Socialinis
Parengta bendradarbiaujant su socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2012 m. LAPKRITIS NR. 3
spektras
redaktorius stasys gudavičius
Grįžtant iš socialinės atskirties Daugelis iš Europos socialinio fondo fi nansuojamų projek tų, skirtų pagelbė ti socialinę atskirtį patiriantiems žmo nėms, išsirutulioja į tęstinę iniciatyvą. Pajutę įstaigų ir vi suomenės neabe jingumą, šie žmo nės gali lengviau integruotis į darbo rinką.
5,3 proc.
2013-aisiais, palyginti su šiemet, padidins pajamas „Sodra“.
2
ESF parama padeda kelti darbuotojų kvalifikaciją.
3
Lina Mrazauskaitė Būtinas geranoriškas dėmesys
Be paramos peržengti visuome nės nepasitikėjimą ir įsilieti į darbo rinką socialinės rizikos šeimoms ir socialinę atskirtį patiriantiems as menims yra sunku. Neturint reikia mų darbo bei socialinių įgūdžių šių žmonių bandymas atversti naują gyvenimo puslapį ir integruotis į vi suomenę gali baigtis nusivylimu bei ankstesnių klaidų kartojimu. Todėl – ypač artimųjų užnugario neturin tiems asmenims – svarbu, kad vi suomenė jiems nebūtų abejinga. Siekdama ištiesti pagalbos ranką, Socialinės apsaugos ir darbo minis terija su Europos socialinio fon do agentūra ėmė vykdyti priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę at skirtį patiriančių asmenų integra cija į darbo rinką“. Pagal ją finan suojamuose projektuose remiamos įvairios socialinės ir profesinės rea bilitacijos paslaugos, įgūdžių ugdy mo ir motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje didinimo veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Struktūrinės paramos politikos skyriaus vyriausioji spe cialistė Eglė Mikolaitytė pasako jo, kad, įgyvendinant priemonę, per konkursą yra atrenkami patys geriausi ir labiausiai ministerijos keliamus reikalavimus atitinkantys projektai.
Sėkmingai plėtojama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūra.
5
4
Palaikymas: socialinę atskirtį patiriantys asmenys įsilieti į darbo rinką gali tik visuomenei nuo jų nenusi-
gręžiant.
„Shutterstock“ nuotr.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėja sparčiausiai ES.
6
2
Socialinis
spektras
aktualijos
D.Jankauskas: „Socialinė apsauga stiprėja“ Lietuvai pamažu brendant iš krizės, gerėja ir situacija socialinės apsaugos srityje. Tai sosi finansinė „Sodros“ padėtis, auga dirbančių skaičius, mažėja nedarbas, ypač jau nimo, retėja ir socialinių pašalpų gavėjų gretos, nes vis daugiau žmonių aktyviai įsi traukia į darbo rinką. lyje sumažėjo 122,3 tūkst. bedarbių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvo je jaunimo iki 25 metų nedarbas Lie tuvoje mažėjo sparčiausiai ES – 7,7 procentinio punkto, t. y. jis sumažėjo nuo 32,5 iki 24,8 proc. (lyginami šių metų liepos ir 2011 m. to paties lai kotarpio duomenys). Nedarbo mažėjimo tendencijas atspindi ir „Sodros“ statistika: per pirmą ir antrą šių metų ketvirtį į darbą priimta 32,3 tūkst. daugiau žmonių, nei atleista. Be to, rugsė jį augo ir darbo paklausa – darb daviai darbo biržoje registravo 24,8 tūkst. laisvų darbo vietų – 6,7 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 9,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Stasys Gudavičius
Prie gerėjančios situacijos priside da ir ES lėšomis įgyvendinami pro jektai. Apie tai kalbamės su Dona tu Jankausku, socialinės apsaugos ir darbo ministru. – Kokia dabar „Sodros“ biu džeto padėtis? Ar jau matyti perspektyva, kad ji imtų gyven ti nebe skolon, be defic ito ir po truputį pradėtų dengti per pastaruosius kelerius metus susi dariusias skolas? – Artimiausiais metais „Sodros“ biudžetas iš deficito jau turėtų iš bristi. Pastaruoju metu situaci ja surenkant „Sodros“ biudžetą akivaizdžiai gerėja. Prognozuoja ma, kad 2013 m. „Sodros“ biudže tas gaus 12,2 mlrd. litų pajamų, t. y. 5,3 proc. daugiau nei 2012 m. Paja moms augti daugiausia įtakos turės apdraustų gyventojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio didėjimas. Štai, pavyzdžiui, sausį–rugsėjį „Sodros“ biudžeto deficitas suda rė 1,6907 mlrd. litų, o tai 343,1 mln. litų mažiau, nei planuota. Išankstiniais duomenimis, rugsė jį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. litų, o išlaidos – 1,1059 mlrd. litų. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. litų) ir 5,7 proc. (60 mln. litų) dau giau, nei tuo pačiu metu pernai. „Sodros“ pajamas šiemet labiau siai augina didėjantis apdraustų jų skaičius – iki rugsėjo pabaigos į darbą priimta 46,6 tūkst. gyventojų daugiau, nei atleista. Su tuo susiju si ir draudėjų bei apdraustųjų sumo kama valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – palyginti su praėjusiais metais, ji išaugo 454,8 mln. litų. Be to, dėl struktūrinės šios įstai gos reformos per metus sutaupoma apie 10,5 mln. litų. – Papasakokite apie „Sodros“ paslaugas, vis labiau perkelia mas į elektroninę erdvę. – „Sodros“ paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę suteikia papildo mų galimybių žmonėms sutaupy ti laiko ir greičiau gauti paslaugas. Taip ši įstaiga tampa prieinames nė žmogui. Pavyzdžiui, nuo šių metų „Sodra“ dalį savo paslaugų perkėlė į išmaniuosius telefonus ir tapo viena pirmųjų, nuėjusių šiuo keliu. Internetu galima ir daugiau
Perspektyva: socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas pa
brėžia, kad jau artimiausiais metais „Sodra“ turėtų išbristi iš deficito.
SADM archyvo nuotr.
paslaugų atlikti. Tarkim, pateikti prašymą skirti ligos pašalpą žmo gus gali per Elektroninę gyvento jų aptarnavimo sistemą (EGAS). Šiuo metu net 42 proc. prašymų skirti ligos pašalpą yra gauti per šią sistemą. Per Elektroninę draudėjų aptarna vimo sistemą (EDAS) „Sodra“ gauna apie 95 proc. informacijos apie ap draustuosius. Tai, kad auga poreikis svarbiausius reikalus tvarkyti inter netu, rodo ir Elektroninė pažymėji mų tvarkymo sistema (EPTS). Ši sis tema gydymo įstaigų darbuotojams leidžia automatiškai gauti informa ciją apie žmogaus draustumą, anks tesnius ligos periodus ir kitus duo menis, reikalingus nedarbingumo
pažymėjimui formuoti, pasirašyti jį elektroniniu parašu ir automatiškai perduoti „Sodrai“. Nuo 2010-ųjų liepos perėjus prie elektroninių nedarbingumo pažy mėjimų (atsisakius popierinių), vi zitų pas gydytoją skaičius per me tus sumažėjo net 640 tūkst. Lėšų sutaupo ir gydymo įstaigos. – Kaip apibūdintumėte situaci ją darbo rinkoje – kaip keičia si bedarbių skaičius, dėl kokių priežasčių jis keičiasi? – Džiugina tai, kad nedarbas nuo sekliai mažėja. Darbo rinkoje vyks ta teigiami pokyčiai. Per dvejus metus nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. rugpjūčio ša
Socialinės pašalpos gavėjų ir išlaidų pokytis 2011–2012 m. (proc.) Savivaldybė
Akmenės r. Panevėžio r. Radvil išk io r. Raseinių r. Šilalės r. Iš viso sav ivaldybėse, vykdančiose savarank išką sa vivaldybių funkciją Iš viso visose 60-yje savivaldybių Iš viso 55 savivaldybėse (be savivaldybių, vykdančių savarank išką savivaldybių funkciją)
Pašalpos ga vėjai 2011 m. sausį–rugsėjį
Pašalpos ga vėjai 2012 m. sausį–rugsėjį
Paš alp os ga vėjų pokytis
Išl aid ų pa šalp ai mo kėti pokytis
12,9 10 9,9 9 9,3 10
9,8 9,5 10,1 7,8 6,1 8,7
–24,1 –5,5 1,3 –12,9 –33,9 –13,4
–29,7 –10,3 –5,7 –19,6 –39,0 –19,1
7,2 6,9
7,1 6,8
–2,0 –1,0
–4,9 –3,7
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
– Kaip vyksta pensijų tremti niams, laisvės kovų dalyviams atkūrimas? – Seime pradėtas svarstyti Vyriau sybės siūlymas nuo 2013 m. sausio 1 d. grąžinti į ankstesnį lygį valsty bines pensijas tremtiniams, laisvės kovų dalyviams, politiniams kali niams, kitiems nukentėjusiems as menims. Jei tam būtų pritarta, šie žmonės nuo kitų metų gautų tokias pensijas, kokios buvo mokamos, iki jas laikinai sumažinant, kaip ir ki tiems pensijų gavėjams. Šie žmonės yra nusipelnę mūsų ša liai, jie buvo tie, kurie nepabūgo prie šų, kovojo už mūsų visų laisvę, ne priklausomybę. Visi jie yra garbaus amžiaus, o šios pensijos jiems yra tarsi valstybės padėka už jų indėlį gi nant šalį nuo priešų. Taigi senjorams duoti pažadai yra tesimi, ir šiemet pradėtas pensijų atkūrimas tęsiamas – pamažu grįžtama prie 2009 m. iš mokų lygio. Nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo atkurtos socialinio draudimo pensijos, mokamos iš „Sodros“ biu džeto, rugsėjį padidintos valstybi nės pensijos dirbantiems šių išmokų gavėjams (papildomai nemažinama dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo), o birželį visiškai baigtos kompensuo ti nepriemokos 1995–2002 m. dirbu siems pensininkams. – Kaip įgyvendinami planai dėl būsto nuomos kompensacijų? Kokių dar yra naujovių socia linio būsto srityje? – Esame parengę Paramos būs tui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo gaires. Pagal jas bus rengiama kon cepcija, diskutuojama, ieškoma ge riausių sprendimų su savivaldybė mis, kaip geriau panaudoti esamą socialinio būsto fondą ir finansi nius išteklius. Tikslas – sumažinti ilgų eilių, kuriose laukiama socia linio būsto, problemą, suteikti da lies nuomos mokesčio kompensaci ją turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems butą privačiaja me sektoriuje. Jiems valstybė galėtų dengti dalį nuomos mokesčio. Be to, galėtų būti taikoma ir išper kamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri ypač padėtų jau noms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu. Taip žmonės būtų skatinami kabintis į gyvenimą, pasyviai nelauk
ti, kol po keliolikos ar keliasdešimties metų ateis eilė gauti socialinį būstą. Liktų ir socialinio būsto fondo bazė, kurio plėtra būtų perduota savivaldy bių žinion, nes ne kiekvienas žmogus gali išsinuomoti butą pats, tuo labiau kad kai kuriuos butus reikia specia liai pritaikyti, pavyzdžiui, žmo nėms, turintiems judėjimo negalią. – Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sekasi pa dėti žmonėms panaudoti ES paramą? – Galime pasigirti, kad šiuo metu iš Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, finansuojamos per Eu ropos socialinį fondą, panaudota jau 97 proc. šiems metams suplanuo tų lėšų, o iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (Europos regio ninės plėtros fondas) – 89 proc., ati tinkamai 1,447 mlrd. ir 439 mln. litų. Projektai, finansuojami iš Euro pos struktūrinių fondų, labai įvai rūs, tačiau visi turi bendrą bruožą – siekiama kurti ilgalaikę vertę, kad žmonės, kurie pasinaudoja ES para ma, plėtotų verslą, įsitrauktų į darbo rinką, kad būtų ne vien suteikiamos socialinės paslaugos neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, bet ir pagalba jų artimiesiems. Projektai, kurie skirti globos na mams modernizuoti, skatina ir re giono statybos pramonę, mokymai įmonių darbuotojams kelia ne tik jų kvalifikaciją, bet ir tiesiogiai veikia pelno augimą.
165 tūkst. darbuoto jų kėlė kvalifikaciją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesiją, dau giau kaip 18 tūkst. žmonių, buvusių so cialinėje atskirtyje, sulaukė pagalbos. – Kaip sekasi įgyvendinti išskir tinius projektus, kurie jau turi apčiuopiamų rezultatų – tai so cialinės rizikos projektai, pagal ba jaunimui, nestacionarių so cialinių paslaugų plėtra ir kt.? – Įgyvendinant Europos struktū rinių fondų finansuojamus pro jektus, svarbus ne tik spartus ir tinkamas ES lėšų panaudojimas, tačiau ir reali nauda šalies gyven tojams. Šiuo metu jau baigta įgy vendinti daugiau nei 250 projektų, finansuojamų iš Europos sociali nio fondo, kurie buvo skirti žmo nių gebėjimams didinti, integraci jai į darbo rinką stiprinti. Galime pasidžiaugti, kad pro jektų teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo daugybė žmonių: 165 tūkst. darbuotojų kėlė kvalifikaci ją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesi ją, pagalba buvo suteikta daugiau kaip 18 tūkst. asmenų, esančių so cialinėje atskirtyje. Kartu buvo su kurta darbo vietų specialistams, dirbantiems su projektų dalyviais, keliama šių darbuotojų kvalifika cija, taikomi nauji, užsienio šalių pavyzdžiu grįsti darbo metodai. Džiugu, kad ir per sunkmetį darbą susirado daugiau kaip 70 tūkst. be darbių, dalyvavusių projektuose.
Socialinis
spektras
sėkmės istorija
3
Plėsti ga mybą regio nuose labai svarbu, nes tai galimy bė žmonėms dirbti čia, o ne ieškoti lai mės svetur.
Planas: „Ryanair“ prieš metus paskelbė ketinanti Kauno oro uoste pastatyti ir įrengti lėktuvų patikros ir remonto angarą, skirtą „Boeing 737-800“, „Airbus
321“ ir kitų tipų lėktuvams.
Geras specialistas – vertybė ir prie lėktuvo, ir prie staklių
Įmonių darbuotojų ir vadovų mokymas – tai itin vertinga šiuolaikinių įmonių ini ciatyva, kurią finansiškai remia ES fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“. Virginija Skučaitė Sutartį pasirašė pirmieji
Raseinių rajono Andrušaičių kai me 2002 m. įsikūrusi Danijos in vestuotojo „Danspin A/S“ antri nė įmonė „Danspin“ plečia kilimų verpalų gamybą, ne tik pritrauku si investicijų iš užsienio, bet ir šių metų pradžioje su Socialinės ap saugos ir darbo ministerija (SADM) bei Europos socialinio fondo agen tūra pasirašiusi sutartį dėl projekto „Naujų darbuotojų tekstilės gamy bos veiklos įmonėje apmokymas“ finansavimo. „Vykdant šį projektą planuo jama apmokyti 101-ą naują įmo nės darbuotoją, įdarbintą įgyven dinant naują užsienio investicijų projektą. Plėsti provincijoje gamy bą, mano galva, labai svarbu, nes tai galimybė žmonėms dirbti čia,
o ne ieškoti laimės svetur. To tiks lo siekdami pasitelkėme ne tik sa vo, bet valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšas. Mokydami naujus darbuotojus, suteiksime jiems ži nių tekstilės gamybos srityje“, – aiškino įmonės direktorius Ros valdas Kunickas. Darbuotojai suaktyvėjo
„Danspin“ veikla – vilnos ir ki tų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas, verpalų dvejinimas ir sukimas. Pagrindinė įmonės gami nama produkcija – verpalai, skirti kilimų pramonei. Šiuo metu įmo nėje dirba per 200 darbuotojų. „Vykdydami naują investicinį projektą, jau sukūrėme 37 naujas darbo vietas iš 101-os planuotos. Įdarbinome Raseinių rajone gyve nančius asmenis. Jiems organizuo jame atskirų sričių teorinius ir pra
ktinius mokymus, kuriuose įgytas žinias darbuotojai pritaiko teikda mi pasiūlymus, kaip sumažinti ga mybos nuostolius, pagerinti savo ir kolegų darbo kokybę, padidinti darbo našumą ir efektyvumą, kaip patobulinti įrenginius, gamybos procesus bei pagerinti darbo są lygas. Vien nuo šių metų gegužės, vykdydami projektą, įmonės dar buotojai pateikė 254 pasiūlymus, iš kurių 169 jau įgyvendinti“, – var dijo R.Kunickas. Kuriami aktualūs standartai
Tad mokymai šioje bendrovėje sudarė sąlygas darbuotojams at skleisti savo gebėjimus, tapti ly deriais, teikiant įvairius pasiūly mus – tokių darbuotojų pastangos buvo tinkamai įvertintos. Įmonėje buvo sukurti spalviniai žymenys – atskiromis spalvomis
Sėkmė: R.Kunickas ir pirmoji sertifikuota pa Vertinama: įmonėje itin naudingi „Toyotos“ taupiosios ga
gal LEAN mokymus vadovė J.Kaminskienė.
mybos sistemos mokymai.
