2012-11-24 Klaipeda

Page 1

?6š6< 9.=8 162;6@ 2 A.

Nr. 275 (19 576)

!

12

16

Ä— vakar

i JASIS SEZONAS tauPROGRAMOS p t TAIKIKLYJE NAU ė į tar VOJI RADIJO „LAIS

BANGA“

auk s iĹĄpl

]N`Nb YV`-Q ?RQNXa\_Vb VR[N Ya 7bYVWN[N` ` 4NYV N[`XV `

a kcion gas au in r a bd

Izraeli o ir

s metus ĹĄeĹĄeriu skrities PrieĹĄ dos ap KlaipÄ— terĹł klubo mo Lions pasodintas „Smiltė“ idÄ—jos daigas s taurio t subrandiir ĹĄieme dingÄ… vai- s ĹŤ no ÄŻsp meno darbu siĹł. UĹž me aukcio nia tradici dykime ma „SuĹĄil “ buvo nerovÄ— KotletĹł ÄŻvai ĹĄirdeles Şąsias ta 101 tĹŤkst. paauko litĹł. 900kos

La

TikrovÄ—s paieĹĄ

Rek­to­rÄ— M.Wall: ma­no tiks­las – ap­lan­ky­ti tiek ĹĄa­liĹł, kiek man me­tĹł. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

KINO FOTELIS tiems,

Izraelio zoje Ĺžu oro smĹŤvo „Ha racijĹł mas“ vadas Ahmedas kariniĹł opeAvivas al Jaaba pa ri. Tel dinimu reiĹĄkÄ—, kad ope „Gy ra ÄŻ nesiliau nybos stulpas“ cija pavajanÄ?ias yra atsa zos Ruo ra kas Ĺžo. Egip ketĹł atakas iĹĄ GaatĹĄaukÄ— tas pro testuo savo am damas basado riĹł iĹĄ Iz raelio.

ď Ž

ď Ž Lapk

V` WNb

_V[X ab `b

PV\ [Ăş ZR `VR XĂ› NbX _VĂ– ]N YV\ Xb Nb TR

VR [N V Q

Zf [N “ c Vú RV

.[b a \ _Vb` C QĂ› WN` NX O\ YVb PV\ [\ cR TV [V\ `VZ das: NbX b V\ _R[ c\ aV X aN ]\ `N

ď Ž Var

s: kas n ugalÄ—jo ?

Ĺ˝.VAĹ KYTÄ–S JAUSMŲ Ĺ˝AISMÄ– Ĺ iandien priedai a _ XV\ [b\ QN[`

ieÄ?iĹł k onflikta

+

a\ 9VNb Cf aNb

[b Zb

N `V Q\`

Z _ f QN ]NVY `\ cN YV XN [R

b `V ]bO

`V _V[ X

pasaul is

palesti n

SAVAITĖS HOROSKOPAS IS IR KRYŽIAŽOD

PORTRETAS

XN _Ă– `b [ aV [Ă&#x; cN

2 A.1 62;6@ 9. =8?6š6< !

ALBUMAS

kaitÄ— Bieliaus l.lt ite@k

auska

tokiĹł ni ne vie intriga – ĹĄiemÄ—je ir azartas, nestigo viso taiso no ÄŽkarĹĄtis, renginyje jĹł jos uĹž cio emoci energi radÄ™s auk beTiek met. metu nepra Ĺžis, tiek kĹł Anu vakaro Vytautas siĹł menininlo – vedÄ—jas tieji dÄ—l garti vieno tiks pasivarĹžanbuvo ÄŻkvÄ—p maĹžylius kĹŤriniĹł serganÄ?iusparama. Ĺžiu daukad vÄ— kuo didesnÄ— ĹĄiek tiek mes siektĹł p visada, likus KalÄ—dĹł, me „Kai mÄ—nesiui iki padarytu Ä?ius kad giau neisitinkame, kuriĹł vaiku mos, visi su Kad ĹĄei gera.

Nelai

sa: Ă&#x; cR Gau

.

lamen raelis el smerkia mÄ—nesiams tinie palesti to rinkimĹł, iki bĹł Ä?iais. AnksÄ?iaugiasi su pales- pasiekÄ—: jie, nie jis lyderiĹł o dau karo vadÄ… Ä?iĹł grupuotÄ— likvidavo buvo dik guma ara- moudas Ab ne prezidentas rie galÄ— s basas grÄ…Ĺži Mahta nos klau kino dalÄŻ AhmedÄ… al Jaa „Hamas“ jo Ĺženg ti kitokiutoriai, kunorÄ—jo no Pales ba simÄ… ÄŻ ĹžmonÄ— bandai jĹł raketĹł ir ginklĹłri, sunaitarptau keliu, nei tvarkę“, – naudojamĹł tinÄ™ dar tikontra- nebÄ—ra“, – s gatvÄ—se. Da krikĹĄtÄ… boBet be sakÄ— A.D.Mil tune kas Richar raĹĄÄ— britĹł ap bar taip iĹĄ tiĹĄkus ko A.al Jaabari, leris. – Jungti laikÄ— „GeleĹži liĹł. Kovos Ĺžval das Spen nis ku niĹł votojĹł ceris. ginin- rai raelio prie ValstijĹł ďŹ nan kupolas“ bĹŤrius ris chaoorga pavertÄ— suotas ĹĄraketinis „Hamas“nizuotomis IzBet kai skydas. A.al Jaa brigado gevÄ—l gre kurie ar A.al mis, sia susi „Jis bu ba ri Jaabari analitikai abe bu taikos vo ir karo kurs vo ir taikos skaldyti. ga Izrae mirtis joja, ga bus ga liui. Va tik apsun tytojas. Jo mir rantas, ir dijĹł ins ĹĄingtono naudinkaro kursrantas, ir ti tis gali ir pakurs kinti taikos O’Bagy tuto ekspertÄ— karo stutytojas. ne de mir JAV tele ty ry Eli ti bas, tis zabeth Jo naujÄ… karą“, A.D.M kad taip bet vizijai ga illeris. CNN teigÄ—, ma – teigÄ— sunkin li ne tik ap„Tai pa nyti bĹŤtĹł klai ti PralaimÄ— grupuo skatins ekst dinga. rybas, taikos deÄ?iĹł pli re jo mis nuo bet timÄ… Kita pa nekont saikieji Gazos tiniĹł les ro tyti nauj ir pakursRuo lestinos tinieÄ?iĹł gru ir didesnÄŻ liuojamas ra Ä… karÄ… puotÄ— – ketĹł ata Ĺže, cijos va nacionalinÄ—s . sakÄ— kon smurtÄ… prie PaĹĄ IzraelÄŻâ€œ,kas dovo M.Ab administ iktĹł eks nors ne raJos kole – pertÄ—. baso da te, vadi lyvavo karinia „Fatah“, giniĹł ir ga iĹĄ VaĹĄing na to Raketos me kon tarptau basas bu ma pralaimÄ— ro Jonas tiniĹł stu no strateiktoja. „M.Ab Kai kurie skriejo toliau vo laiko kos derybĹł jog A.al Altermanas dijĹł centmas paisant ekspertai tei tarpinin nuosaikiu taigia, kad, pasiekti kontro Jaabari geleĹži paaiĹĄkino, ĹžmogiĹĄkĹłj liavo niu nuo naujÄ… su ku, kuris turÄ— nesitarimÄ… „Hamas“ kovotojĹł gru kumĹĄÄ?iu ti stoliĹł, Gazos Ĺł ir materialiniĹł liu. Bet da jo bar grupuotÄ— puotes. su RuoŞą kalÄ—jimuo niĹł, ku valdan- visĹł palesti jis net nebega Izrae„Hamas“ se atrodo rie nieÄ?iĹł var li kalbÄ— Ĺžva po kad kamu me leisdavo ra buvo Ĺžmo„Hamas“lesnÄ— ir drÄ…ses konikto ĹĄi neturi jokios ÄŻta du. Jis parodÄ—,ti tu, ir A.al ketas netinvienas ninkei „Ha kos se Jaa iĹĄ puotÄ— kon tapo stip nÄ—. ĹžvalgininkÄ— mas“, – sakÄ—najai prieresnÄ—, ÄŻ kalÄ—jimÄ….tĹł, kurie sodin bari buvo so li da gruir ÄŻgijo CNN apdaugiau vo Gazos kont vos paĹĄau Dabar, jeigu davo juos Anot Niu Paula Newton. kÄ— ArtimĹłjĹł legitimu rolÄ™ jor ÄŻspÄ—jo J.Aldyti, galÄ—s pa kas sugalRytĹł eks mo“, – sa- versiteto pro ko Kolumbijos ĹĄing ĹĄaudyti“, ter uniLyginda manas. – Aa tono Woodrow pertas iĹĄ Va- Khalidi, „Fa fesoriaus ronas Da Rashido Wilsono tah“ jo brolio Izraelio mi 2008 m. bei vaidmuo.gali tekti treÄ?ioDauge vidas Milleris. centro liktÄ…, eks Palestinos ir pastarÄ…jÄŻ „Pasau Gazos lio palestinie ka lyderiai JAV vals lis kalbasi su Izraelis pertai pastebi, rinÄŻ konfÄ?iĹł aki ĹĄi mis, tapo stip Iz tybÄ—s „Ha no kad rae geriau dabar Ĺžvilgiu, nei bet liui pasiprie- KairÄ…, kalba sekretorÄ— va mas“. leis bet silp resnis kariniu si su egip kada anks Ĺžiuoja starieji ArabĹł nesnis at- Be dami raketas ÄŻ tie Ä?iau, pa – – toliau to, jie gi dera su „Hamas“. Ä?iais, o pasituacijÄ…. vasaris smar politiniu. si minÄ™ blo gali suĹĄvelninnei iki ĹĄiol. kiai pa keitÄ— vo susi su „Hamas“. Izraelis irderÄ—ta ti platesnÄŻkadÄ…, jeigu pa ti ekonoSu jais ir vyks pa (penke susita ÄŽvykiĹł rius me dÄ—l Gilado Shabusiekte, ko jie („Ha rimÄ…. „PaĹžiĹŤrÄ— tus to li chrono mas“ – ki- laisIzraelio kareivionelaisvÄ—je lai to red. pa logija vinimo“, – red. pa kyst.) st.) iť– sakÄ— ď Ž Lapk R.Khali riÄ?io 14 di. ParengÄ— d. per gÄŻ Ga

BIBLIOTEKA

l.bieli

buveinÄ—s

Gazoje nusÄ—dus konflik dulkÄ—ms to analitikai „Hamas nugalÄ—tojais Ä—mÄ— ir “ turi ir kuo pa pralaimÄ—tojais. svarstyti, kas sidĹžiaug tapo Kovos Tiek Iz krikĹĄtas rae ti, ir dÄ—l Izraelio premje ko pasi lis, tiek ras Ben tanyahu ja „Visas krimsti. le. Likus dĹžiaugiasi sÄ…ly minas Netai, kaip arabĹł pasau vos keliems gine per par lis gaIz

KULINARIJA

Lina

Apleis tos salos DŞeim so Bon – do prie ťų

www.kl.lt

nis

nde ius va NETn38 14p.

XY Ya cNXN_R- _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

o 24 d. 2012 m. lapkriÄ?i

lapkriÄ?io 24, 2012

PV\ T NbX TĂ› W\ ` V Q VNb [Ă› ]N _ V[` XVR N QV PV WN TN a_ bis: 9 /R ď Ž ÄŽdir ]\ ]_N `ZV[ N [N` a

Žemėlapis kurie mąsto

riÄ?io 14 ir 15 daugiau nei 200 d. Izraelis ata kavo Ĺže – ra taikiniĹł ketĹł Gazos tas ir san paleidimo sis Ruotemas, dÄ—lius. ĹĄachdami pa Palesti nieÄ?iai lei atsakyraelio pie do maĹždaug 200 ra tinÄ™ dalÄŻ. ketĹł lÄŻ neutra lizavo prie Nors didĹžiÄ…jÄ… ÄŻ IzjĹł dasistema, ĹĄraketinÄ—s aukĹł iĹĄ gynybos vengti nepavy ko.

Julijanas

GaliĹĄans

kis

ď Ž Lapk riÄ?io 16 d. Izrae paskelbÄ— lio vyriau 75 tĹŤkst. dÄ—l gali sybÄ— kariĹł mo mos in bilizacijÄ… vazijos „Hamas“ ÄŻ Gazos atakavo RuoŞą zalÄ—s pa . kraĹĄÄ?ius, Tel Avivo ir JerutuĹĄÄ?iose bet rake vietose. tos spro smarkiai Nuo Iz go raelio nukentÄ— raketĹł reikalĹł ministe jo „Hamas“ uĹž rijos pa sienio statas.

TiraĹžas 35 350

ď Ž

ď Ž Emoc

ijos: XN_V[V\

X\[SYVXa\ ]N

Lapkri Ä?io 17 d. po dar tinieÄ?iĹł smĹŤgio vieno pa renos. Tel Avi Izraelis ve suveikÄ—lessos telkÄ— pa sipildomÄ… tinÄ—s gynybai bos ba pasiprieĹĄra terijÄ…. ke mas“ bĹŤstin Izraelis bom tinÄ—s gynybardavo Ä™ Gazo siĹĄkai su „Hagriautas. je, pastatas bu vo viRuoĹže pasiekÄ— AukĹł skaiÄ?ius 46. Gazos

ONVTN Q VNbT

VN`V NO

V ]b`Ă›` [\_`

]NYVNb

O\` f_ N YNONV a_N]V

\`

ď Ž Lapk riÄ?io zoje esantÄŻ 18 d. Izrae lis smogÄ— verslo vo ÄŻsikĹŤ ÄŻ GacentrÄ… ru , kuriame naujienĹł sios palestinie Ä?iĹł ir uĹž buagentĹŤ sienio kentÄ—jo ros bei televizi ĹĄeĹĄi Ĺžur jos. Nunalistai. leistos dar ÄŽ Tel zavo prie dvi raketos, bet AvivÄ… paĹĄraketinÄ—s jas neut „GeleĹži raligynybos nis kupo sistema las“.

 @PN[]Ve

• [b\a_

Kaina 1,60 Lt

Ă˜ aN [N cV ge: .[

ď Ž Drau N ZN _

Vie­toj pa­sa­kĹł – koť­ma­rai aN ]N

Pa­sa­kĹł kny­ge­lÄ—s vai­kams nÄ—­ra jau to­ kios ne­kal­tos. Kai ku­rio­se jĹł at­vi­rai vaiz­duo­ja­mas smur­tas ir Ĺžiau­ru­ mai, o dar ki­to­se – gy­vō­nĹł kan­kin­ to­jai, Ĺžu­di­kai, iť­kry­pÄ—­liai ir net ka­ni­ba­lai.

„Nie­ko to­kio, mō­sĹł ran­kos il­gos.“ Sei­mo na­rys Eli­gi­jus Ma­siu­lis ne­nuo­gÄ…s­ta­vo, kad Au­di­to ko­mi­te­tui pir­mi­nin­kaus val­dan­Ä?io­sios dau­gu­mos, o ne opo­zi­ci­jos, kaip ÄŻpras­ta, at­sto­vas.

2p.

Klai­pÄ—­dai – gal­vo­sō­kis dÄ—l re­ga­tos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Miesto val­dĹžiai – ÄŻtemp­tos ap­si­ spren­di­mo die­nos. Klai­pÄ—­da su­ lau­kÄ— kvie­ti­mo pa­si­ra­ťy­ti su­tar­ tÄŻ, kad uos­ta­mies­tis 2015 ar 2018 me­tais tap­tĹł pres­ti­Şi­nÄ—s „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tos uos­tu. Ta­ Ä?iau ne­Şi­nia, iĹĄ kur gau­ti 12 mln. li­tĹł, ku­riĹł rei­kia, kad toks ren­gi­ nys ÄŻvyk­tĹł. Kal­bÄ—­sis su nau­jÄ…­ja val­dĹžia

„„Siau­bas: ne­se­niai iť­leis­to­je vai­kams skir­to­je kny­go­je akis ba­do bai­sy­bÄ—s ir sa­dis­ti­niai Ĺžiau­ru­mai.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ĺ˝mo­gÄ—d­ros me­niu

Kai Ba­tuo­tas Ka­ti­nas ap­si­lan­ko Ĺžmo­gÄ—d­ros pi­ly­je, bai­sō­nÄ… jis ap­ tin­ka prie pie­tĹł sta­lo, o jo pa­no­sÄ—­ je stĹŤk­so lÄ—kť­tÄ— su vai­ko ko­ja ir tai,

kas iĹĄ jo li­ko. Tai – ne­se­niai lie­tu­viĹł kalba iť­leis­tos Ch.Per­rault kny­ge­ lÄ—s iliust­ra­ci­ja. Pie­ťi­nu­kĹł au­to­rius – pran­cō­zas J.N.Ro­chu­tas. „Tai­gi Ä?ia yra ame­ri­kie­tiť­ki po­ kĹĄtai. Nie­ka­da pa­sa­kĹł ĹĄi­taip nei­ liust­ruo­da­vo. Ant sta­lo vai­ko ko­ ja? KaŞ­ko­kia ne­sÄ…­mo­nÄ—. ÄŒia rei­kia

ne su pa­sa­ko­mis ka­riau­ti, o su lei­ dÄ—­jais“, – ÄŻsi­ti­ki­nu­si fi­lo­lo­gi­jos moks­lĹł dak­ta­rÄ— pro­fe­so­rÄ— Bro­nis­ la­va Ker­be­ly­tÄ—. Pro­fe­so­rÄ— ma­no, kad vi­sur ĹĄian­ dien nu­ga­li ko­mer­ci­ja. Lie­tu­vo­je esÄ… pil­na pui­kiĹł da­ly­kĹł, bet jie ne­tu­ri pa­klau­sos. „Tu­rÄ—­jau rei­ka­lĹł su vie­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

na lei­dyk­la, pa­rei­ka­la­vau, kad bai­siĹł iliust­ra­ci­jĹł prie ma­no su­da­ry­to pa­ sa­kĹł rin­ki­nio ne­spaus­din­tĹł. Pa­kei­ tÄ— ki­to­mis, bet prieĹĄ ­spaus­di­ndama man jĹł ne­pa­ro­dÄ—. Ĺ i­ta pa­veiks­liu­ kĹł kul­tō­ra nie­ko ge­ro ne­duo­da Ĺžmo­ niĹł psi­chi­kai“, – ma­no B.Ker­be­ly­tÄ—.

4

Su­gal­vo­ti, iĹĄ kur gau­ti to­kiÄ… mil­ Ĺži­niť­kÄ… su­mÄ…, po­li­ti­kai tu­ri grei­ tai, nes su­tar­tÄŻ rei­kia pa­si­ra­ťy­ti iki gruo­dĹžio 7 d. „Jei spÄ—­si­me, tai su­tar­ties pro­ jek­tÄ… svars­ty­ti mies­to ta­ry­bai pa­ teik­si­me jau ki­tÄ… sa­vai­tÄ™, o jei ne, tai gruo­dĹžio pra­dĹžio­je. Tik po­li­ti­kai ga­li nu­sprÄ™s­ti, ar Klai­pÄ—­da tu­ri fi­ nan­si­niĹł iť­tek­liĹł priim­ti to­kiÄ… pres­ti­Şi­nÄ™ re­ga­tÄ….

2

2

šeštadienis, LAPKRIČIO 24, 2012

miestas Dienos telegrafas

Nuosp­r en­d is. Klai­p ė­dos apy­g ar­ dos teis­mas va­k ar pa­skel­b ė ap­k al­ ti­n a­m ą­j į nuo­s pren­d į 24 me­t ų Kre­ tin­g os ra­j o­n e, Nas­rė­nuo­s e gy­ve­ nan­č iam Man­t ui Jur­g u­č iui. Prieš me­t us jis ban­dė iš­ž a­g in­t i 11 me­t ų mer­g ai­tę, bet nu­s i­k al­t i­mo ne­b ai­ gė, nes jam su­t ruk­dė kai­mo vy­rai. Kal­t i­n in­k as už gro­t ų pa­s iųs­t as 5 me­t ams ir 6 mė­ne­s iams, pri­teis­t as 10 tūkst. li­t ų ci­v i­l i­n is ieš­k i­nys nu­ ken­tė­j u­s io­s ios ne­t ur­t i­nei ža­l ai at­ ly­g in­t i. Ak­va­riu­mas. Lie­t u­vos jū­r ų mu­z ie­ jaus ak­va­r iu­m ą re­konst­r uos Klai­ pė­dos sta­t y­bų bend­ro­vė „Pa­ma­r io res­t au­ra­to­r ius“. Nu­ma­to­ma, kad šie dar­b ai kai­nuos 21,959 mln. li­t ų. Vi­ si dar­b ai tu­rės bū­t i at­l ik­t i per tre­ jus me­t us nuo su­t ar­t ies pa­s i­r a­š y­ mo. Ta­č iau tuo me­t u, kai mu­z ie­ju­ je yra di­d žiau­s i lan­k y­to­j ų srau­t ai – nuo ge­g u­ž ės pra­d žios iki rugp­jū­ čio pa­b ai­gos, re­konst­r uk­c i­j os dar­ bai bus stab­do­m i. Uni­v er­s i­t e­t as. Šian­d ien nuo 10 iki 14 val. Klai­p ė­d os uni­v er­s i­t e­ te – at­v i­r ų du­r ų die­n a. Bū­s i­m ie­ ji stu­d en­t ai tu­r ės ga­l i­m y­b ę su­s i­ pa­ž in­t i su spe­c ia­l y­b ė­m is, ku­r ias įstai­g a siū­l o stu­d i­j uo­t i. Ren­g i­n ys vyks Klai­p ė­d os uni­ver­s i­t e­to „Au­ la Mag­n a“. Pris­t a­t y­m as. Pir­m a­d ie­n į 17 val. Ma­žo­s ios Lie­t u­vos is­to­r i­jos mu­z ie­ ju­je vyks bu­v u­sio Klai­p ė­dos kraš­to vi­s uo­me­n i­n in­ko, žur­n a­l is­to, mi­r u­ sio išei­v i­jo­j e Jo­no Gri­go­l ai­č io kny­ gos „Na­c ių pra­ga­re“ pri­s ta­t y­mas. Pas­k ai­t a. Tre­č ia­d ie­n į 14 val. Klai­ pė­dos vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Me­no sky­r iu­j e (J.Ja­no­n io g. 9) vyks pa­ skai­t a „Au­to­r ių tei­s ės ir jų pra­k ti­n is įgy­ven­d i­n i­mas“. Ren­g i­ny­j e lau­k ia­ mi vi­s i klai­p ė­d ie­č iai. San­t uo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos ci­ vi­l i­nės met­r i­k a­c i­jos sky­r iu­j e tuok­ sis 10 po­r ų. Žie­dus su­m ai­nys Jus­ tė Mi­l iū­tė ir And­re­jus Bli­no­vas (12 val.), In­g a Bed­r ic­k a­j a ir Igor Ivol­ gin (12.10 val.), Eg­lė Mi­k a­l aus­k ai­tė ir Vik­tor Ku­gai (12.30 val.), In­ga So­ ra­k ai­tė ir Ai­va­ras And­r iuš­k a (12.40 val.), Lai­ma Juk­nė ir Vid­man­t as Jo­ cys (13 val.), Ak­v i­lė Bal­š ai­t y­tė ir Ma­ rius Grik­š as (13.20 val.), In­ga Ka­va­ liaus­k ai­tė ir Fio­dor Du­d ik (13.30 val.), Do­n a­t a Žvink­ly­tė ir Mar­t y­ nas Ven­de­l is (13.40 val.), Gin­t a­rė Dra­g ū­n ai­tė ir To­m as Ka­m ins­k as (13.50 val.), Re­n a­t a Mi­s iū­tė ir Vai­ do­t as Mi­l a­š ius (14 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­ nės met­r i­k a­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­ ruo­tos 2 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Alek­sandr Be­len­ko (g. 1951 m.), Emi­ lė Lie­g u­tė (g. 2012 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ ja­m i Mi­c hail Vo­rob­j ov, Sta­s ys Kli­ mas, Emi­lė Lie­g u­tė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­n ę pa­r ą pa­g im­d ė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­ gai­tės ir 9 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 56 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­ džiu, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, pil­ vo ir gal­vos skaus­mais.

Naujieji seimūnai rūpinsis gamta Nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai klai­pė­die­ čiai pa­si­rin­ko dirb­ti to­kiuo­se par­la­men­ to ko­mi­te­tuo­se ir ko­mi­si­jo­se, kad bū­tų kuo ar­čiau gam­tos ir jū­ros. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

mos. „To­dėl ti­kiuo­si šio­je sri­ty­je šį tą nu­veik­ti“, – tei­gė I.Ro­zo­va.

Spręs Eu­ro­pos rei­ka­lus

No­ri bū­ti pir­mi­nin­ku

Šios ka­den­ci­jos Sei­me dir­ba aš­ tuo­ni klai­pė­die­čiai par­la­men­ta­rai – šiek tiek dau­giau nei anks­tes­ niais me­tais. Sei­me ne pir­mą ka­den­ci­ją esan­ tys uos­ta­mies­čio at­sto­vai nu­spren­ dė lik­ti tuo­se ko­mi­te­tuo­se, ku­riuo­ se dir­bo ir anks­čiau, o nau­jo­kai pa­si­rin­ko jų iš­si­la­vi­ni­mui ir tu­ri­ mai pa­tir­čiai ar­ti­miau­sias sri­tis. Į par­la­men­tą po ket­ve­rių me­ tų per­trau­kos grį­žu­si klai­pė­die­tė Iri­na Ro­zo­va dirbs Svei­ka­tos rei­ ka­lų ko­mi­te­te. Ji taip pat bus ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to bei Jū­ ri­nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ka­lų ko­ mi­te­to na­rė. „La­bai mėgs­tu žu­vį“, – juo­ka­ vo I.Ro­zo­va, pa­brė­žu­si, kad dar­ bas šiuo­se ko­mi­te­tuo­se ir ko­mi­si­ jo­je bu­vo jos pa­si­rin­ki­mas. Ji pri­mi­nė, kad bu­vo Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, to­dėl jai pui­ kiai ži­no­mos uos­ta­mies­čio svei­ka­ tos prie­žiū­ros sis­te­mos pro­ble­

Sei­mo nau­jo­kas – klai­pė­die­tis Rai­mun­das Pa­liu­kas dirbs Ap­lin­ kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. „Dar no­riu dirb­ti Jū­ri­nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ ka­lų ko­mi­si­jo­je, o jei Sei­mas pa­ tvir­tins, bū­ti ir jos pir­mi­nin­ku“, – ne­slė­pė R.Pa­liu­kas. Jis tei­gė, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą pa­si­rin­ko pa­ts, nes šią sri­tį ge­riau­siai iš­ma­no – jo pro­fe­ si­ja yra geo­lo­gas. „Pir­miau­sia no­ rė­čiau im­tis geo­ter­mi­nės jė­gai­nės Klai­pė­do­je pro­ble­mų, rū­pin­tis ska­ lū­ni­nių du­jų paieš­ko­mis. Ži­nau, jog Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei trūks­ta pi­ ni­gų aud­rų nu­nio­ko­tiems pa­plū­di­ miams tvar­ky­ti, bet ne­pa­ža­du, kad pa­dė­siu jų gau­ti“, – konk­re­čiai kal­ bė­jo R.Pa­liu­kas. Po 20 me­tų į Sei­mą su­grį­žęs klai­ pė­die­tis Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las dirbs Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te, nors iki šiol va­do­va­vo Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai. Jis gal­būt bus ir Jū­ri­nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ ka­lų ko­mi­si­jos na­riu.

