2012-11-13 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės lapkričio 13 d., 2012 m. Nr. 265 (1464) Po­li­ti­kai lau­kia Pre­zi­dentės D.Gry­ baus­kaitės dek­re­to dėl pir­mo­jo nau­jo­jo Sei­mo po­sėdžio su­šau­ki­mo.

Lietuva 5p.

Ke­le­rius me­tus bran­gu­sios gam­tinės du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams kitą­met šiek tiek at­pigs.

Ekonomika 7p.

diena.lt

Ar A.Mer­kel drįs V.Pu­ti­nui paaiš­kin­ti, kas yra de­mok­ra­ti­ja?

Pasaulis 12p.

Vi­sa griau­nan­tys stu­den­tai

1,30 Lt

Gan­dai apie ma­no mi­nist­ra­vimą ge­ro­kai per anks­ty­vi.

Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nių pa­slaugų ir rinkų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vi­lius Ša­po­ka

6p.

Miestas

2p.

Pa­veiks­las saugojo pa­slap­tis Tai­ko­mo­sios dailės mu­z ie­ju­je pri­ sta­t y­tas ką tik res­tau­r uo­tas se­n iau­ sias mūsų lai­k us pa­siekęs mol­ber­ tinės ta­py­bos kūri­nys Lie­t u­vo­je – Lu­k iš­k ių Die­vo Mo­t i­nos iko­na. Šis XV–XVI a. san­dūro­je nu­ta­py­tas pa­ veiks­l as prie­š res­t au­ra­c iją lai­k y­ tas su­k ur­t u vėliau ir tik po ty­r imų paaiškė­jo tik­ro­ji jo su­k ūri­mo da­ta.

Menas Iš­puo­liai: bend­ra­bu­čių tur­tas nio­ko­ja­mas kiek­vieną sa­vait­galį ir vi­suo­se aukš­tuo­se, o kal­ti­ninkų daž­niau­siai neat­si­ran­da.

Sos­tinės Saulė­te­kio ra­jo­nas kiek­vieną sa­ vait­galį virs­ta nuo­dėmių mies­tu: čia gy­ve­ nan­tys stu­den­tai gir­tau­ja, nio­ko­ja bend­ra­ bu­čius ir net ne­si­jau­čia dėl to kal­ti. Tam ke­lio ne­ga­li už­kirs­ti net pri­va­čios bend­rovės, ku­rios ėmėsi pri­žiūrė­ti bend­ra­bu­čius.

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Šiur­pi kas­die­nybė

Saulė­te­kio ra­jo­ne, va­di­na­mo­jo­je Kam­čiat­ko­je, stūksan­čia­me dvy­ li­kaaukš­ty­je pir­ma­die­nio rytą ki­ lo sąmy­šis. Bend­ra­butį val­dan­čios bend­rovės „Eco­no­mus“ pro­jektų va­do­vas Vy­tau­tas Jur­gai­tis pa­šiur­ po: stu­den­tai kiau­ši­niais ap­mėtė

Tomo Avižinio montažas

liftą, su­daužė stik­li­nes laip­tinės du­ris, iš kam­ba­rių į ko­ri­do­rius iš­ nešė su­lau­žy­tus bal­dus.

Bend­ra­bu­čio tur­tas bu­vo ap­nio­ko­ tas kiek­vie­na­me aukš­te. Gy­ven­to­jai net ne­si­var­gi­na šiukš­lių maišų pa­tai­ ky­ti į šiukš­lių vamzdį, įrengtą vi­suo­ se aukš­tuo­se. Nuo vamzd­žio pusės vi­sa­me ko­ri­do­riu­je sklin­da tvai­kas, nes šiukš­lių mai­šai tie­ siog su­mes­ti ant žemės.

2

13p.

Fil­mai, pa­keitę pa­čius kūrėjus

2

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vi­sa griau­nan­tys

Bend­ra­bu­čių at­sto­vai jau 1 net ne­be­kal­ba apie nuo­lat pri­der­gia­mus tua­le­tus ir vir­tuvė­se

stu­dentų pa­lie­kamą ne­tvarką. „Tai kas­die­nybė. Bend­ra­bu­tis taip at­ ro­do po kiek­vie­no sa­vait­ga­lio“, – ap­gai­les­ta­vo bend­ra­butį pri­žiū­ rin­tis vy­ras.

Re­mon­tams pi­nigų ne­gai­li

Pa­lakstė: per ava­riją A.Tumė­no „Mer­ce­des-Benz S320“ trenkė­

si į po­li­ci­jos pa­tru­lių au­to­mo­bilį ir ša­lia sto­vintį „Mer­ce­des-Benz E280“.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

A.Tumė­no bylą grąži­no pro­ku­ro­rams Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas va­kar nu­sprendė grąžin­ ti pro­ku­ratū­rai bu­vu­sio Svet­la­ nos Pro­ni­nos duk­ters su­tuok­ti­ nio bylą. Pen­kis žmo­nes su­ža­lo­ ju­sio Ar­no Tumė­no ad­vo­ka­tas siekė bylą iš vi­so nu­trauk­ti ar bent su­stab­dy­ti.

Baud­žia­mo­jo­je by­lo­je dėl pen­kių su­ža­lotų žmo­nių, ku­rių trys – po­li­ci­jos pa­reigū­nai, iki­teis­minį ty­rimą vyk­dan­tis pro­ku­ro­ras Si­ gi­tas Jan­kaus­kas sakė matęs pa­ grindą išs­kir­ti ad­mi­nist­ra­cinę by­ lą dėl pa­bėgi­mo iš įvy­kio vie­tos.

Ink­ri­mi­nuo­tas pa­žei­di­mas, kad A.Tumė­nas pa­si­ša­li­no iš eis­mo įvy­kio vie­tos.

A.Tumė­no ad­vo­ka­tas teismą įti­kinė­jo, kad to pa­da­ry­ti ne­bu­vo ga­li­ma, nes iki­teis­mi­nis ty­ri­mas baud­žia­mo­jo­je by­lo­je spa­lio 8 d. bu­vo at­nau­jin­tas vie­no nu­kentė­ ju­sio­jo ad­vo­ka­to pra­šy­mu.

Buvęs gar­s ios ad­vo­k atės S.Pro­n i­n os žen­tas, pro­k u­ro­ro nuo­mo­ne, už pa­bėgimą iš įvy­ kio vie­tos tu­ri at­sa­ky­ti ad­mi­ nist­ra­ci­ne tvar­ka. „Ink­ri­mi­nuo­tas pa­žei­di­mas, kad A.Tumė­nas pa­si­ša­li­no iš eis­ mo įvy­kio vie­tos. Tir­da­mas baud­ žiamąją bylą aš ver­ti­nau vi­sas ap­ lin­ky­bes ir nu­ta­riau nu­trauk­ti šios

da­lies ty­rimą. Taip pat iš­kel­ti ad­ mi­nist­ra­cinę bylą dėl pa­si­ša­li­ni­ mo iš įvy­kio vie­tos“, – sakė teis­ me pro­ku­ro­ras.

Anot pro­ku­ro­ro, A.Tumė­nas po ava­ri­jos pa­li­ko su­ža­lo­tus žmo­nes be pa­gal­bos. Dėl to teis­mas turė­ tų jį nu­baus­ti.

Teis­mui pa­klau­sus, ar A.Tumė­ nas su­pran­ta, kodėl jis yra teis­me, vy­ras ėmė gin­tis dėl pa­bėgi­mo. „Ne­sup­ra­tau, aš kaip ir ne­pabė­ gau“, – teis­me pa­reiškė A.Tumė­ nas. „Mes pra­šo­me šios ad­mi­nist­ ra­cinės by­los nag­rinė­jimą stab­ dy­ti, kol bus už­baig­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas baud­žia­mo­jo­je by­lo­je.

To ne­pa­darę mes ga­li­me pa­tek­ ti į keb­lią pa­dėtį. Jei teis­mas iš­ nag­rinė­ja bylą, ski­ria baudą, o paaiškė­ja, kad by­la tu­ri būti ki­ taip kva­li­fi­kuo­ta“, – kalbė­jo ad­ vo­ka­tas Ro­mual­das Mik­liu­šas.

Anot ad­vo­ka­to, spa­lio 8 d. pro­ ku­ro­ro spren­di­mu at­nau­jin­tos by­los pa­bai­gos jie dar ne­matė ir ne­ži­no, kaip pa­si­su­ko pa­pil­do­ mas vie­no nu­kentė­ju­sio­jo pa­ tirtų su­ža­lo­jimų ty­ri­mas. Be to, ad­vo­ka­tas pa­brėžė, kad pro­ku­ro­ ras, per­davęs teis­mui ad­mi­nist­ra­ cinę bylą, ne­nu­rodė, ko­kie Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai bu­vo pa­da­ry­ti.

Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas nu­sprendė, kad by­la tu­ri būti ne nu­trauk­ta ar su­stab­dy­ta, o su­grąžin­ta pro­ku­ro­rui, kad jis pa­ pil­dytų įvy­kio ap­lin­ky­bes ir nu­ro­ dytų Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mus, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti.

V.Jur­gai­tis pa­sa­ko­jo, kad su stu­ den­tais sun­ku su­si­tar­ti. Už kiek­ vieną bend­ra­bu­ty­je at­liktą re­montą įstai­ga iš visų stu­dentų su­ren­ka mo­kestį, ta­čiau to­kia at­sa­ko­mybė po bend­ra­butį siautė­jan­čių jau­ nuo­lių neap­ra­mi­na. „Sun­ku nu­sta­ty­ti, kas konk­re­čiai ką su­lau­žo ar su­dau­žo. Anks­čiau už re­montą pra­šy­da­vo­me su­mokė­ti ta­me aukš­te gy­ve­nan­čių stu­dentų, ta­čiau ki­lo jų pa­si­pik­ti­ni­mas. To­ kiu at­ve­ju vi­si sa­ko, kad tai pa­darė

Po­li­ci­ja pra­ne­šimą ga­vo ankstų pir­ma­die­nio rytą. Pra­neš­ta, kad 4.35 val. Vil­niu­je, Py­li­mo gatvė­ je, ne­to­li au­to­busų sto­ties, ba­

VD inf.

„Bend­ra­bu­ty­je griež­tai draud­žia­ ma rūky­ti ir var­to­ti al­ko­holį. Jo net kam­ba­ry­je ne­ga­li­ma lai­ky­ti.

Bet mes nuo­lat stu­dentų kam­ba­ riuo­se ran­da­me tuš­čių bu­te­lių. Jie akiplė­šiš­kai tei­gia, kad tai jų „bu­ te­lių ko­lek­ci­ja“, – stu­den­tais pik­ti­

Vy­tau­tas Jur­gai­tis:

Vi­si sa­ko, kad tai pa­ darė stu­den­tas iš ki­to aukš­to. Todėl da­bar re­ mon­tus tu­ri kom­pen­ suo­ti vi­si gy­ven­to­jai.

Vos per du mėne­sius įmonės di­ rek­to­rius su­rin­ko be­maž 50 stu­ dentų pa­siaiš­ki­nimų pluoštą. Kai ku­rie iš jų būtų juo­kin­gi, jei­gu ne­ pa­ro­dytų, ko­kie ne­pak­lusnūs ir to ne­si­gėdi­jan­tys yra kai ku­rie stu­ den­tai.

Res­tau­ra­to­riai at­kūrė Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je va­ kar pri­sta­ty­tas ką tik res­tau­ruo­tas se­niau­sias mūsų lai­kus pa­siekęs mol­ber­tinės ta­py­bos kūri­nys Lie­ tu­vo­je – Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­nos iko­na.

VD, del­fi.lt inf.

ro „Visą par­ą“ tua­le­te, 1984 m. gi­mu­si J.A. pa­gimdė neiš­ne­šiotą kūdikį.

Tuo­met mo­te­ris kūdikį įmetė į uni­tazą ir nu­lei­do van­denį. Vė­ liau jis bu­vo išt­rauk­tas be gy­vybės ženklų. Mo­te­ris pa­gul­dy­ta į li­go­ ninę. Po­li­ci­jos pa­reigūnų duo­me­ ni­mis, ji yra nar­ko­manė.

De­monst­ruo­ja įžūlumą

no­si M.Jo­kim­čius. – Pa­žiūrė­tumė­ te, ko­kius pa­siaiš­ki­ni­mus jie ra­šo.

Tai pui­kiai pa­ro­do, koks jų po­žiū­ ris ir sąmo­nin­gu­mas.“

Siautė­jo: stu­den­tai su­daužė stik­li­nes laip­tinės du­ris, iš kam­ba­rių į ko­ri­do­rius iš­nešė su­lau­žy­tus bal­dus ir krūv

Krau­pi tra­ge­di­ja Vil­niu­je į barą at­ėju­si mo­te­ris pa­ gimdė kūdikį ir iš kar­to jo žiau­ riai at­si­kratė. Pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, mo­te­ris pa­gimdė neiš­ne­ šiotą kūdikį.

stu­den­tas, at­ėjęs iš ki­to aukš­to. To­ dėl da­bar vi­sus re­mon­tus tu­ri kom­ pen­suo­ti vi­si bend­ra­bu­čio gy­ven­ to­jai“, – aiš­ki­no V.Jur­gai­tis.

Vi­du­ti­niš­kai kiek­vieną mėnesį prie mo­kes­čio už bend­ra­butį stu­ den­tai tu­ri su­mokė­ti 2–3 li­tus už nuo­lat nio­ko­jamą turtą.

Bend­rovės di­rek­to­rius Min­dau­ gas Jo­kim­čius sakė, kad į bend­ra­ butį dėl tur­to nio­ko­ji­mo po­li­ci­ja kvie­čia­ma re­tai, nes ty­ri­mas ne­ pra­de­da­mas, jei­gu pa­tir­ta ža­la ma­ žesnė nei 250 litų.

Kruopš­tu­mas: po pen­ke­rių metų

ty­rimų ir res­tau­ra­ci­jos ati­deng­ta au­ten­tiš­ka Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­ nos iko­nos ta­py­ba.

Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus nuo­tr.

Šis XV–XVI a. san­dūro­je nu­ta­py­tas pa­veiks­las iki res­tau­ra­ci­jos lai­ky­tas su­kur­tu vėliau, kaip tei­gia­ma Lie­ tu­vos dailės mu­zie­jaus pra­ne­ši­me.

Per­ta­pant daug kartų, iko­na bu­vo ge­ro­kai pa­keis­ta, tad ke­lis šimt­me­čius jos at­vaiz­das sos­tinės Šv. apaš­talų Pi­ly­po ir Jokū­bo baž­ ny­čio­je at­rodė ki­taip.

Po pen­ke­rių metų ty­rimų ir res­ tau­ra­ci­jos ati­deng­ta au­ten­tiš­ ka Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­nos iko­nos

ta­py­ba, nu­sta­ty­ta jos kilmė ir pa­ tiks­lin­tas iko­nos su­kūri­mo lai­kas. „Se­niau­siu dailės kūri­niu Lie­tu­ vo­je ti­tu­luo­ja­me Vil­niaus ka­ted­ ro­je esan­čią Jėzaus nu­kry­žia­vi­mo sce­nos freską (XIV a. pab.–XV a. pr.), o Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­nos iko­ ną tu­ri­me pa­grin­do lai­ky­ti se­niau­ siu Lie­tu­vo­je esan­čiu is­to­ri­niu pa­ veiks­lu“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Die­vo Mo­ti­nos ikoną iš Mask­vos karų XVII a. at­si­vežė Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės ar­ti­le­ri­jos ge­ne­ro­las, Laz­dijų se­niū­nas Mo­tie­ jus Kor­vi­nas Go­sievs­kis. Po šio mir­ ties jo sūnus Vin­cen­tas Dumb­lių dva­re bu­vusį at­vaizdą ati­davė Sei­ nų do­mi­ni­ko­nams. Vie­nuo­liai jau turė­jo ste­buk­lais garsė­jan­čią Ma­

3

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

Rusų politikai ploja katučių būsimojo Lietuvos premjero patikinimams, kad VAE nestatysime.

6p.

miestas

s stu­den­tai Štai vie­no stu­dentų, ku­ris bu­vo pa­gau­tas rūkan­tis ko­ri­do­riu­je, pa­ siaiš­ki­ni­mas: „Rūkiau ko­ri­do­riu­ je, nes rūkan­čių žmo­nių imu­ni­te­ tas li­goms yra kur kas blo­ges­nis. Ži­no­da­mas tai, ne­nuė­jau rūky­ti į bal­koną, nes bi­jo­jau per­šal­ti ir su­ si­rgęs ei­ti į pa­skai­tas.“ „Jie yra ištrūkę iš tėvų glo­bos ir siautė­ja. Išgėrę žmonės da­ro­si ag­ re­syvūs, dau­žo stik­lus, pro lan­gus mėto daik­tus“, – kalbė­jo M.Ja­ki­ ma­vi­čius.

Bu­vo ke­li in­ci­den­tai

Bend­ra­bu­čio val­dy­to­jai džiau­gia­ si, kad uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­čių žmo­nių ag­re­si­ja bent jau kol kas ne­pe­rau­go į smurtą. Jie ne­pri­si­ minė nė vie­no at­ve­jo, kad per stu­ dentų iš­ger­tu­ves būtų buvę su­ ža­lo­ti ki­ti stu­den­tai, būtų buvę prie­ka­biau­ja­ma.

Kal­bin­ta Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te įstaigų va­ dybą ir fi­nansų val­dymą stu­di­juo­ jan­ti Er­nes­ta sakė, kad ne­bi­jo gy­ ven­ti bend­ra­bu­ty­je. „Gy­ve­nu jau ket­ve­rius me­tus ir per tą laiką tik du kar­tus pa­si­ taikė, kad gir­ti stu­den­tai brovė­si į kam­barį. Bet šiaip nėra taip bai­su.

Bent ket­vir­tas aukš­tas, ku­ria­me gy­ve­nu, ra­mes­nis. Dau­giau gir­ tuok­liau­jan­čių yra vir­šu­ti­niuo­se aukš­tuo­se“, – pa­stebė­ji­mais pa­ si­da­li­jo mer­gi­na.

Vie­nin­te­lis ko­vos su bend­ra­bu­čio turtą nio­ko­jan­čiais stu­den­tais bū­ das – įspėji­mai. Gavę du įspėji­mus stu­den­tai svars­to­mi uni­ver­si­te­te ir ga­li būti pa­ša­lin­ti iš bend­ra­bu­čio.

Vie­ta bend­rovės „Eco­no­mus“ val­do­mo bend­ra­bu­čio triviečiame kam­ba­ry­je kai­nuo­ja 160 litų, dvi­ viečiame – 170 litų.

Ap­si­žiop­li­no: nors R.Bart­kaus ta­py­bos pa­ro­da – iš­ties neei­li­nis įvy­kis Vil­niaus me­no pa­sau­ly­je, jos rengė­

jai ne­su­gebė­jo pa­si­rūpin­ti, kad vi­skas vyktų skland­žiai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lan­ky­to­jams – tik pusė pa­ro­dos Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos eks­ po­zi­cijų salė­se „Ti­ta­ni­kas“ bu­vo iš­kil­min­gai ati­da­ry­ta gar­saus me­ ni­nin­ko, išei­vio iš Lie­tu­vos Ray Bart­kaus ta­py­bos ir ins­ta­lia­cijų pa­ro­da „Ta­py­bos pa­bai­ga“. De­ja, no­rin­tys ją ap­žiūrė­ti kitą dieną po to, kai ji bu­vo ati­da­ry­ta, li­ko nu­si­ vylę, nes pa­ma­ty­ti pa­vy­ko tik pu­ sę pa­ro­dos.

„Salės ati­da­ro­mos 12 val. Šeš­ta­ dienį at­vy­ko­me su žmo­na apie 12.10 val. spe­cia­liai pa­skyrę tam lai­ko, nes la­bai norė­jo­me ap­žiūrė­ti šią pa­rodą. Ji eks­po­nuo­ja­ma per du aukš­tus, ta­čiau mums pa­vy­ko ap­ žiūrė­ti tik ant­rą, nes į pirmą ne­įlei­ do bu­din­tis dar­buo­to­jas“, – pa­si­ pik­ti­ni­mo ne­slėpė vil­nie­tis Tadas.

Dėl ko­kių prie­žas­čių lan­ky­to­jai ne­bu­vo įleid­žia­mi į pirmą pa­ro­ dos aukštą, li­ko neaiš­ku. Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vedė­jas Ma­rius Dirgė­la teigė apie tokį in­ci­dentą nie­ko ne­ girdėjęs. „Nie­ko apie tai ne­ži­nau.

Spe­cia­liai pa­ro­da tik­rai ne­bu­vo

už­da­ry­ta. Gal salės budė­to­jas pra­ mie­go­jo, vėla­vo ke­lias mi­nu­tes.

Mes būti­nai tai iš­siaiš­kin­si­me. Bet jei ne­bu­vo įleid­žia­mi žmonės, nes ne­bu­vo kam pri­žiūrė­ti salės, tai tie­siog dėl sau­gu­mo. Ta­čiau pa­ pras­tai pas mus taip ne­būna – ką tas lan­ky­to­jas ga­li pa­da­ry­ti, ne­gi ims ir ap­lies pa­veikslą rūgšti­mi“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Spe­cia­liai pa­ro­da tik­ rai ne­bu­vo už­da­ry­ta.

Gal salės budė­to­jas pra­mie­go­jo, vėla­vo ke­lias mi­nu­tes.

Vakar popiet M.Dirgėla dien­ raščiui teigė, kad susisiekė su šeš­ tadienį budėjusiu asmeniu, tačiau šis priežasčių, kodėl nebuvo salės darbuotojo, nežinojo. „Tebū­nie, kad į darbą vėla­vo dar­buo­to­jas, bet tik­rai no­riu pa­ brėžti, jog ne pen­kias mi­nu­tes.

Kol ap­žiūrė­jo­me ant­rą pa­ro­dos aukštą, bu­vo jau apie pusę pir­

mos. Mums nu­si­lei­dus į apa­čią pir­mo aukš­to salės du­rys vis dar bu­vo už­da­ry­tos. Pik­ta dėl to, kad at­ran­di lai­ko, nu­vyks­ti pa­ma­ty­ ti darbų, ku­rie tau la­bai įdomūs, o pa­ma­tai juos pro langą iš gatvės. O da­bar teks va­žiuo­ti dar kartą“, – neat­ly­žo vil­nie­tis.

