TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, lapkričio 22 d., 2012 m. Nr. 273 (1472)
diena.lt
1,30 Lt
2
Atlyginimų prašo eilėmis
Turbūt pastebėjote, kad visomis galimybėmis, ku rias leidžia įstatymai, Pre zidentė naudojasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
5p.
Miestas
2p.
Vilnius kviečia Joulupukį
Miestas Talentas: atlyginimų nesulaukę Markučių dienos veiklos centro darbuotojai į kietaširdį sostinės merą prabilo eilėmis. Vitalijaus Bilevičiaus montažas
Tikriausiai ne veltui sakoma, kad įkvėpi mas dažniausiai aplanko alkanus meni ninkus. Algų nesulaukiantys sostinės so cialiniai darbuotojai eilėmis prašo mies to valdžią susimylėti ir pasirūpinti, kad ant jų Kalėdų stalo būtų ne tik sausos duonos.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Kur mūsų pinigai?
Pasigedę atlyginimų Markučių die nos veiklos centro socialiniai dar buotojai sostinės vadovo Artūro Zuoko širdį nusprendė suvirpinti ei lėmis. Tačiau atsakymo nesulaukė. Markučių dienos veiklos cent ro kolektyvas bendromis pastan
gomis sukūrė ir A.Zuoko profilyje feisbuke įdėjo eiles, kuriomis pra šė išmokėti uždelstus atlyginimus. Eilės prasideda pagarbiu kreipiniu į Vilniaus merą, o baigiasi retoriniu klausimu „Kur mūsų pinigai?“. Dienraščio žurnalistų kalbin ta Markučių dienos veiklos cent ro socialinė darbuotoja ir eilėraš čio idėjos sumanytoja Giedrė Pankauskaitė
2
Kitais metais vienas namų ūkis už elektros energiją per mėnesį mo kės vidutiniškai 8 litais brangiau. Tačiau šiek tiek atpigs buitiniams vartotojams tiekiamos dujos.
Infliacija: gyventojams tiekiamos elektros energijos kaina šoktelės
beveik 13 proc.
Tomo Raginos nuotr.
Kainų komisija patvirtino naujus elektros energijos ir dujų pardavi mo tarifus. Elektra brangs vidutiniškai 5,69 cento, arba 12,8 proc. Nustatyta, kad visoms vartotojų grupėms kintamoji dujų kaina sumažės
Ekonomika
Trečiadienio naktį du jauni vyrai iš krito iš bendro aštunto aukšto kori doriaus balkono. Atvykusiems me dikams jų gyvybės išgelbėti nepavy ko. Nelaimė nutiko S.Žukausko gat vėje esančiame pastate. Toje pačio je gatvėje prieš kelis mėnesius įvyko panaši nelaimė – tuomet vaikinas li po balkonais į 9 aukštą.
13p.
Režisieriams – pagarbos ženklai
8 centais už kubinį metrą. Skai čiuota, kad dujų kaina gyvento jams galėjo mažėti net 12 centų už kubinį metrą, tačiau dėl sprendi mų finansuoti suskystintųjų gam tinių dujų terminalo statybą iš vartotojų lėšų dujų kaina suma žinta 8 centais. Naujos kainos įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios. Plačiau skaitykite
Šiurpi nelaimė pateikė mįslių
Menas
Elektra brangyn, dujos pigyn
4p.
7
2
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniuje tikimasi sulaukti Joulupukio Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Praėjusią žiemą daugeliui sosti nės vaikų teko nusivilti, kad jau keletą metų čia užsukantis tikra sis Kalėdų Senelis iš Laplandijos Vilniuje nenusileido. Ar sulauksi me jo šiemet?
Kad praėjusiais metais Joulupukis aplenkė Lietuvos sostinę ir nuliū dino mažuosius gyventojus, kal ti tikrai ne vaikai, jų nuodėmės ar per mažas skaičius Kalėdų Sene liui išsiųstų laiškų.
Dedame visas pa stangas, kad jis at vyktų, bet tikslaus atsakymo jums pa sakyti dar negaliu. „Kalėdų Senelis – ne paukštis, už dyką neskraido“, – taip praė jusiais metais aiškino Kalėdų programos sostinėje organizato riai. Neradus lėšų jį pasikviesti, Laplandijoje gyvenantis tikra sis Kalėdų Senelis Lietuvos žemę
pasiekė, tačiau nusileido pas mi lijonierių Antaną Guogą Anupriš kėse, Trakų rajone. Kaip bus šiemet, kol kas dar nežinoma, tebevyksta derybos. „Dedame visas pastangas, kad jis atvyktų, vyksta visi galutiniai derinimai, bet tikslaus atsakymo jums pasakyti dar negaliu. Šią savaitę jau viskas turėtų paaiš kėti. Tikimės, kad jis atvyks“, – dienraščiui sakė viešųjų rengi nių organizavimo įmonės „Tekila plius“, kuri rūpinasi Joulupukio atskraidinimu į Vilnių, darbuo toja Gražina Kapkovičiūtė. Pašnekovė nepanoro atskleisti, kiek kainuoja atsiskraidinti tikrą jį Kalėdų Senelį iš snieguotosios Laplandijos. „Kai atvyksta suomių Juolu pukis, kalbama ne apie kokius nors honorarus, o tiesiog apie jo kelionės išlaidas, apgyvendini mą, maitinimą ir panašius da lykus. Kokia suma numatyta vi siems šiems dalykams, išduoti nenorėčiau. Manau, viskas klo sis sėkmingai, jis atvyks, nenoriu užbėgti už akių“, – teigė G.Kap kovičiūtė. Jei Joulupukis pasakys „Taip“, sostinės vaikai su juo susitiks gruodžio 15 ir 16 d.
Suomių Kalėdų Senelis Šiaurės šalyse žinomas personažas – Kalėdų Ožys (angl. – Yule Goat, šved. – Julbock). Tai raguotas personažas, Kūčių vakarą atnešantis dovanų. Suomiškai Joulupukio vardas ir reiš kia „Kalėdų ožį“. Šis personažas gy vena Laplandijoje, turi žmoną Jou lumuori, važinėja elniais kinkytomis rogėmis. Jis gyvena pasienio zonoje, todėl norint pas jį nuvykti su savimi reikia turėti dokumentus. Patys suomiai apie Joulupukį pasa koja taip. Iš pradžių Joulupukis bu vo vaizduojamas kaip blogis, bū tybė ožio pavidalu. Jis neduodavo vaikams dovanų ir reikalaudavo iš jų gero elgesio. Juo buvo gąsdinami žmonės. Gruodį pagonys švęsdavo šventes, kad apsisaugotų nuo Jou lupukio.
Atlyginimų prašo papasakojo, kad proble 1 mos dėl atlyginimų pra sidėjo jau nuo spalio. Šiuo metu
susidariusi daugiau nei vieno mė nesio skola darbuotojams. „Ankstesniais metais problemų taip pat būdavo. Ypač metų pa baigoje pradėdavo vėluoti. Tačiau šiemet problemos dėl atlyginimų prasidėjo rudeniop, o dabar mums skolingi už visą mėnesį. Žmonės su šeimomis, su vaikais. Juk negalime švenčių sutikti nevalgę. Neprašo me kažin kokių dovanų iš savival dybės. Tiesiog norime savo do rai uždirbtų atlyginimų“, – dėstė G.Pankauskaitė.
Giedrė Pankauskaitė:
Aišku, jei pinigų vis dėlto neduos, rašysi me nebe eilėraščius, o, kaip priklauso, – raštus.
Mero įžeisti nenorėjo
Į atlyginimų vėlavimą centro dar buotojai nusprendė pažvelgti su ironija ir, prieš griebdamiesi teisinių priemonių, nusprendė suminkštin ti valdininkų širdis eilėmis. „Kadangi ėmėme negauti lai ku atlyginimo, nusprendėme kaip nors reaguoti. Mano buvo idėja pa rašyti eilėraštį, o kolegė Inga Rasy mienė eilėraštį parašė pagal vienos lietuvių liaudies dainos melodiją“, – eilėraščio atsiradimo aplinkybes nupasakojo darbuotoja. Moteris tikino, kad centro darbuo tojai tikrai nenorėjo įžeisti miesto vadovų. Eiles jie pasirinko kaip su
Tyla: Vilniaus meras A.Zuokas vakar niekaip nereagavo į socialinių darbu
btilų būdą atkreipti į save dėmesį. „Nenorėjome nieko įžeisti ir to dėl nusprendėme kreiptis į mies to valdžią gražia, šventine forma – eilėmis“, – dėstė G.Pankauskaitė. Kurdavo ir anksčiau
Darbuotoja apgailestavo, kad dar pirmadienį socialiniame profilyje
Logistikos centre – nauji inve Dėl nežinomų priežasčių šis blogio padaras virto daug geresniu, švel nesniu personažu, panašiu į Ame rikos Kalėdų Senelį. Greičiausiai jis yra daugelio senų liaudies papročių ir įvairių pasaulio tikėjimų derinys.
Greta Gruodytė Auga verslininkų susidomėjimas būsimu Vilniaus viešuoju logisti kos centru (VLC). Investuoti į jį pa siryžo viena didžiausių logistikos grupių Lietuvoje – įmonė „Auto verslas“. Tikimasi, kad šios bend rovės apsisprendimas bus nau dingas visoms projekte dalyvau jančioms šalims.
mums leis įgyvendinti savo strate ginius planus ir tęsti plėtrą“, – sa kė V.Zakarauskas. Šiuo metu traukiniai įmonei yra ypač svarbi transporto priemonė – pervežimas geležinkeliais suda ro apie 40 proc. veiklos. „Šis logis tikos centras mums ir patrauklus būtent dėl to, kad jame yra geležin kelis. Mes jame turime būti ir tiki mės, kad po dvejų metų jis pradės veikti“, – kalbėjo V.Zakarauskas.
Išsinuomos žemės
Viltis: praėjusią žiemą Kalėdų Senelis iš Laplandijos į Vilnių neuž
suko, tačiau tikimasi, kad šiemet sostinės jis neaplenks.
įdėtas eilėraštis kol kas nesulau kė jokios miesto valdžios reakci jos. „Tik daug laikų gavome. Ir tai taip pat džiugina. Aišku, jei pinigų vis dėlto neduos, rašysime nebe ei lėraščius, o, kaip priklauso – raš tus“, – pridūrė pašnekovė. G.Pankauskaitė prisipažino, kad ji su draugėmis rašytojo plunksnos
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Įmonė „Autoverslas“ su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ bei įstaiga „Vilniaus logistikos parkas“ sutar tis dėl verslo planų ir tolesnių in vesticijų pasirašė vakar. Įmonės sieks kartu plėtoti VLC veiklą ir krovinių pervežimą geležinkeliais. Bendrovės „Autoverslas“ ge neralinis direktorius Valdemaras Zakarauskas teigė, kad tai pirmas kartas, kai įmonė apsisprendžia bendradarbiauti su valstybinėmis ir viešosiomis įstaigomis. Bendro vė būsimame logistikos centre pla nuoja išsinuomoti 3,1–3,5 hektarų ploto žemės sklypą. „Turime savo bazes Vilniuje, Klaipėdoje, Vievyje, tačiau plėtros galimybės po poros metų jau bus išnaudotos, todėl logistikos cent ro projektas mums labai laiku. Jis
Stasys Dailydka:
Logistikos centro atsi radimas taps impulsu visiems transportinin kams gabenti daugiau krovinių ir sukurti naujų darbo vietų. Darbus pradės kitą vasarą
Bendrovės „Lietuvos geležinke liai“ generalinis direktorius Sta sys Dailydka džiaugėsi, kad vienas svarbiausių šalies logistikos pro jektų įgauna pagreitį, o pirmuo sius realius statybos darbus būsi mame centre planuojama pradėti jau kitų metų vasarą.
„Tikiuosi, kad logistikos centro atsiradimas taps impulsu visiems transportininkams gabenti dau giau krovinių ir sukurti naujų dar bo vietų. Visame pasaulyje viešieji logistikos terminalai sukuria ša lims svarbią pridėtinę vertę ir netgi yra vienas iš ekonomikos stabilu mo garantų“, – teigė S.Dailydka. Centrai šalyje bus trys
Įstaigos „Vilniaus logistikos par kas“ direktorius Vytautas Gužaus kas tikisi, kad vis labiau augantis investuotojų susidomėjimas būsi mu VLC ir toliau tik didės. Pirmasis VLC įsikurs geografiš kai patogioje vietoje – 15 km nuo Vilniaus centro, netoli Vaidotų ge ležinkelio stoties. Šis VLC bus ne toli nuo Lenkijos bei Baltarusijos, kuri neturi savo prieigos prie Bal tijos jūros ir nuolat jaučia tinkamų sandėliavimo plotų poreikį. Kitas VLC pranašumas – jis bus šalia IX transeuropinio kelių bei geležinkelių transporto korido riaus, jungiančio Rytus ir Vaka rus per Klaipėdos uostą. Neto li nuo VLC yra ir I transeuropinis transporto koridorius, kuris jun gia pietines Europos šalis su vals tybėmis, esančiomis šiaurėje. Iki planuojamo VLC numatoma pra
3
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
miestas
6p.
Kas atsakingas už informaciją, pateikiamą internete?
o eilėmis Taikomoji poezija Pristatome skaitytojams Marku čių dienos veiklos centro dar buotojų kūrybą.
O, Zuokai, apgaubki mūsų centrą Šviesos skraiste ramia – Dainuojame tau dainą Su pinigine tuščia. Tyla užliejo Markučius, Skanios sriubos – nebus! Kol savivaldybėj niekas nejudės Ir kol socialiniai darbuotojai tylės! Tamsa jau dengia centrą, Kaskart arčiau ir sumaištis. Viršūnėj balto beržo Užgeso spindulys! O, Zuokai, tu žinai – Kalėdos artinas nūnai. Dovanų neprašom mes –
uotojų jam skirtą eilėraštį.
Bet kur mūsų pinigai?
Gedimino Bartuškos nuotr.
griebdavosi ir anksčiau, tačiau merui skirtos eilės – pirmas jos pasirodymas viešojoje erdvėje. „Parašydavom su draugėmis įvairiomis progomis eilių, tačiau tai daugiausia būdavo eilės, skir tos draugams, įvairių gimtadie nio, švenčių proga. Toks „rim tas“ eilėraštis, rimtu klausimu,
– pirmas. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau į jį bus sureaguota. Ne sinorėtų, kad toks darbas nueitų veltui“, – vylėsi pašnekovė. Dienraščio duomenimis, savi valdybės specialistai šiuo metu aiškinasi, kurių savivaldybei pa valdžių įstaigų darbuotojai dar nėra laiku gavę atlyginimo.
estuotojai
Reikšmė: steigiamas VLC bus naudingas visai šalies transporto sis
temai, nes skatins krovinius vežti geležinkeliais.
tęsti ir Vilniaus pietinį aplink kelį. Būsimame VLC viskas, kas reikalinga, bus vienoje vietoje – degalinės, autoservisai, kon teinerių terminalai, finansinės įstaigos, viešbučiai. Šis projektas ne tik sukurs šalyje naujų dar bo vietų, bet ir padės pritrauk ti naujų krovinių srautų. Be to, jis prisidės prie Europos žaliųjų koridorių koncepcijos įgyven
dinimo, nes didesnę pervežimo dalį sudarys gabenimas geležin keliais, einančiais per tarptauti nius koridorius. Už modernaus ir šiuolaikiš ko konteinerių terminalo statybą būsimame logistikos centre atsa kinga bendrovė „Lietuvos gele žinkeliai“. Iš viso šalyje numatyta įsteigti tris VLC – ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje.
Karpiniais didžiuojasi ir kinai Indrė Pepcevičiūtė Lapkričio 26 d. Vilniaus univer siteto (VU) Konfucijaus institutas minės antrąsias įkūrimo metines. Ta proga šiomis dienomis vyksta jau antroji Kinų kultūros savaitė, kurioje didžiausias dėmesys ski riamas tradiciniam kinų karpinių menui ir kinų dvikovoms (ušu).
