2012-11-15 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012

267 (19 568)

Kaina 1,30 Lt

Iš JAV – at­gal į Klai­pė­dą Pa­la­to­se vie­to­je slau­gy­to­jų – ro­bo­ tai, o pri­va­čio­je kli­ ni­ko­je nie­kas ne­su­ gal­vo­ja me­di­kui į ki­ še­nę įbruk­ti pi­ni­gų. Dau­giau nei 10 me­ tų sve­tur pra­lei­dęs gy­dy­to­jas so­tes­nį gy­ve­ni­mą sve­tur iš­kei­tė į iš­šū­kių ku­ pi­ną kas­die­ny­bę uos­ta­mies­ty­je.

Pa­mink­lo idė­ja pa­ki­bo ant plau­ko Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Už­mo­jai uos­ta­mies­ty­je įam­žin­ti ša­lies mo­to­cik­liz­mo iš­ta­kas įspū­ din­gu pa­mink­lu au­gi­na­si pro­ble­ mų kup­rą. Su­ma­ny­mo puo­se­lė­to­ jus už­klu­pę ne­ti­kė­tu­mai kė­si­na­ si ne tik dar la­biau pa­tuš­tin­ti ki­še­ nes – bai­mi­na­ma­si, jog ši idė­ja ap­ skri­tai pa­ki­bo ore.

s.lukosiute@kl.lt

Par­vi­lio­jo ne pi­ni­gai

4

Į Sei­mą pa­si­trau­kian­tis Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ne­slė­pė dar­bo Uos­to di­rek­ci­jo­je ypa­tu­mų.

2p.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pa­gy­ve­nęs ke­lio­se skir­tin­go­se ša­ly­ se gy­dy­to­jas ref­lek­so­te­ra­peu­tas bei aku­punk­tū­ros spe­cia­lis­tas Il­ja Sel­ di­nas so­tų gy­ve­ni­mą sva­jo­nių ša­ ly­je va­di­na­mo­je Ame­ri­ko­je iš­kei­tė į Lie­tu­vą. Prieš ke­le­rius me­tus į Klai­pė­ dą grį­žęs ir čia sa­vo pri­va­čią kli­ni­ ką įkū­ręs 53 me­tų gy­dy­to­jas ste­bi­si, kad kai ku­rie pa­cien­tų įpro­čiai per de­šimt­me­tį taip ir ne­pa­si­kei­tė. „Kai pa­gy­ve­ni ke­lio­se skir­tin­go­se ša­ly­se, su­pran­ti, kad vi­sur yra sa­vų pro­ble­mų. Pa­si­ren­ki ša­lį, kur jau­ tie­si la­biau rei­ka­lin­gas“, – paaiš­ki­no jis.

„Jei ne­bū­čiau Gent­vi­las, ma­ne bū­tų nu­dė­ję.“

Su­lau­kė pri­ta­ri­mo

Po­duk­ra: kaip pa­ste­bi aku­punk­tū­ros spe­cia­lis­tas I.Sel­di­nas, dėl nei­gia­mo vals­ty­bės po­žiū­rio į pri­va­čias gy­

dy­mo įstai­gas me­di­kams ten­ka ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vą, kaip iš­gy­ven­ti.

www.kl.lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2013-ai­siais su­kaks 85 me­tai, kai bu­vo įkur­tas pir­ma­sis Lie­tu­vo­ je Klai­pė­dos kraš­to au­to­mo­bi­lių ir mo­to­ra­čių klu­bas. Kaip iš­siaiš­ki­no is­to­ri­kai, jis bu­vo re­gist­ruo­tas tuo­ me­tė­je Per­ka­sų gat­vė­je 7. Šian­dien tai yra vie­ta ša­lia Su­ ki­lė­lių, Pi­lies ir Dar­žų gat­vių san­ kir­tos. Idė­ja ju­bi­lie­ji­niais me­tais įam­ žin­ti šį is­to­ri­nį fak­tą ir vie­tą skulp­ tū­ri­ne kom­po­zi­ci­ja mies­to po­li­ti­kų pa­lai­mi­ni­mo su­lau­kė dar va­sa­ros pa­bai­go­je.

4


ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012

www.kl.lt

„Gent­vi­lis­tus“ ša­lins iš uos­to? Be­veik tre­jus su pu­ se me­tų Uos­to di­ rek­ci­jai va­do­va­ vęs Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las pa­reiš­kė, kad ap­si­spren­dė tap­ti Sei­mo na­riu. Šian­ dien jis at­si­svei­kins su Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jais.

Iš­pa­žin­tis: į Sei­mą ei­nan­tis E.Gent­vi­las pri­si­pa­ži­no, kad nuo ma­fi­jos ir

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„For­muo­ja­si val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, ku­ri man ne­priim­ti­na. Įdo­mų dar­ bą uos­te ga­lė­čiau dirb­ti ir už tris tūks­tan­čius li­tų, bet bus chao­sas, ku­ris ne­leis pa­siek­ti re­zul­ta­tų“, – ap­si­spren­di­mo mo­ty­vus dės­tė E.Gent­vi­las. Sei­me jis no­rė­tų bū­ti Au­di­to ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas. Šis po­stas pri­ klau­so opo­zi­ci­jai. Tai reikš­tų, kad E.Gent­vi­las pa­si­ren­gęs tęs­ti Uos­to di­rek­ci­jo­je pra­dė­tą „va­ly­mo“ dar­ bą, tik pla­tes­niais mas­tais. „Bū­da­mas Uos­to di­rek­ci­jo­je nuo ma­fi­jos, va­gys­čių, „at­ka­tų“, ky­ši­ nin­ka­vi­mo ap­va­liau uos­tą. Ver­ti­ nant di­džiau­sius uos­to ran­gos dar­ bus, kon­kur­sais kai­nas su­ma­ži­nau nuo 330 mln. li­tų iki 226 mln. li­ tų. Uos­to di­rek­ci­jai su­tau­piau 104 mln. li­tų. Ži­nau, kad tie, ku­rie ne­ ga­vo tų pi­ni­gų, man neat­leis“, – ne­slė­pė E.Gent­vi­las. Li­be­ra­las pri­si­mi­nė, kad bu­vo gra­si­na­ma jį nu­žu­dy­ti, pra­dur­tos

va­gių va­ly­da­mas uos­tą šiek tiek bi­jo­jęs.

au­to­mo­bi­lio pa­dan­gos, kie­me prie ma­ši­nos bu­vo pa­dė­tas sprog­me­nį imi­tuo­jan­tis daik­tas. „Jei ne­bū­čiau Gent­vi­las, ma­ne bū­tų nu­dė­ję. Nes­lėp­siu, šiek tiek

E.Gent­vi­las pa­si­ren­ gęs tęs­ti Uos­to di­ rek­ci­jo­je pra­dė­tą „va­ly­mo“ dar­bą, tik pla­tes­niais mas­tais.

bi­jo­jau. Jau­čiau pa­si­prie­ši­ni­mą ne tik iš ran­go­vų, bet ir iš uos­to kom­ pa­ni­jų dėl dvi­ša­lių su­tar­čių“, – tei­ gė E.Gent­vi­las. Jis su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui Eli­gi­jui Ma­siu­liui re­ko­men­da­vo, kad ei­ti Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas lai­ki­nai bū­tų pa­skir­ta di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­ rė Ro­ma Mu­šec­kie­nė.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

E.Gent­vi­las sa­kė ma­nąs, kad Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją pe­rė­mu­si val­ dan­čio­ji koa­li­ci­ja da­lį Uos­to di­rek­ ci­jos dar­buo­to­jų, ku­rie bu­vo su­si­ję su juo, va­di­na­mie­ji gent­vi­lis­tai, at­ leis. Jis mi­nė­jo, kad tik­riau­siai bus at­leis­ta ir R.Mu­šec­kie­nė, ir Uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė. Tvir­ti­nęs, kad Uos­to di­rek­ci­jo­je ne­bu­vo ga­vęs nė vie­nos pre­mi­jos, iš­mo­kos ar pa­šal­pos, E.Gent­vi­las sa­kė pa­pra­šęs pen­kių mė­ne­si­nių at­ly­gi­ni­mų dy­džio iš­mo­kos, bet kons­ta­ta­vo, kad išei­da­mas ša­lių su­si­ta­ri­mu ga­li ne­gau­ti nė vie­no at­ly­gi­ni­mo. Uos­to va­do­vo at­ly­gi­ni­mas per mė­ne­sį sie­kė 12333 li­tus. Dirb­da­mas Uos­to di­rek­ci­jo­je E.Gen­vi­las ta­po mi­li­jo­nie­riu­mi. Jis Sei­mo rin­ki­mų an­ke­to­je dek­ la­ra­vo tur­to už 1,01 mln. li­tų. 2011 m. sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­ se jis bu­vo dek­la­ra­vęs 832 tūkst. li­ tų tur­tą.

Pasaulio ly­de­riai – Klaipėdoje Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tarp­tau­ti­niam ren­gi­niui, pri­trau­ kian­čiam šim­tus tūks­tan­čių da­ly­ vių, nea­be­jin­gi ir klai­pė­die­čiai. Sa­ vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je dvi die­nas vyks Pa­sau­li­nė ly­de­rys­tės kon­fe­ ren­ci­ja, į ku­rią su­plūs dau­giau nei 400 pa­jū­rio at­sto­vų.

Pro­jek­to koor­di­na­to­rės asis­ten­tė Edi­ta Me­je­rai­tė pri­pa­ži­no, jog di­ džio­ji da­lis da­ly­vių į ren­gi­nį už­si­ re­gist­ra­vo jau spa­lio vi­du­ry­je. Ta­ čiau šią sa­vai­tę su­lauk­ta ypa­tin­go žmo­nių ak­ty­vu­mo. „Kad vi­siems bū­tų pa­to­gu, bu­ vo­me nu­si­sta­tę maž­daug 400 da­ly­vių li­mi­tą. Da­bar ši ri­ba jau pa­siek­ta ir ėmė­me su­da­ri­nė­ti lau­ kian­čių­jų są­ra­šą“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vė. Pa­sau­li­nė ly­de­rys­tės kon­fe­ren­ci­ ja, or­ga­ni­zuo­ja­ma 350-yje pa­sau­lio mies­tų, Klai­pė­do­je šie­met ren­gia­ ma tre­čius me­tus, o Vil­niu­je vyks pir­mą kar­tą. Ren­gi­nio tiks­lu or­ga­ni­za­to­riai įvar­di­ja ly­de­rių ug­dy­mą vi­sa­me pa­ sau­ly­je. 1995-ai­siais Či­ka­go­je star­

Įta­kin­ga: vie­ną pra­ne­ši­mų skai­

tys JAV po­li­ti­kė C.Ri­ce.

ta­vu­si kon­fe­ren­ci­ja šian­dien ap­lan­ ko dau­giau nei 90 ša­lių. Vi­s a­m e pa­s au­l y­j e ren­g i­n ys vyks­ta DVD for­ma­tu, kai pra­ne­ šė­j ų kal­b os įgar­s i­n a­m os vie­tos kal­ba ir ro­do­mos di­de­liuo­se ek­ ra­nuo­se. Čia pat pra­ne­ši­mai ap­ ta­ria­mi, dis­ku­tuo­ja­ma su ki­tais

kon­fe­ren­c i­jos da­ly­v iais. Ren­g i­ ny­je pa­s i­sa­ko iš­k i­l iau­s i nū­d ie­ nos pa­sau­lio ly­de­riai: baž­ny­čių va­do­vai, po­li­ti­kai, fi­nan­si­nin­kai, pra­mo­gų vers­lo at­sto­vai – per­ nai vie­ną pra­ne­ši­mų skai­tė gru­ pės „U2“ ly­de­ris Bo­no. Šie­met LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ ver­si­te­te vyk­sian­čio ren­gi­nio da­ ly­viai iš­girs bu­vu­sios JAV vals­ty­ bės sek­re­to­rės Con­do­leez­za Ri­ce, bu­vu­sios „Hew­lett-Pac­kard“ pre­ zi­den­tės ir ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­rės Car­ly Fio­ri­na bei ki­tų gar­sių vei­ kė­jų kal­bas. Tei­gia­ma, jog ki­to­mis ap­lin­ky­bė­ mis kai ku­rių lek­to­rių ho­no­ra­rai už pra­ne­ši­mus sie­kia šim­tus tūks­tan­ čių JAV do­le­rių. Vie­no iš ren­gi­nio par­tne­rių – LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Ar­ nol­das Re­mei­ka pri­pa­ži­no, jog kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių gre­tos kas­ met au­ga ir pri­trau­kia įvai­rią pub­ li­ką – pra­de­dant gar­siais vers­li­nin­ kais ir bai­giant po­li­ti­kais. Pa­sak pa­šne­ko­vo, ren­gi­nio ver­ tę iliust­ruo­ja ne­slops­tan­tis jo po­ pu­lia­ru­mas to­kio­je gau­sy­bė­je pa­ sau­lio ša­lių.


3

ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012

miestas ter­mi­na­le – ban­dy­mai

Li­go­ni­nė­je lan­kė­si klou­nai

Pris­ta­tys kny­gą

Bend­ro­vės „Va­ka­rų lai­vų ga­ myk­la“ ant­ri­nė kom­pa­ni­ja „Va­ ka­rų kro­va“ pra­dė­jo ban­do­ mą­jį lai­vo pa­kro­vi­mą iš nau­jo­ jo skys­tų­jų kro­vi­nių ter­mi­na­lo. Vie­nu me­tu nau­ja­ja­me ter­mi­ na­le bus ga­li­ma su­tal­pin­ti iki 8 tūkst. 500 t skys­tų­jų kro­vi­nių, o me­ti­niai ter­mi­na­lo pa­jė­gu­ mai sieks 120 tūkst. t.

Va­kar Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­ nė­je, Neu­ro­lo­gi­jos ir Chi­rur­gi­ jos sky­riuo­se, lan­kė­si so­cia­li­ niai klou­nai. Kar­tu su sve­čiais iš Vil­niaus į pa­la­tas pas vai­kus šį­kart ėjo ir du klai­pė­die­čiai, da­ly­va­vę spe­cia­liuo­se mo­ky­ muo­se. So­cia­li­niai klou­nai pra­ skaid­ri­na li­go­ni­nė­je gy­do­mų vai­kų kas­die­ny­bę.

Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­je bus pri­sta­ty­ta nau­jau­sia Jū­rų mu­zie­ jaus kny­ga „Jū­ri­nis sa­va­ran­kiš­ ku­mas. Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­ no kū­ri­mo­si is­to­ri­ja 1921–1940 m.“. Tai pir­mo­ji jau­no is­to­ri­ko Ro­ mual­do Ado­ma­vi­čiaus moks­li­nė stu­di­ja, skir­ta Lie­tu­vos jū­ri­nio lai­ vy­no pra­džios ty­ri­nė­ji­mams.

Į Tauralaukį sugrįš transportas Tau­ra­lau­kio gy­ven­ to­jai pa­sie­kė sa­vo – vėl tu­rės marš­ru­ ti­nį tak­si. Į gy­ven­ vie­tę už­suks 9 nu­ me­riu pa­žy­mė­tas mik­roau­to­bu­sas. Gi­ liau į gy­ven­vie­tę va­ žiuos ir 14 marš­ru­to au­to­bu­sas. Ana­li­zė: si­tua­ci­ją dėl vie­šo­jo trans­por­to Tau­ra­lau­ky­je ver­ti­no ir Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tam tre­čia­die­nį pri­ta­rė Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tas. Spren­di­mas priim­tas, at­ si­žvel­giant į uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės įsa­ky­mu su­da­ry­tos spe­cia­lios ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mus. „Di­rek­to­rė pa­ti ga­lė­jo priim­ti spren­di­mą, bet nu­spren­dė pa­si­tar­ti su ko­mi­te­tu, nes mes šiuo klau­si­ mu do­mė­jo­mės“, – tvir­ti­no Mies­

to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la. Ko­mi­te­to na­riai, kaip ir siū­lė ko­ mi­si­ja, nu­spren­dė, kad tu­ri bū­ti pra­ tęs­ta 14 marš­ru­to au­to­bu­so va­žia­vi­ mo tra­sa Pa­jū­rio gat­ve, ta­čiau prieš tai rei­kia pa­ša­lin­ti trū­ku­mus: įreng­ti sto­te­les mi­nė­to­je gat­vė­je, su­tvar­ky­ ti inf­rast­ruk­tū­rą taip, kad čia esan­ti „De­be­sų“ sto­te­lė tap­tų ga­lu­ti­ne. Ta­ry­bos na­riams taip pat bu­vo pri­ sta­ty­ta, kad be­veik prieš mė­ne­sį sa­ vi­val­dy­bė ga­vo bend­ro­vės „De­vin­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ji ban­ga“, ku­riai pri­klau­so 9 nu­me­riu pa­žy­mė­ti marš­ru­ti­niai tak­si, pa­siū­ ly­mą pra­tęs­ti marš­ru­tą, už­su­kant į Tau­ra­lau­kį. Bu­vo nu­ro­do­ma, kad šio marš­ru­to tra­sa ga­lė­tų tęs­tis Tuo­pų gat­ve ir baig­tis Pa­jū­rio gat­vė­je esan­ čio­je „De­be­sų“ sto­te­lė­je. Ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė ir šiam pa­siū­ly­mui. Au­to­bu­so marš­ru­tą ke­ti­na­ma pra­ tęs­ti nuo ki­tų me­tų. 9 nu­me­riu pa­ žy­mė­tas marš­ru­ti­nis tak­si į Tau­ra­ lau­kį ga­lė­tų pra­dė­ti su­kti anks­čiau. Ta­čiau abiem at­ve­jais rei­kia tin­ka­mai

su­tvar­ky­ti inf­rast­ruk­tū­rą, kad ne­kil­ tų rū­pes­čių dėl ke­lei­vių sau­gu­mo. Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai pik­tin­ tis pra­stu su­si­sie­ki­mu pra­dė­jo, kai rug­sė­jį bu­vo įgy­ven­din­ta vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka ir bu­vo pa­ nai­kin­tas 7 marš­ru­tas, ku­riuo ke­ lei­vius ve­žė marš­ru­ti­nis tak­si. Klai­pė­die­čiai rei­ka­la­vo, kad šis bū­tų grą­žin­tas. Guo­dė­si, kad po vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kos jiems pa­bran­go ke­lio­nė, ne kar­tą ren­gė pro­tes­to ak­ci­jas prie sa­vi­val­dy­bės.

De­tek­ty­vą iš­ty­rė patys karo ve­te­ra­nai As­ta Dy­ko­vie­nė

žu­vę ir čia pa­lai­do­ti ta­ry­bi­nės ar­ mi­jos ka­riai.

Prie Klai­pė­dos žu­vu­sio ta­ry­bi­nės ar­mi­jos ka­pi­to­no Piot­ro Ig­nat­je­ vi­čiaus No­vi­ko­vo Mask­vo­je gy­ve­ nan­ti se­suo po 67 me­tų pa­ga­liau tiks­liai su­ži­no­jo, kad jos bro­lis pa­ lai­do­tas Lie­tu­vos uos­ta­mies­ty­je.

Už­ra­šas bro­liš­ka­me ka­pe

a.dykoviene@kl.lt

Paaiš­kė­jo, kad kaž­koks ka­pi­to­nas P.I.No­vi­ko­vas yra pa­lai­do­tas bro­liš­ ka­me ka­pe Klai­pė­do­je, S.Dau­kan­ to gat­vė­je. Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­ je yra žu­vęs ir pa­lai­do­tas ne vie­nas No­vi­ko­vas, bet pa­gal ini­cia­lus, ati­

Ka­po paieš­kos

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ra­šė (A.Dy­ ko­vie­nė. „Žu­vu­sių­jų ka­re paieš­kos tę­be­si­tę­sia“, 2012 11 09), kad re­ dak­ci­ja su­lau­kė ko­le­gų žur­na­lis­tų pra­šy­mo iš Orio­lo mies­to Ru­si­jo­je pa­dė­ti su­ras­ti, kur pa­lai­do­tas 1945 m. sau­sio 29 d. prie Klai­pė­dos žu­ vęs P.I.No­vi­ko­vas. Žu­vu­sio ka­rio pa­lai­do­ji­mo vie­tos ieš­ko­jo se­suo, taip pat Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro da­ly­vė Ana Ig­nat­jev­ na Mi­na­ko­va, šiuo me­tu gy­ve­nan­ ti Mask­vo­je. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ krei­pė­ si į Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį kon­su­la­tą, ku­rio dar­buo­to­jas Ser­ ge­jus Kuz­ne­co­vas pa­ta­rė ieš­ko­mo P.I.No­vi­ko­vo pa­var­dę pa­tik­rin­ti in­ ter­ne­to tink­la­la­py­je www.db.mi­li­ ta­ry­he­ri­ta­ge.eu. Šia­me po­rta­le yra vi­si Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Lie­tu­vo­je

Veteranų taryba turi oficialius per Antrąjį pasaulinį karą uostamiestyje žuvusių ir čia palaidotų karių sąrašus.

tin­kan­tis Piot­ro Ig­nat­je­vi­čiaus var­dą ir tė­va­var­dį – tik vie­nas. Apie tai pa­si­ro­džius pub­li­ka­ci­ jai „Klai­pė­do­je“, į re­dak­ci­ją pa­ skam­b i­n o An­t i­h it­l e­r i­n ės koa­ li­c i­j os ka­ro ve­te­ra­n ų ta­r y­b os Klai­pė­dos sky­riaus at­sto­vas An­ fia­nas An­to­no­vas ir pa­tvir­ti­no, kad ieš­ko­ma­sis P.I.No­vi­ko­vas yra tas pa­ts as­muo.

Pa­sit­vir­ti­no: paaiš­kė­jo, kad Klai­pė­dos ka­rių ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas P.I.No­

vi­ko­vas yra tas, ku­rio ir ieš­ko jo se­suo iš Mask­vos. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­rys il­si­si Klai­pė­do­je

Ve­te­ra­nų ta­ry­ba tu­ri ofi­cia­lius per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą uos­ta­mies­ ty­je žu­vu­sių ir čia pa­lai­do­tų ka­rių są­ra­šus. Šia­me do­ku­men­te Piot­ro Ig­nat­je­vi­čiaus No­vi­ko­vo pa­var­dė įra­šy­ta 396 nu­me­riu. Są­ra­še pa­žy­mė­ta, kad P.I.No­vi­ ko­vas, gi­męs 1922 me­tais, tu­rė­jo ka­pi­to­no laips­nį. Pa­ra­šy­ta, kad jo tė­vo pa­var­dė bu­ vo Ig­na­tas Leon­je­vi­čius Mi­na­ko­ vas, to­kia pa­ti ir P.I.No­vi­ko­vo se­ sers, ku­ri ieš­ko jo ka­po, pa­var­dė. P.I.No­vi­ko­vo tė­vas ki­lęs iš Brians­ ko sri­ties, ku­ri yra Orio­lo sri­ties kai­my­nys­tė­je.