„Danspin“ archyvo nuotr.
jau žymimos gamybai reikalingų medžiagų atsargų, įrankių, prie monių ir produkcijos laikymo vie tos, žmonių ir transporto judėjimo keliai, apsauginės zonos. Sukur ti kiekvienos darbo vietos (darbo įrankių, priemonių laikymo, tvar kos) standartai, kuriami kiekvienos darbo vietos vizualizacijos, stan dartizuoto darbo, perėjimo, atsar gų valdymo, įrenginių prevencinio tikrinimo standartai. Įmonės projektui „Naujų dar buotojų tekstilės gamybos veiklos įmonėje apmokymas“ įgyvendin ti skirta 813 tūkst. litų iš Euro pos socialinio fondo, o pareiškė jo nuosavos lėšos sudaro per 542 tūkst. litų. 60 naujų darbo vietų
Oro linijų bendrovė „Ryanair“, kasdien vykdanti daugiau nei 1500 skrydžių, sujungiančių 160 oro uostų įvairiose pasaulio šalyse, prieš kelerius metus Kaune įkūrė savo orlaivių bazę – pirmą Vidurio Europoje. Tai lėmė ir kitą minėtos bendrovės sprendimą – ši Airijos oro transporto įmonė prieš metus paskelbė ketinanti Kauno oro uoste pastatyti ir įrengti lėktuvų patik ros ir remonto angarą, skirtą „Bo eing 737-800“, „Airbus 321“ ir ki tų tipų lėktuvams. Šių metų pradžioje Kauno oro uoste buvo įkurta bendrovė „Kau nas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS). Jos paskirtis – įgyvendin ti užsienio investicijų projektą, per kurį Kauno oro uoste numatoma pastatyti ir įrengti 3500 kv. m plo to lėktuvų remonto angarą, biurą, įsigyti visą reikiamą lėktuvų tech ninės priežiūros įrangą bei sukurti 60 naujų darbo vietų. Projektui „Naujų lėktuvų įmo nės darbuotojų mokymas“ įgy vendinti skirta 540 tūkst. litų iš
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Kas yra INVEST LT+? 2007–2013 m. Žmogiškųjų ištek
lių plėtros veiksmų programos priemonės „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“ tikslas – tobulinti dar buotojų ir vadovų kvalifikaciją, ži nias ir gebėjimus įmonėse, pritrau kiančiose tiesioginių užsienio in vesticijų į didelės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų verslo pra džią ar plėtrą. Šios priemonės projektams Lie
tuvoje finansuoti numatyta skirti iki 30 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Dar 20 mln. litų prie minėtos prie
monės projektų įgyvendinimo tu rės savomis lėšomis prisidėti patys pareiškėjai. Įgyvendinami 8 projektai, kurių
finansavimas iš Europos socialinio fondo – daugiau kaip 6 mln. litų.
Europos socialinio fondo pagal priemonę „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“. Įgyvendinant šį projektą bendro vėje, naujos įmonės darbuotojams padedama prisitaikyti prie šiuolai kinės rinkos poreikių, suteikiama galimybė nuodugniai susipažinti su keleivinių orlaivių techninės prie žiūros specifika bei įgyti praktinių įgūdžių iš itin aukštos kvalifikaci jos licencijuotų mokymų vadovų. Minėtas projektas įgyvendinamas rengiant teorinius ir praktinius už siėmimus. Investuos 12 mln. litų
Vykdant projektą iš viso bus apmo kyta apie šešios dešimtys orlaivių inžinierių. Aviacijos bazei plėsti ir atnaujinti planuojama skirti dau giau kaip 12 mln. litų. Šiuo projektu KAMS pradėjo Lietuvoje didelės pridėtinės ver tės paslaugų verslą, nes projektas sudarys sąlygas pritraukti užsie nio investicijas, oro linijų bend rovei „Ryanair“ kuriant orlaivių techninės priežiūros bazę. Naujos lėktuvų remonto įmonės darbuo tojų mokymai pradėti šių metų pa vasarį, o projekto pabaiga numaty ta 2015 m. pavasarį.
4
Socialinis
spektras
TEMA
Grįžtant iš socialinės atskirties 1
Daugiausia projek tus įgyvendina or ganizacijos, paprastai dirbančios su socialinės rizikos grupėmis bei socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis. Gautas finansavimas iš Europos socialinio fondo jiems smarkiai palengvina užsibrėžtos misijos įgyvendinimą. Įtraukia įvairias rizikos grupes
Iki 2012 m. lapkričio 1 d. baig ta įgyvendinti 50 projektų, iš vi so finansavimas pagal šią priemo nę skirtas 133 projektams. Visi jie skirti labiausiai pažeidžiamų vi suomenės grupių – nuo priklau somybės kenčiančių asmenų, neį galiųjų, įkalinimo įstaigose buvusių asmenų, socialinės rizikos šeimų ir pan. – integracijai skatinti. Pirmo kvietimo projektus įgy vendino biudžetinės, viešosios ir savivaldybės įstaigos, vykstant projektams teikusios konsultavi mo, profesinio bei kalbų, kompiu terinio raštingumo mokymo pa slaugas. „Projektai apėmė ne tik bendrų įgūdžių, bet ir profesinius mokymus, leidžiančius žmogui vi savertiškai įsilieti į darbo rinką“, – apibendrino E.Mikolaitytė. Po kurio laiko paskelbtas ir ant ras kvietimas teikti paraiškas, tie sa, specializuotas – skirtas pa galbos rankai ištiesti asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Vyks
tant projektams, šiems asmenims buvo teikiama psichologinė pagal ba, vykdomi įvairūs mokymai, ug domi savarankiško gyvenimo įgū džiai, taip siekiant sumažinti jų atskirtį nuo visuomenės. „Šiais metais pasirašytos sutar tys pagal trečią kvietimą teikti pro jektų paraiškas. Šio kvietimo tiks linės grupės pasipildė naujomis, iki šiol nefinansuotomis asmenų gru pėmis: prekybos žmonėmis auko mis, taip pat užsikrėtusiais ŽIV bei AIDS sergančiais asmenimis, ser gančiais priklausomybės nuo al koholio ligomis ir kt.“, – pasakojo E.Mikolaitytė ir pridūrė, kad pa raiškas galėjo teikti tik nevyriau sybinės organizacijos. Anot jos, prioritetas skirtas tiems projektų vykdytojams, kurie geriausiai su sipažinę su konkrečioje teritorijoje esama situacija, taip pat įsiparei gojusiems teikti kompleksines pa slaugas ir pan. Pagal šį kvietimą šiuo metu įgy vendinami 66 projektai, kuriems skirta 83 mln. litų Europos sociali nio fondo lėšų. Dalis projektų buvo pasibaigusių projektų tęsiniai, kita dalis – visiškai nauji. Atlieka prevencinį darbą
Ne viena projektą vykdžiusi įstaiga gali patikinti: gautos Europos so cialinio fondo lėšos ne tik leidžia lengviau siekti išsikeltų socialinių tikslų, bet ir skatina tęsti iniciaty vą finansavimui pasibaigus. Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras yra vykdęs ir iki šiol vykdo ne vieną projektą bei da lį jų ketina tęsti, padedamas suin teresuotų grupių. Šio centro direk torė Nijolė Kovaliova pasakojo, kad įstaigos vykdytais projektais buvo siekiama padėti mažas pajamas gaunantiems asmenims išsilaikyti darbo rinkoje ar į ją įsilieti. „Taip mes atlikome prevenci nį darbą, o tai labai svarbu. Ma nau, mes Lietuvoje pernelyg ilgai leidome žmonėms gyventi iš vals tybės socialinių pašalpų, užuot iš anksto pasirūpinę jais, jų proble momis. Įžvelgę būtinybę gelbė ti šiuos žmones, mes bent daliai šeimų padėjome neįkristi į duo bę, iš kurios sunku išlipti“, – sa kė N.Kovaliova. Padeda dirbantiems tėvams
Pergalė: R.Sutkuvienė džiaugia
si, kad pirminis gyventojų susirū pinimas dėl įstaigoje įdarbinamų socialinę atskirtį patiriančių žmo nių greitai peraugo į palaikymą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pašnekovė pasakojo, kad Pagė gių savivaldybės Socialinių pa slaugų centras aktyviai dalyvau ja ne tik įgyvendinant projektus, skirtus socialinę atskirtį patirian tiems asmenims, bet ir suteikia ga limybę dirbti ar ieškoti darbo tiems tėvams, kurie iki šiol neturėjo kam patikėti vaikų darbo metu. Tokiam projektui Europos socialinio fon
Projektuose dalyvavusių socialinę atskirtį patiriančių žmonių skaičius* Socialinės atskirties grupė Dalyvių skaičius (tūkst.) Neįgal ieji 2,6 Nuteistieji ir asmenys, 6,4 paleisti iš laisvės atėmimo vietų Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomi asmenys 1,3 Social inės riz ikos šeimos nariai 1,6 Iš viso jau dalyvavo 18,5 Iš viso planuojama įtraukti 22 * 2012 m. lapkričio 1 d. duomenys.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
do finansavimą centras gavo pagal priemonę „Šeimos ir darbo įsipa reigojimų derinimas“. Vykdant projektą daugiausia darbo vietų turinčiose, taip pat kaimo vieto vėse buvo įrengti vaikų užimtumo kambariai. „Pavyzdžiui, Pagėgiuose veikia didelė bendrovė Vilkyškių pieninė, šalia jos ir įsteigėme vaikų užimtu mo kambarį. Taip tėvai gali ramiai dirbti, žinodami, kad jų vaikai pri žiūrimi vos už kelių metrų“, – sakė N.Kovaliova. Ji patikino, jog tėvai paslauga naudojasi itin noriai, to dėl buvo įsitikinusi, kad kitais me tais, projektui pasibaigus, bend romis tėvų ir savivaldybės jėgomis pavyks išlaikyti vieną esamų užim tumo kambarių.