Nuo lapkričio 19 d. Vilniuje vie šintys svečiai iš Kinijos doc. Guo Xiaofengas ir karpinių meistrė Yang Zhihong jau skaitė ne vieną paskaitą aukštosiose ir vidurinėse mokyklose. Taip pat buvo pristaty tas tradicinis kinų karpinių menas, o vakarykštis vakaras buvo paskir tas Rytų dvikovoms. „Lietuvoje apie kinų kultūrą ži noma ne tiek jau daug. Visa kinų dvikovų sistema sudėtinga. Dvi kovos skirstomos į vadinamąsias vidines (viena rūšių – taiči) ir išo rines (Šaolino)“, – sakė VU Kon fucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Pasak pašnekovės, išorinės dvi kovos yra tikroji kova, vidinėse pir miausia dėmesys telkiamas į me
ditaciją, vidinę jėgą. Lietuvoje, V.Šniukštaitės teigimu, nieko pa našaus, kad galėtume palyginti, neturime. Tačiau būtų galima ly ginti mūsų ir kinų tradicinius kar pinius. „Lietuviškuose karpiniuose taip pat atsispindi tam tikri liaudies mene, kultūroje paplitę simboliai. Lygiai taip pat ir kinų karpiniuose. Jie, žinoma, turi kur kas senesnes tradicijas, ilgą istoriją. Kadangi Ki nija labai didelė, pas juos karpiniai skirstomi į Šiaurės ir Pietų Kinijos, skiriasi jų simbolika“, – pasakojo projektų vadovė. Pavyzdžiui, Šiaurės Kinijoje yra šamanistinių karpinių grupė. Juose vaizduojamos šamanistinės dievy bės arba patys šamanai, šamanės, kurie bendrauja su dvasiomis. Vaizduojama karpiniuose ir Sau lės deivė. Pašnekovės teigimu, ji – didžiakrūtė, tikima, kad dei vė maitina žmones šiluma. Yra ir devynkrūtė deivė, kuri siejama su Žeme Motina. Mes irgi turime že mės deivę Žemyną. „Kinų karpiniuose matomas Gy vybės medis. Jis skiriasi nuo lietu viškojo. Kinų karpiniuose gali bū
ti vaizduojami granatų vaisiai. Jie dėl savo sėklų gausos siejami su vaisingumu, dideliu vaikų skai čiumi. Tradicinėje kinų kultūroje vaikai visada buvo labai svarbūs. Tikima, kad kuo šeimoje daugiau vaikų, tuo daugiau laimės“, – kinų kultūros tradicijos aspektus vardi jo V.Šniukštaitė.
Rytojaus renginiai
14 val. – paskaita „Kinijos karpinių meno tradicijos“. (Vilniaus technolo gijų ir dizaino kolegija, Dizaino fakul tetas, Antakalnio g. 54). 17 val. – vieša paskaita „Permainų knyga“ („Yijing“) kinų kultūroje“. Doc. Guo Xiaofeng (VU Konfucijaus insti tutas, A. Goštauto g. 12, Vilnius).
4
KetvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
miestas
Gamyklos statybos sukėlė įtarimų Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tiria, ar Vil niaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) skelbtas maždaug 130 mln. litų vertės atliekų rūšiavimo gamyklos staty bos konkursas įgyvendinamas skaidriai. Be to, teisme bus nagrinėjamas ieš kinys, kuriuo prašoma panaikinti VAATC sprendimą pakeisti kon kurso sąlygas. VPT atstovė Aušra Pocienė BNS sakė, kad gautas ne vienas skundas dėl šio konkurso, o tarnybos išvada gali būti paskelbta gruodžio pra džioje, jei nebus prašoma papildo mos informacijos. „Skundų yra nemažai, ne vienas, pirkimo rizika įvertinta – nustaty tas gana aukštas rizikos balas ir to dėl pirkimas pradėtas vertinti“, – BNS sakė A.Pocienė. VAATC direktoriaus padėjėjas Rimantas Šerkšnas BNS pranešė, kad dėl VPT atliekamo tyrimo kon kursas sustabdytas. „Šiuo metu laikinai sustabdytas pirkimas dėl VPT patikrinimo. Tar nyba į mus kreipėsi dėl turbūt vie no tiekėjo skundo. Jie paprašė lai kinai sustabdyti pasiūlymų teikimą ir vokų atplėšimą. Dabar laukiame
tarnybos atsakymo, kada galėsime pratęsti procedūras, ir nustatysime naują vokų atplėšimo terminą“, – BNS sakė R.Šerkšnas. VAATC konkursą VPT ir Konku rencijos tarybai apskundė didžiau sia Baltijos šalyse nekilnojamo jo turto priežiūros įmonių grupei „City Service“ priklausanti „Eco service“. Be to, lapkričio viduryje ji pateikė ieškinį Vilniaus apygar dos teismui. Teismo atstovas spaudai Gintau tas Salnionis BNS patvirtino, kad ieškinys priimtas lapkričio 16 d. Anot jo, laikinosios apsaugos prie monės nepritaikytos. Bylą nagrinėsiantis teisėjas Al girdas Auruškevičius BNS teigė, kad „Ecoservice“ prašo pripažin ti VAATC veiksmus neteisėtais ir panaikinti centro sprendimą pa keisti konkurso sąlygas, nurodant kitus dalyvių kvalifikacijos reika lavimus. Teisėjo teigimu, pradžioje
Stringa: dėl atliekų rūšiavimo gamyklos statybos konkurso gautas ne vienas skundas.
bendrovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė. Bendrovė „Ecoservice“, kurios kvalifikacija buvo pripažinta netin kama, teigia, kad konkursas galėjo būti neskaidrus. Pasak bendrovės, liepos 31 d. pa skelbus konkursą minimalūs kva lifikacijos reikalavimai dalyviams buvo 50 tūkst. tonų atliekų, apdo rotų per vienus metus, tačiau spa lio 24 d. šis kiekis padidintas iki 125 tūkst. tonų. Vilniaus regiono sąvartynus pri žiūrinti bendrovė VAATC šių me tų vasaros pabaigoje paskelbė 130,8
mln. litų vertės komunalinių at liekų mechaninio biologinio apdo rojimo įrenginių projektavimo, sta tybos ir eksploatavimo konkursą. Atliekų rūšiavimo gamykla šalia Gariūnų turgavietės turi būti pa statyta iki 2014 m. birželio. Ji turė tų perdirbti iki 250 tūkst. tonų išrū šiuotų atliekų per metus. Teigiama, jog deginamos bus tik tos atliekos, kurios bus netinkamos apdoroti. ES projektui skyrė apie 101 mln. litų, likusias lėšas skirs Vilniaus re giono savivaldybės. Jų atliekos šiuo metu vežamos į Kazokiškių sąvar tyną, kurio viena dalis jau beveik užpildyta.
Artūro Morozovo nuotr.
Sklype šalia Gariūnų gamyklą anksčiau ketino statyti Prancūzi jos bendrovė „Constructions In dustrielles de la Méditerranée“. VD, BNS inf.
250 tūkst. tonų
atliekų per metus turėtų perdirbti naujoji gamykla.
Kraupi naktis S.Žukausko gatvėje Vilniuje trečiadienio naktį iš bal kono iškrito du jauni vyrai. Poli cijos pareigūnų duomenimis, apie įvykį pranešta prieš 3 val. nakties.
Jauni vyrai iškrito iš bendro aš tunto aukšto koridoriaus balkono. Nelaimė įvyko S.Žukausko gatvė je esančiame pastate. Toje pačioje gatvėje prieš kelis mėnesius įvyko panaši nelaimė. Tuomet vaikinas lipo balkonais iki 9 aukšto. Likus maždaug 10 minučių iki 3 val. nakties, šalia S.Žukausko g. 49 namo gyvenantis žmogus paskam bino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad girdėjo garsą, lyg kas būtų iš aukštai nukritęs. Pa žiūrėjęs žemyn pranešėjas sakė pa matęs du gulinčius ir nejudančius žmones.
3.13 val. įvykio vietoje jau buvo medikai ir policijos pareigūnai. Po balkonais buvo rastas 23-ejų V.B. ir 21-ų M.S. Po nelaimės jauniems vy rams dar bandė padėti medikai, ta čiau nuo sužalojimų vyrai ligoninėje mirė. Tyrimą pradėję pareigūnai aiški nasi, ar jauni vyrai patys pasirinko mirtį, ar iš balkono iškrito netyčia. „Šiuo metu atliekamas tyrimas tu ri nustatyti, kodėl, kokiomis aplin kybėmis iškrito du vyrai iš 8 aukš to“, – teigiama Vilniaus policijos pranešime. Portalo delfi .lt žiniomis, abu žu vusieji gyvena kitur. Ką jie vei kė pastate, kur nuomojami biurai, aiškinamasi. Pastato balkonai yra įstiklinti. VD inf.
Lietuvos dailės muziejus
SECESIJOS MADA
Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos
2012 m. lapkričio 7 d.–2013 m. spalio 31 d.
Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius) Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 11.00–18.00, sekmadieniais 11.00–16.00 Valstybinių švenčių išvakarėse dirba viena valanda trumpiau Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis Rėmėjai: Mįslės: pareigūnai aiškinasi, ar jauni vyrai patys pasirinko mirtį, ar iš
pastato balkono iškrito netyčia.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
KetvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Dar nevertina kandidatų
Nelengva su raikyti valdžios pyragą taip, kad būtų patenkinti visi. Tad iš ryto valdžią paėmę kairieji kalba vienaip, o po piet vėl persi galvoja. Dery bos dėl kėdžių Seime nesi baigė ir vakar.
Prezidentė sako, kad konkrečius kandidatus į ministrus vertins tik po to, kai Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius bus patvirtintas premjeru Seime.
Abejonės: ilgiausiai svarstyta, į kurio komiteto vadovo kėdę pasodinti A.Pau
lauską.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kėdžių dalybos – be pabaigos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nepasidalija įtakos
Kam patikėti kuruoti slaptųjų tar nybų veiklą? Darbo partijos (DP) atstovui Artūrui Paulauskui ar so cialdemokratui Juliui Sabataus kui? Seimo Nacionalinio saugu mo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postas – itin gardus kąsnis, tad dėl jo tarp koalicijos partnerių užvirė tikras mūšis. Valdantieji vakar savo nuomonę keitė du sykius per dieną. Ryte tvirtino, kad NSGK tenka social demokratams, bet popiet paaiškė jo, kad jau nebe: esą šis postas klius DP atstovui. Tad NSGK kėdę ma tuojasi A.Paulauskas. Tačiau kol kas neaišku, kada įvyks pirmasis komiteto posėdis, kuriame būtų renkamas jo pirmininkas. Partneriai įsitempę
A.Paulausko figūra – it rakštis Ro lando Pakso partijai. Tad Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai ne praleido progos priminti buvusio Seimo pirmininko veiklos nuša
lintojo prezidento R.Pakso apkal tos istorijoje. Be to, vienas šios partijos lyderių Valentinas Mazuronis, kuriam ma tuojama aplinkos ministro kėdė, yra nuteistas už A.Paulausko šmeižtą. „Tokie žmonės neturėtų vadovauti nei valstybei, nei vienoms ar kitoms institucijoms, tarp jų – ir komite tams Seime“, – tokiais pareiškimais vakar švaistėsi V.Mazuronis. Tai tik viena priežasčių, dėl ko koalicijos partneriai komitetų pirmi ninkų kėdes nusprendė perdalyti. Dėl B.Juodkos – abejonės
Vis dėlto daugumos Seimo ko mitetų vadovai jau išrinkti. Aiš ku, kad Užsienio reikalų komitetui (URK) vadovaus su socialdemok ratais į Seimą patekęs buvęs Vil niaus universiteto rektorius Bene diktas Juodka. Tiesa, mokslininkui, ūmai tapu siam politiku, prikišama, kad šis neturi jokios darbo su diplomatais patirties. Maža to, kitąmet Lietu va pirmininkaus ES, tad manoma, kad URK turėtų vadovauti labiau patyręs asmuo.
Apl inkos apsaugos kom iteto vadovu išrinktas socialdemokra tas Algimantas Salamakinas. Į šį taip pat lėkė kritikos strėlės: ilga metis Etikos ir procedūrų komi sijos vadovas juk nė neturi aukš tojo mokslo diplomo – tėra įgijęs profesinį išsilavinimą. O Biudže to ir finansų komitetui vadovaus soc iald em okratas Bron ius Bra dauskas. Audito komiteto pirmininke iš rinkta Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovė Jolita Vaickienė, Kai mo reikalų komitetui vadovaus DP atstovas Saulius Bucevičius, So cialinių reikalų ir darbo komitetui – socialdemokratė Kristina Miški nienė, Sveikatos reikalų – DP narė Dangutė Mikutienė, Valstybės val dymo ir savivaldybių – DP atsto vas Valentinas Bukauskas, Europos reikalų – socialdemokratas Gedi minas Kirkilas. Ekonomikos komitetui turė tų vadovauti Tvarkos ir teisingu mo frakcijos atstovas Julius Ve selka, tačiau balsavimas dėl jo kandidatūros dar nevyko, nes jis šiuo metu vieši Gruzijoje.
Mokesčių reforma – nuo 2014-ųjų Centro kairės koalicija svarsto ga limybę nuo kitų metų įvesti pri dėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šviežiai mėsai ir vieš bučiams, o mokesčių reforma pla nuojama nuo 2014 m.
Tai pranešė kandidatas į premjerus socialdemokratas Algirdas Butke vičius, vakar susitikęs su Seimo frakcijomis. Kandidato teigimu, diskusija dėl 9 proc. PVM leng vatų šviežiai bei atvėsintai mėsai ir viešbučiams dar nebaigta. „Buvome susitikę su prekybos organizacijų, asociacijų atstovais, jie pažadėjo apskaičiuoti, kaip pa didės apyvarta, ir per jos augimą bus kompensuotos negautos paja mos. Laukiame modelio, dėl to ne priimame galutinio sprendimo“, – sakė A.Butkevičius. „Kitų lengvatų nebus“, – garantavo jis. Pasak kandidato į premjero pa reigas, dar analizuojamas poveikis viešiesiems finansams, jeigu kitą
met minimali mėnesio alga (MMA) padidėtų iki 1000 litų. „Analizuo jame, koks poveikis viešiesiems finansams būtų dėl MMA padi dinimo iki 1000 litų. Puikiai su prantame, kad išlaidų nedidinsi me, bet kur rasti rezervo? Gal net socialines išmokas dalimi suma žinant. Niekam ne paslaptis, kad tam tikra žmonių grupė tuo nau dojasi“, – svarstė A.Butkevičius. Jis taip pat pranešė, kad mokesčių sistemos reforma planuojama nuo 2014 m. Paklaustas apie per rinkimų kampaniją žadėtus įvesti progre sinius mokesčius, A.Butkevičius pripažino, kad kol kas jie nesvars tomi. „Sudarome ekspertų grupę, bet suformuojame tikslą – kaip sumažinti apmokestinamąją naštą darbo pajamoms, kur rasti rezervo, kad būtų galima perskirstomosios dalies nesumažinti, palyginti su bendruoju vidaus produktu, gal net stengtis padidinti“, – teigė jis.
Kaip pavyzdį jis nurodė, kad ga li būti įvedamas „dar vienas tarifas mažinimo linkme“. „Pavyzdžiui, iki 1500 litų atlyginimą gaunantys žmonės būtų apmokestinami ko kiais 5 proc. Gali būti trijų tipų ta rifai, bet ne progresas“, – aiškino A.Butkevičius. Pasak jo, mokesčių reformos met menis ekspertai turėtų parengti iki kitų metų birželio, o įstatymų pa keitimus reikėtų priimti iki liepos 1-osios, kad nauji mokesčiai pra dėtų galioti nuo 2014-ųjų sausio. VD, BNS inf.
1000
litų
gali siekti minimali alga nuo kitų metų pradžios.
