2012-11-20 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

antrADIENIS, LAPKRIČIO 20, 2012

271 (19 572)

Kaina 1,30 Lt

Pa­ty­čios plin­ta lyg vi­ru­sas „Aš no­rė­čiau pa­žiū­ rė­ti į akis tiems žmo­ nėms, ku­rie taip šlykš­čiai ap­šmei­ žė de­šimt­me­tę ma­ no duk­rą. Ned­rįs­tu vie­šai net pa­sa­ky­ ti tų žo­džių, ku­riais ma­no duk­ros var­ du kaž­kas siū­lė in­ ty­mias pa­slau­gas“, – apie šei­mą iš­ti­ku­ sią gė­dą pa­sa­ko­jo so­cia­li­nia­me tink­la­ la­py­je ap­šmeiž­tos mer­gai­tės ma­ma.

Žve­jų uos­te­lis – ties ri­ba As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Mi­li­jo­nus kai­na­vu­sia­me Žve­jų uos­te­ly­je ne­tru­kus ne­be­liks vie­ tos lai­vams. Ak­va­to­ri­ja spar­čiai sen­ka dėl gau­sių Smel­ta­lės upe­lio są­na­šų.

a.aleksejunaite@kl.lt

Ti­kė­jo­si iš­vys­ti žvaigž­du­tes

4

Vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas pa­bau­gi­no ap­leis­tų te­ri­to­ri­jų sa­vi­nin­kus, ku­riems ypač di­dės že­mės mo­kes­tis.

2p.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­ja šį ru­de­ nį pra­dė­jo ant­rą ty­ri­mą dėl ne­pil­ na­me­čių šmeiž­to so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­se. Pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad paaug­lių kerš­to ata­kos prieš neį­ti­ku­sius drau­gus so­cia­li­ niuo­se tink­luo­se plin­ta kaip vi­ru­sas.

„Ši­tiems skau­dės.“

Tink­las: paaug­lių pa­ty­čių in­ter­ne­te ty­ri­mo ėmę­si pa­rei­gū­nai pri­pa­žįs­ta, kad toks reiš­ki­nys so­cia­li­niuo­se

tink­luo­se ga­li tap­ti ma­si­niu.

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga.

Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Prieš ke­le­tą me­tų, kai įren­gi­nė­jo Žve­jų uos­te­lį, pro­jek­tuo­to­jai neį­ ver­ti­no Smel­ta­lės reikš­mės šiam uos­tui. Į uos­te­lį įte­kan­tis upe­liu­kas il­ gai­niui stip­riai su­ma­ži­no ak­va­to­ ri­jos gy­lį ties til­tu. „Kai įren­gė Žve­jų uos­te­lį, bu­ vo 6 m gy­lis. O da­bar iš­kart už til­ to ma­ta­vo­me echo­lo­tu, gy­lis yra 1,2 m. Dar po­ra tre­je­tas me­tų ir to uos­ te­lio ne­be­liks, jei mes nie­ko ne­da­ ry­si­me“, – įsi­ti­ki­nęs Ga­ra­žų ir ma­ žų­jų lai­vų eksp­loa­ta­vi­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis Ge­ lum­baus­kas.

3

2

antradienis, LAPKRIČIO 20, 2012

miestas

Kant­ry­bę ban­do mirk­sin­tis šviesoforas Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Eks­pe­ri­men­tas su švie­so­fo­ru į ne­ vil­tį va­ro vai­ruo­to­jus, va­žiuo­jan­ čius kai ku­rio­mis cent­ri­nė­mis gat­ vė­mis. Jų ma­ny­mu, spūs­čių pi­ko va­lan­do­mis pa­vyk­tų iš­veng­ti, jei bū­tų įjung­tas švie­so­fo­ras.

Ry­tais prieš dar­bą ir va­ka­re po dar­ bo ties Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vių, Lie­ pų ir Šiau­rės pro­spek­to san­kry­ žo­mis jau ku­rį lai­ką – nuo­la­ti­nės spūs­tys.

Vai­ruo­to­jų ma­ny­mu, jų pa­vyk­tų iš­veng­ti, jei bū­tų įjung­tas Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vių san­kry­žo­je sto­vin­tis švie­so­fo­ras. Šiuo me­tu čia nuo­lat mirk­si gel­to­na švie­sa.

Švie­so­fo­ro iš­jun­ gi­mas yra eks­pe­ri­ men­to da­lis. Jį ini­ ci­ja­vo Klai­pė­dos mies­to po­li­ci­ja.

Kiek anks­čiau bend­ro­vės „Gat­ vių ap­švie­ti­mas“ tech­ni­kos di­rek­ to­rius Sau­lius Gri­gai­tis mi­nė­jo, kad švie­so­fo­ro iš­jun­gi­mas yra eks­pe­ri­ men­to da­lis. Jį ini­ci­ja­vo Klai­pė­dos mies­to po­li­ci­ja.

Kaip paaiš­ki­no, Klai­pė­dos ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vy­res­ny­sis spe­cia­ lis­tas, ko­mi­sa­ras ins­pek­to­rius Gin­ ta­ras Ku­čins­kas, švie­so­fo­ro Šiau­rės pro­spek­to ir Lie­pų gat­vės san­kry­ žo­je fa­zė bu­vo pa­ko­re­guo­ta, o ki­tas

švie­so­fo­ras Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vės san­kry­žo­je iš­jung­tas, kad ne­stab­ dy­tų eis­mo srau­tų.

Taip nu­spręs­ta dėl Jo­niš­kės gat­ vės re­konst­ruk­ci­jos, su­kė­lu­sios au­ to­mo­bi­lių spūs­tis.

Pa­sak G.Ku­čins­ko, vai­ruo­to­jai skųs­tis dėl spūs­čių ga­lė­jo ne­bent ta­da, kai pa­sku­ti­nį spa­lio sa­vait­ga­ lį bu­vo pa­suk­tas lai­kas, o švie­so­fo­ ro vei­ki­mas dėl šios prie­žas­ties ne­ pa­ko­re­guo­tas.

Ta­čiau po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas pa­ ti­ki­no, kad praė­ju­sį penk­ta­die­nį ši pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta. Tad šiuo me­tu vai­ruo­to­jams ne­tu­rė­tų kil­ ti sun­ku­mų.

G.Ku­čins­ko tei­gi­mu, ir iki tol vai­ruo­to­jams ne­tu­rė­da­vo kil­ti bė­ dų – po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, li­kus pus­va­lan­džiui iki dar­bo pra­džios ir pa­bai­gos, ste­bė­ję eis­mą šio­je vie­to­ je, pro­ble­mų neuž­fik­sa­vo.

Tie­sa, jis pri­pa­ži­no, kad dėl gat­ vės re­konst­ruk­ci­jos vi­sas au­to­mo­ bi­lių srau­tas pa­si­pi­la bū­tent per Ar­to­jo gat­vę. Tad ten sun­ku pa­suk­ ti ne tik į kai­rę, bet ir į de­ši­nę pu­sę.

Mat dau­gu­ma už­mies­čio gy­ven­to­ jų po dar­bų mies­tą pa­lie­ka bū­tent Lie­pų gat­ve.

Pa­gal da­bar­ti­nius pla­nus švie­so­ fo­rą Ar­to­jo gat­vės san­kry­žo­je pla­ nuo­ja­ma įjung­ti tik bai­gus Jo­niš­kės gat­vės re­konst­ruk­ci­ją.

Po­li­ci­ja šią nuo­mo­nę pa­keis­ tų ne­bent tuo at­ve­ju, jei su­lauk­tų vai­ruo­to­jų skun­dų.

Ins­pek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad net įjun­gus švie­so­fo­rą si­tua­ci­ja ne­pa­ ge­rė­tų. Gal net at­virkš­čiai – lau­ kian­čių­jų ei­lės tik dar la­biau pail­ gė­tų.

Įkai­niai: nuo 2013 m. teks dau­giau mo­kė­ti už mies­te tu­ri­mą že­mę.

Že­mės mo­kes­tis augs drastiškai Nuo ki­tų me­tų Klai­pė­do­je be­veik šim­tu li­tų bran­giau kai­nuos vers­lo liu­di­ji­mai, o pri­va­čių že­mės skly­pų sa­vi­nin­kams že­mės mo­kes­tis išaugs dras­tiš­kai. To­kie pla­nai pri­sta­ty­ti sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­te. kes­čio ta­ri­fas – 0,4 pro­c., ko­mer­ ci­n ėms – 0,6 pro­c., pra­m o­n ės te­ri­to­ri­jų že­mės mo­kes­tis – 0,7 pro­c., so­dų – 0,1 pro­c., že­mės ūkio pa­skir­ties – 0,3 pro­c. ir ne­ nau­do­ja­moms te­ri­to­ri­joms siū­lo­ mas mak­si­ma­lus že­mės mo­kes­čio ta­ri­fas – 4 pro­c.

Iki 2013 m. vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­ vo vie­no­das že­mės mo­kes­tis – 1,5 pro­c. nuo mi­ni­ma­lios in­dek­suo­tos že­mės ver­tės.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Bran­gi­mas neiš­ven­gia­mas

Šie­met pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią mė­ ne­sio al­gą iki 850 li­tų, esą ki­lo bū­ ti­ny­bė di­din­ti ir vers­lo liu­di­ji­mų įkai­nius.

Klai­pė­do­je siū­lo­ma nu­sta­ty­ti pa­ gal įsta­ty­mą lei­džia­mą ma­žiau­sią me­ti­nį mo­kes­tį, ku­ris sieks 1 530 li­tų. Įs­ta­ty­mu lei­džia­ma nu­sta­ty­ ti leng­va­tas so­cia­liai rem­ti­noms gy­ven­to­jų gru­pėms, vi­siems ši­ tiems as­me­nims bus tai­ko­ma 50 pro­c. vers­lo liu­di­ji­mo įsi­gi­ji­mo leng­va­ta. „Yra siū­lo­ma, kad Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­keis­tų sa­ vo po­li­ti­kos. Bet ka­dan­gi mi­ni­ma­li al­ga šiais me­tais bu­vo pa­di­din­ta 50 li­tų, tai neiš­ven­gia­mai tu­ri di­dė­ti ir vers­lo liu­di­ji­mų me­ti­nis mo­kes­tis“, – sa­kė Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ ras Šul­cas.

Ki­tais me­tais jis kai­nuos 90 li­tų bran­giau nei šie­met.

Kei­sis že­mės mo­kes­tis

Ti­ki­my­bė: spūs­tys šio­je vie­to­je grei­čiau­siai iš­liks iki Jo­niš­kės gat­vės

re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­gos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nuo ki­tų me­tų pa­gal įsta­ty­mą ky­ la ir že­mės mo­kes­tis. Klai­pė­dos mies­te 90 pro­c. že­mės – vals­ty­bi­ nė, pri­va­čios yra tik de­šim­ta­da­lis.

Dau­gu­mai že­mės tu­rė­to­jų že­mės mo­kes­tis pa­brangs.

Nuo ki­tų me­tų nu­sta­to­mos že­ mės mo­kes­čio „žirk­lės“, tai yra že­mės mo­kes­tis tu­rės bū­ti ne ma­ žes­nis nei 0,01 ir ne di­des­nis nei 4 pro­c. vi­du­ti­nės že­mės rin­kos ver­ tės. Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba tu­

Jo­lan­ta Up­tie­nė:

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bai yra lei­džia­ma nu­sta­ty­ti že­mės mo­ kes­tį pa­gal že­mės nau­do­ji­mo po­bū­dį, skly­po dy­dį, mo­kė­ to­jo ka­te­go­ri­ją.

ri pa­tvir­tin­ti tuos ta­ri­fus iki gruo­ džio 1 d. Že­m ės mo­kes­č io pa­d i­d ė­j i­ mas, pa­gal re­gist­ro duo­me­nis, ga­li išaug­ti nuo 1,5 iki 100 kar­tų. „Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai yra lei­ džia­ma nu­sta­ty­ti že­mės mo­kes­tį pa­gal že­mės nau­do­ji­mo po­bū­dį, skly­po dy­dį, mo­kė­to­jo ka­te­go­ri­ ją“, – Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­ mi­te­te apie tai pra­ne­šė sa­vi­val­ dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė. Gy­ve­na­mo­sioms te­ri­to­ri­joms siū­lo­mas že­mės mo­

Ap­si­lei­dė­liai mo­kės dau­giau­sia

Už pri­va­čią že­mę, esan­čią mies­te, per me­tus yra gau­na­ma apie 1 mln. li­tų pa­ja­mų. Spė­ja­ma, kad pri­va­ čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se mies­ to kvar­ta­luo­se že­mės mo­kes­tis iš­ augs maž­daug 40 pro­c. „Įs­ta­ty­mas da­bar mums leis­ tų tas pa­ja­mas pa­di­din­ti ke­le­rio­ pai, jei skir­tu­me mak­si­ma­lų že­mės mo­kes­čio ta­ri­fą. Tai bū­tų stai­gus mo­kes­čių šuo­lis, ta­čiau kuo kal­ti žmo­nės, ku­rie že­mę ne nuo­mo­ja, o nu­si­pir­ko“, – svars­tė A.Šul­cas.

To­dėl siū­lo­ma ne­da­ry­ti ra­di­ka­ laus že­mės mo­kes­čių šuo­lio, o iš­ lai­ky­ti jį pa­na­šiai, kaip bu­vo.

Esą mak­si­ma­lus 4 pro­c. ta­ri­fas bus tai­ko­mas vie­nin­te­liu at­ve­ju, kai bus kal­ba­ma apie ap­leis­tas, ne­ nau­do­ja­mas te­ri­to­ri­jas, ku­rios esą su­tap­tų su ap­leis­tų mies­to pa­sta­ tų są­ra­šu. „Ši­tiems skau­dės“, – pa­ža­dė­jo vi­ce­me­ras.

Per­nai ta­ry­ba nu­sta­tė mak­si­ma­ lius že­mės nuo­mos mo­kes­čio ta­ri­ fus. Ap­si­lei­dė­liams jis išau­go kai ku­ riais at­ve­jais dau­giau nei 6 kar­tus.

3

antradienis, LAPKRIČIO 20, 2012

miestas Ty­ri­mams – mi­li­jo­nai

Ser­gan­čių­jų su­ma­žė­jo

Bib­lio­te­ko­je – sta­lo te­ni­sas

Prog­ra­ma BO­NUS pa­skel­bė kon­kur­są moks­li­niams ty­ri­ mams, skir­tiems gy­vy­bin­gos Bal­ti­jos jū­ros eko­sis­te­mos val­ dy­mui at­lik­ti ir įgy­ven­din­ti ino­ va­ty­vių tech­no­lo­gi­nių spren­di­ mų pro­jek­tus. 4 me­tų ty­ri­mų pro­jek­tams įgy­ven­din­ti nu­ma­ ty­ta skir­ti 31 mln. eu­rų, ino­va­ ci­joms – 7 mln. eu­rų.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ ci­jo­mis su­si­rgo 787 klai­pė­die­ čiai, iš jų – 622 vai­kai iki 17 me­tų. Dviem suau­gu­sie­siems nu­sta­ty­tas gri­pas. Prieš po­ rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­je sir­ go 809 gy­ven­to­jai, iš jų – 664 vai­kai. Bu­vo nu­sta­ty­ti še­ši gri­ po at­ve­jai.

Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je-bend­ruo­ me­nės na­muo­se nuo šiol ga­ li­ma ne tik skai­ty­ti įvai­rius lei­ di­nius, nar­šy­ti in­ter­ne­te, lan­ ky­ti pa­ro­das, da­ly­vau­ti ren­gi­ niuo­se, bet ir ak­ty­viai pra­leis­ti lais­va­lai­kį su drau­gais, šei­ma, bend­ra­min­čiais – žais­ti sta­lo te­ni­są. Lau­kia­mi vi­si no­rin­tys iš­ban­dy­ti šį žai­di­mą.

Rimkuose pra­si­ver­žė šal­ti­nis Kol nebus rastas nenaudojamos lie­ taus nuo­te­kų sis­ te­mos savininkas, žmonės braidys balose ir purve. Su tokia situacija susi­ dūrė Rim­kų gat­vės gy­ven­to­jai, jau ke­ lias savaites stebin­ tys iš žemės trykš­ tantį šaltinį.

m.skiriute@kl.lt

Van­duo iš že­mės gel­mių pra­dė­jo bėg­ti prieš po­rą sa­vai­čių ties Rim­ kų gat­vės 25 na­mu. „Prieš tai ku­rį lai­ką li­jo. Pas­te­bė­ jau, kad te­ka van­duo. Nie­ko blo­go ne­pa­gal­vo­jau. Ta­čiau ki­tą ry­tą žiū­ riu, kad van­duo bė­ga, nors jau se­ niai ne­be­ly­ja. Ne­di­de­lė sro­vė, bet vis tiek kaž­kas ne taip“, – pa­sa­ko­ jo Rim­kų gat­vės gy­ven­to­ja Svet­la­ na No­vo­chac­ka­ja.

Klai­pė­die­tei keis­ta, kad nie­kas jau ke­lias sa­vai­tes neišsp­ren­džia

Pris­ta­ty­mas. Ket­v ir­ta­d ie­n į 17.30 val.

Klai­p ė­dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­ mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­ lė­pė­je vyks ra­šy­to­jo Gin­ta­ro Gra­jaus­ ko nau­jos kny­gos „Is­to­r i­jos apie nar­ sų­jį ri­te­r į Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ną mis­ te­r į Kaind­l į“ pri­sta­t y­mas.

šios pro­ble­mos. „La­bai ne­pa­to­gu.

Mū­sų ke­liu­kas neas­fal­tuo­tas. Su­ si­da­ro di­džiau­sios pel­kės. Kem­ sy­nai. Juo­kia­mės, kad prie na­mo teks fon­ta­ną įsi­reng­ti“, – pa­sa­ko­jo S.No­vo­chac­ka­ja.

Pa­sak klai­pė­die­tės, iš pra­džių ji pa­ma­nė, kad trū­ko se­no­jo van­den­ tie­kio vamz­dis.

Anks­čiau Rim­kų gat­vės gy­ven­ to­jams jis bu­vo tie­kia­mas iš va­ di­na­mo­jo van­dens bokš­to. S.No­ vo­chac­ka­ja apie te­kan­tį van­de­nį pra­ne­šė įmo­nei „Klai­pė­dos van­ duo“. Šios at­sto­vai at­vy­ko į įvy­ ko vie­tą.

„Įta­rė­me, kad įvy­ko van­den­tie­ kio ava­ri­ja. At­ka­sė­me iki te­kė­ji­mo vie­tos. Ra­do­me ne­be­nau­do­ja­mus, užak­lin­tus lie­taus nuo­te­kų tink­lus.

Prieš tai li­jo, van­duo su­bė­go į šu­li­ nį ir pra­dė­jo te­kė­ti“, – ko­men­ta­vo įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­ pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ti­ nai­tis.

Pa­sak jo, ka­dan­gi šie lie­taus nuo­te­kų tink­lai ne­be­nau­do­ja­mi, vėl už­kas­ta.

In­for­ma­ci­ja apie si­tua­ci­ją bu­ vo per­duo­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei. Jos dar­buo­to­jai taip pat vy­ko į Rim­kų gat­vę.

Žve­jų uos­te­lis – ties ri­ba 1

Ši bend­r i­ja jau dau­ giau nei pu­sę me­tų rū­ pi­na­si, kaip iš­va­ly­ti ir su­tvar­ky­ ti Smel­ta­lę.

Nes ir pa­ts upe­lis, ka­dai­se bu­ vęs 2 m gy­lio, da­bar vie­to­mis sie­ kia apie 40 cm. Čia ga­li­ma plauk­ti tik plokš­čia­dug­nė­mis val­ti­mis. Ne­ va­lo­mas upe­liu­kas tas są­na­šas su­ ne­šė ir į Žve­jų uos­te­lį.

Ga­ra­žų ir ma­žų­jų lai­vų eksp­loa­ ta­vi­mo bend­ri­ja kar­tu su sa­vi­val­ dy­be Smel­ta­lės va­ly­mui sie­kia pri­ trauk­ti ES lė­šas. „Fi­nan­siš­kai sa­vi­val­dy­bei pri­ si­dė­ti ne­rei­kės, bet sa­vi­val­dy­bės da­ly­va­vi­mas pro­jek­te su­tei­kia ga­ li­my­bę gau­ti 100 pro­cen­tų ES fi­ nan­si­nę pa­ra­mą. Jei­gu at­si­ras­tų pa­pil­do­mų iš­lai­dų, tai pa­gal pa­si­ ra­šo­mą su­tar­tį pa­ti bend­ri­ja tu­rės ieš­ko­ti, kas jas pa­dengs“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­ jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ ke­vi­čie­nė.

