2012-11-12 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

Pirmadienis, lapkričio 12 d., 2012 m. Nr. 264 (1463)

At­sis­ta­ty­din­ti iš rin­kimų prie­vaiz­do po­sto žadėjęs Z.Vai­gaus­kas per­si­gal­vo­jo.

Lietuva 8p.

„Sno­ro“ griū­tis, užuot su­da­vu­si smūgį vi­sai bankų sis­te­mai, at­nešė ir tei­giamų po­ky­čių.

Ekonomika 9p.

diena.lt

Ge­ne­ro­lui D.Pet­raeu­sui meilės nuo­ty­kiai kaip rei­kiant at­si­rūgo.

Pasaulis 12p.

Bran­gios ke­tur­kojų li­gos

1,30 Lt

Da­bar jau Pre­zi­dentė turėtų ženg­ti kitą žingsnį ir iš­sa­ky­ti nuo­monę, ko­kią ma­to val­dan­čiąją koa­li­ciją.

Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas Ramū­nas ­ Vil­pi­šaus­kas

6p.

Miestas

2p.

Padė­kos už indėlį į mu­zi­ką Vil­n iu­je iš­k i­l iau­si mu­z i­kai su gar­ bin­gu 80-uo­ju ju­bi­lie­ju­mi svei­k i­no sig­na­tarą pro­f. Vy­tautą Lands­bergį, o jis juos džiu­g i­no pa­ts at­l ik­da­mas M.K.Čiur­l io­n io kūri­n ius. Jis ra­g i­no la­biau po­pu­lia­rin­ti Lie­tu­vos kom­po­ zi­to­rius pa­sau­ly­je. „Jei­gu kas nors ko nors pa­sau­ly­je no­ri ži­no­ti dau­giau, tai turėtų ži­no­ti ir apie lie­tu­vių mu­ ziką“, – įsi­ti­kinęs V.Lands­ber­gis.

Miestas Kon­ku­ren­ci­ja: Vil­niu­je tik vie­na ve­te­ri­na­rijos klinika dir­ba visą par­ą, tad gyvū­nai, anot lan­ky­tojų, gy­do­mi „kon­ve­je­riu“.

Sos­tinė­je tūkstan­čiai au­gin­ti­nių, ku­rie, kaip ir jų šei­mi­nin­kai, ser­ga, pa­ten­ka į ava­ri­jas, pa­ti­ria su­ža­lo­jimų. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas tas, kad ne­mo­ka­mos me­di­ci­nos jiems nėra, o esan­ti mo­ka­ma – dau­giau nei bran­gi, be to, kar­tais dar ir at­mes­ti­na.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Tikė­jo­si ge­resnės pa­gal­bos

Šunį au­gi­nan­tis vil­nie­tis An­ta­nas į ne­ma­lo­nią si­tua­ciją pa­puolė prie­š ke­lias sa­vai­tes. Ori­gi­na­lus šu­niu­ko var­das – Tėtė – neap­sau­go­jo nuo ne­laimės: stovė­ji­mo aikš­telės var­ tai pri­spaudė ir su­laužė au­gin­ti­niui koją, tad te­ko pa­sku­bo­mis ieš­ko­ti

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pa­gal­bos. Tuo­met pirmą kartą te­ ko su­si­dur­ti su gyvūnų gy­dy­to­jais – trau­ma­to­lo­gais. Ma­ža to – ne­ laimė įvy­ko vėlų va­karą, ir gy­dy­ to­jo paieš­kos ge­ro­kai užt­ru­ko. „Iš ša­lies žvel­giant, is­to­ri­ja ga­ na pa­pras­ta. Šuo bu­vo trau­muo­ tas, jam lūžo ko­ja, bet kai su­si­du­ri pirmą kartą ir ne­ži­nai, ką da­ry­ ti, tai tik­rai rim­tas iššū­kis.

j.argustas@diena.lt

„Au­r o­r a“ iš­š ovė, bet re­v o­l iu­c i­ ja ne­įvy­ko. Ne­laimė­jo nei Pre­zi­ dentė, nei Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, nes teis­mas nu­sprendė: Sei­mas iš­rink­tas teisė­tai. Kas bus to­liau?

Tai pri­klau­sys nuo ša­lies va­dovės žod­žio.

Nie­ko ne­nus­te­bi­no

Įtam­pa: ar A.But­ke­vi­čiaus bu­ria­ma koa­li­ci­ja su DP – pa­smerk­ta? Tai

turėtų paaiškė­ti jau šian­dien, po D.Gry­baus­kaitės žod­žio.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nau­jas Sei­mas iš­rink­tas teisė­ tai, tad jo­kių naujų rin­kimų ne­ bus. Pa­si­keis tik Dar­bo par­ti­jos (DP) iš­rinktų į Seimą na­rių sąra­

Mais­to mugė­je – lie­tu­vių gardė­siai

2

Ka­re dėl vald­žios – ly­gio­sios Jus­ti­nas Ar­gus­tas

4p.

šas po rin­kimų, nes DP na­riai Ži­ vilė Pins­ku­vienė, Jo­nas Pins­kus ir Jo­lan­ta Gau­du­tienė ne­ga­li būti iš­rink­ti Sei­mo na­riais. To­kią sa­vo iš­vadą sa­vait­galį pa­skelbęs Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) ne­nus­te­bi­ no nei po­li­tikų, nei po­li­ti­kos ap­ žval­gi­ninkų. „Svei­ko pro­to per­galė ir ke­le­ tas ak­me­nukų į DP bei Vy­riau­ sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos daržą“, – daug­maž taip dau­ge­lis įver­tin­o KT sa­vait­galį pa­skelbtą spren­ dimą. DP nuo teis­mo kliu­vo, bet ne taip smar­kiai, kaip tikė­ta­si.

7

Menas

13p.

Ma­dos infekcija užkrėtė Vil­nių Smal­s uo­l iai, avan­g ar­d is­t ai, sti­l ei­ vos, hips­te­riai ir mo­d is­t ai du žvar­ baus ru­dens va­ka­rus – penk­ta­dienį ir šeš­t a­d ienį – pra­lei­do did­ž iau­s ia­ me ma­d os fes­t i­va­ly­j e Lie­t u­vo­j e.

Ke­t u­r io­l ik­t o­s ios „Ma­d os in­fek­c i­ jos“ po­diu­mu žy­gia­vo ir mau­dy­mo­ si kos­t iumė­l ius vil­k in­č ios, ir ma­f i­ jos sim­bo­liu ta­pu­sios mo­te­rys. Žiū­ ro­vams pri­sta­ty­ta ke­tu­rio­li­ka di­zai­ ne­rių ko­lek­cijų.

2

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ka­ta­li­kai ­ plūdo į at­lai­dus Tūkstan­čiai mal­di­ninkų iš vi­sos Lie­tu­vos su­si­rin­ko į Auš­ros Vartų Die­vo Mo­ti­nos at­ lai­dus. Va­kar pra­si­dėję at­lai­dai vyks aš­ tuo­nias die­nas. Šv. Mi­šios bus au­ko­ja­mos ne tik lie­tu­vių ir lenkų, bet ir rusų, bal­ta­ ru­sių, uk­rai­nie­čių, is­panų, italų, vo­kie­čių, prancūzų, anglų kal­bo­mis. Die­vo Mo­ti­nos Glo­bos šventė im­ta minė­ti nuo 1735 m. kas­met ant­rąją lapk­ri­čio sa­vaitę.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Bran­gios ke­tur­kojų

Tai nėra ei­li­nis ap­si­lan­ky­ 1 mas pas ve­te­ri­narą, todėl nie­ko nuo­sta­baus, kad su­trin­ki ir

ne­ži­nai, kur kreip­tis“, – pa­sa­ko­jimą pra­dėjo ne­laimė­lio šei­mi­nin­kas.

Bu­vo daug­maž 8 val. va­ka­ro ir vi­sa­me Vil­niu­je dir­bo tik dvi ve­ te­ri­na­rijos klinikos, be­si­skel­bian­ čios, kad tei­kia sku­bio­sios pa­gal­ bos pa­slau­gas. Vie­na gydykla dir­ba iki 10 val. va­ka­ro, ki­ta – visą par­ą. „Iš pra­džių kreipėmės į vieną kli­ niką, ku­rios pa­va­di­ni­mo da­bar net ne­pri­si­me­nu, te­nai mums nie­ko ne­ padė­jo. Tiks­liau, pa­dėjo – net ne­įsi­ gi­linę į rei­ka­lo esmę, su­lei­do skaus­ mą mal­ši­nan­čių vaistų ir pa­si­ūlė at­vyk­ti kitą dieną. Ne­galė­jo­me dels­ ti, nes si­tua­ci­ja blogė­jo tie­siog aky­ se, todėl nu­vy­ko­me į kitą kli­niką“, – tęsė pa­sa­ko­jimą pa­šne­ko­vas.

Pa­te­ko į kon­ve­jerį

Visą par­ą dir­ban­čio­je kli­ni­ko­je, pa­ sak An­ta­no, šunį ap­žiūrė­jo ir pa­si­ūlė jį pa­lik­ti nak­čiai, nes reikė­jo ope­ra­ci­jos, o eilė bu­vo did­žiulė. „At­vy­ko­me į visą par­ą dir­ban­čią kli­niką, bet ten bu­vo tik­ras kon­ve­ je­ris. Žmo­nių gal mi­li­jo­nas. Du­rys neuž­si­da­ry­da­vo, kaip ko­kia­me pre­ ky­bos cent­re. Ir, svar­biau­sia, vi­si turė­jo rimtų pro­blemų – juk ne­lėk­ si naktį pas ve­te­ri­narą, jei­gu tai ne­ sku­bu. Trau­mos, žaiz­dos, lūžiai. Ko tik ten ne­pri­si­žiūrė­jo­me“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais pa­šne­ko­vas.

Pa­likęs Tėtę gy­dy­to­jams, šei­mi­ nin­kas skau­dan­čia šir­di­mi iš­vy­ ko na­mo. Kitą dieną gyvū­nas grį­ žo pas sa­vi­ninką su­gip­suo­ta ko­ja, ta­čiau laukė ki­tas nu­si­vy­li­mas – ope­ra­ci­jos kai­na. „Nek­ves­tio­nuo­ ju jų kaip spe­cia­listų dar­bo, ta­čiau su­mokė­jau tik­rai ne­ma­žai – 550 li­ tų vien už pa­čią ope­ra­ciją, ne­skai­

Pa­gal­ba: šuo – žmo­gaus drau­gas, bet kai ku­rie žmonės už pa­galbą šu­nims

tant iš­laidų vais­tams nuo skaus­mo ir ki­toms med­žia­goms. Kiek vėliau domė­jau­si, ki­to­se vie­to­se ana­lo­giš­ ka ope­ra­ci­ja būtų kai­na­vu­si 300 li­ tų. Ir ne­sa­ky­čiau, kad ki­ti ne to­kie pro­fe­sio­nalūs. Juk ša­li­na­mi ir vėži­ niai na­vi­kai, ki­tos su­dėtin­gos ope­ ra­ci­jos da­ro­mos. Ma­nau, ne­la­bai etiš­ka nau­do­tis tuo, kad kon­ku­ren­ tai tam tik­ru pa­ros me­tu ne­dir­ba, ir lup­ti pi­ni­gus. Ti­kiuo­si, kad dau­giau to­kių pa­slaugų ne­bep­ri­reiks, bet dėl vi­sa ko tik­rai turė­siu ir kitų te­le­fo­no nu­me­rių, ku­riais galė­čiau kreip­tis“, – dėstė pa­šne­ko­vas ir su­skai­čia­vo, kad iš vi­so už ope­ra­ciją, vais­tus, prie­mo­nes kli­ni­kai su­mokė­jo apie 800–900 litų.

Naktį dir­ba „mai­lius“

Ki­tas vil­nie­tis, Ser­ge­jus, au­gi­nan­tis sen­ber­narų veislės šunį Arą, taip pat yra lankę­sis vie­nin­telė­je visą par­ą dir­ban­čio­je kli­ni­ko­je. „Šu­niui bu­vo rimtų traumų. Te­ko jį ne­ma­žai „re­mon­tuo­ti“, krei­piau­si. Spe­cia­ lis­tai kli­ni­ko­je tik­rai ge­ri, nuo­sta­bi trau­ma­to­logė ir ki­ti spe­cia­lis­tai ten la­bai ge­ri. Tad nie­ko nuo­sta­baus, kad ir kai­nos ati­tin­ka­mos. Už ko­kybę rei­ kia mokė­ti“, – ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­kai pa­gyrų ne­gailė­jo Ser­ge­jus.

Ta­čiau vi­sai ki­taip, pa­sak pa­ šne­ko­vo, at­ro­do nak­ti­nis gy­dyk­ los dar­bas. „Su­si­darė įspūdis, kad naktį ten dir­ba „mai­lius“, – vi­siš­ ki ne­mok­šos. Jie nie­ko ne­mo­ka, na,

V.Lands­ber­gis pri­si­m Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Vil­niu­je iš­ki­liau­si mu­zi­kai svei­ki­ no Vy­tautą Lands­bergį su gar­bin­gu ju­bi­lie­ju­mi, o jis juos džiu­gi­no sa­vo at­lie­ka­ma mu­zi­ka. Ju­bi­lia­tas taip pat ra­gi­no la­biau po­pu­lia­rin­ti Lie­ tu­vos kom­po­zi­to­rius pa­sau­ly­je.

Pers­pek­ty­va: 80-ąjį ju­bi­liejų pa­

si­tin­kęs V.Lands­ber­gis pa­si­gen­ da ak­ty­vesnės XX a. lie­tu­vių mu­ zi­kos sklai­dos už­sie­ny­je.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Penk­ta­d ie­n io va­karą Lie­t u­vos kom­po­zi­to­rių sąjun­ga bei Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja mu­zi­kos kūrėjus ir jos mylė­to­jus su­kvietė į va­karą „Ge­resnės mu­ zi­ko­lo­gi­jos troš­ki­mas“. Ja­me pa­ svei­ki­no pro­fe­so­rių V.Lands­bergį ju­bi­lie­jaus pro­ga ir pri­si­minė mu­ zi­ko­lo­go, pe­da­go­go, pia­nis­to, Mi­ ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio ir Čes­l o­vo Sas­n aus­ko kūry­b os ty­r inė­to­jo, mo­d er­n io­s ios lie­t u­

vių mu­zi­kos pro­pa­guo­to­jo, įžval­ gaus kri­ti­ko. Šven­ti­nia­me va­ka­re bu­vo pa­ro­dy­ti LRT te­le­vi­zi­jos 1982 m. ar­chy­vi­niai kad­rai, ku­riuo­se V.Lands­ber­gio mu­ zi­ko­lo­ginę veiklą pri­sta­to švie­saus at­mi­ni­mo pro­fe­sorė Ona Nar­bu­ tienė. Vėliau va­ka­ro sve­čiams pa­ts maest­ro su­gro­jo ke­letą kūri­nių.

Iš šių dienų per­spek­ty­vos jos įžval­gas pra­tęsė pro­f. Jo­nas Bru­ve­ ris. Jis pa­žadė­jo ap­žvelg­ti V.Lands­ ber­gio, kaip mu­zi­ko­lo­go, ke­lią. „Man da­bar šiek tiek bai­so­ka.

Bai­so­ka kaip žmo­gui, ku­riam duo­ ta per pus­va­landį api­bėgti Luvrą ir pa­pa­sa­ko­ti, kas ten svar­biau­sia“, – šyp­telė­jo J.Bru­ve­ris.

Ren­gi­ny­je bu­vo pri­sta­ty­ta ir nau­ ja V.Lans­ber­gio kny­ga apie Vin­ cą Ku­dirką, ku­ri pa­pildė jo bib­ liog­ra­fiją ša­lia kitų kom­po­zi­to­rių

3

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

miestas

8p.

Lie­tu­va su­tin­ka dviem sa­vaitė­mis anks­tin­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus.

Ke­lionės vir­to ne­laimė­mis Nors sa­vait­galį Vil­niu­je eis­mo sąly­gos ne­bu­vo blo­gos, vir­tinė skaud­žių ne­lai­mių pa­si­pylė jau penk­ta­dienį.

li­gos

Iš­lai­dos au­gin­ti­niui (per me­tus) Vais­tai nuo er­kių – 100 litų (jei­gu

la­šin­si­te kas mėnesį visą er­kių ak­ty­ vu­mo pe­riodą) Ko­ky­biš­kas sau­sas ėda­las – 1200

litų (pri­klau­so­mai nuo veislės ga­li būti dau­giau ar­ba ma­žiau) Žais­lai – 100 litų (ypač daug žais­

lų ga­li pri­reik­ti pir­mai­siais gy­ve­ni­ mo me­tais) Pa­vadė­lis ir ant­kak­lis – 20–100 litų Kas­me­čiai skie­pai – 50 litų Šampū­nas – 20 litų Ne­nu­ma­ty­tos iš­lai­dos – apie 500 litų

s linkę im­ti ne­ma­žus pi­ni­gus. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­bent tik pa­čią sku­biau­sią pa­galbą su­teik­ti – vaistų nuo skaus­mo su­ leis­ti. Kai aš vieną naktį at­ve­žiau šunį, sakė, kad reikės stu­bu­ro ope­ ra­ci­jos ir dar kaž­ko­kių bai­sumų, o kitą dieną trau­ma­to­logė ap­žiūrė­ jo ir, pa­si­ro­do, pro­blemų būta vi­ sai ki­to­kių ir jo­kios stu­bu­ro ope­ra­ ci­jos ne­rei­kia“, – dėstė Ser­ge­jus.

Ra­gi­na ge­rai ap­skai­čiuo­ti

Vie­nos be­na­miais gyvū­nais be­ si­rūpi­nan­čios įstai­gos dar­buo­to­ ja, pa­ti tris šu­nis au­gi­nan­ti sa­va­ norė Eve­li­na, pra­šiu­si ne­minė­ti sa­vo pa­vardės, teigė, kad žmonės vis dar daž­nai neat­sa­kin­gai žiū­ ri į sa­vo au­gin­ti­nius. Ne­re­tai šu­

niu­kas ar ka­čiu­kas įsi­gy­ja­mas kaip daik­tas, neat­siž­vel­giant į tai, kad jis gy­vas ir jam ga­li pri­reik­ti ne­mažų lėšų. Ypač tai ak­tua­lu, tu­rint ome­ ny­je veis­li­nius šu­nis ir ka­tes. „Jei­gu šuo veis­li­nis, tai bent 2000 litų per me­tus at­seikė­si­te. Vais­tai nuo er­kių – būti­ni? Taip. Mais­tas, jei­gu ne­si­ruo­šia­te nu­mai­tin­ti košė­ mis, taip pat kai­nuos. Žaislų rei­kia, pa­vadė­lio, žirk­lu­čių, šukų, šampū­ no. Ga­li būti ir ne­nu­ma­tytų iš­laidų.

Dresū­ra“, – var­di­jo pa­šne­kovė.

Eve­li­na ne­norė­jo kri­ti­kuo­ti ve­ te­ri­na­ri­jos kli­nikų, nes ne­re­tai jai ir ki­toms gyvūnų glo­bos or­ga­ni­za­ ci­joms ten­ka kreip­tis į kli­ni­kas pa­ gal­bos, ta­čiau pra­si­tarė, kad ve­te­ ri­na­ri­jos sfe­ra jau se­niai yra vir­tu­si pel­nin­gu vers­lu. „Ži­no­te, vi­si tie da­ly­kai – pa­ra­ ma, ne­mo­ka­ma ste­ri­li­za­ci­ja. Tai dau­giau rek­la­mos tiks­lais, o vi­sa ki­ta – vers­las. Jei­gu kas nors au­ ko­ja maistą, tai būti­nai pa­tį pi­giau­ sią, nie­kam ne­tin­kamą. Taip ir čia.

De­ja, gyvūnų gy­dy­mas mo­ka­mas ir bran­gus – žmonės tu­ri tai ži­no­ti ir įsisą­mo­nin­ti. Ki­taip kol kas ne­ bus“, – pa­brėžė mo­te­ris.

minė sa­vo pa­šau­kimą – M.K.Čiur­lio­nio ir Č.Sas­naus­ko. „V.Ku­dir­ka ma­no gy­ve­ni­me at­si­ra­do se­niai. Ma­no tėvo šei­mos pa­li­ki­me bu­vo ke­li la­bai se­ni spau­dos drau­di­ mo lai­ko­tar­pio V.Ku­dir­kos kūri­niai.

Tad jo mu­zi­ka skambė­jo dar senų­ jų Lands­ber­gių na­muo­se. V.Ku­dir­ka bu­vo pa­žįsta­mas su ma­no abiem se­ ne­liais, drau­ga­vo su jais, dar ma­no mamą pa­krikš­ti­jo. Aš ma­čiau, kad V.Ku­dir­kos mu­zi­ka funk­cio­na­vo“, – pa­sa­ko­jo V.Lands­ber­gis.

Apie nueitą ke­lią su­kak­tu­vi­ninką kal­bi­no pro­fe­sorė Gra­ži­na Dau­no­ ra­vi­čienė. Ji pri­si­minė, kad dar vai­ kystė­je V.Lands­ber­gis drau­ga­vo su išei­vi­jos me­ni­nin­ku Jur­giu Ma­čiu­ liu, ku­ris yra mi­ni­mas ne vie­no­je pa­sau­lio kny­go­je apie XX a. me­no is­to­riją. G.Dau­no­ra­vi­čienė tei­ra­vo­ si ju­bi­lia­to, ar reikėtų, kad to­kio­se kny­go­se būtų dau­giau lie­tu­vių.