Eks­p o­n atų salė­se „Ti­ta­n i­ kas“ R.Bart­kaus pa­ro­da veiks iki gruod­žio 1 d. Ko­mu­ni­ka­ci­jos vedė­jas teigė būti­nai iš­siaiš­kin­ sian­tis priežastis, kad dau­giau tai ne­pa­si­kar­totų.

Jau du de­šimt­me­čius gy­ve­nan­tis ir vir­še­lius gar­siau­siems JAV žur­ na­lams Niu­jor­ke ku­rian­tis R.Bart­ kus sa­vo ta­py­bos pa­sau­linę prem­ jerą su­rengė Vil­niu­je, ku­ria­me jis gimė ir pra­dėjo kūry­bos ke­lią.

Iš Lie­tu­vos į Niu­jorką R.Bart­ kus iš­vy­ko prie­š 21 me­tus. Ta­čiau Lie­tu­vo­je iki šiol „funk­cio­nuo­ja“ ži­no­miau­sias jo kūri­nys – 50 li­ tų bank­no­tas, su­kur­tas su ko­le­ga Gied­riu­mi Jo­nai­čiu.

Be ta­py­bos, me­ni­nin­kas ku­ria gra­fiką, ins­ta­lia­ci­jas ir skait­me­ ni­nius dar­bus. Da­ly­vau­ja įvai­rio­ se ša­ly­se ren­gia­mo­se pa­ro­do­se ir in­ter­ne­to pro­jek­tuo­se.

Į Lie­tuvą plūsta ir nar­ko­ma­nai

vas šiukšlių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

se­niau­sią pa­veikslą ri­jos sta­tulėlę, todėl ikoną 1684 m. pa­do­va­no­jo Vil­niaus šv. Pi­ly­po ir Jokū­bo do­mi­ni­konų vie­nuo­ly­nui.

Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­na ka­bo­jo prie­š didįjį al­to­rių įtai­sy­to­je iko­ nos ni­šo­je, pa­puoš­ta ap­tai­sais ir vo­tais. At­nau­ji­nant at­vaizdą at­vi­ ros nuo ap­taisų vie­tos būda­vo per­ ta­po­mos pa­gal va­ka­rie­tiš­kos ta­py­ bos pa­vyzd­žius, Die­vo Mo­ti­nos vei­das ki­to.

Tech­no­lo­gi­niai ty­ri­mai lei­do pa­ da­ry­ti iš­vadą, kad se­no­ji au­ten­tiš­ ka ta­py­ba yra iš­li­ku­si, tai pa­tvir­ti­ no ir res­tau­ra­torės at­lik­tas va­ly­mo bei už­ta­pymų nu­ėmi­mo žval­go­ ma­sis zon­da­vi­mas. Res­tau­ruo­jant sluoks­nis po sluoks­nio bu­vo pa­ ša­lin­ti vi­si už­ta­py­mai ir ati­deng­ta

au­ten­tiš­ka ta­py­ba. Vi­sa res­tau­ra­ci­ ja at­lik­ta kar­tu su me­no­ty­ros, fi­zi­ ki­niais ir che­mi­niais ty­ri­mais, ku­ rie už­tik­ri­no au­ten­tiš­kos ta­py­bos iš­sau­go­jimą.

Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus Pra­no Gu­dy­no res­tau­ra­vi­mo cent­re nu­ sta­ty­ta, kad Lu­kiš­kių Die­vo Mo­ti­nos iko­na yra XV a. pa­bai­go­je Ru­si­jo­je la­bai išp­li­tu­sio Smo­lens­ko Ho­de­ get­ri­jos iko­nog­ra­fi­nio ti­po. Ati­deng­ tos iko­nos kom­po­zi­ci­ja, pie­ši­nys, ta­py­bos po­būdis ir tech­ni­ka leid­ žia ją sie­ti su XV a. pab.–XVI a. pr.

Vi­du­rio ir Šiaurės Ru­si­jo­je žy­miau­ sia Mask­vos, ar­ba Dio­ni­si­jaus ir jo ap­lin­kos, mo­kyk­la, va­di­na­muo­ju dio­ni­siš­kuo­ju sti­liu­mi.

VD, BNS inf.

Ne­tikėtą pa­tik­ri­nimą Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­re (URC) ap­gy­ ven­dintų ne­le­ga­lių imig­rantų ir prie­globs­čio pra­šy­tojų pa­tal­po­se su­rengę pa­sie­nie­čiai ra­do ir kon­ fis­ka­vo draud­žiamų daiktų: mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fonų bei švirkštų su, kaip įta­ria­ma, nar­ko­tikų li­ku­čiais.

Penk­ta­dienį po­piet URC dir­ban­ tys pa­sie­nie­čiai bei jiems tal­ki­nan­ tys Vil­niaus ir Ig­na­li­nos rink­ti­nių Spe­cia­lio­sios pa­skir­ties už­kar­dos pa­reigū­nai pa­tik­ri­no cent­re ap­gy­ ven­dintų už­sie­nie­čių gy­ve­namą­ sias pa­tal­pas. Iš vi­so rei­de da­ly­ va­vo 26 pa­sie­nie­čiai – iš jų pen­ki ki­no­lo­gai su tar­ny­bi­niais šu­ni­mis.

Pa­sak Vals­tybės sie­nos ap­sau­ gos tar­ny­bos (VSAT), tik­ri­nant ne­le­ga­lių imig­rantų kam­ba­riuo­ se bu­vo ras­ti ke­tu­ri mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nai ir vie­nas kro­vik­lis.

Jiems mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nais URC nau­do­tis draud­žia­ma.

Ats­ki­rai ap­gy­ven­din­tiems prie­ globs­čio pra­šy­to­jams jais nau­do­tis leid­žia­ma, jie te­le­fo­nus ga­li įsi­neš­ti į URC te­ri­to­riją. Cent­re dir­ban­čių

pa­sie­nie­čių tei­gi­mu, pa­si­tai­ko at­ vejų, kai įneš­da­mi į cent­ro te­ri­to­ riją mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus ir vė­ liau juos per­duo­da­mi ne­le­ga­liems imig­ran­tams prie­globs­čio pra­šy­to­ jai ban­do ne­teisė­tai už­si­dirb­ti.

Prieg­lobs­čio pra­šy­tojų bend­ra­ bu­čio bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­ po­se pa­sie­nie­čiai ap­ti­ko sep­ty­nis pa­nau­do­tus švirkš­tus, ku­riuo­se bu­vo, įta­ria­ma, nar­ko­ti­nių med­ žiagų li­ku­čių. Prieg­lobs­čio pra­šy­ tojų bend­ra­bu­ty­je bu­vo sle­pia­mi ir ke­tu­ri ap­de­gin­ti šaukš­tai, ku­riuo­ se, įta­ria­ma, bu­vo ver­da­mi ar kai­ ti­na­mi nar­ko­ti­kai.

Pa­sak VSAT, pa­matę tik­rin­ti pa­ si­ren­gu­sias pa­sie­nie­čių pa­jėgas ir dre­suo­tus šu­nis cent­ro gy­ven­to­jai elgė­si ra­miai ir ne­si­prie­ši­no.

To­kie pa­tik­ri­ni­mai URC vyk­ do­mi nuo­lat. Anks­čiau yra buvę at­vejų, kai per to­kius rei­dus už­ sie­nie­čiai reikš­da­vo ne­pa­si­ten­ki­ nimą, prie­šin­da­vo­si, todėl pa­sie­ nie­čiams yra tekę pa­nau­do­ti jėgą.

URC yra vie­nin­telė įstai­ga Lie­tu­ vo­je, skir­ta prie­globs­čio pra­šy­to­ jams, kol nag­rinė­ja­mi jų pra­šy­mai

dėl prie­globs­čio, ap­gy­ven­din­ti bei su­lai­ky­tiems ne­le­ga­liems imig­ran­ tams il­giau nei 48 va­lan­das lai­ky­ti, sie­kiant iš­siųs­ti juos iš Lie­tu­vos.

URC dir­ban­tys pa­sie­nie­čiai nu­ sta­to už­sie­nie­čių as­mens ta­pa­tybę, at­vy­ki­mo į Lie­tuvą ap­lin­ky­bes, tvar­ko jų ap­skaitą ir už­sie­nie­čius grąži­na bei iš­siun­čia iš Lie­tu­vos.

Iš vi­so šiuo me­tu URC gy­ve­ na 159 už­sie­nie­čiai. Iš jų 102 yra ne­le­galūs imig­ran­tai, likę – prie­ globs­čio pra­šy­to­jai. Pa­gal pi­lie­ tybę iš visų ap­gy­ven­dintųjų cent­ re dau­giau­sia yra gru­zinų – 49.

VD, BNS inf.

102 ne­le­galūs

imig­ran­tai gy­ve­na Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­re.

4

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

lietuva

Ką reiškia inicialai V.U.?

Dar­bo par­ti­jos (DP) ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas ko­men­tuo­ da­mas teis­me pa­vie­šintą jo pa­val­di­nių elekt­ro­ninį su­si­ra­šinė­ jimą, ku­ria­me mi­ni­ma santrumpa V.U., pa­reiškė, kad jie galbūt reiš­kia Vil­niaus uni­ver­si­tetą, o ne jo vardą ir pa­vardę.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar pra­dėjo skai­ty­ti dau­giau nei 150 tomų api­man­čią va­di­namosios DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los med­ žiagą. Tarp pirmųjų pa­skelbtų do­ ku­mentų bu­vo kal­ti­namųjų Vi­ ta­li­jos Von­žu­taitės ir Ma­ri­nos Liut­ke­vi­čienės bei pa­grin­dinės liu­dy­to­jos Ni­jolės Ste­po­na­vi­čiūtės elekt­ro­ni­nio su­si­ra­šinė­ji­mo laiš­kai, te­le­fo­ni­nių po­kal­bių išk­lo­tinės. „Ką ga­liu ko­men­tuo­ti? Kaip ma­ to­te, manęs ten nėra. Todėl man nėra ką ir ko­men­tuo­ti. V.U., ži­no­ te, galbūt tai Vil­niaus uni­ver­si­te­ tas“, – žur­na­lis­tams kalbė­jo V.Us­ pas­ki­chas.

Jis teigė ne­ži­nojęs, kad vy­ko toks su­si­ra­šinė­ji­mas elekt­ro­ni­niu pa­štu ir būta te­le­fo­ni­nių po­kal­ bių. „Ma­no nė vie­no pa­ra­šo nėra jo­kiuo­se ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se.

Aš ne­ži­no­jau, kad eg­zis­tuo­ja kaž­ ko­kie da­ly­kai. Be to, aš iki šiol ne­ ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­si tie do­ku­ men­tai yra su­si­ję su DP. Jie bu­vo ras­ti ne mūsų par­ti­jos būstinė­se, ne par­ti­jos kom­piu­te­riuo­se, ki­

tos įmonės te­ri­to­ri­jo­je“, – aiš­ki­ no V.Us­pas­ki­chas.

Minė­tos mo­te­rys elekt­ro­ni­niuo­ se laiš­kuo­se ir te­le­fo­ni­niuo­se po­ kal­biuo­se minė­jo su­mas, sie­kian­ čias iki ke­lių šimtų tūkstan­čių litų, ta­čiau V.Us­pas­ki­chas sakė po­sėdy­ je iš­girdęs tik apie 200–300 litų su­mas.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Tris gy­ve­ni­mus reikėtų Ž.Žva­gu­liui dai­nuo­ti, kad ati­dai­ nuotų už 25 mln.

„Po­kal­bių išk­lo­tinė­se kal­ba­ma, tarp kit­ko, ne apie mi­li­jo­nus, o apie 200–300 litų, kaž­ko­kius at­ly­gi­ni­ mus. Aš kal­bu apie su­mas. Aš vis lau­kiu, ka­da bus kal­ba apie mi­li­ jo­nus, juk kal­ba­ma apie 25 mln. li­ tų. Jie nie­kur ne­fik­suo­ja­mi, jo­kios

ope­ra­ty­vinės med­žia­gos, jo­kių už­ fik­suotų po­kal­bių nėra. Tris gy­ ve­ni­mus reikėtų Žil­vi­nui Žva­gu­ liui dai­nuo­ti, kad ati­dai­nuotų už 25 mln.“, – teigė jis. Jis minė­jo, jog pa­ts pa­ro­dy­mus duos, „kai baig­ sis įro­dymų ty­ri­mai“. DP juo­do­ sios bu­hal­te­ri­jos bylą su­da­ro dau­ giau kaip 150 tomų. Va­kar teis­mas per­skaitė ke­lias dešimtis jų.

Spa­lio 26 d. Ge­ne­ra­linė pro­ku­ ratū­ra by­lo­je DP, jos ly­de­riui V.Us­ pas­ki­chui, Sei­mo na­riui Vy­tau­ tui Gap­šiui, iš­rink­tai Sei­mo na­rei V.Von­žu­tai­tei ir bu­vu­siai par­ti­ jos fi­nan­si­nin­kei M.Liut­ke­vi­čie­nei pa­teikė kal­ti­ni­mus dėl su­kčia­vi­mo. Šie kal­ti­ni­mai at­si­ra­do pro­ku­ro­rui Sau­liui Ver­sec­kui nu­spren­dus per­ kva­li­fik ­ uo­ti kal­ti­namųjų veiks­mus.

Pa­kei­tus kal­ti­ni­mus į sun­kes­nius, ilgė­ja se­na­ties ter­mi­nas, griežtė­ja bausmės. Pa­gal se­nes­nius kal­ti­ni­ mus se­na­ties ter­mi­nas bu­vo aš­tuo­ ne­ri me­tai, skai­čiuo­jant nuo 2006 m. Pa­gal da­bar­ti­nius kal­ti­ni­ni­mus se­na­ties ter­mi­nas – de­šimt metų.

VD, BNS inf.

Pavė­li­no: pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas ne­se­niai per­kva­li­fi­ka­vo kal­ti­ni­mus

DP ir tai lei­do jos by­los se­na­ties ter­miną nu­kel­ti iki 2016-ųjų.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

5

antradienis, lapkričio 13, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

At­si­kir­to Lie­tu­vai Praė­ju­sios sa­vai­tės iš­puo­lis prieš Lie­tu­vos am­ba­sa­dą Mins­ke, kai į jos te­ri­to­ri­ją bu­vo įmes­ti ke­li va­ di­na­mie­ji Mo­lo­to­vo kok­tei­liai, nė­ra te­ro­ro ak­tas, kaip pa­reiš­kė Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka.

Įtam­pa: koa­li­ci­ją for­muo­jan­ti tri­ju­lė gy­ve­na lauk­da­ma le­mia­mo Pre­zi­den­tės žo­džio.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Nau­ja val­džia te­bes­kęs­ta mig­lo­je

Rin­ki­mai lai­mė­ti, sta­bi­li dau­gu­ma su­bur­ta, bet to­liau – nė iš vie­ tos, nes ga­lu­ti­nio žo­džio Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar taip ir neiš­ta­rė. Tad po­li­ti­kai da­bar ga­li tik lauk­ti.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nie­ko nau­jo ne­pa­sa­kė

Spren­di­mas dėl bu­ria­mos val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos li­ki­mo – po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­va­ dos. Taip praė­ju­sią sa­vai­tę pa­reiš­ ku­si Pre­zi­den­tė šio sa­vo pa­ža­do vis dar neiš­te­sė­jo.

Po­li­ti­kai va­kar nuo pat ry­to lau­ kė D.Gry­baus­kai­tės žo­džio: gal vėl pa­si­kvies kan­di­da­tą į prem­je­rus Al­gir­dą But­ke­vi­čių; gal pa­ga­liau pa­skelbs, ka­da šau­kia­mas nau­ja­sis Sei­mas? Ta­čiau neį­vy­ko nie­ko.

D.Gry­baus­kai­tė tik pa­skel­bė trum­pu­tį pa­reiš­ki­mą, ku­riuo pa­ mė­tė ak­me­nu­kų Dar­bo par­ti­jos (DP) pu­sėn, ta­čiau nie­ko aiš­kaus taip ir ne­pa­sa­kė. Šia­me pa­reiš­ki­ me, be ki­ta ko, sa­ko­ma: „KT iš­va­ da dar la­biau su­stip­ri­na ir įta­ri­mus dėl vals­ty­bės val­dy­me sie­kian­čios da­ly­vau­ti DP skaid­ru­mo.“ „Ko­dėl su­stip­ri­na įta­ri­mus? Kaip tik DP da­bar, po KT spren­di­mo, šiek tiek iš­tei­sin­ta. Sus­tip­ri­na kai ku­rie na­riai, dėl ku­rių dar ne­si­bai­gė iki­teis­mi­nis pro­ce­sas, ty­ri­mas. Kai baig­sis pa­si­sa­ky­mai, bus spren­di­ mai. Ta­da mes žiū­rė­si­me, ką da­ry­ ti“, – Pre­zi­den­tei iš­syk at­šo­vė DP ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas.

A.But­ke­vi­čius san­tū­rus

Ki­ti po­li­ti­kai į šį Pre­zi­den­tės pa­ reiš­ki­mą rea­ga­vo san­tū­riai. Koa­ li­ci­ją bu­rian­čių so­cial­de­mok­ra­ tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius tik pa­kar­to­jo, kad tri­ju­lė nei po KT spren­di­mo, nei po D.Gry­baus­kai­ tės pa­reiš­ki­mo at­gal tik­rai ne­si­ trauks. „Yra pa­si­ra­šy­ta koa­li­ci­nė su­tar­ tis ir yra mū­sų par­ti­jos priim­tas spren­di­mas, ir mes jo kol kas ne­si­

ruo­šia­me keis­ti. Vi­są lai­ką lai­kau­si to po­žiū­rio, kad tie as­me­nys, ku­rie yra kal­ti, tu­ri bū­ti nu­baus­ti“, – tei­ gė A.But­ke­vi­čius.

Prem­je­ro kė­dę be­si­ma­tuo­jan­tis ir su Pre­zi­den­te ne­no­rin­tis pyk­tis po­li­ti­kas D.Gry­baus­kai­tės pa­sta­bas įver­ti­no tei­gia­mai. „Pre­zi­den­tės pa­ reiš­ki­mą ver­ti­nu tei­gia­mai, ir, aiš­ku, ne­si­ruo­šiu jo to­liau ko­men­tuo­ti. Ja­ me ne­kal­ba­ma apie jo­kias koa­li­ci­jas, tik įver­tin­tas KT priim­tas spren­di­ mas“, – tvir­ti­no A.But­ke­vi­čius.

Kol kas neaiš­ku, ar prie bu­ria­mos val­ dan­čio­sios dau­gu­ mos pri­si­dės LLRA. Kas bus to­liau? Su­šauk­tas nau­ jo­jo Sei­mo po­sė­dis, su­si­rinks nau­ ja­sis Sei­mas, o Pre­zi­den­tė pa­teiks prem­je­ro kan­di­da­tū­rą. Tuo A.But­ ke­vi­čius va­kar nea­be­jo­jo. Ta­čiau jo lig šiol de­monst­ruo­ta drą­sa ir at­ kak­lu­mas jau blės­ta. Ti­ki­si ar ne jis bū­ti prem­je­ru? „Nie­ko aš kol kas ne­si­ti­kiu, kol kas apie tai ne­ gal­vo­ju, pa­lau­ki­me, kol įvyks pir­ ma­sis Sei­mo po­sė­dis“, – at­sar­giai kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius.

Len­kų klau­si­mas

Be­je, kol kas neaiš­ku, ar prie bu­ria­ mos val­dan­čio­sios dau­gu­mos pri­ si­dės Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio Lie­ tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA).

Jos ape­ti­tas – ne­ma­žas. Len­kai no­ri bent dvie­jų mi­nist­rų po­rtfe­lių. „Aš už tai, kad LLRA koa­li­ci­jo­ je bū­tų. Kal­bė­jau su de­ry­bi­nin­kų gru­pe, ku­ri pa­skir­ta DP. Mū­sų są­ ly­ga, kad tą vie­ną mi­nis­te­ri­ją ati­ duo­si­me. O dėl ki­tos mi­nis­te­ri­jos,

jei bus kal­ba­ma dėl dvie­jų, tu­rė­tų kal­bė­ti su so­cial­de­mok­ra­tais“, – pa­reiš­kė V.Us­pas­ki­chas.

Ko­kios tai ga­li bū­ti mi­nis­te­ri­jos – neaiš­ku. Šią sa­vai­tę tri­jų koa­li­ci­jų par­ti­jų ly­de­riai tu­rė­tų su­si­tik­ti su LLRA va­do­vy­be.

Jis čia pat pri­mi­nė lau­kiąs at­sa­ ky­mo iš Lie­tu­vos dėl va­di­na­mo­ jo pliu­ši­nių meš­kiu­kų de­san­to ty­ ri­mo. „Tai nė­ra jo­kie te­ro­ris­tai, ir ne­rei­kia čia įžvelg­ti ko­kių nors te­ro­ris­tų“, – va­kar su­si­ti­ki­me su Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nio eko­no­mi­ kos uni­ver­si­te­to stu­den­tais ir dės­ ty­to­jais pa­reiš­kė A.Lu­ka­šen­ka.

Anot Bal­ta­ru­si­jos va­do­vo, 2010 m. Mo­lo­to­vo kok­tei­liais bu­vo ap­ mė­ty­ta ir Ru­si­jos am­ba­sa­da Mins­ ke. Šį nu­si­kal­ti­mą įvyk­dę as­me­ nys bu­vo su­lai­ky­ti ir nu­baus­ti. „Lie­tu­va šau­kė, kad nu­teis­tie­ji dėl in­ci­den­to Ru­si­jos am­ba­sa­dos te­ri­to­ri­jo­je šian­dien po­li­ti­niai ka­ li­niai. O kai į Lie­tu­vos am­ba­sa­dos te­ri­to­ri­ją ši­tuos bu­te­lius įme­tė, tai jau te­ro­riz­mas. Štai jų po­li­ti­ ka, tai „žlo­bų“ po­li­ti­ka“, – pa­ reiš­kė A.Lu­ka­šen­ka.

Anot jo, Lie­tu­vo­je esą lau­kia­ ma, ką Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas pa­ sa­kys apie tai, kad į Lie­tu­vos am­ ba­sa­dos te­ri­to­ri­ją įmes­ti bu­te­liai su de­giuo­ju skys­čiu. „O aš lau­kiu, ką jie (Lie­tu­va – red. pa­st.) pa­sa­ kys dėl to, kad jie pra­lei­do šve­dų lėk­tu­vą per sa­vo te­ri­to­ri­ją ir įlei­do jį į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. At­sa­ky­ mo nė­ra. Ko­dėl iki šiol jie ty­li?“ – sa­kė A.Lu­ka­šen­ka.