Dalia Grybauskaitė taip pat leido suprasti, kad iškart po rinkimų apie valdančiosios koalicijos for mavimą buvo kalbėta ne tik su socialdemokratais, bet ir antroje vietoje rinkimuose likusiais kon servatoriais. Konservatorių vado vas, kadenciją baigiantis prem jeras Andrius Kubilius teigė, kad dėl galimybės formuoti valdan čiąją koaliciją buvo tik „nefor malių pasvarstymų“. „Nenoriu dabar diskutuoti apie konkrečias pavardes“, – va kar sakė Prezidentė. „Mes kalbė simės su būsimu premjeru, jeigu jį patvirtins Seime, apie konkre čias kandidatūras tik po to, kai jau bus galima tai daryti, kai pradės laikrodis tiksėti, tai yra per 15 die nų po to, kai jis bus patvirtintas. Dabar apie tai kalbėti dar anksti“, – sakė D.Grybauskaitė. Šalies vadovė teigė, kad iš kan didatų į ministrus bus reikalauja ma profesionalumo, skaidrumo, be to, bus reikalaujama mokė ti užsienio kalbų, kurios bus rei kalingos kitąmet Lietuvai pir mininkaujant ES. „Pagrindiniai reikalavimai ministrams bus pro fesionalumas ir srities, į kurią no rėtų eiti, išmanymas, skaidrumas, tai yra interesų konflikto nebuvi mas ir vienos iš trijų darbinių ES kalbų mokėjimas, nes tam minist rui reikės vadovauti 2013 m. ant roje pusėje visiems tos srities ES ministrams ir visai sričiai. Taigi šis reikalavimas taip pat bus labai svarbus“, – kalbėjo Prezidentė. Trys darbinės ES kalbos yra an glų, prancūzų ir vokiečių. Paprašyta pakomentuoti anks tesnį pareiškimą, kad formuoti
valdančiąją daugumą buvo siū loma ne tik socialdemokratams, Prezidentė netiesiogiai užsiminė, jog tokį pasiūlymą turėjo ir antra pagal mandatų skaičių likusi Tė vynės sąjunga-Lietuvos krikščio nys demokratai. „Galiu pasakyti, kad visos pirmųjų vietų laimėto jos turėjo tokią galimybę, su jo mis buvo kalbėta. Pirma ir antra vieta yra visada tarp laimėjusių“, – sakė D.Grybauskaitė. Tačiau čia pat ji pabrėžė, kad tik social demokratai sugebėjo suformuoti daugumą. „Neformalių pasvars tymų būta, bet mūsų sąlyga bu vo koalicija be Darbo partijos“, – premjero A.Kubiliaus atsakymą perdavė jo patarėjas Virgis Va lentinavičius. Žurnalistų paklausta, kaip verti na galimybę tvirtinti Vyriausybę be kelių ministrų, Prezidentė atsakė: „Jūs turbūt pastebėjote, kad vi somis galimybėmis, kurias leidžia įstatymai, Prezidentė naudojasi.“ VD, BNS inf.
Terminas: Prezidentė D.Gry
bauskaitė priminė, kad patvir tinusi naująjį premjerą turės 15 dienų ministrams paskirti.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prezidentė lankėsi Rukloje Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino Lietuvos ka riuomenėje vykdomus kelių sa vaičių bazinius karinius moky mus, per kuriuos jaunuoliai įgy ja karinių žinių ir tampa šalies gynybai parengto ginkluotųjų pajėgų rezervo dalimi.
Lankydamasi Rukloje įsikūrusia me Lietuvos kariuomenės mo komajame pulke, kur stebėjo ba zinio karinio parengimo kursą baigusių jaunuolių priesaiką, Pre zidentė taip pat sukritikavo prieš ketverius metus socialdemokratų valdžios priimtą sprendimą atsi sakyti šauktinių. „Išties per šiuos trejus metus buvo labai daug pasiekta. Nauja gynybos koncepcija priimta ir jau beveik 1,5 tūkst. tokių žmonių pa ruoštų, kurie tikrai pasirengę gin ti Tėvynę“, – žurnalistams sakė valstybės vadovė. „Tai tas varian tas, kuris tikrai tinka mums, ne didelei valstybei, kuri gali turėti nedidukę kariuomenę, bet labai mobilią, profesionalią kartu su pasirengusiais rezervo kariais“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Prezidentės vertinimu, 2008 m. priimtas staigus sprendimas atsi sakyti šauktinių ir pereiti tik prie
profesionalios kariuomenės tapo per didele prabanga Lietuvai. „Norėč iau ilg iau atsak yt i, grįždama į 2008 m., kai Lietu va labai staigiai apsisprendė nu traukti šauktinių kariuomenės formavimą ir pereiti tik prie pro fesionalios kariuomenės. Tokiai valstybei, kaip mes, tai išties la bai didelė prabanga. Toks staigus kariuomenės sumažinimas ir tik brangios kariuomenės turėjimas neatitiko mūsų poreikių ir NATO gynybos koncepcijos“, – sakė Prezidentė.
D.Grybauskaitė sukritikavo prieš ketverius metus socialdemokratų valdžios priimtą sprendimą atsisa kyti šauktinių. „Todėl ir buvo prieita prie iš vados, kad reikia turėti ir profe sionalią kariuomenę, bet kartu ir rimtą parengtą rezervą“, – sakė D.Grybauskaitė. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nemieli kultūros ministrų postai
Kas atsakys už informaciją internete? Vilius Martišius Advokat ų kontoros „Met ida“ asocijuotas part ner is, advokatas
L
apkričio 13 d. priimtoje nutartyje Aukščiausiasis Teismas pirmą kar tą interneto svetainės savininką pri pažino atsakingu už kitų asmenų joje paskelbtą informaciją. Nors išlieka neaišku mų, kaip visuomenės informavimo paslaugų teikėjai turėtų elgtis dar prieš ginčui pasie kiant teismą, šis sprendimas gali tapti pre cedentu nagrinėjant vis dažniau iškylančius klausimus dėl atsakomybės už internetinėje erdvėje skelbiamą informaciją. Sankcijos – nuo paneigimo iki kalėjimo
Ignas Jačauskas
T
ok ia ta tikrovė, kad raikant mi nisterijų pyragą suskubta išsida lyti pinig ing iausias, prestiž ines, strateg ines. Šie būsimosios val džios atstovų epitetai neprilipo tik kelioms „per ifer inėms“ ministerijoms, tarp jų – Kul tūros. Pol itologai pataria nesistebėti, tiesą sakant, niekas to ir nedaro. Tik įdomiau, ar dėl tokio posto nepopuliarumo kaltos vien palyg inti nedidelės dotacijos ir ES pinigai, ar yra ir subtilesnių priežasčių. Galima spėti – galbūt „nepinigingos“ minis ter ijos nenor ima ir dėl to, kad būsimajam vadovui teks prisiimti atsakomybę dėl kai kurių nepopuliarių ir visuomenėje dažnai neig iamame kontekste aptarinėjamų pro jektų (Valdovų rūmų statybų, Operos ir ba leto teatro scenos atnaujinimo ir pan.) tęsi mo. Be to, toliau teks demonstruoti ekvilib rist ikos elementus, kaip iš skir iamo men ko finansavimo išsaugoti kai kur griūvan čius į kultūros paveldą įtrauktus ar kultū ros sklaida užsiimančius objekt us (ypač vargais skund žiasi teatrai).
Įstatymuose įtvirtinta, kad draudžiama skleisti duomenis, kurie žemina fizinio as mens garbę ir orumą, juridinio asmens da lykinę reputaciją. Kiekvienas, kurio teisės pažeistos, gali teismo tvarka reikalauti tokią informaciją paneigti ar pašalinti iš elektroni nės erdvės, taip pat prašyti atlyginti padary tą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės žalos dydis priklauso nuo to, ko kia žala faktiškai patiriama, o neturtinės ža los dydis teismų praktikoje dažniausiai ne peržengia 10 tūkst. litų ribos. Už šmeižtą ir įžeidimą taikoma ir baudžia moji atsakomybė – bauda, laisvės apriboji mas, areštas, laisvės atėmimas iki vienų me tų, o už apšmeižimą neva padarius sunkų nusikaltimą arba kai šmeižiama per visuo menės informavimo priemonę ar spaudinyje – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal galiojantį reglamen tavimą neaišku, kaip turi elgtis tarpinis visuomenės informavimo paslaugų tei kėjas.
Problema: kartais nuo internete paskelbiamų komentarų norisi susiimti už galvos.
„Shutterstock“ nuotr.
ryšių tinklu arba suteikiantys galimybę juo naudotis, arba tuose tinkluose laikinai sau gantys informaciją, tam tikrais atvejais priva lo atsakyti už jų perduodamos, skelbiamos ar saugomos informacijos teisėtumą. Asmuo, kuris mano, kad paskelbta infor macija žemina jo garbę ir orumą, pirmiausia turi kreiptis su pareiškimu į tą asmenį, ku ris saugo ar skelbia tokią informaciją. Kai tai daroma interneto svetainėse, kreiptis galima į tos svetainės administratoriaus funkcijas atliekantį asmenį, jei jis nežinomas ar neaiš kus – į svetainės savininką, o jei ir šis neži nomas – į svetainės registratorių ar prieglo bos paslaugų teikėją. Neaišku, kas turi vertinti
Galbūt posto nenorima ir dėl to, kad teks prisiimti atsako mybę už kai kuriuos nepopu liarius projektus – Valdovų rū mus, Operos ir baleto teatro scenos atnaujinimą. Kitas dalykas – naujiesiems vadovams teks kaip nors reaguoti į buvusios valdžios pra dėt ą skaidr umo inic iat yvą, t. y. Seime priimtą Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo tvarkyti dal į kultūros pinig ų bus patikėta ne ministrui, o meno atstovų deleguotiems Kultūros tarybos nariams. Daug iau tos de mokratijos skirstant pinigus bus ar mažiau – kol kas pasakyti sunku. Bet bent jau norus kultūros atstovai vertina teig iamai. Tiesa, ministro Arūno Gelūno valdymas, nepai sant pastebimų ger ų iniciat yv ų, vis tiek vert inamas dviprasm iškai. Ypač jo nepi gios kultūr inės kel ionės po pasaul į. Tiesa, ministras visgi išsiugdė vieną tikro politiko savybę – meną būti pastebėtam. Net ir pa likdamas minister iją šio bruožo nepamir šo – įteikė premijas Europoje seniai pripa žintiems lietuvių teatralams. Apie švietimo ministro kėdę svajoję Lietu vos lenkų rinkimų akcijos atstovai gavo vi ceministro postą, kaip ir Kultūros ministe rijoje. Tarsi paguodos prizą. Skeptikams ga lima pal inkėti bent jau neskleisti panikos, kad dėl to jau rytoj bus įteisinta „Ulica Lipo wa“ ar kas nors puls atidaryti ir gausiai rem ti Juliano Tuwimo muziejus. Prisiminkime, kad dvi gretimas tautas sieja ne tik politika, bet ir turtinga kultūra.
Teoriškai atsakingi visi
Turtinę ir neturtinę žalą už draudžiamos in formacijos paskleidimą privalo atlyginti au torius, išskyrus tuos atvejus, kai informaci ja paskleista per visuomenės informavimo priemonę ir ši priemonė žinojo ar turėjo ži noti, kad duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuoto jai ar duomenys buvo paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisa ko nurodyti juos pateikusį asmenį. Vis dėlto atsakomybė už informacijos vie šinimą numatoma ir tradicinių visuomenės informavimo priemonių (TV, spauda, radijas) bei informacinių visuomenės informavimo priemonių (internetinė žiniasklaida, elektro ninės priemonės) savininkams, net ir techni nių paslaugų teikėjams. Pavyzdžiui, asmenys, vien perduodantys informaciją elektroninių
Vis dėlto pagal galiojantį reglamentavimą neaišku, kaip turi elgtis tarpinis visuomenės informavimo paslaugų teikėjas. kai patei kiamas reikalavimas pašalinti tam tikrą įžei džiančią ar šmeižiančią informaciją, susidu riama su problema, ar jis privalo įvertinti tos informacijos turinį, ar ne. Kol kas aiškaus atsakymo į šį klausimą ne pateikia ir teismų praktika. Praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas įpareigojo tinklala pio valdytoją iš puslapio pašalinti informaci ją, pripažinus ją garbę ir orumą žeminančiais subjektyviais samprotavimais, kurie nega li būti toleruojami ir vertinami kaip saviraiš kos laisvės aspektu gintina kritika. Nutartyje užsiminta, kad informacijos tu rinio vertinimas reikšmingas, sprendžiant dėl tarpinio paslaugų teikėjo atsakomybės apri bojimų. Pabrėžta, kad, nagrinėjant tokį gin čą teisme, privaloma įvertinti, ar informacija,
kurią reikalaujama pašalinti, žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau nepateiktas aiškus atsakymas, ar ikiteisminėje ginčo nagrinėji mo stadijoje tarpinių paslaugų teikėjas, ga vęs suinteresuoto asmens pranešimą apie pa slaugų teikėjo saugomą numanomai neteisėtą informaciją, pats privalo vertinti to praneši mo turinį, ar turi aklai sutikti su reikalavimu pašalinti informaciją. Plona riba
Įžeidžiančios, žeminančios garbę ir orumą in formacijos negalima visiškai prilyginti kitai įstatymais draudžiamai informacijai (tokiai kaip karo kurstymas, kurstymas smurtauti, susidoroti ar panašiai), nes tokia informacija yra kur kas subjektyvesnė, – riba tarp žinios ir nuomonės labai sunkiai apčiuopiama. Atri bojant žinią nuo nuomonės būtina analizuo ti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją. Reikšmės gali turėti ir pasakymo aplinkybės, tikslai. Jei tarpinių paslaugų teikėjas turėtų vertin ti skundų turinį, tai reikštų, kad privatus fi zinis ar juridinis asmuo turi spręsti tarp kitų asmenų kylančius ginčus, vykdyti teisingu mo institucijų funkcijas. Techninio pobūdžio paslaugos teikėjas ne gali būti verčiamas vertinti informacijos tu rinio tuo aspektu, ar jis yra šmeižiantis ar įžeidžiantis žmogų, žeminantis jo garbę ir orumą, pažeidžiantis juridinio asmens daly kinę reputaciją. Lieka tikėtis, kad atsakymai į likusius klau simus bus pateikti kitose panašiose bylose, kurių teismuose nagrinėjama ne viena.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, lapkriÄ?io 22, 2012
ekonomika
VieÂna kaiÂna – aukĹĄÂtyn, kiÂta – ĹžeÂmyn ElektÂra buiÂtiÂniams varÂtoÂtoÂjams 2013 m. brangs 5–7 cenÂtais. TaÂÄ?iau kiÂtÄ…Âmet 8 cen tais atÂpigs gyÂvenÂtoÂjams tieÂkiaÂmos duÂjos. StaÂsys GuÂdaÂviÂÄ?ius s.gudavicius@diena.lt
NusÂtaÂtÄ— nauÂjus taÂriÂfus
ValsÂtyÂbiÂnÄ— kaiÂnĹł ir enerÂgeÂtiÂkos kontÂroÂlÄ—s koÂmiÂsiÂja (VKEKK) vaÂkar paÂtvirÂtiÂno nauÂjus elektÂros enerÂgi jos parÂdaÂviÂmo taÂriÂfus. AtÂsiĹžÂvelg ta ÄŻ elektÂros skirsÂtyÂmo bendÂroÂvÄ—s „LesÂto“ paÂsiĹŤÂlyÂmÄ… juos paÂdiÂdinÂti. ElektÂra brangs viÂduÂtiÂniĹĄÂkai 5,69 cenÂto, arÂba 12,8 proÂc. PabÂranÂgiÂmÄ… nuÂlÄ—ÂmÄ— iĹĄauÂgÄ™s vieÂĹĄuoÂsius inÂteÂre sus atiÂtinÂkanÂÄ?iĹł paÂslauÂgĹł (VIAP) moÂkesÂtis.
NauÂjos kaiÂnos ÄŻsiÂgaÂlios nuo ki tĹł meÂtĹł sauÂsio 1-osios. Tai reiĹĄÂkia, kad 2013-ĹłjĹł sauÂsÄŻ atÂsiÂskaiÂtant uĹž ĹĄiĹłÂmeÂtÄŻ gruoÂdÄŻ dar bus gaÂliÂma mo kÄ—Âti seÂnu taÂriÂfu. LaÂbiauÂsiai elektÂros kaiÂna augs varÂtoÂtoÂjams, kuÂrie nauÂdoÂjaÂsi dvie jĹł laiÂko zoÂnĹł skaiÂtikÂliais ir tuÂri elektÂriÂnes viÂrykÂles. DieÂniÂnis taÂri fas jiems diÂdÄ—s 6,9 cenÂto, iki 54,5 cenÂto, nakÂtiÂnis – 5,3 cenÂto, iki 41,3 cenÂto uĹž 1 kWh (su PVM). VieÂnos laiÂko zoÂnos stanÂdarÂtiÂnis taÂriÂfas nuo sauÂsio bus 51,9 cen to (5,9 cenÂto dauÂgiau nei ĹĄieÂmet),
NauÂji elektÂros enerÂgiÂjos taÂriÂfai (kaiÂna su PVM, cenÂtĹł uĹž 1 kWh) TaÂriÂfai StanÂdarÂtiÂnis TuÂrinÂtiems elektÂriÂnes viÂrykÂles
SuÂnauÂdoÂjanÂtiems dauÂgiau kaip 12 tĹŤkst. kWh per meÂtus
VieÂnos laiÂko zoÂnos
51,9
50,5
48,5
DvieÂjĹł laiÂko zoÂnĹł – dieÂniÂnÄ— deÂdaÂmoÂji
56,1
54,5
52,3
DvieÂjĹł laiÂko zoÂnĹł – nakÂt iÂnÄ— ir saÂvaitÂgaÂliĹł deÂdaÂmoÂji
42,2
41,3
40,1
Ĺ alÂtiÂnis: VKEKK
R
„„ArÂguÂmenÂtas: elektÂros paÂbranÂgiÂmas sieÂjaÂmas su iĹĄauÂguÂsiu VIAP.
tuÂrinÂtiems elektÂriÂnes viÂrykÂles – 50,5 cenÂto, 6,3 cenÂto branÂgiau ne gu daÂbar. VIAP kyÂla ÄŻ virÂĹĄĹł
DvieÂjĹł laiÂko zoÂnĹł taÂriÂfais moÂkan tiems varÂtoÂtoÂjams dieÂniÂnis taÂriÂfas brangsÂta 6,4 cenÂto – jis sieks 56,1 cenÂto uĹž kiÂloÂvatÂvaÂlanÂdÄ™, nakÂtiÂnis bus diÂdesÂnis 5 cenÂtais – 42,2 cenÂto. DauÂgiau nei 12 tĹŤkst. kWh elekt ros suÂnauÂdoÂjanÂtiems varÂtoÂtoÂjams, moÂkanÂtiems vieÂnos laiÂko zoÂnos taÂriÂfu, jis diÂdÄ—s 6,2 cenÂto, iki 48,5 cenÂto uĹž kiÂloÂvatÂvaÂlanÂdÄ™, o dvie jĹł laiÂko zoÂnĹł taÂriÂfu – atiÂtinÂkaÂmai 6,7 cenÂto, iki 52,3 cenÂto, ir 5,2 cen to, iki 40,1 cenÂto. „LesÂto“ skaiÂÄ?iuoÂja, kad vieÂno naÂmĹł ĹŤkio iĹĄÂlaiÂdos dÄ—l paÂbranÂgu sios elektÂros iĹĄaugs maĹžÂdaug 8 li tais per mÄ—ÂneÂsÄŻ.
KaiÂnĹł koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkÄ— Dia na KorÂsaÂkaiÂtÄ— paÂbrÄ—ÂŞė, kad elekt ra brangsÂta dÄ—l paÂdiÂdÄ—ÂjuÂsio VIAP moÂkesÂÄ?io. „KaiÂnos auÂga, nes nu maÂtoÂmas geÂroÂkai diÂdesÂnis VIAP biuÂdĹžeÂtas. VIAP taÂriÂfas diÂdĹžiÄ…Âja daÂliÂmi auÂga, nes yra beÂveik neÂpa keisÂti kvoÂtiÂniai elektÂros enerÂgiÂjos gaÂmyÂbos dyÂdĹžiai toÂse elektÂriÂnÄ—Âse, kuÂrios nauÂdoÂja gamÂtiÂnes duÂjas“, – teiÂgÄ— ji. PikÂtiÂnoÂsi paÂpilÂdoÂma naĹĄÂta
VKEKK vaÂkar nuÂstaÂtÄ— ir nauÂjas buiÂtiÂniams varÂtoÂtoÂjams tieÂkia mĹł duÂjĹł kaiÂnas, kuÂrios gaÂlios nuo NauÂjĹłÂjĹł meÂtĹł. ViÂsoms varÂtoÂtoÂjĹł gruÂpÄ—ms kin taÂmoÂji duÂjĹł kaiÂna suÂmaÂŞės 8 cen tais uĹž kuÂbiÂnÄŻ metÂrÄ…. ToÂkÄŻ sprenÂdi mÄ… koÂmiÂsiÂja priÄ—ÂmÄ— atÂsiÂĹžvelgÂdaÂma ÄŻ bendÂroÂvÄ—s „LieÂtuÂvos duÂjos“ teiÂ
„Shutterstock“ nuoÂtr.
kiÂmÄ… ir skaiÂÄ?iaÂviÂmus. PaÂsak „Lie tuÂvos duÂjĹłâ€œ, duÂjĹł kaiÂna gyÂven toÂjams gaÂlÄ—Âjo maÂŞėÂti 12 cenÂtĹł uĹž kuÂbiÂnÄŻ metÂrÄ…, taÂÄ?iau dÄ—l sprenÂdiÂmĹł fiÂnanÂsuoÂti suÂskysÂtinÂtĹłÂjĹł gamÂtiÂniĹł duÂjĹł terÂmiÂnaÂlo staÂtyÂbÄ… iĹĄ varÂtoÂto jĹł lÄ—ÂĹĄĹł duÂjĹł kaiÂnÄ… siĹŤÂloÂma maÂĹžinÂti 4 cenÂtais maÂĹžiau. „LieÂtuÂvos duÂjĹłâ€œ vaÂdoÂvas VikÂtoÂras VaÂlenÂtuÂkeÂviÂÄ?ius kriÂtiÂkuoÂja valÂdĹžios sprenÂdiÂmÄ… var toÂtoÂjĹł lÄ—ÂĹĄoÂmis fiÂnanÂsuoÂti bĹŤÂsiÂmo suÂskysÂtinÂtĹłÂjĹł gamÂtiÂniĹł duÂjĹł ter miÂnaÂlo staÂtyÂbÄ…. Jis baiÂmiÂnaÂsi, kad dÄ—l to gaÂli suÂmaÂŞėÂti bendÂroÂvÄ—s par daÂviÂmas ir ÄŻmoÂnÄ— gaÂli paÂtirÂti nuo stoÂliĹł. „Tai viÂsiĹĄÂkai atÂskiÂras obÂjekÂtas, kuÂris nieÂko bendÂra neÂtuÂri su du jĹł perÂdaÂviÂmo sisÂteÂma“, – paÂbrÄ—ÂŞė V.VaÂlenÂtuÂkeÂviÂÄ?ius. NauÂji duÂjĹł taÂriÂfai gyÂvenÂtoÂjams gaÂlios pirÂmÄ…ÂjÄŻ kiÂtĹł meÂtĹł pusÂmeÂtÄŻ.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
Kaip pasirinkti geriausią renovacijos rangovą Lina Jauniťkė Žengus pirmuosius renovacijos proceso Şingsnius svarbu prisiminti, kad likusi darbų atlikimo dalis yra itin svarbi, – tinkamas rangovų ir statybinių medŞiagų pasirinkimas gali lemti renovacijos kokybę ir ilgaamŞiťkumą.
Nors gauti gyventojĹł sutikimÄ…, parengti projektÄ… ir sutvarkyti kitus dokumentus yra ilgas, kantrybÄ—s reikalaujantis darbas, paskutinieji sprendimai renkantis rangovus reikalauja atidumo ir atsakomybÄ—s. Kad bĹŤsto atnaujinimas bĹŤtĹł ÄŻgyvendintas sÄ—kmingai, svarbu parengti tinkamÄ… projektÄ… ir pasirinkti tinkamus bei patikimus rangovus. Ĺ iame etape padarytos klaidos gali tapti esminÄ—s. Svarbu patirtis ir patikimumas
Atnaujinimo sÄ—kmÄ™ daĹžnai uĹžtikrina darbus atliekanÄ?ios statybĹł ÄŻmonÄ—s patikimumas, patirtis ir net turimĹł nuolatiniĹł darbuotojĹł skaiÄ?ius bei kvaliďŹ kacija. „Renkantis rangovus svarbu atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad statybos ÄŻmonÄ— turÄ—tĹł nuolatiniĹł darbuotojĹł. BĹŤna taip, kad konkursÄ… laimi ÄŻmonÄ—, kuri turi 3 ar 4 darbininkus, o paskui iĹĄ kaĹžkur surenka ÄŻvairiĹł nekvaliďŹ kuotĹł darbininkĹł, kurie net nemoka tinkamai atlikti reikiamĹł darbĹł. Renkantis svarbu atkreipti dÄ—mesÄŻ ir pasidomÄ—ti turimĹł darbuotojĹł sÄ…raĹĄu, kuriame bĹŤtĹł paraĹĄyta, kiek ÄŻmonÄ— turi nuolatiniĹł darbininkĹł. MĹŤsĹł namo renovacijos atveju konkursÄ… laimÄ—jo ran-
govai, atvykÄ™ net iĹĄ MarijampolÄ—s, bet jie turÄ—jo 18 nuolatiniĹł darbininkĹł brigadÄ… ir dirbo taip, kad per penkis mÄ—nesius renovavo visÄ… namÄ…. Darbas buvo atliktas labai profesionalai, buvo matyti, kad ĹžmonÄ—s supranta, kÄ… daro. ÄŽ tokius dalykus tikrai reikia atkreipti dÄ—mesÄŻâ€œ, – pasakojo Vilniuje, ArchitektĹł gatvÄ—je, esanÄ?io daugiabuÄ?io pirmininkas Juozas GuĹĄÄ?ia. Kitas svarbus akcentas renkantis rangovus – ÄŻmonÄ—s patirtis. Patikimo rangovo pasirinkimas leidĹžia apsisaugoti nuo finansiniĹł nesklandumĹł ir nekokybiĹĄkai atlikto darbo. „Reikia praĹĄyti statybos ÄŻmoniĹł, kad pateiktĹł duomenis, kÄ… jau yra renovavusios, kokius darbus dirbusios, – patirtis ĹĄiuo atveju labai svarbi, reikia nebijoti ir praĹĄyti, kad konkurse dalyvaujanÄ?ios ÄŻmonÄ—s pateiktĹł tokius duomenis“, – savo patirtimi dalijosi J.GuĹĄÄ?ia. DaugiabuÄ?iĹł gyventojams daĹžniausiai labai svarbu, kad darbai ir bĹŤtĹł atliekami kokybiĹĄkai, ir daug nekainuotĹł. „Rinkdamiesi iĹĄ konkurse dalyvaujanÄ?iĹł statybos ÄŻmoniĹł vadovavomÄ—s pagrindiniais dviem kriterijais: kad tai daug nekainuotĹł ir kad darbai bĹŤtĹł atlikti kokybiĹĄkai. Ĺ iuo klausimu konsultavomÄ—s su patyrusiais specialistais ir su BUPA atstovais“, – pasakojo Vilniuje, M.K.Oginskio gatvÄ—je, esanÄ?io daugiabuÄ?io pirmininkÄ— Regina Bileckaja.
darbus, Ä?ia ÄŻ pagalbÄ… galima pasitelkti ir gyventojus, ir kompetentingus specialistus. Ĺ˝inoma, kuo aktyviau ÄŻ ĹĄiuos procesus ÄŻsitraukia ir jais domisi patys gyventojai, tuo jiems patiems bus aiĹĄkiau, kas ir kaip vykdoma. Vis dÄ—lto labai svarbu nepadaryti klaidos ir nepagailÄ—ti ĹĄiek tiek lÄ—ĹĄĹł patikimam, kvaliďŹ kuotam specialistui, kuris priĹžiĹŤrÄ—s vykdomus darbus. „AĹĄ pats patirties tuo metu dar neturÄ—jau, todÄ—l man padÄ—jo savo darbÄ… iĹĄmanantis ir patirties turintis specialistas. Jis pagelbÄ—jo ir organizuojat konkursus, ir ruoĹĄiant konkurso sÄ…lygas, taip pat vykdÄ— darbĹł techninÄ™ prieĹžiĹŤrÄ…, ruoĹĄÄ— techninÄŻ projektÄ…. Toks Ĺžmogus turÄ—tĹł turÄ—ti leidimÄ… tokiam darbui ir tam tikrus dokumentus. Taip pat reikia suĹžinoti, kur jis jau yra dirbÄ™s techninÄ—s prieĹžiĹŤros darbus, ir, Ĺžinoma, nebijoti patikrinti. Renovuojant mĹŤsĹł namÄ… techninis priĹžiĹŤrÄ—tojas tardavosi, daug kÄ… derino kartu su manimi“, – pasakojo vilnietis J.GuĹĄÄ?ia. Specialisto patarimĹł bei pagalbos neatsisakÄ— ir vilnietÄ— daugiabuÄ?io namo pirmininkÄ— R.Bileckaja. „PradÄ—jus renovuoti namÄ…, mums padÄ—jo ir ÄŻvairiais klausimais patarÄ— kvaliďŹ kuotas specialistas bei techninis priĹžiĹŤrÄ—tojas, nes patys ĹĄioje srityje patirties neturÄ—jome, pagalba buvo bĹŤtina“, – teigÄ— R.Bileckaja.
PraverÄ?ia specialisto pagalba
Kai ÄŻdÄ—tos pastangos pasiteisina
DaĹžniausiai namo bendrijos pirmininkas konkurso bĹŤdu renka statybos ÄŻmonÄ™, kuri atliks atnaujinimo
Daugelis namų pirmininkų skundŞiasi, kad sunkiausia bōna įtikinti gyventojus renovacijos nauda, – tai
ď Ž Ĺ ilta: ._PUVaRXaĂş TNacĂ›` QNbTVNObĂ˜V\ ]V_ZV[V[XN` 7 4b Ă˜VN Q VNbTVN`V
XNQ _R[\cb\aNZR [NZR TfcR[aV VYĂ˜VNb VRZĂ– ONYX\[b\`R TNYVZN [Ra V_ TĂ›YVĂş NbTV[aV /B=. N_PUfc\ [b\a_
uĹžima labai daug laiko ir kantrybÄ—s. Visgi po renovacijos daĹžniausiai visi bĹŤna patenkinti ir dĹžiaugiasi, kad gali gyventi pigiau, ĹĄilÄ?iau ir patogiau. „MĹŤsĹł daugiabutyje buvo pakeistas ir apĹĄiltintas stogas, pakeisti vamzdynai, kanalizacija, lietaus nutekamieji vamzdĹžiai, suremontuotos laiptinÄ—s, pakeistos visos ÄŻeinamosios durys. Taip pat apĹĄiltintos namo sienos ir balkonai, sudÄ—ti vienodi langai, tad ir namo iĹĄvaizda pagerÄ—jo. Dabar ĹžmonÄ—s ĹžiemÄ… balkonuose augina gÄ—liĹł, o pasku-
tiniĹł aukĹĄtĹł kampiniĹł butĹł gyventojai gyvena ĹĄiltai – seniau jie nuolat ĹĄaldavo ir reikÄ—davo didinti ĹĄildymÄ… vien dÄ—l jĹł. Po renovacijos temperatĹŤra butuose tapo vienoda. Ĺ iuo metu gyvename ĹĄiltai ir patogiai, be to, mĹŤsĹł name esanÄ?iĹł butĹł vertÄ— gerokai pakilo“, – dĹžiaugÄ—si namo pirmininkas J.GuĹĄÄ?ia. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
8
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
tema
Skandinaviškojo modelio pl Vos bet kurią Europos šalį apima socialinio sektoriaus proble mos – sveikatos sistemos pažeidžiamumas, švietimo ir mokslo kokybės suprastėjimas, pašalpų metodikos griuvimas ar bank rotas, labai tikėtina, kad tokias bėdas anksčiau ar vėliau kas nors ims siūlyti spręsti taikant vadinamąjį skandinavišką modelį. Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Gerovės valstybės
Žinoma, tiesmukas bandymas pri taikyti ilgametę Skandinavijos ša lių patirtį ir socialinės politikos metodiką baigsis kaip ir bet koks neapgalvotas kopijavimas – tie siog katastrofiškai. Tačiau reikia įvertinti tą fak tą, kad Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija turi nemažai valstybės valdymo ir subalansuoto biudže to formavimo patirties. Beveik vi suose Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų pasaulinių institucijų reitinguose skandinavai visuomet užima garbingas vietas, o dažniausiai – ir pačias viršutines. Tos šalys turtingesnės, socialinė atskirtis jose mažiausia, nusikals tamumo lygis žemas, o pasitenki nimas valstybės politika ir apskri tai gyvenimu, nepaisant saulės trūkumo, ypač aukštas. Faktas, kad Švedijos sostinės Stokholmo centre kai kuriose vie
12 proc.
praėjusiais metais išaugo Lietuvos eksportas į Skandinavijos šalis palyginti su 2010 m.
Komentarai
Nerijus Mačiulis Banko „Swedbank“ vyr iausiasis ekonom istas
S
kandinavijos valstybės – Dani ja, Švedija ir Norvegija – yra di džiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis Lietuvoje, jų investicijos sudaro 31 proc. visų investi cijų. Suomija nelaikoma Skandinavijos šalimi, tačiau ji kartu su minėtomis vals tybėmis bei Islandija priskiriama plates nei – Šiaurės šalių – grupei. Įtraukus ir šią valstybę, investicijų dalis siekia dau giau nei trečdalį, arba net 36 proc., visų investicijų. Vien iš Švedijos investicijos viršija penktadalį visų tiesioginių užsie nio investicijų Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad Skandinavijos šalys yra investavu sios ne tik į kelis sektorius, kaip dažnai
tose už bokalą alaus gali tekti su mokėti 50 eurų, labiausiai erzina turistus, o vietiniai jau seniai tai yra priėmę kaip mokestį už svei katą ir būtiną alkoholio apmokes tinimą siekiant stabilių bei gausių viešųjų paslaugų. Beje, primintina, kad alkoholio pardavimo monopolis Skandina vijoje tebėra valstybės rankose. Išlaikė savo valiutas
Po pirmojo pasaulinės krizės smū gio 2007–2009 m. Skandinavijos šalys atsitiesė greičiausiai ir įspū dingiausiai. Pavyzdžiui, jų akcijų biržos net ir po visų sunkumų kilo keliomis dešimtimis procentų. Pranašumus galima vardyti to liau, tačiau svarbiausias klausimas yra, kas lėmė jų sėkmę ir ko būtų galima pasimokyti kitoms šalims, taip pat ir Lietuvai. Skandinavijos šalių eksportuo jančios ekonomikos ypač atviros. Be to, visos šalys, išskyrus Suomi ją, tebeturi išlaikiusios savo nacio nalines valiutas, nors Švedija ir Da nija yra ES valstybės, o Norvegija labai glaudžiais finansiniais ryšiais susijusi su Bendrija, nors ir nero danti didelio noro formaliai prisi jungti prie ES. Nacionalinė valiuta yra labai svarbus ūkio valdymo įrankis. Ir skandinavai tuo moka naudotis. Tarkim, jų bankų sektoriuje nebu vo jokių skandalų ir krizės sukel tų griūčių. „Plaukiojantis“ valiutos kursas, suderintas su skaidria bei nusisto vėjusia politine sistema, ir stiprūs centriniai bankai leido Skandina vijos šalims išvengti daugumos per euro krizę Vidurio ir Pietų Euro manoma. Daugiausia investicijų tenka apdirbamosios gamybos, telekomu nikacijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto opera cijų bei finansų sektoriams. Didelę dalį investicijų srauto lėmė tie siog geografinė padėtis. Turbūt tai pa grindinis paaiškinimas, kodėl Baltijos šalyse dominuoja skandinavų bankai ir telekomunikacijų bendrovės, o ki tose Rytų Europos valstybėse – Aust rijos, Vokietijos ir kitų šalių kaimynių įmonės. Paaiškėjus, kad Lietuva taps ES valstybe, investicijų rizika labai su mažėjo, todėl Skandinavijos įmonės pradėjo aktyviai ieškoti naujų galimy bių. Svarbus buvo ir investicijų masto ekonomijos efektas – Lietuvoje įsitvirti nus didelėms ir stabilioms Skandinavi jos įmonėms, daug saugiau jautėsi bei lengviau informaciją apie galimybes čia investuoti gavo ir mažesnės įmo nės. Svarbiausi Lietuvos bendradar biavimą su Skandinavijos valstybėmis lemiantys veiksniai nesiskiria nuo tų, kurie aktualūs ir Lietuvos įmonėms: korupcijos lygis, politinės aplinkybės ir reguliavimo stabilumas, nuosavybės
poje patirtų problemų. Euras, uniformiškai pritaikytas radika liai ekonomiškai skirtingose Pietų ir Vidurio Europos šalyse, neleido joms lanksčiai bei operatyviai rea guoti ir taikyti monetarinių prie monių iškilusioms problemoms spręsti.
Nacionalinių valiutų turėjimas yra labai svarbus ūkio valdy mo įrankis. Ir skan dinavai tuo moka naudotis.
O skandinavai tuo metu tiesiog padidino savo konkurencingumą per sumenkusią valiutos vertę ir taip paskatino eksportą bei šalies pajamų augimą. Tai, kad šios šalys neturėjo euro, apsaugojo jas ne tik nuo nelankstumo bei prasiskolinu sių šalių gelbėjimo, bet ir skolų pro blemų, kurios prasidėjo 2010 m. Išsigelbėjo pasinaudodami mumis
Tiesa, tenka pabrėžti, kad bankų krizės Skandinavijos šalys išvengė tik per plauką. Jų bankai gerokai persistengė su skolinimu Baltijos šalyse, ir tai labiau pakenkė ne jų bankų sistemai, o Lietuvos, Latvi jos ir Estijos ekonomikoms dėl iš pūstų nekilnojamojo turto ir var tojimo burbulų. Tačiau pačios Skandinavijos bankai dėl krizės kylančias pro blemas išsprendė ypač pragmatiš kai – savo šalyse juntamą kredito teisių apsauga, viešojo pirkimo skaid rumas, prognozuojama ir nediskrimi nuojanti ekonominė politika. Norėtųsi surasti kokių nors reikšming ų istori nių, kultūrinių ar vertybinių Lietuvos ir Skandinavijos valstybių ryšių, tačiau bijau, kad jų nedaug. Belieka tikėtis, kad vertybės ir moraliniai standartai į Lie tuvą bus importuojami kartu su tech nologijomis.
Sigitas Besagirskas Lietuvos pramon in ink ų konfederacijos Ekonom ikos ir finansų departamento direktor ius
S
kand inavai turbūt vien i pa tik im iausių Liet uvos verslo partnerių. Tiesa, ši rinka ypa tinga tuo, kad yra labai užda
Optimizmas: Šiaurės šalys yra turtingesnės, socialinė atskirtis mažiausia
mu, nepaisant saulės trūkumo, yra ypač aukštas.
trūkumą jie kompensavo iš pada linių Baltijos šalyse, sparčiai grą žindami indėlius pagrindiniams bankams. Vien iš Lietuvos taip iš pumpuota mažiausiai keli milijar dai litų.
Jei nevertinsime moralinių as pektų ir tarpvalstybinio takto, šis kontroversiškai vertintinas žings nis Skandinavijos bankų sistemą išgelbėjo pasinaudojant mūsų eko nomika.
ra ir todėl su savo prekės ženklu į ją įsilieti beveik neįmanoma. Skandina vijos rinkoje su savo prekės ženklais mūsų įmonės dirba tuo atvejų, kai jų akcininkai ar savininkai yra skandina vai, šiek tiek rečiau – kai jos turi labai stiprų Skandinavijos partnerį. Tačiau daugel iu atveju mes skand inavams parduodame savo darbo jėgą, o ne pre kės ženklus. Dirbti su Skandinavijos šalimis dėl labai aiškiai nustatytų taisyklių ir reikalavi mų gana lengva, be to, ten nėra korup cijos. Kita vertus, Skandinavijos šalyse, palyginti su Vokietija, sprendimai prii mami gana lėtai. Kai kurios šalys, ypač Norvegija, yra labai nelanksčios, todėl kiekvieną smulkmeną reikia derinti ge rokai iš anksto. Dažnai priimti sprendi mus ten užtrunka 2–3 mėnesius. Lietuva Skand inav ijai pat raukl i tuo, kad yra artima rinka, – mes galime pa gaminti greitai ir nedideliais kiekiais, be to, kokybiškai. Jeig u skandinavas pradeda dirbt i su Lietuvos įmone ir pusę metų viskas klojasi gerai, jis ži no, kad taip klostysis visą likusį laiką. Skand inav ų versl in inkai džiaug iasi
lietuv ių pareig ing umu, atsakomybe, pož iūriu į darbą. Be to, Lietuva skan dinavams patraukli ir dėl savo silpnų profsąjungų. Jeigu Skandinavijoje nori ką nors daryti kitaip, nei planavai, susi duri su labai dideliu ir nepalankiu pro fsąjungų spaudimu. O pas mus darbo rinka gerokai lankstesnė. Taig i, net ir esant uždarai rinkai bei skirtumų tarp šal ių, su Skandinavija mes bendradarbiaujame gana daug – esame užmezgę partnerystę baldų, tekst ilės, maisto, maš inų gamyb os pramonėje. Kadang i mūsų ryšiai ga na glaudūs ir per ilgą laikotarpį nusi stovėję, jie, manau, ateityje tik stiprės, o Skandinavija ir toliau išliks Lietuvos strateginė partnerė. Kol kas, vertinant apyvartos apimtį, glaudžiausiai ryšius palaikome su Švedija. O pagal išsivys tymo lygį bei mentalitetą artimiausia rinka, mano manymu, būt ų Dan ija. Turtingiausia rinka yra Norvegija, ta čiau norvegų mentalitetas šiek tiek ki toks, todėl su jais dirbti sunkiau. Be to, ir lietuvių įvaizdis Norvegijoje šiek tiek blogesnis, nes labai daug lietuvių ten važiuoja tiesiog vergauti.
9
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
tema
pliusai ir minusai Skandinavi jos bankai dėl krizės kylan čias proble mas išsprendė ypač pragma tiškai – savo šalyse junta mą kredito trūkumą jie kompensa vo iš padali nių Baltijos šalyse, spar čiai grąžinda mi indėliu pa grindiniams bankams.
Lietuvos eksportas ir importas pagal valstybes 2012 m.*, mln. litų Sąjunga, valstybė Europos Sąjunga
Eksportas
Importas
35080,9
35431,2
Airija
142,5
152,8
Austrija
165,9
468,3
Belg ija
674,7
1866,3
Bulgarija
119,7
90,2
369,8
828,7
Danija
1188,8
1047,8
Estija
4295,3
1855,6
Ček ijos Respublika
Graik ija
40,6
51,8
Ispanija
463,8
684,3
Italija
1012,9
1924,1
Jungtinė Karalystė
3536,3
1311,1
Kipras
14,6
17,6
Latvija
6400,2
3721,3
Lenk ija
3408,4
6100,5
5,6
47,0
Liuksemburgas Malta Nyderlandai
1,5
9,2
3367,4
3483,1
Portugalija
123,1
58,4
Prancūzija
1968,2
1368,5
Rumunija
136,7
109,4
Slovak ija
145,0
277,1
Slovėnija
28,0
146,4
Suomija
708,2
1187,1
Švedija
1904,4
2054,5
Vengrija
305,6
441,7
Vok ietija 4528,0 6128,3 * sausio–rugsėjo mėnesiais. Į Norveg iją, kur i nepriklauso ES, Lietuvos eksportas siek ia 1071,4 mln. lit ų, importas - 210,1 mln. litų.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2011 m. pabaigoje Švedija Norveg ija Suomija Danija
„Shutterstock“ nuotr.
Algimantas Akstinas Lietuvos verslo konfederacijos general in is direktor ius
S
kandinavijos šalių verslas Lie tuvoje yra gana aktyvus ir ga na daug investavęs į tam tikrus šalies sektorius. Skandinavijos šalių kapitalas ir verslo modelis, galima sakyti, dominuoja bankų, finansų sek toriuje, tačiau esama ir skandinavų ka pitalo pramonės įmonių. Lietuvoje vykstant privatizacijai skan dinavai pat ikėjo mūsų darbo poten cialu ir kultūra. Labai svarbu, jog pa matę ger us part ner ystės rez ultat us jie suprato, kad juos lėmė mūsų aukš čiausio lygio vadybininkai. Šie Skandi navijos įmonėms sudaro geras sąlygas plėstis į kitas rinkas, kuriose jie jau yra
Investicijos, mln. litų 7827,38 2522,63 1757,66 1584,76
Lietuvos prekių eksporto į Skandinavijos šalis struktūra 2011 m.
a, nusikalstamumo lygis žemas, o pasitenkinimas valstybės politika ir apskritai gyveni
Žinoma, nemaža Skandinavijos sėkmės paslaptis slypi kultūrinė je sferoje. Ekonomikos skaidrumas yra bene svarbiausias sėkmin go ekonomikos valdymo garantas. Užsienio investuotojai tai verti
Investuotojai 238 211 191 254
na, ir šalis nesiskundžia jų dėme sio stoka. Be to, tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad skandinavų bankai taip stipriai įkėlę koją į Baltijos šalis todėl, kad Norvegija, Danija, Suo
mija ir ypač Švedija yra vienos di džiausių investuotojų Lietuvo je, Latvijoje bei Estijoje. Tiesiog paskui investicijų pinigus atėjo ir juos administruojantys skandina vų bankai.
šiek tiek labiau kvalifikuoti ar patyrę. Pavyzd žiui, į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis: Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, taip pat į Lenkiją kaip po sovietinę šalį. Liet uvoj e iki šiol neatš aukt a strate gij a tapt i pas laug ų šal im i Europ os, Skand in av ij os reg ion e. Pritr auk tos invest ic ijos ir tok ių gigant ų kaip „Western Union“ ar „Barcl ays“ atė jim as tamp a tars i viz it ine kortele. Skand in avai per im a paslaug ų cent rų steig imo idėj as ir praded a akt y viai steigt i savo finans in ių paslaug ų centr us mūs ų šalyj e. Juos formuo jant buvo junt am as fin ans ų spec ia list ų, kalb anč ių Skand in av ij os šal ių kalb om is, poreik is, todėl jų buvo pri trauk iam a iš vis o Balt ij os šal ių re giono. Augant poreik iui, Liet uva jau bando versl ą koop er uot i su mokslu: sujungt i profes ines žin ias ir skand i nav ų kalb ą, kad būt ų suk ur iama pa pildoma pridėt inė vertė. Jeigu Daniją priskirtume prie Skandi nav ijos šal ių, būt ų gal ima teigt i, kad jos ekonomikos model is Lietuvai la bai pat rauklus. Pastar uoju metu Da
nija yra išsikėlusi ekonominį tikslą iš pramoninės, produktus gaminančios, šalies tapti aukštą pridėtinę vertę ku riančių paslaugų valstybe. Ši strategija panaši į Lietuvos tikslus, todėl, manau, mums reikėtų kooperuotis, mokytis iš rimtos partnerės, o ne vien kviestis in vesticijas. Be to, iš kai kurių Skandinavijos šalių galima perimti tam tikras institucijas, pavyzd žiui, iš Švedijos – verslo tary bą. Mes Lietuvoje dažnai diskutuoja me, ar pakankamai išnaudojame sa vo socialinių partnerių sugebėjimus, ar tik sukuriame tokias institucijas ir darbo grupes, kuriose vien „nuleidžia mas garas“. Kitaip tariant, mūsų institucijose vers las neturi sprendžiamojo balso, todėl, kaip dažnai sakome, dalyvaudamas tik gaišta laiką. O Švedijoje verslo ta ryba stebi aplinką, turi savo atstovy bes kitose šalyse, taip pat Lietuvoje, bendrauja ir dirba su investuotojais, vysto bendrus projektus. Manau, sėk mingiausius modelius galima taikyti ir kituose regionuose. Parengė Lina Mrazauskaitė
Prekių pobūdis Eksporto dalis, proc . Baldai 17,9 Mediena ir medienos dirbiniai 10,1 Plastikai ir jų dirbiniai 7,4 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 6 Dirbiniai iš gelež ies arba plieno 5,9 Elektros mašinos ir įreng iniai 4,8 Megzti arba nerti drabuž iai 3,9 Kitos prekės 44 Praėjusiais metais, palyg int i su 2010 m., Liet uvos eksportas į Skand inav i jos šalis išaugo 12 proc., kai ankstesnis metinis eksporto aug imas siekė 35,6 proc. Šaltinis: Statistikos departamento inf.
Skandinavijos šalių prekių importas pagal šalis Šalis Importo dalis, proc . Vok ietija 16,6 Švedija 8,3 Rusija 6,4 Nyderlandai 6,2 Kinija 5,8 Jungtinė Karalystė 5,3 Danija 5 Norveg ija 5 Prancūzija 3,7 Kitos šalys 37,7 Lietuviškos prekės 2011 m. sudarė 0,6 proc. viso Skandinavijos šalių impor to. Praėjusiais metais jos importavo prek ių už 322 mlrd. eur ų, ir tai buvo 12,6 proc. daug iau nei 2010 m. Šaltinis: Eurostat, Trade Map inf.
10
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
sportas
„Chelsea“ nesėkmės auka – treneris Stipriausias Euro pos futbolo klubas liko be trenerio – Londono „Chelsea“ treneriui Roberto Di Matteo darbo pabai gą vainikavo triuš kinamas pralaimė jimas Čempionų ly goje.
Statistika E grupė. „Nordsjaelland“ (Danija)–
Donecko „Šachtar“ (Ukraina) 2:5 (2:2), Turino „Juventus“ (Italija)–Londono „Chelsea“ (Anglija) 3:0 (1:0). F grupė. Borisovo BATE (Baltaru
sija)–„Lille“ (Prancūzija) 0:2 (0:2), „Va lencia“ (Ispanija)–Miuncheno „Bay ern“ (Vokietija) 1:1 (0:0). G grupė. Maskvos „Spartak“ (Ru
sija)–„Barcelona“ (Ispanija) 0:3 (0:3), Lisabonos „Benfica“ (Portugalija)– Glazgo „Celtic“ (Škotija) 2:1 (1:1). H grupė. Stambulo „Galatasa
ray“ (Turkija)–„Manchester United“ (Anglija) 1:0 (0:0), Klužo CFR 1907 (Rumunija)–„SC Braga“ (Portugali ja) 3:1 (3:1).
E grupė Komanda
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Londone – panika
Romano Abramovičiaus kantry bė išseko. Praėjusią gegužę būtent italų specialistas po daugybės metų iš pildė Rusijos milijonieriaus svajonę ir atvedė „mėlynuosius“ į Europos futbolo viršūnę. Triumfas Čem pionų lygos finale Miunchene pa dėjo R.Di Matteo išsaugoti postą, tačiau blankus šio sezono startas privertė reiklųjį „Chelsea“ savi ninką ieškoti naujų sprendimų. Antradienį Čempionų lygoje pra laimėjimas 0:3 Turino „Juventus“ ekipai svečiuose tapo lemiamas. „Ekipos žaidimas ir rezultatai buvo per prasti – klubo savininkas ir valdyba nusprendė, kad reika lingos permainos. „Chelsea“ turės susidoroti su užduotimi perženg ti Čempionų lygos grupės etapą, taip pat kovoti dėl aukščiausių vie tų „Premier“ lygoje ir taurių var žybose. Londono ekipa dėkoja R.Di Matteo už nuveiktą darbą, o nauja sis vairininkas paaiškės netrukus“, – skelbiama klubo pranešime.
Sutriuškino: „Juventus“ žaidėjai po įvarčių smaginosi supdamiesi „Chelsea“ vartuose.
Pralaimėjimas Italijos čempio nams sukomplikavo Londono ko mandos padėtį. Dabar „Chelsea“ likimas atsidūrė varžovų ranko se. Paskutiniame ture „mėlynieji“ stengsis įveikti Farumo „Nordsjael land“ ekipą ir lauks vietą aštuntfin a lyje užsitikrinusio Donecko „Šach tar“ klubo pergalės prieš italus.
Pralaimėjimas Itali jos čempionams su komplikavo Lon dono komandos padėtį. Dabar „Chel sea“ likimas atsidū rė varžovų rankose.
Pagrindiniai kandidatai perim ti krizės apimtą Londono ekipą yra buvęs „Barcelonos“ treneris Josepas Guardiola ir „Liverpool“ klubą į Čempionų lygos viršūnę atvedęs Rafa Benitezas, taip pat
– Avramas Grantas, Harry Redk nappas, Cesare Prandellis ir Lau rent’as Blancas. Aistros Danijoje
Kitame E grupės mače Donecko futbolininkai 5:2 svečiuose įveikė danų „Nordsjaelland“, tačiau per galę aptemdė nesportiškas Ukrai nos klubo žaidėjų elgesys. Danai po 24-ąją minutę Morte no Nordstrando įvarčio išsiveržė į priekį, tačiau jau po dviejų minučių įvykęs incidentas nulėmė rungty nių baigtį. Suklupus vienam Dani jos ekipos futbolininkui žaidimas buvo sustabdytas. „Šachtar“ žai dėjas brazilas Willianas, nepaisy damas nerašytų garbingo žaidimo taisyklių, spyrė kamuolį varžovų vartų link, jo tautietis Luizas Ad riano spurtavo, suklaidino varti ninką ir išlygino rezultatą – 1:1. Danijos komandos futbolininkai šį epizodą stebėjo stovėdami, o po įvarčio tarp abiejų komandos žai dėjų užvirė aistringos diskusijos. „Nežinau, ar visi „Šachtar“ fut bolininkai yra banditai, tačiau kai
„Scanpix“ nuotr.
kurie jų žaidėjai, treneriai ir va dovai tikrai neturi moralės, – po mačo niršo „Nordsjaelland“ stra tegas Kasperas Hjulmandas. – Ma no nuomone, tai nesportiškas el gesys.“ „Šachtar“ treneris Mircea Lu cescu savo auklėtinio akibrokš tui nerado pasiteisinimo. „Pak lausiau Luizo, kas nutiko, o jis man atsakė, kad tiesiog reagavo instinktyviai: kamuolį pasiuntė į vartus“, – sunkiai žodžius rinko rumunas. Ramūs septyni klubai
Po antradienį sužaistų susitikimų vietas atkrintamosiose varžybose užsitikrino jau septyni klubai. Prie anksčiau vietas aštuntfin a lyje užsitikrinusių „Manchester United“, „Barcelonos“, „Malagos“ bei „Porto“ vienuolikių prisijungė „Šachtar“, „Valencia“ ir Miunche no „Bayern“. „Valencia“ ir „Bayern“ futbo lininkams vietas kitame varžybų etape garantavo tarpusavio rung tynėse užfiksuotos lygiosios 1:1.
Perg. Lyg.
1. „Šachtar“ 2. „Juventus“ 3. „Chelsea“ 4. „Nordsjaelland“
3 2 2 0
1 3 1 1
Pral.
1 0 2 4
Įv.
Tšk.
12:7 10 11:4 9 10:9 7 3:16 1
F grupė Komanda
Perg. Lyg.
1. „Bayern“ 2. „Valencia“ 3. BATE 4. „Lille“
3 3 2 1
1 1 0 0
Pral.
1 1 3 4
Įv.
Tšk.
11:6 10 11:4 10 8:11 6 4:12 3
G grupė Komanda
Perg. Lyg.
1. „Barcelona“ 2. „Benfica“ 3. „Celtic“ 4. „Spartak“
4 2 2 1
0 1 1 0
Pral.
1 2 2 4
Įv.
Tšk.
11:5 12 5:5 7 7:7 7 6:12 3
H grupė Komanda
1. „Manchester United“ 2. „Galatasaray“ 3. CFR 1907 4. „SC Braga“
Perg. Lyg. Pral.
4 2 2 1
0 1 1 0
1 2 2 4
Įv.
Tšk.
9:5 12 5:5 7 8:7 7 6:11 3
Vilčių iš F grupės prasibrauti į aštuntfinalį taip pat turėjęs Bori sovo BATE namuose 0:2 buvo pri verstas kapituliuoti prieš „Lille“.
Krepšinio strategą pribaigė ne vien neblaivus žaidėjas Zagrebo išvyko neatsisveikinęs nė su vienu „Cedevitos“ žaidėju ar administracijos darbuotoju.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Politika ar tik sportas? Vienam titu luočiausių Europos krepšinio stra tegų Božidarui Maljkovičiui staiga pasitraukus iš Zagrebo „Cedevitos“ ekipos vyriausiojo trenerio parei gų, kilo skirtingų versijų apie neti kėto atsistatydinimo priežastis.
Serbas B.Maljkovičius kroatų klu bą paliko po dviejų iš eilės skam bių pergalių Eurolygoje, kai „Cede vita“ 79:69 įveikė Vitorijos „Cają Laboral“ ir po dviejų pratęsimų 108:106 palaužė C grupės lyderį Kauno „Žalgirį“. Be to, Zagrebo krepšininkai lai mėjo ir paskutines Adrijos lygos rungtynes – 91:86 privertė kapi tuliuoti vengrų „Szolnoki Olaj“ komandą ir iškopė į 3-iąją vietą (6 pergalės ir 3 pralaimėjimai). „Lapkričio 20-osios rytą man
Nėra jokios politikos. B.Maljkovičius – labai apolitiškas žmogus.
Skyrybos: tarp B.Maljkovičiaus ir „Cedevitos“ perbėgo juoda katė. Artūro Morozovo nuotr.
paskambino B.Maljkovičiaus agen tas Ivo Nakičius ir pasakė, kad tre neris mūsų klube nebedirbs. Tai mane pribloškė. Iškart paskambi nau B.Maljkovičiui. Jis pasakė, kad
nebeturi jėgų ir noro dirbti su „Ce devita“, – portalui 24.sata.hr pa pasakojo Zagrebo klubo sporto di rektorius Matejus Mamičius. B.Maljkovičius (arba Boža) iš
„Mes buvome pasirašę kontraktą dvejiems metams, visokeriopai pa laikėme jį, nors kai kurie rezultatai šį sezoną mūsų netenkino“, – tei gė M.Mamičius, atmetęs bet kokio Božos konflikto su žaidėjais ar klu bo vadovais galimybę. Serbų žiniasklaida iškėlė versiją, kad B.Maljkovičiaus sprendimui įtakos galėjo turėti politinės ak tualijos, kurioms nebuvo abejin gi ir kai kurie „Cedevitos“ krep šininkai.
Neseniai Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas paleido į laisvę buvusius Kroatijos generolus Antę Gotoviną ir Mladeną Markačą, kal tintus kruvinais nusikaltimais bu vusios Jugoslavijos teritorijoje. Portalo telegraf.rs žiniomis, šį įvykį audringu vakarėliu pažymė jo keli „Cedevitos“ žaidėjai kroatai, o kitą dieną gynėjas Marko Tomas į treniruotę atėjo neblaivus. B.Malj kovičius norėjo išmesti šį krepši ninką iš komandos, tačiau esą klu bo vadovybė tam nepritarė. Tuomet Boža trenkė durimis. „Nėra jokios politikos. B.Maljko vičius – labai apolitiškas žmogus“, – pareiškė M.Mamičius, paneigęs galimas Kroatijos generolų išteisi nimo ir „Cedevitos“ žaidėjų vaka rėlio sąsajas. Buvęs „Cedevitos“ strategas bu vo numatęs viską paaiškinti vakar vakare savo spaudos konferenci joje.
11
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Eurolyga nepritarė FIBA reformoms
12-ąjį kartą Vilniuje vyksiančiame 1965 m. pasaulio čempiono Riman to Bagdono turny re žiūrovai išvys žy miausius Lietuvos ir kaimyninių vals tybių kovotojus, tarp jų – Mindaugą Ežerskį ir Mindaugą Mizgaitį.
Plan uoj am oms Tarpt aut in ės krepšinio federacijos (FIBA) re formoms pasipriešino ne vien Europos šalių nacionalinės fede racijos, bet ir galingiausieji Euro lygos klubai.
Patikrinimas: olimpinės bronzos laimėtojas A.Kazakevičius (dešinė
je) dalyvaus tik parodomojoje dvikovoje.
„Reuters“ nuotr.
Imtynininkų turnyre kovos ir olimpiečiai Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Parod om os ios e graik ų-rom ė nų imtynių kovose jėgas išmėgins ir Londono olimpiados prizinin kas Aleksandras Kazakevičius bei 2007 m. Europos čempionato tre čiosios vietos laimėtojas Valdema ras Venckaitis. Priziniame turnyro fonde – 5 000 JAV dolerių. M.Ežerskis viliasi kovoti fina le su M.Mizgaičiu. „Šiam turny rui ruošėmės pusantro mėnesio. Tikimės, kad R.Bagdono taurė liks Vilniuje, nors lengva tikrai nebus. Grėsmingiausias varžovas – šalia manęs, – linktelėjęs į M.Mizgaitį sakė M.Ežerskis. – Su juo neseniai kovėmės Vokietijos bundeslygo je. Mūsų tarpusavio kovų santy kis oficialiose varžybose – 1:1. Vi si kiti varžovai irgi yra pavojingi, jų pagrindinis koziris bus jaunystė ir noras įgelti veteranams.“ M.Mizgaitis žadėjo įdomią kovą dėl aukso medalio. „Užtikrinu, kad negailėsiu savęs. Stengsimės rea
bilituotis prieš sirgalius, juk nepa tekome į Londono olimpiadą. Jei su M.Ežerskiu varžysimės finale, pa žadame gražią ir įdomią kovą“, – teigė Pekino žaidynių prizininkas.
Rimantas Bagdonas:
Turnyrą planuojame rengti kasmet iki Rio de Žaneiro olimpi nių žaidynių. Turime puikią olimpinę pa mainą. Pasaulio čempionas R.Bagdonas džiaugėsi jaunųjų imtynininkų pa sirodymais. „Šį turnyrą organizuojame žiū rovams. Ieškome būdų populiarin ti mūsų sporto šaką. Turnyrą pla nuojame rengti kasmet iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Turi me puikią olimpinę pamainą – Vi lius Laurinaitis yra pasaulio imty
Barselonoje surengtoje Eurolygos asamblėjoje ir tarybos posėdy je buvo sukritikuotas FIBA cent rinės valdybos projektas, numa tantis, be kita ko, naują Europos čempionatų formatą ir su juo su sijusius rinktinių bei klubų varžy bų kalendoriaus pakeitimus. Eurolygos narių netenkina tai, kad dėl rinktinių interesų bū tų pertraukiamas klubų sezonas. Tokiu atveju būtų sudėtinga su kviesti į nacionalines komandas ryškiausias žvaigždes, krepšinin kai turėtų dar mažiau poilsio. Asamblėjoje aptartos ir ki tos Europos krepšinio aktuali jos. Atkreiptas dėmesys į tai, kaip ekonomikos krizė daro įtaką Eu rolygos ir jos klubų veiklai. Šį sezoną pajamos už televizi jos transliacijų teises sumažėjo nuo 16,7 mln. iki 12,8 mln. eurų. Didžiausias kritimas užfiksuo tas Ispanijoje – nuo 5,4 mln. iki 2 mln. Dėl to susitraukė ir Euroly
gos biudžetas – nuo 27,7 mln. eu rų iki 23,5 mln. Eurolygos vadovai teigė, kad sprendimas perkelti rungty nes į ketvirtadienį ir penktadienį (anksčiau jos vyko trečiadieniais ir ketvirtadieniais), kad krepši nio varžybos nesikirstų su futbo lo Čempionų lyga, padidino tele vizijos auditoriją 120 proc. Remiantis klubų darbo rezul tatais, sudarytas vidutinis op timaliai subalansuoto biudže to pavyzdys: 5 proc. pajamų – už televizijos transliacijų teisių par davimą, 13 proc. – už bilietus, 11 proc. – savininko investicijos, 50 proc. – rėmėjų pagalba, 21 proc. – kitos pajamos. Eurolygos techninė komisi ja pateikė pasiūlymą padidinti krepšinio aikštės plotį po 30 cm į abi puses, kad tarp tritaškio ir galinės linijos būtų daugiau erd vės. Esą dabar žaidėjai šiose po zicijose patiria sunkumų, dažnai užmina linijas ir dėl to praranda kamuolį. Asamblėjos dalyviai dar tre jiems metams perrinko ispaną Jordį Bertomeu Eurolygos gene raliniu direktoriumi. VD inf.
Jono indėlio neužteko
nių jaunimo čempionas, Mantas Knystautas – Europos vicečem pionas. Aukštų rezultatų pasiekė Marius Grigelis, Artūras Jankaus kas. Šiuos talentingus vaikinus pa matysime parodomosiose kovose“, – kalbėjo R.Bagdonas. Lietuvos imtynių federacijos (LIF) prezidentas Darius Čepauskas vylėsi, kad organizatorių pastangos nenueis veltui ir kovų menų gerbė jai neaplenks šio renginio. „Po sėkmingo pasirodymo olim piadose pastebimas didesnis susi domėjimas imtynėmis“, – sakė D.Čepauskas. R.Bagdono turnyre yra kovoję ti tuluoti atletai – pasaulio jaunimo čempionas Kazbekas Kilovas, pa saulio vicečempionas Alimas Seli movas, Europos čempionato prizi ninkas Josifas Čiugašvilis, pasaulio čempionas ir olimpinių žaidynių prizininkas Heikis Nabis, Euro pos čempionato prizininkai Ser gejus Rutenka, pasaulio čempio nato bronzos medalio savininkas Daniaras Kobonovas.
Sėkmingiausias rungtynes NBA čempionate šį sezoną sužaidęs Jonas Valančiūnas Toronto „Rap tors“ ekipos nuo aštuntojo pralai mėjimo neišgelbėjo.