„Jei­gu kas nors ko nors pa­sau­ ly­je no­ri ži­no­ti dau­giau, tai turė­ tų ži­no­ti ir apie lie­tu­vių mu­ziką, – įsi­ti­kinęs V.Lands­ber­gis. – Ir ne todėl, kad mes juos iš­var­di­ja­me.

Yra, ką ver­ta iš­var­dy­ti. Da­bar tu­ ri­me la­bai įdo­maus jau­ni­mo Va­ ka­ruo­se. Tas jau­ni­mas galėtų pa­si­ tai­kius pro­gai pa­sa­ky­ti, kad yra ne vie­ni, kad bu­vo ir kitų anks­čiau iš Lie­tu­vos, tik ne vi­si bu­vo pa­stebė­ ti. Ma­čiau tai per Čiur­lionį. Iki šiol net Len­ki­jo­je manęs klau­sia, kodėl jie nie­ko ne­girdė­jo apie Čiur­lionį.

Nėra kultū­ros eks­por­to“, – kalbė­ jo V.Lands­ber­gis.

Spa­lio 18 d. Nep­rik­lau­so­mybės Atkū­r i­m o Ak­to sig­n a­ta­ras, eu­ ro­par­l a­m en­ta­ras, Na­c io­n a­l inės pre­mi­jos lau­rea­tas pro­f. Vy­tau­ tas Lands­ber­gis pa­minė­jo 80-ąją su­kaktį.

Penk­ta­die­nio va­karą vi­su­rei­ gis par­trenkė ir sun­kiai su­ža­lo­ jo 12 metų ber­niuką. Žirmūnų ir P.Luk­šio gat­vių san­kir­to­je per gatvę bėgantį vaiką par­trenkė vi­ su­rei­gis „Le­xus“. Ber­niu­kas su­ žeis­tas ga­na sun­kiai, jis nu­ga­ben­ tas į li­go­ninę.

Dar vie­na ava­ri­ja, per ku­rią su­ ža­lo­ti net pen­ki žmonės, įvy­ko šeš­ta­dienį apie 16 val. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas pra­nešė, kad Vil­ niaus ra­jo­ne ke­lio Bukiškės–Su­ dervė–Dūkštos 6-aja­me ki­lo­met­ re au­to­mo­bi­lis „Mer­ce­des-Benz C220“, vai­ruo­ja­mas 1983 m. gi­mu­ sios R.N., ke­lio vin­gy­je iš­va­žia­vo į prie­šprie­šinę eis­mo juostą ir trenkė­si į au­to­mo­bilį „Ro­ver 75“.

Abiejų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai ir du ke­lei­viai dėl įvai­rių kūno su­ ža­lo­jimų pa­gul­dy­ti į li­go­ninę. Dar vie­nas ke­lei­vis dėl gal­vos su­mu­ši­ mo gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai.

Anks­tus sek­ma­die­nio ry­tas taip pat neap­siė­jo be eis­mo įvy­

Ope­ra­ty­vu­mas: va­duo­ti pri­spaustų ke­lei­vių iš au­to­mo­bi­lių, pa­dėti

su­žeis­tie­siems sa­vait­galį skubė­jo ir po­li­ci­ja, ir me­di­kai bei ug­nia­ge­ siai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

kių – liu­di­ninkų tei­gi­mu, di­de­liu grei­čiu Žal­gi­rio gat­ve lėkęs „Vol­ vo S60“ vai­ruo­to­jas ke­lionės tiks­ lo taip ir ne­pa­siekė.

Apie 6.45 val. jis su­kėlė ava­riją: vy­ras ne­su­valdė au­to­mo­bi­lio, už­ lėkė ant ša­li­gat­vio ir vai­ruo­to­jo

pu­se trenkė­si į stulpą. Su­ža­lo­tam vy­riš­kiui pri­reikė ne tik me­dikų, bet ir ug­nia­ge­sių pa­gal­bos – jis bu­vo įka­lin­tas su­mai­to­ta­me au­to­ mo­bi­ly­je. Iš­lais­vin­tas vai­ruo­to­jas bu­vo sku­biai iš­vež­tas į li­go­ninę.

VD inf.

4

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

miestas

Gro­žis: įvairūs skanės­tai pa­ro­do­je la­biau pri­minė ne saldė­sius, o me­no kūri­nius.

Nuo pro­se­ne­lių iki šių dienų

Ša­ko­čiai, miš­ko gėrybės iš me­duo­linės teš­los, džio­vin­tas obuo­lių sūris. To­kiais skanės­tais Vil­niu­je vy­ku­sio­je mugė­je pre­ kia­vo ūki­nin­kai, ku­rie, be­je, ne­pa­gailė­jo iš­ duo­ti ke­le­to pa­slap­čių, kaip juos ga­min­ti.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pre­ky­bos cent­re ne­ra­si­me

Va­kar baigė­si ke­tu­rias die­nas pa­ rodų ir kong­resų cent­re „Li­tex­po“ vy­ku­si Bal­ti­jos mais­to ir gėrimų mugė BAF. Jo­je bu­vo pri­sta­to­ma tai, ko dar nėra mūsų pre­ky­bos cent­ ruo­se: prie­sko­niai, alie­jus, kon­ser­ vai, de­li­ka­te­sai, vy­nas, alus, žu­vies pro­duk­tai, mėsos ga­mi­niai. Lan­ ky­to­jai bu­vo mo­ko­mi, kaip pa­si­ga­ min­ti įvai­riau­sių ka­vos kok­tei­lių, bu­vo ga­li­ma pa­ga­ny­ti akis į pra­ ban­ga dvel­kian­čius įsta­baus dyd­ žio tor­tus, pa­smal­sau­ti, kaip se­ka­ si virė­jams ir kon­di­te­riams, ku­rie varžė­si dėl ge­riau­sio­jo ti­tu­lo.

Akis pa­traukė vie­nas pa­pras­čiau­ sių da­lykų. Jo taip pat ne­įsi­gy­si­ me pre­ky­bos cent­ruo­se, ne­bent tik mies­te vyks­tan­čio­se mugė­se. Se­ no­vi­niai lie­tu­viš­ki sal­du­my­nai. Taip bu­vo pa­va­din­tas me­duo­li­nių ba­ra­ vykų, mus­mi­rių, kaš­tonų ir ša­ko­ čių sten­das. „Vi­sus tuos gry­bu­kus, cuk­ri­nes braš­kes ir ki­tus ska­nu­my­ nus dar mūsų mo­čiutės ves­tuvėms ga­min­da­vo. Anks­čiau cuk­ri­nes ne tik uo­gas da­ry­da­vo, bet ir pi­lis. O štai ša­ko­čiai at­si­ra­do jau vėliau“, – pa­sa­ko­jo ūki­ninkė Ri­ma, da­bar pa­ ti kuo kruopš­čiau­siai ga­mi­nan­ti vi­ sus šiuos sal­du­my­nus.

Svar­bi pro­duktų ko­kybė

At­vi­ra­vo: mugė­je Ri­ma ne tik par­da­vinė­jo pa­čios ga­min­tus ne­pap­ras­

to sko­nio sal­du­my­nus, obuo­lių sūrį, bet ir mie­lai da­li­jo­si pa­ta­ri­mais bei at­skleidė ke­letą ga­my­bos ypa­tumų.

Paaiš­ki­ni­mas, kodėl jų nėra ma­ sinė­je pre­ky­bo­je, pa­pras­tas. Šie sal­ du­my­nai ga­mi­na­mi iš svies­to, na­ minės grie­tinės. Į tuos, ku­rių ga­li­me

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ras­ti par­duo­tuvė­se, de­da­mas tie­ siog mar­ga­ri­nas. „Svies­tas, pra­ėjus dviem sa­vaitėms, jau kei­čia skonį, o mar­ga­ri­nas ga­li stovė­ti ir mėnesį.

Ir svies­tas ne bet koks tin­ka. Jis tu­ri būti ge­rai išp­lau­tas, su­tvar­ky­tas, la­ bai ge­ros ko­kybės. Jei pri­dėsi jo per daug, pa­vyzd­žiui, ša­ko­čiui ragų ne­ pa­ga­min­si jau. Tai­gi rei­kia la­bai ge­ rai ži­no­ti pro­por­ci­jas“, – kaip svar­bu pro­duktų ko­kybė, aiš­ki­no Ri­ma.

Vi­sus tuos gry­bu­ kus, cuk­ri­nes braš­ kes ir ki­tus ska­nu­ my­nus dar mūsų mo­čiutės ves­tuvėms ga­min­da­vo.

Vie­ni šių skanėstų pa­ga­min­ ti iš ša­ko­tinės, ki­ti – iš me­duo­ linės teš­los. Skir­tu­mas tas, kad į me­duo­linę tešlą de­da­ma me­daus, ge­riau­sia na­mi­nio, o į ša­ko­tinę – daug kiau­ši­nių. Cuk­rinės uo­gos, be abe­jonės, skir­tos pa­tiems did­žiau­ siems sma­li­žiams, nes ten cuk­raus kie­kis tik­rai vir­ši­ja ga­li­mo su­var­to­ ti per dieną normą. „Žmonės žiū­ri, kad būtų pi­gu, o ne kad būtų ska­nu. Taip, šie sal­du­ my­nai ne­pigūs, bet jie pa­ga­min­ti iš ko­ky­biškų pro­duktų ir jų sa­vi­kai­na ne­ma­ža“, – sakė pa­šne­kovė.

Obuo­lių sūrio su­bti­lybės

Ri­ma sa­vo pre­kys­talį mugė­je bu­vo nu­klo­ju­si ne tik se­no­vi­niais lie­tu­

viš­kais sal­du­my­nais, bet ir taip pat iš senų laikų at­ke­lia­vu­siu obuo­ lių sūriu. At­ro­do, lyg ir nie­ko su­ dėtin­ga – su­dėjai obuo­lius, už­py­lei cuk­ru­mi, iš­vi­rei, su­slėgei, išd­žio­ vi­nai ir štai jums sūris. Pa­si­ro­do, šio sūrio ga­my­bo­je taip pat yra la­ bai daug su­bti­ly­bių. Pir­miau­sia, pa­šne­kovės tei­gi­mu, rei­kia la­bai gra­žiai nu­lup­ti obuo­lius, pa­ša­lin­ ti vi­sas sėklas, juos su­pjaus­ty­ti.

Džio­vi­namų sūrių jo­kiu būdu ne­ ga­li­ma su­ka­bin­ti vie­no prie ki­to, nes su­pe­lys. Kuo ge­riau sūris išd­ žiūs­ta, tuo jis ska­nes­nis.

Kai į ver­damą masę pa­kar­to­ti­ nai de­da­ma obuo­lių, juos pa­vir­ ti už­ten­ka tik dvi­de­šimt mi­nu­čių.

Vie­toj obuo­lių ga­li­ma dėti cu­ki­ni­ jos ar­ba mo­liū­go. Obuo­lių sūris, jei pui­kiai pa­ga­min­tas ir su­džio­vin­tas, ga­li lai­ky­tis me­tus. Ūki­ninkė Ri­ ma savąjį iš­laikė net dve­jus. Svar­ biau­sia lai­ky­ti sau­so­je vie­to­je. „Dar vie­na su­bti­lybė: no­rint gra­žiai jį nu­lup­ti, rei­kia pa­merk­ti trims mi­ nutėms į šaltą van­denį ir marlė pa­ti at­šoks“, – kaip neiš­dar­ky­ti lu­pa­mo sūrio, at­skleidė pa­šne­kovė.

Gre­ta jau iš­var­dytų skanėstų pin­ tinė­se ant sta­lo pui­ka­vo­si ir džio­ vin­ti obuo­liai bei gry­bai. Džio­vin­ ti gry­bai, mo­ters tei­gi­mu, pa­pras­tai nėra la­bai pa­klau­si prekė, ta­čiau prie­š Kalė­das juos tie­siog išg­raibs­to.

Paš­ne­kovė at­skleidė ir ke­letą faktų apie džio­vin­tus obuo­lius. Kad jie būtų itin traškūs, juos rei­kia džio­ vin­ti pu­sant­ros die­nos. Ir dar la­bai ska­nu už­pil­ti juos karš­tu van­de­niu, ga­li­ma ger­ti kaip ar­batą.

Švie­žia duo­na kve­pian­ti ar­ba­ta Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Ar te­ko ra­gau­ti gėri­mo, kurį galė­ tumė­te pa­va­din­ti tie­siog duo­nos, alaus ar­ba gi­ros sko­nio ar­ba­ta? O gal jau pa­bo­do ir vi­sos ar­bat­žolės?

Pui­ki išei­tis – mie­žių sa­lyk­lo ar­ba­ta.

Bal­ti­jos mais­to ir gėrimų mugė­je vi­sa did­žiulė salė bu­vo skir­ta vien ar­ba­tai. Dau­gybė įvai­riau­sių rū­ šių ir sko­nių, lan­ky­to­jai mėgstamą galė­jo iš­si­rink­ti tie­siog vie­to­je jos ra­gau­da­mi. Ir štai vie­nas sten­das iš­sis­kyrė iš dau­gu­mos. Alaus sko­ nio ar­ba­ta. Taip trum­pai sa­vo pro­ duktą pri­statė vai­ki­nai. „Ši ar­ba­ta da­ro­ma iš mie­žių sa­ lyk­lo. Alus taip pat da­ro­mas iš sa­ lyk­lo, tai­gi, ko­le­gai bemė­gi­nant na­ mie pa­si­ga­min­ti alaus, pa­ra­ga­vus gėri­mo prie­š pri­de­dant į jį apy­nių ir mie­lių, ki­lo idė­ja pa­ga­min­ti tie­siog

ar­ba­tos“, – kaip at­si­ra­do ga­mi­nys, kas­dien su­lau­kian­tis vis di­des­nio su­si­domė­ji­mo, pa­sa­ko­jo Šarū­nas.

To­li­muo­siuo­se Ry­ tuo­se žmonės ti­ki, kad mie­žių ar­ba­ta ne tik gai­vi­na, bet ir stab­do senė­jimą.

Iš pra­džių manę, jog pa­tys tai at­ ra­do, vai­ki­nai pa­si­domėję su­ži­no­ jo, kad ir Ja­po­ni­jo­je, Korė­jo­je, Ki­ ni­jo­je nuo senų laikų ge­ria­ma to­kia ar­ba­ta, tiks­liau, skru­dintų mie­žių. „To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se žmonės ti­ki, kad mie­žių ar­ba­ta ne tik gai­vi­ na, bet ir stab­do senė­jimą, ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kiekį, ge­ri­na krau­jo­

taką ir tu­ri dau­gybę kitų gerų ypa­ ty­bių. Mes ne­rek­la­muo­ja­me, kad tai yra vais­tas. Tai nau­din­ga, bet iš­ger­ ti reikėtų la­bai daug. Tie­siog šią ar­ batą siū­lo­me kaip skanų gėrimą“, – ar­batą „Gėris“, ku­ria pre­kiau­ja dar tik du mėne­sius, pri­statė Šarū­nas.

Vai­ki­no tei­gi­mu, vie­niems tai yra alaus pa­kai­ta­las – alaus sko­nio ar­ ba­ta, ki­ti ją ge­ria vie­toj gi­ros. Pa­sak pa­šne­ko­vo, žmonės pa­ra­gavę daž­ nai sa­ko, kad ne­ži­no, kas tai yra, ką jie ge­ria, nes iki šiol Lie­tu­vo­je nie­ ko pa­na­šaus ne­bu­vo. Vis dėlto ne tik To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se žmonės nau­do­jo ir te­be­nau­do­ja grūdus, iš ku­rių ga­mi­na ar­batą. Se­novė­je lie­ tu­viai taip pat da­ry­da­vo įvai­riau­ sius grūdų už­pi­lus ir juos ger­da­ vo. Na, gal tik ne­va­di­no to ar­ba­ta. Šarū­nas pa­sa­ko­jo, kad Ame­ri­ko­je to­kia ar­ba­ta var­to­ja­ma kaip ka­vos be ko­fei­no pa­kai­ta­las.

Nau­jie­na: mie­žių sa­lyk­las ga­li tap­ti pui­kiu bet ko­kių ar­bat­žo­lių pa­kai­

ta­lu, o pui­kus jo sko­nis to­kią ar­batą leid­žia ger­ti ir karštą, ir šaltą.

Ši ar­ba­ta ga­mi­na­ma iš lie­tu­viš­ ko ir bel­giš­ko mie­žių sa­lyk­lo. Ski­ ria­si jų spal­va ir sko­nis. Lie­tu­viš­ka tam­sesnė ir sod­resnė, la­biau jun­ta­ mas duo­nos sko­nis, bel­giš­ka – kur kas švie­sesnė ir švel­nes­nio sko­nio. „Čia tar­si ir su­si­pi­na Rytų tra­di­ci­ jos, lie­tu­viš­ka duo­na“, – sakė pa­ šne­ko­vas.

Sa­lyk­lo yra la­bai daug ir įvai­raus, ir, kaip teigė „Gėrio“ iš­radė­jas, ne vi­sas jis yra ska­nus. Tai­gi vai­ki­ nams te­ko pa­si­dar­buo­ti, kol at­ra­do tą, kurį ga­li­ma var­to­ti kaip ar­batą. „Yra žmo­nių, ku­riems jau pa­bo­do ar­bat­žolės, tai­gi grūdų ar­ba­ta ga­li tap­ti pui­kia al­ter­na­ty­va“, – nu­si­ šyp­so­jo jau­na­sis vers­li­nin­kas.

5

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

iš arčiau

Do­norų krau­jo ty­ri­mai: ap­si­me­ta­me, kad esa­me svei­ki Ne­ty­la dis­ku­si­jos, kaip tu­ri būti tik­ ri­na­mas do­norų krau­jas, kad į li­go­ ni­nes jis at­ke­liautų neužkrės­tas he­pa­ti­ to ir žmo­gaus imu­ no­de­fi­ci­to (ŽIV) vi­ ru­sais. Pa­si­domė­jo­ me, kaip at­lie­ka­mos krau­jo ty­ri­mo pro­ cedū­ros.

Tinklas Įstai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­ tais ap­rūpi­na Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras Vil­niaus mies­to uni­ver­si­te­tinė li­

go­ninė Kau­no 2-oji kli­ni­kinė li­go­ninė Klaipė­dos uni­ver­si­te­tinė li­go­ninė Res­pub­li­kinė Klaipė­dos li­go­ninė Pa­nevė­žio li­go­ninė Ma­žei­kių li­go­ninė

Įstai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­rūpi­na Krau­jo do­no­rystės cent­ras Vil­niaus uni­ver­si­te­to vaikų li­go­ninė Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­

ninė Šir­vintų li­go­ninė

Įstai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­rūpi­na ir Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ ras, ir Krau­jo do­no­rystės cent­ras Lie­tu­vos svei­ka­tos mokslų uni­

ver­si­te­to li­go­ninė Kau­no kli­ni­kos Vil­niaus grei­to­sios pa­gal­bos uni­

ver­si­te­tinė li­go­ninė Ma­ri­jam­polės li­go­ninė Re­gio­ninė Tel­šių li­go­ninė

Įstai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­rūpi­na ir Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ ras, ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ninės San­ta­riš­kių kli­nikų Krau­jo cent­ras

Au­gus­tas And­re­jaus­kas Eu­ro­po­je vyks­ta kon­so­li­da­ci­ja

Galbūt ma­žai kam kiltų min­tis vos at­vy­kus į li­go­ninę po ava­ri­jos ar­ba prie­š sun­kią ope­ra­ciją pa­si­tei­rau­ti me­dikų, ar jie ne­per­pils krau­jo, ku­ ris užkrės­tas he­pa­ti­tu ar­ba ŽIV. O ir me­di­kai šiuo at­ve­ju būtų be­jėgiai at­ sa­ky­ti į šį klau­simą – juk jiems at­ve­ ža­mas jau pa­ruoš­tas do­norų krau­jas.

Jis turėtų būti ati­džiai tik­ri­na­mas būtent do­no­rystės įstai­go­je.

Ta­čiau dėl pa­tik­ri­ni­mo tiks­lu­mo jau ne vie­nus me­tus ir yra kry­žiuo­ ja­mos ie­tys. Šia­me ko­vos lau­ke sa­ vo in­te­re­sus gi­na Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja, pa­cien­tai, krau­jo do­no­rystės įstai­gos ir krau­jo ty­ri­ mo tes­tus tie­kian­čios far­ma­ci­jos bend­rovės. De­ja, jų in­te­re­sai ge­ro­ kai ski­ria­si.

Eu­ro­po­je šiuo me­tu įgy­ven­di­na­ma do­no­rystės sri­ty­je vei­kian­čių ins­ti­ tu­cijų kon­so­li­da­ci­ja – vals­tybė pe­ ri­ma šios sri­ties kont­rolę į sa­vo ran­ kas, siek­da­ma ap­sau­go­ti žmo­nių, ku­riems per­pi­la­mas krau­jas, svei­ katą ir ne­leis­ti plis­ti per kraują per­ duo­da­moms in­fek­cinėms li­goms.

Lie­tu­vo­je kol kas vyks­ta prie­šin­ gas pro­ce­sas – vy­rau­ja išs­kai­dy­ ta, pa­dri­ka, ko­mer­ci­niais pa­grin­ dais vei­kian­ti do­no­rystės sis­te­ma.

Krau­jo cent­rai pri­vers­ti ko­vo­ti už iš­li­kimą ir dėl pi­nigų, o ne už tie­ kia­mo krau­jo ko­kybę ir jo sau­gumą.

Kon­ku­ren­ci­ja lėmė, kad krau­jas vir­to pre­ke, ku­riai tai­ko­mi įpras­ ti kri­te­ri­jai – su­ma­žin­ti sa­vi­kainą ir di­din­ti pelną. Ko­kybės kri­te­ri­jus šia­me pro­ce­se, de­ja, dings­ta. „Kon­ku­ren­ci­ja do­no­rystės sri­ty­je su­prie­ši­na rin­kos žaidė­jus ir di­di­na ri­ziką, kad vers­lo in­te­re­sai taps vir­ šes­ni“, – pa­tvir­ti­no svei­ka­tos ap­sau­ gos vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Kli­šo­nis.

Krau­jas – iš užkrėstų do­norų

Že­mesnė kai­na už do­norų krau­ ją ga­li­ma vie­nin­te­liu at­ve­ju – ma­ ži­nant per do­norų krau­jo ty­ri­mus pa­ti­ria­mas iš­lai­das. O čia ir sly­ pi tik­sin­ti bom­ba – kuo pra­sčiau tik­ri­na­mas krau­jas, tuo dau­giau ga­li­my­bių pra­slys­ti mirtį ne­šan­ tiems vi­ru­sams. Ne vel­tui tai vie­ nur, tai ki­tur pa­si­girs­tan­čios ži­nios apie per­pi­lant kraują užk­re­čia­mus

Klaipė­dos jūri­ninkų li­go­ninė Šal­ti­nis: Cent­ri­nis viešųjų pir­kimų po­rta­las

per­pil­tas in­di­vi­dua­liai pa­tik­rin­tas krau­jas ar „ati­tin­kan­tis stan­dar­tus“, bet iš ko­lek­ty­vi­nio ty­ri­mo. To­kiu at­ ve­ju, ma­tyt, no­ras at­lik­ti ko­lek­ty­vinį krau­jo ty­rimą pra­nyktų sa­vai­me.

Neišb­ren­da iš skan­dalų

Būti­nybė: dėl ne­men­ko užkrėstų do­norų skai­čiaus Lie­tu­vai ypač svar­bu, kad do­norų krau­jas būtų ti­ria­mas

kaip įma­no­ma ati­džiau.

žmo­nes taip ir nu­ty­la, nes įro­dy­ti konk­re­čius fak­tus ar ras­ti užkrė­ ti­mo šal­tinį dėl vy­rau­jan­čios ne­ tvar­kos do­no­rystės sis­te­mo­je yra be­veik ne­įma­no­ma.

Kas­met Lie­tu­vo­je maždaug 500-ams krau­jo do­norų nu­sta­ to­mas he­pa­ti­to C vi­ru­ sas, 300-ams – he­pa­ti­ to B in­fek­ci­ja ir be­veik 20-iai žmo­nių – ŽIV. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vai tei­gia, kad mūsų ša­ly­ je pro­ble­mos ti­riant do­norų kraują nėra, o ES nėra reg­la­men­ta­vu­si ty­ ri­mo tvar­kos. Lie­tu­vo­je siū­lo­ma va­ do­vau­tis tais pat ty­ri­mo prin­ci­pais, ku­rie tai­ko­mi Va­karų Eu­ro­po­je.

Ta­čiau nu­ty­li­mas fak­tas, kad Eu­ ro­po­je do­no­rais tam­pa sa­va­no­riai.

Lie­tu­vo­je, de­ja, net 75 pro­c. do­ norų yra už at­lygį krau­jo duo­dan­tys žmonės, ne­ma­ža da­lis jų – že­miau­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sio so­cia­li­nio sluoks­nio at­sto­vai, ku­rie yra he­pa­ti­to vi­rusų ne­šio­to­ jai ir tai nu­sle­pia. Šiems žmonėms krau­jas yra jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, o pri­si­pa­žinę, kad ser­ga he­pa­ti­tu, jie pra­rastų sa­ vo pa­ja­mas. Todėl do­norų krau­jo sau­gu­mo klau­si­mas Lie­tu­vo­je kur kas ak­tua­les­nis nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, ir tir­ti mūsų do­norų kraują reikėtų kur kas ati­džiau.

Kas­met mūsų ša­ly­je maždaug 500-ams krau­jo do­norų nu­sta­to­ mas he­pa­ti­to C vi­ru­sas, 300-ams – he­pa­ti­to B in­fek­ci­ja ir be­veik 20-iai žmo­nių – ŽIV. Spe­cia­lis­tai tvir­ti­ na, kad do­norų užkrės­tu­mas he­pa­ ti­tu Lie­tu­vo­je yra epi­de­mi­nio ly­gio.

Va­karų Eu­ro­pos ša­ly­se šios sun­kios in­fek­ci­jos nu­sta­to­mos tik pa­vie­ niams as­me­nims.

Pa­vojų dau­giau, prie­žiū­ros ma­žiau

Būtent dėl itin di­de­lio užkrėstų do­norų skai­čiaus Lie­tu­vai ypač svar­bu, kad do­norų krau­jas būtų ti­ria­mas kaip įma­no­ma ati­džiau.

Ta­čiau krau­jo cent­rai ne­įpa­rei­go­ ti do­norų kraują tir­ti efek­ty­viau­ siu būdu.

Šian­dien Lie­tu­vo­je ofi­cia­liai nėra nu­sta­tytų vie­nodų tai­syk­lių dėl do­ norų krau­jo ty­ri­mo, todėl nau­do­ja­ mos dvi skir­tin­gos švei­carų far­ma­ ci­jos bend­ro­vių me­to­di­kos: nau­do­ti in­di­vi­dua­liai pa­tik­rintą kraują ar­ba va­di­namąjį su­pil­tinį. Pa­si­rink­ti krau­ jo ty­ri­mo me­to­diką pa­lik­ta pa­čiai do­no­rystės įstai­gai, tai­gi kiek­vie­ nas krau­jo cent­ras ar­ba ti­ria do­no­ ro kraują in­di­vi­dua­liai, ar­ba į vieną mėgin­tuvėlį su­pi­la ke­lias­de­šimt įvai­ rių do­norų krau­jo mėgi­nių.

Ant­ruo­ju at­ve­ju smar­kiai krin­ta ty­ri­mo ko­kybė, nes užkrės­tas krau­ jas at­skied­žia­mas svei­kuo­ju. Į vieną indą su­py­lus iki 24 do­norų krau­jo mėgi­nių ir da­rant ty­rimą, he­pa­ti­ to B nu­sta­ty­mo ga­li­mybė su­mažė­ja iki de­vy­nių kartų, ti­ki­mybė pra­leis­ ti krau­jy­je tūnantį ŽIV pa­didė­ja iki 35 kartų, o he­pa­ti­to C vi­rusą – net iki 57 kartų. Ta­čiau taip su­tau­po­ma pi­nigų, nes ne­rei­kia tir­ti kiek­vie­no žmo­gaus krau­jo atskirai.

Mi­nis­te­ri­jos spren­di­mas pa­lik­ ti pa­tiems krau­jo tiekė­jams spręsti, kurį me­todą tai­ky­ti, būtų tei­sin­gas, jei kiek­vie­nas žmo­gus li­go­ninė­je tu­ rėtų ga­li­mybę pa­si­rink­ti – jam bus

Ta­čiau rea­lybė ki­to­kia: žmonės ne tik ne­si­ren­ka, bet ir ne­ži­no, kad li­ go­ninė­se nau­do­jamų krau­jo pro­ duktų sau­gu­mas, pri­klau­so­mai nuo tiekė­jo, ga­li taip smar­kiai skir­tis.

Pa­vyzd­žiui, Ma­ri­jam­polės, Aly­taus ar Tel­šių gy­ven­to­jai turbūt nė ne­ įta­ria, kad pa­te­kus į li­go­ninę jiems ga­li būti per­pil­ta do­norų krau­jo, tir­to 24 mėgi­nių mi­ši­ny­je, – krau­ jo pro­duk­tus čia tie­kia iš skan­dalų nie­kaip neišb­ren­dan­tis Krau­jo do­ no­rystės cent­ras.

ES jau se­niai ap­skai­čia­vo, kad li­ gų pre­ven­ci­ja vi­sais at­ve­jais vals­ty­ bei kai­nuo­ja pi­giau nei ligų gy­dy­ mas. Ta­čiau Lie­tu­vos val­di­nin­kai vis dar nėra su­skai­čiavę, kiek vals­ty­bei kai­nuo­ja gy­dy­ti užkrės­tus he­pa­ti­ tu žmo­nes, kiek kai­nuo­ja jų ne­dar­ bin­gu­mas. O gal kaip tik at­virkš­ čiai? Sudė­jus ke­letą dėmenų – tai, kad he­pa­ti­tas C gy­do­mas vals­tybės kom­pen­suo­ja­mais švei­carų far­ma­ ci­jos įmonės vais­tais, ir tai, kad ta pa­ti fir­ma tie­kia sis­te­mas do­norų krau­jo mi­ši­niui tir­ti, šmėkšte­li la­bai žmo­giš­ka abe­jonė: galbūt kai kam vi­sai pa­lan­ku turė­ti ką gy­dy­ti?

Tu­rint ome­ny­je, kad skan­da­luo­se pa­skendęs, įta­rimų iš Spe­cia­liųjų ty­ rimų tar­ny­bos su­laukęs Kau­no krau­ jo cent­ras ir jo va­do­vas Artū­ras Jo­nas Vens­laus­kas kaip tik ir yra šių ty­rimų vyk­dy­to­jas, natū­ra­liai ky­la klau­si­ mas: ar ne per daug su­ta­pimų?

O ki­tas klau­si­mas – kiek vals­tybė turėtų su­mokė­ti žmo­gui, ku­ris bu­ vo užkrės­tas he­pa­ti­tu ar ŽIV vals­ty­ binė­je li­go­ninė­je – net ne­ke­lia­mas.

Juk toks užkrės­ta­sis šian­dien ne­tu­ri šansų įro­dy­ti, kad vi­ru­sas jam bu­vo per­duo­tas su krau­ju, nes do­no­rystės įstai­gos pa­ro­dys do­ku­men­tus, kad for­ma­liai krau­jas bu­vo iš­tir­tas.

(Bus dau­giau)

6

PirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po KT išvados – žvilgsniai į Prezidentę

P Po­li­ti­kams – sąžinės au­di­tas

o Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuris nesuteikia Seimui pagrindo pripažinti negaliojančiais rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatus, Prezidentė turėtų išsakyti savo poziciją, kokią valdančiąją koaliciją ji mato. Tai teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Dabartinė situacija svarbi tuo, kad jau Prezidentė turėtų žengti kitą žingsnį ir išsakyti nuomonę, kokią mato valdančiąją koaliciją, ir konkretizuoti savo poziciją.

Tai dabar tampa svarbiausia“, – BNS šeštadienį sakė R.Vilpišauskas.

Ramūnas Vilpišauskas:

Sau­lius Po­cius

A

r ga­l i būti mo­te­r is pu­siau nėš­ čia, o agur­kas tap­ti pa­kal­nu­te?

Pa­si­ro­do, tarp san­dėrių su sąži­ ne pa­si­me­tu­si po­li­tinė dau­gu­ ma įsi­ti­ki­nu­si, kad ga­li. Ki­taip ar­gi būtų siū­ ly­ta Pre­zi­den­tei tam tik­ra mo­ra­linė iš­ly­ga – vyk­do­mo­ji vald­ž ia, ku­rio­je yra tei­siamųjų suo­le sėdin­tis par­ti­nis som­nam­bu­las? Esą – ne­bi­jo­k i­te, tei­siamų jo vadų vald­ž io­je ne­ bus, ten žio­vaus tik tų vadų ma­ni­pu­liuo­ja­ mi par­ti­jos te­le­ta­biai.

Pa­siū­ly­tas žai­d i­mas – tar­si dar­že­l i­nukų smėlio dėžėje: aš tau agurkėlį, tu man – obuo­l io grauž­tuką. Ir abu vie­šai ap­si­me­ta­ me, kad komp­ro­mi­sas šau­niai pa­siek­tas.

Su sąži­ne ir mo­ra­le ne­ga­li bū­ ti komp­ro­misų taip, kaip mo­ te­ris ne­ga­li būti pu­siau pa­sto­ ju­si. Mo­ralė ir sąžinė yra ar­ba jos nėra.

Ta­čiau Da­l ia Gry­baus­kaitė – ne mo­ra­l iai pa­žliu­gu­sio eli­to pa­stumdėlė, ku­ri su­tiktų su to­kio ly­gio san­dėriais. Penk­ta­dienį ji dar kartą pa­kar­to­jo: jo­k ios koa­l i­ci­jos su Dar­ bo par­t i­ja ir pa­v ie­n ių jos na­r ių sky­r i­mo į po­stus. „Aš kal­bu apie skaid­rumą, at­sa­ko­ mybę ir ypač – po­l i­t inę sąžinę. Ir kar­to­ju, kad par­t i­ja, ku­r i pa­t i – ne tik at­ski­r i as­me­ nys – yra tei­siamųjų suo­le, ne­turėtų da­ly­ vau­ti for­muo­jant Vy­riau­sybę“, – aiš­k iai pa­ sakė Pre­z i­dentė.

Ir įtvir­t i­no: „Jo­k ių spe­k u­l ia­cijų „jei­g u – ne jei­g u“.“ Prie san­dėrių su sąži­ne ir mo­ra­le pri­pra­ tu­sią Lie­t u­vos po­l i­t iką iš­t i­ko dar vie­nas kultū­r i­n is šo­kas: kuo čia dėta čia sąžinė, skaid­r u­mas ir ki­tas plebė­jiškų pa­raš­č ių šro­tas? Juk kal­ba­me apie vald­ž ią, apie po­ stus ir šil­tas kėdu­tes, ku­rias tau­ta nuo­lan­ kiai pa­stūmėja iš­r ink­t ie­siems, kai už juos bal­suo­ja.

Kreivų veid­rod­ž ių sti­mu­liuo­ja­ma sąmonė nie­kaip ne­ga­li su­vok­ti, kad su sąži­ne, mo­ra­ le ir jai būdin­go­mis ver­tybė­mis ne­ga­li būti komp­ro­misų taip, kaip mo­te­ris ne­ga­li būti pu­siau pa­sto­ju­si. Mo­ralė ir sąžinė yra ar­ba jos nėra. O šio­kios to­kios sąžinės tie­siog ne­ ga­l i būti. Net jei ke­l io­li­ka tūkstan­čių balsų tau pri­per­ka į laisvę per klaidą išp­las­nojęs Pra­vie­niš­k ių gai­dy­no tru­badū­ras.

Po­li­ti­kos su­tvėri­mai šįsyk ne juo­kais su­tri­ ko: ne­jau­g i iš tiesų at­ėjo me­tas jų sąžinės au­di­tui? Ne tam, už pi­n i­g us per­ka­mam, o tik­ra­jam, ku­r is įvar­d i­ja, kas pa­ga­l iau rea­ liai ko ver­tas.

KT turbūt įvertino galimus padarinius bei pažeidimų mastą ir priėmė tokį sprendimą.

Komentuodamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, kai ji pareiškė matanti tris galimus koalicijų variantus, R.Vilpišauskas teigė, jog viena jų galėtų būti „vaivorykštės“ koalicija – socialdemokratų ir konservatorių. „Galima alternatyva be Darbo partijos, – Prezidentė aiškiai pasakė, kad nenorėtų jos koalicijoje, – būtų socialdemokratų ir konservatorių bei Liberalų sąjūdžio koalicija. Kitaip sakant, „vaivorykštinė“, – teigė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, Prezidentė galėjo turėti omenyje ir visų Seime esančių partijų, išskyrus konservatorius, liberalus ir Darbo partiją, koaliciją, tačiau „jie būtų dar nestabilesni“.

Pasak politologo, buvo galima tikėtis, kad KT nepriims sprendimo, panaikinančio rinkimų rezultatus. „To reikėjo tikėtis.

Greičiausiai KT analizavo, kas būtų, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, kuris reikštų, jog pagal sąrašus rinktų politikų teisėtumu galima abejoti. Teismas turbūt įvertino galimus padarinius bei pažeidimų mastą ir priėmė tokį sprendimą“, – teigė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, teismo sprendimas leis toliau tęsti koalicijos derinimo procesą, o partijos galės remtis KT sprendimu, kuris padėjo tašką dėl abejojimo rinkimų skaidrumu ir teisėtumu.

KT šeštadienį paskelbė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tačiau mandatų skaičius daugiamandatėje apygardoje nustatytas teisingai.

Susitarimą dėl centro kairės koalicijos formavimo yra pasirašę Socialdemokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų vadovai. Šios trys partijos Seime gali sudaryti 77 ar 78 balsų daugumą. Dėl galimo prisijungimo prie šios koalicijos tariamasi ir su Lietuvos lenkų rikimų akcija.

Prezidentė D.Grybauskaitė yra iškėlusi sąlygą, kad formuojant Vyriausybę ir Seimo daugumą negali dalyvauti dėl sukčiavimo teisiama Darbo partija.

Savo sprendimą dėl to, kam patikės formuoti naują Vyriausybę, D.Grybauskaitė žadėjo paskelbti sulaukus KT sprendimo.

VD, BNS inf.

Įžvalgos: R.Vilpišauskas tvirtino, kad,

sprendžiant iš Prezidentės žodžių, realiausia iš trijų galimų koalicijų – „vaivorykštinė“.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Atgarsiai Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­ mas dėl Sei­mo rin­kimų re­zul­tatų su­kėlė nau­jienų po­rta­lo die­na.lt skai­ty­tojų ko­men­tarų la­viną.

Na va Jau ta­po aiš­ku, kad Lie­tuvą val­do Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas. O kas val­do pa­tį Kons­ti­tu­cinį Teismą?

Ste­buk­lai Po­nai, kaž­ko­kie įdomūs da­ly­kai de­ da­si. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas be­veik va­landą var­di­jo Dar­bo par­ti­jos pa­ žei­d i­mus per rin­k i­mus. Bet viską su­su­ma­vus išė­jo be­veik nu­lis.

TM Keis­ta, kiek ne­tikė­ta ir džiu­gu, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas ne­pa­si­davė po­pu­lis­ti­niam spau­di­mui ir pri­ėmė tokį spren­dimą, kokį pri­ėmė. Pa­gar­ ba teisė­jams, spaud­žiu ranką!

Al­gir­das

Si­gi­tas

Taip ir turė­jo būti – rinkėjų va­l ia šven­ta. Aš bal­suo­ju jau 20 metų ir nie­kas nie­ka­da ne­si­ūlė pirk­ti balsų.

Tai grei­čiau kon­ser­va­to­rių pro­vo­ka­ ci­jos. Ne­sup­ran­tu tik vie­na – kodėl Eli­g i­jus Ma­siu­lis bend­rau­ja su tais kon­ser­va­to­riais. Jei jis ne­mes kon­ ser­va­to­rių, dau­giau ne­bal­suo­siu už Li­be­ralų sąjūdį.

Pi­ka­sas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ki­ni­mus at­spėti ne­bu­vo sun­ku. Tei­giau, kad dau­gia­man­da­čių re­zul­ta­tai iš­liks, o pa­si­rink­ti­nai vie­no­je apy­gar­do­je bus pa­nai­kin­ti. Tai nu­spėti pa­si­rodė per daug sun­ku įvai­riems „krei­viems lo­ pa­to­lo­gams“, klaid­žio­ju­siems po lan­ kas ar gąsdi­nu­siems „ar­ma­ge­do­nais“.

koa­li­cijų traukė ir išt­raukė šalį iš kri­ zės. Rei­kia, kad A.Ku­bi­liui pa­kaktų svei­ka­tos ir tre­čią kartą trauk­ti ša­ lį iš krizės. O po šios so­cial­de­mok­ ratų su­da­r y­tos koa­l i­ci­jos trauk­t i tik­rai reikės.

Cha Kei­kit ir to­liau kon­ser­va­to­rius su­si­ ries­da­mi. Jie to nu­si­pelnė, nes pa­ darė ne viską, ką galė­jo ir žadė­jo. Tik ne­pa­mirš­kit už­sa­ky­ti mi­šių ir pa­sta­ ty­ti sto­ros žvakės už And­riaus Ku­bi­ liaus svei­katą. Žmo­gus su ko­man­da du kar­tus po so­cial­de­mok­ra­t iškų

Tai kodėl tik da­b ar pri­reikė tą triukšmą kel­t i dėl ne­sklan­dumų per rin­k i­mus? Ir taip bu­vo aiš­k u, kad to­k ie nu­s i­žen­g i­mai vyk­da­vo ir prie­š pen­k io­l i­ka, dvi­de­šimt me­ tų. Tik vie­na aiš­k u – pa­t ys kon­ser­ va­to­r iai, su­pratę, kad ne­laimės rei­ kia­mo skai­čiaus balsų, pra­dėjo vi­ sais var­pais ska­lam­by­ti. Dar ant ke­ lių pas Pre­z i­dentę nu­šliaužė skųs­ tis ir verkš­len­t i. Būtų iš­v is ge­rai, kad rin­k i­mus nuo­lat laimėtų Dar­ bo, So­cial­de­mok­ratų bei Tvar­kos ir tei­sin­g u­mo par­t i­jos.

li lais­vai su­kčiau­ti, o jei­gu pri­gaus, pa­ts į Seimą ne­pak­l iū­si, bet bent par­ti­jos ko­le­ga pe­reis. To­kia sis­te­ma tik dar la­biau ska­t i­na or­ga­ni­zuotą su­kčia­vimą. Par­t i­jos bus suin­te­re­ suo­tos ska­t in­t i da­ly­v ius su­kčiau­ ti, o pri­gau­tuo­sius tie­siog ne­vie­šai gins per pa­ž in­t is ir as­me­ni­ne iš­si­ su­k inė­ji­mo nuo lie­t u­v iš­ko tei­sin­ gu­mo pa­tir­ti­mi.

Kęstas Žiūrė­da­mi į ap­gailė­ti­nas Da­lios Gry­ baus­kaitės ir A.Ku­bi­l iaus pa­stan­ gas ras­ti sta­li­nis­ti­nius me­to­dus, leid­žian­čius atim­ti iš su­ve­re­no – Lie­tu­ vos pi­lie­čių – teisę rink­ti Seimą, pa­ si­d žiau­k i­me, kad nu­stūmėme nuo vald­ž ios sa­v i­va­l iau­jan­čius ku­bi­l i­ nius ir pa­darė­me Pre­z i­dentę sim­ bo­l i­ne vals­t ybės gal­va, ko­k ia ji ir turė­jo būti nuo pat pra­d žių.

Sau­lius S.

Mo

Ab­sur­diš­kas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­d i­mas. Taip išei­na, kad ga­

Ge­ros ži­nios iš Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo, vis­gi jis bu­vo ob­jek­ty­vus.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ka­re dėl vald­žios – ly­gio­sios Komentarai Kęstu­tis Gir­nius Po­l i­to­lo­gas

K

Atsakomybė: po Konstitucinio Teismo išvados, savo sprendimą dėl

būsimos koalicijos dabar jau turėtų priimti tik D.Grybauskaitė.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Val­dan­čiąją dau­gumą bu­ 1 rian­čių kai­riųjų ly­de­ris, kan­di­da­tas į prem­je­rus Al­gir­das

dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je ma­ty­ti ne­no­ ri, liu­di­ja vie­na: ša­lies va­dovė taip leng­vai neat­sit­rauks.

Sei­mo už­ku­li­siuo­se spėlio­ja­ma, kad Pre­zi­dentė ga­li vie­šai pa­si­ūly­ ti A.But­ke­vi­čiui tar­tis su vald­žio­je da­bar esan­čiais de­ši­niai­siais, nes kitų rea­lių koa­li­ci­jos va­riantų nėra.

Kad toks sce­na­ri­jus tikė­ti­nas, ga­li­me su­pras­ti ir iš viešų de­ši­ niųjų ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus pa­si­sa­kymų. Praė­ju­sią sa­vaitę jis ne­syk kar­to­jo, kad „vai­vo­rykštės“ koa­li­ci­ja ga­li­ma. Be to, klau­sia­ mas, ar galėtų dirb­ti su A.But­ke­ vi­čiu­mi, lei­do su­pras­ti, kad toks va­rian­tas rea­lus. „Tai – tik de­talės.

At­sa­kin­gos par­ti­jos ga­li ras­ti su­ta­ ri­mus“, – „Vil­niaus die­nai“ yra sa­ kęs A.Ku­bi­lius.

Jei kai­rie­ji ne­si­trauks ir į jo­kias kal­bas apie bendrą darbą su de­ši­ niai­sias neis, Pre­zi­den­tei toną dėl DP teks švel­nin­ti. Toks va­rian­tas – taip pat tikė­ti­nas. Prieš ket­ve­rius me­tus ji pa­na­šiai elgė­si tuo­metės Arū­no Va­lins­ko par­ti­jos at­žvil­giu, ta­čiau po kiek lai­ko bu­vo pri­vers­ ta at­si­trauk­ti.

But­ke­vi­čius, iš­syk pa­skelbė, kad KT spren­di­mas iš esmės nie­ko ne­kei­čia.

Tai­gi vald­žią no­rin­ti paim­ti par­tijų tri­julė – so­cial­de­mok­ra­tai, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos – ir to­liau lai­ky­sis iš­vien.

Jau šian­dien D.Gry­ baus­kaitė turėtų pa­ skelb­ti, ar pri­ta­ria A.But­ke­vi­čiaus siū­ lo­mam koa­li­ci­jos va­rian­tui.

Lem­tin­gas žo­dis

Bu­ria­mos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos li­ki­mas – pre­zi­dentės D.Gry­baus­ kaitės ran­ko­se. Šian­dien ji turėtų pa­skelb­ti, ar pri­ta­ria A.But­ke­vi­ čiaus siū­lo­mam koa­li­ci­jos va­rian­ tui. Ta­čiau tai, kad D.Gry­baus­kaitė du sy­kius pa­kar­to­jo, jog DP val­

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­reiškė: Rinkimų komisijai nu­sta­tant kan­

Biržų-Ku­p iš­k io vien­m an­d atė­

di­datų eilę pa­žeis­tas rin­kimų įsta­ ty­mas, nors bend­ras visų man­datų skai­čius nu­sta­ty­tas tei­sin­gai, tad rin­ ki­mai – teisė­ti.

je rin­k imų apy­g ar­d o­j e ne­t ei­s in­ gai nu­s ta­t y­t as laimė­t o­j as – so­c ial­ de­m ok­r a­t as Alek­s and­r as Zel­t i­n is, nes ras­t a nea­t i­t i­k imų: Apy­g ar­d os rin­k imų ko­m i­s i­j os at­s to­v ai ga­v o 452 biu­l e­t e­n iais dau­g iau, nei nu­ ro­d y­t a juos per­d uo­d ant. Su­s u­m a­ vus re­z ul­t a­t us, ar­t i­m iau­s ias kan­d i­ da­t as, at­s to­v as Ri­t as Vai­g i­n as, at­s i­ li­k o vos pen­k iais bal­s ais.

Nus­ta­ty­ta, kad tik Jo­lan­ta Gau­du­

tienė, Jo­nas Pins­kus ir Ži­vilė Pins­ku­ vienė iš­rink­ti į Seimą pa­žeid­žiant įsta­ ty­mus. Jų vietą Sei­me pa­gal ei­liš­kumą turėtų užim­ti Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čienė, Ge­ di­mi­nas Ja­ka­vo­nis, La­ri­sa Dmit­ri­je­va.

T nu­tarė, kad dau­g iau nei 1,3 mln. Lie­t u­vos pi­l ie­čių bal­sa­vo sąži­n in­gai ir ne­ ga­li­ma ne­pai­sy­ti jų va­lios.

Tai yra svei­ko pro­to per­galė. Ne­bu­ vo jo­kių duo­menų ir sva­rių įro­dymų, kad Sei­mo rin­kimų re­zul­ta­tai dau­gia­ man­datė­je apy­gar­do­je bu­vo ne­teisė­ ti. Tai­gi ge­ro­kai su­mažė­jo Pre­zi­dentės ga­li­mybės už­kirs­ti ke­lią for­muo­ti šią koa­li­ciją. Ji pa­bandė išgąs­din­ti A.But­ ke­vi­čių. Jis su­svy­ra­vo. Ta­čiau Lie­tu­ vos so­cial­de­mok­ratų par­t i­jos po­zi­ci­ ja bu­vo tvir­ta.

Da­bar Pre­zi­dentė ga­li tik sua­be­jo­ti ke­ lių mi­nistrų kan­di­datū­ro­mis, ta­čiau ne vi­sa Vy­riau­sy­be. O „vai­vo­rykštės“ koa­ li­ci­ja, ma­no gal­va, yra ne­įma­no­ma – čia tas pa­ts, kas su šau­tu­vu prie al­to­riaus nu­va­ry­ti jaunąją ir jaunąjį, ku­rie ne­no­ ri tuok­tis. KT spren­di­mas nėra nei Pre­ zi­dentės D.Gry­baus­kaitės, nei Dar­bo par­ti­jos ly­de­rio V.Us­pas­ki­cho per­galė.

Blo­gai yra tai, kad iš vi­so bu­vo sua­be­jo­ ta tais Sei­mo rin­kimų re­zul­ta­tais.

Maž­vy­das Jast­rams­kis Po­l i­to­lo­gas

A

iš­k iai įvar­dy­da­mas Dar­ bo par­ti­jos na­rius kaip ne­ teisė­tai pa­te­k u­sius į Sei­ mą, be to, pa­nai­kin­da­mas re­z ul­ta­tus Biržų-Ku­piš­k io apy­gar­do­ je, ku­r io­je pa­žei­d i­mai taip pat bu­vo sie­ti su Dar­bo par­ti­ja, teis­mas vyks­tant Dar­bo par­t i­jos ir Pre­z i­dentės D.Gry­ baus­kaitės konf­l ik­t ui iš da­l ies sto­jo Pre­zi­dentės pusėn. Dar­bo par­ti­ja ne­ nu­ken­čia taip konk­re­čiai, bet šiaip, jei­ gu teis­mo spren­dimą ver­tin­tu­me kaip po­li­tinį, iš da­lies teis­mas sto­jo į Pre­zi­ dentės pusę.

Sun­k u pa­sa­k y­t i, kas to­l iau bus da­ ro­ma, bet kad D.Gry­baus­kaitė ne­si­ trauks, ma­nau, ti­ki­mybė yra di­desnė.

Dėl to, kad ji at­kak­lią po­zi­ciją iš­reiškė jau ne kartą. Pag­rin­di­nis veiks­nys čia yra so­cial­de­mok­ratų va­do­v ybė. Bū­ tent ji prii­ma spren­di­mus, ne vie­nas par­ti­jos ly­de­ris A.But­ke­vi­čius.

Min­dau­gas Jur­ky­nas Po­l i­to­lo­gas

P

re­z i­dentė iš KT ne­ga­vo, ko norė­jo, bet tai ne­reiš­k ia, kad ji at­s i­t rauks. Turė­d a­m as ome­ny­je jos po­l i­t i­n io va­do­ va­vi­mo sti­lių, ku­ris yra ga­na kie­tas ir ga­na daž­nai konf­ron­tuo­jan­tis, ne­ma­ nau, kad ji norės leng­vai pa­si­t rauk­t i.

Bent jau vie­šo­jo­je erdvė­je tą ka­r ingą įvaizdį, ma­nau, iš­lai­k ys. Konf­l ik­t iš­ ku­mo ma­t y­si­me dau­g iau. Ne­ž i­nau, ar tai ge­rai vals­tybės sta­bi­lu­mui. Jei­ gu žiūrė­si­me, kaip vyk­da­vo anks­čiau, vals­tybės va­dovė ar va­do­vas sa­ky­da­ vo, kad ne­pa­si­ti­k i vie­nu ar ki­tu po­li­ti­ ku, ir ne vie­nas jų dėl to yra at­si­svei­ kinęs su sa­vo po­stu.

Ta­čiau ne­su tik­ras, ar da­bar­t inė for­ muo­ja­ma koa­li­ci­ja, jei bus pa­tvir­tin­ta, bus to­kia pa­slan­ki kaip da­bar­tinė cent­ ro de­ši­nio­sios – kon­ser­va­to­rių ir li­be­ ralų – Vy­riau­sybė. Kan­di­da­tu į prem­je­ rus grei­čiau­siai bus pa­si­rink­tas Sei­mo rin­ki­mus laimė­ju­sių so­cial­de­mok­ratų ly­de­ris A.But­ke­vi­čius, ta­čiau jo ko­man­ da ke­lia dau­giau abe­jo­nių. Pre­zi­dentė ke­letą kartų pa­sakė koa­li­ci­jo­je ne­no­ rin­ti ma­ty­ti Dar­bo par­ti­jos, ta­čiau į rin­ kėjų va­lią tu­ri būti at­si­žvelg­ta.

8

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Paanks­tin­ti EP rin­ki­mus su­tin­ka Už­s ie­n io rei­k alų mi­n is­t e­r i­j a (URM) pra­nešė, kad Lie­tu­va pri­ ta­ria siū­ly­mui paanks­tin­ti Eu­ro­ pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mus – at­kel­ti juos iš 2014 m. bir­že­lio 5–8 d. į ge­gužės 22–25 d.

Rin­ki­mai į EP turėtų vyk­ti 2014 m. bir­že­lio 5–8 d., bet ši da­ta dau­ ge­ly­je vals­ty­bių na­rių su­tam­pa su il­guo­ju sa­vait­ga­liu, kai bus šven­ čia­mos Sek­minės.

Sie­kiant už­tik­rin­ti di­desnį vi­ sų vals­ty­bių na­rių rinkėjų ak­ty­ vumą, at­si­ra­do ini­cia­ty­va pa­ keis­ti šių rin­kimų datą į ge­gužės 22–25 d. Anot URM, tam pri­ta­ ria ir Lie­tu­va. „Po­zi­ci­jos esmė – pri­tar­ti siū­ ly­mui dėl EP rin­kimų da­tos kei­

ti­mo iš 2014 m. bir­že­lio į ge­ gužės 22–25 d., nes EP rin­kimų da­tos paanks­ti­ni­mas lemtų di­ desnį rinkėjų ak­ty­vumą ir pri­si­ dėtų prie EP le­gi­ti­mu­mo stip­ri­ni­ mo“, – tei­gia­ma BNS at­si­ųsta­me mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­me.

EP rin­kimų da­ta ga­li būti pa­ keis­ta ES Ta­ry­bos spren­di­mu, pa­ si­kon­sul­ta­vus su EP. Toks spren­ di­mas tu­ri būti priim­tas ne vėliau nei me­tai iki nu­ma­tomų rin­kimų da­tos. Taip sie­kia­ma su­tar­ti dėl ES Ta­ry­bos bend­ros po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu – tam tu­ri pri­tar­ti vi­sos ša­lys narės.

EP rin­kimų da­ta anks­čiau bu­vo kei­čia­ma du kar­tus – 1984-ai­siais ir 1989 m.

VD, BNS inf.

Po­zi­ci­ja: prie­šin­gai nei 2009-ai­siais, 2014 m. EP rin­ki­mai vyks dviem

sa­vaitė­mis anks­čiau, nei ofi­cia­liai nu­sta­ty­ta. Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Di­de­li kri­ti­kos ak­me­nys, mėto­ mi Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­ko Ze­no­no Vai­gaus­ ko pusėn, – dar ne prie­žas­tis iš aukš­to po­sto pa­si­trauk­ti.

Nuo­tai­kos: ką tik sakęs, jog po rin­kimų trauk­sis iš VRK pir­mi­nin­ko po­

sto, sa­vait­galį Z.Vai­gaus­kas per­si­gal­vo­jo.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Komisijos vadovas muis­to­si Gar­bin­gai pa­si­trauk­ti ar lik­ti to­ liau va­do­vau­ti VRK? Re­gis, Z.Vai­ gaus­kas pa­ga­liau ap­si­sprendė. Po sa­vait­galį pa­skelb­tos Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo iš­va­dos, ku­rio­je pa­ žer­ta kri­t i­kos VRK pusėn, vy­ riau­s ia­s is rin­k imų prie­vaiz­d as pa­skelbė, kad iš po­sto trauk­tis nė ne­ma­no. „Aš to­kių planų ne­tu­ riu“, – sa­vait­galį te­pa­sakė Z.Vai­ gaus­kas.

Ta­čiau prie­š po­rą sa­vai­čių jis kalbė­jo ki­taip. Juk aš­tuo­nio­li­ka metų vy­riau­siuo­ju rin­kimų pri­ žiūrė­to­ju dir­ban­tis tei­si­nin­kas ko­ ne kas­dien tu­ri aiš­kin­tis ir tei­sin­ tis dėl ne­ko­ky­biš­ko VRK dar­bo. „Taip, jūs ne­suk­ly­do­te – tuo­jau po rin­kimų rim­tai svars­ty­siu ga­li­mybę

lik­ti šia­me po­ste“, – prie­š kurį lai­ ką jis sakė dien­raš­čiui.

Sei­me nė nea­be­jo­ja­ma, kad Z.Vai­gaus­ko die­nos šia­me aukš­ ta­me po­ste jau su­skai­čiuo­tos. Juk į Z.Vai­gauską strėles lai­do ir vi­si trys vals­tybės va­do­vai. Pa­reigū­nu nu­si­vylė į šį po­stą va­sarą jį dar­syk pa­si­ūliu­si par­la­men­to pir­mi­ninkė Ire­na De­gu­tienė.

Vie­na išei­tis – tie­siog pa­skir­ ti naują VRK va­dovą. To grei­ čiau­siai ir im­sis nau­ja­sis Sei­mas.

Z.Vai­gaus­kas dėsto, kad, Sei­mui nu­trau­kus da­bar­tinės VRK įga­lio­ ji­mus, jie iš tiesų nu­trūktų tik tuo­ met, kai būtų su­da­ry­ta nau­ja VRK ir pa­tvir­tin­ti jos įga­lio­ji­mai. Ki­ tu at­ve­ju, anot Z.Vai­gaus­ko, grės­

tų be­val­dystė, juo­lab kad šiuo me­tu Rin­kimų ko­mi­si­ja dar tu­ri pa­tvir­ tin­ti daug svar­bių spren­dimų, su­ si­ju­sių su bu­vu­siais nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mais.

Be to, Z.Vai­gaus­kas vi­lia­si, kad su­ da­rant naują VRK Sei­mas at­si­žvelgs į liūdną pa­tirtį, kai ko­mi­si­ja su­da­ro­ ma prie­š pat rin­ki­mus į ją de­le­guo­ jant „vi­siš­kus nau­jo­kus“ ir ne­ski­ria­ ma de­ra­mo fi­nan­sa­vi­mo apy­gardų bei apy­lin­kių ko­mi­si­joms.

Pri­me­na­me, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas šeš­ta­dienį pa­skelbė iš­ vadą, ku­ria pri­pa­žin­ta, jog kai ku­ rie VRK spren­di­mai tvir­ti­nant Sei­ mo rin­kimų re­zul­ta­tus prie­šta­ra­vo įsta­ty­mams.

VD, BNS inf.

Amatų puoselėtojams – žalia šviesa Greta Gruodytė Tradicinių amatų centrų perspektyvos, tautinio paveldo produktų paklausa – tokias pagrindines problemas aptarė į metinį posėdį susirinkę Tautinio paveldo produktų tarybos nariai ir amatininkai iš visos Lietuvos.

Tradicinių amatų centrai steigiami pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ para­ ma.

Bus du nauji centrai Posėdyje nutarta įsteigti dar du tra­ dicinių amatų centrus – Kėdainiuose ir Trakuose. Gavus ES lėšų, šie centrai būtų įkurti dabar veiklai nepritaikytuo­ se pastatuose, juose ne tik virtų ama­ tininkų darbas, bet ir vyktų parodos, edukaciniai užsiėmimai, veiktų rank­ darbių krautuvėlės.

Pasak Tautinio paveldo produktų ekspertų komisijos narės Ingos Kriš­ čiūnienės, Kėdainiai dar XV a. buvo pagrindinių kelių sankryža. Šiame mieste stabtelėdavo keliau­ jantys į Rygą, Kaliningradą, čia veikė per 100 smuklių, o apie 300 amati­ ninkų darbavosi dešimtyje amatų centrų.

Dabar Kėdainiuose tokio šurmulio nėra, todėl atidarytas tradicinių ama­ tų centras vėl pagyvintų miestą. Šia­ me amatų centre planuojama gaminti sertifikuotus tautinio paveldo produk­ tus: pirštines, riešines, šiaudinius so­ dus, šakočius, žvakes. „Amatininkai čia užsiimtų ir py­ nikų pynimu. Tai labai retas ama­ tas, o produktai – brangūs“, – sakė I.Kriščiūnienė.

Trakuose amatų centras veiktų kar­ tu su Turizmo informacijos centru. Ša­ lia tilto į Trakų salos pilį esančiame pastate būtų pristatomas daugia­ tautis to krašto kultūros ir kulinari­ jos paveldas. Amatininkai čia ne tik užsiimtų keramikos gamyba, kiauši­ nių marginimu, žvakių liejimu, mez­ gimu bei kitais amatais, bet ir orga­ nizuotų muges.

Reikia sukurti tokią sistemą, kad amatininkai užsiimtų ne tik vienkartine edukacija, bet ir turėtų pameistrius, kurie perimtų jų žinias.

Dėmesys – plėtrai Kai šie du nauji centrai pradės veikti, iš viso Lietuvoje tradicinių amatų cen­ trų bus dvidešimt. „Amatų centro veikla turi apimti ne mažiau negu tris amatus ir daugiau negu pusė tautinio paveldo produktų turi būti sertifikuoti. Finansuojama iki 90 proc. šių centrų įkūrimo išlaidų. ES paramos iš viso bus skirta apie 12 mln. litų, iš jų 2,6 mln. litų jau panaudo­ ta. Amatų centrai dabar veikia beveik kas trečioje savivaldybėje, tačiau rei­ kia rūpintis jų ateitimi – plėtra, inves­ ticijomis į įrangą, žmones, mokymus“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgi­ ta Stakėnienė.

Norint, kad tradicinių amatų cen­ trai ne tik veiktų, bet ir klestėtų, Kul­

tūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė jiems patarė galvoti ne tik apie tautinio pa­ veldo vertybių kūrimą, bet ir apie jų realizavimą. „Pirmiausia kiekviename naujame amatų centre reikia pasamdyti po rin­ kodaros specialistą. Tautinio pavel­ do produktų prigaminta daug – kiek­ vienam gyventojui jau turbūt tektų po du medinius šauktus. Problema – kaip realizuoti savo produktus? Jeigu pro­ duktus siūlysime kaip suvenyrus ar do­ vanas, iš karto reikia galvoti apie jų įpakavimą, tai turi būti patrauklu“, – kalbėjo I.Seliukaitė.

Ji pridūrė, kad būtų naudinga, jei­ gu amatininkai prisimintų ir tuos amatus, kurie Lietuvoje ne tokie po­ puliarūs. „Reikia sukurti tokią sistemą, kad amatininkai užsiimtų ne tik vienkarti­ ne edukacija moksleiviams ar pavie­ nėms gyventojų grupėms, bet ir turėtų pameistrius, kurie perimtų jų žinias ir amatą“, – pabrėžė I.Seliukaitė.

Siūlo dirbti su turizmo sodybomis Etninės kultūros globos tarybos pir­ mininko pavaduotojas Vytautas Tu­ mėnas pridūrė, kad susirūpinti reikė­ tų ne tik tuo, kaip realizuoti produktus bei užtikrinti amatininkų žinių perdavi­ mą, bet ir etnologų poreikiu šalyje. „Reikėtų bendradarbiauti su Švie­ timo ir mokslo ministerija, nes dabar ruošiama nedaug etnologų, tačiau jų poreikis yra ir ateityje dar labiau augs – juk steigiami amatų centrai, svar­ bu, kad juose tyrimus atliktų ir dirb­ tų ekspertai, o ne bet kas“, – įsitiki­ nęs V.Tumėnas.

Tradiciniams amatams išsaugoti, populiarinti ir jų plėtrai padėti galėtų meistrų bendradarbiavimas su kaimo

Posėdis: amatų centrų perspektyvas ir didžiausias problemas aptarė Tautinio

paveldo produktų tarybos nariai ir rankdarbių meistrai iš visos Lietuvos.

Gretos Gruodytės nuotr.

turizmo sodybomis. Pasak Kaimo tu­ rizmo asociacijos prezidento Lino Ža­ baliūno, neseniai atliktas tyrimas pa­ rodė, kad gyventojai mielai ilsėtųsi specializuotose sodybose, tačiau šaly­ je jų yra vienetai. „Kaimo sodybai pradėti užsiimti amatais, pristatyti tautinį ar kulina­ rijos paveldą sunku. Sodybų šeimi­ ninkams galėtų padėti amatų centrų specialistai, juk šių centrų Lietuvo­ je dabar nemažai. Tuomet speciali­ zuotų kulinarijos paveldo, amatų ar kultūros paveldo kaimo turizmo so­ dybų atsirastų daugiau“, – sakė L.Žabaliūnas.

Pasak L.Žabaliūno, specializuoto­ mis kaimo turizmo sodybomis Lietu­ voje domisi ne tik vietos gyventojai, bet ir turistai iš užsienio.

Komentaras Algimantas Sakalauskas Skulptorius, sertifikuotų gaminių meistras, VšĮ „Meninė drožyba“ vadovas

M

ūsų viešoji įstaiga Prie­ nuose veikia jau 20 me­ tų. Buvome vieni iš pen­ kių pirmųjų, kurie teikėme paraišką gauti paramą. Ją gavome ir jau pradėjome projektą įgyvendinti. Į tvartelį svečio juk nekviesi, todėl už gautą paramą atnaujinome savo pa­ talpas, pagerinome aplinką. Dabar ga­ lime daugiau dėmesio skirti ir edukaci­ jai, organizuojame ekskursijas.

Užs. 1043713

9

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

ekonomika De­galų ­ kai­nos kri­to

Var­to­ji­mo prekės pi­go

€

Bend­rovė „Lu­koil“ po­pu­lia­riau­sią 95 mar­ kės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,85 li­to už litrą, ar­ba 13 centų pi­giau nei prie­š sa­vaitę. „Sta­toil“ de­ga­linė­se ben­zi­no kai­na su­mažė­jo 2 cen­tais, iki 4,95 li­to, „Or­len“ – 3 cen­tais, iki 4,94 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­ koil“ de­ga­linė­se kai­na­vo 4,53 li­to, ar­ba 9 cen­tais ma­žiau, „Sta­toil“ – 4,59 li­to, ar­ba 2 cen­tais ma­žiau, „Or­len“ – 4,58 li­to, ar­ba 2 cen­tais ma­žiau.

Var­to­ji­mo prekės ir pa­slau­gos Bal­ti­ jos vals­tybė­se pra­ėjusį mėnesį bran­ go Es­ti­jo­je, o pi­go – Lie­tu­vo­je. Lat­vi­ jo­je už­fik­suo­ta nu­linė mėne­sio inf­lia­ ci­ja. Na­cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­nybų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos var­to­tojų kainų in­dek­sas spalį nu­kri­to 0,2 pro­c., o Es­ ti­jos – pa­ki­lo 0,2 pro­c. Did­žiau­sia me­ tų inf­lia­ci­ja tebė­ra Es­ti­jo­je, ma­žiau­sia – Lat­vi­jo­je.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1698 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3262 JAV do­le­ris 1 2,7070 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7092 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9593 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2715 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7259 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5835 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8634

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0821 % +0,0694 % +0,0813 % –0,1916 % –0,0081 % –0,7285 % +0,2205 % +0,0490 % +0,0245 %

Griū­ties me­tinės: fi­nansų sis­te­ma at­si­laikė Užuot pa­kurs­čiu­si gy­ven­tojų bai­mes ir pa­ska­ti­nu­si gy­ven­to­jus ma­siš­kai at­siim­ ti indė­lius iš bankų, „Sno­ro“ griū­tis esą tik pa­di­di­no pa­si­tikė­jimą fi­nansų sis­te­ma.

Indė­lių apim­tis šiuo me­tu pa­sie­ku­si aukš­ tu­mas.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Prieš me­tus per šalį nu­vil­ni­ju­si ir iki šiol vi­siš­kai ne­nu­ri­mu­si „Sno­ro“ is­to­ri­ja, ki­taip nei tikė­ta­si, bankų sek­to­riui reikš­min­go smūgio ne­su­ davė. Dien­raš­čio kal­bin­tas Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas įsi­ti­kinęs, kad gy­ven­ to­jus nu­ra­mi­no skland­žiai su­vei­ku­ si indė­lių drau­di­mo sis­te­ma.

– Kaip šian­dien, pra­ėjus me­ tams nuo „Sno­ro“ griū­ties, ver­ ti­na­te šio ban­ko lik­vi­da­vi­mo ir bank­ro­to pro­ce­sus? Galbūt kai ku­rių veiksmų galė­jo būti im­ta­ si efek­ty­viau?

– Ma­nau, „Sno­ro“ klau­si­mas galė­ jo ir turė­jo būti išspręs­tas ge­ro­kai anks­čiau, nei mes tai pa­darė­me.

Bet spren­di­mas bu­vo tin­ka­mas, ir tai ro­do su­val­dy­ta si­tua­ci­ja Lie­tu­ vos fi­nansų rin­ko­je. Po­vei­kis bankų sis­te­mai bu­vo tik­rai trum­pa­lai­kis ir ge­ro­kai ma­žes­nis, nei mes pro­gno­za­ vo­me, „Sno­ro“ at­vejį ly­gin­da­mi su ana­lo­gais už­sie­nio vals­tybė­se. Aki­ vaiz­du, kad iš­kart po Naujųjų me­ tų sis­te­ma sta­bi­li­za­vo­si. Tai­gi, iš šių dienų per­spek­ty­vos žiū­rint, „Sno­ ro“ griū­tis jau yra is­to­ri­ja. Ir aš la­ bai džiau­giuo­si, kad veiks­mai, ku­rių ėmėmės, lei­do pa­mirš­ti šį slo­gutį.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai yra pir­ma­sis to­kio mas­to įvy­kis ir todėl spren­di­mai tam tik­ru po­ žiū­riu bu­vo eks­pe­ri­men­ti­niai?

– Lie­tu­va dar 1996 m. bu­vo iš­gy­ ve­nu­si bankų krizę, ta­čiau „Sno­ro“ bank­ro­tas bu­vo pir­ma­sis to­kio mas­ to įvy­kis per 15 metų. Tai­gi šis at­ve­jis išs­kir­ti­nis. Be to, pra­kti­ko­je pri­taikė­ me tuo me­tu už­fik­suo­tas ir į teisės ak­tus nu­gu­lu­sias prie­mo­nes, tai­gi tai vi­siems bu­vo nau­ja pa­tir­tis.

– Minė­jo­te, kad „Sno­ro“ klau­ si­mas galė­jo būti išspręs­tas anks­čiau. Ar kal­ba­te apie bank­ ro­to pro­cesą?

– Ne, aš kal­bu apie „Sno­ro“ prie­ žiūrą. Juk su šiuo ban­ku su­si­ju­sios pro­ble­mos, ma­tyt, neat­si­ra­do per vie­ ną naktį ar vieną dieną – jos kaupė­ si, ta­čiau galbūt nu­si­kals­ta­mi veiks­ mai iš­ryškė­jo tik 2011 m. ru­denį.

Ki­ta ver­tus, tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­ te „Sno­ro“ is­to­ri­ja nėra išs­kir­tinė –

tu­ri­me daug pa­vyzd­žių, kai ge­ro­ kai ga­lin­gesnės di­des­nių vals­ty­bių prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos ne­su­žiūrė­jo nu­si­kals­ta­mos veik­los. Pa­vyzd­žiui, Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se vie­ ną gar­siau­sių fi­nan­si­nių pi­ra­mid­žių tik­ri­no Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras, ta­ čiau ji vis dėlto bu­vo rea­li­zuo­ta.

– Ar dėl „Sno­ro“ is­to­ri­jos im­ta­si griež­tesnės bankų kont­rolės?

– Nuo šių metų pra­džios fi­nan­sinė prie­žiū­ra yra kon­so­li­duo­ta, t. y. vi­si fi­nansų rin­kos su­bjek­tai pri­žiū­ri­mi Lie­tu­vos ban­ko, jo ran­ko­se taip pat su­telk­ta visų fi­nan­si­nių pa­slaugų prie­žiū­ra. Ta­čiau ši fi­nansų rin­kos prie­žiū­ros re­for­ma įvyk­dy­ta ne­prik­ lau­so­mai nuo „Sno­ro“ įvy­kių. Tie­siog aki­vaiz­du, kad kon­so­li­duo­ta prie­žiū­ ra to­kios ma­žos at­vi­ros eko­no­mi­kos vals­tybė­je yra efek­ty­viau­sia.

Lie­tu­vos ban­ko prie­žiū­ra da­bar re­mia­si ri­zi­kos val­dy­mu, o kar­tu su kas­die­ne vyk­do­ma prie­žiū­ra mes tai­ko­me ir tam tikrą sis­temą, leid­žian­čią iden­ti­fi­kuo­ti ri­zi­kas konk­ re­čiuo­se su­bjek­tuo­se. Pas­te­bi­me, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ga­na daug dėme­sio rei­ka­lau­ja kre­di­to unijų fron­tas.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Po­vei­kis bankų sis­te­ mai bu­vo trum­pa­lai­ kis ir ge­ro­kai ma­žes­nis, nei mes pro­gno­za­vo­ me, „Sno­ro“ at­vejį ly­gin­da­mi su ana­lo­gais už­sie­nio valstybėse.

– Ar pa­stebė­jo­te, kad ir pa­tys ban­ kai galbūt ėmėsi elg­tis ki­taip?

– Ne­ma­nau, kad bankų veik­los po­ ky­čiai su­si­ję su „Sno­ru“, – at­sar­ges­ nis kre­di­ta­vi­mo ri­zi­kos ver­ti­ni­mas po to, kai bu­vo ši­taip bea­to­dai­riš­ kai sko­li­na­ma, yra grei­čiau bend­ra ten­den­ci­ja, krizės pa­mo­kos. Šiuo me­tu mus džiu­gi­na švie­sus ho­ri­zon­tas kre­di­ta­vi­mo sri­ty­je – nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja leid­žia tikė­ tis au­gi­mo. Namų ūkių kre­di­ta­vi­ mas vis dar trau­kia­si, – žmonės la­bai at­sargūs, todėl būsto pa­skolų grąži­nama dau­giau nei pa­sii­ma­ ma, – bet vers­lo įmo­nių kre­di­ta­vi­ mas nuo­sai­kiai didė­ja. Ma­nau, toks

Įpras­ta: Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko V.Va­si­liaus­ko ma­ny­mu, tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te „Sno­ro“ is­to­ri­

ja nėra išs­kir­tinė, nes pa­na­šių at­vejų neiš­ven­gia net ir daug di­desnės už­sie­nio ša­lys.

at­sar­gus au­gi­mas yra po­zi­ty­vus ir vi­siš­kai ati­tin­ka mūsų in­te­re­sus.

– Minė­jo­te, kad po­ky­čiai fi­ nansų rin­ko­je dėl „Sno­ro“ bank­ro­to bu­vo trum­pa­l ai­ kiai. Ar tai reiš­kia, kad žmonės grei­tai at­si­kratė bai­mių lai­ky­ ti pi­ni­gus ban­ke ir su­grįžo prie anks­tes­nių įpro­čių?

– Ma­nau, kad di­delę reikšmę turė­ jo rea­li­zuo­tas indė­lių drau­di­mo me­cha­niz­mas. Po „Sno­ro“ įvy­kio žmonės pa­matė, kad drau­di­mo sis­ te­ma su­veikė taip, kaip turėtų pa­ gal įsta­tymą. Todėl indė­lių sis­te­mos ten­den­ci­jos yra tei­gia­mos: nau­jau­ si spa­lio duo­me­nys ro­do, kad indė­ lių su­mos ban­kuo­se pra­no­ko sumą, fik­suotą iki „Sno­ro“ griū­ties, ir ap­ skri­tai pa­siekė aukš­tu­mas vi­sos ša­ lies is­to­ri­jos kon­teks­te.

– Per­ša­si min­tis, kad „Sno­ro“ griū­tis, turė­ju­si su­kel­ti ne­pa­ si­tikė­jimą vi­su bankų sek­to­ riu­mi, lėmė at­virkš­tinę žmo­ nių reak­ciją.

– Iš prin­ci­po taip ir yra. Nors indė­ lių palū­kanų kri­ti­mas pa­ste­bi­mas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­lio rin­ko­se, indė­liai au­ga. O palū­ka­ nos krin­ta, nes rin­ko­se yra la­bai daug pi­nigų, ir Lie­tu­vo­je vei­kian­ tys ban­kai tu­ri lik­vi­du­mo per­tek­lių.

Pak­lau­sa čia nėra to­kia di­delė, kad galėtų ab­sor­buo­ti visą lik­vi­du­mo ro­diklį. Tie­sa, aš ma­nau, kad ma­ žos indė­lių palū­ka­nos pa­ska­tins at­ si­gręžti į al­ter­na­ty­vas.

– Ar yra ap­skai­čiuo­ti ne­draustų indė­li­ninkų – pa­prastų gy­ven­

tojų ir įmo­nių – pra­ra­di­mai žlu­ gus „Sno­rui“?

– Skai­čia­vo­me, kad „Sno­ro“ įta­ ka galėtų siek­ti iki 0,5 pro­c. ša­lies bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, ta­čiau šiuo me­tu ma­to­me, kad po­vei­kis bu­ vo ge­ro­kai ma­žes­nis. Ma­tyt, reikėtų skai­čiuo­ti, kiek konk­re­čiai žmo­nių ir vers­lo įmo­nių bu­vo pa­dėję indė­lių, vir­ši­jan­čių draud­žiamąją sumą, ir kas nu­ti­ko in­ves­ta­vu­siems į ver­ty­ bi­nius po­pie­rius. Dėl kai ku­rių kre­ di­to­rių pra­ra­dimų vyks­ta teis­mi­niai pro­ce­sai, ta­čiau tai nor­ma­lu ir jie bus išspręs­ti. O kam tai bus pa­lan­ ku – kre­di­to­riui ar bank­ru­ta­vu­siam „Sno­rui“, pa­ma­ty­si­me atei­ty­je.

– Galbūt ga­li­te pro­gno­zuo­ti, ka­da vals­tybė su­si­grąžins šiuos pra­ra­di­mus?

– Tai pri­klau­sys nuo to, kaip į prie­ kį judės bank­ro­to pro­ce­sas. Spren­ di­mas dėl ban­ko lik­vi­da­vi­mo jau įsi­ga­liojęs, tai­gi da­bar kre­di­to­rių ko­mi­te­tas ir bend­ra rin­kos si­tua­ci­ ja lems, kaip grei­tai bus rea­li­zuo­tas „Sno­ro“ tur­tas. Kios­ke­liai jau par­ duo­ti Lie­tu­vos pa­štui, todėl da­bar, ma­tyt, sa­vo eilės lau­kia „Fi­nas­ta“.

Ki­ta ver­tus, ir nuo Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo dėl kre­di­to­rių ei­ lės pri­klau­sys, kaip grei­tai bus pa­ ten­kin­ti vals­tybės ir kitų kre­di­to­rių kre­di­to­ri­niai rei­ka­la­vi­mai.

– Sklandė šne­kos, kad „Sno­ro“ bend­ro­ves galėtų nu­si­pirk­ti Es­ ti­jos ka­pi­ta­lo fi­nan­si­nio tur­to val­dy­mo ir kon­sul­ta­cijų įmonė „Red­ga­te Ca­pi­tal“. Ka­da ga­li­ ma tikė­tis rea­lių in­ves­tuo­tojų veiksmų?

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Į šį klau­simą galėtų at­sa­ky­ti bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius ir kre­di­to­ rių ko­mi­te­tas, nes Lie­tu­vos ban­kas šiuo­se pro­ce­suo­se ne­da­ly­vau­ja. Ki­ ta ver­tus, vi­sus po­ten­cia­lius pirkė­jus mes ra­gi­na­me kreip­tis ir į mus, nes no­rint įsi­gy­ti bend­ro­ves ar už­baig­ ti san­do­rius rei­kia Lie­tu­vos ban­ ko su­ti­ki­mo. Vis dėlto kol kas ne­ su­laukė­me nė vie­no pra­šy­mo dėl, pa­vyzd­žiui, „Fi­nas­tos“ pir­ki­mo, ir tai ma­ne la­bai ste­bi­na. Kar­tais su­si­ da­ro įspūdis, kad po­ten­cialūs pirkė­ jai kaž­ko lau­kia, nors aš ne­įsi­vaiz­ duo­ju, ko. Juk efek­ty­viau­sia pro­cesų im­tis kar­tu: dėl bend­rovės įsi­gi­ji­mo šnekė­tis su bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riu­mi ir tuo pat me­tu tvar­ky­ti for­ ma­lias pro­cedū­ras, ku­rių rei­kia no­ rint gau­ti Lie­tu­vos ban­ko su­ti­kimą.

– Skai­čiuo­ta, kad „Sno­re“ trūksta 3,9 mlrd. litų, ta­čiau ir jūs pa­ts anks­čiau esa­te minė­ jęs, jog pa­si­gen­da­mo tur­to ver­ tė dar ga­li keis­tis. Ko­kių po­ky­ čių atei­ty­je ga­li­ma tikė­tis?

– Pir­mie­ji pra­ras­to tur­to vertės skai­ čiai bu­vo minė­ti Lie­tu­vos ban­kui bend­rau­jant su ki­to­mis vals­ty­binė­ mis prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl ver­ ty­bi­nių po­pie­rių. Sa­vai­me su­pran­ ta­ma, įžen­gus į banką ir pa­ma­čius rea­lią si­tua­ciją skai­čiai galė­jo kis­ti.

Ga­liau­siai aki­vaiz­du, kad vyks­tant bank­ro­to pro­ce­sui vertės dy­dis kei­ čia­si, nes „Sno­ras“ veikė tarp­tau­ti­ niu mas­tu ir san­ty­kiai su įvai­rio­mis ju­ris­dik­ci­jo­mis si­tua­ciją tik ap­sun­ ki­na. Ta­čiau priim­da­mi spren­dimą kreip­tis į teismą dėl bank­ro­to by­los iškė­li­mo mes bu­vo­me ir vis dar esa­ me tik­ri, kad ban­kas bu­vo ne­mo­kus.

10

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Is­to­ri­nis „Žal­gi­rio“ star­tas – 5:0 Vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­ gos tur­ny­ro 1-ąjį ra­tą be nuo­sto­ lių bai­gė trys ko­man­dos, tarp jų – ir daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­ nas Kau­no „Žal­gi­ris“.

Kau­nie­čiai C gru­pė­je lai­mė­jo vi­ sas pen­ke­rias rung­ty­nes. Tai kol kas ge­riau­sias „Žal­gi­rio“ star­ tas Eu­ro­ly­go­je per klu­bo is­to­ri­ją.

B gru­pė­je dar nė kar­to ne­suk­lu­ po Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“, D gru­pė­je – „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ krep­ši­nin­kai. „Žal­gi­ris“ 5-aja­me tu­re sve­ čiuo­se 77:64 par­klup­dė Stam­bu­ lo „Ana­do­lu Efes“ eki­pą. 21 taš­ką nu­ga­lė­to­jams pel­nė Mar­ko Po­po­ vi­čius, pa­tai­kęs net 7 tri­taš­kius iš 10. Trem­mel­las Dar­de­nas su­rin­ko 16 taš­kų, Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius – 15. Aikš­tės šei­mi­nin­kų gre­to­ se pa­si­žy­mė­jo Se­mi­has Er­de­nas, pel­nęs 20 taš­kų. „Kai esi ne­pa­ty­ręs ne­sėk­mės, var­žo­vai rung­ty­niau­ja daug kie­ čiau, no­ri ta­ve įveik­ti ir ati­duo­ da vi­sas jė­gas. To­dėl ši Stam­bu­ le pa­siek­ta per­ga­lė ypač svar­bi, – tei­gė „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za. – Žai­dė­ me su ko­man­da, tu­rin­čia il­gą at­ sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lį, ga­lin­čia nau­do­tis įvai­riais gink­lais. Ta­ čiau krep­ši­ny­je žai­džia­me pen­ ki prieš pen­kis, o ne prieš sep­ty­ nis ar aš­tuo­nis. Esu pa­ten­kin­tas, kaip „Žal­gi­ris“ gy­nė­si pa­sku­ti­nius tris kė­li­nius – per juos var­žo­vai ne­pel­nė dau­giau nei po 15 taš­kų.

Bū­tent gy­ny­ba mums pa­de­da lai­ mė­ti, o puo­lant vie­ną die­ną į prie­ kį ga­li ves­ti Mar­ko, ki­tą – Ri­mas, bro­liai Lav­ri­no­vi­čiai ar ku­ris ki­tas žai­dė­jas.“ Eu­ro­ly­gos re­gu­lia­rio­jo se­zo­no penk­to­sios sa­vai­tės nau­din­giau­ siu žai­dė­ju ta­po 31 ba­lą su­rin­kęs Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ gy­nė­jas 28-erių me­tų 188 cm ūgio ame­ri­ kie­tis Bob­by Brow­nas.

Bū­tent gy­ny­ba mums pa­de­da lai­ mė­ti, o puo­lant vie­ ną die­ną į prie­kį ga­ li ves­ti Mar­ko, ki­tą – Ri­mas, bro­liai Lav­ ri­no­vi­čiai ar ku­ris ki­tas žai­dė­jas.

Sie­nos krep­ši­nin­kai sve­čiuo­ se 101:66 su­triuš­ki­no Kęs­tu­čio Kem­zū­ros tre­ni­ruo­ja­mą Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“ eki­pą, o B.Brow­nas pel­nė 27 taš­kus, at­li­ko 7 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus, sy­kį su­kly­do, du­kart pra­si­žen­gė ir iš­ pro­vo­ka­vo 5 var­žo­vų pra­žan­gas.

Eu­ro­ly­gos ant­rą­jį ra­tą „Žal­gi­ris“ pra­dės lapk­ri­čio 15-ąją rung­ty­nė­ mis Kroa­ti­jo­je su Zag­re­bo „Ce­de­ vi­ta“, o Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ sa­vo are­no­je – su Mask­vos CSKA. VD inf.

Vil­niaus „Ki­birkš­ ties-VI­ČI-IKI“ ko­ man­dos ka­pi­to­nei Kris­ti­nai Veng­ry­ tei ita­lų kal­ba pra­ ver­čia ir Lie­tu­vo­je – lais­va­lai­kiu krep­ši­ nin­kė kar­tais tam­pa ver­tė­ja.

Ka­pi­to­nė: K.Veng­ry­tės tei­gi­mu, „Ki­birkš­ties-VI­ČI-IKI“ ko­man­da tu­ri re­

zer­vų žais­ti ko­ky­biš­kes­nį krep­ši­nį.

K.Veng­ry­tė: no­riu mė­gau­tis krep­ši­niu Ba­lys Šmi­gels­kas

žiū­rė­ti fil­mus ori­gi­na­lo kal­ba. Kar­ tais pa­ver­tė­jau­ju gy­vai ar raš­tu.

186 cm ūgio puo­lė­ja ke­tu­ris se­zo­ nus (2006–2010 m.) at­sto­va­vo Ita­ li­jos klu­bams – 2-osios ly­gos Sie­ nos „Con­sum.it“ ir 1-osios ly­gos Nea­po­lio „Bas­ket Vo­me­ro“. Be to, K.Veng­ry­tė tu­ri ir mo­de­lio dar­bo pa­tir­ties – da­ly­va­vo įvai­rio­se rek­ la­mos kam­pa­ni­jo­se, nu­kon­ku­ra­vu­si šim­tus var­žo­vių, bu­vo ta­pu­si Ita­li­ jos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos vei­du.

– Jū­sų klu­bas šį se­zo­ną iš­si­kė­ lė am­bi­cin­gus tiks­lus – lai­mė­ ti Lie­tu­vos čem­pio­na­tą, tau­rės tur­ny­rą bei tap­ti Bal­ti­jos ly­gos čem­pio­nė­mis, ge­rai pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pos tau­rės var­žy­bo­se. Ar tai – įvyk­do­mos už­duo­tys?

– Mū­sų ko­man­da su­si­bū­rė tik per­ nai, bet jau ta­po Lie­tu­vos vi­ce­čem­ pio­ne, o šie­met dė­ka Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės bei ki­tų rė­mė­jų da­ly­ vau­ja­me ir Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ re. Žen­gia­me į prie­kį, bet, no­rint ko nors pa­siek­ti tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, rei­kia šiek tiek di­des­nio įdir­bio nei vie­nas sėk­min­gas se­zo­nas Lie­tu­ vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­go­je. Be to, tu­ri­me re­zer­vų – ma­nau, kad ga­li­ me žais­ti ko­ky­biš­kes­nį krep­ši­nį. Ko­ man­do­je nė­ra ryš­kių žvaigž­džių ar iš­skir­ti­nių ta­len­tų, to­dėl pri­va­lo­me puo­se­lė­ti ko­man­di­nį žai­di­mą. Ko­ lek­ty­vas šau­nus. Nors mū­sų cha­ rak­te­riai ir as­me­ny­bės – skir­tin­gi, ta­čiau su­ta­ria­me pui­kiai. Sten­ gia­mės nuo­lat pa­lai­ky­ti vie­na ki­tą, ypač kai sun­ku ir ne­si­se­ka.

b.smigelskas@diena.lt

– Kris­ti­na, ar pa­siilgs­ta­te tų me­tų ir sce­nos spin­de­sio, dė­ me­sio? – pa­klau­sė­me „Ki­birkš­ ties-VI­ČI-IKI“ ka­pi­to­nės.

Ko­lek­ty­vas šau­nus.

Nors mū­sų cha­rak­ te­riai ir as­me­ny­bės – skir­tin­gi, ta­čiau su­ ta­ria­me pui­kiai.

– Ita­li­jos pa­siil­gau, o dė­me­sio ar spin­de­sio – ne­la­bai. Bu­vo sma­ gių aki­mir­kų, su­ti­kau ge­rų, įdo­mių žmo­nių, bet vis­kam – sa­vas lai­kas. Į praei­tį per daug ne­si­dai­rau.

Bro­lis: nau­din­giau­sias „Žal­gi­rio“ žai­dė­jas po Eu­ro­ly­gos pir­mo­jo ra­

to – D.Lav­ri­no­vi­čius.

B gru­pė

A gru­pė Komanda

1. „Real“ 2. „Chim­ki“ 3. „Fe­ner­bahç­e ül­ker“ 4. „Ma­poo­ro“ 5. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 6. „Union Olim­pi­ja“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

4 3 3 2 2 1

1 2 2 3 3 4

422:381 374:376 379:384 362:354 372:380 367:401

1. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 2. „Uni­ca­ja“ 3. „Mon­te­pas­chi“ 4. AL­BA 5. „Elan Cha­lon“ 6. „As­se­co Pro­kom“

C gru­pė Komanda

1. „Žal­gi­ris“ 2. „Ana­do­lu Efes“ 3. „Olym­pia­cos“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 5. „Ca­ja La­bo­ral“ 6. „Ce­de­vi­ta“

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Perg.

Pral.

Taškų sant.

5 4 2 2 1 1

0 1 3 3 4 4

416:347 403:389 433:409 370:375 381:419 354:418

Perg.

Pral.

Taškų sant.

5 4 3 2 1 0

0 1 2 3 4 5

377:311 372:350 358:360 359:384 336:360 351:388

D gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

5 3 3 2 1 1

0 2 2 3 4 4

415:345 398:359 381:406 406:417 380:399 352:406

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. CSKA 3. „Be­sik­tas JK“ 4. „Bro­se Bas­kets“ 5. „Lie­tu­vos ry­tas“ 6. „Par­ti­zan mt:s“

bcki­birks­tis.lt nuo­tr.

– Ko­kių komp­li­men­tų su­lau­ kia­te daž­niau – už žai­di­mą ar iš­vaiz­dą?

– Ar­ti­mie­ji pa­gi­ria už ge­rus dar­bus, ma­lo­nias smulk­me­nas, kar­tais – ir už žai­di­mą.

– Jūs ži­no­ma ir kaip po­lig­lo­tė.

Kiek mo­ka­te už­sie­nio kal­bų? Ar tai pra­ver­čia kas­dien bend­rau­ jant?

– Iki tik­ro­sios po­lig­lo­tės man to­ lo­ka. Ge­rai mo­ku tik ang­lų ir ita­lų kal­bas. Taip pat kal­bu ru­siš­kai ir ga­na pra­stai is­pa­niš­kai. Šiais lai­ kais tai – nie­ko ypa­tin­go. Kal­bų iš­mo­kau gy­ven­da­ma už­sie­ny­je, tik ru­sų kal­bos vai­kys­tė­je iš­mo­kė te­le­ vi­zo­rius ir kie­mo vai­kai. Mo­kė­ti už­ sie­nio kal­bų – di­de­lis pra­na­šu­mas ir ma­lo­nu­mas. Mėgs­tu skai­ty­ti ir

– Kaip pri­ta­po le­gio­nie­rės?

– Įžai­dė­jai Sa­kel­lie Da­niels tai – jau ant­ra­sis se­zo­nas Lie­tu­vo­je, tad ga­li­ma sa­ky­ti, kad ji vie­ti­nė. Ame­ ri­kie­tė – pui­kaus cha­rak­te­rio mer­

gi­na. Su ja leng­va bend­rau­ti tiek aikš­tė­je, tiek už jos ri­bų. Ce­les­te Tra­han-Da­vis mū­sų ša­ly­je rung­ty­ niau­ja pir­mą se­zo­ną. Jai ne­leng­va įsi­lie­ti į vi­siš­kai nau­ją ko­lek­ty­vą, nes Ce­les­te pra­tu­si prie kiek ki­to­ kio žai­di­mo sti­liaus, tad daug ko­ le­giš­kai dir­ba­me ir sten­gia­mės jai pa­dė­ti per­pras­ti mū­sų sis­te­mą.

– Ko­kių aukš­tu­mų kaip krep­ši­ nin­kė dar no­ri­te pa­siek­ti?

– Ma­no tiks­lai pa­pras­ti: no­riu mė­ gau­tis krep­ši­niu ir iš­ko­vo­ti kuo dau­giau per­ga­lių. Su­si­mąs­tau ir apie atei­tį – ką veik­čiau bai­gu­si pro­fe­sio­na­lios spor­ti­nin­kės kar­je­ rą, ta­čiau kol kas ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti nie­ko konk­re­taus.

– Kaip ver­ti­na­te nau­jas krep­ši­ nin­kių ap­ran­gos ma­das?

– Gra­žu, jei ap­ran­gos, ne­var­žy­da­ mos ju­de­sių ir ne­že­min­da­mos žmo­ gaus oru­mo, kaž­kiek iš­ryš­ki­na kū­ no li­ni­jas. Tai pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti įdo­mu žiū­ro­vams. Man, kaip krep­ši­nin­kei, svar­bu ge­rai ir pa­to­ giai jaus­tis žai­džiant aikš­tė­je.

– Ar jums po tre­ni­ruo­čių ir var­ žy­bų pa­kan­ka­mai lie­ka lai­ko as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui, lais­ va­lai­kiui?

– Lai­ko už­ten­ka vis­kam, te­rei­kia mo­kė­ti jį su­val­dy­ti.

Vilniečių per­ga­lė 53 taš­kų per­sva­ra Vil­niaus „Ki­birkš­ties-VI­ČI-IKI“ ko­man­da Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­na­te lai­mė­jo jau še­še­rias rung­ty­nes iš ei­lės.

Šeš­tą­ją per­ga­lę vil­nie­tės iš­ko­vo­ jo Kau­ne, kur 103:50 su­triuš­ki­ no „Ais­tes-LSU“. Nugalėtojoms Kristina Veng­ry­tė pelnė 19 taš­ kų (5/7 dvi­taš­kių, 3/3 tri­taš­kių), Mantė Kve­de­ra­vi­čiū­tė – 16, Vita Kuk­tie­nė – 15 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­

liai), Greta Šnio­kai­tė (6 re­zul­ta­ ty­vūs per­da­vi­mai) ir Vitalija Vaš­ čiū­nai­tė (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) po 10. „Ke­lis kar­tus pa­si­mo­kė­me, kai ne­nu­si­teik­da­vo­me rung­ty­nėms ir mums kil­da­vo pro­ble­mų. To­dėl šį­kart žai­dė­joms ak­cen­ta­vau, kad to­kių da­ly­kų ne­bū­tų. Džiau­giuo­ si, kad jos ma­ne pui­kiai su­pra­to“, – po rung­ty­nių kal­bė­jo „Ki­birkš­ ties-VI­ČI-IKI“ vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Ta­das Stan­ke­vi­čius.

VD inf.

11

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

sportas Vil­nie­čiams – ­ si­dab­ras

Ra­di­ka­lios ­ nau­jo­vės

V.Klyč­ko ­ vėl lai­mė­jo

Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo ša­ lies A fut­bo­lo ly­gos čem­pio­na­ to si­dab­rą. Tai paaiš­kė­jo va­ kar po pa­sku­ti­nio tu­ro rung­ty­ nių, ku­rio­se vil­nie­čiai 2:1 įvei­ kė Aly­taus „Dai­na­vą“. Auk­są pel­nė Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nas“, 2:0 nu­ga­lė­jęs Pak­ruo­jo „Kruo­ ją“. Tre­čia – Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­va“.

Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio aso­cia­ ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­BA) val­dy­ ba nu­spren­dė, kad nuo 2017ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­tai bus ren­gia­mi kas ket­ve­rius me­tus, o Eu­ro­pos rink­ti­nių at­ran­ka į 2020 m. ir į ki­tas vė­liau vyk­ sian­čias olim­pi­nes žai­dy­nes bus ren­gia­ma pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se.

Pro­fe­sio­na­lų bok­so sun­kaus svo­rio ka­te­go­ri­jos ti­tu­li­nė­ je dvi­ko­vo­je pa­gal WBA, WBO ir IBF ver­si­jas uk­rai­nie­tis Vla­ di­mi­ras Klyč­ko per 12 raun­ dų taš­kais – 120:107, 120:107, 119:109 – pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti len­ką Ma­rius­zą Wa­chą. Dvi­ko­ vą Ham­bur­ge ste­bė­jo 16 tūks­ tan­čių žiū­ro­vų.

M.Sa­ka­laus­kas su­si­grą­ži­no čem­pio­no dir­žą Tarp­tau­ti­nia­me bu­ ši­do „FC HE­RO’s 2012“ tur­ny­re lie­ tu­viai bu­vo ne­nu­ ga­li­mi, o Min­dau­ gas Sa­ka­laus­kas, ko­ vo­jęs dėl Eu­ro­pos čem­pio­no ti­tu­lo, įvei­kė len­ką To­mas­ zą Szep­kows­kį.

Sąskaitos: M.Sakalauskas atsirevanšavo lenkui T.Szep­kows­kiui.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

„King of Kings“ (KOK) čem­pio­ no dir­žą po me­tų per­trau­kos su­si­ grą­ži­nęs M.Sa­ka­laus­kas džiau­gė­si per­ga­lin­gu su­grį­ži­mu į rin­gą. „T.Szcep­kows­kis prieš pen­kias sa­vai­tes Mol­do­vo­je įvei­kė mu­ ay thai čem­pio­ną Dmit­ri­jų Be­ zą. Len­kas vi­sa­da iš­si­sky­rė fi­zi­ nė­mis sa­vy­bė­mis ir itin stip­riais ko­jų smū­giais. Tad šį­kart man, ne­se­niai at­si­ga­vu­siam po trau­ mos, bu­vo di­džiu­lis iš­ban­dy­mas.

Dar ne­žiū­rė­jau ko­vos vaiz­do įra­ šo, ta­čiau, at­ro­do, vis­ką at­li­kau

ne­blo­gai“, – sa­kė lie­tu­vis. Nu­ ga­lė­to­jas bu­vo pa­skelb­tas po tri­jų raun­dų – du tei­sė­jai per­ga­lę sky­ rė M.Sa­ka­laus­kui, vie­nas pa­skel­bė ly­gią­sias. Ta­čiau, pa­sak Min­dau­go, pa­pil­do­mas raun­das jo ne­bū­tų iš­ gąs­di­nęs. „Praė­ju­sių me­tų tur­ny­re te­ko ko­ vo­ti net du ekst­ra raun­dus. Per sa­vo kar­je­rą esu su­si­dū­ręs su dar stip­ res­niais prie­ši­nin­kais nei T.Szep­ kows­kis“, – tei­gė Lie­tu­vos bu­ši­do meist­ras.

Tur­ny­re Vil­n iu­je neiš­veng­ ta ir už­ku­li­si­nių žai­di­mų. Ja­po­nas Tos­hi­hi­ras Shi­mi­zu prieš dvi­ko­vą su Ig­nu Ba­ry­su in­ter­ne­te pa­skel­bė

vaiz­do įra­šą, ku­ria­me de­monst­ra­ ty­viai plė­šė nuo­trau­ką su lie­tu­vio at­vaiz­du.

Lie­t u­v is ne­pa­b ū­go var­ž o­vo ir, ant­ra­ja­me raun­de at­li­kęs skaus­ min­g ą veiks­m ą, aki­vaiz­d žia per­sva­ra anks­č iau lai­ko įvei­k ė ja­p o­n ą. T.Shi­m i­z u bu­vo ne­pa­ ten­kin­tas – esą tei­sė­jas pa­sku­bė­ jo nu­trauk­ti ko­vą. I.Ba­ry­so nuo­ mo­ne, jei ne ar­bit­ro spren­di­mas, var­žo­vas grei­tai bū­tų ne­te­kęs są­ mo­nės. Įs­pū­din­gai pa­si­ro­dė To­mas Pa­ ku­tins­kas – jis olan­dą Mar­cą Blaau­wą no­kau­ta­vo jau 11-ąją dvi­ ko­vos se­kun­dę.

Alfredo Pliadžio nuotr.

„FC HE­RO’s 2012“ re­zul­ta­tai Min­dau­gas Sa­ka­laus­kas įvei­kė To­

Min­dau­gas Verž­bic­kas nu­ga­lė­jo

mas­zą Szcep­kows­kį (Len­ki­ja).

Ty­re­ną Pal­me­rį (Ang­li­ja).

Ma­tas Ste­bu­liaus­kas no­kau­ta­vo

Ka­ro­lis Liu­kai­tis nu­ga­lė­jo Ja­ros­la­

Da­mia­ną Mat­wiejc­zu­ką (Len­ki­ja).

wą Za­vod­nį (Len­ki­ja).

Mak­si­mas Ne­vo­lia no­kau­ta­vo

Mar­ty­nas Kny­ze­lis nu­ga­lė­jo Uku

Scot­tą Stribb­lin­gą (Ang­li­ja).

Jur­jen­da­lą (Es­ti­ja).

Ig­nas Ba­ry­sas no­kau­ta­vo Tos­hi­hi­

Dei­vi­do Da­ny­los ir Elias­zo Jan­

rą Shi­mi­zu (Ja­po­ni­ja).

Teo­do­ras Aukš­tuo­lis no­kau­ta­vo

kows­kio (Len­ki­ja) dvi­ko­va bai­gė­si ly­gio­sio­mis.

Hend­ri­ką Osch­man­ną (Vo­kie­ti­ja).

bei To­le­ge­no Akyl­be­ko­vo (Ka­

To­mas Pa­ku­tins­kas no­kau­ta­vo

zachs­ta­nas) ir Ni­ki­tos Pet­ro­vo (Lat­ vi­ja) dvi­ko­va bai­gė­si ly­gio­sio­mis.

Mar­cą Blaau­wą (Olan­di­ja).

Pir­ma­vo, bet pra­lai­mė­jo Kau­no „AC­ME-Žal­gi­rio“ ran­ki­nin­ kės, po 23 me­tų per­trau­kos vėl grį­ žu­sios į Eu­ro­pos tur­ny­rą, bu­vo per žings­nį nuo per­ga­lės, bet pa­ty­rė ap­mau­džią ne­sėk­mę.

Neį­vei­kė: „AC­ME-Žal­gi­rio“ žai­dė­jos (ža­li marš­ki­nė­liai) 2-aja­me kė­li­ny­

je daž­niau stri­go če­kių gy­ny­bos gniauž­tuo­se.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Eu­ro­pos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos (EHF) „Iš­šū­kio“ tau­rės tur­ny­ro 2-ojo at­ ran­kos eta­po pir­mo­sios dvi­ko­vos su Mos­to „Ba­nik“ (Če­ki­ja) eki­pa 46-ąją mi­nu­tę pir­ma­vu­sios 22:18, žal­gi­rie­tės neįt­vir­ti­no sa­vo pra­na­ šu­mo ir pra­lai­mė­jo 25:29.

Pa­ti­ki­mos gy­ny­bos ir sėk­min­gai žai­du­sios var­ti­nin­kės Vi­tos Ur­bo­ nai­tės dė­ka „AC­ME-Žal­gi­ris“ bu­ vo prie­ky­je 1–3 įvar­čių skir­tu­mu.

Vis dėl­to dau­giau ly­gia­ver­čių žai­ dė­jų tu­rin­ti Mos­to ko­man­da pe­ rė­mė ini­cia­ty­vą ir 53-ią­ją min. iš­ ly­gi­no – 24:24. Per ant­rą­jį kė­li­nį kau­nie­tėms dau­giau­sia rū­pes­čių kė­lė Mar­ti­na Vys­lou­ži­lo­va ir Ha­na Mar­tin­ko­va – jos abi pel­nė 9 įvar­ čius, o iš vi­so per ma­čą – 11.

At­sa­ko­mo­ji dvi­ko­va vyks lapk­ri­ čio 17 d. Mos­to mies­te.

Išt­ver­mės jau­no­sioms žal­gi­rie­ tėms pa­lin­kė­jo ir le­gen­di­nės auk­ si­nių lai­kų „Žal­gi­rio“ ran­ki­nin­ kės, 1967-ai­siais ir 1968-ai­siais iš­ko­vo­ju­sios Eu­ro­pos čem­pio­nių tau­rę.

Bu­vu­sias čem­pio­nes, pa­mi­nė­ju­

sias pir­mo­jo trium­fo 45-me­tį, Kau­ no spor­to ha­lė­je pa­svei­ki­no tra­di­ ci­jų tę­sė­jos – „AC­ME-Žal­gi­rio“ ran­ki­nin­kės, taip pat Lie­tu­vos ran­ ki­nio fe­de­ra­ci­jos (LRF) va­do­vai.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka „AC­M E Žal­g i­r is“–„Ba­n ik“ 25:29 (13:11). Kau­no spor­to ha­lė, 500 žiū­ ro­v ų. Au­d in­ga Kniu­bai­tė 10 įvar­ čių, Ga­bi­ja Vi­dū­nai­tė 6, Gin­ta­rė Ly­ de­kai­tė 5/Hana Mar­tin­ko­va 6, Mar­ ti­na Vys­lou­ži­lo­va 5, Pet­ra Ruč­ko­va ir Mar­ti­na Wei­sen­bil­de­ro­va po 4.

12

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

pasaulis Teiks pra­šymą

Ga­lin­gas spro­gi­mas

Nut­raukė su­tartį

Pa­les­ti­nie­čiai ke­ti­na pa­teik­ti pa­raišką Jung­ti­nių Tautų (JT) Ge­ne­ra­li­nei asamblė­jai dėl ne vals­tybės sta­tu­so šio­je or­ga­ ni­za­ci­jo­je. Tai pra­nešė pre­zi­ den­tas Mah­mou­das Ab­ba­sas.

Per­nai pa­les­ti­nie­čiai per Sau­ gu­mo Ta­rybą bandė pa­siek­ ti vi­sa­pu­sišką JT na­rystę, bet ban­dymą blo­ka­vo JAV.

Per ga­lingą spro­gimą, nu­ griaudė­jusį vie­na­me iš JAV In­ dia­na­po­lio mies­to gy­ve­namųjų ra­jonų, bu­vo su­griau­ti du na­mai, dar apie 20 ap­ga­din­ta ki­lu­sio gais­ro. Ma­no­ma, kad spro­gi­mas galė­jo įvyk­ti dėl dujų nuo­tėkio. Žu­vo ma­žiau­siai du žmonės.

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad spro­ gi­mo vie­ta pri­minė ka­ro lauką.

Ira­kas at­šaukė 4,2 mlrd. JAV do­ le­rių su­tartį dėl ginklų pir­ki­mo iš Ru­si­jos, ki­lus su­si­rūpi­ni­mui dėl ga­li­mos ko­rup­ci­jos. Di­delė gin­ klų pir­ki­mo su­tar­tis bu­vo su­da­ ry­ta prie­š mėnesį. Jei­gu su­tar­ tis būtų bu­vu­si ra­ti­fi­kuo­ta ir įgy­ ven­din­ta, Ru­si­ja būtų ta­pu­si ant­ rąja did­žiau­sia ginklų Bag­da­dui tiekė­ja po Jung­ti­nių Vals­tijų.

BBC to­liau skęsta Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­ linė trans­liuo­to­ja BBC neiš­si­ ka­pa­no­ja iš skan­da­lų liū­no. Po dar vie­no skan­da­lo te­le­vi­zi­jos va­do­vas Geor­ge’as Ent­wist­le’as nu­tarė pa­si­trauk­ti.

Ne­se­niai BBC bu­vo smar­kiai puo­la­ma dėl mėgi­nimų nu­slėpti, kad ve­lio­nis laidų vedė­jas Jim­my Sa­vi­le’is, vie­na did­žiau­sių kor­ po­ra­ci­jos žvaigžd­žių, per ke­tu­ris de­šimt­me­čius ly­tiš­kai iš­nau­do­ jo šim­tus vaikų.

Ne­si­bai­gus šiam skan­da­lui BBC bu­vo ap­kal­tin­ta me­la­gin­ gos in­for­ma­ci­jos apie britų po­ li­ti­kus skel­bi­mu. BBC lai­do­je „News­night“ nu­skambė­jo Ste­ ve’o Mess­ha­mo kal­ti­ni­mas, esą jį 8-aja­me de­šimt­me­ty­je vaikų na­ muo­se ne kartą ly­tiš­kai iš­nau­do­jo Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos veikė­jas.

Po­li­ti­ko te­le­vi­zi­ja ne­įvar­di­ jo, ta­čiau grei­tai ša­ly­je pa­skli­do kal­bos, kad jis ga­li būti Lordų Rūmų na­rys Alis­tai­ras McAl­pi­ ne’as. Šis ka­te­go­riš­kai neigė kal­ ti­ni­mus. Vy­ras tvir­ti­no, kad nie­ ka­da nėra buvęs jo­kiuo­se vaikų na­muo­se, ką jau kalbė­ti apie įstaigą „Bryn Es­tyn“ Rek­sa­me, Šiaurės Vel­se, kur paaug­lystė­je gy­ve­no S.Mess­ha­mas. Ga­liau­ siai S.Mess­ha­mas vėliau pa­ts at­si­ri­bo­jo nuo kal­ti­nimų.

G.Ent­wist­le’as pa­reiškė, jog at­si­sta­ty­din­ti nu­sprendė „at­si­ žvelg­da­mas į faktą, kad ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius kar­tu yra ir vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius, ir ga­ liau­siai at­sa­kin­gas už visą tu­rinį“.

Ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ rei­gas kol kas eis Ti­mas Da­vie, ku­ris šiuo me­tu yra BBC gar­so ir mu­zi­kos di­rek­to­rius.

BBC val­dy­tojų – „BBC Trust“ – pir­mi­nin­kas Chri­sas Pat­te­nas pa­brėžė, kad britų trans­liuo­toją rei­kia nuo­dug­niai per­tvar­ky­ti po krizės. „Jei klau­sia­te, ar BBC rei­kia nuo­dug­naus ra­di­ka­laus struktū­ri­nio per­tvar­ky­mo, tuo­ met (at­sa­kau, kad) būti­nai rei­kia.

Ir tai turė­si­me at­lik­ti“, – in­ter­viu te­le­vi­zi­jai sakė Ch.Pat­te­nas.

BNS inf.

Ka­riš­kiai juk ir­gi žmonės.

Vie­nas ži­no­ miau­sių JAV ka­riuo­menės ge­ne­rolų Da­ vi­das Pet­raeu­ sas su­si­tepė mun­durą – ap­gau­dinė­jo sa­vo žmoną su jau­na mei­ lu­že. Ta­čiau yla iš­lin­do iš mai­šo.

Pas­ly­do: D.Pet­raeu­sas bu­vo va­di­na­mas vie­nu pro­fe­sio­na­liau­sių JAV ka­riš­kių, ta­čiau jis neat­sis­pyrė P.Broad­well ke­rams.­

Dy­kumų la­pi­no nuo­puo­lis Pri­pa­ži­no kaltę

„Gy­venęs san­tuo­ko­je 37 me­tus, pa­siel­giau itin ne­pro­tin­gai, įsit­rauk­da­mas į ne­san­tuo­ki­nius ry­ šius. Toks el­ge­sys ne­priim­ti­nas nei vy­rui, nei or­ga­ni­za­ci­jos, to­kios kaip mūsiškė, va­do­vui“, – tokį laišką apie pa­si­trau­kimą penk­ta­ dienį iš sa­vo va­do­vo ga­vo Cent­ rinės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) dar­buo­to­jai.

Galbūt šis skan­da­las ir ne­būtų su­laukęs tiek dėme­sio, jei į jį ne­ būtų įsivėlęs D.Pet­raeu­sas. Ke­tu­ ris de­šimt­me­čius JAV ka­riuo­me­nei ati­davęs D.Pet­raeu­sas bu­vo lai­ko­ mas vie­nu žy­miau­sių visų laikų JAV ge­ne­rolų.

Būtent jis at­li­ko es­minį vaid­menį Ira­ko ka­re ir Af­ga­nis­ta­ne. Ge­ne­ro­ las iki to lai­ko, kol bu­vo pa­skir­tas CŽV va­do­vu, net bu­vo mi­ni­mas kaip ga­li­mas res­pub­li­konų kan­di­ da­tas į pre­zi­den­to po­stą.

Mįslin­gas ro­ma­nas

Skan­da­las: vie­na per BBC pa­

ro­dy­ta lai­da britų na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo va­do­vui kai­na­vo po­stą.

AFP nuo­tr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pask­li­dus kal­boms apie ga­limą D.Pet­raeu­so ro­maną, ži­niask­lai­da ne­tru­kus su­ži­no­jo, kas gi bu­vo pa­ slap­tin­go­ji ge­ne­ro­lo mei­lužė, – tai Pau­la Broad­well, ge­ne­ro­lo biog­ra­ fi­jos „Va bank“ („All In“) au­torė.

Tiek D.Pet­raeu­sas, tiek P.Broad­ well – vedę ir au­gi­na vai­kus.

P.Broad­well vy­ras – Scot­tas Broad­

wel­las – dir­ba ra­dio­lo­gu Šar­lotės mies­te, o D.Pet­raeu­so žmo­na Hol­ ly bu­vo JAV ve­te­ranų tei­sių gynė­ja ir va­do­va­vo Ka­riš­kių rei­kalų biu­rui prie JAV Var­to­tojų fi­nan­sinės ap­ sau­gos biu­ro.

D.Pet­raeu­sas ir P.Broad­well su­ si­pa­ži­no 2006 m. Har­var­do Joh­no F.Ken­ne­dy mo­kyk­lo­je. Vėliau jie abu daug lai­ko pra­lei­do kar­tu, nes P.Broad­well rašė ge­ne­ro­lo biog­ra­ fiją. Mo­te­ris bu­vo ap­si­lan­kiu­si Af­ ga­nis­ta­ne, ke­lis kar­tus su ge­ne­ro­lu bu­vo su­si­ti­ku­si JAV.

Gy­venęs san­tuo­ko­je 37 me­tus, pa­siel­giau itin ne­pro­tin­gai, įsit­ rauk­da­mas į ne­san­ tuo­ki­nius ry­šius.

Yla iš mai­šo, anot JAV ži­niask­ lai­dos, iš­lin­do vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai.

Prieš ke­lis mėne­sius Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) ėmė domė­ tis P.Broad­well, nes bu­vo gau­tas ne­įvar­dy­tos mo­ters skun­das, jog P.Broad­well elekt­ro­ni­niu pa­štu jai ne­va gra­si­no.

Ne­pa­tiks­lin­ta, kas bu­vo to­ji mo­ te­ris, ta­čiau, pa­sak JAV ži­niask­lai­

dos, ji ne­bu­vo nei ge­ne­ro­lo šei­mos narė, nei vy­riau­sybės pa­reigūnė.

FTB iš­siaiš­ki­no, kad P.Broad­well su ge­ne­ro­lu pa­laikė ry­šius elekt­ro­ ni­niu pa­štu. Nus­ta­ty­ta, kad juo­du daž­nai ap­si­keis­da­vo ži­nutė­mis; D.Pet­raeu­sas ži­nu­tes jai rašė net nu­trau­kus ro­maną.

Kaip tvir­ti­na ži­niask­lai­da, ro­ ma­nas nu­trūko, kai ge­ne­ro­las ta­po CŽV va­do­vu.

FTB pa­kvies­tas su­si­pa­žin­ti su ty­ri­mu ge­ne­ro­las pri­si­pa­ži­no, kas jį sie­ja su P.Broad­well. Tie­sa, FTB ne­nus­tatė, kad D.Pet­raeu­sas sa­vo ne­san­tuo­ki­niais ry­šiais būtų kaip nors pa­žeidęs CŽV sta­tutą.

CŽV ne­tu­ri jo­kių bendrų tai­ syk­lių, draud­žian­čių pa­reigū­nams už­megz­ti ne­san­tuo­ki­nius ry­šius.

Ta­čiau dar­buo­tojų san­ty­kiai su įta­ria­mais už­sie­nio agen­tais, jei­gu to­kie būtų išaiš­kin­ti, galėtų su­kel­ ti sau­gu­mo pro­blemų šiai JAV žval­ gy­bos agentū­rai.

Krizė žval­gy­bo­je?

Skan­d a­l as vei­k iau­s iai reiš­k ia D.Pet­raeu­so kar­je­ros pa­baigą.

Vis­gi JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­ kas Oba­ma gyrė ge­ne­rolą už darbą CŽV ir anks­tesnį va­do­va­vimą JAV pa­jėgoms Ira­ke bei Af­ga­nis­ta­ne.

B.Oba­mos at­sto­vai pri­dūrė, kad ge­ne­ro­lo pa­si­trau­ki­mas ne­su­sijęs

su Ame­ri­kos dip­lo­matų nu­žu­dy­ mu Li­bi­jo­je. B.Oba­ma lai­ki­nuo­ju CŽV va­do­vu pa­skyrė di­rek­to­riaus pa­va­duo­toją Mi­chaelą Mo­rellį. Jis lai­ko­mas rea­liau­siu pre­ten­den­tu va­do­vau­ti JAV žval­gy­bai. „Jis (M.Mo­rel­lis) yra ger­bia­mas, at­vi­rai kal­ban­tis ir pa­lai­kan­tis pui­ kius ry­šius su Bal­tai­siais rūmais bei Ka­pi­to­li­ju­mi – ką jau kalbė­ ti apie dau­giau nei 30 metų pa­tirtį agentū­ro­je“, – sakė vie­nas buvęs CŽV pa­reigū­nas.

At­s is­ta­ty­d i­n us D.Pet­raeu­s ui B.Oba­mos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­man­do­je grei­tai liks ne­ma­žai laisvų vietų. Apie sa­vo pa­si­trau­ kimą yra pa­reiš­ku­si vals­tybės sek­ re­torė Hil­la­ry Clin­ton, taip pat gy­ ny­bos sek­re­to­rius Leo­nas Pa­net­ta.

BNS, „Dai­ly Mail“, BBC inf.

Trum­pa D.Pet­raeu­so dosjė 1974 m. baigė Vest Poin­to ka­ro

aka­de­miją.

Nuo 2007 iki 2008 m. va­do­va­vo

JAV ka­rinėms pa­jėgoms Ira­ke.

Nuo 2010 iki 2011 m. va­do­va­vo tarp­

tau­tinėms pa­jėgoms Af­ga­nis­ta­ne.

2011 m. rugsėjį ta­po CŽV va­do­vu.

13

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

menas ir pramogos Smalsuoliai, avangardistai, stileivos, idėjų medžiotojai, hipsteriai ir modistai du žvarbaus rudens vakarus praleido didžiausiame mados festivalyje Lietuvoje. Keturioliktosios „Mados infekcijos“ podiumu žygiavo ir maudymosi kostiumėlius vilkinčios, ir mafijos simboliu tapusios moterys.

Penktadienis: mados gerbėjams buvo pristatytos septynios prêt-à-porter kolekcijos.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Siautėjo žaisminga „Mados infekcija“ Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Rudenį ir pavasarį mados Meka tampantis Šiuolaikinio meno centras praėjusį penktadienį ir šeštadienį savo duris vėl buvo plačiai atvėręs madai ir stiliui neabejingiems vilniečiams ir miesto svečiams. Per dvi rudeninės „Mados infekcijos“ dienas žiūrovams buvo pristatyta keturiolika lietuvių ir užsienio dizainerių kolekcijų.

Pirmą vakarą susirinkusieji stebėjo moderniais prêt-à-porter ateinančių metų pavasario ir vasaros kolekcijų drabužiais vilkinčius modelius. Ryškia kolekcija, įkvėpta šviesoforo, vakarą pradėjo Eglė Žiemytė su D.EFECT, po jos spalvomis ir origamiškomis formomis kalbėjo Lauros Dailidėnienės modeliai. Vakaro skulptoriumi tapo svečias iš Vo-

kietijos Michaelis Sontagas, dirbęs „Kenzo“ ir „Givenchy“ mados namuose Paryžiuje.

Dizaineris garsėja kaip kuriantis stipriai ir savimi pasitikinčiai moteriai, tačiau pats teigė konkrečiai tokio tikslo sau nekeliantis. „Tiesiog tokios moterys mėgsta ir renkasi mano drabužius, nes jie patogūs, laisvi, nevaržo judesių ir leidžia puikiai jaustis. Manau, norinti juos dėvėti moteris turi būti tvirta asmenybė, nes su mano kurtais drabužiais kartais jautiesi, tarsi būtum nuogas. Jie neaptempia kūno, kaip tik jį paslepia, bet tam tikru požiūriu man tai yra seksualumas“, – dienraščiui sakė M.Sontagas.

Stebint prancūzų dueto „Martínez Lierah“ kolekciją, atrodė, jog kitų metų pavasaris ir vasara bus juodi. Ar tikrai? „Mums taip, – juokdamiesi sakė dizaineriai.

– Kuriame tokiu principu: šiltajam sezonui tamsios spalvos, šaltajam – kuo ryškesnės, nors žmonės kaip tik linkę rengtis priešingai.“ Kristinos Vikøren kolekciją įkvėpė „Mash“, Chanel gyvenimo istorija, kelionės ir supantys žmonės, keliautoją po pavasarinį miestą aprengė Ieva Daugirdaitė.

Vakarą uždarė gruzinas „BEssARION“, pateikdamas inteligentiškai ekstravagantišką kolekciją, kupiną gruziniškos charizmos. Šeštadienio vakarą „Mados infekcijos“ podiumas tarsi atgavo jam būdingą dvasią – netrūko veržlumo, jaunatviškumo ir, žinoma, novatoriškų eksperimentų. Žaismingai renginį pradėjo dizainerė ir idėjinė festivalio vadovė Sandra Straukaitė. Ji su bendrove „Audimas“ pristatė paplūdimio kolekciją! Į salę, kuri buvo virtusi vienu didžiuliu po-

Šeštadienis: žiūrovų akis džiugino novatoriški kūrėjų sprendimai.

diumu, išėję modeliai iš jos nesiskirstė iki kolekcijos pristatymo pabaigos. Netrūko nei maudymosi kostiumėlius vilkinčių merginų, nei pusnuogių vaikinų, o kur dar ryškios spalvos ir puiki muzika. Geresnės natos renginio pradžiai nė nesugalvosi.

Danas Asgeras Juelis Larsenas pristatė aprangą, skirtą šiandienos diskotekų gotui.Rūgščiomis spalvomis stebėtojų akimis žaidė vokietės „Grosser Heinrich“, apie švytinčias Ultrą ir Violetą pasakojo Aušra Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė, džinsą į skulptūras vertė Lina Gudanavičiūtė, o į sovietinę vaikystę trumpam sugrąžino Dovilė Gudačiauskaitė.

MIMI.C kūrėjos Mildos Čergelytės dėmesį šįkart patraukė žiauriausios pasaulio mafijos grupuotės, įvairiais grožio ženklais žen-

klinančios savo galią.

Japonų mafijos, smurto filmų ir šamisen instrumento garsų įkvėpta kolekcija stebino švelniomis spalvomis, rafinuotumu ir moteriškumu. „Labai pasiilgau moteriškumo. Todėl šita kolekcija, palyginti su kitomis, yra kur kas moteriškesnė. Praėjusiais metais man teko padirbėti aukštosios mados savaitėje Paryžiuje, nuo tos akimirkos man moteriškumas yra viskas. Nes jeigu matai per pristatymus verkiančias grožio sujaudintas princeses, prezidentų žmonas, negali nepripažinti, kad grožis nugalės pasaulį“, – sakė kūrėja.

Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.

14

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gy­je“, Sa­va­no­rių pr. 7.

KA­DA? Šian­dien 21 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Jau­ni­mo teat­re, Ark­lių g. 5.

KA­DA? Ry­toj 18 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Ku­li­na­ri­jos stu­di­jo­je, Teat­ro g. 7-7.

KA­DA? Ry­toj 18.30 val. KIEK? 133 li­tai.

Nuo­puo­lis ir pa­ki­li­mas

Šmėklų na­mai

Gru­zinų vir­tuvės pa­slap­tys

Vi­das Ze­no­nas An­to­no­vas, pa­vogęs mi­li­joną rub­lių iš vals­ty­bi­nių įstaigų, įra­šy­tas į įdo­miau­sių XX a. So­vietų Sąjun­gos nu­si­kaltė­lių knygą. Pla­nuo­da­mas pa­bėgti į Af­riką, su bend­ra­min­čiais jis pa­ grobė pilną ke­lei­vių lėktuvą.

Da­bar jam 71-i ir jis tu­ri 10 vai­ kų. Spal­vin­ga as­me­nybė – Ma­ra­to Sarg­sya­no fil­me.

Re­ži­sie­riaus Ag­niaus Jan­ke­vi­čiaus (nuo­tr.) spek­tak­lis „Šmėklos“ pa­gal Hen­ri­ko Ib­se­no pjesę pa­sa­ko­ja apie na­mo pas mo­tiną po il­ gų stu­dijų metų su­grįžusį sūnų. Tėvo at­mi­ni­mui šei­ma no­ri ati­da­ ry­ti prie­glaudą, at­vyks­ta ir šei­mos drau­gas pa­sto­rius. Ta­čiau žo­dis po žod­žio, ir pa­šne­ke­sys su juo virs­ta kru­vi­na iš­pa­žin­ti­mi.

Virtuvės še­fas Adas į Ku­li­na­ri­jos stu­diją kvies pa­si­ga­min­ti tra­di­ ci­nių gru­zi­niškų pa­tie­kalų, ku­riems skonį su­tei­kia kvapnūs ža­lu­ my­nai ir prie­sko­niai. Jūsų lau­kia bak­la­žanų su­kti­nu­kai, pa­ska­nin­ti grai­ki­niais rie­šu­tais, ka­lend­ra bei čes­na­ku, ča­choch­bi­li – troš­kin­ta viš­tie­na su dar­žovė­mis ir ry­žiais, grai­ki­nių rie­šutų py­ra­gas.