Lapk­ri­čio 6-osios va­ka­rą į Lie­ tu­vos am­ba­sa­dos Bal­ta­ru­si­jo­je te­ri­to­ri­ją bu­vo įmes­ti du bu­te­liai su de­giuo­ju skys­čiu – va­di­na­mie­

ji Mo­lo­to­vo kok­tei­liai. Ki­lu­sias lieps­nas už­ge­si­no dip­lo­ma­ti­nė­ je at­sto­vy­bė­je dir­ban­tys Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Dėl šio įvy­kio Lie­tu­vos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je bu­vo pa­reikš­tas pro­tes­tas Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­riui Vil­niu­je Vla­di­mi­ rui Dra­ži­nui.

Bal­ta­ru­si­jos tei­sė­sau­ga pra­dė­jo ty­ri­mą dėl chu­li­ga­niz­mo.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ ro­nius Ažu­ba­lis ir Sei­mo Už­sie­ nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ema­nue­lis Zin­ge­ris iš­puo­lį prieš Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nę at­sto­vy­bę pa­va­di­no te­ro­ro iš­puo­liu.

Bal­ta­ru­si­jos tei­sė­ sau­ga pra­dė­jo ty­ ri­mą dėl chu­li­ga­ niz­mo.

Lie­tu­va dar svars­to, kaip at­sa­ ky­ti į Bal­ta­ru­si­jos pra­šy­mą su­ teik­ti tei­si­nę pa­gal­bą ti­riant ne­ tei­sė­tą sie­nos kir­ti­mą, kai šve­dų ak­ty­vis­tai lie­pą iš Lie­tu­vos įskri­ do į Bal­ta­ru­si­ją ne­di­de­liu lėk­tu­vu ir iš­mė­tė tūks­tan­tį pliu­ši­nių meš­ kiu­kų su šū­kiais už žo­džio lais­vę. „Mes esa­me ga­vę pra­šy­mą, bet dar ne­sa­me į jį at­sa­kę. Ko­kia apim­ti­mi ir kaip į jį at­sa­ky­ti, dar spren­džia­ma“, – sa­kė ge­ne­ra­li­ nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas Da­ rius Rau­lu­šai­tis. Ats­ki­rą ty­ri­mą be­veik tris mė­ne­sius at­lie­kan­ti Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga kol kas įta­ri­ mų nie­kam nė­ra pa­reiš­ku­si.

VD, BNS inf.

Teks pa­si­dar­buo­ti

Ar­ti­miau­si po­li­ti­kų dar­bai – ne tik bū­si­mo­sios koa­li­ci­jos dė­lio­ nės. Šio­mis die­no­mis jie tu­rės ap­ si­spręs­ti dėl sa­vait­ga­lį pa­skelb­tos KT iš­va­dos. Nė nea­be­jo­ja­ma, kad dėl to Sei­me taip pat bus lau­žo­ mos ie­tys.

Par­la­men­tas svars­tys, ar Bir­žųKu­piš­kio apy­gar­dos, kur lai­mė­jo so­cial­de­mok­ra­tas, rin­ki­mų re­zul­ ta­tus pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais.

Ta­čiau svar­biau­sias klau­si­mas – koks bus DP kan­di­da­tų į Sei­mą są­ ra­šas.

Bū­tent par­la­men­tas jį tu­rės pa­ tvir­tin­ti be tų KT iš­va­do­je iš­var­dy­ tų vei­kė­jų, ku­rie esą ne­tei­sė­tai ga­vo bal­sų ir pa­ki­lo į są­ra­šo vir­šų. Ga­ liau­siai Sei­mui teks ap­spręs­ti ir dėl Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos li­ ki­mo. Ta­čiau šian­dien šiuos nu­ta­ ri­mų pro­jek­tus pla­nuo­ja­ma tik pa­ teik­ti. Ga­lu­ti­niai spren­di­mai bus prii­ma­mi ry­toj.

Pri­me­na­me, kad Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas per 2012 m. Sei­mo rin­ ki­mus bu­vo pa­žeis­tas. To­kią iš­va­dą šeš­ta­die­nį pa­skel­bė KT. Šio Teis­mo iš­va­do­je tei­gia­ma, jog įsta­ty­mo pa­ žei­di­mai pa­da­ry­ti dau­gia­man­da­tė­ je rin­ki­mų apy­gar­do­je nu­sta­tant DP kan­di­da­tų Jo­lan­tos Gau­du­tie­nės, Ži­vi­lės Pins­ku­vie­nės, Jo­no Pins­ kaus, Vy­tau­to Gri­ciaus ir Vie­čes­la­ vo Zda­no­vi­čiaus vie­tas są­ra­še. Kaip nu­ro­do­ma KT iš­va­do­je, nu­sta­tant mi­nė­tų vei­kė­jų vie­tą są­ra­še bu­vo pa­da­ry­ti šiurkš­tūs pa­žei­di­mai.

Pa­reiš­ki­mas: Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A.Lu­ka­šen­ka pa­brė­žė iš ofi­

cia­lio­jo Vil­niaus te­be­lau­kiąs at­sa­ky­mo dėl „pliu­ši­nių meš­kiu­kų de­ san­to“. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ser­ga­mu­mas ūg­te­lė­jo Su­sir­gi­mų gri­pu ir ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ jo­mis (ŪVK­TI) skai­čius praė­ju­sią sa­vai­tę išau­go.

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­vai­ tę jo­mis su­si­rgo 45,72 iš 10 tūkst. gy­ven­to­jų.

Sa­vai­te anks­čiau šis ser­ga­ mu­mo ro­dik­lis sie­kė 36,48 iš 10 tūkst. gy­ven­to­jų.

Ma­žiau­sias ser­ga­mu­mo gri­pu ir ŪVK­TI ro­dik­lis praė­ju­sią sa­vai­tę

re­gist­ruo­tas Aly­taus ad­mi­nist­ra­ ci­nė­je te­ri­to­ri­jo­je, o di­džiau­sias – Vil­niaus ad­mi­nist­ra­ci­nė­je te­ ri­to­ri­jo­je. Dėl gri­po į li­go­ni­nę pa­ gul­dy­ta 11 as­me­nų. Šį ser­ga­mu­mo se­zo­ną, pra­si­dė­ju­sį spa­lį, mir­čių nuo gri­po ar ki­tų ūmių kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jų kol kas ne­bu­vo už­fik­suo­ta.

Gri­po epi­de­mi­ja skel­bia­ma, kai ŪVK­TI skai­čius per sa­vai­tę per­ žen­gia 100 at­ve­jų iš 10 tūkst. gy­ ven­to­jų.

VD, BNS inf.

6

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Politiniai miražai Justinas Argustas

P

ro Vyriausybės langus Andrius Kubilius jau savaitę regi Lietuvoje dar neregėtą politinį reiškinį – „vaivorykštę“. Kitaip tariant, kairiuosius ir dešiniuosius šalį valdant drauge. Kas tai: pagrįsti lūkesčiai ar politinės haliucinacijos?

Premjeras, kaip įprasta, kalba itin savimi pasitikėdamas. Klausiamas, ar tokia kairės ir dešinės sąjunga reali, nedvejodamas sako „taip“. Ir visai nesvarbu, kad politine nuotaka virtęs Algirdas Butkevičius visą savaitę kartoja „ne“. Tad kuo grįsti iš pirmo žvilgsnio iš tiesų nerealūs A.Kubiliaus lūkesčiai?

Svarbiausia, matyt, tai, kad dešinieji po rinkimų nebeturi ką prarasti. Be to, šalies vadovė – taip pat dešiniųjų pusėje. Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir A.Kubilius veikia ir kalba susitarę – atskiro tyrimo reikalaujantis klausimas.

Susidūrimas neišvengiamas jau vien atominės elektrinės projekto likimo klausimu.

Iš „vaivorykštės“, žinoma, labiausiai laimėtų dešinieji ir Prezidentė, o labiausiai nukentėtų kairieji. Konservatorių rinkėjai obuoliavimą su kairiaisiais „dėl atominės ir tos Lietuvos“ dar kaip nors iškęstų, bet socialdemokratų, man regis, niekaip. Mat konservatorių rinkėjai, kaip paaiškėjo – prakutę miestiečiai, o socialdemokratų – žemieji sluoksniai, gyvenantys provincijoje.

Tarkime, kairiųjų ir dešiniųjų sąjunga – bent jau kurį laiką – įmanoma. Tai kas tada premjeras? A.Kubilius sako, kad „tai – tik detalės“. A.Butkevičių, dirbantį A.Kubiliaus Vyriausybėje, dar galima įsivaizduoti, bet A.Kubiliaus socialdemokratų premjero sudarytoje – jau nebe. Susidūrimas neišvengiamas jau vien atominės elektrinės projekto likimo klausimu.

Tačiau teoriškai tokia A.Kubiliaus ir A.Butkevičiaus sąjunga įmanoma. Apokaliptinis variantas: D.Grybauskaitė kandidatu į premjerus pasiūlo A.Kubilių. Tačiau galutinį žodį dėl to vis tiek turės tarti Seimas, o valdančiosios daugumos jame nėra. Aklavietė.

Kas dar? A.Butkevičiaus ir Tvarkos ir teisingumo partijos mažumos Vyriausybė, turinti A.Kubiliaus partijos palaikymą?

Bet kuriais klausimais konservatoriai galėtų palaikyti kairiuosius? Požiūriai į atominę, švietimą, socialinius reikalus – kone priešingi. Tad tai irgi tik teorinis koalicijos variantas.

Premjerui A.Kubiliui, kaip ir visiems, pralaimėti yra sunku. Tačiau kalbos apie „vaivorykštę“ kol kas primena polinius miražus.

Ru­sai svei­ki­na A.But­ke­vi­čiaus ryžtą ne­sta­ty­ti VAE

R

ea­liau­sio kan­di­da­to į Lie­tu­vos prem­ je­rus so­cial­de­mok­ratų ly­de­rio Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­reiš­ki­mas, esą ša­lies vi­suo­menės pri­ta­ri­mo re­fe­ren­du­ me ne­su­laukęs Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE) pro­jek­tas ne­bus įgy­ven­din­tas, su­tei­kia pa­pil­domų per­spek­tyvų būsi­mai Bal­ti­jos ato­ mi­nei elekt­ri­nei Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Tai Ru­si­jos nau­jienų agentū­rai „Reg­num“ pa­reiškė Ru­si­jos par­la­men­to že­mu­ti­nių rūmų (Vals­tybės Dūmos) Gam­tos iš­tek­lių, jų nau­ do­ji­mo ir eko­lo­gi­jos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Va­le­ri­jus Ja­ze­vas.

Rusų po­li­ti­ko nuo­mo­ne, nau­jo­ji Lie­tu­vos Vy­riau­sybė, at­si­sa­ky­da­ma VAE pro­jek­to, vei­ kiau­siai ne­truk­dys ato­minės elekt­rinės Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je sta­ty­bai. „Nau­jo­ji Lie­tu­vos vald­žia, at­si­sa­ky­da­ma VAE pro­jek­to, ak­cen­tuo­ja tai, kad nėra nu­ si­sta­čiu­si prie­š ato­minę ener­ge­tiką. Todėl neat­mes­ti­na ti­ki­mybė, kad Lie­tu­va pirks ato­ mi­nių elekt­ri­nių ga­mi­namą elektrą, taip pat iš Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės“, – sakė V.Ja­ ze­vas.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Mes ne­sa­me prie­š ato­minę ener­ge­tiką.

Praė­ju­sią sa­vaitę A.But­ke­vi­čius pa­reiškė, kad kon­ser­va­to­rių pra­dėtas VAE pro­jek­tas, ku­rio re­fe­ren­du­me ne­pa­laikė ša­lies gy­ven­ to­jai, ne­bus įgy­ven­di­na­mas. Ta­čiau tuo pat me­tu A.But­ke­vi­čius pri­dūrė: „Mes ne­sa­me prie­š ato­minę ener­ge­tiką.“ Pa­sak kan­di­da­ to į prem­je­rus, būtų ga­li­ma ap­svars­ty­ti ga­

Vil­tis: Ru­si­jos Dūmos na­rys V.Ja­ze­vas ti­ki­si, kad Lie­tu­va ne­truk­dys Ka­li­ning­ra­de sta­ty­ti

ato­minės elekt­rinės.

Ru­si­jos Vals­tybės Dūmos nuo­tr.

li­mybę pa­lauk­ti, kol tarp­tau­ti­niu mas­tu bus li­cen­ci­juo­ti nau­jos kar­tos ne­di­de­li ato­mi­niai reak­to­riai, ir vieną jų pa­sta­ty­ti Elektrė­nuo­se, gre­ta Lie­tu­vos elekt­rinės, kur, anot A.But­ke­ vi­čiaus, „yra vi­sa rei­kia­ma inf­rast­ruktū­ra“.

Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės pro­jektą Ru­si­ja pra­dėjo įgy­ven­din­ti pra­ėju­sių metų pa­bai­go­ je. Ato­minę elekt­rinę ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos su­da­rytų du ener­ge­ti­niai blo­kai, ku­rių kiek­ vie­no ga­lia – 1150 me­ga­vatų. Pir­ma­sis blo­kas turėtų pra­dėti veik­ti 2016–2017 m., ant­ra­sis – 2018-ai­siais.

VAE sta­ty­bos pro­jektą puo­selė­jo da­bar­tinė And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­ sybė. Šių metų vi­du­ry­je su stra­te­gi­ne in­ves­

tuo­to­ja ja­ponų kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ bu­ vo pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas dėl pa­grin­di­nių pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo prin­cipų. Pla­nuo­ta, kad iki kitą­met su „Hi­ta­chi“ ir re­gio­ninė­mis par­tnerė­mis Lat­vi­ja, Es­ti­ja bei galbūt Len­ki­ ja būtų su­si­tar­ta dėl VAE ak­cijų pa­si­da­li­ji­mo ir pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo.

Ta­čiau prie­š mėnesį Lie­tu­vo­je įvy­ko Sei­mo pa­skelb­tas pa­ta­ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas dėl ato­minės ener­ge­ti­kos atei­ties. Ja­me da­ly­va­vo kiek dau­giau kaip pusė visų įre­gist­ruotų rin­ kėjų, todėl re­fe­ren­du­mas pa­skelb­tas įvy­ku­siu.

Du treč­da­liai bal­sa­vu­sių pa­si­sakė prie­š nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­tybą Lie­tu­vo­je.

VD, BNS inf.

Ne­sa­ko, ar dirbs būsi­mo­je Vy­riau­sybė­je

L

ie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nių pa­slaugų ir rinkų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Vi­lius Ša­po­ka neatsk­leid­žia, ar su­tiktų tap­ti fi­nansų mi­nist­ru nau­jo­je kai­rio­jo cent­ro Vy­riau­sybė­je. „Gan­dai apie ma­no mi­nist­ra­vimą ge­ro­ kai per anks­ty­vi. Nuo de­ta­les­nių ko­men­tarų norė­čiau su­si­lai­ky­ti“, – va­kar Lie­tu­vos ban­ ke vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je žur­na­ lis­tams sakė V.Ša­po­ka.

Sei­mo rin­ki­mus laimė­ju­sios So­cial­de­ mok­ratų par­ti­jos ly­de­ris ir rea­liau­sias pre­ ten­den­tas į mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­stą Al­ gir­das But­ke­vi­čius yra sakęs, kad V.Ša­po­ka mi­ni­mas kaip vie­nas ga­limų kan­di­datų į fi­ nansų mi­nist­rus.

Ne­par­ti­nis 33 metų eko­no­mis­tas V.Ša­po­ka iki dar­bo cent­ri­nia­me ban­ke bu­vo Ver­ty­bi­nių po­pie­rių ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Naują val­dan­čiąją dau­gumą ir naują Vy­ riau­sybę po spalį įvy­ku­sių Sei­mo rin­kimų for­muo­ja trys kai­rio­jo cent­ro par­ti­jos – So­

cial­de­mok­ratų, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo. Fi­nansų mi­nist­ro po­rtfe­lis pa­gal šių trijų par­tijų su­si­ta­rimą turėtų ati­tek­ti so­ cial­de­mok­ra­tams, ku­rie de­le­guo­ja ir būsimą prem­jerą.

So­cial­de­mok­ratų ly­de­ris A.But­ke­vi­čius yra už­si­minęs, kad kan­di­da­tus į fi­nansų ir už­sie­nio rei­kalų mi­nistrų po­stus jis ypač kruopš­čiai de­rins su pre­zi­dentū­ra, at­si­ žvelgs į Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės pa­gei­da­vi­mus, ką ji norėtų ma­ty­ti šia­me po­ste.

Be V.Ša­po­kos, tarp kan­di­datų į fi­nansų mi­ nist­rus bu­vo mi­ni­mi so­cial­de­mok­ra­tai Zig­ ma­nas Bal­čy­tis ir Va­len­ti­nas Mil­tie­nis, ta­čiau jie esą ne­tin­ka vals­tybės va­do­vei.

O dėl nau­jo­jo už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro so­ cial­de­mok­ratų su­ta­ri­mas su Pre­zi­den­te jau ras­tas – juo grei­čiau­siai taps da­bar­ti­nis Lie­ tu­vos am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­jo­je Li­nas Lin­ ke­vi­čius.

VD inf.

Sla­pu­kas: Lie­tu­vos ban­ko vie­no de­par­

ta­mentų di­rek­to­rius V.Ša­po­ka ti­ki­na, kad gan­dai apie jo mi­nist­ra­vimą kiek per anks­ ty­vi.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

antradienis, lapkričio 13, 2012

OMX Vilnius

–0,15 %

60 mln. litų

vi­daus rin­ko­je pa­si­sko­li­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.

OMX Riga

+0,47 %

ekonomika

OMX Tallinn

+0,18 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Ne­dar­bas to­liau ma­žė­jo

€

Praė­ju­sį mė­ne­sį be­dar­bių Lie­tu­vo­je su­ma­ žė­jo 5,8 tūkst. – ša­ly­je dar­bo ieš­ko­jo 196,4 tūkst. jų. Dar­bo rin­ko­je pa­klau­siau­si bu­ vo par­da­vė­jai, sun­kias­vo­rių sunk­ve­ži­mių ir kro­vi­ni­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kai, da­žy­to­jai. Pra­si­ dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, išau­go ga­ro va­rik­lių ir ka­ti­lų ope­ra­to­rių po­rei­kis. Be­veik penk­ta­ da­liui be­dar­bių spa­lį bu­vo mo­ka­mos ne­dar­ bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1777 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3190 JAV do­le­ris 1 2,7169 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7191 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2943 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7277 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5931 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8638

te­ri­jos dis­ku­ta­vo dau­giau kaip pus­me­tį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ati­duos pu­sę pel­no giuo­si, kad priė­mė vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą, nes mū­sų fi­nan­sų pla­ na­vi­mas tik­rai bu­vo su­tri­kęs. Aiš­ ku, blo­gai, kad 34 mln. li­tų teks su­mo­kė­ti, nes tik­rai trūks­ta dau­ ge­liui ki­tų ob­jek­tų, o dėl ki­tų me­tų – atei­ty­je ma­žin­ti iki 25 pro­c., tai jau pro­tin­ga. Mes at­sa­kin­ga vals­ty­ bės įmo­nė ir mo­kė­si­me. Svar­biau­ sia, kad jau ga­li­me pla­nuo­ti atei­ nan­čių me­tų lė­šas, nes jau atei­na lai­kas iki gruo­džio 1 d. pa­teik­ti su­ pla­nuo­tus fi­nan­sus.“

Anks­čiau Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja sie­ kė at­leis­ti Klai­pė­dos jū­rų uos­tą nuo 2012– 2014 m. di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo.

Vis dėl­to jis pri­pa­ži­no, kad į vals­ ty­bės biu­dže­tą per­ve­dęs da­lį pel­no uos­tas ne­be­ga­lės vi­sa apim­ti įvyk­ dy­ti sa­vo in­ves­ti­ci­nių pla­nų.

Anks­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­ja sie­kė at­leis­ti Klai­pė­dos jū­rų uos­tą nuo 2012–2014 m. di­vi­den­ dų mo­kė­ji­mo. Anot mi­nis­te­ri­jos, at­si­per­kan­čių in­ves­ti­ci­jų į Klai­pė­ dos uos­to inf­rast­ruk­tū­rą po­rei­kis yra 1,026 mlrd. li­tų, o uos­to di­rek­ ci­ja in­ves­ti­ci­joms per tre­jus me­tus ga­li skir­ti 658,5 mln. li­tų.

Ta­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sie­kiui prie­ši­no­si Fi­nan­sų ir Ūkio mi­nis­te­ri­jos, teig­da­mos, kad uos­ tas yra pa­jė­gus į biu­dže­tą per­ves­ti da­lį pel­no įmo­kos. Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­jos tei­gi­mu, uos­to pel­no įmo­ka įtrauk­ta į 2012 m. vals­ty­bės biu­ dže­tą, be to, apie 34 mln. li­tų ne­ pa­veik­tų įmo­nės šių me­tų sko­li­ni­ mo­si ga­li­my­bių, ku­rios siek­tų 420 mln. li­tų.

Klai­pė­dos uos­tas per­nai už­dir­bo 68 mln. li­tų au­di­tuo­to pel­no. Neau­ di­tuo­tais duo­me­ni­mis, uos­tas per­ nai ga­vo apie 85,887 mln. li­tų pel­ no, ta­čiau po au­di­to jis su­ma­žė­jo dėl nuo­sto­lin­gų 17 mln. li­tų uos­to in­ves­ti­ci­jų į bank­ru­ta­vu­sio ban­ko „Sno­ras“ in­dė­lių ser­ti­fi­ka­tus.

VD, BNS inf.

Pra­šys išim­ties dėl tar­šos

Ap­lin­kos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Kaz­laus­kas pa­tvir­ti­no, kad Vy­riau­ sy­bė, prie­šin­gai, nei tar­ta­si anks­ čiau, pra­šys išim­ties. Spren­di­mas dėl to tu­rė­tų bū­ti priim­tas Vy­riau­ sy­bės po­sė­dy­je ry­toj. „Mes kreip­si­mės išim­ties į Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ją. Jos pra­šo ir mū­sų

pokytis

+0,2492 % –0,1664 % +0,3657 % +0,3654 % +0,0081 % +0,2756 % +0,0381 % +0,1118 % +0,0140 %

Dve­jus me­tus nuo­lat bran­gu­sios du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams nuo ki­tų me­tų pra­džios vėl pigs – 8 cen­tais už ku­bi­nį met­rą. Tiek ma­žės kin­ta­mo­ji du­jų kai­nos da­ lis, o ne­kin­ta­mo­ji liks to­kia pa­ti, kaip ir šie­met. Jei Kai­nų ko­mi­si­ ja pri­tars, to­kios kai­nos ga­lios pir­ mą 2013 m. pus­me­tį.