Pa­rei­gos: kė­des nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me užė­mę po­li­ti­kai jau pa­si­skirs­

tė po ko­mi­te­tus ir ko­mi­si­jas.

Pri­žiū­rės iš­lai­das

Į Sei­mą per­rink­tas klai­pė­die­tis Eli­gi­jus Ma­siu­lis dirbs Au­di­to ko­ mi­te­te. „Kol kas dar neap­sisp­ren­ džiau dėl ko­mi­si­jų, bet esu ir frak­ ci­jos se­niū­nas, to­dėl dar­bo tik­rai pa­kaks. To­kį ko­mi­te­tą pa­si­rin­kau, nes ja­me dir­bau ir praė­ju­sią ka­ den­ci­ją, tik ne­bu­vau ak­ty­vus na­ rys, o šią bus ki­taip, nes esu opo­ zi­ci­jo­je. Gai­la, kad bu­vo pa­žeis­ta tra­di­ci­ja, jog Au­di­to ko­mi­te­to pir­ mi­nin­ko po­stas pri­klau­so opo­zi­ci­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jai, bet nie­ko, mū­sų ran­kos il­gos, vis tiek su­kont­ro­liuo­si­me, kaip lei­džia­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gai“, – ryž­tin­gai nu­si­tei­kęs bu­ vo E.Ma­siu­lis. Au­di­to ko­mi­te­te dirbs ir Nag­lis Pu­tei­kis. Ire­na Šiau­lie­nė ir Pra­nas Žei­ mys pa­si­rin­ko bū­ti In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to na­ riais, o Ag­nė Bi­lo­tai­tė nu­spren­dė sa­ve iš­ban­dy­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te.

Klai­pė­dai – gal­vo­sū­kis dėl re­ga­tos 1

Kol kas ga­li­my­bė ver­ti­ na­ma la­bai at­sar­giai“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ant­ra­die­nį vyks į Vil­nių, kur su­si­tiks su nau­ją­ja ša­lies val­ džia ir gal­būt iš­gaus pa­ža­dą skir­ti pi­ni­gų šiam ren­gi­niui.

Klai­pė­dos mies­to ta­ ry­ba yra pri­ta­ru­si re­ga­tai „Vol­vo Oce­ an Ra­ce“ iš biu­dže­to skir­ti 6 mln. li­tų. Bet to ma­ža.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba yra pri­ ta­ru­si re­ga­tai „Vol­vo Ocean Ra­ce“ iš biu­dže­to skir­ti 6 mln. li­tų. Bet to ma­ža. Ne­se­niai įkur­tas pa­ra­mos fon­das „Už jū­ri­nę vals­ty­bę“ jau ieš­ko pa­ra­mos re­ga­to­je da­ly­vau­ sian­čiai Lie­tu­vos ko­man­dai. Rei­kės sta­ty­ti mies­te­lį

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė dar de­ ra­si su re­ga­tos uos­tų at­ran­kos or­ ga­ni­za­ci­ja ir ti­ki­si, kad Klai­pė­dai nu­ma­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai bent šiek tiek su­ma­žės. Ta­čiau vie­na aiš­ku, kad vis tiek rei­kės 12 mln. li­tų. Dau­giau­sia pi­ni­gų, anot D.Ples­ ko­vie­nės, rei­kia uos­to mo­kes­čiui su­mo­kė­ti, kad re­ga­ta at­plauk­tų. Klai­pė­da tam nu­si­tei­ku­si iš­leis­ti 2 mln. li­tų.

Pa­tir­tis: į uos­ta­mies­tį re­ga­tos at­vi­lio­ja dau­gy­bę žmo­nių, no­rin­čių ap­žiū­rė­ti įspū­din­gus lai­vus.

Di­de­lės pi­ni­gų su­mos pa­rei­ka­ laus ir re­ga­tos rek­la­ma. „Mes tu­ ri­me įsi­pa­rei­go­ti re­ga­tą rek­la­muo­ti Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Bal­ ta­ru­si­jo­je, Ka­li­ning­ra­de. Tai­gi šios ša­lies laik­raš­čiuo­se ar ki­to­se ži­ niask­lai­dos prie­mo­nė­se teks pirk­ ti rek­la­mos plo­tus, o tai ne­kai­nuos pi­giai“, – skai­čia­vo ve­dė­ja. Pi­ni­gų taip pat rei­kia inf­rast­ ruk­tū­rai su­tvar­ky­ti, kad re­ga­ tą bū­tų ga­li­ma tin­ka­mai priim­ti, įreng­ti re­ga­tos mies­te­lį – pa­sta­ ty­ti sce­nas, pa­la­pi­nes, or­ga­ni­zuo­ti priė­mi­mus, ren­gi­nius. Be to, rei­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

kės pa­si­rū­pin­ti įgu­lų mai­ti­ni­mu ir ap­gy­ven­di­ni­mu. Neaiš­ku, ar ap­si­mo­ka

Jei mies­to ta­ry­ba nu­spręs, jog Klai­ pė­da yra pa­jė­gi priim­ti „Vol­vo Oce­ an Ra­ce“ re­ga­tą, at­siųs­ta su­tar­ tis tu­ri bū­ti pa­si­ra­šy­ta iki gruo­džio 7 d. ir iš­siųs­ta at­ran­ką vyk­dan­čiai or­ga­ni­za­ci­jai. Ji dar pri­dės sa­vo re­ko­men­da­ci­ jas ir vi­są pa­ke­tą jau per­duos „Vol­ vo Ocean Ra­ce“ or­ga­ni­za­to­riams, ku­rie iki gruo­džio 13 d. ir ap­si­spręs, į ku­riuos uos­tus ir ku­riais me­tais

už­suks įspū­din­giau­sios pa­sau­ lio jach­tos. Kai bu­vo svars­to­ma, ar teik­ti pa­raiš­ką da­ly­vau­ti kon­kur­se dėl re­ga­tos priė­mi­mo, kai ku­rie po­ li­ti­kai jau abe­jo­jo, ar tai da­ry­ti ver­ ta, nes neaiš­ku, ar iš­lai­dos ren­gi­ niui at­si­pirks. „Rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai sa­ko, kad to­kie ren­gi­niai at­si­per­ka, ta­ čiau pa­ti ne­si­ryž­čiau ver­tin­ti. Pa­ vyz­džiui, Lie­tu­vo­je vy­ko Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Vie­ni sa­ kė, kad iš jo už­dir­bo, ki­ti – kad ne, ir nie­kas ne­ži­no, kas yra tie­sa“, – sam­pro­ta­vo D.Ples­ko­vie­nė.

3

ĹĄeĹĄtadienis, LAPKRIÄŒIO 24, 2012

miestas su­Şa­lo­jo pe­rÄ—­jo­je

Ĺ ven­tÄ— ka­riai

eg­lÄ— jau Ĺža­liuo­ja

Penk­ta­die­nÄŻ 7 val. ry­to Tai­kos pro­spek­te ties 70 na­mu 43 me­tĹł BMW vai­ruo­to­ja par­tren­ kÄ— per ne­re­gu­liuo­ja­mÄ… pÄ—s­Ä?ių­ jĹł pe­rÄ—­jÄ… ei­nan­tÄŻ vy­rÄ…. Sun­kiai su­Şa­lo­tas, po­lit­rau­mÄ… pa­ty­ rÄ™s 52 me­tĹł klai­pÄ—­die­tis pa­te­ ko ÄŻ Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­ti­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s Rea­ni­ma­ci­jos sky­riĹł. Vai­ruo­to­ja bu­vo blai­vi.

Mi­nint Lie­tu­vos ka­riuo­me­nÄ—s die­nÄ… va­kar Klai­pÄ—­dos ÄŻgu­los da­ li­niai or­ga­ni­za­vo iť­kil­min­gas ka­ riĹł ri­kiuo­tes da­li­niuo­se. VÄ—­liau ĹĄven­tÄ— per­si­kÄ—­lÄ— ÄŻ Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nÄ—s baŞ­ny­Ä?iÄ…, kur vy­ ko Lie­tu­vos ka­riuo­me­nÄ—s die­nos mi­nÄ—­ji­mo ren­gi­nys – bu­vo au­ko­ ja­mos Mi­ťios, skam­bÄ—­jo svei­ki­ni­ mo kal­bos.

Mies­tÄ… pa­ma­Şu uŞ­lie­ja ĹĄven­ti­nÄ— dva­sia – sa­vai­tÄ—s vi­du­ry­je pra­ dÄ—­ta sta­ty­ti Ka­lÄ—­dĹł eg­lÄ— jau Ĺža­ liuo­ja ir yra be­veik su­mon­tuo­ ta. Tie­sa, ryť­kius eg­lÄ—s puo­ťy­ bos ele­men­tus kol kas pa­ste­ bÄ—­ti sun­ku. Tik­rÄ…­jÄŻ jos gro­Şį klai­ pÄ—­die­Ä?iai iť­vys gruo­dĹžio 1-Ä…jÄ… vyk­sian­Ä?io­je Ka­lÄ—­dĹł eg­lÄ—s ÄŻĹžie­ bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je.

Po pub­li­ka­ci­jos sulaukÄ— pa­gal­bos Di­dĹžiu­lio, maŞ­daug 200 ki­log­ra­mĹł svo­ rio na­muo­se ÄŻka­lin­tai 35-eriĹł klai­pÄ—­die­ tei gy­ve­ni­mas nau­jo­mis spal­vo­mis su­ ĹĄvi­to po pub­li­ka­ci­jos dien­rať­ty­je „Klai­ pÄ—­da“. Ĺ˝mo­nes su­jau­di­no skau­di mo­ters pa­tir­tis ir jie siō­lÄ— pa­dÄ—­ti, kas kuo ga­lÄ—­jo.

162;?. š6<  89.6=Âź1.• =?2;B:2?.A.

"#

: A68

! 9A

9A <@ ; . C < 1

8C62A6:.@ 1C62: .@:2;6:@ Ă 89.6=Âź1<@ 8<;02?AĂ? @.9ž 6? B?;.9<  $ • :2A6;Âź =?2;B:2?.A. @B =?6@A.AF:B

V`VRZ` c a N ] ] V N A RYOVZNZ` X ` ` Z R V a XYN`VSVXb\

“ "

=N`VĂ­YfZN` TNYV\WN aVX YN]X_VĂ˜V\ ! Q =0  .X_\]\YV`•  8YNV]Ă›Q\`• _RQNXPVW\` `Xf_VbWR C\XVRĂ˜VĂş NY ]_VR PR[a_V[V\ Ă&#x;Ă›WVZ\

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

At­ve­ŞÄ— vai­siĹł ir dar­Şo­viĹł

Lapk­ri­Ä?io 9 d. straips­ny­je „Svo­ ris ÄŻka­li­no na­muo­se“ „Klai­pÄ—­da“ pub­li­ka­vo dvie­jĹł vai­kĹł ma­mos is­ to­ri­jÄ…. DÄ—l di­dĹžiu­lio svo­rio ma­Şai ga­lin­ti ju­dÄ—­ti mo­te­ris pri­si­pa­Şi­no, kad jos gy­ve­ni­mÄ… pa­keis­tĹł skran­ dĹžio ma­Şi­ni­mo ope­ra­ci­ja. Ta­Ä?iau mo­te­ris dvi at­Şa­las ir sa­ve iť­lai­ko iĹĄ 800 li­tĹł. „Po straips­nio bu­vo sun­ku skai­ ty­ti Ĺžmo­niĹł ko­men­ta­rus. Bu­vo ir pik­ta, ir skau­du. Nie­kas ne­sup­ras to, kÄ… aĹĄ iť­gy­ve­nu, jei nÄ—­ra te­kÄ™ at­ si­dur­ti to­kio­je si­tua­ci­jo­je“, – kal­ bÄ—­jo klai­pÄ—­die­tÄ—. Ta­Ä?iau pub­li­ka­ci­ja su­jau­di­no dau­ge­lÄŻ Ĺžmo­niĹł. Ĺ˝mo­nÄ—s ra­ťÄ— laiť­ kus, siun­tÄ— pa­lai­ky­mo Ĺži­nu­tes su di­dĹžiu­liu svo­riu ko­vo­jan­Ä?iai klai­ pÄ—­die­tei. „Su­lau­kiau vie­nos mo­ters, ku­ ri gy­ve­na Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne, skam­ bu­Ä?io. Ji pa­no­ro pa­dÄ—­ti ĹĄiai dvie­jĹł vai­kĹł ma­mai. Mo­te­ris pri­si­pa­Şi­ no, kad yra uĹžau­gi­nu­si ÄŻvai­riĹł dar­ Ĺžo­viĹł, tu­ri ÄŻvai­riĹł vai­siĹł ir pa­siō­lÄ— klai­pÄ—­die­tei pa­gal­bą“, – pa­sa­ko­jo Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vai­ko tei­ siĹł ap­sau­gos sky­riaus ve­dÄ—­ja Gra­ Ĺži­na Au­ry­lie­nÄ—. Net­ru­kus dien­rať­Ä?io skai­ty­to­ ja pa­si­bel­dÄ— ÄŻ vie­ni­ťos ma­mos na­ mĹł du­ris. „At­ve­ŞÄ— mo­te­ris ÄŻvai­riĹł dar­Şo­viĹł, vai­siĹł, pa­dÄ—­ko­jo­me. Il­gai su ja kal­ bÄ—­jau­si ir ji pri­si­pa­Şi­no, kad pa­Ä?iai te­ko il­gus me­tus ko­vo­ti su ant­svo­ riu. Nuo­ťir­dĹžiai uŞ­jau­tÄ— ir ti­ki­no, kad re­tas ap­lin­ki­nis su­pras, kaip jau­Ä?ia­si to­kie, kaip mes“, – pa­sa­ ko­jo straips­nio he­ro­jÄ—. Pa­gal­ba – net iĹĄ Da­ni­jos

Pa­gal­bÄ… pa­siō­lÄ— ir vie­na tei­si­nin­kÄ— iĹĄ Pa­ne­vÄ—­Şio. Su­jau­din­ta mo­te­ris pa­ti­ki­no, kad ga­li du vai­kus au­gi­ nan­Ä?iai ma­mai pa­dÄ—­ti pi­ni­gais. „La­bai dÄ—­kin­ga mo­te­riai, ku­ri ban­ko pa­ve­di­mu at­siun­tÄ— net 500 li­tĹł. Ji pa­sa­kÄ—, kad tai pi­ni­gÄ—­liai ne ope­ra­ci­jai, o vai­kams. Mums tai yra di­de­li pi­ni­gai, kaip tik tuo me­tu la­ bai jĹł trō­ko. Nu­pir­kau vai­kams ba­

tus ÄŻ mo­kyk­lÄ… vaikť­Ä?io­ti. Jie juk iť­ gy­ve­na dÄ—l moks­lei­viĹł pa­ty­Ä?iĹłâ€œ, – kal­bÄ—­jo mo­te­ris. Dar vie­na mo­te­ris at­si­lie­pÄ— net iĹĄ Da­ni­jos. „Ji su­dÄ—­jo siun­ti­nu­kÄ… ir at­siun­ tÄ— mums ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ…. Mo­te­ris ÄŻdÄ—­ jo vi­so­kiĹł rō­be­liĹł vai­kams. Pa­si­ kal­bÄ—­jo­me, sa­kÄ—, kad iť­ti­kus bÄ—­dai ga­lÄ—­Ä?iau kreip­tis ÄŻ ją“, – pa­sa­ko­jo su­jau­din­ta klai­pÄ—­die­tÄ—.

Gra­Şi­na Au­ry­lie­nÄ—:

Mo­te­ris pri­si­pa­Şi­no, kad yra uĹžau­gi­nu­si ÄŻvai­riĹł dar­Şo­viĹł, tu­ ri ÄŻvai­riĹł vai­siĹł ir pa­ siō­lÄ— klai­pÄ—­die­tei pa­ gal­bÄ….

UŞ­jau­tÄ— to pa­ties li­ki­mo mo­te­rys

Vie­ni­ťa ma­ma pri­si­pa­Şi­no, kad vi­ sos mo­te­rys, ku­rios iť­tie­sÄ— pa­gal­ bos ran­kÄ…, bu­vo ko­vo­ju­sios su di­ de­liu svo­riu. „Ma­ne su­jau­di­no, kad uŞ­jau­tÄ— tos, ku­rios Ĺži­no, kas tai yra. Ma­ne jos pui­kiai su­pra­to. Da­ni­jo­je gy­ve­nan­ ti lie­tu­vÄ— pa­sa­ko­jo, kad bu­vo smar­ kiai priau­gu­si svo­rio. Vy­ras jÄ… pa­li­ko su dviem vai­kais, tad mo­te­ris Ĺži­no­jo, kÄ… to­kiais gy­ve­ni­mo mo­men­tais ten­ ka iť­gy­ven­ti“, – kal­bÄ—­jo klai­pÄ—­die­tÄ—. Re­dak­ci­ja su­lau­kÄ— laiť­ko iĹĄ klai­ pÄ—­die­tÄ—s, ku­ri yra iť­lei­du­si kny­gÄ… apie svei­kÄ… gy­ven­se­nÄ…. „Ma­n padarÄ— ÄŻspĹŤdÄŻ ĹĄios mo­te­ris gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, nuo­ťir­dĹžiai no­ riu jai pa­dÄ—­ti, kaip pa­dÄ—­jau ir dau­ ge­liui ki­tĹł Ĺžmo­niĹł, ku­rie no­rÄ—­jo nu­mes­ti svo­rio. Ta­da Ĺžy­dÄ—s svei­ ka­ta“, – ti­ki­no mo­te­ris.

4

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

miestas

Vie­toj pa­sa­kų – koš­ma­rai 1

Komentaras

Pa­sa­koja apie iš­ma­tas

Dvie­jų ma­ža­me­čių vai­kų ma­ma Re­da su vai­kiš­kų kny­ge­lių tin­ka­mu­mo pro­ble­ma ma­žy­liams su­si­du­ria ne pir­mą kar­tą. „Bu­vo ma­no vai­kams pa­do­va­ no­ję to­kią kny­ge­lę apie plau­kio­ jan­čius ka­ku­čius, kaž­ko­kia šlykš­ti kny­ga, kad net ne­no­rė­jau skai­ty­ti vai­kams, mes ją iš­me­tė­me“, – pa­ sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Ke­tin­da­ma skai­ty­ti lie­tu­viš­ką „Eg­lę žal­čių ka­ra­lie­nę“, Re­da dve­ jo­jo, ar vai­kai neiš­si­gąs. Ma­žy­liams – dve­ji su pu­se ir pen­ke­ri me­tu­kai. Ma­mai ši pa­sa­ka pa­si­ro­dė per­ne­ lyg žiau­ri. „Pri­si­mi­niau sa­ve pa­čią vai­kys­tė­ je. Ta­da tik­rai į „Eg­lę žal­čių ka­ra­lie­ nę“ ne­žiū­rė­jau kaip į ko­kį kri­mi­na­lą. Suau­gus, po­žiū­ris pa­si­kei­tė. Da­bar skai­tant lie­tu­viš­kas pa­sa­kas pa­me­ nu tiek bai­sy­bių, tai ra­ga­na šu­niu­kui ko­jy­tes iš­su­ki­nė­ja, tai kaž­kas kaž­ką val­go“, – pri­si­mi­nė Re­da. Suau­gu­sio žmo­gaus akims tai – bai­su. Pa­sak Re­dos, vai­ką nuo to­ kios in­for­ma­ci­jos no­rė­tų­si sau­go­ti. Bet „Eg­lė­je žal­čių ka­ra­lie­nė­je“ vai­kams pa­si­ro­dė svar­bes­ni ki­ ti da­ly­kai. Vy­res­nia­jam ber­niu­kui ki­lo klau­si­mas, ko­dėl jū­ra rau­do­na. Paaiš­ki­nus, kad čia nu­žu­dė žal­tį ir tai jo krau­jas, vai­kas tai priė­mė tar­ si nor­ma­liai. Pra­dė­jus skai­ty­ti pa­sa­ką, įtam­ pa vis au­go. Pa­sak Re­dos, ji akies kraš­te­liu ste­bė­jo sa­vo vai­kus, ir vis gal­vo­jo, ku­rio­je pa­sa­kos vie­to­je rei­ kia su­sto­ti. „Pa­ra­dok­sa­lu, bet vai­kams nu­ žu­dy­mas ne­su­kė­lė di­de­lių emo­ci­jų ar iš­gąs­čio. Jiems bai­siau­sia bu­vo, ko­dėl Eg­lė, vai­kų ma­ma, pa­ver­tė sa­vo vai­kus me­džiais“, – pri­si­mi­ nė Re­da. Esą vai­kams vi­sai ne tie da­ly­ kai bau­gi­nan­tys, ku­rie yra bai­sūs suau­gu­sie­siems. Ką reiš­kia nu­žu­dy­mas?

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras pro­fe­so­rius Ri­man­tas Bal­sys ti­ki­no, kad pa­sa­kos yra žmo­gaus iš­min­ties ir pe­da­go­gi­kos is­to­ri­ja. Jei gy­ve­ni­ me su žiau­ru­mais su­si­du­ria­me, jie ir pa­sa­ko­se at­spin­dė­ti. „Šian­dien gi mes la­bai daž­nai pa­sau­lį gra­ži­na­me. Sa­ko­me, kad jis žy­miai gra­žes­nis, nei yra iš tik­rų­jų. Bet juk žmo­gus su­si­du­ria ir su li­go­ mis, ir su mir­ti­mi, ir su ne­lai­mė­mis. Net uni­ver­si­te­tuo­se apie tai fak­tiš­ kai ne­kal­ba­ma, o pa­sa­ko­se apie tai kal­ba­ma“, – tei­gė R.Bal­sys. Pas­ta­ro­jo­je sa­vo kny­go­je „Lie­ tu­vių tau­to­sa­kos kū­ri­nių pra­smės“

Li­nas Sluš­nys

K

Vai­k ų psi­cho­lo­gas

Šo­kas: su­dras­ky­tas vai­ko kū­nas ant žmo­gėd­ros sta­lo. To­kiu „vaiz­de­liu“ iliust­ruo­ta nau­jo lie­tu­viš­ko lei­di­mo

Ch.Per­rault pa­sa­ka „Ba­tuo­tas Ka­ti­nas“.

