2012-11-23 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 23, 2012

274 (19 575)

Kaina 1,30 Lt

Tei­sin­gu­mas vis vė­luo­ja Ne vie­nas gar­siai nu­skam­bė­jęs nu­si­ kal­ti­mas ar tie­siog vi­suo­me­nę su­jau­ di­nęs įvy­kis tei­si­nio įver­ti­ni­mo su­lau­ kia tik ap­su­kęs ke­ lis tei­sin­gu­mo ra­ tus. Kol ieš­ko­ma tei­ sin­giau­sio spren­di­ mo, lūž­ta jo lau­kian­ čių žmo­nių li­ki­mai, o ne­re­tai – tei­sin­gu­ mas tam­pa ne­beį­ ma­no­mas.

„Te­gul tos žai­dy­nės vyks­ta, kad tik lem­pų ne­rei­kė­tų iš­jung­ti.“ Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė ap­si­džiau­gė, jog Klai­pė­do­je vyk­sian­tis gran­dio­zi­nis ren­gi­nys ne­pa­rei­ka­laus di­de­lių biu­dže­to iš­lai­dų, tad ne­rei­kės ma­žin­ti mies­to ap­švie­ti­mo.

3p.

Sa­vi­val­dy­bei are­nos ne­rei­kia Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Daž­nas klai­pė­die­tis vis dar sva­jo­ ja apie ga­li­my­bę ap­si­lan­ky­ti Klai­ pė­dos are­no­je, o uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bė net ne­su­ge­ba pa­si­nau­ do­ti sa­vo tei­se jo­je ne­mo­ka­mai su­ reng­ti šven­čių ar ren­gi­nių.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Su­ren­gė tik vie­ną mi­nė­ji­mą

Šau­dė dėl veid­ro­dė­lio

Nuo 2002-ųjų rugp­jū­čio 16-osios praė­jo dau­giau nei 10 me­tų, ta­čiau tos die­nos įvy­kių da­ly­viai vis dar lau­kia, ką nu­spręs tei­sin­gu­mo vyk­ dy­to­jai. Tą die­ną da­bar­ti­nio Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to te­ri­to­ri­jo­je vei­ ku­sio­je nau­do­tų au­to­mo­bi­lių bei jų da­lių pre­ky­bos įmo­nė­je „Aro“ ko­ vo­to­jas Al­gir­das De­rin­gis nu­šo­vė įmo­nės dar­buo­to­ją Egi­ di­jų Lev­čen­ko­vą.

4

Spar­ta: pa­pras­tus įvy­kius tei­sės po­žiū­riu įver­tin­ti tu­rin­tys pa­rei­gū­nai ne­re­tai šiam dar­bui su­gaiš­ta ne vie­

ne­rius me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Kon­ce­si­jos su­tar­ty­je tarp Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ir are­nos val­dy­ to­jų nu­ma­ty­ta, kad mies­to val­džia ke­tu­rias die­nas per me­tus are­na ga­li nau­do­tis ne­mo­ka­mai. Ki­taip ta­riant, jo­je or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius ir ne­mo­kė­ti nuo­mos mo­kes­čio, ku­ris už ren­gi­nį sie­kia ke­lias­de­ šimt tūks­tan­čių li­tų. Ta­čiau šie­ met Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė are­no­ je su­ren­gė tik vie­ną ren­gi­nį, į ku­rį klai­pė­die­čiai ga­lė­jo pa­ tek­ti ne­mo­ka­mai.

Salamander dienos Nuolaidos iki

-30%

Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga.

Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Akcija vyksta iki ODSNULÍLR 24 d.

2

H. Manto g. 33, .ODLSơGD

2

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 23, 2012

miestas Ka­riuo­me­nės die­na

Per­ves di­vi­den­dų

Vy­ko auk­cio­nas

Mi­nint Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną šian­dien 9 val. Ka­ro lai­ vų flo­ti­lė­je vyks iš­kil­min­ga Ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų pa­da­li­nių ka­rių ri­kiuo­tė. 10.30–12 val. vyks Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nės Klai­pė­dos įgu­los or­ga­ni­zuo­ja­mas vie­šas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­nos mi­nė­ji­mo ren­gi­nys Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je.

Klai­pė­dos jū­rų uos­tas į vals­ty­bės biu­dže­tą gruo­dį tu­rė­tų per­ves­ ti 34,194 mln. li­tų di­vi­den­dų iš praė­ju­siais me­tais už­dirb­to pel­ no. Tam jau pri­ta­rė uos­to val­dy­ ba. Klai­pė­dos uos­tas per­nai už­ dir­bo 68,388 mln. li­tų au­di­tuo­to pel­no. Di­vi­den­dai į vals­ty­bės biu­ dže­tą dar ne­per­ves­ti, jų lau­kia­ ma gruo­džio mė­ne­sį.

Klai­pė­dos ap­skri­ties Lions mo­ te­rų klu­bas „Smil­tė“ ge­ros va­lios žmo­nes va­kar pa­kvie­tė į tra­di­ci­ nį me­no dar­bų auk­cio­ną „Su­šil­ dy­ki­me ma­žą­sias šir­de­les“. Sep­ tin­tą kar­tą vy­ku­sia­me auk­cio­ne pri­sta­ty­ti 35 me­no kū­ri­niai. Už juos su­rink­tos lė­šos bus skir­tos še­šioms on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių­vai­kų šei­moms.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas svei­k ins Eu­ ro­pos pro­fe­sio­na­lų bok­so vi­ce­čem­ pio­ną Ser­ge­jų Mas­lo­ba­je­vą, vė­l iau – Azer­b ai­d ža­no Res­pub­l i­kos ne­p ap­ ras­tą­jį ir įga­l io­tą­jį am­ba­sa­do­r ių Lie­ tu­vos Res­pub­l i­ko­je Ha­sa­ną Mam­ma­ dza­de. 14 val. me­ras da­ly­vaus su­si­ti­ki­ me Tel­šių vys­k u­pi­jo­je su jos sa­v i­val­ dy­bių me­rais, de­ka­nais, pa­ra­pi­jų kle­ bo­nais. Su­si­ti­k i­mo me­tu bus pri­sta­ty­ ta Že­mai­ti­jos krikš­to ir Že­mai­čių vys­ ku­pys­tės įstei­g i­mo 600 me­tų ju­bi­lie­ jaus mi­nė­ji­mo pro­g ra­ma.

Sa­vi­val­dy­bei are­nos ne­rei­kia Di­d žiau­s io­j e uos­ta­ 1 mies­čio erd­vė­je po sto­ gu su­reng­tas Va­sa­rio 16-osios mi­

nė­ji­mas su­lau­kė dau­gy­bės žmo­nių su­si­do­mė­ji­mo. Dar vie­ną die­ną sa­ vi­val­dy­bė iš­nau­dos gruo­džio 3-ią­ ją. Tuo­met are­no­je vyks ka­lė­di­ nės žai­dy­nės vai­kams iš vi­sų ša­lies Lie­tu­vos glo­bos na­mų. Šį ren­gi­nį glo­bo­ja olim­pi­nė čem­pio­nė Lau­

Po­s ė­dis. Šian­d ien 14 val. vyks Sau­ gaus eis­mo ko­m i­si­jos po­sė­d is. Jo na­ riai ap­tars eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo se­na­ mies­t y­je sche­mą ir kon­cep­ci­ją, taip pat eis­mo or­ga­n i­za­v i­mą Klai­p ė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je.

Uni­ver­si­te­tas. Ry­toj nuo 10 iki 14 val. vyks Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to at­v i­r ų du­r ų die­na. Bū­si­m ie­ji stu­den­tai tu­ rės ga­l i­my­bę su­si­pa­ž in­ti su spe­cia­ly­ bė­m is, ku­r ias įstai­ga siū­lo stu­d i­juo­t i.

Ren­g i­nys vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to „Au­la Mag­na“.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­sys Kli­ mas (g. 1922 m.), Ju­ze­fa Al­do­na Poš­ku­ vie­nė (g. 1936 m.), My­ko­las Ge­ral­das Gry­bi­nas (g. 1940 m.), Je­le­na Za­be­ga­je­ va (g. 1945 m.), Va­le­rij Lia­chov (g. 1958 m.), Ol­ga Sta­bu­l io­nie­nė (g. 1962 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ol­ga Sta­bu­l io­n ie­nė, Ser­gej Ja­kov­lev, Ni­na Ma­ke­do­no­va, Iri­na Be­lo­zers­ka­ ja, My­ko­las Ge­ral­das Gry­bi­nas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­ ti­mų.

Jo­li­ta Kric­kė:

Vie­na­me dar­bi­nia­ me pa­si­ta­ri­me iš­kė­ lė­me te­mą, kad sa­ vi­val­dy­bė tu­rė­tų ro­dy­ti di­des­nę ini­ cia­ty­vą nau­do­tis jai skir­to­mis die­no­mis are­no­je.

ra Asa­daus­kai­tė ir ge­riau­sias ša­lies te­ni­si­nin­kas Ri­čar­das Be­ran­kis. Įė­ ji­mas į jį bus ne­mo­ka­mas, tad į are­ ną pa­tek­ti ga­lės vi­si no­rin­tie­ji.

Pa­si­ge­do ini­cia­ty­vos

„Vie­na­me dar­bi­nia­me pa­si­ta­ri­ me iš­kė­lė­me te­mą, kad sa­vi­val­dy­

Ren­gi­nys: are­ną per su­reng­tą ne­mo­ka­mą Va­sa­rio 16-osios mi­nė­ji­mą už­pil­dė tūks­tan­čiai klai­pė­die­čių.

bė tu­rė­tų ro­dy­ti di­des­nę ini­cia­ty­ vą nau­do­tis jai skir­to­mis die­no­mis are­no­je. Po to­kio pri­mi­ni­mo pa­ ju­to­me su­ju­di­mą ir da­bar pa­raiš­ kų ki­tiems me­tams jau yra dau­ giau, nei sa­vi­val­dy­bei skir­ta die­nų nau­do­tis are­na“, – tei­gė „Švy­tu­ rio“ are­ną val­dan­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos are­na“ di­rek­to­rė Jo­li­ ta Kric­kė.

Jos nuo­mo­ne, šie­met sa­vi­val­dy­ bė jai skir­tų die­nų are­no­je neiš­ nau­do­jo dėl to, kad nie­kas ne­koor­ di­na­vo ren­gi­nių. „Ži­no­me, ko­kių pro­ble­mų yra Spor­to ir kū­no kul­ tū­ros sky­riu­je, be to, ir Kul­tū­ros sky­rius ne­tu­ri ve­dė­jo. Ta­čiau ki­ tiems me­tams die­nų sa­vi­val­dy­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bei jau re­zer­va­vo­me dau­giau, nei jai pri­klau­so, o pa­skui teks ga­lu­ ti­nai su­dė­lio­ti gra­fi­ką“, – tvir­ti­ no J.Kric­kė.

Su­lau­kė daug pa­raiš­kų

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas taip pat pri­pa­ži­no, jog uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė ne itin ra­cio­na­liai nau­do­ja jai skir­tas die­ nas reng­ti ren­gi­nius are­no­je. „Are­na nė­ra mu­zie­jus, ta­čiau su­pran­ta­ma, kad kiek­vie­nas mies­ tie­tis tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę jo­je ne­ mo­ka­mai ap­si­lan­ky­ti. Gal iki šiol sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo pra­kti­kos, kaip or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius are­no­ je, gal tos die­nos bu­vo taip tau­po­

mos, kad ga­liau­siai li­ko neiš­nau­ do­tos. Ta­čiau aki­vaiz­du tai, jog ki­tais me­tais bus ki­taip“, – tvir­ti­ no V.Grub­liaus­kas.

Jo tei­gi­mu, pre­li­mi­na­riai jau nu­ ma­ty­ta, jog ki­tą­met sa­vi­val­dy­bė are­no­je or­ga­ni­zuos Ko­vo 11-osios mi­nė­ji­mą bei uos­ta­mies­ty­je vyk­ sian­čių Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nių už­da­ry­mo šven­tę. „Pa­raiš­kų gau­ta la­bai daug, ta­ čiau ne­ga­li­me kaip Kris­tus su dviem ke­pa­lė­liais pa­mai­tin­ti vi­sos mi­nios. To­dėl spe­cia­li dar­bo gru­ pė ana­li­zuos pa­raiš­kas ir at­rinks, ku­riuos du ren­gi­nius leis­ti or­ga­ni­ zuo­ti are­no­je“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos me­ras.

3

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 23, 2012

miestas

Siū­lo ap­mo­kes­tin­ti vi­sus kie­mus Cent­ri­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je įsi­kū­rę vers­li­ nin­kai siū­lo mies­to val­džiai mo­ka­mą sto­ vė­ji­mą kie­muo­se įves­ti vi­sa­me mies­te.

Ma­no­ma, kad tuo­met jis at­siei­tų pi­giau.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Rink­lia­va ver­čia kraus­ty­tis

Va­kar mies­to val­džia su­si­ti­ko su Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vais, cent­ri­nė­ je mies­to da­ly­je dir­ban­čiais vers­ li­nin­kais. Su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo ap­tar­ti nuo ki­tų me­tų pra­dė­sian­ tys ga­lio­ti rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą tvar­kos pa­kei­ti­mai ir jų po­vei­kis vers­lui.

Pa­gal juos mo­kė­ti rei­kės ne tik už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą gat­vė­se, bet ir mies­to cent­re esan­čių dau­gia­ bu­čių kie­muo­se. Mui­ti­nės tar­pi­ nin­ka­vi­mo, kro­vi­nių eks­pe­di­ja­vi­ mo ir lai­vų agen­ta­vi­mo bend­ro­vės „Jung­ti­nė eks­pe­di­ci­ja“, įsi­kū­ru­sios I.Kan­to gat­vė­je, di­rek­to­rius And­ rius Ar­mo­nai­tis tei­gė, jog dėl veik­ los spe­ci­fi­kos jų dar­buo­to­jai ne­ga­li va­ži­nė­tis vie­šuo­ju trans­por­tu.

„Mū­sų įmo­nė tu­ri 9 au­to­mo­bi­ lius, ku­rie rei­ka­lin­gi veik­lai. Jais va­žiuo­ja­me tvar­ky­ti do­ku­men­tų į mui­ti­nę, kro­vi­nių įmo­nes. Vie­ na, ku­rio­je yra biu­ras, mums la­ bai pa­to­gi. To­kių įmo­nių ap­link yra apie še­šio­li­ka“, – dės­tė A.Ar­ mo­nai­tis.

Pra­šė su­ma­žin­ti mo­kes­tį

Va­do­vas siū­lė su­ma­žin­ti rink­lia­vą už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą cent­ri­nės da­ lies vers­li­nin­kams nuo 1 tūkst. iki 250 li­tų per me­tus. Anot jo, to­kia su­ma bū­tų pro­tin­ga.

Ta­čiau kai ku­rie vers­li­nin­kai lai­ kė­si griež­tes­nės po­zi­ci­jos. Įmo­nės „Fo­top­lius“, įsi­kū­ru­sios I.Kan­ to gat­vė­je, di­rek­to­rius Da­rius La­ pins­kas siū­lė ap­mo­kes­tin­ti sto­vė­ ji­mą kie­muo­se vi­sa­me mies­te. „Kuo cent­ri­nės mies­to da­lies vers­li­nin­kai pra­stes­ni už ki­tus?

Ap­mo­kes­tin­ki­te sto­vė­ji­mą vi­sa­me

Dėl žaidynių tvarkys tua­le­tus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Gran­dio­zi­nis ren­gi­nys – Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės, ki­tą­met vyk­sian­tis Klai­pė­do­je, kai­nuos be­veik pust­re­čio mi­li­jo­no li­tų. Už juos ke­ti­na­ma su­re­mon­tuo­ti tua­le­ tus ir du­šus, kad ne­bū­tų gė­da prieš sve­čius.

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai va­kar dar kar­tą iš­reiš­kė pri­ ta­ri­mą, jog ki­tą va­sa­rą Klai­pė­do­je vyk­tų Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­ dy­nės.

Pla­nuo­ja­ma, kad į jas at­vyks ke­ li tūks­tan­čiai spor­ti­nin­kų ir sve­čių iš įvai­rių ša­lių. Toks ren­gi­nys Klai­ pė­do­je vyks pir­mą kar­tą.

Val­di­nin­kai Fi­nan­sų ir eko­no­mi­ kos ko­mi­te­to na­riams va­kar pa­tei­ kė in­for­ma­ci­ją, kiek rei­kės pi­ni­gų su­reng­ti to­kį di­džiu­lį ren­gi­nį. Su­ ma – 2,3 mln. li­tų. „Ta­čiau iš mies­to biu­dže­to rei­ kės tik iki 300 tūkst. li­tų“, – iš­kart su­sku­bo nu­ra­min­ti Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Ig­nas Po­cius.

Po mi­li­jo­ną li­tų ke­ti­na­ma gau­ti iš Vy­riau­sy­bės bei Kū­no kul­tū­ros ir spor­to rė­mi­mo fon­do.

Di­džio­ji da­lis pi­ni­gų bus skir­ta spor­to ba­zėms, ku­rio­se vyks įvai­ rios rung­tys, su­tvar­ky­ti. „Rei­kia pa­re­m on­t uo­t i tua­l e­t us, du­š us, kad jie de­ra­mai at­ro­dy­tų“, – tei­ gė I.Po­cius.

Pu­se mi­li­jo­no li­tų ke­ti­na­ma pri­ si­dė­ti prie dirb­ti­nės žo­lės aikš­tės įren­gi­mo cent­ri­nio sta­dio­no fut­ bo­lo aikš­ty­ne.

Nu­ma­to­ma, kad mi­li­jo­ną li­tų ga­li at­siei­ti var­žy­bų or­ga­ni­za­vi­ mas – da­ly­vių ap­gy­ven­di­ni­mas,

mai­ti­ni­mas, tei­sė­jų dar­bo už­mo­ kes­tis. Apie 300 tūkst. li­tų ke­ti­ na­ma skir­ti kul­tū­ri­nei pro­gra­mai – įvai­riems ren­gi­niams, mies­to puo­šy­bai. „Svar­biau­sia, kad į Klai­pė­dą su­ va­žiuos lie­tu­viai iš vi­so pa­sau­lio“, – nuo­mo­nę iš­reiš­kė ko­mi­te­to na­rė Zi­ta Šli­čy­tė. „Svar­biau­sia, kad šios žai­dy­nės mies­to biu­dže­tui ne­kai­nuos di­de­lių pi­ni­gų, to­dėl ne­rei­kės tau­py­ti ki­to­ se sri­ty­se ir iš­jung­ti mies­te ap­švie­ ti­mo“, – jai ant­ri­no ir po­li­ti­kė Li­li­ ja Pet­rai­tie­nė.

Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės Klai­pė­do­je vyks bir­že­lio 27–30 d.

Jos bus skir­tos S.Da­riaus ir S.Gi­rė­ no skry­džio per At­lan­tą 80 me­tų, I Lie­tu­vos tau­ti­nės olim­pia­dos 75 me­tų ju­bi­lie­jams ir Pa­sau­lio lie­tu­ vių vie­ny­bės die­nai pa­mi­nė­ti.

Tra­di­ci­ja: Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­

to žai­dy­nės Lie­tu­vo­je bus ren­gia­ mos jau de­vin­tą kar­tą.

mies­te. Tuo­met už­tek­tų rink­ti ne po 1 tūkst. li­tų, o 100 li­tų per me­ tus“, – pa­brė­žė D.La­pins­kas.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas vers­li­nin­kų klau­sė, ko­dėl šie mo­ka­mo sto­vė­ji­mo klau­ si­mą ke­lia tik da­bar, kai spren­di­ mas priim­tas prieš ke­tu­ris mė­ ne­sius. Ap­tar­ti ir jo pa­kei­ti­mai.

