PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012
267 (19 568)
Kaina 1,30 Lt
Iš JAV – atgal į Klaipėdą Palatose vietoje slaugytojų – robo tai, o privačioje kli nikoje niekas nesu galvoja medikui į ki šenę įbrukti pinigų. Daugiau nei 10 me tų svetur praleidęs gydytojas sotesnį gyvenimą svetur iškeitė į iššūkių ku piną kasdienybę uostamiestyje.
Paminklo idėja pakibo ant plauko Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Užmojai uostamiestyje įamžinti šalies motociklizmo ištakas įspū dingu paminklu auginasi proble mų kuprą. Sumanymo puoselėto jus užklupę netikėtumai kėsina si ne tik dar labiau patuštinti kiše nes – baiminamasi, jog ši idėja ap skritai pakibo ore.
s.lukosiute@kl.lt
Parviliojo ne pinigai
4
Į Seimą pasitraukiantis Eugenijus Gentvilas neslėpė darbo Uosto direkcijoje ypatumų.
2p.
Sandra Lukošiūtė
Pagyvenęs keliose skirtingose šaly se gydytojas refleksoterapeutas bei akupunktūros specialistas Ilja Sel dinas sotų gyvenimą svajonių ša lyje vadinamoje Amerikoje iškeitė į Lietuvą. Prieš kelerius metus į Klaipė dą grįžęs ir čia savo privačią klini ką įkūręs 53 metų gydytojas stebisi, kad kai kurie pacientų įpročiai per dešimtmetį taip ir nepasikeitė. „Kai pagyveni keliose skirtingose šalyse, supranti, kad visur yra savų problemų. Pasirenki šalį, kur jau tiesi labiau reikalingas“, – paaiškino jis.
„Jei nebūčiau Gentvilas, mane būtų nudėję.“
Sulaukė pritarimo
Podukra: kaip pastebi akupunktūros specialistas I.Seldinas, dėl neigiamo valstybės požiūrio į privačias gy
dymo įstaigas medikams tenka gerokai pasukti galvą, kaip išgyventi.
www.kl.lt
Vytauto Petriko nuotr.
2013-aisiais sukaks 85 metai, kai buvo įkurtas pirmasis Lietuvo je Klaipėdos krašto automobilių ir motoračių klubas. Kaip išsiaiškino istorikai, jis buvo registruotas tuo metėje Perkasų gatvėje 7. Šiandien tai yra vieta šalia Su kilėlių, Pilies ir Daržų gatvių san kirtos. Idėja jubiliejiniais metais įam žinti šį istorinį faktą ir vietą skulp tūrine kompozicija miesto politikų palaiminimo sulaukė dar vasaros pabaigoje.
4
ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012
www.kl.lt
„Gentvilistus“ šalins iš uosto? Beveik trejus su pu se metų Uosto di rekcijai vadova vęs Eugenijus Gent vilas pareiškė, kad apsisprendė tapti Seimo nariu. Šian dien jis atsisveikins su Uosto direkcijos darbuotojais.
Išpažintis: į Seimą einantis E.Gentvilas prisipažino, kad nuo mafijos ir
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
„Formuojasi valdančioji koalicija, kuri man nepriimtina. Įdomų dar bą uoste galėčiau dirbti ir už tris tūkstančius litų, bet bus chaosas, kuris neleis pasiekti rezultatų“, – apsisprendimo motyvus dėstė E.Gentvilas. Seime jis norėtų būti Audito ko misijos pirmininkas. Šis postas pri klauso opozicijai. Tai reikštų, kad E.Gentvilas pasirengęs tęsti Uosto direkcijoje pradėtą „valymo“ dar bą, tik platesniais mastais. „Būdamas Uosto direkcijoje nuo mafijos, vagysčių, „atkatų“, kyši ninkavimo apvaliau uostą. Verti nant didžiausius uosto rangos dar bus, konkursais kainas sumažinau nuo 330 mln. litų iki 226 mln. li tų. Uosto direkcijai sutaupiau 104 mln. litų. Žinau, kad tie, kurie ne gavo tų pinigų, man neatleis“, – neslėpė E.Gentvilas. Liberalas prisiminė, kad buvo grasinama jį nužudyti, pradurtos
vagių valydamas uostą šiek tiek bijojęs.
automobilio padangos, kieme prie mašinos buvo padėtas sprogmenį imituojantis daiktas. „Jei nebūčiau Gentvilas, mane būtų nudėję. Neslėpsiu, šiek tiek
E.Gentvilas pasiren gęs tęsti Uosto di rekcijoje pradėtą „valymo“ darbą, tik platesniais mastais.
bijojau. Jaučiau pasipriešinimą ne tik iš rangovų, bet ir iš uosto kom panijų dėl dvišalių sutarčių“, – tei gė E.Gentvilas. Jis susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui rekomendavo, kad eiti Uosto direkcijos vadovo pareigas laikinai būtų paskirta direkcijos infrastruktūros ir plėtros direkto rė Roma Mušeckienė.
Vidmanto Matučio nuotr.
E.Gentvilas sakė manąs, kad Su sisiekimo ministeriją perėmusi val dančioji koalicija dalį Uosto direk cijos darbuotojų, kurie buvo susiję su juo, vadinamieji gentvilistai, at leis. Jis minėjo, kad tikriausiai bus atleista ir R.Mušeckienė, ir Uos to direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė. Tvirtinęs, kad Uosto direkcijoje nebuvo gavęs nė vienos premijos, išmokos ar pašalpos, E.Gentvilas sakė paprašęs penkių mėnesinių atlyginimų dydžio išmokos, bet konstatavo, kad išeidamas šalių susitarimu gali negauti nė vieno atlyginimo. Uosto vadovo atlyginimas per mėnesį siekė 12333 litus. Dirbdamas Uosto direkcijoje E.Genvilas tapo milijonieriumi. Jis Seimo rinkimų anketoje dek laravo turto už 1,01 mln. litų. 2011 m. savivaldybių rinkimuo se jis buvo deklaravęs 832 tūkst. li tų turtą.
Pasaulio lyderiai – Klaipėdoje Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Tarptautiniam renginiui, pritrau kiančiam šimtus tūkstančių daly vių, neabejingi ir klaipėdiečiai. Sa vaitgalį uostamiestyje dvi dienas vyks Pasaulinė lyderystės konfe rencija, į kurią suplūs daugiau nei 400 pajūrio atstovų.
Projekto koordinatorės asistentė Edita Mejeraitė pripažino, jog di džioji dalis dalyvių į renginį užsi registravo jau spalio viduryje. Ta čiau šią savaitę sulaukta ypatingo žmonių aktyvumo. „Kad visiems būtų patogu, bu vome nusistatę maždaug 400 dalyvių limitą. Dabar ši riba jau pasiekta ir ėmėme sudarinėti lau kiančiųjų sąrašą“, – aiškino pa šnekovė. Pasaulinė lyderystės konferenci ja, organizuojama 350-yje pasaulio miestų, Klaipėdoje šiemet rengia ma trečius metus, o Vilniuje vyks pirmą kartą. Renginio tikslu organizatoriai įvardija lyderių ugdymą visame pa saulyje. 1995-aisiais Čikagoje star
Įtakinga: vieną pranešimų skai
tys JAV politikė C.Rice.
tavusi konferencija šiandien aplan ko daugiau nei 90 šalių. Vis am e pas aul yj e reng in ys vyksta DVD formatu, kai prane šėj ų kalb os įgars in am os vietos kalba ir rodomos dideliuose ek ranuose. Čia pat pranešimai ap tariami, diskutuojama su kitais
konferenc ijos dalyv iais. Reng i nyje pas isako išk il iaus i nūd ie nos pasaulio lyderiai: bažnyčių vadovai, politikai, finansininkai, pramogų verslo atstovai – per nai vieną pranešimų skaitė gru pės „U2“ lyderis Bono. Šiemet LCC tarptautiniame uni versitete vyksiančio renginio da lyviai išgirs buvusios JAV valsty bės sekretorės Condoleezza Rice, buvusios „Hewlett-Packard“ pre zidentės ir generalinės direktorės Carly Fiorina bei kitų garsių vei kėjų kalbas. Teigiama, jog kitomis aplinkybė mis kai kurių lektorių honorarai už pranešimus siekia šimtus tūkstan čių JAV dolerių. Vieno iš renginio partnerių – LCC tarptautinio universiteto Ko munikacijos skyriaus vadovas Ar noldas Remeika pripažino, jog konferencijos dalyvių gretos kas met auga ir pritraukia įvairią pub liką – pradedant garsiais verslinin kais ir baigiant politikais. Pasak pašnekovo, renginio ver tę iliustruoja neslopstantis jo po puliarumas tokioje gausybėje pa saulio šalių.
3
ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012
miestas terminale – bandymai
Ligoninėje lankėsi klounai
Pristatys knygą
Bendrovės „Vakarų laivų ga mykla“ antrinė kompanija „Va karų krova“ pradėjo bando mąjį laivo pakrovimą iš naujo jo skystųjų krovinių terminalo. Vienu metu naujajame termi nale bus galima sutalpinti iki 8 tūkst. 500 t skystųjų krovinių, o metiniai terminalo pajėgu mai sieks 120 tūkst. t.
Vakar Klaipėdos vaikų ligoni nėje, Neurologijos ir Chirurgi jos skyriuose, lankėsi sociali niai klounai. Kartu su svečiais iš Vilniaus į palatas pas vaikus šįkart ėjo ir du klaipėdiečiai, dalyvavę specialiuose moky muose. Socialiniai klounai pra skaidrina ligoninėje gydomų vaikų kasdienybę.
Rytoj 17 val. Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje bus pristatyta naujausia Jūrų muzie jaus knyga „Jūrinis savarankiš kumas. Lietuvos prekybos laivy no kūrimosi istorija 1921–1940 m.“. Tai pirmoji jauno istoriko Ro mualdo Adomavičiaus mokslinė studija, skirta Lietuvos jūrinio lai vyno pradžios tyrinėjimams.
Į Tauralaukį sugrįš transportas Tauralaukio gyven tojai pasiekė savo – vėl turės maršru tinį taksi. Į gyven vietę užsuks 9 nu meriu pažymėtas mikroautobusas. Gi liau į gyvenvietę va žiuos ir 14 maršruto autobusas. Analizė: situaciją dėl viešojo transporto Tauralaukyje vertino ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Tam trečiadienį pritarė Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas. Sprendimas priimtas, at sižvelgiant į uostamiesčio savivaldy bės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės įsakymu sudarytos specialios komisijos pasiūlymus. „Direktorė pati galėjo priimti sprendimą, bet nusprendė pasitarti su komitetu, nes mes šiuo klausi mu domėjomės“, – tvirtino Mies
to ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila. Komiteto nariai, kaip ir siūlė ko misija, nusprendė, kad turi būti pra tęsta 14 maršruto autobuso važiavi mo trasa Pajūrio gatve, tačiau prieš tai reikia pašalinti trūkumus: įrengti stoteles minėtoje gatvėje, sutvarky ti infrastruktūrą taip, kad čia esanti „Debesų“ stotelė taptų galutine. Tarybos nariams taip pat buvo pri statyta, kad beveik prieš mėnesį sa vivaldybė gavo bendrovės „Devinto
Vytauto Petriko nuotr.
ji banga“, kuriai priklauso 9 numeriu pažymėti maršrutiniai taksi, pasiū lymą pratęsti maršrutą, užsukant į Tauralaukį. Buvo nurodoma, kad šio maršruto trasa galėtų tęstis Tuopų gatve ir baigtis Pajūrio gatvėje esan čioje „Debesų“ stotelėje. Komiteto nariai pritarė ir šiam pasiūlymui. Autobuso maršrutą ketinama pra tęsti nuo kitų metų. 9 numeriu pa žymėtas maršrutinis taksi į Taura laukį galėtų pradėti sukti anksčiau. Tačiau abiem atvejais reikia tinkamai
sutvarkyti infrastruktūrą, kad nekil tų rūpesčių dėl keleivių saugumo. Tauralaukio gyventojai piktin tis prastu susisiekimu pradėjo, kai rugsėjį buvo įgyvendinta viešojo transporto pertvarka ir buvo pa naikintas 7 maršrutas, kuriuo ke leivius vežė maršrutinis taksi. Klaipėdiečiai reikalavo, kad šis būtų grąžintas. Guodėsi, kad po viešojo transporto pertvarkos jiems pabrango kelionė, ne kartą rengė protesto akcijas prie savivaldybės.
Detektyvą ištyrė patys karo veteranai Asta Dykovienė
žuvę ir čia palaidoti tarybinės ar mijos kariai.
Prie Klaipėdos žuvusio tarybinės armijos kapitono Piotro Ignatje vičiaus Novikovo Maskvoje gyve nanti sesuo po 67 metų pagaliau tiksliai sužinojo, kad jos brolis pa laidotas Lietuvos uostamiestyje.
Užrašas broliškame kape
a.dykoviene@kl.lt
Paaiškėjo, kad kažkoks kapitonas P.I.Novikovas yra palaidotas broliš kame kape Klaipėdoje, S.Daukan to gatvėje. Teigiama, kad Lietuvo je yra žuvęs ir palaidotas ne vienas Novikovas, bet pagal inicialus, ati
Kapo paieškos
Dienraštis „Klaipėda“ rašė (A.Dy kovienė. „Žuvusiųjų kare paieškos tębesitęsia“, 2012 11 09), kad re dakcija sulaukė kolegų žurnalistų prašymo iš Oriolo miesto Rusijoje padėti surasti, kur palaidotas 1945 m. sausio 29 d. prie Klaipėdos žu vęs P.I.Novikovas. Žuvusio kario palaidojimo vietos ieškojo sesuo, taip pat Antrojo pa saulinio karo dalyvė Ana Ignatjev na Minakova, šiuo metu gyvenan ti Maskvoje. Dienraštis „Klaipėda“ kreipė si į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą, kurio darbuotojas Ser gejus Kuznecovas patarė ieškomo P.I.Novikovo pavardę patikrinti in terneto tinklalapyje www.db.mili taryheritage.eu. Šiame portale yra visi Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje
Veteranų taryba turi oficialius per Antrąjį pasaulinį karą uostamiestyje žuvusių ir čia palaidotų karių sąrašus.
tinkantis Piotro Ignatjevičiaus vardą ir tėvavardį – tik vienas. Apie tai pasirodžius publikaci jai „Klaipėdoje“, į redakciją pa skamb in o Ant ih itl er in ės koa lic ij os karo veteran ų tar yb os Klaipėdos skyriaus atstovas An fianas Antonovas ir patvirtino, kad ieškomasis P.I.Novikovas yra tas pats asmuo.
Pasitvirtino: paaiškėjo, kad Klaipėdos karių kapinėse palaidotas P.I.No
vikovas yra tas, kurio ir ieško jo sesuo iš Maskvos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Karys ilsisi Klaipėdoje
Veteranų taryba turi oficialius per Antrąjį pasaulinį karą uostamies tyje žuvusių ir čia palaidotų karių sąrašus. Šiame dokumente Piotro Ignatjevičiaus Novikovo pavardė įrašyta 396 numeriu. Sąraše pažymėta, kad P.I.Novi kovas, gimęs 1922 metais, turėjo kapitono laipsnį. Parašyta, kad jo tėvo pavardė bu vo Ignatas Leonjevičius Minako vas, tokia pati ir P.I.Novikovo se sers, kuri ieško jo kapo, pavardė. P.I.Novikovo tėvas kilęs iš Brians ko srities, kuri yra Oriolo srities kaimynystėje.
