2012-11-16 Socialines aktualijos

Socialinis

Parengta bendradarbiaujant su socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2012 m. LAPKRITIS NR. 3

spektras

redaktorius stasys gudavičius

G­rįž­tant iš so­cia­li­nės at­skir­ties Dau­ge­lis iš Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do fi­ nan­suo­ja­mų pro­jek­ tų, skir­tų pa­gel­bė­ ti so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­tiems žmo­ nėms, iš­si­ru­tu­lio­ja į tęs­ti­nę ini­cia­ty­vą.

Pa­ju­tę įstai­gų ir vi­ suo­me­nės nea­be­ jin­gu­mą, šie žmo­ nės ga­li leng­viau in­teg­ruo­tis į dar­bo rin­ką.

5,3 pro­c.

2013-aisiais, palyginti su šiemet, padidins pajamas „Sodra“.

2

ESF parama pa­de­da kel­ti dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją.

3

Li­na Mra­zaus­kai­tė Bū­ti­nas ge­ra­no­riš­kas dė­me­sys

Be pa­ra­mos per­ženg­ti vi­suo­me­ nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ir įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms ir so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­tiems as­ me­nims yra sun­ku. Ne­tu­rint rei­kia­ mų dar­bo bei so­cia­li­nių įgū­džių šių žmo­nių ban­dy­mas at­vers­ti nau­ją gy­ve­ni­mo pus­la­pį ir in­teg­ruo­tis į vi­ suo­me­nę ga­li baig­tis nu­si­vy­li­mu bei anks­tes­nių klai­dų kar­to­ji­mu. To­dėl – ypač ar­ti­mų­jų už­nu­ga­rio ne­tu­rin­ tiems as­me­nims – svar­bu, kad vi­ suo­me­nė jiems ne­bū­tų abe­jin­ga.

Siek­da­ma iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­ja su Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­ do agen­tū­ra ėmė vyk­dy­ti prie­mo­nę „So­cia­li­nės ri­zi­kos ir so­cia­li­nę at­ skir­tį pa­ti­rian­čių as­me­nų in­teg­ra­ ci­ja į dar­bo rin­ką“. Pa­gal ją fi­nan­ suo­ja­muo­se pro­jek­tuo­se re­mia­mos įvai­rios so­cia­li­nės ir pro­fe­si­nės rea­ bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos, įgū­džių ug­dy­ mo ir mo­ty­va­ci­jos da­ly­vau­ti dar­bo rin­ko­je di­di­ni­mo veik­los.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos Struk­tū­ri­nės pa­ra­mos po­li­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Eg­lė Mi­ko­lai­ty­tė pa­sa­ko­ jo, kad, įgy­ven­di­nant prie­mo­nę, per kon­kur­są yra at­ren­ka­mi pa­tys ge­riau­si ir la­biau­siai mi­nis­te­ri­jos ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tys pro­jek­tai.

Sėk­min­gai plė­to­ja­ma ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ra.

5

4

Palaikymas: socialinę atskirtį patiriantys asmenys įsilieti į darbo rinką gali tik visuomenei nuo jų nenusi-

gręžiant.

„Shutterstock“ nuotr.

Jau­ni­mo ne­dar­bas Lie­tu­vo­je ma­žė­ja spar­čiau­siai ES.

6

2

Socialinis

spektras

aktualijos

D.Jan­kaus­kas: „So­cia­li­nė ap­sau­ga stip­rė­ja“ Lie­tu­vai pa­ma­žu bren­dant iš kri­zės, ge­rė­ja ir si­tua­ci­ja so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je. Tai­ so­si fi­nan­si­nė „Sod­ros“ pa­dė­tis, au­ga dir­ban­čių skai­čius, ma­žė­ja ne­dar­bas, ypač jau­ ni­mo, re­tė­ja ir so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų gre­tos, nes vis dau­giau žmo­nių ak­ty­viai įsi­ trau­kia į dar­bo rin­ką. lyje sumažėjo 122,3 tūkst. bedarbių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvo­ je jaunimo iki 25 metų nedarbas Lie­ tuvoje mažėjo sparčiausiai ES – 7,7 procentinio punkto, t. y. jis sumažėjo nuo 32,5 iki 24,8 proc. (lyginami šių metų liepos ir 2011 m. to paties lai­ kotarpio duomenys).

Ne­dar­bo ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jas at­spin­di ir „Sod­ros“ sta­tis­ti­ka: per pir­mą ir ant­rą šių me­tų ket­vir­tį į dar­bą priim­ta 32,3 tūkst. dau­giau žmo­nių, nei at­leis­ta. Be to, rug­sė­ jį au­go ir dar­bo pa­klau­sa – darb­ da­viai dar­bo bir­žo­je re­gist­ra­vo 24,8 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų – 6,7 pro­c. dau­giau nei rugp­jū­tį ir 9,3 pro­c. dau­giau nei prieš me­tus.

Sta­sys Gu­da­vi­čius

Prie ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos pri­si­de­ da ir ES lė­šo­mis įgy­ven­di­na­mi pro­ jek­tai. Apie tai kal­ba­mės su Do­na­ tu Jan­kaus­ku, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ru.

– Ko­kia da­bar „Sod­ros“ biu­ dže­to pa­dė­tis? Ar jau ma­ty­ti per­spek­ty­va, kad ji im­tų gy­ven­ ti ne­be sko­lon, be de­fic ­ i­to ir po tru­pu­tį pra­dė­tų deng­ti per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus su­si­ da­riu­sias sko­las?

– Ar­ti­miau­siais me­tais „Sod­ros“ biu­dže­tas iš de­fi­ci­to jau tu­rė­tų iš­ bris­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu si­tua­ci­ ja su­ren­kant „Sod­ros“ biu­dže­tą aki­vaiz­džiai ge­rė­ja. Prog­no­zuo­ja­ ma, kad 2013 m. „Sod­ros“ biu­dže­ tas gaus 12,2 mlrd. li­tų pa­ja­mų, t. y.

5,3 pro­c. dau­giau nei 2012 m. Pa­ja­ moms aug­ti dau­giau­sia įta­kos tu­rės ap­draus­tų gy­ven­to­jų skai­čiaus ir jų dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas. Štai, pa­vyz­džiui, sausį–rugsėjį „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tas su­da­ rė 1,6907 mlrd. li­tų, o tai 343,1 mln. li­tų ma­žiau, nei pla­nuo­ta.

Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, rug­sė­ jį „Sod­ros“ įplau­kos bu­vo 932,6 mln. li­tų, o iš­lai­dos – 1,1059 mlrd. li­tų. Tai yra ati­tin­ka­mai 4,4 pro­c. (39,4 mln. li­tų) ir 5,7 pro­c. (60 mln. li­tų) dau­ giau, nei tuo pa­čiu me­tu per­nai. „Sod­ros“ pa­ja­mas šie­met la­biau­ siai au­gi­na di­dė­jan­tis ap­draus­tų­ jų skai­čius – iki rug­sė­jo pa­bai­gos į dar­bą priim­ta 46,6 tūkst. gy­ven­to­jų dau­giau, nei at­leis­ta. Su tuo su­si­ju­ si ir drau­dė­jų bei ap­draus­tų­jų su­mo­ ka­ma vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų su­ma – pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, ji išau­go 454,8 mln. li­tų.

Be to, dėl struk­tū­ri­nės šios įstai­ gos re­for­mos per me­tus su­tau­po­ma apie 10,5 mln. li­tų.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie „Sod­ros“ pa­slau­gas, vis la­biau per­ke­lia­ mas į elekt­ro­ni­nę erd­vę.

– „Sod­ros“ pa­slau­gų per­kė­li­mas į elekt­ro­ni­nę erd­vę su­tei­kia pa­pil­do­ mų ga­li­my­bių žmo­nėms su­tau­py­ ti lai­ko ir grei­čiau gau­ti pa­slau­gas.

Taip ši įstai­ga tam­pa priei­na­mes­ nė žmo­gui. Pa­vyz­džiui, nuo šių me­tų „Sod­ra“ da­lį sa­vo pa­slau­gų per­kė­lė į iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus ir ta­po vie­na pir­mų­jų, nuė­ju­sių šiuo ke­liu. In­ter­ne­tu ga­li­ma ir dau­giau

Pers­pek­ty­va: so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras D.Jan­kaus­kas pa­

brė­žia, kad jau ar­ti­miau­siais me­tais „Sod­ra“ tu­rė­tų iš­bris­ti iš de­fi­ci­to.

SADM archyvo nuo­tr.

pa­slau­gų at­lik­ti. Tar­kim, pa­teik­ti pra­šy­mą skir­ti li­gos pa­šal­pą žmo­ gus ga­li per Elekt­ro­ni­nę gy­ven­to­ jų ap­tar­na­vi­mo sis­te­mą (EGAS). Šiuo me­tu net 42 pro­c. pra­šy­mų skir­ti li­gos pa­šal­pą yra gau­ti per šią sis­te­mą.

Per Elekt­ro­ni­nę drau­dė­jų ap­tar­na­ vi­mo sis­te­mą (EDAS) „Sod­ra“ gau­na apie 95 pro­c. in­for­ma­ci­jos apie ap­ draus­tuo­sius. Tai, kad au­ga po­rei­kis svar­biau­sius rei­ka­lus tvar­ky­ti in­ter­ ne­tu, ro­do ir Elekt­ro­ni­nė pa­žy­mė­ji­ mų tvar­ky­mo sis­te­ma (EPTS). Ši sis­ te­ma gy­dy­mo įstai­gų dar­buo­to­jams lei­džia au­to­ma­tiš­kai gau­ti in­for­ma­ ci­ją apie žmo­gaus draus­tu­mą, anks­ tes­nius li­gos pe­rio­dus ir ki­tus duo­ me­nis, rei­ka­lin­gus ne­dar­bin­gu­mo

pa­žy­mė­ji­mui for­muo­ti, pa­si­ra­šy­ti jį elekt­ro­ni­niu pa­ra­šu ir au­to­ma­tiš­kai per­duo­ti „Sod­rai“.

Nuo 2010-ųjų lie­pos pe­rė­jus prie elekt­ro­ni­nių ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ mė­ji­mų (at­si­sa­kius po­pie­ri­nių), vi­ zi­tų pas gy­dy­to­ją skai­čius per me­ tus su­ma­žė­jo net 640 tūkst. Lė­šų su­tau­po ir gy­dy­mo įstai­gos.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te si­tua­ci­ ją dar­bo rin­ko­je – kaip kei­čia­ si be­dar­bių skai­čius, dėl ko­kių prie­žas­čių jis kei­čia­si?

– Džiu­gi­na tai, kad ne­dar­bas nuo­ sek­liai ma­žė­ja. Dar­bo rin­ko­je vyks­ ta tei­gia­mi po­ky­čiai.

Per dvejus metus nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. rugpjūčio ša­

So­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų ir iš­lai­dų po­ky­tis 2011–2012 m. (proc.)

Sa­vi­val­dy­bė

Ak­me­nės r.

Pa­ne­vė­žio r.

Rad­vi­l iš­k io r.

Ra­sei­nių r. Ši­la­lės r.

Iš vi­so sa­v i­val­dy­bė­se, vyk­dan­čio­se sa­va­ran­k iš­ką sa­ vi­val­dy­bių funk­ci­ją Iš vi­so vi­so­se 60-yje sa­vi­val­dy­bių Iš vi­so 55 sa­vi­val­dy­bė­se (be sa­vi­val­dy­bių, vyk­dan­čių sa­va­ran­k iš­ką sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ją)

Pašalpos ga­ vėjai 2011 m. sausį–rugsėjį

Pašalpos ga­ vėjai 2012 m. sausį–rugsėjį

Pa­š al­p os ga­ vė­jų po­ky­tis

Iš­l ai­d ų pa­ šal­p ai mo­ kė­ti po­ky­tis

12,9 10 9,9 9 9,3 10

9,8 9,5 10,1 7,8 6,1 8,7

–24,1 –5,5 1,3 –12,9 –33,9 –13,4

–29,7 –10,3 –5,7 –19,6 –39,0 –19,1

7,2 6,9

7,1 6,8

–2,0 –1,0

–4,9 –3,7

Šal­ti­nis: Socialinės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja

– Kaip vyks­ta pen­si­jų trem­ti­ niams, lais­vės ko­vų da­ly­viams at­kū­ri­mas?

