2012-11-22 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 22, 2012

273 (19 574)

Kaina 1,30 Lt

Lai­vas nė­rė į mįs­lių verpetą Bur­lai­vį „Me­ri­dia­ nas“ iš­gel­bė­ti pa­si­ ry­žu­siems vers­li­ nin­kams ga­li tek­ ti pa­kra­ty­ti pi­ni­gi­ nes. Yra kre­di­to­rių, ku­rie, kaip tei­gia­ma, no­ri pa­si­pel­ny­ti. To­ kių vei­kė­jų ga­li at­si­ ras­ti ir dau­giau, o ta­ria­mų ar rea­lių sko­lų rei­ka­lai per­si­kel­ti į teis­mą.

„Ge­ro­ji ži­nia ta, kad, kaip ir kas­met, ateis Ka­lė­dos.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas patikino, kad jau ne­tru­kus uos­ta­mies­tis pra­dės gy­ven­ti šven­ti­niu rit­mu.

2p.

Žve­jų tink­luo­se – paukš­čiai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ži­no­mas or­ni­to­lo­gas Suo­mi­jos gar­bės kon­su­las Kris­ter Cast­ren fo­toa­pa­ra­tu už­fik­sa­vo, kaip jū­ ro­je ties Juodk­ran­te prie­kran­tės žve­jai pluk­do ne tik su­gau­tas žu­ vis, bet ir mai­šus, pil­nus kru­vi­nų paukš­čių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įver­tin­ti poel­gį sun­ku

Nau­jie­ji bar­ken­ti­nos „Me­ri­dia­nas“ sa­vi­nin­kai va­kar įvar­di­jo žmo­gų, ku­ris esą no­ri pa­si­pel­ny­ti.

Lai­vo iš­sau­go­ji­mo fon­do va­do­vas Ai­das Ka­vec­kis pa­sa­ko­jo, kad prieš vie­nuo­li­ka me­tų bur­lai­vį re­mon­ta­ vu­sios įmo­nės „Rik­ne­da“ va­do­vas Sta­sys Vag­no­rius rei­ka­lau­ja su­ mo­kė­ti ne tik sko­lą, bet ir dels­pi­ ni­gius, ku­rie su­si­kau­pė per aš­tuo­ ne­rius me­tus. „Esa­me at­si­skai­tę su vi­sais kre­ di­to­riais, bet šis žmo­gus su­gal­vo­jo pa­si­pel­ny­ti.

4

Dau­giau nei žu­vų

Iš­lai­dos: kiek kai­nuos bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ re­mon­tas, nau­jie­siems sa­vi­nin­kams kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti.

Klai­pė­dos sim­bo­lio būk­lė – la­bai pra­sta.

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga.

Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Juodk­ran­tė­je gy­ve­nan­tis suo­mis nu­fo­tog­ra­fa­vo glo­ba­liai nyks­tan­ čios spar­nuo­čių rū­šies – nuo­dė­ gu­lių žū­tį. Šios jū­ri­nės an­tys ma­siš­kai žū­ va įsi­pai­nio­da­mos į žve­jų tink­lus.

Ste­bė­to­jas su­skai­čia­vo, kad maž­ daug šim­to met­rų il­gio tink­le bu­vo ne ma­žiau nei 30 žu­vu­sių to­kių jū­ ri­nių an­čių.

Su­gau­tų žu­vų bu­vo ge­ ro­kai ma­žiau.

7

2

KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 22, 2012

miestas

Klai­pė­die­čiai no­ri ete­rio Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ži­no­mi uos­ta­mies­čio pro­diu­se­riai bran­di­na am­bi­cin­gą idė­ją. Gin­ta­ ras ir Min­dau­gas Ben­džiai įsi­ti­ki­ nę, jog ne tik Kau­nas, bet ir Klai­pė­ da ver­ta tu­rė­ti spe­cia­lią lai­dą LTV ete­ry­je.

Su­si­ti­ki­me su me­ru Vy­tau­tu Grub­ liaus­ku šio pro­jek­to gai­res va­kar pri­sta­tę bro­liai su­lau­kė pa­lan­kaus mies­to va­do­vo įver­ti­ni­mo.

Su­ma­ny­mui reng­ti pe­rio­di­nę lai­ dą pro­diu­se­rius įkvė­pė šį pa­va­sa­rį LTV pa­si­ro­dęs lai­dų cik­las „Lie­tu­ va – jū­ri­nė vals­ty­bė“, ku­rią jie kū­ rė su bū­riu pro­fe­sio­na­lų iš Klai­pė­ dos bei Vil­niaus.

Kaip ti­ki­no G.Ben­džius, pro­jek­ tas su­lau­kė pui­kių at­si­lie­pi­mų, be to, bū­tų ap­mau­du neiš­nau­do­ti jo me­tu su­kaup­to įdir­bio.

M.Ben­džiaus tei­gi­mu, nau­jo­ji te­ le­vi­zi­jos žur­na­lo sti­liaus lai­da ga­lė­ tų ap­rėp­ti jau ge­ro­kai pla­tes­nį te­mų spekt­rą. Įvai­rio­se rub­ri­ko­se vie­tos ga­lė­tų at­si­ras­ti ne tik uos­tui, bet ir

pa­žin­čiai su įdo­miais pa­jū­rio žmo­ nė­mis, svar­biau­sioms mies­to ak­ tua­li­joms, ren­gi­niams.

G.Ben­džiaus ti­ki­ni­mu, ti­kė­da­ mie­si mies­to bend­ra­dar­bia­vi­mo kū­rė­jai la­biau ak­cen­tuo­ja par­tne­ rys­tę nei fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­ mus – esą bend­ra­me lai­dos „krep­ še­ly­je“ sa­vi­val­dy­bės da­lis vei­kiau bū­tų sim­bo­li­nė.

V.Grub­liaus­kas su­ti­ko, jog var­gu ar ką rei­kė­tų įti­ki­nė­ti to­kios lai­dos rei­ka­lin­gu­mu. „Su bal­tu pa­vy­du ste­biu, kiek pa­vyks­ta, kas­sa­vai­ti­nį Kau­no bu­vi­ mą vi­suo­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos ete­ry­ je, na­tū­ra­liai vi­sa­da kil­da­vo klau­si­ mas, ko­dėl mes iš Vil­niaus ne­la­bai ge­rai ma­to­mi ir gir­di­mi. Ma­nau, kad na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo po­ li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti la­biau su­ba­lan­ suo­ta“, – pri­pa­ži­no me­ras.

Pre­li­mi­na­riai pla­nuo­ja­ma, jog nau­ja­sis te­le­vi­zi­jos žur­na­las LTV ete­ry­je ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti kas dvi, gal­būt il­gai­niui – kas sa­vai­tę. Jei šis pro­jek­tas taps rea­ly­be, jį tu­rė­tų kur­ti ta pa­ti lai­dų „Lie­tu­va – jū­ri­ nė vals­ty­bė“ ko­man­da.

Ko­man­da: jei te­le­vi­zi­jos žur­na­lo pro­jek­tas taps kū­nu, dėl jo vi­sus ki­

tus dar­bus pri­si­ža­dė­jo mes­ti ir lai­dų „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ve­dė­ jas Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas (de­ši­nė­je).

Da­lios Grik­šai­tės nuo­tr.

Dau­giau pi­ni­gų nei ti­kė­jo­si šven­ti­niams ren­gi­niams su­krapš­ čiu­si uos­ta­mies­čio val­džia svai­dė­si pa­ ža­dais, kad lai­ko­tar­ pis iki Ka­lė­dų Klai­ pė­do­je bus iš­skir­ti­ nis. Vie­nu pa­grin­di­ nių jų ak­cen­tų taps vi­są mė­ne­sį Teat­ro aikš­tė­je „gy­ven­sian­ tys“ gi­gan­tiš­ki per­so­ na­žai.

Sim­bo­liai: vi­są mė­ne­sį Teat­ro aikš­tė­je ka­lė­di­nę pa­sa­ką seks įspū­din­

go dy­džio per­so­na­žai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šven­tėms – dau­giau li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su­kū­rė aš­tuo­nias lė­les

„La­bai džiau­giuo­si, kad šių­me­ čiai ren­gi­niai, mies­to puo­šy­ba orien­tuo­ta į vai­kus, šei­mas. Sma­ gu ir tai, kad sa­vi­val­dy­bė ra­do vi­ di­nių re­sur­sų ir vie­toj 115 tūkst. li­ tų ren­gi­niams skirs dau­giau pi­ni­gų, už ku­riuos ir bus ku­ria­ma šven­tė.

Ga­liau­siai ne skai­čiuo­se gi es­mė, o šven­tė­je“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Pag­rin­di­nis ren­gi­nys Teat­ro aikš­tė­je vyks gruo­džio 1 die­ną nuo 17 val., kai bus įžieb­ta Ka­lė­dų eg­ lė. Šią ce­re­mo­ni­ją pa­puoš mu­zi­kos ir ug­nies šou, ku­rio pa­grin­di­niu ak­cen­tu taps dai­li­nin­ko Ana­to­li­ jaus Kle­men­co­vo su­kur­ti pa­sa­kos „Sprag­tu­kas“ aš­tuo­ni per­so­na­žai.

Kiek­vie­nas jų – di­des­nis nei pen­ kių met­rų aukš­čio, to­dėl ža­da­mas įspū­din­gas re­gi­nys. „Ko­ne kiek­vie­ nos Eu­ro­pos ša­lies ka­lė­di­nės šven­tės kul­ti­nis ren­gi­nys yra pa­sa­ka „Sprag­ tu­kas“, to­dėl to­kia min­tis šo­vė ir man“, – paaiš­ki­no A.Kle­men­co­vas.

Tam, kad žmo­nės vis­ką ma­ty­tų, veiks­mas vyks ant spe­cia­liai prie Dra­mos teat­ro fa­sa­do su­mon­tuo­ tos tri­jų met­rų aukš­čio pa­ky­los. Šven­tė – kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį

Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tę vai­ni­kuos fe­jer­ver­kas. Jis dan­gų nu­švies ir

Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė:

Gai­la, ne­tu­ri­me tiek pa­jė­gu­mų, kad ren­ gi­niais už­pil­dy­tu­me kiek­vie­ną gruo­džio va­ka­rą, ta­čiau Teat­ ro aikš­tė­je kiek­vie­ ną die­ną veiks ka­lė­ di­nė mu­gė.

gruo­džio 31-osios nak­tį. Po eg­lu­ tės įžie­bi­mo šven­tės įspū­din­gie­ ji per­so­na­žai iš Teat­ro aikš­tės ne­ bus iš­ga­ben­ti.

Teat­ro aikš­tė­je šven­ti­niai ren­ gi­niai vyks sep­ty­nis gruo­džio va­ ka­rus. Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį nuo 18 val. žmo­nės ga­lės gro­žė­tis va­ lan­dos truk­mės mu­zi­kos ir ug­nies

šou. Jie bus ren­gia­mi ir abu Ka­lė­ dų va­ka­rus. „Gai­la, ne­tu­ri­me tiek pa­jė­gu­ mų, kad ren­gi­niais už­pil­dy­tu­me kiek­vie­ną gruo­džio va­ka­rą, ta­čiau Teat­ro aikš­tė­je kiek­vie­ną die­ną veiks ka­lė­di­nė mu­gė, to­dėl šur­mu­ lio ne­tu­rė­tų trūk­ti“, – vy­lė­si Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Praė­ju­siais me­tais šven­ti­niams ren­gi­niams Klai­pė­do­je bu­vo iš­leis­ ta apie 100 tūkst. li­tų, o šie­met nu­ ma­ty­ta apie 160 tūkst. li­tų.

Ti­ki­si nuo­lai­dų iš vers­li­nin­kų

Dar tiek pat kai­nuos mies­to gat­vių pa­puo­ši­mas. Maž­daug 55 tūkst. li­ tų bus iš­leis­ta su­mon­tuo­ti mies­ tą puo­šian­čią pa­grin­di­nę 19 met­ rų aukš­čio šven­ti­nę eg­lę. Ji, kaip ir per­nai, bus dirb­ti­nė. Eg­lė jau pra­ dė­ta mon­tuo­ti. Ji šie­met bus pa­sta­ ty­ta ne­tra­di­ci­nė­je vie­to­je – Teat­ro aikš­tės vi­du­ry­je.

Spe­cia­liai bus pa­puoš­ta ir At­gi­ mi­mo aikš­tė, tai kai­nuos apie 10 tūkst. li­tų.

V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, šven­te tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti ne tik sa­vi­val­ dy­bė, bet ir uos­ta­mies­čio vers­li­ nin­kai, ypač tie, ku­rie įsi­kū­rę se­ na­mies­ty­je. „Ti­ki­mės, kad vers­li­nin­kai ne­ liks nuo­ša­ly­je, o ka­lė­di­nę nuo­tai­ką žiebs nuo­lai­do­mis“, – vil­tį iš­sa­kė uos­ta­mies­čio va­do­vas.

Lie­pų gat­vė­je nu­rėš lie­pas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lie­pų gat­vės me­džiai su­lau­kė eks­ per­tų ver­dik­to – lie­pas teks nu­pjau­ ti, nes jos ke­lia grės­mę žmo­nių gy­ vy­bėms.

To­dėl jau ki­tą sa­vai­tę Lie­pų gat­vė­je riau­mos pjūk­lai, nuo ku­rių kris vi­si me­džiai ruo­že tarp Man­to ir J.Ka­ ro­so gat­vių.

Išp­jau­ti šias lie­pas re­ko­men­da­ vo eks­per­tai, nes jų esą ki­to­mis prie­mo­nė­mis iš­gel­bė­ti neį­ma­no­ ma. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, net dvi eks­per­ tų gru­pės ty­rė Lie­pų gat­vė­je au­ gan­čių lie­pų būk­lę. Abie­jų iš­va­dos

bu­vo vie­no­dos – me­džių ka­mie­nai yra la­bai pa­žeis­ti. „Pag­rin­di­nė bė­da ta, ką ir pa­ro­ dė šių­me­tės aud­ros, kad to­kie me­ džiai, ku­rių ka­mie­nai pa­žeis­ti pu­ vi­nio, ga­li bet ka­da nu­virs­ti, o tai ke­lia grės­mę ir žmo­nėms, ir jų tur­ tui“, – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė.

To­dėl ir nu­spręs­ta, kad ki­tą sa­ vai­tę 21 lie­pa, au­gan­ti tarp Man­to ir J.Ka­ro­so gat­vių, bus nu­pjau­ta. „Dar­bai ne­tu­rė­tų truk­ti il­gai. Sun­ kiau­sia bus iš­rau­ti ka­mie­nus, nes po jais ei­na ko­mu­ni­ka­ci­jos, tad ga­ li kil­ti pro­ble­mų“, – tvir­ti­no bend­ ro­vės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­do­ vas Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas.

Ta­čiau ti­ki­ma­si, kad ki­tą sa­vai­ tę, o vė­liau­siai – po dvie­jų, se­nos lie­pos bus pa­ša­lin­tos ir jų vie­to­

je pa­so­din­ta tiek pat nau­jų. Nu­ ma­ty­ta so­din­ti olan­diš­kas lie­pas – to­kias, ko­kios jau au­ga Tur­gaus ir Til­tų gat­vė­se. „Šie me­džiai pri­ tai­ky­ti aug­ti mies­te. Jie neu­žau­ga aukš­ti, ša­kos neiš­si­ke­ro­ja, to­dėl jų ne­rei­kia ge­nė­ti, kad neužs­to­ tų ap­švie­ti­mo. Olan­diš­kos lie­pos jau pa­ruoš­tos so­di­ni­mui, jos vie­ ną žie­mą pas mus jau per­žie­mo­ jo ir čia jau­čia­si pui­kiai“, – aiš­ki­ no G.Va­la­ši­nas.

Se­nų­jų lie­pų Lie­pų gat­vė­je pa­ša­ li­ni­mas ir nau­jų pa­so­di­ni­mas kai­ nuos be­veik 32 tūkst. li­tų.

Anot I.Ša­ka­lie­nės, ki­tą­met bus at­lik­ta ir ki­tų Lie­pų gat­vė­je au­gan­ čių me­džių eks­per­ti­zė. Jei pri­reiks, la­puo­čiai taip pat bus nu­pjau­ti ir pa­so­din­ti nau­ji.

Spren­di­mas: eks­per­tai kons­ta­ta­vo, jog Lie­pų gat­vė­je me­džiai taip ser­

ga, kad vie­nin­te­lė išei­tis – juos pa­ša­lin­ ti.

„Rei­k ė­t ų įver­t in­t i ir kai ku­ rio­s e ki­to­s e gat­v ė­s e esan­č ių me­d žių būk­l ę. Pa­v yz­d žiui, tik­ rai blo­gai yra K.Do­ne­lai­čio, Vil­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ties, S.Šim­kaus gat­v ė­se. Ta­č iau vis­kas, kaip vi­sa­d a, at­s i­re­m ia į pi­n i­g us“, – kons­ta­ta­vo I.Ša­ka­ lie­n ė.

3

KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 22, 2012

miestas Pris­ta­tys kny­gą

Skel­bia kon­kur­są

Kvie­čia į pa­skai­tą

Šian­dien 17.30 val. I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­ je vyks ra­šy­to­jo Gin­ta­ro Gra­jaus­ ko nau­jos kny­gos „Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ ną mis­te­rį Kaind­lį“ pri­sta­ty­mas. Ži­no­mo poe­to, eseis­to, dra­ma­ tur­go, pro­zi­nin­ko nau­jau­sia kny­ ga skir­ta iš­sau­go­ju­siems svei­ką smal­su­mą ir hu­mo­ro jaus­mą.

Sa­vi­val­dy­bė ir Klai­pė­dos dar­ bo bir­ža skel­bia kon­kur­są 2013 m. vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mai vyk­ dy­ti. Ja­me ga­li da­ly­vau­ti uos­ta­ mies­ty­je įre­gist­ruo­tos įmo­nės, įstai­gos ir or­ga­ni­za­ci­jos, ga­lin­ čios su­teik­ti lai­ki­nus pa­gal­bi­nius dar­bus mies­to tvar­ky­mo, švie­ti­ mo, so­cia­li­nė­je sri­ty­je. Pa­raiš­kų lau­kia­ma iki gruo­džio 21 d.

Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų sky­ riu­je vyks pa­skai­ta „Skai­ty­mas – šei­mos tra­di­ci­ja, pa­de­dan­ti au­gin­ti lai­min­gus vai­kus“. Lek­ to­rė dr. D.Ja­na­vi­čie­nė su­pa­žin­ dins, kaip kur­ti skai­ty­mo tra­di­ ci­jas šei­mo­je. Kol tė­ve­liai klau­ sys pa­skai­tos, vai­ku­čius užims Klai­pė­dos lė­lių teat­ro ak­to­riai.

Stin­tau­to­jai už­gu­lė ma­rių kran­ti­nes

Po­sė­dis. Šian­d ien 13.30 val. sa­v i­val­ dy­bė­je vyks Fi­nan­sų ir eko­no­m i­kos ko­m i­te­to po­sė­d is. Jo dar­bot­var­kė­je nu­ma­ty­ta svars­ty­ti 8 klau­si­mus.

Kur­šių ma­rio­se pa­ si­ro­džiu­sios pir­ mo­sios stin­tos prie uos­to kran­ti­nių jau su­trau­kė mi­nias žve­jų mė­gė­jų. Kol kas lai­mi­kiai nė­ra itin gau­sūs, nes dar tik stin­tų ki­bi­mo pra­džia.

Ka­riai. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi mi­nė­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną. Šia pro­ga ry­toj uos­ta­mies­čio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­ jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je 10.30 val. bus lai­ko­mos mi­šios už Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę – jas au­kos Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės Klai­pė­dos įgu­los ka­pe­lio­ nas ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Re­mi­gi­jus Monst­vi­las, nuo 11 iki 12 val. vyks šven­ti­ nis mi­nė­ji­mas ir kon­cer­tas, ku­ria­me da­ ly­vaus Klai­pė­dos įgu­los va­dai ir ka­riai, mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Kon­cer­to me­tu pa­si­ro­dys Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro tau­ti­nės mu­zi­kos an­ samb­lis „Ra­lio“ ir vo­ka­lo stu­di­ja „Ve­ga“ bei ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ras.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­mą­sias stin­tas žve­jai ma­rio­se ėmė gau­dy­ti jau praė­ju­sią sa­vai­tę.

Ta­čiau žu­vų nė­ra daug – daž­nam meš­ke­rio­to­jui per die­ną pa­vyks­ta pa­gau­ti tik po pus­ki­bi­rį stin­tų. „Ar stin­tų bus dau­giau, pri­klau­ so nuo to, ko­kie vė­jai vy­raus. Jei pūs šiau­rės ir va­ka­rų vė­jai, stin­ tų ga­li­me su­lauk­ti ir dau­giau“, – aiš­ki­no Jū­rų mu­zie­jaus Jū­rų fau­ nos sky­riaus ve­dė­jas Re­mi­gi­jus Dai­li­dė.

Per­nai pir­mo­sios stin­tos ma­rio­ se pa­si­ro­dė spa­lio pa­bai­go­je, šie­ met jų su­lauk­ta ant­ro­je lapk­ri­čio pu­sė­je.

Dienos telegrafas

Žve­jy­ba: ge­riau­siai stin­tos kim­ba prie Jū­rų mu­zie­jaus bei Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le.

„Per­nai stin­tos pa­si­ro­dė re­kor­ diš­kai anks­ti. Ta­čiau net sau­sį jos dar ki­bo. Yra bu­vę me­tų, kai stin­tas gau­dy­da­vo­me net va­sa­rį“, – pri­si­ mi­nė R.Dai­li­dė.

Per­nykš­tį se­zo­ną žve­jai va­di­na re­kor­diš­kai sėk­min­gu. „Ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus stin­tų vis ma­žė­jo, o per­nai jų bu­ vo pa­gau­ta kaip nie­ka­da daug. Net moks­li­nin­kai spė­lio­jo, iš kur tiek daug stin­tų. Jos juk ne­pri­si­ri­ša prie nerš­ta­vie­čių. Per­nai bu­vo spė­lio­ta, kad stin­tos nuo Skan­di­na­vi­jos kran­ tų at­plau­kė“, – tei­gė R.Dai­li­dė.

Jū­r ų mu­z ie­jaus Jū­r ų fau­n os sky­riaus ve­dė­jas pa­ste­bė­jo, kad prie­kran­tės žve­jai ne­si­bo­di gau­ dy­ti ir par­duo­ti pa­čių di­džiau­sių stin­tų, ku­rios tu­rė­tų iš­nerš­ti. „Jie ren­ka­si spe­cia­lius tink­lus ir iš­gau­do tas stin­tas, ku­rios tu­rė­ tų iš­nerš­ti, o pa­lie­ka ma­žas žu­vis.

Toks po­žiū­ris yra itin neat­sa­kin­ gas“, – ti­ki­no R.Dai­li­dė. Šie­met žve­jai ma­rio­se ste­bė­jo itin di­de­lius bū­rius stin­tų mai­ liaus. „Ga­li bū­ti, kad ki­tais me­tais tu­ rė­si­me gau­sų stin­tų lai­mi­kį, nes

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Re­mi­gi­jus Dai­li­dė:

Ga­li bū­ti, kad ki­tais me­tais tu­rė­si­me gau­ sų stin­tų lai­mi­kį. stin­tos su­bręs­ta per tre­jus me­tus“, – sa­kė R.Dai­li­dė.

Klai­pė­dos tur­ga­vie­tė­se pa­si­ro­ džiu­sių pir­mų­jų švie­žiais agur­kais kve­pian­čių stin­tų ki­log­ra­mas kai­ nuo­ja 12–13 li­tų.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 3 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ni­na Ma­ ke­do­no­va (g. 1950 m.), Iri­na Be­lo­zers­ ka­ja (g. 1959 m.), An­ta­nas Jo­nu­šas (g.

1960 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ma­r i­jo­na Gurs­k ie­nė, An­ta­nas Jo­ nu­šas, Ni­ko­la­jus Tka­čen­ka, Afa­na­si­ jus Zen­ko­vas, Ka­z ys Ur­bo­nas, Leo­ nas Še­pu­ta.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 57 iš­kvie­ti­mų.

Pa­ša­li­niai mo­kyk­lų val­gyk­lo­se – auk­so ver­tės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Din­go žmo­gus, ne­li­ko ir pro­ble­ mos. Taip įvar­di­ja­mas prieš ke­le­ rius me­tus prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų su­lau­kęs pa­siū­ly­mas į mo­kyk­lų val­gyk­las neį­leis­ti pa­ša­li­nių.

Pa­ša­li­nių neiš­va­ro

Mo­kyk­lų val­gyk­los tam­pa pui­kia išei­ti­mi no­rin­tiems pi­giai pa­pie­ tau­ti dir­ban­tiems žmo­nėms. Prieš tre­jus me­tus bu­vo už­si­mo­ta už­ draus­ti į jas įleis­ti pa­ša­li­nius. Tuo­ met su­si­rū­pin­ta, kad mo­kyk­lų val­ gyk­los vi­lio­ja po­ten­cia­lius ka­vi­nių lan­ky­to­jus.

Kai ku­rios mo­kyk­lų val­gyk­los mies­te bu­vo ta­pu­sios tik­ru trau­ kos cent­ru. Ten pa­val­gy­ti va­žiuo­ da­vo ap­lin­ki­nių įstai­gų dar­buo­to­ jai, me­di­kai.

Pa­ša­li­nių žmo­nių ei­lė per pie­tus nu­tįs­da­vo iki val­gyk­los du­rų. Šian­dien mo­kyk­lų val­gyk­los dir­ ba kaip ir anks­čiau. Atė­ju­sie­ji pa­ pie­tau­ti lau­kan ne­va­ro­mi, ta­čiau yra

nu­sta­ty­ta tvar­ka – pir­me­ny­bė tei­ kia­ma mo­ki­niams ir mo­ky­to­jams.

Kol ei­lė­je lau­kia nors vie­nas moks­ lei­vis, pa­ša­li­niai neap­tar­nau­ja­mi.

Ei­lių ne­li­ko

Žmo­nių gau­sa per pie­tus gar­sė­ju­ sios Mar­ty­no Maž­vy­do pro­gim­ na­zi­jos val­gyk­los ve­dė­ja Ro­mu­tė Še­bels­kie­nė pa­ti­ki­no, kad ne­bė­ ra to­kių dvi­gu­bų ei­lių kaip anks­ čiau – bu­vę klien­tai da­bar va­žiuo­ ja į Deb­re­ce­no gat­vė­je at­si­da­riu­sią val­gyk­lą. Ją įkū­rė bu­vu­si šios mo­ kyk­los val­gyk­los va­do­vė.

Tad da­bar pa­pie­tau­ti į mo­kyk­ lą daž­niau­siai už­su­ka tik tė­vai su vai­kais ar iš įpro­čio pro ša­lį pra­va­ žiuo­jan­tis žmo­gus.

Ta­čiau R.Še­bels­kie­nė ne­dra­ma­ ti­za­vo si­tua­ci­jos, nes mo­kyk­lo­je pie­tau­ja daug vai­kų, tad li­ku­sioms še­šioms val­gyk­los dar­buo­to­joms dar­bo pa­kan­ka. O jei pa­ša­li­nių žmo­nių srau­tai ne­bū­tų su­ma­žė­ję, bū­tų su­dė­tin­ga vi­sus ap­tar­nau­ti.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos di­ rek­to­rius Sta­sys Rui­ba paaiš­ki­no,

kad jei mo­kyk­los val­gyk­lo­je ne­si­ lan­ky­tų pa­ša­li­nių žmo­nių, jos dar­ buo­to­jams bū­tų sun­ku iš­si­lai­ky­ti.

Gal­būt net tek­tų juos at­leis­ti.

Mo­kyk­los dar­buo­to­jai su­mo­ka mo­kes­čius už ko­mu­na­li­nius pa­tar­ na­vi­mus ir už­dir­ba sau al­goms.

Vie­no žmo­gaus pro­ble­ma

Di­rek­to­riaus ma­ny­mu, pa­tie­ka­ lų kai­nų pa­di­di­ni­mas pa­ša­li­niams žmo­nėms ne­pa­si­tei­sin­tų, nes juos į mo­kyk­los val­gyk­lą vi­lio­ja bū­tent ne­di­de­lės kai­nos. „Ne­li­ko žmo­gaus, ne­li­ko ir pro­ ble­mos“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo įstai­gų ad­mi­nist­ra­vi­mo po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Liud­mi­la Adik­lė, pri­mi­nus kiek anks­čiau ki­ lu­sį triukš­mą dėl mo­kyk­lų val­gyk­ lo­se mai­ti­na­mų pa­ša­li­nių žmo­nių. Šiai min­čiai pri­ta­rė ir mo­kyk­lų at­sto­vai. Prieš ke­le­rius me­tus bū­ tent uos­ta­mies­čio po­li­ti­kė Eu­ge­ni­ ja Odeb­recht kar­tu su ke­liais ki­tais vers­li­nin­kais siū­lė už­draus­ti pa­ša­li­ niams pie­tau­ti mo­kyk­lų val­gyk­lo­se.

Tak­ti­ka: mo­kyk­lų val­gyk­los ne­si­kra­to pa­ša­li­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

miestas

Sie­kis: kad le­gen­di­nis bur­lai­vis at­gim­tų, rei­kės dar Prie­mo­nė: kai ku­rie dar­bi­nin­kai va­kar dar­ba­vo­si ir ben­zi­ni­niais

daug pa­stan­gų.

pjūk­lais.

Sa­vy­bė: pa­nir­ti į „Me­ri­dia­no“ triu­mų tam­są rei­kia

drą­sos.

Lai­vas nė­rė į mįs­lių verpetą 1

Sun­ku ver­tin­ti to­kį poel­ gį, bet ti­kiu, kad tai įver­ tins žmo­nės, ku­rie jį pa­žįs­ta. Ma­ nau, kad toks žings­nis ne­pro­tin­gas.

Mes in­ves­tuo­ja­me sa­vo pi­ni­gus, kad iš­gel­bė­tu­me mies­to sim­bo­lį, o

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

do val­dy­to­jai at­si­skai­tė tik iš da­ lies. Di­džio­ji da­lis pi­ni­gų li­ko ne­ su­mo­kė­ti iki šių me­tų lapk­ri­čio, kai fon­dą pe­rė­mė nau­jie­ji da­li­nin­kai – vers­li­nin­kai A.Ka­vec­kis ir Aloy­zas Kuz­mars­kis. „Mes grą­ži­no­me įmo­nei per 53 tūkst. li­tų. Ta­čiau jos va­do­vas po ke­lių die­nų pra­dė­jo rei­ka­lau­ti dar 43 tūkst. li­tų – dels­pi­ni­gių, ku­rie pra­dė­ti skai­čiuo­ti 2003 me­tais. Jau ga­vo­me du ra­gi­ni­mus juos su­mo­ kė­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­vec­kis.

Su­si­tar­ti gra­žiuo­ju ne­pa­vy­ko

Ai­das Ka­vec­kis:

Sun­ku ver­tin­ti to­kį poel­gį, bet ti­kiu, kad tai įver­tins žmo­nės.

kaž­kam ky­la min­čių pa­si­pel­ny­ti“, – va­kar ste­bė­jo­si A.Ka­vec­kis.

Pa­sak jo, įmo­nė „Rik­ne­da“ bur­ lai­vį „Me­ri­dia­nas“ re­mon­ta­vo 2001 me­tais. Su bend­ro­ve bu­vę fon­

Vers­li­nin­kas pa­brė­žė, kad su S.Vag­ no­riu­mi ban­dy­ta su­si­tar­ti, kal­bė­ta te­le­fo­nu, ta­čiau šis ne­nu­si­lei­do. „Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus dels­ pi­ni­gius ga­li­ma skai­čiuo­ti še­šių mė­ne­sių lai­ko­tar­piui. Rei­ka­la­vi­ mas juos su­mo­kė­ti už aš­tuo­ne­rius me­tus nė­ra lo­giš­kas“, – tei­gė fon­ do va­do­vas.

Pa­sak A.Ka­vec­kio, to­liau bus el­ gia­ma­si įsta­ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ ka: „Jei rei­kės, su­mo­kė­si­me vi­sus dels­pi­ni­gius, kiek pri­klau­so. Ta­čiau vi­suo­me­nė tu­rė­tų ži­no­ti, kad tarp mū­sų yra to­kių žmo­nių“. Vers­li­ nin­ko tei­gi­mu, už pus­me­tį S.Vag­ no­riui pri­klau­sy­tų po­ra tūks­tan­čių li­tų dels­pi­ni­gių. A.Ka­vec­kis pa­

Ats­va­ra: at­plė­šus len­tas, iš tam­sos iš­ni­ro lai­vo ga­le su­krau­ti grin­di­nio ak­me­nys.

tiks­li­no, kiek iš tie­sų bu­vo įsi­sko­ li­nęs fon­das. Sko­los sie­kė apie 230 tūkst. li­tų. Jis ne­slė­pė, kad kai ku­ rie anks­čiau su­da­ry­ti san­dė­riai kė­lė abe­jo­nių, bet nu­spręs­ta at­si­skai­ty­ti net ir su šiais kre­di­to­riais. „Su­mos ne­bu­vo la­bai di­de­lės.

Vie­nas abe­jo­nių kė­lu­sių san­dė­rių – kad lai­vas me­tams bu­vo iš­nuo­ mo­tas dviem as­me­nims. Už tai jie su­mo­kė­jo 20 tūkst. li­tų. Po to tie pa­tys žmo­nės pa­rei­ka­la­vo pi­ni­gus grą­žin­ti, nes ne­bu­vo iki ga­lo su­ tvar­ky­ti nuo­mos rei­ka­lai“, – pa­ sa­ko­jo va­do­vas. Anot vers­li­nin­ko, kol kas yra tik vie­nas as­muo, ku­ris ban­do pa­si­pel­ny­ti, bet neat­me­ta­ ma, kad jų ga­li at­si­ras­ti dau­giau.

Nu­si­kal­ti­mo neįž­vel­gia

S.Vag­no­rius yra bu­vu­sio mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Vag­no­riaus gi­mi­nai­tis. Įmo­nės „Rik­ne­da“ va­ do­vas aiš­ki­no, kad iš bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ sa­vi­nin­kų pra­šo to, kas jam pri­klau­so pa­gal su­tar­tį. „Ar čia nu­si­kal­ti­mas? „Me­ri­dia­ no“ sa­vi­nin­kai yra vers­li­nin­kai. Jie re­mon­tuo­ja sa­vo lai­vą. Vers­li­nin­kai sie­kia pel­no. Pas­ta­ro­jo jie su nie­ kuo ne­si­da­lins. Ko­dėl nu­si­kal­ti­mas yra pra­šy­ti dels­pi­ni­gių, ku­rie įtei­ sin­ti su­tar­ty­je?“ – va­kar ste­bė­jo­si S.Vag­no­rius.

Pa­sak vers­li­nin­ko, su­tar­ty­je, ku­ ri bu­vo pa­si­ra­šy­ta su fon­du dėl re­ mon­to dar­bų vyk­dy­mo, yra nu­ ma­ty­ta, kad iš pra­džių ap­mo­ka­mi dels­pi­ni­giai, o pa­skui – pa­grin­di­ nis įsi­sko­li­ni­mas. „Va­di­na­si, fon­das dels­pi­ni­gius man jau su­mo­kė­jo. Li­ko pa­grin­di­ nis įsi­sko­li­ni­mas. Fon­das tu­ri vyk­ dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, ku­rie nu­ma­ ty­ti su­tar­ty­je“, – dės­tė va­do­vas.

S.Vag­no­rius aiš­ki­no, kad anks­ čiau pi­ni­gų už dar­bus ir dels­pi­ni­ gių ne­pra­šė, nes fon­das ne­tu­rė­ jo pi­ni­gų. „Ži­no­ma, ga­lė­jau pre­ten­duo­ti į lai­vą, bet kam bū­tų nau­da, jei šis

bū­tų su­pjaus­ty­tas ir par­duo­tas?“ – klau­sė vers­li­nin­kas.

Siū­lė nu­ra­šy­ti sko­lą?

S.Vag­no­rius pa­brė­žė, kad jau yra pri­si­dė­jęs prie bur­lai­vio „Me­ri­ dia­nas“ iš­sau­go­ji­mo. Anot jo, prie dar­bų vyk­dy­mo su­tar­ties yra jos pa­kei­ti­mo do­ku­men­tas, pa­gal ku­ rį at­si­sa­ky­ta dels­pi­ni­gių už 2003 me­tus. „Tai su­da­ro 10,5 tūkst. li­tų. Tiek pi­ni­gų pa­do­va­no­jo­me. Ne­rei­ka­la­ vo­me šios su­mos. Ar daug yra įmo­ nių, ku­rios mė­to­si to­kiais pi­ni­gais?

O dar sa­ko, kad aš – ne­ge­ras žmo­ gus“, – dės­tė įmo­nės „Rik­ne­da“ va­do­vas.

S.Vag­no­rius taip pat pri­si­mi­nė, kad 2010 me­tais, kai „Me­ri­dia­no“ fon­das tu­rė­jo pi­ni­gų nu­si­pirk­ ti me­džia­gų, bet ne re­mon­to dar­ bams, jo va­do­vau­ja­ma įmo­nė juos at­li­ko neat­ly­gin­ti­nai. „Nau­jie­ji sa­vi­nin­kai pra­šė nu­ ra­šy­ti sko­lą. Už tai siū­lė pa­ka­bin­ ti bur­lai­vy­je len­te­lę, kad at­li­ko­me re­mon­tą, bet ne­ga­li­me taip elg­tis. Šiais lai­kais mums fi­nan­siš­kai nė­ ra la­bai ge­rai. Ne­ma­žai esa­me pri­ si­dė­ję prie bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ ge­ro­vės. Tau pri­klau­san­čių pi­ni­ gų rei­ka­la­vi­mą va­din­ti ne­pa­do­ria veik­la nė­ra gra­žu iš vers­li­nin­kų pu­ sės“, – tei­gė va­do­vas. Ža­dė­jo kreip­tis į teis­mą

S.Vag­no­rius tei­gė, kad jį ste­bi­no ir kai ku­rie ki­ti nau­jų­jų „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­kų veiks­mai. „Keis­ta, kad prieš pe­ri­mant fon­dą nie­kas ne­su­si­ti­ko, ne­pa­si­ kal­bė­jo su mu­mis – pa­grin­di­niu kre­di­to­riu­mi, kaip yra priim­ta, ne­ pak­lau­sė, ko­kios mū­sų pre­ten­zi­jos.

Juk mū­sų kre­di­to­ri­nis rei­ka­la­vi­mas sie­kė per 90 tūkst. li­tų“, – ko­men­ ta­vo va­do­vas.

S.Vag­no­rius ža­dė­jo pa­teik­ti dar vie­ną rei­ka­la­vi­mą „Me­ri­dia­no“ sa­vi­nin­kams. Jei šis ne­bus ten­ki­

na­mas, va­do­vas ža­dė­jo kreip­tis į teis­mą. „Ta­da teis­mas nu­spręs, ar mums tu­ri dels­pi­ni­gius su­mo­kė­ti už pu­sę me­tų, ar taip, kaip nu­ma­ty­ ta su­tar­ty­je“, – pa­brė­žė žmo­gus.

No­ri iš­lai­ky­ti au­ten­tiš­ku­mą

Do­ke esan­čio bur­lai­vio „Me­ri­dia­ nas“ būk­lė – la­bai pra­sta. A.Kuz­ mars­kis tvir­ti­no, kad ap­žiū­rė­jus lai­vą iš vi­daus bu­vo ga­li­ma tik pro­ gno­zuo­ti, kaip at­ro­do jo po­van­de­ ni­nė da­lis. „Pa­dė­tis nė­ra ge­ra. Iš­ryš­kė­jo to­ kios pro­ble­mos, kaip ir ti­kė­jo­mės.

Lai­vo po­van­de­ni­nė da­lis ne­va­ly­ta, apau­gu­si kriauk­lė­mis“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas.

Pa­sak A.Kuz­mars­kio, tik­riau­ siai po­van­de­ni­nę me­di­nę lai­vo da­lį rei­kės keis­ti me­ta­li­ne, kad jis ga­lė­ tų il­gai sto­vė­ti van­de­ny­je. „Prieš dau­giau nei 60 me­tų pa­ ga­min­tas lai­vas bu­vo ne­pri­žiū­ri­mas ir ta­po ava­ri­nės būk­lės“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas.

Lai­vo ant­sta­tą, ku­ris da­bar yra me­ta­li­nis, ža­da­ma keis­ti į me­di­ nį – to­kį, koks jis bu­vo anks­čiau.

No­ri­ma iš­lai­ky­ti au­ten­tiš­ku­mą.

Re­mon­tuo­ti teks ir stie­bus. „Šis lai­vas yra uni­ka­lus. Ne­no­ri­ me elg­tis pa­vir­šu­ti­niš­kai, kaip neiš­ ma­nė­liai. Ieš­ko­me žmo­nių, ku­rie sta­tė bur­lai­vį, kad jis bū­tų kuo au­ ten­tiš­kes­nis“, – ti­ki­no A.Kuz­mars­ kis. Pa­sak jo, sie­kia­ma, kad bir­že­lio 1-ąją bar­ken­ti­na jau sto­vė­tų su­re­ mon­tuo­ta kran­ti­nė­je prie Bir­žos til­ to. Dar­bai dar bus tę­sia­mi jo vi­du­ je. A.Kuz­mars­kio tei­gi­mu, kol kas anks­ti kal­bė­ti, kiek tiks­liai kai­nuos „Me­ri­dia­no“ re­mon­tas. Pir­miau­sia rei­kia iš­siaiš­kin­ti vi­sus de­fek­tus. „Są­ma­tą ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, kai bus baig­tas re­mon­tas. Dar­bų ei­gos me­tu su­mos ga­li keis­tis“, – tvir­ti­ no vers­li­nin­kas.

Iš pra­džių kal­bė­ta, kad „Me­ri­ dia­no“ re­mon­tas ga­li at­siei­ti apie 2 mln. li­tų.

5

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

lietuva

Mo­kes­čių re­for­ma – nuo 2014-ųjų Cent­ro kai­rės koa­li­ci­ja svars­to ga­li­ my­bę nuo ki­tų me­tų įves­ti pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­ tas švie­žiai mė­sai ir vieš­bu­čiams, o mo­kes­čių re­for­ma pla­nuo­ja­ma nuo 2014 m.

Tai pra­ne­šė kan­di­da­tas į prem­je­rus so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­ vi­čius, va­kar su­si­ti­kęs su Sei­mo frak­ci­jo­mis.

Kan­di­da­to tei­gi­mu, dis­ku­si­ja dėl 9 pro­c. PVM leng­va­tų švie­žiai ir at­vė­sin­tai mė­sai bei vieš­bu­čiams dar ne­baig­ta. „Bu­vo­me su­si­ti­kę su pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jų, aso­cia­ci­jų at­sto­vais, jie pa­ža­dė­jo ap­skai­čiuo­ti, kaip pa­ di­dės apy­var­ta, ir per jos au­gi­mą bus kom­pen­suo­tos ne­gau­tos pa­ja­ mos. Lau­kia­me mo­de­lio, dėl to ne­ prii­ma­me ga­lu­ti­nio spren­di­mo“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Ki­tų leng­va­tų ne­bus“, – ga­ran­ ta­vo jis.

Pa­sak kan­di­da­to į prem­je­ro pa­ rei­gas, dar ana­li­zuo­ja­mas po­vei­kis vie­šie­siems fi­nan­sams, jei­gu ki­tą­ met mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) pa­di­dė­tų iki 1000 li­tų. „Ana­li­zuo­ ja­me, koks po­vei­kis vie­šie­siems fi­nan­sams bū­tų dėl MMA pa­di­di­ ni­mo iki 1000 li­tų. Pui­kiai su­pran­ ta­me, kad iš­lai­dų ne­di­din­si­me, bet

kur ras­ti re­zer­vo? Gal net so­cia­li­ nes iš­mo­kas da­li­mi su­ma­ži­nant.

Nie­kam ne pa­slap­tis, kad tam tik­ ra žmo­nių gru­pė tuo nau­do­ja­si“, – svars­tė A.But­ke­vi­čius. Jis taip pat pra­ne­šė, kad mo­kes­čių sis­te­mos re­for­ma pla­nuo­ja­ma nuo 2014 m.

Pak­laus­tas apie per rin­ki­mų kam­ pa­ni­ją ža­dė­tus įves­ti pro­gre­si­nius mo­kes­čius, A.But­ke­vi­čius pri­pa­ži­ no, kad kol kas jie ne­svars­to­mi. „Su­da­ro­me eks­per­tų gru­pę, bet su­for­muo­ja­me tiks­lą – kaip su­ma­ žin­ti ap­mo­kes­ti­na­mą­ją naš­tą dar­ bo pa­ja­moms, kur ras­ti re­zer­vo, kad bū­tų ga­li­ma per­skirs­to­mo­sios da­lies ne­su­ma­žin­ti, pa­ly­gin­ti su bend­ruo­ju vi­daus pro­duk­tu, gal net steng­tis pa­di­din­ti“, – tei­gė jis.

Kaip pa­vyz­dį jis nu­ro­dė, kad ga­ li bū­ti įve­da­mas „dar vie­nas ta­ri­fas ma­ži­ni­mo link­me“. „Pa­vyz­džiui, iki 1500 li­tų at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tys žmo­nės bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mi ko­ kiais 5 pro­c. Ga­li bū­ti tri­jų ti­pų ta­ ri­fai, bet ne pro­gre­sas“, – aiš­ki­no A.But­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, mo­kes­čių re­for­mos met­me­nis eks­per­tai tu­rė­tų pa­reng­ ti iki ki­tų me­tų bir­že­lio, o įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus rei­kė­tų priim­ti iki lie­pos 1-osios, kad nau­ji mo­kes­čiai pra­dė­ tų ga­lio­ti nuo 2014-ųjų sau­sio. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pre­zi­den­tė sa­ko, kad konk­re­čius kan­di­da­tus į mi­ nist­rus ver­tins tik po to, kai So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­ das But­ke­vi­čius bus pa­tvir­tin­tas prem­je­ ru Sei­me.

Ter­mi­nas: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė pri­mi­nė, kad pa­tvir­ti­nu­si nau­ją­

jį prem­je­rą tu­rės 15 die­nų mi­nist­rams pa­skir­ti.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Dar ne­ver­ti­na kan­di­da­tų Da­lia Gry­baus­kai­tė taip pat lei­ do su­pras­ti, kad iš­kart po rin­ki­ mų apie val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos for­ma­vi­mą bu­vo kal­bė­ta ne tik su so­cial­de­mok­ra­tais, bet ir ant­ro­je vie­to­je rin­ki­muo­se li­ku­siais kon­ ser­va­to­riais. Kon­ser­va­to­rių va­do­ vas, ka­den­ci­ją bai­gian­tis prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius tei­gė, kad dėl ga­li­my­bės for­muo­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją bu­vo tik „ne­for­ma­lių pa­ svars­ty­mų“. „Ne­no­riu da­bar dis­ku­tuo­ti apie konk­re­čias pa­var­des“, – va­kar sa­ kė Pre­zi­den­tė. „Mes kal­bė­si­mės su bū­si­mu prem­je­ru, jei­gu jį pa­tvir­tins Sei­ me, apie konk­re­čias kan­di­da­ tū­ras tik po to, kai jau bus ga­li­ ma tai da­ry­ti, kai pra­dės laik­ro­dis tik­sė­ti, tai yra per 15 die­nų po to, kai jis bus pa­tvir­tin­tas. Da­bar apie tai kal­bė­ti dar anks­ti“, – sa­ kė D.Gry­baus­kai­tė. Ša­lies va­do­vė

tei­gė, kad iš kan­di­da­tų į mi­nist­rus bus rei­ka­lau­ja­ma pro­fe­sio­na­lu­mo, skaid­ru­mo, be to, bus rei­ka­lau­ja­ ma mo­kė­ti už­sie­nio kal­bų, ku­rios bus rei­ka­lin­gos ki­tą­met Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES. „Pag­rin­di­niai rei­ka­la­vi­mai mi­ nist­rams bus pro­fe­sio­na­lu­mas ir sri­ties, į ku­rią no­rė­tų ei­ti, iš­ma­ ny­mas, skaid­ru­mas, tai yra in­te­ re­sų konf­lik­to ne­bu­vi­mas ir vie­nos iš tri­jų dar­bi­nių ES kal­bų mo­kė­ji­ mas, nes tam mi­nist­rui rei­kės va­ do­vau­ti 2013 m. ant­ro­je pu­sė­je vi­ siems tos sri­ties ES mi­nist­rams ir vi­sai sri­čiai. Tai­gi šis rei­ka­la­vi­mas taip pat bus la­bai svar­bus“, – kal­ bė­jo Pre­zi­den­tė.

Trys dar­bi­nės ES kal­bos yra ang­ lų, pran­cū­zų ir vo­kie­čių.

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti anks­ tes­nį pa­reiš­ki­mą, kad for­muo­ ti val­dan­čią­ją dau­gu­mą bu­vo siū­ lo­ma ne tik so­cial­de­mok­ra­tams,

Pre­zi­den­tė ne­tie­sio­giai už­si­mi­nė, jog to­kį pa­siū­ly­mą tu­rė­jo ir ant­ra pa­gal man­da­tų skai­čių li­ku­si Tė­ vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­ nys de­mok­ra­tai. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­sos pir­mų­jų vie­tų lai­mė­to­ jos tu­rė­jo to­kią ga­li­my­bę, su jo­mis bu­vo kal­bė­ta. Pir­ma ir ant­ra vie­ta yra vi­sa­da tarp lai­mė­ju­sių“, – sa­ kė D.Gry­baus­kai­tė. Ta­čiau čia pat ji pa­brė­žė, kad tik so­cial­de­mok­ra­tai su­ge­bė­jo su­for­muo­ti dau­gu­mą. „Ne­for­ma­lių pa­svars­ty­mų bū­ta, bet mū­sų są­ly­ga bu­vo – koa­li­ci­ja be Dar­bo par­ti­jos“, – prem­je­ro A.Ku­ bi­liaus at­sa­ky­mą per­da­vė jo pa­ta­ rė­jas Vir­gis Va­len­ti­na­vi­čius. Žur­na­lis­tų pa­klaus­ta, kaip ver­ ti­na ga­li­my­bę tvir­tin­ti Vy­riau­sy­bę be ke­lių mi­nist­rų, Pre­zi­den­tė at­sa­ kė: „Jūs tur­būt pa­ste­bė­jo­te, kad vi­ so­mis ga­li­my­bė­mis, ku­rias lei­džia įsta­ty­mai, Pre­zi­den­tė nau­do­ja­si.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

Kė­džių da­ly­bos – be pa­bai­gos Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pro­jek­tas: kan­di­da­tas į prem­je­rus A.But­ke­vi­čius ti­ki­na, kad svars­to­mas

tik leng­va­ti­nis PVM ta­ri­fas vieš­bu­čiams ir mė­sai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pre­zi­den­tė lan­kė­si Ruk­lo­je Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­ gia­mai įver­ti­no Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nė­je vyk­do­mus ke­lių sa­vai­čių ba­zi­nius ka­ri­nius mo­ky­mus, per ku­riuos jau­nuo­liai įgy­ja ka­ri­nių ži­nių ir tam­pa ša­lies gy­ny­bai pa­ reng­to gink­luo­tų­jų pa­jė­gų re­zer­ vo da­li­mi.

Lan­ky­da­ma­si Ruk­lo­je įsi­kū­ru­sia­ me Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės mo­ko­ ma­ja­me pul­ke, kur ste­bė­jo ba­zi­nio ka­ri­nio pa­ren­gi­mo kur­są bai­gu­ sių jau­nuo­lių prie­sai­ką, Pre­zi­den­ tė taip pat su­kri­ti­ka­vo prieš ket­ ve­rius me­tus so­cial­de­mok­ra­tų val­džios priim­tą spren­di­mą at­si­ sa­ky­ti šauk­ti­nių. „Iš­ties per šiuos tre­jus me­tus bu­vo la­bai daug pa­siek­ta. Nau­ja gy­ny­bos kon­cep­ci­ja priim­ta ir jau be­veik 1,5 tūkst. to­kių žmo­nių pa­ ruoš­tų, ku­rie tik­rai pa­si­ren­gę gin­ ti Tė­vy­nę“, – žur­na­lis­tams sa­kė vals­ty­bės va­do­vė. „Tai tas va­rian­tas, ku­ris tik­rai tin­ka mums, ne­di­de­lei vals­ty­bei,

ku­ri ga­li tu­rė­ti ne­di­du­kę ka­riuo­me­ nę, bet la­bai mo­bi­lią, pro­fe­sio­na­lią kar­tu su pa­si­ren­gu­siais re­zer­vo ka­ riais“, – kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė.

Pre­zi­den­tės ver­ti­ni­mu, 2008 m. priim­tas stai­gus spren­di­mas at­si­ sa­ky­ti šauk­ti­nių ir pe­rei­ti tik prie pro­fe­sio­na­lios ka­riuo­me­nės ta­po per di­de­le pra­ban­ga Lie­tu­vai. „No­rė­čiau il­giau at­sa­ky­ti, grįž­ da­ma į 2008 m., kai Lie­tu­va la­ bai stai­giai ap­si­spren­dė nu­trauk­ti šauk­ti­nių ka­riuo­me­nės for­ma­vi­mą ir pe­rei­ti tik prie pro­fe­sio­na­lios ka­ riuo­me­nės. To­kiai vals­ty­bei, kaip mes, tai iš­ties la­bai di­de­lė pra­ban­ ga. Toks stai­gus ka­riuo­me­nės su­ ma­ži­ni­mas ir tik bran­gios ka­riuo­ me­nės tu­rė­ji­mas nea­ti­ti­ko mū­sų po­rei­kių ir NA­TO gy­ny­bos kon­cep­ ci­jos“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. „To­dėl ir bu­vo priei­ta prie iš­va­ dos, kad rei­kia tu­rė­ti ir pro­fe­sio­na­ lią ka­riuo­me­nę, bet kar­tu ir rim­tą pa­reng­tą re­zer­vą“, – sa­kė D.Gry­ baus­kai­tė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ne­leng­va su­rai­ky­ti val­džios py­ra­ gą taip, kad bū­tų pa­ten­kin­ti vi­si.

Tad iš ry­to val­džią paė­mę kai­rie­ ji kal­ba vie­naip, o po­piet vėl per­si­ gal­vo­ja. De­ry­bos dėl kė­džių Sei­me ne­si­bai­gė ir va­kar.

Ne­pa­si­da­li­ja įta­kos

Kam pa­ti­kė­ti ku­ruo­ti slap­tų­jų tar­ ny­bų veik­lą? Dar­bo par­ti­jos (DP) at­sto­vui Ar­tū­rui Pau­laus­kui ar so­ cial­de­mok­ra­tui Ju­liui Sa­ba­taus­ kui? Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­ mi­nin­ko po­stas – itin gar­dus kąs­ nis, tad dėl jo tarp koa­li­ci­jos par­ tne­rių už­vi­rė tik­ras mū­šis.

Val­dan­tie­ji va­kar sa­vo nuo­mo­ nę kei­tė du sy­kius per die­ną. Ry­te tvir­ti­no, kad NSGK ten­ka so­cial­ de­mok­ra­tams, bet po­piet paaiš­kė­ jo, kad jau ne­be: esą šis po­stas klius DP at­sto­vui.

Tad NSGK kė­d ę ma­t uo­ja­ si A.Pau­laus­kas. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, ka­da įvyks pir­ma­sis ko­ mi­te­to po­sė­dis, ku­ria­me bū­tų ren­ ka­mas jo pir­mi­nin­kas.

Part­ne­riai – įsi­tem­pę

A.Pau­laus­ko fi­gū­ra – it rakš­tis Ro­ lan­do Pak­so par­ti­jai. Tad Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vai ne­ pra­lei­do pro­gos pri­min­ti bu­vu­sio

Sei­mo pir­mi­nin­ko veik­los nu­ša­ lin­to­jo pre­zi­den­to R.Pak­so ap­kal­ tos is­to­ri­jo­je.

Be to, vie­nas šios par­ti­jos ly­de­ rių Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, ku­riam ma­tuo­ja­ma ap­lin­kos mi­nist­ro kė­ dė, yra nu­teis­tas už A.Pau­laus­ko šmeiž­tą. „To­kie žmo­nės ne­tu­rė­tų va­do­ vau­ti nei vals­ty­bei, nei vie­noms ar ki­toms ins­ti­tu­ci­joms, tarp jų – ir ko­mi­te­tams Sei­me“, – to­kiais pa­ reiš­ki­mais va­kar švais­tė­si V.Ma­zu­ ro­nis.

Tai tik vie­na prie­žas­čių, dėl ko koa­li­ci­jos par­tne­riai ko­mi­te­ tų pir­mi­nin­kų kė­des nu­spren­dė per­da­ly­ti.

Dėl B.Juod­kos – abe­jo­nės

Vis dėl­to dau­gu­mos Sei­mo ko­ mi­te­tų va­do­vai jau iš­rink­ti. Aiš­ ku, kad Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui (URK) va­do­vaus su so­cial­de­mok­ ra­tais į Sei­mą pa­te­kęs bu­vęs Vil­ niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius Be­ne­ dik­tas Juod­ka. Tie­sa, moks­li­nin­kui, ūmai ta­pu­siam po­li­ti­ku, pri­ki­ša­ma, kad šis ne­tu­ri jo­kios dar­bo su dip­ lo­ma­tais pa­tir­ties.

Ma­ža to, ki­tą­met Lie­tu­va pir­mi­ nin­kaus ES, tad ma­no­ma, kad URK tu­rė­tų va­do­vau­ti la­biau pa­ty­ręs as­ muo.

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to va­ do­vu iš­rink­tas so­cial­de­mok­ra­tas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Į šį taip

pat lė­kė kri­ti­kos strė­lės: il­ga­me­tis Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos va­ do­vas juk nė ne­tu­ri aukš­to­jo moks­ lo dip­lo­mo – tė­ra įgi­jęs pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą. O Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui va­do­vaus so­cial­de­mok­ ra­tas Bro­nius Bra­daus­kas.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

To­kie žmo­nės ne­tu­rė­ tų va­do­vau­ti nei vals­ ty­bei, nei vie­noms ar ki­toms ins­ti­tu­ci­joms.

Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke iš­ rink­ta Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos at­sto­vė Jo­li­ta Vaic­kie­nė, Kai­ mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui va­do­vaus DP at­sto­vas Sau­lius Bu­ce­vi­čius, So­ cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui – so­cial­de­mok­ra­tė Kris­ti­na Miš­ki­ nie­nė, Svei­ka­tos rei­ka­lų – DP na­rė Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė, Vals­ty­bės val­ dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių – DP at­sto­ vas Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas, Eu­ro­pos rei­ka­lų – so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­ mi­nas Kir­ki­las.

Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui tu­rė­tų va­do­vau­ti Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos at­sto­vas Ju­lius Ve­sel­ka, ta­čiau bal­sa­vi­mas dėl jo kan­di­da­ tū­ros dar ne­vy­ko, nes jis šiuo me­ tu vie­ši Gru­zi­jo­je.

6

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

nuomonės

Ką mąs­to ra­jo­no val­džia?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne­mie­li kul­tū­ros po­stai

Ignas Jačauskas

T

o­k ia ta tik­ro­vė, kad rai­kant mi­nis­te­ri­jų py­ra­gą su­skub­ ta iš­s i­d a­ly­t i pi­n i­g in­g iau­ sias, pres­t i­ž i­nes, stra­te­g i­ nes. Šie bū­si­mo­sios val­d žios at­sto­v ų epi­te­tai ne­pri­l i­po tik prie ke­l ių „pe­r i­ fe­ri­nių“ mi­nis­te­r i­jų, tarp jų – Kul­tū­ros.

Po­l i­to­lo­gai pa­ta­r ia ne­si­ste­bė­t i, ir, tie­ są sa­kant, nie­kas to ir ne­da­ro. Tik įdo­ miau, ar dėl to­k io po­sto ne­po­pu­lia­ru­ mo kal­tos tik pa­ly­g in­t i ne­d i­de­lės do­ ta­ci­jos ir ES pi­ni­gai, ar yra ir su­bti­les­ nių prie­žas­čių.

Ga­li­ma spė­ti – gal­būt ne­pi­ni­gin­gos mi­ nis­te­r i­jos ne­no­r i­ma ir to­dėl, jog bū­si­ ma­jam va­do­vui teks pri­siim­ti at­sa­ko­ my­bę dėl kai ku­rių ne­po­pu­lia­rių ir vi­ suo­me­nė­je daž­nai nei­g ia­ma­me kon­

Gal­būt po­sto ne­no­ri­ma ir dėl to, kad teks pri­siim­ ti at­sa­ko­my­bę dėl kai ku­ rių ne­po­pu­lia­rių pro­jek­ tų – Val­do­vų rū­mų, Ope­ ros ir ba­le­to teat­ro sce­ nos at­nau­ji­ni­mo. teks­te ap­ta­r i­nė­ja­mų pro­jek­tų (Val­do­ vų rū­mų sta­t y­bos, Ope­ros ir ba­le­to teat­ro sce­nos at­nau­ji­ni­mo ir pan.) tę­ si­mo. Be to, to­l iau teks de­monst­r uo­t i ek­vi­l ib­r is­ti­kos ele­men­tus, kaip iš ski­ ria­mo men­ko fi­nan­sa­v i­mo iš­sau­go­t i kai kur griū­van­čius į kul­t ū­ros pa­vel­ dą įtrauk­tus ar kul­tū­ros sklai­da už­sii­ man­čius pa­sta­tus (ypač var­gais skun­ džia­si teat­rai).

Ki­tas da­ly­kas – nau­jie­siems va­do­vams teks rea­guo­ti į bu­vu­sios val­d žios pra­ dė­tą skaid­r u­mo ini­cia­ty­vą, t.y. Sei­me priim­tą Kul­tū­ros ta­ry­bos įsta­ty­mą, ku­ riuo da­lies kul­tū­ros pi­ni­g ų tvar­ky­mas bus pa­ti­kė­tas ne mi­nist­rui, o me­no at­ sto­v ų de­le­guo­tiems Kul­tū­ros ta­ry­bos na­r iams. Dau­g iau tos de­mok­ra­t i­jos skirs­tant pi­n i­g us bus ar ma­ž iau – kol kas pa­sa­ky­ti sun­ku. Bet bent jau no­rus kul­tū­ros at­sto­vai ver­ti­na tei­g ia­mai.

Apie švie­t i­mo mi­n ist­ro kė­dę sva­jo­ ję Lie­tu­vos len­k ų rin­k i­mų ak­ci­jos at­ sto­vai ga­vo vi­ce­m i­n ist­ro po­stą, kaip ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je. Tar­si pa­guo­ dos pri­zą. Skep­ti­kams ga­li­ma pa­lin­kė­ ti bent jau ne­skleis­ti pa­ni­kos, kad dėl to jau ry­toj bus įtei­sin­ta „Uli­ca Li­po­wa“ ar kas nors puls ati­da­r i­nė­t i ir gau­siai rem­ti Ju­l ia­no Tu­wi­mo mu­zie­jų.

Pri­si­m in­k i­me, kad dvi gre­t i­mas tau­ tas sie­ja ne tik po­li­ti­ka, bet ir tur­tin­ga kul­tū­ra.

P

Tak­sis­tai ta­po itin iš­ran­kūs. Juos itin su­dė­tin­ga iš­si­kvies­ti į Žve­jų gat­vę. Nak­tį bai­giu dar­bą, bet, no­rė­da­ma iš­si­kvies­ti tak­si, kas­ kart iš­girs­tu, kad šiuo me­tu nė­ra lais­vų au­to­mo­bi­lių. Taip aiš­ki­na vos ne vi­si ap­skam­bin­ti tak­sis­tai.

Bet nuė­jus iki tur­gaus ar vieš­bu­ čio, ste­buk­lin­gai at­si­ran­da lais­ vų ma­ši­nų. Kaip vė­liau iš­siaiš­ki­ nau, jie tie­siog ne­no­ri var­gin­tis ir va­žiuo­ti į se­na­mies­tį, kur ten­ka dar­dė­ti ak­me­nuo­to­mis gat­vė­mis, pri­sta­ty­ta drau­džia­mų ženk­lų.

Jie esą dėl to pa­ti­ria daug nuo­ sto­lių.

Dar­bai: ša­lia pur­vy­nu kiek­vie­ną žie­mą virs­tan­čios Eg­ly­nų gat­vės nu­

ties­tas nau­jas dvi­ra­čių ta­kas po lie­taus taip pat tam­pa di­de­le ba­la.

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Esą va, žiū­rė­ki­te, nu­tie­sė­me jums nau­ją dvi­ra­čių ta­ką, ati­tin­kan­ tį ES stan­dar­tus, nors gy­ven­to­jai juo­kia­si iš to­kių val­džios už­mo­jų, nes ir se­na­sis dvi­ra­čių ta­kas iki tol bu­vo ne tik as­fal­tuo­tas, bet ir pui­ kios būk­lės.

Kam rei­kė­jo pi­ni­gus mė­ty­ti į ba­lą, kaip ma­ty­ti ir nuo­trau­ko­ je, di­de­lis klau­si­mas. Ko­kia ti­ki­ my­bė, kad šiuo pro­jek­tu kas nors vėl ne­pa­si­šil­dė sa­vo ran­kų il­gais pirš­tais? Bai­siau­sia, kad ir nau­ ja­sis dvi­ra­čių ta­kas jau skęs­ta ba­ lo­se, dar įdo­miau, kaip vi­sa tai

at­ro­dys po žie­mos. Ne­jau­gi ra­jo­ no val­džios funk­cio­nie­riams taip sun­ku su­vok­ti, kad ne­to­lie­se gy­ ve­nan­tiems žmo­nėms rei­kė­jo ne dvi­ra­čių ta­ko, ku­ris dar bu­vo vi­ sai ge­ras, o išas­fal­tuo­ti ša­lia ta­ ko nu­si­tie­su­sią bai­sios būk­lės Eg­ ly­nų gat­vę? Juk čia gy­ve­na šim­tai žmo­nių, ku­rie kas­dien kei­kia val­ džią ir li­ki­mą, kad rei­kia ka­muo­ tis va­žiuo­jant per pur­vy­ną. O gal iš Klai­pė­dos į ra­jo­ną at­si­kraus­tę žmo­nės ra­jo­no val­džiai ap­skri­tai ne­rū­pi?

S.M.

Atgarsiai

Tė­vai tu­rė­jo im­tis ini­cia­ty­vos A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Pa­ty­čios plin­ta lyg vi­ru­sas“, „Klai­pė­da“, 2012 11 20.

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Tak­sis­tai ven­gia se­na­mies­čio

Sand­ra

tų. Tai­gi bai­ses­nės gat­vės Klai­pė­ dos ra­jo­ne tur­būt jau neį­ma­no­ma su­ras­ti. Ta­čiau vi­siš­kas pyk­tis ima, kai ma­tai, jog ša­lia vi­so to pur­vy­ no as­fal­tuo­ja­mas nau­jas dvi­ra­ čių ta­kas. Tam, kad ra­jo­no val­džia tik­rin­to­jams ar­ba rin­kė­jams prieš rin­ki­mus ga­lė­tų pa­de­monst­ruo­ ti di­de­lį „rū­pes­tį“ gy­ven­to­jais.

e­la­bai su­pran­tu, ko­kia prie­žas­tis ne­lei­do už­kirs­ ti ke­lio įsi­lauž­ti į nu­ken­ tė­ju­sios mer­gai­tės „Fa­ ce­boo­ko“ pa­sky­rą ir ko­dėl tė­vai esą ne­ži­no­jo, kaip tai pa­da­ry­ti? Gi kiek­vie­nas „Fa­ce­boo­ko“ pro­fi­lis yra su­sie­tas su elekt­ro­ni­nio pa­što ad­ re­su. Be šio pa­što „neat­si­da­ry­si“ ir „Fa­ce­boo­ko“.

O jei tė­vai nu­ken­tė­ju­siai mer­gai­ tei ati­da­rė „Fa­ce­boo­ką“, va­di­na­si, vi­sa, ką jiems to­kio­je ekst­re­ma­lio­je si­tua­ci­jo­je rei­kė­jo pa­da­ry­ti, tai tik ne­del­siant ban­dy­ti „įei­ti“ į tą mer­ gai­tės pro­fil­ į.

Ka­dan­gi „įei­ti“ į pro­fi­lį jie ne­ bū­tų ga­lė­ję, nes niek­da­riai pa­kei­ tė pri­si­jun­gi­mo slap­ta­žo­dį, tė­vams rei­kė­jo „Fa­ce­boo­ke“ spaus­ti pa­da­lą „Už­mir­šau slap­ta­žo­dį“ („For­got­ten pa­ssword“). Ši pa­slau­ga tei­kia­ma bet ku­riam „Fa­ce­boo­ko“ pro­fi­lio tu­rė­to­jui, ku­ ris už­mir­šo slap­ta­žo­dį. Štai tuo­met „Fa­ce­boo­kas“ elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­su bū­tų at­siun­tęs lai­ki­ną slap­ ta­žo­dį, ir mer­gai­tės tė­vai vėl bū­tų

sėk­min­gai „įė­ję“ į duk­ros an­ke­tą bei už­kir­tę ke­lią van­da­liz­mui.

O šiaip mer­gai­tės tė­vai ga­lė­jo pa­ ro­dy­ti dau­giau ini­cia­ty­vos ir pa­tys elekt­ro­ni­niu pa­štu su­si­siek­ti su „Fa­ce­boo­ko“ va­do­vy­be. Laiš­ke rei­ kė­jo paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją (juk va­do­ vy­bė pa­ti bū­tų pa­ma­čiu­si, ko­kios šlykš­čios nuo­trau­kos bu­vo vie­ši­na­ mos mer­gai­tės an­ke­to­je) ir pa­pra­ šy­ti var­dan tei­sin­gu­mo (as a mat­ ter of good­will and in the in­te­rests of jus­ti­ce) duo­ti to as­mens IP ad­re­ są, iš ku­rio bu­vo ra­šo­ma (to pro­vi­de us with the IP add­ress from which the obs­ce­ne mes­sa­ges and in­de­ cent ma­te­rial we­re po­sted on our daugh­ter’s pro­fi­le). Štai ir vis­kas. Tik­riau­siai „Fa­ce­ boo­ko“ va­do­vy­bė bū­tų at­si­lie­pu­si ir at­siun­tu­si to kom­piu­te­rio IP ad­ re­są, iš ku­rio bu­vo ra­šo­ma. O tą IP ad­re­są (ku­ris tik­riau­siai re­gist­ruo­ tas Klai­pė­do­je) bu­vo ga­li­ma pa­teik­ ti po­li­ci­jos ty­rė­jams ir jie bū­tų tuo­ jau pat su­ži­no­ję, kas tai pa­da­rė.

To­kius nu­si­kal­ti­mus rei­kia aiš­ kin­tis ope­ra­ty­viai ir pa­skui spau­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

do­je pa­vie­šin­ti to­kio nu­si­kal­ti­ mo at­sklei­di­mo de­ta­les. Ta­da ki­ti šim­tą kar­tų pa­gal­vo­tų prieš da­ry­ da­mi pa­na­šius nu­si­kal­ti­mus. Net jei paaiš­kė­tų, kad prie kom­piu­te­ rio sė­dė­jo ki­tas (ar­ba ki­ta) ne­pil­ na­me­tis ir bau­džia­mas pro­ce­sas prieš juos ne­ga­li­mas, šios nu­ken­tė­ ju­sios mer­gai­tės tė­vai ga­lė­tų to­kio nu­si­kal­tė­lio (-ės) tė­vams pa­teik­ ti dau­gia­tūks­tan­ti­nį ieš­ki­nį ci­vi­li­ ne tvar­ka. Juk tė­vai yra at­sa­kin­gi už vai­kus, tad jei ne­pil­na­me­tis pri­da­ro mo­ra­li­nės ža­los, už tai tu­rė­tų at­ly­ gin­ti pra­si­kal­tu­sio­jo tė­vai.

Po ke­lių to­kių ieš­ki­nių Lie­tu­vo­je pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų su­ma­žė­tų per­ pus. Žo­džiu, tei­si­nių prie­mo­nių ko­ vo­ti su to­kiais reiš­ki­niais yra. Rei­kia tik no­ro, lai­ko ir pa­si­ry­ži­mo.

Aš vien iš prin­ci­po po to­kio šo­ ki­ruo­jan­čio nu­si­kal­ti­mo ci­vi­li­ne tvar­ka iš nu­si­kal­tu­sio­jo pri­si­teis­ čiau bent 20 tūkst. li­tų. O jei dar ma­no duk­rai bū­tų rei­kė­ję keis­ti ir mo­kyk­las, tai ap­skri­tai be 25–30 tūkst. li­tų ieš­ki­nio neap­siei­tu­me.

T.V.

Prie Jo­no kal­ne­lio – tam­su

Vė­lai va­ka­re ar net nak­tį grįž­da­ mas na­mo ir no­rė­da­mas su­trum­ pin­ti ke­lią, ei­nu per Jo­no kal­ne­lį.

Bet jis neapš­vies­tas, tad bū­na taip tam­su, nors durk pirš­tu į akį. Bi­ jau ne tiek už­puo­li­kų, kiek įkris­ti į ko­kią nors duo­bę, ku­rių ten pil­na.

Ei­nant tam­so­je, tik­rai leng­vai ga­li­ ma nu­si­suk­ti spran­dą, ta­čiau vie­ nas ki­tas įjung­tas švies­tu­vas si­tua­ ci­ją tik­rai pa­tai­sy­tų.

Vy­tau­tas

Šiukš­li­nę at­sto­ja skve­re­lis

Ne­se­niai te­ko lauk­ti, kol ati­da­ rys pa­štą ne­to­li Deb­re­ce­no gat­ vės. Ša­lia jo yra skve­re­lis, kur ne vie­ną kar­tą te­ko ma­ty­ti ant suo­ liu­kų sė­din­čius žmo­nes. Bu­vau pa­krau­pu­si, kai priė­ju­si ar­čiau pa­ma­čiau, kiek daug šiukš­lių, tuš­čių bu­te­lių pri­mė­ty­ta ne­di­ de­lia­me skve­re­ly­je, kur dar li­ kę ke­li krū­mokš­niai. Ne­sup­ran­ tu, ar ten nie­kas jų neiš­kuo­pia, ar žmo­nės tiek pri­šiukš­li­na, nes vaiz­de­lis tik­rai liūd­nas, o ap­lin­kui įsi­kū­ru­sių tiek daug par­duo­tu­vių, ki­tų įstai­gų. Ar joms ne­rei­kia rū­ pin­tis to­liau sa­vo du­rų?

Leo­no­ra

Pės­tie­ji – lyg nin­dzės

Ne­sup­ran­tu, kaip rei­kia pės­tie­ siems išaiš­kin­ti, kad tam­siuo­ju pa­ros me­tu jie pri­va­lo ne­šio­ti at­ švai­tus. Da­bar kas va­ka­rą grį­ži­ mas na­mo au­to­mo­bi­liu po dar­bo pri­lygs­ta ekst­re­ma­liam spor­tui. Žiū­rėk, kad ne­part­renk­tum ko­kio nors pės­čio­jo, stai­ga iš­ni­ru­sio ant pės­čių­jų pe­rė­jos ir le­kian­čio į ki­ tą pu­sę kaip akis iš­de­gus. Ne­ga­ na to, kad jie vi­si bū­na be at­švai­tų, bet dar ir tam­siai ap­si­ren­gę. Praė­ ju­sį va­ka­rą taip vos ne­part­ren­ kiau vie­no ber­niu­ko, ku­ris ne­ti­kė­ tai iš­bė­go į gat­vę. Pa­ti­kė­ki­te, kol iš cent­ro par­va­žiuo­ju į pie­ti­nę mies­ to da­lį, to­kių nin­dzių pa­si­tai­ko ne vie­nas ir ne du. Ge­rai, jei­gu jie dar ei­na pės­čių­jų pe­rė­ja, o kiek to­kių pen­si­nin­kų, ku­riems nu­si­bo­do gy­ ven­ti ir ei­na per gat­vę bet kur.

Ro­ber­tas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

rie pat Gargž­dų esan­ti Eg­ ly­nų gat­vė ta­po sa­vo­tiš­kas Klai­pė­dos ra­jo­no val­džios rū­pes­čio ra­jo­no žmo­nė­mis sim­bo­lis. Ši gat­vė lie­tin­gą ru­de­nį ir žie­mą tam­pa bai­sia klam­py­ne, ku­ria be­veik neį­ma­no­ma va­žiuo­ ti. Ar ma­tė­te ka­da nors gat­vę, pa­ na­šią į dar­žą? At­va­žiuo­ki­te žie­mą, kai yra tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra, į Eg­ ly­nų gat­vę, pa­ma­ty­si­te. Jei ne­bū­tų šal­ta, čia bū­tų ga­li­ma so­din­ti run­ ke­lius ar mor­kas. Jo­kio skir­tu­mo.

Jei po tą pur­vy­ną ne­mak­no­tų ma­ ši­nos, dar­žo­vės tik­rai pui­kiai dyg­

Ša­lia pur­vy­no nau­ jas dvi­ra­čių ta­kas as­fal­tuo­ja­mas tam, kad ra­jo­no val­džia prieš rin­ki­mus ga­ lė­tų pa­de­monst­ruo­ ti di­de­lį „rū­pes­tį“ gy­ ven­to­jais.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

užribis Žu­vo gais­re

Gra­si­no gink­lu

Siū­lė 50 li­tų ky­šį

Gargž­duo­se ki­lu­sia­me gais­ re ras­tas ap­de­gęs vy­ras, ku­ris po va­lan­dos mi­rė li­go­ni­nė­je.

Lieps­nos pa­skli­do vie­no aukš­ to mū­ri­nia­me ne­gy­ve­na­ma­me pa­sta­te, deng­ta­me ši­fe­riu, pa­ sta­to lan­gai bu­vo be stik­lų. Ge­ si­nant gais­rą ras­tas ap­de­gęs apie 40 m. ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ ty­bės vy­ras.

Pa­rei­gū­nų pa­gal­bos pri­rei­kė 45 m. Ja­kų kai­mo gy­ven­to­jai D.Š.

Mo­te­ris aiš­ki­no, kad Paš­to g.

61-erių Ba­jo­rų gat­vės gy­ven­to­ jas G.Z. gra­si­no jai fi­zi­niu su­ si­do­ro­ji­mu bei į šo­ną bu­vo įrė­ męs pis­to­le­tą. Vy­riš­kį po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai už­da­rė į areš­ti­nę.

Paim­tas le­ga­liai lai­ky­tas ko­vi­ nis 9 mm ka­lib­ro pis­to­le­tas.

Klai­pė­do­je, Žve­jų g. po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­stab­dė au­to­mo­ bi­lį, ku­rio vai­ruo­to­jas Pi­lies ir Žve­jų g. san­kry­žą kir­to de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui.

23 m. Ž.E., siek­da­mas iš­veng­ ti bau­dos už pa­žei­di­mą, Klai­pė­ dos ap­skri­ties VPK Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos pa­rei­gū­nams siū­lė 50 li­tų ky­šį.

Žve­jų tink­luo­se – paukš­čiai 1

Nuo­dė­gu­lė – dar ne­ se­niai gau­siai Lie­tu­vos prie­kran­tė­je ties Kur­šių ne­ri­ja žie­ mo­ju­si jū­ri­nių an­čių rū­šis, pe­rin­ ti šiau­ri­niuo­se Eu­ra­zi­jos ra­jo­nuo­ se. Di­des­nio­ji jos po­pu­lia­ci­jos da­lis žie­mo­ja Bal­ti­jo­je.

Šių jū­ri­nių an­čių daž­nai pa­si­tai­ko ne tik juodk­ran­tiš­kių, bet ir ni­diš­kių, pa­ lan­giš­kių žve­jų tink­ luo­se.

Gai­še­nas už­ka­sė miš­ke

Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos na­ rys Ge­di­mi­nas Gra­žu­le­vi­čius ti­ ki­no, kad šių jū­ri­nių an­čių daž­nai pa­si­tai­ko ne tik juodk­ran­tiš­kių, bet ir ni­diš­kių, pa­lan­giš­kių žve­jų tink­luo­se. „Vie­nais me­tais te­ko iš­trauk­ti se­ną tink­lą, ja­me ra­do­me jau pra­ smir­du­sių paukš­čių. To­kia bė­da Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja jau se­no­kai, o tink­luo­se žū­va ir ki­tų rū­šių paukš­ čiai. Esu ko­le­gai pa­gel­bė­jęs už­kas­ ti di­džiu­lę krū­vą iš­mes­tų ne­gy­vų spar­nuo­čių“, – ne­slė­pė G.Gra­žu­ le­vi­čius. Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­vas Pet­kus aiš­ki­no, kad at­ski­rų at­ve­jų nu­tin­ ka, ta­čiau ma­si­nės paukš­čių žū­ties nie­kas ne­fik­sa­vo. „O ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti? Užd­ raus­ti žve­jams žve­jo­ti? Tink­le yra

žu­vų, o paukš­čiai len­da į tink­lus mai­tin­tis“, – aist­ras ra­mi­no V.Pet­ kus. Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ti­ ki­no, kad jei moks­li­nin­kai iš­siaiš­ kin­tų, kaip rei­kė­tų elg­tis to­kio­se si­tua­ci­jo­se, at­si­ras­tų nor­ma­ty­vi­niai ak­tai, o jų tu­rė­tų lai­ky­tis žve­jai.

Gre­sia iš­ny­ki­mas?

„Lai­kui bė­gant ga­li bū­ti, kad šios an­tys iš­nyks, kaip ir ga­gos Pa­lan­ gos pa­jū­ry­je. Anks­čiau prie Pa­ lan­gos bu­vo ste­bi­ma šim­tai šių paukš­čių“, – ti­ki­no Kur­šių ne­ri­ jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos Gam­tos sky­riaus spe­cia­lis­tė Jū­ra­ tė Za­ran­kai­tė.

Tie­sa, bio­lo­gai svars­to, kad dėl paukš­čių rū­šių ny­ki­mo kal­ta ga­li bū­ti ir mi­ty­bos ba­zė, ku­ri me­tams bė­gant ga­li keis­tis.

Moks­li­nin­kai ban­dė aiš­kin­tis, ko­dėl ret­kar­čiais pa­si­tai­ko ma­si­ nės paukš­čių žū­tys. „Pa­gal ta­la­so­lo­gi­nio draus­ti­nio nuo­sta­tas, daž­niau­siai bū­na nu­ ma­ty­tas lai­ko­tar­pis, ka­da ga­li­ma žve­jo­ti, bei nu­ro­do­ma, ko­kio dy­ džio akių tink­lais rei­kia žve­jo­ti. Į stin­tų tink­lus paukš­čiai neį­si­pai­ nio­ja“, – ti­ki­no J.Za­ran­kai­tė.

Bio­lo­gė pri­pa­ži­no, kad jai yra te­ kę ma­ty­ti di­de­les krū­vas ne­gy­vų paukš­čių pa­jū­ry­je. „Ki­ti juos iš­me­ta jū­ro­je, o aš kar­ tą ra­dau krū­vą ne­gy­vų paukš­čių miš­ke. Kas tai pa­da­rė, nė­ra aiš­ku“, – pri­si­mi­nė J.Za­ran­kai­tė.

Moks­li­nin­kai mė­gi­no su­kur­ti spar­nuo­čius at­bai­dan­čius prie­tai­ sus, ku­rie mon­tuo­ja­mi prie žve­jų tink­lų, ta­čiau tai ne­pa­si­tei­si­no.

Pa­vo­jin­gas: pės­čių­jų til­tas per ge­le­žin­ke­lį Klai­pė­do­je ša­lia Vil­niaus plen­to pri­me­na de­ko­ra­ci­ją iš siur­rea­

lis­ti­nio fil­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Virš ge­le­žin­ke­lio – vai­duok­lis Pės­čių­jų til­tas per ge­le­žin­ke­lį ša­lia Vil­niaus plen­to pa­vo­jin­gai sui­ręs ir nie­kam ne­prik­lau­so. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai skel­bia pa­vo­ jaus sig­na­lą, til­tas ke­lia grės­mę tiek žmo­nėms, tiek ir pa­vo­jin­gus kro­vi­nius ga­be­nan­tiems trau­ki­niams.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ ruk­tū­ros va­do­vas Ju­lius Mik­šys į mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ ją krei­pė­si be­veik prieš 4 mė­ne­sius dėl ša­lia Vil­niaus plen­to ap­leis­to, ne­pri­žiū­ri­mo, su­rū­di­ju­sio me­ta­li­ nio til­to per ge­le­žin­ke­lį, ku­ris ke­ lia grės­mę trau­ki­nių eis­mui, žmo­ nių gy­vy­bei ir svei­ka­tai. „Tas til­tas – ne mū­sų. Kie­no, tu­ ri iš­siaiš­kin­ti sa­vi­val­dy­bė. Mes ra­ šė­me raš­tus, kad jis su­kiu­žęs, ten vaikš­to vai­kai. Juk čia pat pa­vo­jin­

gi kro­vi­niai va­žiuo­ja, o jei vai­kai ar ak­me­nį, ar ko­kį deg­tu­ką nu­mes­ tų, bū­tų la­bai blo­gai“, – dien­raš­ čiui tvir­ti­no J.Mik­šys.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kų tei­gi­mu, sta­ti­nys neapt­ver­tas, to­dėl juo lai­pio­ja pa­ša­ li­niai as­me­nys ir nuo til­to ant pra­ va­žiuo­jan­čių trau­ki­nių mė­to įvai­rius daik­tus. Til­to pa­ko­pos iš­pu­vu­sios, to­dėl bet kas ga­li nu­kris­ti ir su­si­ ža­lo­ti. O ir pa­ts ko­ro­zi­jos pa­veik­tas sta­ti­nys ga­li nu­kris­ti ant trau­ki­nių.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai sa­vi­val­dy­bei siū­lė de­mon­tuo­ti ava­ri­nės būk­lės til­tą ir pa­ša­lin­ti jį iš ge­le­žin­ke­lio ap­sau­gos zo­nos.

„Mums pa­vy­ko su­ži­no­ti ke­le­tą sa­vi­nin­kų, bet šiuo me­tu nė vie­nas ne­tu­ri šio til­to nuo­sa­vy­bės do­ku­ men­tų“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­ riaus ve­dė­ja Ga­li­na Či­chun.

To­dėl nu­spręs­ta tą til­tą pri­pa­ žin­ti be­šei­mi­nin­kiu. Pa­gal biu­rok­ ra­ti­nes pro­ce­dū­ras tris kar­tus kas tris mė­ne­sius pri­va­lo­ma dė­ti skel­ bi­mą į laik­raš­tį, lau­kiant, gal at­si­ lieps tik­ra­sis griū­van­čio til­to sa­vi­ nin­kas. Jo paieš­kos fak­tiš­kai truks maž­daug me­tus, kol ga­liau­siai bus ga­li­ma šią pa­vo­jin­gą griu­ve­ną de­ mon­tuo­ti.

Sup­leš­kė­jo va­žiuo­jan­tis au­to­mo­bi­lis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ke­ly­je Klaipėda–Palanga už­si­ lieps­no­jo va­žiuo­jan­tis au­to­mo­bi­ lis. Jį vai­ra­vu­si mo­te­ris tes­pė­jo iš ma­ši­nos iš­siim­ti ge­sin­tu­vą ir at­ sar­gi­nį ra­tą.

Žū­tis: kon­su­las už­fik­sa­vo, kaip žve­jai į kran­tą ga­be­na tink­luo­se žu­vu­

sius nyks­tan­čios rū­šies paukš­čius.

Kris­ter Cast­ren nuo­tr.

Ne­lai­mė nu­ti­ko tre­čia­die­nį per pie­tus de­šimt ki­lo­met­rų nuo Pa­ lan­gos via­du­ko, apie 12.30 val.

Au­to­mo­bi­liu „Mer­ce­des A160“ tuo me­tu va­žia­vo šei­ma.

Pa­ju­tu­si dū­mų kva­pą iš po va­rik­ lio dang­čio, mo­te­ris su­stab­dė au­ to­mo­bi­lį ša­li­ke­lė­je ir iš­si­trau­kė ge­ sin­tu­vą.

Ta­čiau ne­tru­kus va­rik­lio sky­riu­ je pa­si­ro­dė at­vi­ra lieps­na. Ma­ši­nos eki­pa­žas ne­pa­jė­gė sa­vo­mis jė­go­mis

Nuos­to­liai: „Mer­ce­des A160“ su­pleš­kė­jo greičiausiai dėl ge­di­mo elekt­

ros ins­ta­lia­ci­jo­je.

nu­mal­šin­ti lieps­nų. At­vy­kus gais­ ri­nin­kams, au­to­mo­bi­lis jau de­gė at­vi­ra lieps­na. Ma­ši­na su­de­gė vi­

Ro­ko Lau­kai­čio nuo­tr.

siš­kai. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kai iš ma­ši­nos spė­jo paim­ti tik do­ku­men­ tus, ge­sin­tu­vą ir at­sar­gi­nį ra­tą.

8

KETVIRTADIENIS, LAPKRIÄŒIO 22, 2012

klaipėdos verslas Nau­jos tal­pyk­los

Pa­di­dė­jo pro­duk­ci­ja

Paieť­kos stra­te­gi­ja

Bend­ro­vė­je „Klai­pė­dos naf­ta“ mon­tuo­ja­mos 21 mln. li­tĹł kai­ nuo­sian­Ä?ios tal­pyk­los. JĹł tō­ris su­da­rys po 32 tĹŤkst. kub. m, jos bus uni­ver­sa­lios, ga­lin­Ä?ios sau­ go­ti tiek ĹĄvie­siuo­sius, tiek tam­ siuo­sius naf­tos pro­duk­tus. PrieĹĄ pus­me­tÄŻ bu­vo nu­griau­tos ke­tu­ rios prieĹĄ 60 metĹł sta­ty­tos tal­ pyk­los.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis 2012 m. spa­lio mėn. vi­sa pra­mo­nės pro­ duk­ci­ja su­da­rė 6,5 mlrd. li­tų ir, pa­ly­gin­ti su rug­sė­ju, pa­di­dė­jo 7,4 pro­c. pa­ly­gi­na­mo­sio­mis kai­ no­mis. La­biau­siai pa­di­dė­jo va­ rik­li­nių trans­por­to prie­mo­nių prie­ka­bų ir pusp­rie­ka­bių ga­my­ ba (83 pro­c.).

Va­kar Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nÄ—s dar­ bo bir­Şos Jau­ni­mo dar­bo cent­re dar­bo ieť­kan­tys jau­nuo­liai bu­vo pa­kvies­ti ÄŻ ren­gi­nÄŻ „Dar­bo paieť­ kos stra­te­gi­ja“. Jie tu­rė­jo ga­li­ my­bÄ™ su­si­pa­Şin­ti su sÄ—k­min­gos dar­bo paieť­kos stra­te­gi­jo­mis ir bō­dais, dis­ku­tuo­ti apie dar­ bo paieť­kÄ…, ras­ti sau tin­ka­mĹł spren­di­mo va­rian­tĹł.

Klai­pė­dÄ… gar­si­no Frank­fur­te Vie­no­je di­dĹžiau­siĹł pa­sau­ly­je Frank­fur­ to kny­gĹł mu­gė­je drau­ge su pen­kio­ mis stam­biau­sio­ mis Lie­tu­vos lei­ dyk­lo­mis sa­vo lei­ di­nius pri­sta­tÄ— ir klai­pė­die­Ä?iai.

„„Pri­pa­Şi­ni­mas: vie­no­je di­dŞiau­sių pa­sau­lio kny­gų mu­gių ťie­met da­ly­

va­vo ir klai­pė­die­Ä?iĹł lei­dyk­la „Lib­ra Me­ me­len­sis“.

R

KÄ™s­tu­Ä?io De­me­rec­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

KÄ™s­tu­Ä?io De­me­rec­ko lei­dyk­la „Lib­ ra Me­me­len­sis“ nė­ra di­de­lÄ—, bet jau ge­rai Ĺži­no­ma Lie­tu­vo­je. „Ď mu­gÄ™ nu­si­ve­Şė­me pa­sta­rų­ jĹł pen­ke­riĹł me­tĹł lei­di­nius. Mō­sĹł sten­das bu­vo su­da­ry­tas iĹĄ dvie­jĹł da­liĹł. Pris­ta­tė­me nau­jau­siÄ… dar­bÄ… „Kur­ťiĹł ne­ri­ja se­nuo­siuo­se at­vi­ ru­kuo­se“, „Klai­pė­da se­nuo­siuo­se at­vi­ru­kuo­se“, J.Zemb­ric­kio „Klai­ pė­dos is­to­ri­ja“, „Klai­pė­da po ka­ ro“, „Pran­cō­zai Klai­pė­do­je 1920– 1923 m.“, „Klai­pė­dos bau­hau­zas.

Mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tō­ra“, ke­le­ tÄ… rek­la­mi­niĹł lei­di­niĹł. Kaip Klai­ pė­dos at­sto­vai mes pa­na­ťio­je pa­ ro­do­je pa­sta­rą­jÄŻ kar­tÄ… da­ly­va­vo­me be­ne prieĹĄ sep­ty­ne­rius me­tus“, – apie da­ly­va­vi­mÄ… mu­gė­je pa­sa­ko­jo lei­dyk­los „Lib­ra Me­me­len­sis“ va­ do­vas K.De­me­rec­kas.

Lei­dė­jas mi­nė­jo, kad Bar­se­lo­ nos kny­gy­no dar­buo­to­jai įsi­gi­jo dvi kny­gas apie pran­cō­zus mō­sų mies­ te. Dau­ge­lį mu­gės lan­ky­to­jų do­mi­

no kny­ga apie Klai­pė­do­je iť­li­ku­sius bau­hau­zo sti­liaus pa­sta­tus. Sten­dÄ… ati­dĹžiai ap­Şiō­ri­nė­jo se­nie­ji Klai­pė­dos gy­ven­to­jai ir ypaÄ? ne­se­niai iĹĄ Lie­tu­vos ÄŻ Vo­kie­ti­jÄ… gy­ven­ti iť­vy­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s. ÄŽdo­mu, kad da­ly­va­vi­mas di­dĹžiu­ lia­me, tarp­tau­ti­nia­me lei­dė­jĹł ren­ gi­ny­je da­ly­viams kai­na­vo pi­giau nei Vil­niaus kny­gĹł mu­gė­je. „Per pen­kias die­nas su­lau­kė­me ne­men­ko dė­me­sio, at­sto­va­vo­me Klai­pė­dai. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Vo­ kie­ti­jo­je kul­tō­ros ata­ťė Ĺža­dė­jo mus pri­sta­ty­ti Ber­ly­ne kaip vie­nin­te­lÄ™ lei­ dyk­lÄ…, ku­ri jun­gia Vo­kie­ti­jÄ… su Lie­tu­ va“, – dĹžiau­gė­si K.De­me­rec­kas.

Da­lÄŻ ÄŻ pa­ro­dÄ… at­si­veŞ­tĹł kny­gĹł klai­pė­die­Ä?iai pa­do­va­no­jo vo­kie­Ä?iĹł na­cio­na­li­nei bib­lio­te­kai, ne­ma­Şai vai­kiť­kĹł kny­ge­liĹł pa­do­va­no­ta vai­ kus ÄŻ pa­ro­dÄ… at­si­ve­du­siems lan­ky­ to­jams. Frank­fur­to kny­gĹł mu­gÄ— – tai vie­na di­dĹžiau­siĹł tarp­tau­ti­nio ly­gio kny­gĹł mu­giĹł pa­sau­ly­je. Kas­ met ÄŻ Frank­fur­tÄ… prie Mai­no Vo­ kie­ti­jo­je su­si­ren­ka per 7,5 tĹŤkst. da­ly­viĹł iĹĄ dau­giau nei 100 ĹĄa­liĹł ir ap­lan­ko apie 280 tĹŤkst. lan­ky­to­jĹł.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

Kaip nepasiklysti renovacijos pasiĹŤlymĹł miĹĄke?

Lina JauniĹĄkÄ— Renovuoti daugiabutÄŻ – neiĹĄvengiama bĹŤtinybÄ—, norint uĹž ĹĄildymÄ… mokÄ—ti maĹžiau. Deja, daĹžnas daugiabuÄ?io gyventojas jos vis dar bijo. Tik tie, kas jau susitvarkÄ—, garsiai dĹžiaugiasi – sako, buvo nelengva, taÄ?iau rezultatas to vertas.

Ir dalijasi patirtimi, kaip renovacijÄ… atlikti kokybiĹĄkai.

Pagalbon kvietÄ—si specialistĹł

Vienas daugiabutis Klaipėdoje, Šilutės pl. 84, renovaciją vykdo pamaŞu ir pagal savo iťgales – iť pradŞių gyventojai pasikeitė langus, pakeitė ir apťiltino stogą, automatizavo ťilumos punktą. Atnaujinti stogą iť viso kainavo 179,7 tōkst. litų. Visi darbai truko pusę metų, visiems jiems bendrija gavo 30 proc. valstybės paramą.

Remonto darbais – techninÄ—s prieĹžiĹŤros specialisto ir rangovo paieĹĄka bei prieĹžiĹŤra – rĹŤpinosi bendrijos „Flora“ pirmininkÄ— Ni-

30

proc.

valstybÄ—s paramÄ… bendrija gavo visiems stogo atnaujinimo darbams.

jolÄ— ManiukienÄ—. Moteris sukaupÄ— vertingos patirties, kaip susitvarkyti su iĹĄĹĄĹŤkiais.

StatybĹł patirties neturÄ—jusi pirmininkÄ— baiminosi pridaryti klaidĹł, todÄ—l iĹĄkart puolÄ— ieĹĄkoti patikimĹł specialistĹł, turinÄ?iĹł rekomendacijas. „Pirmiausia suradau gerÄ… techninÄ—s prieĹžiĹŤros specialistÄ…, kuris priĹžiĹŤrÄ—jo visus darbus. Antras svarbus dalykas – reikalauti rangovo rekomendacijĹł ir apĹžiĹŤrÄ—ti atliktus darbus, kad neliktĹł abejoniĹł dÄ—l kompetencijos. Ir treÄ?ia – sudaryti gerÄ… sutartÄŻâ€œ, – pagrindines sÄ—kmingos renovacijos prielaidas vardija N.ManiukienÄ—.

Geriausia renovuoti kompleksiĹĄkai

Renovacijos specialistai patvirtina, jog N.ManiukienÄ—s taktika buvo gera, taÄ?iau atkreipia dÄ—mesÄŻ, kad geriausia daugiabuÄ?ius renovuoti kompleksiĹĄkai. „Ďsivaizduokite, kad ĹĄaltÄ… Ĺžiemos dienÄ… uĹžsidedate tik ĹĄiltÄ… kepurÄ™ ir ÄŻ laukÄ… iĹĄeinate tik su piĹžama bei basas, – ar tikrai ta kepurÄ— iĹĄgelbÄ—s nuo ĹĄalÄ?io?“ – svarsto bendrovÄ—s „RenovacijĹł konsultacijos“ direktorius Renatas ZinkeviÄ?ius.

Be to, atnaujinti visÄ… namÄ… iĹĄ karto taupiau ir greiÄ?iau – parengiamas ir tik vienÄ… kartÄ… derinamas projektas, dÄ—l didesnÄ—s darbĹł apimties kiek maĹžiau iĹĄleidĹžiama ir statyboms. TaÄ?iau imantis kompleksinÄ—s renovacijos verta ÄŻsidÄ—mÄ—ti pagrindinius principus, leisianÄ?ius uĹžtikrinti darbĹł kokybÄ™.

„Kiekviename etape svarbiausia patyrÄ™ specialistai, turintys reikiamÄ… kvaliďŹ kacijÄ…, kurie galÄ—tĹł kuo tiksliau apskaiÄ?iuoti bĹŤsimĹł investicijĹł vertÄ™, patartĹł, kaip renovuoti, kad vÄ—liau bĹŤtĹł sutaupoma daugiausia ĹĄilumos, ir tinkamai priĹžiĹŤrÄ—tĹł visus statybos darbus“, – ÄŻsitikinÄ™s R.ZinkeviÄ?ius.

Sunkiausios klaidos – pradŞioje

RenovacijÄ… gali pristabdyti pradĹžioje netiksliai apskaiÄ?iuota investicijĹł suma, atmestinai parengtas projektas ar netinkamai parinktas rangovas. Ĺ iĹł kliĹŤÄ?iĹł pavyks iĹĄvengti, jei bendrija atidĹžiai rinksis specialistus. Pasak R.ZinkeviÄ?iaus, svarbiausia patikrinti jĹł patirtÄŻ ir kvaliďŹ kacijÄ….

Taip pat dar prieĹĄ perkant statybos paslaugas reiktĹł susirasti ir techninÄ—s prieĹžiĹŤros specialistÄ…. Jis priĹžiĹŤri, kad bĹŤtĹł naudojamos sertiďŹ kuotos kokybiĹĄkos medĹžiagos, o darbai atliekami pagal technologines rekomendacijas. „Na, o iĹĄ statybininkĹł reikia reikalauti ne tik kvaliďŹ kacijos, bet ir ďŹ nansinio pajÄ—gumo ÄŻrodymĹł. Kitaip, atlikÄ™ tik pusÄ™ darbo, jie gali pareikĹĄti neturÄŻ lÄ—ĹĄĹł medĹžiagoms ir tolesniems darbams, o daugiabutis liks nei nuogas, nei aprengtas“, – patirtimi dalijasi R.ZinkeviÄ?ius.

Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt arba nemokama telefono linija 8 800 200 12.

ď Ž Ĺ ilÄ?iau: QNbTVNObĂ˜V\ 8YNV]Ă›Q\WR VYbaĂ›` ]Y %! TfcR[a\WNV Na`V[NbWV[\

`a\TĂ– YN[Tb` V_ VYbZ\` ]b[XaĂ–

/B=. [b\a_

Pagal JESSICA finansavimo modelÄŻ iki 2013 m. gruodĹžio 31 d. valstybÄ— remia Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ… 3 proc. palĹŤkanos paskolos grÄ…Ĺžinimo laikotarpÄŻ 20 metĹł) Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.

TechninÄ— statybos prieĹžiĹŤra 100 proc.

Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos 100 proc. (0,35 Lt/m2 ) Parama turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ĹĄildymo iĹĄlaidĹł 100 proc. kompensavimÄ… Statybos darbĹł (energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: 30 proc. ď Ž sutaupius ne maĹžiau kaip 40 proc. ĹĄiluminÄ—s energijos ď Ž sutaupius ne maĹžiau kaip 20 proc. ĹĄiluminÄ—s

energijos

15 proc.

9

ketvirtADIENIS, lapkriÄ?io 22, 2012

ekonomika

Vie­na kai­na – aukť­tyn, ki­ta – Ĺže­myn Elekt­ra bui­ti­niams var­to­to­jams 2013 m. brangs 5–7 cen­tais. Ta­Ä?iau ki­tą­met 8 cen­ tais at­pigs gy­ven­to­jams tie­kia­mos du­jos.

Sta­sys Gu­da­vi­Ä?ius s.gudavicius@diena.lt

Nus­ta­tė nau­jus ta­ri­fus

Vals­ty­bi­nÄ— kai­nĹł ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lÄ—s ko­mi­si­ja (VKEKK) va­kar pa­tvir­ti­no nau­jus elekt­ros ener­gi­ jos par­da­vi­mo ta­ri­fus. At­siŞ­velg­ ta ÄŻ elekt­ros skirs­ty­mo bend­ro­vÄ—s „Les­to“ pa­siō­ly­mÄ… juos pa­di­din­ti.

Elekt­ra brangs vi­du­ti­niť­kai 5,69 cen­to, ar­ba 12,8 pro­c. Pab­ran­gi­mÄ… nu­lė­mÄ— iĹĄau­gÄ™s vie­ťuo­sius in­te­re­ sus ati­tin­kan­Ä?iĹł pa­slau­gĹł (VIAP) mo­kes­tis.

Nau­jos kai­nos įsi­ga­lios nuo ki­ tų me­tų sau­sio 1-osios. Tai reiť­kia, kad 2013-ųjų sau­sį at­si­skai­tant uŞ ťių­me­tį gruo­dį dar bus ga­li­ma mo­ kė­ti se­nu ta­ri­fu.

La­biau­siai elekt­ros kai­na augs var­to­to­jams, ku­rie nau­do­ja­si dvie­ jų lai­ko zo­nų skai­tik­liais ir tu­ri elekt­ri­nes vi­ryk­les. Die­ni­nis ta­ri­ fas jiems di­dės 6,9 cen­to, iki 54,5 cen­to, nak­ti­nis – 5,3 cen­to, iki 41,3 cen­to uŞ 1 kWh (su PVM).

Vie­nos lai­ko zo­nos stan­dar­ti­nis ta­ri­fas nuo sau­sio bus 51,9 cen­ to (5,9 cen­to dau­giau nei ťie­met),

Nau­ji elekt­ros ener­gi­jos ta­ri­fai (kai­na su PVM, cen­tų uŞ 1 kWh) Ta­ri­fai Stan­dar­ti­nis Tu­rin­tiems

elekt­ri­nes

vi­ryk­les

Su­nau­do­jan­tiems dau­giau kaip 12 tōkst. kWh per me­tus

Vie­nos lai­ko zo­nos

51,9

50,5

48,5

Dvie­jų lai­ko zo­nų – die­ni­nė de­da­mo­ji

56,1

54,5

52,3

Dvie­jų lai­ko zo­nų – nak­t i­nė ir sa­vait­ga­lių de­da­mo­ji

42,2

41,3

40,1

Šal­ti­nis: VKEKK

R

„„Ar­gu­men­tas: elekt­ros pa­bran­gi­mas sie­ja­mas su iťau­gu­siu VIAP.

tu­rin­tiems elekt­ri­nes vi­ryk­les – 50,5 cen­to, 6,3 cen­to bran­giau ne­ gu da­bar.

VIAP ky­la į vir­ťų

Dvie­jų lai­ko zo­nų ta­ri­fais mo­kan­ tiems var­to­to­jams die­ni­nis ta­ri­fas brangs­ta 6,4 cen­to – jis sieks 56,1 cen­to uŞ ki­lo­vat­va­lan­dę, nak­ti­nis bus di­des­nis 5 cen­tais – 42,2 cen­to.

Dau­giau nei 12 tĹŤkst. kWh elekt­ ros su­nau­do­jan­tiems var­to­to­jams, mo­kan­tiems vie­nos lai­ko zo­nos ta­ri­fu, jis di­dÄ—s 6,2 cen­to, iki 48,5 cen­to uĹž ki­lo­vat­va­lan­dÄ™, o dvie­ jĹł lai­ko zo­nĹł ta­ri­fu – ati­tin­ka­mai 6,7 cen­to, iki 52,3 cen­to, ir 5,2 cen­ to, iki 40,1 cen­to. „Les­to“ skai­Ä?iuo­ja, kad vie­no na­mĹł ĹŤkio iť­lai­dos dÄ—l pa­bran­gu­ sios elekt­ros iĹĄaugs maŞ­daug 8 li­ tais per mė­ne­sÄŻ.

Kai­nĹł ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kÄ— Dia­ na Kor­sa­kai­tÄ— pa­brė­Şė, kad elekt­ ra brangs­ta dÄ—l pa­di­dė­ju­sio VIAP mo­kes­Ä?io. „Kai­nos au­ga, nes nu­ ma­to­mas ge­ro­kai di­des­nis VIAP biu­dĹže­tas. VIAP ta­ri­fas di­dĹžią­ja da­li­mi au­ga, nes yra be­veik ne­pa­ keis­ti kvo­ti­niai elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos dy­dĹžiai to­se elekt­ri­nė­se, ku­rios nau­do­ja gam­ti­nes du­jas“, – tei­gÄ— ji.

Pik­ti­no­si pa­pil­do­ma nať­ta

VKEKK va­kar nu­sta­tė ir nau­jas bui­ti­niams var­to­to­jams tie­kia­ mų du­jų kai­nas, ku­rios ga­lios nuo Nau­jų­jų me­tų.

Vi­soms var­to­to­jĹł gru­pÄ—ms kin­ ta­mo­ji du­jĹł kai­na su­ma­Şės 8 cen­ tais uĹž ku­bi­nÄŻ met­rÄ…. To­kÄŻ spren­di­ mÄ… ko­mi­si­ja priė­mÄ— at­si­Şvelg­da­ma ÄŻ bend­ro­vÄ—s „Lie­tu­vos du­jos“ tei­

„Shutterstock“ nuo­tr.

ki­mÄ… ir skai­Ä?ia­vi­mus. Pa­sak „Lie­ tu­vos du­jĹłâ€œ, du­jĹł kai­na gy­ven­ to­jams ga­lė­jo ma­Şė­ti 12 cen­tĹł uĹž ku­bi­nÄŻ met­rÄ…, ta­Ä?iau dÄ—l spren­di­mĹł fi­nan­suo­ti su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­lo sta­ty­bÄ… iĹĄ var­to­to­ jĹł lė­ťų du­jĹł kai­nÄ… siō­lo­ma ma­Şin­ti 4 cen­tais ma­Şiau. „Lie­tu­vos du­jĹłâ€œ va­do­vas Vik­to­ras Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius kri­ti­kuo­ja val­dĹžios spren­di­mÄ… var­ to­to­jĹł lė­ťo­mis fi­nan­suo­ti bō­si­mo su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­ mi­na­lo sta­ty­bÄ…. Jis bai­mi­na­si, kad dÄ—l to ga­li su­ma­Şė­ti bend­ro­vÄ—s par­ da­vi­mas ir ÄŻmo­nÄ— ga­li pa­tir­ti nuo­ sto­liĹł. „Tai vi­siť­kai at­ski­ras ob­jek­tas, ku­ris nie­ko bend­ra ne­tu­ri su du­ jĹł per­da­vi­mo sis­te­ma“, – pa­brė­Şė V.Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius.

Nau­ji du­jų ta­ri­fai gy­ven­to­jams ga­lios pir­mą­jį ki­tų me­tų pus­me­tį.

Lietuvos Respublikos socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerija

Skatina investuoti ÄŻ ĹžmogiĹĄkuosius iĹĄteklius JustÄ— LabutytÄ— Konkurencingos ir aktyvios rinkos sÄ…lygomis ĹĄalies ÄŻmonÄ—s vis labiau jauÄ?ia poreikÄŻ kelti darbuotojĹł kvalifikacijÄ… ir tobulinti jĹł ÄŻgĹŤdĹžius. Tokias galimybes suteikia SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamos priemonÄ—s „ŽmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł tobulinimas ÄŻmonÄ—se“ iĹĄ ES lÄ—ĹĄĹł finansuojami ÄŻmoniĹł mokymĹł projektai.

Pateikta ĹĄimtai paraiĹĄkĹł

2007–2013 m. Ĺ˝mogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł plÄ—tros veiksmĹł programos priemonÄ—s „ŽmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł tobulinimas ÄŻmonÄ—se“ tikslas – tobulinti darbuotojĹł ir vadovĹł kvaliďŹ kacijÄ…, didinti darbuotojĹł Ĺžinias ir gebÄ—jimus prisitaikyti prie ÄŻmonÄ—s reikmiĹł ir darbo rinkos pokyÄ?iĹł. SADM StruktĹŤrinÄ—s paramos valdymo skyriaus vedÄ—jas ArtĹŤras Bytautas atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad jau galima teikti paraiĹĄkas ďŹ nansuoti antrojo kvietimo projektus.

Pagal priemonÄ—s „ŽmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł tobulinimas ÄŻmonÄ—se“ pirmÄ…jÄŻ kvietimÄ… teikti paraiĹĄkas, paskelbtÄ… 2008 m. balandÄŻ, buvo gauta beveik 600 paraiĹĄkĹł. „PasiraĹĄytos ďŹ nansavimo ir administravimo sutartys su 167 projektĹł vykdytojais. IĹĄ jĹł ÄŻgyvendinti 158, nes 9 projektai buvo nutraukti paÄ?iĹł projektĹł vykdytojĹł pageidavimu“, – pasakojo A.Bytautas. ÄŽgyvendinami projektai

A.Bytauto pastebÄ—jimu, per pirmÄ…jÄŻ kvietimÄ… didĹžiÄ…jÄ… visĹł pro-

jektĹł vykdytojĹł dalÄŻ sudarÄ— uĹždarosios akcinÄ—s bendrovÄ—s (64,56 proc.) ir asociacijos (31,01 proc.), akcinÄ—s bendrovÄ—s – 3,16 proc., o kooperatinÄ—s bendrovÄ—s – vos 1,27 proc. „Pagal ĹĄiÄ… priemonÄ™ ďŹ nansavimas suteiktas 1088 ÄŻmonÄ—ms. 2008 m. kvietimu teikti paraiĹĄkas ÄŻmoniĹł darbuotojĹł mokymo projektams ÄŻgyvendinti buvo skirta apie 140 mln. litĹł Europos socialinio fondo lÄ—ĹĄĹł, bendra ÄŻgyvendinamĹł projektĹł vertÄ— – apie 197 mln. litĹłâ€œ, – komentavo SADM StruktĹŤrinÄ—s paramos valdymo skyriaus vedÄ—jas.

Iki 2012 m. treÄ?io ketvirÄ?io pabaigos 147 projektai jau baigti ÄŻgyvendinti. IĹĄ viso mokymuose dalyvavo 26,3 tĹŤkst. ÄŻmoniĹł darbuotojĹł.

IĹĄ jĹł mokymuose, suteikianÄ?iuose ar tobulinanÄ?iuosee profesinÄ™ kvaliďŹ kacijÄ…, specialiÄ…sias profesines Ĺžinias ir ÄŻgĹŤdĹžius, – 95 proc. asmenĹł. Planuojama, kad ÄŻgyvendinant priemonÄ™ iki 2015 m. bus apmokyta 38 tĹŤkst. asmenĹł.

Mokymai – pagal poreikius

Didelio susidomÄ—jimo ĹĄi priemonÄ— sulaukÄ— ir KlaipÄ—doje. MaĹža to, ji ÄŻ bendrÄ… veiklÄ… subĹŤrÄ— skirtingas ÄŻmones. UostamiesÄ?io bendroviĹł „Garduma“, „Auresima“ ir „Baltijos dorė“ atstovai be ilgĹł dvejoniĹł nusprendÄ— pasinaudoti priemonÄ—s „ŽmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł tobulinimas ÄŻmonÄ—se“ teikiamomis galimybÄ—mis. „Mokymuose, kuriais buvo siekiama didinti maitinimo ÄŻstaigĹł veiklos kokybÄ™ ir konkurencingu-

mÄ…, dalyvavo 68 asmenys – pradedant ÄŻstaigĹł vadovais ir baigiant virÄ—jais, padavÄ—jais, barmenais“, – pasakojo projekto administratorÄ— Ĺ˝ivilÄ— KavaliauskaitÄ—.

Lektoriai iĹĄ KlaipÄ—dos, Vilniaus atskiroms grupÄ—ms parengÄ— aktualios tematikos seminarus bei praktinius uĹžsiÄ—mimus.

Vadovams buvo skirti mokymai, susijÄ™ su personalo, ďŹ nansĹł valdymo klausimais, aptarnaujanÄ?iam personalui buvo pateikti verslo komunikacijos, etiketo, protokolo pagrindai, gamybos grandies atstovai gilinosi ÄŻ maisto gamybos ekologijÄ…, egzotiĹĄkos virtuvÄ—s ypatumus ir kitas profesines paslaptis. Ĺ˝.KavaliauskaitÄ—s teigimu, tai, kad projektas sulaukÄ— didelio dÄ—mesio, ÄŻrodo, jog ĹžmonÄ—s puikiai ÄŻvertina tokiĹł mokymĹł pridÄ—tinÄ™ vertÄ™. „Neabejotinos naudos turÄ—s tiek darbuotojai, tiek ÄŻmonÄ—. Ĺ˝monÄ—s gavo vertingĹł patarimĹł, informacijos, tad prasiplÄ—tÄ— ir teikiamĹł paslaugĹł spektras, pagerÄ—jo darbo kokybÄ—, tam tikrĹł naujoviĹł buvo ÄŻdiegta ir ÄŻstaigĹł valgiaraĹĄÄ?iuose“, – kalbÄ—jo paĹĄnekovÄ—.

140 mln. litĹł

skirta ÄŻmoniĹł mokymo projektams ÄŻgyvendinti.

ď Ž Patirtis: Z\XfZb` cRQN ]Naf_Ă? `Nc\ `_VaVR` `]RPVNYV`aNV

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Svarbi informacija Jau paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiĹĄkas pagal priemonÄ™ „ŽmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł tobulinimas ÄŻmonÄ—se“.

pu jungianÄ?ios ÄŻvairiĹł Lietuvos ĹŤkio ĹĄakĹł, regionĹł, asocijacijĹł ir pavieniĹł ĹŤkiĹł subjektus, prekybos pramonÄ—s ir amatĹł rĹŤmai.

Finansuotini projektai bus atrenkami konkurso bĹŤdu.

Galutinis paraiĹĄkĹł pateikimo terminas – gruodĹžio 10 d. Planuojamas sutarÄ?iĹł pasiraĹĄymas – 2013 m. antrÄ… ketvirtÄŻ.

Galimi pareiťkėjai pagal priemonę – valstybės ir savivaldybių įmonės, privatieji juridiniai asmenys, taip pat asociacijos, savanoriťkumo princi-

Pagal ĹĄÄŻ kvietimÄ… teikti paraiĹĄkas projektams planuojama paskirstyti iki 33 mln. litĹł Europos socialinio fondo lÄ—ĹĄĹł.

10

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012

turtas

Skan­di­na­viš­ko­jo mo­de­lio pl Vos bet ku­rią Eu­ro­pos ša­lį api­ma so­cia­li­nio sek­to­riaus pro­ble­ mos – svei­ka­tos sis­te­mos pa­žei­džia­mu­mas, švie­ti­mo ir moks­lo ko­ky­bės su­pras­tė­ji­mas, pa­šal­pų me­to­di­kos griu­vi­mas ar bank­ ro­tas, la­bai ti­kė­ti­na, kad to­kias bė­das anks­čiau ar vė­liau kas nors ims siū­ly­ti spręs­ti tai­kant va­di­na­mą­jį skan­di­na­viš­ką mo­de­lį.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Ge­ro­vės vals­ty­bės

Ži­no­ma, ties­mu­kas ban­dy­mas pri­ tai­ky­ti il­ga­me­tę Skan­di­na­vi­jos ša­ lių pa­tir­tį ir so­cia­li­nės po­li­ti­kos me­to­di­ką baig­sis kaip ir bet koks neap­gal­vo­tas ko­pi­ja­vi­mas – tie­ siog ka­tast­ro­fiš­kai.

Ta­čiau rei­kia įver­tin­ti tą fak­ tą, kad Nor­ve­gi­ja, Šve­di­ja, Da­ni­ja ir Suo­mi­ja tu­ri ne­ma­žai vals­ty­bės val­dy­mo ir su­ba­lan­suo­to biu­dže­ to for­ma­vi­mo pa­tir­ties. Be­veik vi­ suo­se Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, Pa­sau­lio ban­ko ir ki­tų pa­sau­li­nių ins­ti­tu­ci­jų rei­tin­guo­se skan­di­na­vai vi­suo­met uži­ma gar­bin­gas vie­tas, o daž­niau­siai – ir pa­čias vir­šu­ti­nes.

Tos ša­lys tur­tin­ges­nės, so­cia­li­nė at­skir­tis jo­se ma­žiau­sia, nu­si­kals­ ta­mu­mo ly­gis že­mas, o pa­si­ten­ki­ ni­mas vals­ty­bės po­li­ti­ka ir ap­skri­ tai gy­ve­ni­mu, ne­pai­sant sau­lės trū­ku­mo, ypač aukš­tas.

Fak­tas, kad Šve­di­jos sos­ti­nės Stok­hol­mo cent­re kai ku­rio­se vie­ to­se už bo­ka­lą alaus ga­li tek­ti su­ mo­kė­ti 50 eu­rų, la­biau­siai er­zi­na tu­ris­tus, o vie­ti­niai jau se­niai tai yra priė­mę kaip mo­kes­tį už svei­ ka­tą ir bū­ti­ną al­ko­ho­lio ap­mo­kes­ ti­ni­mą sie­kiant sta­bi­lių bei gau­sių vie­šų­jų pa­slau­gų.

Be­je, pri­min­ti­na, kad al­ko­ho­lio par­da­vi­mo mo­no­po­lis Skan­di­na­ vi­jo­je te­bė­ra vals­ty­bės ran­ko­se.

Iš­lai­kė sa­vo va­liu­tas

Po pir­mo­jo pa­sau­li­nės kri­zės smū­ gio 2007–2009 m. Skan­di­na­vi­jos ša­lys at­si­tie­sė grei­čiau­siai ir įspū­ din­giau­siai. Pa­vyz­džiui, jų ak­ci­jų

bir­žos net ir po vi­sų sun­ku­mų ki­lo ke­lio­mis de­šim­ti­mis pro­cen­tų.

Pra­na­šu­mus ga­li­ma var­dy­ti to­ liau, ta­čiau svar­biau­sias klau­si­mas yra, kas lė­mė jų sėk­mę ir ko bū­tų ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti ki­toms ša­lims, taip pat ir Lie­tu­vai.

Na­cio­na­li­nių va­liu­tų tu­rė­ji­mas yra la­bai svar­bus ūkio val­dy­ mo įran­kis. Ir skan­ di­na­vai tuo mo­ka nau­do­tis.

Skan­di­na­vi­jos ša­lių eks­por­tuo­ jan­čios eko­no­mi­kos ypač at­vi­ros.

Be to, vi­sos ša­lys, iš­sky­rus Suo­mi­ ją, te­be­tu­ri iš­lai­kiu­sios sa­vo na­cio­ na­li­nes va­liu­tas, nors Šve­di­ja ir Da­ ni­ja yra ES vals­ty­bės, o Nor­ve­gi­ja la­bai glau­džiais fi­nan­si­niais ry­šiais su­si­ju­si su Bend­ri­ja, nors ir ne­ro­ dan­ti di­de­lio no­ro for­ma­liai pri­si­ jung­ti prie ES. Na­cio­na­li­nė va­liu­ta yra la­bai svar­bus ūkio val­dy­mo įran­kis. Ir skan­di­na­vai tuo mo­ka nau­do­tis.

Tar­kim, jų ban­kų sek­to­riu­je ne­bu­ vo jo­kių skan­da­lų ir kri­zės su­kel­ tų griū­čių. „Plau­kio­jan­tis“ va­liu­tos kur­sas, su­de­rin­tas su skaid­ria bei nu­si­sto­ vė­ju­sia po­li­ti­ne sis­te­ma, ir stip­rūs cent­ri­niai ban­kai lei­do Skan­di­na­ vi­jos ša­lims iš­veng­ti dau­gu­mos per eu­ro kri­zę Vi­du­rio ir Pie­tų Eu­ro­ po­je pa­tir­tų pro­ble­mų. Eu­ras, uni­for­miš­kai pri­tai­ky­tas ra­di­ka­ liai eko­no­miš­kai skir­tin­go­se Pie­tų

ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­ly­se, ne­lei­do joms lanks­čiai bei ope­ra­ty­viai rea­ guo­ti ir tai­ky­ti mo­ne­ta­ri­nių prie­ mo­nių iš­ki­lu­sioms pro­ble­moms spręs­ti.

O skan­di­na­vai tuo me­tu tie­siog pa­di­di­no sa­vo kon­ku­ren­cin­gu­mą per su­men­ku­sią va­liu­tos ver­tę ir taip pa­ska­ti­no eks­por­tą bei ša­lies pa­ja­mų au­gi­mą. Tai, kad šios ša­lys ne­tu­rė­jo eu­ro, ap­sau­go­jo jas ne tik nuo ne­lanks­tu­mo bei pra­si­sko­li­nu­ sių ša­lių gel­bė­ji­mo, bet ir sko­lų pro­ ble­mų, ku­rios pra­si­dė­jo 2010 m.

Iš­si­gel­bė­jo pa­si­nau­do­da­mi mu­mis

Tie­sa, ten­ka pa­brėž­ti, kad ban­kų kri­zės Skan­di­na­vi­jos ša­lys iš­ven­gė tik per plau­ką. Jų ban­kai ge­ro­kai per­si­sten­gė su sko­li­ni­mu Bal­ti­jos ša­ly­se, ir tai la­biau pa­ken­kė ne jų ban­kų sis­te­mai, o Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Es­ti­jos eko­no­mi­koms dėl iš­ pūs­tų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir var­ to­ji­mo bur­bu­lų.

Ta­čiau pa­čios Skan­di­na­vi­jos ban­kai dėl kri­zės ky­lan­čias pro­ ble­mas iš­spren­dė ypač pra­gma­tiš­ kai – sa­vo ša­ly­se jun­ta­mą kre­di­to

Komentarai

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis Ban­ko „Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

S

kan­di­na­vi­jos vals­ty­bės – Da­ni­ ja, Šve­di­ja ir Nor­ve­gi­ja – yra di­ džiau­sias tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų šal­ti­nis Lie­tu­vo­je, jų in­ves­ti­ci­jos su­da­ro 31 pro­c. vi­sų in­ves­ti­ ci­jų. Suo­mi­ja ne­lai­ko­ma Skan­di­na­vi­jos ša­li­mi, ta­čiau ji kar­tu su mi­nė­to­mis vals­ ty­bė­mis bei Is­lan­di­ja pri­ski­ria­ma pla­tes­ nei – Šiau­rės ša­lių – gru­pei. Įt­rau­kus ir šią vals­ty­bę, in­ves­ti­ci­jų da­lis sie­kia dau­ giau nei treč­da­lį, ar­ba net 36 pro­c., vi­sų in­ves­ti­ci­jų. Vien iš Šve­di­jos in­ves­ti­ci­jos vir­ši­ja penk­ta­da­lį vi­sų tie­sio­gi­nių už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jų Lie­tu­vo­je. Svar­bu ir tai, kad Skan­di­na­vi­jos šalys yra in­ves­ta­vu­ sios ne tik į ke­lis sek­to­rius, kaip daž­nai

Op­ti­miz­mas: Šiau­rės ša­lys yra tur­tin­ges­nės, so­cia­li­nė at­skir­tis ma­žiau­sia

ku­mo, yra ypač aukš­tas.

trū­ku­mą jie kom­pen­sa­vo iš pa­da­ li­nių Bal­ti­jos ša­ly­se, spar­čiai grą­ žin­da­mi in­dė­lius pa­grin­di­niams ban­kams. Vien iš Lie­tu­vos taip iš­ pum­puo­ta ma­žiau­siai ke­li mi­li­jar­ dai li­tų.

Jei ne­ver­tin­si­me mo­ra­li­nių as­ pek­tų ir tarp­vals­ty­bi­nio tak­to, šis kont­ro­ver­siš­kai ver­tin­ti­nas žings­ nis Skan­di­na­vi­jos ban­kų sis­te­mą iš­gel­bė­jo pa­si­nau­do­jant mū­sų eko­ no­mi­ka.

ma­no­ma. Dau­giau­sia in­ves­ti­ci­jų ten­ka ap­dir­ba­mo­sios ga­my­bos, te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų, did­me­ni­nės ir maž­me­ni­nės pre­ky­bos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ope­ra­ ci­jų bei fi­nan­sų sek­to­riams.

Di­de­lę da­lį in­ves­ti­ci­jų srau­to lė­mė tie­ siog geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. Tur­būt tai pa­ grin­di­nis paaiš­ki­ni­mas, ko­dėl Bal­ti­jos ša­ly­se do­mi­nuo­ja skan­di­na­vų ban­kai ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės, o ki­ to­se Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se – Aust­ ri­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tų ša­lių kai­my­nių įmo­nės. Paaiš­kė­jus, kad Lie­tu­va taps ES vals­ty­be, in­ves­ti­ci­jų ri­zi­ka la­bai su­ ma­žė­jo, to­dėl Skan­di­na­vi­jos įmo­nės pra­dė­jo ak­ty­viai ieš­ko­ti nau­jų ga­li­my­ bių. Svar­bus bu­vo ir in­ves­ti­ci­jų mas­to eko­no­mi­jos efek­tas – Lie­tu­vo­je įsi­tvir­ti­ nus di­de­lėms ir sta­bi­lioms Skan­di­na­vi­ jos įmo­nėms, daug sau­giau jau­tė­si bei leng­viau in­for­ma­ci­ją apie ga­li­my­bes čia in­ves­tuo­ti ga­vo ir ma­žes­nės įmo­ nės. Svar­biau­si Lie­tu­vos bend­ra­dar­ bia­vi­mą su Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­mis le­mian­tys veiks­niai ne­si­ski­ria nuo tų, ku­rie ak­tua­lūs ir Lie­tu­vos įmo­nėms: ko­rup­ci­jos ly­gis, po­li­ti­nės ap­lin­kybės ir re­gu­lia­vi­mo sta­bi­lu­mas, nuo­sa­vy­bės

tei­sių ap­sau­ga, vie­šo­jo pir­ki­mo skaid­ ru­mas, pro­gno­zuo­ja­ma ir ne­disk­ri­mi­ nuo­jan­ti eko­no­mi­nė po­li­ti­ka. No­rė­tų­si su­ras­ti ko­kių nors reikš­min­g ų is­to­ri­ nių, kul­tū­ri­nių ar ver­ty­bi­nių Lie­tu­vos ir Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bių ry­šių, ta­čiau bi­jau, kad jų ne­daug. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad ver­ty­bės ir mo­ra­li­niai stan­dar­tai į Lie­ tu­vą bus im­por­tuo­ja­mi kar­tu su tech­ no­lo­gi­jo­mis.

Si­gi­tas Be­sa­girs­kas Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­r ius

S

kan­d i­na­vai tur­būt vie­n i pa­ ti­k i­m iau­sių Lie­t u­vos vers­lo par­tne­rių. Tie­sa, ši rin­ka ypa­ tin­ga tuo, kad yra la­bai už­da­

11

ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012

turtas Im­por­tas iš ­ Lie­tu­vos – men­kas

Dau­giau­sia ­ eks­por­ta­vo bal­dų

Praė­ju­siais me­tais Skan­di­na­vi­jos ša­lys iš vi­so im­por­ta­vo pre­kių už 322 mlrd. eu­rų, ir tai bu­vo 12,6 pro­c. dau­giau nei 2010 m. Ta­čiau lie­tu­viš­kos pre­kės 2011 m. su­da­rė 0,6 pro­c. vi­so Skan­di­na­vi­jos ša­lių im­por­to. Ne­ma­žą bend­ro Skan­di­ na­vi­jos ša­lių im­por­to da­lį su­da­rė skan­di­na­viš­kų pre­kių im­ por­tas. Dau­giau­sia praė­ju­siais me­tais im­por­tuo­ta pre­kių iš Vo­kie­ti­jos (16,6 pro­c.), ma­žiau – iš Šve­di­jos (8,3 pro­c.), Ru­ si­jos (6,4 pro­c.), Ny­der­lan­dų (6,2 pro­c.), Ki­ni­jos (5,8 pro­c.), Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (5,3 pro­c.), Da­ni­jos (5 pro­c.), Nor­ve­gi­ jos (5 pro­c.), Pran­cū­zi­jos (3,7 pro­c.), ki­tų ša­lių (37,7 pro­c.).

Praė­ju­siais me­tais, pa­ly­gin­ti su 2010-aisiais, Lie­tu­vos eks­ por­tas į Skan­di­na­vi­jos ša­lis išau­go 12 pro­c., anks­tes­nis me­ti­nis eks­por­to au­gi­mas sie­kė 35,6 pro­c. Dau­giau­sia praė­ju­siais me­tais Lie­tu­va į Skan­di­na­vi­ją eks­por­ta­vo bal­ dų – šios pre­kės su­da­rė 17,9 pro­c. vi­sų eks­por­tuo­tų pre­ kių. Me­die­na ir me­die­nos dir­bi­niai su­da­rė 10,1 pro­c., plas­ ti­kai ir jų dir­bi­niai 7,4 pro­c., ta­ba­kas ir per­dirb­ti ta­ba­ko pa­ kai­tai 6 pro­c., dir­bi­niai iš ge­le­žies ar­ba plie­no 5,9 pro­c., elekt­ros ma­ši­nos ir įren­gi­niai 4,8 pro­c., megz­ti ar­ba ner­ti dra­bu­žiai 3,9 pro­c., ki­tos pre­kės – 44 pro­c. vi­so eks­por­to.

pliu­sai ir mi­nu­sai

Lie­tu­vos eks­por­tas ir im­por­tas pa­gal vals­ty­bes 2012 m.*, mln. li­tų Są­jun­ga, vals­ty­bė Eks­por­tas Im­por­tas Eu­ro­pos Są­jun­ga 35080,9 35431,2 Ai­ri­ja 142,5 152,8 Aust­ri­ja 165,9 468,3 Bel­g i­ja 674,7 1866,3 Bul­ga­ri­ja 119,7 90,2 Če­k i­jos Res­pub­li­ka 369,8 828,7 Da­ni­ja 1188,8 1047,8 Es­ti­ja 4295,3 1855,6 Grai­k i­ja 40,6 51,8 Is­pa­ni­ja 463,8 684,3 Ita­li­ja 1012,9 1924,1 Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė 3536,3 1311,1 Kip­ras 14,6 17,6 Lat­vi­ja 6400,2 3721,3 Len­k i­ja 3408,4 6100,5 Liuk­sem­bur­gas 5,6 47,0 Mal­ta 1,5 9,2 Ny­der­lan­dai 3367,4 3483,1 Por­tu­ga­li­ja 123,1 58,4 Pran­cū­zi­ja 1968,2 1368,5 Ru­mu­ni­ja 136,7 109,4 Slo­va­k i­ja 145,0 277,1 Slo­vė­ni­ja 28,0 146,4 Suo­mi­ja 708,2 1187,1 Šve­di­ja 1904,4 2054,5 Veng­ri­ja 305,6 441,7 Vo­k ie­ti­ja 4528,0 6128,3 * sausio–rugsėjo mė­ne­siais. Į Nor­ve­g i­ją, ku­r i ne­prik­lau­so ES, Lie­tu­vos eks­por­tas sie­k ia 1071,4 mln. li­t ų, im­por­tas - 210,1 mln. li­tų. Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

a, nu­si­kals­ta­mu­mo ly­gis že­mas, o pa­si­ten­ki­ni­mas vals­ty­bės po­li­ti­ka ir ap­skri­tai gy­ve­ni­mu, ne­pai­sant sau­lės trū­

Tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je 2011 m. pa­bai­go­je

„Shutterstock“ nuo­tr.

Ži­no­ma, ne­ma­ža Skan­di­na­vi­jos sėk­mės pa­slap­tis sly­pi kul­tū­ri­nė­ je sfe­ro­je. Eko­no­mi­kos skaid­ru­mas yra be­ne svar­biau­sias sėk­min­ go eko­no­mi­kos val­dy­mo ga­ran­tas.

Už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai tai ver­ti­

na, ir ša­lis ne­si­skun­džia jų dė­me­ sio sto­ka.

Be to, ten­ka at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad skan­di­na­vų ban­kai taip stip­riai įkė­lę ko­ją į Bal­ti­jos ša­lis to­dėl, kad Nor­ve­gi­ja, Da­ni­ja, Suo­

ra ir to­dėl su sa­vo pre­kės ženk­lu į ją įsi­lie­ti be­veik neį­ma­no­ma. Skan­di­na­ vi­jos rin­ko­je su sa­vo pre­kės ženk­lais mū­sų įmo­nės dir­ba tuo at­ve­jų, kai jų ak­ci­nin­kai ar sa­vi­nin­kai yra skan­di­na­ vai, šiek tiek re­čiau – kai jos tu­ri la­bai stip­rų Skan­di­na­vi­jos par­tne­rį. Ta­čiau dau­ge­l iu at­ve­ju mes skan­d i­na­vams par­duo­da­me sa­vo dar­bo jė­gą, o ne pre­ kės ženk­lus.

Dirb­ti su Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis dėl la­bai aiš­kiai nu­sta­ty­tų tai­syk­lių ir rei­ka­la­vi­ mų ga­na leng­va, be to, ten nė­ra ko­rup­ ci­jos. Ki­ta ver­tus, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, pa­ly­gin­ti su Vo­kie­ti­ja, spren­di­mai prii­ ma­mi ga­na lė­tai. Kai ku­rios ša­lys, ypač Nor­ve­gi­ja, yra la­bai ne­lanks­čios, to­dėl kiek­vie­ną smulk­me­ną rei­kia de­rin­ti ge­ ro­kai iš anks­to. Daž­nai priim­ti spren­di­ mus ten už­trun­ka 2–3 mė­ne­sius.

Lie­tu­va Skan­d i­na­v i­jai pa­t rauk­l i tuo, kad yra ar­ti­ma rin­ka, – mes ga­li­me pa­ ga­min­ti grei­tai ir ne­di­de­liais kie­kiais, be to, ko­k y­biš­kai. Jei­g u skan­di­na­vas pra­de­da dirb­t i su Lie­tu­vos įmo­ne ir pu­sę me­t ų vis­kas klo­ja­si ge­rai, jis ži­ no, kad taip klos­ty­sis vi­są li­ku­sį lai­ką.

Skan­d i­na­v ų vers­l i­n in­kai džiau­g ia­si

lie­tu­v ių pa­rei­g in­g u­mu, at­sa­ko­my­be, po­ž iū­riu į dar­bą. Be to, Lie­tu­va skan­ di­na­vams pa­trauk­li ir dėl sa­vo silp­nų pro­fsą­jun­gų. Jei­gu Skan­di­na­vi­jo­je no­ri ką nors da­ry­ti ki­taip, nei pla­na­vai, su­si­ du­ri su la­bai di­de­liu ir ne­pa­lan­kiu pro­ fsą­jun­gų spau­di­mu. O pas mus dar­bo rin­ka ge­ro­kai lanks­tes­nė.

Tai­g i, net ir esant už­da­rai rin­kai bei skir­tu­mų tarp ša­l ių, su Skan­di­na­vi­ja mes bend­ra­dar­biau­ja­me ga­na daug – esa­me už­mez­gę par­tne­rys­tę bal­dų, teks­t i­lės, mais­to, ma­š i­nų ga­my­b os pra­mo­nė­je. Ka­dan­g i mū­sų ry­šiai gana glau­dūs ir per il­gą lai­ko­tar­pį nu­si­ sto­vė­ję, jie, ma­nau, atei­ty­je tik stip­rės, o Skan­di­na­vi­ja ir to­liau iš­liks Lie­tu­vos stra­te­gi­nė par­tne­rė. Kol kas, ver­ti­nant apy­var­tos apim­tį, glau­džiau­siai ry­šius pa­lai­ko­me su Šve­di­ja. O pa­gal iš­si­vys­ ty­mo ly­gį bei men­ta­li­te­tą ar­ti­miau­sia rin­ka, ma­no ma­ny­mu, bū­t ų Da­n i­ja.

Tur­tin­giau­sia rin­ka yra Nor­ve­gi­ja, ta­ čiau nor­ve­gų men­ta­li­te­tas šiek tiek ki­ toks, to­dėl su jais dirb­ti sun­kiau. Be to, ir lie­tu­vių įvaiz­dis Nor­ve­gi­jo­je šiek tiek blo­ges­nis, nes la­bai daug lie­tu­vių ten va­žiuo­ja tie­siog ver­gau­ti.

mi­ja ir ypač Šve­di­ja yra vie­nos di­ džiau­sių in­ves­tuo­to­jų Lie­tu­vo­ je, Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je. Tie­siog pa­skui in­ves­ti­ci­jų pi­ni­gus atė­jo ir juos ad­mi­nist­ruo­jan­tys skan­di­na­ vų ban­kai.

Al­gi­man­tas Aks­ti­nas Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

S

kan­di­na­vi­jos ša­lių vers­las Lie­ tu­vo­je yra ga­na ak­ty­vus ir ga­ na daug in­ves­ta­vęs į tam tik­rus ša­lies sek­to­rius. Skan­di­na­vi­jos ša­lių ka­pi­ta­las ir vers­lo mo­de­lis, ga­li­ma sa­ky­ti, do­mi­nuo­ja ban­kų, fi­nan­sų sek­ to­riu­je, ta­čiau esa­ma ir skan­di­na­vų ka­ pi­ta­lo pra­mo­nės įmo­nių.

Lie­tu­vo­je vyks­tant pri­va­ti­za­ci­jai skan­ di­na­vai pa­t i­kė­jo mū­sų dar­bo po­ten­ cia­lu ir kul­tū­ra. La­bai svar­bu, jog pa­ ma­tę ge­r us par­t ne­r ys­tės re­z ul­ta­t us jie su­pra­to, kad juos lė­mė mū­sų aukš­ čiau­sio ly­gio va­dy­bi­nin­kai. Šie Skan­di­ na­vi­jos įmo­nėms su­da­ro ge­ras są­ly­gas plės­tis į ki­tas rin­kas, ku­rio­se jie jau yra

Šve­di­ja Nor­ve­g i­ja Suo­mi­ja Da­ni­ja

In­ves­tuo­to­jai 238 211 191 254

In­ves­ti­ci­jos, mln. li­tų 7827,38 2522,63 1757,66 1584,76 Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

šiek tiek la­biau kva­li­fi­kuo­ti ar pa­ty­rę.

Pa­vyz­d žiui, į Nepriklausomų valstybių sandraugos ša­lis: Ru­si­ją, Uk­rai­ną, Bal­ta­ru­si­ją, taip pat į Len­ki­ją kaip po­ so­vie­ti­nę ša­lį.

Lie­t u­vo­j e iki šiol neat­š auk­t a stra­te­ gi­j a tap­t i pa­s lau­g ų ša­l i­m i Eu­ro­p os, Skan­d i­n a­v i­j os re­g io­n e. Prit­r auk­ tos in­ves­t i­c i­jos ir to­k ių gi­gan­t ų kaip „Wes­tern Union“ ar „Barc­l ays“ atė­ ji­m as tam­p a tar­s i vi­z i­t i­ne kor­te­le.

Skan­d i­n a­vai pe­r i­m a pa­slau­g ų cent­ rų stei­g i­mo idė­j as ir pra­de­d a ak­t y­ viai steig­t i sa­vo fi­nan­s i­n ių pa­slau­g ų cent­r us mū­s ų ša­ly­j e. Juos for­muo­ jant bu­vo jun­t a­m as fi­n an­s ų spe­c ia­ lis­t ų, kal­b an­č ių Skan­d i­n a­v i­j os ša­l ių kal­b o­m is, po­rei­k is, to­dėl jų bu­vo pri­ trau­k ia­m a iš vi­s o Bal­t i­j os ša­l ių re­ gio­no. Au­gant po­rei­k iui, Lie­t u­va jau ban­do vers­l ą koo­p e­r uo­t i su moks­lu: su­jung­t i pro­fe­s i­nes ži­n ias ir skan­d i­ na­v ų kal­b ą, kad bū­t ų su­k u­r ia­ma pa­ pil­do­ma pri­dė­t i­nė ver­tė.

Jei­gu Da­ni­ją pri­skir­tu­me prie Skan­di­ na­v i­jos ša­l ių, bū­t ų ga­l i­ma teig­t i, kad jos eko­no­mi­kos mo­de­l is Lie­tu­vai la­ bai pa­t rauk­lus. Pas­ta­r uo­ju me­tu Da­

ni­ja yra iš­si­kė­lu­si eko­no­mi­nį tiks­lą iš pra­mo­ni­nės, pro­duk­tus ga­mi­nan­čios, ša­lies tap­ti aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ku­ rian­čių pa­slau­gų vals­ty­be. Ši stra­te­gi­ja pa­na­ši į Lie­tu­vos tiks­lus, to­dėl, ma­nau, mums rei­kė­tų koo­pe­ruo­tis, mo­ky­tis iš rim­tos par­tne­rės, o ne vien kvies­tis in­ ves­ti­ci­jas.

Be to, iš kai ku­rių Skan­di­na­vi­jos ša­lių ga­li­ma pe­rim­ti tam tik­ras ins­ti­tu­ci­jas, pa­vyz­d žiui, iš Šve­di­jos – vers­lo ta­ry­ bą. Mes Lie­tu­vo­je daž­nai dis­ku­tuo­ja­ me, ar pa­kan­ka­mai iš­nau­do­ja­me sa­ vo so­cia­li­nių par­tne­rių su­ge­bė­ji­mus, ar tik su­ku­ria­me to­kias ins­ti­tu­ci­jas ir dar­bo gru­pes, ku­rio­se vien „nu­lei­džia­ mas ga­ras“.

Ki­taip ta­riant, mū­sų ins­ti­tu­ci­jo­se vers­ las ne­tu­ri spren­džia­mo­jo bal­so, to­dėl, kaip daž­nai sa­ko­me, da­ly­vau­da­mas tik gaiš­ta lai­ką. O Šve­di­jo­je vers­lo ta­ ry­ba ste­bi ap­lin­ką, tu­ri sa­vo at­sto­vy­ bes ki­to­se ša­ly­se, taip pat Lie­tu­vo­je, bend­rau­ja ir dir­ba su in­ves­tuo­to­jais, vys­to bend­rus pro­jek­tus. Ma­nau, sėk­ min­giau­sius mo­de­lius ga­li­ma tai­ky­ti ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se.

Parengė Li­na Mra­zaus­kai­tė

12

KetvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012

pasaulis At­si­sakė ­ vys­ku­pių

Te­ro­ris­tas ­ pa­kar­tas

Su­ta­ri­mo ­ ne­ra­do

Ang­li­konų baž­ny­čia ant­ra­ dienį su­kėlė sąmyšį ne­di­de­ le balsų per­sva­ra at­mes­da­ma mo­terų šven­ti­nimą į vys­ku­ pes ir su­truk­dy­da­ma pa­stan­ gas mo­der­ni­zuo­ti mi­li­jo­nus ti­ kin­čiųjų vi­sa­me pa­sau­ly­je tu­ rin­čią bend­ruo­menę. Da­bar pa­sau­ly­je yra iš vi­so 37 ang­li­ konų vys­kupės.

Vie­nin­te­liam li­ku­siam gy­vam 2008 m. ata­kų Mum­ba­ju­je te­ ro­ris­tui va­kar bu­vo įvyk­dy­ta mir­ties bausmė – pra­ėjus be­ veik ket­ve­riems me­tams po to, kai 166 žmonės žu­vo per tris iš­puo­lių In­di­jos fi­nansų sos­tinė­je die­nas. Mo­ham­me­ das Ka­sa­bas anks­ti ry­te kalė­ji­ me bu­vo pa­kar­tas.

Eu­ro zo­nos fi­nansų mi­nist­ rai va­kar per de­ry­bas, ku­rios baigė­si pa­ry­čiais, ne­su­gebė­ jo su­si­tar­ti iš fi­nan­si­nio gelbė­ ji­mo fondų per­ves­ti Grai­ki­ jai 31,2 mlrd. eurų sie­kiant ap­ sau­go­ti šalį nuo bank­ro­to.

Ginčų ki­lo dėl pa­pil­domų dve­ jų metų, ku­rių Grai­ki­ja pra­šo tau­py­mo pro­gra­mai.

Užd­raudė nuo­gy­bes San Fran­sis­kas at­si­sakė sa­vo ne­ var­žo­mos laisvės da­lelės – mies­to ta­ry­bo­je ne­di­de­le per­sva­ra bu­vo pa­tvir­tin­tas drau­di­mas vi­sa­me mies­te de­monst­ruo­ti nuo­gy­bes.

At­me­tu­si skun­dus, kad žmo­nių ver­ti­mas pri­si­deng­ti pa­kirstų San Fran­sis­ko, kaip mies­to be su­var­ žymų, re­pu­ta­ciją, Pri­žiūrė­tojų ta­ ry­ba ant­ra­dienį še­šiais bal­sais pri­ tarė įsa­kui, ku­riuo vy­res­niems nei pen­ke­rių metų as­me­nims dau­gu­ mo­je viešų vietų, įskai­tant gat­ves, ša­li­gat­vius ir viešąjį trans­portą, draud­žia­ma de­monst­ruo­ti ge­ni­ ta­li­jas. Prieš įsaką bal­sa­vo pen­ki ta­ry­bos na­riai.

Tai jau ne­bėra ret­ kar­čiais ma­to­ma keis­to­ka San Fran­sis­ ko da­lis. Kast­ro ra­jo­ ne tai vei­kiau ma­to­ ma ko­ne sep­ty­nias die­nas per sa­vaitę.

Išim­tys bus tai­ko­mos san­kcio­ nuotų gat­vių mu­gių ir pa­radų, to­ kių kaip kas­me­tis gėjų pa­ra­das, da­ly­viams.

Ta­ry­bos na­rys Scot­tas Wie­ne­ ris tokį drau­dimą pa­si­ūlė rea­guo­ da­mas į dažnė­jan­čius skun­dus dėl grupės vyrų, ku­rių nuo­gus kūnus ko­ne kas­dien ga­li­ma pa­ma­ty­ti gė­ jų pamėg­ta­me Kast­ro ra­jo­ne. Per ant­ra­die­nio po­sėdį jis sakė, kad prie­ši­no­si be­veik dve­jus me­tus, bet ga­liau­siai bu­vo pri­vers­tas im­ tis veiksmų. „Tai jau ne­bėra ret­kar­čiais ma­ to­ma keis­to­ka San Fran­sis­ko da­ lis. Kast­ro ra­jo­ne tai vei­kiau ma­

to­ma ko­ne sep­ty­nias die­nas per sa­vaitę“, – sakė S.Wie­ne­ris.

Jo opo­nen­tai ta­ry­bo­je tvir­ti­no, kad drau­di­mas vi­sa­me mies­te ne­būti­nas ir kad jis tik nu­kreiptų po­li­ci­jos dėmesį nuo rim­tes­nių pro­blemų. Ta­ry­bos na­rys Joh­ nas Ava­lo­sas taip pat iš­reiškė su­si­rūpi­nimą tuo, kokį po­veikį šis įsa­kas pa­da­rys San Fran­sis­ko įvaizd­žiui. „Esa­me švie­sos spin­du­lys ki­ toms ša­lies da­lims ir kar­tais bū­ na tru­putį keis­tu­mo dėl to, kaip iš­reiš­kia­me sa­ve“, – sakė J.Ava­ lo­sas.

Po ant­ra­die­nio bal­sa­vi­mo ta­ ry­bos po­sėdžių salė­je pa­si­gir­do švil­pi­mas ir ra­gi­ni­mai at­šauk­ ti S.Wie­nerį. Nu­distų ak­ty­vistė Gyp­sy Taub, ku­ri ke­lias sa­vai­tes prie­š ant­ra­die­nio po­sėdį or­ga­ ni­za­vo nuo­ga­lių pro­tes­tus ir žy­ gius, pro­tes­tuo­da­ma tuo­jau pat iš­si­rengė, bet še­ri­fo pa­reigū­nai ją iš­lydė­jo iš salės.

Pa­gal S.Wie­ne­rio pa­si­ūlymą už pirmą naujų tai­syk­lių pa­žei­dimą būtų ga­li­ma skir­ti baudą iki 100 do­le­rių (270 litų), bet pro­ku­ro­rai turės teisę už tre­čią pa­žei­dimą pa­teik­ti kal­ti­ni­mus baud­žia­muo­ ju nu­si­žen­gi­mu, už kurį ski­ria­mos bau­dos iki 500 do­le­rių (1350 litų) ir vie­ni me­tai kalė­ji­mo.

Mies­to įsta­ty­m o pro­jek­t ui dar tu­ri būti pri­tar­ta per ga­lu­ tinį bal­sa­vimą, be to, jį dar turės pa­si­ra­šy­ti me­ras Ed­wi­nas Lee. Drau­di­mas įsi­ga­liotų kitų metų pra­džio­je.

Jau iš­kel­ta fe­de­ra­linė by­la, ku­ria sie­kia­ma blo­kuo­ti drau­dimą.

San Fran­sis­kas yra vie­nas de­ mok­ra­tiš­kiau­sių miestų Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se. Jis vie­nas pir­ mųjų įtei­si­no tos pa­čios ly­ties as­menų san­tuo­kas.

BNS inf.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: de­šim­tys žmo­nių prie San Fran­sis­ko pri­žiūrė­tojų

ta­ry­bos pro­tes­ta­vo prie­š naują įsta­tymą.

AFP nuo­tr.

De­ry­bos: iš­puo­lis bu­vo įvyk­dy­tas tuo me­tu, kai JAV vals­tybės sek­re­torė H.Clin­ton Je­ru­zalė­je su Iz­rae­lio

prem­je­ru B.Ne­ta­nya­hu derė­jo­si dėl pa­liaubų Ga­zos Ruo­že.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­liau­bų viltis palaidojo bomba Tar­pi­nin­kams ban­dant nu­mal­šin­ti ka­rinį konf­liktą tarp Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių gru­ puotės „Ha­mas“, Tel Avivą va­kar su­dre­ bi­no au­to­bu­so spro­gi­mas, nu­griaudėjęs ne­to­li Lie­tu­vos am­ba­sa­dos.

Dra­ma­tiš­ka pa­dėtis

Ma­žiau­siai 21 žmo­gus bu­vo su­žeis­ tas, kai va­kar Tel Avi­vo cent­re spro­go au­to­bu­sas. Iz­rae­lio vald­žia pa­reiškė, kad tai bu­vo „te­ro­ro iš­puo­lis“. Pa­ reigū­nai įta­ria, kad sprog­muo bu­vo pa­dėtas pa­čia­me au­to­bu­se, ir pra­ dėjo ieš­ko­ti įta­riamųjų.

Spro­gi­mas nu­griaudė­jo vos už pusės ki­lo­met­ro nuo Lie­tu­vos am­ ba­sa­dos. Tai va­kar pa­tvir­ti­no am­ ba­sa­do­rius Iz­rae­ly­je Da­rius De­ gu­tis, jis si­tua­ciją pa­va­di­no ga­na dra­ma­tiš­ka.

Pa­sak dip­lo­ma­tinės mi­si­jos va­ do­vo, mies­to cent­re po įvy­kio judė­ ji­mas ap­ri­bo­tas, sau­gu­mo prie­mo­ nių ima­si ir pa­ti am­ba­sa­da. „Vi­sa tai įvy­ko ne­to­li am­ba­sa­dos, maž­ daug 500 m at­stu­mu. Vi­sas pe­ri­ met­ras už­da­ry­tas, tei­gia­ma, kad te­ro­ris­tas ar ke­li te­ro­ris­tai ga­li bū­ ti ne­to­li, be­veik vi­sas cent­ri­nis Tel Avi­vas yra užb­lo­kuo­tas ir mak­si­ ma­liai ri­bo­ja­mas žmo­nių judė­ji­ mas, – pa­sa­ko­jo am­ba­sa­do­rius. – Si­tua­ci­ja iš tiesų ga­na dra­ma­tiš­ka.

Kiek turime ga­li­my­bių, imamės sau­gu­mo prie­mo­nių. Ven­gia­ma ir draud­žia­ma žmonėms išei­ti į gat­ ves, ra­gi­na­ma veng­ti būti žmo­nių su­si­būri­mo vie­to­se, va­žiuo­ti vie­ šuo­ju trans­por­tu ir be­rei­ka­lin­gai slam­pinė­ti, vaikš­tinė­ti po miestą ten, kur ne­rei­kia.“

Pri­minė in­ti­fadą

Spro­gi­mas nu­griaudė­jo tuo me­tu, kai JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ ry Clin­ton at­vy­ko į Iz­raelį derė­tis su prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­ hu, kaip būtų ga­li­ma nu­trauk­ti pa­ starąją sa­vaitę vy­kusį krau­jo lie­jimą Ga­zos Ruo­že. Vie­nas JAV am­ba­sa­ dos at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad juo­du ta­ria­si jau ant­rąkart per pa­starą­sias dvi die­nas.

Jis pri­dūrė, kad dar še­šiems žmo­ nėms bu­vo su­teik­ta pa­gal­ba dėl pa­ tir­to šo­ko.

Po­li­ci­ja nu­rodė, kad spro­gi­mas įvy­ko gatvė­je ne­to­li Ki­ri­jos – di­ de­lio Iz­rae­lio gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos komp­lek­so.

Te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žuo­se ma­to­ mas au­to­bu­sas iš­dau­žy­tais lan­gais, jo kor­pu­sas su­lanks­ty­tas spro­gi­mo jėgos. Šie vaiz­dai at­gai­vi­no pri­si­mi­ ni­mus apie 2000–2005 m. vy­ku­sią in­ti­fadą, pa­les­ti­nie­čių su­ki­limą.

Ra­ke­tos skrie­ja to­liau

Iz­rae­l is pa­s tarąją sa­vaitę bu­vo įsit­raukęs į kru­viną konf­ron­ta­ciją su pa­les­ti­nie­čių ko­vo­to­jais Ga­zos Ruo­že. Ap­si­šau­dy­mas ra­ke­to­mis tęsėsi ir va­kar. Tel Avi­vas ata­ka­ vo fut­bo­lo sta­dioną Ga­zos Ruo­že, o pa­les­ti­nie­čiai at­sakė pa­leis­da­ mi dau­giau ra­ketų į Iz­rae­lio te­ri­ to­riją.

Per konf­liktą jau žu­vo maž­daug 140 pa­les­ti­nie­čių ir pen­ki iz­rae­lie­ čiai. Pa­liau­bos, ku­rias bu­vo ke­ti­ na­ma pa­skelb­ti vi­dur­naktį į tre­čia­ dienį, taip ir ne­įsi­ga­lio­jo konf­lik­to pusėms ne­pa­sie­kus su­ta­ri­mo. Iz­ rae­lis rei­ka­lau­ja nu­trauk­ti bet ko­ kias ata­kas iš Ga­zos Ruo­žo ir už­ kirs­ti ke­lią „Ha­mas“ gink­luo­tis. „Ha­mas“ rei­ka­lau­ja nu­trauk­ti Ga­ zos Ruo­žo blo­kadą ir su­stab­dy­ti tiks­li­nes pa­les­ti­nie­čių žu­dy­nes. „Ha­mas“ pa­svei­ki­no ata­ką

„Ha­mas“ at­sto­vai per Ga­zos me­ četės, sto­vin­čios prie­šais Ši­fos li­ go­ninę, gar­sia­kal­bius gyrė va­ka­ rykštę au­to­bu­so ata­ką. „Die­vas visų did­žiau­sias. Įvyk­ dy­ta ope­ra­ci­ja sio­niz­mo šir­dy­je“, – sakė kalbė­to­jas. „Ha­mas“ svei­ki­na šią kan­ki­nystės ope­ra­ciją ir pa­tvir­ti­na, kad tai sa­ vaime suprantamas at­sa­kas į Dal­lu šei­mos žu­dy­nes ir pa­les­ti­nie­čių ci­ vi­lių lik­vi­da­vimą“, – bu­vo sa­ko­ma pra­ne­ši­me.

Kalbė­to­jas ome­ny­je turė­jo de­ vy­nis vie­nos Ga­zos šei­mos na­rius, ku­rie žu­vo sek­ma­dienį per Iz­rae­lio oro ata­ką.

BNS, BBC inf.

140

pa­les­ti­nie­čių

ir pen­ki iz­rae­lie­čiai žu­vo per sa­vaitę trun­kantį konf­liktą.

13

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

sportas „Palanga“ – „Neptūnas“

„Chelsea“ atleido strategą

Lietuviui – ekipos vairas

Šiandien 17 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynės tarp „Palangos“ ir „Neptūno“ komandų. Kurorto ekipa po 7 varžybų nėra iškovojusi pergalės ir užima paskutinę – 12-ąją vietą. Klaipėdiečiai po penkių susitikimų turintys dvi pergales – aštunti.

Prabėgus pusmečiui po triumfo UEFA Čempionų lygos turnyre, vakar Londono „Chelsea“ klubo vadovai atsisakė Šveicarijoje gimusio vyriausiojo trenerio italo Roberto di Matteo paslaugų.

Tarp realiausių pretendentų treniruoti komandą – Rafaelis Benitezas ir su „Barcelona“ atsisveikinęs Pepe Guardiola.

Aštuntąją vietą dvylikos ekipų Lenkijos krepšinio pirmenybėse užimančio Gdansko Starogardo „Polpharma“ klubo vadovai vyriausiojo trenerio pareigas patikėjo 39-erių Mindaugui Budzinauskui. Pernai krepšininko karjerą baigęs lietuvis šiame poste pakeis atleistą Wojciechą Kaminskį.

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate vyks vienerios rungtynės – 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) kovos „Klarksono-Plikių“ ir „Nauticos“ penketukai.

Rytoj 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „LCC“ futbolininkai susitiks su „Kruopos“ komanda. Po šių rungtynių 21.30 val. į aikštelę išbėgs „AMG-Titaniko“ ir „Baltų“ ekipos.

Rezultatyvumas. Aštuntą pralaimėjimą NBA patyrė dviejų lietuvių Toronto „Raptors“ klubas, svečiuose 98:106 (29:22, 22:29, 29:22, 18:33) nusileidęs Filadelfijos „76ers“ penketukui. Starto penkete žaidęs Jonas Valančiūnas pasižymėjo dvigubu dubliu – pelnė 11 taškų ir tiek pat kartų atkovojo kamuolį. Lino Kleizos sąskaitoje – 5 taškai ir 3 atkovoti kamuoliai.

Išvarytas. Įspūdingą pergalę pirmosiose Vengrijos futbolo taurės turnyro aštuntfinalio rungtynėse iškovojo šalies pirmenybių lyderis Dėro ETO klubas su Linu Pilibaičiu, namuose net 4:0 (2:0) sutriuškinęs Pakšo SE ekipą.

Susitikimą pradėjęs lietuvis 74-ą minutę buvo pašalintas iš aikštės.

Laimingieji. Po antradienį vykusių Čempionų lygos futbolo turnyro penktojo turo rungtynių paaiškėjo dar trys atkrintamųjų varžybų dalyviai – prie anksčiau vietas aštuntfinalyje užsitikrinusių „Manchester United“ (Anglija) ir „Barcelona“ (Ispanija) vienuolikių prisijungė Donecko „Šachtar“ (Ukraina), „Valencia“ (Ispanija) ir Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) komandos.

Krepšinis. Ketvirtąją pergalę Lietuvos krepšinio lygos čempionate iškovojo Utenos „Juventus“ ekipa, namuose 82:75 įveikusi vienuoliktojoje pozicijoje likusius Vilniaus „Sakalus“.

M.Ašmonui – sidabras ir bronza Šalies rankų lenkikų rinktinė, kurioje buvo ir klaipėdietis Mantas Ašmonas, Lenkijoje surengtose pasaulio taurės varžybose iškovojo penkis medalius.

Komanda: tarp puikiai pasaulio taurės varžybose rungtyniavusių lietuvių buvo ir klaipėdietis A.Ašmonas

(klūpo pirmas iš kairės).

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuviai pasidabino dviem aukso, vienu sidabro ir dviem bronzos žetonais. Bendroje rinktinių įskaitoje mūsų valstybės stipriarankiai tarp 26 šalių užėmė aukštą penktąją vietą.

Geriausiai sekėsi daugkartinei Europos ir pasaulio čempionei Eglei Vaitkutei. Šilutės policijos tyrėja abiem rankomis nesunkiai įveikė varžoves svorio per 65 kg grupėje.

Svorio iki 78 kg grupėje puikiai sekėsi M.Ašmonui. Lietuvos rankų lenkimo federacijos viceprezidentas, lenkdamas kaire ranka, tarp

30-ies dalyvių užėmė antrąją vietą. Kovodamas dešine ranka uostamiesčio sportininkas buvo trečias. „Esu labai patenkintas, nesitikėjau tapti prizininku. Vienuolikos mėnesių intensyvios treniruotės ir griežtas sportinis režimas davė vaisių“, – šypsojosi atletas, kartu su medaliais dar gavęs bemaž trijų tūkstančių litų premiją.

Bronzos medalį tarp senjorų iškovojo Kaune įsikūręs plungiškis Modestas Grigaitis. Jis prizininku tapo rungtyniaudamas dešine ranka svorio per 95 kg grupėje. Į savo svorio grupių dešimtukus pateko: Paulius Morkūnas (iki 70 kg), Šarūnas Manarka (iki 78 kg), Dainius Kontrimas (iki 95 kg).

„Keliems dalyviams pritrūko sėkmės ir patirties, tačiau jiems viskas dar prieš akis, – sakė M.Ašmonas. – Mažos Lietuvos valstybės sportininkams iškovoti penktąją vietą – didelė sėkmė. Dar kartą buvo įrodyta, kad mūsų tvirtarankiai yra labai pajėgūs.“ Šalies rankų lenkimo federacijos prezidentas Vladas Kuizinas sakė, kad jam buvo malonu girdėti Rusijos televizijos reportažą, kuriame pašnekovai dažnai minėjo mūsų valstybės vardą. Kartą net žavėjosi: „Lietuvos tvirtarankiai – elitiniai sportininkai“.

Anot V.Kuizino, 2013 metų gegužės mėnesį Lietuva rengs Europos čempionatą, o 2014 me-

tais – planetos pirmenybes. „Tai bus pirmą kartą istorijoje, – sakė klaipėdietis. – Senojo žemyno čempionatą organizuosime Druskininkuose. Tai jau yra sutarta. O dėl pasaulio pirmenybių – kol kas nežinia. Gali būti, kad Vilniuje ar Druskininkuose. Aš, kaip klaipėdietis, labai norėčiau, kad jos vyktų mūsų mieste, tačiau vargu ar Klaipėdos valdžia prisidės prie tokio lygio varžybų organizavimo.

Per daugelį metų pastebėjau, kad miesto valdininkai į rankų lenkimą yra tiesiog nusispjovę. Kartais susidaro įspūdis, kad jiems sportas – lyg šuniui penkta koja. Tikriausiai pagalbos teks kreiptis į kitų miestų atstovus.“

Dar vienas klaipėdiečių studentų pralaimėjimas Česlovas Kavarza Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai, Kaune 95:102 nusileidę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekipai, patyrė ketvirtą nesėkmę Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate.

Nuosmukis: patyrę antrąjį pralaimėjimą paeiliui, klaipėdiečiai turnyri-

nėje rikiuotėje smuktelėjo žemyn.

Vytauto Petriko nuotr.

Laikinosios sostinės studentai prieš susitikimą su uostamiesčio komanda buvo pikti, nes paeiliui pralaimėjo dvejas rungtynes.

Rungtynės buvo itin atkaklios – tris kėlinius kova vyko taškas į tašką, o pergalę kauniečiams, rungtyniavusiems vos septyniese, lėmė geriau sužaistas ketvirtasis kėlinys. Klaipėdiečiai geriau kovojo dėl atšokusių kamuolių

(45:36), mažiau klydo (10:23), tačiau to nepakako.

Anot KU stratego Mindaugo Bugio, pralaimėjimą lėmė rungtynių pabaigoje padarytos kelios lemtingos klaidelės. „Šįkart dominavo puolimas. Kovėmės kiek galėjome, tačiau šįkart varžovai buvo šiek tiek agresyvesni“, – pabrėžė treneris. Į LSKL lyderių gretas išsiveržė Šiaulių universiteto (ŠU) krepšininkai, namuose 12 taškų skirtumu – 88:76 nugalėję Mykolo Romerio universiteto (MRU) komandą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai savų žiūrovų akivaizdoje 91:79 įveikė Lietuvos edukologijos universiteto

(LEU) penketuką. Lietuvos sporto universiteto (LSU, buvusi Lietuvos kūno kultūros akademija) atstovai namuose 30 taškų skirtumu 101:71 nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ekipą.

Komandų rikiuotė Vieta Universitetas

1. ŠU 2. MRU 3. VDU 4. VU 5. KU 6. LSU 7. KTU 8. VGTU 9. LEU

Rungt.

Perg.

7 7 7 7 8 7 7 7 7

6 5 5 4 4 3 3 1 1

19

ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą.

J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo ir šį užsidegimą įgyvendinkite.

Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei.

Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Todėl palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais reikalais.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas, kamuos bloga nuojauta. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai.

Nevarginkite savos galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką.

Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti.

Pirmoje dienos pusėje pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Susidursite su žmogumi, kurio emocijos skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia.

Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras palankus kūrybai.

Skorpionas (10 24–11 22). Viskas užklups vienu metu. Problemų dėl darbo iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Šaulys (11 23–12 21). Jums atsivers galimybė žengti sėkmingu keliu, tačiau tuo galite ir nepasinaudoti. Ignoruosite savo jausmus ir ambicijas. Pasistenkite įveikti niūrią nuotaiką.

O jeigu nepasiseks, nesijaudinkite – tai ne paskutinė galimybė.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų.

Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je laikysis apniukę orai, nešals. Šiandien be žymesnių kritulių, oras šils iki 3–6 laipsnių. Penktadienį kai kur nedidelis lietus, oro temperatūra naktį bus 1–5, dieną 3–8 laipsniai ši­ lumos.

Šiandien, lapkričio 22 d.

+3

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+4

Utena

+3

8.00 16.09 8.05

327-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 39 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +7 Brazilija +24 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +23 Keiptaunas +21 Kopenhaga +10

kokteilis Pa­gai­lė­jo ke­lių ki­bi­rų da­žų Dau­ge­l į me­tų klai­pė­die­čius ir ki­ta­pus gat­vės esan­čio vieš­bu­čio sve­čius šiur­ pi­no is­to­r i­nis „Vik­to­r i­jos“ pa­sta­tas. Pa­ ga­l iau šią va­sa­rą jis su­lau­kė sta­t y­bi­ nin­k ų de­san­to. Ru­de­niop, nu­ka­bi­nus dar­b o ap­s au­g i­n ius tink­lus, sta­t i­nys ma­lo­n iai nu­ste­bi­no gra­ž iai re­no­vuo­ to­mis sie­no­mis ir nau­jais lan­gais.

Kai le­gen­di­nis pa­sta­tas ta­po gra­žus, akį ėmė rėž­ti gre­ta sto­vin­tys mū­rai, esan­ tys ar­čiau Her­kaus Man­to gat­vės. „Ga­lė­jo res­tau­ra­to­r iai nu­da­ž y­t i ir tą na­mą. Ta­da bū­t ų nuo­sta­bu. Juo­lab kad ir tų dar­bų ten ne tiek jau daug, – tarp sa­vęs kal­bė­jo­si ar­chi­tek­tū­rą iš­ ma­nan­tys vy­riš­kiai. – Per sa­vai­tę ži­no­ mo res­tau­ra­ci­jos ste­buk­la­da­rio Ala­di­ no vy­rai bū­tų ir tą na­mą nu­da­žę.“ Anot vy­r ų, bū­tų už­te­kę pen­k ių ar še­ šių ki­bi­rų da­ž ų, ir mies­to cent­ras bū­tų ne­prie­kaiš­tin­gai gra­ž us.

Londonas +12 Madridas +13 Maskva +3 Minskas +3 Niujorkas +11 Oslas +7 Paryžius +8 Pekinas +7

Praha +7 Ryga +2 Roma +17 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +21 Tokijas +13 Varšuva +5

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+4

+7

4

+7

+8

+7

+7

6

rytoj

šeštadienį

+7

Vilnius

Marijampolė

+4

Alytus

Vardai Cecilija, Celina, Dargintė, Kristinas, Selina, Steikintas

lapkričio 22-ąją

Rytas

+7

+5

+4

+7

+6

5

1497 m. ieš­ko­da­mas ke­ lio į In­di­ją, po­rtu­ga­lų ke­ liau­to­jas Vas­co da Ga­ma ta­po pir­muo­ju, ku­r iam pa­vy­ko api­plauk­ti Ge­ro­ sios Vil­ties iš­ky­šu­lį.

1842 m. įvy­ko pir­ma­ sis ug­n i­kal­n io iš­si­ver­ž i­ mas Ame­r i­kos že­my­ne: Va­šing­to­no vals­t i­jo­je iš­ si­ver­žė Šv. Ele­nos ug­n i­ kal­nis.

1869 m. gimė prancūzų rašytojas, Nobelio litera­ tūros premijos laureatas André Gide’as.

1890 m. gi­mė bū­si­ma­sis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas ge­ne­ro­las Char­les’is de Gaul­le’is.

1916 m. mi­rė JAV ra­šy­to­ jas Jac­kas Lon­do­nas.

1963 m. Da­la­se nu­žu­dy­ tas JAV pre­zi­den­tas Joh­ nas F.Ken­ne­dy.

1967 m. gi­mė vie­nas ge­ riau­sių vi­sų lai­kų Vo­kie­ ti­jos te­ni­si­nin­kų Bo­ri­sas Bec­ke­ris.

1976 m. gimė suomių roko dainininkas, gru­ pės HIM lyderis ir voka­ listas Ville Valo.

1990 m. po 11 me­tų iš Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­jos prem­je­ro pa­rei­g ų at­ si­s ta­t y­d i­no Mar­ga­ret That­cher.

Iš­si­ver­žė ug­ni­kal­nis Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ug­ni­kal­nis, ma­to­mas fil­mo „Žie­dų val­do­vas“ sce­no­se, iš­si­ver­žė va­kar, iš­spjau­ da­mas pe­le­nų stul­pą į tri­jų ki­lo­ met­rų aukš­tį virš Šiau­ri­nės sa­los, pra­ne­šė moks­li­nin­kai.

Kai­my­nai: du su­jung­ti pa­sta­tai

šian­dien itin ski­ria­si.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Her­kaus Man­to g. 1-asis na­mas taip pat – is­to­ri­nis. Jis, kaip ir „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­tis, daug pa­pa­sa­ko­tų, jei ga­lė­tų pra­bil­ti.

Is­to­ri­niai su­ta­pi­mai Tarp „Vik­to­r i­jos“ vieš­bu­čio pa­lė­pė­je ras­t ų do­k u­men­t ų bu­vo itin įdo­m ios sta­t is­t i­kos.

Na­po­leo­nas gi­mė 1760 m., Hit­le­ris – 1889 m. Skir­tu­mas – 129 me­tai.

Na­po­leo­nas atė­jo į val­džią 1804 m., Hit­ le­ris – 1933 m. Skir­tu­mas – 129 me­tai.

Na­po­leo­nas įžen­gė į Vie­ną 1812 m., Hit­le­ ris – 1941 m. Skir­tu­mas – 129 me­tai.

Na­po­leo­nas pra­lai­mė­jo ka­rą 1816 m., Hit­ le­ris – 1945 m. Skir­tu­mas – 129 me­tai.

Abu jie atė­jo į val­džią bū­da­mi 44 me­tų, už­puo­lė Ru­si­ją, kai jiems bu­vo 52 me­tai, o pra­lai­mė­jo ka­rą bū­da­mi 56 me­tų.

Ne­si­ner­vin­ki­te dirb­da­mi Jei jū­sų dar­bas yra ner­v in­gas ir ly­d i­ mas nuo­la­t i­n ių stre­sų, įsi­g y­k i­te „ra­ mi­na­mą­jį“ ta­l is­ma­ną, ku­r is pa­dės at­ kreip­t i dė­me­sį į ma­lo­n ius pri­si­m i­n i­ mus ir į su­si­da­r iu­sią konf­l ik­ti­nę si­tua­ ci­ją leis pa­ž velg­ti tar­si iš ša­lies.

Ta­lis­ma­nas, pa­vyz­d žiui, ga­li bū­ti vai­ ko ar my­li­mo žmo­gaus nuo­trau­ka. Žiū­ rė­ki­te į šias nuo­trau­kas ir su­vo­ki­te, kad smul­kūs šios die­nos ne­ma­lo­nu­mai nė­ ra to­k ie svar­būs, kaip tai ga­li at­ro­dy­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai – Man at­ro­do, kad kai­my­nas vėl va­rė na­mi­nu­kę.

– Iš kur ži­nai?

– Jo triu­šiai vėl ma­no šu­n į ap­stum­dė. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ ma­no, kad res­tau­ra­to­riai ne­ty­čia pa­li­ko ne­tvar­ky­tą vieš­bu­čio vir­šu­ti­nę da­lį)

Kie­kis: praė­ju­sį kar­tą nuo Bir­žos til­to tu­rėk­lų bu­vo nu­pjau­ti pen­ki ki­bi­rai spy­nų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jau­nieji ieš­ko mei­lės spy­nų Klai­pė­die­čiai su­sku­bo at­siim­ti am­ži­ną mei­ lę sim­bo­li­zuo­jan­čių spy­nų, ku­rios ka­bė­jo ant Bir­žos til­to tu­rėk­lų, bet bu­vo pa­ša­lin­ tos. Prie­žas­tis – til­tą rei­kė­jo pa­kel­ti iš­pluk­ dant bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“ į re­mon­to vie­tą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dar­bus at­li­ku­sios įmo­nės „Via­du­ kas“ Klai­pė­dos sky­riaus in­ži­nie­ rius Ka­zys Čes­naus­kas pa­sa­ko­jo, kad spy­nų jau bu­vo atė­ju­sios pa­ siim­ti sep­ty­nios po­ros. Pa­si­tai­ kė klai­pė­die­čių, ku­rie sa­vo am­ži­ nos mei­lės sim­bo­lius pa­siė­mė tą pa­čią die­ną, kai jie bu­vo ša­li­na­mi nuo tu­rėk­lų. Po­ros tvir­ti­no, kad spy­nas lai­kys kaip at­si­mi­ni­mą apie

svar­bią die­ną jų gy­ve­ni­me. „Da­bar spy­nos yra lai­ko­mos mū­sų san­dė­ ly­je Ši­lu­tės plen­te. Kai atei­na žmo­ nės, duo­da­me pa­tiems pa­si­rink­ti, ku­ri iš spy­nų yra jų. Ne­tik­ri­na­ me, ar taip tik­rai yra“, – juo­ka­vo K.Čes­naus­kas.

Pas­ku­ti­nį kar­tą nuo til­to tu­rėk­lų bu­vo nu­pjau­ta tiek spy­nų, kad vos til­po į pen­kis ki­bi­rus. Jas ke­ti­na­ma sau­go­ti iki me­tų pa­bai­gos, tad no­ rin­tys at­siim­ti sa­vo spy­ną tu­ri pa­ sku­bė­ti.

K.Čes­naus­kas pa­sa­ko­jo, kad ant til­to tu­rėk­lų jau­na­ve­džiai jau pa­ka­ bi­no nau­jų spy­nų. „Šeš­ta­die­nį, ka­i bu­vo iš­pluk­dy­ tas „Me­ri­dia­nas“, ant til­to ne­bu­ vo nė vie­nos spy­nos, o va­ka­re jau ka­bė­jo dvi. Tra­di­ci­ja yra tra­di­ci­ja, bet spy­nų ant til­to ne­rei­kė­tų ka­ bin­ti. Kai pri­si­kaups, vėl gau­si­me nu­ro­dy­mą iš sa­vi­val­dy­bės jas pa­ša­ lin­ti“, – pa­brė­žė in­ži­nie­rius.

Pa­sak K.Čes­naus­ko, spy­nos la­ bai ap­ga­di­no til­tą. Jos, su­si­da­rius vib­ra­ci­jai, nu­dau­žė da­žus. Taip pat vie­to­mis nuo spy­nų ant til­to tu­rėk­ lų per­si­me­tė rū­dys. „Til­tas yra tra­giš­kos būk­lės, rei­ kės jį vi­są per­da­žy­ti. Ga­lė­tų mies­to val­džia ar ko­kį ge­le­ži­nį me­dį įreng­ ti, ar pa­ka­bin­ti tro­są, kad jau­nie­ji ga­lė­tų ka­bin­ti spy­nas“, – svars­ tė in­ži­nie­rius. K.Čes­naus­ko tei­gi­ mu, spy­nų pjo­vi­mas nė­ra su­dė­tin­ gas dar­bas, bet trun­ka il­gai.

Pa­sak vul­ka­no­lo­gų, Ton­ga­ri­ro ug­ ni­kal­nis pa­bu­do 13 val. 25 min. vie­ tos lai­ku ir siau­tė­jo pen­kias mi­nu­ tes. Dėl iš­si­ver­ži­mo bu­vo trum­pam už­da­ry­ti ke­liai, ci­vi­li­nės avia­ci­jos tar­ny­bos pa­skel­bė pa­di­din­tą pa­ reng­tį, o ne­to­li ug­ni­kal­nio esan­tys žy­gei­viai sku­bė­jo į sau­gias vie­tas. „Tai bu­vo vi­siš­kai ne­ti­kė­ta – ne­ bu­vo jo­kių per­spė­jan­čių ženk­lų, – tei­gė vals­ty­bi­nės ste­bė­ji­mų tar­ny­ bos „GNS Scien­ce“ at­sto­vė nau­jie­nų agen­tū­rai AFP. – Ste­bė­jo­me Rua­pe­ hu (kai­my­ni­nį ug­ni­kal­nį), lauk­da­mi iš­si­ver­ži­mo, o vie­to­je jo įvy­ko tai – tar­si per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus.“ Šiau­ri­nės sa­los cent­ri­nė­je da­ly­ je esan­tis ug­ni­kal­nis snau­dė il­giau nei šimt­me­tį iki šių me­tų rugp­jū­ čio, kai ga­lin­gas spro­gi­mas at­vė­rė nau­ją kra­te­rį kal­no šlai­te ir nu­svie­ dė leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio dy­džio ak­ me­nis to­liau nei du ki­lo­met­rus.

Pa­rei­gū­nai nu­ro­dė, kad nau­jau­ sias iš­si­ver­ži­mas bu­vo ne­di­de­lis, ta­čiau jie vis tiek dėl vi­sa ko trum­ pam už­da­rė ke­lius ir per­spė­jo lėk­ tu­vus ap­lenk­ti pa­vo­jin­gą zo­ną.

Apie 50 žmo­nių, tarp ku­rių bu­vo moks­lei­vių, da­ly­va­vo tu­ris­ti­niuo­se žy­giuo­se Ton­ga­ri­ro na­cio­na­li­nia­ me par­ke, kai įvy­ko iš­si­ver­ži­mas, ta­čiau po­li­ci­ja pra­ne­šė, kad šiems žmo­nėms pa­vo­jus ne­gre­sia ir kad nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Na­cio­na­li­nis par­kas, ku­ria­me bu­vo fil­muo­ja­mos Mor­do­ro ša­lies dyk­vie­tės di­džiu­lės sėk­mės su­lau­ku­sia­me re­ži­sie­riaus Pe­te­rio Jack­so­no ki­no tri­lo­gi­jo­je „Žie­dų val­do­vas“, kas­met pri­trau­ kia 800 tūkst. lan­ky­to­jų į sa­vo kal­nų sli­di­nė­ji­mo cent­rus ir žy­gių tra­sas.

BNS, „Klai­pė­dos“ inf.