2012-11-17 Klaipeda

Page 1

13

Nr. 269 (19 570)

8

ÄŻ Seinksmu is atÄ—Su tre sia 08-ai mÄ… 20 saulio atpa tyjÄ™ ĹĄou ĹĄiemet pa i rbĹŤt tostova sko. Tu rÄ— fia kurie jĹł ne dÄ—l kai stos nuo- pra lin slÄ—pÄ— buvo s ir ne ie savo taiko bÄ—ti ap kal kÄ™ s. planu

Ĺ ilko ke

LTIEÄŒIŲ SIOS „MA SEPTINTO“ RECEPTAS SRIUBOS

TAIKIKLYJE

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

B

KÄ… veiks iĹĄ politikos iĹĄsviestas A.Nedzinskas ir kitĹł ĹĄoumenĹł kompanija? VakarÄ— 13p.

/39

Q_VNb`

[b\ a_

BSN_a\

rie nai, ku ciĹĄoume – Tie jusiÄ… kadenmenagis. L.Ker politikÄ… praÄ— siems ĹĄou me YV aV X\` [R ÄŻ b\ ]\ ta didiepo metĹł Sei atÄ—jo XN` [ praprilygs QgV[` jÄ…, ne kurie metai jis apie tai ko ÄŻ ti: . ;R ď Ž Ar bepate KodÄ—l nams, ĹĄou.“ met, kai ne klausė“, – daro tik tuo kas ne met ÄŻ dikalbo „Kad nie giau gis. Tuo SeimÄ…? L.Kerna jis sako, dau ko kaip iĹĄsisu “, – siÄ… ĹĄou, ti? dĹžiau grÄŻĹžÄ?iau grÄŻĹž da rÄ—s neno gera koman „Su sako. at stinga tvirtai mĹł ne gimtaly siĹŤ jÄŻ kui pa SÄ—lenis.lt vo 46-Ä… kas tikiDarius A.Valins 28 d. sa diena nis@ Ä?io A.Valins laidos d.sele Lapkri nÄ—siantis turi (yra tuoja paVami men jau laukÄ— zidienÄŻ neko tus ArĹŤnas pardarbo kutÄ— jas), su mu A.Bau no, kad ne“ vedÄ— ti naujus rius meprisikÄ—limo nielaiir ketve vendin ti naujas tai, PrieĹĄ su Tautos dÄ— iki tol jusiĹł „Taip ÄŻgy ves linskas SeimÄ… atve tika neturÄ— lytÄ™, siĹŤlymĹłprojektus, ĹĄyti kontrak kas li ra lins MeiĹže stija ÄŻ ro su po kinius nepasi ti“, – A.Va naldÄ… ko bend bĹŤrÄŻ: Do tanÄ… Nedzin das. „Kolto vieĹĄin retizavo. rys ir linsĹžmoniĹł kutÄ™, An IngÄ… Va iki to negaliu mĹł nekonk Seimo na gÄ—, tei Bau ly nagÄŻ, lys, jie AstÄ… pasiĹŤ juose gimÄ™s lio ryklys jekved kaip gitÄ… Ker TĂş Lazdi ĹĄou pasau gai, o pro _NZ\ kÄ…, Li Kaip ir pats siai Ĺžinomi vizini Ă&#x; ] pi vos Ă› T_Ă&#x; tele kienÄ™. vo geriau Lietu kÄ… lems ne V R Yf a bu ĹžmonÄ—snÄ—s spaumanda. kÄ™s dau1 :R laiko gĹł verslo kad vis mas, ko ri sulau ď Ž Ĺ ou: limo mu bulva bYĂ&#x; pramo rovams ir tos prisikÄ— cijÄ… to ÄŻdo vo kada nors ]N`N V ZN` “ mejauÄ?iaÄŻ ĹĄou Ar bu lymĹł? [N TVbV @R jos ĹžiĹŤ bÄ—jams. TauSeimo kaden tagrÄŻĹžtĹł sijuokÄ— 49 levi9 8R_ aĂş siĹŤ ja dabar daunu nagis cijas, te monÄ—: dos ger nariai per giau pa tendenci , bet ne T_Ă&#x;

– L.Ker Şōs, – buvÄ™s rias frak liavo ď Ž Nuo ORa aR[ WV` „Tokia mĹł daug siimsiu“, kas LiDo- „Planai gra je gimÄ™s partijos tÄ— po ÄŻvai partijĹł vÄ— arba, \b OĂ› aV N]VR galo dainininpolitika. si. PasiĹŤly visĹł jĹł ne go ĹĄou? iĹĄsibars met su kitĹł ti ÄŻ SeimÄ… Lie Xb aRV XNY \ _V pasiil buvo pali- tĹł Ramy vedÄ—jas, nieko. dĹł ji jau masiai. Bet Ĺžmogus. Verslas, ka: . /NbV X\` [R `V [ ji ne Ä?iau ĹĄie bandÄ™ patek didĹžiausiÄ… zijos lai nagis. – Tai bus ne mas giau veiklus keis? Beveik grieĹžvo bend TurbĹŤtslÄ—pÄ—, kad tegoriĹĄ ]\ YV a ď Ž Ka Ker nuoda pat ma? Bendravi ne mis vÄ—l kurie sako,ďŹ asko. tikino bar pasi ZĂ– OR tas jekdai na [V da taip gi vai ri das cR pro jos, nal de sto Tf reisÄ—. Kas da televizijose rangos ko tyrÄ— zijos levizi kaip kai lio at tai da- Ar tai su litikos pu ĹĄa. Ĺ eimÄ… tÄ—se. televi uĹžsakymĹł kusi te kosAp ĹĄou, pa pasau visi buvo nÄ—s ĹĄven toma, nes davo tomoji po jamĹł nene riu tuvos vÄ™ ĹĄou GraďŹ kas tensyvus. dĹł, taÄ?iau vausiu ne kÄ—s. „Daly gruodÄŻ tu nuoti koncer- ruomevau graibs Tiesa, trĹŤk lai ta pa iĹĄlaikyti.“ KÄ… bu likÄ™ SeimÄ…, ketve- tas ir in tau nuo ratÄ—. nai vil o Jau per ly ti su dai kur „Bu kÄ… sys mai. daĹž , pa eiĹže dirb kaĹž moka ra. Nie po- tuose.renginius pÄ—, kadprie kostiu- priklau jis taip pat yra stilistai,buveiks ti. pasiilgs kÄ—s uĹž siĹŤlymÄ… prisiekÄ— riau ne neneigÄ— D.M neslÄ— mo nÄ— ti kalbÄ— to iĹĄÄ—- tiumus turbĹŤt zijose vausi dra – tikilinkÄ™ kaus atsaky yra, bet nuo tĹł ves se, turiu pa sa, kol ne Ligitas jau ÄŻpra vilkÄ—s ir da televi laiko“, si iĹĄ Seimo eiĹželytÄ— bĹŤti pat nai „AiĹĄ VariantĹł teigÄ— 31 me ÄŻ tuo „Tik ts sau rink davo. Jos plametus je. Tie taip daĹž ju ty D.M nes rius je IĹĄÄ— sto juo – pa bu. ir madÄ—l ĹĄalta, dijo parink GrÄŻĹžimas „Sceno ne tik kal- Seime ĹĄ- ĹĄiltos vietelÄ—s? nesku nenutolsiu, mo, to mo. telÄ— yranelengva: „Paba Inga panaĹĄĹŤs kaiplinskas. kas. – tai negalbet dar nei ta vie reikia jÄ™s iĹĄ Sei tiumu. Na,politikÄ…, litikos Nedzins Ĺžius ar bus jo A.Va na, kad meniu labaiteismams bet apie tys.“ cirkas jas jau kalbos nai dabar virai kalbÄ— siu kos venimÄ…, Antanas matyti, as kÄ— tik O nas ĹĄu vil min tegy vau li. at Se vie dar- bÄ—siu apie siu, nes vien– ÄŻsitikinÄ™s no“, – pasiilgo ĹĄou? iĹĄ jo nebu aĹĄ gijos.“ ti nega ĹĄou? Bus dar ne tenvo linkusi ĹĄia vo, nau nÄ™. , KlaisiskĹłs laiko, ener Seimo – da nes me nanuo vaĹžia tÄ— palapi Ar jis nieka voju, biau nebu BaukutÄ—. vos nei Sei kas ir padai s neÄŻdomu“tik prie dai per pinigĹł, dÄ—lto pasiilgs per Dar la rauti Asta metĹł Lietu ci„Tai kaddesnio ĹĄou Senas cir sista me nÄ—m Bet vien te. Sei te vis pa das: Ĺžmo Ji mi Di ko jas 42 gis. grÄŻĹĄ, nors matÄ™s. jau pasistadito ko ma bendgimusios aktorÄ—s emo rangos Seime Do- L.Kerna lias naumÄ…, iĹĄÄ—jÄ™s. ne jas buvau polibo Au ir jos ap ĹĄÄ— ke si tÄŻcijÄ… jis jau pÄ—doje ir televizijos dar ne vaĹžiavo, nau buvusio ĹĄyti vimo dencijÄ… ÄŻra tĹł ÄŻ klau ko. Keisis metĹł kaden tuonias nu kia nÄ—. pasira ka aĹĄ teatro vo dĹžiugios.tuosiu. Nie riu dar neiĹĄpinę“, – to rio nuomo atsaky lio? savo negaliu atsaky- ketveriĹł tÄ— bent no bu iĹĄme dies ga- tÄ— pala tijos lyde nas. Kaip pasau jos ne ko nekomen teisÄ™. Ne tedavau Seimas, raĹĄtiĹĄko nalda palaidines. kiu vilkÄ— sais. dai siilgo ĹĄou jÄ™s prie ĹĄir ĹĄou nei par Turiu nys, – ka naujas tĹł, todÄ—l „Nie .“ lai kia tinÄ—s pa dÄ— nio nieko. rak taiki ukusulau susias tai laisva vÄ—jau dĹžin siu, ar daviau kÄ… pri dides , – tikino VisiĹĄkaiJau nebĹŤsiu kusi A.Ba bĹŤti kontniekam ne ar dabar visÄ… saras „Ran kad mĹŤ siilg „Ďp ir tei nepa sakyti, nemaÄ?iau nieko. buvo nusi vieĹĄa, noriu nie- mo siteiravus, lymĹł per kad jĹł periais kiniĹł marĹĄki- liu pa siĹŤ Pa slÄ—pÄ—, raĹĄy- dĹžemnamĹł marĹĄ lÄŻ, baltus liomis Seime aĹĄ dar goriĹĄkai vau super pykÄ?io, bet nas sia pa da ne mÄ— gi Bu daugiau rÄ…, Donal raktui pasi pi- Ly dÄ… kostiu siu tik oďŹ cia kau be siu. Kiekvie tÄ—. – je ne ĹĄa. Sa o juo bar vilkÄ— vo kar turÄ—jo. Kont jai turÄ—s ne vie komentuo nius da “ ne nĹł.“ visada sios ÄŻtakos kam joms progomis. turi pla cija. dĹžiau tete nÄ— idÄ— komi da ti di o motyva mo Ĺžmogus bo ris. nigai, gai – tik priedĹŤrÄ— mote ilgs dar si Donal kuda pasi tÄ—je gimu „Pini ti“, – pri nusitei nus Donal din kiliai tĹł Ĺ ilu ÄŻgyven 37 me tÄ— buvo pa simÄ… apie pla ly MeiĹže dusi klau kÄ—. gir sijuo si, o iĹĄ mo, nu po Sei

210 TiraĹžas 35

gÄ— praei tÄŻ ir dabar

tÄŻ.

2 A.16 2;6@ 9. =8?6š6< $

]N`NbYV`-QV ?RQNXa\_Vb R[N Ya 7bYVWN[N` 4 ` NYV N[

`XV`

pasauli s

Genero lĹł klyst

TV [\` V_ .[ A\ Z\ ?N

[b a\Y`

lias sujun

38 NET PROGRAMOS

? IŠKOS ouR į ťY A u –P V ťoM iť i: UŠRA naria eimo MEILĖS A uvę S LIS KINO FOTE

www.kl.lt

10p.

Ä— vakar

$

d. lapkriÄ?io 17

?6š6< 9.=8 162;6@ 2 A.

2012 m.

LAPKRIÄŒIO 17, 2012

keliai: motery s apsuk o

„ŽmonÄ—s Davidas klysta. Svarbiau Petraeu sia iĹĄ klai vyks klai sas. Ge nerolas, dĹł pasimoky dÄ… iĹĄtai syti? regis, ge ti“, rai pasi – sakydavo NuslÄ—p ti mokÄ—. Skanda nepavyko Tik ar palas kaip kalvos sniego kad Ä—mÄ— gniĹŤĹž

genero riedÄ—ti tÄ— nuo nesius. lo roma prieĹĄ fe Ta vÄ—liau paaiĹĄda viena mo kelis mÄ—- vo uĹžsimezgÄ— prieĹĄ nas su biog ra- nau, teris, kaip paskir tai, kÄ—jo, 37 ley, gerai metĹł nai rug tas vadovauti kai jis bu- nes mano sesuo sÄ—jÄŻ. dÄ… PetraeupaŞįstanti gene Jill KelCĹ˝V perapie tai tikriau prane siai bi kie jai dÄ— vienam sÄ… ir jo ĹĄeimÄ…, rolÄ… Davi- tu Kartu su P.Broa grasinÄ™ jojo, kad kaĹž ĹĄÄ—, rÄ—jo pa d paŞįsta tyrimĹł mam Fe siskun- para bendrÄ… „Gmawell generolas rÄ—ti rimtĹł ke ĹžmonÄ—s galÄ— kobiuro (FTB) dera tinimĹłâ€œ, jo ĹĄytus il“ brolis. gavo tu – aiĹĄkino tuagentui, linio saugoda asmeninius paskyrÄ…, o zi Jill laiĹĄkus vo kaip elektro nÄ… grasinan Be kad niniu Ä?iĹł juod iĹĄ- ku je, paŞįstamas Tai riam pa FTB Ä—mÄ— paĹĄtu iĹĄ kitos ĹžinuÄ?iĹł roni gi, abu naudo raĹĄÄ?ius. FTB josi vie nio paĹĄto nuĹĄalin siskundÄ— J.Kel agentas, tes sekda si tyrimo. Ke moters. skai nu tydavo adresu ir laiĹĄkuselekt- vardy tas nuo bylos. ley, buvo siraĹĄinÄ— mi moterĹł elekt lias savaijuodraĹĄ tĹł Pa perjimÄ… agen Elekt ro Ä?iĹł ni nÄŻ sukilo ÄŻta ĹĄaltiniĹł, FTB sak neÄŻsky roniniais paslaptin tai suĹži rimas, nÄ— vadovy laiĹĄkais relyje. bei J.Kelley, goji moteris, nojo, kad re jant ÄŻprastai, susiraĹĄi- sÄ—stas“ ĹĄios jog agentas reika yra sas, todÄ—l yra Pau by la Broad grasinusi su Tiesa, iĹĄsiĹłstus lingas IP ad- ley elektroni los. MaĹža to, „apsek well. tai, nia J.KellaiĹĄ ti. ta kad me kus gali Şįstama O keiÄ?ian nuotrau P.Broa juod ma nu su kĹł, kuriopaĹĄte buvo rasĹžvalgybos tuo metu jau dwell pa- tad raĹĄÄ?iuose laiĹĄ tis informa sifotog rafavÄ™s se jis matomas CentrinÄ—s kai nesiun cija tokius po valdy be marĹĄ – atsar Ä?iami, kalbius rimti – gos gene bos (CĹ˝V) vado kiniĹł. su „Sek kur sek iĹĄaiĹĄkÄ— ro vu lu D.Pet jo vÄ— Ĺ ÄŻ bĹŤdÄ… kas sunkiau. ti ir pe- D.Petsas telefonu“ raeusu, FTB pa liau. raeuso liĹł paaug pamÄ—go ir dau tikrino meilÄ—s vienin paĹĄtÄ…. Agen liai, neno moters ge nuotykis per elektro rintys, lio ĹĄa- J.Kel telis, kuriame tai paĹĄto ninÄŻ kus.skaitytĹł jĹł elekt ko ne tik kad ley pa linksniuo – ne dÄ—Ĺžu roninius tÄ—vai Beje, ĹĄia jama Ĺ˝iniask vardÄ—. moteriai pikantiĹĄkas Ĺžinu tÄ—je apti- ti laiĹĄsusi lai ka sas. FTB raĹĄÄ— generolas tes, kurias ro naudojasi ir raĹĄinÄ—jimo tak- vakarÄ—liĹł dai Ä—mus do liĹŤte mÄ— D.Petraeuristai. „Al Qae formaci ÄŻtarimÄ… sukÄ—lÄ— dos“ te- laikÄ— artimus paaiĹĄkÄ—jo, kadtis ĹĄia ir ja, ji paryĹĄius ne dislo gojo P.BroakuriÄ… kompiu slapta inkuotĹł JAV su Afganis te nerolu taĹĄaltiniĹł, dwell. Pasak ryje sauJill galÄ— pajÄ—gĹł Joh vadu geneÄŻ D.Petraeu nu Allenu. kuris mir tokios informa vardytĹł Ĺ is, kaip visais jo flirtuoti su po sas, yra tin ci (ka ir je, kur tarna FTB ne gasis neturÄ—tĹł jos bet kurie atei rininkais), turÄ—ti. pajÄ—gĹł ÄŻsikĹŤrusi JAV vÄ™s TammÄ… tyri delsdamas apie cent gink mÄ… infor davo ÄŻ vykdolinÄŻ pro J.Kelley rinÄ— vadovybÄ—. luotĹłjĹł organi jos kurorÄ… mavo JAV gene zuo 2012 m. ir J.Allenas EricÄ… Hol ÄŻtarimas, rakarÄ—lius jamus vaaktyviai 2010– elektro nutekin kad D.Petraeu derÄŻ. Kilo su jo namuo niniu ti ĹĄtu, jĹłd siraĹĄinÄ—jo tiesiems slaptÄ… infor sas galÄ—jo se. apimtis siekÄ—pa vie jĹł asmenims. macijÄ… trelaiĹĄkĹł nuo 20 puslapiĹł. Po kurio iki 30 tĹŤkst. tiek D.Pet laiko tiek P.Broa Nors ne dwell, IĹĄsigando gra lenas nu buvo nustaty ti ÄŻ apklau raeusas bu sini ta, jog J.AlKo vo informa tekino kokiÄ… nerolas sÄ… agentĹŤroje. iĹĄkvies- ki dÄ—l tarp P.BroamĹł? nors slap cijÄ…, jo pri lo pajÄ— sky tÄ… manÄ…, nors sipaĹžino, jog Per jÄ… ge- jog koniktas – dwell ir J.Kel ley ga gĹł vyriausio rimas ÄŻ NATO neaiĹĄku. jo nutraukÄ—. tvirtino, kad turÄ—jo ro- J.KelD.Petraeuso nis meiluŞė SpÄ—jama, ge tane buvo su vado postÄ… Afsantykius ley, FTB pa ĹĄi „atsto – ĹžinutÄ—se rei pavydÄ—jo „nenerolui buvo spenduotas, nes ka pareikĹĄ tĹł nuo mĹł, jog brėŞė, kad ne deramu ti ÄŻtarimai raeuso) jos vyru lavo, kad ra CĹ˝V bo ir palik ko (D.Pet slaptÄ… J.Allenas elgesiu“. sas bĹŤtĹł do ÄŻrodytĹł in virĹĄija dÄ—l apie formacijÄ… mei nutekinÄ™s kadBet J.Kelley ka jÄŻ ramybÄ—je“. - su J.Kelley kategoriĹĄkai J.Kel santykius. palaikÄ— ro neigÄ—, kad susiraĹĄinÄ— ley ir J.Alle D.Petraeukriminalinius luĹžei, to- nors su CĹ˝V vado tegoriĹĄkai nei man gÄ—, kal vu Ta sui jimo apim no Visgi FTB nebuvo kal tinimus vie romantiĹĄkus palaikÄ— kokius dytas Penta Ä?iau vienas tiĹĄkus bama. neÄŻvarname sa santykius, gono pa tis. apie tyri brėŞė, Naciona vo laiĹĄ reigĹŤ ď Ž Skand kad mÄ… nors tvir li alas: 1 =Ra_ vÄ… Jame nÄ—s Ĺ˝valgybos informavo pro tino maÄ?iusi, kĹł P.Broadwell ÄŻĹžvelgiama kai kuriuose nas palaiĹĄ sÄ… (NĹ˝) va ir NRb`\ [b\a vokuojamai kaip neva preziden RobertÄ… Clap doJ.Kelley nanÄ?iĹł seksÄ… to poĹžymiĹł, kuose seksua lieÄ?ia jÄŻ _ cV_ b perÄŻ, J.Kelley tÄ… primeli telefonu. WR QN_ po stalu. „Flirtas iĹĄaiĹĄ Skanda BarackÄ… ObamÄ…. o ĹĄis – siri prie Ĺžmoir tai Ĺžino. Ji mo ONV cN_Tb N_ las nebu bojo nuo kÄ—jus skan ko nors gali apimti bet taÄ?iau D.Pet dalui Ob` ] vo Ĺži J.Kelley niĹłâ€œ, – pasa ka prieiti well NZV_ a kojo raeusui vieĹĄinamas, paliko savo na niasklaidos, taip at- linio po visiĹĄkai nekalta kÄ… – nuo pa V aNĂ˜VN su NĹ˝ va per susi bĹŤdĹžio iki seksuab `baR]aĂ– Zb Tyrimas Şįstantis asmuo. vienas ne skyrÄ— „ypatin pat pa dovu bu tikimÄ… te. Kaip sako mus Tampos ĹžinuÄ?iĹł rolo Ĺžmo gÄ… padÄ— CĹ˝V va naĹĄaus. vo dÄ—l J.Al pa mies[Qb_Ă– kaip Kel siĹŤ ar ĹĄal nai Hol ką“ gedo ley ĹĄeimai Tai pla reikiant ko nors le TR[R_\ ly, nors kad CĹ˝V vo postÄ…. Argu lyta palikti mÄ… tiniai, moteris ÄŻsiutino no veiksmĹł knygos autorÄ— YbV aRX` VYTNV artimi aiĹĄkino pareigĹŤ tus terminas“, ĹĄing iĹĄnaĹĄose nenuro ]YNbaV D.Petraeu nas. jamas dÄ—l bosas gali bĹŤ mentuota, Lo VaĹĄingtono pasisamdÄ— Ĺžino– kad tone. Kai kurie politikus Va- Ä—musi bent dÄ—, ti ad FTB, CĹ˝V jĹł pikti ly Petraeus. vienÄ… inter kad bĹŤtĹł dÄ—l nega nesantuokiniĹł ĹĄantaĹžuo- elg wellÄ…. Ĺ is kon vokatÄ… Abbe’ą nÄ—jo su J.Kelsas taip pat no viu iĹĄ Holir ty si, lÄ— ki su li toliau jo tos sultuos tis. siraĹĄiapie ska ley, institu P.Broa eiti ĹĄiĹł ryĹĄiĹł, toKitÄ… die jÄ…, kaip jĹł elektroniniais taÄ?iau su pa Be to, J.Kel jĹłdvie- nacionaliniu ndalus, susiju cijos oďŹ cia dwell daĹžnai pareigĹŤ laiĹĄkais sitikimo nÄ… D.Petraeu reigĹł. liuo sius su da saugumu. ley pa nai su O Res bÄ… sas po pasirody se renginiuo lyvaudavo palieka su B.Obama pa su- ĹĄĹł Judy Smith – sitelkÄ— ÄŻ pagal- buvo tik da teigÄ—, kad jĹł sipaĹžinÄ™ paŞė publikonĹł se, par einamas san ge reiĹĄkÄ—, jĹł ly rÄ— rai kiĹĄki. tijos atsto tiek jo davo tiek D.Pet kuriuose tykiai kri Ĺžino Vis kad skan ryĹĄiĹł specia pareigas. Ĺžmona. nistraci tikos B.Oba listÄ™, pa mÄ… vie- tan gi kai kurie dalus Be to, raesusas, mos ad vai sykÄŻ lan jai, esÄ… Slaptas de J.Kel tys asme moteris kÄ— flir J.Kelley ÄŻsivÄ—lusiems as danÄ?iÄ… ÄŻ jei nys tvir ley paŞįs- ti nuo atsako ĹĄi bando dangsmi- navo ge si Afganista Atsargos tas mybÄ—s ne, kur ne nerolas. tino, kad dentui tymas tvir brolis Davidas menims. iĹĄ norÄ—jo, galÄ— pul lo tarja ka ki lius pre Pa jo suvi „ji, riĹĄkius. lanas, D.Pet ninkas Ste ar mijos, zi- jĹł, sak PetraeusĹł lioti bet iĹĄsigan tino, kad jo se Khawave’as nes raeuso skanda ĹĄeimos draugas, Boy- ryĹĄius do grasinimĹł, suo rimtai JAV armijos pa dau gelÄŻ aukĹĄ kÄ… Skaudi artimĹłpaŞįsta las sugniuĹždÄ— iĹĄda su Ĺžinojo“. reigĹŤnĹł sakÄ—, nes pa tĹł miems Holly. Sa laiko turtingÄ… kariuomene, gerai pa- J.Alleno ateivystÄ— D.Pet ta vo rÄ—, taip „Jill galÄ— vyrÄ… ir raeusas kad jo Ĺžmo D.Petraeu tis neĹžino maŞų vai pat turi ri prasijog na ma, sui, vie ninkais), jo irtuoti su kĹł. „Manam ger taÄ?iau bĹŤ „Şodis „įsiutu yra tokia pikta, visais (ka- siĹł visĹł lai kurie giamus si“ vargu dintĹł jos biamiaukĹł JAV lĹł, re vakarÄ—liusateidavo ÄŻ jos armi ar apiO Ame nuotaiką“. jo namuo ren- ti su gis, teks dar la jos generorika tu teptÄ… bai se. Ji – vie rÄ— knygoje mundurÄ…. Iroilgai plau- rĹł no ĹžymiausiĹł jo susitaikyti su niĹĄka, bet karinin apie ge Irake ir kĹł nerolÄ… Af P.Broad- nuopuoliu. ganistane stra – katego –

jiems g a

lvÄ…

ARIJAjĹł KULIN SkubanÄ?iĹł

– kuskusas dŞiaugsmas

KA BIBLIOPoTE lifoninÄ—

kasdienybÄ—

20

tĹŤkst.

RETAS PORT ramentingas

Tempe D.MeĹĄkausko ritmas

puslapiĹł

Ĺ iandien priedai

Vil­ties iť­gy­ti – ÄŻ pa­jō­rÄŻ Pa­lan­go­je gy­ve­nan­ tis Ar­vy­das Dať­kus ku­ria mu­zi­kÄ…, ra­ťo kny­gas, ir tai jam tei­ kia be­ga­li­nÄ™ pa­lai­ mÄ…. Ta­Ä?iau ÄŻ pa­lan­ giť­kio na­mĹł du­ris Ĺžmo­nÄ—s daŞ­niau bel­dĹžia­si dÄ—l ki­tĹł jo ge­bÄ—­ji­mĹł.

ParengÄ—

Valentinas

Kaina 1,60 Lt  @PN[]Ve

• [b\a_

BerĹžiĹŤnas

„Ry­Şau­si sto­ti ÄŻ Ko­mu­nis­tĹł par­ti­jÄ…. Sup­ra­tau, kad rei­kia nu­pĹŤs­ti tÄ… idio­tĹł ĹĄut­vÄ™.“ Ak­to­rÄ— Ni­jo­lÄ— OĹže­ly­tÄ— at­sklei­dÄ— tik­rÄ…­jÄ… prie­Şas­tÄŻ, so­viet­me­Ä?iu pa­ska­ti­nu­siÄ… jÄ… tap­ti ko­mu­nis­te.

5p.

Me­tĹł va­do­vas – G.Rim­kus As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ su­reng­tuo­ se Me­tĹł va­do­vo rin­ki­muo­se ĹĄÄŻ ti­ tu­lÄ… pel­nÄ— bend­ro­vÄ—s „Va­ka­rĹł kro­ va“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Rim­kus, uĹž ku­rÄŻ bal­sa­vo dau­giau­sia jÄŻ pa­lai­ kan­Ä?iĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł.

Pri­vi­so ap­si­ťau­kÄ—­liĹł

Tiems, ku­rie su­si­ran­da A.Dať­kĹł be jo­kiĹł skel­bi­mĹł ir rek­la­mĹł, jis – aiť­kia­re­gys, au­rĹł „ska­nuo­to­jas“ ir gy­dy­to­jas bioe­ner­gi­ja. Ta­Ä?iau nō­nai po­pu­lia­raus ter­mi­no – bioe­ner­ge­ ti­kas – pa­lan­giť­kis ven­gia. „Da­bar yra toks lie­tu­viť­kas Ĺžo­ dis – gy­duo­lis, ir jis tur­bĹŤt tei­ sin­gas. Tai Ĺžmo­gus, ku­ris, ne­tu­ rÄ—­da­mas kon­ven­ci­nÄ—s me­di­ci­nos dip­lo­mo, ga­li gy­dy­ti pri­si­lie­ti­mu. Va­din­ki­te ma­ne cha­riz­ma­ti­niu gy­ duo­liu. Cha­riz­ma – Die­vo do­va­na. Ma­nau, kad to­kiÄ… tu­riu, – kal­bÄ—­jo pa­ťne­ko­vas. – O Ĺžo­dis „bioe­ner­ ge­ti­kas“ da­bar la­bai nu­val­kio­tas. ÄŽ ĹĄiÄ… sfe­rÄ… puo­la daug psi­chi­niĹł li­ go­niĹł, ne­sta­bi­lios psi­chi­kos Ĺžmo­ niĹł, ego­cent­ri­kĹł, tĹł, ku­rie ap­gau­ di­nÄ—­ja Ĺžmo­nes ir no­ri uŞ­si­dirb­ti. Ĺ i sri­tis ta­po to­kia ne­ťva­ri, drums­ta.“

4

UĹž – be­veik 10 tĹŤkst. bal­sĹł

„„Ne­pa­Şi­nu: A.Dať­kus ne vie­nam ke­lia nuo­sta­bÄ… tvir­ti­ni­mu, jog bet ku­ris mō­sĹł ga­li bō­ti aiť­kia­re­gys ir „skai­

ty­ti“ ap­lin­ki­niĹł au­ras.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Me­tĹł va­do­vo rin­ki­mai – nau­ja dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ tra­di­ci­ja. Ja sie­kia­ma puo­se­lÄ—­ti uos­ta­mies­Ä?io vers­lo kul­tō­rÄ… ir pa­gerb­ti la­biau­siai dar­buo­to­jĹł ver­ti­na­mÄ… va­do­vÄ…. Pas­kel­bus ĹĄiuos rin­ki­mus bu­vo pa­siō­ly­ta 19 kan­di­da­tĹł. Juos siō­ lÄ™ dar­buo­to­jai ak­cen­ta­vo ne tik sa­ vo va­do­vĹł pro­fe­sio­na­lu­mÄ…, bet ir Ĺžmo­niť­kÄ…­sias sa­vy­bes. Lapk­ri­Ä?io 15-osios vi­dur­die­ nÄŻ nu­trau­kus bal­sa­vi­mÄ… paaiť­kÄ—­jo, kad su­rin­kÄ™s be­veik 10 tĹŤkst. bal­sĹł Me­tĹł va­do­vu ta­po bend­ro­vÄ—s „Va­ ka­rĹł kro­va“ di­rek­to­rius G.Rim­kus.

2

2

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 17, 2012

miestas

Ga­li pig­ti ke­lio­nė marš­ru­ti­niais tak­si Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kiek tiks­liai nuo sau­sio 1 d. pigs mies­to au­to­bu­sų bi­lie­tai, dar nė­ra aiš­ku. Uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai te­bes­kai­čiuo­ja. Neat­me­ta­ma, kad ga­li keis­tis ir marš­ru­ti­nių tak­si bi­ lie­tų kai­na.

Anks­čiau skelb­ta, kad lapk­ri­čio vi­ du­ry­je paaiš­kės, kiek tiks­liai ir ko­ kie au­to­bu­sų bi­lie­tai pigs. Ta­čiau val­di­nin­kai dar ne­spė­jo įver­tin­ti ve­žė­jų pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos. Iš­va­dą, kiek ma­žin­ti bi­lie­tų kai­ nas, ke­ti­na­ma pa­teik­ti iki gruo­ džio 1 d. „Kau­pia­me duo­me­nis iš marš­ru­ ti­nių tak­si, di­džių­jų ve­žė­jų, ve­žė­jų, ve­žan­čių prie­mies­ti­niais marš­ru­ tais. Vyks­ta skai­čia­vi­mai. Bus su­ da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri iša­na­li­ zuos re­zul­ta­tus. Vis­ką ver­tin­si­me komp­lek­siš­kai“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­ riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ ap­skai­čia­vo,

kad au­to­bu­sų bi­lie­tai ga­lė­tų pig­ ti 9 pro­c. Ma­žin­ti ke­lio­nės mies­te kai­ną siū­lo­ma, nes nuo sau­sio 1 d. įsi­ ga­lios ma­žes­nis pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis vie­šo­jo trans­por­to pa­ slau­goms. Tei­gia­ma, kad tam įta­ kos tu­ri ir rug­sė­jį įsi­ga­lio­ju­si vie­ šo­jo trans­por­to per­tvar­ka. Ta­čiau kiek ir ko­kie bi­lie­tai pigs, pri­klau­sys ir nuo to, ka­da Klai­pė­ dos au­to­bu­sų par­ko bend­ro­vė o gaus nau­jų au­to­bu­sų. Pla­nuo­ja­ma, kad juos įmo­nė tu­rė­tų gau­ti gegu­ žę–birželį. Įta­kos ga­lu­ti­nei bi­lie­tų kai­nai tu­ rės ir ak­ci­zo de­ga­lams dy­dis. Tvir­ti­na­ma, kad ji pri­klau­sys ir nuo to, ko­kia bi­lie­tų kai­na bus nu­ sta­ty­ta marš­ru­ti­niams tak­si. Ke­lio­ nė jais taip pat ga­li pig­ti. Pas­ku­ti­nį kar­tą au­to­bu­sų bi­lie­tų kai­na uos­ta­mies­ty­je kei­tė­si per­nai gruo­dį. Tuo­met bi­lie­tai vi­du­ti­niš­ kai bran­go 8 pro­c., iš­sky­rus tuos, ku­rie par­duo­da­mi au­to­bu­suo­se, bei kar­ti­nius elekt­ro­ni­nius bi­lie­ tus. Marš­ru­ti­nių tak­si bi­lie­tų kai­ na taip pat ne­di­dė­jo.

Įver­ti­no: Me­tų va­do­vo ti­tu­las ati­te­ko bend­ro­vės „Va­ka­rų kro­va“ di­rek­to­riui G.Rim­k ui.

Me­tų va­do­vas – G.Rim­kus 1

Įmo­nė­je dir­ba 135 dar­ buo­to­jai. Bend­ro­vė pri­klau­so 22 įmo­nių gru­pei „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la“, vi­so­je kom­pa­ni­jo­je dir­ba be­veik 2 tūkst. dar­buo­to­jų. Rin­ki­mai pa­tei­kė staig­me­ną

Po­ky­čiai: mies­to au­to­bu­sų ir marš­ru­ti­nių tak­si bi­lie­tų kai­nos su­sie­

tos, tad ga­li pig­ti ke­lio­nė ir pa­sta­rai­siais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­kar dien­raš­čio „Klai­pė­da“ at­sto­ vai Me­tų va­do­vą ap­do­va­no­jo ir pa­ ger­bė jį tarp įmo­nės dar­buo­to­jų. G.Rim­kus api­bū­di­na­mas kaip vie­nas tų va­do­vų, ku­ris su­ge­ba ne tik ko­ky­biš­kai dirb­ti, bet ir įkvėp­ti veik­lai ki­tus. Jis ži­no, kad dar­buo­ to­jai – įmo­nės tur­tas, nes jų įgū­ džiai, ži­nios, su­ge­bė­ji­mai su­ku­ria pa­slau­gas, nuo ku­rių ko­ky­bės pri­ klau­so įmo­nės ge­ro­vė. „Kai pa­sa­kė, kad laik­raš­ty­je pa­ si­ro­dė ma­no var­das ren­kant Me­tų va­do­vą, man bu­vo staig­me­na. Sup­ ran­ta­ma, va­do­vas esu jau ne pir­mus me­tus, va­do­vau­jan­čias pa­rei­gas ėjau ir ki­to­je uos­to įmo­nė­je, tos ži­nios, bend­ra­vi­mas su žmo­nė­mis jau su­ si­for­ma­vo. Ma­ni­mi dar­buo­to­jai ti­ ki, aš jais ti­kiu, o sėk­mė, kar­tais ir ji ly­di“, – tei­gė G.Rim­kus. Re­kor­di­niai me­tai

Bend­ro­vės „Va­ka­rų kro­va“ di­rek­ to­rius pa­si­džiau­gė, kad šie me­tai

įmo­nei yra la­bai reikš­min­gi, šie­ met pra­dė­jo veik­ti nau­ja­sis ter­mi­ na­las. 2012-ie­ji sėk­min­gi ir fi­nan­ siš­kai, ti­ki­ma­si, kad šiais me­tais pa­vyks pa­siek­ti kro­vos re­kor­dą – per­krau­ti 1 mln. to­nų kro­vi­nių. „Ge­rų su­tar­čių, nes ži­nau, kad jų jums da­bar ypač rei­kia“, – įteik­da­

Ge­di­mi­nas Rim­kus:

Ma­ni­mi dar­buo­to­ jai ti­ki, aš jais ti­kiu, o sėk­mė, kar­tais ir ji ly­di.

mas Me­tų va­do­vo sim­bo­lį – pra­ban­gų par­ke­rį ir dip­lo­mą, G.Rim­kui lin­kė­jo dien­raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Sau­lius Po­cius. Ko­le­gų įver­ti­ni­mas – įspū­din­gas

Me­tų va­do­vo rin­ki­mai by­lo­ja, kad dar­buo­to­jai ver­ti­na ne vie­ną uos­ ta­mies­čio įmo­nės di­rek­to­rių. Nuo Me­tų va­do­vo ti­tu­lą pel­ niu­sio G.Rim­kaus ne­daug at­si­li­ko bend­ro­vės „Fre­zi­jų puokš­tė“ di­

rek­to­rė Ži­vi­lė Kris­tu­tie­nė, su­rin­ ku­si 9 tūkst. 482 bal­sus. Dar­buo­ to­jų tei­gi­mu, tai – pui­ki va­do­vė, ge­ra ir rū­pes­tin­ga darb­da­vė, su­ pran­tan­ti ir iš­klau­san­ti dar­buo­to­ jus. Jos ini­cia­ty­va re­mia­mi įvai­rūs pro­jek­tai, neį­ga­lių­jų bei lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos. Net 7 tūkst. 744 bal­sai rin­ki­muo­ se ati­duo­ti už And­re­jų Pav­lo­vi­čių, šiuo­lai­ki­nių šo­kių klu­bo „Plaz­ma“ va­do­vą, įvai­rių ren­gi­nių or­ga­ni­za­ to­rių, vie­ną ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nių šo­kių bei mu­zi­kos in­dust­ri­jos pro­ pa­guo­to­jų. 4 tūkst. 529 bal­sus dar­buo­to­ jai sky­rė In­gai Ke­rie­nei – „Ame­ ri­can Eng­lish School“ Klai­pė­dos fi­lia­lo di­rek­to­rei. Dar­buo­to­jai ti­ki­ na, jog ji yra įmo­nės gy­vy­bės šal­ ti­nis, dip­lo­ma­tiš­ka, kant­ri, ini­cia­ ty­vi, kū­ry­bin­ga, ža­vi, iš­klau­san­ti ir su­pra­tin­ga. Už Do­vy­dą Ba­jo­rą, pra­mo­ gų pro­jek­to „Trys ka­ra­liai“ ren­gi­ nių or­ga­ni­za­vi­mo ir tech­ni­nio ap­ tar­na­vi­mo įmo­nės „TKP ser­vi­sas“ va­do­vą, ku­ris yra pui­kus pa­vyz­dys, kaip jau­nas žmo­gus ga­li tap­ti ne tik vi­siems ži­no­mu ve­dė­ju ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riu­mi, bet ir sėk­min­gu vers­li­nin­ku, bal­suo­ta 2 tūkst. 548 kar­tus.

Prie sa­vi­val­dy­bės – vilk­duo­bė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Akib­rokš­tas Klai­pė­dos val­džiai. Mies­to cent­re, po sa­vi­val­dy­bės lan­gais van­da­lai pa­vo­gė me­ta­li­ nį dang­tį. Prie pa­sta­to nė­ra vaiz­ do ste­bė­ji­mo ka­me­rų, to­dėl pik­ ta­da­riai tik­riau­siai vėl liks nei­ šaiš­kin­ti.

Me­ta­li­nių van­den­tie­kio, ka­na­li­za­ ci­jos, du­jo­tie­kio ir ki­to­kių dang­čių va­gys­tės mies­te – ne nau­jie­na, ta­ čiau toks van­da­liz­mas po pat sa­vi­ val­dy­bės lan­gais Lie­pų gat­vė­je 11 – pir­mas at­ve­jis. „Mes šią sa­vai­tę pa­ste­bė­jo­me, kad ša­li­gat­vy­je at­si­vė­rė an­ga, – pa­ vog­tas me­ta­li­nis dang­tis. Tai jau –

po­st fac­tum, o pre­ven­ci­jos pas mus jo­kios nė­ra“, – ap­gai­les­ta­vo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­ čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Jis tei­gė, kad da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti, ar tai koks pik­tas juo­kas, ar chu­li­ga­niz­mas, to­dėl esą teks gal­vo­ti apie vaiz­do ka­me­rų įren­gi­ mą, kad sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tas bū­tų ste­bi­mas tiek iš kie­mo, tiek iš gat­ vės pu­sės. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas tei­gė, jog vis dėl­to teks kreip­tis į po­li­ci­ją, kad pra­dė­tų ty­ri­mą. Ki­to pa­si­rin­ ki­mo esą nė­ra. „Ži­nau, kad re­tu at­ve­ju paaiš­kė­ ja, kas tai pa­da­rė. Toks mū­sų men­ ta­li­te­tas“, – ap­gai­les­ta­vo V.Kar­ ma­no­vas.

Van­da­liz­mas: me­ta­li­nius dang­

čius va­gi­šiai plė­šia jau ir mies­to cent­re. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 17, 2012

miestas Uni­ver­si­te­tui sta­tys lai­vą

I.Ro­zo­va pa­te­ko į ava­ri­ją

Pa­vo­gė 21 tūkst. li­tų

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­ rius Vai­du­tis Lau­rė­nas ir Va­ ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­los di­ rek­to­rius Vi­ta­lij Fro­lov pa­si­ra­ šė su­tar­tį dėl nau­jo moks­li­nių ty­ri­mų lai­vo pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­mo. Jis tu­rė­tų bū­ti baig­ tas iki 2014 me­tų pa­bai­gos. Šios su­tar­ties kai­na yra 33,5 mln. li­tų.

Va­kar, li­kus va­lan­dai iki iš­kil­min­ go po­sė­džio Sei­me, į par­la­men­ tą iš­rink­ta klai­pė­die­tė Iri­na Ro­zo­ va pa­te­ko į ne­di­de­lę ava­ri­ją uos­ta­ mies­ty­je. Nau­jo­jo So­do ir Nau­jo­ sios Uos­to gat­vių san­kry­žo­je Ru­sų al­jan­so ly­de­rės vai­ruo­ja­mas au­to­ mo­bi­lis at­si­tren­kė į prie­šais va­žia­ vu­sio au­to­mo­bi­lio ga­lą. Jį vai­ra­vęs už­sie­nie­tis prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo.

Pa­lan­go­je pri­si­sta­čiu­sios „Sod­ros“ dar­buo­to­jo­mis dvi mo­te­rys iš se­no­lės pa­vo­gė 21 tūkst. li­tų. Dvi ne­pa­žįs­ ta­mo­sios į 1928 me­tais gi­ mu­sios mo­ters bu­tą Ga­nyk­ lų gat­vė­je užė­jo ket­vir­ta­ die­nį apie 17 va­lan­dą ir pi­ ni­gus nu­gvel­bė iš sek­ci­jos len­ty­nos.

Pas­to­gėms rei­kia prie­žiū­ros Be­veik 18 tūkst. li­ tų – skai­čiuo­ja­ma, kad tiek per me­tus kai­nuo­tų au­to­bu­sų sto­te­lė­se sa­vi­val­ dy­bės įreng­tų de­ vy­nių lau­ki­mo pa­ vil­jo­nų prie­žiū­ra.

Ren­gi­nys. Šian­dien 12 val. Klai­pė­dos kū­no kul­t ū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ras kvie­čia į pra­ty­bas bėg­te ir dvi­ra­čiais Jū­ros par­ke (bu­vęs Poil­sio par­kas). Da­ly­viai ren­ka­si prie cent­ri­nio įė­ji­mo 11.30 val.

m.skiriute@kl.lt

Si­tua­ci­ja: di­džią­ją da­lį pa­vil­jo­nų mies­te įren­gė ir pri­žiū­ri ne sa­vi­val­dy­bė, o pri­va­ti įmo­nė.

vil­jo­nai yra ato­kes­nė­se ir rek­la­mai ne­la­bai tin­ka­mo­se vie­to­se. Pab­rė­žia­ma, kad pri­žiū­rė­to­jų rei­kės nau­joms sa­vi­val­dy­bės įreng­toms pa­sto­gėms. Skai­čiuo­ja­ma, kad 9 pa­vil­jo­nų prie­žiū­ra per me­tus sa­vi­ val­dy­bei at­siei­tų 18 tūkst. li­tų. Aiš­ ki­na­ma, kad pa­čiai prie­žiū­rai bū­tų iš­leis­ta 12 tūkst. li­tų, o li­ku­si da­lis tek­tų re­mon­tui. Ta­ry­bai bus siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti, kiek tu­ri kai­nuo­ti vie­nas ar ki­tas dar­bas, pri­žiū­rint pa­vil­jo­nus. Įkai­ niai nu­sta­ty­ti pa­gal rin­ko­je vy­rau­ jan­čias šių pa­slau­gų kai­nas. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų tarp ta­ry­ bos na­rių su­kė­lė nau­jo pa­vil­jo­no

Skai­čiuo­ja­ma, kad 9 pa­vil­jo­nų prie­žiū­ ra per me­tus sa­vi­ val­dy­bei at­siei­tų 18 tūkst. li­tų. įren­gi­mo kai­na – per 17 tūkst. li­ tų. Po­li­ti­kams ji pa­si­ro­dė ge­ro­kai per di­de­lė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad yra ga­li­my­bių pa­sto­ges įreng­ti per­ pus pi­giau, jei šias mon­tuo­tų pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti įmo­nė „Gat­vių ap­švie­ti­mas“. „Kas ten per ste­buk­las – stik­las ir vamz­de­liai“, – nu­si­ste­bė­jo di­ rek­to­rius. Ta­ry­bos na­riai siū­lė pa­sto­gėms ne­nau­do­ti bran­gaus grū­din­to stik­ lo, nes šis nuo­lat iš­dau­žia­mas. „Gal rek­la­ma už­sii­man­čiai įmo­ nei ir rei­kia to stik­lo, bet mums ne­ la­bai“, – pa­ste­bė­jo ta­ry­bos na­riai. Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tas pa­si­sa­ kė už su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą ir be­ veik vi­sus dar­bų įkai­nius. Jų pri­ta­ ri­mo ne­su­lau­kė tik nau­jo pa­vil­jo­no įren­gi­mo kai­na. No­ri­ma, kad ši bū­ tų ma­žes­nė.

Pa­pil­do­ma juos­ta su­ma­žins spūs­tis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sie­kiant iš­veng­ti spūs­čių su­kant į de­ši­nę iš Kre­tin­gos gat­vės į Šiau­rės pro­spek­tą, bus įreng­ta pa­pil­do­ma eis­mo juos­ta. Dar­bai tu­ri bū­ti už­ baig­ti iki Ka­lė­dų.

Pa­pil­do­ma eis­mo juos­ta bus įreng­ ta, kad ne­rei­kė­tų sto­vė­ti bend­ra­me ma­ši­nų srau­te, no­rint pa­suk­ti į de­ ši­nę iš Kre­tin­gos gat­vės į Šiau­rės pro­spek­tą. Ją ren­giant pri­rei­kė ne tik ža­lio­ sios juos­tos, bet ir ma­žos da­lies ša­ li­gat­vio. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus ve­dė­jos Vio­le­tos Stas­ko­ nie­nės, dėl juos­tos įren­gi­mo rei­

Ra­di­nys. Tri­ny­čių tven­k i­ny­je bu­vo ap­tik­tas sken­duo­lis. Maž­daug 60 me­ tų vy­riš­k io ta­pa­ty­bė kol kas ne­nus­ta­ ty­ta. Pra­dė­tas ty­ri­mas mir­ties prie­žas­ čiai nu­sta­ty­ti. Žy­g is. Šian­d ien 11 val. Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras vi­sus, ku­ rie yra su­si­pa­ž i­nę su šiau­r ie­t iš­k uo­ju ėji­mu, kvie­čia da­ly­vau­t i žy­g y­je nuo Pir­mo­sios Meln­ra­gės iki Gi­ru­l ių ir at­ gal. Su­si­t i­k i­mo vie­ta: Pir­mo­ji Meln­ra­ gė, prie par­duo­tu­vės.

Mil­da Ski­riu­tė

Mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se svars­to­ ma, ar sa­vi­val­dy­bei rei­kė­tų pa­si­ra­šy­ ti su­tar­tį su įmo­ne „Gat­vių ap­švie­ ti­mas“, kad ši pri­žiū­rė­tų sto­te­lė­se įreng­tas pa­sto­ges. Pra­šo­ma pa­tvir­ tin­ti ir šios pa­slau­gos įkai­nius. Klai­pė­do­je iš vi­so yra 108 pa­sto­ gės, ku­rio­se au­to­bu­so lau­kian­tys ke­lei­viai ga­li pa­si­slėp­ti nuo vė­jo ir lie­taus. Di­džią­ją jų da­lį – 99 – pa­ sta­tė bend­ro­vė „JCDe­caux“. Uos­ta­mies­čio val­džiai jų prie­ žiū­ra ne­kai­nuo­ja. Pa­gal su­tar­tį šių pa­sto­gių prie­žiū­ra rū­pi­na­si įmo­nė „JCDe­caux“. Už tai pa­vil­jo­nuo­se ji ka­bi­na rek­la­mi­nius pla­ka­tus. Sa­vi­val­dy­bė yra įren­gu­si 9 pa­ vil­jo­nus: 4 pa­sto­gės yra Rim­kų, 5 – Mi­ni­jos gat­vė­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­čiu­no­va aiš­ki­no, kad iki šiol šie pa­vil­jo­nai ne­tu­ri pri­žiū­rė­to­jų. Už­siim­ti tuo pra­šy­ta bend­ro­vės „JCDe­caux“, bet ši at­si­sa­kė. Pa­

Dienos telegrafas

kės per­kel­ti ir ap­švie­ti­mą bei švie­ so­fo­rą. Vi­si dar­bai kai­nuos per 350 tūkst. li­tų. „Pi­ko me­tu šio­je vie­to­je su­si­da­ ry­da­vo au­to­mo­bi­lių spūs­tys. Vie­ no­je eis­mo juos­to­je, už­si­de­gus va­ žiuo­ti drau­džian­čiam švie­so­fo­ro sig­na­lui, tek­da­vo sto­vė­ti ir tie­siai, ir į de­ši­nę va­žiuo­ti no­rin­tiems vai­ ruo­to­jams. Da­bar to ne­be­bus“, – tvir­ti­no V.Stas­ko­nie­nė. Šiuo me­tu ren­gia­ma­si ir Smel­tės kvar­ta­le esan­čios žvy­ruo­tos Jur­ bar­ko gat­vės as­fal­ta­vi­mui. Bai­gia­ mi pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai. „Te­rei­kia su­lauk­ti tin­ka­mo oro, kad ga­lė­tu­me as­fal­tuo­ti“, – tvir­ ti­no ve­dė­ja. Jur­bar­ko gat­vės as­fal­ta­vi­mas at­ sieis 500 tūkst. li­tų.

Čem­p io­n a­t as. Šį sa­vait­g a­l į Ni­do­ je vyks­ta 6-asis at­v i­ras Bal­t i­jos ša­l ių Blo­kart vė­ja­ra­č ių čem­pio­na­tas. Ne­ rin­gos gim­ta­d ie­n io me­t u or­ga­n i­z uo­ ja­mo­se var­ž y­bo­se su­si­r ungs per 30 bu­r iuo­to­jų iš Lie­tu­vos, Lat­v i­jos ir Es­ ti­jos. Bu­r iuo­to­jams pro­g no­z uo­ja­mos itin pa­lan­k ios oro są­ly­gos. Su­s i­t i­k i­m as. Pir­ma­d ie­n į 13.40 val. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to So­c ia­l i­n ių moks­lų fa­k ul­te­to Ko­mu­n i­ka­ci­jų ka­ ted­ro­je, 211 au­d i­to­r i­jo­je, vyks su­si­t i­ ki­mas su Vol­dos uni­ver­si­te­to dės­t y­ to­ju Tho­mas Le­we. Jis pri­sta­t ys Vol­ dos uni­ver­si­te­tą ir pa­pa­sa­kos apie sa­ vo ve­da­mas pa­skai­tas Me­d i­jų ir žur­ na­lis­ti­kos fa­kul­te­te: „Stra­te­g i­nis di­zai­ nas“ ir „Re­dak­ci­nis di­zai­nas“. Su­si­ti­k i­ mas vyks ang­lų kal­ba. Pa­ro­da. Pir­ma­die­n į 16 val. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­š o­j o­j e I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­l io­te­ko­je, tre­čio aukš­to ho­le, bus ati­da­ro­ma Ni­jo­lės Rin­dei­k ie­nės teks­ ti­lės dar­bų pa­ro­da. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos sep­ty­nių klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Ma­ri­ja Po­ce­vi­čie­nė (g.1921 m.), Kos­ tas Nor­vi­la (g.1924 m.), Zu­za­na Rim­kie­ nė (g.1924 m.), Jad­vy­ga Meš­kaus­kai­tė (g.1929 m.), Ga­li­na Ani­k i­na (g.1954 m.), Al­fon­sas Plius­k ys (g.1960 m.), Da­r ius Mel­ni­kas (g.1976 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Vla­d i­m ir Ni­ko­la­jev, Zu­za­na Rim­ kie­nė, Kos­tas Nor­v i­la, Ga­l i­na Ani­k i­ na, Jad­v y­ga Meš­kaus­kai­tė, Al­fon­sas Plius­k ys. Sek­ma­d ie­n į lai­do­ja­ma An­ to­ni­na Mas­lo­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Da­ta: pa­pil­do­ma juos­ta, su­kant į de­ši­nę iš Kre­tin­gos gat­vės į Šiau­rės

pro­spek­tą, bus įreng­ta iki Ka­lė­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 58 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si gal­vos svai­g i­mu, bui­ty­je pa­tir­to­mis trau­mo­mis.

4

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

miestas

Vil­ties iš­gy­ti – į pa­jū­rį 1

Gan­das apie A.Daš­kaus ge­bė­ji­mus sklin­da iš lū­pų į lū­pas. Į jį žmo­nės krei­pia­si ka­muo­ja­ mi įvai­rių klau­si­mų ir ne­ga­lių. Pa­gal­ bos ran­ką vy­rui ne kar­tą te­ko iš­ties­ti ir vi­suo­me­nė­je ži­no­miems as­me­nims. „Nė­ra taip, kad prie du­rų iš­si­ri­kia­vu­si ei­lė, žmo­nių tiek, kiek rei­kia“, – ne­ si­pui­ka­vo vy­ras. Ta­čiau po­kal­bio me­ tu jo te­le­fo­nas vis ne­ti­lo.

au­to­riaus An­ta­no Sta­ne­vi­čiaus pa­ stan­go­mis. Ne­vai­sin­gu­mas, aler­gi­ ja, tok­sop­laz­mo­zė, vė­žys, ko­ma ar epi­lep­si­ja – bū­tent, liu­dy­to­jų tei­ gi­mu, gar­sia­jam gy­duo­liui pa­vyks­ ta įveik­ti net neiš­gy­do­mas li­gas ir kri­ti­nes bū­se­nas. Ne vie­nas į jį be­ si­krei­pu­sių­jų taip pat pri­pa­žįs­ta, jog ste­bi­na A.Daš­kaus ge­bė­ji­mas itin tiks­liai diag­no­zuo­ti li­gą.

Su­de­ri­na lyg inst­ru­men­tą

Pa­si­pik­ti­ni­mas: Rim­kų gat­vės gy­ven­to­jai jau daug me­tų nepatenkin-

ti pro jų na­mus riedančiomis sun­kias­vo­rėmis mašinomis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­ši­nos ir to­liau er­zins gy­ven­to­jus Rim­kų gat­vės gy­ven­to­jai dar ne­ži­nia kiek lai­ko tu­rės kęs­ti pro ša­lį va­žiuo­jančias sun­kias­vo­res mašinas. Ta­čiau mies­to val­džia pa­rei­ka­la­vo, kad vers­li­nin­kai, kol iš­si­spręs si­tua­ci­ja, su­ma­žin­tų žmo­nėms ke­lia­mus ne­pa­to­gu­mus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ke­liu­ku, esan­čiu tarp Rim­kų ir Tie­sio­sios gat­vių, žmo­nės skun­ džia­si jau se­niai. Gy­ven­to­jai pik­ ti­na­si sun­kias­vo­rio trans­por­to ke­lia­mu triukš­mu, vib­ra­ci­ja, dul­ kė­tu­mu. „Kai pra­va­žiuo­ja, dre­ba vi­sas na­ mas. Neiš­si­mie­ga­me, sie­nos su­ski­ lu­sios. Kiek ga­li­ma ken­tė­ti? Ke­tu­ ris kar­tus sun­kias­vo­ris trans­por­tas jau kliu­dė ma­no na­mą“, – pik­ti­no­ si vie­nas iš gy­ven­to­jų. Prob­le­ma su­si­do­mė­jo Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­ sau­gos ko­mi­te­tas. Prieš ke­lias sa­ vai­tes jo na­riai bu­vo nu­vy­kę į vie­tą iš­klau­sy­ti gy­ven­to­jų bė­dų ir įver­ tin­ti si­tua­ci­jos. Į po­sė­dį bu­vo iš­kvies­ti vers­li­nin­ kai, ku­rių ma­ši­nos va­ži­nė­ja ke­liu­ku tarp Rim­kų ir Tie­sio­sios gat­vių. „Gy­ven­to­jus jau iš­klau­sė­me. No­ri­me iš­girs­ti, ką pa­sa­kys vers­ li­nin­kai, ko­kių veiks­mų im­sis.

Ši pro­ble­ma nė­ra nau­ja. Ban­dy­ si­me iš­siaiš­kin­ti, kaip ją ga­li­ma iš­spręs­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la. Po­sė­dy­je da­ly­va­vęs vie­nas iš vers­li­nin­kų tvir­ti­no, kad ki­to ke­lio iš­va­žiuo­ti sun­kias­vo­riam trans­por­ tui nė­ra. Tie­sią­ja gat­ve sun­kias­vo­ rės ma­ši­nos ne­ga­li va­žiuo­ti, nes jų svo­ris čia ri­bo­ja­mas iki 8 to­nų. „Nie­kam jo­kių pro­ble­mų ne­ su­ke­lia­me. Ke­lią pa­re­mon­tuo­ja­ me. Ma­no­me, kad gy­ven­to­jai sa­vo skun­dais no­ri už­da­ry­ti įmo­nes“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kai. Ta­čiau ko­mi­te­to na­riai pa­brė­žė, jog ne­del­siant rei­kia im­tis prie­mo­ nių, kad žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­tų. Vers­li­nin­kams pa­siū­ly­ta ant ke­ liu­ko iš­pil­ti per­dirb­to as­fal­to, kad bū­tų ma­žes­nis dul­kė­tu­mas. Taip pat rei­kia pa­sta­ty­ti ati­tva­rą, kad trans­por­to prie­mo­nės ne­kliu­dy­ tų na­mų.

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog neats­tu­ mia nė vie­no ir ne­sie­kia iš to už­ si­dirb­ti – kiek­vie­nas ga­li paau­ko­ ti pa­gal iš­ga­les ir no­rą. „Kiek ga­liu, tiek pa­de­du. Bet aš ne gy­dy­to­jas, ne­ži­nau ana­to­mi­jos, ne­ži­nau jo­kių vais­tų ir pa­ts jų ne­var­to­ju“, – pri­ si­pa­ži­no jis. Ne­pap­ras­to­mis ga­lio­mis gar­sė­ jan­tis pa­lan­giš­kis pri­pa­ži­no, jog į jį be­si­krei­pian­tys žmo­nės ne­re­tai at­ ro­do tar­si iš­si­de­ri­nę mu­zi­kos inst­ ru­men­tai. „To­kia ir tam­pa jų gy­ve­ni­mo ko­ ky­bė, at­si­ran­da li­gos: pra­de­da šlu­ buo­ti hor­mo­nų, fi­zio­lo­gi­nė sis­ te­ma. O aš su­de­ri­nu žmo­gų kaip inst­ru­men­tą. La­bai daž­nai jam trūks­ta im­pul­so, pa­ža­di­nan­čio vi­ di­nes struk­tū­ras. Už­ten­ka pa­mai­ tin­ti ener­gi­ja ten, kur to trūks­ta, ir žmo­gus „su­sty­guo­ja­mas“, ta­da ir li­gos trau­kia­si“, – kal­bė­jo pa­šne­ ko­vas. Vy­ras at­vi­ras – be abe­jo, vi­ sų li­go­nių pa­gy­dy­ti neį­ma­no­ma. „Ne­ga­liu iš­gy­dy­ti gy­ve­ni­mo. Ne­ ga­liu žmo­gaus pa­vers­ti an­ge­lu, nu­ brauk­ti jo praei­ties. Bet kas, ir li­ga, tu­ri prie­žas­tį. Ir tu­ri gy­ve­ni­miš­ką prie­žas­tį. La­bai daug žmo­nių ge­ riau pa­keis, su­griaus vi­są pa­sau­ lį, bet sa­vęs keis­ti ne­no­ri. Sveiks­ta pa­pras­tai tie, ku­rie su­ge­ba trans­ for­muo­ti, pa­keis­ti po­žiū­rį į sa­vo klai­das. Mus nuo­di­ja la­bai daug da­ly­kų, kaip, pa­vyz­džiui, ne­do­va­ no­ji­mas. Už­py­ko žmo­gus mir­ti­nai, ir jo vi­du­je jau for­muo­ja­si ta juo­do­ji gė­lė, ku­ri il­gai­niui virs­ta vė­žiu“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

pa­šne­ko­vas. Ge­bė­ji­mas ma­ty­ti da­ ly­kus, ku­riems ne­jaut­rūs dau­ge­lis ki­tų, be to, da­ry­ti tai per at­stu­mą, A.Daš­kaus tei­gi­mu, reiš­kia­si per vi­sa­ži­nys­tę. Ta­čiau, kaip ti­ki­no pa­ šne­ko­vas, tai jam ne­ta­po naš­ta. „Ji ne­truk­do, nes tu ne­lan­džio­ji ten, kur ta­vęs nie­kas ne­pra­šo. Kad jaut­riai tes­tuo­tum, ko ta­vęs klau­ sia, rei­ka­lin­ga spe­cia­li bū­se­na. Ji – ne gy­ve­ni­miš­ka, tai gi­laus, me­di­ ta­ty­vaus vi­di­nio su­vo­ki­mo bū­se­na. Pap­ras­tai nor­ma­liai tu į ją neįei­ni, to ne­rei­kia. Gy­ve­ni kaip pa­pras­tas žmo­gus, kaip vi­si – klau­sai­si po­li­ ti­kos nau­jie­nų, ei­ni bal­suo­ti, žiū­ri fut­bo­lą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Lū­žio taš­kas

Ar­vy­das Daš­kus:

Bet kas, ir li­ga, tu­ri prie­žas­tį. Ir tu­ri gy­ve­ ni­miš­ką prie­žas­tį. La­ bai daug žmo­nių ge­ riau pa­keis, su­griaus vi­są pa­sau­lį, bet sa­ vęs keis­ti ne­no­ri.

Pats pa­lan­giš­kis pri­si­pa­ži­no ne­re­tai su­lau­kiąs tė­vų pra­šy­mų „diag­no­zuo­ti“ ki­tus da­ly­kus – jų at­ža­lų ge­bė­ji­mus, ta­len­tus. „Ieš­ ko­ti vai­kų ga­bu­mų ir juos ati­tin­ka­ mai nu­kreip­ti – pe­da­go­gų, dar­že­lių auk­lė­to­jų pa­rei­ga. Bet jiems trūks­ ta ži­nių, pro­fe­sio­na­lu­mo ir įgū­džių. Daž­niau­siai jie stu­mia vai­kus ten, kur yra di­de­li pi­ni­gai, gar­bė. Pa­ tys vai­kai yra ne­kri­tiš­ki, jie ei­na ten, ku­ri jiems pa­tin­ka. Da­bar pu­ sė Lie­tu­vos vai­kų no­ri bū­ti krep­ši­ nin­kai“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą A.Daš­kus – jū­ rų in­ži­nie­rius, ku­rį lai­ką dir­bęs vy­ riau­siuo­ju me­cha­ni­ku lai­ve, vė­liau – kran­te. Vy­ras pri­si­mi­nė, jog ieš­ ko­ji­mai, ne­ti­kė­tos pa­tir­tys į jo gy­ ve­ni­mą atė­jo kri­ti­niu lai­ku – ta­da, kai sū­nus su­si­rgo ne­pa­gy­do­ma li­ ga ir šį pa­sau­lį pa­li­ko bū­da­mas vos 22-ejų. „Tuo me­tu daug kas atė­ jo. Li­ki­mas nė­ra la­bai glos­tan­tis ir ma­lo­nus“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas. Šian­dien A.Daš­kus sa­vo pa­ži­ni­mu dos­niai da­li­ja­si su ki­tais ir dau­ge­liui ke­lia nuo­sta­bą, teig­da­mas, jog bū­ ti aiš­kia­re­giu, vi­sa­ži­niu, na­tū­ra­liai ma­ty­ti au­ras bei gau­ti at­sa­ky­mus į li­ki­mo klau­si­mus ga­li kiek­vie­ nas. Esą spe­cia­liai tam jis ir iš­lei­ do sa­vo­tiš­ką inst­ruk­ci­ją – kny­gą „Li­ki­mo pra­kti­ka“. „Pats se­ku nu­ ro­dy­mais, esu pa­vyz­dys to, ką pro­ pa­guo­ju, ir ne­me­luo­ju sa­ky­da­mas, kad žmo­gus au­ga iki pa­sku­ti­nės gy­ ve­ni­mo aki­mir­kos“, – tvir­ti­no jis. Ne­tu­rė­da­mas mu­zi­ki­nio iš­si­la­ vi­ni­mo, šian­dien pa­lan­giš­kis ku­ ria mu­zi­ką – skam­bin­ti mu­zi­kos inst­ru­men­tais A.Daš­kus iš­mo­ko su­lau­kęs 65-erių, lei­džia gro­ži­nę li­te­ra­tū­rą – kaip dra­mų au­to­rius jis pri­pa­žin­tas me­tų dra­ma­tur­gi­jos kon­kur­so lau­rea­tu. Ne­tal­ki­nin­kau­ja mir­čiai

Stu­mia į pi­ni­gus ir gar­bę

A.Daš­kaus tei­gi­mu, jo pra­kti­ko­je bū­ta ir ste­buk­lin­gų iš­gi­ji­mų. Ta­ čiau vy­ras pri­si­pa­ži­no tuo ne­si­do­ mįs są­mo­nin­gai, o su­ži­nąs iš nuo­ gir­dų, at­si­lie­pi­mų. „Ne­da­rau ir ne­da­ry­siu vie­no da­ ly­ko – ne­ren­ku jo­kios in­for­ma­ci­ jos, kas bu­vo to­liau. Pa­bend­ra­vo­ me, pa­kal­bė­jo­me, žmo­gus išė­jo ir aš apie jį to­liau nie­ko ne­ži­nau“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Da­lį op­ti­miz­mo ir vil­ties tei­kian­ čių is­to­ri­jų ga­li­ma ras­ti ne­se­niai iš­ leis­to­je A.Daš­kaus kny­go­je „Li­ki­mo pra­kti­ka“ – į jos pus­la­pius šie pa­ sa­ko­ji­mai su­gu­lė lei­di­nio pra­tar­mės

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

V.Ur­ma­na rei­kia gim­ti

Pa­sak A.Daš­kaus, ne­nuos­ta­bu, jog sa­vo­jo ke­lio, tik­ro­jo pa­šau­ki­mo ne­ra­dę žmo­nės pri­si­pa­žįs­ta gy­ve­ nan­tys tar­si ne sa­vo gy­ve­ni­mą, juos sle­gia nuo­la­ti­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, ga­lin­tis pri­šauk­ti dep­re­si­ją. „Žmo­gus sa­vy­je ne­ga­li su­kur­ti jo­kių ga­bu­mų, jo­kio ta­len­to, sten­ kis kaip no­ri, bet ne­tap­si dai­ni­ nin­ke Vio­le­ta Ur­ma­na. Rei­kia su tuo gim­ti. Die­vo do­va­nų spekt­ras yra be ga­lo įvai­rus. Nė­ra žmo­gaus be ta­len­to. O lai­min­gas žmo­gus tu­ rė­da­mas ne di­de­lį ta­len­tą, bet rea­ li­zuo­da­mas tai, ką ga­vo. Tai aukš­ čiau­sias lai­mės po­jū­tis“, – dės­tė

Ar aiš­kia­re­gys­tės ga­lias įval­dęs vy­ras ma­to, kiek ku­riam žmo­gui, ga­liau­siai jam pa­čiam li­ko gy­ven­ti? A.Daš­kus šiuo klau­si­mu – ka­te­go­riš­kas. „Mir­tis – ta­bu. Žmo­gaus atė­ji­mas ir išė­ji­mas iš pa­sau­lio yra Die­vo kom­pe­ten­ci­ja. Ir į tai kiš­tis ne­va­lia. Nie­ka­da ne­klau­sy­ ki­te ir bė­ki­te nuo žmo­gaus, ku­ris sa­ ko – jam li­ko gy­ven­ti tiek ir tiek lai­ko. Die­vas ga­li duo­ti žmo­gui nau­ją gy­ve­ ni­mą, kai jam li­ko gy­ven­ti 5 mi­nu­tės. Tai yra ste­buk­lai – jie vyks­ta la­bai re­ tai, bet vyks­ta. O jei pa­sa­kei žo­dį, kad žmo­gus mirs ta­da ir ta­da, tai sa­vo va­lia tu jau tal­ki­nin­kau­ji mir­čiai“, – tvir­ti­ no pa­šne­ko­vas. A.Daš­kaus nuo­mo­ne, to da­ry­ti ne­leis­ti­na ir me­di­kams.

5

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

šeštadienio interviu

N.Ože­ly­tė: idea­liau­sias par­tne­ris – vie­nat­vė As­ta Dy­ko­vie­nė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

a.dykoviene@kl.lt

A

k­to­rė ir po­li­ti­kė Ni­jo­lė Ože­ly­tė jau ku­rį lai­ką nei po­li­ti­kuo­ja, nei vai­di­na. Gar­si mo­te­ris vis daž­niau ir il­ges­niam lai­kui ap­si­sto­ja Per­val­ ko­je. Čia ji jau­čia­si lai­min­ga ir mie­ lai dis­ku­tuo­ja apie lai­mę, gy­ve­ni­mo pra­smę, kom­jau­ni­mą, pro­fe­so­rių Vy­tau­tą Lands­ber­gį ir lie­tu­vių pa­ na­šu­mą su žy­dais.

Gi­mė 1954 m. ko­vo 31 d. Vil­niu­je. Bai­gė Vil­niaus 23-ią­ją vi­du­ri­nę mo­

kyk­lą. Mo­kė­si Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jo­

je. Su­kū­rė de­šim­tis ki­no vaid­me­nų, vai­di­no fil­muo­se „Čia mū­sų na­mai“, „Ame­ri­kie­tiš­ka tra­ge­di­ja“, „Ark­lia­va­ gio duk­tė“, „Di­čiaus kar­je­ra“, „Rau­don­ me­džio ro­jus“ ir ki­tuo­se. At­gi­mi­mo me­tais ak­ty­viai reiš­kė­si

po­li­ti­nė­je veik­lo­je.

Sis­te­mos rakš­tis

1990 m. bu­vo iš­rink­ta į Lie­tu­vos

– So­viet­me­čiu bu­vo­te ak­ty­vi kom­jau­nuo­lė, ko­dėl jus iš­me­tė iš kom­jau­ni­mo? – Mes su ma­ma tu­rė­jo­me to­kius kai­my­nus žy­dus. Tai štai va­ka­rais mes pas juos ei­da­vo­me į sve­čius, kur klau­sy­da­vau Va­ti­ka­no ra­di­jo ir „Ame­ri­kos bal­so“. Ne­tu­rė­jau jo­kio su­pra­ti­mo, kad „Ame­ri­kos bal­sas“ yra la­bai blo­gai. Aš nuo­šir­džiai nie­ ko ne­ži­no­jau nei apie oku­pa­ci­jas, nei apie stri­bus, nei apie par­ti­za­nus, nei apie trem­tį. Už tą ne­ži­no­ji­mą vė­liau la­bai ba­riau sa­vo ma­mą, nors pa­ skui su­pra­tau, kad ji pa­da­rė tei­sin­ gai. Nes jei ji man bū­tų pa­pa­sa­ko­ju­si apie tai, tik­riau­siai per ma­no lie­žu­ vį dar man mo­kan­tis pir­mo­je kla­sė­ je ma­no ma­ma bū­tų bu­vu­si ka­lė­ji­me, o aš – be­prot­na­my­je. Apie Lie­tu­vos is­to­ri­ją nie­ko ne­ži­no­jau. Tai­gi bu­vau kom­jau­ni­mo kuo­pe­lės va­do­vė, tu­rė­ jau per po­li­tin­for­ma­ci­jos va­lan­dė­les skai­ty­ti pra­ne­ši­mus. Ir to­se po­li­ti­nė­ se va­lan­dė­lė­se mo­kyk­lo­je man už­te­ ko kvai­lu­mo pa­pa­sa­ko­ti tai, ką aš iš­ girs­da­vau per ra­di­ją iš už­jū­rio pas tą se­ną žy­dą. Ma­ne iš­me­tė iš kom­jau­ni­ mo. Ta­da ir li­kau ne­sup­ra­tu­si ko­dėl. – Ar dar te­ko su­si­dur­ti su rep­ re­si­ne ta­ry­bi­nės sis­te­mos ma­ ši­na? – Mes bu­vo­me hi­piai. Au­tos­to­pu iš Vil­niaus va­ži­nė­da­vo­me į Ta­li­ ną. Ke­liau­da­vo­me po 5–6 drau­gus. Links­miau­sia bū­da­vo, kai ma­žuo­se mies­te­liuo­se mus su­lai­ky­da­vo mi­ li­ci­nin­kai, nu­si­ves­da­vo į sa­vo nuo­ va­dą, fo­tog­ra­fuo­da­vo, už­si­ra­šy­da­vo mū­sų ad­re­sus. Mums tai bu­vo at­ rak­ci­ja. Ta­čiau nė vie­nas ma­no bi­ čiu­lis po to neįs­to­jo į aukš­tą­ją mo­ kyk­lą. Ta­da į tai ne­krei­piau dė­me­sio ir kai po dvie­jų sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų tu­rų ma­no pro­fe­so­rė I.Vai­šy­tė ma­ ne pa­si­kvie­tė į sa­vo ka­bi­ne­tą ir pa­ klau­sė: Ni­jo­le, kas jūs? Komp­lek­ suo­tas ry­žiu­kas, at­sa­kiau. Ji gal 10 kar­tų ma­nęs to klau­sė, o aš ne­sup­ ra­tau, ar čia rei­kia vai­din­ti, ar čia kaž­koks etiu­das, eg­za­mi­no da­lis. Ir ji iš­trau­kė raš­tą iš Vals­ty­bės sau­gu­ mo ko­mi­te­to su nu­ro­dy­mu, kad to­ kia N.Ože­ly­tė neat­si­dur­tų stu­den­ tų są­ra­še. Ji sa­ko: man ne­svar­bu, aš jus imu į kur­są, man jūs įdo­mi. Tas raš­tas iš KGB jai bu­vo kaip re­ ko­men­da­ci­ja. Tie­sa, aš jai iš­krė­čiau di­de­lę kvai­lys­tę, nes po dvie­jų mė­ ne­sių jau pa­ti ga­vau raš­tiš­ką kvie­ ti­mą į sau­gu­mą, man ta­da bu­vo pa­ sa­ky­ta, kad tu­rė­čiau bū­ti jų žmo­gus, tiks­liau, skun­di­kė sa­vo kur­se. Pak­ lau­siau: ką rei­kės da­ry­ti? Na, sa­ko, jei iš­gir­si, kas ką šne­ka ne taip, tu­ rė­si pra­neš­ti. At­si­sa­kiau. Ta­da jie man sa­ko, kad jei ne aš, tai bus ki­ta, o aš ne­si­mo­ky­siu aukš­to­jo­je. Tuo­met man už­te­ko kvai­lu­mo pa­sa­ky­ti, kad jų raš­tą ma­čiau, į jį neat­siž­vel­gė ir ma­ne jau įtrau­kė į stu­den­tų są­ra­šus.

Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą – At­ku­ria­mą­ jį Sei­mą, Ak­to dėl Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­mos vals­ty­bės at­sta­ty­mo sig­ na­ta­rė. 1996–2000 m. bu­vo Sei­mo na­rė,

Kon­ser­va­to­rių mo­te­rų są­jun­gos pir­ mi­nin­kė. Iš­sis­ky­ru­si. Bu­vęs vy­ras – dai­li­nin­

kas Sau­lius Vai­tie­kū­nas. Tu­ri tris duk­ te­ris: Ie­vą, Sau­lu­tę, Ele­ny­tę.

ki da­ly­kai nė­ra in­ty­mūs, in­ty­mūs yra dva­sios da­ly­kai. Tai – ieš­ko­ji­mai ir at­sa­ky­mai į es­mi­nius klau­si­mus, apie ku­riuos žmo­nės daž­niau­siai su­si­mąs­to per lai­do­tu­ves. Kaip ga­li­ ma gy­ven­ti ne­su­vo­kiant, kam, kas ir kaip bus po to. Vi­sos pro­ble­mos vi­ sa­me pa­sau­ly­je, vi­so­se vi­suo­me­nė­ se, ku­rios yra, at­si­ra­do bū­tent dėl tie­saus ir aiš­kaus ne­kal­bė­ji­mo apie žmo­gaus pa­skir­tį že­mė­je. Per­mai­nos: N.Ože­ly­tė tvir­ti­na, kad kiek­vie­nas grį­ži­mas į ci­vi­li­za­ci­ją iš Per­val­kos yra bai­si dra­ma.

Ki­tą die­ną ma­ne iš­si­kvie­tė pro­fe­so­ rė ir verk­da­ma klau­sė: ką tu da­rai, ar tu ne­sup­ran­ti, kas čia vyks­ta? Aš tik­rai ne­sup­ra­tau.

Aš jau skai­ty­da­ma tą kal­bą pa­ma­čiau, kaip sa­lė­je sė­din­tis vie­nas ži­no­mas soc­ de­mas pa­ti­ria or­gaz­mą. – Ar dar te­ko su­si­dur­ti su sau­ gu­mie­čiais? – Vė­liau, kai ket­vir­ta­me kur­se aš pra­dė­jau daug fil­muo­tis, prie ma­nęs priė­jo gat­vė­je ir pa­siū­lė ke­lio­nes į eg­ zo­tiš­kas ša­lis kar­tu su kul­tū­ros dar­ buo­to­jais, nie­ko bai­saus da­ry­ti esą ne­rei­kė­tų, bet jei kas nors kal­bė­tų blo­gai apie ša­lį, tu­rė­čiau jiems pra­ neš­ti. Aš sa­kau, kad esu to­kia ple­pi, jog bū­ti­nai kam nors pa­pa­sa­ko­siu, kad dir­bu KGB. Tai­gi jiems ne­ti­kau. – At­ga­vus Nep­rik­lau­so­my­bę, ar su­lau­kė­te prie­kaiš­tų, kad mė­gi­ no jus už­ver­buo­ti? – Vie­na pir­mų­jų nu­lė­kiau į Liust­ra­ci­ jos ko­mi­si­ją, sa­kau: ir ma­ne į sau­gu­ mą kvie­tė. Jie iš ma­nęs tik pa­si­juo­kė. Ka­ra­liaus Ly­ro is­to­ri­ja

– Kaip pra­si­dė­jo jū­sų po­li­nė kar­je­ra? – Ma­no žy­gis į po­li­ti­ką pra­si­dė­jo pe­ rest­roi­kos me­tais. Bu­vo ko­vo 8-oji. Pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ma­ne pa­kvie­ tė į Ko­mu­nis­tų par­ti­jos biu­rą ir dar

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ko­kias 5 mo­te­ris. Sė­di ten biu­ro na­ riai ir šne­ka, kaip jie ger­bia mo­te­ ris, tos mo­te­rė­lės dė­ko­ja, da­vė žo­dį ir man. Aš sa­kau, jei jūs gerb­tu­mė­ te mo­te­ris taip, kaip čia kal­ba­te, tai tarp jū­sų pa­čių čia bū­tų bent vie­na mo­te­ris. Vie­nas jų, da­bar la­bai ger­ bia­mas žmo­gus, ypač kvai­lai iš­si­vie­ pė: na, ką jūs, ak­to­re, mes ger­bia­me mo­te­ris, štai aš sa­vo ma­mą ger­biu. Aš ko­ne spro­gau iš pa­si­pik­ti­no. Gal­ vo­ju, ne­jau čia yra aukš­čiau­sia val­ džia? Ir, ži­no­te, aš po to ry­žau­si sto­ti į Ko­mu­nis­tų par­ti­ją. Tie­sa, jo­je bu­ vau 9 mė­ne­sius. Sup­ra­tau, kad rei­ kia nu­pūs­ti tą idio­tų šut­vę. – Esa­te de­ši­nių­jų po­li­ti­nių pa­ žiū­rų, ar šian­dien pri­klau­so­te ko­kiai nors par­ti­jai? – Esu iš­mes­ta iš kon­ser­va­to­rių par­ ti­jos, nors bu­vau jos stei­gė­ja. Bu­ vau il­ga­me­tė par­ti­jos val­dy­bos na­ rė. Čia to­kia ka­ra­liaus Ly­ro is­to­ri­ja. Aš la­bai ger­biu ir my­liu pro­fe­so­rių V.Lands­ber­gį, jo Lie­tu­vo­je nė­ra su kuo su­ly­gin­ti, ta­čiau bu­vo vie­na si­ tua­ci­ja, kai pa­ma­čiau, kaip pro­fe­so­ rius la­bai pa­nie­ki­na­mai kal­bė­jo su vie­nu pro­fsą­jun­gos ly­de­riu. Ir man kaž­kas už­lū­žo sme­ge­ny­se. Pa­ra­šiau kal­bą, ku­rią ke­ti­nau per­skai­ty­ti Sei­ mo po­sė­dy­je. Min­tis bu­vo to­kia, kad aš la­bai ger­biu pro­fe­so­rių V.Lands­ ber­gį, jis pui­kus po­li­ti­kas, bet jis ne­ ra­do tin­ka­mo san­ty­kio su žmo­nė­mis, dėl to mū­sų par­ti­ja ne­ten­ka žmo­nių pa­lai­ky­mo, su­prie­ši­na par­ti­ją su žmo­nė­mis ir už tai, ma­no ma­ny­mu, jis tu­rė­tų trauk­tis iš par­ti­jos pir­mi­ nin­ko pa­rei­gų. Aš jau skai­ty­da­ma tą kal­bą pa­ma­čiau, kaip sa­lė­je sė­din­ tis vie­nas ži­no­mas soc­de­mas pa­ti­ ria or­gaz­mą. Ir su­pra­tau, kad ma­

no nuo­šir­dus no­ras pa­dė­ti par­ti­jai ir pa­sa­ky­ti žmo­nėms, kad jie mu­mis pa­si­ti­kė­tų, ap­si­suks prieš ma­ne. Ir jie ma­ne iš­me­tė iš par­ti­jos. Po ke­le­ rių me­tų su pro­fe­so­riu­mi su­si­ti­ko­ me kaž­ko­kia­me ren­gi­ny­je, aš priė­ jau ir sa­kau: pro­fe­so­riau, vis tiek aš jus la­bai my­liu. O jis sa­ko: aiš­ku, ir tu man la­bai gra­ži. Šiaip tai ma­ny­ je ga­li tilp­ti vi­sos jų par­ti­jos, nes gi ideo­lo­gi­jų juk nė­ra, tik ge­res­nis ar blo­ges­nis eko­no­mi­kos tvar­ky­mas. – Kaip ma­no­te, į ko­kią tau­tą pa­ na­šūs lie­tu­viai? – Kai bu­vau Pran­cū­zi­jo­je, ma­nęs pa­pra­šė pa­ly­gin­ti, į ko­kią tau­tą pa­ na­šūs lie­tu­viai. Aš sa­vo ne­ti­kė­tu­ mui pa­sa­kiau, kad mes la­biau­siai pa­na­šūs į žy­dus. Sup­ran­ta­te, sa­ kau, prieš juos at­si­ve­ria Rau­do­no­ji jū­ra, o prieš mus – so­vie­ti­niai tan­ kai. O šiaip mes, lie­tu­viai, bui­ty­ je vie­nas ki­to ne­ken­čia­me, bet kai at­si­ran­da prie­šas, mes vie­nas ki­tą my­li­me. Kuo gi ne žy­dai? Ta­da man vie­nas se­nas žy­das pa­sa­kė, kad mes su lie­tu­viais tik­rai esa­me pa­na­šūs, o vie­no­di tap­si­me ta­da, kai jūs su sa­vo vai­kais elg­si­tės taip, kaip mes. Žy­dai net sa­vo vai­kų ka­ku­tį va­di­na auk­se­liu, o lie­tu­viai sa­vo vai­kus va­ di­na šū­džiais. Są­ži­nė – kaip po kak­lu ak­muo

– Kas yra svar­biau­sia gy­ve­ni­me? – Svar­biau­sia yra su­vok­ti, kam mes esa­me šio­je že­mė­je, ko­kia mū­sų pa­ skir­tis. O apie bū­tį vi­suo­me­nė­je nė­ ra priim­ta kal­bė­ti. Žmo­nės kal­ba apie pa­ša­li­nius da­ly­kus, ta­čiau apie es­mi­ nius – ne. Jiems in­ty­mūs ir svar­būs da­ly­kai yra fi­zio­lo­gi­ja. Bet juk kū­niš­

– Koks jums da­bar at­ro­do pa­ sau­lis? – Da­bar la­bai po­pu­lia­ri kū­no ir dva­ sios dir­gi­ni­mo kul­tū­ra. No­ri­si bū­ti ži­no­mam, no­ri­si kaž­ką įmant­res­nio iš­ger­ti, su­val­gy­ti, no­ri­si įmant­res­nio sek­so, kad ir su vai­ku. Bet juk jau nuo dar­že­lio gre­ta vi­sos ki­tos in­for­ma­ci­ jos tu­rė­tų bū­ti aiš­ki­na­ma au­gan­čiam žmo­gui, kas yra gy­ve­ni­mo pa­grin­das. Gai­la, bet nė­ra kas tai paaiš­ki­na. Juk mes šiuo me­tu gy­ve­na­me ge­riau nei bet ka­da anks­čiau. Juk dar nė­ra bu­vę is­to­ri­jo­je, kad tiek daug žmo­nių tu­rė­ tų val­gy­ti, ga­lė­tų mo­ky­tis ir ne­dirb­ tų sun­kių fi­zi­nių dar­bų. Ir lie­ka tiek lais­vos ener­gi­jos, pro­to. Bet tur­būt iš to bu­vu­sio ba­do, skur­do ir men­ku­ mo tie žmo­nės no­ri tu­rė­ti tai, ką ki­ ti tu­rė­jo šimt­me­čius – daug daik­tų, daug pi­ni­gų. Juk šian­dien nie­kas ga­ li tap­ti vis­kuo. „Be­bal­sis dai­ną trau­ kia, o be­raš­tis ra­šo. Kvai­lys pro­tin­go pa­siaiš­ki­ni­mo pra­šo, o są­ži­nė – kaip po kak­lu ak­muo“. Čia ma­no pa­čios ke­tu­rei­lis. To­kius ra­šau so­cia­li­nia­ me tink­la­la­py­je. – Ar jūs lai­min­ga? – Tai, kas vy­ko ma­no gy­ve­ni­me, šim­tą kar­tų pra­no­ko bet ko­kią ma­ no sva­jo­nę. Mer­gai­tei, ku­rios mo­ti­ na alp­da­vo iš ba­do, mer­gai­tei, ku­ri yra „ben­kar­tas“, pa­gim­dy­ta vie­ni­ šos mo­ti­nos, ne­si­sap­na­vo tas gy­ ve­ni­mas, ko­kį aš tu­rė­jau. Įdo­mu­ mo, gel­mės ir pa­ži­ni­mo at­žvil­giu. Aš jau 36 me­tus di­džią­ją lai­ko da­ lį pra­lei­džiu Per­val­ko­je, ten užau­go ma­no vai­kai, Per­val­ka – tai ma­no baž­ny­čia, ten aš jau­čiuo­si ne vie­na, nors šiaip aš la­bai vie­ni­šas žmo­gus. Aš vi­są gy­ve­ni­mą ieš­ko­jau idea­laus par­tne­rio, ma­no vy­ras bu­vo idea­ lus ir ma­no vai­kai pui­kūs, bet idea­ liau­sias par­tne­ris yra vie­nat­vė. Man grįž­ti į ci­vi­li­za­ci­ją iš Per­val­kos yra bai­si dra­ma.

6

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

sportas Sporto telegrafas

VTB vieningosios lygos kovos

Krepšinis. Šiandien 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Radviliškio „Radviliškio-Juodelių“ komandų. Eurolygoje. Pirmąją nesėkmę Eurolygos krepšinio turnyre patyrė ir penkių pergalių seriją nutraukė Lietuvos čempionas Kauno „Žalgiris“. C grupėje pirmaujantys Lietuvos krepšininkai Kroatijoje po dviejų pratęsimų 106:108 (28:19, 12:20, 20:24, 25:22, 15:15, 6:8) nusileido vos antrąją pergalę iškovojusiai Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija) ekipai. Pirmajame rate kauniečiai Zagrebo komandą buvo sutriuškinę 90:62. Septintosiose rungtynėse „Žalgiris“ lapkričio 23 d. namuose priims Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) klubą, kurį svečiuose įveikė 77:71. Nesėkmės persekioja Vilniaus „Lietuvos rytą“, patyrusį penktąjį pralaimėjimą. Šalies vicečempionai namie 62:71 (16:14, 16:19, 14:20, 16:18) nusileido penktąją pergalę iškovojusiam Rusijos čempionui Maskvos CSKA klubui. 17 taškų lietuviams pelnė Leonas Radoševičius, 13 – Mindaugas Katelynas, 11 – Renaldas Seibutis. Nugalėtojų gretose sėkmingiausiai žaidė Sonny Weemsas (19 taškų), Milošas Teodosičius (13) ir Saša Kaunas (11). Pirmajame rate vilniečiai Maskvoje varžovams nusileido dviejų taškų skirtumu – 73:75. Septintąsias Eurolygos D grupės turnyro rungtynes „Lietuvos rytas“ lapkričio 22 d. žais Ispanijoje su „Barcelona Regal“ komanda, kuriai namuose pralaimėjo 49:67. Negarbė. Buvęs garsus australų kilmės tenisininkas Bobas Hewittas tapo pirmuoju šios sporto šakos istorijoje, pašalintu iš Tarptautinės teniso šlovės salės (TTŠS). Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvenantis 73-ejų vyriškis negarbės susilaukė už seksualinį priekabiavimą prie treniruojamų mergaičių. Šlovės salės direktorius Markas Stenningas surengė TTŠS valdybos narių anoniminę apklausą. Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas pašalinti nuo 1976 metų treneriu dirbantį B.Hewittą iš salės, į kurią jis buvo priimtas 1992 metais. B.Hewittas per savo karjerą laimėjo devynis „Didžiojo šalmo“ turnyrus vyrų dvejetų grupėje ir šešis – tarp mišrių porų. Taip pat kartu su PAR ekipa 1974 metais iškovojo Daviso taurę. Tenisininko karjerą australas baigė 1983 metais.

ŠEŠTADIENĮ: 15:55 val. „Minsk“ – Maskvos CSKA 17:45 val. Kazanės UNICS – Mariupolio „Azovmaš“ SEKMADIENĮ: 17:25 val. „Nymburk“ – Rygos VEF PIRMADIENĮ: 17.05 val. „Nyžnij Novgorod“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 17 21.15 val. Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Zgoželeco „Turow“

NBA. Septintą pergalę NBA čempionate iškovojo nugalėtojo titulą ginantis Majamio „Heat“ klubas. Majamio ekipai Denveryje 98:93 (28:20, 26:22, 25:24, 19:27) pavyko nugalėti į dešimtąją poziciją Vakarų konferencijoje nukritusius „Nuggets“ krepšininkus. 27 taškais prie pergalės prisidėjo LeBronas Jamesas (12 rezultatyvių perdavimų). Tarp šeimininkų sėkmingiausiai rungtyniavo Andre Milleris (19 taškų). Kitų rungtynių rezultatai: Bruklino „Nets“ – Bostono „Celtics“ 102:97, San Antonijaus „Spurs“ – Niujorko „Knicks“ 100:104.

Tiesiogiai per Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 17, 2012

lietuva

Darbo partijos by­la į teis­mą grįš ki­tą sa­vai­tę Va­kar Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui ne­pa­vy­ko tęs­ti va­di­na­mo­sios Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los – paaiš­kė­jo, kad į po­sė­dį neat­vy­ko abu kal­ti­na­mo­sios Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės gy­nė­jai. Teis­mo ži­nio­mis, vals­ty­bės skir­ tas ad­vo­ka­tas pa­ty­rė trau­mą, o sam­dy­tas ad­vo­ka­tas Arū­nas Pet­ raus­kas tuo pat me­tu tu­rė­jo da­ ly­vau­ti ki­to­je by­lo­je, ku­ri bu­vo nu­ma­ty­ta Vil­niaus mies­to 1-aja­ me apy­lin­kės teis­me. Ad­vo­ka­tas teis­mui pra­ne­šė, kad by­los 1-ja­

me apy­l in­k ės teis­m e po­s ė­d žiai de­ri­na­mi per Na­cio­na­li­nę teis­ mų ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jis ap­gai­les­ ta­vo, kad po­sė­dis bu­vo pa­skir­tas neat­siž­vel­gus į DP by­lą, ku­rios po­sė­džiai taip pat de­ri­na­mi per Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ra­ ci­ją. Vals­ty­bės kal­tin­to­jas Ge­ne­

ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas su­ti­ko, kad ne­ da­ly­vau­jant dviem kal­ti­na­mo­sios V.Von­žu­tai­tės gy­nė­jams tęs­ti by­ los ne­ga­li­ma. Esant to­kiai si­tua­ ci­jai, by­los nag­ri­nė­ji­mas ati­dė­tas iki pir­ma­die­nio. Pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas pa­siū­

lė teis­mui pa­svars­ty­ti apie krei­pi­ mą­si į Sei­mą dėl kal­ti­na­mų­jų Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho, V.Von­žu­tai­tės ir Vy­tau­to Gap­šio ne­lie­čia­my­bės pa­ nai­ki­ni­mo. Tei­sė­ja pra­ne­šė ti­kin­ti, kad pir­ ma­die­nį jau bus tu­ri­ma ofi­cia­li in­ for­ma­ci­ja apie kal­ti­na­mų­jų tei­si­ nę pa­dė­tį. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo po­sė­ džiuo­se da­bar skel­bia­ma by­los me­ džia­ga. Iš vi­so by­lą su­da­ro dau­giau kaip 150 to­mų, kol kas ne­pas­kelb­ ta nė treč­da­lio.

Spa­lio 26 d. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ ra­tū­ra DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je par­ti­jos ly­de­riui V.Us­pas­ ki­chui, V.Gap­šiui, V.Von­žu­tai­tei ir bu­vu­siai par­ti­jos fi­nan­si­nin­ kei Ma­ri­nai Liut­ke­vi­čie­nei pa­tei­ kė kal­ti­ni­mus dėl su­kčia­vi­mo. Šie kal­ti­ni­mai at­si­ra­do pro­ku­ro­rui nu­ spren­dus per­kva­li­fi­kuo­ti kal­ti­na­ mų­jų veiks­mus. Pa­kei­tus kal­ti­ni­mus į sun­kes­ nius, il­gė­ja se­na­ties ter­mi­nas, griež­tė­ja baus­mės. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vy­riau­sy­bė – jau lai­ki­no­ji

Istorija: A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­

mos Vy­riau­sy­bės lai­ki­nie­ji įga­lio­ ji­mai netrukus baig­sis.

Sta­sys Gu­da­vi­čius Vi­sus ket­ve­rius ka­den­ci­jos me­tus dir­bu­si And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė va­kar po­piet grą­ži­no sa­vo įga­lio­ji­mus Pre­zi­den­ tei Da­liai Gry­baus­kai­tei.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­si­ra­šė dek­re­ tą dėl pa­ve­di­mo Mi­nist­rų ka­bi­ne­ tui lai­ki­nai ei­ti sa­vo pa­rei­gas, iki bus su­for­muo­ta nau­ja ša­lies Vy­ riau­sy­bė. Vi­sa ši pro­ce­dū­ra bu­vo „ne­ma­ to­ma“ – A.Ku­bi­lius jau pir­mo­je die­nos pu­sė­je at­siun­tė į pre­zi­den­ tū­rą sa­vo pa­si­ra­šy­tą raš­tą dėl Vy­ riau­sy­bės įga­lio­ji­mų grą­ži­ni­mo, o vals­ty­bės va­do­vė pa­si­ra­šė dek­re­tą su­lau­ku­si, kai pri­sieks nau­jo­jo Sei­ mo na­riai.

15 die­nų tu­ri Pre­zi­ den­tė D.Gry­baus­kai­ tė, kad pa­teik­tų Sei­ mui nau­jo­jo prem­je­ ro kan­di­da­tū­rą. Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją pre­zi­den­tas „prii­ma Vy­riau­sy­bės grą­ži­na­mus įga­lio­ji­mus iš­rin­kus nau­ją Sei­mą ir pa­ve­da jai ei­ti pa­rei­gas, kol bus su­ da­ry­ta nau­ja Vy­riau­sy­bė“. Įs­ta­ty­muo­se nu­sta­ty­ta, kad įga­ lio­ji­mus Vy­riau­sy­bė pri­va­lo grą­ žin­ti vals­ty­bės va­do­vui tą die­ną, kai nau­ja­sis Sei­mas su­si­ren­ka į sa­ vo pir­mą­jį po­sė­dį. D.Gry­baus­kai­tė tu­rės per 15 die­ nų pa­teik­ti Sei­mui nau­jo­jo mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­rą. Pas­ky­ rus jį bus for­muo­ja­ma nau­ja ša­lies Vy­riau­sy­bė. Kai Sei­mas pri­tars jos pro­gra­mai ir nau­jie­ji mi­nist­rai pri­ sieks, A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės lai­ki­nie­ji įga­lio­ji­mai ga­lu­ti­nai baig­sis.

8

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

10p.

Šil­ko ke­lias su­jun­gė praei­tį ir da­bar­tį.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ge­ne­ro­lų klyst­ke­liai: mo­te­rys a „Žmo­nės klys­ta. Svar­biau­sia iš klai­dų pa­si­mo­ky­ti“, – sa­ky­da­vo Da­vi­das Pet­raeu­sas. Ge­ne­ro­las, re­gis, ge­rai pa­si­mo­kė. Tik ar pa­ vyks klai­dą iš­tai­sy­ti? Nus­lėp­ti ne­pa­vy­ko

Skan­da­las kaip snie­go gniūž­tė nuo kal­vos ėmė rie­dė­ti prieš ke­lis mė­ ne­sius. Ta­da vie­na mo­te­ris, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, 37 me­tų Jill Kel­ ley, ge­rai pa­žįs­tan­ti ge­ne­ro­lą Da­vi­ dą Pet­raeu­są ir jo šei­mą, pa­si­skun­ dė vie­nam pa­žįs­ta­mam Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) agen­tui, kad ga­vo tu­zi­ną gra­si­nan­čių ži­nu­čių elekt­ro­ni­niu pa­štu iš ki­tos mo­ters. FTB ėmė­si ty­ri­mo. Ke­lias sa­vai­ tes sek­da­mi mo­te­rų elekt­ro­ni­nį su­ si­ra­ši­nė­ji­mą agen­tai su­ži­no­jo, kad pa­slap­tin­go­ji mo­te­ris, gra­si­nu­si J.Kel­ley, yra Pau­la Broad­well. Tie­sa, tai, kad P.Broad­well pa­ žįs­ta­ma su tuo me­tu jau Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) va­do­vu – at­sar­gos ge­ne­ro­lu D.Pet­raeu­su, išaiš­kė­jo vė­liau. FTB pa­tik­ri­no mo­ters elekt­ro­ni­nį pa­štą. Agen­tai pa­što dė­žu­tė­je ap­ti­ ko ne tik pi­kan­tiš­kas ži­nu­tes, ku­rias mo­te­riai ra­šė ge­ne­ro­las D.Pet­raeu­ sas. FTB įta­ri­mą su­kė­lė ir slap­ta in­ for­ma­ci­ja, ku­rią kom­piu­te­ry­je sau­ go­jo P.Broad­well. Pa­sak neį­var­dy­tų šal­ti­nių, to­kios in­for­ma­ci­jos bet ku­ris mir­tin­ga­sis ne­tu­rė­tų tu­rė­ti. FTB ne­dels­da­mas apie vyk­do­ mą ty­ri­mą in­for­ma­vo JAV ge­ne­ra­ li­nį pro­ku­ro­rą Eri­cą Hol­de­rį. Ki­lo įta­ri­mas, kad D.Pet­raeu­sas ga­lė­jo nu­te­kin­ti slap­tą in­for­ma­ci­ją tre­ tie­siems as­me­nims. Po ku­rio lai­ko tiek P.Broad­well, tiek D.Pet­raeu­sas bu­vo iš­kvies­ ti į ap­klau­są agen­tū­ro­je. Per ją ge­ ne­ro­las pri­si­pa­ži­no, jog tu­rė­jo ro­ ma­ną, nors tvir­ti­no, kad san­ty­kius nu­trau­kė. FTB pa­brė­žė, kad ne­ra­do įro­dy­ mų, jog CŽV bo­sas bū­tų nu­te­ki­nęs slap­tą in­for­ma­ci­ją mei­lu­žei, to­ dėl apie kri­mi­na­li­nius kal­ti­ni­mus D.Pet­raeu­sui ne­bu­vo kal­ba­ma. Vis­gi FTB apie ty­ri­mą in­for­ma­vo Na­cio­na­li­nės Žval­gy­bos (NŽ) va­do­ vą Ja­me­są Ro­ber­tą Clap­pe­rį, o šis – pre­zi­den­tą Ba­rac­ką Oba­mą. Skan­da­las ne­bu­vo vie­ši­na­mas, ta­čiau D.Pet­raeu­sui per su­si­ti­ki­mą su NŽ va­do­vu bu­vo pa­siū­ly­ta pa­lik­ti CŽV va­do­vo po­stą. Ar­gu­men­tuo­ta, kad CŽV bo­sas ga­li bū­ti šan­ta­žuo­ ja­mas dėl ne­san­tuo­ki­nių ry­šių, to­ dėl ne­ga­li to­liau ei­ti šių pa­rei­gų. Ki­tą die­ną D.Pet­raeu­sas po su­ si­ti­ki­mo su B.Oba­ma pa­reiš­kė, kad pa­lie­ka ei­na­mas pa­rei­gas. Slap­tas flir­tas

At­sar­gos pul­ki­nin­kas Ste­ve’as Boy­ la­nas, D.Pet­raeu­so drau­gas, sa­kė,

kad ge­ne­ro­lo ro­ma­nas su biog­ra­ fe už­si­mez­gė prieš tai, kai jis bu­ vo pa­skir­tas va­do­vau­ti CŽV per­ nai rug­sė­jį. Kar­tu su P.Broad­well ge­ne­ro­las tu­rė­jo bend­rą „Gmail“ pa­sky­rą, o pa­ra­šy­tus as­me­ni­nius laiš­kus iš­ sau­go­da­vo kaip juod­raš­čius. Tai­gi, abu nau­do­jo­si vie­nu elekt­ ro­ni­nio pa­što ad­re­su ir laiš­kus per­ skai­ty­da­vo juod­raš­čių sky­re­ly­je. Elekt­ro­ni­niais laiš­kais su­si­ra­ši­ nė­jant įpras­tai, rei­ka­lin­gas IP ad­ re­sas, to­dėl iš­siųs­tus laiš­kus ga­li­ma su­sek­ti. O kei­čian­tis in­for­ma­ci­ja juod­raš­čiuo­se laiš­kai ne­siun­čia­mi, tad to­kius po­kal­bius su­sek­ti ir pe­ rim­ti – kur kas sun­kiau. Šį bū­dą pa­mė­go ir dau­ge­lio ša­ lių paaug­liai, ne­no­rin­tys, kad tė­vai per­skai­ty­tų jų elekt­ro­ni­nius laiš­ kus. Be­je, šia su­si­ra­ši­nė­ji­mo tak­ ti­ka nau­do­ja­si ir „Al Qae­dos“ te­ ro­ris­tai.

Jill ga­lė­jo flir­tuo­ti su vi­sais (ka­ri­nin­kais), ku­rie atei­da­vo į jos or­ga­ni­zuo­ja­mus va­ ka­rė­lius jo na­muo­se.

Iš­si­gan­do gra­si­ni­mų?

Ko­dėl tarp P.Broad­well ir J.Kel­ley ki­lo konf­lik­tas – neaiš­ku. Spė­ja­ma, jog D.Pet­raeu­so mei­lu­žė pa­vy­dė­jo J.Kel­ley, – ži­nu­tė­se rei­ka­la­vo, kad ši „at­sto­tų nuo jos vy­ru­ko (D.Pet­ raeu­so) ir pa­lik­tų jį ra­my­bė­je“. Bet J.Kel­ley ka­te­go­riš­kai nei­gė, kad su CŽV va­do­vu pa­lai­kė ko­kius nors ro­man­tiš­kus san­ty­kius, nors vie­na­me sa­vo laiš­kų P.Broad­well tvir­ti­no ma­čiu­si, kaip ne­va J.Kel­ley pro­vo­kuo­jamai lie­čia jį po sta­lu. J.Kel­ley išaiš­kė­jus skan­da­lui at­ si­ri­bo­jo nuo ži­niask­lai­dos, taip pat pa­li­ko sa­vo na­mus Tam­pos mies­ te. Kaip sa­ko Kel­ley šei­mai ar­ti­mi šal­ti­niai, mo­te­ris pa­si­sam­dė ži­no­ mą Va­šing­to­no ad­vo­ka­tą Ab­be’ą Lo­wel­lą. Šis kon­sul­tuos ją, kaip elg­tis. Be to, J.Kel­ley pa­si­tel­kė į pa­gal­ bą Ju­dy Smith – ge­rai ži­no­mą vie­ šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tę, pa­de­dan­čią į skan­da­lus įsi­vė­lu­siems as­me­nims. J.Kel­ley bro­lis Da­vi­das Kha­wa­ mas tvir­ti­no, kad jo se­suo rim­tai iš­si­gan­do gra­si­ni­mų, nes pa­lai­ko ry­šius su ka­riuo­me­ne, taip pat tu­ri tur­tin­gą vy­rą ir ma­žų vai­kų. „Ma­

nau, ma­no se­suo apie tai pra­ne­šė, nes tik­riau­siai bi­jo­jo, kad kaž­ko­ kie jai gra­si­nę žmo­nės ga­lė­jo tu­ rė­ti rim­tų ke­ti­ni­mų“, – aiš­ki­no Jill bro­lis. Be­je, pa­žįs­ta­mas FTB agen­tas, ku­riam pa­si­skun­dė J.Kel­ley, bu­vo nu­ša­lin­tas nuo by­los. Pa­sak neį­ var­dy­tų šal­ti­nių, FTB va­do­vy­bei ki­lo įta­ri­mas, jog agen­tas yra „ap­ sės­tas“ šios by­los. Ma­ža to, J.Kel­ ley elekt­ro­ni­nia­me pa­šte bu­vo ras­ ta nuo­trau­kų, ku­rio­se jis ma­to­mas nu­si­fo­tog­ra­fa­vęs be marš­ki­nių. „Sek­sas te­le­fo­nu“

D.Pet­raeu­so mei­lės nuo­ty­kis – ne vie­nin­te­lis, ku­ria­me links­niuo­ja­ma J.Kel­ley pa­var­dė. Ži­niask­lai­dai ėmus do­mė­tis šia va­ka­rė­lių liū­te paaiš­kė­jo, kad ji pa­ lai­kė ar­ti­mus ry­šius su Af­ga­nis­ta­ ne dis­lo­kuo­tų JAV pa­jė­gų va­du ge­ ne­ro­lu Joh­nu Al­le­nu. Šis, kaip ir D.Pet­raeu­sas, yra tar­na­vęs Tam­ po­je, kur įsi­kū­ru­si JAV gink­luo­tų­jų pa­jė­gų cent­ri­nė va­do­vy­bė. J.Kel­ley ir J.Al­le­nas 2010– 2012 m. ak­ty­viai su­si­ra­ši­nė­jo elekt­ro­ni­niu pa­štu, jųd­vie­jų laiš­kų apim­tis sie­kė nuo 20 iki 30 tūkst. pus­la­pių. Nors ne­bu­vo nu­sta­ty­ta, jog J.Al­ le­nas nu­te­ki­no ko­kią nors slap­tą in­for­ma­ci­ją, jo sky­ri­mas į NA­TO pa­jė­gų vy­riau­sio­jo va­do po­stą Af­ ga­nis­ta­ne bu­vo su­spen­duo­tas, nes ge­ne­ro­lui bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai „ne­de­ra­mu el­ge­siu“. J.Al­le­nas ka­te­go­riš­kai nei­gė, kad su J.Kel­ley pa­lai­kė ro­man­tiš­kus san­ty­kius. Ta­čiau vie­nas neį­var­ dy­tas Pen­ta­go­no pa­rei­gū­nas pa­ brė­žė, kad kai ku­riuo­se laiš­kuo­se įžvel­gia­ma flir­to po­žy­mių, pri­me­ nan­čių sek­są te­le­fo­nu. „Flir­tas ga­li apim­ti bet ką – nuo ko nors vi­siš­kai ne­kal­ta iki sek­sua­ linio po­bū­džio ži­nu­čių ar ko nors pa­na­šaus. Tai pla­tus ter­mi­nas“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. D.Pet­raeu­sas taip pat su­si­ra­ši­ nė­jo su J.Kel­ley, ta­čiau su jųd­vie­ jų elekt­ro­ni­niais laiš­kais su­si­pa­ži­nę pa­rei­gū­nai tei­gė, kad jų san­ty­kiai bu­vo tik da­ly­kiš­ki. Vis­gi kai ku­rie J.Kel­ley pa­žįs­ tan­tys as­me­nys tvir­ti­no, kad „ji, jei no­rė­jo, ga­lė­jo su­vi­lio­ti bet ką iš ar­mi­jos, nes dau­ge­lį aukš­tų JAV ar­mi­jos pa­rei­gū­nų ge­rai pa­ ži­no­jo“. „Jill ga­lė­jo flir­tuo­ti su vi­sais (ka­ ri­nin­kais), ku­rie atei­da­vo į jos ren­ gia­mus va­ka­rė­lius jo na­muo­se. Ji –

20

tūkst. puslapių viršija J.Kelley ir J.Alleno susirašinėjimo apimtis.

Skandalas: D.Petraeuso (nuotr. viršuje) darbai vargu ar bus pamiršti, ta

sek­sua­li ir tai ži­no. Ji mo­ka priei­ti prie žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo vie­nas J.Kel­ley pa­žįs­tan­tis as­muo. Ty­ri­mas dėl J.Al­le­no veiks­mų kaip rei­kiant įsiu­ti­no po­li­ti­kus Va­ šing­to­ne. Kai ku­rie jų pik­ti­no­si, kad FTB, CŽV ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos ty­lė­jo apie ska­nda­lus, su­si­ju­sius su na­cio­na­li­niu sau­gu­mu. O Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos at­sto­vai pa­žė­rė kri­ti­kos B.Oba­mos ad­mi­ nist­ra­ci­jai, esą ši ban­do dangs­ty­ ti nuo at­sa­ko­my­bės lo­ja­lius pre­zi­ den­tui ka­riš­kius. Skau­di iš­da­vys­tė

J.Al­le­no atei­tis ne­ži­no­ma, ta­čiau D.Pet­raeu­sui, vie­nam ger­bia­miau­ sių vi­sų lai­kų JAV ar­mi­jos ge­ne­ro­ lų, re­gis, teks dar la­bai il­gai plau­ ti su­tep­tą mun­du­rą. Iro­niš­ka, bet kny­go­je apie ge­ne­ro­lą P.Broad­

well sky­rė „ypa­tin­gą pa­dė­ką“ ge­ ne­ro­lo žmo­nai Hol­ly, nors iš­na­šo­se kny­gos au­to­rė ne­nu­ro­dė, kad bū­tų ė­mu­si bent vie­ną in­ter­viu iš Hol­ ly Pet­raeus. P.Broad­well daž­nai da­ly­vau­da­vo ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se pa­si­ro­dy­da­vo tiek D.Pet­rae­su­sas, tiek jo žmo­na. Be to, mo­te­ris ne sy­kį lan­kė­si Af­ga­nis­ta­ne, kur tar­ na­vo ge­ne­ro­las. Pa­sak Pet­raeu­sų šei­mos ar­ti­mų­ jų, skan­da­las su­gniuž­dė Hol­ly. Sa­vo pa­žįs­ta­miems D.Pet­raeu­sas pra­si­ ta­rė, kad jo žmo­na yra to­kia pik­ta, jog „žo­dis „įsiu­tu­si“ var­gu ar api­ bū­din­tų jos nuo­tai­ką“. O Ame­ri­ka tu­rė­jo su­si­tai­ky­ti su vie­no žy­miau­sių ka­ri­nin­kų – ka­ rų Ira­ke ir Af­ga­nis­ta­ne stra­te­go – nuo­puo­liu. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

9

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

pasaulis Tra­ge­di­ja ­ per pa­ra­dą

Dar vie­nas ­ įta­ria­ma­sis

JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­je ke­tu­ri žmo­nės žu­ vo, dar 17 bu­vo su­žeis­ta, kai trau­ki­nys ket­ vir­ta­die­nį rė­žė­si į su­žeis­tiems ka­ro ve­te­ ra­nams skir­to pa­ra­do plat­for­mą. Li­go­ni­ nė­je gy­do­mų de­šim­ties su­žeis­tų­jų būk­ lė kri­ti­nė, o sep­ty­nių ki­tų – sta­bi­li. Pla­nuo­ tas pa­ra­das tu­rė­jo už­baig­ti Did­vy­rių me­ džiok­lės ren­gi­nį, o su­žeis­tiems ka­riams atei­nan­tį sa­vait­ga­lį or­ga­ni­zuo­ja­ma el­nių me­džiok­lė.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­ liuo­to­jo BBC lai­dų ve­dė­jas Dave’as Lee Tra­vi­sas (nuo­tr.) ket­vir­ta­die­nį bu­vo areš­ tuo­tas bri­tų po­li­ci­jai at­lie­kant ty­ri­mą dėl įta­ri­mų jo ve­lio­niui ko­le­gai Jim­my Savile’iui. J.Savile’is, ku­ris dau­giau kaip du de­šimt­me­čius bu­vo vie­na di­džiau­sių BBC žvaigž­džių, kaip da­bar ma­no­ma, ly­ tiš­kai iš­nau­do­da­vo ne­pil­na­me­tes mer­gai­ tes, kar­tais – ir BBC pa­tal­po­se.

12

pa­rei­gū­nų, tarp jų Tbi­li­sio vi­ce­me­ras, suim­ti Gru­zi­jo­je už opo­zi­ci­jos ki­ber­ne­ti­nį šni­pi­nė­ji­mą.

ap­su­ko jiems gal­vą Są­moks­las: pasigirsta svarstymų, kad skan­da­las, į ku­rį įsi­vė­lė D.Pet­

raeu­sas, bu­vo nau­din­gas FTB?

„Reu­ters“ nuo­tr.

Int­ri­gos žval­gy­bos bend­ruo­me­nė­je? Ar tarp CŽV ir FTB iš tie­sų yra pli­ ka aki­mi ne­ma­to­ma trin­tis?

ačiau suteptą mundurą generolui teks ilgai plauti.

„Scanpix“ nuotr.

D.Pet­raeu­so mo­te­rys J.Kel­ley. Iš­te­kė­ju­si tri­jų vai­

kų mo­ti­na, gy­ve­na Flo­ri­do­ je, Tam­pos mies­ te. Mo­te­ris dir­bo sa­v a­n o­r e bend­ ruo­me­nės ry­šiams su už­sie­nio ka­riš­ kiais ir šei­mo­mis, ap­gy­ven­din­to­mis Mac­Dil­lo oro pa­ jė­gų ba­zė­je. J.Kel­ley ir D.Pet­ raeu­so šei­mos pa­lai­kė ry­šius Tam­ po­je ir Va­šing­to­ne. J.Kel­ley ir jos vy­ ras Scot­tas Kel­ley, Tam­po­je dir­ban­tis chi­rur­gu, su D.Pet­raeu­su su­si­drau­ga­ vo, kai ge­ne­ro­las dir­bo Mac­Dil­lo oro pa­jė­gų ba­zė­je 2008–2010 m. J.Kel­ley ge­rai pa­ži­no­jo ir D.Pet­raeu­so žmo­ną Hol­ly, su ku­ria ge­ne­ro­las iš­gy­ve­no il­ giau nei 37 me­tus.

P . B r o a d ­

H.Pet­raeus. D.Pet­raeu­sas

well. Mo­te­ris yra JAV ar­mi­jos at­sar­gos ka­ri­nin­ kė ir dok­to­ran­tė, gy­ve­nan­ti Šiau­ rės Ka­r o­l i­n os Šar­l o­t ės mies­ te su vy­ru bei dviem vai­kais. P.Broad­well su D.Pet­raeu­su su­si­pa­ži­ no 2006 m., kai stu­di­ja­vo Har­var­do uni­ver­si­te­te. Ge­ne­ro­las da­vė jai sa­vo vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir pa­siū­lė sa­vo pa­gal­ bą jos stu­di­jo­se. 2010 m., kai D.Pet­raeu­ sas bu­vo pa­skir­tas Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ kuo­tų tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų vy­riau­siuo­ ju va­du, P.Broad­well nu­spren­dė sa­vo di­ser­ta­ci­ją apie šio ge­ne­ro­lo va­do­va­ vi­mą iš­leis­ti kaip kny­gą „Va bank“ („All In“). Ji iš­spaus­din­ta šių me­tų sau­sį.

ir tuo­m e­t ė Di­k in­ so­n o ko­l e­d žo stu­d en­t ė Hol­ lis­ter Knowl­ton at­ si­t ik­t i­n ai su­s i­p a­ž i­n o 1973 m., vyks­tant ko­le­ džų fut­bo­lo ly­gos var­ žy­boms Vest Poin­to ka­ro aka­de­mi­jo­je, ku­ rio­je tuo me­tu mo­kė­si Da­vi­das. Hol­ly tė­vas ge­ne­ro­las Wil­lia­mas Knowl­to­ nas bu­vo Vest Poin­to vy­riau­sia­sis ins­ pek­to­rius. Hol­ly bu­vo at­si­da­vu­si ka­ riš­kio žmo­na, ku­riai per pa­sta­rą­jį de­ šimt­me­tį tek­da­vo kęs­ti il­gus iš­si­sky­ ri­mus su vy­ru. H.Pet­raeus va­do­va­vo ka­riš­kių šei­mų rei­ka­lais be­si­rū­pi­nan­ čiam sky­riui Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos biu­re.

Va­šing­to­ną su­pur­tęs skan­da­las vir­to są­moks­lo teo­ri­jų kė­li­mo po­ li­go­nu. Ar ga­li bū­ti, kad CŽV bo­ są spe­cia­liai ban­dy­ta iš­murk­dy­ ti pur­ve? Už­ku­li­siuo­se sklan­do gan­dai, kad vie­no žy­miau­sių pa­sta­rų­jų de­šimt­ me­čių JAV ge­ne­ro­lų nuo­puo­lį ga­lė­ jo nu­lem­ti CŽV ir FTB kon­ku­ren­ci­ ja, o gal ir int­ri­gos pa­čio­je CŽV. Kad įta­kin­gos JAV agen­tū­ros daž­nai var­žo­si tar­pu­sa­vy­je – ne pa­slap­tis. Ta­čiau ar ga­lė­jo ku­ ri nors iš agen­tū­rų nuei­ti taip to­ li? Ki­ta ver­tus, pa­čio­je CŽV ga­lė­jo at­si­ras­ti ne­pa­ten­kin­tų agen­tū­ros va­do­vo dar­bu. CŽV pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nai bu­vo dė­me­sio cent­re. Tiek dėl slap­tų ne­pi­lo­tuo­ja­mųjų lėk­tu­ vų mi­si­jų, per ku­rias žū­da­vo ci­ vi­liai, tiek dėl tra­giš­kos Ame­ri­kos dip­lo­ma­tų žū­ties Li­bi­jo­je. JAV ži­ niask­lai­da po ne­sėk­mės Ben­ga­zio mies­te ra­šė, kad CŽV ne­no­ras da­ ly­tis su ki­to­mis žval­gy­bos agen­ tū­ro­mis in­for­ma­ci­ja šias siu­ti­ na. D.Pet­raeu­sui te­ko aiš­kin­tis ir vals­ty­bės sek­re­to­rei Hil­la­ry Clin­ ton dėl ne­pa­kan­ka­mos kon­su­la­to Ben­ga­zy­je ap­sau­gos, nes bū­tent H.Clin­ton te­ko pri­siim­ti at­sa­ko­ my­bę už dip­lo­ma­tų žū­tį. Vis dėl­to dau­giau­sia klau­si­ mų ke­lia FTB. Są­moks­lo teo­ri­ jas apie ga­li­mą FTB su­si­do­ro­ji­mą su D.Pet­raeu­su ėmė kel­ti kas ne­ tin­gi. Pag­rin­do teo­ri­joms, ži­no­ ma, daug. Juk bū­tent FTB agen­ tai, už­sii­man­tys kontrž­val­gy­ba, su­se­kė ir į vie­šu­mą iš­kė­lė CŽV bo­so ro­ma­ną. Įta­kin­gas JAV dien­raš­tis „The New York Ti­mes“ ne­dels­da­mas at­krei­pė dė­me­sį į vie­ną žy­miau­ sių FTB va­do­vų Joh­ną Ed­ga­rą Hoo­ve­rį. Jis „fe­de­ra­lams“ va­do­ va­vo nuo 1935 iki 1972 m. J.E.Hoo­ve­ris bu­vo neei­li­nė as­ me­ny­bė. Ne vel­tui jis bu­vo va­di­

na­mas vie­nu įta­kin­giau­sių JAV pa­rei­gū­nų. Ko­dėl? Ne pa­slap­tis, kad J.E.Hoo­ve­ris daž­nai liep­da­vo sa­vo agen­tams rink­ti in­for­ma­ci­ją apie pri­va­tų vie­šų as­me­nų gy­ve­ ni­mą, o vė­liau pa­nau­do­da­vo su­ rink­tą in­for­ma­ci­ją spaus­da­mas juos su­teik­ti in­for­ma­ci­jos ar­ba tie­siog šan­ta­žuo­da­mas.

J.E.Hoo­ve­ris daž­nai liep­da­vo sa­vo agen­ tams rink­ti in­for­ ma­ci­ją apie pri­va­tų vie­šų as­me­nų gy­ve­ ni­mą. Ki­ti lei­di­niai pa­brė­žė, kad pa­ čio­je CŽV ga­lė­jo bū­ti as­me­nų, suin­te­re­suo­tų D.Pet­raeu­so pa­si­ trau­ki­mu. Esą kaž­kas iš CŽV už­ ve­dė ant ke­lio FTB dėl įtar­ti­nos is­to­ri­jos, tu­rė­ju­sios ga­lų ga­le at­ skleis­ti di­džią­ją D.Pet­raeu­so pa­slap­tį. Int­ri­ga šio­je is­to­ri­jo­je tai, kad FTB bū­tų ga­lė­ju­si nu­ty­lė­ti skan­da­lą. Ma­ža to, juk nu­sta­ty­ta, kad D.Pet­raeu­sas ne­pa­da­rė jo­kio nu­si­kal­ti­mo. Ga­liau­siai la­bai mįs­ lin­gai at­ro­do tai, kaip pa­vė­luo­tai apie skan­da­lą bu­vo in­for­muo­ti aukš­čiau­si JAV pa­rei­gū­nai. Na­cio­na­li­nės žval­gy­bos di­rek­ to­rius Ja­me­sas Clap­pe­ris apie D.Pet­raeu­są komp­ro­mi­tuo­jan­ tį FTB ty­ri­mą, pra­dė­tą dar va­sa­ rą, su­ži­no­jo tik pre­zi­den­to rin­ ki­mų nak­tį, o Kong­re­so na­rius in­for­ma­ci­ja pa­sie­kė tik prieš pat D.Pet­raeu­sui pa­skel­biant apie at­ si­sta­ty­di­ni­mą. Įta­kin­gi Kong­re­so na­riai jau pa­reiš­kė, kad ke­ti­na aiš­kin­tis, ar FTB agen­tai są­mo­nin­gai ­del­sė apie su­si­da­riu­sią pa­dė­tį in­for­ muo­ti vyk­do­mo­sios bei įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios val­džios at­sto­vų. „The New York Ti­mes“, „The Huf­fing­ton Post“ inf.

10

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

pasaulis Per­pil­dy­ta kant­ry­bės tau­rė Pir­mą kar­tą nuo eu­ro kri­zės pra­džios mi­li­jo­nai žmo­nių vi­ so­je Eu­ro­po­je šią sa­vai­tę vie­ nin­gai pro­tes­ta­vo prieš skaus­ min­gas tau­py­mo prie­mo­nes. Di­džiau­sios ak­ci­jos su­reng­tos Mad­ri­de ir Bar­se­lo­no­je. Is­pa­ ni­jo­je ir Ita­li­jo­je ki­lo de­monst­ ran­tų ir po­li­ci­jos su­si­rė­mi­ mai, bu­vo areš­tų ir su­žeis­tų­ jų. Bend­ro­je pro­tes­to ak­ci­jo­je da­ly­va­vo 40 or­ga­ni­za­ci­jų iš 23 Eu­ro­pos ša­lių.

Di­dy­sis šil­ko ke­lias su­jun­gė praei­tį ir Ke­lio­nė per Uz­be­ki­ ją se­nuo­ju Šil­ko ke­ liu dvel­kia tūks­ tant­me­čius skai­ čiuo­jan­čio­mis le­ gen­do­mis ir šių lai­ kų ak­cen­tais.

Pa­vel­das: se­no­vi­niuo­se Uz­be­ki­jos mies­tuo­se kles­ti ir tra­di­ci­niai ama­tai, šimt­me­čius per­duo­da­mi iš kar­tos į kar­tą.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Taš­ken­tas (Uz­be­k i­ja)

Jun­gia is­to­ri­ją ir da­bar­tį

Lapk­ri­čio pra­džio­je at­vy­kęs į Uz­ be­ki­jos sos­ti­nę su­si­mąs­tai, ko­ dėl at­si­ra­do po­sa­kis „karš­ta kaip Taš­ken­te“. Ke­liau­to­jus iš Lie­tu­vos pa­va­ka­rę pa­si­ti­ko pa­žįs­ta­mas ru­ de­ni­nis šal­tu­kas ir po ko­jo­mis šla­ man­tys la­pai. Ryš­kus že­my­ni­nis kli­ma­tas le­mia di­de­lius orų svy­ra­vi­mus. „Žie­mą, jei­gu spjau­tum ant že­ mės, sei­lės už­šal­tų aki­mirks­niu“, – pa­pras­tą pa­vyz­dį pa­tei­kė uz­be­kas au­to­bu­so vai­ruo­to­jas. Jis pa­sa­ko­ jo, kad žie­mą Ky­zyl­ku­mo dy­ku­mo­je tem­pe­ra­tū­ra kar­tais nu­si­lei­džia net iki 50 laips­nių že­miau nu­lio, va­sa­ rą tvy­ro ali­na­mas karš­tis, o kri­tu­ lių be­veik ne­bū­na. Ne vel­tui le­gen­dos by­lo­ja, jog ten, kur mir­ti­nai iš­troš­kę se­no­vės ke­liau­to­jai trenk­da­vo laz­da į že­mę ir iš jos im­da­vo te­kė­ti van­duo, kū­ rė­si mies­tai. Vie­ni se­niau­sių iš jų – Chi­va ir Bu­cha­ra, anks­čiau bu­vę svar­biais pre­ky­bos, moks­lo ir me­ no cent­rais Di­džia­ja­me šil­ko ke­ly­ je, o šian­dien jun­gian­tys is­to­ri­ją ir da­bar­tį. La­ba die­na! Iš­ger­ki­me!

Kai ku­rios med­re­sės – mu­sul­mo­ nų dva­si­nės mo­kyk­los, ku­rių kiek­ vie­na ga­li pa­si­gir­ti tur­tin­ga is­to­ri­ja,

– šian­dien vir­to vieš­bu­čiais, res­ to­ra­nais ar­ba par­duo­tu­vė­mis. Už­ sie­nio sve­čių lū­ku­riuo­ja ir bū­re­liai vai­kų, siū­lan­čių at­vi­ru­kus. Jie krei­ pia­si pran­cū­ziš­kai, kad ne­bran­giai – aiš­ki­na ang­liš­kai, o iš­gir­dę pa­ty­ ru­sių tu­ris­tų jau iš­kal­tą „ry­toj“ pa­ pra­šo sal­du­my­nų, bet jau ita­liš­kai: „Ca­ra­mel­lo? Ca­ra­mel­lo?“ Nors daž­nas uz­be­kas Lie­tu­vą pai­nio­ja su Lat­vi­ja, čia ga­li­ma iš­ girs­ti ir pri­si­mi­ni­mų bū­tent apie mū­sų ša­lį, ir ne­tgi lie­tu­viš­kų žo­ džių. Chi­vos res­to­ra­no sa­vi­nin­kas tie­ siog nu­švi­to su­ti­kęs sve­čius iš Lie­ tu­vos, nes pa­čiam te­ko tar­nau­ti Snieč­ku­je. Bu­cha­ros ar­chi­tek­tū­ri­nia­me an­ samb­ly­je Poi Ka­lon, ku­ris me­na dvy­li­ka­me­tėms ne­kal­ty­bę atim­ da­vu­sio pa­sku­ti­nio Bu­cha­ros emy­ ro Alimo Kha­no lai­kus, smal­suo­lis uz­be­kas, ru­siš­kai pa­si­tei­ra­vęs ir su­ži­no­jęs, iš kur esa­me, stai­ga pri­ si­mi­nė vie­ną žo­dį ir rė­žė lie­tu­viš­ kai: „Iš­ger­ki­me!“ Po pen­kių mi­nu­ čių jis priė­jo dar kar­tą ir pa­si­gy­rė pri­si­mi­nęs dar vie­ną fra­zę – „la­ ba die­na“. Sau­gu­mo jaus­mas

Kaip ir lie­tu­viai, uz­be­kai ger­bia ir ver­ti­na gand­rus. Gal­būt to­dėl gat­ vė­mis laks­to dau­gy­bė vai­kų, ir tai tik pa­tvir­ti­na Uz­be­ki­jo­je sta­tis­ tiš­kai re­gist­ruo­ja­mą di­de­lį gims­

ta­mu­mą bei tei­gia­mą gy­ven­to­ jų prieau­gį. 2011-ai­siais šios ša­lies gy­ven­to­jų skai­čius išau­go 1,5 pro­c. Tie­sa, lai­kai, kai šei­mos gim­dy­da­ vo po ke­tu­ris ar pen­kis vai­kus, jau atė­jo prie pa­bai­gos. Da­bar tam­pa įpras­ta tu­rė­ti dvi at­ža­las.

Nau­ja uz­be­kų kar­ ta jau val­go kiau­lie­ ną, var­to­ja al­ko­ho­lį ir slap­ta bu­čiuo­ja­ si siau­ro­se tam­sio­se mi­na­re­tų laip­ti­nė­se. Lie­tu­viams at­ro­do ne­sup­ran­ta­ ma, kaip vai­kai ga­li laks­ty­ti gat­vė­ mis be jo­kios prie­žiū­ros. Bet uz­be­ kai jau­čia­si ne­pap­ras­tai sau­gūs. 30-me­tis uz­be­kas San­ža­nas dar pri­si­me­na lai­kus, kai jo mo­čiu­ tė ne­ra­kin­da­vo du­rų. Kiek­vie­nas ži­no­da­vo, kad ne­sant šei­mi­nin­ko per­ženg­ti na­mų slenks­čio ne­va­lia. Šian­dien du­rys jau ra­ki­na­mos, bet žmo­nės vis tiek ne­si­dai­ro per pe­tį ir pa­si­ti­ki vie­ni ki­tais. Štai Sa­mar­kan­do tur­gu­je, šur­ mu­l iuo­jan­č ia­m e ša­l ia Ti­m ū­ ro im­pe­ri­jos di­dy­bę sim­bo­li­zuo­ jan­čios me­če­tės Bi­bi Cha­num, pre­kiautojai pa­va­ka­rę tie­siog už­ den­gia sa­vo pre­kes bal­tu au­dek­

lu ir pa­lie­ka gu­lė­ti ant pre­kys­ta­ lio vi­sai nak­čiai. „Aiš­ku, šį­va­kar čia pa­li­kęs kup­ri­nę ry­toj tik­riau­ siai jos ne­ras­čiau, – juo­kė­si San­ ža­nas, – bet ji grei­čiau pa­trauk­tų po­li­ci­nin­ko, o ne va­gi­šiaus dė­me­ sį.“ Po 1999 m. va­sa­rio 16 d. te­ro­ ris­tų iš­puo­lių, kai Taš­ken­te spro­ go še­šios bom­bos, po­li­ci­ja te­bė­ra bud­ri. To­dėl sos­ti­nės met­ro ka­bo už­ra­šai „Bud­ru­mas – mū­sų sau­gu­ mo ga­ran­tas“, o pa­rei­gū­nai pra­šo leis­ti žvilg­te­lė­ti į di­des­nes ran­ki­ nes bei kup­ri­nes. Nak­ti­nio gy­ve­ni­mo užuo­maz­gos

Tu­ris­tų at­min­ti­nė­se nu­ro­do­ma, kad Uz­be­ki­ja yra mu­sul­mo­niš­ka ša­lis, ku­rio­je – griež­tos tai­syk­lės ir pa­pro­čiai. Čia ne­priim­ti­na bu­ čiuo­tis gat­vė­je, jau­ni­kis per ves­tu­ ves ran­ka mai­ti­na drau­gus plo­vu, o lai­do­tu­vė­se, kad ir mo­ters, da­ly­ vau­ja tik vy­rai. Bet ir tvir­čiau­sias tra­di­ci­jas len­ kia šiuo­lai­kiš­ku­mo vė­jai. Nau­ja uz­be­kų kar­ta jau val­go kiau­lie­ną, var­to­ja al­ko­ho­lį ir slap­ta bu­čiuo­ ja­si siau­ro­se tam­sio­se mi­na­re­tų laip­ti­nė­se. Ne tik sos­ti­nė­je, bet ir ato­kes­niuo­se mies­tuo­se at­si­ran­ da ir nak­ti­nio gy­ve­ni­mo užuo­ maz­gų. Nors 23 val. ofi­cia­liai bai­gia­si vi­ sos links­my­bės, už­si­da­ro ka­vi­nės ir par­duo­tu­vės, Bu­cha­ros vieš­bu­ čio dar­buo­to­jo duo­tos inst­ruk­ci­jos

Jo­lan­tos Ščer­bi­nos nuo­tr.

nu­ve­dė į pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gą su pa­pras­ta iš­ka­ba „Bar“, ku­ri at­ vi­ra iki 3 val. ry­to. Mo­te­rys už įė­ji­mą su­mo­kė­jo po du li­tus, vy­rai – po pen­kis. Vi­du­ je ma­lo­ni pa­da­vė­ja pa­siū­lė sta­liu­ ką, gė­ri­mų, už­kan­džių ir pe­le­ni­nę. Uz­be­kų ka­vi­nė­se rūks­ta ir pa­pras­ tos ci­ga­re­tės, ir kal­ja­nas. Tur­kiš­ ka mu­zi­ka, ran­kas pla­čiai iš­skė­tę ir ko­jo­mis pa­gal mu­zi­ką tryp­sin­ tys vy­rai, so­le­ni­zan­tų svei­ki­ni­mai, o kul­mi­na­ci­ja – švil­pi­mas ir švais­ ty­ma­sis pi­ni­gais. Ši­taip at­ro­do uz­ be­kų dis­ko­te­ka. Ir dar ge­ra juo­ko do­zė, kai į klau­ si­mą „Ko­kio vy­no tu­ri­te?“ pa­da­vė­ ja rim­tu vei­du at­sa­kė: „Rau­do­no­jo ir bal­to­jo.“ Uz­be­kės – pui­kios žmo­nos

Iš al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų Uz­be­ki­jo­ je ga­mi­na­ma be­veik vis­kas – alus, vy­nas, deg­ti­nė, „kon­ja­kas“. O vy­ rų kal­bos prie stik­liu­ko links­ta ten pat, kaip ir Lie­tu­vo­je. „Uz­be­kės žmo­nos la­bai po­pu­lia­ rios tarp už­sie­nie­čių, – lenk­da­mas pirš­tus aiš­ki­no uz­be­kas San­ža­nas. – Pir­ma, jos yra pui­kios vi­rė­jos. Ant­ra, jos yra ge­ros na­mų šei­mi­ nin­kės. Tre­čia, jos yra to­bu­los mo­ ti­nos. Na, ir ketvirta… Jos yra ne­ pa­kar­to­ja­mos mei­lu­žės.“ Štai ko­dėl uz­be­kes daž­nai ve­da ja­po­nai, vy­rai iš Pie­tų Ko­rė­jos, ru­ sai. Juo­lab kad, kaip aiš­ki­no uz­be­

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

11

pasaulis Per­pil­dy­ta kant­ry­bės tau­rė

da­bar­tį Komentaras

Jo­lan­ta Ščer­bi­na

„West Exp­ress“ tu­r iz­mo va­dy­bi­n in­kė

U

z­be­k i­ja dar nė­ra lie­t u­v ių pla­čiai at­ras­ta ša­l is, nors ke­l io­n ių agen­t ū­ra „West Exp­ress“ jau ke­le­r ius me­ tus or­ga­ni­zuo­ja ke­lio­nes į šią ša­l į ne­ di­de­lėms gru­pėms žmo­nių, nuo­lat ieš­ kan­čių pa­sau­lio įdo­my­bių, sie­kian­čių at­ras­ti nau­jų kraš­tų. Uz­be­k i­jo­je mū­sų ke­l iau­to­jai jau­čia­si lyg pa­bė­gę nuo rea­ly­bės. Di­din­gos se­ no­vi­nės aikš­tės, spal­vin­gais or­na­men­ tais iš­puoš­tos me­če­tės, med­re­sės, cha­ nų rū­mai, ha­re­mai, dau­gy­bė le­gen­dų – vi­sa tai už­bu­ria, pri­me­na Ry­tų pa­sa­ kas. Ki­ta ver­tus, Uz­be­ki­ja yra po­so­vie­ ti­nė ša­l is, jo­je su­si­dur­si­te su ža­v iais kul­t ū­r i­n iais skir­t u­mais, kar­tais ma­ ny­si­te, kad lai­kas su­sto­jo. Vie­tos gy­ ven­to­jai lie­tu­v iams yra la­bai sve­t in­ gi, do­mi­si, kaip gy­ve­na­me, klau­si­nė­ja, smal­sau­ja, gal net šiek tiek pa­vy­di. Jei bend­rau­si­te at­vi­rai ir nuo­šir­džiai, tik­ rai ne­pa­si­gai­lė­si­te ir iš ša­lies par­si­ve­ ši­te ypa­tin­gų įspū­džių. 2013 m. „West Exp­ress“ ke­t i­na ak­t y­ viai reng­ti pa­žin­ti­nes ke­lio­nes į Uz­be­ ki­ją. Jau da­bar su­pla­nuo­tos ir pra­dė­tos rink­ti dvi gru­pės, ku­rios iš­vyks ba­lan­ džio ir spa­lio mė­ne­siais. Pir­mą­ją gru­pę ly­dės ne tik ke­lio­nių va­do­vas iš Lie­tu­ vos ir vie­tos gi­dai, bet ir ara­bų ir is­la­ mo stu­di­jų eks­per­tas Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­si­te­to Re­gio­nis­ti­kos ka­ted­ros ve­dė­jas pro­f. dr. Eg­dū­nas Ra­čius, ku­ ris pa­pil­dys ke­lio­nę įdo­miais pa­sa­ko­ ji­mais, sa­vi­tu po­žiū­riu, iš­sa­mio­mis ži­ nio­mis apie ša­lies kul­tū­rą. Mū­sų ke­l io­n ių marš­r u­tas su­da­r y­tas taip, kad ke­l iau­to­jai pa­t ir­t ų įspū­d žių įvai­ro­vę. Prog­ra­mo­je yra ir pa­ž in­t is su se­no­v i­n iais mies­tais, ke­l ia­v i­mas Di­d žio­jo šil­ko ke­l io ruo­žais, gar­sio­jo Ti­mū­ro ir Alek­sand­ro Di­d žio­jo pėd­ sa­kais, ir pri­si­lie­ti­mas prie įspū­din­gos gam­tos – kal­nų, dy­ku­mų, eže­r ų, ga­li­ my­bė su­si­pa­ž in­t i su vie­tos gy­ven­to­ jais, pa­žin­ti jų bui­tį, net per­nak­vo­ti tra­ di­ci­nė­je jur­to­je.

kai, jų ša­ly­je mo­te­rų yra tris kar­ tus dau­giau nei vy­rų. Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos pa­sau­lio fak­ tų kny­gos duo­me­ni­mis, ly­čių pro­ por­ci­ja Uz­be­ki­jo­je ne blo­ges­nė nei Lie­tu­vo­je. Vis­gi uz­be­kai tur­būt dar ban­do pa­tei­sin­ti daug­pa­tys­tę, ku­ri, nors ne­lei­džia­ma įsta­ty­mų, bet vis dar pra­kti­kuo­ja­ma.

12

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

sportas

Atgimęs „Atlantas“ – džiugino „Esame labai laimingi. Nors užėmėme aštuntą vietą, tačiau jaučiamės taip, lyg būtume laimėję prizinę“, – džiaugėsi „Atlanto“ futbolo klubo vadovas Romualdas Jonaitis, apibendrinęs pasibaigusį uostamiesčio ekipos sezoną.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šventė aistruoliams

Legendinę komandą iš bankroto duobės iškėlusiam R.Jonaičiui taip pat malonu, kad į stadioną grįžo žiūrovai. „Toks džiaugsmas, koks liejosi po mūsų pergalės prieš „Sūduvą“, paskutinį kartą Klaipėdos stadione buvo apėmęs žmones 2004-aisiais, kai nugalėjome Maskvos „Spartaką“. Sirgaliai įvairiomis kalbomis dėkojo futbolininkams, džiaugėsi, lyg būtume laimėję Čempionų lygos finalą“, – klubo galva prisiminė pergalę Lietuvos futbolo taurės ketvirtfinalyje. R.Jonaitis kvietė aistruolius neįsižeisti, kad paskutiniąsias sezono rungtynes futbolininkai žaidė ne Klaipėdoje, o Gargžduose. „Jautėme atsakomybę dėl centrinės aikštės vejos. Norėjome ją išsaugoti, kad pavasarį kuo greičiau sutvirtėtų. O pastarosiomis savaitėmis dėl gausių kritulių veja buvo permirkusi ir žaisdami būtume ją sutrypę – būtų likę tik tešla, – teisinosi jis. – Kitą pavasarį pirmąsias rungtynes dar žaisime Gargžduose, o vasaros pradžiai turėsime naują dirbtinės dangos aikštę, kuri mus gelbės rudenį.“

atsikvėpti, stoti į normalias vėžes“, – kokia buvo sezono pradžia neslėpė ekipos gelbėtojas. Situacija klube akivaizdžiai pagerėjo vasarą, kai liepos mėnesį į Klaipėdą su būriu žaidėjų atvyko specialistas iš Prancūzijos Sebastianas Roquesas. Per pertrauką čempionate buvo perkomplektuota komanda. „Ir tik tada, jau esant naujiems žaidėjams, mes galėjome iškelti uždavinius – neiškristi iš A lygos, kuo sėkmingiau sužaisti taurės varžybose“, – lengvesnes dienas prisiminė R.Jonaitis. „Jei būtume čempionate užėmę septintąją vietą, tai sezoną įvertin-

Supratimas: R.Jonaitis ir S.Roquesas daug kartų kalbėjo apie klubo ateitį ir, atrodo, rado bendrą kalbą.

Paklaustas, koks laukia rytojus, R.Jonaitis paprašė bent savaitę leisti pasidžiaugti tuo, kas pasiekta. „Atvirai kalbėjomės su treneriu. Vienodai suprantame, kad profesionaliame futbole tikslus gali kelti atsižvelgdamas į finansines galimybes. Bet kokie nepasverti sprendimai arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimas, kurių negali įvykdyti, gali sugrąžinti į buvusią situaciją. Turime iškovoję teisę žaisti taurės turnyro pusfinalyje. Komanda turi realių šansų patekti į Europos varžybas. Viskas priklausys nuo klubo biudžeto. Labai svarbu, kokia bus miesto pozicija. Lapkričio 29 dieną turėtume sužinoti politikų žodį. Jei gautume patvirtintą atsakymą – turėtume pamatus, ant kurių galėtume statyti sienas“, – sakė vadovas.

R.Jonaitis nesiguodė, tačiau ir nesidžiaugė dėl miesto pagalbos šiais metais. „Klaipėdos parama buvo minimali – varžyboms ir treniruotėms veltui gavome stadioną bei kelias dešimtis tūkstančių litų“, – neslėpė verslininkas. Anot klubo atstovo, miestui pateikta trejų metų klubo vystymo ir bendradarbiavimo programa, pagal kurią prašoma kasmet komandai skirti po 400 tūkst. litų. R.Jonaitis sakė, kad būtų gerai, jog kitų metų sezonui pavyktų suformuoti 1,2 mln. litų biudžetą. „Verslininkai laukia politikų sprendimo ir permainų, kurios vyksta Lietuvoje po rinkimų, pabaigos. Pavasarį buvo sunku kreiptis į verslininkus, kai jie žinojo, jog mus kankina bankroto byla. Sezoną užbaigėme be skolų žaidėjams. Šiandien yra lengviau. Noriu, kad šįmet 50-metį švenčiantis „Atlanto“ futbolo klubas būtų tarp prioritetinių miesto komandų, – norą išreiškė R.Jonaitis. – Esame unikali ekipa – gal net pasaulyje. Vargu ar yra dar kurios nors šalies aukščiausios lygos klubas, kurio amžiaus vidurkis nesiekia nė 22 metų.“ Paklaustas, ar nori likti Lietuvoje ir tęsti darbą „Atlante“, S.Roquesas atsakyti nedelsė: „Šimtą kartų sakiau, kad norėčiau pasilikti Klaipėdoje.“

Atgimimas: „Atlanto“ klubas, šiais metais rungtyniavęs šalies čempionate ir taurės turnyre, nepadarė gėdos Klaipėdai.

Vytauto Petriko nuotr.

Pavasarį – rūpesčių kalnas

R.Jonaitis „Atlanto“ klubą perėmė iki čempionato likus penkioms dienoms. „Per tą trumpą laiką reikėjo kurti stebuklus, kad gautume A lygos licenciją. Čempionatą pradėjome virš mūsų kabant bankroto debesiui. Startavome su tais futbolininkais, kurie tuo metu buvo komandoje. Gegužės 15 dieną gavome teismo sprendimą, jog nutraukta bankroto byla. Galėjome lengviau

Sebastianas Roquesas:

Šimtą kartų sakiau, kad norėčiau pasilikti Klaipėdoje.

čiau „super, super“. Nepaisant to, pasiekėme maksimalų rezultatą. Ir galime didžiuotis, kad Klaipėdai gėdos nepadarėme“, – spaudos konferencijoje nusišypsojo santūrumu garsėjantis vadovas. Adaptacija buvo nelengva

Prieš pradėdamas dirbti „Atlante“, specialistas iš Prancūzijos S.Roquesas stebėjo dvejas klaipėdiečių rungtynes – su „Šiauliais“ ir Tauragės „Tauru“. „Tų rungtynių lygis nebuvo aukštas. Bet kai žaidėme su Vilniaus „Žalgiriu“, pakeičiau nuomonę apie Lietuvos futbolą, – atviravo gana jaunas specialistas iš Prancūzijos. – Trys komandos – „Žalgiris“, Panevėžio „Ekranas“

ir Marijampolės „Sūduva“ galėtų žaisti su pajėgiausiomis prancūzų vienuolikėmis.“ Paprašytas įvertinti sezoną, S.Roquesas ragino prisiminti pavasarį, kai ekipoje buvo daugiau klausimų nei atsakymų. „Beveik viskas buvo blogai – nebuvo žaidėjų, nebuvo aiški ateitis, ir pačiam buvo bėdų dėl kitokio lietuvių mentaliteto, gyvenamosios vietos pakeitimo“, – neslėpė vyriausiasis treneris.

čempionate užėmėme aštuntąją vietą.“ Nors specialistas džiaugėsi, kad komanda užėmė aštuntą vietą, tačiau prasitarė, jog dar labiau norėjo matyti vienuolikę septintojoje. „Nors pirmenybėse užėmėme neaukštą poziciją, tačiau žinant, kokias turėjome sąlygas, užimta vieta – puiki. Ir antroji čempionato pusė buvo pakankamai gera. Tai pirmasis žingsnis į šviesią „Atlanto“ ateitį“, – teigė strategas.

Norėjo būti septintas

Laukia politikų žodžio

Strategas pirmiausia didžiausią dėmesį skyrė žaidėjų fiziniam pasirengimui. Dvi savaites jie liejo prakaitą kaupdami jėgas. „Sezono metu „Atlantas“ žaidė banguotai, – prisipažino S.Roquesas. – Komanda labai jauna, todėl to neįmanoma išvengti. Rudeniop sutriko treniruočių procesas dėl pradėtos įrengti naujos aikštės. Iki statybų pradžios per dieną turėjome po dvejas pratybas, o netekus aikštės, prisiėjo treniruotis tik vieną kartą per dieną. Tuo metu ekipos lygis krito, bet R.Jonaitis dėjo visas pastangas – dėl treniruočių susitarė su gargždiškiais. Tai buvo svarbu, nes laukė reikšmingos Lietuvos futbolo taurės turnyro rungtynės. Galutinis rezultatas – džiugi pabaiga: patekome į taurės turnyro pusfinalį ir

13

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Su trenks­mu į Sei­ mą 2008-ai­siais atė­ ję šou pa­sau­lio at­ sto­vai šie­met pa­ty­ rė fias­ko. Tur­būt to­ dėl kai ku­rie jų ne­ slė­pė pra­stos nuo­ tai­kos ir ne­bu­vo lin­ kę kal­bė­ti apie sa­vo pla­nus.

Ar­ti: A.Ne­dzins­kas nuo po­li­ti­kos ne­nu­tols.

To­mo Ra­gi­nos ir Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Bu­vę Sei­mo na­riai: iš šou – į šou? L.Ker­na­gis. – Tie šou­me­nai, ku­rie atė­jo į po­li­ti­ką praė­ju­sią ka­den­ci­ ją, ne­pri­lygs­ta di­die­siems šou­me­ nams, ku­rie me­tai po me­tų Sei­me da­ro šou.“ Ko­dėl jis apie tai pra­ kal­bo tik tuo­met, kai ne­be­pa­te­ko į Sei­mą? „Kad nie­kas ne­klau­sė“, – iš­si­su­ko L.Ker­na­gis. Tuo­met į di­ džiau­sią šou, kaip jis sa­ko, dau­giau ne­no­rės grįž­ti? „Su ge­ra ko­man­da grįž­čiau“, – tvir­tai at­sa­ko.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

A.Bau­ku­tė ne­ko­men­tuo­ja

Prieš ket­ve­rius me­tus Arū­nas Va­ lins­kas su Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ ti­ja į Sei­mą at­ve­dė iki tol nie­ ko bend­ro su po­li­ti­ka ne­tu­rė­ju­sių žmo­nių bū­rį: Do­nal­dą Mei­že­ly­tę, As­tą Bau­ku­tę, An­ta­ną Ne­dzins­ ką, Li­gi­tą Ker­na­gį, In­gą Va­lins­ kie­nę. Kaip ir pa­ts ved­lys, jie iki to lai­ko bu­vo ge­riau­siai ži­no­mi kaip pra­mo­gų vers­lo žmo­nės te­le­vi­zi­ jos žiū­ro­vams ir bul­va­ri­nės spau­ dos ger­bė­jams. Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos na­riai per Sei­mo ka­den­ci­ją iš­si­bars­tė po įvai­rias frak­ci­jas, ta­ čiau šie­met su ki­tų par­ti­jų vė­lia­vo­ mis vėl ban­dę pa­tek­ti į Sei­mą ar­ba, kaip kai ku­rie sa­ko, di­džiau­sią Lie­ tu­vos šou, pa­ty­rė fias­ko. Ką bu­vę šou pa­sau­lio at­sto­vai veiks pa­li­kę Sei­mą, ne vi­si bu­vo lin­kę kal­bė­ti. „Aiš­kaus at­sa­ky­mo nė­ra. Nie­kur ne­sku­bu. Va­rian­tų yra, bet nuo po­ li­ti­kos ne­nu­tol­siu, – tei­gė 31 me­tų An­ta­nas Ne­dzins­kas. – Grį­ži­mas į šou? Bus ma­ty­ti, bet apie tai ne­gal­ vo­ju, nes dar ne ten min­tys.“ Dar la­biau ne­bu­vo lin­ku­si šia te­ ma bend­rau­ti As­ta Bau­ku­tė. Klai­ pė­do­je gi­mu­sios 42 me­tų Lie­tu­vos teat­ro ir te­le­vi­zi­jos ak­to­rės emo­ci­ jos ne­bu­vo džiu­gios. „Nie­ko ne­ko­men­tuo­siu. Nie­ko. Vi­siš­kai nie­ko. Tu­riu tei­sę. Ne­no­riu nie­ko. Jau ne­bū­siu tai­ki­nys, – ka­te­ go­riš­kai bu­vo nu­si­tei­ku­si A.Bau­ku­ tė. – Bu­vau su­per­vie­ša, no­riu bū­ti ne vie­ša. Sa­kau be pyk­čio, bet nie­ kam ne­ko­men­tuo­siu. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri pla­nų.“ Do­nal­da pasiilgs dar­bo ko­mi­te­te

37 me­tų Ši­lu­tė­je gi­mu­si Do­nal­da Mei­že­ly­tė bu­vo pa­ki­liai nu­si­tei­ku­ si, o iš­gir­du­si klau­si­mą apie pla­nus po Sei­mo, nu­si­juo­kė.

A.Va­lins­kui pa­siū­ly­mų ne­stin­ga

Ka­te­go­riš­ka: A.Bau­ku­tei kal­bė­ti apie

Nuo­mo­nė: L.Ker­na­giui Sei­mas –

Šou: D.Mei­že­ly­tė grįš į pramogų

„Da­ly­vau­siu te­le­vi­zi­jos pro­jek­ tuo­se. Jau gruo­dį tu­riu už­sa­ky­mų ves­ti ren­gi­nius, dai­nuo­ti kon­cer­ tuo­se, tu­riu pa­siū­ly­mą dirb­ti ra­ di­jo sto­ty­je. Tie­sa, kol ne­pri­sie­kė

Tur­būt ji jau pa­siil­go šou? Do­ nal­da ne­slė­pė, kad ji ne­bu­vo pa­li­ ku­si te­le­vi­zi­jos, dai­nuo­da­vo bend­ ruo­me­nės šven­tė­se. „Bu­vau graibs­to­ma, nes tai da­ riau ne­mo­ka­mai. Tie­sa, trūk­da­vo lai­ko“, – ne­nei­gė D.Mei­že­ly­tė. Išė­ju­si iš Sei­mo tur­būt pa­siilgs šil­tos vie­te­lės? D.Mei­že­ly­tė ti­ki­ na, kad ta vie­te­lė yra šal­ta, nes bū­ti vie­šu as­me­niu la­bai ne­leng­va: „Pa­ sis­kųs­ti ne­ga­li. O teis­mams rei­kia pi­ni­gų, lai­ko, ener­gi­jos.“ Ji vis dėl­to pa­siilgs Sei­mo – dar­ bo Au­di­to ko­mi­te­te. Kei­sis ir jos ap­ran­gos ko­das: per ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ją Sei­me Do­ nal­da iš­me­tė bent aš­tuo­nias nu­tį­ su­sias pa­lai­di­nes. „Įp­ras­tai lais­va­lai­kiu vil­kė­da­vau džem­pe­riais ir mū­vė­jau džin­sais. Ly­gi­na­mų marš­ki­nių ne­pa­siilg­siu, o juo­dą kos­tiu­mė­lį, bal­tus marš­ki­ nius da­bar vil­kė­siu tik ofi­cia­lio­mis pro­go­mis.“

L.Ker­na­gis grįž­tų į šou

gy­ve­ni­mą be po­li­ti­kos ne­si­no­ri.

Se­nas cir­kas dar neiš­ va­žia­vo, nau­jas jau pa­si­sta­tė pa­la­pi­nę.

nau­jas Sei­mas, ne­ga­liu pa­si­ra­šy­ti kont­rak­tų, to­dėl raš­tiš­ko at­sa­ky­ mo nie­kam ne­da­viau.“ Pa­si­tei­ra­vus, ar da­bar su­lau­kia dau­giau­sia pa­siū­ly­mų per vi­są sa­ vo kar­je­rą, Do­nal­da ne­slė­pė, kad jų vi­sa­da tu­rė­jo. Kont­rak­tui pa­si­ra­šy­ ti di­džiau­sios įta­kos jai tu­rės ne pi­ ni­gai, o mo­ty­va­ci­ja. „Pi­ni­gai – tik prie­mo­nė idė­joms įgy­ven­din­ti“, – pri­dū­rė mo­te­ris.

šou, bet ten jis grįž­tų.

pasaulį.

„Pla­nai gra­žūs, – nu­si­juo­kė 49 me­ tų Ra­my­ga­lo­je gi­męs bu­vęs te­le­vi­ zi­jos lai­dų ve­dė­jas, dai­ni­nin­kas Li­ gi­tas Ker­na­gis. – Vers­las, po­li­ti­ka. Ar tai su­de­ri­na­ma? Tai bus ne­ma­ to­mo­ji po­li­ti­kos pu­sė. Bend­ra­vi­mas su tau­ta pa­ja­mų ne­ne­ša. Šei­mą rei­ kės už kaž­ką iš­lai­ky­ti.“ Li­gi­tas ne­slė­pė, kad per ket­ve­ rius me­tus jau įpra­to prie kos­tiu­ mo, to­dėl juo daž­nai vil­kės ir išė­ jęs iš Sei­mo. „Sce­no­je taip pat vil­kė­siu kos­tiu­mu. Na, ne tik kal­ bė­siu apie gy­ve­ni­mą, po­li­ti­ką, bet ir pa­dai­nuo­siu, nes vien tik kal­bos žmo­nėms neį­do­mu“, – įsi­ti­ki­nęs L.Ker­na­gis. Bet vien tik prie dai­na­ vi­mo jis jau ne­grįš, nors Sei­me per sa­vo ka­den­ci­ją įra­šė ke­lias nau­jas dai­nas. Kaip at­sa­ky­tų į klau­si­mą, ar pa­siil­go šou pa­sau­lio? „Ran­ką pri­dė­jęs prie šir­dies ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad di­des­nio šou nei Sei­me aš dar ne­ma­čiau, – ti­ki­no

Lapk­ri­čio 28 d. sa­vo 46-ąjį gim­ta­ die­nį mi­nė­sian­tis A.Va­lins­kas ti­ki­ no, kad dar­bo jau tu­ri (yra lai­dos „Taip ir ne“ ve­dė­jas), su­lau­kė pa­ siū­ly­mų įgy­ven­din­ti nau­jus mu­zi­ ki­nius pro­jek­tus, ves­ti nau­jas lai­ das. „Kol ne­pa­si­ra­šy­ti kont­rak­tai, ne­ga­liu to vie­šin­ti“, – A.Va­lins­kas pa­siū­ly­mų ne­konk­re­ti­za­vo. Laz­di­juo­se gi­męs Sei­mo na­rys ir Lie­tu­vos šou pa­sau­lio ryk­lys tei­gė, kad vis­ką lems ne pi­ni­gai, o pro­jek­ to įdo­mu­mas, ko­man­da. Ar bu­vo ka­da nors su­lau­kęs dau­ giau pa­siū­ly­mų? „To­kia ten­den­ci­ja da­bar jau­čia­ si. Pa­siū­ly­mų daug, bet ne dau­ giau­siai. Bet vi­sų jų ne­siim­siu“, – ti­ki­no veik­lus žmo­gus. Kas da­bar pa­si­keis? Be­veik nie­ko. Gra­fi­kas te­le­vi­zi­jo­se taip pat griež­ tas ir in­ten­sy­vus. Ap­ran­gos ko­das pri­klau­sys nuo lai­dų, ta­čiau kos­ tiu­mus jis taip pat daž­nai vil­kės. „Tik te­le­vi­zi­jo­se yra sti­lis­tai, o Sei­me pa­ts sau rink­da­vau­si dra­bu­ žius ar­ba In­ga pa­rink­da­vo. Jos pla­ nai da­bar bus pa­na­šūs kaip ir ma­ no“, – at­vi­rai kal­bė­jo A.Va­lins­kas. Ar jis pa­siil­go šou? „Tai kad nie­ka­da iš jo ne­bu­vau išė­jęs. Di­des­nio šou nei Sei­me aš dar ne­bu­vau ma­tęs. Se­nas cir­kas dar neiš­va­žia­vo, nau­jas jau pa­si­sta­ tė pa­la­pi­nę“, – to­kia bu­vu­sio po­li­ ti­nės par­ti­jos ly­de­rio nuo­mo­nė.

14

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

vakarė

Po­ta­la: XVII a. ant Mar­po Ri (Rau­do­no­sios) kal­vos pa­sta­ty­ti gar­sie­ji rū­mai ir šven­tyk­la – vie­nas iš įspū­din­giau­sių pa­sta­tų Tibete, iki 1959 m. čia bu­vo Da­lai La­mos re­zi­den­ci­ja prieš jam

Ti­be­te nau­do­tis ne­ši­kių pa­sla Ke­liau­jant po Ti­be­tą me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rei Da­liai Mit­rai­tei pa­si­nau­do­ti gar­ sią­ja šios ša­lies me­di­ci­na ne­pa­si­tai­kė nė ma­žiau­sio pre­teks­to, bet ji at­krei­pė dė­me­ sį, kad vais­ti­nė­se la­bai daug vie­ti­nių vais­ tų. Gy­dy­to­ją nu­ste­bi­no kas ki­ta.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Aukš­ti­kal­nė­se rei­kė­jo vais­tų

Į Ti­be­tą 23–60 me­tų am­žiaus vie­ nuo­li­kos žmo­nių gru­pė ke­lia­vo su Ne­pa­lo ke­lio­nių agen­tū­ros ko­ man­da. „Per šią ša­lį leng­viau gau­ti vi­ zas. Iš pra­d žių at­s kri­d o­m e iki Ne­pa­lo sos­ti­nės Kat­man­du, po to ke­lia­vo­me iki sie­nos – Nia­la­ ma mies­te­lio, – pra­dė­jo pa­sa­ko­

Kiek­vie­na spal­ va ten tu­ri pra­smę – nuo­šir­du­mo, dva­sin­ gu­mo, iš­min­ties. ji­mą apie ke­lio­nę nuo jos pra­džios D.Mit­rai­tė. – Per sie­ną per­va­žia­ vo­me kal­nų pe­rė­ja vi­su­rei­giais. Iki Ti­be­to aukš­čiau­siai pa­sau­ly­ je esan­čios sos­ti­nės La­sos (3 650 m) va­žia­vo­me 3 800–4 000 met­ rų aukš­ty­je.“ Gy­dy­to­ja D.Mit­rai­tė pri­pa­ži­no, kad neįp­ra­tu­siems prie aukš­ti­kal­ nių ke­liau­ti ne­leng­va ir žmo­nės iš anks­to ren­gė­si gerdami vais­tus. „To­kia­me aukš­ty­je me­džių ne­ daug, au­ga­li­ja skur­di, pri­me­na dy­ky­nę. Bu­vo vė­juo­ta, bet ne­

šal­ta, ne­li­jo. Ti­be­tie­čiai že­mės ūky­je dau­giau­sia dir­ba ran­ko­ mis – ma­tė­me tik ke­le­tą ark­liu­ kų ir vie­ną ki­tą ne­di­de­lį trak­to­ rių. Kai kur pa­ste­bė­jo­me sau­lės ele­men­tų, bet tai tur­būt jau ki­ nų veik­los re­zul­ta­tas, – vaiz­dus, pa­ste­bė­tus va­žiuo­jant au­to­mo­ bi­liu, pri­si­mi­nė D.Mit­rai­tė. – Iš to­lo įspū­din­gai at­ro­dė snie­guo­ tos kal­nų vir­šū­nės. Vie­na di­džių­jų – 8 027 m aukš­ čio Ši­ša­pang­ma.“ Di­džiau­sias įspū­dis – Po­ta­la

Di­de­lį įspū­dį ke­liau­to­jams iš Lie­tu­ vos pa­li­ko vie­nuo­ly­nas Ta Shi Lhun Po, nu­da­žy­tas bal­ta, tam­siai rau­ do­na ir auk­so spal­vo­mis. „Kiek­vie­na spal­va ten tu­ri pra­ smę – nuo­šir­du­mo, dva­sin­gu­mo, iš­min­ties, – D.Mit­rai­tė pa­sa­ko­jo tai, ką su­ži­no­jo iš gi­dų apie ti­be­ tie­čius. – Be­je, žmo­nės la­bai daug au­ko­ja. Ne tik pi­ni­gais, bet ir mais­ to pro­duk­tais.“ Iš Ši­gat­su mies­to ke­liau­to­jai nu­ vy­ko į Ti­be­to sos­ti­nė­je La­są. „Čia ypa­t in­gas se­n a­m ies­t is, XVII a. ant Mar­po Ri (Rau­do­no­ sios) kal­vos pa­sta­ty­ti gar­sie­ji rū­ mai ir šven­tyk­la – Po­ta­la. Čia iki 1959 m. bu­vo Da­lai La­mos re­zi­ den­ci­ja prieš jam pri­vers­ti­nai pa­ bė­gant iš ša­lies į In­di­jos Dha­ram­ sa­los mies­tą.

Įs­pū­dis: gydytoja D.Mit­rai­tė, keliaudama po uni­ka­lųjį Ti­be­tą, žavėjosi jo architektūra ir gamta, žmonių nuošird

„Įs­pū­džiai pri­bloš­kia­mi, – ne­ slė­pė me­di­kė, ku­ri su ki­tais nu­ sta­ty­tu lai­ku ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti da­lį Da­lai La­mos re­zi­den­ci­jos. – Prie rū­mų mels­da­mie­si vaikš­to tau­ti­ niais dra­bu­žiais vil­kin­tys mal­di­ nin­kai, o kai ku­rie jų su mal­do­mis

lū­po­se kren­ta ant že­mės.“ Vieš­ bu­čiuo­se gy­ve­nu­sius ke­liau­to­jus nu­ste­bi­no tai, kad Ti­be­te ne­ši­ kė­mis dir­ba mo­te­rys. Ne­pai­sant to, kad jos jau­nos ir tvir­tos, lie­ tu­vėms bu­vo ne­jau­ku nau­do­tis jų pa­slau­go­mis.

Ar­ba­ta iš svies­to

Kal­nuo­se šil­tuo­ju lai­ku D.Mit­rai­ tė lan­kė­si pas avis, ja­kus ga­nan­ čius ir pa­la­pi­nė­se gy­ve­nan­čius pie­me­nis. „Jie mus pa­vai­ši­no gar­sią­ja ti­be­ tie­tiš­ka svies­ti­ne ar­ba­ta. Ci­lind­ri­

15

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

vakarė

Valerijus Meladzė – su nauja programa Garsus gruzinų kilmės rusų dainininkas Valerijus Meladzė savo gastroles po didžiuosius Lietuvos miestus kitą savaitę pradės uostamiestyje, pristatydamas naują programą ir geriausias savo dainas.

pri­vers­ti­nai pa­bė­gant iš ša­lies į In­di­jos Dha­ram­sa­los mies­tą.

Da­lios Mit­rai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

au­go­mis – ne­jau­ku ne­kul­tų skru­din­tų mie­žių, su­mal­ tų ran­ki­niu ma­lū­nu į la­bai smul­kius mil­tus. Jie mai­šo­mi su tru­pu­čiu ar­ ba­tos ir ta­da da­ro­mos ban­de­lės. Į jas ga­li bū­ti įdė­ta svies­to, varš­kės ar cuk­raus. „Tie­sa, šer­pai vi­rė­jai mus mai­ tin­da­vo ne taip ašt­riai, kaip val­ go vie­tos gy­ven­to­jai, – šyp­te­lė­ jo D.Mit­rai­tė ir iš­sky­rė ti­be­tie­čių sve­tin­gu­mą: – Sve­čias jiems tar­si yra siųs­tas Die­vo.“

Viena ryškiausių Rusijos populiariosios muzikos scenos žvaigždžių taip pat surengs pasirodymus Kaune ir Vilniuje. V.Meladzė gimė Batumio mieste Gruzijoje. Baigęs muzikos mokyklą, kur mokėsi groti pianinu, būsimas dainininkas studijavo Ukrainoje, Nikolajevo laivų statybos institute. Būtent ten jis pradėjo muzikanto karjerą – kartu su broliu Konstantinu jiedu grojo studentų kolektyve „Apriel“. 1989 m. abu broliai buvo pakviesti prisijungti prie garsios art-rock grupės „Dialog“. Netrukus Konstantinas, šiai grupei parašęs kelias sėkmingas dainas, tapo pagrindiniu ir vieninteliu V.Meladzės dainų autoriumi. Pirmuoju V.Meladzės hitu tapo daina „Ne trevozh mne doushou, skripka“ („Neaitrink man sielos, smuike“), už kurią dainininkas 1994 m. buvo įvertintas prestižiniu „Metų atradimo“ apdovanojimu. Po metų buvo išleistas debiutinis V.Meladzės solo albumas „Sera“, kurio titulinę dainą iki šiol dievina milijonai atlikėjo gerbėjų. 1996 m. pasirodė antrasis dainininko solo albumas „Posledniy romantic“ („Paskutinis romantikas“), kuris akimirksniu tapo

bestseleriu. Netrukus V.Meladzė surengė vieną po kito du anšlaginius koncertus didžiausioje Maskvos koncertų aikštelėje „Olympijskiy“. Po dar dviejų didžiulės sėkmės sulaukusių solo albumų „Samba belovo motylka“ („Baltojo drugelio samba“) ir „Vsio tak i bylo“ („Taip viskas ir buvo“) V.Meladzė ėmėsi bendradarbiauti su populiaria merginų grupe „VIA Gra“. Kartu įrašytos dainos „Pritiaženija bolshe net“ („Nebėra daugiau traukos“) ir „Okean i tri reki“ („Vandenynas ir trys upės“) buvo puikiai įvertintos tiek gerbėjų, tiek muzikos kritikų. Abi dainos buvo pastebėtos – V.Meladzė ir „VIA Gra“ pelnė „Geriausio metų dueto“ prizą „Muz-TV“ ir „MTV Russian“ kasmet rengiamuose muzikos apdovanojimuose. Populiarus rusų muzikos televizijos kanalas „Muz-TV“ V.Meladzę geriausiu dainininku paskelbė net tris kartus iš eilės – 2004, 2005 ir 2006 m. V.Meladzei 2006 m. buvo suteiktas nusipelniusio Rusijos Federacijos artisto vardas. Jis taip pat yra nusipelnęs Čečėnijos artistas. „Gallup Media“ tyrimų duomenimis, jis yra vienas iš dešimties populiariausių dainininkų Rusijoje. V.Meladzės koncertas Klaipėdoje – lapkričio 20 d. 20 val. „Švyturio“ arenoje. Bilietai – 100–200 Lt. „Klaipėdos“ inf.

Be as­mens do­ku­men­tų

dumu, stebėjosi gatvės prekyba ir transportu.

nia­me in­de ti­be­tie­čiai mu­ša svies­ tą, su ar­bat­žo­lė­mis, pe­le­nais ir so­dos drus­ka iš jo il­gai ver­da ar­ba­ tą. Ne­re­tai svies­ti­nę ar­ba­tą jie dar mai­šo su pie­nu. Sko­nis pa­na­šus į karš­to pie­no, ta­čiau šiek tiek sū­ ro­ka“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­ja.

Ją ir ki­tus tu­ris­tus ti­be­tie­čiai vai­ši­no ir įvai­riais ja­kų sū­riais. Užei­go­se lie­tu­viai ra­ga­vo tra­di­ ci­nio pa­tie­ka­lo – sul­ti­nio su ma­ ka­ro­nais, ku­rį vie­ti­niai val­go su pa­ga­liu­kais. Ti­be­tie­čiai la­biau­siai mėgs­ta tsam­pą, ku­ri ga­mi­na­ma iš

Vie­tos gy­ven­to­jai lie­tu­vei pa­li­ ko la­bai nuo­šir­džių, drau­giš­kų ir sve­tin­gų žmo­nių įspū­dį. La­bai ma­lo­nūs bu­vo ir vie­nuo­liai. Be­ je, čia yra vie­nuo­ly­nų ir mo­te­ rims, ku­rios plau­kus ker­pa­si la­ bai trum­pai. Sve­čiams pa­si­se­kė iš­girs­ti keis­tą jų gro­ji­mą il­go­mis triū­bo­mis. Mal­dos vė­lia­vė­lių yra dau­gu­mo­je kal­nų pe­rė­jų. Jos ple­vė­sa­vo ir prie 4 718 m aukš­ty­je ty­vu­liuo­jan­čio Namt­so eže­ro. „Su­ve­ny­rų pre­kiau­to­jai neį­ky­rūs kaip Ne­pa­le, juo­lab kai ku­rio­se ki­ to­se ša­ly­se“, – pa­ste­bė­jo me­di­kė. Pa­si­tei­ra­vus apie gar­sią­ją Ti­be­ to me­di­ci­ną, D.Mit­rai­tė pri­pa­ži­no, kad vais­ti­nė­se la­bai daug tra­di­ci­nių, vie­ti­nių vais­tų. Su­ne­ga­la­vęs vie­nas iš ke­liau­to­jų gru­pės na­rių iš Ti­be­to taip pat gy­ dė­si žo­lė­mis. Kar­tą ke­liau­to­jai pa­vė­žė­jo ser­gan­ čias vie­nuo­les, ta­čiau ne­ga­lė­jo su­si­ kal­bė­ti, to­dėl ne­sup­ra­to tiks­lių li­gos prie­žas­čių. Be­je, dau­gu­ma vie­tos gy­ven­to­ jų vei­dą den­gia kau­ke, kad sau­sas oras, vė­jas jo ne­nu­gai­rin­tų, neiš­ žio­vin­tų kvė­pa­vi­mo ta­kų. Apie Ti­be­to ne­prik­lau­so­my­bę, po­li­ti­ką vie­tos gy­ven­to­jai kal­bė­ ti ne­lin­kę. „Su­ži­no­jo­me, kad maž­daug še­ ši mi­li­jo­nai Ti­be­to gy­ven­to­jų nuo 1959 m. ne­tu­ri as­mens do­ku­men­ tų“, – pa­bė­žė D.Mit­rai­tė.

Žvaigždė: V.Meladzė yra vienas iš dešimties populiariausių daininin-

kų Rusijoje.

Organizatorių nuotr.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje daug kritulių nenumatoma. Šiandien kai kur truputį palis, oras šils iki 2–7 laipsnių. Sekmadienį kritulių tikimybė nedidelė. Naktį kai kur taip pat numatomas rūkas, plikledis. Naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 4 šilumos, dieną šils iki 4–8 laipsnių.

Šiandien, lapkričio 17 d.

+5

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+3

Utena

+5

7.51 16.16 8.22

322-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 44 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +6 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +5

kokteilis Gy­vo­ji Bar­bė Uk­rai­no­je

Londonas +12 Madridas +12 Maskva +4 Minskas +3 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +10

Praha +6 Ryga +6 Roma +14 Sidnėjus +22 Talinas +8 Tel Avivas +26 Tokijas +16 Varšuva +4

Vėjas

3–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Šiandien: Benita, Dionizas, Erta, Getautas, Gilvilė, Nemira, Viktorija Rytoj: Ginvydas, Ginvydė, Otas, Romanas, Salomėja, Vesta

orai klaipėdoje Šiandien

+4

+5

lapkričio 17-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+5

+3

6

+3

+6

+6

+6

6

+6

+7

+6

+3

2

rytoj

pirmadienį

1855 m. ško­tų ke­l iau­to­ jas Da­v id Li­v ings­to­ne at­ra­do Vik­to­ri­jos kriok­lį Af­ri­ko­je. 1869 m. po 10-ies me­tų sta­ty­bų Egip­te bu­vo ati­ da­ry­tas Sue­zo ka­na­las. 1913 m. gi­mė Alf­re­das Tiš­ke­v i­čius – de­š im­ta­ sis Pa­lan­gos gra­fų An­ta­ ni­nos ir Fe­lik­so Tiš­ke­vi­ čių vai­kas. 1917 m. mi­rė pran­c ū­ zų skulp­to­rius Au­gus­te Ro­din.

1942 m. gi­mė ita­lų kil­ mės ame­r i­k ie­čių re­ž i­ sie­rius Mar­tin Scor­se­se.

1986 m. Pa­r y­ž iu­je „Ac­ tion Di­rect“ gru­puo­tės te­ro­r is­t ai nu­ž u­dė „Re­ nault“ kor­po­ra­ci­jos di­ rek­to­rių Geor­ges Bes­se. 2003 m. res­pub­l i­ko­nas Ar­nold Schwar­ze­neg­ger bu­vo inau­gu­ruo­tas Ka­li­ for­ni­jos gu­ber­na­to­riu­mi. 2010 m. Suo­m i­jo­je vy­ no eks­p er­t ai iš­k il­m in­ gai at­k im­šo du be­veik 200 me­tų Bal­ti­jos jū­ros dug­ne iš­gu­lė­ju­sius šam­ pa­no bu­te­lius, ku­rie ne­ se­niai bu­vo iš­kel­ti iš nu­ sken­du­sio lai­vo.

Ka­tė prie lan­go – lauk vė­jo Ode­so­je gi­mu­si Va­le­r i­ja Luk­ja­no­va – gy­va lė­lė Bar­bė. Kad virs­t ų pa­na­ši į lė­lę, mer­g i­na pa­kei­tė gy­ve­n i­mo bū­ dą, mais­tą ir net at­si­sa­kė kai ku­rių kū­ no da­l ių. Ne­se­niai uk­rai­nie­tė Niu­jor­ke (JAV) da­ vė in­ter­v iu ir po­za­vo „V“ žur­na­lui. O šio lei­di­nio at­sto­vai suo­kė, kad V.Luk­ ja­no­va yra gro­ž io eta­lo­nas. Gy­vo­ji Bar­bė pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­sta­ ruo­ju me­t u min­ta tik vai­siais. Ji su siau­bu pri­si­m i­na tą lai­ką, kai var­to­jo al­ko­ho­l į, rū­kė ir bu­vo sto­ra. Da­bar jos gy­ve­n i­mas kar­d i­na­l iai pa­si­kei­tęs, o sa­ve ji lai­ko to­bu­la. Mer­g i­na sa­ve pa­kei­tė ne vien vai­sių die­ta. Ji pa­pra­šė gy­dy­to­jų pa­š a­l in­t i ke­le­tą apa­ti­nių šon­kau­l ių.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos cent­ras pri­ me­na se­no­lių pa­ste­bė­ji­mus. Sau­sas lapk­ ri­tis sau­są va­sa­rą at­neš. Jei lapk­ri­t į snie­ gas nak­vo­ja, tik­ra žie­ma po mė­ne­sio ateis. Jei lapk­r i­t is – su snie­g u, va­sa­ra – su vai­ siais ir šie­nu. Lapk­ri­t į pur­vą brai­dy­si, va­ sa­rą šie­no neiš­džio­vin­si. Jei šuo lo­ja pa­ kė­lęs snu­k į, ry­toj bus gied­ra. Jei ka­tė žiū­ ri pro lan­gą, lauk vė­jo. Jei pir­mie­ji šal­čiai pra­si­de­da anks­ti – žie­mą bus daug snie­ go. Jei de­be­sys plau­kia prieš vė­ją – oras at­ šals. Jei te­kant sau­lei de­be­sys ky­la iš šiau­ rės – bus vė­juo­ta. Jei snie­gas anks­ty­vas – pa­va­sa­ris bus šil­tas. Jei snie­gas už­krin­ta me­džių la­pus, bus švel­ni žie­ma. „Klaipėdos“ inf. Prog­no­zės: ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis pa­ry­čiais Klai­pė­dą ga­li su­kaus­

ty­ti rū­kas ir plik­le­dis.

Tarp niūrių de­be­sų pasirodys ir sau­lė Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar­ti­miau­sių die­nų orai klai­pė­ die­čiams ne­ti­kė­tu­mų ne­ža­da. Anot si­nop­ti­kų, gi­lus ru­duo ža­da kla­si­ki­nę puokš­tę – sun­kių de­be­ sų, lie­taus, ti­kė­ti­na, rū­ko bei plik­ le­džio.

Bal­tap­lau­kė, iš­te­kė­ju­si už vers­li­nin­ko, apie vai­kus net ne­kal­ba. Anot jos, nėš­ tu­mas ga­l i su­ga­din­ti fi­g ū­rą. Va­le­r i­ja pa­ti sau da­ro ma­k ia­žą ir ren­ ka­si dra­bu­ž ius. Tuo mer­g i­na di­d žiuo­ ja­si gal net la­biau nei fi­g ū­ra.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Mo­te­r is ga­l i vis­ką, tik kai ku­rioms ne­ drą­su. Čes­ka (ar Klai­pė­do­je tu­ri­me pa­na­šių bar­bių? „Kok­tei­liui“ tai ne­te­ko ma­ty­ti)

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, ir sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je iš­ liks niū­rūs ru­de­niš­ki orai. Bus de­be­suo­ta, šeš­ta­die­nį – ne­ di­de­lė kri­tu­lių ti­ki­my­bė. Ne­di­de­

lio lie­taus lau­kia­ma ir pir­ma­die­nį, ta­čiau, spe­cia­lis­to tei­gi­mu, ant­ro­je atei­nan­čios sa­vai­tės pu­sė­je jau bus šiek tiek švie­siau – pro de­be­sis bus ga­li­ma iš­vys­ti ir sau­lę. „Sa­vait­ga­lį ir pir­mo­je atei­nan­ čios sa­vai­tės pu­sė­je nak­ti­mis bei ry­tais vie­to­mis lai­ky­sis rū­kas, ga­li­ mas plik­le­dis, vy­raus pie­tų kryp­čių 5–10 m/s vė­jas, tik pir­ma­die­nį pa­ pūs 6–11 m/s va­ka­ris“, – ko­men­ ta­vo L.Pakš­tys. Sa­vait­ga­lį bei di­džią­ją atei­nan­ čios sa­vai­tės da­lį vy­raus pa­na­ši oro tem­pe­ra­tū­ra. Die­no­mis ter­mo­met­ ro stul­pe­lis kils iki 4–7, o nak­ti­mis – iki 0–3 ši­lu­mos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.