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 14 val. sa­vi­val­ dy­b ė­je vyks mies­to ta­r y­bos So­cia­l i­ nių rei­ka­lų ko­m i­te­to po­sė­d is. Dar­bot­ var­kė­je nu­ma­t y­ta svars­t y­t i 16 klau­si­ mų. 16 val. ro­t u­šė­je rink­sis sa­v i­val­dy­ bės Tur­to ko­m i­te­to na­r iai. Jie svars­ tys 10 klau­si­mų.

Dis­ku­s i­ja. Ket­v ir­ta­d ie­n į 13 val. Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­to Tęs­t i­n ių stu­d i­jų ins­t i­t u­te (207 ka­bi­ne­te) vyks suau­g u­ sių­jų švie­t i­mo sa­vai­tei skir­ta dis­k u­si­ ja „Kar­t ų mo­k y­ma­sis kar­t u“. Jos me­ tu bus pa­si­da­ly­t a kar­t ų mo­k y­mo­si su­de­r i­na­mu­mo, tęs­t i­n io mo­k y­mo­si, Tre­č io­jo am­ž iaus uni­ver­si­te­t ų veik­ los pa­t ir­t i­m i.

Prob­le­ma: Rim­kų gat­vė­je jau ku­ris lai­kas iš že­mės te­ka van­duo.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ap­žiū­rė­jo­me: van­duo ne­di­de­ le sro­ve bė­ga“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ ros po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Al­ma Mont­vi­lie­nė.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, kam pri­ klau­so se­no­ji lie­taus nuo­te­kų sis­te­ ma, neaiš­ku. Ieš­ko­ma jos sa­vi­nin­ kų. Šis pro­ce­sas ga­li už­truk­ti. „Nie­ko ne­ga­li­ma da­ry­ti, kol ne­ ra­si­me sa­vi­nin­ko. Kas bus, jei kaž­ko im­si­mės, o jis at­si­ras. Jei sa­vi­nin­kas neat­si­ras, šis tur­tas bus pri­pa­žin­tas be­šei­mi­nin­kiu. Ta­da jau bus spren­ džia­ma, ką to­liau da­ry­ti“, – tei­gė A.Mont­vi­lie­nė.

350 – tiek tūkst. litų reikėtų pirmiesiems Smeltalės valymo darbams.

Lai­kas: są­na­šos iš Smel­ta­lės upe­lio Žve­jų uos­to gy­lį kai ku­rio­se vie­to­

se su­ma­ži­no nuo 6 iki 1 m.

Pir­m ie­s iems dar­bams rei­k ė­ tų 350 tūkst. li­tų. Šių pi­ni­gų tik­ riau­siai neuž­teks, ma­no pro­jek­to ren­gė­jai. „Ten be mi­li­jo­no var­gu ar ap­siei­si­me. Rei­kia pa­da­ry­ti bent

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jau pra­di­nį dar­bą, ku­ris yra bū­ti­ niau­sias šiuo mo­men­tu – nu­kas­ti py­li­mus“, – ma­no K.Ge­lum­baus­ kas. Tie py­li­mai prie Smel­ta­lės at­si­ra­do, kai so­viet­me­čiu ban­dy­

ta ke­le­tą kar­tų va­ly­ti upe­lio va­ gą, nes ji bū­da­vo už­ne­ša­ma smė­ liu, ku­ris į Smel­ta­lę pa­tek­da­vo iš čia pat įleis­tų lie­taus ka­na­li­za­ci­jos ko­lek­to­rių.

Tei­gia­ma, kad upe­ly­je su lie­taus nuo­te­ko­mis nu­sė­do smė­lis, ku­ riuo anks­čiau bars­ty­da­vo sli­džias mies­to gat­ves.

So­viet­me­čiu gi­li­nant va­gą ne­ bu­vo kur to grun­to dė­ti, to­dėl jį py­lė ant kran­to.

Nu­ka­sę dirb­ti­nius py­li­mus, pro­ jek­to su­ma­ny­to­jai nuo są­na­šų iki 2 m gy­lio pla­nuo­ja iš­va­ly­ti ir pa­ čią Smel­ta­lę.

Kon­k ur­s as. Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bė skel­bia 2013 m. kul­t ū­ros pro­jek­ tų da­l i­n io fi­nan­sa­v i­mo iš sa­v i­val­dy­ bės biu­d že­to lė­šų kon­k ur­są. Kon­k ur­ so pa­raiš­kos for­mas ga­li­ma gau­ti Klai­ pė­dos sa­v i­val­dy­bės Kul­t ū­ros sky­r iu­ je, 512 ka­bi­ne­te. Pa­raiš­kos prii­ma­mos už­k li­juo­ta­me vo­ke sa­v i­val­dy­bės Vie­ no lan­ge­l io ir elekt­ro­n i­n ių pa­slau­g ų sky­r iu­je, 114 ka­bi­ne­te iki 2013 m. gruo­ džio 28 d.

Auk­c io­nas. Vai­ko šir­d ies aso­cia­ci­ja or­g a­n i­z uo­j a Lab­d a­ros ren­g i­n į-auk­ cio­ną, ku­r is įvyks gruo­d žio 12 d. 19 val. Klai­pė­do­je, „Lu­xor“ ka­v i­nė­je (Tai­ kos pr. 12A). Ren­g i­n io me­t u su­r ink­tos lė­šos bus skir­tos Vai­ko šir­d ies aso­cia­ ci­jos veik­lai. Tai bus pra­smin­ga pa­ra­ ma vai­kams, au­gan­t iems su įgim­to­ mis šir­d ies ydo­m is.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ma­r i­jo­na Gurs­k ie­nė (g. 1923 m.), Ol­ga Anė Zo­ lo­t u­chi­na (g. 1926 m.), Ona Ar­ma­l ie­ nė (g. 1930 m.), Her­da Le­na Za­bie­l ie­ nė (g. 1932 m.), Uvi­na­l i­jus Iva­nov (g.

1937 m.), Rai­sa Leinš (g. 1937 m.), Da­ nu­tė Nar­k ie­nė (g. 1945 m.).

Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ja­n i­na Zo­fi­ja Dau­kan­t ie­nė, Vla­d i­ mir An­fi ­la­tov, Her­da Le­na Za­bie­l ie­nė, Uvi­na­l i­jus Iva­nov, Rai­sa Leinš, Vik­tor Pro­l is­ko.

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­n iu­kai.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 48 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­d ė­s i krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo ir gal­vos skaus­m ais, aukš­t u krau­j os­p ū­d žiu.

4

antradienis, lapkričio 20, 2012

miestas

Pa­ty­čios plin­ta lyg vi­ru­sas 1

Ta­čiau tik­rie­ji nu­ken­tė­ ju­sių dėl vie­šai pa­pil­to pur­vo ža­los mas­tai ga­li bū­ti ne­ži­ no­mi, nes daž­na su to­kia bė­da su­ si­dū­ru­si šei­ma sten­gia­si vie­nu­mo­je iš­si­gy­dy­ti pa­že­mi­ni­mo žaiz­das.

Ne­kal­ta pra­mo­ga tu­rė­jęs tap­ ti bend­ra­vi­mas su drau­gais so­cia­ li­nia­me tink­le de­šimt­me­tei Ug­nei (tik­rie­ji as­mens duo­me­nys ne­skel­ bia­mi, re­mian­tis Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis) vir­to skaus­min­ga pa­ tir­ti­mi. „Duk­ra, su­si­ra­ši­nė­da­ma su drau­ gais, ga­vo in­ter­ne­to nuo­ro­dą, ku­ rio­je bu­vo pa­ra­šy­ta, kad pa­si­ro­ dė nau­jas žai­di­mas. Esą su­rin­kus „Fa­ce­boo­ko“ pa­sky­ros slap­ta­žo­dį, bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kaip jis virs­ ta žvaigž­du­tė­mis. Vai­kas ir pa­ti­kė­ jo“, – ti­ki­no ma­ma Lo­re­ta.

Lo­re­tą pri­bloš­kė ži­nia, kad toks ty­ri­mas ga­li už­truk­ti dve­jus ar tre­ jus me­tus. „Bet aš, kaip ma­ma, la­bai no­ riu pa­ma­ty­ti tų žmo­nių, ku­rie taip pa­siel­gė su ma­no duk­ra, vei­dus.

Tarp paaug­lių jau sklan­do ži­nios, kad taip su bend­raam­žiais el­gia­ si dvi mer­gai­tės. Spė­ju, kad tai dvi paaug­lės. Joks suau­gęs žmo­gus taip ne­da­ry­tų. Ma­nau, kad tos mer­gai­ tės yra trau­muo­tos psi­chi­kos“, – py­ko įskau­din­ta ma­ma.

Siau­čia spe­cia­li pro­gra­ma?

Paaiš­kė­jo, kad mer­gai­tė lais­va ran­ ka kaž­kam ati­da­vė sa­vo pri­si­jun­gi­ mo prie tink­lo slap­ta­žo­dį. „Jo­kių žvaigž­du­čių duk­ra neiš­ vy­do. Tie­siog po ke­lių va­lan­dų jos pa­sky­ro­je pa­si­py­lė šlykš­čios ži­nu­ tės vi­siems drau­gams“, – pa­sa­ko­ jo Lo­re­ta.

Vė­ly­vą va­ka­rą šei­ma su­lau­kė drau­gės skam­bu­čio, ku­ri pra­ne­šė ma­tan­ti „Fa­ce­boo­ke“ ne­pa­do­rius da­ly­kus. „Duk­ra nuo de­vin­tos va­lan­dos va­ka­ro bu­vo su ma­ni­mi, mes abi ži­no­jo­me, kad kom­piu­te­ris bu­vo iš­jung­tas ir nie­kas ne­si­lie­tė prie jo kla­via­tū­ros. Ta­čiau, įsi­jun­gus kom­ piu­te­rį, mus apė­mė siau­bas, kai iš­ vy­do­me tai, kas jos var­du ra­šo­ma in­ter­ne­te“, – šiur­po Lo­re­ta.

Ne­pa­do­rios ži­nu­tės bu­vo siun­ ti­nė­ja­mos ne tik mer­gai­tės drau­ gams, ta­čiau ne­švan­kūs pa­siū­ly­ mai už­siim­ti sek­su bu­vo siun­čia­mi ir ki­tos mo­kyk­los ber­niu­kams. „Tai taip bu­vo vul­ga­ru, bu­vo ra­ šo­ma to­kiais žo­džiais, ku­rių duk­ ra net ne­ži­no. Ne tik mū­sų šei­mos, bet ir duk­rą pa­žįs­tan­čių moks­lei­ vių reak­ci­ja bu­vo klai­ki“, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris.

Be­jė­giš­ku­mas pa­ra­ly­žia­vo

Šei­ma su siau­bu pri­si­mi­nė aki­ mir­ką, kai kom­piu­te­rio ek­ra­ne prie duk­ros var­do ir pa­var­dės jie iš­vy­do vy­riš­kų or­ga­nų nuo­trau­ką. „Tai bu­vo klai­ku. Žiū­ri į ek­ra­ną ir ne­ga­li nie­ko pa­da­ry­ti. Jaus­mas yra bai­sus, kai ne­ga­li su­stab­dy­ti vi­so to“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

De­šimt­me­tę tą va­ka­rą iš­ti­ko is­te­ ri­ja. Vi­sa šei­ma iš­gy­ve­no pa­ni­ką. „Pir­miau­sia pa­skam­bi­no­me po­ li­ci­jai, ki­tą die­ną pa­ra­šė­me pa­reiš­ ki­mą, kad bū­tų už­fik­suo­tas įvy­kis“, – ne­slė­pė mer­gai­tės ma­ma.

By­lą tirs il­gai

Ta­čiau ko­mi­sa­ria­te Lo­re­ta iš­gir­do ne­džiu­gi­nan­čių ži­nių. „Pa­rei­gū­nai ne­ga­li pa­ža­dė­ti, kad jiems pa­vyks su­ras­ti įsi­lau­žė­lį. Juk „Fa­ce­boo­ko“ ad­mi­nist­ra­to­rius yra įsi­kū­ręs Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ ti­jo­se. Pa­rei­gū­nai, ži­no­ma, kreip­sis į ad­mi­nist­ra­to­rių raš­tu, bet grei­to at­sa­ky­mo nie­kas ne­si­ti­ki, nes pra­ šy­mus teks vers­ti į ang­lų kal­bą. Bus pri­va­lu gau­ti Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­ tū­ros lei­di­mus. Tai užims daug lai­ ko“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ai­na Skro­ma­nie­nė:

Vai­kai yra žiau­rūs.

Jie to­kia­me am­žiu­ je ne­tu­ri ti­kė­ji­mo.

Jiems at­ro­do, kad jie tik pa­juo­kaus, pa­že­ mins, pa­si­ty­čios, o iš tie­sų to­kie da­ly­kai ga­li su­lau­žy­ti jau­ną žmo­gų.

„Mū­sų tiks­las yra vie­nas – nu­ sta­ty­ti, kas tai pa­da­rė. Jei tai ar­ti­ mos ap­lin­kos žmo­nių dar­bas, ga­li­ ma nu­sta­ty­ti grei­čiau“, – tvir­ti­no ty­rė­ja.

Pa­sak A.Skro­ma­nie­nės, daž­nai so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­rų pri­si­jun­ gi­mo ko­dus paaug­liai pa­tys iš­duo­ da ar pa­ti­ki ki­tiems. „Jei tai yra sve­ti­mų dar­bas, įsi­ lau­žė­lius nu­sta­ty­ti įma­no­ma, tik per tink­lo ad­mi­nist­ra­to­rių Jung­ti­ nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Ir tai yra pro­ble­ma“, – pri­dū­rė ty­rė­ja.

Tai jau ne pir­mas at­ve­jis, ku­rį ti­ ria ra­jo­no ko­mi­sa­ria­tas. „Vie­nos ra­jo­no mo­kyk­los moks­ lei­vė pa­ty­rė pa­ty­čias dėl įsi­lau­ži­ mo į so­cia­li­nio tink­lo jos pa­sky­rą.

Nus­ta­tė­me, kad tai bu­vo tos pa­čios mo­kyk­los moks­lei­vių dar­bas“, – aiš­ki­no A.Skro­ma­nie­nė. „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kaip rug­sė­ jo pra­džio­je vie­na moks­lei­vė bu­vo pri­vers­ta net keis­ti mo­kyk­lą dėl in­ ter­ne­te pa­skli­du­sių ne­pa­do­rių ži­ nu­čių, ne­va ra­šy­tų jos var­du. „Tą kar­tą mums ne­rei­kė­jo kreip­ tis į tink­lo ad­mi­nist­ra­to­rių. Paaiš­ kė­jo, kad mer­gai­tei kerš­ta­vo ki­ta dvy­li­kos me­tų moks­lei­vė. Ji pri­si­ pa­ži­no, jog tai pa­da­rė iš kerš­to. Iš pyk­čio ar su­si­py­kus su drau­ge, vai­ kai grie­bia­si to­kių da­ly­kų“, – aiš­ki­ no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė.

A.Skro­ma­nie­nė ti­ki­no, kad ty­ri­ mas ne­bu­vęs su­dė­tin­gas, nes nu­ ken­tė­ju­si mer­gai­tė pa­pa­sa­ko­jo, jog prie so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ros pri­ si­jun­gi­nė­jo sve­ti­mu kom­piu­te­riu ir pa­sta­ra­ja­me ga­lė­jo lik­ti jos pri­si­ jun­gi­mo duo­me­nys.

Reiš­ki­nys virs ma­siš­ku?

Šmei­ži­kė paaug­lė li­ko ne­baus­ta

Klai­pė­dos ra­jo­no Kri­mi­na­li­nės po­ li­ci­jos sky­riaus vy­res­nio­ji ty­rė­ja Ai­ na Skro­ma­nie­nė ti­ki­no, kad tai jau ant­ra by­la šį ru­de­nį, kai ten­ka tir­ti, kas šmei­žia paaug­lius in­ter­ne­te.

„Vai­kai yra žiau­rūs. Jie to­kia­me am­žiu­je ne­tu­ri ti­kė­ji­mo. Jiems at­ ro­do, kad jie tik pa­juo­kaus, pa­že­ mins, pa­si­ty­čios, o iš tie­sų to­kie da­ly­kai ga­li su­lau­žy­ti jau­ną žmo­ gų“, – tvir­ti­no A.Skro­ma­nie­nė.

Ne­pa­do­rias ži­nu­tes ra­šiu­si dvy­ li­ka­me­tė baus­mės iš­ven­gė. „Nors už to­kią veik­lą nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, bet tai yra ne­sun­kus nu­si­kal­ti­mas. Už ši­ to­kį nu­si­kal­ti­mą nu­ma­ty­ta bau­da, areš­tas ar net lais­vės atė­mi­mas iki vie­nų me­tų. Ta­čiau dėl šmeiž­to nu­ ken­tė­ju­sie­siems pa­siū­lo­ma kreip­tis į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ ka“, – pa­brė­žė A.Skro­ma­nie­nė.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad in­ter­ne­te to­kio po­bū­džio nu­si­kal­ ti­mai jau plin­ta ma­siš­kai. „Anks­čiau šmei­ži­kai mė­ga­vo­si ki­to­se sve­tai­nė­se, da­bar tai pa­si­ py­lė „Fa­ce­boo­ke“. Atei­ty­je tai ga­li tap­ti di­de­lė pro­ble­ma. Juk šio tink­ la­la­pio at­sto­vų Eu­ro­po­je nė­ra. Kol ke­liaus po­li­ci­jos ty­rė­jų už­klau­sos per At­lan­tą, bėgs lai­kas“, – aiš­ki­ no ty­rė­ja.

Trūks­ta kont­ro­lės

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per­spė­ja, kad „Fa­ce­boo­ko“ pa­sky­ros re­gist­ruo­ ja­mos tik tuo­met, kai paaug­lys su­ lau­kia 13 me­tų. „Ši mer­gai­tė ta­me tink­le re­gist­ ruo­ta nuo aš­tuo­ne­rių. O kur žiū­ri tė­vai? Juk yra te­le­fo­nai, ki­ti bend­ ra­vi­mo su drau­gais bū­dai. Kam vai­kui tas „Fa­ce­book“? Ko ten lan­ džio­ti?“ – pik­ti­no­si ty­rė­ja.

Pa­sak pa­rei­gū­nės, vai­kai ne­mo­ka sau­go­ti pa­slap­čių, sa­vo duo­me­nų. „Tė­vai ne­su­ge­ba įti­kin­ti vai­kų, kad net in­ter­ne­te rei­kia sau­go­tis.

Po to atei­na tė­vai verk­da­mi, kad jų vai­kus įžei­dė. Juk jie pa­tys tu­ ri kont­ro­liuo­ti, ką vei­kia vai­kai“, – tei­gė pa­rei­gū­nė.

Dvy­l i­ka­m e­t ės nu­ken­t ė­j u­s ios mer­gai­tės tink­lo pa­sky­ra bu­vo už­ blo­kuo­ta tą pa­tį va­ka­rą. „Lai­mė, kad pa­ts „Fa­ce­book“ už­ blo­ka­vo, nes bu­vo įkel­tos po­rnog­ra­ fi­nės nuo­trau­kos“, – aiš­ki­no ty­rė­ja.