Ren­gia­mas jų ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tas.

Da­rius La­pins­kas:

Kuo cent­ri­nės mies­ to da­lies vers­li­nin­kai pra­stes­ni už ki­tus?

Prie­kaiš­ta­vo vie­ni ki­tiems

Uos­ta­mies­čio va­do­vai pa­brė­žė, kad yra ren­gia­mas spren­di­mas dėl rink­lia­vos nuo­lai­dų.

Ja­me nu­ma­ty­ta, kad vers­li­nin­kams ga­lio­tų tos pa­čios leng­va­tos kaip gy­ ven­to­jams. Pir­mam au­to­mo­bi­liui pa­gal tur­to vie­ne­tą me­ti­nė rink­lia­ va kai­nuo­tų 5 li­tus, ant­ram – 250 li­ tų. Be to, pa­si­ta­ri­mo me­tu pri­min­ ta, kad dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se,

Pa­siū­ly­mas: vers­li­nin­kai pra­šo ne tik su­ma­žin­ti rink­lia­vą už ma­ši­nų

sto­vė­ji­mą, bet ir siū­lo ap­mo­kes­tin­ti vi­so mies­to kie­mus.

prie ku­rių yra pri­skir­tas kie­mas, įsi­ kū­ru­siems gy­ven­to­jams ar įmo­nėms ne­rei­kės mo­kė­ti už ma­ši­nų sto­vė­ji­ mą ja­me. Vers­li­nin­kams mies­to val­ džios at­sto­vai prie­kaiš­ta­vo, kad šie ne­pa­tei­kia konk­re­čių pa­siū­ly­mų. Ta­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiau Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Vik­to­ras Kro­lis pa­ste­bė­jo, kad, nors nuo jų raš­to mies­to val­džiai iš­ siun­ti­mo praė­jo be­veik mė­nuo, jo­kio at­sa­ky­mo ne­su­lauk­ta.

4

penktadienis, lapkričio 23, 2012

miestas

Tei­sin­gu­mas vis vė­luo­ja 1

Konf­lik­tas ki­lo dėl au­to­ mo­bi­lio veid­ro­dė­lio. Par­ da­vė­jas ne­no­rė­jo pir­kė­jui grą­žin­ti pi­ni­gų už ne­ti­ku­sią pre­kę. Šis ne kar­tą bu­vo nu­vy­kęs į įmo­nę. Į pir­kė­jo ir par­da­vė­jo konf­lik­ tą įsi­trau­kė abie­jų pu­sių drau­gai: ke­tu­ri tau­ra­giš­kiai ir pen­ki klai­ pė­die­čiai. In­ci­den­to die­ną pir­kė­jas pa­ju­to grės­mę ir pa­si­kvie­tė tą­dien ne­dir­bu­sius „Aro“ dar­buo­to­jus.

Su­si­šau­dy­mas vy­ko prie san­dė­ lio, ku­rį bu­vo iš­si­nuo­mo­ju­si au­to­ mo­bi­lių da­lių pre­ky­ba be­si­ver­čian­ ti in­di­vi­dua­li A.Kund­ro­to įmo­nė. Šau­dy­ta ir san­dė­lio vi­du­je. „Aro“ ko­vo­to­jas A.De­rin­gis šau­ dė iš le­ga­liai lai­ko­mo gink­lo. E.Lev­ čen­ko­vas nau­do­jo du gink­lus, su­ var­pė kul­ko­mis arie­čio au­to­mo­bi­lį, bet į žmo­nes ne­pa­tai­kė.

Del­si­mas su­lau­žė li­ki­mus

Aš­tuo­ne­rius me­tus by­la ke­lia­vo iki teis­mo. Pen­kis kar­tus įvai­riais pre­ teks­tais ji bu­vo nu­trauk­ta ir tiek pat kar­tų at­nau­jin­ta. Kad arie­tis ne­ bū­tų tei­sia­mas, la­biau­siai sten­gė­si pro­ku­ro­rai, jie nu­trauk­da­vo ty­ri­mą teig­da­mi, kad A.De­rin­gis ne­per­ žen­gė bū­ti­no­sios gin­ties ri­bų, vė­ liau – to­dėl, kad ty­ri­mas per­ne­lyg il­gai už­si­tę­sė.

Vis dėl­to tei­sė­jai bei ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jai rei­ka­lau­ da­vo ty­ri­mą tęs­ti. Ga­liau­siai by­ la pa­sie­kė teis­mą šie­met, tai yra praė­jus 10 me­tų po įvy­kio, A.De­ rin­gis bu­vo nu­teis­tas už ty­či­nį nu­ žu­dy­mą. Jam skir­ta pus­šeš­tų me­tų ne­lais­vės baus­mė, o E.Lev­čen­ko­vo naš­lės nau­dai pri­teis­ta 200 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti.

Mo­te­ris teis­me sun­kiai tram­dė aša­ras pa­sa­ko­da­ma, ko­kia ne­leng­ va da­lia jai te­ko vie­nai au­gin­ti du vai­kus. Jau­nė­liui sū­nui tė­vo žū­ties me­tu te­bu­vo pu­sė me­tų.

Nors A.De­rin­gio lais­vė ne­bu­vo ap­ri­bo­ta, vy­ras at­vi­ra­vo, kad vi­są šį lai­ką gy­ve­no įtemp­tais ner­vais. Jis yra paė­męs ban­ko pa­sko­lą būs­tui įsi­gy­ti. Ne­ži­nia dėl atei­ties, nuo­la­ ti­nė bai­mė, kad bus įka­lin­tas ir pri­ va­lės E.Lev­čen­ko­vo naš­lei at­ly­gin­ti šim­tais tūks­tan­čių ver­ti­na­mą ža­lą, bu­vo jau­čia­ma kiek­vie­ną die­ną iš­ti­

Neaiš­ku­mas: be­veik prieš tre­jus me­tus vie­šai su is­to­ri­nių svas­ti­kų at­vaiz­dais prie baž­ny­čios su bend­ra­min­

čiais atė­jęs Li­nas Ze­niaus­kis į teis­mus ne­bei­na.

sus de­šimt me­tų. Iki šiol „Are“ dir­ ban­tis vy­ras yra pra­si­ta­ręs, kad per tiek lai­ko, kol gy­ve­na ne­ži­nio­je, ga­ lė­jo at­lik­ti baus­mę ir jau ne vie­ne­ rius me­tus gy­ven­ti lais­vė­je.

Nors nuo­spren­dis pa­skelb­tas, šio­je is­to­ri­jo­je taš­kas dar ne­pa­dė­ tas. Da­bar by­lą nag­ri­nė­ja Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas. Kad ir koks bus jo spren­di­mas, dar yra ne vie­ na ga­li­my­bė jį skųs­ti, tad ne­ži­nia ir įtam­pa abi by­los pu­ses dar ly­dės ne vie­ną die­ną. Čiu­po mi­li­jo­ną ir val­gė tor­tą

Kol kas tei­sin­gu­mo ma­lū­no ra­tus su­ka ir iš Pa­lan­gos kre­di­to uni­jos pa­vog­to mi­li­jo­no li­tų by­la. Nors pa­rei­gū­nai ti­ki­no nu­sta­tę va­gį, ta­ čiau ne vie­ne­rius me­tus su nu­si­ kals­ta­mu pa­sau­liu sie­ja­mas vy­ras du­kart bu­vo iš­tei­sin­tas, o pro­ku­ ro­rai at­kak­liai sie­kia jam ap­kal­ti­ na­mo­jo nuo­spren­džio.

Vis dar ban­do­ma aiš­kin­tis, kas 2008 me­tų gruo­džio pra­džio­je iš šios kre­di­to uni­jos pa­tal­pų pa­vo­ gė ap­va­lią su­mą. Uni­jos va­do­vas Eval­das Pet­raus­kas ta­da ti­ki­no, kad treč­da­lį pa­vog­tų li­tų su­da­rė

jo as­me­ni­niai pi­ni­gai, pa­si­sko­lin­ ti sta­ty­boms. O li­kę bu­vo pa­ruoš­ti iš­mo­kė­ti kaip pa­sko­la vie­nam ku­ ror­to vers­li­nin­kui.

Tą­kart anks­tų ry­tą į dar­bą atė­ ję pa­lan­giš­kiai ra­do išar­dy­tą mū­ro sie­ną, ku­ri sky­rė pre­ky­bos cent­rą nuo uni­jos pa­tal­pų.

Ati­džius kri­mi­na­lis­tus iš­kart su­ glu­mi­no fak­tas, kad va­gys­tei bu­vo la­bai kruopš­čiai ir pro­fe­sio­na­liai pa­si­ruoš­ta, ži­no­ta, ku­rio­je vie­to­je ar­dy­ti sie­ną, kur įreng­ti ju­de­sio da­ vik­liai bei vaiz­do ka­me­ros. Ta­čiau va­gys, pa­gro­bę mi­li­jo­ną li­tų, ne­ sku­bė­jo ding­ti iš nu­si­kal­ti­mo vie­ tos ir iš par­duo­tu­vės len­ty­nų į mai­ šus kro­vė al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus bei val­gė tor­tą. Tai ver­tė pa­rei­gū­nus abe­jo­ti, ar nu­si­kal­tė­liai tik­rai ra­do mil­ži­niš­ką su­mą pi­ni­gų.

Vaiz­do ka­me­ros ta­da už­fik­sa­ vo ke­lis va­gis, ta­čiau jų vei­dai li­ko neat­pa­žin­ti.

Ly­gin­da­mi nu­si­kal­ti­mo vie­to­ je pa­lik­tus va­gių pėd­sa­kus su tu­ ri­mais duo­me­nų ba­zė­je pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad čia dar­ba­vo­si Pa­ lan­go­je gi­męs ži­no­mas ma­šin­va­gis Arū­nas Ka­ru­nos. Bu­vo pa­skelb­ta tarp­tau­ti­nė jo paieš­ka.

Abe­jo­ja, ar mi­li­jo­no bū­ta

2010 me­tų gruo­džio pa­bai­go­je šį įta­ria­mą­jį Lie­tu­vos pa­rei­gū­nams per­da­vė Len­ki­jos po­li­ci­ja. Šio­je ša­ ly­je jis bu­vo su­lai­ky­tas įta­riant sei­ fų va­gys­tė­mis, įsi­brau­nant į pre­ky­ bos cent­rus.

A.Ka­ru­nos nei­gė da­ly­va­vęs uni­ jos mi­li­jo­no va­gys­tė­je, to­dėl li­ko ne­ži­no­mi ir jo bend­ri­nin­kai.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ir šių me­tų pra­džio­je dvie­jų ins­tan­ci­ jų teis­mai A.Ka­ru­nos iš­tei­si­no, kons­ta­ta­vę, kad ne­pa­kan­ka įro­dy­ mų, jog jis da­ly­va­vo va­gys­tė­je. O pa­grin­di­ne iš­tei­si­ni­mo prie­žas­ti­ mi ta­po fak­tas, kad pa­rei­gū­nai su­ kly­do ra­šy­da­mi pro­to­ko­lus.

Pro­ku­ro­rai at­kak­liai gy­nė sa­vo po­zi­ci­ją ir skun­dais rei­ka­la­vo kal­ ti­nin­kui baus­mės.

Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ne­se­niai pa­nai­ki­no iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­ dį ir grą­ži­no by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­ jo. Nu­tar­ty­je tei­gia­ma, kad klai­dos pro­to­ko­le ne­reiš­kia kal­ti­na­mo­jo ne­kal­tu­mo ir nu­ro­dė pro­to­ko­lus iš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tir­ti nuo­dug­niau, ap­žiū­rė­ti daik­ti­ nius įro­dy­mus bei pa­pil­do­mai ap­ klaus­ti liu­di­nin­kus.

Kol by­la ke­liau­ja po teis­mus, pa­ rei­gū­nai ne­si­do­mi, kur da­bar yra A.Ka­ru­nos, nes teis­mų po­sė­džiuo­ se jis ne­pri­va­lo da­ly­vau­ti.

Ruslanas Ušins­kas:

„Ma­tyt, teis­mai ti­ki, kad tie pi­ni­gai bu­vo.

Apie tai ne­kal­ba­ma, ana­li­zuo­ja­mas tik pa­ts va­gys­tės fak­tas.“

Teis­mai te­be­siaiš­ki­na, kas įsi­ bro­vė į uni­jos pa­tal­pas ir pa­gro­bė pi­ni­gus. Ar ten bu­vo mi­li­jo­nas li­ tų, nie­kam neį­do­mu, nors su­lai­kius įta­ria­mą­jį pi­ni­gų ne­ras­ta. „Ma­tyt, teis­mai ti­ki, kad tie pi­ni­ gai bu­vo. Apie tai ne­kal­ba­ma, ana­ li­zuo­ja­mas tik pa­ts va­gys­tės fak­ tas“, – tei­gė Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­ras Rus­la­nas Ušins­kas. Šis klau­si­mas bu­vo iš­ki­lęs uni­ ją ap­drau­du­siai bend­ro­vei ir dėl to by­li­nė­ta­si. Šie­met įta­ri­mų la­vi­na už­griu­vo ir uni­jos va­do­vą. Jis pri­ vers­tas tei­sin­tis, ar ne­suk­čia­vo ir ne­si­sa­vi­no in­dė­li­nin­kų pi­ni­gų.

Tad praė­jus ket­ve­riems me­ tams po gar­sio­sios va­gys­tės vis dar neaiš­ku, kas ją įvyk­dė, o pa­rei­ gū­nai kal­ba apie tai, jog li­ko ne­pa­ neig­ta ver­si­ja, kad mi­li­jo­no li­tų ten nė ne­bu­vo.

Kal­čiau­sias kol kas – olan­das

Dar vie­nas gar­siai nu­skam­bė­ju­sių įvy­kių, vis dar ne­su­lau­kian­tis tei­ si­nin­kų spren­di­mo, yra olan­dų ka­ ru­se­lių Pa­lan­go­je by­la.

2011 me­tų rugp­jū­čio 17-ąją Pa­ lan­go­je, din­gus elekt­rai, už­stri­gu­ sio­se olan­dų ka­ru­se­lė­se že­myn gal­ va apie va­lan­dą ka­bo­jo bū­rys vai­kų.

Po šio įvy­kio į me­di­kus krei­pė­si ne vie­nas įka­lin­ta­sis ka­ru­se­lė­je. Po tam tik­ro lai­ko nu­sta­ty­ta, kad dvie­ jų vai­kų svei­ka­ta bu­vo su­trik­dy­ta.

Nors nuo šio in­ci­den­to praė­jo dau­giau nei pu­sant­rų me­tų, jo ap­

lin­ky­bės te­be­ti­ria­mos. Pra­džio­je vie­tos pa­rei­gū­nai nu­spren­dė, kad nu­si­kal­ti­mo ne­bū­ta, o nu­ken­tė­ju­ sie­ji tu­rė­tų aiš­kin­tis su kal­ti­nin­kais pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.

Ta­čiau vė­liau į rei­ka­lą įsi­ki­šo ku­ ror­to me­ras ir pa­pra­šė Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sią­jį pro­ku­ro­rą ap­gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są.

Da­bar by­lą ti­ria uos­ta­mies­ čio Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­ mo sky­riaus pa­rei­gū­nai, ku­riems ne­trūks­ta dar­bo ti­riant žmog­žu­ dys­čių ar sun­kių kū­no su­ža­lo­ji­ mo by­las. Įta­ri­mai per neat­sar­gu­mą ne­sun­ kiai su­trik­džius dvie­jų vai­kų svei­ ka­tą pa­reikš­ti at­rak­cio­nus at­ve­žu­ sios bend­ro­vės va­do­vui olan­dui.

Kvie­čia­mas jis at­va­žiuo­ja į Klai­pė­ do­je vyk­do­mas ap­klau­sas.

By­los ty­ri­mą ku­ruo­jan­ti pro­ku­ ro­rė Kris­ti­na Prial­gaus­kie­nė ti­ki­si, kad iki Nau­jų­jų me­tų by­la pa­sieks teis­mą. Ta­čiau ka­da ji ga­li bū­ti iš­ nag­ri­nė­ta ir ko­kia ga­lė­tų bū­ti jos baig­tis, nie­kas ne­sii­ma pro­gno­ zuo­ti.

Esa­ma ir ki­tos nuo­mo­nės. Kai ku­rių ki­tų by­los es­mę ži­nan­čių pa­ rei­gū­nų įsi­ti­ki­ni­mu, šio­je is­to­ri­jo­je vis­kas yra ne vi­sai taip, kaip ofi­cia­ liai pa­tei­kia­ma, o tik­ro­ji tie­sa liks nei­šaiš­kin­ta, nes sva­rūs įro­dy­mai su­nai­kin­ti.

Svas­ti­kų ne­šė­jų ne­be­ran­da

Kad ir keis­ta, bet ne vie­ne­rius me­ tus už­trun­ka pa­dė­ti pa­sku­ti­nį taš­ ką ne tik su­dė­tin­go­se by­lo­se, bet ir aiš­ki­nan­tis pa­pras­tus įvy­kius.

Vis dar neaiš­ku, ar 2010 me­tų va­sa­rio 16-ąją gru­pe­lė jau­nų klai­ pė­die­čių nu­si­žen­gė įsta­ty­mui, kai no­rė­jo iš­kil­min­go­je ei­se­no­je žy­ giuo­ti ne­šda­mi di­de­les nuo­trau­ kas, ku­rio­se už­fik­suo­tos is­to­ri­nės svas­ti­kos.

Ta­da vai­ki­nai pa­te­ko į po­li­ci­ją, juos ke­tin­ta baus­ti už na­cis­ti­nių ar ko­mu­nis­ti­nių sim­bo­lių de­monst­ ra­vi­mą. Pa­tys ir pa­de­da­mi vy­res­ nių žmo­nių vai­ki­nai įro­di­nė­jo, kad tai vi­so la­bo mu­zie­juo­se sau­go­mų eks­po­na­tų, Lie­tu­vo­je bei Lat­vi­jo­je te­bes­to­vin­čių pa­mink­lų frag­men­ tų nuo­trau­kos.

Du kar­tus ke­tu­ri jau­ni klai­pė­ die­čiai Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo bu­vo pri­pa­žin­ti ne­nu­si­žen­ gę įsta­ty­mui. Ta­čiau po po­li­ci­jos skun­dų by­los ke­lia­vo iki Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­ mo. Abu kar­tus spren­di­mai bu­vo pa­nai­kin­ti, o by­los bu­vo grą­žin­tos nag­ri­nė­ti Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės teis­mui.

Pir­mą­jį kar­tą ga­na ap­ta­kiai nu­ ro­dy­ta tir­ti ir ki­tus įro­dy­mus. Kai ant­rą kar­tą vai­ki­nams ad­mi­nist­ ra­ci­nė tei­se­na bu­vo pa­nai­kin­ta, o po skun­dų vėl pa­sie­kė Vy­riau­sią­ jį ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą, spren­di­ mai vėl bu­vo pa­nai­kin­ti ir nu­ro­dy­ta ka­te­go­riš­kai, kad svas­ti­kų klau­si­ mu tu­ri pa­si­sa­ky­ti spe­cia­lis­tai.

Da­bar ana­lo­giš­kas ke­tu­riems jau­nuo­liams iš­kel­tas ad­mi­nist­ra­ ci­nes by­las ban­do nag­ri­nė­ti trys Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mo tei­sė­jai. Ta­čiau kol kas jiems sun­kiai se­ka­si iš­ju­din­ti šį rei­ka­lą iš mir­ties taš­ko, nes šios is­to­ri­jos vei­ kian­čiuo­sius as­me­nis ne­si­se­ka pri­ si­kvies­ti į teis­mą. O kai ku­rių net ne­be­ži­no­ma, kur ieš­ko­ti.

5

penktadienis, lapkriÄ?io 23, 2012

lietuva pa­Şei­di­mų ne­bu­vo

naikins imunitetÄ…?

Pri­sie­kė I.Ro­zo­va

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tō­ra nu­trau­kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jų pikt­nau­dŞia­vi­mo, vyk­dant teis­ mo spren­di­mą Gar­lia­vo­je ge­gu­ Şę, kai iť Ne­rin­gos Venc­kie­nės na­mų bu­vo paim­ta ir mo­ti­nai per­duo­ta duk­ra. Šis iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo at­lie­ka­mas pa­gal N.Venc­kie­nės pa­reiť­ki­mą.

Va­kar ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­ rius Va­lys (nuotr.) at­siun­tÄ— krei­ pi­mą­si ÄŻ Sei­mÄ… dÄ—l su­ti­ki­mo pa­ trauk­ti par­la­men­ta­rus Vik­to­rÄ… Us­pas­ki­chÄ…, Vi­ta­li­jÄ… Von­Şu­tai­tÄ™, Vy­tau­tÄ… Gap­ťį bau­dĹžia­mo­jon at­ sa­ko­my­bÄ—n ir su­var­Şy­ti jĹł lais­ vÄ™. Ta­Ä?iau kol kas neaiť­ku, ka­da ÄŻvyks bal­sa­vi­mas dÄ—l tei­si­nÄ—s ne­ lie­Ä?ia­my­bÄ—s pa­nai­ki­ni­mo.

Tau­tos at­sto­vų tei­ses įgi­jo va­kar Sei­me iť­kil­min­gai pri­sie­kę dau­ gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­ do­je iť­rink­ti Zbig­ne­vas Je­dins­ kis, Iri­na Ro­zo­va (nuo­tr.), Orin­ta Lei­pu­tė ir Gin­tau­tas Mi­ko­lai­tis. Šie par­la­men­ta­rai uŞė­mė at­si­ra­ du­sias lais­vas Sei­mo na­rių vie­ tas, nes jų par­ti­jų na­riai man­da­ tų at­si­sa­kė.

Naujas prem­je­ras – tarp dvie­jų ug­nių

162;?. š6<  89.6=Âź1.Â&#x2022; =?2;B:2?.A. Â&#x201E;Â&#x201E;Ap­si­ka­bi­ni­mas: pa­skir­tÄ&#x2026;­jÄŻ prem­je­rÄ&#x2026; A.But­ke­vi­Ä?iĹł pa­svei­ki­no Dar­bo

par­ti­jos ly­de­ris V.Us­pas­ki­chas.

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­va tu­ri nau­jÄ&#x2026; prem­je­rÄ&#x2026;, bet dar nÄ&#x2014;­ra nau­jos Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s. Sei­me pa­tvir­tin­to Al­gir­do But­ke­vi­Ä?iaus lau­kia iť­ban­dy­mĹł me­tas â&#x20AC;&#x201C; su­si­tar­ti su Pre­zi­den­te ir Vik­to­ru Us­pas­ki­chu dÄ&#x2014;l mi­nist­rĹł kan­di­da­tō­rĹł.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vie­nas bar­je­ras per­ťok­tas, bet Ä?ia pat â&#x20AC;&#x201C; vÄ&#x2014;l ki­tas. Ar­ti­miau­sios dvi sa­vai­tÄ&#x2014;s jau Sei­mo va­kar pa­tvir­ tin­tam prem­je­rui bus itin karť­tos.

A.But­ke­vi­Ä?iaus par­ti­jos su­bur­ ta val­dan­Ä?io­ji dau­gu­ma â&#x20AC;&#x201C; stip­ri ir neį­vei­kia­ma. Tai pa­ro­dÄ&#x2014; va­ka­rykť­ tis bal­sa­vi­mas dÄ&#x2014;l so­cial­de­mok­ra­tĹł ved­lio sky­ri­mo prem­je­ru.

Ta­Ä?iau kad ir ko­kia dau­gu­ma bō­ tĹł Sei­me, bō­si­mų­jĹł mi­nist­rĹł kan­ di­da­tō­ras teks de­rin­ti su Pre­zi­den­ te Da­lia Gry­baus­kai­te. Tai tu­ri bō­ti pa­da­ry­ta per 15 die­nĹł.

Va­kar A.But­ke­vi­Ä?ius de­monst­ ra­vo olim­pi­nÄ&#x2122; ra­my­bÄ&#x2122; ĹĄiuo klau­si­ mu. Jis kar­to­jo, kad su Pre­zi­den­te dÄ&#x2014;l mi­nist­rĹł su­si­tar­ti pa­vyks. Pa­ tys kai­rie­ji dÄ&#x2014;l mi­nist­rĹł po­rtfe­liĹł tu­rÄ&#x2014;­tĹł ap­si­sprÄ&#x2122;s­ti ĹĄian­dien â&#x20AC;&#x201C; par­ ti­jos pre­zi­diu­mas tvir­tins pre­ten­ den­tĹł kan­di­da­tō­ras.

Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas taip pat aiť­ki­na tu­rÄŻs net de­ťim­tÄŻ kan­di­da­tĹł ÄŻ mi­nist­rus, ta­Ä?iau jĹł pa­var­dĹžiĹł neatsk­lei­dĹžia.

Kaip ir ti­kÄ&#x2014;­ta­si, va­kar Sei­mas pri­ta­rÄ&#x2014; A.But­ke­vi­Ä?iaus kan­di­da­ tō­rai ÄŻ mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­ stÄ&#x2026;. JÄŻ pa­lai­kÄ&#x2014; net 90 Sei­mo na­riĹł, prieĹĄ bal­sa­vo vos 40 par­la­men­ta­ rĹł, su­si­lai­kiu­siĹł â&#x20AC;&#x201C; tik 4. Tai liu­di­ ja, kad val­dan­Ä?io­ji dau­gu­ma itin stip­ri. Kur kas stip­res­nÄ&#x2014; nei prieĹĄ ket­ve­rius me­tus su­bur­ta de­ťi­nių­ jĹł. A.But­ke­vi­Ä?iĹł opo­zi­ci­ja plie­kÄ&#x2014;

dÄ&#x2014;l ne­ryŞ­tin­gu­mo, dve­jo­ji­mo, ly­ de­rio sa­vy­biĹł ne­bu­vi­mo, bet bal­ sa­vi­mui tai ÄŻta­kos ne­pa­da­rÄ&#x2014;. Sei­mo na­rius tik pra­juo­ki­no nau­jo­jo par­ la­men­to pir­mi­nin­ko klai­da â&#x20AC;&#x201C; pa­ skel­bÄ&#x2122;s bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus, Sei­ mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las iť­ta­rÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;No­riu pa­svei­kin­ti prem­je­ rÄ&#x2026; Al­gir­dÄ&#x2026; Bra­zaus­kÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Ta­Ä?iau tuo­ jau pat pa­si­tai­sÄ&#x2014;.

Kai­rių­jĹł ly­de­ris, pri­si­sta­ty­da­ mas Sei­mui, sa­kÄ&#x2014; no­rÄŻs kal­bÄ&#x2014;­ti apie atei­tÄŻ, o ne praei­tÄŻ, gÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; kon­ser­va­ to­riams. Kal­bÄ&#x2014;­jo ir apie sa­ve: â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ vi­sa­da lai­ky­siuo­si prin­ci­po, kad tik kō­ry­bin­gas, iť­min­tin­gas, to­le­ ran­tiť­kas Ĺžmo­gus ga­li vals­ty­bÄ&#x2122; ves­ ti sÄ&#x2014;k­mÄ&#x2014;s ke­liu.â&#x20AC;&#x153; Opo­zi­ci­niĹł TÄ&#x2014;­vy­nÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­gos-Lie­ tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł (TSLKD) ir Li­be­ra­lĹł sÄ&#x2026;­jō­dĹžio at­sto­vai kan­di­da­tÄ&#x2026; ÄŻ prem­je­rus pa­reiť­kÄ&#x2014; lai­ kan­tys â&#x20AC;&#x17E;ge­ru Ĺžmo­gu­miâ&#x20AC;&#x153;, ta­Ä?iau ĹĄis, jĹł nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bei va­do­vau­ ti ne­ga­li.

Val­dan­Ä?io­sios dau­gu­mos at­sto­ vai, Ĺži­no­ma, A.But­ke­vi­Ä?iĹł tik gy­rÄ&#x2014;.

Ta­Ä?iau net Ire­na Ĺ iau­lie­nÄ&#x2014;, so­cial­ de­mok­ra­tĹł frak­ci­jos se­niō­nÄ&#x2014;, pri­ pa­Şi­no: â&#x20AC;&#x17E;Mō­sĹł Al­gir­das yra at­sar­ gus Ĺžmo­gus.â&#x20AC;&#x153; Ji pri­dō­rÄ&#x2014;, kad Mi­nist­rĹł ka­bi­ ne­tui va­do­vau­jant A.But­ke­vi­Ä?iui â&#x20AC;&#x17E;vals­ty­bÄ&#x2014;s gy­ve­ni­me re­vo­liu­ci­ jĹł ne­busâ&#x20AC;&#x153;. I.Ĺ iau­lie­nÄ&#x2014; aiť­ki­no, jog esÄ&#x2026; tai la­bai svar­bus pa­Şa­das, ir pri­dō­rÄ&#x2014;, kad so­cial­de­mok­ra­tai im­ti val­dĹžiÄ&#x2026; ruo­ťÄ&#x2014;­si vi­sus ket­ve­ rius me­tus.

"#

: A68

! 9A

9A <@ ; .

C < 1

8C62A6:.@ 1C62: .@:2;6:@ à 89.6=Ÿ1<@ 8<;02?A� @.9ž 6?

B?;.9< Â $ Â&#x2022; :2A6;Âź =?2;B:2?.A. @B =?6@A.AF:B

V`VRZ` ANV] ]Na c YOVZNZ` R X ` ` Z R V a XYN`VSVXb\

Â&#x201C; "

=N`VĂ­YfZN` TNYV\WN aVX YN]X_VĂ&#x2DC;V\ ! Q =0 Â .X_\]\YV`Â&#x2022; Â 8YNV]Ă&#x203A;Q\`Â&#x2022; _RQNXPVW\` `Xf_VbWR C\XVRĂ&#x2DC;VĂş NY ]_VR PR[a_V[V\ Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\

6

penktadienis, lapkričio 23, 2012

nuomonės

Ža­vus Ko­lum­bi­jos per­liu­kas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Š Pa­do­ru­mo neuž­ten­ka

ian­dien pa­pa­sa­ko­siu dau­giau apie ko­lum­bie­tiš­ką gy­ve­ni­ mo rit­mą vie­na­me pa­grin­ di­nių Ko­lum­bi­jos mies­tų – Bu­ka­ra­man­go­je.

Bu­ka­ra­man­ga yra San­tan­de­ro de­par­ta­men­to sos­ti­nė (Ko­lum­bi­ ja su­skirs­ty­ta į skir­tin­gus de­par­ ta­men­tus) ir di­džiau­sias re­gio­no mies­tas su maž­daug 1,2 mln. gy­ ven­to­jų. Bu­ka­ra­man­ga yra šeš­tas pa­gal dy­dį Ko­lum­bi­jos mies­tas ir penk­tas pa­gal eko­no­mi­nę svar­bą.

Jis yra nu­to­lęs nuo ki­tų ša­lies eko­ no­mi­nių ir so­cia­li­nių cent­rų, to­ kių kaip Bo­go­ta, Kar­ta­ge­na ar Me­ de­li­nas.

Bu­ka­ra­man­ga yra Ko­lum­bi­jos ba­tų sos­ ti­nė. Šis mies­tas – mo­te­rų ir vy­rų, ku­ rie daug dė­me­sio ski­ria sa­vo gar­de­ro­ bui, ro­jus.

Justinas Argustas

A

l­g ir­das But­ke­v i­čius – tie­ siog ge­ras žmo­g us. Ra­ mus, nuo­šir­dus, at­v i­ras, at­s ar­g us, kom­p e­ten­t in­ gas. Štai ir vis­kas. Bent taip kai­r ių­ jų ly­de­r į, And­r iaus Ku­bi­l iaus įpė­d i­ nį, api­bū­d i­na pa­t ys A.But­ke­v i­čiaus bend­ra­ž y­g iai.

Jo­kių tel­kian­čio ly­de­rio sa­vy­bių, jo­kių iš­skir­ti­nių idė­jų, jo­kio stra­te­go ta­len­to A.But­ke­vi­čiaus as­me­ny­bė­je „ne­ran­da“ nei sa­viš­k iai, nei opo­nen­tai. Var­gu ar kas įsi­vaiz­duo­ja so­cial­de­mok­ra­t ų ly­ de­r į lais­vai bend­rau­jan­t į pa­sau­l i­n ia­ me Da­vo­so fo­r u­me, kur ren­ka­si pa­ sau­l i­nio ly­g io stra­te­gai. Apie A.But­ke­ vi­čiaus nuo­mo­nės po­k y­čius, mig­lo­ tus at­sa­ky­mus so­cia­li­niuo­se tink­luo­ se jau ku­ria­mi anek­do­tai. Iš­ties, ge­ras ir pa­do­r us žmo­g us, kaip daž­n iau­siai ir api­bū­d i­na­mas A.But­ke­v i­čius, – jo­ kia pro­fe­si­ja. Prem­je­rui ar ge­ram po­li­ ti­kui neuž­ten­ka bū­ti pa­do­riam, nes to­

Prem­je­rui ar ge­ram po­li­ ti­kui neuž­ten­ka bū­ti pa­ do­riam, nes to­kių žmo­ nių – dau­gu­ma. kių žmo­nių – dau­gu­ma. Tai, kad A.But­ ke­v i­čius – silp­nas ly­de­r is, reiš­k ia tik vie­na: sa­va­ran­k iš­ku ir stip­riu prem­je­ ru jis ne­taps.

Bū­si­ma­sis prem­je­ras, re­g is, su­vo­k ia, kad silp­nam ly­de­r iui ir stra­te­g ui rei­ kia stip­rių pa­ta­rė­jų. Tad neat­si­tik­ti­nai A.But­ke­vi­čių lyg še­šė­liai vi­sur se­kio­ja du Juo­zai: Ber­na­to­nis ir Ole­kas. Be jų A.But­ke­vi­čius ne­žen­g ia nė žings­nio.

Kiek iš­si­lai­kys A.But­ke­vi­čius? Me­tus, pu­sant­r ų? Spė­l io­t i kol kas ne­si­r yž­ta nie­kas. Su­lip­dęs koa­li­ci­ją su tei­sia­mų­ jų suo­le sė­din­čia V.Us­pas­ki­cho Dar­bo par­t i­ja A.But­ke­v i­čius aiš­k i­na, kad jei juo­do­sios bu­hal­te­r i­jos by­la bus baig­ ta, o kal­ti­na­mie­ji nu­teis­ti, val­dan­čią­ją dau­g u­mą teks lip­dy­ti iš nau­jo. DP by­ la, re­g is, il­gai ne­t ruks, nes teis­mo po­ sė­d žiai – vie­nas po ki­to. At­ro­do, jog A.But­ke­v i­čius jau ar­t i­m iau­siu me­t u tu­rės ne vie­ną pro­gą įro­dy­ti, kad jis – tik­rai ge­ras ir pa­do­rus žmo­gus.

Dėl geog­ra­fi­nės pa­dė­ties mies­ tas yra vie­nas grei­čiau­siai au­gan­ čių vi­so­je ša­ly­je su ne­pa­liau­ja­mai dygs­tan­čiais dan­go­rai­žiais kiek­ vie­no­je gat­vė­je.

Pa­sak vie­ti­nių, dan­go­rai­žiai su­ tei­kia dau­giau pres­ti­žo, ta­čiau tai tar­si ran­das Bu­ka­ra­man­gos vei­ de, ku­ris yra va­di­na­mas „La ciu­ dad bo­ni­ta de Co­lom­bia“ (gra­žu­ sis Ko­lum­bi­jos mies­tas).

Ne­ga­lė­čiau nuo­šir­džiai šio mies­ to va­din­ti gra­žuo­liu – ne­si­bai­gian­ čios sta­ty­bų aikš­te­lės, pa­dri­kas eis­ mas ir žmo­nių mi­nios ne­pri­ver­čia at­si­dus­ti iš ža­ve­sio. Aš mie­liau šį mies­tą va­di­nu „La ciu­dad de par­ ques“ (par­kų mies­tu), nes čia jų yra pa­vy­dė­ti­nai daug. Bu­ka­ra­man­ga pil­na ža­lių­jų zo­nų, kur ga­li­ma at­si­

Spe­cia­l iai „Klai­pė­dai“ iš Ko­lum­bi­jos

kvėp­ti po pie­tų, pa­žais­ti do­mi­no su se­nais drau­gais ar tie­siog pa­skai­ty­ ti įdo­mią kny­gą.

Svar­biau­sia yra tai, kad at­si­pūs­ti par­ke nė­ra pa­vo­jin­ga, kaip dau­ge­ ly­je ki­tų Ko­lum­bi­jos mies­tų. Prieš ke­lis mė­ne­sius do­mė­jau­si Ko­lum­ bi­jos žmo­nių nuo­mo­ne apie sau­gu­ mą mies­tuo­se. Bu­ka­ra­man­ga bu­vo pri­pa­žin­ta sau­giau­siu mies­tu vi­so­ je ša­ly­je. Vie­na prie­žas­čių – geog­ ra­fi­nė pa­dė­tis (to­li nuo ki­tų ša­lies cent­rų), dėl ku­rios šis mies­tas pa­si­ sa­vi­na di­džią­ją da­lį re­gio­nui skir­tų lė­šų, ku­rių ne­rei­kia su nie­kuo da­ly­ tis. Eko­no­mi­nis kles­tė­ji­mas lei­džia di­džia­jai mies­to da­liai bū­ti vi­du­ri­ nio­sios kla­sės da­li­mi, kai maž­daug 5 pro­c. gy­ven­to­jų pri­klau­so aukš­ tes­nia­jai kla­sei. To­kie ra­jo­nai kaip Ca­be­ce­ra, Ca­ña­ve­ral ir Flo­ri­dab­ lan­ca yra pil­ni ge­rų par­duo­tu­vių ir ma­din­gai ap­si­ren­gu­sių žmo­nių.

Kal­bant apie ma­dą ir sti­lių, Bu­ ka­ra­man­ga yra Ko­lum­bi­jos ba­tų sos­ti­nė. Šis mies­tas – tik­ras mo­ te­rų ir vy­rų, ku­rie daug dė­me­sio ski­ria sa­vo gar­de­ro­bui, ro­jus. Čia kiek­vie­nas at­ras sa­vo sti­liaus ba­ tus už la­biau nei priei­na­mą kai­ną.

Už dvi­gu­bai ma­žes­nę kai­ną nei Lie­tu­vo­je čia ga­li­ma įsi­gy­ti aukš­ čiau­sios ko­ky­bės pre­kių. Pui­kus pa­vyz­dys – su­tar­tis tarp mies­to ba­tų ga­min­to­jų ir „Miss Ko­lum­ bi­ja“ kon­kur­so or­ga­ni­za­to­rių, pa­ gal ku­rią šiems kon­kur­sams ba­tai tei­kia­mi iš Bu­ka­ra­man­gos. Tai­gi, šių kon­kur­sų ger­bė­jams: kai žiū­ rė­si­te „Miss Pla­ne­ta“ šou, žvilg­ te­lė­ki­te į Miss Ko­lum­bi­jos ko­jas,

Gal jau pa­kaks griau­ti ka­mi­ną?

N

o­riu pa­reikš­ti ke­le­tą min­ čių dėl šiuo me­tu griau­ na­mo bu­vu­sio Pur­ma­lių dva­ro ply­ti­nės ka­mi­no.

Ge­rai ži­nau, kad jo vir­šū­nė bu­vo tru­pu­tį pa­lin­ku­si, kad, čai­žo­mos stip­rių pa­jū­rio vė­jų, po tru­pu­tį iš vir­šaus by­rė­jo ply­tų da­le­lės.

