2012-11-24 Kauno diena

lietuva

7p.

Vi­sa ­ bū­si­mo­sios ­ Vy­riau­sy­bės ­ su­dė­tis ­ dar sken­di ­ mig­lo­je.

pasaulis Po Izraelio ir ­ palestiniečių ­ konflikto pasigirti ­ pergale negali ­ nei viena, ­ nei kita pusė.

8p.

aukštyn žemyn 16p.

Lie­tu­vės Lon­do­ne įkur­tos ­ ver­ti­mų kom­pa­ni­jos ­ pa­slau­gų ­ pri­rei­kė ir ­ Jor­da­ni­jos ­ ka­ra­liui.

Nau­ja­mečia­me Mu­zi­ki­nio teat­ro re­viu – ge­riau­sių miu­zik­lų­ ge­riau­sios dai­nos.

24p.

Šeštadienio

Lapkričio 24, 2012 Nr. 275 (19834) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Pa­bė­gęs iš mies­to vy­ras kai­me ra­do vers­lo gys­lą

Kaune nebeliko ko­rup­ci­jos Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Eu­ge­ni­jus Ma­jus mėgs­ta fra­zę, kad skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mas – pa­čių skęs­tan­ čių­jų rei­ka­las. Sup­ ra­tęs, kad gy­ve­ni­ mas dau­gia­bu­ty­je yra ne tai, ko trokš­ ta šir­dis, vy­ras per­ si­kė­lė į kai­mą ir su­ kū­rė ne­di­de­lį vers­ lą, su­lau­ku­sį ne­ti­kė­ to pa­si­se­ki­mo.

Auš­ros Ru­čie­nės va­do­vau­ja­ma Kau­no mies­to ta­ry­bos An­ti­ko­rup­ ci­jos ko­mi­si­ja tar­si nu­sto­jo eg­zis­ ta­vu­si – į po­sė­džius nie­kas ne­be­si­ ren­ka, o opo­zi­ci­jos at­sto­vai įta­ria, kad pir­mi­nin­kė ga­li dangs­ty­ti sa­ viš­kius.

Ap­ta­ki dar­bot­var­kė

Ko­rum­puo­tų po­li­ti­kų ir tar­nau­ to­jų siau­bu tu­rė­ju­si bū­ti An­ti­ ko­r up­c i­jos ko­m i­s i­ja pa­s ta­r uo­j u me­tu ne­per­vargs­ta. Nuo 2011 m. gruo­džio ko­mi­si­jai pir­mi­nin­kau­ ja mies­to ta­ry­bos na­rė ad­vo­ka­tė A.Ru­čie­nė, ku­ri šie­met su­ren­gė vos še­šis po­sė­džius – pa­sku­ti­nia­ me pa­si­ro­dė tik 2 na­riai iš 13.

4

Dienos citata „Sei­me iš­ties įdo­mu įdomu...

Vi­siš­kai ki­toks dar­bas“, – Sei­mo na­riu ta­pu­sį bu­vu­sį Vil­niaus­ uni­ver­si­te­to rek­to­rių Be­ne­dik­tą Juod­ką nu­ste­bi­no van­dens pils­ty­mą­ pri­me­nan­čios par­la­men­ta­rų dis­ku­si­jos.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Ra­di­ka­lus gy­ve­ni­mo po­sū­kis

Kai hid­ro­me­lio­ra­to­riaus dip­lo­ mą, val­diš­ką dar­bą ir bu­tą su pa­ to­gu­mais Gar­lia­vo­je tu­rin­tis E.Ma­ jus stai­ga nu­spren­dė vi­są mes­ti ir ap­si­gy­ven­ti ap­leis­ta­me na­me­ly­je Skriau­džių kai­me, dau­ge­lis su­kio­ jo pirš­tą apie smil­ki­nį.

So­dy­bo­je Prie­nų ra­jo­ne, į ku­rią per­si­kė­lė vy­ras, ne­bu­vo jo­kių bui­ti­nių pa­to­gu­mų.

2

6p.

Pavyko: E.Ma­jus, ko gero, netikėjo, kad vilnos karšimas bus toks sėkmingas amatas.

Eu­ro­ly­ga: „Žal­gi­ris“ pa­te­ko į „Top-16“ 12p.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Salamander dienos Nuolaidos iki

-30%

Akcija vyksta iki lapkričio 24 d.

Laisvės al. 59, Kaunas

2

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

tema

Oro kokybė Kaune 0

19

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,67

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

86

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Pa­dė­ka ir ka­riams, ir jų ar­ti­mie­siems už kant­ry­bę

Lapk­ri­čio 23-io­ji – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­na. Vi­dur­die­nį Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je su­si­rin­ko bū­rys mies­tie­čių, ka­rių, ka­riuo­ me­nės va­dų, vi­suo­me­nės vei­kė­jų ati­duo­ti pa­gar­bą tiems, ku­rie sau­go ir gi­ na Lie­tu­vą, ko­vo­jo už mū­sų lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę. „Vals­ty­bė ir ka­riuo­ me­nė – du neat­sie­ja­mi da­ly­kai. Šian­dien no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems ka­ riams už jų tar­ny­bą, pa­siau­ko­ji­mą. Ta­riu ačiū jų ar­ti­mie­siems už kant­ry­bę, sa­va­no­riams, ci­vi­liams už dar­bą kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je. Ačiū vi­suo­ me­nei už tai, kad mu­mis ti­ki, ger­bia ir my­li“, – sa­kė Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras Ed­var­das Ma­žei­kis. Su­si­rin­ku­sie­ji ty­los mi­nu­te pa­ger­bė jau ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sius ka­rius, ku­rie žu­vo gin­da­mi Lie­tu­ vos lais­vę. Prie Ne­ži­no­mo ka­rei­vio ka­po at­gu­lė glė­biai gė­lių ir vai­ni­kų.

Vi­li­jos Žu­kai­ty­tės, To­mo Ra­gi­nos, And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus fo­to­re­por­ta­žas

Pa­bė­gęs iš mies­to Van­de­nį Eu­ge­ni­jus sė­ 1 mė iš šu­li­nio, nau­do­jo­si lau­ko tua­le­tu, prau­sė­si lau­ke, leis­

da­mas van­de­nį iš aukš­tai pa­kel­tos sta­ti­nės.

Toks spar­tie­tiš­kas gy­ve­ni­mas vi­ siš­kai ne­vi­lio­jo jo žmo­nos, duk­ros ir sū­naus. Jie li­ko gy­ven­ti bu­te Gar­ lia­vo­je, o pas sa­va­no­riš­ką trem­ti­ nį – šei­mos gal­vą at­va­žiuo­da­vo tik pa­si­sve­čiuo­ti.

Da­bar E.Ma­jus, tal­ki­nant sū­nui, jau su­si­ren­tęs nau­ją būs­tą su van­ den­tie­kio van­de­niu iš grę­ži­nio ir ki­tais pa­to­gu­mais. Įs­tei­gė kar­šyk­lą

Paim­ti in­ter­viu iš E.Ma­jaus, ko ge­ ro, sun­kiau nei iš stam­bios įmo­nės di­rek­to­riaus. Jis la­bai už­siė­męs, nuo­lat ap­sup­tas žmo­nių.

Vy­ras pra­dė­jo ne­di­de­lį vers­lą, ku­ris su­lau­kė neį­ti­ki­mo pa­si­se­ ki­mo. Bu­vu­sia­me tvar­te E.Ma­jus įren­gė vil­nos kar­šyk­lą.

Paaiš­kė­jo, kad jo kar­šyk­la – be­ne vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je, to­dėl klien­tų bu­vęs gar­lia­viš­kis su­lau­kia tiek, kad kar­tais ne­tu­ri ka­da net pa­val­gy­ti.

Ka­dai­se gy­ven­da­mas dau­gia­bu­ ty­je jis su kai­my­nais tiek ne­bend­ra­ vo, kiek da­bar su sa­vo nuo­la­ti­niais klien­tais ar pir­mą kar­tą at­vyks­tan­ čiais sve­čiais.

Re­gis, toks gy­ve­ni­mas jam la­bai pa­tin­ka. O žmo­nės plūs­ta į jo na­ mus ne tik pra­šy­da­mi iš­karš­ti vil­ną ar su­verp­ti siū­lus, bet ir pa­si­sem­ ti en­tu­ziaz­mo, ku­riuo spin­du­liuo­ te spin­du­liuo­ja E.Ma­jus. „Grįž­ti į mies­tą tik­rai ne­no­rė­ čiau“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

E.Ma­jus ne­lai­ko jo­kių gy­vu­lių, net šuns. Jiems pri­žiū­rė­ti jis tie­ siog pri­stig­tų lai­ko. „Už­siė­mi­mo, ku­rį tu­riu, man net per daug“, – ra­cio­na­liai ver­ti­no vy­ras. Šei­ma kar­tu ne­va­žia­vo

E.Ma­jus pri­si­pa­žįs­ta nie­ka­da ne­ mė­gęs, kad jam kas va­do­vau­tų.

„Ne­bent va­do­va­vi­mas la­bai pro­ tin­gas“, – šyp­te­lė­ja jis. Da­bar jis pa­ts sau va­do­vas. „Ne­tu­riu pen­kių vir­ši­nin­kų virš sa­vo gal­vos“, – di­ džiuo­ja­si vy­ras.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad pri­gim­ti­ nė žmo­gaus tei­sė – bū­ti lais­vam. „Vis dėl­to lais­vė yra są­ly­gi­nis da­ ly­kas, ab­so­liu­čios lais­vės nie­ka­ da ne­bu­vo, nė­ra ir ne­bus. Vis tiek žmo­gus prie ko nors pri­riš­tas“, – svars­to jis.

Eu­ge­ni­jus Ma­jus:

Juo­da spal­va – ir­gi spal­va. Juk ei­da­mi juo­dą nak­tį vis tiek ei­na­me. Taip ir gy­ve­ ni­me rei­kia ei­ti.

Iš Ši­la­lės kraš­to ki­lęs E.Ma­jus ka­dai­se Kau­ne įgi­jo hid­ro­me­lio­ ra­to­riaus dip­lo­mą, dir­bo me­lio­ra­ to­riu­mi, sta­ty­bo­se. Iš pa­sku­ti­nės dar­bo­vie­tės – Tven­ki­nių val­dy­ bos, kur dir­bo sky­riaus vir­ši­nin­ku, E.Ma­jus išė­jo pa­ts. Tuo­met dar ne­ tu­rė­jo 40 me­tų.

Ta­da ir įsi­gi­jo ne­di­de­lę ap­leis­ tą so­dy­bą Prie­nų ra­jo­ne ir ėmė po tru­pu­tį ten leis­ti šak­nis.

Jo šei­ma li­ko gy­ven­ti Gar­lia­vo­je. Žmo­nai – dar­bas, vai­kams – mo­ kyk­la. O į kai­mą pa­si­trau­kęs vy­ras pa­ma­žu ėmė res­tau­ruo­ti pa­sta­tus, kurp­ti atei­ties pla­nus.

Vi­zi­ja vir­to tik­ro­ve

„Vers­lo pla­no ne­tu­rė­jau, bet tu­rė­jau vi­zi­ją. Svar­biau­sia – la­bai no­rė­jau tu­ rė­ti sa­vo at­ski­rą plo­te­lį dū­šiai pa­ga­ ny­ti“, – toks bu­vo pa­grin­di­nis mo­ ty­vas iš­si­kraus­tant gy­ven­ti į so­dy­bą, esan­čią maž­daug 30 km už Kau­no.

Ko­ne at­si­tik­ti­nai nu­si­pir­kęs pir­ mą­sias kar­ši­mo stak­les, E.Ma­jus

Įran­ga: bu­vu­sia­me tvar­te įreng­to­se

ti­kė­jo, kad avių Lie­tu­vo­je vis tiek bus ir jo veik­los pri­reiks. „Pa­si­tei­si­no ma­no vi­zi­ja“, – pa­ ten­kin­tas kal­bė­jo smul­ku­sis vers­ li­nin­kas. Iki to lai­ko, kol jo ag­re­ ga­tai ėmė su­ktis vi­su pa­jė­gu­mu, pra­bė­go ne vie­ni me­tai. Te­ko ne­ ma­žai in­ves­tuo­ti ir į pa­sta­tus, ir į įren­gi­nius.

Ka­dan­gi kar­šyk­lų Lie­tu­vo­je be­ veik ne­li­ko, E.Ma­jus ga­li va­din­ti sa­ve kar­ši­mo mag­na­tu.

Jo pro­duk­ci­ja yra įver­tin­ta tau­ ti­n io pa­vel­d o ser­t i­f i­ka­t u, nors nau­ja įran­ga vil­nos kar­šė­jas ne­ ga­li pa­si­gir­ti – bu­vu­sia­me tvar­te ka­ra­liau­ja se­nos ma­ši­nos, vie­nas

3

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

tema Pa­dė­ka ir ka­riams, ir jų ar­ti­mie­siems už kant­ry­bę

vy­ras kai­me ra­do vers­lo gys­lą jau sun­ku ap­rėp­ti tiek dar­bų, kiek pra­šo žmo­nės, bet steig­ti rim­tą fir­mą, sam­dy­ti žmo­nes, plės­ti ga­ my­bą ir siek­ti apy­var­tos aukš­tu­mų nė­ra jo tiks­las.

Tie­sa, E.Ma­jus puo­se­lė­ja slap­ tą vil­tį, kad su­grįš ir pas jį ap­si­stos iš­si­laks­tęs po pa­sau­lį, šiuo me­tu Nor­ve­gi­jo­je už­dar­biau­jan­tis sū­nus, tu­rin­tis eko­no­mis­to dip­lo­mą.

Eu­ge­ni­jus ti­ki­si, kad sū­nus gal­ būt su­pras, kad vil­nos kar­ši­mas ga­li bū­ti pel­nin­gas, ir pra­tęs tė­vo už­siė­mi­mą, pa­si­telks sa­vo įgy­tas ži­nias, o svar­biau­sia – in­ves­tuos sa­vo šir­dį. „Sū­nus jau ban­dė da­ry­ti vers­ lą. Bet čia ne tik vers­las, tai – dū­ šios įdė­ji­mas, – apie vil­nos kar­ši­mą kal­ba E.Ma­jus. – Jo jau­nat­viš­kas po­žiū­ris – da­ry­ti pi­ni­gus. Man pi­ ni­gai – ant­raei­lis rei­ka­las.“ „Svar­biau­sia – at­lik­ti dar­bą, kad ga­mi­nys pa­tik­tų žmo­gui, kad žmo­ nės bū­tų įtrauk­ti į veik­lą. Pas ma­ne žmo­nės grįž­ta, net jei jiems ne­rei­ kia pro­duk­ci­jos“, – to­kius sėk­min­ go vers­lo pa­grin­dus ma­to E.Ma­jus.

Op­ti­mis­to fi­lo­so­fi­ja

dirb­tu­vė­se šiurkš­čią vil­ną švel­niu kar­ši­niu pa­ver­čia se­ni ag­re­ga­tai.

iš ag­re­ga­tų ga­min­tas dar Sme­to­ nos lai­kais. Žmo­nių – vir­ti­nės

Vos mums pra­dė­jus ap­žiū­ri­nė­ ti E.Ma­jaus ag­re­ga­tus, jau po ke­ lių mi­nu­čių ga­lė­jo­me įsi­ti­kin­ti šio žmo­gaus po­pu­lia­ru­mu ir cha­riz­ ma. Vie­nas po ki­to jo per dirb­tu­ vių slenks­tį žen­gė žmo­nės – vie­ti­ niai ir at­ke­lia­vę iš to­li.

Išk­lau­sė­me dau­gy­bę klau­si­mų, E.Ma­jaus gir­dė­tų tur­būt de­šim­tis kar­tų. Ką da­ry­ti su nu­kirp­ta avių

vil­na? Ar ga­li­ma tie­siai vež­ti į kar­ šyk­lą? Kaip, prii­ma­te tik iš­plau­ tą vil­ną? O ko­dėl jūs ne­ga­li­te iš­ plau­ti? „No­riu, kad vi­si dirb­tu­me, kad ir jūs, iš aš pa­si­jus­tu­me esan­tys vie­ na­me ko­lek­ty­ve“, – dip­lo­ma­tiš­ kai, kiek pa­flir­tuo­da­mas paaiš­ki­no E.Ma­jus. Ir pa­pa­sa­ko­jo, kaip rei­kia plau­ti vil­ną.

Aki­vaiz­du, kad už­siim­ti dar ir vil­nos plo­vi­mu (tai ga­na su­dė­tin­gas dar­bas) kar­šė­jas tie­siog ne­pa­jėg­ tų. Bet jis tu­ri ir ki­tą min­tį – sie­kia

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

įtrauk­ti kuo dau­giau žmo­nių į se­ nų, už­mirš­tų ama­tų gai­vi­ni­mą.

Tarp­du­ry­je pa­si­ro­dęs vy­ras į klau­sia­mą šei­mi­nin­ko žvilgs­nį at­ sa­kė: „Šiaip atė­jau, pa­si­kal­bė­ti.“ „Kai­my­n as“, – nu­s i­š yp­so­jo E.Ma­jus. Jis paaiš­ki­no, kad taip – vi­są die­ną. Žmo­nės bel­džia­si į jo du­ris net sa­vait­ga­lį.

No­rė­tų par­vi­lio­ti įpė­di­nį

„Man lyg ku­ni­gui at­si­skai­to ir kiau­ ši­niais, la­ši­niais, ki­to­mis ūkio gė­ ry­bė­mis“, – pa­sa­ko­jo E.Ma­jus. Jam

Be op­ti­miz­mo – nė iš vie­tos. To­kiu šū­kiu va­do­vau­ja­si E.Ma­jus. „Bū­ si nu­si­mi­nęs, dar blo­giau gy­ven­si“, – kal­ba jis. „Juo­da spal­va – ir­gi spal­va. Juk ei­da­mi juo­dą nak­tį vis tiek ei­na­ me – ap­grai­bo­mis, ap­si­čiu­pi­nė­da­ mi kliū­tis. Taip ir gy­ve­ni­me – rei­ kia ei­ti. Vis tiek gy­ve­ni­mą rei­kia nu­gy­ven­ti. Ir ne­rei­kia gal­vo­ti, kad gė­ry­bės nu­kris iš dan­gaus“, – sa­vo fi­lo­so­fi­ją dės­tė vy­ras.

E.Ma­jus ne­si­kuk­li­na pri­si­pa­žin­ti, kad ne vie­nam žmo­gui yra pa­dė­ jęs iš­plauk­ti iš sun­kios si­tua­ci­jos. „Pats dir­bu pa­gal vers­lo liu­di­ji­mą, bet ga­liu sa­ky­ti, kad esu su­kū­ręs dar­bo vie­tų ke­liems šim­tams žmo­

nių. Ga­vę iš ma­nęs ža­lia­vos jie ga­ lė­jo pra­dė­ti pel­nin­gą veik­lą“, – ti­ ki­no vy­ras.

No­rin­čiuo­sius pra­dė­ti sa­vo veik­ lą vy­ras įspė­ja, kad be už­si­spy­ri­ mo ir di­džiu­lio no­ro nie­ko ne­bus.

E.Ma­jus sa­vo veik­lą pra­dė­jo nuo nu­lio. O da­bar jo nuo­la­ti­niai klien­ tai – ama­ti­nin­kai, na­mu­di­nin­kai, rank­dar­bių mė­gė­jai, tur­gaus pre­ kiau­to­jai. Ža­lia­vą iš jo per­ka kai ku­rie mu­ zie­jai, edu­ka­ci­nes pro­gra­mas vyk­ dan­tys se­nų­jų ama­tų puo­se­lė­to­jai, nes gau­ti lie­tu­viš­kos vil­nos šiais lai­kais – sun­ku.

E.Ma­jus jau ne­be­va­žiuo­ja par­ duo­ti pro­duk­ci­jos į mu­ges – kam rei­kia, pa­tys jį su­si­ran­da.

Išt­rau­kė iš pa­lė­pių ra­te­lius

„Ne­bū­tų vil­nos kar­ši­mo, nie­kas ne­bū­tų iš pa­lė­pių iš­trau­kęs ver­pi­ mo ra­te­lių“, – re­zul­ta­tu pa­ten­kin­ tas E.Ma­jus.

Jis pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ja, kad mo­čiu­tės vėl verp­tų ran­ko­mis, ir ne dėl to, kad taip joms pi­giau kai­ nuo­tų siū­lai. Kar­šyk­los sa­vi­nin­kui la­bai svar­bu, kad ga­lu­ti­nai ne­mir­ tų pro­tė­vių ama­tas, kad šį pro­ce­są gy­vai ma­ty­tų nau­jos kar­tos. Į vie­ną mu­gę Eu­ge­ni­jus nu­si­ve­ žė kai­my­nę, ku­ri vi­sų aki­vaiz­do­ je ver­pė ra­te­liu. „Aps­to­jo ją vai­kai, jau­nos mo­te­rys ir pra­dė­jo mo­ky­tis verp­ti. Jiems bu­vo la­bai įdo­mu, lie­ tu­viams tai įau­gę į krau­ją. Kai ku­ rios bend­ruo­me­nės jau grįž­ta prie tra­di­ci­nių ama­tų – ver­pi­mo, vė­li­ mo, jie pra­šo kar­ši­nių“, – džiau­gė­ si E.Ma­jus.

E.Ma­jaus ag­re­ga­tai ap­dir­ba ne vien avių, bet ir il­gap­lau­kių šu­ nų vil­ną. Tie­sa, šu­nų vil­ną rei­kia mai­šy­ti su avių. Ap­si­reng­ti iš sa­vo au­gin­ti­nių pa­ga­min­tų siū­lų mez­gi­ niais no­ri ne­ma­žai žmo­nių.

4

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Kaune nebeliko ko­rup­ci­jos Praė­ju­sius ke­le­rius me­ 1 tus in­ter­ne­te skelb­tos

po­sė­džių dar­bot­var­kės bu­vo aiš­ kios, klau­si­mai konk­re­tūs. Pas­ta­ ruo­ju me­tu iš pa­tei­kia­mų dar­bot­ var­kių ne­la­bai ga­li­ma su­pras­ti, ką ši ko­mi­si­ja vei­kia: nu­ro­do­mi tik abst­rak­tūs klau­si­mai „dėl gau­tų pra­ne­ši­mų“, „dėl an­ti­ko­rup­ci­jos veik­los ak­tua­li­jų“. Tai glu­mi­na ir pa­čius ko­mi­si­jos na­rius.

Abst­rak­čios ko­mi­si­jos dar­bot­ var­kės at­si­ra­do, kai me­tų pra­džio­je iš dar­bo bu­vo at­leis­tas sa­vi­val­dy­ bės Tei­sės de­par­ta­men­to vy­riau­ sia­sis spe­cia­lis­tas, šios ko­mi­si­jos na­rys Da­rius Ma­ka­re­vi­čius.

Bu­vęs tar­nau­to­jas ne­slė­pė, kad anks­čiau dar­bot­var­kes reng­da­ vo jis ar­ba ko­mi­si­jos re­fe­ren­tė, o A.Ru­čie­nė jas pa­tvir­tin­da­vo.

Rink­da­vo­si kas tris sa­vai­tes

„Ko­va su ko­rup­ci­ja Kau­ne nie­ kam neį­do­mi. Nė­ra ko ste­bė­tis, nes An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas yra iš val­dan­čių­jų. Nei Ved­lė: kai ku­rie An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai kri­ti­kuo­ja pir­mi­nin­kės A.Ru­čie­nės ne­veik­lu­mą, ta­čiau ji at­ker­ta, kad ko­mi­si­ja dir­ba pui­kiai. val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, nei ko­mi­si­ Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr. jos pir­mi­nin­kė ne­la­bai no­ri nu­ veik­ti ką nors pra­smin­go ko­vos su ko­rup­ci­ja fron­te, nes jei ak­ty­ dy­bę su­pur­tė ne vie­nas skan­da­las: no­ri į ją vaikš­čio­ti. Ko­mi­si­jos sek­ viai veik­si, ga­li pa­kenk­ti sa­viems. bu­vo su­lai­ky­tas vi­ce­me­ras K.Kriš­ re­to­rė tu­ri vi­sus įro­dy­mus, kad jie Anks­čiau ko­mi­si­jos dar­bas la­biau čiū­nas, pa­si­ra­šy­ta 12 mln. li­tų sa­ bu­vo kvie­čia­mi at­vyk­ti“, – pri­dū­ ma­tė­si. Bu­vo ini­ci­juo­ti ir at­lik­ti vi­val­dy­bei kai­nuo­sian­ti tai­kos su­ rė A.Ru­čie­nė. įvai­rūs ty­ri­mai. „Auk­si­nio tua­le­ tar­tis su bend­ro­ve „Ka­mes­ta“, to“ by­la ir­gi pra­si­dė­jo nuo ko­mi­ klam­pi­nan­ti An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ Dangs­to sa­viš­kius? si­jos at­lik­to ty­ri­mo“, – pa­ste­bė­jo si­jos pir­mi­nin­kės par­ti­jos bend­ra­ Iš­gir­dęs A.Ru­čie­nės prie­kaiš­tus Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­ žy­gį ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus dėl po­sė­džių ne­lan­ky­mo, An­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys Gin­ta­ras pa­va­duo­to­ją Vy­gau­dą Mo­lį. nas Si­mo­nas Kai­rys.

Vis dėl­to An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ Fur­ma­na­vi­čius pa­žė­rė kri­ti­kos pa­ Nuo 2007-ųjų ko­mi­si­jai va­do­ va­vo bu­vęs mies­to ta­ry­bos na­rys si­jos šie skan­da­lai ne­su­do­mi­no, čiai pir­mi­nin­kei. „Pa­žiū­rė­ki­te į ko­mi­si­jos dar­ Rai­mun­das Ka­mins­kas ir ke­le­ jie ne­bu­vo įtrauk­ti nė į vie­no in­ tą mė­ne­sių – Ar­vy­das Gar­ba­ra­ ter­ne­te skel­bia­mo po­sė­džio dar­ bot­var­kes – ten vi­siš­ka po­rnog­ ra­fi­ja. Be to, nuo­lat kai­ta­lio­ja­mas bot­var­kę. vi­čius. su­si­rin­ki­mų lai­kas. Aš tik­rai ne­ Per šį lai­ko­tar­pį suor­ga­ni­zuo­ti da­ly­vau­siu ko­mi­si­jos, ku­ri ki­ša 46 po­sė­džiai, na­riai kar­tais rink­ Kal­ti­no ki­tus da­vo­si kas 3 sa­vai­tės. Be dar­ Pak­laus­ta, kaip se­ka­si dirb­ti An­ vi­sus ko­rup­ci­nius ga­lus į van­de­nį, bot­var­kių ir nu­ta­ri­mų, in­ter­ne­te ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai, A.Ru­čie­nė veik­lo­je“, – pa­reiš­kė G.Fur­ma­na­ vi­čius. ga­li­ma ras­ti ne tik po­sė­džių pro­to­ nu­kir­to, kad „pui­kiai“. „Ko­kius di­džiau­sius ko­rup­ci­ Jį taip pat ste­bi­na, kad Kau­ne ko­lus, at­lik­tus so­cio­lo­gi­nius ty­ri­ mus, bet ir svar­bias ty­ri­mų iš­va­das jos įvy­kius te­ko na­gri­nė­ti per ma­ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­ dėl „auk­si­nio tua­le­to“ ar „Ro­mu­ no pir­mi­nin­ka­vi­mą? Daug vi­so­kių nin­ko po­stas pri­klau­so ne opo­ įvy­kių – jei no­ri­te kal­bė­ti de­ta­ zi­ci­jai, o val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos vos“ ki­no teat­ro ak­ci­jų pir­ki­mo.

Tie­sa, R.Ka­mins­kui va­do­vau­jant liai, man rei­kė­tų pa­kel­ti vi­sus do­ at­sto­vei. G.Fur­ma­na­vi­čiaus tei­gi­ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai taip pat ku­men­tus, pa­žiū­rė­ti fak­tus. Dar­ mu, ky­la pa­grįs­tų įta­ri­mų, kad taip ki­lo įvai­rių konf­lik­tų: ki­ti ko­mi­si­ bas vyk­do­mas nuo­lat – mes čia val­dan­tie­ji dangs­to įtar­ti­nus san­ jos na­riai val­dan­tie­siems pri­klau­ ne iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­ do­rius. „No­rė­čiau pir­mi­nin­kės vie­ san­tį pir­mi­nin­ką kal­ti­no dest­ruk­ ja, o dar­bus dir­ba ir sa­vi­val­dy­bės ci­ne veik­la, ta­čiau bent šio­kie to­kie ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, pri­ šai pa­klaus­ti – ko­dėl An­ti­ko­rup­ ko­mi­si­jos dar­bo re­zul­ta­tai ma­tė­si. klau­san­tys An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ ci­jos ko­mi­si­jo­je nė­ra asvars­to­mos si­jai“, – pa­reiš­kė A.Ru­čie­nė. tai­kos su­tar­tys ar jų pro­jek­tai dėl Skan­da­lai ne­su­do­mi­no „Tas mū­sų dar­bas – ne vien po­ Vai­nat­ra­kio ka­pi­nių, su „Ka­mes­ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­ sė­džiai. Ne­sup­ran­tu, kam ta­da tie ta“? Pas­ta­ro­ji tai­kos su­tar­tis sa­vi­ nin­ke ta­pus A.Ru­čie­nei, sa­vi­val­ žmo­nės ei­na į šią ko­mi­si­ją, jei ne­ val­dy­bei, ko ge­ro, kai­nuos 12 mln.

Komentarai Sta­sys Žir­gu­lis

Bu­vęs An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

A

pie sa­vi­val­dy­bės An­ti­ko­ rup­c i­jos ko­m i­s i­jos dar­ bą jau se­no­kai nie­ko ne­ gir­dė­jau. Man at­ro­do, kad jos nė­ra. Mes per mė­ne­sį or­ga­ni­zuo­ da­vo­me ke­lis po­sė­džius, pa­teik­da­vo­ me iš­va­das. Bend­ra­dar­biau­da­vo­me ir su pro­ku­ra­tū­ra, ir su Vy­riau­sią­ja tar­ ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja. Nus­ta­tė­me ne vie­ną ko­r up­ci­jos at­ve­jį, or­ga­n i­ zuo­da­vo­me at­vi­rus po­sė­džius su nu­ skriaus­tais žmo­nė­mis, ži­niask­lai­dos at­sto­vais. Aiš­ku, gal kai ku­rioms par­ ti­joms bu­vo ne­sma­gu, kai jų na­riai už­ siim­da­vo to­kiais ty­ri­mais, ta­čiau tik­ rai su­tau­pė­me ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų.

Da­bar apie ko­rup­ci­ją tik kal­ba­ma, ta­ čiau nie­ko ne­da­ro­ma.

Gin­ta­rė Skais­tė

An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos na­rė

T

ie­są sa­kant, vi­sa­da ei­da­vau į po­sė­džius. Pas­ku­ti­nia­me ne­pa­si­ro­d žiau, nes ne­ga­ lė­jau – tuo me­tu man bu­vo pa­skai­tos. Šiaip aš vi­są lai­ką ten vaikš­ tau. Kaip ver­ti­nu pir­mi­nin­kės dar­bą?

Vis­kas ten nor­ma­lu... Di­de­lių ty­ri­mų gal neat­l ie­ka­me, bet pa­gal žmo­n ių krei­pi­mu­sis vis­ką įgy­ven­di­na­me, at­ sa­ky­mus pa­tei­kia­me.

Ar­tū­ras Or­laus­kas

An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos na­r ys

N

e­bu­vau po­sė­džiuo­se, ku­ riuos or­ga­n i­z a­vo A.Ru­ čie­nė. Kai at­si­sta­ty­di­nau iš An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gų, vy­ko dis­ku­si­jos, ar tai reiš­kia ir ma­no išė­ji­mą iš šios ko­mi­si­jos na­rių. Nie­kas šios si­tua­ci­jos neiš­nag­ri­nė­jo ir į po­sė­ džius tie­siog ne­bu­vau kvie­čia­mas.

Da­bar si­tua­ci­ja iš­tai­sy­ta ir man pa­sa­ ky­ta, kad esu na­rys. Dėl to daug ne­ga­ lė­čiau ko­men­tuo­ti apie tai, kas bu­vo svars­to­ma.

li­tų, o mes An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­jo­je tik svars­to­me gy­ven­to­jų skun­dus. Tai pa­gal kom­pe­ten­ci­ ją pri­klau­sy­tų da­ry­ti net ne mū­sų ko­mi­si­jai. Kai A.Ru­čie­nė vie­šai at­ sa­kys į šiuos klau­si­mus, tuo­met aš ei­siu į po­sė­džius“, – sa­kė G.Fur­ ma­na­vi­čius.

Neap­s isp­r en­d ė: A.Burz­d i­k as

svars­tė, ar pri­si­pa­žin­ti kal­tu, ar neig­ti sa­vo kal­tę.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Su­gy­ven­ti­nę nu­žu­dė per gim­ta­die­nį Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no apy­gar­dos teis­mas 12 me­tų ne­lais­vės nu­tei­sė Al­vy­dą Burz­di­ ką, ku­ris žiau­riai su­mu­šė sa­vo su­ gy­ven­ti­nę ir pa­li­ko ją li­ki­mo va­liai.

Mo­ters gy­vy­bė už­ge­so die­ną po jos gim­ta­die­nio.

„Man at­ro­do, žmo­gaus gy­vy­bė kai­nuo­ja dau­giau nei 12 me­tų ne­ lais­vės“, – po nuo­spren­džio verk­ da­ma kal­bė­jo Lazdijų rajone nužu­ dytosios 59-erių Onos Sa­vu­kie­nės duk­ra Jū­ra­tė Ka­siu­le­vi­čie­nė.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad ma­ mai dar bu­vo ga­li­ma pa­dė­ti, ta­čiau A.Burz­di­kas su­muš­tą su­gy­ven­ti­nę pa­li­ko vie­ną.

Su­dau­žy­tas bu­vo ir su­muš­to­sios mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, to­dėl ji, net jei ir bū­tų pa­jė­gu­si, pa­gal­bos ne­bū­tų ga­lė­ju­si iš­si­kvies­ti. O.Sa­vu­kie­nė mi­rė praė­jus maž­daug 3–4 va­lan­ doms po to, kai pa­ty­rė dau­gy­bę su­ ža­lo­ji­mų.

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad A.Burz­di­ kas mo­te­rį, su ku­ria kar­tu pra­lei­do apie 17 me­tų, tal­žė ran­ko­mis ir ko­ jo­mis. Nu­žu­dy­to­sios duk­ra ne­nei­ gė, kad smur­tas mo­ti­nos na­muo­se bu­vo kas­die­nis pa­ly­do­vas. Lem­tin­ gi O.Sa­vu­kie­nei su­gy­ven­ti­nio smū­ giai pa­sie­kė ją gi­mi­mo die­ną. Taip vė­liau duk­rai pa­sa­ko­jo kai­my­nai. „Konf­lik­tas ir abie­jų su­gy­ven­ ti­nių gir­tu­mas pri­ve­dė prie to­kių pa­da­ri­nių. Sva­rios prie­žas­ties to­ kiems sa­vo veiks­mams A.Burz­di­ kas ne­nu­ro­dė“, – ne­slė­pė nu­teis­ to­jo gy­nė­jas Me­čis­lo­vas Nor­vai­šas.

Ad­vo­ka­tas pa­tvir­ti­no, kad jo gi­ na­ma­sis nag­ri­nė­jant by­lą ne­bu­vo nuo­sek­lus. Ke­lis kar­tus kei­tė sa­vo po­zi­ci­ją. Pra­džio­je kal­tu pri­si­pa­ži­ no, po to nei­gė, ga­liau­siai sa­vo kal­ tę pri­pa­ži­no iš da­lies.

Nu­žu­dy­to­sios duk­ra ži­no­jo apie ne­leng­vą mo­ti­nos da­lią. Kar­tą ra­ du­si ma­mą su­muš­tą pra­šė, kad ji apie tai pra­neš­tų po­li­ci­jai. Mo­te­ris duk­rai guo­dė­si, kad jei su­gy­ven­ti­ niui bū­tų atim­ta lais­vė, jis at­li­kęs baus­mę tik­rai su­si­ras­tų skun­di­kę ir ker­šy­tų.

Teis­mo spren­di­mu A.Burz­di­kas 12 me­tų pra­leis pa­tai­sos na­muo­se, taip pat tu­rės at­ly­gin­ti 40 tūkst. li­ tų pa­da­ry­tą ža­lą.

5

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

miestas

At­sis­vei­ki­na su Rin­go džen­tel­me­nu A.Šo­ci­kas su gy­ve­ni­mu at­si­svei­ ki­no tre­čia­die­nio va­ka­rą. Jo sū­nus Gin­tau­tas Šo­ci­kas pa­sa­ko­jo, kad tą die­ną jo tė­vas pa­si­ju­to blo­giau nei

Bū­riai žmo­nių va­ kar ėjo pa­gerb­ti Al­ gir­do Šo­ci­ko, ge­ riau­sio vi­sų lai­kų Lie­tu­vos bok­si­nin­ ko, tre­ne­rio, Kau­no gar­bės pi­lie­čio.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Nuo vi­dur­die­nio, kai bu­vo at­ver­ta lai­do­ji­mo rū­mų, esan­čių A.Juo­za­ pa­vi­čiaus pr. 1, sa­lė, ku­rio­je pa­šar­ vo­tas ve­lio­nis, jo­je vie­nas po ki­to ap­si­lan­kė A.Šo­ci­ko drau­gai, bend­ ra­žy­giai, gi­mi­nės, spor­to or­ga­ni­za­ ci­jų at­sto­vai.

Kau­no spor­to ve­te­ra­nų klu­bo „Ąžuo­ly­n as“ pir­m i­n in­kas Pra­ nas Ma­jaus­kas pa­ste­bi, kad kas­ met re­tė­ja klu­bo na­rių, tarp ku­rių bu­vo ir A.Šo­ci­kas, gre­tos. „Nuo

Jis trau­kė žmo­nes, nes į vi­sus žiū­rė­jo su pa­gar­ba ir ne­skirs­ tė jų pa­gal ran­gą, pa­ rei­gas.

At­min­imas: A.Šo­ci­kas dau­ge­lio žmo­nių at­min­ty­je liks ne tik kaip di­dis spor­ti­nin­kas, bet ir iš­ki­li as­me­ny­bė.

1982 m., kai įsi­kū­rė mū­sų ve­te­ ra­nų klu­bas, iš 246 ta­da su­si­bū­ ru­sių en­tu­zias­tų te­li­ko apie 70.

A.Šo­c i­ko ne­tek­t is nea­b e­jo­t i­n ai yra pa­ti skau­džiau­sia“, – tvir­ti­ no P.Ma­jaus­kas.

Vie­nas iš ar­ti­mų A.Šo­ci­ko drau­ gų, nu­si­pel­nęs Lie­tu­vos fut­bo­ lo tre­ne­ris Po­vi­las Gri­go­nis, pri­ si­me­na, kad A.Šo­ci­kas iš­si­sky­rė sa­vo su­ge­bė­ji­mu bend­rau­ti. „Jis trau­kė žmo­nes, nes į vi­sus

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

žiū­r ė­jo su pa­gar­ba ir ne­s kirs­t ė jų pa­gal ran­g ą, pa­rei­gas. Jo na­ muo­se lan­k ė­s i ir kos­m o­n au­tai, ir daug vi­so­kių žy­mių žmo­nių iš Lie­t u­vos, Ru­s i­jos, o jei tuo me­ tu kar­t u bū­d a­vo ki­t ų žmo­n ių, nė vie­n o neišs­k ir­d a­vo“, – tei­g ė P.Gri­go­nis.

Pa­sak jo, pas A.Šo­ci­ką na­muo­se po vie­nų var­žy­bų yra sve­čia­vę­sis ir gar­sus jo var­žo­vas, ru­sų bok­so le­ gen­da Ni­ko­la­jus Ko­ro­lio­vas.

„Jis ste­bė­jo­si, kad jo pa­grin­di­nis var­žo­vas So­vie­tų Są­jun­gos čem­ pio­na­tuo­se yra toks drau­giš­kas ir sve­tin­gas“, – pa­sa­ko­jo P.Gri­go­ nis. Ta­čiau spor­te A.Šo­ci­kas vi­sa­ da siek­da­vo re­van­šo, jei pa­tir­da­vo ne­sėk­mę. „Rin­ge jis bu­vo prin­ci­ pin­gas. Ne kar­tą yra sa­kęs, kad po pra­lai­mė­ji­mo vi­sa­da už­si­brėž­da­ vo tiks­lą ki­tą kar­tą lai­mė­ti. Ir tai jam vi­sa­da pa­vyk­da­vo“, – kal­bė­jo P.Gri­go­nis.

pa­pras­tai. „Pak­vie­tė­me grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir me­di­kai tė­ vą iš­ve­žė į Res­pub­li­ki­nę Kau­no li­ go­ni­nę. Ten jis už­ge­so ty­liai ir ra­ miai. Mi­rė kaip tik­ras vy­ras, koks bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą“, – pasakojo G.Šo­ci­kas apie pa­sku­ti­nes aki­mir­ kas, pra­leis­tas su tė­vu.

Pa­ly­dė­tu­vės Iš lai­do­ji­mo na­mų „Rim­tis“ (A.Juo­

za­pa­vi­čiaus pr. 1) A.Šo­ci­kas bus iš­ly­ dė­tas šian­dien 14 val.

Ve­lio­nis bus lai­do­ja­mas Pet­ra­šiū­

nų ka­pi­nė­se, šei­mos ka­pe.

6

Šeštadienis, lapkričio 24, 2012

Savaitė

Dirb­ti – po šal­to pa­žin­ties du­šo

Kitoks žvilgsnis

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Apie koldū­nus

Poetas Kęstutis Navakas

N

et ne­si­no­ri kalbė­ti apie naująjį Sei­ mą, ten­ka tik gūžtelė­ti pe­čiais. Ir net vi­sai ne­juo­kin­ga, kai pa­ts pir­ ma­sis po­sėdis pra­si­de­da cir­k u.

Sei­mo pir­mi­nin­kas ima ir pa­svei­ki­na naująjį prem­jerą... Al­girdą Bra­zauską. Galė­tu­me mirt iš juo­ko, bet iš­syk aiš­ku, kaip kom­pe­ten­tin­gai da­ bar bus ve­da­mi po­sėdžiai ir ko­kia rim­ta kom­ pa­ni­ja ten su­si­rin­ko. Te­lie­ka pri­si­min­ti so­vie­ti­ nių laikų anek­dotą. Leo­ni­das Brež­ne­vas sa­ko kalbą, svei­kin­da­mas at­vy­ku­sią Jung­tinės Ka­ ra­lystės prem­jerę. Skai­to iš la­pe­lio: ger­bia­mo­ji po­nia In­di­ra Gan­di... Vertė­jas šnabž­da: Leo­ni­

Vi­siš­kai neaiš­ku, kas bus pa­ ra­šy­ta nau­jie­siems val­dan­tie­ siems gal­vo­se ir ant la­pe­lių. dai Il­ji­čiau, čia ne In­di­ra Gan­di, čia Mar­ga­ret Te­ čer. L.Brež­ne­vas: pa­ts ma­tau, kad Mar­ga­ret Te­ čer, bet man va čia pa­ra­šy­ta – In­di­ra Gan­di!

Nie­ko ne­pri­me­na? Keis­ta, kad to­kia si­tua­ci­ja kar­to­ja­si pas mus, vi­siš­kai neaiš­ku, kas bus pa­ra­šy­ta nau­jie­siems val­dan­tie­siems gal­vo­ se ir ant la­pe­lių. Dar ge­rai, kad Sei­mo pir­mi­ nin­kas pa­svei­ki­no Al­girdą Bra­zauską, o ne In­ dirą Gan­di. Bet bai­kim tas po­li­ti­kas, greit pa­ ma­ty­sim ir ki­to­kių cir­ko nu­me­rių.

Prieš po­rą de­šimt­me­čių, norė­da­mas pa­mirš­ti rūpes­čius, mėgda­vau vaikš­čio­ti po nak­tinį Kau­ ną. Ža­lia­kal­nis, Ąžuo­ly­nas, Vaiž­gan­to gatvė ket­ virtą nak­ties at­ro­do kaip iš Ju­liaus Kau­po pa­ sakų. Žmo­nių su­tik­da­vau re­tai, bet mėgin­da­vau už­kal­bin­ti. Kar­tais pa­vyk­da­vo, o ir blogų ne­su­ti­ kau. Ne­se­niai pamė­gi­nau pa­kar­to­ti šią pra­ktiką, tik į prie­šingą pusę. Iš Ža­lia­kal­nio Sa­va­no­rių pro­ spek­tu nu­ėjau iki „Saulė­te­kio“, kur gy­ve­na drau­ gė. Ėjau il­gai, įsi­žiūrė­da­mas į rūką, pa­sta­tus, as­ faltą. Su­ti­kau žmo­nių. Re­mi­gi­jus, lau­kian­tis sto­ telė­je ne­ži­nia ko, iš iš­vaiz­dos ne­bu­vo pa­na­šus į gerą žmogų. Bet pa­si­kalbė­jo­me la­bai šil­tai. Pa­si­ guodė sta­ty­bo­se kri­tu­siais už­dar­biais, tuo, kad te­ ko emig­ruo­ti. No­me­da, su­si­gūžu­si ki­to­je sto­telė­ je, pa­pa­sa­ko­jo, jog ser­ga draugė, bu­vo jos lan­ky­ti.

Keis­ti tie ry­ti­niai žmonės, daž­nai, jei ap­skri­tai kal­ ba, būna la­bai at­vi­ri. Man beei­nant ėmė auš­ti, pa­ si­rodė dau­giau į dar­bus sku­ban­čių žmo­nių. Vi­sa tai pro lek­su­so langą at­ro­do vi­sai ki­taip.

Nus­te­bi­no at­ve­jis vie­na­me pre­ky­bos cent­re.

Be­si­ren­kant pre­kes, pri­ėjo se­nutė ir pa­davė man dešrą. Žiūrė­kit, ko­kia ge­ra deš­ra ir kaip nu­pi­gin­ta, būti­nai pir­kit. Te­ko pirk­ti, tik­rai ge­ ra. O se­nutė tuo me­tu iš ki­to salės ga­lo man dar šau­kia: „Atei­kit čiaaa! Žiūrė­kit ko­kie ge­ri koldū­nai! Ir ko­kie pigūs!!!“ Tai va, mie­li mūsų iš­rink­tie­ji, jei vald­žio­je ne­si­ seks, kreip­kitės. Ži­nau, kur yra pi­gių koldūnų. informacija:

302 250

S

u did­žią­ja kai­my­ne su­ gy­ven­ti rei­kia gra­žiuo­ ju, bend­ra­dar­biau­ti ak­ty­ viau, o taip griež­tai pi­nigų iš Ru­si­jos už oku­pa­ciją ne­rei­ka­ lau­ti. To­kia yra nau­jo­jo Sei­mo Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to (URK) pir­mi­nin­ko Be­ne­dik­to Juod­kos po­zi­ci­ja.

– Daug ką nu­ste­bi­no, kad būtent jūsų, dip­lo­ma­ti­jo­je ir po­li­ti­ko­je ne­pa­ty­ru­sio žmo­ gaus, kan­di­datū­ra bu­vo pa­si­ rink­ta va­do­vau­ti URK. Juo­lab čia pat – pir­mi­nin­ka­vi­mas ES. Ar jums ne­bus per sun­ kus šis dar­bas?

– Pa­žiūrė­si­me. Iš pra­džių, ma­tyt, bus sun­kiau, bet ma­no dar­bas – kaip uni­ver­si­te­to rek­to­riaus: tarp­tau­ti­niai ry­šiai, uni­ver­si­ te­to rep­re­zen­ta­vi­mas įvai­riuo­se pa­sau­lio ir Eu­ro­pos struktū­ro­se davė tam tik­ros pa­tir­ties. Iš vie­ nos pusės, aiš­ku, man, ko ge­ro, kom­for­tiš­kiau būtų dirb­ti Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ros ko­ mi­te­te, ta­čiau ki­taip nu­sprendė frak­ci­ja. Ga­liau­siai aš, kaip Vil­ niaus uni­ver­si­te­to (VU) rek­to­ rius, lan­kiau­si pas vi­sus Eu­ro­pos ka­ra­lius, ka­ra­lie­nes, pre­zi­den­ tus. Be­veik vi­si Eu­ro­pos ka­ra­ liai ir ka­ra­lienės, ku­rie at­vyk­da­ vo į Lie­tuvą, ap­lan­ky­da­vo ir VU, te­ko su jais bend­rau­ti, dis­ku­tuo­ ti. Tad nėra jau taip blo­gai, kaip kar­tais at­ro­do iš ša­lies.

– Ko­kios, jūsų nuo­mo­ne, yra pa­grin­dinės Lie­tu­vos už­sie­ nio rei­kalų pro­ble­mos?

– Kal­bant apie ak­tua­li­jas, tai da­bar svar­biau­si yra ES struktū­ ri­nių fondų da­ly­kai: nau­ja ES fi­ nan­sinė per­spek­ty­va 2014–2020 m. Lau­kia ko­va dėl fi­nan­sa­vi­mo iš ES struktū­ri­nių fondų, nes, kaip ma­to­me, ir Ig­na­li­nos ato­ mi­nei elekt­ri­nei už­da­ry­ti vie­ toj 700 mln. litų nu­ma­ty­ta kur kas ma­žiau. Žemės ūkio pa­skir­ ties iš­mo­koms taip pat nu­ma­ty­ta ma­žiau, mes at­si­lie­ka­me nuo ES vi­dur­kio. Masė ir kitų klau­simų.

Lie­tu­va, kaip ir vi­sa ES, ne­ga­ li nu­si­ša­lin­ti nuo Ar­timųjų Rytų pro­blemų: Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos konf­lik­to, Uk­rai­nos rei­kalų.

– Jūsų nuo­mo­ne, ko­kie turė­ tų būti san­ty­kiai su Ru­si­ja. Ar jie da­bar konst­ruk­tyvūs?

– Už­sie­nio po­li­ti­ko­je kei­čian­tis vald­žioms pa­lai­ko­mas tas tęsti­ nu­mas, ne­ga­li­ma keis­ti stra­te­gi­ jos po kiek­vienų rin­kimų, tai ne­ būtų so­li­du. Rei­kia džiaug­tis, kad kei­čian­tis vald­žioms tęsti­nu­mas iš­lie­ka, o tak­ti­nius da­ly­kus ga­li­

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Pers­pek­ty­va: B.Juod­ka įsi­ti­kinęs, kad su Ru­si­ja rei­kia glaud­žiau bend­ra­dar­biau­ti

kultū­ros, moks­lo sri­ty­se.

ma ko­re­guo­ti, pri­klau­so­mai nuo to, kas va­do­vau­ja. Ma­no nuo­ mo­ne, su kai­my­nais rei­kia gy­ ven­ti gra­žiuo­ju. Vi­si tą turbūt su­pran­ta. Jei su kai­my­nais ne­ su­gy­ven­si, bus sun­ku su ki­tais.

Kal­bant apie Ru­siją, tai yra did­ žiulės rin­kos, jei žiūrė­tu­me per eko­no­mikos pri­zmę. Ma­nau, kad su Ru­si­ja rei­kia bend­ra­dar­biau­ti, ir man at­ro­do, kad glaud­žiau.

– Jūs kal­ba­te apie eko­no­ mikos da­ly­kus?

– Taip, jei žiūrė­si­me per eko­no­ mi­kos pri­zmę. Ir mūsų žem­dir­ biai turės kur par­duo­ti mėsą, sūrius. Ki­tas da­ly­kas yra moks­lo rei­ka­lai. Kad ir kaip būtų, dau­ gybė moks­lo sri­čių Ru­si­jo­je tu­ri la­bai stiprų po­ten­cialą. Tai­gi čia rei­kia glaud­žiau bend­ra­dar­biau­ ti ne tik eko­no­mi­kos, bet ir kultū­ ros, moks­lo sri­ty­se.

– De­ši­niųjų Vy­riau­sybė, bai­ gian­tis ka­den­ci­jai, su­būrė dar­bo grupę ir vėl ak­ty­viau ke­lia klau­simą dėl oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo. Jūs šią kryptį tęsi­te?

– Ži­no­te, aš čia jums ga­liu pa­ sa­ky­ti ne kaip švie­žias po­li­ti­ kas. Man at­ro­do, kad pra­ėjo jau 23 ne­prik­lau­so­mybės me­tai ir la­ bai sun­ku tikė­tis tų kom­pen­sa­ cijų, žmo­giš­kai žiū­rint. Mo­ra­liai taip, Lie­tu­va yra tei­si – kiek šim­ tų tūkstan­čių žmo­nių nu­kentė­jo. Čia yra dis­ku­sijų klau­si­mas.

– Kaip jūs ver­tin­tumė­te tą, ša­lies va­dovės žod­žiais, pau­ zių po­li­tiką su Len­ki­ja, ki­to­ mis vals­tybė­mis? Ar tai nėra ak­la­vietė?

– Len­ki­ja yra ar­ti­miau­sia kai­mynė geog­ra­fiš­kai, jau ne­kal­bant apie

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

is­to­ri­nes mūsų vals­ty­bių šak­nis.

Man at­ro­do, tie san­ty­kiai kaž­kaip keis­tai svy­ruo­ja: nuo stra­te­ginės par­tne­rystės iki at­vėsi­mo. Gal­ vo­ju, kad rei­kia ras­ti stra­te­ginės par­tne­rystės tarp Len­ki­jos ir Lie­ tu­vos kryp­tis. Tai­gi reikėtų lai­ky­ tis būtent to­kios po­li­ti­kos.

– Kaip ver­tin­tumė­te san­ty­ kius su Bal­ta­ru­si­ja? Lie­tu­va čia tai tūpčio­ja prie­š Aliak­ sandrą Lu­ka­šenką, tai smer­ kia dik­tatūrą ir šne­ka apie žmo­gaus tei­ses.

– Yra toks niuan­sas – mes ne­ ga­li­me vyk­dy­ti po­li­ti­kos neat­siž­ velg­da­mi į vi­sos ES po­zi­ciją. Bet jei ver­tin­tu­me ob­jek­ty­viai, Bal­ ta­ru­si­ja yra ar­ti­miau­sias mūsų kai­my­nas, tad reikėtų ar­ti­mes­nių san­ty­kių. Bet yra taip, kaip yra.

Jei yra dik­ta­to­riš­kas re­ži­mas, ne­ de­mok­ra­ti­niai da­ly­kai, ne­ga­li­ me iš­šok­ti iš bend­ros ES po­li­ti­kos kon­teks­to. Apie be­si­kei­čian­čią Lie­tu­vos po­zi­ciją reikėtų klaus­ti už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro. Juk jie spren­di­mus prii­ma, ne Sei­mas.

– Kaip api­bend­rin­tumė­te Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­tiką?

Yra nuo­mo­nių, kad ji per­ne­ lyg nea­pibrėž­ta, kon­junktū­ rinė.

– Turė­tumė­te su­pras­ti, kad aš tik vieną par­ą sėdžiu URK pir­mi­nin­ ko kėdėje, už­va­kar bu­vo pir­ma­ sis po­sėdis – man sun­ku taip vis­ ką nu­brėžti. Bet ma­nau, kad vis tiek bu­vo pa­reng­tos už­sie­nio po­ li­ti­kos stra­te­ginės gairės. Stra­ te­gi­ja yra, klau­si­mas tik – tak­ ti­niai da­ly­kai, kaip tą stra­te­giją rea­li­zuo­ti.

– Jūs už va­di­namąją Bal­ tos­kan­di­jos kon­cep­ciją, pa­

gal ku­rią į Eu­ropą ei­si­me per Šiaurės ša­lis, o ne per Len­ kiją?

– Ge­ri san­ty­kiai su Šiaurės Eu­ro­ pa pa­lai­ko­mi jau nuo pat ne­prik­ lau­so­mybės pra­džios. Ta sche­ma: trys Bal­ti­jos vals­tybės ir pen­kios Šiaurės ša­lys – la­bai ge­rai vei­ kia dau­gybę metų. Tu­ri­me daug gra­žių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­ vyzd­žių.

– Kal­bant apie Es­tiją ir Lat­ viją – čia lyg ir daug emo­ cijų bei pro­jektų, bet rea­lių re­zul­tatų nėra. Ką šia kryp­ ti­mi, jūsų nuo­mo­ne, reikėtų ge­rin­ti?

– Čia daug pjūvių, per ku­riuos žiūrė­da­mas ga­li ras­ti ir gra­žių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyzd­žių, ir ne­la­bai. Kaip moks­lo žmo­gus ga­liu pa­sa­ky­ti, kad trys Bal­ti­ jos ša­lių uni­ver­si­te­tai tu­ri gra­ žias bend­ra­dar­bia­vi­mo tra­di­ ci­jas, ku­rios tęsia­mos iki šiol.

Po­li­ti­niu ly­giu – pro­blemų yra.

Dėl ato­minės elekt­rinės nėra to­ kio aiš­ku­mo. At­vi­rai pa­sa­kius, ir lat­viai, ir es­tai, žiūrė­da­mi iš ša­ lies, ne­be­sup­ran­ta, ko­kios po­zi­ ci­jos jiems lai­ky­tis.

– Tik pra­dėjęs dirb­ti Sei­me, Sei­mo ple­na­ri­nių po­sėdžių salė­je pa­reiškė­te, kad dis­ku­ si­jos jums pri­minė van­dens pils­tymą. Kaip jau­čiatės Sei­ me?

– Sei­me iš­ties įdo­mu įdo­mu... (pauzė – red. pa­st.). Vi­siš­kai ki­ toks dar­bas. Ka­dan­gi jau va­ kar turė­jo­me po­sėdžius ir URK, ir Eu­ro­pos rei­kalų ko­mi­te­tuo­se, la­bai įdo­mios įvai­rios pro­ble­ mos. Ne aka­de­mi­nis čia, aiš­ku, dar­bas, bet nau­ja pa­tir­tis man la­bai įdo­mi.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Nėra jau taip blo­ gai mūsų už­sie­nio po­li­ti­ko­ je, kaip kar­tais pa­tei­kia­ ma.

j.argustas@diena.lt

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 350.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

Šeštadienis, lapkričio 24, 2012

Lietuva

Vy­riau­sybės lyg­tis – su dau­gy­be ne­ži­nomųjų

Būsi­ma­sis prem­je­ ras norėtų jau nuo pir­ma­die­nio pra­dėti su Pre­zi­den­te de­ rin­ti kan­di­datū­ras į mi­nist­rus. Ta­čiau jis iki šiol ne­ži­no vi­ sų ga­limų pre­ten­ dentų.

Būčiau lai­ min­ga, jei mums pa­ vyktų pa­ baig­ti ir su­ tar­ti. Bent jau ma­no po­žiū­riu, tai la­bai ge­ ra pra­džia de­ry­boms, la­bai ge­ra.

Pliu­sas: Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė la­bai ge­rai

įver­ti­no pa­teiktą pa­si­ūlymą dėl fi­nan­sa­vi­mo IAE di­di­ni­mo.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pre­ten­den­tas: Kau­no mies­to ta­ry­bos na­rys R.Šat­kaus­kas ga­li tap­ti

nau­juo­ju žemės ūkio mi­nist­ru.

So­cial­de­mok­ra­tai tarė­si

Ke­tu­rių cent­ro kairės par­tijų for­ muo­ja­mos Vy­riau­sybės va­do­vas so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­ vi­čius kol kas ži­no tik sa­vo va­do­ vau­ja­mos So­cial­de­mok­ratų par­ti­ jos kan­di­da­tus, ku­rie galėtų būti tei­kia­mi Pre­zi­den­tei.

Va­kar po­piet kan­di­datū­ras į sep­ ty­nis mi­nistrų po­rtfe­lius ap­tarė So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos pre­zi­ diu­mas.

Fi­nansų mi­nist­ru bus siū­lo­ma skir­ti Ri­mantą Šad­žių, kraš­to ap­ sau­gos – Juozą Oleką, už­sie­nio rei­ kalų – Liną Lin­ke­vi­čių, su­si­sie­ki­mo – Ri­mantą Sin­ke­vi­čių. Ūkio mi­ nist­re galbūt taps Bi­rutė Vėsaitė, svei­ka­tos ap­sau­gos – Vy­te­nis And­ riu­kai­tis, tei­sin­gu­mo – Juo­zas Ber­ na­to­nis ar­ba Ju­lius Sa­ba­taus­kas.

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos kan­di­da­tai į jos de­le­guo­ja­mus mi­ nist­rus taip pat aiškūs: ap­lin­kos mi­nist­ru bus siū­lo­ma skir­ti Va­ len­tiną Ma­zu­ronį, vi­daus rei­kalų – Re­mi­gijų Že­mai­taitį.

Lenkų rin­kimų ak­ci­ja į Ener­ge­ti­ kos mi­nis­te­ri­jos va­do­vus de­le­guo­ ja Ja­ros­lavą Ne­ve­ro­vi­čių. Ži­no tik dvi pa­var­des

Bet Dar­bo par­ti­ja (DP) kol kas ty­ li dėl visų jai pri­skirtų ke­tu­rių mi­ nistrų. A.But­ke­vi­čius tei­gia žinąs tik dviejų DP kan­di­datų pa­var­des, li­ku­sių dviejų – dar nėra aiš­kios.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ka­bi­netą for­muo­jan­tis po­li­ti­kas tvir­ti­na, kad jau būtų ge­rai ži­no­ti vi­sus kan­di­da­tus. „Kalbė­jo­me, kad jau būtų ge­ rai ži­no­ti kan­di­da­tus į mi­nist­rus“, – va­kar po val­dan­čio­sios koa­li­ci­ jos ly­de­rių su­si­ti­ki­mo Sei­me sakė A.But­ke­vi­čius.

Jis tvir­ti­no žinąs tik dvi DP kan­ di­da­tes į mi­nist­ro po­stus: „Tik­ rai jau dvi mo­te­ris ži­nau. Lo­re­ta Grau­ži­nienė ir Vir­gi­ni­ja Balt­rai­ tienė. Dar dvi kan­di­datū­ros dar kol kas nėra aiš­kios.“ L.Grau­ži­nienė siū­lo­ma va­do­ vau­ti So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai, V.Balt­rai­tienė – tap­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­re.

Kol kas koa­li­ci­jos par­tne­riai ne­ su­tarė, kiek nuo Naujųjų di­din­ ti mi­ni­ma­lią mėne­sio algą – iki 1 000 ar iki 1 100 litų. „Vyks­ta skai­čia­vi­mai, bet tiks­las su­for­mu­luo­tas – 1 000 litų, yra ir 1 100 litų, ke­li va­rian­tai mo­de­liuo­ ja­mi. Kitą sa­vaitę vyks su­si­ti­ki­mai Pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jo­je ir tą pa­čią dieną – su­si­ti­ki­mai su Smul­ kiųjų ir vi­du­ti­nių vers­li­ninkų aso­ cia­ci­jos ta­ry­bos na­riais, nes vie­ni sa­ko, kad nėra jo­kių pa­vojų, ki­ ti ma­to grėsmių. Bet ma­nau, ra­ si­me su­ta­rimą su vi­sais. Mums svar­biau­sia – vie­šie­ji fi­nan­sai, kad jie būtų su­ba­lan­suo­ti“, – kalbė­jo A.But­ke­vi­čius.

Dai­li­na pro­gramą

Dar lau­kia­ma dek­re­to

DP pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Us­pas­ ki­chas va­kar teigė, kad kan­di­da­tus į kultū­ros ir žemės ūkio mi­nist­ro po­stus būsi­ma­jam prem­je­rui pa­ teiks galbūt pir­ma­dienį.

Kol kas neo­fi­cia­liai už­si­me­na­ ma, kad į žemės ūkio mi­nist­rus galėtų pre­ten­duo­ti Ry­tis Šat­kaus­ kas, į kultū­ros – esą svars­to­ma Ta­ do Rimd­žiaus kan­di­datū­ra.

Pa­sak A.But­ke­vi­čiaus, iki pir­ ma­die­nio ti­ki­ma­si baig­ti dai­lin­ti Vy­riau­sybės pro­gramą. „Ji jau pa­ reng­ta, bet struktū­riš­kai bai­gia­ma, gal šiek tiek bus su­trum­pin­ta, nes vi­si tu­ri daug idėjų“, – sakė jis.

Sei­mas ket­vir­ta­dienį pri­tarė A.But­ ke­vi­čiaus kan­di­datū­rai į mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Dek­retą dėl jo pa­sky­ri­mo dar tu­ri pa­si­ra­šy­ti pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Ti­ki­ma­si, kad ji tai pa­da­rys pir­ma­dienį.

Po to per 15 dienų turėtų būti su­for­muo­tas mi­nistrų ka­bi­ne­tas ir Sei­mui pa­teik­ta Vy­riau­sybės pro­ gra­ma.

Po Sei­mo rin­kimų naują cent­ ro kairės val­dan­čiąją dau­gumą su­ darė so­cial­de­mok­ra­tai, DP, Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja ir Lenkų rin­kimų ak­ci­ja. Ji par­la­men­te tu­ri 87 vie­tas iš 139.

Re­gio­ni­niu ter­mi­na­las ne­pa­virs Žlun­ga Lie­tu­vos pla­nai ties Kiau­ lės nu­ga­ra Klaipė­do­je pro­jek­tuo­ jamą su­skys­tintų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­nalą pa­vers­ti re­gio­ni­ niu ter­mi­na­lu, fi­nan­suo­jamu Eu­ ro­pos Sąjun­gos.

Ty­rimą at­li­ku­si Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja va­kar pa­skelbė, kad re­gio­ninį SGD ter­mi­nalą Bal­ti­jos jūros ry­tinė­je pa­krantė­je reikėtų sta­ty­ti ties Suo­ mi­jos įlan­ka.

Da­ni­jos kon­sul­ta­cijų bend­rovės „Ram­boll Oil & Gas“ at­lik­to ty­ri­ mo iš­va­do­je vie­no­dai ver­ti­na­mos dvi ga­li­mybės – sta­ty­ti tokį ter­mi­ nalą tiek Es­ti­jo­je, tiek Suo­mi­jo­je.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos tei­gi­mu, ty­ri­ me pa­tei­kia­ma stra­te­ginė sis­te­ma, pa­gal ku­rią suin­te­re­suo­tos vals­ tybės ir pro­jek­to plėto­to­jai turėtų priim­ti spren­di­mus. Ty­ri­me taip

pat nu­sta­ty­ta inf­rast­ruktū­ra, rei­ ka­lin­ga tin­ka­mam vi­daus rin­kos vei­ki­mui ir tie­ki­mo sau­gu­mui re­ gio­ne.

Ty­ri­mas dėl SGD tie­ki­mo Bal­ti­jos jūros ry­tinė­je pa­krantė­je pa­reng­tas, pa­pra­šius vals­tybėms narėms, da­ ly­vau­jan­čioms įgy­ven­di­nant Bal­ti­ jos ener­gi­jos rin­kos jung­čių planą (angl. BE­MIP). Ty­ri­me, be re­gio­ni­ nio SGD ter­mi­na­lo vie­tos, iden­ti­fi­ kuo­ti ki­ti inf­rast­ruktū­ros ele­men­ tai, rei­ka­lin­gi re­gio­ni­niam ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mui pa­di­din­ti.

Ti­ki­ma­si, kad, rem­da­mo­si ty­ri­ mu, suin­te­re­suo­tos vals­tybės ki­ta­ me BE­MIP aukš­to ly­gio grupės su­ si­ti­ki­me, ku­ris tu­ri būti su­reng­tas kuo grei­čiau, su­tars dėl BE­MIP dar­ bo pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo inf­ rast­ruktū­ros plėtros ir dujų tie­ki­mo įvai­ri­ni­mo sri­ty­se veiksmų pla­no.

Re­gio­ni­nis ter­mi­na­las ap­rūpintų du­jo­mis Bal­ti­jos vals­ty­bes ir Suo­ miją, ku­rios da­bar yra vi­siš­kai pri­ klau­so­mos nuo Rytų tiekė­jo. Ter­ mi­na­lui būtų su­teik­ta ES fi­nan­sinė pa­ra­ma.

Stu­di­jo­je taip pat įvar­dy­ta, kad al­ter­na­ty­vus dujų tie­ki­mas ir dujų tie­ki­mo sau­gu­mas bus už­tik­rin­tas tuo at­ve­ju, jei bus įgy­ven­din­ti vi­ si re­gio­nui būti­ni inf­rast­ruktū­ri­niai pro­jek­tai: Lietuvos–Lenkijos dujų jung­tis, su­stip­rin­tos esa­mos ir nu­ ties­tos nau­jos jung­tys tarp Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos, nu­ties­ta Estijos– Suomijos dujų jung­tis ir įgy­ven­din­ ti SGD ter­mi­nalų pro­jek­tai.

Lie­tu­va jau yra su­pro­jek­ta­vu­ si sa­vo SGD ter­mi­nalą, ku­ris iki 2014 m. pa­bai­gos turėtų at­si­ras­ti Klaipė­do­je.

KD, BNS inf.

Nutrauktos ES biud­že­to dalybos De­ry­bo­se dėl nau­jo­jo ES sep­ty­ ne­rių metų biud­že­to da­ly­vau­jan­ ti Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė su­gebė­jo įti­kin­ti Bend­ ri­jos va­do­vus, kad Ig­na­li­nos ato­ mi­nei elekt­ri­nei (IAE) už­da­ry­ti rei­kia di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo.

ES vals­ty­bių va­do­vams nau­jai pa­teiktą pa­si­ūlymą dėl biud­že­ to D.Gry­baus­kaitė pa­va­di­no „la­ bai ge­ra pra­džia de­ry­boms“. „Bū­ čiau lai­min­ga, jei mums pa­vyktų pa­baig­ti ir su­tar­ti. Bent jau ma­ no po­žiū­riu, tai la­bai ge­ra pra­džia de­ry­boms, la­bai ge­ra“, – va­kar pir­mo­je die­nos pusė­je žur­na­lis­ tams sakė Briu­se­ly­je vie­šin­ti Pre­ zi­dentė.

Derybos dėl ES biudžeto va­kar va­ka­re buvo nutrauktos, o prie šio klausimo nutarta grįžti 2013 m. pradžioje.

Su­si­ti­ki­me derė­ta­si dėl be­ veik tri­li­jo­no eurų ES biud­že­to 2014–2020 m. Gin­čy­ta­si dėl nak­ tį į penk­ta­dienį pa­teik­to Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Her­ ma­no Van Rom­puy pa­si­ūly­mo.

Dau­giau­sia klau­simų ki­lo dėl Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos po­zi­ci­ jos. Šios ša­lies prem­je­ras Da­vi­ das Ca­me­ro­nas gra­si­no ve­tuo­ti biud­žetą, jei jis ne­bus pa­kan­ka­ mai ap­kar­py­tas.

Nau­ja­me pro­jek­te yra Lie­tu­ vai nau­dingų per­mainų – pa­gal jį iki 2020 m. IAE už­da­ry­ti gau­tu­ me 460 mln. eurų vie­toj anks­čiau siū­lytų 210 mln. iki 2017-ųjų, o struktū­rinė pa­ra­ma Bal­ti­jos ša­ lims būtų ma­žiau ri­bo­ja­ma dėl did­žiu­lio eko­no­mi­kos nuo­smu­ kio 2009 m.

Kai ku­rių Eu­ro­pos vals­ty­bių va­ do­vai jau pa­reiškė, kad, ne­su­ta­rus šią sa­vaitę, de­ry­bos galėtų būti su­reng­tos sausį ar va­sarį.

Būsi­ma­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gia, kad IAE už­ da­ry­ti nu­ma­to­ma dau­giau kaip 400 mln. eurų pa­ra­ma yra ne­pa­ kan­ka­ma. „Taip, su­ma per ma­ ža. Jei­gu bus priim­tas toks ga­lu­

PREKYBA KIETUOJU KURU:

ti­nis spren­di­mas, tai reiš­kia, kad Lie­tu­va atei­ty­je turės li­ku­sią su­ mą su­ras­ti, o tai ne­ma­ža su­ma ir, aiš­ku, bus ne­leng­va“, – sakė jis.

Lie­tu­va IAE už­da­ry­ti pra­šė iki 2020 m. skir­ti 770 mln. eurų, iki 2030-ųjų reikėtų dar 1,5 mlrd. eurų.

IAE va­do­vo Žil­vi­no Jurk­šaus tei­ gi­mu, jei­gu Lie­tu­vai iki 2020-ųjų iš ES pa­vyktų gau­ti 460 mln. eu­ rų, reak­to­riai bent ne­būtų kon­ ser­vuo­ja­mi. Vis dėlto, pa­sak jo, dėl be­veik du­kart ma­žesnės pa­ ra­mos, nei reikėtų, ga­lu­ti­nis IAE už­da­ry­mas būtų ati­dėtas dar bent de­šim­čiai metų. „Tai ver­ti­na­me la­bai tei­gia­mai, pa­ly­gin­ti su pir­mi­niu siū­ly­mu, kur bu­vo 210 mln. eurų. Šis pa­ kėli­mas iki 460 mln. eurų leistų iš­veng­ti kri­ti­nio sce­na­ri­jaus – ko­ ne su­stab­dy­ti vi­sus de­mon­ta­vi­mo dar­bus ir ke­liems de­šimt­me­čiams už­kon­ser­vuo­ti reak­to­rius. Ši su­ ma, sa­vai­me su­pran­ta­ma, yra ne­ pa­kan­ka­ma esa­mam pla­nui vyk­ dy­ti – už­da­ry­ti ato­mi­nei iki 2029 m. Ter­mi­nas ta­da nu­si­tęstų, mū­ sų skai­čia­vi­mais, iki 2038 m. Bet ma­ty­tu­me to­kią aiš­kią pa­baigą, o ne kon­ser­va­vimą il­giems de­šimt­ me­čiams“, – sakė Ž.Jurk­šus.

2007–2013 m. IAE už­da­ry­ti ES skyrė 1,37 mlrd. eurų, ta­čiau, kaip sakė Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė, Lie­tu­va su­gebė­jo pa­nau­do­ti „tik apie 50–60 pro­c., ką iš­si­derė­jo“.

KD, BNS inf.

460 mln. eurų

– tiek ES ga­li skir­ti ato­mi­nei elekt­ri­nei už­da­ry­ti iki 2020 m.

ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.

8

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

10p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ap­leis­tos sa­los – Džeimso Bon­do prie­šų bu­veinės.

pasaulis

Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tas: Ga­zo­je nu­sėdus dulkėms ana­li­ti­kai ėmė svars­ty­ti, kas ta­po konf­lik­to nu­galė­to­jais ir pra­laimė­to­jais. Tiek Iz­rae­lis, tiek „Ha­mas“ tu­ri ir kuo pa­si­džiaug­ti, ir dėl ko pa­si­krims­ti.

Ko­vos krikš­tas

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ ta­nya­hu džiau­gia­si sąly­gi­ne per­ga­ le. Li­kus vos ke­liems mėne­siams iki par­la­men­to rin­kimų, jis lik­vi­da­vo pa­les­ti­nie­čių gru­puotės „Ha­mas“ ka­ro vadą Ah­medą al Jaa­ba­ri, su­nai­ ki­no dalį jų ra­ketų ir ginklų kont­ra­ ban­dai nau­do­jamų tu­ne­lių. Ko­vos krikštą iš­laikė „Ge­le­ži­nis ku­po­las“ – Jung­ti­nių Vals­tijų fi­nan­suo­tas Iz­ rae­lio prie­šra­ke­ti­nis sky­das.

Bet kai ku­rie ana­li­ti­kai abe­jo­ja, ar A.al Jaa­ba­ri mir­tis bus nau­din­ ga Iz­rae­liui. Va­šing­to­no ka­ro stu­ dijų ins­ti­tu­to eks­pertė Eli­za­beth O’Bagy JAV te­le­vi­zi­jai CNN teigė, kad taip ma­ny­ti būtų klai­din­ga. „Tai pa­ska­tins ekst­re­mis­ti­nių gru­puo­čių pli­timą Ga­zos Ruo­že, ne­kont­ro­liuo­ja­mas ra­ketų ata­kas ir di­desnį smurtą prie­š Iz­raelį“, – sakė konf­liktų eks­pertė.

Jos ko­le­ga iš Va­šing­to­no stra­te­ gi­nių ir tarp­tau­ti­nių stu­dijų cent­ ro Jo­nas Al­ter­ma­nas paaiš­ki­no, jog A.al Jaa­ba­ri ge­le­ži­niu kumš­čiu kont­ro­lia­vo ko­vo­tojų gru­puo­tes. „Ha­mas“ kalė­ji­muo­se bu­vo žmo-­ nių, ku­rie leis­da­vo ra­ke­tas ne­tin­ ka­mu me­tu, ir A.al Jaa­ba­ri bu­vo vie­nas iš tų, ku­rie so­din­da­vo juos į kalė­jimą. Da­bar, jei­gu kas su­gal­ vos pa­šau­dy­ti, galės pa­šau­dy­ti“, – įspėjo J.Al­ter­ma­nas.

Ly­gin­da­mi 2008 m. ir pa­starąjį Iz­rae­lio bei Pa­les­ti­nos ka­rinį konf­ liktą, eks­per­tai pa­ste­bi, kad da­bar Iz­rae­lis ta­po stip­res­nis ka­ri­niu at­ žvil­giu, bet silp­nes­nis – po­li­ti­niu.

Arabų pa­va­sa­ris smar­kiai pa­keitė si­tua­ciją.

„Vi­sas arabų pa­sau­lis smer­kia tai, kaip Iz­rae­lis el­gia­si su pa­les­ ti­nie­čiais. Anks­čiau dau­gu­ma ara­ bų ly­de­rių bu­vo dik­ta­to­riai, ku­ rie galė­jo ženg­ti ki­to­kiu ke­liu, nei norė­jo žmonės gatvė­se. Da­bar taip ne­bėra“, – rašė britų ap­žval­gi­nin­ kas Ri­char­das Spen­ce­ris.

A.al Jaa­ba­ri bu­vo ir tai­kos ga­ran­tas, ir ka­ro kurs­ty­to­jas. Jo mir­tis ga­li ne tik ap­ sun­kin­ti tai­kos de­ ry­bas, bet ir pa­kurs­ ty­ti naują karą.

Ra­ke­tos skrie­jo to­liau

Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad, ne­ pai­sant žmo­giškųjų ir ma­te­ria­li­nių nuo­sto­lių, Ga­zos Ruožą val­dan­ ti gru­puotė „Ha­mas“ po konf­lik­to at­ro­do žva­lesnė ir drąsesnė. „Ha­mas“ ta­po stip­resnė, gru­ puotė kon­so­li­da­vo Ga­zos kont­rolę ir įgi­jo dau­giau le­gi­ti­mu­mo“, – sa­ kė Ar­timųjų Rytų eks­per­tas iš Va­ šing­to­no Wood­row Wil­so­no cent­ro Aa­ro­nas Da­vi­das Mil­le­ris.

Dau­ge­lio pa­les­ti­nie­čių aki­mis, Ga­zos ly­de­riai Iz­rae­liui pa­si­prie­ ši­no ge­riau nei bet ka­da anks­čiau, leis­da­mi ra­ke­tas to­liau nei iki šiol.

Be to, jie ga­li su­švel­nin­ti eko­no­ minę blo­kadą, jei­gu pa­vyks pa­siek­ ti pla­tesnį su­si­ta­rimą. „Pa­žiūrė­ki­ te, ko jie („Ha­mas“ – red. pa­st.)

pa­siekė: jie, o ne pre­zi­den­tas Mah­ mou­das Ab­ba­sas grąži­no Pa­les­ti­ nos klau­simą į tarp­tau­tinę dar­bot­varkę“, – sakė A.D.Mil­le­ris.

Bet be A.al Jaa­ba­ri, ku­ris chao­ tiš­kus ko­vo­tojų būrius pa­vertė ge­ rai or­ga­ni­zuo­to­mis bri­ga­do­mis, „Ha­mas“ vėl gre­sia su­si­skal­dy­ti. „Jis bu­vo ir tai­kos ga­ran­tas, ir ka­ro kurs­ty­to­jas. Jo mir­tis ga­li ne tik ap­sun­kin­ti tai­kos de­ry­bas, bet ir pa­kurs­ty­ti naują karą“, – teigė A.D.Mil­le­ris.

Pra­laimė­jo nuo­sai­kie­ji

Ki­ta pa­les­ti­nie­čių gru­puotė – Pa­ les­ti­nos na­cio­na­linės ad­mi­nist­ra­ ci­jos va­do­vo M.Ab­ba­so „Fa­tah“, nors ne­da­ly­va­vo ka­ri­nia­me konf­lik­ te, va­di­na­ma pra­laimė­to­ja. „M.Ab­ ba­sas bu­vo lai­ko­mas nuo­sai­kiu tai­ kos de­rybų tar­pi­nin­ku, ku­ris turė­jo pa­siek­ti naują su­si­ta­rimą su Iz­rae­ liu. Bet da­bar jis net ne­be­ga­li kalbė­ti visų pa­les­ti­nie­čių var­du. Jis pa­rodė, kad ne­tu­ri jo­kios įta­kos se­na­jai prie­ ši­nin­kei „Ha­mas“, – sakė CNN ap­ žval­gi­ninkė Pau­la New­ton.

Anot Niu­jor­ko Ko­lum­bi­jos uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Ras­hi­do Kha­li­di, „Fa­tah“ ga­li tek­ti tre­čio­ jo bro­lio vaid­muo. „Pa­sau­lis kal­ba­si su „Ha­mas“.

JAV vals­tybės sek­re­torė va­žiuo­ja į Kairą, kal­ba­si su egip­tie­čiais, o pa­ sta­rie­ji – su „Ha­mas“. Iz­rae­lis ir­ gi de­ra­si su „Ha­mas“. Su jais bu­ vo su­si­derė­ta ir dėl Gi­la­do Sha­li­to (pen­ke­rius me­tus ne­laisvė­je lai­ky­ to Iz­rae­lio ka­rei­vio – red. pa­st.) iš­ lais­vi­ni­mo“, – sakė R.Kha­li­di.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Emocijos: karinio konflikto pabaiga džiaugiasi abi pusės, nors paliaubos

Įvykių chro­no­lo­gi­ja Lapk­ri­čio 14 d. per Iz­rae­lio oro smū­ gį Ga­zo­je žu­vo „Ha­mas“ ka­ri­nių ope­ ra­cijų va­das Ah­me­das al Jaa­ba­ri. Tel Avi­vas pa­reiškė, kad ope­ra­ci­ja pa­va­ di­ni­mu „Gy­ny­bos stul­pas“ yra at­sa­kas į ne­si­liau­jan­čias ra­ketų ata­kas iš Ga­ zos Ruo­žo. Egip­tas pro­tes­tuo­da­mas at­šaukė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Iz­rae­lio.

Lapk­ri­čio 16 d. Iz­rae­lio vy­riau­sybė

Lapk­ri­čio 18 d. Iz­rae­lis smogė į Ga­

pa­skelbė 75 tūkst. ka­rių mo­bi­li­za­ciją dėl ga­li­mos in­va­zi­jos į Ga­zos Ruožą. „Ha­mas“ ata­ka­vo Tel Avi­vo ir Je­ru­ zalės pa­kraš­čius, bet ra­ke­tos spro­go tuš­čio­se vie­to­se. Nuo Iz­rae­lio ra­ketų smar­kiai nu­kentė­jo „Ha­mas“ už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos pa­sta­tas.

zo­je esantį vers­lo centrą, ku­ria­me bu­ vo įsikū­ru­sios pa­les­ti­nie­čių ir už­sie­nio nau­jienų agentū­ros bei te­le­vi­zi­jos. Nu­ kentė­jo še­ši žur­na­lis­tai. Į Tel Avivą pa­ leis­tos dar dvi ra­ke­tos, bet jas neut­ra­li­ za­vo prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sis­te­ma „Ge­le­ži­nis ku­po­las“.

Lapk­ri­čio 14 ir 15 d. Iz­rae­lis ata­ka­vo

Lapk­ri­čio 17 d. po dar vie­no pa­les­

dau­giau nei 200 tai­ki­nių Ga­zos Ruo­ že – ra­ketų pa­lei­di­mo sis­te­mas, šach­ tas ir san­dėlius. Pa­les­ti­nie­čiai at­sa­ky­ da­mi pa­lei­do maž­daug 200 ra­ketų į Iz­ rae­lio pie­tinę dalį. Nors did­žiąją jų da­ lį neut­ra­li­za­vo prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sis­te­ma, aukų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

ti­nie­čių smūgio Tel Avi­ve su­veikė si­ re­nos. Iz­rae­lis sos­tinės gy­ny­bai pa­si­ telkė pa­pil­domą prie­šra­ke­tinės gy­ny­ bos ba­te­riją. Iz­rae­lis bom­bar­da­vo „Ha­ mas“ būstinę Ga­zo­je, pa­sta­tas bu­vo vi­ siš­kai su­griau­tas. Aukų skai­čius Ga­zos Ruo­že pa­siekė 46.

9

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Artė­ja ­ krizė

Pro­tes­tai ­ ir gais­rai

Ma­don­na ­ iš­tei­sin­ta

Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­nas ry­toj rinks sa­vo naująją vy­riau­sybę, o šie rin­ki­mai ga­li pa­ska­tin­ti ­ Is­pa­ni­jos kons­ti­tu­cinę krizę dėl stiprė­jan­čių ka­ta­lonų ­ se­pa­ra­tis­ti­nių nuo­taikų. Ap-­ k­lausų re­zul­ta­tai ro­do, kad dau­gu­ma ka­ta­lonų bal­suos už re­gio­no ne­prik­lau­so­mybės idėją pa­lai­kan­čias par­ti­jas.

Pro­tes­tuo­to­jai va­kar tri­juo­ se Egip­to mies­tuo­se pa­degė Mu­sul­monų bro­li­jos par­ti­jos būsti­nes. Pre­zi­den­tui Mo­ha­ me­dui Mur­si ket­vir­ta­dienį pri­ si­ėmus did­žiu­lius įga­lio­ji­mus, – tai kri­ti­kai pa­va­di­no per­vers­ mu, – jau kitą dieną vi­so­je ša­ ly­je ki­lo jo prie­ši­ninkų ir ša­li­ ninkų mi­tin­gai.

Ma­don­na laimė­jo tei­sinę bylą Ru­si­jo­je – teisė­jas ket­vir­ta­ dienį at­metė kal­ti­ni­mus, kad dai­ni­ninkė rugpjū­čio mėnesį per kon­certą Sankt Pe­ter­bur­ ge pro­pa­ga­vo ho­mo­sek­sua­ lumą. Ieš­ki­ny­je bu­vo tei­gia­ma, kad jos pa­veik­ti jau­ni gerbė­jai la­biau domė­sis išt­vir­ki­mu nei šei­mos kūri­mu.

kas nu­galė­jo?

Komentaras

Ga­za grįžta į niūrią rea­lybę Pas­kel­bus pa­liau­bas Ga­zos Ruo­že vėl bu­vo ati­da­ry­tos par­duo­tuvės, ir gy­ve­ni­mas pra­dėjo grįžti į se­ nas vėžes vie­no­je tan­kiau­siai ap­ gy­ventų ir ne­sta­bi­liau­sių vietų vi­ sa­me pa­sau­ly­je.

Iz­rae­lis tai­ko blo­kadą

Egdū­nas Ra­čius

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius

N

o­r in­t ys nea­be­jo­t i­nai įžiū­ rės vie­nos ar ki­tos pu­ sės pa­sie­k i­mus, bet, žvel­ giant iš ne­suin­te­re­suo­tos per­s pek­t y­vos, būtų ga­l i­m a sa­k y­t i, kad nė vie­na pusė ne­pa­siekė ko­k ios nors rea­l ios per­galės. Žydų vals­t ybė ne­sut­r iuš­k i­no „Ha­mas“, o „Ha­mas“ iš­ laidė dau­g ybę ra­ketų, pa­t yrė ma­te­ ria­l i­n ių ir žmo­g iškųjų nuo­sto­l ių, bet ne­pri­vertė Iz­rae­l io elg­t is su „Ha­mas“ kaip nors ki­taip, nei iki šiol. Ki­taip ta­ riant, pa­l iau­b os su­g rąži­no į bu­v usį sta­t us quo. O ir pa­čios pa­l iau­bos yra per tra­pios, kad būtų ga­l i­ma už­t ik­ rin­tai kalbė­t i apie šios krizės išsp­ren­ dimą. Nors ne­va­din­čiau to laimė­ji­mu, „Ha­mas“ vis dėlto pa­rodė sa­vo gy­v y­ bin­g umą ir gebė­ji­mą iš­g y­ven­t i.

158

pa­les­ti­nie­čiai,

yra labai trapios.

„Scanpix“ nuotr.

tarp jų trys vai­kai, ir pen­ki iz­rae­lie­čiai žu­vo per aš­tuo­nių dienų ka­rinį konf­liktą.

Lapk­ri­čio 21 d., te­be­vyks­tant ra­ketų

ata­koms, Tel Avi­ve su­sprog­din­tas ke­ lei­vi­nis au­to­bu­sas, nu­kentė­jo 21 žmo­ gus. 23 val. įsi­ga­lio­jo pa­liau­bos. Abi konf­lik­to ša­lys įsi­pa­rei­go­jo nu­trauk­ti bet ko­kias ata­kas ir pra­dėti de­ry­bas dėl Ga­zos Ruo­žo sie­nos per­ėjimo punk­ tų ati­da­ry­mo žmonėms ir prekėms.

Lapk­ri­čio 20 d. „Ha­mas“ su­rengė

vieną ma­sy­viau­sių ata­kų – į Iz­rae­lio te­ri­to­riją pa­lei­do 198 ra­ke­tas. Per ap­ šau­dymą žu­vo vie­nas Iz­rae­lio ka­riš­ kis ir vie­nas ci­vi­lis. Je­ru­zalė­je kaukė si­re­nos. Per Iz­rae­lio ra­ketų ata­ką Ga­ zo­je vi­siš­kai su­griau­tas Is­la­miš­ko­jo na­cio­na­li­nio ban­ko pa­sta­tas.

1,6 mln. gy­ven­tojų tu­rin­tis Ga­zos Ruo­žas yra vos 40 km il­gio ir 10 km plo­čio. Tai yra ank­la­vas, ri­bo­ ja­mas Vi­dur­že­mio jūros, Iz­rae­lio ir Egip­to.

Anks­čiau pri­klau­siu­si Egip­ tui, ku­ris da­bar kont­ro­liuo­ja Ga­ zos Ruo­žo pie­tinę sieną, ši te­ri­to­ ri­ja bu­vo užim­ta Iz­rae­lio 1967 m. per Še­šių dienų karą. Po 38 me­ tų, 2005-ai­siais, Iz­rae­lis iš­vedė iš jos sa­vo ka­rius ir nau­ja­ku­rius.

Po metų is­la­mis­tinė ko­vo­tojų gru­puotė „Ha­mas“ laimė­jo rin­ ki­mus, o 2007 m. bir­želį pa­ėmė vi­sišką vald­žią Ga­zos Ruo­že ir iš­ stūmė nuo­sai­kesnę kon­ku­rentę „Fa­tah“, ku­ri kont­ro­liuo­ja Va­ karų Krantą.

Tuo­met Iz­rae­lis su­stip­ri­no Ga­ zos blo­kadą, ap­ri­bojęs pre­kių ir žmo­nių judė­jimą į šią te­ri­to­riją ir iš jos.

Tu­ne­lių eko­no­mi­ka

Ne­turė­da­ma ga­li­my­bių pre­kiau­ ti su pa­sau­liu, Ga­za yra la­bai pri­ klau­so­ma nuo išo­rinės pa­gal­bos ir šešė­linės va­di­na­mo­sios tu­ne­lių eko­no­mi­kos. Žmonės čia gy­ve­ na pra­sčiau nei pa­sku­tinį pra­ėju­ sio am­žiaus de­šimt­metį. Ne­dar­ bas sie­kia 30 pro­c., o jau­nuo­lių nuo 20 iki 24 metų grupė­je – net 58 pro­c. Žemės ūkis yra svar­bi eko­no­ mi­kos da­lis, bet ją ri­bo­ja van­dens trūku­mas ir Iz­rae­lio pa­lei sieną nu­sta­ty­tos bu­fe­rinės zo­nos.

Ga­zo­je gy­ve­na maž­daug 3 tūkst. žvejų, bet jų dar­bas ir­gi smar­kiai ri­bo­ja­mas. Prieš de­šimt metų jie galė­jo žve­jo­ti 12 jūrmy­lių at­stu­ mu nuo kran­to, da­bar šis at­stu­mas su­ma­žin­tas iki trijų jūrmy­lių.

Vie­nin­telė kles­tin­ti eko­no­mi­kos ša­ka yra va­di­na­mo­ji tu­ne­lių eko­ no­mi­ka. Po Egip­to sie­na tu­ne­lių iš­kas­ta šim­tai, jais ke­liau­ja ne tik prekės, bet ir gink­lai.

Jau da­bar gy­ven­tojų tan­ku­mas Ga­zos Ruo­že yra vie­nas did­žiau­ sių pa­sau­ly­je. Šian­dien vie­na­ me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re gy­ ve­na vi­du­ti­niš­kai 4505 žmonės, o 2020-ai­siais jų bus 5835. JTO įspėjo, kad jei­gu eko­no­mi­ka neat­ si­gaus ir ne­spės vys­ty­tis pa­skui spar­čiai au­gantį gy­ven­tojų skai­ čių, su­si­da­rys pa­lan­ki dir­va so­ cia­li­nei įtam­pai, ekst­re­miz­mui ir smur­tui.

Vie­nin­telė kles­tin­ti eko­no­mi­kos ša­ka yra va­di­na­mo­ji tu­ ne­lių eko­no­mi­ka. Po Egip­to sie­na tu­ne­lių iš­kas­ta šim­tai, jais ke­liau­ja ne tik pre­ kės, bet ir gink­lai.

Jau šian­dien dau­ge­lis šeimų ne­ tu­ri pi­nigų sa­vo pa­grin­di­niams po­rei­kiams ir iš­gy­ve­na tik dėl JTO tei­kia­mos pa­gal­bos mais­tu. Sta­ tis­ti­ka ro­do, kad Ga­zos Ruo­že šei­ ma mais­tui iš­leid­žia 50 pro­c. sa­vo pa­jamų, o 39 pro­c. šeimų iš­vis gy­ ve­na že­miau skur­do ri­bos.

JTO tei­gia, kad pa­nai­ki­nus ap­ ri­bo­ji­mus žve­jy­bos sek­to­rius su­ kurtų dar­bo vietų ir taptų pi­giu pro­tei­no šal­ti­niu Ga­zos gy­ven­ to­jams. Iz­rae­lio pa­skelb­to­se bu­ fe­rinė­se zo­no­se per me­tus būtų ga­li­ma užau­gin­ti 75 tūkst. tonų žemės ūkio pro­duk­ci­jos.

Elekt­ros ne­pa­kan­ka

Elekt­ra Ga­zos Ruo­že dings­ta be­ veik kas­dien. Did­žio­ji da­lis jos tie­kia­ma iš Iz­rae­lio, ma­žesnę dalį pa­ga­mi­na vie­nin­telė Ga­zos elekt­ rinė, dar ne­di­delį kiekį tie­kia

Egip­tas. Ta­čiau šio elekt­ros ener­ gi­jos kie­kio ne­pa­kan­ka kas­met po 10 pro­c. au­gan­tiems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti.

Dau­ge­lis namų tu­ri sa­vo elekt­ ros ge­ne­ra­to­rius, bet ku­ras kai­ nuo­ja bran­giai. „Elekt­ros kas­dien ne­būna maž­ daug po aš­tuo­nias va­lan­das. Žie­ mą, kai at­si­ran­da po­rei­kis šil­dy­tis, per­trau­kos būna dar il­gesnės“, – pa­sa­ko­jo hu­ma­ni­ta­rinės pa­gal­bos dar­buo­to­ja Naj­la.

Dar vie­na pro­ble­ma – van­dens trūku­mas ir sa­ni­ta­rinė būklė, ku­rią JTO va­di­na kri­ti­ne. Ga­zos Ruo­že ma­žai ly­ja, joks ki­tas van­ dens šal­ti­nis pa­kan­ka­mai ne­pa­ pil­do po­že­mi­nių van­denų. Net šie ne­tin­ka­mi ger­ti, nes į juos pa­ten­ka daug jūros drus­kos.

Van­dens at­liekų tvar­ky­mas ir­gi ke­lia ne­menką gal­vos skausmą. 90 tūkst. ku­bi­nių metrų van­dens at­ liekų kas­dien tie­siog iš­leid­žia­ma į Vi­dur­že­mio jūrą. Ši­taip ter­šia­ma ap­lin­ka, ke­lia­mas pa­vo­jus žmo­nių svei­ka­tai ir žve­jy­bos pra­mo­nei.

Vil­tis – pa­si­jus­ti žmo­gu­mi

Ne­sun­ku su­pras­ti, kad žmo­nių lais­va­lai­kis Ga­zos Ruo­že ne itin tu­ri­nin­gas. „Ga­zo­je nėra gy­ve­ni­ mo“, – liūd­nai kons­ta­ta­vo jauną šeimą tu­rin­ti Ha­ma­da. Vie­nin­ telė jos pra­mo­ga – su­si­ti­ki­mai su drau­gais ir gi­mi­nai­čiais. „Va­sarą ei­na­me į pa­plūdimį, ren­gia­me iš­ky­las, gro­žimės saulė­ lyd­žiu ir lau­kia­me, ka­da įjungs elektrą, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. – Laimę rei­kia su­kur­ti. Tai su­si­ję ne su dar­bu, ne su pi­ni­gais, o su lais­ ve ir tuo, ką tu no­ri da­ry­ti gy­ve­ni­ me. Ma­no vie­nin­telė vil­tis – Ga­ zo­je jaus­tis žmo­gu­mi. Ir kad už Ga­zos Ruo­žo ribų į mus žiūrėtų kaip į žmo­nes.“ BBC inf.

Gy­ven­tojų skai­čius au­ga

Dau­giau nei pusė Ga­zos Ruo­ žo gy­ven­tojų yra jau­nes­ni nei 18 metų. Mo­kyk­los, ku­rių did­žiąją dalį ad­m i­n ist­r uo­ja Jung­t i­n ių Tautų Or­ga­ni­za­ci­ja (JTO), per­ pil­dy­tos, klasė­se mo­ko­si po 40– 50 moks­lei­vių. JTO įspėja, kad iki 2020 m. čia reikės dar 440 mo­ kyklų, nes gy­ven­tojų skai­čius spar­čiai didės. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki de­šimt­me­čio pa­bai­gos jis pa­šoks nuo da­bar­ti­nių 1,64 mln. iki 2,13 mln.

Izo­lia­ci­ja: Ga­za ne­tu­ri ga­li­mybės pre­kiau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu ir yra

la­bai pri­klau­so­ma nuo hu­ma­ni­ta­rinės pa­gal­bos.

AFP nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Padė­kos die­na Jung­tinėms Vals­ti­joms mi­ nint Padė­kos dieną ša­lies pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma tre­čia­dienį tra­di­ciš­kai „su­teikė ma­lonę“ dviem ka­ la­ku­tams Kob­le­riui ir Gob­le­ riui, o va­kar pra­si­dėjo di-­ d­žiu­liai iš­par­da­vi­mai – juo­ da­sis penk­ta­die­nis. Ame­ri­ kie­čiai prie par­duo­tu­vių du­ rų pra­dėjo rink­tis dar iš­va­ karė­se, kai ku­rie nak­vy­nei at­si­nešė pa­la­pi­nes.

Le­gen­di­niam britų slap­ta­jam agen­tui Džeim­sui Bon­dui daž­nai ten­ka lan­ky­ tis pa­čio­se ne­įpras­ čiau­sio­se pa­sau­lio vie­to­se. Vie­na jų – mil­ži­niš­kas mies­tas jūro­je ne­to­li Azer­ baid­ža­no, ki­ta – ne­ to­li Ja­po­ni­jos esan­ti Ha­ši­mos sa­la.

Tuš­tu­ma: Ha­ši­ma ne­pri­me­na ne­gy­ve­na­mos sa­los, ku­rio­je po palmė­mis die­nas lei­do Ro­bin­zo­nas Kru­zas, ji vei­kiau pa­na­ši į miestą vai­duoklį.

Ap­leis­tos sa­los – Bon­do prie­šų Naf­tos ga­vy­bos bu­mas

Kas­pi­jos jūro­je, ne­to­li Azer­baid­ža­no sos­tinės Ba­ku, pra­ėju­sio am­žiaus 5-aja­me de­šimt­me­ty­je so­ vietų in­ži­nie­riai su­gal­vo­jo pa­sta­ty­ti mil­ži­nišką miestą ant po­lių.

Azer­baid­ža­nas garsė­ja naf­tos iš­ tek­liais. Dar se­novė­je ši te­ri­to­ri­ja bu­vo va­di­na­ma ug­nies že­me. Persų le­gen­do­se sa­ko­ma, kad šven­ti­ kai šven­tovėms ap­švies­ti čia sėmėsi de­gio­jo skys­čio.

Naf­tos pra­monė į Azer­baid­žaną at­ke­lia­vo 1870 m., Ru­si­jos im­pe­ri­jai už­ka­ria­vus te­ri­to­riją. 1941 m. Azer­ baid­ža­nas per me­tus jau iš­gau­da­vo apie 175 mln. ba­re­lių naf­tos ir tai su­darė apie 75 pro­c. vi­sos Ta­rybų Sąjun­go­je iš­gau­na­mos naf­tos.

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Ta­rybų Sąjun­gos in­ži­nie­riai nu­sprendė, kad reikėtų iš­gau­ti naftą jūro­je. 1949 m. lapk­ritį bu­vo pa­skelb­ta, kad 1,1 km gy­ly­je jūros dug­ne ras­ta ge­ros ko­ kybės naf­tos. Net­ru­kus šio­je vie­to­ je bu­vo pa­sta­ty­ta pir­mo­ji pa­sau­ly­je naf­tos gręži­mo plat­for­ma, pa­va­din­ ta Neft Daš­la­ri.

Po ku­rio lai­ko jūro­je stūkso­jo jau tu­zi­nas naf­tos plat­formų ir šis skai­čius au­go kaip ant mie­lių.

Jas til­tais bu­vo sumąs­ty­ta su­ jung­ti į bendrą gy­ven­vietę, ant po­ lių pa­sta­ty­ti dau­giaaukš­čius na­mus.

Skai­čiuo­ta, kad mies­te gy­vens apie 5 tūkst. naf­tos ga­vy­bos pra­monės dar­bi­ninkų. Pa­ma­žu plat­formų skai­čius Kas­pi­jos jūro­je išau­go iki po­ros tūkstan­čių. Plat­for­mos su­ darė net 30 km spin­du­lio tinklą.

Dau­ge­lis dar­bi­ninkų pra­leis­da­vo iš­ti­sus mėne­sius iš­gau­da­mi naftą.

Ke­lionė į sau­sumą ir at­gal truk­da­ vo nuo 6 iki 12 va­landų, pri­klau­so­ mai nuo lai­vo, ku­riuo bu­vo pluk­ do­mi dar­bi­nin­kai. Todėl ir bu­vo nu­spręsta, kad dar­bi­nin­kai į sau­ sumą ne­be­ke­liaus.

Plat­for­mas su­jungė 300 km il­gio ke­liai ant po­lių. Bu­vo įreng­tas gėrimų fab­ri­kas, fut­bo­lo aikštė, bib­lio­ te­ka, ba­kalė­ja, skal­byk­la, 300 vietų ki­no teat­ras, pir­tis, dar­žo­vių dar­žas ir net par­kas, ku­riam žemės bu­vo at­ga­ben­ta iš sau­su­mos.

Mies­tas jūro­je įkvėpė le­gen­di­ nio britų fil­mo apie Bondą au­to­rius nu­fil­muo­ti vieną iš ki­no juos­tos „Džeim­sas Bon­das 007. Ir vi­so pa­ sau­lio ne­ga­na“ veiks­mo scenų būtent pa­na­šia­me mies­te ant po­lių.

Tie­sa, ki­no juos­ta bu­vo fil­muo­ ja­ma Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos „Pi­ ne­wood“ ki­no stu­di­jo­je, ta­čiau jo­je bu­vo suręs­tas ly­giai toks pat mies­tas kaip esan­t is Kas­p i­jos jūro­je, ku­ria­me Bon­das (vai­di­ no Pierce’as Bros­na­nas) kovė­si su rusų ma­fi­ja.

Plat­for­mos vir­to mies­tu

Ta­rybų Sąjun­gos žlu­gi­mas pa­lai­ do­jo miestą. Ma­ža to, iš­se­ko naf­ tos tel­ki­niai. Dau­ge­lis plat­formų ta­po ne­be­nau­do­ja­mos.

Dar­bi­ninkų skai­čius su­mažė­ jo per­pus. Dau­ge­lis mies­to vietų ta­po ne­pa­sie­kia­mos dėl ne­sau­gių tiltų. Kai ku­rie jų su­griu­vo. Šian­ dien iš 300 km ke­lių mies­te tin­ka­

Iš­mon­tuo­ti miestą, re­ gis, at­sieitų ge­ro­kai dau­giau, nei pa­pras­čiau­ siai jį pa­lik­ ti rūdy­ti jūro­je.

Kai­ta: kaž­ka­da šie mies­tai ant van­dens bu­vo va­di­na­mi in­ži­ne­ri­jos ste­buk­lais, da­bar jie

ta­po vai­duok­liais, ku­riuo­se sle­pia­si Bon­do prie­šai.

mi nau­do­ti vos 45 km. Ta­čiau ir jais jau re­tai kas va­žinė­ja.

Per vieną iš po­tvy­nių jūro­je prie­š ke­le­rius me­tus dau­ge­lis mies­to pa­ statų bu­vo už­lie­ti. Tie­sa, iki šiol ke­lios naf­tos plat­for­mos dar vei­ kia. Čia dir­ban­tys dar­bi­nin­kai gau­ na 130 do­le­rių algą per mėnesį. Tai be­veik du kar­tus dau­giau, nei už­ dir­ba ko­le­gos sau­su­mo­je.

Vis dėlto dau­ge­l is plat­formų ne­be­ne­ša to­kio pel­no kaip anks­ čiau. Mies­tas tam­pa naš­ta. Jis truk­do lai­vy­bai, o jūra ša­lia jo – už­terš­ta.

Iš­mon­tuo­ti miestą, re­gis, at­sieitų ge­ro­kai dau­giau, nei pa­pras­čiau­siai jį pa­lik­ti rūdy­ti jūro­je. Tie­sa, Azer­ baid­ža­no vald­žiai ši vie­ta dar ke­lia pa­si­did­žia­vimą.

Ji net sau­go­ma taip pat aky­lai, kaip Ta­rybų Sąjun­gos me­tais. Bet ku­riam už­sie­nie­čiui čia pa­kliū­ti la­bai sun­ku, be to, šios vie­tos ne­ ma­ty­ti net žvel­giant į Kas­pi­jos jūrą „Goog­le Maps“ sve­tainė­je.

Kal­ba­ma, kad vy­riau­sybė ruo­ šia pla­nus, kaip at­gai­vin­ti miestą, net pa­vers­ti jį pra­ban­giu ku­ror­tu.

Nors kai ku­rie pa­sta­tai bu­vo re­

11

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Padė­kos die­na

Ne­tikė­tas vaid­muo at­nešė šlovę 72 metų ki­nas, ku­ris ta­po in­ter­ ne­to sen­sa­ci­ja, kai vai­kaitė pa­ kvietė jį rek­la­muo­ti jos dra­bu­žių par­duo­tuvės, džiau­gia­si užk­lu­pu­ sia šlo­ve.

Lu Qing (nuotr.), ku­ri gy­ve­na Ki­ni­ jos pie­tinė­je Guang­don­go pro­vin­ci­ jo­je, in­ter­ne­te pa­skelbė se­ne­lio, se­ gin­čio raus­vus si­jonė­lius, mūvin­čio rau­do­nas ko­ji­nes ir vil­kin­čio mo­te­ riš­kas striu­kes su kai­liu, nuo­trau­kas, ku­rio­mis rek­la­muo­ja sa­vo elekt­ro­ ninę par­duo­tuvę „Yue­kou“.

Liu Xian­pin­go at­vaiz­dai ne­pap­ras­tai iš­po­pu­liarė­jo ir pelnė jam šau­niau­sio pa­sau­ly­je se­ne­lio ti­ tulą, kurį in­ter­ne­to var­to­to­jai jam su­teikė už lai­bas ko­jas ir pui­kias mo­de­lio po­zas. Jie taip pat ge­ro­ kai pa­gy­vi­no vai­kaitės pre­kybą. „Pa­si­rod­žius šioms nuo­trau­ koms, su­laukė­me dau­gybės in­ ter­ne­to lan­ky­tojų ir par­duo­da­me pen­kis kar­tus dau­giau dra­bu­žių

bu­veinės konst­ruo­ti, mies­tas pa­ma­žu tam­pa vai­duok­liu. Šian­dien čia iš­gau­na­ ma naf­ta su­da­ro ma­žytę dalį vi­sos Azer­baid­ža­ne iš­gau­na­mos. Skai­ čiuo­ja­ma, kad šio­je vie­to­je naf­tos už­teks tik 20-iai metų.

Ap­leis­tas mies­tas jūro­je

Ki­ta ne ma­žiau pa­slap­tin­ga ir bau­ gi vie­telė, ku­rio­je vi­sai ne­se­niai ap­ si­lankė Bon­das, – ne­to­li Ja­po­ni­jos pa­krantės esan­ti Ha­ši­mos sa­la.

Ji yra vie­na iš 505 neap­gy­ventų salų Na­ga­sa­kio pre­fektū­ro­je, nuo Na­ga­sa­kio mies­to nu­to­lu­si apie 15 km. Būtent šio­je pa­slap­tin­go­je ap­ leis­to­je vie­to­je britų agen­tas 007 Džeim­sas Bon­das (vai­di­na Da­nie­ lis Crai­gas) nau­jau­sia­me bon­dia­ dos fil­me „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ pa­ ga­liau su­si­ti­ko su sa­vo prie­ši­nin­ku Sil­va (vai­di­na Ja­vie­ras Bar­de­mas).

Ha­ši­ma ne­pri­me­na ne­gy­ve­na­ mos sa­los, ku­rio­je po palmė­mis die­nas lei­do Ro­bin­zo­nas Kru­zas.

Vei­kiau ji pa­na­ši miestą vai­duoklį. Čia stūkso ap­leis­ti dau­giaaukš­čiai na­mai, ku­riuo­se kaž­ka­da gy­ve­no dar­bi­nin­kai.

Sa­la bu­vo ap­gy­ven­ta dar 1887 m.

Ta­čiau 1890-ai­siais Ha­šimą nu­si­ pir­ko Ja­po­ni­jos bend­rovė „Mit­su­ bis­hi“, nu­spren­du­si, kad jo­je ap­gy­ ven­dins dar­bi­nin­kus, ku­rie po jūra ka­sa ang­lis.

1916 m. sa­lo­je iš­dy­go pir­mie­ji vi­ so­je Ja­po­ni­jo­je aš­tuo­nių aukštų na­ mai.

1959 m. sa­lo­je gy­ve­no apie 5,2 tūkst. žmo­nių. Tais me­tais sa­la,

„Scan­pix“ nuo­tr.

ku­rios plo­tas – vos 1,3 tūkst. hek­ tarų, bu­vo la­biau­siai ap­gy­ven­tas kam­pe­lis Žemė­je. Vie­na­me hek­ ta­re čia vi­du­ti­niš­kai glaudė­si apie 800 žmo­nių.

Sa­lo­je virė gy­ve­ni­mas. Čia veikė gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tas, res­to­ra­nai, ba­ rai, vyk­da­vo kultū­ros ren­gi­niai.

Ta­čiau Ja­po­ni­jos pri­klau­so­mybė nuo ang­lių pra­monės su­men­ko. „Mit­su­bis­hi“ 1974 m. už­darė ang­ lių ka­syk­las, o sa­los gy­ven­to­jai lai­ vais bu­vo išp­luk­dy­ti iš sa­los. Tuo me­tu sa­la bu­vo už­da­ry­ta ir į ją leis­ ta įženg­ti tik 2009 m.

Da­bar į salą ne tik smal­suo­lius, ta­čiau ir ar­chi­tektū­ros spe­cia­lis­ tus trau­kia čia stūksan­tys pa­sta­tai.

Is­to­ri­kams sa­la – Ja­po­ni­jos pra­ monės šuo­lio sim­bo­lis. Nors salą norė­ta įtrauk­ti į UN­SE­CO pa­vel­do sąrašą, Pietų Korė­ja tam pa­si­prie­ ši­no, nes čia Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais dir­bo ja­ponų į ver­govę paim­ti korė­jie­čiai.

Ke­li Ha­ši­mo­je esan­tys pa­sta­tai su­griu­vo, ki­ti yra ava­rinės būklės.

Todėl Ja­po­ni­jos Na­ga­sa­kio mies­to vald­žia ne­leid­žia tu­ristų į visą sa­ los te­ri­to­riją. Vi­siems pa­sta­tams re­konst­ruo­ti reikėtų mil­ži­niškų pi­nigų.

2008 m. bu­vo nu­tar­ta, kad Na­ ga­sa­kio vald­žia sa­lo­je įrengs tu­ris­ tams skir­tus ta­kus, ta­čiau šis pro­ jek­tas vis ati­dėlio­ja­mas.

Be­je, dėl oro sąlygų salą sau­giai pa­siek­ti įma­no­ma tik 160 dienų per me­tus.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

nei anks­čiau, – sakė Lu Qing. – Anks­čiau kar­tais par­duo­da­vo­me ma­žiau nei 10 daiktų per dieną ir jautėmės pri­slėgti dėl vers­lo.“ Pa­sak Lu Qing, se­ne­lis nu­ste­bo dėl reak­ci­jos į jo nuo­trau­kas.

Ma­žiau­siai dar trys par­duo­ tuvės jau pa­prašė Liu Xian­pin­go joms po­zuo­ti, ta­čiau jis tik­riau­siai

ne­su­tiks. „Se­ne­lis ne­ver­ti­na mo­ de­lio dar­bo kaip prie­monės už­si­ dirb­ti pi­nigų, jam tai tik pra­mo­ga su gi­mi­nai­čiais“, – sakė mer­gi­na ir pri­dūrė, kad ti­ki­si dar pa­si­nau­ do­ti se­ne­lio pa­slau­go­mis.

Anot vai­kaitės, Liu Xian­pin­go šir­dis jau­na. Jam pa­tin­ka lan­ky­ tis par­kuo­se ir zoo­lo­gi­jos so­duo­se, žais­ti žai­di­mus sa­vo mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne. „Jam at­ro­do, kad pui­ku at­kreip­ti dėmesį į pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes, tad pa­sta­ruo­ju me­tu jis la­bai lai­min­gas“, – sakė Lu Qing.

Liu Xian­pin­go, ku­ris bu­vo mo­ ky­to­jas ir ūki­nin­kas, ne­reikė­jo daug ra­gin­ti im­tis mo­de­lio dar­bo. „Ma­no se­ne­lis vieną dieną pa­matė nau­jas pre­kes ir pa­manė, kad kai ku­rios spal­vos gra­žios... Jis ne­si­ drovė­jo būti mo­de­liu, nes vi­si mes jam la­bai ar­ti­mi“, – sakė ji ir pri­ dūrė, kad la­biau­siai jam pa­ti­ko rau­do­nas mo­te­riš­kas pal­tas.

BNS inf.

12

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

14p.

Ša­lies futbolo pir­me­ny­bės – neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių dir­vo­nai.

sportas@diena.lt ????

Redaktorius ??Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas „Žal­gi­ris“ įžen­gė į „Top 16“ Sužibėjo: M.Kuzminskas sužaidė kol kas sėkmingiausias savo rungty-

nes Eurolygoje šį sezoną.

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai Eu­ro­ly­go­je pa­sie­kė pir­mą­jį tiks­lą – už­si­tik­ri­no vie­tą tarp še­šio­li­kos pa­jė­giau­sių ko­man­dų ir tai pa­da­rė dar ne­pa­si­bai­gus 1-ojo eta­po var­ žy­boms.

Ma­rius Bag­do­nas, Ro­mas Po­de­rys Snaiperis: M.Popovičius pataikė keturis tritaškius iš aštuonių mestų.

Artūro Morozovo nuotr.

Komentaras

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka „Žal­gi­ris“ – „Caja Laboral“ 2012 11 23, Kau­no „Žalgirio“ arena, 15 310 žiū­ro­vų.

82:45 (22:15, 21:9, 16:9, 23:12)

„Žal­gi­ris“ Žaidėjas

T.Dar­de­nas I.Jaa­be­ras M.Po­po­vi­čius D.Lav­ri­no­vi­čius V.Lip­ke­vi­čius P.Jan­kū­nas M.De­la­šas M.Kuz­mins­kas O.La­fayet­te’as R.Kau­kė­nas J.Foo­te’as K.Lav­ri­no­vi­čius Komanda

Min.

Tšk.

Dvit.

Trit.

Baud.

AK

RP

PK

K

EF

16:51 23:15 26:32 23:32 12:49 22:42 3:47 13:16 17:12 10:05 14:47 15:12

2 12 19 13 0 5 0 13 7 2 8 1 82

1/3 3/4 2/4 4/6 0/2 0/2 0/2 6/10 2/3 1/7 4/4 0/0 23/47 48%

0/0 2/3 4/8 1/2 0/0 1/2 0/1 0/2 0/2 0/0 0/0 0/2 8/22 36%

0/0 0/0 3/4 2/3 0/0 2/4 0/0 1/2 3/5 0/0 0/0 1/2 12/20 60%

5 4 1 3 5 6 2 4 2 3 3 3 49

0 3 1 2 0 0 3 1 1 2 0 1 14

1 1 2 1 0 1 1 2 0 3 1 1 14

1 2 1 2 0 2 0 1 0 2 2 1 14

5 15 15 17 1 8 2 12 8 -3 7 3 98

Min.

Tšk.

Dvit.

Trit.

Baud.

AK

RP

PK

K

EF

22:42 10:48 22:01 10:11 27:46 21:22 19:01 18:30 18:18 29:21

10 1 4 2 3 6 2 2 5 10 45

1/1 0/0 1/7 0/0 0/1 2/4 1/1 1/1 2/6 3/3 11/24 45%

2/6 0/1 0/1 0/1 1/3 0/0 0/0 0/2 0/1 1/4 4/19 21%

2/2 1/2 2/2 2/2 0/0 2/2 0/0 0/0 1/2 1/4 11/16 68%

3 0 3 0 2 3 2 0 4 1 23

2 1 1 0 4 0 2 0 0 2 12

0 2 0 0 1 1 0 0 0 0 4

2 1 1 1 4 0 4 1 2 4 21

6 0 5 1 1 9 2 -3 1 5 30

„Caja Laboral“ Žaidėjas

A.No­čio­nis T.Ro­ches­tie’s M.Bje­li­ca C.Ca­be­zas F.San Eme­te­rio T.Pleis­sas T.Heur­te­lis B.Ole­so­nas M.Lam­pe F.Cau­seu­ras Komanda

Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

P

rieš šias rung­t y­nes mū­s ų krep­š i­n in­k ai bu­vo įsi­tem­ pę, nes la­b ai troš­ko anks­ čiau lai­ko iš­ko­vo­t i ke­l ia­l a­pį į Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­p ą.

Ta­č iau ta įtam­p a ne­lei­do „Žal­g i­r iui“ at­s i­p a­l ai­duo­t i, to­dėl vi­s ą lai­k ą mū­ siš­k iai žai­dė mak­s i­m a­l ia jė­g a ir pa­ de­monst­ra­vo la­b ai ga­l in­g ą žai­d i­m ą.

Dvi­ko­vos baig­t is bu­vo nu­lem­t a jau tre­č ia­ja­me kė­l i­ny­je.

Mes bu­vo­me stip­res­n i, mums pa­de­ da die­vai ir, kaip vi­s a­d a, „Žal­g i­r io“ are­no­je gau­s iai su­s i­r in­kę krep­š i­n io sir­ga­l iai.

Tarp jų vėl bu­vo ma­lo­nu ma­t y­t i ir olim­pi­n į čem­pio­n ą Mo­des­t ą Pau­ laus­ką, ku­r iam įtei­k iau sim­bo­l i­nę sir­ ga­l iaus kor­te­lę kaip vie­nam tre­jų me­ tų gim­ta­d ie­n į šven­č ian­č io „Žal­g i­r io“ sir­ga­l ių klu­bo stei­gė­jų.

Lie­t u­va gy­v uos, kol bus to­k ie krep­ši­ nio ąžuo­lai ir „Žal­g i­r is“.

Var­žo­vai – su­triuš­kin­ti

Va­kar Lie­tu­vos čem­pio­nai Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je 82:45 su­triuš­ ki­no Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ eki­ pą. Pir­mo­jo ra­to ma­čą Is­pa­ni­jo­je žal­gi­rie­čiai lai­mė­jo 77:71.

5:0 – toks bu­vo kau­nie­čių star­tas šį kar­tą. Tra­di­ciš­kai ki­bi „Žal­gi­rio“ gy­ny­ba pri­ver­tė Vi­to­ri­jos krep­ši­ nin­kus jau per pir­mą­sias tris mi­ nu­tes pri­si­rink­ti pra­žan­gų. Drą­siai var­žo­vų krep­šį ata­ka­vo Min­dau­gas Kuz­mins­kas – 22:12.

Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je per­sva­rą pa­ di­di­no Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius – 37:22, ne­tru­kus tri­taš­kį įsmei­gė Mar­ko Po­po­vi­čius – 40:22. Girgž­ dan­tis „Ca­ja La­bo­ral“ žai­di­mo me­ cha­niz­mas vis daž­niau už­si­kirs­ da­vo, o tre­čia­ja­me kė­li­ny­je jį dar la­biau su­trik­dė M.Po­po­vi­čius ir Trem­mel­las Dar­de­nas – 55:28.

Nau­ja­sis Vi­to­ri­jos eki­pos stra­te­ gas Ža­nas Ta­ba­kas ir per ket­vir­tą­jį kė­li­nį ne­ra­do efek­ty­vių bū­dų, kaip su­stab­dy­ti „Žal­gi­rį“ – M.Kuz­ mins­kas bu­vo pa­di­di­nęs per­sva­rą iki 78:45. „Ži­no­jo­me, kad nau­jo tre­ne­rio va­do­vau­ja­mi var­žo­vai žais la­biau už­si­de­gę. „Ca­ja La­bo­ral“ – ge­ra eki­pa, šie­met Is­pa­ni­jos čem­pio­na­ te įvei­ku­si „Bar­ce­lo­na Re­gal“, tad pri­va­lė­jo­me gerb­ti Vi­to­ri­jos vy­rus. Žai­dė­me sa­vo žai­di­mą, bū­ti aikš­tė­ je bu­vo vie­nas ma­lo­nu­mas. Įro­dė­

me, kad pir­mo­ji per­ga­lė prieš „Ca­ja La­bo­ral“ ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas“, – po var­žy­bų sa­kė M.Po­po­vi­čius. „Nuo pat pir­mų­jų mi­nu­čių ne­ ra­do­me bū­dų pri­si­tai­ky­ti prie ki­ bios „Žal­gi­rio“ gy­ny­bos. Tu­ri­me pro­ble­mų ir jos yra tiek psi­cho­lo­ gi­nės, tiek fi­zi­nės. Fi­zi­nės bė­dos – iš­tai­so­mos, ta­čiau psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos – tik­rai di­de­lis rū­pes­tis.

Pri­va­lo­me la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi.

Vi­sa ko­man­da yra jau­čia kri­zę, pa­ ty­rė­me ke­lis la­bai skau­džius dū­rius ir ne­su­ge­ba­me at­si­ties­ti. Pri­va­lo­me dirb­ti ir ti­kė­tis, kad atei­ty­je su­ge­ bė­si­me su­grįž­ti į vė­žes“, – kal­bė­jo „Ca­ja La­bo­ral“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Ž.Ta­ba­kas. Čem­pio­nai įsi­bė­gė­jo

Vis so­li­džiau rung­ty­niau­ja Eu­ro­ly­ gos čem­pio­no ti­tu­lą gi­nan­tis Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“. Grai­ki­jos čem­pio­ nai be Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus 75:53 na­muo­se su­triuš­ki­no Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“.

Ne­daug trū­ko, kad Pi­rė­jo krep­ ši­nin­kams bū­tų pa­vy­kę at­si­re­van­ šuo­ti už skau­džią ne­sėk­mę pir­ma­ ja­me ra­te – tą­kart tur­kai šven­tė per­ga­lę 98:72.

Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ ni“ na­mie 75:60 nu­ga­lė­jo Zag­re­ bo „Ce­de­vi­tos“ krep­ši­nin­kus ir nu­trau­kė Kroa­ti­jos vi­ce­čem­pio­nų per­ga­lin­gą žy­gį. Prieš ke­lias die­nas be tre­ne­rio Bo­ži­da­ro Malj­ko­vi­čiaus li­kę kroa­tai su­klu­po po dvie­jų iš ei­ lės lai­mė­tų rung­ty­nių.

13

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

sportas M.Bagh­da­tis žais Šiau­liuo­se

Re­zul­ta­tai – skir­tin­gi

Lat­viai ­ per­si­gal­vo­jo

Da­vi­so tau­rės – neo­fi­cia­ laus vy­rų te­ni­so ko­man­dų čem­pio­na­to – Eu­ro­pos-Af­ ri­kos zo­nos 2-osios gru­pės pir­mą­jį ma­čą Lie­tu­vos rink­ ti­nė 2013 me­tų va­sa­rio 1–3 d. žais 5 000 vie­tų Šiau­lių are­no­je su Mar­co­so Bagh­ da­čio (nuo­tr.) ve­dama Kip­ ro eki­pa.

Vie­tas Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos at­krin­ta­mo­sio­se var­žy­bo­se jau už­si­tik­ri­nu­sios lie­tu­viš­ko­ sios eki­pos su­žai­dė 5-ojo tu­ ro ma­čus: Ma­riaus Stan­ke­vi­ čiaus (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­ma Ro­mos „La­zio“ 0:0 – su „Tot­ ten­ham Hots­pur“, o Ka­za­nės „Ru­bin“ su Gied­riu­mi Ar­laus­ kiu 3:0 įvei­kė Mi­la­no „In­ter“.

Lat­vi­jos lenk­ty­ni­nin­kų ko­man­ da ne­ti­kė­tai at­si­sa­kė da­ly­vau­ ti pres­ti­ži­nia­me Da­ka­ro ra­ ly­je, ku­ris star­tuos 2013-ųjų sau­sio 5-ąją Pie­tų Ame­ri­ko­je, ir pa­si­rin­ko var­žy­bas „Af­ri­ca Eco Ra­ce“ – jos pra­si­dės šie­ met gruo­džio 28-ąją Pran­cū­zi­ jo­je ir fi­ni­šuos 2013 m. sau­sio 9-ąją Se­ne­ga­le.

Re­zul­ta­tai A gru­pė: Stam­bu­lo „Fe­ner­bahç­e ül­ker“–Liublianos „Union Olim­pi­ja“ 85:68 (22:12, 21:14, 21:22, 21:20). B.Bog­ da­no­vi­čius 19 taš­kų, B.McCa­leb­bas 13, O.Ona­nas 12/D.Pa­ge’as 23, A.Omi­ čius 13.

B gru­pė: Ša­lo­no „Elan Cha­lon-

Sur-Sao­ne“–Berlyno AL­BA 82:87 (20:15, 13:20, 20:18, 29:34). B.Schil­bas ir B.Rus­has po 21, I.Ev­ti­mo­vas 13/ Y.Id­bi­hi 16, H.Schaf­fart­zi­kas 13.

Ma­l a­gos „Uni­c a­j a“–Gdynės „As­ se­co Pro­kom“ 63:48 (13:13, 21:10, 13:8, 16:17). K.Pe­ro­vi­čius 12, E.Cal­lo­ way’us 11/A.Hry­ca­niu­kas 10.

C gru­pė: Mi­la­no „EA7 Em­po­rio

Ar­ma­ni“–Zagrebo „Ce­de­vi­ta“ 75:60 (20:18, 16:19, 25:9,14:14). A.Fot­sis 15, I.Bou­rous­sis ir K.Lang­for­das po 11/M.Bi­la­nas 15.

Pi­r ė­j o „Olym­p ia­c os“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 75:53 (23:20, 12:6, 24:16, 16:11). K.Pa­p a­n i­ko­l aou 17, V.Spa­nou­l is 14, A.Law 10/L.Ja­mo­ nas-Alf­re­das 15.

D gru­pė: Mask­vos CSKA–Belgra­

do „Par­ti­zan mt:s“ 78:61 (23:22, 25:14, 13:12, 17:13). S.Weem­sas 14, D.Christ­ mas 13, A.Vo­ron­ce­vi­čius 12/V.Lu­či­ čius ir D.Mi­lo­savl­je­vi­čius po 12. „Bar­ce­lo­na Re­gal“–Vilniaus „Lie­tu­ vos ry­tas“ 90:66 (27:18, 15:27, 26:15, 22:6). J.C.Na­var­ro 24 (5/6 dvi­taš­k ių, 3/6 tri­taš­k ių, 5/6 bau­dų me­t i­mų) A.To­m i­čius 17, P.Mic­kea­l is 15/L.Ra­ do­š e­v i­č ius 14, N.Ne­do­v i­č ius 12, D.Iva­no­vas 11, P.Sa­mar­d žis­k is 10.

Nu­žu­dė snai­pe­ris

Ne vie­ną kar­tą Lie­tu­vos klu­bų ir rink­ti­nės duob­ka­siu bu­vęs Is­pa­ ni­jos krep­ši­nio snai­pe­ris Jua­nas Car­lo­sas Na­var­ro pa­si­sma­gi­no dar kar­tą – La Bom­bos ve­da­ma „Bar­ ce­lo­na Re­gal“ 90:66 nu­ko­vė Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­tą“.

Pa­ki­liai ant­rą­jį kė­li­nį su­žai­dę vil­ nie­čiai su­ge­bė­jo iš­tir­pin­ti dvi­ženk­ lį ka­ta­lo­nų pra­na­šu­mą ir prieš pat di­džią­ją per­trau­ką net bu­vo iš­si­ ver­žę į prie­kį – 45:41, ta­čiau ant­ ro­je rung­ty­nių da­ly­je Xa­vie­ras Pas­ cua­lis ne­sun­kiai per­gud­ra­vo Da­rių Mas­ko­liū­ną.

Rung­ty­nių pro­to­ko­le akis ypač ba­dė žai­dė­jų nau­din­gu­mo koe­fi­ cien­tas: pa­gal efek­ty­vu­mo ba­lus šei­mi­nin­kai lai­mė­jo triuš­ki­na­ma per­sva­ra – 118:34. „Ne­ga­li­ma ti­kė­tis per­ga­lės prieš to­kio ly­gio ko­man­dą kaip „Bar­ ce­lo­na Re­gal“, ge­rai žai­džiant tik 20 mi­nu­čių. J.C.Na­var­ro mus tie­ siog nu­žu­dė“, – po ma­čo pri­pa­ži­ no D.Mas­ko­liū­nas.

Lapk­r i­č io 22-osios va­ka­ras J.C.Na­var­ro bu­vo iš­skir­ti­nis. Prieš rung­ty­nes ka­ta­lo­nas bu­vo pa­gerb­ tas, nes jau 15 me­tų vil­ki Bar­se­lo­ nos klu­bo marš­ki­nė­lius.

Su ka­ta­lo­nais D gru­pė­je vie­ tą „Top 16“ eta­pe jau už­si­tik­ri­no Mask­vos CSKA ko­man­da, o B gru­ pė­je – Ma­la­gos „Uni­ca­ja“.

14

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

sportas

A.Sker­la: mū­sų fut­bo­le dar­bų – iki kak­lo A.Sker­los dos­jė Gi­mė 1977 m. ba­lan­džio 29 d. Vil­

niu­je. Ūgis: 182 cm. Svo­ris: 74 kg.

Pra­var­dė: Vo­ras.

Po­zi­ci­ja: gy­nė­jas.

Kar­je­ra: 1996–1997 m. – Vil­niaus

„Žal­gi­ris“, 1997-1999 m. – „PSV Eind­ ho­ven“, 2000–2005 m. – „Ath­le­ tic Dun­ferm­li­ne“, 2005–2006 m. – Toms­ko „Tomj“, 2007 m. – Vil­niaus „Vėt­ra“, 2007–2008 m. – Kiel­cų „Ko­ ro­na“, 2008–2011 m. – Bals­to­gės „Ja­ giel­lo­nia“, 2012 m. – Vil­niaus „Žal­gi­ ris“. 1996–2011 m. – Lie­tu­vos rink­ti­nė (84 rung­ty­nės).

2012 m. A ly­gos se­zo­nas: žai­dė

Pa­tir­tis: A.Sker­la (Nr. 2) pui­kiai val­do ne vien fut­bo­lo ka­muo­lį (nuotr. dešinėje).

Vy­tau­to Pet­ri­ko, Sau­liaus Čir­bos nuo­tr.

Vie­nas la­biau­siai pa­ty­ru­sių Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­na­to žai­dė­jų, bu­vęs il­ga­ me­tis na­cio­na­li­nės rink­ti­nės, o šį se­zo­ną – Vil­niaus „Žal­gi­rio“ eki­pos gy­nė­jas And­rius Sker­la, tvir­ti­na, kad ša­lies pir­me­ny­bės – neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių dir­vo­nai.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nu ta­pęs fut­ bo­li­nin­kas ir ki­tą­met at­sto­vaus sos­ti­nės vie­nuo­li­kei. A.Sker­la vi­ lia­si, kad A ly­go­je kon­ku­ren­ci­ja stip­rės.

– And­riau, kaip ver­ti­na­te praė­ ju­sį mū­sų ša­lies fut­bo­lo se­zo­ ną? – pa­klau­sė­me A.Sker­los.

– Jei­gu A ly­gos čem­pio­na­to pra­ džio­je ne­bū­tu­me iš­bars­tę taš­kų, ga­ lė­jo­me tap­ti čem­pio­nais. Per ant­rą se­zo­no da­lį lai­mė­jo­me be­veik vi­ sas rung­ty­nes, ta­čiau ne­bu­vo­me pa­dė­ties šei­mi­nin­kai. Vie­no taš­ko skir­tu­mas, ku­riuo at­si­li­ko­me nuo Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­no“, yra la­bai ap­ mau­dus.

Atk­rei­piau dė­me­sį, kad dau­gu­ mą eki­pų ka­muo­ja fi­nan­si­nis ne­ sta­bi­lu­mas, ku­ris tu­ri įta­kos ir žai­dė­jų nu­si­tei­ki­mui tre­ni­ruo­tėms bei var­žy­boms. A ly­go­je tė­ra 3–4 klu­bai, ku­rie sten­gė­si lai­ku su­ mo­kė­ti fut­bo­li­nin­kams at­ly­gi­ni­ mus, o ki­ti vy­rai žai­dė be­veik už dy­ką. Tai – vie­na opiau­sių pro­ ble­mų, ku­rią rei­kia iš­spręs­ti, jei­ gu no­ri­me, kad na­cio­na­li­nis čem­ pio­na­tas tap­tų įdo­mes­nis vi­so­mis pra­smė­mis.

Ma­nau, Lie­tu­vai 10 ko­man­ dų aukš­čiau­sia­me di­vi­zio­ne – per daug. Net­gi 8 klu­bai nea­ti­tin­ka pir­ me­ny­bių ly­gio. Ne­no­riu nie­ko įžeis­ ti, bet A ly­go­je yra tik 4–5 eki­pos, su ku­rio­mis rei­kia ko­vo­ti, o su ki­ to­mis tam rei­kia pri­si­vers­ti. Liūd­ na, bet to­kia mū­sų fut­bo­lo tik­ro­vė.

A ly­go­je tė­ra 3–4 klu­ bai, ku­rie sten­gė­si lai­ku su­mo­kė­ti fut­ bo­li­nin­kams at­ly­gi­ ni­mus, o ki­ti vy­rai žai­dė be­veik už dy­ką.

Ta­čiau koks bū­tų čem­pio­na­tas še­ šioms ko­man­doms?

– Ką keis­tu­mė­te Lie­tu­vos fut­ bo­le, jei tu­rė­tu­mė­te to­kią ga­li­ my­bę?

– Anks­čiau ga­lė­da­vo­me su­ži­no­ ti tik ga­lu­ti­nį rung­ty­nių re­zul­ta­ tą, da­bar ma­čai trans­liuo­ja­mi in­

ter­ne­tu. Tai – vil­tin­gas žings­nis į prie­kį. Jų tu­rė­tų bū­ti dau­giau, pir­ miau­sia – fut­bo­lo or­ga­ni­za­to­riams bend­rau­jant su ži­niask­lai­da. Ma­no nuo­mo­ne, pir­miau­sia rei­kia kib­ti į rin­ko­da­rą, šio­je sri­ty­je dar­bo – iki kak­lo.

– Ar lik­si­te „Žal­gi­ry­je“ ir ki­tą se­zo­ną?

– Ma­no su­tar­tis su Vil­niaus klu­bu ga­lios dar vie­nus me­tus, tad nau­jos ko­man­dos tik­rai neieš­ko­siu. Ma­no ar­ti­miau­si pla­nai – vi­so­mis iš­ga­lė­ mis pa­dė­ti Vil­niaus „Žal­gi­riui“.

– Kiek dar me­tų vil­nie­čiams teks lauk­ti A ly­gos auk­so me­ da­lių?

– Atei­nan­tį se­zo­ną „Žal­gi­rio“ tiks­lai ne­si­keis, jie vi­sa­da – pa­tys

21 rung­ty­nes (20 – star­to su­dė­ty­je), įmu­šė 3 įvar­čius, bu­vo nu­baus­tas 2 gel­to­no­mis kor­te­lė­mis.

Tro­fė­jai: Lie­tu­vos tau­rės lai­mė­to­

jas (1997, 2012 m.), Ny­der­lan­dų čem­ pio­nas (1999 m.), Len­ki­jos tau­rės lai­ mė­to­jas (2010 m.), Len­ki­jos su­per­ tau­rės lai­mė­to­jas (2010 m.), Lie­tu­ vos vi­ce­čem­pio­nas (2012 m.).

aukš­čiau­si. Mes, fut­bo­li­nin­kai, tik­ rai no­ri­me pa­ga­liau su­grą­žin­ti Vil­ niui fut­bo­lo čem­pio­no ti­tu­lą.

– Ką ma­no­te apie Lie­tu­vos rink­ti­nę? Nau­ja­sis tre­ne­ris iš Veng­ri­jos Csa­ba Lász­ló į skam­ bias per­ga­les kol kas neat­ve­dė.

Ko ga­lė­tu­me ti­kė­tis ar­ti­miau­ sio­je atei­ty­je?

– Pers­pek­ty­vaus jau­ni­mo yra, vis­ kas pri­klau­so nuo tre­ne­rių, ar jie su­ge­ba išug­dy­ti žai­dė­jus iki rink­ ti­nės ly­gio. Sun­ku ti­kė­tis, kad ar­ti­ miau­sio­je atei­ty­je rei­ka­lai pa­si­keis iš es­mės. Net­ru­kus rei­kės for­muo­ ti nau­ją rink­ti­nės vei­dą, nes kei­čia­ si žai­dė­jų kar­tos. La­bai svar­bu, kad ko­lek­ty­vas bū­tų dar­nus ir dirb­tų iš­ vien. Tik tuo­met bus ga­li­ma kal­bė­ti apie aukš­tes­nius tiks­lus.

15

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,15 %

+0,36 %

11 pro­c.

dau­giau ne­gu per­nai sve­čių šie­met ap­si­sto­jo Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se.

Tau­py­ti ši­lu­mą ar įsi­gy­ti nau­jus bal­dus?

Kiek pi­ni­gų teks pa­klo­ti už šil­dy­ mą, pri­klau­so ne tik nuo ku­ro kai­ nos, bet ir nuo su­nau­do­to ši­lu­mos kie­kio. O jį ga­li­ma su­ma­žin­ti ir sa­ vo ini­cia­ty­va die­giant ši­lu­mą tau­ pan­čias prie­mo­nes bu­te bei bend­ ro­sio­se pa­tal­po­se.

At­li­ko ap­klau­są

Ši­lu­mą tau­py­ti pa­de­da lan­gų ir du­rų san­da­ri­ni­mas bei kei­ti­mas, ši­lu­mą at­spin­din­čių ra­dia­to­rių įren­gi­mas, tin­ka­mas pa­tal­pų vė­di­ ni­mas ir ki­to­kių dar­bų at­li­ki­mas.

Ta­čiau Na­cio­na­li­nės pa­sta­ tų ad­mi­nist­ra­to­rių aso­cia­ci­ jos (NPAA) ini­cia­ty­va už­sa­ky­ ta bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ ap­klau­sa pa­ro­dė, kad net treč­da­ lis dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­ jų Lie­tu­vo­je ne­pla­nuo­tai gau­tas pa­ja­mas mie­liau iš­leis­tų ne ši­ lu­mą tau­pan­čioms prie­mo­nėms, bet, pa­vyz­džiui, nau­jam te­le­vi­zo­ riui įsi­gy­ti. Ar­ba nu­si­pirk­tų nau­ jų bal­dų.

Kaip ro­do ap­klau­sa, dar 23 pro­c. pra­dė­tų es­te­ti­nį bu­to re­ mon­tą, pa­vyz­džiui, per­si­da­žy­tų sie­nas.

O im­tis veiks­mų, ma­ži­nan­čių są­skai­tas už šil­dy­mą, ryž­tų­si tik ma­žes­nė da­lis dau­gia­bu­čių gy­ ven­to­jų: 17 pro­c. san­da­rin­tų lan­ gus ir du­ris, dar 10 pro­c. bend­rai su kai­my­nais in­ves­tuo­tų į laip­ti­ nės san­da­ri­ni­mą.

Kai ku­rios prie­mo­nės – pa­pras­tos

„Kam žmo­gus iš­leis pi­ni­gų, pri­ klau­so ir nuo to, kiek jam me­tų.

Bū­tent tai pa­tvir­ti­no mū­sų ap­ klau­sa. Pa­pil­do­mas pa­ja­mas te­ le­vi­zo­riui ar nau­jiems bal­dams leng­va ran­ka iš­leis­tų kas tre­ čias jau­nas žmo­gus (26–35 me­ tų), o vy­res­ni dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai (per 56 me­tų) la­biau lin­kę in­ves­tuo­ti į ši­lu­mos tau­ py­mo prie­mo­nes ir te­le­vi­zo­rių pirk­tų tik kas penk­tas jų“, – sa­ kė Vy­tau­tas Tu­ro­nis, NPAA ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas.

V.Tu­ro­nis taip pat pa­brė­žė, kad kai ku­rios ši­lu­mos tau­py­mo prie­ mo­nės yra la­bai pa­pras­tos ir pi­ gios.

Pir­miau­sia, pa­sak jo, nie­ko ne­kai­nuo­ja pa­trauk­ti ra­dia­to­rius

už­sto­jan­čius bal­dus. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dau­giau­sia ši­lu­mos bu­tuo­se iš­švais­to­ma dėl pra­lai­džių na­mo sie­nų. Šią pro­ ble­ma ga­li­ma spręs­ti įsi­ren­giant ši­lu­mą at­spin­din­čius ek­ra­nus už ra­dia­to­rių. Juos ga­li­ma pa­si­ga­ min­ti pa­tiems ar­ba nu­si­pirk­ti už ke­lias­de­šimt li­tų. Dėl šių ek­ra­ nų oro tem­pe­ra­tū­ra kam­ba­riuo­ se pa­kils 1–2 laips­niais.

Ener­ge­ti­kos spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, dau­ giau­sia ši­lu­mos bu­ tuo­se iš­švais­to­ma dėl pra­lai­džių na­ mo sie­nų.

Ga­li­ma su­ži­no­ti dau­giau

Šį spa­lį at­lik­tos ap­klau­sos duo­ me­nys ro­do, kad ši­lu­mą at­spin­ din­tiems ek­ra­nams pi­ni­gus leis­tų tik 5 pro­c. ap­klaus­tų­jų ir šis skai­ čius ne­si­ski­ria tarp ve­du­sių ir ne­ ve­du­sių res­pon­den­tų.

Ta­čiau lan­gams ar­ba du­rims san­da­rin­ti pi­ni­gų ne­gai­lė­tų dvi­ gu­bai dau­giau šei­mas su­kū­ru­sių dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jų, pa­ly­gin­ ti su ne­ve­du­siais jų kai­my­nais. Šis skai­čius dar di­des­nis tarp na­ mų šei­mi­nin­kių: tik kas 25-a ne­ pla­nuo­tai gau­tas pa­ja­mas skir­ tų lan­gams san­da­rin­ti, ta­čiau net kas tre­čia na­mų šei­mi­nin­kė no­ rė­tų pa­gra­žin­ti bu­tą ir per­da­žy­ ti sie­nas.

Taip pat na­mų šei­mi­nin­kės kaip ir pen­si­nin­kai ne­sku­bė­tų pirk­ti te­le­vi­zo­riaus. Jo la­biau­ siai no­rė­tų stu­den­tai bei moks­ lei­viai ir aukš­čiau­sio bei vi­du­ti­ nio ly­gio va­do­vai – ati­tin­ka­mai 47 ir 42 pro­c.

Kaip pri­si­jung­ti prie ini­cia­ty­ vos ir gau­ti dau­giau nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie ši­lu­mos tau­ py­mą sa­vo na­me, ga­li­ma su­ži­ no­ti iš sa­vo na­mo prie­žiū­ros va­ dy­bi­nin­ko, in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.tau­p y­k i­m e­s i­l u­m a.lt ar­ ba pa­skam­bi­nus į in­for­ma­ci­jos cent­rą 8 700 55 966.

KD inf.

Kas yra ini­cia­ty­va „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“ Ini­cia­ty­va „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“ yra iš pen­k ių žings­n ių su­da­r y­ta ši­lu­ mos tau­py­mo pro­g ra­ma, su­k ur­ta NPAA. Prog­ra­ma skir­ta rea­l iai įgy­ven­d i­ na­mo­mis prie­mo­nė­mis dau­gia­bu­ čių gy­ven­to­jams pa­gel­bė­ti tau­py­ti

ši­lu­mą ir su­ma­žin­ti są­skai­tas už jos su­nau­do­ji­mą.

Prog­ra­mą įgy­ven­d i­na dau­g ia­bu­ čius na­mus pri­ž iū­rin­čios bend­ro­ vės Vil­n iu­je, Kau­ne, Klai­p ė­do­je, Šiau­l iuo­se, Pa­ne­vė­ž y­je, Rad­v i­l iš­ ky­je ir Ši­lu­tė­je.

+0,25 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Dar­bo vie­tų – dau­giau

€

Lie­tu­vo­je tre­čio šių me­tų ket­vir­čio pa­bai­ go­je bu­vo 14,6 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų – 17,7 pro­c., ar­ba 2,2 tūkst. dar­bo vie­tų, dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Lais­vų dar­bo vie­tų per ket­vir­tį, šių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­je, pa­ly­gin­ti su ant­ro ket­vir­čio pa­ bai­ga, pa­dau­gė­jo 63 pro­c., ar­ba 5,6 tūkst.

Dau­giau­sia lais­vų dar­bo vie­tų rug­sė­jo pa­ bai­go­je bu­vo pra­mo­nės, pre­ky­bos, trans­ por­to ir ap­sau­gos sri­ty­se.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1362 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2899 JAV do­le­ris 1 2,6877 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6979 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3855 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7065 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6179 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8658

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–1,0007 % –0,2720 % –0,6542 % –0,4538 % +0,0242 % +0,1792 % +0,0319 % –0,0197 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,58

2,47

„Va­koil“

4,85

4,58

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

83,37 dol. už 1 brl.

110,56 dol. už 1 brl.

Jei­gu MMA – aukš­tyn, tuo­met PVM – že­myn Įta­kin­giau­sios ša­ly­je vers­lo or­ga­ni­za­ci­jos – Lie­tu­vos pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos – pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu tarėsi, kiek būtų galima padidinti mėnesinį atlyginimą (MMA).

Sei­mo pir­mi­nin­k V.Ged­vi­lo nuo­ mone, no­rint tai padaryti, rei­kė­tų su­ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­tį (PVM) bū­ti­niau­sioms pre­ kėms. „Nes vers­lui bū­tų di­de­lė naš­ta, jei­gu mes ne­ma­žin­tu­me mo­kes­ čių, o di­din­tu­me MMA“, – po su­ si­ti­ki­mo su R.Dar­giu sa­kė Sei­mo va­do­vas.

Pa­sak jo, iš kar­to po to, kai pra­ dės dar­bą nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė, su pra­mo­ni­nin­kais vėl bus ap­ta­ria­ mas MMA di­di­ni­mo ir mo­kes­čių ma­ži­ni­mo klau­si­mas. „Pa­žiū­rė­ si­me, ko­kius ke­lius mums pa­ si­rink­ti, kad ne­sun­kiai tą MMA ga­lė­tu­me pa­di­din­ti“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las.

R.Dar­g is lei­d o su­p ras­t i, kad, Pra­m o­n i­n in­k ų kon­fe­d e­ra­c i­j os nuo­mo­ne, MMA ga­li bū­ti di­di­ na­mas tik itin at­sar­giai ir kruopš­ čiai ap­skai­čia­vus vi­sus to žings­ nio pa­d a­r i­n ius, ypač – ša­l ies eks­por­tui.

Pa­sak R.Dar­gio, MMA pa­di­di­ ni­mas di­džiau­sią įta­ką tu­rės dau­ giau­sia dar­bo vie­tų tu­rin­čioms ša­ koms – mais­to pra­mo­nės, teks­ti­lės

ir bal­dų. Jis siū­lo ana­li­zuo­ti, kaip MMA di­di­ni­mas pa­veiks kon­ku­ ren­cin­gu­mą ir eks­por­tą: „Tos ša­ kos yra vie­nos di­džiau­sių eks­por­ tuo­to­jų.“ Pra­mo­ni­nin­kų ly­de­rio tei­gi­mu, MMA di­di­ni­mo po­vei­kis did­mies­ čiuo­se bus ne­di­de­lis, nes čia gy­ve­ nan­tys žmo­nės už­dir­ba maž­daug tiek, iki kiek no­ri­ma kel­ti MMA. Anot R.Dar­gio, la­biau­siai MMA di­ di­ni­mo pa­da­ri­nius pa­jus re­gio­nai, ypač smul­kios įmo­nės ne­di­de­liuo­ se mies­te­liuo­se: „Rei­kia įver­tin­ti, ar MMA di­di­ni­mas pa­dės mies­te­ liams at­si­gau­ti ar pa­blo­gins jų si­ tua­ci­ją.“ V.Ged­vi­las ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar PVM ta­ri­fų pa­kei­ti­mai, jei­gu jiems bū­tų pri­tar­ta, įsi­ga­lio­tų nuo ki­ tų me­tų ar šiek tiek vė­liau, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad MMA bus di­di­ni­mas nuo sau­sio. Šiuo me­tu MMA sie­kia 850 ir jį no­ri­ma pa­di­din­ti iki 1 tūkst. li­tų, o pa­grin­di­nis PVM ta­ri­fas yra 21 pro­c. Tie­sa, ke­lioms pre­kių ir pa­ slau­gų gru­pėms ga­lio­ja leng­va­ti­ niai 9 ir 5 pro­c. PVM ta­ri­fai.

KD, BNS inf.

Pa­ta­ri­mas: Pra­mo­ni­nin­kų kon­

fe­de­ra­ci­jos va­do­vas R.Dar­gis sa­ ko, kad itin at­sar­giai rei­kia gal­vo­ ti apie MMA di­di­ni­mą.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

16

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Zan­zi­ba­ro kont­ras­tai: ne­pap­ras­tas gro­žis skur­de.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Lietuvės biuro klientai – ir preziden Bri­tai ma­no, kad ang­liš­kai kal­ba vi­sas pa­ sau­lis. Šis klai­din­gas jų įsi­ti­ki­ni­mas ir bu­vo es­mi­nis sti­mu­las, pa­stū­mė­jęs jau­ną emig­ ran­tę Jur­gą Ži­lins­kie­nę įkur­ti pa­sau­li­nę ver­ti­mų kom­pa­ni­ją. Jos biu­ras – pa­čia­me Lon­do­no fi­nan­sų cent­re, kur bu­vu­si kau­ nie­tė štur­muo­ja vers­lo aukš­tu­mas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Klien­tai – gar­sios kom­pa­ni­jos

„To­day Trans­la­tions“ biu­re – tik 23 dar­buo­to­jai. Tai – pro­jek­tų va­do­ vai, va­dy­bi­nin­kai iš įvai­rių pa­sau­ lio ša­lių. Tarp jų yra is­pa­nų, ki­nų, po­rtu­ga­lų, ar­gen­ti­nie­čių.

Už­tat ver­tė­jų plu­ša net pust­re­ čio tūks­tan­čio. Šie dir­ba 106-io­se pa­sau­lio ša­ly­se. Teks­tus iš ang­lų jie ver­čia į 20 pa­grin­di­nių kal­bų: pran­ cū­zų, vo­kie­čių, ita­lų, is­pa­nų, ru­sų, ara­bų ir ki­tas. Šias kal­bas J.Ži­lins­ kie­nė va­di­na ko­mer­ci­nė­mis. „Teks­tus ver­čia­me į 260 re­ tų kal­bų, kaip, pa­vyz­džiui, zu­lų, hau­sų, taip pat į jų tar­mes. Ne­daug žmo­nių jas mo­ka“, – sa­kė „To­day Trans­la­tions“ kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­ kė 36 me­tų J.Ži­lins­kie­nė.

Pag­rin­di­niai „To­day Trans­la­ tions“ klien­tai – di­de­lės pa­sau­li­ nės kom­pa­ni­jos: „Shell In­ter­na­ tio­nal“, „So­ny Pic­tu­res“, „Dell“, CNN, „Bloom­berg“, „French Con­ nec­tion“, „Dior“. Lie­tu­vo­je J.Ži­ lins­kie­nė įkū­rė bend­ro­vę „Hen­ry Fox“. Ji yra „To­day Trans­la­tions“ pa­da­li­nys, dir­ban­tis su Ru­si­jos ir Uk­rai­nos rin­ka. „Siun­tė­me sa­vo dar­buo­to­jus ver­ tė­jau­ti ir per pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Gor­ba­čio­vo 80-ojo gim­ta­die­nio šven­tę, ku­ri per­nai bu­vo su­reng­ta Lon­do­ne“, – pa­tei­kė pa­vyz­dį J.Ži­ lins­kie­nė.

Pra­šė Jor­da­ni­jos ka­ra­lius

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je la­bai po­pu­ lia­ri ara­bų kal­ba. Neat­si­tik­ti­nai „To­day Trans­la­tions“ tu­ri klien­ tų iš Ira­ko ir ki­tų tur­tin­gų ara­bų kraš­tų. „Va­di­na­si, dir­ba­te su ara­bų šei­ chais?“ – pa­klau­siau. „Taip“, – nu­si­juo­kė Jur­ga.

Kar­tą kom­pa­ni­ja ga­vo Jor­da­ ni­jos ka­ra­liaus už­sa­ky­mą ofi­cia­ lią jo kal­bą iš­vers­ti į ita­lų ir lo­ty­ nų kal­bas. Per Ro­mos po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI vi­zi­tą Jor­da­ni­jo­

je ka­ra­lius į jį krei­pė­si lo­ty­niš­kai. „Iš ang­lų kal­bos iš­vers­ti į ita­lų, sa­ky­čiau, yra pa­pras­ta, nors lai­ko tu­rė­jo­me ne­daug. Ta­čiau iš­vers­ti į lo­ty­nų kal­bą – la­bai su­dė­tin­ga. Už­ sa­ky­mą, be­je, per še­šias va­lan­das, at­li­ko ver­tė­jai, ku­rie gy­ve­na ir dir­ ba Ka­na­do­je, Is­pa­ni­jo­je, Por­tu­ga­ li­jo­je“, – pa­sa­ko­jo Jur­ga.

Su pri­va­čiais as­me­ni­mis kom­pa­ ni­ja dir­ba ma­žiau. „To­day Trans­la­tions“ biu­re jau aš­tuo­ne­ri me­tai dar­buo­ja­si dar vie­ na lie­tu­vė, taip pat bu­vu­si kau­nie­tė Ri­ta Met­lo­vai­tė. Ji yra J.Ži­lins­kie­ nės pa­va­duo­to­ja. „La­bai pui­ki dar­buo­to­ja“, – džiau­gė­si kom­pa­ni­jos bo­sė.

Tarp gau­sy­bės ver­tė­jų yra ir ke­ li lie­tu­viai, ta­čiau už­sa­ky­mų vers­ti iš ang­lų į lie­tu­vių kal­bą kom­pa­ni­ja su­lau­kia la­bai ma­žai. „Ne­se­niai dir­bo­me su Lie­tu­vos bend­ro­ve „Lub­ri­ta“ – jų tink­la­la­ pį ver­tė­me į ang­lų ir dar ke­lias kal­ bas“, – pri­si­mi­nė Jur­ga.

Vers­le tu­ri bū­ti uni­ka­lus

Į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją J.Ži­lins­kie­nė at­vy­ko 1995 m. Iš pra­džių ji stu­ di­ja­vo ko­le­dže, pa­skui uni­ver­si­te­ te gi­li­no­si į tei­sės ir eko­no­mi­kos moks­lus.

Pag­rin­di­nis veik­los stab­dys – tai mes pa­ tys. Jei­gu žmo­gus mąs­tys po­zi­ty­viai ir sieks to, ko no­ri, tik­ rai pa­sieks. Tik rei­ kia dau­giau aist­ros.

„Ma­ne vi­sa­da trau­kė vers­las. Ži­ no­jau, kad tu­rė­siu sa­vo kom­pa­ni­ją.

Stu­di­jų me­tais tru­pu­tį ver­tė­ja­vau, pa­ma­čiau, kaip vei­kia ši sri­tis. Man tai la­bai pa­ti­ko, to­dėl ir nu­spren­ džiau įkur­ti sa­vo kom­pa­ni­ją, – pa­

Cre­do: „Aš pai­sau žmo­gaus am­bi­ci­jų – ką ir kaip jis ga­lės pa­da­ry­ti“, – tai vie­na iš J.Ži­lins­kie­nės (vi­du­ry­je) va­d

pa­slap­čių.

sa­ko­jo mo­te­ris. – Vers­le tu­ri bū­ ti uni­ka­lus.“ Lie­tu­vės sva­jo­nės ir pla­nai ne­ bu­vo tuš­ti. Pa­sau­li­nę ver­ti­mų kom­pa­ni­ją „To­day Trans­la­tions“ ji įkū­rė 2001 m. Kom­pa­ni­jos biu­ras – pa­čia­me Lon­do­no fi­nan­sų cent­ re, Ang­li­jos ban­ko kai­my­nys­tė­je.

Pro ka­bi­ne­tų lan­gus – did­mies­čio cent­ras lyg ant del­no, jau­ti, kaip pul­suo­ja jo šir­dis.

Bri­tai ma­no, kad vi­sas pa­sau­lis mo­ka ang­lų kal­bą ir ja kal­ba. Tai ir bu­vo at­spir­ties taš­kas, kab­liu­kas, pa­stū­mė­jęs jau­ną mo­te­rį į šios sri­ ties vers­lą. „Iš tik­rų­jų taip nė­ra. Tai ro­do ir sta­tis­ti­ka. Kai pa­si­žiū­ri, ko­kios kal­bos da­bar yra pa­čios po­pu­lia­ riau­sios, ang­lų kal­ba la­bai smun­ ka že­myn. La­bai stip­riai au­ga ru­sų kal­bos po­pu­lia­ru­mas, ypač in­ter­ ne­to pus­la­pių“, – pa­ty­rė ver­ti­mų biu­ro va­do­vė.

Pas­ta­ruo­sius 10 me­tų žmo­nių, ku­rie nau­do­ja­si in­ter­ne­tu ang­lų kal­ba, pa­dau­gė­jo apie 400, o ru­sų kal­ba – apie 3 tūkst. pro­cen­tų. Ru­ sų, ki­nų, ara­bų, bra­zi­lų, po­rtu­ga­ lų kal­bų po­pu­lia­ru­mas pa­sta­ruo­ju me­tu au­ga la­bai stip­riai.

„Ka­dan­gi Bra­zi­li­jo­je la­bai spar­ čiai au­ga eko­no­mi­ka, ne­ma­žai už­ sa­ky­mų gau­na­me bra­zi­lų kal­ba“, – at­sklei­dė J.Ži­lins­kie­nė.

Stip­rių as­me­ny­bių ko­lek­ty­vas

Ar ne­bu­vo su­dė­tin­ga jau­nai mo­ te­riai, emig­ran­tei, įsi­suk­ti į vers­lą sve­čio­je ša­ly­je? „Ne. Aš vis tiek ži­no­jau, kad kur­ siu ko­kį nors vers­lą, steig­siu kom­ pa­ni­ją. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­tei­kia tam ge­rus pa­grin­dus. Aiš­ku, vers­ le yra vi­so­kių niuan­sų, bet tai, kad aš, mo­te­ris, ku­riu sa­vo vers­lą, tik­ rai nie­ko ne­ste­bi­no“, – da­li­jo­si pa­ tir­ti­mi lie­tu­vė.

Iš na­mų į biu­rą ji daž­niau­siai atei­na pės­čio­mis. Kaip or­ga­ni­zuo­ja dar­bą: duo­da pa­ve­di­mus pro­jek­tų bei par­da­vi­mų va­do­vams, va­dy­bi­ nin­kams, o pa­ti ge­ne­ruo­ja idė­jas? „Pa­na­šiai. Ma­no dar­bas – stra­ te­gi­nis“, – sa­kė J.Ži­lins­kie­nė.

Sa­vo pa­rei­gas mo­te­ris juo­kais api­bū­di­no kaip kri­zės va­do­vės. Jei kas nors ne­si­se­ka, ji ieš­ko spren­di­ mų. Kai vis­kas ge­rai, žiū­ri, ką bū­ tų ga­li­ma pa­keis­ti, pa­to­bu­lin­ti. Vis dėl­to kar­tais bū­na taip, kad nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti. Ne­pai­sant to, rei­

kia ju­dė­ti į prie­kį ir ras­ti išei­tį iš bet ko­kios si­tua­ci­jos.

Mo­te­ris pa­ten­kin­ta, kad jos ko­ lek­ty­vas – drau­giš­kas. Jis daž­nai su­si­bu­ria prie pie­tų sta­lo, kur taip pat gims­ta įvai­rių idė­jų. Ne­se­niai kar­tu šven­tė He­lo­vi­ną – ap­si­ren­gę įvai­riais kos­tiu­mais vi­si pa­trau­kė į ne­to­lie­se esan­čią alu­dę. „Mū­sų dar­bas sun­kus. Grį­žę į biu­rą, vi­si la­bai rim­tai, stro­piai ir at­sa­kin­gai dir­ba. Jie žiū­ri į kom­pa­ ni­ją kaip į sa­vo, įžvel­gia, ką ga­li­ma pa­ge­rin­ti, at­nau­jin­ti. Ku­pi­ni nau­jų idė­jų. Su­sė­da­me ir vi­si drau­ge jas ap­ta­ria­me. Į pa­siū­ly­tą idė­ją žvel­ gia­me iš vi­sų kam­pų, pa­vyz­džiui, kaip vis­kas klos­ty­sis, jei bus ge­rai, ir kaip – jei ne vi­sai ge­rai, – dės­tė J.Ži­lins­kie­nė. – Dar­buo­to­jai nie­ka­ da ne­bi­jo man pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­ mo­nės, kad ir ko­kia ji bū­tų.“ Koks pa­grin­di­nis vers­li­nin­kės kri­te­ri­jus ren­kan­tis dar­buo­to­jus? „Aš pai­sau žmo­gaus am­bi­ci­jų – ką ir kaip jis ga­lės pa­da­ry­ti. Man tai yra la­bai svar­bu. Tai tai­ky­ti­na ne vien tiems žmo­nėms, ku­rie dir­ ba biu­re, bet taip pat ir ver­tė­jams.

Su vie­nais jų dir­ba­me dau­giau, su ki­tais – ma­žiau. Nors ver­tė­jai dir­

17

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Po­ra: Jur­ga sa­ko, kad už Da­vi­do ji iš­te­kė­jo po il­go ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio.

ntai, ir karaliai tu­vo­je. Į Lon­do­ną mo­ti­na ją at­si­ ve­žė vie­nų me­tų, to­dėl lie­tu­viš­kai mer­gi­na kal­ba men­kai. Jur­ga ban­ do su duk­te­ri­mi kiek įma­no­ma kal­bė­ti lie­tu­viš­kai, ta­čiau ne vi­sa­ da tai pa­vyks­ta. Pa­ti Jur­ga lie­tu­viš­ kai jau kal­ba su ak­cen­tu, o kar­tais pri­trūks­ta žo­džių.

Ne­gi jos duk­tė ne­skren­da į Kau­ ną pas mo­čiu­tę val­gy­ti ce­pe­li­nų? „Kar­tais, – juo­kė­si J.Ži­lins­kie­ nė. – Sil­vi­ja la­bai no­ri į Lie­tu­vą, pas se­ne­lius. Ją tam la­bai ska­ti­nu – ta­da pa­ge­rė­ja jos lie­tu­vių kal­ba.

Ir man pa­sta­ruo­ju me­tu il­gai ne­ te­ko kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Pir­mi žo­ džiai į gal­vą atei­na ang­liš­ki. Kai at­ va­žiuo­ja tė­vai, kal­ba­me apie šei­mą, rei­ka­lus, orą. Ta­čiau kai ten­ka kal­ bė­ti apie vers­lą lie­tu­viš­kai, bū­na la­bai su­dė­tin­ga.“ Pas tė­vus į Kau­ną ji par­vyks­ta kar­tą per me­tus ar net re­čiau. Tė­ vai dau­giau lai­ko pra­lei­džia Lon­ do­ne ne­gu Kau­ne.

Il­si­si nuo­sa­vo­je vi­lo­je Mal­to­je

do­vau­ja­mo ko­lek­ty­vo sėk­min­go dar­bo Jur­gos Ži­lins­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ba na­muo­se, jie vis tiek mū­sų kom­ pa­ni­jos da­lis, tu­ri ži­no­ti, ką da­ro ir ko­dėl“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Prit­rūks­ta lie­tu­viš­kų žo­džių

Lon­do­ne Jur­ga ne tik su­kū­rė kom­ pa­ni­ją, iš­gar­sė­jo vers­lo pa­sau­ly­je, bet ir pa­kei­tė as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą.

Prieš po­rą me­tų ji iš­te­kė­jo už Da­vi­ do Clarke’o – Lon­do­no Si­čio po­li­ ci­jos vy­riau­sio­jo ins­pek­to­riaus. „Mes su­si­pa­ži­no­me 1999-ai­ siais. San­tuo­kai ry­žo­mės tik po il­ go ban­do­mo­jo pe­rio­do, – po­kšta­vo Jur­ga. – Esa­me vie­nas ki­to at­ra­ma ir at­spir­tis.“ Šei­ma gy­ve­na bu­te mies­to cent­ re, prie Taue­rio til­to. Mo­te­riai pa­ kan­ka 20 mi­nu­čių pės­čio­mis atei­ ti į biu­rą. Ji ne­puo­se­lė­ja sva­jo­nių tu­rė­ti nuo­sa­vą na­mą už­mies­ty­je – ta­da kiek­vie­ną ry­tą tek­tų skin­tis ke­lią į mies­to cent­rą per au­to­mo­ bi­lių spūs­tis. Tai bū­tų tuš­čiai su­ gaiš­tas lai­kas, o to ji nie­ka­da ne­ mė­go.

J.Ži­lins­kie­nės duk­te­riai iš pir­ mo­sios san­tuo­kos Sil­vi­jai – 18 me­ tų. Mer­gi­na pla­nuo­ja uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ti me­džia­gų tech­no­lo­gi­ ją ir in­ži­ne­ri­ją. Sil­vi­ja gi­mė Lie­

Jur­ga pri­pa­ži­no, kad jos ir vy­ro gy­ ve­ni­mo bū­das pa­pras­tas. To­dėl, kad tu­ri ma­žai lais­vo lai­ko. „Mū­sų gy­ve­ni­mas la­bai eko­no­ miš­kas, – kva­to­jo J.Ži­lins­kie­nė. – Lai­ko vel­tui ne­švais­to­me. Mes la­ bai daug dir­ba­me. Be dar­bo, aš tu­riu dar daug vi­suo­me­ni­nės veik­ los, da­ly­vau­ju įvai­rio­se pro­gra­mo­ se. Tai – ma­no aist­ra, mėgs­tu tai da­ry­ti. O ka­dan­gi gy­ve­nu mies­to cent­re, vis­kas ša­lia, įma­no­ma dau­ giau ap­rėp­ti.“ Jur­ga su Da­vi­du la­bai mėgs­ ta žiū­rė­ti fil­mus – taip pail­si nuo dar­bų. Na­muo­se tu­ri įsi­ren­gę ki­no pro­jek­to­rių, kaip mo­te­ris sa­ko, per vi­są sie­ną. „Sa­vait­ga­liais mėgs­tu iš­va­žiuo­ti už mies­to ir vis at­ras­ti nau­jų vie­tų, – pa­sa­ko­jo lie­tu­vė. – Daž­niau­siai ap­si­sto­ja­me įvai­riuo­se vieš­bu­čiuo­ se, kai­mo so­dy­bo­se už Lon­do­ no. Kar­tais to­lo­kai nu­va­žiuo­ja­me.

Vyks­ta­me ir į įvai­rius ren­gi­nius.

Jei tu­rė­tu­me už Lon­do­no ran­čą, ne­ma­nau, kad daž­nai jo­je ap­si­lan­ ky­tu­me. Tu­ri­me da­lį vi­los Mal­to­ je, Va­le­to­je. Ja nau­do­ja­mės ta­da, kai mums pa­ran­ku.“ Laks­ty­ti po par­duo­tu­ves ir ieš­ ko­ti ap­da­rų mo­te­ris ne­tu­ri lai­ko.

Kos­tiu­mė­lius, pal­tus, su­kne­les jai siu­va ne­to­li na­mų gy­ve­nan­tis pui­ kus siu­vė­jas. „Gy­ve­ni­me rei­kia da­ry­ti tik tai, kas šir­džiai ma­lo­nu. Man pa­tin­ka dirb­ti su žmo­nė­mis. Jau­čiu, kad tai – ma­no pa­skir­tis. Ki­to­je sri­ty­je sa­ vęs ne­ma­tau, – at­vi­ra­vo J.Ži­lins­ kie­nė. – Pag­rin­di­nis veik­los stab­ dys – tai mes pa­tys. Jei­gu žmo­gus mąs­tys po­zi­ty­viai ir sieks to, ko no­ ri, tik­rai pa­sieks. Tik rei­kia dau­giau aist­ros.“

Fla­men­ke liū­de­sys nė­ ra liū­de­sys, tai yra la­ biau me­lan­ cho­li­ja, ku­ri mus pa­ver­ čia žmo­giš­ kes­niais, ar­ ti­mes­niais mei­lei ir no­ rui gy­ven­ti.

Tik­ro­vė: flamenko šokėjai M.Pa­gés – dieviškos meilės atspindys.

Mari’os Pa­gés as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Fla­men­ko šo­kė­ja M.Pa­gés: gy­ve­ni­mas – at­sa­kin­gas dar­bas Lai­ma Že­mu­lie­nė, Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Gar­si fla­men­ko at­li­kė­ja is­pa­nė Ma­ría Pa­gés sa­ko, kad fla­men­kas yra kaip gy­ve­ni­mas: kal­ba apie mei­lę, aist­rą, skaus­mą. „Aš ku­ riu šo­kį, nes vi­sa­da ju­tau švel­nią ran­ką, man glos­tan­čią plau­kus“, – spar­nuo­tai kal­ba M.Pa­gés.

Jos šo­kiu ga­lės pa­si­gė­rė­ti ir Lie­ tu­vos žiū­ro­vai. Gruo­džio 7-ąją Kau­ne, „Žal­gi­rio“ are­no­je, M.Pa­ gés pri­sta­tys pa­sau­li­nę prem­je­rą – šo­kio spek­tak­lį „Fla­men­co en mo­ vi­mien­to“.

– Ma­ria, ar šis spek­tak­lis tu­ri siu­že­tą – kaip ro­ma­nas ar ap­ sa­ky­mas? Apie ką jis?

– Tai yra be­veik die­viš­kos leng­vos mei­lės is­to­ri­ja.

– Sa­ko­ma, kad ar­gen­ti­nie­tiš­ko tan­go šo­kė­jas tu­ri bū­ti tris kar­ tus pa­ty­ręs ne­lai­min­gą mei­lę, tik ta­da su­ge­bės per­teik­ti šo­kio dva­sią. Gal ir fla­men­ko at­li­kė­ jams ga­lio­ja ta pa­ti tai­syk­lė?

– Fla­men­kas iš es­mės yra gy­ve­ni­ mo iš­raiš­ka, o gy­ve­ni­me bū­na ir džiaugs­mo, ir liū­de­sio aki­mir­kų.

Fla­men­kas, kaip me­nas, per­tei­kia vi­sas aist­ras ir vi­sas te­mas, ku­rios jau­di­na žmo­gų: gy­ve­ni­mą, mei­lę, mir­tį, mei­lės pa­bai­gą, Die­vą.

– Gal šok­ti se­ka­si ge­riau, kai my­li­ma­sis pa­lie­ka ar pa­ti jį pa­ lie­ka­te, žo­džiu, kai am­žiams iš­si­ski­ria­te su žmo­gu­mi, ku­rį dar va­kar my­lė­jo­te?

– Nuo tos aki­mir­kos, kai aš, kaip cho­reog­ra­fė ir šo­kė­ja, pra­de­du gal­ vo­ti apie ko­kį nors pro­jek­tą, mei­lė yra jo at­ra­mi­nė ašis, be jos nie­kas neį­ma­no­ma, ji yra įkvė­pi­mo šal­ ti­nis.

Aiš­ku, mei­lė, ku­ri yra įkvė­pi­mo pa­grin­das, – su­dė­tin­ga, nes į jos są­vo­ką įei­na ir mei­lės pa­bai­ga, ir džiaugs­mas ar­ti­mo žmo­gaus kom­ pa­ni­ja. Vi­sa tai ska­ti­na mū­sų vaiz­ duo­tę, kai esa­me įsi­my­lė­ję ir kai jau­čia­mės įkvėp­ti kur­ti. Fla­men­ kas yra gy­ve­ni­mas. Juo kal­ba­ma apie aist­rą, skaus­mą, ne­sėk­mes, ma­lo­nų žvilgs­nį, pri­si­lie­ti­mą.

– Is­pa­ni­jo­je vaikš­tant po Gra­ na­dą eks­kur­si­jų va­do­vai tu­ris­ tams aiš­ki­na, kad bū­tent čia, Sac­ro Mon­te ur­vuo­se, kur gy­ ve­no či­go­nai, at­si­ra­do fla­men­ kas. Esą jį šok­da­vo per či­go­nų ves­tu­ves. Tai ko­dėl fla­men­kas toks liūd­nas?

– Aš esu iš Se­vi­li­jos, ma­no gy­ve­ ni­mas pa­ženk­lin­tas Gi­ral­dos ka­ ted­ros, Al­ka­za­ro rū­mų, žy­din­čių apel­sin­me­džių ir tų žie­dų kva­po.

Fla­men­kas tu­ri kaž­ką ma­giš­ko, jis yra kaip re­li­gi­ja, be­si­sten­gian­ ti su­vie­ny­ti žmo­nes per ką nors aukš­tes­nio, kas pa­na­šu į die­viš­ką gro­žį. Fla­men­ke liū­de­sys nė­ra liū­ de­sys, tai yra la­biau me­lan­cho­li­ ja, ku­ri mus pa­ver­čia žmo­giš­kes­ niais, ar­ti­mes­niais mei­lei ir no­rui gy­ven­ti.

– Fla­men­kas ki­lo iš ara­bų, An­ da­lū­zi­jos is­pa­nų, žy­dų ir či­go­ nų kul­tū­rų są­vei­kos. Ką iš ku­ rios kul­tū­ros jis pa­si­sa­vi­no?

Gi­ta­rą ir skaus­mą – iš či­go­nų?

O ką iš ara­bų? An­da­lū­zi­jos is­ pa­nų? Žy­dų?

– Taip, fla­men­kas tik­rai yra dau­ ge­lio kul­tū­rų mi­ši­nys. Šis me­nas yra at­vi­ras, sve­tin­gas, ja­me su­gy­ ve­na skir­tin­gi są­skam­biai ir rit­ mai. Vi­si jie, ger­biant kiek­vie­no iš­skir­ti­nu­mą, su­da­ro nuo­sta­bų­jį fla­men­ką. Bet fla­men­kas nė­ra už­ da­ras, jis ir to­liau min­ta ki­to­mis kul­tū­ro­mis. Lie­tu­viš­ki rit­mai, bal­

sai taip pat ga­lė­tų ras­ti sa­vo vie­ tą fla­men­ke.

– Jūs – šio spek­tak­lio cho­reog­ ra­fė ir pa­grin­di­nė šo­kė­ja. Tur­ būt ne­leng­va vis­ką su­sty­guo­ti, su­žiū­rė­ti ir bū­ti sce­no­je? Kaip nu­si­tei­ku­si ei­na­te į sce­ną – gal su­kal­ba­te mal­dą, gal sa­vo pro­ tė­vių pra­šo­te stip­ry­bės ir pa­ lai­ky­mo?

– Kaip mi­nė­jau, fla­men­ko šo­kis tu­ri daug ri­tua­lų, nes juo sie­kia­ma žmo­nių vie­ny­bės ir užuo­jau­tos.

Vi­si mū­sų ko­lek­ty­vo žmo­nės – šo­kė­jai, mu­zi­kan­tai, tech­ni­nis per­so­na­las – sten­gia­si vi­sų pir­ ma už­megz­ti dva­si­nį ry­šį su žiū­ ro­vais. Ga­lu­ti­nė emo­ci­ja, jaus­mas, ku­ris mūs su­tel­kia į es­te­ti­nį šo­kio gro­žį, mu­zi­kos rit­mus ir dai­ni­nin­ kų bal­sus, ky­la iš pir­mo­sios žmo­ giš­ko­sios re­li­gi­nės emo­ci­jos. Mo­ zė, Kris­tus, Ma­ho­me­tas gy­nė šį uni­ver­sa­lų žmo­giš­ko­jo bend­ru­mo jaus­mą. To­dėl aš at­si­duo­du Die­ vui, vi­sa­tos Die­vui.

– Gi­mė­te fla­men­ko tė­vy­nė­je An­da­lū­zi­jo­je, Se­vi­li­jos mies­ te. Tur­būt tas šo­kis su mo­ti­ nos pie­nu jums įau­go į krau­ją nuo vai­kys­tės? Ar jį šok­da­vo tė­vai, se­ne­liai, te­tos ir dė­dės, kai­my­nai?

– An­da­lū­zi­ja yra ki­lu­si iš mul­ti­ kul­tū­ri­nės že­mės. Že­mės, ku­rio­ je kles­tė­jo kū­ry­ba, ir fla­men­kas yra šios tur­tin­gos tūks­tant­me­tės kul­tū­ros da­lis. Ma­no tė­vai ne­dai­ nuo­ja ir ne­šo­ka fla­men­ko, bet, ka­ dan­gi yra ki­lę iš An­da­lū­zi­jos, vis dėl­to yra lai­ko­mi tos kul­tū­ros da­ li­mi.

– Ar fla­men­kas ga­li bū­ti ir links­mas?

– Fla­men­kas yra tik­ ras džiaugs­mas.

19

18

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Ambasadoriaus meilė Iš­gir­dus fla­men­ko rit­mus, Is­pa­ni­jos am­ba­sa­do­riui Lie­tu­vo­je Mi­ gue­liui Aria­sui Es­te­ve­zui su­spau­džia šir­dį. Tai dip­lo­ma­tui pri­me­ na jo mo­ti­nos gim­ti­nę. Jau pu­sant­rų me­tų dirb­da­mas Lie­tu­vo­je, tarp šių dvie­jų ša­lių jis įžvel­gia ne tik skir­tu­mų, bet ir pa­na­šu­mų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Ger­bia­mas am­ba­sa­do­riau, ką jums reiš­kia fla­men­kas?

– Fla­men­kas yra pa­ti gi­liau­sia vie­no Is­pa­ni­jos re­gio­nų jaus­mi­ nė iš­raiš­ka ir nors jis pri­ski­ria­mas bū­tent šiam re­gio­nui, bet ko­kia au­ten­tiš­ka iš­raiš­kos for­ma per­tei­ kia sa­vo kil­mės vie­tos es­mę. Ne be rei­ka­lo fla­men­kas yra įtrauk­tas į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­ šą. Man fla­men­kas pri­me­na ma­ no mo­ti­ną, ku­ri bu­vo ki­lu­si iš An­ da­lū­zi­jos.

Smalsumas: M.A.Estevezas Lietuvoje ištyrinėjo ir mūsų šalies kulina-

rijos paveldą.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Fla­men­kas, ko­ri­da – lyg vi­ zi­ti­nė Is­pa­ni­jos kor­te­lė. Tu­ris­ tai vi­sa­da ve­ža­mi į šiuos ren­gi­ nius. Ar gy­ven­da­mas Lie­tu­vo­je pa­siilgs­ta­te fla­men­ko spek­tak­ lių ir ko­ri­dos?

– Is­pa­ni­ja ga­li pa­si­gir­ti di­džiu­ le įvai­ro­ve. Pas mus įvai­rus kraš­ to­vaiz­dis, kli­ma­tas, įvai­ri kul­tū­ra.

Dėl šios prie­žas­ties ne­pa­siilgs­tu fla­men­ko, be to, ir pa­čio­je Lie­tu­vo­je vyksta pui­kūs fla­men­ko pa­si­ro­dy­ mai. Aš užau­gau re­gio­ne, kur ko­ri­ da yra ne­po­pu­lia­ri, to­dėl jos ne­siil­ giu. Apsk­ri­tai nie­ka­da ne­su bu­vęs ko­ri­do­je.

– Ko­kių pa­na­šu­mų įžvel­gia­te tarp Lie­tu­vos ir Is­pa­ni­jos?

– Vi­sos ša­lys ir kul­tū­ros tu­ri tam tik­rų pa­na­šu­mų, nes žmo­giš­ku­mo es­mė pa­na­ši vi­sur, nors, be abe­jo, jos iš­raiš­ka ga­li bū­ti skir­tin­ga. Lie­ tu­va yra Bal­ti­jos re­gio­no pie­tuo­se, o Is­pa­ni­ja – Eu­ro­pos pie­tuo­se, tai­gi tu­ri­me bend­rų pie­tie­čiams bū­din­ gų bruo­žų.

– O ko­kių ma­to­te skir­tu­mų, kont­ras­tų tarp Lie­tu­vos ir Is­ pa­ni­jos?

– Švie­sos trū­k u­m as, ypač žie­ mą. Jis tu­ri daug įta­kos gy­ve­ni­mo bū­dui ir iš­raiš­kos for­moms. Ma­ nau, kad tai yra di­džiau­sias mū­sų

skir­tu­mas. Nors no­rė­čiau pri­dur­ ti, kad Is­pa­ni­jo­je dėl ma­no mi­nė­ tos įvai­ro­vės ir­gi yra re­gio­nų, ku­ riuo­se daug ly­ja ir tam­s u kaip Lie­tu­vo­je.

– Is­pa­ni­jo­je tu­ris­tai mė­ gau­ja­si pael­ja. Ar su­ si­pa­ži­no­te su ku­li­ na­ri­niu Lie­tu­vos pa­vel­du? Kaip jums pa­tin­ka ce­ pe­li­nai, ba­lan­dė­ liai, šil­ki­nė ko­šė?

– Taip, esu ne­blo­gai su­si­pa­ži­nęs su Lie­tu­vos ku­li­na­ri­niu pa­vel­du. Ce­pe­ li­nai man la­bai ska­nūs, nors ir ken­kia fi­gū­rai.

Aš juos val­gau, bet sten­giuo­ si ne­pikt­nau­džiau­ti. Be­je, bul­ves į Eu­ro­pą at­ve­žė Cristoforo Colom­ bo. Į ki­tas ša­lis jos pa­skli­do bū­ tent iš Is­pa­ni­jos. Tai­gi šiuo at­ žvil­giu ir­gi ga­li­me ras­ti ry­šį tarp mū­sų vals­ty­bių.

Aš­tuo­nio­lik­me­čiai pra­ti­mais ant til­to sti Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Einantieji ar važiuojantieji Pet­ro Vi­lei­šio til­tu ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti tuo, ką ma­to. Per­li­pęs til­to tu­rėk­lą ir į jį įsi­ki­bęs ran­ko­mis ir ko­jo­mis ho­ri­ zon­ta­lio­je pa­dė­ty­je be ap­sau­gų ka­ bo­jo vai­ki­nas. Vė­liau nuo til­to tu­ rėk­lų že­myn gal­va pa­ki­bo ki­tas.

Po to, kai pa­mir­šo iš­lip­ti

„Nuo tė­vų ga­vo­me py­los“, – šyp­ so­jo­si du gat­vės gim­nas­ti­ka už­

sii­man­tys aš­tuo­nio­lik­me­čiai kau­ nie­čiai Dei­vi­das Smai­lys ir Vi­lius Juch­ne­vi­čius, jau­tę dvip­ras­miš­ kus jaus­mus: ir pa­si­ten­ki­ni­mą dėl sėk­min­gai at­lik­tų jiems jau įpras­ tų pra­ti­mų, ir su­vo­ki­mą, kad vis­ kas ga­lė­jo baig­tis liūd­nai.

An­ti­kos lai­kais gi­męs, o prieš ke­ lio­li­ka me­tų neo­fi­cia­liai JAV, po to Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je iš­po­pu­lia­rė­jęs spor­tas ne­ma­žai en­tu­zias­tų ran­da ir Lie­tu­vo­je. Jis tu­ri daug gim­nas­ ti­kos ele­men­tų ir kū­ry­bi­nės lais­ vės. Ekst­re­ma­lai spor­tuo­ja ne tik

Vė­lia­vė­lė: šį pra­ti­mą Dei­vi­das ir Vi­lius da­rė be jo­kių ap­sau­gų.

Iš pra­džių gal­vo­jo­me pra­ti­mus at­lik­ti ant se­no­jo Pa­ne­mu­nės til­to, bet iš­si­gan­do­ me, kad ne­nuk­ris­tu­ me že­myn kar­tu su tu­rėk­lais.

ant sker­si­nių, ly­giag­re­čių, bet ir ant suo­le­lių, švie­so­fo­rų stul­pų ar automobilių ant­vo­žų.

Kar­tą trys drau­gai, va­žiuo­da­mi 37-ojo marš­ru­to au­to­bu­su, už­si­kal­ bė­ję pra­va­žia­vo sto­te­lę, ku­rio­je tu­rė­ jo iš­lip­ti. Te­ko grįž­ti at­gal pės­čio­mis bū­tent Pet­ro Vi­lei­šio til­tu. Tuo­met ir pri­si­mi­nė, kad per vie­ną tre­ni­ruo­tę yra pla­na­vę triu­kus ant til­to. „Nusp­ren­dė­me pa­ban­dy­ti“, – šyp­te­lė­jo 178 cm ūgio Kau­no Vy­ tauto Didžiojo universiteto „Ra­sos“ gim­na­zi­jos dvy­lik­to­kas D.Smai­lys.

„Iš pra­džių bu­vo bai­su“, – pri­ pa­ži­no 174 cm ūgio Kau­no Si­mo­ no Dau­kan­to vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­vis V.Juch­ne­vi­čius.

Jei bi­jai – ne­pra­dėk

„Oho, jau da­bar pa­žvel­gus bai­su, o dar rei­kės kaž­ką da­ry­ti! – pri­si­mi­ nęs aki­mir­kas, kai per­li­po til­to tu­ rėk­lą, nu­si­juo­kė Vi­lius, at­li­kęs ele­ men­tą, va­di­na­mą vė­lia­vė­le: lai­kė­si iš­ties­to­mis ran­ko­mis už tu­rėk­lų ir ka­bo­jo ho­ri­zon­ta­lio­je pa­dė­ty­je. – Va­žiuo­jant til­tu jis neat­ro­do di­de­

Dei­vi­do Smai­lio ir Vi­liaus Juch­ne­vi­čiaus as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

19

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Fla­men­ko šo­kė­ja M.Pa­gés: gy­ve­ni­mas – at­sa­kin­gas dar­bas – Pro­f e­s io­n a­l ios 17 fla­m en­ko šo­k ė­jos kar­je­rą pra­dė­jo­te An­to­nio Ga­

de­so tru­pė­je. Ko­dėl nuo jo at­ si­sky­rė­te ir įkū­rė­te nuo­sa­vą tru­pę „The María Pagés Com­ pa­ny“? Juk ad­m i­n ist­ra­c i­n is dar­bas truk­do kū­ry­bai.

– Iš sa­vo mo­ky­to­jo A.Ga­de­so iš­mo­ kau, kad, be bend­ruo­me­nės, be gru­ pės, in­di­vi­dua­lus iš­skir­ti­nu­mas yra nie­ko ver­tas. Kū­ry­biš­ku­mas, ta­len­ tas, jei neat­siž­vel­gia­ma į kū­ry­bi­nį pro­ce­są, bū­tų ne­ver­tin­gas dva­ siš­kai, emo­ciš­kai.

Vis­kas: M.Pa­ges šo­ka dau­gy­bę va­

lan­dų per die­ną nuo ket­ve­rių me­tų.

– Ar jūs tik dir­ba­te ir dir­ba­te? Ar ži­no­te, ką reiš­kia pui­kų va­ka­ rą pa­čia­me Mad­ri­do cent­re sė­dė­ti res­to­ra­ no te­ra­so­je su drau­gais, mė­gau­tis pui­kia va­ka­rie­ne ir vis­ką pa­sau­ly­je už­mirš­ti?

– Aš esu ga­na as­ke­tiš­ka. Tu­riu drau­gų, nors su ne­dau­ge­liu da­li­juo­ si sa­vo as­me­ni­niais iš­gy­ve­ni­mais.

Man la­biau pa­tin­ka val­gy­ti na­muo­ se, die­vi­nu mais­to ga­mi­ni­mą. Ka­ dan­gi vi­sa­da ke­liau­ju po pa­sau­lį su sa­vo pa­si­ro­dy­mais, kai esu na­muo­se su šei­ma, man pa­tin­ka pa­skęs­ti vir­ tu­vė­je ir pa­le­pin­ti my­li­mus žmo­nes.

ingdo kraują lis, bet kai pa­žvel­giau že­myn...“ „Per­li­pus bu­vo bai­su. Pra­dė­jo pra­kai­tuo­ti ran­kų del­nai. Sup­ra­tau, kad ne­rei­kia žiū­rė­ti že­myn. Pa­lau­ kiau, kol ap­si­ra­min­siu, nu­si­va­liau ran­kas, – pri­si­pa­ži­no ke­lis triu­kus virš upės at­li­kęs Dei­vi­das. – Pri­si­ mi­niau tė­čio žo­džius: ką ga­li at­lik­ ti met­ro aukš­ty­je, ly­giai tą pa­tį ga­li pa­da­ry­ti ir šim­tą­kart aukš­čiau. Te­ rei­kia įveik­ti bai­mę.“ Vi­lius drau­gui pri­ta­ria: jei bi­jai, ne­ga­li sa­vęs su­val­dy­ti, ge­riau gat­ vės gim­nas­ti­kos ne­pra­dė­ti. Iš pra­ džių jie pra­ti­mus at­lik­da­vo vie­no met­ro aukš­ty­je, vė­liau – jau pus­ ket­vir­to.

Tie­sa, pa­ste­bė­jus, kad, at­lik­da­mi sun­kius pra­ti­mus virš upės be ap­ sau­gų, pa­siel­gė ne­pro­tin­gai, vai­ki­ nai šyp­te­lė­ję tai pri­pa­ži­no. „Be to, to­je vie­to­je ne­gi­lu. Ant­ rą kar­tą jau ne­bu­vo bai­su, – ti­ki­no D.Smai­lys. – Iš pra­džių gal­vo­jo­me pra­ti­mus at­lik­ti ant se­no­jo Pa­ne­ mu­nės til­to, bet iš­si­gan­do­me, kad ne­nuk­ris­tu­me že­myn kar­tu su tu­ rėk­lais. Ki­tą kar­tą nau­do­si­me spe­ cia­lius ap­sau­gi­nius žie­dus.“ Nuo tė­vų ga­vo py­los

„Čia tu?!“ – pa­ma­čiu­si nuo­trau­ kas in­ter­ne­te bu­vo šo­ki­ruo­ta Dei­ vi­do ma­ma. „Aš pa­li­kau įjung­tą ir at­vers­ tą feis­bu­ką. Na, ma­ma ir pa­ma­tė“, – da­bar juo­kė­si ir V.Juch­ne­vi­čius.

Tie­sa, vai­ki­nų tė­vai smar­kiai ne­ py­ko, tik paaiš­ki­no, kad taip elg­tis ne­rei­kia ir dau­giau to ne­da­ry­tų.

Dve­jus me­tus in­ten­sy­viai spor­ tuo­jan­tis Dei­vi­das ir pu­sant­rų – Vi­lius ke­ti­na pra­ti­mus at­lik­ti įvai­ riuo­se ob­jek­tuo­se ir su­kur­ti vaiz­do kli­pą.

Kuo juos su­ža­vė­jo šis spor­tas? „Ja­me daug lais­vės. Nė­ra pri­

vers­ti­nio gra­fi­ko, – tei­gia abu drau­ gai, ku­rie kas­dien sa­vo ma­lo­nu­mui ski­ria po dvi, o va­sa­rą – po ke­tu­rias va­lan­das. – Be to, čia at­lie­ki tai, kas tau šau­na į gal­vą, ga­li daug imp­ro­ vi­zuo­ti. Mes dirb­ti­nai ne­pum­puo­ ja­me rau­me­nų kaip kai ku­rių ki­tų spor­to ša­kų ger­bė­jai.“ Pir­mą kar­tą pa­ma­tę in­ter­ne­ te kli­pą apie žmones, gim­nas­ti­kos pra­ti­mus at­lie­kan­čius gat­vė­je, ir pa­ban­dę taip pa­da­ry­ti pa­tys, vai­ kinai bu­vo šo­ki­ruo­ti: tai, kas la­bai leng­vai at­ro­dė iš pir­mo žvilgs­nio, yra ne­pap­ras­tai sun­ku.

Gat­vės gim­nas­ti­kos spor­ti­nin­ kų, da­ly­vau­jan­čių pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se, įpras­ti­nis am­žius – 24–26 me­tai. Kau­nie­čiai ma­tė fan­tas­tiš­kai at­ro­dan­čių ir sun­kius pra­ti­mus at­lie­kan­čių ke­tu­rias­de­ šimt­me­čių. „O kū­nas – kaip vai­ki­no“, – pri­ si­mi­nęs vie­ną gar­sų į sep­tin­tą de­ šim­tį įžen­gu­sį ame­ri­kie­tį šyp­te­lė­jo V.Juch­ne­vi­čius. „Žvė­ris! – fan­tas­tiš­kai at­ro­ dan­čiu gar­sios ame­ri­kie­čių ko­ man­dos „Bar­ba­rians“ ke­tu­rias­ de­šimt­me­čiu na­riu, ku­ris vie­na ran­ka at­lie­ka pri­si­trau­ki­mus, o ki­ to­je lai­ko 20 ki­log­ra­mų svar­me­nį, ža­vė­jo­si taip pat pri­klau­san­tis šiai tarp­tau­ti­nei ko­man­dai D.Smai­ lys. – Neį­ti­ki­ma, kai jis da­ro at­ si­spau­di­mus sto­vė­da­mas ant ly­ giag­re­čių ran­ko­mis, ko­jas iš­kė­lęs virš gal­vos!“ To­bu­li­na kū­ną ir pro­tą

Gat­vės gim­nas­ti­kos ger­bė­jų pus­ la­py­je už­si­re­gist­ra­vę dau­giau nei tūks­tan­tis žmo­nių. Vai­ki­nai ma­ no, kad Lie­t u­vo­je vie­n a ar ki­ ta for­ma šį spor­tą mėgs­ta apie 3 000–5 000 žmo­nių. Per tra­di­ci­nį su­si­ti­ki­mą prie Kau­no sta­ty­bi­nin­

– Kaip pri­si­žiū­ri­te: ar lai­ko­ tės die­tos, anks­ti ei­na­te mie­ go­ti, lan­ko­tės gro­žio sa­lo­nuo­ se ir SPA? – Ne­tu­riu jo­kios sa­vo ge­ros fi­zi­ nės būk­lės pa­slap­ties, šo­ku dau­ gy­bę va­lan­dų per die­ną nuo ket­ve­ rių me­tų.

– Ar daž­nai par­va­žiuo­ja­te į gim­tą­ją Se­vi­li­ją? Ar mėgs­ta­te nuei­ti į pui­kią­ją jos Ka­ted­rą?

– Kai esu Se­vi­li­jo­je, man la­bai pa­ tin­ka ei­ti į Ka­ted­rą su tė­vais, pa­tin­ ka šv.Ve­ly­kos ir jų pro­ce­si­jos.

– Už sa­vo šo­kį pel­nė­te dau­gy­ bę ap­do­va­no­ji­mų. Ką jie jums reiš­kia?

– Ap­d o­va­n o­j i­m ai svar­b ūs tik tam, kad pri­min­tų mū­sų eg­zis­ta­ vi­m ą ir tai, kad, no­r int pa­s iek­ ti pri­pa­ži­ni­mą, rei­kia įdė­ti daug dar­bo.

– Koks pa­grin­di­nis jū­sų prin­ ci­pas, ge­le­ži­nė tai­syk­lė, ku­rios gy­ve­ni­me lai­ko­tės ir ne­ga­li­te su­lau­žy­ti?

– Gy­ve­ni­mas yra at­sa­kin­gas dar­ bas. Vi­są lai­ką ban­do­me sa­vo są­ ži­nę ir at­sa­ko­my­bę tuo, ką da­ro­me ir kaip el­gia­mės.

Pa­ma­tę in­ ter­ne­te kli­pą apie žmones gim­nas­ti­kos pra­ti­mus at­ lie­kan­čius gat­vė­je, ir pa­ban­dę taip pa­da­ry­ti, vaikinai bu­ vo šo­ki­ruo­ ti: kas leng­ vai at­ro­dė iš pir­mo žvilgs­ nio, yra ne­ pap­ras­tai sun­ku.

Spor­tas: gat­vės gim­nas­ti­ka vy­ru­kams su­tei­kia daug lais­vės.

kų ren­gi­mo cent­ro su­si­rin­ko apie 50 spor­ti­nin­kų. „Pro­j ect May­h em“ ko­m an­ dą su­bū­rę kau­nie­čiai ga­vo ofi­cia­ lias tei­ses reng­ti Lie­tu­vos gat­vės gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tus ir siųs­ ti po du da­ly­vius į pa­sau­lio čem­ pio­na­tą. „Kol kas abu jie vy­ko Lat­vi­jo­je, – pa­sak abu kar­tus su vil­nie­čiu De­ ni­su Tom­ku­to­niu ten da­ly­va­vu­sio Dei­vi­do, mū­sų kai­my­nai yra įkū­rę tarp­tau­ti­nę „Street wor­kout“ fe­ de­ra­ci­ją. – Kai Vil­niu­je su­ren­gė­me pir­mą­jį čem­pio­na­tą, at­vy­ko apie 20

da­ly­vių, tarp jų – ir lat­vių. Nau­ją­ jį se­zo­ną reng­si­me ant­rą čem­pio­ na­tą, į pa­sau­li­nes var­žy­bas sių­si­me ki­tus žmo­nes.“ Ar šį spor­tą mėgs­ta mer­gi­nos?

Vy­rai link­si gal­vą: „Bū­na. Pa­ma­ ty­tu­mė­te, ko­kios gra­žuo­lės yra uk­ rai­nie­tės!“ Tie­s a, žie­m ą kiek­v ie­n ą die­n ą spor­t uo­ja la­b ai ma­ž ai žmo­n ių, nes at­l ik­t i gim­n as­t i­kos pra­t i­ mus, šil­tai pri­s i­ren­g us, yra la­bai sun­k u. Prieš sep­ty­n e­r ius me­t us su­s i­pa­ž i­n ę pen­k ia­ko­v ę, gim­n as­ ti­k ą lan­k ę Vi­l ius ir Dei­v i­d as yra

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

įsi­t i­k i­n ę, kad tai – ne­t rum­p a­ lai­k is po­m ė­g is. Juo­l ab kad dėl to vy­r u­kai me­t ė plau­k i­m ą.

Ar to­bu­lin­da­mi kū­ną jie neuž­ mirš­ta sie­los? Drau­gai su­tar­ti­nai pur­to gal­vą: „Ne. Pir­miau­sia – moks­lai, ku­rie ge­rai se­ka­si. Po to – spor­tas, vėl – moks­lai ir vėl – į gat­vę mankš­tin­tis.“ Pro­vo­kuo­ja­mi, ar daž­nai var­to­ ja al­ko­ho­lį, ne­rū­kan­tys kau­nie­čiai at­vi­ra­vo: „La­bai sai­kin­gai ir tik per šven­tes. Nar­ko­ti­kai? Oi, ne, ne.

To­kie da­ly­kai su gat­vės gim­nas­ti­ ka ne­su­de­ri­na­mi.“

20

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Ry­ti­nė­je Zan­zi­ba­ro pa­kran­tė­je lie­tu­v Iš pir­mo žvilgs­nio į akis krin­tan­tis skur­das greit pa­skęs­ta be­kraš­tė­je dan­gaus žyd­ry­ nė­je, aik­čio­ti pri­ver­čia to­li nuo kran­to pa­ si­trau­kian­tis per­la­mut­ri­nis van­duo. Vie­na gra­žiau­sių sa­lų pa­sau­ly­je – Zan­zi­ba­ras vi­ lio­ja kul­tū­rų įvai­ro­ve ir eg­zo­tiš­ka gam­ta.

Vieta: vienas nuostabiausių kampelių – restoranas ant uolos. Per atoslūgį jis pasiekiamas pėsčiomis, kai pakyla vanduo – valtele.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Dvi pa­ros ke­lio­nės

Pa­siek­ti nuo­sta­baus gro­žio Zan­zi­ ba­ro sa­lą ke­liau­to­jams iš Lie­tu­vos pri­rei­kė 48 va­lan­dų. Skry­dis iš sos­ ti­nės į Mi­la­ną, pa­skui – į Stam­bu­lą, vi­sa die­na pra­leis­ta ten, ir ga­liau­ siai – į di­džiau­sią Tan­za­ni­jos mies­ tą Dar es Sa­la­mą. Čia nak­tį at­skri­ du­siems lie­tu­viams te­ko pa­lauk­ti sep­tin­tą ry­to iš­plau­kian­čio kel­ to. Be­je, Tan­za­ni­jo­je rei­kė­jo įsi­gy­ti vi­zas, ku­rios kai­nuo­ja 50 do­le­rių, ir pa­lik­ti sa­vo pirš­tų at­spau­dus.

Su­lau­kus ry­to ir dvi va­lan­das plau­kus kel­tu at­si­vė­rė Zan­zi­ba­ro sa­los sos­ti­nė Stoun­tau­nas. „Zan­zi­ba­ras yra ne­pap­ras­to gro­ žio sa­la. Čia bal­to smė­lio pa­plū­di­ miai su aukš­tų pal­mių gi­rai­tė­mis drie­kia­si il­gus ki­lo­met­rus. Vis dėl­ to pir­mas įspū­dis bu­vo ga­na slo­gus, gal to­dėl, kad il­ga ke­lio­nė la­bai iš­ var­gi­no, o gal to­dėl, kad ten vi­sai ki­taip nei pas mus. Gat­vė­se daug skur­do, pur­vo ir gau­sy­bė zu­jan­čių žmo­nių“, – kas pir­miau­sia kri­to į akis eg­zo­tiš­ko gro­žio sa­los sos­ti­nė­ je, pa­sa­ko­jo in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Ša­ rū­nė Šal­te­nė. „Jam­bo!“ – taip at­vy­kė­lius pa­ si­tin­ka ir svei­ki­na­si vie­ti­niai, vos

žen­gi žings­nį Tan­za­ni­jos že­mė­je. Šyp­so­si, siū­lo­si pa­dė­ti ar pa­vė­žė­ti, ypač bal­tuo­sius, nes jie čia, pa­šne­ ko­vės tei­gi­mu, pri­ly­gi­na­mi mai­ šams pi­ni­gų. „Iš anks­to už­sa­ky­tu au­to­bu­siu­ ku pa­sie­kę ry­ti­nę pa­kran­tę pa­si­ ju­to­me kaip ro­ju­je“, – šyp­se­nos ne­slė­pė dvi sa­vai­tes sa­lo­je ato­sto­ ga­vu­si di­zai­ne­rė.

Van­de­ny­ne – tar­si vo­nio­je

Nuos­ta­baus gro­žio bal­to smė­lio pa­ plū­di­miai, šil­tas van­duo, smė­lė­tas dug­nas, ga­li bris­ti to­lyn – ne­gi­lu. Čia la­bai smar­kiai kin­ta po­tvy­nių ir ato­slū­gių van­dens ly­gis. Kaip pa­sa­ ko­jo Š.Šal­te­nė, per pil­na­tį van­duo nutoldavo taip to­li, kad ho­ri­zon­ te jo ne­be­si­ma­ty­da­vo, o pa­kil­da­ vo taip aukš­tai, kad net už­sem­da­ vo vi­są smė­lė­tą pa­plū­di­mį.

Zan­zi­ba­re bū­na du vė­jo ir du lie­ taus se­zo­nai. Vė­jo – žie­mą, gruo­ džio, sau­sio ir šiek tiek va­sa­rio mė­ne­siais, ir va­sa­rą – nuo bir­že­ lio vi­du­rio iki rug­sė­jo pa­bai­gos. O lie­taus – ru­de­nį, lapk­ri­tį ir gruo­dį, bei pa­va­sa­rį, kovą–gegužę. Vi­du­ ti­nė oro ir van­dens tem­pe­ra­tū­ra čia sie­kia apie 28 laips­nius. „Va­ka­rais, kai lei­džia­si sau­lė, oras vės­ta, van­duo tam­pa tar­si karš­ta vo­nia – iš jos ne­si­no­rė­da­vo lip­ti. O

Transportas: kaimuose viena populia-

riausių priemonių keliauti yra jaučiai.

dar prie kran­to at­si­ri­tan­čios maž­ daug met­ro aukš­čio ban­ge­lės mau­ dy­nes pa­vers­da­vo vie­na sma­giau­sių pra­mo­gų“, – sa­kė ne tik mau­dy­nė­ mis, bet ir jė­gos ait­va­rų spor­tu sa­ lo­je be­si­mė­ga­vu­si ke­liau­to­ja.

Neį­tei­sin­ti san­ty­kiai ne­to­le­ruo­ja­mi

„Ha­ku­na ma­ta­ta“ – vie­ni daž­niau­ sių žo­džių sa­lo­je, iš­ver­tus iš sua­he­ lių kal­bos reiš­kia „jo­kių pro­ble­mų“.

Gy­ve­ni­mas čia vyks­ta lė­tai, o vi­sur nuo­lat sku­ban­čius bal­tuo­sius, pa­ šne­ko­vės tei­gi­mu, vie­ti­niai ra­mi­ na žo­džiais „po­le po­le“ (iš sua­he­ lių kal­bos – „lė­tai lė­tai“).

Iš mo­te­rų ap­ran­gos, kaip pas mus iš žie­ do ant pirš­to, ga­li­ma su­ži­no­ti, ji iš­te­kė­ju­ si ar ne. Jei ap­ran­gos vir­šus ir apa­čia ne­si­ ski­ria, va­di­na­si, yra iš­te­kė­ju­si. „Ir juo­kia­si, kad mes nie­ka­da ne­ tu­ri­me lai­ko ir vi­sa­da la­bai sku­ba­ me“, – šyp­se­nos ne­slė­pė Š.Šal­te­nė.

Vaikai: nors laksto apiplyšę ir purvini, o žaislais dažnai tampa

plastikiniai buteliai, mažamečiai nuolat šypsosi.

Di­zai­ne­rės pa­sa­ko­ji­mu, vie­ti­ niai gy­ve­na ga­na skur­džiai, daž­ nai vaikš­to ba­si, api­ply­šu­siais dra­ bu­žiais, ta­čiau mo­te­rų hi­dža­bos – ryš­kios ir įvai­rias­pal­vės. Mo­te­ rys ap­kū­nios, o vy­rai – ga­na lie­si.

Mo­te­rys ne­bend­rau­ja, sle­pia­si ir ne­pri­si­lei­džia bal­tao­džių. Ne­lin­kę jų pri­si­leis­ti ir vy­rai, ne­bent no­ri gau­ti pi­ni­gų.

Iš mo­te­rų ap­ran­gos, kaip pas mus iš žie­do ant pirš­to, ga­li­ma su­ ži­no­ti, ji iš­te­kė­ju­si ar ne. Jei ap­ran­ gos vir­šus ir apa­čia ne­si­ski­ria, va­ di­na­si, yra iš­te­kė­ju­si. Jei ski­ria­si – ar­ba ne­te­kė­ju­si, ar­ba iš­si­sky­ru­ si, ki­taip ta­riant, ne­tu­ri vy­ro. Ka­ dan­gi kraš­tas mu­sul­mo­niš­kas, ten mums įpras­tos drau­gys­tės ir gy­ve­ ni­mas kar­tu ne­su­si­tuo­kus ne­to­le­ ruo­ti­ni. „Nors tarp jau­ni­mo jau at­si­ran­ da to­kių da­ly­kų. Mū­sų gi­das pra­si­ ta­rė, kad su sa­vo drau­ge su­si­lau­kė vai­ko ir tik vė­liau ją ve­dė. Vis dėl­ to, pa­sak jo, vy­res­ni žmo­nės la­bai nei­gia­mai į tai rea­guo­ja“, – pa­sa­ ko­jo Š.Šal­te­nė.

Ten ne­ga­li­ma nie­ko fil­muo­ti, fo­ tog­ra­fuo­ti neat­sik­lau­sus, nes vie­ ti­niai la­bai dėl to pyks­ta. Pa­vyz­ džiui, vai­kus lei­džia fo­tog­ra­fuo­ti ir fil­muo­ti tik iki mo­kyk­li­nio am­ žiaus, mo­kyk­li­nu­kų – ne.

Di­de­lis dė­me­sys moks­lui

Vai­kai daž­nai laks­to ba­si, su­ply­šu­ sio­mis kel­nė­mis. „Jos pur­vi­nos, bet vai­kai šyp­so­ si, bal­ti dan­tu­kai švie­čia, lai­min­gi, tar­si nie­ko ir ne­trūks­ta“, – įspū­ džiais da­li­jo­si Š.Šal­te­nė.

Be­je, prie­šin­gai nei pas mus, vai­ kai ten ne­tu­ri mums įpras­tų žais­lų.

Jais tam­pa įvai­rios bui­ti­nės at­lie­ kos – plas­ti­ki­niai bu­te­liai ar su­rū­ di­ju­sio dvi­ra­čio ra­tai, dė­žės, ko­ko­ so kiau­tai. Į mo­kyk­lą vi­si vai­kai vaikš­to vil­ kė­da­mi uni­for­mas. Mer­gai­tės dė­vi il­gas su­kne­les ir ska­ras ant gal­vų, ber­niu­kai – kel­nes ir marš­ki­nius trum­po­mis ran­ko­vė­mis. Mer­gai­ čių skiriasi ska­re­lių ar­ba su­kne­lių spal­vos. Kny­gas ne­ša­si ne kup­ri­nė­ se, o ryš­kiuo­se plas­ti­ki­niuo­se mai­ še­liuo­se. Ke­liau­to­jos tei­gi­mu, ten krei­pia­mas di­de­lis dė­me­sys į vai­ kų moks­lą. „Įsi­vaiz­da­vau, kad Af­ri­ko­je vai­ kai ne­pa­sie­kia mo­kyk­los. Pa­si­ro­do, ten nė­ra jo­kių no­riu ne­no­riu – vi­ si pri­va­lo lan­ky­ti mo­kyk­lą. Jie sa­ lo­je tu­ri net uni­ver­si­te­tą“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Ją ste­bi­no, kad ang­lų kal­ba ne­ sve­ti­ma ma­ža­me­čiams, nors suau­ gu­sie­ji ja kal­ba tik tie, ku­rie dir­ba tu­riz­mo sri­ty­je.

Moksleivės: ir merginos (nuotr.), ir vaikinai į mo-

kyklą privalo vaikščioti vilkėdami uniformas.

Gyvenvietė: Paje kaim

drėbti iš molio, dažnai

21

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

iai pa­si­ju­to kaip mi­li­jo­nie­riai ro­ju­je Fred­die Mer­cu­ry

Zan­zi­ba­ro sa­la

Zan­zi­ba­ras

Stoun­t au­ne, Zan­z i­b a­re, 1946 m. rug­sė­jo 5 d. gi­mė bri­tų mu­zi­kan­tas, ge­riau­siai ži­no­mas kaip bri­tų ro­ko gru­pės „Queen“ na­rys – dai­nų au­to­ rius, vo­ka­lis­tas ir pia­nis­tas Fred­die Mer­cu­r y. Tik­ra­sis jo var­das – Far­ rokh Bul­sa­ra. Jo tė­vai Jer ir Bo­m i Bul­sa­ra bu­vo per­sai. Tė­vas dir­bo iž­d i­n in­k u Mi­n ist­r ų ka­bi­ne­te. Kai Mer­cu­r y bu­vo 17-a, jo šei­ma iš­v y­ ko iš ša­l ies dėl Zan­z i­ba­re ki­lu­sios re­vo­liu­ci­jos. Per­si­kė­lus į Lon­do­ną, jis įsto­jo į Ilin­go me­nų ko­le­d žą.

Di­d žiau­sia ir la­biau­siai ap­g y­ven­ ta sa­la, esan­ti Zan­zi­ba­ro sa­ly­no vi­ du­ry­je, apie 59 km į pie­tus nuo ant­ ros pa­gal dy­d į sa­ly­no sa­los Pem­ bos. Zan­z i­ba­ro sa­lą nuo že­my­n i­ nės Tan­za­ni­jos da­lies ski­ria Zan­zi­ ba­ro ka­na­las. Sa­la kal­vo­ta, il­gis sie­ kia apie 85 km, plo­tis – 30 km, plo­ tas – apie 1666 kv. km.

Pu­s iau au­to­no­m i­n is Tan­z a­n i­jos (Ry­tų Af­ri­kos vals­ty­bės) ad­mi­nist­ ra­ci­nis vie­ne­tas, ku­r į su­da­ro sa­los ry­t i­nė­je Af­r i­kos pa­k ran­tė­je, In­d i­ jos van­de­ny­ne. Ja­me yra dvi di­de­ lės sa­los – Zan­zi­ba­ras ir Pem­ba, taip pat dau­gy­bė smul­k ių sa­le­lių.

Pa­d a­ręs įspū­d in­g ą kar­j e­rą 1991 m. lapk­ri­čio 24 d., su­lau­kęs vos 45 me­tų, Mer­cu­ry mi­rė sa­vo na­muo­ se Lon­do­ne nuo AIDS.

2002 m. duo­me­n i­m is, sa­lo­je gy­ ve­na 622,5 tūkst. gy­ven­to­jų, ku­ rių dau­g u­ma su­si­tel­kę Zan­z i­ba­ro mies­to re­g io­ne. Kal­ba­ma kjun­g u­ džos kal­ba, ku­r i yra sua­he­l ių kal­ bos dia­lek­tas.

Plėtojamas tu­r iz­mas, že­mės ūkis (au­g i­n a­m i kvap­ie­j i gvaz­d ik­me­ džiai, cit­r u­sai, ry­ž iai, kop­ra, ko­ko­ sai), žve­jy­ba. Dau­g u­mo­je gy­ven­ vie­čių pa­lei sa­los pa­k ran­tę au­g i­ na­mos jūr­žo­lės.

Zan­z i­ba­ras, nors yra Tan­za­n i­jos da­l is, tu­r i sa­vo pre­z i­den­tą, ren­ka­ mą vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se, taip pat Ats­to­v ų Rū­mus (50 na­rių, ren­ ka­mų pen­ke­riems me­tams).

Gy­ven­to­jų – per 1 mln., bend­ras plo­ tas – 2643 kv. km. Pi­n i­g i­n is vie­ne­ tas – ši­lin­gas, bet ga­li­ma at­si­skai­ty­ti ir do­le­riais (ta­čiau tik iš­leis­tais nuo 2008 m.). Be­je, ver­ta tu­rė­ti stam­bio­ mis ku­piū­ro­mis ir jas iš­si­keis­ti į vie­ tos ši­lin­gus, nes kar­tais at­si­skai­tant do­le­r iais vie­t i­n iai skai­čiuo­ja ga­na ne­pa­lan­k iu kur­su.

Iš­lai­dos Šarūnės Šaltenės asmeninio archyvo nuotr.

Šal­dy­tu­vai jiems ne­rei­ka­lin­gi

Vie­ti­niai die­vi­na fut­bo­lą, val­go tik švie­žią mais­tą, nes ne­tu­ri to­kios bui­ti­nės tech­ni­kos kaip šal­dy­tu­ vas. Vis dėlto be­veik vi­si na­muo­ se tu­ri te­le­vi­zo­rių, kad ir la­bai se­ ną, svar­bu – vei­kian­tį. „At­vy­kęs iš ci­vi­li­za­ci­jos pa­ma­tai vi­sai ki­to­kį gy­ve­ni­mą – ant grin­ di­nio. Tu­ri na­mu­ką, kai ku­rie jų drėb­ti iš mo­lio, ap­dangs­ty­ti pal­ mių ša­ko­mis, ir šu­li­nį. Na­muo­se nė­ra jo­kių grin­dų – tik as­la, nė­ra ir lan­gų – tik tink­le­lis už­trauk­tas, daž­nai nėra ir du­rų. Bui­ti­nių daik­tų – mi­ni­ma­liai ir jie pri­mi­ty­vūs. Kai­ muo­se nė­ra ka­na­li­za­ci­jos, van­den­ tie­kio“, – di­džio­sios sa­los da­lies žmo­nių gy­ve­ni­mo as­pek­tus var­di­ jo pa­šne­ko­vė.

Sa­lo­je tu­ris­tams tie­kia­mas tu­ ris­ti­nis mais­tas: pi­cos, mė­sai­niai, ži­no­ma, žu­vys, jū­rų gė­ry­bės, vai­ siai. To­kio, kaip vie­ti­niai ga­mi­na­ si na­muo­se, res­to­ra­ne ne­pa­ra­gau­si.

Pa­tys vie­ti­niai į ka­vi­nes, res­to­ra­nus ne­vaikš­to, tai yra bal­tao­džių tu­ris­ tų vie­ta. Pa­je kai­me­ly­je bu­vo vie­na par­duo­tu­vė­lė, skir­ta tu­ris­tams, nes vie­ti­niai į ją ne­vaikš­to. Ke­liau­to­jos tei­gi­mu, kai­nos jo­je – kaip Eu­ro­po­ je, nė kiek ne pi­giau.

Vie­t i­n iai val­go šak­n ia­vai­s ius, dar­žo­ves – pa­pri­kas, cu­ki­ni­jas,

me žmonės gyvena skurdžiai. Namukai i dengti palmių šakomis.

po­mi­do­rus ir kt. Š.Šal­te­nės tvir­ ti­ni­mu, ten la­bai sal­dūs ana­na­ sai, man­gai, itin ska­nūs ba­na­nai, ko­ko­sai. Ga­li­ma už­si­sa­ky­ti kep­ tų jū­rų gė­ry­bių ant jū­ros kran­to, kai­na žmo­gui – apie 15 do­le­rių, o pri­si­val­gai esą tiek, kad net ne­ be­tel­pa.

Ste­bi­na ar ne, bet vie­ti­niai tik­ rai ge­ria ko­ka­ko­lą, ir, kaip sa­kė pa­ šne­ko­vė, jie daž­niu pa­rū­ko „žo­lės“, nei var­to­ja al­ko­ho­lį.

Tu­riz­mas – pa­trauk­liau­sia sri­tis

Ge­ru dar­bu, ku­rį kiek­vie­nas no­rė­ tų dirb­ti, lai­ko­mas su­si­jęs su tu­riz­ mo sri­ti­mi, nes čia už­dir­ba­ma dau­ giau­sia. „Bal­tao­džiai yra gry­ni pi­ni­gų mai­šai, ku­riuos jie tie­siog iš­grę­žia.

Jei esi ne­dė­me­sin­gas, iš anks­to ne­ pak­lau­sei, kiek mo­kė­ti už ke­lio­nę, pa­skui ga­li su­mo­kė­ti dvi­gu­bai. Jie už vi­sas sa­vo pa­slau­gas lin­kę im­ti pi­ni­gus“, – įspė­jo pa­šne­ko­vė.

Bet šį dar­bą dir­ba vy­rai, mo­te­rys rū­pi­na­si ūkiu, vai­kais. Ne­bent vie­ na ki­ta da­ro ma­sa­žą.

Taip pat jiems pa­trauk­lus at­ro­do dar­bas po­li­ci­jo­je, ka­riuo­me­nė­je.

Sos­ti­nės tur­gu­je vie­ti­niai pre­kiau­ ja ne tik vai­siais ir dar­žo­vė­mis, bet ir iš Eu­ro­pos gau­na­mais dė­vė­tais dra­bu­žiais, ne­nau­jais ba­tais.

Pag­rin­di­nis sa­los eko­no­mi­kos va­rik­lis, be tu­riz­mo, yra prie­sko­nių eks­por­tas. Daž­nas su­ne­ga­la­vęs čia ne­si­krei­pia į gy­dy­to­jus, nors pa­ grin­di­niuo­se mies­tuo­se yra li­go­ni­ nės. Žmo­nės gy­do­si pa­tys už­siau­ gin­tais au­ga­lais ir žo­le­lė­mis.

Kai­muo­se la­bai daž­na trans­por­to prie­mo­nė yra jau­čiai. Tu­ris­tai čia ga­li ke­liau­ti nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu (kai­na – apie 50 do­le­rių per die­ ną), vie­ti­niu marš­ru­ti­niu au­to­bu­ siu­ku (bi­lie­tas – 0,5 do­le­rio), ta­čiau jo ga­li tek­ti lauk­ti ke­lias va­lan­das, taip pat tak­si, ku­rio ta­ri­fas bal­tie­ siems yra apie do­le­rį už ki­lo­met­ rą. Nuo­mo­jan­tis au­to­mo­bi­lį rei­kia nu­si­pirk­ti ir 10 do­le­rių kai­nuo­jan­tį vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, nes eu­ro­ pie­tiš­kasis čia ne­ga­lio­ja.

Ke­l io­nė vie­n am as­me­n iui at­s iė­ jo apie 6 000 li­tų. Ke­lio­nės iš­lai­dos (lėk­tu­vai, kel­tai, vi­zos, tak­si, dvie­jų sa­vai­čių ap­gy­ven­di­ni­mas su pus­ry­ čiais) kai­na­vo apie 4 000 li­tų. As­me­

ni­nės iš­lai­dos per dvi sa­vai­tes (mais­ tas, gė­ri­mai, trans­por­tas sa­lo­je, ma­sa­ žai, pir­ki­niai, jū­rų gė­ry­bės, kep­tos ant jū­ros kran­to, ir vi­sos ki­tos pra­mo­gos) – apie 2 000 li­tų.

22

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Mo­te­rį la­biau­siai puo­šia žai­ža­ruo­jan­čios akys Sti­liaus ži­no­vų ir ma­dos lei­di­nių fo­ tog­ra­fų sim­pa­ti­jas pel­niu­si Aus­tė­ ja Jab­lons­ky­tė tei­gia, kad tiek dra­ bu­žių, tiek ak­se­sua­rų pir­ki­mas tu­ri pra­si­dė­ti nuo sa­vęs pa­ži­ni­mo. Tik ta­da ga­li­ma pa­si­rink­ti pa­čią tin­ka­ miau­sią kos­me­ti­ką, ak­se­sua­rus ar ap­ran­gą, iš­ryš­kin­sian­čią as­me­ny­ bę ir jos ža­ve­sį.

„Jei­gu kak­las trum­pas – ne­ šio­ki­te V for­ mos iš­ kirp­t es,

ma­žas akis da­žy­ki­te švie­sio­mis spal­vo­mis, o jei­gu tu­ri­te nuo­sta­ biai gra­žias lū­pas, ne­bi­jo­ki­te jų pa­ si­da­žy­ti rau­do­nu lūp­da­žiu“, – pa­ ta­ria ir mo­ko sti­lis­tė. Štai daik­tai, ku­rių sti­lis­tė pa­ta­ria tu­rė­ti kiek­vie­nai mo­te­riai.

1. Kve­pa­lai. Sti­lis­tė ma­no, kad už­ten­ka tu­rė­ti vie­nus kve­pa­lus, bet to­kius, ku­rie at­spin­dė­tų mo­ ters as­me­ny­bę, bū­tų sva­jo­nių kve­ pa­lai. „Jie tu­ri bū­ti ypa­tin­gi, tar­si sklei­ džian­tys mei­lės bur­tus. Aš šven­tai ti­kiu, kad tik dėl mei­lės su­ka­si pa­ sau­lis!“ – pa­brė­žia Aus­tė­ja.

2. Juo­di ba­te­liai yra tie­siog bū­ti­ny­bė kiek­vie­nos mo­ters spin­to­je. Jie yra uni­ver­sa­lūs, juos ga­li­ma de­rin­ti ir prie kas­

die­nių džin­sų, ir prie trum­pos su­ kne­lės.

3. Sti­lis­tės tei­gi­mu, nė­ra nie­ko sek­sua­liau už juo­dus apa­ti­nius.

Kiek­vie­na mo­te­ris tu­ri at­ras­ ti sau tin­kan­čius ir pa­tin­kan­čius apa­ti­nius, su ku­riais jaus­tų­si lyg bū­tų be jų. Kal­bant apie pra­ktiš­ ku­mą, pa­ts ge­riau­sias va­rian­tas – kū­no spal­vos apa­ti­niai.

4. Juo­das pal­tu­kas vi­sa­da bus pa­ts pra­ktiš­kiau­sias pa­si­rin­ki­mas, ta­čiau sti­lis­tė pa­ta­ria ne­bi­jo­ti žais­ ti su dra­bu­žiais, jų spal­vo­mis ir de­ ri­niais. Pa­ti A.Jab­lons­ky­tė pal­tus de­ri­na prie ba­tų.

5. Nors džin­sai yra kas­die­niš­ kiau­sias dra­bu­žis pa­sau­ly­je, jie yra to­bu­li, nes tin­ka prie vis­ko. A.Jab­ lons­ky­tės įsi­ti­ki­ni­mu, ele­gan­ci­

ja sklin­da iš žmo­gaus vi­daus, o puoš­nu­mas – iš žai­ža­ruo­jan­čių akių. Jei­gu vi­sa tai mo­te­ris tu­ri – bet ko­kie džin­sai at­ro­dys pui­kiai.

Sti­lis­tė pa­ta­ria ge­riau tu­rė­ti vie­ nus džin­sus, bet to­kius, ku­rie ati­ tik­tų fi­gū­rą.

A.Jab­lons­ky­tė pa­ta­ria dau­giau in­ves­tuo­ti į to­kį pir­ki­nį, ku­ris bus nau­do­ja­mas ne vie­ną se­zo­ną. Pa­ vyz­džiui, lie­tu­vėms nau­din­giau­sia pirk­ti ge­rus žie­mi­nius ba­tus, nors pa­ti ji mie­liau ren­ka­si ran­ki­nes. „Juk ran­ki­nė – mo­ters vi­zi­ti­nė kor­te­lė“, – pa­brė­žė sti­lis­tė.

Vi­soms mo­te­rims ir mer­gi­noms ji pa­ta­ria ne­bi­jo­ti lau­žy­ti stan­dar­ tų, de­rin­ti ne­su­de­ri­na­mus da­ly­kus ir ne­pa­mirš­ti šyp­so­tis.

KD inf.

23

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

aukštyn žemyn

Tiems, kas neteko dantų, – į pagalbą kompiuteriai Vie­ni tai va­di­na li­ ki­mo do­va­na, ki­ti – ste­buk­lu, o kau­nietė Lai­ma B. trum­pai ta­ ria: „Man nu­si­šyp­ so­jo Die­vas.“ Iš tiesų nau­jau­sios tech­no­ lo­gi­jos ir ko­ky­biš­ki imp­lan­tai šian­dien leid­žia tai, kas dar vi­sai ne­se­niai galė­ jo at­ro­dy­ti ne­že­ miš­ka.

rint vi­siš­kai at­kur­ti vie­no žan­di­kau­ lio dan­tis, vie­toj tra­di­ciš­kai srie­giamų 6–8 imp­lantų nau­do­ja­mi tik ke­tu­ri.

Tai iš esmės kei­čia vi­so gy­dy­mo eigą, laiką ir iš­lai­das. Ši me­to­di­ka leid­žia iš­veng­ti su­dėtingų kau­lo priau­gi­ni­mo pro­cedūrų. Dėl gy­dy­mo pa­pras­tu­mo pra­ktiš­kai neeg­zis­tuo­ja nei am­žiaus, nei bend­ros pa­cien­to svei­ka­tos būklės ap­ri­bo­jimų. Nau­ji dan­tys pa­pras­tai tar­nau­ja iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.“

Nauja: kompiuterinio planavimo ir „Nobel Biocare“ implantų dėka naujais dantimis galima džiaugtis jau po

Ro­mas Ka­ra­lius

Turbūt dau­ge­lis nu­steb­si­te su­ži­ noję, kad, at­ėję pas odon­to­logą su be­vil­tiš­kai su­ge­du­siais dan­ti­mis (ar net vi­sai be jų!), jau po vie­no vi­zi­to galė­si­te džiaug­tis nau­jais dan­ti­mis.

Tik­ra re­vo­liu­ci­ja odon­to­lo­gi­ jo­je – kom­piu­te­ri­nio pla­na­vi­ mo nau­do­ji­mas dan­tims at­kur­ti. „NobelGuide“ – taip va­di­na­si pa­ sau­lio dantų imp­lantų rin­kos ly­ derės „No­bel Bio­ca­re“ su­kur­ta kom­piu­te­ri­niu pla­na­vi­mu pa­grįsta dantų at­kūri­mo imp­lan­tais kon­ cep­ci­ja. Ši tech­no­lo­gi­ja jau tai­ko­ma ne tik to­li pa­žen­gu­sio­se Va­karų ša­ ly­se, bet ir pas mus, Lie­tu­vo­je. Vie­ na lai­mingųjų, ku­riai naują šyp­seną pa­do­va­no­jo mo­der­nios tech­no­lo­ gi­jos, – kau­nietė Lai­ma B. „Bu­vau pra­ra­du­si bet ko­kią viltį – man bu­vo likę tik 20 be­vil­tiš­kai su­ge­du­sių dantų, į ku­riuos įsi­metė in­fek­ci­ja ir juos reikė­jo sku­biai ša­ lin­ti. Dir­bu pra­mogų vers­le, daug ke­liau­ju, nuo­lat bend­rau­ju su žmonė­mis. Be dantų man būtų bu­ vu­si vi­siš­ka pra­pul­tis“, – sa­vo liū­ dną is­to­riją pri­si­minė mo­te­ris.

Nui­ma­mi pro­te­zai pen­kias­de­šimt­ me­tei bu­vo to­ly­gu spren­di­mui išei­ti į pen­siją. Ji nu­tarė įsidė­ti dantų imp­ lan­tus, bet paaiškė­jo, kad to pa­da­ry­ ti kol kas ne­įma­no­ma. „Vi­si ap­lan­ ky­ti odon­to­lo­gai vie­nin­gai tvir­ti­no, kad ma­no žan­di­kau­lis per ilgą laiką su­ny­ko, todėl iš pra­džių būti­na at­lik­ ti kau­lo priau­gi­ni­mo ope­ra­ciją. Tam būtų tekę skir­ti vos ne dve­jus me­tus,

vieno vizito pas odontologą.

jau ne­kal­bant apie pro­cedūrų skaus­ min­gumą“, – pa­sa­ko­jo kau­nietė. „Da­bar vi­siems sa­kau: man nu­si­ šyp­so­jo Die­vas, – džiaugė­si mo­te­ris.

– In­ter­ne­te ra­dau in­for­ma­ci­jos, kad, nau­do­jant šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­ jas, nau­jus dan­tis ga­li­ma turė­ti la­bai grei­tai ir be jo­kių ilgų kan­ki­namų pro­cedūrų. Pers­kai­čiau apie „No­bel Bio­ca­re“ imp­lan­tus ir uni­ka­lias me­ to­di­kas tai­kantį gy­dy­toją Si­moną Ban­kauską. Jau po ke­lių dienų sėdė­ jau jo ka­bi­ne­te. Iš­kart po imp­lan­ta­ vi­mo man įdėjo dan­tu­kus ir, pa­tikė­ ki­te, man vi­sai ne­skaudė­jo!“ Pla­čiau apie Lai­mai B. pri­tai­kytą uni­ka­lią „NobelGuide“ kon­cep­ ciją ir ki­tus šiuo­lai­kinės odon­to­lo­ gi­jos ste­buk­lus pa­prašė­me pa­pa­sa­ ko­ti Kau­no odon­to­lo­gi­jos cent­ro va­dovą Si­moną Ban­kauską ir jo ko­legę gy­dy­toją Auš­rinę Balt­ru­ šienę Ski­rienę.

– Iš pra­džių – trum­pai apie dantų imp­lan­tus. Ar jie la­bai ski­ria­si tar­pu­sa­vy­je?

Gyd. A.Balt­ru­šienė Ski­rienė: „Taip, ski­ria­si. Prik­lau­so­mai nuo to, ku­riuos pa­si­rink­si­te, gy­dy­mo tru­ kmė ga­li skir­tis net ke­lis kar­tus. Iš­ band­žiau dau­gelį Lie­tu­vo­je par­duo­ damų imp­lantų ir nu­ta­riau dirb­ti su švedų kom­pa­ni­ja „No­bel Bio­ca­re“.

Jos pa­tir­tis sie­kia be­veik 50 metų.

Aukš­čiau­sios ko­kybės „No­bel Bio­ ca­re“ imp­lan­tai su­tei­kia ga­li­mybę at­ku­riant vieną, ke­lis ar vi­sus dan­

Svarbu: Gydytojas S.Bankauskas paskaičiavo, kad naudojant

„NobelGuide“ koncepciją dantys atkuriami iki šešių kartų greičiau nei implantuojant tradiciniu būdu.

tis nau­do­ti pa­žan­giau­sias pa­sau­ly­je uni­ka­lias me­to­di­kas, ku­rios mak­si­ ma­liai pri­tai­ky­tos pa­cientų fi­zi­niam ir psi­cho­lo­gi­niam pa­to­gu­mui. Nau­ jus dan­tis jūs ga­li­te turė­ti vos po vie­ no vi­zi­to pas gy­dy­toją. Kom­pa­ni­ja sa­vo imp­lan­tams su­tei­kia vi­so gy­ve­ ni­mo ga­ran­tiją, net 99 pro­c. imp­lan­ ta­vi­mo pro­cedūrų yra sėkmin­gos.“

„Iš­kart po imp­lan­ta­ vi­mo man įdėjo dan­ tu­kus ir, pa­tikė­ki­te, vi­sai ne­skaudė­jo!“ Lai­ma B.

– Dantų at­kūri­mas nau­do­jant kom­piu­te­rinį pla­na­vimą – ko­ kie šios tech­no­lo­gi­jos pri­va­ lu­mai, ly­gi­nant su tra­di­ci­niu imp­lan­ta­vi­mu?

Gyd. S.Ban­kaus­kas: „Nau­do­jant kom­piu­te­ri­niu pla­na­vi­mu pa­grįstą „NobelGuide“ kon­cep­ciją chi­rur­ ginė dantų imp­lan­ta­vi­mo pro­cedū­ ra su­pla­nuo­ja­ma ypač tiks­liai ir kruopš­čiai, gy­dy­mas yra mak­si­ma­ liai trum­pas, ir imp­lan­tuo­jant, ir po pro­cedū­ros ne­skau­da, gi­ji­mas vyks­ta grei­tai ir skland­žiai. Pas­kai­čia­vau, kad tai­kant šią me­to­diką gy­dy­mas trun­ka iki še­šių kartų trum­piau, nei imp­lan­tuo­jant tra­di­ci­niu būdu.

Kal­bant de­ta­liau apie gy­dy­mo eigą: iš pra­džių, nau­do­jant kom­ piu­te­rinę to­mog­ra­fiją, su­ku­ria­ mas vir­tua­lus tri­ma­tis žan­di­kau­lio, minkštųjų au­di­nių ir būsimų dantų vaiz­das, nu­sta­to­ma ge­riau­sia imp­ lantų pa­dėtis, tin­ka­ma vie­ta – tu­ ri pa­kak­ti kau­lo, jis tu­ri būti svei­kas ir iš­lai­ky­ti nau­jus dan­tis. Sukū­rus kom­piu­te­ry­je tikslų erd­vinį žan­di­ kau­lio mo­delį, tai pa­da­ry­ti la­bai leng­va ir svar­biau­sia – sau­gu. Svar­ bu tai, kad pa­cien­tui in­di­vi­dua­liai su­pla­nuotą kom­piu­te­rinį gy­dy­mo mo­delį ga­li­ma la­bai pa­pras­tai, tiks­ liai ir sau­giai tai­ky­ti per imp­lan­ta­ vi­mo pro­cedūrą bur­no­je. Tam nau­ do­ja­mas va­di­na­ma­sis chi­rur­ginės pro­cedū­ros gi­das, ku­ris tiks­liai nu­ ro­do, ką, kur ir kaip imp­lan­tuo­jan­ tis odon­to­lo­gas tu­ri da­ry­ti.“ – Sa­ko­te, ne­skau­da, grei­tai gy­ ja. Bet turbūt ne vie­nas esa­me girdėję, kad imp­lan­ta­vi­mas –

skaus­min­ga ir il­ga pro­cedū­ra.

Nuo ko tai pri­klau­so?

Gyd. A.Balt­ru­šienė Ski­rienė: „Tai visų pir­ma pri­klau­so nuo to, ko­kie imp­lan­tai de­da­mi ir ko­kios me­to­di­kos tai­ko­mos. Mes nau­do­ja­ me aukš­čiau­sios ko­kybės imp­lan­tus ir pa­žan­giau­sias me­to­di­kas. Vie­na jų – be­lo­pis imp­lan­ta­vi­mas, kai glei­vinė ne­pjau­na­ma, neap­nuo­gi­na­mas kau­ las, ne­rei­kia siū­ti. Pa­da­ro­ma tik ne­di­ delė imp­lan­to skers­mens dyd­žio sky­ lutė, į ku­rią įso­di­na­mas imp­lan­tas.

Chi­rur­ginė in­ter­ven­ci­ja mi­ni­ma­li, todėl pa­cien­tui ne­skau­da nei per pro­ cedūrą, nei po jos, ne­tins­ta, ne­krau­ juo­ja dan­te­nos ir ne­rei­kia ger­ti an­ti­ bio­tikų. Imp­lan­ta­vi­mo pro­cedū­ra su „No­bel Bio­ca­re“ imp­lan­tais pri­lygs­ta įpras­tam dan­ties plom­ba­vi­mui. Taip pat norė­čiau pa­minė­ti kitą ypa­tingą me­to­diką – mo­men­tinį imp­lan­ta­ vimą, kai nau­jas dan­tis ant imp­lan­ to už­de­da­mas iš­kart pa­ša­li­nus su­ge­ dusį. Imp­lan­tas pa­pras­tai įde­da­mas per 10–15 mi­nu­čių. Ant imp­lan­to iš kar­to pri­tvir­ti­na­mas lai­ki­nas dan­ tis, ku­ris po ke­lių mėne­sių pa­kei­čia­ mas nuo­la­ti­niu.“ – O jei­gu pa­cien­tas yra pra­ radęs vi­sus dan­tis ir jau ne vie­ nus me­tus ne­šio­ja nui­ma­mus pro­te­zus?

Gyd. A.Balt­ru­šienė Ski­rienė: „Tuo­met daž­niau­siai re­ko­men­duo­ja­ me uni­ka­lią All-on-4 me­to­diką. No­

– Pa­bai­gai – apie pi­ni­gus. Imp­ lan­tai – be­ne bran­giau­sias dantų at­kūri­mo va­rian­tas. Ką at­sa­ky­si­te skep­ti­kams, tei­gian­ tiems, kad tai – ne pa­gal ki­šenę pa­pras­tam Lie­tu­vos žmo­gui?

Gyd. S.Ban­kaus­kas: „Manau, kad tai visų pirma prioritetų klausimas.

Mano pacientų tarpe daug, jūsų žo­ džiais tariant, „paprastų“ žmonių: mokytojai, inžinieriai, valstybės tarnautojai, pensininkai, ūkininkai.

Nors gydymas implantais pradžioje gali pasirodyti brangesniu sprendi­ mu nei kiti alternatyvūs sprendimai – nuimami protezai, prie šalimais esančių dantų tvirtinami tiltai ir panašiai – tačiau jie nėra ilgalai­ kiai ir vėliau vis tiek „suvalgo“ jūsų pinigus. Šie tradiciniai sprendimai reikalauja pakartotinių investici­ jų dantų gydymui, koregavimui, at­ naujinimui, šalia esančių sugadin­ tų dantų gydymui, pašalinimui. Jau nekalbant apie nykstantį žandikaulį, nes tik dantų implantai pilnai atku­ ria dantį – jo šaknį ir karūnėlę.

Antra vertus ir pačių implan­ tų kainos skiriasi. „Nobel Biocare“ implantai pradžioje gali pasirodyti brangesni lyginant su kitais. Tačiau pacientas turi atkreipti dėmesį į ga­ lutinę viso gydymo sumą, kuri dažnai išauga pasirinkus pigesnius implan­ tus dėl tarpinių procedūrų ir papildo­ mų gydymo etapų. Jau nekalbant apie tai, kad gydymo laikas gali skirtis ne dienomis, savaitėmis, o metais. Atė­ jęs pas mus pacientas naujus dantis gali turėti jau po vieno vizito. Kai tuo tarpu su kitais implantais pacientas dažnai neišvengia fizinio ir psicholo­ ginio diskomforto, nes tenka ilgą lai­ ką išbūti visai be dantų arba tenkin­ tis išimamais protezais.

Dar norėčiau paminėti , kad Dan­ tų priežiūros centre dantis galima implantuoti išsimokėtinai, t.y. li­ zingu. Atsakymą dėl gydymo finan­ savimo pacientas gauna net neišė­ Užs. 1048006 jęs iš klinikos.“

24

Šeštadienis, lapkričio 24, 2012

menas ir pramogos

Spek­tak­lis su be­ga­le staig­menų „Ak­to­riai vai­di­na pa­sku­tinį spek­taklį, kur vyks­ta jų dra­mos, iš­ky­la praei­ties is­to­ri­jos, tar­si ka­lei­dos­ko­pe kei­čia­si gy­ve­ni­mo aki­ mir­kos už­ku­li­siuo­se, gri­mo kam­ba­riuo­ se, teat­ro dirb­tuvė­se ir net už teat­ro du­ rų...“ – la­ko­niš­kai dar re­pe­tuo­jamą nau­jau­ sią Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ ro spek­taklį api­būdi­na re­ži­sie­rius Kęstu­tis Jakš­tas.

En­ri­ka Strio­gaitė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Dai­nuo­ja tar­si apie sa­ve

Ant­ro­jo­je Kau­no vals­ty­bi­nio mu­ zi­ki­nio teat­ro se­zo­no prem­je­ro­ je „Zygf­ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­te“ veikė­jai pa­sa­ko­ja apie sa­ve pa­si­ telkę ži­no­mas ir re­čiau nūdie­nos est­ra­do­je skam­ban­čias ame­ri­kie­čių miu­ziklų dai­nas, prancūzų šan­sonų ir kitą sce­ninę mu­ziką. „Spek­tak­lio idė­ja ir ne­tikė­tas jo žan­ras gimė at­si­svei­ki­nus su žiū­ rovų ir ar­tistų mėgtu Joh­no Kan­ de­rio miu­zik­lu „Ka­ba­re­tas“, – sa­ ko „Zygf­ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­to“ lib­re­to au­torė Vik­to­ri­ja Strei­ča, pel­niu­si Auk­sinį sce­nos kry­žių už pa­grin­dinį Sa­li Boulz vaid­menį J.Kan­de­rio miu­zik­le „Ka­ba­re­tas“.

Su­si­for­ma­vus spek­tak­lio idė­jai, re­ži­sie­rius K.Jakš­tas kreipė­si to­ li gra­žu ne į vieną ra­šy­toją, pra­šy­ da­mas pa­ra­šy­ti sce­na­rijų būsi­mam miu­zik­lui, ta­čiau nė vie­nas jų ne­ su­ti­ko, dau­ge­lis tei­si­no­si ne­turį lai­ko. Tai­gi te­li­ko vie­nin­telė išei­tis – lib­re­to au­to­riaus ieš­ko­ti tarp sa­ vų, juo­lab kad tarp jų yra stu­di­ja­ vu­siųjų dra­ma­tur­giją.

V.Strei­ča jau se­no­kai ra­šo teks­tus, sce­na­ri­jus įvai­riems ren­gi­niams, kon­cer­tams, tu­ri pa­tir­ties iš sa­vo tėvo, ku­ris re­ži­suo­da­vo dau­giau­siai pa­gal pa­ties su­kur­tus sce­na­ri­jus.

Pas­ku­ti­nis vaid­muo

„Pradė­jau dėlio­ti is­to­riją, – pa­ sa­ko­ja V.Strei­ča, – ta­čiau kai ėmė ru­tu­lio­tis siu­že­tinė li­ni­ja, ryškė­ ti įvairūs per­so­na­žai, ku­riems at­ skleis­ti pri­reikė vis dau­giau naujų

nu­me­rių, pa­ma­čiau: gi­mu­si is­to­ri­ ja rei­ka­lau­ja sa­vo gy­ve­ni­mo ir nuo manęs ne­bep­rik­lau­so...“ „Zygf­ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­tas“ – tai is­to­ri­ja apie tai, kas vyks­ta, tiks­ liau, ver­da teat­re. „Juk tai – tar­si ma­žytė vals­tybė, – sa­ko K.Jakš­ tas, – ir jei­gu to­je vals­tybė­je kaž­kas vyks­ta ne taip, kaž­kas li­pa per gal­ vas, rez­ga int­ri­gas, o kaž­kas daug ir ty­liai dir­ba, tai at­si­spin­di ir kiek­ vie­na­me tos vals­tybės ko­lek­ty­ve, šiuo at­ve­ju – teat­re, ku­rio va­lan­ dos, de­ja, su­skai­čiuo­tos, todėl vi­si ak­to­riai, so­lis­tai sa­vo vaid­menį at­ lie­ka tar­si pa­sku­tinį kartą...“

Paprastai miu­zik­le pa­si­tai­ko ge­res­nių ar pra­stes­nių nu­me­ rių, o šia­me spek­tak­ ly­je – tik pa­tys stip­ riau­si.

Pažadas: re­viu autoriai sako pub­li­kos dėmesį iš­lai­ky­sią nuo­šird­žia vai­dy­ba, di­na­miš­kai be­si­kei­čian­čio­mis

si­tua­ci­jo­mis ir ne­pa­mirš­ta­ma mu­zi­ka.

„No­riu pa­brėžti, kad šio re­viu au­to­riai to­li gra­žu ne­sa­me mes su V.Strei­ča, – ti­ki­na K.Jakš­tas, – jį at­si­davę sa­vo dar­bui kūrė ab­so­liu­ čiai vi­sas ko­lek­ty­vas, per šį spek­ taklį mes vi­si tar­si iš­si­sa­ko­me kas ir kaip. Norėtų­si, kad žiū­ro­vas įžvelgtų ir tai, ką mes no­ri­me pa­ sa­ky­ti...“

Už­dai­nuos dra­mos ak­to­rius

Ste­bins nuo pirmų mi­nu­čių

Nau­ja­ja­me mu­zi­ki­nia­me re­viu vai­ di­na ne tik pri­pa­žin­ti teat­ro so­lis­ tai, cho­ro ir ba­le­to ar­tis­tai. Aps­tu ir kvies­ti­nių žvaigžd­žių – tai ak­to­riai Vik­to­ri­ja Strei­ča, Vai­do­tas Mar­ti­nai­ tis ir Da­rius Meš­kaus­kas, dai­ni­nin­kai Je­ro­ni­mas Mi­lius, Eve­li­na Sa­šen­ko, Mo­ni­ka Sa­ka­laus­kaitė ir kt. „Zygf­ ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­to“ di­ri­gen­tas – Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius, dai­li­ninkė – Vil­ma Ga­lec­kaitė-Dab­kienė, cho­reog­ra­fai – Dai­nius Ber­vin­gis, Gin­ta­ras Vi­soc­kis, chor­meis­te­riai – Ramū­nas Til­vi­kas, Ra­sa Vait­ke­vi­čiūtė.

tik at­rak­ty­vių šo­kio spren­dimų, bet ir ak­ro­ba­ti­nių nu­me­rių ir, svar­biau­ sia, širdį už­val­dan­čios mu­zi­kos. „At­rin­ko­me ge­riau­sias dai­nas iš miu­ziklų. Paprastai miu­zik­le pa­si­ tai­ko ge­res­nių ar pra­stes­nių nu­me­ rių, o šia­me spek­tak­ly­je – tik pa­tys stip­riau­si“, – pa­ti­ki­na V.Strei­ča.

„Zygf­ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­tas“ nu­ ste­bins nuo pirmųjų mi­nu­čių: mu­ zi­ki­nis spek­tak­lis pra­si­dės ne įpras­ tai pra­džio­je at­lie­ka­ma uver­tiū­ra, o ak­to­riaus mo­no­lo­gu, or­kest­ras bus itin ge­rai ma­to­mas, nes sėdės ne or­kest­ro duobė­je, o itin aukš­tai ir ne­tgi kai ka­da tie­sio­giai įsi­lies į vai­di­nimą.

Be­je, sce­nos ir žiū­rovų salė kai ku­ riais mo­men­tais taip pat pra­ras ri­ bą, ta­kos­kyrą, ba­le­to ar­tis­tai dai­ nuos, o cho­ris­tai – šoks, dra­mos ak­to­rius at­liks mu­zi­ki­nius nu­me­ rius, o so­lis­tas Ža­nas Vo­ro­no­vas taps dra­mos ak­to­riu­mi. Netrūks ne

Tarp lau­kian­čių staig­menų – pa­ grin­di­nio vaid­mens at­likė­jas, dra­ mos ak­to­rius Vai­do­tas Mar­ti­nai­tis (jį keis Da­rius Meš­kaus­kas ir Kau­ no mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tas Ž.Vo­ ro­no­vas), de­biu­tuo­jan­tis Kau­no mu­zi­ki­nia­me teat­re. Tai pir­ma­sis jo vaid­muo to­kio žan­ro spek­tak­ly­je. „Ma­ne su­žavė­jo svei­ka, kūry­biš­ ka ir drau­giš­ka at­mos­fe­ra, – da­li­ja­ si įspūdžiais V.Mar­ti­nai­tis. – Čia, skir­tin­gai nei ki­tuo­se teat­ruo­se, ad­mi­nist­ra­ci­ja ir va­do­vai do­mi­ si, ser­ga už nau­jai ku­ria­mus spek­ tak­lius, lan­ko­si re­pe­ti­ci­jo­se, da­ly­ vau­ja spek­tak­lio kūri­mo pro­ce­se.“ Pak­laus­tas apie mu­zi­kinę spek­tak­

Andriaus Aleskandravičiaus nuotr.

lio pusę, pri­si­pa­ži­no: „Dra­mos ak­ to­riui dai­nuo­ti šia­me pa­sta­ty­me la­ bai su­dėtin­ga, nes ne­pro­fe­sio­na­liam dai­ni­nin­kui vi­sos par­ti­jos la­bai sun­ kios, ta­čiau tai ir yra įdo­maus bend­ ra­dar­bia­vi­mo pa­grin­das.“ Kalbė­da­mas apie vy­kusį kūry­binį pro­cesą, V.Mar­ti­nai­tis sakė, kad čia įgy­ven­di­no sa­vo sva­jonę, at­skleidė vi­sus ta­len­tus, apie ku­riuos gal net ir ne­įtarė. O pri­si­minęs įžy­miąją re­ži­sie­riaus Juo­zo Mil­ti­nio frazę apie ak­to­rių – žong­lie­rių ir fi­lo­sofą, teigė, kad būtent šis spek­tak­lis yra tik­riau­sias šios min­ties pa­tvir­ti­ni­ mas. Be­je, nau­ja­ja­me pa­sta­ty­me iš­ gir­si­me ne­ma­žai po­sa­kių, ku­rie iš­ tar­ti ži­nomų re­ži­sie­rių, ak­to­rių ir tapę nūdie­nos kla­si­ka, pa­ma­ty­si­ me ne­su­vai­dintų epi­zodų iš teat­ ralų gy­ve­ni­mo.

Nau­ja­sis spek­tak­lis ne­įpras­tai gy­ vas, su ryš­kiais, gy­ve­ni­miš­kais he­ rojų cha­rak­te­riais ir emo­cio­na­lu­mu, stip­ria epi­zodų kai­tos ener­ge­ti­ka, ku­rios prie­žas­tis – ori­gi­na­lus lib­ re­tas ir nau­jai su­kur­ta is­to­ri­ja.

R.Tumino „Trys se­se­rys“ ke­liau­ja į Kauną Ri­mo Tu­mi­no spek­tak­lis pa­gal gar­sio­jo An­to­no Če­cho­vo pjesę „Trys se­se­rys“ nuo pat prem­je­ros 2005-ai­siais kvie­čia gi­lin­tis į šei­ mos ver­ty­bių ir kultū­ros nuo­smu­ kio te­mas.

Šis spek­tak­lis sim­bo­liš­kai pa­ žymė­jo Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro nau­jos kūry­binės at­kar­pos pra­ džią nau­juo­se na­muo­se. Čia su­si­ ti­ko didžiu­lis būrys skir­tingų kartų ak­to­rių, vi­si jie su­si­ję su R.Tu­mi­no mo­kyk­la: jau­nie­ji, ką tik baigę vai­ dy­bos stu­di­jas ir jau pa­tyrę sce­nos sen­bu­viai.

Re­ži­sie­rius su žiū­ro­vais šia­me spek­tak­ly­je da­li­ja­si sa­vo ste­bi­nan­ čia iš­mo­ne ir vaiz­duo­te, pa­ra­dok­ sa­lių ir ne­tikėtų sce­ni­nių spren­

Kar­tu: ku­riant spek­taklį su­si­ti­ko jau pa­tyrę sce­nos meist­rai ir jau­nie­ji

R.Tu­mi­no mo­ki­niai.

dimų rin­ki­niu, ta­čiau tuo pat me­tu, pa­sak teat­ro kri­tikų, jis su­su­muo­ja visą iki tol nu­veiktą darbą teat­re.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

Vis dėlto R.Tu­m i­n as ne­s i­e kė kur­ti nei graud­žios is­to­ri­jos, nei skųstis dėl pra­ėju­sio lai­ko. At­

virkš­čiai: spek­tak­lis yra ku­pi­nas teat­rinės žaismės, jau­nat­viš­ku­ mo, gai­vos ir įkvepian­čio gro­žio.

At­mos­fe­ra yra tie­siog už­pil­dy­ta užk­re­č ian­č io šven­t iš­k u­m o, ku­ rį kur­ti pa­de­da Ado­mo Ja­covs­ kio sce­nog­ra­fi­ja ir Faus­to Latė­ no mu­zi­ka. „Čia iš esmės vyks­ta če­cho­viš­ ko gy­ve­ni­mo re­pe­ti­ci­ja, kur kart­ kartė­mis skam­ba inst­ru­men­tus de­ri­nan­tis or­kest­ras, ir veikėjų sva­jos nu­ke­lia­mos į to­limą atei­ tį, – čia tik pra­ty­bos, ka­rinės ar gy­ve­ni­mo. (...) Šia­me spek­tak­lio pa­sau­ly­je yra jau­ku ir švie­su. Net niū­riau­sio­mis aki­mir­ko­mis. Nes tai – teat­ras“, – apie spek­taklį yra sakęs teat­ro kri­ti­kas Vai­das Jau­ niš­kis.

Spek­tak­ly­je vai­d i­n a Aud­r ius Bru­ž as, Ilo­n a Kviet­k utė, Ine­ta Sta­siu­lytė, Vai­da Būtytė, Val­da Bič­kutė, Gin­tarė Latvė­naitė, Jo­ nas Braš­kys, Ed­mun­das Mi­kuls­ kis, Arū­n as Sa­ka­l aus­kas, Min­ dau­gas Ca­pas, Jokū­bas Ba­rei­kis, Ramū­nas Cicė­nas, Man­tas Vai­ tiekū­nas, Ge­di­mi­nas Gird­vai­nis, Leo­nar­das Po­be­do­nos­ce­vas, Vy­ tau­tas Rum­šas, Al­man­tas Šinkū­ nas, La­r i­s a Kal­p o­kaitė, Ba­lys Latė­nas.

KD inf.

kas: Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro spek­tak­lis „Trys se­se­rys“. kur: Kau­no Vals­t y­bi­nia­me dra­mos teat­re. kada: Gruod­žio 12 d. 19 val.

25 3

šeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Padėka � ������������������������������������������������������ 25 Darbo skelbimai �������������������������������� 25 Paslaugos ���������������������������������������� 25, 26 Parduoda � �������������������������������� 26, 27, 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � ����������������������������������������������� 27, 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Dovanoja ������������������������������������������������� 26 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) UAB „Dajakuta“ ieško baldų surinkėjo, turinčio patirties. Kontaktai tel. 8 615 17 320; cv@jakuta.lt.

padėka

1047560

UAB „Rokų keramika“ reikalingi šaltkalviaisuvirintojai džiovyklinių vagonėlių gamybai. Reikia turėti suvirintojo pažymėjimą.

Tel. 8 685 53 878.

Nuoširdžiai ačiū Kauno klinikinės ligoninės gydytojui, medicinos mokslų daktarui Juozui Belickui ir jo komandai už kelio operaciją, po kurios padėjau ramentus į kampą. Ačiū už nuoširdumą ir profesionalumą.

Edmundas Stankevičius

1042918

UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia šaltkalvius ir suvirintojus, virinančius aliuminį, dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjusiems gyvenimo aprašymus (CV) siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1048368

DARBo skelbimai

1044424

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1029048

Restoranui GAN BEI CITY reikalingas barmenas. Reikalavimas – analogiško darbo patirtis. Mes Jums siūlome galimybę dirbti ir užsidirbti laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 678 80 880.

1046864

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

Ieško darbo Gaminu gėles, vaikiškus žaislus, lapelius proginiams tortams, šakočiams. Kepu eklerus, skruzdėlynus. Galiu dirbti virtuvėje. Tel. 8 617 72 584, 314 589.

1048158

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

970474

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1046072

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1040718

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

1045813

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

1048279

Paslaugos

Buitinės technikos remonto

Medikų

1042817

Sėkmingai plečianti krovininių automobilių, autobusų ir priekabų atsarginių detalių prekybą Lietuvoje UAB AUTO KADA ieško KAUNE parduotuvės VADOVO. Reikalavimai: prekybos krovininių automobilių detalėmis patirtis, atsakingumas, kompiuterinis raštingumas, rusų kalbos pagrindai, B kat. vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti info@autokada.lt; tel. 8 687 44 898, 8 656 44 974.

1047950

SIŪLOME DARBUS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS GRUODŽIO IR SAUSIO MĖN.) NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, GĖLIŲ PAKAVIMAS. ALGA 17 EUR/ VAL.; VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. ALGA 9 EUR/VAL. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com, www.karjerosbiuras.lt.

1048310

Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas tikrai geras ir mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100.

1046235

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt.

1041823

Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui reikalingas patyręs dažytojas. Darbo pobūdis – automobilių dažymas, paruošimas, dažų parinkimas. Tel. 8 655 18 890.

1048031

Įmonė ieško vairuotojo, turinčio B kat. (krovinių vežimas). Tel. 8 699 98 934.

1047884

Įmonei reikalingi: tiekėjas-mechanikas, šaltkalvis, tarptautinių reisų vairuotojai. Tel. 8 676 23 379, 8 676 23 382, 8 676 23 380.

1047251

Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

1048228

Metalo apdirbimo įmonei reikalingi šaltkalvis-suvirintojas ir pagalbinis darbininkas.

Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558.

1047671

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.

1047032

Reikalingas AUTOMOBILIŲ PLOVĖJAS (-a) nuolat dirbti autosalone. Informacija tel. 8 698 58 557; karjera@subarukaunas.lt. Pramonės pr. 103, Kaunas.

1045696

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813.

1045087

Reikalingi vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais – privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004; egidijus088@gmail.com.

1045365

Reikalingos siuvėjos (-ai) siūti operacijomis tekstilės gaminius. Darbas 1 pamaina, Kauno centre. Tel. 8 608 06 591.

1048064

Restoranas ieško virėjo. Darbo pobūdis – maisto produktų paruošimas patiekalų gamybai, šaltų patiekalų gamyba. Atlyginimas nuo 1300 Lt. Daugiau informacijos tel.

8 678 80 880.

1043439

Tekstilės gamybos įmonė plečia veiklą ir priims į darbą audimo sk. vadybininką (-ę). Darbo pobūdis: audimo užsakymų atlikimas ir kontrolė, verpalų tiekimas ir kt. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, atsakingumas, organizuotumas, ne mažesnė nei 2 m. patirtis. Darbas Samyluose, Kauno r. CV siųsti e. paštu info@tessuti.lt. Teirautis tel. 8 672 55 560.

1048532

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? Užbėkite nelaimei už akių! Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJĄ, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1048498

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1036787

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu ir kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1039564

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1039572

Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19B) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1044918

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1037060

Transporto įmonė priimtų į darbą: aukštos kvalifikacijos automobilių (vilkikų) šaltkalvį ir šaltkalvio padėjėją. Atlyginimas – nuo 3000 Lt. Tel. 8 686 20 383.

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

UAB „BioEnergy Group“ ieško medienos smulkintuvo operatoriaus, turinčio panašaus darbo patirties, dirbti su skiedrų kapokle. Tel. 8 646 25 303, Gediminas.

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1047410

1047902

UAB „Langų servisas“ nuolat dirbti Kaune priims plastikinių, medinių, aliumininių langų remonto, stiklo paketų keitimo specialistą. Patirtis būtina. CV siųsti e. paštu pardavimai@languservisas.lt. Tel. 8 601 80 049.

1048398

1014828

1040994

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

1042548

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1040541

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1042760

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1042699

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1046610

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1048348

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

1040567

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1040760

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1046482

Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes.

Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 614 73 014.

1033299

26 2

ŠeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Kompiuterininkų

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

AKCIJA! Langas tik 340 Lt!

1002356

1410 mm

Statybos, remonto

parduoda

Plastikinį langą įsigysite per 3 darbo dienas!

1300 mm

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 390 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Kodėl verta langus keisti žiemą ir daugiau „TIKS langų“ pasiūlymų teiraukitės nemokamu tel.

8 800 222 25, el. paštu info@aveplast.lt Daugiau informacijos www.tikslangai.lt

Vidaus įrangos

1048126

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname.

5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1042079

Apdaila. Mansardų įrengimas ir šiltinimas. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas. Tel. 8 630 40 405.

1048312

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją.

Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.

1046517

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1044786

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1046521

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1043256

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1040148

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus.

Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

1036575

Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.

1048256

Dengiame stogus, montuojame gipsą, dedame grindis, šiltiname pastoges. Atliekame įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.

1048159

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, dedame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

1048174

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

1048102

Kokybiškai klojame laminuotas grindis, montuojame gipskartonį, darome pertvaras, dažome, kalame dailylentes, klijuojame plyteles. Tel. 8 607 11 921.

1047189

Kokybiški gaminiai iš metalo Jums pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.

1045638

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1023753

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

1048373

Plytelių klijavimas, 1 kv. m – nuo 20 Lt, laminato dėjimas, 1 kv. m – nuo 5 Lt; dailylenčių kalimas, glaistymas, dažymas. Tel. 8 616 71 652.

1048116

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1036148

Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija.

Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1039440

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1043723

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

1038943

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, gyvatukus, maišytuvus. Garantija.

Tel. 8 646 03 025.

1046770

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1046311

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1033352

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

1031142

Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Tel. 8 673 96 426.

1048501

Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu.

Tel. 8 685 01 565.

1047184

LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

1043336

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių.

UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt.

1039055

Baldžių

1036688

Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.grasma.lt, tel.

8 614 36 447, 8 698 81 318.

1041616

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1048384

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

Patyręs Kalėdų Senelis ves šventes, atvyks į darželius, mokyklas, įmones ir namus. Tel. 8 650 47 507, 8 616 37 264.

1044996

Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533.

1030286

Teikiame įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tel. 8 682 25 723.

1045911

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1025502

Iš metalo gaminame meniškus kalvystės darbo vienetinius stogelius, balkonus, vartus, suktus laiptus, turėklus, lauko aikštelių atitvarus nuo vėjo ir t.t. Priimami individualūs užsakymai. Tel. 8 645 46 891.

1043065

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102.

1045569

Medžių, krūmų pjovimas. Šakų genėjimas, smulkinimas, išvežimas. Žolės pjovimas trimeriu. Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1043452

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas.

Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.

Profesionalus sodų GENĖJIMAS – senų obelų, kriaušių atnaujinimas, pažeminimas. Kt. darbai. 20 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m.

Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1047339

1042228

1041861

1044760

1044956

1047771

3 kambarių tvarkingą butą Žaliojoje g., Garliavoje (5/3 a., plytų name, b. pl. 62 kv. m, plastikiniai langai). Be tarpininkų. Kaina 115 000 Lt. Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876.

1047843

3,35 ha žemės ūkio paskirties sklypą Virbališkių k., Ringaudų sen., Kauno r. Geras privažiavimas. Tel. 8 685 59 207, 422 057, 8 615 84 649.

4 kambarių butą S.Žukausko g., VII a. Be tarpininkų. Tel. 8 682 23 623.

1042496

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.

1044714

53 kv. m apšiltintą namą (rūsys po visu namu, kūrenimas kietuoju kuru) su 16 kv. m ūkiniu pastatu „Šatijų“ SB, Lapių sen. Visos komunikacijos. 70 000 Lt. Tel. 8 684 38 695.

1046964

Kaune, gražioje vietoje, parduodu 2 namus (250 ir 50 kv. m), esančius 15,5 a sklype. Tinka komercijai. Sklypą galima dalyti į 2 atskirus sklypus. Kaina 499 000 Lt. Tel. 8 686 58 188 1035307

1038950

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1047850

2 k. butą Rokuose, mūriniame name (b. pl.

55 kv. m, IV a., šiltas, maži mokesčiai). Tel. 8 698 12 529.

1042627

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

Visas patalpų remontas, pelėsio naikinimas, sienų šiltinimas iš vidaus, tinkavimas, gipskartonio montavimas. www.apšiltinimas.lt. Tel. 8 614 45 953.

Kalvio darbai: stogeliai, balkonai, vartai, turėklai ir kt. Tel. 8 645 46 891; kujatis@hotmail.com.

1047800

1 kambario butą J.Grušo g., Šilainiuose (bendr. pl. 33 kv. m, šiuolaikiškas, šiltas, tvarkingas, maži mokesčiai). Tel. 8 687 82 697, 8 610 42 092.

1045976

1043977

1047503

1036481

1 kambario butą Draugystės g. Yra įstiklintas balkonas, 5/3 a., geri kaimynai, šalia poliklinika, mokykla, PC „Maxima“. Tel. 8 681 18 235.

11–20 a namų valdos sklypus Domeikavoje (yra elektra, vanduo, kelias, graži su vaizdu vieta). Be tarpininkų. 1 a kaina 3 400 Lt. Tel. 8 612 23 323.

Kasu šulinius, kanalizacijas. Kalu adatas smėlyje ir žvyre. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus, tapetuoju, galiu pristatyti medžiagas. Tel. 8 677 05 040.

1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt.

1046680

1038632

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1047003

1046216

Dovanoja Dovanosiu labai švelnios katės 2 mėn. juodą katinėlį. Tel. (8 37) 548 135, 8 618 42 926.

1048264

Antstolis Valdas Čeglikas skelbia skolininkei Daivai Kurlavičienei priklausančio turto pirmąsias varžytynes 27100/54200 dalis žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Raudondvario sen., Senųjų Bernatonių k., Šlaito g. 22, kurio plotas 5,4200 ha, unikalus Nr. 5270-0016-0268. Pradinė turto pardavimo kaina 64 000 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 6400 Lt. Varžytynės vyks 2012 m. gruodžio 27 d. 10 val. antstolių kontoroje, Aguonų g. 10, Vilnius. Pasiteirauti tel. (8 5) 233 0077. Yra apribota šio turto disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių antstoliui turi pateikti savo teises patvirtinančius dokumentus.

1048403

Antstolis Valdas Zubinas skelbia Rimui Kudirkai priklausančio turto antrąsias varžytynes. Iš varžytynių parduodama: skolininkui priklausančios neįregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, miškų ūkio paskirties, 1,3900 ha bendro ploto, esantį Kauno r. sav. Ringaudų sen., Kuodiškių k., kurio unikalus Nr. 4400-2122-4942.

Pradinė parduodamo turto kaina 29 400 Lt. Varžytynės vyks 2012 m. gruodžio 20 d.

10 val. Laisvės al. 101A, 22 kab., Kaune. Informaciją teikia antstolis Valdas Zubinas tel.

(8 37) 320 095. Norintieji dalyvauti varžytynėse turi įmokėti 10 % turto kainos į antstolio Valdo Zubino depozitinę sąskaitą Nr. LT577011700188070110, esančią AB Ūkio banke. Turtui apribota disponavimo teisė.

Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytynių pateikia antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Skolininkui: vadovaujantis LR CPK 704 str. iki varžytynių pradžios Jūs turite teisę pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

1048138

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1032326

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

1031133

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais.

Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

1037202

Labai ekonomišką 32 kv. m dviejų kambarių butą Ž. Šančiuose, Vokiečių g. (2 a. namo mansardiniame aukšte). Kaina 47 900 Lt. Tel. 8 682 54 422.

1047538

Antstolė Gita Andrijauskienė 2012 12 31 11 val. skelbia pirmąsias varžytynes turtui – žemės sklypui Sukilėlių pr. 92A, Kaune, žemės sklypo plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. 19010058-0007, turtas priklauso UAB „Serneta“ (į. k. 125327217). Pradinė turto kaina 18 1600 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti 10 proc. – 18 160 Lt pradinės turto vertės į antstolės G.Andrijauskienės depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. LT 69 7044 0600 0302 3122. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – turto arešto aktas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Varžytynės vyks L.Sapiegos g. 3–4, Kaunas. Informacija tel. 322 001, 201 125.

Mūrinį namą SB „Šatijai“, M. Lapės (b. pl.

116 kv. m, geras privažiavimas, trifazė elektra, kanalizacija, laistymo vanduo). Kaina 149 000 Lt. Tel. 8 682 38 390.

Antstolė Gita Andrijauskienė 2012 12 31 9 val. skelbia pirmąsias varžytynes turtui: sodo pastatui Kauno m., SB „Freda“, 42 skl., unikalus Nr. 1999-3035-8013, turtas priklauso Jonui Adolfui Varvuoliui. Pradinė turto kaina 960 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti 10 proc. – 96 Lt pradinės turto vertės į antstolės G.Andrijauskienės depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. LT 69 7044 0600 0302 3122.

Dėl turto apžiūros kreiptis į Joną Adolfą Varvuolį, Vokiečių g. 44–2, Kaunas. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – 2003 10 10 turto arešto aktas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus.

Varžytynės vyks L.Sapiegos g. 3–4, Kaunas.

Informacija tel. 322 001, 201 125.

Nuosavoje valdoje 2 kambarių butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, naujai suremontuota, šildymas – iki 100 Lt). Kaina 48 888 Lt. Tel. 8 600 67 665.

1048969

1048968

Antstolis Saulius Užkuraitis skelbia Nijolės Raudonikienės turto pardavimą iš antrųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodamas dviejų kambarių butas su rūsiu, bendro ploto 29,69 kv. m, esantis Kalniečių g. 126A–204, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Nijolę Raudonikienę, gyv. S.Nėries g. 8, Kurkliai, Anykščių r., tel. 8 602 94 231. Turto varžytynės vyks 2012 12 28 10 val. I.Kanto g. 22–2, Kaune. Pradinė turto pardavimo kaina 22 860 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 70440 6000 3022 343, esančią AB SEB banke, ar pagal antstolio kvitą dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 2 286 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, esančiam I.Kanto g.

22–2, Kaune, tel. 423 883, 8 612 23 194, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

1048381

1045564

Mūrinį namą su garažu SB „Ajeras“, Aukštojoje Panemunėje, yra 8 a sklypas. Graži vieta, netoli upelis. Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876.

1047842

Nebrangiai parduodu 767 kv. m gamybines patalpas Žaliakalnyje. Tinka prekybai. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1048513

Nuosavame name 2 kambarių butą Žaliakalnyje (45 kv. m, I a., atskiras įėjimas, WC, vonia, autonominis šildymas dujomis, 1 a žemės, garažas). Tel. 8 685 25 041.

1043444

1046635

Parduodamas visiškai įrengtas 2 aukštų, 214 kv. m ploto, su mansarda gyvenamasis namas Kaune, Šventupės g. (9 a žemės, visos komunikacijos). Kaina 430 000 Lt. Tel. 8 616 41 755.

1046500

Parduodami namų valdos sklypai Kauno m. ir priemiestyje. Tel. 8 682 38 390.

1045565

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723.

1045888

Parduodu 15 arų sklypą už Ringaudų (elektra, kelias, iki Senamiesčio 10 km). Galima pastatyti namą. 1 aro kaina 4000 Lt. Tel. 8 656 27 767.

1048165

Parduodu 8,36 a sodą su nameliu netoli Kauno marių. Tel. (8 37) 765 585.

1046510

Parduodu autoservisą. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1048525

Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

1048408

Už labai gerą kainą naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas dujomis, židinys, automobilio vieta, šalia IKI centras, išvystyta infrastruktūra, visi miesto tinklai jau prijungti, sutvarkyta aplinka, maži mokesčiai). Liko keturi butai.

Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

1046761

27 3

šeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina sutartinė Tel. 8 677 29 903.

1035585

Veikiantį restoraną (600 kv. m). Tel. 8 698 21 958.

1047852

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1037183

Parduodu arba išnuomoju 2 k. butą Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 2/5 a., 7 m įstiklintas balkonas, sutvarkytame name). Kaina 23 000 Lt (galima derėtis). Tel. 8 605 12 767.

1048320

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1028131

KALĖDINĖ AKCIJA: skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai. NUOLAIDOS iki 30 %. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

1045741

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1029456

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

1047040

Maisto prekės Parduodu ekologiškai augintą antieną, žąsieną ir kalakutieną. Tel. 8 656 66 042.

1048139

Kitos prekės AKCIJA malkoms. Vežame skaldytas ir supjautas trinkelėmis. Užsakymus vykdome greitai ir sąžiningai. Tel. 8 629 94 161.

1046187

Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

1040176

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

1028933

Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas (gali būti sudėtos į konteinerius po 2 m). Parduodame stambias atraižas ir sausas medienos atliekas.

Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992, 8 685 78 626.

1044348

Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.

1043872

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446.

1048211

Pigiai parduodu masažinę lovą „Ceragen“, bėgimo taką, siuvimo mašinas – „Singer“, elektrinę ir overloką. Plastmasinę žaliavą granulėms, gaminius plastmasinius ir metalinius. Tel. 8 650 53 943.

1046925

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

1040107

Pjuvenų briketai gamintojo kainomis. Tel. 8 600 43 966.

1048583

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

1039963

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.

1034739

Nukelta į 28 p.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

28 2

ŠeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

parduoda

913488

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1036699

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1024174

Norvegijos įmonė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1045733

Perka

Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1045111

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1045119

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

1022607

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

1022523

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

1022777

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1022422

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

1022858

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1022336

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1038805

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1045764

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1041670

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1029131

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1027655

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1038830

Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1034038

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

1040289

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

1028188

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1015062

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1047511

Perku mišką, malkinį mišką, žemės ūkio paskirties žemę, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

1043614

Perku namą arba dalį namo Žaliakalnyje.

Gali būti be remonto. Tel. 8 650 51 581.

1048266

Perku senas elektrines gitaras. Tel. 8 614 84 791, (8 37) 291 818.

1047881

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1022967

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.

1018055

UAB „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha.

Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065.

1036892

UAB „Skreperis“ superka senas, nevažiuojančias, su defektais, daužtas transporto priemones. Atsiskaitome ir utilizavimo pažymas išrašome iš karto. Kauno regione pasiimame patys. Tel. 8 610 38 888.

1047794

29 3

šeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1027705

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536.

1013171

Įvairūs

Išnuomojamas kambarys Aleksote, privačioje valdoje (vyresnio amžiaus žmogui). Tel. 8 647 67 466, 291 223; e. paštas agt444@gmail.com.

„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

Išnuomoju 1 k. butą Kaune, Dainavos m. (yra baldai, šaldytuvas, nebrangus išlaikymas).

Kaina 250 Lt + mokesčiai. Tel. 8 646 86 466.

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m.

Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1047781

1048496

Išnuomoju tvarkingą vieno kambario butą Kaune, Kovo 11-osios g. Tel. 8 676 99 515.

1046861

Keturių kambarių butą Šilainiuose, Žiemgalių g. Mokestis tik už komunalinius patarnavimus. Arba parduodu. Tel. 8 606 41 256.

1044731

Nuomoja Dviejų kambarių butą renovuotame name V.Krėvės pr., prie PC „Pasimatymas“, yra baldai. Šildymo mokestis mažas. Tel. 8 699 98 402.

1047776

Išnuomoja dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (du balkonai, su daliniu remontu, su baldais). Kaina 400 Lt ir mokesčiai. Arba parduodu. Tel. 8 647 47 884.

1047718

Išnuomojama patalpa su įranga masažo kabinetui. Tel. 8 681 44 574, 763 757.

1048338

Išnuomojamas kambarys Aleksote be patogumų vyresnio amžiaus žmogui. Kaina 70 Lt. Tel. 8 608 85 887.

1048157

Tvarkingą, gerai suremontuotą 2 kambarių butą Griunvaldo g., prie „Akropolio“. Tel. 8 655 38 033.

1048171

Išsinuomoja Nebrangiai išsinuomočiau kambarį. Tel. 8 602 01 176.

1048255

Tvarkinga pora išsinuomotų butą arba namą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

1048535

Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1027406

Paskolos

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1027861

1046280

1046777

Kelionės

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1038014

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Reikalingas kreditas 30000 litų, 2 procentai mėnesinių palūkanų, užstatas – nekilnojamasis turtas. Tel. 8 615 52 442.

1044740

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“.

1036296

kviečia

1047710

Ekskursijos: gruodžio 15–16 d. – kalėdinis Talinas, 199 Lt; 28–30 d. – šventinė Krokuva, 350 Lt; 29–30 d. – šventinė Varšuva, 290 Lt. Tel. 8 600 27 921. Daugiau www.esatour.lt.

1047944

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 1027421

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1031537

Lapkričio 24 d., šeštadienį, 17 val.

Mažojoje salėje NICHOLAS JONES (violončelė, Didžioji Britanija) DAIVA STULGYTĖ (fortepijonas) Dalyvauja GIRDUTIS JAKAITIS (altas) Programoje – kompozitorių L.van Beethoven, B.Britten, J.Brahms kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Lapkričio 27 d., antradienį, 18 val.

RAIMONDAS BUTVILA (smuikas) ZECHARIA PLAVIN (fortepijonas, Izraelis) Programoje – kompozitorių J.Brahms, K.V.Banaičio, E.Bloch kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Lapkričio 28 d., trečiadienį, 18 val. „IŠGIRSK KITAIP“ VIRGINIJA UNGURAITYTĖ (fortepijonas) ARNAS MIKALKĖNAS (fortepijonas)

AURIMAS K@ VILKIŠIUS (elektronika) Programoje – M. Musorgskij „Parodos paveikslėliai“ Bilieto kaina 10 Lt Lapkričio 30 d., penktadienį, 18 val.

G. Fauré – Requiem H. Wieniawski – Koncertas smuikui ir orkestrui LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) LIUDAS NORVAIŠAS (bosas) LIDIA KOVALENKO (smuikas, Rusija) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel.

(8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia tarptautinio tapybos plenero „Valai–Šešuolėliai 2012“ kūrinių paroda.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

30 2

ŠeštaDIENIS, lapkričio 24, 2012

klasifikuoti skelbimai Kviečia

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Kviečiame Jus žiūrėti filmą lapkričio 29 d. 19 val. „Įtikėti Kristų“. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Atrodo, paprastas klausimas, bet kartu ir sudėtingas, nes šiais metais kalėdinė dovana yra būti kartu!

Kalėdinis kruizas – nuo 105 Lt (asm.)

1045315

Nemokamas fortepijono muzikos koncertas. Atlikėjas Adam Erickson iš JAV. Atliks klasikinius ir džiazo kūrinius. Gruodžio 7 d. 18 val. Organizatorius Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Koncertas vyks Draugystės g. 1.

1045593

Nemokamos paslaugos globėjų ir įtėvių šeimoms! Šeimos santykių institute teikiamos tęstinės paslaugos (paskaitos, tęstiniai mokymai, konsultacijos) šeimoms, jau auginančioms įvaikintus ar globojamus vaikus.

Konsultuojami asmenys/šeimos, ketinantys globoti ar įvaikinti, rengiami mokymai bei vykdomas kandidatų vertinimas. Paslaugos nemokamos. Lapkričio 26 d. 18 val. vyks paskaita globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms „Kaip abipusiai praradimai ir netektys veikia tarpusavio santykius globojančiose ir įvaikinusiose šeimose“, lapkričio 29 d. 18 val. – paskaita „Prieraišumo ryšio formavimas“. Registracija tel. (8 37) 750 935, e. paštu pagalba@ssinstitut.lt. Paskaitos vyks VšĮ Šeimos santykių institutas (L.Zamenhofo g. 9/Kurpiųg. 10, Kaunas).

Detalesnė informacija VšĮ Šeimos santykių institutas (L.Zamenhofo g. 9, Kaunas, tel.

750 935; www.ssinstitut.lt).

1047824

informuoja LIETUVOS SVEIKUOLIS-2012“ Lap­kri­čio 24 d. 10 val. LSU ma­nie­že (Auš­ros g. 42) Kau­ne vyks ren­gi­nio „Lie­tu­vos svei­ kuo­lis-2012” fi­na­li­nis eta­pas, o dau­giau­sia iš­ug­džiu­siam svei­kuo­lių klu­bui bus įteik­ta per­ei­na­mo­ji Pre­zi­den­to tau­rė.

Pa­grin­di­nė kon­kur­so „Lie­tu­vos svei­kuo­lis” idė­ja – at­ras­ti mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se svei­ kiau­sius žmo­nes ir pa­ro­dy­ti jų fi­zi­nio kū­no ga­li­my­bes fi­na­li­nia­me kon­kur­se. Tai -pui­ ki ga­li­my­bė pa­ly­gin­ti sa­ve su ki­tais tos pa­ čios am­žiaus gru­pės žmo­nė­mis, įver­tin­ti sa­ vo fi­zi­nį pa­jė­gu­mą, iš­tvermę, ją pa­ro­dy­ti ki­tiems, rung­tis tar­pu­sa­vy­je. Šie­met fi­na­li­nia­me kon­kur­se 18-oje am­ žiaus gru­pių var­žy­sis apie 300 da­ly­vių iš vi­ sos Lie­tu­vos.

Ren­gi­nio me­tu da­ly­viai ben­draus su Žo­lin­ čių aka­de­mi­jos pre­zi­den­te, bus ga­li­my­bė mo­ky­tis šiau­rie­tiš­ko ėji­mo tech­ni­kos.

KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS Lap­kri­čio 24 d. 12 val. kvie­čia at­vyk­ti į šiau­ rie­tiš­ko­jo ėji­mo už­si­ė­mi­mus Ąžuo­ly­ne. In­ struk­to­rė Si­mo­na Jū­sų lauks prie Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos cen­tri­nių rū­mų – Spor­to g. 6. Tu­rin­tie­ji sa­vo ėji­mo laz­das – at­si­neš­ki­te, o ne­tu­rin­tiems – pa­sko­lin­si­me.

Kvie­čia į ren­gi­nių cik­lo KAS LEMIA MŪSŲ SVEIKATĄ už­si­ė­mi­mus.

Lap­kri­čio 28 d. 12 val. – „Šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­ mas – at­gai­va jū­sų šir­džiai” (pra­ty­bos lau­ ke). Ren­ka­mės prie Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos cen­tri­nių rū­mų, Spor­to g. 6.

Lap­kri­čio 29 d. 12 val. – „Jo­ga­la­tes tre­ni­ ruo­tė – bū­ki­me stip­rūs ir lanks­tūs!” (pra­ty­ bos sa­lė­je). Ren­ka­mės Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ ros aka­de­mi­jos Mo­ko­mo­jo kor­pu­so pra­ty­bų sa­lė­je (Per­kū­no al. 3A–204) Re­gist­ruo­ki­tės tel. 8 617 31 521 ar­ba e. paš­tu kris­ti­na.vi­sa­gurs­kie­ne@gmail.com.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KALĖDINIS IR NAUJAMETIS PASIŪLYMAS 3 DIENŲ KRUIZUI IŠ RYGOS Į STOKHOLMĄ KOKIA BUS ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVANA?

KIRPĖJŲ MOKYKLA KERPA PLAUKUS NEMOKAMAI. Dir­ba­me pir­ma­die­niais, ant­ra­die­niais, tre­čia­die­niais, ket­vir­ta­die­niais nuo 10 iki 18 val. Nau­jas ad­ re­sas Šiau­lių g. 50 (iš­si­kė­lė­me iš Sa­va­no­rių pr. 66). Kir­pyk­los tel. 8 684 77 422 tik dar­bo va­lan­do­mis. Ma­lo­niai kvie­čia­me!

NAUJIEJI METAI LAIVE Kviečiame Jus į šventę Baltijos jūroje – Rožiniai 80-ieji!

Vakaro programa lietuvių kalba ir Amberlife koncertas!

Maitinimas ir gėrimai į kainą įskaičiuoti Naujametis kruizas – nuo 570 Lt (asm.)

Daugiau informacijos www.krantas.lt

UAB „MŪSŲ ODISĖJA“ pelėdų alėja, midaus gamybos technologijos paslaptys ir degustacija.

12 01 – „Link Punsko pas jotvingius“ – 81 Lt. Kalakutienos delikatesų degustaM.Valančiaus g. 19 (darbo laikas 8–21 val.) cija, Seinai, unikali senovės baltų genčių Tel. 321 404, 8 698 03 091 gyvenvietė.

E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 12 08 – „Zanavykų krašto perliukai“ – 68 Lt. V.Grybo memorialinis muziejus, sė11 24 – „Lietuviškas midus Stakliškėse” menų aliejaus gamybos paslaptys ir degustacija, Zyplių dvaras, Lekėčių miško – 51 Lt. Čiudiškiai, Jieznas, Birštono sakralinio meno muziejus, Vytauto kalnas, muziejus.

A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai, Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt KALĖDINĖS IR NAUJAMETĖS KELIONĖS 11 29, 12 20 – Kalėdų mugės Niurnberge, Drezdene, 4 d./3 n., 640 Lt (iš Kauno).

12 14 – Kalėdos Krokuvoje (Varšuva–

Velička–Čenstakava), 3 d./2 n., 355 Lt (iš Kauno).

12 15 – kalėdinis Gdanskas (Gdanskas– Malborkas), 2 d./1 n., 260 Lt (iš Kauno).

12 20 – Kalėdos Harce (KvedlinburgasKonigsluteris–Vernigorode–Goslaras), 4 d./3 n., 595 Lt (iš Kauno).

12 15 – kalėdinė Ryga (Jaunpilio pilis–Ryga–Sigulda), 2 d./1 n., 155 Lt (iš Šiaulių).

12 30 – kruizas Ryga–Stokholmas–Rundalė – „Naujieji metai laive „Romantika“, 3 d./2 n., 795 Lt (iš Šiaulių).

Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Mokymai

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės ir individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.

1036119

Pramogos Kavinė „Rojalis“, Aušros g. 42A, kviečia švęsti visas progas skambant gyvai muzikai. Yra baseinas, pirtis. Tel. 8 679 30 835, e. paštas kavine.rojalis@gmail.com.

Kelionių AgentūrA „RM Travel“

1042924

Egiptas 2* HB (11 n.) – nuo 1459 Lt (asm.) Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Poilsinės kelionės: Tenerifė, Gran Kanarija – nuo 1472 Lt (asm.)

Jau prasidėjo išankstinis vasaros sezono kelionių pardavimas!

Kelionės iš Kauno: Maljorka 3* HB – nuo 923 Lt (asm.)

Alikantė 3* HB – nuo 943 Lt (asm.)

Malta 3* HB – nuo 835 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas!

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Sportas Kviečiame žaisti KERLINGĄ jau ir Kaune! Gerą nuotaiką ir smagius įspūdžius garantuojame! Surink 4 arba 8 žmonių komandą ir registruokis tel. 8 693 00 380, 8 601 65 380. KERLINGĄ žaidžiame Kauno ledo arenoje. Daugiau informacijos apie žaidimą www.forsarus.lt.

1039411

Sveikata ir grožis Lieknėjimo studija „Graži Figūra“ kviečia padailinti kūno linijas.

Dėmesio! Pirmieji klientai, įsigiję GRAŽIOS FIGŪROS paslaugų paketą mėnesiui (bodyflex dešimties treniruočių ciklas ir šokių pamokos), šokti mokysis nemokamai. Išsamesnė informacija: tel. 8 699 733 13, 8 652 26 609; www.grazifigura.lt. Studija įsikūrusi Laisvės al. 72, III aukšte.

1045833

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 8–18 val.

NUOLAIDOS KRUIZAMS – IKI 80 %!

ISPANIJA–ITALIJA–PRANCŪZIJA–

TUNISAS, 8 d., kaina (1 asm.) 1890 Lt; 10 d. – kaina (1 asm.) 2090 Lt. GRAŽIAUSIOS KARIBŲ SALOS, 12 d., kaina (1 asm.) 5590 Lt. KARIBŲ SALOS–PORTUGALIJA–ISPANIJA– PRANCŪZIJA–ITALIJA, 19 d., kaina (1 asm.) 5090 Lt. Į nurodytas kainas įskaičiuota: skrydžiai, trijų kartų maitinimas kruizo metu, kajutės su balkonu, tarpinės nakvynės.

Dirbame ir šeštadienį, lapkričio 24 d.

Kelionių AgentūrA „Delta interservis“

GLAUKOMA SERGANČIŲ BENDRIJOS „REGA“ su­si­rin­ki­mas vyks lap­kri­čio 27 d. 15 val. Po­ li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos sa­lė­je (Lais­vės al. 39). Kvie­čia­me da­ly­vau­ti.

ROBERO ŠUMANO CENTRAS Ge­di­mi­no g. 43, 102 aud. lap­kri­čio 27 d. 17 val. kvie­čia į VDU Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to dok­to­ran­ tės Gied­rės Pra­nai­ty­tės pa­skai­tą „Ba­rac­ko Oba­mos pre­zi­den­ti­nė ly­de­rys­tė ir Jung­ti­ nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų įvaiz­džio trans­for­ma­ ci­jos: pran­cū­zų po­žiū­ris”.

Su­si­ti­ki­mo me­tu ori­gi­na­lo kal­ba bus ro­do­ mas nau­jas pran­cū­zų re­ži­sie­riaus Wil­liam Ka­rel fil­mas BARACK OBAMA, AU COEUR DE LA MAISON BLANCHE, ku­ria­me iš­sa­miai, re­ mian­tis eks­per­tų ver­ti­ni­mais ir is­to­ri­ne me­ džia­ga, ap­ta­ria­ma pir­mo­ji Ba­rac­ko Oba­mos pre­zi­den­ta­vi­mo ka­den­ci­ja ir jo va­do­va­vi­mo per­spek­ty­vos.

Kelionių AgentūrA „Kelionių centras“

Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt VASAROS SEZONO KELIONIŲ AKCIJA*!

• iki – 50 % nuolaidos!

• Pradinė įmoka tik 199 Lt • Mažiausios kainos garantija!

• Galimybė keisti kelionės datą nemokamai!

• Plačiausias pasirinkimas!

Vasaros kelionę pirkite tik pasitarę su mumis!

Antalija – nuo 929 Lt Kreta – nuo 959 Lt Bulgarija – nuo 929 Lt Dalamanas – nuo 1029 Lt Sicilija – nuo 1659 Lt Kroatija – nuo 1189 Lt Kosas – nuo 1039 Lt Rodas – nuo 1159 Lt Kipras – nuo 1619 Lt Malaga – nuo 1949 Lt Barselona – nuo 1229 Lt Maljorka – nuo 1579 Lt Portugalija – nuo 1899 Lt Hurgada – nuo 1299 Lt Naujiena! Bodrumas (Turkija) – nuo 1059 Lt Naujiena! Riminis (Italija) – nuo 1489 Lt Naujiena! Nica (Prancūzija) – nuo 1819 Lt *vasaros sezono kelionių akcija galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kviečia mokytis NORVEGŲ K. KURSAI PRADEDANTIESIEMS Kauno centre nuo lapkričio 28 d. iki sausio 3 d. (trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 val.). UAB „Regardas“, Kęstučio g. 27 A–1A, Kaunas. Tel. 8 698 86 009.

1048420

31

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

kas, kur, kada teatras

Donatas Šilinis

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

Donatas Šilinis pedagogu dirbti pradėjo 1954 m.

15-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1964 m. buvo perkeltas į dabartinę „Aušros“ gimnaziją. Joje dirbo dailės mokytoju 54 metus. 1983 m. D.Šiliniui suteiktas mokytojo metodininko vardas.

Tapybos ir meno pagrindų jis mokėsi Svėdasų aukštesniojoje meno mokykloje, vėliau – Kauno aukštesniojoje meno mokykloje. Toliau savo profesines žinias gilino Vilniaus dailės akademijoje.

Geraširdis, linksmo ir švelnaus būdo, puikus pedagogas buvo mėgstamas mokinių, jų tėvų ir kolegų. Jo pastangomis 1971 m. „Aušros“ gimnazijoje buvo įkurtos pirmosios Lietuvoje vaizduojamosios dailės profilio klasės.

Mokytojas daugelį metų vadovavo mokyklos, miesto dailės mokytojų metodiniam būreliui, paskelbęs spaudoje daug straipsnių, kuriuose buvo gvildenamos įvairios dailės dalykų mokymo problemos.

D.Šilinis buvo ne tik puikus mokytojas, bet ir puikus tapytojas. Menininko darbai buvo eksponuojami daugelyje Lietuvos kaimų, miestų ir miestelių. Nuolat dalyvavo respublikinėse pedagogų kūrybos parodose. Mokytojas rengdavo ir savo mokinių kūrybines parodas. Jo mokiniai yra pelnę daug apdovanojimų mieste, Respublikoje ir tarptautiniuose konkursuose.

Mokytojo kūrybinė veikla neapsiribojo vien tapyba. Jis kūrė eilėraščius.

Išleistos poezijos knygelės. Kūriniai publikuoti žurnale „Nemunas“, laikraščiuose „Kauno diena“, „Alaušo varpas“ ir kituose leidiniuose.

Visi mokytojai, dirbę kartu su Donatu, jo buvę mokiniai ir auklėtiniai galėtų pasakyti, kad jis yra ir bus Kauno „Aušros“ gimnazijos legenda.

Velionis pašarvotas Šv. Antano parapijos šarvojimo salėse, Radvilėnų pl.

15A. Karstas išnešamas šiandien, lapkričio 24 d., 12 val.

Amžinąjį atilsį UAB „Energijos sistemų servisas“ darbuotoją Kęstutį AGLINIŠKĮ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Gyvenimas tarsi žvaigždė: sužibo, nukrito, užgeso...

Lietuvių kalbos mokytoją Ireną EŽERSKIENĘ, mirus mylimam broliui, nuoširdžiai užjaučia Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vadovai ir mokytojai.

Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus seseriai, Rimą KULĖŠIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas.

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės ima ir palieka...

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai mamai, Joną VEČKĮ ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Lietvilna“ kolektyvas.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1040266

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume.

K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1035550

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1041951

Paminklai! Gaminami originalūs, įvairių spalvų paminklai (skulptūriniai paminklai ir skulptūros), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afrikietiško akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Liejame pamatus, kalame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Dirbame ir žiemą. Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt.

1044846

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida.

1036087

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Lap­kri­čio 24 d. 15 val. – An­ta­nas Škė­ma.

BALTA DROBULĖ. Dra­ma.

19 val. – Da­nielis Da­nis. AKMENŲ PELENAI. Pri­si­mi­ni­mų dra­ma.

Lap­kri­čio 25 d. 12 val. – tru­pė „De­gam“.

PUPI PIPA PIPI. Žais­lų veiks­mo tri­le­ris.

15 val. – PREMJERA! Da­nielis Da­nis. GELBĖKIME MEILĘ. Ma­ni­fes­ta­ci­ja.

18 val. – tru­pė „De­gam“. TETOS. Au­to­biog­ ra­fi­nių im­pro­vi­za­ci­jų spek­tak­lis.

19 val. – Ke­tu­ra­kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri­jų da­lių ko­me­di­ja.

18 val. – su­si­ti­ki­mas su ka­na­die­čių dra­ma­ tur­gu Da­nielis Da­nis. Rū­tos sa­lė. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Lap­kri­čio 24 d. 18 val. – El­to­nas Johnas, Ti­mas Rice’as. AIDA. 2 da­lių miu­zik­las.

Lap­kri­čio 25 d. 18 val. – Jo­ha­nnas Strau­ ssas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiks­mų ope­re­tė.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Lap­kri­čio 24 d. 12 val. – PRINCESĖS GIMTADIENIS, rež. A.Stan­ke­vi­čius (pa­mo­kan­ti is­to­ri­ja apie pa­si­pū­tė­lę prin­ce­sę), nuo 5 m.

Lap­kri­čio 25 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugž­da, nuo 3 m.

14 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – ŽIRAFA SU KOJINĖMIS, rež. J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė, nuo 5 m.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Lapkričio 24 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

Lapkričio 25 d. 18 val. – D.Čepauskaitė.

KAVINĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Lapkričio 24 d. 18 val. – B.Srbljanovič. BELGRADO TRILOGIJA (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. N-18

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt

Lap­kri­čio 24 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! (te­at­ri­nis-mu­zi­ki­nis ko­mik­sas skam­bant fokst­ro­to, tan­go, val­so me­lo­di­joms…).

Lap­kri­čio 25 d. 12 val. – NORŲ SKRYNELĖ (ma­giš­kas spek­tak­lis vai­kams).

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Lapkričio 25 d. 18 val. – komedija LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Lapkričio 25 d. 12 val. – TRYS SESUTĖS IR BROLIUKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

TEATRO KLUBAS Vil­niaus g. 22, Ar­chi­tek­tų na­mai, II aukš­tas

Lap­kri­čio 25 d. 19 val. – L.Ar­mo­nai­tės tra­gi­ ko­me­di­ja „Pje­sė pra­ras­tam bal­sui (KATINĖLIS IR PAUKŠTELIS)“. Bilietus platina „Tiketa”.

KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ M.Daukšos g. 30A

Lapkričio 24 d. 15 ir 19 val. – IŠ(NE)PLAUTAS DANGUS. Choreografė B.Letukaitė. DAINOS, KURIAS DAINAVAU. Choreografė T.McLorg.

15 val. – nemokamas (kvietimus galite atsiimti šokio teatre „Aura“). Kultūros ir sporto centras „Girstutis“, Kovo 11-osios g. 26.

Daugiau informacijos tel. 202 062, e. paštu info@aura.lt ir www.aura.lt.

renginiai ŠV. JURGIO BAŽNYČIA Pa­pi­lės g. 3

Lap­kri­čio 25 d. 11 val., po šv. Mi­šių, Šv.

Jur­gio Kon­ven­to sa­lė­je vyks ren­gi­nys SALOMĖJA – RUDENIO MARTI, skir­tas Sa­lo­mė­jos Nė­ries mu­zie­jaus 50-me­čiui. Da­ly­vau­ja

pran­ciš­ko­nas bro­lis Sau­lius Pau­lius, sve­čias iš Kre­tin­gos pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no bro­lis Ber­nar­das, Sa­lo­mė­jos Nė­ries me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus ve­dė­ja Ina Alek­sai­tie­nė, au­to­ri­ nių dai­nų at­li­kė­ja Ilo­na Pa­peč­ky­tė, skai­to­vė Vi­da Gri­cie­nė, po­etas Al­fas Pa­kė­nas.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Lap­kri­čio 25 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­da skir­ta po­eto, dra­ma­tur­go, ope­ros so­lis­to, žy­maus kul­tū­ros vei­kė­jo Sta­sio San­tva­ro 110-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ ti. Da­ly­vau­ja: po­etas Ro­ber­tas Ke­tu­ra­kis, ak­to­rius Egi­di­jus Stan­ci­kas, ope­ros so­lis­tas Min­dau­gas Jan­kaus­kas. Si­gi­tos Grab­liaus­ kai­tės stik­lo pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Ne­pri­klau­so­my­bės a. 14

Lap­kri­čio 25 d. 13 val. – tre­čio­ji mis­te­ri­ja, skir­ta 80-ajai kom­po­zi­to­riaus Bro­niaus Ku­ ta­vi­čiaus su­kak­čiai ir ad­ven­to pra­džiai.

Ren­gi­nys klau­sy­to­jams au­ko­ja­mas NEMOKAMAI.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do­ne­lai­čio g. 16

Lap­kri­čio 25 d. 13 val. – edu­ka­ci­nis už­si­ ė­mi­mas ŠEIMOS SAVAITGALIS MUZIEJUJE – MENO PAŽINIMO PAMOKA. Ak­va­re­lės bie­na­lės „Bal­ti­jos til­tai” pa­ro­do­je „Sąsa­jos” pa­ma­ty­si­te ne tik kla­si­ki­ne ak­va­ re­lės tech­ni­ka at­lik­tus Lie­tu­vos ir už­sie­nio ša­lių me­ni­nin­kų dar­bus, bet ir spe­cia­liai bie­na­lei su­kur­tų ke­ra­mi­kos, ta­py­bos ar vi­de­o­dar­bų. At­ras­ti są­sa­jas, pa­tir­ti nau­ją įspū­dį į ak­va­re­lę žvel­giant vi­de­o­me­no kū­rė­jų ar ta­py­to­jų aki­mis – tai bus iš­šū­kis pro­gra­mos da­ly­viams.

Pro­gra­mos su­ma­ny­to­ja ta­py­to­ja Eg­lė Ve­la­niš­ky­tė ne­leis nuo­bo­džiau­ti nei su­au­ gu­sie­siems, nei vai­kams. Lan­ky­to­jai ga­lės iš­ban­dy­ti edu­ka­ci­nės pro­gra­mos ve­dė­jos au­to­ri­nę sau­sos ak­va­re­lės tech­ni­ką.

Pa­si­tei­rau­ti tel. 221 779.

KAUNO ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Ro­tu­šės a. 8

Lap­kri­čio 25 d. 13 val. – cho­ras „Vil­nius” ir me­no va­do­vas bei vyr. di­ri­gen­tas, pro­fe­so­ rius Po­vi­las Gy­lys Kau­no pub­li­kai pa­do­va­ nos nau­jau­sią sa­vo pro­gra­mą ŽVAIGŽDŽIŲ ŠVIESA. Kon­cer­tas „Žvaigž­džių švie­sa” – ne­mo­ka­ mas. Jį ves mu­zi­ko­lo­gė Lai­mu­tė Li­gei­kai­tė.

Var­go­nais gros Dai­nius Jo­zė­nas.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Put­vins­kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Lap­kri­čio 25 d. 17 val. – sar­su­e­la REČIAUSIA MEILĖS ISTORIJA pa­gal Pe­te­rio Chir­čo pje­sės mo­ty­vus. Ak­to­riai – Eu­ge­ni­ja Ben­do­riū­tė ir Pet­ras Ven­slo­vas, kom­po­zi­to­rius – Vid­man­ tas Bar­tu­lis, sce­nog­ra­fė – Aud­ro­nė Pa­ško­ ny­tė, vaiz­do pro­jek­ci­jos au­to­rius – Gin­tau­ tas Ve­ly­kis, re­ži­sie­rius – Vik­to­ras Va­la­ši­nas.

KAUNO SPORTO HALĖ Perkūno al. 5

Pas­ku­ti­nį ru­dens sa­vait­ga­lį, lap­kri­čio 23–25 die­no­mis, Kau­ne vyksta XIV Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų cho­rų fes­ti­va­lis, ku­ria­me da­ly­vauja net 21 cho­ras iš vi­sos Lie­tu­vos. Sa­vait­ga­lį cho­rai kon­cer­tuos įvai­rio­se Kau­no vie­to­se, o lap­kri­čio 25 d. 17 val. Kau­no spor­to ha­lė­je fes­ti­va­lį vai­ni­kuos bai­gia­ma­sis kon­cer­tas – iš­skir­ti­nis mu­zi­ki­ nis ren­gi­nys, ku­ris lyg švie­žiau­sias snie­gas po kū­ną pa­žers šiur­pu­liu­kus. Jo me­tu net 12 stu­den­tiš­kų cho­rų kar­tu su so­lis­tais at­liks kū­ri­nį JOTVINGIO RAUDA, pa­sta­ty­tą pa­gal Al­gio Uz­di­los is­to­ri­nę dra­mą „Pe­le­nų žie­ dai”. Vi­siems cho­rams di­ri­guos cho­ro me­no va­do­vė ir di­ri­gen­tė Dan­guo­lė Bei­na­ry­tė.

Ly­ri­nė ro­ko ope­ra „Jot­vin­gio rau­da” – tai už­bu­rian­čia mu­zi­ka ir ori­gi­na­liu teks­tu pa­sa­ko­ja­ma is­to­ri­ja, nu­ke­lian­ti į dar pa­ go­niš­kos Lie­tu­vos lai­kus. Is­to­ri­nės dra­mos cen­tre – in­tri­guo­jan­ti mei­lės, ko­vos ir iš­da­ vys­tės is­to­ri­ja.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Lap­kri­čio 24 d. 18 val. – TEATRONO spek­ tak­lis „Juo­ko aka­de­mi­ja“.

Lap­kri­čio 25 d. 12 val. – RAGANIUKĖS TEATRAS. Vie­nos da­lies spek­tak­lis „Mie­gan­čio­ji Gra­žuo­lė“ (rež. R.Ur­bo­na­vi­čiū­tė, re­ko­men­ duo­ja­me vai­kams nuo 3 me­tų).

Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (lapkričio 24 d.)

1859 m. išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Charleso Darwino veikalas „Rūšių atsiradimas“.

1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą JAV bombonešiai pirmą kartą atakavo Japonijos sostinę Tokiją.

1954 m. gimė serbų režisierius, aktorius ir muzikantas Emiras Kusturica.

1991 m. mirė britų dainininkas Freddie Mercury, grupės „Queen“ vokalistas.

2004 m. mirė rašytojas Arthuras Hailey, jo knygos „Oro uostas“, „Viešbutis“ ir „Ratai“ 8-ajame dešimtmetyje įkvėpė daugybę katastrofų filmų.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai.

Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama.

Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai.

Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.

Vėžys (06 22–07 22). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sunku.

Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas.

Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurį perprasti bus sunku, bet nebijokite atkreipti dėmesio į iškilusius prieštaravimus. Pasistenkite nespręsti svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Sieksite patenkinti savo poreikius. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti ir atskirti pelus nuo grūdų puikiai seksis karjera.

Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite, kad galite pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pats pastebėsite, kad ambicijos veda jus į religiją. Domins politika, istorija. Tačiau tai bus tik noras pažinti ir sužinoti daugiau naujo.

Vandenis (01 21–02 19). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats esate pajėgus tapti lyderiu. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų prognozuojami krituliai, daugiausia lietus.

Kai kur išsilaikys rūkas. Sušils iki 4–6 laipsnių. Sekmadienio naktį daug kur krituliai, dieną vietomis trumpas lietus. Temperatūra naktį nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos, dieną 5–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 24 d.

+4

+6

+5

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+4

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

329-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 37 dienos.

Saulė Šaulio ženkle.

Utena

+6

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +15 Kopenhaga +7

Londonas +10 Madridas +13 Maskva +1 Minskas +2 Niujorkas +9 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +7

orai kaune šiandien

Praha +12 Ryga +6 Roma +15 Sidnėjus +26 Talinas +4 Tel Avivas +21 Tokijas +8 Varšuva +8

Vėjas

Marijampolė

3–6 m/s

Ug­nis šil­do ir žu­do

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+5

+6

+6

3

+5

+5

+3

+6

1

+6

+8

+4

+4

3

rytoj

poryt

Lietuvoje per ke­l ias pa­ras tris tra­g iš­ kus gais­r us, ku­r iuo­s e žu­vo 4 žmo­ nės, už­f ik­s avęs Prieš­g ais­r inės ap­ sau­g os ir gelbė­j i­m o de­p ar­t a­m en­ tas pri­me­n a, kad šal­t uo­ju metų lai­ ku dau­g ybė ne­l ai­m ių ky­l a dėl neat­ sar­g aus gy­ven­tojų el­ge­s io su ug­n i­ mi, pa­žei­d imų eksp­loa­t uo­jant elekt­ ros įrangą. Žmonės pra­š o­m i ne­p a­ lik­t i be prie­ž iū­ros ma­ž a­me­č ių vaikų ir be­s i­k ūre­n an­č ių, per­k ai­t intų kros­ nių, de­gan­čių žva­k ių, įjungtų elekt­r i­ nių šil­dy­mo prie­t aisų, ne­l ai­k y­t i prie jų grei­t ai už­s i­de­gan­č ių daiktų, nerū­ ky­t i lo­vo­je.

KD inf., portagefirefighters.org nuotr.

GRUODŽIO 31 d. 16 val. „GIRSTUÈIO“ KULTÛROS CENTRE

NAUJAMETIS KONCERTAS Dalyvauja

Vytautas ŠIŠKAUSKAS

Chris Ruebens (Belgija) ansamblis

Lietuvos Lotynø Amerikos šokiø èempionai:

Gediminas GRIGONIS Sandra KNIAZEVIÈIÛTË Koncerto vedëjas – aktorius Petras VENSLOVAS

Šventinio vakaro metu pakelsime taures už laimingus Naujuosius metus!

Bilietai parduodami rûmø kasoje II–VI 14–18 val.

Informacija tel. 454 480, www.girstutis.lt

+4

+5

Vilnius

+5

Alytus

8.06 16.04 7.58 14.06 3.32

Vardai Šiandien:

Gerardas, Krizogonas, Mantvilas, Tvirmantė, Žybartė.

Rytoj:

Alanas, Germilė, Jaumantas, Kybartas, Kotryna, Santautas.