Ta­čiau kaip šia­me tink­la­la­py­ je siau­čia vi­ru­si­nė pro­gra­ma, ku­

Komentaras

Ire­na Šau­ly­tė

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­r iaus ve­dė­ja

M

es sten­g ia­mės su vai­ kais kal­b ė­t is apie pa­ sek­mes, ku­r ias su­ke­l ia pa­t y­čios in­ter­ne­te. Ne vie­nas at­ve­jis bu­vo ra­jo­ne, to­dėl or­ ga­n i­z uo­ja­me po­kal­bius apie at­sa­ko­ my­bę ir pa­sek­mes, ku­rias su­ke­lia pa­ ty­čios in­ter­ne­te. Rei­k ia kal­bė­t i apie tai, kad to­kios pa­ty­čios su­trik­do vai­ko svei­ka­tą. O ki­ti vai­kai to ne­sup­ran­ta. Į su­si­ti­ki­mus su vai­kais kvie­čia­me po­li­ ci­jos, pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nus bei me­ di­kus. Vai­kai tu­ri ži­no­ti, kad jų veiks­ mai ga­li taip įskau­din­ti paaug­lį, kad jis ga­li ryž­tis bai­siems poel­giams. Vie­šas žo­dis ga­li ir nu­žu­dy­ti. Tai yra psi­cho­ lo­g i­n is smū­g is vai­k ui. Dau­g y­bė vai­ kų sle­pia tai, ką iš­gy­ve­na. Tik įsi­klau­ sius ir su­ž i­no­jus, ko­dėl vai­kas blo­gai jau­čia­si ir ne­no­ri ei­ti į mo­kyk­lą, iš­vy­ nio­ji tą siū­lo ga­lą ir su­ž i­nai tik­rą­sias prie­žas­tis. Gal­būt iš jo yra ty­čio­ja­ma­ si, gal jis gau­na gra­si­na­mų ži­nu­čių? Ne vi­sos šei­mos, ku­rių vai­kai pa­ty­rė pa­ ty­čias ar šmeiž­tą in­ter­ne­te, krei­pia­si į po­li­ci­ją. Tu­ri­me to­kių šei­mų, ku­rioms pri­rei­kia pa­gal­bos. Ta­čiau pa­grin­di­nis da­ly­kas – apie vi­sa tai rei­kia kal­bė­tis.

Pir­miau­sia šei­mo­je, o po to ir mo­kyk­ lo­je. Ka­da vai­kas pa­jė­gia su­si­do­ro­ti su to­kiais sun­ku­mais? Ta­da, kai jis jau­čia­ si sau­gus, kai ga­li pa­si­pa­sa­ko­ti šei­mo­ je. O jei vai­kas jau­čia­si vie­ni­šas, jis ga­ li pa­lūž­ti.

ri va­gia pri­si­jun­gi­mo ko­dus, pa­sak A.Skro­ma­nie­nės, ga­lės at­sa­ky­ti tik tink­lo ad­mi­nist­ra­to­rius. „Suau­gu­siuo­sius ap­gau­na te­le­ fo­ni­niai su­kčiai, iš­vi­lio­ja pi­ni­gus.

Tai ką ir kal­bė­ti apie vai­ką, ku­ris ne­tu­ri sa­vi­sau­gos ins­tink­to?“ – pa­ste­bė­jo ty­rė­ja.

5

antradienis, LAPKRIČIO 20, 2012

lietuva

Sei­mo dau­gu­ma nė­ra kons­ti­tu­ci­nė Kons­ti­tu­ci­nės tei­ sės spe­cia­lis­tai at­ krei­pia dė­me­sį, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je pla­čiai var­to­ja­ma „kons­ti­tu­ci­nės dau­ gu­mos“ są­vo­ka ne­ ga­li bū­ti pri­tai­ky­ta nau­ja­me Sei­me su­ si­for­ma­vu­sios val­ dan­čio­sios koa­li­ci­ jos at­ve­ju.

Liū­de­sys: tei­si­nin­kas E.Kū­ris ap­gai­les­tau­ja, kad Lie­tu­vo­

je „kaip kas su­gal­vo­ja, taip ir var­to­ja tei­si­nes są­vo­kas“.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

„Kar­to­ja kaip pa­pū­gos“

Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­re­tai sa­ko­ ma, kad So­cial­de­mok­ra­tų, Dar­ bo, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų bei Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos tu­ri­ma 86 Sei­mo man­da­tų dau­gu­ma yra kons­ti­tu­ci­nė.

Bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­ mi­nin­kas Egi­di­jus Kū­ris aiš­ki­na, kad taip to­li gra­žu nė­ra. „Kaž­kas ėmė ir pa­lei­do į apy­var­tą są­vo­ką „kons­ti­tu­ci­nė dau­gu­ma“ – ir dau­ ge­lis kaip pa­pū­gos ją kar­to­ja. Bet ką ši są­vo­ka reiš­kia, var­gu ar kas nors už­tik­rin­tai pa­sa­ky­tų“, – kal­bė­jo jis dien­raš­čiui.

Tei­si­nin­kas pa­brė­žė, kad Kons­ ti­tu­ci­jo­je iš­vis nė­ra to­kios są­vo­ kos. „Taip, kai ku­rie spren­di­mai Sei­me ga­li bū­ti prii­ma­mi di­des­ne nei pa­pras­ta po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­ čių par­la­men­ta­rų bal­sų dau­gu­ma –

pa­vyz­džiui, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą prem­ je­ru ar mi­nist­ru ga­li­ma pa­reikš­ti ne ma­žiau kaip 71 bal­su, tiek pat rei­ kia no­rint at­mes­ti pre­zi­den­to ve­ to“, – kal­bė­jo jis.

O Kons­ti­tu­ci­jai pa­keis­ti, pa­sak E.Kū­rio, rei­kia ne ma­žiau kaip 94 bal­sų. „Gal tai ir ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mo­ ji kons­ti­tu­ci­nė dau­gu­ma? To­kiu at­ ve­ju tie, ku­rie kal­ba, esą nau­jo­jo Sei­mo dau­gu­ma yra „kons­ti­tu­ci­ nė“, yra smar­kiai nu­va­žia­vę į pie­ vas. Jei taip kal­bė­tų tei­sės pir­ ma­kur­sis per eg­za­mi­ną, daug ne­gau­tų“, – tei­gė bu­vęs Kons­ti­tu­ ci­nio Teis­mo va­do­vas. „De­ja, kas kaip su­gal­vo­ja, tas taip ir var­to­ja tei­si­nes są­vo­kas“, – ap­ gai­les­tau­da­mas pri­dū­rė jis.

Tei­kia prem­je­ro kan­di­da­tū­rą

Ki­ta ver­tus, pri­pa­žįs­ta­ma, kad 86 bal­sai Sei­me yra ga­na di­de­lė jė­ga, nors ir ne­pre­ten­duo­jan­ti į „kons­ ti­tu­ci­nę dau­gu­mą“.

Sa­va­ran­kiš­kai: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė po su­si­ti­ki­mo su A.But­ke­vi­čiu­mi pa­ti

žur­na­lis­tams pri­sta­tė sa­vo po­zi­ci­ją dėl bū­si­mo­jo prem­je­ro kan­di­da­tū­ros.

Toks man­da­tų skai­čius val­dan­ čia­jai dau­gu­mai už­tik­ri­na ga­na kom­for­tiš­ką gy­va­vi­mą, pir­miau­sia – su­da­rant nau­ją Vy­riau­sy­bę.

Tie, ku­rie kal­ba, esą nau­jo­jo Sei­mo dau­ gu­ma yra „kons­ti­tu­ ci­nė“, yra smar­kiai nu­va­žia­vę į pie­vas.

Va­kar Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė jau pa­skel­bė, kad tei­kia Sei­ mui so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rio Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą į prem­je­rus. „Šiuo­se rin­ki­muo­se so­cial­de­mok­ra­tai ga­vo dau­giau­sia man­da­tų Sei­me ir vie­nin­te­liai su­ ge­bė­jo su­for­muo­ti dau­gu­mą. To­dėl bū­tent šios par­ti­jos va­do­vą teik­ siu kan­di­da­tu į mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko po­zi­ci­ją“, – pra­ne­šė Pre­zi­den­tė.

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tė įgė­lė so­cial­ de­mok­ra­tams ir jų ly­de­riui dėl su­ si­ta­ri­mo su su­kčia­vi­mu kal­ti­na­ma Dar­bo par­ti­ja (DP) dėl val­džios da­ ly­bų: „Iš ke­lių ga­li­mų koa­li­ci­jos su­ da­ry­mo va­rian­tų so­cial­de­mok­ra­tai pa­si­rin­ko bend­ra­dar­bia­vi­mą bū­tent su tei­sia­mų­jų suo­le sė­din­čia DP. Lai­kas pa­ro­dys, ar so­cial­de­mok­ra­ tai vyk­dys at­sa­kin­gą ir skaid­rią po­ li­ti­ką, ar su­si­ta­pa­ti­nę su tei­sia­mų­jų suo­le sė­din­čia par­ti­ja taps jos prie­ dan­ga nuo tei­sė­sau­gos. Tik lai­kas pa­ro­dys, su­for­muo­tos dau­gu­mos rū­pes­čiu taps Lie­tu­vos žmo­nių ge­ ro­vė ar by­lų vil­ki­ni­mas iki se­na­ties bei pi­ni­gų da­ly­bos kri­mi­na­li­zuo­tų oli­gar­chi­nių gru­puo­čių nau­dai.“ Ža­da at­si­žvelg­ti

A.But­ke­vi­čius žur­na­lis­tams sa­kė per­duo­siąs DP Pre­zi­den­tės pa­gei­ da­vi­mą, kad mi­nist­rai ne­bū­tų šios par­ti­jos na­riai. „Taip, mes apie tai ir­gi kal­bė­jo­mės, ir Pre­zi­den­tės pa­ gei­da­vi­mus tik­rai per­duo­siu, nors

ji tik­rai su­pran­ta, kad tai ne­pap­ras­ tai su­dė­tin­gas klau­si­mas“, – tei­gė A.But­ke­vi­čius.

DP pir­mi­nin­kas par­la­men­ta­ras Vik­to­ras Us­pas­ki­chas tei­gia, jog į Pre­zi­den­tės iš­sa­ky­tą po­zi­ci­ją dėl šios par­ti­jos mi­nist­rų kan­di­da­tū­ rų bus at­si­žvel­gia­ma. „Mes tik­rai pa­siū­ly­sim to­kius mi­nist­rus, kad jie bū­tų ge­riau­ si iš vi­sų ir kad jie pa­tik­tų“, – sa­kė V.Us­pas­ki­chas. „Aiš­ku, kad svars­ ty­sim, jei jau Pre­zi­den­tė pa­sa­kė“, – tei­gė jis.

Skirs­to­si ko­mi­te­tus Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai svars­to ga­li­mų Sei­mo ko­m i­te­t ų pir­mi­nin­kų kan­di­da­tū­ras. Į Už­sie­n io rei­ka­lų ko­m i­te­to pir­m i­ nin­ko po­stą Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ ra­t ų par­t i­jos (LSDP) frak­ci­ja siū­lys bu­vu­sį Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­ rių Be­ne­dik­tą Juod­ką.

Va­do­vau­ti Au­di­to ko­mi­te­tui ga­li bū­ti siū­lo­ma Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos (TTP) at­sto­vei Jo­l i­tai Vaic­k ie­ nei. Per bu­vu­sią ka­den­ci­ją šis ko­mi­ te­tas bu­vo skir­tas opo­zi­ci­jai.

Pa­ti­kė­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to vai­rą pla­nuo­ja­ma siū­ly­ti ki­tam TTP at­sto­ vui Ju­liui Ve­sel­kai, Ap­lin­kos ko­mi­te­ to – so­cial­de­mok­ra­tui Al­gi­man­tui Sa­ la­ma­ki­nui, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­ te­to – so­cial­de­mok­ra­tui Bro­niui Bra­ daus­kui, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to – LSDP at­sto­vui Ge­di­mi­nui Kir­ki­lui, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to – taip pat so­cial­de­mok­ra­ tui Vy­tau­tui Sau­liui, Svei­ka­tos rei­ka­ lų ko­mi­te­to – Dar­bo par­tjos (DP) na­rei Dan­gu­tei Mi­ku­tie­nei, Vals­ty­bės val­ dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to – DP at­sto­vui Va­len­ti­nui Bu­kaus­kui.

Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­m i­te­to va­ do­vo po­stas tu­rė­t ų ati­tek­t i DP. Mi­ ni­mi du ga­li­mi kan­di­da­tai – Ar­tū­ras Pau­laus­kas ir Zi­ta Žvi­k ie­nė.

Kol kas neatsk­lei­d žia­ma, kas bus siū­lo­mi į Kai­mo rei­ka­lų, In­for­ma­ci­ nės vi­suo­me­nės plėt­ros, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo, Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tų va­do­vus.

Sa­vo kan­d i­da­t ą į Žmo­gaus tei­s ių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­rei­gas de­le­ guos Len­k ų rin­k i­mų ak­ci­ja – tai bus Leo­nar­das Tal­mon­tas.

An­t i­ko­rup­ci­jos ko­mi­te­to bei Eti­kos ir pro­ce­dū­r ų ko­mi­si­jos va­do­v ų pa­ rei­gas ža­da­ma pa­siū­ly­ti opo­zi­ci­jai.

BNS inf.

6

antradienis, lapkričio 20, 2012

nuomonės

Kiek mu­my­se yra lais­vės?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vi­si ke­liai ve­da į nie­kur Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

T

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

I

š nau­jo už­si­lieps­no­jęs konf­lik­tas Ar­ ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se pa­sie­kė kryž­ ke­lę, ku­r io­je yra tik du po­sū­k iai: Iz­rae­lio sau­su­mos in­va­zi­ja į Ga­zos ruo­ž ą ar­ba pa­l iau­bos. Bet tiek vie­nas, tiek ki­tas ke­lias at­ro­do la­bai mig­lo­ti.

Nors Iz­rae­lis pra­dė­jo ka­rių mo­bi­li­za­ci­ją ir tel­kia juos prie sie­nos su Ga­zos ruo­žu, ana­li­ti­kai abe­jo­ja, ar jis ry­šis sau­su­mos ope­ra­ci­jai. Pir­ma, Tel Avi­vas dar pri­si­ me­na 2008 m. pa­mo­kas, kai jį pa­smer­ kė di­d žio­ji da­l is tarp­tau­t i­nės bend­r uo­ me­nės. Ant­ra, pa­les­ti­nie­čiai šian­dien tu­ ri tvir­tes­nę pa­ra­mą iš Egip­to, kur po Ara­ bų pa­va­sa­rio val­džią paė­mė is­la­mis­tai „Bro­liai mu­sul­mo­nai“.

Pa­liau­bos ten­kin­tų „Ha­ mas“, bet Tel Avi­vui jos reikš­tų to­les­nį gy­ve­ni­ mą jau­čiant nuo­la­ti­nį pa­vo­jų.

Bet be sau­su­mos ope­ra­ci­jos Iz­rae­lis ne­ ga­l i eli­mi­nuo­t i pa­les­t i­nie­čių gru­puo­tės „Ha­mas“ ke­l ia­mo pa­vo­jaus ir jų kont­ra­ ban­da at­si­ga­be­na­mų ira­nie­tiš­k ų vi­du­ti­ nio nuo­to­lio ra­ke­tų „Fajr-5“ bei sa­va­dar­ bių ra­ke­t ų, ku­r ias, kaip tei­g ia Iz­rae­l io žval­gy­ba, pa­les­ti­nie­čių ko­vo­to­jai įgu­do ga­min­ti slap­to­se dirb­tu­vė­se.

To­dėl pa­l iau­bos ten­k in­t ų „Ha­mas“, ku­r i tech­no­lo­giš­kai ne­ga­li pri­lyg­ti Iz­rae­liui ir bet ko­kio ka­ri­nio konf­lik­to at­ve­ju yra pa­ smerk­ta pra­lai­mė­ti. Bet Tel Avi­vui tai reikš­ tų to­les­nį gy­ve­ni­mą jau­čiant nuo­la­ti­nį pa­ vo­jų, kai jo sos­ti­nė ir ki­ti stam­būs mies­tai yra pa­sie­kia­mi prie­šo ra­ke­toms. Kaip by­ lo­ja jau sa­vai­tę vyks­tan­tis ap­si­šau­dy­mas, ne­tgi pa­žan­gi Iz­rae­lio prieš­ra­ke­ti­nės gy­ ny­bos sis­te­ma nė­ra pa­jė­g i neut­ra­li­zuo­ti vi­sų pa­les­ti­nie­čių lei­džia­mų ra­ke­tų.

Dar vie­nas veiks­nys, į ku­r į at­krei­pia dė­ me­sį ana­li­ti­kai, aiš­kin­da­mi konf­lik­to lai­ ką ir ap­l in­k y­bes, yra vi­daus konf­l ik­tai tiek Iz­rae­ly­je, tiek Pa­les­ti­no­je.

Iz­rae­ly­je sau­sį vyks pir­ma­lai­k iai par­la­ men­to rin­ki­mai, ir prem­je­rui Ben­ja­mi­nui Ne­ta­nya­hu ga­l i bū­t i nau­d in­ga pri­m in­t i tau­t ie­čiams sa­vo gy­nė­jo ir ko­vo­to­jo su te­ro­riz­mu vaid­me­n į.

Pa­les­t i­no­je te­b e­v yks­t a po­l i­t i­nė ko­va tarp „Ha­mas“, paė­mu­sios val­džią Ga­zos ruo­že, ir „Fath“, ku­r i kont­ro­l iuo­ja Va­ka­ rų kran­tą. Kurs­t y­da­ma konf­l ik­tą su Iz­ rae­liu, „Ha­mas“ nuo­lat griau­na „Fath“ ly­ de­rio Pa­les­ti­nos na­cio­na­li­nės ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vo Mah­mou­do Ab­ba­so dip­ lo­ma­ti­nes pa­stan­gas.

ai­gi, atė­jo di­džių­jų da­ly­ bų me­tas. Ko ge­ro, tai bu­ vo ypa­tin­gi rin­ki­mai į Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, su­kė­lę tiek daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Ne­pa­ten­kin­tų yra abie­jo­se – rin­kė­ jų ir po­li­ti­kų – pu­sė­se.

Sun­ku at­si­to­kė­ti tik dėl vie­no: žmo­nės, esan­tys ne­lais­vė­je, rin­ko lais­vus pi­lie­čius į Sei­mą, įsta­ty­mų lei­džia­mą­ją ins­ti­tu­ci­ją.

Pro­tin­gi žmo­nės tei­gia, jog tai nie­ko ne­ste­bi­na. Mat, bū­da­mi Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, jie tu­ri bal­sa­vi­mo tei­sę.

Ki­taip sa­kant, nu­teis­tie­siems tai bū­tų vie­nas bū­dų per­kai­no­ti sa­ vo gy­ve­ni­mo ver­ty­bes. Ta­čiau taip neat­si­ti­ko.

Ko­dėl?

22-eji ne­prik­lau­so­my­bės me­ tai neiš­mo­kė, kad lais­vė nė­ra šiaip sau duo­ty­bė. Tai dar ir at­sa­ko­my­ bė. Sau ir vals­ty­bei.

Pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiai by­lo­ ja, jog lais­vės, kaip ir pi­lie­ti­nės vi­ suo­me­nės, sam­pra­ta sklan­do kaž­ kur ore.

Gal bū­tų bu­vę įdo­mu iš­girs­ti ne tai, kaip ke­li nau­jo­jo Sei­mo na­riai aiš­kin­tų­si dėl pra­ras­tų man­da­tų,

Neg­ra­ži dė­mė už­tiš­ ko ir ant mū­sų vals­ ty­bės. Tvy­ro ne­ leis­ti­na įtam­pa. Tai nie­kam ne­nau­din­ga.

Juo­lab, vals­ty­bei. Ta­ čiau kas da­bar gal­vo­ ja apie vals­ty­bę? įtam­pa. Tai nie­kam ne­nau­din­ga.

Juo­lab, vals­ty­bei. Ta­čiau kas da­bar gal­vo­ja apie vals­ty­bę?

Kaip tu­ri jaus­tis pi­lie­čiai? Ar juos rei­kė­tų kal­tin­ti? Rin­ki­mai pi­lie­čiams yra vie­nin­te­lė ga­li­my­ bė iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kas jau kas, bet nei po­li­ti­kai, nei val­ džios ins­ti­tu­ci­jos ne­tu­rė­jo už­si­ mirš­ti ir lauk­ti iš dan­gaus krin­ tan­čios ma­nos.

Kaip da­bar su­si­klos­tys si­ tua­ci­ja, ge­riau ne­prog­no­zuo­

ti. Lai­kas pa­ro­dys, ar po­li­ti­kams pa­vyks su­si­tar­ti pi­lie­čių ir vals­ ty­bės la­bui. Šian­dien aiš­ku vie­na, jog at­sa­ ko­my­bės sto­ka vals­ty­bės gy­ve­ni­ mą įstū­mė į nea­pib­rė­žia­mą lau­ką.