Da­bar iš ka­mi­no be­li­ko jau tik apa­ti­nė sto­ro­ji da­lis, ku­ri tik­rai jo­ kio pa­vo­jaus nie­kam ne­ke­lia. Tai­gi ją bū­tų ga­li­ma ir pa­lik­ti ra­my­bė­je, dau­giau ne­beg­riau­nant.

Vis dėl­to tai yra pa­sku­ti­nis re­ lik­tas iš mies­to apy­lin­kė­se pa­sta­ ty­tų se­nų­jų ply­ti­nių, ku­rių bu­vo vi­sa gru­pė. Ir to­je Pur­ma­lių dva­ro aukš­tu­mo­je XX am­žiaus pra­džio­je

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Iman­tas Ber­no­tas

ji tu­rė­tų dė­vė­ti ba­tus iš Bu­ka­ra­ man­gos. Šis re­gio­nas ga­li pa­si­gir­ ti ne tik sau­giu, mo­der­niu ir sti­ lin­gu Bu­ka­ra­man­gos mies­tu, bet ir nuo­sta­bio­mis apy­lin­kė­mis. Vos po pu­sant­ros va­lan­dos vin­giuo­ to ke­lio nuo mies­to prieš akis iš­ ky­la ko­lo­ni­ji­nis mies­tas San Gil – ekst­re­ma­laus spor­to sos­ti­nė, ku­rio­je ga­li­ma nu­veik­ti dau­giau nei įsi­vaiz­duo­ja­ma ir už la­biau nei priei­na­mą kai­ną.

Ten pra­lei­dau praė­ju­sį sek­ma­ die­nį. Per vie­ną die­ną iš­lei­dau maž­daug 80 li­tų. Už šiuos pi­ni­gus srau­nia upe plau­kė­me val­ti­mi. Sa­ ky­da­mas „srau­nia“, tu­riu ome­ny „la­bai srau­nia“, to­kia, ku­rio­je sro­ vės to­kios di­de­lės ir ban­gos to­kios aukš­tos, kad ten­ka „at­si­ger­ti“ ne vie­ną lit­rą van­dens ar ret­kar­čiais iš­kris­ti iš val­ties ir pa­bur­bu­liuo­ti šiek tiek po van­de­niu.

Taip pat vis dar už tuos pa­čius 80 li­tų įvei­kė­me aukš­tų vir­vių kur­są, lei­do­mės ly­nu virš kriok­lio, žy­gia­ vo­me po kriok­liu, lei­do­mės kriok­ liu že­myn (tor­ren­tism – ne­ži­nau, ar šis ter­mi­nas yra iš­vers­tas į lie­ tu­vių kal­bą), taip pat šo­ki­nė­jo­me nuo ga­na aukš­tos uo­los į upę ša­ lia kriok­lių.

Už to­kią kai­ną ši­tiek ekst­re­ma­lių pra­mo­gų bu­vo tar­si anks­ty­va Ka­lė­ dų do­va­na.

Bu­ka­ra­man­ga yra mies­tas, ku­ria­ me lai­kas tik­rai ne­prailgs­ta. Ir nors, kaip ir kiek­vie­na vie­ta pa­sau­ly­je, jis tu­ri sa­vo mi­nu­sų, pliu­sai yra ge­ro­ kai ryš­kes­ni. Jie šį mies­tą pa­ver­čia pui­kia vie­ta šykš­tuo­liams, no­rin­ tiems gau­ti kiek įma­no­ma dau­giau už kiek įma­no­ma ma­žiau. Ga­li­my­ bė čia bū­ti vie­nu pir­mų­jų už­sie­ nie­čių taip pat yra neį­kai­no­ja­ma ir pri­ver­čia pa­si­jus­ti tar­si bū­tum Kris­tu­pas Ko­lum­bas, ku­rio var­du Ko­lum­bi­ja ir yra pa­va­din­ta.

Ki­tą kar­tą pa­pa­sa­ko­siu šiek tiek dau­giau apie ko­lum­bie­tiš­ką kul­tū­ rą ir vie­ti­nių žmo­nių pa­pro­čius.

bu­vo net dvi ply­ti­nės. Pas­ku­ ti­nę ply­ti­nę mies­te (Ply­ti­nė­ je) nu­grio­vė dar so­viet­me­ čiu ir aš ją dar pri­si­me­nu.

Tai­gi ant dar li­ku­sios ne­ nug­riau­tos ka­mi­no da­ lies ga­li­ma bū­tų su­ mon­tuo­ti sto­ge­lį, ir tas ap­va­lus kuo­ras ga­lė­tų sto­vė­ti lyg koks pi­lies bokš­tas. Jo si­lue­tas pa­gy­vin­tų ap­lin­ką.

O gal prie jo ga­li­ ma bū­tų įsteig­ti ir ko­kį nors ply­ti­ nių is­to­ri­jos mu­ zie­jų.

telefonas@kl.lt

Per tam­sius stik­lus ne­ma­to

Ne­pa­tin­ka man va­žiuo­ti marš­ru­ti­ niais mik­roau­to­bu­sais, ku­rių lan­gai už­tam­sin­ti. Va­žiuo­jant no­ri­si pa­si­ žval­gy­ti po mies­tą, ta­čiau dėl plė­ve­le už­kli­juo­tų stik­lų ma­tai tam­są. At­ro­ do, kad lau­ke ap­si­niau­kę, niū­ru, nors iš tie­sų die­na bū­na gied­ra. Ir kam vai­ ruo­to­jai tam­si­na lan­gus? Gal ką sle­pia ir ne­no­rė­tų, kad pro lan­gus tai ma­ty­ tų? Jei vai­ruo­to­jai rū­pi­na­si ke­lei­viais, kad į juos ne­tvieks­tų sau­lės spin­du­ liai, ga­lė­tų ant lan­gų pa­ka­bin­ti užuo­ lai­dė­les, kaip bū­da­vo se­niau.

Bi­ru­tė

Kai­my­nė ne­duo­da ra­my­bės

Gy­ve­nu Kre­tin­gos g. 48 na­me. Ja­ me ap­si­gy­ve­nu­si jau­na mo­te­ris bai­ gia iš­ves­ti iš kant­ry­bės dėl ne­si­bai­ gian­čių re­mon­tų. Kiek pra­šė­me, su­lau­kė­me jos abe­jin­gos reak­ci­jos.

Dėl triukš­mo žmo­na gu­lė­jo li­go­ni­ nė­je, o ir pa­čiam te­ko kreip­tis į me­ di­kus. Ne­ga­na to, ke­le­tą kar­tų mū­ sų bu­tas bu­vo ap­lie­tas. Nors tu­ri­me kai­my­nės raš­te­lį, ku­ria­me ji pa­ža­ dė­jo su­re­mon­tuo­ti su­ga­din­tas pa­ tal­pas, ta­čiau, ma­nau, kad dar il­gai teks lauk­ti. Net di­džiau­siam prie­šui ne­lin­kiu to­kios kai­my­nys­tės.

Al­ber­tas

Klai­di­na pir­kė­jus?

Pik­ta dėl vie­no­je par­duo­tu­vė­je mul­ ki­na­mų pir­kė­jų. Įė­jus į vi­dų, iš kar­to į akis kri­to di­džiu­liai apie ak­ci­jas skel­ bian­tys pla­ka­tai, tad bu­vau šven­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad per­kant dvi vie­no­das pre­kes bus pri­tai­ky­ta 10 pro­c. nuo­ lai­da. Kai priė­jau per­žvelg­ti, ko yra len­ty­no­se, ties kiek­vie­nu daik­tu bu­ vo nu­ro­dy­tos vie­no vie­ne­to ir dvie­jų vie­ne­tų kai­nos. Ta­čiau kai pre­kes iš­ dė­lio­jau prie ka­si­nin­kės, bu­vau ne­ ma­lo­niai nu­ste­bin­ta, kad ne­bus pri­ tai­ky­ta nuo­lai­da. Pa­si­ro­do, aš tu­rė­jau prie in­for­ma­ci­jos sky­riaus per­skai­ty­ti smul­kiu šrif­tu su­ra­šy­tas tai­syk­les, kad nuo­lai­dos tai­ko­mos pir­kė­jams, tu­rin­ tiems lo­ja­lias nuo­lai­dų kor­te­les.

Na­dež­da

Tam­su, nors XXI am­žius

Į Klai­pė­dos are­ną iš au­to­bu­sų sto­ te­lės Tai­kos pro­spek­te va­ka­re ėję klai­pė­die­čiai pa­si­ju­to tar­si vi­du­ ram­žiais. Vie­no­je Du­by­sos gat­vės pu­sė­je ne tik iki are­nos, bet ir iki Mi­ni­jos gat­vės ne­de­gė nė vie­nas ži­ bin­tas. Tik­rai bu­vo ne­jau­ku prie­te­ mo­je ei­ti į kon­cer­tą.

Vai­kų gy­dy­to­jos vi­zi­tas

Mes, Ni­dos ma­my­tės, esa­me la­bai lai­min­gos, kad aną­dien pas mus ke­ lioms va­lan­doms at­va­žia­vo vai­kų gy­ dy­to­ja. Ji ap­žiū­rė­jo mū­sų ma­žuo­sius vai­kus, pa­kon­sul­ta­vo. Ka­dan­gi Ne­ rin­go­je nė­ra vai­kų pe­diat­ro, me­di­kės vi­zi­tas iš­gel­bė­jo ma­mas ir jų at­ža­las nuo ke­lio­nės į Klai­pė­dą. To­kią ak­ci­ją su­ma­niu­sie­ji – tik­ri šau­nuo­lia.

Ne­rin­ga Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

Ra­mu­nė

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, lapkričio 23, 2012

užribis Pa­pirk­ti ne­pa­vy­ko

Ant via­du­ko – po­li­ci­nin­kai

Ma­ši­na rė­žė­si į na­mą

Tre­čia­die­nį Ši­lu­tės pl. mer­se­ de­są vai­ra­vęs 53-ejų vy­ras kal­ bė­jo te­le­fo­nu, o po­li­ci­nin­kų nu­ tver­tas pa­siū­lė 50 li­tų ky­šį. Mi­ ni­jos g. ne­leis­ti­nai grei­tai va­ žia­vęs 36 me­tų ru­mu­nas bru­ ko 40 li­tų. O 41-erių tau­ra­giš­ kis už to­kį pat pa­žei­di­mą Sau­ la­žo­lių kai­me ke­ti­no at­si­pirk­ti 200 li­tų ky­šiu.

Mo­kyk­los gat­vė­je ant via­du­ ko pa­žei­dė­jų ty­ko Ke­lių po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai. Čia jie tram­ do grei­čio mė­gė­jus. Pa­rei­gū­ nai šio­je vie­to­je bu­di po to, kai prieš ke­lias die­nas smar­kiai vir­ši­jęs grei­tį vai­ruo­to­jas iš­ va­žia­vo į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą ir rė­žė­si į du prie­šais at­ va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius.

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę Kre­tin­ go­je, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­ je į 2-ojo na­mo sie­ną rė­žė­si di­ džiu­liu grei­čiu lė­kęs au­to­mo­ bi­lis „Ford Mon­deo“. Vi­si ke­tu­ ri šia ma­ši­na va­žia­vę as­me­nys iš­ga­ben­ti į li­go­ni­nę. Nuo di­des­ nių su­ža­lo­ji­mų juos iš­gel­bė­jo oro pa­gal­vės. Ava­ri­jos prie­žas­ tys ti­ria­mos.

Re­bu­sas: teis­mas ban­do iš­siaiš­kin­ti, ar V.Mar­tin­kus itin žiau­riai nu­žu­dė

sa­vo žmo­ną, ar jis vi­sai ne­kal­tas dėl mo­ters mir­ties.

Tam­siu pa­ros me­ tu gat­vė­se be at­švai­ tų pa­si­ro­dę pės­tie­ ji su­lauks ne­men­kų bau­dų. Po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ža­da baus­ ti net ir mies­te tam­ so­je vaikš­ti­nė­jan­ čius klai­pė­die­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Teis­me vi­rė aist­ros Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

At­ro­dy­tų, ne­su­dė­tin­ga bui­ti­nės žmog­žu­dys­tės by­la ga­li su­bliūkš­ ti vien dėl to, kad įvy­kį ty­rę pa­rei­ gū­nai bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ati­dūs rink­da­mi įro­dy­mus.

Lu­po žars­tek­liu

Šie­met sau­sio 11-ąją po­li­ci­nin­kai sku­bė­jo į Ka­ty­čių mies­te­lį Ši­lu­tės ra­jo­ne. Vie­tos gy­ven­to­ja pra­ne­šė pa­rei­gū­nams ma­čiu­si, kaip kai­my­ nas žars­tek­liu mu­šė žmo­ną.

Po­li­ci­nin­kai ra­do Va­len­ti­ną ir El­ vy­rą Mar­tin­kus gu­lin­čius lo­vo­je.

Api­bū­din­da­ma mo­te­rį vė­liau teis­ me liu­di­ju­si po­li­ci­jos ty­rė­ja tei­gė, kad E.Mar­tin­kie­nės kū­nas bu­vo nu­sė­tas mė­ly­nė­mis nuo gal­vos iki ko­jų. Net­ru­kus mo­te­ris bu­vo iš­ga­ ben­ta į li­go­ni­nę, o jos su­tuok­ti­nis – į po­li­ci­ją. Ten pat ap­klaus­ta vie­tos gir­tuok­lė, ku­ri ko­ne kas­dien gir­ tau­da­vo Mar­tin­kų na­muo­se, pa­ro­ dė nu­si­kal­ti­mo įran­kį – žars­tek­lį.

Po ke­lių die­nų E.Mar­tin­kie­nė li­ go­ni­nė­je už­ge­so. Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai tei­gė, kad mo­te­ris mi­rė nuo dau­gy­bės su­mu­ši­mų. Tarp jų pa­mi­nė­ta ir gal­vos trau­ma, nuo ku­ rios iš­si­lie­jo krau­jas į sme­ge­nis.

Po­li­ci­ją iš­kvie­tė kai­my­nė

Trys Mar­tin­kų vai­kai gra­žiai pa­lai­ do­jo ma­mą, duk­ros iš­va­žia­vo į Is­ pa­ni­ją, o sū­nus pa­sam­dė ad­vo­ka­tą, ku­rio pa­pra­šė rei­ka­lau­ti kuo griež­ čiau­sio at­pil­do tė­vui.

Teis­me liu­di­jo po­li­ci­nin­kus iš­ kvie­tu­si kai­my­nė. Klau­sos apa­ra­ tu be­si­nau­do­jan­ti mo­te­ris skai­tė iš anks­to pa­si­ra­šy­tą teks­tą. Ji ti­ki­no daug me­tų ma­čiu­si E.Mar­tin­kie­ nės kan­čias. „Kai­my­nė bu­vo la­bai darbš­ti ir tvar­kin­ga mo­te­ris, bet su­tuok­ti­ nis su­ga­di­no jos gy­ve­ni­mą. El­vy­ ra ne­šda­vo du pil­nus ki­bi­rus, o vy­ ras ei­da­vo iš pa­skos ir va­no­da­vo jai nu­ga­rą pa­ga­liu. Nuo nuo­la­ti­nio mu­ši­mo ji vie­na aki­mi vi­sai ne­be­ ma­tė, o ant­ro­ji bu­vo trau­muo­ta“, – at­vi­ra­vo liu­dy­to­ja. Mo­te­ris ti­ki­no,

kad net la­bai žiau­riai su­muš­ta kai­ my­nė nie­ka­da nie­kam ne­si­skun­dė, nes bi­jo­jo vy­ro.

Gy­vy­bė: šio­je pe­rė­jo­je žu­vo au­to­mo­bi­lio par­trenk­ta se­ny­va klai­pė­die­tė.

At­ve­dė ir Kliuš­ką

Po pen­kių mė­ne­sių nuo E.Mar­tin­ kie­nės mir­ties to pa­ties kai­mo gy­ ven­to­jas pra­bi­lo ma­tęs, kaip ši nu­ si­ri­to nuo laip­tų ir gal­va at­si­tren­kė į ce­men­ti­nes grin­dis. Vy­ras ti­ki­ no tuo me­tu re­mon­ta­vęs su­ge­du­ sį Mar­tin­kų du­rų už­rak­tą.

V.Mar­tin­kus už­si­spy­ręs tvir­ti­ no, kad žmo­nos ne­mu­šė, ji pa­ti nu­ griu­vo ir su­si­ža­lo­jo.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me ban­do­ma aiš­kin­tis įvy­kio ap­lin­ ky­bes, nors vi­sa tai tu­rė­jo bū­ti iki ga­lo at­lik­ta dar iki­teis­mi­nio ty­ri­ mo me­tu.

Už­va­kar į teis­mą su­ra­kin­ta ant­ ran­kiais bu­vo at­ves­ta liu­dy­ti ta pa­ti gir­tuok­lė, ku­rią vie­tos žmo­nės pra­ var­džiuo­ja Kliuš­ka. Teis­mas bu­vo nu­spren­dęs ją suim­ti, nes į po­sė­ dį liu­dy­to­ja at­vy­ko gir­ta.

Ta­čiau ir iš­si­blai­viu­si mo­te­ris ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė ma­čiu­si eg­ze­ ku­ci­ją, ti­ki­no ap­klau­sos pro­to­ko­lą pa­si­ra­šiu­si, bet jo ne­skai­čiu­si. Taip ji ap­kal­ti­no pa­rei­gū­nus do­ku­men­ tų klas­to­ji­mu. Ši 35 me­tų mo­te­ris ap­si­gy­ve­no pas kal­ti­na­mą­jį iš­kart po sa­vo su­gy­ven­ti­nio mir­ties ir yra vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo pen­si­ją gau­nan­čio V.Mar­tin­kaus.

Li­ko daug klau­si­mų

Ki­ta liu­dy­to­ja pa­sa­ko­jo, kad prieš po­rą die­nų iki teis­mo po­sė­džio pas tei­sia­mą­jį bu­vo už­su­kęs ir liu­dy­to­ jas, pra­bi­lęs apie E.Mar­tin­kie­nės trau­mą nu­kri­tus nuo laip­tų. Nors šis vy­ras jau še­še­rius me­tus nei­ma į bur­ną nė la­šo al­ko­ho­lio, su kal­ti­ na­muo­ju pa­lai­ko drau­giš­kus san­ ty­kius.

Kas tei­sus, o kas me­luo­ja? Ka­da E.Mar­tin­kie­nė nu­kri­to nuo laip­tų ir ar to­kio įvy­kio bū­ta? Ko­dėl pa­ rei­gū­nai ne­pa­tik­ri­no, ar kai­my­nė ga­lė­jo per sa­vo na­mų lan­gą ma­ty­ ti smur­to sce­ną Mar­tin­kų na­muo­ se? Į šiuos ir ki­tus klau­si­mus tu­rė­ tų bū­ti at­sa­ky­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pėstiesiems gresia bau­dos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jams jau iš­da­ly­ta trys mi­li­jo­nai ne­mo­ka­mų at­švai­tų.

