PIRMAS miesto dienraštis
trečiADIENIS, LAPKRIČIO 21, 2012
www.kl.lt
272 (19 573)
Kaina 1,30 Lt
Tėviškė – svetimų rankose
„Gal jis ir nėra toks garsus kaip Maironis, bet vis tiek nusipelno būti įamžintas“. Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis argumentavo, kodėl palaiko prašymą Klaipėdoje įamžinti poeto H.Radausko atminimą.
2p.
Valdžios plėtrai – 3 mln. litų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybė nusitai kė išsikelti į kitas patalpas, nes da bartinės esą netinkamos aptarnau ti žmones.
Likimas: šiandien G.Borusienės tėvų žemę pajūryje pardavinėja svetimi.
Neteisybė dėl žemės sugrąžinimo pajūry je trunka jau 20 metų. Klaipėdietė Gerda Bo rusienė lig šiol negali atgauti savo tėvų tu rėtos žemės ant jūros kranto Nemirsetoje, nes dalį sklypo dar privatizavimo epochos pradžioje įsigijo sumanūs valdininkai.
Vytauto Petriko nuotr.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Paskutinė paveldėtoja
76-erių klaipėdietė G.Borusienė gimė ir užaugo Nemirsetoje. Jos tėvai beveik ant jūros kranto turė jo sodybą didesniame nei hektaro sklype. Kitapus Klaipėdos plento šeimai priklausė dar 5 ha.
Tėvas Martinas Vinks, kaip ir greta gyvenę dar septyni kaimy nai, buvo žvejys, turėjo motorinį laivelį. Šeimos gyvenimą apver tė karas. Po karo šeima buvo išguita iš pa jūrio, ten įsikūrė tarybiniai pasienie čiai, Gerdos tėvai ir seserys emig ravo į Vokietiją, o pati G.Borusienė liko čia.
4
Naujo pastato, kad jame galėtų dirbti valdininkai, rekonstrukci ja, skaičiuojama, kainuos apie 3,3 mln. litų. Valdžios taikinys – dabartinės savivaldybės kaimynystėje esantis pastatas. Liepų g. 7 patalpas šiuo metu patikėjimo teise valdo Ma žosios Lietuvos istorijos muziejus. Pastato pirmajame aukšte yra administracijos ir muziejininkų kabinetai, o antrajame ir pusrūsy je – eksponatų saugyklos. Jau kitąmet šis pastatas liks tuš čias, nes muziejaus administracija išsikraustys į suremontuotas patal pas Didžiosios Vandens g. 2, o eks ponatai bus saugomi nau jai pastatytoje saugykloje.
Salamander dienos Nuolaidos iki
-30%
Akcija vyksta iki ODSNULÍLR 24 d.
2
H. Manto g. 33, .ODLSơGD
2
trečiaDIENIS, LAPKRIČIO 21, 2012
miestas
Atleidimas – su sunkumais Klaipėdos valdžia tik dabar susizgribo at leisti savo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorių Remigijų Mockų, nors jis oficialiai nedirba jau tris savaites ir yra gavęs išeitinę kompensaciją.
Smalsumas: R.Mockus pats lau
kia politikų sprendimo, ar jie nu trauks jo darbo sutartį, kuri ir taip jau nutraukta.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Personalo skyriaus vedėja Jolita Grigaitienė tik antradienį paprašė Socialinių reikalų komiteto narių pritarti R.Mockaus atleidimui, nors darbo sutartis su juo šalių susitari mu yra nutraukta nuo spalio 31 d. „Teisės aktuose yra akivaizdžių spragų. Pats R.Mockus norėjo bū ti atleidžiamas nuo spalio 31 d., o miesto taryba, kuri turi pritarti viešosios įstaigos direktoriaus at leidimui, rinksis tik lapkričio pa baigoje, todėl ir išėjo taip, kaip išė jo“, – aiškino J.Grigaitienė. Socialinių reikalų komiteto nariai buvo šokiruoti, jog turi atleisti žmo
gų, kuris jau ir taip nebedirba, yra ga vęs apie 20 tūkst. litų išeitinę kom pensaciją ir ją net galbūt išleidęs. „Gazuojame tuščiomis apsuko mis, sprendžiame tai, kas jau se niai nuspręsta. O kas bus, jei mies to taryba bac ir nuspręs R.Mockaus neatleisti?“ – klausė komiteto na rys Nerijus Čapas. „Tuomet mes jį atleisime už pra vaikštas, nes R.Mockus juk į darbą tai neina“, – greitai atsakymą rado Personalo skyriaus vedėja. Pats R.Mockus svarstė, jog toks nesusipratimas susiklostė todėl, kad norėta, jog jis kuo greičiau pa sitrauktų iš užimamų pareigų. „Kai man pasiūlė išeiti iš dar bo šalių susitarimu, matyt, niekas nesitikėjo, kad taip greitai sutiksiu, todėl ir buvo kuo greičiau nutrauk ta darbo sutartis. Bet būtų tikrai įdomu, jei taryba nuspręstų ma nęs neatleisti“, – politikų verdikto nekantriai laukė R.Mockus. Socialinių reikalų komiteto na riai pasielgė drastiškai – jie nu sprendė nepritarti sprendimo pro jektui dėl R.Mockaus atleidimo. „Reikia drastiškomis priemonėmis spręsti klausimus. Gal tokia situa cija, kuri, manau, Lietuvoje yra ne viena, privers seimūnus pataisy ti teisės aktus, kad nebūtų tokių neatitikimų“, – nuomonę reiškė N.Čapas. Naujo įstaigos „Klaipėdos šven tės“ direktoriaus bus ieškoma kon kurso būdu. Šiuo metu įstaigai lai kinai vadovauja Galina Liniova.
Politikai laukia legendų Virginija Spurytė Klaipėdoje reikia kuo daugiau žy miems žmonėms skirtų atminimo lentų, kad gidai galėtų kurti legen das turistams.
Tokia logika vakar vadovavosi uos tamiesčio politikai, vienbalsiai pri tarę dviejų žinomų žmonių įamži nimui mieste. Klaipėdos dramos teatras jau prieš kurį laiką buvo kreipęsis į Klaipėdos savivaldybę, prašyda mas leidimo įamžinti vieną žy miausių uostamiesčio aktorių – Vytautą Kanclerį. Jam skirtą atminimo lentą no rima pritvirtinti prie Teatro g. 3 esančio namo. Tačiau jis yra pri vatus, todėl tokiam, nors ir kil niam žingsniui, reikalingas savi ninko sutikimas. „Tam, kad Dramos teatras galė tų tęsti tai, ką užsibrėžęs, turi gau ti miesto tarybos pritarimą leisti įamžinti V.Kanclerio atminimą, o jau tada galės tartis su pastato sa vininkais“, – aiškino Kultūros sky
riaus vyriausiasis specialistas Vi das Pakalniškis. Prašymą įamžinti žinomą poetą Henriką Radauską, kuris tik me tus dirbo uostamiestyje – Klaipė dos radiofone diktoriumi, paprašė Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipė dos skyrius. „Aišku, H.Radauskas nėra Mai ronis, tačiau jis tikrai iškilus žmo gus, kuris nusipelno būti įamžintas Klaipėdoje, nors čia praleido ir ma žai laiko“, – svarstė V.Pakalniškis. Atminimo lentą H.Radauskui norima pakabinti prie Klaipėdos centrinio pašto pastato arba jo vi duje, nes čia ir dirbo poetas. „Pastatas privatus, H.Radaus ko atminimo įamžinimo iniciato riai jau stengiasi gauti leidimą, kad atminimo lenta atsirastų, tad jiems svarbi ir miesto tarybos pozicija“, – teigė V.Pakalniškis. Socialinių reikalų komiteto nariai tvirtino, kad reikia pritarti visiems prašymams įamžinti žinomus žmo nes. „Taip mieste bus įdomiau, gidai galės kurti legendas“, – samprotavo miesto tarybos narys N.Čapas.
Stogas: uostamiesčio valdininkija norėtų okupuoti dar vieną pastatą Liepų gatvėje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Valdžios plėtrai – 3 mln. litų „Todėl savivaldybės ad 1 ministracija ir prašo pa statą Liepų g. 7, kai jis liks tuščias,
pritaik yt i sav ivaldyb ės porei kiams. Dabartiniame savivaldybės pastate sunku taikyti vieno lange lio principą, be to, nemažai sky rių yra įkurti kituose pastatuose. Pavyzdžiui, jei Sporto ir kūno kul tūros skyrius būtų bendrame pa state, o ne atskirai, gal ir jo veik la būtų geresnė“, – svarstė Turto skyriaus vedėja Genovaitė Pauli kienė. Ji taip pat pabrėžė, jog kai ku rie pastatai, kuriuose veikia savi valdybės skyriai, yra nuomojami ir per mėnesį tenka mokėti nema žą nuomą.
Vedėjos teigimu, 800 kv. m ploto pastato pritaikymas savivaldybės veiklai tikrai padėtų išspręsti ne
Miesto valdžios tai kinys – dabartinės savivaldybės kaimy nystėje esantis pa statas.
mažai problemų, nes dabar valdi ninkams tenka dirbti susispaudus – esą kabinetuose trūksta vietos. Socialinių reikalų komiteto na riams, kuriems antradienį buvo
pristatytas šis sumanymas, už kliuvo tai, kad preliminari Liepų g. 7 pastato pritaikymo kaina admi nistracijos veiklai siekia net 3 mln. 313 tūkst. litų. „Tai preliminari sąmata, kuri ga li ir išaugti, ir sumažėti“, – teigė G.Paulikienė. Pastato rekonstr ukc ijos dar bai, jei jiems pritars miesto tary ba, turėtų prasidėti kitais metais. Pinigų būtų skirta iš miesto biu džeto. Beje, jau nuo kitų metų pradžios dabartiniame savivaldybės pasta te turėtų pradėti veikti vadinamoji kortelių sistema, kai žmonės galės patekti tik į pirmąjį aukštą, kuria me veikia vienas langelis.
Kariškiai trukdys terminalui Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kairių poligonas kels grėsmę su skystintųjų gamtinių dujų termi nalui, todėl kariškius iš pama rio reikėtų iškelti. Tokias mintis Klaipėdos regiono plėtros tary bos posėdyje išgirdo savivaldy bių merai.
Galimybių studijos „Vakarų kran tas“ projekto vadovas Šarūnas Rutkauskas Kairių poligoną ma to kaip probleminę vietą šitame krašte. „Mes darome tokią prielaidą, kad Kairių poligonas užima gana gerą teritoriją rekreaciniu požiū riu. Todėl esame linkę siūlyti ini cijuoti dialogą su Vyriausybe dėl poligono iškėlimo“, – teigė Š.Rut kauskas. Minčių, kur turėtų būti perkeltas Kairių poligonas, galimybių studijų projekto vadovas neturi. Poligonas esą blokuoja išvažia vimą iš Klaipėdos miesto pietinės dalies patraukliausiu ir trumpiau siu keliu į Dituvą, Priekulę, Šilutę. Galimybių studijoje numaty tas siūlymas kreiptis į LR Vyriau sybę dėl Kairių poligono iškėlimo, akcentuojant grėsmę planuoja mam statyti suskystintųjų gam
Pasiūlymas: galimybių studijos „Vakarų krantas“ kūrėjai mano, kad
pamaryje kariniam poligonui ne vieta.
tinių dujų terminalui. „Tiesiogi nės grėsmės terminalui gal ir nėra. Mes manome, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir kari
Vytauto Liaudanskio nuotr.
nis poligonas nelabai sugretinami. Bet mes nesame kategoriški, siū lome tik idėją“, – tvirtino Š.Rut kauskas.
3
trečiaDIENIS, LAPKRIČIO 21, 2012
miestas Vyko pratybos jūroje
Krovė daugiau rūdos
Vyks atvirų durų diena
Baltijos jūroje vyko bendros Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės taktinės pratybos. Pagrindinis jų užda vinys – patikrinti, kaip bend radarbiauja minėtos instituci jos, atliekant bendrus veiks mus jūroje.
Per dešimt mėnesių Klaipė dos uoste ir Būtingės terminale krauta 36,1 mln. tonų jūrinių kro vinių. Palyginti su praėjusių me tų tuo pačiu laikotarpiu, 5,7 proc. mažiau. Klaipėdos uoste išau go žemės ūkio produktų, pirmi nių ir apdorotų naudingųjų iška senų, statybinių medžiagų, rū dos krova.
Klaipėdos universitetas visus norinčius studijuoti kviečia į at virų durų dieną. Renginys vyks šeštadienį nuo 10 iki 14 val. „Au la Magna“ korpuse. Susirinku siesiems bus pristatyta per šim tą galimybių studijuoti Klaipėdos universitete: biomedicinos, hu manitariniai, fiziniai, socialiniai, technologijos mokslai, menai.
Vėl kvies aukoti ligoniukams
Klaipėdos apskri ties Lions moterų klubas „Smiltė“ gra žiausių metų šven čių išvakarėse vėl kvies pasidalyti ge rumu ir atjauta.
Posėdis. Šiandien 15 val. savivaldybė je vyks Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdis. Jo darbotvarkėje numatyta svarstyti 8 klausimus. Mankšta. Klaipėdos visuomenės svei katos biuras gyventojus kviečia į nemo kamas šiaurietiškojo ėjimo treniruotes. Jos vyks šiandien 17.15 val. prie Triny čių tvenkinio nuo Sendvario pagrindi nės mokyklos pusės. Šiuose mokymuo se kviečiami dalyvauti visi norintys su sipažinti su šiaurietiškuoju ėjimu.
l.bieliauskaite@kl.lt
Aukcionas: klubo „Smiltė“ moterys rengiasi vienam atsakingiausių metų įvykių.
Šiemečio renginio aukos bus skirtos šešioms onkologi nėmis ligomis ser gančių vaikų šei moms iš Klaipėdos apskrities.
riniai: tapybos, keramikos, me džio drožybos, fotografijos dar bai. Juos kilniam tikslui paaukojo Arūnas Mėčius, Nomeda Marčė
naitė, Virginijus Viningas, Isroil džonas Baroti, Liudvikas Natale vičius, Antanas Obcarskas, Miglė Kosinskaitė bei kiti žinomi šalies menininkai. „Menininkai – taip pat ta kate gorija žmonių, kuriems neretai pa tiems reikia paramos. Tačiau di džioji dalis pasakė, kad už savo darbus neims nė cento, o ir likusie siems atsidėkojame tiktai simboliš kai – sumokame už porėmį, dažus“, – pasakojo L.Beržinskienė. Vieną darbą šiemečiam renginiui paaukojo ir įmonė. Pašnekovė vylėsi, jog aukciono dalyviai, kaip visada, bus aktyvūs
Redakcijos archyvo nuotr.
ir dosnūs. „Renginys negali nepa vykti, jei menininkai savo darbus duoda iš širdies, o mes taip pat dir bame atiduodami save visa širdimi. Tai, savaime suprantama, jaučia ir aukciono dalyviai, juo labiau kad jie žino, jog surinkti pinigai išeina ne kokioms nors kanceliarinėms išlaidoms, o skiriami vaikams pa remti“, – kalbėjo L.Beržinskienė. Įsipareigojimų šiam ilgamečiam renginiui turi ne tik menininkai, bet ir jo vedėjas – pašnekovė pati kino, jog aukcionui tradiciškai di riguos Vytautas Anužis, nors jau prieš kurį laiką aktorius persikėlė gyventi į sostinę.
Kalėdinė mugė laukia prekeivių
8
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nors praėjusiais metais Teatro aikštėje veikusi, garsiai išrekla muota kalėdinė mugė patyrė visiš ką fiasko, idėjos ją surengti neatsi sakoma ir šiemet. Be to, tikimasi, kad ji bus labiau vykusi.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos šven tės“, kuriai pavesta organizuoti ka lėdinę mugę, laikinosios vadovės Galinos Liniovos teigimu, prekei viai jau dabar domisi galimybe pre kiauti kalėdinėje mugėje. Numatyta, kad ji vyks visą gruo dį Teatro aikštėje. Joje bus pastatyti aštuoni nameliai, padabinti girlian domis, iš jų prekiaus amatininkai, tautodailininkai, konditeriai. Siekiama, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai kalėdinėje mugėje ga lėtų įsigyti tradicinių šventiškų kon diterijos gaminių, įvairių suvenyrų.
Savivaldybė. Šiandien 11.30 val. rotu šėje miesto meras Vytautas Grubliaus kas susitiks su žinomu prodiuseriu Gin taru Bendžiumi. Koncepcija. Šiandien 13 val. viešbu tyje, esančiame Daržų gatvėje 9, vyks Klaipėdos sav ivaldybės strateg in io plėtros plano koncepcijos svarstymas.
Lina Bieliauskaitė
Veiklių pajūrio moterų iniciatyva rytoj uostamiestyje bus surengtas tradicinis meno darbų aukcionas „Sušildykime mažąsias širdeles“. Jo metu paaukotos lėšos palengvins vėžiu sergančių mažylių dalią. Per šešis ankstesnius labdaros aukcionus buvo surinkta kiek dau giau nei 400 tūkst. litų, o paramos sulaukė 33 šeimos. Kaip pasakojo klubo „Smiltė“ prezidentė Loreta Beržinskienė, šiemečio renginio aukos bus skir tos šešioms onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms iš Klaipė dos apskrities. Aukcione bus pristatoma iki šiol daugiausia – 35 įvairūs meno kū
Dienos telegrafas
– tiek namelių bus pastatyti Teatro aikštėje, iš kurių bus prekiaujama.
Nepasisekė: kalėdinė mugė pernai beveik nesulaukė nei prekeivių, nei
pirkėjų dėmesio.
„Aišku, reikia pripažinti, kad praėjusiais metais mugė nebu vo itin pavykusi, nes nesudomino prekeivių. Šiemet jų patys ieško me, skambiname, kviečiame da lyvauti“, – teigė G.Liniova.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jos žodžiais, šiuo metu jau yra užsiregistravę trys žmonės, kurie norėtų prekiauti visą mugės laiko tarpį – nuo gruodžio 1 iki 31 d. Kiti kol kas svarsto tik apie kelių dienų prekybą. „Susidomėjimas iš
prekeivių yra didesnis nei pernai, tad tikimės, jog ir mugė bus sėk mingesnė“, – vylėsi pašnekovė. Kalėdinėje mugėje prekiausian tys žmonės bus atleisti ir nuo vieti nės rinkliavos. Skaičiuojama, jog dėl šios priežasties į Klaipėdos biudžetą nebus surinkta apie 19 tūkst. litų. Kalėdinė mugė uostamiestyje prasidės pagrindinės miesto šven tinės eglės įžiebimo švente.
Paskaitos. Klaipėdos viešoji bibl iote ka būsimus ir jau pat yr usius tėvel ius kviečia į edukacines paskaitas, prakti nius užsiėm imus Vaik ų skyr iuje. Pir moji paskaita vyks rytoj 17 val. „Skai tymas – šeimos trad ic ija, padedan ti aug int i laim ing us vaik us“. Lektorė dr. D.Janav ič ienė supaž ind ins, kaip kurt i skait ymo trad icijas šeimoje, tai kant kūr ybin ius metodus. Į paskaitą kviečiama atv ykt i su visa šeima. Kol tėvel iai mok ysis, vaik učiai bus užim ti bibl iotekos Žaislotekoje. Reg istr uo tis tel. 314 719. Knyga. Pirmadienį (lapkričio 26 d.) 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muzie juje Klaipėdoje vyks Jono Grigolaičio knygos „Nacių pragare“ pristatymas. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 10 klai pėdiečių mirtys. Mirė Vaclava Tiškienė (g. 1927 m.), Tamara Skobeleva (g. 1929 m.), Stanislava Pūrienė (g. 1930 m.), Ka zimiera Birutė Radzevičienė (g. 1932 m.), Afanasijus Zenkovas (g. 1932 m.), Nikolaj Tkačenko (g. 1938 m.), Stanislava Ruke vičienė (g. 1944 m.), Sergej Pavlovskij (g. 1957 m.), Kazys Urbonas (g. 1958 m.), Ser gej Jakovlev (g. 1963 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ona Amalienė, Danutė Narkienė, Sta nislava Rukevičienė, Tamara Skobe leva. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Stanislava Pūrienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 51 iškvietimo. Klaipėdiečiai skundėsi aukštu kraujos pūdžiu, širdies ritmo ir kraujotakos su trikimais, pilvo ir galvos skausmais.
4
trečiadienis, lapkričio 21, 2012
miestas
Tėviškė – svetimų rankose
Nuo žemės reformos prad žios 1991 m. iki 2012 m. sausio 1 d. iš vi so pateikta 731 tūkst. piliečių prašy mų šal ies kaimo vietovėse atkurt i nuosavybės teises į 4 mln. ha turė tos žemės.
1
„Aš ten gyvenau iki 9 metų, ten lankiau mo kyklą. Po karo sodyboje kurį laiką glaudėsi tarybiniai kariškiai, pa skui namas sugriuvo, vietoj jo vė liau kažkas pastatė mūrinį pasta tą“, – pasakojo G.Borusienė. Po Nepriklausomybės atkūrimo moteris sumanė atgauti tėvų turė tą žemę pajūryje. Štai tada viskas ir prasidėjo. Dalį, 4 ha už Klaipėdos plento, grąžino, o tą sklypą pajūryje – ne skubėti susigrąžinti vis įkalbinėjo tai buvęs advokatas, tai savivaldy bės valdininkai. Dabar moteris įsitikinusi, kad jau tada buvo sumanyta apgaulė. „Aš jau 20 metų dėl to kovoju ir nieko negaliu padaryti. Jokių pa likuonių iš viso mūsų to kaimelio nebeliko, tik aš vienintelė, ir že mės atgauti negaliu“, – guodėsi klaipėdietė.
2012 m. sausio 1 d. duomenimis, nuo savybės teisės į žemę kaimo vietovė se dar neatkurtos 26 tūkst. piliečių, tačiau iš jų 11 tūkst. grąž int inos že mės sklypai jau suprojektuoti ir pa tvirtinti žemės reformos žemėtvar kos projektuose. Miestuose lieka atkurti nuosavybės teises į 10 tūkst. ha žemės. Iki 2012 m. sausio 1 d. pil iečių nuo sav ybės teisės į iki nacional izaci jos turėtą žemę Palangoje atkurtos tik 52,9 proc. prašymuose nurody to ploto. Šaltinis www.nzt.lt
nė statybos komisija. Planas yra išsiųstas į Teritorijų planavimo inspekciją, į Aplinkos ministeriją dėl galimos statybos. Gavus atsa kymus ir paaiškės, ką ten bus gali ma daryti“, – teigė S.Bradūnas.
Sumaniai prasisuko
Buvęs Palangos meras, o dabar Seimo narys Pranas Žeimys dar ir šiandien prisimena G.Borusienės atvejį. „Nežinia kokiais laikais toje vietoje atsirado medžiotojų na melis, kurį privatizavo kai ku rie įdomūs žmonės“, – prisimi nė P.Žeimys. Ant G.Borusienės tėvų namo pamatų, sugriuvus senajai sody bai, buvo pastatytas mūrinis pa statas, štai šį statinį ir dar 40 arų žemės privatizavo sumanūs val dininkai. „Savininkų grandinė labai įdo mi – buvęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas, buvęs butų ūkio sky riaus darbuotojas, karininkas, bu vęs garsus sportininkas“, – vardi jo P.Žeimys. Viskas prasidėjo nuo vieno Pa langos skyriaus žemėtvarkininko, kuris jau nebedirba. Po to savinin kai keitėsi kone kasmet, dabar yra jau devintas. Pagal kadastro dokumentus pa statai ir sklypas šiandien priklauso akcinei bendrovei. „Pagal įstatymą prie statinių priklauso parduoti žemę, tai ir bu vo padaryta. Jei yra teisinė stati nių registracija ir ji yra nenugin čyta, tai žemės sklypas turi būti skirtas“, – paaiškino Nacionali nės žemės tarnybos Palangos sky riaus vedėja Nijolė Jonikienė. P.Žeimys pasakojo, kad ban dė kurti įvairius variantus, kaip
Žemės reforma Lietuvoje
Kompensacija – juokinga
Pasityčiojimas: G.Borusienei vietoj sklypo pajūryje klerkai pasiūlė žemės Plungės rajone.
tai moteriai grąžinti žemę pajū ryje, bet esą nebuvo jokio teisi nio pagrindo atstatyti nuosavy bę natūra. „Galima būtų iš naujo bandy ti rinkti tą medžiagą, bet vis tiek atsiremsime į faktą, kad dalis tos vietos privatizuota“, – apgailesta vo P.Žeimys. G.Borusienei atstovaujanti ad vokatė Marija Ulbienė liūdnai konstatavo: „Žmogiškai žemės grąžinimo nebūna. Žemės grąži nimas yra apspręstas įstatymu“. Kreipėsi ir į prokuratūrą
Kai prasidėjo žemės reforma, G.Borusienė ėmė reikalauti tai, kas jai priklauso. Po metų gavo potvarkį, kad jai pripažintas pa veldėjimas. „Kreipiausi ir į prokuratūrą. Bet Palangos savivaldybėje man vis aiškino, kad jei aš paduosiu į teis mą visus tuos savininkus, pralai mėsiu ir dar milijoną litų baudų turėsiu sumokėti. Dabar supran
tu, jog mane bandė įbauginti, kad aš tik neieškočiau teisybės“, – įsi tikinusi G.Borusienė.
Gerda Borusienė:
Man vis aiškino, kad jei aš paduosiu į teis mą visus tuos savi ninkus, pralaimėsiu ir dar milijoną li tų baudų turėsiu su mokėti.
Iš prokuratūros moteris gavo at sakymą, kad viskas gerai, kad ji yra neteisi, o naujieji sklypo savinin kai – teisūs. Jokių alternatyvų atstatyti žemės nuosavybę greta esą nėra, nes ten – valstybinis miškas, regioninis par kas, pajūrio zona.
Vytauto Petriko nuotr.
Pardavė jau 9 kartus
Šiuo metu devintas G.Borusienės tėvų žemės sklypo savininkas par davinėja tą žemę 10 kartą. „Sklypo plotas apie 40 arų, kai na – 1,3 mln. litų. Yra trys stati niai, kurie įregistruoti kadastrinė je byloje. Numatyta mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba. Jokių komunikacijų nėra“, – patvirtino nekilnojamojo turto agentūros at stovas. Tai esą yra pradinė kaina, dabar aiškinamasi, kiek galima būtų už statyti šią vietą. Nekilnojamojo turto specialis tai paskaičiavo, jog tikėtina, kad čia galėtų atsirasti iki 1,4 tūkst. kv. metrų bendrojo gyvenamo jo ploto. Palangos savivaldybės Archi tektūros skyriaus vedėjas Sva jūnas Bradūnas labai nustebo sužinojęs, kad tas sklypas par duodamas. „Prieš porą savaičių to sklypo detalųjį planą nagrinėjo Nuolati
Teismui patvirtinus, kad G.Boru sienės tėvai toje vietoje turėjo nuo savybę, viskas tuo ir baigėsi. Tada už atstovavimą teisme vienas ad vokatas, dabar jau miręs, kaip at lygį už nuosavybės teisių pripaži nimą, iš G.Borusienės gavo 15 arų pajūrio žemės Nemirsetoje, jos su sigrąžintą žemę kitapus Klaipėdos plento. Vis dėlto oficialiai buvo įvardy ta, kad advokatas tą sklypą iš pa veldėtojos nusipirko. Tada 15 a že mės sklypas buvo įvertintas 100 tūkst. litų, o po metų jau kainavo daugiau nei 400 tūkst. litų. „Kas yra negrąžinta, valstybė išpirks. Mes nieko geresnio pa siūlyti negalime. Šituos klausi mus nagrinėjo ir prokuratūra, įstatymai nepažeisti“, – patvir tino Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja N.Joni kienė G.Borusienei valstybės siūlo ma kompensacija už nesugrąžin tą 1 ha ir 20 arų sklypą pajūryje siekia 23 tūkst. litų ir už 1 ha ki toje Klaipėdos plento pusėje – dar 4 tūkst. litų. Šiandien šių žemių rinkos vertė maždaug 170 kartų didesnė.
Išaugęs mokestis drausmina griuvėsių savininkus Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dešimt kartų didesnis žemės nuo mos mokestis savininkus paska tino suskubti įrodyti, kad apleis ti pastatai yra naudojami. Miesto valdžia sulaukė keturių tokių pra šymų, bet patenkinti siūloma tik vieną.
Klaipėdos savivaldybės apleistų, nenaudojamų pastatų šiųmeti niame sąraše yra 35 objektai. Maž daug pusė jų stovi ant valstybinės žemės.
Anksčiau apleistų pastatų savi ninkams reikėdavo mokėti tik di desnį nekilnojamojo turto mo kestį – 1 proc. nuo turto vertės, o tvarkingų pastatų savininkams šio mokesčio tarifas siekė 0,3 ir 0,8 proc. Pernai miesto taryba nutarė, kad apleistų pastatų savininkus reikia bausti mokesčiais dar labiau. Tad jiems pradėtas taikyti ir maksima lus žemės nuomos mokesčio tari fas – 4 proc. Anksčiau jis buvo de šimt kartų mažesnis. Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros sky
riaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad šio mokesčio padi dėjimas paskatino apleistų pasta tų savininkus kreiptis į savivaldy bę ir bandyti įrodyti, kad statiniai naudojami. Buvo gauti keturi tokie prašymai. „Apleistų pastatų savi ninkai, gavę pranešimus, kad iki lapkričio vidurio turi susimokė ti žemės nuomos mokestį už šiuos metus, pradėjo varstyti savivaldy bės duris. Jie bando įrodyti, kad pastatai naudojami. Anksčiau ap leistų pastatų savininkai patys į mus kreipdavosi retai“, – pasako jo G.Pocius.
Vedėjo nuomone, ši priemonė labiau drausmina, bet tik tais atve jais, kai apleistas pastatas yra vals tybinėje žemėje. Iš keturių apleistų objektų savi ninkų savivaldybė sulaukė prašy mų išbraukti juos iš gėdingojo są rašo. Tačiau greičiausiai bus paten kintas tik vienas toks prašymas dėl kelių pastatų, esančių Vilniaus plentas 8. Įmonė, kuri kreipėsi į sa vivaldybę, tvirtino, kad tie statiniai naudojami. Pasak G.Pociaus, patikrini mo metu paaiškėjo, kad tie pa
statai tikrai naudojami, prižiū rimi, tvarkingi. Dėl to miesto tarybai siūloma išbraukti mi nėtus statinius iš apleistųjų sąrašo. „Įvyko klaida. Taip nutiko, nes neturime kadastrinių matavimo planų. Ne visada galime patikrinti pastatus vietoje. Tad sunku iden tifikuoti konkrečius pastatus. No rime ištaisyti klaidą“, – tvirtino G.Pocius. Tačiau, pasak vedėjo, minėtu adresu esančiame pastatų komp lekse naudojama yra tik dalis sta tinių. Kiti yra apleisti.
5
trečiaDIENIS, LAPKRIČIO 21, 2012
lietuva
Pateikimas su išlygomis Jau šią savaitę socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius tu rėtų tapti paskirtuoju ministru pirmininku. Tuomet prasidės bene labiausiai intriguojantis politinis procesas – Vyriausybės formavimas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
tokius asmenis, kurie nekelia mo ralinių ir profesinių abejonių“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. „Jokių revoliucijų nebus“
Prezidentė nesiklausė nei A.Butke vičiaus kalbos, nei jam užduodamų parlamentarų klausimų ir iškart iš vyko iš Seimo.
kių revoliucijų nebus. Bus rimtas, atsakingas darbas vertinant, ana lizuojant esamą situaciją ir būtinus priimti sprendimus bei jų padari nius“, – teigė A.Butkevičius. Vyriausybės veiklos prioritetai, pasak pretendento, bus ekonomi kos skatinimas ir jos augimas, nau jų darbo vietų kūrimas.
Dalia Grybauskaitė:
Klausė netgi angliškai
Pristatė asmeniškai
Vakar Prezidentė Dalia Grybaus kaitė asmeniškai Seimui prista tė kandidatą į ministro pirminin ko postą. „Formuoti 16-ąją Vyriausybę siūlau Socialdemokratų partijos vadovui, nes būtent ši partija gavo daugiausia mandatų Seime ir vie nintelė sugebėjo suformuoti dau gumą“, – iš parlamento tribūnos sakė valstybės vadovė. Prezidentė paragino būsimą Vy riausybę sudaryti vadovaujantis skaidrumo principais. Kartu at kreiptas dėmesys, kad nesveikina mas socialdemokratų apsisprendi mas koaliciją formuoti su teisiama Darbo partija (DP). „Socialdemokratų ir partijos ly derio pasirinkimas – skaidri ir at sakinga politika ar susitapatinimas su teisiamųjų suole sėdinčia partija – bus lemtingas visiems. Pirmasis išbandymas netrukus – balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo nu sikaltimais įtariamiems Seimo na riams. Politinė priedanga teisiamai partijai ir jos atstovams įkaitais pa verstų ne tik pačius socialdemok ratus, bet ir visą valstybę. Todėl tikiuosi, kad A.Butkevičiui užteks principingumo teikti į ministrus
Tikiuosi, A.Butkevi čiui užteks principin gumo teikti į minist rus tokius asmenis, kurie nekelia morali nių ir profesinių abe jonių. „Esu pasiryžęs pateisinti paro dytą pasitikėjimą ir įgyvendinti rinkimų programą“, – pradėdamas savo kalbą sakė socialdemokratų lyderis. „Reikalingi ne skubūs, bet tvir ti sprendimai. Mes, valdančio ji koalicija, esame pasiryžę priim ti ne karštligiškus, bet apgalvotus sprendimus, nes per vieną naktį galima tiek supainioti, kad paskui per visą kadenciją neišpainiosi. Jo
A.Butkevičius teigė, kad ketinama nuo Naujųjų metų padidinti mini malią mėnesio algą. „Kiek? Kai pa matysit projektą, tada sužinosit“, – sakė jis konservatoriui Kęstučiui Masiuliui, uždavusiam tokį klau simą. Kitas konservatorius Mantas Adomėnas teiravosi, ar artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES nau jieji ministrai mokės kalbėti ang liškai. Ta proga klausimą pretenden tui M.Adomėnas pateikė angliš kai. A.Butkevičius šyptelėjęs lie tuviškai atsakė, kad „visi ministrai kalbės kitomis kalbomis tiek, kiek reikės“. Nacionaliniu Lietuvos energe tikos prioritetu naujoji Vyriausy bė skelbia biokuro plėtrą. Būsima sis premjeras žada remti elektros jungčių su Švedija bei Lenkija tie simą, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą.
Pažadas: kandidatas į premjerus A.Butkevičius iš Seimo tribūnos pa
tvirtino, kad kitąmet minimali alga bus keliama. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pretendentas teigė, kad kai ku rių su tautinėmis mažumomis su sijusių Švietimo įstatymo nuo statų įsigaliojimo terminas bus atidėtas. „Šito įstatymo kai kurių straipsnių įsigaliojimo terminas bus pratęstas“, – sakė A.Butkevi čius, klausiamas, kaip bus tikslina mas Švietimo įstatymas dėl tauti nių mažumų švietimo. Galimi pirmalaikiai rinkimai?
Jau rytoj Seime turėtų įvykti bal savimas dėl A.Butkevičiaus kan didatūros į premjerus. Valdančio ji koalicija Seime turi 86 balsus iš 139, tad neabejojama dėl šio balsa vimo baigties. Tuomet per 15 dienų paskirtasis premjeras turės suderinti su Pre zidente kandidatus į ministrų po
rtfelius ir pristatyti Seimui tiek pa skirtuosius ministerijų vadovus, tiek ir Vyriausybės programą. Jeigu D.Grybauskaitė nenusi leis ir neleis į Vyriausybę skirti DP atstovų, ši partija Seime gali bal suoti prieš Vyriausybės progra mą. Tokiu atveju gali pritrūkti bal sų programai patvirtinti. Tuomet, kaip numatyta Konstitucijoje, iš kiltų pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė. DP lyderis Viktoras Uspaski chas užsiminė ketinąs „taikiai su derinti“ savo siūlomus kandidatus su Prezidentės norais. Kita vertus, jis tvirtino, kad kai kurie kandida tai tikrai bus partiniai. Pavyzdžiui, į švietimo ministrus pretenduo ja viena DP lyderių Virginija Balt raitienė.
6
trečiadienis, lapkričio 21, 2012
nuomonės
Taksistai – tikri plėšikai?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N
85, ne 86 ir ne 90, o net 94 Seimo nario mandatai. Nuo 86 iki 94 dar tol i. Todėl dabart inės parlamente susiformavusios valdančio sios daugumos niekaip negalima vadin ti konst itucine. Nes ji viena pat i pakeis ti Konstitucijos straipsnių tiesiog negali. Norint tai padaryti, reikėtų ieškoti sutari mo ne tik koalicijos viduje, kad visos ke turios partijos pritartų siūlomoms patai soms, bet ir su bent viena opozicine po litine jėga. Tik tokiu atveju galimas prita rimas pakoreguoti Konstituciją. Kad ir kaip būtų, 86 Seimo nario manda tai yra tikrai nemenka politinė jėga. Tai užtikrina, kad ši koalicija sugebės ne tik priimti visus jos prioritetiniais pavadin tus įstatymus, ne tik paskirti visus jai rei kal ing us pareig ūnus, bet ir atmest i bet kur į Prezidentės veto. Žodžiu, stipri valdančioji koalicija, jeigu ji sugebės tarpusavyje susitarti, gali la bai daug. Bet nederėtų kalbėti, kad ši dauguma ne va savo rankose tur i tok į ginklą kaip ap kaltos galimybė. Taip, balsų apkaltos bū du atstatydinti neįtikusį pareig ūną ši val dančioji koalicija turi pakankamai. Tačiau nepamiršt ina viena labai svarbi detalė – balsuoti dėl apkaltos galima tik tuo atve ju, jeigu Konstitucinis Teismas paskelbia teigiamą verdiktą šiuo klausimu. Kitaip ta riant, kol Konstitucinis Teismas neuždega žalios šviesos, tol apkaltos traukinys nega li judėti toliau. Ir netgi Seime turimas dide lis balsų skaičius čia nieko nelems.
Klaipėdietė
Gyvūnų kapinės – Lėbartuose Galimybė: sėsdamas į kai kuriuos taksi klientas negali būti garantuotas, jog teks sumokėti tiek, kiek iš tie
sų buvo privalu.
K
ai kurie mūsų mieste dir bantys taksistai ne tik pa žeidėjai, bet ir plėšikai. Atitinkamos tarnybos juos turėtų griežčiau kontroliuoti, nes dedasi tikrai negeri dalykai. Savaitgalį su drauge ėjau į nak tinį klubą. Kadangi prie vienos šių įstaigų buvo didelė žmonių eilė, kuri labai lėtai judėjo, nusprendė me važiuoti į kitą. Prie įstaigos stovėjo vienos iš žinomesnių Klaipėdoje tak si įmonės automobiliai. Ne kartą esu naudojusis šios bendrovės pa slaugomis. Anksčiau jokių proble mų nekildavo, tačiau dabar – kaž koks košmaras. Nežinau, kokius žmones jie priė mė dirbti. Kadangi taksi įmonė ži noma, nieko blogo nepagalvojusios įsėdome į automobilį ir paprašėme nuvežti į kitą klubą. Kažkaip iš karto neatkreipė me dėmesio, kad taksi vairuo tojas neįjungė taksometro. Nors
Daivos Pauliukevičienės nuotr.
nuo vieno klubo iki kito tėra ma žesnis nei dviejų kilometrų atstu mas, vairuotojas pareikalavo su mokėti 10 litų. Tikrai nesutikome mokėti to kios sumos. Juolab kad vairuoto
Nors nuo vieno klu bo iki kito tėra ma žesnis nei dviejų ki lometrų atstumas, vairuotojas pareika lavo sumokėti 10 litų. jas net taksometro nebuvo įjun gęs. Paklausus, kodėl tiek daug reikia mokėti ir kodėl nebuvo įjungtas taksometras, jis net ne pasivargino paaiškinti. Vėl liepė mokėti dešimt litų. Pasakėme, kad daugiau kaip 5 litus tikrai ne
duosime, o jei šis nori, gali kvies ti policiją. Dar pakalbėjus apie naujus rei kalavimus taksistams ir jų nesi laikymą, jis nusileido ir paėmė tik penkis litus. Keleiviai, besinaudojantys taksi paslaugomis, turėtų būti labai at sargūs ir pasižiūrėti, ar kelionės pradžioje yra įjungiamas takso metras. Priešingu atveju gali tekti sumokėti dvigubai daugiau nei pa slauga buvo iš tikro verta. Daugiau tikrai nesinaudosiu tos taksi įmonės paslaugomis, nors anksčiau tai dariau nuolat ir jokių problemų nekildavo. Taksi įmonės turėtų žiūrėti, ko kiems žmonėms leidžia dirbti su savo automobiliais ir nesvarbu, ar tai jų darbuotojas, ar asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą. Priešingu atveju praras savo gerą vardą ir klientus. Vytautė
Dėl kompensacijos – nežinia
N
oriu pasidalyti abejonė mis dėl kompensacijų už šildymą. Nesen iai tvark iau si dokumentus dėl šių lengva tų. Aš manau, kad ten sėdinčios darbuotojos turėtų iš karto žino ti: ar verta pateikti dokumentus, ar ne. O dabar išeina taip: renki, ve ži biurokratams tuos dokumentus, gaišti brangų laiką, pateiki juos ir po to – jokios žinios. Viskas pra smenga kaip į vandenį. Niekas neinformuoja, kodėl neskyrė tos
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
telefonas@kl.lt
Rubrikoje „Karštas telefonas“ perskai čiau pasisakymą „Žaliūkai, kur jūs?“ („Klaipėda“, 2012 11 19). Klaipėdie te prisistačiusi moteris piktinasi, kad nėra renkamos šiukšlės viešose vietose, nors kažkas už tai gauna pinigus. Keis ta, kad visi piktinasi, jog nevaloma, bet niekas nekalba apie šiukšlinimo pro blemą. Kažkurią dieną prie tos pačios Žardės mačiau, kaip mama kokių 8–9 metų vaikui nupirko šokoladinį bato nėlį. Berniukas jį išsilupo, o popierių paleido pavėjui. Mama jam nepasakė nė pusės žodžio. Aš savo anūkę mokau, kad šiukšles reikia mesti į šiukšlių dė žę. Galėjo ir ta mamytė vaiką pamoky ti. Tuomet jis žinotų, kaip elgtis. Reikia ne piktintis, kad nevaloma, o aiškinti, kad nereikia šiukšlinti.
Stasys Gudavičius
Konstitucinė dauguma Seime yra tokia daugu ma, kuri gali vien savo balsais pakeisti Konsti tucijos straipsnius.
397 728
Svarbu mokyti nešiukšlinti
Kokią turime daugumą?
aujoji valdanč ioji ket ur ių centro dešinės part ijų koa licija Seime tur i 86 manda tus. Yra paskub ėjus ių šią daugumą pavadinti konstitucine. Bet, kaip išaiškino teisės specialistai, 86 Seimo nariai tikrai nėra jokia konstituci nė dauguma. Pats žodis „konstitucinis“ reiškia, kad jis turėtų būti kaip nors siejamas su pagrin diniu šalies įstatymu – Konstitucija. Vadinasi, konst itucinė daug uma Seime yra tokia, kuri gali vien savo balsais pa keisti Konstitucijos straipsnius. Tok ia daug uma Liet uvos parlamente yra du trečdaliai visų Seimo narių – ne
karštas telefonas
lengvatos, kokios problemos lėmė tą faktą, kad neskyrė. Pats sudedi visas savo pajamas, – lyg ir turėtų priklausyti ta kom pensacija, bet taip ir palieki neži nioje. Ar kartais tais duomenimis nesi šildo suinteresuoti asmenys? Reikėtų aiškumo, kad nebūtų abejonių. Kad ir žinute ar elekt roniniu paštu, ar paprastu laiške liu valdininkai pateiktų motyvus, dėl kurių nebuvo paskirta kom pensacija.
Genovaitė
Bulvių gatvėse reikia!
Nesuprantu, kodėl miesto valdžia nori uždrausti prekiauti nefasuoto mis bulvėmis miesto gatvėse? Matau, kaip lazdele pasiramsčiuodami žmo nės ateina nusipirkti šešių bulvyčių. Niekas juk tokio kiekio nefasuos. Įdo mu, ką galvoja tie mūsų išrinktieji. Ar jie kopūstų darže gimę, neturi nei tė vų, nei senelių ir apie juos nepagalvo ja? Labai nesąmoningas pasiūlymas. Audronė
Verslininkams trūksta lankstumo
Su drauge nuėjome papietauti į vie ną Manto gatvėje esančią kavinę. Ji norėjo užsisakyti vieną blynelį su varške, o kitą – su bananais. Tačiau mus aptarnavusi padavėja pareiškė, kad po pusę porcijos čia negamina ma. Keista, kad šiais laikais, kai ka vinėse lankytojų mažai, verslininkai yra tokie nelankstūs. Koks skirtumas, ar kepti vieną blyną, ar du. Juk reikia rūpintis ir saugoti savo klientus. Toks nelankstumas stebina. Rūta
Tualetas niekam nereikalingas
Elena
Andriaus Deltuvos karikatūra
Prie Lėbartų kapinių tvoros yra vieša sis tualetas, tačiau žmonės kažkodėl juo nesinaudoja. Moteriškės, prispy rus reikalui, pasikelia sijonus ir gamti nius reikalus atlieka šalia tualeto. Taip elgiamasi net dienos metu, kai aplink daug žmonių. Nesuprantu, ar tas tua letas toks nešvarus, kad niekas į jį nei na, ar čia žmonėms trūksta kultūros? Virginija Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Perskaičiau A.Dykovienės publi kaciją „Gyvūnų kapinėms – žemės paieškos“ („Klaipėda“, 2012 11 19). Nesutinku, kad jos būtų atkurtos Melnragės-Girulių miške, kur anks čiau buvo. Šią vietą reikėtų palikti žmonėms. Manau, kad geriausia vie ta gyvūnų kapinėms būtų Lėbartuose kokiame nors sklypelyje. Ta pat pro ga ir mirusius artimuosius aplanky tum, ir nugaišusius augintinius.
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@
"#
%# 9A
9A
8
trečiadienis, lapkričio 21, 2012
užribis Išsiliejo gyvsidabrio
Partrenkė pėsčiąją
Sukčiai švarino sąskaitas
Klaipėdos priešgaisrinės gel bėjimo tarnybos ugniagesiai Klaipėdos valstybinėje kole gijoje surinko 10 g išsiliejusio gyvsidabrio. 13 kv. m patalpo je aptikta maždaug tiek gyv sidabrio, kiek būna dviejuose sandarintinuose termometruo se. Tačiau kas sudužo ir iš kur jis atsirado, kol kas neaišku.
Taikos ir Statybininkų pr. san kryžoje 48-erių Debreceno g. gy ventojo P.Ž. vairuojamas auto mobilis „Mitsubishi“ partrenkė į gatvę pėsčiųjų perėja ėjusią 63 m. Žardininkų g. gyventoją G.Š. Moteris dėl patirtos politraumos gydoma reanimacijos skyriuje. Paimtas vairuotojo kraujo mėgi nys blaivumui nustatyti.
Į policiją kreipėsi 48 m. klaipė dietė N.P. kuri pranešė, kad te lefonu paskambinęs nepažįs tamas vyriškis išviliojo ban ko sąskaitos kodus ir jos vardu paėmė 1,5 tūkst. litų kreditų. Kita 69-erių klaipėdietė E.S. pranešė, kad telefonu nepažįs tamas vyras išviliojo banko ko dus ir paėmė 3 tūkst. litų.
Grąžino atgal už grotų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nutverti vogtą automobilį į reali zacijos vietą gabenę anksčiau ne kartą teisti vyrai neilgai džiau gėsi išteisinimu, Klaipėdos apy gardos teismas pripažino juos kaltais.
Pernai ankstyvą pavasarį Palangoje buvo pavogtas 1999 m. pagamintas „Volkswagen Passat“. Automobilis įvertintas 13 tūkst. litų. Pareigūnai žinojo, kieno tai dar bas ir laukė, kada pagrobtą mašiną nusikaltėliai paims iš slaptavietės bei gabens į realizacijos vietą. Kelias dienas „Volkswagen Pas sat“ buvo slepiamas Salantuose. Vėliau, kaip įprasta tokiais atvejais, vogta mašina, lydima kito automo bilio, pajudėjo Tauragės link. Pareigūnai sekė iš paskos, be to, stebėjo judėjimą krašto keliuose. Pirma važiavo Vilius Miltenis (g. 1973 m.), kuris radijo ryšiu bend ravo su jam iš paskos vogtąja ma šina važiavusiu bendrininku Gin taru Kaunu (g. 1977 m). Sulaikymo operacija buvo su rengta pakeliui į Tauragę už Rie tavo. Lietuvos policijos specialių jų operacijų rinktinės „Aras“ vyrai sulaikė G.Kauną. V.Miltenis įkliu vo po dienos. Kai byla pasiekė teismą, G.Kau nas buvo nuteistas už vogto daikto realizavimą, o V.Miltenis išteisin tas, neįrodžius jo dalyvavimo nu sikaltime.
Tačiau toks sprendimas neten kino prokurorų. Išnagrinėjęs by lą apeliacine tvarka aukštesniosios instancijos teismas abu vyrus pri pažino kaltais. Kadangi G.Kaunas jau buvo ilgiau nei metus praleidęs už grotų, nuspręsta, kad jis baus mę atliko. Užtat V.Miltenis turės atlik ti bausmę ne tik už šį nusikaltimą, bet ir dalį ankstesnės bausmės, nes iš įkalinimo įstaigos prieš keletą metų jis buvo išleistas pirma laiko. Tad V.Miltenis už grotų turėtų dar praleisti 4 metus ir 5 mėnesius. G.Kaunas pareigūnams žinomas kaip automobilių vagis, paskutinį kartą teistas už seifo vagystę Pa langoje.
Konkursas vyks nuo šių metų lapk ričio iki kitų metų sausio pabaigos. Informaciją apie kelių chuliganus gali teikti ne jaunesni kaip 18 me tų asmenys, kurie net ne tik dek laruoja, bet ir patys vykdo saugaus elgesio kelyje reikalavimus. Kon kurse negali dalyvauti policijos sis temos darbuotojai. Vaizdo medžiaga, kurioje užfik suotas Kelių eismo taisyklių pažeidi mas, keliantis grėsmę eismo saugu mui, chuliganiško vairavimo atvejai, bus pateikiami policijos elektroni nių paslaugų portale www.epolici ja.lt. Teikdami filmuotą medžiagą, dalyviai turėtų nurodyti užfiksuoto pažeidimo datą, laiką, vietą, taip pat turi įrašyti žodį „konkursui“. Konkursui gali būti pateikta tik vaizdo medžiaga, kuri turi bū ti kokybiška (rinkmenos dydis ne
Pozicija: N.Puteikis pasipriešino ketinimams statyti stiklinius pasta
tus istorinėje miesto dalyje ir dėl to atsidūrė teisiamųjų suole.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Skandalingoji byla vėl įstrigo Vėl nagrinės gruodžio 4-ąją
Verdiktas: V.Miltenis išteisinimu
džiaugėsi neilgai.
Kviečia fiksuoti kelių erelius Policijos departamentas ir Lietu vos kelių policijos tarnyba kvie čia žmones dalyvauti konkurse „Užfiksuok kelių eismo taisyklių pažeidėją“.
Lietuvos Aukščiau siajam Teismui ne pavyko išnagrinėti Seimo nario Naglio Puteikio bylos, nes jis neatvyko į posė dį. Vakar rytą į po sėdį susirinkę teisė jai pranešė, kad po litikui nepavyko įteikti šaukimo.
didesnis kaip 10 Mb), trumpai ap rašyta, kad būtų galima konsta tuoti Kelių eismo taisyklių pažei dimą. Vaizdo medžiagos siuntėjas turi nurodyti savo vardą, pavardę, amžių, duomenis susisiekti. Vaizdo medžiaga užfiksuota ne Lietuvoje, persisiųsta iš interneto, varžybų, kitų renginių metu, taip pat uždarose ir privačiose valdose užfiksuoti pažeidimai, specialių jų transporto priemonių vairuoto jų veiksmai, automobilių sustoji mo ir stovėjimo tvarkos pažeidimai prie prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse nebus verti nami. Nebus vertinama ir ta in formacija, kurių autoriai per kon kurso laikotarpį buvo nubausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Konkurso nugalėtojų laukia do vanos – vaizdo fiksatoriai, dar penki geriausią medžiagą atsiun tę dalyviai bus apdovanoti polici jos generalinio komisaro diplomais ir policijos suvenyrais. „Klaipėdos“ inf.
„Buvo siųsti šaukimai ir praneši mai, ir pakartotinai siųsti nedavė rezultatų, neįteikta, buvo siųsta į Klaipėdą“, – teigė viena kolegijos teisėja Dalia Bajerčiūtė. Teisėjai informavo, kad šauki mas N.Puteikiui bus siunčiamas pakartotinai. Byla atidėta gruo džio 4 dienai. Seimo nario byla Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama pagal Klaipė dos apygardos prokuratūros skundą. Prokurorai siekia, kad išteisinto po litiko byla būtų perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Bus ar nebus „stiklainiai“?
Dar balandžio 19 dieną Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad piktnaudžiavimu tarnyba kaltintas N.Puteikis žemesniosios instanci jos teismo išteisintas pagrįstai. Pernai sausio 11 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai išteisino politiką baudžiamojoje by loje dėl teismo sprendimo nevykdy mo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Vėliau nuosprendį apskundė prokuratūra. Ji prašė panaikinti iš teisinamąjį nuosprendį ir pakeisti jį apkaltinamuoju, skiriant politi kui piniginę baudą. „Teismas nusprendė, kad tie aukšti pastatai gali būti statomi be paminklosaugininkų, o aš kliudy damas nesiekiau asmeninės naudos, nėra pagrindo manęs bausti. N.Pu teikio nebaus, bet „stiklainiai“ bus“, – BNS yra sakęs parlamentaras.
nistracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį, tačiau pagrįstai nu statė, jog N.Puteikio veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių ir pagrįstai pastarajam priėmė ištei sinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. va sario 10 d. nutartis, kurios nevyk dymu kaltintas N.Puteikis, buvo netinkamai suprasta ir prokuratū ros, pradėjusios ikiteisminį tyrimą, ir pirmosios instancijos teismo.
Klaipėdos apygar dos teismas patvir tino, kad N.Puteikis žemesniosios ins tancijos teismo ištei sintas pagrįstai. Pasak teisėjų kolegijos, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis pati savaime pašali na kliūtį nederinti detaliojo plano, esą nesvarbu, ar N.Puteikis, būda mas Kultūros paveldo departamen to prie Kultūros ministerijos Klai pėdos teritorinio padalinio vedėju, atliks kokius nors veiksmus, ar ne. Tai reiškia, kad verslininkai de taliojo plano derinimo procedūras galėjo užbaigti Lietuvos vyriau siojo administracinio teismo nu tartį pateikdami tiesiai Klaipėdos miesto savivaldybei.
Politiką išteisino
Tada atmesdama prokuroro apelia cinį skundą, teisėjų kolegija kons tatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai aiš kino Lietuvos vyriausiojo admi
Nesiekė pažeminti vardo
Apygardos teismo kolegija prita rė apylinkės teismo išvadai, kad N.Puteikio veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.
Kolegijos nuomone, tai, jog N. Puteikis, būdamas padalinio vedė ju, netinkamai suprato galutinę Lie tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir manė, kad teismas įpareigojo padalinį suderinti detalųjį planą tada, kai jis atitiks planavimo sąlygas, nesiekė sąmoningai panie kinti ar pažeminti valstybės tarnau tojo vardo, piktybiškai atsisakyda mas vykdyti teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismo nu tartį prokuratūra apskundė Lietu vos Aukščiausiajam Teismui. Užsimojo griauti „Vaivą“
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos pareigūnai ir Klaipėdos apygardos prokuratūra kaltino N.Pu teikį, kad šis, eidamas valstybės tar nautojo pareigas, tyčia piktnaudžia vo tarnybine padėtimi, sąmoningai nevykdė Lietuvos vyriausiojo admi nistracinio teismo (LVAT) nutarties. Anot pareigūnų, 2011 m. vasario 10 d. priimta LVAT nutartis įparei gojo tuometį Klaipėdos paveldo saugininkų vadovą suderinti sklypo istorinėje Klaipėdos vietoje – Her kaus Manto g. 11 – detalųjį planą. Tačiau N.Puteikis atsisakė tai pada ryti. Jis tvirtino detaliojo plano negalįs derinti, nes jis neatitinka tai vietovei keliamų užstatymo sąlygų. N.Putei kis pabrėžė, kad LVAT sprendime taip pat nurodyta, kad detalusis planas tu ri būti derinamas pagal paveldosaugi ninkų nustatytas planavimo sąlygas. Klaipėdos bendrovė „Investici jų kvadrantas“ ketino statyti gyve namąsias ir administracines patal pas, prieš tai nugriovusi senąjį kino teatrą „Vaiva“. Paveldosaugininkai tvirtina, kad čia atsiradę stikliniai pastatai subjaurotų istorinę vietą, kurioje stovėjo pirklių namai. BNS ir „Klaipėdos“ inf.
9
treÄ?iADIENIS, lapkriÄ?io 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,15 %
1,06
+0,85 %
+0,85 %
GyÂvyÂbÄ&#x2014;s drauÂdiÂmas  atÂsiÂgaÂvo LaiÂkiÂnai stabÂteÂlÄ&#x2014;ÂjuÂsi, gyÂvyÂbÄ&#x2014;s drauÂdi mo rinÂka treÂÄ?iÄ&#x2026; ĹĄiĹł meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ vÄ&#x2014;l pra dÄ&#x2014;Âjo augÂti. Ĺ ieÂmet, paÂlyÂginÂti su atiÂtinÂka mu praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł laiÂkoÂtarÂpiu, paÂsiÂraÂĹĄy ta 2,14 mln. dauÂgiau suÂtarÂÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ viÂso uĹž 378,2 mln. liÂtĹł. LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjai sky rÄ&#x2014; dauÂgiau lÄ&#x2014;ÂĹĄĹł reÂguÂliaÂriai moÂkaÂmoms peÂrioÂdiÂnÄ&#x2014;ms drauÂdiÂmo ÄŻmoÂkoms, kuÂrios, paÂlyÂginÂti su tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtarÂpiu perÂnai, auÂgo dauÂgiau kaip 3 proÂc.
mln. liÂtĹł
â&#x20AC;&#x201C; iki tiek per deÂvyÂnis ĹĄiĹł meÂtĹł mÄ&#x2014;ÂneÂsius suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo LieÂtuÂvos paÂĹĄto gryÂnĹłÂjĹł nuoÂstoÂliĹł.
kl.lt/naujienos/ekonomika
â&#x201A;Ź
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,1744 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,2977 JAV doÂleÂris 1 2,7014 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,7086 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9626 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,3481 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6971 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,5911 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8667
pokytis
+0,1072 % â&#x20AC;&#x201C;0,0907 % â&#x20AC;&#x201C;0,1294 % +0,1405 % +0,0444 % +0,3426 % +0,3011 % +0,5783 % +0,0838 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
â&#x20AC;&#x17E;StaÂtoilâ&#x20AC;&#x153;
4,88
4,61
2,49
â&#x20AC;&#x17E;Apoilâ&#x20AC;&#x153;
4,83
4,55
2,46
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
â&#x20AC;&#x17E;Brentâ&#x20AC;&#x153; nafÂta
88,48 dol. uĹž 1 brl. 111,05 dol. uĹž 1 brl.
ProduktyvumÄ&#x2026; lemia ÄŻmoniĹł specializacija SÄ&#x2014;kmingiausiai BalÂtiÂjos ĹĄaÂlyÂse perÂnai dirÂbo latÂviai, neÂdaug nuo jĹł atÂsiÂliÂko lieÂtuÂviai, o esÂtai vilÂkoÂsi uoÂdeÂgoÂje. Tai paaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo tarp tauÂtiÂnei perÂsoÂnaÂlo verÂtiÂniÂmo meÂtoÂdiÂkĹł ir tyÂriÂmĹł bendÂroÂvei â&#x20AC;&#x17E;ProÂfiÂles InÂterÂnaÂtioÂnalâ&#x20AC;&#x153; antÂrÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; ĹĄioÂse triÂjoÂse ĹĄaÂlyÂse atÂliÂkus proÂdukÂtyÂviauÂsiĹł bendÂroÂviĹł tyÂriÂmÄ&#x2026;. GinÂtaÂrÄ&#x2014; MiÂceÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; g.miceviciute@diena.lt
SusÂkirsÂtÄ&#x2014; ÄŻ kaÂteÂgoÂriÂjas
ÄŽmoÂnÄ&#x2014; tyÂrÄ&#x2014; beÂveik 1200 paÂgal apy varÂtÄ&#x2026; diÂdĹžiauÂsiĹł ÄŻmoÂniĹł, veiÂkianÂÄ?iĹł BalÂtiÂjos ĹĄaÂlyÂse, kuÂrioÂse karÂtu suÂdÄ&#x2014; jus dirÂba per puÂsÄ&#x2122; miÂliÂjoÂno ĹžmoÂniĹł. BendÂroÂvÄ&#x2014;s buÂvo suÂskirsÂtyÂtos ÄŻ 22 versÂlo kaÂteÂgoÂriÂjas, o jĹł proÂdukÂtyÂvu mas nuÂstaÂtyÂtas apÂskaiÂÄ?iaÂvus, kiek paÂjaÂmĹł tenÂka vieÂnam darÂbuoÂtoÂjui. TyÂriÂme daÂlyÂvaÂvo tiek vieÂtos, tiek uĹžÂsieÂnio kaÂpiÂtaÂlo ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s, iĹĄ kuÂriĹł kiekÂvieÂnoÂje darÂbuoÂjaÂsi maÂĹžiauÂsiai po 25 ĹžmoÂnes. LieÂtuÂvos bendÂroÂvÄ&#x2014;s ÄŻvarÂdyÂtos kaip proÂdukÂtyÂviauÂsios 9-ioÂse versÂlo ka teÂgoÂriÂjose iĹĄ 22. LatÂviai pirÂmauÂja de ťimÂtyÂje kaÂteÂgoÂriÂjĹł, o esÂtai â&#x20AC;&#x201C; triÂjoÂse. AukĹĄÂtu proÂdukÂtyÂvuÂmu LieÂtuÂvoÂje ypaÄ? iĹĄÂsiÂskyÂrÄ&#x2014; cheÂmiÂjos praÂmoÂnÄ&#x2014;s bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Orion GloÂbal Petâ&#x20AC;&#x153;, de gaÂliÂniĹł tinkÂlas â&#x20AC;&#x17E;NesÂte LieÂtuÂvaâ&#x20AC;&#x153;, te leÂkoÂmuÂniÂkaÂciÂjĹł bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Tele2â&#x20AC;&#x153;, meÂtaÂlo gaÂmiÂniĹł atÂlieÂkĹł perÂdirÂbiÂmo ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;KuuÂsaÂkosÂkiâ&#x20AC;&#x153;. LatÂviÂjoÂje sÄ&#x2014;kÂminÂgiauÂsiai veiÂkÄ&#x2014; maĹžÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s preÂkyÂbos, meÂdieÂnos praÂmoÂnÄ&#x2014;s ir transÂporÂto bendÂro vÄ&#x2014;s. EsÂtiÂjai geÂriauÂsiai seÂkÄ&#x2014;Âsi gaÂmy bos bei fiÂnanÂsiÂniĹł paÂslauÂgĹł sfeÂro se ir parÂduoÂdant auÂtoÂmoÂbiÂlius. TieÂsa, prieĹĄ dveÂjus meÂtus atÂlikÂtas toks pat tyÂriÂmas paÂroÂdÄ&#x2014;, kad tuo met proÂdukÂtyÂviauÂsiai auÂtoÂmoÂbi liais preÂkiaÂvo latÂviai. PreÂkiauÂtoÂjai auÂtoÂmoÂbiÂliais â&#x20AC;&#x17E;PorsÂcheâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ LatÂvi jos buÂvo nuÂrunÂgÄ&#x2122; viÂsus toÂje paÂÄ?ioÂje sriÂtyÂje dirÂbanÂÄ?ius konÂkuÂrenÂtus. â&#x20AC;&#x17E;TaÂÄ?iau daÂbar siÂtuaÂciÂja kiÂtoÂkia, praÂbanÂgos preÂkÄ&#x2014;s neÂbÄ&#x2014;Âra akÂtuaÂluâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; tyÂriÂmÄ&#x2026; atÂliÂkuÂsios bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ProÂfiÂles InÂterÂnaÂtioÂnalâ&#x20AC;&#x153; vaÂdoÂvÄ&#x2014; BalÂtiÂjos ĹĄaÂlims AiÂriÂda ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;. BanÂkai â&#x20AC;&#x201C; neÂbe lyÂdeÂriai
VerÂtiÂnant proÂdukÂtyÂvuÂmÄ&#x2026; tenÂden ciÂjos paÂsiÂkeiÂtÄ&#x2014; ir tarp fiÂnanÂsiÂniĹł paÂslauÂgĹł teiÂkÄ&#x2014;ÂjĹł. PaÂsak A.ZaÂvads kÄ&#x2014;s, prieĹĄ poÂrÄ&#x2026; meÂtĹł greiÂtĹłÂjĹł kre diÂtĹł bendÂroÂvÄ&#x2014;s dirÂbo gaÂna sÄ&#x2014;k minÂgai, taÂÄ?iau tarp lyÂdeÂriauÂjanÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł jĹł paÂvaÂdiÂniÂmĹł neÂbuÂvo. DaÂbar vieÂna jĹł â&#x20AC;&#x201C; LatÂviÂjoÂje vei kianÂti ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;4 fiÂnanÂceâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tarp proÂdukÂtyÂviauÂsiĹł BalÂtiÂjos ĹĄaÂly se fiÂnanÂsiÂnes paÂslauÂgas teiÂkianÂÄ?iĹł
bendÂroÂviĹł uĹžiÂma antÂrÄ&#x2026; vieÂtÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Tra diÂciÂnÄ&#x2014; banÂkiÂninÂkysÂtÄ&#x2014; neÂbÄ&#x2014;Âra tarp lyÂdeÂriĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;. Nors BalÂtiÂjos ĹĄaÂlyÂse veiÂkianÂÄ?iĹł maisÂto praÂmoÂnÄ&#x2014;s ÄŻmoÂniĹł proÂduk tyÂvuÂmas paÂnaÂĹĄus, pirÂmÄ&#x2026;Âsias dvi vieÂtas uĹžÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; LieÂtuÂvos bendÂroÂvÄ&#x2014;s. TyÂriÂmÄ&#x2026; atÂliÂkuÂsius speÂciaÂlisÂtus la biauÂsiai nuÂsteÂbiÂno pirÂmoÂje sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄo vieÂtoÂje atÂsiÂdĹŤÂruÂsi LieÂtuÂvos ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;MGL BalÂtiÂjaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;TurÂbĹŤt net ne viÂsiems ĹĄis paÂva diÂniÂmas girÂdÄ&#x2014;Âtas. Ĺ i ÄŻmoÂnÄ&#x2014; veiÂkia BirÂŞų raÂjoÂne, gaÂmiÂna pieÂno milÂte lius ir viÂsÄ&#x2026; proÂdukÂciÂjÄ&#x2026; eksÂporÂtuo jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; koÂmenÂtaÂvo A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;.
IgÂnas DzeÂmyÂda:
KarÂtais paÂkanÂka siau ros speÂciaÂliÂzaÂciÂjos ir keÂliĹł stamÂbiĹł uĹžÂsaÂko vĹł, kuÂrie nuÂperÂka vi sÄ&#x2026; ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s proÂdukÂciÂjÄ&#x2026;. ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014;s ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s irgi uĹždirba
LieÂtuÂvoÂje veiÂkia ir dauÂgyÂbÄ&#x2014; kroÂvi niĹł gaÂbeÂniÂmo ÄŻmoÂniĹł, taÂÄ?iau trans porÂto ir loÂgisÂtiÂkos sriÂtyÂje BalÂtiÂjos ĹĄaÂlyÂse pirÂmauÂja esÂtai, nuo jĹł ĹĄiek tiek atÂsiÂlieÂka latÂviai. A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;s nuoÂmoÂne, taip yra toÂdÄ&#x2014;l, kad lieÂtu viai kroÂviÂnius veÂĹža auÂtoÂmoÂbiÂliais, o tai ĹĄiais laiÂkais neÂbeapÂsiÂmoÂka. â&#x20AC;&#x17E;LatÂviai perÂveÂĹžiÂmus vykÂdo geÂle ŞinÂkeÂliais, esÂtai â&#x20AC;&#x201C; laiÂvais ir geÂleÂĹžin keÂliaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo speÂciaÂlisÂtÄ&#x2014;. NeÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto plÄ&#x2014;tÂros ir ad miÂnistÂraÂviÂmo ÄŻmoÂniĹł reÂzulÂtaÂtai taip pat paÂteiÂkÄ&#x2014; staigÂmeÂnĹł tyÂriÂmo vyk dyÂtoÂjams. TreÂÄ?iÄ&#x2026; vieÂtÄ&#x2026; paÂgal pro dukÂtyÂvuÂmÄ&#x2026; ĹĄiaÂme sekÂtoÂriuÂje uĹžÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; valsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;RiiÂgi KinÂnisÂva raâ&#x20AC;&#x153;, kuÂri adÂmiÂnistÂruoÂja viÂsÄ&#x2026; valsÂty biÂnÄŻ EsÂtiÂjos neÂkilÂnoÂjaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ turÂtÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Apie toÂkios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s reiÂkaÂlinÂgu mÄ&#x2026; kalÂbÄ&#x2014;Âta ir LieÂtuÂvoÂje, o ĹĄis Es tiÂjos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s paÂvyzÂdys ÄŻroÂdo, kad valsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; ÄŻmoÂnÄ&#x2014; gaÂli veikÂti taip pat proÂdukÂtyÂviai kaip ir koÂmerÂci nÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;. SvarÂbiauÂsia â&#x20AC;&#x201C; atÂrasÂti niÂĹĄÄ&#x2026;
TyÂriÂmo duoÂmeÂnis anaÂliÂzaÂvÄ&#x2122;s Nau joÂsios ekoÂnoÂmiÂkos insÂtiÂtuÂto vaÂdoÂ
vas ir VilÂniaus GeÂdiÂmiÂno techÂniÂkos uniÂverÂsiÂteÂto doÂcenÂtas IgÂnas Dze myÂda paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo, kad net ir skirÂtin goÂse sriÂtyÂse veiÂkianÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł pro dukÂtyÂvuÂmÄ&#x2026; daĹžÂniauÂsiai leÂmia keÂli tie paÂtys veiksÂniai â&#x20AC;&#x201C; siauÂra speÂcia liÂzaÂciÂja ir suÂgeÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmas atÂlikÂti dau giau darÂbĹł esant maÂĹžesÂniam skai Ä?iui ĹžmoÂniĹł. â&#x20AC;&#x17E;ProÂdukÂtyÂviĹł ÄŻmoÂniĹł versÂlo mo deÂlis gaÂli bĹŤÂti laÂbai paÂprasÂtas, ta Ä?iau uniÂkaÂlus. Jos daĹžÂnai neÂdaÂro branÂgiĹł rinÂkoÂdaÂros veiksÂmĹł. ÄŽmo nÄ&#x2014; neÂbĹŤÂtiÂnai tuÂri bĹŤÂti viÂsiems geÂrai ĹžiÂnoÂma, plaÂÄ?iai beÂsiÂrekÂlaÂmuoÂjanÂti ir tuÂrinÂti daug klienÂtĹł, kad paÂsiek tĹł geÂrĹł reÂzulÂtaÂtĹł. KarÂtais paÂkan ka siauÂros speÂciaÂliÂzaÂciÂjos ir keÂliĹł stamÂbiĹł uĹžÂsaÂkoÂvĹł, kuÂrie nuÂper ka viÂsÄ&#x2026; ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s proÂdukÂciÂjÄ&#x2026;. Be to, paÂgrinÂdiÂniu veikÂlos vaÂrikÂliu daŞ nai tamÂpa eksÂporÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄÂki no I.DzeÂmyÂda. A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014; priÂdĹŤÂrÄ&#x2014;, kad sÄ&#x2014;kÂmin gai veiÂkianÂÄ?ias BalÂtiÂjos ĹĄaÂliĹł ÄŻmoÂnes sieÂja ir poÂĹžiĹŤÂris ÄŻ ĹžmoÂgiĹĄÂkuoÂsius iĹĄÂ tekÂlius. ProÂdukÂtyÂviauÂsiĹł bendÂroÂviĹł vaÂdoÂvai dauÂgiauÂsia dÄ&#x2014;ÂmeÂsio skiÂria tam, kad paÂsiekÂtĹł uĹžÂsiÂbrÄ&#x2014;ĹžÂtÄ&#x2026; re zulÂtaÂtÄ&#x2026;, o jĹł darÂbuoÂtoÂjai aiĹĄÂkiai Ĺži no, ko iĹĄ jĹł noÂriÂma ir tiÂkiÂmaÂsi. â&#x20AC;&#x17E;ToÂkiĹł ÄŻmoÂniĹł darÂbuoÂtoÂjai daŞ niauÂsiai yra aukĹĄÂtos kvaÂliÂfiÂkaÂciÂjos, nes su vieÂnu kvaÂliÂfiÂkuoÂtu Ĺžmo guÂmi gaÂli nuÂveikÂti dauÂgiau neÂgu su dviem silpÂnoÂkaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;. Be to, sÄ&#x2014;kÂminÂgai veiÂkianÂÄ?ioÂse ÄŻmoÂnÄ&#x2014;Âse efekÂtyÂviai paÂskirsÂtyÂtos vi sos funkÂciÂjos â&#x20AC;&#x201C; to paÂties darÂbo du darÂbuoÂtoÂjai neatÂlieÂka. TieÂsa, paÂsak A.ZaÂvadsÂkÄ&#x2014;s, LieÂtuÂva ĹĄioÂje sriÂtyÂje nuo BalÂtiÂjos kaiÂmyÂniĹł dar ĹĄiek tiek atÂsiÂlieÂka â&#x20AC;&#x201C; latÂviai ir esÂtai darÂbus paÂvalÂdiÂniams kol kas suÂgeÂba pa skirsÂtyÂti efekÂtyÂviau. Nors tyÂriÂme iĹĄ viÂso buÂvo ana liÂzuoÂti 1185 ÄŻmoÂniĹł duoÂmeÂnys, o veikÂlos roÂdikÂliai suÂskirsÂtyÂti ÄŻ ati tinÂkaÂmas kaÂteÂgoÂriÂjas, kai kuÂrios stamÂbios bendÂroÂvÄ&#x2014;s ÄŻ sÄ&#x2014;kÂmin giauÂsiĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄus neÂpaÂteÂko. PaÂvyz dĹžiui, per BalÂtiÂjos ĹĄaÂliĹł bendÂroÂviĹł tyÂriÂmÄ&#x2026; neÂbuÂvo iĹĄÂskirÂtos LieÂtuÂvoÂje sÄ&#x2014;kÂminÂgai veiÂkianÂÄ?ios bioÂtechÂno loÂgiÂjĹł ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s, nes jĹł nÄ&#x2014;Âra paÂkan kaÂmai, kad bĹŤÂtĹł gaÂliÂma skirsÂtyÂti jas paÂgal proÂdukÂtyÂvuÂmÄ&#x2026;.
Â&#x201E;Â&#x201E;TriÂjuÂlÄ&#x2014;: atÂliÂkus tyÂriÂmÄ&#x2026; paaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad BalÂtiÂjos ĹĄaÂlyÂse diÂdĹžiauÂsias skaiÂ
Ä?ius proÂdukÂtyÂviauÂsiĹł ÄŻmoÂniĹł veiÂkia LatÂviÂjoÂje.
ToÂmo UrÂbeÂlioÂnio (BFL) nuoÂtr.
Lietuvos bankas
gyventojams rengia seminarus
Kaip efektyviai tvarkyti asmeninius finansus? Norite iĹĄmokti efektyviau valdyti asmeninius >AF9FKMK :=L F=Ä&#x2021;AFGL= FMG CG HJ9<Ă&#x2021;LA #NA=ÂżA9E= 9L=ALA Ă&#x2022; F=EGC9EÂť K=EAF9JÂť AJ KMÄ&#x2021;AFGLA #9AH =>=CLQNA9A N9D<QLA K9NG AJ ç=AEGK δF9FKMK #9AH 9LK9CAF?9A KCGDAFLAK AJ F=Ă&#x201E;KAKCGDAFLA #GCA9K AD?9D9ACAG L9MHQEG HJA=EGF=K H9KAJAFCLA AJ C9AH D9ACQLAK H9KAJAFCLGK L9MHQEG KLJ9L=?ABGK #9AH HJ9<°LA K9NG N=JKDÂ&#x17E; $A=LMNGB= +=EAF9J9K #D9AHĂ&#x2021;<GB= NQCK D9HCJAÂżAG < NA=ç:MLQB= Ęą E:=JLGF #D9AH°<9ĘŻ á&#x201A;¤&9MBGBG +G<G ? #D9AH°<9á&#x201A;Ł +=EAF9JG LJMCEĂ&#x2021; FMG ACA N9D +=EAF9J9K QJ9 F=EGC9E9K 9DQNAÄ&#x20AC; KC9AÂżAMK JA:GL9K Ç&#x17D; :ĂťLAF9 AĂľ9FCKLAFĂ&#x2021; J=?AKLJ9;AB9 9M?A9M AF>GJE9;ABGK $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= OOO D: DL L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł =D H9çLM K=EAF9J9A D: DL
10
trečiADIENIS, lapkričio 21, 2012
pasaulis Leido atsikvėpti
Sulaikė teroristą
Baigė misiją
Izraelis vakar nutraukė Ga zos Ruožo bombardavimą ir davė Egipto vadovaujamiems tarpininkams laiko iki ketvir tadienio susitarti su pales tiniečių grupuote „Hamas“. Per savaitę trunkančius ko vos veiksmus jau žuvo dau giau nei 110 palestiniečių ir trys izraeliečiai.
Lenkijos pareigūnai vakar pranešė suėmę vyrą, ku ris esą planavo įvykdyti tero ro išpuolį parlamento pastate Varšuvoje tuo metu, kai jame turėjo būti šalies prezidentas, premjeras, ministrai ir įsta tymų leidėjai. 45 metų įtaria masis neteisėtai laikė sprog menų, šaudmenų ir ginklų.
Prancūzijos kariai vakar bai gė savo paskutinę kovinę mi siją Afganistane ir išvyko iš Kapisos provincijos pagal pa spartintą pasitraukimo iš šios karo nuniokotos šalies planą. Talibanas išplatino praneši mą, kuriame ragino NATO pa sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir baigti karą Afganistane.
Buvęs premjeras siunčiamas už grotų Kroatijos teismas, išnagrinėjęs didelio at garsio sulaukusią kyšininkavimo bylą, va kar pripažino įtakingą buvusį premjerą Ivo Sanaderą kaltu dėl korupcijos ir sky rė jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Turės sumokėti milijonus
Politikas neparodė jokių emocijų, kai teisėjas Ivanas Turudičius pa sakė, kad jis pripažįstamas kaltu. „Jūs sugadinote Kroatijos re putaciją. Kadangi buvote aukš to rango valstybės pareigūnas, šis nuosprendis yra žinia kitiems po litikams, kad nusikalsti neapsimo ka“, – vakar kalbėjo teisėjas. Buvęs premjeras, kuris užtik rintai atvedė šią Balkanų valstybę į NATO ir prie ES slenksčio, nu teistas už tai, kad paėmė milijonus eurų kyšių iš Vengrijos energetikos milžinės MOL ir vieno į sunkią pa dėtį patekusio Austrijos banko. Jam taip pat buvo nurodyta per 15 dienų sumokėti Kroatijos valstybei 3,6 mln. kunų (480 tūkst. eurų). Šis įspūdingai puolęs konser vatorių politikas tapo aukščiausio rango Kroatijos pareigūnu, nuteis tu už korupciją po to, kai 1991 m. buvo paskelbta nepriklausomybė nuo buvusios Jugoslavijos.
sienio reikalų ministro pavaduo tojas, o karo draskomai šaliai buvo labai sunku pasiekti tarptautines rinkas. „Buvo neabejotinai nustaty ta, kad jūs įvykdėte pelnymosi per karą nusikaltimą“, – pasakė jam teisėjas. I.Sanaderas, kuris vilkė jo pilką kostiumą ir buvo užsiri šęs melsvą kaklaraištį, teisme at rodė ramus. Jis neigė visus kaltinimus ir kal tino prokurorus politiniu perse kiojimu, kurį esą užsakė jį premje ro poste pakeitusi Jadranka Kosor.
I.Sanaderas taip pat kaltinamas tuo, kad pelnėsi per 1991– 1995 m. Kroatijos karą su Belgrado remtais serbų suki lėliais.
Reikalavo griežtesnės bausmės
Kaltintojai siekė maksimalios 15 metų kalėjimo bausmės ir sakė, kad I.Sanaderas išdavė nacionali nius interesus, kuriuos kaip prem jeras turėjo ginti. Vyriausybei jis vadovavo nuo 2003 iki 2009 m. I.Sanaderas buvo apkaltintas tuo, kad paėmė 10 mln. eurų ky šių iš MOL, kuri juos davė tikėda masi užsitikrinti dominuojamą įta ką Kroatijos naftos ir dujų grupėje INA, nors šioje iš dalies valstybei priklausančioje bendrovėje netu rėjo didžiausio akcijų paketo. Jeigu vakarykštis teismo spren dimas nebus pakeistas per apelia ciją, Kroatijai nuostolių atnešusios sutartys su INA gali būti peržiū rėtos. Šie būgštavimai vakar nu smukdė MOL akcijas 2,6 proc. Pelnėsi per karą
I.Sanaderas taip pat kaltinamas tuo, kad pelnėsi per 1991–1995 m. Kroatijos karą su Belgrado remtais serbų sukilėliais ir paėmė beveik 500 tūkst. eurų kyšį iš Austrijos banko „Austrian Hypo Group Al pe Adria“, kuris užėmė dominuo jamą padėtį Kroatijos rinkoje. Tuo metu I.Sanaderas buvo už
Nemėgstama politinė figūra
Perėmusi postą iš savo buvusio mentoriaus, J.Kosor sustiprino kovą su korupcija vykdydama vie ną pagrindinių ES reikalavimų, bet per gruodžio rinkimus ir pati bu vo nuversta. I.Sanaderas, kuris savo Kroa tijos demokratų sąjungą (HDZ) iš nacionalistų jėgos pavertė proeu ropietiška partija, 2009 m. vidury je šokiravo Kroatiją, kai staiga at sistatydino be jokių paaiškinimų. HDZ vadovavo Kroatijai aštuone rius metus, iki pralaimėjo rinki muose 2011-ųjų gruodį. I.Sanaderas, kuris kažkada buvo Kroatijos centrinė politinė figū ra, dabar yra tarp pačių nemėgs tamiausių visuomenėje viešų as menų. 59-erių I.Sanaderas yra teisia mas ir kitoje didelėje korupcijos byloje, susijusioje su neteisėtu pi nigų nukreipimu iš valstybinių įmonių jo partijai ir jam pačiam, kai jis dirbo premjero poste. Dar vie noje byloje jis kaltinamas piktnau džiavimu valdžia, be to, vyksta ke li kiti tyrimai.
Šaltakraujiškumas: I.Sanaderas teisme atrodė ramus.
I.Sanaderas buvo sulaikytas Austrijoje 2010 m. pabaigoje pagal Kroatijos išduotą arešto orderį ir metus laikomas tardymo izoliato riuje, o 2011 m. gruodį, praėjus mė nesiui nuo jo teismo proceso pra džios, – paleistas už užstatą. ES atidžiai stebi
Kroatija į NATO įstojo 2009 m., o kitų metų liepą turi įstoti į ES. Briuselis vis dar atidžiai stebi Zag rebo pažangą kovojant su korupci ja ir taiko griežtesnius reikalavimus nei Rumunijai ir Bulgarijai, ku rios buvo priimtos į Bendriją neišsprendusios korupcijos problemų. Naujausioje ataskaitoje apie Kroatijos pasirengimą įstoti į ES Europos Komisija nurodė, kad šiai šaliai reikia gerinti kovos su korup cija rezultatus. „Politinio atskaitingumo kon cepcija ir nulinė tolerancija ko rupcijai turi būti stiprinamos“, – perspėjama spalį pateiktoje ata skaitoje. „Šis verdiktas tikrai bus pasvei kintas ES. Jis nustato gaires visoms šalims, kandidatuojančioms į ES“, – nuosprendį I.Sanaderui komen tavo knygos „Kaip Sanaderas iš vogė Kroatiją“ autorius Draženas Rajkovićius. BNS, BBC inf.
„Scanpix“ nuotr.
Avarija kainuos laisvę Kalėjimo gultas ruošiamas ir dabarti nės Kroatijos vyriausybės nariui, vi sus užimtus postus jau palikusiam vi cepremjerui Radimirui Čačićiui (nuor.). Vengrijos teismas jį nuteisė 22 mėne sius kalėti už 2010 m. padarytą eismo įvykį, per kurį žuvo du žmonės. „Padariniai aiškūs, aš atsistatydinu iš visų savo pareigų vyriausybėje“, – praėjusią savaitę pareiškė R.Čačićius, kuris dar buvo ir ekonomikos minist ras, atsakingas už investicijas. Kapošvaro teismas Vengrijos pietva kariuose dar birželį skyrė R.Čačićiui 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o šį mėnesį antru sprendimu pailgino ka lėjimą iki 22 mėnesių. Teismas nustatė, kad 62-ejų ministras kaltas dėl „itin didelio neatsargumo“, o pirmą kartą jis kaltintas „neatidumu“. Naujoji nutartis turi būti pradėta vyk dyti per artimiausius du mėnesius, jos negalima apskųsti.
Nelaimė įvyko Vengrijos greitkelyje M7, 50 kilometr ų nuo Kroat ijos sie nos.
Kaip nurodoma galutinėje teismo nu tartyje, R.Čačićius turi bausmę pradė ti atlikti per artimiausius du mėnesius. „Bet ją reikia gerbti, net jeigu mes su ja Tai jis gali atlikti ir Kroatijoje, o išbuvęs nesutinkame“, – sakė R.Čačićiaus ad pusę bausmės laiko kalėjime gali būti vokatas Péteris Zamecsnikas. R.Čači paleistas lygtinai. ćius neatsargiai vairuodamas 2010 m. Vicepremjeras R.Čačićius, apie jam pateko į eismo įvykį – per rūką bei lie skirtą griežtesnę bausmę sužinojęs tų jam nepavyko sulėtinti savo auto praėjusią savaitę grįždamas iš Kataro mobilio ir šis rėžėsi į priekyje važiuo į Zagrebą, anksčiau yra sakęs, kad atsi jančią transporto priemonę. statydins, jeigu bus nuteistas kalėti.
11
trečiadienis, LAPKRIČIO 21, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Pirtis projektuoja ir garsūs architektai Kadaise pirtis buvo prausimosi pastatas, nedominavęs nei dydžiu, nei puošnia ar chitektūra. Šiandien tai dažniau poilsio vieta, tad jau statomi ir modernūs stati niai. Tačiau architektams patariama ne pamiršti pačios pirties esmės. Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Kaitra surūdijusiame kibire
Netradiciniais sprendimais garsė jantis architektas Gintautas Natke vičius su kolegomis Eriku Spūdžiu ir Tomu Kuleša prieš šešerius me tus vienai šeimai suprojektavo pir telę, kurią išduoda nebent nedide lis kaminas. Architektas pasakojo, kad užsa kovas, nusipirkęs jau pastatytą na mą, įsigeidė pirties, tačiau įrengti ją namo viduje nebuvo kur. „Pasiūlėme labai kontrastingą variantą – pastatyti šalia namo su rūdijusio metalo kibirą“, – archi tektūrinį sprendimą trumpai nusa kė G.Natkevičius.
Valdas Rimavičius:
Architektai galėtų skirti daugiau dėme sio pirties funkcijai nei dekorui ar kokioms nors įmantrybėms.
čius pasakojo neseniai buvęs Vo kietijos mieste Štutgarte vykusioje specializuotoje parodoje, prista čiusioje SPA, pirčių produktus. Jo je ryškios dvi pirčių architektūros tendencijos. Viena kryptis ypač puoselėjama suomių. Jų pirčių pastatuose tobu linamos tradicinių pirčių techno logijos, vyraujanti statybinė me džiaga – medis. Pasak kauniečio, visame pasaulyje pirtys yra įren giamos gyvenamuosiuose namuose ar net butuose, tačiau nemažai sta toma ir atskirų pastatų, menančių senovines pirtis. Tai nedideli rąs tiniai nameliai šlaitiniais stogais. „Kai kurie jų netgi statomi iš senų, jau naudotų rąstų“, – parodos pa vyzdžius prisiminė architektas. Kiti pirčių gamintojai, pasak G.Natkev ič iaus, dem onstr uoja naujoves, mat pirtis žmonėms rei kalinga ne tik gyvenant kaime ar užmiestyje, bet ir didmiesčiuose. Todėl ieškoma universalių, kom paktiškų, modernios architektūros pirčių sprendimų, bandoma jas in tegruoti į labai mažas erdves. Iš priepirčio – peizažai
Ovalo formos pastatas iš prieki nės pusės turi vitrinines duris, per kurias galima grožėtis gamta, o už nugaryje yra vadinamasis juodasis išėjimas, kuriuo galima per kelias sekundes įsprukti į namo vidų ir nusiprausti duše. Kompaktiškos pirtelės viduje, be krosnies ir plautų, telpa medinis kubilas su vandeniu, kuriame ga lima atsigaivinti. Su namu pirtelė sujungta kelių metrų ilgio tilteliu. Suapvalintas pirties pastatas yra karkasinis. Išorės apdaila – iš rūdi jančios skardos, sienos apšiltintos vata, vidus iškaltas medinėmis dai lylentėmis. Pasak architekto, pir ties interjere būtina medinė apdai la, jei pirtis yra karšta – medis ne taip įkaista, todėl nebus per karšta ant jo sėdėti ir glaustis. Itin drėgnose, bet ne tokiose karš tose turkiško tipo pirtyse dažniausia apdaila – iš akmens ar plytelių. Naujovės neišstumia tradicijų
Pirtys – plati kūrybos erdvė ir pa saulio architektams. G.Natkevi
Į pirčių projektavimą nespjauna ir kiti lietuvių architektai. Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola, Edgaras Neniškis, gavę užsakymą suprojektuoti pirtį ant ežero kran to, erdvės kūrybai nepristigo. „Ramybė, gamtos aplinka, atsi verianti ežero vandens erdvė, no ras būti nepastebimam ir drau ge stebėti aplinką – tai svarbiausi pojūčiai, inspiravę šį sprendinį“, – darbo rezultatą apibūdino auto riai, kuriems norėjosi ramaus, tai kaus, žemo tūrio, ištirpstančios gamtoje. Jų suprojektuotas statinys – pail gas, horizontaliu stogu. Jis uždaras iš sodybos pusės ir maksimaliai at siveriantis į ežero platybę. Projek to autorių teigimu, pirties ir prie pirčio samprata transformuojama ir išplečiama į poilsio, atsipalaida vimo, meditavimo vietą. Kaip ir namuose, čia norisi ilsė tis, matyti supančią gamtą, todėl projekto autoriai panaudojo daug stiklo. Pastato dalyje, kurioje yra pir tis, didelių langų at sisakyta.
12
Neįprastas: G.Natkevičius su kolegomis prie gyvenamojo namo sukūrė nedidelį statinį pirčiai, kurį prami
nė surūdijusiu kibiru.
Gamtoje: architekto R.Liolos komanda pirtį ant ežero kranto suprojektavo iš dviejų dalių: uždaros pirties ir
atviros poilsio erdvės.
Projekto autorių archyvo nuotr.
12
trečiadienis, LAPKRIČIO 21, 2012
rubrika namai
Pirtis projektuoja ir garsūs architektai „Siekėme kontrasto. 11 Be to, pirtyje taupoma šiluma, kuriama intymumo atmos
fera“, – pridūrė jis.
Nuskriaudžia garinę
Kūryba: prabangus praustuvas „Motif“ – kruopštaus rankų darbo re
zultatas.
freshome.com ir chictip.com nuotr.
Nenuobodi santechnika Australų kompanijai „Omvivo“ vo nios kambarys – ne šiaip „sanitari nis mazgas“ ar vieta kasdienėms higienos procedūroms. Įmonė ir už savo šalies ribų žinoma kaip viena inovatyviausių vonios pro duktų kūrėja.
Dar dešimto dešimtmečio pra džioje „Omvivo“ padėjo pa grindus prabangios ir išskir tinės santechnikos gamybai. Kiekvienas daiktas – ar tai būtų praustuvas, vonia, baldas, ar akse suaras – gaminamas iš aukščiau sios kokybės medžiagų, pasitel kiant pažangiausias technologijas. Ne mažiau dėmesio skiriama ir es tetiniams sprendimams. Kompani jai pastaruoju metu talkina dizaine ris Thomas Cowardas. Praustuvas „Dune“ – vienas naujausiųjų „Om vivo“ pristatytų produktų, kuriame puikiai dera patogumas ir grožis. Elegantiškas ir išskirtinio dizaino praustuvas, tiek forma, tiek pavadi nimu išreiškiantis aliuziją į banguo jančias smėlio kopas, – nė iš tolo neprimena primityvių ir nuobodžių savo „giminaičių“, kurių apstu san technikos reikmenų rinkoje. Išskirtinius poreikius turėtų pa tenkinti ir kitas kompanijos pro
Lietuviškos pirties bičiulių drau gijos pirmininkas Valdas Rimavi čius džiaugiasi, kad kai kurie ar chitektai, projektuodami pirtis, jau kreipiasi patarimų į profesionalius pirtininkus ir išvengia tam tikrų klaidų. Viena pagrindinių, pasak V.Rimavičiaus, yra ta, kad, projek tuojant pirties pastatą, numatoma didelė poilsio patalpa, dušai, kitos erdvės, o pačiai garinei, saunai ar drėgnai patalpai skiriama mažiau siai vietos. „Tai turėtų būti pagrindinė pir ties patalpa ir sudaryti visumą su prausimosi ir poilsio patalpomis“, – priminė pirčių žinovas. Jei numatoma įrengti tradicinę lietuvišką garinę, idealu, kai dar prieš projektuojant pastatą yra ski riama vieta krosniai. V.Rimavičius perspėja, kad numačius labai mažą garinę, mūrinė krosnis, kuri užima nemažai erdvės, joje gali nebetilp ti – tada belieka rinktis metalinę malkinę arba elektrinę krosnį. Tai gi dar prieš projektuojant pastatą reikėtų žinoti, kokia bus pasirink ta krosnis, kokio mikroklimato no rima pirtyje. Kitas būtinas pirties elementas – plautai. Jie turi būti gana platūs ir patogiame aukštyje. „Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vėdinimo principas, kuris yra naudojamas sausoje saunoje, ne tinka garinei pirčiai. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad atidarius gari nės duris į gretimą patalpą plūste lės garas. Todėl greta esanti patalpa taip pat turėtų būti vėdinama, poil sio kambaryje garo neturėtų būti“, – subtilybes dėstė pašnekovas.
Išeitis: jei garinė netelpa bute, galbūt jai atsirastų vietos ant stogo?
Archdaily.com ir Designboom.com nuotr.
Egzotika: kaitintis ir grožėtis gamta galima įsitaisius stiklo kabinoje.
Yra pirčių, kuriose bent dvi sie nos būna mūrinės. „Plytos kaip medžiaga labiau tinka saunai, kur temperatūra 80–100 laipsnių, o tradicinėje garinėje pirtyje tempe ratūra pakyla iki 50–60 laipsnių. Drėgnose, vadinamosiose turkiš kose pirtyse, naudojamos šiuolai kinės medžiagos. Pavyzdžiui, sie nos dengiamos putų polistirolu, po
to nutinkuojamos ir apklijuojamos plytelėmis. Tada sienos lėčiau įšy la, bet ilgiau išlieka šiltos“, – aiš kino pirtininkas. Jo nuomone, pirties pastate in terjeras turėtų būti atpalaiduojan tis, nereikėtų naudoti ryškių spal vų, aštrių kampų. Apšvietimas turėtų būti ne per ryškus, užtenka jaukios prieblandos. „Apskritai, manau, architek tai galėtų skirti daugiau dėmesio pirties funkcijai nei dekorui ar ko kioms nors įmantrybėms. Girdė jau, kad kai kurie naujieji rusai ga rinėse įrengia ekranus ir gali žiūrėti televiziją ar kitą vaizdinę medžia gą. Šie įrenginiai turi papildomą – dujų analizavimo funkciją. Ekrane galima pamatyti ne tik deguonies, azoto kiekį, bet ir sužinoti apie vi duje esančių žmonių suvartotą al koholį“, – kraštutinį pavyzdį pa teikė Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas.
Idėja: dizaineriai demonstruoja, kaip galima susikurti savo mažą pasaulėlį.
feeldesain.com nuotr.
Elegantiškas: „Dune“ praustuvas
primena smėlio kopos bangą.
duktas – praustuvas „Motif“. Grakštus gaminys neabejotinai taptų vienu ryškiausių vonios kam bario akcentu ir puošmena. Praustuvo gamybos procesas prasideda nuo stiklo ėsdinimo ran kiniu būdu. Rinktis galima iš trijų skirtingų ornamentų. Parengė Lina Bieliauskaitė
Garinėse – ir televizoriai
Garinės pirties apdailai tinka įvai rios medžiagos, tačiau norint, kad ant jų nesikondensuotų drėgmė, V.Rimavičiaus teigimu, sienos tu ri būti šiltos. Pirties sienos gali būti įvairių medžiagų – įtaka pirties mikrok limatui yra, bet nedidelė. Jei siena iš storos medienos – rąstų ar storų lentų, ji akumuliuoja daugiau šilu
mos, todėl patalpoje – stabilesnis mikroklimatas. Plonos dailylen tės, pasak V.Rimavičiaus, greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta.
Jei siena iš storos medienos – rąstų ar storų lentų, ji aku muliuoja daugiau ši lumos.
Intymią erdvę siūlo susikurti bet kur Asmeninė erdvė, kurią galima su sikurti bet kurioje vietoje – nuo bu to iki pievos.
Tokia idėja įkvėpė „Micasa LAB“ dizainerius, pristačiusius projek tą, pavadintą „Kokonu“ („Cocoon Concept“). Kūrėjai juo siekė este tikos ir funkcionalumo dermės. Skaidriame kupole įrengtas jau kus kampelis, kur galima įkurdin ti visus svarbiausius dalykus, kad žmogus čia jaustųsi maloniai ir pa togiai. Ši permatoma sfera esančiajam kokono viduje leidžia būti neizo liuotam nuo aplinkinio pasaulio. Parengė Lina Bieliauskaitė
13
trečiadienis, lapkričio 21, 2012
sportas
Iš čempionato – su septyniais medaliais Lenkijoje vykusiame Europos jaunučių iki 16 metų karatė kiokušin čempionate šalies garbę gynę klaipėdiečiai, „Shodan“ klubo nariai, iškovojo 7 medalius – du aukso, tris sidabro ir du bronzos.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kata (kova su šešėliu) rungtyje techniką demonstravo Rima Barusaitė, Ugnė Daukšaitė, Julius Urbonas ir Olegas Zemlianskis. Sėkmingai varžybas pradėjusi U.Daukšaitė po pirmojo pasirodymo buvo trečia. Vėliau sekėsi prasčiau ir galutinėje įskaitoje ji užėmė penktąją vietą. Priešingai sekėsi R.Barusaitei. Sportininkė po pirmojo pasirodymo buvo tik septinta. Tačiau kitas užduotis ji atliko idealiai – geriausiai. Pasibaigus rungčiai jai atiteko sidabro medalis. Iki čempionės vardo klaipėdietei trūko vos kelių balų. Vaikinai pasirodė kukliau. J.Urbonas tarp 15 dalyvių užėmė 6-ąją vietą, o O.Zemlianskis – 9-ąją. Kumitė (kovų) rungtyje negailestingiausi burtai buvo Skaistei
Indėlis: nemažai prie Lietuvos rinktinės sėkmės prisidėjo klaipėdiečiai.
Venckutei (svorio iki 60 kg grupė). Klaipėdietė pirmoje kovoje nugalėjo pajėgią lenkę Mierzehwską Kingą. Pergalei pasiekti užteko pagrindinio laiko. Antrosiose varžybose su ukrainiete Anastasija Kerkalo kovą teko du kartus pratęsti. Tik tuomet lietuvei pavyko pelnyti pergalingus taškus. Pusfinalio susitikimas su lenke Anna Bielska buvo toks pat. Lietuvei pergalė buvo skirta po dviejų pratęsimų. Finalas buvo lietuviškas. S.Venckutės lemiamoje kovoje laukė vilnietė Akvilė Janavičiūtė. Nuo pirmųjų sekundžių klaipėdietė buvo iniciatyvesnė, o baigiantis laikui, po efektingo smūgio, neliko abejojančių jos sėkme.
Svorio iki 65 kg grupėje čempione tapo Aušrinė Mažulytė. Likus savaitei iki pirmenybių, ji treniruotėje patempė riešo raiščius ir gydytojai uždraudė sportuoti tris savaites. Tačiau klaipėdietė, pademonstravusi tikros kovotojos dvasią, sugebėjo iškovoti čempionės titulą. Būdama labai techniška ir pavojinga atletė, A.Mažulytė nepaliko vilčių varžovėms iš Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos. Visas jas įveikė, pelnydama taškus efektingais kojos smūgiais. „Aušrinė ir Skaistė praėjusiais metais Europos čempionate laimėjo sidabro medalius, tačiau merginoms to buvo maža ir visus metus
atkakliai bei nuosekliai dirbusios, jos pagerino savo rezultatą“, – džiaugėsi treneris Lukas Kubilius. Vicečempione svorio iki 55 kg grupėje po sunkių kovų tapo R.Barusaitė, laimėjusi antrąjį sidabro žetoną Lenkijoje. Klaipėdietė – vienintelė sportininkė, čempionate iškovojusi du medalius. Ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio kopė ir Ugnius Puplesis (iki 60 kg). Jis pirmoje kovoje įveikė varžovą iš Rumunijos, po to palaužė lenką, o pusfinalyje nepaliko vilčių ukrainiečiui. Sėkmingą lietuvio pasirodymą finale sustabdė rinktinės draugas Andrius Rudelis iš Kėdainių.
Tarp futbolo laureatų – klaipėdiečiai Česlovas Kavarza Vilniuje surengtose šalies futbolo sezono pabaigtuvėse buvo paminėtos ir dviejų klaipėdiečių – Evaldo Razulio ir Sauliaus Atmanavičiaus pavardės.
„Atlanto“ žaidėjo E.Razulio įvartis, pasiektas vos pirmenybėms prasidėjus – ketvirtajame ture, į Gargždų „Bangos“ vartus, buvo pripažintas gražiausiu čempionate. Balandžio 1-ąją Gargžduose vykusių varžybų 59-ąją min. pirmąsias rungtynes tądien „Atlante“ žaidęs puolėjas taikliai spyrė iš toli – apie 30 m. Kamuolys lyg kulka įsmigo į šeimininkų vartų tinklą. Daugelis futbolo mėgėjų po susitikimo kalbėjo, kad įvartis galėtų tapti gražiausiu sezono įvarčiu. Ir jų norai išsipildė. S.Atmanavičius buvo pripažintas vienu geriausių Lietuvos teisėjų. Laurai atiteko vilniečiui Nerijui Dunauskui, o patyręs arbitras iš Klaipėdos pateko į geriausiųjų penketuką. „Jaučiau, kad tu-
Lygis: S.Atmanavičius (kairėje) viso sezono metu nesulaukė
priekaištų iš komandų.
rėčiau būti tarp geriausių, – sakė S.Atmanavičius, praeityje buvęs garsus futbolininkas. – Sezono metu nebuvo man blogų varžybų.“ Kitose nominacijose uostamiesčio atstovų nebuvo.
LFF nuotr.
Sėkmė: E.Razulis nebuvo rezultatyvus,
tačiau vienas jo smūgis buvo itin taiklus.
Antrus metus iš eilės geriausiu šalies futbolininku tapo nacionalinės rinktinės vartininkas Žydrūnas Karčemarskas, o geriausiu A lygos žaidėju išrinktas šiemet įvarčių rekordą pagerinęs Artūras Rimke-
vičius. Jo sąskaitoje – 35 įvarčiai. Geriausio jauno žaidėjo ir geriausio trenerio titulai atiteko Panevėžio „Ekrano“ atstovams – vartininkui Emilijui Zubui ir strategui Valdui Urbonui.
Bronzos medalius iškovojo U.Daukšaitė (per 65 kg) ir O.Zemlianskis (iki 50 kg). Abu juos pusfinalyje sustabdė būsimi Europos čempionai. Anot L.Kubiliaus, pagyrimo nusipelnė medalių neiškovoję Vilius Lipnickas, Dovydas Kaubrys, Gintarė Skučaitė, Julius Urbonas ir Edgaras Jokubauskas. „Norint patekti į čempionatą reikėjo pereiti sunkią atranką Lietuvoje, tad vien tai, jog pavyko patekti į šalies rinktinę, yra didelis laimėjimas“, – sakė treneris. Lenkijoje lietuviai iškovojo daugiausia medalių ir tarp rinktinių buvo pirmi.
Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate vyks dvejos rungtynės. 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai susitiks su „Kretingos“ komanda. Po šių rungtynių 21.30 val. į aikštelę išbėgs „Klaipėdos policijos“ ir „Vakarų Baltijos“ ekipos. Rytoj 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) kovos „Klarksono-Plikių“ ir „Nauticos“ penketukai. Įvartis. Rusijos pirmojo futbolo diviziono čempionate pasižymėjęs Robertas Poškus padėjo savo komandai – Novosibirsko „Sibir“ ekipai iškovoti devintąją pergalę. Vakar namuose Novosibirsko vienuolikė 3:1 (2:0) nugalėjo į šeštąją poziciją nukritusią Kaliningrado „Baltika“ komandą. Po klaipėdiečio, kurį 64-ąją min. pakeitė Aleksejus Medvedevas, įvarčio (12 min.) šeimininkai pirmavo 2:0. Sutartis. Dešimtąją vietą tarp keturiolikos Ukrainos krepšinio superlygos komandų užimantis „Čerkaski Mavpy“ (5 pergalės ir 8 pralaimėjimai) klubas pasirašė sutartį su Tomu Delininkaičiu. Kontrakto sąlygos neskelbiamos.
19
trečiadienis, lapkričio 21, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.
Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.
Avinas (03 21–04 20). Be reikalo norėsite knaisiotis savo mintyse ir jausmuose. Kritiškai įvertinsite kai kuriuos savo bruožus. Turėsite skubiai išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Galite kam nors pakenkti nesugebėdamas paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susivokti mintyse ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Liūtas (07 23–08 23). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Mergelė (08 24–09 23). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš jūsų pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Svarstyklės (09 24–10 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Vakarop atsiras progų išnaudoti savo kūrybiškumą. Skorpionas (10 24–11 22). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jausmams. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Geras laikas paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Vandenis (01 21–02 19). Esate susidomėjęs kūryba, per ją galėsite išreikšti svajones. Šiandien galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Tačiau per daug neįsijauskite, kad nepaskęstumėte fantazijose. Žuvys (02 20–03 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems.
Festivalis „Tindirindis“ Klaipėdoje rodys animacinius filmus Šiandien uostamiestyje savo filmus pradeda rodyti 10-asis tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“, Klaipėdoje paviešėsiantis iki sekmadienio.
„Tindirindžio“ programose – geriausi nekomercinės animacijos filmai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Šiemet į atranką buvo atsiųsta apie 1000 animacinių filmų, iš jų tik ketvirtadalis atrinkta į konkursines programas. Lietuvių animacijos programą sudaro daugiausia jaunų autorių, studentų bei debiutantų filmai ir
vieno kito profesionalo darbai. Jų biudžetai – simboliški, filmai sukurti daugiausia iš entuziazmo ir meilės animacijai. Tradiciškai naujausios ir gražiausios animacinės įvairių šalių pasakos surinktos programoje „Pasakų pasaulis“. Pažintiniai filmai, plečiantys vaikų akiratį, sudėti į programą „Pasaulio pažinimas“. Patiems mažiausiems žiūrovams skirta programa „Istorijos mažyliams“, apie vaikų draugus pasakoja programa „Geri draugai“. Taip pat „Tindirindis“ pristatys eksperimentinių filmų programą
„Žvaigždžių debiutai“, į kurią pateko būsimų pasaulinės animacijos žvaigždžių filmai, studentų filmų programas „Siaubai ir sapnai“, „Juokai juokais“, „Žaidimai suaugusiesiems“, „Gyvenimo metamorfozės“. Į programą „Juoko vitaminai“ surinkti juokingiausi festivalio filmai. Programoje „Muzikos animacija“ rodomi animaciniai vaizdo klipai, „Muzika ir grafika“ –muzikinių studentiškų filmų programa. „Meilės skonis“ – tai filmai suaugusiesiems, kuriuose kalbama apie meilę, aistrą, seksą ir sudėtingus žmonių santykius. Programa „Siaubo va-
karienė“ turėtų sudominti baisių ir gąsdinančių istorijų mėgėjus. Programos vaikams įgarsintos lietuviškai, visi kiti užsienietiški filmai bus rodomi su lietuviškais titrais. Klaipėdoje tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ seansai vyks „Menų valgykloje“. Ten festivalio filmai bus rodomi lapkričio 21–25 d. Bilietai vaikams – po 3 Lt, suaugusiesiems ir į 20 val. dvigubus seansus – po 5 Lt. Plačiau apie festivalio programą ir filmus Klaipėdoje – www.kl.lt. „Klaipėdos“ inf.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja orus be kritulių, bus apniukę. Šiandien dieną šils iki 3–8 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį rimtesnių pokyčių nenumatoma. Naktį temperatūra bus 1–3, dieną 3–6 laipsniai šilumos.
Šiandien, lapkričio 21 d.
+3
+5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+5
Utena
+5
7.59 16.10 8.11
326-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 40 dienų. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +26 Keiptaunas +21 Kopenhaga +8
kokteilis Kiaušinienių žinovų – apstu Po to, kai Sigitas paklausė, ar yra tarp skaitytojų tų, kuriems pavyksta iškep ti dailios formos kiaušinienę, „Koktei lis“ suprato, jog Lietuva – ne tik krepši nio trenerių, bet ir kiaušin ių kepimo bei kiaušinienių specialistų šalis. Paulius atsiuntė savo „firminės“ kiau šinienės kepimo receptą. Anot jo, rei kia vieno kiaušinio, druskos, šlakelio pieno (50 ml), nubraukto desert in io šaukšto miltų. Viską išplakti ir supilti į įkaitintą keptu vę su trupučiu aliejaus. Kol dar kepa, rei kia įdėti įdaro, kurį galima sugalvoti bet kokį. Paulius deda to, ko atliekamo yra šaldytuve. Dažniausiai tai būna salotos iš daržovių, dešros ir sūrio, sumaišytos su majonezu ir pomidorų padažu. Įdarą vyriškis deda per vidurį, ištisa linija. Po to kiaušinienės šonus sulanksto į vidurį. Jei žiojasi, įsmeigia dantų krapštukus. „Kiaušinienė būna tokia, kad ja svečius net per gimtadienį ar kitą brangią šventę negėda vaišinti, – sakė skaitytojas. – Ska nus ir sotus patiekalas paruošiamas leng vai ir greitai. Be to, labai gražiai atrodo.“
Patirtis: Marytė kiaušinius kepa
supjaustytų paprikų viduje.
Vyrų darbas Tadas pareiškė, kad kiaušinienės kepi mas – vyrų reikalas. „Niekada neleidžiu žmonai kepti, pats stoviu prie keptuvės“, – teigė jis.
Kaimo vištos – sveikesnės? Pastebėtojas pastebėjo: „Kiaušiniai nela- bai sveikas maistas, jei jie ne kaimo vištų“. Po šio pastebėjimo „Kokteil iui“ tapo smalsu, ar miesto vištos deda nesvei kus kiaušinius?
Nugirstas pokalbis – Kodėl moters pėdos yra mažesnės nei vyro? – Tam, kad galėtų stovėti arčiau viryklės!
Gyvenimiškas vaizdelis Grįžta vyras iš darbo namo. Ant stalo raštelis: „Mielasis, aš išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Meškerės kam pe. Jei lydeka kainuos daugiau kaip 5 litai – nupirk ešerių“.
Linksmieji tirščiai Mažasis Petriukas stebi aplinką, susi paž įsta su pasauliu: – Mama, mama, žiūrėk – lėktuvas. Ma ma, žiūrėk – mašina. Tėti, tėti, žiūrėk – na, ir užpakaliukas. Česka (397 719; pagal sumuštinio dėsnį gali ma teigti, kad jei sviesto užtepsite ant abiejų sumuštinio pusių, jis pakibs ore)
Londonas +8 Madridas +11 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +11 Oslas +8 Paryžius +13 Pekinas +11
Praha +8 Ryga +5 Roma +18 Sidnėjus +25 Talinas +5 Tel Avivas +25 Tokijas +13 Varšuva +7
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+5
Alytus
3–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+5
+4
Vardai Alberta, Eibartė, Gomantas, Honorijus, Ifigenija.
lapkričio 21-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+5
+4
+3
6
+2
+4
+5
+5
7
+5
+6
+4
+4
3
rytoj
penktadienį
1694 m. Paryž iuje gimė filosofas Voltaire’as. 1695 m. nuo tuberkulio zės mirė anglų kompozi torius Henry Purcellis. 1806 m. Nap oleono Bonap arte’o įsak ymu pradėta Britan ijos blo kada. 1877 m. amerikietis Tho mas A.Edisonas paskel bė apie fonografo išra dimą. 1940 m. gimė legendinis kompozitorius ir gitaris tas Frankas Zappa.
1985 m. gimė islandų dainininkė Bjork.
2009 m. sulaukęs 83 me tų mirė rusų kosmonau tas ir erdvėlaiv ių konst ruktor ius Konst ant inas Feoktistovas. Jis buvo vie nintelis kosmose pabuvo jęs rusų kosmonautas, ku ris nepriklausė Komunis tų partijai. Gimė 1926 m. 2010 m. Jungtinės Vals tijos į orbitą paleido dirb tin į Žemės palydovą, kuris laikomas didžiau siu kada nors į kosmo są paleistu žvalgybiniu prietaisu.
Brangios žvaigždžių relikvijos Praslinko vandens viesulas
Garsusis Charlie Chaplino katiliukas ir lazdelė aukcione Los Andžele buvo parduoti už 62,5 tūkst. dolerių, be to, pirkėjams buvo pasiūlytas Johno Lennono piešinys, vaizduojantis jį ir Yoko Ono nuogus.
Skrybėlė ir lazda, kurios buvo neatsiejamos Ch.Chaplino sukurto veikėjo Mažojo Valkatos įvaizdžio dalys, yra „puikios būklės“, ir už jas „Bonhams“ prieš sekmadienio aukcioną tikėjosi gauti 40–60 tūkst. dolerių, tačiau, prasidėjus statymams, kaina pasiekė 62,5 tūkst. Legenda sako, kad Ch.Chaplinas valkatos personažą ir jo aprangą sugalvojo spontaniškai, vieną lietingą popietę 1914 m. vasarį, Holivudo studijos bendrame vyrų persirengimo kambaryje, kai pasičiupo įvairių aprangos elementų. Tarp kitų sekmadienį parduotų daiktų buvo ranka rašytas J.Lennono laiškas su nuogų jo paties ir Y.Ono piešiniu, nusiųstas vieno avangardinio žurnalo leidėjui dėl prieštaringai vertinamo 1968 metų albumo „Two Virgins“
Antrininkas: Ch.Chaplinui priklausiusius skrybėlę ir lazdą demons-
travo į aktorių persikūnijęs antrininkas.
viršelio. Laiškas buvo nupirktas už 25 tūkst. dolerių. Aukcionas taip pat pardavė originalių Marilyn Monroe fotografijų kolekciją – už 21 250 dolerių – ir
tris pasirašytus abstrakčius dainininko Franko Sinatros paveikslus, kurių vertingiausias buvo parduotas už 10 625 dolerius. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
Grąžino taksi rastą milijoną Singapūre vienas taksi vairuotojas vadinamas didvyriu – jis atostogaujančiai tailandiečių porai sugrąžino 1,1 mln. Singapūro dolerių (900 tūkst. JAV dolerių) grynaisiais, kuriuos jie buvo palikę jo automobilyje.
70-metis Sia Ka Tianas buvo šokiruotas, kai pirmadienį, išlaipinęs porą prie vieno prekybos centro, ant galinės sėdynės rado juodą popierinį maišelį su milžiniška pinigų sumja. „Kai pamačiau tuos pinigus, pamaniau, kad turiu bėdų. Buvau įsitikinęs, kad maišelyje buvo mažiausiai 200 tūkst. dolerių“, – daugiau nei tris dešimtis metų tak-
sistu dirbantį Sia Ka Tianą cituoja laikraštis „The Straits Times“. Jam nuvežus pinigus į transporto kompanijos „ComfortDelGro“ pamestų daiktų skyrių, priblokšti jo kolegos suskaičiavo 1,1 mln. Singapūro dolerių tūkstančio banknotais. „Pinigai man nesvarbūs. Jie man nepriklauso, tad kaip galiu juos naudoti?“ – sakė jis minėtam laikraščiui. Tailandiečiai dėl pamestų pinigų kreipėsi į transporto kompaniją ir Sia Ka Tianas jų laukė, kai jie atvyko jų pasiimti. Pranešime nenurodoma, ką pora veikė su tokia didele pinigų suma. Sąžiningasis taksi vairuotojas iš dėkingos poros, kurios pavardės
neskelbiamos, gavo apdovanojimą, bet jo suma taip pat neskelbiama. Kompanija taip pat planuoja apdovanoti vairuotoją už gerą tarnybą. „Rasti vieną milijoną dolerių grynaisiais nėra kasdienis dalykas ir mes iš tikrųjų klausiame savęs, kiek žmonių būtų galėję susigundyti juos pasisavinti“, – sakė kompanijos atstovė Tammy Tan. Tai jau antras labai vertingas daiktas, kurį grąžina šios kompanijos vairuotojai. 2009 m. kitas taksi vairuotojas grąžino 5 kg aukso luitų, kurių vertė – 377 tūkst. Singapūro dolerių. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos gyventojai praėjusį sa vaitgalį Beitmano įlankoje stebė jo gana retą gamtos reiškinį – van dens viesulą. Laimė, jis nepasiekė, nes kitaip viesulą filmavusiems žmonėms būtų kilęs didelis pavojus. Prane šimų apie nuostolius taip pat ne gauta. Pasak mokslininkų, vandens vie sulas susiformuoja, kai paprastas viesulas praslenka virš jūros. Drė gnas oras kyla į viršų, ir susidaro kondensato stulpas. Vėjo greitis gali siekti 120 km per valandą. Tokie viesulai gali smarkiai pa kenkti koralų rifams ir jūros gy vūnams, taip pat laivams bei lėk tuvams. gismeteo.ru. inf., „Reuters“ nuotr.