– Sei­me pra­dė­tas svars­ty­ti Vy­riau­ sy­bės siū­ly­mas nuo 2013 m. sau­sio 1 d. grą­žin­ti į anks­tes­nį ly­gį vals­ty­ bi­nes pen­si­jas trem­ti­niams, lais­vės ko­vų da­ly­viams, po­li­ti­niams ka­li­ niams, ki­tiems nu­ken­tė­ju­siems as­ me­nims. Jei tam bū­tų pri­tar­ta, šie žmo­nės nuo ki­tų me­tų gau­tų to­kias pen­si­jas, ko­kios bu­vo mo­ka­mos, iki jas lai­ki­nai su­ma­ži­nant, kaip ir ki­ tiems pen­si­jų ga­vė­jams. Šie žmo­nės yra nu­si­pel­nę mū­sų ša­ liai, jie bu­vo tie, ku­rie ne­pa­bū­go prie­ šų, ko­vo­jo už mū­sų vi­sų lais­vę, ne­ prik­lau­so­my­bę. Vi­si jie yra gar­baus am­žiaus, o šios pen­si­jos jiems yra tar­si vals­ty­bės pa­dė­ka už jų in­dė­lį gi­ nant ša­lį nuo prie­šų. Tai­gi sen­jo­rams duo­ti pa­ža­dai yra te­si­mi, ir šie­met pra­dė­tas pen­si­jų at­kū­ri­mas tę­sia­mas – pa­ma­žu grįž­ta­ma prie 2009 m. iš­ mo­kų ly­gio. Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. bu­vo at­kur­tos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos, mo­ka­mos iš „Sod­ros“ biu­ dže­to, rug­sė­jį padidintos vals­ty­bi­ nės pen­si­jos dir­ban­tiems šių iš­mo­kų ga­vė­jams (pa­pil­do­mai ne­ma­ži­na­ma dėl drau­džia­mų­jų pa­ja­mų tu­rė­ji­mo), o bir­že­lį vi­siš­kai baig­tos kom­pen­suo­ ti ne­prie­mo­kos 1995–2002 m. dir­bu­ siems pen­si­nin­kams.

– Kaip įgy­ven­di­na­mi pla­nai dėl būs­to nuo­mos kom­pen­sa­ci­jų?

Ko­kių dar yra nau­jo­vių so­cia­ li­nio būs­to sri­ty­je?

– Esa­me pa­ren­gę Pa­ra­mos būs­ tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti įsta­ty­mo gai­res. Pa­gal jas bus ren­gia­ma kon­ cep­ci­ja, dis­ku­tuo­ja­ma, ieš­ko­ma ge­ riau­sių spren­di­mų su sa­vi­val­dy­bė­ mis, kaip ge­riau pa­nau­do­ti esa­mą so­cia­li­nio būs­to fon­dą ir fi­nan­si­ nius iš­tek­lius. Tiks­las – su­ma­žin­ti il­gų ei­lių, ku­rio­se lau­kia­ma so­cia­ li­nio būs­to, pro­ble­mą, su­teik­ti da­ lies nuo­mos mo­kes­čio kom­pen­sa­ci­ ją tu­rin­tiems tei­sę į so­cia­li­nį būs­tą ir nuo­mo­jan­tiems bu­tą pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je. Jiems vals­ty­bė ga­lė­tų deng­ti da­lį nuo­mos mo­kes­čio.

Be to, ga­lė­tų bū­ti tai­ko­ma ir iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­sa­ci­ja, ku­ri ypač pa­dė­tų jau­ noms šei­moms ap­si­rū­pin­ti nuo­sa­vu būs­tu. Taip žmo­nės bū­tų ska­ti­na­mi ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą, pa­sy­viai ne­lauk­

ti, kol po ke­lio­li­kos ar ke­lias­de­šim­ties me­tų ateis ei­lė gau­ti so­cia­li­nį būs­tą.

Lik­tų ir so­cia­li­nio būs­to fon­do ba­zė, ku­rio plėt­ra bū­tų per­duo­ta sa­vi­val­dy­ bių ži­nion, nes ne kiek­vie­nas žmo­gus ga­li iš­si­nuo­mo­ti bu­tą pa­ts, tuo la­biau kad kai ku­riuos bu­tus rei­kia spe­cia­ liai pri­tai­ky­ti, pa­vyz­džiui, žmo­ nėms, turintiems ju­dė­ji­mo ne­ga­lią.

– Kaip So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai se­ka­si pa­ dė­ti žmo­nėms pa­nau­do­ti ES pa­ra­mą?

– Ga­li­me pa­si­gir­ti, kad šiuo me­tu iš Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių plėt­ros veiks­mų pro­gra­mos, fi­nan­suo­ja­mos per Eu­ ro­pos so­cia­li­nį fon­dą, pa­nau­do­ta jau 97 pro­c. šiems me­tams su­pla­nuo­ tų lė­šų, o iš Sang­lau­dos ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­mos (Eu­ro­pos re­gio­ ni­nės plėt­ros fon­das) – 89 pro­c., ati­ tin­ka­mai 1,447 mlrd. ir 439 mln. li­tų.

Pro­jek­tai, fi­nan­suo­ja­mi iš Eu­ro­ pos struk­tū­ri­nių fon­dų, la­bai įvai­ rūs, ta­čiau vi­si tu­ri bend­rą bruo­žą – sie­kia­ma kur­ti il­ga­lai­kę ver­tę, kad žmo­nės, ku­rie pa­si­nau­do­ja ES pa­ra­ ma, plė­to­tų vers­lą, įsi­trauk­tų į dar­bo rin­ką, kad bū­tų ne vien su­tei­kia­mos so­cia­li­nės pa­slau­gos neį­ga­lie­siems, se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, vai­kams, bet ir pa­gal­ba jų ar­ti­mie­siems.

Pro­jek­tai, ku­rie skir­ti glo­bos na­ mams mo­der­ni­zuo­ti, ska­ti­na ir re­ gio­no sta­ty­bos pra­mo­nę, mo­ky­mai įmo­nių dar­buo­to­jams ke­lia ne tik jų kva­li­fi­ka­ci­ją, bet ir tie­sio­giai vei­kia pel­no au­gi­mą.

165 tūkst. dar­buo­to­ jų kė­lė kva­li­fi­ka­ci­ją, 30 tūkst. be­dar­bių įgi­jo pro­fe­si­ją, dau­ giau kaip 18 tūkst. žmo­nių, bu­vu­sių so­ cia­li­nė­je at­skir­ty­je, su­lau­kė pa­gal­bos.

– Kaip se­ka­si įgy­ven­din­ti iš­skir­ ti­nius pro­jek­tus, ku­rie jau tu­ri ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų – tai so­ cia­li­nės ri­zi­kos pro­jek­tai, pa­gal­ ba jau­ni­mui, ne­sta­cio­na­rių so­ cia­li­nių pa­slau­gų plėt­ra ir kt.?

– Įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos struk­tū­ ri­nių fon­dų fi­nan­suo­ja­mus pro­ jek­tus, svar­bus ne tik spar­tus ir tin­ka­mas ES lė­šų pa­nau­do­ji­mas, ta­čiau ir rea­li nau­da ša­lies gy­ven­ to­jams. Šiuo me­tu jau baig­ta įgy­ ven­din­ti dau­giau nei 250 pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų iš Eu­ro­pos so­cia­li­ nio fon­do, ku­rie bu­vo skir­ti žmo­ nių ge­bė­ji­mams di­din­ti, in­teg­ra­ci­ jai į dar­bo rin­ką stip­rin­ti.

Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad pro­ jek­tų tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis jau pa­si­nau­do­jo dau­gy­bė žmo­nių: 165 tūkst. dar­buo­to­jų kė­lė kva­li­fi­ka­ci­ ją, 30 tūkst. be­dar­bių įgi­jo pro­fe­si­ ją, pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta dau­giau kaip 18 tūkst. as­me­nų, esan­čių so­ cia­li­nė­je at­skir­ty­je. Kar­tu bu­vo su­ kur­ta dar­bo vie­tų spe­cia­lis­tams, dir­ban­tiems su pro­jek­tų da­ly­viais, ke­lia­ma šių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ ci­ja, tai­ko­mi nau­ji, už­sie­nio ša­lių pa­vyz­džiu grįs­ti dar­bo me­to­dai.

Džiu­gu, kad ir per sunk­me­tį dar­bą su­si­ra­do dau­giau kaip 70 tūkst. be­ dar­bių, da­ly­va­vu­sių pro­jek­tuo­se.

Socialinis

spektras

sėkmės istorija

3

Plės­ti ga­ my­bą regio­ nuose la­bai svar­bu, nes tai ga­li­my­ bė žmo­nėms dirb­ti čia, o ne ieš­ko­ti lai­ mės sve­tur.

Pla­nas: „Rya­nair“ prieš me­tus pa­skel­bė ke­ti­nan­ti Kau­no oro uos­te pa­sta­ty­ti ir įreng­ti lėk­tu­vų pa­tik­ros ir re­mon­to an­ga­rą, skir­tą „Boeing 737-800“, „Air­bus

321“ ir ki­tų ti­pų lėk­tu­vams.

Ge­ras spe­cia­lis­tas – ver­ty­bė ­ ir prie lėk­tu­vo, ir prie stak­lių

Įmo­nių dar­buo­to­jų ir va­do­vų mo­ky­mas – tai itin ver­tin­ga šiuo­lai­ki­nių įmo­nių ini­ cia­ty­va, ku­rią fi­nan­siš­kai re­mia ES fon­das pa­gal Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių plėt­ros veiks­mų pro­gra­mos prie­mo­nę „Žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai IN­VEST LT+“.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė Su­tar­tį pa­si­ra­šė pir­mie­ji

Ra­sei­nių ra­jo­no And­ru­šai­čių kai­ me 2002 m. įsi­kū­ru­si Da­ni­jos in­ ves­tuo­to­jo „Dans­pin A/S“ ant­ri­ nė įmo­nė „Dans­pin“ ple­čia ki­li­mų ver­pa­lų ga­my­bą, ne tik pri­trau­ku­ si in­ves­ti­ci­jų iš už­sie­nio, bet ir šių me­tų pra­džio­je su So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) bei Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do agen­ tū­ra pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį dėl pro­jek­to „Nau­jų dar­buo­to­jų teks­ti­lės ga­my­ bos veik­los įmo­nė­je ap­mo­ky­mas“ fi­nan­sa­vi­mo. „Vyk­dant šį pro­jek­tą pla­nuo­ ja­ma ap­mo­ky­ti 101-ą nau­ją įmo­ nės dar­buo­to­ją, įdar­bin­tą įgy­ven­ di­nant nau­ją už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tą. Plės­ti pro­vin­ci­jo­je ga­my­ bą, ma­no gal­va, la­bai svar­bu, nes tai ga­li­my­bė žmo­nėms dirb­ti čia,

o ne ieš­ko­ti lai­mės sve­tur. To tiks­ lo siek­da­mi pa­si­tel­kė­me ne tik sa­ vo, bet vals­ty­bės ir ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos lė­šas. Mo­ky­da­mi nau­jus dar­buo­to­jus, su­teik­si­me jiems ži­ nių teks­ti­lės ga­my­bos sri­ty­je“, – aiš­ki­no įmo­nės di­rek­to­rius Ros­ val­das Ku­nic­kas.

Dar­buo­to­jai suak­ty­vė­jo

„Dans­pin“ veik­la – vil­nos ir ki­ tų teks­ti­lės pluoš­tų pa­ruo­ši­mas ir ver­pi­mas, ver­pa­lų dve­ji­ni­mas ir su­ki­mas. Pag­rin­di­nė įmo­nės ga­mi­ na­ma pro­duk­ci­ja – ver­pa­lai, skir­ti ki­li­mų pra­mo­nei. Šiuo me­tu įmo­ nė­je dir­ba per 200 dar­buo­to­jų. „Vyk­dy­da­mi nau­ją in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, jau su­kū­rė­me 37 nau­jas dar­bo vie­tas iš 101-os pla­nuo­tos. Įdar­bi­no­me Ra­sei­nių ra­jo­ne gy­ve­ nan­čius as­me­nis. Jiems or­ga­ni­zuo­ ja­me at­ski­rų sri­čių teo­ri­nius ir pra­

kti­nius mo­ky­mus, ku­riuo­se įgy­tas ži­nias dar­buo­to­jai pri­tai­ko teik­da­ mi pa­siū­ly­mus, kaip su­ma­žin­ti ga­ my­bos nuo­sto­lius, pa­ge­rin­ti sa­vo ir ko­le­gų dar­bo ko­ky­bę, pa­di­din­ti dar­bo na­šu­mą ir efek­ty­vu­mą, kaip pa­to­bu­lin­ti įren­gi­nius, ga­my­bos pro­ce­sus bei pa­ge­rin­ti dar­bo są­ ly­gas. Vien nuo šių me­tų ge­gu­žės, vyk­dy­da­mi pro­jek­tą, įmo­nės dar­ buo­to­jai pa­tei­kė 254 pa­siū­ly­mus, iš ku­rių 169 jau įgy­ven­din­ti“, – var­ di­jo R.Ku­nic­kas.

