2012-11-28 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, LAPKRIÄŒIO 28, 2012

www.kl.lt

278 (19 579)

A?2š6.162;6@ 9.=8?6 š6< %

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Kurti eglutÄ—s Ĺžaisliu

D.Gry­baus­kai­tÄ— spren­di­mus dÄ—l mi­nist­rĹł Ĺža­da da­ry­ti vÄ—­liau.

Lietuva 7p.

ÄŽ ne­vil­tÄŻ puo­lÄ™ ÄŻsiu­tÄ™ is­pa­nai pyk­tÄŻ lie­ja gat­vÄ—­se.

Pasaulis 10p.

Klai­pÄ—­die­Ä?iai Ka­lÄ—­dĹł eg­lu­tÄ—s Ĺžais­liu­kus mo­ko­si kur­ti pa­tys.

Lina BieliauskaitÄ—

l.bieliauskaite@kl.lt

Nebenori serijiniĹł

Ĺ iandien priedas

Pri­va­Ä?ioms Klai­pÄ—­ dos var­dÄ… ne­va gar­ si­nan­Ä?ioms spor­ to ko­man­doms val­ dĹžia uŞ­si­mo­jo pa­ pil­do­mai iĹĄ mies­ to biu­dĹže­to at­riek­ ti dar be­veik mi­li­ jo­nÄ… li­tĹł. Di­dĹžiau­ sias kÄ…s­nis ĹĄios su­ mos ati­teks „Nep­tō­ no“ krep­ťi­nio klu­ bui, ku­rio vie­nas sa­ vi­nin­kĹł yra tur­tuo­ lis iĹĄ Ki­ni­jos.

Kaina 1,30 Lt

12

„Jau ge­riau pra­ťy­ti ma­Şiau, bet gau­ti tiek, kiek pra­ťÄ—­me.“ Lie­tu­vos jō­rĹł mu­zie­jaus di­rek­to­rÄ— Ol­ga Ĺ˝a­lie­nÄ— paaiť­ki­no, ko­dÄ—l iĹĄ Kul­tō­ros mi­nis­te­ri­jos eks­po­na­tams ÄŻsi­gy­ti pa­pra­ťÄ— kuk­lios su­mos.

2p.

Lie­pos at­ker­ťi­jo sa­vi­val­dy­bei Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Be­veik pa­rÄ… uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­ dy­bÄ—s dar­bas bu­vo pa­ra­ly­Şiuo­tas – rau­nant nu­pjau­tĹł lie­pĹł kel­mus nu­ trauk­tas in­ter­ne­to ry­ťio ka­be­lis, to­ dÄ—l val­di­nin­kai li­ko be su­si­sie­ki­mo su iĹĄo­ri­niu pa­sau­liu.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Svars­tys po­li­ti­kai

4

niekuÄ?iĹł

Jau daugelÄŻ metĹł, ar tÄ—jant didĹžiosioms Ĺžiemos ĹĄven tÄ—ms, uosta- ď Ž Tra dicijos: : :N PV WNb` miesÄ?io EtnokultĹŤros XVR [Ă› [R aVX QN YV WN `V VNbQV[VĂş NV`YVb centras klai]N `YN] aV ZV` ORa V_ Xb pÄ—dieÄ?ius pakvieÄ?ia XĂş TN ZV [V Z\ _VN Ă&#x;`]Ă­ QV[ Tb` `\ Qb` ÄŻ ÄŻvairius ĹĄiai 2a [\ XbY aĂ­ _\` PR[a _ progai skirtus eduka \ N_ PUf c\ [b\ a_ cinius uĹžsiÄ—- galime priimti“, – apgailesta mimus. vo pa- iĹĄties reikÄ— ĹĄnekovÄ—. tĹł tĹł ĹĄiaudĹł pasirink Ĺ iemet Meno kiemo ti, dirbtuvÄ—se o vÄ—liau pabandĹžiau norintieji ir vÄ—l galÄ—s iĹĄ jĹł kaĹžkÄ… supasimoky- Apsiei kurti. Taip ilgainiui at na be kristalĹł ti, kaip susikurti ka sirado ĹĄis uĹžlÄ—dines namĹł Nuo siÄ—mimas – per adven ateinanÄ?io pirmadie puoĹĄmenas – ĹĄiaudi tÄ… vis pasinio gruo- darau nau nius eglutÄ—s dĹžio jĹł ĹžaisliukĹł, taip pat tradiciniuose adven Ĺžaisliukus. riĹĄu to uĹžsiÄ—- sodus“, mimuose ĹĄiaudiniĹł – pasakojo keletÄ… sodĹł EtnokultĹŤros centro Ĺžais paliukĹł kĹŤ- rodĹł su vy rengusi specialistÄ—. specialistÄ— Irena Armo riausioji nienÄ— pasa- Margarita IĹĄ ĹĄiaudĹł galima kur MacijauskienÄ—: kojo, jog ĹĄis projektas ti klijuotiorientuotas ÄŻ nius, pintus bei kito ĹĄeimas, ypaÄ? turinÄ?ias kius maĹžameÄ?ius Kartais pagal kus, taÄ?iau M.Macijaus Ĺžaisliuvoju – vaikus, taÄ?iau pritrau kienÄ— renkia ir ÄŻvaires- na, kasi erdvines kompo kÄ… Ä?ia dar iĹĄmÄ…snÄ™ auditorijÄ…. zicijas. Tokie Ĺžaisliukai veriami pa „Siekiame, kad artÄ— na ĹĄiai kaip sojant ĹĄven- tysi. Bet kiekvienÄ… sydai, tik, Ĺžinoma, yra ge tÄ—ms klaipÄ—dieÄ?iai ÄŻ rokai maĹžessavo kasdie- kÄŻ iĹĄeina vis ni. Juos meistrÄ— nere kitaip. nÄ™ buitÄŻ ÄŻsileistĹł dau tai pa giau etninÄ—s dĹžiovintomis gÄ—lÄ—mis, puoĹĄia ir kultĹŤros. O tokius smilgomis, ĹĄiaudinukus aguonĹł, linĹł galvutÄ— nesudÄ—tinga susikur mis ar kitais ti, tad ĹĄi veiksausuoliais, kuriĹł pri la tinka tiek suaugu siren siesiems, tiek toje arba retais atvejais ka gamvaikams“, – tvirtino ÄŻsigyja opaĹĄnekovÄ—. ristikos salonuose. I.ArmonienÄ— pripaĹži no, jog Ĺžmo- rimo PaĹĄnekovÄ— prisipaĹži paslaptimis su klaipÄ— nÄ—s „atsikando“ pigiĹł no, jog laidieÄ?iais kosi grieĹž serijiniĹł nie- dalysis tos nuostatos dirbti tik EtnokultĹŤros centro kuÄ?iĹł ir ieĹĄko ÄŻdomes su niĹł, origina- riausio vy- natĹŤralios kil mÄ—s medĹžiagomis. ji specialistÄ— Margari lesniĹł sprendimĹł. ta Ma„Svarovskio kristalĹł cijauskienÄ—. PaĹĄneko „Edukacijos, kuriĹł nenaudovÄ— prisipaĹžino, ju“, metu kvie- jog da – ĹĄyp sojosi moteris. bar net bĹŤtĹł sunku pri Ä?iame pasigaminti tra simindicines namĹł ti, ka da susidomÄ—jo ĹĄia veik puoĹĄmenas, nepraran la – ji Kaskart – ki da populia- atÄ—jo tokie visiĹĄkai netikÄ—tai. rumo, prieĹĄingai – su sidomÄ—jimas PaĹĄnekovÄ— pripaĹžino, „KartÄ… per radijÄ… iĹĄgir tik auga. Tai stebime jog Ĺžaisliudau, kad jau kams ne tik prieĹĄ laikas gaminti tinka ne bet pasiruoĹĄti ĹĄiaudelius, KalÄ—das, bet ir prieĹĄ kokiĹł iĹĄ kuriĹł javĹł Ĺžaliava. Velykas, vos bĹŤtĹł galima pasidaryti ko spÄ—jame registruoti kiĹł nors norinÄ?iuosius ĹĄiau Geriausi tam – rugiĹł diniĹł dirbiniĹł. Tuo ir gal net ne visus pa arba kviemetu kaip Ä?iĹł ĹĄiau geidaujanÄ?ius tik bu dai, kurie yra vau kaime ir pamaniau, kad storesni, stipres ni.

Mies­to li­tai – ne­Şi­nia kam?

Jei mies­to ta­ry­ba ry­toj pri­tars, tuo­ met bus pa­reng­ta tvar­ka, ku­rioms Klai­pÄ—­dos ko­man­doms teik­ti il­ ga­lai­kÄ™ fi­nan­si­nÄ™ pa­ra­mÄ… iĹĄ mies­ to biu­dĹže­to. Nu­ma­ty­ta, jog pi­ni­gĹł su­lauks „Nep­tō­no“ krep­ťi­nio klu­bas, mo­ te­rĹł krep­ťi­nio ko­man­da „For­tō­na“, vy­rĹł ran­ki­nio ko­man­da „Dra­gō­ nas“ ir fut­bo­lo klu­bas „At­lan­tas“. „To­kia tvar­ka rei­ka­lin­ga dÄ—l skaid­ ru­mo, kad vi­si Ĺži­no­tĹł, ko­dÄ—l ĹĄioms ko­man­doms yra ski­ria­ ma il­ga­lai­kÄ— pa­ra­ma.

kus – lyg terapija

Nors prekybos centruose akina margas kalÄ—diniĹł dekoracijĹł arsenalas, kai kurie klaipÄ—dieÄ?iai atsigręŞia ÄŻ paprastus, taÄ?iau ypatingÄ… ĹĄilumÄ… ir energijÄ… spinduliuojanÄ?ius dalykus. Pasigaminti KalÄ—dĹł eglutÄ—s Ĺžaisliukus – ir laiko, ir kantrybÄ—s reikalaujantis darbas, taÄ?iau jÄŻ su kaupu atperka patiriamas malonumas.

„„Su­si­ta­ri­mas: prieĹĄ de­ťimt me­tĹł ki­nas X.Son­gas (kai­rÄ—­je) ir tuo­me­tis „Nep­tō­no“ di­rek­to­rius Sau­lius Vil­kas

pa­si­ra­ťÄ— su­tar­tÄŻ, pa­gal ku­riÄ… uŞ­sie­nie­tis ta­po pu­sÄ—s klu­bo sa­vi­nin­ku.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„SÄ—­d i­m e ir nie­ko ne­vei­k ia­m e, nes nÄ—­ra ne tik in­ter­ne­to, bet ne­ vei­kia ir vi­di­nis tink­las“, – va­kar prieť­piet tei­gÄ— sa­vi­val­dy­bÄ—s val­ di­nin­kai. In­ter­ne­to ry­ťys, din­gÄ™s nuo pir­ ma­die­nio vi­dur­die­nio, bu­vo at­kur­ tas va­kar apie pie­tus. Tech­ni­niai ne­sklan­du­mai ki­ lo dÄ—l to, kad nu­pjau­tĹł se­nų­jĹł me­ dĹžiĹł kel­mus ro­vÄ™ dar­bi­nin­kai nu­ trau­kÄ— ka­be­lÄŻ. Nie­kas neį­ta­rÄ— jÄŻ esant vos sprin­ dĹžio gy­ly­je – iť­kart po trin­ke­lÄ—­mis.

3

2

TREČIADIENIS, LAPKRIČIO 28, 2012

miestas Kvie­čia į bur­lai­vį

Pra­dės ban­dy­mus

Vėl ne­vei­kė švie­so­fo­ras

Klai­pė­die­čiai ga­lės ap­si­lan­ky­ ti tre­čia­die­nį at­plauk­sian­čia­me vie­na­me di­džiau­sių pa­sau­ly­je mo­ko­mų­jų bur­lai­vių „Kru­zensh­ tern“. 9 val. jis pri­si­švar­tuos Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Lai­vą bus ga­li­ma ap­lan­ky­ti tre­čia­die­ nį ir ket­vir­ta­die­nį nuo 11 iki 15 val. ir nuo 17 iki 20 val. Klai­pė­do­je jis bus iki penk­ta­die­nio 12 val.

Kon­cer­nas „For­tum“ šios sa­vai­ tės pa­bai­go­je ke­ti­na pra­dė­ti nau­ jos 450 mln. li­tų ver­tės ter­mo­ fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės Klai­pė­do­je ban­dy­mus. Ji tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ ti ki­tų me­tų pa­va­sa­rį. Tes­ta­vi­mas vyks elekt­ri­nės ka­ti­lą už­ku­riant du­jo­mis. Nau­jo­ji elekt­ri­nė tu­rė­tų pa­tiek­ti apie 40 pro­c. uos­ta­mies­ čiui rei­ka­lin­gos ener­gi­jos.

Ant­ra­die­nio po­pie­tę in­ten­sy­vio­ je Lie­pų ir Man­to gat­vių san­kry­ žo­je vėl ne­vei­kė švie­so­fo­ras. Tai ne pir­mas at­ve­jis, kai per trum­ pą lai­ką su­gen­da šis įren­gi­nys. Švie­so­fo­ras bu­vo re­mon­tuo­ tas ry­te, ta­čiau vėl su­ge­do. Ar­ ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma at­lik­ti rim­tes­nį nuo­lat gen­dan­čio įren­ gi­nio re­mon­tą.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­b ė. Šian­d ien vyks mies­to ta­r y­bos Fi­nan­sų ir eko­no­m i­kos ko­ mi­te­to po­sė­dis. Po­sė­dis. Šian­d ien 15.30 val. sa­v i­val­ dy­b ė­je vyks Tri­š a­lės ta­r y­bos po­sė­ dis. Jo me­t u bus svars­to­mas klau­si­ mas dėl sa­vi­val­dy­bės tur­to val­dy­mo stra­te­g i­jos. Tei­s ės. Šian­d ien 14 val. Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ės vie­šo­sios bib­ lio­te­kos Me­no sky­r iu­je (J.Ja­no­n io g. 9) vyks pa­skai­ta me­no vi­suo­me­nei „Au­to­r ių tei­sės ir jų pra­k ti­n is įgy­ven­ di­ni­mas“. Pas­kai­ta. Ry­toj 15 val. Klai­pė­dos uni­ ver­s i­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Mo­ko­ma­ ja­me teat­re vyks Bard ko­le­d žo (JAV) pro­fe­s o­r iaus John Pruitt pa­skai­t a „Adol­fas Me­kas: ko­m iš­kas Ame­r i­kos ne­prik­lau­so­mo­jo ki­no iko­nok­las­tas“. Šei­ma. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­lio­te­kos Vai­kų sky­riu­je (Da­nės g. 7) vyks pa­skai­ta „Skai­ty­mo įta­ka vai­ kų kal­bos rai­dai“. Pa­ro­dos. Penk­ta­d ie­n į 18 val. Klai­pė­ dos kul­tū­r ų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­re bus pri­s ta­t y­tos ke­l ios pa­ro­dos: Mil­dos Gai­l iū­tės per­so­na­l i­nė ta­py­bos pa­ro­ da „Išt­r in­ta erd­vė“, gru­pi­nė Ro­lan­do Mar­čiaus ir Ry­čio Mar­t i­n io­n io ta­py­ bos pa­ro­da „Ato­dan­gos“, bend­ra Lie­ tu­vos ir Uk­rai­nos me­ni­nin­k ų pa­ro­da „Ne­sa­mo bu­vi­mas“, Kris­ti­nos Se­rei­kai­ tės per­so­na­l i­nė pa­ro­da „Esu. Bū­siu“.

„Me­ri­dia­ną“ pa­si­tiks at­sinau­jinę Ant­ram gy­ve­ni­mui pri­si­kel­sian­tis „Me­ri­ dia­nas“ įkvė­pė uos­ ta­mies­čio val­džią pa­gra­žin­ti ir jo priei­ gas – ruo­šia­ma­si at­ nau­jin­ti aikš­tę prie Da­nės upės, gre­ ta ku­rios bu­vo pri­ švar­tuo­ta bar­ken­ti­ na. Dar­bus ke­ti­na­ma už­baig­ti iki bur­lai­vio su­gįž­tu­vių. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūko de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da aiš­ki­no, kad di­ de­lio re­mon­to šiai vie­tai ne­rei­kia. Ke­ti­na­ma per­da­žy­ti suo­liu­kus, pa­

Pla­nai: aikš­tę prie Da­nės upės, kur sto­vė­jo bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“, ke­ti­na­ma at­nau­jin­ti iki bir­že­lio.

keis­ti su­pu­vu­sią jų me­die­ną. Teks re­mon­tuo­ti ir grin­di­nį. Aikš­tė­ je prie­šais „Me­ri­dia­no“ kran­ti­nę gal­vo­ja­ma pa­so­din­ti ir gė­lių. Anot L.Dū­dos, kiek kai­nuos dar­bai, dar

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

skai­čiuo­ja­ma. Ta­čiau di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad di­de­lių in­ves­ti­ci­jų ne­pri­reiks. „No­ri­me aikš­tę at­nau­jin­ti iki „Me­ri­dia­no“ su­grį­ži­mo į sa­vo vie­

Klaipėdos muziejininkai – kuklūs As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kon­cer­tas. Šeš­ta­d ie­n į 15 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­kos Ren­g i­n ių sa­lė­je vyks ad­ven­t i­n is kon­cer­t as „Ka­lė­dos su Mo­car­t u“. Kon­cer­t ą klai­p ė­d ie­č iams ir mies­to sve­čiams do­va­no­ja Klai­pė­ dos vo­k ie­čių bendrija/Simono Da­cho na­mai.

Ka­den­ci­ją bai­gian­tis kul­tū­ros mi­ nist­ras A.Ge­lū­nas ša­lies mu­zie­ jams nau­jiems eks­po­na­tams įsi­ gy­ti pa­da­li­jo be­veik pu­sę mi­li­jo­ no. Kuk­liau­sias šia­me są­ra­še li­ko Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, pa­pra­šęs vos dau­giau nei 6 tūkst. li­tų.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Re­gi­na Ado­ mai­tie­nė (g. 1947 m.), And­rej Pe­tu­nov (g. 1948 m.), El­v y­ra Gur­je­va (g. 1950 m.), Va­le­r ij Ču­ma­čen­ko (g. 1950 m.), Ana­to­l i­jus Sa­vost­ja­no­vas (g. 1955 m.), Pau­l ius Kas­pe­ra­vi­čius (g. 1984 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Pau­l ius Kas­pe­ra­v i­čius, Bro­nė Če­k ie­ nė, Ni­ko­la­jus Du­baus­kas, Ser­gej Ma­ tiaž, Bri­g i­t a Venc­k u­tė, Arū­n as Got­ šel­das, Var­va­ra Ste­pa­no­va, Vla­d i­m ir Či­čiun. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 56 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si aukš­tu krau­jos­pū­d žiu, šir­dies rit­ mo su­tri­k i­mais.

tą. Nau­jie­ji sa­vi­nin­kai prie Bir­žos til­to bur­lai­vį pla­nuo­ja su­grą­žin­ ti bir­že­lį. Iki šios da­tos ir mes ti­ki­ mės at­nau­jin­ti aikš­tę“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.

Kuk­lu­mas: Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus eks­po­na­tams įsi­gy­ti iš Kul­tū­ros mi­

nis­te­ri­jos pa­pra­šė pi­ni­gų 22 kar­tus ma­žiau nei Na­cio­na­li­nis M.K.Čiur­ lio­nio dai­lės mu­zie­jus. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja iš įvai­riau­ sių ša­lies mu­zie­jų ga­vo 10 pa­raiš­ kų nau­jiems eks­po­na­tams įsi­gy­ti. Tam skir­ta 470 tūkst. 380 li­tų. Di­džiau­sių su­mų pa­gei­da­vo Na­ cio­na­li­nis M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus ir Lie­tu­vos dai­lės mu­ zie­jus, ku­rie pra­šė nuo 122 tūkst. iki 142 tūkst. li­tų. Pats kuk­liau­sias li­ko Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, nau­ jiems eks­po­na­tams pa­pra­šęs vos 6 tūkst. 400 li­tų. „Jau ge­riau pra­šy­ti ma­žiau, bet gau­ti tiek, kiek pra­šė­me“, – įsi­ti­ ki­nu­si Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­ rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Mu­zie­ji­nin­kai šį kar­tą iš an­tik­va­ rų pla­nuo­ja pirk­ti re­tų at­vi­ru­kų ir se­nų nuo­trau­kų. Esą įvai­r ių se­n ų da­ly­k ų yra ir in­ter­n e­t i­n iuo­s e auk­c io­n uo­s e, bet iš­ky­la au­ten­tiš­ku­mo klau­si­ mas. Ten pa­pras­tai ne­pa­tei­kia­ma daik­to is­to­r i­ja ir nė­ra ga­ran­t i­j ų,

kad jis ne­s u­s i­j ęs su kri­m i­n a­l i­n e praei­ti­mi. „Pir­miau­sia do­mi­mės per­ka­mų eks­po­na­tų kil­me. Kad jie ne­bū­tų vog­ti, kad ne­bū­tų su ko­kia nors kri­ mi­na­li­ne praei­ti­mi, rei­kia nu­sta­ty­ ti būk­lę ir įver­tin­ti, ar tai ko­pi­ja, ar ori­gi­na­las, nuo to ir pri­klau­so kai­ na“, – tei­gė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jaus is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas.

Mu­zie­ji­nin­kai šį kar­ tą iš an­tik­va­rų pla­ nuo­ja pirk­ti re­tų at­vi­ru­kų ir se­nų nuo­ trau­kų.

Vals­ty­bės ski­ria­mos lė­šos eks­po­ na­tams įsi­gy­ti ga­na kuk­lios. Pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kai pa­tys žmo­nės at­ ne­ša ir pa­do­va­no­ja eks­po­na­tus mu­zie­jui. Ne­ma­žai jų yra gau­ta iš jū­rų ka­pi­to­nų as­me­ni­nių ar­chy­vų. Pas­ku­ti­nė do­va­na vos prieš sa­vai­ tę į Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jų at­ke­lia­ vo iš Šve­di­jos. Ten gy­ve­nan­ti bu­vu­si klai­pė­die­ tė pa­do­va­no­jo Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu iš Lie­po­jos siųs­tų at­vi­ ru­kų ko­lek­ci­ją su Bal­ti­jos pa­plū­di­ mių vaiz­dais.

3

TREČIADIENIS, LAPKRIČIO 28, 2012

miestas

Lie­pos at­ker­ši­jo sa­vi­val­dy­bei „Že­mės ka­si­mo dar­bų 1 lei­di­me ne­bu­vo pa­žy­ mė­ta, jog toks in­ter­ne­to ry­šio ka­be­

lis eg­zis­tuo­ja. Mū­sų apie jį nie­kas ir neįs­pė­jo. Jei bū­tu­me ži­no­ję, kad to­je vie­to­je ei­na ka­be­lis, bū­tu­me ki­taip at­li­kę dar­bus, o da­bar lai­das rau­

Rūpestis: sa­vi­val­dy­bė no­ri iš­siaiš­kin­ti, kiek mies­te dir­ban­čių tak­si įmo­

nių pa­di­di­no sa­vo pa­slau­gų įkai­nius.

m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė aiš­ki­ na­si, kiek per me­tus pa­bran­go tak­ si pa­slau­gos mies­te. Jas tei­kian­čių įmo­nių pra­šo­ma pa­teik­ti ga­lio­jan­ čius ta­ri­fus.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ka­ zi­mie­ra Ri­mie­nė aiš­ki­no, kad šie­ met jau bu­vo ke­li tak­si pa­slau­gos tei­kė­jai, ku­rie pra­ne­šė, kad pa­di­ di­no ta­ri­fus. „Vie­ni apie tai in­for­ma­vo va­sa­ rą, ki­ti – ru­de­nį. Šios ke­lios įmo­

nie­kuo dė­ta, nes ne jos dar­buo­ to­jai ka­be­lį nu­trau­kė. Ma­nau, jog aiš­kin­si­mės, kas kal­tas dėl to, kad lai­das ne­bu­vo pa­žy­mė­tas mums pa­teik­to­je sche­mo­je. Kal­ti­nin­kai ir tu­rės pa­deng­ti iš­lai­das“, – svars­tė G.Va­la­ši­nas. Lie­pų gat­vės ruo­že tarp Man­to ir J.Ka­ro­so gat­vių sa­vait­ga­lį bu­vo nu­ pjau­ta 21 se­na lie­pa, nes vi­si me­ džiai sir­go. Šią sa­vai­tę ke­ti­na­ma iš­rau­ti kel­ mus, o ki­tą – pa­so­din­ti 21 nau­ją olan­diš­ką lie­pai­tę. Me­džių pa­ša­li­ni­mo ir at­so­di­ni­mo dar­bai kai­nuos apie 32 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Aiškinasi tak­si ta­ri­fus Mil­da Ski­riu­tė

Meist­rai va­kar ka­be­lį pa­kei­tė nau­ju ir in­ter­ne­to ry­šys bu­vo at­ kur­tas. „Ma­te­ria­li­nių nuo­sto­lių ne­pa­ty­ rė­me, tik tiek, kad Vie­no lan­ge­lio tar­ny­bos dar­buo­to­jos va­kar ne­ga­ lė­jo ap­tar­nau­ti in­te­re­san­tų, to­dėl da­bar joms teks su­ktis spar­čiau“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sky­riaus ve­dė­jas Da­rius Ka­dys. G.Va­la­ši­nas tvir­ti­no, jog pa­pil­ do­mų iš­lai­dų dėl nu­trauk­to ka­be­ lio ir jo pa­kei­ti­mo nau­ju tik­rai bus, ta­čiau dar neaiš­ku, kas jas pa­dengs. „Sup­ran­ta­ma, kad sa­vi­val­dy­bė čia

nės pa­d i­d i­n o sa­vo ta­r i­f us, nes bran­go de­ga­lai. Ta­čiau dau­giau in­for­ma­ci­jos iš tak­si įmo­nių ne­ su­lau­kė­me. Gal jie ne­kei­tė ta­ri­ fų. No­ri­me iš­siaiš­kin­ti“, – tvir­ ti­no K.Ri­mie­nė. Pa­sak jos, pa­gal tei­sės ak­tus tak­si įmo­nės tu­ri in­for­muo­ti sa­vi­ val­dy­bę apie pa­si­kei­tu­sius ta­ri­fus. Tik praė­jus pen­kioms die­noms po pra­ne­ši­mo, bend­ro­vės ga­li tai­ky­ti nau­juo­sius. K.Ri­mie­nės tei­gi­mu, tak­si įmo­ nių, ku­rios dar ne­pa­tei­kė sa­vi­val­ dy­bei ta­ri­fų, pra­šo­ma tai pa­da­ry­ti iki gruo­džio 17 die­nos. Jų ne­pa­tei­ ku­siems gre­sia nuo­bau­dos.

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas:

Aiš­kin­si­mės, kas kal­ tas dėl to, kad lai­ das ne­bu­vo pa­žy­mė­ tas mums pa­teik­to­ je sche­mo­je. Kal­ti­nin­ kai ir tu­rės pa­deng­ti iš­lai­das. nant kel­mus tie­siog bu­vo nu­trauk­ tas“, – aiš­ki­no dar­bus at­lie­kan­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas.

Dar­bai: lie­pos bu­vo nu­pjau­tos per die­ną, o kel­mų ro­vi­mas už­truks be­

veik sa­vai­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

miestas

Mies­to li­tai – ne­ži­nia kam? 1

Nu­ma­ty­ta, kad į ją ga­lės pre­ten­duo­ti aukš­čiau­sio­ se ša­lies ly­go­se ir Eu­ro­pos tur­ny­ ruo­se žai­džian­čios uos­ta­mies­čio krep­ši­nio, fut­bo­lo ir ran­ki­nio ko­ man­dos“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Ig­nas Po­cius. Šiuo me­tu su sa­vi­val­dy­be pa­si­ra­ šy­to­se il­ga­lai­kė­se rė­mi­mo su­tar­ty­se nu­ma­ty­ta, kad „Nep­tū­nui“ iš mies­ to biu­dže­to kas­met ski­ria­ma po 500 tūkst. li­tų, „Dra­gū­nui“ – 200 tūkst. li­tų. „At­lan­tas“ ir „For­tū­ na“ tu­ri ten­kin­tis kur kas kuk­les­ne pa­ra­ma. Nu­ma­to­ma, kad nuo ki­tų me­tų „Nep­tū­nui“ pa­pil­do­mai dar bus ski­ria­ma 0,5 mln. li­tų. Klu­bas esą pa­ti­ria di­de­lių iš­lai­dų, nes žai­ džia ne tik Lie­tu­vos krep­ši­nio, bet ir Vie­nin­go­jo­je ly­go­je. „Jei ko­man­da šio­je ly­go­je ne­be­žais, pa­ra­ma ne­be­ bus ski­ria­ma“, – tei­gė I.Po­cius. „Dra­gū­nui“ lik­tų tie pa­tys 200 tūkst. li­tų kas­met. To­kia pat su­ma per me­tus iš mies­to biu­dže­to ke­ti­na­ma rem­ti ir „At­lan­tą“, o „For­tū­nai“ skir­ti 100 tūkst. li­tų. „To­dėl ir skai­čiuo­ja­ma, kad pa­ pil­do­mai rep­re­zen­ta­ci­nių Klai­pė­ dos ko­man­dų rė­mi­mui per me­ tus rei­kė­tų 800 tūkst. li­tų. Ta­čiau le­mia­mą žo­dį dėl pa­ra­mos ir jos dy­džio tars po­li­ti­kai“, – tvir­ti­no I.Po­cius. Tu­ri fab­ri­kų Ki­ni­jo­je

Kai ku­riems po­li­ti­kams jau da­ bar ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl mo­kes­ čių mo­kė­to­jai tu­ri rem­ti pri­va­čius spor­to klu­bus. Pi­ni­gų paieš­ko­mis esą tu­rė­tų rū­pin­tis jų sa­vi­nin­kai – ar­ba pa­tys duo­ti, ar­ba ieš­ko­ti rė­ mė­jų. Jau 10 me­tų pu­sę vie­šo­sios įstai­gos „Nep­tū­no“ krep­ši­nio klu­ bas“ val­do tur­tuo­lis iš Ki­ni­jos Xia Son­gas.

„Pas­ku­ti­nį kar­tą jį gal ir ma­ čiau prieš 10 me­tų, tai da­bar su­ti­ kęs gat­vė­je ne­pa­žin­čiau. Jis tu­rė­jo vers­lo pla­nų Lie­tu­vo­je, nes Ki­ni­jo­ je tu­ri ke­lis fab­ri­kus, ku­riuo­se siu­ va­mi spor­ti­niai dra­bu­žiai. Jis pri­ si­dė­jo prie „Nep­tū­no“, gal 100 tūkst. do­le­rių tik­rai da­vė, bet tie pi­ni­gai jau se­niai pra­val­gy­ti“, – tei­gė „Nep­tū­no“ krep­ši­nio klu­ bo val­dy­bos pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­ jus Gent­vi­las.

Jau 10 me­tų pu­sę vie­šo­sios įstai­gos „Nep­tū­no“ krep­ši­nio klu­bas“ val­do tur­ tuo­lis iš Ki­ni­jos Xia Son­gas.

Ki­tą pu­sę vie­šo­sios įstai­gos val­ do vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ rios di­džio­ji da­lis na­rių yra bu­vę krep­ši­nin­kai, tre­ne­riai. Už­siė­męs ki­tais rei­ka­lais

X.Son­go neo­f i­c ia­l us at­s to­vas „Nep­tū­no“ klu­be Al­gi­man­tas Pa­ vi­lo­nis ne­slė­pė, jog ki­nas šiuo me­ tu į uos­ta­mies­čio ko­man­dos rei­ ka­lus be­veik ne­si­ki­ša. „Jis tu­ri ki­tų dar­bų, yra už­siė­męs. Ko­dėl ne­pa­ de­da pi­ni­gais? Vie­šo­sios įstai­gos da­li­nin­kui ne­pri­va­lo­ma fi­nan­siš­ kai pri­si­dė­ti prie klu­bo veik­los“, – pa­brė­žė A.Pa­vi­lo­nis. Jis ne­ma­tė nie­ko blo­go, jog sa­vi­ val­dy­bė „Nep­tū­nui“ ga­li skir­ti net mi­li­jo­ną mo­kes­čių mo­kė­to­jų li­tų, nors klu­bas yra pri­va­tus. „Krep­ši­nio ko­man­da yra mies­to so­cia­li­nis pro­duk­tas. Žmo­nės ei­ na žiū­rė­ti var­žy­bų, taip pra­lei­džia

lais­va­lai­kį, bend­rau­ja su drau­gais. To­dėl mies­tas ir tu­ri rem­ti ko­man­ dą, taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ne­ ži­nau klu­bų, ku­rie ne­ša pel­ną“, – ti­ki­no A.Pa­vi­lo­nis, ku­ris be­veik de­šimt me­tų dir­bo Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu. Be to, esą nei val­dy­bos na­riai, nei vie­šo­sios įstai­gos da­li­nin­kai pi­ni­gų ne­gau­na, nes pel­nas ga­li bū­ti nau­ do­ja­mas tik or­ga­ni­za­ci­jos veik­lai. „Ne­tei­sin­ga bū­tų rem­ti už­da­rą­ ją ak­ci­nę bend­ro­vę, ku­ri sie­kia pel­ no. O ko­man­da – vi­sai kas ki­ta“, – nuo­mo­nę reiš­kė pa­šne­ko­vas. Tarp stei­gė­jų – žmo­na

Ki­tos rep­re­zen­ta­ci­nės uos­ta­mies­ čio ko­man­dos itin tur­tin­gais sa­ vi­nin­kais ne­ga­li pa­si­gir­ti, to­dėl sa­vi­val­dy­bės pa­ra­ma jiems ir yra bū­das iš­lik­ti. Tris­kart Lie­tu­vos čem­pio­nai Klai­pė­dos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai pri­klau­so vi­suo­me­ni­niam klu­bui. Jo stei­gė­jai yra 15 fi­zi­nių as­me­nų. „Tai žmo­nės, ku­rie my­li ran­ki­ nį. Klu­bas įsteig­tas 1999 me­tais. Tuo­met bu­vo to­kia tvar­ka, kad vi­ suo­me­ni­nį klu­bą ga­li įsteig­ti ma­ žiau­siai 15 žmo­nių. Tarp jų esu ir aš, ir ma­no žmo­na“, – tei­gė „Dra­ gū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ar­tū­ ras Juš­kė­nas. Jis at­sklei­dė, jog šiuo me­tu svars­ to­ma ga­li­my­bė steig­ti vie­šą­ją įstai­ gą „Dra­gū­no“ ran­ki­nio aka­de­mi­ ja“. Bū­ti jos da­li­nin­kė no­rą iš­reiš­kė ir sa­vi­val­dy­bė. „Mes tik­rai ne­si­prie­šin­si­me, kad sa­vi­val­dy­bė tap­tų da­li­nin­ke. Ran­ ki­niui nuo to bus tik ge­riau. Sa­ vi­val­dy­bė ir da­bar yra pa­grin­di­nė mū­sų rė­mė­ja“, – pa­brė­žė A.Juš­ kė­nas. Bu­vo ant iš­ny­ki­mo ri­bos

Klai­pė­dos mo­te­rų krep­ši­nio ko­ man­da „For­tū­na“ taip pat yra vi­

suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rią įstei­gė trys žmo­nės. „Vie­na stei­gė­jų esu aš, o ki­tos pa­var­dės jums vis tiek nie­ko ne­ sa­kys. Tai suin­te­re­suo­ti as­me­nys, ku­riems rū­pi mo­te­rų krep­ši­nis“, – tei­gė mo­te­rų krep­ši­nio klu­bo „For­ tū­na“ va­do­vė Ra­mu­nė Kum­pie­nė. Ji tvir­ti­no, kad stei­gė­jai nė­ra vers­li­nin­kai, įmo­nių di­rek­to­riai, to­dėl fi­nan­si­nės pa­ra­mos ga­li­ ma ti­kė­tis tik iš rė­mė­jų ir sa­vi­ val­dy­bės. „Ru­de­nį ko­man­da bu­vo ant iš­ ny­ki­mo ri­bos, nes pa­si­trau­kė mū­ sų ge­ne­ra­li­nis rė­mė­jas, ku­ris pi­ni­ gų sky­rė sep­ty­ne­rius me­tus. Ta­čiau pa­vy­ko iš­lik­ti ir ti­ki­mės, kad sa­vi­ val­dy­bė su mu­mis pa­si­ra­šys il­ga­ lai­kę rė­mi­mo su­tar­tį, nes tuo­met bus pa­pras­čiau ieš­ko­ti ir pri­va­čių rė­mė­jų. Pel­nais tik­rai ne­si­da­li­ja­me. Džiau­gia­mės, kad pa­vyks­ta su­for­ muo­ti ko­man­dos biu­dže­tą ir lai­ku at­si­skai­ty­ti su žai­dė­jo­mis“, – aiš­ ki­no R.Kum­pie­nė. Ji pa­brė­žė, jog mies­tui tu­rė­tų bū­ti svar­bu tu­rė­ti mo­te­rų krep­ši­ nio ko­man­dą, žai­džian­čią aukš­ čiau­sio­je ly­go­je. Prie­šin­gu at­ve­ju uos­ta­mies­čio krep­ši­nio mo­kyk­ los auk­lė­ti­nės iš­vyks žais­ti į ki­tus Lie­tu­vos mies­tus. Klu­bą pa­sta­tė ant ko­jų

Vie­šo­sios įstai­gos „At­lan­to“ fut­ bo­lo klu­bas“ vie­nin­te­lis sa­vi­nin­ kas yra Ro­mual­das Jo­nai­tis. Jis klu­ bą iš anks­tes­nių sa­vi­nin­kų pe­rė­mė šių me­tų pa­va­sa­rį. „Įs­tai­gą pe­rė­miau su sko­lo­ mis, iš­kel­ta bank­ro­to by­la, o da­bar klu­bas jau yra nor­ma­liai vei­kian­ ti vie­šo­ji įstai­ga“, – tei­gė R.Jo­nai­ tis, ku­ris yra ir Klai­pė­dos mies­to ir ap­skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tas. Anot I.Po­ciaus, ko­man­dos, ku­ rioms ski­ria­ma pa­ra­ma iš mies­to

Komentaras

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė

Klai­pė­dos mies­to ta­r y­bos na­rė

T

a­r y­bos po­sė­dy­je, ku­r ia­me bus svars­to­ma pro­fe­sio­na­ lioms Klai­pė­dos spor­to ko­ man­doms pa­pil­do­mai skir­ti pi­n i­g ų, pa­si­sa­k y­siu prieš to­k į spren­ di­mą. Mes jiems ir da­bar liū­to da­lį ati­ duo­da­me, tad pa­pil­do­mai ne­be­rei­kė­ tų skir­ti pi­ni­gų. Vai­kus rei­kia rem­ti, o ne pro­fe­sio­na­lų spor­tą, ku­ris yra vers­ las ir ja­me da­ro­mi pi­ni­gai. Mes ne­ga­li­ me ap­švies­ti sa­vo mies­to gat­vių, nes ne­tu­r i­me pi­n i­g ų, o jų ieš­ko­me spor­ ti­nin­kams. Jei mies­to biu­dže­tas bū­tų per­tek­li­nis, tuo­met pa­gal­vo­čiau, kad pi­ni­gų rei­kė­tų skir­ti priim­ti re­ga­tą „Vol­ vo Ocean Ra­ce“, o ne ko­man­doms. Juk jo­se pi­ni­gai ati­ten­ka ne tie­sio­giai spor­ ti­nin­kams, o iš­lai­ko­ma vi­sa struk­tū­ra. Te­g ul ko­man­dos ieš­ko rė­mė­jų, nes mies­te tik­rai daug spręs­t i­nų pro­ble­ mų ir tam rei­k ia pi­n i­g ų, pa­vyz­d žiui, iš­šluo­ti kie­mus, duo­bes gat­vė­se už­lo­ py­ti. Ma­no sū­nus sa­ko, jog mes, mies­ to ta­ry­bos na­riai, esa­me pa­mi­šę, kad pri­va­čioms spor­to ko­man­doms duo­ da­me pi­ni­gų. Esą sa­vi­nin­kai va­ži­nė­ja pra­ban­g io­mis ma­ši­no­mis, o ko­man­ da re­m ia­ma mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gais. Sa­v i­val­dy­bė tik­rai nė­ra tiek tur­t in­ga, kad rem­t ų pra­ban­g ių vy­r ų pra­ban­gų vers­lą.

biu­dže­to, tu­ri at­si­skai­ty­ti už kiek­ vie­ną iš­leis­tą cen­tą. „Dar ne­pa­si­ tai­kė at­ve­jų, kad nu­sta­ty­tu­me, jog lė­šos bu­vo nau­do­ja­mos ne­tiks­lin­ gai“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Nu­ma­ty­ta ir tai, kad klu­bai, ku­ rie su sa­vi­val­dy­be pa­si­ra­šys il­ga­lai­ kes rė­mi­mo su­tar­tis, į sa­vo val­dy­ mo or­ga­nus tu­rės įtrauk­ti mies­to val­džios – ta­ry­bos ar sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos – at­sto­vus.

Ka­lė­dų pa­puo­ši­mams – ketvirtis milijono Ka­lė­dų nuo­tai­kai su­kur­ti uos­ta­mies­čio val­džia gat­vių pa­puo­ši­mams ir pa­grin­di­ nei mies­to eg­lei įžieb­ti ža­da iš­leis­ti 224 tūkst. li­tų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Teat­ro aikš­tė­je jau sto­vi Ka­lė­dų eg­ lė, ne­tru­kus At­gi­mi­mo aikš­tė­je at­ si­ras nau­ji tū­ri­niai pa­puo­ši­mai, ku­ rie tu­rė­tų trauk­ti mies­tie­čių akį. „Tai bus įdo­mūs mies­to ak­cen­tai, sun­ku nu­sa­ky­ti, kaip tai at­ro­dys, bet mes to­kių tū­ri­nių pa­puo­ši­mų dar ne­tu­rė­jo­me. Juos nuo­mo­si­mės ir tai kai­nuos be­veik 10 tūkst. li­ tų“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Net­ru­kus ži­bin­tų gir­lian­dos įsi­ žiebs Til­tų, Tur­gaus, Nau­jo­jo So­do, S.Dau­kan­to, Su­ki­lė­lių gat­vė­se. „Ži­bin­tų gir­lian­do­mis įrė­min­ si­me nau­jai res­tau­ruo­tą Dra­mos teat­ro fa­sa­dą. Šiais me­tais dau­giau

ap­švie­si­me pa­čią aikš­tę, pa­ka­bin­ si­me dau­giau gir­lian­dų me­džiuo­ se“, – ti­ki­no I.Ša­ka­lie­nė. Ža­da­ma švie­sų gir­lian­do­mis pa­ puoš­ti M.Maž­vy­do alė­ją, ka­lė­di­nės švie­sos įsi­žiebs ir Meln­ra­gė­je. „Vie­nas ro­ta­rių klu­bas pa­si­siū­lė pa­puoš­ti eg­lu­tes Her­kaus Man­to ir S.Dau­kan­to gat­vių san­kry­žo­je“, – sa­kė I.Ša­ka­lie­nė. Iš vi­so Ka­lė­dų pa­puo­ši­mams bus iš­leis­ta 160 tūkst. li­tų. Pag­rin­di­ nės mies­to Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mui ir pa­sta­ty­mui sa­vi­val­dy­bė iš­lei­do 54 tūkst. li­tų. Šiais me­tais uos­ ta­mies­čio eg­lu­tė pa­si­žy­mės ir iš­ skir­ti­niais pa­puo­ši­mais. Be tra­di­ ci­nių žais­liu­kų ir kas­pi­nų, ji bus puo­šia­ma ir LED ap­švie­ti­mo lem­ pu­tė­mis bei mo­der­nio­mis švie­sos blyks­tė­mis.

Šven­tė: Ka­lė­dų eg­lė Teat­ro aikš­tė­je bus įžieb­ta šį šeš­ta­die­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

miestas

Ka­pi­nė­se – šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lė Se­ną­sias Klai­pė­dos ka­pi­nes kas­dien lan­ko tik šu­nys ir au­gin­ti­ nius pa­si­vaikš­čio­ti at­ve­dę šei­mi­nin­kai. Nors dar va­sa­rą, pra­dė­jus Mi­ni­jos gat­vės re­konst­ruk­ci­ją, dar­bi­nin­kai at­vė­rė se­nų­jų klai­ pė­die­čių pa­lai­kus, tin­ka­mai jais pa­si­rū­pin­ti nie­kas ne­sku­ba. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

At­vė­rė pa­lai­do­ji­mus

Vy­res­ni klai­pė­die­čiai pui­kiai pri­si­ me­na, kad da­bar­ti­nė­je Mi­ni­jos gat­ vė­je ša­lia „Prog­re­so“ ga­myk­los bu­ vo ka­pi­nės. Is­to­ri­kai ti­ki­na, kad jos bu­vo vie­ nos pa­grin­di­nių Smel­tės kvar­ta­le. Ne­to­lie­se bu­vo dar ke­tu­rios am­ži­ no­jo poil­sio vie­tos, tik ma­žes­nės. Tei­gia­ma, kad at­kas­to­sios ka­pi­ nės bu­vo tvar­kin­gos, tu­rė­jo aiš­kų iš­pla­na­vi­mą ir vei­kė net po Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro. Kai plė­tė­si bend­ro­vė „Prog­re­ sas“, jos bu­vo už­da­ry­tos. Žmo­ nės grei­čiau­siai ne­bu­vo per­lai­do­ ti, o ant­ka­piai, me­ta­li­nės tvo­re­lės ir kry­žiai din­go. Po dau­gy­bės me­tų bu­vu­sios ka­ pi­nės vėl pri­mi­nė apie sa­ve, kai Mi­

ni­jos gat­vę pla­ti­nan­tys dar­bi­nin­ kai at­vė­rė se­nus kau­lus. Tuo­met kreip­ta­si į ar­cheo­lo­gus. Šie iš­ka­sė 13 per­ka­sų, nu­sta­tė bu­vu­sias ka­pi­

Mar­ga­ri­ta Ra­ma­naus­kie­nė:

Rei­kia nu­sta­ty­ti ver­ tin­gą­sias sa­vy­bes – lai­do­ji­mo vie­tos tu­ ri ar­cheo­lo­gi­nę ver­tę, taip pat is­to­ri­nę, kaip pa­gar­bos vie­ta.

nių ri­bas. Se­no­sios Smel­tės ka­pi­ nės bu­vo maž­daug 5 hek­ta­rų plo­ to. Kons­ta­tuo­ta, kad anks­ty­viau­si pa­lai­do­ji­mai sie­kia XVIII am­žiaus pra­džią.

Ver­ty­bių są­ra­še neeg­zis­tuo­ja

Klai­pė­do­je yra 14 se­nų­jų ka­pi­nių, ku­rios įre­gist­ruo­tos Kul­tū­ros ver­ ty­bių re­gist­re. Smel­tės ka­pi­nių tarp jų nė­ra. Kai tik ar­cheo­lo­gai iš­ty­rė vie­ to­vę, krei­pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės pa­vel­do­sau­gi­nin­kus, in­for­ muo­da­mi apie esa­mą si­tua­ci­ją. Ką to­liau da­ry­ti, tu­ri įver­tin­ ti Klai­pė­dos mies­to Ne­kil­no­ja­ mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­ba. Ta­ry­bos na­rė Mar­ga­ri­ta Ra­ma­naus­kie­nė sa­kė, kad po­sė­dy­ je tas ka­pi­nes nu­spręs­ta įtrauk­ti į Kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gist­rą, bet esą rei­kia pa­tiks­lin­ti ri­bas, nes ten bu­vu­sios ke­lios ka­pi­nės. „Rei­kia nu­sta­ty­ti ver­tin­gą­sias sa­vy­bes – lai­do­ji­mo vie­tos tu­ri ar­ cheo­lo­gi­nę ver­tę, taip pat is­to­ri­ nę, kaip pa­gar­bos vie­ta. Tie­siog ta vie­ta tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­ma ir ten

Dvip­ras­my­bė: nors dar va­sa­rą ar­cheo­lo­gai pa­skel­bė Mi­ni­jos gat­vė­je

at­ka­sę se­ną­sias ka­pi­nes, lig šiol čia vis dar gy­vuo­ja ofi­cia­li šu­nų ve­ džio­ji­mo aikš­te­lė. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­ga­lė­tų vyk­ti jo­kios sta­ty­bos“, – tei­gė M.Ra­ma­naus­kie­nė. Gy­vū­nams – ne vie­ta

Smel­tės ka­pi­nės ne tik pa­mirš­tos, ma­ža to, jos ofi­cia­liai pa­vers­tos šu­ nų ve­džio­ji­mo aikš­te­le. Te­ri­to­ri­ją ty­ri­nė­jęs ar­cheo­lo­gas Egi­di­jus Ab­ro­ma­vi­čius pa­ste­bė­ jo, kad čia yra ir neo­fic­ ia­lios na­mi­ nių gy­vū­nė­lių ka­pi­nės su ant­ka­ piais, ku­riuo­se iš­kal­ti šu­nų var­dai. Kai ku­riems šu­ne­lių ant­ka­piams

pa­nau­do­ti se­nų­jų klai­pė­die­čių pa­ mink­li­niai ak­me­nys. „Da­bar ten sto­vi ženk­las, ku­ris ro­do, kad te­nai yra šu­nų ve­džio­ji­ mo aikš­te­lė. Kai vis­kas bus ofi­cia­ liai su­tvar­ky­ta ir per­duo­da Ka­pi­ nių prie­žiū­ros tar­ny­bai, te­ri­to­ri­ja bus pa­ženk­lin­ta spe­cia­lia len­te­le ir šu­nų aikš­te­lė tu­rė­tų iš te­nai ding­ ti „, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė But­ ku­vie­nė.

Ra­šyk Ka­lė­dų Se­ne­liui ir ke­liauk į Ma­ro­ką!

Ka­lė­dų Se­ne­lio do­va­nų lau­kia ir di­ de­lis, ir ma­žas. Ne ką ma­žiau dė­ me­sio ti­ki­si ir pa­ts ži­la­barz­dis, su ma­lo­nu­mu skai­tan­tis kiek­vie­ną laiš­ką, kad ir koks jis bū­tų – links­ mas, liūd­nas, ei­liuo­tas ar pieš­tas. Mū­sų gru­pės dien­raš­čiai ir ke­lio­nių or­

ga­ni­za­to­rius „Ma­ge­la­no kelionės“ kvie­čia skai­ty­to­jus pa­ra­šy­ti Ka­lė­ dų Se­ne­liui ir pa­si­nau­do­ti ga­li­my­ be lai­mė­ti ke­lio­nę į Ma­ro­ką. Gruo­džio 7-ąją dien­raš­čiai „Kau­ no die­na“, „Vil­niaus die­na“, „Klai­ pė­da“ vi­siems sa­vo skai­ty­ to­jams do­va­nos ne­mo­ka­mą prie­dą – spal­vin­gą žur­na­ lą „Ka­lė­di­nis ka­len­do­ rius“, ku­ria­me bus įdė­ tas ste­buk­lin­gas vo­kas. Ra­dę vo­ką, pa­si­tel­ki­te sa­vo fan­ta­zi­ją, pa­ra­šy­ ki­te Ka­lė­dų Se­ne­liui laiš­ ką, at­neš­ki­te jį į re­dak­ci­ją, o mes pa­si­rū­pin­si­me, kad jū­ sų ži­nia pa­siek­tų ži­la­barz­dį. Kur­ti laiš­ką ga­li kiek­vie­nas – ra­šy­ti ne­ mo­kan­čius vai­kus kvie­čia­me jį pa­pras­čiau­siai nu­pieš­ti. Svar­ biau­sia – kad jū­sų kū­ri­nys bū­tų

nuo­šir­dus ir ori­gi­na­lus. K iek­v ie­ na­me mies­ te – Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­ je – iš gau­tų laiš­kų bus iš­rink­ta po 20 ori­gi­na­liau­sių laiš­kų. Vė­liau vi­ si jie at­si­durs ste­buk­lin­ga­me Ka­lė­ dų Se­ne­lio mai­še, iš jo bur­tų ke­liu bus iš­rink­tas vie­nas laiš­kas, ku­rio au­to­riui ati­teks ke­lio­nių or­ga­ni­za­ to­riaus „Ma­ge­la­no kelionės“ pri­ zas – ke­lio­nė į Ma­ro­ką dviem as­ me­nims. „Lai­mė­ję ke­lio­nę į Ma­ro­ką pa­si­ ner­si­te į ste­buk­lin­gą tūks­tan­čio ir vie­nos nak­ties pa­sa­ką su Sa­cha­ ros mis­ti­ka, At­la­so kal­nų di­dy­be ir spal­vin­ga ber­be­rų kul­tū­ra. Ke­liau­ si­te Lie­tu­vos Ma­ge­la­no – Dai­niaus Kin­de­rio pra­min­tais ta­kais se­nų­jų mies­tų la­bi­rin­tais, kal­nų ser­pan­ti­

nais, dy­ ku­mų oa­zė­mis ir At­ lan­to van­de­ny­no pa­kran­te jo pa­ties su­kur­tu marš­ru­tu. Nors Dai­nius ke­lia­vo po ke­lias de­šim­tis Af­ri­kos ša­lių, Ma­ro­kas – jo mėgs­ta­miau­ sia kryp­tis Af­ri­ko­je“, – ža­da Ka­ lė­dų staig­me­ną pa­ren­gęs ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius. Dar du bur­tų ke­liu iš­rink­ti lai­ min­gie­ji fi­na­lo da­ly­viai suau­gu­ sių­jų ir trys – vai­kų ka­te­go­ri­jo­je bus ap­do­va­no­ti įspū­din­gais ka­lė­ di­niais pri­zais. Laiš­kų lau­kia­me ad­re­sais: Vil­ niu­je – Lab­da­rių g. 8, Kau­ne – Kęs­tu­čio g. 86, Klai­pė­do­je – Nau­ jo­jo So­do g. 1A, „K cent­re“. „Klaipėdos“ inf.

6

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

nuomonės

Po­li­ti­kų pa­ža­dų sau­lė­ly­dis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kar­tos kei­čia­si, o dar­bai – ne

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

B

ro­n ius Pau­ž a, Be­ne­d ik­t as Juod­k a, Bro­n ius Bra­d aus­ kas, kon­ser­va­to­rius Ari­man­ tas Dum­čius, Jo­nas Kond­ro­ tas, Da­l ia Tei­šers­ky­tė, Al­g ir­das Pa­tac­ kas – tai šios ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai, ku­r ie yra pa­na­šaus am­ž iaus, kaip ir už­va­kar Ana­pi­l in iš­ke­l ia­vęs Ju­l ius Ve­sel­ka. Sei­mo na­r ių am­ž iaus vi­dur­ kis – 52 me­tai. Tai be­veik tre­jais me­tais dau­g iau nei anks­tes­nės ka­den­ci­jos. Aki­vaiz­du, kad mū­sų po­l i­t i­kai sens­ ta, o švie­ž io krau­jo į par­la­men­tą par­ ti­jų są­ra­šų su­da­r y­to­jų ar rin­kė­jų va­ lia įlie­ja­ma vis ma­ž iau. Na, o jei ir įlie­ ja­ma, ga­l i­ma vi­sai pa­g rįs­tai svars­ty­t i apie to krau­jo ko­ky­bę.

Aki­vaiz­du, kad mū­sų po­li­ti­kai sens­ta, o švie­ žio krau­jo į par­la­men­tą par­ti­jų są­ra­šų su­da­ry­to­ jų ar rin­kė­jų va­lia įlie­ja­ ma vis ma­žiau. Iš vi­sų par­la­men­t i­n ių par­t i­jų ly­de­r ių ap­link sa­ve ma­ty­ti jau­nus žmo­nes be­ ne la­biau­siai mėgs­ta Dar­bo par­t i­jos pir­m i­n in­kas Vik­to­ras Us­pas­k i­chas. Dau­g iau­sia jau­no am­ž iaus po­li­ti­k ų jis ir at­si­ve­dė su sa­vi­mi į Sei­mą. Dėl dvie­ jų iš jų – tris­de­šimt­me­čių Vy­tau­to Gap­ šio ir Vi­ta­l i­jos Von­ž u­tai­tės – ne­l ie­čia­ my­b ės pa­nai­k i­n i­mo į Sei­mą va­kar krei­pė­si ge­ne­ra­l i­nis pro­ku­ro­ras. Su Dar­bo par­t i­ja į Sei­mą pa­te­ko ir jau­ niau­sias par­la­men­ta­ras – 25-erių Vik­ to­ras Fio­do­ro­vas. Šis po­l i­t i­kas dar ne taip se­niai va­do­va­vo nie­kuo po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je ne­pa­si­ž y­mė­ju­siai Lie­tu­vos lei­bo­ris­tų par­ti­jai. Tie­sa, kaip nors pa­si­ žy­mė­ti ne­la­bai ir bu­vo pro­gų, nes ši par­ ti­ja bu­vo rei­ka­lin­ga tik tam pa­čiam V.Us­ pas­k i­chui. Ji lyg fe­nik­sas tu­rė­jo pa­k il­t i tuo at­ve­ju, jei bū­t ų bu­v u­si lik­v i­duo­ta Dar­bo par­ti­ja. Tad kal­bant apie jau­nuo­ sius V.Us­pas­ki­cho bend­ra­ž y­gius ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad liau­dies iš­min­tis by­lo­ja tie­są – obuo­lys nuo obels to­li ne­rie­da. Tą pa­čią iš­min­tį ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir ki­ toms par­ti­joms, ku­rios ap­skri­tai ne­ga­li pa­si­g ir­ti au­gan­čia pa­mai­na. Net verž­ lūs ir jau­ni li­be­ra­lai iš tie­sų ne­bė­ra nei to­k ie verž­lūs, nei jau­n i. 2000-ai­siais jau­niau­siu Sei­mo na­riu ta­pęs Li­be­ra­ lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis sa­ vo frak­ci­jo­je taip ir li­ko jau­niau­sias. Tad daž­nai es­ka­luo­ja­ma vil­tis, kad at­ eis nau­jo­ji po­li­ti­k ų kar­ta ir Lie­tu­vą už au­sų iš­temps iš vi­sų ne­gan­dų liū­no, ne­bū­ti­nai iš­si­pil­dys.

N

us­kam­bė­jo Sei­me prie­sai­ kos žo­džiai, ge­ra­no­riš­ki ir ne­la­bai ge­ra­no­riš­ki pa­ lin­kė­ji­mai. Jau iš­gir­do­me pir­muo­sius abe­jo­ti­nus pa­ža­dus. Val­džio­je, kaip ir kiek­vie­no mū­sų gy­ve­ni­me, vei­kia tie pa­tys tva­ru­mo dės­niai. Jei­gu tuš­čia pi­ni­gi­nė, keisk ne­kei­tęs šei­mi­nin­kes, ge­res­nių bly­ nų ne­su­lauk­si. Ne­bent lo­vo­je mie­ go­ti bus mie­liau. Bet tas ma­lo­nu­ mas, urz­giant tuš­čiam skran­džiui, grei­tai iš­ga­ruo­ja. Tau­tos skran­dis taip pat sklei­džia ne­ri­mą ke­lian­ čius gar­sus, į ku­riuos bu­vo pri­si­ ža­dė­ję ne­dels­da­mi rea­guo­ti nau­jai iš­rink­tie­ji. Bet jų veiks­mai, dar ne­ pra­dė­jus dirb­ti, jau ke­lia rim­tų abe­ jo­nių. Tas en­tu­zias­tin­gai ža­dė­tas mi­ ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mas jų kal­bo­se vis re­čiau pri­si­me­na­mas. Nors pir­miau­sia lo­giš­kiau bū­tų bu­vę grą­žin­ti pen­si­nin­kams sko­lą, o tik pa­skui pra­dė­ti nau­jo eko­no­ mi­kos na­mo sta­ty­bą. Da­bar išei­na, kad, ne­grą­ži­nus pen­si­nin­kams tos sko­los, jų pi­ni­ gais bus ban­do­ma pa­ge­rin­ti ki­tos so­cia­li­nės žmo­nių gru­pės gy­ve­ ni­mą. Aki­vaiz­du, kad to­je rė­mi­mo kam­pa­ni­jo­je da­ly­vaus ir ne­grą­žin­ tų pen­si­jų pi­ni­gė­liai. Kaž­ko­kie ste­ buk­lin­gi pi­ni­gė­liai! Vie­nai vy­riau­ sy­bei pa­dė­jo iš kri­zės iš­bris­ti, da­bar ki­tai vy­riau­sy­bei dar sa­vo al­ka­nus gy­ve­ni­mo bro­lius su­šelps. Išei­na, kad ne nau­jo­ji vy­riau­sy­bė, o varg­ šas varg­šą gel­bės. Men­ka pa­guo­da, kad ne­ža­da­ ma nak­ti­nių re­for­mų, o dirb­ti pla­ nin­gai, kaip anuo­met. Tai pa­guo­ džia, bet aki­vaiz­du, kad vi­sa tai vyks vėž­lio žings­niais. Iki lie­pos 1 d. ko­mi­si­jos nag­ri­nės esa­mą pa­ dė­tį, o pa­skui jau drioks­te­lės nau­ji spren­di­mai. Tik ar bus lai­ko tiems spren­di­mams, pra­dė­jus pir­mi­nin­ kau­ti ES ir da­ry­ti ap­ma­tus 2014 m. biu­dže­tui? Ste­bi­na ir ža­da­mų ko­mi­si­jų gau­ sa, tar­si į Sei­mą su­si­rin­kę vie­ ni nau­jo­kai ir ne­be­ži­no, ką iki šiol dir­bo. Su­si­da­ro įspū­dis, kad ark­lių kei­ti­mas per­kė­lo­je pa­si­rink­tas ne pa­čiu ge­riau­siu lai­ku ir ne pa­čio­je ge­riau­sio­je vie­to­je. Se­no­ji vy­riau­sy­bė sa­vo ark­lius iš­ kin­kė, nau­jo­ji nie­kaip tų ark­lių ne­ su­ran­da. Jei­gu del­sia­ma ieš­ko­ti mi­ nist­rų, va­di­na­si, jie sun­kiai ran­da­mi ar­ba ran­da­mi su įgim­to­mis nuo­dė­ mė­mis. To­dėl ir del­sia­ma, kad, ne­duok Die­ve, iki jie bus pa­tvir­tin­ti šioms pa­rei­goms, neiš­kil­tų jų nuo­dė­mės vie­šu­mon. Po to – te­gul ir tva­nas. Te­gul pa­tys ka­pa­no­ja­si, nes juos pa­si­rin­ko pa­ti Pre­zi­den­tė, o vi­ si ki­ti, pra­de­dant par­ti­jų va­dais ir prem­je­ru, bus nie­kuo dė­ti. Daž­ nai nau­jie­ji pra­dė­jo ci­tuo­ti už­sie­ nio va­do­vų min­tis, to­se ša­ly­se esa­ mą tvar­ką. Tai by­lo­ja, kad žmo­nės ap­si­skai­tę.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Įsi­mi­nė J.Ve­sel­kos žo­džiai

Man la­bai gai­la ana­pi­lin išė­ju­sio Sei­mo na­rio Ju­liaus Ve­sel­kos. Jis bu­vo la­bai ge­ras po­li­ti­kas. La­bai bū­da­vo įdo­mu klau­sy­tis jo kal­bų. Ma­no at­min­ty­je yra įsi­rė­žę J.Ve­ sel­kos pa­sa­ky­ti žo­džiai: „Rei­kia ne ka­riau­ti, o pre­kiau­ti“. Jei vi­si va­do­ vau­tų­si jo de­vi­zu, drau­giš­kai su­tar­ tų su vi­so­mis ša­li­mis, gal ne­bū­tų ir tos kri­zės, el­ge­tų prie baž­ny­čių, su­nai­kin­tų ga­myk­lų. Gai­la, kad ne vi­si no­rė­jo klau­sy­ti šio po­li­ti­ko. Ni­jo­lė

Džiu­gi­na uni­ver­si­te­to tvo­ra

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Vis dėl­to ne­si­gir­di ra­gi­ni­mo liau­ tis vo­gus ir me­la­vus. Ki­tas ne­nuo­ sek­lu­mas – kai jau ne vie­ną kar­tą nai­kin­tam Sei­mo na­rio imu­ni­te­tui vėl su­da­ro­ma ko­mi­si­ja. Ne­gi anks­ čiau be jo­kios prie­žas­ties nai­ki­no? Ant­ra ver­tus, tai at­vi­ras ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas pro­ku­ro­ro iš­sa­ky­tais tei­gi­ niais ir iki tol vy­ku­siems teis­mo po­ sė­džiams. Ne­gi ši ko­mi­si­ja re­vi­zuos iki­teis­mi­nius ty­ri­mus ir iki tol vy­ ku­sius teis­mo po­sė­džius? To­dėl tie pa­baks­no­ji­mai į Va­ka­ rų de­mok­ra­ti­jas dau­giau kve­pia de­ ma­go­gi­ja, nei nuo­šir­džiu no­ru pa­si­ kliau­ti teis­mo spren­di­mais.

Ko ga­li­ma ti­kė­tis, kai Sei­mo na­rė, pa­ dė­ju­si ran­ką ant Kons­ti­tu­ci­jos, pri­sie­ kia, o jos na­mu­kas pui­kuo­ja­si su dvi­ kal­be len­te­le?

Ta­me mar­ga­me in­for­ma­ci­jos srau­te įdo­miai at­ro­do ir pir­mų­jų as­ me­nų rei­tin­gai. Ma­to­me, kad Pre­zi­ den­tės nu­kri­to, o nau­jo­jo prem­je­ro pa­ste­bi­mai pa­ki­lo. Pre­zi­den­tė dir­ ba jau tre­je­tą me­tų, o prem­je­ras sa­ vo dar­bo dar nė ne­pra­dė­jo. Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas ir pro­ gra­mos ruo­ši­mas – ne tas dar­bas, už ku­rį tei­kia­mi rei­tin­gai. Kol kas jis vie­šo­je erd­vė­je vi­so la­bo ge­ras žmo­gus. Ir ne dau­giau. Tai iš kur tie rei­tin­gai, po­nai rei­tin­gų ga­ min­to­jai? Dar keis­čiau at­ro­do, kai skel­bia­mi sa­vo pa­rei­go­mis ar­ba po­li­ti­niu svo­ riu ne­sug­re­ti­na­mų žmo­nių rei­tin­ gai. Pa­rei­gin­go kiem­sar­gio rei­tin­gai vi­sa­da bus aukš­čiau už tos se­niū­ ni­jos va­do­vo rei­tin­gus. Ne­dau­ge­lis su­pran­ta tą rei­tin­gų vir­tu­vę, ki­ti ne­pag­rįs­tai džiau­gia­si ar­ba grie­žia

dan­ti­mis. „Opiu­mas liau­džiai“, – pa­sa­ky­tų ži­no­mas he­ro­jus. Ki­ta ne ma­žiau įdo­mi sta­tis­ti­kos in­for­ma­ci­ja, kad gy­ven­to­jų pa­ja­mos su­ma­žė­jo, bet ban­kuo­se in­dė­liai pa­di­dė­jo. Rea­liai bū­tų, kad pil­ko­ji ma­sė kaip gy­ve­no, taip ir te­be­gy­ve­ na. Bet štai ke­le­tas tūks­tan­čių pa­čių tur­tin­giau­sių­jų sa­vo pa­ja­mo­mis so­ li­džiai pa­pil­dė ban­kų ki­še­nes. Nors jie pa­tys vie­šai nei­gia apie tur­to pa­ gau­sė­ji­mą ir nuo­lat ai­ma­nuo­ja apie sle­gian­čias sko­las. Tad iš kur at­si­ran­da tie ofi­cia­ lūs pi­ni­gai? Ka­dan­gi ta sta­tis­ti­ka mums nie­ko są­ži­nin­go ne­pa­sa­ko, ga­li­ma tik nu­ma­ny­ti, kad še­šė­li­ nia­me vers­le su­ka­si ant­ras ša­lies biu­dže­tas, kad dek­la­ruo­ja­mos pa­ ja­mos duo­da de­šim­te­rio­pą pel­ną, vie­to­je vie­no pa­gau­to kont­ra­ban­ dos mi­li­jo­no pra­sprūs­ta de­šim­tys ne­pa­gau­tų. Pap­ras­tam pi­lie­čiui, anot mū­sų kla­si­ko Juo­zo Er­lic­ko, te­lie­ka gi­ liai įkvėp­ti gai­vių ry­ti­nių iš­me­ta­ mų­jų du­jų, li­ku­sių nuo pra­švil­pu­ sio kont­ra­ban­dos ka­ra­va­no. Ir jei alaus bu­te­lis neat­kimš­tas, prie jo sė­din­tis vy­ras ga­li ka­žin kiek sė­ dė­ti, jis vis tiek ne­pa­si­gers. Kaip ir tuš­čios tau­tos pi­ni­gi­nės vie­šai da­ li­ja­mais pa­ža­dais neuž­pil­dy­si. Ko ga­li­ma ti­kė­tis, kai Sei­mo na­rė, pa­ dė­ju­si ran­ką ant Kons­ti­tu­ci­jos, pri­ sie­kia, o jos na­mu­kas pui­kuo­ja­si su dvi­kal­be len­te­le? Ne­tei­sy­bė ir že­mės ūky­je. Ūki­nin­ kai ver­kia dėl ma­žų ES iš­mo­kų, nors gau­na be­veik 500 li­tų už hek­ta­rą. Ir skriau­džia ki­tą sa­vo bro­lį tau­tie­tį, iš ku­rio tą hek­ta­rą nuo­mo­ja­si, mo­kė­ da­mas už to hek­ta­ro nuo­mą 200– 250 li­tų. Tai­gi, gau­na pi­ni­gų, su­mo­ ka nuo­mos mo­kes­tį ir dar jam pu­sė tos su­mos lie­ka, jau ne­kal­bant apie pa­ja­mas už gau­tą der­lių. Se­ny­vi žmo­nės že­mę nuo­mo­ja be su­tar­čių, tad yra taip, kad tuos nuo­mpi­ni­gius gau­na tik už praė­ ju­sius ar už­praė­ju­sius me­tus. Mat praė­ju­sie­ji bu­vo ne­der­lin­gi. Va­lius V.

Kas ry­tą va­žiuo­da­ma į dar­bą pro uni­ver­si­te­tą pa­si­džiau­giu tvar­ko­ ma rau­do­nų ply­tų tvo­ra. Ji ta­po to­ kia ryš­ki, gy­va, at­gai­vi­nan­ti ap­lin­ ką. Sma­gu, kai gra­žus uni­ver­si­te­to mies­te­lis kei­čia­si į ge­ra ir kas ry­tą džiu­gi­na akį. Da­lia

Rei­kia lie­tu­viš­kų lie­pų

Sa­vi­val­dy­bė iš­kir­to Lie­pų gat­vė­je au­gu­sias lie­pas. Vie­to­je jų ža­da pa­ so­din­ti olan­diš­kas. Ar tai nė­ra ab­ sur­das, kai pas mus tie pa­tys me­džiai au­ga? Aiš­ki­na­ma, kad olan­diš­kos lie­pos nė­ra to­kios le­pios ir rei­ka­lau­ ja ma­žiau prie­žiū­ros. Ats­pa­res­nės nei lie­tu­viš­kos. Keis­tas spren­di­mas, kad no­ri­ma pi­ni­gus ati­duo­ti Olan­ di­jai. Kas jie mums – drau­gai, gi­mi­ nės? Tai­gi Klai­pė­do­je yra uni­ver­si­ te­tas, žel­di­nių spe­cia­lis­tai, ne­gi jie ne­ga­li pa­rink­ti tin­ka­mų me­džių? Jei neuž­ten­ka sa­vų spe­cia­lis­tų, lai at­si­ ve­ža iš ki­tų mies­tų. Pet­ras

Gąs­di­na vai­ruo­to­jai su ke­pu­rė­mis

Ke­ly­je bi­jau dvie­jų da­ly­kų – trak­ to­ri­nin­kų ir vai­ruo­to­jų su ke­pu­rė­ mis. Pir­mie­ji šiaip vai­ruo­ja di­de­ les trans­por­to prie­mo­nes ir daž­nai bū­na ne­blai­vūs. Vai­ruo­to­jai su ke­ pu­rė­mis daž­niau­siai bū­na se­nu­ kai. Jie sa­vo au­to­mo­bi­liu­kais iš­va­ žiuo­ja kar­tą per sa­vai­tę į so­dą. Jei žmo­gus, įli­pęs į ma­ši­ną, pa­mirš­ta nu­siim­ti ke­pu­rę, tai ką jau kal­bė­ti apie jo vai­ra­vi­mo įgū­džius. Jie ne­ ži­no, kur va­žiuo­ja, pa­mirš­ta ro­dy­ti po­sū­kių sig­na­lus. Vy­tas

Eg­lė pa­na­ši į per­nykš­tę

Di­džiau­sio uos­ta­mies­ty­je pre­ky­ bos cent­ro aikš­te­lę jau ku­ris lai­kas puo­šia šven­ti­nė eg­lė. Ji tik­rai la­ bai gra­ži, ta­čiau pri­me­na per­nykš­ tį mies­to šven­ti­nį me­de­lį. Pa­na­ši ir pa­ti eg­lė, ir pa­puo­ši­mai, ir vir­šū­ nė. Gai­la, kad ne­su­ge­ba­ma su­gal­ vo­ti nie­ko nau­jo. Ta­čiau sma­gu, jog ir kai ku­rie vers­li­nin­kai di­de­ lį dė­me­sį ski­ria šven­ti­niams pa­ puo­ši­mams. Švie­čian­čių de­ko­ra­ci­ jų trūks­ta tik se­na­mies­ty­je. Gal kai bus įžieb­ta mies­to eg­lė, ja­me taps švie­siau ir šven­tiš­kiau. Ing­ri­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TREČIADIENIS, LAPKRIČIO 28, 2012

lietuva

Iš pre­zi­den­tū­ros – lyg po šal­to du­šo Komentaras

Kas grei­čiau ap­leis S.Dau­kan­to aikš­tės rū­mus ir kuo trum­ piau šne­kės su žur­na­lis­tais? Šio­je rung­ty­je va­kar var­ žė­si net ke­li kan­di­ da­tai į mi­nist­rus.

Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

P

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pra­dė­jo pa­že­mi­ni­mu

Iš pre­zi­den­tū­ros rei­kia pa­si­ša­lin­ti kuo grei­čiau. Re­gis, toks va­kar bu­ vo tri­jų pre­ten­den­tų į mi­nist­rus, ap­lan­kiu­sių Da­lią Gry­baus­kai­tę, tiks­las. Pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi tryš­ko tik vie­na – Dar­bo par­ti­jos (DP) at­ sto­vė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė. Li­ku­sių tri­jų at­sa­ky­mai žur­na­ lis­tams – šykš­tūs, trum­pi, irz­lūs ir „vi­so ge­ro“. Ma­tyt, nė vie­nam iš kan­di­da­tų po­kal­bis su ša­lies va­do­ ve ne­bu­vo ma­lo­nus. Rie­biau­sią an­ tau­sį D.Gry­baus­kai­tė tėš­kė kai­rių­jų kan­di­da­tui į su­si­sie­ki­mo mi­nist­rus Ri­man­tui Sin­ke­vi­čiui – pa­tik­ri­no jo už­sie­nio kal­bos ži­nias. „Ji pa­pra­šė ang­liš­kai pa­kal­bė­ti“, – po su­si­ti­ki­ mo iš­si­ta­rė pa­ts kai­ry­sis. Pre­zi­den­tės ka­bi­ne­te jis už­tru­ ko ma­žiau nei de­šimt mi­nu­čių. D.Gry­baus­kai­tė, jo žo­džiais, esą do­mė­jo­si, kiek jis įsi­gi­li­nęs į Lie­ tu­vos ir Eu­ro­pos su­si­sie­ki­mo bei tran­zi­to pro­ble­mas. Kal­bė­jo pink­liai

Ne­ką iš­sa­miau su­si­ti­ki­mą su Pre­ zi­den­te ko­men­ta­vo ir ūkio mi­nist­ro po­rtfe­lio sie­kian­ti so­cial­de­mok­ra­tė Bi­ru­tė Vė­sai­tė. Ji te­pa­sa­kė, kad su D.Gry­baus­kai­te pa­šne­kė­jo ir apie vals­ty­bi­nes įmo­nes. So­cial­de­mok­

An­tau­sis: Pre­zi­den­tė la­bai trum­pai tik­ri­no kan­di­da­to į su­si­sie­ki­mo mi­

nist­rus R.Sin­ke­vi­čiaus ang­lų kal­bos ži­nias.

ra­tė iš Pre­zi­den­tės iš­gir­do, kad dėl mi­nist­rų ji „sa­kė spren­di­mus da­ ry­sian­ti vė­liau“. B.Vė­sai­tė su ša­lies va­do­ve šne­kė­jo­si apie 15 mi­nu­čių. Po­piet į S.Dau­kan­to aikš­tės rū­ mus at­vy­ku­si DP kan­di­da­tė užim­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro po­stą Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė po su­si­ti­ki­mo bu­vo nu­si­tei­ku­si ge­riau­siai. Ji no­riai

Bi­ru­tė Vė­sai­tė:

Dėl mi­nist­rų Pre­zi­den­ tė sa­kė spren­di­mus da­ry­sian­ti vė­liau.

aiš­ki­no: „Ap­ta­rė­me vi­są tą ma­ty­mą, vi­zi­ją švie­ti­mo sis­te­mo­je ir ar­tė­jan­tį pir­mi­nin­ka­vi­mą. La­bai trum­pai, sa­ ky­čiau, vi­siš­kai neil­gai.“ DP vi­ce­pir­mi­nin­kė kar­to­jo, kad jos kan­di­da­tū­ra va­do­vau­ti Švie­ti­

Vy­gan­do Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai – tin­ka­ miau­sia, esą ji švie­ti­mo pro­ble­mo­ mis do­mi­si jau sep­ty­ne­rius me­tus.

re­zi­den­tas Val­das Adam­kus su kan­d i­da­tais į mi­n ist­r us iš tie­sų bend­rau­da­vo il­gai, mėg­da­vo įsi­ž iū­rė­t i į žmo­g ų, pa­jus­ti tą as­me­ny­bę. D.Gry­baus­kai­tė, kal­bė­da­ma­si trum­pai, re­g is, no­r i ne pa­jus­ti kan­di­da­to as­me­ny­bę, bet įver­ tin­ti funk­ci­nes to žmo­gaus, su ku­riuo kal­ba­si, ga­l i­my­bes. O tam už­ten­ka ir ke­l ių mi­nu­čių. Be to, Pre­z i­den­tė, aiš­ ku, jau iš anks­to tu­rė­jo tu­rė­ti nuo­dug­ nią in­for­ma­ci­ją apie kiek­vie­ną iš kan­ di­da­tų, tai­gi su­si­da­ry­ti bend­rą vaiz­dą ga­lė­jo jau anks­č iau. Ko­k ie bus jos spren­d i­mai, ne­spė­l io­k i­me. O dėl DP kan­d i­da­t ų, ma­to­me, kad jie sten­g ia­si kuo lanks­čiau iš­spręs­t i šią pro­ble­mą ir ne­su­teik­t i ga­l i­my­bės jų kan­d i­da­t ų kri­ti­kuo­ti bei at­mes­ti. Kiek ma­to­me, jie ren­ka kan­di­da­tus ne­kreip­da­mi dė­me­ sio į par­tiš­ku­mą.

mo­kan­ti ki­tą už­sie­nio kal­bą – vo­ kie­čių. Su­si­ti­ki­mų su kan­di­da­tais į mi­nist­rus ma­ra­to­ną D.Gry­baus­ kai­tę tęs ry­toj.

At­sit­vė­rė ty­la

Pre­ten­zi­jų va­do­vau­ti So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai tu­ rin­ti DP at­sto­vė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė va­kar el­gė­si keis­čiau­siai. Po po­kal­ bio su D.Gry­baus­kai­te iš pre­zi­den­ tū­ros ji kuo sku­biau­siai pa­si­ša­li­no. Iš­ti­ki­ma Vik­to­ro Us­pas­ki­cho bend­ ra­žy­gė su D.Gry­baus­kai­te kal­bė­jo­ si kur kas il­giau nei ki­ti kan­di­da­tai – dau­giau nei pus­va­lan­dį. „Klau­si­mų so­cia­li­nė­je sri­ty­je yra la­bai daug, tad bu­vo apie ką pa­kal­ bė­ti. Vi­si klau­si­mai, pa­tys ak­tua­ liau­si Lie­tu­vos žmo­nėms. La­bai ačiū“, – tiek po su­si­ti­ki­mo iš­spau­ dė DP kan­di­da­tė. Ji neatsk­lei­dė, ar Pre­zi­den­tė tik­ ri­no jos ang­lų kal­bos ži­nias. Kan­ di­da­tė yra pri­pa­ži­nu­si, kad ang­liš­ kai jai kal­bė­ti se­ka­si sun­kiai, nes ji

V.Us­pas­ki­cho iš­dai­gos

Ta­čiau ga­lu­ti­nio Mi­nist­rų ka­bi­ne­to są­ra­šo vis dar nė­ra, nes ne­re­gė­tus fo­ku­sus ir to­liau kre­čia DP. Dar už­va­kar į že­mės ūkio mi­ nist­rus V.Us­pas­ki­chas siū­lė kon­ ser­va­to­rių Min­dau­gą Kuk­lie­rių. Toks DP po­li­ti­nis ma­nev­ras pri­ bloš­kė net pa­skir­tą­jį prem­je­rą Al­ gir­dą But­ke­vi­čių, tad va­kar jis pa­ts šiai kan­di­da­tū­rai ta­rė „ne“. Ką vėl pa­siū­lys V.Us­pas­ki­chas – va­kar dar ne­bu­vo aiš­ku. Kul­tū­ros mi­nist­ro kan­di­da­tū­rą taip pat vis dar gau­bia mig­la. DP į šį po­stą siū­lė pre­ten­duo­ti te­le­vi­zi­ jos lai­dų ve­dė­jui, pro­diu­se­riui Juo­ zui Gai­žaus­kui. Ta­čiau A.But­ke­vi­ čius va­kar va­ka­re pra­ne­šė at­me­tąs ir šią kan­di­da­tū­rą.

At­guls gim­tinėje Pir­ma­die­nį stai­ga mi­ręs Sei­mo na­ rys Ju­lius Ve­sel­ka bus lai­do­ja­mas ry­toj Uk­mer­gės ra­jo­ne, sa­vo gim­ tuo­siuo­se Sie­si­kuo­se.

Sei­mo Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­rius pra­ne­šė, kad at­si­svei­kin­ti su ve­ lio­niu ga­li­ma lai­do­tu­vių na­muo­se „Nut­rū­ku­si sty­ga“ Vil­niu­je. Ry­toj 11 val. lai­do­tu­vių pro­ce­si­ja iš­vyks į Sie­si­kus. 12.30 val. Sie­si­kų Šv. Apaš­ta­lo Balt­ra­mie­jaus baž­ny­ čio­je bus au­ko­ja­mos šv. Mi­šios už ve­lio­nį. J.Ve­sel­ka bus pa­lai­do­tas gim­tų­jų Sie­si­kų ka­pi­nė­se. Pa­gal įsta­ty­mus Sei­mo na­riai lai­ do­ja­mi vals­ty­bės lė­šo­mis. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai pri­klau­sęs par­la­men­ta­ras J.Ve­sel­ ka mi­rė pir­ma­die­nį prieš vi­dur­ die­nį at­vy­kęs į Ži­nių ra­di­jo tie­sio­ gi­nę lai­dą. Įta­ria­ma, kad jį iš­ti­ko šir­dies smū­gis. Spa­lį 69-erių po­li­ti­kas bu­vo iš­ rink­tas į Sei­mą penk­tai ka­den­ci­jai. Jį bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti Sei­mo Eko­ no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. J.Ve­sel­ka gi­mė 1943 m. va­sa­rio 8 d. Uk­mer­gės ra­jo­no Sie­si­kų mies­ te­ly­je ama­ti­nin­kų šei­mo­je. Vil­niaus uni­ver­si­te­te jis bai­gė Eko­no­mi­kos fa­kul­te­tą ir įgi­jo eko­no­mis­to spe­ cia­ly­bę, dir­bo dės­ty­to­ju, 1985 m. ap­gy­nė eko­no­mi­kos moks­lų kan­ di­da­to di­ser­ta­ci­ją. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę pe­ rė­jo dirb­ti į Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ ri­ją, nuo 1992-ųjų bu­vo ren­ka­mas į Sei­mą. Vie­ną Sei­mo ka­den­ci­ją – 1996–2000 m. – J.Ve­sel­ka ne­bu­vo iš­rink­tas į Sei­mą. Per šių me­tų rin­ki­mus J.Ve­sel­ka į Sei­mą bu­vo iš­rink­tas Uk­mer­gės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, tad ki­tų me­tų ko­vą čia bus ren­gia­mi nau­ji rin­ki­mai. J.Ve­sel­ka bu­vo ve­dęs, tu­rė­jo sū­ nų ir duk­te­rį. „Klaipėdos“ inf.

Ma­žiau nuo­sto­lių Vals­ty­bės val­do­ma Klai­pė­dos tram­pi­nių lai­vų bend­ro­vė „Lie­tu­ vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė“ (LJL) per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius pa­ty­rė 6,345 mln. li­tų iki­mo­kes­ti­nių nuo­ sto­lių - 1,75 kar­to ma­žiau nei per­ nai ati­tin­ka­mu lai­ku, kai jie sie­kė 11,113 mln. li­tų.

Bend­ro­vės par­da­vi­mo pa­ja­mos sau­sio-rug­sė­jo mė­ne­siais sie­ kė 60,297 mln. li­tų, ar­ba 6 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu, kai jos bu­vo 56,807 mln. li­tų, pra­ ne­šė LJL. LJL šie­met pir­mą­jį pus­me­tį pa­ ty­rė 8,254 mln. li­tų gry­nų­jų nuo­ sto­lių, ar­ba 6,6 kar­to dau­giau ne­ gu tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai bei 1,7 kar­to dau­giau ne­gu pro­gno­za­vo (4,888 mln. li­tų). LJL tu­ri 11 lai­vų, ku­rie pa­sta­ty­ti 1985–1998 me­tais. Šie­met pir­mą­jį pus­me­tį LJL pa­ ja­mos bu­vo 37,6 mln. li­tų – 4,3 pro­c. di­des­nės ne­gu tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai. Vals­ty­bei pri­klau­so kont­ro­li­nis 56,66 pro­c. LJL ak­ci­jų pa­ke­tas. BNS inf.

8

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

užribis

Gra­fi­ti­nin­kai įkliu­vo, bet ne­ža­da liau­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gra­fi­čių pec­kio­to­jai, il­gą lai­ką tam­ pę mies­to po­li­ci­nin­kų bei val­di­nin­ kų kant­ry­bę, pa­ga­liau įkliu­vo ir, pa­ na­šu, šį kar­tą neiš­si­suks nuo rim­tų ne­ma­lo­nu­mų. Gra­fi­ti­nin­kus se­kė ONTB

Uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ro Vy­tau­ to Čia­po pra­dė­ta ko­va su sie­nų ter­ lio­to­jais suak­ty­vi­no po­li­ci­nin­ kų ryž­tą išaiš­kin­ti mies­to pa­sta­tus dar­kan­čius gra­fit­ i­nin­kus. Nors pa­ rei­gū­nams bu­vo ži­no­ma, kas yra di­ džiau­sių gra­fič­ ių au­to­riai, te­ri­to­ri­nių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų pa­rei­gū­nams ne­pa­vy­ko įro­dy­ti jų kal­tės. To­dėl dar va­sa­rą Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nams bu­vo duo­tas nu­ro­dy­ mas de­mas­kuo­ti gra­fi­ti­nin­kus. ONTB vir­ši­nin­kas Val­das Na­ru­ ta­vi­čius ti­ki­no, kad ši už­duo­tis ne­ sut­ruk­dė pa­rei­gū­nams tir­ti sun­kius nu­si­kal­ti­mus. Už­te­ko vie­no pro­fe­ sio­na­lo, ku­riam pa­dė­jo te­ri­to­ri­nių ko­mi­sa­ria­tų po­li­ci­nin­kai, kad bū­tų su­sek­tas vi­sas gra­fi­ti­nin­kų tink­las. De­mas­kuo­ti ne tik uos­ta­mies­ty­ je bei sos­ti­nė­je gy­ve­nan­tys šio ne­ tik­ro me­no at­sto­vai, bet ir jų ko­le­ gos iš Lat­vi­jos, Ru­si­jos bei Uk­rai­nos. Paaiš­kė­jo, kad pec­kio­nių au­to­riai yra anks­čiau le­ga­liai sa­vi­val­dy­bės val­di­ nin­kų lei­di­mus to­kiems pie­ši­niams gau­da­vę as­me­nys. Ope­ra­ci­ja vy­ko nak­tį

Nak­tį iš lapk­ri­čio 14-osios į 15ąją pa­rei­gū­nai su­lai­kė du klai­pė­ die­čius, ką tik iš­pie­šu­sius dar vie­ ną sie­ną. Vie­nas su­lai­ky­tų­jų – vi­są mies­tą dar­kan­čio pa­ra­šo MER au­to­ rius 30-me­tis Mar­kas Paš­ke­vi­čius. Vai­ki­nų kup­ri­nė­se bu­vo ras­ti įkal­čiai – ae­ro­zo­li­niai da­žai. Tą­nakt jie ne tik pie­šė nau­jus gra­fi­ čius, bet ir at­nau­ji­no anks­tes­nius. Šie­met su­ka­ko 10 me­tų nuo pie­ ti­nė­je Klai­pė­dos pu­sė­je vei­kian­čios gru­pės „The blood brot­hers“ įkū­ri­ mo. Jos na­riai sa­vo gra­fi­čius ne­re­tai pa­si­ra­šy­da­vo trum­pi­niu „TB2“. Ne­ se­niai mi­nė­da­mi šią su­kak­tį uos­ta­ mies­čio gra­fit­ i­nin­kai su­lau­kė sve­čių – bend­ra­min­čių iš už­sie­nio, ku­rie čia taip pat pa­li­ko sa­vo pie­ši­nių.

Ati­des­ni klai­pė­die­čiai tu­rė­jo pa­ ste­bė­ti ant bu­vu­sio ki­no teat­ro „Vai­ va“ at­si­ra­du­sių gra­fi­čių už­ra­šuo­se įra­šą „Kiev“, o pie­ti­nė­je mies­to da­ ly­je ant ke­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų – svei­ki­ni­mo su gim­ta­die­niu teks­tus. Api­pai­šė sa­vo Al­ma Ma­ter

Šiai gru­pei pri­ski­ria­mi as­me­nys kol kas įta­ria­mi ne­leis­ti­nai api­pie­šę de­ vy­nis pa­sta­tus, tarp ku­rių ir vie­nas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas – Klai­pė­ dos jau­ni­mo cent­ro pa­sta­tas Puo­ džių gat­vės pra­džio­je. Šia­me pa­sta­te vei­kian­tį bū­re­lį gra­ fi­ti­nin­kai pa­tys anks­čiau yra lan­kę ir mo­kę­si pieš­ti purš­kia­mais da­žais. Pa­rei­gū­nai įta­ri­mus gra­fi­ti­nin­ kams grin­džia au­to­ri­nė­mis tei­sė­ mis, mat kiek­vie­nas šių pie­šė­jų tu­ ri tik jam vie­nam bū­din­gą pa­ra­šą. Be to, pas įta­ria­muo­sius ras­ti iš­ti­si jų iš­pieš­tų gra­fi­čių ka­ta­lo­gai, iš ku­rių aiš­kė­ja, jog jie pie­šė ne tik ant pa­ sta­tų, bet ir trau­ki­nių. Pa­rei­gū­nai su­si­da­rė vaiz­dą, kad gra­fi­ti­nin­kai – sa­vo­tiš­ka bend­ruo­ me­nė, su sa­vo įsta­ty­mais, gar­bės ko­dek­su, jos na­riai pa­lai­ko ry­šius su bend­ra­min­čiais ki­to­se ša­ly­se, su­si­ tin­ka bei pie­šia ne tik sa­vo gy­ve­na­ mo­se vie­to­se, bet ir ki­to­se ša­ly­se.

Sau­gu­mas: neapš­vies­ta, be se­ma­fo­ro esan­ti Kiš­kė­nų per­va­ža, ge­le­žin­ke­li­nin­kų nuo­mo­ne, yra sau­gi, nors

gy­ven­to­jai vos pa­tys ne­puo­lė čia įren­gi­nė­ti ap­švie­ti­mo.

Ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­je – tam­sa Klai­pė­dos ra­jo­ne ke­lią Jakai–Dovilai ker­ tan­ti ge­le­žin­ke­lio per­va­ža ties Kiš­kė­nų kai­mu sken­di vi­siš­ko­je tam­so­je, čia ne­ vei­kia net se­ma­fo­ras.

Po­mė­gio at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na

Al­ter­na­ty­vaus me­no pa­krai­pa ta­po nu­si­kal­ti­mu, kai me­ni­nin­kai pra­dė­ jo pieš­ti ne­tu­rė­da­mi pa­sta­tų sa­vi­ nin­kų lei­di­mo. Paaiš­kė­jo, kad su uos­ta­mies­ čio gra­fi­ti­nin­kais glau­džiai su­si­jęs Vil­niu­je gy­ve­nan­tis pro­fe­sio­na­ lus in­ter­je­ro di­zai­ne­ris. Jo pa­de­ da­mi gra­fi­čių pie­šė­jai pi­giau įsi­gy­ da­vo da­žų. Kal­bi­na­mi pa­rei­gū­nų įta­ria­mie­ji ne­slė­pė, kad ne­ke­ti­na mes­ti po­mė­ gio, o po­mė­gis pieš­ti slaps­tan­tis nuo po­li­ci­jos jiems tei­kia ad­re­na­li­no. Įta­ria­muo­sius teis­mas lei­do suim­ ti vie­nam mė­ne­siui. Jų veiks­mai kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas, ku­ riuo bu­vo da­ro­ma di­de­lė tur­ti­nė ža­la. Už pa­sta­tų fa­sa­dų nu­va­ly­mą ir at­nau­ji­ni­mą so­li­da­riai mo­kė­jo uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai bei vers­ li­nin­kai. Už šį nu­si­kal­ti­mą įsta­ty­mas nu­ ma­to įvai­rias baus­mes – nuo vie­šų­ jų dar­bų, bau­dos, lais­vės ap­ri­bo­ji­mo iki lais­vės atė­mi­mo iki po­ros me­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

mo­kes­čių“, – pa­sa­ko­jo A.Kuz­ mins­kie­nė.

Kas mo­kės už elekt­rą?

Lem­pa – ma­ši­nis­tui

Ta­čiau ge­le­žin­ke­li­nin­kai įsi­ti­ki­ nę, kad nak­tį sker­sai ke­lio iš­dy­gęs trau­ki­nys ne­tu­rė­tų su­kel­ti pa­vo­ jaus neapš­vies­to­je per­va­žo­je pa­ si­ro­džiu­siems au­to­mo­bi­liams, nes lo­ko­mo­ty­vas esą ju­da dvi­ra­ti­nin­ ko grei­čiu. Ge­le­žin­ke­lio per­va­ža yra prie pat so­dų bend­ri­jos „Vil­tis“, ku­rio­je nuo­lat gy­ve­na ne­ma­žai gy­ven­to­jų. „Per­va­ža – ne­sau­gi. Dar taip ne­pyk­tu­me, kad nė­ra se­ma­fo­ro, bet ap­švie­ti­mą ge­le­žin­ke­li­nin­kai ga­lė­tų su­tvar­ky­ti“, – ti­ki­no so­ dų bend­ri­jos „Vil­tis“ pir­mi­nin­kė Auš­ra Kuz­mins­kie­nė. Ji pa­ste­bė­ jo, kad šio­je per­va­žo­je au­to­mo­ bi­lį ten­ka su­stab­dy­ti ge­ro­kai už įspė­jan­čios bal­to­sios li­ni­jos, ties „Stop“ ženk­lu, nes ki­taip ne­ma­ ty­ti ge­le­žin­ke­lio bė­gių. „Kaž­kas čia ne­pa­da­ry­ta iki ga­ lo. Apš­vie­ti­mo tam­siu pa­ros me­tu la­bai trūks­ta“, – aiš­ki­no bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. So­di­nin­kai svars­tė, ar rei­kė­tų per­va­žo­je įreng­ti sa­vo ap­ švie­ti­mą. „Ta­čiau pa­si­ta­rus, kad už pa­ pil­do­mą ap­švie­ti­mą tek­tų mo­kė­ti pa­tiems so­di­nin­kams, idė­ja ne­pri­ gi­jo, nes nie­kas ne­no­ri pa­pil­do­mų

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ fi­lia­lo „Klai­pė­dos ge­le­žin­ ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ di­rek­to­rius Ju­lius Mik­šys aiš­ki­no, kad ap­švie­

Ju­lius Mik­šys:

Ma­nau, kad dvi­ra­ti­ nin­kai grei­čiau už šį trau­ki­nį va­žiuo­ja.

ke­li­nin­kų inst­ruk­ci­jas pui­kus ap­ švie­ti­mas įren­gi­nė­ja­mas tik to­se per­va­žo­se, kur yra di­de­lis trau­ki­ nių ju­dė­ji­mas. „Šis ke­lias yra pri­va­žiuo­ja­ma­ sis, jis net nė­ra ket­vir­tos ka­te­ go­ri­jos, to­dėl jam nu­ma­ty­ti ki­ti rei­ka­la­vi­mai. Jei ma­ši­nis­tas pa­ ma­ty­tų kliū­tį per­va­žo­je, jis spė­ tų su­stab­dy­ti lo­ko­mo­ty­vą, nes jo grei­tis nė­ra di­de­lis“, – ti­ki­no įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ at­sto­vas. Ta­čiau so­di­nin­kai pri­si­me­na, kaip šią va­sa­rą šio­je per­va­žo­ je įvy­ko ne­lai­mė. Lo­ko­mo­ty­vas die­nos me­tu ta­ra­na­vo su­ge­du­sį au­to­mo­bi­lį. „Su­ge­dus ma­ši­nai, ją nuo per­va­ žos nu­stū­mė at­va­žia­vęs trau­ki­nys. Juk trau­ki­niai čia va­žiuo­ja, o šia­me ke­ly­je yra di­de­lis au­to­mo­bi­lių ju­ dė­ji­mas“, – kal­bė­jo so­dų bend­ri­ jos pir­mi­nin­kė. Va­žiuo­ja lė­čiau už dvi­ra­ti­nin­ką

ti­mo ir se­ma­fo­ro per­va­žo­je neį­ma­ no­ma įreng­ti, nes čia nė­ra elekt­ros li­ni­jos. „Čia yra tarps­to­tis Rimkai– Gargždai ir šis ruo­žas pri­klau­so Gargž­dų pa­da­li­niui. Jei ne­vei­kia ap­švie­ti­mas, teks pa­si­do­mė­ti. Čia va­ži­nė­ja tik Gargž­dų ge­le­žin­ke­lio lo­ko­mo­ty­vas“, – aiš­ki­no J.Mik­šys. Tei­gia­ma, kad šia ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja trau­ki­nys va­žiuo­ja vos 15 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. „Per­va­žo­se ap­švie­ti­mas įren­gi­ nė­ja­mas ne au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jams, o lo­ko­mo­ty­vo ma­ši­nis­tams, kad jie ma­ty­tų kliū­tį per­va­žo­je“, – aiš­ki­no J.Mik­šys. Pa­gal ge­le­žin­

J.Mik­šys aiš­ki­no, kad vai­ruo­to­jų sau­gu­mui už­ten­ka „Stop“ ženk­lo ir įspė­ja­mų­jų ženk­lų apie ke­lio su­ si­kir­ti­mą su ge­le­žin­ke­liu. „Se­ma­fo­ro ne­pri­va­lu čia įreng­ ti“, – ti­ki­no J.Mik­šys. Vai­ruo­to­jai ne pir­mą kar­tą ra­ gi­na ge­le­žin­ke­li­nin­kus pri­si­žiū­rė­ ti sa­vo tur­tą, nes va­sa­rą ši per­va­ža pa­lie­ka­ma ne­šie­nau­ta ir per žo­les bei krū­my­nus ne­ma­ty­ti, at­va­žiuo­ ja trau­ki­nys ar ne. „Teks ap­žiū­rė­ti, ar ten yra tin­ka­ mas ma­to­mu­mas. Ta­čiau nė­ra pa­ pras­ta įreng­ti nau­ją ap­švie­ti­mą. Ma­nau, kad dvi­ra­ti­nin­kai grei­čiau už šį trau­ki­nį va­žiuo­ja“, – tvir­ti­no J.Mik­šys.

Suk­čius ap­mo­vė kios­ki­nin­kę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tam­sia­gy­mio su­kčiaus au­ka ta­ po kios­ko Klai­pė­do­je par­da­vė­ja, iš „pir­kė­jo“ ne­si­ti­kė­ju­si to­kio ran­ kų mik­lu­mo. Iš­si­da­vė: ant ne­se­niai iš­tuš­tė­ju­sio „Vai­vos“ pa­sta­to vie­ną nak­tį at­si­ra­

dę gra­fi­čiai iš­da­vė jų au­to­rius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pir­ma­die­nio ry­tą prie kios­ko, esan­ čio uos­ta­mies­ty­je, Lie­po­jos gat­ vė­je gre­ta 2 na­mo, priė­jo tam­saus

gy­mio vy­ras ir pa­pra­šė blo­ko ci­ ga­re­čių. Už 93 li­tų pir­ki­nį dar­ky­ ta ru­sų kal­ba bend­ra­vęs vy­ras pa­ da­vė 500 li­tų ku­piū­rą. Par­da­vė­ja pa­da­vė 407 li­tus grą­ žos, ta­čiau pir­kė­jas ne­tru­kus iš­tie­ sė at­gal rū­ka­lus ir pa­rei­ka­la­vo grą­ žin­ti jo pi­ni­gus. Vy­ras ga­vo ku­piū­rą, ati­da­vė kios­ ki­nin­kei iš jos gau­tą grą­žą ir din­ go. Tik ta­da kios­ko dar­buo­to­ja su­

skai­čia­vo, kad vy­ras jai ati­da­vė ne 407 li­tus, o 107 li­tus, tai yra 300 li­ tų ma­žiau. Pa­na­šiai tam­saus gy­mio žmo­ nės, kaip spė­ja­ma, Ru­mu­ni­jos ro­ mai, ne kar­tą bu­vo ap­ga­vę ne vie­ ną ban­ko dar­buo­to­ją. Ta­čiau po to, kai ban­kuo­se pra­dė­ta ati­džiau ste­ bė­ti klien­tus bei at­lie­ka­mas ope­ra­ ci­jas, to­kie su­kčiai į pa­na­šias įstai­ gas ne­beuž­su­ka.

9

TRečiADIENIS, lapkričio 28, 2012

ekonomika

Su skait­me­ni­ne te­le­vi­zi­ja jau ap­si­pra­to Gy­ven­to­jai jau mėnesį ma­to skait­me­ninę te­le­vi­ziją. Nors vos iš­jun­gus ana­lo­ginę trukd­žių pa­si­taikė, da­bar spe­cia­lis­tai tei­ gia, kad ko­ky­biš­kesnę te­le­vi­ziją žiūrė­ti ga­ li ir tie, ku­rių skait­me­ni­nis sig­na­las iš pra­ džių ne­pa­siekė. Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Vei­kia be­veik vi­so­je ša­ly­je

Šiuo me­tu skait­me­ninę ant­že­minę te­le­vi­ziją ga­li ma­ty­ti 98 pro­c. Lie­ tu­vos gy­ven­tojų. Tai yra tiek pat, kiek galė­jo ma­ty­ti ir prie­š tai vei­ ku­sią ana­lo­ginę ant­že­minę te­le­ vi­ziją. Iki ana­lo­ginės te­le­vi­zi­jos iš­jun­gi­mo dienos skait­me­ni­nių sig­nalų ap­rėptis bu­vo apie 90 pro­c. ša­lies te­ri­to­ri­jos, jo­je gy­ve­no apie 97 pro­c. žmo­nių.

98 pro­c.

ša­lies gy­ven­tojų da­bar ga­li ma­ty­ti skait­me­ninę te­le­vi­ziją.

R

Todėl, vos ša­liai per­ėjus prie skait­me­ninės te­le­vi­zi­jos, da­lis gy­ ven­tojų te­le­vi­zo­rių ek­ra­nuo­se ma­ tė „sniegą“, o ki­ti, net ir tu­rin­tys šiuo­lai­kinę įrangą, ne­galė­jo iš nau­ jo su­si­ras­ti ka­nalų, skundė­si vaiz­do ko­ky­be. Kai ku­rių Lie­tu­vos vietų, pa­vyzd­žiui, Ni­dos, kurį laiką ne­ pa­siekė jo­kie te­le­vi­zi­jos sig­na­lai. Sig­na­lai pa­sie­kia ir Nidą

Ta­čiau da­bar spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad keb­lumų gy­ven­to­jams, no­rin­ tiems žiūrė­ti skait­me­ninę te­le­vi­ ziją, kil­ti ne­be­turėtų. „Kai bu­vo iš­jung­ta ant­že­minė ana­ lo­ginė te­le­vi­zi­ja, pa­di­di­nus TV siųs­ tuvų ga­lias, įren­gus naują siųs­tuvą Ni­do­je ir pa­kei­tus ko­da­vi­mo pa­ra­ met­rus, skait­me­ninės ant­že­minės TV ap­rėptis pa­didė­jo“, – teigė Ry­ šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos at­stovė ry­ šiams su vi­suo­me­ne Ra­sa Ka­ra­lienė. Šios tar­ny­bos spe­cia­lis­tai ke­lis mėne­sius kon­sul­ta­vo gy­ven­to­jus, ku­riems per­ėji­mas prie skait­me­

Ko­kybė: spe­cia­lis­tai tei­gia, kad prie skait­me­ni­nių sig­nalų per­ėju­sių gy­ven­tojų te­le­vi­zo­riai turėtų ro­dy­ti ge­riau.

ninės te­le­vi­zi­jos su­kėlė rūpes­čių. Iš vi­so dar­buo­to­jai su­laukė be­ veik pu­sant­ro tūkstan­čio gy­ven­ tojų skam­bu­čių. „Ne­ma­žai skam­bu­čių su­lauk­ta iš gy­ven­tojų, ku­rie anks­čiau matė skait­me­ninės te­le­vi­zi­jos pro­gra­mas, ta­čiau iš­jun­gus ana­lo­ginę te­le­vi­ziją jų TV ek­ra­nuo­se vaiz­das din­go dėl pa­keistų trans­lia­vi­mo pa­ra­metrų. Jiems re­ko­men­duo­ta per­prog­ra­ muo­ti skait­me­ninės TV pri­ėmi­ mo įrangą – at­kur­ti skait­me­ninės TV pri­ėmi­mo įran­gos (prie­dėlio)

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ga­myk­li­nius (pra­di­nius) nu­sta­ty­ mus ir iš nau­jo at­lik­ti pro­gramų paiešką“, – sakė R.Ka­ra­lienė. Skam­bu­čių – vis ma­žiau

Taip pat tar­ny­ba su­laukė ne­ma­žai gy­ven­tojų pra­ne­šimų, kad ne­pa­ vyks­ta priim­ti skait­me­ninės te­le­ vi­zi­jos pro­gramų pri­jun­gus ko­lek­ ty­vi­nes ar­ba kam­ba­ri­nes an­te­nas. Ta­čiau spe­cia­lis­tai pri­minė, kad ko­lek­ty­vinės te­le­vi­zi­jos pri­ėmi­mo sis­te­mos tu­ri būti spe­cia­liai pri­ tai­ky­tos skait­me­ni­nei te­le­vi­zi­jai, o

nau­do­ti kam­ba­ri­nes an­te­nas pa­tar­ ti­na tik iki 10 km nuo siųs­tu­vo ir tik tuo at­ve­ju, kai kam­ba­rio lan­gai yra į siųs­tu­vo pusę ir sig­na­lo neužs­to­ ja kliū­tys. Did­ž iau­s io skam­b u­č ių ant­ plūdžio tar­ny­ba su­laukė pir­mo­ sio­mis lapk­ri­čio die­no­mis, kai tik ša­ly­je bu­vo iš­jung­ta ana­lo­ginė te­ le­vi­zi­ja. Da­bar be­si­skund­žian­čių per dieną su­lau­kia­ma vos apie 10, o spe­cia­lis­tai ti­ki­si, kad vi­si gy­ven­ to­jai šį mėnesį sėkmin­gai baigs įsi­ reng­ti skait­me­ninę te­le­vi­ziją.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa

Sutaupoma daugiau nei mokama Lina Jauniškė Ar gali šildymas kainuoti pigiau nei gabalas dešros? „Tikrai taip“, – patvirtina klaipėdietis Bronius Petrulis, už šildymą spalį sumokėjęs vos 14 litų. Gal jis į paltus įsisupęs visą mėnesį praleido karštą arbatą gurkšnodamas? „Tikrai ne, – tikina jis, – namuose visą laiką buvo 21 laipsnis šilumos.“ O paslaptis paprasta – vyras gyvena viename iš renovuotų Klaipėdos daugiabučių. Moka triskart mažiau nei kiti

Naujakiemio g. 9 namo gyventojas ir bendrijos pirmininkas B.Petrulis sako, kad kaimynystėje esančiuose nerenovuotuose daugiabučiuose žmonės už šildymą turėjo mokėti net po 80 litų. Nors šildymas įjungtas tik spalio viduryje. „Tiesą sakant, po renovacijos mes ne tik gyvename šilčiau, bet ir mokame mažiau. Kai lauke dar nelabai šalta, mus pasiekia net 3–4 kartus mažesnės sąskaitos negu kaimynus, o kai šaltis gerai paspaudžia, – sausio, vasario mėnesiais, – tada mokame dukart mažiau“, – pasakoja B.Petrulis. Praėjusį vasarį, kai lauke visą mėnesį laikėsi didelis šaltis, B.Petrulis už šildymą sumokėjo vos 280 litų, o šalia nerenovuotuose namuose gyvenantys žmonės paklojo ir po 600 litų. Pats Bronius su žmona gyvena trijų kambarių bute pirmame namo aukšte. Jis sako, kad iki renovacijos namuose visą laiką būdavo vėsu, – šiluma išeidavo per neapšiltintą cokolį.

Atnaujintame ir apšiltintame daugiabutyje Naujakiemio gatvėje daugiausia yra pensinio amžiaus gyventojų, tačiau jie renovacijos idėją labai palaikė. Du trečdaliai gyventojų už renovaciją sumokėjo iš karto – vienam butui teko po 10 tūkst. litų. Ir tik keli gyventojai ėmė paskolą, tačiau atsiskaitydami už šilumą jie sutaupo daugiau, nei tenka mokėti paskolos įmokų. „Renovacijos nauda itin akivaizdi tampa tik tada, kai pamatai sumažėjusias sąskaitas ir pajunti, kad šiluma niekur nebedingsta iš namų. Taip didėjant šildymo kainoms kitos išeities tiesiog nėra – tik renovuoti“, – įsitikinęs B.Petrulis.

Renovacija – tai ne tik taupymas: po jos pasikeičia ir požiūris, ir gyvenimo kokybė. Viskas prasidėjo nuo stogo

Šiai minčiai pritaria ir kito renovuoto daugiabučio pirmininkas Romualdas Drukteinis. Jis gyvena Plungėje, J.Tumo-Vaižganto gatvėje, ir už šildymą spalį sumokėjo vos 25 litus. O praėjusį vasarį šildymas jam kainavo tik 170 litų. „Mūsų name viskas prasidėjo nuo prakiurusio stogo. Vis rinkom jam pinigus, tačiau niekaip nesurinkdavom reikiamos sumos – darbai ir medžiagos brango kur kas greičiau. Tada kilo mintis imtis kompleksinės renovacijos ir pasi-

naudoti valstybės parama, o likusią pinigų sumą pasiskolinti iš banko“, – prisimena R.Drukteinis. Iš 24 namo gyventojų tik du iš pradžių buvo kategoriškai nusiteikę prieš renovaciją – dauguma šiai idėjai entuziastingai pritarė. Todėl ir visi darbai ėjosi greitai ir sklandžiai – vos per 14 mėnesių nuo projekto pradžios renovacija buvo užbaigta. „Po renovacijos mes už šildymą mokame vidutiniškai tris kartus mažiau nei kitų daugiabučių gyventojai – tokie yra Plungės šilumos tinklų skaičiavimai. Tačiau renovacija – tai ne tik taupymas: nes po jos pasikeičia ir žmonių požiūris, ir gyvenimo kokybė“, – samprotauja R.Drukteinis. Renovuojant daugiabutį J.TumoVaižganto gatvėje buvo ne tik apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, bet ir sutvarkyta aplinka. Namas savo teritoriją aptvėrė tvora, sutvarkė automobilių stovėjimo aikštelę ir kiekvienam gyventojui paskyrė po vietą. „Anksčiau nė vienas nepasilenkdavo net šiukšlės kieme pakelti, o dabar moterys ir gėlių pasodina, ir laiptinę sutvarko. Visi ėmė rūpintis savo namu“, – džiaugiasi bendrijos pirmininkas. Jis lygina namą su drabužiu – ar tikrai būtų malonu kasdien avėti kaliošus ir apdriskusią milinę? Taip pat su namais – juk maloniau gyventi gražiame ir sutvarkytame daugiabutyje. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)programą(JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Gražu: atnaujintas daugiabutis Klaipėdoje, Naujakiemio g. 9.

BUPA archyvo nuotr.

Valstybė remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį – 20 metų) Modernizavimo projekto parengimas Statinio statybos techninė priežiūra Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos Parama turintiems teisę į būsto ir šildymo išlaidų kompensavimą Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos: - sutaupius ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos - sutaupius ne mažiau kaip 20 proc. šiluminės energijos

3 proc. palūkanos 100 proc. 100 proc. 100 proc. (0,35 Lt/m2) 100 proc. 30 proc. 15 proc.

10

trečiADIENIS, lapkričio 28, 2012

pasaulis Gra­si­na ­ at­sa­ku

Rin­ki­mų ­ re­for­ma

Nau­ji ­ rin­ki­mai?

Ru­si­ja griež­tai per­spė­jo ES, kad Mask­va svars­tys at­sa­ ko­mą­sias prie­mo­nes, jei­gu Bend­ri­ja to­liau vil­kins de­ry­ bas dėl vi­zų re­ži­mo. Krem­lius anks­čiau ap­kal­ti­no kai ku­rias ES ša­lis na­res, kad spren­ džiant vi­zų klau­si­mą jos nau­ do­ja­si šiuo klau­si­mu kaip po­ li­ti­niu sver­tu Ru­si­jai spaus­ti.

Veng­ri­jos par­la­men­tas pa­ tvir­ti­no rin­ki­mų sis­te­mos pa­ kei­ti­mus, ku­rie, pa­sak kri­ti­kų, leis ša­lies prem­je­rui Vik­to­rui Orbá­nui (nuo­tr.) pa­di­din­ti ga­ li­my­bes 2014 m. lai­mė­ti rin­ki­ mus. Ši per­tvar­ka ap­ri­bo­ja rin­ ki­mų rek­la­mą ir rei­ka­lau­ja rin­ kė­jams ne vė­liau kaip 15 die­nų prieš rin­ki­mus už­si­re­gist­ruo­ti.

Bu­vęs Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tas Ni­co­las Sar­ko­zy pa­ra­gi­no su­reng­ti pa­kar­to­ti­nius pa­grin­di­nės de­ši­nių­jų opo­zi­ci­nės par­ti­jos ly­de­rio rin­ki­mus. Pa­ sak jo, taip pa­vyk­tų iš­spręs­ti įnir­tin­gą ir par­ti­ją prie žlu­gi­ mo slenks­čio nu­stū­mu­sį gin­ čą dėl to, kas lai­mė­jo pir­mą­jį bal­sa­vi­mą.

Per me­tus šia­ me mies­te bu­ vo pa­ga­mi­na­ ma 7 mln. me­di­ nių du­rų. Da­bar Is­pa­ni­jos Vil­ja­ kan­ja­so mies­tas mer­di. Spro­gus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lui mies­te gy­ve­ni­ mas ap­mi­rė.

Li­ki­mas: dau­ge­lis Is­pa­ni­jos dar­bi­nin­kų po to, kai žlu­go ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka, pra­ra­do dar­bą.

AFP nuo­tr.

Is­pa­ni­jos mies­tai virs­ta dyk­vie­tė­mis Mies­tas vai­duok­lis

Per sta­ty­bų bu­mą di­džio­sios da­lies iš be­veik 800 tūkst. per me­tus Is­ pa­ni­jo­je pa­sta­ty­tų na­mų du­rys bu­ vo ga­mi­na­mos bū­tent Vil­ja­kan­ja­so mies­te, Is­pa­ni­jos cent­ri­nė­je To­le­do pro­vin­ci­jo­je už maž­daug 100 km nuo sos­ti­nės Mad­ri­do. De­ja, me­di­nių du­rų nie­kam ne­ be­rei­kia. Vil­ja­kan­ja­sas virs­ta vai­ duok­lių mies­tu, ku­rio cent­re, tar­ si pa­mink­las, stūk­so ap­leis­tas du­rų ga­my­bos fab­ri­kas, kaž­ka­da mai­ti­ nęs mies­to gy­ven­to­jus. Vil­ja­kan­ja­sas – tik vie­nas iš dau­ ge­lio Is­pa­ni­jos pra­mo­ni­nių mies­ te­lių, ku­riuo­se ge­rais lai­kais žmo­ nės gy­ve­no kaip El­do­ra­de, o da­bar yra pri­vers­ti su­kti gal­vas, kur gau­ti dar­bo ir kaip iš­mai­tin­ti šei­mas. Niū­ri sta­tis­ti­ka

Prieš kri­zę du­rų fab­ri­ke dir­bo apie 5,7 tūkst. dar­buo­to­jų. Nuo 2001 iki 2007 m. Is­pa­ni­ja bu­vo ne­pra­ len­kia­ma Eu­ro­po­je pa­gal sta­ty­bų apim­tį. Kas­met Is­pa­ni­jo­je bu­vo pa­sta­ to­ma po 800 tūkst. nau­jų na­mų, o to­kiuo­se mies­tuo­se kaip Vil­ja­ kan­ja­sas vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­ vai mė­ga­vo­si so­li­džio­mis al­go­mis ir – svar­biau­sia – tu­rė­jo nuo­la­ti­ nį dar­bą. Ta­čiau vos fab­ri­kas, ku­rio pa­va­ di­ni­mas „Ma­vi­sa“, 2008 m. bu­vo už­da­ry­tas, mies­tas pa­sken­do pil­ ko­je mig­lo­je.

Gat­vė­se ga­li pa­ma­ty­ti vos vie­ną ki­tą au­to­mo­bi­lį, ka­vi­nės ir par­kai – tuš­ti, tik vie­tos tur­gus knibž­da – jis ta­po dau­ge­lio bu­vu­sių fab­ri­ko dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­mų vie­ta, nes čia ne­ma­ža da­lis jų par­duo­da tai, ką išau­gi­na. Ki­ti dar­buo­to­jai se­niai pa­li­ ko mies­tą, ku­ris, pli­ka aki­mi žvel­ giant, at­ro­do ge­ro­kai ap­tuš­tė­jęs. Ge­riau­siai mies­to nuo­smu­kį at­ spin­di fab­ri­kas – tuš­čias ir ap­leis­ tas. Lan­gai iš­dau­žy­ti, o kas dar bu­ vo ver­tin­ga – se­niai paim­ta. Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bė skai­čiuo­ ja, kad net 780 tūkst. na­mų ir bu­ tų, ku­rie bu­vo pa­sta­ty­ti nuo 2005 m., iki šiol ne­par­duo­ti. To­kie mies­tai, kaip Vil­ja­kan­ja­sas, vir­to dyk­vie­tė­mis. Vis dėl­to dau­ge­ lis bu­vu­sių fab­ri­ko „Ma­vi­sa“ dar­ buo­to­jų var­gu ar ga­li ti­kė­tis, kad pa­li­kę mies­tą leng­vai gaus dar­bą. Ne­dar­bo ly­gis Is­pa­ni­jo­je sie­kia net 25 pro­c. Tarp jau­ni­mo šis pro­ cen­tas dar di­des­nis. Skai­čiuo­ja­ ma, kad Is­pa­ni­jo­je ne­dir­ba be­veik 52 pro­c. žmo­nių, ku­rių am­žius – iki 25 me­tų. Ša­ly­je dar­bo iš vi­so ne­tu­ ri apie 5,78 mln. gy­ven­to­jų, o 1,8 mln. šei­mų ne­dir­ba nė vie­nas as­ muo. Per pa­sta­ruo­sius dvy­li­ka mė­ ne­sių dar­bo Is­pa­ni­jo­je ne­te­ko dar apie 800 tūkst. žmo­nių. Is­pa­ni­ja jau ga­vo 100 mlrd. eu­ rų pa­sko­lą ban­kams pa­gel­bė­ti, ta­ čiau dau­ge­lis ša­lies re­gio­nų sken­di sko­lo­se. Nors vy­riau­sy­bė pa­ža­dė­

jo, kad ska­tins dar­bo vie­tų kū­ri­mą, eko­no­mi­kos būk­lė ne­ge­rė­ja.

To­kie mies­tai, kaip Vil­ja­kan­ja­sas, ge­ro­ kai ap­tuš­tė­jo ir vir­to dyk­vie­tė­mis.

Mer­di ir trans­por­tas

Po to, kai spro­go ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to bur­bu­las, Is­pa­ni­jo­je ap­stu vai­duok­liais vir­tu­sių oro uos­tų, net greit­ke­lių, ku­riais nie­kas ne­si­nau­ do­ja, nes jie mo­ka­mi. „Šiuo me­tu ne­ga­li­me grą­žin­ti sa­vo sko­lų. Esa­me tei­sė­jo ran­ko­ se“, – sa­kė ties bank­ro­to ri­ba at­ si­dū­ru­sios bend­ro­vės „Ac­ce­sos de Mad­rid“ di­rek­to­rius An­to­nio Lópe­zas-Ca­sa­sas. Įmo­nė val­do du greit­ke­lius ap­link sos­ti­nę Mad­ri­dą. Abu jie bu­vo ati­da­ry­ti 2004 m. Bend­ro­vė 660 mln. eu­rų sko­lin­ ga ban­kams, 340 mln. eu­rų greit­ ke­lių sta­ty­to­jams ir 400 mln. eu­rų gy­ven­to­jams, ku­riuos rei­kė­jo iš­ kraus­ty­ti sta­tant ma­gist­ra­les. „Nie­ko keis­ta, – pa­brė­žė trans­ por­to spe­cia­lis­tas Pa­co Se­gu­ra. – Tuo pat me­tu, kai pū­tė­si ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­las, pū­tė­si ir inf­rast­ruk­tū­ros bur­bu­las. Ten, kur vy­ko daug sta­ty­bų, bu­vo tie­sia­mi greit­ke­liai. Nu­tie­sė­me tūks­tan­čius

ki­lo­met­rų greit­ke­lių to­kio­se vie­to­ se, kur nie­kas net pa­sva­jo­ti ne­ga­lė­ jo apie in­ten­sy­vų eis­mą.“ Is­pa­ni­ja pa­gal oro uos­tų ir greit­ ke­lių ki­lo­met­rų skai­čių, ten­kan­ tį vie­nam gy­ven­to­jui, – ab­so­liu­ ti Eu­ro­pos ly­de­rė. Pa­gal grei­tų­jų trau­ki­nių ruo­žų il­gį ša­lis at­si­lie­ka tik nuo Ki­ni­jos. Ta­čiau per pa­sta­ruo­sius me­tus eis­mo in­ten­sy­vu­mas Is­pa­ni­jo­je su­ men­ko 8,2 pro­c. ir pa­sie­kė 1998 m. ly­gį. „Eis­mo in­ten­sy­vu­mas ap­link Mad­ri­dą su­men­ko nuo 15 iki 20 pro­c. Tai nu­ti­ko per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus, – sa­kė vers­li­ nin­kas A.Lópe­zas-Ca­sa­sas. – Mū­ sų greit­ke­lių at­ve­ju kri­ti­mas bu­vo dar di­des­nis.“ Is­pa­ni­jos ke­lių aso­cia­ci­jos va­ do­vas Ja­co­bas Dia­zas pa­brė­žė, jog da­bar žmo­nėms svar­biau­sia, kad mo­ka­mas ke­lias bū­tų pi­gus, o ne jo ko­ky­bė. „Ma­gist­ra­lių po­rei­kis bu­vo ge­ro­ kai per­ver­tin­tas, tik­ra­sis bū­ti­nų ša­ liai ke­lių skai­čius yra ke­tu­ris kar­ tus ma­žes­nis, nei jų yra ir nei bu­vo pro­gno­zuo­ta“, – sa­kė eks­per­tas. Pa­vyz­džiui, greit­ke­liu iš Mad­ri­ do į To­le­do pro­vin­ci­ją va­žiuo­ja vos 11 pro­c. pro­gno­zuo­to skai­čiaus au­ to­mo­bi­lių. Mad­ri­do ap­link­ke­liais nau­do­ja­si vos 40 pro­c. pro­gno­zuo­ to skai­čiaus au­to­mo­bi­lių. „Ac­ce­sos de Mad­rid“ va­do­ vas A.Lópe­zas-Ca­sa­sas pa­brė­žė:

„Mes skai­čia­vo­me, kad mū­sų ke­ liais va­žiuos apie 35 tūkst. au­to­ mo­bi­lių per die­ną, o vyks­ta vos 10 tūkst. Aki­vaiz­du, kad bu­vo pa­sta­ ty­ta per daug inf­rast­ruk­tū­ros. Taip yra su greit­ke­liais, taip pat su oro uos­tais. Anks­čiau ar vė­liau tai nu­ tiks ir su grei­tai­siais trau­ki­niais.“ „Phys.Org“, „Dai­ly Mail“ inf.

Ne­dar­bas vir­ši­ja re­kor­dus Šių me­tų rug­sė­jį, pa­sak „Eu­ros­tat“,

ne­dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je pa­sie­kė vi­sų lai­kų re­kor­dą – bu­vo 11,6 pro­c. Dar­bo eu­ro zo­no­je iš vi­so ne­tu­

ri apie 18,49 mln. gy­ven­to­jų. Rugp­jū­tį šis skai­čius bu­vo 146 tūkst. ma­ žes­nis. Pa­sak eko­no­mis­tų, ne­dar­bo ly­

gis iki šių me­tų pa­bai­gos vei­kiau­ siai tik augs. Iš vi­so pen­kios eu­ro zo­nos ša­lys

pa­skel­bė apie re­ce­si­ją: Grai­ki­ja, Is­ pa­ni­ja, Ita­li­ja, Por­tu­ga­li­ja ir Kip­ras. Di­džiau­sias ne­dar­bo ly­gis fik­suo­ ja­mas Is­pa­ni­jo­je. Jis sie­kia apie 25 pro­c. Grai­ki­jo­je ne­dar­bo ly­gis – taip pat apie 25 pro­c. Tarp jau­ni­mo šio­ se ša­ly­se jis sie­kia net 50 pro­c. Ma­žiau­sias ne­dar­bo ly­gis eu­ro

zo­no­je fik­suo­ja­mas Aust­ri­jo­je. Čia dar­bo ne­tu­ri apie 4,4 pro­c. gy­ven­ to­jų. Vo­kie­ti­jo­je ne­dar­bo ly­gis – 5,4 pro­c.

11

trečiadienis, LAPKRIČIO 28, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kur­ti eg­lu­tės žais­liu­kus – lyg te­ra­pi­ja Nors pre­ky­bos cent­ ruo­se aki­na mar­gas ka­lė­di­nių de­ko­ra­ci­ jų ar­se­na­las, kai ku­ rie klai­pė­die­čiai at­ si­grę­žia į pa­pras­ tus, ta­čiau ypa­tin­ gą ši­lu­mą ir ener­ gi­ją spin­du­liuo­jan­ čius da­ly­kus. Pa­si­ ga­min­ti Ka­lė­dų eg­ lu­tės žais­liu­kus – ir lai­ko, ir kant­ry­bės rei­ka­lau­jan­tis dar­ bas, ta­čiau jį su kau­ pu at­per­ka pa­ti­ria­ mas ma­lo­nu­mas. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­be­no­ri se­ri­ji­nių nie­ku­čių

Jau dau­ge­lį me­tų, ar­tė­jant di­džio­ sioms žie­mos šven­tėms, uos­ta­ mies­čio Et­no­kul­tū­ros cent­ras klai­ pė­die­čius pa­kvie­čia į įvai­rius šiai pro­gai skir­tus edu­ka­ci­nius už­siė­ mi­mus. Šie­met Me­no kie­mo dirb­tu­vė­se no­rin­tie­ji ir vėl ga­lės pa­si­mo­ky­ ti, kaip su­si­kur­ti ka­lė­di­nes na­mų puoš­me­nas – šiau­di­nius eg­lu­tės žais­liu­kus. Et­no­kul­tū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ire­na Ar­mo­nie­nė pa­sa­ ko­jo, jog šis pro­jek­tas orien­tuo­tas į šei­mas, ypač tu­rin­čias ma­ža­me­čius vai­kus, ta­čiau pri­trau­kia ir įvai­res­ nę au­di­to­ri­ją. „Sie­kia­me, kad ar­tė­jant šven­ tėms klai­pė­die­čiai į sa­vo kas­die­ nę bui­tį įsi­leis­tų dau­giau et­ni­nės kul­tū­ros. O to­kius šiau­di­nu­kus ne­su­dė­tin­ga su­si­kur­ti, tad ši veik­ la tin­ka tiek suau­gu­sie­siems, tiek vai­kams“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. I.Ar­mo­nie­nė pri­pa­ži­no, jog žmo­ nės „at­si­kan­do“ pi­gių se­ri­ji­nių nie­ ku­čių ir ieš­ko įdo­mes­nių, ori­gi­na­ les­nių spren­di­mų. „Edu­ka­ci­jos, ku­rių me­tu kvie­ čia­me pa­si­ga­min­ti tra­di­ci­nes na­mų puoš­me­nas, ne­pra­ran­da po­pu­lia­ ru­mo, prie­šin­gai – su­si­do­mė­ji­mas tik au­ga. Tai ste­bi­me ne tik prieš Ka­lė­das, bet ir prieš Ve­ly­kas, vos spė­ja­me re­gist­ruo­ti no­rin­čiuo­sius ir gal net ne vi­sus pa­gei­dau­jan­čius

Tra­di­ci­jos: M.Ma­ci­jaus­kie­nė ne tik da­li­ja­si šiaudinių žaisliukų ga­mi­ni­mo

pa­slap­ti­mis, bet ir ku­ria įspū­din­gus so­dus.

ga­li­me priim­ti“, – ap­gai­les­ta­vo pa­ šne­ko­vė. Ap­siei­na be kris­ta­lų

Nuo atei­nan­čio pir­ma­die­nio gruo­ džio tra­di­ci­niuo­se ad­ven­to už­siė­ mi­muo­se šiau­di­nių žais­liu­kų kū­

Mar­ga­ri­ta Ma­ci­jaus­kie­nė:

Kar­tais pa­gal­vo­ju – na, ką čia dar iš­mąs­ ty­si. Bet kiek­vie­ną sy­ kį išei­na vis ki­taip.

ri­mo pa­slap­ti­mis su klai­pė­die­čiais da­ly­sis Et­no­kul­tū­ros cent­ro vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Mar­ga­ri­ta Ma­ ci­jaus­kie­nė. Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog da­bar net bū­tų sun­ku pri­si­min­ ti, ka­da su­si­do­mė­jo šia veik­la – ji atė­jo vi­siš­kai ne­ti­kė­tai. „Kar­tą per ra­di­ją iš­gir­dau, kad jau lai­kas pa­si­ruoš­ti šiau­de­lius, iš ku­rių bū­tų ga­li­ma pa­si­da­ry­ti ko­kių nors šiau­di­nių dir­bi­nių. Tuo me­tu kaip tik bu­vau kai­me ir pa­ma­niau, kad

Et­no­kul­tū­ros cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.

iš­ties rei­kė­tų tų šiau­dų pa­si­rink­ti, o vė­liau pa­ban­džiau iš jų kaž­ką su­ kur­ti. Taip il­gai­niui at­si­ra­do šis už­ siė­mi­mas – per ad­ven­tą vis pa­si­ da­rau nau­jų žais­liu­kų, taip pat ri­šu so­dus“, – pa­sa­ko­jo ke­le­tą so­dų pa­ ro­dų su­ren­gu­si spe­cia­lis­tė. Iš šiau­dų ga­li­ma kur­ti kli­juo­ti­ nius, pin­tus bei ki­to­kius žais­liu­ kus, ta­čiau M.Ma­ci­jaus­kie­nė ren­ ka­si erd­vi­nes kom­po­zi­ci­jas. To­kie žais­liu­kai ve­ria­mi pa­na­šiai kaip so­ dai, tik, ži­no­ma, yra ge­ro­kai ma­žes­ ni. Juos meist­rė ne­re­tai pa­puo­šia ir džio­vin­to­mis gė­lė­mis, smil­go­mis, aguo­nų, li­nų gal­vu­tė­mis ar ki­tais sau­suo­liais, ku­rių pri­si­ren­ka gam­ to­je ar­ba re­tais at­ve­jais įsi­gy­ja flo­ ris­ti­kos sa­lo­nuo­se. Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog lai­ ko­si griež­tos nuo­sta­tos dirb­ti tik su na­tū­ra­lios kil­mės me­džia­go­mis. „Sva­rovs­kio kris­ta­lų ne­nau­do­ ju“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris. Kas­kart – ki­to­kie

Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog žais­liu­ kams ga­min­ti tin­ka ne bet ko­kių ja­vų ža­lia­va. Ge­riau­si tam – ru­gių ar­ba kvie­ čių šiau­dai, ku­rie yra sto­res­ni, stip­res­ni.

12

12

trečiadienis, LAPKRIČIO 28, 2012

rubrika namai

Kur­ti eg­lu­tės žais­liu­kus – lyg te­ra­pi­ja Spe­cia­lis­tė pa­sa­ko­jo, 11 jog me­džia­gą šiau­di­ nu­kams ga­li­ma pra­dė­ti rink­ti nuo lie­pos vi­du­rio, kai ja­vai iš­plau­kę ir jau ge­ro­kai pa­gel­tę, ta­da stie­be­lius rei­kia ati­tin­ka­mai pa­ruoš­ti. In­ten­sy­viam gel­to­nu­mui iš­gau­ti šiau­dus ga­li­ma pa­vi­rin­ti so­dos tir­ pa­le, ta­čiau M.Ma­ci­jaus­kie­nė pri­ si­pa­ži­no, jog jai to­kia spal­va at­ro­ do per­ne­lyg in­ten­sy­vi. Nors kur­ti šiau­di­nius žais­liu­kus tai­ko­ma tam tik­ra me­to­di­ka, ta­čiau pa­šne­ko­vė pa­ti­ki­no, jog čia erd­vės fan­ta­zi­jai ne­stin­ga. „Kar­tais pa­gal­vo­ju – na, ką čia dar iš­mąs­ty­si. Bet kiek­vie­ną sy­ kį išei­na vis ki­taip. Ga­li­ma žais­ti for­mo­mis, me­džia­go­mis, spal­vo­ mis. Net jei su­si­kar­pai šiau­de­lius il­ges­niais ga­ba­liu­kais, bus vie­no­ kie žais­liu­kai, o trum­pes­niais – jau ki­to­kie“, – aiš­ki­no Et­no­kul­tū­ ros cent­ro at­sto­vė. Nors sau­si au­ga­lai il­gai­niui pra­ ran­da spal­vą, šiau­di­niai žais­liu­ kai ga­li tar­nau­ti ne vie­ne­rius me­ tus, tik jie yra tra­pūs bei ne­tin­ka­mi nau­do­ti lau­ko są­ly­go­mis.

Sklei­džia ypa­tin­gą ener­gi­ją

M.Ma­ci­jaus­kie­nė pri­pa­ži­no, jog meist­rau­ti šiau­di­nius žais­liu­kus – ne­skub­rus, ne­ma­žai kruopš­tu­mo rei­ka­lau­jan­tis dar­bas. Neį­gu­du­ sie­ji vie­ną pa­puo­ši­mą ga­li ga­min­ ti ir ne vie­ną va­lan­dą. „Bet tai ir yra sa­vo­tiš­kas stab­te­ lė­ji­mas, la­bai tin­kan­tis ad­ven­tui. Tai tar­si pa­me­di­ta­vi­mas, te­ra­pi­ja, ku­ri su­tei­kia nu­si­ra­mi­ni­mą. Be to, ga­myk­li­nis daik­tas nie­ka­da ne­pri­ lygs pa­ga­min­tam sa­vo­mis ran­ko­ mis. O šiau­di­niais žais­liu­kais pa­ puoš­ta ka­lė­di­nė eg­lu­tė skleis vi­sai ki­to­kią ener­gi­ją – ji bus šil­ta, gy­ va“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, jog anks­tes­ niais lai­kais ka­lė­di­nius me­de­lius žmo­nės puoš­da­vę tuo, ką tu­rė­jo po ran­ka: ma­žais obuo­liu­kais, de­ ko­ra­ci­jo­mis iš po­pie­riaus, sal­dai­ niais ir pa­na­šiai. Ta­čiau spe­cia­lis­tė nea­gi­tuo­ja mes­tis į kraš­tu­ti­nu­mus. Tuos pa­ čius šiau­di­nius žais­liu­kus ga­li­ma de­rin­ti su šiuo­lai­ki­niais pa­puo­ši­ mais, svar­bu, kad eg­lu­tė at­ro­dy­tų sko­nin­gai.

Pro­ce­sas: įdo­mi veik­la įtrau­kia ir ma­žus, ir di­de­lius.

Et­no­kul­tū­ros cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.

Vei­das: so­dy­bos komp­lek­są pro­jek­ta­vę ar­chi­tek­tai sie­kė, kad ji dar­niai įsi­lie­ tų į ap­lin­ką.

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

Kin­tuo­se iš­kils nau­jas ar­chi­tek­tū­ros an­samb­lis Pa­ma­ry­je neil­gai tru­kus iš­kils nau­ jas poil­sio ir pra­mo­ gų komp­lek­sas, pre­ ten­duo­jan­tis tap­ ti ne tik nau­ju trau­ kos taš­ku, bet ir iš­ skir­ti­niu ar­chi­tek­tū­ ros an­samb­liu. Kin­tuo­se, Kur­šių ma­rių pa­šo­nė­ je, ar­chi­tek­tų ko­man­da – Ire­na Ol­šaus­kie­nė, Man­tas Ol­šaus­kas, Min­dau­gas Rek­lai­tis, Ie­va Ci­cė­ nai­tė – su­pro­jek­ta­vo kai­mo tu­riz­ mo so­dy­bą, ku­ri tu­rė­tų tal­pin­ti 100 žmo­nių. Pro­jek­to va­do­vės I.Ol­šaus­kie­nės tei­gi­mu, ant Kin­tų mies­te­lio ri­bos esan­čia­me neužs­ta­ty­tame skly­pe už­sa­ko­vas pa­gei­da­vo šiuo­lai­kiš­kos ar­chi­tek­tū­ros sti­lis­ti­kos pa­sta­tų, ku­riuo­se no­ri­ma įkur­din­ti po­bū­ vių sa­lę (jo­je ga­lė­tų vyk­ti ir kul­tū­ ri­niai ren­gi­niai), pir­čių komp­lek­są, pa­tal­pas sve­čiams ap­gy­ven­din­ti bei par­duo­tu­vė­lę. Au­to­riai pri­pa­ži­no, jog ren­giant pro­jek­to spren­di­nius ati­džiai nag­ ri­nė­jo ap­lin­ką. Nors skly­pas ne­pa­ ten­ka nei į Ne­mu­no del­tos re­gio­

Idėja: pastatai sąmoningai išdėstyti netaisyklingai, kad sukurtų neti-

kėtus rakursus.

ni­nio par­ko te­ri­to­ri­ją, nei į Kin­tų bo­ta­ni­nį draus­ti­nį, už­sta­ty­mo ro­ dik­liais, pa­sta­tų aukš­čiais bei ar­ chi­tek­tū­ri­ne sti­lis­ti­ka steng­ta­si įsi­kom­po­nuo­ti į vie­to­vės kraš­to­ vaiz­dį. Bū­si­mų­jų pa­sta­tų aukš­tis – iki 12 m (2 aukš­tai su man­sar­da), išo­rės ap­dai­lai nu­ma­ty­tas įvai­rių rū­šių ska­lū­nas, te­ra­sa – iš me­džio. Me­di­nės tu­rė­tų bū­ti ir ver­ti­ka­ lios, mel­dų si­lue­tą at­kar­to­jan­čios tvo­ros. Komp­lek­so pa­sta­tai, anot ar­chi­tek­to M.Rek­lai­čio, skly­pe są­ mo­nin­gai iš­dės­ty­ti ne­tai­syk­lin­gai, sie­kiant su­kur­ti ne­ti­kė­tus ra­kur­sus. Vi­di­nis kie­mas, įsi­ter­pęs komp­lek­so

Medžiaga: šalia statinių drieksis didelės medinės terasos.

vi­du­ry­je, orien­tuo­tas į gre­ta esan­ čio miš­ko pro­per­šą. Nuo te­ra­sos at­ si­vers ir di­džiau­sios vie­tos ver­ty­bės – Kur­šių ma­rių vaiz­das. Pro­jek­to au­to­riai įsi­ti­ki­nę, jog įgy­ven­din­tas pro­jek­tas Kin­tų gy­ ven­vie­tei kurs ne­men­ką pri­dė­ti­ nę ver­tę, at­liks ne tik tu­ris­tų trau­ kos, bet ir kul­tū­ri­nę funk­ci­ją, bus su­tvar­ky­ta bei poil­siui pri­tai­ky­ta komp­lek­so ap­lin­ka. Šį pro­jek­tą pa­lan­kiai įver­ti­no ir uos­ta­mies­čio Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ ba­nis­ti­kos eks­per­tų ta­ry­ba. Jos na­ riai ypač ak­cen­ta­vo har­mo­nin­gą komp­lek­so der­mę su ap­lin­ka. „Klai­pė­dos“ inf.

13

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

sportas Vairas – vėl V.Karpinui

Protestas atmestas

Strategas liko vilniuje

Maskvos „Spartak“ futbolo klubo vyriausiuoju treneriu iki metų pabaigos dirbs generalinis direktorius Valerijus Karpinas, šiame poste pakeitęs Unai Emery, kuris po namuose net 1:5 pralaimėto susitikimo su Maskvos „Dinamo“ vienuolike buvo atleistas. Ispanas „Spartak“ ekipą treniravo nuo birželio.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) išnagrinėjo Utenos „Juventus“ klubo protestą dėl rungtynių tarp Kėdainių „Nevėžio“ bei „Juventus“ (74:73) baigties. Utenos ekipos atstovai argumentavo, jog Darrickas Leonardas taikliai atakavo, kol nebuvo pasibaigęs laikas. Tačiau LKL nariai patvirtino, kad ataka buvo pavėluota.

Lietuvos futbolo vicečempionas – Vilniaus „Žalgirio“ klubas pratęsė kontraktą su sėkmingai komandai vadovavusiu vyriausiuoju treneriu iš Lenkijos Mareku Zubu. Finansinės sutarties sąlygos oficialiai neskelbiamos. Lenko vadovaujami vilniečiai šalies pirmenybėse iškovojo 11 pergalių iš eilės.

„Neptūnas“ įveikė „Šiaulius“

Sporto telegrafas Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate šiandien vyks dvejos rungtynės 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai susitiks su LCC komanda. Po šių rungtynių, 21.30 val. į aikštelę išbėgs „Baltų“ ir „Kretingos“ ekipos. Rytoj 21 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) varžysis „Nautica“ ir „Kruopa“. NBA. Dvyliktą pralaimėjimą NBA čempionate patyrė Vašingtono „Wizards“ krepšinio klubas, namuose 92:118 nusileidęs San Antonijo „Spurs“ ekipai. „Wizards“ tapo dvyliktuoju klubu per visą NBA istoriją, kuriam sezono pradžioje nepavyko laimėti nė vienerių rungtynių iš dvylikos. Absoliutus antirekordas – aštuoniolika pralaimėjimų iš eilės (0/18) – nuo 2009-2010 metų sezono priklauso Naujojo Džersio „Nets“ krepšininkams.

Debiutas. Rusijos futbolo rinktinės žaidėjas Denisas Čeryševas žais Madrido „Real“ pagrindinėje komandoje. Saugas debiutuos per Ispanijos taurės turnyro rungtynes. Klubo vyriausiasis treneris Jose Mourinho rusą kartu su Alvaro Morata, Nacho Fernandezu ir Chose Rodriduezu iškvietė į atsakomąsias šešioliktfinalio rungtynes su „Alcoyano“ vienuolike. Pirmąjį susitikimą karališkasis klubas laimėjo 4:1. Šiame sezone talentingasis rusas antrojoje „Real“ komandoje žaidė 12 rungtynių, pasiekė 4 įvarčius ir tiek pat kartų atliko rezultatyvių perdavimų. Bauda. Sakramento „Kings“ komandos įžaidėją Aaroną Brooksą NBA lyga nubaudė 25 tūkst. dolerių bauda. Incidentas įvyko lapkričio 23 d. po „Kings“ ir Jutos „Jazz“ rungtynių Solt Leik Sityje, kurias laimėjo „džiazmenai“. A.Brooksas metė dantų apsaugą į aistruolį.

„Fortūna“ žengė į kitą etapą Česlovas Kavarza Uostamiesčio „Fortūnos“ penketukas sėkmingai įveikė Lietuvos krepšinio federacijos taurės moterų turnyro pirmąjį etapą.

Mažeikiuose sutriuškinusios „Eko2šilumą“ 98:23 (25:9, 29:10, 32:0, 12:4), lemiamose C grupės varžybose Daliaus Ubarto auklėtinės palaužė toje pačioje Lietuvos moterų krepšinio lygoje žaidžiančias Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ krepšininkes 81:62 (17:17, 16:9, 19:23, 29:13). Tarp klaipėdiečių naudingu žaidimu išsiskyrė 21 tašką pelniusi Gabrielė Gutkauskaitė. Be to, ji 9 kartus atkovojo kamuolį ir 5 sykius jį

perėmė iš varžovių. Tiek pat taškų pelnė ir Lina Aglinskaitė. 15 taškų surinko Monika Grigalauskytė (12 atkovotų kamuolių), 13 taškų – Garkeiva Council, 9 – Eglė Šikšniūtė. Šiaulių ekipai taškus rinko taip pat tik penkios krepšininkės: Sandra Baliutavičiūtė (10 atkovotų kamuolių) – 18, Ieva Kazlauskaite ir Silvija Kuodienė – po 13, Lidija Panasiuk – 12, Julita Bungaitė – 6. Antrajame etape „Fortūna“ vienoje grupėje kovos su Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ ir Vilniaus „Jaunųjų talentų“ ekipomis. Artimiausias šalies čempionato rungtynes klaipėdietės žais gruodžio 7 dieną namie su Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ komanda.

Veržlumas: Šiauliuose sportinį kelią pradėjusi L.Aglinskaitė (su kamuo-

liu) savo miesto komandai nejautė jokių sentimentų.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynės: apylygių pagal jėgas komandų susitikimas, kaip ir laukta, vyko atkakliai.

Vytauto Petriko nuotr.

Septintąsias Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes vakar Klaipėdoje žaidė „Neptūno“ ir „Šiaulių“ komandos. Svarbias varžybas laimėjo šeimininkai 91:83. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Prieš atvykdami į uostamiestį, šiauliečiai turėjo viena pergale daugiau nei Kazio Maksvyčio auklėtiniai. Tačiau dvi varžovų nesėkmės – su Kėdainių „Nevėžiu“

ir Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ leido tikėtis, kad Saulės miesto krepšininkai nėra tokie, kokie buvo prieš kelerius metus. Pasiekę ketvirtąją pergalę, uostamiesčio žaidėjai pavijo net keturias komandas – Kauno „Žalgirį“, „Šiaulius“, Utenos „Juventus“

ir „Nevėžį“. Čempionate pirmauja visas septynerias rungtynes laimėjęs „Prienų“ penketukas. Kitas klaipėdiečių varžovas Lietuvos čempionate – Vilniaus „Sakalų“ klubas. Su juo mūsų ekipa susitiks gruodžio 5 d.

Boksininkų atakos Latvijoje Česlovas Kavarza Puikiai pasirodę Klaipėdos sporto centro boksininkai tarptautiniame turnyre Liepojoje užėmė tris pirmąsias vietas.

Nenugalimas tarp jaunučių buvo Gyčio Vaitkaus auklėtinis Aras Daunys (svorio iki 60 kg grupė). Finale klaipėdietis įveikė bendraamžį iš Liepojos Ronį Niksą Upmanį. Maloniai nustebino jaunimo varžybose rungtyniavęs Edvinas Momkus (treneris Antanas Skripkauskas). Svorio iki 69 kg grupės finale mūsų atletas susirėmė su latviu Doviu Papirčiu. Du raundus vyko atkakli kova, tačiau trečiame po stipraus klaipėdiečio smūgio varžovas išsitiesė ant grindų. Be medikų pagalbos jis neatsikėlė. Kaip ir tikėtasi, turnyrą laimėjo labiausiai patyręs Klaipėdos komandos narys, tarp suaugusiųjų kovojęs treneris ir sportininkas G.Vaitkus (treneris Eugenijus Vaitkus). Patyręs boksininkas finale nesunkiai nugalėjo šeimininkų atstovą Rudolfą Siltą.

Laureatai: medalius iškovoję klaipėdiečiai A.Daunys, G.Vaitkus, A.Jašinskas

ir E.Momkus su žinomu Liepojos bokso treneriu K.Klitneriu.

Patirties lemiamame susitikime pritrūko jaunių grupėje rungtyniavęs Aurimas Jašinskas (treneris G.Vaitkus), mėginęs jėgas svorio iki 60 kg grupėje. Pirmą kartą į turnyrą vykęs A.Jašinskas pusfinalyje nugalėjo Maksimą Tinkevičių iš Ventspi-

lio, o finale nusileido kitam Latvijos atstovui Kristapui Kepalui. „Iš keturių į Latviją vykusių boksininkų, net trys tapo nugalėtojais, dar vienam iki pergalės trūko vieno žingsnio“, – geru klaipėdiečių pasirodymu džiaugėsi E.Vaitkus.

19

trečiadienis, lapkričio 28, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite artimųjų ir draugų supratimą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai spręsti netikėtai iškilusias problemas. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kursite planus ir juos įgyvendinsite. Palankus laikas priimti lemiamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju kils konfliktų ir tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų santykiams. Liūtas (07 23–08 23). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jei nesiseks pačiam susidoroti su iškilusiomis kliūtimis, klauskite vyresnio žmogaus patarimo. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms. Mergelė (08 24–09 23). Šviesi ir optimistinė diena. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galbūt net įsimylėsite. Tik nepasiduokite euforijai ir neprižadėkite daugiau, nei galite įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, išklausykite jų bėdas ir pasidalykite savo patirtimi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybinių idėjų. Atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi nemalonūs kivirčai su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su seniai matytais žmonėmis. Galbūt užmegsite malonią pažintį. Jei labiau pasitikėsite savimi, sugebėsite išspręsti bet kokias problemas.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje lis. Temperatūra šiandien sieks 5–8 laipsnius šilumos. Ketvirtadienio naktį bus 2–5, dieną – 4–7 laipsniai šilumos. Panašus oras numatomas ir penktadienį.

Šiandien, lapkričio 28 d.

+7

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+7

Utena

+7

8.11 16.02 7.48

333-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 33 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +7 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +6 Kairas +22 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

kokteilis „Iš­leis­ki­te prie „Pa­va­sa­rio“ Da­nu­tė, daž­nai va­ž i­nė­jan­t i marš­ru­t i­ niais mik­roau­to­bu­sais, ste­bi­si ne tik žmo­nių at­min­ti­mi, bet ir prie­rai­šu­mu prie bu­vu­sių pa­va­di­ni­mų. „Kiek me­t ų praė­jo, ta­čiau dar ga­l i­ma iš­g irs­t i, kaip žmo­nės da­bar­ti­nę Lie­tu­ vi­n in­k ų aikš­tę pa­va­d i­na Per­ga­lės, – tei­gė skai­ty­to­ja. – Re­gis, ne­ma­žai lai­ko praė­jo, bet vy­res­nių klai­pė­die­čių ir at­ vy­kė­lių iš ap­lin­ki­nių ra­jo­nų at­min­ty­je vie­to­je Mar­ty­no Maž­vy­do pa­mink­lo – ant gran­di­nė­mis ap­tver­to po­sta­men­ to už­kel­ta pa­tran­ka.“ Anot mo­ters, įau­gu­siu į sme­ge­nis aikš­ tės pa­va­di­ni­mu ne­ver­ta per­ne­lyg ste­ bė­t is. Nes plo­tas – is­to­r i­nis, il­gai by­lo­ jęs apie so­vie­tų ka­riuo­me­nės per­ga­lę prieš fa­šis­ti­nę Vo­k ie­ti­ją. Da­nu­tę ko­ne pri­bloš­kė, kai vie­na ke­lei­ vių pa­pra­šė mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­ jo iš­leis­ti ją prie „Pa­va­sa­r io“. Ji bu­vo iš­ leis­ta, net ne­pa­t iks­l i­nus vie­tos, ten, kur prieš dau­ge­l į me­tų bu­vo „Pa­va­sa­ rio“ mais­to pre­k ių par­duo­tu­vė. Pa­si­ro­do, tai bu­vo ne vie­n in­te­l is įvy­ kis. Ki­tą kar­tą prie „Pa­va­sa­rio“ pa­pra­šė iš­leis­t i vy­r iš­k is. Ne ma­ž iau keis­ta bu­ vo, kad kau­ka­z ie­tiš­kos iš­vaiz­dos mik­ roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas ži­no­jo šią par­ duo­tu­vę, lyg Klai­pė­do­je bū­tų gy­ve­nęs nuo ma­žens.

Iner­ci­ja: tu­ri praei­ti daug lai­ko, kol

iš at­min­ties iš­si­tri­na per­var­din­tų ob­jek­tų se­nie­ji pa­va­di­ni­mai.

Stip­rin­ki­te or­ga­niz­mą Atė­jus šal­ta­jam me­t ų lai­k ui, žmo­nes vis la­biau pra­de­da var­gin­ti įvai­rūs su­ si­rgi­mai ir ne­ga­la­vi­mai. Vie­na pa­grin­ di­nių to prie­žas­čių – nu­si­lpęs imu­ni­te­ tas, ne­pa­jė­g ian­tis ko­vo­ti su ore sklan­ dan­čiais vi­ru­sais. Kad su­stip­r in­t u­mė­te imu­n i­te­t ą ir iš­ veng­tu­mė­te sun­kes­n ių su­si­rgi­mų, tu­ ri­te tin­ka­mai mai­tin­tis. Se­niai pa­ste­bė­ ta, kad žmo­nės, ku­rie gy­ve­na pra­sčiau ir val­go ne­vi­sa­ver­tį mais­tą, yra ma­žiau at­spa­rūs in­fek­ci­joms ir li­goms. Taip yra dėl to, kad di­džio­ji da­lis vi­ta­mi­nų į žmo­ gaus or­ga­niz­mą pa­ten­ka su mais­tu. Šal­tuo­ju pe­rio­du svar­bu val­gy­ti daug dar­žo­v ių, ku­r io­se gau­su vi­ta­m i­nų, – bro­ko­l ius, špa­ra­g us, čes­na­k us, mor­ kas, įvai­r ias uo­gas, greipf­ru­tus, obuo­ lius ir po­mi­do­rus.

Links­mie­ji tirš­čiai Tre­čia va­lan­da nak­ties: – Alio, ar aš čia pa­tai­k iau? – Ne, jūs ne čia pa­tai­kė­te. Ar pa­siųs­t i jus ten, kur rei­k ia? Čes­ka (397 719; aną­dien te­ko nu­girs­ti pra­ šy­mą: „Sus­to­ki­te „Kom­jau­ni­mo“ sto­te­lė­je“. Hmmm, ku­rio­je vie­to­je ji bu­vo?)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +9 –1 +4 +5 +1 +7 +3

Praha +7 Ryga +4 Roma +17 Sidnėjus +26 Talinas 0 Tel Avivas +24 Tokijas +15 Varšuva +7

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+6

+6

+5

1

+5

+4

+3

+2

6

rytoj

penktadienį

+3

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

Vardai Egmonas, Gintenis, Jokūbas, Rimgaudas, Rufas, Steponas, Vakarė

lapkričio 28-ąją

Rytas

+2

+6

+8

+3

+3

6

1820 m. gi­mė po­l i­t i­n is vei­kė­jas ir fi­lo­so­fas, vo­ kie­čių so­cia­lis­tas Fried­ rich En­gels. 1881 m. gi­mė aust­r ų ra­ šy­to­jas, biog­ra­fas, no­ ve­l is­tas, poe­tas Ste­fan Zweig. Mi­rė 1942 m. 1911 m. gi­mė dai­ni­nin­kė Beat­r i­čė Grin­ce­v i­čiū­tė. Mi­rė 1992 m. 1915 m. Lie­tu­vai grą­žin­tas Gri­ga­liaus ka­len­do­rius. 1948 m. bu­vo par­duo­ tas pir­ma­sis „Po­la­roid“ fo­toa­pa­ra­tas.

1966 m. Laz­di­juo­se gi­ mė šou ren­gi­nių ve­dė­ jas, pro­diu­se­ris, po­l i­t i­ kas Arū­nas Va­lins­kas.

1988 m. žy­mus Pi­cas­so pa­veiks­l as „Ak­ro­b a­t as ir Ar­le­k i­nas“ bu­vo par­ duo­tas už 38,46 mln. do­ le­rių. 1999 m. Ja­po­ni­ja, Ki­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja ir 10 ASEAN (Piet­ry­čių Azi­jos vals­ty­ bių aso­cia­ci­ja) vals­ty­bių pa­si­ra­šė pre­ce­den­to ne­ tu­rin­čią dek­la­ra­ci­ją, ku­ rio­je bu­vo ža­da­ma su­ vie­ny­t i gre­tas sie­k iant aukš­tes­n io gy­ve­n i­mo ly­g io ir sta­bi­lu­mo Ry­t ų Azi­jo­je XXI am­žiu­je.

Muziejaus eglutę puoš lankytojai Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je įsi­kurs ka­lė­di­nės dirb­tu­vės, ku­rios veiks šį sa­vait­ga­lį.

Į jas kvie­čia­mos re­gist­ruo­tis šei­ mos, no­rin­čios dau­giau su­ži­no­ti apie tra­di­ci­nę lai­vy­bą Kur­šių ma­ rio­se ir su­si­pa­žin­ti su švy­tu­riais. Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį 12.00 val. ak­va­riu­me bend­ram kū­ry­bi­niam dar­bui kvies mu­zie­jaus dai­li­nin­kė Aud­ro­nė Ado­ma­vi­čie­nė. – Už­si­re­gist­ra­vę lan­ky­to­jai kvie­ čia­mi nu­spal­vin­ti uni­ka­lius ka­lė­di­ nius žais­liu­kus – jū­ri­nius sim­bo­ lius, – pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kė. – Yra pa­ga­min­ti pui­kūs me­di­niai žais­liu­ kai: bur­val­tės ir švy­tu­riai. Šios fi­ gū­rė­lės yra na­tū­ra­laus me­džio, jas nu­da­žy­si­me, pa­žy­mė­si­me sa­vo ini­ cia­lais ir pa­puo­ši­me ak­va­riu­me jū­ ri­nę Ka­lė­dų eg­lu­tę. Šal­tuo­ju me­tų lai­ku lan­ky­to­jus, per­si­kė­lu­sius iš Klai­pė­dos į Smil­ty­ nę 10.00 ir 11.30 val. pės­čių­jų kel­ tais, iki mu­zie­jaus nu­ve­ža spe­cia­lus au­to­bu­sas. Jū­rų mu­zie­jus dir­ba tik sa­vait­ga­liais nuo 10.30 iki 17 val. „Klai­pė­dos“ inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.