2012-11-17 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, lapkričio 17 d., 2012 m. Nr. 269 (1468)

Pietų gidas2,50 Lt

diena.lt ŠeŠtADIeNIS, lApkrIčIo 17 d. 2012

m.

Vilniaus svečiai jau pripažįsta, kad šis mies tas tapo viena iš Euro­ pos barų sos tinių.

TAIKIKLYJ E 4

tIrAžAS 8000

Nuo miesto kepyklėlių ir jose kepamų skan ėstų

Vilniuje – 60 kinų restoranų, ir tai daugiau nei visose kaimynių sos tinėse kartu sudėju s.

ų gausybės Sep­Tin­To­kvap svaig ta galva.

SiosS­„ Mal­Tie­čių SrIubOS“ ­ rEcEp6TA  S

Vilniaus s koniai ir k PNROEGRtAM3O8s vapai

7

2012 m. lapkričio

17 d.

Nuo kunigaik ščio Ge­ dimino laik ų Vilnius garsėjo įvai rove – už miesto sien ų su amatininkai gyveno ir pirkliai iš visos Eu ropos bei Azi­ jos. Istorija kar šįkart visus tojasi, tik su tas dalykas vienijo ki­ – maistas.

KINO FOTE LIS

Vampyri Mei­lėS­a škos uš­ra

Pasižvalgę po mūsiškiai pri Europą ir į Vilnių grįžę pažįsta, kad tinė tampa Lietuvos sos­ vis dėl to, jog vil europietiškesnė. Ir ne niečiai, kad tik pesimistai, ir kaip skųstų už si tojimo bumas dirba daugiau ar kad var­ vilniečių kas persmelkė nemažos da die lies ropietiškumą nybę bei laisvalaikį.

Eu­ paties mies parvykusieji įvardija kaip to veido po ky barų, resto ranų, kavinių, čius: gausybę vaitgalį mies klubų ir kas sa­ to plūstantį „krauj centrinėmis arterijo mis kytojų srautą ą“ – visų šių įstaigų lan­ . damas, Lon Iš tiesų Paryžius, Ams do ter­ turint ome nas, Berlynas ar Madri ny das, skiriasi ne je šį reiškinį, nuo Vil niaus bent masiš jums ar ne, kumu. Pa tin vi Europos sos sa tai, kas vyksta seno ka sios tinėse, atei gerą dešimt na ir čia. Prieš metį savo restoranus kurti kinai čia rado pa ėmę sakišką nišą, kios veikiau siai jau neat ko­ sirastų nė vie me Europos na­ didmiestyje. tradicijas ne Savo virtuvės se uzbekai, armė niai pasiryžo pristaty ti ir nai, kitos Cent jos tautos. rinės Azi­ Pa tinę užtvindė radoksas – kebabais sos­ lietuviai. Tie ne tik turkai, bet ir patys sako Azijos sa, tikrieji kebabai, kaip vir mena kioske tuvės žinovai, nė ne pri­ liuose parduo mėsos gami nių. Glaudžia damų keptos ponų, tailan si Vilniuje ir diečių, bra zilų, ispanų ja­ tuvės meist vir­ rai, lijas, didkeps dalijantys sušius, pae­ gėrybes. „Vil nius ar egzotiškas jūros niaus diena“ stato mažytę šiandien pri­ tinės portre kulinarinio Lietuvos sos­ to dalelę.

kULiNari Ja

džiaugsma Skubančiųjų s – kusku sas

Šiandien priedai

Ju­ris­tui tenka guos­ti mo­te­ris Žmonės jam at­ve­ria šir­dis ir net iš­pažįs­ ta nuo­dėmes. Ki­ti atei­na turė­da­mi pa­ čių keis­čiau­sių klau­ simų. Ne­mo­ka­mas tei­si­nes kon­sul­ta­ci­ jas Vil­niaus ra­jo­ne tei­kian­tis Sla­vo­mi­ ras Mo­ro­zas per sa­ vo pra­ktiką pri­si­ klausė ir graud­žių, ir juo­kingų is­to­rijų.

Trauka:

BiBLioTE ka Po lifoninė kasdienybė

po

Ger­biu sa­vo ša­lies rTrETas Pre­zi­dentę. Ti­kiu, kad ji sten­gia­si vi­siems būti ly­giai tei­sin­ga. vinėse.

sostinės sen amiestis tur istus traukia dėl architek

tūros paveldo , o vilniečiai č ia penktadie niais stumdo si dėl vietos b aruose ir kaVytenio J

Tempe D.Meškaramentinga usko rit s mas urevičiaus (BFL) n

uotr.

Tiražas 35 210

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das ­ Ged­vi­las

8p.

Mies­tas

Ke­lio­nes kar­ti­na smarvė ir triukš­mas Ke­lionės mik­roau­to­bu­sais grei­ tesnės, ta­čiau ke­lei­viai kar­tais įli­ pę į juos su­trin­ka. Rūkalų, pra­kai­ to kva­pas, est­ra­dinė mu­zi­ka ne vie­nam ap­kar­ti­na ke­lionę. 2p.

Mies­tas

Dėl gi­mi­naitės gu­la­si kry­žium Ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­torė Liu­ci­na Kot­lovs­ ka, ko ge­ro, – ver­tin­giau­sia šios val­diš­kos įstai­gos dar­buo­to­ja.

Bent taip ma­no ra­jo­no merė. 2p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Eko­no­mi­k a

Skund­žia­si blo­gais vy­rais

Pas­kel­bus, kad bus tei­kia­ma ne­mo­ ka­ma tei­sinė pa­gal­ba, prie Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės Teisės sky­ riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to durų nu­tįsta eilė. Daž­niau­siai atei­na mo­te­rys.

6

Kalėdų puoš­me­nas ga­mi­na ir lie­tu­viai Lai­kas: pa­sak S.Mo­ro­zo, ge­riau­sias me­tas teik­ti tei­sinę pa­galbą – lapk­ri­tis, nes žemės ūkio dar­bai jau nu­

dirb­ti, o šventės dar ne­pra­sidė­jo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lie­tu­va: Darbą pra­dėjo 2012–2016 m. ka­den­ci­jos Sei­mas

šiandien Pasaulis

Davido Pet­raeu­so dar­bai ne­bus pa­ mirš­ti, ta­čiau su­teptą mun­durą JAV ge­ne­ro­lui teks il­gai plau­ti. 10p.

Šeštadienis Vos vie­nai die­nai į gim­tinę grįžu­ si lie­tu­vių ki­no ir teat­ro žvaigždė In­ge­bor­ga Dapkū­naitė Vil­ niaus ki­no teat­ re „Fo­rum Ci­ne­ mas Vin­gis“ pri­ statė nau­jau­sią filmą tik suau­gu­ sie­siems „30 šir­ dies dūžių“, ku­ ria­me vai­di­na eli­tinę pro­sti­tutę Alisą.

17p.

5p.

Sportas

Krep­ši­nio rink­tinė ry­toj su­ži­nos var­ žo­vus, su ku­riais ko­vos 2013 m. Eu­ ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re. „Ne­gal­vo­ju, nei ko ge­riau būtų iš­ veng­ti, nei ką ge­riau gau­ti. Nes­kirs­ tau var­žovų į stip­rius ir silp­nus“, – sakė tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas. 14p.

TV diena

Mal­tos or­di­nas šią sa­vaitę pa­ skelbė na­cio­na­linės lab­da­ros ini­ cia­ty­vos „Mal­tie­čių sriu­ba“ pra­ džią. Jau sep­tintą kartą pa­dėti au­ ko­mis skurs­tan­tiems, li­go­tiems, vie­ni­šiems se­no­liams mal­tie­čiai vėl kvie­čia su LRT te­le­vi­zi­ja.

Vers­li­nin­ko Al­gir­do Rim­kaus re­ cep­tas – at­ras­ta ni­ša ir so­cia­linė at­sa­ko­mybė. O viskas prasidėjo nuo vie­nos kalėdines gir­lian­das ga­mi­nan­čios ma­ši­nos.

9p.

Menas ir pramogos

Maiš­tau­to­jai no­ri ei­ti į mo­kyklą 8-ajame de­šimt­me­ty­je iš me­ ni­ninkų nuo­bo­du­lio tra­di­ci­nei poe­zi­jai gimęs sle­mas pri­gy­ja ir Lie­tu­vo­je – jį sie­kia­ma įtrauk­ti į mo­kyklų pro­gra­mas.

22p.

2

miestas

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

7p.

Knygos apie tai, kaip permiegoti su lietuve, autorius džiaugiasi vadinamas seksistu.

Už gi­mi­nai­tę

Ban­ką su­sprog­din­ti gra­si­nęs vil­nie­tis ka­lės trum­piau Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas va­ kar su­trum­pi­no lais­vės atė­mi­mo baus­mę vil­nie­čiui Ja­nui Ku­ric­ kiui, ku­ris nu­teis­tas už 1 mln. eu­ rų rei­ka­la­vi­mą iš ban­ko „Swed­ bank“.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas ba­ lan­dį J.Ku­ric­kį bu­vo nu­tei­sęs ga­ lu­ti­ne še­še­rių me­tų lais­vės atė­mi­ mo baus­me. Ape­lia­ci­nis teis­mas baus­mę su­ma­ži­no iki pus­penk­ tų me­tų.

Ape­lia­ci­nio teis­mo ko­le­gi­ja pa­ brė­žė, kad jai ne­ki­lo abe­jo­nių dėl J.Ku­ric­kio pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo, ta­čiau pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­ me lais­vės atė­mi­mo baus­mė jam bu­vo pa­skir­ta įver­ti­nus tai, kad jis bu­vo nu­teis­tas dar ir ki­to­je by­lo­je, bei su­bend­ri­nus baus­mes. Ta­čiau mi­nė­tą ki­tą nuo­spren­dį dėl tur­to iš­švais­ty­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sia­sis Teis­mas ba­lan­džio 17 d. pa­ nai­ki­no ir by­lą nu­trau­kė. „To­dėl J.Ku­ric­kis tu­ri bū­ti lai­ko­ mas anks­čiau ne­teis­tu, ir tai bu­ vo svar­bu ski­riant ga­lu­ti­nę baus­

Iš­puo­lis: J.Ku­ric­kis gra­sin­ti ban­

kui ėmė­si pri­spaus­tas fi­nan­si­nių rū­pes­čių.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

mę už šį nu­si­kal­ti­mą“, – ra­šo­ma Ape­lia­ci­nio teis­mo pra­ne­ši­me.

Ape­lia­ci­nis teis­mas taip pat iš­ tei­si­no J.Ku­ric­kį dėl me­tam­fe­ta­ mi­no įsi­gi­ji­mo, lai­ky­mo ir var­to­ji­ mo, nes nu­spren­dė, kad jis pa­da­rė ne nu­si­kal­ti­mą, o ad­mi­nist­ra­ci­ nį tei­sės pa­žei­di­mą. Įsi­gy­tas psi­ chot­ro­pi­nės me­džia­gos kie­kis bu­vo ne­di­de­lis, toks nu­teis­to­ jo poel­gis bu­vo vien­kar­ti­nis, nė­ra duo­me­nų, kad jis praei­ty­je var­to­ jo to­kias me­džia­gas, jis dėl to la­ bai gai­lė­jo­si ir pri­si­pa­ži­no.

Da­bar ma­nau, jog tai bu­vo ne­są­mo­nė, bet ta­da įsi­vaiz­da­ vau, kad pa­dės ir paim­siu tuos pi­ni­gus.

Teis­m as taip pat pa­n ai­k i­ no nuo­spren­džio da­lį, ku­ria bu­ vo kon­fis­kuo­tia da­lis nu­teis­to­jo daik­tų, ne­su­si­ju­sių su nu­si­kals­ ta­mos vei­kos pa­da­ry­mu: kom­piu­ te­riai, mo­de­mai, stan­du­sis dis­kas ir ki­ta.

Ape­lia­ci­nio teis­mo ma­ny­mu, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas juos bu­vo kon­fis­ka­vęs ne­nu­ro­dy­da­mas mo­ty­vų ir ne­sant tei­si­nio pa­grin­ do – kon­fis­kuo­ti ga­li­ma tik tą tur­ tą, ku­ris bu­vo nau­do­ja­mas kaip Bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo už­draus­ tos vei­kos pa­da­ry­mo prie­mo­nė.

Ka­dan­gi by­lo­je yra pa­reikš­ti ir pa­ ten­kin­ti ci­vi­li­niai ieš­ki­niai, šiems daik­tams teis­mas pa­sky­rė lai­ki­ną nuo­sa­vy­bės tei­sės ap­ri­bo­ji­mą, iki bus at­ly­gin­ta ža­la. Šis Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo nuo­spren­dis dar ga­li bū­ti skun­ džia­mas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ jam Teis­mui.

By­los duo­me­ni­mis, per­nai bir­ že­lio 29-ąją J.Ku­ric­kis rei­ka­la­vo 1 mln. eu­rų, gra­sin­da­mas su­

sprog­din­ti ban­ko „Swed­bank“ pa­sta­tą. Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­sta­ ty­tas po­že­mi­nė­je ban­ko aikš­te­lė­ je, iš­purkš­tas pu­to­mis, ten įdė­tas imi­tuo­tas sprog­muo.

Dėl in­ci­den­to ant ko­jų bu­vo su­ kel­tos vi­sos spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos, iš ban­ko eva­kuo­ti dar­buo­ to­jai. At­vy­kę „Aro“ iš­mi­nuo­to­jai po ke­lias va­lan­das tru­ku­sio pa­ tik­ri­ni­mo nu­sta­tė, kad ta­ria­mas sprog­muo grės­mės ne­ke­lia.

Pa­sak pro­ku­ra­tū­ros, kal­ti­na­ma­ sis, pa­sta­tęs au­to­mo­bi­lį, iš elekt­ ro­ni­nio pa­što, re­gist­ruo­to ad­re­su ar­tu­ras.arturovas@gmail.com, pa­ ra­šė laiš­kus į „Swed­bank“, bend­ ro­vę „Ma­xi­ma“, „Dans­ke“ ban­ką ir tuo­me­tį „DnB Nord“ ban­ką – taip pra­ne­šė apie gra­si­ni­mą. Pi­ni­gų rei­ ka­lau­ta iš „Swed­bank“.

Už pa­tir­tą ža­lą ban­kams teis­ mas iš vi­so pri­tei­sė apie 20 tūkst. li­tų, nors jie bu­vo pa­reiš­kę šim­ta­ tūks­tan­ti­nius ža­los ieš­ki­nius.

J.Ku­ric­kis teis­me tei­gė, kad min­tis gra­sin­ti ne­tik­ra bom­ba su­ sprog­din­ti ban­ką jam kir­bė­jo apie me­tus. Tam bu­vo įsi­gy­ja­mi au­to­ mo­bi­liai: per me­tus vy­ras jų nu­ si­pir­ko pen­kis, ta­čiau dvie­jų iš jų ne­pa­nau­do­jo.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad per me­tus da­rė ne vie­ną mu­lia­žą, esą pa­da­ ry­da­vo ir per­si­gal­vo­da­vo.

J.Ku­ric­kis po­sė­dy­je yra sa­kęs, kad ženg­ti šį žings­nį ir gra­sin­ti ban­kui sprog­mens imi­ta­ci­ja jį pri­ ver­tė fi­nan­si­niai sun­ku­mai.

Pa­sak tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­ nų, J.Ku­ric­kis iš vi­so tu­rė­jo 800 tūkst. li­tų sko­lų, „Swed­bank“ jis bu­vo sko­lin­gas dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų. „Da­bar ma­nau, jog tai bu­vo ne­ są­mo­nė, bet ta­da įsi­vaiz­da­vau, kad pa­dės ir paim­siu tuos pi­ni­ gus“, – teis­mo po­sė­dy­je yra pa­sa­ ko­jęs kal­ti­na­ma­sis, jis vis pa­brė­žė, kad tris kar­tus bu­vo bank­ru­ta­vęs ir ta­pęs ko­ne val­ka­ta. Jis tei­gė be­ si­gai­lin­tis dėl nu­si­kal­ti­mo.

VD, BNS inf.

Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rė Liu­ci­na Kot­lovs­ka, ko ge­ ro, ver­tin­giau­sia šios val­diš­kos įstai­gos dar­buo­to­ja. Ki­taip sun­ku bū­tų paaiš­kin­ ti, ko­dėl sa­vi­val­dy­bė jau pus­me­tį gi­na ją nuo eti­kos sar­gų ata­kų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­de­da tik smulk­me­na

Šiuo me­tu Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bė yra įsi­vė­lu­si į teis­mų pro­ce­są dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) spren­di­mo, kad Vil­niaus ra­jo­no me­rė Ma­ri­ja Rekst, to pa­ties ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­re pa­skir­da­ma sa­vo duk­te­rė­ čią L.Kot­lovs­ką, pa­žei­dė tar­ny­bi­ nę eti­ką.

Tai, kad duk­te­rė­čios gar­bė, – o svar­biau, tur­būt, tei­sė to­liau ei­ ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ rei­gas – yra gi­na­ma teis­me, dien­ raš­čiui pa­tvir­ti­no ir L.Kot­lovs­kos te­ta M.Rekst. Ta­čiau pla­čiau pa­ ko­men­tuo­ti, ko­kie ar­gu­men­tai bu­ vo pa­teik­ti teis­mui, Vil­niaus ra­jo­no va­do­vė at­si­sa­kė. „Taip, šiuo klau­si­mu į teis­mą bu­ vo kreip­ta­si, vi­si ar­gu­men­tai bu­vo teis­mui pa­teik­ti. Šiuo me­tu vyks­ ta teis­mi­nis pro­ce­sas, ga­lu­ti­nis spren­di­mas ne­priim­tas, to­dėl by­ los ei­ga ne­ko­men­tuo­ti­na“, – tei­ gė M.Rekst.

Gi­na jau pus­me­tį

Be­mie­gės nak­tys me­rei dėl VTEK „ant­puo­lių“ pra­si­dė­jo prieš ge­rą pus­me­tį. VTEK M.Rekst ir L.Kot­

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė Sos­ti­nės cent­re va­kar pa­va­ka­rę ant že­mės bu­vo iš­dė­lio­tos kor­ te­lės su vai­kų var­dais ir ne­be­rei­ ka­lin­gi žais­lai. Taip sie­kia­ma pri­ vers­ti su­si­mąs­ty­ti apie ke­liuo­se žu­vu­sius vai­kus.

„Val­das, 16“, „Jus­ti­na, 8“, „Gab­ rie­lė, 7“ – tai ke­li tik­ri eis­mo įvy­ kiuo­se žu­vu­sių vai­kų var­dai. Per­ nai jų Lie­tu­vo­je žu­vo 19, be­veik vi­sa mo­kyk­los kla­sė. 2010 m. Lie­ tu­vos ke­liuo­se žu­vo 17 vai­kų, 2009 m. – 36, 2008 m. – 33, 2007 m. – net 70. „Nuo 2007 iki 2011 m. pa­bai­ gos Lie­tu­vos ke­liuo­se žu­vo net 175 vai­kai. Tai yra tra­giš­ki skai­čiai ne tik tė­vams, ar­ti­mie­siems, bet ir vi­sai Lie­tu­vai, – sa­kė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Sau­gaus eis­mo sky­ riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Pum­pu­ tis. – Ak­ci­jos „Žais­lai, ku­rių ne­ be­rei­kės“ tiks­las – at­kreip­ti vi­sų eis­mo da­ly­vių – vai­ruo­to­jų, mo­ ky­to­jų, tė­vų – dė­me­sį į tai, kad ke­liuo­se yra pa­vo­jin­ga.“ V.Pum­pu­tis įsi­ti­ki­nęs, kad to­ kią vai­kų mir­čių sta­tis­ti­ką ga­li­ ma ne­sun­kai pa­keis­ti. Tie­siog vi­ sa­da rei­kia kuo la­biau su­ma­žin­ti grei­tį, va­žiuo­jant pro vie­tas, ku­ rio­se ga­li bū­ti vai­kų. Tė­vai tu­rė­ tų pa­si­rū­pin­ti vai­kų sau­gu­mu au­ to­mo­bi­liuo­se, mo­ky­to­jai vai­kams

išaiš­kin­ti sau­gaus el­ge­sio ke­liuo­ se tai­syk­les. „Vi­si vai­kams lin­ki­me tik ge­ro, ta­čiau, de­ja, si­tua­ci­ja tik­rai pra­sta. Ti­ki­mės, kad ši ak­ci­ja pri­ vers su­si­mąs­ty­ti. Jei­gu bent ke­li vai­ruo­to­jai taps dė­me­sin­ges­ni ir nuo­lat be­są­ly­giš­kai ne­kar­tos, kad yra la­bai ge­ri vai­ruo­to­jai, tai jau bus pa­sie­ki­mas“, – sa­kė V.Pum­ pu­tis.

V.Ku­dir­kos aikš­tė­je va­kar pa­ va­ka­rę iš­dė­lio­tos kor­te­lės su ke­lių per pa­sta­ruo­sius me­tus ke­liuo­se žu­vu­sių vai­kų var­dais. Praei­vius pri­vers­da­vo su­sto­ti ir ant že­mės su­dė­lio­ti vai­kiš­ki daik­tai – dvi­ ra­tu­kas, kny­gos, žais­lai. Kad tai sim­bo­li­nė ak­ci­ja, ku­ria sie­kia­ma pri­vers­ti su­si­mąs­ty­ti, pa­brė­žė dvi de­gan­čios žva­kės.

Kiek­vie­nas iš 19 ak­ci­jos sim­ bo­liais ta­pu­sių žais­lų – tai pri­ mi­ni­mas apie praė­ju­siais me­tais ke­liuo­se be­pras­miš­kai už­ge­su­sią vai­kų gy­vy­bę. Vy­riau­siam iš jų bu­vo 17 me­tų, ma­žiau­siam – vos 2-eji.

Įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­ mas. Di­rek­to­riaus ir me­ro pa­rei­gy­bės yra po­li­ti­nio pa­si­ti­ kė­ji­mo.

M.Rekst tuo­met ti­ki­no as­me­niš­ kai duk­te­rė­čios į aukš­tas pa­rei­gas ne­sky­ru­si ir to­dėl ne­si­jau­čia nu­si­ žen­gu­si tar­ny­bi­nei eti­kai. Ne­va ar­ ti­mą me­rės gi­mi­nai­tę įdar­bi­no ne ji pa­ti, o ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.

Tuo­met M.Rekst tei­gė, kad yra vi­siš­kai ne­kal­ta, o ko­mi­si­jos priim­ tas spren­di­mas tė­ra ap­mau­dus ne­ su­sip­ra­ti­mas. „Įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­mas. Di­rek­to­ riaus ir me­ro pa­rei­gy­bės yra po­li­ ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja lai­mė­jo sa­vi­val­dy­ bių rin­ki­mus, ir Vil­niaus ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos frak­ci­ja nu­ta­rė pa­ tvir­tin­ti L.Kot­lovs­kos kan­di­da­tū­

Ke­lio­nes ga­di­n Vil­nie­čiai džiau­gia­si tu­ri­ma mies­to tro­lei­bu­sų ir au­to­bu­sų al­ter­na­ty­va – mik­roau­to­bu­sais, ta­čiau kar­tais įli­pę į juos su­trin­ka. Rū­ka­lų, pra­ kai­to kva­pas, est­ra­di­nė mu­zi­ka ne vie­nam ap­kar­ti­na ke­lio­nę.

čiais au­to­bu­sais. Mo­te­rį ten­ki­na jų marš­ru­tai, spar­ta, kai­nos, vai­ruo­ to­jų el­ge­sys. „Kar­tą įli­pu­si į mik­roau­to­bu­są su­si­zgri­bau, kad ne­tu­riu pi­ni­gų.

Vai­ruo­to­jas bu­vo toks ma­lo­nus, kad su­ti­ko ma­ne vež­ti, tik pa­pra­ šė tie­siog ki­tą kar­tą grą­žin­ti pi­ni­ gus“, – džiau­gė­si Ire­na.

Džiu­gi­na ge­ra­no­riš­ku­mas

Pa­si­tin­ka rū­ka­lų kva­pas

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

Ak­ci­ja pri­mi­nė žu­vu­sius vai­kus

lovs­kos gi­mi­nys­tės ry­šiais su­si­do­ mė­jo dar pa­va­sa­rį. M.Rekst se­sers duk­ra ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re dirb­ti pra­dė­jo M. Rekst ei­nant me­ ro pa­rei­gas.

z.voitiuleviciute@diena.lt

Vil­nie­tė Ire­na daž­nai va­ži­nė­ja sos­ tinės mik­roau­to­bu­sais ir pri­va­

Ta­čiau ma­lo­nių vai­ruo­to­jų bend­ra­ vi­mą Ire­nai mik­roau­to­bu­suo­se su­

Rea­ly­bė: ke­lio­nė mik­roau­to­bu­su grei­tes­nė, ta­čiau kar­tais ji su­ke­lia ne­

ma­lo­nių įspū­džių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

3

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

– kry­žiaus ke­liais Lau­kė do­ku­men­to nuo­ra­šo Dien­raš­t is pri­me­na, kad VTEK spren­d i­mas dėl me­rės pa­da­r y­to nu­si­žen­g i­mo svars­ty­tas ir priim­ tas bir­že­lio 5 d.

tus pa­tei­kė teis­mui, siek­da­ma duk­te­rė­čiai L.Kot­lovs­kai iš­sau­go­ti šil­ tą kė­dę.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

rą į Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus po­ stą. Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba sky­rė L.Kot­lovs­ką į di­rek­ to­riaus pa­rei­gas ir nu­sta­tė jai at­ ly­gi­ni­mą. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius yra at­skai­tin­gas ta­ry­bai“, – dien­raš­čiui tei­gė Vil­ niaus ra­jo­no me­rė.

Tie­sa, po­li­ti­kė grei­čiau­siai pa­ mir­šo už­si­min­ti, kad pa­gal sa­vi­ val­dos įsta­ty­mą ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių ta­ry­ba tvir­ti­na me­ro tei­ki­mu.

Su­lau­kė nei­gia­mo at­sa­ky­mo

M.Rekst tvir­ti­no VTEK paaiš­ki­ nu­si L.Kot­lovs­kos sky­ri­mo į pa­

rei­gas ap­lin­ky­bes ir pa­tei­ku­si vi­sus jos žo­džius įro­dan­čius do­ ku­men­tus. Ta­čiau, anot me­rės, ko­mi­si­jos po­sė­dy­je bu­vo svars­ty­ ti vi­sai ki­ti klau­si­mai. „Tai bu­vo paaiš­kin­ta VTEK po­ sė­dy­je ir bu­vo pa­teik­ti tai pa­tvir­ ti­nan­tys do­ku­men­tai. Ta­čiau tai, dėl ko bu­vo pa­teik­tas skun­das ir kas bu­vo svars­ty­ta po­sė­dy­je, nea­ ti­ti­ko to, kas bu­vo iš­dės­ty­ta VTEK spren­di­me. Spren­di­mas bus ap­ skųs­tas“, – raš­tu „Vil­niaus die­ nai“ pa­teik­tuo­se at­sa­ky­muo­se ti­ ki­no me­rė.

Sa­vo gra­si­ni­mą me­rė įgy­ven­di­ no ir šiuo VTEK nu­tar­tis yra ap­ skųs­ta teis­mui.

„Ne­no­rė­čiau su­teik­t i jų gy­ny­bai pa­pil­do­mų ar­g u­men­t ų. Tad jų nuo­mo­nę mes ži­no­me, taip pat ži­no­me, kad jie skųs šį spren­d i­ mą. Pa­lauk­si­me re­zul­ta­tų“, – tei­gė T.Čap­lins­kas.

Se­sers duk­ra – ne gi­mi­nė?

Pa­si­ren­ki­te spūs­tims

Dien­raš­čio ži­n io­m is, Vil­n iaus ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bė šio­je by­lo­je kaip vie­ną iš ar­g u­men­t ų pa­tei­kė Vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­r i­n i­ mo vals­ty­bės tar­ny­bo­je įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį duk­te­rė­čia ne­va ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma gi­mi­nai­te. „Ar­t i­m i as­me­nys – vals­t y­bi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­čio as­mens su­ tuok­t i­n is, su­g y­ven­t i­n is, par­t ne­ ris, kai par­t ne­r ys­tė įre­g ist­r uo­ ta įsta­t y­mų nu­sta­t y­ta tvar­ka (to­ liau – par­t ne­r is), taip pat jų tė­vai (įtė­v iai), vai­kai (įvai­k iai), bro­l iai (įbro­liai), se­se­rys (įse­se­rės), se­ne­ liai, vai­kai­čiai ir jų su­t uok­t i­n iai, su­g y­ven­t i­n iai ar par­t ne­r iai“, – ci­ tuo­ja­ma įsta­ty­mo iš­trau­ka.

na ir ru­siš­ka mu­zi­ka ga­di­na ne­ma­lo­nūs kva­pai. Ji guo­ dė­si, kad daž­nai va­žiuo­da­ma iš San­ta­riš­kių įli­pu­si pir­mo­je sto­te­ lė­je ne­tu­ri kuo kvė­puo­ti. „Tiek au­to­bu­se, pa­žy­mė­ta­me 05, tiek mik­roau­to­bu­suo­se daž­ niau­siai bū­na pri­rū­ky­ta. Pa­si­tai­ ko, kad no­sį rie­čia ir mik­roau­to­ bu­so vai­ruo­to­jo kva­pas. Sup­ran­tu, juk šal­ta, ne­si­no­ri jiems rū­ky­ ti lau­ke, bet ne­rū­kan­čiam žmo­gui iš ry­to to­kie kva­pai tik­rai ke­lio­ nės ne­pa­leng­vi­na“, – ap­gai­les­ta­ vo pa­šne­ko­vė.

Pa­na­šių skun­dų pri­va­tūs vė­žė­jai iš sa­vo klien­tų yra su­lau­kę ir anks­ čiau, ta­čiau bū­dų iš­spręs­ti pa­si­ kar­to­jan­čias pro­ble­mas ne­tu­ri.

Trūks­ta ge­rų vai­ruo­to­jų

„Rū­ky­ti au­to­bu­se ne­ga­li­ma nei ke­lio­nės me­tu, nei per per­trau­ką.

Mes ste­bi­me, kad vai­ruo­to­jai ne­ rū­ky­tų, bet sun­ku vi­sus su­gau­dy­ ti. Jei­gu pa­gau­na­me, bau­džia­me pi­ni­gi­ne bau­da“, – sa­kė bend­ ro­vės „Ko­le­gi­ta“ va­do­vas Vi­das Bar­vi­das.

Su drau­di­mu rū­ky­ti yra su­si­ pa­ži­nę ir bend­ro­vės „Trans­re­ vis“ vai­ruo­to­jai, vai­ruo­jan­tys 1, 5 ir 71 marš­ru­tų mik­roau­to­bu­ sus. Po šio drau­di­mo teks­tu jie

net pa­ra­šus pa­de­da. Ta­čiau, kaip sa­kė bend­ro­vės di­rek­to­rius Vla­ das Dap­kus, vai­ruo­to­jai kar­tais vis tiek rū­ko. „Aš pa­ts ne­rū­kau, tad įli­pęs į mik­roau­to­bu­są iš­kart užuo­džiu rū­ka­lų kva­pą. Draus­mi­na­me vai­ ruo­to­jus, bet la­bai baus­ti jų dėl to ne­ga­li­me. Ne tiek daug yra ge­rų vai­ruo­to­jų, kad leng­va ran­ka juos ga­lė­tu­me keis­ti, – kal­bė­jo V.Dap­ kus. – Tik pa­brė­žia­me jiems, kad jo­kiu bū­du ne­rū­ky­tų prieš ke­lio­nę pro San­ta­riš­kes. Ten yra daug li­go­ ni­nių ir pa­cien­tų. O ne kiek­vie­nas iš jų ga­li iš­kęs­ti rū­ka­lų kva­pą.“ Ne­ga­li­ma vil­kė­ti tre­nin­gų

Bend­ro­vės „Ko­le­gi­ta“ va­do­vas sa­ kė, kad dar­bo su­tar­ty­se vai­ruo­to­ jai ne­tu­ri at­ski­ro punk­to apie jų iš­vaiz­dą. Hi­gie­na ir dra­bu­žiai – jų pa­čių rei­ka­las.

Bend­ro­vė­je „Trans­re­vis“ prieš pra­dė­da­mi dirb­ti vai­ruo­to­jai su­ pa­žin­di­na­mi su tai­syk­le dar­be at­ ro­dy­ti tvar­kin­gai. „Įs­pė­ja­me, kad nei­tų į dar­bą se­ nais tre­nin­gais, ne­šva­riais, te­pa­ luo­tais dra­bu­žiais. Ta­čiau ko­kio sti­liaus dra­bu­žiai tu­rė­tų bū­ti, ne­ nu­ro­do­me. As­mens hi­gie­ną trak­ tuo­ja­me kaip sa­vai­me su­pran­ta­mą

Ja­šiū­nų mies­te­ly­je va­kar į au­to­bu­ są tren­kė­si ir žu­vo nuo pa­sie­nie­čių sprun­kan­tis vai­ruo­to­jas ir su juo va­žiuo­jan­ti ke­lei­vė. Eis­mo ne­lai­ mė įvy­ko apie 13.40 val. ke­ly­je Vil­ nius–Lyda.

Pa­sak Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, Vals­ ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) pa­rei­gū­nai per­se­kio­jo pa­ rei­gū­nų tei­sė­tam rei­ka­la­vi­mui su­sto­ti ne­pak­lu­su­sį au­to­mo­bi­ lį „Su­zu­ki Vi­ta­ra“. Vairuotojas ne­ pa­si­rin­ko sau­gaus grei­čio ir at­si­ tren­kė į ke­lei­vi­nį au­to­bu­są.

Per eis­mo įvy­kį žu­vo au­to­mo­bi­ lio „Su­zu­ki Vi­ta­ra“ vai­ruo­to­jas ir ke­lei­vė. Marš­ru­ti­nio au­to­bu­so ke­ lei­viai ne­nu­ken­tė­jo. Į eis­mo įvy­kio vie­tą iš­vy­ko Šal­či­ nin­kų ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai, eks­per­tų gru­pė iš Vil­ niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to.

Tuo­met me­rė bu­vo pa­reiš­k u­s i, kad nu­tar­t į skųs. VTEK vy­res­ny­ sis pa­ta­rė­jas To­mas Čap­l ins­kas dien­raš­čiui yra tei­gęs, kad ne­si­ ruo­š ia svai­dy­t is rep­l i­ko­m is Vil­ niaus ra­jo­no val­d žiai. Val­d i­n in­ kas pa­brė­žė ne­no­r įs prieš­ta­rau­t i M.Rekst ar­gu­men­tams, kol neį­vy­ ko teis­mo pro­ce­sas.

Pas­lap­tin­gu­mas: te­ta M.Rekst ne­lin­ku­si pa­sa­ko­ti, ko­kius ar­gu­men­

Mir­ti­nos gau­dy­nės

da­ly­ką – tvar­kin­ga iš­vaiz­da reiš­ kia ne tik dra­bu­žius, bet ir šva­rą“, – aiš­ki­no V.Dap­kus.

V.Bar­vi­das sa­kė, kad anks­čiau įmo­nė­je bu­vo ke­ti­ni­mų vai­ruo­ to­jams pa­siū­ti uni­for­mas. Ta­čiau idė­jos at­si­sa­ky­ta dėl lė­šų sty­ giaus – mies­to sa­vi­val­dy­bė ve­žė­ jui sko­lin­ga už ke­lei­viams tai­ko­ mas leng­va­tas.

Rei­kia pra­si­blaš­ky­ti?

Ki­ta pro­ble­ma, dėl ku­rios įmo­ nių va­do­vams skun­džia­si ke­lei­ viai, – „Rus­ko­je ra­dio“, ku­rio daž­nai klau­so­si mik­roau­to­bu­sų vai­ruo­to­jai. „Aš pa­ts neatk­rei­piau dė­me­sio, kad bū­tent ši ra­di­jo sto­tis daž­nai gro­ja au­to­bu­suo­se, bet jei­gu žmo­ nės daug apie tai kal­ba, tai, ma­tyt, yra tie­sa. Mes vai­ruo­to­jų pa­pra­šė­ me mu­zi­ką pri­til­dy­ti kuo la­biau, kad ga­lė­tų su­si­kal­bė­ti su ke­lei­ viais ir kad ji ne­skam­bė­tų įky­riai.

O jei­gu ke­lei­vis pa­pra­šy­tų iš­jung­ ti, vai­ruo­to­jai ne­tu­rė­tų dėl to da­ ry­ti pro­ble­mų, – sa­kė bend­ro­vės „Trans­re­vis“ va­do­vas. – Ki­ta ver­ tus, su­pran­ta­ma, kad vai­ruo­to­jas vi­są die­ną vai­ruo­ja ir jam rei­kia pra­si­blaš­ky­ti, tad jis klau­so­si to, kas jam pa­tin­ka.“

VSAT Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vir­ ši­nin­kas Gied­rius Mi­šu­tis BNS sa­ kė, kad Šir­vių at­ra­mi­nia­me punk­ te, esan­čia­me pa­sie­nio ruo­že, prie įva­žia­vi­mo į Die­ve­niš­kių kil­pą, pa­ sie­nie­čiai tik­ri­no au­to­mo­bi­lius.

Jie ap­žiū­rė­jo ir mi­nė­tą trans­por­to prie­mo­nę. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, kai bu­vo tik­ri­na­ma ba­ga­ži­nė, vai­ ruo­to­jas ne­ti­kė­tai šo­ko į au­to­mo­ bi­lį ir iš­va­žia­vo. Pa­sak G.Mi­šu­čio, au­to­mo­bi­lis lė­kė mil­ži­niš­ku grei­ čiu, per­se­kio­jant bu­vo iš­šau­ti še­ši įspė­ja­mie­ji šū­viai.

VD, BNS inf.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė in­for­muo­ja, kad nuo lapk­ri­čio 19 d. iki 2013 m. gruo­džio 1 d. dėl in­ži­ne­ri­nių tink­lų ir Ge­le­ži­nio Vil­ko bei A.Goš­tau­to gat­vių san­kry­žos re­konst­ruk­ci­jos bus ri­bo­ja­mas trans­por­to eis­mas.

Tuo me­tu Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vės da­ly­je tarp A.Goš­tau­to ir V.Pie­ta­ rio gat­vių bus su­siau­rin­ta va­žiuo­ ja­mo­ji da­lis – bus pa­lik­ta po vie­ną juos­tą abiem kryp­ti­mis.

Nuo 7 iki 20 val. taip pat bus drau­džia­mas kro­vi­ni­nių au­to­mo­ bi­lių eis­mas, iš­sky­rus ap­tar­nau­ jančius, ku­rių ri­bo­ta ma­sė di­des­nė nei 7,5 to­nos, Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­ve tarp Sa­va­no­rių pro­spek­to ir T.Nar­ bu­to gat­vės.

Nuo 6 iki 22 val. bus drau­džia­ ma va­žiuo­ti di­džia­ga­ba­ri­tė­mis ir sun­kias­vo­rė­mis trans­por­to prie­ mo­nė­mis Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­ve ir pa­grin­di­nė­mis gat­vė­mis, ku­rio­mis bus nu­sta­ty­ti apy­lan­kos marš­ru­tai

Vil­niaus mies­te. Sos­ti­nės sa­vi­val­ dy­bė raš­tu krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją dėl tran­zi­ti­nio trans­ por­to per­skirs­ty­mo ir nu­krei­pi­mo kraš­to ke­liais prieš Vil­nių. Re­ko­ men­duo­ja­ma vai­ruo­to­jams iš A1 į A2 ar­ba A14 (nuo Kau­no, Uk­mer­ gės ar Mo­lė­tų) ap­lenk­ti Vil­nių ir va­žiuo­ti 108 ir 172 kraš­to ke­liais per Dūkš­tą ar Mai­šia­ga­lą.

Dar­bų zo­ną re­ko­men­duo­ja­ma ap­va­žiuo­ti ki­to­mis Vil­niaus mies­ to pa­grin­di­nė­mis ir ša­lu­ti­nė­mis gat­vė­mis.

VD inf.

4

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sta­tulėlėms ieš­ko sa­vi­ninkų Vil­niaus sa­vi­val­dybė mies­tie­čius kvie­čia teik­ti kan­di­datū­ras Šv.

Kris­to­fo­ro ap­do­va­no­ji­mams. Vil­ nie­čių pa­si­ūlymų lau­kia­ma iki šių metų pa­bai­gos.

Siū­ly­me ap­do­va­no­ti kan­di­datą tu­ri at­si­spindė­ti reikš­min­gi jo nuo­pel­ nai 2012-ai­siais Vil­niaus mies­tui ir mies­tie­čiams. Tu­ri būti pa­teik­tas trum­pas ir konk­re­tus šių nuo­pelnų ap­ra­šy­mas, pri­sta­to­mas pa­ts kan­ di­da­tas, nu­ro­do­ma no­mi­na­ci­ja.

Vil­niaus mies­to globė­jo šv. Kris­ to­fo­ro sta­tulėlė – tra­di­ci­nis gar­ bin­gas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­

dybės ap­do­va­no­ji­mas, kurį kas­met per me­tus la­biau­siai nu­si­pel­niu­ siems vil­nie­čiams, sos­tinė­je vei­ kian­čioms bend­rovėms ir or­ga­ni­ za­ci­joms prie­š šv. Kalė­das Vil­niaus ro­tušė­je įtei­kia mies­to me­ras.

Ap­do­va­no­jimų šv. Kris­to­fo­ro sta­tulėlė­mis ko­mi­te­tas, kurį su­da­ ro iš­kilūs įvai­rių pro­fe­sijų at­sto­vai, su­si­pa­žinęs su pa­teiktų kan­di­datų dar­bais ir nuo­pel­nais įvai­rio­se sri­ ty­se, iš­ren­ka de­šimt per me­tus la­ biau­siai nu­si­pel­niu­sių mūsų mies­ tui ir vil­nie­čiams.

Tra­di­ciš­kai ap­do­va­no­ji­mai tei­kia­ mi moks­lo, vers­lo, kultū­ros, me­no,

Se­no­lis su­lauks pa­gal­bos

Įver­ti­ni­mas: Vil­niaus mies­to globė­jo šv. Kris­to­fo­ro sta­tulėlė – tra­di­ci­

nis gar­bin­gas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ap­do­va­no­ji­mas.

švie­ti­mo, spor­to, teisė­sau­gos, ar­chi­ tektū­ros, lab­da­ros, svei­ka­tos ap­sau­ gos, me­di­ci­nos, Vil­niaus įvaizd­žio for­ma­vi­mo, tu­riz­mo plėtros sri­ty­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ap­do­va­no­jimų ko­mi­te­tas taip pat lau­kia pa­si­ūlymų dėl naujų su metų ak­tua­li­jo­mis su­si­ju­sių no­mi­na­cijų.

VD inf.

Pir­ma­dienį bus pra­dėtas tvar­ ky­ti vie­nas se­niau­sių sos­tinės med­žių – Se­rei­kiš­kių par­ke, Ber­ nar­dinų so­do te­ri­to­ri­jo­je, prie­ šais til­telį per Vil­nią, ve­dantį į Dailės aka­de­miją, au­gan­tis ąžuo­las. Ar­bo­ris­tai ma­no, kad jam yra apie 400–500 metų.

Šio gam­tos pa­vel­do ob­jek­to aukš­tis – apie 20 metrų.

Dėl ąžuo­lo li­ki­mo bu­vo su­da­ ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja. Į ją bu­vo pa­kvies­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, Vals­ty­binės sau­gomų te­ri­to­rijų tar­ny­bos, Vil­niaus pi­lių di­rek­ ci­jos, sos­tinės sa­vi­val­dybės, Lie­tu­vos ar­bo­ris­ti­kos cent­ro ir kitų suin­te­re­suotų ins­ti­tu­cijų at­sto­vai.

Ko­mi­si­ja, kaip sakė jos na­ rys, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Sau­ gomų te­ri­to­rijų ir kraš­to­vaizd­ žio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vid­man­tas Be­za­ras, nu­tarė, kad rei­kia siek­ti sta­bi­li­zuo­ti ąžuo­ lo būklę – jį stip­riai ap­genė­ ti ir su­for­muo­ti gyvąjį stuobrį, sa­vo­tišką gyvąją skulptūrą kaip is­to­rinį sim­bolį, edu­ka­ cinę prie­monę.

Taip su­tvar­ky­to ąžuo­lo iš­vaiz­ da pa­si­keistų, bet jis liktų sta­bi­ lus, ža­liuotų.

VD inf.

500 metų

ga­li būti Se­rei­kiš­kių par­ke au­gan­čiam ąžuo­lui.

Rūpes­tis: dėl šio ąžuo­lo li­ki­

mo bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­li ko­ mi­si­ja.

Sa­vi­val­dybės nuo­tr.

5

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

lietuva

8p.

Interviu su Seimo pirmininku V.Gedvilu.

Prie­sai­ka duo­ta, dar­bas pra­dė­tas Va­kar vi­dur­die­nį į pir­mą po­sė­dį su­si­rin­ kęs nau­ja­sis Sei­mas, iš­rink­tas praė­ju­sį mė­ne­sį vy­ku­siuo­se rin­ki­muo­se, pri­sie­kė ir iš­si­rin­ko sa­vo va­do­vy­bę.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Die­vo pa­gal­bos ne­pra­šė še­ši

Pat­vir­tin­ta, kad į par­la­men­tą bu­vo iš­rink­ti 139 tau­tos at­sto­vai. Ta­čiau į pir­mą­jį po­sė­dį at­vy­ko ne vi­si iš­ rink­tie­ji. Iš vi­so va­kar pri­sie­kė 135 Sei­mo na­riai, dar ke­tu­ri pri­sieks kiek vė­liau.

Prie­sai­ką priė­mė Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Ro­mual­das Kęs­tu­tis Ur­bai­tis. Ši pro­ce­dū­ra, už­ tru­ku­si apie tris va­lan­das ir vy­ku­si is­to­ri­nė­je Sei­mo Ko­vo 11-osios sa­lė­ je, bu­vo ga­na sklan­di. Tik po­ra par­la­ men­ta­rų skai­ty­da­mi prie­sai­kos teks­ tą su­klu­po, to­dėl skai­tė jį iš nau­jo. Še­ši Sei­mo na­riai, tarp jų Vy­te­ nis And­riu­kai­tis, Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė bei La­ri­sa Dmit­ri­je­ va, skai­ty­da­mi prie­sai­ką neiš­ta­rė pa­sku­ti­nio­jo jos sa­ki­nio „Te­pa­de­ da man Die­vas!“.

Kai pri­sie­kė Dar­bo par­ti­jos ly­de­ ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, dau­gu­ma de­ši­nių­jų Sei­mo na­rių išė­jo iš sa­ lės, kad pa­skui ne­rei­kė­tų spaus­ti ran­kos ir svei­kin­ti šio prieš­ta­rin­ gai ver­ti­na­mo ko­le­gos.

Pa­do­va­no­jo plak­tu­ką

Pra­si­dė­jus pir­ma­jam po­sė­džiui nu­ trū­ko lig­šio­li­nių Sei­mo na­rių įga­ lio­ji­mai, o po prie­sai­kos juos įgi­jo nau­jie­ji par­la­men­ta­rai.

Pir­ma­jam po­sė­džiui, kol bus iš­ rink­tas nau­jo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas, va­do­va­vo vy­riau­sia par­la­men­ta­ rė kon­ser­va­to­rė Vi­da Ma­ri­ja Čig­ rie­jie­nė.

Iš vi­so va­kar pri­sie­ kė 135 Sei­mo na­riai.