Kur jie vi­si yra, jei mes ne­pas­te­bi­me, kad žmo­nės juos ne­šio­tų?“ – ste­bė­ jo­si Klai­pė­dos ap­skri­ties Ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­ los po­sky­rio vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ka. Uos­ta­mies­ty­je šį ru­de­nį jau įvy­ko ke­li eis­mo įvy­kiai, ku­riuo­ se nu­ken­tė­jo pės­tie­ji. „Anks­čiau bu­vo ma­ny­ta, kad at­ švai­tus pės­tie­ji tu­ri dė­vė­ti tik ne gy­ven­vie­tė­se. Ta­čiau nuo šiol po­ zi­ci­ja kei­čia­si. Mū­sų ma­ny­mu, pės­ tie­ji at­švai­tus tam­siu pa­ros me­tu tu­ri dė­vė­ti be išim­čių“, – kal­bė­jo M.Džer­mei­ka. Po­li­ci­jos ak­ci­jų me­ tu pa­rei­gū­nai ža­da pri­min­ti pės­tie­ siems, kad ir jie pa­tys pri­va­lo pa­si­ rū­pin­ti sa­vo sau­gu­mu. „Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ir Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų su­si­ti­

ki­me bu­vo iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė, kad už­teks pės­tie­siems da­ly­ti at­švai­tus už dy­ką. Tie, ku­rie ne­no­ri jų ne­šio­ ti, teks su­si­mo­kė­ti bau­das, – pri­ mi­nė M.Džer­mei­ka. – Tam­so­je net

Mū­sų ma­ny­mu, pės­ tie­ji at­švai­tus tam­ siu pa­ros me­tu tu­ri dė­vė­ti be išim­čių. ir per pe­rė­ją ei­nan­čio žmo­gaus vai­ ruo­to­jas blo­gu oru ga­li ne­pas­te­bė­ ti. Klai­pė­do­je jau bu­vo ne­lai­min­gų at­ve­jų. Vie­na mo­te­ris bu­vo par­ trenk­ta pės­čių­jų pe­rė­jo­je ties Mi­ ni­jos ir Pi­lies gat­vių san­kry­ža. Au­ to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas pa­si­ša­li­no iš ava­ri­jos vie­tos, o jo ma­ši­nos vals­ ty­bi­nių nu­me­rių ne­pa­vyks­ta nu­ sta­ty­ti, nors gat­vė yra fil­muo­ja­ma vaiz­do ka­me­rų“. Šį ru­de­nį skau­

di ne­lai­mė nu­ti­ko Sau­sio 15-osios gat­vė­je, kai pės­čių­jų pe­rė­jo­je ma­ ši­na su­ža­lo­jo vai­ką. „Au­to­mo­bi­lis, ku­rį vai­ra­vo Nau­ jo­sios Ze­lan­di­jos pi­lie­čiai, su­sto­jo ir pra­lei­do tė­tį, ker­tan­tį gat­vę su dviem vai­kais, o lie­tu­vio vai­ruo­ ja­mas au­to­mo­bi­lis pir­mo­jo­je eis­ mo juos­to­je tren­kė­si į vie­ną iš vai­ kų. Moks­lei­vis smar­kiai nu­ken­tė­jo – au­to­mo­bi­lis jį nu­svie­dė ke­lio­li­ka met­rų“, – šiur­po pa­rei­gū­nas.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai ža­da stip­rin­ti pa­jė­gas ir kont­ro­liuo­ti ne tik pės­ čiuo­sius tam­siu pa­ros me­tu, bet ir vai­ruo­to­jus. „Nuo me­tų pra­džios ap­skri­ty­ je už­fik­suo­ti de­vy­ni eis­mo įvy­kiai, iš ku­rių pa­si­ša­li­no ava­ri­jas su­kė­ lę vai­ruo­to­jai. Ava­ri­jo­se nu­ken­tė­ jo dvy­li­ka ne­pil­na­me­čių, o eis­mo įvy­kiuo­se žu­vo trys žmo­nės – vie­ nas pės­čia­sis, vie­nas mo­pe­do vai­ ruo­to­jas ir vie­nas dvi­ra­ti­nin­kas“, – skai­čius var­di­jo M.Džer­mei­ka.

Ka­na­pė­mis pre­kia­vo lom­bar­duo­se Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kvai­ša­lų pre­kei­viai Klai­pė­do­je ple­ čia par­duo­da­mų nar­ko­ti­kų asor­ti­ men­tą ir ieš­ko nau­jų vie­tų ne­tei­sė­ tiems san­do­riams.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro pa­ rei­gū­nai de­mas­ka­vo gru­pę jau­nų nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jų. Pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no, kad ka­na­pes jau­niems pir­kė­jams pla­ti­nę vai­ki­nai tu­rė­jo ir ha­ši­šo, o ši nar­ko­ti­kų rū­šis il­gą lai­

ką mū­sų mies­te ne­bu­vo po­pu­lia­ri.

Paaiš­kė­jo, kad 26 me­tų nar­ko­ti­kų tie­kė­jas į kvai­ša­lų pla­ti­ni­mą bu­vo įtrau­kęs ir du ne­pil­na­me­čius bro­ lius. Vie­nas jų su­lai­ky­mo me­tu te­ bu­vo pen­kio­li­kos.

Abu vai­ki­nai dir­bo tė­vui pri­klau­ san­čiuo­se lom­bar­duo­se. Čia kvai­ ša­lų pirk­ti atei­da­vo ir jų klien­tai. Be to, šiuo­se lom­bar­duo­se ki­ti nar­ko­ ti­kų par­da­vė­jai į pi­ni­gus iš­keis­da­vo už nar­ko­ti­kus gau­tus daik­tus. Ty­ ri­mas dar ne­baig­tas. De­mas­kuo­ta 11 nar­ko­ti­kų par­da­vė­jų, 4 pir­kė­jai.

Pas vie­ną lom­bar­de dir­bu­sį įta­ ria­mą­jį, grįž­tan­tį iš nak­ti­nės pa­

mai­nos, po­li­ci­nin­kai ap­ti­ko dau­ giau nei 100 g ka­na­pių ir jų da­lių, ha­ši­šo bei sve­ti­mų as­mens do­ku­ men­tų. Vai­ki­nas ti­ki­no, kad do­ku­ men­tai tap­da­vo pi­ni­gų ne­tu­rin­čių ka­na­pių rū­ky­to­jų už­sta­tu.

Pa­rei­gū­nų ži­nio­mis, į ne­tei­sė­tą nar­ko­ti­nių me­džia­gų apy­var­tą vis daž­niau įsi­trau­kia jau­ni, kar­tais ne­ pil­na­me­čiai ir net 16 me­tų ne­su­lau­ kę, anks­čiau į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų aki­ra­tį ne­pa­te­kę as­me­nys. Vei­kiau­ siai pir­mą kar­tą įkliu­vę ka­na­pių ir ha­ši­šo pla­tin­to­jai už gro­tų neat­si­ durs, ta­čiau jei šis įvy­kis jiems ne­ taps pa­mo­ka, ka­lė­ji­mo neiš­vengs.

8

penktADIENIS, lapkričio 23, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1362 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2899 JAV do­le­ris 1 2,6877 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6979 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3855 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7065 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6179 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8658

pokytis

–1,0007 % –0,2720 % –0,6542 % –0,4538 % +0,0242 % +0,1792 % +0,0319 % –0,0197 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,61

2,49

„Apoil“

4,75

4,44

2,46

„Brent“ naf­ta

+0,02 %

Spa­lį, pa­ly­gin­ti su rug­sė­ju, at­pi­go eko­lo­ giš­ka duo­na ir lie­tu­viš­kos dar­žo­vės. Duo­ nos kai­na su­ma­žė­jo 0,8 pro­c., bul­vės at­pi­ go 3,6 pro­c., svo­gū­nai – 12,3 pro­c., bu­ro­ kė­liai – 3,7 pro­c. Pie­no ir jo pro­duk­tų, eko­ lo­giš­kos mė­sos kai­nos ne­si­kei­tė. Praė­ju­ sį mė­ne­sį, pa­ly­gin­ti su per­nykš­čiu spa­liu, eko­lo­giš­ko pie­no pro­duk­tai pa­bran­go 0,95 pro­c., duo­nos ir lie­tu­viš­kų dar­žo­vių kai­nos su­ma­žė­jo ati­tin­ka­mai 4,6 ir 9,6 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,41 %

Pi­go duo­na ­ ir dar­žo­vės

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+1,45 %

87,40 dol. už 1 brl.

110,84 dol. už 1 brl.

57

proc.

į Lie­tu­vą įvež­tos paukš­tie­nos šie­met su­da­rė pro­duk­ci­ja iš Len­ki­jos.

Są­ly­gos grą­žin­ti sko­lą ne­do­mi­na Trum­pam lai­ko­tar­piui be­si­sko­li­ nan­tys gy­ven­to­jai daž­niau gal­vo­ja apie pa­sko­los tiks­lą, o ne apie sa­ vo fi­nan­si­nes ga­li­my­bes ją grą­žin­ ti. To­dėl net de­šim­ta­da­lis gy­ven­to­ jų pa­sko­las ban­do pa­deng­ti sko­lin­ da­mie­si.

Sko­lin­tis trum­pa­lai­kio ar vi­du­ti­ nio lai­ko­tar­pio reik­mėms per pa­ sta­ruo­sius dve­jus me­tus yra te­ kę 30 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų, dar 4 pro­c. tai ke­ti­na da­ry­ti ar­ti­miau­sio­ je atei­ty­je. Be­veik kas tre­čias sko­ li­na­si kas­die­nėms iš­lai­doms, o 12 pro­c. klien­tų – jau esa­moms sko­ loms pa­deng­ti.

To­kias ten­den­ci­jas at­sklei­dė „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu at­lik­tas ty­ri­ mas. Ne­ri­mą ke­lia tai, kad tik ma­ žiau nei treč­da­lis be­si­sko­li­nan­čių nu­ro­dė, jog jiems svar­bios jų fi­nan­ si­nės ga­li­my­bės sko­lą grą­žin­ti. Sko­ li­ni­mo­si są­ly­gas – pa­lū­ka­nų nor­mą, įmo­kos dy­dį, grą­ži­ni­mo ter­mi­nus – įver­ti­na dar ma­žes­nė da­lis, vos 14 pro­c., be­si­sko­li­nan­čių. „Be­sis­ko­li­nan­tys gy­ven­to­jai lin­ kę spren­di­mo sko­lin­tis at­sa­ko­my­ bę per­mes­ti kre­di­to­riams, daž­nai tei­sin­da­mie­si tuo, kad neturi pa­

kan­ka­mai ži­nių ir pa­tir­ties įver­tin­ ti sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Ta­čiau ne­re­tai pa­mirš­ta­ma, kad da­lies in­ for­ma­ci­jos, to­kios kaip as­me­ni­nės iš­lai­dos, fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai fi­zi­niams as­me­nims, ar­ti­miau­si šei­ mos pla­nai, dar­bo kei­ti­mas, kre­di­ to­rius ne­tu­ri“, – sa­kė „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­ vė Lie­tu­vo­je Ode­ta Blo­žie­nė.

Kas­die­nei bui­čiai ir sko­loms pa­ deng­ti daž­niau sko­li­na­si tie na­mų ūkiai, ku­rių pa­ja­mos vie­nam na­riui ne­vir­ši­ja 500 li­tų. Jie taip pat daž­ niau lin­kę sko­lin­tais pi­ni­gais fi­nan­ suo­ti as­me­ni­nes šven­tes, pa­vyz­ džiui, ves­tu­ves. Ta­čiau O.Blo­žie­nė pa­brė­žė, kad esant ne­di­de­lėms pa­ ja­moms sko­lin­tis smul­kioms kas­ die­nėms iš­lai­doms yra pa­vo­jin­ga. „Sko­lin­tos lė­šos tu­ri kur­ti ver­tę.

Pa­vyz­džiui, in­ves­ti­ci­ja į iš­si­la­vi­ni­ mą ar ama­tą di­di­na ti­ki­my­bę gau­ti ge­riau mo­ka­mą dar­bą. To­kiu at­ve­ ju ne tik leng­viau pa­sko­lą grą­žin­ti, bet ir už­si­tik­rin­ti aukš­tes­nę gy­ve­ ni­mo ko­ky­bę. O už sko­lin­tus pi­ ni­gus per­ka­mi dra­bu­žiai ar ava­ly­ nė sa­vo ver­tę grei­tai pra­ran­da, bet pa­sko­la, ku­rią rei­kia grą­žin­ti, dėl to ne­ma­žė­ja“, – svars­tė eks­per­tė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Po­ky­čiai: anks­čiau vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­se da­ly­vau­jan­tis tie­kė­jas tin­ka­mą at­si­skai­ty­mą su „Sod­ra“ ga­

lė­jo įro­dy­ti pa­teik­da­mas iki 30 die­nų ga­lio­jan­čią pa­žy­mą. Da­bar sa­vo mo­ku­mą jis tu­ri įro­dy­ti pa­siū­ly­mo tei­ki­mo die­ną.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tvar­ka ke­lia dis­ku­si­jų

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos (VPT) pa­teik­tas nau­jas Vie­šų­jų pir­ki­ mų įsta­ty­mo nuo­sta­tų išaiš­ki­ni­mas kri­ti­kuo­ja­mas kaip pa­žei­ džian­tis tei­sė­tus tie­kė­jų lū­kes­čius ir ne­pa­lie­kan­tis jiems ga­li­ my­bės pa­deng­ti ne­ty­či­nes sko­las.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su nu­ta­ri­mu ne­su­tin­ka

Spa­lio pa­bai­go­je nau­jai aiš­kin­da­ ma įsta­ty­mo nuo­sta­tas VPT tei­ gė, kad vie­ša­ja­me pir­ki­me da­ly­ vau­jan­čio tie­kė­jo pa­siū­ly­mas ga­li bū­ti at­mes­tas, jei pa­siū­ly­mo tei­ki­ mo die­ną jis sko­lin­gas „Sod­rai“ ar vals­ty­bės biu­dže­tui.

Re­mian­tis iki šiol vi­suo­ti­nai tai­ky­ta vie­šų­jų pir­ki­mų pra­kti­ka, sie­kiant įro­dy­ti tin­ka­mą tie­kė­jo at­si­skai­ty­mą su „Sod­ra“ ar vals­ ty­bės biu­dže­tu pa­kak­da­vo pa­teik­ti tai pa­tvir­ti­nan­čią pa­žy­mą, iš­duo­ tą ne anks­čiau nei prieš 30 die­nų.

Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „So­rai­nen“ vy­res­nio­jo tei­si­nin­ko Liu­do Ra­ ma­naus­ko tei­gi­mu, tai bu­vo pa­ kan­ka­mas pa­grin­das pa­tvir­tin­ ti, kad tie­kė­jas ati­tin­ka mi­ni­ma­lų kva­li­fik ­ a­ci­jos rei­ka­la­vi­mą: yra pa­ ti­ki­mas ir pa­jė­gus įvyk­dy­ti vie­šo­jo pirkimo–pardavimo su­tar­tį. „Da­bar VPT išaiš­ki­no, kad, ne­ prik­lau­so­mai nuo to, ka­da pa­žy­ ma iš­siim­ta, pa­siū­ly­mo pa­tei­ki­mo die­ną jo­kios sko­los bū­ti ne­ga­li. Tad įmo­nė ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta iš di­de­ lio, 10 mln. li­tų ver­tės, kon­kur­so, net jei prieš de­šimt die­nų iš­siim­ da­ma pa­žy­mą sko­los ne­tu­rė­jo, bet pa­siū­ly­mo pa­tei­ki­mo die­ną su­si­ da­rė vie­no cen­to ne­prie­mo­ka“, – sa­kė L.Ra­ma­naus­kas ir pri­dū­ rė, kad to­kios trum­pa­lai­kės sko­

los ga­li su­si­da­ry­ti ir ne­pik­ty­biš­kai, pa­vyz­džiui, ap­si­ri­kus skai­čiuo­jant mo­kes­čius „Sod­rai“.

L.Ra­ma­naus­kas taip pat pa­ brė­žė, kad nau­jau­sias tar­ny­bos nu­ta­ri­mas iš prin­ci­po pa­nei­gia anks­čiau iš­duo­tų do­ku­men­tų pa­ tei­ki­mo po­rei­kį, nes pa­siū­ly­mo pa­ tei­ki­mo die­ną tie­kė­jas tu­ri dar kar­ tą įro­dy­ti, kad ati­tin­ka mi­ni­ma­lius kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mus.

Liu­das Ra­ma­naus­kas:

Prieš 30 die­nų iš­siė­ męs pa­žy­mą ir pa­ma­ tęs, kad tu­ri sko­lą, tie­kė­jas anks­čiau ga­ lė­da­vo ją pa­deng­ti ir sėk­min­gai da­ly­vau­ti vie­ša­ja­me kon­kur­se.

Tu­ri tei­sę tik­rin­ti ne kar­tą

VPT pa­ta­rė­ja Auš­ra Po­cie­nė pa­ brė­žė, kad per­kan­čio­ji or­ga­ni­ za­ci­ja tie­kė­jo ga­li pa­pra­šy­ti pa­ tiks­lin­ti pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją, ir įsta­ty­me ne­pa­sa­ky­ta, kiek kar­tų ji ga­li to rei­ka­lau­ti: „Per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ga­li do­mė­tis tie­kė­jų mo­ku­mu, tik­rin­ti in­for­ma­ci­ją. Tai ne­drau­džia­ma. Prie­šin­gai – ak­ty­ vi per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja yra sie­ kia­my­bė, nes tai už­tik­ri­na skaid­rų vie­šų­jų pir­ki­mų vyk­dy­mą.“

„Kaip lai­mė­to­ju ga­li­ma pri­pa­ žin­ti to­kį tie­kė­ją, ku­ris pa­siū­ly­mų pa­tei­ki­mo die­ną nea­ti­tin­ka kva­ li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mo, yra sko­ lin­gas? Kur ga­ran­ti­jos, kad jis bus mo­kus, su­ge­bės įvyk­dy­ti pir­ki­mo su­tar­tį?“ – re­to­riš­kai klau­sė ji.

Ne­be­ga­lės pa­si­tai­sy­ti

L.Ra­ma­naus­kas pa­brė­žė: prieš 30 die­nų iš­siė­męs pa­žy­mą ir pa­ ma­tęs, kad tu­ri sko­lą, tie­kė­jas anks­čiau ga­lė­da­vo ją pa­deng­ti ir sėk­min­gai da­ly­vau­ti vie­ša­ja­me kon­kur­se. Da­bar, sko­las tik­ri­nant pa­siū­ly­mo pa­tei­ki­mo die­ną, tie­ kė­jui ga­li­my­bės pa­si­tai­sy­ti tar­si ne­be­lie­ka. „Anks­čiau, jei tie­kė­jas ne­tu­rė­ da­vo il­ges­nių nei 30 die­nų ne­prie­ mo­kų, vals­ty­bė jo vers­lą ver­ti­no kaip tin­ka­mą. Tai yra nor­ma­lu, nes įmo­nė gal­būt vie­ną mė­ne­ sį at­si­skai­tė ne­vi­siš­kai, ta­čiau ki­ tą mė­ne­sį ne­prie­mo­ką pa­den­gė.

Juk su pro­ble­mo­mis su­si­du­rian­ti įmo­nė tu­ri ge­ro­kai il­ges­nių pra­ dels­tų sko­lų ir to­kiu at­ve­ju pa­žy­ ma jai neiš­duo­da­ma“, – sa­kė jis.

Ki­ta ver­tus, kre­di­tų biu­ro „Cre­ di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­do­ vė Ali­na Bue­mann aiš­ki­no, kad vers­lo sek­to­riu­je 30 die­nų ter­mi­ nas yra ga­na il­gas, to­dėl pra­kti­ko­je tai­ko­mi trum­pes­ni ter­mi­nai. Anot jos, taip yra to­dėl, kad įmo­nės fi­ nan­si­nis pa­jė­gu­mas ga­li pa­si­keis­ ti per vie­ną die­ną.

9

penktADIENIS, lapkričio 23, 2012

pasaulis Su­pai­nio­jo ­ pa­lai­kus

Įsi­ga­lio­jo ­ pa­liau­bos

Įkai­tų ­ dra­ma

Len­ki­jos pa­rei­gū­nai va­kar pra­ne­šė, kad dar dvie­jų žmo­ nių, žu­vu­sių 2010 m. ba­lan­dį per 96 gy­vy­bes nu­si­ne­šu­sią Len­ki­jos pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio lėk­tu­vo ka­tast­ro­ fą, pa­lai­kai bu­vo klai­din­gai at­ pa­žin­ti ir pa­lai­do­ti. Iki šiol bu­ vo išaiš­kin­ta, kad bu­vo su­pai­ nio­ti še­šių au­kų pa­lai­kai.