Dokumente rašoma, kad P.I.No vikovas žuvo 1945 m. sausio 29 d. ir palaidotas Klaipėdoje, S.Daukan to gatvėje, broliškame tarybinės ar mijos karių kape. Kodėl P.I.Novikovo pavardė ne sutampa su jo artimųjų pavarde, čia jau šeimos reikalai. Žinia, kad P.I.Novikovas tas pats ieškomas asmuo, pradžiugi no ir Rusijos Federacijos genera linio konsulato darbuotoją S.Kuz necovą. Nes ir konsulatas gavo oficialų paklausimą iš Oriolo dėl P.I.Novi kovo palaidojimo vietos ir dabar jie turi tikslų atsakymą.
Dienos telegrafas Laivas. Piet ų Korėj oj e esanč ioj e lai vų stat ykl oj e „Hyund ai Heav y In dustr ies Co., Ltd“, kur ioj e statom as Liet uv ai skirt as laiv as saug ykl a su dujin imo įreng in iu – darb ai įsib ėg ė ja. Supj aut a daug iau nei 5 500 tonų plien o lakšt ų, reik al ing ų laivo sta tyb ai. Iš vis o jų reik ia 25 000 tonų. Planuoj am a, kad jie bus pag am int i iki met ų pab aigos. Anksč iau many ta, kad šie darb ai truks iki kit ų me tų kovo. Nik ot in as. Šiand ien, Pas aul in ę ne rūk ym o dien ą, Klaip ėd os vis uo men ės sveik atos biur as kvieč ia iš band yt i nauj ovę – spec ial ų apar a tą, kur is pad ed a nus tat yt i nikot in o kiek į org an izm e. Nor int iej i jį išb an dyt i 13 val. kvieč iam i į Klaip ėd os vis uom en ės sveik at os biur ą (Tai kos pr. 76). Tren ir uot ės. Klaip ėd os vis uom e nės sveik atos biur as kvieč ia į ne mok am as kal an et ikos tren ir uotes. Jos vyks lapkr ič io 16, 19, 23, 26 die nom is 10.30 val. įstaigos pat alp os e, treč iame aukšte. Būt ina iš anksto už sireg istr uot i. Reg istrac ij a vykst a tel. (8 4 6) 234 796, 8 612 30 179, el. paš tas aiva@sveikatosbiuras.lt. Jėg ain ės. Nuo lapkr ič io 1 d. įsig a lioj o Vyr iaus yb ės nut ar im o pakei tim as, pag al kur į 30 kW ir did es nės gal ios vėj o elektr in ėms būt in a nus tat yt i ir įteis int i san it ar in es ap saug os zon as. Tai darom a, ats iž vel giant į triukšmo sklaidos ir kitos ap linkos tarš os skaič iav imus, atl iek ant poveik io vis uomenės sveik at ai ver tin im ą. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os civ il i nės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg ist ruotos 11 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Aleks andr Ždanov (g. 1938 m.), Ana tol ij Ašichm an (g. 1950 m.), Bron is lovas Gald ik as (g. 1958 m.), Ant an as Kap eck as (g. 1929 m.), Viktor Prol is ko (g. 1947 m.), Aleks andr Malyš ev (g. 1952 m.), Vlad im ir Nikol aj ev (g. 1940 m.), Tatj an a Volg areva (g. 1923 m.), Mic hail Vorobj ov (g. 1966 m.), Vyt aut as Pranc išk us Janul is (g. 1939 m.), Vyt aut as Kaz im ieras Sėlen is (g. 1944 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laid oj a mi Jon as Vaitk us, Vas il ij Gol ik, Ana Kas atl eik a, Viač esl av Val iak in, Au gen ij a Kerp ausk ien ė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 10 moter ų. Gim ė 6 merg aitės ir 4 bern iuk ai. Greit oj i. Vak ar iki 18 val. greit o sios pag alb os med ik ai sul aukė 65 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai daug iau sia skund ės i galvos svaig imu, aukš tu krauj osp ūd žiu, pilvo ir šird ies skausm ais.
4
ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012
miestas
Paminklo idėja pakibo ant plauko 1
Tąsyk sumanymo au torius – Klaipėdos mo tociklininkų klubo „West Coast MC“ narys Aurimas Mockus – buvo tvirtai įsitikinęs, jog iš mies to biudžeto neteks prašyti nė lito. Planuota, jog paminklui pastaty ti pakaks pačių motociklininkų bei kitų rėmėjų surinktų lėšų – apie 40 tūkst. litų. Tačiau ėmus rengti projektinius pasiūlymus atsirado netikėtų keb lumų. Neplanuotos išlaidos
Pasak A.Mockaus, statant pamink lą tektų sutvarkyti ir nemažą plotą aplinkinės teritorijos. Tai projekto iniciatoriams būtų nepakeliama fi nansinė našta. „Įsipareigojome pastatyti skulp tūrą, tačiau šiandien prisiimame dar didesnius įsipareigojimus – sutvarkyti dalį aplinkinės terito rijos iš savo fondo pinigų. Norisi rasti kompromisą, nes įgyvendin ti visų darbų nepajėgsime“, – va kar susitikime su miesto meru pri pažino A.Mockus. Tad projektą pasiūlyta skaidyti į atskirus etapus, vieną kurių galėtų įgyvendinti idėjos autoriai, o kitą – savivaldybė. Tačiau mero Vytauto Grubliaus ko teigimu, svarstant tokią gali
Vizija: iš granito ir nerūdijančio plieno pagamintas motociklas bei motociklininkas greta jo – tokia kompozicija, skulptoriaus Arūno Sakalausko
akimis, turėtų papuošti istorinę Klaipėdos vietą.
mybę derėtų įvertinti ne tik tek siančių finansinių įsipareigojimų dydį, bet ir atsakyti į kitą svarbų klausimą. Miškas – vis tankesnis
„Nei mes, nei jūs neatsisako te šios gražios pradinės idėjos, tik tiek, kad einant į realizavi
mo mišką jis darosi vis tankes nis. Savivaldybė, prieš imdamasi tvarkyti šią teritoriją, turi maty ti ilgalaikę perspektyvą, kaip šis kampelis įsilies į bendrą visumą. Tik tada, kai specialistai įvertins, kad šis paminklas netrukdys jo kiems teritorijos vystymo pla nams, bus galima drąsiai kalbėti
apie realius žingsnius“, – kalbėjo V.Grubliauskas. Klaipėdos apskrities architektų vadas Vaidotas Dapkevičius pri pažino, jog šis niuansas paminklo idėjos autoriams gali tapti nemen ku galvosūkiu. „Šis trikampis šiuo metu ne turi detaliojo plano, tačiau juk
Iš JAV – atgal į Klaipėdą 1
Gerokai prieš išvykstant į Ameriką, I.Seldinas 10 metų praleido Lenkijoje. I.Seldino atlyginimas Jungtinė se Amerikos Valstijose ir Lietuvoje skiriasi 10 kartų, tačiau jis tikino, kad ne dėl pinigų grįžęs namo. Mūsų šalyje gydytojas mato dau giau galimybių realizuoti save kaip specialistą. Grįžti jis nutarė po to, kai iširo santuoka su žmona, o suaugę vaikai pradėjo gyventi sa varankiškai. Apsispręsti dėl grį žimo padėjo ir Lietuvoje likę bei refleksoterapeuto nepamiršę pa cientai. 65 doleriai per valandą
I.Seldinas pripažino, kad sveti moje šalyje įsitvirtinti vyresniam nei 40 metų žmogui yra gerokai sudėtingiau nei jaunam. Mat su laukus tokio amžiaus dirbti li goninėje jam nebesinorėjo dėl sunkaus darbo ir santykinai ne didelio atlyginimo. „65 doleriai per valandą čia at rodo ohoho, o ten nėra daug. Ame rikoje gydytojų pragyvenimo lygis yra gana aukštas, tad statusas ne leidžia gyventi pigiame rajone ar mažame name“, – pasakojo buvęs emigrantas. Pasak I.Seldino, svetur tarp gy dytojų egzistuoja tam tikros gyve nimo taisyklės, kurių privalu laiky tis. Priešingu atveju gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje. Už Atlanto privačią kliniką įkū ręs gydytojas prisiminė, kaip kar tą pas jį į svečius atvykusių kolegų prabangias mašinas naktį nutem pė policija. Tokią kiaulystę inicija vo kaimynė, kuriai užkliuvo kelią neva užtvėrę automobiliai.
Po šio incidento I.Seldinas per sikraustė į prabangesnį gyvenamą jį rajoną, labiau atspindintį tuome tes jo pajamas. „Amerikoje vyksta nuolatinės varžybos – kuo daugiau turi, tuo daugiau reikia. Lietuvoje šitai taip stipriai nesijaučia“, – paaiškino gydytojas.
ir prisiteisti išlaidas. Ten apdraus tos ne tik patalpos, bet net šaligat vis šalia gydymo įstaigos. Jei pa cientas netyčia paslysta ir patiria traumą, draudimas kompensuo ja išlaidas. Tačiau toji sistema, įsitikinęs gy dytojas, sudaro puikią terpę pikt naudžiauti situacija.
Į teismą – už bet ką
Klinikos moka pacientams
Pasak I.Seldino, gydytojas Ame rikoje gyvena nuolatinėje įtam poje – tarp baimės nepakliūti į teismą ir noro uždirbti. Teisinė atsakomybė gresia net už ma žiausią prasižengimą ar gydy mą įrėminančio protokolo ne paisymą. Tad gydytojas nepersistengia dėl paciento sveikatos, nes baimi nasi atsidurti teisme. Kaip paste bi pašnekovas, Amerikoje gydy tojai priskiriami turtuoliams, tad nėra mėgstami visuomenėje. Bū tent dėl šios priežasties prisieku sieji teisme palaiko nukentėjusįjį, o ne mediką. Temidės nemalonėje gydytojas gali atsidurti ir dėl paciento no ro pasipelnyti. Vyrai gydytojai ne retai paduodami į teismą dėl neva seksualinio priekabiavimo. Tad baimindamiesi galimų skun dų gydytojai stengiasi nelikti vie ni su paciente akis į akį per apžiū rą arba ją konsultuoja prie atvirų durų. Kaip pasakojo I.Seldinas, per ap žiūrą pacientės dažniausiai net ne prašoma nusirengti, o stetoskopu klausomasi per drabužius. Amerikoje egzistuoja daug ir pa čių įvairiausių draudimų. Šioje ša lyje visada galima rasti, kas kaltas,
Pasak I.Seldino, Amerikoje kon kurencija tarp gydytojų – didžiulė. Viename gausiausiai apgyvendintų Niujorko rajonų Brukline vienam
Gydytojas Ameriko je gyvena nuolati nėje įtampoje – tarp baimės nepakliū ti į teismą ir noro už dirbti.
šeimos gydytojui tenka vos 500 pa cientų, kai vidutinis toks skaičius Amerikoje yra 2 tūkst. Tad siekdamos prisivilioti pa cientus gydymo įstaigos net pri moka, kad šie pasirinktų juos. I.Seldinas pripažįsta, kad Ame rikoje medicina yra biznis. Tad kai kurie gydytojai savo pacien tams reguliariai kas mėnesį ski ria skausmo malšinamųjų vaistų vien tam, kad užsitikrintų nuola tines pajamas. Neatsitiktinai pasaulį kartkartė mis supurto skandalai dėl įžymy bių, padauginusių skausmo malši namųjų vaistų.
I.Seldinas konkurencijoje tarp gydytojų įžvelgia ir pranašumų. Net patį sudėtingiausią bei bran giausią tyrimą už prieinamą kai ną Amerikoje galima atlikti vos po kelių minučių. Tad pacientui ne reikia laukti eilėje kelis mėnesius, kaip būna Lietuvoje. Būtent dėl šios priežasties ka nadiečiai, kurių sveikatos apsau gos sistema yra panaši į Lietuvos, gydytis važiuoja į Ameriką. Kyšiai niekur nedingo
Refleksoterapeutas tikėjosi, kad grįžus į Lietuvą po daugiau nei 10 metų gydytojai nebeims kyšių. „Pasirodo, mamamia! Dakta rai ima, ir masiškai. Kyšiai čia vi siems priimtinas dalykas“, – ste bisi jis. I.Seldinas dėl įsišaknijusio kyši ninkavimo kartais atsiduria ir ko miškose situacijoje. Į privačią kli niką atėjusios močiutės sumoka už konsultaciją ir dar pinigų įkiša gy dytojui į kišenę. Specialisto manymu, tokie daly kai žemina jį kaip profesionalą. Privačios klinikos savininkas ka tegoriškas: jei gydytojai skundžiasi mažais atlyginimais, tegul vakare po darbo eina dirbti į privatų savo ka binetą, o ne naudojasi sunkioje si tuacijoje atsidūrusiais pacientais. Amerikoje žmonės moka sveika tos draudimą, tad nėra įpročio spe cialistui atsidėkoti pinigais. Vietoj slaugių – popierizmas
Lietuvoje dažna gydymo įstaiga gi riasi turima modernia įranga. Bu vusio emigranto nuomone, naujos technologijos pas mus sunkiai ski nasi kelią.
statydami skulptūrą negalime rengti ir detaliojo plano“, – kal bėjo V.Dapkevičius, pripažinęs, jog dabar belieka laukti architek tų, miesto įvaizdžio komisijos bei kitų atsakingų specialistų verdik to, ar ši senamiesčio vieta apskri tai tinkama atsirasti naujajam pa minklui.
Komentaras
Liutauras Labanauskas
Lietuvos gydytojų sąjungos prez identas
M
ums akt ualesnė gydy tojų emigracija iš Lie tuvos, nei grįžtančiųjų parv yk imas. Tad sun ku pasak yt i, kiek svetur pad irbusių gydytojų vėliau grįžta dirbti į Lietuvą. Kai kurie jų svetur ištveria kelis mėne sius, kiti – ilgiau. Grįžimo motyvai tur būt kiekvieno būna skirtingi.
„Čia nė dešimtadalio nėra to, kas yra Amerikoje“, – pridūrė jis. Kaip pavyzdį I.Seldinas paminė jo Floridos ligoninę, kurioje sani tarus atstoja robotai. Net nedidelės privačios klinikos apsirūpinusios moderniausia aparatūra. Lietuvoje jam į akis krinta aptar naujančio personalo stygius ir po pierizmo gausa. „Numirčiau, jei pačiam reikė tų užpildyti visus reikalingus po pierius. Amerikoje pacientas vie ną kartą pasirašo, ir to užtenka“, – palygino jis. Pasak I.Seld in o, Amer iko je privati įstaiga gali normaliai gyvuoti turėdama apie 100 nuo latinių pacientų, o štai uosta miestyje norint išgyventi neuž tektų ir 500. Tad tenka gerokai pasukti galvą, kad privati gydy mo įstaigą nebūtų priversta už sidaryti. Nepaisant to, medikas džiaugiasi grįžęs į Lietuvą: „Nors lietuviai de juoja ir kaltina vienas kitą pavydu, bet man čia patinka“.
5
ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Paaiškėjo kandidatas į Seimo pirmininkus Darbo partija (DP) į Seimo pirmi ninko postą siūlo parlamentaro 53 metų Vydo Gedvilo kandida tūrą.