Nijolė Kovaliova:
Manau, mes Lietuvo je pernelyg ilgai lei dome žmonėms gy venti iš valstybės socialinių pašalpų, užuot iš anksto pasi rūpinę jais, jų problemomis. Pagal šį projektą taip pat įsteigti negalią turinčių jaunuolių užimtu mo kambariai. „Silpną negalią tu rintys jaunuoliai, baigę individua lias mokyklas ir laiką leidžiantys namuose, atitrūksta nuo visuo menės. Todėl mes juos kas rytą nuvežame, o vakare parvežame iš modernus neįgaliųjų reabilitacijos centro. Taip šių jaunuolių tėvams sudarėme sąlygas dirbti“, – sakė N.Kovaliova. Pašnekovės teigimu, ir šiam pro jektui pasibaigus misijos pagelbė ti neįgalių vaikų tėvams atsisaky ti nežadama. Anot N.Kovaliovos, centras dės visas pastangas iš sa vivaldybės gauti lėšų jaunuoliams vežioti, kad jų tėvai už vos mini malų mokestį galėtų jiems patikėti savo atžalas darbo metu. Turi įgyti įgūdžių
2004 m. veiklą pradėjusi maitini mo įstaiga „Mano guru“ iš karto turėjo tikslą padėti į socialinę at skirtį patekusiems žmonėms in tegruotis į visuomenę, darbo rinką. Pirmiausia ši Vilniaus miesto sa vivaldybės ir Priklausomybės ligų centro įkurta įstaiga dėmesį skyrė žmonėms, turintiems priklauso mybę nuo narkotinių, psichotro pinių medžiagų bei alkoholio. „Vėliau pamatėme, kad sociali nę atskirtį jaučia ir išėję iš įkalini mo įstaigų, neturintys gyvenamo sios vietos. Taigi aprėpėme visas grupes, neišskirdami ir neįgaliųjų ar turinčių psichinę negalią“, – sa kė „Mano guru“ generalinė direk torė Reda Sutkuvienė. Pašnekovė pabrėžė, jog sociali nę atskirtį patiriantiems asmenims reikia tinkamai pasiruošti, kad vi suomenė juos priimtų ir nesmerk tų dėl praeityje padarytų klaidų ar susiklosčiusių skaudžių aplinky bių. „Šie žmonės turi išmokti tam tikro elgesio, įgyti darbo įgūdžių,
kurie padėtų jiems neišsiskirti iš visuomenės“, – sakė ji. Savų lėšų nepakanka
„Mano guru“ per savo gyvavimo laikotarpį įvykdė keturis Euro pos socialinio fondo finansuoja mus projektus ir šiuo metu vykdo penktąjį. Anot R.Sutkuvienės, nors organizacija norėtų būti sa varankiška ir vykdyti savo misi ją nuosavomis lėšomis, kol kas tai neįmanoma: „Vieni patys priim ti į įstaigą ir apmokyti galėtume tik vieną kitą žmogų. O vykdyda mi projektą esame įtraukę iš viso daugiau kaip 300 žmonių. Juk no rint integruoti socialiai atskirtą as menį reikia mokymų ir specialistų, galinčių ugdyti jų motyvaciją ir ge bėjimą išsilaikyti darbo rinkoje, pakeisti jų požiūrį.“ Šiuo metu pagal iki 2015 m. vykdomą projektą integruojami iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, taip pat benamiai ir priklausomy be nuo alkoholio sergantys asme nys. Įstaigoje vedami iki 6 mėnesių trunkantys reintegracijos užsiėmi mai, po kurių žmonės gali savaran kiškai ieškotis darbo. „Mūsų tiks las suformuoti įgūdžius ir perduoti darbuotojus kitiems darbdaviams. Juk, pavyzdžiui, priklausomybės ligomis sergantys žmonės darbą susirasti gali greitai, tačiau dėl pa siruošimo stokos ilgai išlikti jame jiems nepavyksta. Nesėkmes lydi nusivylimai, klaidos ir taip grįžta ma į ankstesnį gyvenimą“, – sakė R.Sutkuvienė. Pašnekovė prisiminė ir prieš tai vykdytą itin pasisekusį projektą. Anot jos, rezultatai tuomet buvo stulbinami: per 90 proc. dalyvių po projekto įsidarbino, o vietoj numa tytų 36 dalyvių į projektą pavyko įtraukti 51: „Vykdant šią programą mūsų darbuotojams buvo skiria mos ir stipendijos, ir gyvenamo ji vieta, o tai labai svarbu bandant integruotis. Šiems žmonėms rei kia parodyti, kad įmanoma gyven ti savarankiškai. Be to, beveik vi si mūsų įdarbinti socialinę atskirtį patiriantys žmonės turi problemų su antstoliais, kurie iš jų bando iš reikalauti dideles pinigų sumas. Už darbą gaudami pinigų jie lengviau išgyvena siaubą dėl susiklosčiusios situacijos“, – sakė R.Sutkuvienė. Įveikė žmonių nepasitikėjimą
R.Sutkuvienė apgailestavo, kad šiuo metu vykdomo projekto da lyviams „Mano guru“ negali pa siūlyti nei stipendijų, nei apgyven dinimo. Tokiais atvejais paskatinti žmones sunkiau, tačiau įmanoma, kaip patikino ji. Tiesiog psicholo gams ir socialiniams darbuotojams reikia įdėti daugiau pastangų. „Kai sunkiai psichologiškai su žalotus žmones pavyksta ištraukti iš praėjusio etapo, aplanko malo nūs pojūčiai“, – tikino pašneko vė. Anot jos, taip pat malonu bene kasdien įstaigoje sulaukti buvusių darbuotojų, kurie ateina pasidalyti savo džiaugsmais ar liūdesiu, taip pat pabendrauti su tuo metu dir bančiais darbuotojais, artimais dėl bendrų ar panašių išgyvenimų. Pašnekovė prisiminė, kad prieš įstaigai atveriant duris žiniasklai doje atlikta apklausa privertė ge rokai sunerimti. Gauti rezultatai
parodė, kad idėją įdarbinti socia linę atskirtį patiriančius asmenis beveik 70 proc. įvertino neigiamai ir vos 20 proc. – teigiamai. „Tai mums kėlė didžiulį siaubą. Tačiau atvėrę duris sulaukėme lankyto jų antplūdžio – jiems buvo smal su. Apsilankę pas mus skeptikai pakeitė nuomonę. Juk tas žmogus, kuris nusprendžia atsisakyti anks tesnio žalingo gyvenimo ir deda di džiules pastangas tai padaryti, yra vertas pagarbos ir meilės. Todėl jam reikia ištiesti pagalbos ranką, o ne pasmerkti ir atstumti už tai, kad vakar jis buvo kitoks“, – kal bėjo R.Sukuvienė. Nepilnamečius ruošia laisvei
Pastaruoju metu didelių pokyčių pajuto ir Kauno nepilnamečių tar dymo izoliatorius-pataisos namai – šioje įstaigoje įgyvendintas pro jektas „Nepilnamečių nuteistųjų integracija į darbo rinką“, gyveni mui už pataisos namų sienų iš vi so paruošęs 347 nuteistus nepil namečius. „Didesni šansai įsidarbinti ir tu rėti nuolatinį pajamų šaltinį ke lia nuteistųjų savivertę, skatina jų savarankiškumą“, – sakė projekto vadovė Nijolė Globienė. Vykdant projektą nuteisti nepil namečiai buvo mokomi komandi nio darbo įgūdžių, suprasti savo minčių, elgesio bei emocijų ryšį,
Socialinis
spektras
TEMA
5
Socialinių paslaugų poreikis nuolat auga Justė Labutytė Lietuvoje per pastarąjį dešimtme tį sukurtas nemažas socialinių pa slaugų tinklas, tačiau jo aprėptis, paslaugų įvairovė ir kokybė vis dar nepakankami. Juolab kad de mografinės tendencijos leidžia daryti prielaidą, jog socialinių pa slaugų poreikis ilgainiui tik dar la biau augs. Suteikia daug galimybių
Šioje srityje plačių galimybių su teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administ ruojamos priemonės, finansuo jamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiks mų programą. Viena tokių priemonių – „Nes tacionarių socialinių paslaugų inf rastruktūros plėtra“. „Pagrindinis socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros tikslas – didinti negalinčių savimi pasirūpinti žmonių gebėji mus ir iniciatyvą pasirūpinti savi mi bei integruotis į visuomenę. Už ES lėšas skirtinguose Lietuvos re gionuose steigiamos ar moderni zuojamos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos, kuriose pagalba teikiama suaugusiesiems, turin tiems negalią, neįgaliems ir sutri kusio intelekto vaikams, pagyvenu siems asmenims, socialinės rizikos šeimoms ir šių šeimų vaikams, so cialinės rizikos suaugusiems asme nims, taip pat kitiems gyventojams, susiduriantiems su socialinėmis problemomis“, – pasakojo SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Pauliukonis. Įžengė į antrą etapą
„Shutterstock“ nuotr.
taip siekiant užkirsti kelią jų nusi kalstamai veiklai ateityje. N.Glo bienės teigimu, konstruktyvios elgesio ir mąstymo strategijos bu vo grindžiamos užsienio eksperto patirtimi. O pirmųjų rezultatų ilgai laukti nereikėjo: matyti, kad padi dėjo nuteistųjų motyvacija, pasi keitė jų bendravimas bei požiūris. Išanalizavus darbo rinkos po reik ius, gal imyb es įsid arb in ti ir nuteistųjų išsilavinimą, buvo vykdomi ir profesiniai mokymai. Įgyvendinant projektą apdailinin ko mokymus baigė bei apdailininko kompetencijos pažymėjimus gavo 60 nepilnamečių, tiek pat nepilna mečių išmoko ir virėjo profesijos. Pašnekovės manymu, šių profesi jų įgūdžių turintiems į laisvę išėju siems nepilnamečiams nebus sun ku konkuruoti darbo rinkoje, net ir tuose rajonuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis. Be to, siekiant palengvinti nu teistųjų integraciją į darbo rinką, organizuoti ir kompiuterinio raš tingumo mokymai, kuriuose da lyvavo 195 nuteistieji, 115 iš jų dar dalyvavo ir ECDL (7 modulių) programos mokymuose.
Įgyvendinant minėtą adminis truojamą SADM priemonę, remia mi dienos socialinės globos centrai, teikiantys dienos ar trumpalai kę socialinę globą, socialinės prie žiūros centrai, teikiantys socialinę priežiūrą dieną, savarankiško gy venimo namai, teikiantys socialinės priežiūros paslaugas, laikino gyve nimo namai, teikiantys trumpalai kę socialinę globą, taip pat mišrios globos įstaigos, kuriose teikiamos įvairios socialinės paslaugos nau dojant tą pačią įstaigos bazę. Antrame įgyvendinimo etape, be pirmo etapo remtų veiklų, at
sirado dar viena nauja – psicho socialinės pagalbos centrų kūri mas arba modernizavimas. „Įgyvendinant priemonės pro jektus gerinama bei plėtojama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūra, mažinami sociali nių paslaugų infrastruktūros skir tumai savivaldybėse, dekoncent ruojamas ir decentralizuojamas socialinių paslaugų organizavi mas ir teikimas, didinama socia linių paslaugų įvairovė, padedama patiems asmenims, kuriems skir tos socialinės paslaugos, jų šeimos nariams sugrįžti į darbo rinką“, – aiškino SADM atstovas. Dėmesio centre – neįgalieji
Įgyja vertingų įgūdžių
Šiandien Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai gali džiaugtis ir kito įgyvendinto pro jekto – „Mišrių socialinių paslau gų socialinės rizikos šeimoms inf rastruktūros plėtra Kauno rajone, įkuriant pagalbos šeimai tarnybą ir vaikų dienos centrą“ – rezultatais. Pasak R.Popovienės, šis Kau no rajone, Domeikavoje, įsteigtas dienos centras dviem dešimtims vaikų iš socialinės rizikos šeimų garantuoja turiningą užimtumą ir stiprina jų socialinius įgūdžius.
Užpildė tuščią nišą
Darius Pauliukonis:
Pagrindinis socia linių paslaugų inf rastruktūros plėtros tikslas – didinti ne galinčių savimi pa sirūpinti žmonių ge bėjimus ir iniciatyvą pasirūpinti savimi.
Kauno rajono socialinių paslaugų centras pagal šią priemonę sėk mingai įgyvendino net du pro jektus: „Kauno rajono socialinių paslaugų infrastruktūros plėt ra – dienos socialinės priežiūros skyriaus suaugusiems asmenims, turintiems negalią, įkūrimas sa vivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno rajono socialinių paslaugų centre“ bei „Mišrių socialinių pa slaugų socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Kauno rajo ne, įkuriant pagalbos šeimai tar nybą ir vaikų dienos centrą“. Projektų vadovė Raminta Popo vienė prisiminė, kad pirmojo pro jekto idėją padiktavo Kauno rajono socialinių paslaugų centro turėtos patalpos – didžiulė sporto salė. „Atsirado galimybė teikti pa raišką socialinių paslaugų infrast ruktūros plėtrai. Rekonstruotame pastate buvo įkurtas daugiafunk cis centras, kuriame žmonės, tu rintys negalią, iš viso Kauno rajo no turi galimybę turiningai leisti laisvalaikį“, – pasakojo pašnekovė.
„Įgyvendinant projektą buvo rekonstruotos patalpos, nupirkta įrangos, baldų, sutvarkyta aplin ka. Po pamokų į centrą atėję vaikai čia įgyja vertingų įgūdžių: mokosi gaminti valgyti, imasi kitų buities darbų, ruošia pamokas, čia organi zuojami ir įvairūs renginiai, šven tės“, – pasakojo projekto vadovė. Vaikams padeda socialinis dar buotojas, psichologas ir kitų paty rusių specialistų komanda. Pašnekovės teigimu, dėl tokių projektų naudos nekyla jokių abe jonių, džiugu, kad yra ir savival dybės palaikymas.
Nauda – šimtams žmonių
Daugėja paslaugų
Neįgaliesiems buvo nupirkti spe cialūs treniruokliai, įsigyta trans porto priemonė, įgyvendinus pro jektą, buvo sukurtos darbo vietos kineziterapeutui bei sporto specia listui, kurie rūpinasi dienos sociali nės priežiūros skyriaus lankytojais. „Salėje vyksta įvairios šventės, koncertai neįgaliesiems, organi zuojama Kauno rajono neįgaliųjų sporto šventė, kurioje dalyvauja 300–400 žmonių, minima Tarp tautinė neįgaliųjų diena“, – vardi jo R.Popovienė.
ruotoms patalpoms bent 10 metų nereikės stambesnių investicijų, bus taupomi energijos ištekliai, įstaigos teikiamos paslaugos su darys galimybę rajono gyvento jams sugrįžti į visuomeninį gyve nimą, lengviau integruotis į darbo rinką. Be to, įstaigai suteikta gali mybė plėsti socialines paslaugas“, – pasakojo centro direktorė Jurin da Jasevičienė. Įstaiga taip pat įsigijo kompiu terinės technikos, skalbimo, ma sažo ir kitos įrangos, naujų baldų.
Gargžduose veikiantis Klaipė dos rajono paramos šeimai cent ras teikia socialines paslaugas as mens namuose ir aprūpina šio regiono gyventojus techninės pa galbos priemonėmis. Siekdama pagerinti paslaugų kokybę šių metų rugpjūčio pa baigoje įstaiga įgyvendino pro jektą „Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra Klaipėdos rajono paramos šeimai centre“. Vykdant projektą iš esmės buvo atnaujin tos įstaigos patalpos.„Rekonst
Anykščių rajono savivaldybės so cialinių paslaugų centras neseniai taip pat įgyvendino nestacionarių socialinių paslaugų plėtros pro jektą. Įstaigos iniciatyva Debei kių miestelyje buvo įkurti sava rankiško gyvenimo namai senyvo amžiaus asmenims. „Mūsų savivaldybė išsiskiria ypač dideliu pensinio amžiaus gy ventojų skaičiumi. Senoliams, ku riems reikalinga nuolatinė specia listų priežiūra ar slauga, teikiamos stacionarios socialinės globos pa slaugos. Tačiau nestacionarių so cialinių paslaugų poreikis buvo tenkinamas tik iš dalies“, – pa sakojo Socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė. Įgyvendinant projektą rekonst ruotos ir gyventi pritaikytos apie 350 kv. m ploto patalpos ambu latorijos pastate. Senyvo amžiaus asmenims įrengta 12 gyvenamųjų kambarių, iš kurių 2 pritaikyti neį galiesiems. Kaip Dievo ausyje
Savarankiško gyvenimo namuose teikiamos paslaugos iš dalies sava rankiškiems senyvo amžiaus asme nims, kuriems nereikia nuolatinės intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarky tis buityje. O senjorų artimiesiems, globėjams suteikiama galimybė ak tyviau įsilieti į darbo rinką. Šiuo metu čia apgyvendinta try lika 70–90 metų senjorų. Kaip ti kina patys senoliai, čia jiems už tikrintos puikios sąlygos. „Labai čia patinka, gyvenu kaip Dievo ausyje“, – šypsojosi viena gy ventojų Bronislava Bulavienė. „Net namuose ne kiekvienas turi tokias sąlygas, kokios yra čia“, – tvirtino kitas senolis Albinas Miškinis.
Skaičiai ir faktai Priemonės „Nestacionarių socia
linių paslaugų infrastruktūros plėt ra“ pirmo etapo projektams įgyven dinti skirta daugiau nei 61 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų. Iš viso buvo pasirašytos 43 ne
stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektų fi nansavimo ir administravimo su tartys. 2010 m. pradėtas įgyvendinti antras etapas: pasirašytos 66 sutar tys, kurių vertė 105,8 mln. litų, iš jų 89,5 mln. litų – ERPF lėšos. Daugu ma projektų dar vykdoma.
Terapija: Kauno rajono dienos socialinės priežiūros skyriaus lankytojai – neįgalūs suaugusieji – turi ga-
limybę dalyvauti įvairioje meninėje veikloje.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro nuotr.
6
Socialinis
spektras
reitingas
Lietuvoje įsibėgė jęs Europos socia linio fondo finan suojamas projektas „Jaunimo užim tumo didinimas“ efektyviai prisideda prie jaunimo nedar bo mažinimo – mū sų šalyje, pritaikius visą kompleksą priemonių, jis mažė ja sparčiausiai ES.
Koks tai projektas? Įgyvendinant projektą „Jaunimo
užimtumo didinimas“, iki lapkričio 1-osios šalies teritorinės darbo bir žos darbintis pagal remiamojo įdar binimo priemones siuntė 2463 jau nus (iki 29 metų) darbo ieškančius asmenis. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo
priemonėje dalyvavo 926 jaunuo liai. Įdarbinimo subsidijuojant prie
monėje dalyvavo 1537 asmenys, siekę įgyti trūkstamų darbo įgū džių su perspektyva įsitvirtinti dar bo rinkoje. Jau 29 asmenys, kurie dalyvavo
projekte, pasirašė nuolatines dar bo sutartis. Nuo projekto pradžios (2012 m.
rugpjūčio 1 d.) į jo veiklas Kauno re gione įtraukti 362 jaunuoliai, 246 iš jų dalyvauja įdarbinimo subsidi juojant, o 116 – darbo įgūdžių įgiji mo priemonėse. Minėtose projekto veiklose daly
Komanda: A.Butautaitei (kairėje) įgyti darbo įgūdžių padėjo bendrovės „Roso“ vadovas drabužių dizaine
ris Ričardas Šimukonis ir meistrė Jurgita Šileikienė.
vauja per 300 Kauno regiono įmo nių. Šiuo metu darbdaviai dažniau renkasi įdarbinimo subsidijuojant priemonę, tačiau noriai įdarbina jaunuolius ir pagal darbo įgūdžių įgijimo priemonę.
Dainiaus Širvaičio nuotr.
Nedarbas jaunimui nebėra baubas
Virginija Skučaitė Jaučiasi tvirtai
Kas iš jaunų žmonių nežino, kaip sunku įsidarbinti neturint jokios patirties? Štai dviejose aukštosio se mokyklose meno studijas baigu si Aistė Butautaitė pati ilgai ieškojo darbo, būdama registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje. Tačiau patirties neturinčios specialistės niekas nenorėjo įdarbinti. „Ir štai, kai darbo biržoje bu vo pradėtas įgyvendinti projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, man pavyko rasti drabužių konst ruktoriaus darbą drabužius iš na tūralaus kailio ir odos siuvančioje įmonėje „Roso“. Labai nudžiugau, kai mane, neturinčią darbo prakti kos, priėmė dirbti. Čia, padedama patyrusių specialistų, įgijau patir ties, pasitikėjimo savo jėgomis. Da bar jaučiuosi tvirtai šioje įmonėje ir linkiu nedarbo kamuojamam jau nimui skubėti pasinaudoti projekto teikiamomis galimybėmis. Nes kitų metų rugpjūčio 31-ąją šis projektas baigsis“, – priminė A.Butautaitė. Dvi svarbios priemonės
Koks tai projektas ir kodėl juo do misi ne tik darbo ieškantis jauni mas, bet ir darbdaviai? „Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra skirtas dar bo patirties neturinčiam jauni mui iki 29 metų. Įvairiose projek to veiklose dalyvaus 6 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių. Įgyvendinant šį projektą darbdaviams siūlo ma įdarbinti jaunuolius pagal dvi užimtumo rėmimo priemones, fi nansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Viena jų – darbo įgūdžių įgijimo priemonė, skirta praktiniams įgū džiams darbo vietoje įgyti. Joje ga li dalyvauti išsilavinimą įgiję, ta čiau pagal specialybę dar nedirbę jaunuoliai.
Kita priemonė – jaunimo įdarbi nimą subsidijuojanti priemonė. Ji skirta padėti darbo rinkoje įsitvir tinti papildomai remiamiems jau niems iki 29 metų darbo ieškan tiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją ar darbo pa tirtį“, – aiškino Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių sky riaus vedėja Inga Balnanosienė.
Inga Balnanosienė:
Šio projekto veiklos bei finansavimas pa deda jaunuoliams sparčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.
Projekto nauda
„Šio projekto veiklos bei finansa vimas padeda jaunuoliams spar čiau įsitvirtinti darbo rinkoje, nes darbdaviai dabar noriau priima dirbti patirties neturinčius jau nuolius, atlaidžiau vertina jų kva lifikacijos arba profesinės patirties spragas. Visa tai mažina jauni mo nedarbą regione, didina jaunų žmonių profesinės patirties baga žą. Nemažai darbdavių, priėmu sių į darbą jauną žmogų, džiau giasi galį užsiauginti įmonei lojalų, jos tikslus ir lūkesčius atitinkan tį darbuotoją, kuris ir pasibaigus projektui sėkmingai dirba toje pa čioje bendrovėje“, – kalbėjo I.Bal nanosienė. Pašnekovės žodžius patvirti no danų pakavimo įmonėje „Balt pack“ įsidarbinusi kaunietė Nerin ga Staugienė. Anot jos, kai baigėsi vaikui auginti skirtos atostogos, ji kreipėsi į Kauno teritorinę dar bo biržą ieškodama darbo. Moteris prisipažino anksčiau dirbusi, ta čiau norėjusi pakeisti darbo pobū
dį. Tad sutiko su pasiūlymu dirbti pakavimo bendrovėje „Baltpack“. Ši įmonė, dalyvaudama projekte „Jaunimo užimtumo didinimas“, padėjo N.Staugienei, nepriklau somai nuo jos turimos kvalifikaci jos ar darbinės patirties, įsidarbin ti. „Dabar esu labai patenkinta savo pasirinkimu“, – teigė ji. Darbdaviai vertina teigiamai
Bendrovės „Perkūno namai“, ku rioje vykstant projektui įdarbinta dešimt jaunų žmonių, bendratur tis Vytautas Gustas nedvejodamas šį projektą įvertino teigiamai. „Gerai žinojome, kokių profe sijų darbuotojų mums reikia. Tad iš Kauno teritorinės darbo biržos pasiūlytų atitinkamos profesijos, specialybių merginų ir vaikinų, pasirinkome dešimt perspekty vių, mūsų nuomone, darbuoto jų. Jie iki šiol dirba pas mus, kas dieną įgyja vis daugiau praktinių įgūdžių, žinių, kurias perteikia se niai bendrovėje dirbantys specia listai. Beje, visi mūsų pasirinkti darbuotojai: budinčios viešbučio administratorės, padavėjai, virė jai, neturėjo darbo praktikos, bet per pusmetį mes galime daug ko išmokyti. Žengti šiuo keliu mus skatina tai, kad darbo birža pusę metų moka 50 proc. jauno žmo gaus atlyginimo. Kitą pusę su mokame mes. Ir tai natūralu – kol jaunas specialistas įgyja pirmuo sius darbo įgūdžius, jo darbo efek tyvumas mažas. Beje, viešbučių ir restoranų paslaugų srityje jaučia mas specialistų stygius. Todėl šis projektas naudingas tiek jauniems žmonėms, tiek darbdaviams“, – įsitikinęs V.Gustas. Lemia priemonių visuma
Pasak I.Balnanosienės, projekto dalyviai – jaunimas – noriai dar binasi prekybos, baldų gamybos, maisto ir lengvosios pramonės,
Nuomonė: bendrovės „Perkūno namai“ viešbučio „Daugirdas“ gamy
bos vadovė Gendra Gališanskienė (dešinėje) patenkinta Gerdos Vilke lytės, įdarbintos pagal programą „Jaunimo užimtumo didinimas“, pa stangomis įgyti patirties. Indrės Gustaitės nuotr.
transporto įmonėse, švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros įstai gose. Daug jaunimo įdarbinta sta tybos organizacijose, užsiima so cialiniu darbu, moksline, technine, teisine, pramogine ir poilsio orga nizavimo veikla, teikia saugos, ap gyvendinimo, informacijos ir ryšių paslaugas. „Kadangi projekto veiklos ir prie monės skirtos tik jaunimui iki 29 metų, tai lemia jaunimo užimtumo didėjimą šalyje. Tačiau tokia spar ta – jaunimo užimtumas Lietuvoje didėja sparčiausiai iš visų ES šalių – priklauso ne vien nuo šio projek to, bet nuo įvairių valstybės taiko
mų priemonių visumos. Pavyzdžiui, Kauno teritorinėje darbo biržoje papildomai organizuojami jauni mo verslumo skatinimo, motyva cijos didinimo užsiėmimai, kuriuo se jaunuoliai, padedami specialistų, konsultuodamiesi su sėkmingai dir bančiais verslininkais, kuria naujas verslo idėjas, sprendžia mokymosi ir darbo paieškos klausimus“, – tei gė I.Balnanosienė.
Socialinis
spektras
antroji jaunystė
7
Senjorams pavyti progresą padeda kursai
60
tūkst.
Lietuvos gyventojų turėtų būti iki 2013 m. pabaigos apmokyta kompiuterinio raštingumo per ESF finansuojamus projektus. Galimybė: senyvo amžiaus žmonėms daugelyje Lietuvos savivaldybių yra sudarytos sąlygos mokytis naudotis kompiuteriu ir internetu.
Naujausios žinios, bendravimas su išvykusiais vaikais ir anū kais, draugais – visa tai būtų sunkiai pasiekiama šiuolaikiniame pasaulyje be kompiuterio. Koja kojon su laiku žengia ne tik jau nimas, bet ir senjorai. „Reikia gyventi visavertį gyvenimą“, – įsitikinęs kompiuterinio raštingumo kursus lankantis 83 metų Jonas Treinys. Rūta Grigolytė Didėja darbo galimybės
Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto „Vyresnių kaip 45 me tai žmonių kompiuterinio raštingu mo ugdymas“ įgyvendinimo pasi rašė 2010 m. pabaigoje. Senjorai aktyviai dalyvauja mokymuose.
53-ose Lietuvos savivaldybėse įgy vendinami 22 Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuoja mi projektai, kuriuose dalyvauda mi vyresnio amžiaus žmonės gali išmokti naudotis naujomis tech nologijomis. Mokymais, kuriuose ugdomi kompiuterinio raštingu mo įgūdžiai, skatinamas gyvento jų konkurencingumas darbo rinko je, didinamos galimybės užimtumo srityje. „Sparti informacinių techno logijų plėtra lėmė, kad darbo rin koje vienas pagrindinių reikalavi mų norint įsidarbinti – gebėjimas dirbti kompiuteriu. Daugelis vy resnio amžiaus žmonių neturi ži nių apie informacines techno logijas bei patirties naudojantis asmeniniais kompiuteriais. Didelis dėmesys skiriamas asmenims, su laukusiems daugiau kaip 45 metų, kuriems stinga žinių naudojantis kompiuteriu, internetu. Planuoja ma, kad iki 2013 m. pabaigos kom piuterinio raštingumo ir interneto naudojimo žinių bus suteikta apie 60 tūkst. Lietuvos gyventojų“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas.
Pasak A.Bytauto, pagyvenu sių žmonių pajamos paprastai per mažos, kad jie galėtų lankyti mo kamus kompiuterinio raštingumo kursus – tokių kursų rinkos kai na didelė. O šių kursų dalyviams nemokamai suteikiama žinių apie šiuolaikines informacines techno logijas, išmokoma dirbti asmeniniu kompiuteriu ir taip padidinamas jų konkurencingumas darbo rinkoje. Dalyvavę kompiuterinio raštin gumo programoje turi daugiau ga limybių tęsti savo darbinę karjerą ir ilgiau išlaikyti aktyvumą rinkoje.
Aktyviai dalyvauja
Bendrauja ir skaito naujienas
Vienas projekto vykdytojų – Lie tuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. Sąjunga trišalę sutartį su SADM bei
Petras Ruzgus:
Daugelis nori išmok ti naudotis interne tu. Jie skaito spau dą, mėgsta pašnekėti apie politiką, bend rauja su išvykusiais į užsienį vaikais.
„Bočių“ pirmininko Petro Ruz gaus teigimu, ne vien geresnių darbo perspektyvų siekis veda vy
resnio amžiaus žmones į šiuos kur sus. Daugelio vaikai ar vaikaičiai, kiti brangūs žmonės yra išvykę į užsienį, o bendrauti su jais pato giausia internetu. J.Treinys pridū rė, kad labai patogu internete skai tyti naujienas – tai gerokai pigiau, nei prenumeruoti kelis laikraščius ir žurnalus. „Kursus pradėjome nuo 2007 m., dar pagal ankstesnį projektą. Per šį laikotarpį apmokėme dau giau kaip 4 tūkst. žmonių, iki 2013 m. pabaigos tikimės sulaukti dar poros tūkstančių. Mokymai dau giausia vyksta mokyklose, nes jo se yra kompiuterių. Mūsų grupės – nuo 10 iki 13 žmonių. Geriausia, kai kursus lankantys senjorai turi asmeninius kompiuterius namuo se, tuomet įgyti įgūdžiai nepasi miršta. Aktyviausi senjorai lanko si bibliotekose, mokyklose, kuriose yra galimybė nemokamai naudotis kompiuteriais ir internetu“, – pa sakojo P.Ruzgus. „Bočių“ pirmininkas sakė, kad kursus lanko ir nemažai vyresnių nei 80-ies metų žmonių. Vienas jų ir yra 83-ejų J.Treinys. „Dauge lis nori išmokti naudotis internetu. Jie skaito spaudą, mėgsta pašnekė ti apie politiką, bendrauja su išvy kusiais į užsienį vaikais“, – prista tė projekto naudą P.Ruzgus.
„Shutterstock“ nuotr.
Komentaras Jonas Treinys
83 metų kursų lankytojas
N
e visuomet patys sugeba me pavyti progresą. Taip atsit iko ir su internet u, kompiuter iais. Dirbau at sak ingą darbą, esu ekonomistas, vi suomet buvau prog resyv us. Atsira dus kompiuterizacijai pastebėjau, kad atsilieku. Labai nudžiugau, kai atsirado galimybė patobulėti. Reikia gyventi vi savertį gyvenimą, naudotis viskuo, kas naujausia. Sužinoję apie organizuoja mus kursus, labai norėjome dalyvauti ir susirinkome. Yra žmonių, turinčių vi sokių tikslų: vieni nori išmokti pagrin dų, kiti pasitobulinti, dar kiti – pasmal sauti, pabendrauti. Aš buvau iš tų, kurie svajojo, kad kas nors pamokytų. Reikia ne tik klausytis, ko moko, o ir pa tiems dirbti. Nusipirkome nešiojamuo sius kompiuterius. Mūsų kompiuteriai ir mokykloje esantys skiriasi – mes do mimės, mokomės, kaip dirbti su skir tingais, klausinėjame dėstytojo. Namie viską pasikartoju, pasimokau, atėjęs į paskaitą jau žinau, kas man neaišku, galiu pasiklausti. Jeigu žmogaus pro tą sujung i su kompiuter iu, atsiver ia labai didelės galimybės. Turiu surin
kęs daug literatūros. Norėjau sužinoti, kaip klausytis užsienio radijo progra mų. Man pasakė, kad tai labai sudėtin ga. Sėdėjau per naktį ir susiradau. Da bar galiu klausytis bet kokios užsienio radijo stoties. Jeigu nori, ieškai, galimy bės beribės. Su kompiuteriu reikia susi gyventi. Kai valgai sriubą ir naudojiesi savo šaukštu, tada ir sriuba skanesnė. Taip ir su kompiuteriu: aš, pavyzdžiui, noriu naudotis savu. Man labai keista, kai paž iūr iu, kaip Seimo nariai kompiuteriu dirba, jeigu būna nufotografuota ar nufi lmuota iš tolo. Dirbdami jie kažką žiūrinėja, žai džia. Atsak ingai reik ia naudotis kom piuter iu. Negal ima leist i, kad elges į diktuotų kompiuteris, turi būti atvirkš čiai. Reikia gerbti tiek save, tiek naudo jamą daiktą. Jeigu gaunu laišką, kuris parašytas nel iet uv iškom is raidėm is, būna labai nemalonu: arg i taip sun ku susitvarkyti kompiuter į, kad rašy tų lietuv iškai? Visas prog ramas susi randu lietuv ių kalba, naudot is anglų kalba man sudėtinga. Nemokėti dirbti kompiuteriu šiais lai kais būtų tas pats, kaip nemokėti kal bėti ar nemokėti žiūrėti televizoriaus. Reikia į pasaul į žiūrėti plačiomis aki mis. Man viskas įdomu.
8
Socialinis
spektras
mėnuo
250
projektų
baigta įgyvendinti naudojant Europos socialinio fondo lėšas.
Parama: šimtus milijonų litų ES skiria Lietuvos socialinėms reikmėms.
„Shutterstock“ nuotr.
Europos struktūrinių fondų lėšos panaudojamos sparčiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sėkmingai įgyvendina Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas priemones. Įvykdyta daugybė projektų, kurių bendra vertė viršija 900 mln. litų. Įgyvendinant 2007–2013 m. SADM veiksmų programų priemones iki šių metų spalio pabaigos panaudota bemaž 70 proc. visam septynerių metų laikotarpiui numatytų lėšų. Dešimtys tūkstančių žmonių už šias lėšas persikvalifikavo, susirado darbą, išsprendė daugybę socialinio pobūdžio problemų. Šiuo metu jau baigta įgyvendinti daugiau kaip
250 projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, kurie buvo skirti žmonių gebėjimams didinti, integracijai į darbo rinką stiprinti. Projektų teikiamomis galimybėmis pasinaudojo daugybė žmonių – 165 tūkst. darbuotojų kėlė kvalifikaciją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesiją, pagalba suteikta daugiau kaip 18 tūkst. socialinėje atskirtyje
esančių asmenų. Darbą susirado ar toliau mokosi daugiau kaip 70 tūkst. bedarbių, dalyvavusių projektuose.
lį lėšų investuoti į projektų įgyvendinimą. Šios priemonės projektams Lietuvoje finansuoti numatyta skirti iki 30 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Dar 20 mln. litų prie minėtos priemonės projektų įgyvendinimo savomis lėšomis turės prisidėti patys pareiškėjai.
kurencingumas darbo rinkoje, didinamos galimybės užimtumo srityje. Mokymai daugiausia vyksta mokyklose, kolegijose, taip pat bibliotekose ir tam pritaikytuose centruose. Planuojama, kad iki 2013 m. pabaigos kompiuterinio raštingumo ir interneto naudojimo žinių bus suteikta apie 60 tūkst. Lietuvos gyventojų.
SADM inf.
2007–2013 m. SADM administruojamų žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių įgyvendinimas SADM administruojamų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių Europos socialinio fondo (ESF) lėšos Vykdomų projektų (administruojamų sutarčių) skaičius ir skirta ESF lėšų suma Išmokėta ESF lėšų projektų vykdytojams (proc. nuo visų priemonių lėšų) Pripažinta deklaruotinomis (panaudota) ESF lėšų (proc. nuo visų priemonių lėšų)
1,447 mlrd. litų
429 projektai, 1307,5 mln. litų, (arba 90,36 proc.) visų ES lėšų 1067,2 mln. litų (73,7 proc.)
985,6 mln. litų (68 proc.)
2012 m. spalio 31 d. duomenys
Klausiate – atsakome – Ką daryti, norint pasinaudoti Europos socialinio fondo lėšomis remiamos priemonės „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“ galimybėmis, kur reikėtų kreiptis dėl dalyvavimo joje? – Pagal šią priemonę gali būti finansuojami projektai, skirti įmonių, pritraukiančių tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ar plėtrą, darbuotojams mokyti, jų kvalifikacijai tobulinti. Norint pretenduoti į finansinę paramą pagal šią priemonę, reikėtų kreiptis į VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Tačiau įmonės, pateikusios projektus dalyvauti šioje finansavimo priemonėje, ir pačios turi rasti da-
– Kur senjorai gali rasti centrus, kuriuose mokoma kompiuterinio raštingumo? – 53 Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami 22 Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami projektai, kuriuose dalyvaudami Lietuvos gyventojai gali išmokti naudotis naujomis technologijomis. Mokymais, kuriuose ugdomi kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, skatinamas gyventojų kon-
– Noriu įkurti įmonę, ar galėčiau tam gauti ES paramą? – Lietuvos kredito unijos vykdo projektą „Verslumo skatinimas“, kurio tikslai – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, padėti socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, ska-
tinti verslumą ir savarankišką užimtumą, teikiant finansinę paramą paskolų forma ir konsultuojant bei mokant pradedančiuosius verslo pagrindų. Kreiptis dėl paskolos gali šalyje veikiančios, Lietuvoje registruotos labai mažos ir mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienus metus. Taip pat Lietuvoje veiklą įregistravę bei joje veiklą vykdantys verslininkai, veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus, ir šalyje veikiančios, Lietuvoje registruotos socialinės įmonės. Didžiausia paskolos suma – 86 tūkst. litų. Kreiptis reikėtų į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Informaci-
jos galima teirautis nemokamu tel. 8 800 11 211. Jei norite individualios konsultacijos dėl lengvatinio kredito gavimo, kviečiame registruotis. Parengė Stasys Gudavičius
Turite klausimų? Jei norite, kad kitame priede būtų išspausdintas jūsų klausimas specialistams su atsakymu (išskyrus asmeninius duomenis atskleidžiančius atvejus), rašykite paštu visuomene@socmin.lt, pavadinime nurodę „Socialinis spektras“. Bendrasis ministerijos paštas, kuriuo galima siųsti užklausas – post@socmin.lt. „Sodros“ kompetencijos klausimais prašome kreiptis tel. 1883. Pranešti apie nelegalų darbą galima (8 5) 213 9750.