2012-11-19 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

270 (19 571)

Kaina 1,30 Lt

Suk­čiai gun­do mi­li­jo­nais

„Te­gul už­si­de­da sli­des ir čiuo­žia į miš­ką.“ To­kį pa­lin­kė­ji­mą pa­siun­tė Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rys Sau­lius Bu­di­nas pra­mo­gų Gi­ru­liuo­se pa­si­gen­dan­tiems žmo­nėms.

6p.

Bau­dos tak­sis­tų ne­gąs­di­na Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pa­sek­mės: su­kčiai iš už­sie­nio klai­pė­die­čius vi­lio­ja mil­ži­niš­ko­mis pi­ni­gų su­mo­mis, ta­čiau su­si­gun­džiu­sių­jų leng­vu už­dar­biu lau­kia nu­si­vy­li­mas ir nuo­sto­liai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomon­ta­žas

Pa­sau­li­nio ly­gio su­kčius iš Ki­ni­jos nau­jų sa­vo au­kų ieš­ko uos­ta­mies­ty­je. Te­le­fo­nu gau­ tas pa­siū­ly­mas leng­vai už­si­dirb­ti stul­bi­na­mą su­mą pi­ni­gų – dau­giau nei aš­tuo­nis mi­li­jo­nus do­le­rių – ga­li baig­tis di­de­liais ne­ma­lo­nu­mais ir nuo­sto­liais. To­kiu bū­du leng­ va­ti­kių ieš­ko­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Krei­pė­si trum­pą­ja ži­nu­te

Kas­dien į elekt­ro­ni­nę pa­što dė­ žu­tę at­ke­liau­ja bent po ke­lis laiš­ kus, ku­riuo­se pra­ne­ša­ma apie lai­

mė­tas kva­pą gniau­žian­čias pi­ni­gų su­mas, pa­vel­dė­tą di­de­lės ver­ tės tur­tą iš už­sie­ny­je gy­ve­nu­sio ir mi­ru­sio ne­ži­no­mo gi­mi­nai­čio ar siū­lo­ma su­da­ry­ti la­bai nau­din­ gą vers­lo san­dė­rį. Pap­ras­tai į to­ kius laiš­kus var­to­to­jai ne­krei­pia

dė­me­sio ir iš kar­to juos iš­tri­na.

At­ro­do, kad su­kčiai tai per­pra­to ir at­ra­do nau­ją bū­dą, kaip ieš­ko­ ti au­kų. Itin vi­lio­jan­čius pa­siū­ly­ mus jie pra­dė­jo teik­ti te­le­fo­nu.

Ne­ma­žai klai­pė­die­čių į sa­vo mo­ bi­liuo­sius ga­vo trum­pą­jį pra­ne­ši­mą

iš po­no Ga­no. Ja­me vy­ras nu­ro­do, kad dir­ba Ki­ni­jos ban­ke.

Po­nas Ga­nas pra­ne­ši­mą ga­vu­ sio as­mens klau­sia, ar ga­li juo pa­ si­ti­kė­ti ir su­da­ry­ti san­dė­rį, ku­rio ver­tė 8 mln. 370 tūkst. li­tų.

5

Tak­sis­tai tam­pa neį­vei­kia­mu bas­ tio­nu sie­kian­tiems ele­men­ta­rios tvar­kos ir kul­tū­ros. Jie neį­jun­gia tak­so­met­ro, neiš­ra­šo kvi­tų, iš­ko­ ne­vei­kia klien­tus dėl per trum­pos ke­lio­nės, ne­tin­ka­mo dy­džio pi­ni­gų ku­piū­ros, o pa­prie­kaiš­ta­vus gąs­di­ na dau­giau nie­ka­da ne­vyk­sian­tys „ne­ma­lo­naus“ klien­to ad­re­su.

Pa­dau­gė­jo pa­žei­di­mų

Nors nuo lapk­ri­čio pra­džios tak­ sis­tai tu­rė­tų iš­duo­ti ke­lio­nės kvi­ tą, ta­čiau jie ne­si­var­gi­na pai­sy­ti rei­ka­la­vi­mų. „Kai pa­pra­šiau ke­lio­nės kvi­to, pa­si­jau­čiau lyg ko­kia ne­nau­dė­lė.

Tak­sis­tas tiek įsi­siau­tė­jo, kad pra­ dė­jo gra­sin­ti, jog dau­giau šiuo ad­ re­su nie­kas nie­ka­da ne­va­žiuos, o iš­kvie­ti­mai iš šio te­le­fo­no nu­me­ rio bus ig­no­ruo­ja­mi“, – pa­sa­ko­jo tak­sis­to el­ge­siu pa­si­pik­ ti­nu­si klai­pė­die­tė.

2

2

PirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

miestas Spor­to šven­tė

Šiau­rie­tiš­kas ėji­mas

„Se­no­liams“ – 30 me­tų

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ras su­ren­gė šei­mos spor­to šven­tę „Olim­ pie­čiai tarp mū­sų“. Tiks­las – ug­dy­ti svei­kos gy­ven­se­nos įgū­džius. Vai­kai, tė­vai ir mo­ ky­to­jai run­gė­si šei­mų spor­to šven­tė­je, kur sie­kia­ma pa­ro­dy­ ti, jog lais­va­lai­kį sma­giai ir iš­ ra­din­gai ga­li­ma leis­ti kar­tu.

Jau tre­čią mė­ne­sį Klai­pė­dos svei­ka­tos biu­ras ren­gia šiau­ rie­tiš­ko ėji­mo žy­gius klai­pė­die­ čiams. Ši pra­mo­ga ypač su­do­ mi­no vy­res­nio am­žiaus žmo­nes. Šeš­ta­die­nio marš­ru­tas – nuo Meln­ra­gės iki Gi­ru­lių, pir­myn ir at­gal – 12 km. Tie, ku­riems žy­gis bu­vo per sun­kus, ga­lė­jo bet ka­ da jį nu­trauk­ti.

Veik­los 30-me­tį mi­nin­tis Klai­pė­ dos tra­di­ci­nės inst­ru­men­ti­nės mu­zi­kos an­samb­lis „Se­no­liai“ šeš­ta­die­nį mies­tie­čiams do­va­ no­jo kon­cer­tą. Bran­daus – 60– 75 me­tų am­žiaus mu­zi­kan­tai iš­ si­ski­ria uni­ka­lia liau­diš­ka gro­ji­ mo ma­nie­ra. „Se­no­liai“ sie­kia iš­ lai­ky­ti ir po­pu­lia­rin­ti se­ną­sias mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jas.

Bau­dos tak­sis­tų ne­gąs­di­na Ji ne vie­nin­te­lė, su­si­ 1 dū­ru­si su tak­sis­tų cha­ miš­ku­mu, ir, ro­dos, vi­siš­ku jų ne­

bau­dža­mu­mu.

Tak­si ve­žė­jus kont­ro­liuo­jan­ čios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pri­ta­rė, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu ge­ro­kai pa­dau­gė­jo pa­žei­ di­mų.

Si­tua­ci­ja aki­vaiz­džiai pra­dė­ jo blo­gė­ti su­pap­ras­ti­nus tak­si pa­ slau­gų tei­ki­mo tvar­ką – pa­nai­ki­nus veik­los li­cen­ci­jas, į rin­ką pa­tek­ti ta­po pa­pras­ta, ta­čiau ge­ro­kai nu­ ken­tė­jo pa­slau­gų ko­ky­bė. „Pa­bend­ra­vus su tak­si pa­slau­ gas tei­kian­čiais žmo­nė­mis, vaiz­ de­lis liūd­nas. Ne­sup­ran­tu, ar jie taip pat bend­rau­ja ir su klien­tais“, – ste­bė­jo­si di­rek­to­rius, ak­cen­tuo­ da­mas, kad tak­sis­tai tu­rė­tų teik­ti aukš­čiau­sio ly­gio pa­slau­gas.

Rū­ko prie klien­tų

G.Ne­niš­kis paaiš­ki­no, kad jų įstai­ gos dar­buo­to­jai neat­lie­ka ope­ra­ty­ vi­nės veik­los ir ne­siaiš­ki­na, ar tak­ sis­tai įjun­gia tak­so­met­rą, iš­duo­da ke­lio­nės kvi­tą.

Tik­ri­na­ma tik tai, ar tak­si ve­žė­jai tu­ri Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je re­gist­ ruo­tus žur­na­lus, kvi­tus.

Per pus­m e­t į pa­t ik­r i­n us apie 60–70 pro­c. uos­ta­mies­ty­je dir­ ban­čių tak­sis­tų ne­nus­ta­ty­ta at­ ve­j ų, kad jie ne­t u­r ė­t ų ke­l io­n ės kvi­tų.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, da­lis pa­žei­dė­ jų per­duo­ti Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­jai.

Ji prii­ma spren­di­mus, ko­kią bau­dą skir­ti.

Be jau iš­var­dy­tų blo­gy­bių, tak­ si ve­žė­jai da­ro dar dau­giau pa­žei­ di­mų: jie ne­mėgs­ta pa­teik­ti in­for­ ma­ci­jos apie va­žia­vi­mo ta­ri­fus, nors tai tu­rė­tų bū­ti ma­to­ma au­to­ mo­bi­lio sa­lo­ne, va­žiuo­ja ski­ria­mų­ jų ženk­lų.

Kai ku­rie vai­ruo­to­jai, va­žiuo­da­ mi su klien­tais, mėgs­ta pa­rū­ky­ti.

Tai, kad jie ne­pai­so ke­lei­vių, dar ne vis­kas. Tak­si vai­ruo­to­jai kar­ tais el­gia­si itin pik­ty­biš­kai – at­si­ sa­ko pa­teik­ti do­ku­men­tus kont­ro­ lie­riams.

Kaip pa­ste­bi G.Ne­niš­kis, pik­ ty­biš­kai nu­si­tei­ku­sių tak­sis­tų da­lį su­da­ro tie, ku­rie yra pri­si­re­gist­ra­vę prie Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės. Ši ap­lin­ky­bė ap­sun­ki­na bau­ dos sky­ri­mą.

Su­lau­kia gy­ven­to­jų skun­dų

Tarp Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos nu­sta­ ty­tų daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių tak­ sis­tų pa­žei­di­mų – neį­jun­gia­mas tak­so­met­ras ir neiš­duo­da­mi ke­ lio­nės kvi­tai.

Re­mian­tis šia in­for­ma­ci­ja 7 tak­ sis­tams iš­kel­tos by­los.

Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja taip pat nu­ sta­to ne­ma­žai pa­žei­di­mų dėl ven­ gi­mo ves­ti mo­kes­čių ap­skai­tą, fik­suo­ti ke­lio­nes, re­gist­ruo­ti tak­ so­met­rus.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­ja Vi­da Oku­li­čie­nė pri­mi­nė, kad įsi­ga­lio­jus nau­ja­jai tvar­kai tak­si pa­ slau­gų tei­kė­jams bu­vo duo­ta lai­ko prie jos pri­si­tai­ky­ti.

Ta­čiau nuo šiol at­lie­kant tiek tak­si įmo­nių, tiek šią veik­lą vyk­ dan­čių gy­ven­to­jų pa­tik­ras bus ste­bi­ma, kaip lai­ko­ma­si vi­sų rei­ ka­la­vi­mų, o nu­sta­čius pa­žei­di­mų – prin­ci­pin­gai ver­ti­na­ma.

Už ap­skai­tos tai­syk­lių pa­žei­di­ mą, kai nė­ra iš­duo­da­mas kvi­tas, nu­m a­ty­ta ad­m i­n ist­ra­c i­n ė at­sa­ ko­my­bė – bau­da iki 200 li­tų. Pa­ kar­to­ti­nai pra­si­žen­gus bau­da di­ dė­ja.

Už ne­re­gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­ mą, tak­so­met­rų re­gist­ra­vi­mo tvar­ kos pa­žei­di­mą gre­sia iki 1 000 li­ tų bau­dos.

Po­rei­kis: gy­vū­nus au­gi­nan­tiems klai­pė­die­čiams vis daž­niau ky­la klau­si­mas, kur lai­do­ti sa­vo au­gin­ti­nį.

Gy­vū­nų ka­pi­nėms – žemės paieškos

Klai­pė­do­je tu­rė­tų at­si­ras­ti na­mi­nių gy­vū­nų ka­pi­nės. Į mies­to val­džią krei­pė­si vie­nas uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jas, pa­si­ry­žęs į šį su­ma­ny­mą in­ves­tuo­ti sa­vo as­me­ni­nių lė­šų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Bet jei nu­spręs­tu­me jas ten at­ kur­ti, klau­si­mas, ar mū­sų gam­tos sau­go­to­jai ne­puls su ša­kė­mis, kad čia kaž­kas pa­žei­džia­ma“, – abe­jo­ jo A.Šul­cas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­ro­dė ini­cia­ty­vą

Į Klai­pė­dos vi­ce­me­rą A.Šul­cą krei­ pė­si vie­nas klai­pė­die­tis, pa­si­ry­žęs steig­ti gy­vū­nų ka­pi­nes. „Šiuo at­ ve­ju idė­jos ini­cia­to­riai ne­pra­šo val­ diš­kos že­mės, jie ieš­ko­tų pirk­ti ir pri­va­tų skly­pą“, – sa­kė A.Šul­cas.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad pa­grin­di­ niai klien­tai grei­čiau­siai bus klai­ pė­die­čiai. Me­ro pa­va­duo­to­jo tei­ gi­mu, ypač se­ny­viems žmo­nėms gy­vū­nė­liai yra pa­guo­da ir, šiems nu­gai­šus, žmo­nės tik­rai ne­no­ri jų iš­mes­ti kur nors į pa­tvo­rį, kon­tei­ ne­rį ar ati­duo­ti uti­li­zuo­ti.

At­kurs is­to­ri­nę tie­są?

Si­tua­ci­ja: pa­kei­tus tak­si pa­slau­gų tei­ki­mo tvar­ką, pa­dau­gė­jo pa­žei­di­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kol kas sa­vi­val­dy­bės kler­kams pa­ ves­ta iš­siaiš­kin­ti, ar ša­lies įsta­ty­ mai nu­ma­to gy­vū­nų ka­pi­nių eg­zis­ ta­vi­mą Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je.

Paaiš­kė­jus, ko­kia yra tei­si­nė ba­ zė, paaiš­kės ir tai, ko­kio­je že­mė­ je ga­li­ma steig­ti gy­vū­nų ka­pi­nes, ko­kios tai­ko­mos sa­ni­ta­ri­nės ri­bos, gre­ti­my­bės. „Kaž­ku­rio­se tai­syk­lė­se esa­me įsi­ra­šę punk­tą, kad jei pri­va­tus vers­las pa­reikš­tų ini­cia­ty­vą steig­ ti na­mi­nių gy­vū­nė­lių ka­pi­nes, tu­ rė­tu­me su­da­ry­ti to­kią ga­li­my­bę“,

Ofi­cia­liai gy­vū­nų ma­žė­ja

Ar­tū­ras Šul­cas:

Bet jei nu­spręs­tu­ me jas te­nai at­kur­ti, klau­si­mas, ar mū­sų gam­tos sau­go­to­jai ne­ puls su ša­kė­mis, kad čia kaž­kas pa­žei­džia­ ma, nors vi­sa­me pa­ sau­ly­je tai da­ro­ma.

– pri­si­mi­nė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė.

Is­to­riš­kai Klai­pė­do­je yra bu­vę gy­vū­nų ka­pi­nės miš­ke tarp Gi­ru­ lių ir Meln­ra­gės, ta­čiau tiks­lios vie­ tos šian­dien nie­kas ne­ži­no.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio tvar­ky­mo sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Lai­ma Ju­re­vi­čie­nė tei­gė, kad Klai­pė­do­je šiuo me­tu yra re­gist­ruo­ta 5 tūkst. 268 gy­vū­nai.

Mies­te re­gist­ruo­ja­mų gy­vū­nų kas­met ma­žė­ja. Tai esą ne­reiš­ kia, kad jie ma­siš­kai gaiš­ta, tie­ siog žmo­nės, veng­da­mi mo­kes­čių, jų neį­re­gist­ruo­ja. Šuns mo­kes­ tis mė­ne­siui sie­kia 5 li­tus, ka­tės – 3 li­tus. Vien­kar­ti­nis re­gist­ra­vi­ mo mo­kes­tis šu­niui – 10 li­tų, ka­ tei – 5 li­tai. „Tai yra vie­ti­nė rink­lia­va, ku­rios su­ren­ka­ma ma­žiau­siai ir ku­rios ad­ mi­nist­ra­vi­mas su­dė­tin­gas. Ana­li­ zuo­si­me, ko­dėl taip yra. Tur­būt rei­kia keis­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo po­ bū­dį, rei­kia ieš­ko­ti ki­tų inst­ru­men­ tų“, – tvir­ti­no A.Šul­cas Kri­tu­sių gy­vū­nų sta­tis­ti­ką tu­rė­ tų re­gist­ruo­ti vie­na ne­se­niai kon­ kur­są lai­mė­ju­si įmo­nė, bet, dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ duo­me­ni­mis, jie kol kas gy­vū­nų nei įre­gist­ruo­ja, nei iš­re­gist­ruo­ja.

3

PirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

miestas Ly­de­rių kon­fe­ren­ci­ja

Nau­ja­sis ara­bes­kas

Išp­lė­šė per­ga­lę

Klai­pė­do­je dvi die­nas tru­ ko Pa­sau­li­nė ly­de­rys­tės kon­ fe­ren­ci­ja, pri­trau­ku­si šim­tus klai­pė­die­čių. Pa­sau­li­nis ren­ gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas 350yje pa­sau­lio mies­tų, Klai­pė­do­ je jis vy­ko tre­čią kar­tą. Ren­gi­ nio tiks­lu or­ga­ni­za­to­riai įvar­di­ ja ly­de­rių ug­dy­mą vi­sa­me pa­ sau­ly­je.

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je bai­gė­si dvi sa­vai­tes tru­kęs jau tre­čia­ sis šiuo­lai­ki­nio šo­kio fes­ti­va­ lis „Nau­ja­sis ara­bes­kas“. Fes­ ti­va­lis sie­kia po­pu­lia­rin­ti šiuo­ lai­ki­nį šo­kį kuo pla­tes­nei žiū­ro­ vų au­di­to­ri­jai, su­pa­žin­din­ti vi­ suo­me­nę su ge­riau­siais šiuo­ lai­ki­nio šo­kio at­li­kė­jais bei pro­ jek­tais.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos „Naf­tosUni­ver­si­te­to“ krep­ši­nin­kai Na­cio­ na­li­nės krep­ši­nio ly­gos rung­ty­nė­ se nu­trau­kė pra­lai­mė­ji­mų se­ri­ją.

Po dra­ma­tiš­kos ko­vos klai­pė­die­ čiai re­zul­ta­tu 75:74 įvei­kė sve­čius iš Rad­vi­liš­kio. Nu­ga­lė­to­jams V. Cho­do­sovs­kis su­rin­ko 20 taš­kų.

Tai bu­vo ket­vir­to­ji „Naf­tos-Uni­ ver­si­te­to“ per­ga­lė tur­ny­re.

Dilema: žiedas ar šviesoforas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia ar­ti­miau­siu me­tu ža­da ap­si­spręs­ti, ko­kia Til­ tų gat­vė tu­rė­tų bū­ti atei­ty­je – ar jo­ je tu­rė­tų iš­lik­ti vie­šo­jo trans­por­to eis­mas, ar ją ati­duo­ti pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams.

Priim­ti to­kį stra­te­gi­nį spren­di­mą pri­rei­kė ren­giant se­na­mies­čio eis­ mo sche­mą.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­ dy­je pri­sta­ty­to­je se­na­mies­čio eis­ mo sche­mo­je nu­ma­ty­ta per­tvar­ky­ ti Tai­kos pro­spek­to, Til­tų, Ga­li­nio Py­li­nio ir Ban­gų gat­vių san­kry­žą.

Ren­gė­jai tvir­ti­no, kad bu­vo daug jos re­konst­ruk­ci­jos va­rian­tų, ta­čiau pa­tei­kia­mas ge­riau­sias. Sank­ry­žo­ je siū­lo­ma pa­nai­kin­ti ap­si­su­ki­mo žie­dą ir pa­sta­ty­ti švie­so­fo­rą. Ta­čiau toks siū­ly­mas ten­ki­no ne vi­sus. „Ne­ri­mas ky­la dėl Til­tų gat­vės.

Vyks­ta daug dis­ku­si­jų. Da­bar nu­ro­ do­ma, kad Til­tų gat­ve ga­lės va­žiuo­ti vie­ša­sis trans­por­tas, ta­čiau bend­ra­

Verslo pulsas Spren­d i­m as. Bend­r o­vės „Klai­p ė­ dos naf­t a“ val­dy­b os po­s ė­dy­j e bu­vo pri­t ar­t a ke­t i­n i­mui steig­t i duk­te­r i­nę įmo­n ę „Du­j ų tie­k i­m as“. Stei­g ia­m os bend­ro­vės įsta­t i­n is ka­p i­t a­l as sieks 1 mln. li­t ų. Bū­s i­mos val­dy­b os su­dė­t į tvir­t ins bend­ro­vės „Klai­p ė­dos naf­t a“ ste­b ė­to­j ų ta­r y­b a. Vals­t y­b ei pri­k lau­ so 72,32 pro­c . „Klai­p ė­dos naf­tos“ ak­ ci­j ų.

