2012-11-27 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, LAPKRIÄŒIO 27, 2012

www.kl.lt

277 (19 578) .;A?.162; 6@ 9.=8?6š 6< $

RUBRIKA11

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR [Ă›

J.Ve­sel­kos mir­tis – kaip per­kō­nas iĹĄ gied­ro dan­gaus.

Iz­rae­lio po­li­ti­kos ve­te­ra­nas E.Ba­ra­kas ne­ti­kÄ—­tai nu­spren­dÄ— baig­ti kar­je­rÄ….

Šir­dies ne­ga­lios ka­muo­ja­mi vai­kai su­lauks pa­ra­mos.

Vaikų ťirde lėms – para mos rengi nys

TrimetÄ—s UgnÄ—s lau kia ĹĄirdies persodini ir plau mas. musi su sun PenkeriĹł Roma Te Ä?io re kia no 10 ĹĄirdies ĹĄirdies negalia, jau sÄ—, giiĹĄ cijas atlaikÄ™s intervencijĹł. Keturias gyveoperasu puse ĹĄir keturmetis Tomas gyvena delÄ—s. Sie kiant padÄ— panaĹĄaus ti ĹĄiems ir likimo vai kams bus jamas lab organizuodaros ren ginys-auk cionas. Sandra Lu

s.lukosiute

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

JÄŻ ÄŻsigijÄ™s Ĺžmo gus taps 2012 „AuksinÄ—s Filme – no metĹł vai ras gyven tu, o pinigai ko ĹĄirdies“ nominanti GruodĹžio 12 dienÄ… ma vaikams, taps prasminga parauostamies je vyks lab augantiems tyda po ĹĄirdies nas „Kad ros renginys-aukcio- operacijĹł. plaktĹł vai Kaip pasa ko ĹĄirdis“. pirmÄ… kar kojo D.Jo tÄ… JÄŻ nauskienÄ—, dies asocia organizuoja Vaiko ĹĄir- visi padedantys or ci ĹĄeimĹł, ku ja, vienijanti per 100 daros renginÄŻ bei ganizuoti labrio prie jo pri dies ligomis. se auga vaikai su ĹĄir- dantys dirbs be jo si kio atlygio. deginio me Rentu skirtos Vai surinktos lÄ—ĹĄos bus ko ĹĄirdies veiklai. asociacijos

250

Kas yra Vai ko ĹĄirdies

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

NeeilinÄ—s

vaikĹł isto

rijos

Tarp lau kian sunkiai ĹĄir Ä?iĹł jĹł pa ramos yra dies ligomis vaikai, ku sergantys riems rei kalingi brangĹŤs valsty – iki tiek su bÄ—s ne ĹĄirdies ope dÄ—tingĹł vaistai. Reikiamoskompensuojami sumos racijĹł per na ÄŻspĹŤdingos. Vieniems – gametus at ĹĄios sumos vaikams svyruoja kĹŤdikiams liekama tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł, kitiems apie porÄ… ir vaikams kas reikia kur daugiau. Daugiavai „Norime at kÄ—je ĹĄeimo kreip Ä?iai je auganti penkia dÄ—me kus, kuriems tenka iĹĄgy sÄŻ ÄŻ vai- nuo gimi metei Romai Tere paprastus sei, mo sergan venti neda venti ir aug lykus. Kad galÄ—tĹł gy- dies negalia, reika Ä?iai sunkia ĹĄirti, lin priversti ko jie nuo pat vaikystÄ—s pinÄ—s, logopedinÄ—s gos ergoteravoti“, – pa priemonÄ—s, pat specia ĹĄirdies aso sakojo Vai taip lus terapi ko cia va Jonauskie cijos pirmininkÄ— Dai- raumenims stiprin nis treniruoklis ti dÄ—l cereb nÄ—. paralyĹžiaus, rinio Ĺ˝iĹŤrovĹł taip at siradusio pat laukia po ĹĄirdies ir galimybÄ— koncertas operacijĹł. da Penkiame pagrindiniu lyvauti aukcione, kur tÄ— ElzÄ— yra vienintelÄ— ro PokvyÄ?ioprizu taps kalvio Eita- Lietuvoje, kuriai nu darbas – krÄ—s dovanotas autorinis tas Toriello-Carey statytas itin resindromas. las. liga pasau Ĺ ia ly vos 25 Ĺžmo je serga nÄ—s.

asociacija

13

Tai ne pel no siekian ti orga ni za dirbanti cija, glius lab da ros pa grindais, ir juos au kia vi soje ginanÄ?ius vei- dikus, Lietuvoje, tÄ—vus, menuolat rĹŤ mokslinin si vaikais pi nakus, narÄ—. prieĹĄ ir po ĹĄirdies ope jĹł, ĹĄirdies raci- 2013 transplan metĹł pradĹžio tacijos, lau Ä?iĹł donoro. kian- cia je Vaiko ĹĄir cija pradÄ—s dies asoLietuvos ir konfedera Ĺ veicarijos Jau keleri cijos projek metai Vai tÄ… „Širdis vi gyvenimui“, ko ĹĄirdies sam ciacija yra kuriuo galÄ—s aso- nu oficia li ECH padÄ—ti liki skriaustiems pean Con mo vaikams, genital Heart DO (Eu ro- nemo organizuos kamas sto Disesase ganization), vyklas augan Or- ĹĄirdies kuriÄ… suda tiems su ydomis ir ro 27 Euro ĹĄaliĹł orga jĹł ĹĄeimoms, pos saky nizacijos, ieĹĄkos atvienijanÄ?ios mĹł reabili ganÄ?ius ĹĄir tacijos srity ser- jos dies ligomis je, asociacitrans vaikus/pa au- VilniĹł portu neiĹĄgalinÄ?ius nu vaiko ĹĄirdies veĹĄ ÄŻ operacijai.

Ĺ iandien priedas ď Ž Likimas:

Kaina 1,30 Lt

`b[ XVĂ– [R TN YVĂ– ab _V[ Ă˜V\` BT [Ă›` QN_ YN

b XVN [R cVR [N \]R _N P V WN

PrieĹĄ ĹĄven­tes – ap­mau­das Kre­tin­gos gat­vÄ—s 81 na­mo gy­ven­to­jams bend­ri­ja prieĹĄ ĹĄven­ tes ÄŻtei­kÄ— do­va­nÄ… – pa­pil­do­mÄ… mo­kes­ tÄŻ uĹž ĹĄil­dy­mÄ…. Da­liai bu­tĹł jis sie­kÄ— nuo ĹĄim­to iki tĹŤks­tan­ Ä?io li­tĹł. „Pir­mÄ… kar­tÄ… gy­ve­ni­me ap­si­ver­ kiau ga­vu­si sÄ…­skai­tÄ… uĹž ko­mu­na­li­nes pa­ slau­gas“, – ne­slÄ—­pÄ— vie­na gy­ven­to­ja.

7\ YN[ a\` 8YVRa Xb aĂ›` [b\ a_

„AĹĄ esu kal­tas.“ Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ri­jus Ĺ erť­nio­vas pri­siÄ—­mÄ— at­sa­ko­my­bÄ™, kad ne­su­ge­bÄ—­jo su­kvies­ti vi­sĹł na­riĹł ir po­sÄ—­dis neį­vy­ko.

2p.

Kon­cer­tai – ne vai­kams As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

ÄŽ va­k a­r i­n ius ren­g i­n ius vai­k ai neį­l ei­d Ĺžia­m i. Ar­t Ä—­j ant di­d Ĺžio­ sioms me­tĹł ĹĄven­tÄ—ms to­k io­je si­ tua­c i­j o­j e at­s i­d u­r ia ne vie­n a ĹĄei­ ma, iť­si­ruo­ťu­si ÄŻ kon­cer­tÄ… su ma­ Ĺža­m e­Ä?iais. Ne­ma­lo­ni pa­tir­tis

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

SÄ…s­kai­ta uŞė­mÄ— kva­pÄ…

Da­lÄŻ Kre­tin­gos gat­vÄ—s 81 na­mo gy­ ven­to­jĹł ĹĄo­ki­ra­vo bend­ri­jos „La­gō­ na“ at­siĹłs­tos sÄ…­skai­tos. Ĺ˝mo­nÄ—s su­Şi­no­jo, kad rei­kÄ—s su­ mo­kÄ—­ti ne tik uĹž ĹĄil­dy­mÄ… spa­lÄŻ, bet ir ÄŻspō­din­gas su­mas, su­si­kau­pu­sias dar praÄ—­ju­sÄŻ se­zo­nÄ…. Da­lis gy­ven­ to­jĹł li­ko sko­lin­gi uĹž ĹĄi­lu­mÄ…, tiek­tÄ… sau­sÄŻ, va­sa­rÄŻ, ko­vÄ… ir ba­lan­dÄŻ. Pa­ma­Ä?ius sÄ…­skai­to­se ÄŻra­ťy­tas su­ mas, dau­ge­liui pri­reik­tĹł va­le­ri­jo­nĹł.

4

„„Iť­lai­dos: da­liai re­no­vuo­to Kre­tin­gos gat­vÄ—s 81 na­mo gy­ven­to­jĹł pa­pil­do­mai teks su­mo­kÄ—­ti nuo ke­liĹł ĹĄim­tĹł

iki tĹŤks­tan­Ä?io li­tĹł uĹž praÄ—­ju­sio se­zo­no ĹĄil­dy­mÄ….

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pÄ—­die­tÄ— Li­na sa­vait­ga­lÄŻ su iki­ mo­kyk­li­nio am­Şiaus vai­ku su­si­ ruo­ťu­si ÄŻ kon­cer­tÄ… bu­vo ne­ma­lo­ niai nu­ste­bin­ta. Mo­te­ris ti­ki­no, kad bi­lie­tĹł par­ da­vÄ—­jĹł tink­la­la­py­je ra­do paaiť­ki­ ni­mÄ…, kad vai­kui iki 6 me­tĹł bi­lie­ to ne­rei­kia. Ta­Ä?iau atÄ—­jus ÄŻ kon­cer­tÄ… vie­no­je Klai­pÄ—­dos sa­liĹł jos ne­no­rÄ—­jo ÄŻleis­ ti. Paaiť­kÄ—­jo, kad ÄŻ va­ka­ri­nius kon­ cer­tus vai­kams iki 6 me­tĹł lan­ky­tis drau­dĹžia­ma. ÄŽ ren­gi­nÄŻ mo­te­ris pa­ kliu­vo tik po di­de­liĹł var­gĹł. „Da­bar bi­lie­tĹł par­da­vÄ—­jai vÄ—l ra­ ĹĄo, kad ÄŻ M.Mi­ku­ta­vi­Ä?iaus kon­cer­ tÄ… kvie­Ä?ia ir su vai­kais iki 6 me­tĹł am­Şiaus.

3

2

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

miestas Iš­kė­lė plū­du­rus

Pa­so­di­no šer­mukš­nių

In­fek­ci­jos ne­si­trau­kia

Kur­šių ma­rio­se ren­gia­ma­si žie­ mai – pa­si­bai­gus na­vi­ga­ci­jos se­zo­nui, lai­vo „Na­tan­gas“ įgu­ la iš­kė­lė ir nuė­mė 31 gel­to­nos spal­vos plū­du­rą. Jie ma­rio­se žy­mė­jo ke­lių šim­tų met­rų plo­ čio ap­sau­gos zo­ną, esan­čią prie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos vals­ty­bių sie­ nos. Į šią zo­ną be pa­sie­nie­čių lei­di­mo įplauk­ti drau­džia­ma.

Pa­lan­gos Vir­ba­liš­kės ta­kas pa­si­ da­bi­no nau­jais žel­di­niais – mies­ to ta­ry­bos na­riai, pa­de­da­mi vie­ tos ko­mu­na­li­nin­kų, šio­je ką tik su­re­mon­tuo­to­je pės­čių­jų alė­jo­ je pa­so­di­no 52 pil­kuo­sius šer­ mukš­nius. 0,5 km il­gio Vir­ba­liš­ kės ta­ko ruo­žas nuo Ga­nyk­lų g. iki Klai­pė­dos plen­to baig­tas re­ mon­tuo­ti prieš ke­lias sa­vai­tes.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ jo­mis su­si­rgo 739 klai­pė­die­čiai, iš jų 616 – vai­kai. Vie­nam suau­ gu­sia­jam nu­sta­ty­tas gri­pas. Pa­ ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu, šie­met ser­ga­mu­mas per­ ša­li­mo li­go­mis išau­go 1,2 kar­to. Prieš po­rą sa­vai­čių uos­ta­mies­ty­ je sir­go 787 gy­ven­to­jai.

Dienos telegrafas Moks­lei­viai. Šian­dien 16 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Ma­žo­jo­je Au­lo­je (Her­kaus Man­to g. 84, VI kor­pu­sas) dėl pro­tin­ giau­sios mo­kyk­los ti­tu­lo su­si­kaus vie­ nuo­li­ka Klai­pė­dos mo­kyk­lų ko­man­dų. Moks­lei­viai jau tre­čius me­tus var­žy­sis in­te­lek­tua­lia­me žai­di­me „Klai­pė­dos mo­kyk­lų pro­tų ko­vos 2012“. Sen­jo­rai. Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos na­riai kiek­ vie­ną ant­ra­d ie­n į ir ket­v ir­ta­d ie­n į 16 val. kvie­čia­mi su­si­rink­ti „Tro­bos“ ka­ vi­nė­je. Ant­ra­die­niais kvie­čia­mi nau­ ji na­riai ir no­rin­tie­ji jais tap­ti. Ga­li­ma at­si­neš­ti šaš­kes ir šach­ma­tus ar ki­tus sta­lo žai­di­mus ma­lo­nes­niam bend­ra­ vi­mui. Kvie­čia­mi vi­si pen­si­nin­kai. In­ for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti sve­tai­nė­je al­ do­na­ma­ri­ja.apie.lt ar­ba pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu 8 620 33 739 Al­do­nai Ma­ri­jai (pir­mi­nin­kė). Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Var­va­ma Ste­pa­ no­va (g. 1926 m.), Al­bi­nas Ser­di­ke­vi­čius (g. 1946 m.), Gri­go­rij Bu­tyl­kin (g. 1948 m.), Ni­ko­la­jus Du­baus­kas (g. 1953 m.), Arū­ nas Got­šel­das (g. 1964 m.), Ser­gej Ma­tiaž (g. 1980 m.), Eu­ge­ni­ja Star­ževs­ka­ja (g. 1983 m.), Ag­nė Dir­gė­lai­tė (g. 1990 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi El­vy­ra Gur­je­va, Gri­go­rij Bu­tyl­kin, Ado­ mas Gal­di­kas, Eu­ge­ni­ja Star­ževs­ka­ja. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mi Ag­nė Dir­gė­lai­tė, Al­bi­nas Ser­di­ke­ vi­čius. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Mo­te­rų gin­čas – dėl etikos Neap­si­ken­tu­si mies­to ta­ry­bos na­ rės Li­li­jos Pet­rai­tie­ nės už­gau­lio­ji­mų, Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė krei­ pė­si į Eti­kos ko­mi­ si­ją, kad ši po­li­ti­kę įpa­rei­go­tų vie­šai at­si­pra­šy­ti. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bės va­do­vę su­pyk­dė tai, jog L.Pet­rai­tie­nė mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je di­rek­to­rę vie­šai iš­va­di­no aro­gan­ tiš­ka ir ci­ni­ke, ne­si­klau­san­čia žmo­nių nuo­mo­nės. Po­li­ti­kė J.Si­mo­na­vi­čiū­tę net siū­lė at­leis­ti iš pa­rei­gų. Di­rek­to­rė sko­lin­ga ne­li­ko – ji krei­pė­si į Eti­kos ko­mi­si­ją, kad ši įver­tin­tų L.Pet­rai­tie­nės el­ge­sį, nes ji esą pa­žei­dė pa­do­ru­mo prin­ci­pus. „J.Si­mo­na­vi­čiū­tė skun­de Eti­ kos ko­mi­si­jai nu­ro­dė, kad L.Pet­ rai­tie­nė vie­šai pa­skel­bė tik­ro­vės nea­t i­t in­kan­č ius fak­t us, var­to­ jo ne­tin­ka­mus žo­džius. To­dėl di­ rek­to­rė no­rė­tų, kad po­li­ti­kė jos vie­šai at­si­pra­šy­tų“, – tei­gė Eti­

Užsigavo: J.Simonavičiūtę su­pyk­dė tai, jog vie­šai

buvo iš­va­di­nta aro­gan­tiš­ka ir ci­ni­ke.

kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ri­ jus Šerš­nio­vas.

Po­li­ti­kė įsi­ti­ki­nu­si, kad ne ji tu­rin­ti at­si­ pra­šy­ti J.Si­mo­na­vi­čiū­ tės, o ši vi­sų žmo­nių.

Mo­te­rų gin­čas Eti­kos ko­mi­si­jo­ je tu­rė­jo bū­ti nag­ri­nė­ja­mas va­kar, ta­čiau po­sė­dis neį­vy­ko, nes ne­su­ si­rin­ko na­riai.

Pio­nie­rė: L.Pet­rai­tie­nė ta­po pir­mą­ja po­li­ti­ke, ku­rios

el­ge­sį svars­tys Eti­kos ko­mi­si­ja.

„Ma­tyt, esu kal­tas, kad po­sė­dį šau­kiau to­kią die­ną, kai Eti­kos ko­ mi­si­jos na­riai bu­vo už­siė­mę ki­tais rei­ka­lais. Anks­čiau ar vė­liau, bet ši­tą klau­si­mą vis tiek svars­ty­si­me“, – pa­ti­ki­no J.Šerš­nio­vas. L.Pet­rai­ tie­nė džiau­gė­si, jog po­sė­dis neį­vy­ko, nes Eti­kos ko­mi­si­jo­je dar nė­ra se­niū­ nai­čių – bend­ruo­me­nės at­sto­vų. Jie į ko­mi­si­jos su­dė­tį tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ti ki­tą mė­ne­sį. „Kai bus bend­ruo­me­nės at­sto­ vai, gal­būt nag­ri­nė­jant klau­si­mą bus ma­žiau po­li­ti­ka­vi­mo, ne­bus ša­liš­kos nuo­mo­nės. Tik ne­sup­ ran­tu, ko­dėl rei­kia svars­ty­ti ma­

no el­ge­sį, kad pa­žei­džiau pa­do­ru­ mo prin­ci­pus. Nie­kas ma­nęs gir­tos ne­pa­ga­vo, ne­su nei nu­si­kal­tu­si, nei su­si­komp­ro­mi­ta­vu­si“, – tei­gė L.Pet­rai­tie­nė. Po­li­ti­kė įsi­ti­ki­nu­si, kad ne ji tu­ rin­ti at­si­pra­šy­ti J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, o ši vi­sų žmo­nių, nes esą sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė ven­gia dia­lo­gų ir kal­ba tik mo­no­ lo­gais. „Ma­nau, kad di­rek­to­rė tik­rai yra pa­žei­du­si pa­gar­bos žmo­gui prin­ ci­pus, o kaip yra iš tik­rų­jų, ir nu­ spręs Eti­kos ko­mi­si­ja“, – re­ziu­ma­ vo L.Pet­rai­tie­nė.

Orei­viai no­ri dan­gaus virš se­na­mies­čio As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos orei­vių klu­bas ki­tą­met Jū­ros šven­tės me­tu pa­no­ro su­ reng­ti oro ba­lio­nų fies­tą, ta­čiau šią jų idė­ją žlug­do šiuo me­tu ga­lio­jan­ tys drau­di­mai oro ba­lio­nams pa­ kil­ti virš Klai­pė­dos se­na­mies­čio. Ap­ri­bo­ji­mai tik ba­lio­nams

Drau­džia: uos­ta­mies­čio gy­ven­

to­jai ir sve­čiai ne­ga­li pa­si­gro­žė­ti Klai­pė­da iš paukš­čio skry­džio.

Re­na­tos Nar­bu­tės nuo­tr.

„Virš mies­to ne­ga­li­ma skrai­dy­ ti tik tam tik­ra­me aukš­ty­je, ne že­ miau kaip 300 met­rų. Lėk­tu­vė­liai, pa­ras­par­niai ga­li skrai­dy­ti. Žmo­ nės ga­li gro­žė­tis mies­tu ir jį ro­dy­ti sve­čiams. O ba­lio­nai gi ne­skren­da prieš vė­ją, mes tie­siog ne­ga­li­me pa­ kil­ti mies­to cent­re, va­di­na­si, mums ne­ga­li­ma ir skris­ti virš jo “, – su­ si­ti­ki­me su Klai­pė­dos me­tu Vy­tau­ tu Grub­liaus­ku aiš­ki­no orei­vių klu­ bo pre­zi­den­tė Re­na­ta Nar­bu­tė. Virš di­džių­jų ša­lies mies­tų yra nu­sta­ty­

ti mi­ni­ma­lūs skry­džių aukš­čiai, ki­ ti ap­ri­bo­ji­mai. „Ta­čiau ki­tuo­se mies­tuo­se yra nu­sta­ty­tos tik ke­lios zo­nos su mi­ ni­ma­liu skrai­dy­mo aukš­čiu, o Klai­ pė­do­je virš vi­so mies­to ne­ga­li­ma skirs­ti že­miau nei 300 met­rų“, – sa­kė R.Nar­bu­tė. Šie ap­ri­bo­ji­mai ne­lei­džia oro ba­ lio­nams pa­kil­ti virš mies­to cent­ro, nes vy­rau­jan­tys va­ka­rų vė­jai orei­ vius ne­ša į že­my­no pu­sę. „Jei tu­ri va­rik­lį, jo­kios zo­nos ne­ drau­džia skris­ti virš se­na­mies­čio, bet oro ba­lio­nai to da­ry­ti ne­ga­li“, – ti­ki­no klu­bo pre­zi­den­tė. Aikš­te­lė – be sraig­tas­par­nių

Ki­tą­met Jū­ros šven­tės me­tu orei­ viai siū­lo­si da­ly­vau­ti šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se. „Mes ga­lė­tu­me pa­kil­ti iš pi­lia­ vie­tės ar­ba Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­lo. Ta­čiau mus ri­bo­ja nu­sta­ty­

tos zo­nos. Vil­niu­je to­kie ri­bo­ji­mai bu­vo pa­ko­re­guo­ti. Mes ti­ki­mės sa­ vi­val­dy­bės pa­lai­ky­mo ir siek­si­me, kad šių zo­nų ri­bos bū­tų ko­re­guo­ ja­mos“, – ti­ki­no orei­viai. Skry­džių aukš­čio ri­bo­ji­mai at­si­ ra­do prieš pen­ke­rius me­tus, kai to pa­gei­da­vo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. „Dėl stra­te­gi­nių ob­jek­tų uos­te ir at­si­ra­do šie ri­bo­ji­mai, ta­čiau mies­ to cent­re pa­sta­ty­ta sraig­tas­par­nių nu­si­lei­di­mo ir pa­ki­li­mo aikš­te­lė yra lyg ir ne­le­ga­li. Šio­je vie­to­je drau­ džia­ma pa­kil­ti ir nu­si­leis­ti or­lai­ viams. To­kia tvar­ka tu­ri kruo­pe­lę ab­sur­do“, – kal­bė­jo R.Nar­bu­tė. Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas aiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė orei­vių idė­ ją dėl drau­di­mų ko­re­ga­vi­mo pa­lai­ky­ tų, ta­čiau tvar­ką nu­sta­to ir pa­tvir­ti­ na Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja. „Dėl šių da­ly­kų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti, rei­kė­tų ieš­ko­ti komp­ro­mi­so. Ta­čiau

sa­vo nuo­mo­nę tu­rės iš­dės­ty­ti uos­ti­ nin­kai, ka­riš­kiai, ki­tos tar­ny­bos. Mes ne­sa­me oro erd­vės šei­mi­nin­kai“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. At­vi­ri pa­siū­ly­mams

Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Al­vy­ das Šums­kas ti­ki­no, kad Klai­pė­ dos orei­viams ad­mi­nist­ra­ci­ja du­ rų neužt­renks. Pa­sak A.Šums­ko, skry­džių ap­ri­bo­ji­mų zo­nas tvir­ti­ na su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras. „Juk Uos­to di­rek­ci­ja bu­vo pra­ šiu­si ap­ri­bo­ji­mų dėl stra­te­gi­nių ob­jek­tų. Ta­čiau rei­kė­tų per­žvelg­ ti uos­ti­nin­kų pra­šy­mą ir pa­si­žiū­rė­ ti, ko no­ri orei­viai. Te­rei­kia tar­tis, kal­bė­tis“, – ti­ki­no A.Šums­kas. Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas pri­ si­mi­nė, kaip bu­vo ren­gia­mos skry­ džių zo­nos virš Bū­tin­gės ter­mi­na­lo ir kad jas te­ko ma­žin­ti.

3

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

miestas

Klerkai ieško sveiko miesto įrodymų Mies­to ta­ry­ba tu­ rė­tų pa­skelb­ti, jog 2013-ie­ji Klai­pė­do­ je bus Svei­ko mies­ to me­tai. Tuo sie­ kia­ma, kad klai­pė­ die­čiai pa­jus­tų, jog uos­ta­mies­tis pri­ klau­so Svei­kų mies­ tų tink­lui ir už tai per me­tus su­mo­ka apie 6 tūkst. li­tų. Pla­nas: val­džia ki­tą­met klai­pė­die­čiams steng­sis įro­dy­ti, kad uos­ta­mies­tis yra svei­kas mies­tas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bė­je šiuo me­tu yra su­da­ ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri tu­ri pa­reng­ ti pla­ną, kaip Klai­pė­do­je ki­tą­met pa­mi­nė­ti Svei­ko mies­to me­tus. Dar­bo gru­pės pir­mi­nin­kė So­cia­

li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­ to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė tei­gė, jog ini­cia­ty­va 2013-uo­sius pa­skelb­ ti Svei­ko mies­to me­tais gi­mė tarp po­li­ti­kų. „Jie ir da­vė nu­ro­dy­mą pa­reng­ti mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­ tą Klai­pė­do­je ki­tus me­tus pa­skelb­ti Svei­ko mies­to me­tais. Svar­biau­sias tiks­las – pro­pa­guo­ti, skleis­ti ži­nią,

Kon­cer­tai – ne vai­kams Bet jau tu­riu pa­tir­tį, kad 1 nuė­ju­si ge­riau­siu at­ve­ju su­lauk­siu ne­ma­lo­nių pa­sta­bų, blo­

giau­siu – teks grįž­ti na­mo nie­ko ne­pe­šus“, – įsi­ti­ki­nu­si Li­na. Žiū­ro­vai dik­tuo­ja są­ly­gas

Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės di­rek­to­rė Da­nu­tė Žič­ku­vie­nė pa­tvir­ti­no, kad į va­ka­ri­nius ren­gi­nius vai­kai iki 6

vai­kai sė­di kaip pe­liu­kai. Di­džio­ ji jų da­lis ne­mo­ka elg­tis. Ko no­rė­ ti, juk jie vai­kai“, – tei­gė D.Žič­ ku­vie­nė. Rei­ka­la­vi­mas neį­leis­ti vai­kų yra tai­ko­mas Kon­cer­tų sa­lės ren­gi­ niams. Ki­ti or­ga­ni­za­to­riai, ku­rie tik nuo­mo­ja­si sa­lės pa­tal­pas, kai ku­riais at­ve­jais žiū­ro­vų am­žiaus ne­ri­bo­ja. At­vi­ri vi­siems

Al­vy­das Len­kaus­kas:

Vai­kai, ži­no­ma, ne­ lei­džia­mi į ren­gi­nius, ženk­lin­tus S rai­de. Bet to­kių per me­tus bū­na koks vie­nas.

me­tų neį­lei­džia­mi. To­kia pra­kti­ka esą tai­ko­ma vi­sur. Tei­gia­ma, kad yra ren­gi­niai vi­sai šei­mai, pa­pras­tai jie vyks­ta sek­ma­ die­niais, į juos ga­li atei­ti vi­so­kio am­žiaus vai­kai. O va­ka­ri­niai ren­ gi­niai – rim­ti kon­cer­tai. „Vai­ku­čiai tam ne­pa­reng­ti ir su­ si­lau­kia­me la­bai daug pa­sta­bų iš tų žmo­nių, ku­rie per­ka bi­lie­tus, mo­ka pi­ni­gus, o per kon­cer­tą ša­ lia kaž­kas triukš­mau­ja. Ne vi­si

Žve­jų rū­mų di­rek­to­rius Al­vy­das Len­kaus­kas ti­ki­no, kad vai­kų ap­ si­l an­k y­m o va­ka­r i­n iuo­se ren­g i­ niuo­se ne­ri­bo­ja. Bū­na vie­nin­te­lis klau­si­mas: ar rei­kia vai­kui pirk­ ti bi­lie­tą. „Mes su am­žiaus cen­zū­ra ren­ gi­n iuo­se ne­s u­s i­d ū­r ė­m e. Vai­ kai, ži­no­ma, ne­lei­džia­mi į ren­gi­ nius, ženk­lin­tus S rai­de. Bet to­kių per me­tus bū­na koks vie­nas. Žve­ jų rū­mai at­vi­ri vi­siems“, – ti­ki­no A.Len­kaus­kas. Klai­pė­dos are­nos di­rek­to­rė Jo­li­ ta Kric­kė taip pat tei­gė, jog į va­ka­ ri­nius ren­gi­nius su tė­vais atė­ję vai­ kai įlei­džia­mi. „Mes pa­tys, are­nos ad­mi­nist­ra­ to­riai, nie­ka­da ne­spren­džia­me nei am­žiaus cen­zo, nei kas bus įlei­ džia­mas ne­mo­ka­mai. Dar nė­ra bu­ vę ren­gi­nio, kad are­no­je vai­kai bū­ tų ne­pa­gei­dau­ja­mi. Gal­būt pas mus ren­gi­nių for­ma­tas yra ki­toks, gal vie­ta, nes čia – are­na, ji yra di­de­ lė“, – svars­tė J.Kric­kė. Per­nai per krep­ši­nio čem­pio­na­ tą are­no­je pa­ban­dy­ta įreng­ti lai­ki­ ną vai­kų kam­ba­rį, kad jie ten bū­ tų uži­ma­mi, kol vyks­ta var­žy­bos. Bet šiuo kam­ba­riu nau­do­jo­si ne­ daug kas. Tad šios idė­jos te­ko at­ si­sa­ky­ti.

jog gy­ve­na­me svei­ka­me mies­te“, – aiš­ki­no A.Dau­jo­tie­nė. Ji ti­ki­no, kad pa­pil­do­mų iš­lai­ dų Svei­ko mies­to me­tų mi­nė­ji­mas tik­rai ne­pa­rei­ka­laus. Pi­ni­gų gal­ būt rei­kės tik or­ga­ni­zuo­jant vie­šus ren­gi­nius. „Da­bar vi­si sa­vi­val­dy­bės sky­ riai tu­ri pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ko­ kie jų pla­nuo­ja­mi dar­bai ga­lė­tų

bū­ti pri­ski­ria­mi prie Svei­ko mies­ to me­tų mi­nė­ji­mo. Tai ga­li bū­ti ir au­ga­lų so­di­ni­mas, ir „Vil­ties bė­gi­ mas“. Gal­būt gat­vių duo­bių už­lo­ py­mo ne­skai­čiuo­si­me, nors tai taip pat yra svei­ko mies­to prie­mo­nė, nes ly­ges­nė­se gat­vė­se au­to­mo­bi­ liai iš­me­ta ma­žiau du­jų“, – tvir­ti­ no A.Dau­jo­tie­nė. Jos žo­džiais, Sei­ mas ki­tus me­tus Lie­tu­vo­je tu­rė­tų

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pa­skelb­ti Svei­ka­tos me­tais, ta­čiau su Klai­pė­dos ini­cia­ty­va tai esą ne­ su­si­ję. „Klai­pė­da yra vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je svei­kas mies­tas, to­dėl no­ri­ me, kad klai­pė­die­čiai tai pa­jus­tų“, – mo­ty­vą, ko­dėl ki­ti me­tai uos­ta­ mies­ty­je bus Svei­ko mies­to me­tai, nu­ro­dė So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė.

4

antradienis, lapkričio 27, 2012

miestas

Prieš šven­tes – ap­mau­das 1

Vie­no bu­to šei­mi­nin­kams už šil­dy­mą pa­pil­do­mai rei­kės su­mo­kė­ti net 962 li­tus. Ki­tiems būs­tams iš­ra­šy­tos su­ mos šiek tiek ma­žes­nės, bet, įsi­ bė­gė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, tai vis tiek ne­ma­žas smū­gis šei­mų biu­ dže­tui. Gy­ven­to­jams už būs­tų šil­dy­mą pa­pil­do­mai teks su­mo­kė­ti ir 537, 389, 261 li­tą. Teks mis­ti ma­ka­ro­nais

Vie­na Kre­tin­gos gat­vės 81 na­mo gy­ven­to­ja ne­slė­pė, kad pa­ma­čius są­skai­tą te­ko pri­sės­ti. „Net ap­si­ver­kiau. Prieš šven­tes, kai iš­lai­dos ir taip ne­ma­žos, to­kia są­skai­ta! 53 li­tai už šil­dy­mą spa­ lį ir dar 400 li­tų pa­pil­do­mai. Kai pa­ma­tai, kad rei­kės su­mo­kė­ti to­ kią su­mą, iš kar­to ran­kos nu­svy­ ra“, – pa­sa­ko­jo tri­jų kam­ba­rių bu­ te gy­ve­nan­ti mo­te­ris. Ki­ta gy­ven­to­ja rė­žė, kad po to­ kios są­skai­tos, no­rint iš­gy­ven­ti, teks mai­tin­tis ma­ka­ro­nais. Kit­kam pi­ni­gų pa­pras­čiau­siai ne­liks. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no iš pra­džių ne­sup­ra­tu­si, ko­dėl rei­kia mo­kė­ ti pa­pil­do­mai už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą, ku­rį jau vi­si pa­mir­šo. „Ap­mo­kė­jo­me vi­sas są­skai­tas. Jo­kių įsi­sko­li­ni­mų ne­bu­vo. O čia toks siurp­ri­zas“, – ste­bė­jo­si mo­ te­ris. Įta­ri­mų ki­lo ir anks­čiau

Klai­pė­die­tė aiš­ki­no­si su ad­mi­ nist­ra­to­riu­mi dėl pa­pil­do­mo mo­ kes­čio už šil­dy­mą. „Jis pa­sa­ko­jo, kad per­skai­čiuo­ ti mo­kes­tį te­ko, nes „kaž­kas bu­ vo ne taip su skai­čia­vi­mo for­mu­ le“. Pers­kai­čia­vus paaiš­kė­jo, kiek li­ko­me sko­lin­gi. Kaž­koks ab­sur­ das“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja. Mo­te­ris svars­tė, jei jau rei­kė­ jo per­skai­čiuo­ti mo­kes­tį, ko­dėl to ne­bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti va­sa­ rą, kai yra ma­žes­nės iš­lai­dos mo­ kes­čiams? „Da­bar jau rei­kia su­kti gal­vas, kaip su­mo­kė­ti nau­jas są­skai­tas už šil­dy­mą, o čia dar praė­ju­sio se­zo­ no ka­bo“, – ne­slė­pė nu­si­vy­li­mo gy­ven­to­ja. Klai­pė­die­tė pri­si­mi­nė, kad ir anks­čiau bu­vo keis­tų mo­kes­čių už šil­dy­mą. Ke­lio­se se­niau gau­ to­se są­skai­to­se bu­vo įra­šy­tas mo­ kes­tis „Ši­lu­mos ko­re­ga­vi­mas už 2011 me­tus“. „Neį­si­vaiz­da­vau, kas tai per mo­kes­tis, bet nė­jau aiš­kin­tis, nes su­mos ne­bu­vo la­bai di­de­lės. Be­ rods kar­tą te­ko su­mo­kė­ti apie 106 li­tus“, – ti­ki­no gy­ven­to­ja. Bu­vo ir per­mo­kė­ju­sių­jų

Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos „La­gū­na“ ad­mi­nist­ra­ to­rius Vy­tau­tas Vai­tu­kai­tis pa­ brė­žė, kad po per­skai­čia­vi­mo ne vi­siems gy­ven­to­jams rei­kės pa­ pil­do­mai mo­kė­ti už ši­lu­mą. Yra ir to­kių, ku­rie per­mo­kė­jo. Vie­no bu­to šei­mi­nin­kai už šil­dy­ mą bu­vo at­sei­kė­ję 179 li­tais dau­ giau nei rei­kė­jo. Kai ku­rių per­mo­ kos sie­kė 3, 4 ar 40 li­tų. V.Vai­tu­kai­tis aiš­ki­no, kad per­ skai­čiuo­ti mo­kes­tį už šil­dy­mą rei­kė­jo, nes sau­sį, va­sa­rį, ko­vą, ba­lan­dį jis gy­ven­to­jams ne­bu­vo tin­ka­mai ap­skai­čiuo­tas. Pas­ta­rai­

Komentaras

siais mė­ne­siais gy­ven­to­jai mo­kė­jo tik da­lį su­mos. Trū­ko bū­ti­nų koe­fi­cien­tų

Pa­sak na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus, kai na­me yra at­nau­jin­ta šil­dy­mo sis­te­ma ir įreng­ti da­vik­liai, pa­ skirs­ty­ti bu­tams su­var­to­tą ši­lu­ mą ga­li­ma pa­gal du me­to­dus – 6 ir 7V. Kre­tin­gos gat­vės 81 na­mo gy­ ven­to­jai bu­vo pa­si­rin­kę pa­sta­rą­ jį. Ta­čiau šia­me me­to­de ne­bu­vo įves­ti tam tik­ri koe­fi­cien­tai, ku­ rie yra pri­va­lo­mi. V.Vai­tu­kai­tis pa­brė­žė, kad be jų ne­ga­li­ma skai­ čiuo­ti mo­kes­čio. Sau­sį ir va­sa­rį gy­ven­to­jams bu­ vo ban­dy­ta skai­čiuo­ti mo­kes­tį už ši­lu­mą pa­gal ki­tą me­to­dą. Ta­čiau gy­ven­to­jai pa­si­pik­ti­no, kad są­ skai­tos yra per di­de­lės. V.Vai­tu­kai­čio tei­gi­mu, su­lau­ku­ si di­de­lio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, bend­ ri­jos val­dy­ba nu­spren­dė, kad kol ne­bus nu­sta­ty­ti 7V me­to­do koe­ fi­cien­tai, są­skai­tas už ši­lu­mą skai­ čiuo­ti tik pa­gal būs­tų plo­tą. O vi­siš­kai pa­ren­gus me­to­dą, per­ skai­čiuo­ti mo­kes­tį už vi­sus ke­tu­ ris mė­ne­sius. Tad sau­sį ir va­sa­rį įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ pa­teik­tos są­skai­tos bu­vo iš­da­ly­tos vi­siems gy­ven­to­jams, o ko­vą ir ba­lan­ dį gy­ven­to­jai ap­mo­kė­jo tik da­lį – 60 pro­c. są­skai­tos, ku­ri skai­čiuo­ ja­ma pa­gal kvad­ra­tū­rą. Li­kę 40 pro­c. įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ jos“ są­skai­tos iš­da­li­ja­mi pa­gal da­ vik­lių rod­me­nis. „Su ši­lu­mos tie­kė­ju bu­vo at­si­ skai­ty­ta iš bend­ri­jos re­zer­ve esan­ čių lė­šų“, – tvir­ti­no ad­mi­nist­ra­ to­rius. Lai­ku ne­pa­tei­kė do­ku­men­tų

Pa­sak V.Vai­tu­kai­čio, ge­gu­žę bu­ vo su­kvies­tas gy­ven­to­jų su­si­rin­ ki­mas. Gy­ven­to­jai pri­ta­rė, kad šil­dy­ mo są­skai­tos už sau­sį, va­sa­rį, ko­ vą ir ba­lan­dį bū­tų per­skai­čiuo­tos, vi­siš­kai pa­ren­gus 7V skai­čia­vi­mo me­to­dą. „Su­si­rin­ki­me vis­kas bu­vo paaiš­ kin­ta. Gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mas gau­ tas. Jei da­lis žmo­nių ne­vaikš­to į su­si­rin­ki­mus ir ne­ži­no, kas bu­vo nu­spręs­ta, tai jų bė­dos. Be to, vi­ sa­da ga­li­ma pa­si­skam­bin­ti ir pa­ siaiš­kin­ti. Nie­kam neat­sa­kau“, – tei­gė ad­mi­nist­ra­to­rius. V.Vai­tu­kai­čio tei­gi­mu, koe­fi­ cien­tų skai­čia­vi­mas už­tru­ko, nes lai­ku ne­bu­vo pa­teik­ti rei­kia­mi do­ku­men­tai. Pas­ku­ti­nį­jį bu­vu­ si bend­ri­jos pir­mi­nin­kė pri­sta­ tė lie­pą. „Kol bu­vo su­de­rė­ta kai­na, pa­si­ ra­šy­ta su­tar­tis su pro­jek­tuo­to­jais, vis­kas už­si­tę­sė. Duo­me­nys bu­vo pa­teik­ti lapk­ri­čio pra­džio­je. Ga­ vus juos, bu­vo at­lik­ti per­skai­čia­ vi­mai už mi­nė­tus mė­ne­sius. La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad dėl už­si­tę­su­sio pro­ce­so to ne­bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ ti va­sa­rą“, – pa­brė­žė ad­mi­nist­ra­ to­rius. Ga­lės at­si­skai­ty­ti da­li­mis

V.Vai­tu­kai­tis aiš­ki­no, kad di­ džiau­sias pa­pil­do­mas su­mas tu­ri mo­kė­ti gy­ven­to­jai, ku­rie ne­lai­ko nu­sta­ty­to ra­dia­to­riaus re­gu­lia­to­ riaus ties nu­lio pa­da­la, o dau­giau šil­do­si.

Al­gis Gai­žu­tis Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ūkio ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

S

Si­tua­ci­ja: nors na­mas re­no­vuo­tas, čia įsi­kū­ru­sius žmo­nes pa­sie­kia ne­

ma­žos są­skai­tos už šil­dy­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

un­ku pa­sa­ky­ti, ar šio­je si­tua­ ci­jo­je nė­ra pa­žeis­tos gy­ven­ to­jų tei­sės. Gal ir ne­la­bai ge­ rai, kad ne­bu­vo ap­skai­čiuo­ta vi­sa su­ma už su­teik­tą pa­slau­gą. Dau­ gia­bu­čiuo­se na­muo­se vis­ką spren­ džia būs­tų sa­vi­nin­k ų dau­g u­ma (50 pro­c. + 1). Ki­t iems, kad ir prieš­ta­rau­ jan­tiems žmo­nėms, yra pri­me­ta­mas spren­d i­mas, o tai tam tik­ro­se si­tua­ ci­jo­se nė­ra ge­rai. Dar vie­na blo­gy­bė, kad są­skai­tas už šil­dy­mą iš­ra­šo ne ši­lu­mos tie­kė­jas, o bend­ri­ja, nors tai ir neįei­na į jos funk­ci­jas. Ta­čiau kai ku­rios jų ne­no­ri šios pa­slau­gos per­ leis­ti įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. Jei są­skai­tas iš­ra­šy­t ų ši­lu­mos tie­kė­jas, vis­kas bū­tų pa­pras­čiau. Ne­l ik­tų tar­ pi­nin­k ų. Koks yra nu­ma­ty­tas me­to­ das, pa­gal tai ir pa­skirs­ty­t ų ši­lu­mą. Ta­čiau tai, kad iš­ra­šo są­skai­tas, taip pat pri­k lau­so nuo dau­g u­mos būs­tų sa­vi­nin­k ų nuo­mo­nės. Da­bar, kai są­ skai­tas už šil­dy­mą iš­ra­šo bend­ri­jos, pa­si­g irs­ta kal­bos apie įvai­r ius ga­l i­ mus pir­mi­nin­k ų pikt­nau­džia­vi­mus. Bend­ri­ja tik­rai ne­tu­rė­tų rū­pin­tis ši­lu­ mos tie­ki­mu. Da­bar ji ap­mo­ka iš įmo­ nės „Klai­pė­dos ener­g i­ja“ gau­tas są­ skai­tas, rū­pi­na­si sko­lų išieš­ko­ji­mu iš var­to­to­jų. Ge­r iau bū­tų, kad žmo­g us pa­ts ap­mo­kė­t ų sa­vo są­skai­tas, tuo­ met ne­kil­tų pro­ble­mų. Ta­čiau nie­kas ne­ga­l i už­d raus­t i bend­r i­joms ra­šy­t i są­skai­tų už šil­dy­mą.

962

– tiek li­tų teks pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti už šil­dy­mą praė­ju­sio se­zo­no me­tu vie­nam Kre­tin­gos gat­vės 81 na­mo gy­ven­to­jų.

„Var­to­to­jai, ku­rie ra­dia­to­rių yra „nu­sta­tę ant nu­lio“, vi­sa­da mo­ ka pa­gal kvad­ra­tū­rą. Tie, ku­riems pa­tin­ka šil­čiau gy­ven­ti, su­var­to­ja dau­giau ši­lu­mos. Jie mo­ka ir pa­gal da­vik­lių rod­me­nis. Rea­liai išei­na, kad šil­tais mė­ne­siais 5–6 na­mo būs­tų sa­vi­nin­kai šil­do­si dau­giau ir jiems ten­ka iš­da­ly­ti 40 pro­c. bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ pa­teik­tos są­skai­tos. Taip ir gims­ta ne­pa­si­ten­ki­ni­mai“, – pa­brė­žė ad­ mi­nist­ra­to­rius. Anot V.Vai­tu­kai­čio, gy­ven­to­jai pa­pil­do­mus mo­kes­čius už šil­dy­ mą ga­li su­si­mo­kė­ti ne iš kar­to, o da­li­mis. „Pa­ga­liau bai­gė­me per­skai­čiuo­ ti. Atei­ty­je to ne­tu­rė­tų bū­ti, ne­ bent bend­ri­ja nu­spręs­tų pa­keis­ti ši­lu­mos pa­skirs­ty­mo me­to­dą ar­ ba pro­por­ci­jas“, – tvir­ti­no V.Vai­ tu­kai­tis. Anot ad­mi­nist­ra­to­riaus, at­lik­ti ši­lu­mos pa­skirs­ty­mo ko­rek­ci­jas už 2011 me­tus pri­rei­kė, nes mo­kes­ tis bu­vo skai­čiuo­ja­mas ne­tei­sin­

Šo­kas: lapk­ri­tį bend­ri­jos „La­gū­na“ pa­teik­to­se są­skai­to­se įra­šy­tas ir mo­kes­

tis už šil­dy­mą praė­ju­sio se­zo­no me­tu.

gai. Jo tei­gi­mu, tai bu­vo da­ro­ma pa­gal me­to­di­ką, ku­rios nė­ra. „Ap­ti­kau šiurkš­čių se­no­sios pir­mi­nin­kės skai­čia­vi­mo klai­

dų. Man są­ži­nė ne­lei­do jų pa­lik­ti. Ma­ne tam ir pa­sam­dė, kad vis­ką su­tvar­ky­čiau“, – pa­brė­žė V.Vai­ tu­kai­tis.

5

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

lietuva

Šir­dis su­sto­jo ra­di­jo stotyje „Per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus“, – taip dau­gu­ ma po­li­ti­kų pa­si­ti­ko ži­nią apie bend­ra­žy­ gio Ju­liaus Ve­sel­kos mir­tį. 69-erių po­li­ti­ kas va­kar už­ge­so prieš pat ra­di­jo lai­dą. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Mir­tis – stai­gi

„Atė­jo žmo­gus į stu­di­ją, lyg ir ge­ rai jau­tė­si, bet li­kus vos mi­nu­tei iki tie­sio­gi­nio ete­rio stai­ga su­smu­ ko kė­dė­je. Ne­dels­da­mi iš­kvie­tė­ me me­di­kus, jie at­vy­ko per de­šimt mi­nu­čių. Dar ban­dė ko­kį pus­va­lan­ dį gai­vin­ti, bet nie­kuo ne­be­ga­lė­jo pa­dė­ti“, – apie J.Ve­sel­kos ne­ti­kė­tą mir­tį pa­sa­ko­jo Ži­nių ra­di­jo žur­na­ lis­tas Skir­man­tas Ma­li­naus­kas. Kas nu­ti­ko svei­ka­ta nie­kad ne­ si­skun­du­siam J.Ve­sel­kai, me­di­ kai ofi­cia­liai ne­ko­men­tuo­ja. Ga­li­ ma tik spė­lio­ti, kad po­li­ti­kui stai­ga su­sto­jo šir­dis. Tai­gi, par­la­men­te ku­rį lai­ką dirbs vie­nu Sei­mo na­riu ma­žiau, o Eko­ no­mi­kos ko­mi­te­tas, ku­riam tu­rė­ jo va­do­vau­ti J.Ve­sel­ka, kol kas liks be va­do­vo. Kas juo taps, va­kar dar ne­bu­vo aiš­ku – po­li­ti­kai ra­gi­no ne­ sku­bė­ti. Ge­rų žo­džių ne­gai­lė­jo

Apie mi­ru­sius tik ge­rai ar­ba nie­ko. To­kios nuo­sta­tos, ko­men­tuo­da­mi J.Ve­sel­kos veik­lą va­kar lai­kė­si mi­ ru­sio­jo bend­ra­žy­giai ir aukš­čiau­si ša­lies as­me­nys. Net po­li­ti­niai prie­ ši­nin­kai re­gė­jo tik švie­sią­ją J.Ve­sel­ kos gy­ve­ni­mo pu­sę. „Ži­nia apie jo mir­tį ma­ne pri­tren­ kė. Ju­lius nie­ka­da nie­kuo ne­si­skun­dė,

Bus nau­ji rin­ki­mai Vie­toj va­kar stai­ga mi­ru­sio J.Ve­sel­ kos ki­tų me­tų ko­vo 3 d. Uk­mer­gės vien­m an­d a­tė­j e apy­g ar­do­j e bus ren­ka­mas ki­tas Sei­mo na­r ys. Tai pra­ne­š ė Vy­r iau­s io­s ios rin­k i­mų ko­m i­si­jos (VRK) pir­m i­n in­kas Ze­ no­nas Vai­gaus­kas. Anot jo, mi­r us Sei­mo na­r iui per pus­me­t į apy­gar­do­j e, ku­r io­j e jis bu­vo iš­r ink­tas, tu­r i bū­t i su­reng­ ti nau­jo­jo par­la­men­ta­ro rin­k i­mai. „Ka­dan­gi ki­tų me­tų ko­vo 3-ią­ją bus ren­gia­mi Sei­mo na­rių rin­ki­mai Za­ ra­sų-Vi­sa­g i­no bei Bir­ž ų-Ku­piš­k io apy­gar­do­se, ku­r io­se spa­l io rin­k i­ mų re­zul­ta­tai bu­vo pa­nai­k in­ti dėl šiurkš­čių pa­žei­d i­mų, bū­tų pro­t in­ giau­s ia ir Uk­mer­gės apy­gar­do­je reng­t i juos tą pa­čią die­ną. Tuo la­ biau kad ir lai­ko pa­si­ruoš­ti dar pa­ kan­ka“, – kal­bė­jo Z.Vai­gaus­kas. Jis bu­vo pri­blokš­tas ne­ti­kė­tos J.Ve­ sel­kos mir­t ies, tvir­t i­no dar prieš ke­l ias die­nas bend­ra­vęs su juo ir ne­pas­te­b ė­jęs jo­k ių svei­ka­tos su­ tri­k i­mų. „Tai pir­mas at­ve­jis, kai Sei­mo na­rys mirš­ta be­veik tuo­jau po rin­k i­mų ir nau­jo Sei­mo ka­den­ ci­jos pra­d žios“, – sa­kė VRK pir­m i­ nin­kas.

čia kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus. Vi­sa­da bu­vo žva­lus, su nuo­tai­ka“, – taip ži­nią apie ne­ti­kė­tą bi­čiu­lio mir­tį su­ti­ko jo vai­kys­tės drau­gas so­cial­de­ mok­ra­tas Bro­nius Bra­daus­kas. Ana­pi­lin iš­ke­lia­vęs Sei­mo na­rys ir B.Bra­daus­kas bu­vo kla­sės drau­ gai. Abu – iš vie­no kie­mo. „Jis bu­vo pui­kus žmo­gus, la­bai darbš­tus. La­bai už­si­spy­ręs. Aiš­ku, jo nuo­mo­nę pa­lenk­ti bu­vo sun­ko­ ka, bet mes su­tar­da­vo­me pui­kiai.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

J.Ve­sel­ka su­ge­bė­jo pa­pras­tai ir žmo­nėms su­pran­ta­mai kal­bė­ti apie su­dė­tin­gus eko­ no­mi­nius reiš­ki­nius.

Apie jį ga­liu pa­sa­ky­ti tik ge­ra. Sa­ vo­tiš­kas jis bu­vo tru­pu­tį, už­si­spy­ ręs“, – va­kar dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo B.Bra­daus­kas. Nu­si­len­kė ir Pre­zi­den­tė

Užuo­jau­tą dėl Sei­mo na­rio J.Ve­sel­ kos mir­ties pa­reiš­kė ir Pre­zi­den­ tė. „J.Ve­sel­ka su­ge­bė­jo pa­pras­tai ir žmo­nėms su­pran­ta­mai kal­bė­ti apie su­dė­tin­gus eko­no­mi­nius reiš­ ki­nius“, – pa­reiš­kė Da­lia Gry­baus­

Šmaikš­tuo­lis: J.Ve­sel­kos tei­gi­niai Sei­mo na­rius ir glu­min­da­vo, ir links­min­da­vo.

kai­tė. Užuo­jau­tos žo­dį ta­rė ir Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las: „Ži­ nia ne­ti­kė­ta, esa­me la­bai su­si­jau­ di­nę. Jis bu­vo ži­no­mas, ge­ras po­li­ ti­kas, ge­ras eko­no­mis­tas. Jis bu­vo ma­to­mas žmo­gus, jį ger­bė rin­kė­ jai, daug ka­den­ci­jų jis bu­vo ren­ ka­mas vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, trūks jo ašt­raus žo­džio, konk­re­čių pa­siū­ly­mų.“ Ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je gre­ ta J.Ve­sel­kos ke­le­tą me­tų sė­dė­ju­si bu­vu­si Sei­mo na­rė Ag­nė Zuo­kie­ nė va­kar pri­si­mi­nė: „Tai gy­ve­ni­ mą my­lė­jęs žmo­gus – vi­sad at­vi­ ras, pa­pras­tas, sa­vim pa­ten­kin­tas. Ne­pai­sant dau­g y­b ės ap­l in­k y­ bių, tai bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio žmo­nių, ant ku­rių ne­ga­li su­pyk­ti, net jei jiems ir ne­pri­ta­ri ar prieš­ ta­rau­ji.“

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Žo­džių ki­še­nė­je neieš­ko­jo „Kai tik kon­ser­va­to­r iai pra­de­da ką nors da­ry­ti, aš pa­si­ruo­šęs ge­rai tar­ nau­ti, bet jie su ter­mi­na­lu vis­ką ga­di­ na ir ne­lei­d žia man su Pu­ti­nu drau­ gau­ti, va kur bė­da yra. Eko­no­mi­niu at­ž vil­g iu šis pro­jek­tas la­bai abe­jo­t i­ nas, ato­mi­nės, tik­rai, aš jums ga­ran­ tuo­ju, – efek­ty­vus, nau­din­gas“, – nuo­ mo­nė Sei­me svars­tant Sus­k ys­t in­t ų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įsta­ty­mą. „Ko­kias ne­są­mo­nes čia šne­ki! Eik iš čia na...! Pri­si­ren­ka čia vi­so­kių „bal­vo­nų“ ir šne­ka nie­kus! Kur tai ma­ty­ta, kad sta­ ty­ti na­mą, nau­do­jant sko­lin­tą ka­pi­ta­ lą, bū­tų pi­giau nei nuo­sa­vą? Juk pro­

cen­tus mo­kė­ti rei­kia!“ – kal­bė­da­mas Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te ūkio vi­ ce­mi­nist­rui Ado­mui Au­dic­kui pra­dė­ jus aiš­kin­ti, kad sko­lin­tas ka­pi­ta­las yra pi­ges­nis už nuo­sa­vą. „Es­mi­nė bė­da – pa­sau­l į val­do ne­be Vy­riau­sy­bės, o fi­nan­si­niai oli­gar­chai. Elekt­ro­ni­nės są­skai­tos – tik pa­ti pra­ džia cent­ra­l i­z uo­jant vi­so pa­sau­l io pi­ni­g ų val­dy­mą kaž­k ie­no ran­ko­se, tai yra glo­ba­lis­tų žings­nis link mū­sų va­l iu­tos pa­da­r y­mo men­ka­ver­čiais po­pie­rė­l iais bei sie­k is ga­lu­t i­nai už­ val­dy­ti vals­ty­bę“, – Sei­me svars­tant Elekt­ro­ni­nių pi­ni­gų di­rek­ty­vą.

6

antradienis, lapkričio 27, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Par­ti­jų vaid­muo – abe­jo­ti­nas

Kal­bos ir ho­ri­zon­tai

D

Žvilgsnis

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

N

e­k al­t a Pre­z i­den­tės užuo­ mi­na apie bū­si­m iems mi­ nist­rams ke­l ia­mus rei­ka­la­ vi­mus su­kė­lė aud­rin­g ų dis­ ku­si­jų ban­gą. Pri­min­da­ma, kad ki­tą­met Lie­tu­va stos prie ES vai­ro, ša­lies va­do­vė lyg tarp kit­ko už­si­mi­nė: kiek­vie­nas mi­ nist­ras pri­va­lo ge­bė­ti bend­rau­ti ir už­sie­ nio kal­ba. Pas­ta­ba, nuo ku­rios ES vals­ty­ bės po­li­ti­kui ne­tu­rė­tų bū­ti nei šil­ta, nei šal­ta, kai kam Lie­tu­vo­je pri­ly­go le­di­nio du­šo sean­sui. Kad ir kaip ban­dė iš­si­suk­ ti ger­bia­mi pre­ten­den­tai į mi­nist­r ų po­ rtfe­l ių ne­šio­to­jus, jų reak­ci­ja iš­duo­da it va­g į de­gan­ti jo ke­pu­rė: tau­tos iš­rink­tie­ji iš tie­sų tu­ri ne­men­k ų trū­ku­mų.

To­kį dar­bą ne pir­mus me­tus dir­ban­tys žmo­ nės iki šiol ne­pa­ju­to vi­ di­nio po­rei­kio už­kam­ šy­ti iš­si­la­vi­ni­mo spra­ gas – ne dėl įra­šo biog­ra­ fi­jo­je, dėl sa­vęs. Bė­da net ne dėl už­sie­nio kal­bos spra­g ų, ku­rias, kaip tei­sin­gai pa­ste­bė­jo kan­di­da­ tė į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ res, iš tie­sų įma­no­ma už­lo­py­t i per mė­ ne­sį ki­tą. Gir­dint to­kius pa­siaiš­ki­ni­mus, sun­ku pa­ti­kė­ti, kad jie by­ra ne iš prie sie­ nos pri­rem­tų mo­ki­nių, bet pa­ty­ru­sių po­ li­ti­k ų lū­pų. „Mo­ky­tis rei­kia ne dėl pa­ž y­ mių – jums pa­t iems rei­k ia mo­k y­t is“, – Lie­tu­vo­je var­giai pa­vyk­tų su­ras­ti pe­da­ go­gą, ku­ris be­vil­t iš­kam tin­g i­niui ne­bū­ tų pa­sa­kęs šios fra­zės. Ją šian­dien ga­li­ ma pa­kar­to­t i ir po­l i­t i­n io tau­tos eli­to at­ sto­vams. Neį­ti­kė­ti­na, kaip to­k į dar­bą ne pir­mus me­tus dir­ban­tys žmo­nės iki šiol ne­pa­ju­to vi­di­nio po­rei­kio už­kam­šy­ti iš­ si­la­vi­ni­mo spra­gas – ne dėl įra­šo biog­ra­ fi­jo­je, dėl sa­vęs. Ofi­cia­liuo­se ren­g i­niuo­ se po­li­ti­kai iš tie­sų ga­li at­si­kvėp­ti ir pa­ si­mė­gau­t i sun­kaus ver­tė­jų dar­bo vai­ siais. Ta­čiau ar ga­l i ko­ja ko­jon su lai­k u ei­t i žmo­g us, ku­r is vals­t y­bės val­dy­mo pro­ce­suo­se da­ly­vau­ja ne­gau­da­mas in­ for­ma­ci­jos iš pir­mi­n ių šal­t i­n ių apie tai, kas vyks­ta į šiau­rę, pie­tus ir va­ka­rus nuo Lie­tu­vos? Va­di­na­si, ne­skai­to „The Guar­ dian“ ar bent „The Bal­tic Ti­mes“, ne­ž iū­ri pa­g rin­d i­n ių in­for­ma­ci­nės erd­vės ban­ gi­nių BBC, CNN lai­dų. To­kio as­mens ho­ ri­zon­tas – va­d i­na­si, ir ge­bė­ji­mas ma­ty­ ti Lie­tu­vą pla­tes­nia­me kon­teks­te – švel­ niai ta­riant, itin men­kas. Toks, ku­ria­me vi­siš­kai jau­kiai ga­li jaus­tis tik vyk­dy­to­ jas, o ne stra­te­gas, ko­k iais ban­do sa­ve pa­teik­ti tau­tos iš­rink­tie­ji.

au­ge­liui žmo­nių ir šian­ dien vis dar ky­la klau­si­ mas, ko­dėl vals­ty­bę tu­ ri val­dy­ti bū­tent par­ti­jos, jei­gu jo­mis ne­pa­si­ti­ki di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų? Ir ap­skri­tai, kas su­gal­vo­jo dau­ gia­man­da­tę rin­ki­mų apy­gar­dą, ku­rio­je iš­ren­ka­mi net ir tie kan­di­ da­tai, ku­riems rin­kė­jai vien­man­ da­tė­je pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą? Neat­si­me­nu, kaip bu­vo ta­ry­bi­ niais lai­kais, bet, man re­gis, ta­da vi­si – 141 de­pu­ta­tas – bu­vo ren­ ka­mi vien­man­da­tė­se. Tai yra žmo­nės bal­sa­vo už konk­re­tų žmo­gų, ne už par­ti­ją. Sup­ ran­ta­ma, ga­li­ma pa­prie­ kaiš­tau­ti, kad ta­da bu­vo tik vie­na ko­mu­nis­tų par­ti­ja, tad ir dau­ gia­man­da­tės ne­rei­ kė­jo, o už kan­di­da­ ta­vu­sius fi­zi­nius as­me­nis su­mes­ da­vo biu­le­te­nius į bal­sa­dė­žes rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riai. Juk ta­da bal­suo­da­vo ma­žiau­ siai 99,8 pro­c. rin­kė­jų. Ta­čiau vi­si su­pran­ta­me, kad tie lai­kai ne­bu­vo to­bu­ li, to­dėl į juos rei­kia žiū­rė­ti re­zer­vuo­tai. Da­bar sa­ko­me, kad yra de­mok­ra­ ti­ja, tau­tos val­ džia, tai, ma­no nuo­mo­ne, tau­ta ir tu­rė­tų tie­sio­ giai rink­ti sa­vo iš­rink­tuo­sius, o ne par­ti­jas. Be to, ir par­ti­jo­se yra daug žmo­nių, už ku­riuos rin­kė­jai bal­ suo­tų, bet ne kaip už par­ti­jų kan­ di­da­tus, o kaip už as­me­nis. Tai­gi par­ti­jų vaid­muo pas mus yra suab­so­liu­tin­tas, to­dėl į ant­rą vie­tą ir nu­stum­tas tie­sio­gi­nis at­ sto­va­vi­mas rin­kė­jams. Tai­gi ir ky­ la klau­si­mas, kam at­sto­vau­ja pa­gal

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Pės­tie­ji tu­ri sau­go­tis pa­tys

Da­bar, kai anks­ti tems­ta, mies­to gat­vė­mis ta­po bai­su va­ži­nė­ti au­ to­mo­bi­liais. Pės­tie­ji ma­no, kad jie „švie­čia“ ir tu­ri bū­ti pa­ste­bi­mi iš to­lo. Iš tie­sų jų ne­ma­ty­ti ir la­bai ge­rai ap­švies­to­se vie­to­se. Jie šo­ka į gat­vę net neap­siž­val­gę. Kas ki­tas mus ap­sau­gos, jei ne mes pa­tys? Ra­gin­čiau žmo­nes ne tik ne­šio­ti at­švai­tus, bet ir la­biau ap­si­dai­ry­ti prieš žen­giant į gat­vę. Kris­ti­na

Mai­šais už­ver­tė ke­lią

Gy­ve­nu Vy­tau­to gat­vė­je, per Li­ go­ni­nės gat­ve­lę vaikš­tau į par­duo­ tu­vę. Tai štai da­bar ša­li­gat­vis už­ grioz­din­tas mai­šais, pil­nais la­pų. Ke­lias die­nas dar­bi­nin­kai juos šla­ vė, kro­vė į mai­šus, o tuos mai­šus pa­li­ko ant ša­li­gat­vio. Praei­ti neį­ ma­no­ma, rei­kia žirg­lio­ti gat­ve. Ti­ kiuo­si, gal ka­da nors iš­veš tuos mai­šus, jau sa­vai­tę jie ten pūp­so. Ali­na

Pa­pik­ti­no ka­vi­nė­je

kė­jams. Tai­gi toks pa­si­skirs­ty­mas nė­ra tin­ka­mas, ir si­tua­ci­ja tu­rė­tų bū­ti iš­tai­sy­ta. Vi­sus Sei­mo na­rius tu­rė­tų rink­ti rin­kė­jai vien­man­da­ tė­se apy­gar­do­se, o dau­gia­man­ da­tės ap­skri­tai Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­ tų lik­ti.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį su gru­pe pa­ gy­ve­nu­sių mo­te­rų nuė­jo­me į vie­ną ka­vi­nę ne­to­li I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­ sios bib­lio­te­kos. Mū­sų šven­tę su­ga­ di­no ap­tar­nau­jan­ti mer­gai­tė. Už­si­ sa­kiau ce­pe­li­nų, at­ne­šė – pa­vir­šius tru­pu­tė­lį šil­tas, vi­dus – le­di­nis, ir dar ap­džiu­vęs. Pas­kui, kai rei­kė­ jo at­si­skai­ty­ti, at­ski­rai pa­skai­čia­ vo ce­pe­li­no kai­ną, at­ski­rai dar li­tą nu­plė­šė už pa­da­žą. Drau­gė už­si­sa­ kė bly­nų, tai jai tris li­tus pa­pil­do­ mai už pa­da­žą pri­skai­čia­vo. Su­pai­ nio­jo są­skai­tas. Kai pa­sa­kiau, kad šal­tas ce­pe­li­nas, sa­ko: „Tai duo­ki­ te, pa­šil­dy­siu“. Siau­bas kaž­koks. Tur­būt ta ka­vi­nė dėl to ir yra pus­ tuš­tė. La­bai ne­no­rė­čiau, kad ir ki­ti žmo­nės taip už­kib­tų, kaip mes.

Vi­lius Ra­ma­naus­kas

An­ta­ni­na

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

par­ti­nius są­ra­šus iš­rink­ti Sei­mo na­riai? Par­ti­jai ar rin­kė­jams? Vi­siš­kai aiš­ku, kad par­ti­jai, nes su­teik­da­ma nu­me­rį są­ra­še par­ti­ja fak­tiš­kai par­la­men­ta­rus ir iš­rin­ko. O juk tei­sy­bės dė­lei rei­kė­tų pa­ sa­ky­ti, kad sei­mū­nas tu­rė­tų at­sto­ vau­ti ne par­ti­jai, o pir­miau­sia rin­

Pa­siū­ly­mas ins­pek­to­riams

Ty­lė­ji­mas – ir­gi nu­si­kal­ti­mas

S

kai­čiau straips­nį apie tai, kaip Ne­mir­se­to­je tik­ro­ji pa­ vel­dė­to­ja iki šiol ne­ga­li at­ gau­ti tė­vų tu­rė­tos že­mės (A.Dy­ko­vie­nė. „Tė­viš­kė – sve­ti­mų ran­ko­se“, „Klai­pė­da“, 2012 11 21). Vi­sai ne­si­ste­biu, ko­dėl mo­te­ris tos že­mės neat­gau­na. Pa­ti bu­vau liu­di­ nin­kė, kai vie­ni ma­no to­li­mi gi­mi­ nai­čiai prieš 10 me­tų ne­šė 5 tūkst. li­tų ky­šį, kad jų že­mę iš kaž­ko­ kio Lie­tu­vos už­kam­pio per­kel­tų į pres­ti­ži­nę vie­tą pa­jū­ry­je, ir ne ke­ lis arus, o ke­lio­li­ka hek­ta­rų. Tas že­mėt­var­ki­nin­kas šian­dien ir to­liau dir­ba. Keis­ta, juk jau ir ta­da vei­kė vi­so­kios spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos, ne­ži­nau, kaip taip ga­li­ma bu­vo do­ku­men­tuo­se už­fik­suo­ti ab­so­liu­

čiai nea­dek­va­čius mai­nus, ir nie­kas nie­ko ne­ma­tė bei ži­no­ti ne­no­rė­jo. Tie pa­vel­dė­to­jai – ma­no to­li­ mi gi­mi­nai­čiai, to­dėl ne­ga­lė­jau skųs­ti, be to, rei­kė­jo tu­rė­ti konk­ re­čius įro­dy­mus. Man ta­da bū­ tų te­kę sto­ti į ne­ly­gią ko­vą, bet ir šian­dien šlykš­tu, kad aš bu­vau vi­so to da­ly­vė, ži­nau, kam, kas ir kiek ne­šė, kad kaž­ką nu­stum­tų iš ta­ko dėl bran­gios že­mės lo­po. Tie ma­no gi­mi­nai­čiai ta­da net ne Lie­tu­vo­je gy­ve­no, bet par­va­žiuo­ da­vo tvar­ky­ti tų rei­ka­lų, kaž­kas su­ve­dė su nu­si­kals­ta­ma veik­la už­ sii­man­čiu že­mėt­var­ki­nin­ku, ku­ ris suor­ga­ni­za­vo iš kai­mo, kur iki šiol elekt­ros nė­ra, per­kel­ti skly­pą į pa­jū­rio ruo­žą, pa­ti­kė­ki­te, pa­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

čią bran­giau­sią te­ri­to­ri­ją. Ir nie­ kam dėl to gal­vos ne­skau­da, mat lei­do­me mus ap­vog­ti. Tie, ku­rie taip pa­da­rė, tu­rė­tų bū­ti tei­sia­mi, bet, kiek ži­nau, nė vie­nas jų ne­ sė­di ka­lė­ji­me. Ži­nau, kad tos že­mės va­gys­tės iš tik­rų­jų jos pa­vel­dė­to­jų pa­jū­ry­je pra­si­dė­jo la­bai se­niai. Nuo to pra­ si­dė­jo mū­sų Lais­vė ir Nep­rik­lau­so­ my­bė, nuo to­kių že­mės per­kė­li­mų, ku­rie net teo­riš­kai bu­vo ko­rup­ci­ nis da­ly­kas, o pra­ktiš­kai – net žo­ džių trūks­ta. Šia sa­vo iš­pa­žin­ti­mi no­rė­jau nu­ra­ min­ti sa­vo są­ži­nę, bet ne­ži­nau, ar ka­da nors pa­vyks, nes juk ty­lė­ji­mas – ir­gi nu­si­kal­ti­mas. Klai­pė­die­tė

Ko­dėl tur­čiai, ku­rie pri­si­per­ka po ke­lis bu­tus ir juos nuo­mo­ja, ne­ mo­ka mo­kes­čių vals­ty­bei? Su­si­ da­ro įspū­dis, kad re­tas ku­ris jų tu­ri iš­si­pir­kęs li­cen­ci­ją būs­to nuo­mai. O su nuo­mi­nin­kais su­si­kal­bė­ti neį­ ma­no­ma, laip­ti­nių ne­šluo­ja, tei­gia: šei­mi­nin­kas nie­ko pa­na­šaus ne­sa­ kė. Jų šu­nys lo­ja, per daug ne­sud­ raus­min­si. Jei pa­sa­ko­me bu­to šei­ mi­nin­kui, tie akis dras­ko, rė­kia: ko­dėl jie tau truk­do?! Čia rei­kė­tų, kad juos ge­riau kont­ro­liuo­tų Mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja. Jiems ga­lė­tų pa­ dė­ti bend­ri­jų pir­mi­nin­kai, jie juk ge­riau ži­no, kur yra nuo­mi­nin­kai, kur tik­rie­ji sa­vi­nin­kai, ir taip su­ tvar­ky­tų rei­ka­lus. Mes, kai­my­nai, pyks­ta­me ant nuo­mi­nin­kų, nes jie laip­ti­nių ne­va­lo, jų šu­nys kie­mus der­gia. Mes no­ri­me tei­sin­gu­mo. Ma­nau, bu­tus iš­nuo­mo­jan­čius as­ me­nis daž­niau tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti mo­kes­čių ins­pek­to­riai. Ire­na Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, lapkričio 27, 2012

užribis Dar vie­na au­ka

Vil­ki­kas kliu­dė til­tą

Po ki­vir­čo – smū­giai pei­liu

Sek­ma­die­nį apie 18 val. Pi­ lies ir Mi­ni­jos gat­vių san­kry­ žo­je au­to­mo­bi­lis „Mer­ce­des“ par­tren­kė ir sun­kiai su­ža­lo­jo į gat­vę ne­leis­ti­no­je vie­to­je stai­ ga iš­bė­gu­sį vy­rą. 1980 m. gi­ męs Lat­vi­jos pi­lie­tis pa­ty­rė po­ lit­rau­mą. Ava­ri­jos au­ka gy­ do­ma li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Pir­ma­die­nį pu­sę aš­tun­tos ry­ to 13-aja­me ma­gist­ra­lės Klaipė­ da–Kaunas ki­lo­met­re vil­ki­kas kliu­dė virš ma­gist­ra­lės esan­ tį til­tą. 23 m. ma­ri­jam­po­lie­tis, į uos­tą at­ve­žęs grū­dus, at­gal vy­ ko be kro­vi­nio. Prieš til­tą stai­ga pa­si­kė­lė sa­vi­var­čio pusp­rie­ka­ bė ir už­kliu­vo už via­du­ko. Til­tas ap­ga­din­tas ne­žy­miai.

Sek­ma­die­nio nak­tį Lau­ki­nin­kų g. prie pre­ky­bos cent­ro bu­vo sun­kiai su­ža­lo­tas apie 40 m. vy­ras. Vė­liau par­da­vė­ja pa­sa­ ko­jo, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis par­ duo­tu­vė­je su­si­ki­vir­či­jo su kaž­ ko­kiu į aso­cia­lų as­me­nį pa­ na­šiu žmo­gu­mi. Šis lau­ke pa­ ty­ko­jo prie­ši­nin­ko ir dau­gy­be smū­gių pei­liu į pil­vą jį su­žei­dė.

Kas sukėlė avariją? Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos cent­re įvy­ku­sios šiur­pios eis­mo ne­lai­mės ty­rė­jai vis dar ne­ga­li pa­si­gir­ti iš­siaiš­ki­nę, kas vai­ra­vo mer­gi­ną mir­ti­nai trau­ma­vu­sį vi­su­rei­gį.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį tru­pu­tį po vi­dur­nak­čio Her­kaus Man­to gat­vė­je au­to­mo­ bi­lis „Ran­ge Ro­ver“ par­tren­kė 22 me­tų Klai­pė­do­je pa­sta­ruo­ju me­tu

Bai­mė: ban­dy­mu iš­nie­kin­ti mer­gai­tę ap­kal­tin­tas M.Jur­gu­tis slė­pė vei­dą. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Au­ka nuo ža­gin­to­jo slė­pė­si tvar­te Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gir­to vai­ki­no ban­dy­mas iš­ža­gin­ ti vie­nuo­lik­me­tę mer­gai­tę liūd­nai bai­gė­si jam pa­čiam. Ne­pil­na­me­tę iš­gel­bė­jo ki­ti vy­rai, ta­čiau tai kal­ ti­nin­ko neiš­va­da­vo nuo at­sa­ko­ my­bės.

Per­nai lapk­ri­čio 7 die­ną Kre­tin­gos ra­jo­ne, Nas­rė­nų kai­me gy­ve­nan­tis 24 me­tų Man­tas Jur­gu­tis su­ti­ko va­ žiuo­ti į ki­tą kai­mą gir­tau­ti pas bi­ čiu­lio tė­vus. Drau­ge vy­ko ir M.Jur­ gu­čio bro­lis. Tą die­ną vai­ki­nai bu­vo ga­vę so­cia­li­nes pa­šal­pas. Links­my­bės už­si­tę­sė. Kaž­ku­ris vy­rų pri­si­mi­nė, kad kai­my­nys­tė­ je gy­ve­na links­mo bū­do mo­te­ris, ir nu­spren­dė pas ją už­suk­ti. Lyg ty­čia tą­dien ši bu­vo iš­va­žia­ vu­si, na­mie li­ko tik vie­nuo­lik­me­tė jos duk­ra. Va­ka­re mer­gai­tę ap­lan­ kė gi­mi­nai­tis ir lie­pė nak­čiai už­ si­ra­kin­ti. Ta­čiau į kie­mą šu­niu­ko par­si­ves­ti išė­ju­si ne­pil­na­me­tė pa­ mir­šo už­sklęs­ti du­ris. Gir­tas M.Jur­gu­tis įė­jo į na­mą, kai mer­gai­tė jau bu­vo su nak­ti­niais marš­ki­niais. Jau­nas vy­ras ne­ra­do mo­ters, tad aist­rą ke­ti­no pa­ten­ kin­ti su mer­gai­te. Jį su­stab­dė ki­ti vy­rai. Nu­ken­tė­ ju­si mer­gai­tė bu­vo to­kia iš­si­gan­du­ si, kad, vos iš­sprū­du­si iš prie­var­ tau­to­jo ran­kų, pus­nuo­gė nu­bė­go slėp­tis į tvar­tą. Vė­liau ji pa­sa­ko­jo

pui­kiai su­pra­tu­si, ko gir­tas vy­ras iš jos no­rė­jo. Tą­nakt įtū­žę vy­rai kumš­čiais auk­lė­jo ne tik M.Jur­gu­tį, bet ir nie­ kuo dė­tą jo bro­lį. Par­si­ra­dęs na­mo kal­ti­nin­kas tris die­nas ne­drį­so pa­ si­ro­dy­ti tė­vams, mie­go­jo ant šie­ no. Kai ma­ma atė­jo jo kvies­ti, aša­ ras lie­da­mas vai­ki­nas žeg­no­jo­si ir pri­sie­ki­nė­jo mer­gai­tės ne­nusk­ riau­dęs. Še­šis vai­kus užau­gi­nu­si įta­ria­ mo­jo ma­ma teis­mo ko­ri­do­riu­je pa­ sa­ko­jo ne­ga­lin­ti pa­ti­kė­ti, kad sū­nus kal­tas, ir vis svars­tė, ar ne­ga­lė­ jo nu­ken­tė­ju­sio­ji pu­sė pa­si­nau­do­ ti jos su­tri­ku­sio in­te­lek­to sū­nu­mi pi­ni­gams gau­ti. Teis­mo nuo­spren­dy­je sa­ko­ma, kad kal­ti­na­ma­sis iš da­lies pa­ts pri­ pa­ži­no kal­tę. Jis tei­gė tik pa­vo­gęs mer­gai­tės te­le­fo­ną. Vai­ki­nas ti­ki­ no vi­so la­bo no­rė­jęs, kad ji nie­kam ne­skam­bin­tų. Te­le­fo­nas su­skam­bo M.Jur­gu­čiui bū­nant tua­le­te. Sup­ ra­tęs, kad taip ga­li bū­ti su­ras­tas, te­le­fo­ną iš­me­tė. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas M.Jur­gu­čiui sky­rė 5 su pu­se me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę, jis tu­ rės at­ly­gin­ti 10 tūkst. li­tų įver­tin­tą nu­ken­tė­ju­sia­jai pa­da­ry­tą ne­tur­ti­ nę ža­lą. Per me­tus nuo nu­si­kal­ti­mo iki nuo­spren­džio pa­si­kei­tė ir nu­ken­ tė­ju­sio­sios gy­ve­ni­mas. Mi­rė jos ma­ma, da­bar mer­gai­tė gy­ve­na su se­se­ri­mi.

At­si­ra­do ir to­kių, ku­rie ban­dė pa­ kel­ti au­dek­lą, den­ gu­sį žu­vu­sią­ją, ir nufotografuo­ti ma­ši­ nos su­mai­to­tą kū­ną. gy­ve­nu­sią Ag­nę Dir­gė­lai­tę. Mer­ gi­na su dviem drau­gė­mis ir tri­mis drau­gais ėjo per gat­vę nuo Lie­tu­vi­ nin­kų gat­vės pu­sės ki­ta­pus esan­ čios ke­ba­bi­nės link. Šio­je vie­to­je pės­čių­jų pe­rė­jos nė­ra.

Tuo me­tu nuo Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to pu­sės di­džiu­liu grei­čiu at­lė­ kė vi­su­rei­gis ir apie pus­šim­tį met­ rų nu­bloš­kė mer­gi­ną. Ji žu­vo iš­kart. Nei prie­ky­je ėję vai­ki­nai, nei A.Dir­ gė­lai­tei iš pa­skos ėju­sios mer­gi­nos ne­nu­ken­tė­jo. Au­to­mo­bi­lio grei­tis bu­vo toks di­de­lis, kad ne­tru­kus po ne­lai­mės nė vie­nas įvy­kį ma­tęs žmo­gus ne­ ga­lė­jo api­bū­din­ti ma­ši­nos. Stab­dy­ mo žy­mių pa­rei­gū­nai neap­ti­ko. Ava­ri­jos vie­to­je ne­tru­kus su­ si­rin­ko mi­nia, ne vie­nas praei­vių te­le­fo­nais fo­tog­ra­fa­vo ir fil­ma­vo ne­lai­mės pa­da­ri­nius. At­si­ra­do ir to­kių, ku­rie ban­dė pa­kel­ti au­dek­lą, den­gu­sį žu­vu­sią­ją, ir nufotografuo­ ti ma­ši­nos su­mai­to­tą kū­ną. Net­ru­kus į po­li­ci­ją pa­skam­bi­no au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas. Pa­rei­gū­nai ap­ga­din­tą „Ran­ge Ro­ver“ ra­do sto­ vin­tį Kre­tin­gos gat­vė­je. Vi­du­je sė­ dė­jo ne­blai­vus sa­vi­nin­kas. Jis ti­ki­ no, kad vie­nas jo drau­gas iš­sku­bė­jo

Įta­ri­mai: po­li­ci­ja ieš­ko E.Jur­

kaus, ku­ris, au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ ko žo­džiais, ne­lai­mės me­tu vai­ ra­vo vi­su­rei­gį. Po­li­ci­jos nuo­tr.

links­min­tis į klu­bą, o prie vai­ro sė­ dė­jęs ne­blai­vus jo drau­gas 27 me­tų pa­lan­giš­kis Ed­vi­nas Jur­kus pa­bė­ go. Pir­ma­die­nį pa­rei­gū­nai dar ieš­ ko­jo šio as­mens. Jį ra­dus, ti­ki­ma­si iš­siaiš­kin­ti tik­rą­sias ava­ri­jos ap­lin­ ky­bes ir su­ži­no­ti, kas iš tik­rų­jų vai­ ra­vo au­to­mo­bi­lį. Ką nors ži­nan­čius apie E.Jur­kaus bu­vi­mo vie­tą pra­šo­ma skam­bin­ti Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos bu­dė­to­ jo tel. (8-46) 354 440 ar­ba ty­rė­jai Vir­gi­ni­jai Ra­di­vo­nie­nei tel. (8-46) 354 450.

Už bro­lio su­ža­lo­ji­mą – ne­lais­vė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Jei bū­čiau bu­vęs blai­vus, to ne­ bū­tų įvy­kę“, – teis­me aiš­ki­no 21-e­ rių klai­pė­die­tis, ku­ris per­dū­rė jau­ nes­niam bro­liui pil­vą.

Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas De­ni­sui Ka­mal­di­no­vui sky­rė 4 me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę už sun­ kų jau­nes­nio bro­lio su­ža­lo­ji­mą. Kal­ti­nin­kas tu­rės su­mo­kė­ti per 5 tūkst. li­tų Li­go­nių ka­sai už su­žeis­ to­jo gy­dy­mą. Nors bro­liai se­niai su­si­tai­kė ir pyk­čio ne­be­jau­čia, D.Ka­mal­di­no­ vui baus­mės iš­veng­ti ne­pa­vy­ko. Per­nai spa­lio 18-ąją na­muo­se, kur su ma­ma bei pa­tė­viu gy­ve­na bro­liai, bu­vo gir­tau­ja­ma nuo pat ry­to. Va­ka­re vir­tu­vė­je stai­ga įsi­ plies­kė konf­lik­tas. Vė­liau pri­si­min­ ta, kad D.Ka­mal­di­no­vas su­si­ruo­šė ei­ti pas sa­vo drau­gę, o jau­nė­lis apie ją pa­sa­kė įžei­dų žo­dį. Bro­liai su­si­ki­bo, ap­ver­tė sta­ lą, su­dau­žė in­dus, o ne­tru­kus į jų na­mus at­sku­bė­jo grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai ir po­li­ci­nin­kai. Jau­ nes­nia­jam bu­vo per­dur­tas pil­vas. Ka­dan­gi vai­ki­nui dar trū­ko ke­lių

Nuo­tai­kos: įpy­kęs už įžei­džius žo­džius drau­gės ad­re­su D.Ka­mal­di­no­

vas su­ža­lo­jo po­ra me­tų jau­nes­nį bro­lį.

die­nų iki pil­na­me­tys­tės, jis iš­ga­ ben­tas iš Vai­kų li­go­ni­nę ir gy­dy­ tas Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Vė­liau me­di­kai kons­ta­ta­vo, kad pa­cien­ tą iš­ti­ko ko­ma, ku­rią lė­mė ne tik su­ža­lo­ji­mas, bet ir iš­ger­to al­ko­ ho­lio kie­kis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Anks­čiau po­rą kar­tų teis­tas bei baus­tas už pa­si­ro­dy­mą vie­ šo­je vie­to­je ne­blai­viam D.Ka­ mal­di­no­vas iki nuo­spren­džio įsi­tei­sė­ji­mo li­ko lais­vė­je. Per 20 die­nų jis dar ga­li ap­skųs­ti šį teis­ mo spren­di­mą.

8

antradienis, lapkričio 27, 2012

pasaulis Gre­sia ­ su­skil­ti

Lai­mė­jo ­ se­pa­ra­tis­tai

Žu­vo ­ lieps­no­se

Pran­cū­zi­jos opo­zi­ci­nė są­jun­ ga „Už liau­dies ju­dė­ji­mą“ at­ si­dū­rė prie ski­li­mo slenks­ čio, nes de­ry­bos dėl įnir­tin­ go gin­čo, kas tu­rė­tų va­do­vau­ ti par­ti­jai, bu­vo ne­sėk­min­gos ir į jos ly­de­rius pre­ten­duo­jan­ tis bu­vęs prem­je­ras Fran­çois Fil­lo­nas pa­ža­dė­jo sa­vo ko­vą tęs­ti teis­muo­se.

Ka­ta­lo­ni­jos par­ti­jos, pa­si­sa­ kan­čios už re­fe­ren­du­mą dėl ne­prik­lau­so­my­bės nuo Is­ pa­ni­jos, sek­ma­die­nį su­lau­kė tvir­to rin­kė­jų pa­lai­ky­mo, ta­ čiau jie nu­bau­dė šio tur­tin­go re­gio­no ly­de­rį Ar­tu­rą Ma­są – iš jo par­ti­jos atė­mė 12 man­ da­tų ir pri­ver­tė val­džia da­ly­ tis su var­žo­vais.

Pie­tų Vo­kie­ti­jos mies­te­ly­je Ti­ ti­zė­je-Noiš­ta­te va­kar ki­lus di­de­liam gais­rui neį­ga­lių­jų dirb­tu­vė­se žu­vo 14 žmo­nių. Šio­se dirb­tu­vė­se iš vi­so dir­ba 120 psi­chi­nę ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių – jie ga­mi­na me­džio ir me­ta­lo dir­bi­nius. Ma­no­ma, kad gais­ras ki­lo che­mi­nių me­džia­gų sau­gyk­lo­je.

Slo­pi­na kri­zę Is­la­miš­kų jė­gų Egip­to pre­zi­den­ tas Mo­ha­me­das Mur­si va­kar su­si­ ti­ko su aukš­to ran­go tei­sė­jais ban­ dy­da­mas nu­slo­pin­ti kri­zę, ku­ri ki­ lo jam pri­siė­mus nau­jus di­džiu­ lius val­džios įga­lio­ji­mus ir ku­ri iš­ pro­vo­ka­vo strei­kus bei kru­vi­nus pro­tes­tus.

De­ry­bos dėl kri­zės su­reng­tos pre­zi­ den­to ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų mi­ tin­gų, ku­rie ga­li dar la­biau su­skal­ dy­ti ša­lį, iš­va­ka­rė­se ir ki­tą die­ną po to, kai vie­nas M.Mur­si par­ti­jos na­rys bu­vo nu­žu­dy­tas per su­si­rė­ mi­mus prie par­ti­jos būs­ti­nės Ni­lo del­tos mies­te Da­man­hū­re. Tai pir­mas žu­vęs žmo­gus nuo ket­vir­ta­die­nio, kai Egip­to ly­de­ris kons­ti­tu­ci­ne dek­la­ra­ci­ja pri­si­sky­rė ga­lias ne­gin­čy­ti­nai skelb­ti spren­ di­mus ir įsta­ty­mus. Dėl to opo­zi­ ci­ja jį ap­kal­ti­no pri­sii­mant dik­ta­ to­riš­kus įga­lio­ji­mus. Nuo ket­vir­ta­die­nio ša­ly­je bu­ vo pa­deg­ti ke­li biu­rai, pri­klau­san­ tys Mu­sul­mo­nų bro­li­jos Lais­vės ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai. Kons­ti­tu­ci­nė dek­la­ra­ci­ja, ku­ ria pre­zi­den­tas lai­ki­nai ga­li ne­gin­ čy­ti­nai skelb­ti spren­di­mus ir įsta­ ty­mus, vi­so­je ša­ly­je iš­pro­vo­ka­vo pro­tes­tų ban­gą ir pa­pik­ti­no Egip­ to tei­sė­jus. Teis­mai kai ku­rio­se pro­vin­ci­jo­se pro­tes­tuo­da­mi su­stab­dė sa­vo dar­ bą, žur­na­lis­tų są­jun­ga nu­spren­dė reng­ti strei­ką, o Tah­ri­ro aikš­tė­je, ku­ri bu­vo praė­ju­sių me­tų re­vo­liu­ ci­jos epi­cent­ras, M.Mur­si opo­nen­ tai da­ly­vau­ja sė­di­ma­ja­me strei­ke. Ne­di­de­lės pro­tes­tuo­to­jų gru­ pės nak­tį pra­lei­do aikš­tė­je, kur nuo penk­ta­die­nio pa­sta­tė 30 pa­ la­pi­nių. „Mu­sul­mo­nų bro­li­ja, ne­ si­kišk“, – skel­bia ne­to­li iš­ka­bin­tas trans­pa­ran­tas. Mi­ni­mo­je kons­ti­tu­ci­nė­je dek­la­ ra­ci­jo­je sa­ko­ma, kad M.Mur­si ga­ li pa­skelb­ti „bet ko­kį spren­di­mą ar prie­mo­nę re­vo­liu­ci­jai ap­gin­ti“ ir jų ne­ga­li­ma ap­skųs­ti. BNS inf.

Iz­rae­lio gy­ny­bos mi­nist­ras Ehu­das Ba­ra­kas va­kar ap­stul­bi­no sa­ vo ša­lį pa­reikš­da­ mas, kad trau­kia­ si iš po­li­ti­nio gy­ve­ ni­mo ir bai­gia ke­lis de­šimt­me­čius tru­ ku­sią kar­je­rą.

Pa­liau­bos: E.Ba­ra­kas išei­na po sa­vai­tę tru­ku­sios Ga­zos Ruo­žo bom­bar­da­vi­mo kam­pa­ni­jos, ku­rią, kaip tei­

gia Iz­rae­lio ži­niask­lai­da, jis už­bai­gė ne­pai­sy­da­mas ki­tų vy­riau­sy­bės na­rių pa­si­prie­ši­ni­mo.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Po­li­ti­kos ve­te­ra­nas išei­na poil­sio Stu­di­juos ir ra­šys

70 me­tų E.Ba­ra­kas šį ne­ti­kė­tą pra­ ne­ši­mą pa­skel­bė per spau­dos kon­ fe­ren­ci­ją Tel Avi­ve ir pri­dū­rė, kad ne­be­da­ly­vaus po­li­ti­ko­je, kai po sau­sį vyk­sian­čių rin­ki­mų bus su­ for­muo­ta nau­jo­ji vy­riau­sy­bė. „Nusp­ren­džiau pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo ir ne­be­da­ly­ vau­ti atei­nan­čiuo­se Kne­se­to rin­ ki­muo­se, – sa­kė jis. – Baig­siu sa­vo pa­rei­gas kaip gy­ny­bos mi­nist­ras per tris mė­ne­sius, kai bus su­for­ muo­ta nau­ja vy­riau­sy­bė.“ E.Ba­ra­kas pri­dū­rė no­rin­tis dau­ giau lai­ko pra­leis­ti su šei­ma. „No­riu stu­di­juo­ti, ra­šy­ti, gy­ ven­ti ir ge­rai leis­ti lai­ką“, – sa­kė jis žur­na­lis­tams. Ne­ti­kė­tas spren­di­mas

Pro­tes­tai: re­vo­liu­ci­jos ži­di­niu va­

di­na­mo­je Kai­ro Tah­ri­ro aikš­tė­je vėl iš­dy­go pa­la­pi­nės.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ši ži­nia bu­vo pa­skelb­ta tuo me­ tu, kai ap­žval­gi­nin­kai kė­lė prie­ lai­dą, kad šis po­li­ti­kos ve­te­ra­nas ga­li pa­skelb­ti pe­rei­nan­tis į ki­tą par­ti­ją prieš sau­sio 22 d. vyk­sian­ čius rin­ki­mus. Dau­ge­lis įta­rė, kad jis ga­li su­si­dė­ti su bu­vu­sia už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­re Tzi­pi Liv­ni ir kan­di­da­tuo­ti cent­ris­tų plat­for­mo­ je – po to, kai ši po­li­ti­kė pa­si­trau­kė iš cen­to de­ši­nio­sios par­ti­jos „Ka­ di­ma“ pra­lai­mė­ju­si pir­mi­niuo­se rin­ki­muo­se. Ta­čiau ma­žai kas pro­gno­za­vo, kad E.Ba­ra­kas pa­skelbs vi­siš­kai

pa­si­trau­kian­tis iš po­li­ti­kos, nors šis spren­di­mas vai­ni­ka­vo me­tus, ku­rie mi­nist­rui bu­vo itin ne­ra­ mūs. Sau­sį jis pa­si­trau­kė iš Dar­bo par­ti­jos, ku­riai pri­klau­sė vi­są sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą, ir su sa­vo nau­jai įkur­ta Nep­rik­lau­so­my­bės frak­ci­ja pri­si­jun­gė prie prem­je­ro Ben­ja­mi­ no Ne­ta­nya­hu vy­riau­sy­bės.

E.Ba­ra­ko šak­nys su­ si­ju­sios su Lie­tu­va. Jo tė­vo tė­vai Frie­da ir Reu­ve­nas Bro­gai 1912 m. bu­vo nu­žu­ dy­ti Pu­ša­lo­te, Šiau­ rės Lie­tu­vo­je.

Jis at­ve­dė Dar­bo par­ti­ją į koa­li­ci­ ją prieš dau­ge­lio jos na­rių no­rą, nes jie prie­ši­no­si griež­tos li­ni­jos B.Ne­ ta­nya­hu vy­riau­sy­bės po­li­ti­kai. Įs­pū­din­ga ka­ri­nė kar­je­ra

E.Ba­ra­kas, va­di­na­mas iš­tver­min­ gu po­li­ti­kos ve­te­ra­nu, taip pat pa­ si­žy­mė­jo ne­prie­kaiš­tin­ga kar­je­ra ka­riuo­me­nė­je. Vie­nu me­tu jis, per­si­ren­gęs mo­ te­ri­mi, da­ly­va­vo spe­cia­lių­jų pa­jė­gų

rei­de Li­ba­ne, per ku­rį bu­vo nu­žu­ dy­ti trys aukš­to ran­go pa­les­ti­nie­ čių ko­vo­to­jai. 1972 m. E.Ba­ra­kas da­ly­va­vo spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ope­ ra­ci­jo­je Tel Avi­ve, va­duo­jant įkai­ tus pa­les­ti­nie­čių ko­vo­to­jų už­grob­ ta­me Bel­gi­jos lėk­tu­ve. Jis taip pat da­ly­va­vo 1976 m. su­ reng­ta­me rei­de, ku­rio tiks­las bu­ vo iš­va­duo­ti iz­rae­lie­čius, paim­tus įkai­tais Ugan­dos mies­te En­te­bė­ je. Tą­syk žu­vo Yo­na­ta­nas Ne­ta­ nya­hu, da­bar­ti­nio Iz­rae­lio prem­ je­ro bro­lis. Kri­ti­kai tei­gia, kad jis fak­tiš­ kai ne­si­lio­vė bu­vęs ka­riš­kiu, nors uni­for­mą iš­kei­tė į ci­vi­lio po­li­ti­ko dra­bu­žius. Dirb­da­mas prem­je­ru, jis kė­lė įtū­žį ki­tiems Dar­bo par­ti­ jos vei­kė­jams, priim­da­mas spren­ di­mus su jais ne­pa­si­ta­ręs. Ne­ti­kė­tas 70 me­tų po­li­ti­ko spren­di­mas baig­ti įspū­din­gą kar­ je­rą bu­vo pa­skelb­tas po sa­vai­tę tru­ku­sios Ga­zos Ruo­žo bom­bar­ da­vi­mo kam­pa­ni­jos, ku­rią, kaip tei­gia Iz­rae­lio ži­niask­lai­da, E.Ba­ ra­kas mie­lai už­bai­gė, pa­si­ra­šęs Egip­to pa­siū­ly­tą pa­liau­bų su­tar­tį. Kai ku­rie vy­riau­sy­bės na­riai šioms pa­liau­boms prie­ši­no­si, o E.Ba­ra­kas pa­ty­rė di­dė­jan­tį B.Ne­ ta­nya­hu par­ti­jos „Li­kud“ spau­di­ mą. Dau­ge­lis šios par­ti­jos vei­kė­jų ne­pri­ta­rė, kad E.Ba­ra­kas lik­tų gy­ ny­bos mi­nist­ro po­ste.

Šak­nys su­si­ju­sios su Lie­tu­va

E.Ba­ra­kas bu­vo pa­siū­lęs Iz­rae­ly­ je ne­po­pu­lia­rių nuo­lai­dų Ry­tų Je­ ru­za­lei, ku­rio­je pa­les­ti­nie­čiai no­ ri įkur­ti sa­vo bū­si­mo­sios vals­ty­bės sos­ti­nę. Ta­čiau Yas­se­ras Ara­fa­tas at­me­tė šį pa­siū­ly­mą, o iz­rae­lie­čiai rin­kė­jai nu­bau­dė prem­je­rą, pa­de­ monst­ruo­da­mi tvir­tą pa­lai­ky­mą de­ši­nių­jų ve­te­ra­nui Arie­liui Sha­ ro­nui. Dirb­da­mas prem­je­ru E.Ba­ra­ kas va­do­va­vo Iz­rae­lio pa­jė­gų iš­ ve­di­mo iš Pie­tų Li­ba­no ope­ra­ci­jai 2000-ai­siais po du de­šimt­me­čius tru­ku­sios oku­pa­ci­jos. 2007 m. jis su­si­grą­ži­no Dar­bo par­ti­jos va­do­vo po­stą iš Ami­ro Pe­ ret­zo, kai šis at­si­sta­ty­di­no iš gy­ny­ bos mi­nist­ro po­sto po anks­tes­niais me­tais Iz­rae­lį iš­ti­ku­sių di­de­lių ne­ sėk­mių ka­re su Li­ba­no šii­tų ko­vo­ to­jų gru­puo­te „Hiz­bol­lah“. E.Ba­ra­kas, ku­ris iš pra­džių tu­rė­ jo Bro­go pa­var­dę, gi­mė ki­bu­ce (že­ mės ūkio ko­mu­no­je), ku­rį pa­dė­jo įkur­ti jo tė­vai. Jis stu­di­ja­vo fi­zi­ką, ma­te­ma­ti­ką ir sis­te­mų ana­li­zę, taip pat do­mi­si li­te­ra­tū­ra, poe­zi­ ja ir mu­zi­ka. E.Ba­ra­ko šak­nys yra su­si­ju­sios su Lie­tu­va. Jo tė­vo tė­vai Frie­da ir Reu­ve­nas Bro­gai 1912 m. bu­vo nu­žu­dy­ti Pu­ša­lo­te, Šiau­rės Lie­ tu­vo­je. BNS inf.

9

AntrADIENIS, lapkričio 27, 2012

OMX Vilnius

–0,79 %

OMX Riga

–0,50 %

20,3

ekonomika

OMX Tallinn

–0,64 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

BVP vertė pa­gal ap­skri­tis Vil­niaus ap­skri­ty­je su­kur­to bend­ro­jo vi­ daus pro­duk­to (BVP) vertė per­nai sie­ kė 40,5 mlrd. litų ir su­darė 38,1 pro­c. vi­ so ša­lies BVP. Kau­no ap­skri­ty­je per­nai su­ kur­ta vertė siekė 20,8 mlrd. litų ir su­darė 19,6 pro­c. BVP, Klaipė­dos ap­skri­ty­je – ati­ tin­ka­mai 12,9 mlrd. litų ir 12,1 pro­c. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, pa­gal vie­nam gy­ ven­to­jui ten­kantį BVP pir­ma­vo Vil­niaus ir Klaipė­dos ap­skri­tys.

mln. litų

kitą­met sieks fi­nansų rin­kos prie­žiū­ros iš­lai­dos.

Užuo­mar­šos už va­karė­lius per­mo­ka Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai pirmųjų užk­lausų dėl kalė­di­nių įmo­nių va­karė­lių su­lau­kia dar bir­želį. Jiems ir ati­ten­ka ge­riau­sios pra­mo­gos. O tiems, ku­rie tik šio­mis die­ no­mis su­si­zgri­bo reng­ti šventę dar­buo­to­ jams, teks ne tik ten­kin­tis ma­žes­ne links­ min­tojų pa­si­ūla, bet ir la­biau paiš­lai­dau­ti.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Šventėms skel­bia kon­kur­sus

Po­pu­lia­riau­sia šių metų kalė­di­nių įmo­nių va­karė­lių da­ta – gruod­žio 14-oji, penk­ta­die­nis. Pa­sak ren­gi­ nių or­ga­ni­za­vi­mo įmonės „7 na­tos“ va­do­vo To­mo Au­gu­lio, vers­li­nin­kai, šven­ti­ne puo­ta nu­sprendę dar­buo­ to­jus pra­džiu­gin­ti būtent šią dieną, da­bar var­giai rastų neuž­sa­kytų res­ to­ranų ar po­būvių sa­lių. „Gruod­žio 14-oji šie­met pa­to­ giau­sia da­ta švęsti, nes ki­tas sa­ vait­ga­lis jau prie­š pat šven­tes. Yra dvi įmo­nių ka­te­go­ri­jos – vie­ ni šven­tes jau yra su­pla­navę, ki­ ti joms ruo­šia­si pa­sku­tinę dieną. Jei­gu ku­ri nors įmonė šian­dien tei­rautų­si dėl Kalėdų va­karė­lio or­ ga­ni­za­vi­mo, lai­ko šven­tei gruodį ras­tu­me, ta­čiau pa­si­rin­ki­mas būtų skur­do­kas, o kai­nos di­desnės“, – sakė T.Au­gu­lis. Jis teigė, kad šie­met įmo­nių no­ ras kar­tu su ko­lek­ty­vu minė­ti žie­ mos šven­tes nėra nei su­menkęs, nei išaugęs, ta­čiau jis pa­ste­bi kitą ten­den­ciją – daugė­ja vers­li­ninkų, skel­bian­čių vie­šuo­sius kon­kur­sus va­karė­liams or­ga­ni­zuo­ti. Pri­va­čios įmonės vie­šuo­sius kon­kur­sus skel­ bia tuo­met, kai jų ren­gi­nio sąma­ta sie­kia ke­lias­de­šimt tūkstan­čių litų.

„Iš pa­tir­ties ži­nau, kad 5–6 me­ tus iš eilės or­ga­ni­zuo­jant va­karėlį tai pa­čiai įmo­nei ga­li­ma iš­si­sem­ti, turbūt todėl vers­li­nin­kai, norė­da­mi nau­jo­vių, ir ren­gia vie­šuo­sius kon­ kur­sus, ren­ka­si įdo­miau­sią su­ma­ nymą ir ge­riau­sią kainą pa­si­ūliu­ sius or­ga­ni­za­to­rius. Šie­met ke­lis to­kius esa­me laimėję ir mes“, – pa­sa­ko­jo T.Au­gu­lis.

Dai­va Žu­kaus­kaitė:

Anks­čiau apie pusę ren­gi­nio biud­že­to įmonės skir­da­vo mais­tui, o šie­met jos lin­ku­sios dau­giau pi­nigų iš­leis­ti pra­mo­goms. Ma­žiau mais­to

Įmonės „Ren­gi­nių klu­bas“ di­rek­ torė Dai­va Žu­kaus­kaitė šie­met pa­ stebė­jo kiek ki­to­kią ten­den­ciją – va­karė­lius dar­buo­to­jams ren­ gian­tys vers­li­nin­kai ėmė ma­žiau pi­nigų skir­ti vaišėms. „Anks­čiau apie pusę ren­gi­nio biud­že­to įmonės skir­da­vo mais­ tui, o šie­met jos lin­ku­sios dau­giau pi­nigų iš­leis­ti pra­mo­goms, į mais-

Pa­si­rin­ki­mas: vie­nos įmonės per Kalėdų va­karė­lius dau­giau lėšų ski­ria pra­mo­goms, ki­tos – mais­tui.

„Shutterstock“ nuo­tr.

tą in­ves­tuo­ja ma­žiau, kainą už vai­ šes no­ri nu­si­derė­ti“, – sakė D.Žu­ kaus­kaitė. Ko­ky­biš­kes­nių pra­mogų už­si­ manę vers­li­nin­kai sa­vo šventėms ieš­ko įdo­mes­nių vedėjų, sam­ do įvai­rius mu­zi­kan­tus, do­mi­ si nau­jais ak­ty­viais žai­di­mais ar­ ba te­mi­niais va­karė­liais. To­kiems va­karė­liams įmonės šie­met yra nu­ma­čiu­sios iš­leis­ti 10–30 tūkst. litų. Už­sa­kymų Kalėdų va­karė­ liams reng­ti or­ga­ni­za­to­riai tu­ri pa­kan­ka­mai, jų skai­čius pa­na­šus kaip ir per­nai. „Tik prie­š ke­le­rius me­tus, pra­ si­dėjus kri­zei, įmonės to­kių ren­gi­ nių neor­ga­ni­za­vo. Kai vis­kas pra­ dėjo sto­tis ant kojų, vėl pri­reikė ir va­karė­lių – vers­li­nin­kai su­pra­to, kad ren­gi­niai vis dėlto rei­ka­lin­gi, nes jie stip­ri­na ko­lek­tyvą, per juos su­si­pažįs­ta ir su­si­drau­gau­ja net tie dar­buo­to­jai, ku­rie vie­ni kitų ne­ma­ to, dir­ba skir­tin­guo­se sky­riuo­se“, – kalbė­jo D.Žu­kaus­kaitė.

Pa­siū­ly­mai dėl ko­vos su šešė­liu Pas­kir­ta­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius svars­to, kad fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys nuo kitų metų gry­nai­siais ne­galėtų at­si­skai­ty­ti di­desnė­mis nei 5 tūkst. litų su­mo­ mis.

Pa­sak jo, taip pa­vyktų ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja ir ma­žin­ti šešė­linę eko­ no­miką. „Ma­nau, ir tai yra ma­no nuo­monė, nes dėl to reikėtų dar pa­dis­ku­tuo­ti, turėtų būti leid­žia­ ma iki 5 tūkst. litų at­si­skai­ty­ti gry­ nai­siais pi­ni­gais. O kai yra di­desnės su­mos, turėtų būti at­si­skai­to­ma kaip ir vi­so­se ki­to­se vals­tybė­se“, – sakė A.But­ke­vi­čius. „Tai yra vie­na

iš prie­mo­nių, kaip ma­žin­ti šešė­linę eko­no­miką ir ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja. Ne­tei­sin­ga, kai di­delė­mis su­mo­mis grynaisiais at­si­skai­to­ma už pre­kes ar tam tik­ras pa­slau­gas“, – teigė jis. Be to, pa­sak pa­skir­to­jo prem­je­ ro, sie­kiant su­ma­žin­ti ne­le­ga­liai į Lie­tuvą įve­žamų ci­ga­re­čių ir al­ko­ ho­lio mastą, bus to­bu­li­na­mos ban­ de­rolės ir ku­ria­ma duo­menų bazė, ku­rio­je būtų ma­to­ma kiek­vie­na par­duo­ta prekė. A.But­ke­vi­čius taip pat teigė, kad vie­nas ko­vos su ne­le­ga­lio­mis ak­ ci­zinė­mis prekė­mis būdų ga­li būti duo­menų apie jų par­da­vimą per­da­ vi­mas Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­

pek­ci­jai. Pa­sak jo, dėl šių pa­kei­timų kol kas vyks­ta dis­ku­si­jos. Mui­tinės kri­mi­na­linės tar­ny­bos ana­li­tikų duo­me­ni­mis, Bal­ta­ru­ si­jos pa­sie­ny­je mui­tinės pa­reigū­ nai pa­sta­ruo­ju me­tu su­lai­ko apie 18 pro­c. kont­ra­ban­di­nių rūkalų. 15 pro­c. šios kont­ra­ban­dos su­lai­ko­ma Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­sie­ny­je, o 67 pro­c. ap­tin­ka­ma ša­lies vi­du­je. Per de­šimt šių metų mėne­sių Lie­tu­vos mui­tinės pa­reigū­nai su­ laikė 7,35 mln. pa­ke­lių kont­ra­ban­ di­nių ci­ga­re­čių. Per­nai per vi­sus me­tus bu­vo su­lai­ky­ta 5,6 mln. pa­ ke­lių. „KLaipėdos“, BNS inf.

Katės mai­še pirk­ti ne­no­ri

Nors vie­nos įmonės maistą iš­kei­ čia į gyvą mu­ziką ar ori­gi­na­lius ar­ tistų pa­si­ro­dy­mus, ki­tos bend­rovės prie­šin­gai – pui­kia pra­mo­ga lai­ko ir gard­žias ar gur­ma­niš­kas vai­šes. Įmonės „All Events Ser­vis“ va­ dovė Kris­ti­na Na­ru­šienė teigė, kad šie­met kai ku­rios įmonės ge­ram mais­tui per va­karė­lius pi­nigų ne­ gai­li ir ren­ka­si švęsti aukš­to ly­gio res­to­ra­nuo­se. „Kar­tais įmonės ne­ pa­si­ra­šo su­tar­čių, kol neiš­ban­do pa­ tie­kalų. Ko­ne kas ant­ra įmonė da­ly­ vau­ja de­gus­ta­cijų va­ka­ruo­se, per ku­riuos ir su­da­ro būsimą va­karė­ lio val­gia­raštį. Tai ypač svar­bu di­ delėms, tarp­tau­tinėms bend­rovėms. Gėri­mai per va­karė­lius būna tra­di­ ci­niai, ta­čiau mais­tui jos tik­rai ne­ tau­po“, – pa­brėžė K.Na­ru­šienė. Di­delės tarp­tau­tinės bend­rovės va­karė­liuo­se sa­vo sve­čiams už­sa­ko ne tik gard­žiau­sią maistą, bet pa­ gei­dau­ja ir ge­riau­sių po­būvių vietų bei at­likėjų. Todėl Kalėdų va­karė­

liais jos pra­de­da rūpin­tis dar va­sa­ ros pa­bai­go­je ar ru­dens pra­džio­je, o pirmųjų be­si­do­min­čių šventės or­ ga­ni­za­vi­mu K.Na­ru­šienė su­lau­kia dar bir­želį. Tie­sa, kar­tais ren­gi­nių or­ga­ni­ za­to­riams ten­ka ge­ro­kai pa­plušė­ti, kad iš­pil­dytų už­sa­kovų pa­gei­da­vi­ mus ir su­rengtų iš tikrųjų ori­gi­na­ lią šventę. K.Na­ru­šienė skundė­ si, kad Lie­tu­vo­je trūksta po­būvių vietų ir ar­tistų pa­si­rin­ki­mo. „Vil­niu­je šventės vietų pa­si­rin­ ki­mas dar yra, ta­čiau, pa­vyzd­žiui, Klaipė­do­je, jis la­bai men­kas. Su­ras­ ti uni­ka­lią vietą įmo­nei, Klaipė­do­je šven­čian­čiai jau 5 ar 10 metų iš eilės, sun­ku“, – teigė K.Na­ru­šienė. Todėl daž­nai šven­čių vie­tos ir dar­buo­to­jus links­mi­nan­tys mu­zi­ kan­tai, ren­gi­nių vedė­jai bei ki­ti ar­ tis­tai me­tai iš metų būna tie pa­tys. To­kiu at­ve­ju ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rius gelbs­ti ori­gi­na­lios va­karė­lių te­mos ar­ba neiš­ban­dy­tos pra­mo­ gos – tai jie ir siū­lo už­sa­ko­vams.

Tu­ristų gausė­ja Lie­tu­va vis dar iš­lai­ko dvi­ženk­ lius tu­riz­mo srautų didė­ji­mo ro­ dik­lius. Per pir­mus de­vy­nis šių metų mėne­sius, Vals­ty­bi­nio tu­ riz­mo de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, Lie­tu­vo­je ap­si­lankė 12,4 pro­c. dau­giau sve­čių nei per­nai tuo pa­čiu me­tu.

De­par­ta­men­tas pra­nešė, kad ki­ to­se Bal­ti­jos vals­tybė­se au­gi­mas bu­vo ma­žes­nis – Es­ti­jo­je siekė 3,9 pro­c., Lat­vi­jo­je 2,8 pro­c. Kaip ro­do Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to api­bend­rin­ta de­ vy­nių mėne­sių ap­gy­ven­di­ni­mo įstaigų sta­tis­ti­ka, iš svar­biau­sių

at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo rinkų Ru­ si­ja iš­laikė ly­de­rio po­zi­ciją tiek pa­gal tu­ristų skai­čių, tiek pa­ gal au­gi­mo tempą (43 pro­c.). At­ vyks­tan­čių iš Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos bu­vo dau­giau 19,7 pro­c., iš Lat­vi­jos 19,4 pro­c., Bal­ta­ru­si­jos 18,3 pro­c., Vokietijos 15,1 pro­c. Tu­ristų su­mažė­jo tik iš Len­ ki­jos (–8,5 pro­c.) ir Ita­li­jos (–1,3 pro­c.). Jei Lie­tu­va ket­virtą šių metų ket­virtį su­gebėtų iš­lai­ky­ti 12 pro­c. au­gimą, bend­ras už­sie­nio tu­ristų ke­lio­nių skai­čius į Lie­tuvą šie­met turėtų siek­ti apie 2 mln. „Klaipėdos“ inf.

10

antradienis, lapkričio 27, 2012

sportas Šiandien su „Šiauliais“

Vienuoliktasis pralaimėjimas

„žalgiris“ – stipresnis

19 val. Klaipėdos arenoje (Dubysos g. 10) Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes žais Klaipėdos „Neptūno“ ir „Šiaulių“ komandos. Svečiai po šešių susitikimų turi keturias pergales ir užima ketvirtąją vietą. Uostamiesčio penketukas po tiek pat varžybų turi pergale mažiau ir yra šeštoje vietoje.

Nesėkmės persekioja NBA čempionate rungtyniaujantį Toronto „Raptors“ klubą, kuriame žaidžia Jonas Valančiūnas ir Linas Kleiza. Sekmadienį Kanados komanda po dviejų pratęsimų 106:111 nusileido San Antonijaus „Spurs“ ekipai. J.Valančiūnas per 39 min. pelnė 22 taškus. L.Kleiza nerungtyniavo.

Vakar sostinėje Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių rungtynes žaidė pajėgiausios šalies komandos – „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“. Prieš šį susitikimą abi ekipos buvo žaidusios po trejas varžybas ir visas buvo laimėjusios. Vakarykščiame susitikime 90:79 pajėgesni buvo kauniečiai, įsirašę ketvirtąją pergalę.

Sporto telegrafas Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate rytoj vyks dvejos rungtynės. 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai susitiks su LCC komanda. Po šių rungtynių, 21.30 val. į aikštelę išbėgs „Baltų“ ir „Kretingos“ ekipos. Krepšinis. Lenkijos krepšinio čempionate Arvydo Eitutavičiaus Vloclaveko „Anwil“ klubas, užimantis šeštąją vietą, namuose 82:69 (20:16, 28:22, 15:19, 19:12) įveikė antrojoje pozicijoje esančius Sopoto „Trefl“ krepšininkus. Klaipėdietis, pelnęs 20 taškų, buvo rezultatyviausias tarp nugalėtojų. Čempionato lyderio poziciją išsaugojo Mariaus Linarto treniruojama Slupsko „Energa Czarni“ ekipa, kurioje žaidžia Valdas Dabkus. Slupsko krepšininkai savo aikštelėje 68:82 (10:15, 28:20, 15:24, 15:23) turėjo pripažinti Gdynės „Start“ komandos pranašumą. Lietuvos žaidėjas pelnė 13 taškų. Šalies čempionė Gdynės „Asseco Prokom“ ekipa, kurią treniruoja Kęstutis Kemzūra, svečiuose 81:79 nugalėjusi autsaiderius Tarnobžego „Jezioro“, pakilo į septintąją vietą. Zelionos Guros „Stelmet“ klubas su Mantu Česnauskiu užima ketvirtąją vietą, o Mingaudo Budzinausko vadovaujama Gdansko Starogardo „Polpharma“ komanda – dešimta. Rezultatyvumas. Antrą pergalę Italijos moterų krepšinio pirmenybėse iškovojo Kječio „C.U.S.“ klubas su Kamile Nacickaite. Lietuvės ekipa 85:58 (19:19, 21:17, 20:11, 25:11) sutriuškino „G.M.A. Pall. Pozzuoli“ krepšininkes. Starto penkete žaidusi K.Nacickaitė pelnė net 40 taškų. Sėkmė. Ketvirtąją pergalę Italijos krepšinio čempionate pasiekė ir į dešimtąją vietą tarp šešiolikos komandų pakilo Žygimanto Jonušo Kazertos „Juve“ klubas. Jis 77:63 (13:14, 20:15, 24:19, 20:15) nugalėjo Pezaro „Scavolini Banca Marche“ ekipą. Klaipėdietis surinko 7 taškus, atkovojo 3 ir perėmė 4 kamuolius.

„Knašiukų“ pergalės Rygoje Europos jaunimo krepšinio lygos pirmenybes Rygoje sėkmingai pradėjo Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos 15-mečiai, vadovaujami Virgilijaus Zakrio. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmajame divizione žaidžiantys klaipėdiečiai laimėjo visas penkerias rungtynes. Čempionatą mūsų krepšininkai pradėjo su bendraamžiais ispanais – Osonos „100x100 Basket Olost“ ekipa. Lietuvių pranašumas išryškėjo antrąjį kėlinį, po kurio „knašiukai“ pirmavo 35:25. Susitikimą klaipėdiečiai laimėjo 63:55. Rezultatyvumu išsiskyrė 25 taškus pelnęs Matas Andriuškevičius. Tą pačią dieną Klaipėdos penketukas nesunkiai palaužė Rygos (Latvija) DSN komandą 71:51. Antrąją dieną laukė dar dvejos varžybos. Iš pradžių Lietuvos atstovai įveikė Samaros (Rusija) SDJSOR 71:53, po to ant menčių paguldyti lenkai – Gdansko „Pomerania“ komanda 66:57. Prieš kelionę namo – trečiąją dieną, klaipėdiečių laukė pajėgi Sankt Peterburgo ekipa „Centralnaja“. Mūsų jaunieji krepšininkai tik per paskutiniąsias susitikimo minutes sugebėjo įgyti pranašumą

Trofėjus: Klaipėdos jaunieji krepšininkai iš Latvijos sostinės parvežė didžiulę taurę.

ir laimėti 62:54. Uoliausiu pergalės kalviu buvęs M.Andriuškevičius pelnė net 28 taškus. Jis, kaip ir tikėtasi, buvo pripažintas Rygos turo naudingiausiu žaidėju. Į simbolinį penketuką taip pat pateko Tadas Sedekerskis. Geriausio Klaipėdos ekipos žaidėjo prizas įteiktas Laurynui Bieliauskui. Anot geriausiu turnyro treneriu pripažinto V.Zakrio, gerai kovojo Jonas Stakeliūnas, Džiugas Slavinskas ir Karolis Tamošauskas. Pirmajame divizione rungtyniauja 16 komandų. Antras turas vyks Maskvoje, o lemiamas – trečiasis – Klaipėdoje.

Rungtynių statistika V.Knašiaus KM – „100x100 Basket Olost“ 63:55 (17:15, 18:10, 14:18,14:12).

M.Andriuškevičius 25, D.Slavinskas, T.Sedekerskis po 12, J.Stakeliūnas 10. V.Knašiaus KM – DSN 71:51 (19:17, 22:6, 18:11, 12:17). M.Andriuškevičius 19,

T.Sedekerskis 17, J.Stakeliūnas, L.Bieliauskas po 10, K.Tamošauskas 9. V.Knašiaus KM – SDJSOR 71:53 (6:12, 25:15, 18:9, 22:17). M.Andriuškevičius 22,

T.Sedekerskis 19, J.Stakeliūnas 12. V.Knašiaus KM – „Pomerania“ 66:57 (15:15, 14:13, 19:13, 18:16). T.Sedekerskis

20, M.Andriuškevičius 15, L.Bieliauskas 13. V.Knašiaus KM – „Centralnaja“ 62:54 (9:6, 17:18, 16:16, 20:14). M.Andriuškevičius

28, L.Bieliauskas 13, T.Sedekerskis 11.

Pirmoji „Baltijos“ ledo ritulininkų nesėkmė Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono čempionate sužaistos vienos gražiausių šio sezono rungtynių, kuriose susirėmė Klaipėdos „Baltijos“ ir Šiaulių „Ledo linijos“ ekipos.

Akistata: daugkartiniai čempionai klaipėdiečiai (balti marškiniai) su-

tiko lygiaverčius varžovus.

Tado Krinicko nuotr.

Nugalėtojas tapo žinomas tik po baudinių serijos, kurią laimėjo šiauliečiai. Abi komandos rungtyniavo praėjusio čempionato finale. Jame pajėgesnis buvo Klaipėdos klubas. „Ledo linijai“ šiose rungtynėse atstovavo net penki legionieriai iš Latvijos. Jie ir buvo pagrindiniai

pergalės kalviai. Klaipėdiečiams nė karto nebuvo pavykę pirmauti, tačiau sekdavosi kaskart išlyginti rezultatą. Itin pavojingoje situacijoje „Baltija“ buvo atsidūrusi besibaigiant trečiajam kėliniui, kai likus kiek daugiau nei 5 min. Vladimiras Parchomenka padidino varžovų persvarą iki 5:3. Tačiau po 17 sek. Jurijus Merkutovas sušvelnino rezultatą, o likus 1 min. 23 sek. jį išlygino. Realizuojant baudinius, po trijų abiejų komandų žaidėjų bandymų nebuvo pasiektas nė vienas įvartis. Pergalę trečiuoju, paskutiniuoju, bandymu galėjo išplėšti

J.Merkutovas, tačiau jo smūgiuotas ritulys pataikė į virpstą. Tik šeštuoju bandymu Einaras Trankalis pralaužė „Baltijos“ vartininko Vadimo Beličenkos gynybą, o klaipėdiečio Andrejaus Noviko smūgis buvo netaiklus. „Ledo linija“ šventė pergalę ir išstūmė „Baltiją“ iš pirmosios vietos.

Rungtynių statistika „Baltija“ – „Ledo linija“ 5:6 (1:2, 2:1, 2:2, 0:2, 0:1). J.Merkutovas, A.Novikas po 2, V.Vaičiulionis 1/E.Trankalis 3, V.Parchomenka 2, D.Panovas 1.

11

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vai­kų šir­de­lėms – pa­ra­mos ren­gi­nys Tri­me­tės Ug­nės lau­kia šir­dies ir plau­čio per­so­di­ni­mas. Pen­ke­rių Ro­ma Te­re­sė, gi­ mu­si su sun­kia šir­dies ne­ga­lia, jau iš­gy­ve­ no 10 šir­dies in­ter­ven­ci­jų. Ke­tu­rias ope­ra­ ci­jas at­lai­kęs ke­tur­me­tis To­mas gy­ve­na su pu­se šir­de­lės. Sie­kiant pa­dė­ti šiems ir pa­na­šaus li­ki­mo vai­kams bus or­ga­ni­zuo­ ja­mas lab­da­ros ren­gi­nys-auk­cio­nas. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Fil­me – no­ras gy­ven­ti

Gruo­džio 12 die­ną uos­ta­mies­ty­ je vyks lab­da­ros ren­gi­nys-auk­cio­ nas „Kad plak­tų vai­ko šir­dis“. Jį pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja Vai­ko šir­ dies aso­cia­ci­ja, vie­ni­jan­ti per 100 šei­mų, ku­rio­se au­ga vai­kai su šir­ dies li­go­mis.

250 – iki tiek su­dė­tin­gų šir­dies ope­ra­ci­jų per me­tus at­lie­ka­ma kū­di­kiams ir vai­kams „No­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į vai­ kus, ku­riems ten­ka iš­gy­ven­ti ne­ pap­ras­tus da­ly­kus. Kad ga­lė­tų gy­ ven­ti ir aug­ti, jie nuo pat vai­kys­tės pri­vers­ti ko­vo­ti“, – pa­sa­ko­jo Vai­ko šir­dies aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Dai­ va Jo­naus­kie­nė. Žiū­ro­vų taip pat lau­kia kon­cer­tas ir ga­li­my­bė da­ly­vau­ti auk­cio­ne, kur pa­grin­di­niu pri­zu taps kal­vio Ei­ta­ ro Pok­vy­čio do­va­no­tas au­to­ri­nis dar­bas – krės­las.

Jį įsi­gi­jęs žmo­gus taps 2012 me­tų „Auk­si­nės vai­ko šir­dies“ no­mi­nan­ tu, o pi­ni­gai taps pra­smin­ga pa­ra­ ma vai­kams, au­gan­tiems po šir­dies ope­ra­ci­jų. Kaip pa­sa­ko­jo D.Jo­naus­kie­nė, vi­si pa­de­dan­tys or­ga­ni­zuo­ti lab­ da­ros ren­gi­nį bei prie jo pri­si­de­ dan­tys dirbs be jo­kio at­ly­gio. Ren­ gi­nio me­tu su­rink­tos lė­šos bus skir­tos Vai­ko šir­dies aso­cia­ci­jos veik­lai. Neei­li­nės vai­kų is­to­ri­jos

Tarp lau­kian­čių­jų pa­ra­mos yra sun­kiai šir­dies li­go­mis ser­gan­tys vai­kai, ku­riems rei­ka­lin­gi bran­ gūs vals­ty­bės ne­kom­pen­suo­ja­mi vais­tai. Rei­kia­mos su­mos – ga­ na įspū­din­gos. Vie­niems vai­kams šios su­mos svy­ruo­ja apie po­rą tūks­tan­čių li­tų, ki­tiems rei­kia kur kas dau­giau. Dau­gia­vai­kė­je šei­mo­je au­gan­ čiai pen­kia­me­tei Ro­mai Te­re­sei, nuo gi­mi­mo ser­gan­čiai sun­kia šir­ dies ne­ga­lia, rei­ka­lin­gos er­go­te­ra­ pi­nės, lo­go­pe­di­nės prie­mo­nės, taip pat spe­cia­lus te­ra­pi­nis tre­ni­ruok­lis rau­me­nims stip­rin­ti dėl ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­žiaus, at­si­ra­du­sio po šir­dies ope­ra­ci­jų. Pen­kia­me­tė El­zė yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je, ku­riai nu­sta­ty­tas itin re­ tas To­riel­lo-Ca­rey sind­ro­mas. Šia li­ga pa­sau­ly­je ser­ga vos 25 žmo­nės.

13

Kas yra Vai­ko šir­dies aso­cia­ci­ja Tai ne pel­no sie­k ian­t i or­ga­n i­za­ci­ja, dir­b an­t i lab­da­ros pa­g rin­dais, vei­ kia vi­so­je Lie­t u­vo­je, nuo­lat rū­pi­na­ si vai­kais prieš ir po šir­dies ope­ra­ci­ jų, šir­d ies transp­lan­ta­ci­jos, lau­k ian­ čių do­no­ro. Jau ke­le­r i me­tai Vai­ko šir­d ies aso­ cia­c i­ja yra ofi­c ia­l i ECH­D O (Eu­ro­ pean Con­ge­ni­tal Heart Di­se­sa­se Or­ ga­ni­za­tion), ku­rią su­da­ro 27 Eu­ro­pos ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos, vie­ni­jan­čios ser­ gan­čius šir­dies li­go­mis vaikus/paau­

glius ir juos au­g i­nan­čius tė­vus, me­ di­kus, moks­li­nin­kus, na­rė. 2013 me­tų pra­džio­je Vai­ko šir­dies aso­ cia­ci­ja pra­dės Lie­tu­vos ir Švei­ca­ri­jos kon­fe­de­ra­ci­jos pro­jek­tą „Šir­dis vi­sam gy­ve­ni­mui“, ku­riuo ga­lės pa­dė­ti li­ki­mo nu­skriaus­tiems vai­kams, or­ga­ni­zuos ne­mo­ka­mas sto­vyk­las au­gan­tiems su šir­dies ydo­mis ir jų šei­moms, ieš­kos at­ sa­ky­mų rea­bi­li­ta­ci­jos sri­ty­je, aso­cia­ci­ jos trans­por­tu neiš­ga­lin­čius nu­veš į Vil­nių vai­ko šir­dies ope­ra­ci­jai. Li­ki­mas: sun­kią ne­ga­lią tu­rin­čios Ug­nės dar lau­kia ne vie­na ope­ra­ci­ja.

Jo­lan­tos Kliet­ku­tės nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

rubrika sveikata

At­si­sa­ky­ti rū­ky­mo ver­čia tik iš­lai­dos 60 me­tų rū­kan­tis klai­pė­die­tis ti­kė­jo­si, kad su­ži­no­jęs ni­ko­ti­no kie­kį or­ga­niz­me grei­čiau ry­šis at­si­sa­ky­ti ža­lin­go įpro­čio. Jis ne vie­nin­te­lis puo­se­lė­jo to­kį no­rą. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ga­li­my­bė: klai­pė­die­čiai spe­cia­liu apa­ra­tu ga­lė­jo pa­si­tik­rin­ti, kiek jų

plau­čiai yra už­terš­ti dėl rū­ky­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sau­li­nę ne­rū­ky­mo die­ną klai­pė­ die­čiai ga­lė­jo iš­ban­dy­ti nau­jo­vę – spe­cia­lų apa­ra­tą, pa­de­dan­tį nu­sta­ ty­ti ni­ko­ti­no kie­kį or­ga­niz­me. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re vy­ku­sio­je ak­ci­jo­je dau­giau­ sia da­ly­va­vo ne vie­ne­rius me­tus rū­kan­tys žmo­nės ar­ba ne­se­niai at­ si­sa­kiu­sie­ji šio ža­lin­go įpro­čio. Kai ku­rių rū­ky­mo sta­žas bu­ vo per 20 me­tų ir dau­giau. Pa­no­ rę nu­si­sta­ty­ti ni­ko­ti­no kie­kį or­ ga­niz­me klai­pė­die­čiai ti­kė­jo­si, jog tai pa­ga­liau pa­dės at­si­sa­ky­ti ža­lin­ go įpro­čio. 60 me­tų rū­kan­tis Vi­lius pa­sku­ ti­nę ci­ga­re­tę su­rū­kė prieš pat ty­ ri­mą. Vy­ras mo­ty­va­vo, kad mes­ti rū­ky­ti jį la­biau ska­ti­na ne kenks­ min­gas po­vei­kis svei­ka­tai, o di­ džiu­lės fi­nan­si­nės iš­lai­dos. Kaip

pa­ro­dė ty­ri­mas, už­kie­tė­ju­sių rū­ka­ lių ni­ko­ti­no kie­kis or­ga­niz­me sie­kė mak­si­ma­lią ri­bą. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro va­do­vė Ine­ta Pa­čiaus­kai­ tė aiš­ki­no bei vi­zua­liai ro­dė, ko­kias

Der­va iš or­ga­niz­mo grei­tai ne­pa­si­ša­li­ na – net po pen­ke­rių me­tų me­tus rū­ky­ ti ap­tin­ka­mi jos pėd­ sa­kai.

pa­sek­mes or­ga­niz­me pa­lie­ka kiek­ vie­na su­rū­ky­ta ci­ga­re­tė. Dau­ge­liui rū­ka­lių bū­tent stik­ li­nis in­das su der­va, at­kar­to­jan­tis rū­kan­čio žmo­gaus plau­čių vaiz­dą, pa­da­ro di­džiau­sią įspū­dį.

Kaip paaiš­ki­no I.Pa­čiaus­kai­tė, der­ va iš or­ga­niz­mo grei­tai ne­pa­si­ša­li­na – net po pen­ke­rių me­tų me­tus rū­ky­ti ap­tin­ka­mi jos pėd­sa­kai. Ši che­mi­nė me­džia­ga su­ke­lia on­ko­lo­gi­nes li­gas. Rū­kan­tie­ji ri­zi­kuo­ja su­si­rgti ate­ rosk­le­ro­ze ir jos su­kel­to­mis li­go­ mis. Jie daž­niau mirš­ta nuo ko­ ro­na­ri­nės šir­dies li­gos, in­sul­to. Pa­sy­vus rū­ky­mas ne­rū­kan­tiems kar­dio­vas­ku­li­nių li­gų ri­zi­ką pa­di­ di­na apie 30 pro­c. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai tik­rin­ti ni­ko­ti­ no kie­kį or­ga­niz­me ne­se­niai įsi­gy­ tu spe­cia­liu apa­ra­tu pla­nuo­ja mo­ kyk­lo­se, įmo­nė­se ir vie­šo­se mies­to ren­gi­niuo­se. Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ ci­jos duo­me­ni­mis, kas­met nuo rū­ ky­mo mirš­ta 3 mi­li­jo­nai žmo­nių. Me­di­kai tei­gia, kad pa­sta­rai­siais me­tais Eu­ro­po­je rū­ko apie 28 pro­c. gy­ven­to­jų.

Ką verta žinoti grįžtantiems iš užsienio Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai

Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyve­ namąją vietą. Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje adresu www.epaslaugos.lt arba seniūnijo­ je, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Antras – pasirūpinkite visiems nuolatiniams Lietuvos Respubli­ kos gyventojams svarbia teise į ap­ draustiesiems laiduojamą medici­ nos pagalbą, tačiau nepamirškite, kad šią teisę įgyjate įvykdę prievo­ lę – sumokėję nustatytas privalo­ mojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveika­ tos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstaty­ mo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Trečias – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite. Svarbu žinoti, kad turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos prie­ žiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinki­ te, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gy­ dytojo centras, klinika) yra suda­ riusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų pas­ laugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, ap­ mokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto

lėšomis. Taip pat sužinokite, ko­ kios paslaugos ir kokiais atvejais gali būti mokamos. Visais atve­ jais apie mokamas paslaugas jus turi informuoti gydantis gydyto­ jas, gydymo įstaigos administraci­ ja, mokamų paslaugų įkainiai turi būti skelbiami gydymo įstaigo­ je. Jei abejojate, ar privalote mo­ kėti už teikiamas paslaugas, gali­ te kreiptis į ligonių kasas. Kas atsitinka, jei išvykdami nedeklaruojate išvykimo, o grįžus prireikia medikų pagalbos?

Lietuvos Respublikos piliečių pareiga deklaruoti savo gyve­ namosios vietos pakeitimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravi­ mo įstatyme, jei išvykstama il­ gesniam nei pusės metų laiko­ tarpiui. Pasitaiko, kad šią pareigą pamiršta nusprendusieji padir­ bėti užsienyje, o grįžę į Lietuvą, tie „užmirštuoliai“ susiduria su problema – jie privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už tą laikotarpį, kuriuo faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asme­ niui taikė prievolę mokėti sveika­ tos draudimo įmokas. Tad papras­ čiausias sprendimas – išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus – deklaruoti gyvenamąją vietą Lie­ tuvoje, laiku sumokėti privalo­ mojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet turėsite teisę į valstybės laiduoja­ mą medicinos pagalbą ir paslau­ gas susirgus. Jei esate apdraustas toje šalyje, kur dirbate, ir norite gydytis Lietuvoje

Lietuvos piliečiai, legaliai dirban­ tys ir mokantys mokesčius bet ku­ rioje Europos Sąjungos (ES) šalyje

ar vienoje iš šių Europos ekono­ minei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenš­ teine ar Šveicarijoje, – toje šalyje yra apdrausti privalomuoju svei­ katos draudimu ir ten gauna tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir tos šalies piliečiai. Jei esate apdraustas ir planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami iš ES šalies, kurioje legaliai dirba­ te, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią Jums išduos tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kor­ telė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos. O jei norėtumėte gydytis Lietuvoje, gaukite iš tos ES šalies, kurioje dir­ bate, valstybinio sveikatos draudi­ mo įstaigos išduodamą dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą, lei­ džiančius užsienio šalyje gauti pla­ nines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jei grįžtate gyventi į Lietuvą

Jei dirbote ES šalyje ir buvo­ te apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu, o grįžę gyventi į Lie­ tuvą ketinate privalomojo sveika­ tos draudimo mokesčius Lietuvoje mokėti savarankiškai, nepamirš­ kite atsivežti tos ES šalies, kurioje buvote apdrausti, valstybinio svei­ katos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą. Šią pažymą turite pristatyti į teritorinę ligo­ nių kasą, kurios aptarnaujamo­ je zonoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvir­ tinta, kad paskutinius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos drau­ dimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tuomet ES šalyje įgytas sveikatos draudimas būtų įskaitytas – netek­ tų laukti trijų mėnesių, kol įsigalios lietuviškasis privalomasis sveika­ tos draudimas. Tereikėtų toliau kas mėnesį savarankiškai sumokėti nu­

statytą šio draudimo įmoką. Pristatę apdraustumo ES šalyje pažymą (E 104) ir toliau savaran­ kiškai mokėdami įmokas, galėsi­ te iš karto naudotis sveikatos prie­ žiūros paslaugomis, apmokamomis PSDF biudžeto lėšomis. Kada įsigalioja privalomasis sveikatos draudimas?

Lietuvoje legaliai dirbantys ir gau­ nantys su darbo santykiais susiju­ sių pajamų asmenys laikomi ap­ draustaisiais nuo įsidarbinimo dienos. Valstybės lėšomis drau­ džiami asmenys (pensininkai, nėš­ tumo atostogose esančios moterys, registruoti darbo biržoje bedarbiai, socialinių pašalpų gavėjai, vienas iš mažametį vaiką auginančių tėvų, neįgalieji ir kt.) laikomi apdraus­ taisiais nuo šio statuso įgijimo die­ nos iki jo netekimo dienos. Asmenų, gaunančių autorinius atlyginimus, sporto ar atlikėjo veiklos pajamas, vykdančių indi­ vidualią veiklą, savarankiškai be­ sidraudžiančių asmenų ir žemės ūkio valdos valdytojų privaloma­ sis sveikatos draudimas įsigalio­ ja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mo­ kamos arba jie patys mokėjo priva­ lomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asme­ nys sumoka trijų minimalių mėne­ sinių algų dydžio įmoką (šiuo me­ tu – 2 550 Lt). Ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos drau­ dimo įmokas – kas mėnesį 9 proc. minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 77 Lt). Mokantiems privalomojo svei­ katos draudimo įmokas asmenims svarbu nepamiršti, kad įmoką už ei­ namąjį mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei tai nepadaroma, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūksta.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“). Išsamesnės informacijos galima rasti tų insti­ tucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministeri­ jos interneto svetainėse www.vlk. lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt. Kas apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto? Už kokių gydymo įstaigų teikiamas paslaugas sumoka ligonių kasos?

Apdraustiesiems iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos įvairios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pa­ dengiamos kompensuojamųjų vais­ tų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemo­ nių įsigijimo išlaidos. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuo­ ju sveikatos draudimu už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją medi­ cinos pagalbą) turi mokėti visą nu­ statytą paslaugos kainą. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos tei­ kiamos visiems apdraustiems priva­ lomuoju sveikatos draudimu gyven­ tojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinė­ mis ligonių kasomis dėl šių paslau­ gų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Informaciją apie sveika­ tos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas galite rasti teritorinių ligo­ nių kasų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) interneto sve­ tainėse. Kilus klausimų galite kreip­ tis ligonių kasų gyventojų aptarnavi­ mo telefonu – 8 700 88 888. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa Užs. 1049134

13

ANTRADIENIS, lapkričio 27, 2012

sveikata

Medikai padeda pergudrauti ligą Net dau­ge­lį me­tų ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­ be­tu kai ku­rie klai­pė­die­čiai ne­ži­no ele­ men­ta­rių da­ly­kų. Su­si­gau­dy­ti pa­de­da šio­je sri­ty­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Da­ro ne­ma­žai klai­dų

Atos­to­gos: šir­dies li­go­mis ser­gan­tys vai­kai praė­ju­sią va­sa­rą il­sė­jo­si Pa­lan­go­je.

Jo­lan­tos Kliet­ku­tės nuo­tr.

Vai­kų šir­de­lėms – pa­ra­mos ren­gi­nys 11

Ke­tur­me­tis To­mas au­ga su pu­se šir­de­lės – vie­nu bend­ru skil­ve­liu. Ber­niu­kas iš­tvė­rė ke­tu­rias su­dė­tin­gas ope­ra­ci­jas. Prie sve­ti­mų žmo­nių jis ne­kal­ba, ban­do bend­rau­ti tik su na­miš­kiais. Vai­ko šir­dies aso­cia­ci­ja ti­ki­ si su­rink­ti pi­ni­gų pa­dė­ti ne tik šiems, bet ir ki­tiems ne­pa­mi­nė­ tiems vai­kams. No­ri­ma pra­tęs­ti pro­jek­tą „Vai­ko šir­dies ke­lio­nė“, ku­riuo ap­mo­ka­mos ke­lio­nės iš­lai­dos į Vil­niaus uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kas ne­pa­si­tu­rin­čioms, dau­gia­vai­kėms šei­moms, vie­ni­šoms ma­moms, kad sun­kiai ser­gan­tis vai­kas bū­tų sau­ giai ir lai­ku nu­vež­tas šir­dies ope­ra­ ci­jai, daž­noms kon­sul­ta­ci­joms.

Kaip pa­sa­ko­jo D.Jo­ naus­kie­nė, ne­ma­ žai vai­kų, gi­musių su sun­kio­mis šir­dies ydo­mis, anks­čiau tie­ siog neiš­gy­ven­da­vo. D.Jo­naus­kie­nė ap­skai­čia­vo, kad ma­žų­jų li­go­niu­kų gy­ve­ni­mo ko­ ky­bės, bui­ties ir mais­to ge­ri­ni­mui, mais­to pa­pil­dams, vi­ta­mi­nams, spe­cia­liems po­rei­kiams, pa­tal­pų nuo­mai, švie­tė­jiš­kai veik­lai, šei­mų sto­vyk­loms or­ga­ni­zuo­ti per me­tus rei­ka­lin­gi 32 tūkst. li­tų. Su­tei­kia ga­li­my­bę gy­ven­ti

Kas­met Lie­tu­vo­je at­lie­ka­ma apie 300 šir­dies ope­ra­ci­jų kū­di­kiams ir vai­kams. Pa­sak Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nės Kar­dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­ dė­jos Na­diež­dos Rož­no­vos, to­kių vai­kų vien Že­mai­ti­jos re­gio­ne yra maž­daug apie 2 tūks­tan­čius. Ta­čiau Lie­tu­vo­je nė­ra vie­nin­go re­gist­ro, kad bū­tų ga­li­ma įvar­dy­ ti tiks­lius skai­čius. Vai­kams Lie­tu­ vo­je šir­dies ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se. Per me­tus at­lie­ka­ma apie 200–250 itin su­

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re ne­se­niai bu­vo ati­da­ry­tas spe­cia­lus ka­bi­ne­tas ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu, gre­ta įkur­tas dia­ be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­tas. Ser­gan­tie­ji čia ga­li gau­ti vi­są in­ for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su li­ga, pa­ si­kon­sul­tuo­ti dėl mi­ty­bos ar in­ su­li­no var­to­ji­mo. Ta­čiau ne vi­sus vi­lio­ja to­kia ga­li­my­bė. Kaip pa­ste­bi dia­be­to­lo­gė Kris­ ti­na Dau­gin­tie­nė, žmo­nės, ypač vy­res­nio am­žiaus, ven­gia kon­ sul­ta­ci­jos, nes juos gąs­di­na žo­dis „mo­ky­mai“. Dau­gu­ma jų įsi­vaiz­ duo­ja vis­ką ži­ną. Nors, kaip pa­ste­bi dia­be­to­lo­ gė, dau­ge­lis ser­gan­čių­jų da­ro klai­ dų: ne­skai­čiuo­ja ang­lia­van­de­nių, ne­tei­sin­gai mai­ti­na­si, ne­tin­ka­mai nau­do­ja in­su­li­ną. K.Dau­gin­tie­nė paaiš­ki­no, kad jei ser­gan­tie­ji ne­pai­so mi­ty­bos rei­ka­ la­vi­mų, krau­jy­je pa­di­dė­ja cuk­raus kie­kis, o tai gre­sia rim­to­mis komp­ li­ka­ci­jo­mis, krau­ja­gys­lių ir ner­ vų pa­žei­di­mais. Jos daž­nai su­ke­lia neį­ga­lu­mą.

Vargs­ta dėl pė­dų

Dia­be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­te dir­ban­ ti bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­ to­ja Aud­rė Mil­te­nie­nė at­lie­ka gy­ do­muo­sius pe­di­kiū­rus. Pa­sak jos, dau­gu­ma ser­gan­čių­jų tu­ri di­de­ lį ant­svo­rį, tad jiems sun­ku su­si­ lenk­ti ir pa­siek­ti sa­vo ko­jas. Pa­cien­tų pė­das ap­žiū­rin­ti slau­ gy­to­ja sten­gia­si už­bėg­ti ga­li­moms komp­li­ka­ci­joms – opų at­si­vė­ri­mui ant ko­jų. Ji nu­kar­po na­gus, su­tvar­ko kraš­ te­lius, nes ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu na­gai tu­ri po­lin­kį įaug­ti. Jiems taip pat ky­la di­des­nė ri­zi­ ka už­si­krės­ti pė­dų ir na­gų gry­be­li­ nė­mis in­fek­ci­jo­mis. Ser­gan­tie­siems itin sau­sė­ja oda, ski­li­nė­ja, kie­tė­ja bei ra­gė­ja kul­nai, su­si­for­muo­ja nuo­spau­dos. Jų lai­ ku ne­pa­ša­li­nus ga­li at­si­ras­ti žaiz­ de­lė, su­ke­lian­ti ri­zi­ką už­si­krės­ti in­fek­ci­ja. A.Mil­te­nie­nė paaiš­ki­no, kad dėl li­gos pa­žeis­tų ner­vi­nių šak­ne­lių ser­gan­čių­jų ko­jos tam­pa ne­jaut­rios. Tad jie vi­są die­ną ga­li pra­vaikš­čio­ ti su ak­me­nė­liu ar stik­lu ba­te nie­ ko ne­jaus­da­mi. At­si­ra­du­sios žaiz­ dos vė­liau il­gai ne­gy­ja. Ne­mo­ka ir svei­kie­ji

Pa­žei­džia ner­vus

Pa­tir­tis: pen­kia­me­tė Ro­ma Te­re­sė jau pa­ty­rė 10 šir­dies in­ter­ven­ci­jų.

dė­tin­gų šir­dies ope­ra­ci­jų kū­di­ kiams ir vai­kams. Kai ku­riems už­ ten­ka vie­nos ope­ra­ci­jos, o ki­tiems – ke­lių pa­kar­to­ti­nių, pri­klau­so­mai nuo li­gos su­dė­tin­gu­mo. Kaip pa­sa­ko­jo D.Jo­naus­kie­nė, ne­ma­žai vai­kų, gi­musių su sun­ kio­mis šir­dies ydo­mis, anks­čiau tie­siog neiš­gy­ven­da­vo. Me­di­ci­nos moks­lo ga­li­my­bės da­bar šiems vai­kams do­va­no­ja pa­ tį bran­giau­sią – gy­ve­ni­mą. „Nors vai­kų su šir­dies ne­ga­lia yra kur kas dau­giau nei ser­gan­čių­jų vė­žiu, ta­ čiau nė­ra bu­vę pro­jek­tų, ga­lin­čių jiems pa­dė­ti“, – ap­gai­les­ta­vo aso­

Au­ko­ti galima Vai­ko šir­d ies aso­c ia­c i­ja Įmo­nės ko­d as: 302295577 At­s isk. są­sk. „Swed­b ank“ LT417300010113058250 Mi­n i­jos g.1, Kar­te­na, Kre­t in­gos raj. LT-97340

cia­ci­jos va­do­vė. Tad prieš ke­le­rius me­tus įsi­kū­ru­si pir­mo­ji to­kio po­ bū­džio or­ga­ni­za­ci­ja Lie­tu­vo­je sie­ kia iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką vai­kams su šir­dies ne­ga­lia.

Pa­sak dia­be­to­lo­gės, net tu­rin­tys ne­ma­žą pa­tir­tį li­go­niai ne­re­tai ne­ ži­no ele­men­ta­rių da­ly­kų. Pa­vyz­ džiui, kaip rei­kia įsi­dur­ti į pirš­tą, no­rint pa­si­ma­tuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Šiam tiks­lui daž­niau­siai ba­do­ma pirš­to pa­gal­vė­lė. „Šio­je vie­to­je praei­na pa­grin­ di­nės saus­gys­lės ir ju­ti­mo ner­vai, tad daž­nai ba­dant šią vie­tą jie pa­ žei­džia­mi ir tam­pa ne­jaut­rūs“, – paaiš­ki­no spe­cia­lis­tė. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties siū­lo­ma dur­ti į pirš­to šo­ną, o ne pa­gal­vė­lę. K.Dau­gin­tie­nė taip pat pa­ste­bi, kad bet ku­rią nau­jo­vę vy­res­nio am­žiaus žmo­nės prii­ma sun­kiai ar­ba iš­girs­tas ži­nias ga­na grei­tai pa­mirš­ta.

Slau­gy­to­ja ka­bi­ne­to lan­ky­to­jus su­pa­ žin­di­na, kaip rei­kia tai­syk­lin­gai kirp­ ti ir pri­žiū­rė­ti na­gus. Be­je, ši­to daž­ nai ne­mo­ka ir svei­kie­ji. Ne­tin­ka­mos prie­žiū­ros re­zul­ta­tas – įau­gę na­gai. A.Mil­te­nie­nė na­gus pa­ta­rė kirp­ ti tie­siai, pa­lie­kant juos kvad­ra­ti­ nės for­mos. „Iš­ban­džiu­sie­ji gy­do­mą­jį pe­ di­kiū­rą atei­na dar kar­tą, nors gy­ dy­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad sun­ku juos įkal­bė­ti atei­ti į ka­bi­ne­tą“, – pa­sa­ ko­jo slau­gy­to­ja. Ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu nuo 65 me­tų gy­do­mo­jo pe­di­kiū­ro pa­slau­ga su gy­dy­to­jo siun­ti­mu ski­ ria­ma ke­tu­ris kar­tus per me­tus, tu­ rin­tie­ji opų ga­li ap­si­lan­ky­ti 24 kar­ tus per me­tus.

Apie ren­gi­nį Lab­da­ros va­ka­ras vyks gruo­d žio 12 die­ną 19 val. mu­z i­k i­n ia­me klu­ be-ba­re „Lu­xor“ (Tai­kos pr. 12A). Re­ ži­sie­rė D.Kanc­le­ry­tė pri­sta­tys sa­vo fil­mą „Vai­ko šir­d is“, vie­nuo­l is Ber­ nar­das skai­tys sa­vo poe­z i­ją, vyks pa­tie­ka­lų de­gus­ta­ci­ja-lo­te­ri­ja, auk­ cio­nas, kon­cer­tas. Pa­gei­dau­jan­tys da­ly­vau­t i auk­cio­ ne tu­rė­tų re­g ist­ruo­tis info@vaiko­ sirdis.lt. Ki­ti tu­rė­tų iš anks­to re­zer­ vuo­ti vie­tas į ren­g i­n į. Dėl išanks­ti­ nės re­g ist­ra­ci­jos kreip­t is į „Lu­xor“ ka­vi­nės ad­mi­nist­ra­ci­ją ar­ba skam­ bin­ti tel. 8686 42762, dau­giau in­for­ ma­ci­jos www.vai­ko­sir­dis.lt.

Įsi­ti­ki­na: kaip sa­kė A.Mil­te­nie­nė, gy­do­mo­jo pe­di­kiū­ro nau­dą įver­ti­na

tik jį iš­ban­džiu­sie­ji.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

19

antradienis, lapkričio 27, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Begemotas antradienis – Atlantas trečiadienis – Šaligatvis ketvirtadienis – Gangsteris penktadienis – Kiškio kopūstai Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Žiedūna Vilikanskytė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas jūsų rankose. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarti, remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Puikiai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to asmeniniame gyvenime irgi galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Stenkitės vengti kivirčų. Jūsų norai bus didesni nei galimybės, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Liūtas (07 23–08 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti kai kurių žmonių ir jų elgesio. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šiomis aplinkybėmis, jums pakuždės intuicija. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu darbu. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Skorpionas (10 24–11 22). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai, bet jais dalytis neskubėkite. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu ir vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Tik svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Pirma savaitės pusė Lietuvoje bus lietinga. Šiandien lis, temperatūra sieks 2–7 laipsnius šilumos. Trečiadienį taip pat numatomi krituliai, daugiausia lietus. Naktį bus 3–6, die­ ną – 5–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 27 d.

+4

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+4

Utena

+5

8.09 16.03 7.50

332-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 34 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +8 Dublinas +6 Kairas +22 Keiptaunas +28 Kopenhaga +7

kokteilis Klai­pė­die­čiai no­ri šok­ti Be šo­kių gy­ven­ti ne­ga­lin­čio Al­bi­no pa­ siū­ly­mas ap­leis­tą bu­vu­sį „Vai­vos“ ki­no teat­rą pa­vers­ti šo­k ių cent­ru, ku­ria­me skir­t in­go­mis die­no­mis ga­lė­tų pa­tryp­ ti ir vy­res­n io, ir vi­du­t i­n io am­ž iaus, ir jau­ni žmo­nės, su­lau­kė di­de­lio klai­pė­ die­čių pri­ta­r i­mo. „Aš pri­ta­r iu šiam vy­r iš­k iui, – sa­kė Li­ na. – Iš tie­sų sa­vait­ga­l iais vy­res­n io am­ž iaus žmo­nėms nė­ra kur links­mai leis­t i lai­ko. Mies­to val­d žia ga­lė­t ų su­ tvar­ky­t i šią bu­vu­sią ki­no sa­lę ir leis­ti mums sa­vait­ga­liais čia pa­šok­ti. Iki šiol ge­rai gy­ve­nan­tys val­d žiaž­mo­g iai ne­ ma­to varg­šų žmo­nių.“

Iš­kė­lė ak­tua­lų klau­si­mą „Šau­nuo­l ių šau­nuo­l is tas Al­bi­nas, kad pra­bi­lo apie pa­si­l inks­m i­n i­mo vie­tą. – Suin­te­re­suo­to­ji liaup­si­no min­ties au­to­ rių. – Bu­vu­sia­me ki­no teat­re ga­lė­tų links­ min­t is įvai­raus am­ž iaus gy­ven­to­jai: ir gar­bes­n i, ir jau­nes­n i. Mes, vy­res­n ie­ji, tik­rai ne­no­r i­me bū­t i nu­ra­šy­t i. Pa­gar­ba Al­bi­nui, pra­dė­siu gerb­ti ir val­džios at­sto­ vus, jei jie pri­tars gy­ven­to­jų pra­šy­mui.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +8 0 +3 +5 +1 +8 +4

Praha +7 Ryga +5 Roma +16 Sidnėjus +22 Talinas +1 Tel Avivas +21 Tokijas +9 Varšuva +7

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+6

+6

+7

5

+7

+7

+7

+6

1

rytoj

ketvirtadienį

+6

Marijampolė

Vilnius

+6

Alytus

+6

+6

6

1701 m. Šve­d i­jo­je gi­mė ter­mo­met­ro iš­r a­dė­j as An­ders Cel­s ius. Mi­rė 1744 m. 1895 m. mi­rė pran­cū­ zų ra­šy­to­jas Ale­xand­re Du­mas. 1895 m. Alf­red Bern­ hard No­bel, di­na­mi­to iš­ ra­dė­jas, įstei­gė No­be­l io ap­do­va­no­ji­mus. 1910 m. Niu­jor­ke at­si­da­ rė di­d žiau­sia pa­sau­ly­je Penn trau­ki­nių sto­tis. 1926 m. gi­mė ak­to­r ius Lai­mo­nas No­rei­ka. Mi­rė 2007 m.

Uos­te – bur­lai­vis mil­ži­nas

Jau­ni­mui at­sto­vau­jan­tis Dei­vy­das sa­ kė, kad Klai­pė­do­je nė­ra pi­ges­nių – eko­ no­mi­nės kla­sės – dis­ko­te­k ų. „Jei no­ri­me pa­šok­ti klu­buo­se, tai už įė­ji­mą rei­kia mo­kė­ti ne­men­kus pi­ni­gus, o ten pa­ te­kus šo­ki­ruo­ja kos­mi­nės kai­nos. Net mi­ ne­ra­li­nis van­duo kai­nuo­ja lyg bran­giau­ sias gė­ri­mas“, – tvir­ti­no vai­ki­nas.

Rea­ly­bė: klai­pė­die­čiai no­ri šok­ti,

Links­mie­ji tirš­čiai Nu­va­ž ia­vo ru­s ai dirb­t i į Nor­ve­g i­ją. Darb­da­v ys, lie­p ęs nu­da­ž y­t i tvo­rą ir įda­vęs du ki­bi­r us rau­do­nų da­ž ų, iš­ va­ž ia­vo. Nu­da­žę pu­sę tvo­ros, ru­s ai tep­t u­k u brūkš­te­lė­jo per ne­to­l ie­se be­si­ga­n iu­ sio ark­l io lū­pas, o li­ku­sius da­ž us iš­py­ lė į grio­v į. Pri­gu­lė ru­sai ant žo­lės, ci­ga­re­tes rū­ko. Grįž­ta darb­da­vys: – Tai ko ne­dir­ba­te? – Da­žai bai­gė­si. – Kaip tai bai­gė­si? Jų tu­rė­jo net lik­ti! – Ma­to­te, tas jū­sų ark­lys iš­gė­rė pu­sę. Nor­ve­gas iš­si­t rau­kė šau­tu­vą ir nu­šo­ vė ark­l į. Ru­sai, ne­ga­lė­da­mi at­si­to­kė­ti, pra­le­me­no: – Tai dėl vie­no ki­bi­ro da­ž ų nu­šo­vė­te to­k į gra­ž ų ark­l į. – Jis man vien nuo­sto­lius da­ro. Praė­ju­ sią va­sa­rą, kai dir­bo lie­tu­viai sta­ty­bi­ nin­kai, tai tas ark­lys 15 mai­šų ce­men­ to suė­dė. Čes­ka (397 719; mies­to val­džia, ar gir­di­te tau­tos bal­są?)

Sve­čias: šią sa­vai­tę Klai­pė­do­je tris die­nas vie­šės vie­nas di­džiau­sių pa­sau­lio bur­lai­vių „Kru­zenš­tern“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Baig­da­mas šių me­tų bu­ria­vi­mo se­zo­ną, ry­toj į Klai­pė­dą at­plauks vie­nas di­džiau­ sių pa­sau­ly­je mo­ko­mų­jų bur­lai­vių „Kru­ zenš­tern“. Lai­vas bus at­vi­ras lan­ky­to­jams. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Prieš pra­si­de­dant aud­rų se­zo­nui Bal­ti­jo­je, „Kru­zenš­tern“ su­ma­ nė ap­lan­ky­ti Klai­pė­dą. Mū­sų uos­ ta­mies­ty­je di­dy­sis bur­lai­vis vie­ šės tris die­nas. Tai ne pir­mas jū­rų mil­ži­no ap­si­lan­ky­mas Klai­pė­do­ je. Pas mus jis vie­šė­jo prieš dve­ jus me­tus. Bur­lai­vis, ku­rio pa­grin­di­nė ba­zė yra Ka­li­ning­ra­de, pri­klau­so Bal­ ti­jos vals­ty­bi­nei žve­jy­bos lai­vy­no aka­de­mi­jai.

Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus

1940 m. gi­mė ki­nų kil­ mės JAV ak­to­r ius Bru­ ce Lee. 1942 m. gi­mė JAV ro­ko žvaigž­dė Jim Hend­rix. 1944 m. gi­mė žur­na­lis­tė, poe­tė, po­li­ti­nė bei vi­suo­ me­nės vei­kė­ja Da­lia Tei­ šers­ky­tė. 1960 m. gi­mė Uk­rai­nos vers­l i­n in­kė ir po­l i­t i­kė Ju­l i­j a Vo­lo­dy­my­r iv­n a Ty­mo­šen­ko. 1970 m. gi­mė pra­mo­g ų vers­lo at­sto­vas, TV lai­ dų ve­dė­jas bei ak­to­rius Al­gir­das Ra­ma­naus­kas.

Klu­buo­se – bran­gus ma­lo­nu­mas

bet ne­tu­ri kur.

Vardai

lapkričio 27-ąją

Rytas

+5

+4

+5

„Kru­zenš­tern“ – ant­ras pa­gal dy­dį mo­ko­ma­sis bu­ri­nis lai­vas pa­ sau­ly­je. Už jį di­des­nis yra tik „Se­ dov“, Klai­pė­do­je taip pat vie­šė­jęs ne kar­tą. Be­veik prieš 100 me­tų Vo­kie­ti­jo­ je pa­sta­ty­tas lai­vas iš pra­džių bu­vo pa­va­din­tas „Pa­dua“ var­du. Lai­vo il­gis 114, 5 m, plo­tis –14 m, bu­rių plo­tas su­da­ro 3 tūkst. 400 kvad­ra­ti­nių met­rų. Di­dy­sis stie­bas yra 55 m il­gio ir pri­lygs­ta 18 aukš­tų na­mui, lai­ve yra 5 de­niai. „Kru­zenš­tern“ eki­pa­žas – 70 žmo­nių, o kur­san­tų pa­pras­tai bū­

1984 m. gi­mė dai­n i­ nin­kė, gru­pės „69 dan­ gu­je“ na­rė Ni­jo­lė Ma­ri­ja Pa­rei­gy­tė.

Sieks ma­žin­ti tar­šą Be­veik 200 vals­t y­bių va­kar pra­dė­ jo nau­ją de­ry­bų ra­tą Do­ho­je, sie­k iant per­ž iū­rė­t i įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl tar­šos šilt­na­m io efek­tą su­ke­l ian­čio­m is du­ jo­m is, kei­čian­čio­m is pa­sau­l io kli­ma­ tą, ma­ž i­n i­mo. Dvi sa­vai­tes truk­sian­ ti Jung­t i­n ių Tau­t ų (JT) 18-oji kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­ja pra­si­dė­jo tuo me­ tu, kai ne­se­niai pa­skelb­tos ne­ri­mą ke­ lian­čios ata­skai­tos per­spė­jo, kad ekst­ re­ma­lūs sti­c hi­n iai reiš­k i­n iai, to­k ie kaip Jung­t i­nėms Vals­t i­joms smo­g u­ si su­pe­raud­ra San­dy, ga­li tap­ti įpras­tu da­ly­ku, jei­gu žlugs pa­stan­gos ma­ž in­ ti kli­ma­to po­ky­čius. Do­ho­je vyks­tan­ čio su­si­t i­k i­mo pro­g ra­mo­je dau­g iau­ sia dė­me­sio bus ski­ria­ma įsi­pa­rei­go­ji­ mams, ku­rių tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si nu­sto­ jus ga­lio­t i Kio­to pro­to­ko­lui – vie­nin­te­ liam pa­sau­ly­je įpa­rei­go­jan­čiam su­si­ ta­r i­mui ma­ž in­t i tar­šą šilt­na­m io efek­ tą su­ke­lian­čio­mis du­jo­mis. BNS inf., AFP nuo­tr.

na apie 120. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro lai­vas pri­klau­sė Vo­kie­ti­jai ir bu­vo nau­do­ja­mas kro­vi­nių per­ ve­ži­mui bei kaip mo­ko­ma­sis bur­ lai­vis. Jis plau­kio­jo il­gais marš­ru­tais į Pie­tų Ame­ri­ką ir Aust­ra­li­ją. 1946 m. sau­sį „Pa­dua“ iš­kel­ta ta­ry­bi­nio ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no vė­ lia­va ir bur­lai­vis pa­va­din­tas „Kru­ zenš­tern“ – žy­maus Ru­si­jos ad­mi­ ro­lo, hid­rog­ra­fo ir jū­ri­nin­ko gar­bei. Bur­lai­vis leng­vai at­pa­žįs­ta­mas dėl iš­skir­ti­nių juo­dai bal­tų bor­tų – ga­ na įpras­tų bur­lai­viams, plau­kio­ju­ siems į Ry­tus, nes toks da­žy­mas imi­tuo­da­vo pa­tran­kų an­gas ir at­ bai­dy­da­vo pi­ra­tus. Šiuo me­tu „Kru­zenš­tern“ yra ne tik plau­kio­jan­ti bur­lai­vių is­to­ri­jos da­lis, bet nuo­lat da­ly­vau­ja „The Tall Ships‘ Ra­ces“ re­ga­to­se ir yra lau­kia­mas lai­vas vi­suo­se pa­sau­lio uos­tuo­se.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.