B.Ker­be­ly­tė taip pat pa­tvir­ti­no, kad žiau­ru­mai lie­tu­viš­ko­se pa­sa­ko­se at­spin­di gy­ve­ni­mą. „Man lei­dyk­lo­je liep­da­vo: pa­ tai­sy­ki­te pa­sa­kas, nes jos per žiau­

Bro­nis­la­va Ker­be­ly­tė:

Man lei­dyk­lo­je liep­ da­vo: pa­tai­sy­ki­ te pa­sa­kas, nes per žiau­rios. Aš jiems sa­ ky­da­vau: ge­rai, bet jūs pir­ma pa­tai­sy­ki­ te gy­ve­ni­mą.

rios. Aš jiems sa­ky­da­vau: ge­rai, bet jūs pir­ma pa­tai­sy­ki­te gy­ve­ni­mą“, – tei­gė pro­fe­so­rė. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­tų kal­ bo­ty­ros ir et­no­lo­gi­jos ka­ted­ros lek­ to­rė Rū­ta Gru­ma­dai­tė-Pa­bar­čie­nė

tei­gė, kad kar­tais nu­žu­dy­mas pa­sa­ ko­je reiš­kia kit­ką. Ta­čiau vai­kams prieš mie­gą tik­rai kai ku­rių pa­sa­kų skai­ty­ti ne­ga­li­ma. „Jei­gu pa­sa­kos tu­ri tai, kas, psi­ cho­lo­gų po­žiū­riu, blo­gai vei­kia vai­ ko są­mo­nę, rei­kia įver­tin­ti, ko­kio am­žiaus vai­kui tai skai­ty­ti“, – at­ krei­pė dė­me­sį R.Gru­ma­dai­tė-Pa­ bar­čie­nė. Ža­gi­no mie­gan­čią ka­ra­lai­tę

Prins­to­no uni­ver­si­te­to is­to­ri­jos pro­fe­so­riaus Ro­ber­to Darn­to­no stu­di­jo­je „Di­džio­sios ka­čių sker­ dy­nės“ ana­li­zuo­ja­mos pran­cū­zų pa­sa­kos. Jo­se taip pat ap­stu siau­ bo ele­men­tų. Pro­fe­so­rius sa­vo stu­di­jo­je pa­ tei­kia ne vie­ną gar­sią pa­sa­ką, ku­ri šiur­pi­na ir šian­dien. Pa­vyz­džiui, vie­na­me iš anks­ty­ vų­jų „Mie­gan­čio­sios gra­žuo­lės“ va­rian­tų prin­cas iš­gel­bė­to­jas yra jau ve­dęs ki­tą mo­te­rį, bet jis prie­ var­tau­ja mie­gan­čią ka­ra­lai­tę ir ji ne­pra­bus­da­ma pa­gim­do jam sep­

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

ty­nis vai­kus. Ga­liau­siai, žin­do­ mi kū­di­kiai pa­nai­ki­na už­kei­ki­mą, įkąs­da­mi mo­ti­nai į krū­tį. Vė­liau tuos ne­san­tuo­ki­nius vai­kus mė­ gi­na suės­ti prin­co mo­ti­na – žmo­ gėd­ra. Anot R.Darn­to­no, ori­gi­na­lia­me „Mė­lyn­barz­dy­je“ pa­sa­ko­ja­ma apie keis­to vy­ro, jau tu­rė­ju­sio še­šias žmo­nas, nuo­ta­ką, ku­ri neat­sis­pi­ ria pa­gun­dai ir at­ra­ki­na už­draus­ tas na­mų du­ris. Už du­rų ji ap­tin­ka bu­vu­sių žmo­nų la­vo­nus. Vie­no­je anks­ty­vų­jų Pe­le­nės cik­lo pa­sa­kų he­ro­jė tam­pa tar­nai­te, kad su­kliu­dy­tų sa­vo tė­vui prie­var­ta ją ves­ti. Ki­to­je pa­sa­ko­je pa­mo­tė ban­ do įstum­ti Pe­le­nę į kros­nį, bet per klai­dą su­de­gi­na vie­ną sa­vo tik­rų­ jų duk­te­rų. Tė­vui – troš­ki­nys iš sū­naus

R.Darn­to­nas tvir­ti­na, kad pran­cū­ zų vals­tie­čių pa­sa­ko­je „Jo­niu­kas ir Gry­tu­tė“ he­ro­jaus su­klai­din­tas žmo­gėd­ra per­pjau­na gerk­les sa­vo vai­kams.

aip vai­k ą vei­k ia pa­s a­k ų žiau­ru­mai ir bai­sy­bės, sun­ ku pa­sa­k y­t i. Kaž­ka­da do­ mė­jau­si tuo, bet ty­ri­mų ne­ pa­v y­ko ras­t i. Ta­čiau ne­ma­nau, kad bai­sios pa­sa­kos da­ro di­de­lę ža­lą vai­ kui. Pa­sa­kos tu­ri tam tik­rą mo­ra­lą. Pa­ vyz­džiui, H.K.An­der­se­no pa­sa­ka „Mer­ gai­tė su deg­tu­kais“, liūd­na, grau­di, bai­si is­to­ri­ja, bet ver­čian­ti vai­kus su­si­mąs­ty­ ti. Tai su­ke­lia ir nei­gia­mą emo­ci­ją, bet tuo pat me­tu su­ke­l ia ir gai­les­t į. Svar­ biau­sia, kaip mes tam vai­kui paaiš­kin­ si­me kai ku­rias pa­sa­kos de­ta­les, taip jie jas ir priims. La­bai daž­nai lei­dyk­los lei­ džia ne pa­sa­kas, o tam tik­ras adap­ta­ci­ jas. Ši­tai jau ga­l i veik­t i blo­gai. Ma­nau, kad to­kių da­ly­kų pie­ši­nė­liuo­se, kaip nu­ pjau­tos ko­jos, iš­dras­ky­tos mė­sos, ne­tu­ rė­tų bū­ti. Vai­kui tai ga­li im­ti sap­nuo­tis. Kai ku­rios pa­sa­kos yra skir­tos suau­gu­ sie­siems, ku­rios bū­da­vo pa­sa­ko­ja­mos sa­lo­nuo­se, juo­se pa­si­tai­k y­da­vo siau­ bo ele­men­tų ir jos ne­skir­tos vai­kams. O da­bar tai pa­va­di­na pa­sa­ka ir ma­no, kad tin­ka vai­kams. Nie­ko pa­na­šaus, tai – suau­gu­sie­siems skir­tas kū­ri­nys. Jei­gu to­kie pa­sa­ko­ji­mai suau­gu­sie­siems pri­ tai­ko­mi vai­kams, da­ro­ma di­de­lė klai­ da. Lie­tu­vo­je ga­lio­ja įsta­ty­mas dėl ža­ lin­gos in­for­ma­ci­jos po­vei­kio vai­kams ir paaug­liams. Šiuo įsta­ty­mu va­do­vau­ jan­tis ga­li­ma la­bai drą­siai įver­tin­ti tas kny­gas. Tik rei­kė­tų eks­per­tų iš­va­dų.

Pa­sa­ko­je „Gra­žuo­lė ir pa­bai­sa“ jau­ni­kis ry­ja nuo­ta­kas vie­ną po ki­ tos ves­tu­vių lo­vo­je. Dar žiau­res­nė­je pa­sa­ko­je „Trys šu­nys“ se­suo nu­žu­ do bro­lį, pa­slėp­da­ma vir­bus jo ves­ tu­vių lo­vo­je. Vi­sų nuo­žmiau­sia yra pa­sa­ka „Ma­no mo­čia ma­ne žu­dė, ma­no tė­vas ma­ne ėdė“. Ten mo­ti­na su­ ka­po­ja sū­nų ir iš­ver­da lio­nie­tiš­ką troš­ki­nį, o duk­tė juo vai­ši­na tė­vą. „Taip ei­na­me nuo prie­var­ta­vi­ mo ir so­do­mi­jos iki krau­jo­mai­ šos ir ka­ni­ba­liz­mo. Ne­sis­teng­da­mi pri­deng­ti pa­sa­ko­ji­mo sim­bo­liais, XVIII a. Pran­cū­zi­jos pa­sa­kų se­kė­ jai vaiz­duo­ja žiau­rų ir at­vi­rai bru­ ta­lų pa­sau­lį“, – sa­vo stu­di­jo­je ra­šė R.Darn­to­nas. Šian­dien ne­ži­nia, ar to­kio­mis pa­sa­ko­mis bu­vo sie­kia­ma pa­links­ min­ti suau­gu­siuo­sius, ar įbau­gin­ ti vai­kus. Ta­čiau kai ku­rios jų, pa­ sie­ku­sios mū­sų die­nas, įvar­di­ja­mos kaip pa­sa­kos vai­kams, nors jiems jos tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti skir­tos.

5

šeštadienis, LAPKRIČIO 24, 2012

šeštadienio interviu

Rek­to­rė, ku­rią vi­si va­di­na var­du

V

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

os pa­spau­du­si ran­ką, LCC tarp­tau­ti­nio uni­ ver­si­te­to rek­to­rė Mar­ le­ne Wall at­si­pra­šė, kad ne­ga­lė­si­me kal­bė­tis lie­tu­viš­kai, nors dau­giau nei 10 me­tų uos­ta­mies­ty­je gy­ve­nan­ti ka­na­die­tė su­pran­ta šią kal­bą ir mo­ka kai ku­riuos žo­džius. Lais­vai bei emo­cin­gai bend­rau­jan­ti M.Wall to­li gra­žu ne­pri­mi­nė rim­tos aka­de­mi­nės vi­suo­me­nės at­sto­vės.

Gi­mė 1950 m. Urug­va­ju­je, Mon­te­v i­ dė­ju­je. 1981–1985 m. stu­di­ja­vo ang­lų kal­bos pe­da­go­g i­ką Ta­bo­ro ko­le­d že (Hills­ bo­ras, Kan­za­so vals­t i­ja), bai­gė kal­ bo­t y­ros ma­g ist­ro stu­d i­jas Pie­t ų Ili­ no­jaus uni­ver­si­te­te.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

1989–1990 m. ap­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ ta­ci­ją vals­t y­bi­n ia­me Kan­za­so uni­ ver­si­te­te.

s.lukosiute@kl.lt

Stu­den­tai krei­pia­si var­du 1990–2002 m. dir­bo JAV vals­t y­bi­ nė­se ir pri­va­čio­se vi­du­r i­nė­se mo­ kyk­lo­se, re­g io­ni­nė­je švie­ti­mo ad­mi­ nist­ra­ci­jo­je, uni­ver­si­te­t i­nė­se pe­da­ go­g ų ren­g i­mo ir pro­fe­si­nio to­bu­li­ni­ mo pro­gra­mo­se Eu­ro­po­je, Af­ri­ko­je ir Šiau­rės Ame­ri­ko­je.

– Jūs pir­mo­ji mo­te­ris, ta­pu­si uni­ver­si­te­to rek­to­re Lie­tu­vo­je. Kaip pa­ti ver­ti­na­te šį fak­tą? – Jei at­vi­rai, ne­gal­vo­jau apie tai. Ly­tis nė­ra svar­bi. Svar­biau­sia – ge­ rai at­lik­ti rek­to­riaus pa­rei­gas. – Nors uni­ver­si­te­tui pra­dė­jo­ te va­do­vau­ti prieš po­rą me­ tų kaip lai­ki­no­ji va­do­vė, bet inau­gu­ruo­ta į šias pa­rei­gas bu­ vo­te prieš po­rą mė­ne­sių. Ar kas nors pa­si­kei­tė? – Nau­ja­me vaid­me­ny­je jau­čiu ener­ gi­jos ant­plū­dį. Pag­rin­di­nis ma­no tiks­las – aka­de­mi­nės uni­ver­si­te­to re­pu­ta­ci­jos stip­ri­ni­mas ne tik Lie­ tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je. LCC tarp­ tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas tu­ri sa­vo uni­ka­lių bruo­žų, ku­riuos no­ri­si dar la­biau iš­ryš­kin­ti ir pla­čiau pri­sta­ ty­ti vi­suo­me­nė­je. Šie bruo­žai mus iš­ski­ria iš vi­sų aukš­tų­jų mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Mes esa­me krikš­čio­niš­kas, tarp­tau­ti­nis, lais­ vų­jų me­nų Šiau­rės Ame­ri­kos sti­ liaus uni­ver­si­te­tas, kur san­ty­kiai grin­džia­mi tar­pu­sa­vio dar­na ir fi­ lant­ro­pi­nė­mis ver­ty­bė­mis. – Koks rek­to­riaus vaid­muo? – Ne­se­niai kal­bė­jau su Ame­ri­kos uni­ver­si­te­tų rek­to­riais. Jie pri­ta­rė, kad rek­to­rius pri­va­lo nors tru­pu­tį iš­ma­ny­ti dau­ge­lį skir­tin­gų sri­čių. Mū­sų uni­ver­si­te­tas spe­ci­fi­nis tuo, kad di­džią­ją rek­to­riaus dar­bo da­lį ati­ma rė­mė­jų paieš­ka. Tai nau­jau­ sia sri­tis, su ku­ria man ten­ka su­si­ dur­ti. Ke­liau­jant po skir­tin­gas ša­lis ten­ka iš­sa­miai pa­pa­sa­ko­ti uni­ka­lią uni­ver­si­te­to is­to­ri­ją. Bet man kas­ kart ma­lo­nu ši­tai da­ry­ti. – Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se yra įpras­ta į dės­ty­to­ ją kreip­tis pa­gal pa­rei­gas ar moks­lo laips­nį. Į jus stu­den­ tai krei­pia­si var­du. Tai dar vie­ nas jū­sų uni­ver­si­te­to iš­skir­ti­ nu­mas? – Tai nė­ra at­si­tik­ti­nis da­ly­kas. Į ma­ne var­du krei­pia­si ne tik ko­le­ gos, bet ir stu­den­tai. Vi­si čia yra ly­ gūs. Ne­for­ma­lus bend­ra­vi­mas at­ sklei­džia mū­sų kaip be­si­mo­kan­čios bend­ruo­me­nės spe­ci­fi­ką. Uni­ver­si­ te­te sten­gia­mės su­ma­žin­ti hie­rar­ chi­ją. No­ri­si, kad vi­si žmo­nės dau­ giau ar ma­žiau jaus­tų­si ly­gūs. Ma­no ka­bi­ne­to du­rys vi­sa­da at­vi­ros. – Va­do­vau­ja­te krikš­čio­niš­kam uni­ver­si­te­tui. Kaip ti­kė­ji­mas at­si­ra­do jū­sų gy­ve­ni­me? – Ti­kė­ji­mas yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis. Bū­tent jis ma­ne at­ve­dė į šį uni­ver­si­te­tą. Ma­no tė­vai bu­vo gi­ liai ti­kin­tys. Bet žmo­gus pa­ts tu­ ri at­ras­ti ti­kė­ji­mą, ne­prik­lau­so­mai

2002–2012 m. dir­bo LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to pro­rek­to­re.

lan­kiau­si Is­lan­di­jo­je... Ne, ne­ga­liu at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Dėl bu­te­liu­ko – ke­lis ki­lo­met­rus

Sie­kis: M.Wall paaiš­ki­no, kad uni­ver­si­te­te spe­cia­liai sten­gia­ma­si su­ma­žin­ti hie­rar­chi­ją tarp stu­den­tų ir va­do­vų.

nuo ap­lin­kos, ku­rio­je užau­go. Per tam tik­rus gy­ve­ni­mo įvy­kius su­pra­ tau, kad sa­vo gy­ve­ni­mą tu­riu pa­ skir­ti ti­kė­ji­mui. Gy­ve­ni­me bu­vo to­kių sun­kių mo­ men­tų, kad neį­si­vaiz­duo­ju, kas bū­ tų ga­lė­ję pa­dė­ti iš­tver­ti, jei­gu ne­bū­ tų Die­vo. Bet Die­vas pa­de­da ne tik sun­kio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se. Jis tei­kia ir džiaugs­mą. Ste­bi­na kul­tū­rų skir­tu­mai

– Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te jau 11 me­ tų. Ar dar yra da­ly­kų, ku­rie jus ste­bi­na? – Nuo ta­da, kai 2002 me­tais at­va­ žia­vau gy­ven­ti į Lie­tu­vą, ir iki da­bar įvy­ko ne­ma­žai po­ky­čių į ge­ra. Pri­ si­mi­nus pir­mą­jį sa­vo ap­si­lan­ky­mą čia, prieš su­griū­vant So­vie­tų Są­ jun­gai, o Die­ve, kaip vis­kas nuo to lai­ko pa­si­kei­tė. Gal jūs taip stip­riai ne­jau­čia­te ši­tų po­ky­čių, bet, ma­no aki­mis, įvy­ko di­džiu­lis šuo­lis. Ma­ne iki šiol ste­bi­na tam tik­ri kul­tū­rų skir­tu­mai. Lie­tu­vo­je ga­li­ ma daug pa­siek­ti, jei pa­žįs­ti rei­ka­ lin­gus žmo­nes. Pa­žin­tys da­ro di­ džiu­lę įta­ką. – Pri­si­pa­ži­no­te, kad ne­jau­kiai jau­čia­tės, jog ne­ga­li­me kal­bė­ tis lie­tu­viš­kai. Ar mū­sų kal­ba to­kia sun­ki, ar ji tie­siog nė­ra bū­ti­na jū­sų ap­lin­ko­je? – Jau­čiu di­de­lę naš­tą, kad ne­kal­ bu tos ša­lies, ku­rio­je gy­ve­nu ir ku­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ri ma­ne sve­tin­gai priė­mė, kal­ba. Bet ka­dan­gi mū­sų uni­ver­si­te­tas yra tarp­tau­ti­nis, ma­no ap­lin­ko­je bend­ rau­ja­ma ang­liš­kai, ko­le­gos taip pat yra ang­la­kal­biai, tad lie­tu­vių kal­ba ma­no dar­be nė­ra to­kia rei­ka­lin­ga. Kal­bos mo­ky­mui­si rei­kė­tų skir­ti daug lai­ko, o dir­bant rek­to­re ras­ti lais­vo lai­ko su­dė­tin­ga.

Eu­ro­po­je nu­ro­dy­ ti sa­vo gi­mi­mo da­ tą gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ me yra pri­va­lo­ma, o Ame­ri­ko­je tai jau yra disk­ri­mi­na­ci­jos po­žy­mis. Gy­vas su­ve­ny­ras iš Urug­va­jaus

– La­bai eg­zo­tiš­kas vie­nas jū­ sų biog­ra­fi­jos fak­tas – gi­mė­te Urug­va­ju­je. Kiek lai­ko ten pra­ lei­do­te? – Ma­no tė­vas gi­mė Uk­rai­no­je. Kai jam bu­vo tre­ji, šei­ma per­si­kraus­ tė gy­ven­ti į Ka­na­dą. Ten užau­gęs jis su­si­pa­ži­no su ma­no ma­ma. Ga­vęs dar­bo pa­siū­ly­mą ket­ve­riems me­tams iš­va­žia­vo į Urug­va­jų. Ten gi­miau aš – ma­žas su­ve­ny­ras iš Urug­va­jaus. Gi­miau Urug­va­ju­je, tu­riu Ka­na­dos pi­lie­ty­bę, vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­giau Pa­rag­va­ju­je, di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­

lį pra­lei­dau Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, o da­bar gy­ve­nu Lie­tu­vo­ je. Gy­ve­nau pen­kio­se ša­ly­se ir tri­ juo­se že­my­nuo­se. – Gal toks kos­mo­po­li­tiš­kas gy­ ve­ni­mas už­krė­tė po­mė­giu ke­ liau­ti? Ar ke­lio­nės yra dar­bo da­lis, ga­li­my­bė pa­žin­ti ki­tas tau­tas? – Ma­no tiks­las – ap­lan­ky­ti tiek ša­ lių, kiek man me­tų. Eu­ro­po­je tai pa­ da­ry­ti leng­viau, nes ša­lys yra ar­ti vie­na ki­tos. Jei pa­sa­ky­siu, kiek ša­ lių ap­lan­kiau, su­ži­no­si­te, kiek man me­tų. Eu­ro­po­je nu­ro­dy­ti sa­vo gi­ mi­mo da­tą gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me yra pri­va­lo­ma, o Ame­ri­ko­je tai jau yra disk­ri­mi­na­ci­jos po­žy­mis. Die­vi­nu ke­liau­ti, nes taip pa­žįs­tu ki­tas kul­tū­ras, su­si­pa­žįs­tu su nau­ jais žmo­nė­mis. Bu­vau Uz­be­kis­ta­ ne, Kon­go Res­pub­li­ko­je, bet nie­ ka­da ne­si­lan­kiau Ita­li­jo­je. Tie­siog taip su­si­klos­tė gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­ bės, kad vi­sos ma­no ke­lio­nės tu­rė­jo tam tik­rą tiks­lą. No­ri­si ne tik res­to­ ra­ne iš­ger­ti ka­vos, bet ir ką nors nu­ veik­ti. Kon­ge pa­dė­jau įkur­ti vie­tos uni­ver­si­te­to ang­lų kal­bos cent­rą. O mei­lė ke­lio­nėms tur­būt at­si­ra­do dar nuo vai­kys­tės, kai kar­tu su tė­ vais gy­ve­nau ne vie­no­je ša­ly­je. – Ko­kia ša­lis yra jū­sų mėgs­ta­ miau­sia? – Kiek­vie­na ša­lis yra skir­tin­ga. Af­ ri­ka, Etio­pi­ja, Es­ti­ja... Šią va­sa­rą

– Jū­sų dar­bo ka­bi­ne­te ma­ty­ti su­dė­tos „Co­ca Co­los“ skar­di­ nės ir bu­te­liu­kai. Ar juos rink­ti dar vie­nas jū­sų po­mė­gis? Kaip tuo su­si­do­mė­jo­te? – Taip, tai vie­n a ma­n o aist­r ų. Tu­riu 350 „Co­ca Co­los“ bu­te­liu­ kų iš 75 ša­l ių. Vis­kas pra­s i­d ė­j o nuo to, kai vie­ną va­sa­rą Ki­ni­jo­je dės­čiau ang­lų kal­bą. 8-aja­m e de­š imt­m e­t y­j e ten ne­ bu­vo ga­l i­m a nu­s i­p irk­t i šio gė­r i­ mo, kaip ir ki­tų va­ka­rie­tiš­kų pro­ duk­tų. „Co­c a Co­l ą“ par­d uo­d a­v o tik vie­n a­m e vieš­b u­t y­j e, kur kas­d ien dvi­ra­čiu va­žiuo­da­vau pen­kis ki­ lo­m et­r us nu­s i­p irk­t i vie­n o bu­t e­ liu­k o. Jį iš­ger­d a­vau su di­d žiu­l iu ma­lo­nu­mu. Bū­da­vo gai­la iš­mes­ti bu­te­l iu­k ą, nes pa­va­d i­n i­m as bū­ da­vo pa­ra­š y­t as ki­n ų kal­ba. Tad juos pa­sta­ty­da­vau vo­nio­je. – Šia­me ka­bi­ne­te tur­būt tė­ra ma­žy­tė šios ko­lek­ci­jos da­lis. O kur li­ku­sio­ji? – Di­džio­ji da­lis ko­lek­ci­jos yra na­ muo­se Ame­ri­ko­je, ki­ta – na­muo­ se Klai­pė­do­je. Ma­nau, kad di­džiu­ lei „Co­ca Co­los“ ko­lek­ci­jai rek­to­rės ka­bi­ne­tas nė­ra tin­ka­ma vie­ta. – Fo­tog­ra­fi­jos jū­sų dar­bo ka­bi­ ne­te by­lo­ja apie dar vie­ną po­ mė­gį? Ar fik­suo­ja­te tik ke­lio­nių įspū­džius, ar tu­ri­te ir ki­to­kių mėgs­ta­mų ob­jek­tų? – Fo­tog­ra­fuo­ju vi­sur ir vi­sa­da. Man at­ro­do, jog tu­riu akį me­nui. Fo­tog­ra­fi­jos yra sa­vo­tiš­kas ma­ no die­no­raš­tis. Jei­gu ko­kios vie­tos neuž­fik­sa­vau, va­di­na­si, ten ir ne­ bu­vau. Šios še­šios nuo­trau­kos ka­ bi­ne­te pa­rink­tos spe­cia­liai. Jos vi­ sos kuo nors su­si­ju­sios su mū­sų uni­ver­si­te­tu. – Kur gy­ve­na jū­sų šei­ma? – Aš esu vie­na, bet ne vie­ni­ša. Dau­ gu­ma ma­no šei­mos na­rių gy­ve­na Ame­ri­ko­je ir Ka­na­do­je. Lie­tu­vo­je ma­no šei­ma yra žmo­nės, ku­rie ma­ ne su­pa.

6

šeštadienis, LAPKRIČIO 24, 2012

sveikata

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mą įveikia ope­ra­ci­ja Uro­lo­gas yra vy­rų gy­dy­to­jas. To­kia klai­ din­ga nuo­sta­ta yra įsi­ga­lė­ju­si vi­suo­me­ nė­je, ypač tarp mo­te­rų. Ta­čiau uro­lo­gai joms ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti ne­pa­to­gių svei­ ka­tos bė­dų. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Pa­dė­ti įma­no­ma

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Uro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Rai­mon­das Venc­kus pa­nei­gė vi­ suo­me­nė­je įsi­ga­lė­ju­sią nuo­mo­ nę – gy­dy­to­jas uro­lo­gas nė­ra vien vy­rų gy­dy­to­jas. Jis pa­ste­bi, kad dau­ge­lis mo­te­rų tra­di­ciš­kai ma­no, jog esant šla­pi­ni­mo­si su­tri­ki­mams dėl du­bens or­ga­nų pa­ki­ti­mų bū­ ti­na kreip­tis tik į gi­ne­ko­lo­gą. Šla­ pi­ni­mo­si su­tri­ki­mus diag­no­zuo­ja bei gy­do ir gy­dy­to­jai uro­lo­gai. Tad mo­te­rims bū­ti­nas komp­lek­si­nis ir įvai­ria­pu­sis gi­ne­ko­lo­gi­nis bei uro­ lo­gi­nis iš­ty­ri­mas. Pa­sak R.Venc­kaus, ki­ta pla­čiai pa­pli­tu­si klai­din­ga nuo­mo­nė, jog mo­te­riai sens­tant šla­pi­mo ne­lai­ ky­mas yra nor­ma­lus reiš­ki­nys ir jo neį­ma­no­ma iš­gy­dy­ti. „Šiuo me­tu šla­pi­mo ne­lai­ky­mas vi­siš­kai iš­gy­do­ma li­ga, lei­džian­ ti mo­te­riai gy­ven­ti ne­si­nau­do­jant įklo­tais. Di­džią­ją da­lį mo­te­rų ga­li­ ma sėk­min­gai iš­gy­dy­ti“, – pa­ti­ki­ no ve­dė­jas. Vais­tai nė­ra efek­ty­vūs

Pa­sak R.Venc­kaus, daž­niau­sia uro­ gi­ne­ko­lo­gi­nė li­ga – šla­pi­mo ne­lai­ky­ mas. Pa­gal sta­tis­ti­ką Lie­tu­vo­je šla­pi­ mo ne­lai­ko apie 200 tūkst. žmo­nių. Šla­pi­mo ne­lai­ky­mu daž­niau­siai ser­ ga mo­te­rys, o vy­rus daž­niau var­gi­na su­tri­kęs šla­pi­ni­masis.

Daž­niau­sia mo­te­rų šla­pi­mo ne­ lai­ky­mo prie­žas­tis – šla­pi­mo ne­ lai­ky­mas fi­zi­nio krū­vio me­tu. Jis pa­si­reiš­kia tuo, jog nors mo­te­ris ne­no­ri šla­pin­tis, fi­zi­nio įsi­tem­pi­mo me­tu (ko­sint, čiau­dint, sun­kiai ke­ liant ir pan.) pra­te­ka šla­pi­mo. Kaip paaiš­ki­no gy­dy­to­jas, šla­pi­ mo ne­lai­ky­mo fi­zi­nio krū­vio me­tu

Klai­din­ga nuo­mo­ nė, jog mo­te­riai sens­ tant šla­pi­mo ne­lai­ ky­mas yra nor­ma­lus reiš­ki­nys.

prie­žas­tys su­si­ju­sios su ana­to­mi­ niais po­ky­čiais mo­ters du­be­ny­ je, daž­niau­siai dėl šla­pi­mo pūs­lės nu­si­lei­di­mo. Ana­to­mi­nių or­ga­nų po­ky­čių at­ si­ran­da po gim­dy­mų, ypač daug­ kar­ti­nių, gi­ne­ko­lo­gi­nių ope­ra­ci­ jų, tarp­vie­tės trau­mų, nu­tu­ki­mo, sun­kaus fi­zi­nio dar­bo. Pa­sak uro­lo­go, ka­dan­gi šios šla­ pi­mo ne­lai­ky­mo for­mos prie­žas­tis yra ana­to­mi­nė, gy­dy­mas vais­tais nee­fek­ty­vus. Tin­ka­miau­sias gy­dy­ mo bū­das – ope­ra­ci­ja. Jos me­tu šla­ pi­mo pūs­lės kak­le­lis su­grą­ži­na­mas į ana­to­miš­kai tai­syk­lin­gą pa­dė­tį, ku­ ri ga­ran­tuo­ja pa­kan­ka­mą šla­pi­mo pūs­lės sfink­te­rio su­spau­di­mo jė­gą.

R.Venc­kus pa­sa­ko­jo, kad is­to­riš­ kai bu­vo pa­siū­ly­ta daug ope­ra­ci­nių bū­dų, tačiau vys­tan­tis tech­no­lo­gi­ joms su­kur­tas mi­ni­ma­liai in­va­zy­ vus šios šla­pi­mo ne­lai­ky­mo for­mos gy­dy­mo bū­das. Jis efek­ty­vus ir ma­ žiau trau­muo­ja mo­te­rį. „Šios ope­ra­ci­jos prin­ci­pas pa­ grįs­tas po­lip­ro­pi­le­ni­nės juos­te­ lės pra­ve­di­mu po mo­ters šlap­le bei at­sta­tant tei­sin­gą šla­pi­mo pūs­lės kak­le­lio pa­dė­tį“, – de­ta­liau paaiš­ ki­no uro­lo­gas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je šios ope­ra­ci­jos ta­po kas­die­ nė­mis, o jų gy­dy­mo re­zul­ta­tai – džiu­gi­nan­tys. Gy­dy­mas pri­klau­so nuo laips­nio

Ant­ra pa­gal daž­nu­mą uro­gi­ne­ko­lo­ gi­nė li­ga – tarp­vie­tės pro­lap­so li­ga. R.Venc­kus paaiš­ki­no, kad su­tri­kus lai­ko­ma­jai sis­te­mai, ga­ran­tuo­jan­ čiai nor­ma­lią du­bens or­ga­nų pa­dė­ tį, gim­da, makš­tis ir ša­lia jų ma­ža­ ja­me du­be­ny­je esan­tys or­ga­nai ga­li slink­tis že­myn. Makš­ties sie­na, gim­da nu­si­lei­ džia, priar­tė­ja prie ly­ti­nio ply­šio ir pro jį iš­len­da – taip su­si­da­ro or­ga­ nų pro­lap­sas. Jis nu­sta­to­mas 12–30 pro­c. vi­sų ke­lis sy­kius gim­džiu­sių ir 2 pro­c. ne­gim­džiu­sių mo­te­rų. Ši li­ga la­bai daž­nai su­ke­lia šla­pi­mo ne­lai­ky­mą. Kaip paaiš­ki­no ve­dė­jas, kai tarp­ vie­tės pro­lap­sas bū­na ne­di­de­lio laips­nio, mo­te­riai re­ko­men­duo­ja­ ma mes­ti svo­rį, fi­zio­te­ra­pi­nės pro­ ce­dū­ros, ma­žo­jo du­bens rau­me­ny­ no mankš­ta. Esant žy­miam tarp­vie­tės pro­ lap­sui, vie­nin­te­lis efek­ty­vus gy­dy­ mas – ope­ra­ci­ja. Šios li­gos at­ve­ju tai­ko­mos prie­ki­nės ar už­pa­ka­li­nės makš­ties sie­ne­lių įplė­šų, makš­ties sie­ne­lių su­siu­vi­mai, gim­dos pa­ša­ li­ni­mas, Man­čes­te­rio ope­ra­ci­ja, kai

Ven­gia: R.Venc­kaus ma­ny­mu, mo­te­rys da­ro klai­dą, ne­si­kreip­da­mos

pa­gal­bos dėl šla­pi­mo ne­lai­ky­mo.

pa­ša­li­na­mas gim­dos kak­le­lis ir su­ siu­va­mi pa­grin­di­niai gim­dos kak­le­ lio raiš­čiai. R.Venc­kus at­krei­pė dė­me­sį, kad daž­nai ope­ra­ci­ja ne­pa­ša­li­na du­ bens or­ga­nų slin­ki­mo že­myn prie­ žas­ties, nes su­tvar­ky­ti ana­to­mi­niai po­ky­čiai ga­li at­si­nau­jin­ti ar­ba, pa­ tai­sius vie­ną de­fek­tą, nau­jo­je vie­ to­je ga­li at­si­ras­ti ki­tas. Tad sie­kia­ ma su­kur­ti ope­ra­ci­nį me­to­dą, ku­rio me­tu makš­ties sie­ne­lė bū­tų fik­suo­ ta prie ana­to­mi­nės struk­tū­ros, ku­ri mo­te­riai sens­tant ne­kin­ta. Nu­ty­li­ma pro­ble­ma

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je įsi­sa­vin­tos nau­jo ti­po ope­ra­ ci­jos dėl tarp­vie­tės pro­lap­so. Jos me­tu la­pa­ros­ko­piš­kai ma­ža­ja­me du­be­ny­je nau­do­jant po­lip­ro­pi­le­ ni­nį tink­le­lį makš­ties prie­ki­nis ir už­pa­ka­li­nis pa­vir­šius fik­suo­ja­mas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

prie kryž­kau­lio raiš­čių. Ši ope­ra­ci­ja tu­ri ma­žiau re­ci­dy­vų. Jos me­tu ne­ rei­kia ša­lin­ti gim­dos, jei ji nė­ra pa­ ki­tu­si dėl li­gos. Li­te­ra­tū­ro­je yra pa­skelb­ta moks­ li­nių iš­va­dų, kad, pa­ša­li­nus gim­ dą, ma­žė­ja mo­te­rų pa­si­ten­ki­ni­mas ly­ti­niu gy­ve­ni­mu. Abi šias li­gas kont­ro­liuo­ti pa­čiai mo­te­riai ga­li­ my­bių pra­ktiš­kai nė­ra. Pa­sak R.Venc­kaus, vi­sa­me pa­ sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je dau­gy­bė mo­ te­rų vargs­ta dėl šios „in­ty­mios“ pro­ble­mos. Dau­gu­ma jų ne­kal­ba šia te­ma nei tar­pu­sa­vy­je, nei su sa­ vo gy­dy­to­ju. „Tai di­džiu­lė klai­da. Kiek­vie­na mo­te­ris nu­si­pel­no vi­sa­ver­čio gy­ ve­ni­mo ir tu­rė­tų ne­si­gė­dy­ti kreip­ tis į gy­dy­to­ją bei kar­tu ras­ti tin­ka­ miau­sią spren­di­mą, gy­dant du­bens or­ga­nų nu­si­lei­di­mą ir šla­pi­ni­mo­si su­tri­ki­mus“, – ma­no ve­dė­jas.

Gim­dos pa­ša­li­ni­mas se­nat­vės ne­pag­rei­ti­na Lai­ma Lau­kai­ty­tė Nors ope­ra­ci­jos dėl šla­pi­mo ne­lai­ ky­mo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je at­lie­ka­mos maž­daug 30 me­tų, ta­čiau tarp mo­te­rų ir jų vy­rų sklan­do įvai­rių ne­pag­rįs­tų bai­mių. Pa­si­rin­ki­mą nu­le­mia tra­di­ci­jos

Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ ko­lo­gi­jos de­par­ta­men­to va­do­vas dr. Al­gi­man­tas Fa­bi­jo­na­vi­čius, mo­te­ rų šla­pi­mo ne­lai­ky­mas nė­ra izo­liuo­ ta pro­ble­ma. Ją kar­tu spren­džia aku­ še­riai-gi­ne­ko­lo­gai ir uro­lo­gai. Pa­sak A.Fa­bi­jo­na­vi­čiaus, ku­rios sri­ties spe­ cia­lis­tas gy­do šią pro­ble­mą – pa­cien­to pa­si­rin­ki­mo ir tra­di­ci­jos klau­si­mas. „Pas mus mo­te­rims la­biau įpras­ ta kreip­tis į aku­še­rį-gi­ne­ko­lo­ gą. Bū­tent šios sri­ties spe­cia­lis­ tai daž­niau­siai šla­pi­mo ne­lai­ky­mo pro­ble­mą spren­džia ir Eu­ro­po­je, o Ame­ri­ko­je ji daž­niau pa­ti­ki­ma uro­ lo­gams“, – pa­sa­ko­jo jis. Gy­dy­to­jas pa­brė­žė, jog nė­ra blo­ gai, kai mo­te­rys dėl šla­pi­mo ne­ lai­ky­mo pro­ble­mos krei­pia­si į uro­lo­gą. Ta­čiau jei­gu pa­cien­tei nu­ sta­to­ma ir gi­ne­ko­lo­gi­nių li­gų, tei­ kia­ma komp­lek­si­nė abie­jų sri­čių spe­cia­lis­tų pa­gal­ba.

di­de­lės funk­ci­jos“, – aiš­ki­no A.Fa­ bi­jo­na­vi­čius. Kaip pa­ste­bi aku­še­ris-gi­ne­ko­ lo­gas, dau­gu­ma mo­te­rų ir vy­rų ne­pa­gei­dau­ja gim­dos pa­ša­li­ni­mo ir dėl ly­ti­nių san­ty­kių. Jie klai­ din­gai ma­no, kad ši ope­ra­ci­ja pa­ kenks vi­sa­ver­čiam ly­ti­niam gy­ve­ ni­mui. A.Fa­bi­jo­na­vi­čius pa­ti­ki­no, kad taip nė­ra. „Dėl pa­ša­lin­tos gim­dos įta­kos ly­ti­niam gy­ve­ni­mui pa­tei­kia­mos kont­ro­ver­siš­kos nuo­mo­nės. Dau­ gy­bė­je straips­nių tei­gia­ma, kad tai ne­tu­ri reikš­mės ly­ti­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bei. Bet esa­ma ir prie­šin­gų nuo­mo­nių“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

Siū­lo­mas gim­dos pa­ša­li­ni­mas

A.Fa­bi­jo­na­vi­čius paaiš­ki­no, kad šla­pi­mo ne­lai­ky­mo pro­ble­ma daž­ niau­siai bū­na su­si­ju­si su makš­ties sie­ne­lių ir gim­dos nu­si­lei­di­mu, dar ki­taip va­di­na­mu pro­lap­su. Taip nu­tin­ka, kai, se­nė­jant or­ga­ niz­mui, silp­nė­ja jun­gia­ma­sis au­di­ nys, at­si­lie­pia ir silp­nė­jan­ti kiau­ ši­džių funk­ci­ja. At­si­pa­lai­da­vus raiš­čiams, gim­da, makš­ties sie­ne­ lės, šla­pi­mo pūs­lė ir tie­sio­ji žar­ na tie­siog nu­si­lei­džia že­myn. To­kie or­ga­niz­mo po­ky­čiai ne­re­tai mo­te­ rims su­ke­lia dis­kom­for­tą šla­pi­nan­ tis. Pa­sak aku­še­rio-gi­ne­ko­lo­go, or­ ga­nų nu­si­lei­di­mas ga­li su­kel­ti ne tik šla­pi­mo ne­lai­ky­mą, bet ir šla­pi­mo su­si­lai­ky­mą. Mo­te­riai dėl tam tik­rų po­ky­čių bū­na sun­ku nu­si­šla­pin­ti. „Makš­ties nu­si­lei­di­mo ir gim­dos iš­kri­ti­mo pro­ble­ma kar­tais spren­ džia­ma gim­dos pa­ša­li­ni­mu ir raiš­ čių fik­sa­vi­mu prie makš­ties sie­ne­ lių“, – aiš­ki­no va­do­vas. Kaip paaiš­ki­no A.Fa­bi­jo­na­vi­čius, gim­dos pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos daž­ nai at­lie­ka­mos ne tik dėl nu­si­lei­du­ sių or­ga­nų, o ir tam tik­rų gi­ne­ko­ lo­gi­nių li­gų. Tai ga­li bū­ti mio­mos, glei­vi­nės li­gos, krau­ja­vi­mai. Tad ap­si­spręs­ti dėl šios ope­ra­ci­jos pa­ de­da komp­lek­si­niai pa­ro­dy­mai.

Nusprendžia gydytojas

Prie­žas­tys: A.Fa­bi­jo­na­vi­čius paaiš­ki­no, kad gim­dos pa­ša­li­ni­mo ope­

ra­ci­ja siū­lo­ma ne tik dėl šla­pi­mo ne­lai­ky­mo.

Pri­rei­kus po gim­dos pa­ša­li­ni­ mo ope­ra­ci­jos at­lie­ka­ma plas­ti­nė makš­ties ir tarp­vie­tės ope­ra­ci­ja. Bai­mi­na­si se­nat­vės

Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos de­par­ ta­men­to va­do­vas pa­ste­bi, kad mo­ te­rys daž­no­kai bai­mi­na­si gim­dos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos. Jos įsi­vaiz­ duo­ja, kad šio or­ga­no ne­tek­tis pa­ spar­ti­na or­ga­niz­mo se­nė­ji­mą. „Se­nė­ji­mo pro­ce­sus re­gu­liuo­ja kiau­ši­dės, o ne gim­da. Gim­da rei­ ka­lin­ga vai­kams iš­ne­šio­ti ir pa­gim­ dy­ti, o vė­liau ji tam­pa tie­siog rau­ me­ni­niu mai­še­liu, neat­lie­kan­čiu

A.Fa­bi­jo­na­vi­čius paaiš­ki­no, kad ga­li­mi ke­li gim­dos pa­ša­li­ni­mo bū­ dai: at­lie­kant pjū­vį pil­vo sie­no­ je, la­pa­ros­ko­pu, pa­ša­li­nant gim­dą per makš­tį ir kom­bi­nuo­jant šiuos me­to­dus. Kiek­vie­nu at­ve­ju gy­dy­ to­jas nu­spren­džia, ko­kį me­to­dą pa­ si­rink­ti konk­re­čiu at­ve­ju. „Mo­te­rys tu­rė­tų ne­bi­jo­ti kreip­ tis pa­gal­bos, nes ją ga­li­me su­teik­ ti. Gal iš pra­džių rei­kė­tų pra­dė­ti nuo šei­mos gy­dy­to­jo, ku­ris nu­siųs spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai“, – pa­siū­ lė aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas.

7

šeštadienis, LAPKRIČIO 24, 2012

miestas

Klai­pė­do­je – iš­skir­ti­nis le­do šou Lon­do­no olim­pi­nė­se var­žy­bo­se pri­pa­ žin­tą ge­riau­siu pra­mo­gi­niu šou „Small Sto­ries of A BIG CI­TY“ jau šeš­ta­die­nį iš­vys ir Klai­pė­dos are­nos lan­ky­to­jai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­ly­je Ru­si­ jos čiuo­žė­jas Il­ja Aver­bu­chas yra šio šou kū­rė­jas. Jis į Klai­pė­dą at­ vyks jau nak­tį į šeš­ta­die­nį, nes no­ ri įsi­ti­kin­ti, kad pa­si­ro­dy­mui pa­si­ reng­ta tin­ka­mai. Tuo tar­pu Klai­pė­dos are­no­ je šio­mis die­no­mis ver­da dar­bas. Sluoks­nis po sluoks­nio sta­cio­na­ ria are­nos grin­dy­se įreng­ta įran­ga lie­ja­mas le­das. Pa­ly­gin­ti su anks­ tes­niais pa­na­šiais šou, le­do plo­tas bus kur kas di­des­nis. Jau at­vy­ko du vil­ki­kai su ap­švie­ ti­mo įran­ga bei de­ko­ra­ci­jo­mis pa­ si­ro­dy­mui. Mon­tuo­ja­mos konst­ ruk­ci­jos spe­cia­lioms lem­poms pa­ka­bin­ti. Ga­li bū­ti, kad šeš­ta­die­nį va­ka­re iš anks­to ne­pa­si­rū­pi­nu­siems bi­ lie­tais bus ne­beį­ma­no­ma pa­tek­ ti į šį ren­gi­nį. Jau da­bar li­ko ne­ par­duo­ta ne dau­giau kaip šim­tas bi­lie­tų. Ir tai ne­nuos­ta­bu, mat klai­pė­die­ čiai ver­žia­si pa­ma­ty­ti šį pro­jek­tą. I.Aver­bu­chas šio šou pa­sta­ty­mui

iš­lei­do dau­giau nei tris mi­li­jo­nus JAV do­le­rių. Alek­se­jus Ja­gu­di­nas, Tat­ja­na Nav­ka, Ro­ma­nas Kas­to­ma­ro­vas, Tat­ja­na Tot­mia­ni­na, Mak­si­mas

Ga­li bū­ti, kad šeš­ ta­die­nį va­ka­re iš anks­to ne­pa­si­rū­pi­ nu­siems bi­lie­tais bus ne­beį­ma­no­ma pa­tek­ti į šį ren­gi­nį. Jau da­bar li­ko ne­ par­duo­ta ne dau­ giau kaip šim­tas bi­ lie­tų. Žvaigž­dė: vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sus čiuo­žė­jas I.Aver­bu­chas pa­si­ro­dys Klai­pė­dos are­no­je.

Ma­ri­ni­nas – ant le­do su­ksis po­pu­ lia­riau­sio vi­sų lai­kų Ru­si­jos dai­ lio­jo čiuo­ži­mo šou „Le­dyn­me­tis“ žvaigž­dės, olim­pi­nių žai­dy­nių ir pa­sau­lio čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jai. Šeš­ta­die­nį žiū­ro­vai iš­vys dra­ ma­tiš­ką siu­že­tą, 60 ar­tis­tų, mil­ži­

niš­kas de­ko­ra­ci­jas, oro ak­ro­ba­tus, mo­der­naus ba­le­to šo­kė­jus, iš­girs gy­vą gar­są ir dra­ma­tiš­ką vo­ka­lą, spe­cia­liai pro­jek­tui pa­ra­šy­tą mu­ zi­ką. Vien­ti­so siu­že­to pa­si­ro­dy­mas ne­leis žiū­ro­vams at­si­pa­lai­duo­ti nė aki­mir­kai, šį spek­tak­lį ma­čiu­sių­jų žo­džiais, tai stul­bi­na­mas pa­si­ro­dy­

mas, ku­rį sun­ku pa­ly­gin­ti su ko­kiu ki­tu šou. Čiuo­ži­mo meist­rai į Klai­pė­dą at­ vyks šeš­ta­die­nio ry­tą. Jų lau­kia re­ pe­ti­ci­ja, o 19 val. – pa­si­ro­dy­mas. Le­do žvaigž­dės nak­vos mies­to šir­dy­je esan­čia­me vieš­bu­ty­je „Na­ va­lis“. Ypa­tin­gų ar iš­skir­ti­nių rei­

ka­la­vi­mų šios pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ tos žvaigž­dės ne­kė­lė. Ar čiuo­žė­jai tu­rės pro­gą pa­vaikš­ čio­ti po pa­jū­rį, dar abe­jo­ja­ma. Pa­ si­ro­dy­mų gra­fik ­ as yra toks įtemp­ tas, kad spor­ti­nin­kai vos spės pail­sė­ti. Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad ger­bė­jai ne­bus įky­rūs.

8

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

lietuva

Nauja Vyriausybė – dar rūke Būsimasis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius norėtų jau nuo šio pirmadienio pradėti su Prezidente Dalia Grybauskaite derinti kandidatus į ministrus. Tačiau jis iki šiol nežino visų galimų pretendentų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt

Socialdemokratai tarėsi

Keturių centro kairės partijų formuojamos Vyriausybės vadovas kol kas žino tik savo vadovaujamos Socialdemokratų partijos kandidatus, kurie galėtų būti teikiami Prezidentei. Vakar popiet kandidatūras į septynis ministrų portfelius aptarė Socialdemokratų partijos prezidiumas. Finansų ministru bus siūloma skirti Rimantą Šadžių, krašto apsaugos – Juozą Oleką, užsienio reikalų – Liną Linkevičių, susisiekimo – Rimantą Sinkevičių. Ūkio ministre galbūt taps Birutė Vėsaitė, sveikatos apsaugos – Vytenis Andriukaitis, teisingumo – Juozas Bernatonis arba Julius Sabatauskas. Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatai į jos deleguojamus ministrus taip pat aiškūs: aplinkos ministru bus siūloma skirti Va-

lentiną Mazuronį, vidaus reikalų – Remigijų Žemaitaitį. Lenkų rinkimų akcija į Energetikos ministerijos vadovus deleguoja Jaroslavą Neverovičių.

Kol kas koalicijos partneriai nesutarė, kiek nuo Naujųjų metų padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą – iki 1000 ar iki 1100 litų.

„Kalbėjome, kad jau būtų gerai žinoti kandidatus į ministrus“, – vakar po valdančiosios koalicijos lyderių susitikimo Seime sakė A.Butkevičius. Jis tvirtino žinąs tik dvi DP kandidates į ministro postus: „Tikrai jau dvi moteris žinau. Loreta Graužinienė ir Virginija Baltraitienė. Dar dvi kandidatūros kol kas neaiškios.“ L.Graužinienė siūloma vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, V.Baltraitienė – į švietimo ir mokslo ministrus. Dailina programą

Žino tik dvi pavardes

Bet Darbo partija (DP) kol kas tyli dėl visų jai priskirtų keturių ministrų. A.Butkevičius teigia žinąs tik dviejų DP kandidatų pavardes, likusių dviejų dar neaiškios. Kabinetą formuojantis politikas tvirtina, kad būtų gerai jau žinoti visus kandidatus.

DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas vakar teigė, kad kandidatus į likusius kultūros ir žemės ūkio ministro postus būsimajam premjerui pateiks galbūt pirmadienį. Kol kas neoficialiai užsimenama, kad į žemės ūkio ministrus galėtų pretenduoti Rytis Šatkauskas, į kultūros – esą svarstoma Tado Rimdžiaus kandidatūra.

Pretendentas: Kauno miesto tarybos narys R.Šatkauskas gali tapti

naujuoju žemės ūkio ministru.

Pasak A.Butkevičiaus, iki pirmadienio tikimasi baigti dailinti Vyriausybės programą. Kol kas koalicijos partneriai nesutarė, kiek nuo Naujųjų metų padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą – iki 1000 ar iki 1100 litų. „Skaičiuojama, bet tikslas suformuluotas – 1000 litų, yra ir 1100 litų, keli variantai modeliuojami“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Tomo Raginos nuotr.

Dar laukiama dekreto

Seimas ketvirtadienį pritarė A.Butkevičiaus kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas. Dekretą dėl jo paskyrimo dar turi pasirašyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tikimasi, kad ji tai padarys pirmadienį. Po to per 15 dienų turėtų būti suformuotas Ministrų kabinetas ir Seimui pateikta Vyriausybės programa.

SGD terminalas regioniniu nepavirs Žlunga Lietuvos planai ties Kiaulės Nugara Klaipėdoje projektuojamą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą paversti regioniniu terminalu, finansuojamu ES.

Tyrimą atlikusi Europos Komisija vakar paskelbė, kad regioninį SGD terminalą Baltijos jūros rytinėje pakrantėje reikėtų statyti ties Suomijos įlanka. Danijos konsultacijų bendrovės „Ramboll Oil & Gas“ atlikto tyrimo išvadoje vienodai vertinamos dvi galimybės – statyti tokį terminalą tiek Estijoje, tiek Suomijoje. Europos Komisijos teigimu, tyrime pateikiama strateginė sistema, pagal kurią suinteresuotos valstybės ir projekto plėtotojai turėtų priimti sprendimus. Tyrime taip pat nustatyta infrastruktūra, reikalinga tinkamai vidaus rinkos veiklai ir tiekimo saugumui regione užtikrinti. Tyrimas dėl SGD tiekimo Baltijos jūros rytinėje pakrantėje parengtas, paprašius valstybėms narėms, dalyvaujančioms įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. – BEMIP). Tyrime, be regioninio SGD terminalo vietos, identifikuoti kiti infrastruktūros elementai, reikalingi regioniniam energijos tiekimo saugumui padidinti. Tikimasi, kad, remdamosi tyrimu, suinteresuotos valstybės kitame BEMIP aukšto lygio grupės susitikime, kuris turi būti surengtas

kuo greičiau, sutars dėl BEMIP darbo programos įgyvendinimo infrastruktūros plėtros ir dujų tiekimo įvairinimo srityse veiksmų plano. Jame turi būti numatyti konkretūs veiksmai, kurie apimtų politinius susitarimus, reguliavimo klausimus ir komercinius sprendimus, projekto vystymą ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą, kaip teigiama Europos Komisijos pranešime. Regioninis terminalas dujomis aprūpintų Baltijos valstybes ir Suomiją, kurios dabar yra visiškai priklausomos nuo Rytų tiekėjo. Terminalui būtų suteikta ES finansinė parama. Studijoje taip pat įvardyta, kad alternatyvus dujų tiekimas ir dujų tiekimo saugumas bus užtikrintas tuo atveju, jei bus įgyvendinti visi regionui būtini infrastruktūriniai projektai: Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis, sustiprintos esamos ir nutiestos naujos jungtys tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nutiesta Estijos– Suomijos dujų jungtis ir įgyvendinti SGD terminalų projektai. Regioninis SGD terminalas numatomas ilgalaikėje perspektyvoje ir galėtų visavertiškai funkcionuoti tik prieš tai sustiprinus dujų jungtis tarp šalių ir sukūrus visą kitą regionui būtiną dujų infrastruktūrą. Lietuva jau yra suprojektavusi savo SGD terminalą, kuris iki 2014 m. pabaigos turėtų atsirasti Klaipėdoje. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,15 %

11 pro­c.

dau­giau ne­gu per­nai sve­čių šie­met ap­si­sto­jo Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se.

+0,36 %

+0,25 %

Dar­bo vie­tų – dau­giau

€

Lie­tu­vo­je tre­čio šių me­tų ket­vir­čio pa­bai­ go­je bu­vo 14,6 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų – 17,7 pro­c., ar­ba 2,2 tūkst. dar­bo vie­tų, dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Lais­vų dar­bo vie­tų per ket­vir­tį, šių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­je, pa­ly­gin­ti su ant­ro ket­vir­čio pa­ bai­ga, pa­dau­gė­jo 63 pro­c., ar­ba 5,6 tūkst. Dau­giau­sia lais­vų dar­bo vie­tų rug­sė­jo pa­ bai­go­je bu­vo pra­mo­nės, pre­ky­bos, trans­ por­to ir ap­sau­gos sri­ty­se.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1362 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2899 JAV do­le­ris 1 2,6877 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6979 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3855 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7065 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6179 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8658

Jei­gu MMA – aukš­tyn, tuo­met PVM – že­myn Įta­kin­giau­sios ša­ly­je vers­lo or­ga­ni­za­ci­jos – Lie­tu­vos pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos – pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu tarėsi, kiek būtų galima padidinti mėnesinį atlyginimą (MMA). Sei­mo pir­mi­nin­k V.Ged­vi­lo nuo­ mone, no­rint tai padaryti, rei­kė­tų su­ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­tį (PVM) bū­ti­niau­sioms pre­ kėms. „Nes vers­lui bū­tų di­de­lė naš­ta, jei­gu mes ne­ma­žin­tu­me mo­kes­ čių, o di­din­tu­me MMA“, – po su­ si­ti­ki­mo su R.Dar­giu sa­kė Sei­mo va­do­vas. Pa­sak jo, iš kar­to po to, kai pra­ dės dar­bą nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė, su pra­mo­ni­nin­kais vėl bus ap­ta­ria­ mas MMA di­di­ni­mo ir mo­kes­čių ma­ži­ni­mo klau­si­mas. „Pa­žiū­rė­ si­me, ko­kius ke­lius mums pa­ si­rink­ti, kad ne­sun­kiai tą MMA ga­lė­tu­me pa­di­din­ti“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las. R.Dar­g is lei­d o su­p ras­t i, kad, Pra­m o­n i­n in­k ų kon­fe­d e­ra­c i­j os nuo­mo­ne, MMA ga­li bū­ti di­di­ na­mas tik itin at­sar­giai ir kruopš­ čiai ap­skai­čia­vus vi­sus to žings­ nio pa­d a­r i­n ius, ypač – ša­l ies eks­por­tui. Pa­sak R.Dar­gio, MMA pa­di­di­ ni­mas di­džiau­sią įta­ką tu­rės dau­ giau­sia dar­bo vie­tų tu­rin­čioms ša­ koms – mais­to pra­mo­nės, teks­ti­lės

ir bal­dų. Jis siū­lo ana­li­zuo­ti, kaip MMA di­di­ni­mas pa­veiks kon­ku­ ren­cin­gu­mą ir eks­por­tą: „Tos ša­ kos yra vie­nos di­džiau­sių eks­por­ tuo­to­jų.“ Pra­mo­ni­nin­kų ly­de­rio tei­gi­mu, MMA di­di­ni­mo po­vei­kis did­mies­ čiuo­se bus ne­di­de­lis, nes čia gy­ve­ nan­tys žmo­nės už­dir­ba maž­daug tiek, iki kiek no­ri­ma kel­ti MMA. Anot R.Dar­gio, la­biau­siai MMA di­ di­ni­mo pa­da­ri­nius pa­jus re­gio­nai, ypač smul­kios įmo­nės ne­di­de­liuo­ se mies­te­liuo­se: „Rei­kia įver­tin­ti, ar MMA di­di­ni­mas pa­dės mies­te­ liams at­si­gau­ti ar pa­blo­gins jų si­ tua­ci­ją.“ V.Ged­vi­las ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar PVM ta­ri­fų pa­kei­ti­mai, jei­gu jiems bū­tų pri­tar­ta, įsi­ga­lio­tų nuo ki­ tų me­tų ar šiek tiek vė­liau, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad MMA bus di­di­ni­mas nuo sau­sio. Šiuo me­tu MMA sie­kia 850 ir jį no­ri­ma pa­di­din­ti iki 1 tūkst. li­tų, o pa­grin­di­nis PVM ta­ri­fas yra 21 pro­c. Tie­sa, ke­lioms pre­kių ir pa­ slau­gų gru­pėms ga­lio­ja leng­va­ti­ niai 9 ir 5 pro­c. PVM ta­ri­fai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­ta­ri­mas: Pra­mo­ni­nin­kų kon­

fe­de­ra­ci­jos va­do­vas R.Dar­gis sa­ ko, kad itin at­sar­giai rei­kia gal­vo­ ti apie MMA di­di­ni­mą. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Al­gos įro­do ly­čių ne­ly­gy­bę Vy­rų dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je šių me­tų tre­čią ket­vir­tį 303,9 li­to vir­ši­jo mo­te­rų at­ly­gi­ni­mą, kaip ro­ do Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­nys.

Vi­du­ti­nis ap­skai­čiuo­tas (bru­ to) mo­te­rų dar­bo už­mo­kes­tis ša­ lies ūky­je, iš­sky­rus in­di­vi­dua­lias įmo­nes, liepą–rugsėjį su­da­rė 86,9 pro­c., o iš­mo­kė­tas (ne­to) – 87,7 pro­c. vy­rų al­gos. Sta­tis­ti­kų tei­gi­mu, šių me­tų tre­ čią ket­vir­tį vi­du­ti­nis ap­skai­čiuo­tas mo­te­rų dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­ je (be in­di­vi­dua­lių­jų įmo­nių) bu­vo 2022 li­tai, vy­rų – 2325,9 li­to, iš­mo­ kė­tas – ati­tin­ka­mai 1577,2 li­to bei 1799 li­tai. Vien vals­ty­bės sek­to­riu­je vi­du­ ti­nis ap­skai­čiuo­tas mo­te­rų at­ly­gi­ ni­mas šie­met liepą–rugsėjį sie­kė 2156,3 li­to, pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­ je – 1903,3 li­to ir bu­vo ati­tin­ka­mai

kl.lt/naujienos/ekonomika

427,5 li­to bei 329,2 li­to ma­žes­nis už vy­rų dar­bo už­mo­kes­tį. Vi­du­ti­nis iš­mo­kė­tas mo­te­rų at­ ly­gi­ni­mas vals­ty­bės sek­to­riu­je šie­ met sie­kė 1675,2 li­to, pri­va­čia­ja­me – 1490,5 li­to ir nuo vy­rų dar­bo už­ mo­kes­čio at­si­li­ko ati­tin­ka­mai 312,1 li­to bei 240,3 li­to. „Klaipėdos“, BNS inf.

87

pro­c.

vy­rų gau­tos al­gos da­lį su­da­ro mo­te­rims iš­mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai.

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–1,0007 % –0,2720 % –0,6542 % –0,4538 % +0,0242 % +0,1792 % +0,0319 % –0,0197 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,58

2,47

„Apoil“

4,75

4,44

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

83,37 dol. už 1 brl. 110,56 dol. už 1 brl.

Tau­py­ti ši­lu­mą ar įsi­gy­ti nau­jus bal­dus? Kiek pi­ni­gų teks pa­klo­ti už šil­dy­ mą, pri­klau­so ne tik nuo ku­ro kai­ nos, bet ir nuo su­nau­do­to ši­lu­mos kie­kio. O jį ga­li­ma su­ma­žin­ti ir sa­ vo ini­cia­ty­va die­giant ši­lu­mą tau­ pan­čias prie­mo­nes bu­te bei bend­ ro­sio­se pa­tal­po­se. At­li­ko ap­klau­są

Ši­lu­mą tau­py­ti pa­de­da lan­gų ir du­rų san­da­ri­ni­mas bei kei­ti­mas, ši­lu­mą at­spin­din­čių ra­dia­to­rių įren­gi­mas, tin­ka­mas pa­tal­pų vė­di­ ni­mas ir ki­to­kių dar­bų at­li­ki­mas. Ta­čiau Na­cio­na­li­nės pa­sta­ tų ad­mi­nist­ra­to­rių aso­cia­ci­ jos (NPAA) ini­cia­ty­va už­sa­ky­ ta bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ ap­klau­sa pa­ro­dė, kad net treč­da­ lis dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­ jų Lie­tu­vo­je ne­pla­nuo­tai gau­tas pa­ja­mas mie­liau iš­leis­tų ne ši­ lu­mą tau­pan­čioms prie­mo­nėms, bet, pa­vyz­džiui, nau­jam te­le­vi­zo­ riui įsi­gy­ti. Ar­ba nu­si­pirk­tų nau­ jų bal­dų. Kaip ro­do ap­klau­sa, dar 23 pro­c. pra­dė­tų es­te­ti­nį bu­to re­ mon­tą, pa­vyz­džiui, per­si­da­žy­tų sie­nas. O im­tis veiks­mų, ma­ži­nan­čių są­skai­tas už šil­dy­mą, ryž­tų­si tik ma­žes­nė da­lis dau­gia­bu­čių gy­ ven­to­jų: 17 pro­c. san­da­rin­tų lan­ gus ir du­ris, dar 10 pro­c. bend­rai su kai­my­nais in­ves­tuo­tų į laip­ti­ nės san­da­ri­ni­mą. Kai ku­rios prie­mo­nės – pa­pras­tos

„Kam žmo­gus iš­leis pi­ni­gų, pri­ klau­so ir nuo to, kiek jam me­tų. Bū­tent tai pa­tvir­ti­no mū­sų ap­ klau­sa. Pa­pil­do­mas pa­ja­mas te­ le­vi­zo­riui ar nau­jiems bal­dams leng­va ran­ka iš­leis­tų kas tre­ čias jau­nas žmo­gus (26–35 me­ tų), o vy­res­ni dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai (per 56 me­tų) la­biau lin­kę in­ves­tuo­ti į ši­lu­mos tau­ py­mo prie­mo­nes ir te­le­vi­zo­rių pirk­tų tik kas penk­tas jų“, – sa­ kė Vy­tau­tas Tu­ro­nis, NPAA ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas. V.Tu­ro­nis taip pat pa­brė­žė, kad kai ku­rios ši­lu­mos tau­py­mo prie­ mo­nės yra la­bai pa­pras­tos ir pi­ gios. Pir­miau­sia, pa­sak jo, nie­ko ne­kai­nuo­ja pa­trauk­ti ra­dia­to­rius

už­sto­jan­čius bal­dus. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dau­giau­sia ši­lu­mos bu­tuo­se iš­švais­to­ma dėl pra­lai­džių na­mo sie­nų. Šią pro­ ble­ma ga­li­ma spręs­ti įsi­ren­giant ši­lu­mą at­spin­din­čius ek­ra­nus už ra­dia­to­rių. Juos ga­li­ma pa­si­ga­ min­ti pa­tiems ar­ba nu­si­pirk­ti už ke­lias­de­šimt li­tų. Dėl šių ek­ra­ nų oro tem­pe­ra­tū­ra kam­ba­riuo­ se pa­kils 1–2 laips­niais.

Ener­ge­ti­kos spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, dau­ giau­sia ši­lu­mos bu­ tuo­se iš­švais­to­ma dėl pra­lai­džių na­ mo sie­nų. Ga­li­ma su­ži­no­ti dau­giau

Šį spa­lį at­lik­tos ap­klau­sos duo­ me­nys ro­do, kad ši­lu­mą at­spin­ din­tiems ek­ra­nams pi­ni­gus leis­tų tik 5 pro­c. ap­klaus­tų­jų ir šis skai­ čius ne­si­ski­ria tarp ve­du­sių ir ne­ ve­du­sių res­pon­den­tų. Ta­čiau lan­gams ar­ba du­rims san­da­rin­ti pi­ni­gų ne­gai­lė­tų dvi­ gu­bai dau­giau šei­mas su­kū­ru­sių dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jų, pa­ly­gin­ ti su ne­ve­du­siais jų kai­my­nais. Šis skai­čius dar di­des­nis tarp na­ mų šei­mi­nin­kių: tik kas 25-a ne­ pla­nuo­tai gau­tas pa­ja­mas skir­ tų lan­gams san­da­rin­ti, ta­čiau net kas tre­čia na­mų šei­mi­nin­kė no­ rė­tų pa­gra­žin­ti bu­tą ir per­da­žy­ ti sie­nas. Taip pat na­mų šei­mi­nin­kės kaip ir pen­si­nin­kai ne­sku­bė­tų pirk­ti te­le­vi­zo­riaus. Jo la­biau­ siai no­rė­tų stu­den­tai bei moks­ lei­viai ir aukš­čiau­sio bei vi­du­ti­ nio ly­gio va­do­vai – ati­tin­ka­mai 47 ir 42 pro­c. Kaip pri­si­jung­ti prie ini­cia­ty­ vos ir gau­ti dau­giau nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie ši­lu­mos tau­ py­mą sa­vo na­me, ga­li­ma su­ži­ no­ti iš sa­vo na­mo prie­žiū­ros va­ dy­bi­nin­ko, in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.tau­p y­k i­m e­s i­l u­m a.lt ar­ ba pa­skam­bi­nus į in­for­ma­ci­jos cent­rą 8 700 55 966. „Klaipėdos“ inf.

Kas yra ini­cia­ty­va „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“ Ini­cia­ty­va „Tau­py­ki­me ši­lu­mą“ yra iš pen­k ių žings­n ių su­da­r y­ta ši­lu­ mos tau­py­mo pro­g ra­ma, su­k ur­ta NPAA. Prog­ra­ma skir­ta rea­l iai įgy­ven­d i­ na­mo­mis prie­mo­nė­mis dau­gia­bu­ čių gy­ven­to­jams pa­gel­bė­ti tau­py­ti

ši­lu­mą ir su­ma­žin­ti są­skai­tas už jos su­nau­do­ji­mą. Prog­ra­mą įgy­ven­d i­na dau­g ia­bu­ čius na­mus pri­ž iū­rin­čios bend­ro­ vės Vil­n iu­je, Kau­ne, Klai­p ė­do­je, Šiau­l iuo­se, Pa­ne­vė­ž y­je, Rad­v i­l iš­ ky­je ir Ši­lu­tė­je.

10

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

sportas

Kuvalda aplankė miesto merą

Kielco mieste (Lenkija) surengtame Europos jaunimo iki 22 metų karatė kiokušin čempionate medaliais pasidabino du klaipėdiečiai – Tomas Struopus ir Tautvydas Šniaukas.

Česlovas Kavarza Lietuvos ir užsienio ringuose pergalėmis džiuginantis klaipėdietis Sergejus Maslobojevas susitiko su meru Vytautu Grubliausku.

Nuotaika: treneris L.Kubilius buvo patenkintas ugdytinių T.Struopaus

(kairėje) ir T.Šniauko pasirodymu.

Atletams – medaliai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Svorio iki 85 kg grupėje kovojęs T.Struopus stebino savo valia ir užsispyrimu. Jis į pirmenybes išvyko skaudančia ranka. Pirmoje kovoje jis nugalėjo ukrainietį Aleksejų Zavertaną, o pusfinalyje po dviejų pratęsimų palaužė pajėgų lenką MarekąWolny. Po šių susitikimų klaipėdiečio trauma atsinaujino, todėl treneris Lukas Kubilius nusprendė, kad neverta rizikuoti finale, mat netrukus laukia ne mažiau svar-

bus Lietuvos suaugusiųjų čempionatas. Bronzos medalį iškovoję T.Šniaukas varžėsi svorio iki 70 kg grupėje. Pirmoje kovoje mūsų atletas nugalėjo bulgarą Georgį Lotarovą, o ketvirtfinalio susitikime, po galingų smūgių rankomis, pasiuntė į nokdauną vengrą Mate’ą Kelemeną. Pusfinalio kovoje klaipėdiečio laukė būsimasis čempionas ukrainietis Igoris Kobylka. Nusileidęs jam, T.Šniaukas užėmė trečiąją vietą. Sėkmingai čempionatą pradėjo pirmoje kovoje varžovą iš Lenki-

jos į nokdauną pasiuntęs Arnoldas Stanius. Tačiau „Shodan“ klubo atstovui per aukštas buvo ketvirtfinalio barjeras. Klaipėdietis nerado spragų kovotojo iš Rumunijos gynyboje. Senojo žemyno pirmenybėse varžėsi apie 150 sportininkų iš 15 valstybių. „Malonu, kad pastaraisiais metais „Shodan“ jaunimas sėkmingai kovoja aukščiausio lygio varžybose ir gerina rezultatus, – pasidžiaugė klubo vadovas L.Kubilius. – Net du auklėtiniai iš trijų tapo čempionato prizininkais. Tai tikrai aukštas rezultatas.“

Kuvalda pasivadinęs atletas miesto vadovui papasakojo apie pastarąsias varžybas – Europos čempionatą ir Lenkijoje vykusį „Bigger‘s Better 17“ bokso turnyrą. „Senojo žemyno pirmenybių pusfinalyje patyriau traumą. Tą kovą laimėjau, tačiau finale rungtyniauti negalėjau. Iškovojau vice-

čempiono vardą nepralaimėjęs“, – pasakojo sportininkas. Dar malonesni prisiminimai buvo iš varžybų Lenkijoje, kur pavyko ne tik tapti nugalėtoju, bet ir laimėti nemažą piniginę premiją. Ne vien apie rezultatus buvo kalbama susitikimo metu. S.Maslobojevas nustebino V.Grubliauską, pabrėžęs, kad ne vien fizinis pasirengimas lemia sėkmę. Ne mažiau svarbu ir sportininko psichologinis tvirtumas. Meras, pasidžiaugęs Kuvaldos pergalėmis, įteikė atletui garbės raštą ir Klaipėdos miesto ženklą.

Akistata: V.Grubliauskas mielai susitiko su garsiuoju Klaipėdos kovo-

toju S.Maslobojevu.

Vytauto Petriko nuotr.

R.Poškaus turnyrą laimėjo klaipėdiečiai nu laipteliu aukštesnę poziciją užėmė Gargždų „Bangos“ žaidėjai – 9 taškai. Į simbolinę turnyro rinktinę pateko du klaipėdiečiai. Geriausiu saugu pripažintas Lukas Pušinskas („FM-Baltai“), puolėju – Matas Kubilius (FM-1). Asmeninius prizus gavo ir savo komandose naudingiausiais žaidėjais išrinkti klaipėdiečiai: Vadimas Karavajevas (FM-1), Rokas Simutis („FM-Baltai“), Ignas Venckus (FM-2001) ir Martynas Bačko (FM -2).

Česlovas Kavarza Uostamiestyje surengtą jubiliejinį – dešimtąjį Roberto Poškaus turnyrą laimėjo Klaipėdos futbolo mokyklos 12-mečiai, treniruojami Anatolijaus Timofejevo.

Dėl buvusio nacionalinės rinktinės žaidėjo taurės varžytis susirinko 12 komandų iš Rusijos ir Lietuvos, kurios buvo suskirstytos į du pogrupius. Puikiai turnyre rungtyniavę jaunieji klaipėdiečiai užėmė dvi prizines vietas. A.Timofejevo auklėtiniai, žaidę FM-1 ekipoje, buvo pirmi, o Rimanto Skersio ugdomi „FM-Baltų“ žaidėjai – treti . FM-1 penketukas sužaidė lygiosiomis – 3:3 su Vilkaviškio sporto mokykla ir patyrė vieną pralaimėjimą – 0:2 Gargždų „Bangai“ bei pasiekė šešias pergales. Įveiktos Kaliningrado pirmoji komanda 2:0, Futbolo mokyklos antroji ekipa 7:0, Kretingos SM 4:0, Klaipėdos FM-2001 4:0, „FM-Baltai“ 1:0 ir Jonavos KKSC 1:0.

Turnyro nugalėtojai Eimantas Graželis, Jordanas Švei Nugalėtojai: jaunieji klaipėdiečiai neleido taurės išvežti iš uostamiesčio.

kauskas, Vitalijus Paulauskas, Min-

Finalinėje grupėje surinkusi 10 auksinių taškų FM-1 ekipa tapo turnyro nugalėtoja. „FM-Baltų“ jaunučiai 7:1 nugalėjo Plungės „Žiogelius“, 1:0

Tomas Gvazdinskas, Matas Gude-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Kauno futbolo mokyklą, 1:0 Vilkaviškio sporto mokyklą, 3:0 Kaliningrado SM-2 penketuką, 2:0 Gargždų „Bangą“, vienodu rezultatu 1:1 sužaidė taikiai su Klaipė-

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

daugas Jusis, Vadimas Karavajevas,

dos FM-2001 ir Kaliningrado pirmąja ekipa bei brolžudiškoje kovoje 0:2 pralaimėjo FM-1 penketukui. Finalinėje grupėje „FM-Baltų“ komanda surinko 8 taškus. Vie-

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

liūnas, Rolandas Pocys, Paulius Galginas, Gintas Rakauskas, Karolis Budrys, Matas Kubilius.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

11

šeštadienis, lapkričio 24, 2012

sportas Vaikų futbolo turnyras

Pralaimėjimas Ispanijoje

Rankinio susitikimas

Šiandien ir rytoj Klaipėdos futbolo mokykloje (Paryžiaus Komunos g. 16 A) vyks tarptautinis 8-mečių vaikų salės futbolo turnyras dėl „Ošano” taurės. Dalyvaus 10 ekipų iš Klaipėdos, Šiaulių, Kretingos, Gargždų, Kaliningrado (Rusija), Saldaus (Latvija). Šiandien varžybų pradžia 10 val., rytoj – 9.30 val.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai, Ispanijoje 66:90 pralaimėję D grupės lyderei „Regal Barcelona“ ekipai, patyrė šeštąjį pralaimėjimą Eurolygos turnyre. Lietuviai garbingai priešinosi tris kėlinius, tačiau per paskutiniąsias dešimt minučių buvo bejėgiai. Šeimininkai paskutinįjį ketvirtį laimėjo 22:6.

Šiandien 18.30 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Europos rankinio „Iššūkio“ taurės antrojo etapo pirmosios varžybos tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Zaporožės (Ukraina) ZTR komandų. Bilieto kaina 7 Lt. Pensininkai ir moksleiviai įleidžiami nemokamai. Atsakomoji dvikova Ukrainoje vyks gruodžio 1 d.

„Fortūnos“ pergalė Česlovas Kavarza Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate pergale nudžiugino „Fortūnos“ merginos, namie nelauktai lengvai 99:68 įveikusios „Utenos“ penketuką.

Tarp varžovių krepšinio mėgėjai atpažino keletą sezonų buvusios „Lemminkainen“ komandos garbę gynusias Ritą Milieškienę, Eglę Žygelytę, Irmą Raugaitę. Pirmąjį kėlinį patyrusios viešnios turėjo jėgų priešintis, tačiau antrąjį ketvirtį išryškėjo Daliaus Ubarto auklėtinių pranašumas – 48:35. Po pertraukos aukštaitės bandė gelbėtis, tačiau likus vienam kėliniui uostamiesčio krepšininkės išsaugojo dviženklę persvarą 64:42. Viešnios į nokdauną buvo pasiųstos per pirmąsias paskutiniojo ketvirčio minutes. Kuo toliau, tuo labiau ryškėjo „Fortūnos“ krepšininkių persvara. Net 32 taškus pelnė klaipėdiečių legionierė Garkeiva Janice Council. 26 taškais prie pergalės prisidėjo Lina Aglinskaitė, 13 – Monika Grigalauskytė, 11 – Gabrielė Gutkauskaitė, 10 – Eglė Šikšniūtė. „Utenos“ komandoje rezultatyviausiai žaidusios R.Milieškienė ir Rita Žilinskaitė pelnė po 14 taškų, I.Raugaitė – 12. Klaipėdietės, po 8 rungtynių laimėjusios penkis susitikimus, pakilo į trečiąją vietą.

Pranašumas: „Fortūnos“ žaidė-

jos siautė po abiem krepšiais.

12

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

14p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ap­leis­tos sa­los – Džeimso Bon­do prie­šų bu­veinės.

pasaulis

Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tas: Ga­zo­je nu­sėdus dulkėms ana­li­ti­kai ėmė svars­ty­ti, kas ta­po konf­lik­to nu­galė­to­jais ir pra­laimė­to­jais. Tiek Iz­rae­lis, tiek „Ha­mas“ tu­ri ir kuo pa­si­džiaug­ti, ir dėl ko pa­si­krims­ti. Ko­vos krikš­tas

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ ta­nya­hu džiau­gia­si sąly­gi­ne per­ga­ le. Li­kus vos ke­liems mėne­siams iki par­la­men­to rin­kimų, jis lik­vi­da­vo pa­les­ti­nie­čių gru­puotės „Ha­mas“ ka­ro vadą Ah­medą al Jaa­ba­ri, su­nai­ ki­no dalį jų ra­ketų ir ginklų kont­ra­ ban­dai nau­do­jamų tu­ne­lių. Ko­vos krikštą iš­laikė „Ge­le­ži­nis ku­po­las“ – Jung­ti­nių Vals­tijų fi­nan­suo­tas Iz­ rae­lio prie­šra­ke­ti­nis sky­das. Bet kai ku­rie ana­li­ti­kai abe­jo­ja, ar A.al Jaa­ba­ri mir­tis bus nau­din­ ga Iz­rae­liui. Va­šing­to­no ka­ro stu­ dijų ins­ti­tu­to eks­pertė Eli­za­beth O’Bagy JAV te­le­vi­zi­jai CNN teigė, kad taip ma­ny­ti būtų klai­din­ga. „Tai pa­ska­tins ekst­re­mis­ti­nių gru­puo­čių pli­timą Ga­zos Ruo­že, ne­kont­ro­liuo­ja­mas ra­ketų ata­kas ir di­desnį smurtą prie­š Iz­raelį“, – sakė konf­liktų eks­pertė. Jos ko­le­ga iš Va­šing­to­no stra­te­ gi­nių ir tarp­tau­ti­nių stu­dijų cent­ ro Jo­nas Al­ter­ma­nas paaiš­ki­no, jog A.al Jaa­ba­ri ge­le­ži­niu kumš­čiu kont­ro­lia­vo ko­vo­tojų gru­puo­tes. „Ha­mas“ kalė­ji­muo­se bu­vo žmo-­ nių, ku­rie leis­da­vo ra­ke­tas ne­tin­ ka­mu me­tu, ir A.al Jaa­ba­ri bu­vo vie­nas iš tų, ku­rie so­din­da­vo juos į kalė­jimą. Da­bar, jei­gu kas su­gal­ vos pa­šau­dy­ti, galės pa­šau­dy­ti“, – įspėjo J.Al­ter­ma­nas. Ly­gin­da­mi 2008 m. ir pa­starąjį Iz­rae­lio bei Pa­les­ti­nos ka­rinį konf­ liktą, eks­per­tai pa­ste­bi, kad da­bar Iz­rae­lis ta­po stip­res­nis ka­ri­niu at­ žvil­giu, bet silp­nes­nis – po­li­ti­niu. Arabų pa­va­sa­ris smar­kiai pa­keitė si­tua­ciją.

„Vi­sas arabų pa­sau­lis smer­kia tai, kaip Iz­rae­lis el­gia­si su pa­les­ ti­nie­čiais. Anks­čiau dau­gu­ma ara­ bų ly­de­rių bu­vo dik­ta­to­riai, ku­ rie galė­jo ženg­ti ki­to­kiu ke­liu, nei norė­jo žmonės gatvė­se. Da­bar taip ne­bėra“, – rašė britų ap­žval­gi­nin­ kas Ri­char­das Spen­ce­ris.

A.al Jaa­ba­ri bu­vo ir tai­kos ga­ran­tas, ir ka­ro kurs­ty­to­jas. Jo mir­tis ga­li ne tik ap­ sun­kin­ti tai­kos de­ ry­bas, bet ir pa­kurs­ ty­ti naują karą.

Ra­ke­tos skrie­jo to­liau

Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad, ne­ pai­sant žmo­giškųjų ir ma­te­ria­li­nių nuo­sto­lių, Ga­zos Ruožą val­dan­ ti gru­puotė „Ha­mas“ po konf­lik­to at­ro­do žva­lesnė ir drąsesnė. „Ha­mas“ ta­po stip­resnė, gru­ puotė kon­so­li­da­vo Ga­zos kont­rolę ir įgi­jo dau­giau le­gi­ti­mu­mo“, – sa­ kė Ar­timųjų Rytų eks­per­tas iš Va­ šing­to­no Wood­row Wil­so­no cent­ro Aa­ro­nas Da­vi­das Mil­le­ris. Dau­ge­lio pa­les­ti­nie­čių aki­mis, Ga­zos ly­de­riai Iz­rae­liui pa­si­prie­ ši­no ge­riau nei bet ka­da anks­čiau, leis­da­mi ra­ke­tas to­liau nei iki šiol. Be to, jie ga­li su­švel­nin­ti eko­no­ minę blo­kadą, jei­gu pa­vyks pa­siek­ ti pla­tesnį su­si­ta­rimą. „Pa­žiūrė­ki­ te, ko jie („Ha­mas“ – red. pa­st.)

pa­siekė: jie, o ne pre­zi­den­tas Mah­ mou­das Ab­ba­sas grąži­no Pa­les­ti­ nos klau­simą į tarp­tau­tinę dar­bot­varkę“, – sakė A.D.Mil­le­ris. Bet be A.al Jaa­ba­ri, ku­ris chao­ tiš­kus ko­vo­tojų būrius pa­vertė ge­ rai or­ga­ni­zuo­to­mis bri­ga­do­mis, „Ha­mas“ vėl gre­sia su­si­skal­dy­ti. „Jis bu­vo ir tai­kos ga­ran­tas, ir ka­ro kurs­ty­to­jas. Jo mir­tis ga­li ne tik ap­sun­kin­ti tai­kos de­ry­bas, bet ir pa­kurs­ty­ti naują karą“, – teigė A.D.Mil­le­ris. Pra­laimė­jo nuo­sai­kie­ji

Ki­ta pa­les­ti­nie­čių gru­puotė – Pa­ les­ti­nos na­cio­na­linės ad­mi­nist­ra­ ci­jos va­do­vo M.Ab­ba­so „Fa­tah“, nors ne­da­ly­va­vo ka­ri­nia­me konf­lik­ te, va­di­na­ma pra­laimė­to­ja. „M.Ab­ ba­sas bu­vo lai­ko­mas nuo­sai­kiu tai­ kos de­rybų tar­pi­nin­ku, ku­ris turė­jo pa­siek­ti naują su­si­ta­rimą su Iz­rae­ liu. Bet da­bar jis net ne­be­ga­li kalbė­ti visų pa­les­ti­nie­čių var­du. Jis pa­rodė, kad ne­tu­ri jo­kios įta­kos se­na­jai prie­ ši­nin­kei „Ha­mas“, – sakė CNN ap­ žval­gi­ninkė Pau­la New­ton. Anot Niu­jor­ko Ko­lum­bi­jos uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Ras­hi­do Kha­li­di, „Fa­tah“ ga­li tek­ti tre­čio­ jo bro­lio vaid­muo. „Pa­sau­lis kal­ba­si su „Ha­mas“. JAV vals­tybės sek­re­torė va­žiuo­ja į Kairą, kal­ba­si su egip­tie­čiais, o pa­ sta­rie­ji – su „Ha­mas“. Iz­rae­lis ir­ gi de­ra­si su „Ha­mas“. Su jais bu­ vo su­si­derė­ta ir dėl Gi­la­do Sha­li­to (pen­ke­rius me­tus ne­laisvė­je lai­ky­ to Iz­rae­lio ka­rei­vio – red. pa­st.) iš­ lais­vi­ni­mo“, – sakė R.Kha­li­di. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Emocijos: karinio konflikto pabaiga džiaugiasi abi pusės, nors paliaubos

Įvykių chro­no­lo­gi­ja Lapk­ri­čio 14 d. per Iz­rae­lio oro smū­ gį Ga­zo­je žu­vo „Ha­mas“ ka­ri­nių ope­ ra­cijų va­das Ah­me­das al Jaa­ba­ri. Tel Avi­vas pa­reiškė, kad ope­ra­ci­ja pa­va­ di­ni­mu „Gy­ny­bos stul­pas“ yra at­sa­kas į ne­si­liau­jan­čias ra­ketų ata­kas iš Ga­ zos Ruo­žo. Egip­tas pro­tes­tuo­da­mas at­šaukė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Iz­rae­lio.

Lapk­ri­čio 16 d. Iz­rae­lio vy­riau­sybė

Lapk­ri­čio 18 d. Iz­rae­lis smogė į Ga­

pa­skelbė 75 tūkst. ka­rių mo­bi­li­za­ciją dėl ga­li­mos in­va­zi­jos į Ga­zos Ruožą. „Ha­mas“ ata­ka­vo Tel Avi­vo ir Je­ru­ zalės pa­kraš­čius, bet ra­ke­tos spro­go tuš­čio­se vie­to­se. Nuo Iz­rae­lio ra­ketų smar­kiai nu­kentė­jo „Ha­mas“ už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos pa­sta­tas.

zo­je esantį vers­lo centrą, ku­ria­me bu­ vo įsikū­ru­sios pa­les­ti­nie­čių ir už­sie­nio nau­jienų agentū­ros bei te­le­vi­zi­jos. Nu­ kentė­jo še­ši žur­na­lis­tai. Į Tel Avivą pa­ leis­tos dar dvi ra­ke­tos, bet jas neut­ra­li­ za­vo prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sis­te­ma „Ge­le­ži­nis ku­po­las“.

Lapk­ri­čio 14 ir 15 d. Iz­rae­lis ata­ka­vo

Lapk­ri­čio 17 d. po dar vie­no pa­les­

dau­giau nei 200 tai­ki­nių Ga­zos Ruo­ že – ra­ketų pa­lei­di­mo sis­te­mas, šach­ tas ir san­dėlius. Pa­les­ti­nie­čiai at­sa­ky­ da­mi pa­lei­do maž­daug 200 ra­ketų į Iz­ rae­lio pie­tinę dalį. Nors did­žiąją jų da­ lį neut­ra­li­za­vo prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sis­te­ma, aukų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

ti­nie­čių smūgio Tel Avi­ve su­veikė si­ re­nos. Iz­rae­lis sos­tinės gy­ny­bai pa­si­ telkė pa­pil­domą prie­šra­ke­tinės gy­ny­ bos ba­te­riją. Iz­rae­lis bom­bar­da­vo „Ha­ mas“ būstinę Ga­zo­je, pa­sta­tas bu­vo vi­ siš­kai su­griau­tas. Aukų skai­čius Ga­zos Ruo­že pa­siekė 46.

13

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Artė­ja ­ krizė

Pro­tes­tai ­ ir gais­rai

Ma­don­na ­ iš­tei­sin­ta

Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­nas ry­toj rinks sa­vo naująją vy­riau­sybę, o šie rin­ki­mai ga­li pa­ska­tin­ti ­ Is­pa­ni­jos kons­ti­tu­cinę krizę dėl stiprė­jan­čių ka­ta­lonų ­ se­pa­ra­tis­ti­nių nuo­taikų. Ap-­ k­lausų re­zul­ta­tai ro­do, kad dau­gu­ma ka­ta­lonų bal­suos už re­gio­no ne­prik­lau­so­mybės idėją pa­lai­kan­čias par­ti­jas.

Pro­tes­tuo­to­jai va­kar tri­juo­ se Egip­to mies­tuo­se pa­degė Mu­sul­monų bro­li­jos par­ti­jos būsti­nes. Pre­zi­den­tui Mo­ha­ me­dui Mur­si ket­vir­ta­dienį pri­ si­ėmus did­žiu­lius įga­lio­ji­mus, – tai kri­ti­kai pa­va­di­no per­vers­ mu, – jau kitą dieną vi­so­je ša­ ly­je ki­lo jo prie­ši­ninkų ir ša­li­ ninkų mi­tin­gai.

Ma­don­na laimė­jo tei­sinę bylą Ru­si­jo­je – teisė­jas ket­vir­ta­ dienį at­metė kal­ti­ni­mus, kad dai­ni­ninkė rugpjū­čio mėnesį per kon­certą Sankt Pe­ter­bur­ ge pro­pa­ga­vo ho­mo­sek­sua­ lumą. Ieš­ki­ny­je bu­vo tei­gia­ma, kad jos pa­veik­ti jau­ni gerbė­jai la­biau domė­sis išt­vir­ki­mu nei šei­mos kūri­mu.

kas nu­galė­jo? Komentaras

Ga­za grįžta į niūrią rea­lybę Pas­kel­bus pa­liau­bas Ga­zos Ruo­že vėl bu­vo ati­da­ry­tos par­duo­tuvės, ir gy­ve­ni­mas pra­dėjo grįžti į se­ nas vėžes vie­no­je tan­kiau­siai ap­ gy­ventų ir ne­sta­bi­liau­sių vietų vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Iz­rae­lis tai­ko blo­kadą

Egdū­nas Ra­čius

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius

N

o­r in­t ys nea­be­jo­t i­nai įžiū­ rės vie­nos ar ki­tos pu­ sės pa­sie­k i­mus, bet, žvel­ giant iš ne­suin­te­re­suo­tos per­s pek­t y­vos, būtų ga­l i­m a sa­k y­t i, kad nė vie­na pusė ne­pa­siekė ko­k ios nors rea­l ios per­galės. Žydų vals­t ybė ne­sut­r iuš­k i­no „Ha­mas“, o „Ha­mas“ iš­ laidė dau­g ybę ra­ketų, pa­t yrė ma­te­ ria­l i­n ių ir žmo­g iškųjų nuo­sto­l ių, bet ne­pri­vertė Iz­rae­l io elg­t is su „Ha­mas“ kaip nors ki­taip, nei iki šiol. Ki­taip ta­ riant, pa­l iau­b os su­g rąži­no į bu­v usį sta­t us quo. O ir pa­čios pa­l iau­bos yra per tra­pios, kad būtų ga­l i­ma už­t ik­ rin­tai kalbė­t i apie šios krizės išsp­ren­ dimą. Nors ne­va­din­čiau to laimė­ji­mu, „Ha­mas“ vis dėlto pa­rodė sa­vo gy­v y­ bin­g umą ir gebė­ji­mą iš­g y­ven­t i.

158

pa­les­ti­nie­čiai,

yra labai trapios.

„Scanpix“ nuotr.

tarp jų trys vai­kai, ir pen­ki iz­rae­lie­čiai žu­vo per aš­tuo­nių dienų ka­rinį konf­liktą.

Lapk­ri­čio 21 d., te­be­vyks­tant ra­ketų

ata­koms, Tel Avi­ve su­sprog­din­tas ke­ lei­vi­nis au­to­bu­sas, nu­kentė­jo 21 žmo­ gus. 23 val. įsi­ga­lio­jo pa­liau­bos. Abi konf­lik­to ša­lys įsi­pa­rei­go­jo nu­trauk­ti bet ko­kias ata­kas ir pra­dėti de­ry­bas dėl Ga­zos Ruo­žo sie­nos per­ėjimo punk­ tų ati­da­ry­mo žmonėms ir prekėms.

Lapk­ri­čio 20 d. „Ha­mas“ su­rengė

vieną ma­sy­viau­sių ata­kų – į Iz­rae­lio te­ri­to­riją pa­lei­do 198 ra­ke­tas. Per ap­ šau­dymą žu­vo vie­nas Iz­rae­lio ka­riš­ kis ir vie­nas ci­vi­lis. Je­ru­zalė­je kaukė si­re­nos. Per Iz­rae­lio ra­ketų ata­ką Ga­ zo­je vi­siš­kai su­griau­tas Is­la­miš­ko­jo na­cio­na­li­nio ban­ko pa­sta­tas.

1,6 mln. gy­ven­tojų tu­rin­tis Ga­zos Ruo­žas yra vos 40 km il­gio ir 10 km plo­čio. Tai yra ank­la­vas, ri­bo­ ja­mas Vi­dur­že­mio jūros, Iz­rae­lio ir Egip­to. Anks­čiau pri­klau­siu­si Egip­ tui, ku­ris da­bar kont­ro­liuo­ja Ga­ zos Ruo­žo pie­tinę sieną, ši te­ri­to­ ri­ja bu­vo užim­ta Iz­rae­lio 1967 m. per Še­šių dienų karą. Po 38 me­ tų, 2005-ai­siais, Iz­rae­lis iš­vedė iš jos sa­vo ka­rius ir nau­ja­ku­rius. Po metų is­la­mis­tinė ko­vo­tojų gru­puotė „Ha­mas“ laimė­jo rin­ ki­mus, o 2007 m. bir­želį pa­ėmė vi­sišką vald­žią Ga­zos Ruo­že ir iš­ stūmė nuo­sai­kesnę kon­ku­rentę „Fa­tah“, ku­ri kont­ro­liuo­ja Va­ karų Krantą. Tuo­met Iz­rae­lis su­stip­ri­no Ga­ zos blo­kadą, ap­ri­bojęs pre­kių ir žmo­nių judė­jimą į šią te­ri­to­riją ir iš jos. Tu­ne­lių eko­no­mi­ka

Ne­turė­da­ma ga­li­my­bių pre­kiau­ ti su pa­sau­liu, Ga­za yra la­bai pri­ klau­so­ma nuo išo­rinės pa­gal­bos ir šešė­linės va­di­na­mo­sios tu­ne­lių eko­no­mi­kos. Žmonės čia gy­ve­ na pra­sčiau nei pa­sku­tinį pra­ėju­ sio am­žiaus de­šimt­metį. Ne­dar­ bas sie­kia 30 pro­c., o jau­nuo­lių nuo 20 iki 24 metų grupė­je – net 58 pro­c. Žemės ūkis yra svar­bi eko­no­ mi­kos da­lis, bet ją ri­bo­ja van­dens trūku­mas ir Iz­rae­lio pa­lei sieną nu­sta­ty­tos bu­fe­rinės zo­nos. Ga­zo­je gy­ve­na maž­daug 3 tūkst. žvejų, bet jų dar­bas ir­gi smar­kiai ri­bo­ja­mas. Prieš de­šimt metų jie galė­jo žve­jo­ti 12 jūrmy­lių at­stu­ mu nuo kran­to, da­bar šis at­stu­mas su­ma­žin­tas iki trijų jūrmy­lių. Vie­nin­telė kles­tin­ti eko­no­mi­kos ša­ka yra va­di­na­mo­ji tu­ne­lių eko­ no­mi­ka. Po Egip­to sie­na tu­ne­lių iš­kas­ta šim­tai, jais ke­liau­ja ne tik prekės, bet ir gink­lai.

Jau da­bar gy­ven­tojų tan­ku­mas Ga­zos Ruo­že yra vie­nas did­žiau­ sių pa­sau­ly­je. Šian­dien vie­na­ me kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re gy­ ve­na vi­du­ti­niš­kai 4505 žmonės, o 2020-ai­siais jų bus 5835. JTO įspėjo, kad jei­gu eko­no­mi­ka neat­ si­gaus ir ne­spės vys­ty­tis pa­skui spar­čiai au­gantį gy­ven­tojų skai­ čių, su­si­da­rys pa­lan­ki dir­va so­ cia­li­nei įtam­pai, ekst­re­miz­mui ir smur­tui.

Vie­nin­telė kles­tin­ti eko­no­mi­kos ša­ka yra va­di­na­mo­ji tu­ ne­lių eko­no­mi­ka. Po Egip­to sie­na tu­ne­lių iš­kas­ta šim­tai, jais ke­liau­ja ne tik pre­ kės, bet ir gink­lai. Jau šian­dien dau­ge­lis šeimų ne­ tu­ri pi­nigų sa­vo pa­grin­di­niams po­rei­kiams ir iš­gy­ve­na tik dėl JTO tei­kia­mos pa­gal­bos mais­tu. Sta­ tis­ti­ka ro­do, kad Ga­zos Ruo­že šei­ ma mais­tui iš­leid­žia 50 pro­c. sa­vo pa­jamų, o 39 pro­c. šeimų iš­vis gy­ ve­na že­miau skur­do ri­bos. JTO tei­gia, kad pa­nai­ki­nus ap­ ri­bo­ji­mus žve­jy­bos sek­to­rius su­ kurtų dar­bo vietų ir taptų pi­giu pro­tei­no šal­ti­niu Ga­zos gy­ven­ to­jams. Iz­rae­lio pa­skelb­to­se bu­ fe­rinė­se zo­no­se per me­tus būtų ga­li­ma užau­gin­ti 75 tūkst. tonų žemės ūkio pro­duk­ci­jos. Elekt­ros ne­pa­kan­ka

Elekt­ra Ga­zos Ruo­že dings­ta be­ veik kas­dien. Did­žio­ji da­lis jos tie­kia­ma iš Iz­rae­lio, ma­žesnę dalį pa­ga­mi­na vie­nin­telė Ga­zos elekt­ rinė, dar ne­di­delį kiekį tie­kia

Egip­tas. Ta­čiau šio elekt­ros ener­ gi­jos kie­kio ne­pa­kan­ka kas­met po 10 pro­c. au­gan­tiems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti. Dau­ge­lis namų tu­ri sa­vo elekt­ ros ge­ne­ra­to­rius, bet ku­ras kai­ nuo­ja bran­giai. „Elekt­ros kas­dien ne­būna maž­ daug po aš­tuo­nias va­lan­das. Žie­ mą, kai at­si­ran­da po­rei­kis šil­dy­tis, per­trau­kos būna dar il­gesnės“, – pa­sa­ko­jo hu­ma­ni­ta­rinės pa­gal­bos dar­buo­to­ja Naj­la. Dar vie­na pro­ble­ma – van­dens trūku­mas ir sa­ni­ta­rinė būklė, ku­rią JTO va­di­na kri­ti­ne. Ga­zos Ruo­že ma­žai ly­ja, joks ki­tas van­ dens šal­ti­nis pa­kan­ka­mai ne­pa­ pil­do po­že­mi­nių van­denų. Net šie ne­tin­ka­mi ger­ti, nes į juos pa­ten­ka daug jūros drus­kos. Van­dens at­liekų tvar­ky­mas ir­gi ke­lia ne­menką gal­vos skausmą. 90 tūkst. ku­bi­nių metrų van­dens at­ liekų kas­dien tie­siog iš­leid­žia­ma į Vi­dur­že­mio jūrą. Ši­taip ter­šia­ma ap­lin­ka, ke­lia­mas pa­vo­jus žmo­nių svei­ka­tai ir žve­jy­bos pra­mo­nei. Vil­tis – pa­si­jus­ti žmo­gu­mi

Ne­sun­ku su­pras­ti, kad žmo­nių lais­va­lai­kis Ga­zos Ruo­že ne itin tu­ri­nin­gas. „Ga­zo­je nėra gy­ve­ni­ mo“, – liūd­nai kons­ta­ta­vo jauną šeimą tu­rin­ti Ha­ma­da. Vie­nin­ telė jos pra­mo­ga – su­si­ti­ki­mai su drau­gais ir gi­mi­nai­čiais. „Va­sarą ei­na­me į pa­plūdimį, ren­gia­me iš­ky­las, gro­žimės saulė­ lyd­žiu ir lau­kia­me, ka­da įjungs elektrą, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. – Laimę rei­kia su­kur­ti. Tai su­si­ję ne su dar­bu, ne su pi­ni­gais, o su lais­ ve ir tuo, ką tu no­ri da­ry­ti gy­ve­ni­ me. Ma­no vie­nin­telė vil­tis – Ga­ zo­je jaus­tis žmo­gu­mi. Ir kad už Ga­zos Ruo­žo ribų į mus žiūrėtų kaip į žmo­nes.“ BBC inf.

Gy­ven­tojų skai­čius au­ga

Dau­giau nei pusė Ga­zos Ruo­ žo gy­ven­tojų yra jau­nes­ni nei 18 metų. Mo­kyk­los, ku­rių did­žiąją dalį ad­m i­n ist­r uo­ja Jung­t i­n ių Tautų Or­ga­ni­za­ci­ja (JTO), per­ pil­dy­tos, klasė­se mo­ko­si po 40– 50 moks­lei­vių. JTO įspėja, kad iki 2020 m. čia reikės dar 440 mo­ kyklų, nes gy­ven­tojų skai­čius spar­čiai didės. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki de­šimt­me­čio pa­bai­gos jis pa­šoks nuo da­bar­ti­nių 1,64 mln. iki 2,13 mln.

Izo­lia­ci­ja: Ga­za ne­tu­ri ga­li­mybės pre­kiau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu ir yra

la­bai pri­klau­so­ma nuo hu­ma­ni­ta­rinės pa­gal­bos.

AFP nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Padė­kos die­na Jung­tinėms Vals­ti­joms mi­ nint Padė­kos dieną ša­lies pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma tre­čia­dienį tra­di­ciš­kai „su­teikė ma­lonę“ dviem ka­ la­ku­tams Kob­le­riui ir Gob­le­ riui, o va­kar pra­si­dėjo di-­ d­žiu­liai iš­par­da­vi­mai – juo­ da­sis penk­ta­die­nis. Ame­ri­ kie­čiai prie par­duo­tu­vių du­ rų pra­dėjo rink­tis dar iš­va­ karė­se, kai ku­rie nak­vy­nei at­si­nešė pa­la­pi­nes.

Le­gen­di­niam britų slap­ta­jam agen­tui Džeim­sui Bon­dui daž­nai ten­ka lan­ky­ tis pa­čio­se ne­įpras­ čiau­sio­se pa­sau­lio vie­to­se. Vie­na jų – mil­ži­niš­kas mies­tas jūro­je ne­to­li Azer­ baid­ža­no, ki­ta – ne­ to­li Ja­po­ni­jos esan­ti Ha­ši­mos sa­la.

Tuš­tu­ma: Ha­ši­ma ne­pri­me­na ne­gy­ve­na­mos sa­los, ku­rio­je po palmė­mis die­nas lei­do Ro­bin­zo­nas Kru­zas, ji vei­kiau pa­na­ši į miestą vai­duoklį.

Ap­leis­tos sa­los – Bon­do prie­šų Naf­tos ga­vy­bos bu­mas

Kas­pi­jos jūro­je, ne­to­li Azer­baid­ža­no sos­tinės Ba­ku, pra­ėju­sio am­žiaus 5-aja­me de­šimt­me­ty­je so­ vietų in­ži­nie­riai su­gal­vo­jo pa­sta­ty­ti mil­ži­nišką miestą ant po­lių. Azer­baid­ža­nas garsė­ja naf­tos iš­ tek­liais. Dar se­novė­je ši te­ri­to­ri­ja bu­vo va­di­na­ma ug­nies že­me. Persų le­gen­do­se sa­ko­ma, kad šven­ti­ kai šven­tovėms ap­švies­ti čia sėmėsi de­gio­jo skys­čio. Naf­tos pra­monė į Azer­baid­žaną at­ke­lia­vo 1870 m., Ru­si­jos im­pe­ri­jai už­ka­ria­vus te­ri­to­riją. 1941 m. Azer­ baid­ža­nas per me­tus jau iš­gau­da­vo apie 175 mln. ba­re­lių naf­tos ir tai su­darė apie 75 pro­c. vi­sos Ta­rybų Sąjun­go­je iš­gau­na­mos naf­tos. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Ta­rybų Sąjun­gos in­ži­nie­riai nu­sprendė, kad reikėtų iš­gau­ti naftą jūro­je. 1949 m. lapk­ritį bu­vo pa­skelb­ta, kad 1,1 km gy­ly­je jūros dug­ne ras­ta ge­ros ko­ kybės naf­tos. Net­ru­kus šio­je vie­to­ je bu­vo pa­sta­ty­ta pir­mo­ji pa­sau­ly­je naf­tos gręži­mo plat­for­ma, pa­va­din­ ta Neft Daš­la­ri. Po ku­rio lai­ko jūro­je stūkso­jo jau tu­zi­nas naf­tos plat­formų ir šis skai­čius au­go kaip ant mie­lių. Jas til­tais bu­vo sumąs­ty­ta su­ jung­ti į bendrą gy­ven­vietę, ant po­ lių pa­sta­ty­ti dau­giaaukš­čius na­mus. Skai­čiuo­ta, kad mies­te gy­vens apie 5 tūkst. naf­tos ga­vy­bos pra­monės dar­bi­ninkų. Pa­ma­žu plat­formų skai­čius Kas­pi­jos jūro­je išau­go iki po­ros tūkstan­čių. Plat­for­mos su­ darė net 30 km spin­du­lio tinklą.

Dau­ge­lis dar­bi­ninkų pra­leis­da­vo iš­ti­sus mėne­sius iš­gau­da­mi naftą. Ke­lionė į sau­sumą ir at­gal truk­da­ vo nuo 6 iki 12 va­landų, pri­klau­so­ mai nuo lai­vo, ku­riuo bu­vo pluk­ do­mi dar­bi­nin­kai. Todėl ir bu­vo nu­spręsta, kad dar­bi­nin­kai į sau­ sumą ne­be­ke­liaus. Plat­for­mas su­jungė 300 km il­gio ke­liai ant po­lių. Bu­vo įreng­tas gėrimų fab­ri­kas, fut­bo­lo aikštė, bib­lio­ te­ka, ba­kalė­ja, skal­byk­la, 300 vietų ki­no teat­ras, pir­tis, dar­žo­vių dar­žas ir net par­kas, ku­riam žemės bu­vo at­ga­ben­ta iš sau­su­mos. Mies­tas jūro­je įkvėpė le­gen­di­ nio britų fil­mo apie Bondą au­to­rius nu­fil­muo­ti vieną iš ki­no juos­tos „Džeim­sas Bon­das 007. Ir vi­so pa­ sau­lio ne­ga­na“ veiks­mo scenų būtent pa­na­šia­me mies­te ant po­lių. Tie­sa, ki­no juos­ta bu­vo fil­muo­ ja­ma Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos „Pi­ ne­wood“ ki­no stu­di­jo­je, ta­čiau jo­je bu­vo suręs­tas ly­giai toks pat mies­tas kaip esan­t is Kas­p i­jos jūro­je, ku­ria­me Bon­das (vai­di­ no Pierce’as Bros­na­nas) kovė­si su rusų ma­fi­ja. Plat­for­mos vir­to mies­tu

Ta­rybų Sąjun­gos žlu­gi­mas pa­lai­ do­jo miestą. Ma­ža to, iš­se­ko naf­ tos tel­ki­niai. Dau­ge­lis plat­formų ta­po ne­be­nau­do­ja­mos. Dar­bi­ninkų skai­čius su­mažė­ jo per­pus. Dau­ge­lis mies­to vietų ta­po ne­pa­sie­kia­mos dėl ne­sau­gių tiltų. Kai ku­rie jų su­griu­vo. Šian­ dien iš 300 km ke­lių mies­te tin­ka­

Iš­mon­tuo­ti miestą, re­ gis, at­sieitų ge­ro­kai dau­giau, nei pa­pras­čiau­ siai jį pa­lik­ ti rūdy­ti jūro­je.

Kai­ta: kaž­ka­da šie mies­tai ant van­dens bu­vo va­di­na­mi in­ži­ne­ri­jos ste­buk­lais, da­bar jie

ta­po vai­duok­liais, ku­riuo­se sle­pia­si Bon­do prie­šai.

mi nau­do­ti vos 45 km. Ta­čiau ir jais jau re­tai kas va­žinė­ja. Per vieną iš po­tvy­nių jūro­je prie­š ke­le­rius me­tus dau­ge­lis mies­to pa­ statų bu­vo už­lie­ti. Tie­sa, iki šiol ke­lios naf­tos plat­for­mos dar vei­ kia. Čia dir­ban­tys dar­bi­nin­kai gau­ na 130 do­le­rių algą per mėnesį. Tai be­veik du kar­tus dau­giau, nei už­ dir­ba ko­le­gos sau­su­mo­je.

Vis dėlto dau­ge­l is plat­formų ne­be­ne­ša to­kio pel­no kaip anks­ čiau. Mies­tas tam­pa naš­ta. Jis truk­do lai­vy­bai, o jūra ša­lia jo – už­terš­ta. Iš­mon­tuo­ti miestą, re­gis, at­sieitų ge­ro­kai dau­giau, nei pa­pras­čiau­siai jį pa­lik­ti rūdy­ti jūro­je. Tie­sa, Azer­ baid­ža­no vald­žiai ši vie­ta dar ke­lia pa­si­did­žia­vimą.

Ji net sau­go­ma taip pat aky­lai, kaip Ta­rybų Sąjun­gos me­tais. Bet ku­riam už­sie­nie­čiui čia pa­kliū­ti la­bai sun­ku, be to, šios vie­tos ne­ ma­ty­ti net žvel­giant į Kas­pi­jos jūrą „Goog­le Maps“ sve­tainė­je. Kal­ba­ma, kad vy­riau­sybė ruo­ šia pla­nus, kaip at­gai­vin­ti miestą, net pa­vers­ti jį pra­ban­giu ku­ror­tu. Nors kai ku­rie pa­sta­tai bu­vo re­

15

ŠeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

pasaulis Padė­kos die­na

Pre­zi­den­tas laimę ra­do kai­me Urug­va­jaus pre­zi­den­tas José Mu­ ji­ca neiš­gy­ve­na dėl to, kad yra pra­vard­žiuo­ja­mas skurd­žiau­siu pa­sau­lio pre­zi­den­tu. Kaip sa­ko po­li­ti­kas, ne pi­ni­gai ir pra­ban­ga laimę ne­ša. Gy­ve­na fer­mo­je

bu­veinės konst­ruo­ti, mies­tas pa­ma­žu tam­pa vai­duok­liu. Šian­dien čia iš­gau­na­ ma naf­ta su­da­ro ma­žytę dalį vi­sos Azer­baid­ža­ne iš­gau­na­mos. Skai­ čiuo­ja­ma, kad šio­je vie­to­je naf­tos už­teks tik 20-iai metų. Ap­leis­tas mies­tas jūro­je

Ki­ta ne ma­žiau pa­slap­tin­ga ir bau­ gi vie­telė, ku­rio­je vi­sai ne­se­niai ap­ si­lankė Bon­das, – ne­to­li Ja­po­ni­jos pa­krantės esan­ti Ha­ši­mos sa­la. Ji yra vie­na iš 505 neap­gy­ventų salų Na­ga­sa­kio pre­fektū­ro­je, nuo Na­ga­sa­kio mies­to nu­to­lu­si apie 15 km. Būtent šio­je pa­slap­tin­go­je ap­ leis­to­je vie­to­je britų agen­tas 007 Džeim­sas Bon­das (vai­di­na Da­nie­ lis Crai­gas) nau­jau­sia­me bon­dia­ dos fil­me „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ pa­ ga­liau su­si­ti­ko su sa­vo prie­ši­nin­ku Sil­va (vai­di­na Ja­vie­ras Bar­de­mas). Ha­ši­ma ne­pri­me­na ne­gy­ve­na­ mos sa­los, ku­rio­je po palmė­mis die­nas lei­do Ro­bin­zo­nas Kru­zas. Vei­kiau ji pa­na­ši miestą vai­duoklį. Čia stūkso ap­leis­ti dau­giaaukš­čiai na­mai, ku­riuo­se kaž­ka­da gy­ve­no dar­bi­nin­kai. Sa­la bu­vo ap­gy­ven­ta dar 1887 m. Ta­čiau 1890-ai­siais Ha­šimą nu­si­ pir­ko Ja­po­ni­jos bend­rovė „Mit­su­ bis­hi“, nu­spren­du­si, kad jo­je ap­gy­ ven­dins dar­bi­nin­kus, ku­rie po jūra ka­sa ang­lis. 1916 m. sa­lo­je iš­dy­go pir­mie­ji vi­ so­je Ja­po­ni­jo­je aš­tuo­nių aukštų na­ mai. 1959 m. sa­lo­je gy­ve­no apie 5,2 tūkst. žmo­nių. Tais me­tais sa­la,

„Scan­pix“ nuo­tr.

Van­denį J.Mu­ji­ca se­mia iš šu­li­ nio, vai­ruo­ja se­nutėlį „VW Beet­ le“ ir su žmo­na ūky­je ne­to­li sos­ tinės Mon­te­vidė­jo au­gi­na gėles. Jas par­duo­da ir už­si­dir­ba pi­nigų, nes 90 pro­c. vals­ty­binės al­gos paau­ko­ja lab­da­rai. Įpras­ta, kad dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių va­do­vai daž­niau­siai gy­ve­na iš­tai­gin­guo­se rūmuo­se, yra aky­lai sau­go­mi ir pra­ban­giais au­to­mo­bi­ liais ve­žio­ja­mi į darbą. Bet J.Mu­ji­cai to ne­rei­kia, kad jaustų­si lai­min­gas. Ma­ža to, jam net ne­rei­kia so­li­daus pre­zi­den­ ti­nio at­ly­gio, ku­ris sie­kia apie 12 tūkst. do­le­rių. Kai­mas, ku­ria­me gy­ve­na ša­lies va­do­vas, – skur­dus. Ke­lias link kai­mo – duobė­tas ir pur­vi­nas, o pre­zi­den­to „re­zi­den­ci­jos“ kie­mas – apaugęs aukš­to­mis žolė­mis, pro ku­rias vos ma­ty­ti pa­ts na­mas. J.Mu­ji­ca at­si­sakė gy­ven­ti pra­ ban­giuo­se rūmuo­se sos­tinė­je – li­ko žmo­nos ūky­je. Par­duo­da­mas gėles pre­zi­den­tas per mėnesį už­ dir­ba apie 775 do­le­rius – tai vi­du­ tinė al­ga ša­ly­je. „Su­tin­ku, kad at­ro­dau kaip eks­ cent­riš­kas se­nis. Ta­čiau tai ma­no lais­vas pa­si­rin­ki­mas, – kalbė­jo su BBC žur­na­lis­tais pre­zi­den­tas. – Taip gy­ve­nu did­žiąją dalį sa­vo gy­ve­ni­mo. Tik­rai gy­ve­nu ge­rai. Džiau­giuos tuo, ką tu­riu.“ J.Mu­ji­ca vai­ruo­ja 1987 m. lai­dos „VW Beet­le“. Be­je, šis au­to­mo­bi­ lis il­gai bu­vo vie­nin­te­lis jo as­me­ ni­nis tur­tas. 2010 m. pa­jamų dek­ la­ra­ci­jo­je J.Mu­ji­ca ma­šiną įkai­no­jo 1,8 tūkst. do­le­rių. Šiais me­tais kar­tu su au­to­mo­ bi­liu pre­zi­den­tas dek­la­ra­vo val­

dan­tis pusę žmo­nos ūkio, tu­rin­ tis trak­to­rių ir namą, ku­rių vertė – 215 tūkst. do­le­rių. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: Urug­va­jaus vi­cep­re­zi­den­tas Da­ni­lo As­to­ri dek­la­ra­vo turįs dvi­gu­bai dau­giau tur­to nei ša­lies va­do­vas, o J.Mu­ji­ cos pirm­ta­kas, buvęs Urug­va­jaus pre­zi­den­tas Ta­baré Váz­que­zas, – tris kar­tus dau­giau.

Su­tin­ku, kad at­ro­ dau kaip eks­cent­ riš­kas se­nis. Ta­čiau tai ma­no lais­vas pa­si­rin­ki­mas.

Prieš be­saikį var­to­jimą

J.Mu­ji­ca Urug­va­jaus pre­zi­den­tu bu­vo iš­rink­tas 2009 m. Praė­ju­sio am­žiaus 6-ąjį ir 7-ąjį de­šimt­me­ čiais jis pri­klausė kai­riųjų pa­ žiūrų Urug­va­jaus su­kilė­lių pa­ jėgoms. J.Mu­ji­ca net še­šis kar­tus bu­vo pa­šau­tas, ke­tu­rio­li­ka metų pra­ lei­do kalė­ji­me ir tik 1985 m. bu­vo iš­lais­vin­tas. „Ma­n e va­d i­n a skurd­ž iau­s iu pre­zi­den­tu, ta­čiau toks ne­si­jau­ čiu. Skurdūs žmonės tie, ku­rie die­na iš die­nos triū­sia, kad tap­ tų tur­tin­gi. Jie no­ri vis dau­giau. Ma­nau, jog svar­biau­sia – laisvė. Jei ne­tu­ri daug tur­to, tau ne­rei­ kia visą gy­ve­nimą ar­ti, kad jį iš­ lai­ky­tum. Tad tu­ri dau­giau lai­ ko sau“, – dėstė sa­vo fi­lo­so­fiją Urug­va­jaus va­do­vas. Pa­na­šiai J.Mu­ji­ca kalbė­jo ir per ofi­cialų su­si­ti­kimą Bra­zi­li­jo­je su kitų Pietų Ame­ri­kos vals­ty­bių ly­ de­riais: „Mes visą va­karą ža­da­ me kalbė­ti apie vys­tymą­si. Ki­taip ta­riant, kalbė­si­me apie žmo­nių gelbė­jimą nuo skur­do. Ką mes gal­vo­ja­me? Ar mes sie­kia­me vys­ ty­mo­si ir var­to­ji­mo, kaip tur­tin­

go­se ša­ly­se? Aš klau­siu: kas nu­tiks šiai pla­ne­tai, kai in­dai turės tiek pat au­to­mo­bi­lių, kiek tu­ri vo­kie­ čiai? Kiek oro liks? Ar ši pla­ne­ta tu­ri pa­kan­ka­mai iš­tek­lių, kad ga­ lėtų ap­rūpin­ti 8 ar 9 mlrd. žmo­ nių, jei jie var­tos taip, kaip var­to­ja tur­tin­gos vi­suo­menės? Toks var­ to­ji­mas se­ki­na mūsų pla­netą“, – pik­ti­no­si J.Mu­ji­ca. Jis kal­ti­na dau­gelį pa­sau­lio ly­ de­rių, kad šie „ak­lai sie­kia eko­no­ mi­kos au­gi­mo, ska­tin­da­mi var­to­ jimą, bet tai, jo gal­va, vieną dieną su­kels pa­sau­lio pa­baigą“. Po­pu­lia­ru­mas – nė mo­tais

Eks­per­tai sa­ko, kad ne­įpras­tas Urug­va­jaus pre­zi­den­to gy­ve­ni­mo būdas neap­sau­go jo nuo vy­riau­ sybės kri­ti­kos. „Taip, dau­ge­lis žmo­nių J.Mu­jicą pa­lai­ko, nes šiems pa­tin­ka, kaip jis gy­ve­na. Ta­čiau tai var­gu ar ga­ li jam pa­dėti iš­veng­ti kri­ti­kos dėl po­li­ti­kos, ku­rią vyk­do jo vy­riau­ sybė“, – teigė Urug­va­jaus po­li­ti­ kos ap­žval­gi­nin­kas Ig­na­cio Zuas­ na­ba­ras. Opo­zi­ci­ja ne sykį kal­ti­no J.Mu­ jicą, kad jo val­dy­mo me­tais nei svei­ka­tos ap­sau­gos, nei švie­ti­mo sek­to­riuo­se ne­bu­vo pa­žan­gos. Pa­ties pre­zi­den­to po­pu­lia­ru­mas taip pat nu­kri­to že­miau 50 pro­c. ri­ bos. Ma­ža to, šiais me­tais J.Mu­ji­ca lei­do pa­tvir­tin­ti abor­tusįteisinantį įsta­tymą, kurį pri­ėmė ša­lies kong­ re­sas, taip pat pre­zi­den­tas pa­lai­ ko ka­na­pių le­ga­li­za­vimą ša­ly­je, jei šį verslą kont­ro­liuotų vy­riau­sybė. „Ka­na­pių var­to­ji­mas – ne pa­ti did­žiau­sia bėda, did­žiau­sia pro­ ble­ma – ne­le­ga­lus nar­ko­tikų pla­ ti­ni­mas“, – tvir­ti­no J.Mu­ji­ca. Tie­sa, ša­lies va­do­vas per­ne­ lyg daug apie as­me­ninį po­pu­lia­ rumą ne­gal­vo­ja, nes nemąs­to nei apie per­rin­kimą, nei apie to­lesnę po­li­tinę kar­jerą, kai baig­sis jo ka­ den­ci­ja.

ku­rios plo­tas – vos 1,3 tūkst. hek­ tarų, bu­vo la­biau­siai ap­gy­ven­tas kam­pe­lis Žemė­je. Vie­na­me hek­ ta­re čia vi­du­ti­niš­kai glaudė­si apie 800 žmo­nių. Sa­lo­je virė gy­ve­ni­mas. Čia veikė gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tas, res­to­ra­nai, ba­ rai, vyk­da­vo kultū­ros ren­gi­niai. Ta­čiau Ja­po­ni­jos pri­klau­so­mybė nuo ang­lių pra­monės su­men­ko. „Mit­su­bis­hi“ 1974 m. už­darė ang­ lių ka­syk­las, o sa­los gy­ven­to­jai lai­ vais bu­vo išp­luk­dy­ti iš sa­los. Tuo me­tu sa­la bu­vo už­da­ry­ta ir į ją leis­ ta įženg­ti tik 2009 m. Da­bar į salą ne tik smal­suo­lius, ta­čiau ir ar­chi­tektū­ros spe­cia­lis­ tus trau­kia čia stūksan­tys pa­sta­tai. Is­to­ri­kams sa­la – Ja­po­ni­jos pra­ monės šuo­lio sim­bo­lis. Nors salą norė­ta įtrauk­ti į UN­SE­CO pa­vel­do sąrašą, Pietų Korė­ja tam pa­si­prie­ ši­no, nes čia Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais dir­bo ja­ponų į ver­govę paim­ti korė­jie­čiai. Ke­li Ha­ši­mo­je esan­tys pa­sta­tai su­griu­vo, ki­ti yra ava­rinės būklės. Todėl Ja­po­ni­jos Na­ga­sa­kio mies­to vald­žia ne­leid­žia tu­ristų į visą sa­ los te­ri­to­riją. Vi­siems pa­sta­tams re­konst­ruo­ti reikėtų mil­ži­niškų pi­nigų. 2008 m. bu­vo nu­tar­ta, kad Na­ ga­sa­kio vald­žia sa­lo­je įrengs tu­ris­ tams skir­tus ta­kus, ta­čiau šis pro­ jek­tas vis ati­dėlio­ja­mas. Be­je, dėl oro sąlygų salą sau­giai pa­siek­ti įma­no­ma tik 160 dienų per me­tus.

Ūki­nin­kas: J.Mu­ji­ca sa­ko esan­tis lai­min­gas būda­mas skurd­žiau­siu pa­sau­lio pre­zi­den­tu, nes sa­vo ūky­je

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Reu­ters“ nuo­tr.

tu­ri viską, kad jaustų­si lai­min­gas.

BBC inf.

16

šeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Labdaringas auk­cio­nas iš­pla Prieš še­še­rius me­tus Klai­pė­dos ap­skri­ties Lions mo­te­rų klu­bo „Smil­tė“ pa­so­din­tas tau­rios idė­jos dai­gas ir šie­met su­bran­di­ no įspū­din­gą vai­ sių. Už me­no dar­bus tra­di­ci­nia­me auk­cio­ ne „Su­šil­dy­ki­me ma­ žą­sias šir­de­les“ bu­vo paau­ko­ta 101 tūkst. 900 li­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­lai­mė­je ne vie­ni

Gau­sa: į šven­ti­nį va­ka­rą su­si­rin­ku­si pub­li­ka ne­pail­so var­žy­da­ma­si dos­nu­mu.

Drau­ge: An­ta­na­vi­čių šei­ma – vie­na iš dau­ge­lio, ku­rią pa­sie­kė auk­cio­nų me­tu su­rink­

ta pa­ra­ma.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Var­das: auk­cio­no ve­dė­jas ak­to­rius V.Anu­žis jau

ta­po sa­vo­tiš­ku šio ren­gi­nio sim­bo­liu.

Įkarš­tis, azar­tas, int­ri­ga – to­kių emo­ci­jų ren­gi­ny­je ne­sti­go ir šie­ met. Tiek ener­gi­jos už­tai­so vi­so va­ka­ro me­tu ne­pra­ra­dęs auk­cio­no ve­dė­jas Vy­tau­tas Anu­žis, tiek be­ si­var­žan­tie­ji dėl gar­sių me­ni­nin­kų kū­ri­nių bu­vo įkvėp­ti vie­no tiks­lo – kad vė­žiu ser­gan­čius ma­žy­lius pa­ siek­tų kuo di­des­nė pa­ra­ma. „Kaip vi­sa­da, li­kus šiek tiek dau­ giau nei mė­ne­siui iki Ka­lė­dų, mes vi­si su­si­tin­ka­me, kad pa­da­ry­tu­me ge­ra. Kad šei­mos, ku­rių vai­ku­čius

Įdir­bis: L.Ber­žins­kie­nė pa­si­džiau­gė, jog

nas ta­po pra­smin­ga tra­di­ci­ja.

17

šeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

vakarė

au­kė į tarp­tau­ti­nius van­de­nis ap­lan­kė on­ko­lo­gi­nė li­ga, pa­jus­ tų, jog jie su sa­vo bė­da yra ne vie­ ni. Pa­gal sta­tis­ti­ką kas­dien 50 Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų, tarp ku­rių yra ir vai­kai, iš­girs­ta krau­pų li­gos pa­va­ di­ni­mą. Mes ne­pa­jė­gūs su­stab­dy­ti šios li­gos, bet ga­li­me pa­dė­ti mū­sų ma­žie­siems li­go­niu­kams“, – kal­ bė­jo klu­bo „Smil­tė“ pre­zi­den­tė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė. Ji pa­si­džiau­gė, jog per anks­tes­ nius še­šis auk­cio­nus su­rink­to­mis

Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė:

Mes vi­si su­si­tin­ka­ me, kad pa­da­ry­tu­me ge­ra. Kad šei­mos, ku­ rių vai­ku­čius ap­lan­ kė on­ko­lo­gi­nė li­ga, pa­jus­tų, jog jie su sa­ vo bė­da yra ne vie­ni.

lė­šo­mis jau pa­rem­tos 33 šei­mos, ku­rioms bu­vo iš­da­ly­ta 412 tūkst. li­tų. Iš jų bu­vo nu­pirk­ti vais­tai, ska­nes­nis mais­to kąs­nis bei šil­tes­ nis dra­bu­žis. Svar­bu ne tik pa­ra­ma

Šie­met to­kios pa­ra­mos Klai­pė­dos ap­skri­ty­je lau­kia še­šios šei­mos. Ke­tu­rios jos at­si­sa­kė, mo­ty­vuo­da­ mos, kad ki­tiems pa­gal­ba yra la­ biau rei­ka­lin­ga nei jiems. Už duk­ry­tei Lė­jai ir vi­sai šei­mai iš­ties­tą pa­gal­bos ran­ką su­si­rin­ku­ sie­siems pa­dė­ko­ju­si Kris­ti­na An­ta­ na­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog svar­bu ne

auk­cio­

tik pa­ra­ma, bet ir ži­no­ti, kiek daug ge­ro lin­kin­čių žmo­nių prie jos pri­ si­dė­jo. Šį­syk be­veik ke­tu­rias va­lan­das už­tru­ku­sia­me auk­cio­ne bu­vo pri­ sta­ty­ta re­kor­diš­kai daug – net 37 įvai­rūs me­no kū­ri­niai, pra­de­dant ta­py­ba, fo­tog­ra­fij­ a ir bai­giant me­ džio dro­žy­ba bei ke­ra­mi­ka. Ne­ma­ ža da­lis kū­rė­jų auk­cio­nui sa­vo dar­ bus pa­do­va­no­jo. Kiek­vie­no jų star­ti­nė kai­na tra­ di­ciš­kai sie­kė 1 tūkst. li­tų. Ži­nia iš Lon­do­no

Bran­giau­siai – už 10 tūkst. li­tų – vil­nie­čio me­ni­nin­ko Ri­mo Zig­mo Bi­čiū­no dro­bę „Vei­dų puokš­tė“ įsi­gi­jęs rė­mė­jas pa­no­ro lik­ti ne­ži­ no­mas. Azar­tiš­ka ko­va įsi­žie­bė ir dėl klai­pė­die­čio Vir­gi­ni­jaus Vi­nin­go pa­veiks­lo „Jau­no­sios gul­bės“. Už įspū­din­gą kū­ri­nį auk­cio­ne paau­ ko­ta 8,1 tūkst. li­tų. Šį­syk į už­si­tę­su­sias var­žy­ti­nes, ku­rias ste­bė­jo ir pa­ts dar­bo au­to­ rius, įsi­jun­gė ne tik va­ka­ro da­ly­viai. Kaip juo­ka­vo V.Anu­žis, šis kū­ri­nys įžie­bė ko­ne tarp­tau­ti­nį konf­lik­tą. Pir­mą­kart auk­cio­no is­to­ri­jo­je ja­ me ne tie­sio­giai, o pa­si­tel­kus ry­šį te­le­fo­nu, dėl me­no kū­ri­nio bu­vo var­žo­ma­si iš Lon­do­no. Ta­čiau ga­ liau­siai šio­je dvie­jų ša­lių dvi­ko­vo­je lai­mė­jo Lie­tu­va. Įs­pū­din­ga 7000 li­tų su­ma įver­ tin­tas ir kū­rė­jos iš Vil­niaus Ada­ sos Skliu­taus­kai­tės ta­py­bos dar­bas „Lė­lė su skry­bė­lai­te“, už pus­penk­ to tūks­tan­čio bu­vo nu­pirk­tas kau­ nie­tės ta­py­to­jos Mig­lės Ko­sins­ kai­tės dro­bė „Su­gun­dyk ma­ne, Bur­gun­di­ja“.

Pa­ra­ma: bu­vęs mies­to me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius ne tik kas­

met pa­ger­bia auk­cio­ną, bet ir neiš­vyks­ta iš jo tuš­čio­mis.

Bran­giau­sias: už R.Z.Bi­čiū­no dro­bę „Vei­dų puokš­tė“ paau­ko­ta 10 tūkst. li­tų.

18

šeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

vakarė

Žyd­ro­jo­je pa­kran­tė­je sve­tim­ša­l Ni­ca, Ka­nai, Mo­na­ kas – šie vie­to­var­ džiai dau­ge­lio au­ siai skam­ba eg­zo­tiš­ kai ir aso­ci­juo­ja­si su pra­ban­gaus gy­ ve­ni­mo ženk­lais. Žyd­ro­sios pa­kran­ tės per­lai ne­kas­die­ nių įspū­džių iš­troš­ ku­siems tu­ris­tams jų pa­že­ria iš­ties su kau­pu. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­ke­ri sa­vi­ta au­ra

Aist­rin­gas ke­liau­to­jas Ar­vy­das Mic­ kus, šia­me re­gio­ne lan­kę­sis jau du­ kart, nea­be­jo­ja, jog į jį iš­si­ruoš ir dar bent kar­tą. Anot pa­šne­ko­vo, skam­būs gar­sių­jų ku­ror­tų pa­va­di­ni­mai – tik pre­ki­niai ženk­lai, ta­čiau iš­ties Žyd­ro­ sios pa­kran­tės re­gio­nas pa­ke­ri sa­vi­ta au­ra ir už­bu­ria iš­skir­ti­niu ža­ve­siu. „Čia te­ko lan­ky­tis ir pa­va­sa­rį, ir ru­ de­nį. Gam­tos gro­žis, ypač pa­va­sa­rį, – ne­nu­sa­ko­mas, – pri­pa­ži­no klai­pė­die­tis. – Ši vie­ta ne tik uni­ka­li gam­tiš­kai, bet ir la­bai jau­ki dva­siš­kai, žmo­nės ge­ra­no­ riš­ki, pa­lan­kiai žiū­ri į sve­tim­ša­lius. Jie ne­sku­ba gy­ven­ti, mo­ka džiaug­tis gy­ve­ ni­mu ir prie to pra­ti­na tu­ris­tus.“ Vie­nas di­džiau­sių Žyd­ro­sios pa­ kran­tės mies­tų – Ni­ca su maž­daug 400 tūkst. gy­ven­to­jų – lai­ko­mas stra­te­gi­niu šio re­gio­no taš­ku. „Iš čia ne tik pa­to­gu ke­liau­ti po vi­są re­gio­ną – iš Ni­cos per Gra­są ve­da ir gar­su­sis Na­po­leo­no ke­lias, kai jis 1815-ai­siais pa­bė­go iš trem­ ties El­bos sa­lo­je sa­vo pa­sku­ti­nei ko­ vai prie Va­ter­lo, ku­rią gė­din­gai pra­ lai­mė­jo. Šis ke­lias pe­rei­na į Ver­do­no tar­pek­lį, ku­ris yra gra­žiau­sių Eu­ro­ pos kan­jo­nų de­šim­tu­ke. O kan­jo­ nas už­si­bai­gia Tri­jų Kry­žių eže­ru, ant ku­rio pa­kran­tės sto­vi įspū­din­ ga šven­to­sios Kot­ry­nos baž­ny­čia – vie­na la­biau­siai lan­ko­mų pi­lig­ri­mų vie­tų“, – pa­sa­ko­jo A.Mic­kus. Be abe­jo, ke­liau­to­jų dė­me­sio nu­ si­pel­no ir Gra­so mies­tas, ku­ris gar­ sė­ja kaip pa­sau­li­nė kve­pa­lų sos­ti­nė. Van­duo pri­mi­nė ar­ba­tė­lę

Pa­sak pa­šne­ko­vo, Ni­co­je at­ras­tų ką veik­ti tiek ak­ty­vaus, tiek pa­sy­vaus

Pra­ban­ga: Mo­na­ko uos­te švar­tuo­ja­si įspū­din­gi lai­vai.

Di­dy­bė: vaizdingas Ver­do­no tar­pek­lis už­gniau­žia kva­pą. tre­kearth.com nuo­tr.

poil­sio ger­bė­jai: čia gau­su įvai­rių mu­zie­jų, pui­kus bo­ta­ni­kos so­das, pla­ti pa­kran­tė, vis dėl­to ne­ma­ža da­lis pa­plū­di­mių – mo­ka­mi. Klai­pė­die­tis at­krei­pė dė­me­sį, jog dėl ak­me­nuo­to grun­to mė­ gau­tis sau­lės bei van­dens vo­nio­ mis čia ga­nė­ti­nai su­dė­tin­ga, tad šiems ma­lo­nu­mams poil­siau­to­jai mie­liau ren­ka­si ki­tų mies­tų pa­ plū­di­mius.

Ni­cos pa­kran­tė gar­sė­ja ir sa­vo sa­lo­mis. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, jog prieš 16 me­tų, ke­le­tą ne­di­de­lių sa­lų už­py­lus grun­tu, bu­vo su­for­muo­tas vie­nas iš ne­dau­ge­lio pa­sau­ly­je oro uos­tų „ant van­dens“. A.Mic­kus pri­pa­ži­no, jog Ni­ca, kaip ir ki­ti šio re­gio­no ku­ror­tai, – ne pi­gus mies­tas, ypač tu­ris­ti­nio se­zo­no me­tu. Jis tra­di­ciš­kai trun­ ka tris va­sa­ros mė­ne­sius. „Ne se­zo­no me­tu, be abe­jo, tu­ ris­tų ženk­liai su­ma­žė­ja, ta­čiau ku­ ror­tas pa­trauk­lus iš­ti­sus me­tus. Pa­vyz­džiui, ge­gu­žę van­dens tem­ pe­ra­tū­ra sie­kė apie 18 laips­nių ši­ lu­mos, o ru­de­nį van­duo iš vi­so pri­ mi­nė ar­ba­tė­lę. Be to, tuo me­tu kur kas pa­lan­kes­nės ir kai­nos“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vas. Siū­lo pa­to­gias ke­lio­nes

Jei yra ga­li­my­bių, vie­šint Ni­co­je A.Mic­kus bent vie­ną die­ną pa­ta­ria pa­skir­ti ap­lan­kant ma­žes­nius jau­kius mies­te­lius, to­kius kaip Cap D‘Ailas, Roquebrune‘as ar Peil­lo­no kai­me­lis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Dva­sia: Ka­nų se­na­mies­tis A.Mic­kų su­ža­vė­jo jau­ku­mu ir su­bti­lia ar­chi­

tek­tū­ra.

„Tiems, ku­rie pa­gei­dau­ja ra­maus šei­my­ni­nio poil­sio, siū­ly­čiau rink­ tis tarp Ni­cos ir Ka­nų esan­tį ku­ror­ tą Juan les Pins. Čia idea­lios mau­ dy­mo­si są­ly­gos ir ge­ro­kai ma­žes­nės kai­nos“, – pri­pa­ži­no klai­pė­die­tis. Pa­sak A.Mic­kaus, vi­sa­me Žyd­ ro­sios pa­kran­tės re­gio­ne jau ke­le­ri me­tai siū­lo­ma pui­ki pa­slau­ga – ke­ lio­nė va­di­na­mai­siais eu­ro­bu­sais. „Už 1 eu­rą juo ga­li­ma va­žiuo­ti pa­kran­te nuo pat Mo­na­ko iki An­ ti­bų mies­to, ku­rio pa­šo­nė­je stūk­so Ka­nai. Taip pat ga­li­ma rink­tis Žyd­ ro­sios pa­kran­tės trau­ki­nu­ką, ku­rio bi­lie­tas die­nai kai­nuo­ja 22 eu­rus“, – aiš­ki­no klai­pė­die­tis. Tiek Ni­ca, tiek Ka­nai, pa­šne­ko­vo žo­džiais, ka­dai­se bu­vo ma­ži žve­jų kai­me­liai. „Ta­čiau Ka­nai at­ro­do vi­sai ki­taip nei Ni­ca. Tai jau­kes­nis, is­to­ riš­kes­nis bei ge­res­niais – smė­lė­tais plia­žais pra­na­šes­nis mies­tas. Da­lis jų, ži­no­ma, mo­ka­mi, ta­čiau už jach­ tų cent­ro drie­kia­si vie­šie­ji pa­plū­di­ miai. Be to, Ka­nai treč­da­liu ma­žes­ni už Ni­cą“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Fes­ti­va­lio spin­de­sys

Jis pri­pa­ži­no, jog Ka­nai dau­ge­liui pir­miau­sia aso­ci­juo­ja­si su gar­siuo­ ju ki­no fes­ti­va­liu. Ta­čiau ru­de­niop čia vyks­ta ir ki­tas įspū­din­gas re­gi­ nys – fe­jer­ver­kų fes­ti­va­lis. „Be to, kad anks­čiau Ka­nai la­ biau gar­sė­jo kaip fes­ti­va­li­nis mies­ tas, ta­čiau maž­daug prieš 15 me­tų jį at­ra­do ir kon­fe­ren­ci­jų ren­gė­jai. Tad jis funk­cio­nuo­ja ir kaip ge­ras ku­ror­ti­nis mies­tas, ir kaip vers­lo cent­ras. Ni­ca tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas. Klai­pė­die­tis pa­ste­bė­jo, jog tik di­džio­sios ki­no šven­tės me­tu Ka­ nų rū­mai at­ro­do iš­tai­gin­gai – tuo me­tu pa­tie­sia­mas rau­do­nas ki­li­ mas, pa­puo­šia­mas pa­sta­tas. „O ki­tu me­tu jis pri­mi­nė mū­sų se­no­sios „Vai­di­los“ vaiz­dą, – pa­ ly­gi­no pa­šne­ko­vas. – Be­je, no­rin­ tie­siems su­ži­no­ti rea­lią tie­są apie šį fes­ti­va­lį, kaip ir kas čia vyks­ta, la­bai re­ko­men­duo­čiau pa­skai­ty­ti Pau­lo Coel­ho kny­gą „Nu­ga­lė­to­jas lie­ka vie­nas“.

19

šeštADIENIS, lapkričio 24, 2012

vakarė

liai mo­ko­si džiaug­tis gy­ve­ni­mu Lan­kan­tis Ka­nuo­se klai­pė­die­tis pa­ ta­rė ne­pra­leis­ti pro­gos ap­si­lan­ky­ti ir ša­lia pi­lies šur­mu­liuo­jan­čia­me tur­ ge­ly­je. „Tai tik­ras spek­tak­lis – vaiz­ das ne­pa­kar­to­ja­mas. Apsk­ri­tai pran­ cū­zai la­bai emo­cio­na­lūs ir nuo­tai­kin­gi žmo­nės“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas. Gar­si­na ir per­so­na­žai

A.Mic­kus pri­pa­ži­no, jog Ni­ca ar Ka­nai, be abe­jo, ne­su­da­ro vi­so Žyd­ro­sios pa­kran­tės vaiz­do. Šiam re­gio­nui pri­klau­so ir pir­ mą­ja ofi­cia­lia po­pie­žiaus re­zi­den­ ci­ja gar­sė­jan­tis Avin­jo­nas – Pro­ van­so re­gio­no sos­ti­nė, mies­tas, dar ti­tu­luo­ja­mas ir pa­sau­lio teat­rų sos­ti­ne, taip pat le­gen­di­nio per­ so­na­žo gra­fo Mon­tek­ris­to mies­tas Mar­se­lis bei įspū­din­gų pi­lių tur­ tin­gas Kar­ka­so­nas, ku­ria­me bu­ vo nu­fil­muo­ta di­džio­ji da­lis fil­mų apie d‘Artanjaną. Ką jau ir kal­bė­ti apie nykš­tu­ki­nę, ta­čiau la­bai tur­tin­gą ir gar­sią Mo­ na­ko Ku­ni­gaikš­tys­tę. Vos 2 km plo­to ša­ly­je gy­ve­na apie 30 tūkst. gy­ven­to­jų. Treč­da­lį jų su­ da­ro už­sie­nie­čiai, ku­riuos čia vi­lio­ ja mo­kes­ti­nės leng­va­tos. Ke­liau­to­jus Mo­na­kas ža­vi iš­puo­ se­lė­ta ap­lin­ka, pui­kiais pa­plū­di­ miais, įsta­bia ar­chi­tek­tū­ra ir is­to­ri­ ja. „Gri­mal­džių šei­ma šią te­ri­to­ri­ją val­do nuo XIII a. Tad čia yra iš­li­kę ir grai­kiš­kų, ir ro­mė­niš­kų pa­sta­tų lie­ka­nų“, – pri­dū­rė A.Mic­kus.

Arū­nas Mic­kus:

Va­ka­rie­niau­ti Pran­cū­zi­jo­je bū­ti­na ne trum­piau kaip va­lan­dą. Pa­val­gy­ti res­to­ra­ne per pus­ va­lan­dį – įžei­di­mas vir­tu­vės še­fui, nes jie yra tik­ri me­ni­ nin­kai, kū­rė­jai. Va­ka­rie­nė – it at­rak­ci­ja

Ke­liau­to­jas pa­ti­ki­no, jog ieš­kan­ tiems ypa­tin­gų ku­li­na­ri­nių po­ty­rių ke­liau­to­jams Žyd­ro­jo­je pa­kran­tė­je taip pat ne­teks nu­si­vil­ti. „Vi­sas re­gio­nas ga­li pa­si­gir­ ti ele­gan­tiš­ka pro­van­siš­ka vir­tu­ ve. Ta­čiau rei­kė­tų neuž­mirš­ti, jog va­ka­rie­niau­ti Pran­cū­zi­jo­je bū­ti­ na ne trum­piau kaip va­lan­dą. Pa­ val­gy­ti res­to­ra­ne per pus­va­lan­dį – įžei­di­mas vir­tu­vės še­fui, nes jie yra tik­ri me­ni­nin­kai, kū­rė­jai. Ypač jų sve­tin­gu­mas jau­čia­mas ma­žuo­ se res­to­ra­nė­liuo­se, įsi­kū­ru­siuo­ se už pra­ban­gių vieš­bu­čių zo­nos. Va­ka­rie­nė čia tam­pa tik­ra at­rak­ci­ ja – sma­gu, kai pa­ts vir­tu­vės še­ fas išei­na pa­bend­rau­ti su klien­tais, net pa­dai­nuo­ja“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas. Jo pa­ste­bė­ji­mu, gal tik ke­li vieš­ bu­čiai Ni­co­je sa­vo sve­čiams siū­ lo šve­diš­ką sta­lą, nes vie­ti­nių gy­ ven­to­jų jis va­di­na­mas kon­ve­je­ri­niu mai­ti­ni­mo bū­du. Ne vis­kas tvis­ka auk­su

Pa­sak klai­pė­die­čio, ke­ti­nan­tiems vyk­ti į šį re­gio­ną de­rė­tų iš anks­to ge­rai ap­mąs­ty­ti ke­lio­nės pro­gra­mą, nes spal­vin­gi įspū­džiai ir po­ty­riai ga­li už­lie­ti it la­vi­na.

Ne vel­tui sa­ko­ma, jog Žyd­ro­ji pa­ kran­tė yra po­pu­lia­riau­sių Eu­ro­pos ato­sto­gų cent­rų pen­ke­tu­ke. „Net bū­tų sun­ku įvar­dy­ti, kas įspū­din­giau – gam­ti­nis, is­to­ri­nis pa­vel­das ar ku­ror­tų bliz­ge­sys. Ži­ no­ma, yra ir daug po­mpas­ti­kos, ypač šven­čių me­tu, bet ji ne­gąs­ di­na“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Juo­lab kad ato­kiau tvis­kan­čios pa­kran­tės ir iš­tai­gin­gų vieš­bu­čių at­si­ve­ria ir ki­tas mies­tų vei­das – su bal­ko­nuo­se plaz­dan­čiais skal­bi­ niais bei pa­na­šiais pro­ziš­kais kas­ die­ny­bės at­ri­bu­tais. „Tai ir­gi su­tei­kia sa­vo­tiš­ko ža­ve­ sio, nes pa­ma­tai rea­lų žmo­nių gy­ ve­ni­mą“, – šyp­te­lė­jo ke­liau­to­jas.

Komentaras Au­ri­mas Šumb­raus­kis

Ke­lio­nių agen­tū­ros „Del­ta-In­ter­ser­vis“ Va­ka­rų re­gio­no par­da­vi­mų ir rin­ko­da­ros va­do­vas

P

ie­tų Pran­cū­zi­ja nuo­lat trau­kia Lie­tu­vos ke­liau­to­jus. Nuos­ta­ bus kli­ma­tas, vaiz­din­gos įlan­ kos, kom­for­tiš­ki ku­ror­tai, ga­ li­my­bė ap­lan­ky­ti žvaigž­džių pa­mėg­tą Ni­cą, Ka­nus, Mon­te Kar­lą, pa­si­duo­ti gur­ ma­niš­kiems ma­lo­nu­mams ir pa­ska­nau­ ti pui­kaus vy­no bei gar­džių jū­ros gė­ry­ bių – vi­sa tai pa­ver­čia Žyd­rą­jį Kran­tą ato­sto­g ų sva­jo­n ių des­t i­na­ci­ja. Poil­sį Pran­cū­zi­jos pie­tuo­se sa­vo klien­tams siū­lo­me jau dau­ge­lį me­tų, ta­čiau iki šiol pa­siū­ly­mai bu­vo ren­gia­mi in­di­vi­dua­liai

– jie bū­da­vo su­si­ję su ap­gy­ven­di­ni­mu apar­ta­men­tuo­se, vieš­bu­čiuo­se, ato­kiau nuo ku­ror­ti­nio šur­mu­lio esan­čio­se vi­lo­ se; in­di­vi­dua­liais poil­si­niais bei pa­žin­ti­ niais, taip pat – gast­ro­no­mi­niais tu­rais. Džiau­gia­mės, kad šiais me­tais va­rian­ tų bus dar dau­giau – rug­sė­jį ir spa­lį, kai Lie­tu­vo­je jau vė­su, o Pie­tų Pran­cū­zi­jo­je – nuo­sta­bus ak­so­mi­nis se­zo­nas, šio re­gio­ no ku­ror­tus bus ga­li­ma pa­siek­ti ir tie­sio­ gi­niais skry­džiais iš Lie­tu­vos į Ni­cą. Šiuo me­tu kaip tik vyks­ta va­sa­ros se­zo­no ke­ lio­nių išanks­ti­nio pir­ki­mo ak­ci­ja, kai jas ga­li­ma įsi­gy­ti ge­riau­sio­mis są­ly­go­mis – net per­pus pi­giau, tai­ko­ma ma­žiau­sios kai­nos ga­ran­ti­ja, ke­lio­nių už­sa­ky­mo me­tu mo­ka­mas tik sim­bo­li­nis avan­sas, yra ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai pa­si­keis­ti ke­

lio­nės da­tą. Ši ak­ci­ja vyks­ta iki gruo­džio 31 d. Ne­nu­si­vils ke­lio­nių pa­siū­la ir pa­žin­ ti­nių marš­ru­tų mė­gė­jai. Atei­nan­čią va­ sa­rą ga­li­ma rink­tis iš 57 pa­žin­ti­nių ke­lio­ nių marš­ru­tų au­to­bu­su ir 13 pa­žin­ti­nių marš­ru­tų lėk­tu­vu. Pran­cū­zi­ja mū­sų pa­ siū­ly­muo­se uži­ma gar­bin­gą vie­tą. Vien iš anks­to pa­reng­tų pa­žin­ti­nių marš­ru­tų čia tu­ri­me per 10 – nuo pa­žin­ties su sos­ti­ ne Pa­ry­žiu­mi iki ža­vios ke­lio­nės Lua­ros slė­niu ar­ba ro­man­tiš­ku pa­si­ma­ty­mu su Pro­van­su. Šio se­zo­no nau­jie­nos – įspū­ din­gi marš­ru­tai „Pie­tų Pran­cū­zi­jos ma­ gi­ja ir poil­sis Lan­ge­do­ke“ (au­to­bu­su) bei „Pran­cū­zi­jos Pro­van­so ke­rai ir Žyd­ra­ sis Kran­tas“ (lėk­tu­vu). Šioms ke­lio­nėms iki pat me­tų pa­bai­gos taip pat tai­ko­mos išanks­ti­nio pir­ki­mo nuo­lai­dos.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų prognozuojami krituliai, daugiausia lietus. Kai kur išsilaikys rūkas. Sušils iki 3–7 laipsnių. Sekmadienio naktį daug kur krituliai, dieną vietomis trumpas lietus. Temperatūra naktį nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos, dieną 5–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 24 d.

+4

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+4

Utena

+6

8.04 16.06 8.02

329-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 37 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +15 Kopenhaga +7

kokteilis Jos – to­kios, mes – to­kie Jei­gu Mil­da, As­ta ir Vir­gi­ni­ja ei­na kar­tu val­gy­ti, jos vie­na į ki­tą krei­pia­si „Mil­da“, „As­ta“, „Vir­ga“. Jei­gu An­ta­nas, Ri­mas ir Jo­nas ei­na kar­tu val­g y­t i, jie krei­pia­ si vie­nas į ki­tą „Brie­dis“, „Žvė­ris“, „King Kon­gas.“ Pa­tei­kus są­skai­tą vy­rams, An­ta­nas, Ri­ mas ir Jo­nas su­me­ta po 20 li­tų, nors są­ skai­tos su­ma yra 53 li­tai. Pa­tei­kus są­ skai­tą mo­te­rims, iš­trau­kia­mas kal­ku­ lia­to­rius ir ra­šik­lis. Vy­ras nė aki­mi ne­mirk­te­lė­da­mas su­ mo­ka už la­bai rei­ka­l in­gą pre­kę du li­ tus, nors ji kai­nuo­ja tik li­tą. Mo­te­r is mo­ka li­tą už pre­kę, kai­na­vu­sią du li­ tus, nors ji jai vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga, ta­ čiau yra iš­par­duo­da­ma. Vo­nios pa­tal­po­je vy­ras tu­ri še­šis daik­ tus: dan­tų še­pe­tė­lį, skus­tu­vą, sku­ti­mo­ si pu­tas, ode­ko­lo­ną, mui­lą ir iš vieš­bu­ čio nu­gvelb­tą rankš­luos­tį. Mo­te­ris tu­ ri 337 daik­tus. Vy­ras ne­ži­no net kai ku­ rių jų pa­va­di­ni­mų. Gin­čo me­tu mo­ters žo­dis vi­suo­met bū­ na pa­sku­ti­nis. Vis­kas, ką po to pa­sa­ko vy­ras, yra nau­jo gin­čo pra­džia.

Mo­te­r ys my­l i ka­tes. Vy­rai tei­g ia, jog my­l i ka­tes, ta­čiau, kai ne­ma­to mo­te­ rys, pa­spi­ria jas. Mo­te­ris rū­pi­na­si sa­vo atei­ti­mi iki san­ tuo­kos. Vy­ras ne­si­rū­pi­na sa­vo atei­ti­mi iki san­tuo­kos. Vy­ras, ku­riam se­ka­si, už­dir­ba dau­giau nei ga­li iš­leis­ti jo žmo­na. Mo­te­ris, ku­ riai se­ka­si, ran­da to­kį vy­rą. Mo­te­ris iš­te­ka, ti­kė­da­ma, kad jos vy­ras pa­si­keis. Ta­čiau jis to ne­da­ro. Vy­ras ve­ da, ti­kė­da­mas, kad jo mo­te­ris ne­pa­si­ keis. Ta­čiau ji to ne­da­ro. Mo­te­r is vi­suo­met gra­ž iai ap­si­ren­g ia, kai ei­na ap­si­pirk­ti, lais­to gė­les, iš­ne­ša šiukš­les, kal­ba te­le­fo­nu, skai­to kny­gą ar­ba žiū­ri te­le­vi­zo­rių. Vy­ras vi­suo­met ge­rai ap­si­ren­gęs, kai ei­na į ves­tu­ves ar­ba lai­do­tu­ves. Mo­te­r is vis­ką ži­no apie sa­vo vai­kus: vi­zi­tai pas gy­dy­to­ją, pir­mo­ji mei­lė, ge­ riau­si drau­gai, mėgs­ta­mas val­gis, bai­ mės ir vil­tys. Vy­ras pa­pras­čiau­siai prii­ ma fak­tą, jog ma­ži žmo­nės gy­ve­na kar­ tu su juo. Čes­ka (ne­ti­kiu, kai vy­rai sa­ko, kad yra mo­te­ rų, ku­rių lie­žu­viai ne­tu­ri tie­sio­gi­nio kon­tak­to su sme­ge­ni­mis)

Londonas +10 Madridas +13 Maskva +1 Minskas +2 Niujorkas +9 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +7

Praha +12 Ryga +6 Roma +15 Sidnėjus +26 Talinas +4 Tel Avivas +21 Tokijas +8 Varšuva +8

Vėjas

3–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Šiandien: Gerardas, Krizogonas, Mantvilas, Tvirmantė, Žybartė. Rytoj: Alanas, Germilė, Jaumantas, Kybartas, Kotryna, Santautas.

orai klaipėdoje Šiandien

+4

+5

lapkričio 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+6

+7

+6

6

+5

+6

+4

+6

4

+7

+7

+6

+6

7

rytoj

pirmadienį

1759 m. pra­si­dė­jo pra­ gaiš­t in­g as Ve­z u­v i­j aus iš­si­ver­ži­mas. 1859 m. iš­spaus­d in­tas kont­ro­ver­siš­ka­sis ang­ lų na­t ū­ra­l is­to Char­le­so Dar­w i­no vei­ka­las „Rū­ šių at­si­ra­di­mas“. 1874 m. Jo­sep­has F.Glid­ de­n as už­p a­t en­t a­v o spyg­liuo­tą vie­lą. 1940 m. Var­šu­vo­je na­ ciai įkū­rė žy­dų ge­tą. 1963 m. bu­vo nu­š au­ tas Ame­ri­kos pre­zi­den­

to Joh­no F.Ken­ne­dy nu­ žu­dy­mu ap­kal­tin­tas Lee Har­vey Os­wal­das. 1991 m. nuo AIDS mi­rė bri­tų le­gen­di­nės gru­pės „Queen“ 45 me­t ų vo­ka­ lis­tas Fred­d ie Mer­cu­r y. Gi­mė 1946 m. 1992 m. boin­gas 734 at­ si­t ren­kė į kal­ną Ki­n i­jo­ je ir su­du­žo. Žu­vo 141 žmo­gus. 1995 m. Ai­ri­jo­je bu­vo nu­bal­suo­ta už kons­ti­ tu­ci­nę pa­tai­są, le­ga­li­

zuo­jan­čią sky­ry­bas. 1997 m. į apy­var­tą bu­ vo iš­leis­t i nau­jie­ji 200 li­t ų no­m i­n a­lo bank­ no­tai. 2011 m. pir­mo­ji kul­ ti­n io ame­r i­k ie­č ių ra­ šy­to­jo Jac­ko Ke­roua­ co kny­ga „Jū­ra – ma­no bro­lis: pra­ras­tas ro­ma­ nas“, ku­ri li­ko ne­pub­li­ kuo­ta ir ra­šy­to­jui gy­ vam esant bu­vo lai­ko­ ma din­g u­sia, pa­ga­l iau bu­vo iš­leis­ta.

Orai vers gink­luo­tis skė­čiais Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ka­len­do­ri­nio ru­dens pa­bai­gą vai­ ni­kuos ne­pas­to­vūs ir žvar­bo­ki orai.

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog tiek sa­vait­ga­lį, tiek atei­nan­čią sa­vai­tę Klai­pė­do­je bus niū­ro­ka, de­be­suo­ ta ir ne­re­tai pra­pliups lie­tus. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio duo­me­ni­mis, ma­žiau­sia kri­tu­lių ti­ ki­my­bė – sek­ma­die­nį bei ki­tą ket­ vir­ta­die­nį. Ki­to­mis die­no­mis lie­taus var­gu ar pa­vyks iš­veng­ti. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis kils maž­daug iki 4–7, o nak­ti­mis 1–4 laips­nių ši­lu­mos. Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis vy­raus piet­ry­čių, pie­tų kryp­čių 5–10 m/s vė­jai, ir tik pir­ma­die­nį, spe­cia­lis­to tei­gi­mu, piet­va­ka­rių vė­jas su­stip­ rės iki 8–13 m/s.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.