Do­ku­men­te ra­šo­ma, kad P.I.No­ vi­ko­vas žu­vo 1945 m. sau­sio 29 d. ir pa­lai­do­tas Klai­pė­do­je, S.Dau­kan­ to gat­vė­je, bro­liš­ka­me ta­ry­bi­nės ar­ mi­jos ka­rių ka­pe. Ko­dėl P.I.No­vi­ko­vo pa­var­dė ne­ su­tam­pa su jo ar­ti­mų­jų pa­var­de, čia jau šei­mos rei­ka­lai. Ži­nia, kad P.I.No­vi­ko­vas tas pa­ts ieš­ko­mas as­muo, pra­džiu­gi­ no ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­ li­nio kon­su­la­to dar­buo­to­ją S.Kuz­ ne­co­vą. Nes ir kon­su­la­tas ga­vo ofi­cia­lų pa­klau­si­mą iš Orio­lo dėl P.I.No­vi­ ko­vo pa­lai­do­ji­mo vie­tos ir da­bar jie tu­ri tiks­lų at­sa­ky­mą.

Dienos telegrafas Lai­vas. Pie­t ų Ko­rė­j o­j e esan­č io­j e lai­ vų sta­t yk­l o­j e „Hyun­d ai Hea­v y In­ dust­r ies Co., Ltd“, ku­r io­j e sta­to­m as Lie­t u­v ai skir­t as lai­v as sau­g yk­l a su du­ji­n i­mo įren­g i­n iu – dar­b ai įsi­b ė­g ė­ ja. Sup­j au­t a dau­g iau nei 5 500 to­nų plie­n o lakš­t ų, rei­k a­l in­g ų lai­vo sta­ ty­b ai. Iš vi­s o jų rei­k ia 25 000 to­nų. Pla­nuo­j a­m a, kad jie bus pa­g a­m in­t i iki me­t ų pa­b ai­gos. Anks­č iau ma­ny­ ta, kad šie dar­b ai truks iki ki­t ų me­ tų ko­vo. Ni­k o­t i­n as. Šian­d ien, Pa­s au­l i­n ę ne­ rū­k y­m o die­n ą, Klai­p ė­d os vi­s uo­ me­n ės svei­k a­tos biu­r as kvie­č ia iš­ ban­d y­t i nau­j o­vę – spe­c ia­l ų apa­r a­ tą, ku­r is pa­d e­d a nu­s ta­t y­t i ni­ko­t i­n o kie­k į or­g a­n iz­m e. No­r in­t ie­j i jį iš­b an­ dy­t i 13 val. kvie­č ia­m i į Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­n ės svei­k a­t os biu­r ą (Tai­ kos pr. 76). Tre­n i­r uo­t ės. Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­ nės svei­k a­tos biu­r as kvie­č ia į ne­ mo­k a­m as ka­l a­n e­t i­kos tre­n i­r uo­tes. Jos vyks lapk­r i­č io 16, 19, 23, 26 die­ no­m is 10.30 val. įstai­gos pa­t al­p o­s e, tre­č ia­me aukš­te. Bū­t i­na iš anks­to už­ si­re­g ist­r uo­t i. Re­g ist­ra­c i­j a vyks­t a tel. (8 4 6) 234 796, 8 612 30 179, el. pa­š tas aiva@sveikatosbiuras.lt. Jė­g ai­n ės. Nuo lapk­r i­č io 1 d. įsi­g a­ lio­j o Vy­r iau­s y­b ės nu­t a­r i­m o pa­kei­ ti­m as, pa­g al ku­r į 30 kW ir di­d es­ nės ga­l ios vė­j o elekt­r i­n ėms bū­t i­n a nu­s ta­t y­t i ir įtei­s in­t i sa­n i­t a­r i­n es ap­ sau­g os zo­n as. Tai da­ro­m a, at­s i­ž vel­ giant į triukš­mo sklai­dos ir ki­tos ap­ lin­kos tar­š os skai­č ia­v i­mus, at­l ie­k ant po­vei­k io vi­s uo­me­nės svei­k a­t ai ver­ ti­n i­m ą. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­ nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­ ruo­tos 11 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Alek­s andr Žda­nov (g. 1938 m.), Ana­ to­l ij Ašich­m an (g. 1950 m.), Bro­n is­ lo­vas Gal­d i­k as (g. 1958 m.), An­t a­n as Ka­p ec­k as (g. 1929 m.), Vik­tor Pro­l is­ ko (g. 1947 m.), Alek­s andr Ma­ly­š ev (g. 1952 m.), Vla­d i­m ir Ni­ko­l a­j ev (g. 1940 m.), Tat­j a­n a Vol­g a­re­va (g. 1923 m.), Mi­c hail Vo­rob­j ov (g. 1966 m.), Vy­t au­t as Pran­c iš­k us Ja­nu­l is (g. 1939 m.), Vy­t au­t as Ka­z i­m ie­ras Sė­le­n is (g. 1944 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­j a­ mi Jo­n as Vait­k us, Va­s i­l ij Go­l ik, Ana Ka­s at­l ei­k a, Via­č es­l av Va­l ia­k in, Au­ ge­n i­j a Ker­p aus­k ie­n ė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 10 mo­te­r ų. Gi­m ė 6 mer­g ai­tės ir 4 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 18 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 65 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i gal­vos svai­g i­mu, aukš­ tu krau­j os­p ū­d žiu, pil­vo ir šir­d ies skaus­m ais.


4

ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012

miestas

Pa­mink­lo idė­ja pa­ki­bo ant plau­ko 1

Tą­syk su­ma­ny­mo au­ to­rius – Klai­pė­dos mo­ to­cik­li­nin­kų klu­bo „West Coast MC“ na­rys Au­ri­mas Moc­kus – bu­vo tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, jog iš mies­ to biu­dže­to ne­teks pra­šy­ti nė li­to. Pla­nuo­ta, jog pa­mink­lui pa­sta­ty­ ti pa­kaks pa­čių mo­to­cik­li­nin­kų bei ki­tų rė­mė­jų su­rink­tų lė­šų – apie 40 tūkst. li­tų. Ta­čiau ėmus reng­ti pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus at­si­ra­do ne­ti­kė­tų keb­ lu­mų. Nep­la­nuo­tos iš­lai­dos

Pa­sak A.Moc­kaus, sta­tant pa­mink­ lą tek­tų su­tvar­ky­ti ir ne­ma­žą plo­tą ap­lin­ki­nės te­ri­to­ri­jos. Tai pro­jek­to ini­cia­to­riams bū­tų ne­pa­ke­lia­ma fi­ nan­si­nė naš­ta. „Įsi­pa­rei­go­jo­me pa­sta­ty­ti skulp­ tū­rą, ta­čiau šian­dien pri­sii­ma­me dar di­des­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus – su­tvar­ky­ti da­lį ap­lin­ki­nės te­ri­to­ ri­jos iš sa­vo fon­do pi­ni­gų. No­ri­si ras­ti komp­ro­mi­są, nes įgy­ven­din­ ti vi­sų dar­bų ne­pa­jėg­si­me“, – va­ kar su­si­ti­ki­me su mies­to me­ru pri­ pa­ži­no A.Moc­kus. Tad pro­jek­tą pa­siū­ly­ta skai­dy­ti į at­ski­rus eta­pus, vie­ną ku­rių ga­lė­tų įgy­ven­din­ti idė­jos au­to­riai, o ki­tą – sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ ko tei­gi­mu, svars­tant to­kią ga­li­

Vi­zi­ja: iš gra­ni­to ir ne­rū­di­jan­čio plie­no pa­ga­min­tas mo­to­cik­las bei mo­to­cik­li­nin­kas gre­ta jo – to­kia kom­po­zi­ci­ja, skulp­to­riaus Arū­no Sa­ka­laus­ko

aki­mis, tu­rė­tų pa­puoš­ti is­to­ri­nę Klai­pė­dos vie­tą.

my­bę de­rė­tų įver­tin­ti ne tik tek­ sian­čių fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų dy­dį, bet ir at­sa­ky­ti į ki­tą svar­bų klau­si­mą. Miš­kas – vis tan­kes­nis

„Nei mes, nei jūs neat­si­sa­ko­ te šios gra­žios pra­di­nės idė­jos, tik tiek, kad ei­nant į rea­li­za­vi­

mo miš­ką jis da­ro­si vis tan­kes­ nis. Sa­vi­val­dy­bė, prieš im­da­ma­si tvar­ky­ti šią te­ri­to­ri­ją, tu­ri ma­ty­ ti il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, kaip šis kam­pe­lis įsi­lies į bend­rą vi­su­mą. Tik ta­da, kai spe­cia­lis­tai įver­tins, kad šis pa­mink­las ne­truk­dys jo­ kiems te­ri­to­ri­jos vys­ty­mo pla­ nams, bus ga­li­ma drą­siai kal­bė­ti

apie rea­lius žings­nius“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. Klai­pė­dos ap­skri­ties ar­chi­tek­tų va­das Vai­do­tas Dap­ke­vi­čius pri­ pa­ži­no, jog šis niuan­sas pa­mink­lo idė­jos au­to­riams ga­li tap­ti ne­men­ ku gal­vo­sū­kiu. „Šis tri­kam­pis šiuo me­tu ne­ tu­ri de­ta­lio­jo pla­no, ta­čiau juk

Iš JAV – at­gal į Klai­pė­dą 1

Ge­ro­kai prieš iš­vyks­tant į Ame­ri­ką, I.Sel­di­nas 10 me­tų pra­lei­do Len­ki­jo­je. I.Sel­di­no at­ly­gi­ni­mas Jung­ti­nė­ se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir Lie­tu­vo­je ski­ria­si 10 kar­tų, ta­čiau jis ti­ki­no, kad ne dėl pi­ni­gų grį­žęs na­mo. Mū­sų ša­ly­je gy­dy­to­jas ma­to dau­ giau ga­li­my­bių rea­li­zuo­ti sa­ve kaip spe­cia­lis­tą. Grįž­ti jis nu­ta­rė po to, kai iši­ro san­tuo­ka su žmo­na, o suau­gę vai­kai pra­dė­jo gy­ven­ti sa­ va­ran­kiš­kai. Ap­sisp­ręs­ti dėl grį­ ži­mo pa­dė­jo ir Lie­tu­vo­je li­kę bei ref­lek­so­te­ra­peu­to ne­pa­mir­šę pa­ cien­tai. 65 do­le­riai per va­lan­dą

I.Sel­di­nas pri­pa­ži­no, kad sve­ti­ mo­je ša­ly­je įsi­tvir­tin­ti vy­res­niam nei 40 me­tų žmo­gui yra ge­ro­kai su­dė­tin­giau nei jau­nam. Mat su­ lau­kus to­kio am­žiaus dirb­ti li­ go­ni­nė­je jam ne­be­si­no­rė­jo dėl sun­kaus dar­bo ir san­ty­ki­nai ne­ di­de­lio at­ly­gi­ni­mo. „65 do­le­riai per va­lan­dą čia at­ ro­do oho­ho, o ten nė­ra daug. Ame­ ri­ko­je gy­dy­to­jų pra­gy­ve­ni­mo ly­gis yra ga­na aukš­tas, tad sta­tu­sas ne­ lei­džia gy­ven­ti pi­gia­me ra­jo­ne ar ma­ža­me na­me“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs emig­ran­tas. Pa­sak I.Sel­di­no, sve­tur tarp gy­ dy­to­jų eg­zis­tuo­ja tam tik­ros gy­ve­ ni­mo tai­syk­lės, ku­rių pri­va­lu lai­ky­ tis. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­li at­si­dur­ti ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­tua­ci­jo­je. Už At­lan­to pri­va­čią kli­ni­ką įkū­ ręs gy­dy­to­jas pri­si­mi­nė, kaip kar­ tą pas jį į sve­čius at­vy­ku­sių ko­le­gų pra­ban­gias ma­ši­nas nak­tį nu­tem­ pė po­li­ci­ja. To­kią kiau­lys­tę ini­ci­ja­ vo kai­my­nė, ku­riai už­kliu­vo ke­lią ne­va už­tvė­rę au­to­mo­bi­liai.

Po šio in­ci­den­to I.Sel­di­nas per­ si­kraus­tė į pra­ban­ges­nį gy­ve­na­mą­ jį ra­jo­ną, la­biau at­spin­din­tį tuo­me­ tes jo pa­ja­mas. „Ame­ri­ko­je vyks­ta nuo­la­ti­nės var­žy­bos – kuo dau­giau tu­ri, tuo dau­giau rei­kia. Lie­tu­vo­je ši­tai taip stip­riai ne­si­jau­čia“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­jas.

ir pri­si­teis­ti iš­lai­das. Ten ap­draus­ tos ne tik pa­tal­pos, bet net ša­li­gat­ vis ša­lia gy­dy­mo įstai­gos. Jei pa­ cien­tas ne­ty­čia pa­slys­ta ir pa­ti­ria trau­mą, drau­di­mas kom­pen­suo­ ja iš­lai­das. Ta­čiau to­ji sis­te­ma, įsi­ti­ki­nęs gy­ dy­to­jas, su­da­ro pui­kią ter­pę pikt­ nau­džiau­ti si­tua­ci­ja.

Į teis­mą – už bet ką

Kli­ni­kos mo­ka pa­cien­tams

Pa­sak I.Sel­di­no, gy­dy­to­jas Ame­ ri­ko­je gy­ve­na nuo­la­ti­nė­je įtam­ po­je – tarp bai­mės ne­pak­liū­ti į teis­mą ir no­ro už­dirb­ti. Tei­si­nė at­sa­ko­my­bė gre­sia net už ma­ žiau­sią pra­si­žen­gi­mą ar gy­dy­ mą įrė­mi­nan­čio pro­to­ko­lo ne­ pai­sy­mą. Tad gy­dy­to­jas ne­per­sis­ten­gia dėl pa­cien­to svei­ka­tos, nes bai­mi­ na­si at­si­dur­ti teis­me. Kaip pa­ste­ bi pa­šne­ko­vas, Ame­ri­ko­je gy­dy­ to­jai pri­ski­ria­mi tur­tuo­liams, tad nė­ra mėgs­ta­mi vi­suo­me­nė­je. Bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pri­sie­ku­ sie­ji teis­me pa­lai­ko nu­ken­tė­ju­sį­jį, o ne me­di­ką. Te­mi­dės ne­ma­lo­nė­je gy­dy­to­jas ga­li at­si­dur­ti ir dėl pa­cien­to no­ ro pa­si­pel­ny­ti. Vy­rai gy­dy­to­jai ne­ re­tai pa­duo­da­mi į teis­mą dėl ne­va sek­sua­li­nio prie­ka­bia­vi­mo. Tad bai­min­da­mie­si ga­li­mų skun­ dų gy­dy­to­jai sten­gia­si ne­lik­ti vie­ ni su pa­cien­te akis į akį per ap­žiū­ rą ar­ba ją kon­sul­tuo­ja prie at­vi­rų du­rų. Kaip pa­sa­ko­jo I.Sel­di­nas, per ap­ žiū­rą pa­cien­tės daž­niau­siai net ne­ pra­šo­ma nu­si­reng­ti, o ste­tos­ko­pu klau­so­ma­si per dra­bu­žius. Ame­ri­ko­je eg­zis­tuo­ja daug ir pa­ čių įvai­riau­sių drau­di­mų. Šio­je ša­ ly­je vi­sa­da ga­li­ma ras­ti, kas kal­tas,

Pa­sak I.Sel­di­no, Ame­ri­ko­je kon­ ku­ren­ci­ja tarp gy­dy­to­jų – di­džiu­lė. Vie­na­me gau­siau­siai ap­gy­ven­din­tų Niu­jor­ko ra­jo­nų Bruk­li­ne vie­nam

Gy­dy­to­jas Ame­ri­ko­ je gy­ve­na nuo­la­ti­ nė­je įtam­po­je – tarp bai­mės ne­pak­liū­ ti į teis­mą ir no­ro už­ dirb­ti.

šei­mos gy­dy­to­jui ten­ka vos 500 pa­ cien­tų, kai vi­du­ti­nis toks skai­čius Ame­ri­ko­je yra 2 tūkst. Tad siek­da­mos pri­si­vi­lio­ti pa­ cien­tus gy­dy­mo įstai­gos net pri­ mo­ka, kad šie pa­si­rink­tų juos. I.Sel­di­nas pri­pa­žįs­ta, kad Ame­ ri­ko­je me­di­ci­na yra biz­nis. Tad kai ku­rie gy­dy­to­jai sa­vo pa­cien­ tams re­gu­lia­riai kas mė­ne­sį ski­ ria skaus­mo mal­ši­na­mų­jų vais­tų vien tam, kad už­si­tik­rin­tų nuo­la­ ti­nes pa­ja­mas. Neat­si­tik­ti­nai pa­sau­lį kart­kar­tė­ mis su­pur­to skan­da­lai dėl įžy­my­ bių, pa­dau­gi­nu­sių skaus­mo mal­ši­ na­mų­jų vais­tų.

I.Sel­di­nas kon­ku­ren­ci­jo­je tarp gy­dy­to­jų įžvel­gia ir pra­na­šu­mų. Net pa­tį su­dė­tin­giau­sią bei bran­ giau­sią ty­ri­mą už priei­na­mą kai­ ną Ame­ri­ko­je ga­li­ma at­lik­ti vos po ke­lių mi­nu­čių. Tad pa­cien­tui ne­ rei­kia lauk­ti ei­lė­je ke­lis mė­ne­sius, kaip bū­na Lie­tu­vo­je. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ka­ na­die­čiai, ku­rių svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­ma yra pa­na­ši į Lie­tu­vos, gy­dy­tis va­žiuo­ja į Ame­ri­ką. Ky­šiai nie­kur ne­din­go

Ref­lek­so­te­ra­peu­tas ti­kė­jo­si, kad grį­žus į Lie­tu­vą po dau­giau nei 10 me­tų gy­dy­to­jai ne­beims ky­šių. „Pa­si­ro­do, ma­ma­mia! Dak­ta­ rai ima, ir ma­siš­kai. Ky­šiai čia vi­ siems priim­ti­nas da­ly­kas“, – ste­ bi­si jis. I.Sel­di­nas dėl įsi­šak­ni­ju­sio ky­ši­ nin­ka­vi­mo kar­tais at­si­du­ria ir ko­ miš­ko­se si­tua­ci­jo­je. Į pri­va­čią kli­ ni­ką atė­ju­sios mo­čiu­tės su­mo­ka už kon­sul­ta­ci­ją ir dar pi­ni­gų įki­ša gy­ dy­to­jui į ki­še­nę. Spe­cia­lis­to ma­ny­mu, to­kie da­ly­ kai že­mi­na jį kaip pro­fe­sio­na­lą. Pri­va­čios kli­ni­kos sa­vi­nin­kas ka­ te­go­riš­kas: jei gy­dy­to­jai skun­džia­si ma­žais at­ly­gi­ni­mais, te­gul va­ka­re po dar­bo ei­na dirb­ti į pri­va­tų sa­vo ka­ bi­ne­tą, o ne nau­do­ja­si sun­kio­je si­ tua­ci­jo­je at­si­dū­ru­siais pa­cien­tais. Ame­ri­ko­je žmo­nės mo­ka svei­ka­ tos drau­di­mą, tad nė­ra įpro­čio spe­ cia­lis­tui at­si­dė­ko­ti pi­ni­gais. Vie­toj slau­gių – po­pie­riz­mas

Lie­tu­vo­je daž­na gy­dy­mo įstai­ga gi­ ria­si tu­ri­ma mo­der­nia įran­ga. Bu­ vu­sio emig­ran­to nuo­mo­ne, nau­jos tech­no­lo­gi­jos pas mus sun­kiai ski­ na­si ke­lią.

sta­ty­da­mi skulp­tū­rą ne­ga­li­me reng­ti ir de­ta­lio­jo pla­no“, – kal­ bė­jo V.Dap­ke­vi­čius, pri­pa­ži­nęs, jog da­bar be­lie­ka lauk­ti ar­chi­tek­ tų, mies­to įvaiz­džio ko­mi­si­jos bei ki­tų at­sa­kin­gų spe­cia­lis­tų ver­dik­ to, ar ši se­na­mies­čio vie­ta ap­skri­ tai tin­ka­ma at­si­ras­ti nau­ja­jam pa­ mink­lui.

Komentaras

Liu­tau­ras La­ba­naus­kas

Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos pre­z i­den­tas

M

ums ak­t ua­les­nė gy­dy­ to­jų emig­ra­ci­ja iš Lie­ tu­vos, nei grįž­tan­čių­jų par­v y­k i­mas. Tad sun­ ku pa­sa­k y­t i, kiek sve­tur pa­d ir­bu­sių gy­dy­to­jų vė­liau grįž­ta dirb­ti į Lie­tu­vą. Kai ku­rie jų sve­tur iš­tve­ria ke­lis mė­ne­ sius, ki­ti – il­giau. Grį­ži­mo mo­ty­vai tur­ būt kiek­vie­no bū­na skir­tin­gi.

„Čia nė de­šim­ta­da­lio nė­ra to, kas yra Ame­ri­ko­je“, – pri­dū­rė jis. Kaip pa­vyz­dį I.Sel­di­nas pa­mi­nė­ jo Flo­ri­dos li­go­ni­nę, ku­rio­je sa­ni­ ta­rus at­sto­ja ro­bo­tai. Net ne­di­de­lės pri­va­čios kli­ni­kos ap­si­rū­pi­nu­sios mo­der­niau­sia apa­ra­tū­ra. Lie­tu­vo­je jam į akis krin­ta ap­tar­ nau­jan­čio per­so­na­lo sty­gius ir po­ pie­riz­mo gau­sa. „Nu­mir­čiau, jei pa­čiam rei­kė­ tų už­pil­dy­ti vi­sus rei­ka­lin­gus po­ pie­rius. Ame­ri­ko­je pa­cien­tas vie­ ną kar­tą pa­si­ra­šo, ir to už­ten­ka“, – pa­ly­gi­no jis. Pa­sak I.Sel­d i­n o, Ame­r i­ko­ je pri­va­ti įstai­ga ga­li nor­ma­liai gy­vuo­ti tu­rė­da­ma apie 100 nuo­ la­ti­nių pa­cien­tų, o štai uos­ta­ mies­ty­je no­rint iš­gy­ven­ti neuž­ tek­tų ir 500. Tad ten­ka ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vą, kad pri­va­ti gy­dy­ mo įstai­gą ne­bū­tų pri­vers­ta už­ si­da­ry­ti. Ne­pai­sant to, me­di­kas džiau­gia­si grį­žęs į Lie­tu­vą: „Nors lie­tu­viai de­ juo­ja ir kal­ti­na vie­nas ki­tą pa­vy­du, bet man čia pa­tin­ka“.


5

ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Paaiš­kė­jo kan­di­da­tas į Sei­mo pir­mi­nin­kus Dar­bo par­ti­ja (DP) į Sei­mo pir­mi­ nin­ko po­stą siū­lo par­la­men­ta­ro 53 me­tų Vy­do Ged­vi­lo kan­di­da­ tū­rą.

Erd­vės: kai lig­šio­li­nės ka­den­ci­jos Sei­mas va­kar po­piet bai­gė dar­bą, po­sė­džių sa­lė tuoj pat iš­tuš­tė­jo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pas­ku­tin­ės Seimo minutės Lig­šio­li­nis Sei­mas tik baig­da­mas dar­bą įvyk­dė tai, ką lie­pė pa­da­ ry­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), – iš bū­si­mo par­la­men­to eli­mi­ na­vo ke­lis Dar­bo par­ti­jos (DP) kan­di­da­tus. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­tei­kė pa­kar­to­ti­nai

Va­kar pa­sku­ti­nia­me bu­vu­sios ka­ den­ci­jos Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­ sė­dy­je vėl bu­vo pa­teik­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl DP kan­di­da­tų są­ra­šo pa­ko­re­ga­vi­mo. Ant­ra­die­nį ana­lo­ giš­kas pro­jek­tas bu­vo dviem bal­ sais at­mes­tas. Ta­čiau va­kar po ke­lias va­lan­das už­tru­ku­sių dis­ku­si­jų par­la­men­ta­ rai ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka priė­mė pa­siū­ly­tą­jį nu­ta­ri­mą – už jį bal­sa­vo 77, prieš bu­vo 11, su­si­lai­kė 10 Sei­ mo na­rių. Sei­mo nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tas nau­jas šių me­tų spa­lio 14 d. dau­ gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je įvy­ku­ siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­va­ vu­sių DP kan­di­da­tų są­ra­šas. Ja­me nė­ra pen­kių DP at­sto­vų – Jo­lan­tos Gau­du­tie­nės, Jo­no Pins­kaus, Ži­vi­ lės Pins­ku­vie­nės, Vy­tau­to Gri­ciaus ir Via­čes­la­vo Žda­no­vi­čiaus. Nu­ta­ ri­me pa­ra­šy­ta, kad J.Gau­du­tie­nė, J.Pins­kus ir jo žmo­na Ž.Pins­ku­ vie­nė nė­ra lai­ko­mi iš­rink­tais į nau­ ją­jį Sei­mą. Vie­toj jų į bū­si­mą par­ la­men­tą pa­ten­ka DP na­riai Vi­li­ja Fi­li­po­vie­čie­nė, Ge­di­mi­nas Ja­ka­vo­ nis ir La­ri­sa Dmit­ri­je­va. Nu­ta­ri­me va­do­vau­ja­ma­si KT praė­ju­sį sa­vait­ga­lį pa­teik­ta iš­va­da, kad pen­kių mi­nė­tų DP kan­di­da­tų pir­mu­mo bal­sai bu­vo nu­sta­ty­ti pa­ žei­džiant Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. Kal­ti­no de­mok­ra­ti­jos grio­vi­mu

„Ma­tyt, per daug aist­rų bu­vo ant­ ra­die­nį, kai pir­mą kar­tą svars­tėm, bet taip ir ne­su­ge­bė­jom priim­ti to nu­ta­ri­mo. Džiu­gu, jog vis dėl­to su­ ge­bė­jo­me, kad ir kiek pa­vė­luo­tai, grįž­ti prie klau­si­mo dėl KT iš­va­dos ir ga­lu­ti­nių Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­ tų nu­sta­ty­mo“, – kal­bė­jo kon­ser­ va­to­rius Ed­mun­das Pu­pi­nis. „Čia, šio­je sa­lė­je, da­bar yra griau­na­ma de­mok­ra­ti­ja. Mes juk

jau priė­mėm spren­di­mą dėl KT iš­ va­dos. Ko­dėl da­bar prie jo su­grį­ žom? Neaiš­ku. Ki­taip, kaip ink­vi­ zi­ci­jos lau­žu žmo­nėms, ku­rių kal­tė neį­ro­dy­ta, to ne­pa­va­din­si“, – pik­ ti­no­si Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ ci­jos na­rys Pet­ras Gra­žu­lis. Sei­mas va­kar taip pat priė­mė nu­ ta­ri­mą dėl par­la­men­to rin­ki­mų re­ zul­ta­tų pa­nai­ki­ni­mo Bir­žų-Ku­ piš­kio vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Ki­tų me­tų ko­vo 3 d. šio­je apy­gar­ do­je, kaip ir Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no, tu­ rė­tų bū­ti su­reng­ti pa­kar­to­ti­niai Sei­mo na­rio rin­ki­mai. Dek­la­ma­vo ei­les

Net­ru­kus po to, kai priė­mė pa­sku­ ti­nius spren­di­mus, lig­šio­li­nės ka­ den­ci­jos Sei­mo na­riai pa­bai­gė sa­ vo dar­bą.

Vytautas Bogušis:

Mes išei­na­me, kad su­ grįž­tu­me.

Sei­mo pir­mi­nin­kė kon­ser­va­to­rė Ire­na De­gu­tie­nė sa­ky­da­ma bai­gia­ mą­ją kal­bą pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­ je eko­no­mi­nio sunk­me­čio me­tais ne­pa­si­kar­to­jo ki­tų ša­lių sce­na­ri­ jus, kai eko­no­mi­nė kri­zė pe­rau­ga į po­li­ti­nę. „Ne vie­nos ša­lies is­to­ri­ ja liu­di­ja, kad eko­no­mi­nė kri­zė ga­ li grei­tai pe­raug­ti į po­li­ti­nę kri­zę. Tai, kad Lie­tu­vo­je taip neat­si­ti­ko, tik­riau­siai ro­do mū­sų po­li­ti­nę at­ sa­ko­my­bę, de­mok­ra­ti­jos tvir­tu­mą ir Lie­tu­vos žmo­nių su­pra­ti­mą“, – kal­bė­jo dar­bą par­la­men­to va­do­vo po­ste bai­gian­ti po­li­ti­kė. So­cial­de­mok­ra­tė Ire­na Šiau­lie­nė sa­kė, kad par­la­men­ta­rai tu­rė­jo pro­ gą įsi­ti­kin­ti, „koks sun­kus moks­las ir me­nas yra po­li­ti­ka“. I.Šiau­lie­nė iš tri­bū­nos pa­skai­tė jaut­rų ei­lė­raš­tį apie to­le­ran­ci­ją ir su­si­tai­ky­mą.

Li­be­ral­cent­ris­tas An­ta­nas Ne­ dzins­kas at­si­svei­kin­da­mas su Sei­ mo na­rio kė­de ir­gi dek­la­ma­vo sa­ vos kū­ry­bos ei­les. Ki­tas li­be­ral­cent­ris­tas Vy­tau­tas Bo­gu­šis, ku­rio par­ti­ja ne­dirbs bū­si­ ma­me Sei­me, tei­gė, kad gal­būt kai ku­rie po­li­ti­kai žvel­gia į ją su gai­ les­čiu. „Bet mes išei­na­me, kad su­ grįž­tu­me“, – pa­reiš­kė V.Bo­gu­šis.

Taip nu­spren­dė DP pre­zi­diu­mas. Va­kar ry­te ra­di­jo sto­ties „Lais­vo­ji ban­ga“ ete­ry­je tai pa­tvir­ti­no pa­ts V.Ged­vi­las. „Kan­di­da­tas į Sei­mo pir­mi­nin­ kus esu aš. Per ofi­cia­lų pre­zi­diu­ mo po­sė­dį vi­si pri­ta­rė ma­no kan­ di­da­tū­rai“, – tei­gė DP at­sto­vas ir pa­brė­žė, kad jis yra vie­nin­te­lis siū­lo­mas kan­di­da­tas. V.Ged­vi­las sa­kė su­ti­kęs pre­ten­ duo­ti į šį po­stą, nes tam jau yra pa­si­ruo­šęs: „Tie­siog po­li­ti­ko­je jei­gu da­ly­vau­ji, at­sto­vau­ji ko­kiai nors po­li­ti­nei jė­gai. Ku­ris ka­rei­vis ne­no­ri būt ge­ne­ro­lu?“ „Tai bu­vo ant­ras toks pa­siū­ly­ mas man. Aš sa­vo gy­ve­ni­me jau tu­rė­jau pa­siū­ly­mą bū­ti Sei­mo pir­ mi­nin­ku; at­si­sa­kiau, nes bu­vau tam ne­pa­si­ruo­šęs, o šian­dien esu pa­si­ruo­šęs. Aš­tuo­ne­ri me­tai po­ li­ti­ko­je, to­dėl ir priė­miau ši­tą iš­ šū­kį“, – kal­bė­jo DP kan­di­da­tas į nau­jo­jo par­la­men­to va­do­vus. Jis tvir­ti­no, jog Dar­bo par­ti­ jos pre­zi­diu­mas, ap­svars­tęs ke­ lias kan­di­da­tū­ras, bal­sa­vi­mui iš­ kė­lė jo vie­no kan­di­da­tū­rą į Sei­mo pir­mi­nin­ko po­stą ir dau­gu­ma bal­ sa­vo už jos tei­ki­mą. Ki­tų kan­di­ da­tų V.Ged­vi­las sa­kė ne­no­rin­tis at­skleis­ti, nes tai bū­tų ne­ko­rek­ tiš­ka. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, į šį po­ stą taip pat pre­ten­da­vo Sei­mo vi­ ce­pir­mi­nin­kė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­ tie­nė.

Ta­čiau jai ga­li bū­ti nu­ma­ty­tas ku­rio nors mi­nist­ro po­tfe­lis. Bu­vęs Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­ nio rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris V.Ged­vi­las nuo 2004 m. yra DP na­rys, per šiuos Sei­mo rin­ki­ mus iš­rink­tas jau tre­čiai ka­den­ci­ jai. 2005–2008 m. V.Ged­vi­las yra bu­vęs Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­ju, pu­sant­rų me­tų – Eu­ro­ pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vu, ku­ rį lai­ką dir­bo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. V.Ged­vi­las 1981 m. bai­gė Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nį kū­no kul­tū­ros ins­ ti­tu­tą, 1999 m. ap­gy­nė bio­me­di­ ci­nos moks­lų dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją. Nuo 1988 iki 2004 m. jis tre­ ni­ra­vo Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­to, o vė­liau – Kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ jos vy­rų ir mo­te­rų krep­ši­nio ko­ man­das. V.Ged­vi­las 1996–2002 m. dir­bo Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ ne­riu. Pa­gal nau­ja­ja­me Sei­me for­muo­ ja­mos cent­ro kai­rės val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­si­ta­ri­mą tei­sė de­le­ guo­ti Sei­mo pir­mi­nin­ką pri­klau­ so DP. Nau­ja­sis par­la­men­to va­do­vas bus ren­ka­mas ry­toj pir­ma­ja­me Sei­mo po­sė­dy­je. Bū­si­mo­sios Vy­riau­sy­bės, ku­riai tu­rė­tų va­do­vau­ti so­cial­de­mok­ra­ tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius, su­dė­tis kol kas nė­ra ofi­cia­liai pa­ skelb­ta. Va­kar Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ja nu­spren­dė į ap­lin­ kos mi­nist­rus de­le­guo­ti Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį, į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rus – Re­mi­gi­jų Že­mai­tai­tį. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ypa­tin­ga pa­gar­ba – Č.Jur­šė­nui

Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė V.Balt­rai­tie­ nė dė­ko­jo vi­siems Sei­mo na­riams, frak­ci­jos ko­le­goms, taip pat par­la­ men­to kan­ce­lia­ri­jai, Sei­mo pir­mi­ nin­kei I.De­gu­tie­nei, so­cia­de­mok­ ra­tui Čes­lo­vui Jur­šė­nui. Po­li­ti­kė sa­ky­da­ma pa­dė­kos žo­džius su­si­ grau­di­no. I.De­gu­tie­nė taip pat dė­ko­jo V.Balt­rai­tie­nei ir pa­va­di­no ją itin at­sa­kin­gu žmo­gu­mi. Ypa­tin­ga pa­gar­ba bu­vo pa­ro­dy­ ta sa­vo kar­je­rą par­la­men­te bai­gian­ čiam so­cial­de­mok­ra­tui Č.Jur­šė­nui, pel­niu­siam tik­ro džen­tel­me­no var­ dą. Po­li­ti­kas bu­vo nu­ta­ręs ne­be­ kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą, ku­ria­me dir­ bo nuo 1990 m. Č.Jur­šė­no kal­bą kai­rie­ji ir de­ši­ nie­ji svei­ki­no at­si­sto­ję, Sei­mo pir­ mi­nin­kė įtei­kė Č.Jur­šė­nui gė­lių ir var­di­nę juos­tą. Pa­gerb­tas ir dar vie­nas Sei­mo sen­bu­vis – kon­ser­va­to­rius Čes­lo­ vas Stan­ke­vi­čius. Už bend­rą dar­bą val­dan­čio­jo­ je koa­li­ci­jo­je par­tne­riams dė­ko­jo prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Opo­ zi­ci­jai jis sky­rė kiek kar­tes­nį žo­ dį: „Ačiū jai ir už tai, kad su­ge­bė­jo aki­vaiz­džiai įro­dy­ti, jog Sei­mas ga­ li bū­ti ne tik pro­ble­mų spren­di­mo vie­ta, bet ir vie­nų di­džiau­sių per 22 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus su­kur­tų pro­ble­mų gim­dy­mo vie­ta.“ I.De­gu­tie­nei prem­je­ras įtei­kė pa­ gar­bą sim­bo­li­zuo­jan­čią žvaigž­dę. Bai­gę pa­sku­ti­nį po­sė­dį par­la­ men­ta­rai nu­sku­bė­jo į fur­še­tą.

Pro­gos: V.Ged­vi­las sa­ko jau ne­be pir­mą sy­kį gau­nąs pa­siū­ly­mą tap­

ti Lie­tu­vos par­la­men­to va­do­vu.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Gaus ministro po­stą Val­dan­čią­ją cent­ro kai­rės koa­li­ ci­ją for­muo­jan­čios par­ti­jos svars­ to, kad prie koa­li­ci­jos be­si­jun­ gian­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ ci­ja (LLRA) ga­lė­tų im­tis va­do­vau­ ti Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai.

„Ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar nė­ra, bet ši­toks va­rian­tas tik­rai bu­vo svars­to­mas. Tai vie­nas iš va­rian­tų „, – va­kar po de­ry­bų su LLRA sa­kė so­cial­de­mok­ra­tų va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius. LLRA pir­mi­nin­kas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis neatsk­lei­dė, į ku­rią konk­re­čią mi­nis­te­ri­ją pre­ten­duo­ ja ši par­ti­ja.

Va­kar po de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ ki­mo pa­tvir­tin­ta, kad LLRA jun­ gia­si prie for­muo­ja­mos koa­li­ci­jos. V.To­ma­ševs­kis tei­gė, jog tam dar tu­ri pri­tar­ti par­ti­jos ta­ry­ba. Lie­t u­vos so­c ial­d e­m ok­ra­t ų, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jos jau yra pa­si­ra­šiu­sios su­si­ta­ri­mą for­muo­ti val­dan­čią­ ją koa­li­ci­ją. Pa­gal jį Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pri­klau­so Dar­bo par­ ti­jai. LLRA anks­čiau yra skel­bu­si, kad da­ly­vaus val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­ je, jei gaus dvie­jų mi­nis­te­ri­jų va­ do­vų po­stus. „Klaipėdos“, BNS inf.


6

ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Lip­do­ma pa­ža­dų koa­li­ci­ja

„Įka­lin­ti“ Eu­ro­po­je

B

Žvilgsnis

Violeta Juodelienė

P

o pu­sant­rų me­tų ES ša­ly­se bus ren­ ka­mas nau­ja­sis Eu­ro­pos Par­la­men­ tas (EP). Ar bus pra­smin­ga reng­ ti juos Lie­tu­vo­je? Ką tik pa­si­bai­gę Sei­mo rin­ki­mai lei­džia tuo la­bai abe­jo­ti. Ne­men­ka da­lis da­bar Lie­tu­vai at­sto­vau­ jan­čių EP na­rių ro­dė iš­skir­ti­nį dė­me­sį na­ cio­na­li­niams rin­ki­mams ir to­li gra­žu ne vien kaip sa­vo ša­lies pi­lie­čiai, dir­ban­tys ES struk­tū­ro­se, ku­riems svar­bu tai, kas vyks­ta jų tė­vy­nė­je. Dė­me­sys sa­vai­me – nė nuo­dė­mė. Ta­čiau tai, kaip šie eu­ro­par­la­men­ta­rai trak­ta­vo Sei­mo rin­ki­mus ir jų baig­tį, pa­pras­tų pi­ lie­čių aki­mis, ker­ta­si tiek su etiš­ku­mo su­ pra­ti­mu, tiek su lo­gi­ka.

Tai, kaip šie eu­ro­par­la­ men­ta­rai trak­ta­vo Sei­ mo rin­ki­mus ir jų baig­ tį, pa­pras­tų pi­lie­čių aki­ mis, ker­ta­si tiek su etiš­ ku­mo su­pra­ti­mu, tiek su lo­gi­ka. Kaip su­pras­ti par­la­men­ta­ro pa­reiš­ki­mą, esą įsi­lie­ti į Sei­mo rin­ki­mų ba­ta­li­jas jį ver­ čia no­ras pri­min­ti apie sa­ve? Kad po­li­ti­ kas ne­ma­to dar­bo EP pra­smės? Kad po­sė­ džiau­jant Stras­bū­re ir Briu­se­ly­je kal­ba­ma apie da­ly­kus, ku­rie Lie­tu­vos pi­lie­čiams yra to­kie ne­svar­būs, jog ne­ver­ta apie juos aiš­kin­ti ži­niask­lai­do­je – tai yra, nau­do­tis ka­na­lais, ku­rie ne­leis­tų pa­mirš­ti, kaip at­ ro­do gar­bin­ga­sis vei­das? To­kiu at­ve­ju taip kal­ban­tis as­muo ap­skri­ tai tu­rė­tų ap­leis­ti EP, pri­pa­žin­ti, kad yra ne­ver­tas po­sto ir pa­lin­kė­ti sėk­mės sa­vo įpė­di­niui. Nau­jau­si įvy­kiai pa­ro­dė, kad to var­giai su­ lauk­si­me iš po­li­ti­kų, ku­rių mei­lė gim­ti­nės rin­kė­jams iš­ga­ra­vo, paaiš­kė­jus, jog pa­sta­ rie­ji per­ne­lyg ge­rai at­si­me­na ne tik jų vei­ dus, bet ir dar­bus. Sei­mo man­da­tas – per pra­stas jau­kas, kad grįž­tu­me na­mo, šian­dien sa­ko Stras­bū­re ir Briu­se­ly­je nuo­bo­džiau­jan­tys eu­ro­par­ la­men­ta­rai. Nos­tal­gi­ją su­stip­rin­tų ne­bent mi­nist­ro po­rtfe­lis. Kai kam – dar glo­bė­jiš­ ko Sei­mo sto­go ap­sau­ga nuo tei­sėt­var­kos, ga­li­my­bė ant mun­du­ro su­džiū­vu­sį pra­ stos re­pu­ta­ci­jos pur­vą nu­krapš­ty­ti na­cio­ na­li­nio par­la­men­to man­da­tu. Ste­bint šį po­li­ti­nį tur­gų, ku­ria­me it pa­pu­ vu­siais kiau­ši­niais ban­do­ma at­si­kra­ty­ti EP man­da­tu, no­ri­si iš­girs­ti par­ti­jų paaiš­ki­ ni­mo, kuo gi jos lai­ko vi­sos ES ša­lių par­la­ men­tą – pra­kti­kos jau­nie­siems po­li­ti­kams vie­ta? Sa­na­to­ri­ja, per­ne­lyg nuo­bo­džia rim­ tiems vei­kė­jams? Ar ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri vis dėl­ to nu­le­mia na­cio­na­li­nę ES na­rių po­li­ti­ką?

ai­gė­si rin­ki­mų bu­mas ir pra­s i­d e­d a Vy­r iau­sy­b ės gim­dy­mo skaus­mai. Ir per rin­ki­mus, ir ren­ čiant Vy­riau­sy­bės griau­čius, kai ku­rios par­ti­jos el­gia­si taip, lyg bū­ tų sta­ty­bų vers­lo mil­ži­nai. Jų ly­de­ riai tar­si tų sta­ty­bos fir­mų va­dy­bi­ nin­kai skel­bia­si, kad ši­tą sta­tys, o ano – nė per kur. Dar ny­kiau at­ro­do, kad dar nė ne­ su­for­ma­vus Vy­riau­sy­bės, tuos pa­ ža­dus ima keis­ti. Kon­ser­va­to­riai su li­be­ra­lais ža­dė­jo tik tęs­ti pra­dė­ tus dar­bus, o ki­tos par­ti­jos šuo­lia­vo neap­rė­pia­mo­mis eko­no­mi­kos pre­ri­ jo­mis siū­ly­da­mos pa­sa­kiš­kus mi­ni­ ma­lius at­ly­gius ir par­duo­tu­vių len­ ty­no­se kai­nų ma­žė­ji­mo tai­fū­nus. Par­ti­jų ly­de­riai muš­da­mie­si į krū­ti­nę pri­sie­ki­nė­ja, kad tik jie pa­ ten­kins rin­kė­jų lū­kes­čius. Ko­kių rin­kė­jų? Ži­no­te, man dzin tų rin­kė­jų lū­ kes­čiai, kai vėl tarp iš­rink­tų­jų ma­ tau bu­vu­sį Sei­mo gir­tuok­lį, ku­ris jų dė­ka vėl kul­niuo­ja spręs­ti ma­ no pro­ble­mų. At­sip­ra­šau, ne pė­di­ nan­tį, bet skrie­jan­tį pa­siim­ti ma­ no jam mo­ka­mo at­ly­gi­ni­mo, ma­no jam nu­pirk­to ma­ši­niu­ko ir be­si­ruo­ šian­čio at­si­gul­ti į minkš­tus vieš­bu­ čio pa­ta­lus, taip pat pirk­tus už ma­ no pi­ni­gus. „Kiek po­nų ir ko­kie jie vi­si gra­ žūs“, – kaž­ka­da yra ra­šęs vie­nas mū­sų ra­šy­to­jas. Ne­no­riu, kad ir to­ liau jie stai­py­tų­si šo­kių aikš­te­lė­se ir ro­dy­tų man iš ek­ra­no špy­gas. Kal­ bų apie par­ti­jų pro­gra­mų de­ri­ni­mą – be­veik jo­kių. Grei­čiau ky­la min­ tis, kad tos par­ti­jos – tar­si „ua­bai“ – ren­gia­si nau­jų BAM-ų sta­ty­bai, bet ne vals­ty­bės val­dy­mui. Vie­nos par­ti­jos va­du­kas, kve­ pian­tis agur­kais, vis ban­do pri­si­ bels­ti į Pre­zi­den­tės ka­bi­ne­tą. Tar­si kol­cho­zo pir­mi­nin­kas, kad jo kar­ vu­tėms pa­skir­tų ge­res­nius ga­nyk­ lų plo­tus. Mat tų kar­vu­čių pie­nin­ gu­mas po rin­ki­mų su­ma­žė­jo, ki­tos ne­pa­si­laks­tė ir li­ko bergž­džios – ko ge­ro, iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Jei­gu tie iš­rink­tie­ji taip įvai­ria­pu­ siš­kai ža­da at­si­dė­ko­ti sa­vo rin­kė­ jams, aš ne­ti­kiu ir tais jų rin­kė­jais. Sa­ky­ki­te, kaip ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti to­ kiu rin­kė­ju, ku­ris tei­sia­mo as­mens ar jo par­ti­jos ne­su­ge­ba iš­rei­tin­guo­ti į pa­sku­ti­nę vie­tą, o prie­šin­gai, vi­

K

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Klai­pė­da nė­ra svei­kas mies­tas?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

sais bū­dais sten­gia­si jam į ran­kas įduo­ti vals­ty­bės val­dy­mo sver­tus? Kaž­ką pa­na­šaus prieš ge­rą de­ šimt­me­tį re­gė­jo­me ne vie­na­me žlun­gan­čios kai­mo bend­ro­vės su­si­ rin­ki­me. Kai šios braš­kė­da­mos dėl sa­vo eko­no­mi­nio neį­ga­lu­mo ri­to­ si že­myn, tų bend­ro­vių pen­si­nin­ kai pra­šė jas lik­vi­duo­ti ir iš­da­ly­ti li­ ku­sį tur­tą už jų var­ga­nus pa­jus. Bet ne, pa­gi­rio­jan­čių ir kas­dien neiš­ sib­lai­van­čių trak­to­ri­nin­kų ir mel­

Kaip ga­li­ma pa­si­ti­ kė­ti to­kiu rin­kė­ju, ku­ris tei­sia­mo as­ mens ne­su­ge­ba rei­ tin­guo­ti į pa­sku­ti­nę vie­tą, o prie­šin­gai, vi­sais bū­dais sten­ gia­si jam į ran­kas įduo­ti vals­ty­bės val­ dy­mo sver­tus? žė­jų bal­sų jė­ga bū­da­vo ga­lin­ges­nė, nes nu­tar­da­vo gy­ven­ti iki per­ga­ lin­gos pa­bai­gos. Iki pa­sku­ti­nės to­ nos grū­dų, iki pa­sku­ti­nės kar­vu­tės fer­mo­je. Kol ant vieš­ke­lio pli­ko pa­ sku­ti­nis val­ka­ta lik­da­vo. Da­bar to­kių pat rin­kė­jų bal­sais ban­do­ma iš­par­ce­liuo­ti vals­ty­bę. Aš ne­ti­kiu to­kios ma­no tau­tos da­lies ne­klai­din­gu­mu ir man jos va­lia pri­va­lo bū­ti nie­ki­nė. To­dėl

ne­ti­kiu to­kių rin­kė­jų ge­ra­no­riš­ku­ mu, ku­riuo di­džiuo­ja­si net kai ku­ rie iš­rink­tie­ji. Jei­gu iš­rink­tie­ji „bam­ba­li­nių“ dė­ ka no­ri val­dy­ti vals­ty­bę, jie man yra ne­priim­ti­ni. Vie­nas ki­tas tūks­tan­tis „bam­ba­li­nių“ ne­ga­li at­sto­vau­ti vie­ nam ki­tam mi­li­jo­nui tau­tos. Man di­de­lių abe­jo­nių ke­lia to­kie jų veiks­mai, kai, išar­džius vie­ną da­ri­ nį – LEO LT, grau­žia­mi nea­py­kan­tos ban­do su­stab­dy­ti ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bą. At­seit gal­va už gal­vą. Man ne­sup­ran­ta­ma, kai dėl dar­bo, rei­ka­lau­jan­čio tech­ni­nio iš­pru­si­mo, ban­do­ma at­si­klaus­ti mū­sų vi­suo­me­ nės. Tai – apie ato­mi­nę elekt­ri­nę. Kaip da­bar gar­būs iš­rink­tie­ji mėgs­ ta sa­ky­ti, šio­je vie­to­je bū­čiau no­rė­jęs ma­ty­ti vi­sų mū­sų moks­li­nin­kų, už­ sie­nio ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jo­se dir­ban­čių spe­cia­lis­tų, ener­ge­ti­kos pro­fe­sio­na­ lų, nu­si­pel­niu­sių ša­lies eko­no­mis­tų, aukš­tų­jų mo­kyk­lų pro­fe­sū­ros re­fe­ ren­du­mą. Jais, ko ge­ro, tik­rai pa­ti­kė­ čiau, bet ne ran­ko­se „bam­ba­lį“ lai­ kan­čio tau­tie­čio nuo­mo­ne. De­mok­ra­ti­ja – ver­tin­gas vals­ty­ bės val­dy­mo sver­tas. Bet tik su­si­ pra­tu­sio­je ir mąs­tan­čio­je vi­suo­me­ nė­je. Ir tik ne ten, kur bal­suo­ja­ma, kad ki­tiems bū­tų blo­giau – iš pa­ vy­do ar nea­py­kan­tos. Ge­rai, kad tu­ri­me Pre­zi­den­tę, Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą, ku­rie į vals­ ty­bės val­dy­mą žiū­ri pla­čiau nei į UAB-ą. Tas tvir­tas stu­bu­ras pri­va­lo iš­lik­ti ir to­liau, nes tos „bam­ba­li­nės“ koa­li­ci­jos lip­dy­mas te­be­si­tę­sia. Va­lius V.

rė neišb­rauk­ti va­di­na­mų­jų dar­bie­ čių iš są­ra­šo, šian­dien jau Al­gir­das But­ke­vi­čius ap­si­spren­dė bal­suo­ ti prie­šin­gai. Joks čia pa­si­ten­ki­ni­mas ar ne­pa­ si­ten­ki­ni­mas tuo veiks­mu. Tai tik by­lo­ja, kad A.But­ke­vi­čius dar net ne­su­for­ma­vęs koa­li­ci­jos, dar net ne­pra­dė­jęs dirb­ti, dėl sa­vo nuo­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

mo­nių kai­tos jau blaš­ko­si kaip pa­ šau­tas paukš­te­lis. Ir tai da­ro ne koks nors sa­vi­val­ dy­bės kler­kas, o vals­ty­bės mas­to po­li­ti­kas. Vi­si tai ma­to. Kaž­kaip la­bai ne­ska­nu. Ir pir­ mas pa­ga­lys į ra­tus koa­li­ci­jos par­ tne­riui. Kas bus to­liau? V.V.

Klai­pė­da dek­la­ruo­ja esan­ti svei­kas mies­tas, ta­čiau aš ka­te­go­riš­kai su tuo ne­su­tin­ku. Gal­būt svei­kas to­ dėl, kad ne­ma­to mies­te gy­ve­nan­čių neį­ga­lių­jų. Esu silp­na­re­gė. Kas­dien su­si­du­riu su si­tua­ci­ja, kai pra­stai ma­tan­tiems žmo­nėms sun­ku mū­ sų mies­te. Stik­li­nės du­rys ne­pa­žy­ mė­tos gel­to­nais kraš­te­liais, to­dėl yra grės­mė į jas įpul­ti ir su­si­žeis­ti. Aš pa­ti jau iš­mo­kau rem­tis in­tui­ci­ ja ir lo­gi­ka. Ži­nau, kad ga­liu su­si­ žeis­ti ir tie­siog šliau­žiu pa­lei sie­ną. Juk stik­las yra ne­ma­to­mas. Be to, laip­tų pa­ko­pos yra ga­na sta­čios ir nie­kaip ne­pa­žy­mė­tos. Ne kar­tą esu nu­kri­tu­si. Juk kaž­ko­kios ko­mi­si­jos nau­jus pa­sta­tus prii­ma ir ver­ti­na juos vi­so­kiais as­pek­tais. Tai ko­ dėl ne­krei­pia­mas dė­me­sys, ar sau­ gu juo­se silp­na­re­giams? Man at­ro­ do, kad mū­sų mies­te spąs­tai jiems spen­džia­mi ty­čia. Esu bu­vu­si ne vie­no­je Eu­ro­pos vals­ty­bė­je ir tas pa­ly­gi­ni­mas yra ne mū­sų nau­dai, to­dėl ir pik­ta. Švei­ca­ri­jo­je ir Vo­kie­ ti­jo­je yra spe­cia­lios at­žy­mos stik­ li­nė­se du­ry­se, to­dėl ma­tai, kur jos at­si­da­rys ir kur rei­kia ei­ti. Ag­nė

Ka­da ateis ta die­na?

Ka­da mes ga­lė­si­me pa­dė­ko­ti val­ džios at­sto­vams taip, kaip tie žmo­ nės, ku­rie džiau­gia­si 15 ar 15A au­to­bu­su? Mes, gy­ve­nan­tys Tau­ ra­lau­ky­je, kol kas tik ko­ne­vei­kia­ me val­džią. Ka­da Tau­ra­lau­kio gy­ ven­to­jai vėl taps klai­pė­die­čiais? Ta­po­me gluš­kai­mio gy­ven­to­jais. Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą tu­ri­me de­rin­ ti prie vie­nin­te­lio au­to­bu­so gra­fik ­ o. Kad ir kiek pro­tes­ta­vo­me, reiš­kė­ me įvai­riau­siais bū­dais sa­vo pa­si­ pik­ti­ni­mą, pa­dė­tis ne­si­kei­čia. Ka­ da mies­to val­džia pra­dės gal­vo­ti, kad Tau­ra­lau­ky­je gy­ve­na Klai­pė­ dos žmo­nės, mies­tui mo­kan­tys mo­kes­čius? Nuo­lat tu­ri­me tu­rė­ ti gal­vo­je au­to­bu­so gra­fi­ką, bėg­ ti po­rą ki­lo­met­rų į sto­te­lę. Du rau­ do­ni au­to­bu­sai va­žiuo­ja vi­so la­bo tik iki li­go­ni­nės, o tai yra vi­siš­kai ne­nor­ma­lu. Ilo­na

Uostamiestyje per­ne­lyg tam­su

Vis svars­ty­da­vau, ko­dėl šal­tuo­ju me­tų lai­ku ma­no nuo­tai­ka blo­ga. O kai pa­bu­vau už­sie­ny­je, su­pra­tau. Ogi to­dėl, kad su ru­de­niu pas mus atei­na tam­sa. Tre­čias pa­gal dy­dį Lie­tu­vos mies­tas sken­di tam­so­je. Tik prie di­des­nių pre­ky­bos cent­ rų švie­siau, o vi­sur ki­tur – gū­du ir bau­gu. Ko­kia ga­li bū­ti nuo­tai­ka, jei sau po ko­jo­mis nie­ko ne­ma­tai? Juk šiais lai­kais, kai yra iš­ras­ta vi­so­kių tau­pių ap­švie­ti­mo lem­pų, ga­li­ma bū­tų bent tru­pu­tį la­biau ap­švies­ti mies­tą. Ma­nau, tai dar vie­na prie­ žas­tis, ko­dėl žmo­nės ne­no­ri čia gy­ven­ti. Da­lia Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Soc­de­mų bly­nas pri­svi­lo? ai ku­rie po­li­to­lo­gai ir šau­ nio­ji tik ką su­lip­dy­tos nau­jo­jo Sei­mo koa­li­ci­jos tri­ju­lė, dar net ne­pra­dė­ ju­si dirb­ti, vis pa­samp­ro­tau­ja, kaip tą Pre­zi­den­tę už­speis­ti į kam­pą. Bet pir­miau­sia pa­tys soc­de­mai ga­vo šla­piu sku­du­ru per vei­dą. Vie­ną die­ną vi­si ener­gin­gai nu­ta­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012

užribis Mi­rė prie li­go­ni­nės

Kup­ri­nė­je ne­šė­si gink­lą

Pi­ni­gus sa­vi­no­si gi­mi­nai­tė

Pir­ma­die­nio vi­dur­die­nį prie vie­nos Klai­pė­dos li­go­ni­nės bu­ vo ras­tas ko­mos iš­tik­tas 1961 m. gi­męs Ge­di­mi­nas R. Jam bu­vo su­lau­žy­ta no­sis, trau­ muo­ta gal­va. Pa­gul­dy­tas į li­go­ ni­nę tos pa­čios die­nos va­ka­re vy­ras mi­rė. Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Ant­ra­die­nį va­ka­re Ši­lu­tė­je, Sta­ dio­no g. pa­rei­gū­nai su­stab­dė 1975 m. gi­mu­sį vy­rą. Po­li­ci­nin­ kai jo kup­ri­nė­je ra­do pa­na­šų į sa­va­dar­bį pis­to­le­tą daik­tą, liz­ de bu­vo šo­vi­nys, ap­tik­tos dvi me­di­nės da­lys, pa­na­šios į šau­ na­mo­jo gink­lo su­de­da­mą­sias da­lis ir me­ta­li­nis vamz­dis. Įta­ ria­ma­sis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

2 po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­ gū­nai išaiš­ki­no, kur din­go 1926 m. gi­mu­sios klai­pė­die­tės są­ skai­to­je lai­ky­ti 17 tūkst. li­tų. Paaiš­kė­jo, kad vie­ni­šos se­no­ lės san­tau­pas jai ne­ži­nant į sa­ vo są­skai­tą per ke­lis kar­tus per­ve­dė jos to­li­ma gi­mi­nai­tė, gy­ve­nan­ti Jo­na­vo­je. Pa­rei­gū­nai ke­ti­na šią mo­te­rį ap­klaus­ti.

Pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti iš­si­gal­vo­jo Krau­pus siu­že­tas apie dvie­jų gir­tų pusb­ ro­lių ban­dy­mą šu­li­ny­je nu­skan­din­ti ke­tu­ rio­lik­me­tį paaug­lį teis­me su­bliūš­ko. Tei­ sė­jas ne­pa­ti­kė­jo paaug­lio pa­sa­ko­ji­mu ir kal­ti­na­muo­sius pa­si­kė­si­ni­mu nu­žu­dy­ti iš­ tei­si­no. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar iš Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mo pusb­ro­liai 26 me­tų Min­dau­gas ir 20-me­tis Au­ri­mas Tra­kiai iš­bė­ go pa­si­šo­ki­nė­da­mi iš lai­mės. Jau­ nes­ny­sis žur­na­lis­tams pra­si­ta­rė iš džiaugs­mo tą pa­tį va­ka­rą pa­si­ger­ siąs ir „va­ry­siąs pas mer­gas“. Jau­niems Ši­lu­tės ra­jo­no Bal­čių kai­mo gy­ven­to­jams bu­vo ko džiū­ gau­ti, nes jiems grė­sė il­gi me­tai už gro­tų. Per­nai rug­sė­jo 24-ąją po vi­dur­ nak­čio M. ir A.Tra­kiai su­ti­ko 14me­tį Juo­zą su mer­gi­na. Paaug­lys bu­vo už­pul­tas ir su­muš­tas. Vė­liau pa­rei­gū­nams jis pa­sa­ko­jo, kad bu­vo par­griau­tas iš už nu­ga­ros, mu­ša­mas ir spar­do­mas. Pusb­ro­liai Tra­kiai ji nu­ne­šė prie šu­li­nio, ati­ den­gė dang­tį ir me­tė vi­dun.

5 met­rų gy­lio šu­li­nys tuo me­tu bu­vo iki pu­sės pri­pil­dy­tas van­dens. Ta­čiau Juo­zas spė­jo ran­ko­mis ir ko­ jo­mis už­si­ka­bin­ti už ren­ti­nio. Vie­ nas už­puo­li­kų jam dar spy­rė į pil­vą, bet vai­ki­nas su­ge­bė­jo pa­spruk­ti ir pa­si­slė­pė ar­ti­miau­sia­me na­me. Tra­kiai ka­te­go­riš­kai nei­gė me­tę paaug­lį į šu­li­nį ir ban­dę taip jį nu­ žu­dy­ti. Ana­li­zuo­da­mas įro­dy­mus, by­lą nag­ri­nė­jęs tei­sė­jas pa­ste­bė­jo, kad ne­tru­kus po įvy­kio nu­ken­tė­ju­sy­sis ir jo ma­ma nė neuž­si­mi­nė, kad vai­ ki­ną ke­tin­ta nu­skan­din­ti. Pra­dė­jęs įvy­kį aiš­kin­tis pa­rei­gū­nas pro­to­ko­ le neuž­fik­sa­vo net užuo­mi­nos apie šu­li­nį ir ke­ti­no chu­li­ga­nams tai­ky­ ti ad­mi­nist­ra­ci­nę tei­se­ną. Apie tai jis pra­bi­lo tik vė­liau. Po po­ros sa­vai­čių mo­kyk­lo­je so­cia­li­ nei pe­da­go­gei paaug­lys pir­mą kar­tą pra­si­ta­rė, kad ga­lė­jo nu­skęs­ti.

Nuo­tai­kos: prieš po­sė­dį pusb­ro­liai bu­vo su­tri­kę ir bai­mi­no­si dėl atei­ties. Po po­sė­džio jie jau­tė­si vi­sai ki­taip. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Juo­zo drau­gė pa­sa­ko­jo po muš­ ty­nių pa­ste­bė­ju­si tik šiek tiek pra­ deng­tą šu­li­nio dang­tį, o pa­žiū­rė­ju­ si vi­dun pa­ma­tė ja­me nu­sken­du­sį ka­ti­ną.

Plo­vė­jai pri­siuos­tė nuo­dų Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­do­je Til­žės gat­vė­je esan­čio­ je au­to­mo­bi­lių plo­vi­mo bend­ro­vė­ je che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ap­si­ nuo­di­jo du vy­rai.

Kaip spė­ja­ma, apie 1988 ir 1990 me­tais gi­mę dar­buo­to­jai va­kar ūmai ap­si­nuo­di­jo įkvė­pę nuo­din­ gų ga­rų plau­na­mo­je cis­ter­no­je. Grei­tą­ją pa­gal­bą bei po­li­ci­ją pa­ sie­kęs pir­ma­sis pra­ne­ši­mas skel­ bė, kad plau­da­mas cis­ter­ną ap­si­ nuo­di­jo vie­nas žmo­gus. Net­ru­kus su­ži­no­ta, jog nu­ken­tė­jo du dar­bi­ nin­kai. Vei­kiau­siai ant­ra­sis žmo­gus ap­ si­nuo­di­jo gel­bė­da­mas apal­pu­sį ko­ le­gą. Abu sku­biai nu­ga­ben­ti į li­go­ ni­nę ir pa­gul­dy­ti į rea­ni­ma­ci­jos sky­rių. Pra­džio­je me­di­kai jų būk­ lę ver­ti­no kaip sun­kią. Įvy­kio vie­to­je ne­lai­mės ap­lin­ky­ bes aiš­ki­no­si Dar­bo ins­pek­ci­jos pa­ rei­gū­nė. Vy­rai nu­ken­tė­jo plau­da­mi tal­ pyk­lą, ku­rio­je ga­be­na­mas dy­ze­li­ nas su prie­dais. Bend­ro­vės „Pad­ re­mas“, ku­rio­je įvy­ko ne­lai­min­gas

Liu­di­ji­mai apie nu­si­kal­ti­mo ap­ lin­ky­bes sky­rė­si, be to, me­di­kai neap­ti­ko ant nu­ken­tė­ju­sio­jo kū­no su­ža­lo­ji­mų, ku­rie bū­tų pa­tvir­ti­nę vai­ki­no pa­sa­ko­ji­mą.

Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to dar­bas kė­lė nuo­sta­bą Dai­va Ja­naus­kai­tė Pa­rei­gū­nams de­mas­ka­vus ky­ši­ nin­ka­vu­sius ad­vo­ka­tus bei pi­ni­ gus iš jų ėmu­sius Mig­ra­ci­jos de­ par­ta­men­to tar­nau­to­jus, uos­ta­ mies­čio Mig­ra­ci­jos tar­ny­bai il­gus me­tus va­do­va­vu­si Svet­la­na Cho­ di­na ne­slė­pė nuo­sta­bos, bet pra­ si­ta­rė tu­rė­ju­si įta­ri­mų apie ne­ge­ rus da­ly­kus.

Sau­ga: in­ci­den­to vie­to­je va­kar lan­kė­si ne tik Dar­bo ins­pek­ci­jos, bet ir

po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

at­si­ti­ki­mas, di­rek­to­rius Sau­lius Ste­lin­gis tei­gė, kad vie­nas dar­bi­ nin­kas apal­po įli­pęs į cis­ter­ną, kol į ją ne­bu­vo nu­leis­tas va­ly­mo įren­ gi­nys. Įmo­nės va­do­vas ti­ki­no, kad abu dar­buo­to­jai tu­rė­jo vi­sas rei­ kia­mas ap­sau­gos prie­mo­nes. „Ką tik bu­vau li­go­ni­nė­je pa­ ts. Jiems vis­kas ge­rai. Ma­nau, dar šian­dien jie bus iš­leis­ti į na­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pats su jais kal­bė­jau­si. Me­di­kai sa­ kė, kad li­go­ni­nė­je lai­kys iki va­ka­ ro ir ste­bės, kaip kei­čia­si svei­ka­tos būk­lė“, – praė­jus po­rai va­lan­dų po įvy­kio tei­gė S.Ste­lin­gis. Vė­liau di­rek­to­rius Dar­bo ins­pek­ ci­jos pa­rei­gū­nei aiš­ki­no, kad vy­rai ke­ti­no neim­ti ne­dar­bin­gu­mo la­ pe­lių ir ne­pra­lei­dę nė die­nos grįž­ ti į dar­bą.

Pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti li­ko neį­ ro­dy­tas. M.Tra­kys nu­teis­tas 30 pa­rų ad­mi­nist­ra­ci­nio areš­to už chu­li­ga­ niš­kus veiks­mus. A.Tra­kys iš­tei­sin­ tas, nes nu­si­kal­ti­mo neį­vyk­dė.

Po ke­lis de­šimt­me­čius tru­ku­sios tar­ny­bos praė­ju­sios sa­vai­tės pa­ bai­go­je iš dar­bo Klai­pė­dos mig­ ra­ci­jos sky­riu­je išė­jo S.Cho­di­na. Nors ji išė­jo iš dar­bo sa­vo no­ru, to­kį spren­di­mą lė­mė ne­pa­lan­ kios tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo iš­ va­dos. Pa­tik­ri­ni­mas bu­vo pra­dė­tas ga­ vus skun­dą iš už­sie­nie­tės, ku­ri bu­ vo ne­pa­ten­kin­ta, kad S.Cho­di­na sua­be­jo­jo, kaip lie­tu­viš­kai sa­ki­nio ne­su­rez­gan­ti mo­te­ris iš­lai­kė lie­tu­ vių kal­bos eg­za­mi­ną, ku­ris bū­ti­nas no­rint gau­ti lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ ti Lie­tu­vo­je.

Ne­pa­lan­kio­se tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ ni­mą at­li­ku­sios ko­mi­si­jos iš­va­do­ se teig­ta, kad S.Cho­di­na ne­tin­ka­ mai at­li­ko pa­rei­gas ap­tar­nau­da­ma pi­lie­čius ir sky­rė jai griež­tą pa­pei­ ki­mą. S.Cho­di­na pa­sa­ko­jo, kad ją la­ bai ste­bin­da­vo tai, kad pus­me­čio ter­mi­ną tu­rė­da­vę de­par­ta­men­ to pa­rei­gū­nai spren­di­mus dėl lei­ di­mo lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je priim­da­vo per tris ar ke­tu­ris mė­ ne­sius. Bu­vu­si pa­rei­gū­nė pri­si­mi­ nė at­ve­jus, kai to­kie spren­di­mai bu­vo priim­ti ir per pu­sant­ro mė­ ne­sio. „Kai iš­gir­dau apie šį skan­da­ lą, bu­vau šo­ki­ruo­ta. Sun­kiai su­ vo­kia­ma, kaip tai bu­vo įma­no­ ma. Ma­to­te, mes ne­priim­da­vo­me spren­di­mų iš­duo­ti lei­di­mus gy­ ven­ti Lie­tu­vo­je ar neiš­duo­ti. Vi­ si spren­di­mai prii­ma­mi Vil­niu­je, de­par­ta­men­te. Mes tik su­ruoš­da­ vo­me do­ku­men­tus ir per­duo­da­ vo­me į de­par­ta­men­tą“, – pa­sa­ ko­jo S.Cho­di­na.


8

KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1639 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3094 JAV do­le­ris 1 2,7115 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7108 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9611 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2762 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7111 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5573 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8673

+0,35 %

–0,6188 % –0,2731 % –0,3857% –0,3236 % –0,0101 % +0,0919 % –0,3701 % –0,2878 % +0,0140 %

At­ly­gins už kasos aparatus Nuo šių metų vi­du­rio pre­kiau­ to­jus įpa­rei­go­ju­si įsi­gy­ti ka­sos apa­ratą, vals­tybė dar šie­met ža­ da pa­deng­ti dėl nau­jo rei­ka­la­vi­ mo pa­tir­tas iš­lai­das.

Kaip teigė Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja, kom­pen­sa­ci­jos tur­gaus ir kios­ kų pre­kiau­to­jams, par­da­vinė­ jan­tiems ne mais­to pro­duk­tus, už įsi­gy­tus ka­sos apa­ra­tus bus iš­mokė­tos iki kitų metų pra­ džios. Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­ vi­mais, kom­pen­sa­ci­joms pri­ reiks 2,4 mln. litų, jie bus skir­ti iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do ir vals­ tybės biud­že­to. Vy­riau­sybė tre­čia­die­nio po­ sėdy­je pa­tvir­ti­no kom­pen­sa­ cijų mokė­ji­mo tvarką. Iš­lai­dos už nau­jus apa­ra­tus, Vals­ty­binė­ je mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je įre­gist­ ruo­tus 2011 m. lapkričio–2012 m. ba­land­žio mėne­siais, bus kom­ pen­suo­ja­mos 100 pro­c., bet ne dau­giau nei 800 litų. Už įre­gist­ ruo­tus gegužės–spalio mėne­ siais kom­pen­sa­ci­ja sieks 40 pro­c. iš­laidų, bet ne dau­giau nei 320 litų. Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos duo­me­ni­mis, per kom­pen­ suo­jamąjį lai­ko­tarpį įre­gist­ruo­ ti 4638 ka­sos apa­ra­tai, ku­riuos įsi­gi­jo in­di­vi­dua­liąja veik­la be­ si­ver­čian­tys ir deng­to­se pre­ky­ vietė­se ne mais­to ga­mi­niais pre­ kiau­jan­tys gy­ven­to­jai. Kom­pen­sa­ci­jos ne­bus mo­ka­ mos jas jau ga­vu­siems gy­ven­ to­jams. Ka­sos apa­ra­tai vi­siems tur­ gaus pre­kiau­to­jams ta­po pri­va­ lo­mi nuo šių metų ge­gužės 1 d. Pre­kiau­jan­tiems mais­to pro­ duk­tais deng­tuo­se pa­vil­jo­nuo­ se ka­sos apa­ra­tai pri­va­lo­mi nuo 2011 m. ge­gužės. Įves­ti ka­sos apa­ra­tus ap­si­ spręsta, sie­kiant su­ma­žin­ti šešė­ linę pre­kybą. Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mu, su ka­sos apa­ra­tais pre­kiau­jan­tys žmonės vals­ty­bei su­mo­ka vi­du­ti­niš­kai ke­tu­ris kar­ tus dau­giau mo­kes­čių.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,57

2,47

„Apoil“

4,75

4,44

2,46

„Brent“ naf­ta

85,11 dol. už 1 brl. 108,22 dol. už 1 brl.

mlrd. litų grynųjų pi­nigų spa­lio pa­bai­go­je bu­vo Lie­tu­vos apy­var­to­je.

Ka­den­ciją bai­gian­tis Sei­mas lei­do kitą­ met pra­dėti pen­sijų re­formą. Va­kar Sei­mas pri­ėmė Pen­sijų sis­ te­mos re­for­mos įsta­ty­mo pa­tai­ sas, pa­gal ku­rias nuo 2014 m. sau­ sio 1 d. į pen­sijų fon­dus as­muo galės mokė­ti pa­pil­domą 1 pro­c. dyd­žio kau­piamąją įmoką, o iš vals­tybės biud­že­to galės gau­ti pa­pil­domą ska­ ti­namąją įmoką, ku­ri su­da­rys 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ša­ly­je.

„Sod­ros“ įmo­kos į ant­ros pa­ko­pos pen­ sijų fon­dus tik nuo 2020 m. bus pa­di­din­ tos iki 3,5 pro­c. Nuo 2016 m. pa­pil­do­mos as­ mens lėšo­mis mo­ka­mos įmo­kos dy­dis būtų 2 pro­c. da­ly­vio draud­žiamųjų pa­jamų, pa­pil­do­mos iš vals­tybės biud­že­to mo­ka­mos įmo­ kos dy­dis – 2 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio. Iki 2013-ųjų rugsė­jo gy­ven­to­jams, da­ly­vau­jan­tiems pen­sijų kau­pi­mo sis­te­mo­je, teks ap­si­spręsti, ku­rio­je sis­te­mo­je – pri­va­čio­je ar vals­tybės – jie to­liau kaups būsi­mai pen­si­jai. Gy­ven­to­jams ne­su­ti­kus sa­vo lėšo­mis mokė­ti pa­pil­do­mos įmo­ kos, kaip teig­ta anks­čiau, ne­bus au­to­ma­tiš­kai su­stab­dy­tas jų įmo­ kų į pri­va­čius pen­sijų fon­dus per­ ve­di­mas iš „Sod­ros“; jie pen­siją ir to­liau galės kaup­tis ir „Sod­ro­je“, ir ant­ros pa­ko­pos fon­duo­se. Ta­čiau jei­gu gy­ven­to­jai norės pa­pil­do­mai

pri­mokė­ti ir su­si­kaup­ti di­desnę pen­siją, reikės pa­ra­šy­ti pra­šymą. Jei­gu dėl pen­sijų kau­pi­mo fi­nan­ sa­vi­mo sis­te­mos kei­ti­mo gy­ven­ to­jai to­liau ne­be­norėtų da­ly­vau­ ti ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fondų veik­lo­je, nuo 2014-ųjų pra­džios jie pen­siją galėtų kaup­ti tik „Sod­ro­je“. Ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fon­duo­se su­kaup­ta da­lis ten ir liktų, o į juos grįžti būtų ga­li­ma bet ka­da. „Sod­ros“ įmo­kos į ant­ros pa­ko­ pos pen­sijų fon­dus nuo šių metų pra­džios su­ma­žin­tos iki 1,5 pro­c., o 2013 m. bus pa­di­din­tos iki 2,5 pro­c.; nuo 2014-ųjų pra­džios jos bus su­ma­žin­tos iki 2 pro­c., bet nuo 2020 m. – pa­di­din­tos iki 3,5 pro­c. Taip pat nu­ma­ty­tos pa­pil­do­mos įmo­kos – 2 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio dyd­žio – vie­ nam iš tėvų, ku­rie au­gins vaiką iki trejų metų ir gaus mo­ti­nystės (tė­ vystės) pa­šalpą iš „Sod­ros“ ar­ ba bus draud­žia­mi pen­si­jai gau­ ti vals­tybės lėšo­mis. Šios įmo­kos bus dvi­gu­bi­na­mos, jei­gu bus au­gi­ na­mi du vai­kai iki trejų metų, ir tri­ gu­bi­na­mos, jei­gu trys. Pen­sijų re­for­ma Lie­tu­vo­je pra­si­ dėjo 2004-ai­siais. Nusp­ren­du­siems jo­je da­ly­vau­ti į pa­si­rinktą pri­vatųjį pen­sijų fondą bu­vo per­ve­da­ma da­lis „Sod­ros“ įmokų: per­ve­da­ma su­ma au­go, kol 2007-ai­siais pa­siekė įsta­ ty­me nu­ma­tytą ribą – 5,5 pro­c. kau­ pia­mo­sios pen­sijų įmo­kos ta­ri­fo. 2009 m. įmo­kos į pen­sijų fon­dus bu­vo su­ma­žin­tos iki 2 pro­c., nuo 2012 m. pra­džios – iki 1,5 pro­c.

Būdai: pa­gal naująjį įsta­tymą būsi­mie­ji pen­si­nin­kai turės ne­tru­kus ap­

„Klaipėdos“, BNS inf.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

si­spręsti, kaip kaup­ti se­nat­vei.

De­ry­bo­se paau­ko­ja ant­pelnį Skel­bi­muo­se nu­ro­dy­ta ne­kil­no­ja­ mo tur­to (NT) kai­na dau­ge­liu at­ vejų yra di­desnė, nei pirkė­jas iš tiesų ti­ki­si gau­ti. Did­žio­ji da­lis par­ davėjų į kainą įskai­čiuo­ja nu­ma­ tytą nuo­laidą, daž­nai sie­kian­čią net 10 tūkst. litų.

2,4

vals­tybė skirs kom­pen­sa­ci­joms už ka­sos apa­ra­tus.

11,011

Už­deg­ta ža­lia švie­sa re­for­mai

„Klaipėdos“, BNS inf.

mln. litų

Lie­tu­vai pri­klau­san­čio tur­to vertė per­ nai metų pa­bai­go­je bu­vo 169,99 mlrd. litų, ar­ba 0,008 pro­c. ma­žesnė ne­ gu prie­š me­tus. Vals­tybės įsi­pa­rei­go­ ji­mai per­nai bu­vo 46,229 mlrd. litų – 8,1 pro­c. di­des­ni ne­gu prie­š me­tus. Ta­ čiau ša­lies at­sar­gos per me­tus pa­didė­ jo. 2011-ųjų pa­bai­go­je jos bu­vo įver­tin­ tos 1,439 mlrd. litų – 12,6 pro­c. dau­ giau ne­gu 2010 m. pa­bai­go­je.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,42 %

Tur­tas ­ su­mažė­jo

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,22 %

Ri­zi­ka: pa­kel­da­mas NT kainą

tiek, kad be nuo­sto­lių galėtų pa­ da­ry­ti nuo­laidą, par­davė­jas ga­li išgąs­din­ti po­ten­cia­lius pirkė­jus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ke­tu­ri iš pen­kių būsto par­davėjų (81 pro­c.) skel­bi­me nu­ro­do di­desnę būsto kainą, nei iš tiesų pla­nuo­ja gau­ti už par­duo­damą NT. Par­davė­ jai kainą šiek tiek pa­di­di­na tikė­da­ mie­si, kad ga­li­mas pirkė­jas derė­sis. Tai pa­rodė šių metų spalį at­lik­ ta po­rta­lo do­mop­lius.lt ap­klau­sa. Kas de­šim­tas ša­lies gy­ven­to­ jas de­ry­bo­se dėl būsto kai­nos su­ tiktų pa­da­ry­ti sim­bo­linę – vie­no tūkstan­čio litų ar ma­žesnę – nuo­ laidą. Ta­čiau did­žio­ji da­lis NT par­ davėjų pa­si­ruošę de­rėdamiesi kai­

ną nu­leis­ti ge­ro­kai dau­giau. Be­veik treč­da­lis būstą par­duo­dan­čių lie­ tu­vių leistų pirkė­jui nu­si­derė­ti iki 5 tūkst. litų, o kas ket­vir­tas ne­ prieš­ta­rautų „už­si­dirb­ti“ nuo 5 iki 10 tūkst. litų ma­žiau. Tiek pat par­ davėjų (25 pro­c.) kainą linkę su­ma­ žin­ti dar smar­kiau – dau­giau nei 10 tūkst. litų. „Ge­ras par­davė­jas ži­no, kad pirkė­ jui sma­gu nu­si­derė­ti. Per po­kalbį net ir sim­bo­liš­kai su­mažė­ju­si kai­ na pirkėją ga­li ne­tikė­tai pa­stūmėti su­kirs­ti ran­ko­mis. Ta­čiau pra­dinė kai­na vi­suo­met yra di­delė di­le­ma – jei bus per aukš­ta, da­lis pirkėjų net ne­įver­tins būsto kaip įper­ka­mo, jei per ma­ža – ne­liks vie­tos de­ry­ boms“, – sakė do­mop­lius.lt pro­jek­ to va­do­vas Eval­das Nar­bun­to­vi­čius. Anot jo, nuo pra­dinės būsto kai­ nos pri­klau­so ne tik ga­lu­tinė su­

ma, bet ir būsto par­da­vi­mo lai­kas. Apk­lau­sa pa­rodė, kad dau­giau­sia lie­tu­vių – be­veik pusė – sa­vo NT tikėtų­si par­duo­ti per du ar­ba tris mėne­sius. Ma­žiau nei ket­vir­ta­da­ lis ryžtų­si pa­plušė­ti il­giau – dau­ giau nei pus­metį. Apk­lau­sa taip pat pa­rodė, kad dau­giau nei du treč­da­liai lie­tu­ vių par­duo­da­mi būstą ne­si­nau­do­ ja bro­ke­rių pa­slau­go­mis – be­veik pusė jų bu­to par­da­vi­mu rūpi­na­ si pa­tys. O pa­grin­dinė to prie­žas­ tis – par­davėjų ne­no­ras bro­ke­riams mokė­ti tar­pi­nin­ka­vi­mo mo­kestį. 23 pro­c. ap­klaustųjų į bro­ke­rius teigė ne­si­krei­pian­tys todėl, kad jais ne­ pa­si­ti­ki. Ir vos kas penk­tas būs­ to par­davė­jas ma­no, kad bro­ke­rių pa­de­da­mi jie butą par­duotų grei­ čiau ir už ge­resnę kainą. „Klaipėdos“, BNS inf.


9

ketvirtADIENIS, LAPKRIČIO 15, 2012

klaipėdos verslas Ga­my­ba au­ga

Dar­bas in­ter­ne­tu

Vieš­bu­čių vers­lui

Lie­tu­vos pra­mo­nės ga­my­bos me­ ti­nis au­gi­mas rug­sė­jį – vie­nas di­ džiau­sių ES. Vie­nas di­džiau­sių au­ gi­mų tarp 27 bend­ri­jos ša­lių Lie­ tu­vo­je fik­suo­ja­mas tre­čią mė­ne­ sį iš ei­lės. Rug­sė­jį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų mė­ne­siu, Lie­tu­vos pra­mo­nės au­gi­mas sie­kė 8 pro­c. Di­des­nis au­gi­mas rugp­jū­tį už­fik­ suo­tas tik Slo­va­ki­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Dar­bo bir­ža pa­ren­gė nau­ją elekt­ro­ni­nį lei­di­nį – e.pa­slau­gų va­do­vą dar­bo ieš­kan­tiems žmo­ nėms. Lei­di­nį ne­mo­ka­mai ga­li­ ma par­si­siųs­ti iš Dar­bo bir­žos sve­tai­nės. Čia dar­bo ieš­kan­tys žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę iš­mė­gin­ti, kaip pa­si­rink­ti lais­vas dar­bo vie­ tas, iš­sau­go­ti jų paieš­kas ir gau­ tas re­ko­men­da­ci­jas.

Ry­toj vieš­bu­ty­je „Am­ber­ton“ vyks mo­ky­mai „Par­da­vi­mų or­ ga­ni­za­vi­mas ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se“. Tiks­li­nė mo­ky­mų da­ ly­vių gru­pė – vieš­bu­čių, sve­ čių na­mų ir ki­tų ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gų spe­cia­lis­tai. Mo­ky­mų tiks­las – su­teik­ti pa­pil­do­mų ži­ nių bei pra­kti­nių pa­ta­ri­mų, kaip efek­ty­viai dirb­ti vieš­bu­čiuo­se.

Prieš 10 me­tų iš Kel­ mės į Klai­pė­dą stu­ di­juo­ti at­va­žia­vu­si Vik­to­ri­ja Švei­kaus­ kai­tė pa­da­rė pui­kią kar­je­rą. Jau­na mo­ te­ris, dirb­ti pra­dė­ju­ si dar stu­di­jų me­tais, šian­dien sėk­min­ gai va­do­vau­ja greit­ mais­čio res­to­ra­nui ir vėl stu­di­juo­ja.

Ekspertas pataria

„Ket­ver­gių pu­šy­nas“ – na­mai gam­tos prie­globs­ty­je Lu­ka Leo­nai­ty­tė Nau­jas in­di­vi­dua­lių na­mų ma­ sy­vas Klai­pė­dos priei­go­se pa­va­ din­tas „Ket­ver­gių pu­šy­nu“. Kom­ pa­ni­jos „Nord­met in­vest“ at­sto­ vo G.Krikš­čiu­kai­čio tei­gi­mu, tai – pui­ki vie­ta gy­ven­ti, trokš­tan­tiems gam­tos kai­my­nys­tės.

Pa­sie­kė: V.Švei­kaus­kai­tė greit­mais­čio res­to­ra­ne iš pa­gal­bi­nių dar­buo­

to­jų su­ge­bė­jo iš­kop­ti į aukš­tą va­do­vo po­stą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Karjera: nuo pa­gal­bi­nės dar­buo­to­jos iki di­rek­to­rės As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dėl pa­sko­los – du dar­bai

Prieš 10 me­tų V.Švei­kaus­kai­tė at­ va­žia­vo stu­di­juo­ti į Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­tą, kur mo­kė­si so­cia­li­nės pe­da­go­gi­kos. Su­ma­niu­si įsi­tvir­tin­ti uos­ta­ mies­ty­je, Vik­to­ri­ja paė­mė būs­to pa­sko­lą, to­dėl neiš­ven­gia­mai rei­ kė­jo ras­ti dar­bą. Iš pra­džių mer­gi­ na su­ko­si net dvie­jo­se dar­bo­vie­tė­se – stam­bio­je tarp­tau­ti­nė­je kom­pa­ ni­jo­je ad­mi­nist­ra­to­re, o at­lie­ka­mu lai­ku – grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne. Šian­dien Vik­to­ri­jos as­me­ni­niai kar­je­ros po­sū­kiai at­ro­do kaip pui­ ki sėk­mės is­to­ri­ja. „Taip su­si­klos­tė ap­lin­ky­bės, kad dar­bas grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne man bu­vo kaip ant­raei­lės pa­rei­gos. Ma­no sėk­mės is­to­ri­ja pra­si­dė­jo nuo res­to­ra­no dar­buo­to­jos pa­rei­gų, vė­ liau ta­pau pa­mai­nos va­do­ve, o da­bar va­do­vau­ju nau­jai ati­da­ry­tam res­to­ ra­nui“, – pa­sa­ko­jo V.Švei­kaus­kai­tė. Kil­ti rei­kia pa­laips­niui

La­bai daug jau­nų žmo­nių, tarp jų ir ab­sol­ven­tai, nuo­lat ieš­ko dar­bo.

Įsi­re­gist­ra­vę ta­len­tų ban­kuo­se jie ti­ki­si, kad juos pa­ste­bės darb­da­ viai. Tie jau­nuo­liai mo­ka ne vie­ną už­sie­nio kal­bą, kai ku­rie tu­ri po ke­ lis aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mus, bet dar­bo ne­ran­da.

Iš pra­džių mer­gi­na su­ko­si net dvie­jo­se dar­bo­vie­tė­se – stam­ bio­je tarp­tau­ti­nė­je kom­pa­ni­jo­je ad­mi­ nist­ra­to­re, o at­lie­ka­ mu lai­ku – grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne. V.Švei­kaus­kai­tės at­ve­jis – iš­skir­ ti­nis. „Ko­kių nors ypa­tin­gų re­cep­tų, kaip lip­ti kar­je­ros laip­tais, ne­ži­nau, bet vi­suo­se dar­buo­se sten­giau­ si dirb­ti są­ži­nin­gai, esu tam at­si­ da­vu­si ir ne­bi­jau jo­kio dar­bo. Kiek ga­liu, sten­giuo­si pa­da­ry­ti mak­si­ ma­liai ge­rai, gal to­dėl vis­kas taip ir išė­jo“, – svars­tė Vik­to­ri­ja.

Jau­na mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, kad la­bai svar­bu į aukš­tą po­stą atei­ti nors tru­pu­tį pa­dir­bė­jus že­miau­ sio­se pa­rei­go­se, ta­da esą ki­taip žiū­ri į sa­vo pa­val­di­nius, su­pran­ ti jų ne­sėk­mes, į vis­ką rea­guo­ ji ki­taip.