Ku­ria­mi ak­tua­lūs stan­dar­tai

Tad mo­ky­mai šio­je bend­ro­vė­je su­da­rė są­ly­gas dar­buo­to­jams at­ skleis­ti sa­vo ge­bė­ji­mus, tap­ti ly­ de­riais, tei­kiant įvai­rius pa­siū­ly­ mus – to­kių dar­buo­to­jų pa­stan­gos bu­vo tin­ka­mai įver­tin­tos. Įmo­nė­je bu­vo su­kur­ti spal­vi­niai žy­me­nys – at­ski­ro­mis spal­vo­mis

Sėk­mė: R.Ku­nic­kas ir pir­mo­ji ser­ti­fi­kuo­ta pa­ Ver­ti­na­ma: įmo­nė­je itin nau­din­gi „Toyo­tos“ tau­pio­sios ga­

gal LEAN mo­ky­mus va­do­vė J.Ka­mins­kie­nė.

my­bos sis­te­mos mo­ky­mai.

„Dans­pin“ ar­chy­vo nuo­tr.

jau žy­mi­mos ga­my­bai rei­ka­lin­gų me­džia­gų at­sar­gų, įran­kių, prie­ mo­nių ir pro­duk­ci­jos lai­ky­mo vie­ tos, žmo­nių ir trans­por­to ju­dė­ji­mo ke­liai, ap­sau­gi­nės zo­nos. Su­kur­ ti kiek­vie­nos dar­bo vie­tos (dar­bo įran­kių, prie­mo­nių lai­ky­mo, tvar­ kos) stan­dar­tai, ku­ria­mi kiek­vie­nos dar­bo vie­tos vi­zua­li­za­ci­jos, stan­ dar­ti­zuo­to dar­bo, pe­rė­ji­mo, at­sar­ gų val­dy­mo, įren­gi­nių pre­ven­ci­nio tik­ri­ni­mo stan­dar­tai. Įmo­nės pro­jek­tui „Nau­jų dar­ buo­to­jų teks­ti­lės ga­my­bos veik­los įmo­nė­je ap­mo­ky­mas“ įgy­ven­din­ ti skir­ta 813 tūkst. li­tų iš Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do, o pa­reiš­kė­ jo nuo­sa­vos lė­šos su­da­ro per 542 tūkst. li­tų.

60 nau­jų dar­bo vie­tų

Oro li­ni­jų bend­ro­vė „Rya­nair“, kas­dien vyk­dan­ti dau­giau nei 1500 skry­džių, su­jun­gian­čių 160 oro uos­tų įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se, prieš ke­le­rius me­tus Kau­ne įkū­rė sa­vo or­lai­vių ba­zę – pir­mą Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Tai lė­mė ir ki­tą mi­nė­tos bend­ro­vės spren­di­mą – ši Ai­ri­jos oro trans­por­to įmo­nė prieš me­tus pa­skel­bė ke­ti­nan­ti Kau­no oro uos­te pa­sta­ty­ti ir įreng­ti lėk­tu­vų pa­tik­ ros ir re­mon­to an­ga­rą, skir­tą „Bo­ eing 737-800“, „Air­bus 321“ ir ki­ tų ti­pų lėk­tu­vams. Šių me­tų pra­džio­je Kau­no oro uos­te bu­vo įkur­ta bend­ro­vė „Kau­ nas Airc­raft Main­te­nan­ce Ser­vi­ces“ (KAMS). Jos pa­skir­tis – įgy­ven­din­ ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tą, per ku­rį Kau­no oro uos­te nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ti ir įreng­ti 3500 kv. m plo­ to lėk­tu­vų re­mon­to an­ga­rą, biu­rą, įsi­gy­ti vi­są rei­kia­mą lėk­tu­vų tech­ ni­nės prie­žiū­ros įran­gą bei su­kur­ti 60 nau­jų dar­bo vie­tų.

Projektui „Naujų lėktuvų įmo­ nės darbuotojų mokymas“ įgy­ vendinti skirta 540 tūkst. litų iš

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Kas yra IN­VEST LT+?

2007–2013 m. Žmo­giš­kų­jų iš­tek­

lių plėt­ros veiks­mų pro­gra­mos prie­mo­nės „Žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai IN­VEST LT+“ tiks­las – to­bu­lin­ti dar­ buo­to­jų ir va­do­vų kva­li­fi­ka­ci­ją, ži­ nias ir ge­bė­ji­mus įmo­nė­se, pri­trau­ kian­čio­se tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ ves­ti­ci­jų į di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės ga­my­bos ar pa­slau­gų vers­lo pra­ džią ar plėt­rą. Šios prie­mo­nės pro­jek­tams Lie­

tu­vo­je fi­nan­suo­ti nu­ma­ty­ta skir­ti iki 30 mln. li­tų Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do lė­šų.

Dar 20 mln. li­tų prie mi­nė­tos prie­

mo­nės pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo tu­ rės sa­vo­mis lė­šo­mis pri­si­dė­ti pa­tys pa­reiš­kė­jai. Įgy­ven­di­na­mi 8 pro­jek­tai, ku­rių

fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do – dau­giau kaip 6 mln. li­tų.

Europos socialinio fondo pagal priemonę „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“. Įgy­ven­di­nant šį projektą bend­ro­ vė­je, nau­jos įmo­nės dar­buo­to­jams pa­de­da­ma pri­si­tai­ky­ti prie šiuo­lai­ ki­nės rin­kos po­rei­kių, su­tei­kia­ma ga­li­my­bė nuo­dug­niai su­si­pa­žin­ti su ke­lei­vi­nių or­lai­vių tech­ni­nės prie­ žiū­ros spe­ci­fi­ka bei įgy­ti pra­kti­nių įgū­džių iš itin aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­ jos li­cen­ci­juo­tų mo­ky­mų va­do­vų.

Mi­nė­tas projektas įgy­ven­di­na­mas ren­giant teo­ri­nius ir pra­kti­nius už­ siė­mi­mus.

In­ves­tuos 12 mln. li­tų

Vyk­dant pro­jek­tą iš vi­so bus ap­mo­ ky­ta apie še­šios de­šim­tys or­lai­vių in­ži­nie­rių. Avia­ci­jos ba­zei plėsti ir atnaujinti pla­nuo­ja­ma skirti dau­ giau kaip 12 mln. li­tų. Šiuo pro­jek­tu KAMS pra­dė­jo Lie­tu­vo­je di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­ tės pa­slau­gų vers­lą, nes pro­jek­tas su­da­rys są­ly­gas pri­trauk­ti už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jas, oro li­ni­jų bend­ ro­vei „Rya­nair“ ku­riant or­lai­vių tech­ni­nės prie­žiū­ros ba­zę. Nau­jos lėk­tu­vų re­mon­to įmo­nės dar­buo­ to­jų mo­ky­mai pra­dė­ti šių me­tų pa­ va­sa­rį, o pro­jek­to pa­bai­ga nu­ma­ty­ ta 2015 m. pa­va­sa­rį.

4

Socialinis

spektras

TEMA

Grįž­tant iš so­cia­li­nės at­skir­ties 1

Dau­giau­sia pro­jek­ tus įgy­ven­di­na or­ ga­ni­za­ci­jos, pa­pras­tai dir­ban­čios su so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pė­mis bei so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­čiais žmo­nė­mis. Gau­tas fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do jiems smar­kiai pa­leng­vi­na už­si­brėž­tos mi­si­jos įgy­ven­di­ni­mą. Įt­rau­kia įvairias rizikos grupes

Iki 2012 m. lapk­ri­čio 1 d. baig­ ta įgy­ven­din­ti 50 pro­jek­tų, iš vi­ so fi­nan­sa­vi­mas pa­gal šią prie­mo­ nę skir­tas 133 pro­jek­tams. Vi­si jie skir­ti la­biau­siai pa­žei­džia­mų vi­ suo­me­nės gru­pių – nuo pri­klau­ so­my­bės ken­čian­čių as­me­nų, neį­ ga­lių­jų, įka­li­ni­mo įstai­go­se bu­vu­sių as­me­nų, so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ir pan. – in­teg­ra­ci­jai ska­tin­ti.

Pir­mo kvie­ti­mo pro­jek­tus įgy­ ven­di­no biu­dže­ti­nės, vie­šo­sios ir sa­vi­val­dy­bės įstai­gos, vyks­tant pro­jek­tams tei­ku­sios kon­sul­ta­vi­ mo, pro­fe­si­nio bei kal­bų, kom­piu­ te­ri­nio raš­tin­gu­mo mo­ky­mo pa­ slau­gas. „Pro­jek­tai apė­mė ne tik bend­rų įgū­džių, bet ir pro­fe­si­nius mo­ky­mus, lei­džian­čius žmo­gui vi­ sa­ver­tiš­kai įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką“, – api­bend­ri­no E.Mi­ko­lai­ty­tė.

Po ku­rio lai­ko pa­skelb­tas ir ant­ ras kvie­ti­mas teik­ti pa­raiš­kas, tie­ sa, spe­cia­li­zuo­tas – skir­tas pa­ gal­bos ran­kai iš­ties­ti as­me­nims, tu­rin­tiems pri­klau­so­my­bę nuo psichoaktyvių me­džia­gų. Vyks­

tant pro­jek­tams, šiems as­me­nims bu­vo tei­kia­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ ba, vyk­do­mi įvai­rūs mo­ky­mai, ug­ do­mi sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­ džiai, taip sie­kiant su­ma­žin­ti jų at­skir­tį nuo vi­suo­me­nės. „Šiais me­tais pa­si­ra­šy­tos su­tar­ tys pa­gal tre­čią kvie­ti­mą teik­ti pro­ jek­tų pa­raiš­kas. Šio kvie­ti­mo tiks­ li­nės gru­pės pa­si­pil­dė nau­jo­mis, iki šiol ne­fi­nan­suo­to­mis as­me­nų gru­ pė­mis: pre­ky­bos žmo­nė­mis au­ko­ mis, taip pat už­si­krė­tu­siais ŽIV bei AIDS ser­gan­čiais as­me­ni­mis, ser­ gan­čiais pri­klau­so­my­bės nuo al­ ko­ho­lio li­go­mis ir kt.“, – pa­sa­ko­jo E.Mi­ko­lai­ty­tė ir pri­dū­rė, kad pa­ raiš­kas ga­lė­jo teik­ti tik ne­vy­riau­ sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Anot jos, prio­ri­te­tas skir­tas tiems pro­jek­tų vyk­dy­to­jams, ku­rie ge­riau­siai su­ si­pa­ži­nę su konk­re­čio­je te­ri­to­ri­jo­je esa­ma si­tua­ci­ja, taip pat įsi­pa­rei­ go­ju­siems teik­ti komp­lek­si­nes pa­ slau­gas ir pan.

Pa­gal šį kvie­ti­mą šiuo me­tu įgy­ ven­di­na­mi 66 pro­jek­tai, ku­riems skir­ta 83 mln. li­tų Eu­ro­pos so­cia­li­ nio fon­do lė­šų. Da­lis pro­jek­tų bu­vo pa­si­bai­gu­sių pro­jek­tų tę­si­niai, ki­ta da­lis – vi­siš­kai nau­ji.

At­lie­ka pre­ven­ci­nį dar­bą

Ne vie­na pro­jek­tą vyk­džiu­si įstai­ga ga­li pa­ti­kin­ti: gau­tos Eu­ro­pos so­ cia­li­nio fon­do lė­šos ne tik lei­džia leng­viau siek­ti iš­si­kel­tų so­cia­li­nių tiks­lų, bet ir ska­ti­na tęs­ti ini­cia­ty­ vą fi­nan­sa­vi­mui pa­si­bai­gus.

Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras yra vyk­dęs ir iki šiol vyk­do ne vie­ną pro­jek­tą bei da­ lį jų ke­ti­na tęs­ti, pa­de­da­mas suin­ te­re­suo­tų gru­pių. Šio cent­ro di­rek­ to­rė Ni­jo­lė Ko­va­lio­va pa­sa­ko­jo, kad įstai­gos vyk­dy­tais pro­jek­tais bu­vo sie­kia­ma pa­dė­ti ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems as­me­nims iš­si­lai­ky­ti dar­bo rin­ko­je ar į ją įsi­lie­ti. „Taip mes at­li­ko­me pre­ven­ci­ nį dar­bą, o tai la­bai svar­bu. Ma­ nau, mes Lie­tu­vo­je per­ne­lyg il­gai lei­do­me žmo­nėms gy­ven­ti iš vals­ ty­bės so­cia­li­nių pa­šal­pų, užuo­t iš anks­to pa­si­rū­pi­nę jais, jų pro­ble­ mo­mis. Įž­vel­gę bū­ti­ny­bę gel­bė­ ti šiuos žmo­nes, mes bent da­liai šei­mų pa­dė­jo­me neįk­ris­ti į duo­ bę, iš ku­rios sun­ku iš­lip­ti“, – sa­ kė N.Ko­va­lio­va.

Pa­de­da dir­ban­tiems tė­vams

Per­ga­lė: R.Sut­ku­vie­nė džiau­gia­

si, kad pir­mi­nis gy­ven­to­jų su­si­rū­ pi­ni­mas dėl įstai­go­je įdar­bi­na­mų so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­čių žmo­ nių grei­tai pe­rau­go į pa­lai­ky­mą.

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

Paš­ne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad Pa­gė­ gių sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­ slau­gų cent­ras ak­ty­viai da­ly­vau­ ja ne tik įgy­ven­di­nant pro­jek­tus, skir­tus so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­ tiems as­me­nims, bet ir su­tei­kia ga­ li­my­bę dirb­ti ar ieš­ko­ti dar­bo tiems tė­vams, ku­rie iki šiol ne­tu­rė­jo kam pa­ti­kė­ti vai­kų dar­bo me­tu. To­kiam pro­jek­tui Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­

Pro­jek­tuo­se da­ly­va­vu­sių so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­čių žmo­nių skai­čius* So­cia­li­nės at­skir­ties gru­pė Da­ly­vių skai­čius (tūkst.)

Neį­ga­l ie­ji 2,6 Nu­teis­tie­ji ir as­me­nys, 6,4 pa­leis­ti iš lais­vės atė­mi­mo vie­tų Nuo psi­choak­ty­vių me­džia­gų pri­klau­so­mi as­me­nys 1,3 So­cia­l i­nės ri­z i­kos šei­mos na­riai 1,6 Iš vi­so jau da­ly­va­vo 18,5 Iš vi­so pla­nuo­ja­ma įtrauk­ti 22 * 2012 m. lapk­ri­čio 1 d. duo­me­nys.

Šal­ti­nis: So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja

do fi­nan­sa­vi­mą cent­ras ga­vo pa­gal prie­mo­nę „Šei­mos ir dar­bo įsi­pa­ rei­go­ji­mų de­ri­ni­mas“. Vyk­dant pro­jek­tą dau­giau­sia dar­bo vie­tų tu­rin­čio­se, taip pat kai­mo vie­to­ vė­se bu­vo įreng­ti vai­kų užim­tu­mo kam­ba­riai. „Pa­vyz­džiui, Pa­gė­giuo­se vei­kia di­de­lė bend­ro­vė Vil­kyš­kių pie­ni­nė, ša­lia jos ir įstei­gė­me vai­kų užim­tu­ mo kam­ba­rį. Taip tė­vai ga­li ra­miai dirb­ti, ži­no­da­mi, kad jų vai­kai pri­ žiū­ri­mi vos už ke­lių met­rų“, – sa­kė N.Ko­va­lio­va. Ji pa­ti­ki­no, jog tė­vai pa­slau­ga nau­do­ja­si itin no­riai, to­ dėl bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad ki­tais me­ tais, pro­jek­tui pa­si­bai­gus, bend­ ro­mis tė­vų ir sa­vi­val­dy­bės jė­go­mis pa­vyks iš­lai­ky­ti vie­ną esa­mų užim­ tu­mo kam­ba­rių.

Ni­jo­lė Ko­va­lio­va:

Ma­nau, mes Lie­tu­vo­ je per­ne­lyg il­gai lei­ do­me žmo­nėms gy­ ven­ti iš vals­ty­bės so­cia­li­nių pa­šal­pų, užuo­t iš anks­to pa­si­ rū­pi­nę jais, jų pro­ble­mo­mis.

Pa­gal šį pro­jek­tą taip pat įsteig­ti ne­ga­lią tu­rin­čių jau­nuo­lių užim­tu­ mo kam­ba­riai. „Silp­ną ne­ga­lią tu­ rin­tys jau­nuo­liai, bai­gę in­di­vi­dua­ lias mo­kyk­las ir lai­ką lei­džian­tys na­muo­se, ati­trūks­ta nuo vi­suo­ me­nės. To­dėl mes juos kas ry­tą nu­ve­ža­me, o va­ka­re par­ve­ža­me iš mo­der­nus neį­ga­lių­jų rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro. Taip šių jau­nuo­lių tė­vams su­da­rė­me są­ly­gas dirb­ti“, – sa­kė N.Ko­va­lio­va.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ir šiam pro­ jek­tui pa­si­bai­gus mi­si­jos pa­gel­bė­ ti neį­ga­lių vai­kų tė­vams at­si­sa­ky­ ti ne­ža­da­ma. Anot N.Ko­va­lio­vos, cent­ras dės vi­sas pa­stan­gas iš sa­ vi­val­dy­bės gau­ti lė­šų jau­nuo­liams ve­žio­ti, kad jų tė­vai už vos mi­ni­ ma­lų mo­kes­tį ga­lė­tų jiems pa­ti­kė­ti sa­vo at­ža­las dar­bo me­tu.

Tu­ri įgy­ti įgū­džių

2004 m. veik­lą pra­dė­ju­si mai­ti­ni­ mo įstai­ga „Ma­no gu­ru“ iš kar­to tu­rė­jo tiks­lą pa­dė­ti į so­cia­li­nę at­ skir­tį pa­te­ku­siems žmo­nėms in­ teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę, dar­bo rin­ką.

Pir­miau­sia ši Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės ir Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro įkur­ta įstai­ga dė­me­sį sky­rė žmo­nėms, tu­rin­tiems pri­klau­so­ my­bę nuo nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­ pi­nių me­džia­gų bei al­ko­ho­lio. „Vė­liau pa­ma­tė­me, kad so­cia­li­ nę at­skir­tį jau­čia ir išė­ję iš įka­li­ni­ mo įstai­gų, ne­tu­rin­tys gy­ve­na­mo­ sios vie­tos. Tai­gi ap­rė­pė­me vi­sas gru­pes, neišs­kir­da­mi ir neį­ga­lių­jų ar tu­rin­čių psi­chi­nę ne­ga­lią“, – sa­ kė „Ma­no gu­ru“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­ to­rė Re­da Sut­ku­vie­nė.

Paš­ne­ko­vė pa­brė­žė, jog so­cia­li­ nę at­skir­tį pa­ti­rian­tiems as­me­nims rei­kia tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti, kad vi­ suo­me­nė juos priim­tų ir ne­smerk­ tų dėl praei­ty­je pa­da­ry­tų klai­dų ar su­si­klos­čiu­sių skau­džių ap­lin­ky­ bių. „Šie žmo­nės tu­ri iš­mok­ti tam tik­ro el­ge­sio, įgyti dar­bo įgū­džių,

ku­rie pa­dė­tų jiems neiš­sis­kir­ti iš vi­suo­me­nės“, – sa­kė ji.

Sa­vų lė­šų ne­pa­kan­ka

„Ma­no gu­ru“ per sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį įvyk­dė ke­tu­ris Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do fi­nan­suo­ja­ mus pro­jek­tus ir šiuo me­tu vyk­do penk­tą­jį. Anot R.Sut­ku­vie­nės, nors or­ga­ni­za­ci­ja no­rė­tų bū­ti sa­ va­ran­kiš­ka ir vyk­dy­ti sa­vo mi­si­ ją nuo­sa­vo­mis lė­šo­mis, kol kas tai neį­ma­no­ma: „Vie­ni pa­tys priim­ ti į įstai­gą ir ap­mo­ky­ti ga­lė­tu­me tik vie­ną ki­tą žmo­gų. O vyk­dy­da­ mi pro­jek­tą esa­me įtrau­kę iš vi­so dau­giau kaip 300 žmo­nių. Juk no­ rint in­teg­ruo­ti so­cia­liai at­skir­tą as­ me­nį rei­kia mo­ky­mų ir spe­cia­lis­tų, ga­lin­čių ug­dy­ti jų mo­ty­va­ci­ją ir ge­ bė­ji­mą iš­si­lai­ky­ti dar­bo rin­ko­je, pa­keis­ti jų po­žiū­rį.“ Šiuo me­tu pa­gal iki 2015 m. vyk­do­mą pro­jek­tą in­teg­ruo­ja­mi iš įka­li­ni­mo įstai­gų išė­ję as­me­nys, taip pat be­na­miai ir pri­klau­so­my­ be nuo al­ko­ho­lio ser­gan­tys as­me­ nys. Įs­tai­go­je ve­da­mi iki 6 mė­ne­sių trun­kan­tys rein­teg­ra­ci­jos už­siė­mi­ mai, po ku­rių žmo­nės ga­li sa­va­ran­ kiš­kai ieš­ko­tis dar­bo. „Mū­sų tiks­ las su­for­muo­ti įgū­džius ir per­duo­ti dar­buo­to­jus ki­tiems darb­da­viams.

Juk, pa­vyz­džiui, pri­klau­so­my­bės ligomis ser­gan­tys žmo­nės dar­bą su­si­ras­ti ga­li grei­tai, ta­čiau dėl pa­ si­ruo­ši­mo sto­kos il­gai iš­lik­ti ja­me jiems ne­pa­vyks­ta. Ne­sėk­mes ly­di nu­si­vy­li­mai, klai­dos ir taip grįž­ta­ ma į anks­tes­nį gy­ve­ni­mą“, – sa­kė R.Sut­ku­vie­nė.

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė ir prieš tai vyk­dy­tą itin pa­si­se­ku­sį pro­jek­tą.

Anot jos, re­zul­ta­tai tuo­met bu­vo stul­bi­na­mi: per 90 pro­c. da­ly­vių po pro­jek­to įsi­dar­bi­no, o vie­toj nu­ma­ ty­tų 36 da­ly­vių į pro­jek­tą pa­vy­ko įtrauk­ti 51: „Vyk­dant šią pro­gra­mą mū­sų dar­buo­to­jams bu­vo ski­ria­ mos ir sti­pen­di­jos, ir gy­ve­na­mo­ ji vie­ta, o tai la­bai svar­bu ban­dant in­teg­ruo­tis. Šiems žmo­nėms rei­ kia pa­ro­dy­ti, kad įma­no­ma gy­ven­ ti sa­va­ran­kiš­kai. Be to, be­veik vi­ si mū­sų įdar­bin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­tys žmo­nės tu­ri pro­ble­mų su ant­sto­liais, ku­rie iš jų ban­do iš­ rei­ka­lau­ti di­de­les pi­ni­gų su­mas. Už dar­bą gau­da­mi pi­ni­gų jie leng­viau iš­gy­ve­na siau­bą dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos“, – sa­kė R.Sut­ku­vie­nė. Įvei­kė žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mą

R.Sut­ku­vie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad šiuo me­tu vyk­do­mo pro­jek­to da­ ly­viams „Ma­no gu­ru“ ne­ga­li pa­ siū­ly­ti nei sti­pen­di­jų, nei ap­gy­ven­ di­ni­mo. To­kiais at­ve­jais pa­ska­tin­ti žmo­nes sun­kiau, ta­čiau įma­no­ma, kaip pa­ti­ki­no ji. Tie­siog psi­cho­lo­ gams ir so­cia­li­niams dar­buo­to­jams rei­kia įdė­ti dau­giau pa­stan­gų. „Kai sun­kiai psi­cho­lo­giš­kai su­ ža­lo­tus žmo­nes pa­vyks­ta iš­trauk­ti iš praė­ju­sio eta­po, ap­lan­ko ma­lo­ nūs po­jū­čiai“, – ti­ki­no pa­šne­ko­ vė. Anot jos, taip pat ma­lo­nu be­ne kas­dien įstai­go­je su­lauk­ti bu­vu­sių dar­buo­to­jų, ku­rie atei­na pa­si­da­ly­ti sa­vo džiaugs­mais ar liū­de­siu, taip pat pa­bend­rau­ti su tuo me­tu dir­ ban­čiais dar­buo­to­jais, ar­ti­mais dėl bend­rų ar pa­na­šių iš­gy­ve­ni­mų.

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, kad prieš įstai­gai at­ve­riant du­ris ži­niask­lai­ do­je at­lik­ta ap­klau­sa pri­ver­tė ge­ ro­kai su­ne­rim­ti. Gau­ti re­zul­ta­tai

pa­ro­dė, kad idė­ją įdar­bin­ti so­cia­ li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­čius as­me­nis be­veik 70 pro­c. įver­ti­no nei­gia­mai ir vos 20 pro­c. – tei­gia­mai. „Tai mums kė­lė di­džiu­lį siau­bą. Ta­čiau at­vė­rę du­ris su­lau­kė­me lan­ky­to­ jų ant­plū­džio – jiems bu­vo smal­ su. Ap­si­lan­kę pas mus skep­ti­kai pa­kei­tė nuo­mo­nę. Juk tas žmo­gus, ku­ris nu­spren­džia at­si­sa­ky­ti anks­ tes­nio ža­lin­go gy­ve­ni­mo ir de­da di­ džiu­les pa­stan­gas tai pa­da­ry­ti, yra ver­tas pa­gar­bos ir mei­lės. To­dėl jam rei­kia iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką, o ne pa­smerk­ti ir at­stum­ti už tai, kad va­kar jis bu­vo ki­toks“, – kal­ bė­jo R.Su­ku­vie­nė.

Ne­pil­na­me­čius ruo­šia lais­vei

Pas­ta­ruo­ju me­tu di­de­lių po­ky­čių pa­ju­to ir Kau­no ne­pil­na­me­čių tar­ dy­mo izo­lia­to­rius-pa­tai­sos na­mai – šio­je įstai­go­je įgy­ven­din­tas pro­ jek­tas „Ne­pil­na­me­čių nu­teis­tų­jų in­teg­ra­ci­ja į dar­bo rin­ką“, gy­ve­ni­ mui už pa­tai­sos na­mų sie­nų iš vi­ so pa­ruo­šęs 347 nu­teis­tus ne­pil­ na­me­čius. „Di­des­ni šan­sai įsi­dar­bin­ti ir tu­ rė­ti nuo­la­ti­nį pa­ja­mų šal­ti­nį ke­ lia nu­teis­tų­jų sa­vi­ver­tę, ska­ti­na jų sa­va­ran­kiš­ku­mą“, – sa­kė pro­jek­to va­do­vė Ni­jo­lė Glo­bie­nė.

Vyk­dant pro­jek­tą nu­teis­ti ne­pil­ na­me­čiai bu­vo mo­ko­mi ko­man­di­ nio dar­bo įgū­džių, su­pras­ti sa­vo min­čių, el­ge­sio bei emo­ci­jų ry­šį,

Socialinis

spektras

TEMA

5

So­cia­li­nių pa­slau­gų po­rei­kis nuo­lat au­ga Jus­tė La­bu­ty­tė Lie­tu­vo­je per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­ tį su­kur­tas ne­ma­žas so­cia­li­nių pa­ slau­gų tink­las, ta­čiau jo ap­rėp­tis, pa­slau­gų įvai­ro­vė ir ko­ky­bė vis dar ne­pa­kan­ka­mi. Juo­lab kad de­ mog­ra­fi­nės ten­den­ci­jos lei­džia da­ry­ti prie­lai­dą, jog so­cia­li­nių pa­ slau­gų po­rei­kis il­gai­niui tik dar la­ biau augs.

Su­tei­kia daug ga­li­my­bių

Šio­je sri­ty­je pla­čių ga­li­my­bių su­ tei­kia So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) ad­mi­nist­ ruo­ja­mos prie­mo­nės, fi­nan­suo­ ja­mos Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do lė­šo­mis pa­gal 2007–2013 m. Sang­lau­dos ska­ti­ni­mo veiks­ mų pro­gra­mą.

Vie­na to­kių prie­mo­nių – „Nes­ ta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ra“. „Pag­rin­di­nis so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros tiks­las – di­din­ti ne­ga­lin­čių sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti žmo­nių ge­bė­ji­ mus ir ini­cia­ty­vą pa­si­rū­pin­ti sa­vi­ mi bei in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę. Už ES lė­šas skir­tin­guo­se Lie­tu­vos re­ gio­nuo­se stei­gia­mos ar mo­der­ni­ zuo­ja­mos ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų įstai­gos, ku­rio­se pa­gal­ba tei­kia­ma suau­gu­sie­siems, tu­rin­ tiems ne­ga­lią, neį­ga­liems ir su­tri­ ku­sio in­te­lek­to vai­kams, pa­gy­ve­nu­ siems as­me­nims, so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms ir šių šei­mų vai­kams, so­ cia­li­nės ri­zi­kos suau­gu­siems as­me­ nims, taip pat ki­tiems gy­ven­to­jams, su­si­du­rian­tiems su so­cia­li­nė­mis pro­ble­mo­mis“, – pa­sa­ko­jo SADM Struk­tū­ri­nės pa­ra­mos val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Da­rius Pau­liu­ko­nis. Įžen­gė į ant­rą eta­pą

„Shutterstock“ nuotr.

taip sie­kiant už­kirs­ti ke­lią jų nu­si­ kals­ta­mai veik­lai atei­ty­je. N.Glo­ bie­nės tei­gi­mu, konst­ruk­ty­vios el­ge­sio ir mąs­ty­mo stra­te­gi­jos bu­ vo grin­džia­mos už­sie­nio eks­per­to pa­tir­ti­mi. O pir­mų­jų re­zul­ta­tų il­gai lauk­ti ne­rei­kė­jo: ma­ty­ti, kad pa­di­ dė­jo nu­teis­tų­jų mo­ty­va­ci­ja, pa­si­ kei­tė jų bend­ra­vi­mas bei po­žiū­ris.

Iša­na­li­za­vus dar­bo rin­kos po­ rei­k ius, ga­l i­my­b es įsi­d ar­b in­ ti ir nu­teis­tų­jų iš­si­la­vi­ni­mą, bu­vo vyk­do­mi ir pro­fe­si­niai mo­ky­mai. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą ap­dai­li­nin­ ko mo­ky­mus bai­gė bei ap­dai­li­nin­ko kom­pe­ten­ci­jos pa­žy­mė­ji­mus ga­vo 60 ne­pil­na­me­čių, tiek pat ne­pil­na­ me­čių iš­mo­ko ir vi­rė­jo pro­fe­si­jos.

Paš­ne­ko­vės ma­ny­mu, šių pro­fe­si­ jų įgū­džių tu­rin­tiems į lais­vę išė­ju­ siems ne­pil­na­me­čiams ne­bus sun­ ku kon­ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je, net ir tuo­se ra­jo­nuo­se, ku­riuo­se aukš­tas ne­dar­bo ly­gis.

Be to, sie­kiant pa­leng­vin­ti nu­ teis­tų­jų in­teg­ra­ci­ją į dar­bo rin­ką, or­ga­ni­zuo­ti ir kom­piu­te­ri­nio raš­ tin­gu­mo mo­ky­mai, ku­riuo­se da­ ly­va­vo 195 nu­teis­tie­ji, 115 iš jų dar da­ly­va­vo ir ECDL (7 mo­du­lių) pro­gra­mos mo­ky­muo­se.

Įgyvendinant minėtą adminis­ truojamą SADM priemonę, re­mia­ mi die­nos so­cia­li­nės glo­bos cent­rai, tei­kian­tys die­nos ar trum­pa­lai­ kę so­cia­li­nę glo­bą, so­cia­li­nės prie­ žiū­ros cent­rai, tei­kian­tys so­cia­li­nę prie­žiū­rą die­ną, sa­va­ran­kiš­ko gy­ ve­ni­mo na­mai, tei­kian­tys so­cia­li­nės prie­žiū­ros pa­slau­gas, lai­ki­no gy­ve­ ni­mo na­mai, tei­kian­tys trum­pa­lai­ kę so­cia­li­nę glo­bą, taip pat miš­rios glo­bos įstai­gos, ku­rio­se tei­kia­mos įvai­rios so­cia­li­nės pa­slau­gos nau­ do­jant tą pa­čią įstai­gos ba­zę.

Ant­ra­me įgy­ven­di­ni­mo eta­pe, be pir­mo eta­po rem­tų veik­lų, at­

si­ra­do dar vie­na nau­ja – psi­cho­ so­cia­li­nės pa­gal­bos cent­rų kū­ri­ mas ar­ba mo­der­ni­za­vi­mas. „Įgy­ven­di­nant prie­mo­nės pro­ jek­tus ge­ri­na­ma bei plė­to­ja­ma ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ra, ma­ži­na­mi so­cia­li­ nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros skir­ tu­mai sa­vi­val­dy­bė­se, de­kon­cent­ ruo­ja­mas ir de­cent­ra­li­zuo­ja­mas so­cia­li­nių pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­ mas ir tei­ki­mas, di­di­na­ma so­cia­ li­nių pa­slau­gų įvai­ro­vė, pa­de­da­ma pa­tiems as­me­nims, ku­riems skir­ tos so­cia­li­nės pa­slau­gos, jų šei­mos na­riams su­grįž­ti į dar­bo rin­ką“, – aiš­ki­no SADM at­sto­vas.

Dė­me­sio cent­re – neį­ga­lie­ji

Įgyja ver­tin­gų įgū­džių

Šian­dien Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro dar­buo­to­jai ga­li džiaug­tis ir ki­to įgy­ven­din­to pro­ jek­to – „Miš­rių so­cia­li­nių pa­slau­ gų so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ra Kau­no ra­jo­ne, įku­riant pa­gal­bos šei­mai tar­ny­bą ir vai­kų die­nos cent­rą“ – re­zul­ta­tais.

Pa­sak R.Po­po­vie­nės, šis Kau­ no ra­jo­ne, Do­mei­ka­vo­je, įsteig­tas die­nos cent­ras dviem de­šim­tims vai­kų iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų ga­ran­tuo­ja tu­ri­nin­gą užim­tu­mą ir stip­ri­na jų so­cia­li­nius įgū­džius.

Už­pil­dė tuš­čią ni­šą

Da­rius Pau­liu­ko­nis:

Pag­rin­di­nis so­cia­ li­nių pa­slau­gų inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ros tiks­las – di­din­ti ne­ ga­lin­čių sa­vi­mi pa­ si­rū­pin­ti žmo­nių ge­ bė­ji­mus ir ini­cia­ty­vą pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi.

Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras pa­gal šią prie­mo­nę sėk­ min­gai įgy­ven­di­no net du pro­ jek­tus: „Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ ra – die­nos so­cia­li­nės prie­žiū­ros sky­riaus suau­gu­siems as­me­nims, tu­rin­tiems ne­ga­lią, įkū­ri­mas sa­ vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re“ bei „Miš­rių so­cia­li­nių pa­ slau­gų so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Kau­no ra­jo­ ne, įku­riant pa­gal­bos šei­mai tar­ ny­bą ir vai­kų die­nos cent­rą“.

Pro­jek­tų va­do­vė Ra­min­ta Po­po­ vie­nė pri­si­mi­nė, kad pir­mo­jo pro­ jek­to idė­ją pa­dik­ta­vo Kau­no ra­jo­no so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro tu­rė­tos pa­tal­pos – di­džiu­lė spor­to sa­lė. „At­si­ra­do ga­li­my­bė teik­ti pa­ raiš­ką so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­rai. Re­konst­ruo­ta­me pa­sta­te bu­vo įkur­tas dau­gia­funk­ cis cent­ras, ku­ria­me žmo­nės, tu­ rin­tys ne­ga­lią, iš vi­so Kau­no ra­jo­ no tu­ri ga­li­my­bę tu­ri­nin­gai leis­ti lais­va­lai­kį“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

„Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą bu­vo re­konst­ruo­tos pa­tal­pos, nu­pirk­ta įran­gos, bal­dų, su­tvar­ky­ta ap­lin­ ka. Po pa­mo­kų į cent­rą atė­ję vai­kai čia įgyja ver­tin­gų įgū­džių: mo­ko­si ga­min­ti val­gy­ti, ima­si ki­tų bui­ties dar­bų, ruo­šia pa­mo­kas, čia or­ga­ni­ zuo­ja­mi ir įvai­rūs ren­gi­niai, šven­ tės“, – pa­sa­ko­jo pro­jek­to va­do­vė.

Vai­kams pa­de­da so­cia­li­nis dar­ buo­to­jas, psi­cho­lo­gas ir ki­tų pa­ty­ ru­sių spe­cia­lis­tų ko­man­da.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, dėl to­kių pro­jek­tų nau­dos ne­ky­la jo­kių abe­ jo­nių, džiugu, kad yra ir savival­ dybės palaikymas.

