pasaulis D.Petraeuso darbai nebus pamiršti, tačiau suteptą mundurą JAV generolui teks ilgai plauti.
8p.
sportas
12p.
J.Kazlauskas: nesitikiu nei Dievo dovanų, nei bausmių. Rytoj paaiškės lietuvių varžovai Europos krepšinio čempionate.
ekonomika
Kokį Kauną ir lietuviško gyvenimo ypatumus pamatė fotografas iš Vokietijos A.Langenas?
16p.
Girliandas ir dirbtines eglutes gaminantiems lietuviams sunku konkuruoti su kinais.
25p.
Šeštadienio
Lapkričio 17, 2012 Nr. 269 (19828) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
D.Kedžio draugas: jiems tiesiog reikia mane nuteisti
Darbą pradėjo nuo priesaikos Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vakar vidurdienį į pirmą posė dį susirinkęs naujasis Seimas, iš rinktas praėjusį mėnesį vykusiuo se rinkimuose, prisiekė ir išsirinko savo vadovybę. Dievo pagalbos neprašė šeši
Patvirtinta, kad į parlamentą bu vo išrinkti 139 tautos atstovai. Į pirmąjį posėdį atvyko ne visi iš rinktieji. Iš viso vakar prisiekė 135 Seimo nariai. Dar 4 prisieks kiek vėliau. Priesaiką priėmė Konstituci nio Teismo pirmininkas Romual das Kęstutis Urbaitis. Ši proce dūra, užtrukusi apie tris valandas ir vykusi istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, buvo ga na sklandi.
7
Dienos citata „Įsivaizdavau, kad jos tie siog lips ant manęs ir mal daus pasiimti jas kartu į Ameriką“, –
Būklė: R.Ivanauskas atsidūrė ligoninėje pradėjus smarkiai blogėti sveikatai.
Kaip šiandien jaučiasi vyras, kuris, po dve jų metų staiga apsireiškus prieštaringos reputacijos liudytojui Jono Furmanavi čiaus ir Violetos Naruševičienės nužu dymo byloje, apkaltintas kaip žudynių strategas ir bendrininkas?
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Pokalbis – palatoje
56 metų Raimundas Ivanaus kas. Daugiau nei 30 metų daina vęs Kauno valstybiniame chore ir, pasak choro vadovo maestro Pet ro Bingelio, buvęs šio choro gero ji dvasia, nepaprastas talentas. Bu
Tomo Raginos nuotr.
vęs kultūrizmo čempionas. Sausio 13-osios medalininkas. „Man tai – doras ir labai sąžiningas žmogus“, – kalbėjo P.Bingelis. Ir staiga tas žmogus – žudynių planuotojas ir bendrininkas, teis mo laukiantis kaltinamasis, ku riam, pasak antraščių žiniasklaido je, gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
4
išskirtiniame interviu pareiškė amerikietis Rooshas Vorekas, parašęs knygą, kurioje aprašomi būdai, kaip greičiau permiegoti su lietuvėmis.
19p.
2
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
33
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
2,19
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
48
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Cirko „Chinizeli“ užkulisiai Didžiojo Sankt Peterburgo cirko „Chinizeli“ gyvūnai ir ar tistai vakar jau pratinosi prie „Žalgirio“ arenos erdvės. Šiandien publika arenoje išvys įspūdingus ir pavojingus cirko artistų numerius, kvapą gniaužiančius triukus su dresuotais liūtais, tarp jų ir „Žmogaus galva liūto nasruo se“. Ne mažiau intriguoja ir cirko numeris su didžiuliais, 200 kg sveriančiais Misisipės aligatoriais. Be apsaugos sklandantys oro akrobatai, neįtikimai lankstūs trupės „Ke nia Boys“ vaikinai, dainuojantis klounas Michailas Martas ir įspūdingas lazerių šou turėtų priversti pamiršti visus rū pesčius ir trumpam sugrįžti į vaikystę Jurgitos Šakienės ir Andriaus Aleksandravičiaus reportažas
„Žalgirio“ gerbėjams – privilegijos arenoje Pastebėjome, kad pabandžiusie ji mokėti kortele jau nebegrįžta prie tradicinių mokėjimų ir reko menduoja šį mokėjimo būdą savo draugams“, – pasakojo „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas.
Abonementą į Kauno „Žalgirio“ rungtynes turintys aistruoliai šį krepšinio sezoną džiaugiasi ne tik mylimos komandos pergalėmis, bet ir naujomis privilegijomis ir nuolaidomis „Žalgirio“ arenoje. Ir greičiau, ir pigiau
Ištikimą „Žalgirio“ aistruolį Vy gintą Kiraitį per krepšinio rung tynes labiausiai erzindavo eilės prie arenos barų. Vis dėlto šį rude nį kauniečiui eilėse gaišti laiko ne bereikia, nes jis atsiskaito „Žalgi rio“ abonemento kortele, kuri nuo šiol atlieka ir elektroninės pinigi nės funkciją. Su šia kortele galima atsiskaityti specialiose „3 sekun džių zonos“ kasose. „Pastebiu, kad ši paslauga la bai greitai populiarėja, vis dau giau sirgalių naudojasi šia paslau ga, tačiau vis tiek eilėje laukiame daug trumpiau nei aistruoliai, at siskaitantys grynaisiais pinigais“, – pasakojo V.Kiraitis. Į „Žalgirio“ abonemento korte lę buvo įdiegta „Mokipay“ siste ma, leidžianti turintiesiems abo nementą už maistą, gėrimus ar kitas prekes arenoje ir visur kitur, kur įrengti „Mokipay“ skaitytuvai, sumokėti naudojantis šia kortele. Vartotojai aptarnaujami kur kas greičiau, nei mokant grynaisiais pinigais – mokėjimas trunka vos
Vartotojai imlūs naujovėms
Progresas: „Mokipay“ pranašumais šiuo metu gali pasinaudoti tik
abonementų savininkai, tačiau netrukus šios paslaugos bus prieina mos visiems „Žalgirio“ arenos lankytojams.
kelias sekundes, kasininkams ne reikia skaičiuoti grynųjų pinigų ir atiduoti grąžos. Mokantiesiems su abonemento kortele taikomos pa stebimos nuolaidos – 1 lito nuolai da pilstomam alui ir 10 proc. nuo laida daugeliui patiekalų. Paslauga sparčiai populiarėja
„Žalgiriui“ žaidžiant arenoje su laukiame labai daug žiūrovų – Eurolygos rungtynes stebi 12–15 tūkst. žmonių, o tiek žiūrovų ko kybiškai aptarnauti sudėtinga, tradiciniai metodai negelbsti, to dėl sumanėme išbandyti naujoves, kurios prigijo ir pasitvirtino aki mirksniu“, – naujovėmis džiau
gėsi „Žalgirio“ arenos Klientų aptarnavimo vadovė Gitana Ka zakevičienė. „Mokipay“ sistema yra naujovė. Per praėjusių metų Lietuvos me tų gaminio apdovanojimus ji ap dovanota aukso medaliu ir areno je labai greitai prigijo. „Žalgirio“ arenoje vartotojus, atsiskaitančius su abonemento kortelėmis, aptarnavome dar tik per ketverias rungtynes, bet jau dabar galime drąsiai teigti, kad inovacija pasitvirtino. Vartoto jų, atsiskaitančių šiuo būdu, skai čius labai sparčiai didėja, nes prie „3 sekundžių zonos“ kasų jie ap tarnaujami 3–5 kartus greičiau.
„Manėme, kad vartotojai naujoves priims pamažu, bet esame maloniai nustebinti – apie 75 proc. vartotojų savo abonemento kortelių sąskai tas pasipildo dar prieš rungtynes, pervesdami lėšas iš savo banko są skaitų. Likę vartotojai sąskaitas pasipildo grynųjų pinigų prieš pat varžybas ar per pertraukas, naudo damiesi arenoje esančiais „Foxbox“ terminalais. Sparčiai populiarėja „Mokipay“ mobiliosios aplikaci jos, kuriomis galima patikrinti savo sąskaitos likutį, peržiūrėti mokėji mų istoriją, statistiką“, – pasakojo M.Rutkauskas. Netrukus bekontaktės mokė jimo kortelės bus pasiūlytos ir abonementų neturintiems arenos lankytojams, nes arenos darbuo tojai nuolat sulaukia klausimų, ar galima būtų įsigyti kortelių ir kitą kartą atsiskaityti jau ne paprasto se kasose, o „3 sekundžių zonos“ greitosiose kasose, kurių skaičių ketinama didinti. KD inf.
Nesutilpo: į renginį atvyko keliais šim
Kaip pas Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vakar nuo ryto rinkosi moks leiviai iš visos Lietuvos.
Antrus metus rengiamas rengi nys „Matuokis profesiją“ sudomi no daugiau nei 1 tūkst. mokslei vių. Jiems paskaitas vakar skaitė 19 specialistų: aktoriai, diploma tai, verslininkai, profesionalūs va dybininkai, žurnalistai, finansinin kai ir valstybės tarnautojai. Visi jie – VDU absolventai.
Moteris rast Vakar miškelyje netoli kapinių Uk mergėje rastas pirmadienį dingu sios kaunietės Ramunės Mikalaus kaitės kūnas. Apylinkes šukavo di delės pareigūnų pajėgos, kinologai su šunimis.
Prekybos miestelyje „Urmas“ dir busios R.Mikalauskaitės artimie ji pasigedo pirmadienį. Pareigū nai nustatė, kad dingusioji tą pačią dieną ryte paskambino darbdaviui ir paprašė laisvadienio. Tada moteris „Urmo bazėje“ nu sipirko kapinių žvakučių ir, išsi kvietusi taksi automobilį, juo nu vyko į „Stoties“ turgavietę, kur įsigijo kapų gėlių krepšelį ir tuo pa čiu taksi automobiliu iš Kauno nu vyko į kapines, esančias šalia Uk mergės. Tose kapinėse palaidoti R.Mikalauskaitės artimieji. „Ukmergėje prieš 4–5 metus pa laidotas jos tėvas“, – sakė firmos, kurioje dirbo R.Mikalauskaitė, sa vininkė Jolanta Bareišienė. Ji sakė, kad moteris, prašydama laisvadie nio, teigė, jog prastai jaučiasi. Pagal telefono skambučių išklo tines buvo nustatyta galima pasku tinė moters buvimo vieta Ukmer gės mieste.
3
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
miestas Cirko „Chinizeli“ užkulisiai
Patogi kelionė po rajoną Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Po Kauno rajoną nuo šiol kursuos dešimt naujų autobusų „Temsa MD-9LE“. Jie ne tik patogūs, eko nomiški, pritaikyti neįgaliųjų po reikiams, bet ir lengvai atpažįsta mi, nes pažymėti Kauno rajono simbolika.
mtais daugiau moksleivių, nei registravosi. Tomo Raginos nuotr.
irinkti profesiją? „Svarbu žinoti istoriją – ir ne tik savo šalies. Istorinė tema visada gali kilti per diskusijas su užsienio dip lomatais ar politikais. Pavyzdžiui, kodėl įtampa juntama bendrau jant Prancūzijos ir Anglijos politi kams?“ – moksleivių sausakimšoje auditorijoje klausė ministro pirmi ninko patarėja Eglė Stonkutė. Iš salės pasigirdo tik vienas at sakymas – dėl šimtamečio ka ro paliktų nuoskaudų. Moksleiviai domėjosi, kaip patarėjai pavyks ta suderinti politines pažiūras. E.Stonkutės teigimu, svarbiau sia – susitarti dėl darbo tikslų, o
sta negyva
Rado: R.Mikalauskaitė rasta miš
kelyje netoli jos tėvo kapo.
Asmeninio archyvo nuotr.
Dingusiosios kūną pareigūnai rado 250 m atstumu nuo kapinių. Pirminiais duomenimis, kūnas ras tas be išorinių smurto žymių. Pra dėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. KD inf.
darbo priemonės gali ir skirtis. VDU Centrinių rūmų koridoriuo se buvo tikrai ankštoka – čia bu vo galima sutikti ir jaunesnių gim nazistų, ir dvyliktokų, jau sukančių galvą, kokią profesiją rinktis. Pasak VDU Studijų marketingo tarnybos direktorės Justinos Šim kevičiūtės, mintis suorganizuoti šį renginį kilo prieš porą metų, pa žvelgus į studentų karjeros dienas. Direktorės teigimu, kiek renginyje teko bendrauti su moksleiviais, pa starieji nelabai įsivaizduoja, ką vei kia vienos ar kitos profesijos atsto vai, pavyzdžiui sociologai.
Kauno rajono savivaldybė tiesio giai neprisidėjo prie šių autobusų pirkimo, tačiau ji kasmet skiria dotacijas vežėjams. „Šiemet sa vivaldybė skyrė 5,5 mln. litų, per nai perpus mažiau – 3,5 mln. litų. Tikimės, kad kitąmet suma vėl di dės“, – žadėjo Kauno rajono me ras Valerijus Makūnas.
Valerijus Makūnas:
Trejus metus iš eilės rajono žmonėms nedidinome bilieto kainos. Šiuo metu Kauno rajone yra 26 autobusų maršrutai. Gyventojus aptarnauja keturios vežėjų įmo nės. Viena jų – bendrovė „Kaut ra“ – ir įsigijo 10 naujų autobusų.
Įsigijo: naujųjų autobusų pranašumus įvertins keliaujantieji po Kau
no rajoną.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Nors pastarieji metai Lietu voje nebuvo lengvi, trejus metus iš eilės rajono žmonėms nedidi nome bilieto kainos – vieno kilo metro kaina tebėra 25 centai“, – pabrėžė rajono meras. „Kautros“ rinkodaros direkto riaus Gintauto Pakuso teigimu, di džiausias šių autobusų pranašumas, kad jie yra pusiau žemagrindžiai. „Kartais vyresn io amž iaus žmonėms sunku įlipti į autobusą.
Į naująjį autobusą įlipti bus labai lengva. Vairuotojas bet kada galės autobusą šiek tiek pakreipti ant šono. Įlipus keleiviams, autobu sas vėl grįš į savo pradinę padė tį“, – subtilybes atkleidė G.Pa kusas. Be to, autobusai aprūpinti oro kondicionieriais. „Vasarą važiuo dami į Kulautuvą, Lapes ar Čekiš kę žmonės nebebrauks prakaito“, – tikino rinkodaros direktorius.
4
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
tema
D.Kedžio draugas: jiems ties Žudynių byloje įtariamo 1 jo Drąsiaus Kedžio nebė ra. Užtai atsirado kitas įtariamasis
– R.Ivanauskas. Labai nenorintis kalbėti apie savo negalią, bet vis dėlto tas, kurio norėjosi paklausti: „Ar jūs pažįstate Kauno gatves? Ar įžiūrite žemėlapį? Ar esate vairavęs automobilį, ar bent įsivaizduojate, kaip nukakti į Kauno senamies tį, Vaišvydavą, Marijampolę, Vil nių?“ Vakar R.Ivanauskas parvežtas iš ligoninės į namus. Su juo kalbėjo mės dar palatoje. Prieš susitikimą iš jo sesers iš girdome, kad jos broliui prabilti apie savo negalią, ligas prireiks la bai daug jėgų. Sutartiniai ženklai
„Visą gyvenimą nuo visų slėpiau, kad esu aklas. O dabar visi skaitys ir matys, kas liko iš Ivanausko“, – tarė jis. R.Ivanauskas niekada gyveni me nevairavo. Jis nepažįsta mies to gatvių. Smarkiai pablogėjus re gėjimui, į repeticijas jį nuveždavo ir parveždavo Kauno valstybinio choro choristai. Kolektyvo gastrolėse R.Iva nausku ypač rūpindavosi choris tas Ričardas Sabutis. Vyrai turėjo sutartinius ženklus: alkūnės su spaudimas reiškė, kad reikės aukš čiau kelti koją ir pan. Tie, kurie žinojo, kad R.Ivanaus kas yra beveik aklas, sugojo jo pa slaptį. Artimi žmonės gerbė jo oru mą. Labiausiai už viską Raimundas bijojo pasirodyti priklausomas nuo kitų, bejėgis. „Ko gero, todėl jis anksčiau ir užsiiminėjo kultūrizmu. Kad at rodytų stiprus“, – mano sesuo Ja nina Visockienė. Choro vadovas maestro R.Bin gelis sako, kad boso partijas R.Iva nauskas išmokdavo atmintinai – taip nereikėdavo skaityti natų. Paveldima liga
Sunkią akių ligą R.Ivanauskas pa veldėjo iš tėvo, kuris apako dar jaunystėje. Dėl tos pačios ligos dar jauni būdami apako ir du tė vo broliai bei sesuo. R.Ivanauskui diagnozuota genetiškai perduoda ma tinklainių degeneracija, antrinė glaukoma, akių nervų nykimas. „Raimio, kaip ir visų silpnare gių bei aklųjų, buvo nepaprasta orientacija. Kai dar šiek tiek matė
ir galėjo būti savarankiškesnis, jis vaikšiodavo skaičiuodamas stul pus, grindinio plyteles. Kur eiti, susiorientuodavo klausydamasis, į kurią pusę eina žmonės. Kai su dvejodavo, į kurią pusę eiti, kad niekas nesuprastų, apsimesdavo, kad rišasi batą ar kad kalba tele fonu“, – pasakojo sesuo J.Visoc kienė. Kartą R.Ivanauską buvo partren kęs automobilis, norėdamas bū ti savarankiškas, jis yra išsinarinęs koją, krisdamas susilaužęs ranką. Gamindamas valgį yra ne kar tą nusideginęs. Kartą lenkdamasis paimti vaiko žinduko į lovos stry pą prasiskėlė kaktą, taip yra susi žeidęs ir akis. „Būtent todėl dabar jis nešioja apsauginius akinius“, – aiškino sesuo.
Tie, kurie žinojo, kad R.Ivanauskas yra beveik aklas, su gojo jo paslaptį.
Anot jos, prietemoje brolis visai nieko neįžiūrėdavo. O dabar R.Iva nausko regėjimas pablogėjęs taip, kad jis beveik nebeskiria šviesos nuo tamsos. Jį palaužė ir per regos likučius kirto stresas. Didžiausias smū gis buvo vasarą. R.Ivanausko ir jo draugės 33 metų Eglės Barauskai tės sūnui Ugniui diagnozuota ta pati paveldima akių liga. Berniukui, dar neturinčiam ket verių metų, jau sunku orientuotis prieblandoje. Staiga pasirodęs liudytojas
Kaip silpnaregis, Kauno gatvių nepažįstantis R.Ivanauskas galėjo planuoti teisėjo J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės žudynes? Kaip galėjo bendrininkauti, regzti trans porto schemas, atsitraukimo ma nevrus? Šie klausimai neišvengiamai kir bėjo, nors einant susitikti su ligo ninės palatoje gulinčiu vyru su tarėme, kad apie jam prokurorų pareikštus kaltinimus nekalbėsime jau vien todėl, kad bylos medžiagos R.Ivanausko artimieji ir advokatas Artūras Bauža dar nematė. Įtariamuoju R.Ivanauskas ta po staiga prabilus Mindaugui Ža
Drama: dabar R.Ivanausko sesuo J.Visockienė – pagrindinis jo gyvenimo ramstis.
limui. Dvejus metus tylėjęs įvykių liudytojas, dabar visą parą saugo mas valstybės, vieną dieną susira do TV prodiuserį Virginijų Gaive nį ir per jo laidą nutarė papasakoti „visą tiesą“. Netrukus V.Gaivenis jau rodė ki tą siužetą: apie tai, koks M.Žalimas yra nepatikimas. Keistas sutapimas
Iš Plungės daugiavaikės šeimos ki lęs M.Žalimas, kaip ir jo brolis, jau buvo teistas. O paskui virš jo gal vos pakibo ir įtarimai sunkiai su žalojus žmogų. Keistas sutapimas: vos M.Žali mas sutiko liudyti garsiojoje žu dynių byloje, vos ėmė pasakoti, kad žudė neabejotinai D.Kedys, o jo bendrininkai esą buvo R.Ivanaus kas ir jo draugė, įtarimai M.Žalimui buvo panaikinti. Užtai nulėkė aukštų policijos pareigūnų galvos ir žudynių bylo
je atsirado įtariamieji, kuriuos ga lima teisti: R.Ivanauskas ir jo drau gė E.Barauskaitė. „Visa tai man atrodo tarsi uto pija, – papurtė galvą R.Ivanaus kas. – Kad esu sugniuždytas – ne tas žodis.“ Laikė savo bičiuliu
M.Žalimą, su kuriuo susipaži no sporto klube ir pustrečių metų bendravo, R.Ivanauskas laikė sa vo draugu. Choristas pažinojo ir D.Kedį, su kuriuo irgi kartu spor tavo, bet M.Žalimas, regis, buvo ypatingas bičiulis. R.Ivanausko sesuo J.Visockie nė sakosi M.Žalimą mačiusi tik du kartus. Jis paliko labai gerą įspūdį. „Per mūsų tėčio šermenis M.Ža limas buvo šalia, – pasakojo J.Vi sockienė. – Buvo atėjęs ir D.Kedys, padėjo gėlių ir išėjo. O M.Žalimas buvo šalia visas tris dienas. Per ge dulingus pietus aš jam viešai padė kojau – kad toks geras žmogus, kad mano brolis gali į jį atsiremti.“ Dar kartą J.Visockienė matė M.Žalimą per brolio jauniausio sū naus Ugniuko krikštynas. Jose da lyvavo tik artimieji. „Raimis sakė, kad būtinai nori pakviesti ir Min daugą“, – prisiminė sesuo. J.Visockienė pasakojo, kad jos brolis M.Žalimui atiduodavo vai ko drabužėlių, vežimėlį – abiejų atžalos gimė beveik tuo pat me tu. M.Žalimas dažnai svečiuodvo si R.Ivanausko namuose. „Džiaugdavausi, kad dar esu kažkam reikalingas, kad kas klu be paklausia: Raimi, kaip atlik ti vieną ar kitą pratimą. Jis atva žiuodavo į namus, paklausdavo, gal ką reikia padėti, yra sutaisęs stalą“, – prisiminė R.Ivanauskas. „Jis man sakydavo, vau, bū
damas tokių metų kaip tu, norė čiau ir aš taip atrodyti“, – šypte lėjo vyras. Per apklausą – šokas
Apie tai, ar jį sukrėtė M.Žalimo liu dijimai, esą jis bendrininkavo pla nuojant ir galbūt vykdant žudynes, R.Ivanauskas nekalbėjo. „Jis slidus žmogus“, – tiek tepasakė apie bus vusį bičiulį. „Manau, kad visas tas melas yra gerai surežisuotas. Už M.Žalimo kažkas stovi“, – tarė R.Ivanauskas. Jis įsitikinęs, kad Garliavos istori joje jam paskirtas atpirkimo ožio vaidmuo. Jeigu yra niekuo dėtas, kodėl liu dytojas D.Kedžio bendrininku įvar dijo būtent jį? „Stalino laikais į Sibirą kai ku riuos veždavo vien todėl, kad jie kažką pažinojo. Mano atvejis lygiai toks pats. Esu kaltinamas, nes pa žinojau Kedį. Buvau tinkamas kal tinimui, nes pažinojau ir Žalimą“, – kalbėjo R.Ivanauskas. Jam ypač įstrigo viena apklau sų Kauno tardymo izoliatoriuje: „Buvau net ne provokuojamas – man tiesiai pasakė, ką turiu saky ti. Buvau iškviestas be advokato ir turėjau teigti, kad pas mane buvo N.Venckienė, ir dar – ne kartą.“ „Sakau, apie ką jūs kalbat? Nie kados gyvenime pas mane Venckie nė nebuvo. Aš jos sutikęs net neat pažinčiau“, – prisiminė pokalbį su pareigūnais R.Ivanauskas. Tada R.Ivanauskas pasakoja iš girdęs: „Tai tu atsisakai su mumis bendradarbiauti? Iš kalėjimo nei šeisi.“ Prisipažino: virsta daržove
„Norėjau normaliai gyventi. O dabar virstu daržove, – atsiduso
5
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
tema
iog reikia mane nuteisti
Tomo Raginos, Evaldo Butkevičiaus nuotr.
R.Ivanauskas, gulintis ligoninės lovoje. – Po visų tų įvykių pablo gėjo mano orientacija, labai svaigs ta galva. Vienas jau niekur nebe nueičiau.“ Šiuo metu jam nustatytas tik 10 proc. darbingumo lygis. „Seniai apėmusi depresija dėl mano akių. Juk nei vaiko galiu į darželį nuvesti, nei su juo pažais ti. Stipriai paveikė ir mamos, tėvo mirtis. O dabar dar esu kaltinamas tokiais dalykais“, – nutilo R.Iva nauskas.
Buvau net ne provo kuojamas – man tie siai pasakė, ką tu riu sakyti. Buvau iškviestas be advo kato ir turėjau teigti, kad pas mane buvo N.Venckienė, ir dar – ne kartą. „Jei jausčiausi kažkuo kaltas, ži nočiau, už ką turiu atkentėti, saky čiau, pats prisidirbau“, – palinga vo galva vyras. „Gerai, kad mano sielos jie ne paims, kad ir ką darytų, – kalbėjo R.Ivanauskas. – Mane palaiko ti kėjimas, malda ir viltis.“ Draugė ir vaiko motina E.Baraus kaitė su juo nebegyvena. Kalbama, kad jauna moteris irgi turi didelių sveikatos problemų, atsiradusių po suėmimo ir kaltinimų. Prisiminęs net sudrebėjo
R.Ivanauskui pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas niekur
neišvykti – yra labai švelni paly ginti su ankstesniąja – suėmimu. Paklaustas apie tai, ką teko pa tirti, kai buvo keturis mėnesius suimtas (suėmimo laikas buvo vis pratęsiamas), jis užsimerkė. Atsi gulė. Vėl atsisėdo. „O... Ten tai jau...“ – ieškojo žo džių R.Ivanauskas. Įkalintas vyras dėl savo negalios jautėsi siaubin gai. „Aš nepataik yd avau nus iš la pinti“, – tarė R.Ivanauskas. At sid ūr ęs už grot ų pirm as kel ias dienas jis nieko nevalgė. „Maistą pasiimti reikia priėjus prie lange lio. O kaip man jį susirasti? Pas kui atsirado vyrukas iš Kauno, jis man lėkštę į lovą atnešdavo“, – dėkojo vyras. Jis net susigūžė prisiminęs ketu rias paras, kaip jis įvardijo, šaldy mo kameroje. „Karantino kamero je laiko parą, bet manęs neperkėlė kitur kiek ilgiau. Ten buvo taip šal ta“, – prisiminė vyras. „Tuo metu lauke buvo trisdešimt laipsnių šalčio“, – įsiterpė sesuo. „Dėl šalčio ėmė skaudėti inkstus. Bijojau, kad neatsinaujintų užde gimas, nes jau ir taip blogai man buvo“, – kalbėjo keturis mėnesius kalintas R.Ivanauskas. Abejojo, kas esąs
Per beveik keturis mėnesius jis bu vo vežiojamas po Kauno ir Vilniaus įkalinimo įstaigas. Utenos psi chiatrijos ligoninėje jam buvo at likta ekspertizė. Mėn es iai, pral eist i nel aisv ė je, jam buvo virtę pragaru ir dėl to, jog staiga buvo nutrauktas gy dymas. R.Ivanauskas nebeturė jo galimybės vartoti vaistų nuo depresijos, Alzheimerio ligos, ne migos.
„Man buvo beveik haliucinacijos. Tai miegi, tai nemiegi, tai dvi die nas miegi, tai dvi nemiegi. Tai ta ve miegantį paima, testuoja, kažką sako. Buvo net tokių akimirkų, kai keldavau klausimą, kas aš toks“, – jaudinosi prisimindamas R.Iva nauskas. Staiga jis mintimis nuklydo į tą akimirką, kai namuose buvo sulai kytas pareigūnų. „Man tai buvo šokas. Su kul tūringais žmonėmis bendrauji ir staiga tave paima ir uždeda ant rankius. Išvedė į koridorių, sako, duok rankas. Nes upratau kam, bet išt ies iau. Sako, nen or ėjom prie vaiko surakinti. Nesupratau, ko pareigūnai atvažiavo. Galvo jau, gal kratą darys – jie sakė, kad turi leidimą kratai. O išsive dė kaip baisų nusikaltėlį“, – kal bėjo R.Ivanauskas. Sese, įsijunk televizorių
J.Visockienės teigimu, apie įvyku sias žudynes ji ir jos brolis sužino jo iš žiniasklaidos. Moteris prisiminė, kaip R.Iva nauskas žudynių rytą paskambi no ir sukrėstas klausė, ar ši žino, kas atsitiko, sakė, įsijunk televizo rių. Jis išgirdo transliaciją ir jį apė mė siaubas. Žudynių dienos vakarą R.Iva nauskas praleido pas seserį. „Iš balso jis atrodė toks sukrėstas, kad pasiūliau atvažiuoti pas mus. At vyko visi kartu su Egle ir sūnumi. Jis važiavo gulomis, nes tik taip gy dytojai jam leido būti“, – pasakojo J.Visockienė. R.Ivanauskas tuo metu sveiko po ragenos transplantacijos ope racijos. Šeima visą vakarą neatsitrau kė nuo televizijos pranešamų žinių
Maestro: P.Bingelis vadina R.Ivanauską nepaprastu talentu.
apie įvykį. Jau ruošėsi miegoti, kai pasibeldė „Aro“ pareigūnai. „Brolis – gulintis lovoje, akis užklijuota, – piešė vaizdą mote ris. – Su juo tokiu pareigūnai kal bėjosi apie valandą. Jis pats po to sakė, kad buvo „klausinėjamas apie Drąską“. Papasakojo, kiek žinojo: kad paskutinį kartą D.Kedį matė prieš porą dienų iki žudynių, kai šis buvo atvažiavęs aplankyti, pa plojo per petį: laikykis, sveik.“ Po operacijos R.Ivanauską lankė dau gybė žmonių. Per žudynes, kurios įvyko 2009 m. spalio 5 d., R.Ivanauskas svei ko po akies ragenos transplantaci jos, atliktos rugsėjo 8 d. Ragenos persodinimas turėjo pa gelbėti grąžinti šviesą bent vienai akiai, tačiau viltys neišsipildė. Nuosprendis: neregys
Po operacijos R.Ivanauskui gy dytojai prigrasino tik gulėti. Nors lankytojų buvo daug, dažniausiai vyras gulėdavo nusisukęs į sieną. „Jį labai paveikė žinia, kad nebe matys. Su juo nebuvo galima susi kalbėti: jam sunkiai sekėsi užbaig ti mintį, pamiršdavo, ką būdavo pradėjęs sakyti, neatsimindavo, ką valgęs, sutriko ir koordinacija“, – vardijo moteris. Brolis iš ligoninės buvo išleistas iki šalį sukrėtusių įvykių likus de šimčiai dienų. „Grįžęs namo sakydavo, kad jam labai skaudu, jog negali ant rankų paimti sūnaus – vis dar buvo drau džiama ką nors kelti, net sėdėti.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
Tad nusisukdavo į sieną ir per die nas gulėdavo“, – pasakojo J.Visoc kienė. Dabar R.Ivanauskas atsidūrė medikų globoje dėl didelių skaus mų juosmens srityje. „Jis tapo vi sas pilkas. Lipdamas laiptais ėmė dusti“, – pasakojo J.Visockienė. Vargšas, aklas ir kvailas
„Keista, kad jis su jumis kalbė jo, nes būna dienų, kai iš jo nė žo džio neištrauksi – išėjusi iš palatos nusistebėjo J.Visockienė. – Net gi draugų matyti nenori – nenori užuojautos.“ „Manau, kad Raimis apkaltintas todėl, kad reikia ką nors nuteis ti, – įsitikinusi J.Visockienė. – O jis pasirinktas todėl, kad yra varg šas, aklas ir kvailas – pernelyg ge ros širdies. Prireikė mėnesio, kol Raimiui suradau nuolatinį advoka tą. Būdavo, vieną dieną sutikę gin ti brolį, kitą dieną advokatai atsi prašydavo.“ „Gaila man ir vaiko, ir Eglės, nors su Raimiu ji kartu ir nebe gyvena“, – užjautė jauną moterį J.Visockienė. R.Ivanauskas, anot sesers, ar timai bendrauja ir su kitais dviem savo vaikais. „Jie yra labai nuo stabūs, tėvą labai palaiko“, – sakė apie sūnėną ir dukterėčią mote ris, visą gyvenimą rūpinusis nere giu tėvu, sergančia mama ir ankan čiu broliu. J.Visockienė dažnai prisimena brolio frazę: „Sese, ši žemė – ne be gerų žmonių.“
• Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. • Medžio pjuvenų granulės, malkos.
A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.
6
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
Savaitė
Naktinės pamainos neprireiks
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Stasys Gudavičius
Seime, kaip ir krepšiny je, labai svarbu uždegti žaidėjus.
s.gudavicius@diena.lt
Po šimtą už sugrįžimą
– Kodėl partija pasirinko jus kandidatu į Seimo pirminin kus? – Po diskusijų taip nusprendė DP prezidiumas. Tai buvo nemenkas iššūkis man – greitai apsvarstyti tokį pasiūlymą ir jį priimti.
Arūnas Andriuškevičius
P
o savot iško rink imų įmyg io Kau no valdž ia išsijudino. Ir atrodo, kad liūdna tikrai nebus. Bent jau social demokratai tuo turėtų pasirūpinti. Į Seimą iškeliavusį savivaldybės administraci jos direktoriaus pavaduotoją Antaną Nesteckį šią savaitę jau pakeitė Steponas Vaičikauskas, o po kelių dienų turėtų būti atsisveikinta ir su vicemere Orinta Leipute, kurios krėslą miesto taryboje, o gal ir valdžios olimpe užims Vasili jus Popovas. Tiesa, net pačių socialdemokratų tokia perspektyva, atrodo, kažkodėl nesužavė jo, todėl šią savaitę jie karštligiškai ieškojo kito kandidato į vicemero postą. Jis atsirastų tik tuo atveju, jeigu tarybos nario mandato atsisakytų Kęstutis Kriščiūnas. Tokie Kauno socialdemokratų lyderių planai dvelkė avantiūra. Vieša paslaptis, kad partija nusisuko nuo į skandalą įsipainiojusio K.Kriš čiūno, todėl šis jaučia nuoskaudą. Buvę bend raž yg iai, matyt, ant kel ių atsik laupę ket ino maldauti atleidimo? Gaila, bet šios scenos ne teko išvysti: socialdemokratų puoselėjamus planus sugriovė teismas, leidęs vėl politikuo ti K.Kriščiūnui.
Gal jis balsuos sėdėda mas ant suoliuko Lais vės alėjoje? Prok urorų suteiktom is dešimties mėnesių atostogomis pasinaudojęs piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamas K.Kriščiūnas, galima spė ti, su dviguba energija kibs į miesto reikalus. Žinoma, jeigu teismas jam dar leis patekti į sa vivaldybės pastatą, o gal jis balsuos sėdėda mas ant suoliuko Laisvės alėjoje? Pamatysi me artimiausiu metu. S.Vaičikausko sugrįžimas į savivaldybę kelia ironiškų šypsenų ne tik opozicijos, bet ir kai kur iems valdančiųjų atstovams. Sveik uo lis vicemeras Stanislovas Buškevičius, tik iš girdęs klausimą apie kitokį gyvenimo būdą propaguojantį S.Vaičikauską, nukirto: „Geriau jau nieko nekomentuosiu.“ Dėl braškančios valdančiosios koalicijos sta bilumo S.Vaičikausko praeities nuodėmes lin kęs primiršt i ir Kauno meras Andr ius Kup činskas: „Steponas – žodž io žmog us.“ Prisi minus praėjusią kadenciją, šie mero žodžiai verčia abejoti nuoširdumu. Bet tai juk politi ka: į konfliktą su iškirpčių ir prabangių sukne lių mėgėja Aušra Ručiene įsivėlę konservato riai negali sau leisti susipykti dar ir su social demokratais. Bent kol kas. informacija:
S
eimo pirmininku išrinktas Darbo partijos (DP) vadovo pavaduotojas Vydas Gedvi las tvirtina tikįs, kad jam ir visam naujajam parlamentui pa vyks rasti bendrą kalbą su Prezi dente Dalia Grybauskaite.
302 250
– Dvejojote? – Neilgai. Politikoje esu jau ne be pirmus metus, Seime dirbu nuo 2004-ųjų. Nuo tada esu ir DP narys. Beveik ketverius me tus esu buvęs Seimo pirmininko pavaduotoju, esu vadovavęs Sei mo Europos reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams, dar ir dabar esu DP pirmininko pavaduotojas. Taigi patirties po litikoje jau, manau, pakankamai sukaupta. Tad, kai antrą kar tą man buvo pasiūlyta kandida tuoti į Seimo pirmininkus, nela bai ilgai dvejojęs sutikau. – O pirmą kartą kada buvo? – 2004–2008 m. Seime. Bet tada buvo visai kita politinė situaci ja. O ir patirties politikoje turė jau kur kas mažiau. Dabar esu dėkingas ne tik mane iškėlusiai partijai, bet ir įvairių kitų par tijų politikams, kurie pastaro siomis dienomis pasakė nemažai gerų žodžių apie mane. Dėkingas jiems už pasitikėjimą, už tai, kad balsavo. Bet suprantu, kad atsa komybė – didžiulė. – Visa DP ir atskiri jos vado vai yra teisiami už finansines machinacijas. Tai nesutruk dys dirbti valdančiajai koa licijai ir jums eiti atsakingas Seimo pirmininko pareigas? – Priminčiau, kad kol kas teisme yra nagrinėjami įtarimai dėl vi sų šių reikalų. O Lietuvoje, kaip ir visame civilizuotame pasauly je, veikia nekaltumo prezumpci jos institutas. Reikia kantrybės. Reikia ramiai sulaukti, kol pasi baigs teismas ir jis pasakys sa vo žodį. Tada ir galėsime vertinti. O aš, būdamas Seimo pirminin kas, stabdysiu narystę DP frak cijoje. Taigi formaliai jai neprik lausysiu. Tad nemanau, kad šis procesas trukdytų mano tiesio giniam darbui. – Ar tai reiškia, kad balsuo site kitaip nei visa frakcija,
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
bą organizuosiantis taip, kad nereikėtų po sėdžiauti iki paryčių. Tomo Raginos nuotr.
jeigu ji nuspręstų balsuoti ne taip, kaip tam tikru klausimu galvojate jūs? – Čia reikėtų pirmiausia sulauk ti tokios situacijos, tada žiūrėti, kaip elgtis. Nenorėčiau speku liuoti šiuo klausimu, kol tokia problema neiškilo. – Prokurorai ateis į Seimą prašyti naikinti kai kurių DP lyderių teisinės neliečia mybės. Jūs balsuosite už ar prieš? – Kai ateis ir paprašys, tada ir galima bus svarstyti ir komen tuoti tą klausimą. – Naujojo Seimo santykiai su Prezidente Dalia Grybaus kaite – nekokie. Ji neatvyko jūsų pasveikinti, yra ne kar tą pareiškusi labai skeptišką nusiteikimą dėl DP dalyvavi mo valdžioje. Užprogramuo tas konfliktas? – Manau, rasime kontaktą su Prezidente. Esame jau anksčiau su ja bendravę – ji buvo Europos Komisarė, aš vadovavau Seimo Europos reikalų komitetui, bu vau vienas iš Seimo vicepirmi ninkų. Tad bendrų reikalų vis at sirasdavo. Esame ir kelis kartus susitikę, vieną kitą puodelį ka vos išgėrę. Gerbiu savo šalies Prezidentę. Dėl jos požiūrio į DP negaliu jos nei smerkti, nei kritikuoti. Tikiu, kad valstybės vadovė stengiasi visiems būti lygiai teisinga. Bet būtina gerbti ir Lietuvos rinkėjų pareikštą valią. Už DP balsavo šimtai tūkstančių žmo nių. Manau, privalome rasti kompromisą politiniais klausi mais, negalime klampinti Lietu vos į nestabilią politinę situa ciją. Turime kuo greičiau pradėti dirbti ranka rankon. Reikia kuo greičiau suformuoti ir visas Sei mo vadovaujančias struktūras, ir naują Vyriausybę. Mūsų lau
kia daug atsakingų darbų, daug sprendimų. Kitąmet juk pirmi ninkausime visai Europos Sąjun gai. Tai bus didžiulis iššūkis vi sai Lietuvos politinei valdžiai, ne tik Prezidentei, Seimui, Vyriau sybei ar atskiroms ministerijoms. Todėl labai reikia susitarti ir eiti pirmyn, žengiant sutarimo, o ne konfrontacijos keliu. – Kodėl reikėjo prie ir šiaip pakankamai stiprios, 77–78 balsų daugumos pasikviesti dar ir Lenkų rinkimų akciją, taip valdančiosios koalicijos mandatų Seime skaičių padi dinant iki 85–86? – Norime turėti Seime pakanka mai svarią daugumą. Reikalingi ryžtingi komandiniai veiksmai, kad būtų gana efektyviai prii mami svarbūs sprendimai. – Jungsite valdančiosios dau gumos „buldozerį“, kai opo zicija nesutiks priimti kokio nors svarbaus sprendimo, o koalicija sieks jį patvirtinti? – Aš už tai, kad būtų kuo dau giau tariamasi ir susitarta, pa siekta kuo daugiau kompromisų. Tikrai stengsiuosi, kad valdan čiosios daugumos ir opozicijos atstovai dažniau susėstų prie stalo ir kalbėtų apie svarbiau sius sprendimus, ieškotų tų sąly čio taškų. – Ką darysite, kad pasitikėji mas Seimu augtų? – Tikrai norėtųsi, kad žmonių, piliečių požiūris į Seimą keistųsi į gerąją pusę. Kaip tai padaryti? Sudėtingas klausimas. Sudėtinga užduotis visam parlamentui, ne tik jo vadovui. Manau, kad Sei mas pats turi demonstruoti vi suomenei, kad jis susitelkęs, o ne susiskaldęs. Taigi mums visiems, Seimo nariams, reikia rodyti as meninį susikalbėjimo pavyzdį. Būna keista, kai parlamenta
– Esate buvęs labai nepras tas moterų krepšinio trene ris. Galėtumėte tą patirtį ko kiu nors būdu perkelti ir į Seimą? – Išties Seimą ir krepšinį sieja tam tikri panašumai. Visur rei kalingas komandinis darbas, vi sur būtina teisingai subalansuoti kolektyvus. Seime, kaip ir krepši nyje, labai svarbu uždegti žaidė jus, Seimo atveju – politikus, rasti su jais bendrą kalbą, kad būtų žaidžiama visa energija. – Pasitikite visais savo iš rinktais pavaduotojais? – Argi aš galiu nepasitikėti, kai pasitiki dauguma Seimo narių? Matyt, neturiu teisės nepasitikėti demokratiniu pasirinkimu ir de mokratiškai priimtu sprendimu. – Kam turėtų naujasis Seimas pirmiausia skirti didžiausią dėmesį? – Vyriausybės formavimas ir kitų metų biudžeto patvirtini mas – pagrindiniai darbai, ku rie mūsų laukia pačiu artimiau siu metu. O aš norėčiau, kad jau netrukus imtume peržiūrėti tuos įstatymus, kuriuos Konstituci nis Teismas pripažino priešta raujančiais Konstitucijai. Tokių įstatymų turime kelias dešimtis, jų per pastaruosius metus dve jus padaugėjo triskart. Tarkim, jau prieš metus nemažai Moks lo ir studijų įstatymo nuostatų pripažintos neatitinkančiomis Konstitucijos. Bet įstatymas iki šiol deramai nepataisytas. Tai spraga, kurią reikėtų kuo grei čiau užlopyti. – Dėl to turbūt vėl teks dirb ti naktimis? – Sieksiu organizuoti Seimo dar bą taip, kad nebūtų nenormaliai ilgų posėdžių, per kuriuos prii mama daug, bet labai nekoky biškų įstatymų. Geriau priimti mažiau, bet kokybiškesnių, kad paskui nereikėtų strimgalviais taisyti gausybės klaidų.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Grafikas: V.Gedvilas tikino parlamento dar
rai viešumoje kalba apie tai, kad neva visas Seimas yra pats blo giausias. Tai nepriimtina. Reikė tų pirmiausia gerbti save, tada ir kiti mus gerbs. Kita vertus, Seimo prestižas la bai priklauso ir nuo rinkėjų, kurie tą Seimą išrenka. Visada raginau ir raginu pakartotinai nerinkti į Seimą tų žmonių, kurie per ket verius kadencijos metus nieko doro nenuveikė. Esu optimistas, todėl tikiu, kad anksčiau ar vė liau žmonių nuomonė apie Seimą ir valdžią apskritai pasikeis. Tam reikalingas nuoseklus ir kruopš tus visų mūsų darbas.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 210.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Darbą pradėjo nuo priesaikos
Vyriausybė grąžino įgaliojimus
Tik pora parlamenta 1 rų skaitydami priesai kos tekstą suklupo, todėl skaitė jį
Stasys Gudavičius Visus ketverius kadencijos me tus dirbusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė va kar popiet grąžino savo įgalio jimus Prezidentei Daliai Gry bauskaitei.
Valstybės vadovė pasirašė dek retą dėl pavedimo ministrų ka binetui laikinai eiti savo parei gas, iki bus suformuota nauja šalies Vyriausybė. Visa ši procedūra buvo „ne matoma“ – A.Kubilius jau pir moje dienos pusėje atsiuntė į prezidentūrą savo pasirašytą raštą dėl Vyriausybės įgalioji mų grąžinimo, o valstybės va dovė pasirašė dekretą sulau kusi, kai prisieks naujojo Seimo nariai. Pagal Konstituciją, preziden tas „priima Vyriausybės grą žinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nau ja Vyriausybė“. Įstatymuose nustatyta, kad įgaliojimus Vyriausybė priva lo grąžinti valstybės vadovui tą dieną, kai naujasis Seimas susi renka į savo pirmąjį posėdį. D.Grybauskaitė turės per 15 dienų pateikti Seimui naujojo ministro pirmininko kandida tūrą. Paskyrus jį bus formuoja ma nauja šalies Vyriausybė.
Teisėjų tarybai vadovaus G.Kryževičius Tarybos pirmininku antrai ka dencijai iš eilės vakar išrinktas Lietuvos Aukščiausiojo Teis mo pirmininkas Gintaras Kry ževičius.
Pirmajame naujos sudėties Tei sėjų tarybos posėdyje suskaičia vus slapto balsavimo rezultatus, tarybos pirmininko pavaduoto ju tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, sek retore išrinkta Lietuvos apelia cinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garne lienė. G.Kryževičiaus teigimu, vie nas didžiausių siekių – įgyven dinti teismų reformą pereinant prie teismų sujungimo ir stam binimo. „Kalbu ne vien apie tei sėjų darbo krūvio suvienodini mą, bet ir apie pragmatiškus dalykus – pusėje apylinkių teis mų prastai veikia buhalterijos, informacinių sistemų aptarnavi mas. Teismų reforma ir galimas sistemos biudžeto centralizavi mas leistų pakeisti situaciją“, – sakė G.Kryževičius. Pirmininkas pabrėžė, kad didelis dėmesys artimiausius metus turėtų būti skiriamas elektroninių teismo paslau gų projektui „Elektroninės pa slaugos teisingumo vykdymo procese“. BNS inf.
iš naujo. Šeši Seimo nariai, tarp jų Vytenis Andriukaitis, Marija Aušrinė Pavi lionienė ir Larisa Dmitrijeva, skai tydami priesaiką neištarė pasku tinio jos sakinio „Tepadeda man Dievas!“ Kai priesaiką skaitė Darbo par tijos lyderis Viktoras Uspaskichas, dauguma dešiniųjų Seimo narių išėjo iš salės, kad paskui nereikėtų spausti rankos ir sveikinti šį prieš taringai vertinamą kolegą. Padovanojo plaktuką
Prasidėjus pirmajam posėdžiui nu trūko ligšiolinių Seimo narių įga liojimai, o po priesaikos juos įgijo naujieji parlamentarai. Pirmajam posėdžiui, kol bus iš rinktas naujojo Seimo pirmininkas, pirmininkavo vyriausia parlamen tarė konservatorė Vida Marija Čig riejienė. VRK pirm in ink as Zen on as Vaigauskas įteik ė jai simb ol i nę dovaną – pirmininkaujančio jo plaktuką, skirtą gongui mušti. V.M.Čigriejienė jau prieš ketve rius metus gavo panašų plaktuką, nes ir tuomet vadovavo pirmajam buvusios kadencijos Seimo posė džiui.
Iš viso vakar prisie kė 135 Seimo nariai. Dar 4 prisieks kiek vėliau. „Būdama garsiausio Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos giminai tė ir krikšto duktė, galiu pasakyti, kad esame viena seniausių Europos tautų, turime gilias parlamentariz mo tradicijas. Pasisemkime iš Lie tuvos turtingos istorijos patirties ir stiprybės. Nuoširdžiai tikiu, kad naujasis Seimas pradės naują Lie tuvos atgimimo laikotarpį. Dirbki me Lietuvos naudai ir jos žmonių
Ceremonija: parlamentarai prisiekė padėję ranką ant Konstitucijos.
gėrybei“, – savo sveikinimo kalbo je pabrėžė V.M.Čigriejienė. Pirmajame Seimo posėdyje daly vavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, premjeras And rius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, įvairių institucijų vadovai, Nepriklausomybės Atkūrimo Ak to signatarai, aukščiausiųjų teis mų teisėjai, Lietuvoje akredituoti ambasadoriai, Katalikų bažnyčios hierarchai ir kitų konfesijų atsto vai, savivaldybių merai, aukštųjų mokyklų rektoriai. Pasveikino laišku
Prezidentė Dalia Grybauskaitė va kar į Seimą neatvyko – ji nuspren dė parlamentarus pasveikinti svei kinimo laišku. „Linkiu niekada nepamiršti prie saikos žodžių, ypač kai susidursite su dvejonėmis, kokį sprendimą pa sirinkti. Nuo šio momento jūs tam
pate visos Tautos atstovais. Laisvi, lygūs ir teisingi visiems. Tai neleng va, tačiau tikiu, kad įsipareigojate sąmoningai ir atsakingai“, – sako ma šalies vadovės sveikinimo laiš ke, kurį perskaitė V.M.Čigriejienė. Prezidentė parlamentarus pa kvietė konstruktyviam bendram darbui. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad naujai Vyriausybei kels ne tik kompetencijos, bet ir skaidrumo, sąžiningumo ir savarankiškumo reikalavimus. Prezidentė paragino naująjį Sei mą nesiblaškyti ir laikytis jau pa sirinktos krypties: „Turime nueiti iki galo: gebėti užtikrinti tęstinu mą finansų stabilumo, energetikos, kovos su korupcija srityse.“ Išrinktas slaptu balsavimu
Po priesaikos pradėta Seimo vado vybės rinkimų procedūra. Į parla mento pirmininkus iškelta tik vie
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
na – Darbo partijos atstovo Vydo Gedvilo kandidatūra. V.Gedvilo kandidatūrą oficialiai pristatė Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Tai žmogus su didžiule politi ne patirtimi, nes jau aštuonerius metus dirba Seime, ėjo aukštas parlamento vicepirmininko, po ros kom itet ų vad ov ų pareigas. Šis žmogus pasižymi aukšta po litine kultūra, padorumu, išmin timi, teisingumu“, – sakė A.But kevičius. Seimo pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu. Naujajame Seime formuojama keturių centro kairės partijų val dančioji koalicija. Apie jos suda rymą paskelbė Socialdemokra tų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos ir Lenkų rinkimų akcija. Ši koalicija iš viso turės 86 parla mentarų mandatus.
8
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
10p.
Šilko kelias sujungė praeitį ir dabartį.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Generolų klystkeliai: moterys a „Žmonės klysta. Svarbiausia iš klaidų pasimokyti“, – sakydavo Davidas Petraeusas. Generolas, regis, gerai pasimokė. Tik ar pa vyks klaidą ištaisyti? Nuslėpti nepavyko
Skandalas kaip sniego gniūžtė nuo kalvos ėmė riedėti prieš kelis mė nesius. Tada viena moteris, kaip vėliau paaiškėjo, 37 metų Jill Kel ley, gerai pažįstanti generolą Davi dą Petraeusą ir jo šeimą, pasiskun dė vienam pažįstamam Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentui, kad gavo tuziną grasinančių žinučių elektroniniu paštu iš kitos moters. FTB ėmėsi tyrimo. Kelias savai tes sekdami moterų elektroninį su sirašinėjimą agentai sužinojo, kad paslaptingoji moteris, grasinusi J.Kelley, yra Paula Broadwell. Tiesa, tai, kad P.Broadwell pa žįstama su tuo metu jau Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu – atsargos generolu D.Petraeusu, išaiškėjo vėliau. FTB patikrino moters elektroninį paštą. Agentai pašto dėžutėje apti ko ne tik pikantiškas žinutes, kurias moteriai rašė generolas D.Petraeu sas. FTB įtarimą sukėlė ir slapta in formacija, kurią kompiuteryje sau gojo P.Broadwell. Pasak neįvardytų šaltinių, tokios informacijos bet kuris mirtingasis neturėtų turėti. FTB nedelsdamas apie vykdo mą tyrimą informavo JAV genera linį prokurorą Ericą Holderį. Kilo įtarimas, kad D.Petraeusas galėjo nutekinti slaptą informaciją tre tiesiems asmenims. Po kurio laiko tiek P.Broadwell, tiek D.Petraeusas buvo iškvies ti į apklausą agentūroje. Per ją ge nerolas prisipažino, jog turėjo ro maną, nors tvirtino, kad santykius nutraukė. FTB pabrėžė, kad nerado įrody mų, jog CŽV bosas būtų nutekinęs slaptą informaciją meilužei, to dėl apie kriminalinius kaltinimus D.Petraeusui nebuvo kalbama. Visgi FTB apie tyrimą informavo Nacionalinės Žvalgybos (NŽ) vado vą Jamesą Robertą Clapperį, o šis – prezidentą Baracką Obamą. Skandalas nebuvo viešinamas, tačiau D.Petraeusui per susitikimą su NŽ vadovu buvo pasiūlyta palikti CŽV vadovo postą. Argumentuota, kad CŽV bosas gali būti šantažuo jamas dėl nesantuokinių ryšių, to dėl negali toliau eiti šių pareigų. Kitą dieną D.Petraeusas po su sitikimo su B.Obama pareiškė, kad palieka einamas pareigas. Slaptas flirtas
Atsargos pulkininkas Steve’as Boy lanas, D.Petraeuso draugas, sakė,
kad generolo romanas su biogra fe užsimezgė prieš tai, kai jis bu vo paskirtas vadovauti CŽV per nai rugsėjį. Kartu su P.Broadwell generolas turėjo bendrą „Gmail“ paskyrą, o parašytus asmeninius laiškus iš saugodavo kaip juodraščius. Taigi, abu naudojosi vienu elekt roninio pašto adresu ir laiškus per skaitydavo juodraščių skyrelyje. Elektroniniais laiškais susiraši nėjant įprastai, reikalingas IP ad resas, todėl išsiųstus laiškus galima susekti. O keičiantis informacija juodraščiuose laiškai nesiunčiami, tad tokius pokalbius susekti ir pe rimti – kur kas sunkiau. Šį būdą pamėgo ir daugelio ša lių paaugliai, nenorintys, kad tėvai perskaitytų jų elektroninius laiš kus. Beje, šia susirašinėjimo tak tika naudojasi ir „Al Qaedos“ te roristai.
Jill galėjo flirtuoti su visais (karininkais), kurie ateidavo į jos organizuojamus va karėlius jo namuose.
Išsigando grasinimų?
Kodėl tarp P.Broadwell ir J.Kelley kilo konfliktas – neaišku. Spėjama, jog D.Petraeuso meilužė pavydėjo J.Kelley, – žinutėse reikalavo, kad ši „atstotų nuo jos vyruko (D.Pet raeuso) ir paliktų jį ramybėje“. Bet J.Kelley kategoriškai neigė, kad su CŽV vadovu palaikė kokius nors romantiškus santykius, nors viename savo laiškų P.Broadwell tvirtino mačiusi, kaip neva J.Kelley provokuojamai liečia jį po stalu. J.Kelley išaiškėjus skandalui at siribojo nuo žiniasklaidos, taip pat paliko savo namus Tampos mies te. Kaip sako Kelley šeimai artimi šaltiniai, moteris pasisamdė žino mą Vašingtono advokatą Abbe’ą Lowellą. Šis konsultuos ją, kaip elgtis. Be to, J.Kelley pasitelkė į pagal bą Judy Smith – gerai žinomą vie šųjų ryšių specialistę, padedančią į skandalus įsivėlusiems asmenims. J.Kelley brolis Davidas Khawa mas tvirtino, kad jo sesuo rimtai išsigando grasinimų, nes palaiko ryšius su kariuomene, taip pat turi turtingą vyrą ir mažų vaikų. „Ma
nau, mano sesuo apie tai pranešė, nes tikriausiai bijojo, kad kažko kie jai grasinę žmonės galėjo tu rėti rimtų ketinimų“, – aiškino Jill brolis. Beje, pažįstamas FTB agentas, kuriam pasiskundė J.Kelley, buvo nušalintas nuo bylos. Pasak neį vardytų šaltinių, FTB vadovybei kilo įtarimas, jog agentas yra „ap sėstas“ šios bylos. Maža to, J.Kel ley elektroniniame pašte buvo ras ta nuotraukų, kuriose jis matomas nusifotografavęs be marškinių. „Seksas telefonu“
D.Petraeuso meilės nuotykis – ne vienintelis, kuriame linksniuojama J.Kelley pavardė. Žiniasklaidai ėmus domėtis šia vakarėlių liūte paaiškėjo, kad ji pa laikė artimus ryšius su Afganista ne dislokuotų JAV pajėgų vadu ge nerolu Johnu Allenu. Šis, kaip ir D.Petraeusas, yra tarnavęs Tam poje, kur įsikūrusi JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė. J.Kelley ir J.Allenas 2010– 2012 m. aktyviai susirašinėjo elektroniniu paštu, jųdviejų laiškų apimtis siekė nuo 20 iki 30 tūkst. puslapių. Nors nebuvo nustatyta, jog J.Al lenas nutekino kokią nors slaptą informaciją, jo skyrimas į NATO pajėgų vyriausiojo vado postą Af ganistane buvo suspenduotas, nes generolui buvo pareikšti įtarimai „nederamu elgesiu“. J.Allenas kategoriškai neigė, kad su J.Kelley palaikė romantiškus santykius. Tačiau vienas neįvar dytas Pentagono pareigūnas pa brėžė, kad kai kuriuose laiškuose įžvelgiama flirto požymių, prime nančių seksą telefonu. „Flirtas gali apimti bet ką – nuo ko nors visiškai nekalta iki seksua linio pobūdžio žinučių ar ko nors panašaus. Tai platus terminas“, – aiškino pareigūnas. D.Petraeusas taip pat susiraši nėjo su J.Kelley, tačiau su jųdvie jų elektroniniais laiškais susipažinę pareigūnai teigė, kad jų santykiai buvo tik dalykiški. Visgi kai kurie J.Kelley pažįs tantys asmenys tvirtino, kad „ji, jei norėjo, galėjo suvilioti bet ką iš armijos, nes daugelį aukštų JAV armijos pareigūnų gerai pa žinojo“. „Jill galėjo flirtuoti su visais (ka rininkais), kurie ateidavo į jos ren giamus vakarėlius jo namuose. Ji –
20
tūkst. puslapių viršija J.Kelley ir J.Alleno susirašinėjimo apimtis.
Skandalas: D.Petraeuso (nuotr. viršuje) darbai vargu ar bus pamiršti, ta
seksuali ir tai žino. Ji moka prieiti prie žmonių“, – pasakojo vienas J.Kelley pažįstantis asmuo. Tyrimas dėl J.Alleno veiksmų kaip reikiant įsiutino politikus Va šingtone. Kai kurie jų piktinosi, kad FTB, CŽV ir kitos institucijos tylėjo apie skandalus, susijusius su nacionaliniu saugumu. O Respublikonų partijos atstovai pažėrė kritikos B.Obamos admi nistracijai, esą ši bando dangsty ti nuo atsakomybės lojalius prezi dentui kariškius. Skaudi išdavystė
J.Alleno ateitis nežinoma, tačiau D.Petraeusui, vienam gerbiamiau sių visų laikų JAV armijos genero lų, regis, teks dar labai ilgai plau ti suteptą mundurą. Ironiška, bet knygoje apie generolą P.Broad
well skyrė „ypatingą padėką“ ge nerolo žmonai Holly, nors išnašose knygos autorė nenurodė, kad būtų ėmusi bent vieną interviu iš Hol ly Petraeus. P.Broadwell dažnai dalyvaudavo oficialiuose renginiuose, kuriuose pasirodydavo tiek D.Petraesusas, tiek jo žmona. Be to, moteris ne sykį lankėsi Afganistane, kur tar navo generolas. Pasak Petraeusų šeimos artimų jų, skandalas sugniuždė Holly. Savo pažįstamiems D.Petraeusas prasi tarė, kad jo žmona yra tokia pikta, jog „žodis „įsiutusi“ vargu ar api būdintų jos nuotaiką“. O Amerika turėjo susitaikyti su vieno žymiausių karininkų – ka rų Irake ir Afganistane stratego – nuopuoliu. Parengė Valentinas Beržiūnas
9
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
pasaulis Tragedija per paradą
Dar vienas įtariamasis
JAV Teksaso valstijoje keturi žmonės žu vo, dar 17 buvo sužeista, kai traukinys ket virtadienį rėžėsi į sužeistiems karo vete ranams skirto parado platformą. Ligoni nėje gydomų dešimties sužeistųjų būk lė kritinė, o septynių kitų – stabili. Planuo tas paradas turėjo užbaigti Didvyrių me džioklės renginį, o sužeistiems kariams ateinantį savaitgalį organizuojama elnių medžioklė.
Didžiosios Britanijos nacionalinio trans liuotojo BBC laidų vedėjas Dave’as Lee Travisas (nuotr.) ketvirtadienį buvo areš tuotas britų policijai atliekant tyrimą dėl įtarimų jo velioniui kolegai Jimmy Savile’iui. J.Savile’is, kuris daugiau kaip du dešimtmečius buvo viena didžiausių BBC žvaigždžių, kaip dabar manoma, ly tiškai išnaudodavo nepilnametes mergai tes, kartais – ir BBC patalpose.
12
pareigūnų, tarp jų Tbilisio vicemeras, suimti Gruzijoje už opozicijos kibernetinį šnipinėjimą.
apsuko jiems galvą Sąmokslas: pasigirsta svarstymų, kad skandalas, į kurį įsivėlė D.Pet
raeusas, buvo naudingas FTB?
„Reuters“ nuotr.
Intrigos žvalgybos bendruomenėje? Ar tarp CŽV ir FTB iš tiesų yra pli ka akimi nematoma trintis?
ačiau suteptą mundurą generolui teks ilgai plauti.
„Scanpix“ nuotr.
D.Petraeuso moterys J.Kelley. Ištekėjusi trijų vai
kų motina, gyvena Florido je, Tampos mies te. Moteris dirbo sav an or e bend ruomenės ryšiams su užsienio kariš kiais ir šeimomis, apgyvendintomis MacDillo oro pa jėgų bazėje. J.Kelley ir D.Pet raeuso šeimos palaikė ryšius Tam poje ir Vašingtone. J.Kelley ir jos vy ras Scottas Kelley, Tampoje dirbantis chirurgu, su D.Petraeusu susidrauga vo, kai generolas dirbo MacDillo oro pajėgų bazėje 2008–2010 m. J.Kelley gerai pažinojo ir D.Petraeuso žmoną Holly, su kuria generolas išgyveno il giau nei 37 metus.
P . B r o a d
H.Petraeus. D.Petraeusas
well. Moteris yra JAV armijos atsargos karinin kė ir doktorantė, gyvenanti Šiau rės Kar ol in os Šarl ot ės mies te su vyru bei dviem vaikais. P.Broadwell su D.Petraeusu susipaži no 2006 m., kai studijavo Harvardo universitete. Generolas davė jai savo vizitinę kortelę ir pasiūlė savo pagal bą jos studijose. 2010 m., kai D.Petraeu sas buvo paskirtas Afganistane dislo kuotų tarptautinių pajėgų vyriausiuo ju vadu, P.Broadwell nusprendė savo disertaciją apie šio generolo vadova vimą išleisti kaip knygą „Va bank“ („All In“). Ji išspausdinta šių metų sausį.
ir tuom et ė Dik in son o kol ed žo stud ent ė Hol lister Knowlton at sit ikt in ai sus ip až in o 1973 m., vykstant kole džų futbolo lygos var žyboms Vest Pointo karo akademijoje, ku rioje tuo metu mokėsi Davidas. Holly tėvas generolas Williamas Knowlto nas buvo Vest Pointo vyriausiasis ins pektorius. Holly buvo atsidavusi ka riškio žmona, kuriai per pastarąjį de šimtmetį tekdavo kęsti ilgus išsisky rimus su vyru. H.Petraeus vadovavo kariškių šeimų reikalais besirūpinan čiam skyriui Vartotojų teisių apsau gos biure.
Vašingtoną supurtęs skandalas virto sąmokslo teorijų kėlimo po ligonu. Ar gali būti, kad CŽV bo są specialiai bandyta išmurkdy ti purve? Užkulisiuose sklando gandai, kad vieno žymiausių pastarųjų dešimt mečių JAV generolų nuopuolį galė jo nulemti CŽV ir FTB konkurenci ja, o gal ir intrigos pačioje CŽV. Kad įtakingos JAV agentūros dažnai varžosi tarpusavyje – ne paslaptis. Tačiau ar galėjo ku ri nors iš agentūrų nueiti taip to li? Kita vertus, pačioje CŽV galėjo atsirasti nepatenkintų agentūros vadovo darbu. CŽV pastaruoju metu dažnai buvo dėmesio centre. Tiek dėl slaptų nepilotuojamųjų lėktu vų misijų, per kurias žūdavo ci viliai, tiek dėl tragiškos Amerikos diplomatų žūties Libijoje. JAV ži niasklaida po nesėkmės Bengazio mieste rašė, kad CŽV nenoras da lytis su kitomis žvalgybos agen tūromis informacija šias siuti na. D.Petraeusui teko aiškintis ir valstybės sekretorei Hillary Clin ton dėl nepakankamos konsulato Bengazyje apsaugos, nes būtent H.Clinton teko prisiimti atsako mybę už diplomatų žūtį. Vis dėlto daugiausia klausi mų kelia FTB. Sąmokslo teori jas apie galimą FTB susidorojimą su D.Petraeusu ėmė kelti kas ne tingi. Pagrindo teorijoms, žino ma, daug. Juk būtent FTB agen tai, užsiimantys kontržvalgyba, susekė ir į viešumą iškėlė CŽV boso romaną. Įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“ nedelsdamas atkreipė dėmesį į vieną žymiau sių FTB vadovų Johną Edgarą Hooverį. Jis „federalams“ vado vavo nuo 1935 iki 1972 m. J.E.Hooveris buvo neeilinė as menybė. Ne veltui jis buvo vadi
namas vienu įtakingiausių JAV pareigūnų. Kodėl? Ne paslaptis, kad J.E.Hooveris dažnai liepdavo savo agentams rinkti informaciją apie privatų viešų asmenų gyve nimą, o vėliau panaudodavo su rinktą informaciją spausdamas juos suteikti informacijos arba tiesiog šantažuodamas.
J.E.Hooveris dažnai liepdavo savo agen tams rinkti infor maciją apie privatų viešų asmenų gyve nimą. Kiti leidiniai pabrėžė, kad pa čioje CŽV galėjo būti asmenų, suinteresuotų D.Petraeuso pasi traukimu. Esą kažkas iš CŽV už vedė ant kelio FTB dėl įtartinos istorijos, turėjusios galų gale at skleisti didžiąją D.Petraeuso paslaptį. Intriga šioje istorijoje tai, kad FTB būtų galėjusi nutylėti skandalą. Maža to, juk nustatyta, kad D.Petraeusas nepadarė jokio nusikaltimo. Galiausiai labai mįs lingai atrodo tai, kaip pavėluotai apie skandalą buvo informuoti aukščiausi JAV pareigūnai. Nacionalinės žvalgybos direk torius Jamesas Clapperis apie D.Petraeusą kompromituojan tį FTB tyrimą, pradėtą dar vasa rą, sužinojo tik prezidento rin kimų naktį, o Kongreso narius informacija pasiekė tik prieš pat D.Petraeusui paskelbiant apie at sistatydinimą. Įtakingi Kongreso nariai jau pareiškė, kad ketina aiškintis, ar FTB agentai sąmoningai delsė apie susidariusią padėtį infor muoti vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų. „The New York Times“, „The Huffington Post“ inf.
10
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
pasaulis Perpildyta kantrybės taurė Pirmą kartą nuo euro krizės pradžios milijonai žmonių vi soje Europoje šią savaitę vie ningai protestavo prieš skaus mingas taupymo priemones. Didžiausios akcijos surengtos Madride ir Barselonoje. Ispa nijoje ir Italijoje kilo demonst rantų ir policijos susirėmi mai, buvo areštų ir sužeistų jų. Bendroje protesto akcijoje dalyvavo 40 organizacijų iš 23 Europos šalių.
Kelionė per Uzbe kiją senuoju Šilko keliu dvelkia tūks tantmečius skai čiuojančiomis le gendomis ir šių lai kų akcentais.
Paveldas: senoviniuose Uzbekijos miestuose klesti ir tradiciniai amatai
Šilko kelias sujungė pra Julijanas Gališanskis
KVIEČIAME KARTU
ŠVĘSTI
Lapkričio 21 d. (trečiadienis) 18 val. „Apie mus“. Choreografė A.M.Krysiak (Lenkija) Kauno valstybinis dramos teatras, Rūtos salė Lapkričio 22 d. (ketvirtadienis) 19 val. „sonus.lux.unum”. Choreografė B.Letukaitė, garsas/vaizdas: Bionics & VJ Ramj BLC verslo lyderių centras Lapkričio 23 d. (penktadienis) 19 val. „Ar aš esu tas, kas aš esu?“ . Choreografė B.Letukaitė BLC verslo lyderių centras Lapkričio 24 d. (šeštadienis) 19 val. „Dainos, kurias dainavau“ Choreografė T.McLorg „Iš(ne)plautas dangus“ Choreografė B.Letukaitė Kultūros ir sporto centras „Girstutis“ Bilietus galima įsigyti bilietai.lt, „Girstučio“, Kauno dramos teatro kasose ir Šokio teatre „Aura“, taip pat 1 val. prieš renginius. Daugiau informacijos tel. 202 062, e. paštu info@aura.lt ir www.aura.lt
Taškentas (Uzbek ija)
Jungia istoriją ir dabartį
Lapkričio pradžioje atvykęs į Uz bekijos sostinę susimąstai, ko dėl atsirado posakis „karšta kaip Taškente“. Keliautojus iš Lietuvos pavakarę pasitiko pažįstamas ru deninis šaltukas ir po kojomis šla mantys lapai. Ryškus žemyninis klimatas le mia didelius orų svyravimus. „Žiemą, jeigu spjautum ant že mės, seilės užšaltų akimirks niu“, – paprastą pavyzdį patei kė uzbekas autobuso vairuotojas. Jis pasakojo, kad žiemą Kyzylku mo dykumoje temperatūra kartais nusileidžia net iki 50 laipsnių že miau nulio, vasarą tvyro alinamas karštis, o kritulių beveik nebūna. Ne veltui legendos byloja, jog ten, kur mirtinai ištroškę senovės keliautojai trenkdavo lazda į žemę ir iš jos imdavo tekėti vanduo, kū rėsi miestai. Vieni seniausių iš jų – Chiva ir Buchara, anksčiau buvę svarbiais prekybos, mokslo ir me no centrais Didžiajame šilko kely je, o šiandien jungiantys istoriją ir dabartį. Laba diena! Išgerkime!
Kai kurios medresės – musul monų dvasinės mokyklos, kurių kiekviena gali pasigirti turtinga istorija, – šiandien virto viešbu čiais, restoranais arba parduotu
vėmis. Užsienio svečių lūkuriuoja ir būreliai vaikų, siūlančių atviru kus. Jie kreipiasi prancūziškai, kad nebrangiai – aiškina angliškai, o išgirdę patyrusių turistų jau iš kaltą „rytoj“ paprašo saldumynų, bet jau itališkai: „Caramello? Ca ramello?“ Nors dažnas uzbekas Lietuvą painioja su Latvija, čia galima iš girsti ir prisiminimų būtent apie mūsų šalį, ir netgi lietuviškų žo džių. Chivos restorano savininkas tiesiog nušvito sutikęs svečius iš Lietuvos, nes pačiam teko tarnau ti Sniečkuje. Buc haros arc hitekt ūr in ia me ansamblyje Poi Kalon, kuris mena dvylikametėms nekaltybę atimdavusio paskutinio Bucha ros emyro Alimo Khano laikus, smalsuolis uzbekas, rusiškai pa siteiravęs ir sužinojęs, iš kur esa me, staiga prisiminė vieną žodį ir rėžė lietuviškai: „Išgerkime!“ Po penkių minučių jis priėjo dar kar tą ir pasigyrė prisiminęs dar vieną frazę – „laba diena“. Saugumo jausmas
Kaip ir lietuviai, uzbekai gerbia ir vertina gandrus. Galbūt todėl gat vėmis laksto daugybė vaikų, ir tai tik patvirtina Uzbekijoje statis tiškai registruojamą didelį gims tamumą bei teigiamą gyventojų prieaugį. 2011-aisiais šios šalies gyventojų skaičius išaugo 1,5 proc.
Tiesa, laikai, kai šeimos gimdyda vo po keturis ar penkis vaikus, jau atėjo prie pabaigos. Dabar tampa įprasta turėti dvi atžalas. Lietuviams atrodo nesupranta ma, kaip vaikai gali lakstyti gatvė mis be jokios priežiūros. Bet uzbe kai jaučiasi nepaprastai saugūs.
Nauja uzbekų kar ta jau valgo kiaulie ną, vartoja alkoholį ir slapta bučiuoja si siaurose tamsiose minaretų laiptinėse. 30-metis uzbekas Sanžaras dar prisimena laikus, kai jo močiu tė nerakindavo durų. Kiekvienas žinodavo, kad nesant šeimininko peržengti namų slenksčio nevalia. Šiandien durys jau rakinamos, bet žmonės vis tiek nesidairo per pe tį ir pasitiki vieni kitais. Štai Samarkando turguje, šur muliuojančiame šalia Timūro imperijos didybę simbolizuojan čios mečetės Bibi Chanum, pre kiautojai pavakarę tiesiog užden gia savo prekes baltu audeklu ir palieka gulėti ant prekystalio visai nakčiai. „Aišku, šįvakar čia pali kęs kuprinę rytoj tikriausiai jos nerasčiau, – juokėsi Sanžanas, – bet ji greičiau patrauktų polici
11
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
pasaulis Perpildyta kantrybės taurė
Svečiams – ir plovo pamokos Uzbekija dar nėra lietuvių plačiai atrasta šalis, nors jau ne pirmus metus ten važiuoja nedidelės gru pės smalsių keliautojų, nuolat ieš kančių pasaulio įdomybių, siekian čių atrasti naujų kraštų.
„Uzbekijoje mūsų keliautojai jau čiasi lyg pabėgę nuo realybės“, – pasakojo kelionių agentūros „West Express“ turizmo vadybininkė Jo lanta Ščerbina (nuotr.). – Didin gos senovinės aikštės, spalvingais ornamentais išpuoštos mečetės, medresės, chanų rūmai, haremai, daugybė legendų – visa tai už buria, primena Rytų pasakas. Ki ta vertus, Uzbekija yra posovieti nė šalis, joje susidursite su žaviais kultūriniais skirtumais, kartais manysite, kad laikas sustojo. Vie tos gyventojai lietuviams yra labai svetingi, domisi, kaip gyvename, klausinėja, smalsauja, gal net šiek tiek pavydi... Jei bendrausite atvi rai ir nuoširdžiai, tikrai nepasigai
i, šimtmečius perduodami iš kartos į kartą.
Jolantos Ščerbinos nuotr.
aeitį ir dabartį ninko, o ne vagišiaus dėmesį.“ Po 1999 m. vasario 16 d. teroris tų išpuolių, kai Taškente spro go šešios bombos, policija tebėra budri. Todėl sostinės metro kabo užrašai „Budrumas – mūsų sau gumo garantas“, o pareigūnai prašo leisti žvilgtelėti į didesnes rankines bei kuprines. Naktinio gyvenimo užuomazgos
Turistų atmintinėse nurodoma, kad Uzbekija yra musulmoniška šalis, kurioje – griežtos taisyklės ir papročiai. Čia nepriimtina bu čiuotis gatvėje, jaunikis per ves tuves ranka maitina draugus plo vu, o laidotuvėse, kad ir moters, dalyvauja tik vyrai. Bet ir tvirčiausias tradici jas lenkia šiuolaikiškumo vė jai. Nauja uzbekų karta jau val go kiaulieną, vartoja alkoholį ir slapta bučiuojasi siaurose tam siose minaretų laiptinėse. Ne tik sostinėje, bet ir atokesniuo se miestuose atsiranda ir nakti nio gyvenimo užuomazgų. Nors 23 val. oficialiai baigia si visos linksmybės, užsidaro ka vinės ir parduotuvės, Bucha ros viešbučio darbuotojo duotos instrukcijos nuvedė į pasilinks minimo įstaigą su paprasta iškaba „Bar“, kuri atvira iki 3 val. ryto. Moterys už įėjimą sumokėjo po du litus, vyrai – po penkis. Viduje maloni padavėja pasiūlė staliuką, gėrimų, užkandžių ir peleninę.
Uzbekų kavinėse rūksta ir papras tos cigaretės, ir kaljanas. Turkiš ka muzika, rankas plačiai išskėtę ir kojomis pagal muziką trypsin tys vyrai, solenizantų sveikini mai, o kulminacija – švilpimas ir švaistymasis pinigais. Šitaip at rodo uzbekų diskoteka. Ir dar gera juoko dozė, kai į klausimą „Kokio vyno turite?“ padavėja rimtu veidu atsakė: „Raudonojo ir baltojo.“ Uzbekės – puikios žmonos
Iš alkoholinių gėrimų Uzbekijo je gaminama beveik viskas – alus, vynas, degtinė, „konjakas“. O vyrų kalbos prie stikliuko linksta ten pat, kaip ir Lietuvoje. „Uzbekės žmonos labai popu liarios tarp užsieniečių, – lenk damas pirštus aiškino uzbekas Sanžaras. – Pirma, jos yra puikios virėjos. Antra, jos yra geros namų šeimininkės. Trečia, jos yra tobu los motinos. Na, ir ketvirta… Jos yra nepakartojamos meilužės.“ Štai kodėl uzbekes dažnai ve da japonai, vyrai iš Pietų Korė jos, rusai. Juolab kad, kaip aiškino uzbekai, jų šalyje moterų yra tris kartus daugiau nei vyrų. Centri nės žvalgybos valdybos pasaulio faktų knygos duomenimis, lyčių proporcija Uzbekijoje ne blogesnė nei Lietuvoje. Visgi uzbekai tur būt dar bando pateisinti daugpa tystę, kuri, nors neleidžiama įsta tymų, bet vis dar praktikuojama.
lėsite ir iš šalies parsivešite ypatin gų įspūdžių.“ 2013 m. „West Express“ ketina aktyviai rengti pažintines keliones į Uzbekiją. Jau dabar suplanuotos ir pradėtos rinkti dvi grupės, kurios išvyks balandžio ir spalio mėne siais. Pirmąją grupę lydės ne tik ke lionių vadovas iš Lietuvos ir vietos gidai, bet ir arabų bei islamo studijų ekspertas Vytauto Didžiojo univer siteto Regionistikos katedros vedė jas prof. dr. Egdūnas Račius, kuris
papildys kelionę įdomiais pasako jimais, savitu požiūriu, išsamiomis žiniomis apie šalies kultūrą. „Mūsų kelionių maršrutas su darytas taip, kad keliautojai patir tų įspūdžių įvairovę, – sakė J.Ščer bina. – Programoje yra ir pažintis su senoviniais miestais, keliavimas Didžiojo šilko kelio ruožais, garsiojo Timūro ir Aleksandro Didžiojo pėd sakais, ir prisilietimas prie įspūdin gos gamtos – kalnų, dykumų, ežerų, galimybė susipažinti su vietos gy ventojais, pažinti jų buitį, net per nakvoti tradicinėje jurtoje. Esa me tikri, kad šalį įvertins smalsūs ir atvira širdimi keliaujantys žmo nės. Tokių kelionių programoje, be pažinties su šalies kultūra ir istori niu paveldu, galimos plovo gami nimo ir rytietiškos duonos kepimo pamokos, vadinamojo konjako de gustacijos, botaninės ir ornitologi nės kelionės, išvykos visureigiais ir jodinėjimas kupranugariais.“ KD inf.
12
šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012
14p.
Kauno „Žalgirio“ trileris Zagrebe – su dviem pratęsimais.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
???? ??
Lietuvos krepšininkai varžovus sužino Rytoj Slovėnijoje, beveik 100 m gy lio požemyje – vie name žinomiausių pasaulyje Poštojnos urve, Lietuvos vy rų krepšinio rinkti nė sužinos varžo vus, su kuriais ko vos 2013 m. Euro pos čempionato fi nalo turnyre.
Balys Šmigelskas, Romas Poderys Ceremonijoje – LKF vadovai
„EuroBasket 2013“ šeimininkai slovėnai, priblokšti pernai mūsų šalyje surengtos akcijos „Varom už Lietuvą!“, nusprendė neatsilikti. Finalo turnyro burtai, 24 koman das surikiuosiantys į šešias grupes, bus surengti didžiausiame ir gra žiausiame Europoje stalaktitų ir stalagmitų urve, esančiame maž daug už 50 km į pietvakarius nuo Slovėnijos sostinės Liublianos. Ceremonijoje, kuri vyks giliame požemyje įrengtoje koncertų salė je, mūsų šaliai atstovaus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezi dentas Arvydas Sabonis ir genera linis sekretorius Mindaugas Bal čiūnas. Burt us trauks „EuroB asket 2013“ Slovėnijos krepšinio legen dos – Radoslavas Nesterovičius, Peteris Vilfanas, Ivo Daneu, Aljo ša Žorga, taip pat svečiai – ukrai nietis Aleksandras Volkovas, tur kas Ibrahimas Kutluay’us, ispanas Jorge Garbajosa. „Negalvoju, nei ko geriau būtų išvengti, nei ką geriau gauti. Nes kirstau varžovų į stiprius ir silpnus. Nesitikiu iš burtų nei Dievo dova nų, nei bausmių. Burtai visiems yra burtai. Mums dabar svarbiausia – kaip be didesnių nuostolių išgy venti kartų kaitą. Dar kartą noriu pažymėti, kad specialiai, dirbti nai nieko nevarysime iš rinktinės. Lieka nuostata, kad rinktinėje turi žaisti stipriausi, todėl ji ir yra rink tinė. Stengsimės nenuvilti gerbė jų“, – sakė nacionalinės ekipos vyriausiasis treneris Jonas Kaz lauskas.
Estafetė: „EuroBasket 2013“ ambasadoriui R.Nesterovičiui (dešinėje) pernai Kaune sėkmės palinkėjo „EuroBasket 2011“ am
basadorius A.Sabonis ir FIBA Europos prezidentas O.Rafnssonas.
Negalvo ju, nei ko geriau bū tų išveng ti, nei ką geriau gau ti. Neskirs tau varžo vų į stiprius ir silpnus. Nesitikiu iš burtų nei Dievo do vanų, nei bausmių. Mums da bar svar biausia – kaip be di desnių nuo stolių išgy venti kartų kaitą.
Tomo Raginos nuotr.
24
komandos
dalyvaus 2013 m. Europos vyrų krepšinio čempionato finalo turnyre Slovėnijoje.
Požemyje žais krepšinį
– Kokių siurprizų rengiate bur tų ceremonijos dalyviams? – paklausėme „EuroBasket 2013“ organizacinio komiteto direk toriaus Alešo Križnaro. – Programa bus išties įspūdinga. Viso scenarijaus nenorėtume at skleisti. Vienas intriguojančių ak centų – šešių žinomų Slovėnijos krepšininkų parodomosios rungty nės „trys prieš tris“. Varžybose da lyvaus Jaka Daneu, Slavko Dušča kas, Romanas Horvatas, Goranas Jagodnikas, Sašo Ožboltas ir Samo Udrihas. Be to, pristatysime čem pionato himną ir talismaną. – Neseniai pristatėte „EuroBas ket 2013“ simbolį – liepos me dį. Kodėl liepa susilaukė dau giausia simpatijų? Kas rinko šį simbolį?
Erdvė: Poštojnos urvo koncertų salėje gali tilpti 10 tūkst. klausytojų.
– Liepa – mūsų nacionalinis me dis, svarbus Slovėnijos nepriklau somybės simbolis. Galbūt tai viena pagrindinių priežasčių. Talisma nas buvo išrinktas balsuojant in ternete.
rą organizuoti būtų neįmanoma, tad esame patenkinti vyriausy bės dėmesingumu. Miestai, ku riuose vyks krepšinio šventė, taip pat ėmėsi dalies organizacinių iš laidų.
– Kaip sekasi rengtis būsimam čempionatui? – Galiu užtikrinti, kad visos are nos atitiks Tarptautinės krepšinio federacijos keliamus reikalavimus ir bus pastatytos ar rekonstruo tos laiku. Slovėnijos vyriausybė ir šalies Sporto ministerija sumokė jo čempionato rengėjos ir rėmėjos mokestį. Be šios paramos turny
– Lietuvoje įvykęs „EuroBasket 2011“ vadinamas bene geriausiu per visą kontinento krepšinio čempionatų istoriją. Kokią pa tirtį perimsite iš mūsų šalies? – Kiekviena valstybė, organizuoda ma tokio lygio renginį, domisi, kas ir kaip buvo padaryta anksčiau, perima gerąją patirtį, pasimoko iš nepavykusių dalykų. Tuo pat me
postojnska-jama.eu nuotr.
tu organizatoriai privalo sukur ti kažką naujo ir išskirtinio. Lietu viai atliko puikų darbą, tačiau mes pasistengsime dar geriau. Jau paty rėme, kad tai – labai sunki misija. Turime paruošę nemažai naujovių, kai kurias iš jų pateiksime per bur tų traukimo ceremoniją. Kai vyko „EuroBasket 2011“, mums daug pa dėjo jūsų krepšinio federacija, esa me už tai dėkingi. Lietuvos krepši nis Slovėnijoje yra itin žinomas ir gerbiamas. Man asmeniškai buvo labai malonu matyti ir suprasti, ką lietuviams reiškia krepšinis, kaip jie juo gyvena. Šiuo požiūriu esame la bai panašūs.
13
šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012
sportas Prognozuoja atomazgą
Aštuntfinalyje žais kinė
Europa gyvens futbolu
Legendinis ledo ritulininkas Wayne’as Gretzky’s progno zuoja, kad lokautas Naciona linėje ledo ritulio lygoje (NHL) baigsis dar šiemet. „NHL va dovai ir žaidėjų profsąjunga turėtų susitarti per artimiau sias šešias savaites ir sausį jau pamatysime 40–50 rung tynių“, – teigė W.Gretzky’s.
Planetos moterų šachma tų pirmenybių Rusijoje ant roji šešioliktfinalio partija ne sėkmingai susiklostė Viktori jai Čmilytei (nuotr.) (ELO koe ficientas 2 524). Lietuvė po 57 ėjimų turėjo pripažinti kinės Qian Huang (ELO 2465) pra našumą, kuri laimėjo dvikovą 1,5:0,5 ir iškopė į aštuntfinalį.
Europos futbolo asociacijų sąjunga rengia projektą, kad 2020 m. Europos čempiona to finalo turnyras vyktų nauju formatu – trijų ar daugiau ša lių miestuose. Tarp kandidatų jau yra Maskva, Amsterdamas, Berlynas, Briuselis, Paryžius, Madridas, Lisabona, Bazelis, Londonas, Zagrebas ir Roma.
os urve „EuroBasket 2013“ krepšeliai 1. Ispanija, Prancūz ija, Rusija, Make donija
VTB vieningosios lygos kovos
2. Liet uva, Graik ija, Slovėn ija, Di džioji Britanija 3. Ital ija, Kroat ija, Vok iet ija, Juod kalnija 4. Suomija, Lenk ija, Ukraina, Bosni ja ir Hercegovina 5. Gruz ija, Belg ija, Latvija, Turk ija 6. Ček ija, Serbija, Izrael is, Švedija
– Lietuva čempionatui pasi rengė puikiai, tačiau nesulau kė itin daug krepšinio sirgalių iš užsienio. Kaip jūs viliojate sporto aistruolius? – Aplankėme šalis, kurių rinkti nės atvyks į Slovėniją, dalyvavome stambiausiose pasaulio turizmo mugėse. Vienas iš trijų „EuroBas ket 2013“ ambasadorių Radoslavas Nesterovičius surengė pristatymą pasaulio prekybos rinkoje Londone. Mums pasisekė, kad esame Europos viduryje. Kviečiame ir lietuvius – jūs visada laukiami pas mus. Sir galiai galės mėgautis ne vien krep šiniu – pasiūlysime ir pramoginių renginių. Nėra nė vienos priežas ties lietuviams abejoti: vykti į Slo vėniją ar ne. Manau, kad kiekvie nas jūsų turistas pas mus atras ką nors sau artimo. – Kaip vertinate Tarptautinės krepšinio federacijos sprendi mą Europos čempionatus reng ti kas ketverius metus? – Mums dabar labiausiai rūpi „Eu roBasket 2013“, esame atsakingi, kad jis būtų surengtas aukščiausiu lygiu. Tai, kas bus ateityje, nenorė tume komentuoti. Sutramdė ir drėgmę
„EuroBasket 2013“ burtų trauki mo ceremonija – vienas reikšmin giausių įvykių per du šimtus šio gamtos stebuklo gyvavimo me tus. Daugiausiai nerimo kėlė pože mių drėgmė, tačiau padarėme vis ką, kad televizijos transliacija būtų sklandi“, – teigė Poštojnos turiz mo komplekso direktorius Marja nas Batageljis. Europos čempionato finalo tur nyro kovos vyks rugsėjo 4–22 d. penkiuose Slovėnijos miestuose – Nove Meste, Ptujuje, Jesenicėje, Koperyje ir Liublianoje. Šiemet Slovėnijoje įvykusia me Europos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų čempionate aukso meda lius iškovojo Lietuvos krepšininkai, finale po dramatiškos kovos 50:49 palaužę prancūzus.
ŠEŠTADIENĮ: 15:55 val. „Minsk“ – Maskvos CSKA 17:45 val. Kazanės UNICS – Mariupolio „Azovmaš“ SEKMADIENĮ: 17:25 val. „Nymburk“ – Rygos VEF PIRMADIENĮ: 17.05 val. „Nyžnij Novgorod“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 17 21.15 val. Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Zgoželeco „Turow“
Tiesiogiai per
14
šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012
sportas
Trileris Zagrebe su dviem pratęsimais
Pergalinga Kauno „Žalgirio“ odisėja Eurolygoje nutrūko – pen kiomis pergalėmis sezoną pradėję Lietuvos čempionai Zagrebe po dviejų pratęsimų nusileido „Cedevitos“ ekipai. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Apmaudi nesėkmė
Kroatijos vicečempionus Kaune sutriuškinę 90:62 žalgiriečiai šį kartą gavo skaudžią pamoką: le miamomis rungtynių akimirkomis pramestos baudos sužlugdė viltis – 106:108. Baigiantis ketvirtajam kėliniui netaikliai nuo baudų linijos metė Tremmelas Dardenas ir Marko Po povičius, o pratęsimą tolimu me timu šeimininkams išplėšė Bracey Wrightas – 85:85. Pirmą papildomų penkių minu čių atkarpą „Žalgiris“ vėl diktavo sąlygas, tačiau „Cedevitą“ išgel bėjo fantastišką tritaškį pataikęs makedonas Vlado Ilievskis ir ata ką dėjimu užbaigęs Mickaelis Ge labale’is – 100:100. Per antrąjį pratęsimą likus žais ti 1 min., M.Gelabale’is atėmė ka muolį iš Darjušo Lavrinovičiaus. V.Ilievskis išprovokavo M.Popovi čiaus pražangą ir pataikė baudas – 108:106. Per paskutines 13,6 sek. „Žalgiris“ rezgė ataką, bet I.Jaabe ro metimas iš tritaškio zonos tiks lo nepasiekė. Nesuspėjo prasižengti
„Sirgaliai arenoje ir prie televizi jos ekranų pamatė nuostabų krep šinio spektaklį, kuriame mes ne sužaidėme taip, kaip galime. Du ar tris kartus laikėme pergalę savo rankose, tačiau leidome varžovams atkovoti kamuolį po mūsų krepšiu ir po to buvome skaudžiai nubausti tritaškiais. Mano planas buvo pra sižengti ir neleisti varžovams ata kuoti iš trijų taškų zonos, tačiau to nepavyko padaryti“, – lemiamus rungtynių epizodus įvardijo „Žal girio“ strategas Joanas Plaza. „Nugalėjome puikią komandą. Mano buvęs asistentas J.Plaza turi
daugybę puikių žaidėjų, kurie ne daro kvailų klaidų ir žaidžia labai išmintingai. Kovai atidavėme vi sas jėgas. Manau, kad pastaruoju metu išnaudojame tik 70 proc. sa vo galimybių, tačiau šį kartą dau guma mano komandos žaidėjų su žaidė puikiai“, – po mačo tryško džiaugsmu „Cedevitos“ vyriau siasis treneris Božidaras Maljko vičius. Žalgirietis M.Popovičius gy rė savo tautiečius už kovingumą. „Esame nusivylę, nes tikrai galė jome laimėti. Pramestos baudos buvo lemtingos. Reikia pripažin ti, kad varžovai nusipelnė perga lės. Dabar jie rungtyniauja daug geriau ir labiau pasitiki savimi. Žaisti 50 minučių tokiu tempu – tikrai sunkus uždavinys. Įsitiki nome, kad du pratęsimai gali būti ne tik NBA varžybose“, – kalbėjo snaiperis. Kitos dvejos C grupės rungtynės tarp Stambulo „Anadolu Efes“ ir Milano „EA7 Emporio Armani“ bei Vitorijos „Caja Laboral“ ir Pi rėjo „Olympiacos“ vyko vakar vė lai vakare.
Joanas Plaza:
Sirgaliai pamatė nuostabų krepšinio spektaklį, kuriame mes nesužaidėme taip, kaip galime.
Atėnų „Panath inaikos“–Madrido „Real“ 79:68 (12:16, 30:19, 23:17, 14:16). S.Lasme 15 tašk ų, A.Panko 14, Jonas Mačiul is 12/C.Suarezas 16. Maskv os srit ies „Chimk i“– Stambulo „Fen erb ahç e Ülk er“ 71:70 (17:18, 22:11, 17:22, 15:19). K.Ri versas 14, V.Frid zonas 12, Z.Plan in i čius 11/D.Andersenas 17, B.Erm isas ir B.Bogdanovičius 11. Liublianos „Olimpija“–Kantu „Ma pooro“ 81:79 (17:22, 25:17, 17:23, 22:17). J.Blaž ičius 30, D.Page’as 14, K.Prepe ličius ir A.Baynesas po 13/P.Arado ri 20, M.Markoishv il i 15, M.Leune nas 11. B grupė
Tel Avivo „Macc ab i Electra“– Malagos „Unicaja“ 62:64 (21:17, 16:21, 12:11, 13:15). J.Shawnas 14, R.Hickma nas 13, T.Malcolmas 11/M.Williamsas 12, Z.Drag ičius 10. Berlyn o ALBA–Sienos „Monte paschi“ 73:75 (17:21, 17:18, 18:21, 21:15). D.Thompsonas 20, V.Avdalov ičius
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
J
aučiama, kad mūsų komanda pavarg usi ir jai reik ia poilsio. Tuo „Cedev ita“ pasinaudojo, fantast iškai pataikė savo me
timus. Žalgiriečius išmušė iš vėžių kaimiškas žaidimas Rygoje, jie taip ir nesugebėjo atsigauti po tų neteisingai pralaimėtų rungtynių. Zagrebe mūsų treneris Joanas Plaza nepasit ikėjo jaun imu, o vyresn iems žaidėjams pritrūko fizinių jėgų. Šie du pralaimėjimai parodys, ar „Žal giris“ sugebės atsigauti psichologiškai ir vėl džiuginti geru žaidimu.
Vilniečiams nepadėjo sergan tis įžaidėjas Janis Blūmas, o šansą pasireikšti gavo jaunieji Simas Bu terlevičius ir Dovydas Redikas. Vis dėlto vien jaunatviško entuziazmo šeimininkams neužteko. „Kovojome 35 minutes, tačiau per likusias penkias išryškėjo mūsų ir maskviečių lygio skirtumas. Jie sugebėjo greitai pulti, o mes – ne. Dar nesame pajėgūs išlaikyti tem pą, spaudimą. Vos nesusikaupia me – ir iškart skęstame“, – kalbė jo Vilniaus komandos vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas.
Vilniečių vargai nesibaigia
Vis labiau nuo „Top 16“ etapo tols ta kita Lietuvos ekipa – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Sostinės klu bas savoje aikštėje 62:71 nusileido Maskvos CSKA komandai ir atsi dūrė D grupės dugne.
Rezultatai A grupė
Komentaras
13, Y.Idbih i 12/B.Brownas 21, K.Kan guras 13, D.Hackettas 12. Gdynės „Asseco Prokom“–Šalono „Elan Chalon-Sur-Saon e“ 70:76 (20:13, 17:21, 17:17, 16:25). A.Hrycan iu kas 17, L.Kosz arekas 14, J.Blass in game 12/B.Rushas 18, B.Schilbas 15, I.Evtimovas 13. D grupė
Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA 62:71 (16:14, 16:19, 14:20, 16:18). L.Radošev ičius 15, M.Katelynas 13, R.Seibut is 11/S.Weemsas 19, M.Teo dosičius 13, A.Kaunas 11. Bamb ergo „Brose Baskets“–„Bar celona Regal“ 66:86 (22:23, 20:24, 11:17, 13:22). B.Nachbaras 18, S.Gipso nas 12, A.Gavelas 11/P.Mickaelas 17, ELorbekas 14, J.C.Navarro 13. Belgrado „Part iz an mt:s“–Stam bulo „Besiktas“ 87:72 (24:19, 27:24, 19:22, 17:7). D.Milos avlj ev ič ius 16, V.Lučičius 14, D.Gordonas ir L.Wes termann as po 13/C.Jerrells as 20, D.Markota 16, M.Guleras ir V.Daš i čius po 8.
Aistros Chimkuose
Pirmąja komanda, žengusia į „Top 16“ etapą, tapo „Barcelona Regal“. Katalonai D grupės mače svečiuo se 86:66 įveikė Bambergo „Brose Baskets“ ir iškovojo šeštąją perga lę iš eilės. Ispanų pavyzdžiu galėjo pasekti ir Davido Blatto treniruojamas Tel Avivo „Maccabi Electra“, tačiau patyrė pirmąją nesėkmę, namuo se 62:64 kapituliavęs prieš Mala gos „Unicają“. Daugiausiai aistrų sukėlė dvi kova Rusijoje, kur Rimo Kurtinai čio treniruojamas Maskvos srities „Chimki“ vargais negalais 71:70 nugalėjo Stambulo „Fenerbahçe Ülker“ krepšininkus. Pergalingą dvitaškį, aidint fina linei sirenai, pataikė Kelvinas Ri versas, tačiau vaizdo įrašas suda rė įspūdį, kad amerikietis kamuolį iš rankų išleido per vėlai. Kai ka muolys dar lietė žaidėjo pirštų ga lus, rungtynių laikrodis jau rodė 0 sekundžių. Epizodą peržiūrėję teisėjai perga lę skyrė Rusijos klubui, o oficialiai išplatintame Eurolygos praneši me teigiama, kad tikslią rungty nių baigtį fiksuoja ne laikrodis, bet krepšio lentoje užsidegantis rau donas keturkampis. Neva pasibai gus švieslentėje rodomam laikui, tikrasis mačo laikas pasibaigia dar už 0,09 sek.
Blykstelėjo: D.Lavrinovičius (su kamuoliu) su „Cedevita“ sužaidė kol
kas sėkmingiausias savo rungtynes Eurolygoje šį sezoną.
AFP nuotr.
Rungtynių statistika Zagrebo „Cedevita“–Kauno „Žalgiris“ 2012 11 15 Zagrebo Draženo Petrovičiaus krepšinio rūmai, 3500 žiūrovų.
108:106 (19:28, 20:12, 24:20, 22:25, 15:15, 8:6) „Cedevita“ Žaidėjas
M.Caras B.Wrightas P.Suputas L.Babičius L.Andričius G.Sutonas M.Bilanas V.Ilievskis M.Gelabale’is J.Nurkičius M.Tomasas M.Greenas Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
4:11 38:43 33:21 0:00 26:16 12:25 16:07 23:57 43:35 0:06 24:31 26:48
0 20 18 0 5 8 3 16 23 0 7 8 108
0/0 1/7 7/10 0/0 2/4 3/4 1/1 1/1 9/13 0/0 1/2 1/2 26/44 59,1%
0/2 4/6 0/0 0/0 0/1 0/0 0/0 4/5 0/3 0/0 1/5 2/4 11/26 42,3%
0/0 6/6 4/5 0/0 1/2 2/2 1/1 2/2 5/5 0/0 2/2 0/0 23/25 92%
1 2 5 0 9 3 2 1 10 0 2 0 38
0 2 4 0 0 0 0 2 2 0 1 3 14
0 0 1 0 2 2 1 0 1 0 1 0 6
1 1 2 0 1 7 0 2 1 0 5 2 18
-3 16 20 0 11 ?? 5 14 30 0 2 5 109
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
36:46 35:33 31:11 31:51 1:30 32:35 6:58 5:43 13:59 27:07 4:54 21:53
10 8 19 24 0 15 0 2 5 15 2 6 106
4/8 2/5 2/7 10/13 0/0 6/6 0/1 0/0 1/2 2/3 1/2 2/4 30/51 58,8%
0/0 1/4 2/4 0/2 0/0 0/2 0/0 0/1 1/5 1/2 0/0 0/1 5/21 23,8%
2/5 1/1 9/12 4/5 0/0 3/4 0/0 2/2 0/0 8/8 0/0 2/2 31/39 79,5%
7 1 2 5 1 6 1 1 3 1 0 1 32
0 4 2 2 0 1 0 1 0 7 0 0 17
1 2 1 1 0 1 0 1 0 1 0 0 8
0 0 1 1 0 3 0 4 0 2 0 1 10
11 14 14 30 1 17 -1 ?? 0 20 0 -1 112
„Žalgiris“ Žaidėjas
T.Dardenas I.Jaaberas M.Popovičius D.Lavrinovičius A.Juškevičius P.Jankūnas M.Delašas M.Kuzminskas O.Lafayette’as R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinovičius Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
15
šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012
sportas
„Kruoja“ – ne pilka futbolo provincija Prieš kelerius me tus Pakruojo sporto aistruoliai, paklaus ti, ar realu matyti jų miestelio „Kruojos“ ekipą Lietuvos fut bolo A lygoje, krei vai šypsojosi ir tei gė, kad tai – nerea lios fantazijos.
– Be abejonės. Tai jokia paslaptis. Taip yra dėl mokesčių sistemos. – Prieš sezoną ekipai buvo iš kelta užduotis pasidabinti me dal iais. Nors pag rind in ius konkurentus „Sūduvos“ fut bolininkus jūsų vyrai įveikė tris kartus ir tik kartą sužaidė lygiosiomis, bronza džiaugėsi marijampoliečiai. Kaip verti nate užimtą ketvirtąją vietą? – Penkiabalėje sistemoje įvertin čiau ketvertu. Jei sezono viduryje nebūtume praradę kelių taškų, re zultatas būtų visai kitoks. Nepai sant to, galiu teigti, kad „Kruoja“ šiemet žaidė sėkmingai.
Valdas Kasperavičius
Dabar „Kruoja“ yra kietas riešutas pajėgiausiems Lietuvos klubams. Pakruojyje – vos šeši tūkstančiai gyventojų. Kaip mažam mieste liui pavyko suburti komandą, kuri iki sezono pabaigos kovojo dėl Lie tuvos čempionato bronzos medalių ir į priekį praleido tik gilesnes tra dicijas turinčias ir labiau patyru sias Panevėžio „Ekrano“, Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūdu vos“ vienuolikes? – Vieta komandai kurti nėra svar bi. Tie patys principai galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Svarbiausia rasti kelis kvaištelėju sius entuziastus, kuriems toks už siėmimas būtų prie širdies. Entu ziazmu galima padaryti labai daug. Žinoma, dar reikia ir pinigų. Nėra ką lyginti, kokia buvo „Kruojos“ sudėtis 2009 m. ir kokia yra da bar. Pakruojo savivaldybė prisidė jo prie stadiono rekonstrukcijos, vis daugiau žmonių tikėjo mūsų klubu, todėl dabar galime džiaugtis rezul tatais, – pradėdamas pokalbį sakė
Pranašumas: šį sezoną „Kruojos“ futbolininkai (mėlyna apranga) du kartus net 5:1 ir 5:0 sutriuškino A ly
gos senbuvį Klaipėdos „Atlantą“.
„Kruojos“ klubo direktorius Arūnas Šimkūnas.
Entuziazmu galima padaryti labai daug. Žinoma, dar reikia ir pinigų. – Turbūt jūsų klubą remia ne vien vietos įmonės, bet ir kitų rajonų bendrovės? – Mums padeda žmonės ir iš Šiau lių, net Vilniuje turime draugų. – Koks Pakruojo savivaldybės indėlis išlaikant komandą? – Daugiau moralinis. Savivaldybė renovavo bendrabutį, kuriame ap gyvendiname futbolininkus.
– Ar tai, kad Pakruojyje beveik nėra pramogų, turi įtakos vi liojant žaidėjus? Turbūt dėl to „Kruojai“ šiek tiek sunkiau pasi rašyti sutartis su futbolininkais nei Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės klubams? – Manyčiau, truputį turi. Kita ver tus, nuo Pakruojo iki Šiaulių – 40 km, iki Panevėžio – 50, tad tie, ku riems rūpi futbolas, problemų dėl to nekelia. Papramogauti galima di desniuose kaimynų miestuose. – Ar „Kruojoje“ yra nors vie nas Pakruojyje gimęs ir užau gęs futbolininkas? – Nėra. Vietos vaikinukai treni ruojasi tik mūsų dublerių ekipoje. Tam, kad vaikus priviliotum į ku rią nors sporto šaką, reikalingas šviesulys – komanda. Dabar jis yra,
Vytauto Petriko nuotr.
nes „Kruoja“ rungtyniauja A lygos čempionate. Džiaugiuosi, kad šiuo metu miestelyje yra futbolo treni ruotes lankančių vaikų. – Pirmoje sezono dalyje „Kruo joje“ buvo kur kas daugiau le gionierių. Vėliau su ekipa atsi sveikino ukrainiečiai Maksimas Bilykas, Mykyta Filatovas, Ros tyslavas Diakinas. Gal kitą se zoną komandoje žais daugiau lietuvių? – Komanda ką tik išsiskirstė ato stogų. Visi norime dvi savaites pailsėti ir per tą laiką apie futbolą negalvoti. Todėl šis klausimas dar per ankstyvas. – Panašaus meistriškumo le gionieriai kainuoja pigiau nei lietuviai. Tiesa?
– Ko pritrūko iki bronzos me dalių? – Komplektuojant komandą padarė me kelias klaidas. Kai kurie sprendi mai nuo sezono pradžios kėlė abejo nių. Gal ir vadovai neišvengė klaidų. Įmušus įvartį, komanda atsitrauk davo. Puolimo grandis turėjo kitaip žaisti. Tada treneriu dirbo ukrainie tis, jam išvykus padėtis pasikeitė, pradėjome akcentuoti puolimą. Gai la, kad sezono viduryje sunkią trau mą patyrė Valdas Pocevičius, kuris iškrito iki sezono pabaigos. – „Kruoja“ pagal biudžetą – 2,5 mln. litų – buvo trečias A lygos klubas. Ar kitais metais klubo biudžetas nesumažės? – Apie biudžetą kalbėsime po dvie jų savaičių. Noriu pasakyti, kad „Kruojos“ biudžetas buvo kur kas mažesnis nei tas, apie kurį visi gar siai šaukė. – Ar prie ekipos vairo ir ki tais metais liks treneris Aidas Dambrauskas? – Jis liks visada. A.Dambrauskas yra komandos siela nuo senų laikų. Nežinau, kokias pareigas jis užims, bet klube tikrai bus.
16
šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Apribotas skolinimas Girliandas gamina ir lietuviai Lietuvos banko Priežiūros tarny ba vakar Nacionalinei kredito uni jai nurodė laikinai apriboti kai ku riuos skolinimo sandorius ir naujų indėlių priėmimą.
Sprendimas priimtas nustačius, kad Nacionalinėje kredito unijoje, spar čiai augant indėlių apimčiai, kredi tuojama neturint veiksmingos kre dito rizikos valdymo sistemos. Nacionalinei kredito unijai nuro dyta nesudaryti naujų terminuotų jų indėlių priėmimo iš neprofesio nalių rinkos dalyvių sutarčių, taip pat nurodyta nesudaryti skolinimo sandorių tais atvejais, kai turimi kredito unijos skolininko piniginiai
įsipareigojimai viršija 30 tūkst. li tų sumą. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) patikino, kad spren dimas pritaikyti sankcijas Nacio nalinei kredito unijai neturės įta kos bendrai rinkos plėtrai. „LCKU vienija 63 kredito unijas, kurios pagal turtą užima beveik 80 proc. visos kredito unijų rinkos. Tačiau rinkoje taip pat veikia dar 14 unijų, nepriklausančių LCKU sistemai. Būtent vienai iš šių ne priklausomų rinkos dalyvių Lietu vos banko sprendimu ir buvo įvesti veiklos apribojimai“, – pranešime spaudai sakė LCKU valdybos pir mininkas Fortunatas Dirginčius. KD, BNS inf.
puliariausios – aukso ir sidabro spalvos. Girliandų mados nuolat keičiasi, tačiau tradicinių sidabro ir aukso spalvų puošmenos kas met sudaro apie 70 proc. įmonės asortimento. Įmonės gaminamos dirbtinės eglės – taip pat įvairios. Jos bū na ne tik skirtingo aukščio, bet ir nevienodo storio šakomis. Nese niai įmonė pradėjo gaminti egles, kurių šakos specialiai praretintos, kad būtų kuo panašesnės į augan čias miške. Naujausia dirbtinių žaliaskarių mada – eglė užapva lintomis šakomis. „Raudonas egles pagaminome pernai, bet jos neturėjo pasise kimo. Baltos eglės populiaresnės, tačiau kone 90 proc. parduodamų ir gaminamų vis dėlto sudaro tra dicinės – žalios spalvos“, – teigė A.Rimkus.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Šalies prekybos centruose prasi dėjus Kalėdų prekių maratonui ne visi pirkėjai žino, kad dalis čia siūlomų blizgančių girliandų ir dirbtinių eglučių pagamintos Lie tuvoje. Jų gamintojai nesitiki nu konkuruoti tokių pat prekių, ve žamų iš Kinijos, tačiau kurti atei ties verslo planus ryžto jiems ne trūksta. Kalėdos – nuo gegužės
Kalėdų nuotaika sostinėje įsikū rusioje įmonėje „Aveka“ prasi deda dar gegužę. Iki pat gruodžio pabaigos čia kasdien gaminamos girliandos, dirbtinės eglutės ir eg lišakių vainikai, varpeliai bei kitos dekoracijos. Įmonės „Aveka“ vadovas Algir das Rimkus jau porą metų ir pats namie prieš žiemos šventes puo šė savos gamybos raudoną eglę. Išvydę nematytą eglę, tokios pat užsimanė ir keli A.Rimkaus bi čiuliai. Įmonė – socialinė
Įmonė „Aveka“ – nedidelė, jo je vos per 20 darbuotojų. 1997aisiais įsikūrusios siauroje srity je veikiančios bendrovės sėkmės paslaptis ta, kad ji įdarbina neį galius ir vyresnio amžiaus žmo nes, o valstybė kompensuoja dalį jiems mokamo atlyginimo. Nau dą iš to turi visi – ir uždirbti no rintys verslininkai, ir į darbo rinką integruojami neįgalieji bei vyres nio amžiaus žmonės. „Rinkoje galime konkuruoti tik todėl, kad esame socialinė įmo nė. Jeigu darbuotojų atlygini mai mums nebūtų kompensuoja mi, visiškai neišsilaikytume arba dirbtume „ant nulio“, – neslėpė A.Rimkus. Įkurti įmonę, kuri veiktų itin siauroje srityje, A.Rimkus suma nė, nes pats daugybę metų pre kiavo šventinėmis dekoracijomis. Prasimušti nebuvo lengva
Pirmaisiais metais įmonė gamino tik girliandas Kalėdoms ir dažus bei lipdukus Velykų kiaušiniams marginti. Kol šalyje nebuvo išpo puliarėję prekybos tinklai, lietuviš ką produkciją graibstė ir ja prekia vo mažų parduotuvėlių savininkai bei turgaus prekybininkai. Prasimušti į didžiuosius pre kybos centrus A.Rimkui nebu
Planas – ant sienos kabinama eglė
Pastangos: įmonės „Aveka“ va
dovas A.Rimkus lietuviams ban do įsiūlyti ir puošybos naujovių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
vo lengva. Kai prekyba lietuviška produkcija pasiteisino, į ją verslo rykliai skeptiškai nebežiūrėjo. Negana to, įmonės „Aveka“ produktais prekiaujama Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Airijoje, Angli joje, Ispanijoje.
Jeigu darbuotojų atlyginimai mums nebūtų kompensuo jami, neišsilaikytu me arba dirbtume „ant nulio“. Didysis darbymetis įmonėje – nuo rugpjūčio, nors Kalėdų prekių sezono pradžia laikoma gegužė. Gruodžio pabaigoje sezono dar bai bendrovėje baigiami, tuomet specialistai apie pusantro mėnesio taiso, atnaujina visą įrangą. Paga minti Velykoms skirtą produkciją užtrunka apie porą mėnesių. Klientų skonis tradicinis
Nors įmonė gamina įvairių spal vų, raštų, storumo girliandas, po
A.Rimkus džiaugėsi, kad Lietu voje įmonė kol kas konkurentų neturi, o kiaušinių dažus, lipdu kus ir girliandas gamina vienin telė Baltijos šalyse. Tiesa, vyras įsitikinęs, kad konkurentų šalyje gali atsirasti bet kurią dieną, to dėl nuolat kuria planus, kaip to bulinti bendrovės veiklą. Kiekv ien ų met ų prad žioje A.Rimkus dalyvauja Frankfurte vykstančioje Kalėdų mugėje, kur būna pristatomos visos dekora cijų naujovės ir būsimos mados. Ten jis išsiaiškina, kokios spalvos bei formos bus madingos ateinan tį sezoną. „Tačiau lietuviai yra pastovūs žmonės. Buvome prigalvoję įdo mių girliandų, tačiau jų nupirko labai nedaug. Nors technologijos keičiasi, tradicijos lieka – tradici nio, paties paprasčiausio, pynimo ir spalvų girliandų parduodame daugiausia“, – neslėpė A.Rim kus. Ateityje įmonė ketina stiprin ti eglučių, vainikų ir kitų panašių produktų pardavimą, nes kol kas jie smarkiai atsilieka nuo girlian dų ir kiaušinių dažų bei lipdukų. Taip pat A.Rimkus žada daugiau dėmesio skirti individualiems už sakymams. Be to, nuo kitų metų jis ža da pradėti gaminti per pusę per pjautas egles, kurios tiktų mažuo se butuose. „Pakabinai tokią ant sienos, uždėjai keletą girliandų, žaisliukų ir jau Kalėdos“, – šyp telėjo A.Rimkus.
17
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
22p.
Paukščio žūtis – dėl plunksnos skrybėlei.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
I.Dapkūnaitės vaidmens paslaptis
Kodėl: „Ginčytis negalėjau – su draugais nepasiginčysi. Ir režisieriais“, – taip apie prostitutės vaidmens istoriją pasakojo I.Dapkūnaitė.
„Filmas – apie seksą, kiek prisimenu sce narijų“, – abejingai ištaria kino ir teatro žvaigždė Ingeborga Dapkūnaitė, kino fil me „30 širdies dūžių“ suvaidinusi eliti nę prostitutę. Kodėl ji sutiko vaidinti to kį vaidmenį? O gal tai tik reklaminis bur bulas? Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Filmavo prieš trejus metus
Jos šypsenos net Juliai Roberts ne paskolinsi. Valiūkiškų balso into nacijų – Merei Popins, o jaunat viškumo – pačiai Madonnai. Kaip visada, kino ir teatro aktorė I.Dap kūnaitė – puikios formos, atrodo, lyg būtų įbėgusi į kino salę iš filma vimo aikštelės.
Ji tik prieš pusdienį išlipo iš lėk tuvo, į Vilnių ją atskraidinusio iš Maskvos. Vėlų ketvirtadienio va karą Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ lietuvių kino ir teatro žvaigždė I.Dapkūnaitė pri statė naujausią filmą tik suaugu siesiems „30 širdies dūžių“, kuria me vaidina aistringų pasimatymų Niujorke iniciatorę Alisą. Filmas „30 širdies dūžių“ bu vo film uojam as Niujorke prieš
trejus metus ir ilgai keliavo į ki no ekranus. „Nežinau priežasties, gal ta prie žastis – ekrane, – spėjo Ingeborga ir pareiškė, kad pati filmo dar ne matė. – Kol jūs čia rinkotės, pa skambinau filmo režisieriui Alle xisui Lloydui.“ Šis režisierius yra prancūzas, o gyvena Niujorke. Ingeborga su juo – labai seni draugai. „Nustebsi, pasakiau Allexisui, aš esu Vilniuje ir pristatau filmą, – pasakojo Ingeborga, negalėjusi atvykti nei į amerikinę, nei į pran cūzišką šio filmo premjerą. – O jis sužinojo, kad lietuviai nupirko fil mą ir taip pat norėjo man skam binti. Nuo to laiko, kai filmavo me, jam gimė dukra. Laiko praėjo daug.“ I.Dapkūnaitė atviravo, kad filmo premjeros jai – keistas dalykas. To dėl, šmaikštavo aktorė, kad prista to tai, ko beveik jau nebepamenu. „Pakeisti filme jau nieko nebe galiu – mano darbas seniai pa
darytas. Filme – 10 lygiaverčių vaidmenų: penki moteriški, pen ki – vyriški. Filmas – apie seksą, kiek prisimenu scenarijų“, – juo kavo aktorė.
Jos kūrybos kraitėje prostitutės vaidmuo ir apsinuoginimo, erotinės scenos – ne naujiena. Iš prad žių film o scen ar ij ų ji skait ė kaip rež is ier iaus draug ė, o ne kandidatė į kurį nors vaid menį. „Tačiau viskas pasisuko kitaip. Klausiu: o man vaidmuo yra? Yra, sako, aš labai noriu, kad tu vaidin tum būrėją. Sutikau. Vaidinsiu tą vaidmenį, kurį paprašysi, pasa kiau. Skaitinėju scenarijų, ruo šiuosi į Niujorką. Staiga – skam butis, ir jis sako: pameni, sakei, kad
Gedimino Bartuškos nuotr.
vaidinsi bet kurį vaidmenį. Sup ranti, būrėjos vaidmeniui lengvai galiu surasti artistę. O tam vaid meniui, kurį norėčiau, kad tu vai dintum, nieko negaliu surasti. Ir todėl tu vaidink tą. Ginčytis nega lėjau – su draugais nepasiginčysi. Ir režisieriais“, – prostitutės vaid mens istoriją, plačiai šypsodama si savo kerinčia šypsena, pasakojo I.Dapkūnaitė. Pirmoji sėkmė – „Intermergaitė“
Jos kūrybos kraitėje prostitutės vaidmuo ir apsinuoginimo, eroti nės scenos – ne naujiena. Pirmasis tokio pobūdžio vaidmuo – Piotro Todorovskio vyresniojo juostoje „Intermergaitė“, kuri ją išgarsino tuometėje Sovietų Sąjungoje. Po „Intermergaitės“ praėjo keli dešimtmečiai. Ar aktorė nesudvejojo dėl sa vo amžiaus, sutikdama filmuotis juostoje „30 širdies dūžių“? Aiš ku, toks klausimas Inge borgos nepaglostė.
18
18
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
I.Dapkūnaitės vaidmens pasla gu jūs norite man 17„Jei priminti, kiek man me
tų, ačiū. Ne, nė kiek nesuabejojau, – rė žė aktorė. – Aš nematau ten drą sos. Yra vaidmuo – arba aš jį vai dinu, arba ne.“ Buvo prisiminta, kaip vienas ak torės gerbėjas Lietuvoje parsisiun tė filmą nelegaliai, vildamasis iš vysti I.Dapkūnaitę nuogą. Šiek tiek nusivylė, – nuogos aktorės juosto je nėra. „Va, taip, nuogos nėra“, – juokė si Ingeborga. Išankstinės kalbos apie I.Dap kūnaitės vaidinamą erotiką – tik reklaminis burbulas. Lietuvei šia me filme neteko nė vienos erotinės scenos, o apsinuogino tik tiek, kad dėvėjo ištisinį maudymosi kostiu mėlį. Užtat jos veidą, plastiką, ne paprastą būties lengvumą režisie rius išnaudoja 100 proc.
laikų jos kolega ir bičiulis Holivu do žvaigždė Johnas Malkovichius ir dar du aktoriai. Dainininkai spek taklyje atlieka soprano ir barito no partijas, griežia orkestras. Pusė spektaklio drama, pusė – opera. Spektaklio premjera įvyko Vie noje, paskui trupė pradėjo su juo važinėti po pasaulį. „Ir iki dabar važinėjame, – pa tikslino Ingeborga. – Paskuti nė mūsų kelionė buvo į Ekvadorą. Spektaklis keičiasi. Kadangi pusė spektaklio drama, pusė – muziki nis, man tai – nauja ir nepaprastai įdomi patirtis.“
Jeigu jūs norite man priminti, kiek man metų, ačiū. Yra vaid muo – arba aš jį atlie ku, arba ne.
Vėl vaidina su J.Malkovichiumi
Ką aktorė veikė ir veikia per tuos trejus metus, praėjusius po filmo „30 širdies dūžių“? Gal sukūrė dar svarbesnių vaidmenų? „Atvirai pasakysiu: man nėra nei svarbesnių, nei mažiau svarbių, nei pačių svarbiausių vaidmenų, – dėstė Ingeborga. – Man įdomus procesas, įdomu, kas vyksta dabar. Kai manęs klausia, kuris yra ge riausias režisierius, su kuriuo dir bau, neveidmainiaudama atsakau: „Geriausias yra tas, su kuriuo dir bu dabar.“ Aktorė mielai pasakojo apie sa vo darbus. Prieš porą metų Aust rijoje buvo pastatytas spektaklis „Džiakomo variacijos“. Jame, be I.Dapkūnaitės, vaidina geras senų
I.Dapkūnaitę netrukus turėtume išvysti per rusų televiziją. Akto rė nusifilmavo 16 serijų televizijos filme apie legendinį seklį Šerlo ką Holmsą, kuriame vaidina po nią Hudson. Maskvoje I.Dapkūnaitė vaidina ir teatre, kuris vadinasi „Poli teatras“. „Kartais iš nieko kas nors išei na, – sakė aktorė. – Buvo populia rios Rusijoje poetės Veros Pavlo vos, kuri gyvena Niujorke, poezijos vakaras. Skaitėme jos eilėraščius, ir iš to išėjo spektaklis. Dabar jį vai diname.“ Paklausta, ar norėtų filmuotis su lietuviais, aktorė sakė: „Kai fil muosiuosi su lietuviais, jūs tikrai
Kiti: I.Dapkūnaitę netrukus turėtume išvysti per rusų televiziją. Aktorė nusifilmavo 16 serijų televizijos filme ap
būsite pirmi, kurie tai sužinosite. Patikėkite manimi.“ Maskvoje, Londone, Paryžiuje
Kaip gauti vaidmenį? Ar Ingeborgą kviečia filmuotis pažįstami, bičiu liai režisieriai, ar pati jų ieško? „Vakaruose yra sistema: yra agentas, yra aktorių atrankos di rektorius. Jeigu tu neturi agen to, nepapulsi į sistemą“, – aiškino I.Dapkūnaitė.
Ji prisiminė vieną švedų juostą, kurioje filmavosi pernai, ir pabrė žė, kad vaidmens šiame filme ne būtų gavusi, jei ne jos „angliškasis“ agentas. Rusijoje jau einama tos sis temos link. Ji turinti kelis agentus. „Žinoma, yra draugai, yra pažįs tami, – neslėpė aktorė. – Dažniau siai dialogas būna toks: „Aš turiu tau scenarijų, mano žmonės pa skambins tavo agentui.“ Tai – ofi cialus kelias, kurio vis tiek neiš
vengsi. Jei režisierius nori, kad pas jį filmuočiausi, nors jis ir geriausias mano draugas, vis tiek jo prodiuse riai tarsis su mano agentu.“ Ar aktorė pažvelgia į praeitį, kurį savo filmą labiausiai vertina? „Taip nebūna – žvilgsnių į praei tį, – juokėsi Ingeborga. – Aš negal voju apie tai. Aš žiūriu į ateitį.“ Bet po akimirkos aktorė susi griebė: „Jeigu žvelgčiau į praeitį, visokių įvykių pilna. Ko tik aš ne
I.Jankauskaitė: norint išgyventi, būtina Gyvena me taip, kad grei čio reika laujantis veiksmas dažnai smarkiai pranoksta žmogaus galimy bes. Taigi, norint iš gyventi, tiesiog bū tina rasti būdų su stoti.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
„Pasiilgau ne vien muzikos“, – nuo širdžiai sako aktorė, dainų atlikė ja Inga Jankauskaitė. Ji po ne trumpos pertraukos grįžta į sce ną. Joje apie gyvenimą kalba ro mansais. Tai, žada, darys ir lapkri čio 22-osios vakarą Kauno filhar monijoje.
– Ar galima teigti, kad Inga Jan kauskaitė, kurios jau daugiau kaip dveji metai nematome nei televizijoje, nei teatre, nei kon certų salėse ir kurios labai pa siilgome, pasiilgo muzikos? – Pasiilgau, žinoma, tik ne vien
muzikos, o ir ryšio su žiūrovais, gyvų akių salėje ir galimybės kal bėti joms. – Ar koncertas Kaune bus ki toks, skirsis nuo ankstesnių jū sų koncertų? Koks jis bus? – Su gitaristu Aurelijumi Globiu kartu dirbti pradėjome prieš sep tynerius metus ir, be abejo, nuo to laiko daug kas pasikeitė. Ne tik re pertuaras, bet ir mes patys. Ši pro grama – gyvas organizmas, vyksta principu tik čia ir dabar, todėl na tūralu, kad kaskart viskas skamba kitaip. Bet, kaip žinoma, be darbo nieko nebūna, todėl šiam koncer tų ciklui „Su meile apie meilę“ ren giamės labai atsakingai. Pažadame naujienų.
– Gimę vaikai daug ką pakei čia. Sako, kad kartais pakei čia muzikos, dainavimo stilių, netgi dainininkių balsus. Ar jaučiate kokį pasikeitimą? – Gimus vaikams apskritai pasikei čia beveik viskas. Jausmų daug, ir nuovargio esama, nes, šiaip ar taip, auginti dvynius – ne atostogos. Vis dėlto tai tokia moters gyvenimo pa tirtis, kuri, man regis, ypač praver čia bandant suvokti ir išjausti ro mansą. Jaučiu, kad dabar esu daug tikslesnė, konkretesnė. – Apie ką labiausiai dabar nori dainuoti Ingos siela? – Gyvename taip, kad greičio reika laujantis veiksmas dažnai smarkiai pranoksta žmogaus galimybes. Tai
Studijos, dainos, vaidmenys, apdovanojimai I.Jankauskaitė – aktorė, laidų vedė ja, Juozo Naujalio muzikos mokyklos fortepijono klasės ir Kauno V.Kud ir kos vidur inės mok yklos absolventė, Liet uvos muz ikos ir teatro akadem i jos Teatro ir kino fak ulteto vaidybos specialybės bakalaurė ir mag istrė. Išvada: aktorei I.Jankauskaitei muzika – geriausi
vaistai nuo sunkių, slegiančių minčių, depresijos, beviltiškumo ir kitų baisių dalykų.
Ingos Jankauskaitės asmeninio archyvo nuotr.
2010 m. baland į Tryšk ių bažnyčioje susit uokė su notar u Mar ium i Strač kaičiu, 2011 m. sausį susilaukė dvy
nių – mergaitės ir bern iuko. Iš pir mos sant uokos aug ina 10 met ų sū nų Kostą.
Ramanausk u, 2009–2010 m. su Ro landu Vilkončiumi vedė LNK muzi kinę laidą „Žvaigždžių duetai“.
LNK muzikinėje laidoje „Žvaigždžių duetai“ su dainininku Česlovu Gaba liu užėmė 2-ąją vietą ir laimėjo sidab rinius mikrofonus, vėliau su Rolandu Vilkončiumi šią laidą vedė. „Dviračio šou“ su Aldona Vilutyte kūrė „blondi nių“ personažus. 2008 m. su Algirdu
Suk ūrė daug yb ę vaidm en ų teat re ir telev iz ij oj e. Už Mar ij os Stiuart vaidmen į (F. Schillerio „Mar ij a Stiu art“, rež is ier ius J.Vaitk us, LNDT) nom inuot a Auks in iam scenos kry žiui kaip ger iaus ia jaunoj i sez ono men in inkė. „Cosmop ol it an“ prip a
19
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
aptis
Amerikietis Roos has Vorekas me tė darbą laboratori joje prie mikrosko po ir ėmėsi veiklos, kuri jam atnešė po puliarumą ir krū vas pinigų – rašyti knygas apie sekso turizmą. Dabar į šio prieštaringai verti namo autoriaus ke lionių maršrutą pa teko ir Lietuva.
Įžūlumas: „Išdulkinti tiek europiečių moterų, kiek leidžia mano žmogiškosios ribos“, – taip savo gyveni
mo tikslus apibūdina R.Vorekas.
pie legendinį seklį Šerloką Holmsą. Gedimino Bartuškos nuotr.
dariau! Manau, kad dar yra naujo – įdomaus ir nepasiekto.“ Kur aktorė, prieš trejus metus iš siskyrusi su vyru britų režisieriumi Simonu Stokesu, nuleido inkarą, kur jos namai dabar – Maskvoje, Londone, Paryžiuje? „Yra Londone, yra Maskvoje, yra Paryžiuje, – dviprasmiškai sakė In geborga. – Inkarai – sąlyginis daly kas. Dveji metai gastrolių atsiliepia – daug laiko praleidžiu kelionėse.“
sustoti gi, norint išgyventi, tiesiog būtina rasti būdų sustoti. Man toks būdas yra romansai. Būdas pabūti su pa čia savimi, priminti sau, kas esu ir kokia noriu būti. Didelė laimė, jei ir žiūrovas pasinaudoja tuo pačiu re ceptu. Tuomet galima sakyti: kon certas pavyko. – Kas jums muzika yra šiandien ir kas buvo prieš trejus–penke rius metus? – Muzika – geriausi vaistai nuo sunkių, slegiančių minčių, dep resijos, beviltiškumo ir kitų bai sių dalykų. Tai – įkvėpimo gyventi šaltinis, visada juo buvo ir visada bus. Prižadu, kad tamsus lapkritis 22 dieną Kauno filharmonijoje bus daug šviesesnis.
žint a „Met ų aktorė 2006“, „Met ų darbšt uol ė 2007“, „Nekv iestos meilės“ aktor ių apdov anoj imuo se tit uluot a Myl im iaus ia aktore ir Myl im iaus ia heroj e. 2010 m. pel nė „Sid abr inę gervę“ už nom in a cij ą „Met ų ger iaus ia antro plano aktorė“, 2010 m. prip až int a „Me tų TV moter im i“. Išleido dvi kom pakt ines plokšteles, su Č.Gab al iu ir A.Globiu.
Roosho Voreko asmeninio archyvo nuotr.
Seksistas? Tai jam komplimentas Goda Raibytė
tų seksistu, manyčiau, kad su skystėjau, o aš esu stiprus vyras.
Viename interneto tinklalapy je galima įsigyti pikantišką kny gą, kurioje aprašomi būdai, kaip greičiau permiegoti su lietuvė mis. Jos autorius – 33 metų Roos has nė nebando slėpti, kad iš tiesų nelabai ką daugiau veikia, tik bas tosi po pasaulį ir siekia pasimylė ti su kuo daugiau skirtingų tauty bių moterų. Apie visa tai – provokuojančia me ir atvirame interviu su Roosho V. slapyvardžiu knygas pasirašinė jančiu R.Voreku.
– Ar gyvenime turi nusibrėžęs tikslų? – Išdulkinti tiek europiečių mote rų, kiek leidžia mano žmogiškosios ribos. Mano tėvai yra iš Vidurio Rytų, taigi miegoti su grynakrau je tam tikros rasės atstove yra vie nas didžiausių gyvenimo malo numų. Jeigu būčiau gimęs prieš penkis tūkstančius metų, visa tai būtų neįmanoma.
g.raibyte@diena.lt
– Skaičiau, kad esi mikrobio logas. Kaip atsitiko, kad vie toje darbo laboratorijoje nu sprendei rašyti apie seksą? – Miegoti su užsienietėmis mote rimis ir apie tai rašyti yra kur kas įdomiau, nei dirbti mokslinėje la boratorijoje su vyrais iš Indijos ir Azijos. – Ar nuoširdžiai tiki tuo, ką rašai savo knygose? Ar tiki, kad tavo patarimai veikia, ir moterys yra tarsi robotai, ku riems pasakius tam tikrą ko dą, jos įvykdo tam tikrą ko mandą? – Visose aštuoniose mano knygo se apie sekso turizmą rašoma tei sybė. Beje, keista, bet kol kas nė vienas lietuvis nesiryžo mesti man iššūkio. Pardaviau beveik milijoną savo knygų. Tikiuosi peržengti ir dviejų milijonų ribą kitais metais. Vieni vyrai savo vyriškumą išreiš kia augindami vaikus, aš rašau knygas. Amerikiečiai ištroškę ži nių apie seksą, o knygos tą trošku lį numalšina. Žinau, ko tikrai rei kia vyrams... sekso! – Ar neprieštarauji, kai tave vadina seksistu? – Tikrai ne. Man tai komplimen tas. Jeigu žmonės manęs nevadin
Jeigu žmonės ma nęs nevadintų sek sistu, manyčiau, kad suskystėjau, o aš esu stiprus vyras. – Iš ko pragyveni? – Iš parduodamų knygų. – Prieš kelerius metus atsi dūrei „Southern Poverty Law Center“ (legendinė organiza cija, kovojanti už žmogaus tei ses, prieš įvairias ekstremisti nes organizacijas, – red. past.) seksualinių maniakų sąraše. Jų teigimu, mokei vyrus, kaip prievartauti moteris. Ar tavo pavardė vis dar yra tame są raše? – Taip. Tas skandalas išties padė jo man pakelti knygų pardavimą. O gal jūs ir Lietuvoje turite pana šų sąrašą, kuriame galėčiau atsi durti? (Juokiasi.) – Apibūdink, kokia moteris tau ideali? – Man nerūpi moters moraliniai atributai. Norėčiau, kad ji būtų neaukšta, tamsių plaukų, liekna ir su dideliu užpakaliu. Deja, lie tuvaičių užpakaliai labai maži... Kaip kinų vyrų. Krūtinė man taip pat nelabai rūpi. Pastebėjau, kad
jūsų moterys dažniausiai turi di delę krūtinę. Vis dėlto ne tokią di delę kaip lenkės. – Ar turi merginą? – Ne. Visos moterys po kelių mė nesių draugystės supranta, koks aš esu iš tiesų. Po to jos ima kelti man daug papildomų rūpesčių, nes į pa galbą pasikviečia savo tėvus, bro lius, pusbrolius. Dėl tokių moterų du kartus gulėjau ligoninėje. Ne norėčiau apie tai daugiau kalbėti. – Ar įsivaizduoji, kad tau pa kaktų monogamiškų santy kių? Ar manai, kad mergina galėtų tavimi visiškai pasiti kėti, jei žinotų, jog tu rašai tik apie tai, kaip kuo greičiau per miegoti su ja? – Žinoma, bet tik tada, kai susi kursiu kitą asmenybę. Planuoju ateityje mokyti anglų kalbos tur tingų tėvelių vaikus Europoje, nes jie galėtų man mokėti tokį atly ginimą, kurio užtektų finansuoti mano pleibojiško gyvenimo stilių. Akivaizdu, kad turėčiau pasikeisti vardą ir išvaizdą. – Kodėl nusprendei apsilanky ti Lietuvoje? Ar prieš tai buvai girdėjęs ką nors apie Lietuvos moteris? – Atvykau į Baltijos šalis dėl vie no orientacinio žaidimo. Taip at sitiko, kad nemažai moterų tuo se renginiuose domėjosi ne sportu, o seksu. Taigi permiegojau su lat ve ir este. Liko lietuvaitė. Kai at vykau į Lietuvą ir permiegojau su pirma lietuve, jaučiausi labai pa tenkintas, kad tikslas įgyvendin tas. Buvau tarsi stipriausias vyras pasaulyje, galintis įkopti į bet ku rį kalną. – Su keliomis lietuvėmis per miegojai? – Nenorėčiau būti nepagarbus jū sų moterims, todėl neatsakysiu į šį klausimą. Sakykime, su daug.
– Pabandyk apibendrinti, ko kios yra Lietuvos moterys? – Labai gražios, bet reikia gerokai paplušėti tam, kad įsitemptum jas į lovą. Joms būdavo visiškai neįdo mu, kai pasakydavau, kad esu ra šytojas. Priešingai nei galvojau, kol atvažiavau į Lietuvą, jūsų moterys nesiekia bet kokia kaina permiegoti su amerikiečiu. Įsivaizdavau, kad jos tiesiog lips ant manęs ir mal daus pasiimti jas kartu į Ameriką. Lietuvėms patinka lietuviai vyrai, kurie žaidžia krepšinį ir dėvi „Adi das“ sportinę aprangą. – Savo tinklaraštyje rašai, kad tau nepavyko permiegoti su lietuvaite, kuriai tavo vertini mo skalėje nuo 1 iki 10 yra dau giau nei 6. Ar laikai save gra žiu? – Nesu labai patrauklus, tai vei kia mano seksualinį gyvenimą. Kaltinu savo tėvus, bet ką aš ga lėč iau pak eist i? Pask ut in ėm is viešnagės Lietuvoje dienomis jau kūriau apie save istorijas ir mer ginoms pasakojau, kad esu kelių marškinėlių fabrikų Kinijoje savi ninkas. Jos kur kas labiau susido mėdavo, negu kai pasakydavau, kad esu keliaujantis rašytojas. Norėjau plėtoti šią istoriją, bet neonaciai iš Estijos surado, kur aš esu, ir grasino su manimi susido roti. Kai kitą kartą pas jus atva žiuosiu, meluosiu apie savo tur tus ir dėvėsiu „Adidas“ sportinę aprangą. – Turbūt neonaciai – tik lašas jūroje. Tikiu, kad susilauki ne mažai negatyvių reakcijų iš sa vo skaitytojų, žiniasklaidos ir taip toliau. Kaip į tai reaguoji? – Žinau, kad elgiuosi teisingai, jei gu žmonės iš viso pasaulio manęs nekenčia. Negi Jėzus nesusilau kė neapykantos, kai skleidė Dievo žodį? Jeigu mirsiu dėl savo darbų, vadinasi, buvo verta gyventi. Ma no knygos gyvens amžinai.
20
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
Potala: XVII a. ant Marpo Ri (Raudonosios) kalvos pastatyti garsieji rūmai ir šventykla – vienas iš įspūdingiausių pastatų Tibete, iki 1959 m. buvo Dalai Lamos rezidencija prieš jam prive
Tibete lietuvėms naudotis neši Keliaujant po Tibetą medicinos mokslų daktarei Daliai Mitraitei pasinaudoti gar siąja šios šalies medicina nepasitaikė nė mažiausio preteksto, bet ji atkreipė dėme sį, kad vaistinėse labai daug vietinių vais tų. Gydytoją nustebino kas kita. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Aukštikalnėse reikėjo vaistų
Į Tibetą 23–60 metų amžiaus vie nuolikos žmonių grupė keliavo su Nepalo kelionių agentūros ko manda. „Per šią šalį lengviau gauti vi zas. Iš prad žių ats krid om e iki
Nepalo sostinės Katmandu, po to keliavome iki sienos – Niala ma miestelio, – pradėjo pasako jimą apie kelionę nuo jos pradžios D.Mitraitė. – Per sieną pervažia vome kalnų perėja visureigiais. Iki Tibeto aukščiausiai pasauly je esančios sostinės Lasos (3 650 m) važiavome 3 800–4 000 met rų aukštyje.“
Gydytoja D.Mitraitė pripažino, kad neįpratusiems prie aukštikal nių keliauti nelengva ir žmonės iš anksto rengėsi gerdami vaistus. „Tokiame aukštyje medžių ne daug, augalija skurdi, primena dy kynę. Buvo vėjuota, bet nešal ta, nelijo. Tibetiečiai žemės ūkyje daugiausia dirba rankomis – ma tėme tik keletą arkliukų ir vie ną kitą nedidelį traktorių. Kai kur pastebėjome saulės elementų, bet tai turbūt jau kinų veiklos rezulta tas, – vaizdus, pastebėtus važiuo jant automobiliu, prisiminė D.Mit raitė. – Iš tolo įspūdingai atrodė snieguotos kalnų viršūnės. Viena didžiųjų – 8 027 m aukščio Šiša pangma.“ Didžiausias įspūdis – Potala
Didelį įspūdį keliautojams iš Lietu vos paliko vienuolynas Ta Shi Lhun
Įspūdis: Kauno klinikų gydytoja D.Mitraitė, keliaudama po unikalųjį Tibetą, žavėjosi jo architektūra ir gamta, žmonių nuoširdumu, stebėjosi gatvės prekyba ir transportu.
21
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
verstinai pabėgant iš šalies į Indijos Dharamsalos miestą.
Dalios Mitraitės asmeninio archyvo nuotr.
kių paslaugomis buvo nejauku Po, nudažytas balta, tamsiai rau dona ir aukso spalvomis. „Kiekviena spalva ten turi pra smę – nuoširdumo, dvasingumo, išminties, – D.Mitraitė pasakojo tai, ką sužinojo iš gidų apie tibe tiečius. – Beje, žmonės labai daug aukoja. Ne tik pinigais, bet ir mais to produktais.“ Iš Šigatsu miesto keliautojai nu vyko į Tibeto sostinėje Lasą. „Čia ypat ingas sen am iest is, XVII a. ant Marpo Ri (Raudono sios) kalvos pastatyti garsieji rū mai ir šventykla – Potala. Čia iki 1959 m. buvo Dalai Lamos rezi dencija prieš jam priverstinai pa bėgant iš šalies į Indijos Dharam salos miestą. „Įspūdžiai pribloškiami, – ne slėpė medikė, kuri su kitais nusta tytu laiku galėjo apžiūrėti dalį Da lai Lamos rezidencijos. – Prie rūmų
melsdamiesi vaikšto tautiniais dra bužiais vilkintys maldininkai, o kai kurie jų su maldomis lūpose kren ta ant žemės.“ Viešbučiuose gyvenusius keliau tojus nustebino tai, kad Tibete ne šikėmis dirba moterys. Nepaisant, kad jos jaunos ir tvirtos, lietuvėms buvo nejauku naudotis jų paslau gomis. Arbata iš sviesto
Kalnuose šiltuoju laiku D.Mitrai tė lankėsi pas avis, jakus ganan čius ir palapinėse gyvenančius piemenis. „Jie mus pavaišino garsiąja tibe tietiška sviestine arbata. Cilindri niame inde tibetiečiai muša svies tą, su arbatžolėmis, pelenais ir sodos druska iš jo ilgai verda arba tą. Neretai sviestinę arbatą jie dar maišo su pienu. Skonis panašus į
karšto pieno, tačiau šiek tiek sū roka“, – pasakojo keliautoja. Ją ir kitus turistus tibetiečiai vaišino ir įvairiais jakų sūriais. Užeigose lietuviai ragavo tradici nio patiekalo – sultinio su maka ronais, kurį vietiniai valgo su pa galiukais.
Kiekviena spal va ten turi prasmę – nuoširdumo, dvasin gumo, išminties. Tibetiečiai labiausiai mėgsta tsampą, kuri gaminama iš nekultų skrudintų miežių, sumaltų ranki niu malūnu į labai smulkius miltus. Jie maišomi su trupučiu arbatos ir tada daromos bandelės. Į jas gali
būti įdėta sviesto, varškės ar cuk raus. „Tiesa, šerpai virėjai mus mai tindavo ne taip aštriai, kaip val go vietos gyventojai, – šyptelė jo D.Mitraitė ir išskyrė tibetiečių svetingumą: – Svečias jiems tarsi yra siųstas Dievo.“ Be asmens dokumentų
Vietos gyventojai lietuvei pali ko labai nuoširdžių, draugiškų ir svetingų žmonių įspūdį. Labai malonūs buvo ir vienuoliai. Be je, čia yra vienuolynų ir mote rims, kurios plaukus kerpasi la bai trumpai. Svečiams pasisekė išgirsti keistą jų grojimą ilgomis triūbomis. Maldos vėliavėlių yra daugumoje kalnų perėjų. Jos plevėsavo ir prie 4 718 m aukštyje tyvuliuojančio Namtso ežero.
„Suvenyrų prekiautojai neįkyrūs kaip Nepale, juolab kai kuriose ki tose šalyse“, – pastebėjo medikė. Pasiteiravus apie garsiąją Tibe to mediciną, D.Mitraitė pripažino, kad vaistinėse labai daug tradicinių, vietinių vaistų. Sunegalavęs vienas iš keliautojų grupės narių iš Tibe to taip pat gydėsi žolėmis. Kartą ke liautojai pavėžėjo sergančias vienuo les, tačiau negalėjo susikalbėti, todėl nesuprato tikslių ligos priežasčių. Beje, dauguma vietos gyvento jų veidą dengia kauke, kad sausas oras, vėjas jo nenugairintų, neiš žiovintų kvėpavimo takų. Apie Tibeto nepriklausomybę, politiką vietos gyventojai kalbė ti nelinkę. „Sužinojome, kad maždaug še ši milijonai Tibeto gyventojų nuo 1959 m. neturi asmens dokumen tų“, – pabėžė D.Mitraitė.
22
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
Secesijos mada išlaisvino m
Nuo nežemiškos būtybės iki emancipuo tos moters. Nuo korsažo suspausto lie mens iki visiškai laisvo drabužio. Ištisą se cesijos mados kaleidoskopą pateikė žino mas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Į pokylį – su šokių knygele
Paprastai rudenį mados gerbė jus A.Vasiljevas pradžiugina nauja paroda iš savo kolekcijos. Šį kartą – „Secesijos mada“. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje ji veiks iki kitų metų spalio. A.Vasiljevas – mados kolekcijų banginis. Jo kolekcija, kurioje per 10 tūkst. eksponatų, – didžiausia pasaulyje. Paryžiaus mados mu ziejuje saugoma 40 tūkst. ekspo natų. Parodoje „Secesijos mada“ eks ponuojama per 100 vienetinių se cesijos stiliaus suknelių. Jos su kurtos garsiuose Europos mados namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“, ku riuose dirbo talentingiausi to laiko modeliuotojai, siuvėjai ir siuvinė tojai. Suknelės išpuoštos nėriniais, aplikacijomis, siuvinėtos smulkiais karoliukais. Kas geriau, jei ne bliz gučiai, išgaus nakties efektą?
lio bokštas, A.Vasiljevo manymu, buvo pirmasis moderno stiliaus pastatas. „Pagrindinis 1890-ųjų mados si luetas: korsetas, siaura talija, aukš ta apykaklė, kadangi moteris netu rėjo atrodyti erotiškai. Vėliau daug kas keisis dėl Sigmundo Freudo įtakos – esą moteris turi išsilais vinti“, – dėstė A.Vasiljevas. Secesijos stiliui būdinga orna mento asimetrija, stilizuotos gam tos, ypač vandens augmenijos, jūrų gyvūnijos formos. Susidomėta gy vūnais, paukščiais, kartais – ir gy vatėmis.
Vyrai jų bijojo, klau pėsi ant kelių ir do vanojo briliantus. Ži nomoms artistėms, žvaigždėms ir toms, kurias Paryžiuje va dino horizontalio mis moterimis.
Viskuo kaltas Eifelio bokštas
Pasak A.Vasiljevo, į palyginti ramų, be karų, revoliucijų, karinių per versmų metą, vadinamą gražią ja epocha – la belle époque (1890– 1914) įsiterpė art nouveau stilius, lengvai ir žaismingai atsisklei dęs 1900 m. Paryžiaus pasaulinė je parodoje. Kiekvienoje šalyje šis stilius buvo truputį kitoks. Vadino jį irgi įvairiai: vokiečiai ir latviai – jugendu, rusai – modernu, o aust rai, lenkai ir lietuviai – secesija. Secesijos eskspoziciją A.Vasilje vas pradėjo būtent paveiks lu su Eifelio bokš tu, kuris Paryžiuje iškilo mi nėtos pa saul in ės p a r o dos pro ga. Eife
Suknelės grožis ir tragedija
Kiekviena suknelė – tai atskira ją dėvėjusios moters gyvenimo isto rija, o neretai – ir tragedija. Vienas vertingiausių kolekcijos eksponatų – prašmatni smėlio spalvos poky lio suknelė, priklausiusi grafienei Stroganovai. Moters likimas tra giškas – ją sušaudė bolševikai 1920 m. namuose Ukrainoje, Nemirovo mieste. Stroganova gamino degti nę „Nemiroff“ – iki šiol yra tokia ukrainietiška degtinė. Paskui kolekcininkas rodė į ki tą eksponatą: „Labai elegantiš ka suknelė iš Paryžiaus, 1908 m. Epocha šios suknelės nepagailėjo – ją draskė katės ir dar kažin kas. Daugybė daiktų čia – maksimaliai restauruo ti. Išsaugoti tokią kolek ciją – milžiniškas darbas. Ir milžiniški pinigai.“ Parodoje apstu mados priedų – skrybėlaičių, vėduoklių, papuoša lų, rankinukų, kvepalų flakonų ir dar kalnai visokių daikčiukų, ku rie tada buvo tiesiog būtini moters garderobui. Įdomu tai, kad kiekvie na dama tu rėjo pokylių knygelę, į ku rią susirašydavo, kuriam kavalie riui kokį šokį paža da: vienam – valsą, kitam – mazurką,
Secesija: XIX–XX a. sandūroje moterys rengėsi vandens, rūko, jaunos žolės spalvų suknelėmis.
trečiam – polonezą. Populiariausių damų knygelės dar pokyliui nepra sidėjus jau būdavo pilnos įrašų. „Aišku, gražios damos su gražio mis suknelėmsi sukeldavo ažiota žą – prie jų bėgdavo visi vyrai“, – linksmai to meto papročių mozaiką dėliojo A.Vasiljevas. Kasdien persirengdavo šešis kartus
XIX a. pabaigoje buvo madin gi švelnių pastelinių gamtos spal vų drabužiai – vandens, debesų, smėlio, jaunos žolės, pirmųjų pa vasario gėlių. Padūmavęs tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno pu tų baltumo nėriniai, neryškūs žie dai – visa tai turėjo kurti nežemiš kos moters įvaizdį. Nežemiška tų laikų būtybė (aiš ku, turtinga) turėjo kalnus dra bužių. Atsikėlusi apsivilkdavo
peniuarą. Paskui – namų, tada – vizitų, vėliau – pasivaikščiojimams skirtą suknelę. Tada – arbatos gė rimo ceremonijai skirtą suknelę, po jos – vakarinę, pagaliau – skir tą pokyliui. „Tie persirengimai užtrukdavo po pusantros valandos. Vyrai tie siog siusdavo: „Kiek galima? Ko dėl taip ilgai?“ – šmaikštavo A.Va siljevas. Visose ano meto suknelėse buvo daugybė raištelių, kabliukų, spau džių, mažyčių sagų. O po suknelė mis – daugybė taip pat sudėtingų apatinių drabužių. „Visi šie drabužiai buvo užsags tomi nugaros pusėje – moteris pa ti negalėjo nei apsirengti, nei nu sirengti. Jai turėjo padėti tarnaitė, vyras, meilužis. Dabar jūs galite ir apsirengti, ir nusirengti per pu
Vaidoto Grigo nuotr.
santros sekundės – štai kur es minis moteriškos emancipacijos laimėjimas“, – šmaikštavo A.Va siljevas. Buvo būtina pabrėžti liemens lieknumą. Vidutinė talijos apim tis – apie 52 cm, apkūnios moters – 57 cm, storos – 65 cm. Vis dėlto moterys nebuvo aukštos: vidutinis ūgis buvo 1,55–1,60 cm. Moterys smulkios buvo dėl to, kad maitino si natūraliu, be hormonų, maistu ir nesportavo. Be pirštinaičių, skrybė laitės nebuvo galima išeiti į gatvę. „Gyvenimas susidėjo iš daugy bės smulkmenų, apie kurias šian dien net neįsivaizduojate“, – sakė mados žinovas. Prostitutes užversdavo briliantais
Tuo laiku net anekdotai sklan dė, kaip moteris ištroškusi krau
23
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
moterį iš korseto gniaužtų
Mįslė: „Vidutiniškai suknelė kainuoja 3–5 tūkst. eurų. Kitas reikalas, už
kiek aš jas nupirkau“, – paslaptingai kalbėjo A.Vasiljevas.
Į Bruklino muziejų – pačiu laiku A.Vasiljevas eksponatus perka Lon dono, Par yž iaus ir Niujorko aukcio nuose. Daug umą model ių, aksesua rų įsig ijo Niujorke, Brukl ino muzieju je, per išpardavimą. „Muz iejus juos ilgai rinko, tačiau per krizę buvo priverst as parduot i, o aš laik u ten atvaž iavau. Ir iki šiol per
jo, kiek paukščių ji gali nudaigoti, kad tik puikios šių plunksnos at sidurtų ant naujos jos skrybėlės. Turtingos aristokratės ypač mėgo stručio plunksnas. Kai kurie akse surai priminė gyvatę – moterys vi sada troško gąsdinti vyrus. „Vyrai jų bijojo, klaupėsi ant ke lių ir dovanojo briliantus. Žino moms artistėms, žvaigždėms ir toms, kurias Paryžiuje vadino ho rizontaliomis moterimis. Šios ho rizontalioje padėtyje praleisdavo daugiau laiko nei vertikalioje, nes toks buvo jų darbas. Jos būdavo už verstos briliantais, kadangi reika laudavo iš vyrų ne pinigų, o dova nų“, – Paryžiaus kuluarais keliavo žodžio kišenėje neieškantis vyras. Įdegis tada neegzistavo – mote ris turėjo būti baltos odos. Kodėl? Ji turėjo pabrėžti nežemišką sa
ku. Jie pardav inėja išt isom is kolek cijom is, pav yzd žiui, žal ių suk nel ių kolekc ij ą, – ir iš karto man“, – pas a kojo model ių pėds ek ys. Vidut in iškai suk nelė kainuoja 3–5 tūkst. eur ų. P.Poiret suk urta suk ne lė – ne maž iau kaip 10, M.Fortuny – 12 tūkst. eur ų.
vo esybę. Moteris – tai ne ta būty bė, kuri vaikšto žeme. Toks yra vy ras. Ji – ta, kuri skrieja virš žemės, kuri plaukia jūra ir išnyra iš ban gų kaip undinė. Ar išbėga iš miš ko kaip nimfa.
„Aš žinau, kiek jos kainuoja, bet man jos atiteko pig iau. Kit a vert us, daug daikt ų nupirk au nerest aur uot ų. Nerest aur uotos ir rest aur uotos su knelės kain a – skirt ing a. Vienok ia kain a dėmėtos suk nelės, kitok ia – kai ji ant manekeno“, – palyg ino ko lekc in ink as.
buoklių kvepalais ir prausėsi ži buoklių muilu. Ji buvo skirta tam, kad ja visi gėrėtųsi, ir ja visi gėrė josi“, – moterį liaupsino mados is torikas. Negalima rengtis rūku ir vandeniu
Buvo būtina pabrėž ti liemens lieknu mą. Vidutinė talijos apimtis – apie 52 cm, apkūnios moters – 57 cm, storos – 65 cm. „Secesijos laikotarpio moteris – visada efemeriška. Liekna talija, il gi plaukai, ant galvos – paukščiai. Ji ir toliau skrajojo, kvepinosi ži
„XX a. pradžioje keičiasi mote rų likimas, o su juo – ir jų kos tiumo mada. Pirmosios moterys ieško darbo – prasideda moteriš kos emancipacijos periodas. Nuo 1900 iki 1914 m. moterys pasiekė labai daug: jos gavo teisę balsuoti rinkimuose, rūkyti viešose vieto se, paduoti skyryboms ir mokytis aukštosiose mokyklose, – pasako jo A.Vasiljevas. – Todėl drabužiai tampa praktiškesni, išpopuliarėja palaidinė ir sijonas.“ 1906 m. Paryžiaus dizaineris P.Poiret pakeitė moters drabu
žių siluetą – sukneles susiaurino, o liemens liniją pakėlė aukščiau. Moteris buvo išvaduota iš korseto. Šiuo žingsniu mados novatorius iš sprendė daugybę problemų. Moterys sirgo migrena, stoko jo energijos. Gydytojai sakydavo: „Korsetas – tai bjauru. Tai ken kia virškinimui, gimdymui. Dėl to moterys nervingos, serga.“ Taip pat jie kalbėjo apie tai, kad spal va žaloja moters psichologiją. Jos dėvi blankias sukneles, todėl joms trūksta pozityvių emocijų. Drabužiai, pradedant rožine spalva, ryškėjo, tamsėjo. „Moterų mada labai evoliucio navo, vyrų – ne, – aiškino A.Vasil jevas. – Didžiulės skrybėlės pasi darė nebemadingos – į madą atėjo mažučiai galvos apdangalai. Val sas tapo nebemadingas – jį pakei tė tango. Pradėjo formuotis naujas moters tipažas.“ Paslaptį nusinešė į kapus
A.Vasiljevas atkreipė dė mesį į ispanų kilmės italų dizainerio Mariano Fortu ny sukurtą pli
suotą suknelę. Kai tėvas, žinomas dailininkas – taip pat Mariano For tuny – mirė, sūnui paliko didžiulį kapitalą. Jis su motina atsikraustė į Italiją, Veneciją, kur įsigijo XV a. rūmus. M.Fortuny vadino Veneci jos burtininku. „Jis sukūrė naują modelį – pli suotą suknelę. Tai pirmoji plisuo ta suknelė pasaulyje. Tokių bū ta tik senovės Graikijoje, bet VI a. prieš Kristų – antikos laikais. Pas kui plisė užmiršo. M.Fortuny bu vo pirmasis, kuris pabandė plisuoti šilką rankomis. Ši suknelė vadinasi „Delfus“ – pavadinimas kilęs nuo Delfų miesto. Tai buvo geriausiai parduodamas jo modelis. Sukne lių buvo įvairių spalvų, masinė jų gamyba prasidėjo 1903 m. ir tęsė si net 40 metų – iki 1943-iųjų. Kai M.Fortuny mirė, to plisavimo pa slaptį nusinešė į kapus“, – pasako jo A.Vasiljevas.
24
šeštadienis, lapkričio 17, 2012
aukštyn žemyn
Ledo šou su dvylika čempionų Cirkas, teatras ir dailiojo čiuožimo numeriai. Visa tai netrukus iš vys didžiųjų Lietuvos miestų žiūrovai: TV projekto „Ledynme tis“ idėjos autorius ir prodiuseris Ilja Averbuchas atveža nau jausią savo kūrinį – įstabų miuziklą ant ledo. Visiškai nauja, į nieką nepanašu
Projekto „Didelio miesto žiburiai“ premjera Rusijoje nuskambėjo dar 2010-aisiais. Per tą laiką miuzik lą ant ledo pamatė Davoso, Londo no ir daugelio kitų miestų žiūrovai. Šou gavo naują pavadinimą – „Ma žos didelio miesto istorijos“ („Small Stories of Big City“) ir toliau jaudi na dailiojo čiuožimo gerbėjus. Kai 2010-aisiais baigėsi TV pro jektas „Ledynmetis“, I.Averbuchas jau buvo įsitikinęs: atėjo laikas įgy vendinti naujas idėjas. Kai jo gal voje gimė projektas „Mažos didelio miesto istorijos“, pasaulyje dar ne buvo sukurta nieko panašaus. „Kai baigdavosi televizijos pro jekto treniruotės ir vienas likda vau ant ledo, įsivaizduodavau ma sinį veiksmą. Visada žinojau, kad ateis laikas išskirtiniam projek tui. Esu įsitikinęs: tai, ką mes pa bandėme sukurti, visiškai nauja, į nieką nepanašu“, – apie didžiau sią savo projektą nuoširdžiai kalba I.Averbuchas. Prodiuserio darbas – sujungti vi sus profesionalus ir išnaudoti jų ta lentą. I.Averbuchas sugebėjo vieno je scenoje sujungti įvairius žanrus ir sukviesti būrį žvaigždžių. Miuzik las ant ledo – naujas žanras dailio jo čiuožimo ir ledo šou istorijoje. Jis apima baleto choreografiją, šo kius ant ledo, cirko numerius, teatro emocijas ir modernią džiazo muzi ką. Įtalpinti dailųjį čiuožimą į teat ro rėmus mažai kam pavyko, todėl
miuziklo kūrėjai neabejoja, kad šou įdomus ir dailiojo čiuožimo gerbė jams, ir teatro mėgėjams.
3
TV projektas „Ledynmetis“ davė daug patirties. Viskas išsirutuliojo savaime“, – šyptelėja režisierius ir prodiuseris I.Averbuchas.
mln.
– tiek JAV dolerių asmeninių lėšų į šou investavo I.Averbuchas.
Jaučiasi labai laimingas
Be visų šou būtinų elementų, sce noje skamba gyvos dainos, para šytos specialiai šiam renginiui. Jas kūrė kompozitorius Romanas Ig natjevas. „Kai vyko kūrybinis procesas, pats kompozitoriui rodžiau judesius, šo kau konkretaus personažo šokius ir aiškinau, kokių emocijų man rei kia“, – prisiminė I.Averbuchas. Jis iki šiol džiaugiasi, kad su R.Ig natjevu rado bendrą kalbą ir puikiai suprato vienas kitą.
Mergaitės vaidmenį atliks šešiametė vil nietė Jogailė. „Cirko artistai spektaklį daro dar patrauklesnį ir šviesesnį. Man buvo svarbu, kad visus numerius jie at liktų patys ir dar išmokytų tai da ryti ledo čiuožėjus. Kai pagrindinio vaidmens atlikėja Tatjana Navka pakilo virš scenos, pajutau jai pa garbą“, – neabejoja I. Averbuchas. Jam pavyko įgyvendinti savo sva jonę, todėl yra labai laimingas. „Jei jos būčiau ėmęsis iš karto po laimėjimo olimpiadoje ar kitose varžybose, nežinau, ar būtų pavykę.
Scenoje – tik profesionalai
Aleksejaus Šneidermano sukurto siužeto siūlą pina keletas skirtin gų epizodų, kuriuos jungia istori jos pasakotojas. Jo vaidmenį atlie ka Aleksejus Tichonovas. Pagrindinė „Mažų didelio mies to istorijų“ herojė Madlen, kurią įkūnija čiuožėja Tatjana Navka, di deliame mieste ieško meilės ir no ri įgyvendinti savo svajones. Viskas pasikeičia, kai gangsterio, kurį vai dina čiuožėjas Aleksejus Jagudinas, nuotakos akiratyje pasirodo keis tuolis Maksimilianas. „Kiekvienas vyras širdyje yra ro mantikas, kaip ir mano herojus Maksimilianas. Gyvenime aš gal kiek griežtesnis nei šitame spektak lyje, bet iš principo esu romantikas ir kažkuo panašus į savo herojų“, – tapatinasi olimpinis čempionas Ro manas Kostomarovas. Nenuostabu, stipriausia renginio pusė – jame dirbantys profesiona lai. Šou dalyvauja 12 olimpinių ir pasaulio čempionų. „Mano projekte turi šokti pir mo ryškumo žvaigždės. Kad ir kaip kitiems būtų pikta, bet olimpinio čempiono ir paprasto čiuožėjo ges tas iš esmės skiriasi“, – I.Averbu chas didžiuojasi, kad jam pavyko suburti geriausiuosius.
Įspūdinga: „Miuziklo kulminacija – ant ledo krintantis tikras lietus, dar
labiau sustiprinantis šou emociją“, – žada I.Averbuchas.
Vaidins ir šešiametė vilnietė
Daugelis šių žvaigždžių stulbino TV žiūrovus projekte „Ledynmetis“. „Šis ir kiti mano rengti televi zijos projektai: „Ugnis ir ledas“, „Žvaigždės ant ledo“ – pažėrė daug idėjų. Norėjosi visas jas sujungti į vieną, pasiūlyti žiūrovui savotiš ką iššūkį. Juk čia niekas nepristato olimpinių čempionų. A.Jagudinas savo čiuožimu turi įrodyti, kad jis – geriausias“, – neabejoja I.Aver buchas. Miuziklo kulminacija – ant ledo krintantis tikras lietus, dar labiau sustiprinantis šou emociją. „Aš iš karto pasakiau: man reikia, kad čiuožėjai būtų šlapi iki paskuti nio siūlo. Keli vandens lašai netin ka. Padarėme, kaip reikėjo, – sakė I. Averbuchas ir išdavė, kad labiausiai jaudinanti miuziklo vieta – mergai tės sapnas. – Labai džiaugiuosi, kad
mažoji Maša viską padarė puikiai. Tai scena, kuri mus grąžina į vaikys tę. Neabejoju – ji visus sujaudins“, – įsitikinęs renginio prodiuseris. Lietuvoje tai turėtų susilauk ti ypatingų publikos ovacijų, nes mergaitės vaidmenį atliks šešia metė vilnietė Jogailė.
Ledo šou skaičiais Šou prod iuser is ir idėjos autor ius I.Averbuchas pastat ymui išleido 3 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų. Scenoje ir ledo aikštelėje šviesų ir dekoracijų įranga sver ia 7 tonas. Artistai per dvi valandas pakeičia 360 spalv ing ų kost iumų. Dail iojo čiuož imo meistr ų suk inius lydi 13 gyvai grojančių muz ikant ų ir dai nin ink ų. Arenoje vykstant šou iš viso pasirodo 60 artistų.
Ledo šou žvaigždė T.Navka: malonu grįžti į Lietuvą imunitetas, nes klimatas – ypatin gas: kalnai, kiparisai, grynas oras. Kai grįžtu iš Krymo, jaučiuosi de šimčia metų atjaunėjusi.
Pagrindinio Madlen vaidmens atli kėja, Turino olimpiados nugalėtoja Tatjana Navka, neabejoja: šis miu ziklas ant ledo yra naujas žanras dailiojo čiuožimo ir ledo šou isto rijoje ir jam lygių pasaulyje nėra.
– Jau ne kartą lankėtės Lietuvo je. Ar jums čia patinka? – Man labai patinka jūsų šalis. Čia puikūs viešbučiai, skanus maistas, gražūs žmonės. Vos atvažiuoji į Pa baltijį, iškart supranti, kad tu – Eu ropoje. – Ledo šou „Mažos dide lio miesto istorijos“ pristatė te ekonomikos forume Davose, Londono olimpinėse žaidynė se. Nuolat gastroliuojate Rusi joje. Kur slypi šio šou populia rumo paslaptis? – Tai labai gražus ir įspūdingas šou. Anksčiau nieko panašaus nesu ma čiusi. – Tatjana, papasakokite daugiau apie savo heroję. – Mano herojė Madlen stengiasi bū ti laiminga moteris. Ji skaisti, tyra, švelni mergina, išgyvena dėl mei lės. Bet tai nėra tik meilės istorija. Dideliame mieste jūs sutiksite dau giau linksmų, nusiminusių ir juokin gų personažų.
– Ar norėtumėte, kad dukra tap tų olimpine čempione? – Labai. O kas gi nenori? Dukra nuo šešerių žaidžia tenisą. Turi vi sus duomenis šiam sportui, jį labai mėgsta ir jai gerai sekasi.
– Šou – neeilinis: jame reikia atlikti daug sudėtingų nume rių, čiuožti su skirtingais par tneriais. Esate patekusi į ekst remalias situacijas? – Negaliu sakyti, kad buvo ekstrema lu, bet Davose oro temperatūra buvo 20 laipsnių šalčio. Čiuožti po atviru dangumi, ant ledo, esant tiek šalčio, labai žiauru. Juolab kad mano nuga ra atvira ir plikos rankos. Pamenu, iščiuožiu, ir rankos stingsta, bepro tiškai šalta. Dabar man Šiaurės aši galis asocijuojasi su Davosu. – Pusę savo gyvenimo praleido te ant ledo. Ką labiau mėgstate: šaltį ar saulę? – Mėgstu visus keturis metų laikus. Bet labiausiai patinka pavasaris. Balandį – mano gimtadienis. Pava
sarį jau laukiu vasaros, dievinu va saros atostogas. Juk vasarą nebūna treniruočių. O reikėjo visą gyvenimą sunkiai dirbti, kad dabar galėčiau mėgautis gyvenimu. Nors mėgavau si juo ir anksčiau. Nesu stresuojan tis žmogus – niekada negėriau jokių antidepresantų ar žolelių. – Kaip pavykdavo suvaldyti stre są ir jaudulį per varžybas? – Man padeda geras genetinis kodas. Esu užsispyrusi ir visuomet rami. – Kur dabar atostogaujate? – Labai mėgstu Europą, Italiją, Prancūziją. Bet labiausiai mėgstu Krymą. Turiu butą Gurzufo kuror te, važiuoju ten kiekvienais metais. Mano dukra ten praleidžia daug lai ko – po 2–3 savaites. Ten sustiprėja
Reikėjo visą gyve nimą sunkiai dirbti, kad dabar galėčiau mėgautis. – O kaip sportinė karjera? – Su sportu baigta. Aš oficialiai to dar nepaskelbiau, bet tai faktas. Gal surengsiu kokį atsisveikinimo turą. 2010-aisiais dar norėjau čiuožti Vankuverio olimpiadoje, įkalbinė jau Romaną Kostomarovą, bet jis nesutiko. Netikėjo, kad galime lai mėti. Juk dėl to būtume turėję labai daug dirbti! Tik mes ir žinome, ką reiškia dirbti dėl olimpinio aukso, kokia tai katorga! Bet juk taip nuo stabu pasirodyti ant olimpinio ledo. Visą gyvenimą to sieki ir ta akimir ka ateina.
– Dabar galima sakyti, kad užsi imate ne sportu, o šou verslu? – Nemėgstu šito žodžio, aš vis tiek esu sportininkė. Aš šou sportininkė, daly vauju ne šou versle, o šou sporte. – Tatjana, kaip gimė idėja su kurti ledo šou? – Tai sena idėja. Mes netgi galvo jome pastatyti atskirą Ledo teat ro areną. Tai ateities planai. Ir taip gimė šis projektas ant ledo. Jame skrendu virš kupolo... – Teko girdėti, kad šitą svaigi namą triuką atliekate be asme ninio draudimo. Kaip tai nuti ko? Juk esate mama! – Taip, be jokio draudimo! Aš be baimė. Bet ten yra toks lynas. Pasik liauju savo rankų stiprumu. Realiai aš ten kabu vos ant vienos rankos, laikausi už to lyno visu savo kūno svoriu. – Bet juk galima išsinerti iš to lyno. Ar nebaisu taip skristi? – Žinoma, galima, nors skristi ne baisu. Baisu, kad ne taip viskas pa vyks, ne taip skrisiu, ne taip gražiai suksiuosi. Juk aš to niekada nebu vau dariusi, išmokau likus gal trims dienoms iki premjeros 2010-aisiais. Kaip suktis ant ledo – žinau puikiai, o šita spektaklio vieta man buvo pa ti sunkiausia.
25
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
menas ir pramogos
Kadrų medžiotoją saugojo kalbos barjeras Kauno fotografijos galerija šįmet pradėjo rezidencijų programą ir pirmasis šios programos svečias – Vokietijos fotome nininkas Andreas Langenas. Menininkas yra fotografavęs demokratijos procesus Vokietijoje, taip pat Vokietijoje vykusius rinkimus, jų užkulisius. Lietuvoje jis kū rė 10 dienų, stebėdamas rinkimų procesą Lietuvoje.
Rėjus Čemolonskas
Pasak Lietuvos fotografijos sąjun gos Kauno skyriaus pirminin ko Gintaro Česonio, į rezidencijų programą planuoja atvykti ne tik menininkai, bet ir keletas parodų kuratorių, muziejų atstovų, kurie atrinks nuotraukas parodoms čia, Lietuvoje, bet rodys jas jau nebe Lietuvos, bet didžiosiose Europos galerijose. Kauno fotografijos ga lerijoje A.Langenas pristatė savo kūrybą, darbus, sukurtus Vokie tijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. – Kokie įspūdžiai lydėjo Lietu voje? – Džiaug iuos i ir didž iuoj uos i, kad turėjau progą viešėti Lietu voje, atsiprašau, kad nemoku nė žodžio lietuviškai, bet tikiu, kad nuotraukos kalbės pačios už save. Jau 25 metus esu Vokietijos lais vas fotografas, dirbu ir žurnalis tinės fotografijos srityje, kurioje pas mus – ypač didelė konkuren cija, yra labai daug universitetų, reng ianč ių fot ograf us, ir kiek vienais metais juos baigia šimtai naujų fotografų. Aš džiaugiuosi, kad galiu gyventi iš fotografijos, džiaug iuos i, kad gal iu užs iim ti užsakomaisiais darbais, už ku riuos gaunu pinigų, ir turiu laiko savo sumanymams – laisvajai fo tografijai. Dabar dirbu išvien su kolega, o turint galvoje, kad labai sunku rasti žmogų, su kuriuo bū tų lengva dirbti, manau, jog man labai pasisekė. – Kuo skiriasi rinkimų fotog rafavimas Lietuvoje ir Vokie tijoje? – Yra kažkiek lengviau, kai paten ki į aplinką, kur niekas tavęs ne supranta, pasakau: „Laba diena, aš nekalbu lietuviškai“ ir tada lie ku vienas, man nereikia aiškinti, ką darau, nereikia su niekuo kalbėtis ir darau tiesiog tai, ką noriu dary ti, taigi kartais tai yra privalumas. Kita vertus, negaliu pastebėti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, nežino jau, kad ant plakato prie bažnyčios buvo parašyta: „Parduodama“ ir nepadariau daug nuotraukų vien dėl to, kad nesupratau kalbos, ne žinojau, kas ten yra parašyta. Vis dėlto – daugumoje situacijų kalbos nemokėjimas yra privalumas, nes galiu laisviau fotografuoti. – Akivaizdu, kad jūsų dėmesį patraukė pastatai vaiduokliai, jų nuotraukose gali jausti ne mažai ironijos.
– Taip, tai ironija, nes viskas atro do taip siurrealistiška: tie pastatai vaiduokliai ir šviečiantys gerovę skelbiantys reklaminiai plakatai. – Jie kitokie nei Vokietijoje? – Na, pas mus nėra tokių didelių griuvėsių, gal tik miesto pašonėje likęs branduolinis reaktorius, ku rio paleidimas buvo sustabdytas po Černobylio katastrofos – tuo met visi išsigando panašios ne laimės grėsmės ir elektrinė nebuvo atidaryta. Bet kalbant apie miesto centrą... Na, yra Antrojo pasauli nio karo laikų bunkerių, kurie – tai labai didelė betono masė ir praktiš kai neįmanoma jų sunaikinti, bet jie yra arba paslėpti, arba kaip nors dekoruoti.
Andreasas Langenas:
Daugumoje situacijų kalbos nežinojimas yra privalumas, nes galiu laisviau fotog rafuoti.
– Minėjote, kad, radęs sau ar timą kolegą, dirbate su juo iš vien ir praktiškai niekur ne prisistatote kaip A.Langenas – pasirašote „die arge lola“. Gal šį projektą, kurį įgyvendi note Lietuvoje, pristatysite sa vo vardu? – Ne, tai visada bendras darbas, mes negalime uždaryti savo biu ro Štutgarte, todėl atvykau vie nas, bet bus dar daug redagavimo, spausdinimo darbų ir aš nega liu visko padaryti vienas: ne taip gerai, kaip kol ega, nus im an au technologijose, todėl man ir rei kia partnerio. Projektas yra mūsų abiejų. Tas pats būtų, jei jis kaž kur išvyktų fotografuoti, o aš lik čiau Vokietijoje – tai vis vien būtų mūsų abiejų bendras darbas, pa vadinimas „die arge lola“ yra žod žių žaismas: „die“ atitinka ang liškąjį artikelį „the“, „arge“ yra
Kadrai: „Tikiu, kad nuotraukos kalbės pačios už save“, – savo darbus pristato Kaune lietuviško gyvenimo
ir rinkimų ypatumus fiksavęs A.Langenas.
sut rump in im as vok išk os frazės „dirbti kartu“, o „lola“ yra mū sų pavardžių junginys, bet kartu frazė „die arge lola“ reiškia „blo ga mergaitė vardu Lola“. Žmonės, išgirdę mūsų pavadinimą, reaguo ja skirtingai: dažniausiai juokia si, bet to mes ir siekiame pasirinkę tokį pavadinimą. – Ir nepasigendate savo tikrojo vardo net parodose? – Ne, dirb u kaip „die arge lo la“ jau daug metų, mūsų pirma sis darbas buvo 1988 m. ir nuo tada mes tapome komanda, fo tografijoje tai yra mano identi tetas. Tarkim, kaip yra „The Rol ling Stones“ arba „The Beatles“, taip esame mes – „die arge lola“. Daug sunk iau, kai reik ia dirbt i vieniems, kai vienas žmogus tu ri padaryt visą darbą, o kai esa me kartu, viskas klojasi daug pa prasčiau. Bet tikrai nebuvo taip, kad ieškojau kolegos, kuris nu dirbtų kai kuriuos darbus. Taip
tiesiog susiklostė, kad mes susi tikome ir radome bendrą kalbą. Tai tiesiog dovana – rasti žmogų, kuris tave papildo. – Lietuvoje labai sunku pragy venti iš meninės fotografijos, ypač jauniems fotografams, – jie turi fotografuoti vestuves ir užsiimti kita komercine veikla. Kaip yra Vokietijoje? – Iki 1969 m. buvo ypač sunku pra dėti verstis fotografija, buvo pri galvota visokių barjerų, privalėjai turėti tam tikrą išsilavinimą, ser tifikatą, kad galėtum išeiti į gatvę ir siūlyti savo, fotografo, paslau gas, bet nuo 1969 m. fotografai iš sikovojo tam tikrų teisių, atsirado fotografų sąjunga, kuri netgi leido savo informacinį leidinį, jame dali josi savo patirtimi, ten galėjai ras ti visą tave dominančią informaci ją, kontaktinius duomenis. Aš, beje, dėstau keliuose univer sitetuose. Vokietijoje yra svarbu baigti studijas, kad galėtum gau
Andreaso Langeno nuotr.
ti sveikatos draudimą ar leidimą viešai dirbti, taip pat sunku be tam tikro diplomo rasti darbą universi tetuose ar mokyklose ir dėstyti fo tografiją. Tiesa, į šią Kauno senamies tyj e įsikūr us ią gal er iją daug u ma jūsų turbūt ateina dažnai ir tai jums yra natūralu ir įprasta, bet man tai – neįtikima: nepap rastai graži vieta; mieste su išplė tot a ekon om ika gal er iją tok io je vietoje sunku net įsivaizduoti. Tarkim, Štutgarte niekas negalėtų įpirkti tokios vietos miesto centre ir paversti ją fotografijos galerija – tai praktiškai neįmanoma, nes vien nuoma kainuotų 5 000 eurų per mėnesį – jūs turėtumėte la bai džiaugtis, kad tokia vieta jū sų mieste yra. Grįžtant prie klau simo, Vokietijoje fotografams irgi tenka užsiimti komercine veikla, tik maždaug 5 proc. fotografų ga li išgyventi vien iš fotografijos, o 95 proc. turi užsiimti kokia nors papildoma veikla.
26 2
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������������������������26 Paslaugos ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 26, 27
skelbimai
Parduoda � ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 27, 28 Karščiausi kelionių pasiūlymai � ������������������������������������������������������28 Perka � ������������������������������������������������������������������������������������������������������������ 28, 30 Kviečia � �������������������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Įvairūs � ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Atsiliepkite! ����������������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Kviečia mokytis ������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������������� 30 Informuoja � ������������������������������������������������������������������������������������������������������ 30
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Legalus darbas užsienyje mokantiems ir nemokantiems kalbos. Anglijoje – fabrikai, žemės ūkis, paukštynas, slauga. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Laukiame Jūsų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@ gmail.com; www.darbovartai.lt. 1046161
Kaune esanti kepykla, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius, ieško darbuotojų. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, apmokamas atostogas, 15 darbo dienų per mėnesį slankųjį grafiką, teisingą požiūrį į darbuotojus. Kepėjoskonditerės. Atlyginimas 100 Lt už darbo dieną (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis būtina. Pardavėjos. Darbo užmokestis nuo 950 Lt per mėn. (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis nebūtina. Į savo kolektyvą priimsime darbščias, sąžiningas ir jokių žalingų įpročių neturinčias moteris. Informacija tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti tikraduona@gmail.com. 1045701
Metalo apdirbimo įmonei Kaune reikalingi: universalių tekinimo staklių tekintojas, universalių tekinimo staklių frezuotojas. Galime apmokyti. Kreiptis tel. 8 686 49 933. 1044328
AB „Audimas“ – didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos kompanija, sėkmingai stiprinanti savo pozicijas Lietuvoje ir užsienio rinkose, kviečia dirbti Kaune
SIUVIMO CECHO MEISTRĄ (-Ę) TECHNOLOGĄ (-Ę)
Darbo aprašymas: ĩ organizuoti darbą siuvimo cecho linijoje; ĩ užtikrinti gamybinių užduočių įvykdymą laiku ir kokybišką produkcijos pasiuvimą; ĩ vadovauti naujų modelių įsisavinimui; ĩ dalyvauti naujų technologijų įdiegimo projektuose. Reikalavimai: ĩ aukštasis siuvimo technologo išsilavinimas; ĩ ne mažesnė nei 2 metų analogiško darbo patirtis; ĩ pažangių siuvimo metodų žinios; ĩ puikios anglų ir rusų kalbos žinios; ĩ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ puikūs organizaciniai ir komandinio darbo įgūdžiai. Jūsų gyvenimo aprašymo laukiame e. paštu atranka@audimas.lt. Daugiau informacijos tel. 8 686 08 075, 8 620 29 318.
Norvegijoje, tekstilės fabrike, reikalingi: inžinierius programuotojas ir pamainos meistras dirbti su pramoninėmis mezgimo mašinomis (Stoll and Shima Seiki). Reikalavimai: patirtis, gera šnekamoji anglų kalba. Skambinti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. tel. (8 37) 208 632, 8 684 34 884; rokas@ onoffservice.lt. 1046449
Norvegijos tarptautinio kapitalo gamybinei įmonei UAB “SKORGENES”, gaminančiai aukščiausios kokybės pramoginius katerius, dirbti Ariogaloje reikalingi GAMYBOS DIREKTORIUS ir PROJEKTUOTOJAS. CV siųsti ininga@skorgenes.lt; tel. 8 650 76 636. 1042525
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1040332
Reikalinga (-as) valytoja (-as), pirmenybę teikiame negalią turintiems asmenims. Tel. 8 602 22 282.
1044135
Reikalingas AUTOMOBILIŲ PLOVĖJAS ( –a) nuolat dirbti autosalone. Informacija tel. 8 698 58 557; karjera@subarukaunas.lt. Pramonės pr. 103, Kaunas. 1045695
Reikalingas langų montuotojas, turintis B kat. Privalumas – aukštalipio pažymėjimas. Tel. 8 682 04 023. 1046024
Reikalingas vyras, norintis dirbdamas įgyti suvirintojo pusautomačiu specialybę. Po 3 mėn. darbo už MVA, suteikiama galimybė įsigyti suvirintojo elektra pažymėjimą. Tel. 8 686 31 534. 1045519
Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, stalius-staklininkus (turinčius staklininko pažymėjimą), stalius, baldų apmušėjus, šaltkalvį-metalo tekintoją. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 1045698
Automobilių servisui reikalingas AUTOMOBILIŲ ŠALTKALVIS (tepalams keisti). Reikalavimas – komunikabilumas. Geros darbo sąlygos, galimybės tobulėti. Tel. 8 671 18 532. 1042892
Darbas plytelių klojėjams Norvegijoje. Reikalavimai: patirtis, anglų kalbos pagrindai. Kreiptis tel. 8 606 11 813. 1044488
Dirbti prekybos centre reikalingas raktų gamintojas, turintis patirties. Kreiptis darbo dienomis iki 16 val. tel. (8 37) 304 501.
1044499
Greta restorano „Bajorkiemis“, esančio autostradoje prie Kauno, greito maisto virtuvėlei reikalinga pardavėja-kasininkė. Tel. 8 611 29 129 1041338
Leidybos įmonei, bendradarbiaujančiai su žymiausiomis pasaulio mokslinėmis leidyklomis, reikalingas (-a) korektorius (-ė). Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina – matematinis arba techninis). Panašaus darbo patirtis – privalumas, anglų kalba. Atlyginimas sutartinis, priklausantis nuo darbo rezultatų. CV siųsti e. paštu juozasg@ vtex.lt, tel. 8 688 18 707. 1043285
Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 1045084
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179. Kaunas.
1042238
Reikalingi vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais – privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004; egidijus088@ gmail.com. 1045362
Restoranas ieško virėjo. Darbo pobūdis – maisto produktų paruošimas patiekalų gamybai, šaltų patiekalų gamyba. Atlyginimas nuo 1300 Lt. Daugiau informacijos tel. 8 678 80 880. 1043433
Reikalingas šaltkalvis suvirintojas dirbti pusautomačiu. Tel. 8 612 55 808. 1044749
Restoranui miesto centre reikalinga virėja (-as), turinti bent vienų metų darbo stažą. Kontaktinis tel. 8 671 02 048.
1041755
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 1042815
SIŪLOME DARBUS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS GRUODŽIO IR SAUSIO MĖN.) NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, GĖLIŲ PAKAVIMAS (ALGA 17 EUR/ VAL.); VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS (ALGA 9 EUR/VAL.). Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931. karjeros.biuras@gmail. com, www.karjerosbiuras.lt. 1046088
Siūlome kūrybišką darbą Kaune. Madų salonui „Audronė“ reikalingos (-i) kvalifikuotos (-i) siuvėjos (-ai) viršutiniams moteriškiems rūbams siūti. Tel. 8 699 59 441.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1029042
Viešbučiui reikalingi darbštūs, atsakingi indų plovėjai, kambarinės, barmenai-padavėjai. Darbas miesto centre. Savo CV siųskite CV.EuropaRoyaleKaunas@gmail.com. Tel. (8 37) 407 500. 1046394
Ieško darbo 36 metų suvirintojas ieško darbo. Tel. 8 670 42 052. 1043886
Galiu prižiūrėti ar slaugyti moterį (ne visą darbo dieną). Gyvenu prie buvusio „Girstupio“. Tel. 8 676 95 319. 1044429
Paslaugos Medikų
1044631
Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas tikrai geras ir mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100. 1046232
Siuvyklai reikalingos siuvėjos (-ai) siūti overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623.
1045426
Siuvyklai, siuvančiai moteriškas kelnes ir sijonus, reikalingos (-i) siuvėjos (-ai), turinčios patirties. Darbas viena pamaina 7–16 val. Puikios darbo sąlygos. Vidutinis atlyginimas 1300 Lt, mokamas du kartus per mėnesį. Tel. 362 909, 8 685 11 951. 1044389
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt. 1041820
UAB „Kaminta“ priimtų dirbti suvirintojus pusautomačiais ir argonu, šaltkalvius. Darbas metalo ceche ir statybos objektuose. Mokama už atliktą darbą. Kreiptis tel. 313 153 arba Partizanų g. 47A, Kaunas. 1044862
UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (CE kat.) dirbti autotraukiniais reisais Europa–Rusija. Tel. 8 685 23 820. 1045582
UAB „ALG logistika“, esanti LEZ‘o teritorijoje, ieško sandėlio darbuotojų. Darbo pobūdis – užsakymų (knygų) atrinkimas išvežti, jų pakavimas. Tel. 8 687 29 568. 1045952
UAB „Daistatus“ ieško betonuotojų. Tel. 8 699 85 903.
1044149
UAB „Langų servisas“ nuolat dirbti Kaune priims plastikinių, medinių, aliumininių langų remonto, stiklo paketų montavimo specialistą. Patirtis būtina. CV siųsti e. paštu pardavimai@languservisas.lt. Tel. 8 601 80 049. 1044300
UAB „Rokų keramika“ reikalingi šaltkalviaisuvirintojai džiovyklinių vagonėlių gamybai. Reikia turėti suvirintojo pažymėjimą. Tel. 8 685 53 878. 1042916
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? Užbėkite nelaimei už akių! Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJĄ, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1046383
Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1037044
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1036785
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu ir kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1039563
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1039571
Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19B) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1044908
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014827
UAB „Rokų keramika“ reikalingi: keraminių blokų krovėjai (darbas trimis pamainomis, slankiuoju grafiku, atlyginimas nuo 1400 iki 1800 Lt); formavimo sk. darbininkai (gali dirbti ir moterys, apmokome darbo vietoje). Tel. 346 610, 8 699 10 971. 1044819
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia šaltkalvius ir suvirintojus, virinančius aliuminį, dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjusiems gyvenimo aprašymus (CV) siųsti paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1044422
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1040992
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 1042547
Nukelta į 27 p.
27 3
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Statybos, remonto
Paslaugos
Kokybiškai klijuoju plyteles, atlieku įvairius buto remonto, smulkius santechnikos darbus. Tel. 8 670 69 252.
Medikų
1046008
Kokybiški gaminiai iš metalo Jums pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.
Rudeninės nuolaidos dantų gydymui ir protezavimui. Metalo keramikos protezams – 50 proc. nuolaida. Nemokama apžiūra užsiregistravus. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1045634
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1039645
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
1023750
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1043332
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių. UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt. 1039049
Baldžių
Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Statome karkasinius namus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627.
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.
Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.grasma.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318.
1046069
1046197
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Nebrangus ir kokybiškas butų, laiptinių remontas, glaistymas, dažymas, tapetavimas. Plastikinių langų apdaila. Tel. 317 126, 8 605 67 438.
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
1040715
1045511
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.
998468
Automobilininkams
1032391
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
1040161
1045807
Buitinės technikos remonto
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
1036209
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Prijungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų programų, keičiu antenas, taip pat ir rajone pagal susitarimą. Tel. 8 674 42 125. 1045773
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1040535
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1042744
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1042693
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1035291
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1046438
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1042075
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881. 1042845
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1044780
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1034132
Atlieku STALIAUS darbus (durų statymas, apvadų tvirtinimas, grindjuosčių montavimas ir kt.). Tel. 8 601 63 536.
1040561
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1040754
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1046472
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 614 73 014. 1033298
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002354
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 1038940
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, gyvatukus, maišytuvus. Garantija. Tel. 8 646 03 025. 1044696
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1043394
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1033351
SKAITMENINĖ TELEVIZIJA! Priedėlių prijungimas, antenų montavimas, senų tinklų modernizavimas, konsultacijos, palydovinė televizija. Tel. 8 603 16 013. 1045349
1046027
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1043250
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1040142
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760.
Smulkūs namų remonto, elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 606 70 937. 1044706
Vandens gręžiniai nuo 6 iki 150 metrų gylio. Siurblių montavimas. Tel. 8 683 24 738.
1046014
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www. restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1044953
1044417
1045346
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1036142
1039437
Elektros instaliacijos, santechnikos darbai. Tel. 8 685 57 512.
Kompiuterininkų
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.
PLASTIKINIAI LANGAI, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 1041855
KAMINŲ ĮDĖKLAI. Valymas. Remontas. Garantija. Tel. 8 605 53 814. 1045774
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.
www.grupinispirkimas.lt siūlo: ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. Pirkime kartu ir sutaupysime! Tel. 8 612 66 435; statyba@ grupinispirkimas.lt.
1045641
Šventėms 1038949
Patyręs Kalėdų Senelis ves šventes, atvyks į darželius, mokyklas, įmones ir namus. Tel. 8 650 47 507, 8 616 37 264. 1044994
Salė pobūviams iki 50 asmenų. Yra pirtis, kubilas, maitinimas, nakvynė. Tel. 8 659 21 691. 1044890
Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1030285
Teikiame įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tel. 8 682 25 723. 1045908
Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. Iš metalo gaminame meniškus kalviškus vienetinius stogelius, balkonus, vartus, suktus laiptus, turėklus, lauko aikštelių atitvarus nuo vėjo ir t.t. Priimami individualūs užsakymai. Tel. 8 645 46 891. 1043062
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102. 1028851
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų genėjimas, smulkinimas, išvežimas. Žolės pjovimas trimeriu. Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1043450
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1044295
Pigios ir greitos pervežimo, perkraustymo paslaugos Kaune. Platus darbo grafikas visą savaitę! Tel. 8 625 89 980, e. paštas transportavimas@super.lt.
1036176
1041783
parduoda
Gaminame medinius laiptus, medines ir faneruotas duris. Tel. 8 655 21 239.
Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus. Tel. 8 677 05 040.
Interjero, eksterjero dizainas, projektavimas, statybų priežiūra. Patirtis ir geras skonis. Tel. 8 687 53 490, e. paštas arunasjazz@gmail.com.
1044874
1042986
1045422
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt. 1032320
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 1031132
Kaune, gražioje vietoje, parduodu 2 namus (250 ir 50 kv. m), esančius 15,5 a sklype. Tinka komercijai. Sklypą galima dalyti į 2 atskirus sklypus. Kaina 499 000 Lt. Tel. 8 686 58 188 1035306
Keturių kambarių tvarkingą butą Geležinio Vilko g., Kalniečių rajone (bendr. pl. 84 kv. m, 4 a.). Be tarpininkų. Tel. 8 600 79 040. 1024967
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. Mūrinį namą SB „Šatijai“, M. Lapės (b. pl. 116 kv. m, geras privažiavimas, trifazė elektra, kanalizacija, laistymo vanduo). Kaina 149 000 Lt. Tel. 8 682 38 390. 1045561
Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723. 1045885
Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434. 1041942
Trijų kambarių tvarkingą butą Baltų pr. (bendr. pl. 74,51 kv. m, 7 a.). Be tarpininkų. Tel. 8 679 56 566. Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina sutartinė. Tel. 8 677 29 903. 1035584
Kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1037181
Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Kaina sutartinė. Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1037521
Parduodamas Palangoje 139 kv. m gyvenamasis namas su mansarda (2005 m. statyba, miesto kanalizacija, šildymas vietinis, 6,7 aro žemės, kiemas grįstas trinkelėmis ir aptvertas). Kaina sutartinė. Domina ir keitimas su priemoka. Tel. 8 636 50 880. 1044698
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1028125
KALĖDINĖ AKCIJA: skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai. NUOLAIDOS iki 30 %. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt. 1045738
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.
1044712
6 a sodo sklype 70 kv. m namą. Grindinis šildymas, vietinė kanalizacija, vandentiekis. 14 km nuo Garliavos, Byliškių k., SB „Giluma“. Tel. 8 685 60 392.
1025501
1045359
1043972
1042624
4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.
1024968
Profesionalus sodų GENĖJIMAS – senų obelų, kriaušių atnaujinimas, pažeminimas. Kt. darbai. 20 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161.
Vidaus įrangos
1045970
3,35 ha žemės ūkio paskirties sklypą Virbališkių k., Ringaudų sen., Kauno r. Geras privažiavimas. Tel. 8 685 59 207, 422 057, 8 615 84 649.
1037199
1045726
Kasu šulinius, kanalizacijas. Kalu adatas smėlyje ir žvyre. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.
1045757
1041611
www.meistras24.lt. Atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus. Suteikiame garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@meistras24.lt.
1044754
1044519
1036685
11–20 a namų valdos sklypus Domeikavoje (yra elektra, vanduo, kelias, graži su vaizdu vieta). Be tarpininkų. 1 a kaina 3 400 Lt. Tel. 8 612 23 323.
1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt. 1036479
Dviejų kambarių butą Ukmergės g. (9/5 a., b. pl. 52 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminuotos grindys, 2 balkonai). Kaina 95 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 676 22 247. 1044575
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029453
Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1042475
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
parduoda Statybinės medžiagos
1041664
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027649
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913487
Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1034036
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 1046385
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1034736
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
1038631
Nuolaidos vasaros kelionėms iki 50 % Bulgarija – nuo 929 Lt Turkija – nuo 949 Lt Graikija – nuo 959 Lt
Kitos prekės AKCIJA malkoms. Vežame skaldytas ir supjautas trinkelėmis. Užsakymus vykdome greitai ir sąžiningai. Tel. 8 629 94 161.
Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804. 1045438
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1038824
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
Kroatija – nuo 1189 Lt Egiptas – nuo 1299 Lt Kipras – nuo 1619 Lt Ispanija – nuo 1229 Lt Italija – nuo 1489 Lt Prancūzija – nuo 1819 Lt Portugalija – nuo 1899 Lt Naujiena: Nica, Bodrumas, Riminis! Jau yra katalogai! Lauksime Jūsų „Krantas Travel” biure.
www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „RM Travel“
1046177
Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 1040179
Bankrutavusios UAB Jukna ir Ko, AB „Alytaus kranai“, UAB „DROBĖ LT“, UAB „Tartuva“, UAB „SKP investicijos“, UAB „Barasta“, „MA DIDMENA“ ir UAB „Ekasta ir Ko“, UAB „Arx Baltica“ išparduoda nekilnojamąjį, ilgalaikį kilnojamąjį ir trumpalaikį turtą bei reikalavimo teises į įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 655 44 551, faksas (8 37) 308 948; www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt. 1045857
Kokybiškas kietasis kuras: medienos pjuvenų briketai, baltarusiški durpių briketai, akmens anglys didmaišiuose. Pristatymas. Tel. 8 677 57 228. 1044340
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (102 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845. 1042894
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 1028930
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 1033993
Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas (gali būti sudėtos į konteinerius po 2 m). Parduodame stambias atraižas ir sausas medienos atliekas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1044345
Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com. 1043869
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1045105
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Poilsinės kelionės: Tenerifė, Gran Kanarija – nuo 1472 Lt (asm.)
1022601
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt
www.deltakeliones.lt
1022517
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022771
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 1022416
1036698
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1040286
Perku mišką, malkinį mišką, žemės ūkio paskirties žemę, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com. 1043613
Nukelta į 30 p.
Egiptas 2* HB (11 n.) – nuo 1459 Lt (asm.) Jau prasidėjo išankstinis vasaros sezono kelionių pardavimas! Kelionės iš Kauno: Maljorka 3* HB – nuo 923 Lt (asm.) Alikantė 3* HB – nuo 943 Lt (asm.) Malta 3* HB – nuo 835 Lt (asm.) Kelionių ir bilietų skaičius ribotas!
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114 askeliauju@askeliauju.lt Darbo laikas I–V 8–18 val. Į SAULĖTĄJĄ VASARĄ – TIESIAI IŠ KAUNO! MALJORKA: 05 21–05 28 „Roc Linda“ 3*, pusryčiai ir vakarienė, kaina 1330 Lt (1 asm.). 06 01–06 08 „Iberostar Club Cala Barca“ 4*, „viskas įskaičiuota“, kaina (2+2) 6350 Lt. 06 01–06 08 „Playa Dorada“ 3*, „viskas įskaičiuota“, kaina (2+2) 5750 Lt. MALTA: 05 23–05 30 „Panorama“ 3*, pusryčiai ir vakarienė, kaina 1150 Lt (1 asm.). 06 06–06 13 „Solana“ 4*, pusryčiai ir vakarienė, kaina šeimai (2+2) 5100 Lt. Užsisakykite iš anksto ir sutaupykite. Pasiūlymas galioja iki 2012 11 21.
UAB „MŪSŲ ODISĖJA“
Kelionių AgentūrA „Delta interservis“
1045099
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
1045728
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
1015056
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1045704
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 390 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.
1029128
Norvegijos įmonė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
UAB „Betonika“ parduoda gelžbetonio gaminių atliekas po 5 Lt (+ PVM) už toną, pirkėjui išsivežant savo transportu iš gamyklos Kaune, Naglio g. 4A. Kreiptis tel. (8 37) 400 127.
Perka
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
VASAROS SEZONO KELIONIŲ AKCIJA*! • iki – 50 % nuolaidos! • Pradinė įmoka tik 199 Lt • Mažiausios kainos garantija! • Galimybė keisti kelionės datą nemokamai! • Plačiausias pasirinkimas! Vasaros kelionę pirkite tik pasitarę su mumis!
Antalija – nuo 929 Lt Kreta – nuo 959 Lt Bulgarija – nuo 929 Lt Dalamanas – nuo 1029 Lt Sicilija – nuo 1659 Lt Kroatija – nuo 1189 Lt Kosas – nuo 1039 Lt Rodas – nuo 1159 Lt Kipras – nuo 1619 Lt Malaga – nuo 1949 Lt Barselona – nuo 1229 Lt Maljorka – nuo 1579 Lt Portugalija – nuo 1899 Lt Hurgada – nuo 1299 Lt Naujiena! Bodrumas (Turkija) – nuo 1059 Lt Naujiena! Riminis (Italija) – nuo 1489 Lt Naujiena! Nica (Prancūzija) – nuo 1819 Lt *vasaros sezono kelionių akcija galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.
M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas 8–21 val.) Tel. 321 404, 8 698 03 091 E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 11 17 – „Mažų miestelių didelės paslaptys”, 65 Lt. Naisiai, Joniškėlis, Pakruojo dvaras, naktinė ekskursija Karpių dvaro parke. 11 24 – „Lietuviškas midus Stakliškėse”, 51 Lt. Čiudiškiai, Jieznas, Birštono sakralinio meno muziejus, Vytauto kalnas, pelėdų alėja, midaus gamybos technologijos paslaptys, degustacija. 12 01 – „Link Punsko pas jotvingius“, 89 Lt. Marijampolė (cukrus, kalakutienos delikatesų degustacija), Seinai, unikali senovės baltų genčių gyvenvietė.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“
1024152
Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1044898
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1040106
Plastikinių langų gamyba nuo 1992 m. Langų fabrikas – geriausia kokybė už gamintojo kainą. Tel. 8 687 53 490, e. paštas arunasjazz@gmail.com. 1042988
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1039957
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
kelionių agentūra „KELIONIŲ CENTRAS”
1022852
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022330
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1038799
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius, nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1041526
A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai. Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt KALĖDINĖS IR NAUJAMETĖS KELIONĖS 11 29, 12 20 – Kalėdų mugės Niurnberge, Drezdene, 4 d./3 n., 640 Lt (iš Kauno). 12 14 – Kalėdos Krokuvoje (Varšuva–Velička–Čenstakava), 3 d./2 n., 355 Lt (iš Kauno).
12 15 – kalėdinis Gdanskas (Gdanskas– Malborkas), 2 d./1 n., 260 Lt (iš Kauno). 12 20 – Kalėdos Harce (KvedlinburgasKonigsluteris-Vernigorode-Goslaras), 4 d./3 n., 595 Lt (iš Kauno). 12 15 – kalėdinė Ryga (Jaunpilio pilis– Ryga–Sigulda), 2 d./1 n., 155 Lt (iš Šiaulių). 12 30 – kruizas Ryga–Stokholmas–Rundalė – „Naujieji metai laive „Romantika“, 3 d./2 n., 795 Lt (iš Šiaulių). Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt
Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt Vasaros kelionės – net iki 50 % pigiau! Kviečiame įsigyti kelionę jau dabar! Bulgarija – nuo 929 Lt; Turkija – nuo 949 Lt; Ispanija – nuo 1229 Lt; Italija – nuo 1489 Lt; Prancūzija – nuo 1819 Lt; Graikija – nuo 959 Lt; Egiptas – nuo 1299 Lt; Kroatija – nuo 1189 Lt; Kipras – nuo 1619 Lt; Portugalija – nuo 1899 Lt. Pradinė įmoka tik 199 Lt (asm.). Vasaros kelionėms autobusu – net iki 15 % nuolaida. Mažiausios kainos garantija!
29 3
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
klasifikuoti skelbimai „Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Kviečia
Lapkričio 17 d., šeštadienį, 17 val. B.Britten –„Karo Requiem“, op. 66 LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: LILIJA GUBAIDULINA (sopranas) ALGIRDAS JANUTAS (tenoras) TADAS GIRININKAS (bosas) Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS Bilietų kaina: 15, 20, 30 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas Dėmesio! Koncertas perkeltas iš lapkričio 18 d. Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val. Koncertas NEŠK SAVO ŠVIESĄ IR TIKĖK, skirtas prof. Algirdo Budrio atsisveikinimui su „Trimitu“ VALSTYBINIS PUČIAMŲJŲ
INSTRUMENTŲ ORKESTRAS „TRIMITAS“ Vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis Solistai: Profesorius ALGIRDAS BUDRYS (klarnetas) Nacionalinės premijos laureatas PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas) Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas VYTAUTAS GIEDRAITIS (klarnetas) Koncertą veda VIKTORAS GERULAITIS Dirigentas UGNIUS VAIGINIS Programoje – K.Kurpinski, C.M.Weber, F.Mendelssohn Bartholdy, Q.Jones – J.Lubbock, S.Hazo ir kitų kompozitorių kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Lapkričio 21 d., trečiadienį, 18 val. Mažojoje salėje Kamerinės muzikos vakaras VIKTOR PALEJ (obojus) ŠARŪNAS MEŠKYS (fortepijonas) Programoje – kompozitorių F.Poulenc, P.Hindemith, B.Britten, H.Dutilleux kūriniai Bilieto kaina 10 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia tarptautinio tapybos plenero „Valai-Šešuolėliai 2012“ kūrinių paroda. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Nukelta į 30 p.
30 2
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Vežame keleivius, automobilius ir siuntinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
Perka Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaito me iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1028183
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1022965
Skystą kurą krosnims, dideliais kiekiais ir jo likučius, iki 2 Lt už l. Pasiimame. Tel. 8 684 01 145. 1044126
Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666. 1018054
Superkame įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiima me patys. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 673 61 429.
1045232
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Merce des“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1027418
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1031536
Paskolos
1043705
UAB „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha. Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065. 1036886
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027699
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išda gų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013169
Įvairūs
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1038008
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1027859
Reikalingas kreditas 30000 litų, 2 procen tai mėnesinių palūkanų, užstatas – nekilno jamasis turtas. Tel. 8 615 52 442. 1044737
Nuomoja Išnuomoju vieno kambario butą Prancūzų g., šalia VDU ir KTU (suremontuotas). Tel. 8 675 68 850.
1045535
Keturių kambarių butą Šilainiuose, Žiemga lių g. Mokestis tik už komunalinius patarna vimus. Arba parduodu. Tel. 8 606 41 256. 1044727
Ramioje, patogioje vietoje tvarkingą 55 kv. m butą su garažu (II a., vidinis, šiltas, ilgas įstiklintas balkonas, WC atskirai, su baldais, buitine technika). Tel. 8 655 65 458.
1045409
Suteikiamas gyvenamasis plotas (1 kamba rys 2 kambarių bute) už pagalbą buityje mo teriai. Kaune, Eigulių r. Tel. 8 650 86 318. 1046058
Išsinuomoja Išsinuomotume tvarkingą vieno arba dvie jų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498. 1046381
Gabenimai Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
1044216
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į na mus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www. europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“. 1036290
Atsiliepkite! ADVOKATŲ D.MORKŪNIENĖS IR R.BRA ZAUSKO KONTORA IEŠKO William/Vinco Bardausko, mirusio JAV, giminių iš jo tėvo Antano Bardausko ir motinos Marijos Radzevičiūtės/Raževičiūtės pusių. Giminės ieškomi palikimo paveldėjimo reikalu. Kreiptis į advokatų D.Morkūnienės ir R.Brazausko kontorą, Kaštonų g. 3, 01107 Vilnius, tel (8 5) 261 3833. 1045344
Kviečia mokytis Nemokami anglų k. kursai. Registracijos dienos: penktadienis (23 d.) 17–19 val. ir šeštadienis (24 d.) 15–17 val. Pastarų jų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažny čia. Tel. 8 606 78 591. 1045309
1027403
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abi tūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės ir individualus mo kymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose. 1036113
Pramogos GK Galerijoje, V.Putvinskio g. 42, lapkričio mėn. vyksta dailininko V.Karatajaus paroda-pardavimas. Tel. 8 686 41 350. 1043302
Gruodžio 31 d. 21 val. iki pat vidurnakčio – NAUJŲJŲ METŲ SUTIKIMO ŠVENTĖ LEGENDINĖJE KAUNO HALĖJE. Bilietai: kios ke (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt. Informacija tel. 8 672 62 322. 1045693
Kavinė „Rojalis“, Aušros g. 42A, kviečia švęsti visas progas skam bant gyvai muzikai. Yra baseinas, pirtis. Tel. 8 679 30 835, e. paš tas kavine.rojalis@gmail.com. 1042922
Sportas Kviečiame žaisti KERLINGĄ jau ir Kaune! Gerą nuotaiką ir sma gius įspūdžius garantuojame! Surink 4 arba 8 žmonių koman dą ir registruokis tel. 8 693 00 380, 8 601 65 380. KERLINGĄ žai džiame Kauno ledo arenoje. Daugiau informacijos apie žaidimą www.forsarus.lt. 1039409
Sveikata ir grožis Lieknėjimo studija „Graži Figūra“ kviečia padailinti kūno linijas. Dėmesio! Pirmieji klientai, įsigiję GRAŽIOS FIGŪROS paslaugų paketą mėnesiui (bodyflex dešimties treniruočių ciklas ir šokių pamokos), šokti mokysis nemokamai. Išsamesnė informacija tel. 8 699 733 13, 8 652 26 609; www.grazifigura.lt. Studija įsikūru si Laisvės al. 72, III aukšte. 1045827
Mokymo centre ,,Žinių gausa“ lapkritį prasideda daug naujų kursų – danų, norvegų, švedų, vokiečių, anglų k., pasirengimo IELTS egzaminui, abiturientams ir kt. Dar galima užsirašyti. Tel. 8 699 11 647; www.ziniugausa.lt. 1040063
Kviečia Lietuvos Suzuki asociacija kviečia LSA narius į visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks lapkričio 17 d. 11 val. Kauno J.Gruodžio konservatorijoje (J.Gruodžio g. 6). 1046464
Nemokamas fortepijono muzikos koncertas. Atlikėjas Adam Erickson iš JAV. Atliks klasikinius ir džiazo kūrinius. Gruodžio 7 d. 18 val. Organizatorius – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Koncertas vyks Draugystės g. 1. 1045587
Kviečieme Jus žiūrėti filmą lapkričio 20 d. 19 val. „Įtikėti Kristų“. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. 1045313
Informuoja SUSITIKIMAS SU AMBASADORIAIS Lapkričio 20 d. 15 val. KTU Humanitarinių mokslų fakultetas, Robero Šumano centras ir Vokiečių informacinis centras kviečia į susitikimą su Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriais. Bus verčiama į lietuvių kalbą. Susitikimas vyks Gedimino g. 43, 102 aud. ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9 Lapkričio 20 d. 17.30 val. kviečia į nemo kamą seminarą SKYRYBOS ŠEIMOJE: KRI ZĖS ĮVEIKIMO BŪDAI (trukmė 1,5 val.). Bū tina išankstinė registracija telefonu (8 37) 750 935. SVEIKATOS MOKYKLOS UŽSIĖMIMAS Lapkričio 20 d. 18 val. Vaidoto pagrindi nėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – paskaita PRIESKONIŲ SAVYBĖS IR JŲ PANAUDOJI MAS GYVYBINėms GALIoms STIPRINtI. Lektorius – Ajurvedos ir sveikos gyvensenos žinovas Žilvinas Užkuraitis. Receptai imuni tetui stiprinti. Lektorė – Danutė Kunčienė. Panemunės bendruomenės centras
LIETUVOS KARIUOMENĖS DIENOS PROGA Lapkričio 22 d. 14 val. kviečiame į Kauno Panemunės buvusią turgaus aikštę pa gerbti Tauro apygardos Birutės rinktinės žuvusius partizanus, vėliau – į šventinę popietę Vaidoto pagrindinėje mokyklo je. Nuoširdžiai laukiame Lietuvos karių, Laisvės kovotojų, buvusių politinių kalinių ir tremtinių, karinių visuomeninių ir jaunimo organizacijų atstovų ir visų, besidominčių Lietuvos kariuomenės istorija. Pasiteirauti tel. 8 656 27 860, Dalia Lukšai tė-Maciukevičienė. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugija KARIUOMENĖS DIENOS MINĖJIMAS ČEČĖNIJOS AIKŠTĖJĖ Lapkričio 23 d. 14 val. Eigulių seniūnijos ČEČĖNIJOS aikštės amfiteatre (P.Lukšio g. 60) – LIETUVOS KARIUOMENĖS 94-ųjų me tinių minėjimas. Dainuos solistas šaulys Do vydas Jokubauskis, gros Viešojo saugumo tarnybos orkestras, veiks šiuolaikinės kari nės ginkluotės paroda, P.Plechavičiaus jau nojo kario mokyklos auklėtiniai demonst ruos karinius pratimus, tarnybinių šunų pasirodymas, skambant linksmai muzikai, valgysime kareivišką košę.
31
Šeštadienis, lapkričio 17, 2012
kas, kur, kada teatras
Amžinąjį atilsį Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Nuoširdžiai užjaučiame bičiulį Valdą Kazį Kanikovą dėl mylimo tėvelio mirties. Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Andrių KUPRĖNĄ, mirus brangiam Tėveliui. UAB „Romasta group“ kolektyvas
Dėkoja Nuoširdžiai dėkoju giminėms, bendradarbiams, kolegėms, draugams ir kaimynams, buvusiems drauge liūdesio valandomis, palydint į amžinybę mylimus artimuosius – Mamą Aldoną BANIŪNIENĘ, o netrukus – ir seserį Eleną BANIŪNAITĘ. Violeta Drenseikienė su šeima „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje, – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1040264
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035561
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1041948
Paminklai! Gaminami originalūs, įvairių spalvų paminklai (skulptūriniai paminklai ir skulptūros), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afrikietiško akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Liejame pamatus, kalame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Dirbame ir žiemą. Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt. 1044840
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida. 1036082
Kviečia
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Lapkričio 17 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. Rūtos salė. Lapkričio 18 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 18 val. – pagal Friedrichą von Schillerį PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. 19 val. – Juhanas Smuulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vienos dalies anekdotas. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Lapkričio 17 d. 18 val. – Imre Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniukas (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Friederis Kleinas (Austrija), kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Davidas Avdyshas (Rusija). Trukmė 3.10 val. Lapkričio 18 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. Trukmė 1.35 val. 18 val. – Imre Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Agris Danilevičius (Latvija). Trukmė 3.30 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Lapkričio 17 d. 12 val. – 150-osioms Mairo nio gimimo metinėms. JŪRATĖ IR KASTYTIS, rež. O.Žiugžda (romantiška legenda, at skleidžianti gintaro paslaptį), nuo 5 metų. Lapkričio 18 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m. 14 val. Mažojoje scenoje – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Januškevičiūtė (apie tai, kas gali nutikti per vienas atostogas), nuo 5 m.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Lapkričio 17 d. 18 val. – E.Jonesco. PLIKAGALVĖ DAINININKĖ. Vienos dalies absurdo komedija. Režisierius S.Rubinovas. Lapkričio 18 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Lapkričio 17 d. 12 val. – svečiuose Alytaus miesto teatras. Spektaklis vaikams ir panašiems į juos. AMBROZIJUS, PURKIUS IR... Pagal Sigutę Ach. Rež. Inesa Pilvelytė. 18 val. – svečiuose Alytaus miesto teatras. TŪLA, ARBA ESAME OKUPUOTA ŠALIS. Pagal Jurgio Kunčino romaną „Tūla“. Rež. Loreta Liausaitė. Lapkričio 18 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė. 18 val. – B.Srbljanovič. BELGRADO TRILOGIJA (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. N-18
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Lapkričio 17 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI? Bilietus platina „Tiketa”.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Lapkričio 18 d. 12 val. – GELTONSNAPIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt
Lapkričio 18 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU (linksmos istorijos apie komiškas situac ijas mūsų gyvenime).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Lapkričio 18 d. 18 val. – komedija STRIPTIZO ERELIAI. Režisierius A.Jakubikas.
renginiai KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Lapkričio 17 d. 13 val. – chorinės muzikos koncertas „Atsiliepk dainoj...“ Dalyvaus: Kauno mišrus choras „Gauda“ (meno vadovė ir dirigentė Marija Dalangauskienė-Jurkšienė), Kauno mišrus choras „Gimtinė“ (meno vadovas ir dirigentas Rimantas Vaičekonis), Domeikavos mišrus choras „Versmė“ (meno vadovė ir dirigentė Rasa Endriukaitienė), Sargėnų bendruomenės choras „Sietuva“ (meno vadovė ir dirigentė Dalia Jurkonienė). Skambės klasikiniai kūriniai ir pamėgtos harmonizuotos chorinės dainos. Įėjimas nemokamas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Lapkričio 17 d. 15 val. – koncertas BROLIŲ JUŠKŲ DAINOS. Dalyvaus Jurbarko, Kauno ir Kauno r. folkloro ansambliai.
S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nėries g. 7, Palemonas, tel. 373 606
Lapkričio 17 d. 15 val. – Salomėjos Nėries gimimo dienos ir memorialinio muziejaus 50-mečio minėjimas. Dalyvaus Kauno dra mos teatro aktoriai Inga Mikutavičiūtė ir Saulius Čiučelis. Dainuos Gabrielė Griciūtė. Muziejaus vedėja Ina Aleksaitienė skaitys pranešimą „Iš muziejaus istorijos...“
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Lapkričio 19 d. 17 val. – vakaras NORAI ŠIRDIES BEGALINIAI... iš ciklo „Maironio salonas“. Rusiškus ir lietuviškus romansus dainuos Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Gylys, akompanuos Saulius Šiaučiulis, Maironio poeziją skaitys aktorės Vilija Grigaitytė ir Jūratė Onaitytė. Savo naująją eilėraščių knygą „Artumų erčios“ pristatys kunigas Justas Jasėnas. Renginys skirtas Maironio metams.
V.KUDIRKOS VIEšOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57, suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyrius
Lapkričio 19 d. 17 val. – poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės kūrybos vakaras. Bus pri statomas vienas iš šiemet į Metų knygos ti tulą pretenduojančių kūrinių – jos poezijos knyga „Greitaeigis laiko liftas“. Renginyje kartu su poete dalyvaus savaitraščio „Ne munas“ vyr. redaktorius V.Rudžianskas ir aktorė Doloresa Kazragytė. Savanorių pr. 377, JAUNIMO MENO IR MUZIKOS SKYRIUS
Nuo lapkričio 20 d. veiks grafikės Birutės Stančikaitės paroda.
ROKŲ KULTŪROS CENTRAS Nemuno g. 14, Rokai
Lapkričio 19–23 d. – Rokų ir jų apylinkių menininkų sambūris „MENO VARTUOS“. Lapkričio 19–22 d. 15 val. – menų savaitė, lapkričio 23 d. 17 val. – baigiamasis vakaras-koncertas. Veiks kūrybinių darbų paroda.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Iki gruodžio 21 d. veikia paroda RUSNĖ, skirta smuikininkei, tarptautinių konkursų laureatei Rusnei Mataitytei. Parodos rengėjai: Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius ir M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Lapkričio 22 d. 14 val. minimos poeto kuni go J.Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės, svečiuosis rašytojai A.Ruseckaitė ir J.Gimberis. Matysite spektaklį „Maironio Lietuva vis buvo, vis yra ir bus“ (pagal Mai ronio, R.Mikutavičiaus ir J.Gimberio tekstus). Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (lapkričio 17 d.) Tarptautinė studentų diena 1869 m. Egipte buvo atidarytas Sueco kanalas, kuris sujungė Viduržemio ir Raudonąją jūras. 1904 m. gimė poetė Salomėja Nėris. 1917 m. mirė prancūzų skulptorius Auguste’as Rodinas. 1942 m. gimė italų kilmės amerikiečių režisierius Martinas Scorsese. 1944 m. gimė amerikiečių aktorius Danny DeVito. 1964 m. gimė Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas. 1966 m. gimė prancūzų aktorė Sophie Marceau. 1978 m. gimė balerina Neli Beliakaitė. 1978 m. gimė amerikiečių kino aktorė Rachel McAdams.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Tačiau tik nesikiškite į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite būdų, kaip galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Siekiant karjeros susidarys įspūdis, kad jūsų idėjos ir bendravimo būdas gali būti ignoruojami. Manysite, kad jums sunku išreikšti savo mintis. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų planams. Liūtas (07 23–08 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Mergelė (08 24–09 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų paties interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesikivirčyti su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis ir įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena ir apgalvokite bei įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus, planus. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje daug kritulių nenumatoma. Šiandien kai kur truputį palis, oras šils iki 3–6 laipsnių. Sekmadienį kritulių tikimybė nedidelė. Naktį kai kur taip pat numatomas rūkas, plikledis. Naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 4 šilumos, dieną šils iki 4–8 laipsnių.
Šiandien, lapkričio 17 d.
+5
+6
Telšiai
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+3
Utena
+5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.53 16.13 8.20 11.26 20.00
322-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 44 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +6 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +5
Londonas +12 Madridas +12 Maskva +4 Minskas +3 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +10
orai kaune šiandien
Praha +6 Ryga +6 Roma +14 Sidnėjus +22 Talinas +8 Tel Avivas +26 Tokijas +16 Varšuva +4
+4
+5
Vėjas
3–7 m/s
Marijampolė
Vilnius
+5
Alytus
Katė žiūri pro langą – lauk vėjo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+5
+2
+1
4
0
+4
+2
+1
4
+3
+6
+4
+3
2
rytoj
poryt
Lietuvos hidrometeorologijos centras primena senolių pastebėjimus. Sausas lapkritis sausą vasarą atneš. Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėne sio ateis. Jei lapkritis – su sniegu, vasa ra – su vaisiais ir šienu. Lapkritį pur vą braidysi, vasarą šieno neišdžiovin si. Jei šuo loja pakėlęs snukį, rytoj bus giedra. Jei katė žiūri pro langą, lauk vė jo. Jei pirmieji šalčiai prasideda anks ti – žiemą bus daug sniego. Jei debe sys plaukia prieš vėją – oras atšals. Jei tekant saulei debesys kyla iš šiaurės – bus vėjuota. Jei sniegas ankstyvas – pa vasaris bus šiltas. KD inf., Vytauto Liaudanskio nuotr.
įvairenybės
Estetika ir taupymas Naujausi tyrimų rezultatai at skleidė naują būdą taupyti: vos gavus nudėvėtus banknotus, juos reikia iškeisti į naujus. Nustatyta, kad senus, suglamžytus ar purvi nus pinigų banknotus leidžiame lengviau ir greičiau nei naujus. Anot profesorių Fabrizio Di Muro ir Theodore’o Noseworthy, nešvarūs ir gražūs banknotai su kelia vienodo dydžio pasibjaurė jimą ir pasididžiavimą. „Fizinė pinigų išvaizda ga li pakeisti pinigų leidimo įpročius. Pirkėjai linkę manyti, kad susi dėvėję banknotai yra naudoti ir už teršti, o šiugždantys nauji bankno tai sukelia pasididžiavimo jausmą, kad turi pinigų, kuriuos gali leisti kitiems matant“, – aiškino jie. Mokslininkų teigimu, mums nepatinka mintis, kad liečiame kažką, ką iki tol rankose laikė ne suskaičiuojama daugybė žmonių, rašo telegraph.co.uk. Šis pojūtis dar sustiprėja, kai banknotas yra nešvarus, nusi dėvėjęs ar suglamžytas, nes tuo met matome tiesioginius įro dymus, kad jis pabuvojo jau daugybėje rankų, kol pasiekė mūsiškes. „Pirkėjai naują banknotą gali vertinti labiau nei nusidėvėjusį, nes jie mano, kad pastarasis ke lia pasibjaurėjimą, tad nori jo
atsikratyti“, – aiškino moksli ninkai. Keliuose tyrimuose pirkėjams buvo duota arba naujų, arba nu sidėvėjusių banknotų ir papra šyta atlikti su apsipirkimu susi jusias užduotis. Paaiškėjo, kad susidėvėjusių pi nigų žmonės buvo linkę išleisti daugiau nei naujų. Jie taip pat bu vo linkę pateikti didesnio nominalo nusidėvėjusią kupiūrą, o ne mokėti tikslią sumą naujais mažesnio no minalo banknotais. Kai pirkėjai buvo socialiai stebimi, jie dažniau leisdavo naujus banknotus. „Pinigai gali teikti ne tik eko nominę, bet ir socialinę naudą. Valiutą esame įpratę laikyti var tojimo priemone, o ne produktu savaimę. Pinigams iš tiesų būdin gios tos pačios nuostatos kaip ir produktui, kurį už juos galima nusipirkti“, – pastebi tyrėjai. Anot F. Di Muro ir Th.Nose worthy, mes didžiuojamės turė dami naujų šiugždančių pinigų. Nors tai tik pinigai, mes juos vertiname labiau, kai jie gražūs ir švarūs, nes tuomet didžiuo jamės juos turėdami, ypač kai esame socialinėje aplinkoje, kur kiti žmonės gali pastebėti bank not us, sako mokslininkai. lrt.lt, KD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vardai Šiandien:
Benita, Dionizas, Erta, Getautas, Gilvilė, Nemira, Viktorija. Rytoj:
Ginvydas, Ginvydė, Otas, Romanas, Salomėja, Vesta.