Erdvės: kai ligšiolinės kadencijos Seimas vakar popiet baigė darbą, posėdžių salė tuoj pat ištuštėjo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paskutinės Seimo minutės Ligšiolinis Seimas tik baigdamas darbą įvykdė tai, ką liepė pada ryti Konstitucinis Teismas (KT), – iš būsimo parlamento elimi navo kelis Darbo partijos (DP) kandidatus. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pateikė pakartotinai
Vakar paskutiniame buvusios ka dencijos Seimo plenariniame po sėdyje vėl buvo pateiktas nutarimo projektas dėl DP kandidatų sąrašo pakoregavimo. Antradienį analo giškas projektas buvo dviem bal sais atmestas. Tačiau vakar po kelias valandas užtrukusių diskusijų parlamenta rai ypatingos skubos tvarka priėmė pasiūlytąjį nutarimą – už jį balsavo 77, prieš buvo 11, susilaikė 10 Sei mo narių. Seimo nutarimu patvirtintas naujas šių metų spalio 14 d. dau giamandatėje apygardoje įvyku siuose Seimo rinkimuose dalyva vusių DP kandidatų sąrašas. Jame nėra penkių DP atstovų – Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Živi lės Pinskuvienės, Vytauto Griciaus ir Viačeslavo Ždanovičiaus. Nuta rime parašyta, kad J.Gaudutienė, J.Pinskus ir jo žmona Ž.Pinsku vienė nėra laikomi išrinktais į nau jąjį Seimą. Vietoj jų į būsimą par lamentą patenka DP nariai Vilija Filipoviečienė, Gediminas Jakavo nis ir Larisa Dmitrijeva. Nutarime vadovaujamasi KT praėjusį savaitgalį pateikta išvada, kad penkių minėtų DP kandidatų pirmumo balsai buvo nustatyti pa žeidžiant Seimo rinkimų įstatymą. Kaltino demokratijos griovimu
„Matyt, per daug aistrų buvo ant radienį, kai pirmą kartą svarstėm, bet taip ir nesugebėjom priimti to nutarimo. Džiugu, jog vis dėlto su gebėjome, kad ir kiek pavėluotai, grįžti prie klausimo dėl KT išvados ir galutinių Seimo rinkimų rezulta tų nustatymo“, – kalbėjo konser vatorius Edmundas Pupinis. „Čia, šioje salėje, dabar yra griaunama demokratija. Mes juk
jau priėmėm sprendimą dėl KT iš vados. Kodėl dabar prie jo sugrį žom? Neaišku. Kitaip, kaip inkvi zicijos laužu žmonėms, kurių kaltė neįrodyta, to nepavadinsi“, – pik tinosi Tvarkos ir teisingumo frak cijos narys Petras Gražulis. Seimas vakar taip pat priėmė nu tarimą dėl parlamento rinkimų re zultatų panaikinimo Biržų-Ku piškio vienmandatėje apygardoje. Kitų metų kovo 3 d. šioje apygar doje, kaip ir Zarasų-Visagino, tu rėtų būti surengti pakartotiniai Seimo nario rinkimai. Deklamavo eiles
Netrukus po to, kai priėmė pasku tinius sprendimus, ligšiolinės ka dencijos Seimo nariai pabaigė sa vo darbą.
Vytautas Bogušis:
Mes išeiname, kad su grįžtume.
Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė sakydama baigia mąją kalbą pabrėžė, kad Lietuvo je ekonominio sunkmečio metais nepasikartojo kitų šalių scenari jus, kai ekonominė krizė perauga į politinę. „Ne vienos šalies istori ja liudija, kad ekonominė krizė ga li greitai peraugti į politinę krizę. Tai, kad Lietuvoje taip neatsitiko, tikriausiai rodo mūsų politinę at sakomybę, demokratijos tvirtumą ir Lietuvos žmonių supratimą“, – kalbėjo darbą parlamento vadovo poste baigianti politikė. Socialdemokratė Irena Šiaulienė sakė, kad parlamentarai turėjo pro gą įsitikinti, „koks sunkus mokslas ir menas yra politika“. I.Šiaulienė iš tribūnos paskaitė jautrų eilėraštį apie toleranciją ir susitaikymą.
Liberalcentristas Antanas Ne dzinskas atsisveikindamas su Sei mo nario kėde irgi deklamavo sa vos kūrybos eiles. Kitas liberalcentristas Vytautas Bogušis, kurio partija nedirbs būsi mame Seime, teigė, kad galbūt kai kurie politikai žvelgia į ją su gai lesčiu. „Bet mes išeiname, kad su grįžtume“, – pareiškė V.Bogušis.
Taip nusprendė DP prezidiumas. Vakar ryte radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje tai patvirtino pats V.Gedvilas. „Kandidatas į Seimo pirminin kus esu aš. Per oficialų prezidiu mo posėdį visi pritarė mano kan didatūrai“, – teigė DP atstovas ir pabrėžė, kad jis yra vienintelis siūlomas kandidatas. V.Gedvilas sakė sutikęs preten duoti į šį postą, nes tam jau yra pasiruošęs: „Tiesiog politikoje jeigu dalyvauji, atstovauji kokiai nors politinei jėgai. Kuris kareivis nenori būt generolu?“ „Tai buvo antras toks pasiūly mas man. Aš savo gyvenime jau turėjau pasiūlymą būti Seimo pir mininku; atsisakiau, nes buvau tam nepasiruošęs, o šiandien esu pasiruošęs. Aštuoneri metai po litikoje, todėl ir priėmiau šitą iš šūkį“, – kalbėjo DP kandidatas į naujojo parlamento vadovus. Jis tvirtino, jog Darbo parti jos prezidiumas, apsvarstęs ke lias kandidatūras, balsavimui iš kėlė jo vieno kandidatūrą į Seimo pirmininko postą ir dauguma bal savo už jos teikimą. Kitų kandi datų V.Gedvilas sakė nenorintis atskleisti, nes tai būtų nekorek tiška. Neoficialiomis žiniomis, į šį po stą taip pat pretendavo Seimo vi cepirmininkė Virginija Baltrai tienė.
Tačiau jai gali būti numatytas kurio nors ministro potfelis. Buvęs Lietuvos moterų krepši nio rinktinės vyriausiasis trene ris V.Gedvilas nuo 2004 m. yra DP narys, per šiuos Seimo rinki mus išrinktas jau trečiai kadenci jai. 2005–2008 m. V.Gedvilas yra buvęs Seimo pirmininko pava duotoju, pusantrų metų – Euro pos reikalų komiteto vadovu, ku rį laiką dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku. V.Gedvilas 1981 m. baigė Lietu vos valstybinį kūno kultūros ins titutą, 1999 m. apgynė biomedi cinos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1988 iki 2004 m. jis tre niravo Kūno kultūros instituto, o vėliau – Kūno kultūros akademi jos vyrų ir moterų krepšinio ko mandas. V.Gedvilas 1996–2002 m. dirbo Lietuvos moterų krep šinio rinktinės vyriausiuoju tre neriu. Pagal naujajame Seime formuo jamos centro kairės valdančiosios koalicijos susitarimą teisė dele guoti Seimo pirmininką priklau so DP. Naujasis parlamento vadovas bus renkamas rytoj pirmajame Seimo posėdyje. Būsimosios Vyriausybės, kuriai turėtų vadovauti socialdemokra tų lyderis Algirdas Butkevičius, sudėtis kol kas nėra oficialiai pa skelbta. Vakar Tvarkos ir teisin gumo partija nusprendė į aplin kos ministrus deleguoti Valentiną Mazuronį, į vidaus reikalų minist rus – Remigijų Žemaitaitį. „Klaipėdos“, BNS inf.
Ypatinga pagarba – Č.Juršėnui
Darbo partijos atstovė V.Baltraitie nė dėkojo visiems Seimo nariams, frakcijos kolegoms, taip pat parla mento kanceliarijai, Seimo pirmi ninkei I.Degutienei, sociademok ratui Česlovui Juršėnui. Politikė sakydama padėkos žodžius susi graudino. I.Degutienė taip pat dėkojo V.Baltraitienei ir pavadino ją itin atsakingu žmogumi. Ypatinga pagarba buvo parody ta savo karjerą parlamente baigian čiam socialdemokratui Č.Juršėnui, pelniusiam tikro džentelmeno var dą. Politikas buvo nutaręs nebe kandidatuoti į Seimą, kuriame dir bo nuo 1990 m. Č.Juršėno kalbą kairieji ir deši nieji sveikino atsistoję, Seimo pir mininkė įteikė Č.Juršėnui gėlių ir vardinę juostą. Pagerbtas ir dar vienas Seimo senbuvis – konservatorius Česlo vas Stankevičius. Už bendrą darbą valdančiojo je koalicijoje partneriams dėkojo premjeras Andrius Kubilius. Opo zicijai jis skyrė kiek kartesnį žo dį: „Ačiū jai ir už tai, kad sugebėjo akivaizdžiai įrodyti, jog Seimas ga li būti ne tik problemų sprendimo vieta, bet ir vienų didžiausių per 22 nepriklausomybės metus sukurtų problemų gimdymo vieta.“ I.Degutienei premjeras įteikė pa garbą simbolizuojančią žvaigždę. Baigę paskutinį posėdį parla mentarai nuskubėjo į furšetą.
Progos: V.Gedvilas sako jau nebe pirmą sykį gaunąs pasiūlymą tap
ti Lietuvos parlamento vadovu.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gaus ministro postą Valdančiąją centro kairės koali ciją formuojančios partijos svars to, kad prie koalicijos besijun gianti Lietuvos lenkų rinkimų ak cija (LLRA) galėtų imtis vadovau ti Energetikos ministerijai.
„Galutinio sprendimo dar nėra, bet šitoks variantas tikrai buvo svarstomas. Tai vienas iš variantų „, – vakar po derybų su LLRA sakė socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius. LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis neatskleidė, į kurią konkrečią ministeriją pretenduo ja ši partija.
Vakar po derybininkų susiti kimo patvirtinta, kad LLRA jun giasi prie formuojamos koalicijos. V.Tomaševskis teigė, jog tam dar turi pritarti partijos taryba. Liet uvos soc iald em okrat ų, Darbo bei Tvarkos ir teisingu mo partijos jau yra pasirašiusios susitarimą formuoti valdančią ją koaliciją. Pagal jį Energetikos ministerija priklauso Darbo par tijai. LLRA anksčiau yra skelbusi, kad dalyvaus valdančiojoje koalicijo je, jei gaus dviejų ministerijų va dovų postus. „Klaipėdos“, BNS inf.
6
ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012
nuomonės
Redakcijos skiltis
Lipdoma pažadų koalicija
„Įkalinti“ Europoje
B
Žvilgsnis
Violeta Juodelienė
P
o pusantrų metų ES šalyse bus ren kamas naujasis Europos Parlamen tas (EP). Ar bus prasminga reng ti juos Lietuvoje? Ką tik pasibaigę Seimo rinkimai leidžia tuo labai abejoti. Nemenka dalis dabar Lietuvai atstovau jančių EP narių rodė išskirtinį dėmesį na cionaliniams rinkimams ir toli gražu ne vien kaip savo šalies piliečiai, dirbantys ES struktūrose, kuriems svarbu tai, kas vyksta jų tėvynėje. Dėmesys savaime – nė nuodėmė. Tačiau tai, kaip šie europarlamentarai traktavo Seimo rinkimus ir jų baigtį, paprastų pi liečių akimis, kertasi tiek su etiškumo su pratimu, tiek su logika.
Tai, kaip šie europarla mentarai traktavo Sei mo rinkimus ir jų baig tį, paprastų piliečių aki mis, kertasi tiek su etiš kumo supratimu, tiek su logika. Kaip suprasti parlamentaro pareiškimą, esą įsilieti į Seimo rinkimų batalijas jį ver čia noras priminti apie save? Kad politi kas nemato darbo EP prasmės? Kad posė džiaujant Strasbūre ir Briuselyje kalbama apie dalykus, kurie Lietuvos piliečiams yra tokie nesvarbūs, jog neverta apie juos aiškinti žiniasklaidoje – tai yra, naudotis kanalais, kurie neleistų pamiršti, kaip at rodo garbingasis veidas? Tokiu atveju taip kalbantis asmuo apskri tai turėtų apleisti EP, pripažinti, kad yra nevertas posto ir palinkėti sėkmės savo įpėdiniui. Naujausi įvykiai parodė, kad to vargiai su lauksime iš politikų, kurių meilė gimtinės rinkėjams išgaravo, paaiškėjus, jog pasta rieji pernelyg gerai atsimena ne tik jų vei dus, bet ir darbus. Seimo mandatas – per prastas jaukas, kad grįžtume namo, šiandien sako Strasbūre ir Briuselyje nuobodžiaujantys europar lamentarai. Nostalgiją sustiprintų nebent ministro portfelis. Kai kam – dar globėjiš ko Seimo stogo apsauga nuo teisėtvarkos, galimybė ant munduro sudžiūvusį pra stos reputacijos purvą nukrapštyti nacio nalinio parlamento mandatu. Stebint šį politinį turgų, kuriame it papu vusiais kiaušiniais bandoma atsikratyti EP mandatu, norisi išgirsti partijų paaiški nimo, kuo gi jos laiko visos ES šalių parla mentą – praktikos jauniesiems politikams vieta? Sanatorija, pernelyg nuobodžia rim tiems veikėjams? Ar institucija, kuri vis dėl to nulemia nacionalinę ES narių politiką?
aigėsi rinkimų bumas ir pras id ed a Vyr iausyb ės gimdymo skausmai. Ir per rinkimus, ir ren čiant Vyriausybės griaučius, kai kurios partijos elgiasi taip, lyg bū tų statybų verslo milžinai. Jų lyde riai tarsi tų statybos firmų vadybi ninkai skelbiasi, kad šitą statys, o ano – nė per kur. Dar nykiau atrodo, kad dar nė ne suformavus Vyriausybės, tuos pa žadus ima keisti. Konservatoriai su liberalais žadėjo tik tęsti pradė tus darbus, o kitos partijos šuoliavo neaprėpiamomis ekonomikos preri jomis siūlydamos pasakiškus mini malius atlygius ir parduotuvių len tynose kainų mažėjimo taifūnus. Partijų lyderiai mušdamiesi į krūtinę prisiekinėja, kad tik jie pa tenkins rinkėjų lūkesčius. Kokių rinkėjų? Žinote, man dzin tų rinkėjų lū kesčiai, kai vėl tarp išrinktųjų ma tau buvusį Seimo girtuoklį, kuris jų dėka vėl kulniuoja spręsti ma no problemų. Atsiprašau, ne pėdi nantį, bet skriejantį pasiimti ma no jam mokamo atlyginimo, mano jam nupirkto mašiniuko ir besiruo šiančio atsigulti į minkštus viešbu čio patalus, taip pat pirktus už ma no pinigus. „Kiek ponų ir kokie jie visi gra žūs“, – kažkada yra rašęs vienas mūsų rašytojas. Nenoriu, kad ir to liau jie staipytųsi šokių aikštelėse ir rodytų man iš ekrano špygas. Kal bų apie partijų programų derinimą – beveik jokių. Greičiau kyla min tis, kad tos partijos – tarsi „uabai“ – rengiasi naujų BAM-ų statybai, bet ne valstybės valdymui. Vienos partijos vadukas, kve piantis agurkais, vis bando prisi belsti į Prezidentės kabinetą. Tarsi kolchozo pirmininkas, kad jo kar vutėms paskirtų geresnius ganyk lų plotus. Mat tų karvučių pienin gumas po rinkimų sumažėjo, kitos nepasilakstė ir liko bergždžios – ko gero, iki gyvenimo pabaigos. Jeigu tie išrinktieji taip įvairiapu siškai žada atsidėkoti savo rinkė jams, aš netikiu ir tais jų rinkėjais. Sakykite, kaip galima pasitikėti to kiu rinkėju, kuris teisiamo asmens ar jo partijos nesugeba išreitinguoti į paskutinę vietą, o priešingai, vi
K
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Klaipėda nėra sveikas miestas?