Pa­r aiš­k os. Švie­t i­m o mai­n ų pa­r a­ mos fon­d as kvie­č ia teik­t i pa­r aiš­ kas 2013 m. Eu­ro­p os Ko­m i­s i­j os fi­ nan­s uo­j a­m iems Leo­n ar­d o da Vin­ či pro­g ra­m os mo­b i­l u­m o, par­t ne­ rys­č ių ir nau­j o­v ių per­k ė­l i­m o pro­ jek­t ams. Šie pro­j ek­t ai su­tei­k ia 100 pro­c . do­t a­c i­j ą dar­b uo­to­j ų, pro­fe­s i­ nio mo­k y­m o spe­c ia­l is­t ų, va­d o­v ų ir per­s o­n a­l o va­d o­v ų kva­l i­f i­k a­c i­j os kė­l i­m o sta­ž uo­tėms 32-ie­j o­s e už­s ie­ nio ša­l y­s e. Dau­g iau in­for­m a­c i­j os apie pro­g ra­m os ga­l i­my­b es skel­b ia­ ma Švie­t i­m o mai­nų pa­r a­m os fon­do tink­l a­l a­py­j e.

Nau­j o­vė. Dar­buo­to­j ai ir darb­d a­v iai, no­r in­t ys pa­s i­kon­s ul­t uo­t i su dar­b o ins­p ek­to­r iais dėl sa­vo pa­rei­g ų, tei­ sių ar dar­b o są­ly­g ų, tai ga­l i pa­d a­r y­ ti jau ir so­c ia­l i­n ia­m e tink­l e „Fa­ce­ book“, Vals­t y­b i­n ės dar­b o ins­p ek­c i­ jos pro­f i­ly­j e. Ta­č iau skun­dų ir pa­ reiš­k i­mų tei­k i­mo tvar­k a ne­s i­kei­č ia – jie tu­r i bū­t i pa­s i­r a­š y­t i ir pa­tei­k ia­ mi raš­t u, do­k u­m en­t us at­s iun­č iant pa­š tu, tie­s io­g iai at­v y­k us į ins­p ek­c i­ jos te­r i­to­r i­n į sky­r ių pa­g al gy­ve­n a­ mą­j ą vie­t ą.

Eismas: ar atei­ty­je leis­ti va­žiuo­ti vie­ša­jam trans­por­tui Til­tų gat­ve, uos­ta­mies­čio val­džia ža­da ap­si­spręs­ti ar­

ti­miau­siu me­tu.

ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, kad ji, pa­sta­ čius nau­ją til­tą per Da­nę, bus skir­ta pės­tie­siems. Jei to­kiu at­ve­ju ne­be­lik­ tų žie­do ir san­kry­ža tap­tų re­gu­liuo­ ja­ma švie­so­fo­rais, šio­je vie­to­je marš­ ru­tą bai­gian­tys au­to­bu­sai ne­tu­rė­tų kur ap­si­suk­ti. Ko­dėl rei­kia nai­kin­ti žie­dą?“ – klau­sė vie­šo­sios įstai­gos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ jo Via­čes­la­vo Kar­ma­no­vo, ne­tru­kus bus pra­dė­ta pla­nuo­ti Bas­tio­nų gat­vė.

Dėl to rei­kia ap­si­spręs­ti, ko­kia Til­tų gat­vė bus atei­ty­je. Jei ši bus pa­lik­ta

tik pės­tie­siems, Bas­tio­nų gat­vė bus pla­nuo­ja­ma vie­naip, jei bus lei­džia­ ma va­žiuo­ti au­to­bu­sams – ki­taip. „Rei­kia priim­ti stra­te­gi­nį spren­ di­mą, ar ji atei­ty­je tu­rė­tų bū­ti skir­ ta tik pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­ kams, ar ir vie­ša­jam trans­por­tui“, – pa­brė­žė V.Kar­ma­no­vas.

TOPO CENTRAS – socialiai atsakinga įmonė

Dar­bot­var­kė. Lapk­r i­čio 19 d., pir­ma­ die­n į, 9 val. Klai­p ė­dos me­ras po­s ė­ džiaus su pa­va­duo­to­jais ir ad­m i­n ist­ ra­ci­jos va­do­vais. 11 val. da­ly­vaus aso­ cia­c i­jos „Klai­p ė­dos re­g io­n as“ na­r ių su­s i­r in­k i­me Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­b ė­ je. Nuo 15 val. – gy­ven­to­jų priė­m i­mas (Lie­pų g. 11).

Dar­bas. Lie­t u­vos dar­bo bir­žos duo­ me­nų re­g ist­re lapk­r i­č io 15 d. bu­vo 202,3 tūkst. be­d ar­bių – 10,04 pro­c . ša­l ies dar­bin­go am­ž iaus gy­ven­to­jų.

Darb­da­v iai per sa­vai­tę įre­g ist­ra­vo 3,9 tūkst. lais­v ų dar­bo vie­t ų – ke­t u­r ios iš pen­k ių bu­vo skir­tos ne­ter­m i­nuo­tam dar­bui. Dar­bo rin­ko­je pa­k lau­siau­si iš­ lie­ka par­da­vė­jai, sun­k ias­vo­r ių sunk­ ve­ž i­m ių ir kro­v i­n ių trans­por­to prie­ mo­n ių vai­r uo­to­jai, leng­v ų­jų au­to­mo­ bi­l ių, tak­si ir fur­go­nų vai­r uo­to­jai, rin­ ko­da­ros spe­cia­l is­tai ir par­da­v i­mų va­ dy­bi­n in­kai.

Ne­tek­tis. Šeš­ta­d ie­n į ry­te bend­ro­sios pa­gal­bos te­le­fo­nu gau­tas pra­ne­ši­mas, kad 9 val. 40 min. Klai­pė­do­je, Sau­sio 15-osios g., sa­vo bu­te ras­tas sui­ręs se­ no­lės la­vo­nas. 82 me­t ų mi­r u­sios mo­ ters kū­ną ap­t i­ko jos anū­kė. Po­l i­ci­jos duo­me­n i­m is, išo­r i­n ių smur­to žy­m ių ne­ma­ty­ti. Kū­nas iš­vež­tas ty­ri­mui, kad bū­t ų nu­sta­t y­ta mir­t ies prie­žas­t is.

Mi­rė. Lapk­r i­čio 17 d., šeš­ta­d ie­n į, Klai­ pė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­čių mir­t ys.

Mi­rė Ve­ro­n i­ka Bal­k ie­nė (g. 1923 m.), Ma­r io­na Ma­č io­k ie­nė (g. 1928 m.), Ja­ ni­na Zo­fi­ja Dau­kan­t ie­nė (g. 1940 m.), Vla­d i­m ir Za­z im­ko (g. 1941 m.), Ri­mu­tė Liu­d žie­nė (g. 1944 m.), Vla­d i­m ir An­fi­ la­tov (g. 1949 m.).

Prekybos lyderis Lietuvoje „Topo centras“ yra ilgametis ir aktyvus visuomenės gyvenimo dalyvis, en­ tuziastingai prisidedantis prie ak­ tualių socialinių problemų spren­ dimo. Įmonė, įsitraukdama į visuo­ meninę veiklą, kasmet skiria lėšų įvairiems socialiniams ir kultūros projektams.

Jau dešimtį metų „Topo centras“ aktyviai dalyvauja didžiausiuose respublikiniuose labdaros projektuose. Būdamas „Išsipildymo akcijos“ rėmėjas ir partneris „Topo centras“ teikia paramą lėšomis bei buitine technika vaikų globos namams, vaikams su negalia bei daugiavaikėms šeimoms. Ilgametės partnerystės su labdaros ir paramos fondu „Bėdų turgus“ dėka nuolat teikiama pagalba nelaimės ar įvairių problemų ištiktiems žmonėms. Įmonė kasdien gauna dešimtis pagalbos prašymų iš visos Lietuvos, kurie pagal galimybes yra tenkinami.

Nelikdamas abejingas ekologijos problemoms, „TOPO centras“ inicijavo ir vykdė respublikinę akciją „Topo karavanas“, kurios tikslas - surinkti nenaudojamus buities prietaisus ir įvairiausias elektrotechnikos atliekas. Akcijos metu mažesnių Lietuvos miestelių visuomenė buvo šviečiama ekologijos

Dienos telegrafas

Gi­mė. Lapk­r i­čio 17 d., šeš­ta­d ie­n į, per sta­t is­t i­nę pa­rą gim­dė 9 mo­te­r ys, gi­ mė 6 mer­gai­tės ir 3 ber­n iu­kai. Lapk­r i­ čio 18 d., sek­ma­d ie­n į, iki vi­dur­d ie­n io gim­dė 7 mo­te­r ys, gi­mė 4 mer­gai­tės, 3 ber­n iu­kai.

TOPO CENTRAS vykdo edukacinius projektus ekologijos tematika.

klausimais, skatinamas atsakingas požiūris į gamtą. Šiuo metu seną ir nenaudojamą buitinę techniką gyventojai gali pristatyti į bet kurią „Topo centro“ parduotuvę. Šviečiamojo pobūdžio veiklą ekologine tema tęsia edukacinis projektas „Topo pasaka“, vykdomas didžiųjų miestų ikimokyklinėse vaikų auklėjimo įstaigose. Sėkmingai vykęs projektas sulaukė švietimo įstaigų pritarimo ir įvertinimo, todėl bus tęsiamas ir apims dar daugiau Lietuvos miestų.

Vykdydamas veiklą visoje Lietuvoje prekybos tinklas „Topo centras“ prisijungia prie atskirų miestų kultūrinio gyvenimo: remia tradicines miestų šventes ir kitus visuomeninius renginius.

Didžiausia Baltijos šalyse buitinės technikos ir elektronikos parduotuvė „Topo centras“ Klaipėdoje netrukus prisijungs prie pažangiausių socialinių projektų, vykdomų tiek uostamiestyje, tiek visoje Vakarų Lietuvoje.

Užs. 1045989

Grei­to­ji. Sa­vait­ga­l is grei­to­sios me­d i­ ci­nos pa­gal­bos me­di­kams bu­vo įpras­ tas, šeš­ta­d ie­n į jų pa­gal­bos klai­pė­d ie­ čiams pri­rei­kė 60 kar­t ų, sek­ma­d ie­n į iki vi­dur­die­nio me­di­kai su­lau­kė 30 iš­ kvie­t i­mų. Gy­ven­to­jai skun­dė­si paū­ mė­ju­siais lė­t i­n iais su­si­rgi­mais, me­d i­ kų pa­gal­bos pri­rei­kė ir su­muš­t iems mies­t ie­čiams.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

5

pirmadienis, lapkričio 19, 2012

miestas

Suk­čiai gun­do mi­li­jo­nais 1

Taip pat nu­ro­d o­m as elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­ sas, ku­riuo su­si­sie­kus ga­li­ma dau­ giau su­ži­no­ti apie pa­siū­ly­mą. Ta­ čiau, nors siun­tė­jas tvir­ti­na, kad dir­ba Ki­ni­jos ban­ke, nu­me­rio, iš ku­rio ra­šy­tas pra­ne­ši­mas, ko­das yra Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Siū­lė ap­si­mes­ti gi­mi­nai­te

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­ tai at­li­ko eks­pe­ri­men­tą ir at­sa­kė į vi­lio­jan­tį pa­siū­ly­mą. Po­nui Ga­nui ta­ria­ma Vai­di­lė pa­ra­šė, kad pa­siū­ ly­mas ją la­bai su­do­mi­no. Mer­gi­na pra­šė dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, ką rei­kia pa­da­ry­ti, kad gau­tum pi­ni­gus. Taip pat už­si­min­ta, jog su­ si­do­mė­ju­si mo­te­ris au­gi­na du vai­ kus ir sun­kiai ver­čia­si.

At­sa­ky­mo iš sve­tim­ša­lio su­lauk­ ta tą pa­tį va­ka­rą. Il­gas ir iš­sa­mus laiš­kas grei­čiau­siai bu­vo pa­reng­ tas iš anks­to.

Vy­ras pri­si­sta­tė, kad yra Ga­nas Men­gyao ir dir­ba pri­va­čia­me Ki­ni­ jos ban­ke. Ta­čiau laiš­ke bu­vo pa­ brė­žia­ma, kad in­for­ma­ci­jos apie šią įstai­gą in­ter­ne­te ga­li­ma ir ne­ras­ti.

Vy­ras esą krei­pia­si pa­gal­bos, kad laiš­ką ga­vęs žmo­gus pa­dė­tų paim­ ti mi­ru­sio klien­to, ku­ris ne­tu­ri ar­ ti­mų­jų, pi­ni­gus.

Nu­ro­do­ma, kad tam rei­kia ap­ si­mes­ti pa­sta­ro­jo gi­mi­nai­te, tuo­ met ati­da­ry­ti ban­ko są­skai­tą, kad 8 mln. do­le­rių bū­tų ga­li­ma per­ves­ ti iš vie­nos ša­lies į ki­tą.

Ta­ria­mas ki­nas pa­brė­žė, kad pa­siū­ly­mą priė­mu­siam žmo­gui pa­čiam nie­kuo ne­rei­kės rū­pin­ tis – vis­ką su­tvar­ky­siąs jis pa­ts ir ad­vo­ka­tas. Tai bus da­ro­ma in­ ter­ne­tu, tad vyk­ti į sve­čią ša­lį ne­ rei­kės.

Rei­ka­la­vo kon­fi­den­cia­lu­mo

As­muo, pri­si­sta­tęs G.Men­gyao, už to­kią pa­gal­bą siū­lė ne­men­ką at­ly­gį – pa­si­da­ly­ti pi­ni­gus. 60 pro­c. mi­ nė­tos su­mos ati­tek­tų jam, o pa­dė­ ju­siam as­me­niui – 40 pro­c.

Ki­nas nu­ro­dė, kad apie jo pa­siū­ ly­mą nie­kam ne­ga­li­ma pra­si­tar­ti, mat to­kios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­ mas ga­lė­tų pa­kenk­ti jam ir jo kar­ je­rai.

As­mens, ku­ris ne­su­tin­ka su šiuo pa­siū­ly­mu, pra­šo­ma iš kar­to iš­trin­ ti laiš­ką ir apie jį pa­mirš­ti.

Ki­nas taip pat pa­brė­žė, kad laiš­ ką ga­vęs žmo­gus ne­ban­dy­tų su juo su­si­siek­ti te­le­fo­nu, iš ku­rio siųs­tas pra­ne­ši­mas. Tei­gia­ma, jog tai dar­ bo te­le­fo­no nu­me­ris ir jis ga­li bū­ ti pa­si­klau­so­mas spe­cia­lios ban­ko tar­ny­bos. Pra­šo­ma neieš­ko­ti ir jo ofi­cia­laus pa­što.

No­rė­jo ge­riau su­si­pa­žin­ti

Mer­gi­nai su­ti­kus priim­ti da­lį ža­ da­mų mi­li­jo­nų, su­kčius ne­sku­bė­jo duo­ti nu­ro­dy­mų. G.Men­gyao pri­ si­sta­tęs as­muo pa­brė­žė, kad no­ ri ge­riau su­si­pa­žin­ti su jam pa­dė­ ti pa­si­siū­liu­siu as­me­niu, įsi­ti­kin­ti jo pa­ti­ki­mu­mu.

Ki­nas pa­pra­šė mer­gi­nos biog­ra­ fi­jos, ku­rią žur­na­lis­tai be var­go su­ kur­pė. Ta­ria­mo­ji Vai­di­lė yra 31 me­ tų, gy­ve­na Pa­lan­go­je, vie­na au­gi­na du vai­kus ir dir­ba vi­rė­ja, tad jai iš tie­sų la­bai rei­kia pi­ni­gų.

Mo­te­ris pa­si­do­mė­jo, iš kur mi­ li­jo­nus ža­dan­tis vy­riš­kis ga­vo jos te­le­fo­no nu­me­rį ir ko­dėl iš­si­rin­ko

Tak­ti­ka: su­si­ra­ši­nė­ji­mo me­tu, siek­da­mas už­si­tar­nau­ti kuo di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą, su­kčius pa­tei­kė iš­sa­mią sa­

vo biog­ra­fi­ją, ad­re­są, te­le­fo­no nu­me­rį, dar­bo pa­žy­mė­ji­mo ko­pi­ją ir ne­va sa­vo šei­mos nuo­trau­ką.

bū­tent ją. Klau­si­mas apie te­le­fo­ no nu­me­rį taip ir li­ko neat­sa­ky­tas.

Laiš­ką pa­ra­šęs žmo­gus pa­sa­kė tik tiek, kad Vai­di­lę pa­si­rin­ko neat­si­ tik­ti­nai. Be to, pa­brė­žė, jog jis ge­ rai iš­ma­no Lie­tu­vos įsta­ty­mus ir

Vy­ras esą krei­pia­ si pa­gal­bos, kad laiš­ ką ga­vęs žmo­gus pa­ dė­tų paim­ti mi­ru­sio klien­to, ku­ris ne­tu­ri ar­ti­mų­jų, pi­ni­gus. ži­no, kad čia įma­no­ma įgy­ven­din­ ti jo pla­nus. Pa­sak as­mens, pri­si­ sta­čiu­sio G.Men­gyao, vis­kas yra tei­sė­ta. Be to, jis pa­brė­žė, kad nė­ ra nu­si­kal­tė­lis. „Esu są­ži­nin­gas žmo­gus. Gal­būt Jums sun­ku bus su­pras­ti, ko­dėl taip el­giuo­si, bet toks šan­sas pa­si­tai­ko kar­tą gy­ve­ni­me“, – tei­gė ki­nas.

At­siun­tė šei­mos nuo­trau­ką

Kad įgau­tų kuo di­des­nį sa­vo au­kos pa­si­ti­kė­ji­mą, po­nas iš Ki­ni­jos at­ siun­tė iš­sa­mią sa­vo biog­ra­fi­ją, pa­ ra­šė ir sa­vo ad­re­są. Vy­ras dar kar­ tą pa­brė­žė, kad ne­ga­li kal­bė­ti dar­bo te­le­fo­nu, tad nu­ro­dė as­me­ni­nį nu­ me­rį ir pa­rei­ka­la­vo jį sau­go­ti bei nie­kam neatsk­leis­ti. Te­le­fo­no nu­ me­rio ko­das ne­su­ta­po nė su vie­nu pa­sau­lio ša­lių ko­du. Su Ki­ni­jos ko­du su­ta­po tik pir­ma­sis skai­čius – 8.

G.Men­gyao pri­si­sta­tęs as­muo at­siun­tė ir ne­va sa­vo dar­bo pa­žy­ mė­ji­mo ko­pi­ją, šei­mos nuo­trau­ką.

Pa­gal ko­ky­bę pa­na­šu, kad pa­sta­ro­ji nu­ko­pi­juo­ta ku­ria­me nors in­ter­ne­ to tink­la­la­py­je.

kaip tiks­liai ra­šo­si Vai­di­lės var­das ir pa­var­dė.

Pa­sa­kius, kad ga­li­ma nu­ra­šy­ti ir at­siųs­ti, jo tai ne­ten­ki­no. Pra­dė­jo aiš­kin­ti, kad ko­pi­jos rei­kia do­ku­ men­tams pa­ruoš­ti.

Pa­tiks­li­nus, ko­kio do­ku­men­to rei­kia, bu­vo nu­ro­dy­ta, kad pa­so.

G.Men­gyao var­du pri­si­sta­tan­tis as­muo ap­gau­ti ban­do ne tik lie­tu­ vius. Per­nai apie jį ra­šė Ru­si­jos ži­ niask­lai­da. Pa­vie­šin­tas bu­vo ir tas pa­ts jo at­siųs­tas do­ku­men­tas, šei­ mos nuo­trau­ka.

Pab­rė­žia­ma, kad, ga­vęs pa­so duo­me­nis, ga­liau­siai ki­nas pa­pra­ šo per­duo­ti ati­da­ry­tos ban­ko są­ skai­tos ko­dus. Taip jis ga­li pri­da­ry­ti rim­tų ne­ma­lo­nu­mų – ne tik pa­si­ sa­vin­ti žmo­gaus tu­ri­mus pi­ni­gus, bet ir paim­ti įvai­rių kre­di­tų.

Iš­vi­lio­ja ir pi­ni­gus

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas Al­ bi­nas Stru­my­la tvir­ti­no, kad pa­ na­šios su­kčia­vi­mo sche­mos nė­ra nau­jie­na. Po­ten­cia­lioms au­koms

pa­tei­kia­mi ne tik vers­lo pa­siū­ly­ mai, bet ir pra­ne­ša­ma apie di­de­ lį pa­li­ki­mą ar bran­gų be­šei­mi­nin­kį tur­tą, ku­rį ga­li­ma pa­siim­ti, o už­ dar­bį pa­si­da­ly­ti.

A.Stru­my­la ne­pri­si­mi­nė, kad į to­kias pink­les bū­tų pa­kliu­vęs ku­ ris nors klai­pė­die­tis. „Daž­niau­siai to­kie su­kčiai pra­ de­da aiš­kin­ti, kad pri­trū­ko pi­ni­gų do­ku­men­tų tvar­ky­mui ar ki­tiems da­ly­kams ir au­kų vis pra­šo jų at­ siųs­ti. Tie­sa, ne­di­de­lė­mis su­mo­ mis, kad ne­kil­tų įta­ri­mų. Kai ku­rie žmo­nės iš go­du­mo „pa­si­mau­na“ ant su­kčių kab­liu­ko ir siun­čia pi­ni­ gų, ti­kė­da­mie­si pa­skui juos at­gau­ ti ke­le­rio­pai di­des­nė­mis su­mo­mis.