Dar keturi pri­sieks kiek vė­liau.

VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­ gaus­kas įtei­kė jai sim­bo­li­nę do­va­ ną – pir­mi­nin­ko plak­tu­ką, skir­tą gon­gui muš­ti. V.M.Čig­rie­jie­nė jau prieš ket­ve­rius me­tus ga­vo pa­na­šų plak­tu­ką, nes ir tuo­met va­do­va­vo pir­ma­jam nau­jos ka­den­ci­jos Sei­ mo po­sė­džiui. „Bū­da­ma gar­siau­sio Lie­tu­vos is­to­ri­ko Adol­fo Ša­po­kos gi­mi­nai­

Ant­rą­syk: pir­ma­jam nau­jo­jo Sei­mo po­sė­džiui, kaip ir prieš ket­ve­rius me­tus, pir­mi­nin­ka­vo V.M.Čig­rie­jie­nė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tė ir krikš­to duk­tė ga­liu pa­sa­ky­ti, kad esa­me vie­na se­niau­sių Eu­ro­ pos tau­tų, tu­ri­me gi­lias par­la­men­ ta­riz­mo tra­di­ci­jas. Pa­si­sem­ki­me iš Lie­tu­vos tur­tin­gos is­to­ri­jos pa­tir­ ties ir stip­ry­bės. Nuo­šir­džiai ti­kiu, kad nau­ja­sis Sei­mas pra­dės nau­ją Lie­tu­vos at­gi­mi­mo lai­ko­tar­pį. Dir­ ki­me Lie­tu­vos nau­dai ir jos žmo­nių gė­ry­bei“, – sa­vo svei­ki­ni­mo kal­bo­ je pa­brė­žė V.M.Čig­rie­jie­nė.

Pir­ma­ja­me Sei­mo po­sė­dy­je da­ly­ va­vo ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius ir ki­ti Vy­riau­sy­bės na­riai, įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­ to sig­na­ta­rai, aukš­čiau­sių­jų teis­ mų tei­sė­jai, Lie­tu­vo­je ak­re­di­tuo­ti am­ba­sa­do­riai, Ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chai ir ki­tų kon­fe­si­jų at­sto­ vai, sa­vi­val­dy­bių me­rai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų rek­to­riai.

ku. „Lin­kiu nie­ka­da ne­pa­mirš­ti prie­sai­kos žo­džių, ypač kai su­si­ dur­si­te su dve­jo­nė­mis, ko­kį spren­ di­mą pa­si­rink­ti. Nuo šio mo­men­to jūs tam­pa­te vi­sos Tau­tos at­sto­vais.

Lais­vi, ly­gūs ir tei­sin­gi vi­siems. Tai ne­leng­va, ta­čiau ti­kiu, kad įsi­pa­ rei­go­ja­te są­mo­nin­gai ir at­sa­kin­ gai“, – sa­ko­ma ša­lies va­do­vės svei­ki­ni­mo laiš­ke, ku­rį per­skai­tė V.M.Čig­rie­jie­nė.

Pre­zi­den­tė par­la­men­ta­rus pa­ kvie­tė dirb­ti konst­ruk­ty­vų bend­ rą dar­bą. D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad nau­jai Vy­riau­sy­bei kels ne tik kom­pe­ten­ci­jos, bet ir skaid­ru­mo, są­ži­nin­gu­mo bei sa­va­ran­kiš­ku­mo rei­ka­la­vi­mus.

Pre­zi­den­tė pa­ra­gi­no nau­ją­jį Sei­ mą ne­si­blaš­ky­ti ir lai­ky­tis jau pa­ si­rink­tos kryp­ties: „Tu­ri­me nuei­ti iki ga­lo: ge­bė­ti už­tik­rin­ti tęs­ti­nu­ mą fi­nan­sų sta­bi­lu­mo, ener­ge­ti­kos, ko­vos su ko­rup­ci­ja sri­ty­se.“

Pre­zi­den­tė pa­svei­ki­no laiš­ku Ce­re­mo­ni­ja: par­la­men­ta­rai pri­sie­kė pa­dė­ję ran­ką ant Kons­ti­tu­ci­jos.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­ kar į Sei­mą neat­vy­ko – ji nu­spren­ dė par­la­men­ta­rus pa­svei­kin­ti laiš­

By­la į teis­mą grįš ki­tą sa­vai­tę Va­kar Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui ne­pa­vy­ko tęs­ti va­di­na­mo­sios Dar­ bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­te­ ri­jos by­los – paaiš­kė­jo, kad į po­sė­dį neat­vy­ko abu kal­ti­na­mo­sios Vi­ta­ li­jos Von­žu­tai­tės gy­nė­jai.

Teis­mo ži­nio­mis, vals­ty­bės skir­tas ad­vo­ka­tas pa­ty­rė trau­mą, o sam­ dy­tas ad­vo­ka­tas Arū­nas Pet­raus­ kas tuo pat me­tu tu­rė­jo da­ly­vau­ti ki­to­je by­lo­je, ku­ri bu­vo nu­ma­ty­ta Vil­niaus mies­to 1-aja­me apy­lin­ kės teis­me.

Ad­vo­ka­tas teis­mui pra­ne­šė, kad by­los 1-ja­me apy­lin­kės teis­me po­ sė­džiai de­ri­na­mi per Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jis ap­gai­ les­ta­vo, kad po­sė­dis bu­vo pa­skir­ tas neat­siž­vel­gus į DP by­lą, ku­ rios po­sė­džiai taip pat de­ri­na­mi per Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ ra­ci­ją. Vals­ty­bės kal­tin­to­jas Ge­ne­

ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas su­ti­ko, kad ne­ da­ly­vau­jant dviem kal­ti­na­mo­sios V.Von­žu­tai­tės gy­nė­jams tęs­ti by­ los ne­ga­li­ma. Esant to­kiai si­tua­ci­ jai, by­los nag­ri­nė­ji­mas ati­dė­tas iki pir­ma­die­nio.

Iš vi­so by­lą su­da­ro dau­giau kaip 150 to­ mų, kol kas ne­pas­ kelb­ta nė treč­da­lio.

Pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas pa­siū­ lė teis­mui pa­svars­ty­ti apie krei­pi­ mą­si į Sei­mą dėl kal­ti­na­mų­jų Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho, V.Von­žu­tai­tės ir Vy­tau­to Gap­šio ne­lie­čia­my­bės pa­ nai­ki­ni­mo.

Tei­sė­ja pra­ne­šė ti­kin­ti, kad pir­ ma­die­nį jau bus tu­ri­ma ofi­cia­li in­ for­ma­ci­ja apie kal­ti­na­mų­jų tei­si­ nę pa­dė­tį.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo po­sė­ džiuo­se da­bar skel­bia­ma by­los me­ džia­ga. Iš vi­so by­lą su­da­ro dau­giau kaip 150 to­mų, kol kas ne­pas­kelb­ ta nė treč­da­lio.

Spa­lio 26 d. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ ra­tū­ra DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je par­ti­jos ly­de­riui V.Us­pas­ ki­chui, V.Gap­šiui, V.Von­žu­tai­tei ir bu­vu­siai par­ti­jos fi­nan­si­nin­ kei Ma­ri­nai Liut­ke­vi­čie­nei pa­tei­ kė kal­ti­ni­mus dėl su­kčia­vi­mo. Šie kal­ti­ni­mai at­si­ra­do pro­ku­ro­rui nu­ spren­dus per­kva­li­fi­kuo­ti kal­ti­na­ mų­jų veiks­mus.

Pa­kei­tus kal­ti­ni­mus į sun­kes­nius, il­gė­ja se­na­ties ter­mi­nas, griež­tė­ ja baus­mės.

VD, BNS inf.

Iš­rink­tas slap­tu bal­sa­vi­mu

Po prie­sai­kos pra­dė­ta Sei­mo va­do­ vy­bės rin­ki­mų pro­ce­dū­ra. Į par­la­

men­to pir­mi­nin­kus iš­kel­ta tik vie­ na – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vo Vy­do Ged­vi­lo – kan­di­da­tū­ra. Ją pa­rė­mė net 85 par­la­men­ta­rai.

V.Ged­vi­lo kan­di­da­tū­rą ofi­cia­liai pri­sta­tė So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius. „Tai žmo­gus, tu­rin­tis di­džiu­lę po­ li­ti­nę pa­tir­tį, nes jau aš­tuo­ne­rius me­tus dir­ba Sei­me, ėjo aukš­tas par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­ko, po­ ros ko­mi­te­tų va­do­vų pa­rei­gas. Šis žmo­gus pa­si­žy­mi aukš­ta po­li­ti­ne kul­tū­ra, pa­do­ru­mu, iš­min­ti­mi, tei­ sin­gu­mu“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius.

Sei­m o pir­m i­n in­kas iš­r ink­tas slap­tu bal­sa­vi­mu. V.Ged­vi­las su­ rin­ko 84 bal­sus, prieš šį kan­di­da­ tą bu­vo 49 Sei­mo na­riai. Bal­sa­dė­ žė­je ras­ti 2 su­ga­din­ti biu­le­te­niai.

Nau­ja­ja­me Sei­me for­muo­ja­ma ke­tu­rių cent­ro kai­rės par­ti­jų val­ dan­čio­ji koa­li­ci­ja. Apie jos su­da­ ry­mą pa­skel­bė So­cial­de­mok­ra­ tų, Dar­bo, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos bei Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja. Ši koa­li­ci­ja iš vi­so tu­rės 86 par­la­ men­ta­rų man­da­tus.

Vy­riau­sy­bė – jau tik lai­ki­no­ji Sta­sys Gu­da­vi­čius Vi­sus ket­ve­rius ka­den­ci­jos me­tus dir­bu­si And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė va­kar po­ piet grą­ži­no sa­vo įga­lio­ji­mus Pre­ zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­si­ra­šė dek­re­ tą dėl pa­ve­di­mo Mi­nist­rų ka­bi­ne­ tui lai­ki­nai ei­ti sa­vo pa­rei­gas, iki bus su­for­muo­ta nau­ja ša­lies Vy­ riau­sy­bė.

Vi­sa ši pro­ce­dū­ra bu­vo „ne­ma­ to­ma“ – A.Ku­bi­lius jau pir­mo­je die­nos pu­sė­je at­siun­tė į pre­zi­den­ tū­rą sa­vo pa­si­ra­šy­tą raš­tą dėl Vy­ riau­sy­bės įga­lio­ji­mų grą­ži­ni­mo, o vals­ty­bės va­do­vė pa­si­ra­šė dek­re­ tą su­lau­ku­si, kai pri­sieks nau­jo­jo

Sei­mo na­riai. Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją pre­zi­den­tas „prii­ma Vy­riau­sy­bės grą­ži­na­mus įga­lio­ji­mus iš­rin­kus nau­ją Sei­mą ir pa­ve­da jai ei­ti pa­ rei­gas, kol bus su­da­ry­ta nau­ja Vy­ riau­sy­bė“. Įs­ta­ty­muo­se nu­sta­ty­ta, kad įga­ lio­ji­mus Vy­riau­sy­bė pri­va­lo grą­ žin­ti vals­ty­bės va­do­vui tą die­ną, kai nau­ja­sis Sei­mas su­si­ren­ka į sa­vo pir­mą­jį po­sė­dį.

D.Gry­baus­kai­tė tu­rės per 15 die­nų pa­teik­ti Sei­mui nau­jo­jo mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­rą.

Pas­ky­rus jį bus for­muo­ja­ma nau­ja ša­lies Vy­riau­sy­bė. Kai Sei­mas pri­ tars jos pro­gra­mai ir nau­jie­ji mi­ nist­rai pri­sieks, A.Ku­bi­liaus va­ do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės lai­ki­nie­ji įga­lio­ji­mai ga­lu­ti­nai baig­sis.

6

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

tema

Šta­bas: va­kar S.Mo­ro­zas tei­si­nę pa­gal­bą se­niū­ni­jos pa­tal­po­se tei­kė Zu­jū­nų gy­ven­to­jams.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ju­ris­tui tenka guos­ti mo­te­ris Jos pra­šo pa­kon­sul­tuo­ 1 ti, kaip iš­si­skir­ti ir iš­si­rei­ ka­lau­ti ali­men­tų iš ge­rian­čių ir sa­vo

vai­kų pri­žiū­rė­ti ne­no­rin­čių tė­vų. To­ kių, pa­sak S.Mo­ro­zo, dau­gu­ma, bet pa­si­tai­ko ir at­virkš­ti­nių va­rian­tų. „La­bai re­tai, bet pa­si­tai­ko at­ve­ jų, kai pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl sky­ry­ bų atei­na ir vy­rai. Žmo­na ge­ria ar­ ba yra iš­vy­ku­si į Ang­li­ją ir pa­li­ku­si vy­rui vai­kus. Tai daž­niau­siai pa­ si­tai­kan­čios pro­ble­mos. Štai bu­ vo toks at­ve­jis, kai tvar­kin­gai dir­ ban­tis vy­riš­kis mo­kė­jo mo­te­riai su vai­kais ali­men­tus. Mo­kė­jo tiek, kiek pri­klau­so, ir dar dau­giau. Jis skun­dė­si, kad ji vai­kų ne­pri­žiū­ri, o jo duo­da­mus pi­ni­gus pra­ge­ria. Ke­ lis kar­tus vyk­ta į jos na­mus, tik­rin­ ta. Kas­kart spe­cia­lis­tai už­klup­da­vo ją gir­tą, vai­kai bū­da­vo al­ka­ni. Ali­ men­tų mo­kė­ji­mas tai mo­te­riai bu­ vo nu­trauk­tas“, – pri­si­mi­nė at­ve­jį iš sa­vo pra­kti­kos tei­si­nin­kas.

Ke­liau­ja per se­niū­ni­jas

Žur­na­lis­tai su tei­si­nin­ku su­si­ti­ko penk­ta­die­nio ry­tą Zu­jū­nų se­niū­ ni­jos pa­sta­te. Čia S.Mo­ro­zas taip pat at­vy­ko pa­kon­sul­tuo­ti gy­ven­ to­jų jiems rū­pi­mais klau­si­mais. „Šiaip aš kon­sul­tuo­ju Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, bet ka­dan­ gi at­si­ra­do po­rei­kis, su­de­ri­nau su se­niū­ni­jo­mis ir pra­dė­jau va­ži­nė­ti.

Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vau Pa­gi­riuo­ se, šią – Zu­jū­nuo­se. Pa­si­rin­kau lapk­ri­tį, nes tai ge­riau­sias me­tų lai­kas. Va­sa­rą – ato­sto­gos, rug­sė­ jį vi­si bul­ves ka­sa, že­mę dir­ba. O gruo­dį jau per vė­lu – šven­tės pra­ si­de­da. To­dėl di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad žmo­nės ateis ar­ba vė­ly­vą ru­de­ nį, ar­ba anks­ty­vą pa­va­sa­rį“, – sa­vo stra­te­gi­ją dės­tė tei­si­nin­kas.

S.Mo­ro­zas pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­sta­rą­jį kar­tą to­kį „tu­rą“ po se­niū­ni­ jas bu­vo su­ren­gęs prieš po­rą me­tų.

Tuo­met jo žy­gis bu­vo su­lau­kęs di­ de­lio gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mo. To­ kio, kad į kai ku­rias se­niū­ni­jas te­ko vyk­ti ir po du kar­tus. „Bū­na įvai­riai. Ga­li pra­sė­dė­ti, ir nė vie­no žmo­gaus ne­bus, daž­ niau­siai bū­na trys ke­tu­ri žmo­nės per die­ną. O kai prieš dve­jus me­ tus va­ži­nė­jau, su­si­rink­da­vo ir pil­na sa­lė. Ir va­žiuo­da­vo­me ne po vie­ną. Žmo­nės tu­rė­jo daug klau­si­mų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Rū­pi klau­si­mai dėl že­mės

Prieš ke­le­rius me­tus dau­giau­sia krei­pi­mų­si tei­si­nin­kas su­lauk­da­vo dėl že­mės grą­ži­ni­mo, vė­liau ši pro­ble­ma din­go. Žmo­nės ėmė pra­šy­ti pa­gal­bos spren­džiant tei­si­nį gin­čą dėl že­mės ati­da­li­ji­mo ar že­mės ri­ bų nu­sta­ty­mo. „Ne­ži­nau, kaip vis­kas iš tik­rų­jų vy­ko, bet, žvel­giant iš ma­no po­zi­ ci­jų, at­ro­do, kad iš pra­džių žmo­ nėms bu­vo ak­tua­li že­mės grą­ ži­ni­mo pro­ble­ma. Prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus. Pas­kui, ma­tyt, že­mę daug kas su­si­grą­ži­no ir pra­ si­dė­jo ki­tos pro­ble­mos: gin­čai su kai­my­nais dėl ri­bų, skly­pų da­ly­ bos. Da­bar to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko, bet ne­daug, vos vie­nas ki­tas“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to pir­mie­ji lan­ky­to­jai į Zu­ jū­nų se­niū­ni­ją pas tei­si­nin­ką at­ vy­ko kon­sul­tuo­tis bū­tent že­mės klau­si­mais.

Pa­gy­ve­nęs vy­riš­kis ti­ki­no ne­ sup­ran­tąs, ko­dėl prieš pen­ke­rius me­tus Vil­niaus ra­jo­no že­mės sky­ riaus spe­cia­lis­tų ža­dė­ti įre­gist­ ruo­ti do­ku­men­tai iki šiol jam ne­ grą­žin­ti. „Nu­ne­šiau, sa­kė pa­lauk­ti dau­ giau­sia pu­sant­ro mė­ne­sio. Pas­kui dar pra­šė pa­lauk­ti. Ta­da dar. Jau penk­ti me­tai, o jie vis pra­šo pa­ lauk­ti. Ne­ži­nau, gal tik­rai dar tru­ pu­tį pa­lauk­ti?“ – su­tri­kęs tei­si­nin­ ko klau­sė vy­riš­kis.

Tei­si­nin­kas pa­ža­dė­jo su­ra­šy­ ti ir nu­siųs­ti laiš­ką Vil­niaus ra­jo­ no že­mėt­var­kos sky­riaus va­do­vui.

Dien­raš­čio žur­na­lis­tams tei­si­nin­ kas paaiš­ki­no, kad bū­tent toks dar­ bas – ra­šy­ti laiš­kus – ne­re­tai už­ griū­va jo pe­čius. „Jau­ni, aiš­ku, pa­tys pa­ra­šo, ne­ bent ko­kių de­ta­lių klau­sia. Vy­res­ ni žmo­nės ne­re­tai ne­mo­ka lie­tu­vių kal­bos, to­dėl jiems ir su­ra­šy­ti rei­ kia, ir paaiš­kin­ti. Tuo ir už­sii­mu“, – tei­gė S.Mo­ro­zas.

Su­si­du­ria su še­šė­liu

Kon­sul­tuo­jant gy­ven­to­jus at­si­ sklei­džia ne tik žmo­nių pro­ble­ mos, bet ir vals­ty­bę ka­muo­jan­čios blo­gy­bės. Ne­re­tai S.Mo­ro­zui ten­ka su­si­dur­ti ir su še­šė­li­nės eko­no­mi­ kos ap­raiš­ko­mis. „Atei­na la­bai daug dir­ban­čių neo­fi­cia­liai ar­ba gau­nan­čių at­ly­gi­

ni­mus vo­ke­ly­je. Juos skun­džia bu­ vu­sios žmo­nos ir ban­do iš jų pri­ si­teis­ti ali­men­tų, nes teo­riš­kai šie žmo­nės nie­kur ne­dir­ba ir to­dėl ne­su­tin­ka iš­lai­ky­ti vai­kų“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas.

Ban­džiau paaiš­kin­ ti žmo­gui, kad per­ se­kio­ji­mas ir ig­no­ ra­vi­mas – vi­siš­kai prie­šin­gi, ne­su­de­ri­ na­mi veiks­mai.

Tei­si­nin­kas spė­jo, kad dau­giau­ sia ne­le­ga­lių dar­bi­nin­kų yra sta­ ty­bų sri­ty­je. „Taip, še­šė­li­nė eko­ no­mi­ka – di­de­lė pro­ble­ma, ir šiais klau­si­mais dau­giau­sia atei­na kon­ sul­tuo­tis bū­tent sta­ty­bi­nin­kų. Jie daž­niau­siai iš­kart po dar­bo atei­na, mur­zi­ni, net ne­per­si­ren­gę“, – dės­ tė S.Mo­ro­zas.

Ste­buk­lai per pil­na­tį

Ne pir­mus me­tus kon­sul­tuo­da­mas S.Mo­ro­zas yra su­si­dū­ręs ir su ku­

rio­zi­niais at­ve­jais. Ypač daug keis­ tų krei­pi­mų­si ir pra­šy­mų su­lau­kia­ ma per pil­na­tį. „Anks­čiau ne­kreip­da­vau į tai dė­ me­sio. Ko­le­gos sa­ky­da­vo, kad to­kiu lai­ko­tar­piu bū­na vis­ko. Pa­si­ro­do, iš tik­rų­jų“, – pra­si­ta­rė pa­šne­ko­vas.

S.Mo­ro­zas pri­si­mi­nė vie­ną vy­ riš­kį, ku­ris rei­ka­la­vo ap­gin­ti jį nuo kai­my­nų, ku­rie vie­nu me­tu jį esą per­se­kio­jo ir ig­no­ra­vo. „Ban­džiau paaiš­kin­ti žmo­gui, kad per­se­kio­ ji­mas ir ig­no­ra­vi­mas – vi­siš­kai prie­šin­gi, ne­su­de­ri­na­mi veiks­ mai. Ta­čiau jam tai ne­rū­pė­jo. Jis ir „bla­kių“ kram­to­mo­jo­je gu­mo­ je po sta­lu ra­do“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas.

Kai ku­rie in­te­re­san­tai pra­šo pa­ dė­ti pa­ra­šy­ti laiš­ką Pre­zi­den­tei ar­ ba į tei­si­nin­ką vie­nu ir tuo pa­čiu klau­si­mu krei­pia­si ke­lio­li­ka kar­tų. „Yra to­kių eta­ti­nių lan­ky­to­jų, ku­rie nuo­lat atei­na. Prob­le­mos lyg nė­ra, o jie vis vien ei­na. Yra to­kių, ku­ rie bet ko­kiu klau­si­mu no­ri ra­šy­ti laiš­ką į pre­zi­den­tū­rą. Ban­dau juos per­kal­bė­ti, nes tas ra­šy­mas į pre­zi­ den­tū­rą ne­tu­ri pra­smės, vis vien jie pro­ble­mos neišsp­ręs, tai ne ins­ti­ tu­ci­ja“, – pa­brė­žė S.Mo­ro­zas.

Džiau­gė­si tei­si­nin­ko vi­zi­tu

Zu­jū­nų se­niū­nas Rus­la­nas Adaš­ke­ vi­čius (nuotr.) džiau­gė­si tei­si­nin­ko vi­zi­tu se­niū­ni­jo­je. Pa­sak jo, apie at­ vy­ki­mą žmo­nės bu­vo in­for­muo­ti vi­sais įma­no­mais bū­dais. Ir pra­ne­ šta as­me­niš­kai, ir per sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus. „Žmo­nės vi­suo­met tu­ri klau­si­mų, o va­žiuo­ti į sa­vi­val­dy­bę ne kiek­vie­ nas ga­li, to­dėl tei­si­nin­ko ap­si­lan­ky­ mas pas mus la­bai svar­bus. In­for­ma­ vau vi­sus se­niū­nai­čius, bend­ruo­ me­nių pir­mi­nin­kus. Bu­vo iš­ka­bin­ti skel­bi­mai, aš pa­ts pa­sa­kiau tiems, ką as­me­niš­kai pa­žįs­tu, kas per sa­vai­tę lan­kė­si se­niū­ni­jo­je“, – dės­tė R.Adaš­ ke­vi­čius.

Su tuo pa­čiu rei­ka­lu – tik vie­ną kar­tą 2005-ai­siais įsi­ga­lio­jo Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­ si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ ja, pa­gal ku­rią sa­vi­val­dy­bės or­ga­ni­zuo­ ja ir (ar) tei­kia vie­tos gy­ven­to­jams pir­ mi­nę tei­si­nę pa­gal­bą.

nė­ra ga­li­my­bės iš kar­to su­teik­ti pir­mi­ nę tei­si­nę pa­gal­bą, pa­reiš­kė­jui pra­ne­ ša­ma apie priė­mi­mo lai­ką, ku­ris tu­ri bū­ti ne vė­les­nis kaip pen­kios die­nos nuo krei­pi­mo­si die­nos.

sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jas tei­kia pir­mi­ nę tei­si­nę pa­gal­bą. Jei pa­reiš­kė­jas ne­ su­tin­ka, kad pir­mi­nę tei­si­nę pa­gal­bą teik­tų toks sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jas, šis jam pa­siū­lo kreip­tis į ad­vo­ka­tą (ad­ Pir­mi­nės tei­si­nės pa­gal­bos truk­mė ne vo­ka­tų pro­fe­si­nę bend­ri­ją) ar į vie­šą­ Pir­mi­nė tei­si­nė pa­gal­ba – tai tei­si­ il­ges­nė kaip vie­na va­lan­da. Pir­mi­nės ją įstai­gą, su ku­riais sa­vi­val­dy­bė yra nė in­for­ma­ci­ja, tei­si­nės kon­sul­ta­ci­jos tei­si­nės pa­gal­bos truk­mė ga­li bū­ti pra­ su­da­riu­si su­tar­tį, ar­ba į Vals­ty­bės ga­ ir tei­si­nio po­bū­džio do­ku­men­tų, skir­ tęs­ta sa­vi­val­dy­bės vyk­do­mo­sios ins­ti­ ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos tar­ny­ tų vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­ tu­ci­jos ar­ba jos įga­lio­to as­mens spren­ bą. Kai pa­reiš­kė­jas šiuo at­ve­ju krei­ joms, iš­sky­rus pro­ce­si­nius do­ku­men­ di­mu. As­muo dėl pir­mi­nės tei­si­nės pa­ pia­si į tar­ny­bą, ši or­ga­ni­zuo­ja pir­mi­ tus, ren­gi­mas. Ši tei­si­nė pa­gal­ba taip gal­bos tuo pa­čiu klau­si­mu ga­li kreip­tis nės tei­si­nės pa­gal­bos tei­ki­mą. pat api­ma pa­ta­ri­mus dėl gin­čo iš­spren­ tik vie­ną kar­tą.

Pir­mi­nė tei­si­nė pa­gal­ba ne­tei­kia­ di­mo ne teis­mo tvar­ka, veiks­mus dėl Jei­g u tei­k iant pir­m i­nę tei­si­nę pa­gal­ ma, jei­gu: tai­kaus gin­čo iš­spren­di­mo bei tai­kos bą paaiš­kė­ja, kad pa­reiš­kė­jui rei­kės pa­reiš­kė­jo rei­ka­la­vi­mai yra aki­vaiz­ su­tar­ties pa­ren­gi­mą. ant­r i­nės tei­si­nės pa­gal­bos, pir­m i­nę džiai ne­pag­rįs­ti; As­me­nys, no­rin­tys gau­ti pir­mi­nę tei­ tei­si­nę pa­gal­bą tei­k ian­t is as­muo pa­ si­nę pa­gal­bą, ne­pri­va­lo dek­la­ruo­ti sa­ reiš­kė­jui pa­de­da su­ra­šy­t i ar su­ra­šo pa­reiš­kė­jui tuo pa­čiu klau­si­mu bu­ vo pa­ja­mų ir tur­to. Pir­mi­nė tei­si­nė pa­ pra­šy­mą su­teik­t i ant­r i­nę tei­si­nę pa­ vo su­teik­ta iš­sa­mi ad­vo­ka­to kon­sul­ ta­ci­ja ar­ba yra aki­vaiz­du, kad jis to­kią gal­ba su­tei­kia­ma pa­reiš­kė­jams, dek­la­ gal­bą. ra­vu­siems sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą to­ Kai pa­reiš­kė­jas krei­pia­si dėl sa­vi­val­dy­ kon­sul­ta­ci­ją ga­li gau­ti ne­si­nau­do­da­ je sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je pa­gal­bos pra­ bės, ku­rios tar­nau­to­jas tei­kia pir­mi­nę mas šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta vals­ty­bės šo­ma. tei­si­nę pa­gal­bą, įstai­gos veiks­mų ar ga­ran­tuo­ja­ma tei­si­ne pa­gal­ba; Pir­mi­nė tei­si­nė pa­gal­ba tu­ri bū­ti su­tei­ ne­vei­ki­mo, tas sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­ pa­reiš­kė­jas krei­pia­si ne dėl sa­vo tei­ kia­ma iš kar­to, kai as­muo krei­pia­si į sa­ jas in­for­muo­ja jį apie ga­li­mą in­te­re­sų sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų, iš­sky­rus at­sto­ vi­val­dy­bės vyk­do­mą­ją ins­ti­tu­ci­ją. Jei konf­lik­tą. Jei pa­reiš­kė­jas su­tin­ka, toks va­vi­mo pa­gal įsta­ty­mą at­ve­jus.

7

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

iš arčiau

Sek­so tu­riz­mo marš­ru­tai at­ve­dė į Lie­tu­vą Ame­ri­kie­tis Roos­has Vo­re­kas me­tė dar­ bą la­bo­ra­to­ri­jo­je prie mik­ros­ko­po ir ėmė­ si veik­los, ku­ri jam at­ne­šė po­pu­lia­ru­mą ir krū­vas pi­ni­gų – ra­šy­ti kny­gas apie sek­so tu­riz­mą. Da­bar į šio prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mo au­to­riaus ke­lio­nių marš­ru­tus pa­te­ko ir Lie­tu­va.

Go­da Rai­by­tė

g.raibyte@diena.lt

In­ter­ne­to tink­la­la­py­je „Ama­zon“ ga­li­ma įsi­gy­ti pi­kan­tiš­ką kny­gą, ku­rio­je ap­ra­šo­mi bū­dai, kaip grei­ čiau per­mie­go­ti su lie­tu­vė­mis, – „Bang Lit­hua­nia: How To Sleep With Lit­hua­nian Wo­men In Lit­ hua­nia“.

Jos au­to­rius 33 me­tų R.Vo­re­kas net ne­ban­do slėp­ti, kad iš tie­sų ne­ la­bai ką vei­kia, tik bas­to­si po pa­sau­ lį ir sie­kia pa­si­my­lė­ti su kuo dau­giau skir­tin­gų tau­ty­bių mo­te­rų.

Apie vi­sa tai – pro­vo­kuo­jan­čia­me ir at­vi­ra­me in­ter­viu, ku­rį R.Vo­re­kas, kny­gas pa­si­ra­šan­tis Roosh V sla­py­ vard­žiu, da­vė po­rta­lui die­na.lt.

– Skai­čiau, kad esi mik­ro­bio­ lo­gas. Kaip at­si­ti­ko, kad vie­toj dar­bo la­bo­ra­to­ri­jo­je nu­spren­ dei ra­šy­ti apie sek­są?

– Mie­go­ti su už­sie­nie­tė­mis ir apie tai ra­šy­ti yra kur kas įdo­miau, nei dirb­ti moks­li­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je su vy­rais iš In­di­jos ir Azi­jos.

– Ar tu nuo­šir­džiai ti­ki tuo, ką ra­šai sa­vo kny­go­se? Ar ti­ki, kad ta­vo „pa­ta­ri­mai“ vei­kia, ir mo­ te­rys yra tar­si ro­bo­tai, ku­rios, pa­sa­kius joms tam tik­rą ko­dą, įvyk­do tam tik­rą ko­man­dą?

– Vi­so­se aš­tuo­nio­se ma­no kny­go­se apie sek­so tu­riz­mą ra­šo­ma tei­sy­ bė. Be­je, keis­ta, bet kol kas nė vie­ nas lie­tu­vis ne­si­ry­žo mes­ti man iš­šū­kio. Par­da­viau be­veik mi­li­jo­ ną sa­vo kny­gų. Ti­kiuo­si ki­tais me­

tais per­ženg­ti ir 2 mln. ri­bą. Vie­ ni vy­rai sa­vo vy­riš­ku­mą iš­reiš­kia au­gin­da­mi vai­kus, aš ra­šau kny­ gas. Ame­ri­kie­čiai iš­troš­kę ži­nių apie sek­są, o kny­gos tą troš­ku­lį nu­mal­ši­na. Ži­nau, ko tik­rai rei­kia vy­rams... sek­so!

– Ar ne­prieš­ta­rau­ji, kai ta­ve va­ di­na sek­sis­tu?

– Tik­rai ne. Man tai komp­li­men­tas.

Jei­gu žmo­nės ma­nęs ne­va­din­tų sek­ sis­tu, ma­ny­čiau, kad su­skys­tė­jau, o aš esu stip­rus vy­ras.

– Ar gy­ve­ni­me tu­ri nu­si­brė­žęs tiks­lų?

– Iš­dul­kin­ti tiek eu­ro­pie­čių mo­te­rų, kiek lei­džia ma­no žmo­giš­ko­sios ri­ bos. Ma­no tė­vai yra iš Vi­du­rio Ry­tų, ir mie­go­ti su gry­nak­rau­je tam tik­ros ra­sės at­sto­ve yra vie­nas di­džiau­sių gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mų. Jei­gu bū­čiau gi­męs prieš 5 tūkst. me­tų, vi­sa tai ne­bū­tų bu­vę įma­no­ma.

– Iš ko pra­gy­ve­ni?

– Iš par­duo­da­mų kny­gų.

– Prieš ke­le­rius me­tus at­si­dū­rei „Sout­hern Po­ver­ty Law Cen­ ter“ (le­gen­di­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ko­vo­jan­ti už žmo­gaus tei­ses, su įvai­rio­mis ekst­re­mis­ti­nė­ mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis) sek­sua­li­ nių ma­nia­kų są­ra­še. Jų tei­gi­mu, mo­kei vy­rus, kaip prie­var­tau­ ti mo­te­ris. Ar ta­vo pa­var­dė vis dar yra ta­me są­ra­še?

– Taip. Tas skan­da­las iš­ties pa­dė­ jo man pa­di­din­ti kny­gų par­da­vi­mą.

O gal jūs ir Lie­tu­vo­je tu­ri­te pa­na­ šų są­ra­šą, į ku­rį ga­lė­čiau pa­tek­ti?

(Juo­kia­si.)

– Api­bū­dink, ko­kia mo­te­ris tau idea­li?

– Man ne­rū­pi mo­ters mo­ra­li­ niai da­ly­kai. No­rė­čiau, kad ji bū­tų neaukš­ta, tam­sių plau­kų, liek­na ir di­de­liu už­pa­ka­liu. De­ja, lie­tu­vai­čių už­pa­ka­liai la­bai ma­ži... Kaip ki­nų

Pastangos: anot R.Voreko, lietuvės įnoringos, tad tenka pasistengti, kad nusitemptum jas į lovą.

vy­rų. Krū­ti­nė man taip pat ne­la­bai rū­pi. Pas­te­bė­jau, kad jū­sų mo­te­rų krū­ti­nė daž­niau­siai bū­na di­de­lė.

Ta­čiau ne to­kia di­de­lė kaip len­kių.

– Ar tu­ri mer­gi­ną?

– Ne. Vi­sos mo­te­rys po ke­lių mė­ ne­sių drau­gys­tės su­pran­ta, koks aš esu iš tie­sų. Pas­kui jos ima kel­ti man daug pa­pil­do­mų rū­pes­čių, nes į pa­gal­bą pa­si­kvie­čia tė­vus, bro­ lius, pusb­ro­lius. Dėl to­kių mo­te­rų du kar­tus gu­lė­jau li­go­ni­nė­je. Ne­no­ rė­čiau apie tai dau­giau kal­bė­ti.

Jei­gu žmo­nės ma­ nęs ne­va­din­tų sek­ sis­tu, ma­ny­čiau, kad su­skys­tė­jau, o aš esu stip­rus vy­ras.

– Ar įsi­vaiz­duo­ji sa­ve tu­rin­tį mo­no­ga­miš­kus san­ty­kius? Ar ma­nai, kad mer­gi­na ga­lė­tų ta­ vi­mi vi­siš­kai pa­si­ti­kė­ti, kai ži­ no­tų, jog tu ra­šai tik apie tai, kaip kuo grei­čiau per­mie­go­ti su mer­gi­na?

– Ži­no­ma, bet tik ta­da, kai su­si­kur­ siu ki­tą as­me­ny­bę. Pla­nuo­ju atei­ty­je ang­lų kal­bos mo­ky­ti tur­tin­gų tė­ve­lių vai­kus Eu­ro­po­je, nes jie ga­lė­tų man mo­kė­ti to­kį at­ly­gi­ni­mą, ku­rio už­tek­tų ma­no kaip plei­bo­jaus gy­ve­ni­mo sti­

„Shutterstock“ nuotr.

liui fi­nan­suo­ti. Aki­vaiz­du, kad tu­rė­ čiau pa­si­keis­ti var­dą ir iš­vaiz­dą.

ku­rie žai­džia krep­ši­nį ir dė­vi „Adi­ das“ spor­ti­nę ap­ran­gą.

– Ko­dėl nu­spren­dei ap­si­lan­ky­ ti Lie­tu­vo­je? Ar prieš tai bu­vai ką nors gir­dė­jęs apie Lie­tu­vos mo­te­ris?

– Į Bal­ti­jos ša­lis at­vy­kau dėl vie­no orien­ta­vi­mo­si žai­di­mo. Taip at­si­ti­ ko, kad ne­ma­žai mo­te­rų tuo­se ren­ gi­niuo­se do­mė­jo­si ne spor­tu, o sek­ su. Tad per­mie­go­jau su lat­ve ir es­te.

Li­ko lie­tu­vė. Kai at­vy­kau į Lie­tu­vą ir per­mie­go­jau su pir­ma lie­tu­ve, jau­ čiau­si la­bai pa­ten­kin­tas, kad tiks­ las įgy­ven­din­tas. Bu­vau tar­si stip­ riau­sias vy­ras pa­sau­ly­je, ga­lin­tis įkop­ti į bet ku­rį kal­ną.

– Sa­vo tink­la­raš­ty­je ra­šai, kad tau ne­pa­vy­ko per­mie­go­ti su lie­tu­ve, ku­ri ta­vo ver­ti­ni­mo ska­lė­je nuo 1 iki 10 ver­ti­na­ma dau­giau nei 6. Ar lai­kai sa­ve gra­žiu?

– Ne­su la­bai pa­trauk­lus, tai vei­kia ma­no sek­sua­li­nį gy­ve­ni­mą. Kal­ti­nu tė­vus, bet ką ga­lė­čiau pa­keis­ti? Pas­ ku­ti­nė­mis vieš­na­gės Lie­tu­vo­je die­ no­mis jau kū­riau apie sa­ve is­to­ri­jas ir mer­gi­noms pa­sa­ko­jau, kad esu ke­lių marš­ki­nė­lių fab­ri­kų Ki­ni­jo­je sa­vi­nin­kas. Jos kur kas la­biau su­si­ do­mė­da­vo, ne­gu kai pa­sa­ky­da­vau, kad esu ke­liau­jan­tis ra­šy­to­jas. No­ rė­jau plė­to­ti šią is­to­ri­ją, bet neo­na­ ciai iš Es­ti­jos su­ra­do, kur aš esu, ir gra­si­no su ma­ni­mi su­si­do­ro­ti. Ta­ čiau kai ki­tą kar­tą pas jus at­va­žiuo­ siu, me­luo­siu apie sa­vo tur­tus ir dė­ vė­siu „Adi­das“ spor­ti­nę ap­ran­gą.

– Su ke­lio­mis lie­tu­vė­mis per­ mie­go­jai?

– Ne­no­rė­čiau bū­ti ne­pa­gar­bus jū­ sų mo­te­rims, to­dėl neat­sa­ky­siu į šį klau­si­mą. Sa­ky­ki­me, su daug.

– Ko­kios yra Lie­tu­vos mo­te­ rys?

– La­bai gra­žios, bet rei­kia ge­ro­kai pa­plu­šė­ti tam, kad įsi­temp­tum jas į lo­vą. Joms bū­da­vo vi­siš­kai neį­do­ mu, kai pa­sa­ky­da­vau, kad esu ra­ šy­to­jas. Prie­šin­gai, nei ma­niau, kol at­va­žia­vau į Lie­tu­vą, jū­sų mo­te­rys ne­sie­kia bet ko­kia kai­na per­mie­go­ ti su ame­ri­kie­čiu. Įsi­vaiz­da­vau, kad jos tie­siog lips ant ma­nęs ir mal­ daus pa­siim­ti jas kar­tu į Ame­ri­ką.

Lie­tu­vėms pa­tin­ka lie­tu­viai vy­rai,

Mū­sų ša­ly­je vie­šė­jo mė­ne­sį In­ter­ne­to tink­la­la­py­je „Ama­zon“ už 10,97 do­le­r io par­duo­da­ma kny­ga „Bang Lit­hua­nia: How To Sleep With Lit­hua­nian Wo­men In Lit­hua­nia“, pa­ sak au­to­riaus, yra „ke­lio­nių gi­das, ku­ ris pa­mo­kys jus, kaip per­mie­go­ti su lie­tu­vė­mis, ne­si­var­g i­nant jų ieš­ko­t i strip­ti­zo klu­buo­se ar sam­dant pa­ly­ do­ves“. Kny­go­je pa­tei­kia­mi to­kie pa­ ta­ri­mai: kiek lai­ko rei­kia pra­leis­ti Lie­tu­vo­je,

kad ga­lė­tum gau­ti tai, ko no­ri; Įžū­lu­mas: „Iš­dul­kin­ti tiek eu­ro­

pie­čių mo­te­rų, kiek lei­džia ma­ no žmo­giš­ko­sios ri­bos“, – taip sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lus api­bū­di­ no R.Vo­re­kas. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

su­pa­žin­di­na­ma su Lie­tu­vos kul­tū­

ra ir jos is­to­ri­ja; ge­riau­si Lie­tu­vos mies­tai vy­rams; kur ap­si­sto­ti, kaip reng­tis ir t. t. tam,

kad pa­di­din­tum sa­vo šan­sus pa­tir­ti vie­nos nak­ties nuo­ty­kį.

Ne­ga­na to, kny­go­je de­ta­l iai ap­ra­šo­ mos lie­tu­vių mo­te­r ų fi­g ū­ros, men­ta­ li­te­tas, pri­sta­to­mos trys gru­p ės lie­ tu­v ių mer­g i­nų, ku­r ias į lo­vą pri­si­v i­ lio­t i leng­viau­sia. Paaiš­k i­na­ma, iš ke­ lin­to kar­to ga­l i­ma „pa­ka­bin­t i“ lie­t u­ vę. Kny­go­je lie­tu­vai­tės ly­g i­na­mos su Es­t i­jos ir Lat­vi­jos dai­l io­sios ly­t ies at­ sto­vė­mis. Lei­di­ny­je ap­ra­šo­mas ir lai­ kas, ka­da ge­riau­sia mo­te­ris „me­d žio­ ti“ (die­no­mis, va­ka­rais, dar­bo die­no­ mis, sa­vait­ga­liais ir t. t.). „Lie­tu­vo­je pra­lei­dau mė­ne­sį ir su­pra­ tau, kad čia iš­ties gy­ve­na dau­giau­sia

gra­žiau­sių mo­te­rų, ku­rias no­rint su­ ža­vė­ti rei­kia nau­do­ti tam tik­ras tak­ti­ kas. Tai – vie­nin­te­lė ša­lis, ku­rio­je „pi­to­ no žai­di­mas“ (il­ga­lai­kė žai­di­mo stra­te­ gi­ja) yra ge­riau­sias bū­das su­ža­vė­ti gra­ žiau­sias mo­te­ris“, – kny­gą trum­pai pri­ sta­tė au­to­rius. R.Vo­re­kas ke­liau­da­mas iš vie­nos ša­lies į ki­tą iš­lei­do krū­vą kny­ gų. Jo biog­ra­fi­jo­je ga­li­me at­ras­ti ir to­ kius „še­dev­rus“: „Bang: Mo­re lays in 60 days“, „Day Bang: How To Ca­sual­ly Pick Up Girls Du­ring The Day“ ir t. t. Ste­ bi­na ir R.Vo­re­ko pro­duk­ty­vu­mas – jis per me­tus iš­lei­džia bent ke­tu­ris pa­na­ šaus po­bū­džio gi­dus. Jo tai­kik­ly­je at­si­ dū­rė Is­lan­di­ja, Len­ki­ja, Bra­zi­li­ja, Da­ni­ ja, Es­ti­ja ir t. t., o da­bar – ir Lie­tu­va.

– Tur­būt neo­na­ciai – tik la­šas jū­ro­je. Ti­kiu, kad su­lau­ki ne­ ma­žai ne­ga­ty­vių reak­ci­jų iš sa­ vo skai­ty­to­jų, ži­niask­lai­dos ir taip to­liau. Kaip į tai rea­guo­ji?

– Ži­nau, kad el­giuo­si tei­sin­gai, jei­ gu žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio ma­ nęs ne­ken­čia. Ne­gi Jė­zus ne­su­lau­ kė nea­py­kan­tos, kai sklei­dė Die­vo žo­dį? Jei­gu mir­siu dėl sa­vo dar­bų, va­di­na­si, bu­vo ver­ta gy­ven­ti. Ma­ no kny­gos gy­vens am­ži­nai.

8

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

savaitės interviu

Steng­sis ieš­ko­ti tel­kian­čių komp­ro­mi­sų Sei­mo pir­mi­nin­ku iš­rink­tas Dar­bo par­ti­ jos (DP) va­do­vo pa­va­duo­to­jas Vy­das Ged­ vi­las tvir­ti­na ti­kįs, kad jam ir vi­sam nau­ ja­jam par­la­men­tui pa­vyks ras­ti bend­rą kal­bą su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ko­dėl par­ti­ja pa­si­rin­ko jus kaip kan­di­da­tą į Sei­mo pir­mi­ nin­kus?

– Po dis­ku­si­jų taip nu­spren­dė DP pre­zi­diu­mas. Tai bu­vo ne­men­kas iš­šū­kis man – grei­tai ap­svars­ty­ti to­kį pa­siū­ly­mą ir jį priim­ti.

– Dve­jo­jo­te?

– Neil­gai. Po­li­ti­ko­je esu jau ne­ be pir­mus me­tus, Sei­me dir­bu nuo 2004-ųjų. Nuo ta­da esu ir DP na­ rys. Be­veik ket­ve­rius me­tus esu bu­ vęs Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ ju, esu va­do­va­vęs Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų bei Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­ tū­ros ko­mi­te­tams, dar ir da­bar esu DP pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. Tai­ gi, pa­tir­ties po­li­ti­ko­je jau, ma­nau, pa­kan­ka­mai su­kaup­ta.

Tad, kai ant­rą kar­tą man bu­ vo pa­siū­ly­ta kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo pir­mi­nin­kus, ne­la­bai il­gai dve­jo­jęs su­ti­kau.

– O pir­mą kar­tą ka­da tai bu­vo?

– 2004–2008 m. Sei­me. Bet ta­da bu­vo vi­sai ki­ta po­li­ti­nė si­tua­ci­ja.

O ir pa­tir­ties po­li­ti­ko­je tu­rė­jau kur kas ma­žiau.

Da­bar esu dė­kin­gas ne tik ma­ne iš­kė­lu­siai par­ti­jai, bet ir įvai­rių ki­ tų par­ti­jų po­li­ti­kams, ku­rie pa­sta­ ro­sio­mis die­no­mis pa­sa­kė ne­ma­žai ge­rų žo­džių apie ma­ne. Dė­kin­gas jiems už pa­si­ti­kė­ji­mą, už tai, kad bal­sa­vo. Bet su­pran­tu, kad at­sa­ko­ my­bė – di­džiu­lė. Steng­siuos dirb­ti iš vi­sų jė­gų, ne­nu­vil­ti sa­vo ko­le­gų Sei­me.