Andriaus Deltuvos karikatūra
sais būdais stengiasi jam į rankas įduoti valstybės valdymo svertus? Kažką panašaus prieš gerą de šimtmetį regėjome ne viename žlungančios kaimo bendrovės susi rinkime. Kai šios braškėdamos dėl savo ekonominio neįgalumo rito si žemyn, tų bendrovių pensinin kai prašė jas likviduoti ir išdalyti li kusį turtą už jų varganus pajus. Bet ne, pagiriojančių ir kasdien neiš siblaivančių traktorininkų ir mel
Kaip galima pasiti kėti tokiu rinkėju, kuris teisiamo as mens nesugeba rei tinguoti į paskutinę vietą, o priešingai, visais būdais sten giasi jam į rankas įduoti valstybės val dymo svertus? žėjų balsų jėga būdavo galingesnė, nes nutardavo gyventi iki perga lingos pabaigos. Iki paskutinės to nos grūdų, iki paskutinės karvutės fermoje. Kol ant vieškelio pliko pa skutinis valkata likdavo. Dabar tokių pat rinkėjų balsais bandoma išparceliuoti valstybę. Aš netikiu tokios mano tautos dalies neklaidingumu ir man jos valia privalo būti niekinė. Todėl
netikiu tokių rinkėjų geranorišku mu, kuriuo didžiuojasi net kai ku rie išrinktieji. Jeigu išrinktieji „bambalinių“ dė ka nori valdyti valstybę, jie man yra nepriimtini. Vienas kitas tūkstantis „bambalinių“ negali atstovauti vie nam kitam milijonui tautos. Man didelių abejonių kelia tokie jų veiksmai, kai, išardžius vieną dari nį – LEO LT, graužiami neapykantos bando sustabdyti atominės elektri nės statybą. Atseit galva už galvą. Man nesuprantama, kai dėl darbo, reikalaujančio techninio išprusimo, bandoma atsiklausti mūsų visuome nės. Tai – apie atominę elektrinę. Kaip dabar garbūs išrinktieji mėgs ta sakyti, šioje vietoje būčiau norėjęs matyti visų mūsų mokslininkų, už sienio tyrimo laboratorijose dirbančių specialistų, energetikos profesiona lų, nusipelniusių šalies ekonomistų, aukštųjų mokyklų profesūros refe rendumą. Jais, ko gero, tikrai patikė čiau, bet ne rankose „bambalį“ lai kančio tautiečio nuomone. Demokratija – vertingas valsty bės valdymo svertas. Bet tik susi pratusioje ir mąstančioje visuome nėje. Ir tik ne ten, kur balsuojama, kad kitiems būtų blogiau – iš pa vydo ar neapykantos. Gerai, kad turime Prezidentę, Konstitucinį Teismą, kurie į vals tybės valdymą žiūri plačiau nei į UAB-ą. Tas tvirtas stuburas privalo išlikti ir toliau, nes tos „bambalinės“ koalicijos lipdymas tebesitęsia. Valius V.
rė neišbraukti vadinamųjų darbie čių iš sąrašo, šiandien jau Algirdas Butkevičius apsisprendė balsuo ti priešingai. Joks čia pasitenkinimas ar nepa sitenkinimas tuo veiksmu. Tai tik byloja, kad A.Butkevičius dar net nesuformavęs koalicijos, dar net nepradėjęs dirbti, dėl savo nuo
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
monių kaitos jau blaškosi kaip pa šautas paukštelis. Ir tai daro ne koks nors savival dybės klerkas, o valstybės masto politikas. Visi tai mato. Kažkaip labai neskanu. Ir pir mas pagalys į ratus koalicijos par tneriui. Kas bus toliau? V.V.
Klaipėda deklaruoja esanti sveikas miestas, tačiau aš kategoriškai su tuo nesutinku. Galbūt sveikas to dėl, kad nemato mieste gyvenančių neįgaliųjų. Esu silpnaregė. Kasdien susiduriu su situacija, kai prastai matantiems žmonėms sunku mū sų mieste. Stiklinės durys nepažy mėtos geltonais krašteliais, todėl yra grėsmė į jas įpulti ir susižeisti. Aš pati jau išmokau remtis intuici ja ir logika. Žinau, kad galiu susi žeisti ir tiesiog šliaužiu palei sieną. Juk stiklas yra nematomas. Be to, laiptų pakopos yra gana stačios ir niekaip nepažymėtos. Ne kartą esu nukritusi. Juk kažkokios komisijos naujus pastatus priima ir vertina juos visokiais aspektais. Tai ko dėl nekreipiamas dėmesys, ar sau gu juose silpnaregiams? Man atro do, kad mūsų mieste spąstai jiems spendžiami tyčia. Esu buvusi ne vienoje Europos valstybėje ir tas palyginimas yra ne mūsų naudai, todėl ir pikta. Šveicarijoje ir Vokie tijoje yra specialios atžymos stik linėse duryse, todėl matai, kur jos atsidarys ir kur reikia eiti. Agnė
Kada ateis ta diena?
Kada mes galėsime padėkoti val džios atstovams taip, kaip tie žmo nės, kurie džiaugiasi 15 ar 15A autobusu? Mes, gyvenantys Tau ralaukyje, kol kas tik koneveikia me valdžią. Kada Tauralaukio gy ventojai vėl taps klaipėdiečiais? Tapome gluškaimio gyventojais. Visą savo gyvenimą turime derin ti prie vienintelio autobuso grafik o. Kad ir kiek protestavome, reiškė me įvairiausiais būdais savo pasi piktinimą, padėtis nesikeičia. Ka da miesto valdžia pradės galvoti, kad Tauralaukyje gyvena Klaipė dos žmonės, miestui mokantys mokesčius? Nuolat turime turė ti galvoje autobuso grafiką, bėg ti porą kilometrų į stotelę. Du rau doni autobusai važiuoja viso labo tik iki ligoninės, o tai yra visiškai nenormalu. Ilona
Uostamiestyje pernelyg tamsu
Vis svarstydavau, kodėl šaltuoju metų laiku mano nuotaika bloga. O kai pabuvau užsienyje, supratau. Ogi todėl, kad su rudeniu pas mus ateina tamsa. Trečias pagal dydį Lietuvos miestas skendi tamsoje. Tik prie didesnių prekybos cent rų šviesiau, o visur kitur – gūdu ir baugu. Kokia gali būti nuotaika, jei sau po kojomis nieko nematai? Juk šiais laikais, kai yra išrasta visokių taupių apšvietimo lempų, galima būtų bent truputį labiau apšviesti miestą. Manau, tai dar viena prie žastis, kodėl žmonės nenori čia gyventi. Dalia Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Socdemų blynas prisvilo? ai kurie politologai ir šau nioji tik ką sulipdytos naujojo Seimo koalicijos trijulė, dar net nepradė jusi dirbti, vis pasamprotauja, kaip tą Prezidentę užspeisti į kampą. Bet pirmiausia patys socdemai gavo šlapiu skuduru per veidą. Vieną dieną visi energingai nuta
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012
užribis Mirė prie ligoninės
Kuprinėje nešėsi ginklą
Pinigus savinosi giminaitė
Pirmadienio vidurdienį prie vienos Klaipėdos ligoninės bu vo rastas komos ištiktas 1961 m. gimęs Gediminas R. Jam buvo sulaužyta nosis, trau muota galva. Paguldytas į ligo ninę tos pačios dienos vakare vyras mirė. Pradėtas ikiteismi nis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Antradienį vakare Šilutėje, Sta diono g. pareigūnai sustabdė 1975 m. gimusį vyrą. Policinin kai jo kuprinėje rado panašų į savadarbį pistoletą daiktą, liz de buvo šovinys, aptiktos dvi medinės dalys, panašios į šau namojo ginklo sudedamąsias dalis ir metalinis vamzdis. Įta riamasis uždarytas į areštinę.
2 policijos komisariato parei gūnai išaiškino, kur dingo 1926 m. gimusios klaipėdietės są skaitoje laikyti 17 tūkst. litų. Paaiškėjo, kad vienišos seno lės santaupas jai nežinant į sa vo sąskaitą per kelis kartus pervedė jos tolima giminaitė, gyvenanti Jonavoje. Pareigūnai ketina šią moterį apklausti.
Pasikėsinimą nužudyti išsigalvojo Kraupus siužetas apie dviejų girtų pusb rolių bandymą šulinyje nuskandinti ketu riolikmetį paauglį teisme subliūško. Tei sėjas nepatikėjo paauglio pasakojimu ir kaltinamuosius pasikėsinimu nužudyti iš teisino. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vakar iš Klaipėdos apygardos teis mo pusbroliai 26 metų Mindaugas ir 20-metis Aurimas Trakiai išbė go pasišokinėdami iš laimės. Jau nesnysis žurnalistams prasitarė iš džiaugsmo tą patį vakarą pasiger siąs ir „varysiąs pas mergas“. Jauniems Šilutės rajono Balčių kaimo gyventojams buvo ko džiū gauti, nes jiems grėsė ilgi metai už grotų. Pernai rugsėjo 24-ąją po vidur nakčio M. ir A.Trakiai sutiko 14metį Juozą su mergina. Paauglys buvo užpultas ir sumuštas. Vėliau pareigūnams jis pasakojo, kad buvo pargriautas iš už nugaros, mušamas ir spardomas. Pusbroliai Trakiai ji nunešė prie šulinio, ati dengė dangtį ir metė vidun.
5 metrų gylio šulinys tuo metu buvo iki pusės pripildytas vandens. Tačiau Juozas spėjo rankomis ir ko jomis užsikabinti už rentinio. Vie nas užpuolikų jam dar spyrė į pilvą, bet vaikinas sugebėjo pasprukti ir pasislėpė artimiausiame name. Trakiai kategoriškai neigė metę paauglį į šulinį ir bandę taip jį nu žudyti. Analizuodamas įrodymus, bylą nagrinėjęs teisėjas pastebėjo, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis ir jo mama nė neužsiminė, kad vai kiną ketinta nuskandinti. Pradėjęs įvykį aiškintis pareigūnas protoko le neužfiksavo net užuominos apie šulinį ir ketino chuliganams taiky ti administracinę teiseną. Apie tai jis prabilo tik vėliau. Po poros savaičių mokykloje sociali nei pedagogei paauglys pirmą kartą prasitarė, kad galėjo nuskęsti.
Nuotaikos: prieš posėdį pusbroliai buvo sutrikę ir baiminosi dėl ateities. Po posėdžio jie jautėsi visai kitaip. Vytauto Petriko nuotr.
Juozo draugė pasakojo po muš tynių pastebėjusi tik šiek tiek pra dengtą šulinio dangtį, o pažiūrėju si vidun pamatė jame nuskendusį katiną.
Plovėjai prisiuostė nuodų Daiva Janauskaitė Klaipėdoje Tilžės gatvėje esančio je automobilių plovimo bendrovė je cheminėmis medžiagomis apsi nuodijo du vyrai.
Kaip spėjama, apie 1988 ir 1990 metais gimę darbuotojai vakar ūmai apsinuodijo įkvėpę nuodin gų garų plaunamoje cisternoje. Greitąją pagalbą bei policiją pa siekęs pirmasis pranešimas skel bė, kad plaudamas cisterną apsi nuodijo vienas žmogus. Netrukus sužinota, jog nukentėjo du darbi ninkai. Veikiausiai antrasis žmogus ap sinuodijo gelbėdamas apalpusį ko legą. Abu skubiai nugabenti į ligo ninę ir paguldyti į reanimacijos skyrių. Pradžioje medikai jų būk lę vertino kaip sunkią. Įvykio vietoje nelaimės aplinky bes aiškinosi Darbo inspekcijos pa reigūnė. Vyrai nukentėjo plaudami tal pyklą, kurioje gabenamas dyzeli nas su priedais. Bendrovės „Pad remas“, kurioje įvyko nelaimingas
Liudijimai apie nusikaltimo ap linkybes skyrėsi, be to, medikai neaptiko ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų, kurie būtų patvirtinę vaikino pasakojimą.
Migracijos departamento darbas kėlė nuostabą Daiva Janauskaitė Pareigūnams demaskavus kyši ninkavusius advokatus bei pini gus iš jų ėmusius Migracijos de partamento tarnautojus, uosta miesčio Migracijos tarnybai ilgus metus vadovavusi Svetlana Cho dina neslėpė nuostabos, bet pra sitarė turėjusi įtarimų apie nege rus dalykus.
Sauga: incidento vietoje vakar lankėsi ne tik Darbo inspekcijos, bet ir
policijos pareigūnai.
atsitikimas, direktorius Saulius Stelingis teigė, kad vienas darbi ninkas apalpo įlipęs į cisterną, kol į ją nebuvo nuleistas valymo įren ginys. Įmonės vadovas tikino, kad abu darbuotojai turėjo visas rei kiamas apsaugos priemones. „Ką tik buvau ligoninėje pa ts. Jiems viskas gerai. Manau, dar šiandien jie bus išleisti į namus.
Vytauto Petriko nuotr.
Pats su jais kalbėjausi. Medikai sa kė, kad ligoninėje laikys iki vaka ro ir stebės, kaip keičiasi sveikatos būklė“, – praėjus porai valandų po įvykio teigė S.Stelingis. Vėliau direktorius Darbo inspek cijos pareigūnei aiškino, kad vyrai ketino neimti nedarbingumo la pelių ir nepraleidę nė dienos grįž ti į darbą.
Pasikėsinimas nužudyti liko neį rodytas. M.Trakys nuteistas 30 parų administracinio arešto už chuliga niškus veiksmus. A.Trakys išteisin tas, nes nusikaltimo neįvykdė.
Po kelis dešimtmečius trukusios tarnybos praėjusios savaitės pa baigoje iš darbo Klaipėdos mig racijos skyriuje išėjo S.Chodina. Nors ji išėjo iš darbo savo noru, tokį sprendimą lėmė nepalan kios tarnybinio patikrinimo iš vados. Patikrinimas buvo pradėtas ga vus skundą iš užsienietės, kuri bu vo nepatenkinta, kad S.Chodina suabejojo, kaip lietuviškai sakinio nesurezganti moteris išlaikė lietu vių kalbos egzaminą, kuris būtinas norint gauti leidimą nuolat gyven ti Lietuvoje.
Nepalankiose tarnybinį patikri nimą atlikusios komisijos išvado se teigta, kad S.Chodina netinka mai atliko pareigas aptarnaudama piliečius ir skyrė jai griežtą papei kimą. S.Chodina pasakojo, kad ją la bai stebindavo tai, kad pusmečio terminą turėdavę departamen to pareigūnai sprendimus dėl lei dimo laikinai gyventi Lietuvoje priimdavo per tris ar keturis mė nesius. Buvusi pareigūnė prisimi nė atvejus, kai tokie sprendimai buvo priimti ir per pusantro mė nesio. „Kai išgirdau apie šį skanda lą, buvau šokiruota. Sunkiai su vokiama, kaip tai buvo įmano ma. Matote, mes nepriimdavome sprendimų išduoti leidimus gy venti Lietuvoje ar neišduoti. Vi si sprendimai priimami Vilniuje, departamente. Mes tik suruošda vome dokumentus ir perduoda vome į departamentą“, – pasa kojo S.Chodina.