Ban­dau pri­si­min­ti tuos vi­sus at­ kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tus.

Juk pei­lio aš­me­ni­mis ėjo­me ne kar­ tą. Ir ne­pa­si­mo­kė­me.

Neiš­mo­ko­me dar vie­nos pa­mo­ kos: tai­syk­lin­gai kal­bė­ti vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba. At­gi­mi­mo me­tais sa­kė­me, jog lai­ko­me svar­biau­sią – pi­lie­tiš­ku­mo eg­za­mi­ną.

Kaip at­sto­vaus mū­sų vals­ty­bei pa­sau­ly­je žmo­nės, neįs­ten­gę iš­ mok­ti tai­syk­lin­gai kal­bė­ti vals­ty­ bi­ne kal­ba?

Man tai yra la­bai svar­bu, to­dėl bu­vo la­bai skau­du ir gė­da klau­sy­ tis ne­tai­syk­lin­gai ta­ria­mos Sei­mo na­rio prie­sai­kos.

Vi­sa­da pri­si­me­nu sa­vo švie­saus at­mi­ni­mo mo­čiu­tę, nes jos tar­ tis bu­vo pa­vy­dė­ti­nai tai­syk­lin­ga.

Lie­tu­vių kal­ba bu­vo ne vie­nin­ te­lė, ku­ria ji šne­kė­jo. Gy­ve­ni­mo ne­gan­dos neuž­go­žė nei pa­gar­ bos kal­bai, nei ta­pa­ty­bės su­vo­ki­ mo. Gal taip at­si­ti­ko to­dėl, kad jos ke­ly­je pa­si­tai­kė švie­saus at­mi­ni­ mo mo­ky­to­jas Sta­sys Ti­jū­nai­tis, su­ge­bė­jęs įžieb­ti pa­gar­bą gim­ta­ jai kal­bai?

Juk nuo to­kių da­ly­kų pra­si­de­ da pa­gar­ba Tė­vy­nei ir lais­vės su­ vo­ki­mas.

Kur yra to­ji ri­ba, nu­sta­tan­ti lais­ vės ver­tę ir sa­vi­ver­tės su­vo­ki­mą?

Atgarsiai

A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Gi­ru­liai – ne­be ku­ror­tas“, „Klai­pė­da“, 2012 11 19.

No­rė­čiau kreip­tis į Gi­ru­liuo­se po­ nų kvar­ta­le gy­ve­nan­čius žmo­nes: ar jums tik­rai nė­ra gė­da, po­nai? Ar tik­rai vi­si, pri­dė­ję ran­ką prie šir­dies, ga­li­te pa­sa­ky­ti, kad vi­si čia tuos na­ mus pa­si­sta­tė­te iš le­ga­liai gau­tų pa­ ja­mų? Man gė­da, kad čia gy­ve­na kai ku­rie pa­vel­do gel­bė­to­jais sa­ve va­di­ nan­tys di­de­lių įmo­nių di­rek­to­riai, kas ry­tą iš­di­džiai iš­va­žiuo­jan­tys iš sa­vo pra­ban­gių na­mų. Tarp jų yra ir neaiš­kiai įsi­gy­tų įmo­nės ak­ci­jų sa­ vi­nin­kas, su­si­kū­ręs sau pa­to­gų gy­ ve­ni­mą bū­tent čia. Kiek­vie­ną­kart kai apie tai pa­gal­vo­ju, da­ro­si gė­da taip, kad iš­mu­ša rau­do­nis.

Pet­ras

***

Gal ir ge­rai, kad tur­čiai kon­cent­ ruo­ja­si į vie­ną vie­tą ato­kiau nuo mies­to. Vyk­dant iš­buo­ži­ni­mo dar­ bus, bus ga­li­ma iš­veng­ti ža­los vi­ suo­me­ni­nėms, t.y. liau­dies te­ri­to­ ri­joms.

***

Ma­no sva­jo­nė – įsteig­ti čia nak­ti­nį jau­ni­mo ba­rą.

Hid­ra

***

„Kuo dau­giau vie­šų erd­vių, vai­ kų dar­že­lis, spor­to aikš­ty­nas.“ Ki­ ta ver­tus, ko čia taip rū­pin­tis Gi­ru­ liais, kai pa­čia­me Klai­pė­dos mies­te yra daug dau­giau neat­lik­tų dar­bų?

Jei ne­bū­tų iš­nai­kin­tos dar so­vie­tų lai­kais čia vei­ku­sios sto­vyk­los, vai­ kų užim­tu­mas bū­tų ga­ran­tuo­tas.

Da­bar čia tarps­ta Lie­tu­vos ir Klai­ pė­dos mies­to (pfu) oli­gar­chų re­zer­ va­tas. Rei­kia at­si­klaus­ti Klai­pė­dos gy­ven­to­jų dėl tų pa­čių Gi­ru­lių, ta­ da gal bus ga­li­ma ge­riau su­pras­ti, kas ge­rai, o kas blo­gai.

Si­gi­tas

***

Tai tur­čių kvar­ta­las. Tie, ku­rie dar ten ne­bu­vo, už­su­ki­te pa­si­žiū­rė­ti.

Le­ni­nas pa­sa­ky­tų

***

Aš pri­ta­riu ger­bia­mai Zi­tai Šli­čy­ tei. Taip, Gi­ru­liai tu­ri bū­ti vi­siems priei­na­ma zo­na. Tur­čiai ga­li pri­ stab­dy­ti sa­vo no­rus, mes ne­pri­va­ lo­me pa­tai­kau­ti jų už­gai­doms. Tu­ ri­me sa­ky­ti tai, ką ma­no­me, tie­siai, o ne vy­nio­ti žo­džius į va­tą.

Ba­bū­nė

Ša­kas pa­li­ko riog­so­ti

„Klai­pė­do­je“ bu­vo daug ra­šy­ta dėl iš­vers­tų per aud­rą me­džių prie Me­ nų mo­kyk­los ir „Drau­gys­tės“ par­ ko. Po il­go ra­gi­ni­mo at­va­žia­vo, iš­ ve­žė. Bet iš­va­ži­nė­jo dir­vo­ną. Po to, kai šie­naus, trak­to­riu­kams bus sun­ ku gra­žiai nu­pjau­ti žo­lę. Ir dar – gal 10–20 m nuo nu­lū­žu­sio me­džio gu­ lė­jo ša­kos – jų kaž­ko­dėl ne­paė­mė.

Ne­ga­liu su­pras­ti, kas per dar­bo or­ ga­ni­za­vi­mas. Ten, kur pa­ro­dė pirš­tu, – paė­mė, o kas to­liau – te­gu gu­li.

Pet­ras

At­sa­ky­mo neiš­gir­do

Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo pa­skelb­ta, kad į Tau­ra­lau­kį su­grįš trans­por­tas.

Tei­gia­ma, kad nuo ki­tų me­tų Tau­ ra­lau­ky­je vėl ims va­ži­nė­ti ke­lei­vi­nis trans­por­tas. Ta­čiau iki me­tų pa­bai­ gos li­ko dar be­veik du mė­ne­siai, per ku­riuos gy­ven­to­jai tu­rės pė­din­ti nuo mies­to li­go­ni­nės iki na­mų. Ko­dėl 9 nu­me­rio marš­ru­ti­nis au­to­bu­siu­kas ne­ga­lė­tų už­suk­ti į Tau­ra­lau­kį? Ko­dėl rei­kia lauk­ti? Man ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl dėl žmo­gaus ge­ro­vės val­džia ne­sku­ba nie­ko da­ry­ti? Gy­ven­to­ jai skau­dan­čio­mis ko­jo­mis tu­ri ei­ti į Tau­ra­lau­ky­je esan­tį slė­nį, kur yra na­mai. Bu­vo 7 nu­me­rio marš­ru­tas, ku­ris bu­vo tik­ras džiaugs­mas tau­ ra­lau­kie­čiams. Bet kaž­kas jį pa­nai­ ki­no. Gy­ven­to­jai neiš­gir­do val­džios at­sa­ky­mo, ko­dėl au­to­bu­siu­kas ne­ ga­li ryt ar po­ryt jau su­kti pro Tau­ ra­lau­kį, nors va­žiuo­ja pro ša­lį?

Dia­na

No­ri­ma pro Gi­ru­lius be­si­drie­kian­tį ge­le­žin­ke­lį pa­trauk­ti ir da­bar esan­ čią ge­le­žin­ke­lio kil­pą iš­tie­sin­ti. Tik ar ne­bus taip, kad nuo to bus ge­riau tik tur­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ ta­lui? Jiems jau ge­le­žin­ke­lis truk­do?

Jie juk ži­no­jo, ko­kio­je vie­to­je sta­to­si na­mus, juk ge­le­žin­ke­lis čia drie­kia­ si nuo so­viet­me­čio. Jei bus iš­tie­sin­ tas ge­le­žin­ke­lis, iš to iš­loš tik eli­ti­ nis kvar­ta­las. O iš tie­sų trau­ki­niai va­žiuos ar­čiau li­go­nių. Jiems trau­ ki­nių dun­dė­ji­mas ne­leis il­sė­tis nak­ ti­mis. Kie­no in­te­re­sai bus gi­na­mi?

Pa­si­pik­ti­nęs klai­pė­die­tis

***

Ateis lai­kas, kai žiū­rė­si­me ne į pu­ šis, o į po­nų tvo­ras.

Vis ma­žai

***

Jie net su­ge­ba ta­ke­lius į miš­ką tvo­ ro­mis už­si­tver­ti, kad pa­pras­ti žmo­ nės to­je vie­to­je ne­vaikš­ti­nė­tų. Mo­ ka ir už­kar­dais už­si­ba­ri­ka­duo­ti. O kas bus, kai dar ki­ti tur­čiai čia pa­ si­sta­tys na­mus? Rei­kės spe­cia­ lių lei­di­mų ieš­ko­ti per pa­žįs­ta­mus.

Taip vyks­ta Gi­ru­liuo­se, kas ne­tin­ gi­te, pa­vaikš­ti­nė­ki­te Pa­lan­gos gat­ ve, pa­ma­ty­si­te.

Vie­na­reikš­miš­kai

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

La­la Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Res­to­ra­nas po at­vi­ru dan­gu­mi

Ko­dėl nie­kaip ne­tram­do­mi Klai­pė­ do­je siau­tė­jan­tys gir­tuok­liai? Jie čia da­ro ką tik no­ri. Gy­ve­na­me Kark­lų gat­vė­je prie „Ikiu­ko“. Ši­tą par­duo­ tu­vę taip pa­mė­go vi­so­kie pra­ša­lai­ čiai, kad bai­su. Kiek­vie­ną ry­tą už šios par­duo­tu­vės prie šiukš­lių kon­ tei­ne­rių esan­čiuo­se krū­my­nuo­se iš­ si­ri­kiuo­ja gir­tuok­lių gau­jos ir ge­ria vai­kų ir gy­ven­to­jų aki­vaiz­do­je. O juk vie­šo­je vie­to­je gir­tuok­liau­ti yra drau­džia­ma. O čia tie vei­kė­jai sa­ va­va­liau­ja. Net kaž­ko­kius se­nus iš­ mes­tus fo­te­lius „po­nu­liai“ at­si­tem­ pė, kad ger­ti bū­tų pa­to­giau. Tie­siog res­to­ra­nas po at­vi­ru dan­gu­mi.

Si­gi­tas Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

Gi­ru­liai – ne ku­ror­tas

Gi­ru­liai tu­ri bū­ti skir­ti vi­siems

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

bet ko­dėl jiems neuž­te­ko drą­sos, ki­lus ne­są­ži­nin­gu­mo įta­ri­mams, at­si­sa­ky­ti man­da­tų?

Taip neat­si­ti­ko. Mo­ra­li­nės ver­ ty­bės li­ko ana­pus. Kas da­bar tu­ri jaus­ti nuo­skau­dą?

Apie vi­sa tai ga­li­ma kal­bė­ti, svars­ty­ti. O re­zul­ta­tas yra ap­verk­ ti­nas: bal­sų pir­ki­mo šlei­fas drie­ kia­si ne tik pa­skui vie­ną par­ti­ją.

Neg­ra­ži dė­mė už­tiš­ko ir ant mū­ sų vals­ty­bės. Tvy­ro ne­leis­ti­na

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Ă :<;Âź:@

+

"#

%# 9A

9A akcijos

8

antradienis, lapkričio 20, 2012

užribis

Be­na­mių aist­ros – lyg se­ria­le Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Teis­mas bai­gė narp­lio­ti dar vie­ną tra­giš­ką is­to­ri­ją, įvy­ku­sią san­dė­ liu­kų ma­sy­ve prie Mi­ni­jos gat­vės 132 na­mo. Čia du vy­rai mir­ti­nai už­ tal­žė be­na­mį, o by­los liu­dy­to­jai ta­ po žu­di­ku ir au­ka dėl mo­ters, ku­ri taip pat vė­liau mi­rė.

Per­nai lie­pos 22-osios ry­tą vie­na­ me šių san­dė­liu­kų ras­tas ne­gy­vas 43 me­tų be­na­mis Ro­lan­das Bar­ kaus­kas. Vy­ro rū­bai bu­vo su­plė­ šy­ti, kū­nas smar­kiai su­dau­žy­tas ir kru­vi­nas.

Me­di­kai nu­sta­tė mir­ties prie­žas­tį – nuo pa­tir­tų su­mu­ši­mų trū­ko vi­ daus or­ga­nai ir to­dėl įvy­ko vi­di­nis krau­ja­vi­mas.

Kai į įvy­kio vie­tą at­va­žia­vo me­di­ kai ir po­li­ci­ja, prie jų priė­jo gre­ti­mo na­mo gy­ven­to­jas ir pa­pa­sa­ko­jo iš­ va­ka­rė­se ma­tęs, kaip du vy­rai mu­ šė be­na­mį. Pap­lū­du­sį krau­ju žmo­ gų jie so­di­no ant kė­dės, vis dau­žė ir spar­dė, kol tas vėl nu­griū­da­vo.

Pa­ma­tęs to­kį vaiz­dą pro sa­vo bu­to lan­gą liu­dy­to­jas pa­skam­bi­no Bend­ ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nu. Su juo kal­bė­ju­si mer­gi­na pa­klau­sė, ar rei­kės grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos. Skam­bi­nu­sy­sis pa­tvir­ti­no, kad mu­ša­mas žmo­gus bu­vo kru­vi­nas.

Ta­čiau tą­dien jam pa­gal­bos su­ lauk­ti ne­pa­vy­ko. Po­li­ci­jos pa­tru­liai kaž­ko­dėl ieš­ko­jo ne san­dė­liu­kų, o

ga­ra­žų, to­dėl ir ne­ra­do sun­kiai su­ žeis­to vy­ro.

Mir­tis jį iš­ti­ko nak­tį.

Net­ru­kus įta­ri­mai kri­to ant 52 me­tų Vik­to­ro Mym­ri­ko­vo. Šis vy­ras lie­pos pra­džio­je pa­ts bu­vo nu­ken­ tė­jęs nuo R.Bar­kaus­ko. Tą­kart ki­ vir­čo me­tu R.Bar­kaus­kas V.Mym­ ri­ko­vui pei­liu su­žei­dė kak­lą.

Lie­pos 21-ąją V.Mym­ri­ko­vas kar­ tu su 20-me­čiu Jev­ge­ni­ju­mi Mat­ ve­je­vu nu­spren­dė be­na­miui at­ker­ šy­ti. Eg­ze­ku­ci­jos me­tu be­na­mis ne­si­prie­ši­no.

Mu­ša­mą drau­gą ban­dė už­sto­ ti ki­ti du be­na­miai, gy­ve­nę tuo­se pa­čiuo­se san­dė­liu­kuo­se. Jie liu­di­jo teis­me, ta­čiau vė­liau li­ki­mas lė­mė pa­tiems tap­ti ki­tos tra­giš­kos is­to­ ri­jos da­ly­viais.

Kai pa­rei­gū­nai suė­mė V.Mym­ ri­ko­vą, pas jo su­gy­ven­ti­nę pra­dė­ jo lan­ky­tis šie du be­na­miai. Kar­ tą tarp jų ki­lo ki­vir­čas dėl da­mos.

Vie­nam pa­si­ro­dė, kad ant­ra­sis ją pa­stū­mė ar įžei­dė ir li­ki­mo drau­ gą už tai nu­dū­rė.

Tad du V.Mym­ri­ko­vo ir J.Mat­ve­ je­vo by­los liu­dy­to­jai nuo­spren­džio ne­su­lau­kė, vie­nas bu­vo pa­lai­do­ tas, ki­tas nu­teis­tas 9 me­tų ne­lais­ vės baus­me. Pa­lai­do­ta ir V.Mym­ri­ ko­vo su­gy­ven­ti­nė, ji mi­rė na­tū­ra­lia mir­ti­mi.

V.Mym­ri­ko­vas ir J.Mat­ve­je­vas va­kar iš­klau­sė nuo­spren­dį ir li­ko ne­pa­ten­kin­ti jiems skir­ta 13 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me.

Li­ki­mai: J.Mat­ve­je­vas (kai­rė­je) no­rė­jo pa­dė­ti V.Mym­ri­ko­vui pa­mo­ky­ti

jo skriau­di­ką ir abu su­lau­kė vie­no­dos baus­mės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Baus­mės: iš ke­tu­rių nuo­spren­dį iš­klau­siu­sių nu­teis­tų­jų tik vie­nas su ka­li­niais ne­siė­mė ten­kin­ti ly­ti­nės aist­ros.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Išk­ry­pė­liams – griežtas teis­mo nuo­spren­dis Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas pa­ skel­bė baus­mes trims klai­pė­die­čiams ir pa­lan­giš­kiui, ku­rie Klai­pė­dos po­li­ci­jos ir Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je prie­var­ta­vo ki­tus ka­li­nius.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Rei­ka­la­vo pri­va­tu­mo

Iš ke­tu­rių nu­teis­tų­jų tik vie­nas ne­ pri­si­dė­jo prie ka­li­nių ly­ti­nio prie­ var­ta­vi­mo.

Nu­teis­tie­ji, pa­nau­do­da­mi smur­ tą, sek­sua­liai prie­var­ta­vo ki­tus izo­ lia­to­riu­je lai­ko­mus as­me­nis. By­lo­je yra vie­nuo­li­ka šios nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dų. Tei­gia­ma, kad di­ džio­ji da­lis jų įvyk­dy­ta uos­ta­mies­ ty­je.

Pa­lan­giš­kis 39-erių Ok­ta­vi­ jus Bal­se­vi­čius ly­ti­nę aist­rą su ka­li­niais prie­var­ta ten­ki­no ma­ žiau­siai ke­lio­li­ka kar­tų. Prieš iš­ girs­da­mas nuo­spren­dį, O.Bal­ se­vi­čus teis­mo sa­lė­je rei­ka­la­vo pri­va­tu­mo. „Šmeiž­tas ir pro­vo­ka­ci­ja. Ko­dėl fil­muo­ja­te? Vai­kai žiū­rės tas lai­ das“, – šū­ka­vo pen­kis kar­tus teis­ tas O.Bal­se­vi­čius.

Jei ne šis nuo­spren­dis, pa­lan­ giš­kis jau bū­tų mė­ga­vę­sis lais­ve.

O.Bal­se­vi­čus nu­teis­tas 6 me­ tų ir 8 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­me, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­ muo­se.

Pa­gei­da­vo jau­nes­nių au­kų

Pen­kis kar­tus teis­tas 35-erių klai­ pė­die­tis Da­rius Muls­kis, su­bend­ ri­nus baus­mes, ka­lės 10 me­tų ir 3 mė­ne­sius.

Sep­ty­nis kar­tus teis­tas 35-erių klai­pė­die­tis Mak­si­mas Mo­če­nia­ tas ka­lės 3 me­tus ir 6 mė­ne­sius.

Ok­ta­vi­jus Bal­se­vi­čius:

Šmeiž­tas ir pro­vo­ka­ ci­ja. Ko­dėl fil­muo­ja­ te? Vai­kai žiū­rės tas lai­das.

Prieš me­tus teis­tas 26-erių Do­ na­tas Tut­lys, su­bend­ri­nus baus­ mes, ka­lės 7 me­tus ir 9 mė­ne­sius.