Kai to­kie pi­lie­čiai su­si­vo­kia, kad bu­vo ap­gau­ti, su­kčiai dings­ta“, – aiš­ki­no po­li­ci­jos at­sto­vas.

A.Stru­my­la tei­gė, kad daž­ niau nuo ap­ga­vi­kų iš už­sie­nio klai­pė­die­čiai nu­ken­čia pirk­da­ mi ma­ši­nas. Jie su­mo­ka už­sta­tą, o par­da­vė­jai dings­ta. Daž­niau­siai pra­ne­ša­ma apie su­kčius iš Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos.

Ge­di­mi­nas Na­vai­tis

Psi­cho­lo­gas-psi­cho­te­ra­peu­tas

Į

su­kčių pink­les nie­ka­da ne­pak­ lius nor­ma­lus, sa­vi­mi ir vals­ty­ be pa­si­t i­k in­t is žmo­g us. Tai tik­ rai nė­ra žmo­gaus pa­tik­lu­mo ar nai­v u­mo pro­ble­ma. Tai ga­l io­ja vi­ sais su­kčia­v i­mo at­ve­jais. Pas­kam­ bi­nę te­le­fo­n i­n iai su­kčiai pra­ne­š a apie įvy­k u­sią ne­lai­mę ir pra­šo su­ mo­kė­ti pi­ni­gus po­li­ci­nin­kui ar nu­ ken­tė­ju­sia­jam. Pap­ras­tai kal­bant, jie pra­šo ky­šio, kad bū­t ų iš­spręs­ tos vi­sos pro­ble­mos. Žmo­g us ra­g i­ na­mas pa­da­r y­t i nu­si­kal­t i­mą. Ci­v i­ li­z uo­tas žmo­g us tu­rė­t ų pa­dė­ko­t i už su­teik­tą in­for­ma­ci­ją ir pa­sa­ky­ti, kad tuoj pat su­si­ras ad­vo­ka­tą, ku­ris su­si­sieks. Tai tin­ka ir si­tua­ci­jai, kai siū­lo­ma ne­tei­sė­tu bū­du įgy­ti di­de­ lę su­mą pi­n i­g ų. Ta­čiau taip sam­ pro­tau­jan­čių ir be­siel­g ian­čių žmo­ nių yra vie­ne­tai. Dau­gu­ma lie­tu­vių ne­sup­ran­ta, kad gy­ve­na vals­ty­bė­ je, ku­rią jie tu­ri sau­go­ti, o ši tu­ri sau­ go­t i juos. Tai yra di­de­lė ir sun­k iai iš­spren­d žia­ma pro­ble­ma. Są­ž i­n in­ gas žmo­g us, gy­ve­nan­t is pa­gal vi­ suo­me­nes tai­syk­les, tik­rai ne­pak­ lius į to­kias pink­les.

Stab­do ang­lų kal­ba

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro vir­ši­nin­kas Val­das Na­ru­ta­vi­čius tvir­ti­no, kad su­kčiai iš už­sie­nio, au­kas vi­lio­jan­tys įspū­din­go­mis pi­ni­gų su­mo­mis, Lie­tu­vo­je nė­ ra di­de­lė pro­ble­ma. Anot jo, dau­ giau pro­ble­mų ky­la dėl te­le­fo­ni­ nių su­kčių. „Lie­tu­viai ang­lų kal­bos ne­sup­ ran­ta. Gal dėl to daug rū­pes­čių ne­ky­la. Be to, to­kio­mis di­de­lė­mis su­mo­mis žmo­nių leng­vai ne­su­vi­ lio­si“, – tvir­ti­no V.Na­ru­ta­vi­čius.

Vir­ši­nin­kas pa­brė­žė, kad sa­vo as­mens duo­me­nų ne­rei­kė­tų at­ skleis­ti, mat jie ga­li bū­ti pa­nau­do­ ja­mi ir kri­mi­na­li­niams tiks­lams, pa­vyz­džiui, pa­ga­min­tos do­ku­men­ tų klas­to­tės. Ta­čiau kur kas liūd­ nes­nės pa­sek­mės, anot V.Na­ru­ta­ vi­čiaus, at­sklei­dus ban­ko kor­te­lės pri­si­jun­gi­mo ko­dus. Suk­čiai ne tik pai­ma kor­te­lė­je esan­čius pi­ni­gus, bet ir su­stab­do in­dė­lius, pa­si­sa­vi­ na juos, pai­ma kre­di­tus.

Fak­tai apie su­kčia­vi­mą Per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je už­re­g ist­r uo­ta 483 su­kčia­v i­mo at­ve­jai. Per­nai per me­ tus to­k ių bu­vo 527.

Klai­pė­dos ap­skri­t is yra ant­ro­ji Lie­ tu­vo­j e pa­g al vie­n am gy­ven­to­jui ten­kan­t į to­k ių nu­si­kal­t i­mų skai­čių.

Tūks­t an­č iui gy­ven­to­jų ten­ka vie­ nas toks nu­si­kal­ti­mas.

Iš bend­ro su­kčia­vi­mo at­ve­jų šie­met Klai­pė­dos ap­skri­ty­je 115 bu­vo te­le­fo­ ni­nių su­kčių pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mai.

Per­nai to­k ių nu­si­kal­t i­mų už­fi k­suo­ ta 168.

Pra­šė pa­so ko­pi­jos

Ki­nas Vai­di­lės pa­pra­šė at­siųs­ti as­ mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ko­pi­ją.

Pab­rė­žė, kad šios rei­kia, nes kal­ ba­ma apie di­de­lę pi­ni­gų su­mą. Jis no­ri ge­riau su­si­pa­žin­ti, pa­žiū­rė­ti, ar žmo­gus pa­ti­ki­mas.

Do­ku­men­tas iš pra­džių ne­bu­vo nu­siųs­tas, pa­sa­kius, kad nė­ra ga­li­ my­bių na­mie pa­da­ry­ti ko­pi­jos.

Ta­čiau ki­nas jos rei­ka­la­vo to­ liau. Aiš­ki­no, kad no­ri pa­žiū­rė­ti,

Komentaras

Bū­das: pir­miau­sia su­kčius, pri­si­sta­tan­tis G.Men­gyao, į sa­vo au­kas krei­

pia­si trum­pą­ja ži­nu­te.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš Klai­pė­dos ap­skri­ty­je įvyk­dy­tų te­ le­fo­n i­n ių su­kčia­v i­mų 61 kar­t ų bu­ vo pri­si­sta­to­ma įvai­r ių tei­sė­sau­gos pa­rei­g ū­nų var­dais, 48 kar­t us darb­ da­viais, 31 at­ve­ju nu­si­kal­ti­mai bu­vo pa­da­ry­ti ki­tais bū­dais.

6

pirmadienis, lapkričio 19, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tarp te­ro­riz­mo ir idio­tiz­mo

Gi­ru­liai – ne­be ku­ror­tas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

U

os­ta­mies­čio val­džia no­ri, kad Gi­ru­liuo­se at­si­ras­tų dau­giau gy­ve­na­mų­jų na­mų, o ne vie­šo­sios pa­skir­ ties pa­sta­tų. Vie­ni tuo džiau­gia­si, ki­ti gi tvir­ti­na, kad vi­siems bu­vęs at­vi­ras ku­ror­tas su sa­na­to­ri­jo­ mis, sto­vyk­lo­mis, poil­sio na­mais ir vi­lo­mis virs tie­siog už­da­ru tur­čių kvar­ta­lu.

Prieš

Saulius Pocius

M

Jei Klai­pė­dos uos­te ne­ lik­tų bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­ nių, ar mū­sų dip­lo­ma­ti­ jos vel­tė­džiai ga­lė­tų pa­ siū­ly­ti Lie­tu­vai išei­tį? taš­ky­ti šven­tas Ma­ri­jos že­mės lys­ves. Pa­ ti aukš­čiau­sia ab­sur­do vir­šū­nė bu­vo pa­ siek­ta ta­da, kai neaiš­k ios orien­ta­ci­jos URM kler­kai ėmė bal­ta­ru­siams mo­suo­ ti no­ta: ne­lei­si­me smaug­t i tė­v y­nės Lie­ tu­vos – ša­le­lės my­l i­mos. Ta­čiau vi­są tą er­ze­l į vie­nu sa­ki­niu nu­til­dė A.Lu­ka­šen­ ka. Jis tik pri­mi­nė, kad kai to­kie pat bu­te­ liai bu­vo įmes­ti į Ru­si­jos am­ba­sa­dos te­ri­ to­ri­ją, mū­siš­kiai po­li­ti­kos avi­nai va­di­no tai di­si­den­ti­ne ko­va. Iš tie­sų, jei bū­tų vis­ kas ver­t i­na­ma tuo pa­čiu stan­dar­tu, už­ sie­n ie­čiai, nuo V.Adam­kaus lai­k ų be­si­ šla­pi­nę ant Pre­zi­den­tū­ros, taip pat tu­rė­ tų bū­ti ti­tu­luo­ja­mi te­ro­ris­tais. Ir jei dėl to mū­sų URM bam­bu­kai kas mė­ne­sį reikš­ tų no­tas, tai Lie­tu­va bū­tų vie­nin­te­lė Se­ no­jo že­my­no vals­ty­bė, nu­trau­ku­si dip­lo­ ma­ti­nius san­ty­kius su pu­se Eu­ro­pos. Tik vi­sas ši­tas ru­jo­ji­mas imi­tuo­jant di­džią­ją už­sie­nio po­li­ti­ką ga­li baig­tis tuo, kad teks gal­vo­ti, kuo pri­deng­ti sa­vo pli­kus sėd­me­ nis. Jei A.Lu­ka­šen­ka iš tie­sų, kaip pa­ža­dė­ jo, pe­ro­rien­tuo­tų kro­vi­nių srau­tus į Ru­si­ jos uos­tus, mū­sų eko­no­mi­ko­je įvyk­tų ka­ tast­ro­fa. Juk Klai­pė­dos uos­te Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niai su­da­ro per 30 pro­c. vi­sų kro­vi­ nių. Jei jų ne­lik­tų, ar mū­sų dip­lo­ma­ti­jos vel­tė­d žiai ga­lė­tų pa­siū­ly­t i Lie­tu­vai išei­ tį? Juk ne­bū­tų už ką pirk­ti nei jų pa­mėg­tų BMW, nei ak­sel­ban­tų, nei pa­ga­liau dan­ tų krapš­tu­kų, ku­riuos taip pat įsi­gy­ja­me už Klai­pė­dos uos­te už­dir­ba­mą tik­rą, o ne imi­ta­ci­nę va­liu­tą.

telefonas@kl.lt

Aną­dien „Klai­pė­do­je“ bu­vo pa­ skelb­tas sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų de­ par­ta­men­to va­do­vės no­ras vie­šo­ se vie­to­se už­draus­ti pre­ky­bą kai ku­rio­mis dar­žo­vė­mis. Tei­sin­gai – nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je tai rei­kė­ tų pa­da­ry­ti. Bet kai pas mus to­ kie už­dar­bio ir pen­si­jų skir­tu­mai, bū­tų amo­ra­lu. Čia pa­si­tei­si­no pa­ tar­lė: so­tus al­ka­no neuž­jau­čia. Vis tiek žmo­gus, ten pre­kiau­da­mas, šiek tiek už­si­dir­ba, pri­si­du­ria tru­ pu­tį pra­gy­ve­ni­mui. Jei ir to­kią ga­ li­my­bę atim­tų, bū­tų la­bai ne­gra­žu.

Rei­kė­tų po­niai iš 700 li­tų al­gos po­ rą me­tų pa­gy­ven­ti, gal ki­taip pra­ dė­tų gal­vo­ti?

An­ta­nas

Kur ras­ti se­niū­nai­čius?

Sau­lius Bu­di­nas, ta­ry­bos na­rys: Aš ma­nau, kad te­ri­to­ri­ją Gi­ru­liuo­se, ku­ri yra ar­čiau ge­le­žin­ke­lio, ant kal­no, rei­kė­tų dau­giau ur­ba­ni­zuo­ti.

Ta vie­ta tu­rė­tų virs­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­nu. Gi­ru­ liuo­se ir taip pa­kan­ka rek­rea­ci­nių zo­nų – miš­kas, jū­ra.

Juk pra­mo­gau­ti vi­si va­žiuo­ja ar­čiau jū­ros, nie­kas ne­va­ žiuo­ja ant Gi­ru­lių kal­no ieš­ko­ti pra­mo­gų. To­dėl čia ga­ li bū­ti gy­ve­na­ma te­ri­to­ri­ja. Vie­tos gy­ven­to­jai pa­gei­da­ vo, kad bū­tų kuo dau­giau vie­šų erd­vių, vai­kų dar­že­lis, spor­to aikš­ty­nas. Ta­čiau juk da­bar Gi­ru­liuo­se ir taip vei­kia du dar­že­liai. Dra­gū­nų gat­vės kvar­ta­las ir Tau­ ra­lau­kis la­biau dėl to ken­čia. O kal­bant apie pre­ky­bos cent­rą Gi­ru­liuo­se, rei­kia skai­čiuo­ti at­si­per­ka­mu­mą.

Vers­las nea­tei­na į to­kias vie­tas, kur gy­ve­na 500–600 žmo­nių. Vi­sos įstai­gos, ku­rios ten vei­kė, už­si­da­rė, nes neį­ma­no­ma iš­si­lai­ky­ti. Net par­duo­tu­vė vir­to gy­ve­na­ muo­ju na­mu. O tie, ku­riems nė­ra ką veik­ti Gi­ru­liuo­se žie­mą, te­gul už­si­de­da sli­des ir čiuo­žia į miš­ką.

Zi­ta Šli­čy­tė, ta­ry­bos na­rė: Dau­giaaukš­čių na­mų Gi­ru­liuo­se ne­tu­rė­tų bū­ti, gal­ būt, jei tek­tų pla­nuo­ti sta­ty­bas, čia tu­rė­tų bū­ti tik ma­ žaaukš­čiai gy­ve­na­mie­ji na­mai. Ta­čiau to­kių pa­sta­tų – 132 aukš­tų, ku­rį no­ri­ma sta­ty­ti, to­kio­je vie­to­je ne­ tu­ri bū­ti. Juk tai ku­ror­ti­nė vie­to­vė. Se­ni klai­pė­die­čiai no­rė­tų, kad ši te­ri­to­ri­ja bū­tų priei­na­ma vi­suo­me­nei ir ne­virs­tų už­da­ra pri­va­čių kvar­ta­lų zo­na. Bet at­va­ žia­vę į Gi­ru­lius žmo­nės tu­ri ras­ti sau pra­mo­gų. Klau­ si­mas – ku­ria kryp­ti­mi mies­to val­džia tu­rė­tų ei­ti: ar mes ap­tve­ria­me dau­giaaukš­čių na­mų kvar­ta­lą, ar at­ ve­ria­me tas erd­ves mies­tie­čiams? Man yra ne­priim­ti­ na tai, kad Gi­ru­liai virs­tų mie­ga­muo­ju ra­jo­nu. Net ta­ ry­bi­niais lai­kais Gi­ru­liuo­se bū­da­vo ka­vi­nu­kė, ku­rio­je žie­mą bu­vo ga­li­ma iš­ger­ti ka­vos. Pės­tu­te nu­žings­nia­ vus per miš­ką iki Gi­ru­lių bū­da­vo sma­gu ten šil­tai pa­ sė­dė­ti. O da­bar ten nie­ko nė­ra. Juk tai tu­rė­tų bū­ti ku­ ror­ti­nė zo­na su pra­mo­go­mis.

Atgarsiai

Ma­ši­nų lau­žus įveiks tik mo­kes­čiai ir bau­dos D.Ja­naus­kai­tė. „Griu­ve­nos – lyg pa­ty­čios“, „Klai­pė­da“, 2012 11 16.

Rei­kia įves­ti tvar­ką Klai­pė­dos gat­vė­ se, kad ne­bū­tų gė­da sve­čiams į gar­ siau­sią, vie­ną iš ge­riau­sių Lie­tu­vos mies­tų – Klai­pė­dą – at­va­žiuo­ti.

Mar­kas

***

Pas mus kie­me sto­vi trys au­to­mo­bi­ liai ir vi­si vie­no šei­mi­nin­ko. Ma­ši­nos jau ne­tin­ka­mos va­ži­nė­ti, be tech­ ni­nės ap­žiū­ros, be drau­di­mo, stik­ las iš­dauž­tas. Ką da­ryt? Gal ban­dy­ti nu­fo­tog­ra­fuo­ti ir į laik­raš­tį įdė­ti? kur kreip­tis

***

La­bai pa­lai­kau Pre­ky­bos uos­to se­ niū­nai­čio pa­stan­gas ap­va­ly­ti mies­ tą nuo ne­nau­do­ja­mų au­to­mo­bi­lių, nes šiuo klau­si­mu po­li­ci­ja – neį­ ga­li. Gal jai rei­kė­tų teik­ti pa­siū­ly­ mus įsta­ty­mų pa­kei­ti­mui, kad ne­ be­bū­tų neį­ga­li? Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių po pir­mo per­spė­ji­mo su­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

Te­gul pra­gy­ve­na iš 700 li­tų

Už

ė­g i­n i­mas gim­dy­t i di­d žią­ ją po­l i­t i­ką su vi­sais tam rei­ka­lui bū­d in­gais klyks­ mais ir ste­nė­ji­mais vėl pa­ ty­rė fias­ko. Po to, kai į mū­sų am­ba­sa­dą Mins­ke kaž­koks be­pro­t is švys­te­lė­jo bu­ te­l į su ben­zi­nu, Lie­tu­vos pu­sė­je pa­si­gir­ do spie­g i­mas apie te­ro­ris­ti­n į iš­puo­l į. Tą žvieg­te­lė­ji­mą ly­dė­jo pri­ta­ria­ma­sis po­li­ti­ nių is­te­ri­jų cho­ra­las: ir kad tai Ru­si­jos pro­ vo­ka­ci­ja, sie­kiant pa­blo­gin­ti mū­sų san­ty­ kius su bal­ta­ru­siais, ir kad Lie­tu­vą jau ap­ skri­tai puo­la sla­vai. Iki mak­si­ma­laus idio­ tiz­mo be­trū­ko tik ver­si­jos, kad smo­gi­kai no­r i nu­rėž­t i gal­vą am­ba­sa­do­r iui L.Lin­ ke­vi­čiui. Ir ne dėl to, kad jis bu­vo NA­TO funk­cio­nie­rius, o to­dėl, kad kaip nors bū­ tų ga­li­ma smir­din­čio­mis pa­pla­vo­mis ap­

karštas telefonas

teikiama10 dar­bo die­nų sa­vi­nin­kui pa­si­rū­pin­ti au­to­mo­bi­liu. Jei­gu sa­ vi­nin­kas juo ne­pa­si­rū­pi­na, ma­ši­na tie­siog nu­ve­ža­ma į spe­cia­lią aikš­ te­lę, ku­rio­je lai­ko­ma 10 dar­bo die­ nų. Ter­mi­nui pa­si­bai­gus ir sa­vi­nin­ kui neat­vy­kus, au­to­mo­bi­lis tie­siog uti­li­zuo­ja­mas.

Se­niū­nai­tis T.Meš­ki­nis

***

Pap­ras­tas eks­pe­ri­men­tas: kai „men­ tai“ no­ri bau­dą pa­skir­ti ir ieš­ko sa­ vi­nin­ko, jo nė­ra. Gal­būt jis už­sie­ny­je, gal­būt dar kaž­kur. Žo­džiu, neį­ma­no­ ma su­si­siek­ti, ir vis­kas. O pa­ban­dyk paim­ti tą lau­žą ir pri­sta­ty­ti į me­ta­lo su­pirk­tu­vę. Jau ki­tos die­nos ry­tą po­ li­ci­jo­je bus pa­reiš­ki­mas apie va­gys­ tę. Ta­da šei­mi­nin­kas at­si­ran­da la­bai grei­tai. Ma­nau, su­tik­sit su tuo vi­si.

O va­ži­nė­jan­tiems per tas griu­ve­nas nė­ra kur ma­ši­nų sta­ty­ti.

Įves­tų, pa­vyz­džiui, ko­kį 100 Lt mo­ kes­tį už au­to­mo­bi­lį me­tams, ir vis­kas.

Ne­su­mo­kė­jai – ne­tu­ri tei­sės jo lai­ky­ ti gat­vė­je ar ant ša­li­gat­vio, žo­lės. Iš­ kart į me­ta­lo są­var­ty­ną, ir taš­kas. Ar­ ba gat­vė­je ne­ga­li­ma lai­ky­ti ne­draus­to au­to­mo­bi­lio. Iš kar­to į są­var­ty­ną. pa­pras­ta

Onu­tė

Ža­liū­kai, kur jūs?

Ei­da­ma į dar­bą už­šne­ki­nau vie­ ną mo­te­rį, ku­ri kaps­tė­si prie „Žar­ dės“ pre­ky­bos cent­ro. Klau­siu, ko­ dėl tų laip­tų nie­kas ne­šluo­ja? Per die­nų die­nas su­neš­tos nuo­rū­kos.

O ji sa­ko – čia ža­liū­kų dar­bas. No­ riu pa­klaus­ti – ža­liū­kai, kur jūs?

Atei­ki­te, ap­kuop­ki­te „Žar­dę“. Kur be­paž­velg­tum – ar ei­tum į pa­štą, ar į ūki­nin­kų krau­tu­vė­lę, vis tos šiukš­lės len­da. Nė­ra žmo­gaus, ku­ ris ap­kuop­tų. Ar čia Mies­to tvar­ ky­mo sky­riaus vir­ši­nin­kės pra­šy­ti, kad at­siųs­tų bent po­rą tų be­dar­bių?

Prie Žar­dės tven­ki­nio ir­gi vos per­ bren­da­me per šiukš­les. Juk kaž­kas už tą tvar­ky­mą pi­ni­gus gau­na.

Klai­pė­die­tė

***

O kaip Ang­li­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je pa­da­ ry­ta? Pap­ras­čiau­siai rei­kia mo­kes­ čius už au­to­mo­bi­lį įves­ti. Ne­si su­ mo­kė­jęs, au­to­mo­bi­lį nu­tem­pia. aaa

***

Nie­kaip ne­sup­ran­tu po­li­ci­jos ne­ veiks­nu­mo. Iš ke­tu­rių ma­ši­nų tik vie­na sto­vi ne pie­vo­je. Kiek ži­ nau, ma­ši­nos sta­ty­mas ža­lioj ve­ joj yra dau­džia­mas. Už tai ski­ria­ mos bau­dos.

na jo

ar­tu­ras Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Bend­rau­ja kaip su gy­vu­liais

Lai­ki­nai, 7 mė­ne­siams, iš­va­žiuo­ju iš Lie­tu­vos į ki­tą ša­lį. Nuė­jau į na­ mą ad­mi­nist­ruo­jan­čią įmo­nę pa­ si­tei­rau­ti, ar aš tu­riu mo­kė­ti už bend­rą ap­švie­ti­mą, ki­tus pa­na­šius mo­kes­čius. Ir įsi­vaiz­duo­ki­te, ką man at­sa­kė? Esą, jei aš bent po­rą mė­ne­sių ne­su­mo­kė­siu mo­kes­čių, ma­ne pa­duos į teis­mą. Kai pa­sa­ kiau, jog ma­nęs ne­bus, at­sa­kė, kad su­ras. Kal­bė­jo gru­biai ir įžei­džiai.

Su po­pie­riais dir­ba, o su žmo­nė­mis ne­mo­ka. Kaip te­ko įsi­ti­kin­ti, to­kiu to­nu ten kal­ba­ma su vi­sais.

Ana Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

Skai­tau laik­raš­ty­je, kad su sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vais su­ si­tiks se­niū­nai­čiai ir ap­tars dar­bo klau­si­mus. Kaip jie ga­li pa­teik­ti sa­vo dar­bo ata­skai­tas, kai nė­ra aiš­ku, kur ir ką jie dir­ba? Jų te­le­fo­nų gy­ven­to­ jai ne­ži­no. Ne­ga­li­me pa­skam­bin­ti ir pa­pa­sa­ko­ti sa­vo bė­dų. Juk yra vi­so­ kių pro­ble­mų, ku­rias rei­kia spręs­ ti. Jei se­niū­nai­tis at­sto­vau­ja ko­kiam nors ra­jo­nui, jis tu­ri ži­no­ti sa­vo ra­ jo­no žmo­nių bė­das. O da­bar nie­ko ne­gir­dė­ti apie mū­sų se­niū­nai­čius.

Jie lyg ko­kia­me nors po­grin­dy­je. Juk ne­ži­no­me jų dar­bo ka­bi­ne­to ar te­le­ fo­no nu­me­rio.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, lapkriÄ?io 19, 2012

ekonomika De­ga­lų kai­nos ­ svy­ra­vo

Inf­lia­ci­ja ­ vir­ťi­jo vi­dur­kį

Bend­ro­vÄ—s „Lu­koil“ ir „Or­len“ po­pu­lia­riau­ siÄ… 95 mar­kÄ—s ben­zi­nÄ… penk­ta­die­nÄŻ par­da­ vÄ— po 4,91 li­to, ati­tin­ka­mai 6 cen­tais bran­ giau ir 3 cen­tais pi­giau nei prieĹĄ sa­vai­tÄ™. „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se ben­zi­no kai­na su­ma­ Şė­jo 3 cen­tais, iki 4,92 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se kai­na­vo 4,58 li­to, ar­ ba 5 cen­tais bran­giau. „Sta­toil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nė­se dy­ze­li­no kai­na ne­si­kei­tÄ— ir bu­ vo ati­tin­ka­mai 4,59 bei 4,58 li­to.

3,3 pro­c. su­de­rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­ lia­ci­ja Lie­tu­vo­je spa­lį bu­vo 0,5 pro­cen­ti­ nio punk­to di­des­nė nei 27-io­se ES ťa­ly­ se. Bend­ri­jo­je vi­du­ti­nė inf­lia­ci­ja spa­lį sie­ kė 2,8 pro­c. Di­des­nė nei Lie­tu­vo­je vi­du­ti­ nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja uŞ­fik­suo­ta Veng­ri­jo­ je (5,5 pro­c.), Es­ti­jo­je (4,3 pro­c.) ir Len­ki­ jo­je (4 pro­c.), o Lat­vi­jo­je ji bu­vo ma­Şes­nė ir sie­kė 2,7 pro­c. Ma­Şiau­sia inf­lia­ci­ja iť­li­ko Šve­di­jo­je (0,9 pro­c.).

Vals­ty­bÄ—s kont­ro­liuo­ja­ma bend­ ro­vÄ— „Klai­pė­dos naf­ta“, ÄŻgy­ven­di­ nan­ti su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­ jĹł (SGD) ter­mi­na­lo pro­jek­tÄ…, ke­ti­ na steig­ti ant­ri­nÄ™ ÄŻmo­nÄ™ „Du­jĹł tie­ ki­mas“, ku­ri uŞ­siim­tĹł SGD pre­ky­ bos ar­ba gam­ti­niĹł du­jĹł tie­ki­mo veik­la.

„„Kai­na: IAE uŞ­da­ry­ti iť­leis­ta jau ťim­tai mi­li­jo­nų, bet iki ťiol ne­baig­toms

sta­ty­ti pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­loms dar rei­kės di­dŞiu­lės pi­ni­gų su­mos. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

IAE bus pa­mo­ka Eu­ro­pai trun­kan­tys pri­Şiō­rin­Ä?iĹł ins­ti­tu­ci­jĹł veiks­mai. Taip pat pa­brė­Şia­ma, kad Lie­tu­vos, Bul­ga­ri­jos ir Slo­va­ki­jos at­ ve­ju be­veik vi­sas uŞ­da­ry­mo pro­ce­ sas fi­nan­suo­ja­mas ES lė­ťo­mis, nes pa­ts uŞ­da­ry­mas bu­vo vie­na iĹĄ ĹĄiĹł ĹĄa­liĹł sto­ji­mo ÄŻ Bend­ri­jÄ… są­ly­gĹł. Ta­ Ä?iau ki­tos ES ĹĄa­lys se­nas elekt­ri­nes tu­rÄ—s uŞ­da­ry­ti sa­vo lė­ťo­mis.

Vie­na yra su­stab­dy­ ti ato­mi­nÄ™ elekt­ri­nÄ™, ta­Ä?iau vi­siť­kai ki­ toks gal­vo­sō­kis yra at­si­kra­ty­ti to, kas lie­ka.

Straips­ny­je mi­ni­mĹł eks­per­tĹł tei­gi­mu, ato­mi­niĹł elekt­ri­niĹł uŞ­ da­ry­mas, at­ro­do, bus daug bran­ ges­nis, nei bu­vo ma­ny­ta anks­Ä?iau, „tu­rint ome­ny­je pa­tir­ties trō­ku­ mÄ… vi­sa­me pa­sau­ly­je ir ato­mi­niĹł

Sta­tys Pa­lan­gos ap­link­ke­lį Vy­riau­sy­bė po maŞ­daug pus­me­ tį tru­ku­sių svars­ty­mų ťią sa­vai­tę tu­rė­tų at­ver­ti ke­lią dau­giau nei 100 mln. li­tų ver­tės Pa­lan­gos ap­ link­ke­lio sta­ty­bos pro­jek­tui.

Tai bus pir­ma­sis ĹĄa­ly­je trans­ por­to inf­rast­ruk­tō­ros pro­jek­tas, ku­ris bus ÄŻgy­ven­di­na­mas vie­ťo­ sios ir pri­va­Ä?io­sios par­tne­rys­tÄ—s bō­du.

2011 m. va­sa­rį Vy­riau­sy­bė jau bu­vo pri­ta­ru­si pro­jek­tui, ku­ ris tuo­met pre­li­mi­na­riai bu­vo ver­ti­na­mas 88,6 mln. li­tų. Ta­

ValiutĹł kursai

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1699 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2999 JAV do­le­ris 1 2,7071 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7064 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3130 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6949 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5315 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8659

pokytis

+0,2150 % +0,1048 % –0,1328 % +0,0814 % –0,0040 % +0,5200 % –0,1021 % –0,1720 % –0,0976 %

Pre­ky­ba uŞ­siims ant­ri­nė įmo­nė

Smar­kiai vė­luo­jan­ tis ir ge­ro­kai bran­ giau, nei pla­nuo­ta, kai­nuo­sian­tis Ig­na­li­ nos ato­mi­nÄ—s elekt­ ri­nÄ—s (IAE) uŞ­da­ry­ mas yra pra­na­ťiť­ kas Ĺženk­las Eu­ro­ pos vals­ty­bÄ—ms, per ar­ti­miau­siÄ… de­ťimt­ me­tÄŻ be­si­ruo­ťian­ Ä?ioms uŞ­da­ry­ti treÄ?­ da­lÄŻ tu­ri­mĹł ato­mi­ niĹł elekt­ri­niĹł.

Nau­jie­nĹł agen­tō­ros „The As­so­cia­ ted Press“ (AP) straips­ny­je ra­ťo­ ma, jog trims so­vie­ti­nė­mis tech­no­ lo­gi­jo­mis pa­sta­ty­toms ato­mi­nÄ—ms elekt­ri­nÄ—ms Lie­tu­vo­je, Bul­ga­ri­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je uŞ­da­ry­ti jau iť­leis­ta apie 2 mlrd. eu­rĹł. Pu­sÄ— jĹł ati­te­ko su­dė­ tin­giau­siai Ig­na­li­nos elekt­ri­nei. „Trys ĹĄa­lys iĹĄ nau­jo ÄŻver­ti­no, kad ga­lu­ti­nÄ— kai­na sieks 5,3 mlrd., nors pra­dĹžio­je bu­vo 4 mlrd. eu­rĹł. Ir ÄŻ ĹĄiÄ… kai­nÄ… neÄŻs­kai­Ä?iuo­ta sun­kiau­sia uŞ­ duo­tis – reak­to­riaus ĹĄer­dies iĹĄar­dy­ mas. Bu­vo pla­nuo­ta, kad ĹĄis dar­bas tu­rė­tĹł bō­ti baig­tas tarp 2025-ĹłjĹł ir 2035-ĹłjĹł, bet jis ga­li uŞ­truk­ti kur kas il­giau ir kai­nuo­ti dau­giau. Tai ne­ri­mÄ… ke­lian­tis pra­na­ťiť­kas Ĺženk­ las ES, pla­nuo­jan­Ä?iai, kad iki 2025 m. bus uŞ­da­ry­ta treÄ?­da­lis iĹĄ 143 jos ĹĄa­ly­se na­rė­se vei­kian­Ä?iĹł reak­ to­riĹłâ€œ, – ra­ťo AP. Kaip tei­gia­ma pub­li­ka­ci­jo­je, uŞ­ da­ry­mo pro­ce­sus stab­do neaiť­kios su­tar­tys, ko­mer­ci­niai gin­Ä?ai, pa­ si­kei­ti­mai va­do­vy­bė­je ir il­gai uŞ­

â‚Ź

Ä?iau ran­go­vai kon­kur­se pa­tei­kÄ— dau­giau nei 100 mln. li­tĹł ver­ tÄ—s pa­siō­ly­mus, to­dÄ—l rei­ka­lin­ gas nau­jas Mi­nist­rĹł ka­bi­ne­to spren­di­mas. „Vy­riau­sy­bÄ— tu­ri pa­tvir­ti­ni pro­ jek­tÄ…, kad bō­tĹł ga­li­ma „ati­da­ry­ ti var­te­lius“ ir pa­si­ra­ťy­ti su­tar­tis su ran­go­vu. Su­ma jau nu­sta­ty­ta, kon­kur­sas pa­si­bai­gÄ™s, ran­go­vas aiť­kus“, – sa­kÄ— Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko tar­ny­bos Eko­no­mi­kos pa­ Ĺžan­gos sky­riaus pa­ta­rė­jas Pau­ lius Gir­Ä?ys. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

elekt­ri­niĹł val­dy­to­jĹł po­lin­kÄŻ ne­pa­ kan­ka­mai ÄŻver­tin­ti uŞ­da­ry­mo iť­lai­ das tam, kad nau­ji pro­jek­tai at­ro­ dy­tĹł pa­trauk­les­ni“. „Eks­per­tai nu­ro­do ir dar vie­nÄ… ne­ri­mo ĹĄal­ti­nÄŻ: tik ke­li reak­to­riai pa­sau­ly­je bu­vo vi­siť­kai iĹĄar­dy­ti, o tai reiť­kia, kad ĹĄis pro­ce­sas iĹĄ es­ mÄ—s yra neiť­tir­ta sri­tis. Pa­vyz­dĹžiui, reak­to­riĹł ĹĄer­dĹžiĹł iĹĄar­dy­mas su­kurs dar ne­Şi­no­mĹł kliō­Ä?iĹł ir pa­vo­jĹł tu­ rint ome­ny­je, koks ra­dia­ci­jos ly­gis yra jo­se“, – ra­ťo­ma pub­li­ka­ci­jo­je.

Grin­vi­Ä?o uni­ver­si­te­to ener­ge­ ti­kos eks­per­tas Ste­ve­nas Tho­mas tei­gia, kad ĹĄer­dims iĹĄar­dy­ti rei­ kÄ—s ro­bo­tĹł, ku­rie dar net neiť­ras­ti: „Ro­bo­tĹł, ku­riuos tu­ri­me ĹĄiuo me­ tu, ne­pa­da­ry­tĹł, nes nuo to­kio ra­ dia­ci­jos ly­gio jie iť­pro­tė­tĹł.“ „Aiť­kė­ja, kad IAE bus sun­ki pa­ mo­ka Eu­ro­pai: vie­na yra su­stab­dy­ ti ato­mi­nÄ™ elekt­ri­nÄ™, ta­Ä?iau vi­siť­kai ki­toks gal­vo­sō­kis yra at­si­kra­ty­ti to, kas lie­ka“, – ra­ťo AP.

Tam pri­ta­rÄ— „Klai­pė­dos naf­tos“ val­dy­ba. Pla­nuo­ja­ma gam­ti­niĹł du­jĹł tie­ki­mo veik­la bō­tĹł pra­dė­ta vyk­dy­ti nuo SGD ter­mi­na­lo veik­ los pra­dĹžios. „SGD tie­ki­mo uŞ­tik­ri­ni­mo gran­ di­nÄ— yra la­bai svar­bi pro­jek­to da­ lis, to­dÄ—l priim­tas spren­di­mas to­kiÄ… veik­lÄ… vyk­dy­ti per ant­ri­nÄ™ bend­ro­ vÄ™ yra ra­cio­na­lus ir lo­giť­kas. Nau­ jo­ji bend­ro­vÄ— uŞ­siims SGD pre­ky­ bos veik­la. Taip bus uŞ­tik­rin­tas ĹĄiĹł du­jĹł tie­ki­mas per sta­to­mÄ… ter­mi­ na­lą“, – sa­kÄ— „Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­ siu­lis.

Stei­gia­mos bend­ro­vÄ—s ÄŻsta­ti­nis ka­pi­ta­las sieks 1 mln. li­tĹł, o val­dy­ bo­je dirbs Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rÄ— In­ga ÄŒer­niuk, „Klai­pė­ dos naf­tos“ ne­prik­lau­so­mi val­dy­ bos na­riai Min­dau­gas Ju­sius ir Ry­ tis Amb­ra­ze­vi­Ä?ius, R.Ma­siu­lis ir

ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ar­vy­ das Da­ru­lis. Bō­si­mos val­dy­bos su­ dė­tÄŻ dar tu­rÄ—s pa­tvir­tin­ti „Klai­pė­ dos naf­tos“ ste­bė­to­jĹł ta­ry­ba.

Lie­tu­va iki 2014 m. pa­bai­gos Klai­pė­do­je ke­ti­na pa­sta­ty­ti ter­ mi­na­lÄ…, ku­ris bus ru­ siť­kĹł „Gazp­rom“ du­ jĹł al­ter­na­ty­va.

Vals­ty­bei pri­klau­so 72,32 pro­c., kon­cer­nui „Ache­mos gru­pė“ – 10,24 pro­c. „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­jĹł. „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­jos ko­ti­ruo­ja­mos bir­Şos Pa­pil­do­ma­ja­ me pre­ky­bos są­ra­ťe.

Lie­tu­va iki 2014 m. pa­bai­gos Klai­pė­do­je ke­ti­na pa­sta­ty­ti ter­mi­ na­lÄ…, ku­ris bus ru­siť­kĹł „Gazp­rom“ du­jĹł al­ter­na­ty­va. Taip ti­ki­ma­si su­ kur­ti pi­ges­nÄ™ al­ter­na­ty­vÄ… vie­toj brangs­tan­Ä?iĹł Ru­si­jos du­jĹł kon­ cer­no tie­kia­mĹł du­jĹł, ku­riĹł Lie­tu­ va daug nau­do­ja ĹĄi­lu­mos ĹŤky­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

2012 m. lapkriÄ?io 20 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabrinÄ™ monetÄ…, skirtÄ…

Lietuvos gamtai

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Monetos dailininkas Gediminas Karalius %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= ,AJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ +A<9:JAF°K EGF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DALĂ´ := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ?

AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł G ACA ç E ?JMG<ĂżAG < ir #D9AHĂ&#x2021;<GB= á&#x201A;¤&9MBGBA -GKLG ? á&#x201A;Ł

!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł

9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

8

pirmADIENIS, lapkričio 19, 2012

pasaulis

Ga­zos ruo­žas grimz­ta į ne­ži­nią Ra­ke­tos, spro­gi­mai ir pa­vo­jaus si­re­nos.

Taip jau ke­lias die­nas gy­ve­na tiek Iz­rae­lio, tiek Ga­zos mies­to gy­ven­to­jai. Re­gis, kal­tų čia ieš­ko­ti ta­po be­pras­miš­ka.

Iz­rae­lio „Iron Do­me“ gy­ny­bos sis­te­ma Gy­ny­bos sis­te­mą su­kū­rė Iz­rae­

Pa­si­ruo­šę in­va­zi­jai?

Iz­rae­lis, at­ro­do, ne­ke­ti­na ra­miai ste­ bė­ti, kaip į sos­ti­nę Tel Avi­vą ir ki­tus ša­lies mies­tus lai­do­mos ra­ke­tos. O „Ha­mas“, val­dan­ti Ga­zos ruo­žą, re­ gis, ne­ke­ti­na su­dė­ti gink­lų. Tai­gi, ne tik Ga­zos, bet ir Iz­rae­lio gy­ven­to­jai ku­rį lai­ką bus ka­ro įkai­tais.

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu per­spė­jo, kad jo ša­lis pri­rei­kus yra pa­si­ren­gu­si reikš­min­ gai iš­plės­ti ope­ra­ci­ją Ga­zos ruo­že. „Ar­mi­ja yra pa­si­ren­gu­si iš­plės­ ti šią ope­ra­ci­ją, – pa­brė­žė B.Ne­ta­ nya­hu. – Ka­riai yra pa­si­ren­gę bet ko­kia veik­lai, ku­ri ga­lė­tų vyk­ti.“ Be­je, Iz­rae­lio ar­mi­ja dar penk­ta­ die­nį pra­dė­jo 16 tūkst. at­sar­gos ka­ rių mo­bi­li­za­ci­ją. Pri­rei­kus Iz­rae­lio ka­ri­nės pa­jė­gos ga­li mo­bi­li­zuo­ti iki 75 tūkst. ka­rių. Gy­ny­bos mi­nist­ras Ehu­das Ba­ra­kas sa­kė, kad šios ope­ ra­ci­jos tiks­las yra at­gra­sy­ti iš­puo­ lius prieš Iz­rae­lį. „Tai mū­sų veiks­mų pra­džia, o ne pa­bai­ga, – per­spė­jo jis. – Tai ne­bus grei­tas dar­bas.“ Oro smū­giai ir ra­ke­tos

Net­ru­kus po gy­ny­bos še­fo pa­reiš­ ki­mo Iz­rae­lio ka­riš­kiai nu­ro­dė už­ da­rę vi­sus pa­grin­di­nius ke­lius prie sie­nos su Ga­zos ruo­žu.

Ar tai reiš­kia, kad Iz­rae­lis vėl im­sis Ga­zos ap­siaus­ties, – kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti. Da­bar žy­dų ka­ riuo­me­nė tik tel­kia­ma prie ank­la­ vo sie­nų.

Sa­vait­ga­lį Iz­rae­lio ka­ri­nės pa­ jė­gos in­ten­sy­v iai ap­š au­d ė stra­ te­g i­n ius Ga­zos mies­te esan­č ius „Ha­mas“ ob­jek­tus. Au­kų skai­čius

ly­je vei­kian­ti bend­ro­vė „Ra­fael Ad­ van­ced De­fen­se Sys­tems“. Prieš­ra­ ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­ma „Iron Do­ me“ skir­ta ra­ke­toms ir ar­ti­le­ri­jos svie­di­niams 70 km spin­du­liu nu­ muš­ti. Ją Iz­rae­lio ka­riuo­me­nė nau­ do­ja nuo 2011 m.

per­ko­pė 40. Dau­giau­sia žu­vo pa­ les­ti­nie­čių, tarp jų bu­vo vai­kų.

Vie­na Iz­rae­lio ra­ke­ta pa­tai­kė į Ga­zos mies­to pa­kran­tė­je įsi­kū­ru­sią pa­bė­gė­lių sto­vyk­lą. Per ata­ką žu­vo pu­sant­rų me­tų pa­les­ti­nie­čių vai­kas ir du jo jau­ni bro­liai. Iš vi­so per Iz­ rae­lio ata­ką žu­vo 12 vai­kų.

Iz­rae­lio avia­ci­ja šeš­ta­die­nį smo­ gė „Ha­mas“ vy­riau­sy­bės būs­ti­nei, te­le­vi­zi­jos pa­sta­tui ir ki­tiems svar­ biems ob­jek­tams. „Ha­mas“ pra­ne­ šė, kad vy­riau­sy­bės ka­bi­ne­to būs­ ti­nė pul­ta ke­tu­ris kar­tus.

Ar­mi­ja yra pa­si­ren­ gu­si reikš­min­gai iš­ plės­ti šią ope­ra­ci­ją.

Tra­ge­di­ja: Ga­zos ruo­žas taip ir neat­sis­to­jo ant ko­jų po pa­sta­ro­sios Iz­

Iz­rae­lis pa­tvir­ti­no, kad sa­vait­ga­ lį bu­vo smog­ta į dau­giau kaip 180 vie­tų, o iš vi­so nuo ope­ra­ci­jos pra­ džios – į dau­giau kaip 800 tai­ki­ nių. Tarp tai­ki­nių yra ir tu­ne­liai, ku­riais į Ga­zą ne­le­ga­liai ga­be­na­ mi gink­lai.

Bu­vo at­lik­ta apie 950 oro smū­ gių – tiek iš oro ir sau­su­mos, tiek iš jū­ros pu­sės.

Tre­čia­die­nį per Iz­rae­lio ata­ką bu­ vo nu­kau­tas aukš­tas „Ha­mas“ pa­ rei­gū­nas – ka­ri­nių ope­ra­ci­jų va­das Ah­me­das Jaa­ba­ri.

Po šio in­ci­den­to „Ha­mas“ at­sto­ vas Faw­zi Bar­hu­mas sa­kė, kad ata­ ka pri­lygs­ta ka­ro pa­skel­bi­mui.

Net­ru­kus „Ha­mas“, at­sa­ky­da­ ma į ap­siaus­tį, į Iz­rae­lio te­ri­to­ri­ją pa­lei­do šim­tus ra­ke­tų. Tie­sa, žy­

rae­lio ap­siaus­ties.

dų prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­ ma „Iron Do­me“ su­ge­bė­jo da­lį ra­ ke­tų nu­muš­ti. Iš vi­so, pa­sak žy­dų ka­riš­kių, „Ha­mas“ ko­vo­to­jai per pa­sta­rą­sias ke­lias die­nas iš Ga­zos į Iz­rae­lio te­ri­to­ri­ją pa­lei­do dau­giau nei 500 ra­ke­tų.

Tarp­tau­ti­nė reak­ci­ja

Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė abi pu­ ses pa­ra­gi­no su­ma­žin­ti įtam­pą, kad ne­bū­tų lie­ja­mas ne­kal­tų gy­ ven­to­jų krau­jas. Egip­tas ir Tur­ki­ja pa­reiš­kė, kad Iz­rae­liui ten­ka pa­rei­ ga nu­trauk­ti ko­vas Ga­zos ruo­že. „Iz­rae­lio tak­ti­ka – ro­dy­ti pirš­ tu į „Ha­mas“ ir ata­kuo­ti Ga­zą, – sa­kė Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­dog˘a­nas. – Iz­rae­lis to­

„Scan­pix“ nuo­tr.

liau ke­lia tarp­tau­ti­nį triukš­mą dėl sa­vo tri­jų žu­vu­sių­jų. Iš tik­rų­jų tai Iz­rae­lis pa­žei­dė pa­liau­bas.“ Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­das Mur­si taip pat pa­reiš­kė, kad Iz­rae­ lio ka­ri­nis puo­li­mas yra „įžū­li ag­ re­si­ja prieš žmo­ni­ją“. „Egip­tas ne­pa­liks Ga­zos ra­my­ bė­je, ir tai, kas vyks­ta, yra įžū­li ag­ re­si­ja prieš žmo­ni­ją“, – tvir­ti­no Egip­to va­do­vas. Ata­kas pa­smer­kė ir ki­tų Ara­bų ša­lių ly­de­riai.

Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ ci­jos at­sto­vai įspė­jo, kad Ga­zo­je ėmė stig­ti bū­ti­nų me­di­ka­men­tų.

Kai ku­rios Ara­bų ša­lys jau pa­ža­dė­ jo, kad kuo sku­biau ap­rū­pins Ga­zą hu­ma­ni­ta­ri­ne pa­gal­ba.

BBC, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Kaip sis­te­ma vei­kia? Sis­te­ma už­

fik­suo­ja ra­ke­tos pa­lei­di­mą ir grei­tai nu­sta­to jos skry­džio tra­jek­to­ri­ją. Jei ra­ke­ta skren­da į tan­kiai ap­gy­ven­tas te­ri­to­ri­jas ar­ba stra­te­giš­kai svar­bių ob­jek­tų link, pa­lei­džia­ma nu­mu­šan­ čio­ji ra­ke­ta. Toms ra­ke­toms, ku­rios skrie­ja į neap­gy­ven­tas vie­to­ves, sis­ te­ma lei­džia nu­kris­ti. Šiuo me­tu Iz­rae­lio te­ri­to­ri­jo­je dis­

lo­kuo­tos pen­kios „Iron Do­me“ ra­ke­ tų ba­te­ri­jos. Dau­ge­lis jų dis­lo­kuo­tos pie­ti­nė­je ša­lies da­ly­je, ne­to­li Ga­ zos. Vie­na šeš­ta­die­nį bu­vo dis­lo­ kuo­ta ne­to­li Tel Avi­vo. Praė­jus ke­ lioms va­lan­doms nuo dis­lo­ka­ci­jos, sis­te­ma nu­mu­šė ra­ke­tą, skrie­jan­čią mies­to link.

2010 m. JAV sky­rė Iz­rae­liui 200

mln. do­le­rių prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos pa­jė­gu­mams iš­plės­ti. Dar 70 mln. do­le­rių skir­ta 2012 m.

Iz­rae­lis tu­ri ir „Ar­row“ prieš­ra­ke­

ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą, ku­ri skir­ta il­go­jo nuo­to­lio ra­ke­toms nu­muš­ti.

Taip pat plė­to­ja­mas gy­ny­bos sky­ das prieš vi­du­ti­nio nuo­to­lio ra­ke­tas „Da­vid’s Sling“. Jis tu­rė­tų bū­ti ak­ty­ vuo­tas 2014 m.

Pir­mo­ji Ga­zos ap­siaus­tis Praė­ju­sį kar­tą di­de­lė Iz­rae­lio ka­ri­ nė ope­ra­ci­ja Ga­zos ruo­že bu­vo su­ reng­ta 2008 m. gruo­džio pa­bai­go­je, li­kus še­šioms sa­vai­tėms iki vi­suo­ti­ nių rin­ki­mų. Ta­da per 22 die­nas tru­ ku­sią Ga­zos ap­siaus­tį žu­vo 1,4 tūkst. pa­les­ti­nie­čių – pu­sė jų bu­vo ci­vi­liai, ir 13 iz­rae­lie­čių – 10 iš jų bu­vo ka­riai.

Po šio ka­ro Iz­rae­lis su­lau­kė di­džiu­ lės kri­ti­kos ban­gos, kad pa­nau­do­jo ne­pro­por­cin­gą ka­ri­nę jė­gą tan­kiai ap­gy­ven­ta­me ank­la­ve. Kal­ti­ni­mų su­lau­kė ir „Ha­mas“. Šių me­tų rug­sė­jį Jung­ti­nių Tau­tų Žmo­gaus tei­sių ta­ ry­ba kons­ta­ta­vo, kad 75 pro­c. ci­vi­li­ nių ob­jek­tų Ga­zo­je po šios ope­ra­ci­ jos taip ir ne­bu­vo at­sta­ty­ta.

9

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Kei­ti­ma­sis no­to­mis uos­tui ne­pa­dės Nė­ra ko la­bai ste­bė­ tis, kai Bal­ta­ru­si­ja, su ku­ria Lie­tu­va vi­sa­ da pa­lai­kė dve­jo­ pus san­ty­kius, pa­ reiš­kė, kad per Klai­ pė­dos uos­tą ga­be­ na­mus kro­vi­nius per­ves į Le­ning­ra­do sri­ties uos­tus.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

No­tos ir ka­po­ji­ma­sis

Toks pa­reiš­ki­mas yra lo­giš­kas. Er­ zin­da­ma kai­my­ni­nės ša­lies ofi­cia­ lią val­džią Lie­tu­va tar­si sie­kia, kad Bal­ta­ru­si­ja su ja nu­trauk­tų eko­no­ mi­nius ry­šius.

Nuo šių me­tų vi­du­rio su Bal­ta­ ru­si­ja kal­ba­ma­si tik no­to­mis. Lie­pą pra­si­dė­jo ne­su­ta­ri­mai dėl „pliu­ši­nių meš­kiu­kų“. Rugp­jū­tį Bal­ta­ru­si­jai pa­ teik­ta no­ta dėl Ne­mu­no „nu­sau­si­ni­ mo“ pa­sta­čius Grod­no hid­roe­lekt­ri­ nę. Rug­sė­jį pa­teik­ta no­ta dėl to, kad Bal­ta­ru­si­jos lėk­tu­vas trum­pam bu­ vo įskri­dęs į Lie­tu­vos oro erd­vę. Tai tar­si bu­vo at­sa­kas įvy­kiui, kai lie­pą į Bal­ta­ru­si­ją per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją ne­tei­sė­tai įskri­do šve­dų lėk­tu­vas su „pliu­ši­niais meš­kiu­kais“.

Lai­ky­da­ma­si ge­ros kai­my­nys­tės prin­ci­pų Lie­tu­va šį oro erd­vės pa­ žei­di­mo at­ve­jį tu­rė­jo tin­ka­mai iša­ na­li­zuo­ti, bet to ne­pa­da­rė.

Lapk­ri­tį pa­teik­ta dar vie­na no­ta dėl bu­te­lių su pa­de­ga­muo­ju skys­ čiu įme­ti­mo į Lie­tu­vos am­ba­sa­ dą Mins­ke. Šį chu­li­ga­niz­mo ak­tą, ku­ris Bal­ta­ru­si­jo­je gal­būt iš­šauk­ tas vil­ki­ni­mo ir iš­si­su­ki­nė­ji­mo dėl „pliu­ši­nių meš­kiu­kų“ ei­gos ty­ ri­mo, Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ kos for­muo­to­jai – už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ir Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ema­nue­lis Zin­ge­ris įver­ti­no kaip te­ro­riz­mo ak­tą.

Dėl to Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Alek­sand­ras Lu­ka­šen­ka šios ša­lies ži­niask­lai­do­je Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką įvar­di­jo kaip „žlo­bų po­li­ ti­ką“. Jis aiš­ki­no taip: kai 2010 me­ tais į Ru­si­jos am­ba­sa­dą bu­vo įmes­ ti bu­te­liai su pa­de­ga­muo­ju skys­čiu ir nu­si­kal­tė­liai bu­vo su­ras­ti, Lie­tu­ vo­je teig­ta, kad jie – po­li­ti­niai ka­ li­niai. Ta­čiau kai to­kie pat bu­te­liai bu­vo įmes­ti į Lie­tu­vos am­ba­sa­dą, anot A.Lu­ka­šen­kos, chu­li­ga­nai jau įvar­dy­ti te­ro­ris­tais.

Si­tua­ci­ja: ne itin tvar­kin­gai at­ro­dan­tys Ru­si­jos uos­tai pa­tys yra per­krau­ti, to­dėl grei­tai ne­ga­lė­tų priim­ti di­de­lio kie­kio Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„Lie­tu­vo­je kal­ba­ma – mes lau­ kia­me iš Lu­ka­šen­kos, ką jis pa­sa­kys apie tai, ko­dėl į Lie­tu­vos am­ba­sa­dą bu­vo įmes­ti tie bu­te­liai. Aš lau­kiu, ką jie pa­sa­kys, ko­dėl pra­ve­dė šve­dų lėk­tu­vą per sa­vo te­ri­to­ri­ją ir įlei­do į Bal­ta­ru­si­jos erd­vę. At­sa­ky­mo nė­ra.

Ko­dėl Lie­tu­va iki šiol ty­li?“ – Bal­ ta­ru­si­jos in­ter­ne­ti­nė­je ži­niask­lai­ do­je pik­ti­no­si A.Lu­ka­šen­ko.

Pa­sa­kęs „a“ ne­pa­sa­kė „b“

Apie Lie­tu­vos po­li­ti­nį konf­lik­tą ga­ li­ma bū­tų ir ne­ra­šy­ti. Ta­čiau prieš ku­rį lai­ką Lie­tu­vo­je bu­vo ki­lu­si dis­ ku­si­ja, kas mū­sų ša­liai svar­biau: de­mok­ra­ti­ja Bal­ta­ru­si­jo­je ar per Klai­pė­dos uos­tą ga­be­na­mi bal­ta­ ru­sių kro­vi­niai?

Kai ku­riais at­ve­jais pa­na­šu, jog Lie­tu­vos po­li­ti­kai pa­si­rin­ko ki­ ši­mą­si į kai­my­ni­nės ša­lies rei­ka­ lus, o ne pra­gma­tiš­ką po­žiū­rį, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka iš Bal­ta­ru­si­ jos eks­por­to ir im­por­to ga­li tu­rė­ ti nau­dos.

Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja, kai Bal­ta­ru­ si­jos pre­zi­den­tas A.Lu­ka­šen­ka pa­ skel­bė, jog ga­bens kro­vi­nius ne per Bal­ti­jos ša­lių, o per Ru­si­jos Le­ning­ ra­do sri­ties uos­tus, pri­me­na si­tua­ ci­ją, kai Bal­ta­ru­si­ja bu­vo su­si­py­ku­ si su Ru­si­ja, ne­ga­vo iš jos naf­tos ir ją ga­be­no iš Ve­ne­sue­los. Tuo­met Lie­tu­va su Bal­ta­ru­si­ja dar ne­si­mė­

Alek­se­jus Va­žo­vas:

Bal­ta­ru­si­ja nuo Sankt Pe­ter­bur­go ir Le­ning­ ra­do sri­ties to­li, to­dėl jų kro­vi­nių kie­kiai pas mus yra ma­ži.

tė no­to­mis ir kan­džio­mis rep­li­ko­ mis, to­dėl Ve­ne­sue­los naf­tos im­ por­to ban­dy­mams bu­vo pa­si­rink­ta ir „Klai­pė­dos naf­ta“.

Da­bar Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A.Lu­ka­šen­ka, pa­sa­kęs, kad kro­vi­ nius iš Bal­ti­jos uos­tų per­kels į Ru­ si­jos uos­tus, ne­pa­sa­kė, nuo ka­da tai įvyks. Tai yra pa­sa­kęs „a“, jis ne­pa­sa­kė „b“.

Bal­ta­ru­sių kro­vi­nių ne­tek­tys Bal­ ti­jos uos­tams bū­tų skaus­min­gos.

Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nio sta­tis­ ti­kos ko­mi­te­to duo­me­ni­mis, 2011 me­tais šios ša­lies eks­por­tas su­da­ rė 21 mlrd. JAV do­le­rių su­mą, im­ por­tas – 28 mlrd. JAV do­le­rių. Šiuo me­tu pa­grin­di­niai Bal­ta­ru­ si­jos kro­vi­nių kie­kiai ke­liau­ja per Klai­pė­dą, Lat­vi­jos Ry­gos, Vents­ pi­lio ir Lie­po­jos uos­tus, Es­ti­jos Mu­gą, Uk­rai­nos Ni­ko­la­je­vą, Ode­ są. Mi­ni­ma­lūs bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­ nių kie­kiai pa­ten­ka ir į Ru­si­jos Ka­ li­ning­ra­do, Le­ning­ra­do sri­ties ir Sankt Pe­ter­bur­go uos­tus.

Ru­si­jos uos­tai ne­pa­si­ren­gę

Pa­na­šu, kad Le­ning­ra­do sri­ties uos­tai nė­ra pa­si­ren­gę priim­ti Bal­ ta­ru­si­jos kro­vi­nius.

Ru­si­jos jū­ri­nės in­ter­ne­ti­nės ži­ niask­lai­dos lei­di­ny­je „Sea­News“ bu­vo pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, kad tei­gi­niai apie Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių per­kė­li­mą į Ru­si­jos uos­tus iš A.Lu­ ka­šen­kos lū­pų jau skam­bė­jo ir 2005 me­tais. Tuo­met bu­vo žo­di­nis Bal­ ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos pre­zi­den­tų su­ ta­ri­mas, kad pa­grin­di­niu Bal­ta­ru­ si­jos kro­vi­nių uos­tu tu­rė­tų tap­ti Ka­li­ning­ra­das.

Da­bar kro­vi­nių ga­be­ni­mas iš Bal­ ta­ru­si­jos į Le­ning­ra­do uos­tus taip pat at­ro­do ne itin rea­lus. Nau­jai pa­ sta­ty­tas Ust Lu­gos uos­tas tu­ri di­ džiu­lį kro­vos po­ten­cia­lą. Ta­čiau šis

uos­tas tu­ri ir di­džiu­les pro­ble­mas.

Le­ning­ra­do sri­ties gu­ber­na­to­rius Alek­sand­ras Droz­den­ko ak­cen­ta­ vo, kad jau da­bar yra pro­ble­mų su kro­vi­nių at­ve­ži­mais į Ust Lu­gos uos­tą. Kro­vos ter­mi­na­lus šia­me uos­te už sa­vo pi­ni­gus sta­tė­si Ru­si­ jos pra­mo­nės gi­gan­tai. Ter­mi­na­lai sto­vi ar­ba bai­gia­mi sta­ty­ti, o iš Ru­ si­jos biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mų pri­va­ žia­vi­mo ke­lių ir ge­le­žin­ke­lių sta­ty­ bos ge­ro­kai at­si­lie­ka. „Dar 2011 me­tais Ru­si­jos vy­ riau­sy­bė­je bu­vo priim­tas spren­ di­mas skir­ti pi­ni­gų Lu­gos ge­le­žin­ ke­lio sto­ties sta­ty­bai. Ta­čiau nei 2012-ųjų, nei pla­ni­niuo­se 2013– 2014 me­tų biu­dže­tuo­se lė­šos tam ne­nu­ma­ty­tos“, – ti­ki­no gu­ber­na­ to­rius A.Droz­den­ko.

Neat­s i­t ik­t i­n ai ko­m en­ta­r uo­se apie tai, ka­da Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­ niai bus ga­be­na­mi per Le­ning­ra­do sri­ties uos­tus, pa­sa­ky­ta, kad tai bus da­ro­ma, kai bus su­si­de­rin­ta su Ru­ si­jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­ve.

Ki­ta pro­ble­ma – ga­ben­ti kro­vi­ nius per Ust Lu­gos uos­tus Bal­ta­ ru­si­jai kai­nuo­tų bran­giau nei per Bal­ti­jos ša­lis. „Bal­ta­ru­si­jai ne­nau­ din­ga keis­ti da­bar­ti­nes kro­vos są­ ly­gas ir ta­ri­fus Bal­ti­jos ša­lių uos­ tuo­se į nau­jas lo­gis­ti­kos sche­mas, jei ne­bus ma­ži­na­mi ta­ri­fai.

10

10

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

rubrika JŪRA Šven­tei – rei­ka­la­vi­mai

Ak­ci­nin­kų gin­čai

Nus­kal­pa­vo uos­tą

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ nė ta­ry­ba šie­me­tę Jū­ros šven­ tę įver­ti­no pa­ten­ki­na­mai. Sa­vi­ val­dy­bei pa­siū­ly­ta iki gruo­džio 15-osios pa­reng­ti ren­gi­nio kon­ cep­ci­ją. Mu­gės da­ly­viai šven­tė­je tu­rės vil­kė­ti jū­ri­nę ap­ran­gą, bus to­bu­li­na­ma vai­ni­kų nu­lei­di­mo jū­ro­je ce­re­mo­ni­ja, jū­ri­nin­kų ei­se­ na ir va­ka­ro ren­gi­nys.

Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lą val­dan­ čios Es­ti­jos BLRT gru­pės ak­ci­ nin­kai dėl di­vi­den­dų san­ty­kius aiš­ki­na­si Ta­li­no teis­me. Į at­sa­ ką, kad 2011 m. re­zul­ta­tai bu­ vo ypač blo­gi, „BLRT Grupp“ ko­ mu­ni­ka­ci­jos di­rek­to­rė Ka­tia Liu­ bo­bratec at­sa­kė, kad ak­ci­nin­kai ne­tu­rė­tų šmeiž­ti gru­pės, o la­ biau rū­pin­tis jos įvaiz­džiu.

Vy­riau­sy­bė pa­rei­ka­la­vo, kad Uos­to di­rek­ci­ja į biu­dže­tą su­mo­ kė­tų 50 pro­c. pel­no da­lį už 2011 m. 2013 m. ji bus su­ma­žin­ta iki 25 pro­c. Klai­pė­do­je toks spren­ di­mas su­tik­tas ne­pa­lan­kiai. Uos­ to di­rek­ci­ja yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­ sta­ty­ti pra­mo­gi­nių lai­vų prie­ plau­ką, bet ne­te­kus pel­no da­lies sta­ty­ba su­stab­dy­ta.

Kei­ti­ma­sis no­to­mis uos­tui ne­pa­dės 9

To­d ėl A.Droz­d en­ko pra­bi­lo apie ta­ri­fų ma­ ži­ni­mus Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niams Le­ning­ra­do sri­ties uos­tuo­se iki Bal­ti­jos ša­lių uos­tų ly­gio“, – teig­ta lei­di­ny­je „Sea­News“.

Ar nau­din­ga Ru­si­jos Le­ning­ra­do sri­ties uos­tams nu­si­leis­ti iki Bal­ti­ jos ša­lių ly­gio? Tai pa­siek­ti Le­ning­ ra­do sri­ties uos­tams bū­tų bran­gu.

Ta­ri­fai šiuo­se uos­tuo­se di­des­ni dėl ap­sun­kin­tų są­ly­gų žie­mą, pa­pil­do­ mų iš­lai­dų led­lau­žiams. Į Suo­mi­ jos įlan­kos uos­tus, ku­rie nuo Va­ka­ rų Eu­ro­pos yra to­liau nei Klai­pė­da, di­des­ni ir lai­vų frak­ta­vi­mo įkai­niai.

Apie tai, kad bal­ta­ru­siams nau­ din­giau ga­ben­ti kro­vi­nius per Bal­ti­ jos ša­lis, ne­se­niai lan­kan­tis Ru­si­jos Sankt Pe­ter­bur­go ir Ust Lu­gos uos­ tuo­se kal­bė­jo ir tų uos­tų at­sto­vai. „Bal­ta­ru­si­ja nuo Sankt Pe­ter­ bur­go ir Le­ning­ra­do sri­ties to­ li. To­dėl bal­ta­ru­sių kro­vi­nių kie­ kiai ma­ži. Jais la­biau suin­te­re­suo­ti Bal­ti­jos ša­lių uos­tai. Su Bal­ta­ru­ si­ja per­spek­ty­vūs ga­lė­tų bū­ti tik bend­ra mui­tų są­jun­gos veik­la su­ sie­ti pro­jek­tai“, – ti­ki­no kom­pa­ni­ jos „Sankt Pe­ter­bur­go jū­rų uos­tas“ ko­mer­ci­jos di­rek­to­rius Alek­se­jus Va­žo­vas.

Ga­li­mos Lie­tu­vos ne­tek­tys

Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių pra­ra­di­mas Klai­pė­dos uos­tui bū­tų di­džiu­lė ne­ tek­tis. Apie tai, kad tu­ri­me bet ko­ kiu at­ve­ju iš­lai­ky­ti bal­ta­ru­sių kro­ vi­nius, neo­fi­cia­liai ne kar­tą kal­bė­jo ir Klai­pė­dos uos­to at­sto­vai.

Bu­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­ jus Gent­vi­las tei­gė, jog bū­tų skau­ du, jei uos­tas pra­ras­tų Bal­ta­ru­si­ jos kro­vi­nius. Ir uos­to kom­pa­ni­jos nie­ko ne­ga­lin­čios pa­da­ry­ti, nes tai esan­tys po­li­ti­niai rei­ka­lai. Jis ža­ dė­jo bū­da­mas Sei­me ana­li­zuo­ti su Bal­ta­ru­si­ja su­si­ju­sias pro­ble­mas.

Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ ni­jos (KLAS­CO) ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus Aud­riaus Pau­žos tei­gi­mu, per me­tus Klai­pė­dos uos­te krau­ na­ma apie 12 mln. to­nų Bal­ta­ru­si­ jos kro­vi­nių. Įver­ti­nus, kad vie­na to­na bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių Lie­tu­ vos eko­no­mi­kai duo­da apie 75 li­ tus, nuo­sto­liai dėl jų ne­tek­ties su­ da­ry­tų apie 900 mln. li­tų.

Nut­rū­kus bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių srau­tui, Klai­pė­dos uos­te la­biau­siai nu­ken­tė­tų KLAS­CO, Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las, Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­las, „Klai­pė­dos naf­ta“, kur bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių srau­tai su­da­ ro nuo 20 iki 30, o kai kur ir dau­ giau pro­cen­tų.

Klai­pė­dos uos­tas yra pa­grin­di­ nis bal­ta­ru­siš­kų ka­lio trą­šų, ra­ti­ nės tech­ni­kos – trak­to­rių ir sunk­

ve­ži­mių, ne­ga­ba­ri­ti­nių kro­vi­nių, kon­tei­ne­riuo­se ga­be­na­mų im­por­ to pre­kių kro­vos uos­tas. Per jį taip pat eks­por­tuo­ja­mi naf­tos pro­duk­ tai, im­por­tuo­ja­ma cuk­raus ža­lia­ va, elekt­ro­ni­ka, pla­taus var­to­ji­mo pre­kės. Žy­mios da­lies kro­vi­nių ne­tek­tų ir bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

Jos ga­be­ni­muo­se bal­ta­ru­siš­ki kro­ vi­niai su­da­ro per 30 pro­c.

Dar šių me­tų pa­va­sa­rį Bal­ta­ru­si­ jos pa­siun­ti­nys Lie­tu­vos Res­pub­ li­ko­je Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas tei­gė, kad 2011 me­tais per Klai­pė­dos uos­ tą kro­vu­si 11,5 mln. to­nų kro­vi­nių, 2015 me­tais Bal­ta­ru­si­ja pla­na­vo čia krau­ti iki 20 mln. to­nų kro­vi­nių. Tai bu­vo sie­ja­ma su „Be­la­rus­ka­lij“ trą­ šų kro­vos di­di­ni­mu.

Anot V.Dra­ži­no, Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių ga­be­ni­mo nau­da Lie­tu­ vai ga­lin­ti siek­ti apie du mi­li­jar­ dus li­tų.

Praė­ju­sią sa­vai­tę išei­da­mas iš Uos­ to di­rek­ci­jos į Sei­ mą Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las dar trink­te­lė­ jo du­ri­mis, ži­niask­ lai­dai pri­sta­tęs at­si­ svei­ki­ni­mo kal­bą, ku­rią ga­li­ma ly­gin­ti su dra­ma.

Nusivylimas: Klaipėdos teisėsauga netapo E.Gent­vi­lo partnere.

Eugenijaus Gentvilo Vid­man­tas Ma­tu­tis

Prag­ma­tiš­kas lat­vių po­žiū­ris

Dėl nuo­l a­t i­n io kal­b ė­j i­m o­s i tik no­to­mis Bal­ta­ru­si­ja, ku­ri grei­tai ne­ga­l ės „per­m es­t i“ sa­vo kro­v i­ nių į Ru­si­jos uos­tus, vis dėl­to ga­ li pe­ro­rien­tuo­ti kro­vi­nius iš Klai­ pė­dos uos­to.

Nors A.Lu­ka­šen­ka pra­bi­lo apie vi­sų kro­vi­nių „per­me­ti­mą“ į Ru­si­ jos Le­ning­ra­do sri­ties uos­tus, to­kia il­ga­lai­kė pro­ce­dū­ra su Ru­si­jos pre­ zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, ma­tyt, yra ap­tar­ta.

Ta­čiau vyk­dy­da­mas nuo­sta­tą, kad dėl pliu­ši­nių meš­kiu­kų „Lit­ve ma­lo ne­po­ka­žet­sia“ (Lie­tu­vai ma­ žai ne­pa­si­ro­dys), A.Lu­ka­šen­ka ga­ li kro­vi­nius iš Lie­tu­vos per­mes­ti į Lat­vi­jos uos­tus.

To­kių prie­lai­dų yra. Ne­se­niai Lat­vi­jos trans­por­to mi­nist­ras Ai­vis Ro­nis bu­vo su­si­ti­kęs su Bal­ta­ru­si­ jos pa­siun­ti­niu Lat­vi­jo­je Alek­sand­ ru Ge­ra­si­men­ko. Lat­viai pa­siū­ lė bal­ta­ru­sių kro­vi­niams Lat­vi­jos uos­tuo­se nuo­mo­ti ne­tgi at­ski­rus ter­mi­na­lus.

Jau da­bar di­džiau­si Bal­ta­ru­si­ jos naf­tos pro­duk­tų kie­kiai eks­ por­tuo­ja­mi per Lat­vi­jos Ry­gos ir Vents­pi­lio uos­tus. Siū­ly­da­mi nuo­ mo­ti at­ski­rus ter­mi­na­lus lat­viai pir­miau­sia no­ri iš Klai­pė­dos uos­to pe­rim­ti bal­ta­ru­sių ka­lio trą­šas.

Lat­viai taip pat pa­reiš­kė, kad su Bal­ta­ru­si­ja in­ves­tuos į bend­rus pro­jek­tus, ku­rie di­dins ge­le­žin­ke­ lių pra­lai­du­mą tarp šių ša­lių.

Ga­li bū­ti ir taip, kad kol lie­tu­viai su šve­dais žai­džia „pliu­ši­nių meš­ kiu­kų“ žai­di­mus, lat­viai, bū­da­mi pra­gma­tiš­kes­ni ir la­biau pa­si­mo­ kę iš kri­zės, už­sii­ma nau­din­ges­ne veik­la, siek­da­mi iš­lai­ky­ti ir pa­di­din­ ti Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių srau­tus.

v.matutis@kl.lt

To­liau kels pa­žei­di­mus

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ži­niask­lai­ do­je pa­si­ro­dė ka­te­go­riš­kų ko­men­ ta­rų prieš E.Gent­vi­lą, kad šis ne­ tu­rė­jęs kom­pe­ten­ci­jos ir į Uos­to di­rek­ci­ją atė­jęs tik bi­čiu­lio ir par­ti­ jos ko­le­gos Eli­gi­jaus Ma­siu­lio dė­ka. „Kas kaip no­ri, taip ga­li kal­bė­ti.

2009 me­tų va­sa­rą su drau­gu ir bi­čiu­ liu Eli­gi­ju­mi Ma­siu­liu vaikš­čio­jo­me ir kal­bė­jo­me, kad jis iš ma­nęs, kai tap­ siu Uos­to va­do­vu, ne­rei­ka­laus nie­ko ne­tei­sė­to. Sa­kiau, jei bent už­si­min­si, ki­tą die­ną pra­dėk ieš­ko­ti nau­jo Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo. Su mi­nist­ru su­kir­ to­me ran­ko­mis, kad nie­ko pa­na­šaus ne­bus ir nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las.

Jis svars­tė, kad, jei bū­tų li­kęs uos­te, nau­jam mi­nist­rui to ne­bū­ tų sa­kęs. Pa­lauk­tų, kol mi­nist­ras pa­pra­šy­tų ko nors ne­tei­sė­to ir ta­ da šis deg­tų. „Komp­ro­mi­so jie ne­bū­tų da­ rę. Už­ku­li­siuo­se jau bu­vo pa­sa­ky­ta, kad su E.Gent­vi­lu ne­ga­li­ma ri­zi­kuo­ ti. Su­tin­ku su jų lo­gi­ka, nes į komp­ ro­mi­sus su są­ži­ne aš nie­ka­da nei­siu.

Grįž­ta tie pa­tys, ku­rie bu­vo prieš ma­no atė­ji­mą į Uos­to di­rek­ci­ją. Jie ži­no, kad aš daug ži­nau, ką yra pa­da­ rę ir ką no­rė­tų tęs­ti. Gai­la, kad tei­sė­ sau­ga ap­si­me­ta ir ne­no­ri ma­ty­ti, kas bu­vo pa­da­ry­ta“, – gi­les­nius išė­ji­mo iš Uos­to di­rek­ci­jos mo­ty­vus praė­ju­ sią sa­vai­tę dėstė E.Gent­vi­las.

Tei­sė­sau­gą Klai­pė­dos kraš­te jis pa­va­di­no nu­liu. Spe­cia­lių­jų ty­ri­ mų tar­ny­ba Klai­pė­do­je esą vi­siš­kai mi­ru­si. Lai­ki­na­sis va­do­vas ne­tu­ri įga­lio­ji­mų, už­duo­čių, fi­nan­sa­vi­mo ir dar­buo­to­jų. Klai­pė­dos pro­ku­ro­ rai vie­ną po ki­to nu­trau­ki­nė­ja su

uos­tu su­si­ju­sius iki­teis­mi­nius ty­ ri­mus, nors pa­tys pri­pa­žįs­ta, kad ža­la uos­tui bu­vu­si pa­da­ry­ta. „Kaip Sei­mo na­rys nu­ke­liau­siu pas ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą, į Vals­ty­ bės kont­ro­lę, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą. Nu­ne­šiu vi­są tu­ri­mą me­ džia­gą. Jei no­ri, te­gul su­de­gi­na tuos po­pie­rius. Bet ma­no įsi­ti­ki­ni­mo, kad vals­ty­bei bu­vo pa­da­ry­tos de­šimt­ mi­li­jo­ni­nės ža­los, jie iš ma­nęs nea­ tims“, – apie pla­nus Vil­niu­je kal­bė­jo E.Gent­vi­las. Jis sa­kė sie­kian­tis, kad įro­džius nu­si­žen­gi­mus ga­lė­tų tie­sio­ giai įvar­dy­ti vi­sų as­me­nų, ku­rie vo­gė iš uos­to, pa­var­des.

Jau­tė­si ko­vo­jan­tis su ma­fi­ja

„Prieš 3,5 me­tų, kai pra­dė­jau dirb­ti Uos­to di­rek­ci­jo­je, ne­gal­vo­jau, kad įgy­siu sau tiek prie­šų. Uos­te kles­ tė­jo ma­fi­ja, va­gys­tės, dangs­ty­mai, ky­šiai, „at­ka­tai“. Ko­kiais no­riu žo­ džiais ga­liu tai pa­va­din­ti“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las.

Anot jo, uos­te bu­vo ke­tu­rios bend­ro­vės, ku­rios su­tar­da­vo, kas tu­ri lai­mė­ti kon­kur­sus. „Gai­la, kad Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga neat­li­ko ana­li­zės. Eu­ro­pos in­ves­ ti­ci­jų ban­ko pra­šy­mu ją at­li­ko JAV kom­pa­ni­ja „Ernst & Young“, tir­da­ ma, kaip 2005–2006 me­tais krei­ vai bu­vo nau­do­ja­ma mi­nė­to ban­ko pa­sko­la. Pa­gal jų ty­ri­mą Klai­pė­dos uos­te do­mi­na­vo „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“. Su jos sa­vi­nin­ku Pran­ ciš­ku­mi Jur­gu­čiu su­si­ju­si bend­ro­vė „Lo­kys“, „Jo­sef Mo­bius“, ku­r bu­ vo dar­buo­to­jų iš „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­kos“, ir „Hid­ros­ta­ty­ba“, ku­ri prieš tai bu­vo su­sie­ta su „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“, – pri­si­mi­nė E.Gent­vi­las.

Kon­kur­sus lai­mė­da­vu­sios kom­pa­ ni­jos priar­tė­da­vo prie skai­čiuo­ja­mų­jų

kai­nų ar­ba jas vir­šy­da­vo. Bu­vo at­ve­ jų, kai pir­mą vie­tą lai­mė­ju­si kom­pa­ ni­ja at­si­sa­ky­da­vo su­tar­ties ant­rą­ją vie­tą lai­mė­ju­sios kom­pa­ni­jos, ku­ri pa­tei­kė di­des­nę kai­ną, nau­dai. „Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai bu­ vo „pa­ka­bin­ti“. Ran­go­vai pa­sa­ky­ da­vo – dirb­si taip, kaip aš liep­siu.

Vie­ną dar­buo­to­ją, ku­ris di­rek­ci­jo­je jau ne­be­dir­ba, aš pri­ver­čiau pa­da­ ry­ti ki­taip, nei jis no­rė­jo. Ki­tą die­ną ran­go­vo bend­ro­vės sa­vi­nin­kas atė­ jo pas ma­ne ir pa­ro­dė do­ku­men­ tus, sa­ky­da­mas – ma­tai, koks ta­vo

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Kaip Sei­mo na­rys nu­ke­liau­siu pas ge­ ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą, į Vals­ty­bės kont­ro­lę, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą, nu­ne­šiu vi­ są tu­ri­mą me­džia­gą, jei no­ri, te­gul su­de­gi­ na tuos po­pie­rius.

dar­buo­to­jas. Nu­fil­muo­da­vo Uos­ to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jus „fa­za­ny­ ne“, pri­spaus­da­vo ki­to­kiais bū­dais ir šan­ta­žuo­da­vo. Už­te­ko man pri­ vers­ti ką nors pa­klus­ti Uos­to di­rek­ ci­jos in­te­re­sams, kaip komp­ro­ma­ tai iš ran­go­vų at­si­dur­da­vo man ant sta­lo“, – apie uos­to ran­go­vų veik­los me­to­dus kal­bė­jo E.Gent­vi­las.

Jis pro­ble­mą iš­spren­dė uos­te di­ din­da­mas kon­ku­ren­ci­ją. Iš ke­tu­ riems di­džiau­siems uos­to ob­jek­tams – Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­

11

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

JŪRA Ma­žins rink­lia­vas

Pa­di­dins lai­vy­ną

Me­tų bu­riuo­to­jai

Ro­ter­da­mo uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja 2013 m. 2 pro­c. su­ma­žins rink­ lia­vų dy­dį. Iš jų 5 mln. eu­rų bus skir­ta vers­lo ini­cia­ty­voms, kad uos­tas tap­tų eko­lo­giš­kes­nis. Dėl kri­zės Ro­ter­da­mo uos­tas jau ke­ le­tą me­tų tai­ko įvai­rias rink­lia­ vų nuo­lai­das. Jos jau su­da­ro 8,6 pro­c. ir lei­do su­tau­py­ti apie 30 mln. eu­rų.

Ru­si­jo­je priim­ta lai­vų sta­ty­bos vys­ty­mo 2013–2030 m. pro­gra­ ma. Pa­gal ją ci­vi­li­niams lai­vams sta­ty­ti nu­ma­ty­ta 600 mlrd. rub­ lių (per 51 mlrd. li­tų). Prio­ri­te­ tas bus tei­kia­mas žve­jy­bos, jū­ ri­nių kro­vi­nių per­ve­ži­mo ir upi­ niams lai­vams. 2030 m. lai­vų sta­ty­ba Ru­si­jo­je tu­rė­tų išaug­ti pen­kis­kart.

Tarp­tau­ti­nės bu­ria­vi­mo spor­to fe­de­ra­ci­jos Me­tų bu­riuo­to­ju ket­ vir­tą kar­tą iš­rink­tas ke­tu­ris­kart olim­pi­nis čem­pio­nas „Finn“ kla­ sė­je bri­tas Be­nas Ains­lie. Tai la­ biau­siai ti­tu­luo­tas pa­sau­lio bu­ riuo­to­jas. Tarp mo­te­rų Me­tų bu­ riuo­to­ja pri­pa­žin­ta olim­pi­nė čem­pio­nė „La­ser Ra­dial“ kla­sė­je ki­nė Li­cia Siu.

Pa­sek­mė: po ka­ro veiks­mų tarp E.Gent­vi­lo ir P.Jur­gu­čio „ko­vos lau­kas“ prie 118 kran­ti­nės li­ko ny­kus ir pus­tuš­tis.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

o ko­va uos­te dar tik­rai ne­baig­ta mi­na­lui, „Be­gos“ pir­sui, 8–9 ir 143A kran­ti­nėms – nu­ma­ty­tos skai­čiuo­ja­ mo­sios 330 mln. li­tų kai­nos po kon­ kur­so li­ko 226 mln. li­tų. „Vals­ty­bei su­tau­piau 104 mln. li­tų.

To­dėl ži­nau, kad jie man to nie­ka­ da neat­leis, nes pi­ni­gai bū­tų ati­te­kę jiems. Vi­so to įro­dy­mas – pra­dur­tos ma­no au­to­mo­bi­lio pa­dan­gos, pa­dė­ tas imi­ta­ci­nis sprog­muo kie­me prie au­to­mo­bi­lio, gra­si­ni­mai nu­žu­dy­ti, ku­riuos pro­ku­ra­tū­ra tą pa­čią die­ ną iš­vie­ši­no. Jei bū­čiau ne Gent­vi­ las, ma­ne bū­tų nu­dė­ję. Ki­ta ver­tus, jei bū­čiau ne Gent­vi­las, tai ir ne­bū­ čiau drį­sęs taip elg­tis“, – emo­cin­ gai pri­si­mi­nė E.Gent­vi­las.

Jis pri­pa­ži­no, kad su ran­go­vais ir da­bar san­ty­kiai yra komp­li­kuo­ ti. Se­no­ji ran­go­vų ko­hor­ta jį ne­va sie­kian­ti su­komp­ro­mi­tuo­ti. „Nu­tie­sė ge­le­žin­ke­lį iš vie­no ga­ lo, nu­tie­sė iš ki­to, per vi­du­rį rei­kia ieš­mo. Pa­da­rę dar­bų už 50 tūkst. li­tų pa­siim­tų mi­li­jo­ną. Bet ne, sa­ ko, ne­da­ry­sian­tys. Kai ateis nau­ jas Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas puls vyk­dy­ti neat­lik­tus dar­bus. Ir pa­ si­pils tei­gi­niai, kad dir­bant uos­te Gent­vi­lui nie­kas ne­vy­ko. Ir da­bar jau pi­la­si ano­ni­mi­niai ko­men­ta­rai, kad per Gent­vi­lo ka­den­ci­ją nė­ra pa­ sta­ty­ta nė vie­na kran­ti­nė, o Šven­ to­sios uos­tas vei­kęs tik 10 die­nų.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tuo, kas pa­da­ ry­ta Šven­to­sios uos­te, di­džiuo­juo­ si ir la­bai sie­lo­juo­si dėl ne­sėk­mių, ku­rios įvy­ko dėl ran­go­vo kal­tės, ir jis tai pri­pa­ži­no. Šian­dien kal­ti­na­ mi tie žmo­nės, ku­rie bent ką nors iš­ju­di­no. O ką Šven­to­jo­je pa­da­rė iki Ai­ri­dos Čės­nie­nės bu­vęs šio uos­to di­rek­to­rius? Dėl Klai­pė­dos uos­to kran­ti­nių sklei­džia­mas aki­vaiz­dus me­las. Pa­baig­tas „Be­gos“ pir­sas, 26, 62, 135–136 kran­ti­nės, pa­sta­

ty­tas „Al­bat­ro­so“ pa­mink­las, iš­ju­ di­no­me ir bai­gė­me 144, 143, 143a kran­ti­nes, už­bai­gi­nė­ja­mos 8–9 kran­ti­nės, in­ten­sy­viai gi­li­na­mas uos­tas. Ne­bu­vo priė­mi­mų-ba­lių, mes uos­te kei­tė­me ir šią so­vie­ti­nę tra­di­ci­ją“, – už­si­mi­nė E.Gent­vi­las.

Sau­go­jo vals­ty­bės pi­ni­gus

Ne vi­sa­da ge­ri bu­vo E.Gent­vi­ lo san­ty­kiai su uos­to nau­do­to­jų kom­pa­ni­jo­mis, nors jis pri­pa­ži­no, kad uos­to nau­do­to­jai yra ne to­kia „šai­ka“, kaip ran­go­vai. „Nor­ma­lių dar­bi­nių konf­lik­ tų bu­vo vi­sa­da. Yra gin­čų ir šian­ dien. Bet tai ci­vi­li­zuo­ti žmo­nės, su ku­riais ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Jie tu­ ri rea­lių sa­vo vers­lo in­te­re­sų, no­ ri juos rea­li­zuo­ti Uos­to di­rek­ci­jos ar­ba vals­ty­bės są­skai­ta. Taip Klai­ pė­dos uos­te bu­vo įpras­ta. Pra­dė­ jus man va­do­vau­ti, Uos­to di­rek­ci­ ja sto­jo kaip ly­gia­ver­tis par­tne­ris.

Bu­vo bai­sus pa­si­prie­ši­ni­mas dėl dvi­ša­lių su­tar­čių. Iki šiol pri­va­čios kom­pa­ni­jos ne­no­ri pa­teik­ti sa­vo ba­lan­sų, at­si­sa­ko pa­teik­ti su­tar­tis, ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lus. Bu­vo at­ve­jų, kai muš­da­vo­si per Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ją. Įti­ki­no mi­nist­rą, kad pri­ trauks „Eu­ro­chim“ kro­vi­nius. In­ ves­tuo­ja­me de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų.

Po ku­rio lai­ko „Ko­mer­sant“ žur­na­ le skai­tau, kad „Eu­ro­chim“ kraus sa­vo kro­vi­nius per Ru­si­jos Tuap­ sės ir Ust Lu­gos uos­tus. Ter­mi­na­ las Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tas, o ža­dė­tų kro­vi­nių nė­ra! To­dėl kaip uos­to va­ do­vas tu­rė­jau užim­ti po­zi­ci­ją sau­ go­ti vals­ty­bės pi­ni­gus“, – ana­li­za­ vo E.Gent­vi­las.

Anot jo, bu­vo įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad vals­ty­bė Lie­tu­vo­je yra tik abst­ rak­ci­ja, mis­ti­ka su ko­du LT. „Anks­ čiau bū­da­vo kaip fil­me apie sma­li­

žių dra­ko­niu­ką – vis­kas tik man ir man. Pa­na­šiai ir uos­te – jo kom­ pa­ni­joms rū­pė­jo tik in­ves­ti­ci­jos į kran­ti­nes, nes tai di­di­no jų ak­ci­ jų ver­tę. Ban­dė­me įver­tin­ti, kad ir kran­ti­nės svar­bios, ir bend­ro­ji uos­to inf­rast­ruk­tū­ra – gi­li­ni­mas, sau­gios lai­vy­bos sis­te­mos bei ki­ta. Lai­kiau­ si nuo­sta­tos vie­no­dą dė­me­sį skir­ti vi­soms uos­to bend­ro­vėms. Džiau­ giuo­si, kad man va­do­vau­jant uos­ tui pa­ju­dė­jo dar­bai Mal­kų įlan­ko­je.

Ji gi­li­na­ma, pa­sta­ty­ta 143A ir 144 kran­ti­nės, bus va­lo­mos do­kų duo­ bės, su­glaus­ti Va­ka­rų lai­vų ga­myk­ los do­kai“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las.

Kar­tu jis pri­si­mi­nė, kad iki pa­ sku­ti­nės dar­bo Uos­to di­rek­ci­jo­ je die­nos bu­vo ban­dy­mų vals­ty­ bės są­skai­ta pra­stum­ti ak­ci­jų ver­tę kom­pa­ni­jo­se di­di­nan­čius pro­jek­ tus. Pri­si­mi­nė ir spau­di­mą dar­buo­ to­jams, kai šie iš uos­to kom­pa­ni­jų va­do­vų su­lauk­da­vo to­kių pa­reiš­ki­ mų – aš ta­vęs ne­priim­siu į dar­bą, kai iš­mes iš Uos­to di­rek­ci­jos.

E.Gent­vi­las pa­ste­bė­jo, kad jam nuo­lat pri­kai­šio­ja­ma dėl 20 kar­ tų pa­di­din­to mo­kes­čio už vals­ty­ bės tur­tą ir įves­to Uos­to di­rek­ci­jos pel­no mo­kes­čio. „Dar 2008 me­tais per „nak­ti­ nę re­for­mą“ bu­vo priim­ta nuo­sta­ ta vals­ty­bės tur­to mo­kes­tį vals­ty­ bės įmo­nėms pa­di­din­ti nuo 0,1 iki 2 pro­cen­tų. Ar tai yra ma­no kal­tė?

Uos­to di­rek­ci­ja 2009 me­tais per­ ve­dė tuos du pro­cen­tus. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad jų mo­kė­ti ne­rei­kia.

Per­ves­ti pi­ni­gai bu­vo pa­nau­do­ti kaip ki­tų vals­ty­bės mo­kes­čių už­ skai­ta“, – paaiš­ki­no E.Gent­vi­las.

Jis mi­nė­jo, kad jau ne kar­tą pa­si­sa­ kęs prieš pel­no paė­mi­mą iš di­rek­ci­jos.

Ne­bus pra­dė­ta da­lis uos­to ob­jek­tų, kai kur pra­dė­ti dar­bai bus nu­trauk­ti.

„Klai­pė­dos uos­tas vi­sa­da gy­ve­ no be vals­ty­bės do­ta­ci­jų, dėl ja­me lie­kan­čio pel­no vys­tė inf­rast­ruk­ tū­rą. Ki­ti mums to pa­vy­dė­jo. Ne­ se­niai su­si­ti­kau su Lat­vi­jos trans­ por­to mi­nist­ru. Jis guo­dė­si, kad Lat­vi­jos uos­tuo­se sta­ty­bos yra įstri­gu­sios ir dėl pi­ni­gų sto­kos, ir dėl įvai­rių konf­lik­tų. No­rė­čiau, kad Klai­pė­dos uos­te dar­bai bū­tų tę­sia­mi są­ži­nin­gai. Vals­ty­bė pai­ ma pel­no mo­kes­tį, o Uos­to di­rek­ ci­ja tu­rės sko­lin­tis. Yra pa­reng­tas sko­li­ni­mo­si iki 250 mln. li­tų pro­ jek­tas. Sko­lin­tis teks ir dėl su­skys­ tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo, ir dėl tęs­ ti­nių, ir dėl nau­jų pro­jek­tų. Yra pa­reng­tas 1,5 met­ro il­gio dar­bų, ku­riuos rei­kia at­lik­ti uos­te, są­ra­ šas“, – dės­tė E.Gent­vi­las.

Uos­tas – be E.Gent­vi­lo

At­sis­vei­kin­da­mas su Uos­to di­rek­ci­ ja E.Gent­vi­las pa­ban­dė nu­pieš­ti jos atei­ties vaiz­dą. Pir­miau­sia E.Gent­ vi­las pa­da­rė iš­va­dą, kad uos­te ne­ grįž­ta­mai bai­gė­si „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­kos“ ka­ra­lia­vi­mo era. „Į teis­mą atė­jo eks­per­tų iš­va­dos apie „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ ba­lan­sus. Jie yra su­klas­to­ti ir jo­kios rest­ruk­tū­ri­za­ci­jos ne­be­ga­li bū­ti. Bus ke­lia­mas bank­ro­tas, o tai se­niai sie­ kė­me pa­da­ry­ti. Ta­čiau vie­nas tei­ sė­jas, apie ku­rį pra­ne­šiau ir ša­lies Pre­zi­den­tei, da­rė vis­ką, kad ne­ma­ ty­tų, jog įmo­nės įsi­sko­li­ni­mai ge­ro­ kai vir­ši­jo tu­ri­mą tur­tą. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ kaip tur­tą bu­vo įra­ šiu­si įmo­nės re­pu­ta­ci­ją už 10 mln. li­tų. Taip įmo­nės tu­ri­mas tur­tas vir­to di­de­liu, o sko­los ta­po ma­žos.

Tai bu­vo pre­teks­tas jos „ne­su­bank­ ro­tin­ti“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las. Šian­dien tarp Uos­to di­rek­ci­ jos ir „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­

kos“ yra apie 20 tar­pu­sa­vio ieš­ki­ nių. Vi­sus ieš­ki­nius, ku­rie baigti nagrinėti, anot E.Gent­vi­lo, lai­ mė­jo Uos­to di­rek­ci­ja. E.Gent­vi­las neat­me­tė ga­li­my­bės dėl įžei­di­nė­ ji­mų ži­niask­lai­do­je kel­ti as­me­ni­nį ieš­ki­nį bu­vu­siam „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­kos“ va­do­vui Pran­ciš­kui Jur­gu­čiui. E.Gent­vi­las ka­te­go­riš­ kai ne­su­tin­ka su tei­gi­niais, kad jis su­žlug­dęs „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ ką“, nes jau iki jam atei­nant į Uos­to di­rek­ci­ją tai įmo­nei bu­vu­sios areš­ tuo­tos są­skai­tos ir pra­dė­ta bank­ro­ to by­la.

Ki­tas niuan­sas, į ku­rį at­krei­ pė dė­me­sį buvęs uosto vadovas, – ga­li­mas Ru­si­jos ka­pi­ta­lo atė­ji­mas į Klai­pė­dos uos­tą. „Ga­li bū­ti nuo­žmus spau­di­mas Klai­pė­dos uos­to sa­vi­nin­kams įsi­ leis­ti ru­siš­ką ka­pi­ta­lą. Di­džiu­ lė Ru­si­jos įta­ka yra tiek Lat­vi­jos, tiek Es­ti­jos uos­tuo­se. Ru­si­ja stip­ rė­ja ir jos stra­te­gi­ja ga­li bū­ti įkel­ ti ko­ją į Klai­pė­dos uos­tą. Jei to ne­ pa­vyk­tų, Klai­pė­dos uos­te ru­siš­kų kro­vi­nių ga­li ne­lik­ti. Lie­tu­vos po­ li­ti­kai Ru­si­jos at­žvil­giu ne vi­sa­da el­gia­si pro­tin­gai. O kal­bant apie Lie­tu­vos vi­daus po­li­ti­ką, Klai­ pė­dos uos­to at­žvil­giu daž­nai el­ gia­ma­si ne­tgi kvai­lai“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las.

Klai­pė­dos uos­to, o tiks­liau, su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lo, atei­tis, anot E.Gent­vi­lo, ga­li bū­ti pra­sta, jei „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­kliūs į pro­ru­siš­kų po­li­ti­kų ran­kas. Už Lie­ tu­vos pi­ni­gus pa­sta­ty­tas su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las ga­ li at­si­dur­ti ne­tgi „Gazp­rom“ įta­ko­je.

To­kiu at­ve­ju, anot E.Gent­vi­lo, bū­ tų pa­blo­gin­ta „Ache­mos“ ga­myk­los veik­la Jo­na­vo­je ir „Ache­mos gru­pės“ įmo­nių po­zi­ci­jos Klai­pė­dos uos­te.

12

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 19, 2012

JŪRA

„Klai­pė­dos šven­tės“ virs Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­ru Jū­ros šven­tėms reng­ti įkur­ta vie­šo­ji įstai­ ga, ta­pu­si „Klai­pė­dos šventėmis“, vėl grįš tik prie jū­ri­nių rei­ka­lų, bet apims juos pla­čiau.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iki šiol iš vi­suo­me­ ni­nin­kų girdėta įvai­riau­ sių svai­ čio­ji­mų. Įdo­miau­ sias jų – pa­sta­ty­ si­me nau­ ją „Me­ri­ dia­ną“ ir plau­kio­si­ me juo po pa­sau­lį.

mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, jū­ri­nės li­te­ra­ tū­ros lei­dy­bos, kon­fe­ren­ci­jų ren­gi­ mo rei­ka­lai.

Grį­ži­mas prie jū­ri­nių ren­gi­nių

Prieš dve­jus me­tus dėl vie­šo­sios įstai­gos „Jū­ros šventė“ pe­ror­ga­ni­ za­vi­mo į „Klai­pė­dos šventės“ vi­rė aist­ros. Pas­ta­ra­sis pa­va­di­ni­mas ir su juo iš­plės­ta veik­la iki vi­sų mies­ to ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­tvir­ tin­ta ne iš kar­to.

Po kri­ti­kos la­vi­nos at­si­sta­ty­di­ nus vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šventės“ va­do­vui Re­mi­gi­jui Moc­ kui, pra­dė­ta gal­vo­ti ir apie įstai­gos funk­ci­jų pa­si­kei­ti­mus. „Pa­si­ta­rę siū­lo­me idė­ją vie­to­je vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­ tės“ steig­ti Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­rą.

Jam bū­tų pa­ves­ta vyk­dy­ti jū­ri­nius ren­gi­nius – įvai­rias tarp­tau­ti­nes re­ga­tas, Eu­ro­pos jū­ros die­nos mi­ nė­ji­mą, pa­ga­liau tą pa­čią Jū­ros šven­tę, ki­tus su jū­ri­nė­mis da­to­ mis su­si­ju­sius renginius“, – Jū­ri­ nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos po­sė­dy­je ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Anot jos, jū­ri­niai ren­gi­niai bū­ tų tik vie­na Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­ ro veik­los kryp­čių. Ki­tos veik­ los kryp­tys bū­tų ry­šių su Lie­tu­vos jū­ri­nė­mis įstai­go­mis ir or­ga­ni­ za­ci­jo­mis koor­di­na­vi­mas, jū­ri­ nės kul­tū­ros ir pa­vel­do pro­ble­mų spren­di­mas Klai­pė­do­je, įvai­rių jū­ ri­nių ženk­lų – žmo­nių, da­tų įam­ ži­ni­mas, bend­ra­dar­bia­vi­mas su Skan­di­na­vi­jos ir ki­tų ša­lių jū­ri­nė­

Cent­ras ar mu­zie­jus?

Prie vie­šo­sios įstai­gos Jū­ri­nės kul­ tū­ros cent­ras (pa­va­di­ni­mas ga­li bū­ti ir ki­toks) iš įvai­rių jū­ri­nių ins­ ti­tu­ci­jų bū­tų su­da­ry­ta ta­ry­ba, ku­ ri ge­ne­ruo­tų įvai­rias jū­ri­nės veik­ los idė­jas. „Vie­šo­ji įstai­ga Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­ras ga­lė­tų įgy­ven­din­ti ir Jū­ri­ nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos iš­kel­tas idė­jas, ku­rios da­bar daž­nai klai­džio­ja sa­vi­val­dy­bės ko­ri­do­riais ir nu­mirš­ta“, – pa­ste­bė­jo N.Lau­ ži­kie­nė.

Jū­ri­nin­kų cent­ro di­rek­to­rius Al­ gir­das Gry­bas ma­no, kad Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­rui iš­dė­lio­tos sva­rios po­zi­ci­jos, ta­čiau vie­šo­sios įstai­gos ne­duo­da to efek­to, ku­rio iš jų lau­ kia­ma. Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus tu­ri ba­zę ir au­to­ri­te­tą, to­ dėl, pa­di­di­nus fi­nan­sa­vi­mą, ga­lė­ tų kel­ti jū­ri­nes idė­jas ir už­siim­ti ta veik­la, ku­ri nu­ma­to­ma Jū­ri­nės kul­ tū­ros cent­rui. „Jū­ri­nės kul­tū­ros sri­ty­je mes da­ ro­me daug, bet ne­ga­li­me ap­siim­ ti vyk­dy­ti vis­ko, nes pa­si­me­si­me tarp jū­ri­nės kul­tū­ros ir mu­zie­ji­ nės veik­los. Mu­zie­jus ne­si­kra­tys ir ak­ty­viai da­ly­vaus Jū­ri­nės kul­ tū­ros cent­ro ta­ry­bos veik­lo­je. Ir Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba tu­rės ak­ty­viai įsi­lie­ti. Kiek pa­tys bū­si­me ak­ty­vūs, tiek ak­ty­ vus bus ir Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­ ras. Anks­čiau ne kaž­kiek iš jos ga­

No­rai: pla­nuo­ja­ma, kad Jū­ros šven­tė­mis, lai­vų pa­ra­dais, Eu­ro­pos jū­ros die­na ir ki­tais jū­

ri­niais ren­gi­niais, ak­ci­jo­mis, jū­ri­niu įvaiz­džiu rū­pin­sis reor­ga­ni­zuo­ta vie­šo­ji įstai­ga.

lė­jo­me pa­rei­ka­lau­ti. Da­bar, kai vie­šo­sios įstai­gos veik­la bus su­ sie­ta tie­sio­giai su jū­ri­niais rei­ka­ lais, jū­ri­nės sri­ties žmo­nės ga­lės iš jos dau­giau pa­rei­ka­lau­ti“, – svars­ tė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus va­do­vė Ol­ga Ža­lie­nė.

Svai­čio­ji­mai be pi­ni­gų

Daž­nai per­ne­lyg daug kal­ba­ma, kad jū­ri­nės kul­tū­ros, jū­ri­nio moks­ lo sri­ty­je ma­žai kas da­ro­ma. O.Ža­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

lie­nės nuo­mo­ne, taip nė­ra. Per pa­ sta­ruo­sius 10 me­tų daug nu­veik­ta jū­ri­nės kul­tū­ros ir moks­lo sri­ty­je, ta­čiau tie pa­sie­ki­mai ma­žai pri­ sta­to­mi, nes iki šiol ne­bu­vo vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri koor­di­nuo­tų jū­ri­ nę veik­lą.

Jū­rų ka­pi­to­no Si­gi­to Ši­le­rio nuo­ mo­ne, Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­ro sėk­ mė pri­klau­sys nuo to, ar jis tu­rės pi­ni­gų. Į jo ta­ry­bą tu­rė­tų pa­tek­ ti žmo­nės, ku­rie mo­kės pi­ni­gus ir

ga­lės pa­rei­ka­lau­ti, kad už juos bū­ tų da­ro­mi konk­re­tūs dar­bai. „Ne­tu­ri bū­ti vi­suo­me­ni­nių laip­ te­lių. Vi­suo­me­ni­nin­kai turi daug idė­jų, bet neturi pi­ni­gų. Su­si­ras­ti lėšų rei­kės pa­čiam Jū­ri­nės kul­tū­ros cent­rui. Iki šiol iš vi­suo­me­ni­nin­ kų girdėta įvai­riau­sių svai­čio­ji­mų.

Pats įdo­miau­sias jų – pa­sta­ty­si­me nau­ją „Me­ri­dia­ną“ ir plau­kio­si­me juo po pa­sau­lį“, – ak­cen­ta­vo S.Ši­ le­ris.

Dėl Klaipėdos uosto grun­to žve­jai pa­ti­ria nuo­sto­lius Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nors dėl grun­to, ku­ris di­de­liais kie­ kiais iš Klai­pė­dos uos­to pluk­do­mas į jū­rą, žve­jai pa­ti­ria nuo­sto­lių, nė­ra nu­ma­ty­ta tvar­ka, kaip jiems už tai tu­rė­tų bū­ti kom­pen­suo­ja­ma.

Pa­ty­rė ava­ri­ją

Dėl ava­ri­nės si­tua­ci­jos olan­dų bend­ro­vės „Van Oord“ žem­siur­bė „Jo­han­nis de Rij­ke“ uos­to įplau­kos ka­na­le jū­ro­je iš­py­lė iš uos­to iš­kas­ tą grun­tą. At­si­ra­do ne­ma­žai spe­cia­ lis­tų, ku­rie to­kį olan­dų kom­pa­ni­jos veiks­mą pa­tei­si­no. Jei­gu lai­vui iš­ky­ la pa­vo­jus, jis pa­kry­po 10 laips­nių, iš­mes­ti da­lį kro­vi­nio nė­ra nu­si­kal­ti­ mas, nes tai esąs lai­vo gel­bė­ji­mas.

Su to­kiu tei­gi­niu ga­li­ma ir su­ tik­ti – ge­riau uos­to lai­vy­bos ka­na­ le nu­skan­din­ti da­lį grun­to nei pa­ čią žem­siur­bę. Pask­li­dęs grun­tas ne­truk­dy­tų plauk­ti į uos­tą ki­tiems lai­vams, o nu­sken­du­si žem­siur­bė tap­tų rim­ta kliū­ti­mi.

Vis dėl­to grun­to iš­py­li­mas nė­ ra ne­kal­tas veiks­mas. Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja krei­pė­si į Ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­to Klai­pė­dos re­gio­no di­rek­to­rių And­rių Kai­rį ir pa­pra­šė, kad bū­tų im­ta­si prie­mo­ nių prieš žve­jy­bos ba­rų ter­ši­mą.

Kie­kiai: per pus­me­tį į jū­rą iš­pluk­dy­ta per du mi­li­jo­nus ku­bi­nių met­rų grun­ to.

„In­ci­den­tas, su­si­jęs su olan­dų žem­siur­be, bus iš­tir­tas spe­cia­lio­ je lai­vų in­ci­den­tų ty­ri­mo ko­mi­si­ jo­je prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos.

Ga­vę jų iš­va­das priim­si­me spren­ di­mą dėl jū­ros už­ter­ši­mo“, – ko­ men­ta­vo A.Kai­rys.

No­ri tvar­kos

In­di­vi­dua­lių žve­jy­bos įmo­nių sa­ vi­nin­kai Vi­lius Raz­mas, Ro­lan­das Mi­šei­kis, Tau­rū­nas Areš­ke­vi­čius ir bend­ro­vių „Ge­ro vė­jo žve­jams“ bei „Stin­te­lė“ di­rek­to­riai In­ga Sek­rec­ kie­nė ir Vy­tau­tas Sek­rec­kis pra­ne­ šė, kad grun­to iš­py­li­mo me­tu jū­ro­ je vy­ra­vo stip­rios pie­ti­nės sro­vės, to­dėl grun­tą už­ne­šė ant žve­jy­bos ba­rų. Mi­nė­tų žve­jy­bos ba­rų žve­ jai iš­trau­kė tuš­čius žve­jy­bos tink­ lus, nes dėl drumz­li­no grun­to žu­ vys pa­si­trau­kė.

„Nors šiuo konk­re­čiu at­ve­ju žve­ jai pa­ty­rė nuo­sto­lius dėl pa­si­trau­ ku­sių žu­vų, ta­čiau jie no­ri ne kom­ pen­sa­ci­jų, o tvir­tų ga­ran­ti­jų, kad bet ka­da grun­tas ne­bū­tų pi­la­mas ša­lia žve­jy­bos plo­tų ir ­terš­tų juos“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­ni­nkys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la.

Yra ir dau­giau įta­ri­mų, kad grun­ tas daž­nai iš­pi­la­mas ne­nup­luk­ džius jo iki sąvartų ra­jo­no. „Pa­gal van­dens drums­tu­mą ir pa­si­trau­ku­sias žu­vis žve­jai jau­ čia, kad grun­tas ga­li bū­ti pi­la­mas ne ten, kur tai tu­rė­tų bū­ti daroma. Žve­jai iš lai­vų per žiū­ro­nus daž­nai ste­bi plau­kian­čias žem­siur­bes ar bar­žas, kur jos pi­la grun­tą“, – ti­ki­ no A.Bar­gai­la. A.Kai­rys tei­gė, kad lai­vuo­se yra įreng­tos au­to­ma­ti­ nės iden­ti­fi­ka­vi­mo sis­te­mos (AIS).

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Tiek ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, tiek Uos­ to di­rek­ci­jos spe­cia­lis­tai ste­bi, ar jie pluk­do ir iš­pi­la grun­tą sąvartų ra­jo­nuo­se.

Kas at­liks ty­ri­mą?

Žve­jai pa­ste­bi, kad ne tik dėl šio at­ ve­jo, kai grun­tas bu­vo iš­pil­tas dėl ga­li­mos ava­ri­jos, bet ir tais at­ve­jais, kai grun­tas nuo­lat pi­la­mas į jū­ros sąvartyną, jie pa­ti­ria nuo­sto­lių.

Spa­lio vi­du­ry­je Lie­tu­vos žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­ cia­ci­ja krei­pė­si į ap­lin­kos ir že­mės ūkio mi­nist­rus pra­šy­da­ma, kad bū­ tų ap­tar­tos di­džiu­lio kie­kio grun­to ga­be­ni­mo į sąvartų ra­jo­ną pa­sek­ mės prie­kran­tės žve­jy­bai.

Ypač su­ne­rim­ta dėl to, kad, tau­ pant pi­ni­gus, sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bų grun­tą ke­ti­na­ma pluk­dy­ti ir pil­ti į ar­ti­mą­jį

sąvartų ra­jo­ną. Jis yra ne­to­li žve­jy­ bos ba­rų. Bū­tų iš­pil­ta per mi­li­jo­ną ku­bi­nių met­rų grun­to. Jo drumz­li­ nas šlei­fas pa­sklis­tų į žve­jy­bos ba­ rus.

Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką nei ava­ri­niais at­ve­jais, nei pi­lant grun­ tą į sąvartų ra­jo­ną, kom­pen­sa­ci­jos žve­jams nė­ra nu­ma­ty­tos. Kom­pen­ sa­ci­jos mo­ka­mos tik tuo at­ve­ju, kai grun­tas pi­la­mas į konk­re­čius žve­ jy­bos ba­rus. Žve­jai pa­pra­šė iš­tir­ti, ko­kią įta­ką grun­to gramz­di­ni­mas da­ro vi­suo­se Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tės žve­jy­bos ba­ruo­se, nu­ma­ty­ti kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mus.

Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Alek­ sand­ras Spruo­gis ma­no, kad Bal­ti­ jos jū­ros žu­vų iš­tek­lių ty­ri­mai tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi kiek­vie­nais me­tais.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja teiks pa­raiš­ ką dėl ty­ri­mo Bal­ti­jos jū­ro­je fi­nan­ sa­vi­mo. Žu­vų iš­tek­lių būk­lės po­ky­čius dėl pi­la­mo grun­to pla­nuo­ja at­lik­ti ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja.

Pa­ly­gi­nus skir­tin­gų ty­ri­mų duo­ me­nis bus ban­do­ma nu­sta­ty­ti, ko­kį po­vei­kį da­ro da­bar vyk­do­mas Klai­ pė­dos uos­to gi­li­ni­mas ir pla­nuo­ja­ mas at­lik­ti sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos me­tu iš­ka­ sa­mo grun­to py­li­mas.

19

pirmadienis, lapkričio 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą.

J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.

UNESCO paveldas iš Latvijos – Klaipėdoje Klaipėdos etnokultūros centras šiandien rengia Latvijos nepriklausomybės dienai skirtą vakarą, kurio viešnios – unikalaus folkloro paveldo puoselėtojos Kuržemės Suitų krašto dainininkės „Suitu sievas“ (vad.

Ilga Leimanė).

Vakarą ves dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Dalyvaus Latvijos Respublikos ambasadorius J.E. dr. Martinas Virsis, Klaipėdos krašto latvių bendruomenių atstovai.

Suitai – tai katalikiška sala, apsupta Kuržemės liuteronų. Jos centras – nedidelis, tačiau labai senas miestas Alsunga. Kurį laiką tęsęsi

konfliktai su liuteronais ir religinis atsiribojimas nuo kaimynų lėmė uždarą suitų gyvenimo būdą, paveikė liaudies tradicijų raidą. Suitai laikomi nepatikliais, atsargiais, ambicingais, tačiau darbščiais, kūrybingais ir tvirto būdo žmonėmis. Į tradicinį Kuržemės liaudies kostiumą ilgainiui buvo įterpta suitus nuo kaimynų skiriančių detalių, moterys pasipuošė turtingais raudonų ir geltonų atspalvių apdarais, kuriuos galima buvo matyti dėvimus ne tik scenoje, bet ir turgaus ar šventomis dienomis net iki Antrojo pasaulinio karo. Dėl menko maišymosi su „kitais“ lėtai keitėsi suitų papročiai, laikui bėgant

jie tapo unikalūs visoje Latvijoje, o dainavimo tradicija ir šiandien stebina daug mačiusius pasaulio folkloristus. Suitų etninės kultūros palikimas įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.

Viešai dainuoti Alsungos suitų moteris įkalbėjo profesorius Ludis Berzinis 1924 m. nuvežęs jas į Rygą ir pristatęs Latvijos mokslinei visuomenei. Tačiau tikroji ansamblio įkūrimo data laikoma 1955 m. Keitėsi dainininkių kartos, tačiau kiekviena iš jų, pridėdama savo balsus, kruopščiai saugojo tradicijas. Ansamblis „Suitu sievas“ susilaukė didžiulio dėmesio ne

tik Latvijoje, bet ir toli už jos ribų. Dainininkės dalyvavo daugelyje festivalių, keliuose nacionalinio teatro spektakliuose, filmuose, dainavo ir su garsiu popdainininku Igo Fominu. Unikaliausia šio ansamblio repertuaro dalis – burdoninis dainavimas. Neatsitiktinai Alsungoje surengti du tarptautiniai burdoninio dainavimo festivaliai. Kas tai yra – išgirs ir klaipėdiečiai.

Lapkričio 19 d. 17 val. Alsungos ansamblis „Suitu sievas“ dainuos Klaipėdos etnokultūros centre. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Avinas (03 21–04 20). Sėkmingas laikas. Apmąstykite gyvenimą, vertybes. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik neskubėkite reikšti savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Jautis (04 21–05 20). Nesutiksite su aplinkinių nuomone arba tiesiog bus sunku bendrauti. Pasistenkite pyktį laikyti savyje. Jei sugebėsite susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą.

Dvyniai (05 21–06 21). Daugiau dėmesio skirkite darbo problemoms, išklausykite kolegų rūpesčių ir, jei galite, patarkite, pasidalykite patirtimi. Palanki diena dirbti komandoje.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena svarbiems sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme.

Liūtas (07 23–08 23). Jums bus sunku savarankiškai apsispręsti dėl kokio nors svarbaus dalyko, todėl drąsiai kreipkitės patarimo į vyresnį žmogų. Nešvaistykite dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis už jus žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų reikalas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena puiki.

Skorpionas (10 24–11 22). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus neteisingi, todėl neskubėkite daryti išvadų. Šaulys (11 23–12 21). Puiki diena.

Viskas džiugins, jausitės laimingas. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Vandenis (01 21–02 19). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama.

Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Žuvys (02 20–03 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Orai

Savaitės pradžioje vyraus debesuoti orai, daugelyje šalies rajonų numato­ mas rūkas ir nedidelis lietus. Šiandien nedidelis lietus numatomas Vilniuje, kitur – rūkas. Termometrai rodys 4–7 laipsnius šilumos. Antradienio nak­ tį rūkas žadamas beveik visoje šaly­ je. Oro temperatūra sieks nuo 1 laips­ nio šalčio iki 3 šilumos. Dieną bus de­ besuota, 4–6 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 19 d.

+5

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+4

7.55 16.13 8.15

324-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 42 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +13 Kairas +26 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

kokteilis Vy­rai su­gal­vo­jo al­ter­na­ty­vą Gra­ži Klai­pė­dos mo­to­cik­li­nin­kų, sa­ve kaž­ko­dėl va­di­nan­čių bai­ke­riais, idė­ja pa­sta­ty­ti įspū­din­gą pa­mink­lą to­je vie­ to­je, kur 1925 me­tais bu­vo įkur­tas pir­ ma­sis Lie­tu­vo­je Klai­pė­dos kraš­to au­ to­mo­bi­l ių ir mo­to­ra­čių klu­bas, pa­te­ ko į ak­la­vie­tę. „Kok­tei­l iui“ tai nie­ko nuo­sta­baus. Ne vie­nas gra­žus pro­jek­tas, su­ma­ny­mas, idė­ja yra žlu­gę, kai at­si­trenk­da­vo į tvir­ tes­nę nei ti­ta­nas biu­rok­ra­tų sie­ną.

Yra mies­to sa­vi­val­dy­bė­je to­k ių vei­kė­ jų, ku­r ių pa­ra­š as rei­k ia­ma­me do­k u­ men­te su­rai­to­mas tik po ati­t in­ka­mo pro­ce­so.

Uos­t a­m ies­č io mo­to­c ik­l i­n in­k ai ar­ ba ne­ž i­no­jo, ar­ba ne­pa­no­ro at­l ik­t i to veiks­mo. To­dėl ir at­si­dū­rė klam­pia­ me liū­ne.

Ma­ty­da­mi, kad jų ge­ra min­tis pa­k i­bo ore, „bir­bak­ly­niais“ va­ži­nė­jan­tys vy­rai su­mąs­tė ki­tą – B idė­ją: to­je vie­to­je bus ne­sta­cio­na­rus – ąžuo­li­nis mo­to­cik­las, ku­rį, rei­ka­lui esant, bus ga­li­ma per­kel­ ti į ki­tą vie­tą.

Al­ter­na­t y­vaus mo­to­cik­lo su­ma­ny­ to­jai juo­ka­vo, jog ne­bai­su, jei per ko­k į nors „tū­s ą“ me­d i­nu­kas iš­nyk­ tų lieps­no­se ar bū­t ų su­mai­to­tas ki­ tu bū­du.

Londonas +11 Madridas +15 Maskva +2 Minskas +3 Niujorkas +12 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +8

Praha +7 Ryga +6 Roma +19 Sidnėjus +20 Talinas +6 Tel Avivas +25 Tokijas +17 Varšuva +7

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+5

+4

+5

3

+4

+4

+5

+4

5

rytoj

trečiadienį

+4

Vilnius

Marijampolė

+4

Alytus

+4

+3

6

1711 m. gi­mė ru­sų moks­ li­n in­kas ir poe­t as Mi­ chai­las Lo­mo­no­so­vas.

Mi­rė 1765 m.

1828 m., su­lau­kęs 31-erių, nuo dė­mė­to­sios šil­t i­nės mi­rė aust­r ų kom­po­z i­to­ rius Fran­zas Schu­ber­tas.

1888 m. gi­mė vie­nas žy­ miau­sių vi­sų lai­kų šach­ ma­t i­n in­k ų Jo­se Rau­l is Ca­pab­lan­ca.

1893 m. laik­raš­t is „The New York World“ pir­mą kar­tą pa­sau­ly­je iš­lei­do spal­vo­tą prie­dą.

Į svečius – pas kaimynus

Links­mie­ji tirš­čiai Jud­r io­j e gat­vė­j e pi­l ie­t is klau­s ia praei­v io: – Pa­sa­ky­k i­te, kaip grei­čiau pa­tek­ti į li­ go­ni­nę?

– O, tai la­bai pa­pras­ta! Už­si­mer­k i­te ir ei­k i­te per gat­vę. Čes­ka (397 719; mo­to­cik­li­nin­kai, ar jūs ma­ži vai­kai? Ma­nė­te, kad to­li nu­va­žiuo­si­te su gra­žia idė­ja, ne­su­te­pę guo­lių?)

teleloto Nr. 867 2012 11 18

§§ §§ 02 37 54 58 63 55 69 73 67 49 43 34 07 16 48 71 57 10 39 35 47 59 60 44 46 41 27 74 29 62 28 05 33 09 14 §§§ 40 12 66 72 15 §§ §§§ 75 50 08 68 18 §§§ §§§ §§§ 32 56 21 25 13

Vy­riš­ka po­zi­ci­ja

Už­tat mi­nia­tiū­ri­nių me­ta­li­nių pe­liu­kų, ka­čiu­k ų, šu­niu­k ų mes ga­li­me mies­te nors tūks­tan­t į „pri­so­din­ti“.

1962 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių ak­to­rė Jo­d ie Fos­ter, lai­mė­ju­si „Os­ ka­rą“ už vaid­me­nis fil­ muo­se „Kal­t i­na­ma­sis“ ir „Avi­nė­lių ty­lė­ji­mas“.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 86 716 (2 x 43 358) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 15 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

kuo pa­deng­ti iš­drož­tą kū­ri­nį – la­ ku ar bron­zos spal­vos da­žais.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Atas, Audronė, Dainotas, Matilda, Rimgaudė

1917 m. gi­mė In­d i­jos prem­j e­rė (1966–1975 ir 1980–1984) In­d i­r a Gand­hi.

1938 m. gi­mė Ame­ri­kos ži­niask­lai­dos mag­na­tas ir CNN kū­rė­jas Ted Tur­ ner.

1942 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių di­z ai­ne­r is Cal­v in Klein.

1946 m. Pa­r y­ž iu­je pra­ si­dė­jo pir­mo­ji UNES­CO kon­fe­ren­ci­ja.

1961 m. gi­mė ame­ri­k ie­ čių ak­to­rė Meg Ryan.

Di­le­ma: mo­to­cik­li­nin­kai svars­to,

„Vi­siems pa­ž a­du – pa­m ink­las sto­ vės! – pa­reiš­kė vie­nas idė­jos su­ma­ ny­to­jų Au­r i­mas. – Tik gai­la bū­t ų, jei per „di­d į­jį“ ar­chi­tek­tą, pri­fan­ta­za­vu­ sį, kad Pi­l ies gat­vė­je bus še­šios eis­ mo juos­tos ir po­že­m i­nė pe­rė­ja, pa­ mink­lą tek­t ų sta­ty­t i bū­tent is­to­r i­nė­ je vie­to­je.“

Vardai

lapkričio 19-ąją

Rytas

+3

+4

+4

Įspūdis: sa­vait­ga­lį Meln­ra­gė­je klai­pė­die­čių akis džiu­gi­no be­si­ga­nan­tys brie­džiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos miš­kuo­se gy­ve­nan­tiems brie­džiams žmo­nės ne­ truk­do. Sa­vait­ga­lį Meln­ra­gė­je per pa­tį pie­tų me­tą ne­to­li jud­raus plen­to, ne­pai­sy­da­mi va­žiuo­jan­čių au­to­mo­bi­lių, jau­nais me­ džių ūg­liais sma­gu­ria­vo brie­džių tri­ju­lė.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tau­rių­jų gy­nū­nų šei­my­na, nė kiek ne­si­bai­min­da­ma pro ša­lį skrie­jan­ čių au­to­mo­bi­lių ke­lia­mo triukš­ mo, ra­miai sau pie­ta­vo, tad jais ga­na il­gai ga­lė­jo gro­žė­tis poil­siau­ to­jai ir vie­tos gy­ven­to­jai. Brie­džiai pa­jū­ry­je ir pa­ma­ry­je daž­nai su­

tin­ka­mi net die­nos me­tu. Ši­lu­tė­ je ir Ne­rin­go­je šie tau­rūs gy­vū­nai yra lai­ko­mi mi­nė­tų vie­to­vių sim­ bo­liais. Vien Kur­šių ne­ri­jo­je pri­ skai­čiuo­ja­ma maž­daug 60 brie­ džių po­pu­lia­ci­ja.

Ne­ma­žai brie­džių yra ir pa­čia­ me Klai­pė­dos mies­te – Meln­ra­gė­ je juos su­tik­ti ga­li ne tik pa­miš­kė­ je gy­ve­nan­tys vie­tos žmo­nės, bet

ir prie jū­ros pa­si­vaikš­čio­ti at­vy­kę mies­tie­čiai.

Pa­si­tai­ko, kai brie­džiai at­klys­ ta į gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus ne­to­ li Meln­ra­gės, jie daž­nai su­tin­ka­mi ir mies­to par­ke.

Pa­sak miš­ki­nin­kų, brie­džiai ne­baikš­tūs, nes mies­to ri­bo­se jų nie­kas ne­šau­do, tad žmo­nių jie ne­bi­jo.

Papildomi prizai: 30000 Lt – 0601621 30000 Lt – 0075476 30000 Lt – 0707847 25000 Lt – 0355942 20000 Lt – 0428822 20000 Lt – 0365169 20000 Lt – 0279266 20000 Lt – 0123746 20000 Lt – 0330539 20000 Lt – 0113074 20000 Lt – 0290649 20000 Lt – 0581462 15000 Lt – 0260723 10000 Lt – 0604471 10000 Lt – 0054758 10000 Lt – 0383431 10000 Lt – 0561397 10000 Lt – 0377083 10000 Lt – 0081573 10000 Lt – 0694486 10000 Lt – 0624045 10000 Lt – 0718418 10000 Lt – 0310591 10000 Lt – 0450833 10000 Lt – 0419287 10000 Lt – 0570207 10000 Lt – 0731752 10000 Lt – 0494646 10000 Lt – 0006569 10000 Lt – 0239564 10000 Lt – 0107732 10000 Lt – 0685670 10000 Lt – 0420057 10000 Lt – 0265223 „Citroen C3“ (TV) – Kazimieras Šenauskas „Hyundai i20“ – 0701325 „Hyundai i20“ – 0460346 „Ford Fiesta“ – 0227519 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) – Jurijus Jakovlevas iš Tauragės 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) – Tautvydas Šeikis iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) – Virginija Garbenienė iš Akmenės raj.

Kvietimai į TV: 015*410, 050*952, 052*688 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt