2012-11-13 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, LAPKRIÄŒIO 13, 2012

www.kl.lt

265 (19 566) .;A?.162; 6@ 9.=8?6š 6<

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜ VR[Ă›

RUBRIKA11

sveikata

Senatvėje – priversti nė dieta

A.Lu­ka­ťen­ka ma­no, kad jo­kio te­ro­ro ak­to prieť mō­sų ťa­lį ne­bu­vo.

Lietuva 5p.

Ar A.Mer­kel drįs V.Pu­ti­nui paaiť­kin­ti, kas yra de­mok­ra­ti­ja?

Pasaulis 9p.

Mais­to sÄ…­skai­ta tau­pan­Ä?iĹł se­no­liĹł ty­ko li­gos ir dep­re­si­ja.

Iť ryto su val muťtinį, per go su– pomido pietus rą, re iťgeria o vakaarbatos. Toks bōna vyresnio amŞiaus Şmo dienos val gaus giaraťtis. Specialis tai pastebi, kad mais to sąskaita taupan tys pensininkai vis labiau grimzta į ligų ir depresijos liō ną.

Sandra Lu

s.lukosiute

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

Minta tik darĹžovÄ—

mis Ne tik jau kÄ…snius ir ni ĹžmonÄ—s skaiÄ?iuo ma Tarp medi Ĺžina maisto porci ja kĹł pacien jas. tĹł vis daĹž atsiduria niau ď Ž ir Rekome vyresni Ĺžmosavo noru badaujan ndacija: tys nÄ—s. TaÄ?iau ZNV`a\ _NPV\[N` taip elgia pastarieji si ne ORa Xb_VN Rizikuoja ZR Z\TNb` NZ KlaipÄ—dos dÄ—l groĹžio. susirgti os Dieto teopo

VbWR ab_Ă›aĂş NaVaVX ninÄ—s gydy universitetinÄ—s li go- me logÄ— paaiĹĄkino, kad roze toja dieto aV `cRVX\` ZVafO\ tĹł medĹžia KupĹĄienÄ— logÄ— Teodo nuo 30 gĹł apykai pa ` ]_V[PV] ra lÄ—tÄ—ti. ta pradeda b` niausiai el sakojo, jog taip Tad kas daĹž- rei ji kaupiasi giasi mote kia po tru deĹĄimtmetÄŻ Ĺžmogui sÄ… arba prieĹĄ rys, nese  @UbaaR_`a\P putÄŻ podagra ar nariuose. Taip vys niai kelerius me X• [b\a_ tosi smulk ba ÄŻ pensijÄ…. tus iĹĄÄ—jusios jamo maisto kie maĹžinti suvartoNuolatinis ji gali paĹŤmÄ—ti. menas.To kius. Perkopus kie ĹžmonÄ—s Jos prade lat lankosi skaita veda taupymas maisto 50-metÄŻ da neprival nuoduo pas gy sÄ…re mo sume prie sunkes timais ir lai gyti taupu- jĹł jama suvartoti 200 komensutrikimĹł. niĹł mitybos si nuomonÄ—s, kad dytojus ir laikomaĹžiau nei kilokalorikytis paÄ?iĹł sigalvotĹł kelis metus pri dietĹł. iĹĄvalo atsigul kartus per Bet, pasak jaunystÄ—je. GaunanÄ?ios dÄ—l pablo T.Kup Labiausiai ĹĄie maĹžas pen gÄ—jusios svei ti ÄŻ ligoninÄ™ rĹŤ terys atsi sijas mo- tas pradedamas dar nÄ—s, kai maiskatos. Gydytoja Kaip paste pi sveikata sa taupumo paaiĹĄkino, daĹžniau ren ko brangesnio mais paĹŤmÄ— sumetimais,labiau riboti kusios daugbi T.KupĹĄienÄ—, ne kad ligĹł to, poky se te- mity jimÄ… iĹĄprovokuo pigiausius kasi darĹžoves ir pa svorio mo Ä?ia sveika ja bĹŤ Ä?ius kau Ä?iai prasideda krau natviniai bos nepakan produktus. te rys jautos pablo luose, labiau jagyslÄ—se, Dietologei kamumas. tent gÄ—jimÄ…, bet nenori su iĹĄsausÄ—ja Teodora sie Orga ĹĄito Ap ro pacien pasiteiravus, kas su KupĹĄienÄ—: linkui sÄ— to kiekiu. ti su sumaĹžintu maistÄ—s da- vita nizmas pagamina oda. iĹĄgirsti: pus dienos racionÄ…, ten mino D, Bendrauda ja nepasitenkinimÄ… kuris svar maĹžiau Kai mais Ar ka ry Ä?iams vy ma apy res bus su nuo kai pietums – – sumuĹĄti tas pra ganÄ?iais taip pat sernio amĹžiaus mote nis, pasi tai ir kaulĹł bĹŤklei. kalcio mas po pacientais lat neprivalrys stebi, atstoja puo midoras, o vakarie savinamas Blogiau dar labiau dedadietologÄ— logÄ— paaiĹĄ ga anoreksija? Die delis magnis. nÄ™ paki to- dĹžiaugskad jie praranda riboti Tokios mo arbatos. taupumo kĹŤno svo no, kad anoreksija gyvenimo mÄ…, grimz PaĹŤmÄ—ja rio su yra mai sublo terys bĹŤna paste lÄ—tinÄ—s li gu bisenatviniai metimais, sutrikimas. bei formĹł suvokimo neigiamai veikia apta ÄŻ depresijÄ…, gos diniu rieba sios, sunykusiu poo- DietologÄ— pa uĹžsikreÄ?ia linkinius. sa pokyÄ?iai „Jauni Ĺžmo lĹł sluoks sloguÄ?iu Ĺ ie tos, kodÄ—l niu. Paklaus- sumaĹžinus maiskojo, kad, gerokai praside nÄ—s nesi apetitu. tau da krauja to, organiz skundĹžia randa gerÄ… nuotai ir taip pat prasinaujinimas Jie daĹžniausiai po maisto sÄ…skai kÄ…. mo at- lÄ—se, gysT.KupĹĄie do kompen maisto kiekÄŻ bantaip ta, tokios pa kauluo nÄ— sutinka, pykteli ir cientÄ—s net Ä?iau keiÄ?iasi odos pat sulÄ—tÄ—ja. LÄ—venti iĹĄ ma kad iĹĄgyĹžmonÄ—s, suoti vandeniu, o tiki lÄ…stelÄ—s, ga iĹĄsausÄ—ja se, labiau Ĺžos hormonai, ma seni Ta ri apetito. na, kad tiesiog ne minasi virĹĄ Ä?iau ji vis pensijos yra sunku. oda. giau skys Ĺžiau valgydami, daututiek ne Ä?iĹł negeria“, Ĺ iems Ĺžmo kinimo fermentai. Pasak T.Kup gydytoja. – palygino drastiĹĄkam mais pritaria tokiam ĹĄienÄ—s, iĹĄÄ— deda trĹŤk nÄ—ms pastebimai ÄŻ pensijÄ… to taupymui sveikatos prati energijos, jusioms mo SerganÄ?iam savo sÄ…skaita. mas ne nes rientuoti, terims sunku per Pasak atrodo, kad anoreksija jaunuo sio- ener begauna Q10, da organizkaip iĹĄgy „Širdis juk lyvaujanÄ?io liui tiesiog gydytojos, pen venti iĹĄ ne delÄ—s pini jo svoris yra gijos apykai taip si ir gĹł sumos, nin pat dilai per didelis, toje. labiau rei tad jei Ĺžmo kydamasis kams yra raumuo, Ilgiau gau kai dirbda galÄ—jo dau kia ĹžiĹŤ gus serga dietos jis produktus nant labai mos to giau sau kokia ĹĄirdies ribos, kada rei nejauÄ?ia pirkti. Jie rÄ—ti, kokius maĹžai mais- ir kraujagysliĹł vys leisti. Kar jos klysta rÄ—tĹł atitik maĹždaug liga, dÄ—l tais mas. tosi mitybos nepa Vyresni ĹžmokÄ—tĹł sustoti. ti sveikos tukankamu- mÄ—ja. PanaĹĄiai nu tuomet ji paĹŤniĹł apie mi elementariausios Po dviejĹł nÄ—s neda mitybos principus. jos dÄ—l svo tinka ir ser Ĺži- didin tybÄ… stokos. mÄ—nesiĹł tiesiems rio. Jiems, ro tragedigan- jau nuo pato tau kvÄ— Die prieĹĄingai nimui, labiau aiĹĄkino T.Kuppavimo ligomis“, raumenys. pymo pradeda nyk nei kelis tologÄ— priminÄ—, kad – rĹŤpi sveika ti kartus per Pasak die bĹŤtina Ilgiau badau ĹĄienÄ—. ta. jant per inks nÄ—s nuolat tologÄ—s, vyresni Ĺžmo- sos, Ĺžuvies, pie savaitÄ™ valgyti mÄ—skiria ma tus no produk gali kalbÄ— Ĺžiau ĹĄlapi pĹł, vaisiĹł tĹł, kruoti mo rĹŤgĹĄties,iĹĄsi- sveikatÄ… ir ir darĹžoviĹł. kitiems net apie savo tad mo Mat per iki pasakoti su ja susijusias koktu- apie 40 dienÄ… Ĺžmogus turi pavadinimĹł gau ÄŻvairias maistiniĹł ti dĹžiagĹł. me-

Ĺ iandien priedas

Di­le­ma: ug­nis ar avys? Kur­ťiĹł ne­ri­jo­je vÄ—l ke­ti­na­ma ap­gy­ven­ din­ti na­mi­nius gy­ vu­lius, nors ĹĄie dar prieĹĄ de­ťimt­me­ tÄŻ bu­vo prie­var­ ta iť­gui­ti iĹĄ pa­sku­ti­ nio pri­va­taus ĹŤke­ lio Prei­lo­je. Ne­se­niai su­si­vok­ta, kad avys vis dÄ—l­to pa­dÄ—s Ne­ rin­gos miť­kams at­ gau­ti anks­tes­nÄ™ bĹŤk­lÄ™. O ten, kur ne­ pa­dÄ—s, gal­bĹŤt teks pa­si­telk­ti ug­nÄŻ.

Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas ma­no, kad uos­ta­mies­Ä?iui rei­kia bu­riuo­to­jĹł mo­kyk­los.

Sko­lin­to­jai neiť­len­da iĹĄ po­grin­dĹžio Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ sa­vi­nin­ kai vis dar neatsk­lei­dĹžia, kas tie vi­suo­me­nÄ—­je ge­rai Ĺži­no­mi klai­pÄ—­ die­Ä?iai, ku­rie prieĹĄ daug me­tĹł sko­ li­no bar­ken­ti­nos fon­dui pi­ni­gus ir da­bar rei­ka­lau­ja sko­lÄ… grÄ…­Şin­ti su pa­lō­ka­no­mis.

a.dykoviene@kl.lt

VÄ—l pri­si­mi­nÄ— gy­vu­lius

4

„Mies­tas prie jō­ros be bu­riuo­to­jĹł – kaip ba­le­to ĹĄo­kÄ—­jas be puan­tĹł.“

10p.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Kur­ťiĹł ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko di­rek­ci­ja pra­bi­lo, kad sie­kiant iť­sau­go­ti uni­ka­lĹł ne­ri­jos krať­ to­vaiz­dÄŻ rei­kÄ—­tĹł pa­si­telk­ti ir gy­ vu­liĹł ga­ny­mÄ…. EsÄ… tai yra vie­nas se­niau­siĹł ir na­tō­ra­liau­siĹł bō­dĹł at­vi­ram krať­to­vaiz­dĹžiui pa­lai­ky­ti.

Kaina 1,30 Lt

„„Al­ter­na­ty­va: ne­drÄ…­siai pra­by­la­ma, kad ten, kur avys ne­gel­bÄ—­tĹł, sau­go­mas te­ri­to­ri­jas su­tvar­ky­ti bō­tĹł ga­li­

ma lieps­nos­vai­dŞiu.

www.kl.lt

Balsuokite uĹž savo kandidatÄ…! Balsuoti galite portale www.KL.lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Apie to­kius as­me­nis bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do di­ rek­to­rius Ai­das Ka­vec­kis uŞ­si­mi­nÄ— iť­ly­dint lai­vÄ… ÄŻ re­mon­to vie­tÄ…. Vers­li­nin­kas ne­slÄ—­pÄ— ap­mau­do, kad at­si­ran­da Ĺžmo­niĹł, ku­rie sie­ kia pa­si­pel­ny­ti ir pri­me­na kaŞ­ko­ kius dels­pi­ni­gius. Pa­sak A.Ka­vec­kio, liō­di­na, jog taip el­gia­si gar­bin­gi ir gar­sĹŤs klai­ pÄ—­die­Ä?iai. To­kÄŻ el­ge­sÄŻ jis ÄŻvar­di­jo kaip re­ke­tÄ…. Vers­li­nin­kas Ĺža­dÄ—­jo pa­vie­ťin­ ti taip be­siel­gian­Ä?ius as­me­nis. Ta­ Ä?iau va­kar ĹĄios in­for­ma­ ci­jos neatsk­lei­dÄ—.

4

antrADIENIS, LAPKRIČIO 13, 2012

www.kl.lt

Pagerbė: KU rek­to­rius pro­f. dr. V.Lau­rė­nas akademinei bendruomenei pristatė naujuosius universiteto gar-

1. Andrej Pavlovič 2. Živilė Kristutienė 3. Gediminas Rimkus 4. Inga Kerienė 5. Dovydas Bajoras 6. Svetlana Rinkevičienė 7. Vaidas Kvedaras 8. Saulius Mikelkevičius 9. Žilvinas Žilinskas 10. Tatjana Sokolova

bės daktarus T.Venc­lo­vą ir A.Mich­ni­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

In­te­lek­tua­lams – uni­ver­si­te­to pri­pa­ži­ni­mas Vi­suo­me­ni­niu ak­ty­vu­mu ir įtai­gaus žo­džio raiš­ka Eu­ro­po­je pul­ sa­vu­sio laik­me­čio liu­di­nin­kams ir tie­sio­gi­niams da­ly­viams bei iš­ki­liems in­te­lek­tua­lams Ada­mui Mich­ni­kui ir To­mui Venc­lo­ vai įteik­tos Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­rų re­ga­li­jos.

11. Liudas Andrikis 12. Artūras Drungilas

Eve­li­na Mi­ku­tie­nė

13. Vitalija Freitakaitė

Abu di­si­den­tai, ku­rių drą­si ir ak­ ty­vi an­ti­so­vie­ti­nė veik­la pa­skli­do to­liau už sa­vų vals­ty­bių ri­bų, va­ kar pa­gerb­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te (KU). Įžy­m iam Len­k i­jos vi­s uo­m e­ nės vei­kė­jui, žur­na­lis­tui, eseis­tui ir po­li­ti­kos pub­li­cis­tui, dien­raš­ čio „Ga­ze­ta Wy­borc­za“ vy­riau­ sia­jam re­dak­to­riui A.Mich­ni­kui nu­tar­ta su­teik­ti KU gar­bės dak­

14. Vitalija Grybauskienė 15. Doc. dr. Angelė Lileikienė 16. Tadas Dirgėlas 17. Ineta Pačiauskaitė 18. Aleksas Bagdonavičius 19. Jolita Krickė

Ada­mas Mich­ni­kas:

Ne­ži­nau, ar nu­si­pel­ niau šio ti­tu­lo, ta­ čiau pa­da­ry­siu vis­ ką, kad bū­čiau jo ver­tas.

ri­jos žiau­ru­mą yra šio uni­ver­si­te­to at­sta­ty­mas. Tai gė­ris, ku­riuo bu­vo at­sa­ky­ta į blo­gį bei žiau­rią ne­tei­sy­ bę. Ne­ži­nau, ar nu­si­pel­niau šio ti­ tu­lo, ta­čiau pa­da­ry­siu vis­ką, kad bū­čiau jo ver­tas“, – pa­dė­kos kal­ bą bai­gė p. A.Mich­ni­kas. Įžy­mus Lie­tu­vos pub­li­cis­tas, ver­tė­jas, eseis­tas ir poe­tas pro­f. dr. T.Venc­lo­va pa­gerb­tas už la­bai pla­čią ir gi­lią pi­lie­ti­nę, aka­de­mi­ nę, kū­ry­bi­nę veik­lą bei nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tū­rai, li­te­ra­tū­rai, kul­ tū­rų dia­lo­go sklai­dai. „Jo kū­ry­bą su­da­ro dau­giau kaip 50 įvai­raus žan­ro lei­di­nių: poe­zi­ ja, esė, ver­ti­mai, ke­lio­nių kny­gos, li­te­ra­tū­ros kri­ti­ka bei pub­li­cis­ti­ ka. Pi­lie­ti­nė ir at­vi­ra jo po­zi­ci­ja ho­lo­kaus­to, prie­žas­čių ir pa­sek­

mių ver­ti­ni­mo po­zi­ci­ja. T.Venc­ lo­vos kū­ry­ba vers­ta į dau­giau kaip dvi­de­šimt pa­sau­lio kal­bų“, – apie ki­tą gar­bės dak­ta­ro var­dą ga­vu­sį pro­f. T. Venc­lo­vą kal­bė­jo V.Lau­ rė­nas. „Esu lai­min­gas, kad gi­miau bū­ tent šia­me mies­te. Žmo­nių at­min­ ty­je no­rė­čiau iš­lik­ti kaip poe­tas, o ne kaip vi­suo­me­nės vei­kė­jas, ypa­ tin­gas moks­li­nin­kas ar pro­fe­so­rius. Ne­si­jau­čiu ver­tas šio ap­do­va­no­ji­ mo, ta­čiau man itin ma­lo­nu gau­ti šį įver­ti­ni­mą kar­tu su sa­vo bi­čiu­ liu A. Mich­ni­ku, su ku­riuo ar­ti­mai bend­rau­ja­me ir bend­ra­dar­biau­ja­ me jau dau­giau nei ke­tu­rias­de­šimt me­tų“, – sa­kė T.Venc­lo­va, pa­dė­ kos kal­bą bai­gęs sa­vo kū­ry­bos ei­ lė­raš­čiais.

KU gar­bės dak­ta­rai Vy­tau­tas Ka­vo­lis (1995, JAV, fi­lo­so­fas, pro­fe­so­rius) Vi­lius Pė­te­rai­tis (1995, Ka­na­da, Ma­žo­sios Lie­tu­vos fon­do pir­mi­nin­kas)

ta­ro var­dą už nuo­pel­nus de­mok­ ra­ti­jos plėt­rai, po­zi­ty­vaus dia­lo­go tarp lie­tu­vių ir len­kų tau­tų pa­lai­ ky­mą. Jis ak­ty­viai rė­mė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės sie­kius, ska­ ti­no Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bend­ra­ dar­bia­vi­mą. „Ada­mas Mich­ni­kas – vie­nas iš tų žmo­nių, ku­ris jaut­riai at­si­lie­pia į ge­rų tarp­vals­ty­bi­nių san­ty­kių pa­ lai­ky­mo pro­ble­mą, siū­lo prie­mo­nes šiems san­ty­kiams ge­rin­ti“, – kal­ bė­jo KU rek­to­rius pro­f. dr. Vai­du­ tis Lau­rė­nas. „Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sie­na yra pa­vyz­dys, ku­riuo tu­rė­tų sek­ti ir ki­ tos mū­sų re­gio­no vals­ty­bės. Klai­ pė­da – ne­pap­ras­tas, kar­tais net tra­giš­kos biog­ra­fi­jos mies­tas, ga­ liu pa­sa­ky­ti, jog at­sa­ky­mas į is­to­

Alf­re­das Vė­lius (1995, JAV, Bib­li­jos į lie­tu­vių kal­bą ver­tė­jas) Sta­sys An­ta­nas Bač­kis (1996, Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas, po­li­ti­kas, moks­li­nin­kas,

vi­suo­me­nės vei­kė­jas) Al­fon­sas Ža­lys (1996, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to kū­ri­mo ini­cia­to­rius) Vy­tau­tas Lands­ber­gis (1997, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kas, pro­fe­so­rius) An­ta­nas Vai­čius (1997, Tel­šių vys­ku­pas) John W. Hi­den (1997, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Brad­for­do uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos stu­di­

jų sky­riaus va­do­vas, pro­fe­so­rius) Al­gis Mic­kū­nas (2000, JAV, „San­ta­ros-Švie­sos“ vei­kė­jas, pro­fe­so­rius) Bro­nis­lo­vas Lu­bys (2000, KLAS­CO pre­zi­den­tas) Kei­jo Vir­ta­nen (2000, Suo­mi­ja, Tur­ku uni­ver­si­te­to rek­to­rius, pro­fe­so­rius) Gui­do Mi­che­li­ni (2000, Ita­li­ja, Par­mos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius) Va­len­ti­nas Šer­nas (2000, JAV, Rut­gers­so uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius) Val­das Adam­kus (2008, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas) Joh­hen D. Ran­ge (2010, Vo­kie­ti­ja, Greifs­val­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius) And­rey Kle­mes­hev (2010, Ru­si­ja, Kan­to uni­ver­si­te­to rek­to­rius, pro­fe­so­rius) Val­dis Zat­lers (2011, Lat­vi­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas)

3

antrADIENIS, LAPKRIČIO 13, 2012

miestas sve­čiai iš Nor­ve­gi­jos

Pas­ta­tė tal­pyk­lų pa­ma­tus

Ser­ga­mu­mas vėl išau­go

Ka­ri­nė­se jū­rų pa­jė­go­se lan­ko­si Nor­ve­gi­jos ka­ra­liš­ko­jo ka­ro lai­ vy­no va­das flo­ti­lės ad­mi­ro­las Bernt Grimst­vedt su de­le­ga­ci­ ja. Vi­zi­to me­tu sve­čias su­si­ti­ko su Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų va­du flo­ti­lės ad­mi­ro­lu Kęs­tu­ čiu Ma­ci­jaus­ku, su ku­riuo ap­ ta­rė bend­ra­dar­bia­vi­mą bei ki­ tus klau­si­mus.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ bai­gė nau­jų tal­pyk­lų sta­ty­bos pro­jek­to pir­mą­jį eta­pą. Baig­ ti sta­ty­ti dvie­jų nau­jų tal­pyk­ lų pa­ma­tai. Da­bar bus ga­li­ma pra­dė­ti mon­tuo­ti pa­čias tal­ pyk­las. Jų iš­skir­ti­nu­mas tas, jog jos „drau­giš­kos“ ap­lin­kai, ka­dan­gi bus su plau­kio­jan­čiais po­nto­ni­niais sto­gais.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ ci­jo­mis su­si­rgo 809 klai­pė­die­ čiai, 664 iš jų – vai­kai. Nus­ta­ ty­ti še­ši gri­po at­ve­jai – 4 suau­ gu­siems ir 2 vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­je sir­go 632 gy­ven­to­jai, 544 iš jų – vai­kai. Bu­vo nu­sta­ty­tas vie­ nas gri­po at­ve­jis.