Ko­va: dėl Klai­pė­dos jū­rų uos­to įmo­kos į biu­dže­tą dy­džio ke­lios mi­nis­

Vy­riau­sy­bė at­si­žvel­gė į ap­lin­ki­ nių ša­lių veiks­mus ir ke­ti­na pra­ šy­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos išim­ties dėl tar­šos ma­ži­ni­mo nuo 2016 m. Išim­tis bū­tų nau­din­ga Ru­si­ jos „Gazp­rom“ ir Pran­cū­zi­jos kon­ cer­no „Dal­kia“ val­do­moms ša­lies elekt­ri­nėms.

kiekis Santykis

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,55

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,87

4,51

2,47

„Va­koil“

4,91

4,55

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,23 dol. už 1 brl.

109,74 dol. už 1 brl.

Du­jos ki­tą­met šiek tiek at­pigs

Po dau­giau nei pus­ me­tį tru­ku­sių mi­ nis­te­ri­jų dis­ku­si­ jų Vy­riau­sy­bė priė­ mė komp­ro­mi­si­nį spren­di­mą dėl Klai­ pė­dos uos­to di­vi­ den­dų.

Mi­nist­rų pa­si­ta­ri­me pri­tar­ta Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mui, kad uos­tas šie­met į vals­ty­bės biu­ dže­tą per­ves­tų 50 pro­c. per­nai už­ dirb­to pel­no – iš vi­so 34 mln. li­tų.

Ki­tą­met uos­tas tu­rė­tų per­ves­ti 25 pro­c. dy­džio pel­no įmo­ką. Ga­lu­ ti­nį spren­di­mą Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų priim­ti ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je. „Šie­met tu­rė­tų bū­ti per­ves­ta 50 pro­c. per­nai už­dirb­to pel­no. Ta­čiau at­si­žvel­giant į tai, kad uos­tas pri­ si­de­da prie vals­ty­bei svar­bių eko­ no­mi­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo, pa­vyz­džiui, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ros įren­gi­mo pro­jek­to, siū­lo­ma uos­ tą at­leis­ti nuo da­lies pel­no įmo­kos 2013 m., nu­sta­tant 25 pro­c. ta­ri­fą“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis.

Anot jo, uos­tas lė­šas į vals­ty­bės biu­dže­tą per­ves ar­ti­miau­siu me­tu.

Klai­pė­dos uos­to va­do­vas Eu­ge­ ni­jus Gent­vi­las sa­kė, kad Vy­riau­ sy­bės spren­di­mas – se­niai lauk­tas, nes uos­to di­rek­ci­ja tu­ri pla­nuo­ ti ki­tų me­tų fi­nan­sus: „La­bai se­ niai lau­kė­me to spren­di­mo, džiau­

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kai­my­nai, ne­no­ri­me sa­vo var­to­to­ jams su­kur­ti blo­ges­nių są­ly­gų, nes in­ves­ti­ci­jos į tar­šos ma­ži­ni­mą bus ne­ma­žos, jos vi­sos gul­tų į kai­ną“, – sa­kė ap­lin­kos mi­nist­ras.

Tam, anot G.Kaz­laus­ko, pri­ta­ ria ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­ das Sek­mo­kas.

Jo tei­gi­mu, Len­ki­jai išim­tis su­ teik­ta, nes ša­lis nau­do­ja ang­lį, Es­ ti­jai – nes ji nau­do­ja ska­lū­nus. „Mū­sų si­tua­ci­ja ir­gi nė­ra pa­pras­ ta“, – sa­kė G.Kaz­laus­kas.

Anks­čiau teig­ta, kad net jei Lie­ tu­va to­kios išim­ties pra­šy­tų, dar neaiš­ku, ar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­ tik­tų ją su­teik­ti.

Pa­si­nau­do­ti išim­ti­ni, taip pat vė­liau pa­sta­ty­ti nau­jus įren­gi­ nius ar­ba elekt­ri­nes no­rė­tų „Dal­ kios“ val­do­mos bend­ro­vės „Vil­ niaus ener­gi­ja“, „Li­tes­ko“ Aly­taus ir Ma­ri­jam­po­lės fi­lia­lai ir „Gazp­ rom“ val­do­ma Kau­no ter­mo­fik ­ a­ ci­jos elekt­ri­nė.

2010 m. lapk­ri­tį ES priim­ta di­ rek­ty­va nu­ma­to, kad nuo 2016 m. se­nes­nės – iki 2003 m. lapk­ri­ čio pa­bai­gos pra­dė­ju­sios veik­ti – elekt­ri­nės pri­va­lės turėti nau­jau­ sius ir mo­der­niau­sius įren­gi­nius, iš­me­tan­čius į ap­lin­ką ma­žiau­siai ter­ša­lų.

VD, BNS inf.

Pas­ta­rą­jį kar­tą du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams pi­go 2011-ųjų pra­ džio­je – 11–12 cen­tų, o nuo šių me­tų lie­pos jos bran­go 42–46 cen­tais.

Pa­sak „Lie­tu­vos du­jų“ Kai­no­ da­ros sky­riaus vir­ši­nin­ko Min­ dau­go Kirs­lio, du­jų kai­na var­ to­to­jams ki­tą­met ma­žė­ja dėl pin­gan­čių im­por­tuo­ja­mų du­ jų ir tie­ki­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­ mų, ta­čiau au­ga dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos – va­di­na­ma­sis ter­mi­na­lo prie­das bus įskai­čiuo­tas į du­jų per­da­vi­ mo ta­ri­fą. „Dėl ter­mi­na­lo sta­ty­bos du­ jų ta­ri­fas au­ga 4,54 cen­to už ku­ bi­nių met­rą su PVM, bet ma­žė­ja dėl du­jų im­por­to kai­nų po­ky­čio ir tie­ki­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų – dėl ES rei­ka­la­vi­mų ma­žiau du­ jų tu­rė­si­me lai­ky­ti In­ču­kal­nio du­

jų sau­gyk­lo­je Lat­vi­jo­je: vie­toj 50 die­nų – vie­no mė­ne­sio po­rei­kį“, – sa­kė M.Kirs­lys. „Lie­tu­vos du­jų“ ap­skai­čiuo­tos kai­nos pa­teik­tos Vals­ty­bi­nei kai­ nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­ si­jai, ku­ri jas pa­tik­rins ir vė­liau­ siai lapk­ri­čio pa­bai­go­je pa­skelbs.

Kai­nų ko­mi­si­jos spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mais, ki­tais me­tais Lie­ tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti su­nau­do­ta apie 3,04 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų – 1,8 pro­c. ma­žiau nei šie­met.

VD, BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Lietuvos bankas

gyventojams rengia seminarus

Kaip efektyviai tvarkyti asmeninius finansus?

Norite išmokti efektyviau valdyti asmeninius finansus, bet nežinote, nuo ko pradėti? Kviečiame ateiti į nemokamą seminarą ir sužinoti: Kaip efektyviai valdyti savo ir šeimos finansus Kaip atsakingai skolintis ir neįsiskolinti Kokias ilgalaikio taupymo priemones pasirinkti ir kaip laikytis pasirinktos taupymo strategijos Kaip pradėti savo verslą Lietuvoje Seminaras Vilniuje vyks lapkričio 16 d. viešbutyje „Best Western Hotel Naujasis Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14).

Seminaro trukmė: nuo 13 iki 18 val.

Seminaras yra nemokamas. Dalyvių skaičius ribotas – būtina išankstinė registracija.

Daugiau informacijos Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0547, (8 5) 268 0548, el. paštu seminarai@lb.lt

8

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

sveikata

Gy­ve­ni­mas pus­bad­žiu ne­praei­na be p Iš ry­to su­val­go su­muš­tinį, per pie­tus – po­mi­dorą, o va­ka­re iš­ge­ria ar­ba­tos. Toks būna vy­res­nio am­žiaus žmo­gaus die­nos racionas. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad mais­tui tau­pan­tys pen­si­nin­kai vis la­biau grimz­ta į ligų ir dep­re­si­jos liūną.

Sand­ra Lu­ko­šiūtė s.lukosiute@diena.lt

Min­ta tik dar­žovė­mis

Ne tik jau­ni žmonės skai­čiuo­ja kąsnius ir ma­ži­na mais­to po­rci­jas.

Tarp me­dikų pa­cientų vis daž­niau at­si­du­ria ir sa­vo no­ru ba­dau­jan­tys vy­res­ni žmonės. Ta­čiau jie taip el­ gia­si ne dėl gro­žio.

Klaipė­dos uni­ver­si­te­tinės li­go­ ninės gy­dy­to­ja die­to­logė Teo­do­ ra Kup­šienė pa­sa­ko­jo, kad taip daž­ niau­siai el­gia­si mo­te­rys, ne­se­niai ar­ba prie­š ke­le­rius me­tus išė­ju­sios į pen­siją. Jos pra­de­da ne­pri­val­gy­ti tau­pu­mo su­me­ti­mais ir lai­ky­tis pa­ čių iš­si­gal­votų dietų. Ma­žas pen­si­jas gau­nan­čios mo­te­rys at­si­sa­ko bran­ ges­nio mais­to, daž­niau ren­ka­si dar­

žo­ves ir pa­čius pi­giau­sius pro­duk­tus.

Die­to­lo­gei pa­si­tei­ra­vus, kas su­da­ ro pa­cientės die­nos ra­cioną, ten­ka iš­girs­ti: pus­ry­čiams – su­muš­ti­nis, pie­tums – po­mi­do­ras, o va­ka­rienę at­sto­ja puo­de­lis ar­ba­tos.

To­kios mo­te­rys būna pa­ste­bi­mai su­blo­gu­sios, su­ny­ku­siu poo­di­niu rie­balų sluoks­niu. Pak­laus­tos, kodėl tau­po mais­tui, daž­niau­siai to­kios pa­cientės net pyk­te­li ir ti­ki­na, kad tie­siog ne­tu­ri ape­ti­to. Pa­sak T.Kup­ šienės, išė­ju­sioms į pen­siją mo­te­ rims sun­ku per­sio­rien­tuo­ti, kaip iš­ gy­ven­ti iš ne­di­delės pi­nigų su­mos, kai dirb­da­mos galė­jo dau­giau sau leis­ti. Kar­tais jos klys­ta dėl ele­men­ ta­riau­sios ži­nių apie mi­tybą sto­kos.

Pak­laus­tos, kodėl tau­po mais­tui, daž­ niau­siai to­kios pa­ cientės net pyk­te­li ir ti­ki­na, kad tie­siog ne­tu­ri ape­ti­to.

Ri­zi­kuo­ja su­si­rgti os­teo­po­ro­ze

Ne­su­tin­ka: T.Kup­šienės ma­ny­

mu, ma­ža pen­si­ja nėra prie­žas­tis tau­py­ti mais­tui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Die­to­logė paaiš­ki­no, kad nuo 30 metų med­žiagų apy­kai­ta pra­de­da lėtėti. Tad kas de­šimt­metį žmo­gui rei­kia po tru­putį ma­žin­ti su­var­to­ja­ mo mais­to kiekį. Per­ko­pus 50-metį re­ko­men­duo­ja­ma su­var­to­ti 200 ki­ lo­ka­lo­rijų ma­žiau nei jau­nystė­je.

Bet, pa­sak T.Kup­šienės, kai mais­tas pra­de­da­mas dar la­biau ri­ bo­ti tau­pu­mo su­me­ti­mais, se­nat­

vi­niai po­ky­čiai pra­si­de­da krau­ja­ gyslė­se, kau­luo­se, la­biau iš­sausė­ja oda. Or­ga­niz­mas pa­ga­mi­na ma­žiau vi­ta­mi­no D, ku­ris svar­bus kal­cio apy­kai­tai ir kaulų būklei. Blo­giau pa­si­sa­vi­na­mas mag­nis.

Paūmė­ja lėtinės li­gos

Die­to­logė pa­sa­ko­jo, kad ge­ro­kai su­ma­ži­nus mais­to or­ga­niz­mas at­ si­nau­ji­na taip pat lėčiau. Ne taip spar­čiai kei­čia­si odos ląstelės, ga­ mi­na­si hor­mo­nai, virš­ki­ni­mo fer­ men­tai. Šiems žmonėms pa­ste­bi­ mai pra­de­da trūkti ener­gi­jos, nes or­ga­niz­mas ne­be­gau­na Q10, da­ly­ vau­jan­čio ener­gi­jos apy­kai­to­je.

Il­giau gau­nant la­bai ma­žai mais­ to vys­to­si mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­ mas. Po dviejų mėne­sių nuo per di­de­lio tau­py­mo pra­de­da nyk­ti rau­me­nys. „Šir­dis juk taip pat yra rau­muo, tad jei žmo­gus ser­ga ko­ kia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ga, tuo­ met ji pa­ūmėja. Pa­na­šiai nu­tin­ka ir ser­gan­tiems kvėpa­vi­mo li­go­mis“, – aiš­ki­no T.Kup­šienė.

Il­giau ba­dau­jant per inks­tus iš­ sis­ki­ria ma­žiau šla­pi­mo rūgšties, tad ji kau­pia­si sąna­riuo­se. Taip vys­ to­si po­dag­ra ar­ba ji ga­li pa­ūmėti.

Nuo­la­ti­nis tau­py­mas mais­tui ve­da prie sun­kes­nių mi­ty­bos su­tri­kimų.

La­biau­siai rūpi svei­ka­ta

Kaip pa­ste­bi T.Kup­šienė, ne­te­ku­sios daug svo­rio mo­te­rys jau­čia svei­ka­ tos pa­blogė­jimą, bet ši­to ne­no­ri su­ sie­ti su ma­žes­niu mais­to kie­kiu.

Ar vy­res­nio am­žiaus mo­te­rys taip pat ser­ga ano­rek­si­ja? Die­to­

Patarimas: vyresnio amžiaus žmonėms la­biau rei­kia žiūrė­ti, ko­kius pro­duk­tus

mi­ty­bos prin­ci­pus.

logė paaiš­ki­no, kad ano­rek­si­ja yra kūno svo­rio ir formų su­vo­ki­mo su­tri­ki­mas. „Jau­ni žmonės ne­si­ skund­žia ape­ti­tu. Jie mais­to kie­ kį ban­do kom­pen­suo­ti van­de­niu, o se­ni žmonės, ma­žiau val­gy­da­mi, dau­giau skys­čių ne­ge­ria“, – pa­ly­ gi­no gy­dy­to­ja.

Ano­rek­si­ja ser­gan­čiam jau­nuo­ liui at­ro­do, kad jo svo­ris yra per di­de­lis, ir lai­ky­da­ma­sis die­tos jis ne­jau­čia ri­bos, ka­da reikėtų su­sto­ ti. Vy­res­ni žmonės ne­da­ro tra­ge­di­ jos dėl svo­rio. Jiems, prie­šin­gai nei jau­ni­mui, la­biau rūpi svei­ka­ta.

Pa­sak die­to­logės, vy­res­ni žmo­ nės nuo­lat ga­li kalbė­ti apie sa­vo

svei­katą ir ki­tiems net iki kok­tu­ mo pa­sa­ko­ti su ja su­si­ju­sias įvai­rias smulk­me­nas. To­kie žmonės nuo­ lat lan­ko­si pas gy­dy­to­jus ir lai­ko­ si nuo­monės, kad ke­lis kar­tus per me­tus pri­va­lo at­si­gul­ti į li­go­ninę dėl pa­blogė­ju­sios svei­ka­tos.

Gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad ligų pa­ ūmėjimą išp­ro­vo­kuo­ja būtent mi­ ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­mas.

Ap­lin­kui sėja ne­pa­si­ten­ki­nimą

Bend­rau­da­ma su nuo­lat ne­pri­val­ gan­čiais pa­cien­tais die­to­logė pa­ ste­bi, kad jie pra­ran­da gy­ve­ni­mo džiaugsmą, grimz­ta į dep­re­siją, nei­ gia­mai vei­kia ap­lin­ki­nius. Šie už­

De­šimt mitų apie žmo­gaus mi­tybą Net ir tie, ku­rie ski­ria pa­kan­ka­mai dėme­sio tam, ką ir kaip val­go bei ge­ria, ga­li būti su­klai­din­ti vi­suo­ menė­je vy­rau­jan­čių klai­dingų įsi­ ti­ki­nimų dėl sveikos mitybos. Gy­ dy­to­ja die­to­logė Auš­ra Jau­niš­kytė at­krei­pia dėmesį į de­šimt la­biau­ siai pa­pli­tu­sių mitų.

klau­so ne tik nuo am­žiaus, ly­ties, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, bet ir nuo to, kiek ir ko val­gy­ta pra­ėjusį kartą. Il­gesnės kaip 4–5 va­landų per­trau­kos tarp val­gių taip pat nėra ge­rai, nes su­ trik­do med­žiagų apy­kaitą. Val­gy­ti „po ma­žai“ yra la­bai nea­pibrėž­tas nu­ro­dy­mas, ska­ti­nan­tis ig­no­ruo­ti tik­ruo­sius kūno po­rei­kius.

1. Lie­si pro­duk­tai yra svei­kes­ni.

Vien tai, kad pro­duk­te yra ma­žiau rie­balų, dar ne­reiš­kia, kad jis svei­ kes­nis. Yra daug pro­duktų, ku­riuo­se daug rie­balų, o jie yra ne tik svei­ki, bet ir būti­ni mūsų or­ga­niz­mui. Pa­ vyzd­žiui, rie­bi jūrų žu­vis tu­ri daug ome­ga-3 rie­balų rūgščių, ku­rios la­ bai svar­bios mūsų svei­ka­tai. Avo­ka­ duo­se, rie­šu­tuo­se, alie­juo­se taip pat yra mums la­bai rei­ka­lingų rie­balų.

2. Val­gy­ti rei­kia po ma­žai, bet daž­nai.

Kai ku­rių žmo­nių, ti­kin­čių šia tai­ syk­le, val­gy­mas pa­virs­ta nuo­la­ti­ niu krams­no­ji­mu – val­go­ma kas va­landą ar dvi, bet nie­ka­da taip ir ne­pa­si­so­ti­na­ma. Al­kis pa­ro­do, kad kūnui rei­kia ener­gi­jos, tuo­ met ir reikėtų pra­dėti val­gy­ti. So­ tu­mo jaus­mas pa­ro­do, ka­da mais­to jau už­ten­ka ir ga­li­ma baig­ti val­gy­ti.

Kiek­vie­no žmo­gaus val­gy­mo daž­ nu­mas yra la­bai in­di­vi­dua­lus ir pri­

3. Per dieną rei­kia iš­ger­ti per 2 lit­rus skys­čių.

Kiek­vie­nam mūsų skys­čių po­rei­kis yra skir­tin­gas. Tam pa­čiam žmo­gui skir­tin­go­mis sąly­go­mis ga­li reikė­ ti skir­tin­go kie­kio skys­čių. Būnant karš­ta­me ore, pir­ty­je ar spor­tuo­jant skys­čių ne­ten­ka­ma, todėl jų rei­kia dau­giau. Nor­ma­liai skys­čių kie­kis, į kurį įei­na van­duo, ar­ba­ta ir pan., ap­skai­čiuo­ja­mas ar­ba pa­gal žmo­ gaus kūno masę – 30 ml/kg svo­rio, ar­ba pa­gal su­val­go­mo mais­to kiekį – 1 su­var­to­tai ki­lo­ka­lo­ri­jai rei­kia 1 mi­li­lit­ro skys­čių.

4. Skys­čių gėri­mas ne­tu­ri įta­kos at­min­čiai.

Įro­dy­ta, kad skys­čių gėri­mas ga­ li turė­ti įta­kos mo­ki­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tams. Tiek vai­kai, tiek suau­ gu­sie­ji, ku­rie ge­ria ne­pa­kan­ka­mai ir ku­riems trūksta skys­čių, pa­si­žy­mi

blo­ges­ne dėme­sio kon­cent­ra­ci­ja, at­ min­ti­mi, blo­giau at­lie­ka už­duo­tis.

5. Ter­miš­kai neap­do­ro­ta­me (ža­ lia­me) mais­te yra au­ga­li­nių fer­ mentų, ku­rie ge­ri­na virš­ki­nimą.

Su­val­gius net ir aukš­ta tem­pe­ratū­ra ne­pa­veik­tus au­ga­lus, juo­se esan­tys fer­men­tai skran­dy­je dėl rūgščios ter­ pės suy­ra ir tam­pa ne­veiks­min­gi. Tad mais­tui virš­kin­ti žmo­gaus or­ga­niz­ mas pa­ts ga­mi­na jam rei­ka­lin­gus fer­ men­tus. Ty­ri­mai ro­do, kad skrand­žio fer­mentų iš­sis­ky­rimą bei virš­ki­ nimą ska­ti­na, pa­vyzd­žiui, natū­ra­lus bi­kar­bo­na­ti­nis mi­ne­ra­li­nis van­duo.

ne­kenks­min­gais jun­gi­niais ir pa­ša­ li­na. Inks­tai, ke­pe­nys, oda ir plau­ čiai – vi­si šie or­ga­nai vei­kia kaip or­ga­niz­mo va­ly­mo sis­te­ma, todėl pa­pil­do­mai jo va­ly­ti ne­rei­kia. Ba­ dau­jant ar­do­mi sa­vi au­di­niai, nes kūnui rei­kia gau­ti ener­gi­jos iš­gy­ ven­ti. To­kia prie­monė ne iš­va­lo, o prie­šin­gai – ba­dau­jant pri­si­ga­mi­na daug tok­si­nių med­žiagų.

vo­je ar ar­ba­to­je esan­tis van­duo dar ir su­tei­kia mums skys­čių. Tad ar­ ba­ta ar ka­va, net ir stip­ri, ga­li bū­ ti ska­nus būdas žmo­gui gau­ti dau­ giau skys­čių. Be to, ka­va ir ar­ba­ta tei­gia­mai vei­kia svei­katą: jo­se yra an­tiok­si­dantų, ku­rie ap­sau­go nuo laisvųjų ra­di­kalų ir taip su­ma­ži­na dau­ge­lio ligų, pa­vyzd­žiui, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, ri­ziką.