Iz­rae­lio po­li­ti­kai va­kar grį­žo prie rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ren­ gi­nių, o Ga­zos gat­vės vėl at­ gi­jo, kai pa­liau­bos nu­trau­ kė aš­tuo­nias die­nas tru­ku­sį krau­jo lie­ji­mą – abiem ša­lims skel­biant per­ga­lę, ta­čiau iš­ lie­kant at­sar­gioms. Per konf­ lik­tą žu­vo 163 pa­les­ti­nie­čiai ir pen­ki iz­rae­lie­čiai.

Pei­liu gink­luo­tas vy­ras va­kar paė­mė pen­kis įkai­tus Ja­po­ni­ jos To­jo­ka­vos ban­ko sky­riu­je, rei­ka­lau­da­mas prem­je­ro Yos­hi­hi­ko No­dos vy­riau­sy­bės at­si­sta­ty­di­ni­mo ir ga­li­my­bės pa­si­kal­bė­ti su žur­na­lis­tais.

Pag­ro­bė­jas taip pat pa­pra­šė me­ga­fo­no ir mais­to bei van­ dens de­šim­čiai die­nų.

Žmo­nės lieps­no­ja, re­zul­ta­to – jo­kio Kiek dar ti­be­tie­čių paau­kos sa­vo gy­vy­ bę už lais­vę? Stai­gus sa­vi­žu­dy­bių šuo­lis ver­čia su­ne­rim­ti.

De­gi­na­si už lais­vę

Kai gy­ve­ni­mo pri­slėg­tas Tu­ni­ so gat­vės pre­kiau­to­jas su­si­de­gi­no pro­tes­tuo­da­mas prieš sa­vo dar­žo­ vių ve­ži­mo kon­fis­ka­ci­ją, šis des­pe­ ra­tiš­kas veiks­mas pa­kurs­tė re­vo­ liu­ci­jų ban­gą, ži­no­mą kaip Ara­bų pa­va­sa­ris.

Ta­čiau Ki­ni­jo­je, kur nuo 2009ųjų pro­tes­tuo­da­mi prieš Ti­be­to en­gi­mą su­si­de­gi­no be­veik 80 vy­ rų ir mo­te­rų, per­mai­no­mis nė ne­ kve­pia.

Pe­ki­nas nuo­lat at­me­ta kal­ti­ni­mus dėl Ti­be­to prie­spau­dos ir tvir­ti­na, kad jo va­do­vau­ja­mas au­to­no­mi­nis re­gio­nas tu­ri re­li­gi­jos lais­vę ir ja­me ga­na aukš­tas gy­ve­ni­mo ly­gis.

Ta­čiau žmo­nės vis de­gi­na­si. Šią sa­vai­tę 34 me­tų dvie­jų vai­ kų tė­vas pa­de­gė sa­ve prie ka­syk­los Gan­su pro­vin­ci­jo­je. Ki­tas 25 me­ tų vy­ras su­si­de­gi­no prie vie­nuo­ly­ no gre­ti­mo­je Čing­hai pro­vin­ci­jo­je.

Abu šiuos at­ve­jus pa­tvir­ti­no ir Ki­ ni­jos vals­ty­bi­nė nau­jie­nų agen­tū­ ra „Xin­hua“.

Anot trem­ty­je vei­kian­čios Ti­be­to vy­riau­sy­bės, au­kos žu­vo rei­ka­lau­

15

žmo­nių su­si­de­gi­no Ki­ni­jo­je vien per šį mė­ne­sį.

da­mos su­teik­ti lais­vę Ti­be­to žmo­ nėms ir grą­žin­ti iš trem­ties jų dva­ si­nį ly­de­rį Da­lai La­mą.

Val­džia ra­gi­na tai­ky­tis

Vien šį mė­ne­sį, kai Ki­ni­ja per 18-ąjį Ko­mu­nis­tų par­ti­jos kong­re­są iš­rin­ ko nau­ją ly­de­rių kar­tą, ša­ly­je su­si­ de­gi­no jau 15 žmo­nių.

Tiek se­nie­ji, tiek nau­jie­ji Ki­ni­jos ly­de­riai lai­ko­si tai­ko­mo­jo to­no.

Nau­ja­sis Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­ de­ris Xi Jin­pin­gas sa­vo pir­mo­jo­je kal­bo­je ra­gi­no siek­ti vie­ny­bės ša­ly­ je, kur par­ti­ja ati­to­lo nuo žmo­nių. Jo pirm­ta­kas Hu Jin­tao kreip­da­ma­sis į Kong­re­są sa­kė: „Par­ti­ja tu­rė­tų kon­ so­li­duo­ti ir plė­to­ti et­ni­nius san­ty­ kius, grin­džia­mus ly­gy­be, vie­ny­be, sa­vi­tar­pio pa­gal­ba, kad vi­sos Ki­ni­ jos et­ni­nės gru­pės gy­ven­tų ir vys­ty­ tų­si har­mo­nin­gai kar­tu.“ Bet ak­ty­vis­tai tvir­ti­na, kad jei­gu Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė siek­da­ma sta­bi­ lu­mo to­liau lai­kys Ti­be­to žmo­nes su­spau­du­si į ge­le­ži­nį kumš­tį, pa­si­ prie­ši­ni­mas tik di­dės. Jie sa­ko, jog dau­gė­ja jau­nų žmo­nių, pa­si­ry­žu­sių im­tis kraš­tu­ti­nių prie­mo­nių.

Sa­vo kraš­te ta­po ma­žu­ma?

Ti­be­to au­to­no­mi­nį re­gio­ną griež­tai kont­ro­liuo­ja gau­sios Ki­ni­jos po­li­ci­jos pa­jė­gos, vie­tos val­džia ri­bo­ja in­ter­ ne­tą, o du­rys už­sie­nio ži­niask­lai­dai čia už­da­ry­tos. To­dėl iš Ti­be­to sun­ku gau­ti pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos.

Pro­ti­be­tiš­kos or­ga­ni­za­ci­jos, to­ kios kaip „Tarp­tau­ti­nis Ti­be­ to tink­las“, tei­gia, kad per Ki­ni­jos val­dy­mą tūks­tan­čiai žmo­nių re­gio­

Ug­nis: su­si­de­gi­ni­mo už Ti­be­to lais­vę at­ve­jų šie­met bu­vo daug ne tik Ki­ni­jo­je, bet ir už jos ri­bų.

ne mi­rė nuo kan­ki­ni­mų, ba­do, per eg­ze­ku­ci­jas ar­ba nu­si­žu­dė. Šios or­ga­ni­za­ci­jos taip pat tvir­ ti­na, kad ti­be­tie­čiai sa­vo gim­ti­nė­je jau ta­po ma­žu­ma, nes į re­gio­ną gau­ siai mig­ruo­ja ha­niai – pa­grin­di­nės Ki­ni­jos et­ni­nės gru­pės at­sto­vai.

Pa­sak Lon­do­ne įsi­kū­ru­sios or­ ga­ni­za­ci­jos „Lais­vas Ti­be­tas“, į Ti­be­to sos­ti­nę nu­ties­to ge­le­žin­ke­ lio tiks­las bu­vo su­stip­rin­ti ry­ti­nių se­pa­ra­tis­ti­nių re­gio­nų – Ti­be­to ir Sin­dzian­go – kont­ro­lę.

Da­lai La­mą va­di­na te­ro­ris­tu

„Šie in­ci­den­tai (su­si­de­gi­ni­mai – red. pa­st.) aiš­kiai pa­ro­do ti­be­tie­ čių nuo­skau­das, jų pa­si­pik­ti­ni­mo ir ne­vil­ties jaus­mą dėl są­ly­gų Ti­ be­te“, – anks­čiau šie­met sa­kė Ti­ be­to ly­de­ris trem­ty­je Lob­sang San­

Bu­diz­me įžvel­gia grės­mę

Da­lai La­ma il­gai nei­gė Ki­ni­jos pa­ reiš­ki­mus, kad jis sie­kia Ti­be­ to ne­prik­lau­so­my­bės, ir tvir­ti­no sie­kian­tis tik au­to­no­mi­jos, ku­ ri ap­sau­go­tų jų tra­di­ci­nę bu­dis­ti­ nę kul­tū­rą. Šį mė­ne­sį To­ki­ju­je kreip­da­ma­sis į Ja­po­ni­jos par­la­men­tą jis kal­ti­no siau­rų pa­žiū­rų ko­mu­nis­tų pa­rei­ gū­nus tuo, kad jie bu­dis­tų kul­tū­rą lai­ko grės­me. Jis taip pat ra­gi­no Ki­ ni­jos val­džią iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai pa­dau­gė­jo su­si­ de­gi­ni­mo at­ve­jų. „Nuo­l at pra­š au Ki­n i­j os vy­ riau­sy­b ės: „Kruopš­č iai iš­t ir­k i­ te.“ Ko­kios yra šių liūd­nų da­ly­ kų prie­ž as­tys?“ – kal­b ė­jo Da­l ai La­ma.

CNN inf.

Tai­va­nas bi­jo su­pyk­dy­ti Ki­ni­ją?

Ti­be­to is­to­ri­ja

Tai­va­nas nu­spren­dė ne­leis­ti at­ vyk­ti į ša­lį Ti­be­to dva­si­niam ly­ de­riui Da­lai La­mai, o šis spren­di­ mas sukėlė mo­te­rų tei­sių or­ga­ni­ za­ci­jos, ku­ri pa­kvie­tė šį No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tą į su­si­ti­ ki­mą atei­nan­tį mė­ne­sį, pa­si­pik­ti­ ni­mą.

Ki­n i­j a tvir­t i­n a, kad Ti­b e­t as yra jos da­l is nuo XIII a., kai Mon­go­lų im­ pe­r i­j a užė­mu­s i Ki­n i­j ą už­k a­r ia­vo ir Ti­b e­t ą. Cent­r i­nė ir va­k a­r i­nė Ti­b e­ to da­lys su­d a­ro Ti­b e­to au­to­no­m i­ nį re­g io­n ą, o ki­tos pri­k lau­s o Si­č ua­ no, Čing­h ai, Ju­n a­no ir Gan­s u pro­ vin­c i­joms.

gay. Jo vy­riau­sy­bė ne kar­tą ra­gi­no tarp­tau­ti­nę bend­ri­ją įsi­kiš­ti ir su­ stab­dy­ti krau­jo lie­ji­mą­si.

Ki­ni­jos val­džia ti­ki­na, kad su­si­ de­gi­ni­mai yra tik pa­vie­niai at­ve­jai, o dau­gu­ma ti­be­tie­čių ne­pri­ta­ria to­kiems veiks­mams. Si­čua­no pro­ vin­ci­jos, ku­rio­je iki šiol su­si­de­gi­no dau­giau­sia žmo­nių, va­do­vai kal­ti­ na Da­lai La­mą – žmo­gų, ku­rį Pe­ki­ nas va­di­na te­ro­ris­tu. „Jie ku­ria są­moks­lus, kurs­to ir pro­vo­kuo­ja. To­kių veiks­mų kal­ ti­nin­kai yra Da­lai La­mos kli­ka, – sa­kė aukš­tas Si­čua­no pro­vin­ci­jos pa­rei­gū­nas Li Chang­pin­gas. – Jo ša­li­nin­kai tuos, ku­rie su­si­de­gi­no, va­di­na tau­tos did­vy­riais ir lais­ vės ko­vo­to­jais, ra­gi­na sta­ty­ti jiems pa­mink­lus ir ap­do­va­no­ja jų šei­mas di­de­lė­mis pi­ni­gų su­mo­mis.“

AFP nuo­tr.

o 1950-ai­siais jį užė­mė Ki­ni­jos liau­ dies iš­lais­vi­ni­mo ar­mi­ja.

1959 m. tūks­tan­čiai ti­be­tie­čių ap­su­ po Da­lai La­mos rū­mus Ti­be­to sos­ti­nė­ je La­so­je, no­rė­da­mi už­kirs­ti ke­lią Ki­ni­ jos ka­riuo­me­nės są­moks­lui jį pa­grob­ti. Šis su­si­bū­ri­mas vir­to su­ki­li­mu prieš Ki­ ni­jos val­džią, bet Liau­dies iš­lais­vi­ni­mo Nuo 1912 m. ke­le­tą de­šimt­me­čių Ti­ ar­mi­ja jį nu­mal­ši­no. Da­lai La­ma pa­bė­ be­tas bu­vo de fac­to ne­prik­lau­so­mas, go į In­di­ją ir nuo tol gy­ve­na trem­ty­je.

Tarp­tau­ti­nės vers­lo ir pro­fe­si­jos mo­te­rų fe­de­ra­ci­jos (BPW) Tai­va­ no sky­rius, va­do­vau­ja­mas bu­vu­ sios vi­cep­re­zi­den­tės An­net­te Lu, pa­reiš­kė, kad šis spren­di­mas at­ spin­di bai­mę su­pyk­dy­ti Ki­ni­ją, ku­ri trem­ty­je gy­ve­nan­tį Da­lai La­ mą lai­ko se­pa­ra­tis­tu. „Pyks­ta­me, nes vy­riau­sy­bė aiš­ kiai su­si­rū­pi­nu­si dėl Ki­ni­jos reak­ ci­jos. Ab­sur­diš­ka, kad Tai­va­nas tu­ri klau­sy­ti Ki­ni­jos ir siek­ti jos

pri­ta­ri­mo, prieš im­da­ma­sis ką nors dary­ti“, – sa­kė A.Lu at­sto­vė.

Fe­de­ra­ci­ja nu­ro­dė, kad bu­vo su­ si­sie­ku­si su Da­lai La­ma tie­sio­giai ir kad jis su­ti­ko at­vyk­ti į šios or­ ga­ni­za­ci­jos Azi­jos ir Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­no kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri gruo­dį vyks Tai­pė­ju­je.

Tai­va­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no, kad ji ne­leis įvyk­ti šiam vi­zi­tui, ta­čiau nei­gė, kad Ki­ni­ja kaip nors su­si­ju­si su šiuo spren­di­mu. „Tie­siog da­bar nė­ra ge­ras lai­ kas“, – sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas Ste­ve’as Hsia ir at­si­sa­kė pa­ ko­men­tuo­ti pla­čiau.

Da­lai La­ma iš­reiš­kė no­rą ap­ lan­ky­ti Tai­va­ną 2008 m., ta­čiau tuo­met sa­los vy­riau­sy­bė taip pat ar­gu­men­ta­vo, kad pa­si­rink­tas ne­

tin­ka­mas lai­kas. Dva­si­nis ly­de­ris ap­si­lan­kė Tai­va­ne 2009 m., siek­ da­mas pa­guos­ti nu­ken­tė­ju­sius nuo pra­žū­tin­go tai­fū­no, ta­čiau tą vieš­na­gę griež­tai pa­smer­kė Ki­ni­ ja. Kaip pra­ne­ša­ma, dėl Da­lai La­ mos vi­zi­to bu­vo at­šauk­ta daug tu­ ris­tų iš že­my­ni­nės Ki­ni­jos ke­lio­nių į šią sa­lą.

Da­lai La­mos vi­zi­tai Tai­va­ne ypač pik­ti­na Ki­ni­ją, ku­ri šią sa­lą te­be­ lai­ko sa­vo te­ri­to­ri­ja ir neat­me­ta ga­li­my­bės ją ka­da nors su­si­grą­ žin­ti, nors Tai­pė­jaus vy­riau­sy­bė bu­vo sa­va­ran­kiš­ka nuo pi­lie­ti­nio ka­ro pa­bai­gos 1949 m.

Tai­va­no ir Ki­ni­jos san­ty­kiai smar­kai pa­ge­rė­jo, kai pre­zi­den­ tu ta­po Pe­ki­nui drau­giš­kas Ma Ying-jeou.

BNS inf.

10

penktadienis, lapkričio 23, 2012

sportas

„Neptūno“ pergalė

L.Grinčikaitė – vėl geriausia

Česlovas Kavarza Lietuvos krepšinio lygos čempionate lengvą pergalę iškovojo Klaipėdos „Neptūnas“, uostamiestyje 111:81 įveikęs „Palangos“ krepšininkus.

Šeimininkų statusą turėjusi kurorto komanda galingai pradėjo rungtynes, išsiveržė į priekį ir kėlinį laimėjo 28:21.

Tačiau antrajame kėlinyje Kazio Maksvyčio auklėtiniai gretai pavijo bėglius. Laimėję ketvirtį 36:16, „Neptūno“ vyrai ilsėtis išėjo gerai nusiteikę.

Po pauzės klaipėdiečiai ir toliau siautė.

Nors paskutiniąsias dešimt minučių geriau rungtyniavo palangiškiai, laimėję ketvirtį 18:17, tačiau, kas įsirašys pergalę, abejojančių nebuvo.

Tarp klaipėdiečių rezultatyviausiai žaidė 21 tašką pelnęs Deivydas Gailius, 20 – Laurynas Mikalauskas, 17 – Martynas Mažeika, 13 – Rashaunas Broadusas, 12 – Vytautas Šarakauskas.

Palangiškius į priekį vedė Martinas Atoyebis – 25 taškai, Mantas Mockevičius – 15 ir Paprsihas Brownas – 13.

Iškovojęs trečią pergalę po šešerių rungtynių, „Neptūnas“ iš aštuntosios vietos pakilo į šeštąją.

Aštuntą nesėkmę po tiek pat susitikimų patyrusi „Palanga“ – pirmenybių autsaiderė. Čempionate pirmauja „Prienų“ ekipa, laimėjusi visus šešis mačus. Lietuvos superklubai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, žaidę vos po trejas rungtynes, užima antrąją ir trečiąją vietas.

Laureatai: į šių metų pagerbtuves, skirtingai nei anksčiau, atvyko visi geriausi studentai sportininkai.

2012-ųjų Klaipėdos universiteto (KU) geriausio sportininko vardas trečią kartą atiteko lengvaatletei Linai Grinčikaitei. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Londono olimpinėse žaidynėse į pusfinalį patekusi ir 17-18-ąja vietas pasidalijusi sprinterė geriausios KU atletės titulą iškovojo po dvejų metų pertraukos. 2010-aisiais ir

2011-aisiais karaliavo sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Antroje vietoje – sunkiaatletis Modestas Šimkus, neseniai Izraelyje iškovojęs pasaulio studentų sunkiosios atletikos pirmenybių bronzos medalį. Ir trečioje pozicijoje stipruolis.

Įveikta Kauno „LKKA-Lūšis“ Rungtynių statistika

Česlovas Kavarza „Dragūno“ vyrai, namie 28:20 įveikę artimiausius persekiotojus – Kauno „LKKA-Lūšies“ žaidėjus, iškovojo svarbią pergalę Lietuvos rankinio lygos čempionate.

Po šios sėkmės klaipėdiečiai turi 13 taškų, kauniečiai – 10.

Daugkartiniai čempionai galingai pradėjo rungtynes – 3:0, tačiau svečiai rado jėgų sumažinti skirtumą iki vieno įvarčio – 4:5.

Po dar vieno Artūro Juškėno auklėtinių šturmo „Dragūnas“ išsiveržė į priekį 10:6.

Antrajame kėlinyje komandas skyrė dviženklis skirtumas – 24:14, o kas nugalės, nebeliko abejonių. „Dragūno“ ekipoje po ilgesnės pertraukos rezultatyviausiai žaidė krašto puolėjas Gražvydas Juška, pelnęs 8 įvarčius. Tarp kauniečių išsiskyrė 7 kartus taikliai metęs Petras Očikas.

G.Juška pergalės nesureikšmino, pabrėžęs, kad jėgos sukoncentruotos šeštadienio rungtynėms su Ukrainos čempionais Zaporožės ZTR rankininkais. „Džiugu, kad laimėjome, rungtynės buvo nesunkios, – sakė puo-

„Dragūnas“ – „LKKA-Lūšis“ 28:20 (14:9). G.Juška 8, B.Petreikis, T.Stankevičius, J.Truchanovičius po 4, G.Vaitkus 3, E.Vorobjovas, D.Jasinskas po 2, K.Stropus 1/P.Očikas 7, R.Vaičikauskas, A.Urbonas po 4, S.Katkevičius 3, M.Mažeika 2.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

Lyderis: veržliai atakuodamas

G.Juška dažnai rasdavo spragų kauniečių gynyboje.

lėjas. – Šeštadienį laukia itin rimtas varžovas Europos „Iššūkio“ taurės varžybose. Joms skiriame didžiausią dėmesį.“ Rungtynės su „LKKA-Lūšies“ rankininkais buvo paskutinė klaipėdiečių repeticija prieš kovą su ZTR atstovais.

1.Klaipėdos „Dragūnas“ 2.Kauno „LKKA-Lūšis“ 3.Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 4.Vilniaus „Šviesa“ 5.Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ 6.Šiaulių „Universitetas-Gubernija“ 7.Vilniaus „Vilnius“ 8.Varėnos „Ūla“ 9.Pasvalio „Triobet“ 10.Utenos „Utena“

Rungt.

Tašk.

8 8 7 7 7 7 7 7 7 7

13 10 10 9 9 8 6 4 2 1

Atsakomoji dvikova Ukrainoje vyks gruodžio 1 d.

Tai antrasis „Iššūkio“ taurės etapas. Pirmajame etape „Dragūno“ septynetukas sėkmingai rungtyniavo Moldovoje, įveikęs Kipro, Moldovos ir Anglijos komandas ir B grupėje užėmęs pirmąją vietą.

Prizinė vieta Žygimantui Stanuliui skirta už sėkmingą pasirodymą pasaulio jaunimo sunkiosios atletikos čempionate, kuriame klaipėdietis buvo ketvirtas. Be to, šiais metais jis tapo absoliučiu šalies čempionu.

Dar į dešimtuką pateko irkluotojai Marius Ralickas, Dovydas Balsys (abiem skirta ketvirta vieta), sunkiaatletis Marius Mickevičius, badmintonininkai Gerda Voitechovskaja ir Edgaras Slušnys, sportinės aerobikos gimnastė Gulnara Kadyrova, imtynininkas Ša-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

rūnas Jurčys ir bėgikė Živilė Brokoriūtė. KU rektorius Vaidutis Laurėnas apdovanojo ne tik į dešimtuką patekusius sportininkus, bet ir sėkmingai universiteto garbę gynusius futbolininkus, krepšininkus, tinklininkus, badmintonininkus, lengvaatlečius. „Malonu matyti ankstesniais metais gerai sporto arenose pasirodžiusius studentus, ne mažiau malonu matyti pirmą kartą į aulą susirinkusius atletus, kurie įsiliejo į universiteto sportininkų šeimą“, – pasidžiaugė KU vadovas.

11

penktadienis, lapkričio 23, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Laisvės džiaugsmas ir mirties šešėlis Šiandien ir rytoj baltą ekraną uostamiestyje išvynios videomeno ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija XIV“.

Jo kino programą lydės muzikinių grupių pasirodymai ir eksperimentiniai audiovizualiniai projektai.

Tikslas: D.Vaičekausko teigimu, išsprūsti iš konvencionalumo gniaužtų – vienas svarbiausių „Dezintegra-

cijos“ siekių nuo pat festivalio gimimo.

Kristina Kučinskaitė Rita Bočiulytė Prakalbo apie baigtį

Prie jūros gimusi ir augusi „Dezintegracija“ nė kiek neprimena iš kitų miestų importuojamų kino festivalių. Klaipėdiečių renginys – nevaržomas, nebijantis neįtikti ar likti nesuprastas, nuolat provokuojantis (kartais – paaugliškai, o kartais – brandžiai), nuolat nukrypstantis į marginalius dalykus (nuo tikros meilės tėvynei iki psichodelikos) ir nestokojantis tamsaus absurdo humoro dozės. „Gal reikėtų kalbėti apie festivalio mirtį?“ – pasiūlė uostamiestyje jau šeštą kartą rengiamo festivalio „Dezintegracija“ tėvas ir krikštatėvis fotomenininkas Darius Vaičekauskas.

Anot jo, viskas natūralu – vis dėlto šešti metai, o ilgamečiai renginiai turi tendenciją galų gale pasibaigti. „Nors programą sudėliojame be vargo, turime rėmėjų ir idėjų kol kas nestinga, – dėstė jis „Klaipėdai“. – Bet dėl viso pikto metame užuominą, kad nebūtų staigmena mūsų renginio gerbėjams, kurių dėmesys pernai buvo kiek atslūgęs.

Galbūt dėl to, kad per mažai dėmesio skyrėme reklamai. Žiūrėsime, kiek publikos susirinks šiemet.“ Kai D.Vaičekauskas užsiminė apie mirtį, „XIV“, iš pradžių atrodęs tik orus, romėniškai gražus aksesuaras, staiga tapo nuoroda į XIV a. O jis, kaip žinoma, buvo pasaulio pabaigos amžius – mažasis ledynmetis, juodoji mirtis. Šio amžiaus pabaigoje Europos populiacija buvo sumažėjusi pusiau. XIV a. žy-

mėjo nepažįstamos ir staigios mirties, siaubo bei neišvengiamumo dominavimą tuo metu, atrodo, lyg ir pradėjusiame gerėti žmonių gyvenime.

Kokia juodoji mirtis kvėpuoja „Dezintegracijai“ į nugarą?

D.Vaičekauskas nuramino, jog jei viduramžiai klaiko nuo nenuspėjamos mirties antpuolio, „Dezintegracija XIV“ gali girtis nuostabaus planavimo pavyzdžiu. „Mane

Festivalis yra garsus kvietimas aktyviai įsijungti į savojo pasaulio supratimą ir kūrimą. Tai gali būti įdomu, tai gali būti pavojinga, tai gali būti smagu.

žavi toks kai kur vis dar egzistuojantis paprotys – savo mirties planavimas. Seni žmonės ruošiasi savo mirčiai – renkasi kapavietės vietas, iš anksto užsisako ir pasistato paminklus kapinėse, su vardais, tik be mirties datų, ruošia įkapes, kaupia pinigus laidotuvėms, kalbasi su artimaisiais apie savo mirtį... Gerbdamas šią tradiciją, pradėjau galvoti apie tęstinio kultūrinio renginio mirtį, pasiruošimą jai, – kalbėjo festivalio organizatorius. – Gal net apie tai, kaip įvykdyti kultūrinį nusikaltimą – renginį nužudyti – tokiu būdu jį numarinti. O tada pasiremti šou verslo juodosiomis

technologijomis ir numarintą renginį prikelti iš mirusiųjų – festivalis vėl atgijo! – jau kitame kūne, jau kita siela, jau su pakoreguotomis idėjomis ir pranešimais. Būtų įdomu sukurti tokį kultūrinį „fenikso“ sindromą ar reiškinį“. Taigi „Dezintegracija“ nė nenutuokia, kas jos laukia kitais metais...

Kertiniai akmenys

O kokia ji bus šiemet?

Festivalį rengia bene paslaptingiausia uostamiesčio kūrėjų bendruomenė „MeKuSa“ (Meno Kūrėjų Sąjunga). Veikianti jau gana ilgai, ji iki šiol tebeerzina daugelį niekaip nesugebančių kažkaip klasifikuoti sąjungos veiklos. Ir iš tiesų – kas jie? Provokatoriai? Apsimetėliai? Pokštininkai? Rimti šiuolaikinio meno atstovai? Ir viena, ir kita. O jų veikla, nors kartais atrodo sunkiai suprantama, yra puiki galimybė stebėtojams susimąstyti ir išlaisvinti savo interpretacijos potencialą. Didžiausi „MeKuSos“ projektai iki šiol yra muzikos festivalis „OntGrindų“, kiekvieną vasarą vykstantis šalia Rietavo, Labardžiuose, ir videomeno bei alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija“. Šįkart dėmesys būtent jai. Festivalis vyks dvi dienas. Jo vizualinis turinys bus atmieštas „nutrūkusiais“ koncertais ir įvardijimui nepasiduodančiais audiovizualiniais projektais. Rengėjai viliasi, jog pavyks sutrikdyti bent pusę festivalio lankytojų, o kitą pusę pasiųsti į ekstazės stratosferą.

Festivalio kertiniai akmenys – alternatyvios kino formos, labai įvai-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

rus šiuolaikinis videomenas, avangardiniai, eksperimentiniai filmai ir kita, atraktyvesnė renginio dalis – gyvi audiovizualiniai projektai.

D.Vaičekausko teigimu, šiemet programa bus monumentalesnė: „Nebesismulkinsim, bus mažiau koliažo elementų, apsiribojom keliais didesniais menininkų darbais.

Penktadienį visų dėmesį pirmiausia koncentruojame į Karolio Jankaus epo „Tylioji Lietuvos revoliucija“ premjerą, o šeštadienis irgi bus ne tiek įvairus, kiek turiningas, jo kino programa iš trijų dalių – Dainos Pupkevičiūtės filmas „Trys dienos“, Evaldo Janso „Laisvė kurti“ ir tarp jų įsiterps Andriaus Vyšniausko videodienoraščiai“.

Meilė tėvynei ir šėlas

K.Jankaus kino poema „Tylioji Lietuvos revoliucija“ – tai apie 70 epizodų, kuriuose, maišant įvairius žanrus, ryškėja gana niūrus Lietuvos dabarties vaizdas. Kas yra Lietuva? Kiek ji svarbi lietuviams?

Keblūs klausimai – nenugludinti atsakymai. Ši gana slegianti poema suveda akistaton su jokios įvaizdžio agentūros nenudailinta tauta.

Ji kelia gailestį, gėdą, gąsdina, žadina keistus jausmus, kurie, atrodo, kūną buvo apleidę mirus pirmajam šuniukui ar kačiukui. Taip ir norisi priglausti tą vargšę tėvynę prie širdies. Vizualinę vakaro dalį pratęs Arma/Aram Anam psichodelikos projektas ir etnopsichodelinio pankroko grupė „Rumunija“.

Antrąją dieną pirmą kartą Vakarų Lietuvoje bus demonstruojamas didelio susidomėjimo sulaukęs D.Pupkevičiūtės filmas „Trys

dienos“. „Tai muzikinė kelio dokumentika apie „kultinės“ statusą lietuvių metalo muzikos scenoje įgijusią anykštėnų grupę „Dissimulation“. Tai ne tiek filmas apie grupę, o filmas, gimęs drauge su grupe“, – taip filmą apibūdino pati D.Pupkevičiūtė. Po šio filmo bus demonstruojami avangardiniai A.Vyšniausko videodienoraščiai bei E.Janso filmas „Laisvė kurti“.

Muzikinėje dalyje elektrorokenrolą lies „Verslo rizikos rezervas“, o jį pakeis audiovizualinis svečių iš Latvijos projektas „Kodek“.

Festivalio rengėjai nieko nepaisydami eina mažai pramintu taku: demonstruojami videomeno ir kino projektai gali nustebinti netipine fabula, raiškos priemonėmis, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nereikšmingomis temomis. Prie klišių pripratusi akis kartais gali gerokai sutrikti.

Bet tai, „Dezintegracijos XIV“ rengėjų nuomone, yra sveikas dušas.

Jis gyvybiškai reikalingas nuo pernelyg ilgo plūduriavimo nuspėjamo kino bei monotoniškos kasdienybės voniose aptirpusiai dvasiai.

Peržengti ribas

„Dezintegracija XIV“ visą savo turiningą gyvenimą siekė nepakliūti į konvencionalumo spąstus. Deja, į vienus jau pakliūta – festivalis sugrįžta kasmet, o tai turbūt šiek tiek nuspėjama ir įprasta.

Provokuojantys projektai, kartais balansuojantys ant visuotinai priimtinų dorovės ir etikos normų ribų, kasmet stebino auditoriją. Ne paslaptis, kad kai kuriuos žiūrovus jie trikdė ar vertė parausti, o kai kuriuos – pasipiktinti tuo, jog „nepanašu į meną“. Jau supratote? Bet gal ir patys pastebėjote, kad menas turi savo taisykles, kad tereikia žaisti pagal jas, ir viskas bus gerai, visi bus patenkinti, gaus nemokamo vyno ir gėlių. „Dezintegracijai“ tai netinka. Festivalis yra garsus kvietimas aktyviai įsijungti į savojo pasaulio supratimą ir kūrimą. Tai gali būti įdomu, tai gali būti pavojinga, tai gali būti smagu. Šiemet festivalis turi savo moto. Tai savęs pažinimo pionieriaus Aldous Huxlei mintis, išsakyta knygoje „Suvokimo durys. Rojus ir pragaras“: „Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti iš savęs bent kelioms akimirkoms visada buvo vienas pagrindinių sielos troškimų“. „Dezintegracija XIV“ vyks lapkričio 23 d. – nuo 17 val., lapkričio 24 d. – nuo 18 val. Klaipėdos menininkų „Mokykloje“ (Daržų g. 18). Įėjimas į visus renginius – laisvas.

12

penktadienis, lapkričio 23, 2012

pramogų gidas Berlynietis fotografavo Lietuvą

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme šįvakar bus pristatyta jauno menininko iš Vokietijos Benjamino Renterio fotografijų paroda „Lietuviškieji portretai“. Berlyne gyvenantis ir kuriantis autorius – vienas iš tarptautinės bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“ dalyvių. Pagal šios bienalės rezidentūrų programą jis buvo atrinktas kūrybinei dviejų mėnesių rezidentūrai KKKC. „Lietuviškieji portretai“ yra ir jo dviejų mėnesių veiklos Lietuvoje pristatymas. B.Renterio fotoparoda Klaipėdoje veiks iki 2013-ųjų sausio 7 d.

KUR? KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4).

KADA? Atidarymas – lapkričio 23 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Vaidins „Vilką ir ožiukus“

Gera žinia dar nemačiusiems klaipėdiečių teatro „Lino lėlės“ pirmojo spektaklio „Vilkas ir ožiukai“: rytoj – proga jį pažiūrėti.

Muzikalus, plastiškas, poetiškas, šarmingas Lino Zubės sukurtų ir valdomų lėlių vaidinimas „Vilkas ir ožiukai” – subtili gerai žinomos pasakos interpretacija, prasmių lauką išplečianti iki archajinės pasaulio kūrimo idėjos. Joje atskleidžiami gimimo ir mirties, gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės ryšiai. Neskubriai, žaismingai pasakojama istorija siekia rasti kelią į mažų ir didelių žiūrovų širdis.

KUR? Herkaus Manto g. 7 / M.Mažvydo al. 2, II aukštas.

KADA? Lapkričio 24 d. 12.30 val.

KAINA? Nemokamai.

Kas yra kūrybinis rašymas? Į šį klausimą rytoj Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje bandys atsakyti seminaras „Kūrybinis rašymas – literatūra, terapija ar grafomanija?“.

Laukiamas: Kalėdų Senelis jau nebe pirmi metai užsuks į Klaipėdos

lėlių teatrą, kad susitiktų su jo pasiilgusiais uostamiesčio vaikais.

Duris atvers Kalėdų Senelio namelis Metų ratas beveik apsisuko, ir vis dažniau mintys nuklysta į stebuklingą šv. Kalėdų laiką, kur oras įsielektrina gerumu, žmonės nušvinta ramybe ir viltimi, o vaikai ima sapnuoti ryškesnius sapnus...

Drauge laukti didžiųjų metų švenčių ir patirti jaudinančią laukimo nuotaiką brangius bičiulius bei brangių bičiulių draugus kviečia Klaipėdos lėlių teatras, kuriame nuo gruodžio 1-osios kiekvieną žiemos savaitgalį 12 ir 14 val. duris atvers Kalėdų Senelio namelis. Įkvėptas ramybės, gerų poelgių, atsakingo ruošimosi didžiosioms metų šventėms Kalėdų Senelis šių metų gruodį vėl įsikurs Klaipėdos lėlių teatre.

Turbūt ir dideliam, ir mažam įdomu, koks yra Kalėdų Senelio amžius, kokio dydžio batus jis avi, kokį saldumyną labiausiai mėgsta, kur jis gyvena ir ką veikia vasaros metu, kiek vaikų aplanko per metus ir kodėl elnio Eugenijaus nosis raudona... Į visus klausimus Kalėdų Senelis atsakys jį aplankiusiems Klaipėdos lėlių teatre.

O kad smalsumas būtų patenkintas ir Kalėdų Senelis pamalonintas, visus ieškančius, klausiančius ir daug žinančius teatras kviečia pasisvečiuoti jaukiame Kalėdų Senelio namelyje ir dar draugų atsivesti.

Išankstinė rezervacija tel.

239 932, 8 670 73 490 arba el. p. klaipedosleles@gmail.com. „Klaipėdos“ inf.

Šiemet nuo rugsėjo I.Simonaitytės bibliotekoje įgyvendinamas projektas „Kūrybinis rašymas. Jei galite nerašyti – rašykite“.

Projektas pakvietė įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmones ne tik rašyti įvairius tekstus.

Siekiama padėti jiems atskleisti savo kūrybiškumą, rašant ir redaguojant savo bei kitų tekstus, diskutuojant apie literatūrą įvairiais aspektais – psichologinio paveikumo, stiliaus, temos, žanro ir kt.

Kartą per savaitę 12–16 projekto dalyvių renkasi į rašytojos Sondros Simanaitienės vedamas kūrybinio rašymo dirbtuves I.Simonaitytės bibliotekoje.

Savaitgaliais projekto dalyviams organizuotos kūrybinės laboratorijos, kurias vedė Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Rasa Zinkevičienė; poetas, eseistas, literatūros kritikas Aidas Marčėnas, poetė, prozininkė, dramaturgė, scenaristė Gabrielė Labanauskaitė.

Lapkričio 24-ąją 10 val. visi norintys kviečiami prisijungti prie projekto ir dalyvauti seminare „Kūrybinis rašymas – literatūra, terapija ar grafomanija?“. Šia tema mintimis dalysis visas būrys vilniečių – vėlgi A.Marčėnas, poetas, eseistas, vertėjas Laurynas Katkus, scenaristas Raimondas Paškevičius, psichologas Julius Kvedarauskas, filosofė, rašytoja Jū-

Dilema: „Žinau, kad nieko nežinau, ar Nežinau, kad žinau viską?“ –

seminare svarstys poetas A.Marčėnas.

ratė Baranova. Taip pat susirinkusiesiems ruošiamas videotiltas su Londone gyvenančia rašytoja Mary Poisson.

Vytauto Petriko nuotr.

Seminaras – nemokamas. Susidomėjusieji registruojami el. p. kornelija@klavb.lt. „Klaipėdos“ inf.

Etnokultūros centre – delmonų improvizacijos Šiandien Klaipėdos etnokultūros centre atidaroma dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda „Valerijos delmonai“.

Jos eksponatai delmonai pavadinimu ir praktiška paskirtimi susiję su savo istoriniu „protėviu“ – Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detale, bet jų siuvinėjimo raštai sukurti ne pagal Klaipėdos krašto delmonų dekoravimo simboliką.

Valerijos delmonai išsiuvinėti nekuriant reikšminių simbolių, laisvai improvizuojant įvairiais liaudies meno žanrų ornamentais ir gamtos motyvais. Šiandien delmoną lengviausia derinti prie archeologinio ir folkloro stiliaus drabužių, bet, ieškant netikėtų aprangos derinių, jis

tinka ir prie šiuolaikiško stiliaus.