KUR? Ba­re „Soul Box“, Vil­niaus g. 33 / 4.

KA­DA? Šian­dien 21 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re, Vo­kie­čių g. 2.

KA­DA? Ry­toj 10 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Mo­ky­tojų na­muo­se, Vil­niaus g. 39 / 6.

KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ga­le­ri­jo­je „Ar­ka“, Auš­ros Vartų g. 7.

KA­DA? Iki lapk­ri­čio 27 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Pir­ma­die­nis, skir­tas džia­zui

me­nu tapęs Moks­las

Sos­tinės se­na­mies­čio tur­tas

At­ras­tos naujos jung­tys

Ba­re kon­cer­tuos „Spon­ta­neous Com­bus­tion“: Do­ vy­das Stal­mo­kas (sak­so­fo­nas), Ar­ka­di­jus Go­tes­ ma­nas (būgnai), Ra­su­las Sid­di­kas (tri­mi­tas), Je­ fas Si­car­das (sak­so­fo­nas), Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­čius (kont­ra­bo­sas) (nuo­tr.).

Tai 15-os Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos stu­dentų kūri­nių, su­kurtų pa­gal Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ ti­jo­je vyk­dy­tus švie­ti­mo pro­jek­tus, pa­ro­da. Jau­ nie­ji me­ni­nin­kai galė­jo rink­tis jiems ak­tualų pro­ jektą ir ne­var­žo­mai jį in­terp­re­tuo­ti.

Va­ka­ras Mo­ky­tojų na­muo­se iš cik­lo „Pa­žin­ki­me Vil­nių“. Jo te­ma – žydų kultū­ros pa­vel­das sos­ tinė­je. Pas­kaitą skai­tys Vil­niaus Šo­lom Alei­che­ mo vi­du­rinės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Ro­za Bie­liaus­ kienė.

Res­pub­li­kinė teks­tilės bie­nalė „Jung­tys“ skir­ta drau­gystės, meilės, menų gi­mi­nys­tei. Dau­giau nei 50 įvai­rių sri­čių me­ni­ninkų pa­tei­kia pla­čią vie­nybės ir prie­šy­bių sam­pratą, ban­do su­ras­ti tai, kas mus sie­ja ir ski­ria.

tv programa

LRT

6.00 Labas rytas, Lietuva.

9.00 „Kobra 11“ (9) (N-7) (k).

10.00 Pinigų karta (k).

11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida.

12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva.

Tiesioginė aktualijų laida.

12.20, 14.40 Žinios.

12.25, 14.50, 18.45, 21.10, 23.30 Sportas, orai.

13.00, 14.00 LRT radijo žinios.

15.00 „Hartlando užuovėja“.

16.00 „Kobra 11“ (N-7).

17.00 „Viena byla dviem“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25, 22.00 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Verslas.

21.05 Kultūra.

21.15 Stilius. Namai.

21.45, 22.05 Įžvalgos.

22.45 Garsiausios pasaulio kapinės (5).

Arlingtono nacionalinės kapinės (1) (Kanada, 2002 m.).

23.25 Vakaro žinios.

23.40 Pasaulio dokumentika. „Laukiniai Karibai“ (2) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“.

6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.20 „Madagaskaro pingvinai“ (k).

LRT 22.45 val.

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7) (k).

9.45 Būk mano meile! (k).

10.45 Nuotykių f. „Alvinas ir burundukai“ (JAV, 2007 m.) (k).

12.40 Kitas! (N-7).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“.

13.40 „Madagaskaro pingvinai“.

14.15 „Tomas ir Džeris“ (6).

14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.55 Būk mano meile!

17.00 Labas vakaras, Lietuva.

17.45 24 valandos (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14, 22.19 Sportas. Orai.

19.19 KK2 (N-7).

19.55 Nuo... Iki...

20.55 Karamelinės naujienos (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva.

22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (2) (N-7).

23.35 „Nikita“ (8) (N-7).

0.30 „V. Vizitas“ (4) (N-7).

1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).

10.05 „Naisių vasara“.

11.00 Nuotykių f. „Beždžionėlė šnipė“ (Kanada, 2006 m.).

12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.40 „Juodoji skylė“.

14.10 „Drakonų medžiotojai“.

14.40 „Smurfai“.

15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“.

15.40 „Simpsonai“.

16.10 „Meilės prieglobstis“.

17.10 „Drąsi meilė“.

18.10 „Naisių vasara“.

18.45 TV3 žinios.

19.10 TV3 sportas.

19.17 TV3 orai.

19.20 Kodėl?

20.00 „Gyvenimas“.

20.30 Be komentarų.

21.00 „Moterys meluoja geriau“.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.

23.00 „CSI Majamis“.

0.00 „Žmogžudystė“ (5).

1.00 „Gelbstint Greisę“.

1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

TV3

BTV

6.30 6.45 7.15 8.00 9.00

Teleparduotuvė. „Simpsonai“.

Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“.

LNK 20.55 val.

6.30 7.00 8.00 8.30 9.00

Televitrina.

Kalbame ir rodome (N-7) (k).

Savaitės kriminalai (N-7) (k). „Auksarankiai“ (N-7). „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7).

TV3 0.00 val.

10.00 „Alibi“ (N-7).

11.00 „Raudonas dangus“ (N-7).

12.00 „Svotai“ (N-7) (k).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

15.00 „Raudonas dangus“ (N-7).

16.00 Kalbame ir rodome (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Milijonieriai“.

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7).

21.25 Užkalnio 5.

22.25 „Tikras kraujas“ (N-14).

23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k).

1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė.

6.30, 7.55 Ryto reporteris.

7.50 Aš ir vanduo.

9.15 Super L.T. (N-7).

10.15 Pradėk nuo savęs.

10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

12.00 Lietuvos diena.

13.00 Mokausi gaminti.

14.00 Gimnazistai.

15.00 Žinios.

BTV 21.25 val.

15.07, 21.52, 0.22 Orai.

15.10 „Jaunikliai“ (N-7).

15.45, 16.10 „Rossas Kempas. Piratai“ (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.50 VTB jungtinė lyga. Talino „Kalev“ (Estija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Estijos.

21.00, 23.30 Reporteris.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

22.30 Gyvenimo būdas.

0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7).

0.55 „Griūk negyvas!“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–„Nymburk“.

14.45, 21.15 Sporto metraštis.

14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Zgoželeco „Turow“.

Tiesioginė transliacija.

16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga.

Mariupolio „Azovmaš“–Sankt Peterburgo „Spartak“.

18.30 Futbolo dievai. Zico.

19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Transliacija iš Talino.

21.25 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Kauno „Žalgiris“.

23.15 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas.

lietuvos ryto tv 22.30 val.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių

pirmADIENIS, lapkričio 12, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503,Tel. +44261 7783653, 627 1449.

Informaci261 3655 ja –skelbimai@vilniausdiena.lt www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. siūlo darbą 952525

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, dažytojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.baldų gamyba. Aukšta kokyNestandartinių

Kitos

1038195

bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. paslaugos

760904

parduoda Įmonė greitai turtą suteikia nekilnojamąjį trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas

fiziniamsdviejų ir juridiniams asmenims.

Parduodamas kambarių butas Palan8 656 97 000, www.easyfinance.lt. gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096. ir remonto statybos

955765

Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048.

Daugiau informacijos Brangiai perkame mišką suwww.voniuresžeme arba išsitauravimai.lt.

perKa

Įspūdis: mi­nia ant sce­nos įspūdin­gai at­rod­žiu­sios grupės „Ac­cept“

gerbėjų tie­siog užt­vindė „Fo­rum Pa­la­ce“ salę ir šėlo iki pa­sku­ti­nių kon­cer­to akordų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Ac­cept“ vil­nie­čių ne­nu­vylė Po il­gos per­trau­kos at­si­kūru­si sun­kio­sios mu­zi­kos grupė „Ac­ cept“ šeš­ta­dienį dre­bi­no „Fo­rum Pa­la­ce“ skliau­tus. Pil­nutėlė­je salė­je le­gen­dinė grupė pa­si­rodė su nau­juo­ju vo­ka­lis­tu Mar­ku.

Speed, po­wer me­tal die­vu­kai „Ac­ cept“ nuspren­dė su­reng­ti trumpą kon­certų turnė po Eu­ro­pos sos­ti­ nes. Tad il­gai laukę Lie­tu­vos sun­ kio­sios mu­zi­kos gerbė­jai pa­ga­ liau nu­džiu­go. Šeš­ta­dienį vykęs įspūdin­gas „Ac­cept“ kon­cer­tas su­traukė pil­nutėlį „Fo­rum Pa­ la­ce“. Sce­no­je vie­toj il­ga­me­čio vo­ka­lis­to Udo Dirksch­nei­de­rio pa­si­rodė nau­jo­ji grupės žvaigždė – Mar­kas Tor­nil­lo. „Mes ne­galė­jo­me dau­giau lauk­ ti ir nu­sprendė­me, kad tu­ri­me vėl mu­zi­kuo­ti, – dar prie­š at­vyk­da­

pristato premjerą

!

L A G T A

Technikos remonto

Įvairūs

VD inf.

paslaugos

Kelionių

skelbimai

Kita Įvairūs INFORMACIJA APIE

TERITORIJŲ PLANAVI-

MĄ. Pradedamas rengti 6,7418 ha ploto žeKita mės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0165:417,

esančio sav. Kadriškių deta2012 04 20Vilniaus Vilniausm.apygardos teismok.,nutarlusis Planavimo pagrindas: Vilniaus timi UABplanas. „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto miesto administracijos direkbyla (c. b. savivaldybės Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuotoriaus pavaduotojo 2012 01 20 įsakymas jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoNr. A30-161, 2012 06 18 planavimo sąlygų riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESsąvadas detaliojo planavimo dokumentui TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo rengti Nr. A620-170-(2.15.1.21-MP2).

Planavimo tikslai: naudojimo pa– V.Česonis, tel. pakeisti 8 686 83žemės 541. Prašom iki 2012 iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudom.skirtį birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditojimoreikalavimus būdą (pramonės ir gegužės sandėliavimo bei rinius 2012 m.

2 dienai komercinės paskirties objektų teritorijos P, K) (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu priir pobūdį (pramonės ir sandėliavimo įmonių dedant kreditorinius reikalavimus statybos bei prekybos, paslaugųpatvirtinanir pramoobjektų statybos P1,įformintus K1) ir kitą nuorašus. pagal gačiųgųdokumentų tinkamai liojančius teritorijų planavimo Taip pat prašom nurodyti, ar šių dokumentus reikalavimų bei teisėsyra aktus leistiną nurodyti, žemės sklypo įvykdymas užtikrintas, kokiutvarkybūdu mo ir naudojimo režimą, o numatytoje bentaidro yranaudojimo padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikteritorijoje suplanuoti viešųjų ti Savanorių pr. 262-105, Kaunas.

Inerdvių (parkų, skverų irLT-50204 kitų želdynų) įrengiformacija tel./faks. (8 37) 229 886. mą. Strateginis pasekmių aplinkai vertini-

961016 mas (SPAV): bus atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIApie priimtą sprendimą teisėsesančio aktų nustatyMĄ.

Parengtas žemės sklypo, Lvovo ta tvarka bus atskirai pranešta vertinimo sug. bjektams 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyir visuomenei. Planavimo organipozatorės: kad. Nr.Rūta 0101/0032:986, bendras plotas Grušnienė, Giedrė Grušnytė, Kadriškių 15, 27119 Grigiškės, Vilniauspam.

0,2419 ha, g. detalusis planas.

Planavimo sav. Plano rengėjas: „archiDELTA“, Tilgrindas: Vilniaus miestoUAB savivaldybės admito g. 15, IIIdirektoriaus a., 01101 Vilnius, e. p. biuras@ nistracijos pavaduotojo 2011 archidelta.lt, tinklapis www.archidelta.lt. In07formaciją 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 teikia projekto vadovė architektė detaliojo teritorijų tel. planavimo organizatoRegina Savičienė, 8 686 25 447, e. p. reriaus teisių ir pareigų Pasiūlymų perdavimopateikimo sutartis Nr.ir gina@archidelta.lt. apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Apie parengtą detaliojo plano projektą, susipažinimo su juo ir viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką bus informuojama papildomai vietos laikraštyje „Vilniaus diena“, Panerių seniūnijos skelbimų lentoje, Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje, prie planuojamos teritorijos įrengtame stende bei raštu informuojant planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus.

1044049

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pradedamas rengti sklypo Miglos g. 2A, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0029:0344), detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-647, 2012 02 28. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties, nustatyti (pakeisti) planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą pagal bendrojo plano sprendinius. Planuojamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Planavimo organizatoriai – E.Navickas, Ž.Navickienė, adresas Paribio g.

23-8, Vilnius, tel. (8 5) 268 3099. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius. Informaciją dėl sklypo planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tumas Mazūras, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas tumas@unitectus.lt. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai.

1043953

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Karščiausi Kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314.

Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių nuo 3459 Lt METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipa3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės kelionę 2012 10 Kaina pateikta abi puses su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą laiveį 3049 Baltijos 11 laiduokite nakvynių nuo Lt jūroje!

7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03Jus 21 įTenerifė kesčiais.

Kviečiame trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja Kanarų salos, Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 2* apartamentai karėlį!

9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt 7 nakvynės nuo LtLt ir linksmybės iki Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto!

Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

2* viešbutis su pusryčiais

Kelionių organizatorius

929896

953105

val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo 15 kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome1039423 iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Visų„BEST kompiuterių ir televizorių taisymas VilUAB COMPANY“ Varėnos r. perka: niuje, Žalgirio g. avis.

131, Sumokame tel. (8 5) 275 4665; veršelius, galvijus, iš karto. www.pc-help.lt.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 1002390 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

mas į Lie­tuvą kalbė­jo il­ga­me­tis grupės bo­sis­tas ir dau­gu­mos dai­ nų bend­raau­to­ris Pe­te­ris Bal­te­ sas. – Ne­galė­jo­me dau­giau sėdė­ ti su­dėję ran­kas ar dels­ti tik dėl to, kad il­ga­me­tis vo­ka­lis­tas U.Dirksch­nei­de­ris ne­ra­do ga­li­mybės su­ grįžti į grupę. Mes jau­čia­me, kad mūsų nau­jas vo­ka­lis­tas Mar­kas yra pui­kus pa­si­rin­ki­mas. Jis yra pa­ tyręs ro­ko dai­ni­nin­kas ve­te­ra­nas, ku­ris pui­kiai ži­no „Ac­cept“ mu­ zi­kos pa­li­kimą ir jo bal­sas pui­kiai tin­ka „Ac­cept“ skam­be­siui.“ Iš tiesų gerbė­jai tai pa­tvir­ti­ no – kon­cer­te Vil­niu­je su­si­rin­ ku­sie­ji šėlo be per­trau­kos. „Ac­ cept“, be senų, ge­rai ži­nomų sa­vo hitų, pri­statė ir ke­lias dar tik įra­ šo­mo al­bu­mo „Blood Of Na­ tions“ dai­nas.

regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimoprekybos ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt peštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt nuo 990 Lt Kroatija KALĖDOS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – žaviosiosKosta Europos sostinės – 627 Ispanija, Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt IŠpilis–Stokholmas–Ryga VARŠUVOS (poilsinės) – 387 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Ispanija, Kosta Dorada (Bambergas, Liuksemburgas, Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Lt Viena–žavusis Budapeštas – 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, Burgas – 1199 Lt tu – 377 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt METAI:(pažintinės Praha (Melnikas–DeteniIŠNAUJI VARŠUVOS poilsinės) ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt lynas – 567 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Marokas nuo 2634 Lt NAUJAMETINIS KRUIZAS: Ryga–StokholKuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – 1470 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) – 1490 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt 1890 Lt –Hurgada Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilSlidinėjimas Slovakijoje LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – Antalija 890 Lt – 889 Lt Turkija, sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d.

Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimo kelionės Slidinėjimas Kuba – 5853 LtAndoroje – 1290 Lt SlidinėjimasLIETUVOJE Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS Prancūzijoje (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka 1490 Ltnuo 550 Lt Top Fun 540 LtItalijoje (Vialattea) – lėktuSlidinėjimas Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Lt vu – 1650Kreta Lt – 99piratai Mažieji Laukystos 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt

HolivudoIŠakademija LĖKTUVU VILNIAUS: Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt galaktika Žaidimų 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Malta –indėnai 904 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt – 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Avataro–Alikantė nuotykiai Raganė 550 Lt – kartu Ispanija, 1108 450 Lt Mes šampinjonai 450 Graikija, Kosžmogus sala – –1128 Lt 600 Lt Laimingas taiLtaš!

Turkija, Antalija – 1295 Lt 499 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Top Fun 640 Lt Bulgarija, Burgas595 – 1185 Mano pasaulis Lt Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Turkija, Marmaris 1620 Lt Dodi kalbos 550 LtAlgarvė Anglų stovykla–Estijoje Portugalija, 1999 Lt1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt

LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) StovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija 60 Lt dienai – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Kryme 1699 LtLt AVIABILIETAI* 3500 Lt; „Saliut“ Kreta – 1170

Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699

LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės–po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis–EgipKELTŲ Anglų kalbosLt;stovykla Estijoje 1790 tas nuoBILIETAI 1678 Marokas – 2634 Lt;Lt Kuba – 5853 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*

Talinas–Helsinkis

Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: (yra ir pigios aviakompanijos) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt

Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Singapūras – 2310 Lt KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesPuketas – 2610 Lt (spec. hamnas; Klaipėda–Karlshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas (spec. *kainos į abi puses pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. paKELTAI Klaipėda–Zasnicas (spec. siūlymas); VIZOS pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) holmas.

Konferencijos ir kiti Jūsų Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuokompa85 Lt nuo 105 Lt nijos renginiai Baltijos jūroje!

Ryga–Stokholmas

KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Karibų jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas)

VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

T AS R

AN DA !

Orai

Kita savaitė Lietuvoje prasidės lietingai, o temperatūra nesikeis. Šiandien daug kur numatomas lietus, ims stiprėti vėjas. Prognozuojama temperatūra – 7–9 laipsniai šilumos. Antradienį kritulių nenumatoma, temperatūra naktį 2–7, dieną 6–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 12 d.

+8

+9

+8

Telšiai

Šiauliai

+8

Klaipėda

Panevėžys

+8

Utena

+9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.44 16.21 8.37 5.35 15.20

317-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 49 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +13 Kairas +24 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9

Londonas +10 Madridas +13 Maskva +4 Minskas +8 Niujorkas +18 Oslas +5 Paryžius +11 Pekinas +5

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Praha +8 Ryga +8 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +8 Tel Avivas +22 Tokijas +19 Varšuva +10

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+9

Alytus

4–10 m/s

DATOS Diena

Vakaras

Naktis

+8

+4

+2

4

+2

+6

+4

0

4

0

+5

+4

–1

4

Ožio diena

1840 m. gimė prancūzų skulptorius Auguste’as Rodinas, kurį visame pasaulyje išgarsino skulptūra „Mąstytojas“.

1929 m. gimė Grace Kelly, Holivudo aktorė, vėliau tapusi Monako princese.

1951 m. gimė operos solistas (bosas) Vytautas Bakula.

1974 m. gimė dainininkė (sopranas) ir laidų vedėja Vaida Genytė.

1982 m. gimė amerikie-

antradienį

trečiadienį 1980 m. gimė kanadiečių kino aktorius Ryanas Goslingas.

čių aktorė Anne Hathaway.

1982 m. gimė Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Lietuvos buriuotoja, pirmoji Lietuvai 2008 m.

Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojusi olimpinį sidabro medalį buriavimo varžybose.

1996 m. mirė kino režisierius ir scenaristas, Lietuvos kino studijos meno vadovas ir direktorius Vytautas Žalakevičius.

prizas Šią savaitę laimėkite Michelio Hazanaviciaus filmo „Artistas“ DVD.

Lietuvių kilmės prancūzų režisieriaus M.Hazanaviciaus filmas pasakoja taurios meilės, susipynusių likimų, garbės ir tuštybės istoriją. 1927-ieji. Visų mylima nebyliojo kino žvaigždė Džordžas Valentinas, būdamas pačioje karjeros viršūnėje, susipažįsta su dainininke Pepi Miler ir keliais nedideliais triukais stumteli ją šlovės link. Nebyliojo kino era eina į pabaigą ir Džordžo populiarumas išblėsta. Tačiau Pepi nepamiršta žmogaus, padėjusio jai tapti žvaigžde, ir siekia iš naujo iškelti Džordžą į aukštumas...

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Akvilė, Irvydė, Juozapatas, Renata, Teodoras

horoskopai

Vėjas (m/s)

+6

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+8

+9

4

5

6

7

8

9

10

11

Avinas (03 21–04 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis vien teks ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Svarbiausia šią dieną – susitvardymas.

Jautis (04 21–05 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso.

Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis.

Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina išlaidauti, nes gali nukentėti kiti jums svarbūs dalykai. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, pakuždės intuicija, tereikia mokėti jos klausyti.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Tai gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu darbu.

Mergelė (08 24–09 23). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai.

Tinkamai organizuotas darbas nekels jokių rūpesčių. Gali kilti gerų sumanymų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Seksis bendrauti su šeima, kolegomis ir viršininkais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei ketinate ką nors svarbaus kartu nuveikti.

Skorpionas (10 24–11 22). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl to pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams.

Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių neketinate vykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia patylėti ir imtis tiesioginių pareigų.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį.

Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos ir nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Žuvys (02 20–03 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.