Nau­da – šim­tams žmo­nių

Dau­gė­ja pa­slau­gų

Neį­ga­lie­siems bu­vo nu­pirk­ti spe­ cia­lūs tre­ni­ruok­liai, įsi­gy­ta trans­ por­to prie­mo­nė, įgy­ven­di­nus pro­ jek­tą, bu­vo su­kur­tos dar­bo vie­tos ki­ne­zi­te­ra­peu­tui bei spor­to spe­cia­ lis­tui, ku­rie rū­pi­na­si die­nos so­cia­li­ nės prie­žiū­ros sky­riaus lan­ky­to­jais. „Sa­lė­je vyks­ta įvai­rios šven­tės, kon­cer­tai neį­ga­lie­siems, or­ga­ni­ zuo­ja­ma Kau­no ra­jo­no neį­ga­lių­jų spor­to šven­tė, ku­rio­je da­ly­vau­ja 300–400 žmo­nių, mi­ni­ma Tarp­ tau­ti­nė neį­ga­lių­jų die­na“, – var­di­ jo R.Po­po­vie­nė.

ruo­toms pa­tal­poms bent 10 me­tų ne­rei­kės stam­bes­nių in­ves­ti­ci­jų, bus tau­po­mi ener­gi­jos iš­tek­liai, įstai­gos tei­kia­mos pa­slau­gos su­ da­rys ga­li­my­bę ra­jo­no gy­ven­to­ jams su­grįž­ti į vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ ni­mą, leng­viau in­teg­ruo­tis į dar­bo rin­ką. Be to, įstai­gai su­teik­ta ga­li­ my­bė plės­ti so­cia­li­nes pa­slau­gas“, – pa­sa­ko­jo cent­ro di­rek­to­rė Ju­rin­ da Ja­se­vi­čie­nė. Įs­tai­ga taip pat įsi­gi­jo kom­piu­ te­ri­nės tech­ni­kos, skal­bi­mo, ma­ sa­žo ir ki­tos įran­gos, nau­jų bal­dų.

Gargž­duo­se vei­kian­tis Klai­pė­ dos ra­jo­no pa­ra­mos šei­mai cent­ ras tei­kia so­cia­li­nes pa­slau­gas as­ mens na­muo­se ir ap­rū­pi­na šio re­gio­no gy­ven­to­jus tech­ni­nės pa­ gal­bos prie­mo­nė­mis.

Siek­da­ma pa­ge­rin­ti pa­slau­gų ko­ky­bę šių me­tų rugp­jū­čio pa­ bai­go­je įstai­ga įgy­ven­di­no pro­ jek­tą „Nes­ta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų plėt­ra Klai­pė­dos ra­jo­no pa­ra­mos šei­mai cent­re“. Vyk­dant pro­jek­tą iš es­mės bu­vo at­nau­jin­ tos įstai­gos pa­tal­pos.„Re­konst­

Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės so­ cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras ne­se­niai taip pat įgy­ven­di­no ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų plėt­ros pro­ jek­tą. Įs­tai­gos ini­cia­ty­va De­bei­ kių mies­te­ly­je bu­vo įkur­ti sa­va­ ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mai se­ny­vo am­žiaus as­me­nims. „Mū­sų sa­vi­val­dy­bė iš­si­ski­ria ypač di­de­liu pen­si­nio am­žiaus gy­ ven­to­jų skai­čiu­mi. Se­no­liams, ku­ riems rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė spe­cia­ lis­tų prie­žiū­ra ar slau­ga, tei­kia­mos sta­cio­na­rios so­cia­li­nės glo­bos pa­ slau­gos. Ta­čiau ne­sta­cio­na­rių so­ cia­li­nių pa­slau­gų po­rei­kis bu­vo ten­ki­na­mas tik iš da­lies“, – pa­ sa­ko­jo So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rė Jo­lan­ta Pleš­kie­nė. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą re­konst­ ruo­tos ir gy­ven­ti pri­tai­ky­tos apie 350 kv. m plo­to pa­tal­pos am­bu­ la­to­ri­jos pa­sta­te. Se­ny­vo am­žiaus as­me­nims įreng­ta 12 gy­ve­na­mų­jų kam­ba­rių, iš ku­rių 2 pri­tai­ky­ti neį­ ga­lie­siems.

Kaip Die­vo au­sy­je

Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­muo­se tei­kia­mos pa­slau­gos iš da­lies sa­va­ ran­kiš­kiems se­ny­vo am­žiaus as­me­ nims, ku­riems ne­rei­kia nuo­la­ti­nės in­ten­sy­vios prie­žiū­ros, su­da­rant jiems są­ly­gas sa­va­ran­kiš­kai tvar­ky­ tis bui­ty­je. O sen­jo­rų ar­ti­mie­siems, glo­bė­jams su­tei­kia­ma ga­li­my­bė ak­ ty­viau įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką. Šiuo me­tu čia ap­gy­ven­din­ta try­ li­ka 70–90 me­tų sen­jo­rų. Kaip ti­ ki­na pa­tys se­no­liai, čia jiems už­ tik­rin­tos pui­kios są­ly­gos. „La­bai čia pa­tin­ka, gy­ve­nu kaip Die­vo au­sy­je“, – šyp­so­jo­si vie­na gy­ ven­to­jų Bro­nis­la­va Bu­la­vie­nė. „Net na­muo­se ne kiek­vie­nas tu­ri to­kias są­ly­gas, ko­kios yra čia“, – tvir­ti­no ki­tas se­no­lis Al­bi­nas Miš­ki­nis.

Skai­čiai ir fak­tai Prie­mo­nės „Nes­ta­cio­na­rių so­cia­

li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ ra“ pir­mo eta­po pro­jek­tams įgy­ven­ din­ti skir­ta dau­giau nei 61 mln. li­tų Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do (ERPF) lė­šų.

Iš vi­so bu­vo pa­si­ra­šy­tos 43 ne­

sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pro­jek­tų fi­ nan­sa­vi­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­ tar­tys. 2010 m. pra­dė­tas įgy­ven­din­ti ant­ras eta­pas: pa­si­ra­šy­tos 66 su­tar­ tys, ku­rių ver­tė 105,8 mln. li­tų, iš jų 89,5 mln. li­tų – ERPF lė­šos. Dau­gu­ ma pro­jek­tų dar vyk­do­ma.

Terapija: Kauno rajono dienos socialinės priežiūros skyriaus lankytojai – neįgalūs suaugusieji – turi ga-

limybę dalyvauti įvairioje meninėje veikloje.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro nuotr.

6

Socialinis

spektras

reitingas

Lie­tu­vo­je įsi­bė­gė­ jęs Eu­ro­pos so­cia­ li­nio fon­do fi­nan­ suo­ja­mas pro­jek­tas „Jau­ni­mo užim­ tu­mo di­di­ni­mas“ efek­ty­viai pri­si­de­da prie jau­ni­mo ne­dar­ bo ma­ži­ni­mo – mū­ sų ša­ly­je, pri­tai­kius vi­są komp­lek­są prie­mo­nių, jis ma­žė­ ja spar­čiau­siai ES.

Koks tai pro­jek­tas? Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Jau­ni­mo

užim­tu­mo di­di­ni­mas“, iki lapk­ri­čio 1-osios ša­lies te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos dar­bin­tis pa­gal re­mia­mo­jo įdar­ bi­ni­mo prie­mo­nes siun­tė 2463 jau­ nus (iki 29 me­tų) dar­bo ieš­kančius as­me­nis.

Dar­bo įgū­džių įgi­ji­mo rė­mi­mo

prie­mo­nė­je da­ly­va­vo 926 jau­nuo­ liai. Įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­juo­jant prie­

mo­nė­je da­ly­va­vo 1537 as­me­nys, sie­kę įgy­ti trūks­ta­mų dar­bo įgū­ džių su per­spek­ty­va įsi­tvir­tin­ti dar­ bo rin­ko­je.

Jau 29 as­me­nys, ku­rie da­ly­va­vo

pro­jek­te, pa­si­ra­šė nuo­la­ti­nes dar­ bo su­tar­tis.

Nuo pro­jek­to pra­džios (2012 m.

rugp­jū­čio 1 d.) į jo veik­las Kau­no re­ gio­ne įtrauk­ti 362 jau­nuo­liai, 246 iš jų da­ly­vau­ja įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­ juo­jant, o 116 – dar­bo įgū­džių įgi­ji­ mo prie­mo­nė­se.

Mi­nė­to­se pro­jek­to veik­lo­se da­ly­

Ko­man­da: A.Bu­tau­tai­tei (kai­rė­je) įgy­ti dar­bo įgū­džių pa­dė­jo bend­ro­vės „Ro­so“ va­do­vas dra­bu­žių di­zai­ne­

ris Ri­čar­das Ši­mu­ko­nis ir meist­rė Jur­gi­ta Ši­lei­kie­nė.

vau­ja per 300 Kau­no re­gio­no įmo­ nių. Šiuo me­tu darb­da­viai daž­niau ren­ka­si įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­juo­jant prie­mo­nę, ta­čiau no­riai įdar­bi­na jau­nuo­lius ir pa­gal dar­bo įgū­džių įgi­ji­mo prie­mo­nę.

Dai­niaus Šir­vai­čio nuo­tr.

Ne­dar­bas jau­ni­mui ne­bė­ra bau­bas

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė Jau­čia­si tvir­tai

Kas iš jau­nų žmo­nių ne­ži­no, kaip sun­ku įsi­dar­bin­ti ne­tu­rint jo­kios pa­tir­ties? Štai dvie­jo­se aukš­to­sio­ se mo­kyk­lo­se me­no stu­di­jas bai­gu­ si Ais­tė Bu­tau­tai­tė pa­ti il­gai ieš­ko­jo dar­bo, bū­da­ma re­gist­ruo­ta Kau­no te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je. Ta­čiau pa­tir­ties ne­tu­rin­čios spe­cia­lis­tės nie­kas ne­no­rė­jo įdar­bin­ti. „Ir štai, kai dar­bo bir­žo­je bu­ vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti pro­jek­tas „Jau­ni­mo užim­tu­mo di­di­ni­mas“, man pa­vy­ko ras­ti dra­bu­žių konst­ ruk­to­riaus dar­bą dra­bu­žius iš na­ tū­ra­laus kai­lio ir odos siu­van­čio­je įmo­nė­je „Ro­so“. La­bai nu­džiu­gau, kai ma­ne, ne­tu­rinčią dar­bo pra­kti­ kos, priė­mė dirb­ti. Čia, pa­de­da­ma pa­ty­ru­sių spe­cia­lis­tų, įgi­jau pa­tir­ ties, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis. Da­ bar jau­čiuo­si tvir­tai šio­je įmo­nė­je ir lin­kiu ne­dar­bo ka­muo­ja­mam jau­ ni­mui sku­bė­ti pa­si­nau­do­ti pro­jek­to tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis. Nes ki­tų me­tų rugp­jū­čio 31-ąją šis pro­jek­tas baig­sis“, – pri­mi­nė A.Bu­tau­tai­tė.

Dvi svar­bios prie­mo­nės

Koks tai pro­jek­tas ir ko­dėl juo do­ mi­si ne tik dar­bo ieš­kan­tis jau­ni­ mas, bet ir darb­da­viai? „Šis pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas vi­so­je Lie­tu­vo­je ir yra skir­tas dar­ bo pa­tir­ties ne­tu­rin­čiam jau­ni­ mui iki 29 me­tų. Įvai­rio­se pro­jek­ to veik­lo­se da­ly­vaus 6 tūkst. dar­bo ieš­kan­čių jau­nuo­lių. Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą darb­da­viams siū­lo­ ma įdar­bin­ti jau­nuo­lius pa­gal dvi užim­tu­mo rė­mi­mo prie­mo­nes, fi­ nansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.

Vie­na jų – dar­bo įgū­džių įgi­ji­mo prie­mo­nė, skir­ta pra­kti­niams įgū­ džiams dar­bo vie­to­je įgy­ti. Jo­je ga­ li da­ly­vau­ti iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ję, ta­ čiau pa­gal spe­cia­ly­bę dar ne­dir­bę jau­nuo­liai.