8. Tam, kad būtu­me svei­ki, rei­kia kas­dien var­to­ti vi­ta­minų ir mi­ne­ralų pa­pildų.

10. Eko­lo­giš­kas mais­tas yra svei­kes­nis.

Ka­lo­ri­ja yra ka­lo­ri­ja, jos vertė ne­si­ kei­čia, pri­klau­so­mai nuo pa­ros me­ to. Or­ga­niz­me med­žiagų apy­kai­ ta vyks­ta visą par­ą, ji ne­nutrūks­ta.

Nie­ka­da ne­būna taip, kad at­ėjus tam tik­rai va­lan­dai (18 ar 19 val.) dingtų ener­gi­jos po­rei­kis, nu­trūktų med­žiagų apy­kai­ta ir or­ga­niz­mas ne­be­nau­dotų ener­gi­jos.

Mais­to pa­pil­dai – vi­ta­mi­nai ir mi­ ne­ra­lai – ne­ga­li at­sto­ti tin­ka­mos mi­ty­bos tei­kia­mos nau­dos svei­ka­ tai. Dau­gu­ma sveikų žmo­nių gau­na pa­kan­ka­mai mi­ne­ralų ir vi­ta­minų tie­siog tin­ka­mai mai­tin­da­mie­ si bei ger­da­mi natū­ralų bi­kar­bo­ na­tinį mi­ne­ra­linį van­denį. Kai ku­ riais at­ve­jais vi­ta­minų ir mi­ne­ralų po­rei­kis tam­pa di­des­nis ir jų gau­ ti su mais­tu tam­pa sun­kiau, tuo­ met ir re­ko­men­duo­ja­mi pa­pil­dai, pa­vyzd­žiui, nėštu­mo me­tu, po li­ gos ir pan.

7. La­bai svei­ka kar­tais pa­ba­dau­ti ar iš­si­va­ly­ti or­ga­nizmą.

9. Ka­va ir ar­ba­ta su­ke­lia de­hid­ra­ta­ciją (ne­ten­ka­ma skys­čių).

6. Ne­ga­li­ma val­gy­ti po 18 val., nes ka­lo­ri­jos, gau­tos va­ka­re, di­di­na svorį.

Kūnas ne­kau­pia kenks­mingų med­ žiagų, o jas neut­ra­li­zuo­ja, pa­ver­čia

Ma­žes­nis nei 400 mg ko­fei­no kie­ kis ne­ska­ti­na de­hid­ra­ta­ci­jos, o ka­

Ty­ri­mai pa­rodė, kad tiek eko­lo­ giš­ko, tiek nee­ko­lo­giš­ko mais­ to po­vei­kis svei­ka­tai yra toks pat.

2010 m. bu­vo išs­paus­din­ta sis­te­ minė ap­žval­ga, ku­ri api­bend­ri­no dau­giau kaip 98 tūkst. per pa­sta­ ruo­sius 50 metų at­lik­tus ty­ri­mus.

Au­to­riai pa­darė iš­vadą, kad eko­ lo­giš­kas mais­tas nėra nei ge­res­ nis, nei nau­din­ges­nis, nei tu­ri ko­ kios nors di­desnės įta­kos svei­ka­tai ne­gu įpras­tas nee­ko­lo­giš­kas mais­ tas. Taip pat nu­sta­ty­ta, kad eko­lo­ giš­kas mais­tas sa­vo bio­lo­gi­ne ver­te (t. y. vi­ta­minų, mi­ne­ralų, bal­tymų, rie­balų, ang­lia­van­de­nių kie­kiu) ne­ si­ski­ria nuo nee­ko­lo­giš­ko. 2012 m. tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir Šve­di­jos moks­ li­ninkų grupė.

VD inf.

9

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

sveikata sveikata.diena.lt

pėdsakų Li­ga – tai mo­ky­to­ja gy­ven­ti ge­riau Sand­ra Lu­ko­šiūtė s.lukosiute@diena.lt

Li­ga nėra bausmė, o tik ga­li­mybė pa­keis­ti sa­ve bei sa­vo gy­ve­nimą.

Taip tvir­ti­nan­tis prancū­zas Chris­ tia­nas Flèche at­ra­do naują diag­ nos­ti­kos me­todą, leid­žiantį ne tik ras­ti at­sa­ky­mus, kodėl žmo­ nės ser­ga, bet ir kodėl pa­si­ren­ ka tam tikrą pro­fe­siją ar­ba ne­tu­ ri pi­nigų.

Nau­jos psi­cho­lo­gi­jos at­ša­kos – bio­lo­gi­nio ko­da­vi­mo – pra­di­nin­kas ir puo­selė­to­jas 55 metų Ch.Flèche pirmą kartą lankė­si Lie­tu­vo­je. Bio­ de­ko­da­vi­mo ins­ti­tu­to įkūrėjas tu­ri ne­ma­žai sekėjų Eu­ro­po­je, Ru­si­jo­je, Pietų Ame­ri­ko­je.

pirk­ti. Jie maž­daug turėtų ati­tik­ti svei­kos „shutterstock“ nuotr.

sik­re­čia slo­gu­čiu ir pra­ran­da gerą nuo­taiką. T.Kup­šienė su­tin­ka, kad iš­gy­ven­ti iš ma­žos pen­si­jos yra sun­ ku. Ta­čiau ji vis tiek ne­pri­ta­ria to­ kiam dras­tiš­kam mais­to tau­py­mui, neat­siž­vel­giant į sa­vo svei­katą.

Pa­sak gy­dy­to­jos, pen­si­nin­kams tie­siog la­biau rei­kia žiūrė­ti, ko­ kius pro­d uk­t us pirk­t i. Jie maž­ daug turėtų ati­tik­ti svei­kos mi­ty­ bos prin­ci­pus. Die­to­logė pri­minė, kad būti­n a ke­l is kar­t us per sa­ vaitę val­gy­ti mėsos, žu­vies, pie­no pro­duktų, kruopų, vai­sių ir dar­ žo­vių. Mat per dieną žmo­gus tu­ri gau­ti apie 40 pa­va­di­nimų mais­ to med­žiagų.

– Kodėl ma­no­te, kad li­ga tė­ ra tik prie­monė, ver­čian­ti mus keis­tis ir pri­si­tai­ky­ti?

– Pa­vyzd­žiui, vai­kas yra hi­pe­rak­ ty­vus, ne­ra­mus. Ga­li­ma jį baus­ ti ar­ba pa­gal­vo­ti, kodėl jis taip el­ gia­si. Galbūt vai­kas nuo­bod­žiau­ja, jau­čia­si vie­ni­šas? Gal jam at­ro­do, kad jo ne­my­li? Jei vai­kui skir­tu­me dau­giau dėme­sio, ga­li paaiškė­ti, kad jis yra ge­ras, ra­maus būdo.

Iš tikrųjų į sa­vo kūną rei­kia žiūrė­ti kaip į draugą. Jis mums no­ri ge­ro, kaip ir mūsų pa­sąmonė.

Mūsų kūnas – kaip vai­kas, ku­ riam rei­kia dėme­sio. Jei­gu įsik­ lau­sai į sa­vo kūną, ga­li daug ką pa­keis­ti. Nors pro­tu ši­to ne­pri­ pažįs­ta­me. Ši­taip kal­bu iš as­me­ ninės pa­tir­ties – 20 metų li­gas gy­dau įsik­lau­sy­da­mas.

Jei tin­ka­mai įsik­lau­sy­si­me į ligą, iš­siaiš­kin­si­me, ko ji no­ri mus iš­ mo­ky­ti. Ta­čiau ne­sa­kau, kad me­ di­ci­na ne­rei­ka­lin­ga. Bio­de­ko­da­vi­ mas me­di­ci­nos ne­pa­kei­čia. Jis tik pa­de­da gy­dy­to­jui.

Per sa­vo pra­ktiką turė­jau pa­ cientų, ku­rie pa­svei­ko, nors gy­ dy­to­jai juos bu­vo „nu­rašę“. Ar­ba to­kių, ku­rie iš­vis ne­bu­vo gy­dy­ti.

Bet vis tiek sa­vo pa­cien­tams lie­piu klau­sy­ti gy­dy­to­jo nu­ro­dymų.

At­s i­sa­kau pa­d ėti pa­c ien­t ui, jei­gu jis nei­na pas gy­dy­toją. Prie­ šin­gu at­ve­ju žmo­gui ky­la pa­vo­ jus. Bet ko­kiu at­ve­ju man rei­kia ži­no­ti gy­dy­to­jo nu­sta­tytą diag­ nozę. Be ši­to ne­ga­liu ženg­ti nė vie­no žings­nio.

su­si­telk­ti į sa­ve pa­tį, gy­ve­nimą, nueitą ke­lią, emo­ci­jas, įsi­ti­ki­ni­ mus. Nors yra įvai­rių psi­cho­te­ra­ pi­jos formų, bio­de­ko­da­vi­mas ga­li pa­ska­tin­ti grei­tesnį sąmo­ningą sa­ vęs ty­rimą, nes mes tie­siai per kū­ ną ei­na­me į esmę. Vi­sa pro­ble­mos esmė sly­pi kūne.

– Ar bio­de­ko­da­vi­mas ga­li at­ sa­ky­ti į klau­simą, kodėl žmo­ gus pa­si­ren­ka tam tikrą pro­ fe­siją?

– Did­žio­ji da­lis psi­cho­te­ra­peutų ir psi­chiatrų ren­ka­si šį darbą, nes ne­no­ri išp­rotė­ti. Galbūt jų gi­minė­ je kas nors sir­go pro­to li­ga ir jiems te­ko to­kius žmo­nes slau­gy­ti? To­ limųjų reisų vai­ruo­to­jo gi­minė­ je galė­jo būti to­kių, ku­riems bu­vo užd­raus­ta iš­vyk­ti.

Vie­nas ma­no pa­cien­tas dir­ bo per­kraus­ty­mo fir­mo­je ir turė­ jo did­žiulį sunk­ve­žimį, ku­riuo vi­ są dieną ve­žio­jo bal­dus. Jo ma­ma per karą, užė­jus vo­kie­čiams, bu­vo pri­vers­ta iš­vyk­ti iš namų su daik­ tų pri­krau­tu ka­ru­čiu. Neat­si­tik­ti­ nai sūnus da­bar va­žinė­ja did­žiu­liu sunk­ve­ži­miu.

Tad rei­kia at­sa­ky­ti į klau­simą, ko­kias ga­li­my­bes su­tei­kia pa­si­ rink­ta pro­fe­si­ja ir ko­kius po­rei­kius ji pa­ten­ki­na.

Vai­ko pa­sąmonė­je už­si­fik­sa­vo, kad jei tu­ri pi­nigų – esi blo­gas, o jei ne­tur­ tin­gas – ge­ras.

– Gal bio­de­ko­da­vi­mas ga­li pa­ dėti tap­ti ne tik svei­kes­niam, bet ir tur­tin­ges­niam?

– Šią sa­vaitę su­si­ti­kau su žmo­ gu­mi, ku­ris skundė­si pi­nigų sty­ giu­mi. Jam sa­kau: „Įsi­vaiz­duok, tu­ri pil­nas ki­še­nes pi­nigų. Kaip da­bar tu jau­tie­si?“ Jis at­sakė, kad pra­stai. Šio žmo­gaus tėvas bu­vo

Kas yra bio­de­ko­da­vi­mas Bio­lo­g i­n is ko­da­v i­mas – pa­pil­do­ mas žings­n is gy­dant psi­cho­so­ma­ ti­nes li­gas ir psi­cho­lo­gi­jo­je. Šis nau­ jas diag­nos­t i­kos me­to­d as at­ras­ tas prie­š 20 metų, bet jo šak­nys daug gi­lesnės, nes su­si­pi­na su Rytų me­di­ci­na.

Es­minė bio­de­ko­da­vi­mo idė­ja – bet ku­ris li­gos po­žy­mis yra pra­ne­ši­mas, pa­de­dan­tis išspręs­ti pro­blemą.

ko­mu­nis­tas, nuo­lat kri­ti­kuo­jan­ tis darb­da­vius. Vai­ko pa­sąmonė­ je už­si­fik­sa­vo: jei tu­ri pi­nigų – esi blo­gas. Užaugęs šis žmo­gus no­ri turė­ti pi­nigų, bet pa­sąmonė­je no­ ri pa­gerb­ti sa­vo tėvo at­mi­nimą.

– Ar tai­ky­da­mas bio­de­ko­da­vi­ mo me­todą ne­su­lau­kia­te me­ dikų ne­pa­si­ten­ki­ni­mo?

– Ger­biu gy­dy­tojų darbą, bet ma­ne do­mi­na pa­cien­tas, ku­riam galbūt ma­no tai­ko­mas me­to­das yra nau­ din­ges­nis. Jei me­di­ci­nai pa­vyktų iš­gy­dy­ti vi­sus li­go­nius, už­siim­ čiau kuo nors ki­tu. Kiek­vie­nas esa­ me tam, kad da­ry­tu­me sa­vo darbą.

Mūri­nin­kai vie­ni ne­pas­ta­tys na­mo.

Jiems rei­kia ir kitų dar­bi­ninkų.

Kai pra­dėjau tai­ky­ti sa­vo me­ todą, man bu­vo sun­ku pa­ten­kin­ ti pa­klausą ir ne­bu­vo ka­da su­kti gal­vos dėl kitų ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Tu­riu sa­vo res­to­raną, kur žmo­ nės sto­vi eilė­je norė­da­mi pa­val­gy­ ti. Jei­gu kas nors ne­no­ri pas ma­ne va­ka­rie­niau­ti, aš jų ne­ver­čiu.

– Jūsų pir­ma­sis ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­je bu­vo pri­ly­gin­tas ga­ li­my­bei pa­bend­rau­ti su gy­vu Sig­mun­du Freu­du, psi­choa­na­ lizės pra­di­nin­ku. Kaip jūs pa­ts ver­ti­na­te šį pa­ly­gi­nimą?

– Ma­nau, kad S.Freu­das per­ne­lyg su­reikš­mi­na­mas. Man pa­tin­ka, ką aš da­rau. Kai ku­rie ma­no mo­ ki­niai šį me­todą kei­čia, ko­re­guo­

Bio­de­ko­da­v i­mas yra ty­r i­mo me­ to­das, pa­de­dan­t is iš­siaiš­k in­t i, kaip min­tys ir emo­ci­jos iš praei­ties ir da­ bar­ties da­ro įtaką žmo­gaus struktū­ rai ir kaip šie po­ky­čiai pa­vei­kia įvai­ rias gy­ve­ni­mo sri­tis.

Moks­li­nin­kai įrodė, kad li­ga yra bio­ lo­ginė pro­gra­ma ar­ba ko­das, tu­rin­tis tam tikrą pra­smę. Jį iš­šif­ra­vus išsp­ rend­žia­ma pro­ble­ma.

ja. Vie­nas gy­dy­to­jas, buvęs ma­no mo­ki­nys, Is­pa­ni­jo­je pui­kiai ver­ čia­si, pri­taikęs pa­keistą ma­no me­ todą. Kai norė­jau su­reng­ti mo­ky­ mus šio­je ša­ly­je, jis per ad­vo­katą at­siuntė man laišką, draud­žiantį or­ga­ni­zuo­ti šį ren­ginį. Su­ren­giau, ir nie­ko ne­įvy­ko. Pas­kui šiam sa­vo mo­ki­niui iškė­liau bylą, nes jis nu­ ko­pi­ja­vo ma­no dvejų metų mo­ky­ mo med­žiagą ir pri­statė kaip sa­vo.

Net pa­rengė knygą, tik vie­toj ma­ no var­do įrašė savąjį ir pre­kia­vo ja Pietų Ame­ri­ko­je.

– Koks jūsų iš­si­la­vi­ni­mas?

Kaip gimė jūsų me­to­das?

– Esu gy­dy­to­jas far­ma­ci­nin­kas, nors dalį vi­du­ri­nio moks­lo kur­ so pra­lei­dau, taip pat ne­si­mo­kiau uni­ver­si­te­te. Bend­ra­vau su daug žmo­nių, mo­kiau­si iš jų tar­pu­sa­ vio san­ty­kių. Bu­vau ge­ras klau­sy­ to­jas. Ei­da­vau į li­go­ni­nes, kalbė­ da­vau­si su žmonė­mis, nors jie ne vi­si norė­da­vo bend­rau­ti. Svar­ biau­sių da­lykų sa­vo dar­be iš­mo­ kau bend­rau­da­mas su žmonė­mis.

– Dėl ko­kių pro­blemų daž­niau­ siai krei­pia­si žmonės?

– Žmonės ne­tin­ka­mai nu­sta­ to sa­vo ta­pa­tybę. Jie jau­čia­si ne­ sup­ras­ti, tapę ag­re­si­jos au­ko­mis.

Nors vi­dinė ta­pa­tybė ne­prik­lau­so nuo san­ty­kių, bet yra žmo­nių, ku­ rie ne­ga­li priim­ti savęs, kol to ne­ pa­da­ro ki­ti.

– Jūs sakė­te, kad 90 pro­c. žmo­ gaus gy­ve­ni­mo nu­le­mia vai­ kystė. Va­di­na­si, no­rint, kad užaugęs žmo­gus būtų lai­min­ gas, pa­kan­ka pa­si­rūpin­ti nerū­ pes­tin­ga vai­kys­te?

– Toks žmo­gus turės ma­žiau pro­blemų. Lai­mingą vai­kystę ga­li­ma pa­ly­gin­ti su pa­si­ruo­ši­mu ke­lio­ nei, kai įpi­la­me de­galų, pa­sii­ma­ me rei­ka­lin­gus daik­tus ir iš­vyks­ ta­me. Ta­čiau kai ku­rie žmonės į gy­ve­ni­mo ke­lionę iš­si­ruo­šia tuš­ čiu ba­ga­žu. Užaugęs toks žmo­ gus, su­si­dūręs su pro­ble­ma, sun­ kiau ras išeitį.

Va­žiuo­jan­čiam „pil­na ba­ga­ži­ ne“, ku­rio­je yra pa­si­tikė­ji­mas sa­ vi­mi, sau­gu­mo jaus­mas ir pa­na­ šiai, bus leng­viau ras­ti išeitį.

Pa­neigė: val­gy­mas po 18 val. ne­tu­

ri nie­ko bend­ro su svo­rio didė­ji­mu.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– Koks bio­de­ko­da­vi­mo pra­na­ šu­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais psi­ cho­lo­gi­jos me­to­dais?

– Psi­cho­te­ra­pi­jo­je nau­do­ja­mas bio­de­ko­da­vi­mas pa­de­da la­biau

Pa­ly­gi­ni­mas: anot Ch.Fléche, kūnas yra kaip ma­žas vai­kas – jei tin­ka­mai juo rūpin­simės ir įsik­lau­sy­si­me

į jo po­rei­kius, iš­veng­si­me bėdų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

11

antradienis, lapkričio 13, 2012

sportas

Vir­šū­nė­lės eu­ro­pie­čių neiš­gir­do Tarp­tau­ti­nės krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos (FI­BA) va­do­vai už­ si­mer­kė prieš Lie­ tu­vos ir ki­tų ga­lin­ gų krep­ši­nio vals­ tybių pa­gei­da­vi­ mus ir įvyk­dė re­for­ mas, ku­rios jau va­ di­na­mos šios spor­to ša­kos bend­ruo­me­ nę skal­dan­čia re­vo­ liu­ci­ja.

ku­rio­je šį se­zo­ną žai­džia re­kor­diš­ kai daug – per 80 – už­sie­nie­čių. „Re­for­ma vyk­do­ma už­merk­to­ mis aki­mis. FI­BA pa­sam­dė fut­bo­ lo eks­per­tus, to­dėl ak­lai ko­pi­juo­ja­ mas fut­bo­lo mo­de­lis. Ne­ži­nau, ar toks ke­lias tu­ri per­spek­ty­vą“, – nu­ si­vy­li­mo ne­slė­pė M.Bal­čiū­nas. Žai­dė­jams – dau­giau poil­sio

Re­for­ma: pa­gal nau­ją FI­BA tvar­ką ke­lia­la­piai į olim­pi­nes žai­dy­nes bū­tų da­li­ja­mi ne Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Eu­ro­pa prieš­ta­ra­vo

Ma­lai­zi­jos sos­ti­nė­je Kua­la Lam­pū­re po­sė­džia­vu­si FI­BA cent­ri­nė val­dy­ ba nu­spren­dė, kad nuo 2017 m. Eu­ ro­pos ir ki­tų že­my­nų čem­pio­na­tai bus ren­gia­mi ne kas dve­jus, kaip iki šiol, ta­čiau kas ket­ve­rius me­tus, o pa­sau­lio pir­me­ny­bė­se rung­ty­niaus ne 24, bet 32 rink­ti­nės.

Pa­sau­lio čem­pio­na­tas, vai­kan­tis fut­bo­lo pa­vyz­džių, skam­biai per­ var­dy­tas į FI­BA pa­sau­lio tau­rės var­žy­bas, ku­rio­se bus da­li­ja­mi ir ke­lia­la­piai į olim­pi­nes žai­dy­nes.

Pran­cū­zo Yva­no Mai­ni­ni va­do­ vau­ja­mos FI­BA cent­ri­nė val­dy­ba ig­no­ra­vo ko­le­gų iš Eu­ro­pos po­zi­ ci­ją: šie­met ko­vą Stok­hol­me FI­BA Eu­ro­pos sky­riaus ta­ry­ba pa­reiš­kė,

kad pla­nai že­my­nų čem­pio­na­tus reng­ti kas ket­ve­rius me­tus prieš­ta­ rau­ja na­cio­na­li­nių fe­de­ra­ci­jų in­te­ re­sams, to­dėl pro­jek­tui ne­pri­ta­rė.

Paulius Jankūnas:

Kaip krep­ši­nin­kas ma­nau, kad vie­na lais­va va­sa­ra ne­bū­tų la­bai blo­gai.

Ma­no­ma, kad po „ma­lai­zie­tiš­ kos re­vo­liu­ci­jos“ san­ty­kiai tarp FI­ BA cent­ri­nės val­džios ir Eu­ro­pos sky­riaus dar la­biau paašt­rės.

