vy­bes ke­liuo­se

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

1554 m. Bri­ta­ni­jos par­la­ men­tas vėl įtei­si­no ka­ta­ li­ky­bę. 1840 m. gi­mė pran­cū­ zų skulp­to­r ius Au­g us­ te’as Ro­di­nas, ku­r į vi­sa­ me pa­sau­ly­je iš­gar­si­no 1880 m. su­k ur­ta skulp­ tū­ra „Mąs­ty­to­jas“. 1867 m. Ita­li­jo­je pra­si­dė­ jo Ve­z u­v i­jaus ug­n i­kal­ nio iš­si­ver­ži­mas. 1929 m. gi­mė Gra­ce Kel­ ly, Ho­l i­vu­do ak­to­rė, vė­ liau ta­pu­si Mo­na­ko prin­ ce­se. Mi­rė 1982 m.

teleloto Nr. 866

2012 11 11

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 55 859 (1 x 55 859) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt

Papildomi prizai:

„Ford Fiesta“ (TV) – Marija Sekonienė „Citroen C3“ – 0157282 „Hyundai i20“ – 0275186 „Renault Thalia“ – 0291278

No­ras: ypač mo­te­rys ban­do nu­ste­

bin­ti ekst­ra­va­gan­tiš­ka iš­vaiz­da.

Ma­da Is­pa­ni­jo­je

Links­mie­ji tirš­čiai – Nau­ją šu­kuo­se­ną pa­da­rė? – Taip! „Pjau­tu­vas ir kū­jis“. – Ech, se­ni ge­ri lai­kai... – Nie­ko pa­na­šaus. Pjau­tu­vu kir­po, kū­ju sto­vin­čius plau­kus su­gul­dė. Čes­ka (397 719; o jūs, mo­te­rys, il­gai šį­ryt blaš­ kė­tės prie spin­tos, svars­ty­da­mos, ką reng­si­tės ei­da­mos į dar­bą?)

Akcija: A.Bartkevičius (dešinėje) ne tik teikia džiaugsmą vaikams

dirbdamas Kalėdų seneliu, bet jau daug metų aktyviai ragina vairuo­ tojus saugoti gyvybes keliuose. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ka­lė­dų Se­ne­liu dir­ban­tis klai­pė­ die­tis Al­gi­man­tas Bart­ke­vi­čius ra­ gi­no žmo­nes bū­ti at­sar­ges­nius ke­ liuo­se.

Pi­lie­ti­nes ak­ci­jas, ra­gi­nan­čias sau­ go­ti gy­vy­bes ke­liuo­se, šis vy­ras ren­gia jau aš­tuo­ne­rius me­tus. Šį šeš­ta­die­nį jis pri­mi­nė prieš pen­ke­rius me­tus Skuo­do ra­jo­ne, Alek­sand­ri­jo­je, įvy­ku­sią tra­ge­ di­ją, kai gir­tas po­li­ci­nin­kas pra­ žu­dė tris vie­tos ber­niu­kus. Vai­kų nuo­trau­kos bei trys ge­du­lo žva­

Akvilė, Irvydė, Juozapatas, Renata, Teodoras.

1982 m. gi­mė Gin­ta­rė Vo­ lun­ge­vi­čiū­tė-Scheidt, Lie­ tu­vos bu­riuo­to­ja, pir­mo­ji Lie­tu­vai iš­ko­vo­ju­si olim­ pi­nį me­da­lį.

§§ §§ 43 02 59 32 45 07 12 37 57 18 35 51 03 66 73 65 26 01 17 68 19 50 23 13 11 53 24 09 25 39 08 21 38 60 04 §§§ 49 61 67 74 40 §§ §§§ 52 48 36 33 47 §§§ §§§ §§§ 34 06 71 20 42

Bū­tų keis­ta, jei vy­rai vil­kė­tų tvar­kin­ges­ nius dra­bu­žius nei mo­te­rys.

Anot ne­ma­žai lai­ko Is­pa­ni­jo­je pra­lei­du­ sios Dai­no­ros, šios ša­lies gra­žuo­lėms va­ sa­rą, nors ūgio ir svo­rio pro­por­ci­jos aki­ vaiz­džiai iš­kreip­tos, bu­vo gra­žu vil­kė­ti nė­ ri­niuo­tus šor­tu­kus. Jie Pi­rė­nų pu­sia­sa­ly­je bu­vo „ant ban­gos“. Taip pat ap­ran­gos da­lis – „mai­ku­tė ant šlei­ku­čių“, ba­su­tės sto­ro­mis plat­for­mo­mis. O vi­sam gro­žiui ak­cen­tuo­ti – pla­tus odi­nis dir­žas ant klu­bų. „Pa­žiū­ri ir nuo­tai­ka pa­ky­la, o vy­rams tai tur­būt ne tik nuo­tai­ka, – šmaikš­ta­vo klai­ pė­die­tė. – Apsk­ri­tai, jei­gu pa­ly­gin­si­me ita­ lus ir is­pa­nus, tai pa­gal na­tū­rą jie pa­na­ šūs, bet dėl ma­dos, sai­ko jaus­mo ir gro­ žio – ab­so­liu­čiai skir­tin­gi. Nė vie­nos ita­lės taip ap­si­ren­gu­sios į gat­vę neiš­va­ry­tu­me. Ko ge­ro, ir na­mie jos taip ne­si­blaš­ky­tų.“

Vardai

lapkričio 12-ąją

Rytas

+7

Vilnius

Marijampolė

4–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+8

+9

kės praei­viams pri­mi­nė apie ne­ lai­mę. Šį­kart A.Bart­ke­vi­čius vai­kiš­kas kny­gu­tes apie sau­gų eis­mą bei at­ švai­tus da­li­jo Tai­kos pro­spek­te, prie vie­no uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ro. Apie va­lan­dą už­tru­ku­sios ak­ci­jos me­tu iš­da­ly­ta po­ra šim­tų at­švai­tų. Juos A.Bart­ke­vi­čius ga­vo iš ak­ci­ją pa­rė­mu­sios bend­ro­vės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“. Žvar­bią die­ną ma­žai at­si­ra­do no­ rin­čių­jų klau­sy­tis pi­lie­ti­nės ak­ci­ jos ren­gė­jo kal­bų, ta­čiau do­va­no­ ja­mus at­švai­tus žmo­nės graibs­ty­te graibs­tė.

1996 m. mi­rė gar­sus ki­ no re­ž i­sie­r ius ir sce­na­ ris­tas, Lie­tu­vos ki­no stu­ di­jos me­no va­do­vas ir di­ rek­to­rius Vy­tau­tas Ža­la­ ke­vi­čius. Gi­mė 1930 m. 1999 m. su­lau­kęs 91 me­ tų mi­rė se­ras Vi­v ia­nas Fuch­sas, bri­tų ty­ri­nė­to­ jas, pir­ma­sis per­va­ž ia­ vęs An­tark­ti­dą. 2009 m. Nor­ve­g i­jos sos­ ti­nė­je va­gys pa­gro­bė re­tą Ed­var­do Mun­cho li­tog­ra­fi­ ją, ku­rios ver­tė – 240 tūkst. eu­rų (827 tūkst. li­tų).

Kvietimai į TV 017*024, 025*333, 002*166 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Vitalijus Balytovas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel . 1634, lapkričio 5 d.) – Marijona Čiokštinienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Inga Mažeikienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Valerija Janušienė iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Petras Jankauskas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Gražina Kriukelienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Roma Marijona Pužauskienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) – Ramutis Prunskus iš Panevėžio Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.