Ki­ta prie­mo­nė – jau­ni­mo įdar­bi­ ni­mą su­bsi­di­juo­jan­ti prie­mo­nė. Ji skir­ta pa­dė­ti dar­bo rin­ko­je įsi­tvir­ tin­ti pa­pil­do­mai re­mia­miems jau­ niems iki 29 me­tų dar­bo ieš­kan­ tiems žmo­nėms, neat­siž­vel­giant į jų tu­ri­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ar dar­bo pa­ tir­tį“, – aiš­ki­no Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­ riaus ve­dė­ja In­ga Bal­na­no­sie­nė.

In­ga Bal­na­no­sie­nė:

Šio pro­jek­to veik­los bei fi­nan­sa­vi­mas pa­ de­da jau­nuo­liams spar­čiau įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je.

Pro­jek­to nau­da

„Šio pro­jek­to veik­los bei fi­nan­sa­ vi­mas pa­de­da jau­nuo­liams spar­ čiau įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je, nes darb­da­viai da­bar no­riau prii­ma dirb­ti pa­tir­ties ne­tu­rin­čius jau­ nuo­lius, at­lai­džiau ver­ti­na jų kva­ li­fi­ka­ci­jos ar­ba pro­fe­si­nės pa­tir­ties spra­gas. Vi­sa tai ma­ži­na jau­ni­ mo ne­dar­bą re­gio­ne, di­di­na jau­nų žmo­nių pro­fe­si­nės pa­tir­ties ba­ga­ žą. Ne­ma­žai darb­da­vių, priė­mu­ sių į dar­bą jau­ną žmo­gų, džiau­ gia­si ga­lį už­siau­gin­ti įmo­nei lo­ja­lų, jos tiks­lus ir lū­kes­čius ati­tin­kan­ tį dar­buo­to­ją, ku­ris ir pa­si­bai­gus pro­jek­tui sėk­min­gai dir­ba to­je pa­ čio­je bend­ro­vė­je“, – kal­bė­jo I.Bal­ na­no­sie­nė.

Paš­ne­ko­vės žo­džius pa­tvir­ti­ no da­nų pa­ka­vi­mo įmo­nė­je „Balt­ pack“ įsi­dar­bi­nu­si kau­nie­tė Ne­rin­ ga Stau­gie­nė. Anot jos, kai ­bai­gėsi vai­kui au­gin­ti skir­tos ato­sto­gos, ji krei­pė­si į Kau­no te­ri­to­ri­nę dar­ bo bir­žą ieš­ko­da­ma dar­bo. Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no anks­čiau dir­bu­si, ta­ čiau no­rė­ju­si pa­keis­ti dar­bo po­bū­

dį. Tad su­ti­ko su pa­siū­ly­mu dirb­ti pa­ka­vi­mo bend­ro­vė­je „Balt­pack“. Ši įmo­nė, da­ly­vau­da­ma pro­jek­te „Jau­ni­mo užim­tu­mo di­di­ni­mas“, pa­dė­jo N.Stau­gie­nei, ne­prik­lau­ so­mai nuo jos tu­ri­mos kva­li­fi­ka­ci­ jos ar dar­bi­nės pa­tir­ties, įsi­dar­bin­ ti. „Da­bar esu la­bai pa­ten­kin­ta sa­vo pa­si­rin­ki­mu“, – tei­gė ji.

Darb­da­viai ver­ti­na tei­gia­mai

Bend­ro­vės „Per­kū­no na­mai“, ku­ rio­je vyks­tant pro­jek­tui įdar­bin­ta de­šimt jau­nų žmo­nių, bend­ra­tur­ tis Vy­tau­tas Gus­tas ne­dve­jo­da­mas šį pro­jek­tą įver­ti­no tei­gia­mai. „Ge­rai ži­no­jo­me, ko­kių pro­fe­ si­jų dar­buo­to­jų mums rei­kia. Tad iš Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos pa­siū­ly­tų ati­tin­ka­mos pro­fe­si­jos, spe­cia­ly­bių mer­gi­nų ir vai­ki­nų, pa­si­rin­ko­me de­šimt per­spek­ty­ vių, mū­sų nuo­mo­ne, dar­buo­to­ jų. Jie iki šiol dir­ba pas mus, kas die­ną įgy­ja vis dau­giau pra­kti­nių įgū­džių, ži­nių, ku­rias per­tei­kia se­ niai bend­ro­vė­je dir­ban­tys spe­cia­ lis­tai. Be­je, vi­si mū­sų pa­si­rink­ti dar­buo­to­jai: bu­din­čios vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­rės, pa­da­vė­jai, vi­rė­ jai, ne­tu­rė­jo dar­bo pra­kti­kos, bet per pus­me­tį mes ga­li­me daug ko iš­mo­ky­ti. Ženg­ti šiuo ke­liu mus ska­ti­na tai, kad dar­bo bir­ža pu­sę me­tų mo­ka 50 pro­c. jau­no žmo­ gaus at­ly­gi­ni­mo. Ki­tą pu­sę su­ mo­ka­me mes. Ir tai na­tū­ra­lu – kol jau­nas spe­cia­lis­tas įgy­ja pir­muo­ sius dar­bo įgū­džius, jo dar­bo efek­ ty­vu­mas ma­žas. Be­je, vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų pa­slau­gų sri­ty­je jau­čia­ mas spe­cia­lis­tų sty­gius. To­dėl šis pro­jek­tas nau­din­gas tiek jau­niems žmo­nėms, tiek darb­da­viams“, – įsi­ti­ki­nęs V.Gus­tas.

Le­mia prie­mo­nių vi­su­ma

Pa­sak I.Bal­na­no­sie­nės, pro­jek­to da­ly­viai – jau­ni­mas – no­riai dar­ bi­na­si pre­ky­bos, bal­dų ga­my­bos, mais­to ir leng­vo­sios pra­mo­nės,

Nuo­mo­nė: bend­ro­vės „Per­kū­no na­mai“ vieš­bu­čio „Dau­gir­das“ ga­my­

bos va­do­vė Gend­ra Ga­li­šans­kie­nė (dešinėje) pa­ten­kin­ta Ger­dos Vil­ke­ ly­tės, įdar­bin­tos pa­gal pro­gra­mą „Jau­ni­mo užim­tu­mo di­di­ni­mas“, pa­ stan­go­mis įgy­ti pa­tir­ties.

Ind­rės Gus­tai­tės nuo­tr.

trans­por­to įmo­nė­se, švie­ti­mo ir ug­dy­mo, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ go­se. Daug jau­ni­mo įdar­bin­ta sta­ ty­bos or­ga­ni­za­ci­jo­se, už­sii­ma so­ cia­li­niu dar­bu, moks­li­ne, tech­ni­ne, tei­si­ne, pra­mo­gi­ne ir poil­sio or­ga­ ni­za­vi­mo veik­la, tei­kia sau­gos, ap­ gy­ven­di­ni­mo, in­for­ma­ci­jos ir ry­šių pa­slau­gas. „Ka­dan­gi pro­jek­to veik­los ir prie­ mo­nės skir­tos tik jau­ni­mui iki 29 me­tų, tai le­mia jau­ni­mo užim­tu­mo di­dė­ji­mą ša­ly­je. Ta­čiau to­kia spar­ ta – jau­ni­mo užim­tu­mas Lie­tu­vo­je di­dė­ja spar­čiau­siai iš vi­sų ES ša­lių – pri­klau­so ne vien nuo šio pro­jek­ to, bet nuo įvai­rių vals­ty­bės tai­ko­

mų prie­mo­nių vi­su­mos. Pa­vyz­džiui, Kau­no te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je pa­pil­do­mai or­ga­ni­zuo­ja­mi jau­ni­ mo vers­lu­mo ska­ti­ni­mo, mo­ty­va­ ci­jos di­di­ni­mo už­siė­mi­mai, ku­riuo­ se jau­nuo­liai, pa­de­da­mi spe­cia­lis­tų, kon­sul­tuo­da­mie­si su sėk­min­gai dir­ ban­čiais vers­li­nin­kais, ku­ria nau­jas vers­lo idė­jas, spren­džia mo­ky­mo­si ir dar­bo paieš­kos klau­si­mus“, – tei­ gė I.Bal­na­no­sie­nė.

Socialinis

spektras

antroji jaunystė

7

Sen­jo­rams pa­vy­ti pro­gre­są pa­de­da kur­sai

60

tūkst.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tu­rė­tų bū­ti iki 2013 m. pa­bai­gos ap­mo­ky­ta kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo per ESF finansuojamus projektus.

Ga­li­my­bė: se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms dau­ge­ly­je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių yra su­da­ry­tos są­ly­gos mo­ky­tis nau­do­tis kom­piu­te­riu ir in­ter­ne­tu.

Nau­jau­sios ži­nios, bend­ra­vi­mas su iš­vy­ku­siais vai­kais ir anū­ kais, drau­gais – vi­sa tai bū­tų sun­kiai pa­sie­kia­ma šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je be kom­piu­te­rio. Ko­ja ko­jon su lai­ku žen­gia ne tik jau­ ni­mas, bet ir sen­jo­rai. „Rei­kia gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą“, – įsi­ti­ki­nęs kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus lan­kan­tis 83 me­tų Jo­nas Trei­nys.

Rū­ta Gri­go­ly­tė Di­dė­ja dar­bo ga­li­my­bės

Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do agen­tū­ra dėl pro­jek­to „Vy­res­nių kaip 45 me­ tai žmo­nių kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­ mo ug­dy­mas“ įgy­ven­di­ni­mo pa­si­ ra­šė 2010 m. pa­bai­go­je. Sen­jo­rai ak­ty­viai da­ly­vau­ja mo­ky­muo­se.

53-ose Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se įgy­ ven­di­na­mi 22 Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do (ESF) lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­ mi pro­jek­tai, ku­riuo­se da­ly­vau­da­ mi vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ga­li iš­mok­ti nau­do­tis nau­jo­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis. Mo­ky­mais, ku­riuo­se ug­do­mi kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­ mo įgū­džiai, ska­ti­na­mas gy­ven­to­ jų kon­ku­ren­cin­gu­mas dar­bo rin­ko­ je, di­di­na­mos ga­li­my­bės užim­tu­mo sri­ty­je. „Spar­ti in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų plėt­ra lė­mė, kad dar­bo rin­ ko­je vie­nas pa­grin­di­nių rei­ka­la­vi­ mų no­rint įsi­dar­bin­ti – ge­bė­ji­mas dirb­ti kom­piu­te­riu. Dau­ge­lis vy­ res­nio am­žiaus žmo­nių ne­tu­ri ži­ nių apie in­for­ma­ci­nes tech­no­ lo­gi­jas bei pa­tir­ties nau­do­jan­tis as­me­ni­niais kom­piu­te­riais. Di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas as­me­nims, su­ lau­ku­siems dau­giau kaip 45 me­tų, ku­riems stin­ga ži­nių nau­do­jan­tis kom­piu­te­riu, in­ter­ne­tu. Pla­nuo­ja­ ma, kad iki 2013 m. pa­bai­gos kom­ piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo ir in­ter­ne­to nau­do­ji­mo ži­nių bus su­teik­ta apie 60 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų“, – sa­kė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) Struk­tū­ri­nės pa­ra­mos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Ar­tū­ras By­tau­tas.

Pa­sak A.By­tau­to, pa­gy­ve­nu­ sių žmo­nių pa­ja­mos pa­pras­tai per ma­žos, kad jie ga­lė­tų lan­ky­ti mo­ ka­mus kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus – to­kių kur­sų rin­kos kai­ na di­de­lė. O šių kur­sų da­ly­viams ne­mo­ka­mai su­tei­kia­ma ži­nių apie šiuo­lai­ki­nes in­for­ma­ci­nes tech­no­ lo­gi­jas, iš­mo­ko­ma dirb­ti as­me­ni­niu kom­piu­te­riu ir taip pa­di­di­na­mas jų kon­ku­ren­cin­gu­mas dar­bo rin­ko­je.

Da­ly­va­vę kom­piu­te­ri­nio raš­tin­ gu­mo pro­gra­mo­je tu­ri dau­giau ga­ li­my­bių tęs­ti sa­vo dar­bi­nę kar­je­rą ir il­giau iš­lai­ky­ti ak­ty­vu­mą rin­ko­je.

Ak­ty­viai da­ly­vau­ja

Bend­rau­ja ir skai­to nau­jie­nas

Vie­nas pro­jek­to vyk­dy­to­jų – Lie­ tu­vos pen­si­nin­kų są­jun­ga „Bo­čiai“.

Są­jun­ga tri­ša­lę su­tar­tį su SADM bei

Petras Ruzgus:

Dau­ge­lis no­ri iš­mok­ ti nau­do­tis in­ter­ne­ tu. Jie skai­to spau­ dą, mėgs­ta pa­šne­kė­ti apie po­li­ti­ką, bend­ rau­ja su iš­vy­ku­siais į už­sie­nį vai­kais.