Ka­mi­no dienos suskaičiuotos Dau­gy­bę me­tų šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je styp­so­jęs ply­ti­nės ka­mi­nas pra­dė­tas ar­ dy­ti. Pus­šim­čio met­rų aukš­čio sta­ti­nys aukš­ta­li­pių bus iš­rink­tas ran­ko­mis. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Griū­tis: so­viet­me­čio pa­li­ki­mas – ply­ti­nės ka­mi­nas po il­gų de­ri­ni­mo

pro­ce­dū­rų pa­ga­liau pra­dė­tas ar­dy­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grio­vi­mo dar­bai bus at­lie­ka­mi dviem eta­pais – da­lį ka­mi­no nuar­ dys aukš­ta­li­piai, ki­tą da­lį griaus tech­ni­ka. „Nuo vir­šaus apie 30 met­rų ka­mi­nas bus ar­do­mas ran­ ko­mis, li­ku­siems 20 met­rų grio­vi­ mo dar­bų bus pa­nau­do­ta tech­ni­ ka“, – aiš­ki­no Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ jas Ge­di­mi­nas Po­cius. Ply­ti­nės ka­mi­nas, ku­rį teis­mas yra pri­pa­ži­nęs be­šei­mi­nin­kiu, bu­ vo pri­skir­tas Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai. Po šios lik­vi­da­vi­mo sta­ti­nys ati­te­ ko Vals­ty­bės tur­to fon­dui. „Lei­di­mas grio­vi­mui bu­vo duo­tas šių me­tų pra­ džio­je, il­gai ne­si­se­kė nu­pirk­ti grio­vi­ mo pa­slau­gą“, – sa­kė G.Po­cius. Ap­leis­tas ka­mi­nas bu­vo pra­dė­jęs ir­ti ir kė­lė pa­vo­jų ap­lin­ki­niams gy­ ven­to­jams. Gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­ne sprog­ di­nant grio­vi­mo dar­bų neį­ma­ no­ma vyk­dy­ti, to­dėl ka­mi­no di­ des­nio­ji da­lis tu­rės bū­ti išar­dy­ta

Gediminas Pocius:

Sa­vi­val­dy­b ė. Šian­d ien 10 val. ro­t u­ šė­je mies­to va­do­vai su­si­tiks su „Ai­k i­ do“ klu­bo va­do­vu Sva­jū­nu Ar­laus­k u. 13 val. vyks pa­si­ta­ri­mas dėl 2013 me­ tų spor­t i­n ių var­ž y­bų „Švy­t u­r io“ are­ no­je. 10.30 val. mies­to va­do­vai Klai­ pė­dos au­to­bu­sų par­ko bend­ro­vė­je 15 me­tų va­do­va­vi­mo įmo­nei pro­ga svei­ kins Je­li­za­ve­tą Dau­g i­nin­k ie­nę. Ren­gi­nys. Šian­dien 14 val. Klai­pė­dos bib­l io­te­kos Jau­n i­mo sky­r iu­je vyks ren­gi­nys „Pro­fe­si­nės kar­je­ros pla­na­vi­ mas“. Jo me­tu bus kal­ba­ma apie pro­fe­ si­nės kar­je­ros pla­na­v i­mo eta­pus, ko­ kie veiks­niai le­mia kar­je­ros ir bū­si­mo dar­bo pa­si­rin­ki­mą, bus pa­ta­ria­ma, kas ga­lė­t ų pa­dė­t i su­pras­t i, kuo bū­t i. Taip pat bus at­l ie­ka­mas in­di­vi­dua­lus pro­ fe­si­jos pa­si­r in­k i­mo tes­ta­vi­mas. Da­ly­ vių skai­čius ri­bo­tas.

Nuo vir­šaus apie 30 met­rų ka­mi­nas bus ar­do­mas ran­ko­mis, li­ku­siems 20 met­rų grio­vi­mo dar­bų bus pa­nau­do­ta tech­ni­ka.

Kon­fe­ren­c i­ja. Šian­d ien 13 val. LCC tarp­tau­t i­n ia­me uni­ver­si­te­te or­ga­n i­ zuo­ja­ma vers­lu­mo kon­fe­ren­ci­ja „Įga­ link. Įk­vėpk. Įt­rauk“.

ran­ko­mis. Ti­ki­ma­si, jog ka­mi­nas bus nu­griau­tas dar šiais me­tais, nes grio­vi­mo pro­jek­tas ga­lio­ja tik dve­jus me­tus. Ter­mi­ną pra­lei­dus vėl tek­tų reng­ti nau­ją do­ku­men­tą.

Ke­l ei­v iai. Ke­lei­v ių, va­ž iuo­j an­č ių mies­to au­to­bu­s ais, skai­č ius vis au­ ga. Spa­l į šia pa­slau­ga nau­do­jo­si 938 tūkst. 817 žmo­n ių. Rug­sė­jį to­k ių bu­ vo 821 tūkst. 796. Po­pu­lia­riau­sios sto­ te­lės spa­l į bu­vo „Bib­lio­te­kos“, „At­g i­mi­ mo“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­to pu­sę, „Smil­te­lės“, va­ž iuo­jant iš pie­ti­nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę.

Gi­ru­liuose daugės gy­ve­na­mų­jų na­mų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri, kad Gi­ ru­liuo­se at­si­ras­tų dau­giau gy­ve­na­ mų­jų na­mų, o ne vie­šo­sios pa­skir­ ties pa­sta­tų.

Va­kar Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jai bu­vo pri­sta­ty­ta 34 hek­ta­ rų te­ri­to­ri­jos Gi­ru­liuo­se de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ja. Ren­gė­jai pa­tei­ kė du jos va­rian­tus. Pa­gal vie­ną jų te­ri­to­ri­jo­je tarp Šlai­to gat­vės ir Ra­sy­tės gat­vės tę­ si­nio tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau gy­ ve­na­mų­jų na­mų, o ma­žiau vie­tos bū­tų skir­ta vie­šo­sios ir ko­mer­ci­ nės pa­skir­ties pa­sta­tams. Pa­gal ant­rą­jį kon­cep­ci­jos va­rian­ tą pa­sta­rie­siems pa­lik­ta dau­giau vie­tos. Dau­giau vie­šo­sios pa­skir­ ties pa­sta­tų pra­šė ir da­lis Gi­ru­lių bend­ruo­me­nės. „Gi­ru­liuo­se yra daug gy­ve­na­mų­ jų na­mų vai­duok­lių. Ar no­ri­me, kad jų at­si­ras­tų dar dau­giau. Vi­suo­me­ ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų ir vie­šų­jų erd­vių trūks­ta. Kiek pra­va­žiuo­

Dienos telegrafas

Pen­s i­j os. Va­k ar vė­l a­vo pen­s i­j ų iš­ mo­kė­j i­m as. Tei­g ia­m a, kad taip nu­ ti­ko dėl tech­n i­n ių kliū­č ių. Pen­s i­j os klai­p ė­d ie­č ius tu­rė­t ų pa­s iek­t i šian­ dien po pie­t ų.

Lai­mė­j i­m as. Kur­š ių ne­r i­ja lai­mė­jo Bal­t i­jos ša­l ių ste­buk­lų ap­do­va­no­ji­ mus „The Six Bal­tic Sea Won­ders“ kul­ tū­ros pa­vel­do sri­ty­je. Tarp nu­ga­lė­to­jų yra ir Vil­niaus mies­to se­na­mies­tis. Dėl gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do no­mi­na­ci­ jų var­žė­si dau­giau kaip 50 ob­jek­tų, ku­ riuos bal­suo­da­mi rin­ko gy­ven­to­jai. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ade­lė Jac­ kie­nė (g. 1925 m.), Ta­ma­ra Gul (g. 1931 m.), Sta­nis­la­va Vag­no­rie­nė (g. 1934 m.), Ele­na Al­šaus­k ie­nė (g. 1935 m.), Al­fon­ sas Mo­t ie­ka (g. 1937 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­n is­la­va Vag­no­r ie­nė, Ta­ma­ra Gul, Vi­das Puo­d žiū­nas.

Po­rei­kiai: gi­ru­liš­kiai no­ri, kad lau­ky­mė­je iš­dyg­tų dau­giau vie­šo­sios pa­skir­ties pa­sta­tų.

ja tu­ris­tų, o nie­ko ne­ma­to. Ga­lė­tų at­si­ras­ti vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tai, su­si­ję su spor­tu, kul­tū­ ra“, – tvir­ti­no Gi­ru­lių bend­ruo­ me­nės ini­cia­ty­vi­nės gru­pės at­sto­ vas Ro­lan­das Va­lic­kas. Ta­čiau su to­kia po­zi­ci­ja su­ti­ko ne vi­si gi­ru­liš­kiai. Da­lis gy­ven­to­

jų per vie­ną iš ta­ry­bos na­rių per­ da­vė nuo­mo­nę, kad pa­si­sa­ko už kon­cep­ci­ją, pa­gal ku­rią nu­ma­to­ ma sta­ty­ti dau­giau gy­ve­na­mų­jų na­mų. Ta­ry­bos ko­le­gi­jos na­riai pa­ste­bė­ jo, kad Gi­ru­liuo­se ir taip yra daug vie­tų pa­si­vaikš­čio­ji­mams – pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jū­ris, miš­kas. Taip pat čia yra per ma­žai gy­ven­to­jų, kad rei­kė­tų daug vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų. Ta­ry­b os ko­l e­g i­ja pri­ta­r ė pir­ mam kon­cep­ci­jos va­rian­tui, pa­ gal ku­rį Gi­ru­liuo­se atei­ty­je tu­rė­ tų at­si­ras­ti dau­giau gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­gai­tės, 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 80 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si pa­ tir­to­mis smul­k io­mis trau­mo­mis. Me­ di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­ lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.

4

antradienis, lapkričio 13, 2012

miestas

Di­le­ma: ug­nis ar avys?

Komentaras

Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė

Bu­v u­si Kur­šių ne­r i­jos na­cio­na­l i­n io par­ko va­do­vė

M Ga­nia­va: dar prieš de­šimt­me­tį pa­ke­liui į Ni­dą poil­siau­to­jus pa­si­tik­da­vo pul­ke­lis avių.

1

Mat gy­vu­lių ban­dos, ga­ no­mos tam tik­ro­je te­ri­to­ ri­jo­je, ne­lei­džia šioms už­žel­ti men­ ka­ver­čiais krū­mais, ne­lei­džia plis­ti ne­bū­din­giems Kur­šių ne­ri­jai au­ga­ lams. „Ge­riau­siu at­ve­ju avis įsi­gy­ si­me ne anks­čiau nei 2013 me­tais. Sup­ran­tu, kad tai neįp­ras­ta. Sam­ dy­si­me ko­kį nors ūki­nin­ką, su­ mo­kė­si­me jam už ga­ny­mo die­nų skai­čių, taip iš­sprę­si­me tuos gam­ tot­var­kos klau­si­mus“, – pa­sa­ko­jo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius To­mas Tu­ka­čiaus­kas. Skan­da­las dėl ož­kų

Prei­los sen­bu­vė, aš­tun­tą de­šim­ tį pra­dė­ju­si Da­nu­tė Ar­tem­je­va iro­ niš­kai žiū­ri į to­kias per­mai­nas na­ cio­na­li­nia­me par­ke. „Ma­ne už ož­kas už­pjo­vė, o da­ bar pa­tys avis au­gins“, – iro­ni­za­ vo gy­ven­to­ja. Mo­te­ris tei­gia jau maž­daug 10 me­tų pa­ti­ria psi­cho­lo­gi­nį smur­tą iš tam tik­rų „gam­tos my­lė­to­jų“, ku­ rie nuo­lat skam­bi­nė­da­vo į po­li­ci­ją ir skųs­da­vo, kad ant plen­to vaikš­ ti­nė­ja jos ož­kos. „Po­li­ci­ja at­va­žiuo­ja pas ma­ ne, aiš­ku, ož­kų ant ke­lio ne­ran­da, jos – už 50 met­rų nuo plen­to gu­li, bet vis tiek su­ra­šo to­kį šlykš­tų ak­ tą, kad ma­no ož­kos ne­pri­žiū­rė­tos, ga­no­si vie­nos miš­ke, kad jos ken­kia žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai, nuo­sa­ vy­bei“, – nuo­skau­dą lie­jo D.Ar­ tem­je­va. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, jog na­mi­niai gy­vu­liai Kur­šių ne­ri­jo­je rei­ka­lin­gi, ir džiau­gė­si, kad par­ke pa­ga­liau su­ si­pro­tė­ta įsi­gy­ti avių, jos bū­ti­nos,

nes esą nė­ra kam nuės­ti tų krū­ mokš­nių ir žo­lės. „Juk jau ant­rus me­tus gry­bų nė­ ra. O jų nė­ra dėl to, kad žo­lė miš­ke iki kak­lo. Iš­ny­ko že­muo­gės, ma­žiu­ kai paukš­čiu­kai pe­rė­ti ne­ga­li, kir­ mi­nai la­pus ėda. Ir ta žo­lė nie­kam ti­ku­si, ra­do­si kem­sy­nai“, – iš Ne­ rin­gos iš­gui­tų na­mi­nių gy­vu­lių pa­ sek­mes dės­tė D.Ar­tem­je­va. Esą dar praė­ju­sio am­žiaus sep­ tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Ni­do­je žmo­nės au­gi­no 100 kar­vių, Prei­ lo­je – 60, Juodk­ran­tė­je – apie 80. Ir kar­vės ga­nė­si, ir ko­pos bu­ vo svei­kos. „O da­bar, pa­si­ro­do, prieš 10 me­ tų ma­no vie­na kar­vė nu­nio­ko­jo ko­ pas. Tu­rė­jau avis, ku­rios ap­link vis­ ką su­ga­di­no, da­bar au­gi­nu 4 ož­kas, ku­rios nai­ki­na vi­sa, kas gy­va, ir dar ken­kia žmo­nių gy­vy­bei bei svei­ka­ tai“, – šmaikš­ta­vo D.Ar­tem­je­va. Ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių

Vis dėl­to ga­li­my­bę Kur­šių ne­ri­ jos na­cio­na­li­nia­me par­ke au­gin­ ti avis pa­na­šia­me pro­jek­te Pa­jū­ rio re­gio­ni­nia­me par­ke da­ly­va­vęs ūki­nin­kas Al­gis Liau­gau­das ver­ti­ no skep­tiš­kai. „Ma­no nuo­mo­nė dėl to nei­gia­ ma, nes pas mus nė­ra tam pri­tai­ ky­tų są­ly­gų, pa­ty­riau la­bai di­de­ lius nuo­sto­lius. Per­nai ko­vi­niai šu­nys su­dras­kė 10 avių. Nors bu­vo sam­do­mi ir pri­žiū­rė­to­jai, vie­ną ry­ tą ra­do­me 10 pa­skers­tų avių, ap­lin­ kui bu­vo pil­na šu­nų pė­dų“, – pri­si­ mi­nė A.Liau­gau­das. 2006 m. Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke na­tū­ra­lių gam­tos bu­vei­nių iš­

sau­go­ji­mui su­ma­ny­ta nau­do­ti avis. Nu­pirk­ta 20 avių ban­da. Apk­laus­ ti trys ūki­nin­kai, už kiek jie su­tik­ tų pri­žiū­rė­ti gy­vu­lius ir juos ga­ny­ ti sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se. Pro­jek­tas vy­ko ket­ve­rius me­tus.

Da­nu­tė Ar­tem­je­va:

Ma­ne už ož­kas už­ pjo­vė, o da­bar pa­tys avis au­gins.

A.Liau­gau­do įsi­ti­ki­ni­mu, avys par­ke ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių. „Pag­rin­di­nis da­ly­kas – mū­sų žmo­nėms trūks­ta kul­tū­ros ir su­ pra­ti­mo. Ga­nyk­los tu­rė­tų bū­ti bent mi­ni­ma­liai ap­tver­tos, kad žmo­nės ne­ga­lė­tų ten pa­tek­ti, kad gy­vū­nų ne­bai­dy­tų. Ki­taip ta­riant, pas mus yra di­de­lių pro­ble­mų, mums taip nei­šei­na, kaip Lat­vi­jo­je su lau­ki­ niais ark­liais“, – pa­ste­bė­jo A.Liau­ gau­das. Prie­žiū­rai – lieps­nos­vai­dis

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis pri­pa­ži­no, kad to­kiam pro­jek­tui nė­ra pa­tir­ties, esą nie­kas ne­ga­li iš­ra­šy­ti tiks­lių re­cep­ tų, to­dėl ten­ka eks­pe­ri­men­tuo­ti. „To­kie eks­pe­ri­men­tai bran­gūs, bet ran­ko­mis kirs­ti žo­lę ir krū­ mokš­nius dar bran­giau. Da­bar at­ lie­ka­mas ste­bė­ji­mas, ta­da ir bus nu­spręs­ta, ge­riau ga­ny­ti ar ne­ga­ ny­ti“, – tei­gė E.Pap­laus­kis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke yra 50 ha te­ri­to­ri­jos, ku­rią rei­kia va­ly­ti nuo atau­gan­čių ūg­lių, kad miš­kas ne­virs­tų brūz­gy­nu. Pri­pa­žįs­ta­ma, kad pi­giau bū­ tų de­gin­ti spe­cia­lia įran­ga, kaip tai da­ro­ma Da­ni­jo­je. „Tai pi­giau­sias bū­das, bet jis ir­gi ne vi­soms gam­tos bu­vei­nėms tin­ ka“, – tvir­ti­no E.Pap­laus­kis. Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­ rek­to­rius Ei­mu­tis Gu­de­le­vi­čius pri­pa­ži­no, kad miš­ko tvar­ky­mui pla­na­vo įsi­gy­ti lieps­nos­vai­dį, ta­ čiau tai ne taip pa­pras­ta. „Čia yra ka­ri­nė tech­ni­ka. Tam rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs lei­di­mai. Šiaip mes gam­tot­var­ko­je tai­ko­me eks­pe­ ri­men­tus, tas lieps­nos­vai­dis mums, aiš­ku, la­bai pa­dė­tų vir­žy­nus nu­de­ gin­ti. Lieps­na juk kont­ro­liuo­ja­ma“, – ti­ki­no E.Gu­de­le­vi­čius. Di­rek­to­rius pri­pa­ži­no, kad Dzū­ ki­jos na­cio­na­li­nia­me de­gin­tų pe­ rau­gu­sias te­ter­vi­nų tuok­ta­vie­tes, nes jei jos užau­ga žo­le, šie paukš­ čiai pa­si­trau­kia ki­tur, o te­ter­vi­nus sie­kia­ma iš­sau­go­ti. Esą jei­gu žmo­nės į sau­go­mų te­ ri­to­ri­jų bū­tį ne­si­kiš­tų, iš­nyk­tų tam tik­ros au­ga­lų ir paukš­čių rū­ šys. Tei­gia­ma, kad da­lis au­ga­lų rū­ šių vi­so­se ci­vi­li­zuo­to­se ša­ly­se yra dirb­ti­nai pa­lai­ko­mos. Tam tik­ru po­žiū­riu tai yra mu­zie­jai po at­vi­ ru dan­gu­mi. Me­džiok­lė at­si­rūgs­ta

Prei­los sen­bu­vė D.Ar­tem­je­va ma­ no, kad klau­si­mų dėl sau­go­mų au­ ga­lų dirb­ti­nio pa­lai­ky­mo ne­kil­tų, jei Ne­rin­go­je ma­žiau šau­dy­tų stir­

a­nau, kad avių at­si­ra­d i­ mas Ne­r in­go­je la­bai ge­ rai, jei mes kal­ba­me apie kul­t ū­r i­n į kraš­to­vaiz­d į. Kuo jis la­biau at­spin­di kaž­ka­da ten bu­ vu­sį gy­ve­ni­mo bū­dą, tuo ge­riau. Juk į Kur­šių ne­ri­ją vi­si va­ž iuo­ja kaip į gam­ tą, ma­žai žmo­gaus pa­lies­tą vie­tą, ma­ žai ur­ba­ni­zuo­tą. To­kiu at­ve­ju grį­ži­mas prie na­tū­ra­lios bui­ties yra la­bai svei­kin­ ti­nas. Be to, ka­dan­gi Kur­šių ne­ri­jo­je yra ma­siš­kai šau­do­mi žvė­rys ir jie neat­lie­ ka tos funk­ci­jos, ku­rią tu­rė­tų at­lik­ti, ta­ da mums rei­kia na­mi­nių gy­vū­nų, ku­rie ga­lė­tų tą po­miš­kį nuės­ti. Nes ta te­ri­to­ ri­ja už­žels, bus ne­per­žen­gia­mi krū­my­ nai, o tai da­bar ir vyks­ta. Aiš­ku, la­bai gai­la, kad tai pa­vė­luo­ta reak­ci­ja, bet, ma­nau, ge­riau vė­liau, ne­gu nie­ka­da. O tie žmo­nės, ku­rie bu­vo prieš tuos na­mi­ nius gy­vu­lius par­ke, šian­dien di­rek­ci­jo­ je jau ne­be­dir­ba ir to­dėl pa­si­prie­ši­ni­mo nė­ra. Prieš 10 me­tų par­ko di­rek­ci­jo­je vy­ ra­vo nuo­sta­ta, kad ta varg­šė vie­na kar­ vė su­nio­kos ko­pa­gūb­rį, nuės ver­tin­gas žo­les ir pa­da­rys nea­ti­tai­so­mą ža­lą. Bet juk Kur­šių ne­ri­ja į UNES­CO įtrauk­ta bū­ tent dėl to ko­pa­gūb­rio, ku­rio su­kū­ri­mo lai­kais ten ga­ny­da­vo­si kar­vių ban­dos. Yra se­nos nuo­trau­kos, kaip jos lei­džia­ si nuo Par­ni­džio ko­pos. Jei kar­vės ta­da ne­da­rė ža­los, tai da­bar tuo la­biau ne­ga­ li to pa­da­ry­ti, nes ko­pa­gūb­ris jau ap­žė­ lęs me­džiais. Tie­sa, da­bar kal­ba­ma apie avių, o ne kar­vių at­si­ra­di­mą. Jos tuo la­ biau Kur­šių ne­ri­jai ne­pa­kenks.

nų ir brie­džių. Jie esą pa­da­ry­tų tai, ko da­bar ti­ki­ma­si iš avių. Ta­čiau, pa­ly­gin­ti su že­my­ni­ne da­li­mi, Kur­šių ne­ri­jo­je lau­ki­nių gy­ vū­nų tan­kis yra są­ly­giš­kai di­des­nis. Skir­tin­gais skai­čia­vi­mais lie­tu­viš­ ko­je da­ly­je yra 50–60 brie­džių kai­ me­nė, šiais me­tais bu­vo leis­ta nu­ šau­ti 9 brie­džius, anks­čiau – tik tris per me­tus. „Aš nuo­lat gir­džiu šū­vius ir ne me­džiok­lės die­no­mis. Tur­būt kaž­kas bra­ko­nie­riau­ja. Prie bu­vu­ sio są­var­ty­no gy­vū­nai daž­nai atei­ na, nuo tos pu­sės ir gir­džiu šū­vius. Rei­kia kaž­ką da­ry­ti, nes Ne­rin­ga žlugs. Kas gam­tos su­tver­ta, vis­kas yra rei­ka­lin­ga“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Ar­ tem­je­va.