Tei­sė­sau­gi­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad ši ka­li­nių prie­var­ta­vi­mo by­la yra iš­skir­ti­nė. „Tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je ne kiek­ vie­ną die­ną at­lie­ka­mi to­kie veiks­ mai. Ga­na sun­kiai ši by­la bu­vo ti­ria­ma iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ tu“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos apy­gar­

dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Ai­ das Gi­nio­tis.

Tik pa­sku­ti­nė­je ty­ri­mo sta­di­jo­ je kal­ti­na­mie­ji pri­si­pa­ži­no pa­da­rę nu­si­kal­ti­mus. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl jie da­rė to­kius nu­si­kal­ti­mus. O ko­dėl vy­rai ža­gi­na mo­te­ris? Gal dėl il­go sė­dė­ji­ mo lai­ko?“ – ti­ki­no A.Gi­nio­tis.

Pa­sak pro­ku­ro­ro, prie­var­tau­to­jai rin­ko­si kur kas jau­nes­nius už sa­ve ka­li­nius. Iš vi­so by­lo­je nu­ken­tė­jo ke­tu­ri jau­nuo­liai.

Pa­reiš­ki­mų ne­puls ra­šy­ti

Ko­dėl areš­ti­nė­je ar tar­dy­mo izo­lia­ to­riu­je prie­var­tau­ja­mi jau­nuo­liai ne­si­šau­kė pri­žiū­rė­to­jų pa­gal­bos, tei­sė­sau­gi­nin­kai ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti. „Jiems bu­vo gra­si­na­ma su­si­do­ ro­ji­mu. Re­tai nu­ken­tė­ju­sie­ji skun­ džia­si dėl to­kių da­ly­kų. Gal jie ir ne­si­ti­kė­jo, kad kaž­kas jiems pa­ dės, juk ka­me­ro­je sė­di to­kie pa­tys ka­li­niai. Įbau­gin­ti ka­li­niai ne­drįs­ da­vo šauk­tis pa­gal­bos“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras.

Nu­teis­tie­ji į pa­tai­sos na­mus pa­ siųs­ti ne tik dėl ly­ti­nės prie­var­tos, bet ir su­kčia­vi­mo. „Sche­ma pa­pras­ta. Į ka­me­rą pa­ kliu­vu­siam nau­jam suim­ta­jam bu­ vo pa­siū­lo­ma pa­gal­ba. Esą ka­li­nys ži­no ge­rą ad­vo­ka­tą, ku­ris iš­spręs vi­sas pro­ble­mas. Gud­rau­jant iš­vi­ lio­ja­mi pi­ni­gai, ta­čiau jų ad­vo­ka­ tui nie­kas ne­per­duo­da­vo“, – ti­ki­ no pro­ku­ro­ras.

A.Gi­nio­tis abe­jo­jo, kad šios by­ los baig­tis pa­ska­tins ki­tus ka­li­ nius, ku­rie pa­ty­rė ly­ti­nę prie­var­tą, kreip­tis į tei­sė­sau­gi­nin­kus.

Nek­vies­tas sve­čias žu­vo kan­čio­se Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas ne­ pa­ti­kė­jo 44 me­tų ši­la­liš­kio žo­džiais ir nu­tei­sė jį už itin žiau­rų žmo­gaus nu­žu­dy­mą bei sky­rė 14 me­tų ne­ lais­vės.

2012 m. va­sa­rio vi­du­ry­je pas Ši­la­lės ra­jo­ne gy­ve­nan­čią mo­te­rį į sve­čius už­su­ko drau­gė. Mo­te­rys su­si­ruo­šė va­ka­ro­ti prie bu­te­lio. Prie jų pri­si­ dė­jo šei­mi­nin­kės nuo­mi­nin­kas Ar­ tū­ras Alek­sand­ra­vi­čius.

Po kiek lai­ko atė­jo dar vie­nas sve­čias – 57 me­tų An­ta­nas Au­ry­ la. Vy­ras at­si­ne­šė spi­ri­to.

Užs­ta­lė bai­gė­si ba­na­liai: bu­te­lis iš­tuš­tė­jo, vieš­nia išė­jo na­mo, o ant so­fos už­snū­dęs A.Au­ry­la ne­tu­rė­jo jė­gų išei­ti ir li­ko.

Po kiek lai­ko A.Alek­sand­ra­vi­ čius pa­ma­tė, kad sve­čias ap­si­ šla­pi­no. Tai jį ne­pap­ras­tai įsiu­ ti­no.

Vė­liau pa­rei­gū­nams jis aiš­ki­no tik at­si­tik­ti­nai už­griu­vęs ant gir­ to sve­čio.

Ta­čiau teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tai kons­ta­ta­vo, jog nu­ken­tė­ ju­sia­jam lū­žo krū­tin­kau­lis, ke­ tu­ri šon­kau­liai de­ši­nė­je ir še­ši – kai­rė­je. To­kie su­ža­lo­ji­mai, pa­sak jų, įma­no­mi tik šo­ki­nė­

jant žmo­gui ant krū­ti­nės. Sun­ kiai su­ža­lo­tas žmo­gus li­ko ty­so­ ti ant grin­dų.

O kai ry­tą pra­blai­vė­ju­si šei­mi­ nin­kė ir nuo­mi­nin­kas pa­bu­do, sve­ čias jau bu­vo mi­ręs.

Teis­mas pri­pa­ži­no, kad A.Alek­ sand­ra­vi­čius A.Au­ry­lą nu­žu­dė itin žiau­riai.

Dvie­jų jo duk­rų nau­dai iš kal­ti­ nin­ko pri­teis­tas ne tik tur­ti­nės ža­ los at­ly­gi­ni­mas, bet ir po 50 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los.

Areš­tuo­ti du nu­teis­ta­jam pri­ klau­san­tys bu­tai, ku­rie ga­li bū­ti pa­nau­do­ti ci­vi­li­niams ieš­ki­niams pa­deng­ti.

Žiau­ru­mas: pyk­čio pro­ver­žis A.Alek­sand­ra­vi­čiui kai­nuos am­ži­nas mo­ra­

li­nes kan­čias, il­giems me­tams pra­ras­tą lais­vę ir dvie­jų bu­tų ne­te­ki­mą.

9

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

+0,14 %

6,2

0,00 %

+0,80 %

„Sod­ros“ pa­ja­mos di­des­nės Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, 2012 m. spa­lį „Sod­ros“ įplau­kos sie­kė 962,1 mln. ir bu­ vo 4,3 pro­c. di­des­nės nei tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai. Iš­lai­dos spa­lį sie­kė 1,115 mlrd. li­tų ir bu­vo 4,2 pro­c. di­des­nės nei praė­ju­siais me­tais. Sausį–spalį „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tas bu­vo 1,844 mlrd. li­tų – 393,4 mln. li­tų ma­žiau, nei pla­nuo­ta, ir 48 mln. li­tų ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu per­nai.

proc.

įmo­nių in­ves­ti­ci­jų au­gi­mą ki­tą­met pro­gno­zuo­ja Lie­tu­vos ban­kas.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Gel­bė­ja ry­šiai su kai­my­nė­mis Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­ tų, vie­na iš pa­grin­di­nių ge­rų nau­ jie­nų – šie­met ūg­te­lė­jęs Lie­tu­vos eks­por­tas. Ga­na so­li­džiai at­ro­do ir bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas.

Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­ rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko tei­gė, kad BVP di­dės ma­žiau nei per­nai ir ne tiek, kiek pla­nuo­ta dar šią va­sa­rą, ta­čiau jo au­gi­mas vis tiek bus vie­nas di­ džiau­sių tarp ES ša­lių. „Rugp­jū­tį pro­gno­za­vo­me 3,4 pro­c. BVP au­gi­mą, da­bar ki­tiems me­tams pro­gno­zuo­ja­me 3,1 pro­c.

Ne­se­niai pa­skelb­tos Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pro­gno­zės su­ma­žin­tos vi­ soms ša­lims, iš­sky­rus Da­ni­ją, o še­ šioms ša­lims – Grai­ki­jai, Is­pa­ni­jai, Ita­li­jai, Por­tu­ga­li­jai, Slo­vė­ni­jai ir Kip­rui – nu­ma­to­ma re­ce­si­ja“, – tei­gė R.Rodz­ko.

Eks­por­to šuolis trum­pa­lai­kis

Ge­ri ant­ros šių me­tų pu­sės Lie­ tu­vos eks­por­to ro­dik­liai Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tams bu­vo ma­lo­ ni staig­me­na. Dėl to jie pro­gno­zuo­ ja 7 pro­c. rea­lų šių me­tų ša­lies eks­ por­to au­gi­mą. „Pras­tes­nė nau­jie­na, kad grei­ čiau­siai tas au­gi­mas bus trum­ pa­lai­kis. 2013-ai­siais eks­por­tas tu­rė­tų su­lė­tė­ti ir ati­tik­ti išo­rės pa­ klau­są, ša­lių, į ku­rias eks­por­tuo­ja­ me, au­gi­mą“, – sa­kė R.Rodz­ko.

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų pa­ bai­ga, su­lė­tė­jęs yra ir ša­lies vi­daus var­to­ji­mas. Šiais me­tais nu­ma­to­

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1710 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3016 JAV do­le­ris 1 2,7049 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7048 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9604 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3196 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6830 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5417 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8643

pokytis

+0,0347 % +0,0395 % –0,0813 % –0,0591 % +0,0181 % +0,0794 % –0,2535 % +0,1196 % –0,0558 %

R.Šve­do nuo­mo­ne, Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nai tu­ri de­rė­tis iki ga­lo. „Lie­ tu­va yra pa­tei­ku­si tam tik­rą dar­bų są­ra­šą. Ma­no ži­nio­mis, jo Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja ne­kves­tio­nuo­ja, tai yra neišb­rau­kia nė vie­no dar­bo, ku­rį rei­kė­tų pa­da­ry­ti nau­jo­je fi­ nan­si­nė­je per­spek­ty­vo­je. Tie­siog ma­ži­na pi­ni­gų su­mą. Bet klau­si­ mas, ar už tą su­mą ga­li­ma at­lik­ ti tuos dar­bus, ku­rie nu­ma­ty­ti ir ku­rie ne­kves­tio­nuo­ja­mi?“ – Lie­ tu­vos ra­di­jui sa­kė šiuo me­tu dės­ ty­to­ju dir­ban­tis R.Šve­das. ki­tais me­tais di­dės, bet lė­čiau, nei anks­čiau bu­vo pro­gno­zuo­ta.

Rodikliai – vie­ni geriausių ES

€

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,57

2,49

„Apoil“

4,77

4,44

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,93 dol. už 1 brl.

111,23 dol. už 1 brl.

Bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Šve­das (nuo­tr.) ra­gi­na Lie­ tu­vą ne­su­reikš­min­ti Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pa­siū­ly­mo Ig­na­li­nos ato­ mi­nei elekt­ri­nei (IAE) už­da­ry­ti skir­ti tris kar­tus ma­žiau pi­ni­gų, nei pra­šo Vy­riau­sy­bė.

Optimizmas: Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai skai­čiuo­ja, kad ša­lies BVP

g.miceviciute@diena.lt

kl.lt/naujienos/ekonomika

Ra­gi­na dar de­rė­tis

Re­mian­tis nau­jau­ sio­mis Lie­tu­vos ban­ ko pro­gno­zė­mis, ki­ tais me­tais ša­lies ūkis ir to­liau augs, o stai­gios inf­lia­ci­jos ne­bus. Ta­čiau šiais duo­me­ni­mis eko­no­ mis­tams gy­ven­to­ jų ir verslo už­liū­liuo­ ti ne­pa­vyks­ta – šių nuo­tai­kos dar ga­na niū­rios.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

ekonomika

OMX Tallinn

mas 4,4 pro­c. jo au­gi­mas. R.Rodz­ko aiš­ki­na, kad su­ma­žė­ju­sį gy­ven­to­jų var­to­ji­mą le­mia lė­tai di­dė­jan­čios pa­ja­mos ir bend­ros pe­si­mis­ti­nės nuo­tai­kos. Šie­met gy­ven­to­jų atei­ ties lū­kes­čiai niū­res­ni, ne­gu bu­vo 2011-ai­siais, to­dėl pro­gno­zuo­ja­mas ki­tų me­tų rea­laus var­to­ji­mo au­gi­ mas yra 2,3 pro­c.

Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos lė­tė­ji­mą pri­ stab­do pa­grin­di­nės ša­lies už­sie­nio pre­ ky­bos par­tne­rės Ru­ si­ja ir Bal­ti­jos ša­lys.

Ne­dar­bas ma­žės, bet lė­čiau

Lie­tu­vos ban­ko spe­cia­lis­tai pa­ste­bi ir neak­ty­vią Lie­tu­vos vers­lo įmo­ nių plėt­rą. Pa­sak R.Rodz­ko, per­nai ir šie­met įmo­nių in­ves­ti­ci­jas lė­mė ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mi inf­rast­ ruk­tū­ros pro­jek­tai. Vos di­des­nį ki­ tų me­tų vers­lo įmo­nių in­ves­ti­ci­jų au­gi­mą lems tai, kad ban­kai joms vėl pra­dė­jo ak­ty­viau sko­lin­ti pi­ni­ gus, o pa­lū­ka­nos už pa­sko­las san­ ty­ki­nai že­mos.

Taip pat, pa­sak R.Ro­dzo, ki­tais me­tais lė­čiau ma­žės ne­dar­bas. Šių me­tų pa­bai­go­je ne­dar­bo ly­gis tu­rė­ tų siek­ti 13,3 pro­c., o ki­tais me­tais – 11,5 pro­c.

Spe­cia­lis­tė tei­gė, kad šių die­nų di­džiau­sia dar­bo rin­kos ypa­ty­bė yra ta, jog darb­da­viai ne­sku­ba įsi­ pa­rei­go­ti ir pa­si­lie­ka ga­li­my­bę su­ ma­žin­ti pa­jė­gu­mus, jei­gu to pri­ reik­tų, – daug žmo­nių įdar­bi­na­ma

ne vi­sai dar­bo die­nai, dau­gė­ja ne­ re­gu­lia­rių iš­mo­kų.

Ki­tas ne­džiu­gi­nan­tis ro­dik­lis – di­des­nė, ne­gu anks­čiau pro­gno­ zuo­ta, ki­tų me­tų inf­lia­ci­ja. „Inf­lia­ci­ja pa­sta­rai­siais mė­ne­ siais di­dė­ja dėl au­gan­čių naf­tos kai­ nų. Dėl di­de­lių saus­rų JAV au­ga ir mais­to ža­lia­vų kai­nos. Tai lei­džia ma­ny­ti, kad inf­lia­ci­ja bus di­des­nė, ne­gu ma­nė­me anks­čiau, – 3,2 pro­c. šie­met, o ki­tais me­tais – 2,8. Ta­čiau jei­gu naf­tos kai­nos dar augs, ki­tais me­tais inf­lia­ci­ja ga­li pa­di­dė­ti ir 3,8 pro­c.“, – skai­čia­vo R.Rodz­ko.

Gelbs­ti artima pre­ky­ba

Nors, Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos agen­tū­ros „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, tre­čią šių me­tų ket­vir­tį eko­no­mi­ka smu­ko ir eu­ro zo­na vėl pa­ty­rė re­ce­si­ją, Lie­ tu­vos eko­no­mis­tai ma­no, kad mū­sų ša­liai tai di­de­lės įta­kos ne­pa­da­rys, o ki­tais me­tais pa­dė­tis pa­ge­rės.

Be to, pa­sak R.Rodz­ko, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą pri­stab­do pa­grin­di­nės ša­lies už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­rės Ru­si­ja ir Bal­ti­jos ša­lys. „Jų pro­gno­zės, skir­tin­gai nei ki­tų už­sie­ nio pre­ky­bos par­tne­rių, yra ge­riau­ sios – jų BVP au­gi­mas 3–3,5 pro­c.

Tai reiš­kia, kad šių ša­lių per­spek­ty­ vos ga­na pa­lan­kios, o tai gelbs­ti Lie­ tu­vos eks­por­tą“, – kal­bė­jo eko­no­ mis­tė. Tie­sa, smar­kiai pa­blo­gė­jus rei­ka­lams eu­ro zo­no­je, tai at­si­liep­ tų ir Lie­tu­viai. R.Rodz­ko tei­gi­mu, džiu­gi­na tik tai, kad pa­grin­di­nės ša­ lys, ku­rio­se pa­dė­tis pra­sčiau­sia, tie­ sio­gi­nių ry­šių su Lie­tu­va ne­tu­ri.

Ta­čiau Lie­tu­vos ban­ko spe­cia­ lis­tai ar­ti­miau­siu lai­ku, 2014–2015 m., ga­li­my­bės ša­liai įsi­ves­ti eu­rą vis dar ne­ma­to.

Lie­tu­va 2005 m. pa­ si­ra­šė su­tar­tį su „Nu­kem“, ku­ri įsi­ pa­rei­go­jo dar­bus at­ lik­ti iki 2009-ųjų. „Aš kol kas ne­su­reikš­min­čiau pa­teik­to pa­siū­ly­mo ir pa­ra­gin­ čiau Vy­riau­sy­bę bei vi­sus pa­rei­ gū­nus vi­so­mis pa­stan­go­mis de­ rė­tis“, – pri­dū­rė jis. Anot jo, IAE už­da­ry­ti 2014–2017 m. Briu­se­lis

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ma­žiau pa­ra­mos skir­ti siū­lo dėl van­giai įgy­ven­di­na­mų mi­li­jar­di­ nės ver­tės IAE už­da­ry­mo dar­bų ir jų prie­žiū­ros. Pa­sak R.Šve­do, at­ sa­ko­my­bę dėl to tu­rė­tų pri­siim­ti tiek už­sa­ko­vė IAE, tiek ran­go­vė – Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos bend­ ro­vė „Nu­kem“.

R.Šve­do nuo­mo­ne, siū­lo­mo ma­žes­nio ES fi­nan­sa­vi­mo prie­ žas­čių rei­kė­tų ieš­ko­ti pa­čio­ je pra­džio­je, kai Lie­tu­va 2005 m. pa­si­ra­šė su­tar­tį su „Nu­kem“, ku­ ri įsi­pa­rei­go­jo dar­bus at­lik­ti iki 2009-ųjų. „Tai, kas bu­vo sa­ky­ta anks­čiau, – kad to­kių dar­bų vil­ki­ni­mas tu­rės įta­kos mū­sų de­ry­boms, – taip da­ bar ir vyks­ta“, – sa­kė R.Šve­das. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ati­dė­jo spren­di­mą Vy­riau­sy­bė ne­su­ta­rė, ar at­ver­ti ke­lią dau­giau nei 100 mln. li­tų ver­ tės Pa­lan­gos ap­link­ke­lio sta­ty­bos pro­jek­tui – pir­ma­jam ša­ly­je trans­ por­to inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­ tui, ku­rį pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ ti vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­rys­tės bū­du.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis už­si­me­na, kad jei ne­bus ras­ta įti­ki­na­mų at­sa­ky­mų, ko­dėl pro­jek­tas pa­bran­go ke­lio­mis de­ šim­ti­mis mi­li­jo­nų li­tų, jis ga­li bū­ ti įšal­dy­tas ar­ba skel­bia­mas nau­ jas ran­go­vo kon­kur­sas. „Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me su­tar­ta, kad dar sa­vai­tę spe­cia­lis­tai aiš­kin­ sis, dėl ko ta su­ma taip išau­go. Prie šio klau­si­mo bus grįž­ta­ma vė­liau“, – tei­gė mi­nist­ras.

Jis neat­me­tė, kad pro­jek­tas ap­ skri­tai ga­li bū­ti pri­stab­dy­tas. 2011 m. va­sa­rį Vy­riau­sy­bė jau bu­vo pri­ ta­ru­si pro­jek­tui, ku­ris tuo­met pre­ li­mi­na­riai bu­vo ver­ti­na­mas 88,6 mln. li­tų. Ta­čiau, ran­go­vams kon­ kur­se pa­tei­kus dau­giau nei 100 mln. li­tų ver­tės pa­siū­ly­mus, rei­ ka­lin­gas nau­jas Mi­nist­rų ka­bi­ne­to spren­di­mas.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Pla­nuo­ja­ma, kad pri­va­čio­jo ka­ pi­ta­lo lė­šo­mis Pa­lan­gos ap­link­ke­ lis bus pa­sta­ty­tas per dve­jus me­ tus, o dar 23 me­tus vers­li­nin­kai jį pri­žiū­rės sa­vo lė­šo­mis.