– Vi­sa DP ir at­ski­ri jos va­do­vai tei­sia­mi už fi­nan­si­nes ma­chi­ na­ci­jas. Tai ne­sut­ruk­dys dirb­ ti val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai ir jums ei­ti at­sa­kin­gas Sei­mo pir­mi­ nin­ko pa­rei­gas?

– Pri­min­čiau, kad kol kas teis­me yra nag­ri­nė­ja­mi įta­ri­mai dėl vi­sų šių rei­ka­lų. O Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­ sa­me ci­vi­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je, vei­ kia ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos ins­ ti­tu­tas. Rei­kia kant­ry­bės. Rei­kia ra­miai su­lauk­ti, kol teis­mas vi­sa tai pa­baigs ir pa­sa­kys sa­vo žo­dį. Ta­da ir ga­lė­si­me ver­tin­ti.

O aš, bū­da­mas Sei­mo pir­mi­nin­ kas, stab­dy­siu na­rys­tę DP frak­ci­jo­ je, tai­gi, for­ma­liai jai ne­prik­lau­sy­ siu. Tad ne­ma­nau, kad šis pro­ce­sas truk­dys ma­no tie­sio­gi­niam dar­bui.

– Ar tai reiš­kia, kad bal­suo­si­ te ki­taip nei vi­sa frak­ci­ja, jei­gu ji nu­spręs­tų bal­suo­ti ne taip, kaip tam tik­ru klau­si­mu ma­ note jūs?

– Čia rei­kė­tų pir­miau­sia su­lauk­ ti to­kios si­tua­ci­jos, ta­da žiū­rė­ti, kaip elg­tis. Ne­no­rė­čiau spe­ku­liuo­ ti šiuo klau­si­mu, kol to­kia pro­ble­ ma neiš­ki­lo.

Esu op­ti­mis­tas, to­ dėl ti­kiu, kad anks­ čiau ar vė­liau žmo­ nių nuo­mo­nė apie Sei­mą ir val­džią ap­ skri­tai pa­si­keis.

– Pro­ku­ro­rai ateis į Sei­mą pra­ šy­ti nai­kin­ti kai ku­rių DP ly­de­ rių tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės. Jūs bal­suo­si­te už ar prieš?

– Kai ateis ir pa­pra­šys, ta­da ir bus ga­li­ma svars­ty­ti bei ko­men­tuo­ti tą klau­si­mą.

– Nau­jo­jo Sei­mo san­ty­kiai su Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te – ne­ko­kie. Ji neat­vy­ko jū­sų pa­ svei­kin­ti, yra ne kar­tą pa­reiš­ku­ si la­bai skep­tiš­ką nu­si­tei­ki­mą dėl DP da­ly­va­vi­mo val­džio­je.

Užp­rog­ra­muo­tas aukš­čiau­sio ly­gio konf­lik­tas?

– Ma­nau, ra­si­me kon­tak­tą su Pre­ zi­den­te. Esa­me jau anks­čiau su ja bend­ra­vę – ji bu­vo Eu­ro­pos ko­mi­ sa­rė, aš va­do­va­vau Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, bu­vau vie­nas iš Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kų. Tad bend­ rų rei­ka­lų vis at­si­ras­da­vo. Esa­me ir ke­lis kar­tus su­si­ti­kę, vie­ną ki­tą puo­de­lį ka­vos iš­gė­rę.

Ger­biu sa­vo ša­lies Pre­zi­den­tę. Dėl po­žiū­rio į DP ne­ga­liu jos nei smerk­ ti, nei kri­ti­kuo­ti. Ti­kiu, kad vals­ty­ bės va­do­vė sten­gia­si vi­siems bū­ti ly­giai tei­sin­ga.

Bet bū­ti­na gerb­ti ir Lie­tu­vos rin­ kė­jų pa­reikš­tą va­lią. Už DP bal­sa­vo šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių. Ma­nau, pri­va­lo­me ras­ti komp­ro­mi­są po­li­ ti­niais klau­si­mais, ne­ga­li­me klam­ pin­ti Lie­tu­vos į ne­sta­bi­lią po­li­ti­ nę si­tua­ci­ją. Tu­ri­me kuo grei­čiau pra­dė­ti dirb­ti ran­ka ran­kon. Rei­ kia kuo grei­čiau su­for­muo­ti ir vi­ sas Sei­mo va­do­vau­jan­čias ins­ti­ tu­ci­jas, ir nau­ją Vy­riau­sy­bę. Mū­sų lau­kia daug at­sa­kin­gų dar­bų, daug

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385

2022

Gra­fi­kas: nau­ja­sis Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­vi­las ti­ki­no par­la­men­to dar­bą or­ga­ni­zuo­sian­tis taip, kad ne­rei­

kė­tų po­sė­džiau­ti iki pa­ry­čių.

spren­di­mų. Ki­tą­met juk pir­mi­nin­ kau­sim vi­sai ES. Tai bus di­džiu­lis iš­šū­kis vi­sai Lie­tu­vos po­li­ti­nei val­ džiai, ne tik Pre­zi­den­tei, Sei­mui, Vy­riau­sy­bei ar at­ski­roms mi­nis­te­ ri­joms. To­dėl la­bai rei­kia su­si­tar­ti ir ei­ti pir­myn, žen­giant su­ta­ri­mo, o ne konf­ron­ta­ci­jos ke­liu.

– Ko­dėl rei­kė­jo į ir šiaip pa­kan­ ka­mai stip­rią 77 ar 78 bal­sų dau­ gu­mą pa­si­kvies­ti dar ir Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ją ir taip val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos man­da­tų Sei­me skai­čių pa­di­din­ti iki 85 ar 86?

– No­ri­me tu­rė­ti Sei­me pa­kan­ka­mai sva­rią dau­gu­mą. Rei­ka­lin­gi ryž­tin­ gi ko­man­di­niai veiks­mai, kad bū­tų efek­ty­viai prii­ma­mi svar­būs spren­ di­mai.

– Jung­si­te val­dan­čio­sios dau­ gu­mos bul­do­ze­rį, kai opo­zi­ci­ ja ne­su­tiks priim­ti ko­kio nors svar­baus spren­di­mo, o koa­li­ci­ ja sieks jį pa­tvir­tin­ti?

– Aš už tai, kad bū­tų kuo dau­giau ta­ria­ma­si ir su­si­tar­ta, pa­siek­ta kuo dau­giau komp­ro­mi­sų. Tik­rai steng­ siuos, kad val­dan­čio­sios dau­gu­ mos ir opo­zi­ci­jos at­sto­vai daž­niau su­sės­tų prie sta­lo ir kal­bė­tų apie svar­biau­sius spren­di­mus, ieš­ko­tų są­ly­čio taš­kų.

– Ką da­ry­si­te, kad pa­si­ti­kė­ji­ mas Sei­mu aug­tų? Ar ap­skri­tai tai įma­no­ma mi­si­ja?

– Tik­rai no­rė­tų­si, kad žmo­nių, pi­ lie­čių po­žiū­ris į Sei­mą keis­tų­si į ge­ra pu­sę. Kaip tai pa­da­ry­ti? Su­ dė­tin­gas klau­si­mas. Su­dė­tin­ga už­ duo­tis vi­sam par­la­men­tui, ne tik jo va­do­vui.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ma­nau, kad Sei­mas pa­ts tu­ri de­ monst­ruo­ti vi­suo­me­nei, kad jis su­ si­tel­kęs, o ne su­si­kal­dęs. Tai­gi, mums vi­siems, Sei­mo na­riams, rei­ kia ro­dy­ti as­me­ni­nį su­si­kal­bė­ji­mo pa­vyz­dį. Bū­na keis­ta, kai į vie­šu­ mą išei­nan­tys par­la­men­ta­rai kal­ ba, kad ne­va vi­sas Sei­mas yra pa­ts blo­giau­sias. Tai ne­priim­ti­na. Rei­ kė­tų pir­miau­sia gerb­ti sa­ve, ta­da ir ki­ti mus gerbs.

Ki­ta ver­tus, Sei­mo pres­ti­žas la­ bai pri­klau­so ir nuo rin­kė­jų, ku­rie tą Sei­mą iš­ren­ka. Vi­sa­da ra­gi­nau ir ra­gi­nu pa­kar­to­ti­nai ne­rink­ti į Sei­ mą tų žmo­nių, ku­rie per ket­ve­rius ka­den­ci­jos me­tus nie­ko do­ra ne­nu­ vei­kė.

Esu op­ti­mis­tas, to­dėl ti­kiu, kad anks­čiau ar vė­liau žmo­nių nuo­mo­ nė apie Sei­mą ir val­džią ap­skri­tai pa­si­keis. Tam rei­ka­lin­gas nuo­sek­ lus ir kruopš­tus vi­sų mū­sų dar­bas.

– Esa­te bu­vęs la­bai ne­pras­tas mo­te­rų krep­ši­nio tre­ne­ris. Ga­ lė­tu­mė­te tą pa­tir­tį kaip nors per­kel­ti ir į Sei­mą?

– Iš­ties, Sei­mą ir krep­ši­nį sie­ja tam tik­ri pa­na­šu­mai. Vi­sur rei­ka­lin­gas ko­man­di­nis dar­bas, vi­sur bū­ti­na tei­sin­gai su­ba­lan­suo­ti ko­lek­ty­vus.

Sei­me, kaip ir krep­ši­ny­je, la­bai svar­bu už­deg­ti žai­dė­jus, Sei­mo at­ ve­ju – po­li­ti­kus, ras­ti su jais bend­ rą kal­bą, kad bū­tų žai­džia­ma su vi­ sa ener­gi­ja.

– Pa­si­ti­ki­te vi­sais iš­rink­tais sa­ vo pa­va­duo­to­jais?

– Pa­gal de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės tra­di­ci­jas ir Sei­mo sta­tu­tą frak­ ci­jos de­le­guo­ja kan­di­da­tus į Sei­ mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus, o aš

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

tuos kan­di­da­tus tei­kiu vi­sam par­ la­men­tui ap­si­spręs­ti. Sei­mo na­ riai slap­tu bal­sa­vi­mu iš­reiš­kia pa­ si­ti­kė­ji­mą vie­nu ar ki­tu kan­di­da­tu.

Va­di­na­si, Sei­mas pa­si­ti­ki tais, ku­ riuos iš­rin­ko slap­tai bal­suo­da­mas.

Ar­gi aš ga­liu ne­pa­si­ti­kė­ti, kai pa­si­ ti­ki dau­gu­ma Sei­mo na­rių? Ma­tyt, ne­tu­riu tei­sės ne­pa­si­ti­kė­ti de­mok­ ra­ti­niu pa­si­rin­ki­mu ir de­mok­ra­tiš­ kai priim­tu spren­di­mu.

– Kam nau­ja­sis Sei­mas pir­ miau­sia tu­rė­tų skir­ti dau­giau­ sia dė­me­sio?

– Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas ir ki­tų me­tų biu­dže­to pa­tvir­ti­ni­mas – tai pa­grin­di­niai dar­bai, ku­rie mū­sų lau­kia pa­čiu ar­ti­miau­siu me­tu.

O aš no­rė­čiau, kad jau ne­tru­kus im­tu­me per­žiū­rė­ti tuos įsta­ty­mus, ku­riuos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ pa­ži­no prieš­ta­rau­jan­čiais Kons­ti­ tu­ci­jai. To­kių įsta­ty­mų tu­ri­me ke­ lias de­šim­tis, jų per pa­sta­ruo­sius me­tus dve­jus pa­dau­gė­jo tris­kart.

Tar­kim, jau prieš me­tus ne­ma­žai Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo nuo­ sta­tų pri­pa­žin­ta nea­ti­tin­kan­čio­ mis Kons­ti­tu­ci­jos. Bet įsta­ty­mas iki šiol de­ra­mai ne­pa­tai­sy­tas. Tai spra­ga, ku­rią rei­kė­tų kuo grei­čiau už­lo­py­ti.

– Dėl to tur­būt vėl teks dirb­ti nak­ti­mis?

– Siek­siu or­ga­ni­zuo­ti Sei­mo dar­bą taip, kad ne­bū­tų ne­nor­ma­liai il­ gų po­sė­džių, per ku­riuos prii­ma­ma daug, bet la­bai ne­ko­ky­biš­kų įsta­ ty­mų. Ge­riau priim­ti ma­žiau, bet ko­ky­biš­kes­nių, kad pa­skui ne­rei­ kė­tų strim­gal­viais tai­sy­ti gau­sy­ bės klai­dų.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

OMX Vilnius

–0,43 %

4

OMX Riga

+0,70 %

–0,56 %

Vie­šie­siems ­ pir­ki­mams – įstai­ga Ket­vir­ta­die­nį už­re­gist­ruo­ta vie­šo­ji įstai­ga CPO LT, per ku­rią nuo 2013 m. pra­džios bus ren­gia­mi vie­šie­ji pir­ki­mai. Ūkio mi­nis­te­ri­ ja pa­brė­žė, kad įstai­ga už­tik­rins spar­tes­nę vie­šų­jų pir­ki­mų cent­ra­li­za­vi­mo plėt­rą ša­ly­je, su­ma­žins ko­rup­ci­jos prie­lai­dų ir pa­dės su­ tau­py­ti. Da­bar cent­ri­nės per­kan­čio­sios or­ ga­ni­za­ci­jos funk­ci­jas at­lie­ka Cent­ri­nės pro­ jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros struk­tū­ri­nis pa­da­ li­nys, ku­ris nė­ra sa­va­ran­kiš­ka or­ga­ni­za­ci­ja.

proc. šie­met su­men­ko elekt­ro­ni­nių ry­šių rin­ka Lie­tu­vo­je.

ekonomika

OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1631 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2954 JAV do­le­ris 1 2,7107 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7042 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2700 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6997 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5462 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8687

pokytis

–0,0253 % –0,3249 % –0,0295 % –0,2435 % –0,0282 % –0,0749 % –0,2420 % –0,1297 % +0,0488 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,91

4,56

2,49

„Kvis­ti­ja“

4,84

4,51

2,47

„Va­koil“

4,91

4,55

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,38 dol. už 1 brl.

108,84 dol. už 1 brl.

Kalėdų gir­lian­das gamina ir lie­tu­viai Ša­lies pre­ky­bos cent­ruo­se pra­si­dė­jus Ka­lė­dų pre­kių ma­ra­to­nui ne vi­si pir­kė­jai ži­no, kad da­lis čia siū­lo­mų bliz­gan­čių gir­lian­dų ir dirb­ti­nių eg­lu­čių pa­ga­min­tos Lie­tu­vo­je. Jų ga­min­to­jai ne­si­ti­ ki nu­kon­ku­ruo­ti to­kių pat pre­kių, ve­ža­mų iš Ki­ni­jos, ta­čiau kur­ti atei­ties vers­lo pla­nus ryž­to jiems ne­trūks­ta.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Ka­lė­dos – nuo ge­gu­žės

Ka­lė­dų nuo­tai­ka sos­ti­nė­je įsi­kū­ ru­sio­je įmo­nė­je „Ave­ka“ pra­si­ de­da dar ge­gu­žę. Iki pat gruo­džio pa­bai­gos čia kas­dien ga­mi­na­mos gir­lian­dos, dirb­ti­nės eg­lu­tės ir eg­ li­ša­kių vai­ni­kai, var­pe­liai bei ki­tos de­ko­ra­ci­jos.

Ne­nuos­ta­bu, kad ant ža­lias­ka­ rių ka­bi­na­mos gir­lian­dos pi­na­mos įvai­riau­sių spal­vų, – rei­kia įtik­ti kiek­vie­no klien­to sko­niui. Ta­čiau ir įmo­nės ga­mi­na­mų eg­lu­čių įvai­ro­vė ne­ma­ža – ga­li­ma rink­tis ne tik dirb­ ti­nę ža­lią, bet ir bal­tą ar­ba rau­do­ną. Įmo­nės „Ave­ka“ va­do­vas Al­gir­ das Rim­kus jau po­rą me­tų ir pa­ts na­mie prieš žie­mos šven­tes puo­šė sa­vos ga­my­bos rau­do­ną eg­lę. Iš­vy­ dę ne­ma­ty­tą eg­lę, to­kios pat už­si­ ma­nė ir ke­li A.Rim­kaus bi­čiu­liai. „Eg­lu­tę jau dau­gy­bę me­tų puo­ šiu tik sa­vos ga­my­bos gir­lian­do­ mis. Lie­tu­viš­kų dirb­ti­nų eg­lių bei gir­lian­dų per žie­mos šven­tes ga­li­ ma ras­ti ir vi­sų įmo­nės dar­buo­to­jų na­muo­se“, – šyp­so­jo­si A.Rim­kus. Įmo­nė – so­cia­li­nė

Įmo­nė „Ave­ka“ – ne­di­de­lė, jo­ je vos per 20 dar­buo­to­jų. 1997ai­siais įsi­kū­ru­sios siau­ro­je sri­ty­ je vei­kian­čios bend­ro­vės sėk­mės pa­slap­tis tai, kad ji įdar­bi­na neį­ ga­lius ir vy­res­nio am­žiaus žmo­ nes, o vals­ty­bė kom­pen­suo­ja da­lį jiems mo­ka­mo at­ly­gi­ni­mo. Nau­dą iš to tu­ri vi­si – ir už­dirb­ti no­rin­tys vers­li­nin­kai, ir į dar­bo rin­ką in­teg­ ruo­ja­mi neį­ga­lie­ji bei vy­res­nio am­ žiaus žmo­nės. „Rin­ko­je ga­li­me kon­ku­ruo­ti tik to­dėl, kad esa­me so­cia­li­nė įmo­nė.

Jei­gu dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai mums ne­bū­tų kom­pen­suo­ja­mi, vi­siš­ kai neiš­si­lai­ky­tu­me ar­ba dirb­tu­me „ant nu­lio“, – ne­slė­pė A.Rim­kus.

Dėl di­dė­jan­čios dar­bo apim­ties į bend­ro­vę kas­met prii­ma­ma ir nau­ jų žmo­nių. Ta­čiau čia yra ir to­kių, ku­rie dar­buo­ja­si nuo pat jos įkū­ri­ mo, ki­ti – po 8 ar 10 me­tų. „Daž­niau­siai mū­sų dar­buo­to­jams neį­ga­lu­mas nu­sta­ty­tas dėl dia­be­to, stu­bu­ro ar šir­dies li­gų. Dar­buo­to­ jų am­žiaus vi­dur­kis – apie 50 me­ tų. Vy­res­nių žmo­nių ne­si­pur­to­me.

Tie, ku­rie dir­ba pas mus, nė­ra neį­ ga­lūs nuo vai­kys­tės, to­kie jie ta­

po jau bū­da­mi suau­gę; jie tu­ri tam tik­ros dar­bo pa­tir­ties, įgū­džių, ku­ rių kar­tais ne­tu­ri jau­ni­mas. Už ge­ rą dar­bą, ypač prieš Ka­lė­das, dar­ buo­to­jai yra ska­ti­na­mi. Taip pat pa­de­da­me neį­ga­lių­jų drau­gi­joms, di­de­lėms šei­moms – prieš šven­tes do­va­no­ja­me eg­lu­čių, gir­lian­dų“, – pa­sa­ko­jo A.Rim­kus. Įkur­ti įmo­nę, ku­ri veik­tų itin siau­ro­je sri­ty­je, A.Rim­kus su­ma­ nė, nes pa­ts dau­gy­bę me­tų pre­kia­ vo šven­ti­nė­mis de­ko­ra­ci­jo­mis. „Vi­sa­da, ypač so­viet­me­čiu, man bu­vo keis­ta, kad žmo­nės no­ri pirk­ti šven­ti­nių de­ko­ra­ci­jų, ta­čiau jų nė­ ra. Vie­nu me­tu de­ko­ra­ci­jos į Lie­ tu­vą bu­vo ve­ža­mos tik iš Ki­ni­jos, to­dėl nu­spren­džiau ati­da­ry­ti gir­ lian­dų ga­my­bos įmo­nę. Nu­si­pir­ ko­me vie­ną įren­gi­nį ir pra­dė­jo­me vers­lą. Da­bar tas įren­gi­nys tik­tų ne­bent į mu­zie­jų“, – vers­lo pra­ džią pri­si­mi­nė A.Rim­kus.

tarp­tau­ti­niai pre­ky­bos tink­lai, bet ir ma­žes­ni vie­tos. „Ve­ly­kų pro­duk­ci­ją siun­čia­me vi­ sur, kur yra lie­tu­vių, – į Ai­ri­ją, Ang­ li­ją, Is­pa­ni­ją. Kas­met po­rei­kis šio­se ša­ly­se au­ga“, – sa­kė A.Rim­kus.

Nors įmo­nė ga­mi­na Ka­lė­doms ir Ve­ly­koms skir­tas pre­kes, liū­to da­ lį su­da­ro įvai­rios gir­lian­dos. Po jų dau­giau­sia per me­tus par­duo­da­ma kiau­ši­niams mar­gin­ti skir­tų da­žų bei lip­du­kų jiems puoš­ti. Dirb­ti­ nės eg­lu­tės, vai­ni­kai ir ki­tos de­ko­ ra­ci­jos iš eg­li­ša­kių – nau­ji bend­ro­ vės pro­duk­tai, juos ga­min­ti pra­dė­ta vos prieš po­rą me­tų.

Di­dy­sis dar­by­me­tis įmo­nė­je – nuo rugp­jū­čio, nors Ka­lė­dų pre­kių se­zo­no pra­džia lai­ko­ma ge­gu­žė.

Gruo­džio pa­bai­go­je se­zo­no dar­ bai bend­ro­vė­je bai­gia­mi, tuo­met spe­cia­lis­tai apie pu­sant­ro mė­ne­sio tai­so, at­nau­ji­na vi­są įran­gą. Pa­ga­ min­ti Ve­ly­koms skir­tą pro­duk­ci­ją už­trun­ka apie po­rą mė­ne­sių.

Al­gir­das Rim­kus:

Klien­tų sko­nis tra­di­ci­nis

Jei­gu dar­buo­to­jų at­ ly­gi­ni­mai mums ne­ bū­tų kom­pen­suo­ja­mi, vi­siš­kai neiš­si­lai­ky­ tu­me ar­ba dirb­tu­me „ant nu­lio“.

Pra­si­muš­ti ne­bu­vo leng­va

Pir­mai­siais me­tais įmo­nė ga­mi­no tik gir­lian­das Ka­lė­doms ir da­žus bei lip­du­kus Ve­ly­kų kiau­ši­niams mar­gin­ti. Kol ša­ly­je ne­bu­vo iš­po­ pu­lia­rė­ję pre­ky­bos tink­lai, lie­tu­viš­ ką pro­duk­ci­ją graibs­tė ir ja pre­kia­ vo ma­žų par­duo­tu­vė­lių sa­vi­nin­kai bei tur­gaus pre­ky­bi­nin­kai.

Pra­si­muš­ti į di­džiuo­sius pre­ ky­bos cent­rus A.Rim­kui ne­bu­vo leng­va. Kai pre­ky­ba lie­tu­viš­ka pro­ duk­ci­ja pa­si­tei­si­no, į ją vers­lo ryk­ liai skep­tiš­kai ne­be­žiū­rė­jo. Da­bar A.Rim­kaus įmo­nės pro­duk­tų ga­li­ ma įsi­gy­ti tik di­džiuo­siuo­se pre­ky­ bos taš­kuo­se – ma­žų­jų par­duo­tu­ vių ša­ly­je be­veik ne­be­li­kę.

Ne­ga­na to, lie­tu­viš­ko­mis gir­lian­ do­mis, eg­lu­tė­mis ir kiau­ši­nių da­ žais bei lip­du­kais pre­kiau­ja­ma ir už­sie­ny­je. Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Len­ ki­jo­je lie­tu­viš­ka Ka­lė­doms skir­ta pro­duk­ci­ja pre­kiau­ja ne tik di­die­ji

Ža­lia­vas sa­vo pro­duk­tams ga­min­ ti A.Rim­kus iš Eu­ro­pos ša­lių pa­ sta­rą­jį kar­tą pir­ko prieš aš­tuo­ne­ rius me­tus. Da­bar jų at­si­ga­be­na iš Ki­ni­jos – taip pi­giau. Įmo­nė in­ ves­tuo­ja į pa­tal­pų re­mon­tą, įren­ gi­nius – eg­les, gir­lian­das, kiau­ši­ nių da­žus ga­mi­nan­tys prie­tai­sai yra mo­der­nūs.

Nors įmo­nė ga­mi­na įvai­rių spal­ vų, raš­tų, sto­ru­mo gir­lian­das, po­ pu­lia­riau­sios – auk­so ir si­dab­ro spal­vos. Gir­lian­dų ma­dos nuo­lat kei­čia­si, ta­čiau tra­di­ci­nių si­dab­ro ir auk­so spal­vų puoš­me­nos kas­ met su­da­ro apie 70 pro­c. įmo­nės asor­ti­men­to. Įmo­nės ga­mi­na­mos dirb­ti­nės eg­lės – taip pat įvai­rios. Jos bū­ na ne tik skir­tin­go aukš­čio, bet ir ne­vie­no­do sto­rio ša­ko­mis. Ne­se­ niai įmo­nė pra­dė­jo ga­min­ti eg­les, ku­rių ša­kos spe­cia­liai pra­re­tin­tos, kad bū­tų kuo pa­na­šes­nės į au­gan­ čias miš­ke. Nau­jau­sia dirb­ti­nių ža­ lias­ka­rių ma­da – eg­lė užap­va­lin­to­ mis ša­ko­mis. „Rau­do­nas eg­les pa­ga­mi­no­me per­nai, bet jos nesulaukė sėkmės.

Bal­tos eg­lės po­pu­lia­res­nės, ta­čiau ko­ne 90 pro­c. par­duo­da­mų ir ga­mi­ na­mų vis dėl­to su­da­ro tra­di­ci­nės – ža­lios spal­vos“, – tei­gė A.Rim­kus.

Nors lie­tu­viai ap­skri­tai, įsi­gy­ da­mi bet ko­kių pre­kių, vis daž­niau

Darbymetis: Ka­lė­dų pro­duk­ci­ja bend­ro­vė­je ga­mi­na­ma nuo ge­gu­žės

iki gruo­džio, Ve­ly­kų pre­kėms pa­ga­min­ti pa­kan­ka po­ros mė­ne­sių.

su­si­mąs­to ne tik apie ma­žą kai­ ną, bet ir apie ko­ky­bę, kon­ku­ruo­ ti su ki­nų pro­duk­ci­ja iš­lie­ka sun­ku – ma­žoms ga­my­bos įmo­nėms ten­ ka bū­ti lanks­čioms ir de­rin­tis prie stam­bių par­da­vė­jų. „Pre­ky­bos cent­rai gir­lian­dų kai­ nas vie­no­di­na, var­to­to­jai skir­tu­mo ne­la­bai jun­ta. Be to, gir­lian­da – pa­ lyginti pi­gus pro­duk­tas, to­dėl pir­ kė­jui nė­ra di­de­lio skir­tu­mo, kas jį pa­ga­mi­no. Gir­lian­das žmo­nės nors ir ma­žiau, bet pir­ko ir sunk­me­čiu.

Mū­sų iš­skir­ti­nu­mas yra tai, kad pre­ky­bi­nin­kai pre­kes mums ga­li grą­žin­ti. Į Ki­ni­ją grą­žin­ti pre­kių jie ne­ga­li. Grą­ži­ni­mai po se­zo­no su­ da­ro dau­giau­sia iki 10 pro­c. – tai nė­ra daug“, – tei­gė A.Rim­kus.

Pla­nas – ant sie­nos ka­bi­na­ma eg­lė

A.Rim­kus džiau­gė­si, kad Lie­tu­vo­ je įmo­nė kol kas kon­ku­ren­tų ne­tu­ ri, o kiau­ši­nių da­žus, lip­du­kus ir gir­lian­das ga­mi­na vie­nin­te­lė Bal­ ti­jos ša­ly­se. Tie­sa, vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad kon­ku­ren­tų ša­ly­je ga­li at­si­ras­ ti bet ku­rią die­ną, to­dėl nuo­lat ku­ ria pla­nus, kaip to­bu­lin­ti bend­ro­ vės veik­lą.

Kiek­vie­nų me­tų pra­džio­je A.Rim­ kus da­ly­vau­ja Frank­fur­te vyks­tan­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

čio­je kalėdinėje mu­gė­je, kur bū­na pri­sta­to­mos vi­sos de­ko­ra­ci­jų nau­ jo­vės ir bū­si­mos ma­dos. Ten jis iš­ siaiš­ki­na, ko­kios spal­vos bei for­mos bus ma­din­gos atei­nan­tį se­zo­ną. „Ta­čiau lie­tu­viai yra pa­sto­vūs žmo­nės. Bu­vo­me pri­gal­vo­ję įdo­ mių gir­lian­dų, ta­čiau jų nu­pir­ko la­bai ne­daug. Nors tech­no­lo­gi­jos kei­čia­si, tra­di­ci­jos lie­ka – tra­di­ ci­nio, pa­ties pa­pras­čiau­sio, py­ni­ mo ir spal­vų gir­lian­dų par­duo­da­me dau­giau­sia“, – ne­slė­pė A.Rim­kus.

Atei­ty­je įmo­nė ke­ti­na stip­rin­ ti eg­lu­čių, vai­ni­kų ir ki­tų pa­na­šių pro­duk­tų par­da­vi­mą, nes kol kas jie smar­kiai at­si­lie­ka nuo gir­lian­ dų ir kiau­ši­nių da­žų bei lip­du­kų.

Taip pat A.Rim­kus ža­da dau­giau dė­me­sio skir­ti in­di­vi­dua­liems už­ sa­ky­mams. „Bū­na, kad at­va­žiuo­ja di­zai­ne­riai ir pra­šo pa­ga­min­ti ką nors spe­cia­ laus. Iš to­kių už­sa­ky­mų ne­pra­gy­ ven­si, ta­čiau tai duo­da pe­no pa­ mąs­ty­mams“, – kal­bė­jo A.Rim­kus.

Be to, nuo ki­tų me­tų jis ža­da pra­ dė­ti ga­min­ti per pu­sę per­pjau­tas eg­ les, ku­rios tik­tų ma­žuo­se bu­tuo­se. „Pa­ka­bi­nai to­kią ant sie­nos, už­dė­jai ke­le­tą gir­lian­dų, žais­liu­kų ir jau Ka­ lė­dos“, – šyp­te­lė­jo A.Rim­kus.

10

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

12p.

Šil­ko ke­lias su­jun­gė praei­tį ir da­bar­tį.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ge­ne­ro­lų klyst­ke­liai: mo­te­rys a „Žmo­nės klys­ta. Svar­biau­sia iš klai­dų pa­si­mo­ky­ti“, – sa­ky­da­vo Da­vi­das Pet­raeu­sas. Ge­ne­ro­las, re­gis, ge­rai pa­si­mo­kė. Tik ar pa­ vyks klai­dą iš­tai­sy­ti?

Nus­lėp­ti ne­pa­vy­ko

Skan­da­las kaip snie­go gniūž­tė nuo kal­vos ėmė rie­dė­ti prieš ke­lis mė­ ne­sius. Ta­da vie­na mo­te­ris, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, 37 me­tų Jill Kel­ ley, ge­rai pa­žįs­tan­ti ge­ne­ro­lą Da­vi­ dą Pet­raeu­są ir jo šei­mą, pa­si­skun­ dė vie­nam pa­žįs­ta­mam Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) agen­tui, kad ga­vo tu­zi­ną gra­si­nan­čių ži­nu­čių elekt­ro­ni­niu pa­štu iš ki­tos mo­ters.

FTB ėmė­si ty­ri­mo. Ke­lias sa­vai­ tes sek­da­mi mo­te­rų elekt­ro­ni­nį su­ si­ra­ši­nė­ji­mą agen­tai su­ži­no­jo, kad pa­slap­tin­go­ji mo­te­ris, gra­si­nu­si J.Kel­ley, yra Pau­la Broad­well.

Tie­sa, tai, kad P.Broad­well pa­ žįs­ta­ma su tuo me­tu jau Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) va­do­vu – at­sar­gos ge­ne­ro­lu D.Pet­raeu­su, išaiš­kė­jo vė­liau.

FTB pa­tik­ri­no mo­ters elekt­ro­ni­nį pa­štą. Agen­tai pa­što dė­žu­tė­je ap­ti­ ko ne tik pi­kan­tiš­kas ži­nu­tes, ku­rias mo­te­riai ra­šė ge­ne­ro­las D.Pet­raeu­ sas. FTB įta­ri­mą su­kė­lė ir slap­ta in­ for­ma­ci­ja, ku­rią kom­piu­te­ry­je sau­ go­jo P.Broad­well. Pa­sak neį­var­dy­tų šal­ti­nių, to­kios in­for­ma­ci­jos bet ku­ris mir­tin­ga­sis ne­tu­rė­tų tu­rė­ti.

FTB ne­dels­da­mas apie vyk­do­ mą ty­ri­mą in­for­ma­vo JAV ge­ne­ra­ li­nį pro­ku­ro­rą Eri­cą Hol­de­rį. Ki­lo įta­ri­mas, kad D.Pet­raeu­sas ga­lė­jo nu­te­kin­ti slap­tą in­for­ma­ci­ją tre­ tie­siems as­me­nims.

Po ku­rio lai­ko tiek P.Broad­well, tiek D.Pet­raeu­sas bu­vo iš­kvies­ ti į ap­klau­są agen­tū­ro­je. Per ją ge­ ne­ro­las pri­si­pa­ži­no, jog tu­rė­jo ro­ ma­ną, nors tvir­ti­no, kad san­ty­kius nu­trau­kė.

FTB pa­brė­žė, kad ne­ra­do įro­dy­ mų, jog CŽV bo­sas bū­tų nu­te­ki­nęs slap­tą in­for­ma­ci­ją mei­lu­žei, to­ dėl apie kri­mi­na­li­nius kal­ti­ni­mus D.Pet­raeu­sui ne­bu­vo kal­ba­ma.

Vis­gi FTB apie ty­ri­mą in­for­ma­vo Na­cio­na­li­nės Žval­gy­bos (NŽ) va­do­ vą Ja­me­są Ro­ber­tą Clap­pe­rį, o šis – pre­zi­den­tą Ba­rac­ką Oba­mą.

Skan­da­las ne­bu­vo vie­ši­na­mas, ta­čiau D.Pet­raeu­sui per su­si­ti­ki­mą su NŽ va­do­vu bu­vo pa­siū­ly­ta pa­lik­ti CŽV va­do­vo po­stą. Ar­gu­men­tuo­ta, kad CŽV bo­sas ga­li bū­ti šan­ta­žuo­ ja­mas dėl ne­san­tuo­ki­nių ry­šių, to­ dėl ne­ga­li to­liau ei­ti šių pa­rei­gų.

Ki­tą die­ną D.Pet­raeu­sas po su­ si­ti­ki­mo su B.Oba­ma pa­reiš­kė, kad pa­lie­ka ei­na­mas pa­rei­gas.

Slap­tas flir­tas

At­sar­gos pul­ki­nin­kas Ste­ve’as Boy­ la­nas, D.Pet­raeu­so drau­gas, sa­kė,

kad ge­ne­ro­lo ro­ma­nas su biog­ra­ fe už­si­mez­gė prieš tai, kai jis bu­ vo pa­skir­tas va­do­vau­ti CŽV per­ nai rug­sė­jį.

Kar­tu su P.Broad­well ge­ne­ro­las tu­rė­jo bend­rą „Gmail“ pa­sky­rą, o pa­ra­šy­tus as­me­ni­nius laiš­kus iš­ sau­go­da­vo kaip juod­raš­čius.

Tai­gi, abu nau­do­jo­si vie­nu elekt­ ro­ni­nio pa­što ad­re­su ir laiš­kus per­ skai­ty­da­vo juod­raš­čių sky­re­ly­je.

Elekt­ro­ni­niais laiš­kais su­si­ra­ši­ nė­jant įpras­tai, rei­ka­lin­gas IP ad­ re­sas, to­dėl iš­siųs­tus laiš­kus ga­li­ma su­sek­ti. O kei­čian­tis in­for­ma­ci­ja juod­raš­čiuo­se laiš­kai ne­siun­čia­mi, tad to­kius po­kal­bius su­sek­ti ir pe­ rim­ti – kur kas sun­kiau. Šį bū­dą pa­mė­go ir dau­ge­lio ša­ lių paaug­liai, ne­no­rin­tys, kad tė­vai per­skai­ty­tų jų elekt­ro­ni­nius laiš­ kus. Be­je, šia su­si­ra­ši­nė­ji­mo tak­ ti­ka nau­do­ja­si ir „Al Qae­dos“ te­ ro­ris­tai.

Jill ga­lė­jo flir­tuo­ti su vi­sais (ka­ri­nin­kais), ku­rie atei­da­vo į jos or­ga­ni­zuo­ja­mus va­ ka­rė­lius jo na­muo­se.

Iš­si­gan­do gra­si­ni­mų?

Ko­dėl tarp P.Broad­well ir J.Kel­ley ki­lo konf­lik­tas – neaiš­ku. Spė­ja­ma, jog D.Pet­raeu­so mei­lu­žė pa­vy­dė­jo J.Kel­ley, – ži­nu­tė­se rei­ka­la­vo, kad ši „at­sto­tų nuo jos vy­ru­ko (D.Pet­ raeu­so) ir pa­lik­tų jį ra­my­bė­je“.

Bet J.Kel­ley ka­te­go­riš­kai nei­gė, kad su CŽV va­do­vu pa­lai­kė ko­kius nors ro­man­tiš­kus san­ty­kius, nors vie­na­me sa­vo laiš­kų P.Broad­well tvir­ti­no ma­čiu­si, kaip ne­va J.Kel­ley pro­vo­kuo­jamai lie­čia jį po sta­lu.

J.Kel­ley išaiš­kė­jus skan­da­lui at­ si­ri­bo­jo nuo ži­niask­lai­dos, taip pat pa­li­ko sa­vo na­mus Tam­pos mies­ te. Kaip sa­ko Kel­ley šei­mai ar­ti­mi šal­ti­niai, mo­te­ris pa­si­sam­dė ži­no­ mą Va­šing­to­no ad­vo­ka­tą Ab­be’ą Lo­wel­lą. Šis kon­sul­tuos ją, kaip elg­tis.

Be to, J.Kel­ley pa­si­tel­kė į pa­gal­ bą Ju­dy Smith – ge­rai ži­no­mą vie­ šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tę, pa­de­dan­čią į skan­da­lus įsi­vė­lu­siems as­me­nims.

J.Kel­ley bro­lis Da­vi­das Kha­wa­ mas tvir­ti­no, kad jo se­suo rim­tai iš­si­gan­do gra­si­ni­mų, nes pa­lai­ko ry­šius su ka­riuo­me­ne, taip pat tu­ri tur­tin­gą vy­rą ir ma­žų vai­kų. „Ma­

nau, ma­no se­suo apie tai pra­ne­šė, nes tik­riau­siai bi­jo­jo, kad kaž­ko­ kie jai gra­si­nę žmo­nės ga­lė­jo tu­ rė­ti rim­tų ke­ti­ni­mų“, – aiš­ki­no Jill bro­lis.

Be­je, pa­žįs­ta­mas FTB agen­tas, ku­riam pa­si­skun­dė J.Kel­ley, bu­vo nu­ša­lin­tas nuo by­los. Pa­sak neį­ var­dy­tų šal­ti­nių, FTB va­do­vy­bei ki­lo įta­ri­mas, jog agen­tas yra „ap­ sės­tas“ šios by­los. Ma­ža to, J.Kel­ ley elekt­ro­ni­nia­me pa­šte bu­vo ras­ ta nuo­trau­kų, ku­rio­se jis ma­to­mas nu­si­fo­tog­ra­fa­vęs be marš­ki­nių. „Sek­sas te­le­fo­nu“

D.Pet­raeu­so mei­lės nuo­ty­kis – ne vie­nin­te­lis, ku­ria­me links­niuo­ja­ma J.Kel­ley pa­var­dė. Ži­niask­lai­dai ėmus do­mė­tis šia va­ka­rė­lių liū­te paaiš­kė­jo, kad ji pa­ lai­kė ar­ti­mus ry­šius su Af­ga­nis­ta­ ne dis­lo­kuo­tų JAV pa­jė­gų va­du ge­ ne­ro­lu Joh­nu Al­le­nu. Šis, kaip ir D.Pet­raeu­sas, yra tar­na­vęs Tam­ po­je, kur įsi­kū­ru­si JAV gink­luo­tų­jų pa­jė­gų cent­ri­nė va­do­vy­bė.

J.Kel­ley ir J.Al­le­nas 2010– 2012 m. ak­ty­viai su­si­ra­ši­nė­jo elekt­ro­ni­niu pa­štu, jųd­vie­jų laiš­kų apim­tis sie­kė nuo 20 iki 30 tūkst. pus­la­pių.

Nors ne­bu­vo nu­sta­ty­ta, jog J.Al­ le­nas nu­te­ki­no ko­kią nors slap­tą in­for­ma­ci­ją, jo sky­ri­mas į NA­TO pa­jė­gų vy­riau­sio­jo va­do po­stą Af­ ga­nis­ta­ne bu­vo su­spen­duo­tas, nes ge­ne­ro­lui bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai „ne­de­ra­mu el­ge­siu“.

J.Al­le­nas ka­te­go­riš­kai nei­gė, kad su J.Kel­ley pa­lai­kė ro­man­tiš­kus san­ty­kius. Ta­čiau vie­nas neį­var­ dy­tas Pen­ta­go­no pa­rei­gū­nas pa­ brė­žė, kad kai ku­riuo­se laiš­kuo­se įžvel­gia­ma flir­to po­žy­mių, pri­me­ nan­čių sek­są te­le­fo­nu. „Flir­tas ga­li apim­ti bet ką – nuo ko nors vi­siš­kai ne­kal­ta iki sek­sua­ linio po­bū­džio ži­nu­čių ar ko nors pa­na­šaus. Tai pla­tus ter­mi­nas“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas.

D.Pet­raeu­sas taip pat su­si­ra­ši­ nė­jo su J.Kel­ley, ta­čiau su jųd­vie­ jų elekt­ro­ni­niais laiš­kais su­si­pa­ži­nę pa­rei­gū­nai tei­gė, kad jų san­ty­kiai bu­vo tik da­ly­kiš­ki.

Vis­gi kai ku­rie J.Kel­ley pa­žįs­ tan­tys as­me­nys tvir­ti­no, kad „ji, jei no­rė­jo, ga­lė­jo su­vi­lio­ti bet ką iš ar­mi­jos, nes dau­ge­lį aukš­tų JAV ar­mi­jos pa­rei­gū­nų ge­rai pa­ ži­no­jo“. „Jill ga­lė­jo flir­tuo­ti su vi­sais (ka­ ri­nin­kais), ku­rie atei­da­vo į jos ren­ gia­mus va­ka­rė­lius jo na­muo­se. Ji –

20

tūkst. puslapių viršija J.Kelley ir J.Alleno susirašinėjimo apimtis.

Skandalas: D.Petraeuso (nuotr. viršuje) darbai vargu ar bus pamiršti, ta

sek­sua­li ir tai ži­no. Ji mo­ka priei­ti prie žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo vie­nas J.Kel­ley pa­žįs­tan­tis as­muo.

Ty­ri­mas dėl J.Al­le­no veiks­mų kaip rei­kiant įsiu­ti­no po­li­ti­kus Va­ šing­to­ne. Kai ku­rie jų pik­ti­no­si, kad FTB, CŽV ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos ty­lė­jo apie ska­nda­lus, su­si­ju­sius su na­cio­na­li­niu sau­gu­mu.

O Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos at­sto­vai pa­žė­rė kri­ti­kos B.Oba­mos ad­mi­ nist­ra­ci­jai, esą ši ban­do dangs­ty­ ti nuo at­sa­ko­my­bės lo­ja­lius pre­zi­ den­tui ka­riš­kius.

Skau­di iš­da­vys­tė

J.Al­le­no atei­tis ne­ži­no­ma, ta­čiau D.Pet­raeu­sui, vie­nam ger­bia­miau­ sių vi­sų lai­kų JAV ar­mi­jos ge­ne­ro­ lų, re­gis, teks dar la­bai il­gai plau­ ti su­tep­tą mun­du­rą. Iro­niš­ka, bet kny­go­je apie ge­ne­ro­lą P.Broad­

well sky­rė „ypa­tin­gą pa­dė­ką“ ge­ ne­ro­lo žmo­nai Hol­ly, nors iš­na­šo­se kny­gos au­to­rė ne­nu­ro­dė, kad bū­tų ė­mu­si bent vie­ną in­ter­viu iš Hol­ ly Pet­raeus.

P.Broad­well daž­nai da­ly­vau­da­vo ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se pa­si­ro­dy­da­vo tiek D.Pet­rae­su­sas, tiek jo žmo­na. Be to, mo­te­ris ne sy­kį lan­kė­si Af­ga­nis­ta­ne, kur tar­ na­vo ge­ne­ro­las.

Pa­sak Pet­raeu­sų šei­mos ar­ti­mų­ jų, skan­da­las su­gniuž­dė Hol­ly. Sa­vo pa­žįs­ta­miems D.Pet­raeu­sas pra­si­ ta­rė, kad jo žmo­na yra to­kia pik­ta, jog „žo­dis „įsiu­tu­si“ var­gu ar api­ bū­din­tų jos nuo­tai­ką“.

O Ame­ri­ka tu­rė­jo su­si­tai­ky­ti su vie­no žy­miau­sių ka­ri­nin­kų – ka­ rų Ira­ke ir Af­ga­nis­ta­ne stra­te­go – nuo­puo­liu.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

11

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

pasaulis Tra­ge­di­ja ­ per pa­ra­dą

Dar vie­nas ­ įta­ria­ma­sis

JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­je ke­tu­ri žmo­nės žu­ vo, dar 17 bu­vo su­žeis­ta, kai trau­ki­nys ket­ vir­ta­die­nį rė­žė­si į su­žeis­tiems ka­ro ve­te­ ra­nams skir­to pa­ra­do plat­for­mą. Li­go­ni­ nė­je gy­do­mų de­šim­ties su­žeis­tų­jų būk­ lė kri­ti­nė, o sep­ty­nių ki­tų – sta­bi­li. Pla­nuo­ tas pa­ra­das tu­rė­jo už­baig­ti Did­vy­rių me­ džiok­lės ren­gi­nį, o su­žeis­tiems ka­riams atei­nan­tį sa­vait­ga­lį or­ga­ni­zuo­ja­ma el­nių me­džiok­lė.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­ liuo­to­jo BBC lai­dų ve­dė­jas Dave’as Lee Tra­vi­sas (nuo­tr.) ket­vir­ta­die­nį bu­vo areš­ tuo­tas bri­tų po­li­ci­jai at­lie­kant ty­ri­mą dėl įta­ri­mų jo ve­lio­niui ko­le­gai Jim­my Savile’iui. J.Savile’is, ku­ris dau­giau kaip du de­šimt­me­čius bu­vo vie­na di­džiau­sių BBC žvaigž­džių, kaip da­bar ma­no­ma, ly­ tiš­kai iš­nau­do­da­vo ne­pil­na­me­tes mer­gai­ tes, kar­tais – ir BBC pa­tal­po­se.

12

pa­rei­gū­nų, tarp jų Tbi­li­sio vi­ce­me­ras, suim­ti Gru­zi­jo­je už opo­zi­ci­jos ki­ber­ne­ti­nį šni­pi­nė­ji­mą.

ap­su­ko jiems gal­vą Są­moks­las: pasigirsta svarstymų, kad skan­da­las, į ku­rį įsi­vė­lė D.Pet­

raeu­sas, bu­vo nau­din­gas FTB?

„Reu­ters“ nuo­tr.

Int­ri­gos žval­gy­bos bend­ruo­me­nė­je?

Ar tarp CŽV ir FTB iš tie­sų yra pli­ ka aki­mi ne­ma­to­ma trin­tis?

ačiau suteptą mundurą generolui teks ilgai plauti.

„Scanpix“ nuotr.

D.Pet­raeu­so mo­te­rys J.Kel­ley. Iš­te­kė­ju­si tri­jų vai­

kų mo­ti­na, gy­ve­na Flo­ri­do­ je, Tam­pos mies­ te. Mo­te­ris dir­bo sa­v a­n o­r e bend­ ruo­me­nės ry­šiams su už­sie­nio ka­riš­ kiais ir šei­mo­mis, ap­gy­ven­din­to­mis Mac­Dil­lo oro pa­ jė­gų ba­zė­je. J.Kel­ley ir D.Pet­ raeu­so šei­mos pa­lai­kė ry­šius Tam­ po­je ir Va­šing­to­ne. J.Kel­ley ir jos vy­ ras Scot­tas Kel­ley, Tam­po­je dir­ban­tis chi­rur­gu, su D.Pet­raeu­su su­si­drau­ga­ vo, kai ge­ne­ro­las dir­bo Mac­Dil­lo oro pa­jė­gų ba­zė­je 2008–2010 m. J.Kel­ley ge­rai pa­ži­no­jo ir D.Pet­raeu­so žmo­ną Hol­ly, su ku­ria ge­ne­ro­las iš­gy­ve­no il­ giau nei 37 me­tus.

P . B r o a d ­

H.Pet­raeus. D.Pet­raeu­sas

well. Mo­te­ris yra JAV ar­mi­jos at­sar­gos ka­ri­nin­ kė ir dok­to­ran­tė, gy­ve­nan­ti Šiau­ rės Ka­r o­l i­n os Šar­l o­t ės mies­ te su vy­ru bei dviem vai­kais.

P.Broad­well su D.Pet­raeu­su su­si­pa­ži­ no 2006 m., kai stu­di­ja­vo Har­var­do uni­ver­si­te­te. Ge­ne­ro­las da­vė jai sa­vo vi­zi­ti­nę kor­te­lę ir pa­siū­lė sa­vo pa­gal­ bą jos stu­di­jo­se. 2010 m., kai D.Pet­raeu­ sas bu­vo pa­skir­tas Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ kuo­tų tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų vy­riau­siuo­ ju va­du, P.Broad­well nu­spren­dė sa­vo di­ser­ta­ci­ją apie šio ge­ne­ro­lo va­do­va­ vi­mą iš­leis­ti kaip kny­gą „Va bank“ („All In“). Ji iš­spaus­din­ta šių me­tų sau­sį.

ir tuo­m e­t ė Di­k in­ so­n o ko­l e­d žo stu­d en­t ė Hol­ lis­ter Knowl­ton at­ si­t ik­t i­n ai su­s i­p a­ž i­n o 1973 m., vyks­tant ko­le­ džų fut­bo­lo ly­gos var­ žy­boms Vest Poin­to ka­ro aka­de­mi­jo­je, ku­ rio­je tuo me­tu mo­kė­si Da­vi­das. Hol­ly tė­vas ge­ne­ro­las Wil­lia­mas Knowl­to­ nas bu­vo Vest Poin­to vy­riau­sia­sis ins­ pek­to­rius. Hol­ly bu­vo at­si­da­vu­si ka­ riš­kio žmo­na, ku­riai per pa­sta­rą­jį de­ šimt­me­tį tek­da­vo kęs­ti il­gus iš­si­sky­ ri­mus su vy­ru. H.Pet­raeus va­do­va­vo ka­riš­kių šei­mų rei­ka­lais be­si­rū­pi­nan­ čiam sky­riui Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos biu­re.

Va­šing­to­ną su­pur­tęs skan­da­las vir­to są­moks­lo teo­ri­jų kė­li­mo po­ li­go­nu. Ar ga­li bū­ti, kad CŽV bo­ są spe­cia­liai ban­dy­ta iš­murk­dy­ ti pur­ve?

Už­ku­li­siuo­se sklan­do gan­dai, kad vie­no žy­miau­sių pa­sta­rų­jų de­šimt­ me­čių JAV ge­ne­ro­lų nuo­puo­lį ga­lė­ jo nu­lem­ti CŽV ir FTB kon­ku­ren­ci­ ja, o gal ir int­ri­gos pa­čio­je CŽV. Kad įta­kin­gos JAV agen­tū­ros daž­nai var­žo­si tar­pu­sa­vy­je – ne pa­slap­tis. Ta­čiau ar ga­lė­jo ku­ ri nors iš agen­tū­rų nuei­ti taip to­ li? Ki­ta ver­tus, pa­čio­je CŽV ga­lė­jo at­si­ras­ti ne­pa­ten­kin­tų agen­tū­ros va­do­vo dar­bu.

CŽV pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nai bu­vo dė­me­sio cent­re. Tiek dėl slap­tų ne­pi­lo­tuo­ja­mųjų lėk­tu­ vų mi­si­jų, per ku­rias žū­da­vo ci­ vi­liai, tiek dėl tra­giš­kos Ame­ri­kos dip­lo­ma­tų žū­ties Li­bi­jo­je. JAV ži­ niask­lai­da po ne­sėk­mės Ben­ga­zio mies­te ra­šė, kad CŽV ne­no­ras da­ ly­tis su ki­to­mis žval­gy­bos agen­ tū­ro­mis in­for­ma­ci­ja šias siu­ti­ na. D.Pet­raeu­sui te­ko aiš­kin­tis ir vals­ty­bės sek­re­to­rei Hil­la­ry Clin­ ton dėl ne­pa­kan­ka­mos kon­su­la­to Ben­ga­zy­je ap­sau­gos, nes bū­tent H.Clin­ton te­ko pri­siim­ti at­sa­ko­ my­bę už dip­lo­ma­tų žū­tį.

Vis dėl­to dau­giau­sia klau­si­ mų ke­lia FTB. Są­moks­lo teo­ri­ jas apie ga­li­mą FTB su­si­do­ro­ji­mą su D.Pet­raeu­su ėmė kel­ti kas ne­ tin­gi. Pag­rin­do teo­ri­joms, ži­no­ ma, daug. Juk bū­tent FTB agen­ tai, už­sii­man­tys kontrž­val­gy­ba, su­se­kė ir į vie­šu­mą iš­kė­lė CŽV bo­so ro­ma­ną. Įta­kin­gas JAV dien­raš­tis „The New York Ti­mes“ ne­dels­da­mas at­krei­pė dė­me­sį į vie­ną žy­miau­ sių FTB va­do­vų Joh­ną Ed­ga­rą Hoo­ve­rį. Jis „fe­de­ra­lams“ va­do­ va­vo nuo 1935 iki 1972 m.

J.E.Hoo­ve­ris bu­vo neei­li­nė as­ me­ny­bė. Ne vel­tui jis bu­vo va­di­

na­mas vie­nu įta­kin­giau­sių JAV pa­rei­gū­nų. Ko­dėl? Ne pa­slap­tis, kad J.E.Hoo­ve­ris daž­nai liep­da­vo sa­vo agen­tams rink­ti in­for­ma­ci­ją apie pri­va­tų vie­šų as­me­nų gy­ve­ ni­mą, o vė­liau pa­nau­do­da­vo su­ rink­tą in­for­ma­ci­ją spaus­da­mas juos su­teik­ti in­for­ma­ci­jos ar­ba tie­siog šan­ta­žuo­da­mas.

J.E.Hoo­ve­ris daž­nai liep­da­vo sa­vo agen­ tams rink­ti in­for­ ma­ci­ją apie pri­va­tų vie­šų as­me­nų gy­ve­ ni­mą.

Ki­ti lei­di­niai pa­brė­žė, kad pa­ čio­je CŽV ga­lė­jo bū­ti as­me­nų, suin­te­re­suo­tų D.Pet­raeu­so pa­si­ trau­ki­mu. Esą kaž­kas iš CŽV už­ ve­dė ant ke­lio FTB dėl įtar­ti­nos is­to­ri­jos, tu­rė­ju­sios ga­lų ga­le at­ skleis­ti di­džią­ją D.Pet­raeu­so pa­slap­tį. Int­ri­ga šio­je is­to­ri­jo­je tai, kad FTB bū­tų ga­lė­ju­si nu­ty­lė­ti skan­da­lą. Ma­ža to, juk nu­sta­ty­ta, kad D.Pet­raeu­sas ne­pa­da­rė jo­kio nu­si­kal­ti­mo. Ga­liau­siai la­bai mįs­ lin­gai at­ro­do tai, kaip pa­vė­luo­tai apie skan­da­lą bu­vo in­for­muo­ti aukš­čiau­si JAV pa­rei­gū­nai.

Na­cio­na­li­nės žval­gy­bos di­rek­ to­rius Ja­me­sas Clap­pe­ris apie D.Pet­raeu­są komp­ro­mi­tuo­jan­ tį FTB ty­ri­mą, pra­dė­tą dar va­sa­ rą, su­ži­no­jo tik pre­zi­den­to rin­ ki­mų nak­tį, o Kong­re­so na­rius in­for­ma­ci­ja pa­sie­kė tik prieš pat D.Pet­raeu­sui pa­skel­biant apie at­ si­sta­ty­di­ni­mą. Įta­kin­gi Kong­re­so na­riai jau pa­reiš­kė, kad ke­ti­na aiš­kin­tis, ar FTB agen­tai są­mo­nin­gai ­del­sė apie su­si­da­riu­sią pa­dė­tį in­for­ muo­ti vyk­do­mo­sios bei įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios val­džios at­sto­vų. „The New York Ti­mes“, „The Huf­fing­ton Post“ inf.

12

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

pasaulis Per­pil­dy­ta kant­ry­bės tau­rė Pir­mą kar­tą nuo eu­ro kri­zės pra­džios mi­li­jo­nai žmo­nių vi­ so­je Eu­ro­po­je šią sa­vai­tę vie­ nin­gai pro­tes­ta­vo prieš skaus­ min­gas tau­py­mo prie­mo­nes.

Di­džiau­sios ak­ci­jos su­reng­tos Mad­ri­de ir Bar­se­lo­no­je. Is­pa­ ni­jo­je ir Ita­li­jo­je ki­lo de­monst­ ran­tų ir po­li­ci­jos su­si­rė­mi­ mai, bu­vo areš­tų ir su­žeis­tų­ jų. Bend­ro­je pro­tes­to ak­ci­jo­je da­ly­va­vo 40 or­ga­ni­za­ci­jų iš 23 Eu­ro­pos ša­lių.

Ke­lio­nė per Uz­be­ki­ją se­nuo­ju Šil­ko ke­liu dvel­kia tūks­tant­me­ čius skai­čiuo­jan­čio­mis le­gen­do­mis ir šių lai­kų ak­cen­tais.

Pa­vel­das: se­no­vi­niuo­se Uz­be­ki­jos mies­tuo­se kles­ti ir tra­di­ci­niai ama­tai, šimt­me­čius per­duo­da­mi iš kar­tos į kar­tą.

Didysis šil­ko ke­lias Uzbekijo Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Taš­ken­tas (Uz­be­ki­ja)

Jun­gia is­to­ri­ją ir da­bar­tį

Lapk­ri­čio pra­džio­je at­vy­kęs į Uz­ be­ki­jos sos­ti­nę su­si­mąs­tai, ko­ dėl at­si­ra­do po­sa­kis „karš­ta kaip Taš­ken­te“. Ke­liau­to­jus iš Lie­tu­vos pa­va­ka­rę pa­si­ti­ko pa­žįs­ta­mas ru­ de­ni­nis šal­tu­kas ir po ko­jo­mis šla­ man­tys la­pai.

Ryš­kus že­my­ni­nis kli­ma­tas le­mia di­de­lius orų svy­ra­vi­mus. „Žie­mą, jei­gu spjau­tum ant že­ mės, sei­lės už­šal­tų aki­mirks­niu“, – pa­pras­tą pa­vyz­dį pa­tei­kė uz­be­kas au­to­bu­so vai­ruo­to­jas. Jis pa­sa­ko­ jo, kad žie­mą Ky­zyl­ku­mo dy­ku­mo­je tem­pe­ra­tū­ra kar­tais nu­si­lei­džia net iki 50 laips­nių že­miau nu­lio, va­sa­ rą tvy­ro ali­na­mas karš­tis, o kri­tu­ lių be­veik ne­bū­na.

Ne vel­tui le­gen­dos by­lo­ja, jog ten, kur mir­ti­nai iš­troš­kę se­no­vės ke­liau­to­jai trenk­da­vo laz­da į že­mę ir iš jos im­da­vo te­kė­ti van­duo, kū­ rė­si mies­tai. Vie­ni se­niau­sių iš jų – Chi­va ir Bu­cha­ra, anks­čiau bu­vę svar­biais pre­ky­bos, moks­lo ir me­ no cent­rais Di­džia­ja­me šil­ko ke­ly­ je, o šian­dien jun­gian­tys is­to­ri­ją ir da­bar­tį.

La­ba die­na! Iš­ger­ki­me!

Kai ku­rios med­re­sės – mu­sul­mo­ nų dva­si­nės mo­kyk­los, ku­rių kiek­ vie­na ga­li pa­si­gir­ti tur­tin­ga is­to­ri­ja, – šian­dien vir­to vieš­bu­čiais, res­ to­ra­nais ar­ba par­duo­tu­vė­mis. Už­ sie­nio sve­čių lū­ku­riuo­ja ir bū­re­liai vai­kų, siū­lan­čių at­vi­ru­kus. Jie krei­ pia­si pran­cū­ziš­kai, kad ne­bran­giai – aiš­ki­na ang­liš­kai, o iš­gir­dę pa­ty­ ru­sių tu­ris­tų jau iš­kal­tą „ry­toj“ pa­ pra­šo sal­du­my­nų, bet jau ita­liš­kai: „Ca­ra­mel­lo? Ca­ra­mel­lo?“

Nau­ja uz­be­kų kar­ ta jau val­go kiau­lie­ ną, var­to­ja al­ko­ho­lį ir slap­ta bu­čiuo­ja­ si siau­ro­se tam­sio­se mi­na­re­tų laip­ti­nė­se.

Nors daž­nas uz­be­kas Lie­tu­vą pai­nio­ja su Lat­vi­ja, čia ga­li­ma iš­ girs­ti ir pri­si­mi­ni­mų bū­tent apie mū­sų ša­lį, ir ne­tgi lie­tu­viš­kų žo­ džių.

Chi­vos res­to­ra­no sa­vi­nin­kas tie­ siog nu­švi­to su­ti­kęs sve­čius iš Lie­

tu­vos, nes pa­čiam te­ko tar­nau­ti Snieč­ku­je.

Bu­cha­ros ar­chi­tek­tū­ri­nia­me an­ samb­ly­je Poi Ka­lon, ku­ris me­na dvy­li­ka­me­tėms ne­kal­ty­bę atim­ da­vu­sio pa­sku­ti­nio Bu­cha­ros emy­ ro Alimo Kha­no lai­kus, smal­suo­lis uz­be­kas, ru­siš­kai pa­si­tei­ra­vęs ir su­ži­no­jęs, iš kur esa­me, stai­ga pri­ si­mi­nė vie­ną žo­dį ir rė­žė lie­tu­viš­ kai: „Iš­ger­ki­me!“ Po pen­kių mi­nu­ čių jis priė­jo dar kar­tą ir pa­si­gy­rė pri­si­mi­nęs dar vie­ną fra­zę – „la­ ba die­na“.

Sau­gu­mo jaus­mas

Kaip ir lie­tu­viai, uz­be­kai ger­bia ir ver­ti­na gand­rus. Gal­būt to­dėl gat­ vė­mis laks­to dau­gy­bė vai­kų, ir tai tik pa­tvir­ti­na Uz­be­ki­jo­je sta­tis­ tiš­kai re­gist­ruo­ja­mą di­de­lį gims­ ta­mu­mą bei tei­gia­mą gy­ven­to­ jų prieau­gį. 2011-ai­siais šios ša­lies gy­ven­to­jų skai­čius išau­go 1,5 pro­c.

Tie­sa, lai­kai, kai šei­mos gim­dy­da­ vo po ke­tu­ris ar pen­kis vai­kus, jau atė­jo prie pa­bai­gos. Da­bar tam­pa įpras­ta tu­rė­ti dvi at­ža­las.

Lie­tu­viams at­ro­do ne­sup­ran­ta­ ma, kaip vai­kai ga­li laks­ty­ti gat­vė­ mis be jo­kios prie­žiū­ros. Bet uz­be­ kai jau­čia­si ne­pap­ras­tai sau­gūs.

30-me­tis uz­be­kas San­ža­nas dar pri­si­me­na lai­kus, kai jo mo­čiu­ tė ne­ra­kin­da­vo du­rų. Kiek­vie­nas ži­no­da­vo, kad ne­sant šei­mi­nin­ko per­ženg­ti na­mų slenks­čio ne­va­lia. Šian­dien du­rys jau ra­ki­na­mos, bet žmo­nės vis tiek ne­si­dai­ro per pe­tį ir pa­si­ti­ki vie­ni ki­tais. Štai Sa­mar­kan­do tur­gu­je, šur­ mu­liuo­jan­čia­me ša­lia Ti­mū­ro im­ pe­ri­jos di­dy­bę sim­bo­li­zuo­jan­čios me­če­tės Bi­bi Cha­num, pre­kiautojai pa­va­ka­rę tie­siog už­den­gia sa­ vo pre­kes bal­tu au­dek­lu ir pa­lie­ka gu­lė­ti ant pre­kys­ta­lio vi­sai nak­čiai. „Aiš­ku, šį­va­kar čia pa­li­kęs kup­ri­ nę ry­toj tik­riau­siai jos ne­ras­čiau, – juo­kė­si San­ža­nas, – bet ji grei­čiau pa­trauk­tų po­li­ci­nin­ko, o ne va­gi­ šiaus dė­me­sį.“ Po 1999 m. va­sa­rio 16 d. te­ro­ris­tų iš­puo­lių, kai Taš­ ken­te spro­go še­šios bom­bos, po­ li­ci­ja te­bė­ra bud­ri. To­dėl sos­ti­nės met­ro ka­bo už­ra­šai „Bud­ru­mas – mū­sų sau­gu­mo ga­ran­tas“, o pa­ rei­gū­nai pra­šo leis­ti žvilg­te­lė­ti į di­ des­nes ran­ki­nes bei kup­ri­nes.

Nak­ti­nio gy­ve­ni­mo užuo­maz­gos

Tu­ris­tų at­min­ti­nė­se nu­ro­do­ma, kad Uz­be­ki­ja yra mu­sul­mo­niš­ka ša­lis, ku­rio­je – griež­tos tai­syk­lės

ir pa­pro­čiai. Čia ne­priim­ti­na bu­ čiuo­tis gat­vė­je, jau­ni­kis per ves­tu­ ves ran­ka mai­ti­na drau­gus plo­vu, o lai­do­tu­vė­se, kad ir mo­ters, da­ly­ vau­ja tik vy­rai.

Bet ir tvir­čiau­sias tra­di­ci­jas len­ kia šiuo­lai­kiš­ku­mo vė­jai. Nau­ja uz­ be­kų kar­ta jau val­go kiau­lie­ną, var­ to­ja al­ko­ho­lį ir slap­ta bu­čiuo­ja­si siau­ro­se tam­sio­se mi­na­re­tų laip­ ti­nė­se. Ne tik sos­ti­nė­je, bet ir ato­ kes­niuo­se mies­tuo­se at­si­ran­da ir nak­ti­nio gy­ve­ni­mo užuo­maz­gų.

Nors 23 val. ofi­cia­liai bai­gia­si vi­ sos links­my­bės, už­si­da­ro ka­vi­nės ir par­duo­tu­vės, Bu­cha­ros vieš­bu­ čio dar­buo­to­jo duo­tos inst­ruk­ci­jos nu­ve­dė į pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gą su pa­pras­ta iš­ka­ba „Bar“, ku­ri at­ vi­ra iki 3 val. ry­to.

Mo­te­rys už įė­ji­mą su­mo­kė­jo po du li­tus, vy­rai – po pen­kis. Vi­du­ je ma­lo­ni pa­da­vė­ja pa­siū­lė sta­liu­ką, gė­ri­mų, už­kan­džių ir pe­le­ni­nę. Uz­ be­kų ka­vi­nė­se rūks­ta ir pa­pras­tos ci­ga­re­tės, ir kal­ja­nas. Tur­kiš­ka mu­ zi­ka, ran­kas pla­čiai iš­skė­tę ir ko­jo­ mis pa­gal mu­zi­ką tryp­sin­tys vy­rai, so­le­ni­zan­tų svei­ki­ni­mai, o kul­mi­ na­ci­ja – švil­pi­mas ir švais­ty­ma­sis pi­ni­gais. Ši­taip at­ro­do uz­be­kų dis­ ko­te­ka. Ir dar ge­ra juo­ko do­zė, kai į

Pietų gidas ŠeštADIENIS, lapkričio 17 d. 2012 m.

Tiražas 8000

Vil­niaus sve­čiai jau pri­pažįs­ta, kad šis mies­tas ta­po vie­na iš Eu­ro­ pos barų sos­ti­nių.

Nuo mies­to ke­pyklė­lių ir jo­se ke­pamų skanėstų kvapų gau­sybės svaigs­ta gal­va.

Vil­niu­je – 60 kinų res­to­ranų, ir tai dau­giau nei vi­so­se kai­mynių sos­tinė­se kar­tu su­dėjus.

4

6

7

Vil­niaus sko­niai ir kva­pai Nuo ku­ni­gaikš­čio Ge­ di­mi­no laikų Vil­nius garsė­jo įvai­ro­ve – už mies­to sienų su­gy­ve­no ama­ti­nin­kai ir pirk­liai iš vi­sos Eu­ro­pos bei Azi­ jos. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si, tik šįkart vi­sus su­vie­ni­jo ki­ tas da­ly­kas – mais­tas.

Pa­siž­valgę po Eu­ropą ir į Vil­nių grįžę mūsiš­kiai pri­pažįs­ta, kad Lie­tu­vos sos­ tinė tam­pa vis eu­ro­pie­tiš­kesnė. Ir ne tik dėl to, jog vil­nie­čiai, kad ir kaip skųstųsi pe­si­mis­tai, už­dir­ba dau­giau ar kad var­ to­ji­mo bu­mas per­smelkė ne­ma­žos da­lies vil­nie­čių kas­die­nybę bei lais­va­laikį. Eu­ ro­pie­tiš­kumą par­vy­ku­sie­ji įvar­di­ja kaip pa­ties mies­to vei­do po­ky­čius: gau­sybę barų, res­to­ranų, ka­vi­nių, klubų ir kas sa­ vait­galį mies­to cent­rinė­mis ar­te­ri­jo­mis plūstantį „kraują“ – visų šių įstaigų lan­ ky­tojų srautą. Iš tiesų Pa­ry­žius, Ams­ter­ da­mas, Lon­do­nas, Ber­ly­nas ar Mad­ri­das, tu­rint ome­ny­je šį reiš­kinį, nuo Vil­niaus ski­ria­si ne­bent ma­siš­ku­mu. Pa­tin­ka jums ar ne, vi­sa tai, kas vyks­ta se­no­sios Eu­ro­pos sos­tinė­se, atei­na ir čia. Prieš gerą de­šimt­metį sa­vo res­to­ra­nus ėmę kur­ti ki­nai čia ra­do pa­sa­kišką nišą, ko­ kios vei­kiau­siai jau neat­si­rastų nė vie­na­ me Eu­ro­pos did­mies­ty­je. Sa­vo vir­tuvės tra­di­ci­jas ne­se­niai pa­si­ry­žo pri­sta­ty­ti ir uz­be­kai, armė­nai, ki­tos Cent­rinės Azi­ jos tau­tos. Pa­ra­dok­sas – ke­ba­bais sos­ tinę užt­vindė ne tik tur­kai, bet ir pa­tys lie­tu­viai. Tie­sa, tikrieji ke­ba­bai, kaip sa­ko Azi­jos vir­tuvės ži­no­vai, nė ne­pri­ me­na kios­ke­liuo­se par­duo­damų kep­tos mėsos ga­mi­nių. Glaud­žia­si Vil­niu­je ir ja­ ponų, tai­lan­die­čių, bra­zilų, is­panų vir­ tuvės meist­rai, da­li­jan­tys su­šius, pae­ li­jas, did­keps­nius ar eg­zo­tiš­kas jūros gėry­bes. „Vil­niaus die­na“ šian­dien pri­ sta­to ma­žytę ku­li­na­ri­nio Lie­tu­vos sos­ tinės po­rtre­to da­lelę.

Trauka: sostinės senamiestis turistus traukia dėl architektūros paveldo, o vilniečiai čia penktadieniais stumdosi dėl vietos baruose ir ka-

vinėse.

Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.

2

Pietų gidas

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Armė­niš­kas sve­tin­gu

Maistas: sa­vo spal­vo­mis bei kva­pu res­to­ra­ne vi­lio­ja ir už­kand­žiai –

įvairūs su­kti­nu­kai, už­tepėlės, ir tra­di­ci­niai sluoks­niuo­tos teš­los py­ ragė­liai sam­sa. „Uz­be­kis­ta­no“ nuo­tr.

Ke­lionė į Uz­be­kis­taną ne­pa­lie­kant Vil­niaus Ig­nas Ja­čaus­kas Ran­ko­mis ga­li­ma val­gy­ti ne tik su­muš­tinį, mėsainį, bet ir plo­ vą ar net sriubą. Ir į jus ne­smigs smer­kian­tys va­ka­rie­tiš­ko eti­ke­ to puo­selė­tojų žvilgs­niai. Aiš­ku, tik tuo­met, kai lan­ky­sitės Uz­be­ kis­ta­ne – net jei tai ir ne eg­zo­tiš­ ka vals­tybė, o tik jau­kus res­to­ra­ nas Vil­niu­je. Šak­nis įlei­do Lat­vi­jo­je

Dar vie­nas Vil­niaus sve­čias iš Vi­ du­rinės Azi­jos – prie­š pus­metį įsikūręs res­to­ra­nas „Uz­be­kis­ta­ nas“. Jis ir pa­ts jau su­lau­kia gau­ sybės sve­čių: ir ei­li­nių vil­nie­čių, ir net uz­be­kiš­kos vir­tuvės iš­siil­gu­sių dip­lo­matų. „Uz­be­kis­ta­nas“, įsikūręs tarp ša­lia Ge­di­mi­no pro­ spek­to be­si­šlie­jan­čių ka­vi­nių, pi­ ce­rijų, lie­tu­viškų pa­tie­kalų res­to­ ranų ir barų, čia iš pra­džių at­ro­do kaip ne­sa­vas. Ta­čiau vos pra­vėrus du­ris bet ko­kios abe­jonės dings­ta: lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka tik­ras Uz­be­ kis­ta­nas, nuo dai­lių šil­ku siu­vinėtų pa­gal­vių iki per­so­na­lo ap­ran­gos, – vis­kas dvel­kia au­ten­ti­ka. „Vis­kas pra­si­dėjo nuo res­to­ranų Lat­vi­jo­je, ku­rie at­si­ra­do prie­š dve­ jus me­tus, – apie įsikū­rimą Lie­tu­ vos sos­tinė­je pa­sa­ko­jo res­to­ra­no ad­mi­nist­ra­torė Da­lia Kas­pe­ra­ vi­čiūtė. – Tai jau tre­čia­sis tink­ lo res­to­ra­nas. Nors jo sa­vi­nin­kai kilę iš Kir­gi­zi­jos, vis dėlto jie nu­ sprendė orien­tuo­tis į uz­bekų vir­ tuvę, ku­ri yra pa­na­ši, ta­čiau la­bai po­pu­lia­ri Ru­si­jo­je ir bu­vu­sio­se So­ vietų Sąjun­gos ša­ly­se. Bal­ti­jos ša­ ly­se uz­bekų vir­tuvė kol kas ne­bu­vo išp­li­tu­si, tad nu­spręsta ati­da­ry­ti res­to­raną Ry­go­je, da­bar – Vil­niu­ je, o ne­tru­kus – ir Ta­li­ne.“ At­si­ve­ža net vy­nuo­gių lapų

Sa­ky­ti turbūt ne­rei­kia, kad uz­ bekų vi­zi­tinė kor­telė – plo­vas. Be jo, aiš­ku, yra ir man­tai – ga­ruo­se ver­da­mi di­die­ji koldū­nai su ka­po­ ta ėriu­ko mėsa. Iš už­kand­žių Uz­ be­kis­ta­ne po­pu­liarūs sluoks­niuo­ tos teš­los py­ragė­liai su įvai­riu įda­ru, va­di­na­mi sam­sa. Jie pa­tie­ kia­mi kaip karš­tas už­kan­dis. Na­ cio­na­linė švie­si uz­bekų duo­na, va­di­na­ma tan­dy­ro pa­plotė­liais, ga­li būti pa­tie­kia­ma ir kaip at­ ski­ras pa­tie­ka­las, ir kaip už­kan­ dis prie sriu­bos.

Res­to­ra­no val­gia­raš­ty­je ra­si­te ne tik tai, bet ir tra­di­cinę ža­liąją uz­bekų ar­batą, ku­ri ve­ža­ma tik iš Uz­be­kis­ta­no. „Ne tik ar­batą, bet ir prie­sko­nius taip pat ve­žamės tie­

siai iš sos­tinės Taš­ken­to, net su­ kti­nu­kams – dol­mai – vy­nuo­gių la­pus ve­ža­me tik iš Uz­be­ki­stano.

Di­delės da­lies su­de­damųjų da­lių Lie­tu­vo­je ras­ti ne­įma­no­ma“, – pri­pa­ži­no D.Kas­pe­ra­vi­čiūtė.

Tie­sa, ėrieną res­to­ra­nas ve­ža­si iš lie­tu­vių ūki­ninkų – ko­ky­biš­kos mėsos paieš­kos užt­ru­ko itin il­gai.

Res­to­ra­no še­fas griež­tas: vi­si ry­ žiai, anot D.Kas­pe­ra­vi­čiūtės, jam bu­vo ne­tin­ka­mi, blo­gos dar­žovės, mėsa. Po­mi­do­ras ga­mi­nant sa­lo­tas ačiu­čiuk (joms rei­kia dar ir mels­ vo­jo svogū­no bei ait­rio­sios pa­pri­ kos) tu­ri būti ska­nus, sul­tin­gas.

100 plo­vo rūšių

Tiems, ku­rie vis dar ma­no, jog plo­vas yra vir­ti ry­žiai, su­mai­šy­ti su vir­ta mėsa, taip pat ne pro šalį būtų ap­si­lan­ky­ti „Uz­be­kis­ta­ne“. „Plo­vo pa­grin­dinės su­de­da­mo­ sios da­lys yra ry­žiai, mėsa, mor­ kos, ku­mi­nai (kmynų at­mai­na).

Ta­čiau tai tik su­de­da­mo­sios da­lys, svar­biau­sia, kaip tai bus pa­ruoš­ta.

Be to, uz­be­kai tu­ri gal šimtą plo­ vo rūšių. Mes ga­mi­na­me tik tri­ jų rūšių plovą: tra­di­cinį, taip pat ašt­resnį plovą čei­chans­ki, pa­tie­ kiamą su put­pelės kiau­ši­niais, ir šven­tinį – su uz­be­kiš­kais žir­niais bei ra­zi­no­mis“, – pa­sa­ko­jo res­to­ ra­no ad­mi­nist­ra­torė.

Val­gy­ti ran­ko­mis uz­be­kams iki šiol vi­siš­kai priim­ti­na – tai yra tra­di­ci­ja. Mo­ky­tis taip val­gy­ ti bandė ir res­to­ra­no dar­buo­to­jai lie­tu­viai. „Jie tai da­ro la­bai grakš­ čiai, jiems tai pui­kiai pa­vyks­ ta – viską su­su­ka ir įme­ta į bur­ ną. Jie net sriubą val­go ran­ko­mis, prie­š tai išgėrę skystį, ar man­ tus. Pa­bandę tai pa­da­ry­ti tik ap­ si­drabstė­me ir iš­si­rie­ba­la­vo­me“, – su šyp­se­na pri­si­minė D.Kas­pe­ ra­vi­čiūtė.

Vi­si trys pa­grin­di­niai res­to­ra­ no „Uz­be­kis­ta­nas“ virė­jai – uz­ be­kai.

Išs­kir­ti­nis ir „Uz­be­kis­ta­no“ vir­tuvės in­ven­to­rius – mil­ži­niš­ kas ka­za­nas (sun­kus puo­das iš ke­taus), ku­ria­me ga­li­ma pa­ruoš­ti bent 100 plo­vo po­rcijų, ir spe­cia­ li mo­linė kros­nis, be ku­rios iš­kep­ ti tik­ro tan­dy­ro pa­plotė­lio tie­siog ne­įma­no­ma.

Armė­ni­ja – ša­lis, la­bai pa­na­ši į Lie­tuvą, iki šiol iš­lai­kiu­si pa­go­niš­kas tra­di­ci­jas, o gy­ ven­tojų tu­ri taip pat vos 3 mln. Jos kultū­ ros, taip pat vir­tuvės, tra­di­ci­jas į Lie­tuvą at­nešę armė­nai sa­ko tar­pu­sa­vy­je ne­ san­tys kon­ku­ren­tai – grei­čiau bro­liai, sa­ vo res­to­ranų pa­tie­ka­lais pri­sta­tan­tys la­bai skir­tin­gus ša­lies re­gio­nus.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Į Vil­nių at­vežė ir le­gendą

Pa­žin­tis su armėnų vir­tu­ve Vil­niu­je dau­ge­liui iki šiol pra­si­dėda­vo Sa­va­ no­rių pro­spek­te, res­to­ra­ne „Ach­ta­ mar“, ar­ba Molėtų plen­te esan­čia­me „Araks“. Vi­sai ne­se­niai du­ris at­vėrė ir tre­čia­sis armėnų res­to­ra­nas „Ara­ rat“. Su­ta­pi­mo čia nėra – tai pa­va­ di­ni­mas gar­sio­jo kal­no, ant ku­rio viršūnės, kaip pa­sa­ko­ja­ma, nu­si­lei­ do No­jaus siųs­tas ba­lan­dis, o gal ir su­sto­jo pa­ti ar­ka ir ku­ris yra be ga­ lo svar­bus armė­nams. Net se­no­ji ar­ mėnų ci­vi­li­za­ci­ja, sie­kian­ti ge­le­žies am­žių, va­di­na­ma Ara­ra­to ka­ra­lys­te.

Vie­nin­te­lis pa­ra­dok­sas – šiuo me­tu kal­nas yra Tur­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Bet įdo­miau­sia tai, kad res­to­ra­ne „Ara­rat“ su­kio­ja­si ka­dai­se le­gen­di­ nis ku­li­na­ri­nių laidų vedė­jas, da­bar – ne tik Lie­tu­vo­je pui­kiai ži­no­mas ki­no re­ži­sie­rius Ma­ra­tas Sarg­sya­ nas. Su šei­ma at­vykęs į Lie­tuvą prie­š 18 metų jis ap­si­sto­jo Šiau­liuo­ se, ten šei­ma ir įkūrė pirmąjį res­to­ raną. Da­bar Ma­ra­tas sa­ko kūrybą vir­tuvė­je iš­keitęs į kiną. Tie­sa, ga­ min­ti ar­ti­mie­siems, šei­mai jis tik­ rai neat­si­sa­ko. Ir da­bar jis džiau­ gia­si iš Armė­ni­jos ką tik par­si­vežęs pilną la­ga­miną sūrių ir prie­sko­nių.

M.Sarg­sya­nas šyp­so­jo­si – toks kro­ vi­nys bu­vo su­kėlęs pa­sie­nie­čiams rimtų įta­rimų dėl kont­ra­ban­dos. „Mes net sa­ko­me: kai No­jus su sa­vo ar­ka ir gyvū­nais su­sto­jo ant Ara­ra­to kal­no, jį pa­si­ti­ko armė­nai“, – šmaikš­ta­vo Ma­ra­tas, kalbė­da­mas ir apie res­to­ra­no pa­va­di­nimą. Jis iš kar­to sku­ba gir­ti ki­tus du Vil­niaus armė­niš­kus res­to­ra­nus: „Araks“ ir „Ach­ta­mar“. „Jie ga­mi­na pui­kiai. O mūsų trijų sko­nis ir pa­tie­ka­lai ski­ria­si tiek pat, kiek, pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vos aukš­ tai­čių ir že­mai­čių. Juk ir ce­pe­li­ nus jie ga­mi­na ki­taip“, – iš pa­tir­ ties kalbė­jo Ma­ra­tas. „Vi­sos šei­mos esa­me iš skir­tingų re­gionų, bet vi­ sos ga­mi­na­me au­ten­tišką mais­ tą. Mes vi­si bend­rau­ja­me daž­nai,

ne­ma­nau, kad esa­me kon­ku­ren­tai.

Armėnų res­to­ranų Vil­niu­je per ma­ žai, kad galė­tu­me kon­ku­ruo­ti. Ki­ taip yra, pa­vyzd­žiui, kinų res­to­ranų sa­vi­nin­kams. O čia tie­siog lie­tu­viai tu­ri ga­li­mybę su­si­pa­žin­ti iš ar­čiau, koks tas armė­niš­kas sko­nis“, – tvir­ti­no jis ir pri­dūrė, jog armė­nas, ku­ris ne­mo­ka ga­min­ti val­gio, yra tas pa­ts kaip lie­tu­vis, ne­mo­kan­tis žais­ti krep­ši­nio.

Prie ug­nies – tik vy­rai

Dau­ge­lis pa­tirtį pe­ri­ma iš sa­vo tė­ vų, se­ne­lių, taip pat ir pa­ts Ma­ra­ tas. Be­je, mo­te­ris Armė­ni­jo­je prie ug­nies ne­pri­leid­žia­ma – ruoš­ti, kep­ti mėsą yra išs­kir­tinė vy­ro pa­ rei­ga. Mo­te­riai įpras­ta vir­ti sriu­bas ir ga­min­ti įvai­rius skanės­tus. Šios tra­di­ci­jos per­si­kėlė ir į Sarg­ syanų šei­mos verslą: res­to­ra­ne „Ara­rat“ prie ug­nies dir­ba tik vy­rai ir tik armė­nai. Res­to­ra­ne Šiau­liuo­ se yra ir vie­nas lie­tu­vis, ir pa­kis­ta­ nie­tis, ku­rie yra ta­len­tin­go ku­li­na­ro – Ma­ra­to tėvo – mo­ki­niai.

Au­ten­tiškų armėnų pa­tie­kalų iš­likę ne­daug. Ta­čiau dol­ma, t. y. vy­nuo­gių lapų su­kti­nu­kai su mė­ sa, ry­žiais ir be­ga­le prie­sko­nių, Ma­ra­to tei­gi­mu, – tik­rai au­ten­tiš­ kas armėnų pa­tie­ka­las, nors pa­na­ šius val­gius ga­mi­na ir ki­tos re­gio­ no tau­tos. „Sko­nis ski­ria­si ne tik dėl prie­ sko­nių, jis pri­klau­so ir nuo to, kiek ir kaip ver­di ry­žius, nuo kitų su­bti­ ly­bių“, – paaiš­ki­no jis.

Im­por­tas: pa­likęs stul­bi­nan­čio gro­ž

šei­ma dalį sa­vo ša­lies ža­ve­sio per­kė

kas val­gis. Įvai­riai da­ro­mi šaš­ly­kai – taip pat būdin­gas dau­ge­lio Vi­ du­rio Azi­jos, Bal­kanų tautų pa­tie­ ka­las, ta­čiau kiek­vie­na­me re­gio­ne jie, kaip ir ry­žiai, ruo­šia­mi vi­siš­kai skir­tin­gai. Armė­nai, pa­vyzd­žiui, avieną ar jau­tieną ma­ri­nuo­ja net su gra­natų sėklo­mis.

Yra ir va­di­na­mo­ji va­sa­ros dol­ ma – mėsa šiuo at­ve­ju ruo­šia­ma vi­sai ki­taip nei tra­di­cinės dol­mos, de­da­ma ki­to­kių prie­sko­nių, o vis­ kas ne vy­nio­ja­ma į vy­nuogės lapą, bet kem­ša­ma į pa­priką, bak­la­žaną ar net po­mi­dorą. „Pa­sus dol­ma – krikš­čio­niš­ko pa­snin­ko pa­tie­ka­ las. Vie­toj mėsos čia de­da­ma pupų, smul­kiai pjaus­tytų dar­žo­vių. Dol­ mos rūšių tu­ri­me be ga­lo daug“, – pa­sa­ko­jo armėnų vir­tuvės ži­no­vas.

Ke­ba­bai – ki­to­kie

Va­karų Eu­ropą užplū­du­si ke­babų epi­de­mi­ja la­bai pik­ti­na armė­nus. Ne dėl pa­ties mais­to, bet dėl pa­va­di­ni­ mo, dėl ku­rio pai­nio­ja­mi du Armė­ ni­jo­je taip pat ga­mi­na­mi pa­tie­ka­ lai. „Tai, kas va­di­na­ma ke­ba­bais gatvė­je, yra pa­pras­čiau­sia šaur­ma.

Armė­niš­ki liu­lia ke­ba­bai ga­mi­na­mi iš mal­tos mėsos, jie pa­mau­na­mi ir ke­pa­mi ant ieš­mo ir ap­skri­tai ruo­ šia­mi vi­siš­kai ki­taip“, – sakė jis.

Ant ug­nies kep­ti šaš­ly­kai – be­ne se­niau­sias žmo­ni­jos ne­ve­ge­ta­riš­

Rie­šutų ir sūrio gar­du­my­nai

Kitą pa­tie­kalą – sald­žiąją pa­chlavą – Armė­ni­jos „že­mai­čiai“ ka­ra­ ba­chai jau tūkstan­čius metų da­ ro tik jiems būdin­gu būdu: de­da 40 sluoks­nių teš­los, de­da rie­šutų, me­ daus. Ir vi­si sluoks­niai per­si­švie­čia.

Ki­taip Armė­ni­jo­je ga­mi­na­mas ir Gru­zi­jo­je po­pu­lia­rus cha­ča­pu­ris – tra­di­ci­nis pa­plo­tis, įda­ry­tas sūriu bei ža­lu­my­nais. Ma­ra­tas itin gi­ria ir kitų armėnų Vil­niu­je ga­mi­namą cha­ča­purį.

Paveldas

Uz­bekų res­to­ra­nai Vil­niu­je

Dol­ma: į lie­tu­viš­kus ba­landė­lius pa­

Chaš­la­ma: troš­ki­nys-sriu­ba, ver­da­

Pach­la­va: uni­ka­lus skanės­tas, ga­

„Uz­be­kis­ta­nas“, A.Vie­nuo­lio g. 4; „Čai­cha­na“, Nau­gar­du­ko g. 14.

našūs su­kti­nu­kai, tik juo­se prie­sko­ niais pa­gar­din­ta mėsa bei ry­žiai įsuk­ ti į vy­nuogės lapą.

ma iš dar­žo­vių bei avie­nos ar­ba jau­ tie­nos.

mi­na­mas iš dau­gybės sluoks­nių teš­ los, me­daus, rie­šutų.

3

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

u­mas sos­tinės šir­dy­je

Pietų gidas

Restoranas „AULA“ Pilies g.11, Vilnius

„Auloje“ tęsiamos senos, nuo 1998 m. susiformavusios restorano tradicijos – išskirtinis dėmesys produktų kokybei ir šviežumui – ir siūloma naujų maisto produktų derinių bei jų pateikimo formų.

Dienos pietų pradžia 11.30 val. Kiekvieną dieną mūsų virtuvėje kepama šviežia duona ir bandelės. Užsisakius dienos komplektą, kava, arbata arba gėrimas kainuos tik 1 litą.

Restoranas „uzbekistanas“ A.Vienuolio g. 4, Vilnius

žio iš Armė­ni­jos pui­kiai ma­tomą Ara­ra­to kalną, tem­pe­ra­men­tin­gus, bet sve­tin­gus kai­my­nus, M.Sarg­sya­nas su ėlė į Lie­tuvą – įkūrė net du res­to­ra­nus „Ara­rat“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir „Scan­pix“ nuo­tr.

„Res­to­ra­nas „Ach­ta­mar“ – la­ bai ge­ras. Jų cha­ča­pu­ris tik­rai ska­ nus. Ska­nus kaip ir pas mus. Tie­ siog jie šį pa­tie­kalą da­ro vi­siš­kai ki­taip: ki­to­kia teš­la, ki­toks sūris, ki­toks net ke­pi­mo būdas, prie­ sko­niai. O ma­no ma­mos cha­ča­ pu­ris, kurį ji pa­ti su­gal­vo­jo, da­ ro­mas dar ki­taip – juo ža­vi­si vi­si, ku­rie tik pa­ra­gau­ja“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Apie maistą ga­li­ma pa­sa­ko­ti il­gai. Bet kalbė­ti jo ne­pa­ra­ga­ vus – tai tas pa­ts, kaip kalbė­ti apie ne­ma­ tytą filmą ar­ba šok­ti apie ar­chi­tektūrą.

Chaš­la­mos sriu­bos, kaip ir da­ lies kitų pa­tie­kalų, armė­nai ne­ įsi­vaiz­duo­ja be la­va­šo, ku­ris ir yra kilęs ne iš kitų re­gio­no kraštų, o būtent iš Armė­ni­jos.

Be­je, vi­sus minė­tus pa­tie­ka­lus ra­si­te ir res­to­ra­ne „Ara­rat“, į kurį mėgsta už­suk­ti ir Armė­ni­jos am­ ba­sa­dos dar­buo­to­jai. Kaip sakė Ma­ra­tas, did­žiau­sia gėda armė­

Va­sa­ros dol­ma: įvai­rios dar­žovės

su mėsos ir ry­žių įda­ru.

nui, jei mais­tas – blo­gas ar ne­ ska­nus. Būtent todėl esą kar­tais ten­ka at­si­pra­šy­ti sve­čių, jog nėra avie­nos šaš­ly­ko. Nes mėsą bro­lis ve­ža iš Še­du­vos ūki­nin­ko, ku­rio pro­duk­ciją at­si­rin­ko po kruopš­ čių ir ilgų paieškų.

Cha­šas ga­mi­na­mas tris die­nas

Turbūt dau­ge­liui ži­no­mas fak­ tas, kad Armė­n i­ja – se­n iau­ siai krikš­čio­nybę ofi­cia­lia re­li­ gi­ja pri­pa­ži­nu­si tau­ta. Tai įvy­ko 301-ai­s iais. Armėnų kai­m y­ nai gru­zi­nai krikš­čio­nybę pri­ ėmė 327-ai­siais. Šia­me re­gio­ne krikš­čio­nybė iš­laikė į ją per­ėju­ sias seną­sias pa­go­niš­kas tra­di­ci­ jas. Tad yra ke­le­tas pa­tie­kalų, su mais­tu su­si­ju­sių ri­tualų, gy­vuo­ jan­čių jau ke­lis tūkstant­me­čius.

Ma­ra­tas pa­sa­ko­ja: tra­di­ci­nis ar­ mėnų cha­šas yra tai, ko ne­gau­si­te nė vie­na­me res­to­ra­ne. Net ir Lie­ tu­vo­je. Tie­sa, jam pa­ruoš­ti rei­kia dviejų trijų dienų. „Armė­ni­jo­je, jei vai­kui lūžta ko­ja, gy­dy­to­jas ją su­gip­savęs sa­ ko – ne­duo­ki­te vai­kui jo­kių vi­ ta­minų ar kal­cio, duo­ki­te cha­šo.

Nes jis stip­ri­na kau­lus. Iš ko jis da­ro­mas? Iš jau­tie­nos ka­nopų ir skrand­žio. Ka­no­pos vi­siš­kai su­ de­gi­na­mos, iš­va­lo­mos pei­liu, su­ ka­po­ja­mos kir­viu. Ats­ki­rai ver­ da­mas skran­dis. Jis, aiš­ku, ir­gi iš­va­lo­mas – vien tai užt­run­ka ko­ ne visą dieną. Ta­da jis to­liau la­bai il­gai plau­na­mas ir būti­nai te­kan­ čiu van­de­niu. Vi­sa tai ver­da­ma visą naktį, ir tik ankstų sek­ma­ die­nio rytą vi­si su­sėda prie sta­ lo ir val­go chašą. Yra to­kių, ku­rie ne­tgi mėgsta pa­kvėpuo­ti cha­ šo ga­rais už­si­dengę rankš­luostė­ liu. Pries­ko­nių ne­de­da­ma jo­kių – tik ant sta­lo at­ne­ša­mas du­benė­lis drus­kos. O ga­min­ti pra­de­da­ma penk­ta­dienį, bai­gia­ma sek­ma­ dienį. Tai yra šven­ti­nis pa­tie­ka­ las, ku­ris da­ro­mas no­rint kam

Armėnų res­to­ra­nai Vil­niu­je „Ara­rat“, Kau­no g. 3. „Ach­ta­mar“, Ko­nars­kio g. 1 / 2. „Araks“, plen­to Vilnius–Molėtai

17-aja­me ki­lo­met­re.

nors pa­dėko­ti ar ko­kia ki­ta ypa­ tin­ga pro­ga“, – pa­sa­ko­jo jis.

Mais­tas – ir au­ka Die­vui

Su se­no­sio­mis pa­go­niš­ko au­ko­ ji­mo tra­di­ci­jo­mis, per­ėju­sio­mis į krikš­čio­nybę, su­si­jęs ki­tas ri­tua­las – ma­tah. Krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ ly­je priim­ta au­ko­ti mi­šias už mi­ru­ siuo­sius, ar­timųjų svei­katą ar pra­ šant Die­vo ko nors ki­to. Armė­nai ma­tah me­tu au­ko­ja aviną, ėriu­ ką, re­čiau – jautį. Apė­jus sep­ty­nis ra­tus ap­link baž­ny­čią, įpjau­na­ma gy­vu­lio au­sis, krau­ju pa­te­pa­mi vi­si da­ly­vau­jan­tys ri­tua­le. Paš­ven­ti­na­ ma drus­ka. Ėriu­kas ar avi­nas ruo­ šia­mas pa­pras­tai, taip pat be jo­ kių prie­sko­nių, tik su drus­ka. Šis mais­tas tu­ri būti iš­da­ly­tas – ar kai­my­nams, ar ei­nan­tiems pro ša­ lį. Šie ne­ga­li praei­ti, jie tu­ri už­suk­ ti ir pa­si­vai­šin­ti.

M.Sarg­sya­no gim­ta­sis mies­tas – šiau­ri­nio Lo­ri re­gio­no sos­tinė Va­ na­dzo­ras. Jis pa­sa­ko­ja iš vai­kystės pri­si­me­nan­tis, kad į jų na­mus ant kal­no su­si­rink­da­vo gi­minės iš vi­ so mies­to – jų būda­vo gal ke­lias­ de­šimt. „Šių žmo­nių ne­galė­jai va­ din­ti sve­čiais, nes sve­čiai juk taip daž­nai ne­si­lan­ko. Bet tai būda­ vo tik­ra šventė, ku­ri vyks­ta kas­ dien“, – pri­si­minė Ma­ra­tas.

Galų ga­le jis pri­dūrė: „Apie maistą ga­li­ma pa­sa­ko­ti il­gai. Bet kalbė­ti jo ne­pa­ra­ga­vus – tai tas pa­ts, kaip kalbė­ti apie ne­ma­tytą filmą ir šok­ti apie ar­chi­tektūrą.“ Ir pa­kvietė tie­siog pa­ra­gau­ti au­ ten­tiškų, armėnų pa­tie­kalų.

Restoranas „Uzbekistanas“ – tai Rytų oazė pačiame Vilniaus centre. Tai restoranas, kuriame visi patiekalai gaminami ir patiekiami pagal senas uzbekų tradicijas, o šviežia duona kepama autentiškoje krosnyje, atvežtoje iš tolimojo Uzbekistano. Ypatingas restorano „Uzbekistanas“ pasididžiavimas – tai virtuvės šefas Achrolas Tadžibajevas, kuris per 35 darbo virtuvėje metus yra dirbęs geriausiuose uzbekų restoranuose, tarp jų legendiniame Taškento restorane „Bahor“ bei garsiajame restorane „Baltoji dykumos saulė“ Maskvoje. Pats virtuvės šefas ypač didžiuojasi tuo, kad restorano „Uzbekistanas“ virtuvėje dirba jo paties suburta virėjų komanda iš Taškento, ir tuo, kad Lietuvoje yra galimybė paragauti tikro uzbekiško plovo, patiekiamo kazane.

„DARTS PIZZA“

Laisvės pr. 82, Savanorių pr. 22, Žirmūnų g. 68, Vilnius … ir pas mus, ir į namus...

8 656 96 333 „Darts Pizza“ – ko gero, skaniausia pica Vilniuje.

Picą į namus ar biurą užsisakyk telefonu 8 656 96 333.

Užsisakius maisto už 20 litų ir daugiau, pristatysime jį NEMOKAMAI! Daugiau informacijos internete www.dartspizza.lt. „DARTS PIZZA“ – TAIKLUS PASIRINKIMAS!!!

4

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

Pietų gidas

Sa­vait­ga­liais at­gy­jan­tys se­n Lon­do­nas, Dub­li­nas, Ber­ly­nas, Bar­se­lo­na – kal­bant apie barų kul­ tūrą ir mies­to šėlsmą iki ry­to, sąrašą ga­li­ma tęsti iki be­ga­lybės.

Mūsų sos­tinės jau­ni­mas ir sve­čiai tvir­ti­na: pa­gal šį po­žymį Vil­ nius taip pat jau ta­po vie­na iš Eu­ro­pos barų sos­ti­nių.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiūtė Vil­niaus ir Is­lan­di­jos gatvės

Artė­ja penk­ta­die­nio va­ka­ras, no­ri­si pa­si­ma­ty­ti su drau­gais, ta­čiau daž­ nai ten­ka gvil­den­ti vieną ir tą pa­čią mintį – kur ei­si­me? Da­bar jau, ma­ tyt, drąsiai ga­li­ma teig­ti, kad klu­ bai to­kio po­pu­lia­ru­mo, koks bu­vo prie­š ke­letą metų, ne­be­tu­ri. Penk­ ta­die­nio ar šeš­ta­die­nio va­ka­rus mies­tie­čiai mie­liau leid­žia ba­ruo­ se, ku­riuo­se da­bar ga­li ir prie ba­ro ar sta­le­lio pri­sėsti, ir pa­šok­ti.

Vie­na la­biau­siai lan­ky­tinų vietų Vil­niu­je jau ku­ris lai­kas yra Is­lan­ di­jos ir Vil­niaus gatvės. Pa­ma­žu jos tam­pa pa­na­šios į did­žiųjų pa­sau­lio miestų gat­ves, ku­rio­se vir­te ver­ da nak­ti­nis gy­ve­ni­mas. Kiek­vieną sa­vait­ga­lio va­karą čia pa­ma­ty­si mi­ nias žmo­nių. Šio­se gatvė­se esan­tys ba­rai nie­kad ne­sto­ko­ja klientų. Be to, kas ga­li būti pa­to­giau už di­delį pa­si­rin­kimą vie­no­je vie­to­je?! „Jau ko­kius me­tus penk­ta­die­ nio va­karą mar­ši­ruo­jam su drau­ gais šio­se gatvė­se. „Pia­no Man“ – ge­ras alus, sa­va ap­lin­ka, links­ma kom­pa­ni­ja, se­na­sis ge­ra­sis „Grin­ go Pub“. Da­bar už­su­ka­me ir į vis­

kio barą „Jac­kie Bar“ ar „Black Bar“, ku­ria­me penk­ta­die­nio va­ karą kon­cer­tuo­ja mu­zi­kan­tai“, – mėgsta­miau­sias vie­tas var­di­jo vil­ nie­tis Min­dau­gas.

Tik­riau­siai ga­li­ma teig­ti, kad šio­se gatvė­se ren­ka­si įvai­rūs žmo­ nės. Vie­niems už­ten­ka ba­ro, ki­ti, no­rin­tys pa­si­su­kinė­ti šo­kių aikš­ telė­je, lau­kia eilė­je prie „Dis­co 11“ ar­ba leid­žia­si į ba­ro „Brius­ly“ rūsį – klubą „Opium“. Paš­ne­ko­vo Min­ dau­go tei­gi­mu, čia ran­di viską, ko rei­kia, todėl nė ne­ver­ta ke­liau­ti į kitą cent­ro pusę.

Atėjęs į barą ga­li ir ne­ži­no­ti, ko no­ri, tik už­si­min­ti bar­me­nui, ką mėgsti, ko­kia ta­ vo nuo­tai­ka.

Kok­tei­lių la­bo­ra­to­ri­ja

Ne kartą te­ko girdė­ti apie barą, be­je, vos ne ma­žiau­sią sos­tinė­ je, ku­r ia­m e mai­š o­m i ypa­t in­g i kok­tei­l iai. Mis­t i­n io pa­va­d i­n i­m o

Išskirtiniai: ne tik užsienio baruose maišomi puikūs kokteiliai. Tai kuo

geriausiai daro ir Vilniaus centre įsikūrusių „Alchemiko“ ir „Shooters“ barmenai.

Linksmybių trikampis 1. „Briusly“

7. „Black bar“

2. „Piano Man“

8. „Jackie bar“

3. „Alchemikas“

9. „Gringo pub“

4. „Berlin“

10. „La Birra pub“

5. „Vinchenzo Mimoza“

11. „Shooters“

6. „Disco 311“

12. „Paradise club“

12 11 10 1

2

3

4 5

9 8 7 6

be­veik prie­š me­t us Is­l an­d i­j os gatvė­j e įsikūręs „Al­c he­m i­kas“ va­di­na­mas kok­tei­lių la­bo­ra­to­ri­ ja. Šiek tiek siur­rea­lis­tinė­je ap­ lin­ko­je bar­me­nai mai­šo apie 150 kla­si­ki­nių ir maž­daug 50 įvai­rių kitų kok­tei­lių. „Krei­p ia­m e did­ž iulį dėmesį į su­de­damą­sias da­lis. Kar­tais ruo­ šiant kok­teilį užt­run­ka­ma il­giau, bet tik tam, kad jis būtų idea­ liai pa­ruoš­tas. Per­ka­me tik ge­ rus gėri­mus, nes svar­biau­sia yra jų ko­kybė. Kai Lie­tu­vo­je se­zo­nas, per­ka­me iš lie­tu­vių vai­sius, uo­ gas, dar­žo­ves kok­tei­liams, sten­ giamės, kad jie būtų kuo natū­ra­ les­ni ir aro­ma­tin­ges­ni“, – ba­ro ypa­tu­mus var­di­jo jo at­sto­vas Ka­ ro­lis Pa­liu­lis. „Al­che­mi­ko“ pa­va­di­ni­mas neat­ si­tik­ti­nis – čia kok­tei­liams nau­do­ ja­mos įvai­riau­sios su­de­da­mo­sios da­lys. Ba­ro at­sto­vo tei­gi­mu, čia dir­ban­tys bar­me­nai at­si­davę sa­vo dar­bui, dau­gelį kok­tei­lių re­ceptų ku­ria pa­tys, eks­pe­ri­men­tuo­ja su sko­niais. K.Pa­liu­lis pa­brėžė, kad gėrimų, ku­riuos ga­li su­mai­šy­ti vie­ to­je, jie ne­per­ka. „Pa­vyzd­žiui, rei­kia kok­tei­liui va­ ni­linės deg­tinės, tu jos ne­per­ki iš par­duo­tuvės, o pai­mi ir su­mai­šai deg­tinę su va­ni­le. Re­zul­ta­tas kur kas ge­res­nis nei pirk­tinės va­ni­linės deg­tinės“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Net­ra­di­ci­nių kok­tei­lių čia už­ su­ka pa­ra­gau­ti ne vie­nas vil­nie­ tis ir mies­to sve­čias. Dar­buo­to­jai tei­kia di­delį dėmesį ne tik ruo­šia­ miems gėri­mams, bet ir kiek­vie­ nam klien­tui. „Vi­sad ma­lo­nu pa­ bend­rau­ti, o at­ėjęs ga­li ir ne­ži­no­ti, ko no­ri, tik už­si­min­ti bar­me­nui, ką mėgsti, ko­kia ta­vo nuo­tai­ka. Ir štai – prie­š ta­vo akis iš­dygs­ta nuo­sta­ baus sko­nio kok­tei­lis“, – šyp­so­da­ ma­si apie pa­slap­tingąjį barą pa­sa­ ko­jo Ra­min­ta.

Vy­ni­nių ta­kais

Nors Lie­tu­va lyg ir yra alaus ša­ lis, dau­giau nei alu­ba­rių čia tu­ri­ me vy­ni­nių. Jau­ki ap­lin­ka, ge­ras vy­nas, už­kand­žiai su­trau­kia ne­ ma­žai lan­ky­tojų. Vie­nos po­pu­lia­ riau­sių vy­ni­nių mies­te: „In Vi­no“ – šil­tuo­ju metų lai­ku jos kie­me ver­da gy­ve­ni­mas, „La Bo­he­me“, „Tap­po d’oro“ be­veik vi­sa­da sau­ sa­kim­šos. No­rint gau­ti sta­liuką, jį už­si­sa­ky­ti rei­kia bent prie­š vieną dieną, nes tie­siog už­sukęs penk­ta­ die­nio ar šeš­ta­die­nio va­karą lais­ vos vie­tos ne­ra­si. „Na, taip, Lie­tu­va nėra vy­no kraš­tas, bet, ma­nau, esa­mo­mis ir nau­jai at­si­ran­dan­čio­mis vy­ninė­ mis dau­ge­lis tik­rai džiau­gia­si ir jo­ se lan­ko­si. Mes ir su ko­le­go­mis, ir su drau­gais daž­niau­siai ren­kamės būtent šias vie­tas. Pui­ki išei­tis yra vy­ninė­je pils­ty­ti ir alų, nes kar­tais kom­pa­ni­jo­je tik­rai būna vy­no ne­ ge­rian­čių“, – min­ti­mis da­li­jo­si vy­ ni­nes mėgstan­ti Aistė.

Populiarūs: sostinėje yra daugybė vietų linksmybėms įvairiems žmon

Vilniuje džiu­gi­na ne Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ener­gi­jos ne­sto­kojęs jau­nystė­je, kai dar bu­vo neat­sie­ja­ma grupės BIX da­lis, už­tek­ti­nai jos tu­rin­tis ir da­bar Sau­lius Ur­bo­na­vi­čiusSa­mas (nuotr.) ka­dai­se min­tus ta­kus jau pri­mir­šo. Tie­siog pa­si­ keitė įpro­čiai, o jie pa­ko­re­ga­vo ir lan­ky­tinų vietų žemė­lapį.

– Sau­l iau, ar tu­r i­te sa­vo mėgsta­miau­sių vietų Vil­niu­ je tre­je­tuką, pen­ke­tuką, ar­ba tie­siog – į ko­kius ba­rus, ka­ vi­nes, res­to­ra­nus vaikš­to­te?

– Ka­dan­gi ne­be­ge­riu, vy­ninės man ne­pa­ke­liui, ge­riau, kur žmo­ nės ge­ria ar­batą, sul­tis. Vaikš­tau į vi­so­kiau­sias keis­čiau­sias vie­tas, pa­vyzd­žiui, „Raw Raw“, „Čai­ chaną“. Ko­kia tik keis­tesnė at­si­ da­ro, ten ir ei­nu.

– Kas jo­se trau­kia?

– Ei­nu į jas dėl pa­tie­kalų, vi­sa­ da įdo­mu iš­ban­dy­ti ką nors ki­to­ kio, dėl at­mos­fe­ros. Esu dau­giau eks­pe­ri­men­tuotojas, ne­gu nu­si­ taikęs tik į ce­p e­l i­n us, būti­n ai prancū­zišką ar ita­lišką maistą.

Kartą kitą per mėnesį nuei­nu ir į indų res­to­raną. Apsk­ri­tai la­bai džiau­giuo­si vi­sais ma­žais nau­ jai at­si­da­riu­siais. Yra to­kia vie­ telė Šv. Ig­no­to gatvė­je, ten daž­ nai pa­pie­tau­ti už­su­ka­me. Ma­ža pa­t al­pa, jie ten taip bui­t iš­kai, na­mu­diš­kai da­ro val­g y­ti. Ne­su di­de­lis mėsėdis. Aiš­ku, kai už­ si­no­riu, mėsos su­val­gau.

– Bek­laid­žio­jant po se­na­ miestį sa­vait­ga­liais, ne vie­no vil­nie­čio ke­liai turbūt neap­ lenkė ir le­gen­di­nio ba­ro BIX. Jau­čia­te jam nos­tal­giją, už­su­ ka­te ten?

5

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

na­mies­čio ke­liai

Pietų gidas

Paprasti neįprasti receptai

46

46

o­se ­rio­val­d jū ž u ­ s o Nep­ras­tos­pa­ pras­ ū­zi­jtos­dar­žovės­va­ria­ci­jos s­Pranc o g ­ o t ­ s o At skanaus

s skanau

Ne itin prašmatniai atrodan­ tis kopūstas senovės Romo­ ­ je būdavo patiekiamas de­ ja kaip vie lyje garsė sertui po pietų, o ilgai niui sauta­ ji įtrauk­ tuvė pa finuočiausių , zų vir ra sąrašą. po po puncū liarus visosusių Euro ir pos Pra ­ kia s paveldo elegantiš Nematerialau tinių bruožų ne virtuvė nase. kir

Ait­rie­ji­kopūstų­už­kand­žiai

Reikės

1 puodelio smulkiai pjaus­ tytų kopūstų; 2 svogūnų; 3 v. š. miltų; 3 a. š. kukurūzų miltų; druskos; 3 žalių aitriųjų paprikų; ½ a. š. aitriųjų paprikų mil­ telių; 1 a. š. kalendrų; aliejaus.

CO išs pri­ ta į UNES apibūdinti jos mo ypatumai ruoši niškai . įmanoma o šalies regiono

ko kaitė s maisto Lačiaus Agnė Klim , ne

nu iki šiol neži­ Iš kur kilukla si šiuso daržovė, noma. Mokslininkai neįmantrų kopūs­ tą kildina iš Gruzijos Kolchidės žemu­ ­ mos, o jo pavadinimas toks pats papras­ vap­nu­ir ti­liai­k ru,­su­b tas kaip ir išvaizda – jis kilęs iš lotyniško ­taip­be­ liai­ašt­ a­ ­pras­ta­– žodžio „caput“, reiškiančio „galvą“. gana­pa liau­siai­g skaitė ne­tiks­ ­ i­būdin Klim Pagarbos kopūs nučiau sipelnė dėl sa­ Agnėtas li­ma­ap ka­lus.­ s­pa­tie­ na“­rašė vo gydomųjų ypatybių, apieV­di kue­ rias ti­jo rt­„T šįka niu­šei­ ,­ gy­ romėnų istoriTa­ kaičiau­ Kato nas, ro­ Pliansą nijus, Tra­di­ci­ ­jo­ e­į­P v iu­Reun ­čia­n dytojas ir gamkvie tinin kas Dios koo­į­ ridas ir kt. my­ni­n pa­ ar­Sa­voją,­ en­tojų­ El­zasą­ no­gy­v rio­ti odos Kopūstų sultimis, nuovi ru gy a­ žjū­dy as­k os­u j i­ m z o­ cū­ i­k Pranbu i­jos­ ir virškinimo ligas vo ir lie­ tie­ka­lu­la ą­troš­kinį­ ancū­zta 46 –­Prįpras ­ir­ val­das­ ­in­dišk tuviams, kurie įver tinoiją,­R ir kieun tus­joną kopūsto na­šus­į nis­pa­ ris­–­pa­ ik­šis­prie­sko­ Po­li­ne­z ypatumus: jie išlie ka­ti­švie der­ .­Kep­ta­ ja­– riu,­t iką.ži iki kito i­ a­ n z mis e­ n i­ olė­ su­k l ž o­ Mar ­ci­ber­ ­na­ i­jos­P liaus, juose ypač daug vita­zmi no C irend net­ri­ja­pie­ Prancū kei­čia­mas ­svogū­nai,­čes a­ žjū­rio­b y­ l ­ ėsa, ir­m os­u j i­ o­da z raugintuose kopūs tuo se treč da lis šio vi­ e­ny­n žu­vis,­m Prancū­ ­pa­gar­dai­ ai,­ry­ jo­van­d lių­ io­rio. mi­dorų tamino išlieka iki tinė pat ­je­Ra pava­msa Tuo ši ta­iš­ke­ na­na­s kai,­po­ ­da­ry­ m­bie­ras,­a žolės­–­to­ e­zi­jo­je,­su a­los­–­Tai­tis­ i­ntas. daržovė pranašesnėje,­P užo­lki ri­na­tai,­i ber­ sios­s n­jo­no­ ­pelės,­ci­ .­Did­žio­ Liea.­Po ­li­ne­zie­ žiai,­pu Kadangi patiekalai iš kopūstų ­da­iš­Reu sa­lynų ­r tuvo­ ­pai­sklin ir­Bo­ra­Bo tuvė,­kaip­ir­ kie­kva je išties mėgstami, „TV diena“ kvie čia iš­ čių­vir­ ai­ g s. ­il­ r ­ la­Ka ibų­ vir­tuvė suo­menė, mo­ bandyti dar keturis receptus iš pavi­ pras­ i­ka­–­sa­ ny­ne.­Jos­ po­kos­ Mar­ti­n n­de­ čiausių gūžinių kopūstų, į virtuvę niui at­ ­ta­ t­lan­to­va jos­pa­mo­ka.­ ­si­ i­ li­tiš­ka,­pa kai,­ jūro­je,­A g­is­to­r pūsiančius kitų šalių aromatų. Skapo­ naus! karų­įta­ tuvė­–­ly

­­ an­tis Vėsi­nio­jan­tis­­ ­ ir­vi­l ­nu­mas­– ma­lo

aus skan

46

da išmaišyki­ te. Jei masė nevienti­ sa, įpilkite 2–3 šaukš­ tus van­ dens. Kep­ tuvėje įkaitin­ kite aliejų, dėki­ te šaukštą masės ir kepkite, kol apskrus. Užkan­ džius patiekite karštus.

Kopūs­tienė­su­ry­žiais­ir­roz­ma­ri­nais

Reikės ½ kopūsto galvos; 1 vištos krūtinėlės; 1 a. š. smulkintų šviežių roz­ marinų arba ½ a. š. džiovintų; 1 svogūno; 2 puodelių tarkuotų morkų; ½ puodelio smulkiai pjaus­ tytų porų; 3 česnako skiltelių; ½ puodelio rudųjų ryžių; druskos, pipirų; 8 puodelių vištienos sultinio; ¼ puodelio smulkintų pet­ ražolių; 1 v. š. alyvuogių aliejaus.

­ is ­po­vo­ve­raitėm Miš­kai­jau­pa­kvi skanaus

­tas šer­be

46

Smulkiai su­ pjaustykite svogūnus ir žalias aitrią­ sias papri­ kas. Dėki­ te juos į du­ benį su smul­ kiai pjaustytais kopūstais, berki­ te prieskonius ir miltus. Pa­ laikykite keletą minučių, ta­

Kad miško grybų

karalius

ja ai­tis) ginlči si46 ­vis­(T – baravykas,or­ne u­be­iais­ tiš­ka­žu kas,­k o­li­ne­zie­ s. Bet ki­te­m r­nu­ dzūka Ža­lia­p nas ar­kuo­ nė Su­tvie ­mi­do­rus­i

skanaus

Į puodą pilkite pusę vištienos sultinio, dėkite smulkiai su­ pjaustytą svogūną, porus, tar­ kuotas morkas, rozmarinus ir išspaustas česnako skilteles.

Maišydami virkite apie 5 minu­ tes. Dėkite smulkiais kubeliais supjaustytą vištieną, susmul­ kintą kopūstą, berkite ruduosius ryžius, druskos, pipirų ir virkite dar 5 minutes, kol kopūstai su­ minkštės. Supilkite likusį sul­ tinį, virkite 40–50 minučių. Pa­ gardinkite alyvuogių aliejumi.

Prieš patiekdami gausiai užber­ kite smulkintų petražolių.

­ty­ki­te­po tei in­ki­ si sin­kgiau kad u­smul su­pjaus ria, u­no­ pridu agur­kus,­s es­ir­laiš­k:us.­ jos lup­tus­ ­la­ši­šos,­t u­t raitės den­ al­vve vie­žios nų­gvo bai yra gry enį,­už­niosi 600­g­š te­svogū du­bsu te­į­ne paipaus­ „Shutterstock“ nuotr. ­dėki­jų dos­filė; mija, kirą­su l­tai.­Išs­ ar­do­ra­ ­cit­rinų; neVisk vir­ ­ davė­Va­ ­kais; ky­ki­te­šagrybais, ki­re­ aip­ te­ir­lai­ 4­ža­liųjų gūnų­su­laiš ki­nuo gais ais­ga­balė­liais ri­bie­tiš­ ncūzų,­t din su as.­Ma­ž u­dėki­te­į­ Ba­landė­liai­su­la­ši­ša­ir­pie­vag­ry­biais ­svo n i­ ypač­pra inė­je­Tai­ Ka­ r ­ ai­ g unų So­tu­sis­troš­ki­nys l­ e­cit 4­ja ki­t vį,­sšiamos di­c­ cep­tai­i ruo te­žu ; tis.­ met ­ba­ jos grei jos.­ tai ­ty­ki­pa oTra­ Azi­ ­ pat­te 2­morkų sio­agur­ko­ar rak­­mo­ rm su­pjaus il­ki­te­cit­rinų­sul­ e­ niui­įga ug­kne ai­ a­da o v p ž­ a­ tu­v , tuvė­je­yr l aly s ,­įva i­riau­ nair­ skanios. is­šal­dy­ Reikės indą­ir­u Nuo kopūsto galvos nuimki­ gos likus 5 minutėms, dėkite apskrus. Sumažinkite ugnį ir Pupeles užmerkite iš 1/3­ va­il­g Reikės vuo gių jaus;vo­švel­nių­ ir yra uktų koro­dka a­ i alie a­ri­nuo­t pa­ ,­ jaito­p nekepičio­vnių­m ite­m nia a­žo; ais­ čių,­bet­g8 didelių kopūsto lapų; lik­mi ria­y ų cūzų i­ u­ k se Pa­ n 1­m žu i­ nos ug nies.

Li kus 20 nu čių te aštuonis lapus (panardinki­ gabalėliais supjaustytą lašišos pilkite sultinį bei vyną – pilki­ ka ro. Į di delį puodą su dėki­ 1 kg kopūs to; drus kos, pi pirų; sis­ a pran –i­iš­ ling ps ir­ ­siai­20­m as.­Prieš­pa­ ­mi­dorų; ­pie­no; – z.,­ anglų,­olan­ tekos,­I žiau vė­sjeių,­jpet toliggr di­jos­v a,­pv 2­po n­liu nlių. ma­ uvų,­vai 30 lai sių­žvir ar­ rių iki pabaigos, sudėki te perlpus te ją kelioms minutėms į ver­ filė, marinuotus pievagrybius. te dalimis, kad ryžiai viską su­ kaistą­ pjaustytą jau­ ko­kosų baltų ražo 200 g ryžių; a­lan­d ku ai­sių­d saulė250 ke ,­Af­ri­ gabaingą s“ tu ­ir­v ke­ias­v ­vie lti ikipupelių; kite­per­ ­ar­ža­lia­ 200­ml­ i­pper is­panų tieną, tarp li­te­ir­ irų.pjautas nuluptas Nors pelį300 ­Ypa­tvištieną, la pa g jau bulves.

Baigus troškintis, berkite drus­ dantį vandenį ar nupjaukite gertų. Tai trunka apie 20 mi­ dieno tin­ga­žmuvų tienos; 1­ vidutinio svogūno; vį­nu­koš­ ai,ru­su ­ šinius, kum­ ­im­bie­rais ly­gin­ dų,­ t­spal­vių. l kdami­žu ­indą­kar­tu­su ės­–­nuo drus­kos,­p ja, „T V malotu­nu no­tar­ta­ kosų­pie­nu.­Pa­ tu­vių­a isitos; u­ užpilkite 4 Berkite druskos, pitie­ pirų. Ki ta­ite­į kotą ir lapus atsargiai atstum­ kos, pipirų, išmaišykite. nučių. Iki troškinimo pabai­ pįėryb ir kaun­ liuių­r kus, 250 g lašišos filė; ro stu ma¼mviš a­jūrų­g ko­ mis.­Pa­ Azi­jos­ kaitė sie­telį,­dėk ,­me k r­žovė­ e­uži­m čiaus i­mi.i­su­ zono šerbe Klim žu­vta ­gustų Agnė de­ny­no­ir­ nu­ g marinuotų pievagrybių; a­ jo­j o­mis­da me puode apie pusvalandį kite peiliu). Dėkite juos į ver­ litrais aro­ vanma­ dens ir uždė­ šinių; 200 pie­ ­kin­tvir­ įveikia va100 intų­lan osų­ rogslase di­jos­van­ zie­čiai­nau­do­j k d ­iki­ mul ki z­ o­ s ­ ­In­ sa ei mis gru elė­ kite vir sv dešros; ti­su ­mis,­po­li­ne­s, minera­ ž­pil­kite­k su­mai­ ais­ kite susmulkintą kopūstą.

Nu­ dantį vandenį 5–10 minučių.

100 gūs čioirriso 4šy­ stiklinių sultinio; ­su­žo­l ių,­kra­bti. Nugriebkite tie­kalą­u Vo­ aitės,­dar­va­ laukti sk ve­rnu,­ tu­liukų nai vir­tuvė an sko­nių. troš­ki­nputas. os­ linės baltojo vyno; tą­ kite pupe­ mi osų­pie­ n rie­ i­ k ­ r ies­ ta s. it­ v ­ var vin ki te, dėki te į troš kinį.

Suminkštėjusius lapus nuvar­ Sudė 50 g vy tin to kum pio; 1 stik .­Vie os­ ai­p uš­ j r vi a­ko ž e­ i­ v tai b a­ ­d ga­ ios­c ų­žu n (ar­ msos­vo­ ina io­ nla­ na­m di­a­ ,­mangų leme­sa­la­In lengvi, 4 nedidelių kauliukų; apga­rūp ­pi­ e­ rio­ ting betą žjū­ kos, roe nas­– tai­n ko­ ­avo­kadų ­o­tu peš­ Kopūstų sultinyje išvir kiu­vi te e­nos­žko­ vinkite. Ant kopūsto lapo dėki­ les.­ris­ Kai troš kinys vėl drus kos, pipirų; n­kjo­ tu­s ite­drus­ mkis­ar­le­ nti šer vai­ ir mi įda­rytų ū­zi­jos­u er­ sReu b miranc ­ ėsa, ar ž­ lai ga ­į­­ pa ai­ne­ mis),­u mis,­tu­ri­vi­s3 ne,­P naujokai da­ir­m ­ser­tams ti­da­ ­km čioriso dešrą (kad ji ne nu te įdaro ir atsargiai suvynioki­ užvirs, dėkite stam­ 4 viduus tinių v. š. alyvuogių aliejaus. pri e­ny­ sul­ kaitėbulvių; ­800 čia­ran­ Be­dto, van spir­ti­de čius eun­ aug o­mo­ čia a­gaukite.ai­žmo­gaus­ tuvėsaž­drin t svea­ro.­R m ­ir­r ­ir­rte ga­li­at­si­ a­ vir as,­m ž n Kli anų ža­ žytų troš ki nio).

Ta da ją dėki pirų te, galite perrišti plona virve­ biais grie žinė liais su­ 2 morkų; ­ ma­ n io­ k net g re­ li iš­b Agnė a­da­gas­tu su a­ ir ma, no tas kil ­su­ ui­rei­ Žinouo­M ų šerbe ­šams a­m į troškinį, išspauskite česnako or­ga­niz­mPuo le. Balandėlius sudėkite į puo­ pjaus tytas mor 1 svogū no;nės pažįsta­ de įkaitinkite alyvuogių nile pun ds,i­nva kait.us­n ry­ kos­pa­va­ kas ska ­nu­ kas, ri­ ų ko iagų­ ž tiš ­pie d­ ms mi ti uvė dor ­ t tieridikėtulio; kš r­ citrino via ka­lingų­me ko­kosųpasmul blo no­vi pomi skiltelę, pagardinkite alyvuo­ dą, pilkite sultinio ir troškinki­ dikėlį, kintą aliejų,­Bja,­me apkepinkite smul­ jo­ didžio ran­ Šis ry 1 ms lie mis ka­ro,­p dųjų asų­ ir 1 tuvos no laikų –­vi­ta­minų­B­ir s, juof­ rinais liosio ar­ana­nTroškinkite da­gas­ o Lie mingie lai Ma­ gių alie ju mi ir smul kin to mis te 15–20 minučių. Patiekite su svogūną. kiai su pjaus tytą svogūną.

Ber­ 1 čes na ko skil telės; mi nu ma do g di­jos,­Aroz Gedi dar mi,­In­ agurkų ti­mis. cin­ko,­ka­lio,­va­ su jų pa­ mas 5 l gai kščio cūzųšer betu­ni­ gomis ar šos „le­ petražolėmis. salotomis. apie 3sul­ valandas ant silp­ kite fo­ ryro.­ žius ir maišykite, kol tarp ni vandens; rio,­fos­ uo čiau ku­ ši r­Ki rio,­nat­ la ko jo ku pla os­i š ri­k tos u mi ių­mrūk us ve­ a., o Ža­lio­ v ir i­ y s labia jei ji­sriu Be­je,­jau­no­se­vo­ svyžia – XIV jos­vir­tu­ ra­dais“, tek ­ba po Ne kalo­ Bet no­B1 i­ m a­ t to ti. e­vi­ s atū­ Re pli Mi raitė­ ng ikės p ši­niu.­N d­ kščio gu­ki­ pasiste lu, kai 1–1,5 nigai stupo Ra yra­dau­giau­ne­ saujos aktua tai pa­ s Kri ne,­ 300 s bazilikų jum se,­pie­ tėlio pra g bro jaus tuo­se­gry­buo­ de­ ko ir pa la 1 svo Našlai vos Į puo gūno; lių žiedyn pelių; tu vilos mi­do­ruo­se,­sly­ greitai to skonio ris je,­po­ dą pil Lie 1 ų; varškė­ čes ras rio ų kite alie tinki nako ketu pap te, ir bū bei bajor skiltelė i­no­D­vo­ve­raitės­ 600 nti ne na“ siūlo dar pri­ ją ml dar jame pakepinki jų, įkai­ vo­se.­O­vi­ta­m ų s; gami su te 3 v. š. žo didik Šventą ukš­čiau­sios­ ­ „TV die tus. Ir svogūn smulkin grietinė vių sulti ga­ nės į ir Egiptą. tu­ri­tiek­pat,­kiek­a e­raitė­ tą 2 v. š. sertą, tus recep mos išban i­ s ar natū nio; kelio sertu ko skil ą ir česna­ u­vo­v aly sūrį. dy Siriją ga­ ralaus ku de citrinų vuogių telę Sriubą ie atvės nos ma išban rūšies­svies­tas.­Jis­s iog­neiš­ kite dar . Pil­ jogur žemę, n karališ ris mirtin ­ aliejau ­s ne vie ledų, kur , recep­ to; peko sulčių; tuvu. sutrinkite ras s; die sultinį žovių rino deda mis­vir­tuvė­je­yra­tie gry­bai­ bet ku Įma trin Šian lima ar itųjų žalas saujelė ar par , gų tas.­Šie­ ą gre ringas at gautis muose ga tinės išykite grie ­ meza te bro sudėki­ uo sių as­due­ s m ę dyt mė ia­ r i­ ked k s­ ar jo no sūr li ko ­ drus rinių ir vai įno lan­ stiklin kos, dynus lių žie­ rio na šer­ io; kite dru gurto, įber ži,­džio­vin­ti,­ raus pipirų pinijų; ms va sti na net nanus ir . apie ­ sis, ku var­to­ja­mi­švie­ ­ s, cuk . dy­ti. kite jų. Nepervir­ kelio , kad ba lei įspaus skos, pipirų tus,­šal­ je den die 2 i­į­mil­ ma ly t al­ kus m Ba­zi­l tą: kite cit­ , dik ti van sūdy­ti,­su­ liai iš Kai broko­ kauja usiai žino te­ na­ ikų­dž rinų ti šal čiai, ištrau , tada tie­ virs . Juo sul au­to­jai­į­ku­li­ mo ria e­mas palik zilikus , dėkite uogų tes nak Pri­siekę­gry­b k­ bą ga čių. Sriu čios dą ge Re e­ nu ar v tie o­ ba­ , s tik ­ ked nan li mi ikė pa nau us­su­v s ne rines ir i­men­t s dom ti kar ma patiek kanki beto pinijas, šina žai ri­nius­eks­pe­r 1 ape ti kelia štą ar ktuvu ­ ja­ran­ s save ikiai mal lsino; rai at ba patirp plakti pla tomi ri ma 2 cit is­daž­nai­nu­mo­ vėsintą ge­ m pu tu raitė­ ri į, tu su jis nų; ve. Puo s pat šaldy­ ­aiš­ku,­kad­ siog 1 kg ir alk rys, – lape i tok šti cukrau naus! ka­–­esą,­ir­taip lį, bet lygia grie­ pinijo liais, ked bazilikų 200 pa­ke­pin­ ti. Ska s rinėmis ml. van s; mis. trošku , bet yra ios­jos­ s iau­ bū ž gard­ 70 g dens, p rie nizmą ba kais­(šo­ni­ne)­ kalorijų mas kai orga uogie zilikų; tos­su­la­ši­nu­ i­ne­ir­ nu nių tirš gū­nais,­grie­t malo ledai, o dar 46 įberki žiups ar­svies­te­su­svo s ­mis,­ Agnė Klimčiaus nelio tiklio; te čio virki čiobre ir­to­mis­bulvė tinėlė brelių kaitė te lių ar pa­tie­kia­mos­su­v Nulup ras­tai)­ar­ba­ne­ verda apie 20– ar rozma ri­nuo­tos.­Ta­ rozma tik­rtą 30 mas rin u­vai­ gin­tos­ar­ma­ rinų. rau­ ape siu­m pjaus s­­ džema minučių ų, Klau­ Gautą Arbū­zo­gim­tinė­–­P (kaip­agur­kai,­ba­ simą,­kas­ ir­mag­ ­pa­bo­do,­ tykite lsiną iri­ nio­šal­ti­nis:­už­ s citrinas ­že­liu s­ta­ na­nai,­mo­ ki ietų­Af­ri­kos­ čiau­jei­tai­kiek ku te uo sirupą nu bus tirš (ilgiau ten­ka­vos­ liū­ tesnis Ka­la­ha­rio­pus­ gienių gai),­nes­jų­vaite cukrų, van beliai koš lo­išmė­ su­ 150­g­m s. yra­a inkš­ti­mo,­kad­ž kite ių­dar ­įpra dy­kumė,­kur­ma­ ). rbū­­nza“­siū­ ­siai­for­muo­ „TV­die tirštik kite, įma denjį,a­si­Ant jų pil­ as­–­ api mo­gaus­ užvir žie­ji­arbū­zo­gi­ ne­mez­ginė­je,­o­iš­g ­žesnį­ma­lo­ or­ga­niz­mas­gaut ­sko­n ­sto­go, min­gai­ pilsty e 5–7 mi lio ir dar išyki­ Kla i­ne­ma t gin­ m maišy rie s ­ i­ nai­č nutes kite i­k is­G ų­visą­mag­ vai­sius­ar­uo­ pavir­ ir ta­esan­ kitenio­pa­ į prie dami ėk čius­pa­ au­ga­sa­vai­me.­Su­ iai­iki­šiol­ čių­au­di­nių.­Mok i­nre­ s­ar e­nu­jos­ ga,­ ė­ti­p minu ę.­Tai­ir sūrių, stiklainiu . Džemą ros­doz numą­tei­kian­ kultū­rintą­ar­ Reikė s­li­nin­kai­arbū iš­ tes. Dėkdar pa­af­ Iš nu kus. pes užkan o­sel a­langė ­to­jams,­s virrkio­di­zia­ t ­ ­ yra­k Pa as būzą­žy koš s zus­pa­ kas,­at­ te pu ite ba ėlęs­n ­dai­ir­ara­bai­au­ va­d sau ka­ pa­lai­duo­jan­ tie­ka­lus.e­vie­ ­p te kva tų tirščiųdžių ar py tiekite zilikųja­apie 5 tis­krau­ i­no­dar­ Tai­tik­ i­n2a­svei­ jų švietos­skry­nia.­ ra p ys­ Idė­ja­ ne,­ant ­gy­ven 1500­m lagpe Agnė.­pr.­Kr. Klimčiaus kaigtė les,­di­di­nan­tis­sek­ te ap nios arba pasigamin go.

60 žių ba ra­an­ lius, nas­š g ked tiok­ ,­o­Va­ s džiū i­ d o­ ro­pos io­gai tos an­ e. karų­Eu sua­ zi t j o­li­ l k ki­ inį­po­ likų ri k v ­ l­ o­pe­ ti – jie aus­ ­ arba nių pi ­ly­ dainia 1–2 čes nuotr. ro­po­je­jis­at­si­ ; no­bom­ba.­Li­ traukį­b ba ­Eu­ leis mezan nijų; „Shutterstock“ ei­išt­ taps is. ra­do­tik­XI–XII­ ko­pnae­ko er­min­ ų­ša nas­su­ puikia ki­ 120 g ą ir v va­sa­ros­skanės­ m dar pa gumą.­Tai­ a.­kry­ ti­ki­mybę­su­ –­to­bki ypač skiltelių;a­ži­na­ is sal­ te žiuo­ u­ Bent kart karttė mis mėgs tan­ l plo a­išei­ čių­ri­ Pietų ja­ir­mūs grū si­ 60 ty tis­ko­ r e­rių­dėka.­Bo­ „Shutters ro u,­stip­ g targti­vėži an­ lat ma na srove vo­jski tiems­su te. kuoto aly vuo y­ Aliejų ­ ta­ntiems le ir ki­log­ to­mėgėjas,­bet­ i­kai­arbū a­imu­ninę­sis išyki drus “n ra­mais.­Nat nuot pasi sukinė ti vir vėje tockri­ ­zus­lai­ nuo­ parme gių alie pil­ kos. ­temą,­sk daž r. pri­g ko­ne­ ą gali te. Pa­ū­ra­lus­gro­ tik­tu jaus; a­ ra­ zati­ žio­ ti jį re no; uo­ga­(kaip­fi­g šal­ti­ ma pa­ nis­–­arb ruo ­lių­at­si­nau­ji­n kome os,­braš įdarytos dar žovėskės,­ag­ tikrai neat­ na­ląsteNu ga­liau­siai­nu­mo­ ū­zas,­ku­rio­net­ šti ir imą,­sau­ nduo skaby su elek 92­ go­nuonak pro­ri niu trin tus baz c.­su­ tiekian jama prie ­šir­ da­ro­van­ t­ ies­ligų rodo neįveikiama kulinarijos ądpa .­Arbū­ ilikų zai­–­ š pat t. Kai tik sva tuvu, duo,­–­ap­sau­ jęs­ran­ka­–­kad­ smul lapelius tuvę gos­or­ kinki r nizmą­nu šeimi kurie vir pa­ kar veiktųga­bu, kad jis o­de­hid­ „Ož­kos­svo­gū­nai“ ir čes viršūnė, veikiau – puiki išeitis tuvės ninkai, Įberki tu su ked te, dėkite ra­ta­ ­ mini ir­kas į grū mi nor te re rinė ma

­–­ vė­je ­žolė u t ­ r Vi a­liš­ka ka­r

Tikras malonu

Reikės

mas iš netikro

s uogos

s nau ska

skanaus

Ne­nuo­bo­dus­vasaros­gėrybių­do­ro­ji­mas Jei darže apstu įvairiausių gėrybių, kurias valgy­ ti ir konservuoti jau pabodo, pats metas imtis iš­ bandyti originalius įdarytų daržovių receptus.

Rei­kės

4 didelių svogūnų; 150 g ožkų sūrio; 50 g džiūvėsėlių; 8 saulėje džiovintų pomidorų; 1–2 česnako skiltelių; 1/2 a. š. čiobrelių; 2 a. š. petražolių; 1 kiaušinio; ­ dini pava lbos is (ir ų ka a­ kaisia graik rališ kilęs iš nčio „k lai­ kia juos mas , reiš i ė, žio kaitė , inda valg ­ žod čiaus kas“) ir ne karališ Klim rališ entais anin­ i tai – ti bazi­ sk s šv Agnė m kė mas tiesia vano iškė cūza alonu mis o kur i­ pran lė. Pado žiais re – m žolelė ės ža r ­ Tai pyti, ka žo duram ti meil ba aistą , sutau , kai išė ­ vi is ti m ti. Da likų ą ža zono gsmas gaubia tuo Ispa­ va tim ke ap iš iau ko ų, mi kvie je, s dž ną esi levand kijo us ar gina tylu lko ų dim kai au je, Grai Pie­ bazi­ į ba talgišk li ų, jo jęs joje, li vij je. bazi nos brelių šala mėni eriko je, Ita mas arinų, lių, čio ge­ nijo joje, Ar je Am ės su m nė ė , z zi ni u rų do ro rin iminink ­ rau ringes imbie . Gr Cent še rališ ­ o t likų, tų ir r, kur tis ka ų. Įn nti ne ržolių su ti sa au kvap siaugi ar cibe Ir vi ri mėg gardin lais us ba už us žolių derlia kai. pano lynu. Pa patieka tyto­ li s“ da zi ai ą me – ba dieno ku žo venim savo sk “. nė na „TV šįkart skoni tu­ ie vo gy zilikais „TV die je vir ė pr krait stai ši su italų su ba siūlo ir iš ra s ma į ją grai­ Pap jam sieja liavo s žolė t atke Senovė ­ be no ka jos. ve, Azi s vadi Pietų ziliku ba kai

3 a. š. kedrinių pinijų; 2 v. š. alyvuogių aliejaus (likusio nuo saulėje džiovintų pomidorų); druskos, pipirų.

­būtų ,­tai­–­ uotr. Į paers sū dyk“­n tą verdan tį van de nį dė ki te idea­ ltoc us­de ­ser­tas.svogūnus. Vi­ utt „Sh nuplautus (nenuluptus)

rinkite apie 10 minu čių ir at vė sinkite.