Sko­lin­to­jai neiš­len­da iš po­grin­džio 1

Jis ne­ko­men­ta­vo ir ko­ kių su­mų rei­ka­lau­ja­ma iš fon­do. „Ma­nau, kad at­sklei­si­me, bet dar luk­te­lė­si­me. Lau­kia­me. Gal žmo­nės su­rea­ga­vo į pa­sta­bą ir nu­ sto­jo taip ne­gra­žiai elg­tis. Ta­čiau ir to tur­būt ne­pa­kaks. Te­gul atei­ na at­si­pra­šy­ti. Tu­ri­me su­vok­ti, kad vi­si da­ro­me ge­rą dar­bą“, – ko­men­ ta­vo vers­li­nin­kas. Pa­sak A.Ka­vec­kio, jei vėl pra­si­ dės tų žmo­nių ata­kos, in­for­ma­ci­ ja bus at­skleis­ta. Nors to­kį el­ge­sį fon­do va­do­vas įvar­di­jo kaip re­ke­tą, dėl įvy­kio kol kas į tei­sė­sau­gą ne­si­kreip­ta. „Kai kal­ba­ma apie lab­da­rą, o iš „uba­go“ no­ri atim­ti laz­dą, ga­li­ma

A.Ka­vec­kis ža­dė­jo pa­vie­šin­ti taip be­ siel­gian­čius as­me­ nis. Ta­čiau va­kar šios in­for­ma­ci­jos neatsk­lei­dė.

pa­sa­ky­ti, kad tai re­ke­tas“, – pa­brė­ žė A.Ka­vec­kis. Apie ko­kias se­nas sko­las kal­ba­ ma, ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti ir bu­vęs bur­ lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rius Ar­tū­ras Žič­kus.

„Jei jie sa­ko, tai ži­no. Aš ne­la­bai su­pran­tu, apie ką šiuo at­ve­ju kal­ba­ ma. Su­tar­ty­je bu­vo nu­ma­ty­ta, ko­kios yra sko­los. Neaiš­ku, ar čia tos pa­čios sko­los, ar pa­pil­do­mos. Gal čia tam tik­ra po­vei­kio prie­mo­nė? Ma­nau, kad kam rei­kė­jo, tie su­pra­to užuo­mi­ną, o ki­tiems neį­do­mu“, – tvir­ti­no A.Žič­ kus. Vers­li­nin­kai Aloy­zas Kuz­mars­kis ir A.Ka­vec­kis bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­dą pe­rė­mė su sko­lo­mis. Jos sie­kė per 200 tūkst. li­tų. Įsis­ko­ li­ni­mai bu­vo tiek ju­ri­di­niams, tiek fi­zi­niams as­me­nims, tiek vals­ty­bi­ nėms ins­ti­tu­ci­joms. Pas­ku­ti­nę sko­lą – per 53 tūkst. li­tų – nau­jie­ji bar­ken­ti­nos sa­vi­nin­ kai su­mo­kė­jo penk­ta­die­nį.

At­vi­ru­mas: kai „Me­ri­dia­nas“ bu­vo ly­di­mas į re­mon­to vie­tą, A.Ka­vec­kis

pa­sa­ko­jo, kad yra žmo­nių, ku­rie rei­ka­lau­ja grą­žin­ti sko­lą su pro­cen­tais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

antrADIENIS, LAPKRIČIO 13, 2012

lietuva

Nau­ja val­džia te­bes­kęs­ta mig­lo­je Rin­ki­mai lai­mė­ti, sta­bi­li dau­gu­ma su­bur­ta, bet to­liau – nė iš vie­tos, nes ga­lu­ti­nio žo­ džio Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar taip ir neiš­ta­rė. Tad po­li­ti­kai da­bar ga­li tik lauk­ti. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nie­ko nau­jo ne­pa­sa­kė

Spren­di­mas dėl bu­ria­mos val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos li­ki­mo – po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­va­ dos. Taip praė­ju­sią sa­vai­tę pa­reiš­ ku­si Pre­zi­den­tė šio sa­vo pa­ža­do vis dar neiš­te­sė­jo. Po­li­ti­kai va­kar nuo pat ry­to lau­ kė D.Gry­baus­kai­tės žo­džio: gal vėl pa­si­kvies kan­di­da­tą į prem­je­rus Al­gir­dą But­ke­vi­čių; gal pa­ga­liau pa­skelbs, ka­da šau­kia­mas nau­ja­sis Sei­mas? Ta­čiau neį­vy­ko nie­ko. D.Gry­baus­kai­tė tik pa­skel­bė trum­pu­tį pa­reiš­ki­mą, ku­riuo pa­ mė­tė ak­me­nu­kų Dar­bo par­ti­jos (DP) pu­sėn, ta­čiau nie­ko aiš­kaus taip ir ne­pa­sa­kė. Šia­me pa­reiš­ki­ me, be ki­ta ko, sa­ko­ma: „KT iš­va­ da dar la­biau su­stip­ri­na ir įta­ri­mus dėl vals­ty­bės val­dy­me sie­kian­čios da­ly­vau­ti DP skaid­ru­mo.“ „Ko­dėl su­stip­ri­na įta­ri­mus? Kaip tik DP da­bar, po KT spren­di­mo, šiek tiek iš­tei­sin­ta. Sus­tip­ri­na kai ku­rie na­riai, dėl ku­rių dar ne­si­bai­gė iki­teis­mi­nis pro­ce­sas, ty­ri­mas. Kai baig­sis pa­si­sa­ky­mai, bus spren­di­ mai. Ta­da mes žiū­rė­si­me, ką da­ry­ ti“, – Pre­zi­den­tei iš­syk at­šo­vė DP ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas.

A.But­ke­vi­čius san­tū­rus

Ki­ti po­li­ti­kai į šį Pre­zi­den­tės pa­ reiš­ki­mą rea­ga­vo san­tū­riai. Koa­ li­ci­ją bu­rian­čių so­cial­de­mok­ra­ tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius tik pa­kar­to­jo, kad tri­ju­lė nei po KT spren­di­mo, nei po D.Gry­baus­kai­ tės pa­reiš­ki­mo at­gal tik­rai ne­si­ trauks. „Yra pa­si­ra­šy­ta koa­li­ci­nė su­tar­ tis ir yra mū­sų par­ti­jos priim­tas spren­di­mas, ir mes jo kol kas ne­si­ ruo­šia­me keis­ti. Vi­są lai­ką lai­kau­si to po­žiū­rio, kad tie as­me­nys, ku­rie yra kal­ti, tu­ri bū­ti nu­baus­ti“, – tei­ gė A.But­ke­vi­čius.

Kol kas neaiš­ku, ar prie bu­ria­mos val­ dan­čio­sios dau­gu­ mos pri­si­dės LLRA.

Įtam­pa: koa­li­ci­ją for­muo­jan­ti tri­ju­lė gy­ve­na lauk­da­ma le­mia­mo Pre­zi­den­tės žo­džio.

koa­li­ci­jas, tik įver­tin­tas KT priim­ tas spren­di­mas“, – tvir­ti­no A.But­ ke­vi­čius. Kas bus to­liau? Su­šauk­tas nau­ jo­jo Sei­mo po­sė­dis, su­si­rinks nau­ ja­sis Sei­mas, o Pre­zi­den­tė pa­teiks prem­je­ro kan­di­da­tū­rą. Tuo A.But­ ke­vi­čius va­kar nea­be­jo­jo. Ta­čiau jo lig šiol de­monst­ruo­ta drą­sa ir at­ kak­lu­mas jau blės­ta. Ti­ki­si ar ne jis bū­ti prem­je­ru? „Nie­ko aš kol kas ne­si­ti­kiu, kol kas apie tai ne­ gal­vo­ju, pa­lau­ki­me, kol įvyks pir­ ma­sis Sei­mo po­sė­dis“, – at­sar­giai kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Len­kų klau­si­mas

Prem­je­ro kė­dę be­si­ma­tuo­jan­tis ir su Pre­zi­den­te ne­no­rin­tis pyk­tis po­li­ti­kas D.Gry­baus­kai­tės pa­sta­ bas įver­ti­no tei­gia­mai. „Pre­zi­den­ tės pa­reiš­ki­mą ver­ti­nu tei­gia­mai, ir aiš­ku, ne­si­ruo­šiu jo to­liau ko­men­ tuo­ti. Ja­me ne­kal­ba­ma apie jo­kias

Be­je, kol kas neaiš­ku, ar prie bu­ria­ mos val­dan­čio­sios dau­gu­mos pri­ si­dės Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio Lie­ tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA). Jos ape­ti­tas – ne­ma­žas. Len­kai no­ri bent dvie­jų mi­nist­rų po­rtfe­lių. „Aš už tai, kad LLRA koa­li­ci­jo­je bū­tų. Kal­bė­jau su de­ry­bi­nin­kų gru­

Kas yra V.U.? Dar­bo par­ti­jos (DP) ly­de­ris Vik­to­ ras Us­pas­ki­chas ko­men­tuo­da­mas teis­me pa­vie­šin­tą jo pa­val­di­nių elekt­ro­ni­nį su­si­ra­ši­nė­ji­mą, ku­ria­ me mi­ni­mi ini­cia­lai V.U., pa­reiš­kė, kad jie gal­būt reiš­kia Vil­niaus uni­ ver­si­te­tą, o ne jo var­dą ir pa­var­dę.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar pra­dė­jo skai­ty­ti dau­giau nei 150 to­ mų api­man­čią va­di­na­mą­ją DP juo­ do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los me­džia­gą. Tarp pir­mų­jų pa­skelb­tų do­ku­men­ tų bu­vo kal­ti­na­mų­jų Vi­ta­li­jos Von­ žu­tai­tės ir Ma­ri­nos Liut­ke­vi­čie­nės

Viktoras Uspaskichas:

Tris gy­ve­ni­mus rei­ kė­tų Ž.Žva­gu­liui dai­ nuo­ti, kad ati­dai­nuo­ tų už 25 mln. bei pa­grin­di­nės liu­dy­to­jos Ni­jo­ lės Ste­po­na­vi­čiū­tės elekt­ro­ni­nio su­si­ra­ši­nė­ji­mo laiš­kai, te­le­fo­ni­nių po­kal­bių iš­klo­ti­nės. „Ką ga­liu ko­ men­tuo­ti? Kaip ma­to­te, ma­nęs ten nė­ra. To­dėl man nė­ra ką ir ko­men­ tuo­ti. V.U., ži­no­te, gal­būt tai Vil­ niaus uni­ver­si­te­tas“, – žur­na­lis­ tams kal­bė­jo V.Us­pas­ki­chas. Jis tei­gė ne­ži­no­jęs, kad vy­ko toks su­si­ra­ši­nė­ji­mas elekt­ro­ni­niu pa­štu

ir bū­ta te­le­fo­ni­nių po­kal­bių. „Ma­ no nė vie­no pa­ra­šo nė­ra jo­kiuo­ se ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se. Aš ne­ ži­no­jau, kad eg­zis­tuo­ja kaž­ko­kie da­ly­kai. Be to, aš iki šiol ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­si tie do­ku­men­tai yra su­si­ję su DP. Jie bu­vo ras­ti ne mū­sų par­ti­jos būs­ti­nė­se, ne par­ ti­jos kom­piu­te­riuo­se, ki­tos įmo­ nės te­ri­to­ri­jo­je“, – aiš­ki­no V.Us­ pas­ki­chas. Mi­nė­tos mo­te­rys elekt­ro­ni­niuo­ se laiš­kuo­se ir te­le­fo­ni­niuo­se po­ kal­biuo­se mi­nė­jo su­mas, sie­kian­ čias iki ke­lių šim­tų tūks­tan­čių li­tų, ta­čiau V.Us­pas­ki­chas sa­kė po­sė­ dy­je iš­gir­dęs tik apie 200–300 li­ tų su­mas. „Po­kal­bių iš­klo­ti­nė­se kal­ba­ma, tarp kit­ko, ne apie mi­li­jo­nus, o apie 200–300 li­tų, kaž­ko­kius at­ly­gi­ni­ mus. Aš kal­bu apie su­mas. Aš vis lau­kiu, ka­da bus kal­ba apie mi­li­ jo­nus, juk kal­ba­ma apie 25 mln. li­ tų. Jie nie­kur ne­fik­suo­ja­mi, jo­kios ope­ra­ty­vi­nės me­džia­gos, jo­kių už­ fik­suo­tų po­kal­bių nė­ra. Tris gy­ ve­ni­mus rei­kė­tų Žil­vi­nui Žva­gu­ liui dai­nuo­ti, kad ati­dai­nuo­tų už 25 mln.“, – tei­gė jis. Jis mi­nė­jo, jog pa­ts pa­ro­dy­mus duos, „kai baig­sis įro­dy­mų ty­ri­mai“. DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą su­da­ro dau­giau kaip 150 to­mų. Va­ kar teis­mas per­skai­tė ke­le­tą jų. Spa­lio 26 d. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ ra­tū­ra by­lo­je DP, jos ly­de­riui V.Us­

pe, ku­ri pa­skir­ta DP. Mū­sų są­ly­ga, kad tą vie­ną mi­nis­te­ri­ją ati­duo­si­ me. O dėl ki­tos mi­nis­te­ri­jos, jei bus kal­ba­ma dėl dvie­jų, tu­rė­tų kal­bė­ti su so­cial­de­mok­ra­tais“, – pa­reiš­kė V.Us­pas­ki­chas. Ko­kios tai ga­li bū­ti mi­nis­te­ri­jos – neaiš­ku. Šią sa­vai­tę tri­jų koa­li­ ci­jų par­ti­jų ly­de­riai tu­rė­tų su­si­tik­ ti su LLRA va­do­vy­be. Teks pa­si­dar­buo­ti

Ar­ti­miau­si po­li­ti­kų dar­bai – ne tik bū­si­mo­sios koa­li­ci­jos dė­lio­ nės. Šio­mis die­no­mis jie tu­rės ap­ si­spręs­ti dėl sa­vait­ga­lį pa­skelb­tos KT iš­va­dos. Nė nea­be­jo­ja­ma, kad dėl to Sei­me taip pat bus lau­žo­ mos ie­tys. Par­la­men­tas svars­tys, ar Bir­žųKu­piš­kio apy­gar­dos, kur lai­mė­jo so­cial­de­mok­ra­tas, rin­ki­mų re­zul­ta­ tus pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais. Ta­ čiau svar­biau­sias klau­si­mas – koks bus DP kan­di­da­tų į Sei­mą są­ra­šas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Bū­tent par­la­men­tas jį tu­rės pa­ tvir­tin­ti be tų KT iš­va­do­je iš­var­ dy­tų vei­kė­jų, ku­rie esą ne­tei­sė­tai ga­vo bal­sų ir pa­ki­lo į są­ra­šo vir­šų. Ga­liau­siai Sei­mui teks ap­spręs­ti ir dėl Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos li­ki­mo. Ta­čiau šian­dien šiuos nu­ta­ri­mų pro­jek­tus pla­nuo­ja­ma tik pa­teik­ ti. Ga­lu­ti­niai spren­di­mai bus prii­ ma­mi ry­toj. Pri­me­na­me, kad Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas per 2012 m. Sei­ mo rin­ki­mus bu­vo pa­žeis­tas. To­kią iš­va­dą šeš­ta­die­nį pa­skel­ bė KT. Šio Teis­mo iš­va­do­je tei­gia­ ma, jog įsta­ty­mo pa­žei­di­mai pa­ da­ry­ti dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­tant DP kan­di­ da­tų Jo­lan­tos Gau­du­tie­nės, Ži­vi­ lės Pins­ku­vie­nės, Jo­no Pins­kaus, Vy­tau­to Gri­ciaus ir Via­čes­la­vo Žda­no­vi­čiaus vie­tas są­ra­še. Kaip nu­ro­do­ma KT iš­va­do­je, nu­sta­tant mi­nė­tų vei­kė­jų vie­tą są­ra­še bu­vo pa­da­ry­ti šiurkš­tūs pa­žei­di­mai.

At­si­kir­to Lie­tu­vai Praė­ju­sios sa­vai­tės iš­puo­lis prieš Lie­ tu­vos am­ba­sa­dą Mins­ke, kai į jos te­ ri­to­ri­ją bu­vo įmes­ti ke­li va­di­na­mie­ji Mo­lo­to­vo kok­tei­liai, nė­ra te­ro­ro ak­ tas, kaip pa­reiš­kė Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­ den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka. Jis čia pat pri­mi­nė lau­kiąs at­sa­ky­mo iš Lie­tu­vos dėl va­di­na­mo­jo pliu­ši­nių meš­kiu­kų de­san­to ty­ri­mo.

Pa­vė­li­no: pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas

ne­se­niai per­kva­li­fi­ka­vo kal­ti­ni­mus DP ir tai lei­do jos by­los se­na­ties ter­mi­ną nu­kel­ti iki 2016-ųjų.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

pas­ki­chui, Sei­mo na­riui Vy­tau­ tui Gap­šiui, iš­rink­tai Sei­mo na­rei V.Von­žu­tai­tei ir bu­vu­siai par­ti­ jos fi­nan­si­nin­kei M.Liut­ke­vi­čie­nei pa­tei­kė kal­ti­ni­mus dėl su­kčia­vi­mo. Šie kal­ti­ni­mai at­si­ra­do pro­ku­ro­rui Sau­liui Ver­sec­kui nu­spren­dus per­ kva­li­fi­kuo­ti kal­ti­na­mų­jų veiks­mus. Pa­kei­tus kal­ti­ni­mus į sun­kes­nius, il­gė­ja se­na­ties ter­mi­nas, griež­tė­ja baus­mės. Pa­gal se­nes­nius kal­ti­ni­ mus se­na­ties ter­mi­nas bu­vo aš­tuo­ ne­ri me­tai, skai­čiuo­jant nuo 2006 m. Pa­gal da­bar­ti­nius kal­ti­ni­ni­mus se­na­ties ter­mi­nas – de­šimt me­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Tai nė­ra jo­kie te­ro­ris­tai, ir ne­rei­kia čia įžvelg­ti ko­kių nors te­ro­ris­tų“, – va­kar su­si­ti­ki­me su Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nio eko­no­mi­kos uni­ver­si­ te­to stu­den­tais ir dės­ty­to­jais pa­ reiš­kė A.Lu­ka­šen­ka. Anot Bal­ta­ru­si­jos va­do­vo, 2010 m. Mo­lo­to­vo kok­tei­liais bu­vo ap­ mė­ty­ta ir Ru­si­jos am­ba­sa­da Mins­ ke. Šį nu­si­kal­ti­mą įvyk­dę as­me­nys bu­vo su­lai­ky­ti ir nu­baus­ti. „Lie­tu­va šau­kė, kad nu­teis­tie­ji dėl in­ci­den­to Ru­si­jos am­ba­sa­dos te­ri­to­ ri­jo­je šian­dien po­li­ti­niai ka­li­niai. O kai į Lie­tu­vos am­ba­sa­dos te­ri­to­ri­ją ši­tuos bu­te­lius įme­tė, tai jau te­ro­riz­ mas. Štai jų po­li­ti­ka, tai „žlo­bų“ po­li­ ti­ka“, – pa­reiš­kė A.Lu­ka­šen­ka. Anot jo, Lie­tu­vo­je esą lau­kia­ ma, ką Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas pa­sa­ kys apie tai, kad į Lie­tu­vos am­ba­ sa­dos te­ri­to­ri­ją įmes­ti bu­te­liai su de­giuo­ju skys­čiu. „O aš lau­kiu, ką jie (Lie­tu­va – red. pa­st.) pa­sa­kys dėl to, kad jie pra­lei­do šve­dų lėk­ tu­vą per sa­vo te­ri­to­ri­ją ir įlei­do jį į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. At­sa­ky­mo

nė­ra. Ko­dėl iki šiol jie ty­li?“ – sa­kė A.Lu­ka­šen­ka. Lapk­ri­čio 6-osios va­ka­rą į Lie­tu­ vos am­ba­sa­dos Bal­ta­ru­si­jo­je te­ri­to­ri­ ją bu­vo įmes­ti du bu­te­liai su de­giuo­ ju skys­čiu – va­di­na­mie­ji Mo­lo­to­vo kok­tei­liai. Ki­lu­sias lieps­nas už­ge­si­no dip­lo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je dir­ban­tys Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Dėl šio įvy­kio Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je bu­vo pa­reikš­ tas pro­tes­tas Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­ do­riui Vil­niu­je Vla­di­mi­rui Dra­ži­nui. Bal­ta­ru­si­jos tei­sė­sau­ga pra­dė­jo ty­ ri­mą dėl chu­li­ga­niz­mo. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ ro­nius Ažu­ba­lis ir Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ema­ nue­lis Zin­ge­ris iš­puo­lį prieš Lie­tu­ vos dip­lo­ma­ti­nę at­sto­vy­bę pa­va­di­ no te­ro­ro iš­puo­liu. Lie­tu­va dar svars­to, kaip at­sa­ky­ti į Bal­ta­ru­si­jos pra­šy­mą su­teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą ti­riant ne­tei­sė­tą sie­nos kir­ti­ mą, kai šve­dų ak­ty­vis­tai lie­pą iš Lie­ tu­vos įskri­do į Bal­ta­ru­si­ją ne­di­de­liu lėk­tu­vu ir iš­mė­tė tūks­tan­tį pliu­ši­nių meš­kiu­kų su šū­kiais už žo­džio lais­vę. „Mes esa­me ga­vę pra­šy­mą, bet dar ne­sa­me į jį at­sa­kę. Ko­kia apim­ti­mi ir kaip į jį at­sa­ky­ti, dar spren­džia­ma“, – sa­kė ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­ duo­to­jas Da­rius Rau­lu­šai­tis. Ats­ki­rą ty­ri­mą be­veik tris mė­ne­sius at­lie­kan­ti Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga kol kas įta­ri­mų nie­kam nė­ra pa­reiš­ku­si. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, lapkričio 13, 2012

nuomonės

Ko­lum­bi­ja – ko­kia tai ša­lis?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­li­ti­niai mi­ra­žai Justinas Argustas

P

ro Vy­r iau­sy­b ės lan­g us And­ rius Ku­bi­l ius jau sa­vai­tę re­g i Lie­tu­vo­je dar ne­re­gė­tą po­l i­t i­ nį reiš­k i­n į – „vai­vo­r ykš­tę“. Ki­ taip ta­r iant, kai­r iuo­sius ir de­ši­n iuo­sius ša­l į val­dant drau­ge. Kas tai: pa­g rįs­ti lū­ kes­čiai ar po­li­ti­nės ha­liu­ci­na­ci­jos? Prem­je­ras, kaip įpras­ta, kal­ba itin sa­vi­mi pa­si­ti­kin­čiai. Klau­sia­mas, ar to­kia kai­rės ir de­ši­nės są­jun­ga rea­li, ne­dve­jo­da­mas sa­ko „taip“. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad po­li­ti­ ne nuo­ta­ka vir­tęs Al­gir­das But­ke­vi­čius vi­są sa­vai­tę kar­to­ja „ne“. Tad kuo grįs­ti iš pir­mo žvilgs­nio iš tie­sų ne­rea­lūs A.Ku­ bi­liaus lū­kes­čiai?

Su­si­dū­ri­mas neiš­ven­ gia­mas jau vien ato­mi­ nės elekt­ri­nės pro­jek­to li­ki­mo klau­si­mu. Svar­biau­sia, ma­tyt, tai, kad de­ši­nie­ji po rin­k i­mų ne­be­tu­r i ko pra­ras­t i. Be to, ša­ lies va­do­vė – taip pat de­ši­nių­jų pu­sė­je. Iš „vai­vo­rykš­tės“, ži­no­ma, la­biau­siai lai­mė­ tų de­ši­nie­ji, o la­biau­siai nu­ken­tė­tų kai­rie­ ji. Jei kon­ser­va­to­r ių rin­kė­jai obuo­l ia­vi­mą su kai­riai­siais „var­dan ato­mi­nės ir tos Lie­ tu­vos“ dar kaip nors iš­kęs­t ų, tai so­cial­de­ mok­ra­tų, re­gis, – nie­kaip. Mat kon­ser­va­to­rių rin­kė­jas, kaip paaiš­kė­jo, – pra­ku­tęs mies­tie­ tis, o so­cial­de­mok­ra­tų – že­mie­ji sluoks­niai, gy­ve­nan­tys pro­vin­ci­jo­je. Tar­k i­me, kai­rių­ jų ir de­ši­nių­jų są­jun­ga – bent jau ku­rį lai­ką – įma­no­ma. Tai kas ta­da prem­je­ras? A.Ku­bi­ lius sa­ko, kad „tai – tik de­ta­lės“. A.But­ke­vi­čių, dir­ban­tį A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė­je, dar ga­li­ ma įsi­vaiz­duo­ti, bet A.Ku­bi­lių so­cial­de­mok­ ra­tų prem­je­ro su­da­ry­to­je – jau ne­be. Su­si­ dū­ri­mas neiš­ven­gia­mas jau vien ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to klau­si­mu. Ta­čiau teo­riš­ kai to­kia A.Ku­bi­liaus ir A.But­ke­vi­čiaus są­ jun­ga įma­no­ma. Apo­ka­l ip­t i­n is va­r ian­tas: D.Gry­baus­kai­tė kan­di­da­tu į prem­je­rus pa­ siū­lo A.Ku­bi­lių. Ta­čiau ga­lu­ti­nį žo­dį dėl to vis tiek tu­rės tar­ti Sei­mas, o val­dan­čio­sios dau­gu­mos ten – nė­ra. Ak­la­vie­tė. Kas dar? A.But­ke­v i­čiaus ir „tvar­k ie­čių“ ma­ž u­mos Vy­r iau­sy­bė su A.Ku­bi­l iaus par­t i­jos pa­lai­k y­mu? Bet ko­k iais klau­ si­mais kon­ser­va­to­r iai ga­lė­t ų pa­lai­k y­t i kai­r iuo­sius? Po­ž iū­r iai į ato­mi­nę, švie­t i­ mą, so­cia­li­nius rei­ka­lus – ko­ne prie­šin­ gi. Tai­gi tai ir­gi tik teo­ri­nis koa­li­ci­jos va­ rian­tas. Prem­je­rui A.Ku­bi­liui, kaip ir vi­ siems, pra­lai­mė­ti yra sun­ku. Ta­čiau kal­ bos apie „vai­vo­r ykš­tę“ kol kas pri­me­na po­li­nius mi­ra­ž us.

E

su klai­pė­die­tis, ku­ris šiuo me­tu gy­ve­na Bu­ca­ra­man­ go­je Ko­lum­bi­jo­je. Gi­miau ir užau­gau Klai­pė­do­je, su pa­ gy­ri­mu bai­giau „Vėt­run­gės“ gim­ na­zi­ją ir iš­vy­kau mo­ky­tis po­li­ti­kos į New­cast­le uni­ver­si­te­tą Ang­li­jo­je. Praė­ju­sią va­sa­rą bai­giau moks­ lus ir nu­ta­riau pa­bėg­ti kuo to­liau nuo Eu­ro­pos, pa­žin­ti ki­to­kį gy­ve­ ni­mo bū­dą, ki­tą kul­tū­rą, skir­tin­ gus žmo­nes, pa­tir­ti nau­jų iš­šū­kių ir nuo­ty­kių. Ko­lum­bi­ją pa­si­rin­kau dėl ke­le­to prie­žas­čių.

Ko­lum­bie­tiš­kas ru­ duo ne­si­ski­ria nuo ko­lum­bie­tiš­kos va­sa­ ros ar žie­mos. Tie­są sa­kant, vie­ti­niai net ne­ži­no skir­tu­mo tarp me­tų lai­kų.

Pir­ma, no­rė­jau iš­mok­ti dar vie­ ną kal­bą – is­pa­nų. Ant­ra, mū­ sų žmo­nės be­veik nie­ko ne­ži­no apie Ko­lum­bi­ją, jie tai­ko šiai ša­ liai įvai­riau­sius ste­reo­ti­pus, ku­rių dau­gu­ma yra ne­ga­ty­vūs ir ne­su­tei­ kian­tys gar­bės tai vals­ty­bei. Taip, Ko­lum­bi­ja vis dar pir­mau­ja pa­sau­ly­je pa­gal ko­kai­no eks­por­tą, ta­čiau ją spar­čiai ve­ja­si Pe­ru, Bo­ li­vi­ja ir Ek­va­do­ras. Taip, Ko­lum­bi­ jo­je vis dar ofi­cia­liai tę­sia­si pi­lie­ ti­nis ka­ras, ku­ris jau trun­ka pu­sę šimt­me­čio. Ta­čiau, ne­pai­sant ši­tų ne­ga­ ty­vių as­pek­tų, ši ša­lis yra tie­siog nuo­sta­bi.

Spe­cia­l iai „Klai­pė­dai“ iš Ko­lum­bi­jos

Aš vi­sa­da sa­kau: ša­lies nea­pi­ bū­di­na ar­chi­tek­tū­ra, mo­der­nūs ar is­to­ri­niai pa­sta­tai. Ją api­bū­di­na gam­ta ir žmo­nės. Ko­lum­bi­ja tu­ri abu šiuos dė­me­nis. Žmo­nės čia mė­gau­ja­si kiek­vie­na die­na. Ypač il­gai­siais sa­vait­ga­liais, ku­rie čia bū­na bent kar­tą kiek­vie­ną mė­ne­sį (ko­lum­bie­čiai vi­sa­da sa­ko, kad jie mėgs­ta sun­kiai dirb­ti, ta­ čiau jų sun­kus dar­bas la­bai grei­ tai yra už­bai­gia­mas vos tik iš­gir­ dus žo­dį „poil­sis“). Gy­ven­to­jai yra drau­giš­ki ir ma­lo­nūs, kar­tais net šiek tiek per daug. Ypač ten­ka nu­ken­tė­ti nuo ma­lo­ nių ir sve­tin­gu­mo to­kiems at­vy­kė­ liams kaip aš, ku­riuos vie­ti­niai va­ di­na „Grin­gos“. Daž­niau­siai šiuo žo­džiu yra api­bū­di­na­mi ame­ri­kie­ čiai, ta­čiau ko­lum­bie­čiui kiek­vie­ nas už­sie­nie­tis yra Grin­go – pa­si­ me­tęs ir su sto­ra pi­ni­gi­ne, kar­tais ir pil­vu. Ta­čiau dėl to, kad tu­ris­tų skai­ čius ma­žas, už­sie­nie­čiai nė­ra la­ bai skriau­džia­mi: per tris mė­ne­ sius, ku­riuos čia pra­lei­dau, man dar nė­syk ne­pri­rei­kė rū­pin­tis sa­vo sau­gu­mu, ne­pai­sant tų kar­tų, kai te­ko bėg­ti ir slėp­tis nuo mo­kyk­ li­nio am­žiaus mer­gi­nų, ku­rioms kiek­vie­nas vy­ras at­ro­do gra­žus ir pro­tin­gas tol, kol jis tu­ri ki­tos ša­ lies pa­są.

Įtam­pa dar­be va­ro iš pro­to A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Dar­be – lyg pra­ga­ro ra­te“, „Klai­pė­da“, 2012 11 12. ***

Muš­ti mo­te­rį ga­li tik pa­sku­ti­nis cha­mas. Net ir dar­be. Ta­čiau tu­ rint ome­ny­je, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis ir są­ly­go­mis šia­me lau­ki­nio ka­ pi­ta­liz­mo lai­ko­tar­py­je dir­ba mū­sų žmo­nės, tai nie­ko nuo­sta­baus, kad eg­zis­tuo­ja ši­toks nu­žmo­gė­ji­mas. Zi­ta

vau ap­kal­tin­ta pa­ti ir man dar bu­ vo pa­gra­sin­ta! By­li­nė­juo­si iki šiol iš pa­sku­ti­nių jė­gų, nors yra be­pro­ tiš­kai sun­ku vi­so­mis pra­smė­mis, bet ti­kiu, kad tei­sin­gu­mas nu­ga­ lės, o by­la po by­los dėl psi­cho­lo­gi­ nio smur­to dar­be su­for­muos dar­bo ins­pek­ci­jos, iki­teis­mi­nių ins­ti­tu­ci­ jų ir teis­mų dar­bo pra­kti­ką. Vi­ta­li­ja

***

Lin­kiu nu­ken­tė­ju­siai mo­te­riai ir straips­ny­je pa­mi­nė­tos įmo­nės di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui Ar­tū­ rui ne­nu­leis­ti ran­kų ir šią si­tua­ci­ ją iš­spręs­ti „čia ir da­bar“ iš es­mės, nes jos neišsp­ren­dus, smur­tau­to­ jas ne­pa­si­mo­ko ir net lie­ka nu­ga­ lė­to­ju, nes esą smur­tas neį­ro­dy­tas. Ma­no pa­tir­tis la­bai skau­di. Ne­te­ ku­si dar­bo dėl psi­cho­lo­gi­nio smur­ to, esu pri­vers­ta by­li­nė­tis – ne dėl pa­ties smur­to, o dėl to, kad bu­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Iman­tas Ber­no­tas

Kal­bant apie gam­tą, ji čia yra nuo­sta­bi. Ša­lis tu­ri Ama­zo­nės džiung­les, Ra­mų­jį van­de­ny­ną, Ka­ ri­bų jū­rą (ne, ten nė­ra Ka­ri­bų pi­ ra­tų), An­dų kal­ny­ną, ku­ris vi­sus me­tus bū­na pa­deng­tas snie­gu, ir nuo­sta­bų kli­ma­tą. Bu­ca­ra­man­go­je, ku­rio­je aš gy­ ve­nu, oras nie­ka­da neat­šą­la. Ke­ le­tą kar­tų tem­pe­ra­tū­ra bu­vo „nu­ kri­tu­si“ iki 20 laips­nių ši­lu­mos. Vie­ti­niai dė­vė­jo ne tik kel­nes, ku­ rias jie šiaip ar taip dė­vi kiek­vie­ną die­ną, bet ir šil­tes­nius megz­ti­nius (kad ga­lė­tų įpras­tai jaus­tis, t.y. ne­ pa­liau­ja­mai pra­kai­tuo­ti). Šis ru­duo man yra pir­mas gy­ ve­ni­me, kai ne­rei­kia dre­bė­ti nuo šal­čio. Ne­kant­riai lau­kiu Ka­lė­ dų, ku­rių me­tu man teks sė­dė­ti prie šven­ti­nio sta­lo dė­vint šor­tus ir marš­ki­nė­lius, gal dar bū­siu pri­ vers­tas iš­si­mau­dy­ti ba­sei­ne ar pa­ si­de­gin­ti. Taip pat vis dar spė­lio­ju, ar Ka­lė­dų Se­ne­lis dė­vės aki­nius nuo sau­lės? Trum­pai ta­riant, ko­lum­bie­tiš­ kas ru­duo ne­si­ski­ria nuo ko­lum­ bie­tiš­kos va­sa­ros ar žie­mos. Tie­są sa­kant, vie­ti­niai net ne­ži­no skir­tu­ mo tarp me­tų lai­kų, jie ži­no tik mė­ ne­sius. Sup­ran­ta­ma, sun­ko­ka skir­ ti me­tų lai­kus, kai 12 mė­ne­sių per me­tus yra taip pat karš­ta. Ko­lum­bi­jo­je jau bū­na vi­dur­nak­ tis, kai žmo­nės Lie­tu­vo­je ke­lia­ si į dar­bą (tarp mū­sų – 7 va­lan­dų skir­tu­mas). Ta­čiau aš dar grį­šiu su dau­giau nau­jie­nų apie šią eg­zo­tiš­ ką ša­lį, apie ku­rią ga­lė­čiau pa­ra­šy­ti kny­gą, pa­sta­ty­ti fil­mą, pa­pa­sa­ko­ti šim­tus is­to­ri­jų ir vis tiek dar pa­si­ lik­ti bent ke­le­tą sau. Ki­tą­kart pa­pa­sa­ko­siu dau­giau apie mies­tą, ku­ria­me gy­ve­nu.

***

Biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, ko ge­ro, pa­ tys bai­siau­si san­ty­kiai. Nie­ko dau­ giau ne­gir­di, kaip tik „pi­ni­gų nė­ ra“, o tik­rin­to­jų – ai­bės. Tai ko­kia ten ga­li bū­ti sau­gi ir ge­ra dar­bo at­ mos­fe­ra? Kris­ti­na

***

Taip daug kur yra. Ko­ne kiek­vie­nas Lie­tu­vos dir­ban­ty­sis sva­jo­ja apie

Nie­ko nuo­sta­baus Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Tarp ša­kų – šiukš­ly­nas

Prie Drau­gys­tės par­ko tven­ki­nių pa­sta­rą­jį kar­tą siau­tu­si di­des­nė aud­ra iš­grio­vė ke­lis me­džius. Iš pra­džių mies­to tvar­ky­to­jai tei­si­ no­si, kad tu­ri daug dar­bo, ir to­ liau nuo mies­to cent­ro nu­lauž­ tus me­džius ža­dė­jo su­tvar­ky­ti vė­liau. Bet jau kiek lai­ko praė­jo, o tie me­džiai taip ir riog­so. Pik­ čiau­sia, jog akis ba­do ne tik nu­ džiū­vę me­džiai, o ir ten šiukš­ly­nu tam­pan­ti vie­ta. Ša­lia tven­ki­nio ne­re­tai bū­riuo­ja­si svai­ga­lus pa­ mė­gę vy­rai. Tad vi­sas šiukš­les, bu­te­lius jie me­ta tarp nu­lauž­to me­džio ša­kų. Ap­mau­du, kad pa­ti te­ri­to­ri­ja da­bar uo­liai tvar­ko­ma, o va toks šaukš­tas de­gu­to dar­ko vi­są vaiz­dą. Vir­gi­ni­ja

Par­duo­da vien­kar­ti­nius dra­bu­žius

Ap­si­džiau­giau vie­na­me di­džių­ jų pre­ky­bos cent­rų vy­rui nu­pir­ ku­si spor­ti­nes kel­nes. Ma­no vy­ ras yra be­veik dvie­jų met­rų ūgio, tad ras­ti tin­ka­mo dy­džio dra­bu­ žių, ypač kel­nių, – itin su­dė­tin­ga. Su­mo­kė­jau 30 li­tų. Ta­čiau nau­jo­ mis kel­nė­mis vy­ras džiau­gė­si iki pir­mo­jo skal­bi­mo. Jos taip su­si­ trau­kė, kad net ge­ro­kai ma­žes­ niam sū­nui bu­vo per trum­pos. O juk su­mo­kė­jau ne vie­ną li­tą! Jei pre­ky­bos cent­ras par­duo­da to­ kius dra­bu­žius, tai bent eti­ke­tė­je ga­lė­tų nu­ro­dy­ti, kad jie yra vien­ kar­ti­niai. Lai­ma

Nep­ra­lei­džia ki­tų pės­čių­jų

Ne­sup­ran­tu žmo­nių, ku­rie vaikš­to bū­riais pa­skli­dę per vi­są ša­li­gat­vį. Ki­tam pės­čia­jam neį­ma­no­ma jų ap­lenk­ti. Da­ryk, ką no­ri, ne­pra­ lei­džia. At­ro­do, jiems vi­sas ša­li­ gat­vis pri­klau­so. Kaž­ku­rią die­ ną su­si­dū­riau su to­kiu vy­rų bū­riu. Ta­čiau taip vaikš­to ir mo­te­rys, ir jau­ni­mas. Ga­lė­tų jie tru­pu­tį pa­si­ žval­gy­ti ir pa­žiū­rė­ti, ar ne­truk­do kam nors praei­ti. Daž­niau­siai to­ kie bū­re­liai ju­da vėž­lio žings­ne­ liu, o tu, nors ir sku­bi, tu­ri vilk­tis pa­skui. Kai pa­sa­kai: „At­sip­ra­šau, pra­leis­ki­te“, tai dar ne­pa­ten­kin­ ti vi­si žiū­ri. Ig­nė

Kie­mus rei­kia re­mon­tuo­ti

Ka­da mies­to val­džia im­sis kie­mų re­mon­to? Dau­gu­mo­je jų – vie­ nos duo­bės. Kai kur jau net as­fal­ to ne­be­ma­ty­ti. Ma­ši­nos nė­ra kur pa­sta­ty­ti. Ypač kai pa­ly­ja. Kai ku­ rie kie­mai, taip pat ir ma­no, tam­pa di­džiu­liais eže­rais. Kad ir kur pa­ sta­ty­tum au­to­mo­bi­lį, ne­ga­li iš­kel­ti ko­jos, nes įlip­si į ba­lą. Vis kal­ba­ma apie kie­mų re­mon­tą, bet nie­kas ne­da­ro­ma. Kiek ga­li­ma tei­sin­tis, kad nė­ra pi­ni­gų?

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

val­diš­ką dar­bą, t.y. dar­bą vals­ty­ bi­nė­je, biu­dže­ti­nė­je įmo­nė­je. O iš tų įmo­nių dar­buo­to­jai iš­vyks­ta tik „ko­jo­mis į prie­kį“. Ir ar­ba tu ken­ti vis­ką, bū­ni be ato­sto­gų, ar­ba sė­di dar­bo bir­žo­je, kur kiek­vie­na val­diš­ką al­gą gau­ nan­ti dar­buo­to­ja iš ta­vęs ty­čio­ja­si, prie­kaiš­tau­ja: „Ko čia vaikš­tai?“ O si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je, ypač esan­čio­je ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se, tra­giš­ka. Vie­na­me ra­jo­ne at­si­da­ro sta­ ty­bi­nių me­džia­gų pre­ky­bos cent­ras. Iš bir­žos pa­siū­lė ten va­ly­to­jos dar­bą. 250 li­tų al­ga, dirb­ti rei­kia 4 va­lan­das per die­ną. Vi­sai ne­svar­bu, kad į tą vie­tą vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas ne­va­žiuo­ ja, to­dėl rei­kės į dar­bą vaikš­čio­ti 6 ki­ lo­met­rus. At­si­sa­ky­ti ne­ga­li, nes bir­ ža iš­mes kaip šu­nį. Re­ziu­mė: ge­riau jaus­čiau­si gau­da­ma kas ry­tą rie­bų an­ tau­sį už 2 tūks­tan­čius li­tų, ne­gu už 4 va­lan­das dar­bo 250 li­tų.

karštas telefonas

Vik­to­ras Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, lapkričio 13, 2012

užribis Prieš par­da­vė­ją – elekt­ro­šo­ku

Praei­viai su­lai­kė lai­dų va­gį

Su­de­gi­no na­me­lį su avi­liais

Sek­ma­die­nį 21.15 val. Ši­lu­tės raj., Usė­nų k. į par­duo­tu­vę atė­ jo trys kau­kė­ti vy­rai. Jie pa­gra­ si­no 46 m. par­da­vė­jai pei­liu ir pa­nau­do­jo prieš ją elekt­ro­šo­ ką. Plė­ši­kai iš ka­sos apa­ra­to pa­gro­bė 439 li­tus ir 45 cen­tus, iš len­ty­nos pa­siė­mė sep­ty­nis bu­te­lius al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Nuos­to­liai skai­čiuo­ja­mi.

Sek­ma­die­nio nak­tį 2.18 val. praei­viai Klai­pė­do­je, Tai­kos pr. ties 78 na­mu su­lai­kė te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jos lai­dų va­gį. Iš dvie­jų ry­šių šu­li­nių jis su bend­ri­nin­ku pa­vo­gė 56 met­ rus ka­be­lio. Žmo­nės su­mu­šė 56 m. Kons­tan­ti­ną ir per­da­ vė jį pa­rei­gū­nams. Ne­to­lie­se ras­ti su­kar­py­ti ka­be­liai.

Klai­pė­dos raj., Le­lių k. gy­ve­ nan­tis pen­si­nin­kas pra­ne­šė ra­dęs su­de­gin­tą sa­vo me­ta­li­nį na­me­lį Pa­ka­mo­rių k. prie miš­ ko. Ja­me vy­ras lai­kė tris bi­ čių avi­lius, dar­bo įran­kius bei bal­dus. Pa­tir­tus nuo­sto­lius jis įver­ti­no 3 tūkst. li­tų. Nu­ken­tė­ ju­sy­sis įsi­ti­ki­nęs, kad na­me­lis bu­vo pa­deg­tas ty­čia.

Tau­ra­giš­kis įkliu­vo su gin­ta­rais Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­nai pa­sie­ny­je su Ru­si­ja su­lai­kė iš kai­my­ni­nės vals­ty­bės grįž­tan­tį au­to­mo­bi­lį, ku­ria­me bu­ vo pa­slėp­ta neap­dirb­tų gin­ta­ro ga­ba­lų.

54 me­tų Tau­ra­gės gy­ven­to­jo P.S. vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis „Maz­da 6“ iš Ru­si­jos į Lie­tu­vą įva­žia­vo per Pa­ne­mu­nės ke­lio po­stą. At­li­kę de­ta­lią trans­por­to prie­ mo­nės pa­tik­rą pa­rei­gū­nai ap­ti­ko pa­slėp­tus gin­ta­rus. Tau­ra­giš­kis,

nie­ko ne­dek­la­ra­vęs mui­ti­nė­je, au­ to­mo­bi­lio prie­ki­nių po­spar­nių ert­ mė­se ban­dė įvež­ti 2 ki­log­ra­mus 250 gra­mų neap­do­ro­tų gin­ta­rų, ku­rie įver­tin­ti 1 335 li­tais. Au­to­mo­bi­lis ir ne­tei­sė­tai ga­ben­ ti gin­ta­rai – su­lai­ky­ti. Tau­ra­giš­kiui su­ra­šy­tas ad­mi­ nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­ to­ko­las, vy­rui gre­sia bau­da nuo 5 iki 10 tūkst. li­tų, be to, gin­ta­rai ir trans­por­to prie­mo­nė ga­li bū­ti kon­fis­kuo­ti. „Klai­pė­dos“ inf. Nuo­tai­kos: bu­vę bend­ri­nin­kai teis­me bu­vo nu­si­mi­nę ir su­ko akis į šo­ną.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už afe­rą – nuo­spren­dis

Slap­ta­vie­tė: tau­ra­giš­kis gin­ta­rus slė­pė prie au­to­mo­bi­lio ra­tų.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­dį bend­ri­nin­kams, ku­rie bu­vo su­kū­rę sis­te­mą, kaip lai­vams skir­tus de­ ga­lus par­duo­ti Lie­tu­vos de­ga­li­nė­se ir taip pa­si­pel­ny­ti ne­su­mo­kė­tų vals­ty­bei mo­kes­čių są­skai­ta.