„Bo­čių“ pir­mi­nin­ko Pet­ro Ruz­ gaus tei­gi­mu, ne vien ge­res­nių dar­bo per­spek­ty­vų sie­kis ve­da vy­

res­nio am­žiaus žmo­nes į šiuos kur­ sus. Dau­ge­lio vai­kai ar vai­kai­čiai, ki­ti bran­gūs žmo­nės yra iš­vy­kę į už­sie­nį, o bend­rau­ti su jais pa­to­ giau­sia in­ter­ne­tu. J.Trei­nys pri­dū­ rė, kad la­bai pa­to­gu in­ter­ne­te skai­ ty­ti nau­jie­nas – tai ge­ro­kai pi­giau, nei pre­nu­me­ruo­ti ke­lis laik­raš­čius ir žur­na­lus. „Kur­sus pra­dė­jo­me nuo 2007 m., dar pa­gal anks­tes­nį pro­jek­tą.

Per šį lai­ko­tar­pį ap­mo­kė­me dau­ giau kaip 4 tūkst. žmo­nių, iki 2013 m. pa­bai­gos ti­ki­mės su­lauk­ti dar po­ros tūks­tan­čių. Mo­ky­mai dau­ giau­sia vyks­ta mo­kyk­lo­se, nes jo­ se yra kom­piu­te­rių. Mū­sų gru­pės – nuo 10 iki 13 žmo­nių. Ge­riau­sia, kai kur­sus lan­kan­tys sen­jo­rai tu­ri as­me­ni­nius kom­piu­te­rius na­muo­ se, tuo­met įgy­ti įgū­džiai ne­pa­si­ mirš­ta. Ak­ty­viau­si sen­jo­rai lan­ko­ si bib­lio­te­ko­se, mo­kyk­lo­se, ku­rio­se yra ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai nau­do­tis kom­piu­te­riais ir in­ter­ne­tu“, – pa­ sa­ko­jo P.Ruz­gus. „Bo­čių“ pir­mi­nin­kas sa­kė, kad kur­sus lan­ko ir ne­ma­žai vy­res­nių nei 80-ies me­tų žmo­nių. Vie­nas jų ir yra 83-ejų J.Trei­nys. „Dau­ge­ lis no­ri iš­mok­ti nau­do­tis in­ter­ne­tu.

Jie skai­to spau­dą, mėgs­ta pa­šne­kė­ ti apie po­li­ti­ką, bend­rau­ja su iš­vy­ ku­siais į už­sie­nį vai­kais“, – pri­sta­ tė pro­jek­to nau­dą P.Ruz­gus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Komentaras Jo­nas Trei­nys

83 metų kursų lankytojas

N

e vi­suo­met pa­tys su­ge­ba­ me pa­vy­ti pro­gre­są. Taip at­si­t i­ko ir su in­ter­ne­t u, kom­piu­te­r iais. Dir­bau at­ sa­k in­gą dar­bą, esu eko­no­mis­tas, vi­ suo­met bu­vau pro­g re­sy­v us. At­si­ra­ dus kom­piu­te­ri­za­ci­jai pa­ste­bė­jau, kad at­si­lie­ku. La­bai nu­džiu­gau, kai at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­to­bu­lė­ti. Rei­kia gy­ven­ti vi­ sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, nau­do­tis vis­kuo, kas nau­jau­sia. Su­ži­no­ję apie or­ga­ni­zuo­ja­ mus kur­sus, la­bai no­rė­jo­me da­ly­vau­ti ir su­si­rin­ko­me. Yra žmo­nių, turinčių vi­ so­kių tiks­lų: vie­ni no­ri iš­mok­ti pa­grin­ dų, ki­ti pa­si­to­bu­lin­ti, dar ki­ti – pa­smal­ sau­ti, pa­bend­rau­ti. Aš bu­vau iš tų, ku­rie sva­jo­jo, kad kas nors pa­mo­ky­tų.

Rei­kia ne tik klau­sy­tis, ko mo­ko, o ir pa­ tiems dirb­ti. Nu­si­pir­ko­me ne­šio­ja­muo­ sius kom­piu­te­rius. Mū­sų kom­piu­te­riai ir mo­kyk­lo­je esan­tys ski­ria­si – mes do­ mi­mės, mo­ko­mės, kaip dirb­ti su skir­ tin­gais, klau­si­nė­ja­me dės­ty­to­jo. Na­mie vis­ką pa­si­kar­to­ju, pa­si­mo­kau, atė­jęs į pa­skai­tą jau ži­nau, kas man neaiš­ku, ga­liu pa­si­klaus­ti. Jei­gu žmo­gaus pro­ tą su­jun­g i su kom­piu­te­r iu, at­si­ve­r ia la­bai di­de­lės ga­li­my­bės. Tu­riu su­rin­

kęs daug li­te­ra­tū­ros. No­rė­jau su­ži­no­ti, kaip klau­sy­tis už­sie­nio ra­di­jo pro­gra­ mų. Man pa­sa­kė, kad tai la­bai su­dė­tin­ ga. Sė­dė­jau per nak­tį ir su­si­ra­dau. Da­ bar ga­liu klau­sy­tis bet ko­kios už­sie­nio ra­di­jo sto­ties. Jei­gu no­ri, ieš­kai, ga­li­my­ bės be­ri­bės. Su kom­piu­te­riu rei­kia su­si­ gy­ven­ti. Kai val­gai sriu­bą ir nau­do­jie­si sa­vo šaukš­tu, ta­da ir sriu­ba ska­nes­nė.

Taip ir su kom­piu­te­riu: aš, pa­vyz­džiui, no­riu nau­do­tis sa­vu.

Man la­bai keis­ta, kai pa­ž iū­r iu, kaip Sei­mo na­riai kom­piu­te­riu dir­ba, jei­gu bū­na nu­fo­tog­ra­fuo­ta ar nu­fi l­muo­ta iš to­lo. Dirb­da­mi jie kaž­ką žiū­ri­nė­ja, žai­ džia. At­sa­k in­gai rei­k ia nau­do­tis kom­ piu­te­r iu. Ne­ga­l i­ma leis­t i, kad el­ge­s į dik­tuo­tų kom­piu­te­ris, tu­ri bū­ti at­virkš­ čiai. Rei­kia gerb­ti tiek sa­ve, tiek nau­do­ ja­mą daik­tą. Jei­gu gau­nu laiš­ką, ku­ris pa­ra­šy­tas ne­l ie­t u­v iš­ko­m is rai­dė­m is, bū­na la­bai ne­ma­lo­nu: ar­g i taip sun­ ku su­si­tvar­ky­ti kom­piu­te­r į, kad ra­šy­ tų lie­tu­v iš­kai? Vi­sas pro­g ra­mas su­si­ ran­du lie­tu­v ių kal­ba, nau­do­t is ang­lų kal­ba man su­dė­tin­ga.

Ne­mo­kė­ti dirb­ti kom­piu­te­riu šiais lai­ kais bū­tų tas pa­ts, kaip ne­mo­kė­ti kal­ bė­ti ar ne­mo­kė­ti žiū­rė­ti te­le­vi­zo­riaus.

Rei­kia į pa­sau­l į žiū­rė­ti pla­čio­mis aki­ mis. Man vis­kas įdo­mu.

8

Socialinis

spektras

mėnuo

250

projektų

baigta įgyvendinti naudojant Europos socialinio fondo lėšas.

Parama: šimtus milijonų litų ES skiria Lietuvos socialinėms reikmėms.

„Shutterstock“ nuotr.

Europos struktūrinių fondų lėšos panaudojamos sparčiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sėkmingai įgyvendina Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas priemones. Įvykdyta daugybė projektų, kurių bendra vertė viršija 900 mln. litų. Įgyvendinant 2007–2013 m. SADM veiksmų programų priemones iki šių metų spalio pabaigos panaudota bemaž 70 proc. visam septynerių metų laikotarpiui numatytų lėšų.

Dešimtys tūkstančių žmonių už šias lėšas persikvalifikavo, susirado darbą, išsprendė daugybę socialinio pobūdžio problemų. Šiuo metu jau baigta įgyvendinti daugiau kaip

250 projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, kurie buvo skirti žmonių gebėjimams didinti, integracijai į darbo rinką stiprinti.

Projektų teikiamomis galimybėmis pasinaudojo daugybė žmonių – 165 tūkst. darbuotojų kėlė kvalifikaciją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesiją, pagalba suteikta daugiau kaip 18 tūkst. socialinėje atskirtyje

esančių asmenų. Darbą susirado ar toliau mokosi daugiau kaip 70 tūkst. bedarbių, dalyvavusių projektuose.

lį lėšų investuoti į projektų įgyvendinimą. Šios priemonės projektams Lietuvoje finansuoti numatyta skirti iki 30 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Dar 20 mln. litų prie minėtos priemonės projektų įgyvendinimo savomis lėšomis turės prisidėti patys pareiškėjai.

kurencingumas darbo rinkoje, didinamos galimybės užimtumo srityje.

Mokymai daugiausia vyksta mokyklose, kolegijose, taip pat bibliotekose ir tam pritaikytuose centruose.

Planuojama, kad iki 2013 m. pabaigos kompiuterinio raštingumo ir interneto naudojimo žinių bus suteikta apie 60 tūkst. Lietuvos gyventojų.

SADM inf.

2007–2013 m. SADM administruojamų žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių įgyvendinimas SADM administruojamų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių Europos socialinio fondo (ESF) lėšos Vykdomų projektų (administruojamų sutarčių) skaičius ir skirta ESF lėšų suma Išmokėta ESF lėšų projektų vykdytojams (proc. nuo visų priemonių lėšų) Pripažinta deklaruotinomis (panaudota) ESF lėšų (proc. nuo visų priemonių lėšų)

1,447 mlrd. litų

429 projektai, 1307,5 mln. litų, (arba 90,36 proc.) visų ES lėšų 1067,2 mln. litų (73,7 proc.)

985,6 mln. litų (68 proc.)

2012 m. spalio 31 d. duomenys

Klausiate – atsakome – Ką daryti, norint pasinaudoti Europos socialinio fondo lėšomis remiamos priemonės „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“ galimybėmis, kur reikėtų kreiptis dėl dalyvavimo joje?

– Pagal šią priemonę gali būti finansuojami projektai, skirti įmonių, pritraukiančių tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ar plėtrą, darbuotojams mokyti, jų kvalifikacijai tobulinti.

Norint pretenduoti į finansinę paramą pagal šią priemonę, reikėtų kreiptis į VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

Tačiau įmonės, pateikusios projektus dalyvauti šioje finansavimo priemonėje, ir pačios turi rasti da-

– Kur senjorai gali rasti centrus, kuriuose mokoma kompiuterinio raštingumo?

– 53 Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami 22 Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami projektai, kuriuose dalyvaudami Lietuvos gyventojai gali išmokti naudotis naujomis technologijomis. Mokymais, kuriuose ugdomi kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, skatinamas gyventojų kon-

– Noriu įkurti įmonę, ar galėčiau tam gauti ES paramą?

– Lietuvos kredito unijos vykdo projektą „Verslumo skatinimas“, kurio tikslai – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, padėti socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, ska-

tinti verslumą ir savarankišką užimtumą, teikiant finansinę paramą paskolų forma ir konsultuojant bei mokant pradedančiuosius verslo pagrindų.

Kreiptis dėl paskolos gali šalyje veikiančios, Lietuvoje registruotos labai mažos ir mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienus metus. Taip pat Lietuvoje veiklą įregistravę bei joje veiklą vykdantys verslininkai, veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus, ir šalyje veikiančios, Lietuvoje registruotos socialinės įmonės.

Didžiausia paskolos suma – 86 tūkst. litų.

Kreiptis reikėtų į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Informaci-

jos galima teirautis nemokamu tel.

8 800 11 211. Jei norite individualios konsultacijos dėl lengvatinio kredito gavimo, kviečiame registruotis.

Parengė Stasys Gudavičius

Turite klausimų?

Jei norite, kad kitame priede būtų išspausdintas jūsų klausimas specialistams su atsakymu (išskyrus asmeninius duomenis atskleidžiančius atvejus), rašykite paštu visuomene@socmin.lt, pavadinime nurodę „Socialinis spektras“. Bendrasis ministerijos paštas, kuriuo galima siųsti užklausas – post@socmin.lt. „Sodros“ kompetencijos klausimais prašome kreiptis tel. 1883. Pranešti apie nelegalų darbą galima (8 5) 213 9750.