8
KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1639 DB svaras sterlingų 1 4,3094 JAV doleris 1 2,7115 Kanados doleris 1 2,7108 Latvijos latas 1 4,9611 Lenkijos zlotas 10 8,2762 Norvegijos krona 10 4,7111 Rusijos rublis 100 8,5573 Šveicarijos frankas 1 2,8673
+0,35 %
–0,6188 % –0,2731 % –0,3857% –0,3236 % –0,0101 % +0,0919 % –0,3701 % –0,2878 % +0,0140 %
Atlygins už kasos aparatus Nuo šių metų vidurio prekiau tojus įpareigojusi įsigyti kasos aparatą, valstybė dar šiemet ža da padengti dėl naujo reikalavi mo patirtas išlaidas.
Kaip teigė Finansų ministerija, kompensacijos turgaus ir kios kų prekiautojams, pardavinė jantiems ne maisto produktus, už įsigytus kasos aparatus bus išmokėtos iki kitų metų pra džios. Finansų ministerijos skaičia vimais, kompensacijoms pri reiks 2,4 mln. litų, jie bus skirti iš Privatizavimo fondo ir vals tybės biudžeto. Vyriausybė trečiadienio po sėdyje patvirtino kompensa cijų mokėjimo tvarką. Išlaidos už naujus aparatus, Valstybinė je mokesčių inspekcijoje įregist ruotus 2011 m. lapkričio–2012 m. balandžio mėnesiais, bus kom pensuojamos 100 proc., bet ne daugiau nei 800 litų. Už įregist ruotus gegužės–spalio mėne siais kompensacija sieks 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau nei 320 litų. Valstybinės mokesčių inspek cijos duomenimis, per kompen suojamąjį laikotarpį įregistruo ti 4638 kasos aparatai, kuriuos įsigijo individualiąja veikla be siverčiantys ir dengtose preky vietėse ne maisto gaminiais pre kiaujantys gyventojai. Kompensacijos nebus moka mos jas jau gavusiems gyven tojams. Kasos aparatai visiems tur gaus prekiautojams tapo priva lomi nuo šių metų gegužės 1 d. Prekiaujantiems maisto pro duktais dengtuose paviljonuo se kasos aparatai privalomi nuo 2011 m. gegužės. Įvesti kasos aparatus apsi spręsta, siekiant sumažinti šešė linę prekybą. Finansų ministerijos skaičiavimu, su kasos aparatais prekiaujantys žmonės valstybei sumoka vidutiniškai keturis kar tus daugiau mokesčių.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,57
2,47
„Apoil“
4,75
4,44
2,46
„Brent“ nafta
85,11 dol. už 1 brl. 108,22 dol. už 1 brl.
mlrd. litų grynųjų pinigų spalio pabaigoje buvo Lietuvos apyvartoje.
Kadenciją baigiantis Seimas leido kitą met pradėti pensijų reformą. Vakar Seimas priėmė Pensijų sis temos reformos įstatymo patai sas, pagal kurias nuo 2014 m. sau sio 1 d. į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą ska tinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Sodros“ įmokos į antros pakopos pen sijų fondus tik nuo 2020 m. bus padidin tos iki 3,5 proc. Nuo 2016 m. papildomos as mens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmo kos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Iki 2013-ųjų rugsėjo gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, teks apsispręsti, kurioje sistemoje – privačioje ar valstybės – jie toliau kaups būsimai pensijai. Gyventojams nesutikus savo lėšomis mokėti papildomos įmo kos, kaip teigta anksčiau, nebus automatiškai sustabdytas jų įmo kų į privačius pensijų fondus per vedimas iš „Sodros“; jie pensiją ir toliau galės kauptis ir „Sodroje“, ir antros pakopos fonduose. Tačiau jeigu gyventojai norės papildomai
primokėti ir susikaupti didesnę pensiją, reikės parašyti prašymą. Jeigu dėl pensijų kaupimo finan savimo sistemos keitimo gyven tojai toliau nebenorėtų dalyvau ti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galėtų kaupti tik „Sodroje“. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o į juos grįžti būtų galima bet kada. „Sodros“ įmokos į antros pako pos pensijų fondus nuo šių metų pradžios sumažintos iki 1,5 proc., o 2013 m. bus padidintos iki 2,5 proc.; nuo 2014-ųjų pradžios jos bus sumažintos iki 2 proc., bet nuo 2020 m. – padidintos iki 3,5 proc. Taip pat numatytos papildomos įmokos – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vie nam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tė vystės) pašalpą iš „Sodros“ ar ba bus draudžiami pensijai gau ti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jeigu bus augi nami du vaikai iki trejų metų, ir tri gubinamos, jeigu trys. Pensijų reforma Lietuvoje prasi dėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatųjį pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų: pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įsta tyme numatytą ribą – 5,5 proc. kau piamosios pensijų įmokos tarifo. 2009 m. įmokos į pensijų fondus buvo sumažintos iki 2 proc., nuo 2012 m. pradžios – iki 1,5 proc.
Būdai: pagal naująjį įstatymą būsimieji pensininkai turės netrukus ap
„Klaipėdos“, BNS inf.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
sispręsti, kaip kaupti senatvei.
Derybose paaukoja antpelnį Skelbimuose nurodyta nekilnoja mo turto (NT) kaina daugeliu at vejų yra didesnė, nei pirkėjas iš tiesų tikisi gauti. Didžioji dalis par davėjų į kainą įskaičiuoja numa tytą nuolaidą, dažnai siekiančią net 10 tūkst. litų.
2,4
valstybė skirs kompensacijoms už kasos aparatus.
11,011
Uždegta žalia šviesa reformai
„Klaipėdos“, BNS inf.
mln. litų
Lietuvai priklausančio turto vertė per nai metų pabaigoje buvo 169,99 mlrd. litų, arba 0,008 proc. mažesnė ne gu prieš metus. Valstybės įsipareigo jimai pernai buvo 46,229 mlrd. litų – 8,1 proc. didesni negu prieš metus. Ta čiau šalies atsargos per metus padidė jo. 2011-ųjų pabaigoje jos buvo įvertin tos 1,439 mlrd. litų – 12,6 proc. dau giau negu 2010 m. pabaigoje.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,42 %
Turtas sumažėjo
Degalų kainos pokytis
–0,22 %
Rizika: pakeldamas NT kainą
tiek, kad be nuostolių galėtų pa daryti nuolaidą, pardavėjas gali išgąsdinti potencialius pirkėjus.
„Shutterstock“ nuotr.
Keturi iš penkių būsto pardavėjų (81 proc.) skelbime nurodo didesnę būsto kainą, nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą NT. Pardavė jai kainą šiek tiek padidina tikėda miesi, kad galimas pirkėjas derėsis. Tai parodė šių metų spalį atlik ta portalo domoplius.lt apklausa. Kas dešimtas šalies gyvento jas derybose dėl būsto kainos su tiktų padaryti simbolinę – vieno tūkstančio litų ar mažesnę – nuo laidą. Tačiau didžioji dalis NT par davėjų pasiruošę derėdamiesi kai
ną nuleisti gerokai daugiau. Beveik trečdalis būstą parduodančių lie tuvių leistų pirkėjui nusiderėti iki 5 tūkst. litų, o kas ketvirtas ne prieštarautų „užsidirbti“ nuo 5 iki 10 tūkst. litų mažiau. Tiek pat par davėjų (25 proc.) kainą linkę suma žinti dar smarkiau – daugiau nei 10 tūkst. litų. „Geras pardavėjas žino, kad pirkė jui smagu nusiderėti. Per pokalbį net ir simboliškai sumažėjusi kai na pirkėją gali netikėtai pastūmėti sukirsti rankomis. Tačiau pradinė kaina visuomet yra didelė dilema – jei bus per aukšta, dalis pirkėjų net neįvertins būsto kaip įperkamo, jei per maža – neliks vietos dery boms“, – sakė domoplius.lt projek to vadovas Evaldas Narbuntovičius. Anot jo, nuo pradinės būsto kai nos priklauso ne tik galutinė su
ma, bet ir būsto pardavimo laikas. Apklausa parodė, kad daugiausia lietuvių – beveik pusė – savo NT tikėtųsi parduoti per du arba tris mėnesius. Mažiau nei ketvirtada lis ryžtųsi paplušėti ilgiau – dau giau nei pusmetį. Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei du trečdaliai lietu vių parduodami būstą nesinaudo ja brokerių paslaugomis – beveik pusė jų buto pardavimu rūpina si patys. O pagrindinė to priežas tis – pardavėjų nenoras brokeriams mokėti tarpininkavimo mokestį. 23 proc. apklaustųjų į brokerius teigė nesikreipiantys todėl, kad jais ne pasitiki. Ir vos kas penktas būs to pardavėjas mano, kad brokerių padedami jie butą parduotų grei čiau ir už geresnę kainą. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012
klaipėdos verslas Gamyba auga
Darbas internetu
Viešbučių verslui
Lietuvos pramonės gamybos me tinis augimas rugsėjį – vienas di džiausių ES. Vienas didžiausių au gimų tarp 27 bendrijos šalių Lie tuvoje fiksuojamas trečią mėne sį iš eilės. Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų mėnesiu, Lietuvos pramonės augimas siekė 8 proc. Didesnis augimas rugpjūtį užfik suotas tik Slovakijoje ir Estijoje.
Darbo birža parengė naują elektroninį leidinį – e.paslaugų vadovą darbo ieškantiems žmo nėms. Leidinį nemokamai gali ma parsisiųsti iš Darbo biržos svetainės. Čia darbo ieškantys žmonės turi galimybę išmėginti, kaip pasirinkti laisvas darbo vie tas, išsaugoti jų paieškas ir gau tas rekomendacijas.
Rytoj viešbutyje „Amberton“ vyks mokymai „Pardavimų or ganizavimas apgyvendinimo įstaigose“. Tikslinė mokymų da lyvių grupė – viešbučių, sve čių namų ir kitų apgyvendinimo įstaigų specialistai. Mokymų tikslas – suteikti papildomų ži nių bei praktinių patarimų, kaip efektyviai dirbti viešbučiuose.
Prieš 10 metų iš Kel mės į Klaipėdą stu dijuoti atvažiavusi Viktorija Šveikaus kaitė padarė puikią karjerą. Jauna mo teris, dirbti pradėju si dar studijų metais, šiandien sėkmin gai vadovauja greit maisčio restoranui ir vėl studijuoja.
Ekspertas pataria
„Ketvergių pušynas“ – namai gamtos prieglobstyje Luka Leonaitytė Naujas individualių namų ma syvas Klaipėdos prieigose pava dintas „Ketvergių pušynu“. Kom panijos „Nordmet invest“ atsto vo G.Krikščiukaičio teigimu, tai – puiki vieta gyventi, trokštantiems gamtos kaimynystės.
Pasiekė: V.Šveikauskaitė greitmaisčio restorane iš pagalbinių darbuo
tojų sugebėjo iškopti į aukštą vadovo postą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Karjera: nuo pagalbinės darbuotojos iki direktorės Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dėl paskolos – du darbai
Prieš 10 metų V.Šveikauskaitė at važiavo studijuoti į Klaipėdos uni versitetą, kur mokėsi socialinės pedagogikos. Sumaniusi įsitvirtinti uosta miestyje, Viktorija paėmė būsto paskolą, todėl neišvengiamai rei kėjo rasti darbą. Iš pradžių mergi na sukosi net dviejose darbovietėse – stambioje tarptautinėje kompa nijoje administratore, o atliekamu laiku – greitojo maisto restorane. Šiandien Viktorijos asmeniniai karjeros posūkiai atrodo kaip pui ki sėkmės istorija. „Taip susiklostė aplinkybės, kad darbas greitojo maisto restorane man buvo kaip antraeilės pareigos. Mano sėkmės istorija prasidėjo nuo restorano darbuotojos pareigų, vė liau tapau pamainos vadove, o dabar vadovauju naujai atidarytam resto ranui“, – pasakojo V.Šveikauskaitė. Kilti reikia palaipsniui
Labai daug jaunų žmonių, tarp jų ir absolventai, nuolat ieško darbo.
Įsiregistravę talentų bankuose jie tikisi, kad juos pastebės darbda viai. Tie jaunuoliai moka ne vieną užsienio kalbą, kai kurie turi po ke lis aukštojo mokslo diplomus, bet darbo neranda.
Iš pradžių mergina sukosi net dviejose darbovietėse – stam bioje tarptautinėje kompanijoje admi nistratore, o atlieka mu laiku – greitojo maisto restorane. V.Šveikauskaitės atvejis – išskir tinis. „Kokių nors ypatingų receptų, kaip lipti karjeros laiptais, nežinau, bet visuose darbuose stengiau si dirbti sąžiningai, esu tam atsi davusi ir nebijau jokio darbo. Kiek galiu, stengiuosi padaryti maksi maliai gerai, gal todėl viskas taip ir išėjo“, – svarstė Viktorija.
Jauna moteris pripažįsta, kad labai svarbu į aukštą postą ateiti nors truputį padirbėjus žemiau siose pareigose, tada esą kitaip žiūri į savo pavaldinius, supran ti jų nesėkmes, į viską reaguo ji kitaip.
– Kuo ypatingas „Ketvergių pu šynas“? – Tai – naujas individualių sklypų masyvas. Jis yra už 8 km nuo Klai pėdos ir 12 km nuo miesto centro, Ketvergių kaime. Bendras terito rijos plotas 12,6 ha, padalytas į 68 atskirus sklypus individualiai staty bai ir 4 infrastruktūrinius sklypus. Sklypų plotas – nuo 11 iki 26 arų. Jie išsidėstę tarp dviejų miškelių ir apaugę jaunomis pušaitėmis, jos po kelerių metų bus gana didelės ir gy venamasis kvartalas atsidurs tarsi miške. Tiesa, yra dalis sklypų, kurie patenka į neapželdintą teritoriją, bet didžioji dalis rajono yra jaukiame gamtos prieglobstyje. Už 150 metrų teka Minijos upė, netoliese įsikūru sios poilsiavietės, šalia yra dviračių takas, kuris tęsiasi iki pat Švento sios. Aplinkui intensyviai vystosi in dividualių namų statyba. – Ar raj on e yra kom un ik a cij os? – Gyvenvietėje visiškai įrengta infrastruktūra ir sutvarkyta ap linka: išvedžiotos visos komuni kacijos (elektra, vanduo, nuotekų
surinkimo sistema, yra skaitme ninė televizija, telefonija, interne tas), asfaltuotas privažiavimas iki gyvenvietės bei vidaus gatvės. Gy venvietės teritorijoje įrengti šali gatviai, gatvių apšvietimas. – Ar yra kokių nors reikalavimų statybai? – Labai gerai, kad šiame rajone yra galima laisva statyba, nėra jokio privalomo projekto, įpareigojimų. Visus projektus, kurie nenusižen gia detaliajam planui, galima įgy vendinti savo nuožiūra – karkasinį ar mūrinį namą, jokių apribojimų nėra, kaip neretai pasitaiko analo giškuose kvartaluose. – Sklypų kainos tokiose vieto se paprastai būna solidžios, už kiek sklypą galima įsigyti „Ket vergių pušyne“? – Šiandien kainos yra santykinai nedidelės. Tuo siekiame pritraukti daugiau gyventojų į šį rajoną, no rime sujudinti statybą šioje teri torijoje, kad ji būtų kuo greičiau apgyvendinta. Todėl sklypo aras kainuoja tik 8 tūkst. 500 litų. Tai yra žemiau nei savikaina, nema nau, kad aplinkiniuose rajonuo se kur nors dar yra tokie įkainiai. Juo labiau kad čia išplėtota inf rastruktūra. – Ar jau kas nors čia gyvena? – Taip, pusantrų metų čia jau gy vena trys šeimos, džiaugiasi, jokių nusiskundimų nesulaukėme. Užs.1035509
Paklausios specialybės kinta
„Koks turi būti vadovas? Reikia būti žmogiškam, gerbti aplinki nius ir negalvoti, kad esi kažkur aukščiau kitų. Ir žmonės tai įver tina. Bet svarbu suderinti vado vavimą ir žmogiškumą“, – tikino Viktorija. Pradėjusi dirbti greitojo mais to restorane V.Šveikauskaitė įstojo studijuoti verslo teisės ir antrąsias savo studijas vėl derina su darbu. „Sunku prognozuoti, kokios specialybės šiandien paklausiau sios. Dabar tempas labai didelis. Tačiau, manau, kad pirmiausia yra reikalingas aukštasis moks las, o paskui jau ieškant darbo ga lima laviruoti, prisiderinti prie ap linkybių ir dirbti nebūtinai pagal specialybę, nes šiuo metu – toks gyvenimas“, – įsitikinusi V.Švei kauskaitė.