8,3 km il­gio Pa­lan­gos ap­link­ke­ lis bus ma­gist­ra­li­nio ke­lio Klaipė­ da–Liepoja da­lis, jis nuo Pa­lan­gos nu­kreips tran­zi­ti­nį trans­por­tą, va­žiuo­jan­tį Lie­po­jos, Klai­pė­dos ir Šiau­lių kryp­ti­mis. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

antradienis, lapkričio 20, 2012

pasaulis Pas­ku­ti­nė ­ vi­nis

Pa­mai­na ­ grį­žo

Bal­ta­ru­si­jos val­džia žmo­gaus tei­sių or­ ga­ni­za­ci­jai „Ves­na“ nu­ro­dė už­da­ry­ti sa­vo biu­rą ir per sa­vai­tę iš­si­kraus­ty­ti iš uži­ ma­mų pa­tal­pų. Bu­tas, ku­ris pa­sta­ruo­ sius 12 me­tų bu­vo nau­do­ja­mas kaip or­ ga­ni­za­ci­jos būs­ti­nė, pri­klau­so or­ga­ni­za­ ci­jos di­rek­to­riui Ale­siui Be­liac­kiui, per­nai lapk­ri­tį nu­teis­tam ka­lė­ti ket­ve­rius su pu­ se me­tų dėl mo­kes­čių ven­gi­mo. Teis­mas nu­ta­rė kon­fis­kuo­ti ir ki­tą di­si­den­to tur­tą.

Trys Tarp­tau­ti­nės kos­mi­nės sto­ties (TKS) įgu­los na­riai – ru­sas Ju­ri­jus Ma­ len­čen­ka, ame­ri­kie­tė Su­ni­ta Wil­liams ir ja­po­nas Aki­hi­ko Hos­hi­de – va­kar pa­ry­ čiais nu­si­lei­do Ka­zachs­ta­no ste­pė­je kos­ mi­nė­je kap­su­lė­je „So­juz“ po il­giau nei ke­tu­ris mė­ne­sius tru­ku­sio dar­bo or­bi­ti­ nė­je sto­ty­je. Vie­nas po ki­to iš­li­pę iš kap­ su­lės, jie at­ro­dė svei­ki, šyp­so­jo­si į ka­me­ ras ir juos svei­ki­nan­tiems pa­rei­gū­nams.

Me­tų teis­mo pro­ce­sas Aust­ri­jo­je va­kar pra­si­dė­jo ypač šal­ tak­rau­jiš­ka va­di­na­mos mo­ters teis­ mo pro­ce­sas dėl dvie­jų vy­rų nu­žu­ dy­mo ir jų kū­no da­lių įbe­to­na­vi­mo jos le­dų par­duo­tu­vės rū­sy­je.

Šio­je by­lo­je, ku­rią Aust­ri­jos ži­ niask­lai­da va­di­na me­tų teis­mo pro­ce­su, Is­pa­ni­jos ir Mek­si­kos pi­ lie­ty­bę tu­rin­ti Goid­sar­gi Es­ti­ba­liz Car­ran­za-Za­ba­la (nuotr.) kal­ti­na­ ma 2008 m. nu­šo­vu­si sa­vo vy­rą, o 2010-ai­siais – nau­ją sa­vo par­tne­rį.

Kal­tin­to­jai tei­gia, kad ji gran­di­ni­niu pjūk­lu su­pjaus­tė au­kų – Hol­ge­rio Hol­zo ir Manf­re­do Hin­ter­ber­ge­rio – pa­lai­kus ir jų ga­ba­lus įbe­to­na­vo rū­sy­je po sa­vo le­dai­ne „Schlec­ke­ ria“ Vie­no­je.

Pa­lai­kai at­si­tik­ti­nai bu­vo su­ ras­ti per re­mon­tą 2011 m. bir­že­ lį. G.E.Car­ran­za-Za­ba­la pa­bė­go į Ita­li­ją, bet po ke­lių die­nų bu­vo su­ čiup­ta ir vė­liau iš­duo­ta.

Per areš­tą G.E.Car­ran­za-Za­ba­la bu­vo du mė­ne­sius nėš­čia nuo ki­to vy­ro, už ku­rio šių me­tų ko­vą ka­lė­ ji­me iš­te­kė­jo.

Ber­niu­kas gi­mė sau­sį, bet iš kar­ to bu­vo iš jos paim­tas ir da­bar juo, kaip pra­ne­ša­ma, Bar­se­lo­no­je rū­pi­ na­si jos tė­vai.

Teis­mo už­sa­ky­to­je psi­chiat­rų ata­skai­to­je sa­ko­ma, kad G.E.Car­ ran­za-Za­ba­la, ku­ri da­bar lai­ko­ ma psi­chiš­kai ne­nor­ma­lių as­me­nų sky­riu­je, yra pa­vo­jin­ga ir jau­čia­ si tar­si „prin­ce­sė, ku­ri tie­siog no­ri bū­ti iš­gel­bė­ta ko­kio nors vy­ro“. „Ji ke­ti­na pri­si­pa­žin­ti. Ji teis­mo pa­skir­tam eks­per­tui jau pa­pa­sa­ko­ jo vis­ką, ką pa­da­rė, kaip ir ta­da, kai ją areš­ta­vo Ita­li­jos po­li­ci­ja“, – sa­kė vie­nas jos ad­vo­ka­tų Wer­ne­ris To­ ma­ne­kas.

BNS inf.

12

metų

ka­lė­ji­mo baus­mė skir­ta ži­no­mam Ki­ni­jos di­si­den­tui Li Bi­fen­gui.

Ru­si­jai ne­bū­din­ga ko­rup­ci­jos skan­ da­lų ban­ga ver­ čia ana­li­ti­kus sukti gal­vą, ko­ kių po­ky­čių įvy­ ko Krem­liu­je.

Mig­la: V.Pu­ti­nas (kai­rė­je) at­lei­do A.Ser­diu­ko­vą (ant­ras iš kai­rės) iš gy­ny­bos mi­nist­ro pa­rei­gų, bet ne­sku­

ba jo teis­ti ir siū­lo ki­tą šil­tą kė­dę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ko­dėl nu­si­tai­kė į sa­viš­kius?

Eli­to va­ly­mas?

To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se ple­čia­si skan­da­las dėl to, kad per sta­ty­bų pro­jek­tus ar­tė­jant svar­biam vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mui bu­vo iš­švais­ty­ ta 472 mln. do­le­rių.

Din­gus dar 200 mln. do­le­rių, pra­dė­jo lėk­ti gal­vos Ru­si­jos kos­ mo­so pra­mo­nė­je.

Ki­lus skan­da­lui dėl ko­rup­ci­jos Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jo­je, iš po­sto bu­vo pa­ša­lin­tas jos va­do­vas Ana­ to­li­jus Ser­diu­ko­vas.

Nors dėl ko­rup­ci­jos Ru­si­jo­je skun­džia­ma­si jau se­niai, Krem­ lius iki šiol ne­leis­da­vo lies­ti aukš­ tų pa­rei­gū­nų. To­dėl po­li­to­lo­gai ir ap­žval­gi­nin­kai pra­dė­jo spė­lio­ti, kas pa­si­kei­tė. „Pra­si­dė­jo griež­ta ir be­komp­ ro­mi­sė ko­va su ko­rup­ci­ja, – per pro­vy­riau­sy­bi­nę te­le­vi­zi­ją pa­ro­ dy­ta­me do­ku­men­ti­nia­me fil­me „Ko­rup­ci­ja“ kal­bė­jo lai­dų ve­dė­ jas Ar­ka­di­jus Ma­mon­to­vas. – Per ar­ti­miau­sius ke­lis mė­ne­sius pa­ ma­ty­si­me daug įdo­mių da­ly­kų. Ir, svar­biau­sia, mes ne­tu­rė­tu­me lik­ti nuo­ša­ly­je ir tik ste­bė­ti, kas vyks­ ta. Mes tu­ri­me ak­ty­viai da­ly­vau­ ti šia­me pro­ce­se.“ Laik­raš­tis „Ve­do­mos­ti“ ra­ šė, kad ša­ly­je pra­si­dė­jo eli­to va­ ly­mas. Ta­čiau opo­zi­ci­ja tvir­ti­na, kad tai pa­lies tik vi­du­ti­nio ran­go pa­rei­gū­nus. „Tai ne­ga­li tap­ti vi­suo­ti­ne ideo­ lo­gi­ja, nes Vla­di­mi­ro Pu­ti­no sis­ te­ma pri­klau­so­ma nuo ko­rup­ci­jos kaip va­do­va­vi­mo for­mos, ku­ri už­ tik­ri­na pa­rei­gū­nų lo­ja­lu­mą, – tei­ gė tink­la­raš­ti­nin­kas ir ko­vo­to­jas

su ko­rup­ci­ja Alek­se­jus Na­val­nas.

– Jie ne­kirs ša­kos, ant ku­rios pa­ tys sė­di.“ „Drau­gys­tė yra vis­kas“

Kaip to­li sieks Krem­liaus ko­va su ko­rup­ci­ja, kol kas ne­ži­no­ma.

Praė­ju­sią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad nu­ša­lin­tam gy­ny­bos mi­nist­ rui A.Ser­diu­ko­vui siū­lo­mos šil­tos pa­rei­gos bend­ro­vė­je „Ros­tech­no­ lo­gii“, ku­ri ga­mi­na ir eks­por­tuo­ja aukš­tųjų tech­no­lo­gi­jų įran­gą.

To­kia nau­jie­na su­kė­lė ne tik nuo­sta­bą.

Tai ne­ga­li tap­ti vi­ suo­ti­ne ideo­lo­gi­ ja, nes V.Pu­ti­no sis­ te­ma pri­klau­so­ma nuo ko­rup­ci­jos kaip va­do­va­vi­mo for­mos, ku­ri už­tik­ri­na pa­rei­ gū­nų lo­ja­lu­mą. „Jū­rei­viai var­to­ja to­kią są­vo­ką „žmo­gus už bor­to“, – pik­ti­no­si Vals­ty­bės Dū­mos Gy­ny­bos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas ad­mi­ro­las Vla­di­ mi­ras Ko­mo­je­do­vas. – Vi­si ma­nė­ me, kad bu­vęs gy­ny­bos mi­nist­ras iš­kri­to už bor­to ir jo lau­kia liūd­ nas li­ki­mas. Bet paaiš­kė­jo, kad jis vis dar lai­ve.“ Pa­si­gir­do ko­men­ta­rų, kad pre­ zi­den­tas V.Pu­ti­nas ne­pa­lie­ka sa­ viš­kių. Ta pro­ga laik­raš­tis „Ko­

mer­sant“ ne­tgi iš­spaus­di­no kad­rą iš fil­mo „Krikš­ta­tė­vis“, ku­ria­me ma­fij­ os do­nas ap­ka­bi­na vie­ną sa­ vo pa­ran­ki­nių, su ci­ta­ta: „Drau­ gys­tė yra vis­kas.“ Krem­liaus di­le­ma

Spręs­da­mas A.Ser­diu­ko­vo li­ki­mą Krem­lius su­si­dū­rė su di­le­ma. Vie­ na ver­tus, dau­gu­ma ru­sų džiau­gė­ si dėl jo at­lei­di­mo, ir V.Pu­ti­nas ga­ lė­tų ti­kė­tis aukš­tes­nių rei­tin­gų.

Ki­ta ver­tus, jo pa­trau­ki­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ap­ nuo­gin­tų gi­lias V.Pu­ti­no sis­te­mos žaiz­das, o tai ga­li tu­rė­ti ne­prog­no­ zuo­ja­mų pa­da­ri­nių.

Ta­čiau ne­to­li­mo­je atei­ty­je vis­ gi ga­li­ma ti­kė­tis nau­jų ko­rup­ci­ jos by­lų. Vie­nas ak­ty­viau­sių ky­ ši­nin­kų me­džiok­lės ša­li­nin­kų yra prem­je­ro pa­va­duo­to­jas Dmit­ri­ jus Ro­go­zi­nas. So­cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“ jis pa­ra­šė: „Rei­ka­lau­ siu, kad ko­rup­ci­ja gy­ny­bos sri­ty­je bū­tų pri­ly­gin­ta vals­ty­bės iš­da­vys­ tei! Ar jie pra­ra­do bai­mės jaus­mą?

Mes juos su­ra­si­me!“ Ru­si­jos au­di­to rū­mų pir­mi­nin­ kas Ser­ge­jus Ste­pa­ši­nas praė­ju­sią sa­vai­tę nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­ fax“ pa­reiš­kė, kad vyk­dant vals­ty­ bės pir­ki­mus iš­grobs­to­ma maž­ daug 31,5 mlrd. do­le­rių – vie­na ke­tu­rio­lik­to­ji šioms reik­mėms ski­ria­mų pi­ni­gų. A.Ma­mon­to­vo do­ku­men­ti­nia­me fil­me at­sklei­ džia­ma grobs­ty­mo sche­ma: tar­ pi­nin­kai su­per­ka pi­giau­sias bei pra­sčiau­sios ko­ky­bės ang­lis ir de­ šim­te­rio­pai bran­giau per­par­duo­da jas Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jai.

Fil­me pa­ro­dy­ta ir vie­na įta­ria­ mo­ji, 33 me­tų mi­nis­te­ri­jos tei­si­ nin­kė Jev­ge­ni­ja Va­sil­je­va. Mo­te­ris gy­ve­na 13 kam­ba­rių 10 mln. do­le­ rių ver­tės apar­ta­men­tuo­se Mask­ vo­je, pen­kiuo­se sei­fuo­se lai­ko 3 mln. do­le­rių ver­tės bran­ge­ny­bių.

Ne­tu­ri at­sar­gi­nio eli­to

Mask­vos po­li­ti­nių tech­no­lo­gi­jų cent­ro di­rek­to­rius Igo­ris Bu­ni­nas ti­ki, kad val­džia tęs ko­vą su ko­ rup­ci­ja, nes bū­tent ji pra­dė­jo kel­ ti grės­mę pa­čiam Krem­liui. Anot eks­per­to, au­gan­ti, be­si­ple­čian­ti ir nau­jų for­mų įgau­nan­ti ko­rup­ci­ja V.Pu­ti­no sis­te­mą ga­li pa­da­ry­ti vi­ siš­kai nee­fek­ty­vią.

Bet pla­taus mas­to an­ti­ko­rup­ ci­nės kam­pa­ni­jos, ku­ri su­dre­bin­ tų vi­są ša­lies eli­tą, I.Bu­ni­nas ne­ si­ti­ki. „V.Pu­ti­nas tie­siog ne­tu­ri at­sar­ gi­nio eli­to, ku­ris ga­lė­tų pa­keis­ ti esa­mą. O kvies­tis po­pu­lia­rius opo­zi­ci­jos vei­kė­jus, to­kius kaip A.Na­val­nas ar­ba Leo­nin­das Par­ fio­no­vas, jam tie­siog ne­priim­ti­na.

Jo su­kur­to­je sis­te­mo­je eli­to idė­ja ne­ga­li eg­zis­tuo­ti be lo­ja­lu­mo“, – aiš­ki­no I.Bu­ni­nas.

Eks­per­tas da­ro iš­va­dą, kad kiek­ vie­nas an­ti­ko­rup­ci­nis žings­nis bus nuo­dug­niai svars­to­mas dėl efek­ ty­vu­mo, pu­pu­lia­ru­mo ir pa­da­ri­ nių. „Dėl kiek­vie­no konk­re­taus žmo­ gaus, ap­kal­tin­to ko­rup­ci­ja, bus prii­ma­mas at­ski­ras spren­di­mas ir jo by­la bus at­ski­rai „įpa­kuo­ja­ma“, – re­ziu­ma­vo I.Bu­ni­nas. „The New York Ti­mes“, ne­wsru.com inf.

11

ANTRADIENIS, lapkričio 20, 2012

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pas me­di­kus at­ve­ja ir įstri­gu­si aša­ka Įst­ri­gęs šaš­ly­ko ga­ ba­lė­lis ar žu­vies aša­ ka ne­re­tai tam­pa gy­dy­to­jų „žve­jy­bos“ iš pa­cien­tų virš­ki­ na­mo­jo trak­to lai­ mi­kiu. Kar­tais ten­ ka iš­trauk­ti ir ga­na neįp­ras­tų ra­di­nių – dan­tų še­pe­tu­ką ar lau­ro la­pą.

Valgis: kartais užspringę žmonės tiesiai nuo vaišių stalo atsiduria ligoninėje.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nus­ta­to pa­gal lai­ką

Be įpras­tų pro­ce­dū­rų, gy­dy­to­jams en­dos­ko­puo­to­jams iš virš­ki­na­mo­ jo trak­to ten­ka trauk­ti ir sve­tim­kū­ nius. Pas­ta­ruo­sius bū­tų ga­li­ma su­ skirs­ty­ti į daž­nai pa­si­tai­kan­čius ir ko­ne eg­zo­ti­nius.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos sky­riaus vy­res­nio­jo gy­dy­to­jo en­dos­ko­puo­to­ jo Jo­no La­lo ne­ste­bi­na, kai per Jū­ros šven­tę ten­ka gelbėti poil­siau­to­jus, užspringu­sius šaš­ly­ko ga­ba­liu­ku.

Prie ne­re­tai pa­si­tai­kan­čių gast­ ro­no­mi­nių ra­di­nių bū­tų ga­li­ma pri­skir­ti kau­lus ir žu­vų aša­kas. Ta­ čiau gy­dy­to­jas, vos su­ži­no­jęs, prieš kiek lai­ko įstri­go sve­tim­kū­nis, jau ga­li pa­sa­ky­ti, kas kal­tas dėl ne­ma­ lo­nių po­jū­čių.

J.La­las pa­sa­ko­jo, kad į jį krei­pė­si mo­te­ris, pa­ju­tu­si ne­ma­lo­nius po­jū­ čius po su­val­gy­tos žu­vie­nės. Iš­gir­dęs, kad šį pa­tie­ka­lą pa­cien­tė val­gė prieš po­rą sa­vai­čių, gy­dy­to­jas net nea­be­jo­ jo ne­ra­siąs įstri­gu­sios aša­kos.

Jei įstri­go kau­las ar aša­ka, žmo­gus nė die­nos neišt­vers be me­di­kų įsi­ki­ši­mo ir į li­go­ni­nę at­vyks per pir­mą­sias po­rą va­ lan­dų.

Po to­kių ban­dy­mų glei­vi­nė taip „nu­ tar­kuo­ja­ma“, jog su­si­da­ro įspū­dis dėl ga­li­mo sve­tim­kū­nio. „Jei įstri­ go kau­las ar aša­ka, žmo­gus nė die­ nos neišt­vers be me­di­kų įsi­ki­ši­mo ir į li­go­ni­nę at­vyks per pir­mą­sias po­rą va­lan­dų“, – pa­ti­ki­no gy­dy­to­jas.

Ieš­ko­ti pa­gal­bos ver­čia stip­rūs skaus­mai, ku­rių ne­jaus­ti ga­li ne­bent ge­ro­kai svai­ga­lų pa­dau­gi­nęs žmo­gus.

J.La­las paaiš­ki­no, kad, sve­tim­ kū­niui įdū­rus į glei­vi­nę, ši ga­li su­ pū­liuo­ti, iš­tin­ti kak­las. Tarp ga­na neįp­ras­tų gast­ro­no­mi­nių ra­di­nių en­dos­ko­puo­to­jas pa­mi­nė­jo iš­trauk­ tą lau­ro la­pą.

Pra­ry­ja sto­ma­to­lo­gi­nes ada­tas

Pa­sak en­dos­ko­puo­to­jo, kai at­ro­do, kad įstri­go aša­ka, žmo­gus ban­do ją vi­saip iš­krapš­ty­ti: ki­ša pirš­tą, val­go duo­ną, ti­kė­da­ma­sis, kad ši nu­slinks.

Į J.La­lą ne kar­tą krei­pė­si ir sto­ma­to­ lo­gų pa­cien­tai, kai jų skran­džiuo­se ne­ti­kė­tai at­si­ran­da dan­ties ner­vams ša­lin­ti skir­tos ma­žos ada­tos.

12

„Shutterstock“ nuotr.

VIENU TELEFONO NUMERIU 8 700 88 888 – Į VISAS LIGONIŲ KASAS Visus besirūpinančius privalomuoju sveikatos draudimu kviečiame naudotis nauju gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888. Prašome skambinti iš visos Lietuvos fiksuotais ir mobiliaisiais telefonais.

Telefonu 8 700 88 888 gyventojams teikiama aktuali informacija apie:  draustumą privalomuoju sveikatos draudimu,  draudžiamųjų kategorijas,  draudimo įmokas,  Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką,  sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų apmokėjimą,  dantų protezavimo tvarką,  reabilitacinio gydymo tvarką,  kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą ir kompensavimą,  išlaidų endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarką,  ortopedijos technikos įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką,  ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidų kompensavimo tvarką,  klausos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką.

Be to, nurodytu numeriu galite pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus. Skambinantieji telefono numeriu 8 700 88 888 iš karto galės pasirinkti juos dominančią temą ir taip susisiekti su tos srities konsultantu. Taip bus užtikrintas vienodas ir kokybiškas konsultavimas visose ligonių kasose.

DĖMESIO! Skambinant šiuo numeriu iš TEO tinklo minutės kaina 0,17 Lt be PVM. Iš visų kitų operatorių tinklų skambinama kaip į TEO LT tinklą pagal turimo mokėjimo plano tarifus.

12

ANTRADIENIS, lapkričio 20, 2012

rubrika sveikata

Pas me­di­kus at­ve­ja ir įstri­gu­si aša­ka Kaip paaiš­k i­n o gy­ 11 dy­to­jas, šių ada­t ė­ lių „žve­jy­bą“ pa­leng­vi­na tai, jog

jų plas­ti­ki­niai ko­te­liai yra ryš­kios spal­vos.

Mat jei prieš en­dos­ko­pi­nį ty­ri­ mą žmo­gus atei­na tuš­čiu skran­ džiu, tai po ap­si­lan­ky­mo pas sto­ ma­to­lo­gą jis bū­na pil­nas mais­to li­ku­čių. Ži­no­da­mi, kad po dan­tų tai­sy­ mo daž­niau­siai ne­ga­lės val­gy­ti po­ rą va­lan­dų, pa­cien­tai prieš tai at­si­ grie­bia ir so­čiai pa­val­go.

En­dos­ko­puo­to­jui yra te­kę iš­trauk­ti dir­žo sag­tį, stik­lo šu­ kę, vi­nį, aliu­mi­nio šaukš­to ko­tą.

„Ada­ta įkrin­ta į mais­to ko­šę, ku­ rio­je ma­to­mi tik ryš­kūs jos ga­liu­ kai. Tad ada­tą bū­na leng­viau iš­ trauk­ti“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­jas.

Pa­ša­lin­ti sto­ma­to­lo­gų ada­tė­les bū­ ti­na tam, kad šios ne­pra­dur­tų plo­no­ sios žar­nos ar ki­tos žar­ny­no vie­tos.

Išt­rau­kė dan­tų še­pe­tu­ką

Kiek anks­čiau J.La­las net kau­ pė sa­vo­tiš­ką ko­lek­ci­ją iš virš­ki­ na­ma­ja­me trak­te ap­tik­tų ra­di­nių.

Tarp jų bu­vo ir paaug­lės pra­ry­tas dan­tų še­pe­tu­kas. En­dos­ko­puo­to­ jui yra te­kę iš­trauk­ti dir­žo sag­tį,

stik­lo šu­kę, vi­nį, aliu­mi­nio šaukš­ to ko­tą. Pas­ta­rie­ji daž­niau­siai bu­ vo ap­tin­ka­mi ka­li­nių ar­ba lai­ki­nai už­da­ry­tų­jų su­lai­ky­mo izo­lia­to­riu­ je skran­džiuo­se.

Taip ka­li­niai ke­le­tui sa­vai­čių steng­da­vo­si pa­kliū­ti į li­go­ni­nę, mat sve­tim­kū­niui pa­ša­lin­ti pri­reik­da­vo ope­ra­ci­jos.

Kai at­s i­ra­d o en­d os­ko­pas, ši pro­ce­dū­ra ta­po kur kas grei­tes­ nė, tad lio­vė­si ir to­kie ka­li­nių su­ si­ža­lo­ji­mai.

Po ku­rio lai­ko gy­dy­to­jas sa­vo ko­ lek­ci­ją tie­siog iš­me­tė.

Kiek il­gai už­trun­ka sve­tim­kū­nio iš­trau­ki­mas? Kaip paaiš­ki­no J.La­ las, pir­miau­sia rei­kia jį su­ras­ti, o ši­tai pri­klau­so nuo to, ar ne­truk­do mais­to „ko­šė“, ar žmo­gus neat­pi­ la mais­to, ne­ve­mia.

Kar­tais sve­tim­kū­nį sun­ku bū­ na pa­ma­ty­ti per skran­džio tu­ri­nį.

Mat įpras­tai prieš en­dos­ko­pi­ją pa­ cien­to pra­šo­ma ne­val­gy­ti jau ty­ri­ mo iš­va­ka­rė­se nuo 18 val.

Ne­ri­mą su­kė­lė sly­va

En­dos­ko­puo­to­jui ten­ka su­si­dur­ ti ir su įvai­riais ap­si­nuo­di­ji­mais, kai dėl įvai­rių prie­žas­čių iš­ge­ria­ ma che­mi­nių me­džia­gų. Pas­ta­rą­ sias jis taip pat pri­ski­ria prie sve­ tim­kū­nių.

Vie­ną iš che­mi­nių me­džia­gų, nau­do­ja­mų per­dir­bant naf­tą, vy­rai kar­tais su­pai­nio­da­vo su al­ko­ho­liu.

Itin pa­vo­jin­gos me­džia­gos spal­va pri­mi­nė trauk­ti­nę. Gy­dy­to­jui taip pat te­ko ma­ty­ti, kaip at­ro­do sie­

Pra­ry­ja: J.La­lo pa­gal­bos ne­re­tai pri­rei­kia sto­ma­to­lo­gų pa­cien­tams, pra­ri­ju­siems šių dar­bo inst­ru­men­tus.

ros rūgš­ti­mi ar van­de­ni­lio pe­rok­ si­du nu­de­gin­ta stemp­lė, skran­džio glei­vi­nė.

Tuo­met at­lie­ka­mas sku­bus en­ dos­ko­p i­n is ty­r i­m as, kad bū­t ų ga­l i­m a diag­n o­z uo­t i, kiek stip­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rūs yra pa­ken­ki­mai che­mi­nė­mis me­džia­go­mis ar krau­juo­ja. Kar­ tais gy­dy­to­jas su­lau­kia ir ga­nė­ ti­nai neįp­ras­tų skun­dų. Žmo­gui ne­ri­mą ke­lia pra­ry­ta sly­va kar­tu su kau­liu­ku, ku­rią jis pa­gei­dau­ja

iš­trauk­ti. „Jei la­bai rei­kia kau­liu­ ko, jis barkš­te­lės į puo­du­ką ir ga­ lė­si­te pa­siim­ti“, – pa­siū­lo gy­dy­ to­jas, nu­ra­mi­nęs, kad kau­liu­kas nie­kur neužk­lius ir pa­ts sa­vai­me pa­si­ša­lins.

Į ligoninę atsigręžia savi

Taip turėtų atrodyti rekonstruotas korpusas.

Atnaujintos ligoninės palatos.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės kieme vėl prasidėjo dideli pokyčiai. Vyksta pastato, kuriam daugiau kaip 100 metų, rekonstrukcija. Iki ateinančių metų gegužės čia atsiras naujas, modernus korpusas, kuriame įsikurs paliatyviosios pagalbos skyrius. Jame bus gydomi sunkiausiomis ligų formomis sergantys klaipėdiečiai. Nors ligoninė vis plečiasi, rudens–žiemos laikotarpiu neužimtų lovų beveik nebūna.

Jau apie 15 metų kasmet į ligoninę prieš šv. Kalėdas užsuka ir gerieji rėmėjai – Bavarijos vokiečių drau­ gija „Kinderhilfe Litauen“, para­

mos projektus vykdanti Kaune ir Klaipėdoje. Ši draugija jau keleri metai savo buvimui ir poilsiui uos­ tamiestyje pasirenka „Park Inn by Radisson Klaipėda“ viešbutį. Gra­ žus viešbučio kolektyvo ir drau­ gijos narių bendravimas įžiebė pagalbos ugnelę: rėmėjų iš Vokie­ tijos paakinti viešbučio „Park Inn

by Radisson Klaipėda“ darbuoto­ jai atrado Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę. Tiek pernai, tiek šiemet ligoninei buvo padovano­ ta inventoriaus, patalynės, rankš­ luosčių, o pernykštėms Kalėdų šventėms „Park Inn by Radisson Klaipėda“ kolektyvas iškepė patį didžiausią viešbučio istorijoje tor­

tą, kurio užteko visiems ligoninės pacientams.

Paramos per daug nebūna, taip tikriausiai pagalvojo viešbučio „Park Inn by Radisson Klaipėda“ direktorius Robertas Lukošius su savo kolegomis. Jis sako, jog „ko gero, kiekvienam iš mūsų kartkar­ tėmis kyla mintis, jog norėtume at­ likti gerą darbą, padėti tiems, ku­ riems tos pagalbos iš tiesų reikia.

Tačiau dažniausiai nutinka taip, jog nežinai, nuo ko pradėti. Bavarijos vokiečių draugija buvo tie žmonės, kurie įžiebė idėją. Nesame vienin­ telė įmonė, užsiimanti labdaringa veikla, tačiau mūsų įmonės kolek­ tyvas prisiminė tuos, kuriuos para­

ma dažniausiai aplenkia – ligotus, senyvus žmones. Netikėtai kilusi idėja išsirutuliojo į malonų, antrus metus besitęsiantį bendradarbia­ vimą. Kiekvienas iš mūsų kur kas geriau jaučiasi gražiuose, jaukiuose namuose. Būtent dėl šios priežas­ ties nusprendėme atnaujinti porą ligoninės palatų – įnešti bent šiek tiek šviesių spalvų ten besigydan­ tiems ligoniams. Neabejotinai ir šiemet laukiame atvykstančių vo­ kiškųjų Kalėdų Senelių – taip sa­ vo kolektyve vadiname Bavarijos vokiečių draugijos narius. Smagu, kad galime juos ne tik priimti sa­ vo viešbutyje, bet ir prisidėti prie jų nuoširdžios veiklos. Tikime, kad vis daugiau ir daugiau žmonių prisideda prie labdaringos veiklos.

Gerų darbų nedarome tam, kad apie juos kalbėtume. Tikime, kad geri ir nuoširdūs darbai kalba pa­ tys už save, o svarbiausia – palieka

šiltą jausmą kiekvienam iš mūsų“, kalbėjo viešbučio vadovas. „Park Inn by Radisson Klaipeda“ viešbučio direktorius R.Lukošius vis akcentuoja, kad remti ligoninę buvo ne vieno jo, bet viso jų jauno viešbučio kolektyvo sprendimas.

Vadovo nuomone, daugelis mūsų tautiečių galvoja apie labdarą, ta­ čiau abejoja, ar parama nebus per menka. Jo nuomone, į paliegusių, negalios sulaukusių ligonių gyve­ nimą kiekvienas galime įnešti ir šviesesnių spalvų.

Klaipėdos medicininės slaugos li­ goninės kolektyvas nuoširdžiai dė­ koja visiems savo rėmėjams: viešbu­ čio „Park Inn by Radisson Klaipėda“ kolektyvui, Bavarijos vokiečių drau­ gijai „Kinderhilfe Litauen“, Marinai Kulčinskajai iš Švedijos, visiems ge­ ros valios klaipėdiečiams, paaukoju­ siems 2 proc. pajamų mokesčio.

Užs. 1044578

13

ANTRADIENIS, lapkričio 20, 2012

sveikata Lie­tu­vo­je ka­tast­ro­fiš­ kai ma­žė­ja slau­gy­to­ jų. Juos sve­tur gu­ja ne tik ma­ži at­ly­gi­ni­ mai, bet ir per­ne­lyg di­de­li dar­bo krū­viai bei ne­pa­gar­ba pro­ fe­si­jai. Nor­ve­gi­jo­je dir­ban­čios lie­tu­vės jau­čia­si ver­ti­na­mos, ža­vi­si dar­bo san­ty­ kiais, o tai ne ma­žiau svar­bu nei pi­ni­gai.

Są­ly­gos: I.Dra­ba­vi­čie­nė Nor­ve­gi­jo­je ne­mo­ka­mai nau­do­ja­si šiuo au­to­mo­bi­liu.

Slau­gy­to­jų pa­rei­ga – pa­si­kal­bė­ti Jus­tė Ki­bu­ry­tė Iš­vi­jo nei­gia­mas po­žiū­ris

Lie­tu­vos slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, prieš de­ šimt me­tų Lie­tu­vo­je dir­bo apie 38 tūkst. bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ gy­to­jų. Da­bar jų li­kę ko­ne perpus ma­žiau. Šiuos po­ky­čius jau­čia li­ go­niai, ku­riems trūks­ta slau­gos pa­ slau­gų, ir slau­gy­to­jai, ku­rių dar­bo krū­viai ta­po dar di­des­ni.

Daž­niau­siai ma­no­ma, kad pa­grin­ di­nė prie­žas­tis, ku­ri ve­ja slau­gy­to­jus dirb­ti į ki­tas ša­lis – ma­žas at­ly­gi­ni­ mas čia, Lie­tu­vo­je. Tai svar­bi prie­ žas­tis, bet tik­rai ne vie­nin­te­lė.

Ant­rus me­tus Nor­ve­gi­jo­je slau­ gy­to­ja dir­ban­ti Vir­gi­ni­ja Ge­bie­žie­ nė sa­ko, kad ieš­ko­ti dar­bo sve­tur ją pa­ska­ti­no pro­fe­si­nis smal­su­mas. „Slau­gy­to­ja dir­bu dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų. Tai ma­no pa­šau­ ki­mas. At­ly­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je nie­ ka­da ne­bu­vo aukš­tas, bet ma­ne la­biau­siai de­mo­ty­va­vo ap­lin­ki­nių po­žiū­ris į šią spe­cia­ly­bę“, – api­ bend­ri­no V.Ge­bie­žie­nė.

Slau­ga – kiek­vie­nam se­nu­kui

„Esu dir­bu­si Vo­kie­ti­jo­je, Ru­si­jo­je.

Kiek­vie­no­je ša­ly­je įgi­jau nau­din­ gos pa­tir­ties, ku­rią, vi­liuo­si, atei­ ty­je pri­tai­ky­siu Lie­tu­vo­je“, – ti­ki­si V.Ge­bie­žie­nė.

Nor­ve­gi­ja – vie­na iš la­biau­siai pa­žen­gu­sių vals­ty­bių svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­je, ta­čiau ša­liai bū­ din­gas gy­ven­to­jų se­nė­ji­mas. Slau­ gy­mo pa­slau­gos čia yra tei­kia­mos kiek­vie­nam se­nu­kui, to­dėl jų po­ rei­kis kas­met au­ga. „Jei­gu žmo­gus ne­no­ri ar ne­tu­ri ga­li­my­bės va­žiuo­ti į slau­gos na­mus, jis yra slau­go­mas na­muo­se. Da­lį slau­gos pa­slau­gų ap­mo­ka vals­ty­bė“, – pa­sa­ko­ja šio­ je ša­ly­je dir­ban­ti lie­tu­vė.

Lie­tu­vo­je slau­gos pro­ble­mų ne­ky­la tik tiems, ku­rie pa­tys ga­li su­si­mo­kė­ti už pa­slau­gas. De­ja, net ir tur­tin­gie­ji su­si­du­ria su spe­cia­lis­tų trū­ku­mu.

Kar­tais pa­kan­ka pa­si­kal­bė­ti

„Nor­ve­gi­jo­je slau­gos na­muo­se pa­ slau­go­mis nau­do­ja­si įvai­raus am­ žiaus žmo­nės, tu­rin­tys vie­no­kią ar ki­to­kią ne­ga­lią. Tai bū­na ir vai­ kai, ir gar­baus am­žiaus su­lau­ku­sie­ ji. Kar­tais pa­sta­rie­siems la­biau už fi­zi­nę pa­gal­bą rei­kia mo­ra­li­nio pa­

lai­ky­mo“, – dar­bo pa­tir­ti­mi da­li­ ja­si V.Ge­bie­žie­nė.

Ji pa­sa­ko­ja, kad kar­tais už­ten­ ka užei­ti pas pa­cien­tą ir pa­klaus­ti, kaip jis jau­čia­si, ar neuž­mir­šo iš­ ger­ti vais­tų, ar ne­rei­kia pa­dė­ti už­ si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­to­ją. „Kar­tais die­nos dar­bas – tie­siog drau­giš­kai pa­ple­pė­ti su glo­bo­ja­mu se­no­liu, – tę­sia min­tį slau­gy­to­ja.

– Kaip ma­no­te, ar Lie­tu­vo­je tai bū­ tų lai­ko­ma dar­bu? Ma­nau, kad ne, nes pas mus per di­de­li slau­gy­to­jų krū­viai, spe­cia­lis­tai tie­siog fi­ziš­ kai ne­tu­ri ga­li­my­bės pa­bend­rau­ti su slau­go­mu žmo­gu­mi.“ Di­džiau­sia pa­gar­ba kiek­vie­nam

Ing­ri­da Dra­ba­vi­čie­nė, šiuo me­ tu taip pat dir­ban­ti Nor­ve­gi­jo­je ir slau­gan­ti se­no­lius na­muo­se, sa­ko, kad vie­no­das dė­me­sys ski­ria­mas kiek­vie­nam pa­cien­tui, ne­prik­lau­ so­mai nuo jo būk­lės. „Kiek­vie­na dar­bo die­na pra­si­de­da nuo ra­por­to: nak­ti­nė pa­mai­na per­ duo­da ži­nias apie pa­cien­tus atė­ju­siai pa­mai­nai, ap­ta­ria­mas kiek­vie­nas slau­go­ma­sis. Tuo­met pa­si­da­li­ja­ ma dar­bo už­duo­ti­mis, ku­rios bū­na su­ra­šy­tos at­ski­rai, ir vyks­ta­ma pas

Juk dar­bas my­li­ mas tam­pa tuo­met, kai žmo­gus jau­čia­ si ver­ti­na­mas ko­le­ gų ir darb­da­vių, kai su­da­ry­tos tin­ka­mos dar­bo są­ly­gos.

slau­go­mus žmo­nes į na­mus. Už­ duo­tys bū­na la­bai įvai­rios: pra­de­ dant nuo vais­tų iš­da­li­ji­mo ir me­ di­ci­nos pro­ce­dū­rų iki ko­šės vi­ri­mo pa­cien­to na­muo­se. Čia svar­biau­sia – di­de­lė pa­gar­ba pri­žiū­ri­mam žmo­ gui“, – I.Dra­ba­vi­čie­nė at­krei­pė dė­ me­sį į hu­ma­niš­ku­mo prin­ci­pus.

Lie­tu­vės, dir­ban­čios Skan­di­na­vi­ jo­je, džiau­gia­si, kad ten jau­ki dar­bo at­mos­fe­ra ir pa­ste­bė­jo, kad ji to­kia dėl ge­rų tar­pu­sa­vio san­ty­kių. Juk dar­bas my­li­mas tam­pa tuo­met, kai žmo­gus jau­čia­si ver­ti­na­mas ko­le­gų

Pro­fe­si­ja: slau­gy­to­jai V.Ge­bie­žie­nei (kai­rė­je) itin svar­bu šil­ti žmo­nių

tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, nuo­šir­du­mas.

ir darb­da­vių, kai su­da­ry­tos tin­ka­ mos dar­bo są­ly­gos.

Va­do­vai – tar­si drau­gai

I.Dra­ba­vi­čie­nė pri­si­pa­ži­no, kad, pir­mą kar­tą nu­vy­kus į Nor­ve­gi­ją, bu­vo ne­ra­mu. „Jau­di­nau­si be rei­ka­lo. Nuo pat pra­džių ko­le­gos bu­vo la­bai ge­ra­no­ riš­ki, vi­sa­da paaiš­kin­da­vo ir no­riai at­sa­ky­da­vo į ky­lan­čius klau­si­mus.

Nor­ve­gi­jo­je įpras­ta, kad vie­ni ki­ tiems pa­si­skam­bi­na­me dar­bo me­tu ir pa­klau­siam, ar vi­sur ko­le­gė spė­ ja, ar ne­rei­kia pa­gal­bos. Toks rū­ pes­tis rei­ka­lin­gas kiek­vie­nam, tai itin svar­bu mū­sų dar­be“, – da­bar dar­bu džiau­gia­si I.Dra­ba­vi­čie­nė.

Ji sa­ko Nor­ve­gi­jo­je nė kar­to ne­ gir­dė­ju­si, kad va­do­vas bū­tų py­ kęs ar kė­lęs bal­są kal­bė­da­ma­sis su pa­val­di­niais. „Ne­su gir­dė­ju­si, kad ko­le­gės pyk­tų­si tar­pu­sa­vy­je, – at­ krei­pė dė­me­sį V.Dra­ba­vi­čie­nė. – Bu­vau nuo­šir­džiai nu­ste­bin­ta, kai su­ži­no­jau, kad vie­na mo­te­ris, ku­ ri su mu­mis vi­suo­met pie­tau­ja, yra vi­so mū­sų pa­da­li­nio va­do­vė.“ Nor­ve­gi­jo­je į vi­sus va­do­vus, ne­ prik­lau­so­mai nuo jų pa­rei­gų, krei­ pia­ma­si var­du. Jie, anot lie­tu­vių, su pa­val­di­niais bend­rau­ja la­bai šil­tai. „Pa­ti­kė­ki­te, tai pa­de­da iš­lai­ky­ti jau­kią at­mos­fe­rą dar­be“, – pa­brė­ žia I.Dra­ba­vi­čie­nė.

Dar­bo prie­mo­nės ir krū­viai

Daž­niau­siai bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jo­mis dir­ba mo­te­rys. Kaip

ži­no­me, Lie­tu­vo­je daž­nai slau­ga neat­sie­ja­ma nuo fi­zi­nio dar­bo. Pa­ vyz­džiui, rei­kia pa­kel­ti, pa­vers­ti pa­cien­tą, o tai rei­ka­lau­ja jė­gų.

Nor­ve­gi­jo­je ir slau­gos, ir slau­go­ mų žmo­nių na­muo­se įreng­ti kel­ tu­vai. Tai, be abe­jo­nės, pa­leng­vi­na

dar­bą. Slau­gy­to­jos rū­pi­na­si ma­ žes­niu pa­cien­tų skai­čiu­mi nei Lie­ tu­vo­je. Tai su­tei­kia ga­li­my­bę skir­ti pa­kan­ka­mai dė­me­sio pa­cien­tams, įsi­klau­sy­ti į jų po­rei­kius.

Daug dė­me­sio ski­ria­ma ir dar­ buo­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti. Pa­vyz­ džiui, ne­mo­ka­mai ski­ria­mi dvi­ra­čiai ar au­to­mo­bi­liai, ku­riais slau­gy­to­jos vyks­ta į dar­bą. Trans­por­to prie­mo­ nių jos tu­ri net ir dar­bo vie­to­je – sky­riuo­se: ypač dir­bant nak­ti­mis, va­ži­nė­ja­ma pa­spir­tu­kais.

Be­je, čia dir­ba­ma ke­tu­rias sa­vai­ tes, o po to dvi il­si­ma­si. „Slau­gy­to­jo iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai, nu­spren­dę dirb­ti už­sie­ny­je, ga­li tai da­ry­ti ko­ man­di­ruo­čių prin­ci­pu: dirb­ti sve­ tur, o gy­ven­ti Lie­tu­vo­je“, – nu­ ste­bi­no tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos „Oran­ge Group Bal­tic“, tei­kian­čios slau­gos pa­slau­gas Nor­ve­gi­jo­je, per­ so­na­lo di­rek­to­rė Li­na Ra­džie­nė. Įdar­bi­nan­ti kom­pa­ni­ja ap­mo­ka ke­lio­nės – lėk­tu­vo ir vie­šo­jo trans­ por­to iš­lai­das Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­ je, ten su­tei­kia gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

14

antradienis, lapkričio 20, 2012

sportas Netekome trenerės

S.Galdikas grįžo namo

Miesto čempionate

Klaipėdos sportas neteko ilgametės irklavimo trenerės Stanislavos Rukevičienės.

Ugdyti irkluotojus ji pradėjo 1968 metais, iš karto baigusi tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą. Jos atsidavimas sportui uždegdavo visus irkluoti. Mamos darbus tęsia duktė, buvusi garsi irkluotoja Eglė Kvederienė.

25-erių Simas Galdikas abipusiu sutarimu nutraukė sutartį su Dnepropetrovsko „Dnipro“ komanda, kurią treniruoja Valdemaras Chomičius. Ukrainoje klaipėdietis žaidė nuo rudens – sezono pradžios. Tai buvo pirmasis užsienio klubas jo karjeroje. Puolėjas dėl nutrauktos sutarties nesusikrimtęs – jau turi kitų pasiūlymų.

Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate sužaistos paskutiniosios pirmojo turo rungtynės. Lygos debiutantai „Vakarų Baltijos“ futbolininkai pateikė staigmeną, 3:1 (1:1) įveikę čempionus „Baltus“. Atkaklią kovą tarp „Klarksono-Plikių“ ir LCC komandų laimėjo Plikių penketukas 3:2 (0:0).

Dar viena „Neptūno“ nesėkmė Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, Nižnij Novgorode pralaimėję šio Rusijos miesto komandai, patyrė penktąjį pralaimėjimą Vieningosios lygos (VL) turnyre.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Nižnij Novgorodo“ ekipa į priekį šoktelėjo nuo pirmųjų minučių.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai stengėsi kovoti, tačiau akivaizdžiai galingesnė rusų „mašina“ važiavo į priekį netrūkčiodama.

Po pirmojo kėlinio šeimininkai pirmavo 10 taškų – 26:16.

Antrąjį ketvirtį „Neptūno“ krepšininkams pavyko sumažinti skirtumą iki 5 taškų – 30:35. Tačiau viltis greitai buvo užgesinta. Laimėję tarpsnį 7:0, rusai vėl atitolo 42:30. Antrojo tokio spurto lietuviai nesugebėjo suregzti. Po pertraukos vyko tik formalus bėgio-

Nesulaikomasis: aukštaūgis puolėjas P.Brežecas buvo vienas iš ak-

tyviausių tarp varžovų.

Pramoga: kol aikštelėje vyko nuobodžios varžybos, Rusijos klubo ta-

lismanas – briedis kalbino merginas.

jimas. Rusai buvo įsitikinę, kad nesunkiai laimės, o tolimą kelionę sukorę klaipėdiečiai, žaidę be ugnelės, laukė finalinės sirenos.

Trečiąją pergalę iškovoję „Nižnij Novgorodo“ žaidėjai liko šešti, o lietuviai su viena pergale – devinti tarp dešimties B grupės ekipų.

Rungtynių statistika „Nižnij Novgorod“ – „Neptūnas“ 84:63 (26:16, 18:16, 20:16, 20:15). V.Paninas 23, P.Brežecas 18, S.Antonovas, D.Labovičius – po 14/D.Gailius 12, V.Šarakauskas 11, M.Mažeika 9, M.Runkauskas ir R.Broadusas po 8, M.Andriuškevičius 5, N.Barinovas 4, E.Dainys ir D.McClure po 3.

Iš kelionės rankininkai grįžo vos su tašku Česlovas Kavarza „Dragūno“ rankininkai paniurusiais veidais grįžo iš kelionės į Estiją ir Suomiją. Per dvejas Baltijos rankinio lygos pirmenybių rungtynes šiose šalyse klaipėdiečiai pelnė vos tašką.

Iš pradžių mūsų ekipa išleido pergalę iš rankų žaisdama Kehroje su „Kehra/Daisy“ komanda – 30:30, o kitą dieną Suomijoje 27:31 nusileido „Riihimäen Cocks“ septynetukui.

Susitikimą su estais Artūro Juškėno auklėtiniai pradėjo veržliai.

Iki pertraukos įgijo 7 įvarčių skirtumą – 18:11.

Atrodė, jog bus pasiekta lengva pergalė. Taip, matyt, pagalvojo ir klaipėdiečiai. Nepaisant to, kad skirtumas tirpo, likus iki rungtynių pabaigos 45 sek. lietuviai pirmavo 2 įvarčiais. Tačiau varžovai likus mažiau nei pusei minutės sumažino skirtumą iki 29:30.

Tuo klaipėdiečių bėdos nesibaigė. Netrukus arbitrai skyrė abejotiną pražangą atakuojančiam Benui Petreikiui. Kamuolys atiteko

Viltis: „Dragūno“ rankininkai tikėjosi sėkmingesnės kelionės.

Vytauto Petriko nuotr.

Anot A.Juškėno, po pertraukos jo auklėtiniai nustojo žaisti greitą rankinį. „Dvi

nerealizuotos šimtaprocentinės progos baigiantis susitikimui leido varžovams priartėti,

estams. Nuo jų paskutinės atakos „Dragūno“ vyrai nesugebėjo apginti vartų – 30:30.

o vėliau ir išsigelbėti“, – pyko strategas.

Iš Estijos į Suomiją nuvykusių klaipėdiečių laukė kietesnis riešutas. „Riihimäen Cocks“ pirmajame kėlinyje išsiveržė į priekį. Po 30 min. jie pirmavo 17:13. Antroje rungtynių pusėje suomiai neleido „Dragūno“ ekipai priartėti. „Mes privalėjome kelionėje iškovoti bent du taškus, – apmaudavo A.Juškėnas. – Tai mums bus gera pamoka.“ Po 6 rungtynių klaipėdiečiai turi 5 taškus, tarp 8 komandų užima šeštąją vietą.

Rytoj 19 val. „Dragūnas“ namie žais svarbias Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynes.

Uostamiesčio žaidėjų varžovai bus vieni pirmenybių favoritų – Kauno „LKKA-Lūšies“ rankininkai. Šeštadienį 18.30 val. Klaipėdoje vyks Europos „Iššūkio“ taurės varžybų antrojo etapo pirmoji kova tarp „Dragūno“ ir Zaparožės (Ukraina) „ZTR“ komandų.

Atsakomosios rungtynės Ukrainoje – gruodžio 1 d.

19

antradienis, lapkričio 20, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą.

J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kalendorius antradienis – Kalafioras trečiadienis – Badmintonas ketvirtadienis – Šienpjovys penktadienis – Maniakai Praėjusios savaitės laimėtoja – Alma Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų.

Jautis (04 21–05 20). Nelabai sėkmingas laikas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam kur nors gamtoje.

Dvyniai (05 21–06 21). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt šiandien sulauksite darbo pasiūlymo.

Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma.

Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės suirzęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu.

Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių.

Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdieninius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę.

Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Šiuo metu labiau pasikliaukite intuicija.

Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus debesuoti, nešalti orai, daugelyje šalies vietų numatomas rūkas. Šiandien dieną bus debesuota, sušils iki 4–6 laipsnių. Trečiadienio naktį daugelyje rajonų taip pat numatomas rūkas.

Termometrai rodys nuo 0 laipsnių iki 3 laipsnių šilumos. Dieną debesys dangų taip pat dengs visoje šalyje, temperatūra sieks 3–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, lapkričio 20 d.

+4

+5

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

Telšiai

+3

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+4

Utena

+5

7.57 16.11 8.14

325-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 41 diena.

Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

kokteilis No­ri gra­žios kiau­ši­nie­nės Si­gi­tui neuž­ten­ka pa­pras­čiau­siu bū­du iš­kep­tų kiau­ši­nių, kai, į kep­tu­vės kraš­ tą per­skė­lę viš­tos pro­duk­tą, tu­ri­n į iš­ lie­ja­me į įkai­tu­sią kep­tu­vę. Jo tiks­las – kuo gra­žiau iš­kep­ti kiau­ši­nius. „Ban­džiau kep­ti mik­ro­ban­g ų kros­ne­ lė­je (1,5 min.), stik­l i­nė­je men­z ū­rė­lė­je (6 cm skers­mens), ku­rios dug­ną ir vi­ dų iš­te­piau la­ši­nių ga­ba­lė­liu, – apie sa­ vo ban­dy­mus pa­pa­sa­ko­jo vy­riš­k is. – Dė­jau vi­so­kių prie­sko­nių. Vie­nus kiau­ ši­nius ke­piau pa­lai­dus, ki­tus – plak­tus.

Re­zul­ta­tas, nors sko­nis – pui­kus, ne­pa­ ti­ko dėl ne­to­ly­gaus pa­vir­šiaus – vi­so­ kių iš­ki­li­mų ir duo­bu­čių.“ Si­g i­tas klau­sė, gal kam nors pa­na­šiai ke­pant pa­v yks­ta iš­kep­t i kiau­ši­n ius dai­l ios for­mos, kad bū­tų ga­l i­ma sve­ čiams ant sta­lo pa­dė­ti

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+14 +15 +2 +4 +12 +10 +13 +10

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+10 +4 +17 +20 +6 +23 +16 +4

Vėjas

Marijampolė

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+3

+3

5

+3

+4

+4

+2

5

1858 m. gi­mė šve­dų ra­ šy­to­ja, pir­mo­ji mo­te­r is, ga­vu­si No­be­l io li­te­ra­tū­ ros pre­m i­ją, Sel­ma La­ ger­lof.

1873 m. su­si­v ie­n i­ję Bu­ dos ir Peš­to mies­tai ta­ po Veng­r i­jos sos­t i­ne – Bu­da­peš­tu.

1910 m. sirg­da­mas pneu­ mo­ni­ja mi­rė ru­sų ra­šy­to­ jas Le­vas Tols­to­jus.

1917 m. Pir­mo­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais pir­mą kar­tą mū­šy­je pa­nau­do­ ti tan­kai.

rytoj

ketvirtadienį

+2

+4

Vardai Andė, Feliksas, Felicija, Jovydas, Laimis, Vaidvilė.

lapkričio 20-ąją

Rytas

+1

Vilnius Alytus

3–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+3

+4

+2

+3

6

1957 m. mirė rusų ir lie­ tuvių scenografas, gra­ fikas, tapytojas Mstisla­ vas Dobužinskis.

1962 m. JAV pre­z i­den­ tui Joh­nui F.Ken­ne­dy su­t i­k us at­šauk­t i blo­ka­ dą, bai­gė­si Ku­bos kri­zė.

1992 m. gais­ras nu­nio­ko­jo Vin­dzo­ro pi­lį Lon­do­ne, ta­ čiau pa­vy­ko iš­gel­bė­ti pa­ grin­di­nes me­no ver­ty­bes.

1992 m. auk­cio­ne ne­ par­duo­tas nė vie­nas iš 20 siū­ly­tų Adol­fo Hit­le­ rio ta­py­tų pa­veiks­lų.

1995 m. Le­chas Wa­le­sa pra­lai­mė­jo Len­ki­jos pre­ zi­den­to rin­k i­mus Alek­ sand­rui Kwas­niews­kiui.

Fan­ta­zi­ja: kiau­ši­nie­nių ke­pė­jai sa­

vo kū­ri­niais ga­li net pra­links­min­ti.

Olan­diš­kas re­cep­tas Jei jau pra­dė­jo­me sei­les var­vin­ti nuo užuo­džia­mų vir­tu­vės kva­pų, ne­dels­ da­mi iš­si­kep­k i­me olan­d iš­kos kiau­ši­ nie­nės.

Jai rei­kia 5 bul­vių, 5 kiau­ši­nių, 3 svo­gū­ nų, 150 g kiau­lie­nos la­ši­nių, 1 šaukš­to smul­k in­tų pet­ra­žo­l ių, tru­pu­čio mus­ ka­to, 100 g fer­men­ti­nio sū­rio, tru­pu­čio juo­dų­jų pi­pi­rų ir drus­kos pa­gal sko­nį.

Iš pra­d žių su­pjaus­t y­k i­te la­š i­n ius ir juos pa­ke­pin­k i­te. Grie­ž i­nė­l iais su­dė­ ki­te su­pjaus­ty­tus svo­g ū­nus, su­pjaus­ ty­tas bul­ves. Kep­tu­vę už­den­ki­te dang­ čiu. Kep­ki­te silp­na ug­ni­mi, kol bul­vės gra­ž iai pa­gels. Už­ber­k i­te su­tar­k uo­ to sū­rio ir pet­ra­žo­lių, ant jų su­pi­la­mi iš­plak­t i su rie­šu­tu, pi­pi­rais ir drus­ka kiau­ši­niai. Kep­k i­te or­kai­tė­je. Val­gy­ki­ te su sa­lo­to­mis.

Slė­py­nės: rū­kas va­kar pa­si­ro­dė

ir iš­si­sklai­dė bent ke­lis kar­tus per die­ną.

Rū­ko žais­mas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dienraštis projekto g „Klaipėda“ kartu su skelbia kalėlobėja Inga Grubliau skiene „Būk draug dinę akciją iš kurios metu kas gausiai šeima bus išdalyto visos surinktos do i“, besiverčia s gausioms ir sunkvanos nčioms šeim iai oms Klaipė doje.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras po il­go lai­ko at­si­ga­vo iš ko­mos.

Jo žmo­na nuo­lat bu­vo prie jo. At­si­mer­ kęs jis ta­rė sa­vo žmo­nai, sė­din­čiai gre­ ta jo pa­ta­lo: – Tu bu­vai su ma­ni­mi pa­čiu sun­kiau­ siu me­tu. Kai aš ne­te­kau dar­bo, tu ma­ ne pa­lai­kei, kai į ma­ne šo­vė ir su­žei­dė, tu bu­vai ša­lia, kai žlu­go ma­no vers­las, tu bu­vai čia, kai mes ne­te­ko­me sa­vo na­mo, tu bu­vai su ma­ni­mi, kai su­šlu­ ba­vo ma­no svei­ka­ta, tu ne­pa­li­kai ma­ nęs. Tu ži­nai, Mar­ta, ką aš ma­nau?

– Ką, bran­gu­sis? – šyp­so­da­ma­si švel­ niai ta­rė žmo­na, ir jos šir­dį už­lie­jo šil­ ti jaus­mai.

– Aš imu ma­ny­ti, kad tu ne­ši man ne­ lai­mes. Čes­ka (397 719; sa­vo sai­ką val­gy­ti ži­nau. Bai­ giu val­gy­ti, kai pa­jau­čiu, kad pa­ts neat­sis­to­siu)

Labai Jūsų augsmu lauksime ir dži akcijoje dalysimės redo g. 1A, (Naujojo Sod Savo „K centras“). vanoti iki do gerumą galite 7 dienos.

1 o ži gruod

i:

artneria

p Projekto

Pa­si­ro­džius lapk­ri­čio sau­lei, įva­ žia­vi­mo į Klai­pė­dą ke­lią va­kar prieš vi­dur­die­nį ap­gau­bė tirš­tas rū­kas. Ties Ja­kų žie­du per die­ną kas ke­lias va­lan­das rū­kas tai at­si­ ras­da­vo, tai pra­ding­da­vo.

Šis gam­tos reiš­ki­nys vė­ly­vam ru­ de­niui įpras­tas, tvir­ti­no si­nop­ti­ kai. Tai pa­že­mio rū­kas, ku­ris su­si­ da­ro že­mu­mo­se. „Taip nu­ti­ko, nes ry­tą oro tem­ pe­ra­tū­ra šio­se vie­to­se, tai yra dau­ bo­se, nu­kri­to že­miau nei ap­lin­ kos. Prie že­mės pa­vir­šiaus esan­ti ore drėg­mė kon­den­sa­vo­si ir su­si­ da­rė že­mi de­be­sė­liai“, – paaiš­ki­ no hid­ro­me­teo­ro­lo­gas Lion­gi­nas Pakš­tys.

Rū­ką su­kė­lė tam tik­ro­se vie­to­se pa­že­mė­ju­si oro tem­pe­ra­tū­ra. Si­ nop­ti­kų tei­gi­mu, šią sa­vai­tę rū­kas pa­si­ro­dys dar ne kar­tą. Nes nak­ ti­mis Klai­pė­do­je ne­bus la­bai šal­ ta, šals tik Že­mai­ti­jo­je nuo 0 iki -1 laips­nio.