Kanados ekipa 98:106 svečiuo se nusileido Filadelfijos „76-ers“ ekipai. Iki mačo pabaigos likus žaisti 8 minutes, svečiai dar turė jo 7 taškų persvarą, tačiau tuomet iniciatyvos ėmėsi „76-ers“ bend rapavardžiai Nickas bei Thaddeu sas Youngai ir „dinozaurai“ neat silaikė. „Iškovojome pergalę, iš kurios privalome padaryti išvadas. Bu vome labai arti pralaimėjimo, nes ypač prastai pabaigėme trečią jį kėlinį. Paskutiniame ketvirty je mes kovojome iš visų jėgų ir tai mus išgelbėjo. Didžiuojuosi sa vo auklėtiniais“, – teigė „76ers“ strategas Dougas Collinsas. J.Valančiūnas „Raptors“ greto se buvo pastebimas. Vidurio puo
lėjas per 25 minutes pelnė 11 taškų (3/6 dvitaškių, 5/6 baudų), atko vojo 11 kamuolių, atliko 3 rezul tatyvius perdavimus, blokavo 3 metimus, 1 sykį suklydo ir surin ko 22 naudingumo balus. Filadelfijoje lietuvis pageri no savo asmeninius atkovotų ka muolių ir blokuotų metimų re kordus. Jo komandos draugas Linas Kleiza aikštelėje praleido 17 mi nučių ir pasižymėjo 5 taškais (1/1 dvitaškių, 0/2 tritaškių, 3/3 bau dų). Puolėjas taip pat atkovojo 3 kamuolius ir surinko 6 naudin gumo balus. Šiame mače Toronto klubui jau galėjo padėti po čiurnos traumos atsigavęs Kyle’as Lowry. Su šiuo krepšininku „Raptors“ strategas Dwane’as Casey sieja daug vilčių ir tikisi, kad jo vadovaujama ko manda pagaliau pradės kilti nuo Rytų konferencijos dugno. VD inf.
Kovojo su tituluotomis šaulėmis Olandijoje surengtame viename prestižiškiausių šaudymo iš lanko turnyrų „Face 2 Face Archery“, ku riame varžėsi stipriausi 26 pasaulio šalių šauliai, Lietuvos atstovė Jele na Babinina užėmė 12-ąją vietą.
Iššūkis: J.Babinina sėkmingai ko
vojo su tituluotomis varžovėmis. fieldarcher.org nuotr.
Tai yra aukščiausias Lietuvos lan kininkių pasiekimas tokio formato varžybų istorijoje. Europ os čemp ion ė, Europ os taur ių sav in ink ė ir priz in ink ė kaunietė J.Babinina penkių daly vių G grupėje pelnė 6 įskaitinius
dvikovų taškus, užėmė 2-ąją vie tą bei pateko į kitą etapą. Lietuvos atstovę grupėje aplenkė daugkar tinė pasaulio, Europos čempio natų ir planetos taurės varžybų prizininkė italė Anastasia Anas tasio. Antrajame rate J.Babinina pra laimėjo tik rusei Albinai Loginovai. Trečiajame etape Lietuvos šau lė pristigo fizinės ištvermės ir, ne laimėjusi nė vienos dvikovos, pasi traukė iš tolesnės kovos.
Barjerai: J.Valančiūną stabdė didelės „76-ers“ komandos pajėgos.
VD inf.
„Reuters“ nuotr.
12
KetvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
pasaulis Atsisakė vyskupių
Teroristas pakartas
Sutarimo nerado
Anglikonų bažnyčia antra dienį sukėlė sąmyšį nedide le balsų persvara atmesdama moterų šventinimą į vysku pes ir sutrukdydama pastan gas modernizuoti milijonus ti kinčiųjų visame pasaulyje tu rinčią bendruomenę. Dabar pasaulyje yra iš viso 37 angli konų vyskupės.
Vieninteliam likusiam gyvam 2008 m. atakų Mumbajuje te roristui vakar buvo įvykdyta mirties bausmė – praėjus be veik ketveriems metams po to, kai 166 žmonės žuvo per tris išpuolių Indijos finansų sostinėje dienas. Mohamme das Kasabas anksti ryte kalėji me buvo pakartas.
Euro zonos finansų minist rai vakar per derybas, kurios baigėsi paryčiais, nesugebė jo susitarti iš finansinio gelbė jimo fondų pervesti Graiki jai 31,2 mlrd. eurų siekiant ap saugoti šalį nuo bankroto. Ginčų kilo dėl papildomų dve jų metų, kurių Graikija prašo taupymo programai.
Uždraudė nuogybes San Fransiskas atsisakė savo ne varžomos laisvės dalelės – miesto taryboje nedidele persvara buvo patvirtintas draudimas visame mieste demonstruoti nuogybes.
Atmetusi skundus, kad žmonių vertimas prisidengti pakirstų San Fransisko, kaip miesto be suvar žymų, reputaciją, Prižiūrėtojų ta ryba antradienį šešiais balsais pri tarė įsakui, kuriuo vyresniems nei penkerių metų asmenims daugu moje viešų vietų, įskaitant gatves, šaligatvius ir viešąjį transportą, draudžiama demonstruoti geni talijas. Prieš įsaką balsavo penki tarybos nariai.
Tai jau nebėra ret karčiais matoma keistoka San Fransis ko dalis. Kastro rajo ne tai veikiau mato ma kone septynias dienas per savaitę.
Išimtys bus taikomos sankcio nuotų gatvių mugių ir paradų, to kių kaip kasmetis gėjų paradas, dalyviams. Tarybos narys Scottas Wiene ris tokį draudimą pasiūlė reaguo damas į dažnėjančius skundus dėl grupės vyrų, kurių nuogus kūnus kone kasdien galima pamatyti gė jų pamėgtame Kastro rajone. Per antradienio posėdį jis sakė, kad priešinosi beveik dvejus metus, bet galiausiai buvo priverstas im tis veiksmų. „Tai jau nebėra retkarčiais ma toma keistoka San Fransisko da lis. Kastro rajone tai veikiau ma
toma kone septynias dienas per savaitę“, – sakė S.Wieneris. Jo oponentai taryboje tvirtino, kad draudimas visame mieste nebūtinas ir kad jis tik nukreiptų policijos dėmesį nuo rimtesnių problemų. Tarybos narys Joh nas Avalosas taip pat išreiškė susirūpinimą tuo, kokį poveikį šis įsakas padarys San Fransisko įvaizdžiui. „Esame šviesos spindulys ki toms šalies dalims ir kartais bū na truputį keistumo dėl to, kaip išreiškiame save“, – sakė J.Ava losas. Po antradienio balsavimo ta rybos posėdžių salėje pasigirdo švilpimas ir raginimai atšauk ti S.Wienerį. Nudistų aktyvistė Gypsy Taub, kuri kelias savaites prieš antradienio posėdį orga nizavo nuogalių protestus ir žy gius, protestuodama tuojau pat išsirengė, bet šerifo pareigūnai ją išlydėjo iš salės. Pagal S.Wienerio pasiūlymą už pirmą naujų taisyklių pažeidimą būtų galima skirti baudą iki 100 dolerių (270 litų), bet prokurorai turės teisę už trečią pažeidimą pateikti kaltinimus baudžiamuo ju nusižengimu, už kurį skiriamos baudos iki 500 dolerių (1350 litų) ir vieni metai kalėjimo. Miesto įstatym o projekt ui dar turi būti pritarta per galu tinį balsavimą, be to, jį dar turės pasirašyti meras Edwinas Lee. Draudimas įsigaliotų kitų metų pradžioje. Jau iškelta federalinė byla, kuria siekiama blokuoti draudimą. San Fransiskas yra vienas de mokratiškiausių miestų Jung tinėse Valstijose. Jis vienas pir mųjų įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. BNS inf.
Pasipiktinimas: dešimtys žmonių prie San Fransisko prižiūrėtojų
tarybos protestavo prieš naują įstatymą.
AFP nuotr.
Derybos: išpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai JAV valstybės sekretorė H.Clinton Jeruzalėje su Izraelio
premjeru B.Netanyahu derėjosi dėl paliaubų Gazos Ruože.
„Reuters“ nuotr.
Paliaubų viltis palaidojo bomba Tarpininkams bandant numalšinti karinį konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių gru puotės „Hamas“, Tel Avivą vakar sudre bino autobuso sprogimas, nugriaudėjęs netoli Lietuvos ambasados. Dramatiška padėtis
Mažiausiai 21 žmogus buvo sužeis tas, kai vakar Tel Avivo centre sprogo autobusas. Izraelio valdžia pareiškė, kad tai buvo „teroro išpuolis“. Pa reigūnai įtaria, kad sprogmuo buvo padėtas pačiame autobuse, ir pra dėjo ieškoti įtariamųjų. Sprogimas nugriaudėjo vos už pusės kilometro nuo Lietuvos am basados. Tai vakar patvirtino am basadorius Izraelyje Darius De gutis, jis situaciją pavadino gana dramatiška. Pasak diplomatinės misijos va dovo, miesto centre po įvykio judė jimas apribotas, saugumo priemo nių imasi ir pati ambasada. „Visa tai įvyko netoli ambasados, maž daug 500 m atstumu. Visas peri metras uždarytas, teigiama, kad teroristas ar keli teroristai gali bū ti netoli, beveik visas centrinis Tel Avivas yra užblokuotas ir maksi maliai ribojamas žmonių judėji mas, – pasakojo ambasadorius. – Situacija iš tiesų gana dramatiška. Kiek turime galimybių, imamės saugumo priemonių. Vengiama ir draudžiama žmonėms išeiti į gat ves, raginama vengti būti žmonių susibūrimo vietose, važiuoti vie šuoju transportu ir bereikalingai slampinėti, vaikštinėti po miestą ten, kur nereikia.“
Priminė intifadą
Sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai JAV valstybės sekretorė Hilla ry Clinton atvyko į Izraelį derėtis su premjeru Benjaminu Netanya hu, kaip būtų galima nutraukti pa starąją savaitę vykusį kraujo liejimą Gazos Ruože. Vienas JAV ambasa dos atstovas patvirtino, kad juodu tariasi jau antrąkart per pastarąsias dvi dienas. Jis pridūrė, kad dar šešiems žmo nėms buvo suteikta pagalba dėl pa tirto šoko. Policija nurodė, kad sprogimas įvyko gatvėje netoli Kirijos – di delio Izraelio gynybos ministerijos komplekso. Televizijos reportažuose mato mas autobusas išdaužytais langais, jo korpusas sulankstytas sprogimo jėgos. Šie vaizdai atgaivino prisimi nimus apie 2000–2005 m. vykusią intifadą, palestiniečių sukilimą. Raketos skrieja toliau
Izrael is pas tarąją savaitę buvo įsitraukęs į kruviną konfrontaciją su palestiniečių kovotojais Gazos Ruože. Apsišaudymas raketomis tęsėsi ir vakar. Tel Avivas ataka vo futbolo stadioną Gazos Ruože, o palestiniečiai atsakė paleisda mi daugiau raketų į Izraelio teri toriją.
Per konfliktą jau žuvo maždaug 140 palestiniečių ir penki izraelie čiai. Paliaubos, kurias buvo keti nama paskelbti vidurnaktį į trečia dienį, taip ir neįsigaliojo konflikto pusėms nepasiekus sutarimo. Iz raelis reikalauja nutraukti bet ko kias atakas iš Gazos Ruožo ir už kirsti kelią „Hamas“ ginkluotis. „Hamas“ reikalauja nutraukti Ga zos Ruožo blokadą ir sustabdyti tikslines palestiniečių žudynes. „Hamas“ pasveikino ataką
„Hamas“ atstovai per Gazos me četės, stovinčios priešais Šifos li goninę, garsiakalbius gyrė vaka rykštę autobuso ataką. „Dievas visų didžiausias. Įvyk dyta operacija sionizmo širdyje“, – sakė kalbėtojas. „Hamas“ sveikina šią kankinystės operaciją ir patvirtina, kad tai sa vaime suprantamas atsakas į Dallu šeimos žudynes ir palestiniečių ci vilių likvidavimą“, – buvo sakoma pranešime. Kalbėtojas omenyje turėjo de vynis vienos Gazos šeimos narius, kurie žuvo sekmadienį per Izraelio oro ataką. BNS, BBC inf.
140
palestiniečių
ir penki izraeliečiai žuvo per savaitę trunkantį konfliktą.
13
ketvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
menas ir pramogos A.Aleksandravičiaus albumas Antradienio vakarą knygyne „Sofoklis“ pristatytas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų albumas „Tyli naktis. Aktas“, išleistas 150 egzempliorių tira žu. Jame – naujo Mario Martinsono filmo „Tyli nak tis“ filmavimo aikštelės užkulisiai. „Dėkoju Dievui, kad mano gyvenime yra daugiau gerų nei blogų žmonių“, – šypsodamasis apie bendradarbiavimą su M.Martinsonu pasakojo A.Aleksandravičius. Zitos Voitiulevičiūtės nuotr.
Ministras išeina neprisišiukšlinęs Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Prieš palikdamas postą, kultūros ministras Arūnas Gelūnas nutarė atsidėkoti garsiems režisieriams Oskarui Koršunovui bei Eimuntui Nekrošiui ir apdovanoti juos mi nisterijos įsteigtu garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Vakar atsiimti apdovanojimo at vyko tiktai O.Koršunovas su būriu pagrindinių savo aktorių. E.Nek rošiui šis apdovanojimas suta po su 60-mečio jubiliejumi. Po gastrolių Maskvoje, Sankt Peter burge bei Italijoje vienas garsiau sių lietuvių teatro režisierių išvy ko atsipūsti į gimtąjį kaimą. Garbės ženklą atsiėmė jo atstovas – teat ro „Meno fortas“ direktorius Aud rius Jankauskas.
Ir O.Koršunovas, ir E.Nekrošius yra pelnę daugybę Lietuvos bei tarptautinių apdovanojimų. Iš pa starųjų prestižiškiausias – Europos naujosios teatro realybės prizas. Ministras A.Gelūnas priminė, kad ženklais „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanoti tokie iškilūs lietuvių menininkai kaip Justinas Marcinkevičius, Jonas Mekas, Vio leta Urmana. „Kadaise esu sakęs, kad dėl kelių žmonių genialumo neabejoju. Vie nas jų yra O.Koršunovas. Aš nega liu suprasti, kaip jis pastato tokius spektaklius, ir tai yra genialu mo požymis“, – sakė A.Gelūnas, prieš įteikdamas režisieriui gar bės ženklą. Sujaudintas apdovanojimo O.Kor šunovas visų pirma padėkojo savo brangiems aktoriams, taip pat sce noje nepasirodantiems, tačiau prie
spektaklių atsiradimo prisidedan tiems teatro žmonėms. „Su dauge liu aktorių kartu einame jau ilgą lai ką ir tikiuosi, kad eisime toliau. Šis įvertinimas yra mūsų visų“, – emo cingai kalbėjo O.Koršunovas. O.Koršunovas, „Vilniaus die nos“ paklaustas, kuris spektak lis, jo manymu, verčiausias apdo vanojimo, negalėjo atsakyti: „Tam tikruose gyvenimo etapuose yra buvę labai svarbių spektaklių. Vie ni atverdavo kelią kitiems – viskas susiję kaip grandinė. Kartais ne sėkmės duodavo stiprių postūmių, impulsų naujiems spektakliams.“ O kurį spektaklį jis norėtų nurašy ti? „Nė vieno, – sakė O.Koršuno vas. – Todėl, kad į visus buvo įdėta daug ir nuoširdaus darbo. Ne ma no vieno – visų. Visi jie vienaip ar kitaip gvildeno tuo metu svarbias mintis man ir visuomenei.“
Su daugeliu aktorių kar tu einame jau ilgą laiką ir tikiuosi, kad eisime toliau. Šis įvertinimas yra mūsų visų.
Garbė: O.Koršunovas atsiimdamas apdovanojimą
tvirtino, kad jis skirtas visiems su juo dirbantiems teatralams. Gedimino Bartuškos nuotr.
14
KetvirtADIENIS, lapkričio 22, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? OKT teatro salėje, Ašmenos g. 8. KADA? Šiandien, rytoj 19 val. KIEK? 31 litas.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 19.20 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? Radvilų rūmų muziejuje,Vilniaus g. 24 KADA? Iki 2013 m. vasario 3 d. KIEK? Nemokamai.
F.Kafkos pasaulis
Nuopuolis ir pakilimas
Jūros vaizdai
Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklis pagal Franzo Kaf kos kūrinius „Metamorfozė“, „Nuosprendis“ ir „Laiškas tėvui“. Kaip rašė Albert’as Camus, „Kafkos pasaulis – iš tikro nenusakomas pa saulis, kur žmogus leidžia sau kankinamą prabangą meškerioti vonioje, žinodamas, jog nieko neištrauks“.
Vidas Zenonas Antonovas, pavogęs milijoną rublių iš valstybinių įstaigų, įrašytas į įdomiausių XX a. Sovietų Sąjungos nusikaltė lių knygą. Planuodamas pabėgti į Afriką jis su bendraminčiais pagrobė keleivių pilną lėktuvą. Dabar jam 71-i ir jis turi 10 vaikų. Spalvinga asmenybė – Marato Sargsyano filme.
Parodoje „Sveika, jūra!“ pristatoma per 70 unikalių XVII–XX a. mari nistinės tapybos kūrinių. Tai – daugiausia olandų, flamandų tapy bos mokyklos atstovų kūriniai, tarp kurių XVII a. dailininkų Pee terso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne šedevrai – apsiniaukęs dangus ir audringa jūra.
KUR? Bare „Soul Box“, Vilniaus g. 33 / 4. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 20–34 litai.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Iki lapkričio 30 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 10–120 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 20.30 val. KIEK? 25 litai.
Geriausios Jurgos dainos
Spalvų ir nuotaikų žaismas
Graiko Zorbos nuotykiai
„Liūdnų slibinų“ linksmybės
Dainininkė Jurga Šeduikytė paruošė ypatingą programą, kurioje nuskambės žinomiausios jos dainos. Pirmą kartą bus atliktas naujausias Jurgos kūrinys – „Laiko nėra“, kurį prodiusavo Leon Somov.
Rolana Čečkauskaitė plačiai žinoma ne tik kaip tapytoja, bet ir kaip keramikė, surengusi per 40 personalinių parodų. Kiekvienas jos spalvingų paveikslų personažas pasakoja savo unikalią istoriją.
Legendinis baletas „Graikas Zorba“ – tai libreto autoriaus ir choreografo Lorcos Massine’o še devras, sukurtas pagal Mikio Theodorakio mu ziką. Finalinio sirtakio svaigulys leis pasijusti tar tum saulėtoje Egėjo jūros pakrantėje.
Ką tik „Albumą be jokių Ė“ pristatę „Liūdni slibi nai“ paruošė ir muzikinę programą iš natūralių jausmų, minčių ir garsų – ja skatins kalbinių, dva sinių ir intelektualių minčių rūšiavimą bei ant rinį panaudojimą.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto svarstymas ir priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 12.45, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Veidai (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Agentas Šunytis“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.
LRT 21.15 val.
7.20 „Madagaskaro pingvinai“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (6). 13.40 „Madagaskaro pingvinai“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile!. 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.16 Mes – europiečiai. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Visa menanti“ (N-7). 23.35 „Agentai“ (8) (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (8) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
12.40 „Motina ir sūnus“. 13.10 Nuodėmių dešimtukas. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Paskutinė instancija. 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 20.30 Patys pačiausi. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“ (9). 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Žmogžudystė“. 1.00 „Lėlių namai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3
BTV
6.30 Teleparduotuvė. 6.45 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 „X faktorius“.
LNK 19.55 val.
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 „Taip. Ne“ (k). 10.00 Žmogus prieš gamtą. Teksasas. Ekstremalūs išbandymai (N-7) (k). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k).
TV3 20.30 val.
12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Ingos Valinskienės naujo albumo pristatymas koncerte „Mūsų meilė – mūsų turtas“. 22.25 Veiksmo f. „Turnyras“ (Jungtinė Karalystė, 2009 m.) (N-14). 0.15 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 1.15 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Mūsų miškai. 10.55 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti. 15.00, 16.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (3) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. (N-7). 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 „Griūk negyvas!“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Minsk“–Maskvos CSKA. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 16.45 LKL Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai“–„Neptūnas“. 18.30 Krepšinio pasaulyje. Vido Mačiulio publicistinė laida. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Kauno „Žalgiris“. 21.15 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgris“. 23.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. II dalis. „Kuo tiki – toks ir esi“.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
955284
Technikos remonto ketvirtadienis, lapkričio 22, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą UAB B&L Santechnika ieško projektų/statybos darbų vadovų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.); www.blsantechnika.lt. 1045223
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų ir suvirintojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.); www.blsantechnika.lt. 1045218
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų ir suvirintojų. Darbas Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.); www.blsantechnika.lt. 1047485
Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1045529
Paslaugos
Statybos ir remonto
1040082
Perka
– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Rengiamas planas ar programa – teritorijos Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių sankirtoje detalusis planas, Žirmūnų seniūnija, Vilniaus miestas. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, naudojimo būdą (į gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K)) ir naudojimo pobūdį (į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) ir prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1)), nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Priimtas sprendimas – remiantis SPAV atrankos informacija ir vertinimo subjektų išvadomis, priimtas sprendimas nerengti apie 1,9 ha teritorijos Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių sankirtoje Žirmūnų seniūnijoje, Vilniaus mieste, detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) dokumento. Su priimto sprendimo motyvais ir SPAV atrankos medžiaga galima susipažinti UAB archiDELTA, Tilto g. 15, Vilnius, tel. 8 677 12 897, faks. (8 5) 278 4422. Pasiūlymus dėl priimto sprendimo galima teikti raštu per 10 d. d. nuo šio skelbimo datos UAB archiDELTA, Tilto g. 15, Vilnius, faks. (8 5) 278 4422; biuras@archidelta.lt.
933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos 760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
perKa
995107
Įvairūs Kita Informacija apie priimtą sprendimą dėl privalomo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Plano rengimo organizatorius
skelbimai paslaugos
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.p
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
ArKOKIA svajojate Niujorką? BUS aplankyti ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVAONA? galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Atrodo paprastas klausimas, bet kartu ir sušviesų, kazino, ir viešbučių rojus? dėtingas, nes pasirodymų šiais metais Kalėdinė dovana Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už yra būti kartu! Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Kalėdiniskainą. kruizas nuo 105 Lt asm. ypatingą Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga NAUJIEJI METAI LAIVE Kviečiame Jus į šventę Baltijos leiskitės kelionęjūroje 2012–10Roži110 Lt į nepamirštamą niai 80-tieji! 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Kviečiame nakties vaVakaro programa lietuvių kalba ir „AmberliNiujorkas nuo 2226 Lt fe“ koncertas! karėlį! Maitinimas nuo ir gėrimai į kainą įskaičiuoti Vašingtonas 2526 Lt Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės Naujametinis kruizas nuo 570 Lt asm. iki Bostonas nuo 2588 Lt ryto!
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105
Įvairūs
Informuojame, kad 2012 m. gruodžio 3 d. 12 val. bus vykdomas Janinos Žuk žemės sklypo, esančio Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4177/0200:142, ribų ženklinimas. Kviečiame gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4177/0200:9, savininkus ir/arba paveldėtojus dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „Sanora” adresas Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, e. paštas soklida.info@gmail.com.
Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.
1047589
961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
37O
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
mas bus šau Kita pačioje vieto BIĮ pirminink „Kontras jos da atsargas už didžiaus UAB „Nekiln neikadastrin 35 730 ka 2012 m. birž Sudervės se kuose skl. Nr.bankr 148 ( Legale“,gret Uk prašom giau po Nr.inform 147 sa 51 518. val. atvykti p dalyvauti že Vladislavos vo Sovinskio jų dėmesiu sisiekti su d adresu Vilng vič, Žalgirio nų k.,e. SB „E 348, pašta 4167/1002:0 Kviečiame UAB „Baltijo kmenų g.13,
pasiūlymai Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai Kelionių vežame siunKarščiausi pa Kelionių organizatorius
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Informuojame, kad 2012 12 05 nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypo Vilniaus m., Juodasis kel., SB „Riešutas“, 119 skl., kad. Nr. 0101/0075:288, kadastriniai matavimai. Kviečiami gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0075:265, savininkai. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių 29, Vilnius, tel. (8 5) 260 1455, gm@geodeziniaimatavimai. lt. Tel. 8 650 89 002, e. paštas admin@geodeziniaimatavimai.lt.
15
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
1047229
Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727.
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
1047669
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 Karščiausi A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stukelionių dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius
KELIONĖS AUTOBUSU Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONĖS AUTOBUSU info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Naujametinės autoDidingoji Italija irir kalėdinės Kaprio salakelionės – 1747 Lt Muziejų busu: naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas – 437 Lt nuo 1197 Lt Viena–Dunojaus vingis–Budapeštas Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 627 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Praha–Viena–Budapeštasnuo – žaviosios Praha-Viena-Budapeštas 627 Lt EuroKroatija nuo 990 Lt Lt pos sostinės – 627 LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619– 387 Jaunpils pilis–Stokholmas–Ryga Praha–Viena–Budapeštas Lt Lt NAUJI METAI: (BamIspanija, KostaParyžius–Disneilendas Brava nuo 822 Lt bergas, Liuksemburgas, Niurnbergas) – Malta – 904 Lt IŠ1397Lt VARŠUVOS (poilsinės) NAUJI METAI: Aristokratiškoji Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt Viena – žavusis Budapeštas – 647 Lt Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt NAUJI METAI: Gaujos parkas–Talinas–TartuLanka – 377 Alikantė Lt 3500 Ispanija, – 1108 Šri nuo Lt NAUJI METAI: Praha (Melnikas–Detenice– Graikija, Lt Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Karlšteinas–Karlovy Varai) – 667 Lt Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Šveicarija–BerlyNAUJI METAI: Tunisas nuo 770Saksonijos nas – 567Burgas Lt Bulgarija, – 1199 Lt Ryga–Stokholmas–Ryga – 977 Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Slidinėjimo kelionės Turkija, Marmaris 1289autobusu: Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) – Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas 1470 Lt Slidinėjimas Italijoje Portugalija, 1899 Lt – 1490 Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt–(Livinjo) Slidinėjimas Austrijoje, Šveicarijoje – 1890 Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Tatrai) – Slidinėjimas Slovakijoje (Žemieji 890 Lt – 995 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d. – Tailandas (pažintinė Turkija Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt 850 Lt– 1078 kelionės ŠriSlidinėjimo Lanka – 3500 Lt lėktuvu: Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje ir PrancūEgiptas, nuolėktuvu – 869 Lt 1490 Lt zijoje (Aostos Tunisas –Hurgada 770 Ltslėnis) Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) lėktuvu – Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poil1650 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) LĖKTUVU IŠ VILNIAUS nuo: EgiptasNilu nuonuo 14991440 Lt; Tenerifė – 1719 Lt; IndiKruizas Lt ja (Goa) – 3419 Lt; JAE (Dubajus) – 3729 Lt; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Marokas – 2634 Lt Kelionės 2013 m. Kuba – 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1279 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt; Graikija, KretaLt– 959 Lt; Ispanija, KosPasaka nuo 550 ta Brava – 1279 Lt; Graikija, Kos sala – 1069 Top Fun 540Antalija Lt Lt; Turkija, – 969 Lt; Bulgarija, Varna – 929 Lt; Lt Kroatija, Rijeka – 1189 Lt; TurkiRaganė 550 ja, Marmaris 1029 Lt; Portugalija, Algarvė – Energetikas 600 Lt1299 Lt 1899 Lt; Egiptas – Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) nuo: Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt; Šarm El Šeichas – 1314 Lt; Portugalija – 1633 Lt; Ispanija – 1719 Lt; Šri Lanka – 5072 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt AVIABILIETAI: Pirkti internetu: www. lek.lt (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda – Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda – Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku– Alando salos–Stokholmas Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje! KRUIZAI Viduržemio jūroje (spec. kaina); Karibų jūroje (spec. kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jūroje VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt
Tel. (8 5) 231 331 vilnius@vilniu www.krantas. A.Vienuolio Tel.Vegasas (8 5) 231n Las vilnius@viln Torontas nuo Monrealis nu Hiustonas nu Vasaros kru Kalgaris nuo nuo 125 Lt Pamirškite k Kaina pateiktla laiduokite kesčiais. Mėgaukitės Rezervacijos m pildomai. Kruizo kaina Vietų skaičius Daugiau inf
Pamėnkalnio g Tel 8-5 262 777 info@svite.lt, w
Graikija, Kret Mažieji Lauk Bulgarija, Var Holivudo akA Portugalija, Mes jėga 45 Žaidimų galL STOVYKLOS Apači indėn Pasaka nuo 5 Avataro–nuo Raganė 550 Mes šampin Laimingas žm Aplink Top Fun pasa 640 Mano pasau Kitas varianU STOVYKLOS Dodi kalbos 550 Lt Anglų STOVYKLOS16 Bulgarijoje Stovykla Uk Kroatijoje 214 60 Lt dienai Kryme „Sali AVIABILIETAI* Baku nuo 1051 Bulgarijoje *kainos į abi21 Kroatijoje Juodkalnijoj KELTŲ AnglųBILIETA kalbo Ryga–Stokho AVIABILIETA Talinas–Helsi Delis nuo 18 Talinas–Stokh Tokijas – 22 Ventspilis–Ny Seulas – 23 Klaipėda–Kar Singapūras Klaipėda–Kyl Bankokas – Klaipėda–Zas Puketas – 2 Turku–Alando *kainos į ab KELTAI VIZOS Joninės Balt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 2 Ryga–Stokh Talinas–Hel Talinas–Stok Ventspilis–N Klaipėda–Ka Klaipėda–Ky Klaipėda–Za Turku–Aland VIZOS Į Rusiją nuo Baltarusiją n
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis apniukę orai, nešals. Šiandien be žymesnių kritulių, oras šils iki 3–6 laipsnių. Penktadienį kai kur nedidelis lietus, oro temperatūra naktį bus 1–5, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Šiandien, lapkričio 22 d.
+3
+5
+4
Telšiai
Šiauliai
+5
Klaipėda
Panevėžys
+4
Utena
+3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.03 16.06 8.03 13.29 0.10
327-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 39 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +7 Brazilija +24 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +23 Keiptaunas +21 Kopenhaga +10
Londonas +12 Madridas +13 Maskva +3 Minskas +3 Niujorkas +11 Oslas +7 Paryžius +8 Pekinas +7
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+4
Alytus
4–8 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+5
+4
+1
4
+3
+4
+3
+1
4
+2
+3
+2
–1
3
Šv. Cecilijos diena 1869 m. gimė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas André Gide’as. 1890 m. gimė Prancūzijos prezidentas generolas Charles’is de Gaulle’is. 1916 m. mirė JAV rašytojas Jackas Londonas. 1963 m. gimė latvių kilmės baleto artistė Ilzė Liepa. 1963 m. nužudytas 35-asis JAV prezidentas Johnas F.Kennedy.
šeštadienį 1984 m. gimė amerikiečių aktorė Scarlett Johansson.
1965 m. gimė danų aktorius Madsas Mikkelsenas. 1967 m. gimė vokiečių tenisininkas Borisas Beckeris. 1967 m. gimė amerikiečių aktorius Markas Ruffalo. 1976 m. gimė suomių roko dainininkas, grupės HIM lyderis ir vokalistas Ville Valo. 1997 m. mirė australų grupės INXS lyderis Michaelas Hutchence’as.
prizas Šią savaitę laimėkite Shilpi Somayos Gowdos knygą „Slapta duktė“.
Nuošaliame Indijos kaime neturtinga valstietė Kavita pagimdo dukterį. Šalyje, kur vaiku laikomas tik berniukas, motina žino tik vieną būdą išgelbėti naujagimei gyvybę – atiduoti ją į našlaičių prieglaudą. Tuo pat metu kitame pasaulio krašte, Amerikoje, karjerą sėkmingai daranti gydytoja Somer sužino, kad niekada negalės susilaukti vaikų, ir su indu vyru Krišnanu ryžtasi įsivaikinti mergytę iš Indijos. Pamatę mažosios Ašos nuotrauką, Somer su Krišnanu mergaitę iš karto pamilsta ir parsiveža į Ameriką.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Cecilija, Celina, Dargintė, Kristinas, Selina, Steikintas
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+5
+4
Praha +7 Ryga +2 Roma +17 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +21 Tokijas +13 Varšuva +5
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Todėl palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais reikalais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas, kamuos bloga nuojauta. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savos galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pirmoje dienos pusėje pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras palankus kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas užklups vienu metu. Problemų dėl darbo iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Šaulys (11 23–12 21). Jums atsivers galimybė žengti sėkmingu keliu, tačiau tuo galite ir nepasinaudoti. Ignoruosite savo jausmus ir ambicijas. Pasistenkite įveikti niūrią nuotaiką. O jeigu nepasiseks, nesijaudinkite – tai ne paskutinė galimybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.