Mui­ti­nės nuo­tr.

Uos­te­ly­je žu­vo žvejys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je pir­ma­die­nio ry­tą ma­ žų­jų lai­vų uos­te­ly­je Ma­rių gat­vė­je ap­tik­tas vy­ro la­vo­nas. Tik­riau­siai ant kran­ti­nės pa­sly­dęs vy­riš­kis už­ si­ga­vo gal­vą ir nu­sken­do.

Ve­lio­nis uos­te­lio van­de­ny­se pa­ste­ bė­tas 9.20 val. Kol kas mi­ru­sio­jo as­me­ny­bė nu­sta­ti­nė­ja­ma. Ant mi­ru­sio­jo gal­vos bu­vo ma­ty­ ti žaiz­da, to­dėl pra­džio­je bū­ta spė­ ji­mų apie smur­ti­nę baig­tį. Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai tu­rė­tų nu­sta­

ty­ti šio as­mens mir­ties prie­žas­tį. De­ta­liau pa­si­žval­gę įvy­kio vie­to­je Jū­rų uos­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ra­ do tink­lus, ku­riais tik­riau­siai uos­ te­ly­je žve­jo­jo šis vy­ras. La­biau­siai ti­kė­ti­na įvy­kių ver­si­ja – 72 me­tų klai­pė­die­tis Vla­di­mi­ras N., leis­da­mas tink­lą į van­de­nį, pa­ sly­do ir griū­da­mas su­si­ža­lo­jo gal­ vą. Ga­li bū­ti, kad į van­de­nį jis įkri­ to ne­te­kęs są­mo­nės. Ma­no­ma, kad ne­lai­mė įvy­ko nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį. Uos­te­ly­je daž­nai žve­jo­ja­ma, čia vy­rai at­va­žiuo­ja ir iš ato­kes­nių uos­ta­mies­čio vie­tų.

Ver­si­jos: ma­no­ma, kad pa­gy­ve­nęs vy­ras įkri­to į van­de­nį žve­jo­da­mas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Su­kū­rė vi­są sis­te­mą

Va­kar teis­me klau­sy­da­mie­si nuo­ spren­džio še­ši vy­rai, tarp ku­rių bu­vo ir ži­la­gal­vių, vis že­miau len­ kė gal­vas, jų nuo­tai­ka aki­vaiz­džiai niu­ro. Pas­kelb­tas spren­di­mas vie­niems jų lė­mė ne tik lais­vės atė­mi­mą, bet ir dau­giau nei mi­li­jo­no li­tų ver­tės tur­to kon­fis­ka­vi­mą, ki­tiems – ne­ men­kas bau­das. Vy­riau­sias tei­sia­ma­sis jau su­lau­ kė 80 me­tų, jį į teis­mą nuo­lat ly­ dė­da­vo žmo­na. Bend­ro­vės „Bal­ti­ jos bun­ke­ria­vi­mo agen­tū­ra“ dar­bas – pil­dy­ti lai­vus de­ga­lais. Šios bend­ro­vės ak­ci­nin­kas ir va­ do­vas Vla­di­mi­ras Ser­gi­jen­ka nuo­ spren­dy­je va­di­na­mas nu­si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­to­riu­mi. Tai jis su­kū­rė sis­ te­mą, kaip, užuo­t pa­pil­džius lai­vų tal­pyk­las, dy­ze­li­ną rea­li­zuo­ti de­ga­ li­nė­se. Kad afe­ra nei­šaiš­kė­tų, Klai­ pė­dos uos­te itin gud­riai bu­vo imi­ tuo­ja­mas de­ga­lų per­pum­pa­vi­mas į lai­vus. Kad nie­kas neį­tar­tų, de­ga­ lus ga­ben­ti skir­tų lai­vų tal­pų skai­ tik­liai bū­da­vo pa­su­ka­mi, o ma­ži lai­ve­liai imi­tuo­da­vo, kad dy­ze­li­nas pum­puo­ja­mas. Fik­ty­vūs rod­me­nys bū­da­vo fik­ suo­ja­mi pa­dirb­tuo­se do­ku­men­ tuo­se. Taip su­klas­to­ti tarp­tau­ti­nių

kro­vi­nių ga­be­ni­mo važ­ta­raš­čiai, ku­riuo­se siun­tė­jas nu­ro­do­mas rea­ lus, o ga­vė­jas – fik­ty­vus. Tuo me­tu dy­ze­li­nas ke­liau­da­vo į Tau­ra­gę.

Kad afe­ra nei­šaiš­kė­ tų, Klai­pė­dos uos­ te itin gud­riai bu­vo imi­tuo­ja­mas de­ga­ lų per­pum­pa­vi­mas į lai­vus. Vals­ty­bei – mi­li­jo­ni­nė ža­la

Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT) ty­ri­mą dėl įta­ri­ mų su­kčia­vus rea­li­zuo­jant lai­vams skir­tą dy­ze­li­ną pra­dė­jo 2006 me­ tų spa­lį. FNTT ir Mui­ti­nės kri­mi­na­li­nės tar­ny­bos pa­rei­gū­nai se­kė bend­ ri­nin­kų veiks­mus pus­me­tį nuo 2006-ųjų ko­vo iki spa­lio. Paaiš­kė­jo, kad bu­vo su­kur­ta or­ ga­ni­zuo­ta gru­pė, ku­rio­je kiek­vie­ nas na­rys tu­rė­jo at­lik­ti tam tik­ rą vaid­me­nį, be ku­rio nu­si­kal­ti­mo sche­ma bū­tų ne­vei­ku­si. Iš Lat­vi­jos įmo­nių į Lie­tu­vą gru­ puo­tė įve­žė dy­ze­li­no, šie de­ga­ lai tu­rė­jo bū­ti per­pil­ti į tank­lai­vį „Ban­ga“, iš ku­rio bū­tų pil­do­mos

ki­tų vals­ty­bių lai­vų at­sar­gos. Iš tie­sų dy­ze­li­nas bu­vo ne su­pil­tas į tank­lai­vį „Ban­ga“, o rea­li­zuo­tas Lie­tu­vo­je, neap­mo­kes­ti­nus de­ga­ lų nei pri­dė­ti­nės ver­tės, nei ak­ci­ zo mo­kes­čiais. Ty­rė­jai įta­rė, kad ne­tei­sė­tai bu­ vo rea­li­zuo­ta 1946 to­nos lai­vams skir­to dy­ze­li­no, o vals­ty­bei pa­da­ ry­ta 2,5 mln. li­tų ža­la. Kar­tu su bend­ro­vės „Bal­ti­jos bun­ke­ria­vi­mo agen­tū­ra“ va­do­vu bei dar­buo­to­jais nu­teis­tas Tau­ra­ gės de­ga­li­nių sa­vi­nin­kas Gin­ta­ras Sprai­nys. Lais­vės atė­mi­mas ir bau­dos

Teis­mas griež­čiau­sias bu­vo V.Ser­ gi­jen­kai. Jam skir­ta 4 me­tų ne­lais­ vės baus­mė, be to, nu­ma­ty­ta kon­ fis­kuo­ti jo tur­to už dau­giau nei 1,4 mln. li­tų. Igo­ris Gu­lins­kij nu­baus­tas 3 me­tų 9 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­me. Gen­ri­kui Mi­ke­le­vič ir Va­ le­ri­jui Li­tovs­kich skir­ta 13 tūkst. li­ tų bau­da. Ser­ge­jus Šven­čio­nis nu­ baus­tas 15,6 tūkst. li­tų bau­da. De­ga­lų par­da­vė­jas G.Sprai­nys ga­vo 32,5 tūkst. li­tų bau­dą, nu­ma­ ty­ta kon­fis­kuo­ti 1,4 mln. li­tų ver­ tės jo tur­to. Šio­je by­lo­je bu­vo tei­sia­ma ir V.Ser­gi­jen­kos va­do­vau­ja­ma bend­ ro­vė. Ka­dan­gi ji iki šiol vei­kia, mo­ ka mo­kes­čius ir dau­giau ne­pas­te­bė­ ta pa­žei­du­si įsta­ty­mus, griež­čiau­sia baus­mė – įmo­nės lik­vi­da­vi­mas – ne­tai­ky­ta. Nu­ma­ty­ta kon­fis­kuo­ti bend­ro­vei „Bal­ti­jos bun­ke­ria­vi­mo agen­tū­ra“ pri­klau­san­čio tur­to už kiek dau­ giau nei 2, 44 mln. li­tų, tai yra tiek, kiek mo­kes­čių ne­su­mo­kė­ta vals­ty­ bei par­duo­dant ak­ci­zais neap­mo­ kes­ti­na­mus de­ga­lus. Be to, įmo­nei skir­ta 300 tūkst. li­ tų bau­da.

8

antradienis, lapkričio 13, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,55

2,47

„Apoil“

4,79

4,44

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,23 dol. už 1 brl. 109,74 dol. už 1 brl.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1777 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3190 JAV do­le­ris 1 2,7169 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7191 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2943 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7277 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5931 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8638

pokytis

+0,2492 % –0,1664 % +0,3657 % +0,3654 % +0,0081 % +0,2756 % +0,0381 % +0,1118 % +0,0140 %

Du­jos ki­tą­met šiek tiek at­pigs Dve­jus me­tus nuo­lat bran­gu­sios du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams nuo ki­tų me­tų pra­džios vėl pigs – 8 cen­tais už ku­bi­nį met­rą. Tiek ma­žės kin­ta­mo­ji du­jų kai­nos da­ lis, o ne­kin­ta­mo­ji liks to­kia pa­ti, kaip ir šie­met. Jei Kai­nų ko­mi­si­ ja pri­tars, to­kios kai­nos ga­lios pir­ mą 2013 m. pus­me­tį.

Pas­ta­rą­jį kar­tą du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams pi­go 2011-ųjų pra­ džio­je – 11–12 cen­tų, o nuo šių me­tų lie­pos jos bran­go 42–46 cen­tais. Pa­sak „Lie­tu­vos du­jų“ Kai­no­ da­ros sky­riaus vir­ši­nin­ko Min­ dau­go Kirs­lio, du­jų kai­na var­ to­to­jams ki­tą­met ma­žė­ja dėl pin­gan­čių im­por­tuo­ja­mų du­ jų ir tie­ki­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­ mų, ta­čiau au­ga dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos – va­di­na­ma­sis ter­mi­na­lo prie­das bus įskai­čiuo­tas į du­jų per­da­vi­ mo ta­ri­fą. „Dėl ter­mi­na­lo sta­ty­bos du­ jų ta­ri­fas au­ga 4,54 cen­to už ku­ bi­nių met­rą su PVM, bet ma­žė­ja dėl du­jų im­por­to kai­nų po­ky­čio ir tie­ki­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų – dėl ES rei­ka­la­vi­mų ma­žiau du­ jų tu­rė­si­me lai­ky­ti In­ču­kal­nio du­

+0,47 %

+0,18 %

Ne­dar­bas to­liau ­ ma­žė­jo

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

–0,15 %

jų sau­gyk­lo­je Lat­vi­jo­je: vie­toj 50 die­nų – vie­no mė­ne­sio po­rei­kį“, – sa­kė M.Kirs­lys. „Lie­tu­vos du­jų“ ap­skai­čiuo­tos kai­nos pa­teik­tos Vals­ty­bi­nei kai­ nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­ si­jai, ku­ri jas pa­tik­rins ir vė­liau­ siai lapk­ri­čio pa­bai­go­je pa­skelbs. Kai­nų ko­mi­si­jos spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mais, ki­tais me­tais Lie­ tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti su­nau­do­ta apie 3,04 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų – 1,8 pro­c. ma­žiau nei šie­met. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Lietuvos bankas

gyventojams rengia seminarus

Kaip efektyviai tvarkyti asmeninius finansus? Norite išmokti efektyviau valdyti asmeninius finansus, bet nežinote, nuo ko pradėti? Kviečiame ateiti į nemokamą seminarą ir sužinoti: Kaip efektyviai valdyti savo ir šeimos finansus Kaip atsakingai skolintis ir neįsiskolinti Kokias ilgalaikio taupymo priemones pasirinkti ir kaip laikytis pasirinktos taupymo strategijos Kaip pradėti savo verslą Lietuvoje Seminaras Klaipėdoje vyks lapkričio 30 d. viešbutyje „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda). Seminaro trukmė: nuo 13 iki 18 val. Seminaras yra nemokamas. Dalyvių skaičius ribotas – būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0547, (8 5) 268 0548, el. paštu seminarai@lb.lt

60

Praė­ju­sį mė­ne­sį be­dar­bių Lie­tu­vo­je su­ma­ žė­jo 5,8 tūkst. – ša­ly­je dar­bo ieš­ko­jo 196,4 tūkst. jų. Dar­bo rin­ko­je pa­klau­siau­si bu­ vo par­da­vė­jai, sun­kias­vo­rių sunk­ve­ži­mių ir kro­vi­ni­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kai, da­žy­to­jai. Pra­si­ dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, išau­go ga­ro va­rik­lių ir ka­ti­lų ope­ra­to­rių po­rei­kis. Be­veik penk­ta­ da­liui be­dar­bių spa­lį bu­vo mo­ka­mos ne­dar­ bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos.

mln. litų

vi­daus rin­ko­je pa­si­sko­li­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.

Po dau­giau nei pus­ me­tį tru­ku­sių mi­ nis­te­ri­jų dis­ku­si­ jų Vy­riau­sy­bė priė­ mė komp­ro­mi­si­nį spren­di­mą dėl Klai­ pė­dos uos­to di­vi­ den­dų.

Ko­va: dėl Klai­pė­dos jū­rų uos­to įmo­kos į biu­dže­tą dy­džio ke­lios mi­nis­

te­ri­jos dis­ku­ta­vo dau­giau kaip pus­me­tį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ati­duos pu­sę pel­no Mi­nist­rų pa­si­ta­ri­me pri­tar­ta Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mui, kad uos­tas šie­met į vals­ty­bės biu­ dže­tą per­ves­tų 50 pro­c. per­nai už­ dirb­to pel­no – iš vi­so 34 mln. li­tų. Ki­tą­met uos­tas tu­rė­tų per­ves­ti 25 pro­c. dy­džio pel­no įmo­ką. Ga­lu­ ti­nį spren­di­mą Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų priim­ti ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je. „Šie­met tu­rė­tų bū­ti per­ves­ta 50 pro­c. per­nai už­dirb­to pel­no. Ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad uos­tas pri­ si­de­da prie vals­ty­bei svar­bių eko­ no­mi­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo, pa­vyz­džiui, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ros įren­gi­mo pro­jek­to, siū­lo­ma uos­ tą at­leis­ti nuo da­lies pel­no įmo­kos 2013 m., nu­sta­tant 25 pro­c. ta­ri­fą“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Anot jo, uos­tas lė­šas į vals­ty­bės biu­dže­tą per­ves ar­ti­miau­siu me­tu. Klai­pė­dos uos­to va­do­vas Eu­ge­ ni­jus Gent­vi­las sa­kė, kad Vy­riau­ sy­bės spren­di­mas – se­niai lauk­tas, nes uos­to di­rek­ci­ja tu­ri pla­nuo­ti ki­ tų me­tų fi­nan­sus: „La­bai se­niai lau­ kė­me to spren­di­mo, džiau­giuo­si,

kad priė­mė vie­no­kį ar ki­to­kį spren­ di­mą, nes mū­sų fi­nan­sų pla­na­vi­mas tik­rai bu­vo su­tri­kęs. Aiš­ku, blo­gai, kad 34 mln. li­tų teks su­mo­kė­ti, nes tik­rai trūks­ta dau­ge­liui ki­tų ob­jek­tų, o dėl ki­tų me­tų – atei­ty­je ma­žin­ti iki 25 pro­c., tai jau pro­tin­ga. Mes at­sa­ kin­ga vals­ty­bės įmo­nė ir mo­kė­si­me. Svar­biau­sia, kad jau ga­li­me pla­nuo­ti atei­nan­čių me­tų lė­šas, nes jau atei­ na lai­kas iki gruo­džio 1 d. pa­teik­ti su­pla­nuo­tus fi­nan­sus.“

Anks­čiau Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja sie­ kė at­leis­ti Klai­pė­dos jū­rų uos­tą nuo 2012– 2014 m. di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo.

Vis dėl­to jis pri­pa­ži­no, kad į vals­ ty­bės biu­dže­tą per­ve­dęs da­lį pel­no uos­tas ne­be­ga­lės vi­sa apim­ti įvyk­ dy­ti sa­vo in­ves­ti­ci­nių pla­nų.

Anks­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja sie­kė at­leis­ti Klai­pė­dos jū­rų uos­tą nuo 2012–2014 m. di­vi­den­ dų mo­kė­ji­mo. Anot mi­nis­te­ri­jos, at­si­per­kan­čių in­ves­ti­ci­jų į Klai­pė­ dos uos­to inf­rast­ruk­tū­rą po­rei­kis yra 1,026 mlrd. li­tų, o uos­to di­rek­ ci­ja in­ves­ti­ci­joms per tre­jus me­tus ga­li skir­ti 658,5 mln. li­tų. Ta­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sie­kiui prie­ši­no­si Fi­nan­sų ir Ūkio mi­nis­te­ri­jos, teig­da­mos, kad uos­ tas yra pa­jė­gus į biu­dže­tą per­ves­ti da­lį pel­no įmo­kos. Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­jos tei­gi­mu, uos­to pel­no įmo­ka įtrauk­ta į 2012 m. vals­ty­bės biu­ dže­tą, be to, apie 34 mln. li­tų ne­ pa­veik­tų įmo­nės šių me­tų sko­li­ni­ mo­si ga­li­my­bių, ku­rios siek­tų 420 mln. li­tų. Klai­pė­dos uos­tas per­nai už­dir­bo 68 mln. li­tų au­di­tuo­to pel­no. Neau­ di­tuo­tais duo­me­ni­mis, uos­tas per­ nai ga­vo apie 85,887 mln. li­tų pel­ no, ta­čiau po au­di­to jis su­ma­žė­jo dėl nuo­sto­lin­gų 17 mln. li­tų uos­to in­ves­ti­ci­jų į bank­ru­ta­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ in­dė­lių ser­ti­fik ­ a­tus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pra­šys išim­ties dėl tar­šos Vy­riau­sy­bė at­si­žvel­gė į ap­lin­ki­ nių ša­lių veiks­mus ir ke­ti­na pra­ šy­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos išim­ties dėl tar­šos ma­ži­ni­mo nuo 2016 m. Išim­tis bū­tų nau­din­ga Ru­si­ jos „Gazp­rom“ ir Pran­cū­zi­jos kon­ cer­no „Dal­kia“ val­do­moms ša­lies elekt­ri­nėms.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Kaz­laus­kas pa­tvir­ti­no, kad Vy­riau­ sy­bė, prie­šin­gai, nei tar­ta­si anks­ čiau, pra­šys išim­ties. Spren­di­mas dėl to tu­rė­tų bū­ti priim­tas Vy­riau­ sy­bės po­sė­dy­je ry­toj. „Mes kreip­si­mės išim­ties į Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ją. Jos pra­šo ir mū­sų

kai­my­nai, ne­no­ri­me sa­vo var­to­to­ jams su­kur­ti blo­ges­nių są­ly­gų, nes in­ves­ti­ci­jos į tar­šos ma­ži­ni­mą bus ne­ma­žos, jos vi­sos gul­tų į kai­ną“, – sa­kė ap­lin­kos mi­nist­ras. Tam, anot G.Kaz­laus­ko, pri­ta­ ria ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­ das Sek­mo­kas. Jo tei­gi­mu, Len­ki­jai išim­tis su­ teik­ta, nes ša­lis nau­do­ja ang­lį, Es­ ti­jai – nes ji nau­do­ja ska­lū­nus. „Mū­sų si­tua­ci­ja ir­gi nė­ra pa­pras­ ta“, – sa­kė G.Kaz­laus­kas. Anks­čiau teig­ta, kad net jei Lie­ tu­va to­kios išim­ties pra­šy­tų, dar neaiš­ku, ar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­ tik­tų ją su­teik­ti.

Pa­si­nau­do­ti išim­ti­ni, taip pat vė­liau pa­sta­ty­ti nau­jus įren­gi­ nius ar­ba elekt­ri­nes no­rė­tų „Dal­ kios“ val­do­mos bend­ro­vės „Vil­ niaus ener­gi­ja“, „Li­tes­ko“ Aly­taus ir Ma­ri­jam­po­lės fi­lia­lai ir „Gazp­ rom“ val­do­ma Kau­no ter­mo­fi­ka­ ci­jos elekt­ri­nė. 2010 m. lapk­ri­tį ES priim­ta di­ rek­ty­va nu­ma­to, kad nuo 2016 m. se­nes­nės – iki 2003 m. lapk­ri­ čio pa­bai­gos pra­dė­ju­sios veik­ti – elekt­ri­nės pri­va­lės turėti nau­jau­ sius ir mo­der­niau­sius įren­gi­nius, iš­me­tan­čius į ap­lin­ką ma­žiau­siai ter­ša­lų. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

pasaulis Gins tur­kus

Ža­da ty­rimą

By­la agentū­roms?

NA­TO gins narę Tur­kiją, ku­ ri smogė Si­ri­jai, kai bu­vo ap­ šau­dy­ta mi­nos­vaid­žiais. Tai pra­nešė Al­jan­so ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fog­has Ras­mus­se­nas. Tur­ki­ja anks­ čiau pa­reiškė ve­dan­ti de­ry­bas su NA­TO dėl ga­li­mybės dis­lo­ kuo­ti jos te­ri­to­ri­jo­je „žemė– oras“ ti­po ra­ke­tas „Pat­riot“.

Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­ lard pa­žadė­jo na­cio­na­linį ty­ rimą dėl reak­ci­jos į ly­tinį vai­ kų iš­nau­do­jimą po ku­nigų pe­ do­filų skan­dalų. Ty­ri­mas pra­ dėtas po to, kai vie­nas po­li­ci­ nin­kas pa­reiškė, kad Ka­ta­likų baž­ny­čia Han­ter Va­ly­je, Nau­ja­ ja­me Pietų Vel­se, su­nai­ki­no įro­ dy­mus ir užg­niaužė ty­ri­mus.

Vie­nas Ita­li­jos pro­ku­ro­ras iškė­ lė kal­ti­ni­mus rei­tingų agentū­ roms „Stan­dard & Poor’s“ ir „Fitch“, ku­rios pa­blo­gi­no ša­ lies gebė­ji­mo grąžin­ti sko­las įver­ti­nimą ir taip pa­kurstė sko­ lų krizę. Kad būtų iš­kel­ta by­la, kal­ti­ni­mus dar tu­ri pa­tvir­tin­ ti teisė­jas, o šis pro­ce­sas ga­li užt­ruk­ti ke­lis mėne­sius.

Berlynas ir Maskva: ar drau­gystė tvir­ta? Kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel ruo­šian­tis į Mas­ kvą, Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras pa­reiškė, kad ji ne­pa­mirštų Ru­si­jos va­do­ vams pri­min­ti, kas yra de­mok­ra­ti­ja. Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ver­ty­bių

Ži­no­ma, vi­zi­tas var­gu ar skir­tas, kaip norėtų Gui­do Wes­ter­wel­le, Ru­si­jai pri­min­ti, kaip reikėtų gerb­ ti žmo­gaus tei­ses. Vo­kie­ti­jai Ru­si­ja – vie­na svar­ biau­sių eko­no­mi­nių par­tne­rių. Ru­ si­ja yra did­žiau­sia Vo­kie­ti­jos eks­ por­to rin­ka, taip pat svar­biau­sia ener­gi­jos iš­tek­lių tiekė­ja: Vo­kie­ti­ja iš Ru­si­jos gau­na apie 40 pro­c. su­ naudo­jamų dujų ir 30 pro­c. naf­tos. Vis dėlto Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas per­spėjo Krem­lių, jog „Ber­ly­nas ati­džiai ste­ bės Mask­vos veiks­mus dėl žmo­gaus tei­sių ir spau­dos laisvės“. Sa­vo per­ spėjimą Ru­si­jai mi­nist­ras pa­skelbė ko­men­ta­re dien­raš­ty­je „Frank­fur­ ter All­ge­mei­ne Zei­tung“. Nors G.Wes­ter­wel­le pri­pa­ži­no, kad Ber­ly­no ir Mask­vos dia­lo­gas – kri­tiš­kai svar­bus abiem ša­lims, jis pri­dūrė, jog „par­tne­rystė ne­reiš­kia kri­ti­kos at­si­sa­ky­mo“. „La­bai ati­džiai stebė­si­me, kaip Ru­si­ja plėto­sis ar­ti­miau­siais mėne­ siais ir me­tais“, – kalbė­jo Vo­kie­ti­ jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas. Tie­sa, čia pat pri­dūrė: „Nors yra nuo­mo­nių skir­tumų, bend­ra­vi­mo

su Mask­va li­ni­jos nie­ka­da ne­bu­vo nu­trauk­tos.“ Tar­pu­sa­vio ne­su­si­kalbė­ji­mas

Vo­kie­ti­jos kri­ti­ka Ru­si­jai suak­tyvė­jo po to, kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­si­ dūrė su pro­tes­tais prie­š jo val­dymą, o tei­sių gy­ni­mo grupės kal­ti­na jo ad­mi­nist­ra­ciją griež­to­mis prie­ monė­mis prie­š ki­to­kią nuo­monę. Ber­ly­nas ir Mask­va ne­ran­da bend­ros kal­bos ir dėl Si­ri­jos, taip pat ne­se­niai įtam­pa tarp abiejų ša­lių išau­go dėl Vo­kie­ti­jos vy­riau­ sybės koor­di­na­to­riaus san­ty­kiams su Ru­si­ja And­rea­so Schoc­ken­hof­fo ko­men­tarų apie de­mok­ra­ti­jos pa­ dėtį Ru­si­jo­je. Šios šalies Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja at­si­sakė pri­pa­ žin­ti šį pa­reigūną koor­di­na­to­riu­mi ir ap­kal­ti­no jį šmeiž­tu. Aš išdrįs kri­ti­kuo­ti?

Kie­tes­niu to­nu kalbė­tis su V.Pu­ti­ nu A.Mer­kel pa­ra­gi­no ir kai ku­rie Vo­kie­ti­jos įsta­tymų leidė­jai, pri­ klau­san­tys kanc­lerės va­do­vau­ja­ mai koa­li­ci­jai. Jie pa­brėžė, kad iš Ru­si­jos ti­ki­si dau­giau pa­gar­bos de­mok­ra­ti­jai ir įsta­tymų vir­še­ny­bei.

Nors yra nuo­mo­nių skir­tumų, bend­ra­ vi­mo su Mask­va li­ni­jos nie­ ka­da ne­ bu­vo nu­ trauk­tos. Di­le­ma: paer­zin­ti V.Pu­tiną dėl de­mok­ra­ti­jos pa­dėties Ru­si­jo­je ar ne – toks klau­si­mas, re­

gis, ne­duo­da ra­mybės A.Mer­kel.

„Mes tu­ri­me pa­lai­ky­ti pra­gma­ tiš­kus san­ty­kius. Ma­no­me, kad Ru­si­ja ei­na tei­sin­gu ke­liu, ta­čiau to­kio­se sri­ty­se, kaip žmo­gaus tei­ sės ir tei­sin­gu­mas, mes turė­tu­me pa­brėžti, jog ma­to­me trūkumų“, – sakė Kar­las Geor­gas Well­man­

„Reu­ters“ nuo­tr.

nas, A.Mer­kel Krikš­čio­nių de­ mok­ratų par­ti­jos na­rys. A.Mer­kel san­ty­kiai su V.Pu­ti­nu nie­kuo­met ne­pa­si­žymė­jo abi­pu­siu pa­si­tikė­ ji­mu, ypač pa­ly­gin­ti su pirm­ta­ku Ger­har­du Schröde­riu, ku­ris pa­laikė itin glaud­žius san­ty­kius su Ru­si­ja.

Skan­da­las tam­pa vis pai­nes­nis Aiškė­ja vis dau­giau de­ta­lių apie ge­ne­ro­lo Da­vi­do Pet­raeu­so meilės ro­maną.

37 metų Jill Kel­ley, pa­žįstan­ti D.Pet­raeusą, jo žmoną Hol­ly ir jų­ dviejų šeimą, bu­vo ta mo­te­ris, ku­ riai, kaip spėja­ma, gra­si­no ge­ne­ro­ lo mei­lužė P.Broad­well. Flo­ri­do­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris kreipė­si į vieną sa­vo pa­žįstamą iš Fe­de­ra­li­nių ty­rimų biu­ro (FTB) ta­ da, kai ta­da dar ne­nus­ta­ty­ta mo­ te­ris jai pa­siuntė gau­sybę gra­si­ namųjų ži­nu­čių, ku­rio­se ra­gi­no ne­siar­tin­ti prie D.Pet­raeu­so. P.Broad­well rašė: „Aš ži­nau, ką tu da­rai. At­si­ka­bink nuo jo, lai­ ky­kis ato­kiai nuo ma­no vy­ru­ko.“ Net­ru­kus FTB nu­statė, kas yra P.Broad­well ir ko­kie ry­šiai ją sie­ ja su Cent­rinės žval­gy­bos va­dy­bos (CŽV) va­do­vu. Klau­si­mas: ar P.Broad­well (nuotr.)­ Ar tik­rai mo­te­ris rašė gra­si­na­ pa­vydė­jo D.Pet­raeu­so, todėl gra­ muo­sius laiš­kus? Kai ku­rie ži­niask­ si­no ge­ne­ro­lo šei­mos drau­gei lai­dos lei­di­niai spėjo, kad P.Broad­ J.Kel­ley? „Reu­ters“ nuo­tr. well pa­vydė­jo J.Kel­ley. Ki­ti net

kėlė ver­siją, kad į ge­ne­ro­lo mei­lužės pa­štą galė­jo įsi­lauž­ti pro­gra­mi­ šiai, ku­rie nau­do­jo­si jo ry­šiais su ge­ne­ro­lu. Ge­ne­ro­lo šeimą pa­žįstan­tys as­ me­nys JAV ži­niask­lai­dai sakė, kad tarp J.Kel­ley ir D.Pet­raeu­so ro­ma­no ne­bu­vo. Kodėl tuo­met P.Broad­well pa­vydė­jo? Pa­sak vie­no šal­ti­nio, ge­ne­ro­lo mei­lužė bu­vo įsi­ti­ki­nu­ si, kad tarp jos, ge­ne­ro­lo ir J.Kel­ ley yra meilės tri­kam­pis. Tie­sa, ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad įta­rimų teisė­sau­gai kėlė ne tik ašt­rus mo­terų su­si­ra­šinė­ji­mas. D.Pet­raeu­ so pa­tarė­jams ne sykį ki­lo įta­rimų, kaip P.Broad­well as­me­ni­nia­me feis­ bu­ko pro­fi­ly­je at­si­ra­do ne­vie­ši­na­ma in­for­ma­ci­ja apie karą Af­ga­nis­ta­ ne. P.Broad­well skelbė ži­nu­tes apie daž­nas ke­lio­nes į Af­ga­nis­taną, taip pat jos pro­fi­ly­je at­si­ra­do fo­tog­ra­fi­ ja, ku­rio­je ma­ty­ti, kaip gar­si Ho­li­ vu­do ak­torė An­ge­li­na Jo­lie su­si­tin­ ka su D.Pet­raeu­su CŽV va­da­vietė­je, nors jo­je teisę fo­tog­ra­fuo­ti tu­ri tik agentū­ros fo­tog­ra­fai.

Kai bu­vo iš­siaiš­kin­ta, kad su P.Broad­well ar­ti­mus ry­šius pa­ lai­ko pa­ts CŽV va­do­vas, FTB iš­ sik­vietė D.Pet­raeusą pa­siaiš­kin­ti. Jam ne­bu­vo siū­lo­ma pa­si­trauk­ ti iš pa­reigų, nes ne­nus­ta­ty­ta, kad jis pa­darė kri­mi­na­linį nu­si­kal­timą. Ta­čiau FTB ne­ži­no­jo, kaip elg­tis to­liau. Ga­liau­siai apie skan­dalą bu­vo in­for­muo­tas Na­cio­na­linės žval­gy­ bos di­rek­to­rius Ja­me­sas Clap­pe­ ris ir jam bu­vo pri­sta­ty­ta su­rink­ta med­žia­ga apie ga­limą CŽV va­do­vo ro­maną ir te­ki­namą in­for­ma­ciją. J.Clap­pe­ris pa­si­kalbė­jo su D.Pet­ raeu­su ir pa­tarė jam pa­si­trauk­ti. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad ne­ma­to rei­ka­lo at­lik­ti vi­dinį CŽV ty­rimą, ir pa­brėžė, jog „at­ve­jis – as­me­ niš­kas, ne­su­sijęs su žval­gy­ba“. Po die­nos apie skan­dalą bu­vo in­for­ muo­tas JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir jis penk­ta­dienį pa­tvir­ti­ no pa­ties D.Pet­raeu­so pra­šymą pa­ lik­ti CŽV va­do­vo po­stą. „Dai­ly Mail“, BBC inf.

Vis dėlto eko­no­mi­niai, o ypač ener­ ge­ti­niai Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos ry­šiai var­gu ar leis A.Mer­kel spaus­ti Krem­ liaus šei­mi­nin­kus, nors toks žings­ nis būtų pa­lan­kiai su­tik­tas Vo­kie­ti­ jo­je, kur ki­tais me­tais vyks rin­ki­mai. „Reu­ters“, BNS inf.

Skan­da­lo chro­no­lo­gi­ja 2012 m. va­sa­ra: J.Kel­ley in­for­ma­

vo vieną pa­žįstamą FTB, kad ga­vo ke­lis gra­si­na­muo­sius laiš­kus. 2012 m. va­sa­ros pa­bai­ga: FTB nu­

statė, kad elekt­ro­ni­nius laiš­kus ra­ šė P.Broad­well, ku­ri pa­laikė ry­šius su ge­ne­ro­lu D.Pet­raeu­su. Spa­l io 21 d.: FTB iš­s ik­v ietė

P.Broad­well į ap­klausą. Spa­lio 22–29 d.: FTB ap­klausė ge­

ne­rolą. Lapk­ri­čio 6 d.: apie skan­dalą bu­

vo in­for­muo­tas Na­cio­na­linės žval­ gy­bos di­rek­to­rius J.Clap­pe­ris. Jis apie ry­šius su P.Broad­well kalbė­jo­ si su D.Pet­raeu­su. Lapk­ri­čio 7 d.: J.Clap­pe­ris in­for­

ma­vo apie skan­dalą B.Obamą. Lapk­ri­čio 8 d.: B.Oba­ma su­si­ti­ko

su D.Pet­raeu­su. Lapk­ri­čio 9 d.: B.Oba­ma pri­ėmė

CŽV va­do­vo at­si­sta­ty­di­nimą.

10

antradienis, lapkričio 13, 2012

sportas

Sezonas palydėtas įspūdinga pergale Klaipėdos „Atlantas“, Gargžduose net 4:1 įveikęs Tauragės „Taurą“, gražia pergale baigė Lietuvos futbolo A lygos čempionatą. Surinkę 27 taškus, klaipė­ diečiai užėmė aš­ tuntą vietą tarp dešimties komandų.

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Tauras“ 4:1 (1:0).

V.Kharaoui (15), G.Kruša (57 ir 80), T.Lagatoras (90)/J.Meištininkas (82). 63 min. T.Lagatoras neįmušė 11 m baudinio. „Kruoja“ – „Ekranas“ 0:2 (0:0).

V.Kavaliauskas (59 min. ir 89 iš 11 m). „Banga“ – „Šiauliai“ 2:1 (0:1).

Ž.Banys (50), G.Alaverdašvilis (87)/T. Snapkauskas (37). „ Dainava“ – „Žalgiris“ 1:2 (1:2).

D.Cibulskas (30)/A.Skerla R.Radavičius (45).

(12),

Galutinė komandų rikiuotė Pastangos: nors J.Vilavičius (geltoni marškinėliai) neįmušė įvarčio, tačiau aktyviai žaisdamas uždirbo

11 m baudinį.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Galingai pradėję rungtynes, Sebastiano Roqueso auklėtiniai per pirmąsias 15 minučių galėjo įmušti bent keturis įvarčius. 6-ąją min. iš palankios padėties kamuolį į gynėją sukirto Evaldas Raziulis, po minutės iššokęs prieš vartininką sudelsė smūgiuoti Tinas Lagatoras. 11-ąją min. Petaras Bašičius perspyrė kamuolį per tauragiškių vartų sargą, tačiau pernelyg stipriai – kamuolys nusileido už vartų. Visgi 15-ąją min. po prancūzo Walido Kharaoui smūgio iš 6 m

niekuo negalėjo padėti „Tauro“ vartininkas Aleksandras Barysenka. 30-ąją min. padvigubinti rezultatą turėjo progą E.Raziulis, tačiau po jo smūgio kamuolys ir vėl neatsidūrė tinkle. Po pertraukos klaipėdiečiai vėl užgulė svečių vartus. 49-ąją min. virpstą sudrebino kroatas T.Lagatoras. Antrasis įvartis krito netikėtai. Po Gedimino Krušos smūgio kamuolys pataikė į Tauragės komandos gynėjo koją ir, ore padaręs lanką, nusileido į varžovų vartus – 2:0.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

63-iąją min. 11 m baudinį uždirbo Justas Vilavičius. Tačiau T.Lagatoro smūgį nesunkiai atrėmė A.Barysenka. Ramybė „Atlanto“ stovykloje įsivyravo 80-ąją min., kai G.Kruša padidino rezultatą iki 3:0. Baigiantis susitikimui ekipos apsikeitė įvarčiais. Tašką paskutinę susitikimo minutę padėjo 11-ąjį įvartį čempionate pasiekęs T.Lagatoras. „Prieš rungtynes akcentavau, kad tai labai svarbi kova. Privalome žaisti gerai. Pirmosios minutės parodė, kad futbolininkai mano prašymą išgirdo, – sakė „Atlanto“

vyriausiasis treneris S.Roquesas. – Vyrai ypač gerai rungtyniavo per pirmąsias 20 minučių. Turėjome daug gerų progų, kurias realizavę būtume greitai įgiję nemažą persvarą. Pasiekus įvartį žaisti tapo sunkiau. Prastai baigėme pirmąjį kėlinį. Po pertraukos „Taurui“ vėl buvo sunku. Apskritai mes savo darbą atlikome profesionaliai.“ Penktus metus paeiliui čempionų vardus iškovojo Panevėžio „Ekranas“. Daugkartiniams šalies pirmenybių nugalėtojams sekmadienį Pakruojyje reikėjo būtinai įveikti „Kruojos“ vienuolikę. Valdo Ur-

Vieta Miestas Komanda

Įvarčiai Taškai

1.Panevėžio „Ekranas“ 2.Vilniaus „Žalgiris“ 3.Marijampolės „Sūduva“ 4.Pakruojo „Kruoja“ 5.Šiaulių „Šiauliai“ 6.Gargždų „Banga“ 7.Alytaus „Dainava“ 8.Klaipėdos „Atlantas“ 9.Tauragės „Tauras“ 10.Vilniaus „Reo“ 26–81 19

83-25 80-22 77-37 56-31 79-57 43-41 42-71 33-92 35-97 26-81

88 87 70 65 55 47 32 27 23 19

bono auklėtiniai šią užduotį įvykdė, antrąjį kėlinį pasiekę du įvarčius ir laimėję susitikimą 2:0. Pergalę iškovojo ir panevėžiečius persekiojęs Vilniaus „Žalgiris“. Sostinės ekipa Alytuje 2:1 palaužė „Dainavą“. „Ekranas“ čempionate surinko 88 taškus, „Žalgiris“ – 87, bronzos medalius iškovojusi Marijampolės „Sūduva“ – 70.

Kurs bu­ria­vi­mo mo­kyk­lą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia nu­spren­dė pri­si­dė­ti prie Klai­pė­dos kraš­to bu­ ria­vi­mo mo­kyk­los stei­gi­mo. Įs­tai­ ga bus stei­gia­ma kar­tu su Klai­pė­ dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­be ir Jū­ri­niu bu­riuo­to­jų klu­bu.

Klai­pė­dos kraš­to bu­ria­vi­mo mo­ kyk­los stei­gi­mą ini­ci­ja­vo mies­to Jū­ri­nis bu­riuo­to­jų klu­bas, ku­riam pri­klau­so še­še­rius me­tus gy­vuo­ jan­ti vai­kų bu­ria­vi­mo mo­kyk­la „Suo­mi­nis“. Vis­gi tai esąs tik bū­re­lis, o ne at­ski­ra įstai­ga. Ta­čiau pa­ra­mą jam sa­vi­val­dy­bė su­tei­kia ir da­bar. Šiems me­tams bu­vo skir­ta 173 tūkst. 800 li­tų. Stei­giant bu­ria­vi­mo mo­kyk­ lą uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės pra­ šo­ma su­teik­ti pa­tal­pas ad­mi­nist­ ra­ci­jai ir skir­ti pra­di­nį įna­šą – 100 tūkst. li­tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad per me­tus mies­to sa­vi­val­dy­bė mo­kyk­los iš­lai­ ky­mui tu­rė­tų skir­ti apie 200 tūkst. li­tų. Tiks­li su­ma pri­klau­sys nuo to, kiek Klai­pė­do­je gy­ve­nan­čių vai­kų ją lan­ky­tų. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­ to di­rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ži­kie­nės, kiek­vie­nas vai­kas at­si­neš­tų sa­vo krep­še­lį.

Pla­nai: Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ža­da pri­si­dė­ti prie bu­ria­vi­mo mo­kyk­los

stei­gi­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio Jū­ri­nio bu­riuo­to­ jų klu­bo pre­zi­den­tas Sal­vi­jus Paš­ kaus­kas tvir­ti­no, kad Klai­pė­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bė su­tin­ka pri­si­dė­ti prie bu­ria­vi­mo mo­kyk­los stei­gi­ mo. Ji įstai­gai skir­tų 4 švar­ta­vi­ mo­si vie­tas Dre­ver­nos uos­te, vie­ tą elin­ge. Jū­ri­nis bu­riuo­to­jų klu­bas mo­kyk­ lai su­teik­tų rei­kia­mą įran­gą, ka­te­ rius, lai­vus, du au­to­bu­siu­kus. Bend­ ra tur­to ver­tė sie­kia apie 160 tūkst. li­tų. Įran­gą, lai­vus, au­to­bu­siu­kus klu­bas įsi­gi­jo už rė­mė­jų lė­šas. „Pa­ma­čiau, kad ga­li­me nu­veik­ti dau­giau, bet tu­ri­me bū­ti ne bū­re­lis, o mo­kyk­la. Be to, kai per­si­kė­lė­me iš

Ni­dos į Dre­ver­ną, bu­riuo­ti pra­dė­ jo mo­ky­tis Klai­pė­dos ra­jo­ne gy­ve­ nan­tys vai­kai. Ne­są­ži­nin­ga, kad už jų iš­lai­ky­mą mo­ka mies­to sa­vi­val­ dy­bė“, – tvir­ti­no S.Paš­kaus­kas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė ta­ry­bos ko­le­gi­jos pra­šė prin­ci­pi­nio spren­di­mo, ar da­ly­ vau­ti stei­giant bu­ria­vi­mo mo­kyk­lą. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas pa­brė­žė, kad mies­tas prie jū­ros be bu­riuo­to­jų – kaip ba­ le­to šo­kė­jas be puan­tų. Ta­ry­bos ko­le­gi­ja pri­ta­rė Klai­ pė­dos kraš­to bu­ria­vi­mo mo­kyk­los stei­gi­mui.

11

ANTRADIENIS, lapkričio 13, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Senatvėje – priverstinė dieta

Iš ry­to su­val­go su­ muš­ti­nį, per pie­tus – po­mi­do­rą, o va­ka­ re iš­ge­ria ar­ba­tos. Toks bū­na vy­res­nio am­žiaus žmo­gaus die­nos val­gia­raš­tis. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad mais­to są­skai­ ta tau­pan­tys pen­ si­nin­kai vis la­biau grimz­ta į li­gų ir dep­ re­si­jos liū­ną.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Min­ta tik dar­žo­vė­mis

Ne tik jau­ni žmo­nės skai­čiuo­ja kąs­nius ir ma­ži­na mais­to po­rci­jas. Tarp me­di­kų pa­cien­tų vis daž­niau at­si­du­ria ir sa­vo no­ru ba­dau­jan­tys vy­res­ni žmo­nės. Ta­čiau pa­sta­rie­ji taip el­gia­si ne dėl gro­žio. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Teo­do­ra Kup­šie­nė pa­sa­ko­jo, jog taip daž­ niau­siai el­gia­si mo­te­rys, ne­se­niai ar­ba prieš ke­le­rius me­tus išė­ju­sios į pen­si­ją. Jos pra­de­da ne­pri­val­gy­ti tau­pu­ mo su­me­ti­mais ir lai­ky­tis pa­čių iš­ si­gal­vo­tų die­tų. Gau­nan­čios ma­žas pen­si­jas mo­ te­rys at­si­sa­ko bran­ges­nio mais­to, daž­niau ren­ka­si dar­žo­ves ir pa­čius pi­giau­sius pro­duk­tus. Die­to­lo­gei pa­si­tei­ra­vus, kas su­da­ ro pa­cien­tės die­nos ra­cio­ną, ten­ka iš­girs­ti: pus­ry­čiams – su­muš­ti­nis, pie­tums – po­mi­do­ras, o va­ka­rie­nę at­sto­ja puo­de­lis ar­ba­tos. To­kios mo­te­rys bū­na pa­ste­bi­ mai su­blo­gu­sios, su­ny­ku­siu poo­ di­niu rie­ba­lų sluoks­niu. Pak­laus­ tos, ko­dėl tau­po mais­to są­skai­ta, daž­niau­siai to­kios pa­cien­tės net pyk­te­li ir ti­ki­na, kad tie­siog ne­tu­ ri ape­ti­to. Pa­sak T.Kup­šie­nės, išė­ju­sioms į pen­si­ją mo­te­rims sun­ku per­sio­ rien­tuo­ti, kaip iš­gy­ven­ti iš ne­di­ de­lės pi­ni­gų su­mos, kai dirb­da­mos ga­lė­jo dau­giau sau leis­ti. Kar­tais jos klys­ta dėl ele­men­ta­riau­sios ži­ nių apie mi­ty­bą sto­kos.

Rekomendacija: maisto racionas bet kuriame žmogaus amžiuje turėtų atitikti sveikos mitybos principus.

ji kau­pia­si są­na­riuo­se. Taip vys­to­si po­dag­ra ar­ba ji ga­li paū­mė­ti. Nuo­la­ti­nis tau­py­mas mais­to są­ skai­ta ve­da prie sun­kes­nių mi­ty­bos su­tri­ki­mų.

Ri­zi­kuo­ja su­si­rgti os­teo­po­ro­ze

Die­to­lo­gė paaiš­ki­no, kad nuo 30 me­tų me­džia­gų apy­kai­ta pra­de­da lė­tė­ti. Tad kas de­šimt­me­tį žmo­gui rei­kia po tru­pu­tį ma­žin­ti su­var­to­ ja­mo mais­to kie­kius. Per­ko­pus 50-me­tį re­ko­men­ duo­ja­ma su­var­to­ti 200 ki­lo­ka­lo­ri­ jų ma­žiau nei jau­nys­tė­je. Bet, pa­sak T.Kup­šie­nės, kai mais­ tas pra­de­da­mas dar la­biau ri­bo­ti tau­pu­mo su­me­ti­mais, se­nat­vi­niai po­ky­čiai pra­si­de­da krau­ja­gys­lė­se, kau­luo­se, la­biau iš­sau­sė­ja oda. Or­ga­niz­mas pa­ga­mi­na ma­žiau vi­ta­mi­no D, ku­ris svar­bus kal­cio apy­kai­tai ir kau­lų būk­lei. Blo­giau pa­si­sa­vi­na­mas mag­nis. Paū­mė­ja lė­ti­nės li­gos

Die­to­lo­gė pa­sa­ko­jo, kad, ge­ro­kai su­ma­ži­nus mais­to, or­ga­niz­mo at­ si­nau­ji­ni­mas taip pat su­lė­tė­ja. Lė­ čiau kei­čia­si odos ląs­te­lės, ga­mi­na­si hor­mo­nai, virš­ki­ni­mo fer­men­tai. Šiems žmo­nėms pa­ste­bi­mai pra­ de­da trūk­ti ener­gi­jos, nes or­ga­niz­ mas ne­be­gau­na Q10, da­ly­vau­jan­čio ener­gi­jos apy­kai­to­je. Il­giau gau­nant la­bai ma­žai mais­ to vys­to­si mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­ mas. Po dvie­jų mė­ne­sių nuo pa­ di­din­to tau­py­mo pra­de­da nyk­ti rau­me­nys.

La­biau­siai rū­pi svei­ka­ta

Teo­do­ra Kup­šie­nė:

Kai mais­tas pra­de­da­ mas dar la­biau ri­bo­ti tau­pu­mo su­me­ti­mais, se­nat­vi­niai po­ky­čiai pra­si­de­da krau­ja­gys­ lė­se, kau­luo­se, la­biau iš­sau­sė­ja oda. „Šir­dis juk taip pat yra rau­muo, tad jei žmo­gus ser­ga ko­kia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ga, tuo­met ji paū­ mė­ja. Pa­na­šiai nu­tin­ka ir ser­gan­ tie­siems kvė­pa­vi­mo li­go­mis“, – aiš­ki­no T.Kup­šie­nė. Il­giau ba­dau­jant per inks­tus iš­si­ ski­ria ma­žiau šla­pi­mo rūgš­ties, tad

Kaip pa­ste­bi T.Kup­šie­nė, ne­te­ ku­sios daug svo­rio mo­te­rys jau­ čia svei­ka­tos pa­blo­gė­ji­mą, bet ši­to ne­no­ri su­sie­ti su su­ma­žin­tu mais­ to kie­kiu. Ar vy­res­nio am­žiaus mo­te­rys taip pat ser­ga ano­rek­si­ja? Die­to­ lo­gė paaiš­ki­no, kad ano­rek­si­ja yra kū­no svo­rio bei for­mų su­vo­ki­mo su­tri­ki­mas. „Jau­ni žmo­nės ne­si­skun­džia ape­ti­tu. Jie mais­to kie­kį ban­ do kom­pen­suo­ti van­de­niu, o se­ni žmo­nės, ma­žiau val­gy­da­mi, dau­ giau skys­čių ne­ge­ria“, – pa­ly­gi­no gy­dy­to­ja. Ser­gan­čiam ano­rek­si­ja jau­nuo­liui at­ro­do, kad jo svo­ris yra per di­de­lis, ir lai­ky­da­ma­sis die­tos jis ne­jau­čia ri­bos, ka­da rei­kė­tų su­sto­ti. Vy­res­ni žmo­nės ne­da­ro tra­ge­di­ jos dėl svo­rio. Jiems, prie­šin­gai nei jau­ni­mui, la­biau rū­pi svei­ka­ta. Pa­sak die­to­lo­gės, vy­res­ni žmo­ nės nuo­lat ga­li kal­bė­ti apie sa­vo svei­ka­tą ir ki­tiems net iki kok­tu­ mo pa­sa­ko­ti su ja su­si­ju­sias įvai­rias

„Shutterstock“ nuotr.

smulk­me­nas.To­kie žmo­nės nuo­ lat lan­ko­si pas gy­dy­to­jus ir lai­ko­ si nuo­mo­nės, kad ke­lis kar­tus per me­tus pri­va­lo at­si­gul­ti į li­go­ni­nę dėl pa­blo­gė­ju­sios svei­ka­tos. Gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad li­gų paū­mė­ji­mą iš­pro­vo­kuo­ja bū­tent mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Ap­lin­kui sė­ja ne­pa­si­ten­ki­ni­mą

Bend­rau­da­ma su nuo­lat ne­pri­val­ gan­čiais pa­cien­tais die­to­lo­gė pa­ ste­bi, kad jie pra­ran­da gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, grimz­ta į dep­re­si­ją, nei­gia­mai vei­kia ap­lin­ki­nius. Šie už­si­kre­čia slo­gu­čiu ir taip pat pra­ ran­da ge­rą nuo­tai­ką. T.Kup­šie­nė su­tin­ka, kad iš­gy­ ven­ti iš ma­žos pen­si­jos yra sun­ku. Ta­čiau ji vis tiek ne­pri­ta­ria to­kiam dras­tiš­kam mais­to tau­py­mui sa­vo svei­ka­tos są­skai­ta. Pa­sak gy­dy­to­jos, pen­si­nin­kams tie­siog la­biau rei­kia žiū­rė­ti, ko­kius pro­duk­tus pirk­ti. Jie maž­daug tu­ rė­tų ati­tik­ti svei­kos mi­ty­bos prin­ ci­pus. Die­to­lo­gė pri­mi­nė, kad bū­ti­na ke­lis kar­tus per sa­vai­tę val­gy­ti mė­ sos, žu­vies, pie­no pro­duk­tų, kruo­ pų, vai­sių ir dar­žo­vių. Mat per die­ną žmo­gus tu­ri gau­ti apie 40 pa­va­di­ni­mų mais­ti­nių me­ džia­gų.

12

ANTRADIENIS, lapkričio 13, 2012

rubrika sveikata

Ne­ty­la dis­ku­si­jos, kaip tu­ri bū­ti tik­ ri­na­mas do­no­rų krau­jas, kad į li­go­ ni­nes jis at­ke­liau­tų neužk­rės­tas he­pa­ ti­to ir žmo­gaus imu­ no­de­fi­ci­to (ŽIV) vi­ ru­sais. Pa­si­do­mė­jo­ me, kaip at­lie­ka­mos krau­jo ty­ri­mo pro­ ce­dū­ros.

Bū­ti­ny­bė: dėl ne­men­ko už­krės­tų do­no­rų skai­čiaus Lie­tu­vai ypač svar­bu, kad do­no­rų krau­jas bū­tų ti­ria­mas kaip įma­no­ma ati­džiau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Do­no­rai ap­si­me­ta­esa­ntys svei­ki Au­gus­tas And­re­jaus­kas Eu­ro­po­je vyks­ta kon­so­li­da­ci­ja

Gal­būt ma­žai kam kil­tų min­tis vos at­vy­kus į li­go­ni­nę po ava­ri­jos ar­ba prieš sun­kią ope­ra­ci­ją pa­si­tei­rau­ ti me­di­kų, ar jie ne­per­pils krau­ jo, ku­ris už­krės­tas he­pa­ti­tu ar­ba ŽIV. O ir me­di­kai šiuo at­ve­ju bū­ tų be­jė­giai at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą – juk jiems at­ve­ža­mas jau pa­ruoš­tas do­no­rų krau­jas. Jis tu­rė­tų bū­ti ati­ džiai tik­ri­na­mas bū­tent do­no­rys­ tės įstai­go­je. Ta­čiau dėl pa­tik­ri­ni­mo tiks­lu­mo jau ne vie­nus me­tus ir yra kry­žiuo­ ja­mos ie­tys. Šia­me ko­vos lau­ke sa­ vo in­te­re­sus gi­na Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja, pa­cien­tai, krau­jo do­no­rys­tės įstai­gos ir krau­jo ty­ri­ mo tes­tus tie­kian­čios far­ma­ci­jos bend­ro­vės. De­ja, jų in­te­re­sai ge­ro­ kai ski­ria­si. Eu­ro­po­je šiuo me­tu įgy­ven­di­na­ ma do­no­rys­tės sri­ty­je vei­kian­čių ins­ti­tu­ci­jų kon­so­li­da­ci­ja – vals­ ty­bė pe­ri­ma šios sri­ties kont­ro­ lę į sa­vo ran­kas, siek­da­ma ap­sau­ go­ti žmo­nių, ku­riems per­pi­la­mas krau­jas, svei­ka­tą ir ne­leis­ti plis­ti per krau­ją per­duo­da­moms in­fek­ ci­nėms li­goms. Lie­tu­vo­je kol kas vyks­ta prie­šin­ gas pro­ce­sas – vy­rau­ja iš­skai­dy­ ta, pa­dri­ka, ko­mer­ci­niais pa­grin­ dais vei­kian­ti do­no­rys­tės sis­te­ma. Krau­jo cent­rai pri­vers­ti ko­vo­ti už iš­li­ki­mą ir dėl pi­ni­gų, o ne už tie­ kia­mo krau­jo ko­ky­bę ir jo sau­gu­mą. Kon­ku­ren­ci­ja lė­mė, kad krau­jas vir­to pre­ke, ku­riai tai­ko­mi įpras­ ti kri­te­ri­jai – su­ma­žin­ti sa­vi­kai­ną ir di­din­ti pel­ną. Ko­ky­bės kri­te­ri­jus šia­me pro­ce­se, de­ja, dings­ta. „Kon­ku­ren­ci­ja do­no­rys­tės sri­ ty­je su­prie­ši­na rin­kos žai­dė­jus ir di­di­na ri­zi­ką, kad vers­lo in­te­re­sai taps vir­šes­ni“, – pa­tvir­ti­no svei­ ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras Aud­ rius Kli­šo­nis. Krau­jas – iš už­krės­tų do­no­rų

Že­mes­nė kai­na už do­no­rų krau­ ją ga­li­ma vie­nin­te­liu at­ve­ju – ma­ ži­nant per do­no­rų krau­jo ty­ri­mus

pa­ti­ria­mas iš­lai­das. O čia ir sly­pi tik­sin­ti bom­ba – kuo pra­sčiau tik­ ri­na­mas krau­jas, tuo dau­giau ga­li­ my­bių pra­slys­ti mir­tį ne­šan­tiems vi­ru­sams. Ne vel­tui tai vie­nur, tai ki­tur pa­ si­girs­tan­čios ži­nios apie per­pi­lant krau­ją už­kre­čia­mus žmo­nes taip ir nu­ty­la, nes įro­dy­ti konk­re­čius fak­tus ar ras­ti už­krė­ti­mo šal­ti­ nį dėl vy­rau­jan­čios ne­tvar­kos do­ no­rys­tės sis­te­mo­je yra be­veik neį­ ma­no­ma.

Kas­met Lie­tu­vo­je apie 500 krau­jo do­ no­rų nu­sta­to­mas he­pa­ti­to C vi­ru­sas, 300 – he­pa­ti­to B in­ fek­ci­ja ir be­veik 20 žmo­nių – ŽIV. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vai tei­gia, kad mū­sų ša­ly­ je pro­ble­mos ti­riant do­no­rų krau­ ją nė­ra, o ES nė­ra reg­la­men­ta­vu­si ty­ri­mo tvar­kos. Lie­tu­vo­je siū­lo­ma va­do­vau­tis tais pat ty­ri­mo prin­ci­pais, ku­rie tai­ko­mi Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ta­čiau nu­ty­li­mas fak­tas, kad Eu­ ro­po­je do­no­rais tam­pa sa­va­no­riai. Lie­tu­vo­je, de­ja, net 75 pro­c. do­no­ rų yra už at­ly­gį krau­jo duo­dan­tys žmo­nės, ne­ma­ža da­lis jų – že­miau­ sio so­cia­li­nio sluoks­nio at­sto­vai, ku­rie yra he­pa­ti­to vi­ru­sų ne­šio­to­ jai ir tai nu­sle­pia. Šiems žmo­nėms krau­jas yra jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, o pri­si­pa­ži­ nę, kad ser­ga he­pa­ti­tu, jie pra­ras­ tų sa­vo pa­ja­mas. To­dėl do­no­rų krau­jo sau­gu­mo klau­si­mas Lie­tu­vo­je kur kas ak­ tua­les­nis nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­ se, ir tir­ti mū­sų do­no­rų krau­ją rei­ kė­tų kur kas ati­džiau. Kas­met mū­sų ša­ly­je apie 500 krau­jo do­no­rų nu­sta­to­mas he­pa­ti­ to C vi­ru­sas, 300 – he­pa­ti­to B in­ fek­ci­ja ir be­veik 20 žmo­nių – ŽIV.

Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad do­no­ rų už­krės­tu­mas he­pa­ti­tu Lie­tu­vo­je yra epi­de­mi­nio ly­gio. Va­ka­rų Eu­ ro­pos ša­ly­se šios sun­kios in­fek­ci­ jos nu­sta­to­mos tik pa­vie­niams as­ me­nims. Pa­vo­jų dau­giau, prie­žiū­ros ma­žiau

Bū­tent dėl itin di­de­lio už­krės­ tų do­no­rų skai­čiaus Lie­tu­vai ypač svar­bu, kad do­no­rų krau­jas bū­tų ti­ria­mas kaip įma­no­ma ati­džiau. Ta­čiau krau­jo cent­rai neį­pa­rei­go­ ti do­no­rų krau­ją tir­ti efek­ty­viau­ siu bū­du. Šian­dien Lie­tu­vo­je ofi­cia­liai nė­ ra nu­sta­ty­tų vie­no­dų tai­syk­lių dėl do­no­rų krau­jo ty­ri­mo, to­dėl nau­ do­ja­mos dvi skir­tin­gos švei­ca­rų far­ma­ci­jos bend­ro­vių me­to­di­kos: nau­do­ti in­di­vi­dua­liai pa­tik­rin­tą krau­ją ar­ba va­di­na­mą­jį su­pil­ti­nį. Pa­si­rink­ti krau­jo ty­ri­mo me­ to­di­ką pa­lik­ta pa­čiai do­no­rys­ tės įstai­gai, tai­gi kiek­vie­nas krau­ jo cent­ras ar­ba ti­ria do­no­ro krau­ją in­di­vi­dua­liai, ar­ba į vie­ną mė­gin­ tu­vė­lį su­pi­la ke­lias­de­šimt skir­tin­ gų do­no­rų krau­jo mė­gi­nių. Ant­ruo­ju at­ve­ju smar­kiai krin­ ta ty­ri­mo ko­ky­bė, nes už­krės­tas krau­jas at­skie­džia­mas svei­kuo­ju. Į vie­ną in­dą su­py­lus iki 24 do­ no­rų krau­jo mė­gi­nių ir da­rant ty­ ri­mą, he­pa­ti­to B nu­sta­ty­mo ga­li­ my­bė su­ma­žė­ja iki de­vy­nių kar­tų, ti­k i­my­b ė pra­l eis­t i krau­jy­je tū­ nan­tį ŽIV pa­di­dė­ja iki 35 kar­tų, o he­pa­ti­to C vi­ru­są – net iki 57 kar­tų. Ta­čiau taip su­tau­po­ma pi­ni­gų, nes ne­rei­kia tir­ti kiek­vie­no žmo­ gaus krau­jo. Mi­nis­te­ri­jos spren­di­mas pa­ lik­ti pa­tiems krau­jo tie­kė­jams spręs­ti, ku­rį me­to­dą tai­ky­ti, bū­tų tei­sin­gas, jei kiek­vie­nas žmo­gus li­ go­ni­nė­je tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­si­rink­ ti – jam bus per­pil­tas in­di­vi­dua­liai pa­tik­rin­tas krau­jas ar „ati­tin­kan­ tis stan­dar­tus“, bet iš ko­lek­ty­vi­ nio ty­ri­mo. To­kiu at­ve­ju, ma­tyt, no­ras at­lik­ti ko­lek­ty­vi­nį krau­jo ty­ri­mą pra­nyk­ tų sa­vai­me.

Neišb­ren­da iš skan­da­lų

Ta­čiau rea­ly­bė ki­to­kia: žmo­nės ne tik ne­si­ren­ka, bet ir ne­ži­no, kad li­ go­ni­nė­se nau­do­ja­mų krau­jo pro­ duk­tų sau­gu­mas pri­klau­so­mai nuo tie­kė­jo ga­li taip smar­kiai skir­tis. Pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės, Aly­taus ar Tel­šių gy­ven­to­jai tur­būt nė neį­ ta­ria, kad pa­te­kus į li­go­ni­nę jiems ga­li bū­ti per­pil­ta do­no­rų krau­jo, tir­to 24 mė­gi­nių mi­ši­ny­je, – krau­ jo pro­duk­tus čia tie­kia iš skan­da­lų nie­kaip neišb­ren­dan­tis Krau­jo do­ no­rys­tės cent­ras. ES jau se­niai ap­skai­čia­vo, kad li­ gų pre­ven­ci­ja vi­sais at­ve­jais vals­ty­ bei kai­nuo­ja pi­giau nei li­gų gy­dy­ mas. Ta­čiau Lie­tu­vos val­di­nin­kai vis dar nė­ra su­skai­čia­vę, kiek vals­ ty­bei kai­nuo­ja gy­dy­ti už­krės­tus he­pa­ti­tu žmo­nes, kiek kai­nuo­ja jų ne­dar­bin­gu­mas. O gal kaip tik at­ virkš­čiai? Su­dė­jus ke­le­tą dė­me­ nų – tai, kad he­pa­ti­tas C gy­do­mas vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mais švei­

ca­rų far­ma­ci­jos įmo­nės vais­tais, ir tai, kad ta pa­ti fir­ma tie­kia sis­te­ mas do­no­rų krau­jo mi­ši­niui tir­ti, šmėkš­te­li la­bai žmo­giš­ka abe­jo­nė: gal­būt kai kam vi­sai pa­lan­ku tu­rė­ ti ką gy­dy­ti? Tu­rint ome­ny­je, kad skan­da­luo­ se pa­sken­dęs, įta­ri­mų iš Spe­cia­lių­ jų ty­ri­mų tar­ny­bos su­lau­kęs Kau­no krau­jo cent­ras ir jo va­do­vas Ar­tū­ ras Jo­nas Vens­laus­kas kaip tik ir yra šių ty­ri­mų vyk­dy­to­jas, na­tū­ra­ liai ky­la klau­si­mas: ar ne per daug su­ta­pi­mų? O ki­tas klau­si­mas – kiek vals­ty­bė tu­rė­tų su­mo­kė­ti žmo­gui, ku­ris bu­ vo už­krės­tas he­pa­ti­tu ar ŽIV vals­ ty­bi­nė­je li­go­ni­nė­je – net ne­ke­lia­ mas. Juk toks už­krės­ta­sis šian­dien ne­tu­ri šan­sų įro­dy­ti, kad vi­ru­sas jam bu­vo per­duo­tas su krau­ju, nes do­no­rys­tės įstai­gos pa­ro­dys do­ku­ men­tus, kad for­ma­liai krau­jas bu­ vo iš­tir­tas. (Bus dau­giau)

Tinklas Įs­tai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­ rū­pi­na Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras Vil­niaus mies­to uni­ver­si­te­ti­nė li­

go­ni­nė Kau­no 2-oji kli­ni­ki­nė li­go­ni­nė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė Res­pub­li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nė Ma­žei­kių li­go­ni­nė

Įs­tai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­ rū­pi­na Krau­jo do­no­rys­tės cent­ras Vil­niaus uni­ver­si­te­to vai­kų li­go­ni­nė Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė Šir­vin­tų li­go­ni­nė

Ma­ri­jam­po­lės li­go­ni­nė Re­gio­ni­nė Tel­šių li­go­ni­nė

Įs­tai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­ rū­pi­na ir Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras, ir Krau­jo do­no­rys­tės cent­ras si­te­to li­go­ni­nė Kau­no kli­ni­kos

Įs­tai­gos, ku­rias krau­jo pro­duk­tais ap­ rū­pi­na ir Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ ras, ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Krau­jo cent­ras

Vil­niaus grei­to­sios pa­gal­bos uni­

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­

ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė

Šal­ti­nis: Cent­ri­nis vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­las

13

ANTRADIENIS, lapkričio 13, 2012

sveikata Ge­nų te­ra­pi­ja

Mir­ti­nos pi­liu­lės

Uni­ka­li che­mo­te­ra­pi­ja

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ap­ro­ba­vo nau­ ją ge­ne­ti­nius su­tri­ki­mus ko­re­guo­ jan­tį gy­dy­mo bū­dą, ku­rio kai­na pa­sie­kė pa­čias di­džiau­sias aukš­ tu­mas mo­der­nio­je me­di­ci­no­je – 1,2 mi­li­jo­no eu­rų vie­nam pa­cien­ tui. Ge­nų te­ra­pi­ja ga­li­ma bus skir­ ti as­me­nims, ser­gan­tiems re­tu ge­ne­ti­niu su­tri­ki­mu, pa­si­reiš­kian­ čiu li­pop­ro­tein-li­pa­zės sto­ka.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bė per­spė­jo dėl po­ten­cia­liai mir­ti­ nų rie­ba­lus de­gi­nan­čių pa­pil­dų, nes nuo jų mi­rė du žmo­nės, ra­ šo dai­ly­mail.co.uk. Šie pa­pil­dai, ku­rių su­dė­ty­je yra di­nit­ro­fe­no­ lio, par­duo­da­mi kaip pre­pa­ra­tai, pa­de­dan­tys su­liek­nė­ti. Jie daž­ niau­siai pla­ti­na­mi in­ter­ne­tu ir ga­li bū­ti įvai­rių pa­va­di­ni­mų.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vė­žiu ser­ gan­tiems pa­cien­tams bu­vo at­ lik­tos va­di­na­mo­sios che­mo­te­ra­ pi­jos vo­ne­lės, kai tok­siš­ki vais­tai vei­kia tik pa­žeis­tą or­ga­ną, o ne vi­ są or­ga­niz­mą. At­lie­kant šias pro­ ce­dū­ras krau­ja­gys­lė­se iš abie­jų ke­pe­nų pu­sių iš­pu­čia­mi ba­lio­nė­ liai, ku­rie už­blo­kuo­ja pa­grin­di­nę ke­pe­nų krau­jo­ta­ką.

Pa­mirš­tos au­ga­lų sa­vy­bės – ne­pel­ny­tai Į Bo­ta­ni­kos so­dą už­su­kęs ak­to­rius pa­gei­ da­vo šei­va­me­džio uo­gų, ku­rios esą da­ ran­čios ste­buk­lus. Ta­čiau su­si­gun­dę jų ste­buk­lus iš­ban­dy­ti so­do dar­buo­to­jai su­ lau­kė kur kas ki­to­kios sa­vo or­ga­niz­mo reak­ci­jos. Tai pa­tvir­ti­no vie­ną se­ną tai­ syk­lę – ne tik su vais­tais, bet ir su žo­lelė­ mis rei­kia elg­tis at­sa­kin­gai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ne tik mei­lės sim­bo­lis

„Jei no­ri­te gy­dy­tis, kreip­ki­tės ne į ma­ne, o prieš ger­da­mi vais­ta­žo­les pa­si­tar­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju ar­ba vais­ti­nin­ku“, – šiuo įspė­ji­mu po­ kal­bį apie vais­ta­žo­li­nių au­ga­lų nau­ din­gą­sias sa­vy­bes pra­dė­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do vais­ti­ nių ir prie­sko­ni­nių au­ga­lų ko­lek­ci­ jos ku­ra­to­rė Liu­da Raz­mu­vie­nė. Ji ap­gai­les­tau­ja, kad se­no­lių nau­do­tos vais­ta­žo­lės mums da­ bar ne­re­tai bū­na vi­so la­bo pikt­žo­ lės, o kai ku­rie au­ga­lai – pa­mirš­ti ne­pel­ny­tai.

Vie­nos žo­lės ar­ba­tas pa­ta­ria­ma ger­ti ne il­giau nei 10 die­nų. Tuo­met da­ry­ti per­ trau­ką ir vė­liau ge­ riau rink­tis ki­tą vais­ ta­žo­lę.

„Ką reiš­kia, kai žo­lė vei­kia prie­ šuž­de­gi­miš­kai? Au­ga­las sa­vy­je tu­ ri to­kių me­džia­gų, ku­rios už­mu­ša vi­ru­sus ir bak­te­ri­jas“, – paaiš­ki­no ku­ra­to­rė. Bū­tent dėl šios sa­vy­bės me­det­ kos tin­ka nuo per­ša­li­mo li­gų. Jų ar­ ba­ta, tu­rin­čia an­ti­sep­ti­nio po­vei­ kio, ga­li­ma ska­lau­ti gerk­lę. L.Raz­mu­vie­nė ne­slė­pė, jog jai bu­vo di­džiu­lis at­ra­di­mas, kad ši žo­lė ga­li bū­ti mai­šo­ma su ki­tais vais­ti­niais au­ga­lais, pa­vyz­džiui, čiob­re­liais. „Me­det­ka – la­bai stip­ri žo­lė, – įspė­jo ji. – Tad ji nau­do­ja­ma net ser­gant virš­ki­na­mo­jo trak­to vė­ži­ niais su­si­rgi­mais“. Me­det­kų alie­jus pui­kiai tin­ ka nuo įvai­rių odos ne­ga­la­vi­mų, o štai nuo vabz­džių su­kel­tos aler­gi­ nės reak­ci­jos sau­go me­det­kos žie­ das, ku­riuo rei­kė­tų pa­trin­ti įgė­li­ mo vie­tą. Ku­ra­to­rė daž­nai su­lau­kia klau­ si­mo, ar vi­sos me­det­kų rū­šys tu­ri nau­din­gų sa­vy­bių. Po­pu­lia­riau­sia šiuo at­žvil­giu yra pa­pras­to­ji me­det­ka, ta­čiau tin­ka ir de­ko­ra­ty­vi­nės. Tik pa­sta­rų­jų po­ vei­kis bū­na šiek tiek silp­nes­nis.

Ri­zi­kin­ga: L.Raz­mu­vie­nė ne­pa­ta­ria pa­tiems eks­pe­ri­men­tuo­ti ir darytis vais­ta­žo­lių mišinių.

Pa­sak L.Raz­mu­vie­nės, mei­lės ir iš­ti­ki­my­bės sim­bo­liu lai­ko­ma ru­ gia­gė­lė nė­ra tik gra­žiai žy­din­ti pikt­ žo­lė. Ji tu­ri prie­šuž­de­gi­mi­nių sa­vy­ bių. Il­gą lai­ką ma­ny­ta, kad ru­gia­gė­lė la­biau­siai vei­kia akis, tad ji nau­do­ta įvai­rioms akių li­goms gy­dy­ti. Da­bar įro­dy­ta, kad ši gė­lė tu­ri ir ki­tų nau­din­gų sa­vy­bių: va­lo or­ga­niz­ mą, krau­ją, pa­de­da ser­gant ke­pe­nų, tul­žies pūs­lės, šla­pim­ta­kių li­go­mis. Ru­gia­gė­lė ge­ri­na virš­ki­ni­mą ir pra­ver­čia už­puo­lus vir­šu­ti­nėms kvė­pa­vi­mo ta­kų li­goms. Pa­si­žy­mi stip­riu po­vei­kiu

Ger­ti me­det­kų žie­dų ar­ba­tą L.Raz­ mu­vie­nė pir­miau­sia pa­tar­tų mo­te­ rims. Mat ši iki skaus­mo ge­rai ži­ no­ma gė­lė ša­li­na su mo­te­riš­ko­mis li­go­mis su­si­ju­sius ne­ga­la­vi­mus, vei­kia šla­pim­ta­kius, taip pat tu­ri prie­šuž­de­gi­mi­nių sa­vy­bių.

At­bai­do ne­ma­lo­nus kva­pas

L.Raz­mu­vie­nei ap­mau­du dėl ne­ pel­ny­tai pa­mirš­to šei­va­me­džio, ku­rį bū­tų ga­li­ma va­din­ti tie­siog ste­buk­lų krū­mu. Mat vi­sos jo da­ lys yra nau­din­gos bei tu­ri vais­tin­ gų­jų sa­vy­bių. Se­no­vė­je šis krū­mas aug­da­vo kiek­vie­na­me kie­me, nes ti­kė­ta jo ap­sau­ga nuo pik­tų­jų dva­sių. Paš­ ne­ko­vė spė­jo, kad da­bar šis krū­mas pri­mirš­tas dėl ne­ma­lo­naus kva­po. Kai ku­riems jis aso­ci­juo­ja­si su ka­ čių šla­pi­mu. „Sa­vo ma­lo­nu­mui šei­va­me­džio ar­ba­tos tik­rai ne­ger­si­te“, – pri­ta­ ria ji. Bet šis gė­ri­mas tam­pa ne­ pa­mai­no­mas pa­ju­tus pir­muo­sius per­ša­li­mo po­žy­mius. Šei­va­me­džio ar­ba­ta pa­de­da leng­vai įveik­ti gerk­ lės skaus­mą, slo­gą, nuim­ti ko­su­lį. Ji taip pat ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, slo­pi­na už­de­gi­mą.

L.Raz­mu­vie­nė įspė­jo tuos, ku­rie ki­tą­met su­gal­vo­tų pa­tys su­si­džio­ vin­ti šei­va­me­džio žie­dų ar la­pų, – juos rei­kė­tų lai­ky­ti at­ski­rai nuo ki­ tų au­ga­lų. Mat sa­vo stip­riu kva­pu šis au­ga­las už­go­žia ki­tus. Bū­ti­nas sai­kas

Bo­ta­ni­kos so­do dar­buo­to­jus suint­ ri­ga­vo Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­ to­rius, ku­ris pa­gei­da­vo pri­si­skin­ti šei­va­me­džio uo­gų. Kaip paaiš­kė­jo, jos at­sto­ja jau­nys­tės elek­sy­rą. Su­si­gun­dę šio­mis nau­din­go­sio­ mis krū­mo uo­gų sa­vy­bė­mis, dar­ buo­to­jai jų pa­dau­gi­no. Vie­toj pri­si­ šauk­tos jau­nys­tės te­ko pa­si­ten­kin­ti lais­vi­na­muo­ju vi­du­rių po­vei­kiu. L.Raz­mu­vie­nė at­krei­pė dė­me­ sį, kad sai­kin­gai rei­kė­tų var­to­ti ne tik šei­va­me­džio uo­gas – ši tai­syk­lė tin­ka bet ku­rioms vais­ta­žo­lėms.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tad vie­nos žo­lės ar­ba­tas pa­ta­ ria­ma ger­ti ne il­giau nei 10 die­nų. Tuo­met da­ry­ti per­trau­ką ir vė­ liau ge­riau rink­tis ki­tą vais­ta­žo­ lę. Or­ga­niz­mas grei­tai pri­pran­ta prie vais­ta­žo­lės po­vei­kio ir žmo­ gus tuo­met nu­mo­ja ran­ka, kad ši esą ne­pa­de­da. Jei no­ri­ma tie­siog pa­si­mė­gau­ti ar­ba­ta, L.Raz­mu­vie­nė pa­ta­rė ge­ riau ne­si­rink­ti stip­rų po­vei­kį tu­rin­

tį au­ga­lą. To­kiu at­ve­ju ar­ba va­ka­ rui la­biau tin­ka neut­ra­lus au­ga­las, pa­vyz­džiui, ra­mi­na­mą­jį po­vei­kį tu­ rin­ti mė­ta ar me­li­sa. Užp­li­ky­tą ar­ba­tą pa­ta­ria­ma pa­ lai­ky­ti apie 10–15 mi­nu­čių, kad spė­tų pri­trauk­ti nau­din­gų­jų sa­ vy­bių. No­rint pa­jaus­ti tik­rą­jį žo­lės sko­ nį, ne­pa­ta­ria­ma ar­ba­tos sal­din­ti nei cuk­ru­mi, nei me­du­mi.

Vais­ta­žo­lių nau­din­go­sios sa­vy­bės su­kat­žo­lė ra­mi­na ir re­gu­liuo­ja krau­

rau­do­nė­lis tin­ka žar­ny­nui, už­kie­tė­

jo spau­di­mą vin­gio­rykš­tė vei­kia kaip as­pi­ri­nas,

ju­siems vi­du­riams, mal­ši­na už­de­gi­ mus, skaus­mą, va­ro pra­kai­tą, ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą

bet ne­ga­di­na skran­džio, ma­ži­na tem­ pe­ra­tū­rą, švel­niai ra­mi­na

pe­ly­nas tin­ka žar­ny­no li­gų pro­fi­lak­ti­kai

19

antradienis, lapkričio 13, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Motociklas antradienis – Kunigaikštis trečiadienis – Metinė apyskaita ketvirtadienis – Kalambūras penktadienis – Vanagiukas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nekontroliuoti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galias. Jautis (04 21–05 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Galimas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos tai neatneš. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Tik nepamirškite duotų pažadų ir savo įsipareigojimų. Vėžys (06 22–07 22). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad galite sulaukti gero patarimo. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas priimkite jos dovanas. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Būsite patenkintas savo gyvenimu, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik neprisižadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Klausyti kito žmogaus patarimų ar ne – jūsų pasirikimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių, partnerių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Neverta pernelyg susižavėti meilikavimais, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti nuomonės. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Lengvai sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei išmintimi ir galite būti lyderis.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je daug kritulių nenumatoma. Šiandien be žymesnių kritulių. Tempe­ ratūra kils iki 5–10 laipsnių šilumos. Trečiadienį dieną vietomis silpnai palynos. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 6 šilumos, dieną – 5–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 13 d.

+7

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+7

Utena

+8

7.43 16.22 8.35

318-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 48 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +13 Kairas +25 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8

kokteilis Tai ku­ria pu­se ei­ti? Va­kar vie­no­je įstai­go­je tarp mo­te­r ų bend­ra­dar­bių įsi­lieps­no­jo karš­tas gin­ čas, kaip praei­ti į sa­vo vie­tą pro žmo­ nes, sė­din­čius prie sta­lo. „Kai teat­re ei­na­me tarp ei­lių, tai žings­ niuo­ja­me at­si­su­kę vei­du į sė­din­čiuo­ sius. O kaip prie sta­lo? – Jur­g i­ta pa­pra­ šė pa­dė­ti iš­spręs­ti gin­čą. – Jei ei­tu­me, kaip ir teat­re, tai už­pa­ka­liu brauk­tu­me per lėkš­tes, o jei ki­taip – tuo­met sė­din­ tiems per no­sis.“ Mo­te­r is pri­si­pa­ž i­no, kad daug kur ieš­ ko­jo at­sa­ky­mo, ta­čiau ne­ra­do. „Gal ga­lė­t ų „Kok­tei­l is“ ar­ba jo skai­t y­ to­jai at­sa­ky­ti. Bū­čiau la­bai dė­k in­ga“, – pra­šė Jur­g i­ta.

Londonas +14 Madridas +14 Maskva +5 Minskas +6 Niujorkas +13 Oslas +1 Paryžius +8 Pekinas +7

Praha +8 Ryga +7 Roma +23 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +23 Tokijas +17 Varšuva +7

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+7

+6

+6

6

+6

+7

+7

+6

7

rytoj

ketvirtadienį

+5

Vilnius

Marijampolė

+7

Alytus

Vardai Arkadijus, Didakas, Eirimė, Norvydas

lapkričio 13-ąją

Rytas

+4

+7

+8

+3

+4

5

1868 m. mi­rė ita­lų kom­ po­z i­to­r ius Gioac­c hi­no Ros­si­ni, ope­rų „Se­vi­li­jos kir­pė­jas“ bei „Vi­lius Te­lis“ au­to­rius. 1907 m. pir­ma­sis pran­ cū­zo Paul Cor­nu su­ konst­r uo­t as sraig­t as­ par­nis pa­ki­lo nuo že­mės apie 2 met­rus. 1913 m. ame­ri­kie­tė Ma­ry Phelps Ja­cob už­pa­ten­ta­ vo pir­mą­ją šiuo­lai­k i­nę lie­me­nė­lę mo­te­rims. 1950 m. Ti­be­tas JT ap­ skun­dė Ki­ni­jos ag­re­si­ją.

1955 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rė, ko­m i­kė ir dai­n i­n in­kė Whoo­pi Gold­berg.

1956 m. JAV Aukš­čiau­sia­ sis teis­mas nu­spren­dė, jog prie­šin­gos ra­sės žmo­n ių at­sky­ri­mas vie­šo­jo trans­ por­to prie­mo­nė­se prieš­ta­ rau­ja ša­lies Kons­ti­tu­ci­jai. 1973 m. elekt­r i­n ių dar­ bi­n in­kams bei šach­t i­ nin­kams pra­dė­jus strei­ ką, Bri­ta­ni­jo­je pa­skelb­ta ne­pap­ras­to­ji pa­dė­tis. 1980 m. JAV kos­m i­n is apa­ra­tas „Voya­ger I“ į Že­ mę at­siun­tė pir­mą­sias de­t a­l ias Sa­t ur­no nuo­ trau­kas.

Tor­tas – į re­kor­dų kny­gą

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai minkš­to­ji žmo­gaus kū­no da­lis ne­ di­du­kė, jo­kio skir­tu­mo, ku­ria kū­no pu­ se brau­si­tės karš­tų pa­tie­ka­lų link.

Švei­ca­rų kon­di­te­rių ar­mi­ja sek­ma­ die­nį pa­te­ko į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą iš­ke­pu­si 1 221,6 m il­gio šo­ko­ la­di­nį „Na­po­leo­ną“, pra­ne­šė nau­ jie­nų agen­tū­ra ATS.

Pa­vyz­dys: ši vieš­nia pro sė­din­

čiuo­sius ga­li ei­ti bet ku­ria pu­se.

Iš pi­cų is­to­ri­jos Po­mi­do­rams iš Ame­ri­kos at­ke­lia­vus į Eu­ro­pą, dau­gy­bė ita­lų juos pai­nio­jo su pa­na­šio­mis, ta­čiau nuo­din­go­mis dar­ žo­vė­mis. Dėl to il­gai veng­ta šį pro­duk­ tą nau­do­t i pi­cos ga­my­bo­je. Vis dėl­to XVIII a. pa­bai­go­je po­m i­do­rai il­gam ta­po pri­va­lo­mu pi­cos pa­gar­du. Bū­tent tuo­met pi­ca iš­po­pu­lia­rė­jo, kar­tu iš­gar­ sin­da­ma ir Nea­po­l į, trau­k ian­t į ku­li­na­ ri­nių nuo­ty­k ių ieš­kan­čius tu­ris­tus. O štai Nea­po­l io pi­cai pa­va­di­ni­mą su­ tei­kė ne kas ki­tas, o žy­mu­sis pran­cū­zų ra­šy­to­jas Ale­xand­re Du­mas. Jis ap­ra­ šė pa­t ie­ka­lą kaip pa­g rin­di­n į ne­tur­tin­ gų Nea­po­l io gy­ven­to­jų mais­tą. Ra­šy­ to­jo kū­ri­ny­je mi­ni­ma pi­ca yra pa­gar­ din­ta alie­ju­mi, tau­kais, sū­riu, po­mi­do­ rais ir an­čiu­viais. „Kok­tei­l is“, lan­k y­d a­m a­s is Nea­p o­ly­ je, įsi­t i­k i­no, kad ir šian­d ien nea­po­l ie­ čiai la­bai ver­ti­na sa­vo tra­di­ci­n į pa­tie­ ka­lą. Ke­l ios žy­miau­sios šio mies­to pi­ ce­r i­jos dau­ge­l į me­tų ke­pa vos dvie­jų rū­šių ori­g i­na­lias pi­cas – jū­ros gė­ry­bių „Ma­r i­na­rą“ bei gar­sią­ją „Mar­ga­ri­tą“. Čes­ka (397 719; pa­kvies­ki­te į rim­tą puo­tą, pa­ro­dy­siu, kaip rei­kia ei­ti už­sta­lėn)

Il­gis: tik au­to­mo­bi­lius ga­be­nan­tis lai­vas tu­ri 8 de­nius, o jo il­gis sie­kia 140 met­rų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­te – au­to­mo­bi­lių lai­vas Au­to­mo­bi­lius pluk­dan­čiam lai­vui Klai­pė­ dos uos­te ieš­ko­ta spe­cia­lios vie­tos. Ko­ ne pu­sant­ro šim­to met­rų il­gio au­to­mo­bi­ lių per­ve­ži­mui skir­tas lai­vas „Au­tos­tar“ į uos­ta­mies­tį už­su­ko re­mon­tui.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Su Por­tu­ga­li­jos vė­lia­va plau­kio­ jan­tis „Au­tos­tar“ į Klai­pė­dą at­ plau­kė sek­ma­die­nį. „Lai­vą pla­ nuo­ta švar­tuo­ti prie 22 kran­ti­nės,

bet dėl grimz­lės jis ten ne­ga­li pa­ tek­ti, to­dėl pri­švar­ta­vo­me Krui­ zi­nių lai­vų ter­mi­na­le“, – sa­kė Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no pa­va­ duo­to­jas, Uos­to prie­žiū­ros tar­ ny­bos vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Alek­ sas Nar­mon­tas.

140 met­rų il­gio lai­vas „Au­tos­ tar“ vie­nu me­tu ga­li ga­ben­ti per 2 tūkst. au­to­mo­bi­lių. Lai­ve yra 8 de­niai. „Lai­vo įgu­lą su­da­ro 16 na­ rių. Di­džio­ji jų da­lis – po­rtu­ga­ lai. Šis lai­vas pas mus jo­kio kro­ vi­nio ne­si­kraus, tik bus trum­pai re­mon­tuo­ja­mas“, – sa­kė „Au­tos­ tar“ agen­tuo­jan­čios įmo­nės at­sto­ vas Pau­lius Ba­rei­ka. Į uos­ta­mies­tį iš Sankt Pe­ter­bur­ go at­plau­kęs lai­vas re­mon­tuo­ja­ mas įmo­nė­je „Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­tas“. „Ta­čiau kur jis iš­plauks, dar nė­ra aiš­ku. Tai ro-ro ti­po plokš­čia­dug­ nis lai­vas, ga­be­nan­tis iš­skir­ti­nai tik au­to­mo­bi­lius“, – sa­kė P.Ba­rei­ka.

Maž­daug 100 žmo­nių, dau­giau­sia – kon­di­te­rių, drau­ge su­kū­rė 4,2 t sve­rian­tį ke­pi­nį ir be­veik 200 met­ rų vir­ši­jo anks­tes­nį, prieš 20 me­tų Bel­gi­jo­je pa­siek­tą re­kor­dą. Ati­džiai ap­žiū­rė­ju­si kiek­vie­ną sluoks­niuo­to tor­to cen­ti­met­rą, kad įsi­ti­kin­tų jo vien­ti­su­mu, „Guin­ ness“ tei­sė­ja An­na Or­ford pa­skel­ bė nau­ją re­kor­dą, ku­rį džiaugs­min­ gais šūks­niais pa­svei­ki­no maž­daug 2 tūkst. smal­suo­lių, su­si­rin­ku­ sių su­va­žia­vi­mų cent­re „Pa­lex­po“ Že­ne­vo­je. Pa­si­reng­ti šiam įvy­kiui pa­sta­rą­jį pus­me­tį pa­dė­jo iš vi­so 250 žmo­nių, sa­kė Gil­les’is Desp­lan­ches’as, ku­ris šį pro­jek­tą ini­ci­ja­vo pa­mi­nė­da­mas 25-ąsias sa­vo kon­di­te­ri­jos par­duo­ tu­vės me­ti­nes. Mil­ži­niš­kas tor­tas, ku­riam pri­ rei­kė 864 l grie­ti­nė­lės, 576 l pie­ no, 600 kg mil­tų, 432 kg svies­to ir 360 kg šo­ko­la­di­nio įda­ro, bus su­ pjaus­ty­tas į 30 tūkst. ga­ba­lė­lių ir par­duo­tas. Prog­no­zuo­ja­mos 100 tūkst. Švei­ca­ri­jos fran­kų (83 tūkst. eu­rų) pa­ja­mos ati­teks ko­vos su krū­ties vė­žiu or­ga­ni­za­ci­jai, pra­ne­šė ATS. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.