Pasiūlymas: rajono „Ketvergių pušynas“ vystytojų atstovas G.Krikš
čiukaitis tikina, kad sklypų kainos yra labai patrauklios.
Vytauto Petriko nuotr.
10
ketvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012
pasaulis
170 mln. eurų
loterijoje „Euromillions“ laimėjo kol kas nežinomas asmuo iš Prancūzijos.
Nuteisė vicepremjerą
Nukovė karo vadą
Kroatijos vicepremjerui Radimirui Čači ćiui Vengrijos teismas vakar skyrė metų ir dešimties mėnesių kalėjimo bausmę už Vengrijoje padarytą avariją, kuri nusinešė dviejų žmonių gyvybę. Minimas nuos- prendis, kuris yra neskundžiamas, tapo dideliu smūgiu Kroatijos vyriausybei, kur R.Čačićiui buvo pavesta pradėti valstybi nio sektoriaus investicijų programą ener getikai ir infrastruktūrai plėtoti.
Izraelio karo lėktuvui vakar smogus į vie ną automobilį Gazos mieste, žuvo pales tiniečių judėjimo „Hamas“ aukšto rango karo vadas Ahmedas al Jaabari. Tel Avivas kaltino jį visą dešimtmetį vykdžius teroris tinę veiklą prieš Izraelį. Po incidento Ga zos mieste kilo pasipiktinimo banga. Apž valgininkai būgštauja, kad aukšto rango vado nužudymas pakurstys naują smurto bangą Artimuosiuose Rytuose.
Vanduo užtvindė Romos pakraščius Italijos sostinėje vakar buvo už darytas vienas istorinių tiltų per patvinusią Tibro upę, iš kurios iš siliejęs vanduo užtvindė ir prie miesčius.
Pakilęs drumstas Tibro vanduo apsėmė kai kurias atramines Mil vijaus tilto arkas ir sukėlė grėsmę pėsčiųjų takui bei medžiams. 1850 m. pastatytas tiltas yra toje vietoje, kur 312-aisiais vy ko garsusis Milvijaus tilto mūšis, kuriame imperatorius Konstan tinas nugalėjo Maksencijų kovo je, turėjusioje lemiamą reikšmę tolesnei antikinės Romos istori jos raidai.
Potvyniai ir žemės nuošliaužos cent rinėje bei šiaurinė je Italijoje žemės ūkiui padarė maž daug 100 mln. eurų žalą. Likusią Romos dalį nuo potvy nio saugo aukšti krantų sutvir tinimai, tačiau į šiaurę nuo sos tinės Tibras ir Anjenė išsiliejo iš krantų ir užtvindė dirbamas že
mes bei atskirus mažesnių mies telių rajonus. Šiauriniuose Romos priemies čiuose drenažo vamzdžiai, drėki nimo kanalai ir kanalizacija neat laikė vandens pertekliaus. Vanduo užliejo gatves, einančias į pagrin dinį šiaurinius bei pietinius rajo nus jungiantį greitkelį, ir sustab dė eismą. Savaitgalį Italijos šiaurinėje ir centrinėje dalyje siautusios liū tys padarė daug žalos, išplovė kelius ir izoliavo atskirus mies tus pietinėje Toskanoje. Čia per audras žuvo keturi žmonės, iš jų trys – elektros tinklų bend rovės darbuotojai, kurių auto mobilis užvažiavo ant griūvan čio tilto. Ūkininkų interesus ginanti lo bistų įmonė „Coldiretti“ pranešė, kad potvyniai ir žemės nuošliau žos centrinėje bei šiaurinėje Itali joje žemės ūkiui padarė maždaug 100 mln. eurų žalą. Sekmadienį dėl liūčių Veneci joje vandens lygis buvo pakilęs 149 cm – aukščiausiai nuo 2008 m. Mieste buvo paskelbtas va dinamosios raudonos kategori jos pavojus, bet drąsuoliai turis tai maudėsi užlietoje istorinėje Šv. Morkaus aikštėje. Pareigūnai pranešė, kad potvy nio vanduo Venecijoje jau slūgsta. BNS inf.
Paralyžius: dėl visuotinių streikų Ispanijoje ir Portugalijoje vakar beveik sustojo transportas, buvo uždary
tos įmonės ir mokyklos, atšaukta šimtai skrydžių.
Europą suvienijo protestai Gyvenimo ritmas turi sustoti – tokį tikslą iškėlė Ispanijos protes tuotojai, o prie jų vakar prisijungė dar keturios dešimtys orga nizacijų iš 22 Europos šalių. Didėja nelygybė
Dėl visuotinių streikų Ispanijoje ir Portugalijoje vakar beveik susto jo transportas, uždarytos įmonės ir mokyklos, atšaukta šimtai skry džių, o Madride kilo protestuotojų sisirėmimų su policija. Kiek mažesnio masto streikai vyko Graikijoje, Italijoje ir Belgi joje, demonstracijos ir protestai surengti Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Visuotinėje protesto akcijoje, kurią organizavo Europos profe sinių sąjungų konfederacija, iš vi so dalyvavo 40 organizacijų iš 23 šalių. Konfederacijos atstovė Judith Kirton-Darling britų žiniasklaidai teigė, kad taupymo priemonės ne veikia. „Jos didina nelygybę, skatina so cialinį nestabilumą, bet ne spren džia ekonominę krizę“, – aiški no ji. Dešimtys suimtųjų
Stichija: į šiaurę nuo sostinės Tibras bei Anjenė išsiliejo iš krantų ir
užtvindė dirbamas žemes bei atskirus mažesnių miestelių rajonus.
AFP nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Ispanijos ir Portugalijos profesinės sąjungos protestuoja prieš mokes čių didinimą ir atlyginimų, pensi jų, pašalpų bei kitų išmokų maži nimą. Ispanijoje, kur nedarbas virši ja 25 proc. ir yra didžiausias Euro poje, protestai prasidėjo dar ant radienį. Guminėmis lazdomis ginkluo ta riaušių policija susirėmė su de monstrantais Madrido centre. Iki vėlyvo trečiadienio ryto policija buvo suėmusi 62 žmones, o dar 34 žmonės, iš jų 18 policininkų, buvo sužeisti. Policija švaistėsi lazdo mis ir stengėsi nustumti aktyvis
tus, kai šimtai jaunų demonstrantų mėgino blokuoti pagrindinį sosti nės prospektą Gran Vía. Demonst rantai, blokavę eismą nuo paryčių, buvo išvaikyti, tačiau vėliau persi grupavo kiek toliau. Kita protestuotojų grupė bandė blokuoti Madrido autobusų par ką, neleisdama autobusams išva žiuoti.
Protestuotojų grupė bandė blokuoti Mad rido autobusų par ką, neleisdama auto busams išvažiuoti. „Turiu du sūnus. Vienas gauna pašalpą, kitas sėdi namie jau trejus metus, – sakė Madride protestuo janti namų šeimininkė Paqui Ol mo. – Problema ne tai, kad jie ne nori dirbti, – darbo tiesiog nėra.“ Spaudžia kreditoriai
Kaimynėje Portugalijoje protes tuotojai vakar ankstyvą rytą išė
jo į gatves su plakatais, smerkian čiais ES, Tarptautinį valiutos fondą ir Europos centrinį banką. Šis kreditorių trejetas Portugali jai skyrė 78 mlrd. eurų paramą, bet mainais pareikalavo griežtų taupy mo priemonių. Lisabonos viešasis transportas vakar buvo beveik sustojęs, ne veikė dauguma mokyklų ir viešų jų įstaigų. Italijoje profesinės sąjungos vakar planavo surengti seriją keturių va landų trukmės streikų, kurie turė jo paveikti automobilių ir traukinių eismą, taip pat susisiekimą oru. Milane ir Turine vykstant de monstracijoms kilo susirėmimų, buvo sužeisti šeši policijos parei gūnai. Graikijoje vakar surengtas strei kas buvo jau trečias per pastaruo sius du mėnesius. Šios šalies vy riausybė, spaudžiama tarptautinių kreditorių, irgi didina mokesčius ir mažina išlaidas. Graikijos par lamentas šią savaitę pritarė jau penktam taupymo priemonių pa ketui ir patvirtino gerokai apkar pytą kitų metų biudžetą. BBC, BNS inf.
Nedarbo lygis (proc.) Ispanija Graik ija Portugalija Euro zona Prancūzija JAV Belg ija Vok ietija Japonija
25,8 25,4 15,7 11,6 10,8 7,8 7,4 5,4 4,2
11
ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012
sportas Nugalėtojas – klaipėdietis
„Lūšies“ sėkmė Kauno derbyje
Ir armėnai pajėgesni
Kaune vykusiame Tailando bokso „Titano“ taurės turnyre pergalę iškovojo Deividas Yla. Klaipėdos „Muay Thai imperijos“ narys lemiamoje kovoje įveikė šeimininką. Anot trenerio Vadimo Gridiajevo, tai trečioji šio atleto sėkmė per mėnesį. Turnyre varžėsi daugiau nei 84 sportininkų iš 18 Lietuvos klubų.
Šalies vyrų rankinio lygos čempionato septintojo turo rungtynėse Kauno „Lūšis“ 34:29 (17:16) įveikė kitą Kauno komandą – „Granitą-Gają-Karį“. Po 7 įvarčius nugalėtojams pelnė Saulius Katkevičius, Egidijus Morkūnas ir Petras Očikas. Tarp pralaimėjusiųjų rezultatyviausiai žaidė Robertas Švedas – 10 įvarčių.
Jerevane draugiškas futbolo rungtynes žaidė Armėnijos ir Lietuvos nacionalinės rinktinės. Šeimininkai šventė pergalę 4:2. 55-ąją min. varžovai pirmavo net 3:0. Abu įvarčius į armėnų vartus įmušė Artūras Rimkevičius. 66-ąją min. jis sušvelnino 1:3, o 83-iąją jis pasižymėjo realizavęs 11 m baudinį.
D.Mačiūtės pergalė Kroatijoje Diana Mačiūtė, užėmusi pirmąją vietą Kroatijoje vykusiame 17-ajame Branko Bošnjako taurės turnyre, kuriame kovojo daug pajėgių sportininkų iš įvairių Europos šalių, sėkmingai pradėjo naująjį karatė kiokušin sezoną.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Svorio iki 55 kg grupėje rungtyniavusi klaipėdietė pusfinalyje įveikė lenkę Agatą Godos, o finale stiprią vengrę Zsofią Zsabo. Puikiai pasirodė ir kiti lietuviai. Auksą iškovojo kaunietis Andrius Miseckas, sidabrą – vilnietė Rita Pivoriūnaitė, bronzą – kaunietė Nora Vaznelytė. Mūsų sportininkus lydėjęs Lietuvos rinktinės treneris Ričardas Poška neslėpė džiaugsmo – visi keturi komandos nariai tapo prizininkais. „B.Bošnjako turnyras yra vienas prestižiškiausių Europoje po
Medaliai: D.Mačiūtė (kairėje) su kitais Lietuvos komandos nariais – N.Vaznelyte, treneriu R.Poška,
R.Pivoriūnaite ir A.Misecku.
žemyno čempionato, – tvirtino D.Mačiūtės trenerė Jurgita Činauskaitė-Četiner. – Mat jame dalyvauja daug aukšto lygio kovotojų, kurie nori pasitikrinti jėgas prieš svarbiausias sezono varžybas – Europos ir pasaulio pirmenybes.“ Anot J.Činauskaitės-Četiner, pirmą kartą Kroatijoje dalyvavu-
si Senojo žemyno čempionė varžybomis šioje šalyje pradėjo pasirengimą pagrindiniams 2013 metų pasirodymams. Svarbiausias iš jų – pasaulio čempionatas balandžio mėnesį, pirmą kartą vyksiantis Lietuvoje. „Malonu, kad po vasaros atostogų Diana neprarado fizinės formos
ir tvirtai įvykdė išsikeltą užduotį – laimėjo turnyrą“, – pasidžiaugė trenerė. Specialistė pajuokavo, kad jos auklėtinei džiaugtis pergalėmis nėra kada – gruodžio mėnesį laukia atviras Ukrainos čempionatas, o sausio mėnesį – Lietuvos pirmenybės.
Svečiai išsityčiojo iš klaipėdiečių Česlovas Kavarza Vos aštuoniese į Klaipėdą atvykę Vilniaus universiteto (VU) krepšininkai sutrypė uostamiesčio studentus net 94:57 (24:9, 19:14, 19:18, 32:16).
Nuotaikos: uostamiesčio studentai buvo bejėgiai žaisdami su vilniečiais. Vytauto Petriko nuotr.
Po pergalės sostinės vaikinai tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos lyderiais, o klaipėdiečiai iš pirmosios pozicijos smuktelėjo į ketvirtąją. Jau per pirmąjį kėlinį vilniečiai susikrovė dviženklę persvarą – 24:9, o prieš pertrauką jie pirmavo 22 taškais – 43:21. Šaltas dušas nepažadino Mindaugo Bugio auklėtinių, kurie ir po pauzės atrodė mieguisti. Sostinės ekipą į pergalę vedė Laurynas Jacevičius, pelnęs 33 taškus, 16 taškų pridėjo klai-
pėdietis Arnas Butkevičius, 14 – Domantas Pipiras, 12 – Denisas Krestininas. Klaipėdos gretose dviženklį skaičių taškų surinko tik du krepšininkai: Modestas Kumpys – 13 ir Valentas Tarolis – 12. VU žaidėjai stebinio taiklumu. Tritaškius jie metė net 56 proc. taiklumu (pataikė 14 iš 25 bandymų), dvitaškius – 52 proc. taiklumu (22/42). O šeimininkai pataikė vos 5 tritaškius iš 21, 22 dvitaškius iš 44 ir vos dvi baudas iš 7. „Mums buvo tiesiog juoda diena: ką tik darėme, viskas nesisekė. Kažkokia mistika. Varžovai mus tiesiog užpuolė taikliais metimais, o mes atrodėme prastai. Tikrai nieko panašaus nesitikėjau“, – teisinosi KU treneris M.Bugys.
Sporto telegrafas Futbolas. Vakar prasidėjo Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvaus dešimt stipriausių komandų: „Klaipėdos universitetas“, „Baltai“, „Nautica“, „Kretinga“, „Klarksonas-Plikiai“, „Klaipėdos policija“, „AMG-Titanikas“, „Kretinga“, „Vakarų Baltija“, „LCC“. Vakar kovojo „Klaipėdos universiteto“ ir „AMGTitaniko“ bei „Kruopos“ ir „Kretingos“ ekipos. Šiandien 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) kovos „Klaipėdos policijos“ ir „Nauticos“ penketukai. Dvejos rungtynės Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks rytoj: 20.30 val. „Baltai“ susitiks su „Vakarų Baltija“, 21.30 val. „Klarksonas-Plikiai“ su „LCC“. NBA. Antrą pergalę NBA čempionate iškovojo ir iš keturių pralaimėjimų paeiliui duobės išlipo Toronto „Raptors“ klubas. Kanados ekipa, nepaisant nesėkmingai sužaisto ketvirtojo kėlinio, 74:72 (29:21, 17:15, 23:22, 5:14) privertė pasiduoti Indianos „Pacers“ (3 pergalės ir 5 pralaimėjimai) krepšininkus. 10 taškų nugalėtojams pelnė, 4 kamuolius atkovojo Linas Kleiza. „Raptors“ starto penkete rungtyniavusio Jono Valančiūno sąskaitoje – 9 taškai (dvitaškiai 4/8, baudos 1/2) ir 8 atkovoti kamuoliai. 15 taškų prie pergalės prisidėjo DeMaras DeRozanas, o trigubu dubliu pasižymėjo Jose Calderonas – 13 taškų, 10 atkovotų kamuolių ir tiek pat rezultatyvių perdavimų. Tenisas. 22-ejų Ričardas Berankis iškopė į teniso turnyro Suomijoje, kurio prizų fondą sudaro 106,5 tūkst. eurų, vienetų varžybų ketvirtfinalį. Vakar Lietuvos tenisininkas, kuris ATP reitinge užima 101-ąją vietą, po bemaž dviejų valandų kovos 7:6 (7:3), 6:4 privertė pasiduoti 25-erių ukrainietį Ilją Marčenką (ATP-162). Patekęs į ketvirtfinalį lietuvis užsitikrino 3100 eurų čekį ir 25 ATP reitingo taškus. R.Berankio varžovas ketvirtfinalyje bus septintas pagal skirstymą 25-erių vokietis Matthiasas Bachingeris (ATP-120) arba 22ejų jo tautietis Janas-Lennardas Struffas (ATP-180). Kartu su pagrindiniu prizu turnyro Helsinkyje vienetų varžybų nugalėtojui atiteks 15 300 eurų čekis bei 125 ATP klasifikacijos taškai. Vizitas. Naujieji Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) vadovai praėjusią ir šią savaitę lankėsi Plimute, kur mokosi ir treniruojasi olimpinė plaukimo čempionė Rūta Meilutytė bei dar trys Lietuvos plaukikai: Eva Gliožerytė, Mantas Budrys ir Jūratė Ščerbinskaitė. LPF prezidentas Tomas Kučinskas ir viceprezidentas Mindaugas Špokas susitiko su Plimuto koledžo ir plaukimo klubo vadovais, treneriu Jonu Ruddu. „Mūsų plaukikams šiame Didžiosios Britanijos mieste sudarytos puikios sąlygos treniruotis ir mokytis“, – sakė vos prieš mėnesį LPF vadovu išrinktas T.Kučinskas.
12
KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012
turtas
Stebuklus ekonomika kitais
Šalies gyventojų pasitikėjimas ekonomikos ateitimi vos peržen gus naujų metų slenkstį nepasikeis. Todėl kitąmet menkai bus pakoreguotas ir vidaus vartojimas – vienas įtakingiausių eko nomikos veiksnių. Ateinančiais metais šalies ekonomika triukų neparodys ir augs panašiai kaip šiemet. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Augimas pranoks vidurkį
Kitais metais šalies ekonomika, tikėtina, atsigaus panašiu tempu kaip ir šiemet, todėl laikotarpis ne bus nei pragaištingas, nei lengvas. Nors iššūkių šaliai pakaks, ir 2013 m. jos ekonomikos augimas vir šys euro zonos ekonomikos augi mo vidurkį. Europos Komisijos (EK) ataskai toje teigiama, kad Europos ekono mikai vis dar tenka atlaikyti su dėtingus pokrizinius pokyčius. O sunki padėtis labiausiai pažeidžiamose valstybėse narėse daro vis didesnį poveikį likusioms bloko šalims. Pabloginusi šių metų viduryje paskelbtas prognozes EK skaičia
vo, kad šiemet euro zonos bend rasis vidaus produktas (BVP) augs 0,4 proc., o kitąmet – vos 0,1 proc. Tačiau Lietuvoje augimas nelėtės – šalyje prognozuojamas 2,9 proc., o ateinančiais metais – 3,1 proc. BVP augimas. „Po to, kai ekonomika stipriai augo 2011 m. ir tai siekė 5,9 proc., vidaus paklausa pradėjo prarasti pagreitį. Tačiau ji ir toliau turėtų būti pagrindinis augimo veiksnys prognozės laikotarpiu“, – teigia ma EK pranešime. Vidaus vartojimas susitrauks
Nors vidaus vartojimas yra vienas reikšmingiausių augimo variklių, jis kitais metais turėtų mažėti. EK prognozuoja, kad vidaus paklausa ims atsigauti tik 2014 m., nes jos augimas kol kas stabdomas dėl kai
kurių valstybių narių mažinamų skolų ir išteklių kitiems sektoriams perskirstymo. Prognozuojama, kad Lietuvoje šiemet privačiojo sektoriaus var tojimo augimas turėtų siekti 4,2 proc., o 2013 m. smuktelėti iki 3,3 proc. Viešojo sektoriaus vartoji mas turėtų susitraukti dar labiau – nuo 1,5 proc. šiemet iki 0,5 proc. kitąmet. Lietuvos bankas šalies eko nomikos apžvalgoje skelbė, kad lėtesnei vartojimo plėtrai įtakos turi besikeičiantis vartotojų pa sitikėjimas ir lūkesčiai dėl ūkio padėties: „Nors šie rodikliai per pastaruosius kelis ketvirčius keitė si nedaug, jie yra prastesni nei prieš metus. Juos lemia neaiški pa saulio ūkio situacija ir tik pamažu bei neužtikrintai atsigaunanti Lie tuvos darbo rinka.“ Mažės nedarbas – didės atlygis
Manoma, kad mažėjanti vidaus paklausa paveiks visą ES dar bo rinką. Todėl numatoma, kad kitais metais nedarbas pasieks aukščiausią lygį ir bus beveik 11 proc. ES bei 12 proc. euro zonoje. Nors Lietuvoje nedarbo lygis kitą met sumažės, jis, kaip prognozuo jama, išliks reikšmingas ir sieks 12,4 proc. Kita vertus, naujausi duomenys parodė labiau teigia mas tendencijas, nei buvo tikėta si, – lapkričio pradžioje šalies ne darbas smuko iki 9,7 proc. „Šiek tiek pastebimiau darbuo tojų gausėja užsienio konkurenci jai atvirame ekonomikos sektoriu je, ypač apdirbamojoje gamyboje. Tačiau yra ekonominės veiklos rūšių, kuriose darbuotojų mažė ja, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, švietimo, administracinėje ir aptarnavimo
3,1 proc.
šalies ekonomikos augimas prognozuojamas kitąmet.
Stabdys: nors darbo užmokestį kasmet žadama padidinti, gyventojų perk
nedidėjant, stoja ir ekonomikos augimas.
veiklose. Apdairią verslo plėtrą rodo lanksčių darbo formų taiky mas – samdomi nauji darbuoto jai daugiausia dirba ne visą darbo dieną“, – teigiama Lietuvos ban ko apžvalgoje. Po truputį turėtų didėti ne tik darbuotojų skaičius, bet ir vidu tinis darbo užmokestis, kaip pa rodė Finansų ministerijos duome nys ir ateities prognozės. 2011 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo už mokestis siekė apie 2045 litus, šiemet jis išaugo iki 2095 litų, o kitais metais turėtų pasiekti apie 2166 litus. Išlaidauti neturėtų
Nors vidutinis atlyginimas ki tais metais, kaip tikimasi, bus apie 3 proc. didesnis, gyventojų per kamoji galia nuo to smarkiau nei šaugs. Dalį išaugusių gyventojų pa jamų suris ir kitąmet būsianti gana didelė infliacija. Remiantis EK prognozėmis, inf liacijos lygis Lietuvoje šiemet sieks 3,4 proc. ir kitais metais sumažės tik neryškiai, iki 3,1 proc. Lietuvos bankas savo paviešin toje ataskaitoje pabrėžė, kad su vi daus situacija susijusi grynoji inf liacija yra maža ir neturėtų daug didėti, nes situacija darbo rinko je išlieka gana sudėtinga, o darbo
užmokestis kyla palyginti nedaug. Centrinio banko skaičiavimais, šiemet 2,9 proc. sieksianti inflia cija kitais metais sumažės tik iki 2,4 proc. „Dėl išorės veiksnių metinė inf liacija pastaruoju metu mažėjo. Kritus pasaulinėms kainoms, lė čiau brango ir maistas Lietuvoje. Jų įtaka infliacijai 2012 m., palyginti su 2011 m. viduriu, kai ji buvo didžiau sia per keletą metų, labai sumenko. Degalų kainų poveikis sumažėjęs, tačiau jų, taip pat kitų su išore susi jusių veiksnių įtaka infliacijai 2012– 2013 m. gali būti didesnė, nei šiuo metu tikimasi: numatomas prastes nis derlius kai kuriuose svarbiuose grūdų auginimo regionuose, naftos kainų kaitos perspektyva neaiški“, – teigė Lietuvos bankas. Svarbu plėsti eksportą
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad šiemet sulėtėjęs Baltijos šalių eksportas kitais me tais neaugs, nors ekonomikai esant nedidelei būti stipria eksportuotoja ypač svarbu. Todėl lėtėjantis Balti jos šalių eksporto augimas esą ke lia klausimų. Lietuvos banko teigimu, gryna sis prekių ir paslaugų eksportas di dina BVP, tačiau jo poveikis mąžta,
13
KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012
turtas Didins dyzelino akcizą
Planuoja daugiau pajamų
Optimistinis deficitas
Nuo 2013 m. sausio numato ma dyzelino akcizo tarifą pa didinti nuo 1,04 tūkst. litų iki reikalaujamo minimumo – 1,14 tūkst. litų už 1 tūkst. litrų. Dėl didinamo akcizo vidu tinė litro dyzelino kaina dega linėse galėtų padidėti apie 12 centų, o valstybės biudžetas turėtų pasipildyti 94 mln. litų.
Biudžeto projekte numaty ta, kad 2013 m. nacionali nio biudžeto pajamos suda rys 21,295 mlrd. litų, ir tai yra 222,1 mln. litų daugiau, nei planuota surinkti šiais me tais. Išlaidos kitąmet sieks 21,993 mlrd. litų, arba be veik 312 mln. litų daugiau nei 2012-aisiais.
Finansų ministerija progno zuoja, kad 2013 m. valstybės biudžeto deficitas bus gero kai mažesnis ir sudarys apie 697 mln. litų, arba 0,6 proc. BVP. Tačiau Europos Komisija jau šių metų ministerijos pla nuotą 2,9 proc. biudžeto defi citą įvertino kaip pernelyg op timistišką.
metais vis dar laikys užanty Komentarai
Gitanas Nausėda
SEB banko prez idento patarėjas
A
tein ant ys met ai nebus lengvi, ir ypač jų prad žia, nes dar nebūsime išl ipę iš pat ies brang iausio mū sų istorijoje šildymo sezono. Žinoma, dėl to žmonės karpys išlaidas nebūti niausioms prekėms, o tai reiškia, kad tol iau trauksis mažmen inės prek y bos apyvarta. Kol kas ji auga, bet augi mo tempas lėtėja ir todėl 2013 m. pir mas ketv irt is mažmen inei prek ybai saldus nebus.
Aleksandras Izgorodinas
kamoji galia dėl infliacijos 2013 m. gali padidėti tik labai mažai. O vartojimui „Shutterstock“ nuotr.
Metinė Lietuvos BVP kaita 9,8
Realaus BVP metinis pokytis (proc.)
5,9 2,9 2007
2008
1,5 2009
2010
2011
2,9
3,1
2012*
2013*
Metai
3,6 2014* * Europos Komisijos prognozė
–14,8
Pramon in inkų konfederacijos Ekonom i kos ir finansų departamento anal it ikas
L
iet uvos ekonom ikos per spektyvos yra palyginti op tim ist inės, bet konkret i rai da prik lausys nuo vidaus ir ypač išorės aplinkybių. Manome, kad Lietuvos eksportas ki tais metais turi potencialą išaugti apie 5–6 proc., o tai džiugina, nes rodo, kad eksportas išlieka atsparus išoriniams veiksn iams ir yra visiškai stabilus. Esm in is kitų metų aug imą lemsian tis veiksnys yra sparti NVS ir Baltijos rinkų plėtra. Bandydamos apsisaugo
Šaltinis: „Eurostat“
Šalies ekonomikos rodikliai Rodiklis Nedarbas (proc.) Infl iacija (proc.) Bendra valstybės skola (proc. BVP)
2012 m. 13,5 3,4 41,6
2013 m. 21,4 3,1 40,8
2014 m. 10,9 3 40,5
Šaltinis: Europos Komisijos prognozės
importo augimui vis daugiau virši jant eksporto plėtrą. Kita vertus, jis prognozavo, kad kitąmet, esant di desnei išorės paklausai, eksportas turėtų pagyvėti. Nors kalbama apie eksporto su mažėjimą, naujausi Statistikos de
partamento duomenys pernelyg negąsdina. Šių metų sausį–rug sėjį eksportas siekė 56,68 mlrd. li tų, importas – 62,81 mlrd. litų, ar ba atitinkamai 10,6 proc. bei 7,7 proc. daugiau nei tą patį 2011 m. laikotarpį.
Žygimantas Mauricas
Banko „Nordea“ ekonom istas
A
teinantys metai Liet uvai bus įdomūs, nes yra daug neapibrėžt umo tiek pa saulyje, tiek šal ies viduje. Be to, kaip niekada anksčiau ekono mikos ateitis priklausys nuo politinių sprendimų. Jei sausio 1 d. siekdama subalansuoti biudžetą JAV nuspręs suveržti diržus, padar in ius pajus visas pasaul is. Eu
Vis dėlto jei nepadarysime šiurkščių ekonom inės pol it ikos klaidų, jei ne pradėsime bravūr iškai elgt is su biudžet u, yra visos prielaidos pasiekt i panašų ekonom ikos aug imą kaip ir 2012 m. Kol kas Liet uvos eksportas laikosi visiškai neblogai: daugelio rū šių eksporto plėtra akivaizdi, o kai ku rių rūšių eksporto aug imo tempas – įspūdingas, siekia net 15–20 proc. Eksporto sektorius, kitaip nei paslaugų ar į vidaus rinką orientuoti sektoriai, yra ne toks jautrus sezoniniams svyravi mams. Todėl jo apimtis ateityje priklau sys nuo to, kaip seksis spręsti euro zonos skolų krizę. O ji, mūsų manymu, bus val doma, todėl euro zona 2013 m. išsikaps tys iš recesijos. Kita vertus, stebuklų ne įvyks – ekonomikos augimas bus labai kuklus, šiek tiek didesnis kaip 0 proc. Taip pat neprognoz uojame ir rad ika laus infliacijos pasikeitimo – manome,
kad ji bus ned idelė ir sieks 3–4 proc. Energet inė infl iacija išl ieka aukšta ir mes jos paveikt i negal ime, nes im port uojame didž iąją dalį energ ijos ištekl ių. Kartais jų kainas šiek tiek ko reg uoja lito ir doler io kurso pok yčiai, bet šiuo metu ryškaus pokyčio kaip il galaikės tendencijos nematome. To dėl kainas daug iau lems pas aul inė naftos rinka, kur ioje pok yčių taip pat nesit ik ima. Ateityje didėsiant is darbo užmokes tis infliaciją kompensuos tik iš dalies, nes atlyginimai, mūsų manymu, augs 3 proc. Jiems didėti įtakos turės toliau mažėjantis, nors nebe taip sparčiai, ne darbo lygis Lietuvoje, galiausiai politi nis sprendimas, t. y. minimalios mėne sio algos kėlimas. Galbūt dar nėra galimybių tiksliai pasakyti, ar bus ryž tasi ją kelti iki 1 tūkst. litų, bet, matyt, ko kio nors sprendimo bus imtasi.
ti nuo grėsmių, Lietuvos įmonės „per stumdo“ užsakymus į didesnį ekono mikos aug imo potencialą tur inčias šalis, šiuo atveju – NVS rinkas. Dėl eksporto į ES didelių pokyčių ne prognoz uojame, nes manome, kad kitais metais euro zonos ir ES ekono mika toliau stagnuos – kapanosis dug ne ir įspūdingai neaugs. Jeig u 2012 m. priimtos svarbios priemonės kri zei pažaboti bus tvarkingai įgyvendi namos ir tai sugebės grąžinti finansų rinkų, vartotojų bei verslo pasit ikė jimą, ES ūkis turi potencialo kitais me tais paaugti apie 0,5 proc. Taip pat skaič iuojame, kad kitais me tais 4–5 proc. augs šal ies invest icijos. Mūsų įmonės tik is i gamyb os ir už sak ymų apimt ies aug imo, ir būtent tai skat ins jas did int i invest icijas. Be to, komerc in iai bankai kit ais met ais než ad a griežt int i kred it av imo sąly gų ir tik is i, kad kred it av imo apimt is išaugs apie 3 proc . Tai leidž ia tikė
tis daugiau invest ic ijų, nes šiuo me tu verslas 95 proc. savo invest icin ių poreik ių patenk inta imdamas kred i tus. Nuo invest ic ijų raidos lab ai pri klaus ys ir gal imybės tol iau did int i eksportą. Šiuo met u šal ies konk uren cing um as atk urt as did in ant gamy bos efekt yv umą – per krizę sumaž i nus darbuotojų skaič ių, bet ateit yje produkt yv um as ir konk urenc ing u mas prik lausys nuo invest icijų. Namų ūkių rinkoje vartojimas kitais met ais po truputį augs, tač iau rin ka išl iks pažeidž iama. Prognoz uoja me, kad namų ūkių vartojimas augs 3 proc., o jį lems mažėjant is nedarbo lyg is. Tiesa, šiuo met u negal ime tikė tis žaibiško nedarbo lyg io susit rauk i mo, nes tam reik ia palyginti spartaus ir gana ilgą laiką besitęsiančio ekono mikos aug imo. Manome, kad nedar bas kitais metais išl iks viena didž iau sių problemų vidaus rinkoje ir sieks apie 10–11 proc.
ropoje taip pat reikia ryžtingų spren dimų, nes skolų krizė tikrai nepasibai gusi, – geriausiu atveju dabar yra jos pradžios pabaiga. Kalbant apie Lietuvos perspektyvas nereik ia pam iršt i, kad išsir inkome naują valdž ią. Atrodo, koal icija bus suformuota iš trijų partijų, nuo kurių ir priklausys šalies ateitis. Naujai išrink tos valdžios sprendimai bus itin svar būs, nes Lietuvos energet ikos ateit is šiuo metu kryžkelėje. Taig i didž iau sias iššūkis bus nuspręsti, tęsti visuo menės nepageidaujamą projektą ar jo atsisakyti. Kitas iššūkis naujai valdžiai – nepab loginti sąlygų verslui. Vieni didžiausių pavojų jam būtų nepamatuotai dide lis minimalios algos kėlimas nemaži nant darbo apmokestinimo, progresi
nių mokesčių įvedimas. Taip pat ateitis priklausys nuo to, kaip partijos puls įgy vendinti savo iš dalies populistinius pažadus: didins socialines pašalpas, išmokas ar visgi labiau stengsis skatin ti gyventojus įsilieti į darbo rinką. Nemanau, kad vartojimas kitais metais smuks. Atėjusi nauja valdžia stengsis formuot i visuomenės lūkesčius taip, kad ši patikėtų gera ateitimi, taigi trum puoju laikotarpiu vartojimas turėtų augti. Juk praėjusi valdžia buvo kieta kaktė, akcentavo diržų veržimąsi, tam tikrą kančią ir pan., o ši valdžia to ne bedaro ir kalba apie ekonomikos ska tinimą. Kita vertus, ilguoju laikotarpiu, po 2–3 metų, neapgalvotai priimdami įstatymus ir neskirdami dėmesio tva riam bei ilgalaikiam ekonomikos augi mui, politikai gali privirti košės.
=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@
"#
9A
%# 9A
+
Q\cN[$ N
b_[NY\ ]_V`aNafZb b ` aN _N R Z b [ _R ] Û [ aV ZR cR_aÛ # 9a
AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a
.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya
=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ
19
ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.
Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.
Avinas (03 21–04 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Jautis (04 21–05 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia daugiau pabūti vienumoje. Dvyniai (05 21–06 21). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Liūtas (07 23–08 23). Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai neteiks emocinio pasitenkinimo. Svarstyklės (09 24–10 23). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, o ir artimiausiu metu nebus jokių nemalonių staigmenų. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas užklups vienu metu. Problemų darbe iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir pagalvokite, ar spaudimas tikrai gali padėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas svajonių, dėl to galite apsigauti pats ir suklaidinti kitus. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Geriau fantazuokite būdamas vienas arba savo norus išliekite kurdamas. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.
Orai
Šiandien galimi krituliai, daugiausia šiauriniuose rajonuose. Oras šils iki 5–9 laipsnių. Penktadienį kritulių tikimybė nedidelė, vietomis kils rūkas. Temperatūra naktį sieks nuo 1 laipsnio šalčio iki 6 šilumos, dieną – 5–8 laipsnius šilumos.
Šiandien, lapkričio 15 d.
+6
+7
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+7
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+6
Utena
+5
7.47 16.19 8.32
320-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 46 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +1 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +11 Kairas +26 Keiptaunas +23 Kopenhaga +10
kokteilis Keleiviai „mina pedalus“ „Ar man vienam, bet tikriausiai – ne vie nam, tenka įsėsti į tokius miesto priva čiuosius mikroautobusus, kur ių vai ruotojai lek ia lyg akis išdegę, – teigė Pranciškus. – Per lenktynes dėl ilgesnio lito ar papildomo keleivio „mikriukuo se“ keleiviai prieš savo valią tampa var žytuvių dalyviais, nejučia prieš posū kius ar manevruojant kojomis minan tys įsivaizduojamus stabdžio pedalus, o rankomis įsitveriantys bet ko.“ Anot vyr išk io, po puskvailių vairuo tojų paslaug ų keleiviai džiaugdavosi sveiki pasiekę norimą vietą. „Nesuprantu tų vairuotojų, kurių mik roautobusai šliauž ia lyg vėžl iai, bet kai prie vairo „šumacheriai“, keliantys siaubą keleiviams, – dar baisiau“, – py ko „Kokteilio“ skaitytojas.
Londonas +9 Madridas +17 Maskva +6 Minskas +2 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +5 Pekinas +11
Šiandien
roautobusų vairuotojų važiavimo kultūra nesikeičia, tačiau avari jas jie sukelia vis rečiau.
Iš liūdnos istorijos Pask ut in iai kūno kultūros mokytojo ištart i žod žiai: „Moksleiviai, visus ka muolius ir ietis meskite čionai.“
Tautos logika Jei bandėte mesti rūkyti ir jums nepa vyko, o paskui bandėte nustoti gerti, jums vėl nepavyko, o paskui bandėte susilaikyti nuo moter ų, bet ir vėl ne sėkmingai, numok ite į tai ranka: nuo sekso per girtą galvą dar nė vienas rū kalius nemirė!
4–8 m/s
Marijampolė
Vilnius
+5
Alytus
Vardai Albertas, Leopoldas, Lygedė, Vaidilas, Žadvydė.
lapkričio 15-ąją
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+7
+8
+7
8
+7
+8
+7
+4
5
+4
+5
+5
+4
5
rytoj
šeštadienį
1492 m. Kristupas Kolum bas laivo žurnale įrašė pirmąsias žinias apie in dėnų vartojamą tabaką. 1738 m. gimė vok iečių kilmės astrologas seras Freder ickas Will iamas Herschelis, atradęs Ura no planetą. 1920 m. Ženevoje pirmą kartą posėdžiavo Tautų Lyga. 1990 m. katastrof iškai stingant maisto produk tų, Len ingrade įvest a kortelių sistema.
1997 m. Rusijos preziden tas Bor isas Jelcinas atlei do iš pareig ų du min ist rus, kai šie atskleidė, jog re formatorius Anatolijus Čiu baisas ėmė solidžius hono rarus už knygos leidimą. 1998 m. Didžioji Britani ja ir JAV pareiškė be per spėjimo pan audos ian čios jėgą prieš Iraką, jeigu šis vėl atsisakys bendra darbiauti su JT ginkluo tės inspektoriais. 1999 m. Kin ijos ir JAV der yb in ink ai pas ir a
šė susitar imą, panaik i nant į prekybinius apr i bojimus ir atveriantį ke lią Kinijai tapt i Pasaul i nės prekybos organiza cijos nare. 2010 m. Egipto archeolo gai Luksore atrado į dei vės mot inos Mut šven tyklą vedusį kel ią, pa lei kurį buvo išrikiuotos sfinksų statulos. 2010 m. Ind ijos vande nyno gelmėse moksl i ninkai atrado naują švy tinčių kalmarų rūšį.
Muzikos pasaulyje – amžiaus susitaikymas
Muzikos istoriją teks perrašyti: seras Paulas McCartney pareiš kė gerbėjams, kad Johno Lennono žmona nebuvo „The Beatles“ iširi mo priežastis. Televizijai „al Jazeera English“ jis sakė: „Ji tikrai neišardė gru pės, iro grupė... Nemanau, kad galima ją dėl ko nors kaltinti. Kai Yoko pasirodė, dalis jos žave sio buvo jos avangardiškoji pu
sė, jos požiūris į dalykus, tad ji parodė J.Lennonui kitokį gyve nimo būdą, kuris jam buvo labai patrauklus“. Toks netikėtas muzikanto pa reiškimas pradžiugino Y.Ono, ilgą laiką kaltintą dėl legendinės gru pės iširimo 1970-aisiais. „Maniau, kad žmonės žinojo, jog nesu atsakinga, bet, netikėta, daugelis žmonių vis dar taip ma nė. Jis buvo labai drąsus. Tad no rėčiau pasakyti: „Ačiū, Polai. Aš tave myliu, mes tave mylime“, – P.McCartney pareiškimą sveiki no Y.Ono. „Klaipėdos“, BNS inf.
Netikėta: seras Paulas McCartney pareiškė gerbėjams, kad Johno Len
nono žmona nebuvo „The Beatles“ iširimo priežastis.
Kaip pusryčiauja princas Čarlzas? Tai oficialu: princui Čarlzui, bri tų sosto įpėdiniui, pusryčiams netiekiami septyni virti kiau šiniai. Tokia informacija pa skelbta atnaujinto dizaino ka rališkosios šeimos interneto svetainėje.
– Ar žinai, koks estų greitosios medici nos pagalbos devizas? – Ne. – Laikas gydo.
Linksmieji tirščiai
Česka (397 719; ar tiesa, kad jei svečiuose mes griežtai laikytumėmės etiketo taisyklių, išeitume pikti, blaivūs ir alkani?)
Vėjas
Rytas
Nugirstas pokalbis
Vaikinas klube susipažino su mergina. Ji pakvietė vaikiną pas save. Kai ėmė glamonėtis, mergina sako: – Ša, tyliau... Mano tėvai namuose. Ma ma – tardytoja, tėt is „Aro“ būryje tar nauja, o brolis ką tik iš armijos grįžo, desantininkas buvo. Vaik inui iškart kilo siaubinga mintis, kur jis pak liuvo, bet nusprendė, kad reikia tęsti glamones. Mergina dar pa klausė: – O nori tokios nakties, kurios niekada gyvenime nepamirši? – Žinoma! – Gelbėkite, prievartauja!
+5
+5
orai klaipėdoje
Legendinės grupės „The Beatles“ istorijoje Yoko Ono iki šiol laiky ta juodąja našle – žmogumi, kuris nukirpo garsųjį Liverpulio ketver tą siejusias gijas.
Pažanga: nors Klaipėdos mik
Praha +4 Ryga +8 Roma +20 Sidnėjus +26 Talinas +9 Tel Avivas +26 Tokijas +15 Varšuva +4
Užkulisiai: per savo gimtadie
nį Naujojoje Zelandijoje princas Čarlzas, didelis R.R.Tolkieno ger bėjas, susitiko su filmo „Hobitas: netikėta kelionė“, sukurto pagal šio rašytojo kūrinius, aktoriais.
Tarp dažnai užduodamų klausi mų svetainėje minimas ir klausi mas dėl to, ar Velso princas, ku riam vakar sukako 64-eri, rytais suvalgo vieną iš septynių virtų kiaušinių. Taip savo 2006-aisiais pasiro džiusioje knygoje „Apie monar chiją“ teigė BBC laidų vedėjas Je remy Paxmanas. „Ne, jis to nedaro ir niekada ne darė nei per pusryčius, nei kuriuo nors kitu laiku“, – atsakoma ofi cialioje princo rezidencijos Kla renso rūmų administracijos tvar komoje svetainėje. Joje taip pat tvirtinama, kad nėra taip, jog princas, kuris daž nai reiškė susirūpinimą dau giaaukščių gyvenamųjų namų daroma žala istoriniams Didžio sios Britanijos pastatams, ne
mėgtų visos modernios archi tektūros. „Princas mano, kad pastatai turėtų būti projektuojami žmo gišku masteliu ir būti tvarūs, juos projektuojant turėtų bū ti gerbiamas aplinkos pobūdis ir kad per savo gyvavimo laiką jie turėtų turėti galimybes bū ti pritaikomi įvairiam naudoji mui“, – teigiama rūmų interne to svetainėje. Trijuose klausimų ir atsakymų puslapiuose taip pat yra ilgas ap rašymas to, kaip princas, kuris jau „daugiau kaip 40 metų yra aplin kosaugos lyderis“, mažina savo namų ūkio į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekį. „Nuo 2007 iki 2012 m. karališ kasis namų ūkis „šiltnamio dujų“ išmetimą iš savo kontroliuojamų šaltinių sumažino 41 proc.“, – sa koma svetainėje. 2008 m. buvo paskelbta, kad princas savo vintažinį sportinį au tomobilį „Aston Martin“ pritai kė važinėti kaip degalus naudojant bioetanolį. BNS inf.
Gamtos spektaklis Dešimtys tūkstančių smalsuolių trečia dienį susirinko į Šiaurės Australijos ato grąžas stebėti reto šiame regione gam tos reišk in io – visiško Saulės užtemi mo. Kvynslando valstijoje visų akys ir kameros nukrypo į dangų, kai, išsiskirs čius debesims, Mėnul is lėtai atsistojo tarp Žemės ir Saulės, tarsi vis labiau iš kąsdamas jos diską. Debesys, kurie gra sino užstoti reginį, išsiskirstė ir į gamtos spektakl į susirinkę žmonės tai sutiko pašėlusiais džiaugsmo šūksniais. Sau lės užtemimo stebėjimo sąlygos jo „me džiotojams“ buvo idealios – aiškiai ma tėsi, kaip Mėnulis visiškai užstoja Saulę ir kaip aplink ją pasirodo vainikas. BNS inf., AFP nuotr.