Y.Mai­ni­ni įsi­ti­ki­ni­mu, nau­jas var­žy­bų tvar­ka­raš­tis ir for­ma­tas

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

na­cio­na­li­nių ko­man­dų ger­bė­jams leis kur kas daž­niau iš­vys­ti rung­ ty­niau­jan­čius sa­vo ša­lies krep­ši­ nin­kus. „Krep­ši­nis tu­ri plės­tis ir pro­gre­suo­ti, bū­ti­na su­kur­ti nau­ją, di­na­miš­ką sti­mu­lą jam aug­ti. Tai ga­li įvyk­ti tik ta­da, jei­gu kiek­vie­na rink­ti­nė žais sa­viems žiū­ro­vams“, – tei­gė pran­cū­zas.

Ko­pi­juo­ja fut­bo­lą

Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­ dau­gas Bal­čiū­nas tei­gė, kad per­ mai­nos var­žy­bų ka­len­do­riu­je yra rei­ka­lin­gos, ta­čiau kol kas sun­ku spręs­ti, ar FI­BA pa­vyks įgy­ven­din­ ti tai, kas su­ma­ny­ta. „Rei­kia sis­te­mą re­for­muo­ti, rei­ kia nau­jų var­žy­bų vyk­dy­mo idė­jų, kad pri­trauk­tu­me nau­jas rin­kas, žiū­ro­vus, te­le­vi­zi­jas. Prieš at­lie­kant

kar­di­na­lius pa­kei­ti­mus vis­kas tu­ri bū­ti nuo­dug­niai iš­nag­ri­nė­ta. FI­BA dek­la­ruo­ja, kad re­for­mą le­mia sie­ kis su­stip­rin­ti pa­sau­lio čem­pio­na­ to pres­ti­žą, su­teik­ti na­cio­na­li­nėms ko­man­doms ga­li­my­bę dau­giau rung­ty­nių žais­ti na­muo­se, įtrauk­ti dau­giau eki­pų į fi­na­li­nes var­žy­bas.

Tai skam­ba gra­žiai, bet šie pla­nai bus la­bai sun­kiai įgy­ven­di­na­mi“, – įsi­ti­ki­nęs M.Bal­čiū­nas.

Prieš nau­ją FI­BA var­žy­bų for­ma­tą pa­si­sa­kė Eu­ro­ly­ga ir Eu­ro­pos krep­ ši­nio ly­gų są­jun­ga (ULEB). „Ar bus įdo­mios var­žy­bos, ku­rio­ se rink­ti­nėms at­sto­vaus ant­ros su­ dė­tys, nes ne­bus NBA ir Eu­ro­ly­gos žai­dė­jų?“ – re­to­riš­kai klau­sė LKF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius.

Daug nu­si­vy­li­mo tarp eu­ro­pie­čių su­kė­lė fak­tas, kad nau­ja­sis tvar­ka­ raš­tis ne­bu­vo de­rin­tas su NBA ly­ga,

Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Lie­tu­vos krep­ ši­nio rink­ti­nės puo­lė­jas Pau­lius Jan­kū­nas FI­BA re­for­mas ver­ti­no at­sar­giai. Jis tei­gė, kad iš­sa­mes­nius api­bend­ri­ni­mus bus ga­li­ma da­ry­ti po to, kai si­tua­ci­ja bus iš­gry­nin­ta. „Ne­ga­li­ma ka­te­go­riš­kai teig­ti, kad tai – ge­ri ar blo­gi spren­di­mai.

Svar­biau­sia, kad var­žy­bų sis­te­ma bū­tų iš­to­bu­lin­ta iki smulk­me­nų ir ne­lik­tų nu­si­vy­lu­sių. Vis dėl­to kaip krep­ši­nin­kas ma­nau, kad vie­na lais­va va­sa­ra ne­bū­tų la­bai blo­gai.

Tai bū­tų pui­kus lai­kas iš­si­gy­dy­ti smul­kias trau­mas, pail­sė­ti ar pa­ to­bu­lin­ti kai ku­riuos žai­di­mo ele­ men­tus. Eu­ro­pos ir pa­sau­lio fut­ bo­lo čem­pio­na­tai vyks­ta kas dve­jus me­tus ir be­si­pik­ti­nan­čių­jų to­kia tvar­ka nė­ra“, – sa­kė P.Jan­kū­nas.

Jam pri­ta­rė ir Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ bei Ru­si­jos rink­ti­nės vie­nas ly­de­rių Vi­ta­li­jus Fri­dzo­nas: „Ge­ras spren­di­mas. Tai pa­dės su­ tau­py­ti ne­ma­žai jė­gų, nes po kiek­ vie­no klu­bų se­zo­no krep­ši­nin­kai vi­suo­met vyk­da­vo į rink­ti­nę. Kū­ nui tai – di­džiu­lis krū­vis, o su­grį­ žus iš rink­ti­nių be­veik vi­suo­met jau­čia­mas nuo­smu­kis. Be to, ne­ su jau­nas, man jau – 27-eri, ir ne man vie­nam no­ri­si pail­sė­ti“, – tei­ gė žai­dė­jas.

Ru­si­jos krep­ši­nio eks­per­to ir tre­ ne­rio Sta­nis­la­vo Je­rio­mi­no nuo­mo­ ne, FI­BA re­vo­liu­ci­ja nei­gia­mai pa­ veiks na­cio­na­li­nes rink­ti­nes, nes at­si­ras be­veik vie­nų me­tų spra­ga be ofi­cia­lių var­žy­bų. „Tai – ne krep­ši­ nio nau­dai“, – tei­gė 1982-ųjų pa­ sau­lio čem­pio­nas.

M.Po­po­vi­čių pribloškė pra­žan­ga už šyp­se­ną Ma­rius Bag­do­nas Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kų per­ ga­lin­ga vie­nuo­li­kos rung­ty­nių odi­ sė­ja nu­trū­ko Ry­go­je, ta­čiau Lie­tu­ vos čem­pio­nų ne­sėk­mę lė­mė ne vien žai­di­mo ko­ky­bė, bet ir prieš­ ta­rin­gi tei­sė­jų spren­di­mai.

Žal­gi­rie­čiai pra­lai­mė­jo VTB Vie­ nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos dvi­ko­vą VEF eki­pai 72:77.

Ant­ro­ji ma­čo da­lis ne vie­ną krep­ ši­nio spe­cia­lis­tą ver­tė stver­tis už gal­vos. Ma­čui va­do­va­vę če­kas Ro­ ber­tas Vyk­lic­kis, len­kas To­mac­zas Kud­lic­kis ir slo­vė­nas Zden­ko Zu­ ba­kas pa­lei­do rung­ty­nių va­džias iš sa­vo ran­kų ir ne­su­val­dė įsi­siū­ba­vu­ sių emo­ci­jų. „Komandos kapitonui Pauliui Jankūnui, broliams Lavrinovičiams ir kitiems mūsų krepšininkams tei­ sėjai akivaizdžiai neleido žaisti, o jiems vos prisilietus prie varžovų iš karto buvo fiksuojamos pražangos.

Stiprų smūgį patyrė Jeffas Foote‘as, tačiau beprarandančiam sąmo­ nę amerikiečiui neleido parkristi P.Jankūnas. Rygiečiai žaidė į žalgi­ riečius, o ne į kamuolį, tačiau arbi­

trai į tai nekreipė dėmesio. Sportas – vertybė, kai jis yra sąžiningas, bet šiose rungtynėse to nebuvo“, - po mačo sakė „Žalgirio“ klubo savi­ ninkas Vladimiras Romanovas.

Ypač ne­mėgs­ta­mas ar­bit­rų buvo Stam­bu­le fan­tas­tiš­kas Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes su­žai­dęs Mar­ko Po­po­ vi­čius. Kroa­ti­jos snai­pe­ris ne­su­ sit­var­dė, kai tei­sė­jai su­švil­pė abe­ jo­ti­ną pra­žan­gą, o to­kį ver­dik­tą pa­ly­dė­jęs šyp­se­na ne­tru­kus už­si­ dir­bo ir tech­ni­nę pra­žan­gą.

Rung­ty­nėms pa­sie­kus apo­gė­jų, VEF at­sto­vau­jan­tis Do­na­tas Za­ vac­kas du kar­tus šiurkš­čiai įsi­rė­žė į M.Po­po­vi­čių, ta­čiau ar­bit­rai tai­ syk­lių pa­žei­di­mų ne­fik­sa­vo. Į akis kri­to ir ga­na ne­to­ly­gus tai­syk­lių trak­ta­vi­mas abie­jų eki­pų krep­ši­ nin­kams ko­vo­jant dėl ka­muo­lio. „Tai bu­vo la­bai sun­kios rung­ty­ nės, ku­rias, de­ja, pra­lai­mė­jo­me.

Ga­lė­tu­me ras­ti ne­ma­žai prie­žas­ čių, ko­dėl taip nu­ti­ko, ta­čiau ne­ ke­ti­nu skųs­tis. Pri­va­lė­jo­me žais­ ti ge­riau ir tik­rai ga­lė­jo­me lai­mė­ti.

Krep­ši­nis tuo ir yra ža­vus žai­di­ mas, kad čia nie­ka­da ne­si tik­ras dėl per­ga­lės“, – va­kar sa­kė M.Po­ po­vi­čius.

– Mar­ko, ar la­bai sun­ku bu­ vo rung­ty­niau­ti vos po vie­nos die­nos per­trau­kos? – pa­klau­sė­ me „Žal­gi­rio“ snai­pe­rio.

– Ne­leng­va. Mū­sų var­žy­bų tvar­ ka­raš­tis pa­sta­ruo­ju me­tu įtemp­tas, ta­čiau to ne­pa­kei­si­me. Pri­va­lo­me su­si­tai­ky­ti su vi­sais sun­ku­mais ir žiū­rė­ti tik į prie­kį. Pag­rin­di­nė pra­ lai­mė­ji­mo prie­žas­tis, ko ge­ro, bu­vo ne poil­sio sto­ka. Tie­siog pri­va­lė­jo­ me ge­riau kont­ro­liuo­ti rung­ty­nes.

Kai tre­čia­ja­me kė­li­ny­je pir­ma­vo­ me de­vy­niais taš­kais, tru­pu­tį at­si­ pa­lai­da­vo­me ir pa­gal­vo­jo­me, kad dar­bas jau nu­veik­tas. Už tai bu­vo­ me nu­baus­ti.

– At­ro­dė, kad bu­vai la­bai nu­ste­ bęs dėl tech­ni­nės pra­žan­gos...

– Iš tie­sų tai vie­na keis­čiau­sių tech­ ni­nių pra­žan­gų, ku­rią esu ga­vęs per sa­vo kar­je­rą. Man ji ne­ti­kė­ta, ta­ čiau pri­si­pa­žįs­tu, kad pa­si­tei­si­ni­ mo ne­ga­li bū­ti. Bu­vau nu­baus­tas, va­di­na­si, bu­vo ma­no klai­da. Man teisėjo spren­di­mas ne­pa­ti­ko, ta­ čiau toks jau yra krep­ši­nis.

– Kaip ap­skri­tai ver­ti­ni ar­bit­rų dar­bą per šį ma­čą?

Karys: M.Po­po­vi­čius per kiekvienas „Žalgirio“ rungtynes kaunasi kaip už

tėvynę.

– Ne­no­rė­čiau kal­bė­ti apie tei­sė­jų spren­di­mus, nors kai ku­rie iš jų bu­ vo įdo­mūs. Rung­ty­nės bai­gė­si, mes pra­lai­mė­jo­me, tad VEF šį kar­tą bu­ vo ge­res­nė ko­man­da.

– Šie­met žai­džia­te tri­jo­se ly­go­ se. Ne­ma­žai šur­mu­lio dėl tei­ sė­ja­vi­mo ki­lo po jū­sų at­sa­ko­ mo­sios dvi­ko­vos Su­per­tau­rės ma­če su Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ tu“, da­bar – po dvi­ko­vos Lat­vi­ jos sos­ti­nė­je. Ar tai reiš­kia, kad

Jono Ivaškevičiaus nuo­tr.

Eu­ro­ly­gos ar­bit­rų dar­bas nuo tų, ku­rie dir­ba VTB Vie­nin­go­je ly­go­je ir Lie­tu­vo­je, ski­ria­si kaip die­na ir nak­tis?

– Ski­ria­si. Eu­ro­ly­go­je žai­džia stip­ riau­sios že­my­no ko­man­dos, tad ir tei­sė­jau­ti turi ge­riau­si arbitrai.

Ma­no ma­ny­mu, taip ir yra. To­kių in­ci­den­tų per Eu­ro­ly­gos ma­čus pa­ si­tai­ko daug ma­žiau. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si, kad vi­sur ar­bit­rai va­do­ vau­tų­si pa­na­šiais kri­te­ri­jais. Taip, de­ja, nė­ra.

12

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

pasaulis Gins tur­kus

Ža­da ty­rimą

By­la agentū­roms?

NA­TO gins narę Tur­kiją, ku­ ri smogė Si­ri­jai, kai bu­vo ap­ šau­dy­ta mi­nos­vaid­žiais. Tai pra­nešė Al­jan­so ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fog­has Ras­mus­se­nas. Tur­ki­ja anks­ čiau pa­reiškė ve­dan­ti de­ry­bas su NA­TO dėl ga­li­mybės dis­lo­ kuo­ti jos te­ri­to­ri­jo­je „žemė– oras“ ti­po ra­ke­tas „Pat­riot“.

Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­ lard pa­žadė­jo na­cio­na­linį ty­ rimą dėl reak­ci­jos į ly­tinį vai­ kų iš­nau­do­jimą po ku­nigų pe­ do­filų skan­dalų. Ty­ri­mas pra­ dėtas po to, kai vie­nas po­li­ci­ nin­kas pa­reiškė, kad Ka­ta­likų baž­ny­čia Han­ter Va­ly­je, Nau­ja­ ja­me Pietų Vel­se, su­nai­ki­no įro­ dy­mus ir užg­niaužė ty­ri­mus.

Vie­nas Ita­li­jos pro­ku­ro­ras iškė­ lė kal­ti­ni­mus rei­tingų agentū­ roms „Stan­dard & Poor’s“ ir „Fitch“, ku­rios pa­blo­gi­no ša­ lies gebė­ji­mo grąžin­ti sko­las įver­ti­nimą ir taip pa­kurstė sko­ lų krizę. Kad būtų iš­kel­ta by­la, kal­ti­ni­mus dar tu­ri pa­tvir­tin­ ti teisė­jas, o šis pro­ce­sas ga­li užt­ruk­ti ke­lis mėne­sius.

Berlynas ir Maskva: ar drau­gystė tvir­ta?

Kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel ruo­šian­tis į Mas­ kvą, Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras pa­reiškė, kad ji ne­pa­mirštų Ru­si­jos va­do­ vams pri­min­ti, kas yra de­mok­ra­ti­ja.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ver­ty­bių

Ži­no­ma, vi­zi­tas var­gu ar skir­tas, kaip norėtų Gui­do Wes­ter­wel­le, Ru­si­jai pri­min­ti, kaip reikėtų gerb­ ti žmo­gaus tei­ses.

Vo­kie­ti­jai Ru­si­ja – vie­na svar­ biau­sių eko­no­mi­nių par­tne­rių. Ru­ si­ja yra did­žiau­sia Vo­kie­ti­jos eks­ por­to rin­ka, taip pat svar­biau­sia ener­gi­jos iš­tek­lių tiekė­ja: Vo­kie­ti­ja iš Ru­si­jos gau­na apie 40 pro­c. su­ naudo­jamų dujų ir 30 pro­c. naf­tos.

Vis dėlto Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas per­spėjo Krem­lių, jog „Ber­ly­nas ati­džiai ste­ bės Mask­vos veiks­mus dėl žmo­gaus tei­sių ir spau­dos laisvės“. Sa­vo per­ spėjimą Ru­si­jai mi­nist­ras pa­skelbė ko­men­ta­re dien­raš­ty­je „Frank­fur­ ter All­ge­mei­ne Zei­tung“.

Nors G.Wes­ter­wel­le pri­pa­ži­no, kad Ber­ly­no ir Mask­vos dia­lo­gas – kri­tiš­kai svar­bus abiem ša­lims, jis pri­dūrė, jog „par­tne­rystė ne­reiš­kia kri­ti­kos at­si­sa­ky­mo“. „La­bai ati­džiai stebė­si­me, kaip Ru­si­ja plėto­sis ar­ti­miau­siais mėne­ siais ir me­tais“, – kalbė­jo Vo­kie­ti­ jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas.

Tie­sa, čia pat pri­dūrė: „Nors yra nuo­mo­nių skir­tumų, bend­ra­vi­mo

su Mask­va li­ni­jos nie­ka­da ne­bu­vo nu­trauk­tos.“ Tar­pu­sa­vio ne­su­si­kalbė­ji­mas

Vo­kie­ti­jos kri­ti­ka Ru­si­jai suak­tyvė­jo po to, kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­si­ dūrė su pro­tes­tais prie­š jo val­dymą, o tei­sių gy­ni­mo grupės kal­ti­na jo ad­mi­nist­ra­ciją griež­to­mis prie­ monė­mis prie­š ki­to­kią nuo­monę.

Ber­ly­nas ir Mask­va ne­ran­da bend­ros kal­bos ir dėl Si­ri­jos, taip pat ne­se­niai įtam­pa tarp abiejų ša­lių išau­go dėl Vo­kie­ti­jos vy­riau­ sybės koor­di­na­to­riaus san­ty­kiams su Ru­si­ja And­rea­so Schoc­ken­hof­fo ko­men­tarų apie de­mok­ra­ti­jos pa­ dėtį Ru­si­jo­je. Šios šalies Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja at­si­sakė pri­pa­ žin­ti šį pa­reigūną koor­di­na­to­riu­mi ir ap­kal­ti­no jį šmeiž­tu.

Aš išdrįs kri­ti­kuo­ti?

Kie­tes­niu to­nu kalbė­tis su V.Pu­ti­ nu A.Mer­kel pa­ra­gi­no ir kai ku­rie Vo­kie­ti­jos įsta­tymų leidė­jai, pri­ klau­san­tys kanc­lerės va­do­vau­ja­ mai koa­li­ci­jai.

Jie pa­brėžė, kad iš Ru­si­jos ti­ki­si dau­giau pa­gar­bos de­mok­ra­ti­jai ir įsta­tymų vir­še­ny­bei.

Nors yra nuo­mo­nių skir­tumų, bend­ra­ vi­mo su Mask­va li­ni­jos nie­ ka­da ne­ bu­vo nu­ trauk­tos.

Di­le­ma: paer­zin­ti V.Pu­tiną dėl de­mok­ra­ti­jos pa­dėties Ru­si­jo­je ar ne – toks klau­si­mas, re­

gis, ne­duo­da ra­mybės A.Mer­kel.

„Mes tu­ri­me pa­lai­ky­ti pra­gma­ tiš­kus san­ty­kius. Ma­no­me, kad Ru­si­ja ei­na tei­sin­gu ke­liu, ta­čiau to­kio­se sri­ty­se, kaip žmo­gaus tei­ sės ir tei­sin­gu­mas, mes turė­tu­me pa­brėžti, jog ma­to­me trūkumų“, – sakė Kar­las Geor­gas Well­man­

„Reu­ters“ nuo­tr.

nas, A.Mer­kel Krikš­čio­nių de­ mok­ratų par­ti­jos na­rys. A.Mer­kel san­ty­kiai su V.Pu­ti­nu nie­kuo­met ne­pa­si­žymė­jo abi­pu­siu pa­si­tikė­ ji­mu, ypač pa­ly­gin­ti su pirm­ta­ku Ger­har­du Schröde­riu, ku­ris pa­laikė itin glaud­žius san­ty­kius su Ru­si­ja.

Skan­da­las tam­pa vis pai­nes­nis Aiškė­ja vis dau­giau de­ta­lių apie ge­ne­ro­lo Da­vi­do Pet­raeu­so meilės ro­maną.

37 metų Jill Kel­ley, pa­žįstan­ti D.Pet­raeusą, jo žmoną Hol­ly ir jų­ dviejų šeimą, bu­vo ta mo­te­ris, ku­ riai, kaip spėja­ma, gra­si­no ge­ne­ro­ lo mei­lužė P.Broad­well.

Flo­ri­do­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris kreipė­si į vieną sa­vo pa­žįstamą iš Fe­de­ra­li­nių ty­rimų biu­ro (FTB) ta­ da, kai ta­da dar ne­nus­ta­ty­ta mo­ te­ris jai pa­siuntė gau­sybę gra­si­ namųjų ži­nu­čių, ku­rio­se ra­gi­no ne­siar­tin­ti prie D.Pet­raeu­so.

P.Broad­well rašė: „Aš ži­nau, ką tu da­rai. At­si­ka­bink nuo jo, lai­ ky­kis ato­kiai nuo ma­no vy­ru­ko.“ Net­ru­kus FTB nu­statė, kas yra P.Broad­well ir ko­kie ry­šiai ją sie­ ja su Cent­rinės žval­gy­bos va­dy­bos (CŽV) va­do­vu.

Klau­si­mas: ar P.Broad­well (nuotr.)­ Ar tik­rai mo­te­ris rašė gra­si­na­ pa­vydė­jo D.Pet­raeu­so, todėl gra­ muo­sius laiš­kus? Kai ku­rie ži­niask­ si­no ge­ne­ro­lo šei­mos drau­gei lai­dos lei­di­niai spėjo, kad P.Broad­ J.Kel­ley? „Reu­ters“ nuo­tr. well pa­vydė­jo J.Kel­ley. Ki­ti net

kėlė ver­siją, kad į ge­ne­ro­lo mei­lužės pa­štą galė­jo įsi­lauž­ti pro­gra­mi­ šiai, ku­rie nau­do­jo­si jo ry­šiais su ge­ne­ro­lu.

Ge­ne­ro­lo šeimą pa­žįstan­tys as­ me­nys JAV ži­niask­lai­dai sakė, kad tarp J.Kel­ley ir D.Pet­raeu­so ro­ma­no ne­bu­vo. Kodėl tuo­met P.Broad­well pa­vydė­jo? Pa­sak vie­no šal­ti­nio, ge­ne­ro­lo mei­lužė bu­vo įsi­ti­ki­nu­ si, kad tarp jos, ge­ne­ro­lo ir J.Kel­ ley yra meilės tri­kam­pis.

Tie­sa, ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad įta­rimų teisė­sau­gai kėlė ne tik ašt­rus mo­terų su­si­ra­šinė­ji­mas. D.Pet­raeu­ so pa­tarė­jams ne sykį ki­lo įta­rimų, kaip P.Broad­well as­me­ni­nia­me feis­ bu­ko pro­fi­ly­je at­si­ra­do ne­vie­ši­na­ma in­for­ma­ci­ja apie karą Af­ga­nis­ta­ ne. P.Broad­well skelbė ži­nu­tes apie daž­nas ke­lio­nes į Af­ga­nis­taną, taip pat jos pro­fi­ly­je at­si­ra­do fo­tog­ra­fi­ ja, ku­rio­je ma­ty­ti, kaip gar­si Ho­li­ vu­do ak­torė An­ge­li­na Jo­lie su­si­tin­ ka su D.Pet­raeu­su CŽV va­da­vietė­je, nors jo­je teisę fo­tog­ra­fuo­ti tu­ri tik agentū­ros fo­tog­ra­fai.

Kai bu­vo iš­siaiš­kin­ta, kad su P.Broad­well ar­ti­mus ry­šius pa­ lai­ko pa­ts CŽV va­do­vas, FTB iš­ sik­vietė D.Pet­raeusą pa­siaiš­kin­ti.

Jam ne­bu­vo siū­lo­ma pa­si­trauk­ ti iš pa­reigų, nes ne­nus­ta­ty­ta, kad jis pa­darė kri­mi­na­linį nu­si­kal­timą.

Ta­čiau FTB ne­ži­no­jo, kaip elg­tis to­liau.

Ga­liau­siai apie skan­dalą bu­vo in­for­muo­tas Na­cio­na­linės žval­gy­ bos di­rek­to­rius Ja­me­sas Clap­pe­ ris ir jam bu­vo pri­sta­ty­ta su­rink­ta med­žia­ga apie ga­limą CŽV va­do­vo ro­maną ir te­ki­namą in­for­ma­ciją.

J.Clap­pe­ris pa­si­kalbė­jo su D.Pet­ raeu­su ir pa­tarė jam pa­si­trauk­ti.

Tie­sa, jis pri­dūrė, kad ne­ma­to rei­ka­lo at­lik­ti vi­dinį CŽV ty­rimą, ir pa­brėžė, jog „at­ve­jis – as­me­ niš­kas, ne­su­sijęs su žval­gy­ba“. Po die­nos apie skan­dalą bu­vo in­for­ muo­tas JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir jis penk­ta­dienį pa­tvir­ti­ no pa­ties D.Pet­raeu­so pra­šymą pa­ lik­ti CŽV va­do­vo po­stą. „Dai­ly Mail“, BBC inf.

Vis dėlto eko­no­mi­niai, o ypač ener­ ge­ti­niai Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos ry­šiai var­gu ar leis A.Mer­kel spaus­ti Krem­ liaus šei­mi­nin­kus, nors toks žings­ nis būtų pa­lan­kiai su­tik­tas Vo­kie­ti­ jo­je, kur ki­tais me­tais vyks rin­ki­mai. „Reu­ters“, BNS inf.

Skan­da­lo chro­no­lo­gi­ja 2012 m. va­sa­ra: J.Kel­ley in­for­ma­

vo vieną pa­žįstamą FTB, kad ga­vo ke­lis gra­si­na­muo­sius laiš­kus.

2012 m. va­sa­ros pa­bai­ga: FTB nu­

statė, kad elekt­ro­ni­nius laiš­kus ra­ šė P.Broad­well, ku­ri pa­laikė ry­šius su ge­ne­ro­lu D.Pet­raeu­su.

Spa­l io 21 d.: FTB iš­s ik­v ietė

P.Broad­well į ap­klausą.

Spa­lio 22–29 d.: FTB ap­klausė ge­

ne­rolą.

Lapk­ri­čio 6 d.: apie skan­dalą bu­

vo in­for­muo­tas Na­cio­na­linės žval­ gy­bos di­rek­to­rius J.Clap­pe­ris. Jis apie ry­šius su P.Broad­well kalbė­jo­ si su D.Pet­raeu­su.

Lapk­ri­čio 7 d.: J.Clap­pe­ris in­for­

ma­vo apie skan­dalą B.Obamą.

Lapk­ri­čio 8 d.: B.Oba­ma su­si­ti­ko

su D.Pet­raeu­su.

Lapk­ri­čio 9 d.: B.Oba­ma pri­ėmė

CŽV va­do­vo at­si­sta­ty­di­nimą.

13

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

menas ir pramogos

Fil­mai, pa­keitę pa­čius jų kūrėjus Ši fes­ti­va­lio „Sca­no­ ra­ma“ sa­vaitė va­kar pra­si­dėjo net ke­tu­ rio­mis lie­tu­viškų pil­no met­ro filmų prem­je­ro­mis. Re­ži­ sie­riai va­kar rytą su­ reng­to­je kon­fe­ren­ ci­jo­je su­ti­ko pa­pa­sa­ ko­ti, kiek fil­mai pra­ si­skverbė į pa­čių kūrėjų gy­ve­ni­mus.

yra skaud­žiau­sias. Man, kaip do­ ku­men­ti­nio fil­mo at­sto­vei, įdo­mu, ką reiš­kia fil­muo­ti kitą žmogų, ko­kią ga­lią tai tu­ri. Bet įdo­miau­sia bu­vo su­sto­ti ties klau­si­mu, kodėl jie ne­no­ri fil­muo­tis“, – pa­sa­ko­jo re­ži­sierė. Žais­lai, griau­nan­tys sis­temą

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Nu­si­kaltė­lis ar rūpes­tin­gas tėvas?

Lie­tu­vių do­ku­men­ti­nių filmų sa­ vaitę va­kar pir­ma­sis pra­dėjo re­ži­ sie­riaus Ma­ra­to Sarg­sya­no fil­mas „Tėvas“ apie Šiau­lių kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio le­gendą, da­bar 11 vaikų tė­ vą Vidą An­to­novą. Tai – žmo­gaus, ku­ris per gy­ve­nimą yra pa­vogęs mi­li­joną rub­lių iš įvai­rių vals­tybės įstaigų bei 20 gy­ve­ni­mo metų pra­ lei­do 15-oje skir­tingų kalė­jimų, is­ to­ri­ja. Bet fil­mas – ne apie nu­si­ kaltėlį, o apie tėvą An­to­novą, ku­ris, pa­sak M.Sarg­sya­no, ne­pai­sant pa­ gar­bos mo­ti­nai, yra nea­be­jo­ti­nai cent­rinė šei­mos figū­ra. „Tai se­nas, pro­fe­sio­na­lus, la­bai ta­len­tin­gas me­la­gis, tu­rin­tis kri­ mi­na­linę praeitį. Prad­žio­je ma­niau, kad tai – ei­li­nis ban­ditė­lis. Esu net jį iš to­lo matęs vaikš­tantį Šiau­liuo­ se. Bet stai­ga jis su­ku­ria šeimą ir su­ si­lau­kia daug vaikų. Sukrėtė tai, kad se­natvė­je jis nu­sprendė su­si­kur­ti sa­vo­tišką skydą, jis ne­no­ri pa­sen­ti, no­ri būti stip­rus, jau­nas, kaip ka­ dai­se“, – pa­sa­ko­jo M.Sarg­sya­nas.

Ne­su­vai­din­ta kas­die­nybė

Net dve­jus me­tus su per­trau­ko­ mis fil­muo­tas pir­ma­sis M.Sarg­ sya­no do­ku­men­ti­nis fil­mas, anot jo pa­ties, pra­si­dėjo tuo­met, kai jį įsi­leis­ti į sa­vo na­mus su­ti­ko fil­mo he­ro­jus. Esą Ma­ra­tas ne­bandė jam įtik­ti, tie­siog pa­teikė pa­si­ūlymą ir V.An­to­no­vas ne­dve­jojęs su­ti­ko. „Jis pa­sakė: ateik ir da­ryk ką no­ ri. Did­žiu­lis pliu­sas fil­muo­jant bu­

Ma­ta­mor­fozė: M.Sarg­sya­no fil­mo „Tėvas“ he­ro­jus V.An­to­no­vas – buvęs nu­si­kaltė­lis, virtęs rūpes­tin­gu dau­

gia­vai­kiu tėvu, – įsi­lei­do re­ži­sie­rių į sa­vo na­mus.

Kad­ras iš fil­mo „Tėvas“

– apie 4,5 tūkst. ki­lo­metrų pi­lig­ ri­minę ke­lionę pėsčio­mis nuo Vil­ niaus iki Sant­ja­go de Kom­pos­te­los mies­to nu­si­lenk­ti šv. Jokū­bo pa­lai­ kams, tru­ku­sią pusę metų. Jos, kaip ir pa­ties fil­mo „Sap­nuo­ju, kad ei­ nu“ au­to­rius – Jokū­bas Vi­lius Tū­ ras. Fil­mas ką tik grįžo iš prem­je­ros Vo­kie­ti­jos Kot­bu­so tarp­tau­ti­nia­me ki­no fes­ti­va­ly­je.

„Ši ke­lionė, did­žiau­sia iš tri­ jų, bu­vo su­si­tai­ky­mas su praei­ti­ mi, har­mo­ni­jos paieš­kos. Sun­ku bu­vo daž­nai: žiemą – nes sli­du, at­ši­lus – nes šla­pia. Ke­lis kar­tus au­to­mo­bi­liai už­ka­bi­no ei­nant ke­ liu. Ge­ro­kai pa­si­klydęs Prancū­zi­ jos kalnų slėny­je ma­niau, kad jau teks kris­ti po med­žiu. Be to, ne­ ži­no­jau, kad Len­ki­jo­je ku­ni­gai vi­ są sausį vyks­ta kalė­do­ti, su­si­ras­ti nak­vynę bu­vo itin sun­ku. Atei­ni į baž­ny­čią, o čia zak­ris­ti­jo­nas sa­ ko: ku­ni­go nėra. Bus gal po dviejų dienų“, – pa­klaus­tas, su ko­kiais iššū­kiais te­ko su­si­dur­ti, pa­sa­ko­ jo V.J.Tū­ras.

vo vi­di­niai san­ty­kiai, pri­me­nan­tys gam­to­je vyks­tan­čius pro­ce­sus, net kai ku­rių gyvūnų el­gesį: jo šei­mo­je yra griež­tos tai­syklės, sklan­do to­ kia lau­kinė dva­sia. Nuo pat pra­džių ieš­ko­jo­me čia al­ko­ho­lio, ta­čiau nu­ ste­bo­me, kad nėra nei jo, nei rūkalų.

Prad­žio­je fil­muo­jant bu­vo vai­dy­bos, bet kuo to­liau, tuo aiš­kiau su­pra­to­ me, kad tos tai­syklės ne­su­vai­din­tos, jos tik­ros. Mums at­si­vėrė iki tol už­ ra­kin­tos bu­vu­sios du­rys, vai­kai pra­ dėjo ne­be­sup­ras­ti, kad yra fil­muo­ ja­mi. Įdo­miau­sia, kad vieną mi­nutę jie ga­li lai­dy­ti keiks­ma­žod­žius, su­ si­muš­ti, kitą mi­nutę sėda prie kny­ gos, pa­sa­ko­ja apie graikų die­vus, apie ast­ra­li­nius da­ly­kus. Tai, ro­dos, ne­su­de­ri­na­ma, bet taip yra. Ku­riant filmą tar­si med­žioklės pa­sa­lo­je bu­ vo įdo­miau­sia lauk­ti tų mo­mentų“, – įdo­miau­sias kūry­bos pro­ce­so aki­ mir­kas api­būdi­no M.Sarg­sya­nas.

Jis juo­ka­vo, kad lau­kia aud­rin­gos V.An­to­no­vo bei jo šei­mos reak­ci­jos po Vil­niu­je vyk­sian­čios prem­je­ros: „Bet filmą kūriau ne jam. Nea­be­ jo­ju, kad bus mo­mentų, ku­rie jam ne­pa­tiks. Tad grei­čiau­siai lau­kia at­ski­ras po­kal­bis.“ Ke­lionė to­lyn ir į sa­ve

Ki­tas uni­ka­lus fil­mas, „Sca­no­ ra­mos“ pro­gra­mo­je pa­si­ro­dy­ sian­tis šian­dien, lapk­ri­čio 13-ąją,

Pa­tir­tis: re­ži­sierė L.Lu­žytė tvir­ti­no, kad kur­da­ma filmą „Ig­ruš­ki“ Bal­ta­

ru­si­jo­je ji bu­vo pri­vers­ta pa­klus­ti vie­tos tai­syklėms ir pa­ti gy­ven­ti sa­vo per­so­nažų gy­ve­nimą.

Kad­ras iš fil­mo „Ig­ruš­ki“

Li­na Lu­žytė:

Bu­vo sun­ku at­ras­ti per­so­na­žus, nes vos pa­klau­sus, ar siu­va­te žais­lus, žmonės bėgo. Juos už tai so­di­na į kalė­ji­mus. „Fil­m o idė­ja kris­ta­l i­za­vo­s i 2007-ai­siais, kai po di­din­gos dep­ re­si­jos su­ra­dau sa­vy­je jėgų leis­tis į pirmąją, trum­pes­niąją, 800 km, ke­lionę nuo Prancū­zi­jos sie­nos iki Sant­ja­go de Kom­pos­te­los, nors turė­jau bėdų dėl sąna­rių ir gy­dy­ to­jas d­raudė ke­liau­ti. Po ke­lionės ma­ne su­si­ra­do da­bar­tinė žmo­na, ku­rios tuo me­tu ne­pa­ži­no­jau. Ji pa­prašė, kad ją lydė­čiau į pi­lig­ri­ minę ke­lionę nuo Leo­no iki At­lan­ to van­de­ny­no. Su­si­ti­ko­me, su­si­pa­ ži­no­me. Vėliau, po ilgų tre­ni­ruo­čių Vil­niu­je, per dvi sa­vai­tes įveikė­me ke­lią. Ne­bu­vau įsi­ti­kinęs, kad įma­ no­ma Sant­jagą pa­siek­ti iš Lie­tu­vos, nuo sa­vo namų, juo­lab su fil­ma­vi­ mo ka­me­ra, bet ma­ne įkvėpė gy­ dy­to­jas Al­fon­sas Mo­tu­zas, ku­ris pa­sakė: esi re­ži­sie­rius ir nie­kas to ne­pa­da­rys ge­riau. Jam esu dėkin­ gas“, – apie sa­vo fil­mo gi­mimą pa­ sa­ko­jo re­ži­sie­rius.

Kaip įvar­di­jo V.J.Tū­ras, jo fil­ mas – tai „au­to­port­re­tas ke­lio fil­ mo rėmuo­se“. Esą bet ku­ri ke­lionė žmogų pa­kei­čia, už­duo­da jam klau­ simų ar į juos at­sa­ko.

Dirb­ti­nis emig­rantų kalė­ji­mas

Fil­mo „Ant­ra klasė“ kūrėjos Mar­ tos Dau­liūtės pa­tir­tys ku­riant filmą taip pat su­si­ju­sios su as­me­ni­niais iš­gy­ve­ni­mais. Ji pa­ti 10 metų gy­ ve­na Šve­di­jo­je, o jos fil­mo ob­jek­tas – de­ry­bos dėl po­kal­bio su čia dir­ ban­čiais emig­ran­tais, pe­rau­gan­čios į pa­tį po­kalbį, ban­dymą paaiš­kin­ ti, iš kur ky­la baimė kalbė­ti apie emig­ra­ciją, kaip jau­čia­si Lie­tu­vos emig­ran­tas. „Čia pusė Lie­tu­vos dir­ba. Kam aš pa­sa­ko­siu? Lie­tu­viams? Jie pa­ tys vi­si tą pa­tį šūdą ka­bi­na“, – ne­ cenzū­ruo­ta­me pa­šne­ke­sy­je pra­by­ la vie­nas fil­mo he­rojų.

M.Dau­liūtė, filmą pri­sta­čiu­ si kar­tu su pro­diu­se­re Eli­sa­beth Mar­ja­no­vic-Cron­vall, sakė nu­ste­ bu­si, kai iš tiesų iš did­žiu­lio būrio emig­rantų nie­kas ne­su­ti­ko at­vi­rai kalbė­ti, ro­dy­ti veidų. „Įdo­m u bu­vo ana­l i­z uo­t i, ką reiš­kia ne­no­ras fil­muo­tis. Mūsų am­bi­ci­ja bu­vo su­kur­ti tam tikrą lai­ko do­ku­mentą, bu­vo įdo­mu, ką reiš­kia tas emig­rantų įta­ru­mas, spon­ta­n iš­ka reak­c i­ja, kad mes juos lai­ko­me idio­tais. Net kai ku­ rie ma­no drau­gai klausė – tur­ būt bu­vo juo­kin­ga kalbė­tis su tais „ge­ziu­kais“. Ant­ros klasės komp­ lek­sas, ma­no nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je

Pas­ku­ti­nio­ji lie­tu­viš­ka pil­na­met­ ra­žio fil­mo prem­je­ra – Li­nos Lu­ žytės fil­mas „Ig­ruš­ki“. Ne, tai nė­ ra užuo­mi­na apie vi­so­je Eu­ro­po­je nuaidė­ju­sią va­di­namąją pliu­ši­nių meš­kiukų ak­ciją. Re­ži­sie­rei ku­ riant filmą apie pre­kybą minkš­tais žais­lais ma­žo Bal­ta­ru­si­jos mies­ te­lio Žlo­bi­no pe­ro­ne vie­nas did­ žiau­sių iššū­kių bu­vo tai, kad nei ji, nei re­ži­sie­rius pra­džio­je ne­kalbė­jo ru­siš­kai. „Trum­pai ta­riant, tai fil­mas ne apie re­ž imą, apie Bal­ta­r u­s i­jos žmo­nes. Prieš kur­da­ma filmą ži­ no­jau tik tiek, kad ten val­do Lu­ka­ šen­ka, kad sun­ku gy­ven­ti, griež­ tas re­ži­mas. Ir tik ten nu­va­žia­vu­si pa­ma­čiau, kad ten gy­ve­na žmo­ nės, kad jie sten­gia­si būti lai­min­gi, dai­nuo­ja, pyks­ta­si, bet apie juos pa­sau­lis la­bai ma­žai ži­no. Vie­ nin­te­lis jų pa­jamų šal­ti­nis po So­ vietų Sąjun­gos griū­ties bu­vo siū­ti žais­lus. Mėnesį iki mums at­vyks­ tant bu­vo užd­raus­ta jais pre­kiau­ ti trau­ki­nių sto­ty­je, ta­čiau neužd­raus­ta to da­ry­ti iš­kart už jos. Bu­ vo ne­įti­ki­mai sun­ku at­ras­ti per­so­ na­žus, nes vos pa­klau­sus, ar siu­va­ te žais­lus, žmonės bėgo, slapstė­si, tik pa­skui su­ži­no­jo­me, kad juos už tai so­di­na į kalė­ji­mus. Jau po sa­ vaitės įvy­ko per­si­lau­ži­mas – pra­ dėjau kalbė­ti ru­siš­kai. Bet tik pra­ dėjus su vie­ti­niais gy­ven­ti, so­din­ti dar­žo­ves, lais­ty­ti dar­žus, siū­ti tuos pa­čius žais­lus, bėgti nuo po­ li­ci­jos, jie pra­dėjo mu­mis pa­si­tikė­ ti“, – pa­sa­ko­jo re­ži­sierė.

Prad­žio­je, kai L.Lu­žytę bei ope­ ra­to­rių su­stab­dy­da­vo po­li­ci­ja, kū­ rėjai kalbė­jo apie tei­ses, kad jie – iš Lie­tu­vos, ta­čiau esą tik vėliau su­ pra­to, kad bend­rau­jant su po­li­ci­ ja rei­kia va­do­vau­tis jų pa­čių prin­ ci­pais. „Jie draudė fil­muo­ti, mes fil­ma­ vo­me, jie bend­ra­vo be jo­kios pa­gar­ bos, mes taip pat. Sun­ku bu­vo kas­ kart, anks­tyvą rytą vos per­žen­gus slenkstį tap­da­vo­me prie­šais: vald­žiai – dėl to, kad ku­ria­me „pro­ pa­gan­dinį filmą Va­ka­rams, žmo­ nėms – kad at­vedė­me juos į ne­ži­ no­mybę“, – sakė fil­mo „Ig­ruš­ki“ kūrėja.

KAS? V.J.Tūro fil­mas „Sap­nuo­ju, kad ei­nu“.

KUR? „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­g y­je“, Sa­va­no­rių pr. 7.

KA­DA? Šian­dien 19 val.

KIEK? 15 litų.

KAS? M.Dau­liūtės fil­mas „Ant­ra klasė“.

KUR? „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­g y­je“, Sa­va­no­rių pr. 7.

KA­DA? Lapk­ri­čio 16 d. 15 val., lapk­ri­čio 20 d. 15 val.

KIEK? 15 litų.

KAS? L.Lu­žytės fil­mas „Ig­ruš­ki“.

KUR? „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­g y­je“, Sa­va­no­rių pr. 7.

KA­DA? Lapk­ri­čio 17 d. 17 val.

KIEK? 15 litų.

14

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Keis­tuo­lių teat­re, Laisvės pr. 60.

KA­DA? Šian­dien, ry­toj 19 val. KIEK? 25–45 li­tai.

KUR? Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je, Ar­se­na­lo g. 3A. KA­DA? Iki 2013 m. spa­lio 31 d. KIEK? 6 li­tai.

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Ry­toj, 19 val. KIEK? 28–48 li­tai.

Brėme­no mu­zi­kan­tai

Se­ce­si­jos ma­da

Akor­deo­no fes­ti­va­lis

Grupė „Pas­ku­ti­niai Brėme­no mu­zi­kan­tai“ – Rai­nis (Da­lius Ska­ma­ ra­kas), Pe­tu­chaus­kas (And­rius Ka­nia­va), Re­xas (Ai­das Gi­nio­tis), Ka­no­pa (Au­ri­mas Me­lie­šius) Keis­tuo­lių teat­ro me­lo­ma­nus nu­kels į le­gen­di­nius Vuds­to­ko lai­kus, kur laisvę su­tei­kia ro­ko mu­zi­ka, le­ gen­dinės dai­nos, ge­ri drau­gai ir šyp­se­na.

Žy­maus ma­dos is­to­ri­ko Alek­sand­ro Va­sil­je­vo ko­lek­ci­jo­je, ku­rią jis pri­sta­to pa­ro­do­je „Se­ce­si­jos ma­da“, eks­po­nuo­ja­ma per šimtą uni­ ka­lių se­ce­si­jos sti­liaus su­kne­lių, dau­gybė ak­se­suarų, fo­tog­ra­fijų, ta­py­bos darbų, baldų, de­ran­čių prie ele­gan­tiš­ko­jo gra­žio­sios epo­ chos lai­ko­tar­pio ap­ran­gos.

Iki pat sek­ma­die­nio vyksiantį 15-ąjį akor­deo­no fes­ti­valį su tem­pe­ ra­men­tin­ga is­pa­niš­ka mu­zi­ka at­vers grupė „4tango“: Kris­ti­na Žeb­ raus­kaitė (akor­deo­nas), Bi­rutė Bag­do­nienė (al­tas), Fe­lik­sas Zak­ revs­kis (for­te­pi­jo­nas), Do­na­tas Ba­gurs­kas (kont­ra­bo­sas) ir so­listė Ie­va Prud­ni­ko­vaitė (me­co­sop­ra­nas) (nuotr.).

KUR? Mo­k y­tojų na­muo­se, Vil­niaus g. 39 / 6.

KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? J.Me­ko vi­zua­liųjų menų cent­re, Gynėjų g. 14.

KA­DA? Iki lapk­ri­čio 15 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Tus­kulėnų rim­ties par­ke, Žirmūnų g. 1F. KA­DA? Ry­toj 16 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Klu­be „Ar­tis­tai“, Šv. Ka­zi­mie­ro g. 3.

KA­DA? Lapk­ri­čio 7, 14, 21 d. 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Folk­lo­ro va­ka­ras su V.Po­vi­lio­nie­ne

Lie­tu­vių pėdsa­kai Vo­kie­ti­jo­je

„Mi­si­ja Sibiras’12“ pri­sta­ty­mas

Protų ko­vos „Eu­rop­ro­tai“

Vil­niaus mo­ky­tojų namų sve­tainė­je tęsia­si ru­ dens ren­gi­nių cik­las „Pa­si­dai­na­vi­mai su Ve­ro­ni­ ka“. Ja­me da­ly­vaus pa­ti dai­ni­ninkė Ve­ro­ni­ka Po­ vi­lio­nienė, Da­lios ir Da­riaus Moc­ke­vi­čių folk­lo­ro an­samb­lis „Versmė“.

Pa­ro­da „Pri­si­mi­ni­mai iš Vo­kie­ti­jos“, skir­ta šio iš­ki­ laus me­ni­nin­ko Jo­no Me­ko 90-ies metų su­kak­ čiai. Bro­lių Jo­no ir Adol­fo Mekų fo­tog­ra­fi­jo­se ir dvie­juo­se J.Me­ko fil­muo­se – lie­tu­vių pa­bėgėlių po­ka­rio me­tais te­ma.

Vi­si, no­rin­tys iš­girs­ti įspūdžius lie­tu­vių, da­ly­va­ vu­sių eks­pe­di­ci­jo­je „Mi­si­ja Sibiras’12“, vy­ku­sio­je šių metų lie­pos 20–rugpjūčio 3 d. Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos Cha­ka­si­jos res­pub­li­ko­je, kvie­čia­mi į su­ si­ti­kimą.

Dar ne­da­ly­vau­ja­te jo­kia­me pro­tmūšy­je? Te­rei­ kia su­bur­ti 4–6 viską ži­nan­čių žmo­nių ko­mandą ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie Eu­ro­pos geog­ra­fiją, sportą, is­to­riją, meną, po­li­tiką, mu­ziką ir ki­tus da­ly­kus.

tv programa

LRT

6.00 Labas rytas, Lietuva.

9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k).

10.00 Seimo nutarimų, susijusių su LR Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis dėl rinkimų rezultatų kai kuriose rinkimų apygardose įgyvendinimo, projektų teikimas.

12.40, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva.

Tiesioginė aktualijų laida.

13.00, 14.00 LRT radijo žinios.

14.40 Žinios.

14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai.

15.00 „Hartlando užuovėja“.

16.00 „Kobra 11“ (N-7).

17.00 „Viena byla dviem“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7).

19.45 „Rojus Lietuvoj“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Verslas.

21.05 Kultūra.

21.15 Stilius. Jausmai.

21.45 Pinigų karta.

22.00 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta.

22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Los Andželo kapinės „Holivudas amžiams“ (6).

23.25 Vakaro žinios.

23.30 Sportas.

23.35 Orai.

23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k).

0.10 Stilius. Namai (k).

LRT 22.05 val.

LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.35

„Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“. „Madagaskaro pingvinai“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

24 valandos (N-7) (k).

Nuotykių f. „Kleopatra“ (D.Britanija, JAV, 1999 m.) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“.

13.40 „Madagaskaro pingvinai“.

14.15 „Tomas ir Džeris“ (7).

14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.55 Būk mano meile!

17.00 Labas vakaras, Lietuva.

17.45 24 valandos (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14, 22.19 Sportas. Orai.

19.19 KK2 (N-7).

19.55 Pasaulis X (N-7).

20.55 Karamelinės naujienos (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva.

22.35 Veiksmo trileris „Ateinu su lietumi“ (Airija, D.Britanija, Honkongas, Ispanija, 2008 m.) (N-14).

1.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).

TV3 6.30 6.45 7.15 8.00

Teleparduotuvė. „Simpsonai“.

Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Nusivylusios namų šeimininkės“.

LNK 21.30 val.

9.00 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Naisių vasara“.

11.00 „Gyvenimas“.

11.30 Patys pačiausi.

12.00 Stebuklų šalis.

12.30 Kodėl?

13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.40 „Juodoji skylė“.

14.10 „Drakonų medžiotojai“.

14.40 Anim. s. „Skunk Fu“ (1, 2).

15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“.

15.40 „Simpsonai“.

16.10 „Meilės prieglobstis“.

17.10 „Drąsi meilė“.

18.10 „Naisių vasara“.

18.45 TV3 žinios.

19.10 TV3 sportas.

19.17 TV3 orai.

19.20 Prieš srovę.

20.00 Stebuklų šalis.

20.30 Be komentarų.

21.00 „Moterys meluoja geriau“.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Terra Nova“.

23.00 „CSI kriminalistai“.

0.00 „Žmogžudystė“ (6).

1.00 „Gelbstint Greisę“.

1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

BTV

6.30 Televitrina.

7.00 Kalbame ir rodome (N-7) (k).

TV3 21.00 val.

8.00 „Komikų klubas“ (N-7) (k).

8.30 „Milijonieriai“.

9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k).

10.00 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7).

11.00 „Raudonas dangus“ (N-7).

12.00 „Mentai“ (N-7).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

15.00 „Raudonas dangus“ (N-7).

16.00 Kalbame ir rodome (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios.

18.19 Sportas.

18.23 Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „VRS kamera“ (N-7).

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 Prajuokink mane (N-7).

21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

22.25 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14).

23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k).

1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

9.15 Skonio reikalas.

10.15 Šiandien kimba.

10.55 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7).

BTV 21.25 val.

12.00 Lietuvos diena.

13.00 Mokausi gaminti.

14.00 Gyvenimo būdas.

15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

15.10 „Jaunikliai“ (N-7).

15.45, 16.10 Dok. f. „Reaganas“ (1) (N-7).

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.45 Negaliu tylėti.

19.45 Dok. f. „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (1) (N-7).

21.00 Reporteris.

21.52 Orai.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

22.30 Negaliu tylėti.

23.30 Reporteris.

0.22 Orai.

0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7).

0.55 „Griūk negyvas!“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–„Minsk“.

14.55 LKL Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai“–„Neptūnas“.

16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kazanės UNICS–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

18.30 Automoto.

19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga.

VEF–Kauno „Žalgiris“.

21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

23.15 Sportas LT. Lietuvos boulingo čempionato finalas.

lietuvos ryto tv 19.45 val.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių

AntrADIENIS, lapkričio 13, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503,Tel. +44261 7783653, 627 1449.

Informaci261 3655 ja –skelbimai@vilniausdiena.lt www.lietuvalondonas.com.

959526

Bib­lio­te­kos ra­gins skai­ty­ti bal­su

952525

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760904

Va­kar Lie­tu­vo­je pra­si­dėjo 15-oji Šiaurės ša­lių bib­lio­tekų sa­vaitė, ska­ti­nan­ti puo­selė­ti skai­tymą bal­su, šiau­rie­tiš­kas pa­sa­ko­ji­mo tra­di­ci­jas ir li­te­ratūrą.

Sa­vaitę vi­so­se Šiaurės ir Bal­ti­ jos ša­ly­se vie­nu me­tu bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi skai­ty­mai bal­su, lan­ky­ to­jai kvie­čia­mi į pa­ro­das, de­ba­tus ir kultū­ros ren­gi­nius bib­lio­te­ko­se, mo­kyk­lo­se, žmo­nių su­si­būri­mo vie­to­se, kaip pra­nešė Šiaurės mi­ nistrų ta­ry­bos biu­ras Lie­tu­vo­je. „Atė­jus tam­siau­siam metų lai­kui mes už­de­ga­me žva­kes ir skai­to­me knygą. Tai yra pa­grin­dinė Šiaurės ša­lių bib­lio­tekų sa­vaitės kon­cep­ci­ ja“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me. Šiaurės ša­lių bib­lio­tekų sa­ vaitė­je da­ly­vau­ja visų tipų bib­ lio­te­kos: mo­kyklų, vie­šo­sios, uni­ver­si­te­tinės, miestų, kaimų, ap­skri­čių, spe­cia­liųjų ug­dy­mo ir gy­dy­mo įstaigų.

Sa­vaitę su­da­ro dvi da­lys – skai­ ty­mas bal­su vai­kams „Auš­tant“ ir skai­ty­mas bal­su suau­gu­sie­siems „Tems­tant“. Šiais me­tais pri­sta­ ty­ta dar vie­na – paaug­liams ir jau­ni­mui skir­ta – ka­te­go­ri­ja.

Tra­di­ciš­kai sa­vaitę pra­dės pir­ ma­die­nio ry­ti­nis skai­ty­mas bal­su vai­kams. 10 val. tūkstan­čiai vai­ kų vi­so­se pro­jek­te da­ly­vau­jan­ čio­se bib­lio­te­ko­se abi­pus Bal­ti­jos jūros vie­nu me­tu klau­sy­sis skai­ to­mos išt­rau­kos iš Thorb­jør­no

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. siūlo darbą

parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

perKa Valymo firmai reikalingi valytojai valymo

Eg­ne­rio kny­gos „Pe­liu­kas-li­piu­ kas Kla­sas“.

Pir­ma­die­nio va­karą jau­kio­ je bib­lio­tekų prie­te­mo­je suau­gu­ sie­ji turės pro­gą pa­klau­sy­ti išt­ rau­kos iš suo­mių ra­šy­to­jo Mii­kos Nou­siai­nen ro­ma­no „Avie­ti­nių lai­ve­lių ka­pi­to­nai“.

Paaug­liams ir jau­ni­mui skir­ ta ge­riau­sio švedų fut­bo­li­nin­ko Zla­ta­no Ib­ra­hi­mo­vi­čiaus au­to­ biog­ra­fij­ a „Aš esu Zla­ta­nas Ib­ra­ hi­mo­vi­čius“.

Pa­sak pro­jektą Lie­tu­vo­je koor­ di­nuo­jan­čios Šiaurės mi­nistrų ta­ry­bos biu­ro pa­tarė­jos Eglės Staškū­naitės, da­ly­vau­ti Šiaurės ša­lių bib­lio­tekų sa­vaitė­je Lie­tu­ vo­je re­gist­ra­vo­si apie 300 bib­ lio­tekų, o sa­vaitę trun­kan­čiuo­se ren­gi­niuo­se pa­pras­tai ap­si­lan­ko per 20 tūkst. žmo­nių. Šiaurės ša­lių bib­lio­tekų sa­ vaitė Bal­ti­jos ša­ly­se ren­gia­ma nuo 1998 m.

VD, BNS inf.

darbams.

Darbas mišką slankiuoju grafiku.

(8 Brangiai perkame su žeme arbaTel.išsi45) 51 002, 8 659 37 460. kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

1043552 Tel. 8 676 41 155.

paslaugos

regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimoprekybos ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarvonių restauravimas.

TvirtimiProfesionalus UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto danga Lietuvoje. 5 metų garanbylačiausia (c. b. Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuotija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratowww.voniuresDaugiau informacijos riumitauravimai.lt. paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas1039421 asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 remonto 83 541. Prašom iki 2012 Technikos m.Buitinės birželio technikos 11 d. imtinai pateiktiVilniuje savo kreditoremontas ir Vilrinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai www. niaus rajone. Iškvietimas internetu (bankroto bylosarba įsiteisėjimo kartu technikos.lt telefonu dienai) 8 638 56 876,prie. info@technikos.lt. paštaskreditorinius dedant reikalavimus patvirtinan1044165 čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taipsveikatos pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų ir grožio įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu Lapkričio-gruodžio mėnesiais dantų implantaitavimui yra padaryta.

Kreditorinį reikalavimą –pateikir estetiniam plombavimui 15 % nuolaida! Vilnius, Gynėjų g. 4. Tel. 8 686In12 ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas.

157, (8 5) 249 6990. formacija tel./faks.

(8 37) 229 886.

1037002 961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIparduoda MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo nekilnojamąjį turtą g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklystatybos 2 aukštų visiškai įrengtą 178 poNaujos kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas kv. m ha, namą prie jūros Klaipėdoje, 4 a sklype.

0,2419 detalusis planas.

Planavimo paSavininkas. Tel. 8 652 36 554. grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admi1044209 nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Įvairūs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriausKita teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Informuojame, kad Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., atliekami skl. Nr. 41500300-0005 ir 4105-0300-0039 kadastriniai matavimai. 2012 11 20 11 val. kviečiame gretimo sklypo (Nr. 4150-0300-0029) savininkus rinktis prie matuojamo sklypo ir dalyvauti paženklinant bendras sklypų ribas.

Pasiteirauti tel. (8 5) 233 6005, 8 606 07 774, adresas Kareivių 19-181, Vilnius, e. paštas geo@kagema.lt. Tel. 8 606 07 774.

1044142

Pranešame, kad UAB „Minorantė“, tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt, 2012 11 27 10 val. atliks Genriko Rymševičiaus sklypo, proj.

Nr. 1109-2, esančio Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4174/0200:0460, savininkės Onos Kotelovič paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas.

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Karščiausi Kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314.

Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių nuo 3459 Lt METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipa3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės kelionę 2012 10 Kaina pateikta abi puses su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą laiveį 3049 Baltijos 11 laiduokite nakvynių nuo Lt jūroje!

7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03Jus 21 įTenerifė kesčiais.

Kviečiame trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja Kanarų salos, Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 2* apartamentai karėlį!

9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt 7 nakvynės nuo LtLt ir linksmybės iki Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto!

Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

2* viešbutis su pusryčiais

Kelionių organizatorius

KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt peštas – 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt nuo 990 Lt Kroatija KALĖDOS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt – žaviosiosKosta Europos sostinės – 627 Ispanija, Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt IŠpilis–Stokholmas–Ryga VARŠUVOS (poilsinės) – 387 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Ispanija, Kosta Dorada (Bambergas, Liuksemburgas, Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Lt Viena–žavusis Budapeštas – 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, Burgas – 1199 Lt tu – 377 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt METAI:(pažintinės Praha (Melnikas–DeteniIŠNAUJI VARŠUVOS poilsinės) ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt lynas – 567 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Marokas nuo 2634 Lt NAUJAMETINIS KRUIZAS: Ryga–StokholKuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠBulgarija RYGOS:– 995 Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – 1470 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Slidinėjimas Italijoje (Livinjo) – 1490 Lt IŠKreta VILNIAUS: – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt 1890 Lt –Hurgada Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilSlidinėjimas Slovakijoje LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – Antalija 890 Lt – 889 Lt Turkija, sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d.

Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimo kelionės Slidinėjimas Kuba – 5853 LtAndoroje – 1290 Lt SlidinėjimasLIETUVOJE Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS Prancūzijoje (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka 1490 Ltnuo 550 Lt Top Fun 540 LtItalijoje (Vialattea) – lėktuSlidinėjimas Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Lt vu – 1650Kreta Lt – 99piratai Mažieji Laukystos 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt

HolivudoIŠakademija LĖKTUVU VILNIAUS: Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt galaktika Žaidimų 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Malta –indėnai 904 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka nuo 550 Lt – 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Avataro–Alikantė nuotykiai Raganė 550 Lt – kartu Ispanija, 1108 450 Lt Mes šampinjonai 450 Graikija, Kosžmogus sala – –1128 Lt 600 Lt Laimingas taiLtaš!

Turkija, Antalija – 1295 Lt 499 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Top Fun 640 Lt Bulgarija, Burgas595 – 1185 Mano pasaulis Lt Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Turkija, Marmaris 1620 Lt Dodi kalbos 550 LtAlgarvė Anglų stovykla–Estijoje Portugalija, 1999 Lt1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt

LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) StovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija 60 Lt dienai – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Kryme 1699 LtLt AVIABILIETAI* 3500 Lt; „Saliut“ Kreta – 1170

Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699

LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės–po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis–EgipKELTŲ Anglų kalbosLt;stovykla Estijoje 1790 tas nuoBILIETAI 1678 Marokas – 2634 Lt;Lt Kuba – 5853 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*

Talinas–Helsinkis

Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: (yra ir pigios aviakompanijos) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt

Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Singapūras – 2310 Lt KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesPuketas – 2610 Lt (spec. hamnas; Klaipėda–Karlshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas (spec. *kainos į abi puses pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. paKELTAI Klaipėda–Zasnicas (spec. siūlymas); VIZOS pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) holmas.

Konferencijos ir kiti Jūsų Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuokompa85 Lt nuo 105 Lt nijos renginiai Baltijos jūroje!

Ryga–Stokholmas

KRUIZAI Talinas–Helsinkis Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Karibų jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas)

Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas)

VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

1044354

Pranešame, kad UAB „Minorantė“, tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt, 2012 11 27 11 val. atliks Eugenijaus Andruškevič sklypo, proj. Nr. 1103-1, esančio Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 4174/0200:0187, savininką Antaną Petkų dalyvauti suderinant bendras ribas.

NEMOKAMI SKELBIMAI

1044355

Pranešame, kad UAB „Minorantė“, tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt, 2012 11 27 12 val. atliks Vytauto Antano Tamulionio, sklypo proj. Nr. 1106-7, esančio Lindiniškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4174/0200:1606, savininkę Anelę Kleidienę dalyvauti suderinant bendras ribas.

1044356

Rengiamas naujos statybos ypatingo statinio techninis projektas – prekybos paskirties pastato Viršuliškių skg. 30, Vilniaus m., statybos projektas. Projektavimo pradžia – 2012 10 03; numatoma statybos pradžia – 2013 m. gegužės mėn. Statytojas – UAB „YIT KAUSTA BŪSTAS“, buveinės adresas Savanorių pr. 174A, Vilnius, kontaktinis tel. (8 5) 251 4218. Projektuotojas – UAB „VILTEKTA“, buveinės adresas A.Goštauto g. 8, Vilnius, kontaktinis tel. 8 652 92 199.

1044490

976256

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: statybos remonto veršelius, galvijus,ir avis.

Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo 15 kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

KASSI,

SA I KN

TA

RA S ND A!

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje daug kritulių nenumatoma. Šiandien be žymesnių kritulių. Temperatūra kils iki 5–10 laipsnių šilumos.

Trečiadienį dieną vietomis silpnai palynos. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 6 šilumos, dieną – 5–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 13 d.

+7

+8

+6

Telšiai

Šiauliai

+6

Klaipėda

Panevėžys

+7

Utena

+8

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.46 16.19 8.33 7.00 15.54

318-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 48 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +13 Kairas +25 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8

Londonas +14 Madridas +14 Maskva +5 Minskas +6 Niujorkas +13 Oslas +1 Paryžius +8 Pekinas +7

orai vilniuje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+7

Alytus

2–6 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+7

+4

–1

4

0

+5

+3

–1

3

+5

+2

+1

3

354 m. gimė šv. Augustinas, filosofas, Bažnyčios mokytojas.

1806 m. gimė aktyvi 1831 m. sukilimo prieš carą dalyvė Emilija Pliaterytė.

1850 m. gimė škotų rašytojas Robertas Louisas Stevensonas, išgarsėjęs romanais „Lobių sala“ ir „Pagrobtasis“.

1868 m. mirė italų kompozitorius

ketvirtadienį

1969 m. gimė škotų aktorius Gerardas Butleris.

prizas Šią savaitę laimėkite Michelio Hazanaviciaus filmo „Artistas“ DVD.

Lietuvių kilmės prancūzų režisieriaus M.Hazanaviciaus filmas pasakoja taurios meilės, susipynusių likimų, garbės ir tuštybės istoriją. 1927-ieji. Visų mylima nebyliojo kino žvaigždė Džordžas Valentinas, būdamas pačioje karjeros viršūnėje, susipažįsta su dainininke Pepi Miler ir keliais nedideliais triukais stumteli ją šlovės link. Nebyliojo kino era eina į pabaigą ir Džordžo populiarumas išblėsta. Tačiau Pepi nepamiršta žmogaus, padėjusio jai tapti žvaigžde, ir siekia iš naujo iškelti Džordžą į aukštumas...

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,

lapkričio 20 d.

Praėjusios savaitės nugalėtojas – Zigmas Skaisgiris. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: motociklas (pirmadienis), kunigaikštis (antradienis), metinė apyskaita (trečiadienis), kalambūras (ketvirtadienis), vanagiukas (penktadienis).

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Arkadijus, Didakas, Eirimė, Norvydas

horoskopai

trečiadienį

0

+7

+8

Praha +8 Ryga +7 Roma +23 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +23 Tokijas +17 Varšuva +7

4

5

6

7

8

9

10

Gioacchino Rossini, tokių operų kaip „Sevilijos kirpėjas“, „Vilius Telis“ autorius.

1903 m. mirė prancūzų tapytojas impresionistas Camille’is Pissarro.

1932 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas Albertas Zalatorius.

1955 m. gimė amerikiečių aktorė, komikė ir dainininkė Whoopi Goldberg.

Avinas (03 21–04 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nekontroliuoti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galias.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Galimas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos tai neatneš.

Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Tik nepamirškite duotų pažadų ir savo įsipareigojimų.

Vėžys (06 22–07 22). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad galite sulaukti gero patarimo. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas priimkite jos dovanas.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Būsite patenkintas savo gyvenimu, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik neprisižadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Klausyti kito žmogaus patarimų ar ne – jūsų pasirikimas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių, partnerių.

Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Skorpionas (10 24–11 22). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Neverta pernelyg susižavėti meilikavimais, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su užduotimis.

Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti nuomonės.

Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Lengvai sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei išmintimi ir galite būti lyderis.