Perpjaukite perpus hori zontaliai. Nu­ lupkite lukš tus, išimkite šerdis. Iš dė­ liokite aliejumi iš teptame inde, kuria­ me kep si te. Susmulkinki te svogū nų šerdis, dė ki te į dubenį kar tu su ku­ beliais pjausty tu ož kų sū riu, džiū vė­ sė liais, saulė je džiovin tais po mi do­ rais, česnakais, berkite čiobrelių, pu­ sę normos petra žolių, pilkite iš plak tą kiau šinį. Viską gerai iš mai šykite, ber­ ki te druskos, pi pi rų ir pa skru din tas kedrines pinijas. Gauta mase įdarykite svogū nų puseles ir indą už denkite fo­ lija. Kepkite 25 minutes 190 laipsnių karš tumo orkaitė je. Svogū nus vis api­ pilkite susidariusiomis sultimis. Prieš patiekdami už berkite petra žolių.

Pas taba. Ož kų sū rį galima pa­ keis ti feta, o ked ri nes pi­ ni jas – ra zi no mis.

žimu drus liu s­ mis pi tisos norint greitai ir skaniai pasi­ masės kos. Grū nijomis paver ir padažo ski . Sud stų ty ne­ ėkite te iki vie . ri lik rele lepinti. Juolab kad įdaryti gali­ n­ tarkuo – tu­ ti La­ši­š gi pes grūdelių. tą par a­su­b ma įvairiausias daržoves – nuo Ka ­ tas ok a­zi­likų greitai siduo dan­ ­svies ja ima agurkų, pomidorų, cukinijų iki Reikės ­tu tamsė si ir 4 la ti, ruo š­ patisonų, baklažanų ir burokė­ 1 plošišos filė; nomis riekelė citri lių. Vienos dažniausiai įdarinė­tos mis su 4 plo nos; nai su pjaus pjau jamų daržovių – aguročiai, cu­poros ty­ žiups stytų čes rinų nelių na ar kinijos ir patisonai, patiekiami kapot ko skiltelių; 100 šalavijų; ų roz g min ma­ kšto kaip pagrindinis patiekalas, osaujos ba zilikų sviesto; 50 g ant užkandžių stalo ne vienas tacijų riešutų (kedlapelių, ar kt.) rinių ; drus pinijų yra matęs agurkų bokštelius, kos, , pis­ pipirų . jaunų cukinijų „laivelius“ ar pi­ Atšilus kantiškus pomidoriukus. Ypač su ba į sviestą zilikų su lapeliai dėkite į tinkamos įdarinėti yra paprikos s, rie dubenį šutais – jos ir spalvingos, ir gardžios, , ir sveikos, be to, valgomos ir šaltos, ir troškintos. Dažniau­ siai daržovės įdaromos mėsa, ryžiais, grybais. Bet įmantrius patiekalus mėgstančios šeimi­ ninkės namiškius ir svečius moka nustebinti tokiais ska­ nėstais kaip pomidorai, įdaryti tunų kremu, ryžių makaronais ir pestu, vaisiais ir migdolais, ar paprikos, įdarytos daržovių troškiniu, jūros gėrybėmis, sar­ dinėmis.

O „TV diena“ siūlo paragau­ ti įdarytų daržovių, kurias pa­ gaminti pavyksta net ir vir­ tuvę laikantiems dar neatras­ ta žeme.

to iš ėda­ dažą vengti, į pa­ įla sulčių šina citrinų , tuoja eksperime kedri jas pa nes pi n­ ni­ riešu keisdami tais, kitais žo liko o jei na), siū (tai ma pada­ žai lo už liais šaldy tikėti­ ir mėgau bazilikų ti kube­ šviežu tis niū ma rią die ną.

drus ka, trinki pipirais te ir vis šos filė iki vien ką ge ti rai su­ dėkite nuplauki sos masės te, nu . Žuvį ant dide sausin Laši­ lio pa kite, rozma barstyki gabalo folijos. te dru ri viršau nais ar ska, ša pipirais rieke s dėkite cit lavijais, , ant les bei rinos gerai ba ir čes zi su likų svies nako 15–20 vynioki to. Filė te ir kepki peratū minučių te 200 roje. api laips nių teme ­

„Spal­vo­to­sios­be­re­tės“ Rei­kės

4 įvairių spalvų paprikų; 200 g mocarelos; 50 g kaparėlių; 1–2 česnako skiltelių; saujos petražolių; 30 g džiūvėsėlių; alyvuogių aliejaus; druskos, pipirų.

Nup lau ki te pa pri kas, nu sau sin ki te, per pjau ki te išil gai per pu sę ir išim­ ki te sėk las. Nup lauki te ir nu sau sinki­ te kaparė lius. Susmulkinki te pet ra žo­ les ir česna ko skil te les. Kube liais su­ pjaus ty ki te mo ca re lą. Viską dė ki te į du be nį kar tu su ka pa rė liais ir džiū­ vė sė liais, ber ki te druskos, pi pi rų, pil­ ki te porą šaukš tų aly vuogių aliejaus ir ge rai iš mai šy ki te. Gau ta ma se įda ry­ ki te pa prikų pu se les. Kepki te iki 200 laips nių įkai tin to je or kai tė je 30–40 mi nu čių.

Kiekvieną šęštadienį

nėms. Tačiau Islandijos ir Vilniaus gatvėse įsikūrę barai jau kurį laiką yra vieni lankomiausių.

Margaritos Vorobjovaitės ir „Shutterstock“ nuotr.

tik barų įvai­rovė – Aiš­k u, į BIX kar­t ais dar už­ su­k u ir jau­č iu tam ba­r ui šil­ tus jaus­m us. Juk ten dar ir mū­ sų grupės pa­va­d i­n i­m as ka­b o.

Kaž­ka­d a tą barą pa­s ta­č iau sa­ vo ran­k o­m is, visą di­z ainą da­ riau, ku­r is iki šiol yra iš­sau­go­ tas. Aiš­k u, bu­vo vers­l as, mūsų su ki­t ais ak­c i­n in­kais ke­l iai iš­ sis­k yrė, bet man tik­rai ma­l o­n u, kad tas ba­ras yra ir jis lan­k o­ mas. Kiek ži­n au, ta­m e ra­j o­n e jis vie­n in­te­l is sto­v i nuo pat įsikū­ ri­m o, dir­b a be jo­k ių per­t raukų ir iš­l ai­k o tą ro­k e­r išką dva­s ią, su ku­r ia ir at­s i­ra­d o.

– Kaip ma­no­te, ar už­tek­ti­nai vietų pa­val­gy­ti, pra­leis­ti laiką su drau­gais, pa­si­links­min­ti ir pan. tu­ri­me sa­vo sos­tinė­je?

– Ne­ma­žai lai­ko pra­leid­žiu už­sie­ ny­je, ma­tau, ko ten yra, ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad iš tiesų la­bai džiau­

giuo­si Vil­niu­je esan­čia įvai­ro­ve.

To­kiam ne­di­de­liam mies­te yra tiek skir­tingų vir­tu­vių, ga­li ras­ti tiek įvai­riau­sių užeigų. Sun­ku ko­kiam Lon­do­ne ar ki­tuo­se did­žiuo­siuo­ se mies­tuo­se ras­ti tiek įvai­rovės.

Reikėtų la­bai įnir­tin­gai paieš­ ko­ti, nes dau­giau­sia vis­kas yra „štam­povkės“. Pas mus ir­gi ne­ trūksta pi­ce­rijų, ku­rių aš ne­ken­ čiu, tie­siog „ne­virš­ki­nu“ (juo­ kia­si). Man bai­siau­sias žo­dis yra „pi­ce­ri­ja“. Aiš­ku, čia mūsų su­ pra­ti­mu. Aš ži­nau, kas yra tik­ra pi­ca Ita­li­joj. Pas mus to­kių ne­li­ ko, da­bar kaž­ko­kie plast­ma­si­niai bly­nai da­ro­mi. Šitų da­lykų „ne­ per­ne­šu“, o vi­sa ki­ta tik­rai yra ge­ rai. Kad ir kinų vir­tuvė, pas mus ji yra aukš­to ly­gio. Net ne­pa­ly­gin­ si lie­tu­viškų kinų su ang­liš­kais. Ir Niu­jor­ke, kiek val­giau, la­bai re­tai kur ga­li ras­ti tokį kinų res­to­raną kaip pas mus.

su „Vilniaus diena“

Gedimino Bartuškos nuotr.

6

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

Pietų gidas

Bur­no­je tirps­tan­tis sko­nis

Švie­žios duo­nos kva­pas, įvai­riau­sio sko­ nio ban­delės, py­ra­gai ir ki­ti gardė­siai. Už­ su­kus į vieną ar kitą ke­pyklėlę sos­tinėje raibs­ta akys ir ma­lo­niai svaigs­ta gal­va.

Taip steng­da­mie­si vers­li­nin­kai pa­ma­lo­ni­na ir pirkėjų šir­dis. Ži­nai, kad už­sukęs į ke­pyklėlę vi­sa­da įsi­ gy­si švie­žių duo­nos ga­mi­nių, ban­ de­lių. Čia vis­kas pa­ga­min­ta pre­ci­ ziš­kai, nau­do­jant tik ko­ky­biš­kus pro­duk­tus, kruopš­čiai ran­ko­mis for­muo­jant ke­pi­nius.

de­lių. Gai­la, kad tam vo­kie­čiui te­ ko iš­va­žiuo­ti“, – sakė vie­nas ke­ pyklėlės „B haus“ nuo­la­ti­nių klientų. Ta­čiau gre­ta sto­vin­ti mo­ te­riškė šyp­so­da­ma­si at­šovė: „La­ bai ska­nu ir da­bar. O jei jūs vis dar te­be­per­ka­te, ma­tyt, taip pat ne­nu­ si­vylė­te.“ Dėl svei­ka­tos prie­žas­čių už­sie­ nie­čiui te­ko pa­lik­ti Lie­tu­vos sos­ tinę ir grįžti į gimtąją šalį, ta­čiau verslą norė­ju­si tęsti Ra­sa Če­meš­ kienė nu­tarė bu­vu­sią vo­kiš­ko sti­ liaus ke­pyklėlę pa­vers­ti prancū­ziš­ ka. „Lan­ky­to­jai bu­vo la­bai pamėgę mūsų ga­mi­nius, todėl sten­giau­ si su­ras­ti kitą žmogų, ku­ris keptų taip ge­rai, kaip tai darė vo­kie­tis“, – sakė ke­pyklėlės sa­vi­ninkė R.Če­ meš­kienė.

Tai­gi da­bar ke­pyklėlė­je skam­ ba prancū­ziš­ka mu­zi­ka, akį trau­kia gardė­siai, ma­lo­niai kve­pia švie­žia duo­na. Vi­su tuo rūpi­na­si lie­tu­vis ir prancū­zas kepė­jai. R.Če­meš­kienė ak­cen­ta­vo, jog la­bai svar­bu yra ke­ pa­mos pro­duk­ci­jos ko­kybė – ne tik, kad būtų ska­nu, gra­žiai at­ro­ dytų, bet ir būtų kuo natū­ra­lesnė, be kon­ser­vantų. „La­bai svar­bu, ką val­go­me, todėl ir sten­giamės, kad nau­do­ja­mi pro­duk­tai būtų natū­ ralūs. Žmonėms tik­rai la­bai pa­tin­ka ir, sa­ky­čiau, da­bar jie pas mus per­ ka dar dau­giau ir daž­niau nei anks­ čiau, kai bu­vo­me vo­kiš­ko sti­liaus“, – teigė pa­šne­kovė. Čia ga­li­ma įsi­gy­ti ne tik sau­sai­ nukų, ban­de­lių su mig­do­lais, ra­ ge­lių, pli­kytų py­ragė­lių, ban­de­liųpy­ragė­lių su dar­žovė­mis ir kitų, bet ir aukš­tos ko­kybės duo­nos. Jai kep­ ti nau­do­ja­mi ge­riau­si mil­tai, rau­ gas, prancū­zo ke­pa­ma duo­na yra su grai­ki­niais rie­šu­tais, po­mi­do­ rais, se­za­mais. Ki­taip ta­riant, tuš­ čio­mis iš čia nei­šei­si­te.

Nuo Ba­va­ri­jos iki Prancū­zi­jos

Žmonės kei­čia įpro­čius

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Ke­pyklė­lių vers­las po­pu­liarė­ja

Vie­no­se jų pa­si­jun­ti tar­si at­si­dūręs Ba­va­ri­jos miš­kuo­se esan­čio­je ma­ žo­je kai­mo ke­pyklėlė­je, ki­to­se – ro­man­ti­ka dvel­kian­čių Pa­ry­žiaus, Ve­ne­ci­jos ar Ry­tus ir Va­ka­rus jun­ gian­čio Ber­ly­no gat­velė­je. Vie­tos ke­pyklė­lių yra net ten, kur ma­žiau­ siai jų ti­kie­si, pa­vyzd­žiui, ne­di­de­ lia­me mies­te­ly­je At­lan­to van­de­ ny­ne stūksan­čio­je Drus­kos sa­lo­je.

Kaip ma­lo­nu kas rytą kavą ger­ti už­ si­kan­dant švie­žia, šil­ta ban­de­le ar tep­ti sviestą ant traš­kios duo­nos. Šiuo ma­lo­nu­mu jau ke­letą me­ tų mėgau­ja­si ir vil­nie­čiai. Vie­na po ki­tos sos­tinė­je Va­karų Eu­ro­pos pa­vyzd­žiu du­ris at­ve­ria ke­pyklėlės.

Be abe­jonės, kon­ku­ruo­da­mos jos sten­gia­si iš­sis­kir­ti pro­duk­ci­ja ir vie­na ki­tai ne­nu­si­leis­ti ko­ky­be, juk pri­va­lu turė­ti sa­vo klientų, kad vers­las klestėtų.

Švie­ži ke­pi­niai, as­me­ ni­nis bend­ra­vi­mas, jau­kesnė ap­lin­ka, ne taip, kaip pre­ky­bos cent­ruo­se, tarp tų bal­ tų šviesų, nuo ku­rių galvą skau­da.

Prieš tre­jus me­tus To­to­rių gatvė­je du­ris at­vėrė ma­ža jau­ki ke­pyklėlė, ku­rio­je ke­pi­nius gur­ma­nams ga­ mi­no buvęs vie­nas jos ak­ci­ninkų vo­kie­tis. „Bu­vo iš­ties ska­nių ban­

Ne pa­slap­tis, kad kai­nos ke­pyklėlė­ se yra di­desnės nei pre­ky­bos cent­ ruo­se ke­pamų ban­de­lių ar sau­sai­ nių. Ta­čiau čia iš­kart iš­girs­ti svarų pre­ky­bi­ninkų ar­gu­mentą – mes

Pri­pa­ži­ni­mas: į To­to­rių gatvė­je įsikū­ru­sią ke­pyklėlę ry­tais iš­ger­ti ka­vos ir užkąs­ti ra­ge­lių ar pli­kytų py­ragė­

lių už­su­ka net ir pa­tys prancū­zai.

nau­do­ja­me sviestą, ne mar­ga­riną, varškę, grie­tinę ar grie­tinėlę, o ne neaiš­ku iš ko pa­da­rytą kremą, aukš­čiau­sios ko­kybės mil­tus ir pan. R.Če­meš­kienės ma­ny­mu, dar pri­reiks daug lai­ko, kol ke­pyklėlės virs mūsų kraš­to tra­di­ci­ja, ta­čiau jo­se lan­ko­si vis dau­giau žmo­nių.

Ne­ga­lin­tys sau leis­ti už­suk­ti kas­ dien kei­čia įpro­čius – val­go sal­ du­my­nus re­čiau, bran­ges­nius, bet natū­ra­les­nius.

Ne vie­na ke­pyklėlė tai­ko ir nuo­ lai­das. Pa­vyzd­žiui, „B haus“ pro­ duk­ci­jos pi­giau ga­li­ma nu­si­pirk­ti kiek­vieną va­karą po šeš­tos va­lan­ dos ar­ba kitą dieną už pusę kai­nos.

Be to, čia, kaip ir dau­ge­ly­je kitų, pa­si­mėgau­ti ban­de­le ir puo­de­liu ka­vos ga­li­ma tie­siog vie­to­je. „Švie­žia pro­duk­ci­ja, as­me­ni­nis bend­ra­vi­mas, jau­kesnė ap­lin­ka, ne taip, kaip pre­ky­bos cent­ruo­se, ku­ riuo­se pa­skęsti tarp tų baltų švie­ sų, nuo ku­rių galvą skau­da. Ma­

nau, vi­sos to­kios par­duo­tuvėlės, ke­pyklėlės tik­rai tu­ri gerą per­spek­ tyvą ir pa­ts jas la­bai mėgstu. Ga­ lėtų to­kių spe­cia­li­zuotų at­si­ras­ti ir dar dau­giau“, – kas trau­kia už­suk­ti ir vėl su­grįžti, sakė ke­pyklėlė­je „B haus“ su­tik­tas vil­nie­tis Lai­mo­nas. Švie­žia, ska­nu ir pi­giau

Ma­žes­nes kai­nas ir ko­ky­biš­kus ga­ mi­nius vil­nie­čiams siū­lo vos prie­š mėnesį du­ris at­vėru­si ke­pyklėlė prie Kau­no ir Šv. Ste­po­no gat­vių san­kry­žos. Ma­ža, gra­ži, aukš­to­mis lu­bo­mis ke­pyklėlė lai­ki­nai va­di­na­ ma „Bul­ki­ne“. „La­bai norė­tu­me pa­lik­ti būtent tokį pa­va­di­nimą, jis įdo­mus, int­ri­ guo­jan­tis, pu­siau ta­ry­bi­nis žo­dis, bet daug ką pa­sa­ko. Ta­čiau sun­kiai dėl jo pa­vyks­ta su­si­tar­ti su kal­bi­ nin­kais“, – sakė ke­pyklėlės dar­ buo­to­jas Min­dau­gas.

Kaip teigė pa­šne­ko­vas, „Bul­ kinė“ orien­tuo­ta į vie­tos žmo­nes,

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nes tai dau­giau mie­ga­ma­sis ra­jo­ nas, tad į šei­mas su vai­kais. „Pas mus vis­kas ke­pa­ma vie­to­je, dir­ ba mo­te­rytės, be­veik vi­sa teš­la min­ko­ma ran­ko­mis. Sten­giamės nau­do­ti svei­kus pro­duk­tus, vis­ kas vi­sa­da švie­žia, šil­ta ir ska­nu, nes kiek­vie­nas ke­pi­nys ga­mi­na­ mas su mei­le“, – ne­bu­vu­sius už­ suk­ti kvietė dar­buo­to­jas.

Lie­tu­viš­kas – pas mo­čiutę kai­me

Jo­je ga­li­ma įsi­gy­ti ir prancū­ziškų, ir ita­liškų ke­pi­nių, ku­riems re­cep­tus ke­pyklėlės šei­mi­nin­kai ku­ria pa­tys.

Pak­laus­tas, kodėl vi­si sten­gia­si ke­ pyklė­les ap­gaub­ti kitų ša­lių sko­nio skraistė­mis, kodėl ji tie­siog ne­ga­li būti lie­tu­viš­ka, Min­dau­gas šyp­so­ da­ma­sis sakė, kad ga­li­ma ją va­din­ti ir lie­tu­viš­ka, ir paaiš­ki­no, kaip pa­ts įsi­vaiz­duo­ja, kas yra tik­ra lie­tu­viš­ ka pro­duk­ci­ja. „Ma­no ma­ny­mu, lie­tu­viš­kas ga­ mi­nys ska­nus yra pas mo­čiutę kai­ me, kur bu­vo už­raug­tas rau­gas, iš­ kep­ta vi­siš­kai natū­ra­li duo­na. Tokį ga­minį ga­li­me kep­ti tik kur nors kai­mo so­dybėlė­je, vyks­tant ga­ my­bos pro­ce­sui ko­kio­je nors ke­ pyklėlė­je tam tikrų sąlygų ne­su­ tei­kia ir įsta­tymų bazė. Teig­ti, kad mes prancū­zai, ir­gi ne­ga­li­me, pa­ vyzd­žiui, ke­pa­me la­bai ska­nią juo­ dą duoną“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Keletas Vilniaus kepyklėlių Totorių g. 7 Kauno g. 21 / Šv. Stepono g. 2 Savičiaus g. 6 Dominikonų g. 16 Vingrių g. 23 Pa­si­rin­ki­mas: sostinės ke­pyklėlė­se ga­li­ma ras­ti įvai­riau­sių ke­pi­nių –

nuo prancū­ziš­ko ba­to­no, ita­liš­kos čia­ba­tos, sald­žių Ba­va­ri­jos skanės­ tų iki aje­rais kve­pian­čios lie­tu­viš­kos duo­nos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Populiarumas: Vilniaus gatvėje įsikūrusioje Šeimos kepyklėlėje kepa­

mus pyragaičius, kibinus ir tortus spėjo pamėgti didelė dalis miestiečių.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Mindaugo g. 11 Vilniaus g. 9

7

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

Sos­tinės kinų res­to­ ra­nai garsūs ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ribų. Nors pa­tie­ ka­lai čia nėra „to­kie kaip Ki­ni­jo­je“, bet, pa­sak kinų res­to­ ranų va­dovų, tai ir yra svar­biau­sia ge­ ro sko­nio bei klien­ tų prie­lan­ku­mo pa­ slap­tis.

Pietų gidas

Restoranas „Trys Klevai“ Pilies g. 16 / 2, Vilnius Restorano valgiaraštis atspindi Šanchajaus, Pekino ir Sičuano virtuvių derinį. Mūsų virėjai kuria maistingus, subalansuoto skonio patiekalus tik iš šviežių kokybiškų produktų.

Visi mūsų patiekalai yra gaminami tik užsakius. Todėl, jei dėl kokių nors priežasčių jūs negalite valgyti kai kurių produktų, pvz., riešutų, pipirų, prašome informuoti mus prieš užsakydami patiekalus.

Mes skiriame ypatingą dėmesį produktų, iš kurių gaminami patiekalai, šviežumui ir kokybei, mūsų receptų autentiškumui ir mūsų pastangoms suteikti jums malonumą skanaujant kinų virtuvės patiekalus.

Pokyčiai: Lietuvoje ant stalų patiekiamas kinų maistas nėra toks,

kaip pačioje Kinijoje – jis pritaikytas lietuvių skoniui.

Vil­niaus ki­nai vi­lio­ja ir kai­my­nus

Alek­sand­ras Ko­rei­ka Mo­ka pri­tai­ky­ti maistą

Šiuo me­tu sos­tinė­je – be­maž 60 kinų res­to­ranų ir tai dau­giau nei Mins­ke, Mask­vo­je, Ry­go­je, Ta­li­ne bei Var­šu­vo­je kar­tu su­dėjus. Ko­ dėl taip at­si­ti­ko, šian­dien sun­ku paaiš­kin­ti. Vil­niaus kinų res­to­ra­ nai ga­li pa­si­gir­ti ir ge­rais iš Ki­ni­ jos at­vy­ku­siais virė­jais, ir išs­kir­ ti­ne vir­tu­ve.

Pa­sak se­niau­sio sos­tinės kinų res­to­ra­no „Trys kle­vai“ va­dovės Vio­le­tos Šekš­te­lienės, kinų vir­ tuvės po­pu­lia­ru­mo pa­slap­tis – tai, kad kinų virė­jai pui­kiai iš­moks­ta įtik­ti vie­tos gy­ven­tojų sko­niui. „Pa­v yzd­ž iui, Skan­d i­n a­v i­jo­ je kinų res­to­ra­ne ga­li­te ir gruz­ dintų bul­vy­čių pa­ra­gau­ti. Pas mus mais­tas taip pat adap­tuo­ tas. Tai, kas ga­mi­na­ma Ki­ni­jo­ je, žmonės čia var­giai val­gytų.

Tą pa­tį sa­ko ir mūsų nuo­la­ti­niai klien­tai, buvę Ki­ni­jo­je. Ten ga­mi­ na­mas mais­tas mums ne vi­suo­ met ska­nus ir su­pran­ta­mas“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė.

Va­žiuo­ja iš kitų vals­ty­bių

Vil­niu­je kinų vir­tuvės virė­jai yra tiek iš­la­vinę sa­vo ga­bu­mus, kad ne­re­tai net sa­ko­ma, jog „lie­tu­viš­ ka“ kinų vir­tuvė pa­ti ska­niau­sia Eu­ro­po­je. Šiuos žod­žius pa­tvir­ti­

na ir iš kitų vals­ty­bių at­va­žiuo­jan­ tys sve­čiai. „Ry­go­je yra du kinų res­to­ra­nai, Var­šu­vo­je jų taip pat la­bai ne­daug.

Iš ten į Vil­nių at­vyks­tan­tys tu­ris­ tai daž­nai už­su­ka į kinų res­to­raną ir ne­gai­li gerų žod­žių mūsų virė­ jams. Nes ša­lių kai­my­nių sos­ tinė­se – vos vie­nas du res­to­ra­nai ir juo­se, jų pa­čių žod­žiais ta­riant, mais­tas ne itin ska­nus. Aiš­ku, ir Vil­niu­je įvai­rių yra, net to­kių, ku­ rie ne­ver­ti va­din­ti sa­ve res­to­ra­nais ar ka­vinė­mis ir ga­di­na gerą kinų res­to­ranų vardą. Bet yra ir tik­rai gerų“, – dėstė V.Šekš­te­lienė.

Tai­gi ga­mi­na­ma įvai­riai – ir ge­ rai, ir ne­la­bai. Daug kas pri­klau­so ir nuo to, kokį virėją nu­sprend­žia pa­si­sam­dy­ti ka­vinė ar res­to­ra­nas. „Tai, kad Vil­niu­je daug kinų vir­ tuvės res­to­ranų ir ka­vi­nių, dar ne­ reiš­kia, kad vi­si jie ge­ri. Taip, pas mus kur kas dau­giau ge­ros ki­ nų vir­tuvės nei vals­ty­bių kai­my­ nių sos­tinė­se, bet vis vien rei­kia mokė­ti at­si­rink­ti. Ne­ma­žai yra to­ kių, ku­rie sam­do­si pra­stesnį virė­ ją, tau­po pro­duk­tams. Tai ga­di­na bendrą vi­sos kinų vir­tuvės įvaiz­ dį Lie­tu­vo­je, ir kar­tais klien­tas už­ taikęs būtent ant to­kios „įstai­gos“ ga­li nu­si­vil­ti kinų mais­tu“, – dės­ tė V.Šekš­te­lienė.

Svar­bu iš­sau­go­tas sko­nis

Pa­sak „Trijų klevų“ va­dovės, kiek­ vie­nas vy­ras Ki­ni­jo­je yra virė­jas.

Tiks­liau, virė­jas Ki­ni­jo­je – vyrų pro­fe­si­ja. Mo­te­ris daž­niau­siai dir­ ba vir­tuvė­je kaip pa­gal­binė dar­buo­ to­ja, pa­vyzd­žiui, pjaus­to dar­žo­ves.

Dar vie­nas svar­bus da­ly­kas, ga­ran­ tuo­jan­tis kinų res­to­ra­no sėkmę, – tra­di­ci­ja, kai išei­da­mas vie­nas virė­ jas būti­nai pa­mo­ko naująjį. „Tai svar­biau­sia. Kiek­vie­nas nau­jas virė­jas atei­da­mas dirb­ ti į res­to­raną no­ri ga­min­ti sa­vaip.

Svar­bu jį iš­mo­ky­ti, kad būtų ga­ mi­na­ma taip, kaip ga­mi­no virė­jas iki jo. Kei­čian­tis virė­jui, vir­tuvės sko­nis ne­turėtų keis­tis. Vi­suo­met tu­ri būti vie­no­dai ska­nu“, – pa­ brėžė pa­šne­kovė.

V.Šekš­te­lienė įsi­ti­ki­nu­si, kad tik­ra­me kinų res­to­ra­ne pri­va­lo dirb­ti virė­jas ki­nas. Ta­čiau eg­zis­ Pa­tir­tis: Jiang Xing­li į Lie­tuvą at­ tuo­ja tam tik­ros su mig­ra­ci­ja su­ vy­ko dirb­ti iš Ki­ni­jos, Char­bi­no. si­ju­sios pro­ble­mos, ku­rios ne­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

leid­žia vie­nam virė­jui dirb­ti il­gai. „Pa­gal įsta­ty­mus lei­di­mas gy­ven­ ti už­sie­nie­čiui Lie­tu­vo­je iš­duo­da­ mas dve­jiems me­tams, anks­čiau ši ter­miną bu­vo ga­li­ma pra­si­tęsti iki ket­ve­rių metų. Pas­kui jis tu­ ri iš­vyk­ti. Ta­čiau juk ne­paaiš­kin­ si klien­tui, kad virė­jas pa­si­keitė ir mais­tas bus ga­mi­na­mas ki­taip.

Svar­bu iš­lai­ky­ti tas pa­čias tra­di­ ci­jas. Todėl se­nas virė­jas neiš­va­ žiuo­ja, kol ne­pa­mo­ko nau­jo“, – dėstė pa­šne­kovė.

„Šnekutis“ Alaus barai: Šv. Stepono g. 8 ir Polocko g. 7A, Vilnius Mūsų baruose yra daugiau nei dešimt pavadinimų pilstomo kaimiško alaus ir daugiau nei trisdešimt užkandžių prie alaus bei karštų kaimiškų patiekalų, groja lietuviška muzika, gera, rami atmosfera.

Daugiau informacijos www.snekucio-alaus-pasaulis.lt Darbo laikas 10–24 val.

Receptas Troš­kin­ti bak­la­ža­nai sald­žiarūgš­čia­me pa­da­že „Tri­juo­se kle­vuo­se“ šiuo me­tu dir­ ban­t ys iš Ki­n i­jos Char­bi­no mies­ to at­v ykę virė­jai Qui Zhengas ir Jiang Xing­li at­skleidė ma­ž ytę pa­ slaptį – jie su „Vil­niaus die­nos“ skai­ ty­to­jais pa­si­da­li­jo troš­kintų bak­la­ žanų sald­žiarūgš­čia­me sojų pa­da­ že re­cep­tu.

Reikės 400 g bak­la­žanų; 70 g morkų; 0,5 po­mi­do­ro; 3–4 š. sojų pa­da­žo; po žiups­nelį cuk­raus, drus­kos ir

krak­mo­lo; 0,5 stik­linės alie­jaus.

Bak­la­ž a­nus nu­lup­k i­te ir su­pjaus­ ty­k i­te ku­b e­l iais, ap­vo­l io­k i­te sau­ sa­m e krak­m o­l e ir su­m es­k i­te į ver­d antį aliejų. Alie­j aus tu­r i būti tiek, kad ap­semtų dar­žo­ves. Bak­ la­ž a­nus išt­rau­k i­te kiau­ra­s am­č iu, nu­var­v in­k i­te aliejų. Iš sojų pa­da­ žo, cuk­raus, drus­kos ir krak­mo­lo pa­r uoš­k i­te pa­d ažą. Į jį mes­k i­te šiau­de­l iais su­pjaus­ ty­t as mor­k as, tru­putį pa­v ir­k i­te, kol jos su­m inkštės. Ta­d a dėki­ te ga­b alė­l iais su­pjaus­t ytą po­m i­ dorą ir bak­l a­ž a­nus. Ke­l is kar­t us ap­vers­k i­te.

Vieną po­rciją ga­m in­t i trun­ka la­ bai trum­p ai, vos ke­l ias mi­nu­tes.

Ta­č iau, pa­s ak virėjų, pa­si­ga­m in­ ti kitų jų pa­t ie­k alų na­m ie var­g u ar pa­v yks, nes tam rei­k ia ne tik spe­c ia­l ių įgūdžių, bet ir spe­c ia­ lios vir­t uvės įran­gos su di­de­le at­v i­ra lieps­na.

„Šnekutis“ – gyvojo kaimiško alaus „šventovė“, kurią dar 1995 m. Pasvalyje įkūrė Valentas Vaškevičius. „Pastebėjau, kad kai žmonės susėda prie ąsotėlio, kuo toliau, tuo daugiau šneka. Todėl ir pavadinau visus šnekučiais“, – kaip gimė pirmojo baro pavadinimas, pasakoja savininkas.

Ilgainiui gyvojo alaus pasvalietis atvežė į šalies sostinę. Jis buvo pirmasis aludaris, vilniečiams parodęs, kas yra tikras, gyvas kaimiškas alus. Šiandien Vilniuje yra nebe vienas, o du barai pavadinimu „Šnekutis“. Vienas jų – senamiestyje, Šv. Stepono g. 8, antras – Užupyje, Polocko g. 7A.

13

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

pasaulis Per­pil­dy­ta kant­ry­bės tau­rė

1,5 proc.

išaugo Uzbekijos gyventojų skaičius 2011-aisiais.

„Shutterstock“, Jo­lan­tos Ščer­bi­nos nuo­tr.

oje su­jun­gė praei­tį ir da­bar­tį klau­si­mą „Ko­kio vy­no tu­ri­te?“ pa­ da­vė­ja rim­tu vei­du at­sa­kė: „Rau­ do­no­jo ir bal­to­jo.“ Uz­be­kės – pui­kios žmo­nos

Iš al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų Uz­be­ki­jo­

je ga­mi­na­ma be­veik vis­kas – alus, vy­nas, deg­ti­nė, „kon­ja­kas“. O vy­ rų kal­bos prie stik­liu­ko links­ta ten pat, kaip ir Lie­tu­vo­je. „Uz­be­kės žmo­nos la­bai po­pu­ lia­rios tarp už­sie­nie­čių, – lenk­da­

mas pirš­tus aiš­ki­no uz­be­kas San­ ža­nas. – Pir­ma, jos yra pui­kios vi­rė­jos. Ant­ra, jos yra ge­ros na­mų šei­mi­nin­kės. Tre­čia, jos yra to­bu­ los mo­ti­nos. Na, ir ketvirta… Jos yra ne­pa­kar­to­ja­mos mei­lu­žės.“

Štai ko­dėl uz­be­kes daž­nai ve­da ja­po­nai, vy­rai iš Pie­tų Ko­rė­jos, ru­ sai. Juo­lab kad, kaip aiš­ki­no uz­be­ kai, jų ša­ly­je mo­te­rų yra tris kar­ tus dau­giau nei vy­rų. Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos pa­sau­lio fak­

tų kny­gos duo­me­ni­mis, ly­čių pro­ por­ci­ja Uz­be­ki­jo­je ne blo­ges­nė nei Lie­tu­vo­je. Vis­gi uz­be­kai tur­būt dar ban­do pa­tei­sin­ti daug­pa­tys­tę, ku­ ri, nors ne­lei­džia­ma įsta­ty­mų, bet vis dar pra­kti­kuo­ja­ma.

Sve­čiams – ir plo­vo pa­mo­kos Uz­be­ki­ja dar nė­ra lie­tu­vių pla­čiai at­ras­ta ša­lis, nors jau ne pir­mus me­tus ten va­žiuo­ja ne­di­de­lės gru­ pės smal­sių ke­liau­to­jų, nuo­lat ieš­ kan­čių pa­sau­lio įdo­my­bių, sie­kian­ čių at­ras­ti nau­jų kraš­tų.

„Uz­be­ki­jo­je mū­sų ke­liau­to­jai jau­ čia­si lyg pa­bė­gę nuo rea­ly­bės“, – pa­sa­ko­jo ke­lio­nių agen­tū­ros „West Exp­ress“ tu­riz­mo va­dy­bi­nin­kė Jo­ lan­ta Ščer­bi­na (nuo­tr.). – Di­din­ gos se­no­vi­nės aikš­tės, spal­vin­gais or­na­men­tais iš­puoš­tos me­če­tės, med­re­sės, cha­nų rū­mai, ha­re­mai, dau­gy­bė le­gen­dų – vi­sa tai už­ bu­ria, pri­me­na Ry­tų pa­sa­kas. Ki­ ta ver­tus, Uz­be­ki­ja yra po­so­vie­ti­ nė ša­lis, jo­je su­si­dur­si­te su ža­viais kul­tū­ri­niais skir­tu­mais, kar­tais

ma­ny­si­te, kad lai­kas su­sto­jo. Vie­ tos gy­ven­to­jai lie­tu­viams yra la­bai sve­tin­gi, do­mi­si, kaip gy­ve­na­me, klau­si­nė­ja, smal­sau­ja, gal net šiek tiek pa­vy­di... Jei bend­rau­si­te at­vi­ rai ir nuo­šir­džiai, tik­rai ne­pa­si­gai­ lė­si­te ir iš ša­lies par­si­ve­ši­te ypa­tin­ gų įspū­džių.“ 2013 m. „West Exp­ress“ ke­ti­na ak­ty­viai reng­ti pa­žin­ti­nes ke­lio­nes į Uz­be­ki­ją. Jau da­bar su­pla­nuo­tos ir pra­dė­tos rink­ti dvi gru­pės, ku­ rios iš­vyks ba­lan­džio ir spa­lio mė­ ne­siais.

Pir­mą­ją gru­pę ly­dės ne tik ke­ lio­nių va­do­vas iš Lie­tu­vos ir vie­ tos gi­dai, bet ir ara­bų bei is­la­mo stu­di­jų eks­per­tas Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­si­te­to Re­gio­nis­ti­kos ka­ ted­ros ve­dė­jas pro­f. dr. Eg­dū­

nas Ra­čius, ku­ris pa­pil­dys ke­lio­nę įdo­miais pa­sa­ko­ji­mais, sa­vi­tu po­ žiū­riu, iš­sa­mio­mis ži­nio­mis apie ša­lies kul­tū­rą.

Uz­be­ki­ja yra po­so­ vie­ti­nė ša­lis, jo­je su­ si­dur­si­te su ža­viais kul­tū­ri­niais skir­tu­ mais.

„Mū­sų ke­lio­nių marš­ru­tas su­da­ ry­tas taip, kad ke­liau­to­jai pa­tir­tų įspū­džių įvai­ro­vę, – sa­kė J.Ščer­ bi­na. – Prog­ra­mo­je yra ir pa­žin­

tis su se­no­vi­niais mies­tais, ke­lia­ vi­mas Di­džio­jo šil­ko ke­lio ruo­žais, gar­sio­jo Ti­mū­ro ir Alek­sand­ro Di­ džio­jo pėd­sa­kais, ir pri­si­lie­ti­mas prie įspū­din­gos gam­tos – kal­nų, dy­ku­mų, eže­rų, ga­li­my­bė su­si­pa­ žin­ti su vie­tos gy­ven­to­jais, pa­žin­ti jų bui­tį, net per­nak­vo­ti tra­di­ci­nė­je jur­to­je. Esa­me tik­ri, kad ša­lį įver­ tins smal­sūs ir at­vi­ra šir­di­mi ke­ liau­jan­tys žmo­nės. To­kių ke­lio­nių pro­gra­mo­je, be pa­žin­ties su ša­lies kul­tū­ra ir is­to­ri­niu pa­vel­du, ga­li­ mos plo­vo ga­mi­ni­mo ir ry­tie­tiš­kos duo­nos ke­pi­mo pa­mo­kos, vadina­ mojo kon­ja­ko de­gus­ta­ci­jos, bo­ ta­ni­nės ir or­ni­to­lo­gi­nės ke­lio­nės, iš­vy­kos vi­su­rei­giais ir jo­di­nė­ji­mas kup­ra­nu­ga­riais.“ VD inf.

14

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

16p.

Eu­ro­ly­gos ant­ro­jo ra­to star­tas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

???? ??

Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai var­žo­vus su­ži­no Ry­toj Slo­vė­ni­jo­je, be­veik 100 m gy­ lio po­že­my­je – vie­ na­me ži­no­miau­sių pa­sau­ly­je Poš­toj­nos ur­ve, Lie­tu­vos vy­ rų krep­ši­nio rink­ti­ nė su­ži­nos var­žo­ vus, su ku­riais ko­ vos 2013 m. Eu­ro­ pos čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­re.

Estafetė: „Eu­ro­Bas­ket 2013“ am­ba­sa­do­riui R.Nes­te­ro­vi­čiui (dešinėje) pernai Kaune sėkmės palinkėjo „Eu­ro­Bas­ket 2011“ am­ba­sa­do­rius A.Sa­bo­nis i

prezidentas O.Rafnssonas.

Ba­lys Šmi­gels­kas, Ro­mas Po­de­rys Ce­re­mo­ni­jo­je – LKF va­do­vai

„Eu­ro­Bas­ket 2013“ šei­mi­nin­kai slo­vė­nai, pri­blokš­ti per­nai mū­sų ša­ly­je su­reng­tos ak­ci­jos „Va­rom už Lie­tu­vą!“, nu­spren­dė neat­si­lik­ti.

Fi­na­lo tur­ny­ro bur­tai, 24 ko­man­ das su­ri­kiuo­sian­tys į še­šias gru­pes, bus su­reng­ti di­džiau­sia­me ir gra­ žiau­sia­me Eu­ro­po­je sta­lak­ti­tų ir sta­lag­mi­tų ur­ve, esan­čia­me maž­ daug už 50 km į piet­va­ka­rius nuo Slo­vė­ni­jos sos­ti­nės Liub­lia­nos.

Ce­re­mo­ni­jo­je, ku­ri vyks gi­lia­me po­že­my­je įreng­to­je kon­cer­tų sa­lė­ je, mū­sų ša­liai at­sto­vaus Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­ den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis ir ge­ne­ra­

24

komandos dalyvaus 2013 m.

Europos vyrų krepšinio čempionato finalo turnyre Slovėnijoje.

li­nis sek­re­to­rius Min­dau­gas Bal­ čiū­nas.

Bur­t us trauks „Eu­ro­B as­ket 2013“ Slo­vė­ni­jos krep­ši­nio le­gen­ dos – Ra­dos­la­vas Nes­te­ro­vi­čius, Pe­te­ris Vil­fa­nas, Ivo Da­neu, Al­jo­ ša Žor­ga, taip pat sve­čiai – uk­rai­ nie­tis Alek­sand­ras Vol­ko­vas, tur­ kas Ib­ra­hi­mas Kut­luay’us, is­pa­nas Jor­ge Gar­ba­jo­sa. „Ne­gal­vo­ju, nei ko ge­riau bū­tų iš­veng­ti, nei ką ge­riau gau­ti. Nes­ kirs­tau var­žo­vų į stip­rius ir silp­nus.

Ne­si­ti­kiu iš bur­tų nei Die­vo do­va­ nų, nei baus­mių. Bur­tai vi­siems yra bur­tai. Mums da­bar svar­biau­ sia – kaip be di­des­nių nuo­sto­lių iš­ gy­ven­ti kar­tų kai­tą. Dar kar­tą no­riu pa­žy­mė­ti, kad spe­cia­liai, dirb­ti­nai nie­ko ne­va­ry­si­me iš rink­ti­nės. Lie­ka nuo­sta­ta, kad rink­ti­nė­je tu­ri žais­ ti stip­riau­si, to­dėl ji ir yra rink­ti­ nė. Steng­si­mės ne­nu­vil­ti ger­bė­jų“, – sa­kė na­cio­na­li­nės eki­pos vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas.

Po­že­my­je žais krep­ši­nį

– Ko­kių siurp­ri­zų ren­gia­te bur­ tų ce­re­mo­ni­jos da­ly­viams? – pa­klau­sė­me „Eu­ro­Bas­ket 2013“ or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to di­rek­ to­riaus Ale­šo Križ­na­ro.

– Prog­ra­ma bus iš­ties įspū­din­ga.

Vi­so sce­na­ri­jaus ne­no­rė­tu­me at­

skleis­ti. Vie­nas int­ri­guo­jan­čių ak­ cen­tų – še­šių ži­no­mų Slo­vė­ni­jos krep­ši­nin­kų pa­ro­do­mo­sios rung­ty­ nės „trys prieš tris“. Var­žy­bo­se da­ ly­vaus Ja­ka Da­neu, Slav­ko Duš­ča­ kas, Ro­ma­nas Hor­va­tas, Go­ra­nas Ja­god­ni­kas, Sa­šo Ož­bol­tas ir Sa­mo Ud­ri­has. Be to, pri­sta­ty­si­me čem­ pio­na­to him­ną ir ta­lis­ma­ną.

– Ne­se­niai pri­sta­tė­te „Eu­ro­Bas­ ket 2013“ sim­bo­lį – lie­pos me­ dį. Ko­dėl lie­pa su­si­lau­kė dau­ giau­sia sim­pa­ti­jų? Kas rin­ko šį sim­bo­lį?

– Lie­pa – mū­sų na­cio­na­li­nis me­ dis, svar­bus Slo­vė­ni­jos ne­prik­lau­ so­my­bės sim­bo­lis. Gal­būt tai vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių. Ta­lis­ma­ nas bu­vo iš­rink­tas bal­suo­jant in­ ter­ne­te.

– Kaip se­ka­si reng­tis bū­si­mam čem­pio­na­tui?

– Ga­liu už­tik­rin­ti, kad vi­sos are­ nos ati­tiks Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ir bus pa­sta­ty­tos ar re­konst­ruo­ tos lai­ku. Slo­vė­ni­jos vy­riau­sy­bė ir ša­lies Spor­to mi­nis­te­ri­ja su­mo­kė­ jo čem­pio­na­to ren­gė­jos ir rė­mė­jos mo­kes­tį. Be šios pa­ra­mos tur­ny­rą or­ga­ni­zuo­ti bū­tų neį­ma­no­ma, tad esa­me pa­ten­kin­ti vy­riau­sy­bės dė­

me­sin­gu­mu. Mies­tai, ku­riuo­se vyks krep­ši­nio šven­tė, taip pat ėmė­si da­ lies or­ga­ni­za­ci­nių iš­lai­dų.

– Lie­tu­vo­je įvy­kęs „Eu­ro­Bas­ket 2011“ va­di­na­mas be­ne ge­riau­siu per vi­są kon­ti­nen­to krep­ši­nio čem­pio­na­tų is­to­ri­ją. Ko­kią pa­ tir­tį pe­rim­si­te iš mū­sų ša­lies?

– Kiek­vie­na vals­ty­bė, or­ga­ni­zuo­da­ ma to­kio ly­gio ren­gi­nį, do­mi­si, kas ir kaip bu­vo pa­da­ry­ta anks­čiau, pe­ri­ ma ge­rą­ją pa­tir­tį, pa­si­mo­ko iš ne­ pa­vy­ku­sių da­ly­kų. Tuo pat me­tu or­ ga­ni­za­to­riai pri­va­lo su­kur­ti kaž­ką nau­jo ir iš­skir­ti­nio. Lie­tu­viai at­li­ko pui­kų dar­bą, ta­čiau mes pa­si­steng­ si­me dar ge­riau. Jau pa­ty­rė­me, kad tai – la­bai sun­ki mi­si­ja. Tu­ri­me pa­ ruo­šę ne­ma­žai nau­jo­vių, kai ku­rias iš jų pa­teik­si­me per bur­tų trau­ki­mo ce­re­mo­ni­ją. Kai vy­ko „Eu­ro­Bas­ket 2011“, mums daug pa­dė­jo jū­sų krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­ja, esa­me už tai dė­kin­ gi. Lie­tu­vos krep­ši­nis Slo­vė­ni­jo­je yra itin ži­no­mas ir ger­bia­mas. Man as­ me­niš­kai bu­vo la­bai ma­lo­nu ma­ty­ ti ir su­pras­ti, ką lie­tu­viams reiš­kia krep­ši­nis, kaip jie juo gy­ve­na. Šiuo po­žiū­riu esa­me la­bai pa­na­šūs.

– Lie­tu­va čem­pio­na­tui pa­si­ ren­gė pui­kiai, ta­čiau ne­su­lau­ kė itin daug krep­ši­nio sir­ga­lių

iš už­sie­nio. Kaip jūs vi­lio­ja­te spor­to aist­ruo­lius?