– Kuo ypa­tin­gas „Ket­ver­gių pu­ šy­nas“? – Tai – nau­jas in­di­vi­dua­lių skly­pų ma­sy­vas. Jis yra už 8 km nuo Klai­ pė­dos ir 12 km nuo mies­to cent­ro, Ket­ver­gių kai­me. Bend­ras te­ri­to­ ri­jos plo­tas 12,6 ha, pa­da­ly­tas į 68 at­ski­rus skly­pus in­di­vi­dua­liai sta­ty­ bai ir 4 inf­rast­ruk­tū­ri­nius skly­pus. Skly­pų plo­tas – nuo 11 iki 26 arų. Jie iš­si­dės­tę tarp dvie­jų miš­ke­lių ir apau­gę jau­no­mis pu­šai­tė­mis, jos po ke­le­rių me­tų bus ga­na di­de­lės ir gy­ ve­na­ma­sis kvar­ta­las at­si­durs tar­si miš­ke. Tie­sa, yra da­lis skly­pų, ku­rie pa­ten­ka į neap­žel­din­tą te­ri­to­ri­ją, bet di­džio­ji da­lis ra­jo­no yra jau­kia­me gam­tos prie­globs­ty­je. Už 150 met­rų te­ka Mi­ni­jos upė, ne­to­lie­se įsi­kū­ru­ sios poil­sia­vie­tės, ša­lia yra dvi­ra­čių ta­kas, ku­ris tę­sia­si iki pat Šven­to­ sios. Ap­lin­kui in­ten­sy­viai vys­to­si in­ di­vi­dua­lių na­mų sta­ty­ba. – Ar ra­j o­n e yra ko­m u­n i­k a­ ci­j os? – Gy­ven­vie­tė­je vi­siš­kai įreng­ta inf­rast­ruk­tū­ra ir su­tvar­ky­ta ap­ lin­ka: iš­ve­džio­tos vi­sos ko­mu­ni­ ka­ci­jos (elekt­ra, van­duo, nuo­te­kų

su­rin­ki­mo sis­te­ma, yra skait­me­ ni­nė te­le­vi­zi­ja, te­le­fo­ni­ja, in­ter­ne­ tas), as­fal­tuo­tas pri­va­žia­vi­mas iki gy­ven­vie­tės bei vi­daus gat­vės. Gy­ ven­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je įreng­ti ša­li­ gat­viai, gat­vių ap­švie­ti­mas. – Ar yra ko­kių nors rei­ka­la­vi­mų sta­ty­bai? – La­bai ge­rai, kad šia­me ra­jo­ne yra ga­li­ma lais­va sta­ty­ba, nė­ra jo­kio pri­va­lo­mo pro­jek­to, įpa­rei­go­ji­mų. Vi­sus pro­jek­tus, ku­rie ne­nu­si­žen­ gia de­ta­lia­jam pla­nui, ga­li­ma įgy­ ven­din­ti sa­vo nuo­žiū­ra – kar­ka­si­nį ar mū­ri­nį na­mą, jo­kių ap­ri­bo­ji­mų nė­ra, kaip ne­re­tai pa­si­tai­ko ana­lo­ giš­kuo­se kvar­ta­luo­se. – Skly­pų kai­nos to­kio­se vie­to­ se pa­pras­tai bū­na so­li­džios, už kiek skly­pą ga­li­ma įsi­gy­ti „Ket­ ver­gių pu­šy­ne“? – Šian­dien kai­nos yra san­ty­ki­nai ne­di­de­lės. Tuo sie­kia­me pri­trauk­ti dau­giau gy­ven­to­jų į šį ra­jo­ną, no­ ri­me su­ju­din­ti sta­ty­bą šio­je te­ri­ to­ri­jo­je, kad ji bū­tų kuo grei­čiau ap­gy­ven­din­ta. To­dėl skly­po aras kai­nuo­ja tik 8 tūkst. 500 li­tų. Tai yra že­miau nei sa­vi­kai­na, ne­ma­ nau, kad ap­lin­ki­niuo­se ra­jo­nuo­ se kur nors dar yra to­kie įkai­niai. Juo la­biau kad čia iš­plė­to­ta inf­ rast­ruk­tū­ra. – Ar jau kas nors čia gy­ve­na? – Taip, pu­sant­rų me­tų čia jau gy­ ve­na trys šei­mos, džiau­gia­si, jo­kių nu­si­skun­di­mų ne­su­lau­kė­me. Užs.1035509

Pak­lau­sios spe­cia­ly­bės kin­ta

„Koks tu­ri bū­ti va­do­vas? Rei­kia bū­ti žmo­giš­kam, gerb­ti ap­lin­ki­ nius ir ne­gal­vo­ti, kad esi kaž­kur aukš­čiau ki­tų. Ir žmo­nės tai įver­ ti­na. Bet svar­bu su­de­rin­ti va­do­ va­vi­mą ir žmo­giš­ku­mą“, – ti­ki­no Vik­to­ri­ja. Pra­dė­ju­si dirb­ti grei­to­jo mais­ to res­to­ra­ne V.Švei­kaus­kai­tė įsto­jo stu­di­juo­ti vers­lo tei­sės ir ant­rą­sias sa­vo stu­di­jas vėl de­ri­na su dar­bu. „Sun­ku pro­gno­zuo­ti, ko­kios spe­cia­ly­bės šian­dien pa­klau­siau­ sios. Da­bar tem­pas la­bai di­de­lis. Ta­čiau, ma­nau, kad pir­miau­sia yra rei­ka­lin­gas aukš­ta­sis moks­ las, o pa­skui jau ieš­kant dar­bo ga­ li­ma la­vi­ruo­ti, pri­si­de­rin­ti prie ap­ lin­ky­bių ir dirb­ti ne­bū­ti­nai pa­gal spe­cia­ly­bę, nes šiuo me­tu – toks gy­ve­ni­mas“, – įsi­ti­ki­nu­si V.Švei­ kaus­kai­tė.

Pa­siū­ly­mas: ra­jo­no „Ket­ver­gių pu­šy­nas“ vys­ty­to­jų at­sto­vas G.Krikš­

čiu­kai­tis ti­ki­na, kad skly­pų kai­nos yra la­bai pa­trauk­lios.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


10

ketvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012

pasaulis

170 mln. eu­rų

lo­te­ri­jo­je „Eu­ro­mil­lions“ lai­mė­jo kol kas ne­ži­no­mas as­muo iš Pran­cū­zi­jos.

Nu­tei­sė ­ vi­cep­rem­je­rą

Nu­ko­vė ­ ka­ro va­dą

Kroa­ti­jos vi­cep­rem­je­rui Ra­di­mi­rui Ča­či­ ćiui Veng­ri­jos teis­mas va­kar sky­rė me­tų ir de­šim­ties mė­ne­sių ka­lė­ji­mo baus­mę už Veng­ri­jo­je pa­da­ry­tą ava­ri­ją, ku­ri nu­si­ne­šė dvie­jų žmo­nių gy­vy­bę. Mi­ni­mas nuo­s-­ pren­dis, ku­ris yra ne­skun­džia­mas, ta­po di­de­liu smū­giu Kroa­ti­jos vy­riau­sy­bei, kur R.Ča­či­ćiui bu­vo pa­ves­ta pra­dė­ti vals­ty­bi­ nio sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mą ener­ ge­ti­kai ir inf­rast­ruk­tū­rai plė­to­ti.

Iz­rae­lio ka­ro lėk­tu­vui va­kar smo­gus į vie­ ną au­to­mo­bi­lį Ga­zos mies­te, žu­vo pa­les­ ti­nie­čių ju­dė­ji­mo „Ha­mas“ aukš­to ran­go ka­ro va­das Ah­me­das al Jaa­ba­ri. Tel Avi­vas kal­ti­no jį vi­są de­šimt­me­tį vyk­džius te­ro­ris­ ti­nę veik­lą prieš Iz­rae­lį. Po in­ci­den­to Ga­ zos mies­te ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga. Apž­ val­gi­nin­kai būgš­tau­ja, kad aukš­to ran­go va­do nu­žu­dy­mas pa­kurs­tys nau­ją smur­to ban­gą Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

Van­duo už­tvin­dė Ro­mos pa­kraš­čius Ita­li­jos sos­ti­nė­je va­kar bu­vo už­ da­ry­tas vie­nas is­to­ri­nių til­tų per pa­tvi­nu­sią Tib­ro upę, iš ku­rios iš­ si­lie­jęs van­duo už­tvin­dė ir prie­ mies­čius.

Pa­ki­lęs drums­tas Tib­ro van­duo ap­sė­mė kai ku­rias at­ra­mi­nes Mil­ vi­jaus til­to ar­kas ir su­kė­lė grės­mę pės­čių­jų ta­kui bei me­džiams. 1850 m. pa­sta­ty­tas til­tas yra to­je vie­to­je, kur 312-ai­siais vy­ ko gar­su­sis Mil­vi­jaus til­to mū­šis, ku­ria­me im­pe­ra­to­rius Kons­tan­ ti­nas nu­ga­lė­jo Mak­sen­ci­jų ko­vo­ je, tu­rė­ju­sio­je le­mia­mą reikš­mę to­les­nei an­ti­ki­nės Ro­mos is­to­ri­ jos rai­dai.

Pot­vy­niai ir že­mės nuo­šliau­žos cent­ ri­nė­je bei šiau­ri­nė­ je Ita­li­jo­je že­mės ūkiui pa­da­rė maž­ daug 100 mln. eu­rų ža­lą. Li­ku­sią Ro­mos da­lį nuo po­tvy­ nio sau­go aukš­ti kran­tų su­tvir­ ti­ni­mai, ta­čiau į šiau­rę nuo sos­ ti­nės Tib­ras ir An­je­nė iš­si­lie­jo iš kran­tų ir už­tvin­dė dir­ba­mas že­

mes bei at­ski­rus ma­žes­nių mies­ te­lių ra­jo­nus. Šiau­ri­niuo­se Ro­mos prie­mies­ čiuo­se dre­na­žo vamz­džiai, drė­ki­ ni­mo ka­na­lai ir ka­na­li­za­ci­ja neat­ lai­kė van­dens per­tek­liaus. Van­duo už­lie­jo gat­ves, ei­nan­čias į pa­grin­ di­nį šiau­ri­nius bei pie­ti­nius ra­jo­ nus jun­gian­tį greit­ke­lį, ir su­stab­ dė eis­mą. Sa­vait­ga­lį Ita­li­jos šiau­ri­nė­je ir cent­ri­nė­je da­ly­je siau­tu­sios liū­ tys pa­da­rė daug ža­los, iš­plo­vė ke­lius ir izo­lia­vo at­ski­rus mies­ tus pie­ti­nė­je Tos­ka­no­je. Čia per aud­ras žu­vo ke­tu­ri žmo­nės, iš jų trys – elekt­ros tink­lų bend­ ro­vės dar­buo­to­jai, ku­rių au­to­ mo­bi­lis už­va­žia­vo ant griū­van­ čio til­to. Ūki­nin­kų in­te­re­sus gi­nan­ti lo­ bis­tų įmo­nė „Col­di­ret­ti“ pra­ne­šė, kad po­tvy­niai ir že­mės nuo­šliau­ žos cent­ri­nė­je bei šiau­ri­nė­je Ita­li­ jo­je že­mės ūkiui pa­da­rė maž­daug 100 mln. eu­rų ža­lą. Sek­ma­die­nį dėl liū­čių Ve­ne­ci­ jo­je van­dens ly­gis bu­vo pa­ki­lęs 149 cm – aukš­čiau­siai nuo 2008 m. Mies­te bu­vo pa­skelb­tas va­ di­na­mo­sios rau­do­nos ka­te­go­ri­ jos pa­vo­jus, bet drą­suo­liai tu­ris­ tai mau­dė­si už­lie­to­je is­to­ri­nė­je Šv. Mor­kaus aikš­tė­je. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad po­tvy­ nio van­duo Ve­ne­ci­jo­je jau slūgs­ta. BNS inf.

Pa­ra­ly­žius: dėl vi­suo­ti­nių strei­kų Is­pa­ni­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je va­kar be­veik su­sto­jo trans­por­tas, buvo už­da­ry­

tos įmo­nės ir mo­kyk­los, at­šauk­ta šim­tai skry­džių.

Eu­ro­pą su­vie­ni­jo pro­tes­tai Gy­ve­ni­mo rit­mas tu­ri su­sto­ti – to­kį tiks­lą iš­kė­lė Is­pa­ni­jos pro­tes­ tuo­to­jai, o prie jų va­kar pri­si­jun­gė dar ke­tu­rios de­šim­tys or­ga­ ni­za­ci­jų iš 22 Eu­ro­pos ša­lių. Di­dė­ja ne­ly­gy­bė

Dėl vi­suo­ti­nių strei­kų Is­pa­ni­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je va­kar be­veik su­sto­ jo trans­por­tas, už­da­ry­tos įmo­nės ir mo­kyk­los, at­šauk­ta šim­tai skry­ džių, o Mad­ri­de ki­lo pro­tes­tuo­to­jų si­si­rė­mi­mų su po­li­ci­ja. Kiek ma­žes­nio mas­to strei­kai vy­ko Grai­ki­jo­je, Ita­li­jo­je ir Bel­gi­ jo­je, demonstracijos ir pro­tes­tai surengti Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir ki­to­se ša­ly­se. Vi­suo­ti­nė­je pro­tes­to ak­ci­jo­je, ku­rią or­ga­ni­za­vo Eu­ro­pos pro­fe­ si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­ja, iš vi­ so da­ly­va­vo 40 or­ga­ni­za­ci­jų iš 23 ša­lių. Kon­fe­de­ra­ci­jos at­sto­vė Ju­dith Kir­ton-Dar­ling bri­tų ži­niask­lai­dai tei­gė, kad tau­py­mo prie­mo­nės ne­ vei­kia. „Jos di­di­na ne­ly­gy­bę, ska­ti­na so­ cia­li­nį ne­sta­bi­lu­mą, bet ne spren­ džia eko­no­mi­nę kri­zę“, – aiš­ki­ no ji. De­šim­tys suim­tų­jų

Sti­chi­ja: į šiau­rę nuo sos­ti­nės Tib­ras bei An­je­nė iš­si­lie­jo iš kran­tų ir

už­tvin­dė dir­ba­mas že­mes bei at­ski­rus ma­žes­nių mies­te­lių ra­jo­nus.

AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Is­pa­ni­jos ir Por­tu­ga­li­jos pro­fe­si­nės są­jun­gos pro­tes­tuo­ja prieš mo­kes­ čių di­di­ni­mą ir at­ly­gi­ni­mų, pen­si­ jų, pa­šal­pų bei ki­tų iš­mo­kų ma­ži­ ni­mą. Is­pa­ni­jo­je, kur ne­dar­bas vir­ši­ ja 25 pro­c. ir yra di­džiau­sias Eu­ro­ po­je, pro­tes­tai pra­si­dė­jo dar ant­ ra­die­nį. Gu­mi­nė­mis laz­do­mis gink­luo­ ta riau­šių po­li­ci­ja su­si­rė­mė su de­ monst­ran­tais Mad­ri­do cent­re. Iki vė­ly­vo tre­čia­die­nio ry­to po­li­ci­ja bu­vo suė­mu­si 62 žmo­nes, o dar 34 žmo­nės, iš jų 18 po­li­ci­nin­kų, bu­vo su­žeis­ti. Po­li­ci­ja švais­tė­si laz­do­ mis ir sten­gė­si nu­stum­ti ak­ty­vis­

tus, kai šim­tai jau­nų de­monst­ran­tų mė­gi­no blo­kuo­ti pa­grin­di­nį sos­ti­ nės pro­spek­tą Gran Vía. De­monst­ ran­tai, blo­ka­vę eis­mą nuo pa­ry­čių, bu­vo iš­vai­ky­ti, ta­čiau vė­liau per­si­ gru­pa­vo kiek to­liau. Ki­ta pro­tes­tuo­to­jų gru­pė ban­dė blo­kuo­ti Mad­ri­do au­to­bu­sų par­ ką, ne­leis­da­ma au­to­bu­sams iš­va­ žiuo­ti.

Pro­tes­tuo­to­jų gru­pė ban­dė blo­kuo­ti Mad­ ri­do au­to­bu­sų par­ ką, ne­leis­da­ma au­to­ bu­sams iš­va­žiuo­ti. „Tu­riu du sū­nus. Vie­nas gau­na pa­šal­pą, ki­tas sė­di na­mie jau tre­jus me­tus, – sa­kė Mad­ri­de pro­tes­tuo­ jan­ti na­mų šei­mi­nin­kė Pa­qui Ol­ mo. – Prob­le­ma ne tai, kad jie ne­ no­ri dirb­ti, – dar­bo tie­siog nė­ra.“ Spau­džia kre­di­to­riai

Kai­my­nė­je Por­tu­ga­li­jo­je pro­tes­ tuo­to­jai va­kar anks­ty­vą ry­tą išė­

jo į gat­ves su pla­ka­tais, smer­kian­ čiais ES, Tarp­tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą ir Eu­ro­pos cent­ri­nį ban­ką. Šis kre­di­to­rių tre­je­tas Por­tu­ga­li­ jai sky­rė 78 mlrd. eu­rų pa­ra­mą, bet mai­nais pa­rei­ka­la­vo griež­tų tau­py­ mo prie­mo­nių. Li­sa­bo­nos vie­ša­sis trans­por­tas va­kar bu­vo be­veik su­sto­jęs, ne­ vei­kė dau­gu­ma mo­kyk­lų ir vie­šų­ jų įstai­gų. Ita­li­jo­je pro­fe­si­nės są­jun­gos va­kar pla­na­vo su­reng­ti se­ri­ją ke­tu­rių va­ lan­dų truk­mės strei­kų, ku­rie tu­rė­ jo pa­veik­ti au­to­mo­bi­lių ir trau­ki­nių eis­mą, taip pat su­si­sie­ki­mą oru. Mi­la­ne ir Tu­ri­ne vyks­tant de­ monst­ra­ci­joms ki­lo su­si­rė­mi­mų, bu­vo su­žeis­ti še­ši po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai. Grai­ki­jo­je va­kar su­reng­tas strei­ kas bu­vo jau tre­čias per pa­sta­ruo­ sius du mė­ne­sius. Šios ša­lies vy­ riau­sy­bė, spau­džia­ma tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, ir­gi di­di­na mo­kes­čius ir ma­ži­na iš­lai­das. Grai­ki­jos par­ la­men­tas šią sa­vai­tę pri­ta­rė jau penk­tam tau­py­mo prie­mo­nių pa­ ke­tui ir pa­tvir­ti­no ge­ro­kai ap­kar­ py­tą ki­tų me­tų biu­dže­tą. BBC, BNS inf.

Ne­dar­bo ly­gis (pro­c.) Is­pa­ni­ja Grai­k i­ja Por­tu­ga­li­ja Eu­ro zo­na Pran­cū­zi­ja JAV Bel­g i­ja Vo­k ie­ti­ja Ja­po­ni­ja

25,8 25,4 15,7 11,6 10,8 7,8 7,4 5,4 4,2


11

ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012

sportas Nugalėtojas – klaipėdietis

„Lūšies“ sėkmė Kauno derbyje

Ir armėnai pajėgesni

Kaune vykusiame Tailando bokso „Titano“ taurės turnyre pergalę iškovojo Deividas Yla. Klaipėdos „Muay Thai imperijos“ narys lemiamoje kovoje įveikė šeimininką. Anot trenerio Vadimo Gridiajevo, tai trečioji šio atleto sėkmė per mėnesį. Turnyre varžėsi daugiau nei 84 sportininkų iš 18 Lietuvos klubų.

Šalies vyrų rankinio lygos čempionato septintojo turo rungtynėse Kauno „Lūšis“ 34:29 (17:16) įveikė kitą Kauno komandą – „Granitą-Gają-Karį“. Po 7 įvarčius nugalėtojams pelnė Saulius Katkevičius, Egidijus Morkūnas ir Petras Očikas. Tarp pralaimėjusiųjų rezultatyviausiai žaidė Robertas Švedas – 10 įvarčių.

Jerevane draugiškas futbolo rungtynes žaidė Armėnijos ir Lietuvos nacionalinės rinktinės. Šeimininkai šventė pergalę 4:2. 55-ąją min. varžovai pirmavo net 3:0. Abu įvarčius į armėnų vartus įmušė Artūras Rimkevičius. 66-ąją min. jis sušvelnino 1:3, o 83-iąją jis pasižymėjo realizavęs 11 m baudinį.

D.Mačiūtės pergalė Kroatijoje Diana Mačiūtė, užėmusi pirmąją vietą Kroatijoje vykusiame 17-ajame Branko Bošnjako taurės turnyre, kuriame kovojo daug pajėgių sportininkų iš įvairių Europos šalių, sėkmingai pradėjo naująjį karatė kiokušin sezoną.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Svorio iki 55 kg grupėje rungtyniavusi klaipėdietė pusfinalyje įveikė lenkę Agatą Godos, o finale stiprią vengrę Zsofią Zsabo. Puikiai pasirodė ir kiti lietuviai. Auksą iškovojo kaunietis Andrius Miseckas, sidabrą – vilnietė Rita Pivoriūnaitė, bronzą – kaunietė Nora Vaznelytė. Mūsų sportininkus lydėjęs Lietuvos rinktinės treneris Ričardas Poška neslėpė džiaugsmo – visi keturi komandos nariai tapo prizininkais. „B.Bošnjako turnyras yra vienas prestižiškiausių Europoje po

Medaliai: D.Mačiūtė (kairėje) su kitais Lietuvos komandos nariais – N.Vaznelyte, treneriu R.Poška,

R.Pivoriūnaite ir A.Misecku.

žemyno čempionato, – tvirtino D.Mačiūtės trenerė Jurgita Činauskaitė-Četiner. – Mat jame dalyvauja daug aukšto lygio kovotojų, kurie nori pasitikrinti jėgas prieš svarbiausias sezono varžybas – Europos ir pasaulio pirmenybes.“ Anot J.Činauskaitės-Četiner, pirmą kartą Kroatijoje dalyvavu-

si Senojo žemyno čempionė varžybomis šioje šalyje pradėjo pasirengimą pagrindiniams 2013 metų pasirodymams. Svarbiausias iš jų – pasaulio čempionatas balandžio mėnesį, pirmą kartą vyksiantis Lietuvoje. „Malonu, kad po vasaros atostogų Diana neprarado fizinės formos

ir tvirtai įvykdė išsikeltą užduotį – laimėjo turnyrą“, – pasidžiaugė trenerė. Specialistė pajuokavo, kad jos auklėtinei džiaugtis pergalėmis nėra kada – gruodžio mėnesį laukia atviras Ukrainos čempionatas, o sausio mėnesį – Lietuvos pirmenybės.

Svečiai išsityčiojo iš klaipėdiečių Česlovas Kavarza Vos aštuoniese į Klaipėdą atvykę Vilniaus universiteto (VU) krepšininkai sutrypė uostamiesčio studentus net 94:57 (24:9, 19:14, 19:18, 32:16).

Nuotaikos: uostamiesčio studentai buvo bejėgiai žaisdami su vilniečiais. Vytauto Petriko nuotr.

Po pergalės sostinės vaikinai tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos lyderiais, o klaipėdiečiai iš pirmosios pozicijos smuktelėjo į ketvirtąją. Jau per pirmąjį kėlinį vilniečiai susikrovė dviženklę persvarą – 24:9, o prieš pertrauką jie pirmavo 22 taškais – 43:21. Šaltas dušas nepažadino Mindaugo Bugio auklėtinių, kurie ir po pauzės atrodė mieguisti. Sostinės ekipą į pergalę vedė Laurynas Jacevičius, pelnęs 33 taškus, 16 taškų pridėjo klai-

pėdietis Arnas Butkevičius, 14 – Domantas Pipiras, 12 – Denisas Krestininas. Klaipėdos gretose dviženklį skaičių taškų surinko tik du krepšininkai: Modestas Kumpys – 13 ir Valentas Tarolis – 12. VU žaidėjai stebinio taiklumu. Tritaškius jie metė net 56 proc. taiklumu (pataikė 14 iš 25 bandymų), dvitaškius – 52 proc. taiklumu (22/42). O šeimininkai pataikė vos 5 tritaškius iš 21, 22 dvitaškius iš 44 ir vos dvi baudas iš 7. „Mums buvo tiesiog juoda diena: ką tik darėme, viskas nesisekė. Kažkokia mistika. Varžovai mus tiesiog užpuolė taikliais metimais, o mes atrodėme prastai. Tikrai nieko panašaus nesitikėjau“, – teisinosi KU treneris M.Bugys.

Sporto telegrafas Futbolas. Vakar prasidėjo Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvaus dešimt stipriausių komandų: „Klaipėdos universitetas“, „Baltai“, „Nautica“, „Kretinga“, „Klarksonas-Plikiai“, „Klaipėdos policija“, „AMG-Titanikas“, „Kretinga“, „Vakarų Baltija“, „LCC“. Vakar kovojo „Klaipėdos universiteto“ ir „AMGTitaniko“ bei „Kruopos“ ir „Kretingos“ ekipos. Šiandien 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) kovos „Klaipėdos policijos“ ir „Nauticos“ penketukai. Dvejos rungtynės Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks rytoj: 20.30 val. „Baltai“ susitiks su „Vakarų Baltija“, 21.30 val. „Klarksonas-Plikiai“ su „LCC“. NBA. Antrą pergalę NBA čempionate iškovojo ir iš keturių pralaimėjimų paeiliui duobės išlipo Toronto „Raptors“ klubas. Kanados ekipa, nepaisant nesėkmingai sužaisto ketvirtojo kėlinio, 74:72 (29:21, 17:15, 23:22, 5:14) privertė pasiduoti Indianos „Pacers“ (3 pergalės ir 5 pralaimėjimai) krepšininkus. 10 taškų nugalėtojams pelnė, 4 kamuolius atkovojo Linas Kleiza. „Raptors“ starto penkete rungtyniavusio Jono Valančiūno sąskaitoje – 9 taškai (dvitaškiai 4/8, baudos 1/2) ir 8 atkovoti kamuoliai. 15 taškų prie pergalės prisidėjo DeMaras DeRozanas, o trigubu dubliu pasižymėjo Jose Calderonas – 13 taškų, 10 atkovotų kamuolių ir tiek pat rezultatyvių perdavimų. Tenisas. 22-ejų Ričardas Berankis iškopė į teniso turnyro Suomijoje, kurio prizų fondą sudaro 106,5 tūkst. eurų, vienetų varžybų ketvirtfinalį. Vakar Lietuvos tenisininkas, kuris ATP reitinge užima 101-ąją vietą, po bemaž dviejų valandų kovos 7:6 (7:3), 6:4 privertė pasiduoti 25-erių ukrainietį Ilją Marčenką (ATP-162). Patekęs į ketvirtfinalį lietuvis užsitikrino 3100 eurų čekį ir 25 ATP reitingo taškus. R.Berankio varžovas ketvirtfinalyje bus septintas pagal skirstymą 25-erių vokietis Matthiasas Bachingeris (ATP-120) arba 22ejų jo tautietis Janas-Lennardas Struffas (ATP-180). Kartu su pagrindiniu prizu turnyro Helsinkyje vienetų varžybų nugalėtojui atiteks 15 300 eurų čekis bei 125 ATP klasifikacijos taškai. Vizitas. Naujieji Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) vadovai praėjusią ir šią savaitę lankėsi Plimute, kur mokosi ir treniruojasi olimpinė plaukimo čempionė Rūta Meilutytė bei dar trys Lietuvos plaukikai: Eva Gliožerytė, Mantas Budrys ir Jūratė Ščerbinskaitė. LPF prezidentas Tomas Kučinskas ir viceprezidentas Mindaugas Špokas susitiko su Plimuto koledžo ir plaukimo klubo vadovais, treneriu Jonu Ruddu. „Mūsų plaukikams šiame Didžiosios Britanijos mieste sudarytos puikios sąlygos treniruotis ir mokytis“, – sakė vos prieš mėnesį LPF vadovu išrinktas T.Kučinskas.


12

KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012

turtas

Stebuklus ekonomika kitais

Ša­lies gy­ven­tojų pa­si­tikė­ji­mas eko­no­mi­kos atei­ti­mi vos per­žen­ gus naujų metų slenkstį ne­pa­si­keis. Todėl kitą­met men­kai bus pa­ko­re­guo­tas ir vi­daus var­to­ji­mas – vie­nas įta­kin­giau­sių eko­ no­mi­kos veiks­nių. Atei­nan­čiais me­tais ša­lies eko­no­mi­ka triukų ne­pa­ro­dys ir augs pa­na­šiai kaip šie­met. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Au­gi­mas pra­noks vi­durkį

Ki­tais me­tais ša­lies eko­no­mi­ka, tikė­ti­na, at­si­gaus pa­na­šiu tem­pu kaip ir šie­met, todėl lai­ko­tar­pis ne­ bus nei pra­gaiš­tin­gas, nei leng­vas. Nors iššū­kių ša­liai pa­kaks, ir 2013 m. jos eko­no­mi­kos au­gi­mas vir­ šys eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos au­gi­ mo vi­durkį. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) ata­skai­ to­je tei­gia­ma, kad Eu­ro­pos eko­no­ mi­kai vis dar ten­ka at­lai­ky­ti su­ dėtin­gus po­kri­zi­nius po­ky­čius. O sun­ki pa­dėtis la­biau­siai pa­žeid­žia­mo­se vals­tybė­se narė­se da­ro vis di­desnį po­veikį li­ku­sioms blo­ko ša­lims. Pab­lo­gi­nu­si šių metų vi­du­ry­je pa­skelb­tas pro­gno­zes EK skai­čia­

vo, kad šie­met eu­ro zo­nos bend­ ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) augs 0,4 pro­c., o kitą­met – vos 0,1 pro­c. Ta­čiau Lie­tu­vo­je au­gi­mas nelėtės – ša­ly­je pro­gno­zuo­ja­mas 2,9 pro­c., o atei­nan­čiais me­tais – 3,1 pro­c. BVP au­gi­mas. „Po to, kai eko­no­mi­ka stip­riai au­go 2011 m. ir tai siekė 5,9 pro­c., vi­daus pa­klau­sa pra­dėjo pra­ras­ti pa­greitį. Ta­čiau ji ir to­liau turėtų būti pa­grin­di­nis au­gi­mo veiks­nys pro­gnozės lai­ko­tar­piu“, – tei­gia­ ma EK pra­ne­ši­me. Vi­daus var­to­ji­mas su­si­trauks

Nors vi­daus var­to­ji­mas yra vie­nas reikš­min­giau­sių au­gi­mo va­rik­lių, jis ki­tais me­tais turėtų mažė­ti. EK pro­gno­zuo­ja, kad vi­daus pa­klau­sa ims at­si­gau­ti tik 2014 m., nes jos au­gi­mas kol kas stab­do­mas dėl kai

ku­rių vals­ty­bių na­rių ma­ži­namų skolų ir iš­tek­lių ki­tiems sek­to­riams per­skirs­ty­mo. Prog­no­zuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je šie­met pri­va­čio­jo sek­to­riaus var­ to­ji­mo au­gi­mas turėtų siek­ti 4,2 pro­c., o 2013 m. smuk­telė­ti iki 3,3 pro­c. Vie­šo­jo sek­to­riaus var­to­ji­ mas turėtų su­si­trauk­ti dar la­biau – nuo 1,5 pro­c. šie­met iki 0,5 pro­c. kitą­met. Lie­tu­vos ban­kas ša­lies eko­ no­mi­kos ap­žval­go­je skelbė, kad lėtes­nei var­to­ji­mo plėtrai įta­kos tu­ri be­si­kei­čian­tis var­to­tojų pa­ si­tikė­ji­mas ir lūkes­čiai dėl ūkio pa­dėties: „Nors šie ro­dik­liai per pa­sta­ruo­sius ke­lis ket­vir­čius keitė­ si ne­daug, jie yra pra­stes­ni nei prie­š me­tus. Juos le­mia neaiš­ki pa­ sau­lio ūkio si­tua­ci­ja ir tik pa­ma­žu bei neuž­tik­rin­tai at­si­gau­nan­ti Lie­ tu­vos dar­bo rin­ka.“ Mažės ne­dar­bas – didės at­ly­gis

Ma­no­ma, kad mažė­jan­ti vi­daus pa­klau­sa pa­veiks visą ES dar­ bo rinką. Todėl nu­ma­to­ma, kad ki­tais me­tais ne­dar­bas pa­sieks aukš­čiau­sią lygį ir bus be­veik 11 pro­c. ES bei 12 pro­c. eu­ro zo­no­je. Nors Lie­tu­vo­je ne­dar­bo ly­gis kitą­ met su­mažės, jis, kaip pro­gno­zuo­ ja­ma, iš­liks reikš­min­gas ir sieks 12,4 pro­c. Ki­ta ver­tus, nau­jau­si duo­me­nys pa­rodė la­biau tei­gia­ mas ten­den­ci­jas, nei bu­vo tikė­ta­ si, – lapk­ri­čio pra­džio­je ša­lies ne­ dar­bas smu­ko iki 9,7 pro­c. „Šiek tiek pa­ste­bi­miau dar­buo­ tojų gausė­ja už­sie­nio kon­ku­ren­ci­ jai at­vi­ra­me eko­no­mi­kos sek­to­riu­ je, ypač ap­dir­ba­mo­jo­je ga­my­bo­je. Ta­čiau yra eko­no­minės veik­los rūšių, ku­rio­se dar­buo­tojų mažė­ ja, pa­vyzd­žiui, ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slaugų, švie­ti­mo, ad­mi­nist­ra­cinė­je ir ap­tar­na­vi­mo

3,1 pro­c.

ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mas pro­gno­zuo­ja­mas kitą­met.

Stab­dys: nors dar­bo už­mo­kestį kas­met ža­da­ma pa­di­din­ti, gy­ven­tojų per­k

ne­didė­jant, sto­ja ir eko­no­mi­kos au­gi­mas.

veik­lo­se. Ap­dai­rią vers­lo plėtrą ro­do lanks­čių dar­bo formų tai­ky­ mas – sam­do­mi nau­ji dar­buo­to­ jai dau­giau­sia dir­ba ne visą dar­bo dieną“, – tei­gia­ma Lie­tu­vos ban­ ko ap­žval­go­je. Po tru­putį turėtų didė­ti ne tik dar­buo­tojų skai­čius, bet ir vi­du­ ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, kaip pa­ rodė Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ nys ir atei­ties pro­gnozės. 2011 m. vi­du­ti­nis mėne­si­nis bru­to dar­bo už­ mo­kes­tis siekė apie 2045 li­tus, šie­met jis išau­go iki 2095 litų, o ki­tais me­tais turėtų pa­siek­ti apie 2166 li­tus. Iš­lai­dau­ti ne­turėtų

Nors vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ki­ tais me­tais, kaip ti­ki­ma­si, bus apie 3 pro­c. di­des­nis, gy­ven­tojų per­ ka­mo­ji ga­lia nuo to smar­kiau nei­ šaugs. Dalį išau­gu­sių gy­ven­tojų pa­ jamų su­ris ir kitą­met būsian­ti ga­na di­delė inf­lia­ci­ja. Re­mian­tis EK pro­gnozė­mis, inf­ lia­ci­jos ly­gis Lie­tu­vo­je šie­met sieks 3,4 pro­c. ir ki­tais me­tais su­mažės tik ne­ryš­kiai, iki 3,1 pro­c. Lie­tu­vos ban­kas sa­vo pa­vie­šin­ to­je ata­skai­to­je pa­brėžė, kad su vi­ daus si­tua­ci­ja su­si­ju­si gry­no­ji inf­ lia­ci­ja yra ma­ža ir ne­turėtų daug didė­ti, nes si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­ je iš­lie­ka ga­na su­dėtin­ga, o dar­bo

už­mo­kes­tis ky­la pa­ly­gin­ti ne­daug. Cent­ri­nio ban­ko skai­čia­vi­mais, šie­met 2,9 pro­c. siek­sian­ti inf­lia­ ci­ja ki­tais me­tais su­mažės tik iki 2,4 pro­c. „Dėl išorės veiks­nių me­tinė inf­ lia­ci­ja pa­sta­ruo­ju me­tu mažė­jo. Kri­tus pa­sau­linėms kai­noms, lė­ čiau bran­go ir mais­tas Lie­tu­vo­je. Jų įta­ka inf­lia­ci­jai 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m. vi­du­riu, kai ji bu­vo did­žiau­ sia per ke­letą metų, la­bai su­men­ko. De­galų kainų po­vei­kis su­mažėjęs, ta­čiau jų, taip pat kitų su išo­re su­si­ ju­sių veiks­nių įta­ka inf­lia­ci­jai 2012– 2013 m. ga­li būti di­desnė, nei šiuo me­tu ti­ki­ma­si: nu­ma­to­mas pra­stes­ nis der­lius kai ku­riuo­se svar­biuo­se grūdų au­gi­ni­mo re­gio­nuo­se, naf­tos kainų kai­tos per­spek­ty­va neaiš­ki“, – teigė Lie­tu­vos ban­kas. Svar­bu plėsti eks­por­tą

Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) pro­gno­za­vo, kad šie­met sulėtėjęs Bal­ti­jos ša­lių eks­por­tas ki­tais me­ tais neaugs, nors eko­no­mi­kai esant ne­di­de­lei būti stip­ria eks­por­tuo­to­ja ypač svar­bu. Todėl lėtėjan­tis Bal­ti­ jos ša­lių eks­por­to au­gi­mas esą ke­ lia klau­simų. Lie­tu­vos ban­ko tei­gi­mu, gry­na­ sis pre­kių ir pa­slaugų eks­por­tas di­ di­na BVP, ta­čiau jo po­vei­kis mąžta,


13

KetvirtADIENIS, lapkričio 15, 2012

turtas Di­dins dy­ze­li­no ak­cizą

Pla­nuo­ja ­ dau­giau pa­jamų

Op­ti­mis­ti­nis ­ de­fi­ci­tas

Nuo 2013 m. sau­sio nu­ma­to­ ma dy­ze­li­no ak­ci­zo ta­rifą pa­ di­din­ti nuo 1,04 tūkst. litų iki rei­ka­lau­ja­mo mi­ni­mu­mo – 1,14 tūkst. litų už 1 tūkst. litrų. Dėl di­di­na­mo ak­ci­zo vi­du­ tinė lit­ro dy­ze­li­no kai­na de­ga­ linė­se galėtų pa­didė­ti apie 12 centų, o vals­tybės biud­že­tas turėtų pa­si­pil­dy­ti 94 mln. litų.

Biud­že­to pro­jek­te nu­ma­ty­ ta, kad 2013 m. na­cio­na­li­ nio biud­že­to pa­ja­mos su­da­ rys 21,295 mlrd. litų, ir tai yra 222,1 mln. litų dau­giau, nei pla­nuo­ta su­rink­ti šiais me­ tais. Iš­lai­dos kitą­met sieks 21,993 mlrd. litų, ar­ba be­ veik 312 mln. litų dau­giau nei 2012-ai­siais.

Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pro­gno­ zuo­ja, kad 2013 m. vals­tybės biud­že­to de­fi­ci­tas bus ge­ro­ kai ma­žes­nis ir su­da­rys apie 697 mln. litų, ar­ba 0,6 pro­c. BVP. Ta­čiau Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja jau šių metų mi­nis­te­ri­jos pla­ nuotą 2,9 pro­c. biud­že­to de­fi­ citą įver­ti­no kaip per­ne­lyg op­ ti­mis­tišką.

metais vis dar laikys užanty Komentarai

Gi­ta­nas Nausė­da

SEB ban­ko pre­z i­den­to pa­tarė­jas

A

tei­n an­t ys me­t ai ne­bus leng­vi, ir ypač jų pra­d žia, nes dar ne­būsi­me iš­l ipę iš pa­t ies bran­g iau­sio mū­ sų is­to­ri­jo­je šil­dy­mo se­zo­no. Ži­no­ma, dėl to žmonės kar­pys iš­lai­das nebūti­ niau­sioms prekėms, o tai reiš­kia, kad to­l iau trauk­sis maž­me­n inės pre­k y­ bos apy­var­ta. Kol kas ji au­ga, bet au­gi­ mo tem­pas lėtėja ir todėl 2013 m. pir­ mas ket­v ir­t is maž­me­n i­nei pre­k y­bai sal­dus ne­bus.

Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas

ka­mo­ji ga­lia dėl inf­lia­ci­jos 2013 m. ga­li pa­didė­ti tik la­bai ma­žai. O var­to­ji­mui „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Me­tinė Lie­tu­vos BVP kai­ta 9,8

Realaus BVP metinis pokytis (proc.)

5,9 2,9 2007

2008

1,5 2009

2010

2011

2,9

3,1

2012*

2013*

Metai

3,6 2014* * Europos Komisijos prognozė

–14,8

Pra­mo­n i­n inkų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­ kos ir fi­nansų de­par­ta­men­to ana­l i­t i­kas

L

ie­t u­vos eko­no­m i­kos per­ spek­ty­vos yra palyginti op­ ti­m is­t inės, bet konk­re­t i rai­ da pri­k lau­sys nuo vi­daus ir ypač išorės ap­lin­ky­bių. Ma­no­me, kad Lie­tu­vos eks­por­tas ki­ tais me­tais tu­ri po­ten­cialą išaug­ti apie 5–6 pro­c., o tai džiu­gi­na, nes ro­do, kad eks­por­tas iš­lie­ka at­spa­rus išo­ri­niams veiks­n iams ir yra vi­siš­kai sta­bi­lus. Es­m i­n is kitų metų au­g imą lem­sian­ tis veiks­nys yra spar­ti NVS ir Bal­ti­jos rinkų plėtra. Ban­dy­da­mos ap­si­sau­go­

Šal­ti­nis: „Eu­ros­tat“

Ša­lies eko­no­mi­kos ro­dik­liai Ro­dik­lis Ne­dar­bas (pro­c.) Inf­l ia­ci­ja (pro­c.) Bend­ra vals­tybės sko­la (pro­c. BVP)

2012 m. 13,5 3,4 41,6

2013 m. 21,4 3,1 40,8

2014 m. 10,9 3 40,5

Šal­ti­nis: Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gnozės

im­por­to au­gi­mui vis dau­giau vir­ši­ jant eks­por­to plėtrą. Ki­ta ver­tus, jis pro­gno­za­vo, kad kitą­met, esant di­ des­nei išorės pa­klau­sai, eks­por­tas turėtų pa­gyvė­ti. Nors kal­ba­ma apie eks­por­to su­ mažė­jimą, nau­jau­si Sta­tis­ti­kos de­

par­ta­men­to duo­me­nys per­ne­lyg ne­gąsdi­na. Šių metų sausį–rug­ sėjį eks­por­tas siekė 56,68 mlrd. li­ tų, im­por­tas – 62,81 mlrd. litų, ar­ ba ati­tin­ka­mai 10,6 pro­c. bei 7,7 pro­c. dau­giau nei tą patį 2011 m. lai­ko­tarpį.

Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas

Ban­ko „Nor­dea“ eko­no­m is­tas

A

teinantys metai Lie­t u­vai bus įdomūs, nes yra daug nea­pibrėž­t u­mo tiek pa­ sau­ly­je, tiek ša­l ies vi­du­je. Be to, kaip nie­ka­da anks­čiau eko­no­ mi­kos atei­tis pri­klau­sys nuo po­li­ti­nių spren­dimų. Jei sau­sio 1 d. siek­da­ma su­ba­lan­suo­ti biud­žetą JAV nu­spręs su­verž­ti dir­žus, pa­da­r i­n ius pa­jus vi­sas pa­sau­l is. Eu­

Vis dėlto jei ne­pa­da­ry­si­me šiurkš­čių eko­no­m inės po­l i­t i­kos klaidų, jei ne­ pradė­si­me bravū­r iš­kai elg­t is su biud­že­t u, yra vi­sos prie­lai­dos pa­siek­t i pa­našų eko­no­m i­kos au­g imą kaip ir 2012 m. Kol kas Lie­t u­vos eks­por­tas lai­ko­si vi­siš­kai ne­blo­gai: dau­ge­lio rū­ šių eks­por­to plėtra aki­vaiz­di, o kai ku­ rių rūšių eks­por­to au­g i­mo tem­pas – įspūdin­gas, sie­kia net 15–20 pro­c. Eks­por­to sek­to­rius, ki­taip nei pa­slaugų ar į vi­daus rinką orien­tuo­ti sek­to­riai, yra ne toks jaut­rus se­zo­ni­niams svy­ra­vi­ mams. Todėl jo apim­tis atei­ty­je pri­klau­ sys nuo to, kaip sek­sis spręsti eu­ro zo­nos skolų krizę. O ji, mūsų ma­ny­mu, bus val­ do­ma, todėl eu­ro zo­na 2013 m. iš­si­kaps­ tys iš re­ce­si­jos. Ki­ta ver­tus, ste­buklų ne­ įvyks – eko­no­mi­kos au­gi­mas bus la­bai kuk­lus, šiek tiek di­des­nis kaip 0 pro­c. Taip pat ne­prog­no­z uo­ja­me ir ra­d i­ka­ laus inf­lia­ci­jos pa­si­kei­ti­mo – ma­no­me,

kad ji bus ne­d i­delė ir sieks 3–4 pro­c. Ener­ge­t inė inf­l ia­ci­ja iš­l ie­ka aukš­ta ir mes jos pa­veik­t i ne­ga­l i­me, nes im­ por­t uo­ja­me did­ž iąją dalį ener­g i­jos iš­tek­l ių. Kar­tais jų kai­nas šiek tiek ko­ re­g uo­ja li­to ir do­le­r io kur­so po­k y­čiai, bet šiuo me­tu ryš­kaus po­ky­čio kaip il­ ga­laikės ten­den­ci­jos ne­ma­to­me. To­ dėl kai­nas dau­g iau lems pa­s au­l inė naf­tos rin­ka, ku­r io­je po­k y­čių taip pat ne­si­t i­k i­ma. Atei­ty­je didė­sian­t is dar­bo už­mo­kes­ tis inf­lia­ciją kom­pen­suos tik iš da­lies, nes at­ly­gi­ni­mai, mūsų ma­ny­mu, augs 3 pro­c. Jiems didė­ti įta­kos turės to­liau mažė­jan­tis, nors ne­be taip spar­čiai, ne­ dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je, ga­liau­siai po­li­ti­ nis spren­di­mas, t. y. mi­ni­ma­lios mėne­ sio al­gos kėli­mas. Galbūt dar nėra ga­li­my­bių tiks­liai pa­sa­ky­ti, ar bus ryž­ ta­si ją kel­ti iki 1 tūkst. litų, bet, ma­tyt, ko­ kio nors spren­di­mo bus im­ta­si.

ti nuo grėsmių, Lie­tu­vos įmonės „per­ stum­do“ už­sa­ky­mus į di­desnį eko­no­ mi­kos au­g i­mo po­ten­cialą tu­r in­čias ša­lis, šiuo at­ve­ju – NVS rin­kas. Dėl eks­porto į ES di­de­lių po­ky­čių ne­ prog­no­z uo­ja­me, nes ma­no­me, kad ki­tais me­tais eu­ro zo­nos ir ES eko­no­ mi­ka to­liau stag­nuos – ka­pa­no­sis dug­ ne ir įspūdin­gai neaugs. Jei­g u 2012 m. priim­tos svar­bios prie­monės kri­ zei pa­ža­bo­ti bus tvar­kin­gai įgy­ven­di­ na­mos ir tai su­gebės grąžin­ti fi­nansų rinkų, var­to­tojų bei vers­lo pa­si­t ikė­ jimą, ES ūkis tu­ri po­ten­cia­lo ki­tais me­ tais paaug­ti apie 0,5 pro­c. Taip pat skai­č iuo­ja­me, kad ki­tais me­ tais 4–5 pro­c. augs ša­l ies in­ves­t i­ci­jos. Mūsų įmonės ti­k i­s i ga­my­b os ir už­ sa­k ymų apim­t ies au­g i­mo, ir būtent tai ska­t ins jas di­d in­t i in­ves­t i­ci­jas. Be to, ko­mer­c i­n iai ban­kai ki­t ais me­t ais ne­ž a­d a griež­t in­t i kre­d i­t a­v i­mo sąly­ gų ir ti­k i­s i, kad kre­d i­t a­v i­mo apim­t is išaugs apie 3 pro­c . Tai leid­ž ia tikė­

tis daugiau in­ves­t i­c ijų, nes šiuo me­ tu vers­las 95 pro­c. sa­vo in­ves­t i­ci­n ių po­rei­k ių pa­ten­k in­ta im­da­mas kre­d i­ tus. Nuo in­ves­t i­c ijų rai­dos la­b ai pri­ klau­s ys ir ga­l i­mybės to­l iau di­d in­t i eks­portą. Šiuo me­t u ša­l ies kon­k u­ren­ cin­g u­m as at­k ur­t as di­d i­n ant ga­my­ bos efek­t y­v umą – per krizę su­ma­ž i­ nus dar­buo­tojų skai­č ių, bet atei­t y­je pro­duk­t y­v u­m as ir kon­k u­ren­c in­g u­ mas pri­k lau­sys nuo in­ves­t i­cijų. Namų ūkių rin­ko­je var­to­ji­mas ki­tais me­t ais po tru­putį augs, ta­č iau rin­ ka iš­l iks pa­žeid­ž ia­ma. Prog­no­z uo­ja­ me, kad namų ūkių var­to­ji­mas augs 3 pro­c., o jį lems mažė­jan­t is ne­dar­bo ly­g is. Tie­sa, šiuo me­t u ne­ga­l i­me tikė­ tis žai­biš­ko ne­dar­bo ly­g io su­si­t rau­k i­ mo, nes tam rei­k ia palyginti spar­taus ir ga­na ilgą laiką be­si­tęsian­čio eko­no­ mi­kos au­g i­mo. Ma­no­me, kad ne­dar­ bas ki­tais me­tais iš­l iks vie­na did­ž iau­ sių pro­blemų vi­daus rin­ko­je ir sieks apie 10–11 pro­c.

ro­po­je taip pat rei­kia ryž­tingų spren­ dimų, nes skolų krizė tik­rai ne­pa­si­bai­ gu­si, – ge­riau­siu at­ve­ju da­bar yra jos pra­džios pa­bai­ga. Kal­bant apie Lie­tu­vos per­spek­ty­vas ne­rei­k ia pa­m irš­t i, kad iš­si­r in­ko­me naują vald­ž ią. At­ro­do, koa­l i­ci­ja bus su­for­muo­ta iš trijų par­tijų, nuo ku­rių ir pri­klau­sys ša­lies atei­tis. Nau­jai iš­rink­ tos vald­žios spren­di­mai bus itin svar­ būs, nes Lie­tu­vos ener­ge­t i­kos atei­t is šiuo me­tu kryž­kelė­je. Tai­g i did­ž iau­ sias iššū­kis bus nu­spręsti, tęsti vi­suo­ menės ne­pa­gei­dau­jamą pro­jektą ar jo at­si­sa­ky­ti. Ki­tas iššū­kis nau­jai vald­žiai – ne­pab­ lo­gin­ti sąlygų vers­lui. Vie­ni did­žiau­sių pa­vojų jam būtų ne­pa­ma­tuo­tai di­de­ lis mi­ni­ma­lios al­gos kėli­mas ne­ma­ži­ nant dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo, pro­gre­si­

nių mo­kes­čių įve­di­mas. Taip pat atei­tis pri­klau­sys nuo to, kaip par­ti­jos puls įgy­ ven­din­ti sa­vo iš da­lies po­pu­lis­ti­nius pa­ža­dus: di­dins so­cia­li­nes pa­šal­pas, iš­mo­kas ar vis­gi la­biau steng­sis ska­tin­ ti gy­ven­to­jus įsi­lie­ti į dar­bo rinką. Ne­ma­nau, kad var­to­ji­mas ki­tais me­tais smuks. Atė­ju­si nau­ja vald­žia steng­sis for­muo­t i vi­suo­menės lūkes­čius taip, kad ši pa­tikėtų ge­ra atei­ti­mi, tai­gi trum­ puo­ju lai­ko­tar­piu var­to­ji­mas turėtų aug­ti. Juk pra­ėju­si vald­žia bu­vo kie­ta­ kaktė, ak­cen­ta­vo diržų ver­žimą­si, tam tikrą kan­čią ir pan., o ši vald­žia to ne­ be­da­ro ir kal­ba apie eko­no­mi­kos ska­ ti­nimą. Ki­ta ver­tus, il­guo­ju lai­ko­tar­piu, po 2–3 metų, neap­gal­vo­tai priim­da­mi įsta­ty­mus ir ne­skir­da­mi dėme­sio tva­ riam bei il­ga­lai­kiam eko­no­mi­kos au­gi­ mui, po­li­ti­kai ga­li pri­vir­ti košės.


=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ ]_V`aNafZb b ` aN _N R Z b [ _R ] Û [ aV ZR cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ


19

ketvirtadienis, lapkričio 15, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Jautis (04 21–05 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia daugiau pabūti vienumoje. Dvyniai (05 21–06 21). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Liūtas (07 23–08 23). Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai neteiks emocinio pasitenkinimo. Svarstyklės (09 24–10 23). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, o ir artimiausiu metu nebus jokių nemalonių staigmenų. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas užklups vienu metu. Problemų darbe iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir pagalvokite, ar spaudimas tikrai gali padėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas svajonių, dėl to galite apsigauti pats ir suklaidinti kitus. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Geriau fantazuokite būdamas vienas arba savo norus išliekite kurdamas. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.


Orai

Šiandien galimi krituliai, daugiausia šiauriniuose rajonuose. Oras šils iki 5–9 laipsnių. Penktadienį kritulių tikimybė nedidelė, vietomis kils rūkas. Temperatūra naktį sieks nuo 1 laipsnio šalčio iki 6 šilumos, dieną – 5–8 laipsnius šilumos.

Šiandien, lapkričio 15 d.

+6

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+6

Utena

+5

7.47 16.19 8.32

320-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 46 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +1 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +11 Kairas +26 Keiptaunas +23 Kopenhaga +10

kokteilis Ke­lei­viai „mi­na pe­da­lus“ „Ar man vie­nam, bet tik­riau­siai – ne vie­ nam, ten­ka įsės­ti į to­kius mies­to pri­va­ čiuo­sius mik­roau­to­bu­sus, ku­r ių vai­ ruo­to­jai le­k ia lyg akis iš­de­gę, – tei­gė Pran­ciš­kus. – Per lenk­ty­nes dėl il­ges­nio li­to ar pa­pil­do­mo ke­lei­vio „mik­riu­kuo­ se“ ke­lei­viai prieš sa­vo va­lią tam­pa var­ žy­tu­vių da­ly­viais, ne­ju­čia prieš po­sū­ kius ar ma­nev­ruo­jant ko­jo­mis mi­nan­ tys įsi­vaiz­duo­ja­mus stab­džio pe­da­lus, o ran­ko­mis įsi­tve­rian­tys bet ko.“ Anot vy­r iš­k io, po pusk­vai­lių vai­ruo­ to­jų pa­slau­g ų ke­lei­viai džiaug­da­vo­si svei­ki pa­sie­kę no­ri­mą vie­tą. „Ne­sup­ran­tu tų vai­ruo­to­jų, ku­rių mik­ roau­to­bu­sai šliau­ž ia lyg vėž­l iai, bet kai prie vai­ro „šu­ma­che­riai“, ke­lian­tys siau­bą ke­lei­viams, – dar bai­siau“, – py­ ko „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jas.

Londonas +9 Madridas +17 Maskva +6 Minskas +2 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +5 Pekinas +11

Šiandien

roau­to­bu­sų vai­ruo­to­jų va­žia­vi­mo kul­tū­ra ne­si­kei­čia, ta­čiau ava­ri­ jas jie su­ke­lia vis re­čiau.

Iš liūd­nos is­to­ri­jos Pas­k u­t i­n iai kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jo iš­tar­t i žo­d žiai: „Moks­lei­viai, vi­sus ka­ muo­lius ir ie­tis mes­ki­te čio­nai.“

Tau­tos lo­gi­ka Jei ban­dė­te mes­ti rū­ky­ti ir jums ne­pa­ vy­ko, o pa­skui ban­dė­te nu­sto­ti ger­ti, jums vėl ne­pa­vy­ko, o pa­skui ban­dė­te su­si­lai­ky­ti nuo mo­te­r ų, bet ir vėl ne­ sėk­min­gai, nu­mo­k i­te į tai ran­ka: nuo sek­so per gir­tą gal­vą dar nė vie­nas rū­ ka­lius ne­mi­rė!

4–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Albertas, Leopoldas, Lygedė, Vaidilas, Žadvydė.

lapkričio 15-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+7

+8

+7

8

+7

+8

+7

+4

5

+4

+5

+5

+4

5

rytoj

šeštadienį

1492 m. Kris­tu­pas Ko­lum­ bas lai­vo žur­na­le įra­šė pir­mą­sias ži­nias apie in­ dė­nų var­to­ja­mą ta­ba­ką. 1738 m. gi­mė vo­k ie­čių kil­mės ast­ro­lo­gas se­ras Fre­de­r ic­kas Wil­l ia­mas Hers­che­lis, at­ra­dęs Ura­ no pla­ne­tą. 1920 m. Že­ne­vo­je pir­mą kar­tą po­sė­džia­vo Tau­tų Ly­ga. 1990 m. ka­tast­ro­f iš­kai stin­gant mais­to pro­duk­ tų, Le­n ing­ra­de įves­t a kor­te­lių sis­te­ma.

1997 m. Ru­si­jos pre­zi­den­ tas Bo­r i­sas Jel­ci­nas at­lei­ do iš pa­rei­g ų du mi­n ist­ rus, kai šie at­sklei­dė, jog re­ for­ma­to­rius Ana­to­li­jus Čiu­ bai­sas ėmė so­li­džius ho­no­ ra­rus už kny­gos lei­di­mą. 1998 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir JAV pa­reiš­kė be per­ spė­ji­mo pa­n au­do­s ian­ čios jė­gą prieš Ira­ką, jei­gu šis vėl at­si­sa­kys bend­ra­ dar­biau­ti su JT gink­luo­ tės ins­pek­to­riais. 1999 m. Ki­n i­jos ir JAV de­r y­b i­n in­k ai pa­s i­r a­

šė su­si­ta­r i­mą, pa­nai­k i­ nan­t į pre­ky­bi­nius ap­r i­ bo­ji­mus ir at­ve­rian­tį ke­ lią Ki­ni­jai tap­t i Pa­sau­l i­ nės pre­ky­bos or­ga­ni­za­ ci­jos na­re. 2010 m. Egip­to ar­cheo­lo­ gai Luk­so­re at­ra­do į dei­ vės mo­t i­nos Mut šven­ tyk­lą ve­du­sį ke­l ią, pa­ lei ku­rį bu­vo iš­ri­kiuo­tos sfink­sų sta­tu­los. 2010 m. In­d i­jos van­de­ ny­no gel­mė­se moks­l i­ nin­kai at­ra­do nau­ją švy­ tin­čių kal­ma­rų rū­šį.

Mu­zi­kos pa­sau­ly­je – am­žiaus su­si­tai­ky­mas

Mu­zi­kos is­to­ri­ją teks per­ra­šy­ti: se­ras Pau­las McCart­ney pa­reiš­ kė ger­bė­jams, kad Joh­no Len­no­no žmo­na ne­bu­vo „The Beat­les“ iši­ri­ mo prie­žas­tis. Te­le­vi­zi­jai „al Ja­zee­ra Eng­lish“ jis sa­kė: „Ji tik­rai nei­šar­dė gru­ pės, iro gru­pė... Ne­ma­nau, kad ga­li­ma ją dėl ko nors kal­tin­ti. Kai Yo­ko pa­si­ro­dė, da­lis jos ža­ve­ sio bu­vo jos avan­gar­diš­ko­ji pu­

sė, jos po­žiū­ris į da­ly­kus, tad ji pa­ro­dė J.Len­no­nui ki­to­kį gy­ve­ ni­mo bū­dą, ku­ris jam bu­vo la­bai pa­trauk­lus“. Toks ne­ti­kė­tas mu­zi­kan­to pa­ reiš­ki­mas pra­džiu­gi­no Y.Ono, il­gą lai­ką kal­tin­tą dėl le­gen­di­nės gru­ pės iši­ri­mo 1970-ai­siais. „Ma­niau, kad žmo­nės ži­no­jo, jog ne­su at­sa­kin­ga, bet, ne­ti­kė­ta, dau­ge­lis žmo­nių vis dar taip ma­ nė. Jis bu­vo la­bai drą­sus. Tad no­ rė­čiau pa­sa­ky­ti: „Ačiū, Po­lai. Aš ta­ve my­liu, mes ta­ve my­li­me“, – P.McCart­ney pa­reiš­ki­mą svei­ki­ no Y.Ono. „Klaipėdos“, BNS inf.

Netikėta: seras Paulas McCartney pareiškė gerbėjams, kad Johno Len­

nono žmona nebuvo „The Beatles“ iširimo priežastis.

Kaip pus­ry­čiau­ja prin­cas Čarl­zas? Tai ofi­cia­lu: prin­cui Čarlzui, bri­ tų sos­to įpė­di­niui, pus­ry­čiams ne­tie­kia­mi sep­ty­ni vir­ti kiau­ ši­niai. To­kia in­for­ma­ci­ja pa­ skelb­ta at­nau­jin­to di­zai­no ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

– Ar ži­nai, koks es­tų grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos de­vi­zas? – Ne. – Lai­kas gy­do.

Links­mie­ji tirš­čiai

Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad jei sve­čiuo­se mes griež­tai lai­ky­tu­mė­mės eti­ke­to tai­syk­lių, išei­tu­me pik­ti, blai­vūs ir al­ka­ni?)

Vėjas

Rytas

Nu­girs­tas po­kal­bis

Vai­ki­nas klu­be su­si­pa­ži­no su mer­gi­na. Ji pa­kvie­tė vai­ki­ną pas sa­ve. Kai ėmė gla­mo­nė­tis, mer­gi­na sa­ko: – Ša, ty­liau... Ma­no tė­vai na­muo­se. Ma­ ma – tar­dy­to­ja, tė­t is „Aro“ bū­ry­je tar­ nau­ja, o bro­lis ką tik iš ar­mi­jos grį­žo, de­san­ti­nin­kas bu­vo. Vai­k i­nui iš­kart ki­lo siau­bin­ga min­tis, kur jis pa­k liu­vo, bet nu­spren­dė, kad rei­kia tęs­ti gla­mo­nes. Mer­gi­na dar pa­ klau­sė: – O no­ri to­kios nak­ties, ku­rios nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­pa­mir­ši? – Ži­no­ma! – Gel­bė­ki­te, prie­var­tau­ja!

+5

+5

orai klaipėdoje

Le­gen­di­nės gru­pės „The Beat­les“ is­to­ri­jo­je Yo­ko Ono iki šiol lai­ky­ ta juo­dą­ja naš­le – žmo­gu­mi, ku­ris nu­kir­po gar­sų­jį Li­ver­pu­lio ket­ver­ tą sie­ju­sias gi­jas.

Pa­žan­ga: nors Klai­pė­dos mik­

Praha +4 Ryga +8 Roma +20 Sidnėjus +26 Talinas +9 Tel Avivas +26 Tokijas +15 Varšuva +4

Už­ku­li­siai: per sa­vo gim­ta­die­

nį Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je prin­cas Čarl­zas, di­de­lis R.R.Tol­kie­no ger­ bė­jas, su­si­ti­ko su fil­mo „Ho­bi­tas: ne­ti­kė­ta ke­lio­nė“, su­kur­to pa­gal šio ra­šy­to­jo kū­ri­nius, ak­to­riais.

Tarp daž­nai už­duo­da­mų klau­si­ mų sve­tai­nė­je mi­ni­mas ir klau­si­ mas dėl to, ar Vel­so prin­cas, ku­ riam va­kar su­ka­ko 64-eri, ry­tais su­val­go vie­ną iš sep­ty­nių vir­tų kiau­ši­nių. Taip sa­vo 2006-ai­siais pa­si­ro­ džiu­sio­je kny­go­je „Apie mo­nar­ chi­ją“ tei­gė BBC lai­dų ve­dė­jas Je­ re­my Pax­ma­nas. „Ne, jis to ne­da­ro ir nie­ka­da ne­ da­rė nei per pus­ry­čius, nei ku­riuo nors ki­tu lai­ku“, – at­sa­ko­ma ofi­ cia­lio­je prin­co re­zi­den­ci­jos Kla­ ren­so rū­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos tvar­ ko­mo­je sve­tai­nė­je. Jo­je taip pat tvir­ti­na­ma, kad nė­ra taip, jog prin­cas, ku­ris daž­ nai reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dau­ giaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų da­ro­ma ža­la is­to­ri­niams Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos pa­sta­tams, ne­

mėg­tų vi­sos mo­der­nios ar­chi­ tek­tū­ros. „Prin­cas ma­no, kad pa­sta­tai tu­rė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­mi žmo­ giš­ku mas­te­liu ir bū­ti tva­rūs, juos pro­jek­tuo­jant tu­rė­tų bū­ ti ger­bia­mas ap­lin­kos po­bū­dis ir kad per sa­vo gy­va­vi­mo lai­ką jie tu­rė­tų tu­rė­ti ga­li­my­bes bū­ ti pri­tai­ko­mi įvai­riam nau­do­ji­ mui“, – tei­gia­ma rū­mų in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je. Tri­juo­se klau­si­mų ir at­sa­ky­mų pus­la­piuo­se taip pat yra il­gas ap­ ra­šy­mas to, kaip prin­cas, ku­ris jau „dau­giau kaip 40 me­tų yra ap­lin­ ko­sau­gos ly­de­ris“, ma­ži­na sa­vo na­mų ūkio į at­mos­fe­rą iš­ski­ria­mo ang­lies dvi­de­gi­nio kie­kį. „Nuo 2007 iki 2012 m. ka­ra­liš­ ka­sis na­mų ūkis „šilt­na­mio du­jų“ iš­me­ti­mą iš sa­vo kont­ro­liuo­ja­mų šal­ti­nių su­ma­ži­no 41 pro­c.“, – sa­ ko­ma sve­tai­nė­je. 2008 m. bu­vo pa­skelb­ta, kad prin­cas sa­vo vin­ta­ži­nį spor­ti­nį au­ to­mo­bi­lį „As­ton Mar­tin“ pri­tai­ kė va­ži­nė­ti kaip de­ga­lus nau­do­jant bioe­ta­no­lį. BNS inf.

Gam­tos spek­tak­lis De­šim­tys tūks­tan­čių smal­suo­lių tre­čia­ die­nį su­si­rin­ko į Šiau­rės Aust­ra­li­jos ato­ grą­žas ste­bė­ti re­to šia­me re­gio­ne gam­ tos reiš­k i­n io – vi­siš­ko Sau­lės už­te­mi­ mo. Kvyns­lan­do vals­ti­jo­je vi­sų akys ir ka­me­ros nu­kry­po į dan­gų, kai, iš­si­skirs­ čius de­be­sims, Mė­nu­l is lė­tai at­si­sto­jo tarp Že­mės ir Sau­lės, tar­si vis la­biau iš­ kąs­da­mas jos dis­ką. De­be­sys, ku­rie gra­ si­no už­sto­ti re­gi­nį, iš­si­skirs­tė ir į gam­tos spek­tak­l į su­si­rin­kę žmo­nės tai su­ti­ko pa­šė­lu­siais džiaugs­mo šūks­niais. Sau­ lės už­te­mi­mo ste­bė­ji­mo są­ly­gos jo „me­ džio­to­jams“ bu­vo idea­lios – aiš­kiai ma­ tė­si, kaip Mė­nu­lis vi­siš­kai už­sto­ja Sau­lę ir kaip ap­link ją pa­si­ro­do vai­ni­kas. BNS inf., AFP nuo­tr.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.