2012-11-20 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

antradienis,

lapkričio 20 d., 2012 m. Nr. 271 (1470)

diena.lt

1,30 Lt

4

Į tualetą – per kliūtis Vil­niu­je tu­ri­me net 48 vie­šuo­sius tua­ le­tus, ta­čiau vos po­ ra iš jų pri­tai­ky­ta ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms. Ką da­ry­ ti pri­spy­rus „rei­ka­ lui“? Ne­šio­tis su sa­ vi­mi puo­du­ką, o gal vil­kė­ti saus­kel­nes?

Pro­tin­ges­nis spren­di­ mas – ne­tu­rė­ti leng­va­tos, su­rink­ti pi­ni­gus, o ta­da jau juos per­skirs­ty­ti ne­ tur­tin­giau­siems.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis

6p.

Miestas

3p.

Gelbs­tint ąžuolą su­lauk­ta pyk­čio Va­kar sos­ti­nės Užu­pio gy­ven­to­jai pa­bu­do nuo ben­zi­ni­nio pjūk­lo gar­ sų – na­mų pa­šo­nė­je esan­čio­je is­to­ri­ nio Ber­nar­di­nų so­do te­ri­to­ri­jo­je, Se­ rei­kiš­kių par­ke, bu­vo ge­nė­ja­mas se­ niau­sias Vil­niaus ąžuo­las. Žmo­nės šiur­po nuo to­kio vaiz­do, o spe­cia­lis­ tai ti­ki­no, kad tai – vie­nin­te­lis bū­das ąžuo­lą iš­gel­bė­ti.

Mies­tas

4p.

Stab­dys – pinigų ir noro sty­gius

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­ren­gė so­cia­li­nę ak­ci­ją

Va­kar pa­sau­lis mi­nė­jo Tarp­tau­ti­nę tua­le­tų die­ną. Vi­dur­die­nį Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­ga kar­tu su par­tne­riais ta pro­ga su­ren­gė so­cia­ li­nę ak­ci­ją „Vie­šie­ji tua­le­tai Vil­ niu­je – pra­ban­ga ar bū­ti­ny­bė?“. Ja bu­vo sie­kia­ma gar­siai iš­kel­ti eg­zis­ tuo­jan­čią vie­šų­jų tua­le­tų pro­ble­mą ir pa­ra­gin­ti žmo­nes iš­ sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę.

2

Spren­di­mas: jei tua­le­tas ne­pri­tai­ky­tas ne­ga­lią tu­rin­čiam as­me­niui ar­ba į jį tie­siog sun­ku pa­tek­ti, dar blo­

giau – neaiš­ku, kur tą tua­le­tą ras­ti, kaip išei­tį Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­gos atstovai ironiškai pa­siū­ lė su sa­vi­mi ne­šio­tis puo­du­kus ar­ba vil­kė­ti saus­kel­nes.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sei­mo dau­gu­ma nė­ra kons­ti­tu­ci­nė Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tai at­ krei­pia dė­me­sį, kad vie­šo­jo­je erd­vė­ je pla­čiai var­to­ja­ma „kons­ti­tu­ci­nės dau­gu­mos“ są­vo­ka ne­ga­li bū­ti pri­ tai­ky­ta nau­ja­me Sei­me su­si­for­ma­vu­ sios val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­ve­ju. „Kar­to­ja kaip pa­pū­gos“ Liū­de­sys: tei­si­nin­kas E.Kū­ris ap­gai­les­tau­ja, kad Lie­tu­vo­je „kaip kas su­

gal­vo­ja, taip ir var­to­ja tei­si­nes są­vo­kas“. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­re­tai sa­ko­ ma, kad So­cial­de­mok­ra­tų, Dar­

menas

bo, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų bei Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos tu­ri­ma 86 Sei­mo man­da­tų dau­gu­ma yra kons­ti­tu­ci­nė.

Bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Egi­di­jus Kū­ris aiš­ki­ na, kad taip to­li gra­žu nė­ra. „Kaž­ kas ėmė ir pa­lei­do į apy­var­tą są­vo­ką „kons­ti­tu­ci­nė dau­gu­ma“ – ir dau­ ge­lis kaip pa­pū­gos ją kar­to­ja. Bet ką ši są­vo­ka reiš­kia, var­gu ar kas nors už­tik­rin­tai pa­ sa­ky­tų“, – kal­bė­jo jis

7

13p.

Ge­ni­jaus mū­za jo idė­joms iš­ti­ki­ma Vil­niu­je vie­šė­ju­si XX a. ki­no ge­ni­jaus Ing­ma­ro Berg­ma­no mū­za, vie­na ti­tu­ luo­čiau­sių nor­ve­gų ak­to­rių Liv Ull­ mann, tvir­ti­na be­si­gai­lin­ti tik vie­nin­ te­lio da­ly­ko – ar­ti­mie­siems per ma­ žai skir­to dė­me­sio, o su I.Berg­ma­nu ji sa­ko taip nie­ka­da ir neiš­sis­ky­ru­si – iki pat re­ži­sie­riaus gy­ve­ni­mo pa­ bai­gos.

2

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

miestas

Į tualetą – per kliūtis Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­ 1 je są­jun­gos at­sto­vai su­ vai­di­no rea­laus gy­ve­ni­mo si­tua­ci­ją,

kai neį­ga­lu­sis žmo­gus mė­gi­na pa­ si­nau­do­ti tua­le­tu, ku­ris jam ne­pri­ tai­ky­tas. Ži­no­ma, ji su­lau­kė daug sma­gių ova­ci­jų ir pra­skaid­ri­no nuo­ tai­ką praei­viams, ta­čiau žvel­giant į tai be hu­mo­ro pa­dė­tis iš­ties liūd­na.

Juk daž­nai neį­ga­lus žmo­gus, sė­din­ tis ve­ži­mė­ly­je, iš pa­ša­li­nių ne­su­lau­ kia rei­kia­mos pa­gal­bos. „Ši bė­da la­bai di­de­lė. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, šiuo me­tu Vil­niu­je įreng­ti 48 vie­šie­ ji tua­le­tai, ta­čiau iš jų vos du yra pri­tai­ky­ti neį­ga­lie­siems. Apsk­ri­tai daž­na si­tua­ci­ja, kai neį­ga­lie­siems į vie­šuo­sius tua­le­tus bū­na sun­ ku pa­tek­ti: laip­tai, bor­te­lis, siau­ ros du­rys ar ko­kia ki­ta kliū­tis. Ga­lų ga­le ne pa­slap­tis, kad tiek vil­nie­ čiams, tiek sos­ti­nės sve­čiams daž­ nai sun­ku ras­ti vie­šuo­sius tua­le­tus, da­lis jų ne­vei­kia“, – tei­gė Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­gos na­rė Ra­mu­nė Šid­laus­kai­tė.

Rū­pes­tis ir ma­moms

Pa­sak pa­šne­ko­vės, to­kia si­tua­ci­ ja ke­lia ne­pa­to­gu­mų ne tik ne­ga­ lią tu­rin­tiems as­me­nims, bet ir

ma­moms su ma­žais vai­kais, se­ny­ vo am­žiaus žmo­nėms, ga­liau­siai ir pa­pras­tam žmo­gui. „O pa­skui vis gir­di­me, kad koks nors už­sie­nie­tis ap­šla­pi­no ko­kią sie­ną ar dar ką“, – sa­kė R.Šid­laus­kai­tė. Šia so­cia­li­ne ak­ci­ja or­ga­ni­za­to­ riai sie­kė at­kreip­ti žmo­nių dė­me­sį į pro­ble­mas dėl vie­šų­jų tua­le­tų, ra­ gi­no ne­lik­ti abe­jin­gus ir gar­siai iš­ reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. V.Ku­dir­kos aikš­tė­je jie bu­vo pa­sta­tę sten­dą, ku­ria­me vi­si ga­lė­jo pri­kli­juo­ti lip­ du­ką at­sa­ky­da­mi į klau­si­mą – už­ ten­ka ar ne vie­šų­jų tua­le­tų sos­ti­nė­ je, at­si­žvel­giant į tai, kad da­lis jų yra ne­tvar­kin­gi ar net ne­vei­kian­tys.

Pa­siū­ly­mus teiks sa­vi­val­dy­bei

„Klau­sia­me praei­vių, ko­kia jų nuo­ mo­nė, ar už­ten­ka sos­ti­nė­je vie­šų­ jų tua­le­tų, kiek ir kur jų tu­rė­tų bū­ti ir pa­na­šiai. Pas­kui tuos pa­siū­ly­mus teik­si­me mies­to sa­vi­val­dy­bei“, – per ren­gi­nį pa­sa­ko­jo R.Šid­laus­kai­tė.

Ren­gi­nio da­ly­viams taip pat bu­vo tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie šla­pi­mo ne­lai­ky­mą, ku­ris var­gi­na apie 300 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, šios li­ gos pro­fi­lak­ti­ką ir rei­ka­lin­gas hi­ gie­nos prie­mo­nes. Per žais­min­gą ak­ci­ją jos da­ly­viams bu­vo da­li­ja­

Ar ži­no­te, kad...

Ter­mi­nas „tua­le­tas“ ki­lęs iš pran­cū­zų kal­bos, ku­rio­je žo­dis „toi­le“ reiš­kia „pa­ la“ ar­ba „ske­pe­ta“, ku­rios bu­vo ri­ša­mos vy­rui ar mo­te­riai ant kak­lo jiems da­ rant šu­kuo­se­ną. Vė­liau tua­le­tu pa­dė­tas va­din­ti sta­las, ant ku­rio bu­vo su­krau­ na­mos prie­mo­nės šu­kuo­se­nai da­ry­ti, o XVII a. – ir pa­tal­pa, skir­ta reng­tis ir kū­ no prie­žiū­rai. Va­din­da­mi iš­vie­tę tua­le­ tu aris­tok­ra­tai steng­da­vo­si pa­brėž­ti jo­ je esan­čio žmo­gaus pri­va­tu­mą ir sie­kį pa­ge­rin­ti sa­vo as­me­ni­nę sa­vi­jau­tą.

Ki­tas ter­mi­nas – „pi­sua­ras“ – yra šiek tiek

mi puo­dai, ku­riuos bu­vo siū­lo­ma pri­si­riš­ti prie sa­vo ve­ži­mė­lių, laz­ dų ir vi­sur su sa­vi­mi ne­šio­tis, kad, pri­spau­dus rei­ka­lui, ne­rei­kė­tų lėk­ ti per vi­są mies­tą ieš­kant tua­le­to, nes juk tin­ka­mas neį­ga­lie­siems tė­ra ne­to­li Ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos, Lu­kiš­kių aikš­tė­je ir Konstitucijos prospekte.

Ra­mu­nė Šid­laus­kai­tė:

Ne pa­slap­tis, kad tiek vil­nie­čiams, tiek sos­ti­nės sve­čiams daž­nai sun­ku ras­ti vie­šuo­sius tua­le­tus, da­lis jų ne­vei­kia.

Ža­da pri­tai­ky­ti vi­sus

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai į šią pro­ble­mą žiū­ri pa­pras­čiau. Jų tei­gi­mu, mies­ to cent­re esan­čius tua­le­tus ras­ti tik­ rai ne­sun­ku, nes iš­ka­bin­ti ženk­lai.

Mies­te yra trys vie­šie­ji tua­le­tai, pri­ tai­ky­ti neį­ga­lie­siems, o ki­tus, įreng­ tus prieš 20, 25 ir dau­giau me­tų, re­konst­ra­vus esą taip pat pla­nuo­

ja­ma pri­tai­ky­ti ir neį­ga­lie­siems. Tik neaiš­ku, ka­da tai įvyks. Be­je, kal­bant apie mies­to šir­dy­je vei­kian­čius tua­ le­tus, ne­tru­kus nau­jam gy­ve­ni­mui tu­rė­tų bū­ti pri­kel­tas esan­tis V.Ku­ dir­kos aikš­tė­je. „Šį vie­šą­jį tua­le­tą nu­ma­to­ma su­re­mon­tuo­ti iki me­tų pa­bai­gos, o ati­da­ry­ti 2013 m. pra­ džio­je. Tua­le­te bus įreng­tas van­ dens šil­dy­tu­vas, tai­gi tu­rė­tų bū­ti šil­tas van­duo“, – sa­kė Ko­mu­na­li­ nio ūkio po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Sau­lius Va­lic­kas.

Vil­nius – ne Sankt Pe­ter­bur­gas, to­dėl pas mus Tarp­tau­ti­nė tua­le­ tų die­na nie­kaip ne­mi­ni­ma. O štai pas kai­my­nus šią die­ną žmo­nės vie­šai­siais tua­le­tais nau­do­ja­si ne­ mo­ka­mai. „Kaip nors ypa­tin­gai Tarp­tau­ti­nė tua­le­tų die­na ne­mi­ni­ma. Vil­niu­je ne vi­si vie­šie­ji tua­le­tai yra ap­mo­ kes­tin­ti (mo­kes­tis – 1 li­tas, jis tik iš da­lies at­per­ka tua­le­tų eksp­loa­ ta­ci­jos ir prie­žiū­ros są­nau­das), tai­ gi mies­tie­čiai ar mies­to sve­čiai pa­ gal ga­li­my­bę ga­li pa­si­rink­ti, ku­riuo tua­le­tu pa­si­nau­do­ti. Pvz., Lu­kiš­kių a. 18 vie­ša­sis tua­le­tas mo­ka­mas, o ne­to­li esan­tis ki­tas tua­le­tas Pa­ mėn­kal­nio g. 40A – ne“, – siū­ly­ mus da­li­jo sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas.

Tarp­tau­ti­nė tua­le­tų die­na sta­čio­kiš­kes­nis. Jis at­si­ra­do 1896 m. Ciu­ ri­che, Švei­ca­ri­jo­je. „Pis­soi­re“ pran­cū­ziš­ kai reiš­kia „my­žyk­la“. „Uni­ta­zas“ at­ke­lia­ vo iš ru­sų kal­bos dar ca­ro lai­kais. Va­ka­ ruo­se šis žo­dis ne­var­to­ja­mas.

Tie­siog ang­lų bend­ro­vė „Uni­tas“ („vie­ny­ bė“ – lot.) jau nuo 1883 m. ga­mi­no ke­ra­mi­ nes kriauk­les ir tu­pyk­las Ru­si­jos ca­ro rū­ mams, ku­riuo­se jos ir bu­vo pra­dė­tos va­ din­ti uni­ta­zais, nes ant jų aiš­kiai bu­vo ma­ty­ti bend­ro­vės lo­go­ti­pas. Nie­kur ki­ tur, iš­sky­rus po­so­vie­ti­nę erd­vę, to­kios tu­pyk­los uni­ta­zais ne­va­di­na­mos.

Tarp­tau­t i­nė tua­le­t ų or­ga­n i­za­ci­ja lapk­ri­čio 19-ąją pa­skel­bė Tarp­tau­ti­ ne tua­le­tų die­na. Ši or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo įkur­ta 2001 m., po Sin­ga­pū­re su­ šauk­tos tarp­tau­ti­nės kon­ fe­ren­ci­jos, ku­r io­je bu­ vo nag­ri­nė­ja­ma tua­le­tų pro­ble­ma. Pa­si­ro­do, 40 pro­c. pa­sau­lio gy­ven­to­ jų ne­tu­ri stan­dar­ti­nių sa­ ni­ta­ri­nių pa­to­gu­mų. Dėl šios prie­žas­t ies plin­ta in­fek­ci­ nės li­gos, di­dė­ja me­di­ci­nos

iš­lai­dos. Tarp­tau­ ti­nės tua­le­tų or­ga­ ni­za­ci­jos stei­gė­jas Jackas Si­mas ti­ki­si, ne tik kad į šią tarp­ tau­ti­nę šven­tę bus pa­žiū­rė­ta su šyp­se­ na, bet kad ji pa­dės ap­ sau­go­ti ap­lin­ką nuo in­fek­ ci­jų pli­ti­mo. Šią die­ną ska­ ti­na­ma su­tvar­ky­ti ap­leis­ tus lau­ko tua­le­tus, įreng­ ti nau­jų.

Išbandymai: Vilniuje negalią turintiem

Savivaldybė žada, kad ir kitus, kai siems. Kol taip nutiks, šiems nuolat

Nuo­tai­kin­g eis­mo re­gu Eis­mo pa­kei­ti­mai stul­bi­na vil­nie­ čius – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai ir vėl nu­spren­dė leis­ti eis­ mą Vilk­pė­dės gat­vės ir Sa­va­no­rių pro­spek­to san­kry­žo­je.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė va­kar in­for­ma­vo, kad nuo lapk­ri­čio 17 d. bus at­nau­jin­tas vie­šo­jo trans­por­ to prio­ri­te­ti­nis eis­mas Sa­va­no­rių pro­spek­to da­ly­je tarp Vilk­pė­dės ir Va­du­vos gat­vių nuo mies­to cent­ro link Že­mų­jų Pa­ne­rių.

Tie­sa, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai pa­ tei­kė ir dar vie­ną nau­jie­ną – bus at­nau­jin­tas ir Sa­va­no­rių pro­spek­ to bei Vilk­pė­dės gat­vės san­kry­žos švie­so­fo­rų kai­rio­jo po­sū­kio re­ gu­lia­vi­mas. Nuo šiol nuo mies­to cent­ro pu­sės mi­nė­to­je san­kry­žo­je kai­riuo­ju po­sū­kiu bus ga­li­ma įva­ žiuo­ti į Vilk­pė­dės gat­vę.

Vai­ruo­to­jai pra­šo­mi bū­ti ati­dūs, ste­bė­ti ke­lio ženk­lus ir lai­ky­tis Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių.

Spren­di­mą pa­nai­kin­ti ga­li­my­bę su­kti į kai­rę iš Sa­va­no­rių pro­spek­to į Vilk­pė­dės gat­vę ir vėl tai leis­ti per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus sa­vi­val­

3

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

miestas

14p.

Baigiantis „Scanoramos“ festivaliui geriausiu Baltijos šalių filmu pripažinta estų juosta „Baltas kvadratas“.

Ąžuo­lo gel­bė­ji­mas su­pyk­dė vil­nie­čius Zita Voitiulevičiūtė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Sos­ti­nės Užu­pio gy­ven­to­jų pa­šo­nė­ je va­kar ben­zi­ni­niais pjūk­lais triū­ sė dar­bi­nin­kai – jie pjo­vė sto­ras se­ niau­sio Vil­niaus ąžuo­lo ša­kas. Spe­ cia­lis­tai ne­no­riai, bet neat­me­ta ga­li­ my­bės, kad me­dį ga­li tek­ti nu­kris­ti.

Gy­ven­to­jus šo­ki­ra­vo vaiz­dai

Tua­le­tai, pri­tai­ky­ti neį­ga­lie­siems: Lu­kiš­kių a. 18 (mo­ka­mas), Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės g. 2 (mo­ka­

mas), Kons­ti­tu­ci­jos pr. 7A (mo­ka­mas).

ms žmonėms skirti tik trys tualetai iš 48. pradės renovuoti, pritaikys neįgalie­ tenka susidurti su nepatogumais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

­gas u­lia­vi­mas

Apk­ro­va: Vilk­pė­dės gat­ve nuo­lat

zu­ja ne tik leng­va­sis, bet ir kro­vi­ ni­nis trans­por­tas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

dy­bė jau bu­vo priė­mu­si bent ke­lis kar­tus. Įvyk­džius šiuos eis­mo pa­ kei­ti­mus tek­da­vo iš nau­jo re­gu­liuo­ti švie­so­fo­rus. Tad vai­ruo­to­jai nea­be­ jo­ja, kad ar­ti­miau­sias ke­lias sa­vai­ tes šio­je vie­to­je ir vėl lau­kia ne­pa­ to­gu­mai bei spūs­tys.

VD inf.

Se­rei­kiš­kių par­ke, Ber­nar­di­nų so­ do te­ri­to­ri­jo­je prie­šais til­te­lį per Vil­nią, ve­dan­tį į Dai­lės aka­de­mi­ ją, au­ga ąžuo­las. Spe­cia­lis­tai, at­ lie­kan­tys pra­kti­nę me­džio prie­žiū­ rą, va­di­na­mie­ji ar­bo­ris­tai, ma­no, kad jam apie 400–500 me­tų. Šio gam­tos pa­vel­do ob­jek­to aukš­tis – apie 20 met­rų.

Se­no­lį ąžuo­lą Se­rei­kiš­kių par­ko priei­go­se, ap­tver­tą me­ta­li­ne tvo­ re­le, žino vi­si vil­nie­čiai. Ta­čiau jo ga­li ne­be­lik­ti.

Va­kar ry­tą su par­ku be­si­ri­bo­jan­ čio Užu­pio gy­ven­to­jai nu­bu­do nuo ben­zi­ni­nių pjūk­lų gaus­mo. „Ma­no kai­my­nai pa­šiur­pę. Vi­si bė­go žiū­rė­ti, kas da­ro­ma su ąžuo­ lu. Nie­kas nie­ko ne­ži­no­jo. Aiš­ku, jį tvar­ky­ti rei­kė­jo, sau­sas ša­ke­les nu­pjau­ti, nes jos kri­to ant praei­ vių, bet taip pjau­ti... Jau ge­riau ta­da iš­vis pjau­ti iki kel­mo. O da­ bar neaiš­ku, ar kas nors dar su­ža­ liuos iš to stuob­rio, – žiū­rė­da­mas iš ki­tos Vil­nios pu­sės į dar­bi­nin­ kus, pjau­nan­čius di­džią­sias ąžuo­ lo ša­kas, sa­kė in­ži­nie­rius Ri­mas.

Ir pu­siau juo­kais pri­dū­rė: – Be­liks tik plas­ti­ki­nius la­pe­lius dė­ti. Ar­ ba va­ri­nius, švie­čian­čius, – ko­kią nors ins­ta­lia­ci­ją už­ka­bin­ti.“ Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos, pro ku­rios lan­gus ma­to­si Se­rei­kiš­kių par­kas, dės­ty­to­jas Arū­nas Jau­niš­ kis ir­gi ste­bė­jo, kaip pjūk­lai rai­ko me­dį. „Vie­na­reikš­miš­kai taip ne­ga­li­ ma me­džiui da­ry­ti. Tai tik­rai nė­ ra jo gel­bė­ji­mas, spren­džiant iš to, ką aš ma­tau. Ar­ba dar­bi­nin­kai, ar­

ba ope­ra­ci­jos su­ma­ny­to­jai aiš­kiai su­pai­nio­jo są­vo­kas, jei­gu sa­ko, kad tai yra me­džio gel­bė­ji­mas. Ka­žin, ar iš­vis jie tu­ri tam lei­di­mus, – ste­bė­ jo­si A.Jau­niš­kis. – Juk ma­ty­ti, kad ša­kos svei­kos, svei­ka me­die­na.“

Šiam me­džiui nuau­ ti ba­tai, nu­kirs­ta vie­na ko­ja ir nu­ka­ po­ti pirš­tai. Jis da­ bar kaip žmo­gus, sto­vin­tis ant vie­nos ko­jos dvie­jų pirš­tų.

Šak­nis pa­žei­dė so­viet­me­čiu

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė dar praė­ju­sį penk­ta­die­nį pra­ne­šė, kad Se­rei­kiš­kių par­ko ąžuo­las bus pra­ dė­tas tvar­ky­ti, – ąžuo­lo li­ki­mui spręs­ti net su­da­ry­ta spe­cia­li ko­ mi­si­ja. „Me­dis yra ava­ri­nės būk­lės ir tai pa­tvir­tin­ta Lie­tu­vos ar­bo­ris­ tų są­jun­gos. Tai, kad me­dis ava­ ri­nės būk­lės, reiš­kia, jog praū­žus stip­res­niam vė­jui jis ga­li iš­virs­ti iš pat šak­nų. Tad yra grės­mė bū­ si­moms par­ko konst­ruk­ci­joms ir žmo­nėms. Re­konst­ruo­jant par­ką rei­kia pa­si­rū­pin­ti žmo­nių sau­ga, ci­vi­li­ne at­sa­ko­my­be“, – sa­kė įstai­ gos „Vil­niaus mies­to par­kai“ vy­ riau­sio­ji kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­ tė Ra­mu­nė San­der­son, pa­klaus­ta, ko­dėl nu­spręs­ta pjau­ti šim­ta­me­čio ąžuo­lo ša­kas.

Ji aiš­ki­no, kad Se­rei­kiš­kių ąžuo­ las ava­ri­nis ta­po dėl to, kad šeš­ta­ ja­me de­šimt­me­ty­je ša­lia jo bu­vo pa­sta­ty­ta elekt­ros pa­sto­tė. Bu­vo pa­žeis­ta maž­daug 80 pro­c. ąžuo­ lo šak­nų. „Šiam me­džiui nuau­ti ba­tai, nu­ kirs­ta vie­na ko­ja ir nu­ka­po­ti pirš­ tai, – vaiz­din­gai api­bū­di­no Lie­tu­ vos ar­bo­ris­ti­kos cent­ro di­rek­to­rius

Al­ter­na­ty­va: jei va­kar die­ną vyk­dy­tas pla­nas – pa­ša­lin­ti šim­ta­me­

čio ąžuo­lo ša­kas – ne­pa­si­tei­sins, ža­da­ma me­dį vi­siš­kai nu­pjau­ti.

Al­gis Da­ve­nis. – Jis da­bar kaip žmo­gus, sto­vin­tis ant vie­nos ko­ jos dvie­jų pirš­tų.“ „Jis ne­tu­ri nor­ma­lios at­ra­mos.

Be to, ur­ba­nis­ti­nė­je te­ri­to­ri­jo­ je dėl kie­tų pa­vir­šių me­džiai net ir la­bai jais rū­pi­nan­tis vargs­ta. O šiam me­džiui ne­pa­si­se­kė dvi­gu­bai – ap­link jį yra ke­liai ir ap­ka­po­tos, smar­kiai pa­žeis­tos jo šak­nys“, – aiš­ki­no R.San­der­son.

Ga­li tek­ti nu­pjau­ti

Di­de­lė Se­rei­kiš­kių ąžuo­lo ka­mie­ no da­lis yra dre­vė­ta ir už­plom­buo­ ta, kaip sa­kė R.San­der­son, se­no­ vi­niais me­to­dais. Da­bar ar­bo­ris­tai tu­rės išim­ti plom­bas, ati­deng­ ti dre­ves. „Jei­gu paaiš­kės, kad me­džio vi­ dus su­tre­šęs, ga­li tek­ti im­tis pla­no B – me­dį vi­siš­kai nu­pjau­ti, kad jis ne­kel­tų pa­vo­jaus ap­lin­kai“, – sa­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

kė kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tė. Aiš­ ki­na­ma, kad, ap­ge­nė­jus me­džio vai­ni­ką ir pa­li­kus iš jo stuob­rį, pa­ts me­dis iš­lie­ka gy­vas. Ti­ki­ma­ si, kad šie­met daug gi­lių pri­bran­ di­nęs ąžuo­las nu­ge­nė­jus jo vai­ni­ką pa­ma­žu ims leis­ti nau­jas ša­ke­les. „Mū­sų sie­kis yra me­dį iš­sau­go­ ti. Ker­ta­mas jis bus tik tuo at­ve­ju, jei­gu me­džio vi­dus la­bai pra­stos būk­lės. Ir tai nu­spręs ne vie­nas žmo­gus, o jo li­ki­mą spren­džian­ ti ko­mi­si­ja. Tik jei­gu ne­pa­si­tei­ sins da­bar­ti­nis pla­nas, bus ima­ ma­si ki­to. Bet ką nors su me­džiu rei­kė­jo da­ry­ti, nes da­bar mes tu­ rė­jo­me tik­sin­čią bom­bą“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Vil­niu­je yra ir dau­giau me­džių, į ku­riuos nu­si­tai­kę ge­nė­ji­mo spe­ cia­lis­tai. Pir­miau­sia, pa­sak R.San­ der­son, ge­ni­mi tu­rė­tų bū­ti Re­for­ ma­tų par­ke au­gan­tys me­džiai.

4

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sostinėje – pa­jū­rio dvelks­mas Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ne vie­no praei­vio akį pa­trau­kia Vil­niaus cent­re iš­dy­gu­si iš­ka­ba „Klai­pė­dos se­na­mies­tis“. Tie­sa, ji to­kia jau ant­ra, bet dau­ge­liui dar ne­pa­žįs­ta­ma. Ta­čiau apie ka­ vi­nu­kės vi­zi­ti­ne kor­te­le va­di­na­ mus sū­rio pirš­te­lius gar­sas pla­ čiai pa­skli­dęs.

Tie, kam per pa­sta­ruo­sius me­tus ne­te­ko lan­ky­tis S.Dau­kan­to aikš­ tė­je įsi­kū­ru­sio­je ka­vi­nu­kė­je „Klai­ pė­dos se­na­mies­tis“, vei­kiau­siai da­bar už­suks į la­biau ma­to­mą To­ to­rių gat­vė­je. Prieš tris sa­vai­tes vie­toj bu­vu­sio Cent­ro ba­ro du­ris at­vė­rė sve­čiai iš pa­jū­rio. „Dar sa­vo ka­vi­nu­kė­je Klai­pė­ do­je pra­dė­jo­me kep­ti to­kius sū­rio pirš­te­lius. Jie ta­po la­bai po­pu­lia­ rūs. Il­gai­niui iš drau­gų, pa­žįs­ta­mų, net sve­ti­mų žmo­nių iš­girs­da­vo­me, kad la­bai ge­ra Vil­niu­je, bet trūks­ta jū­ros ir tų se­na­mies­čio pirš­te­lių“, – šyp­so­da­ma­si pa­sa­ko­jo ka­vi­nės va­do­vė Li­na Grik­šie­nė.

Mo­te­ris tei­gė, kad min­tis at­ si­da­ry­ti ka­vi­nu­kę sos­ti­nė­je kir­ bė­jo se­no­kai. Ji pra­dė­jo ieš­ko­ti čia vie­tos, kur ga­lė­tų įsi­kur­ti, be to, ir duk­ra įsto­jo čia mo­ky­tis, ir

kaip pa­ti sa­kė, no­rė­jo­si stu­den­ tams at­vež­ti jų mėgs­ta­mų sū­rio pirš­te­lių. „Šio pa­tie­ka­lo vie­na ma­ma pra­šy­da­vo net sa­vo sū­nui į Ai­ri­ją lauk­tu­vių įdė­ti, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vė. – Bet aš jai at­sa­ky­da­ vau, kad kol jį pa­sieks, pirš­te­liai pra­ras sa­vo sko­nį, nes juos rei­kia val­gy­ti ką tik iš­kep­tus, pa­šil­dy­ti jie jau ne­be to­kie.“ Dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sri­ty­je dir­ban­ ti L.Grik­šie­nė su vy­ru sa­vo vers­ lą pra­dė­jo dar nuo stu­di­jų lai­kais Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te įkur­tos ka­vi­nu­kės. Vė­liau Klai­pė­dos se­ na­mies­ty­je, Me­ni­nin­kų na­mų kie­me­ly­je, vie­to­je, kur bu­vu­si ka­vi­nu­kė nuo se­no tu­rė­jo pa­va­ di­ni­mą „Se­na­mies­tis“, jie ati­da­ rė „Klai­pė­dos se­na­mies­tį“. Kaip sa­kė L.Grik­šie­nė, ke­liant vers­lą į Vil­nių pa­va­di­ni­mą iš­lai­ky­ti bu­vo bū­ti­na. „Vi­sa ka­vi­nės kon­cep­ci­ja, val­ gia­raš­tis yra toks pat, tiek esan­ čios Klai­pė­do­je, tiek abie­jų sos­ ti­nė­je. Net in­ter­je­rą sten­gia­mės su­kur­ti to­kį pat, kad bū­tų šil­ta, jau­ku, sma­gu pa­sė­dė­ti su drau­ gais“, – dės­tė pa­šne­ko­vė ir pa­ brė­žė, kad jų pa­grin­di­nis orien­ ty­ras – stu­den­tai.

Vi­dus: Vil­niaus cent­re įsi­kū­ru­sios ka­vi­nu­kės „Klai­pė­dos se­na­mies­

tis“ in­ter­je­ras dvel­kia pa­jū­riu: švie­siai gels­va spal­va, pri­me­nan­ti ko­ pų smė­lį, ant sie­nų ka­bo pa­veiks­lai su uos­ta­mies­čio vaiz­dais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Vil­niaus ra­di­jas“ vėl veiks?

Ra­di­jo siun­ti­mo sto­tį Vil­niu­je val­ dan­tis Jo­nas Var­nas ti­ki­si at­gai­ vin­ti maž­daug prieš de­šimt­me­ tį sos­ti­nė­je trans­liuo­tą pro­gra­ mą „Vil­niaus ra­di­jas“ – tai da­ry­tų jo pa­ties įstai­ga „Te­le­ra­di­jo kom­ pa­ni­ja Han­sa“.

Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, anks­čiau da­ly­vius per­spė­ju­si dėl sig­na­lo siun­tė­jos – J.Var­no Vil­ niaus ra­di­jo stu­di­jos – re­pu­ta­ci­ jos, kon­kur­se dėl 96,8 me­ga­her­co (MHz) daž­nio sos­ti­nė­je su­lau­ kė vie­nin­te­lės pa­raiš­kos – to pa­ ties J.Var­no val­do­mos „Te­le­ra­di­ jo kom­pa­ni­jos Han­sa“ pa­siū­ly­mo.

Apie tai BNS in­for­ma­vo ko­mi­si­ jos tei­si­nin­kas Vik­to­ras Po­pan­ do­pu­la.

Anot jo, ar su­teik­ti šį daž­nį mi­ nė­tai bend­ro­vei, ko­mi­si­ja spręs tre­čia­die­nio po­sė­dy­je.

Kon­kur­sas bu­vo skelb­tas dėl ga­li­my­bės nau­do­tis vie­nin­te­lės pri­va­čio­sios ra­di­jo siun­tė­jos Lie­ tu­vo­je J.Var­no Vil­niaus ra­di­jo stu­ di­jos pa­slau­go­mis. Įs­tai­ga „Te­le­ra­di­jo kom­pa­ni­ja Han­za“ anks­čiau yra ne kar­tą pa­ te­ku­si į Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­ si­jos aki­ra­tį. Skun­dų ko­mi­si­ja yra su­lau­ku­si ir dėl J.Var­no Vil­niaus ra­di­jo stu­di­jos, ku­ri esą trans­ liuo­to­jams daž­nai neatsk­leis­da­ vo siun­ti­mo pa­slau­gų įkai­nių.

Ko­mi­si­ja yra pa­ste­bė­ju­si, kad du trans­liuo­to­jai, nau­do­ję­si J.Var­no ra­di­jo stu­di­jos pa­slau­go­mis, „Hot FM“ ir „Vox Ma­ris“, anks­čiau nu­ trau­kė veik­lą, be to, ko­mi­si­ja ga­vo skun­dų, kad siun­ti­mo kai­na bu­ vo ne­pro­por­cin­ga. Šią va­sa­rą no­ rin­čių trans­liuo­ti pro­gra­mą šiuo daž­niu neat­si­ra­do.

VD, BNS inf.

Lit­va­kų kul­tū­ros ir dai­lės cent­ras, Mo­ der­naus me­no ir Gug­gen­hei­mo mu­ zie­jai. Vi­si jie ka­ da nors bus Vil­niu­ je, bet kol kas neaiš­ ku, ka­da ir kaip. Vie­ niems trūks­ta en­tu­ ziaz­mo, ki­tiems pi­ni­ gų, tre­tiems – vie­tos.

Stab­dys: Lit­va­kų kul­tū­ros ir me­no cent­rui at­si­ras­ti truk­do ne­pa­kan­ka­

mas fi­nan­sa­vi­mas.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Mu­zie­jams rei­kia no­ro, pi­ni­gų ir vie­tos And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sta­ty­boms – sep­ty­ne­ri me­tai

Py­li­mo g. 4 tu­rin­čios pra­si­dė­ti Lit­ va­kų kul­tū­ros ir dai­lės cent­ro sta­ ty­bos kol kas iš mir­ties taš­ko ne­ju­ da. Ši sa­vo gar­su­mu Gug­gen­hei­mo ar Er­mi­ta­žo mu­zie­jams tu­rin­ti pri­ lyg­ti ga­le­ri­ja šiuo me­tu eg­zis­tuo­ja tik su­ma­ny­to­jų pla­nuo­se.

Mu­zie­jaus idė­jos su­ma­ny­to­jas Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­ dų mu­zie­jaus di­rek­to­rius Mar­kas Zin­ge­ris dien­raš­čiui yra pa­sa­ko­jęs, kad nau­ja­sis mu­zie­jus, ku­ria­me bus sau­go­mi gar­siau­sių Lie­tu­vos žy­dų dar­bai, įsi­kurs žy­dams is­to­ ri­nė­je vie­to­je – Py­li­mo gat­vės 4-u nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me, ku­rio vie­no­je da­ly­je šiuo me­tu įsi­kū­ru­si Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė, o ki­ta da­lis val­do­ma Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­jaus.

Jei­gu dar­bai pra­si­dė­tų da­bar, daug­maž po sep­ty­ne­to me­tų čia tu­rė­tų at­si­ras­ti in­te­rak­ty­vus Lit­va­ kų kul­tū­ros ir dai­lės cent­ras. Mu­ zie­jaus va­do­vy­bė kol kas šių ter­mi­ nų ne­kei­čia, ta­čiau dar­bų pra­džia vis ati­de­da­ma.

Lit­va­kai pa­si­gen­da pa­ra­mos

Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja Jū­ra­tė Ra­zu­mie­nė ap­gai­les­ta­ vo, kad vi­si dar­bai dėl lė­šų trū­ku­ mo su­sto­ję, yra tik idė­ja. Paš­ne­ko­vė tei­gė, jog pra­džio­je rei­kė­tų ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų, o jų kol kas nė­ra. „Kol kas mes esa­me pa­tei­kę pro­ jek­tą ir dar­bų pra­džiai tu­ri­me ne­ di­de­lę, be to, dar ne­pat­vir­tin­tą su­ mą. Mums la­bai bran­giai kai­nuos

bū­tent pir­mie­ji žings­niai, cent­ro pro­jek­ta­vi­mo dar­bai. Ši­tam star­ tui rei­kia di­de­lių pi­ni­gų, ku­rių kol kas mums nie­kas ne­pat­vir­ti­na“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ga­vus pi­ni­gų iš vals­ty­bės, to­les­ni dar­bai vyk­tų sklan­džiai. En­tu­ziaz­ mo ir no­ro su­kur­ti pa­sau­li­nio ly­gio me­no ir kul­tū­ros trau­kos cent­rą Vil­niu­je žy­dams, pa­sak J.Ra­zu­mie­ nės, ne­trūks­ta.

Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad mu­zie­jus bus Vil­niu­je, bet vi­ sai ki­to­je vie­to­je, nei pla­nuo­ta anks­čiau.

Ra­do tin­ka­mą skly­pą

Dar vie­no kul­tū­ros ob­jek­to – Mo­ der­naus me­no cent­ro – sta­ty­ba iš mir­ties taš­ko pa­ju­dės grei­čiau­siai jau ki­tą­met. Se­no­kai puo­se­lė­jęs idė­ją pa­sta­ty­ti ir pa­do­va­no­ti mies­ tui mu­zie­jų, ku­ria­me bū­tų tur­tin­ ga eks­po­na­tų ko­lek­ci­ja, vers­li­nin­ kas Vik­to­ras But­kus, at­ro­do, yra kaip nie­kad ar­ti sa­vo tiks­lo.

Dar per­nai vie­na­me sa­vo in­ter­ viu dien­raš­čiui vers­li­nin­kas tei­gė, kad mu­zie­jus iš­kils Vil­niu­je Ne­ ries pa­kran­tė­je tarp „Fo­rum Pa­ la­ce“ rū­mų ir Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos, ta­čiau šiuo me­tu ga­le­ri­jos sta­ty­bos pla­nuo­ja­mos ki­tur. Kur – vers­li­nin­kas ža­da pa­sa­ky­ti po nau­ jų­jų me­tų. „Ta min­tis po tru­pu­tį vys­to­si.

Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad mu­ zie­jus bus Vil­niu­je, bet vi­sai ki­to­je

vie­to­je, nei pla­nuo­ta anks­čiau. Kol ne­tu­riu pa­ra­šo ran­ko­se, tol nie­ko dau­giau ne­ko­men­tuo­siu, bet po Nau­jų­jų me­tų pa­skam­bin­ki­te“, – pa­slap­tin­gai kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Prit­rū­ko en­tu­ziaz­mo

Ke­le­rius me­tus sos­ti­nė­je puo­se­lė­ta ir ne vie­ną skan­da­lą su­kė­lu­si Gug­ gen­hei­mo mu­zie­jaus idė­ja šiuo me­ tu yra ties nu­ma­ri­ni­mo ri­ba.

Iš pra­džių pla­nuo­ta, kad ira­kie­ čių kil­mės ar­chi­tek­tės iš Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos Za­hos Ha­did su­ pro­jek­tuo­tas mu­zie­jus at­si­ras prie Bal­to­jo til­to, ta­čiau 2010 m. rugp­jū­tį bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės gal­būt ne­tei­sė­tai skir­tų 810 tūkst. li­tų Jo­no Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­rui. Šis juos pa­nau­do­jo Gug­ gen­hei­mo pro­jek­tui.

Mu­zie­jaus idė­ja il­go­kai bu­vo ap­ ta­ri­nė­ja­ma pa­čiu aukš­čiau­siu ly­giu.

Po­kal­biuo­se ir de­ry­bo­se įvai­riais su mu­zie­jaus at­si­ra­di­mu su­si­ju­sias klau­si­mais da­ly­va­vo ir kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas, ir sos­ ti­nės va­do­vas, ne­tgi Ru­si­jos vals­ ty­bi­nio Er­mi­ta­žo ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Mi­chai­las Piot­rovs­kis. Idė­jos su­ma­ny­to­jai pla­na­vo, kad bū­tent Er­mi­ta­žo ko­lek­ci­jos su­da­ry­tų es­ mi­nę lie­tu­vių Gug­gen­hei­mo eks­ po­zi­ci­jos da­lį. Šiuo me­tu vie­na pro­jek­to ini­ cia­to­rių mu­zie­jaus sta­ty­ti ne­bep­la­nuo­ja. „Kol kas šis pro­jek­tas ne­nag­ri­nė­ja­mas ir jo per­spek­ty­ vos kol kas neaiš­kios“, – tei­gia­ma Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me į dien­raš­čio klau­si­mą, ko­kia Gug­ gen­hei­mo mu­zie­jaus at­si­ra­di­mo per­spek­ty­va.

Sa­vi­val­dy­bės ko­men­ta­ras Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, mu­zie­jams 2012 m. skir­ta 1,398 mln. li­ tų. Iš jų: Vil­niaus me­mo­ria­li­nių mu­ zie­jų di­rek­ci­jai (į ku­rią įei­na Beat­ri­čės Grin­ce­vi­čiū­tės me­mo­ria­li­nis bu­tasmu­zie­jus „Beat­ri­čės na­mai“, Vin­co Krė­ vės-Mic­ke­vi­čiaus me­mo­ria­li­nis bu­tasmu­zie­jus, Venc­lo­vų na­mai, Vin­co My­ ko­lai­čio-Pu­ti­no me­mo­ria­li­nis bu­tasmu­zie­jus) – 499,2 tūkst li­tų, Li­te­ra­tū­ ri­niam Alek­sand­ro Puš­ki­no mu­zie­jui – 471,9 tūkst. li­tų, Ma­ri­jos ir Jur­gio Šla­

pe­lių na­mui-mu­zie­jui – 334,7 tūkst. li­ tų, Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jui – 80 tūkst. li­tų, Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­ zie­jui – 5 tūkst. li­tų. Į šią su­mą įtrauk­ti in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai ir vi­siš­kas mu­ zie­jus iš­lai­ky­mas: mo­kes­tis už ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas, dar­bo už­mo­kes­ čiai ir t. t. Šiuo me­tu po­pu­lia­riau­si yra Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jus bei Li­te­ra­tū­ri­nis A.Puš­ki­no mu­zie­jus. Ar­ ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti VšĮ Ka­zi­mie­ro Žo­roms­kio mu­zie­jų.

1,398 mln. litų 2012 m. skirta Vilniaus muziejams.

5

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

iš arčiau Žo­dis „skvo­tas“ vis daž­niau gir­di­mas Lie­ tu­vo­je, apie skvo­ta­vi­ mą pa­ra­šo­ma ša­lies spau­do­je. Tie­sa, daž­ niau­siai ne itin tei­ gia­mai kal­ba­ma apie sve­tur vyks­tan­tį reiš­ ki­nį. Tad kas tai per ju­dė­ji­mas, ko­dėl jis ke­lia ne­pa­si­ten­ki­ni­ mą ir ar jis vyks­ta Vil­ niu­je?

Puo­šy­ba: Vo­kie­ti­jos sos­ti­nės Ber­ly­no skvo­te­riai, vos at­vy­kę į ne­gy­ve­na­mas pa­tal­pas, te­ri­to­ri­ją pa­ženk­li­na laip­ti­nes iš­mar­gin­da­mi ai­be gra­fi­

čių, vie­tą čia ran­da ir ki­ti „me­no kū­ri­niai“.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Atė­jau, pa­ma­čiau, ap­si­gy­ve­nau Go­da Rai­by­tė

g.raibyte@diena.lt

Ideo­lo­gi­nis ir is­to­ri­nis as­pek­tai

Pla­čią­ja pra­sme ne vie­na vals­ty­bė pa­sta­ty­ta skvo­te­rių. JAV ir Aust­ra­ li­jo­je imig­ran­tai užė­mė jau gy­ve­ na­mas vie­tas ir lai­kui bė­gant vie­ ti­niai, JAV in­dė­nai ar Aust­ra­li­jos abo­ri­ge­nai, bu­vo iš­stum­ti. Šiais lai­kais „skvo­to“ api­brėž­ tis kur kas tiks­les­nė. Skvo­ta­vi­mas – ju­dė­ji­mas, kai žmo­nės (skvo­te­ riai) gy­ve­na jiems ne­prik­lau­san­ čiuo­se ap­leis­tuo­se ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to ob­jek­tuo­se (skvo­tuo­se).

Tai ne­ga­li bū­ti pai­nio­ja­ma su va­ di­na­mą­ja na­mų in­va­zi­ja, kai uži­ ma­mas vis dar gy­ve­na­mas, ta­čiau dėl tam tik­rų prie­žas­čių (pvz., il­ gų ato­sto­gų sve­ti­mo­je ša­ly­je) ku­ rį lai­ką be prie­žiū­ros pa­lik­tas na­ mas. Šias dvi są­vo­kas pai­nio­ja ir ži­niask­lai­da.

Mū­sų lai­kų skvo­ta­vi­mas di­ džiau­sią pa­grei­tį Eu­ro­po­je įga­vo hi­pių epo­cho­je – 7-aja­me praė­ ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je, o stip­riau­sią ideo­lo­gi­nį pa­grin­dą ju­dė­ji­mui su­tei­kė pan­kai 7–9 de­ šimt­me­čiais. Kaip ir tuo­met, Va­ ka­rų ša­lių mies­tuo­se vis dar drie­ kia­si iš­ti­sos ap­leis­tų na­mų gat­vės, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Man­čes­te­ ry­je, ply­ti ap­leis­tų pa­sta­tų – bend­ ra­bu­čių ir ga­myk­lų – kvar­ta­lai, juo­se XIX a. pra­si­dė­jo pra­mo­nės re­vo­liu­ci­ja.

Ideo­lo­gi­nis skvo­ta­vi­mas ke­lia klau­si­mą: „Ko­dėl vals­ty­bė­je vie­ni ne­tu­ri nie­ko, o ki­ti pri­si­gro­bė dau­ giau, nei su­ge­ba ap­rėp­ti?“ Ka­dan­gi dau­ge­ly­je tur­tin­ges­nių Eu­ro­pos ša­lių ap­leis­tuose na­muose yra vi­si bal­dai ir bui­ti­nė tech­ni­ka, juo­se ap­si­gy­ve­na vie­ni­šos ma­mos (ypač dau­gia­vai­kės), be­dar­biai, bu­ vę ka­li­niai, imig­ran­tai (ypač iš tre­ čio­jo pa­sau­lio ša­lių) ir, ži­no­ma, pan­kai, ku­rie ne­re­tai skvo­tą pa­ ver­čia ne tik gy­ve­na­ma erd­ve, bet ir so­cia­li­niu cent­ru.

Tei­ses gy­nė įsta­ty­mai

Ang­li­jo­je skvo­ta­vi­mas bu­vo ak­ty­ ves­nis nei bet ku­rio­je ki­to­je Eu­ro­ pos vals­ty­bė­je. Il­gai su tuo ko­vo­ju­si val­džia ga­liau­siai nu­spren­dė ju­dė­ ji­mą pa­vers­ti le­ga­liu. 1977 m. įsi­ga­ lio­jęs „Sec­tion 6“ įsta­ty­mas skvo­ te­riams lei­do įsi­kel­ti į ap­leis­tus na­mus, bū­ti iš­kel­din­tiems ne po­ li­ci­jos, o teis­mo (po­li­ci­ja be teis­ mo or­de­rio ne­ga­lė­jo net pa­tek­ ti į na­mą), pa­da­rė juos at­sa­kin­gus už bet ko­kią ža­lą pa­sta­tui, įpa­rei­ go­jo mo­kė­ti už na­mo ko­mu­na­li­ nes pa­slau­gas ir t. t. Jiems net su­ teik­ta ga­li­my­bė teis­me ap­si­gin­ti ir įro­dy­ti, kad yra pa­kan­ka­mai mo­ty­ vuo­ti ten gy­ven­ti ir ne­da­ro jo­kios di­des­nės ža­los.

Ta­čiau nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 d. ge­ri lai­kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos skvo­te­riams bai­gė­si. „Skvo­ta­ vi­mas gy­ve­na­ma­ja­me na­me tam­pa kri­mi­na­li­niu nu­si­kal­ti­mu Ang­li­jo­ je ir Vel­se“, – tuo­met skel­bė BBC. Mi­nist­rai sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­ vo „ge­res­ne ap­sau­ga ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to sa­vi­nin­kams“ ir „pa­ga­liau už­da­ro­mo­mis du­ri­mis skvo­te­rių dest­ruk­ci­jai“. Skvo­te­ris da­bar ga­ li bū­ti še­šiems mė­ne­siams pa­so­ din­tas į ka­lė­ji­mą ar­ba nu­baus­tas 5 tūkst. sva­rų ster­lin­gų bau­da.

Vil­niu­je – tik užuo­maz­gos

Tie­sa, skvo­ta­vi­mo tai vi­siš­kai ne­ sus­tab­do – vis dar le­ga­liai ga­li­ma užim­ti ap­leis­tus ko­mer­ci­nius pa­ sta­tus: „Man­čes­te­ry­je jau dve­jus me­tus ku­ria­me lai­ki­nas ka­vi­nes – so­cia­li­nius cent­rus, ku­rie vie­na­me pa­sta­te gy­vuo­ja maž­daug po tris sa­vai­tes. Vi­sa­da ren­ka­mės ko­mer­ ci­nį pa­sta­tą ir su­ta­ria­me su šei­ mi­nin­kais (ku­rie daž­niau­siai bū­na ma­fij­ os at­sto­vai), kad su­mo­kė­si­ me už vi­sas ko­mu­na­li­nes pa­slau­ gas ir nie­ko ne­su­lau­žy­si­me. Be to, skvo­ta­vi­mą drau­džian­tis įsta­ty­mas toks nau­jas, kad net pa­rei­gū­nai dar ne­ži­no, kaip jį tai­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo Vil­niu­je vie­šin­ti bri­tė Ruth.

Skvo­ta­vi­mas ak­ty­vus ir už Eu­ro­pos ri­bų. JAV skvo­tai ne­le­ga­lūs, ta­čiau yra įsta­ty­mų, pa­gal ku­riuos nu­sta­ ty­tą lai­ką ki­to žmo­gaus nuo­sa­vuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tis as­muo, tik­ra­ jam šei­mi­nin­kui neat­si­lie­pus, įgau­ na sa­vi­nin­ko tei­ses. Šis gy­ve­na­mo­ sios vie­tos „le­ga­li­za­vi­mo“ ter­mi­nas pri­klau­so nuo vals­ti­jos, ta­čiau bend­ rai sie­kia nuo 5 iki 30 me­tų.

Ju­dė­ji­mas jau ke­lis de­šimt­me­ čius, – tie­sa, ne taip ak­ty­viai, – gy­ vuo­ja ir Lie­tu­vo­je. Čia skvo­te­riais tam­pa be­na­miai, pan­kai, me­ni­ nin­kai kar­tais ap­leis­tuo­se na­muo­ se įsi­ren­gia dirb­tu­ves ir t. t.

Lie­tu­vo­je jau ke­lis de­šimt­me­čius skvo­ te­riais tam­pa be­na­ miai, pan­kai, o me­ni­ nin­kai ap­leis­tuo­se na­muo­se įsi­ren­gia dirb­tu­ves.

Leng­vai gau­si – leng­vai pa­lei­si

Apie skvo­ta­vi­mo ypa­ty­bes ir žmo­ nių po­žiū­rį nau­jie­nų po­rta­las die­ na.lt pa­si­kal­bė­jo su 24 me­tų In­ga (tik­rą­jį var­dą mer­gi­na pra­šė pa­ keis­ti), ku­ri skvo­ta­vi­mą Ang­li­jo­je pa­ty­rė sa­vo kai­liu.

– Ko­dėl nu­spren­dei skvo­tuo­ti?

– Nu­si­pir­ku­si bi­lie­tą į vie­ną pu­sę iš­vy­kau į Ang­li­ją, ap­si­sto­jau Man­ čes­te­ry­je. Lai­kui bė­gant su­si­pa­ži­ nau su ke­liais skvo­te­riais. Tuo­met tik bu­vau gir­dė­ju­si, kad ka­dai­se Vil­niu­je vei­kė skvo­tai, ta­čiau nie­ ka­da ne­prik­lau­siau skvo­terių bend­ ruo­me­nei ir ne­la­bai su­pra­tau, kaip vi­sas šis pro­ce­sas vyks­ta. Ka­dan­ gi Ang­li­jo­je tai bu­vo vi­siš­kai le­ga­lu, nu­spren­džiau ir pa­ti pa­ban­dy­ti. Žmo­nių šak­nys sly­pi bend­ruo­me­ nė­je, to­dėl bu­vo ypač sma­gu pri­si­

jung­ti prie vie­nos bend­ruo­me­nės ir pa­tir­ti, ką reiš­kia jo­je gy­ven­ti.

– Pa­pa­sa­kok, kaip uži­ma­mas skvo­tas?

– Rei­kia at­ras­ti ap­leis­tą pa­sta­tą (iki rug­sė­jo 1-osios tai ga­lė­jo bū­ti gy­ve­ na­ma­sis na­mas, da­bar – tik ko­mer­ ci­nis pa­sta­tas) ir kaip nors į jį pa­ tek­ti. Pa­te­kę į vi­dų, ant du­rų ar­ba lan­go (ma­to­mo­je vie­to­je) pa­ka­bi­na­ me „Sec­tion 6“ įsta­ty­mo la­pą, ku­riuo pa­tvir­ti­na­me, kad pri­sii­ma­me at­sa­ ko­my­bę ir ruo­šia­mės čia gy­ven­ti.

Tuo­met su­tvar­ko­me na­mo vi­dų, į­ve­da­me van­de­nį ir elekt­rą, pa­si­ skirs­to­me kam­ba­rius ir gy­ve­na­ me. Jei­gu na­muo­se trūks­ta bal­dų ar bui­ti­nės tech­ni­kos, jos ran­da­me tie­siog gat­vė­je... Neį­si­vaiz­duo­ja­ te, ko­kių daik­tų bri­tai iš­me­ta! Nuo mie­ga­mo­jo lo­vų, skal­bi­mo ma­ši­ nų iki apy­nau­jų odi­nių sve­tai­nės komp­lek­tų.

– Kaip į skvo­ta­vi­mą rea­guo­ja lie­tu­viai?

– Ka­dan­gi pas mus apie šį ju­dė­ji­mą ži­no tik ma­žu­ma žmo­nių, sa­vai­me aiš­ku, kad lie­tu­viai to ne­sup­ran­ta.

Ang­li­jo­je ki­taip, nes skvo­tų kul­tū­ra ten vi­suo­met bu­vo ak­ty­vi ir žmo­nės jau spė­jo pri­pras­ti. Pas mus į skvo­ tus ar­ba­tos iš­ger­ti atei­da­vo pa­gy­ ve­nę kai­my­nai su anū­kais ir pan.

Lie­tu­vo­je prieš ke­le­tą me­tų da­viau in­ter­viu apie gy­ve­ni­mą skvo­tuo­se.

Tuo­met bu­vau iš­va­din­ta pro­sti­tu­ te, val­ka­ta ir taip to­liau. Ma­nęs ne­ ste­bi­na tai, kad lie­tu­viai nei­gia­mai ver­ti­na da­ly­kus, ku­rių pa­tys ne­sup­ ran­ta. Ta­čiau dėl tė­vų ra­my­bės da­ bar tik­ro­jo var­do neatsk­lei­džiu.

– Ar skvo­tų yra Lie­tu­vo­je?

– Ži­no­ma, yra. Ži­nau, kad jų yra bent jau ke­lių ti­pų – pan­kų skvo­ tai, me­ni­nin­kų skvo­tai, be­na­mių skvo­tai ir t. t. Vi­sur jų yra. Skvo­ta­ vi­mas nie­ka­da ne­sus­tos, ne­tgi to­ kio­se ma­žo­se vals­ty­bė­se kaip Lie­tu­ va, jos sos­ti­nė­je Vil­niu­je.

– Spau­do­je vis daž­niau pa­si­ ro­do straips­nių apie skvo­ta­vi­ mą, ne­re­tai mi­ni­mi ir lie­tu­viai.

Kaip ma­nai, ko­dėl šiam ju­dė­ji­ mui bū­tent da­bar tei­kia­ma tiek dė­me­sio?

– Žmo­nės daž­nai ken­čia tik to­dėl, kad ne­sup­ran­ta, jog su­si­vie­ni­ję jie yra stip­res­ni už ne­są­ži­nin­gus po­li­ ti­kus. O skvo­tuo­se ir gims­ta tas su­ si­vie­ni­ji­mas: vie­no­je krū­vo­je gy­ve­na pro­tin­gi, ak­ty­vūs jau­ni žmo­nės, ku­ rie do­mi­si po­li­ti­ka ir yra pa­si­ren­gę ko­vo­ti su ne­tei­sy­be. To­dėl ir po tam tik­rų po­li­ti­kų, ku­riems to­kie su­si­vie­ ni­ji­mai ne­nau­din­gi, spar­ne­liu sau­ giai gy­ve­nan­tys laik­raš­čiai pa­si­ ren­ka vie­ną bai­sią is­to­ri­ją ir pa­da­ro taip, kad at­ro­dy­tų, jog vi­sas ju­dė­ji­ mas yra blo­gis. O Lie­tu­vos ži­niask­ lai­da tie­siog ver­čia tuos straips­nius, to­dėl ir lie­tu­viams gal­vo­je yra su­si­ da­ręs nei­gia­mas skvo­tų įvaiz­dis.

– At­ro­do, kad šiek tiek idea­li­ zuo­ji. Ko­kia yra blo­go­ji skvo­ tų pu­sė?

– Skvo­tą jau­ni žmo­nės daž­nai su­ pran­ta kaip pa­si­links­mi­ni­mų vie­ tą, o ne gy­ve­na­mą­ją erd­vę, to­dėl va­do­vau­ja­si prin­ci­pu „Ne­mo­ka­ ma, tai ga­liu vis­ką su­lau­žy­ti“. Po to­kių skvo­te­rių na­mas at­ro­do kaip po ura­ga­no. Tai vei­kiau pa­ties jau­ ni­mo pro­ble­ma, ver­ty­bių ne­bu­vi­ mo, pra­sto auk­lė­ji­mo ir pan. Bri­tų jau­ni­mas yra iš­le­pęs, jie vis­ką ypač leng­vai gau­na, to­dėl daž­nai ge­riau­ si skvo­te­riai bū­na už­sie­nie­čiai.

– Jei­gu tu­rė­tum sa­vo na­mą, kaip rea­guo­tum, jei­gu jį užim­ tų skvo­te­riai?

– Na, vi­sų pir­ma, jei­gu tu­rė­čiau sa­ vo na­mą, pa­ti ja­me gy­ven­čiau, o ne tie­siog lai­ky­čiau tuš­čią. O jei­gu vis­ gi ap­leis­čiau, tai grei­čiau­siai bū­tų to­dėl, kad slaps­ty­čiau­si nuo tei­sė­ sau­gos ir tu­rė­čiau mi­li­jo­ni­nių sko­lų, kaip ir dau­ge­lis ap­leis­tų na­mų sa­vi­ nin­kų Ang­li­jo­je. To­dėl ar na­me kas nors gy­ve­na, ar ne, man ne­rū­pė­tų.

6

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ke­liai į nie­kur Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

I

š nau­jo už­si­l ieps­no­jęs konf­l ik­tas Ar­ti­ muo­siuo­se Ry­t uo­se pa­sie­kė kryž­ke­ lę, ku­rio­je yra tik du po­sū­k iai: Iz­rae­lio sau­su­mos in­va­zi­ja į Ga­zos Ruo­žą ar­ba pa­l iau­bos. Bet tiek vie­nas, tiek ki­tas ke­lias at­ro­do la­bai mig­lo­ti.

Nors Iz­rae­l is pra­dė­jo ka­r ių mo­bi­l i­za­ci­ją ir tel­kia juos prie Ga­zos Ruo­žo sie­nos, ana­li­ti­ kai abe­jo­ja, ar jis ry­šis sau­su­mos ope­ra­ci­jai.

Pir­ma, Tel Avi­vas dar pri­si­me­na 2008 m. pa­mo­kas, kai jį pa­smer­kė di­d žio­ji da­l is tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės. Ant­ra, pa­les­ ti­n ie­čiai šian­d ien tu­r i tvir­tes­nę pa­ra­mą iš Egip­to, kur po Ara­bų pa­va­sa­rio val­d žią paė­mė is­la­mis­tai „Bro­liai mu­sul­mo­nai“.

Pa­liau­bos ten­kin­tų „Ha­mas“, bet Tel Avi­vui jos reikš­tų to­ les­nį gy­ve­ni­mą nuo­la­ti­nia­me pa­vo­ju­je.

Bet be sau­su­mos ope­ra­ci­jos Iz­rae­lis ne­ga­ li panaikinti pa­les­t i­n ie­čių gru­puo­tės „Ha­ mas“ ke­l ia­mo pa­vo­jaus ir jų kont­ra­ban­da at­si­ga­be­na­mų ira­n ie­t iš­k ų vi­du­t i­n io nuo­ to­l io ra­ke­tų „Fajr-5“ bei sa­va­dar­bių ra­ke­tų, ku­r ias, kaip tei­g ia Iz­rae­lio žval­gy­ba, pa­les­ ti­n ie­čių ko­vo­to­jai įgu­do ga­m in­t i slap­to­se dirb­tu­vė­se.

To­dėl pa­l iau­b os ten­k in­t ų „Ha­mas“, ku­r i tech­no­lo­g iš­kai ne­ga­li ly­g iuo­tis su Iz­rae­liu ir bet ko­k io ka­ri­nio konf­l ik­to at­ve­ju yra pa­ smerk­ta pra­lai­mė­ti.

Bet Iz­rae­l iui tai reikš­t ų to­les­n į gy­ve­n i­mą nuo­la­ti­nia­me pa­vo­ju­je, kai jo sos­ti­nė ir ki­ ti stam­būs mies­tai pa­sie­kia­mi prie­šo ra­ke­ toms. Kaip ro­do jau sa­vai­tę vyks­tan­tis ap­ si­šau­dy­mas, ne­tgi pa­žan­gi Iz­rae­lio prieš­ra­ ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­ma ne­pa­jė­gi neut­ra­li­ zuo­ti vi­sų pa­les­ti­nie­čių lei­d žia­mų ra­ke­tų.

Dar vie­nas veiks­nys, į ku­r į at­k rei­pia dė­ me­sį ana­l i­ti­kai, aiš­k in­da­mi konf­l ik­to lai­ką ir ap­lin­ky­bes, yra vi­daus konf­l ik­tai tiek Iz­ rae­ly­je, tiek Pa­les­ti­no­je.

Iz­rae­ly­je sau­sį vyks pir­ma­lai­kiai par­la­men­ to rin­k i­mai, ir prem­je­rui Ben­ja­mi­nui Ne­ta­ nya­hu ga­l i bū­t i nau­d in­ga pri­m in­t i tau­t ie­ čiams sa­vo kaip gy­nė­jo ir ko­vo­to­jo su te­ro­ riz­mu vaid­me­n į.

Pa­les­t i­no­je te­be­vyks­ta po­l i­t i­nė ko­va tarp „Ha­mas“, paė­mu­sios val­d žią Ga­zos Ruo­že, ir „Fath“, ku­r i kont­ro­l iuo­ja Va­ka­r ų Kran­tą.

Kurs­ty­da­ma konf­l ik­tą su Iz­rae­liu, „Ha­mas“ nuo­lat griau­na „Fath“ ly­de­rio Pa­les­ti­nos na­ cio­na­l i­nės ad­m i­n ist­ra­ci­jos va­do­vo Mah­ mou­do Ab­ba­so dip­lo­ma­ti­nes pa­stan­gas.

Ana­li­ti­kas: al­gos di­din­ti dar ne­rei­kė­tų

E

ko­no­mis­tas Rai­mon­das Kuo­dis nau­ jai ša­lies val­džiai siū­lo ver­tin­ti ša­lies eko­no­mi­kos ga­li­my­bes ir ne­sku­bė­ ti di­din­ti mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos (MMA). „Veng­ri­ja pa­di­di­no al­gas ne­tu­rė­da­ma iš­tek­ lių ir da­bar jos pa­dė­tis pra­sta. Rei­kia žiū­rė­ti į rea­li­jas ir ne­sku­bė­ti“, – va­kar sa­kė Lie­tu­ vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jas R.Kuo­dis.

Anot jo, kol di­de­lė da­lis mi­ni­ma­lią al­gą ofi­cia­liai gau­nan­čių ša­lies gy­ven­to­jų neo­fi­ cia­liai, daž­niau­siai vo­ke­liuo­se, gau­na ir ki­tų pa­ja­mų, pa­siū­ly­mai MMA pa­di­din­ti iki 1000 li­tų ar dau­giau esą ke­lia abe­jo­nių, to­dėl pro­ ble­mą rei­kė­tų spręs­ti ki­tais bū­dais – pa­siek­ti, kad gy­ven­to­jai bū­tų suin­te­re­suo­ti gau­ti ofi­ cia­lias pa­ja­mas.

R.Kuo­džio tei­gi­mu, bū­tų nau­din­ga MMA di­fe­ren­ci­juo­ti pa­gal am­žių. „Ne­ga­li­me ig­ no­ruo­ti min­ties, kad 16-me­tis ne­ga­li gau­ ti to­kios pat al­gos, ko­kią tu­rė­tų gau­ti 25erių žmo­gus“, – sa­kė eko­no­mis­tas.

Sei­mo rin­ki­muo­se dau­giau­sia man­da­tų iš­ ko­vo­ju­sios So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos va­do­ vas, kan­di­da­tas į prem­je­rus Al­gir­das But­ke­ vi­čius ža­dė­jo mi­ni­ma­lią al­gą nuo ki­tų me­tų sau­sio 1-osios pa­kel­ti iki 1000 li­tų. A.But­ ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad tai di­din­tų iš­lai­das, – ne­ga­lu­ti­niais skai­čia­vi­mais, tam rei­kė­tų 220 mln. li­tų.

R.Kuo­dis va­kar taip pat su­kri­ti­ka­vo nau­jos val­džios siū­lo­mas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tas mė­sai ir šil­dy­mui.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos vi­ce­pir­mi­nin­kas tei­gė, kad leng­va­ta mė­sai ke­lia abe­jo­nių, nes PVM leng­va­ta ne­tai­ko­ma, pa­vyz­džiui, net duo­nai: „Pap­ras­tai re­ko­men­duo­ja­ma leng­ va­tas tai­ky­ti pro­duk­tams, ku­riuos var­to­ja pa­tys ne­tur­tin­giau­si gy­ven­to­jai. Tai kruo­ pos, ki­ti pro­duk­tai, bet tik­rai ne mė­sa. Ar mė­sos val­gy­to­jai nu­si­pel­no leng­va­tų, ar duo­nos?“ Anot jo, keis­tai skam­ba ir ar­gu­ men­tai, kad daug len­kiš­kos mė­sos pa­ten­ka į Lie­tu­vą, – ji čia vis tiek tu­ri bū­ti ap­mo­kes­ti­ na­ma PVM, ki­tu at­ve­ju tai jau yra še­šė­li­nės eko­no­mi­kos pro­ble­ma.

Anot R.Kuo­džio, rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti ir šil­ dy­mo leng­va­tos, nes da­bar leng­va­tą gau­na

Pa­siū­ly­mas: Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos vi­ce­pir­mi­nin­kas R.Kuo­dis įsi­ti­ki­nęs, kad de­rė­tų pa­

svars­ty­ti atsisakyti PVM leng­va­tos šil­dy­mui.

ir di­de­lius būs­tus tu­rin­tys pa­si­tu­rin­tys gy­ ven­to­jai. „Pro­tin­ges­nis spren­di­mas ne­tu­rė­ ti leng­va­tos, su­rink­ti pi­ni­gus, o ta­da jau juos per­skirs­ty­ti ne­tur­tin­giau­siems“, – kal­bė­jo eko­no­mis­tas.

A.But­ke­vi­čius yra ža­dė­jęs siū­ly­ti PVM leng­va­tą mė­sai.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja taip pat siū­lo 2013 m. pra­tęs­ti PVM leng­va­tas šil­dy­mui (9 pro­c.) ir vais­tams (5 pro­c.). Šiuo me­tu leng­va­ti­nis 9 pro­c. PVM ga­lio­ja kny­goms ir ne­pe­rio­di­niams in­for­ma­ci­niams lei­di­niams, o nuo ki­tų me­tų įsi­ga­lios ir 9 pro­c. ta­ri­fas ke­lei­vių ve­ži­mui, laik­raš­čiams, žur­na­ lams bei ki­tiems pe­rio­di­niams lei­di­niams ir

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pap­ras­tai re­ko­men­duo­ja­ ma leng­va­tas tai­ky­ti pro­ duk­tams, ku­riuos var­to­ja pa­tys ne­tur­tin­giau­si gy­ven­ to­jai.

5 pro­c. ta­ri­fas neį­ga­lių­jų tech­ni­nės pa­gal­bos prie­mo­nėms. Įp­ras­tas PVM ta­ri­fas šiuo me­tu yra 21 pro­c., jis ga­lio­ja nuo 2009 m. ru­dens.

VD, BNS inf.

Apk­lau­sa

Atgarsiai Ar šie­met prieš ir per Ka­lė­das žmo­nės iš­lai­daus la­biau nei per­nai? Pre­ky­bi­nin­kai sa­ko to ne­si­ti­kin­tys. Nau­jie­nų po­rta­lo die­na.lt skai­ty­to­jai ir­gi svars­ to, ko­kia šie­met bus ka­lė­di­nės pre­ky­bos apim­tis ir kiek jie pa­ tys ža­da iš­leis­ti pi­ni­gų per di­ džiau­sias me­tų šven­tes.

Ne­ži­nau Man at­ro­do, kad pre­ky­bi­nin­kų bai­ mė per­dė­ta. Kas­met bū­na ta ka­lė­ di­nė pre­ky­bi­nė psi­cho­zė. Ir šie­met jos neiš­veng­si­me. Bus tų per­kan­ čių gana daug. Va­di­na­si, pre­ky­bi­ nin­kų apy­var­ta tik­rai ne­bus men­ ka. Gal­būt ne to­kia gi­gan­tiš­ka, ko­kia bu­vo eko­no­mi­kos pū­ti­mo­si me­tais (2003–2008 m.), bet tik­rai ne­rei­kia

čia verkš­len­ti, kad nie­kas nie­ko ne­ pirks. Pirks, dar kaip pirks.

Aš Tik­rai kad neiš­lai­dau­siu, nes nė­ra iš kur paim­ti pi­ni­gų.

H2S Tik­rai tai ka­lė­di­nei psi­cho­zei ne­pa­ si­duo­siu. Ma­no de­vi­zas – nė vie­no pa­pil­do­mo li­to tiems pre­ky­bi­nin­ kams.

Ne ne Jo­kių iš­lai­dų ne­bus. To­kioj var­go Lie­tu­voj gy­ve­nant, ko­kios dar ga­li bū­ti iš­lai­dos? Kai ateis są­skai­tos už šil­dy­mą, žiū­rėk tik, kad už­tek­tų bū­ti­ niems po­rei­kiams! Vien mais­to pro­ duk­tams juk iš­lei­džia­me di­džiau­sią da­lį pa­ja­mų.

Ar jau pra­dė­jo­te rū­pin­tis Ka­lė­dų do­va­no­mis?

Mil­da Steng­siuo­si ne­si­taš­ky­ti pi­ni­gais pirk­ da­ma Ka­lė­dų do­va­nas. Ta­čiau vis tiek bent jau ma­lo­nio­mis smulk­me­ no­mis pra­džiu­gin­siu sa­vo ar­ti­muo­ sius. To­dėl ma­nau, kad pre­ky­bi­nin­ kai tik­rai ne­tu­rė­tų nuo­gąs­tau­ti, – pel­ no jiems tik­rai bus.

!&

%

Sta­tis­ti­ka Pas­kai­čia­vau – šie­met su Ka­lė­do­ mis su­si­ju­sioms pre­kėms (pa­puo­ ša­lai, do­va­nos, mais­tas šven­ti­niam sta­lui, ka­lė­di­nės pra­mo­gos) iš­lei­siu apie 500 li­tų. Tai ma­žiau nei per­ nai, kai tos iš­lai­dos sie­kė apie 700– 800 li­tų. O taip at­si­ti­ko to­dėl, kad šie­ met man ne­pa­ki­to al­ga, bet pa­di­dė­ jo vi­so­kios kai­nos – ben­zi­nas, šil­dy­ mas etc.

$

!

Taip Ne Išvis nepirksiu jokių dovanų

diena.lt

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

lietuva

Sei­mo dau­gu­ma nė­ra kons­ti­tu­ci­nė dien­raš­čiui. Tei­si­nin­kas 1 pa­brė­žė, kad Kons­ti­tu­ci­ jo­je iš­vis nė­ra to­kios są­vo­kos. „Taip, kai ku­rie spren­di­mai Sei­me ga­li bū­ti prii­ma­mi di­des­ne nei pa­pras­ta po­ sė­dy­je da­ly­vau­jan­čių par­la­men­ta­rų bal­sų dau­gu­ma – pa­vyz­džiui, ne­ pa­si­ti­kė­ji­mą prem­je­ru ar mi­nist­ru ga­li­ma pa­reikš­ti ne ma­žiau kaip 71 bal­su, tiek pat rei­kia no­rint at­mes­ti pre­zi­den­to ve­to“, – kal­bė­jo jis.

O Kons­ti­tu­ci­jai pa­keis­ti, pa­sak E.Kū­rio, rei­kia ne ma­žiau kaip 94 bal­sų. „Gal tai ir ga­lė­tų bū­ti va­ di­na­mo­ji kons­ti­tu­ci­nė dau­gu­ma?

To­kiu at­ve­ju tie, ku­rie kal­ba, esą nau­jo­jo Sei­mo dau­gu­ma yra „kons­ ti­tu­ci­nė“, yra smar­kiai nu­va­žia­vę į pie­vas. Jei taip kal­bė­tų tei­sės pir­ ma­kur­sis per eg­za­mi­ną, daug ne­ gau­tų“, – tei­gė bu­vęs Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo va­do­vas. „De­ja, kas kaip su­gal­vo­ja, tas taip ir var­to­ja tei­si­nes są­vo­kas“, – ap­ gai­les­tau­da­mas pri­dū­rė jis.

Tei­kia prem­je­ro kan­di­da­tū­rą

Ki­ta ver­tus, pri­pa­žįs­ta­ma, kad 86 bal­sai Sei­me yra ga­na di­de­lė jė­ga, nors ir ne­pre­ten­duo­jan­ti į „kons­ ti­tu­ci­nę dau­gu­mą“.

Toks man­da­tų skai­čius val­dan­ čia­jai dau­gu­mai už­tik­ri­na ga­na kom­for­tiš­ką gy­va­vi­mą, pir­miau­sia – su­da­rant nau­ją Vy­riau­sy­bę.

Va­kar Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė jau pa­skel­bė, kad tei­kia Sei­mui so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rio

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą į prem­je­rus. „Šiuo­se rin­ki­muo­se so­cial­de­mok­ra­tai ga­vo dau­giau­ sia man­da­tų Sei­me ir vie­nin­te­liai su­ge­bė­jo su­for­muo­ti dau­gu­mą.

To­dėl bū­tent šios par­ti­jos va­do­vą teik­siu kan­di­da­tu į mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko po­zi­ci­ją“, – pra­ne­šė Pre­ zi­den­tė.

Tie, ku­rie kal­ba, esą nau­jo­jo Sei­mo dau­ gu­ma yra „kons­ti­tu­ ci­nė“, yra smar­kiai nu­va­žia­vę į pie­vas.

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tė įgė­lė so­ cial­de­mok­ra­tams ir jų ly­de­riui dėl su­si­ta­ri­mo su su­kčia­vi­mu kal­ti­na­ ma Dar­bo par­ti­ja (DP) dėl val­džios da­ly­bų: „Iš ke­lių ga­li­mų koa­li­ci­jos su­da­ry­mo va­rian­tų so­cial­de­mok­ ra­tai pa­si­rin­ko bend­ra­dar­bia­vi­mą bū­tent su tei­sia­mų­jų suo­le sė­din­ čia DP. Lai­kas pa­ro­dys, ar so­cial­ de­mok­ra­tai vyk­dys at­sa­kin­gą ir skaid­rią po­li­ti­ką, ar su­si­ta­pa­ti­nę su tei­sia­mų­jų suo­le sė­din­čia par­ ti­ja taps jos prie­dan­ga nuo tei­sė­ sau­gos. Tik lai­kas pa­ro­dys, su­for­ muo­tos dau­gu­mos rū­pes­čiu taps Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vė ar by­lų vil­ki­ni­mas iki se­na­ties bei pi­ni­gų da­ly­bos kri­mi­na­li­zuo­tų oli­gar­chi­ nių gru­puo­čių nau­dai.“

Sa­va­ran­kiš­kai: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė po su­si­ti­ki­mo su A.But­ke­vi­čiu­mi pa­ti žur­na­lis­tams pri­sta­tė sa­

vo po­zi­ci­ją dėl bū­si­mo­jo prem­je­ro kan­di­da­tū­ros.

Ža­da at­si­žvelg­ti

A.But­ke­vi­čius žur­na­lis­tams sa­kė per­duo­siąs DP Pre­zi­den­tės pa­ gei­da­vi­mą, kad mi­nist­rai ne­bū­ tų šios par­ti­jos na­riai. „Taip, mes apie tai ir­gi kal­bė­jo­mės, ir Pre­zi­ den­tės pa­gei­da­vi­mus tik­rai per­

duo­s iu, nors ji tik­rai su­p ran­ta, kad tai ne­pap­ras­tai su­d ė­t in­gas klau­si­mas“, – tei­gė A.But­ke­vi­ čius. DP pir­mi­nin­kas par­la­men­ ta­ras Vik­to­ras Us­pas­ki­chas tei­gia, jog į Pre­zi­den­tės iš­sa­ky­tą po­zi­ci­ją dėl šios par­ti­jos mi­nist­rų kan­di­

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

da­tū­rų bus at­si­žvel­gia­ma. „Mes tik­rai pa­siū­ly­sim to­kius mi­nist­ rus, kad jie bū­tų ge­riau­si iš vi­sų ir kad jie pa­tik­tų“, – sa­kė V.Us­pas­ ki­chas. „Aiš­ku, kad svars­ty­sim, jei jau Pre­zi­den­tė pa­sa­kė“, – tei­gė jis.

8

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Šiandien kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1710 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3016 JAV do­le­ris 1 2,7049 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7048 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9604 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3196 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6830 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5417 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8643

0,00 %

pokytis

+0,0347 % +0,0395 % –0,0813 % –0,0591 % +0,0181 % +0,0794 % –0,2535 % +0,1196 % –0,0558 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,57

2,49

„Kvis­ti­ja“

4,86

4,51

2,47

„Va­koil“

4,81

4,55

2,49

WTI naf­ta

88,93 dol. už 1 brl.

111,23 dol. už 1 brl.

Ra­gi­na dar de­rė­tis Bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Šve­das (nuo­tr.) ra­gi­na Lie­ tu­vą ne­su­reikš­min­ti Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pa­siū­ly­mo Ig­na­li­nos ato­ mi­nei elekt­ri­nei (IAE) už­da­ry­ti skir­ti tris kar­tus ma­žiau pi­ni­gų, nei pra­šo Vy­riau­sy­bė.

R.Šve­do nuo­mo­ne, Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nai tu­ri de­rė­tis iki ga­lo. „Lie­ tu­va yra pa­tei­ku­si tam tik­rą dar­bų są­ra­šą. Ma­no ži­nio­mis, jo Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja ne­kves­tio­nuo­ja, tai yra neišb­rau­kia nė vie­no dar­bo, ku­rį rei­kė­tų pa­da­ry­ti nau­jo­je fi­ nan­si­nė­je per­spek­ty­vo­je. Tie­siog ma­ži­na pi­ni­gų su­mą. Bet klau­si­ mas, ar už tą su­mą ga­li­ma at­lik­ ti tuos dar­bus, ku­rie nu­ma­ty­ti ir ku­rie ne­kves­tio­nuo­ja­mi?“ – Lie­ tu­vos ra­di­jui sa­kė šiuo me­tu dės­ ty­to­ju dir­ban­tis R.Šve­das.

Lie­tu­va 2005 m. pa­ si­ra­šė su­tar­tį su „Nu­kem“, ku­ri įsi­ pa­rei­go­jo dar­bus at­ lik­ti iki 2009-ųjų. „Aš kol kas ne­su­reikš­min­čiau pa­teik­to pa­siū­ly­mo ir pa­ra­gin­ čiau Vy­riau­sy­bę bei vi­sus pa­rei­ gū­nus vi­so­mis pa­stan­go­mis de­ rė­tis“, – pri­dū­rė jis. Anot jo, IAE už­da­ry­ti 2014–2017 m. Briu­se­lis

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ma­žiau pa­ra­mos skir­ti siū­lo dėl van­giai įgy­ven­di­na­mų mi­li­jar­di­ nės ver­tės IAE už­da­ry­mo dar­bų ir jų prie­žiū­ros. Pa­sak R.Šve­do, at­ sa­ko­my­bę dėl to tu­rė­tų pri­siim­ti tiek už­sa­ko­vė IAE, tiek ran­go­vė – Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos bend­ ro­vė „Nu­kem“.

R.Šve­do nuo­mo­ne, siū­lo­mo ma­žes­nio ES fi­nan­sa­vi­mo prie­ žas­čių rei­kė­tų ieš­ko­ti pa­čio­ je pra­džio­je, kai Lie­tu­va 2005 m. pa­si­ra­šė su­tar­tį su „Nu­kem“, ku­ ri įsi­pa­rei­go­jo dar­bus at­lik­ti iki 2009-ųjų. „Tai, kas bu­vo sa­ky­ta anks­čiau, – kad to­kių dar­bų vil­ki­ni­mas tu­rės įta­kos mū­sų de­ry­boms, – taip da­ bar ir vyks­ta“, – sa­kė R.Šve­das.

VD, BNS inf.

Ati­dė­jo spren­di­mą Vy­riau­sy­bė ne­su­ta­rė, ar at­ver­ ti ke­lią dau­giau nei 100 mln. li­tų ver­tės Pa­lan­gos ap­link­ke­lio sta­ ty­bos pro­jek­tui – pir­ma­jam ša­ly­ je trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ros pro­ jek­tui, ku­rį pla­nuo­ja­ma įgy­ven­ din­ti vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­ tne­rys­tės bū­du.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis už­si­me­na, kad jei ne­bus ras­ta įti­ki­na­mų at­sa­ky­mų, ko­dėl pro­jek­tas pa­bran­go ke­lio­mis de­ šim­ti­mis mi­li­jo­nų li­tų, jis ga­li bū­ ti įšal­dy­tas ar­ba skel­bia­mas nau­ jas ran­go­vo kon­kur­sas. „Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me su­tar­ta, kad dar sa­vai­tę spe­cia­lis­tai aiš­kin­ sis, dėl ko ta su­ma taip išau­go. Prie šio klau­si­mo bus grįž­ta­ma vė­liau“, – tei­gė mi­nist­ras.

Jis neat­me­tė, kad pro­jek­tas ap­ skri­tai ga­li bū­ti pri­stab­dy­tas. 2011 m. va­sa­rį Vy­riau­sy­bė jau bu­vo pri­ ta­ru­si pro­jek­tui, ku­ris tuo­met pre­ li­mi­na­riai bu­vo ver­ti­na­mas 88,6 mln. li­tų. Ta­čiau, ran­go­vams kon­ kur­se pa­tei­kus dau­giau nei 100 mln. li­tų ver­tės pa­siū­ly­mus, rei­ ka­lin­gas nau­jas Mi­nist­rų ka­bi­ne­to spren­di­mas.

Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, 2012 m. spa­lį „Sod­ros“ įplau­kos sie­kė 962,1 mln. ir bu­ vo 4,3 pro­c. di­des­nės nei tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai. Iš­lai­dos spa­lį sie­kė 1,115 mlrd. li­tų ir bu­vo 4,2 pro­c. di­des­nės nei praė­ju­siais me­tais. Sausį–spalį „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tas bu­vo 1,844 mlrd. li­tų – 393,4 mln. li­tų ma­žiau, nei pla­nuo­ta, ir 48 mln. li­tų ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu per­nai.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt „Brent“ naf­ta

+0,80 %

„Sod­ros“ pa­ja­mos ­ di­des­nės

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Valiuta

+0,14 %

Pla­nuo­ja­ma, kad pri­va­čio­jo ka­ pi­ta­lo lė­šo­mis Pa­lan­gos ap­link­ke­ lis bus pa­sta­ty­tas per dve­jus me­ tus, o dar 23 me­tus vers­li­nin­kai jį pri­žiū­rės sa­vo lė­šo­mis.

8,3 km il­gio Pa­lan­gos ap­link­ke­ lis bus ma­gist­ra­li­nio ke­lio Klaipė­ da–Liepoja da­lis, jis nuo Pa­lan­gos nu­kreips tran­zi­ti­nį trans­por­tą, va­žiuo­jan­tį Lie­po­jos, Klai­pė­dos ir Šiau­lių kryp­ti­mis.

VD, BNS inf.

proc.

įmo­nių in­ves­ti­ci­jų au­gi­mą ki­tą­met pro­gno­zuo­ja Lie­tu­vos ban­kas.

Re­mian­tis nau­jau­ sio­mis Lie­tu­vos ban­ko pro­gno­zė­ mis, ki­tais me­tais ša­lies ūkis ir to­liau augs, o stai­gios inf­ lia­ci­jos ne­bus. Ta­ čiau šiais duo­me­ni­ mis eko­no­mis­tams gy­ven­to­jų už­liū­liuo­ ti ne­pa­vyks­ta – šių nuo­tai­kos dar ga­ na niū­rios. At­sar­giai į atei­tį žiū­ri ir vers­li­ nin­kai.

Au­gi­mas: Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai skai­čiuo­ja, kad ša­lies BVP ki­

tais me­tais di­dės, bet lė­čiau, nei anks­čiau bu­vo pro­gno­zuo­ta.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Gel­bė­ja ry­šiai su kai­my­nė­mis Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Rodikliai – vie­ni geriausių ES

Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­ tų, vie­na iš pa­grin­di­nių ge­rų nau­ jie­nų – šie­met ūg­te­lė­jęs Lie­tu­vos eks­por­tas. Ga­na so­li­džiai at­ro­do ir bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas.

Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­ rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko tei­gė, kad BVP di­dės ma­žiau nei per­nai ir ne tiek, kiek pla­nuo­ta dar šią va­sa­rą, ta­čiau jo au­gi­mas vis tiek bus vie­nas di­ džiau­sių tarp ES ša­lių. „Rugp­jū­tį pro­gno­za­vo­me 3,4 pro­c. BVP au­gi­mą, da­bar ki­tiems me­tams pro­gno­zuo­ja­me 3,1 pro­c.

Ne­se­niai pa­skelb­tos Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pro­gno­zės su­ma­žin­tos vi­ soms ša­lims, iš­sky­rus Da­ni­ją, o še­ šioms ša­lims – Grai­ki­jai, Is­pa­ni­jai, Ita­li­jai, Por­tu­ga­li­jai, Slo­vė­ni­jai ir Kip­rui – nu­ma­to­ma re­ce­si­ja“, – tei­gė R.Rodz­ko.

Eks­por­to šuolis trum­pa­lai­kis

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

6,2

Ge­ri ant­ros šių me­tų pu­sės Lie­ tu­vos eks­por­to ro­dik­liai Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tams bu­vo ma­lo­ ni staig­me­na. Dėl to jie pro­gno­zuo­ ja 7 pro­c. rea­lų šių me­tų ša­lies eks­ por­to au­gi­mą. „Pras­tes­nė nau­jie­na, kad grei­ čiau­siai tas au­gi­mas bus trum­ pa­lai­kis. 2013-ai­siais eks­por­tas tu­rė­tų su­lė­tė­ti ir ati­tik­ti išo­rės pa­ klau­są, ša­lių, į ku­rias eks­por­tuo­ja­ me, au­gi­mą“, – sa­kė R.Rodz­ko.

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų pa­ bai­ga, su­lė­tė­jęs yra ir ša­lies vi­daus var­to­ji­mas. Šiais me­tais nu­ma­to­

mas 4,4 pro­c. jo au­gi­mas. R.Rodz­ko aiš­ki­na, kad su­ma­žė­ju­sį gy­ven­to­jų var­to­ji­mą le­mia lė­tai di­dė­jan­čios pa­ja­mos ir bend­ros pe­si­mis­ti­nės nuo­tai­kos. Šie­met gy­ven­to­jų atei­ ties lū­kes­čiai niū­res­ni, ne­gu bu­vo 2011-ai­siais, to­dėl pro­gno­zuo­ja­mas ki­tų me­tų rea­laus var­to­ji­mo au­gi­ mas yra 2,3 pro­c.

Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos lė­tė­ji­mą pri­ stab­do pa­grin­di­nės ša­lies už­sie­nio pre­ ky­bos par­tne­rės Ru­ si­ja ir Bal­ti­jos ša­lys.

Ne­dar­bas ma­žės, bet lė­čiau

Lie­tu­vos ban­ko spe­cia­lis­tai pa­ste­bi ir neak­ty­vią Lie­tu­vos vers­lo įmo­ nių plėt­rą. Pa­sak R.Rodz­ko, per­nai ir šie­met įmo­nių in­ves­ti­ci­jas lė­mė ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mi inf­rast­ ruk­tū­ros pro­jek­tai. Vos di­des­nį ki­ tų me­tų vers­lo įmo­nių in­ves­ti­ci­jų au­gi­mą lems tai, kad ban­kai joms vėl pra­dė­jo ak­ty­viau sko­lin­ti pi­ni­ gus, o pa­lū­ka­nos už pa­sko­las san­ ty­ki­nai že­mos.

Taip pat, pa­sak R.Ro­dzo, ki­tais me­tais lė­čiau ma­žės ne­dar­bas. Šių me­tų pa­bai­go­je ne­dar­bo ly­gis tu­rė­ tų siek­ti 13,3 pro­c., o ki­tais me­tais – 11,5 pro­c.

Spe­cia­lis­tė tei­gė, kad šių die­nų di­džiau­sia dar­bo rin­kos ypa­ty­bė yra ta, jog darb­da­viai ne­sku­ba įsi­ pa­rei­go­ti ir pa­si­lie­ka ga­li­my­bę su­ ma­žin­ti pa­jė­gu­mus, jei­gu to pri­ reik­tų, – daug žmo­nių įdar­bi­na­ma

ne vi­sai dar­bo die­nai, dau­gė­ja ne­ re­gu­lia­rių iš­mo­kų.

Ki­tas ne­džiu­gi­nan­tis ro­dik­lis – di­des­nė, ne­gu anks­čiau pro­gno­ zuo­ta, ki­tų me­tų inf­lia­ci­ja. „Inf­lia­ci­ja pa­sta­rai­siais mė­ne­ siais di­dė­ja dėl au­gan­čių naf­tos kai­ nų. Dėl di­de­lių saus­rų JAV au­ga ir mais­to ža­lia­vų kai­nos. Tai lei­džia ma­ny­ti, kad inf­lia­ci­ja bus di­des­nė, ne­gu ma­nė­me anks­čiau, – 3,2 pro­c. šie­met, o ki­tais me­tais – 2,8. Ta­čiau jei­gu naf­tos kai­nos dar augs, ki­tais me­tais inf­lia­ci­ja ga­li pa­di­dė­ti ir 3,8 pro­c.“, – skai­čia­vo R.Rodz­ko.

Gelbs­ti artima pre­ky­ba

Nors, Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos agen­tū­ros „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, tre­čią šių me­tų ket­vir­tį eko­no­mi­ka smu­ko ir eu­ro zo­na vėl pa­ty­rė re­ce­si­ją, Lie­ tu­vos eko­no­mis­tai ma­no, kad mū­sų ša­liai tai di­de­lės įta­kos ne­pa­da­rys, o ki­tais me­tais pa­dė­tis pa­ge­rės.

Be to, pa­sak R.Rodz­ko, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą pri­stab­do pa­grin­di­nės ša­lies už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­rės Ru­si­ja ir Bal­ti­jos ša­lys. „Jų pro­gno­zės, skir­tin­gai nei ki­tų už­sie­ nio pre­ky­bos par­tne­rių, yra ge­riau­ sios – jų BVP au­gi­mas 3–3,5 pro­c.

Tai reiš­kia, kad šių ša­lių per­spek­ty­ vos ga­na pa­lan­kios, o tai gelbs­ti Lie­ tu­vos eks­por­tą“, – kal­bė­jo eko­no­ mis­tė. Tie­sa, smar­kiai pa­blo­gė­jus rei­ka­lams eu­ro zo­no­je, tai at­si­liep­ tų ir Lie­tu­viai. R.Rodz­ko tei­gi­mu, džiu­gi­na tik tai, kad pa­grin­di­nės ša­ lys, ku­rio­se pa­dė­tis pra­sčiau­sia, tie­ sio­gi­nių ry­šių su Lie­tu­va ne­tu­ri.

Ta­čiau Lie­tu­vos ban­ko spe­cia­ lis­tai ar­ti­miau­siu lai­ku, 2014–2015 m., ga­li­my­bės ša­liai įsi­ves­ti eu­rą vis dar ne­ma­to.

9

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

sveikata

A.Sa­bo­nis: anks­čiau tiek trau­mų ne­bu­vo „Spor­tas yra efek­ty­vi svei­ka­tos stip­ri­ni­mo prie­mo­nė, bet spor­tuo­jant bū­ti­na stebėti svei­ka­tą“, – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos svei­ka­ tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas. Tai ar­gu­men­tas, ko­dėl me­di­ci­nos ir spor­to ins­ti­tu­ci­jos pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kdiena.lt

Suin­te­re­suo­tų yra daug

Kiek­vie­nas pro­fe­sio­na­lus spor­ ti­nin­kas per sa­vo kar­je­rą pa­ti­ria įvai­rių trau­mų. Tai nuo­sto­lis re­ zul­ta­tams, svei­ka­tai, nu­si­vy­li­mas sir­ga­liams. Kaip su­ma­žin­ti šiuos nuo­sto­lius, su­si­rū­pi­no ir spor­ to or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai, ir spor­to me­di­kai.

Iki šiol Lie­tu­vo­je ne­bu­vo jo­kios pre­ven­ci­nės pro­gra­mos, ku­ri pa­ dė­tų jų iš­veng­ti. Tai­gi, nu­spręs­ ta pir­miau­sia pra­dė­ti kur­ti spor­ti­ nin­kų li­gų ir trau­mų re­gist­rą, ku­rio duo­me­nų pa­grin­du bus ko­re­guo­ja­ ma svei­ka­ti­ni­mo veik­la. Šio dar­bo pradžia – LSMU su Kau­no kli­ni­ko­mis, Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­ja (LKF), Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ga ir Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­ga pa­si­ra­šy­ta bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tis.

Rim­tau­tas Gu­das:

Su­kau­pę duo­me­ nų re­gist­rą ga­lė­si­me teik­ti pre­ven­ci­nes re­ko­men­da­ci­jas spor­ ti­nin­kų ko­man­doms.

Pro­jek­tą ku­ruos jo ini­cia­to­rius, Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės gy­dy­to­jas, LSMU Spor­to ins­ti­tu­ to va­do­vas pro­fe­so­rius Rim­tau­tas Gu­das. „Kiek­vie­ną die­ną sa­vo dar­be tie­ sio­giai su­si­du­ria­me su pa­cien­tais, pa­ty­ru­siais trau­mų. Ši pre­ven­ci­ nė pro­gra­ma atei­ty­je pa­dės iki 80 pro­c. su­ma­žin­ti trau­mų“, – tei­gė gy­dy­to­jas R.Gu­das.

„Su­kau­pę duo­me­nų re­gist­rą, ga­ lė­si­me teik­ti pre­ven­ci­nes re­ko­men­ da­ci­jas spor­ti­nin­kų ko­man­doms“, – sa­kė R.Gu­das. Į šią pro­gra­mą bus įtrauk­ti ne tik spor­ti­nin­kus gy­dan­tys me­di­kai, bet ir jų tė­vai, tre­ne­riai, drau­di­mo bendrovės, suin­te­re­suo­tos spor­ti­ nin­kų svei­ka­ta. „Chi­rur­gi­nė ope­ra­ci­ja ga­ran­tuo­ ja tik 50 pro­c. sėk­mės, to­dėl li­ku­si da­lis ten­ka li­gų pre­ven­ci­jai“, – įsi­ ti­ki­nęs gy­dy­to­jas R.Gu­das.

Ra­gi­na spor­tuo­ti

LKF pre­zi­den­tas, le­gen­di­nis krep­ ši­nin­kas Ar­vy­das Sa­bo­nis džiau­gė­ si, kad nuo šiol ir Lie­tu­va tu­rės to­ kio po­bū­džio trau­mų re­gist­rą. „LKF tiks­las – kad kuo dau­ giau žmo­nių spor­tuo­tų ir, ži­no­ma, žais­tų krep­ši­nį. Kuo dau­giau svei­ kų krep­ši­nin­kų, tuo ge­riau rink­ti­ nei“, – įsi­ti­ki­nęs A.Sa­bo­nis.

Jo nuo­mo­ne, anks­čiau spor­to pa­ sau­ly­je tiek trau­mų kiek da­bar ne­ bu­vo ar­ba apie jas ne­kal­bė­ta. „Mes pra­ran­da­me la­bai daug ga­bių jau­nų spor­ti­nin­kų vien dėl anks­ti pa­tir­tų trau­mų. Pre­ven­ci­nė pro­gra­ma gal­būt pa­keis šią si­tua­ci­ ją“, – tei­gė LKF pre­zi­den­tas.

Pa­dės vi­siems mė­gė­jams

Idė­jos au­to­riai vi­lia­si, kad atei­ty­je šis pro­jek­tas augs ir bus tai­ko­mas ne tik aukš­to meist­riš­ku­mo spor­ti­ nin­kams, bet ir vi­siems spor­to mė­ gė­jams. „Moks­las, ku­ris ati­trū­kęs nuo pra­kti­kos, yra ne­nau­din­gas. Iki šiol bend­ra­vi­mas bu­vo dau­giau teo­ri­ nis, o da­bar bus kur kas dau­giau konk­re­tu­mo“, – įsi­ti­ki­nęs LSMU rek­to­rius pro­fe­so­rius R.Ža­liū­nas.

Jis tvir­ti­no, kad spor­tas yra efek­ ty­vi svei­ka­tos stip­ri­ni­mo prie­mo­nė, bet spor­tuo­jant bū­ti­na stebėti svei­ ka­tą, re­gist­ruo­ti jos duo­me­nis.

Ope­ra­ci­ja – tik pu­sė sėk­mės

Prog­ra­mos tiks­las – lai­ku už­kirs­ ti ke­lią itin sun­kioms trau­moms.

Tai bus di­de­lė pa­gal­ba spor­to klu­ bams. „Su­kaup­si­me iš­sa­mią duo­me­ nų ba­zę apie aukš­to meist­riš­ku­mo krep­ši­nin­kų trau­mas. Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas tu­ri sa­vo li­cen­ci­ jos nu­me­rį, pa­gal ku­rį bus ga­li­ma leng­vai jį su­si­ras­ti re­gist­re“, – pro­ jek­to de­ta­les at­sklei­dė R.Gu­das.

Da­bar įvai­rios trau­mos lie­ka net neuž­fik­suo­tos, nes ko­man­dų me­di­ kai spor­ti­nin­kus daž­nai gy­do pa­tys.

Už­sie­ny­je to­kie duo­me­nys cent­ ra­li­zuo­tai kau­pia­mi jau po­rą de­ šimt­me­čių ir tai la­bai pa­de­da efek­ ty­viau dirb­ti trau­mų pre­ven­ci­jos sri­ty­je.

Stu­di­juo­ja tik du

Pris­ta­tant pro­jek­tą, me­di­kai iš­kė­ lė ir ki­tą pro­ble­mą, ak­tua­lią spor­ ti­nin­kams: Lie­tu­vo­je trūks­ta pro­ fe­sio­na­lių spor­to me­di­kų. „Nors spor­to me­di­ci­na yra per­ spek­ty­vi sri­tis, ta­čiau ma­žai me­di­ kų ją ren­ka­si“, – guo­dė­si R.Gu­das.

Anot jo, kiek­vie­na krep­ši­nio rink­ti­nė, tiek mo­te­rų, tiek vy­rų, jau­ni­mo ir suau­gu­sių­jų, no­ri tu­rė­ ti pro­fe­sio­na­lų spor­to me­di­ką, de­ ja, jų yra vie­ne­tai.

LSMU yra spe­cia­li re­zi­den­tū­ros pro­gra­ma, pagal ku­rią ren­gia­mi to­ kie gy­dy­to­jai. „De­ja, šian­dien spor­to me­di­ci­ną stu­di­juo­ja vos du stu­den­tai“, – ap­ gai­les­ta­vo R.Gu­das.

Pa­si­ra­šė: su­tar­tį ran­kų pa­spau­di­mu su­tvir­ti­no LSMU rek­to­rius L.Ža­liū­nas ir LKF pre­zi­den­tas A.Sa­bo­nis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

10

antradienis, lapkričio 20, 2012

pasaulis diena.lt/naujienos/pasaulis

Vilniaus sakralinė auksakalystė

Pas­ku­ti­nė ­ vi­nis

Pa­mai­na ­ grį­žo

Bal­ta­ru­si­jos val­džia žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jai „Ves­na“ nu­ro­dė už­da­ry­ti sa­vo biu­rą ir per sa­vai­tę iš­si­kraus­ty­ti iš uži­ma­mų pa­tal­pų. Bu­tas, ku­ ris pa­sta­ruo­sius 12 me­tų bu­ vo nau­do­ja­mas kaip or­ga­ni­ za­ci­jos būs­ti­nė, pri­klau­so už sukčiavimą nuteistam Ale­siui Be­liac­kiui.

Trys Tarp­tau­ti­nės kos­mi­nės sto­ties įgu­los na­riai – ru­sas Ju­ri­jus Ma­len­čen­ka, ame­ri­ kie­tė Su­ni­ta Wil­liams ir ja­po­ nas Aki­hi­ko Hos­hi­de – va­kar pa­ry­čiais nu­si­lei­do Ka­zachs­ ta­no ste­pė­je kos­mi­nė­je kap­ su­lė­je „So­juz“ po il­giau nei ke­tu­ris mė­ne­sius tru­ku­sio dar­bo or­bi­to­je.

Jūsų laukia šimtmečiais kurtas lobynas 2011 m. lapkričio 18 d. – 2012 m. gruodžio 1 d. Šv. Mykolo g. 9, Vilnius www.bpmuziejus.lt Parodos partneris: Lietuvos nacionalinis muziejus Pagrindiniai rėmėjai: Informaciniai rėmėjai: Rėmėjai: Vilniaus miesto Vilniaus savivaldybė arkivyskupija Kelno KULTŪROS RĖMIMO FONDAS arkivyskupija

Mig­la: V.Pu­ti­nas (kai­rė­je) at­lei­do A.Ser­diu­ko­vą (ant­ras iš kai­rės) iš gy­ny­bos mi­nist­ro pa­rei­gų, bet ne­sku­ba

jo teis­ti ir siū­lo ki­tą šil­tą kė­dę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Nu­si­tai­kė į sa­viš­kius?

Ru­si­jai ne­bū­din­ga ko­rup­ci­jos skan­da­lų ban­ga ver­čia ana­li­ti­kus su­kti gal­vą, ko­kių po­ky­čių įvy­ko Krem­liu­je.

Eli­to va­ly­mas?

To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se ple­čia­ si skan­da­las dėl to, kad per sta­ty­ bų pro­jek­tus ar­tė­jant svar­biam vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mui bu­vo iš­švais­ty­ta 472 mln. do­le­rių. Din­gus dar 200 mln. do­le­rių, pra­dė­jo lėk­ti gal­vos Ru­si­jos kos­mo­so pra­mo­nė­je. Ki­lus skan­da­lui dėl ko­rup­ci­jos Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jo­je, iš po­sto bu­vo pa­ša­ lin­tas jos va­do­vas Ana­to­li­jus Ser­ diu­ko­vas.

Nors dėl ko­rup­ci­jos Ru­si­jo­ je skun­džia­ma­si jau se­niai, Krem­ lius iki šiol ne­leis­da­vo lies­ti aukš­tų pa­rei­gū­nų. To­dėl po­li­to­lo­gai ir ap­ žval­gi­nin­kai pra­dė­jo spė­lio­ti, kas pa­si­kei­tė. „Pra­si­dė­jo griež­ta ir be­komp­ ro­mi­sė ko­va su ko­rup­ci­ja, – per pro­vy­riau­sy­bi­nę te­le­vi­zi­ją pa­ro­ dy­ta­me do­ku­men­ti­nia­me fil­me „Ko­rup­ci­ja“ kal­bė­jo lai­dų ve­dė­ jas Ar­ka­di­jus Ma­mon­to­vas. – Per ar­ti­miau­sius ke­lis mė­ne­sius pa­ ma­ty­si­me daug įdo­mių da­ly­kų. Ir, svar­biau­sia, mes ne­tu­rė­tu­me lik­ti nuo­ša­ly­je ir tik ste­bė­ti, kas vyks­ ta. Mes tu­ri­me ak­ty­viai da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se.“ Laik­raš­tis „Ve­do­mos­ti“ ra­šė, kad ša­ly­je pra­si­dė­jo eli­to va­ly­mas. Ta­ čiau opo­zi­ci­ja tvir­ti­na, kad tai pa­ lies tik vi­du­ti­nio ran­go pa­rei­gū­nus. „Tai ne­ga­li tap­ti vi­suo­ti­ne ideo­ lo­gi­ja, nes Vla­di­mi­ro Pu­ti­no sis­ te­ma pri­klau­so­ma nuo ko­rup­ci­jos kaip va­do­va­vi­mo for­mos, ku­ri už­ tik­ri­na pa­rei­gū­nų lo­ja­lu­mą, – tei­ gė tink­la­raš­ti­nin­kas ir ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ja Alek­se­jus Na­val­nas.

– Jie ne­kirs ša­kos, ant ku­rios pa­ tys sė­di.“

„Drau­gys­tė yra vis­kas“

Kaip to­li sieks Krem­liaus ko­va su ko­rup­ci­ja, kol kas ne­ži­no­ma.

Praė­j u­s ią sa­vai­t ę paaiš­k ė­jo, kad nu­ša­lin­tam gy­ny­bos mi­nist­ rui A.Ser­diu­ko­vui siū­lo­mos šil­tos pa­rei­gos bend­ro­vė­je „Ros­tech­no­ lo­gii“, ku­ri ga­mi­na ir eks­por­tuo­ja aukš­tųjų tech­no­lo­gi­jų įran­gą.

To­kia nau­jie­na su­kė­lė ne tik nuo­ sta­bą. „Jū­rei­viai var­to­ja to­kią są­vo­ ką „žmo­gus už bor­to“, – pik­ti­no­si Vals­ty­bės Dū­mos Gy­ny­bos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas ad­mi­ro­las Vla­di­mi­ ras Ko­mo­je­do­vas. – Vi­si ma­nė­me, kad bu­vęs gy­ny­bos mi­nist­ras iš­kri­ to už bor­to ir jo lau­kia liūd­nas li­ki­ mas. Bet paaiš­kė­jo, kad jis vis dar lai­ve.“ Pa­si­gir­do ko­men­ta­rų, kad pre­zi­ den­tas V.Pu­ti­nas ne­pa­lie­ka sa­viš­ kių. Ta pro­ga laik­raš­tis „Ko­mer­ sant“ ne­tgi iš­spaus­di­no kad­rą iš fil­mo „Krikš­ta­tė­vis“, ku­ria­me ma­ fi­jos do­nas ap­ka­bi­na vie­ną sa­vo pa­ ran­ki­nių, su ci­ta­ta: „Drau­gys­tė yra vis­kas.“ Krem­liaus di­le­ma

Spręs­da­mas A.Ser­diu­ko­vo li­ki­mą Krem­lius su­si­dū­rė su di­le­ma. Vie­ na ver­tus, dau­gu­ma ru­sų džiau­gė­si dėl jo at­lei­di­mo, ir V.Pu­ti­nas ga­lė­tų ti­kė­tis aukš­tes­nių rei­tin­gų.

Ki­ta ver­tus, jo pa­trau­ki­mas bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ap­nuo­ gin­tų gi­lias V.Pu­ti­no sis­te­mos žaiz­das, o tai ga­li tu­rė­ti ne­prog­no­ zuo­ja­mų pa­da­ri­nių.

Ta­čiau ne­to­li­mo­je atei­ty­je vis­ gi ga­li­ma ti­kė­tis nau­jų ko­rup­ci­jos by­lų. Vie­nas ak­ty­viau­sių ky­ši­nin­kų me­džiok­lės ša­li­nin­kų yra prem­je­

ro pa­va­duo­to­jas Dmit­ri­jus Ro­go­zi­ nas. So­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ jis pa­ra­šė: „Rei­ka­lau­siu, kad ko­ rup­ci­ja gy­ny­bos sri­ty­je bū­tų pri­ ly­gin­ta vals­ty­bės iš­da­vys­tei! Ar jie pra­ra­do bai­mės jaus­mą? Mes juos su­ra­si­me!“ Ru­si­jos au­di­to rū­mų pir­mi­nin­ kas Ser­ge­jus Ste­pa­ši­nas praė­ju­sią sa­vai­tę nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­ fax“ pa­reiš­kė, kad vyk­dant vals­ ty­bės pir­ki­mus iš­grobs­to­ma maž­ daug 31,5 mlrd. do­le­rių – vie­na ke­tu­rio­lik­to­ji šioms reik­mėms ski­ ria­mų pi­ni­gų.

Ne­tu­ri at­sar­gi­nio eli­to

Mask­vos po­li­ti­nių tech­no­lo­gi­ jų cent­ro di­rek­to­rius Igo­ris Bu­ni­ nas ti­ki, kad val­džia tęs ko­vą su ko­ rup­ci­ja, nes bū­tent ji pra­dė­jo kel­ti grės­mę pa­čiam Krem­liui. Anot eks­per­to, au­gan­ti, be­si­ple­čian­ti ir nau­jų for­mų įgau­nan­ti ko­rup­ci­ja V.Pu­ti­no sis­te­mą ga­li pa­da­ry­ti vi­ siš­kai nee­fek­ty­vią.

Bet pla­taus mas­to an­ti­ko­rup­ci­nės kam­pa­ni­jos, ku­ri su­dre­bin­tų vi­są ša­lies eli­tą, I.Bu­ni­nas ne­si­ti­ki. „V.Pu­ti­nas tie­siog ne­tu­ri at­sar­ gi­nio eli­to, ku­ris ga­lė­tų pa­keis­ ti esa­mą. O kvies­tis po­pu­lia­rius opo­zi­ci­jos vei­kė­jus, to­kius kaip A.Na­val­nas ar­ba Leo­nin­das Par­fio­ no­vas, jam tie­siog ne­priim­ti­na. Jo su­kur­to­je sis­te­mo­je eli­to idė­ja ne­ ga­li eg­zis­tuo­ti be lo­ja­lu­mo“, – aiš­ ki­no I.Bu­ni­nas.

Eks­per­tas da­ro iš­va­dą, kad kiek­ vie­nas an­ti­ko­rup­ci­nis žings­nis bus nuo­dug­niai svars­to­mas dėl efek­ty­ vu­mo, pu­pu­lia­ru­mo ir pa­da­ri­nių. „The New York Ti­mes“, ne­wsru.com inf.

11

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt

sportas

re­kor­das ­ be do­pin­go

R.Be­ran­kis – 114-oje vie­to­je

Linas ir jonas – re­zul­ta­ty­vūs

Tarp­tau­ti­nė van­dens spor­to ša­kų fe­de­ra­ci­ja at­siun­tė Lie­ tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jai do­ pin­go kont­ro­lės iš­va­das, kad olim­pi­nės čem­pio­nės Rū­tos Mei­lu­ty­tės do­pin­go tes­tas bu­ vo nei­gia­mas. Eu­ro­pos re­kor­ dą R.Mei­lu­ty­tė pa­sie­kė Lon­do­ ne. Ji pus­fi­na­ly­je 100 m krū­ti­ ne įvei­kė per 1 min. 05,21 sek.

Nau­ja­me pa­jė­giau­sių pla­ne­ tos te­ni­si­nin­kų ATP rei­tin­ ge Ri­čar­das Be­ran­kis (nuo­tr.) su 501 taš­ku iš 101-osios vie­ tos nu­kri­to į 114-ąją. Lau­ry­ nas Gri­ge­lis (90 tšk.) iš 417osios po­zi­ci­jos pa­ki­lo į 415ąją. ATP rei­tin­go ly­de­ris – ser­bas No­va­kas Džo­ko­vi­čius (12920 tšk.).

Li­no Klei­zos ir Jo­no Va­lan­ čiū­no at­sto­vau­ja­ma To­ron­ to „Rap­tors“ eki­pa NBA čem­ pio­na­te 97:86 įvei­kė Or­lan­ do „Ma­gic“ klu­bą ir pa­ki­lo į 12ąją vie­tą Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­ je. L.Klei­za (nuo­tr.) pel­nė 12 taš­kų ir at­ko­vo­jo 5 ka­muo­lius.

J.Va­lan­čiū­no są­skai­to­je – 6 taš­kai ir 7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai.

Lie­tu­viams kau­ty­nes ža­da vi­si var­žo­vai Išt­rau­kus 2013-ųjų Eu­ro­pos vy­rų krep­ ši­nio čem­pio­na­ to bur­tus, Lie­tu­vos rink­ti­nė be­veik vien­ bal­siai va­di­na­ma B gru­pės fa­vo­ri­te.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Gru­pė – it Bal­ka­nų ly­ga

Per Poš­toj­nos ur­ve vy­ku­sią „Eu­ro­ Bas­ket 2013“ bur­tų trau­ki­mo ce­re­ mo­ni­ją ne­si­lio­vė liaup­sės Lie­tu­vai už 2011-ųjų že­my­no čem­pio­na­tą, ku­ris va­di­na­mas ge­riau­siu per šių var­žy­bų is­to­ri­ją.

Slo­vė­nai pa­žy­mė­jo, kad lie­tu­viai nu­ste­bi­no or­ga­ni­za­ci­niais su­ge­bė­ji­ mais, pil­no­mis are­no­mis ir aist­rin­ ga mei­le oran­ži­niam ka­muo­liui.

Ne­ma­žai dė­me­sio su­lau­kė ir Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis. Vos paaiš­kė­jus re­zul­ta­tams, le­gen­di­nį vi­du­rio puo­lė­ją ap­su­po žur­na­lis­tai. „Iki šiol nie­ka­da ne­žai­dė­me Bal­ ka­nų ly­go­je, to­dėl bus pui­ki pro­ga, – šyp­te­lė­jo A.Sa­bo­nis. – Bus tik­rai ne­ leng­va kau­tis šio­je gru­pė­je. Ne­no­riu kal­bė­ti apie ko­man­dų pa­jė­gu­mus, nes jei no­ri ką nors lai­mė­ti, pri­va­lai ko­vo­ti ir nu­ga­lė­ti vi­sus. Mū­sų gru­ pė šiek tiek stip­res­nė, nei ti­kė­jo­mės, ta­čiau nuo to tik ge­riau žiū­ro­vams ir šių ko­man­dų sir­ga­liams. Jie ga­lės mė­gau­tis pui­kiu krep­ši­niu.“

Tvar­ka­raš­tis „Eu­ro­Bas­ket 2013“ fi­na­lo tur­ny­ras, B gru­pė, Je­se­ni­cė: rug­sė­jo 4 d. Lietuva–Serbija, 5 d. Lietuva–Makedonija, 6 d. Lietuva–Latvija, 8 d. Lietuva–Juodkalnija, 9 d. Lietuva–Bosnija ir Her­ce­go­vi­na.

Šei­mi­nin­kas: „Eu­ro­Bas­ket 2013“ bur­tų trau­ki­mo ce­re­mo­ni­jos sve­čius

De­biu­tas: pa­ro­do­mo­sios rung­ty­nės Poš­toj­nos ur­ve – pir­mo­sios po­že­

de­lo.si nuo­tr.

siol.net nuo­tr.

svei­ki­no čem­pio­na­to ta­lis­ma­nas Lip­ko.

Star­tas – Je­se­ni­cė­je

Ko­vą dėl tro­fė­jaus ir ke­lia­la­pio į ant­ rą­jį eta­pą Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pra­ dės Slo­vė­ni­jos šiau­rė­je įsi­kū­ru­sia­me ir vos 21 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­čia­ me Je­se­ni­cės mies­te­ly­je. Nuo jo iki Aust­ri­jos – vos pen­ki ki­lo­met­rai, iki Ita­li­jos pa­sie­nio – 30 km, o iki Kroa­ ti­jos – kiek dau­giau nei 100 km.

Lu­ka Pa­vi­če­vi­čius:

Jei lie­tu­viai ir ser­bai su­rinks stip­riau­sias su­dė­tis, pa­si­prie­šin­ti jiems bus sun­ku. Šis Slo­vė­ni­jos mies­tas jau ke­lis de­šimt­me­čius yra svar­bus ge­le­žin­ ke­lio maz­gas, ku­ria­me sto­ja iš Ita­ li­jos, Ser­bi­jos, Aust­ri­jos, Kroa­ti­jos, Vo­kie­ti­jos ir Švei­ca­ri­jos kur­suo­jan­ tys trau­ki­niai. Iš­ti­ki­miau­si Lie­tu­vos rink­ti­nės aist­ruo­liai vie­tos nak­vy­ nei ga­li pra­dė­ti ieš­ko­ti jau da­bar – mies­te vei­kia vos še­ši vieš­bu­čiai.

Eu­ro­pos čem­pio­na­to rung­ty­nės bus žai­džia­mos 1978 m. pa­sta­ty­to­je are­no­je „Pod­me­žak­la“. Ji bu­vo pri­ tai­ky­ta le­do ri­tu­lio var­žy­boms. Per­

nai ko­vą at­lik­ta are­nos re­konst­ruk­ ci­ja ir vie­tų žiū­ro­vams skai­čius nuo 4,5 tūkst. pa­di­din­tas iki 5,5 tūkst.

Ser­bai – ir­gi fa­vo­ri­tai

Lie­tu­vos ir Ser­bi­jos rink­ti­nės jau va­di­na­mos B gru­pės fa­vo­ri­tė­mis.

Prie Juod­kal­ni­jos eki­pos vai­ro sto­vin­tis Lu­ka Pa­vi­če­vi­čius ti­ki­no, kad svar­biau­sias jo tiks­las bus nu­ teik­ti auk­lė­ti­nius ko­vai dėl tre­čio­ jo ke­lia­la­pio. „Lie­tu­va ir Ser­bi­ja – vi­sa gal­va aukš­čiau už ki­tas gru­pės ko­man­ das. Li­ku­sios ke­tu­rios, tarp jų – ir mū­sų, ne­gai­lė­da­mos krau­jo kau­sis dėl tre­čios vie­tos. Nors bus tik­rai sun­ku, mū­sų tiks­las – ženg­ti į ant­ rą­jį eta­pą. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – svar­bus tur­ny­ras, tad mo­ty­va­ci­ jos ma­no vy­rams tik­rai ne­stigs. Jei lie­tu­viai ir ser­bai su­rinks stip­riau­ sias su­dė­tis, pa­si­prie­šin­ti jiems bus sun­ku, ta­čiau šiais me­tais jau įro­ dė­me, kad au­to­ri­te­tų ne­bi­jo­me“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tas.

Ser­bi­jos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Du­ša­nas Iv­ko­vi­čius ne­su­ reikš­mi­no fak­to, kad teks kau­tis net su tri­mis ko­man­do­mis iš bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ša­lių. „Ver­tin­ti gru­pės var­žo­vus nė­ra pra­ smės. Slo­vė­ni­jo­je rei­kės užim­ti vie­tą,

my­je per vi­są krep­ši­nio is­to­ri­ją.

ku­ri leis­tų da­ly­vau­ti 2014-ųjų pa­ sau­lio čem­pio­na­te Is­pa­ni­jo­je. Svar­ biau­sia – pa­si­ruoš­ti pir­ma­jai dvi­ko­ vai su Lie­tu­va, o po to žiū­rė­si­me, kas ir kaip“, – tei­gė Du­da.

Bos­nių snai­pe­ris – op­ti­mis­tas

„Lie­tu­viai ir ser­bai yra šios gru­ pės fa­vo­ri­tai, o dėl tre­čio­jo ke­lia­ la­pio tu­rė­tų ko­vo­ti ki­tos ke­tu­rios ko­man­dos. La­bai vi­liuo­si, kad mū­ sų ko­man­da bus tarp jų“, – bur­tus ver­ti­no Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ha­ru­nas Mah­mu­to­ vi­čius.

Bos­nių ko­man­dą tre­ni­ruo­jan­tis Alek­sand­ras Pet­ro­vi­čius tei­gė, kad no­rė­jo iš­veng­ti akis­ta­tos su Tur­ki­ ja ir Ser­bi­ja. „Ma­no no­ras iš­si­pil­ dė tik iš da­lies. Vi­si ti­kė­jo­si Šve­di­ jos, ta­čiau bur­tai nė­ra blo­gi. Ser­bi­ja ir Lie­tu­va – fa­vo­ri­tės, ta­čiau nea­ be­jo­ju, kad bet ku­ri ko­man­da ga­li įveik­ti bet ku­rią ir ženg­ti to­liau“, – sa­kė le­gen­di­nio kroa­tų krep­ši­nin­ko Dra­že­no Pet­ro­vi­čiaus bro­lis.

Be­ne op­ti­mis­tiš­kiau­siai bos­nių sto­vyk­lo­je bu­vo nu­si­tei­kęs rink­ ti­nės ly­de­ris Mir­za Te­le­to­vi­čius. „Ne­ma­nau, kad gru­pė sun­ki. Vis­ kas pri­klau­sys tik nuo mū­sų pa­čių.

Esu tik­ras, kad ga­li­me įveik­ti bet

ku­rią že­my­no ko­man­dą. Ma­ke­do­ ni­ja jau ne­bus to­kia stip­ri, kaip pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus. Fa­vo­ri­tė – Ser­bi­ja. Su lat­viais ir juod­kal­nie­ čiais taip pat ko­vo­jo­me ir abe­jo­ju, ar jie kuo nors nu­ste­bins“, – pa­si­ ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ne­slė­pė Bruk­li­no „Nets“ eki­pos snai­pe­ris. „Jau­čiau, kad ga­li­me pa­tek­ti į vie­ną gru­pę su lie­tu­viais ir ma­ke­ do­nais, tad re­zul­ta­tai ma­nęs per­ ne­lyg ne­nus­te­bi­no. Vi­sos ke­tu­rios bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ko­man­dos – skir­tin­go sti­liaus krep­ši­nį žai­ džian­čios eki­pos. Juod­kal­ni­ja ga­ li su­bur­ti dvi vi­siš­kai skir­tin­gas rink­ti­nes – su Ni­ko­la Pe­ko­vi­čiu­ mi ir be jo. Ser­bi­ja – daug ta­len­ tų tu­rin­ti eki­pa, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu žai­dė ne­sta­bi­liai ir vos įvei­ kė at­ran­kos bar­je­rą. Su bos­niais jau tu­rė­jo­me pro­gos su­si­kau­ti at­ran­kos var­žy­bo­se. Ma­ke­do­ni­ja įspū­din­gai rung­ty­nia­vo 2011-ųjų čem­pio­na­ te, ta­čiau la­bai abe­jo­ju, ar jai Slo­ vė­ni­jo­je pa­dės Bo McCa­leb­bas. Tai reiš­kia, kad tur­būt ir bus vi­sai ki­ ta ko­man­da. Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus pui­kiai pa­žįs­ta­me, o rung­ty­nėms su jais mū­sų žai­dė­jai vi­suo­met bū­na la­bai mo­ty­vuo­ti“, – var­žo­ vus ver­ti­no Lat­vi­jos rink­ti­nės vai­ ri­nin­kas Ai­na­ras Ba­gats­kis.

D.Ado­mai­tis su­grį­žo į Vil­nių Prie Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) vi­ce­čem­pio­no Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ tre­ne­rių šta­bo pri­si­jun­gė Dai­ nius Ado­mai­tis.

Vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Da­riaus Mas­ ko­liū­no tal­ki­nin­ku ta­pęs 38-erių me­tų jo bu­vęs bend­ra­žy­gis D.Ado­ mai­tis pa­sta­rai­siais se­zo­nais dir­bo Len­ki­jos klu­buo­se.

D.Ado­mai­tis, anks­čiau tre­ni­ ra­vęs Slups­ko „Ener­ga Czar­ni“ ir Vloc­la­ve­ko „An­wil“ krep­ši­nin­kus,

Vil­niu­je pa­kei­tė Srdja­ną Flaj­są, dir­bu­sį su bu­vu­siu eki­pos tre­ne­riu Alek­sand­ru Dži­ki­čiu­mi. Vil­nie­čių ko­man­dos tre­ne­rių šta­be taip pat dir­ba Ar­vy­das Grons­kis.

Pro­fe­sio­na­laus krep­ši­nin­ko kar­ je­rą D.Ado­mai­tis pra­dė­jo 1993-iai­ siais bū­tent Vil­niu­je ir su tuo­me­te „Sta­ty­bos“ eki­pa iš­ko­vo­jo pir­mo­ jo Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­to bron­zos me­da­lius.

D.Ado­mai­tis ir D.Mas­ko­liū­nas, at­sto­vau­da­mi Kau­no „Žal­gi­riui“,

1998-ai­siais iš­ko­vo­jo Eu­ro­pos tau­ rę, o 1999 m. ta­po Eu­ro­ly­gos čem­ pio­nais. „Žais­da­mas „Žal­gi­ry­je“ la­bai daug pa­sie­kiau. Te­bep­ri­si­me­nu pui­kų mik­rok­li­ma­tą, ko­lek­ty­vą, tre­ne­rius. Iki šiol su vi­sais tuo­me­ čiais žal­gi­rie­čiais esa­me la­bai ge­ ri drau­gai. Ma­nau, to­kių da­ly­kų neį­ma­no­ma pa­mirš­ti“, – in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ yra sa­kęs D.Ado­ mai­tis.

VD inf.

Iš­ban­dy­mas: D.Ado­mai­tis kar­je­rą tęs LKL vi­ce­čem­pio­nų klu­be.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

12

antrADIENIS, lapkričio 20, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Ry­toj 19 val. KIEK? 29–52 li­tai.

KUR? Pran­cū­zų ins­ti­tu­te Lie­tu­vo­je, Di­džio­ji g. 1.

KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Klu­be „New York“, Kal­va­ri­jų g. 85.

KA­DA? Ry­toj 19 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

ievos Nar­ku­tės dai­nos

Po­re­vo­liu­ci­nė Ku­ba

Ara­bų die­nos

Hi­to „Rau­do­ni va­ka­rai“ au­to­rė, sep­ty­ne­rius me­tus džiu­gi­nan­ti dai­ nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos ir švel­nių ba­la­džių mė­gė­jų au­sis, pel­nė ne tik klau­sy­to­jų, bet ir gar­sių mu­zi­kan­tų – Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus, Man­to Jan­ka­vi­čiaus – pa­dė­ką. Su šiuo at­li­kė­ju įra­šy­ta dai­na „Ry­to du­rys“ taip pat skam­bės kon­cer­te.

Re­ži­sie­rės Ca­mi­los Guzmán Urz­úos fil­me „Sal­džio­ji už­sklan­da“ pa­ sa­ko­ja­ma ne Ku­bos re­vo­liu­ci­jos is­to­ri­ja, o to­les­nė ša­lies rai­da. Kaip, nu­ver­tu­si dik­ta­to­rių Ba­tis­tą, pa­sie­ku­si tai­ką ir iš­si­va­da­vi­mą, ša­lis gy­ve­no to­les­niais de­šimt­me­čiais? Kal­bi­na­mi jau­ni žmo­nės, užau­ gę val­dant Fi­de­liui Kast­ro, – ko­kia to­ji po­re­vo­liu­ci­nė kar­ta?

Ara­bų kul­tū­ros die­nos pri­sta­to ai­bę šios tau­tos kul­tū­rai skir­tų ren­ gi­nių Vil­niu­je. Tre­čia­die­nio va­ka­ras – toms, ku­rios no­ri iš­mok­ti pil­ vo šo­kio: vyks šio šo­kio pa­mo­ka su ge­riau­sio­mis Lie­tu­vos šo­kė­jo­ mis. Ren­gi­ny­je bus sie­kia­ma dau­giau­sia vie­nu me­tu šo­kan­čių pil­ vo šo­kė­jų ša­ly­je re­kor­do.

KUR? VU TSPMI, Vo­kie­čių g. 10.

KA­DA? Ry­toj 16.45 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Mo­ky­to­jų na­muo­se, Vil­niaus g. 39 / 6.

KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ku­li­na­ri­jos stu­di­jo­je, Teat­ro g. 7-7.

KA­DA? Ry­toj 18.30 val. KIEK? 138 li­tai.

KUR? Dai­li­nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­jo­je, Vo­kie­čių g. 2. KA­DA? Iki lapk­ri­čio 22 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Kas gi tie grai­kai?

Že­mai­čių kul­tū­ros va­ka­ras

Bri­tų vir­tu­vė iš ar­čiau

Ar­mė­nų ta­py­bos pa­ro­da

Pas­kai­tą „Grai­kai ir ka­ta­li­kai – kuo pa­na­šūs, kuo skir­tin­gi ir ko­dėl vis dar įdo­mūs?“ skai­tys be­ne ge­riau­siai Lie­tu­vo­je an­ti­kos raš­ti­ją pa­žįs­tan­tis VU Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­to do­cen­tas dr. Nag­lis Kar­ de­lis.

Tai Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos va­ka­ras, ku­ ria­me da­ly­vaus Yla­kių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­ rė Vir­gi­ni­ja Žit­ku­vie­nė, ki­ti yla­kiš­kiai: dr. Auk­sė Nar­vi­lie­nė, ra­šy­to­jas Bro­nius Buš­ma, dai­li­nin­kas Bro­nius Gru­šas.

Bri­tų vir­tu­vė su­si­for­ma­vo vei­kia­ma sa­los kli­ma­ to, geog­ra­fi­jos ir is­to­ri­jos. Vir­tu­vės še­fas Da­rius ga­ mins bri­tiš­ką sū­rio ir po­rų su­flė, žu­vį su bul­vė­ mis, šo­ko­la­di­nį py­ra­gą su ang­liš­ku va­ni­li­niu pa­ da­žu.

Lie­tu­vos ar­mė­nų są­jun­ga pri­sta­to pir­mą­ją nuo Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo tarp­tau­ ti­nę Ar­mė­ni­jos pei­za­žis­tų pa­ro­dą. Įvai­riais sti­ liais vaiz­duo­ja­mi se­no­sios Ar­mė­ni­jos že­mės kam­pe­liai.

tv programa

LRT

6.00 Labas rytas, Lietuva.

9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k).

10.00 Bėdų turgus (k).

11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida.

12.00, 12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.

12.20, 14.40 Žinios.

12.25, 14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai.

13.00, 14.00 LRT radijo žinios.

13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida.

15.00 „Hartlando užuovėja“.

16.00 „Kobra 11“ (N-7).

17.00 „Viena byla dviem“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7).

19.45, 23.35 „Rojus Lietuvoj“.

20.25, 22.00 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Verslas.

21.05 Kultūra.

21.15 Stilius. Jausmai.

21.45, 22.05 Pinigų karta.

22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Grinvudo kapinės.

23.25 Vakaro žinios.

23.30 Sportas.

0.10 Stilius. Namai (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“.

6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

LRT 21.15 val.

7.20 „Madagaskaro pingvinai“ (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7) (k).

9.45 Būk mano meile! (k).

10.40 Melodrama „Tai nutiko Manhatane“ (JAV, 2002 m.) (N-7) (k).

12.40 Kitas! (N-7).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (4).

13.40 „Madagaskaro pingvinai“.

14.15 „Tomas ir Džeris“.

14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.55 Būk mano meile!

17.00 Labas vakaras, Lietuva.

17.45 24 valandos (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14, 22.19 Sportas. Orai.

19.19 KK2 (N-7).

19.55 Pasaulis X (N-7).

20.55 Karamelinės naujienos (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 Kriminalinis trileris „Puikybė ir garbė“ (JAV, Vokietija, 2008 m.) (N-14).

1.15 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).

TV3

6.30 Teleparduotuvė.

6.45, 15.40 „Simpsonai“.

7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija.

8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.

9.00 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Naisių vasara“.

11.00 „Gyvenimas“.

LNK 19.55 val.

11.30 Patys pačiausi.

12.00 Stebuklų šalis.

12.30 Kodėl?

13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.40 „Juodoji skylė“.

14.10 „Drakonų medžiotojai“.

14.40 „Skunk Fu“.

15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“.

16.10 „Meilės prieglobstis“.

17.10 „Drąsi meilė“.

18.10 „Naisių vasara“.

18.45 TV3 žinios.

19.10 TV3 sportas.

19.17 TV3 orai.

19.20 Prieš srovę.

20.00 Stebuklų šalis.

20.30 Be komentarų.

21.00 „Moterys meluoja geriau“.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Terra Nova“.

23.00 „CSI kriminalistai“.

0.00 „Žmogžudystė“.

1.00 „Lėlių namai“.

1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

BTV

6.30 Televitrina.

7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

8.00 „Komikų klubas“ (N-7) (k).

8.30 „Milijonieriai“ (k).

9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k).

10.00 „Alibi“ (N-7).

TV3 20.00 val.

11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k).

12.00 „Mentai“ (N-7) (k).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).

15.00 „Raudonas dangus“ (N-7).

16.00 Kalbame ir rodome (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios.

18.19 Sportas.

18.23 Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 VRS kamera (N-7).

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 Prajuokink mane (N-7).

21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

22.25 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14).

23.25 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k).

0.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).

1.25 „Bamba“ (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

9.15 Skonio reikalas.

10.15 Šiandien kimba.

10.55 „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (2) (N-7).

12.00 Lietuvos diena.

13.00 „Mokausi gaminti“.

14.00 Gyvenimo būdas.

BTV 19.25 val.

15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

15.10 „Jaunikliai“ (N-7).

15.45, 16.10 Dok. f. „Blogiausia vieta būti gėjumi“ (N-7).

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.45 Negaliu tylėti.

19.45 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7).

21.00 Reporteris.

21.52 Orai.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

22.30 Negaliu tylėti.

23.30 Reporteris.

0.22 Orai.

0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7).

0.55 „Griūk negyvas!“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Rygos VEF. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga.

Vilniaus „Lietuvos rytas“–Zgoželeco „Turow“.

16.45 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgris“.

18.30 Automoto.

19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Talino „Kalev“. Vaizdo įrašas.

21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Klaipėdos „Neptūnas“.

23.15 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas.

lietuvos ryto tv 19.45 val.

13

antradIENIS, lapkričio 20, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vil­niu­je vie­šė­ju­si XX a. ki­no ge­ni­jaus Ing­ma­ro Berg­ma­no mū­za, vie­na ti­tu­ luo­čiau­sių nor­ve­ gų ak­to­rių Liv Ull­ mann, tvir­ti­na be­si­ gai­lin­ti tik ar­ti­mie­ siems per ma­žai skir­to dė­me­sio, o su I.Berg­ma­nu ji ti­ ki­na taip nie­ka­da ir neiš­sis­ky­ru­si – iki pat re­ži­sie­riaus gy­ ve­ni­mo pa­bai­gos. Ža­ve­sys: L.Ull­mann, vos at­vy­ku­si į Vil­nių, šil­tai bend­ra­vo su vi­sais,

ku­rie ją pa­si­ti­ko.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Su I.Berg­ma­nu iki pa­sau­lio pa­bai­gos Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Po fil­mo „Per­so­na“, ku­rį I.Berg­ ma­nas lai­kė ge­riau­siu iš to, ką su­kū­rė, L.Ull­mann ta­len­tą pa­ži­ no vi­sas pa­sau­lis. 10-yje sa­vo fil­ mų re­ži­sie­rius, ta­pęs ir L.Ull­mann my­li­muo­ju, jai pa­ti­kė­jo dau­giau­ sia pa­grin­di­nius vaid­me­nis. Prieš du de­šimt­me­čius ji pa­ti ėmė­si re­ ži­sū­ros, be­je, daž­niau­siai pa­gal I.Berg­ma­no sce­na­ri­jų. To, kas va­ di­na­ma ry­šiu iki gy­ve­ni­mo pa­bai­ gos, neiš­ju­di­no net šei­my­ni­nės dra­mos. „Mes tik ne­gy­ve­no­me kar­tu, mes neiš­sis­ky­rė­me“, – sa­ ko L.Ull­mann iš­skir­ti­nia­me in­ter­ viu „Vil­niaus die­nai“.

– Jū­sų biog­ra­fi­ja tur­tin­ga – anks­ti ne­te­ko­te tė­čio, be to, vai­kys­tė­je nuo­lat kraus­tė­tės su šei­ma po įvai­rias vie­tas, kol ga­liau­siai ap­si­sto­jo­te Nor­ve­gi­ jo­je. Ar tai pa­vei­kė vė­les­nį gy­ ve­ni­mą, so­cia­li­nių ry­šių for­ ma­vi­mą­si?

– Taip, aš kraus­čiau­si tik­rai daug.

Nor­ve­gi­jo­je pa­si­li­kau vėl gal tik 6–7 me­tus, kol man su­ka­ko 17-a. Ta­da vėl pra­dė­jau kraus­ty­tis. Tai­gi, da­ bar žvel­giant at­gal, lai­kas tarp 7 ir 17 me­tų yra tik­rai trum­pas. O tas ke­lio­nių lai­kas, kai te­ko nu­kirs­ti sa­ vo šak­nis, bu­vo be­ga­li­nis. Ma­tau tai ir ki­ta­me gy­ve­ni­me – sa­vo duk­ ros, ku­ri taip pat kraus­tė­si itin daug, kol su­si­tuo­kė ir grį­žo į Nor­ve­gi­ją.

Taip, tai pa­vei­kia mū­sų bū­dą, gal­ būt net tei­gia­mai, lei­džia bū­ti at­vi­ res­niems, leng­viau priim­ti žmo­nes.

Gal­būt dėl to, kad kal­bu ang­liš­kai ir ne­bi­jau pa­sa­ky­ti ką nors kvai­la, nes vi­suo­met ga­liu pa­si­tei­sin­ti: tai – ne ma­no gim­to­ji kal­ba. Tie­sa, aš vi­sa­ da jau­čiuo­si už­sie­nie­tė, net Nor­ve­ gi­jo­je. Pa­vyz­džiui, čia nie­kas nie­ko ne­ži­no apie ma­no gy­ve­ni­mą Jung­ti­ nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se – kur ei­nu, ką da­rau, o JAV taip pat ne­ži­no, kur val­gau vaf­lius su šo­ko­la­du Nor­ve­gi­ jo­je, man nie­kam ne­rei­kia aiš­kin­tis.

– Ka­da ir kaip ap­si­spren­dė­te, kad no­ri­te bū­ti ak­to­rė?

– Vi­sa­da no­rė­jau bū­ti sce­no­je, dar kur kas anks­čiau, nei su­ži­no­ jau, kad tai yra dar­bas. Nors ir tai su­ži­no­jau ga­na anks­ti, kai ma­ma ma­ne pir­mą­kart nu­ve­dė į teat­rą.

18 me­tų jau ga­vau pir­mą­jį di­de­lį vaid­me­nį teat­re, už­dirb­da­vau pi­ ni­gus. La­bai di­de­lius pi­ni­gus, pa­ dė­jau ma­mai. Bet tai bu­vo di­džiu­ lis ma­lo­nu­mas, tai bu­vo vis­kas, ką tu­rė­jau, aš ne­ju­tau, kad dir­bu.

Blo­gi re­ži­sie­riai paaiš­ki­na vis­ką: kaip ir ko­dėl ak­to­ riui tai da­ry­ti. Ge­ ri re­ži­sie­riai ta­vi­mi pa­si­ti­ki, ži­no, kad tu tai su­ge­bė­si.

– Il­gai vai­di­no­te teat­re. Kas at­ve­dė į ki­ną, koks bu­vo jū­ sų ke­lias? Nors vi­si jus pui­ kiai ži­no iš I.Berg­ma­no fil­ mų, Edith Carl­mar ko­me­di­ja „Fjols til fjells“ bu­vo jū­sų de­ biu­tas di­džia­ja­me ki­ne. Ar pa­ me­na­te pir­muo­sius įspū­džius iš fil­ma­vi­mų, žiū­ro­vų, kri­ti­kų, ar­ti­mų­jų reak­ci­ją?

– Reak­ci­jos bu­vo aud­rin­gos – tuo­ met bū­da­ma 18-os vai­di­nau kek­šę.

Aš net ne­ga­lė­jau įsi­vaiz­duo­ti, ką reiš­kia ja bū­ti, ta­čiau fil­ma­vau­si pus­nuo­gė. Vi­sa šei­ma, ar­ti­mie­ji, ka­dan­gi bu­vo re­li­gin­gi, nu­si­tei­ kė prieš ma­ne, nu­sto­jo bend­rau­ ti. Aš el­giau­si kaip bai­lė: sa­kiau, kad net neį­si­vaiz­da­vau, jog fil­me bus pa­ro­dy­ta tiek nuo­gy­bių, nuo­ ga krū­ti­nė, kad jie ma­ne ap­ga­vo.

Net­gi ži­no­da­ma, kaip aš tei­si­ nau­si, E.Carl­mar vie­na­me in­ter­ viu ma­ne ap­gy­nė. Aš iš­si­sky­riau su vy­ru, ne­tgi su­si­lau­kiau vai­ko nuo I.Berg­ma­no, o mū­sų šei­mo­je taip ne­siel­gia­ma. Šei­ma su ma­

ni­mi ne­bend­ra­vo, kol ta­pau gar­ sia ak­to­re.

– Jū­sų su I.Berg­ma­nu san­ty­ kius gau­bia mi­tai. Sa­ko­ma, kad jis bu­vo di­džio­ji jū­sų mei­lė. Ar tai tie­sa? Ar, žvel­giant į gy­ve­ ni­mą ret­ros­pek­ty­viai, mei­lė jums bu­vo daž­nas reiš­ki­nys?

– Man pa­tin­ka bū­ti įsi­my­lė­ju­ siai. Bet ne­pa­sa­ky­čiau, kad jis bu­vo ma­no gy­ve­ni­mo mei­lė. Taip, jis bu­vo tas, su ku­riuo ry­šys tru­ ko il­giau­siai, mū­sų san­ty­kiai bu­vo pa­rem­ti mei­le, aist­ra ir drau­gys­te.

Juk jis yra ir ma­no duk­ters tė­vas.

Kur­da­mi kar­tu, bū­da­mi drau­gai tiek il­gai, pa­ty­rė­me daug. Bet ne­ ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad vie­na mei­ lė yra svar­bes­nė nei ki­ta. Bet taip, Ing­ma­ras bu­vo ypa­tin­gas.

– Net kai ne­be­gy­ve­no­te kar­tu, kai iš­si­sky­rė­te, to­liau dir­bo­te drau­ge.

– Ma­to­te, mes taip nie­ka­da ir neiš­sis­ky­rė­me, tie­siog ne­be­gy­ ve­no­me kar­tu. Nes iš­si­sky­ri­mas reiš­kia tai, kad su žmo­gu­mi ne­be­ bend­rau­ji. Vė­liau jis su­kū­rė gal vos vie­ną fil­mą be ma­nęs. Drau­gys­tė mums bu­vo la­bai bran­gi. Taip tik at­ro­dė, kad mes iš­si­sky­rė­me.

– Koks I.Berg­ma­nas bu­vo fil­ ma­vi­mo aikš­te­lė­je – ar jis ki­ šo­si į tai, kaip jūs tu­rė­tu­mė­te at­skleis­ti per­so­na­žą, ar pa­tar­ da­vo?

– Oi, ne, tai da­ro tik blo­gi re­ži­ sie­riai. Blo­gi re­ži­sie­riai paaiš­ki­ na vis­ką: kaip ir ko­dėl tai da­ry­ti.

To ne­ga­liu pa­kęs­ti. Ge­ri re­ži­sie­riai no­ri, kad tu vai­din­tum jų fil­me, nes jie ta­vi­mi pa­si­ti­ki, ži­no, kad tu tai su­ge­bė­si. Re­ži­sie­rius duo­da tau sce­na­ri­jų, ku­rį tu tu­ri su­pras­ti ir priim­ti. Tur­būt vie­nin­te­lis kar­tas I.Berg­ma­no kar­je­ro­je, kai sce­na­ri­ jus ne­su­vei­kė, bu­vo tuo­met, kai jį paė­mė Ing­rid Berg­man. Ji pa­reiš­kė, kad rei­kė­tų iš­mes­ti kai ku­riuos žo­ džius, – taip dirb­ti jis ne­ga­lė­jo.

14

antradienis, lapkričio 20, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Siūlo darbą Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1045527

Perka UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803.

1025781

Til­tas: es­tų fil­mas „Bal­tas kvad­ra­tas“ nu­ke­lia į ne­rū­pes­tin­gos, ta­

čiau kar­tu ir su­dė­tin­gos vai­kys­tės lai­kus.

Kad­ras iš fil­mo

„Sca­no­ra­mos“ ge­riau­sie­ji – es­tai

Bai­gian­tis „Sca­no­ra­mos“ fes­ti­ va­liui ge­riau­siu Bal­ti­jos ša­lių fil­ mu pri­pa­žin­ta es­tų juos­ta „Bal­tas kvad­ra­tas“.

Vil­niu­je už­da­rant 10-ąjį Eu­ro­pos ša­lių ki­no fo­ru­mą „Sca­no­ra­ma“, sek­ma­die­nį bu­vo pa­skelb­tas ge­ riau­sias fes­ti­va­lio kon­kur­si­nės pro­gra­mos „Nau­ja­sis Bal­ti­jos ki­ nas“ fil­mas. Tarp­tau­ti­nis žiu­ri ge­riau­siu iš­rin­ko es­tų re­ži­sie­riaus Iva­no Pavl­jutš­ko­vo dar­bą „Bal­tas kvad­ra­tas“.

Fil­me pa­sa­ko­ja­ma, kaip kai­ me vai­kai žai­džia slė­py­nes. Re­ ži­sie­rius I.Pavl­jutš­ko­vas sa­ko, kad fil­mas žiū­ro­vus ve­da sun­kiu ir pa­slap­tin­gu vie­nos drau­gys­tės ke­liu. „Nau­jo­jo Bal­ti­jos ki­no“ nu­ga­lė­ to­jui įteik­tas 10 tūkst. li­tų ver­tės pri­zas bū­si­mam ki­no pro­jek­tui – ki­no apa­ra­tū­ros nuo­mos pa­slau­ gos.

Ge­riau­siu kon­kur­si­nės pro­gra­ mos lie­tu­vių trum­pu fil­mu iš­rink­ tas Ok­sa­nos Bu­ra­jos dar­bas „Li­za, na­mo!“ – is­to­ri­ja apie vai­ko no­rą

iš­si­lais­vin­ti iš šiurkš­čių tė­vų pa­ sau­lio.

Re­ži­sie­rei ati­te­ko 10 tūkst. li­tų pa­ra­ma. Pa­sak žiu­ri pir­mi­nin­ko Ja­no Eri­ko Hols­to, ko­mi­si­ją su­ža­ vė­jo tai, kad ji ne iš kar­to su­pra­to, jog tai – do­ku­men­ti­nis fil­mas.

Spe­cia­lų­jį pri­zą žiu­ri sky­rė re­ ži­sie­riams es­tui Kas­pa­rui Jan­ciui ir lat­viui Vla­di­mi­rui Leš­čio­vui už fil­mą „Ant­ro­po­vo vi­la“.

Kon­kur­si­nė­je pro­gra­mo­je var­ žė­si pen­ki lie­tu­vių, du lat­vių, pen­ki es­tų ir vie­nas bend­ras lat­ vių bei es­tų kū­ri­nys.

Tarp­tau­ti­nį žiu­ri su­da­rė Nor­ ve­gi­jos ki­no ins­ti­tu­to vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius bei ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas J.E.Hols­ tas, re­ži­sie­rius iš Len­ki­jos Fi­li­pas Marc­zews­kis ir aust­rų re­ži­sie­rius Umu­tas Da­gas.

Sos­ti­nė­je pa­si­bai­gu­si „Sca­no­ra­ ma“ ke­liau­ja ir po ki­tus Lie­tu­vos mies­tus: lapk­ri­čio 15–25 d. fes­ti­ va­lio fil­mai bus pri­sta­ty­ti Kau­ne, lapk­ri­čio 22–25 d. – Klai­pė­do­je, lapk­ri­čio 24, 25 d. – Šiau­liuo­se.

VD inf.

VU pris­ta­tys ki­nų kul­tū­rą Ant­rą­sias įkū­ri­mo me­ti­nes šie­ met mi­nin­tis Vil­niaus uni­ver­si­ te­to (VU) Kon­fu­ci­jaus ins­ti­tu­tas ant­rą­kart ren­gia Ki­nų kul­tū­ros sa­vai­tę.

Va­kar pra­si­dė­ju­sio­je Ki­nų kul­tū­ ros sa­vai­tė­je dau­giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma kar­pi­nių me­nui, ki­ nų dvi­ko­voms (ušu) ir dao­siz­mo fi­lo­so­fi­jai. Tai pra­ne­šė Kon­fu­ci­ jaus ins­ti­tu­tas.

Pris­ta­ty­ti sa­vo ša­lies kul­tū­ros at­vy­ko sve­čiai iš Ki­ni­jos – Liao­ nin­go uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fij­ os ir vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo fa­kul­te­ to dės­ty­to­jas, ki­nų fi­lo­so­fi­jos ty­ ri­nė­to­jas, re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kas, ušu meist­ras ir dao­sis­tas Guo Xiao­ fen­gas bei kar­pi­nių meist­rė, Liao­ nin­go pro­vin­ci­jos tau­to­dai­li­nin­ kė Yang Zhi­hong. Sve­čiai Vil­niu­je bei Kau­ne skai­tys pa­skai­tas ir ves

kar­pi­nių da­ry­mo bei dvi­ko­vų pa­ mo­kas.

Tre­čia­die­nį vyks ki­nų dvi­ko­vų meist­rų pa­si­ro­dy­mas. Ja­me da­ ly­vaus ir dao­sis­tų Huas­han mo­ kyk­los svei­ka­tos puo­se­lė­ji­mo bei il­gaam­žiš­ku­mo me­no meist­rė Xiang Xue­qiu su mo­ki­niais.

VU Kon­f u­c i­jaus ins­t i­t u­tas įsteig­tas 2010 m. lapk­ri­čio 26 d.

Jo įkū­ri­mą pa­rė­mė Vil­niaus uni­ver­si­te­tas ir Ki­ni­jos švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­nys. Kon­fu­ci­ jaus ins­ti­tu­tas bu­vo stei­gia­mas bend­ra­dar­biau­jant su Liao­nin­go uni­ver­si­te­tu.

Pag­rin­di­niai VU Kon­fu­ci­jaus ins­ti­tu­to veik­los tiks­lai yra su Ki­ ni­ja su­si­ju­sių moks­li­nių ty­ri­mų ir stu­di­jų ska­ti­ni­mas bei plė­to­ji­mas, aka­de­mi­nių ir kul­tū­ri­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas.

VD, BNS inf.

Vilniaus rajono skyrius informuoja. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3927 skelbiamas Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos Sužionių kadastro vietovės teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektas. Projektavimo darbus atlieka UAB „Krianta“, Žalgirio g. 131, LT-08217 Vilnius, tel.

(8 5) 277 9655, 8 606 49 761.

Piliečiai, pageidaujantys Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Sužionių kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (asmeninio ūkio bei po nuosavybės teise priklausančiais pastatais) žemę iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, per 10 dienų nuo šio skelbimo datos gali pateikti prašymus Vilniaus rajono skyriui, Kalvarijų g. 147, Vilnius.

mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721.

975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyantradienis, lapkričio 20, 2012 po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611Karščiausi 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. kelionių Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stupasiūlymai dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių Kelionių organizatorius

Įvairūs

6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ „Kontrastų jos pirmininkė. biuras“ visu sąrašu parduoda atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, Tel. kuose administratoriui, UAB261 „SBS3653, 261 3655, 261 3659 skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), skelbimai@vilniausdiena.lt Legale“, Ukmergės g.

369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.

10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

15

skelbimai

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Kelionių organizatorius METAS KELIAUTI Į ŠILTUS KRAŠTUS!

Šarm El Šeichas ArEgiptas, svajojate aplankyti Niujorką?

3* viešbutis, viskas įskaičiuota O7galbūt, Jusnuo visada nakvynės 2157žavėjo Lt Las Vegasas – Kanarų salos,pasirodymų Tenerifė ir viešbučių rojus? šviesų, kazino, 2* apartamentai be maitinimo Pamatykite Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS 7 nakvynės nuo 2104 ATOSTOGOMS! LtŠiaurės Ameriką už Indija, Goa ypatingą kainą.

2* viešbutisskrydį su pusryčiais Užsisakykite iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizasnuo Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių 3459 Lt leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 JAE, 110 Lt Dubajus 3* viešbutis pusryčiais 01–2013 03Jus 21suį trumpiausios Kviečiame nakties va11 nakvynių nuo 3049 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt ir Pataja karėlį!

Tailandas, Bankokas 3* viešbutis su pusryčiais Vašingtonas 2526 Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus ir disko, 9 nakvynės nuo 3389 Lt Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius

KELIONĖS AUTOBUSU Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONĖS AUTOBUSU info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Naujametinės autoDidingoji Italija irir kalėdinės Kaprio salakelionės – 1747 Lt Muziejų busu: naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas 377Lt Viena–Melkas–Zalcburgas ––667 Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Lt Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas – 437 Lt nuo 1197 Lt Viena–Dunojaus vingis–Budapeštas Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 627 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Praha–Viena–Budapeštasnuo – žaviosios Praha-Viena-Budapeštas 627 Lt EuroKroatija nuo 990 Lt Lt pos sostinės – 627 LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619– 387 Jaunpils pilis–Stokholmas–Ryga Praha–Viena–Budapeštas Lt Lt NAUJI METAI: (BamIspanija, KostaParyžius–Disneilendas Brava nuo 822 Lt bergas, Liuksemburgas, Niurnbergas) – Malta – 904 Lt(poilsinės) 1397Lt IŠ VARŠUVOS NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Viena – žavusis Budapeštas – 647 Lt Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt parkas–Talinas–TarNAUJI METAI: Gaujos tu – 377 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt NAUJI METAI: Praha (Melnikas–Detenice– Graikija, Lt Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Karlšteinas–Karlovy Varai) – 667 Lt Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Šveicarija–BerlyNAUJI METAI: Tunisas nuo 770Saksonijos nas – 567Burgas Lt Bulgarija, – 1199 Lt Ryga–Stokholmas–Ryga – 977 Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Slidinėjimo kelionės Turkija, Marmaris 1289autobusu: Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas 1470 Lt Slidinėjimas Italijoje Portugalija, 1899 Lt – 1490 Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt–(Livinjo) Slidinėjimas Austrijoje, Šveicarijoje – 1890 Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Tatrai) – Slidinėjimas Slovakijoje (Žemieji 890 Lt – 995 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. – Tailandas (pažintinė Turkija Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt 850 Lt– 1078 Slidinėjimo kelionės Šri Lanka – 3500 Lt lėktuvu: Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 LtItalijoje, Šveicarijoje ir PrancūSlidinėjimas Egiptas, nuolėktuvu – 869 Lt 1490 Lt zijoje (Aostos Tunisas –Hurgada 770 Ltslėnis) Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu – Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poil1650 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) LĖKTUVU IŠ VILNIAUS nuo: EgiptasNilu nuonuo 14991440 Lt; Tenerifė – 1719 Lt; IndiKruizas Lt ja (Goa) – 3419 Lt; JAE (Dubajus) – 3729 Lt; Izraelis – Egiptas nuo –1678 Lt Lt Tailandas (Bankokas) 3629 Marokas – 2634 Lt Kelionės 2013 m.

Kuba – 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1279 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt; Graikija, KretaLt– 959 Lt; Ispanija, KosPasaka nuo 550 ta Brava – 1279 Lt; Graikija, Kos sala – 1069 Top Fun 540Antalija Lt Lt; Turkija, – 969 Lt; Bulgarija, Varna – 929 Lt; Lt Kroatija, Rijeka – 1189 Lt; TurkiRaganė 550 ja, Marmaris 1029 Lt; Portugalija, Algarvė – Energetikas 600 Lt1299 Lt 1899 Lt; Egiptas – LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Laimingas žmogus – tai (poilsinės) aš! 600 Lt nuo: Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt; Šarm El ŠeiTrimitas 520 Lt chas – 1314 Lt; Portugalija – 1633 Lt; Ispanija – 1719 Lt; Šri Lanka – 5072 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt AVIABILIETAI: Pirkti internetu: www. lek.lt (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda – Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda – Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku– Alando salos–Stokholmas Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje!

KRUIZAI Viduržemio jūroje (spec. kaina); Karibų jūroje (spec. kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Juodkalnijoje 1899 Lt KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l Vi O OK

AS

A R A

NK

S A V

T FO

S UR

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

37O Čia visada rasi PDF versiją

VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK

Čia visada rasi PDF versiją

37O Čia visada rasi PDF versiją

OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK

37O

OFFICIA PROFILE FACEBO

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus debesuoti, nešalti orai, daugelyje šalies vietų numatomas rūkas. Šiandien dieną bus debesuota, sušils iki 4–6 laipsnių. Trečiadienio naktį daugelyje rajonų taip pat numatomas rūkas.

Termometrai rodys nuo 0 laipsnių iki 3 laipsnių šilumos. Dieną debesys dangų taip pat dengs visoje šalyje, temperatūra sieks 3–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, lapkričio 20 d.

+4

+6

+3

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+4

Utena

+5

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.59 16.09 8.10 12.52 23.56

325-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 41 diena.

Saulė Skorpiono ženkle.

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+1

0

4

+2

+3

0

–1

4

+2

0

–1

5

trečiadienį

ketvirtadienį

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+4

Alytus

3–6 m/s

Afrikos industrializacijos diena 1858 m. gimė švedų rašytoja, pirmoji moteris, gavusi Nobelio literatūros premiją, Selma Lagerlöf.

1889 m. gimė JAV astronomas Edwinas Powellas Hubble’as.

1894 m. mirė rusų kompozitorius ir pianistas Antonas Rubinšteinas.

1910 m. mirė rusų ra1957 m. mirė rusų ir lietuvių šytojas Levas Tolstoscenografas, grafikas, tapyto- jus. jas Mstislavas Dobužinskis.

1925 m. gimė garsi

Šią savaitę laimėkite Shilpi Somayos Gowdos knygą „Slapta duktė“.

Nuošaliame Indijos kaime neturtinga valstietė Kavita pagimdo dukterį. Šalyje, kur vaiku laikomas tik berniukas, motina žino tik vieną būdą išgelbėti naujagimei gyvybę – atiduoti ją į našlaičių prieglaudą.

Tuo pat metu kitame pasaulio krašte, Amerikoje, karjerą sėkmingai daranti gydytoja Somer sužino, kad niekada negalės susilaukti vaikų, ir su indu vyru Krišnanu ryžtasi įsivaikinti mergytę iš Indijos.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: kalendorius (pirmadienis), kalafioras (antradienis), badmintonas (trečiadienis), šienpjovys (ketvirtadienis), maniakai (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

Vardai Andė, Feliksas, Felicija, Jovydas, Laimis, Vaidvilė

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius.

Praėjusios savaitės nugalėtoja – Liucija Butkūnaitė.

+3

+4

+10 +4 +17 +20 +6 +23 +16 +4

DATOS

+2

+1

+14 +15 +2 +4 +12 +10 +13 +10

3

4

5

6

7

8

rusų balerina, choreografė Maja Pliseckaja.

1943 m. gimė poetė, dramaturgė Violeta Palčinskaitė.

1947 m. būsimoji Anglijos karalienė Elžbieta II ištekėjo už princo Philipo Vestminsterio abatijoje.

2007 m. mirė poetė, eseistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Onė Baliukonė.

Avinas (03 21–04 20). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų.

Jautis (04 21–05 20). Nelabai sėkmingas laikas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam kur nors gamtoje.

Dvyniai (05 21–06 21). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų paties ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt šiandien sulauksite darbo pasiūlymo.

Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma.

Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės suirzęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu.

Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių.

Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, mišką. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę.

Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Šiuo metu labiau pasikliaukite intuicija.

Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.