– Ap­lan­kė­me ša­lis, ku­rių rink­ti­ nės at­vyks į Slo­vė­ni­ją, da­ly­va­vo­ me stam­biau­sio­se pa­sau­lio tu­riz­mo mu­gė­se. Vie­nas iš tri­jų „Eu­ro­Bas­ ket 2013“ am­ba­sa­do­rių Ra­dos­la­vas Nes­te­ro­vi­čius su­ren­gė pri­sta­ty­mą pa­sau­lio pre­ky­bos rin­ko­je Lon­do­ne.

Mums pa­si­se­kė, kad esa­me Eu­ro­pos vi­du­ry­je. Kvie­čia­me ir lie­tu­vius – jūs vi­sa­da lau­kia­mi pas mus. Sir­ga­liai ga­lės mė­gau­tis ne vien krep­ši­niu – pa­siū­ly­si­me ir pra­mo­gi­nių ren­gi­nių.

Nė­ra nė vie­nos prie­žas­ties lie­tu­viams abe­jo­ti: vyk­ti į Slo­vė­ni­ją ar ne. Ma­ nau, kad kiek­vie­nas jū­sų tu­ris­tas pas mus at­ras ką nors sau ar­ti­mo.

– Kaip ver­ti­na­te Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos spren­di­ mą Eu­ro­pos čem­pio­na­tus reng­ ti kas ket­ve­rius me­tus?

– Mums da­bar la­biau­siai rū­pi „Eu­ ro­Bas­ket 2013“, esa­me at­sa­kin­gi, kad jis bū­tų su­reng­tas aukš­čiau­siu ly­giu. Tai, kas bus atei­ty­je, ne­no­rė­ tu­me ko­men­tuo­ti.

Sut­ram­dė ir drėg­mę

„Eu­ro­Bas­ket 2013“ bur­tų trau­ki­ mo ce­re­mo­ni­ja – vie­nas reikš­min­ giau­sių įvy­kių per du šim­tus šio gam­tos ste­buk­lo gy­va­vi­mo me­

15

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sportas Prog­no­zuo­ja ato­maz­gą

Aš­tunt­fi­na­ly­je žais ki­nė

Eu­ro­pa gy­vens fut­bo­lu

Le­gen­di­nis le­do ri­tu­li­nin­kas Way­ne’as Gretz­ky pro­gno­zuo­ ja, kad lo­kau­tas Na­cio­na­li­nė­je le­do ri­tu­lio ly­go­je (NHL) baig­ sis dar šie­met. „NHL va­do­vai ir žai­dė­jų pro­fsą­jun­ga tu­rė­tų su­si­tar­ti per ar­ti­miau­sias še­ šias sa­vai­tes ir sau­sį jau pa­ ma­ty­si­me 40–50 rung­ty­nių“, – tei­gė W.Gretz­ky.

Pla­ne­tos mo­te­rų šach­ma­ tų pir­me­ny­bių Ru­si­jo­je ant­ ro­ji še­šio­likt­fi­na­lio par­ti­ja ne­ sėk­min­gai su­si­klos­tė Vik­to­ri­ jai Čmi­ly­tei (nuotr.) (ELO koe­ fi­cien­tas 2 524). Lie­tu­vė po 57 ėji­mų tu­rė­jo pri­pa­žin­ti ki­nės Qian Huang (ELO 2465) pra­ na­šu­mą, ku­ri lai­mė­jo dvi­ko­vą 1,5:0,5 ir iš­ko­pė į aš­tunt­fi­na­lį.

Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­jun­ga ren­gia pro­jek­tą, kad 2020 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­ to fi­na­lo tur­ny­ras vyk­tų nau­ju for­ma­tu – tri­jų ar dau­giau ša­ lių mies­tuo­se. Tarp kan­di­da­tų jau yra Mask­va, Ams­ter­da­mas, Ber­ly­nas, Briu­se­lis, Pa­ry­žius, Mad­ri­das, Li­sa­bo­na, Ba­ze­lis, Lon­do­nas, Zag­re­bas ir Ro­ma.

os ur­ve Nes­kirs­ tau var­žo­ vų į stip­rius ir silp­nus.

Ne­si­ti­kiu iš bur­tų nei Die­vo do­ va­nų, nei baus­mių.

Mums da­ bar svar­ biau­sia – kaip be di­ des­nių nuo­ sto­lių iš­gy­ ven­ti kar­tų kai­tą.

VTB vieningosios lygos kovos

ir FIBA Europos To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

tus. Dau­giau­siai ne­ri­mo kė­lė po­že­ mių drėg­mė, ta­čiau pa­da­rė­me vis­ ką, kad te­le­vi­zi­jos trans­lia­ci­ja bū­tų sklan­di“, – tei­gė Poš­toj­nos tu­riz­ mo komp­lek­so di­rek­to­rius Mar­ja­ nas Ba­ta­gel­jis.

Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ ny­ro ko­vos vyks rug­sė­jo 4–22 d. pen­kiuo­se Slo­vė­ni­jos mies­tuo­se – No­ve Mes­te, Ptu­ju­je, Je­se­ni­cė­je, Ko­pe­ry­je ir Liub­lia­no­je. Šie­met Slo­vė­ni­jo­je įvy­ku­sia­ me Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vai­ki­nų čem­pio­na­te auk­so me­da­ lius iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai, fi­na­le po dra­ma­tiš­kos ko­vos 50:49 pa­lau­žę pran­cū­zus.

„Eu­ro­Bas­ket 2013“ krep­še­liai 1. Is­pa­ni­ja, Pran­cū­z i­ja, Ru­si­ja, Ma­ke­ do­ni­ja

ŠEŠTADIENĮ: 15:55 val. „Minsk“ – Maskvos CSKA 17:45 val. Kazanės UNICS – Mariupolio „Azovmaš“ SEKMADIENĮ: 17:25 val. „Nymburk“ – Rygos VEF PIRMADIENĮ: 17.05 val. „Nyžnij Novgorod“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 17 21.15 val. Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Zgoželeco „Turow“

2. Lie­t u­va, Grai­k i­ja, Slo­vė­n i­ja, Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja 3. Ita­l i­ja, Kroa­t i­ja, Vo­k ie­t i­ja, Juod­ kal­ni­ja 4. Suo­mi­ja, Len­k i­ja, Uk­rai­na, Bos­ni­ ja ir Her­ce­go­vi­na 5. Gru­z i­ja, Bel­g i­ja, Lat­vi­ja, Tur­k i­ja 6. Če­k i­ja, Ser­bi­ja, Iz­rae­l is, Šve­di­ja

Tiesiogiai per

16

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sportas

E.Mes­si­na iš Vil­niaus iš­jo­jo ant bal­to žir­go Eu­ro­ly­gos ant­ro­ jo ra­to star­tas ne­ pa­vy­ko nei Kau­ no „Žal­gi­rio“, nei Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­ to“ krep­ši­nin­kams – abi mū­sų ša­lies ko­ man­dos pa­ty­rė ne­ sėk­mes.

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka „Lie­tu­vos ry­tas“–CSKA 2012 11 15, Vil­niaus „Sie­mens“ are­na, 4 950 žiū­ro­vų.

62:71

(16:14, 16:19, 14:20, 16:18). „Lie­tu­vos ry­tas“: L.Ra­do­še­vi­čius 17 taš­kų, M.Ka­te­ly­nas 13, R.Sei­bu­tis 11, S.Bab­raus­kas 8, D.Iva­no­vas 6, D.Re­di­kas 3, D.Dul­kys ir N.Ne­do­vi­čius 2 (1/7 dvi­taš­kiai).

CSKA: S.Weem­sas 19 (8/11 dvi­taš­kių, 6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), M.Teo­do­si­čius 13, A.Kau­nas 11, V.Chria­pa 7, V.Mi­co­vas ir N.Krsti­čius po 6, A.Vo­ron­ce­vi­čius 5, A.Jack­so­nas 4.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 49/46 (41 pro­c.) ir 25/41 (61 pro­c.), tri­taš­kiai – 4/13 (30) ir 5/16 (31), bau­dų me­ti­mai – 12/18 (67) ir 6/9 (67), at­ko­vo­ti ka­muo­liai – 30 ir 38, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 10 ir 16, pe­rim­ti ka­muo­liai – 7 ir 4, klai­dos – 8 ir 14.

Tri­le­ris Zag­re­be

Per­ga­lin­ga „Žal­gi­rio“ odi­sė­ja Eu­ ro­ly­go­je nu­trū­ko – pen­kio­mis per­ga­lė­mis se­zo­ną pra­dė­ję Lie­tu­ vos čem­pio­nai Zag­re­be po dvie­ jų pra­tę­si­mų nu­si­lei­do „Ce­de­vi­ tos“ eki­pai.

Kroa­ti­jos vi­ce­čem­pio­nus Kau­ ne su­triuš­ki­nę 90:62 žal­gi­rie­čiai šį kar­tą ga­vo skau­džią pa­mo­ką: le­ mia­mo­mis rung­ty­nių aki­mir­ko­mis pra­mes­tos bau­dos su­žlug­dė vil­tis – 106:108.

Bai­gian­tis ket­vir­ta­jam kė­li­niui ne­taik­liai nuo bau­dų li­ni­jos me­tė Trem­me­las Dar­de­nas ir Mar­ko Po­ po­vi­čius, o pra­tę­si­mą to­li­mu me­ ti­mu šei­mi­nin­kams iš­plė­šė Bra­cey Wrigh­tas – 85:85.

Pir­mą pa­pil­do­mų pen­kių mi­nu­ čių at­kar­pą „Žal­gi­ris“ vėl dik­ta­vo są­ly­gas, ta­čiau „Ce­de­vi­tą“ iš­gel­ bė­jo fan­tas­tiš­ką tri­taš­kį pa­tai­kęs ma­ke­do­nas Vla­do Ilievs­kis ir ata­ ką dė­ji­mu už­bai­gęs Mic­kae­lis Ge­ la­ba­le’is – 100:100.

Per ant­rą­jį pra­tę­si­mą li­kus žais­ ti 1 min., M.Ge­la­ba­le’is atė­mė ka­ muo­lį iš Dar­ju­šo Lav­ri­no­vi­čiaus.

V.Ili­evs­kis iš­pro­vo­ka­vo M.Po­po­vi­ čiaus pra­žan­gą ir pa­tai­kė bau­das – 108:106. Per pa­sku­ti­nes 13,6 sek. „Žal­gi­ris“ rez­gė ata­ką, bet I.Jaa­be­

D gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. CSKA 3. „Be­sik­tas“ 4. „Bro­se Bas­kets“ 5. „Par­ti­zan mt:s“ 6. „Lie­tu­vos ry­tas“

ro me­ti­mas iš tri­taš­kio zo­nos tiks­ lo ne­pa­sie­kė.

Ne­sus­pė­jo pra­si­ženg­ti

„Sir­ga­liai are­no­je ir prie te­le­vi­zi­ jos ek­ra­nų pa­ma­tė nuo­sta­bų krep­ ši­nio spek­tak­lį, ku­ria­me mes ne­ su­žai­dė­me taip, kaip ga­li­me. Du ar tris kar­tus lai­kė­me per­ga­lę sa­vo ran­ko­se, ta­čiau lei­do­me var­žo­vams

Re­zul­ta­tai A gru­pė

Atė­nų „Pa­nat­h i­nai­kos“–Madrido „Real“ 79:68 (12:16, 30:19, 23:17, 14:16).

S.Las­me 15 taš­k ų, A.Pan­ko 14, Jo­nas Ma­čiu­l is 12/C.Sua­re­zas 16.

Mask­v os sri­t ies „Chim­k i“– Stambulo „Fe­n er­b ah­ç e Ül­k er“ 71:70 (17:18, 22:11, 17:22, 15:19). K.Ri­ ver­sas 14, V.Fri­d zo­nas 12, Z.Pla­n i­n i­ čius 11/D.An­der­se­nas 17, B.Er­m i­sas ir B.Bog­da­no­vi­čius 11.

Liub­lia­nos „Olim­pi­ja“–Kantu „Ma­ poo­ro“ 81:79 (17:22, 25:17, 17:23, 22:17).

J.Bla­ži­čius 30, D.Pa­ge’as 14, K.Pre­pe­li­ čius ir A.Bay­ne­sas po 13/P.Ara­do­ri 20, M.Mar­koish­vi­li 15, M.Leu­ne­nas 11.

B gru­pė

Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Malagos „Uni­ca­ja“ 62:64 (21:17, 16:21, 12:11, 13:15). J.Shaw­nas 14, R.Hick­ma­ nas 13, T.Mal­col­mas 11/M.Wil­liam­sas 12, Z.Dra­g i­čius 10.

Ber­ly­n o ALBA–Sienos „Mon­te­ pas­chi“ 73:75 (17:21, 17:18, 18:21, 21:15).

D.Thomp­so­nas 20, V.Av­da­lo­v i­čius 13, Y.Id­bi­h i 12/B.Brow­nas 21, K.Kan­ gu­ras 13, D.Hac­ket­tas 12.

Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“–Šalono „Elan Cha­lon-Sur-Sao­n e“ 70:76 (20:13, 17:21, 17:17, 16:25). A.Hry­ca­n iu­ kas 17, L.Kos­za­re­kas 14, J.Blas­sin­ga­ me 12/ B.Rus­has 18, B.Schil­bas 15, I.Ev­ti­mo­vas 13.

C gru­pė

Zag­re­b o „Ce­de­v i­ta“–Kauno „Žal­ gi­ris“ 108:106 (19:28, 20:12, 24:20, 22:25, 15:15, 8:6). M.Ge­la­b a­le’is 23, B.Wrigh­tas 20, P.Su­pu­tas 18/D.Lav­ri­ no­vi­čius 24, M.Po­po­vi­čius 19, P.Jan­ kū­nas ir R.Kau­kė­nas po 15.

D gru­pė

Bam­b er­g o „ Bro­s e Bas­k ets“– „Bar­c e­l o­n a Re­g al“ 66:86 (22:23, 20:24, 11:17, 13:22). B.Nach­b a­r as 18, S.Gip­s o­n as 12, A.Ga­ve­l as 11/P.Mic­ kae­l as 17, ELor­b e­k as 14, J.C.Na­v ar­ ro 13.

Belg­ra­do „Par­t i­z an mt:s“–Stam­ bulo „Be­sik­tas“ 87:72 (24:19, 27:24, 19:22, 17:7). D.Mi­lo­s avl­j e­v i­č ius 16, V.Lu­či­čius 14, D.Gor­do­nas ir L.Wes­ ter­man­n as po 13/C.Jer­rell­s as 20, D.Mar­ko­ta 16, M.Gu­le­ras ir V.Da­š i­ čius po 8.

Taškų sant.

0 1 3 4 5 5

463:377 443:412 430:447 425:470 438:460 398:431

bei Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ ir Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ vy­ko va­kar vė­ lai va­ka­re.

Vil­nie­čių var­gai ne­si­bai­gia

Aist­ros Chim­kuo­se

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

at­ko­vo­ti ka­muo­lį po mū­sų krep­šiu ir po to bu­vo­me skau­džiai nu­baus­ti tri­taš­kiais. Ma­no pla­nas bu­vo pra­ si­ženg­ti ir ne­leis­ti var­žo­vams ata­ kuo­ti iš tri­jų taš­kų zo­nos, ta­čiau to ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti“, – le­mia­mus rung­ty­nių epi­zo­dus įvar­di­jo „Žal­ gi­rio“ stra­te­gas Joa­nas Pla­za. „Nu­ga­lė­jo­me pui­kią ko­man­dą.

Ma­no bu­vęs asis­ten­tas J.Pla­za tu­ri dau­gy­bę pui­kių žai­dė­jų, ku­rie ne­ da­ro kvai­lų klai­dų ir žai­džia la­bai iš­min­tin­gai. Ko­vai ati­da­vė­me vi­sas jė­gas. Ma­nau, kad pa­sta­ruo­ju me­tu iš­nau­do­ja­me tik 70 pro­c. sa­vo ga­ li­my­bių, ta­čiau šį kar­tą dau­gu­ma ma­no ko­man­dos žai­dė­jų su­žai­dė pui­kiai. Žai­dė­me ag­re­sy­viai, me­tė­ me daug bau­dų me­ti­mų. M.Ge­la­ ba­le’is bu­vo nuo­sta­bus, o jam pui­ kiai tal­ki­no V.Ilievs­kis, B.Wrigh­tas, Pred­ra­gas Su­pu­tas, Mar­ko To­ma­ sas bei Mar­que­sas Gree­nas“, – po ma­čo tryš­ko džiaugs­mu „Ce­de­vi­ tos“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Bo­ži­da­ ras Malj­ko­vi­čius. Žal­gi­rie­tis M.Po­po­vi­čius gy­ rė sa­vo tau­tie­čius už ko­vin­gu­mą. „Esa­me nu­si­vy­lę, nes tik­rai ga­lė­ jo­me lai­mė­ti. Pra­mes­tos bau­dos bu­vo lem­tin­gos. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad var­žo­vai nu­si­pel­nė per­ga­lės.

Da­bar jie rung­ty­niau­ja daug ge­ riau ir la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi. Žais­ ti 50 mi­nu­čių to­kiu tem­pu – tik­rai sun­kus už­da­vi­nys. Įsi­ti­ki­no­me, kad du pra­tę­si­mai ga­li bū­ti ne tik NBA rungtynėse“, – kal­bė­jo snai­pe­ris.

Ki­tos dve­jos C gru­pės rung­ty­nės tarp Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ ir Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“

Pral.

6 5 3 2 1 1

jęs CSKA kar­ve­dys Et­to­re Mes­ si­na džiau­gė­si vėl ga­lė­jęs vie­šė­ti Lie­tu­vo­je, kur sir­ga­liai pui­kiai su­ pran­ta krep­ši­nį. „Pras­tai pra­dė­jo­ me dvi­ko­vą, bet su­ge­bė­jo­me at­si­ ties­ti. Pra­dė­jo­me ge­riau ko­vo­ti dėl ka­muo­lio, daž­niau da­ly­tis juo, ir pro­ble­mos iš­si­spren­dė“, – pa­žy­ mė­jo ita­las.

Akis­ta­ta: vil­nie­čių eki­pos ly­de­ris R.Sei­bu­tis (kai­rė­je) šį kar­tą ne­pri­ly­go CSKA ved­liui S.Weem­sui.

Perg.

Vis la­biau nuo „Top 16“ eta­po tols­ ta ki­ta Lie­tu­vos eki­pa – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Sos­ti­nės klu­ bas sa­vo­je aikš­tė­je 62:71 nu­si­lei­do Mask­vos CSKA ko­man­dai ir at­si­ dū­rė D gru­pės dug­ne.

Da­rius Mas­ko­liū­nas:

Ko­vo­jo­me 35 mi­ nu­tes, ta­čiau per li­ ku­sias pen­kias iš­ ryš­kė­jo mū­sų ir mask­vie­čių ly­gio skir­tu­mas.

Vil­nie­čiams ne­pa­dė­jo ser­gan­ tis įžai­dė­jas Ja­nis Blū­mas, o šan­są pa­si­reikš­ti ga­vo jau­nie­ji Si­mas Bu­ ter­le­vi­čius ir Do­vy­das Re­di­kas. Vis dėl­to vien jau­nat­viš­ko en­tu­ziaz­mo šei­mi­nin­kams neuž­te­ko. „Ko­vo­jo­me 35 mi­nu­tes, ta­čiau per li­ku­sias pen­kias iš­ryš­kė­jo mū­sų ir mask­vie­čių ly­gio skir­tu­mas. Jie su­ge­bė­jo grei­tai pul­ti, o mes – ne.

Dar ne­sa­me pa­jė­gūs iš­lai­ky­ti tem­ pą, spau­di­mą. Vos ne­su­si­kau­pia­ me – ir iš­kart skęs­ta­me“, – kal­bė­ jo Vil­niaus ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas.

Ant bal­to žir­go iš Vil­niaus iš­jo­

Pir­mą­ja ko­man­da, žen­gu­sia į „Top 16“ eta­pą, ta­po „Bar­ce­lo­na Re­gal“.

Ka­ta­lo­nai D gru­pės ma­če sve­čiuo­ se 86:66 įvei­kė Bam­ber­go „Bro­se Baskets“ ir iš­ko­vo­jo šeš­tą­ją per­ga­ lę iš ei­lės.

Is­pa­nų pa­vyz­džiu ga­lė­jo pa­sek­ti ir Da­vi­do Blat­to tre­ni­ruo­ja­mas Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“, ta­čiau pa­ty­rė pir­mą­ją ne­sėk­mę, na­muo­ se 62:64 ka­pi­tu­lia­vęs prieš Ma­la­ gos „Uni­ca­ją“.

Dau­giau­siai aist­rų su­kė­lė dvi­ ko­va Ru­si­jo­je, kur Ri­mo Kur­ti­nai­ čio tre­ni­ruo­ja­mas Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ var­gais ne­ga­lais 71:70 nu­ga­lė­jo Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ krep­ši­nin­kus.

Per­ga­lin­gą dvi­taš­kį ai­dint fi­na­ li­nei si­re­nai pa­tai­kė Kel­vi­nas Ri­ ver­sas, ta­čiau vaiz­do įra­šas su­da­ rė įspū­dį, kad ame­ri­kie­tis ka­muo­lį iš ran­kų iš­lei­do per vė­lai. Kai ka­ muo­lys dar lie­tė žai­dė­jo pirš­tų ga­ lus, rung­ty­nių laik­ro­dis jau ro­dė 0 se­kun­džių.

Epi­zo­dą per­žiū­rė­ję tei­sė­jai per­ga­ lę sky­rė Ru­si­jos klu­bui, o ofi­cia­liai iš­pla­tin­ta­me Eu­ro­ly­gos pra­ne­ši­ me tei­gia­ma, kad tiks­lią rung­ty­ nių baig­tį fik­suo­ja ne laik­ro­dis, bet krep­šio len­to­je už­si­de­gan­tis rau­ do­nas ke­tur­kam­pis. Ne­va pa­si­bai­ gus švies­len­tė­je ro­do­mam lai­kui, tik­ra­sis ma­čo lai­kas pa­si­bai­gia dar už 0,09 sek.

17

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

20p.

Li­sa­bo­na – nie­kur ne­sku­ban­ti šil­tų žmo­nių sos­ti­nė.

Fil­me nuo­gos I.Dap­kū­nai­tės nė­ra Jos šypsena nė kiek ne prastesnė už Julios Roberts – gerbėjus pavergia pačią pirmą minutę. Lietuvių kino ir teatro žvaigždė Ingeborga Dapkūnaitė – kaip visada puikios formos, atrodo, lyg būtų į kino salę įbėgusi iš filmavimo aikštelės.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Fil­ma­vo prieš tre­jus me­tus

Ža­vin­ga: vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Vil­niaus ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“ I.Dap­kū­nai­tė kaip vi­suo­met ke­rė­jo sa­vo gar­sią­ja šyp­se­na.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ingeborga tik prieš pus­die­nį iš­li­ po iš lėk­tu­vo, į Vil­nių ją at­skrai­di­ nu­sio iš Mask­vos. Vė­lų ket­vir­ta­ die­nio va­ka­rą Vil­niaus ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“ I.Dap­ kū­nai­tė pri­sta­tė nau­jau­sią fil­mą tik suau­gu­sie­siems „30 šir­dies dū­ žių“, ku­ria­me vai­di­na eli­ti­nę pro­ sti­tu­tę Ali­są.

Juos­ta „30 šir­dies dū­žių“ bu­ vo fil­muo­ja­ma Niu­jor­ke prieš tre­ jus me­tus ir il­gai ke­lia­vo į ki­no ek­ ra­nus. „Ne­ži­nau prie­žas­ties, gal ta prie­žas­tis – ek­ra­ne“, – spė­jo In­ge­ bor­ga ir pa­reiš­kė, kad pa­ti fil­mo dar ne­ma­tė. „Kol jūs čia rin­ko­tės, pa­skam­bi­ nau fil­mo re­ži­sie­riui Al­le­xiui Lloy­ dui. Jis yra pran­cū­zas, o gy­ve­ na Niu­jor­ke, mes su juo la­bai se­ni drau­gai. „Nus­teb­si, – sa­kiau, – aš esu Vil­niu­je ir pri­sta­tau fil­mą, – pa­sa­ko­jo In­ge­bor­ga, ne­ga­lė­ju­si at­ vyk­ti nei į ame­ri­ki­nę, nei į pran­ cū­ziš­ką šio fil­mo prem­je­rą. – O jis su­ži­no­jo, kad lie­tu­viai nu­pir­ko fil­ mą ir taip pat no­rė­jo man skam­bin­ ti. Nuo to lai­ko, kai fil­ma­vo­me, jam gi­mė duk­ra. Praė­jo daug lai­ko.

Fil­mo prem­je­ros man – keis­tas da­ly­kas. To­dėl, kad pri­sta­tau tą, ko be­veik

19

18

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

Jei­gu Džeimsas Bon­das bū­tų lie­t Nau­jau­sias fil­mas apie slap­tą­jį agen­tą Džeim­są Bon­dą „Ope­ra­ci­ ja „Sky­fall“ sėk­min­gai ke­liau­ja per pa­sau­lio ki­no teat­rus, o ak­to­ rių Da­nie­lį Crai­gą ly­di šlo­vė. „Vil­niaus die­na“ tei­ra­vo­si, ar no­rė­tų fil­muo­se apie Bon­dą su šni­pais ko­vo­ti ir lie­tu­vių ak­to­riai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Žiū­ro­vai trokš­ta he­ro­jaus

Lie­tu­vos žiū­ro­vai plūs­ta į ki­no teat­ rus žiū­rė­ti Bon­do, kaip prieš me­ tus plū­do pa­ma­ty­ti lie­tu­viš­ko fil­ mo „Ta­das Blin­da. Pra­džia“.

Ta­čiau Džeim­sas Bon­das – tai ne plė­ši­kė­lis Ta­das Blin­da. Ly­gin­ da­mas svie­tą, šis šuo­liuo­ja žir­gu, o prie­šus tva­ti­ja laz­da. Slap­to­sios bri­tų tar­ny­bos agen­tas Džeim­ sas Bon­das ko­vo­ja su tarp­tau­ti­niu te­ro­riz­mu. At­lik­da­mas ypa­tin­ gas ope­ra­ci­jas, tie­siog fan­tas­tiš­kai „žong­li­ruo­ja“ nau­jais mer­se­de­sais ar au­di, o ste­buk­lin­gų jo daik­čiu­kų ar­se­na­las – stul­bi­na­mas. Jo gink­ lai įmon­tuo­ti į la­ga­mi­nė­lį, laik­ro­ dį, šra­ti­nu­ką, na­vi­ga­ci­jos prie­tai­ sai – mi­nia­tiū­ri­niai.

Džeim­sui Bon­dui prie šo­no – vi­ sa­da die­viš­ka gra­žuo­lė. Prie Ta­do Blin­dos – taip pat. Tik šio mer­gi­ na – na­tū­ra­les­nė, ne­pa­ty­ru­si plas­ ti­nių ope­ra­ci­jų. Pir­ma­sis jų pa­kei­tė net 50, ant­ra­sis – tik dvi.

Ra­šy­to­jo as­me­ny­bė – įspū­din­ga

Kai 1952 m. bri­tų ra­šy­to­jas, žur­ na­lis­tas ir ka­ri­nės jū­rų žval­gy­bos agen­tas Ia­nas Fle­min­gas (1908– 1964 m.) iš­lei­do pir­mą­ją (iš 14) is­ to­ri­jų „Ca­si­no „Roya­le“, ne­si­ti­kė­jo, kad jo su­kur­tas he­ro­jus Džeim­sas Bon­das virs vie­na žy­miau­sių fi­gū­ rų ki­no is­to­ri­jo­je.

1962 m. spa­lį pa­si­ro­dė pir­ma­sis bon­diados fil­mas „Dak­ta­ras Ne“, ku­ria­me slap­tą­jį agen­tą su­vai­di­ no ško­tų ak­to­rius Sea­nas Con­ne­ry.

Bon­das tik­rai plu­ša įsi­juo­sęs – per 50 me­tų su­kur­tos 23 juos­tos, o slap­ tą­jį agen­tą 007 vai­di­no še­ši ak­to­riai.

Jau pu­sę am­žiaus Bon­do nuo­ty­kiai lai­ko pri­kaus­tę žiū­ro­vus prie ek­ra­ nų vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ (re­ži­sie­rius Sa­mas Men­ de­sas) – ge­riau­sia iki šiol su­suk­tų juos­tų apie Džeim­są Bon­dą. Tai – jau tre­čias bon­dia­nos fil­mas, ku­ ria­me agen­to 007 vaid­me­nį at­lie­ ka D.Crai­gas. (Prieš tai jis vai­di­no juos­to­se „Ka­zi­no „Roya­le“ ir „Pa­ guo­dos kvan­tas“.)

Iš nuo­sta­bos pra­ras­da­vo amą

Ne tik lie­tu­vių žiū­ro­vams, bet ir ak­ to­riams pa­tin­ka fil­mai su Džeim­su Bon­du – jie ne­pa­si­di­džiuo­tų juo­ se vai­din­ti. Juo la­biau kad vie­no­ je bon­dia­nos da­ly­je – „Pa­guo­dos kvan­tas“ – Bon­do mer­gi­ną jau vai­ di­no uk­rai­nie­čių ak­to­rė Ol­ga Ku­ri­ len­ko. Kai svar­bus vaid­muo pir­mą kar­tą bu­vo pa­ti­kė­tas ak­to­rei iš bu­ vu­sios so­vie­ti­nės ša­lies, šį pro­diu­ se­rių spren­di­mą ki­no kri­ti­kai įver­ ti­no prieš­ta­rin­gai.

Jei žmo­gus užau­go iki Ham­le­to, va­di­ na­si, ge­bės per­si­kū­ ny­ti – nu­si­leis­ti iki Džeim­so Bon­do. „Ar su­t ik­t u­m ė­te su­vai­d in­t i Džeim­są Bon­dą? Ar su­tik­tu­mė­te su­vai­din­ti Džeim­so Bon­do mer­gi­ ną?“ – už­klup­ti su to­kiu klau­si­mu, lie­tu­vių ak­to­riai iš nuo­sta­bos pra­ ras­da­vo amą. Nu­si­lei­dę iš amo sū­ puok­lių, pra­dė­da­vo juok­tis. Ir tik pa­skui – kal­bė­ti.

Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro ak­ to­rius Vy­tau­tas Anu­žis – ne išim­ tis. Gal­būt amą jis pra­ra­do to­dėl, nes yra ne „to“ pla­no ak­to­rius? Po dvie­jų mi­nu­čių at­si­pei­kė­jęs V.Anu­ žis pa­reiš­kė: „Be jo­kios abe­jo­nės su­tik­čiau. Ži­no­ma. Keis­tis – la­bai svei­ka.“ Paš­ne­ko­vas ge­riau ži­no se­nuo­ sius nei nau­jau­sius fil­mus apie Džeim­są Bon­dą. Ta­da jie bu­vo ko­ ne už­draus­tas vai­sius, už­tat la­bai gar­dus. Bu­vo įdo­mu juos pa­ma­ty­ ti. Ta­da ak­to­rius juos ver­ti­no la­bai skep­tiš­kai, da­bar – ne­be: „Jei­gu jie pa­sau­ly­je su­ren­ka pil­nas sa­les žiū­ ro­vų, va­di­na­si, kam nors yra rei­ka­ lin­gi. Žiū­ro­vui jie at­lie­ka „tai­ko­mą­ ją“ funk­ci­ją – jį ap­ra­mi­na, įkve­pia, už­ve­da, kai ku­riems tam­pa pa­vyz­ džiu – tai tei­gia­mas da­ly­kas.“ Spek­tak­ly­je „Iš­va­ry­mas“ V.Anu­ žis vi­są lai­ką sė­di in­va­li­do ve­ži­mė­ ly­je. Juk bū­tų ma­lo­nu bon­dia­do­je pa­skrai­dy­ti nau­jau­siu mer­se­de­su?

„Ko­dėl gi ne? Ži­no­ma, – juo­kė­si ak­to­rius. – Ta­čiau sė­dė­ti in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je nė­ra taip pa­pras­ta, kaip at­ro­do iš ša­lies. Tai – ir­gi įdo­mi pa­ tir­tis, nes ta­ve su­kau­pia vi­di­niams iš­gy­ve­ni­mams.“ Va­di­na­si, jei vie­ną die­ną pa­ skam­bin­tų re­ži­sie­rius ir pa­siū­ly­tų Džeim­so Bon­do vaid­me­nį, ak­to­ rius ne­su­tik­tų? „Su­tik­čiau. Be jo­ kios abe­jo­nės. Šim­tu pro­cen­tų“, – tvir­tai sa­kė V.Anu­žis.

Aiš­ku, tek­tų pa­si­tre­ni­ruo­ti, iš­mok­ ti tam tik­rų triu­kų. Bet jei yra no­ras, va­lia, vaid­me­niui – ne kliū­tis.

Agen­tas pa­ga­liau su­tri­ko

„Ži­no­ma, no­rė­čiau. To­kios bab­kės!

– po juo­ko kas­ka­dos rė­žė ak­to­rius Da­rius Meš­kaus­kas.

Jei žmo­gus užau­go iki Ham­le­to, va­di­na­si, ge­bės per­si­kū­ny­ti – nu­ si­leis­ti iki Džeim­so Bon­do.

Ta­čiau Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro ak­to­rius D.Meš­kaus­kas taip ne­ ma­no: „Tai – le­gen­di­nis fil­mas.

Džeim­sas Bon­das – le­gen­di­nis vaid­muo, jau su­kur­tas pre­kės ženk­ las. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos pre­kės ženk­las – „Olialia pu­py­tės“. Fil­mą „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ kaip tik žiū­ rė­jau šį ry­tą. Pa­ti­ko. Pa­tin­ka, kad Bon­das jau ne toks links­mas – jis net su­tri­kęs. D.Crai­gas man pa­tin­ ka la­biau nei anks­čiau Bon­dą vai­di­ nęs Pierce’as Bros­na­nas.“ Da­rius tur­būt bū­tų nie­ko prieš, jei, ruo­šian­tis šiam vaid­me­niui, tek­tų ge­rai pa­pra­kai­tuo­ti spor­to sa­lė­je? „Ko ne­pa­da­ry­si dėl Džeim­ so Bon­do? Aiš­ku, pa­si­tre­ni­ruo­čiau.

Jei bū­tų su­dė­tin­gų si­tua­ci­jų, pa­dė­ tų kas­ka­di­nin­kai“, – ūpo ne­pra­ra­ do D.Meš­kaus­kas. Šir­dy­je – S.Con­ne­ry vaid­muo

„Džeim­są Bon­dą? – abe­jo­da­mas, ar ge­rai iš­gir­do klau­si­mą, pa­si­tiks­ li­no jau­no­sios kar­tos ak­to­rius vil­ nie­tis Ai­nis Stor­pirš­tis. – Ži­no­ma, kad no­rė­čiau su­vai­din­ti. Tai – kul­ ti­nis per­so­na­žas, pa­si­žy­min­tis šiais lai­kais ne­be taip po­pu­lia­riu vy­riš­ ku­mu, ku­ria­me yra ir džen­tel­me­ niš­ku­mo, ir svei­ko iro­niš­ku­mo.“ To­kio pa­siū­ly­mo jau­na­sis ak­to­ rių Stor­pirš­čių kla­no at­sto­vas Ai­nis

Karjera: juosta „Operacija „Skyfall“ – jau trečias bondiados filmas, kuria

aktorius D.Craigas.

neat­si­sa­ky­tų. Aiš­ku, rei­kė­tų pa­si­ žiū­rė­ti, ko­kia ko­man­da, ar bū­tų įma­no­ma kar­tu dirb­ti. „Gal aš bū­ čiau naš­ta ki­tiems, gal jiems ne­tik­ čiau? – kuk­li­no­si spek­tak­lio „Iš­va­ ry­mas“ žvaigž­dė. – Kai dir­ba­mas ko­lek­ty­vi­nis dar­bas, svar­bu, ko­kie žmo­nės su­si­ren­ka ir kaip jie tą dar­ bą įsi­vaiz­duo­ja.“ Vis dėl­to Ai­nis ser­ga už anks­ tes­nių fil­mo da­lių Džeim­są Bon­dą, ku­rį vai­di­no S.Con­ne­ry. „Aš į praei­tį žiū­riu su juo­du pa­ vy­du. Kaip žmo­nės ta­da kū­rė! Ta­ da jie ne­tu­rė­jo to­kių tech­ni­nių ga­ li­my­bių kaip da­bar, o kū­rė kū­ri­nius, ku­rie yra įstri­gę tie­siog į šir­dį“, – sa­kė A.Stor­pirš­tis.

Vai­din­ti šia­me fil­me – gar­bė

Šių lai­kų mo­te­rys mąs­to ra­cio­na­liai – sua­be­jo­si tik­tai se­kun­dę, ir vis­ kas, vaid­muo ta­ve ap­lenks. „Mie­lai su­vai­din­čiau, – ne­slė­pė Vals­ty­bi­nio Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro ak­to­rė Val­da Bič­ku­tė, juos­tą „Ope­ ra­ci­ja „Sky­fall“ dar spa­lį žiū­rė­ju­

si Mask­vo­je. – Ma­čiau ir „Ka­zi­no „Roya­le“, kur Bon­do mer­gi­ną vai­ di­na Eva Green. Siu­že­tas ten, aiš­ ku, pri­mi­ty­vo­kas, bet kal­ba ne apie tai – nei­ni žiū­rė­ti su­dė­tin­gų psi­ cho­lo­gi­nių iš­gy­ve­ni­mų.

Fil­mai apie Bon­dą – jau le­gen­da, jų toks sti­lius. Bet ku­riam ak­to­riui vai­din­ti to­kia­me fil­me yra gar­bė.

Net klau­si­mas ne­kil­tų, ar no­rė­čiau su­vai­din­ti Džeim­so Bon­do mer­gi­ ną. Aiš­ku, kad taip.“ Ji taip pat tu­rė­tų pri­si­sta­ty­ti

Su­vai­din­ti Džeim­so Bon­do mer­gi­ ną neat­si­sa­ky­tų ir pui­kiais vaid­me­ ni­mis iš­gar­sė­ju­si bu­vu­si Klai­pė­dos dra­mos teat­ro, o da­bar – Na­cio­ na­li­nio ak­to­rė Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė.

Kaip ir ki­ti pa­šne­ko­vai, ji pri­ta­ria, kad fil­mai apie 007 agen­tą jau yra ta­pę hi­tais. Vai­din­ti to­kia­me fil­ me bū­tų įdo­mi ir pro­fe­si­nė pa­tir­ tis, ir di­džiu­lė sėk­mė, – Lie­tu­vos ak­to­rius ar ak­to­rė pa­ga­liau dir­ ba su gar­sia tarp­tau­ti­ne ko­man­da. „Kiek­vie­na­me fil­me yra gar­su­sis

Sutinka: nors V.Anužis (iš kairės) pripažino, kad yra ne „to“ plano aktorius, dėl Džeimso Bondo vaidmens neabejotų nė sekundės. Tokio pasiūlymo neatsisakytų nei D.Meškauskas (tokios bab

klano atstovas Ainis. „Vaidinti tokiame filme yra garbė“, – mano juodaplaukė gražuolė V.Bičkutė. Suvaidinti Bondo merginą neatsisakytų ir aktorė R.Vaičiulytė. E.Jackaitei labiau prie šird čiau jei būtų atrinkta atlikti Bondo merginos vaidmenį, filme padarytų viską, ko reikia. Al­gir­do Ku­bai­čio (BFL), Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Gied­riaus J

19

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

Filmo „30 širdies dūžių“ recenziją skaitykite priede

TV diena

tu­vis...

Siu­že­tas ten, aiš­ ku, pri­mi­ty­vo­ kas, bet kal­ba ne apie tai – nei­ni žiū­rė­ti su­dė­tin­ gų psi­cho­lo­gi­ nių iš­gy­ve­ni­mų.

Fil­me nuo­gos I.Dap­kū­nai­tės nė­ra jau ne­be­pa­me­nu. Pa­ 17 keis­ti fil­me jau nie­ko ne­be­ga­liu – ma­no dar­bas se­niai

pa­da­ry­tas. Fil­me – 10 ly­gia­ver­čių vaid­me­nų: pen­ki – mo­te­rų, pen­ki – vy­rų. Fil­mas – apie sek­są, kiek pri­si­me­nu sce­na­ri­jų.“ Iš pra­džių fil­mo sce­na­ri­jų ji skai­tė kaip re­ži­sie­riaus drau­gė, o ne kan­di­da­tė į ku­rį nors vaid­me­ nį. „Ta­čiau vis­kas pa­si­su­ko ki­taip: „O man vaid­muo yra?“ „Yra, – sa­ ko. – Aš la­bai no­riu, kad tu vai­din­ tum bū­rė­ją.“ Su­ti­kau. „At­lik­siu tą vaid­me­nį, ku­rį pa­pra­šy­si“, – pa­ sa­kiau. Skai­ti­nė­ju sce­na­ri­jų, ruo­ šiuo­si į Niu­jor­ką. Stai­ga skam­bu­ tis, ir jis sa­ko: „Pa­me­ni, sa­kei, kad at­lik­si bet ku­rį vaid­me­nį. Sup­ran­ ti, bū­rė­jos vaid­me­niui leng­vai ga­liu su­ras­ti ar­tis­tę. O tam vaid­me­niui, ku­rį no­rė­čiau, kad tu vai­din­tum, nie­ko ne­ga­liu su­ras­ti. Ir to­dėl tu vai­dink tą. Gin­čy­tis ne­ga­lė­jau, – su drau­gais ne­pa­si­gin­čy­si. Ir re­ži­ sie­riais“, – pro­sti­tu­tės vaid­mens is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo ke­rin­čia šyp­ se­na pa­si­puo­šu­si I.Dap­kū­nai­tė.

Pir­mo­ji sėk­mė – „In­ter­mer­gai­tė“

ame agento 007 vaidmenį atlieka britų

Džeim­so Bon­do pri­si­sta­ty­mas: „Aš esu Bon­das. Džeim­sas Bon­das.“ Jo mer­gi­na, de­ja, ne­pri­sis­ta­to. Nors kiek­vie­na­me fil­me ji – vis ki­ta, taip pat ga­lė­tų pri­si­sta­ty­ti: „Aš – Bon­ do mer­gi­na. Džeim­so Bon­do mer­ gi­na“, – fil­mo sce­na­ri­jų juok­da­ma­ si ko­re­ga­vo M.Vai­čiu­ly­tė.

Pir­mo­je vie­to­je – Ana Ka­re­ni­na

Ak­to­rė Eg­lė Jac­kai­tė juos­tą „Ope­ ra­ci­ja „Sky­fall“ žiū­rė­jo su vy­res­ niuo­ju sū­nu­mi. „Šau­do, gau­do, bė­ ga, le­kia – tai ne ma­no sri­tis, ten nė­ra psi­cho­lo­gi­nių iš­gy­ve­ni­mų. Bet ten vis­kas ge­rai, pui­ku. Man duo­ kit Aną Ka­re­ni­ną – su­vai­din­čiau“, – pa­ly­gi­no E.Jac­kai­tė.

Ne­jau­gi ji net nei­tų į ki­no ban­ dy­mus, jei bū­tų pa­kvies­ta at­lik­ti Bon­do mer­gi­nos vaid­me­nį? „La­ bai džiaug­čiau­si, ei­čiau. Tai – kū­ ry­bi­nis šuo­lis, ėji­mas į prie­kį, bū­tų kvai­la at­si­sa­ky­ti. To­je juos­to­je pa­ da­ry­čiau vis­ką, ko rei­kia“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rė E.Jac­kai­tė.

Jos kū­ry­bi­nė­je krai­tė­je pro­sti­tu­tės vaid­muo ir ap­si­nuo­gi­ni­mo, ero­ti­ nės sce­nos – ne nau­jie­na. Pir­ma­sis to­kio po­bū­džio vaid­muo – Piot­ro To­do­rovs­kio vy­res­nio­jo juos­to­ je „In­ter­mer­gai­tė“, ku­ri ją iš­gar­ si­no tuo­me­tė­je So­vie­tų Są­jun­go­je.

Po „In­ter­mer­gai­tės“ praė­jo ke­ li de­šimt­me­čiai. Ar ak­to­rė ne­sud­ve­jo­jo dėl sa­vo am­žiaus, su­tik­da­ ma fil­muo­tis juos­to­je „30 šir­dies dū­žių“? Aiš­ku, toks klau­si­mas In­ ge­bor­gos ne­pag­los­tė. „Jei­gu jūs no­ri­te man pri­min­ti, kiek man me­tų, ačiū. Ne, nė kiek ne­sua­be­jo­jau, – rė­žė ak­to­rė. – Aš ne­ma­tau ten drą­sos. Yra vaid­muo – ar­ba aš jį at­lie­ku, ar­ba ne.“ Bu­vo pri­si­min­ta, kaip vie­nas ak­to­rės ger­bė­jas Lie­tu­vo­je par­si­ siun­tė fil­mą ne­le­ga­liai, vil­da­ma­ sis iš­vys­ti I.Dap­kū­nai­tę nuo­gą. Šiek tiek nu­si­vy­lė, – nuo­gos ak­

to­rės juos­to­je nė­ra. „Va taip, nuo­ gos nė­ra“, – juo­kė­si In­ge­bor­ga.

Išanks­ti­nės kal­bos apie I.Dap­ kū­nai­tės vai­di­na­mą ero­ti­ką – tik rek­la­mos bur­bu­las. Lie­tu­vei šia­ me fil­me ne­te­ko nė vie­nos ero­ti­ nės sce­nos, o „ap­si­nuo­gi­no“ ji tik iš­ti­si­niu mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­liu.

Už­tat jos vei­dą, plas­ti­ką, ne­pap­ ras­tą bū­ties leng­vu­mą re­ži­sie­rius iš­nau­do­ja 100 pro­cen­tų.

Man nė­ra nei svar­ bes­nių, nei ma­žiau svar­bių, nei pa­čių svar­biau­sių vaid­ me­nų. Man įdo­mus pro­ce­sas.

At­ly­žu­si ak­to­rė pri­si­mi­nė, kaip fil­ma­vo­si „In­ter­mer­gai­tė­je“. Tais lai­kais – 1988 m. – toks fil­mas bu­ vo re­vo­liu­ci­ja. Nes So­vie­tų Są­jun­ go­je „ne­bu­vo“ nei sek­so, nei pro­ sti­tu­ci­jos. Ir stai­ga pa­si­ro­do fil­mas apie „va­liu­ti­nes“ pro­sti­tu­tes, ku­ rios ieš­ko klien­tų už­sie­nie­čių. „Tai bu­vo pir­mas fil­mas, ku­rio tei­ses ro­dy­ti ki­ne – tai iš vi­so bu­ vo nau­jie­na – bend­ro­vė iš­pir­ko iš vals­ty­bės, – pri­si­mi­nė I.Dap­kū­ nai­tė. – Bu­vo so­vie­ti­nis įsta­ty­ mas, kad jei­gu fil­mą ro­do pa­pras­ tai, bi­lie­to kai­na – 50 ka­pei­kų. O jei­gu prie fil­mo „pri­dės“ ar­tis­ tą, – ta­da vis­kas va­din­sis kon­ cer­tas, – ga­li­ma im­ti 5 rub­lius. O fil­mas bu­vo sen­sa­cin­gai po­pu­lia­ rus. Ir mus gau­dė tiems kon­cer­ tams, mo­kė­jo tais lai­kais pa­sa­kiš­ kus pi­ni­gus, kad tik pri­sta­ty­tu­me fil­mą, o jie ga­lė­tų su­rink­ti po tuos 5 rub­lius. Pris­ta­ty­ti fil­mo ga­lė­jo­ me skris­ti kur no­ri­me – po vi­są So­vie­tų Są­jun­gą.

Iš­si­rin­kau pa­tį to­li­miau­sią „punk­ tą“ – Ulan Udę Bu­ria­ti­jo­je, už Bai­ ka­lo. Pa­ma­niau, kad pa­ti nie­ka­da

ten ne­nusk­ri­siu. Po fil­mo išė­jo­me į sce­ną. Ir stai­ga at­si­sto­jo vie­nas ne­ pa­ten­kin­tas ir sa­ko: „Tai ką čia ro­dėt ro­dėt ir nie­ko ne­pa­ro­dėt.“ Vėl vai­di­na su J.Mal­ko­vi­chiu­mi

Ką ak­to­rė vei­kė ir vei­kia per tuos tre­jus me­tus, praė­ju­sius po fil­mo „30 šir­dies dū­žių“? Gal su­kū­rė dar svar­bes­nių vaid­me­nų? „At­vi­rai pa­sa­ky­siu, man nė­ra nei svar­bes­nių, nei ma­žiau svar­ bių, nei pa­čių svar­biau­sių vaid­me­ nų, – dės­tė In­ge­bor­ga. – Man įdo­ mus pro­ce­sas, įdo­mu, kas vyks­ta da­bar. Kai ma­nęs klau­sia, ku­ris yra ge­riau­sias re­ži­sie­rius, su ku­ riuo dir­bu, ne­veid­mai­niau­da­ma at­sa­kau: ge­riau­sias yra tas, su ku­ riuo dir­bu da­bar.“ Ak­to­rė mie­lai pa­sa­ko­jo apie sa­vo dar­bus. Prieš po­rą me­tų Aust­ri­jo­je bu­vo pa­sta­ty­tas spek­tak­lis „Džia­ ko­mo va­ria­ci­jos“. Ja­me, be I.Dap­ kū­nai­tės, vai­di­na ge­ras se­nų lai­kų jos ko­le­ga ir bi­čiu­lis – Ho­li­vu­do žvaigž­dė Joh­nas Mal­ko­vi­chius ir dar du ak­to­riai. Dai­ni­nin­kai spek­ tak­ly­je at­lie­ka sop­ra­no ir ba­ri­to­ no par­ti­jas, grie­žia or­kest­ras. Pu­sė spek­tak­lio – dra­ma, pu­sė – ope­ra.

Spek­tak­lio prem­je­ra įvy­ko Vie­ no­je, pa­skui tru­pė pra­dė­jo su juo va­ži­nė­ti po pa­sau­lį. „Ir iki da­bar va­ži­nė­ja­me, – pa­tiks­li­no In­ge­bor­ ga. – Pas­ku­ti­nė mū­sų ke­lio­nė bu­ vo į Ek­va­do­rą. Spek­tak­lis kei­čia­si.

Ka­dan­gi pu­sė spek­tak­lio – dra­ma, pu­sė – mu­zi­ki­nis, man tai – nau­ja ir ne­pap­ras­tai įdo­mi pa­tir­tis.“ I.Dap­kū­nai­tę ne­tru­kus tu­rė­tu­ me iš­vys­ti per ru­sų te­le­vi­zi­ją. Ak­ to­rė nu­si­fil­ma­vo 16 se­ri­jų te­le­ vi­zi­jos fil­me apie le­gen­di­nį sek­lį Šer­lo­ką Holm­są, ku­ria­me vai­di­na po­nią Hud­son.

Mask­vo­je I.Dap­kū­nai­tė vai­di­ na ir teat­re, ku­ris va­di­na­si „Po­li teat­ras“. „Kar­tais iš nie­ko kas nors išei­na, – sa­kė ak­to­rė. – Bu­vo po­pu­ lia­rios Ru­si­jo­je poe­tės Ve­ros Pav­lo­ vos, ku­ri gy­ve­na Niu­jor­ke, poe­zi­jos va­ka­ras. Skai­tė­me jos ei­lė­raš­čius, ir

iš to išė­jo spek­tak­lis. Da­bar jį vai­ di­na­me.“ Pak­laus­ta, ar no­rė­tų fil­ muo­tis su lie­tu­viais, ak­to­rė sa­kė: „Kai fil­muo­siuo­si su lie­tu­viais, jūs tik­rai bū­si­te pir­mi, ku­rie tai su­ži­ no­si­te. Pa­ti­kė­ki­te ma­nim.“ Mask­vo­je, Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­je

Kaip su­ka­si vaid­me­nų ga­vi­mo me­ cha­niz­mas – ar In­ge­bor­gą kvie­čia fil­muo­tis pa­žįs­ta­mi, bi­čiu­liai re­ži­ sie­riai, ar pa­ti jų ieš­ko? „Va­ka­ruo­se yra sis­te­ma – yra agen­tas, yra ak­to­rių at­ran­kos di­ rek­to­rius. Jei­gu tu ne­tu­ri agen­ to, ne­pa­tek­si į sis­te­mą“, – aiš­ki­ no I.Dap­kū­nai­tė. Ak­to­rė pri­si­mi­nė vie­ną šve­dų juos­tą, ku­rio­je fil­ma­ vo­si per­nai, ir pa­brė­žė, kad vaid­ mens šia­me fil­me ne­bū­tų ga­vu­si, jei ne jos „ang­liš­ka­sis“ agen­tas.

Ru­si­jo­je jau ei­na­ma tos sis­te­mos link. Ji tu­rin­ti ke­lis agen­tus. „Aiš­ku, yra drau­gų, yra pa­žįs­ ta­mų, – ne­slė­pė ak­to­rė. – Ta­čiau daž­niau­siai dia­lo­gas bū­na toks: „Aš tu­riu tau sce­na­ri­jų, ma­no žmo­nės pa­skam­bins ta­vo agen­tui.“ Tai – ofi­cia­lus ke­lias, ku­rio vis tiek neiš­ veng­si. Jei re­ži­sie­rius no­ri, kad pas jį fil­muo­čiau­si, nors jis ir ge­riau­sias ma­no drau­gas, vis tiek jo pro­diu­se­ riai tar­sis su ma­no agen­tu.“ Ar ak­to­rė pa­žvel­gia į praei­tį, ku­ rį sa­vo fil­mą la­biau­siai ver­ti­na? „Taip ne­bū­na – žvilgs­nių į praei­ tį, – juo­kė­si In­ge­bor­ga. – Aš ne­ gal­vo­ju apie tai. Aš žiū­riu į atei­tį.“ Bet po aki­mir­kos ak­to­rė su­si­grie­ bė: „Jei­gu žvelg­čiau į praei­tį, vi­so­ kių įvy­kių pil­na. Ko tik aš ne­da­riau!

Ma­nau, kad dar yra ko nors, kas bū­ tų nau­ja – įdo­mu ir ne­pa­siek­ta.“ Kur ak­to­rė, prieš tre­jus me­tus iš­ si­sky­ru­si su vy­ru – bri­tų re­ži­sie­riu­ mi Si­mo­nu Sto­ke­su, nu­lei­do in­ka­ rą, kur jos na­mai da­bar – Mask­vo­je, Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­je? „Yra Lon­do­ ne, yra Mask­vo­je, yra Pa­ry­žiu­je, – dvip­ras­miš­kai sa­kė In­ge­bor­ga.

– In­ka­rai – są­ly­gi­nis da­ly­kas. Dve­ ji me­tai gast­ro­lių at­si­lie­pia – daug lai­ko pra­lei­džiu ke­lio­nė­se.“

bkės!), nei jaunasis aktorių Storpirščių dies būtų Anos Kareninos vaidmuo. Ta-

Te­ma: „Fil­me – 10 ly­gia­ver­čių vaid­me­nų: pen­ki – mo­te­rų, pen­ki – vy­rų. Fil­mas – apie sek­są, kiek pri­si­me­nu sce­na­ri­jų“, – Niu­jor­ke fil­muo­tą

Jur­ko­nio, Vy­tau­to Liau­dans­kio, asmeninio archyvo nuotr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

juos­tą „30 šir­dies dū­žių“, ku­rio­je vai­di­na pro­sti­tu­tę Ali­są, pri­sta­tė ki­no ir teat­ro žvaigž­dė I.Dap­kū­nai­tė.

20

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

Li­sa­bo­na – nie­kur ne­sku­b Nak­tys Li­sa­bo­no­je šiais lai­kais ki­to­kios nei Eri­cho Ma­rios Remarque’o kny­ go­je „Nak­tis Li­sa­bo­ no­je“. Die­nos švie­ so­je ap­griu­vę se­ ni pa­sta­tai pri­me­ na Si­ci­li­jos mies­ tą Pa­ler­mą, pa­žvel­ gęs į di­džiu­lį til­tą, ei­ nan­tį per upę, pa­si­ jun­ti tar­si San Fran­ sis­ke, o ant kal­vos stūk­san­ti di­džiu­lė Jė­zaus skulp­tū­ra – vi­sai kaip Rio de Ža­ nei­re.

Star­tas: Be­le­no bokš­tas sto­vi to­je vie­to­je, kur į In­di­ją iš­plau­kė po­rtu­ga­las ke­liau­to­jas Vas­co da Ga­ma.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Gy­ve­ni­mo tem­pas – ki­toks

Į Li­sa­bo­ną at­vy­ko­me pa­va­ka­ rę. Nors vie­ti­niai jau gy­ve­na žie­ mos nuo­tai­ko­mis ir dai­ro­si šil­tes­ nių dra­bu­žių, ne­lie­tu­viš­kai šil­tas ir sau­lė­tas oras pri­ver­tė nu­si­mes­ ti pal­tus. Iš oro uos­to ke­liau­jant į mies­to cent­rą skran­dis ne­ju­čio­mis ėmė rei­ka­lau­ti mais­to. Li­sa­bo­no­ je jau ku­rį lai­ką gy­ve­nan­ti bi­čiu­lė iš pra­džių pa­siū­lė už­kąs­ti na­mie, o va­ka­rie­nės ei­ti val­gy­ti mies­te bent de­vin­tą va­lan­dą va­ka­ro. „Anks­čiau čia nie­kas val­gy­ti nei­ na“, – šiais jos žo­džiais iš pra­džių ne­pa­ti­kė­jau, ta­čiau vė­liau su­pra­ tau: Li­sa­bo­no­je žmo­nės iš tie­sų gy­ve­na ki­to­kiu rit­mu. Vie­ną va­ka­ rą į ka­vi­nę už­su­kus dar prieš šeš­ tą va­lan­dą va­ka­ro, dar­buo­to­jai ma­ lo­niai pa­siū­lė atei­ti ma­žiau­siai po ke­lių va­lan­dų – švie­žių žu­vų, ku­ rios vė­liau bus ke­pa­mos ant gro­te­ lių, jiems dar neat­ve­žė.

Iš tie­sų, ei­nant pro tas pa­čias ka­ vi­nes po ke­lių va­lan­dų jo­se jau bu­ vo ma­ty­ti va­ka­rie­niau­ti ir pa­si­šne­ ku­čiuo­ti su­si­rin­ku­sių vie­ti­nių. O vit­ri­no­se iš­dė­lio­tos jū­rų gė­ry­bės, ku­rios pir­mą­ją die­ną Li­sa­bo­no­ je at­ro­dė kaip klien­tams pri­vi­lio­ti skir­tos de­ko­ra­ci­jos, pa­si­ro­dė be­ san­čios švie­žu­tė­lės – kas­dien vis ki­tos, ką tik su­gau­tos tuo­jau at­si­ du­ria ku­rio nors iš sve­čių lėkš­tė­je.

Vie­šint Li­sa­bo­no­je te­ko pri­pras­ti ne tik prie vė­ly­vų va­ka­rie­nių. Nak­ ti­nis jau­ni­mo gy­ve­ni­mas čia net dar­bo die­ną pra­si­de­da vė­liau nei Lie­tu­vo­je sa­vait­ga­liais. Sce­na­ri­jus kas va­ka­rą maž­daug toks pat: po vi­dur­nak­čio jau­ni­mas ren­ka­si ba­ ruo­se, po ant­ros va­lan­dos nak­ties plūs­te­li į klu­bus. Vaikš­ti­nė­da­mas Li­sa­bo­nos cent­re nak­tį daug žmo­ nių neiš­vy­si – vie­ni mie­ga, ki­ti lin­ di ba­ruo­se ir klu­buo­se. Į dar­bus vie­ti­niai ren­ka­si taip pat vė­liau nei lie­tu­viai – daž­niau­siai nuo de­vin­tos ry­to. Net pir­mie­ji met­ ro čia pra­de­da va­žiuo­ti ga­na vė­lai – apie pu­sę sep­ty­nių. Tie­sa, po dar­bų kiek­vie­nas tu­ri ke­lias va­lan­das nu­ snaus­ti iki vė­ly­vo­sios va­ka­rie­nės.

Pa­ke­liui į pi­lį – gat­vių gro­žis

Die­no­mis Li­sa­bo­nos gy­ve­ni­mas nė­ra toks in­ten­sy­vus kaip ki­tuo­se Va­ka­rų ša­lių did­mies­čiuo­se. Gy­ ven­to­jai čia vaikš­ti­nė­ja ne­sku­bė­ da­mi, o pa­no­rę vi­sa­da ran­da lai­ko iš­ger­ti puo­de­lį ka­vos vie­tos ba­re – laks­ty­ti kaip akis iš­de­gus su po­pie­ ri­niais puo­de­liais ran­ko­se Li­sa­bo­ nos gy­ven­to­jams dar sve­ti­ma, o gal ir nie­ka­da tai ne­pri­gis.

Vie­ti­niai taip pat vi­sa­da ran­da lai­ko ka­na­rė­lėms ir gė­lėms pri­žiū­ rė­ti. Vaikš­čio­da­mas se­na­mies­čio gat­vė­mis ga­li pa­si­jus­ti tar­si par­ke – va­zo­nus su įvai­riau­sio­mis gė­lė­mis gy­ven­to­jai ne tik ka­bi­na ant pa­sta­ tų sie­nų, bet ir sta­to ant ša­li­gat­vių – ša­lia ma­žy­čių lan­gų ir du­rų. Ka­ na­rė­lių čirš­ki­mas sklin­da ne tik pro at­la­pus lan­gus – nar­ve­liai čia taip su­ka­bin­ti tie­siog ša­lia lan­gų.

Siau­ras gat­ve­les, spal­vo­tus pa­ sta­tus ir juos puo­šian­čius ži­bin­tus, gė­les bei ka­na­rė­lių nar­vus tu­ris­tai se­na­mies­ty­je ant vie­nos iš sep­ty­nių Li­sa­bo­nos kal­vų fo­tog­ra­fuo­ja, ko ge­ro, ne re­čiau ne­gu vir­šu­je stūk­

21

šeštadienis, lapkričio 17, 2012

ban­ti šil­tų žmo­nių sos­ti­nė san­čią Šv. Jur­gio pi­lį. Li­sa­bo­nos gy­ven­to­jai ger­bia ne tik sa­vo lai­ką. Šia­me mies­te ne­tvy­ro ir jau­nys­ tės kul­tas. Gar­baus am­žiaus vie­ti­ niai pui­kiau­siai jau­čia­si dirb­da­mi ir par­da­vė­jais ar pa­da­vė­jais, o nak­ tį ba­re ne­nus­teb­si iš­vy­dęs ir kok­tei­lį pla­kan­tį pu­sam­žį po­rtu­ga­lą.

Gy­ven­to­jai čia vaikš­ ti­nė­ja ne­sku­bė­da­mi, o pa­no­rę vi­sa­da ran­ da lai­ko iš­ger­ti puo­ de­lį ka­vos vie­tos ba­re. Į vir­šų ke­lia tram­va­jus

Ki­tas lie­tu­vio akiai neįp­ras­tas da­ly­ kas Li­sa­bo­no­je – ply­te­lė­mis puoš­ tos ne tik dau­ge­lio pa­sta­tų sie­nos, bet ir skal­dy­tais jų ga­ba­lais grįs­ti vi­si ša­li­gat­viai.

At­vy­kus į Li­sa­bo­ną aukš­ta­kul­ nius teks pa­mirš­ti – vaikš­čio­ti to­ kiais ša­li­gat­viais neį­gu­du­siam tu­ ris­tui bū­tų kan­čia. Ne­ga­na to, pa­li­jus to­kios ply­te­lės tam­pa to­kios pat sli­džios, kaip mū­siš­kiai ša­li­gat­ viai žie­mą pa­ša­lus. O kur dar sta­ čios kal­vos – kar­tais už­du­sus į vir­ šų kop­ti ten­ka vien tam, kad pa­skui nu­si­leis­tum že­myn – ke­lias ap­link bū­tų per daug to­li­mas.

Tie­sa, pa­var­gu­siems tu­ris­tams yra išei­tis – vie­no va­go­no gel­to­ nas se­no­vi­nis tram­va­jus juos ga­ li už­kel­ti ne tik į sta­čią kal­vą, bet ir nu­leis­ti že­myn. Dau­giau­sia juo ir nau­do­ja­si už­sie­nie­čiai. Vie­ti­niams vaikš­ti­nė­ti Li­sa­bo­nos kal­vo­mis taip pat pa­pras­ta, kaip vil­nie­čiams žy­ giuo­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu.

Nors Li­sa­bo­no­je įdo­mu tie­siog slam­pi­nė­ti siau­ro­mis gat­vė­mis, gro­žė­tis mies­to sto­gais iš ap­žval­ gos aikš­te­lių, esan­čių ant kal­vų, is­to­ri­jos mė­gė­jai šia­me mies­te taip pat tu­rės ką veik­ti.

Vie­na la­biau­siai tu­ris­tus trau­ kian­čių vie­tų – Be­le­no bokš­tas, ku­ris sto­vi to­je vie­to­je, iš ku­rios iš­ plau­kė ir jū­rų ke­lią į In­di­ją at­ra­do ke­liau­to­jas Vas­co da Ga­ma. Ne­to­li stūk­so ir XVI a. sta­ty­tas Šv. Je­ro­ni­ mo or­di­no vie­nuo­ly­nas. Pa­va­žia­vus pus­va­lan­dį nuo Li­sa­bo­nos trau­ki­ niu ga­li­ma pa­siek­ti į UNESCO pa­ vel­do są­ra­šą įtrauk­tą mies­te­lį Sint­ rą, gar­sė­jan­tį įspū­din­gais rū­mais ir pi­li­mi.

Dar pus­va­lan­dis ir at­si­pa­lai­duo­ti po ma­ty­tų vaiz­dų bei įspū­džių ga­ li­ma at­si­dū­rus vi­siš­ka­me pa­sau­ lio pa­kraš­ty­je – la­biau­siai į va­ka­rus nu­to­lu­sia­me Eu­ro­pos ky­šu­lyje Ca­po da Ro­ca. Sa­ko­ma, kad plauk­da­mi iš jo tie­sia li­ni­ja pa­siek­tu­me Bra­zi­li­ją.

Li­sa­bo­na – tarp kal­nų ir upės žio­čių Su prie­mies­čiais Li­sa­bo­no­je gy­

ven­to­jų yra per 2 mln.

Li­sa­bo­na įsi­kū­ru­si ant sep­ty­nių

kal­vų tarp Te­žo upės žio­čių.

La­biau­siai tu­ris­tų dė­me­sio ver­ti

lan­ky­ti­ni ob­jek­tai – Be­le­no bokš­tas, Šv. Jur­gio pi­lis, XII a. sta­ty­ta Ka­ted­ ra, Šv. Je­ro­ni­mo vie­nuo­ly­nas.

Pa­na­šu­mai: šis til­tas Li­sa­bo­no­je pri­me­na Auk­so var­tų til­tą San Fran­sis­ke.

Paukš­čiai: Li­sa­bo­nos se­na­mies­ty­je gir­dė­ti ka­na­rė­lių čirš­ki­mą ga­li­ma

ko­ne prie kiek­vie­no na­mo.

Gin­ta­rės Mi­ce­vi­čiū­tės nuo­tr.

Vi­ra­žai: siau­ros Li­sa­bo­nos gat­vės vin­giuo­ja tai aukš­tyn, tai že­myn.

22

šeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sle­mo poe­zi­jos žan­ ras gi­mė 8-aja­me de­šimt­me­ty­je JAV. Tuo­met nuo mo­ no­to­ni­jos per­si­so­ti­ nę poe­tai iš pa­ma­ tų su­dre­bi­no per am­žius nu­si­sto­vė­ ju­sias poe­zi­jos tra­ di­ci­jas. Gal­būt jau atė­jo lai­kas su nau­ juo­ju žan­ru su­pa­ žin­din­ti ir Lie­tu­vos mo­kyk­las?

Pri­pa­ži­ni­mas: ne­pai­sant sa­vo kal­bą dras­kan­čios poe­zi­jos for­mos,

raiš­kos, vie­nas sle­mo at­sto­vų Be­ne­dik­tas Ja­nu­še­vi­čius yra pri­pa­žįs­ ta­mas dau­ge­lio Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nių poe­tų. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Maiš­tin­go­ji sle­mo poe­zi­ja ver­žia­si į mo­kyk­las Go­da Rai­by­tė

g.raibytė@diena.lt

Teks­to ir sce­nos me­no sin­te­zė

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Tai­gi, kas yra sle­mas? Kal­bant pa­pras­čiau, tai – poe­zi­jos žan­ras, ku­ria­me į vie­ną su­jun­gia­mi gar­ sas, vaiz­das ir teks­tas. „Ka­dan­gi sle­mo poe­zi­ja vi­suo­met at­lie­ka­ma gy­vai, o jos tiks­las – ne tik pa­sa­ ky­ti teks­tą, bet ir su­do­min­ti žiū­ ro­vą, ji tam­pa tar­si ly­di­nys, su­da­ ry­tas iš dvie­jų pa­grin­di­nių da­lių: 50 pro­c. teks­to ir 50 pro­c. sce­nos me­no. Teks­tas ga­li bū­ti ko­miš­kas, tra­giš­kas, ri­muo­tas ar­ba tik žo­ džių žais­mas, jis ne­pri­va­lo bū­ti li­te­ra­tū­ri­nis, daž­nai sle­mo poe­tai var­to­ja žar­go­ną. Sce­nos me­nas – vis­kas, kas at­lie­ka­ma ant sce­nos: vai­dy­ba, dai­na­vi­mas, pan­to­mi­ ma, imi­ta­ci­jos, pa­ro­di­jos ar tie­ siog skan­da­vi­mas“, – taip jį lie­ tu­viams pri­sta­to en­tu­zias­tai.

Sle­mas, ku­riam lie­tu­vių kal­bos eks­per­tai dar ne­su­gal­vo­jo lie­tu­viš­ ko pa­va­di­ni­mo, mū­sų ša­lį pa­sie­ kė ne­se­niai. Pir­mo­sios sle­mo poe­ zi­jos var­žy­bos už­fik­suo­tos 2008 m. Ša­kių ra­jo­ne. Ir tik 2010 m. Do­mas Rai­bys su­rin­ko ke­le­tą sle­mo en­tu­ zias­tų bei pa­ma­žu jį pa­ver­tė tra­di­ ci­niu ren­gi­niu. Nuo to lai­ko sce­no­je sa­vo jė­gas iš­ban­dė ne tik vie­tos sle­ me­riai, bet ir pa­sau­li­nio ly­gio poe­tai – Bo­bas Hol­ma­nas ir Sau­las Wil­ liam­sas, o su pa­čiu žan­ru su­si­pa­ži­ no Vil­niaus, Pa­ne­vė­žio, Klai­pė­dos, Ši­lu­tės, Ni­dos ir Kau­no gy­ven­to­jai.

Nuo pat pra­džių sle­mas ban­do at­rem­ti kri­ti­ką, ku­rios dau­giau­sia ne­gai­li tra­di­ci­nės poe­zi­jos ger­bė­ jai: „Kad ir kaip keis­ta, dau­ge­liui at­ro­do, kad ei­lė­raš­tis bū­ti­nai tu­ri bū­ti ri­muo­tas. O juk jau se­niai taip ne­bė­ra“, – pri­dū­rė D.Rai­bys.

Dve­jus me­tus ak­ty­viai spur­dė­ ję sle­me­riai su­si­vie­ni­jo ir šių me­tų kny­gų mu­gė­je iš­lei­do kny­gą „Sle­ mas Lie­tu­vo­je!“. Tie­sa, bu­vo ma­ nan­čių, kad kny­gą iš­leis­ti bu­vo dar ge­ro­kai per anks­ti. „Dau­ge­lis taip ma­nė, kol ne­pa­ma­tė kny­gos“, – pa­sa­ko­jo D.Rai­bys.

Tvir­ti­na ry­šius

Plės­da­mi ger­bė­jų bū­rį Lie­tu­vo­je sle­me­riai iš­kė­lė nau­ją idė­ją – sle­ mą įtrauk­ti į mo­kyk­los li­te­ra­tū­ros pro­gra­mas. „Mo­kyk­lo­je ma­ne iš­mo­kė ne­ kęs­ti poe­zi­jos“, – kar­tą lau­žy­ ta ang­lų kal­ba pa­sa­kė vie­nas sle­ me­ris. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad jau­ni­mą su­do­min­ti poe­zi­ja yra ypač sun­ku. Mo­kyk­lų pro­gra­ mo­se dės­to­mas li­te­ra­tū­ros kur­ sas daž­nai su­tin­ka­mas be en­tu­ ziaz­mo: mo­ki­niai nė ne­ke­ti­na gi­lin­tis, o ne­re­tai apa­tiš­ki bū­na ir pe­da­go­gai.

Sis­te­mos keis­ti ne­si­ryž­ta nie­kas – kur kas leng­viau dėl vis­ko kal­ tin­ti mo­ki­nius, ne­gu ieš­ko­ti ki­tų bū­dų, kaip prie jų priei­ti. „Mo­kyk­los kur­sas iš­dės­ty­tas chro­no­lo­gi­ne tvar­ka, o tai yra pa­ti neį­do­miau­sia ir ny­kiau­sia for­ma.

Jo pa­skir­tis tu­rė­tų bū­ti su­do­min­ ti mo­ki­nį ir su­ge­bė­ti pa­da­ry­ti, kad jis pa­mil­tų sa­vo kal­bą, o ne prie­ var­tau­ti <...>. No­riu, kad jie su­ pras­tų – poe­zi­jos yra ly­giai toks pat pa­si­rin­ki­mas kaip ir mu­zi­ kos“, – „Vil­niaus die­nai“ tei­gė D.Rai­bys.

Sle­mas ga­li ir pa­dė­ti už­megz­ ti glau­des­nį mo­ki­nio bei pe­da­ go­go ry­šį“, – ra­šė Bren­da Dyck, JAV mo­ky­to­ja, jau ke­le­rius me­tus ren­gian­ti ka­lė­di­nius sle­mo ren­gi­ nius. Jos tei­gi­mu, šiuo­lai­ki­niam jau­ni­mui kur kas leng­viau priim­ ti poe­zi­ją, kai ga­li pa­tys jaus­tis jos da­li­mi – ra­šy­ti, dek­la­muo­ti, net ver­tin­ti ki­tų dar­bus ap­lo­dis­men­ tais ir nu­švil­pi­mu. „Vaiz­duo­tė, mąs­ty­mas, kū­ry­ba, ge­bė­ji­mas ste­bė­ti pa­sau­lį, tu­rė­ ti sa­vo nuo­mo­nę ir su­ge­bė­ti ją iš­ reikš­ti – sa­vy­bės, ma­no nuo­mo­ ne, žmo­ni­ją ve­dan­čios pir­myn. Ir šias žmo­gaus sa­vy­bes rei­kė­tų la­ vin­ti, o ne už­da­ry­ti ir ri­bo­ti. Ti­ kiu, kad sle­mas ga­li bū­ti vie­na iš for­mų, pa­de­dan­čių jas la­vin­ti“, – prie­žas­tis, ko­dėl rei­kė­tų sle­mą įtrauk­ti į mo­kyk­li­nę pro­gra­mą, to­ liau var­di­jo D.Rai­bys.

Va­do­vau­ja­si ne­tei­sin­ga nuo­mo­ne

To­kių kaip B.Dyck pa­sau­ly­je yra daug, bet Lie­tu­vos mo­kyk­los sle­ me­riams du­ris kol kas at­ve­ria ne­ no­riai. „Na, mus kar­tais kvie­čia į įvai­rias mo­kyk­las. Pas­ku­ti­nė, ku­ rio­je bu­vo­me, – Vil­niaus suau­gu­ sių­jų mo­kyk­la. Ten la­bai drau­giš­ kai ir pa­lan­kiai su­ti­ko“, – dės­tė D.Rai­bys.

Mo­kyk­los kur­sas iš­ dės­ty­tas pa­čia ny­ kiau­sia for­ma. Jo pa­skir­tis tu­rė­tų bū­ ti su­do­min­ti mo­ki­nį ir su­ge­bė­ti pa­da­ry­ti, kad jis pa­mil­tų sa­vo kal­bą.

Ta­čiau kvie­ti­mų ne­bū­na daug ne to­dėl, kad ši poe­zi­ja yra pri­mi­ ty­vi ar ne­ver­ta dė­me­sio – me­ni­ nin­kė Lai­ma Krei­vy­tė sle­mą api­ bū­di­no kaip vie­ną stip­riau­sių šiuo­lai­ki­nės poe­zi­jos žan­rų. Žan­ ras daž­nai ne­tei­sin­gai ver­ti­na­ mas tik dėl sklin­dan­čių nei­gia­mų gan­dų, net ne­pa­ban­džius su juo su­si­pa­žin­ti ar­ti­miau. „Šių me­ tų Vil­niaus kny­gų mu­gė­je su­ti­kau vie­ną ra­šy­to­ją, jis man sa­ko: „Ži­ nai, pa­var­čiau sle­mo kny­gą ir li­ kau nu­ste­bin­tas, nes ten yra ge­ rų teks­tų. Vė­liau jis pra­si­ta­rė, kad į sle­mo ren­gi­nius ne­vaikš­čio­jo, nes bu­vo pri­si­klau­sęs vi­so­kių gan­dų“, – pa­sa­ko­jo D.Rai­bys.

Ne­ži­nia, kiek dar lai­ko pri­reiks, kol sle­mas įsi­tvir­tins Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se. Aiš­ku vie­na – ne­de­ rė­tų pa­mirš­ti fak­to, kad kal­ba, taip pat poe­zi­ja, atei­na iš žmo­nių ir kei­čia­si kar­tu su jais. Su­si­pa­ žin­ti su kla­si­ka yra svar­bu, ta­čiau, pa­sak D.Rai­bio, yra nau­jų ra­šy­to­ jų, ku­rie ra­šo apie da­bar­ti­nes pro­ ble­mas. Juk ju­dė­ti pir­myn neį­ma­ no­ma tik žiū­rint at­gal.

8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B

KelioniĹł

ĹĄeĹĄtadienis, lapkriÄ?io 17, 2012

N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; Tel. 261B8=8CA 3653, 84BCD>94 261 3655, 261 3659 =5>@<028 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><

Karjera Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1045526

Parduoda Kitas prekes BUAB â&#x20AC;&#x17E;Stairalitaâ&#x20AC;&#x153; parduoda uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; pasiĹŤlytÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; naudotÄ&#x2026; materialĹł turtÄ&#x2026; (ÄŻrengimus ir atsargĹł likuÄ?ius) bei nematerialĹł turtÄ&#x2026; (kompiuterines programas). PasiĹŤlymai renkami 10 dienĹł nuo skelbimo datos adresu Taikos g. 142-19, Vilnius. DÄ&#x2014;l parduodamo turto sÄ&#x2026;raĹĄo ir detalesnÄ&#x2014;s informacijos kreiptis tel. 8 601 38 067.

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 ?4@D4G8<08 9Y 4; 4 ?0NB0A Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil8=5>$6<08; 2>< niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;

BuitinÄ&#x2014;s technikos remonto

www.pc-help.lt.

1002391 SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A nenauKitos dojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; techni 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F kÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 Informuojame, kad pil. Gintauto RolinÄ?iaus 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B

4; 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. sklypo, kad. Nr. 4117/0400:5114, JadvygiĹĄkiĹł 1040270 Vilniaus r., ribos bus Ĺženklinak., RieĹĄÄ&#x2014;s sen.,

mos vietovÄ&#x2014;je lapkriÄ?io 29 d. 10 val. Gretimo Technikos remonto ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4117/0400:5165, saviNeĹĄiojamĹłjĹł ir stacionariĹł kompiuteriĹł re- ninkÄ&#x2014;s Zofijos Taliun artimieji kvieÄ?iami atvykmontas Vilniuje, Alytuje. Parduodame nau- ti arba kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;NEKILNOJAMOJO TURTO jus ar naudotus kompiuterius. IĹĄkvietimas PROJEKTAIâ&#x20AC;?, Ĺ˝algirio g. 131, Vilnius. renatas@ NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ntprojektai.lt. Tel. 8 605 70 770. nemokamas. Tel. 8 682 83 331.

ÄŽvairĹŤs

PARDUODA

1041622

1046457

,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

1046456

PERKA

Perka Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

929922

%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>

4;

ÄŽVAIRĹŞS Kita

Statybos ir remonto Profesionalus voniĹł restauravimas. TvirÄ?iausia danga Lietuvoje. 5 metĹł garantija.

Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1039425

PASLAUGOS

KelioniĹł

8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -

- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A

' -+ & * , -

- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

51 518.

D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 971990 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 Vladislavos SalmanoviÄ? turto paveldÄ&#x2014;toD> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC jĹł dÄ&#x2014;mesiui. Ĺ . m. birĹželio*0@>A;0DC 27 d. 16%0G4 val.

A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C adresu Vilniaus r., PagiriĹł sen., MikaĹĄiĹŤ- D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ekspresasâ&#x20AC;?, vyks sklypo kad.

4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< Nr.

4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

KvieÄ?iame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos MatavimĹł Organizacijaâ&#x20AC;?, LinkmenĹł g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

23

skelbimai

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8

976256

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D

(3683><

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai &/6

+5<

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Kelionių organizatorius

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, LT-01104 Tel. (8 5) 231g.3314.

Faks. (8 5)Vilnius 262 9120 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I

>@>=B0A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# www.krantas.lt +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga 10 nakvyniĹł METAS KELIAUTI ÄŽ Ĺ ILTUS KRAĹ TUS! F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B nuo 125 Lt nuo 3459 Lt Dubajus Egiptas,kruizas Ĺ arm El Ĺ eichas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo JAE, kasdieninius 3*PamirĹĄkite vieĹĄbutis su pusryÄ?iais rĹŤpesÄ?ius ir atsipa3* vieĹĄbutis, viskas ÄŻskaiÄ?iuota ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> 110 Lt laive3049 Baltijos 11 laiduokite nakvyniĹł nuo Lt jĹŤroje!

7 nakvynÄ&#x2014;s nuo 2157 Lt I :4AZ808A KvieÄ?iame Jus ÄŻTenerifÄ&#x2014; trumpiausios nakties vaTailandas, Bankokas ir Pataja KanarĹł salos, MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir gera nuotaika.

8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 3* vieĹĄbutis su pusryÄ?iais 2* apartamentai be maitinimo karÄ&#x2014;lÄŻ!

9?8;3><08 nakvynÄ&#x2014;s nuo 3389 Lt 7 nakvynÄ&#x2014;s nuo Lt ir linksmybÄ&#x2014;s iki 0N8=6B>=0A =C> B Baltijos jĹŤroje bus2104 ir disko, Kruizo kaina pateikta iĹĄ iĹĄplaukimo uosto.

Indija, Goa %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ryto!

Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau kelioniĹł pasiĹŤlymĹł 2* vieĹĄbutis su pusryÄ?iais www.krantas.lt.

%

% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;

Paslaugos

Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9> 976056 (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6

"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijosinternetu: pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt Pirkti I B www.kelioniupasiulymai.lt Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha 637 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747â&#x20AC;&#x201C; Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1847 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;377 429LtLt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros â&#x20AC;&#x201C;nuo 1297Lt Lt nuo 1197 -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 999 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 577 Lt L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> B Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B â&#x20AC;&#x201C;nuo Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada Ispanija, 1979 Lt Kosta Brava nuo 822 Lt Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Graikija, ChalkidikÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;979 1099 Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; Lt Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 Ispanija, Kos Kostasala Dorada Graikija, â&#x20AC;&#x201C; 1128â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Lt %C;60@890 =C> B Turkija, Ispanija,Antalija AlikantÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;1295 1108Lt L@8 0=:0 =C> B Bulgarija, Burgas 1185LtLt Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;1128 @4B0 =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489 Lt Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185

C=8A0A =C> B Turkija, Marmaris 1620LtLt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1440 Lt Turkija, Marmaris @C8G0A 8;C =C> B Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt1289 Lt Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Bulgarija, Burgas G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt +0@>:0A =C> B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ IĹ VARĹ UVOS VARĹ UVOS(poilsinÄ&#x2014;s) (paĹžintinÄ&#x2014;s-poilsinÄ&#x2014;s) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Kruizas Nilu â&#x20AC;&#x201C; nuo 1440 Lt G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil C@:890 =B0;890 I B sinÄ&#x2014;s) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt Trimitas 520 Lt

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79,

3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=

(@08:890 @4B0 I B

MaĹžieji Laukystos piratai Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas â&#x20AC;&#x201C; nuo 1678 Lt Lt %C;60@890 0@=0 I B 370 Holivudo akademija 599 Lt Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Kuba 5853450 Lt Lt Mesâ&#x20AC;&#x201C;jÄ&#x2014;ga STOVYKLOS LIETUVOJE Ĺ˝aidimĹł â&#x20AC;&#x201C;galaktika %&"() "% &'(" â&#x20AC;&#x17E;RaganÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; 550 Lt 450 Lt â&#x20AC;&#x17E;Energetikasâ&#x20AC;&#x153; 600 Lt ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ApaÄ?i indÄ&#x2014;naiâ&#x20AC;&#x201C; atkeliauja ,0A0:0 =C> B â&#x20AC;&#x17E;Laimingas Ĺžmogus kartu â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ!â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; 600 Lt Avataro nuotykiai 450 Lt -060=\ I B â&#x20AC;&#x17E;Mes jÄ&#x2014;gaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; 450 Lt Mes ĹĄampinjonai 450 Lt 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Mano pasaulis 595 Lt STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt

>? 'C= B Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x201C; 60 Lt Mano pasaulis 595â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; Lt dienai Kitas variantas 359 Lt %&"() "% 'H% !)

AVIABILIETAI Pirkti Dodiinternetu: 550 Lt www.lek.lt =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B (yra ir pigios aviakompanijos) STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE %C;60@89>94 B KELTAI Stovykla Ukrainoje @>0B89>94 B â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis 60 Lt dienai Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt ( & Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B Bulgarijoje 1699 Lt (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. :08=>A X 018 ?CA4A Kroatijoje 2149 Lt pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Juodkalnijoje 1899 Lt Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas &O & AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KRUIZAI VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) -F60I B>:7>;<0A AVIABILIETAI* KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina)

0;8=0AI)4;A8=:8A Delis nuo 1870 Lt Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina)

0;8=0AI B>:7>;<0A Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt Baltijos jĹŤroje VIZOS 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Seulas â&#x20AC;&#x201C; 2308 Lt ÄŽ ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85

SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2409 Lt ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt

C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A *kainos ÄŻ abi puses KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje daug kritulių nenumatoma. Šiandien kai kur truputį palis, oras šils iki 2–7 laipsnių. Sekmadienį kritulių tikimybė nedidelė.

Naktį kai kur taip pat numatomas rūkas, plikledis. Naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 4 šilumos, dieną šils iki 4–8 laipsnių.

Šiandien, lapkričio 17 d.

+5

+6

Telšiai

+5

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+3

Utena

+5

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.53 16.13 8.20 11.26 20.00

322-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 44 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +6 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +5

Londonas +12 Madridas +12 Maskva +4 Minskas +3 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +10

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+4

+2

–2

4

+1

+4

+2

0

5

+1

+3

+1

+1

1

+1

+4

+2

+2

1

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +6 Ryga +6 Roma +14 Sidnėjus +22 Talinas +8 Tel Avivas +26 Tokijas +16 Varšuva +4

+4

+5

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

+5

Alytus

3–7 m/s

DATOS (lapkričio 18 D.)

Tarptautinė studentų diena 1855 m. škotų keliautojas Davidas Livingstone’as tapo pirmuoju europiečiu, atradusiu Viktorijos krioklį Afrikoje.

1869 m. Egipte buvo atidarytas Sueco kanalas, kuris sujungė Viduržemio ir Raudonąją jūras.

1904 m. gimė poetė Salomėja Nėris.

1917 m. mirė prancūzų skulptorius Auguste’as Rodinas.

1942 m. gimė italų kilmės amerikiečių režisierius Martinas Scorsese.

1944 m. gimė amerikiečių aktorius Danny DeVito.

1964 m. gimė Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas.

1966 m. gimė prancūzų aktorė Sophie Marceau.

1978 m. gimė balerina Neli Beliakaitė.

1978 m. gimė amerikiečių kino aktorė Rachel McAdams.

1988 m. mirė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.

Latvijos nepriklausomybės diena Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti 1918 m. paskelbta Latvijos nepriklausomybė.

1922 m. mirė prancūzų intelektualas, rašytojas, kritikas Marcelis Proustas.

1928 m. įvyko Walto Disney animacinio filmuko herojaus Peliuko Mikio debiutas.

1942 m. gimė amerikiečių aktorė Susan Sullivan.

1946 m. gimė Veronika Povilionienė, lietuvių folkloro dainininkė.

1956 m. gimė istorikas Alfredas Bumblauskas.

1960 m. gimė britų popdainininkė Kim Wilde.

1962 m. mirė danų fizikas, Nobelio premijos laureatas Nielsas Bohras.

1968 m. gimė amerikiečių aktorius Owenas Wilsonas.

įvairenybės

Auk­cio­ne – Ch.Chap­li­no daik­tai

Lū­kes­čiai: už skry­bė­lę ir laz­dą auk­cio­nas „Bon­hams“ sek­ma­die­nį ti­

ki­si gau­ti 40–60 tūkst. do­le­rių (110–160 tūkst. li­tų).

AFP nuo­tr.

Skry­bė­lė ir laz­da, ku­rios bu­vo neat­ sie­ja­mos Ch.Chap­li­no su­kur­to vei­ kė­jo Ma­žo­jo Val­ka­tos įvaiz­džio da­ lys, yra „pui­kios būk­lės“, ir už jas auk­cio­nas „Bon­hams“ sek­ma­die­ nį ti­ki­si gau­ti 40–60 tūkst. do­le­ rių (110–160 tūkst. li­tų).

Le­gen­da sa­ko, kad Ch.Chap­li­ nas Val­ka­tos per­so­na­žą ir jo ap­ ran­gą su­gal­vo­jo spon­ta­niš­kai, vie­ ną lie­tin­gą po­pie­tę 1914 m. va­sa­rį, Ho­li­vu­do stu­di­jos bend­ra­me vy­rų per­si­ren­gi­mo kam­ba­ry­je, kai pa­

si­čiu­po įvai­rių ap­ran­gos ele­men­ tų. Tarp tų ele­men­tų bu­vo ap­smu­ ku­sios ak­to­riaus Fat­ty Arbuckle’o kel­nės, 14 dy­džio ba­tai, ku­riuos jis tu­rė­jo ne­šio­ti ne ant tos ko­jos, kad jie nuo­lat kris­tų, F.Ar­buck­le’o uoš­ vio skry­bė­lė ir vi­sai ki­tam ak­to­riui skir­ti ūsiu­kai.

Ant 81 cm il­gio bam­bu­ki­nės laz­ de­lės juo­du ra­ša­lu yra už­ra­šy­ta „CCLT 36“ – tai nuo­ro­da į Ma­žą­ jį Val­ka­tą.

Tarp ki­tų daik­tų, ku­rie bus par­ duo­da­mi šia­me auk­cio­ne, yra ran­ka ra­šy­tas J.Len­no­no laiš­kas su nuo­gų jo pa­ties ir Y.Ono pie­ši­niu, nu­siųs­tas vie­no avan­gar­di­nio žur­na­lo lei­dė­jui dėl prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mo 1968 m. al­bu­mo „Two Vir­gins“ vir­še­lio.

BNS inf.

Mįs­lę iš­spren­dė gak­tip­lau­kis Vie­nin­te­lis gak­tip­lau­kis, ras­tas nu­si­kal­ti­mo vie­to­je, kur prieš 17 me­tų bu­vo pa­smaug­ta vie­na mer­ gi­na, Pran­cū­zi­jos po­li­ci­jai lei­do suim­ti nu­žu­dy­mu įta­ria­mą vie­ną žan­da­rą.

39 me­tų pa­rei­gū­nas bu­vo suim­tas ket­vir­ta­die­nį dėl 18-me­tės stu­ den­tės Step­ha­nie Fau­viaux nu­žu­ dy­mo. Ši mer­gi­na 1995 m. ge­gu­žę bu­vo ras­ta pa­smaug­ta vo­nio­je sa­vo bu­te šiau­ri­nia­me Li­lio mies­te.

Vie­nin­te­lė reikš­min­ga užuo­mi­ na šio­je de­tek­ty­vus į ak­la­vie­tę at­

Šiandien: Benita, Dionizas, Erta, Getautas, Gilvilė, Nemira, Viktorija Rytoj: Ginvydas, Ginvydė, Otas, Romanas, Salomėja, Vesta

DATOS (lapkričio 17 D.)

Gar­su­sis Char­lie Chap­li­no ka­ti­liu­ kas ir laz­de­lė šį sa­vait­ga­lį bus par­ duo­da­mi auk­cio­ne Los An­dže­le.

Per jį pir­kė­jams taip pat bus pa­siū­ ly­tas Joh­no Len­no­no pie­ši­nys, vaiz­ duo­jan­tis jį ir Yo­ko Ono nuo­gus.

Vardai

ve­du­sio­je by­lo­je bu­vo vie­nin­te­lis au­kai ne­prik­lau­sęs plau­kas, ras­tas vo­nio­je ant cha­la­to.

S.Fau­viaux šei­mos pra­šy­mu šis plau­kas ne­se­niai bu­vo iš nau­jo iš­ tir­tas, nau­do­jant nau­jau­sius teis­mo me­di­ci­nos me­to­dus. Iš jo iš­skir­ta DNR po­li­ci­jai lei­do nu­sta­ty­ti įta­ria­ mą­jį, bu­vu­sį nu­si­kal­ti­mo vie­to­je. Žan­da­ras, ku­ris pa­ži­no­jo au­ką, bu­vo suim­tas Pran­cū­zi­jos Riv­je­ros mies­te Ni­co­je. Ti­ki­ma­si, kad vė­liau jis bus at­vež­tas į Li­lį ir bus su­pa­ žin­din­tas su kal­ti­ni­mais.

Įkal­tis: vie­nin­te­lė reikš­min­ga užuo­mi­na bu­vo vie­nin­te­lis au­kai ne­prik­

BNS inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

lau­sęs plau­kas, ras­tas vo­nio­je ant cha­la­to.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Tačiau tik nesikiškite į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Jautis (04 21–05 20). Ieškosite būdų, kaip galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Siekiant karjeros susidarys įspūdis, kad jūsų idėjos ir bendravimo būdas gali būti ignoruojami. Manysite, kad jums sunku išreikšti savo mintis.

Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų planams.

Liūtas (07 23–08 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Mergelė (08 24–09 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų paties interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesikivirčyti su aplinkiniais.

Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis ir įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi.

Sekite savo mintis – tai labai svarbu.

Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena ir apgalvokite bei įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus, planus.

Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.