Delmonas – ne tik puošnus, bet ir patogus aksesuaras, nes nereikia nešiotis rankose, jis prisegamas prie juosmens, be to, praktiškas, nes jame telpa smulkūs asmeniniai daiktai.

Parodos atidarymas – 15 val., o 16 val. autorė ves praktinį siuvinėjimo užsiėmimą „Siuvinėtas dėklas“. Dalyviai galės išmokti V.Kiškienės rekomenduojamų siuvinėjimo technikų bei išsiuvinėti malonią smulkmeną – akinių ar telefono dėklą. Būtina registracija tel. 310 022. Užsiėmimo kaina – 10 Lt. Paroda „Valerijos delmonai“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.

10) veiks iki gruodžio 31 d. „Klaipėdos“ inf.

Siuvinėjimai: V.Kiškienė delmonus kuria laisvai improvizuodama įvairiais liaudies meno žanrų ornamen-

tais ir gamtos motyvais.

13

penktadienis, lapkričio 23, 2012

pramogų gidas Klaipėdiečiai aus Metų taką

„Dulidu“ kviečia į premjerą

Artėjant adventui Klaipėdos etnokultūros centras tradiciškai kviečia įsitraukti į bendrą veiklą. Šiemet miestiečius buria akcija „Metų takas“, kurios metu bus audžiamas bendras audinys – takas. Etnokultūros centro tautinio kostiumo studijoje lankytojų lauks audėja Lina Pečiulytė ir dailininkė Elena Matulionienė. Jos supažindins su audimo technika bei paragins bendrame audinyje įausti savo patirtį, mintis, nuojautas ir Naujųjų metų viltis. Akcija baigsis gruodžio 15-ąją „Metų tako“ nuėmimu nuo staklių bei folkloro grupės „Obelija“ (Vilnius) koncertu.

KUR? Etnokultūros centre (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4).

KADA? Nuo lapkričio 26 d. 11 val., I–V 15–19 val., VI 11–15 val.

KAINA? Nemokamai.

Uostamiesčio klounų teatro studija „Dulidu“ kviečia į premjerą – poetinės klounados spektaklį-cirką jaunimui ir suaugusiesiems „Dykuma“ (N-14). Publikai žadamas emocingas, tragiškai gražus ir beviltiškai juokingas valandos trukmės reginys. Spektaklyje vaidina penki klounai, netradiciškai naudojamos cirko priemonės – virvė, smėlis, kaspinas, konfeti ir šilkas. Keturi klounados numeriai – žmogaus išbandymai dykumoje. Idėja ir režisūra – Liudo Vyšniausko, apipavidalinimas – Dovo Vyšniausko, muzika – Aušros Vaštakaitės, šviesa – Mantvydo Poškaus.

KUR? Žvejų rūmų Teatro salėje (Taikos pr. 70).

KADA? Lapkričio 27 d. 19 val.

KAINA? 15 Lt.

Su „Miranda“ – į teatro audrą Amerikos atradimų laikai – Sovietų Sąjungoje, Bermudų salos – vieno kambario bute, daugybei personažų įkūnyti – du aktoriai. Taip režisierius Oskaras Koršunovas interpretavo Williamo Shakespeare’o pjesę „Audra“ ir kitus jo kūrinius spektaklyje „Miranda“, kurį gruodžio pradžioje OKT / Vilniaus miesto teatras atveš į Klaipėdą.

Valdžios ir žmogaus drama

W.Shakespeare’as savo paskutiniame kūrinyje „Audra“ pasakoja apie negyvenamoje saloje kartu su dukra Miranda įsikūrusį burtininką Prosperą. Dažnai ši pjesė, kuri laikoma vienu svarbiausių dramaturgo kūrinių, yra statoma kaip pasaka suaugusiesiems, fejerija, net buvo pasirodžiusi kaip opera, ją į didįjį ekraną perkėlė ir Holivudas. „Ją galima labai įvairiai interpretuoti.

Tačiau man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinę pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti“, – tikino O.Koršunovas, šią pjesę anksčiau statęs 2010-aisiais Islandijoje. Po metų režisierius „Audroje“ atrado ir posovietinėms šalims artimą realybę.

Jo žodžiais, žmonės į negyvenamą salą buvo tremiami visais laikais. Valdžiai „nepatogiems“ žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą.

Kaip Prosperui negyvenamoje saloje ypatingą reikšmę turėjo kny-

gos, taip sovietiniame gyvenime knygos suteikdavo galimybę išlikti dvasinėje rezistencijoje.

sijungęs klaipėdietis Darius Meškauskas, kuris vaidins ir šiuosyk.

Ji yra siela

Oskaras Koršunovas:

Tik iliuzija, kad šiandien kažkas pasikeitė ir kad ateis tokie utopiniai laikai, kai valdžiai prireiks filosofo.

Tik paviršius ar valtis

„Veiksmo perkėlimas iš Amerikos atradimų laikų ir Bermudų trikampio (ten vyksta tikrasis W.Shakespeare’o „Audros“ veiksmas) į Sovietų Sąjungos laikus ir geografiją yra tik įdaiktinimas, tik paviršius ar valtis, kuria mes leidžiamės per teatro audrą į savo bermudus“, – teigė režisierius, „Mirandą“ apibūdinęs kaip labai jautrų ir ypatingą savo kūrinį.

Spektaklio ašimi O.Koršunovas pasirinko dukros ir tėvo santykius, per kuriuos tapo atpažįstamos menininko ir mūzos, kūno ir sielos, realybės ir kūrybos temos. Mirandą įkūnijo aktorė Airida Gintautaitė, už šį vaidmenį šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Prosperą vaidina du aktoriai – Povilas Budrys ir šį rudenį prie jo pri-

„Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda, – tvirtino O.Koršunovas. – Dažniausiai ji yra traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda yra sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo Mirandas. Ir nors mūsų pasirinkti įvaizdžiai perkelia veiksmą į praėjusį šimtmetį, mes mėginame kalbėti universaliau – apie kūrėjo, intelektualo priverstinį slėpimąsi savo būties kiaute, nes tai tik iliuzija, kad šiandien kažkas pasikeitė ir kad ateis tokie Platono utopiniai laikai, kai valdžiai prireiks filosofo.“ Pernai vasarą gimęs vieno veiksmo 1.45 val. trukmės spektaklis jau pabuvojo festivaliuose Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Jam scenovaizdį sukūrė Dainius Liškevičius, kostiumus – Aleksandras Pogrebnojus, muziką – Antanas Jasenka, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, garso dizaineris – Ignas Meilūnas.

O.Koršunovo „Miranda“ gruodžio 9 d. 18 val. bus rodoma Klaipėdos žvejų rūmuose. Bilietai po 30–50 Lt, platinami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose.

Parengė Rita Bočiulytė

Dviese: O.Koršunovo spektaklyje „Miranda“ Klaipėdoje vaidins čio-

nykštis aktorius D.Meškauskas ir vilnietė A.Gintautaitė.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Aidės uostamiesčio kompozitorių muzika Šįvakar Klaipėdos koncertų salėje trečią kartą pasigirs „Marių klavyrų aidai“, primindami apie anksčiau uostamiestyje vykusį šiuolaikinės muzikos festivalį „Marių klavyrai“, kurį 1991–2006 m. organizavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius.

Klaipėdos kamerinio orkestro, kuriam vadovauja Mindaugas Bačkus, parengtoje programoje aidės su uostamiesčiu susijusių kompozitorių kūriniai. Iš praeities ir užmaršties sugrįš Klaipėdos miesto garbės piliečio Jeronimo Kačinsko bei Eduardo Balsio muzika.

J.Kačinskas mokėsi Stasio Šimkaus įkurtoje Klaipėdos konservatorijoje, vėliau joje dėstė. Jis subūrė miesto simfoninį orkestrą, vadovavo G.Verdi „Traviatos“ pastatymui.

Klaipėdoje J.Kačinskas parašė savo garsųjį „Nonetą“. Visa tai vyko beveik prieš 80 metų. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę iki tol Bostone (JAV) gyvenęs lietuvių muzikas aplankė Tėvynę. Koncerte Klaipėdoje jis net dirigavo savo chorinę dainą „Beržas“. Jam buvo suteikti Klaipėdos miesto garbės piliečio bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto garbės profesoriaus vardai. Po metų garbusis kūrėjas buvo apdova-

notas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Klaipėdos įkūrimo 740-osioms metinėms J.Kačinskas parašė kantatą-siuitą „Baltija“. Klaipėdos konservatorijos 70-mečiui jis dedikavo Trečiąjį styginių kvartetą. Jo vardu buvo pavadinta Klaipėdos 2-oji muzikos mokykla.

Su uostamiesčiu glaudžiai susijusi ir E.Balsio biografija. Balsių šeima gyveno Klaipėdoje 1928– 1939 m. Eduardas mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dainavo jos chore, grojo pučiamųjų orkestre.

Taip pat jis žaidė futbolą ir krepšinį ne tik gimnazijos komandose,

bet ir Klaipėdos rinktinėje. Lietuvos tautinėje olimpiadoje su Klaipėdos sporto sąjungos futbolo komanda jis laimėjo aukso medalį.

Vėliau E.Balsys gyveno Kretingoje, Kaune, Vilniuje, tačiau į pajūrį dažnai sugrįždavo. Jūrai – nuolatiniam gyvenimo ir kūrybos palydovui – jis skyrė nemažai savo kūrinių. Po kompozitoriaus mirties E.Balsio vardas buvo suteiktas Klaipėdos meno mokyklai.

Koncerte „Marių klavyrų aidai III“ bus atlikti J.Kačinsko Penki koncertiniai etiudai ir E.Balsio „Jūros atspindžiai“. Aktyviu kontrapunktu lietuvių klasikų kūrybai

pritars dabarties autorių muzika.

Skambės Jono Pauliko „Liepsnojantis krūmas“, Alvido Remesos Rondo, Loretos Narvilaitės „Siena“, Antano A.Budriūno „Ištakos“ styginių orkestrui. Remigijaus Šileikos Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui solo partiją paskambins pianistas Petras Geniušas. Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos Vytautas Lukočius.

Koncertas „Marių klavyrų aidai III“ rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Pradžia – 18 val. Bilietai – po 20, 30 Lt, taikomos nuolaidos. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, lapkričio 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą.

J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 27 d.

Avinas (03 21–04 20). Aptarinėdamas požiūrį į vertybes, nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai.

Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas, kad nebekartotumėte senų klaidų.

Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir paramą. Nepiktnaudžiaukite jų pasitikėjimu, jauskite atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius.

Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su aplinkiniais, todėl patirsite stresą.

Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas. Kivirčijantis galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Mergelė (08 24–09 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Bus įvertintas jūsų originalumas.

Skorpionas (10 24–11 22). Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Tinkamai įvertinkite savo galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Ožiaragis (12 22–01 20). Šiandien pasitelkite visą savo žavesį ir gabumus. Derėtis ir tvarkyti reikalus padės jūsų diplomatiškumas, įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą.

Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis apniukę orai, nešals. Šiandien be žymesnių kritulių, oro temperatūra numatoma iki 6 laipsnių šilumos dieną. Penktadienį kai kur nedidelis lietus, oro temperatūra bus nuo 1 laipsnio šilumos naktį iki 7 laipsnių šilumos dieną. Artėjantį savaitgalį bus debesuota, ir dieną, ir naktį išsilaikys teigiama oro temperatūra.

Šiandien, lapkričio 23 d.

+6

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+5

Utena

+6

8.02 16.07 8.02

328-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 38 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +7 Brazilija +25 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

kokteilis Už dy­ką ne­ža­da dirb­ti Va­kar „Kok­tei­lis“ rep­li­ka­vo, kad gra­ž iai „Vik­to­r i­jos“ vieš­bu­čio fa­sa­dą su­tvar­kę res­tau­ra­to­r iai ga­lė­jo ne­pa­gai­lė­t i pen­ kių ar še­šių ki­bi­rų da­žų ir nu­da­žy­ti gre­ ta esan­t į sie­no­m is su­jung­tą Her­kaus Man­to gat­vės kam­pi­n į – 1-ąjį na­mą.

Tuo­met Klai­pė­dos cent­ras bū­t ų ne­ prie­kaiš­t in­gai gra­ž us, o da­bar ša­l ia stūk­san­tys pa­sta­tai ski­r ia­si kaip die­ na nuo nak­ties.

Anot ar­chi­tek­t ū­ros spe­cia­l is­t ų, „Vik­to­ ri­jos“ vieš­bu­t į tvar­kiu­siems res­tau­ra­to­ riams, kad nu­da­žy­tų gre­ti­mą na­mą, bū­ tų rei­kė­ję pa­dir­bė­ti vos ke­le­tą die­nų.

Ta­čiau to­k ia min­tis ne­pa­ti­ko vie­nam iš res­tau­ra­to­r ių bri­ga­dos na­rių. „O tai kas man su­mo­kė­tų už tą sa­vai­ tės dar­bą? Už dy­ką aš tik­rai ne­d ir­bu, – pa­brė­žė Dar­bi­nin­kas. – Te­g ul tie ar­ chi­tek­t ū­ros ži­no­vai iš­si­nuo­mo­ja pa­ sto­lius, nu­si­per­ka įran­kius ir dėl mies­ to gro­ž io pa­si­dar­buo­ja už dy­ką. Da­ž ų gal su­šelp­t ų res­tau­ra­to­r ių įmo­nė. Pa­ ma­ty­tų ta­da, kas yra tie vi­so la­bo 5–6 ki­bi­rai da­ž ų. Ta­čiau jei to na­mo sa­vi­ nin­kui ne­pa­tiks, kad sa­va­va­liš­kai nu­ da­žė­te, tai gau­si­te kvie­t i­mą į teis­mą.

Prieš da­ž y­da­mi dar neuž­mirš­k i­te lei­ di­mo iš ar­chi­tek­to gau­t i. Tai va, kiek rei­ka­lų. Vis­kas at­ro­do pa­pras­ta, kol tik bam­ba­ma.“

Pa­ly­gi­ni­mas: nors Her­kaus Man­

to g. 1 na­mas se­niai da­žų ne­ma­ tė, ta­čiau yra gra­žes­nis nei šis pa­sta­tas.

Aną­dien Pet­rai­čių šei­mo­je Pet­r iu­kas pa­kė­lė te­le­fo­no ra­ge­l į: – Alio. Pak­vies­ti tė­tį? O kas čia skam­bi­ na? Jo va­do­vas? O ku­r is? Ar tas, ku­ris pa­sku­ti­nis idio­tas, ar tas, ku­ris kvai­lių kvai­lys?

Londonas +9 Madridas +14 Maskva +2 Minskas +4 Niujorkas +14 Oslas +7 Paryžius +11 Pekinas +6

Praha +8 Ryga +8 Roma +14 Sidnėjus +22 Talinas +7 Tel Avivas +18 Tokijas +12 Varšuva +8

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+7

+6

+6

5

+5

+7

+6

+6

6

rytoj

sekmadienį

+5

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Adelė, Dovilta, Felicita, Klemensas, Liubartė, Orestas

lapkričio 23-iąją

Rytas

+5

+4

+5

+3

+3

1

1851 m. gi­mė dr. Jo­nas Ba­sa­na­v i­čius, Lie­t u­vos vals­t y­b ės tė­vas, is­to­r i­ kas, tau­to­sa­ki­nin­kas, vi­ suo­me­nės vei­kė­jas, gy­ dy­to­jas, 1918 m. va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­t a­ ras. Mi­rė 1927 m.

1889 m. San Fran­cis­ko ba­re „Pa­lais Royal Sa­ loon“ pa­si­ro­dė pir­ma­sis mu­zi­ki­nis au­to­ma­tas.

1893 m. įvy­ko Kra­ž ių sker­dy­nės. Ru­si­jos val­ džia su­si­do­ro­jo su žmo­ nė­m is, gy­nu­siais už­da­

ro­mą Kra­ž ių vie­nuo­ly­ no baž­ny­čią.

1918 m. pra­dė­ta kur­t i Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė.

1955 m. Lie­tu­vo­je įtei­sin­ ti abor­tai.

1980 m. per že­mės dre­ bė­ji­mą, įvy­ku­sį Pie­tų Ita­ li­jo­je, žu­vo 4 800 žmo­ nių.

1981 m. Vil­n iu­je gi­mė pro­fe­s io­n a­lus šo­kė­j as And­r ius Kan­de­l is, aš­ tuo­n is­kart ta­pęs Lie­t u­ vos Lo­t y­nų Ame­r i­kos šo­kių čem­pio­nu.

1991 m. die­ną prieš sa­vo mir­t į, su­lau­kęs 45-erių me­tų am­ž iaus, Fred­die Mer­cu­r y ofi­cia­l iai pa­ skel­bė, kad ser­ga AIDS.

Nau­jas re­kor­das

Pa­s au­l i­nė me­teo­ro­lo­g i­jos or­ga­n i­z a­ ci­ja skel­bia, kad šilt­na­m io efek­tą su­ ke­l ian­čių du­jų kon­cent­ra­ci­ja at­mos­ fe­ro­je 2011 m. pa­sie­kė nau­ją re­kor­dą.

Eks­per­tai iš­sky­rė tris pa­grin­di­nes me­ džia­gas, ku­rios su­ke­lia šilt­na­mio efek­ tą: ang­lies dvi­de­g i­nis, me­ta­nas ir azo­ to ok­si­das. Dau­giau­sia at­mos­fe­ro­je yra ang­lies dvi­de­gi­nio, ku­rio kon­cent­ra­ci­ ja au­ga pa­sto­viu grei­čiu ir jau pa­sie­kė 390 pro­mi­lių. Tai 40 pro­c. dau­giau nei ikiin­dust­ri­nė­je epo­cho­je. Be to, jau tre­ čius me­tus iš ei­lės au­ga me­ta­no kon­ cent­ra­ci­ja, ku­ri anks­čiau sep­ty­ne­rius me­t us be­veik ne­si­kei­tė. Pag­r in­d i­nė šilt­na­m io du­jų kon­cent­ra­ci­jos di­dė­ji­ mo prie­žas­tis te­bė­ra žmo­gaus veik­la: nau­din­gų iš­ka­se­nų ga­vy­ba, miš­kų kir­ ti­mas, že­mės ūkio plėt­ra. gis­me­teo.ru inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Ne­mo­ka­mas pa­ta­ri­mas Ži­no­k i­te, nei­g ia­mas emo­ci­jas val­dy­ ti pa­de­da ir del­ne tel­pan­t i bei iš jū­sų mėgs­t a­mos me­d žia­gos pa­ga­m in­t a gran­di­nė­lė.

Sun­k io­mis aki­mir­ko­mis pa­glos­ty­k i­te šį ta­l is­ma­ną, steng­da­mie­si gal­vo­ti tik apie ma­lo­nius da­ly­kus, o ne apie pro­ ble­mas.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną nak­t į kaž­kas pa­si­bel­dė į be­m ie­ gan­čių žmo­nių du­r is: – Ar jums mal­k ų rei­k ia?

– Ne, ne­rei­k ia.

Ry­te at­si­kė­lę žmo­nės žiū­ri – mal­kų ne­ bė­ra. Čes­ka (397 719; ko­kio ki­to pa­sta­to tu­rė­tų im­tis ge­rie­ji Klai­pė­dos res­tau­ra­to­riai?)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1028

2012 11 21 AUKSO PUODAS – 4 275 029 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 689 607 Lt 26 29 38 39 41 44 Auksinis skaičius 05 Papildomi skaičiai 05 25 Lietuvoje laimėti prizai 5 + papildomas sk. 40366 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 5125 Lt (9 priz.)

4 skaičiai 177 Lt (358 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (6785 priz.)

2 + papildomas sk. 7 Lt (9019 priz.)

Džokeris – bil. nr. 030 059 689 (190 300 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 5 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt