2012-11-29 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, LAPKRIÄŒIO 29, 2012

279 (19 580)

14

82AC6?A.162;6@ 9.=8?6š6< &

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb`

Sa­lia­mo­niť­kas kler­kĹł spren­di­mas – as­fal­tuo­ta gat­vÄ— vir­to Ĺžvyr­ke­liu.

Aktualijos 8p.

Pa­les­ti­nie­Ä?iai Ĺžen­gia dar vie­nÄ… Ĺžings­nÄŻ vals­ty­bin­gu­mo link.

Pasaulis 16p.

Vis dau­giau gy­ven­to­jų dai­ro­si nau­jų bu­tų ir na­mų.

Nekilnojamo jo turto rinko je sÄ…lygas ko l kas diktuoja

BĹŤsto kainos pastaruoju me tu maŞėja, o ne – vis daugiau kil gyventojĹł dai rosi naujĹł butĹł nojamojo turto (NT) rinko bĹŤstÄ… perka uĹž je sujudimas ar namĹł. Tiesa, sutaupytas lÄ—ĹĄas imti paskolas derÄ—tis. Specia ir geriausiÄ… va jie vengia – listai tikisi, kad riantÄ… renkasi ir ateinanÄ?iais perĹžengs pro neskubÄ—dami, to ribĹł. metais bĹŤsto nebijo poreikis augs, o jo kainos neGintarÄ— Mice vi

penkiĹł bĹŤsto pardavÄ—jĹł skel muose nurodo bidi nÄ…, nei iĹĄ tiesĹł desnÄ™ bĹŤsto kaiplanuoja gauti parduodamÄ… NT. PardavÄ—jai uĹž ĹĄiek tiek padidina kainÄ…, potencialĹŤs pirkÄ— nes tikisi, kad jai derÄ—sis. Ä?iĹŤtÄ— g.miceviciute@ diena.lt Naujos statybos bĹŤstĹł kainos Poreikiai ski desnÄ—s. Bend riasi rovÄ—s „Inreal“ di- stebÄ—jo individualiĹłjĹł Ĺ iuo metu rinko Kainos labiau duo- tedŞų namĹł, komenimis, vidu je siai smuko Kau ir sklypĹł sekto tinÄ— naujos sta Ar ĹĄie skaiÄ?iai NT objektĹł pa esant gana didelei ne NT agentĹŤros riuose. „Per tybos ĹĄiuos liu butĹł kaina Vil klausai, pirkÄ—jai „Ober-Haus“ metus, palygin atsigavimÄ…? Lie dija NT rinkos kÄ™ bĹŤsto niuje siekia linduo- litĹł uĹž menimis, butĹł karĹĄtligiĹĄkai ne tuvos nekilno 1 kv. metrÄ…, Kau apie 5320 siais, individualiĹłjĹł ti su praÄ—ju- mojo tur kainos Lietuvos pirk jati, jiems sudarytos nes to plÄ—tros aso did- 3950 litĹł, miesÄ?iuose spalÄŻ, ne – apie par namĹł ir kotedŞų visos sÄ…lygos iĹĄ ciacijos diduo KlaipÄ—doje – rinkti pa si4340 litĹł. Ä?iau ta apie 15 proc. daugiau, ta- rektorius Mindaugas Statu paÄ?iu praÄ—jusiĹł palyginti su tuo O butĹł kainos senos sta leviÄ?ius ir kai traukliausiÄ… pirkinÄŻ kokybÄ—s metĹł laikotar kainos nepadidÄ— mano, kad taip. tybos daupiu, giabuÄ?iuo sumaŞėjo 1,7 pro nos atĹžvilgiu. jo dÄ—l to, kad rinkoje iĹĄlieka TaÄ?iau bĹŤsto se ĹĄiemet visuo c. „RegistrĹł cent skirtinguose mies didelÄ— pasiĹŤla. ĹĄalies miestĹł ryĹĄ Tarp didĹžiausiĹł miestuo se ĹĄiuose ro tuose besi se krito apie 5 kesnis kainĹł nuometĹł spalÄŻ buvo duomenimis, ĹĄiĹł Ä?iĹł gyven proc. smukis – 0,6 tojĹł poreikiai kiek dairanpasiektas didĹžiauSpecialistai ĹĄie proc. – praÄ—jusÄŻ sias sandoriĹł skiriasi. met pastebÄ—jo „Jau ne vienus mÄ—- tik dau nesÄŻ buvo uĹžďŹ k skai ne Mindaugas Statulevi metus pastebi giabuÄ?iĹł, bet ir suotas Kaune. nuoseklĹł atsiga Ä?ius, ir tai rodo tendenci Ä?ius: ma kitĹł NT obVidutinÄ— buto ja, vimÄ…. Bankai jektĹł – nuo 1 kv. metro kai nusi- venti nuo kad kaunieÄ?iai nori gyteikÄ™ atsargiau laikinojoje sos na sklypĹł, so savĹł namĹł, kotedŞų, ir didelio rinkos sa KaunieÄ?iai no tinÄ— dybĹł – kainĹł au- tedĹžuose. vuose namuose arba kogimo neprogno ri gypokyÄ?ius. 3291 lito. KlaipÄ— je sumaŞėjo iki zuo Vil „Per metus NT venti nuosavuo doje butĹł kai taruosius kelerius ja, taÄ?iau jau pas- kategorijĹł: nieÄ?iai pirkÄ—jai yra keliĹł kainos skirtinnos guose sek smuktelÄ—jo 0,4 se nametus daugiau pirmÄ… bĹŤstÄ… ĹĄei toriuose keitÄ— proc., Vilniuje pusÄ— viso bĹŤsto nei prastai ÄŻsi mos pamuose arba ko si nevieno0,1 proc. Vidu – dai. Nuo gyja miegamuo ÄŻsigyjama be pa ted tinÄ— buto 1 kv. siuose ras- jonuose, metro sodybĹł savĹł namĹł bei kotedŞų ir kaina KlaipÄ—do se. VilnieÄ?iĹł ĹĄei Ĺžuo- kolĹłâ€œ, – pabrėŞė M.StatuleviÄ?ius. jauni profesiona sektoriuje kainĹł je – 3310 litĹł, lai renkasi Nors NT sando mos ma Ĺžus o Vil- ko sta niuje – 4105 li ly bĹŤstus gis iĹĄliriĹł skaiÄ?ius pa netoli miesto cent pirmÄ… bĹŤstÄ… per bilus. Kainos didÄ— tai. taruoju metu s- didesnes ro, jo tik sklyauga, ka nei pĹł sektoriuje pasiĹŤlos ir paklau butĹł bei namĹł rintys ĹžmonÄ—svidutines pajamas tu– kaina viduti miegamuosiuo niĹĄkai sos pusiausvy padidÄ—jo apie se ros kiausio nau ieĹĄko paties kokybiĹĄ10–15 proc.“, nuose, jauni pro rajo- Lietuvoje kol kas nÄ—ra. Pasak A.An– teigÄ— jo bĹŤsto. KlaipÄ— ÄŻmonÄ—s „Inreal tanaviÄ?iaus, ĹĄa doje staval fesiotomi daugiabu lyje vis dar do tacijĹł ir analizÄ—s dymas“ Konsulnalai renkasi Ä?iai gerose mi- taÄ?iau jĹł nuoja pirkÄ—jĹł de maĹžus rinka – bĹŤstÄ… nedaug. Galima vietose, dovas Arnoldas partamento vanusi- netoli tikÄ—tis, kad bĹŤstus netoli pirkti lengviau AntanaviÄ?ius. moje ateityje, negu jÄŻ parduo centro. kaip ir daugeBe to, pardavÄ— jai ĹĄiuo metu yra ti. lyje miestĹł, gyventojai Domisi namais iĹĄ priemieslankstĹŤs ir linkÄ™ itin Ä?iĹł sugrÄŻĹĄ ir ÄŻ miestÄ… – dÄ—l ÄŻ de RegistrĹł centro sklypais patogesnio NT skelbimĹł po rybas. duo rtalo domoplius.lt ir ekonomiĹĄkesnio gyve lÄŻ butĹł pirkimo–par menimis, spaSklypĹł sekto spalÄŻ atlikta nimo“, – paaiĹĄkino M.Sta davimo sandoriuje ĹĄiais me riĹł Lietuvoje su tuleviÄ?ius. tais lankytojĹł ĹĄio interneto puslapio registruota be ĹĄiemet per 9 mÄ—nesiu daryta maĹždaug Tiesa, ÄŻmonÄ—s apklausa parodÄ—, proc. daugiau 18 pirkimo–pa veik 8 proc. daugiau veik „Inreal valdymas“ s kad be- atsto nei iĹĄduota gyve treÄ?dalis bĹŤstÄ… rdavimo san vas A.Antana ir 21 proc. Did par do namiesiems daugiau nei praÄ—jurugsÄ—jÄŻ da riĹł. viÄ?ius atkreipÄ— vinÄ—janĹžiausias augi Ä?iĹł lietuviĹł leistĹł siĹł metĹł spalÄŻ. pastatams sta TaÄ?iau didĹžiau pirkÄ—jui nusi- dÄ—mesÄŻ, kad daĹžnai gyventojĹł ĹžemÄ—s ĹŤkio pa mas uĹžďŹ ksuotas derÄ—ti iki tyti. sius pardavimo norai prasilenkia skirties sekto po- bet didÄ— kyÄ?ius A.Anta su riuje, pardavÄ—jĹł5 tĹŤkst. litĹł. Ketvirtadalis naviÄ?ius ĹĄiemet jo jiems tenka ap galimybÄ—mis, tad kainÄ… pasi pa- mas“, – ir namĹł valdĹł pardavi- ir siriboti kiek pa dar labiau – dau ryŞę sumaĹžinti tesniais pir sakÄ— specialis prastas. kiniais giau nei 10 tĹŤkst. litĹł. Apklausa nominÄ—s klasÄ—s – pigesniais ekoparodÄ—, jog ke butais, turi iĹĄ metu perkamiausi. „IĹĄ kurie ĹĄiuo esmÄ—s pirkÄ—-

3880

leidimĹł

Ĺ iandien priedas ď Ž AbejonÄ—s:

;A _V[ X\` ]R_ `]RX af c\` 9VR ab c\ WR Na _\ Q\ aRV TVN Z\` aN Ă˜VNb Tf cR[ a\WĂş YĂ­XR` Ă˜VNZ` ]N OY\TĂ› Wb` V_ WĂ– TN YV b aRZ Qf aV Wb\ Q V QR OR `f`

Kaina 1,30 Lt ._aĂ­_\ :\_\g\c\ [

b\ a_

UĹž Ĺže­mÄ™ – dvi­gu­ba sÄ…­skai­ta Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄei­ma net ke­le­rius me­tus gau­da­vo dvi­gu­bas Ĺže­mÄ—s nuo­mos mo­kesÄ?io sÄ…­skai­tas. Kai dien­rať­tis Ä—mÄ—­si aiť­kin­tis si­tua­ci­jÄ…, val­di­nin­kai rÄ—­ŞÄ—, esÄ… nie­ko to­kio, jog Ĺžmo­nÄ—s bu­vo ver­Ä?ia­mi mo­kÄ—­ti dukart.

„Pers­kirs­to­me ant­pe­Ä?ius – vie­niems nui­ma­me, o ki­tiems uŞ­de­da­me.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ— ÄŻvar­di­jo po­ky­Ä?iĹł val­dĹžio­je es­mÄ™.

2p.

Va­do­vau­ti kul­tō­rai – iĹĄ uĹž ma­riĹł

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Bau­gi­na dels­pi­ni­giais

„Gau­da­vau sÄ…­skai­tas iĹĄ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ir na­mÄ… ad­mi­nist­ruo­ jan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s. Ta­Ä?iau na­mĹł val­dos ĹĄÄŻ Ĺže­mÄ—s mo­kes­tÄŻ ren­ka tik ke­le­ rius pa­sta­ruo­sius me­tus, o sa­vi­val­dy­bei mo­kÄ—­jau nuo 2002 m.“, – aiť­ki­no klai­pÄ—­die­tÄ— Ra­sa.

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžios rō­muo­se vi­ sos ve­dÄ—­jĹł kÄ—­dÄ—s ne­tru­kus vÄ—l bus uĹžim­tos – net de­vy­ni pre­ten­den­tai sie­kia va­do­vau­ti Spor­to ir kō­no kul­tō­ros sky­riui, o Kul­tō­ros sky­ riaus ve­dÄ—­ju dirbs Na­rō­nas Lend­ rai­tis, ku­rÄŻ pa­vy­ko par­si­vi­lio­ti iĹĄ Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bÄ—s.

4

„„Mo­kes­tis: dvi­gu­bÄ… Ĺže­mÄ—s nuo­mos mo­kes­tÄŻ klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄei­ma mo­kÄ—­jo ke­le­rius me­tus, ta­Ä?iau tai val­di­nin­kĹł ne­su­jau­di­no.

Bu­vo pa­slap­tin­ga

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontaŞas

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— vis del­sÄ— skelb­ti kon­kur­sÄ… iť­rink­ti nau­jÄ… Kul­ tō­ros sky­riaus ve­dÄ—­jÄ…. Ĺ is pa­da­li­ nys be va­do­vo yra nuo rug­sÄ—­jo, nes iĹĄ dar­bo iĹĄÄ—­jo lai­ki­nai ve­dÄ—­ju dir­bÄ™s Val­de­ma­ras Puo­dĹžiō­nas, o Go­da Gied­rai­ty­tÄ— ÄŻ sa­vo pa­rei­gas iĹĄ mo­ti­ nys­tÄ—s ato­sto­gĹł taip ir ne­be­sug­rį­Şo. „Da­bar svars­to­me va­rian­tÄ… ve­ dÄ—­jÄ… iť­rink­ti be kon­kur­so. Vals­ty­ bÄ—s tar­ny­bos ÄŻsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­jÄ… ÄŻ dar­bÄ… ga­li­ma priim­ti iĹĄ re­zer­vo, iť­ren­kant kon­kur­se ar pe­rke­liant iĹĄ ki­tĹł pa­rei­gĹł.

3

pirkÄ—jai

2

KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 29, 2012

miestas

Prem­je­ras pra­džiu­gi­no me­rą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Nau­ja­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius pa­ža­dė­jo, jog Vy­riau­sy­bė tik­rai pri­si­dės, kad Klai­pė­da 2015 m. tap­tų pres­ti­ži­nės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ fi­ni­šo uos­tu.

Pro­ce­sas: uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės struk­tū­ra pa­sta­ruo­ju me­tu kai­

ta­lio­ja­ma ga­na daž­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė­je – val­di­nin­kų ro­ki­ruo­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je laukia valdinin­ kų rokiruotė – vie­ni dar­buo­to­jai bus per­ kel­ti į aukš­tes­nes, o ki­ti – į že­mes­nes pa­ rei­gas, nes nu­ma­ty­ta keis­ti ad­mi­nist­ra­ci­ jos struk­tū­rą. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Eta­tų ne­dau­gės

„Ga­liu iš­kart pa­sa­ky­ti, kad eta­ tų skai­čius ne­di­dės. Da­bar sa­vi­ val­dy­bė­je dir­ba apie 380 žmo­nių, jų tiek ir bus, o per­mai­nų rei­kia, nes pa­si­kei­tė kai ku­rie įsta­ty­mai ir kad dirb­ti bū­tų pa­pras­čiau“, – tei­ gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Di­džiau­si po­ky­čiai nu­ma­to­mi Vie­šo­sios tvar­kos sky­riu­je. Jo dar­ buo­to­jams nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio ke­ti­na­ma pri­skir­ti dar dau­giau dar­ bų, to­dėl sky­riu­je bus įsteig­ti trys po­sky­riai: Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los, Ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­žei­di­mų ty­ri­mo bei Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos.

Gy­ve­na­mo­sios vie­ tos dek­la­ra­vi­mo po­ sky­ry­je gy­ven­to­jai bus prii­ma­mi ne­be sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te, o San­tuo­kų rū­ muo­se.

Sky­riaus ve­dė­ja liks Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, o po­sky­rių va­do­vų pa­ rei­gos ati­teks sky­riaus dar­buo­to­ jams, ku­rie tu­ri di­džiau­sias ka­te­ go­ri­jas. „Aki­vaiz­du, jog for­muo­ja­me rim­tą bul­do­ze­ri­nį ir rep­re­si­nį apa­ ra­tą“, – kons­ta­ta­vo Fi­nan­sų ir eko­ no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ri­ man­tas Ta­raš­ke­vi­čius. Va­do­vai ne­su­si­kal­bė­da­vo

Pert­var­ko­je taip pat nu­ma­ty­ta tris sky­rius – Vie­šų­jų ry­šių, In­for­ma­

ci­nių tech­no­lo­gi­jų, Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų – su­jung­ ti į vie­ną In­for­ma­vi­mo ir e.pa­slau­ gų sky­rių. „Tai bū­tų vie­nas sky­rius su tri­ mis po­sky­riais. Ma­nau, kad vie­ nas va­do­vas efek­ty­viau val­dy­tų si­tua­ci­ją, nes da­bar vie­nas ve­ dė­jas žiū­ri į vie­ną pu­sę, o ki­tas – į ki­tą“, – aiš­ki­no J.Si­mo­na­vi­ čiū­tė. Šie po­ky­čiai taip pat nu­ma­to­mi nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio. Nuo 2013-ųjų pra­džios Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė­je ne­be­liks Ci­vi­li­ nės sau­gos sky­riaus. „Jis nai­ki­na­ mas to­dėl, kad su­ma­žin­tas dar­bo už­mo­kes­čio fon­das – ga­li­me iš­lai­ ky­ti tik du dar­buo­to­jus, o jie ne­ga­li bū­ti at­ski­ras sky­rius. To­dėl jie dirbs Mies­to prie­žiū­ros po­sky­ry­je“, – tei­ gė di­rek­to­rė. Dar­buo­to­jai in­for­muo­ti

Nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio sa­vi­ val­dy­bė­je for­muo­ja­mas Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ rius su dviem po­sky­riais: Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir Gy­ve­na­mo­sios vie­ tos dek­la­ra­vi­mo. Šie du at­ski­ri sky­riai bus su­jung­ ti į vie­ną, nes abu yra iš­lai­ko­mi iš vals­ty­bės biu­dže­to. Anot J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, nu­ma­ to­ma ir tai, jog Gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo po­sky­ry­je gy­ ven­to­jai bus prii­ma­mi ne­be sa­vi­ val­dy­bės pa­sta­te, o San­tuo­kų rū­ muo­se. „Dar­buo­to­jai apie bū­si­mas per­ mai­nas jau yra in­for­muo­ti. Tie, ku­rie ne­su­tiks su nau­jo­mis pa­rei­ go­mis, ga­lės išei­ti iš dar­bo, bus iš­ mo­kė­tos išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos ir skel­bia­mi kon­kur­sai ieš­ko­ti nau­jų žmo­nių“, – tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bės di­rek­to­rė. To­kiems sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos struk­tū­ros po­ky­čiams dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba.

To­kį pa­ža­dą ti­ki­no iš­gir­dęs su A.But­ke­vi­čiu­mi su­si­ti­kęs Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. „Šian­dien bū­tų nai­vu ir ne­ko­ rek­tiš­ka kal­bė­ti apie konk­re­čius skai­čius, ku­rie gul­tų į po­pie­rių, nes Vy­riau­sy­bės dar ne­pat­vir­tin­ ta, biu­dže­to pro­jek­tas to­bu­li­na­ mas. Ta­čiau prin­ci­pi­nio pri­ta­ri­mo re­ga­tai tik­rai su­lau­kė­me“, – tvir­ ti­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis tei­gė, jog A.But­ke­vi­čius pa­ža­ dė­jo, kad kai jau tu­rės vi­sus sver­ tus, Vy­riau­sy­bė re­ga­tos pro­jek­te da­ly­vaus to­kia apim­ti­mi ir fi­nan­ si­ne pa­ra­ma, ko­kios Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė ir ti­ki­si. „Džiau­giuo­si, kad mes su prem­ je­ru ko­ne uni­so­nu kal­bė­jo­me apie tai, jog vals­ty­bė pa­da­ry­tų di­de­lę klai­dą, jei at­si­sa­ky­tų to­kio pro­jek­

to. Aiš­ku, prem­je­ro žo­dis for­ma­liai nė­ra su­tar­ti­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas, bet la­bai no­riu ti­kė­ti, kad jis virs rei­ ka­lin­gais tei­sės ak­tais“, – vy­lė­si V.Grub­liaus­kas. „Klai­pė­da“ ra­šė, jog uos­tus re­ ga­tai „Vol­vo Ocean Ra­ce“ ren­kan­ti at­ran­kos or­ga­ni­za­ci­ja Klai­pė­dai at­ siun­tė pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, kad ji 2015 ar 2018 m. tap­tų re­ga­tos uos­tu. Įgy­ven­din­ti su­tar­ty­je nu­ma­ty­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ga­li pri­reik­ti apie 12 mln. li­tų. „Ma­nau, jog ga­lė­tu­ me kal­bė­ti apie šiek tiek ma­žes­nę su­mą. Be to, ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad pi­ni­gus rei­kia skir­ti ne per vie­nus, o per tre­jus me­tus. Jei šią su­mą rea­lio­mis pro­por­ci­jo­mis pa­si­da­ly­ tu­me su ki­tais par­tne­riais, tuo­met ji jau ne­beat­ro­do to­kia įspū­din­gai di­de­lė“, – nuo­mo­nę reiš­kė uos­ta­ mies­čio me­ras. Su­tar­tį Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė tu­ri pa­si­ra­šy­ti iki gruo­džio 7 d. Prieš tai jos pro­jek­tui dar tu­ri pri­ tar­ti mies­to ta­ry­ba, ta­čiau šian­dien vyk­sian­čia­me po­sė­dy­je toks klau­ si­mas nė­ra nu­ma­ty­tas svars­ty­ti. „Bū­tų tik­rai ne­ko­rek­tiš­ka to­kį

rim­tą spren­di­mo pro­jek­tą įtrauk­ti tarp dar­bot­var­kės pa­pil­do­mų klau­ si­mų. Be to, in­for­ma­ci­ja kei­čia­si ne die­no­mis, o va­lan­do­mis. To­dėl tiks­lin­giau­sia bus, jei mies­to ta­ry­ bos po­sė­dį, ku­ria­me ir bus svars­to­ ma, ar pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį dėl re­ga­tos or­ga­ni­za­vi­mo, su­šauk­siu gruo­džio 6 d.“, – aiš­ki­no V.Grub­liaus­kas. Jei Klai­pė­da pa­si­ra­šys šią su­tar­ tį, ją iš­siųs re­ga­tos uos­tų at­ran­kos or­ga­ni­za­ci­jai. Ji pri­dės sa­vo re­ko­ men­da­ci­jas ir su­tar­tį per­siųs „Vol­ vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tos or­ga­ni­za­ to­riams. Šie gruo­džio 13 d. nu­spręs, ar į Klai­pė­dą už­suks ši pres­ti­ži­nė re­ga­ta ir ku­riais me­tais.

12

– tiek mln. li­tų gali kainuoti galimybė Klaipėdoje priimti prestižinę regatą.

3

KETVIRTADIENIS, LAPKRIČIO 29, 2012

miestas Su­ge­do laik­ro­dis

At­vyks V.Lands­ber­gis

So­di­no nau­jas lie­pas

Jau ku­ris lai­kas ne­vei­kia laik­ro­dis-ter­mo­met­ras virš Pi­lies gat­vė­je esan­čios lai­ vų sta­tyk­los. Vie­to­je lai­ko ir tem­pe­ra­tū­ros praei­viai ma­ to tik juo­dą ek­ra­ną. Laik­ro­ dis-ter­mo­met­ras šiuo me­tu yra tai­so­mas. Ti­ki­ma­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu jis vėl pra­ dės veik­ti.

Penk­ta­die­nį Klai­pė­do­je lan­ky­sis Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ak­ to sig­na­ta­ras, eu­ro­par­la­men­ta­ ras pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ ber­gis. 12 val. jis Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Ma­žo­jo­je au­lo­je skai­ tys pra­ne­ši­mą. 17 val. V.Lands­ ber­gis da­ly­vaus Me­nų fa­kul­te­ to Kon­cer­tų sa­lė­je vyk­sian­čia­ me kon­cer­te.

Lie­pų gat­vė­je vie­to­je iš­pjau­tų se­ nų lie­pų tre­čia­die­nį pra­dė­ti so­ din­ti nau­ji me­de­liai. Olan­diš­kų lie­pai­čių pa­so­di­ni­mas ir se­nų­ jų me­džių pa­ša­li­ni­mas sa­vi­val­ dy­bei at­sieis be­veik 32 tūkst. li­ tų. Se­ną­sias lie­pas te­ko nu­pjau­ ti, nes jų ka­mie­nai bu­vo iš­pu­vę. Me­džiai kė­lė grės­mę žmo­nėms ir jų tur­tui.

Pi­ni­gai oro uos­tui – už pa­va­di­ni­mą

Įver­ti­ni­mas. Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­ kos ins­t i­tu­tas at­l i­ko iš­sa­mų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ver­ti­ni­mą – „Lie­tu­vos sa­ vi­val­dy­bių in­dek­sas 2012“ – ir pa­skel­ bė, kad ge­riau­sia sa­vi­val­dy­bė – Klai­pė­ dos mies­to.

Uos­ta­mies­čio val­ džia lin­ku­si Pa­lan­ gos oro uos­tui skir­ ti dau­giau nei 100 tūkst. li­tų, kad šis pri­trauk­tų nau­jų skry­džių. Ta­čiau po­li­ti­kai iš­kė­lė są­ly­ gą – oro uos­to pa­va­ di­ni­me tu­ri at­si­ras­ti ir Klai­pė­dos var­das.

Mu­gė. Šian­dien 15 val. LCC tarp­tau­ti­ nia­me uni­ver­si­te­te vyks „Spe­cia­ly­bių mu­gė“. Tai pro­jek­tas, skir­tas abi­tu­rien­ tams ir vy­res­nių­jų kla­sių mo­k i­niams. Jo me­tu jie ga­lės su­si­pa­ž in­ti su po­pu­ lia­riau­sio­mis ir per­spek­ty­viau­sio­mis spe­cia­ly­bė­mis bei stu­di­jų pro­g ra­mo­ mis. Pro­jek­t as or­ga­n i­z uo­ja­mas tre­ čius me­tus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau ke­le­rius me­tus vyks­tan­čios dis­ku­si­jos, kaip į Pa­lan­gos oro uos­ tą pri­trauk­ti dau­giau avia­kom­pa­ ni­jų ir skry­džių, re­gis, įgau­na rea­ lų pa­grin­dą. Aso­cia­ci­jo­je „Klai­pė­dos re­gio­ nas“, ku­rios na­rė­mis yra vi­sos ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bės, pri­tar­ta Pa­ lan­gos oro uos­tui skir­ti 400 tūkst. li­tų. Tiek pi­ni­gų esą rei­kia, kad iš Pa­lan­gos į Lon­do­ną pi­gių skry­džių avia­kom­pa­ni­ja su­tik­tų du kar­tus per sa­vai­tę skrai­din­ti ke­lei­vius. 150 tūkst. li­tų šios su­mos su­ti­ ko skir­ti Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė, iš Klai­pė­dos pra­šo­ma 135 tūkst. li­tų, o li­ku­sią su­mą tu­rės su­rink­ti ki­tos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės pa­gal jos te­

Dienos telegrafas

Są­ly­ga: po­li­ti­kai pa­gei­dau­ja, kad Pa­lan­gos oro uos­to pa­va­di­ni­me at­si­ras­tų ir Klai­pė­dos var­das.

ri­to­ri­jo­je esan­tį gy­ven­to­jų skai­čių. Klai­pė­dos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­ kos ko­mi­te­te, ku­ria­me va­kar bu­vo svars­to­ma, ar Pa­lan­gos oro uos­tui skir­ti 135 tūkst. li­tų, po­li­ti­kams ki­ lo klau­si­mų, ko­kia iš to nau­da bus mies­tui. „Skai­čiuo­ja­ma, jog mak­si­ma­liai iš Lon­do­no į Va­ka­rų Lie­tu­vos re­ gio­ną at­skris­tų 37 tūkst. ke­lei­vių. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ne tu­ ris­tas, ku­ris pa­si­lie­ka še­šioms nak­ vy­nėms, vi­du­ti­niš­kai iš­lei­džia 502 eu­rus. Ta­čiau tik­rai sun­ku su­skai­ čiuo­ti, ko­kia eko­no­mi­nė nau­da iš

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nau­jo­jo rei­so į Lon­do­ną bū­tų Klai­ pė­dai“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. Po­li­ti­kams taip pat už­kliu­ vo ir tai, kad neį­gy­ven­din­tos dar dvi są­ly­gos, ko­dėl mies­tas tu­rė­ tų skir­ti pi­ni­gų Pa­lan­gos oro uos­ tui. „Kiek pri­si­me­nu, bu­vo su­tar­ta, kad tiek pi­ni­gų, kiek skirs sa­vi­val­ dy­bės, duos ir vers­li­nin­kai, ta­čiau iš jų nie­ko ne­be­gir­dė­ti. Ki­ta są­ly­ ga, ku­rią kė­lė­me, oro uos­to pa­va­di­ ni­me tu­ri bū­ti ir Klai­pė­dos var­das, ta­čiau ir tai neį­vyk­dy­ta“, – tei­gė

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas. Ko­mi­te­to na­riai ga­liau­siai su­ ta­rė, jog rei­kia Pa­lan­gos oro uos­ tui skir­ti 135 tūkst. li­tų, kad at­si­ ras­tų skry­džiai į Lon­do­ną. Ta­čiau sy­kiu nu­spręs­ta įpa­rei­go­ti sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją kreip­tis į Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją, kad bū­tų pa­ keis­tas oro uos­to pa­va­di­ni­mas ir jis va­din­tų­si Klai­pė­dos-Pa­lan­gos oro uos­tas. „Pa­lan­ga juk ne­tu­rė­tų prieš­ta­ rau­ti, nes ne­pra­šo­ma, kad jos var­ das bū­tų iš­brauk­tas“, – sam­pro­ta­ vo ko­mi­te­to na­rė Zi­ta Šli­čy­tė.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Piotr Pet­ rov (g. 1924 m.), Ma­r y­tė Do­mar­k ie­nė (g. 1929 m.), Vla­das Al­gir­das Buš­kus (g. 1930 m.), Bi­ru­tė Ie­va Moc­kie­nė (g. 1934 m.), Do­mo­cė­lė Da­nu­tė Sta­siu­nie­nė (g. 1936 m.), Leo­nas Straz­das (g. 1938 m.), Alek­sandr Sus­lov (g. 1953 m.), Va­len­ti­ na Gu­li­na (g. 1955 m.), Li­na­ras Sto­nys (g. 1967 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­to­ras Šim­k us, Re­g i­na Ado­mai­t ie­ nė, And­rej Pe­tu­nov, Leo­nas Straz­das, Ma­ry­tė Do­mar­k ie­nė, Vla­das Al­g ir­das Buš­k us, Bi­r u­tė Ie­va Moc­k ie­nė, Alek­ sandr Sus­lov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai (dvy­niai). Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 66 iš­k vie­ ti­mų.

Va­do­vau­ti kul­tū­rai – iš už ma­rių Vie­ną šių va­rian­tų ir 1 svars­to­me. Kai jau vis­ kas bus aiš­ku, tik­rai nie­ko ne­slėp­

si­me, o kol kas dar anks­ti kal­bė­ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. „Klai­p ė­d ai“ pa­v y­ko iš­s iaiš­ kin­ti, jog uos­ta­mies­čio Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ju dirbs 38 me­tų N. Lend­rai­tis. Jis iki šiol bu­vo Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­ riaus va­do­vas. Nes­lė­pė bai­mės

N.Lend­rai­tis ne­slė­pė, jog spren­di­ mą dirb­ti Klai­pė­do­je priė­mė su­lau­ kęs pa­siū­ly­mo iš uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bės va­do­vų. „At­vi­rai pa­sa­ky­siu, kad bu­vo vi­ so­kių bai­mių. Ta­čiau įver­ti­nau tai, kad jau še­še­rius me­tus gy­ve­nu Klai­pė­do­je ir dirb­ti į Ne­rin­gą va­ ži­nė­tis šiek tiek ne­pa­to­gu. Be to, man, kaip ir kiek­vie­nam, no­ri­si iš­ šū­kių“, – tei­gė N.Lend­rai­tis.

9

Jis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je tu­rė­ tų pra­dė­ti dirb­ti po ke­lių sa­vai­čių. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je N.Lend­rai­ tis dir­bo 14 me­tų. Pre­ten­duo­ja ir E.Skar­ba­lius

Po ke­lių sa­vai­čių paaiš­kės ir tai, kas va­do­vaus Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riui. Pas­kelb­ta­me kon­kur­se ei­ti ve­dė­ jo pa­rei­gas pa­raiš­kas da­ly­vau­ti pa­ tei­kė net de­vy­ni pre­ten­den­tai. Dien­raš­čio ži­nio­mis, tarp jų yra Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Egi­di­jus Skar­ba­lius, Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų koor­ di­na­to­rius Mo­des­tas Vit­kus, pa­ plū­di­mio ka­vi­nių vers­lą tu­rin­tis Ma­rius Ju­no­kas, Spor­to ta­ry­bos na­rė As­ta Dir­gė­lie­nė. Anot Per­so­na­lo sky­riaus at­sto­vų, kon­kur­sas tu­rė­tų vyk­ti gruo­džio 14 ar­ba 21 d. Iki jo bus ver­ti­na­mi kan­ di­da­tų pri­sta­ty­ti do­ku­men­tai ir į kon­kur­są kvie­čia­mi tik tie, ku­rie ati­tiks ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

– tiek kan­di­da­tų panoro užimti Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas. Rū­pin­sis vie­šą­ja tvar­ka

Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­rius va­ do­vo ne­tu­ri nuo pa­va­sa­rio, kai Ire­ ni­jus Za­lec­kis po vals­ty­bės tar­nau­ to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­mo bu­vo per­kel­tas į že­mes­nes pa­rei­gas – pa­skir­tas Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus vy­res­niuo­ju spe­cia­lis­tu. Ta­čiau nau­ja­ja­me dar­be I.Za­lec­ kis dar ne­dir­bo nė die­nos – tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, išė­jo ne­mo­ka­mų ato­sto­gų. Anot Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos Vin­ti­lai­tės, I.Za­

Prie­žas­tis: N.Lend­rai­tis ne­slė­pė, kad jo spren­di­mą dirb­ti Klai­pė­do­je

lė­mė ir tai, jog va­ži­nė­ti į Ne­rin­gą ne­pa­to­gu.

lec­kis po ne­mo­ka­mų ato­sto­gų į dar­bą tu­rė­tų atei­ti gruo­džio 10 d. Val­di­nin­kas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bę pa­da­vė į teis­mą ir pra­šė pa­nai­ kin­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės įsa­ky­mą, ku­riuo jis bu­vo per­kel­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tas į že­mes­nes pa­rei­gas. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas to­kio I.Za­lec­ kio pra­šy­mo ne­pa­ten­ki­no. Sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­rius kol kas ne­tu­ri duo­me­nų, kad val­di­ nin­kas to­kį teis­mo spren­di­mą bū­ tų ap­skun­dęs.

4

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

miestas

Už že­mę – dvi­gu­ba są­skai­ta Mo­te­ris mo­kes­tį per­ 1 ves­d a­vo in­ter­n e­t i­n ės ban­ki­nin­kys­tės sis­te­ma, to­dėl iš­

li­ko vi­sų įmo­kų iš­ra­šai. „Sa­vi­val­dy­bė kiek­vie­nais me­tais pa­teik­da­vo la­bai įvai­rias są­skai­tas – nuo 50 li­tų iki per­nai at­siųs­tos 160 li­tų są­skai­tos. Už šiuos me­tus ga­vau 127 li­tų są­skai­tą“, – pa­sa­ko­ jo Ke­pė­jų gat­vės gy­ven­to­ja. Mo­te­ris iš kai­my­nų iš­gir­do, kad ne vi­si ap­mo­ka sa­vi­val­dy­bės siųs­ tas są­skai­tas. „Paaiš­kė­jo, kad val­di­nin­kai lais­ va ran­ka siun­tė ra­gi­ni­mus ir net su gra­si­ni­mais ne­del­siant ap­mo­kė­ ti są­skai­tą. Ne­su­mo­kė­jus tuoj pat bu­vo skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai“, – pik­ti­no­si Ra­sa. Klai­pė­die­tė sa­vi­val­dy­bė­je pa­mė­ gi­no su­ži­no­ti, ko­dėl šei­ma ver­čia­ma du kar­tus mo­kė­ti tą pa­tį mo­kes­tį. „Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad čia mū­sų rei­ka­las. Nie­kas ten gal­vos ne­su­ka“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. De­ry­bos – lyg tur­gu­je

Mė­gi­ni­mas iš sa­vi­val­dy­bės su­si­ grą­žin­ti dvi­gu­bai su­mo­kė­tą že­mės mo­kes­tį klai­pė­die­tei pri­mi­nė tik­ras de­ry­bas tur­gu­je. „Pra­džio­je man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad grą­žins 300 li­tų, po to jau – 372, dar po ke­lių mi­nu­čių bend­ra­vi­mo su val­di­nin­ke iš­gir­dau, kad grą­žins dar de­šim­čia li­tų dau­giau. Ga­lu­ti­nai bu­ vo pa­sa­ky­ta, kad grą­žins be­veik 383 li­tus. Ta­čiau ma­no ban­ko są­skai­tos iš­ra­šuo­se – vi­sai ki­ta su­ma“, – ste­ bė­jo­si klai­pė­die­tė. Mo­te­ris su­skai­čia­vo, kad ji nuo 2007 m. pa­gal sa­vi­val­dy­bės pa­teik­ tas są­skai­tas bu­vo su­mo­kė­ju­si 448 li­tus, o grą­žin­ti jai siū­lo­ma 66 li­tais ma­žes­nę su­mą. „Vos tik aš pa­sa­kau, kad dau­giau mo­kė­jau, jie vėl pa­tiks­li­nę pa­tei­kia

ki­tą su­mą. At­ro­do, kad nuo val­di­nin­ ko nuo­tai­kos su­ma kei­čia­si. Jei ne­ bū­čiau mo­kė­ju­si per ban­ką, ma­nau, net ne­bū­čiau įro­džiu­si, kad mo­kė­jau. Juk ne­sau­go­si mo­kė­ji­mų kvi­te­lių ke­ le­rius me­tus“, – tei­gė mo­te­ris. Klai­pė­die­čių šei­ma ste­bė­jo­si, kad sa­vi­val­dy­bė, gau­da­ma gy­ven­ to­jų že­mės mo­kes­čio įmo­kas iš na­ mų val­dų, net ne­si­do­mi, kam ir už ką vėl nu­ro­do su­si­mo­kė­ti. „Sup­ra­tau tik tai, kad pi­ni­gus grą­ žins tik tiems, ku­rie krei­pė­si ir ap­si­

že­mės nuo­mos su­tar­tis. Mes, ži­no­ ma, tuos są­ra­šus ko­re­guo­ja­me“, – sa­kė R.Gru­žie­nė. Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja aiš­ki­no, kad mo­kė­to­jų są­ra­šus su­ ve­da pa­tys dar­buo­to­jai. „Mes ne­spė­ja­me kas me­tai su­ žiū­rė­ti šių są­ra­šų. O kai že­mės nuo­mos mo­kes­tį pra­dė­jo skai­čiuo­ ti na­mų val­dos, ga­li įsi­vel­ti klai­ dų. Ne­daž­nai, bet pa­si­tai­ko, kad duo­me­nys dub­liuo­ja­si“, – ti­ki­no R.Gru­žie­nė.

Edi­ta Vai­tie­kū­nie­nė:

Dve­ji mo­kes­čiai – ki­tai šei­mai

Taip, bu­vo iš­ra­šy­ ta dvi­gu­ba są­skai­ta. Ko­dėl tiek me­tų? Na ir kas? Tai čia žur­na­ lis­tams rei­kia vis­ką iš­pūs­ti, kad vi­si blo­ gai dir­ba, ypač – val­ di­nin­kai.

žiū­rė­jo, kad per­mo­kė­jo. O ki­ti gal taip pat iki šiol mo­ka dvi­gu­bai, tik to ne­ži­no“, – nuo­mo­nę dės­tė gy­ ven­to­ja. Val­di­nin­kė ne­ma­to bė­dos

Sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Edi­ta Vai­ tie­kū­nie­nė ti­ki­no, kad ne­su­sip­ra­ ti­mų dėl dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo daž­niau­siai ky­la ta­da, kai gy­ven­ to­jai iš­si­per­ka že­mę, o apie tai ne­ pra­ne­ša. „Yra du mo­kes­čiai – vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos ir že­mės mo­kes­ tis. Gal žmo­nės iš­si­pir­ko že­mę? Iš kur ga­li ži­no­ti na­mų val­dų ad­mi­

Tvar­ka: Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja R.Gru­žie­nė pri­pa­ži­no, kad pa­

si­tai­ko at­ve­jų, kai žmo­nės gau­na dvi­gu­bas są­skai­tas, nes duo­me­nys apie mo­kė­to­jus ne vi­sa­da bū­na tiks­lūs. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nist­ra­to­rius, ką da­ro gy­ven­to­jai? Jei žmo­nės iš­si­per­ka že­mę, jie tu­ri in­ for­muo­ti ad­mi­nist­ra­to­rių. Mes juk ne­ži­no­me, ko­kia si­tua­ci­ja yra kiek­ vie­na­me kie­me“, – pa­brė­žė E.Vai­ tie­kū­nie­nė. Ta­čiau klai­pė­die­tė Ra­sa aiš­ki­ no, kad jų pen­kių bu­tų na­mas sto­ vi vals­ty­bi­nėje že­mėje, ir gy­ven­to­ jai mo­ka že­mės nuo­mos mo­kes­tį. „Mes vi­sus duo­me­nis gau­na­ me iš Že­mėt­var­kos sky­riaus. Ko­ kius duo­me­nis jie mums pa­tei­kia, to­kias są­skai­tas ir siun­čia­me“, – tei­gė E.Vai­tie­kū­nie­nė. Val­di­nin­kė di­de­lės bė­dos ne­ma­ tė, kad ke­le­rius me­tus gy­ven­to­ jai bu­vo ver­čia­mi dvi­gu­bai mo­kė­ ti už že­mę. „Grą­žin­si­me tuos pi­ni­gus, jei taip bus ap­skai­čiuo­ta. Ta­čiau grą­žin­si­ me tik nuo 2009 m. mo­kė­tą mo­ kes­tį. Nes nuo ta­da bu­vo pra­dė­ta są­skai­tas iš­ra­ši­nė­ti na­mų val­dų ad­ mi­nist­ra­to­riui. Jei iš­ra­šo­me jam są­ skai­tą, jos ne­be­siun­čia­me gy­ven­

to­jui“, – pri­dū­rė E.Vai­tie­kū­nie­nė. Mo­kes­čių sky­riaus spe­cia­lis­tė ti­ki­ no, kad tik vie­nai klai­pė­die­čių šei­ mai bu­vo siun­čia­mos dvi­gu­bos są­ skai­tos. „Taip, bu­vo iš­ra­šy­ta dvi­gu­ba są­ skai­ta. Da­bar bus grą­ži­na­mi pi­ni­gai. Ko­dėl tiek me­tų? Na ir kas? Kas ne­ da­ro klai­dų? Tai čia tik žur­na­lis­tams rei­kia vis­ką iš­pūs­ti, kad vi­si blo­gai dir­ba, ypač – val­di­nin­kai“, – rė­žė sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja. Są­ra­šuo­se ve­lia­si klai­dos?

Sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė aiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė 2003 m. iš Mo­kes­ čių ins­pek­ci­jos pe­rė­mė že­mės nuo­ mos mo­kes­čio ad­mi­nist­ra­vi­mą. „2007 m. že­mės nuo­mos mo­kes­ čio ad­mi­nist­ra­vi­mą pe­rė­mė na­mų val­dos. To­dėl mes vi­sa­da ra­gi­na­me, kad val­dos pa­si­tiks­lin­tų duo­me­nis ir są­ra­šus. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ ny­ba mums tei­kia duo­me­nis apie tai, kas iš­si­per­ka že­mę, kas su­da­ro

Val­di­nin­kė ti­ki­no, kad pa­si­tai­ko že­mės plo­to ap­skai­čia­vi­mo klai­dų ar­ba dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo at­ ve­jų. „Te­rei­kia, kad žmo­gus kreip­tų­ si, ir jo per­mo­ka bus įskai­ty­ta, kai rei­kės mo­kė­ti ki­tą­met že­mės nuo­ mos mo­kes­tį“, – aiš­ki­no sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­ja. R.Gru­žie­nė aiš­ki­no, jog už tai, kad žmo­gus mo­kė­jo dvi­gu­bai, jo kal­tin­ti ne­ga­li­ma. „Bet kai fi­nan­si­nės ga­li­my­bės nė­ra di­de­lės, žmo­nės daž­niau­siai pa­si­žiū­ri ir, ki­lus abe­jo­nėms, aiš­ki­ na­si. Pa­na­ši si­tua­ci­ja nu­ti­ko ir vie­ niems Mo­lo gat­vės gy­ven­to­jams. Ir jie už šiuos me­tus ga­vo dvi­gu­bą są­ skai­tą“, – ti­ki­no R.Gru­žie­nė. Ta­čiau vie­no Mo­lo gat­vės na­mo gy­ven­to­jai ant­rą są­skai­tą su že­mės mo­kes­čiu ga­vo to­dėl, kad bend­ri­ja ne­su­tiks­li­no duo­me­nų. „Per me­tus bū­na vie­nas ar ke­li at­ ve­jai, kai pa­si­tai­ko to­kių klai­dų. To­ dėl rei­kė­tų žmo­nėms pri­min­ti, kad pa­si­kei­tus jų že­mės tei­si­nei būk­lei – gal jie iš­si­pir­ko že­mę, ad­mi­nist­ra­ to­rius pa­si­kei­tė ar įsi­kū­rė bend­ri­ja, – rei­kė­tų ne­pa­tin­gė­ti ir apie po­ky­ čius te­le­fo­nu pra­neš­ti sa­vi­val­dy­ bei“, – pa­brė­žė R.Gru­žie­nė.

Lie­tus ap­sun­ki­no ke­li­nin­kų dar­bus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dvi sa­vai­tes pliau­pian­tis lie­tus ap­sun­ki­na gat­ves re­mon­tuo­jan­ čių ke­li­nin­kų dar­bus. Dėl van­dens dau­giau rū­pes­čių ky­la ne­to­li upės esan­čio­je Jo­niš­kės gat­vė­je.

Jos re­mon­tuo­ja­mo­je da­ly­je da­bar ren­gia­ma lie­taus ka­na­li­za­ci­ja. Įmo­ nės „Žem­ka­sa“ di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ina Kaub­ry­tė sa­kė, kad, ne­pai­sant oro są­ly­gų, kol kas dar­ bai vyks­ta pa­gal pla­ną. „Vis­ką tu­ri­me už­baig­ti ki­tą­met. Jei bus šal­ta žie­ma, dar­bus teks pri­stab­dy­ti. Jei oro tem­pe­ra­tū­ra lai­ky­sis tik apie 5 laips­nius šal­čio, dar­bus tę­si­me. To­kios oro są­ly­ gos pro­ble­mų ne­su­kels“, – aiš­ki­ no I.Kaub­ry­tė. Pa­sak pa­va­duo­to­jos, da­bar dar­ bus šiek tiek ap­sun­ki­na lie­tus. „Ne­to­li Jo­niš­kės gat­vės yra upė, tad grun­ti­niai van­de­nys la­bai aukš­ tai, o dar ly­ja dvi sa­vai­tes. Esant to­ kioms są­ly­goms, dirb­ti ten­ka iki ke­lių įsi­bri­dus. Lie­tus ap­sun­ki­ na dar­bus, bet nė­ra al­ter­na­ty­vos. Siurb­liai van­de­nį pum­puo­ja vi­su pa­jė­gu­mu“, – tvir­ti­no I.Kaub­ry­tė. Kur kas ma­žiau pro­ble­mų J.Ja­ no­nio gat­vė­je. Re­mon­tuo­ja­mo­je jos da­ly­je bai­gia­ma ties­ti tink­lus – jau

Dar­bai: J.Ja­no­nio gat­vė­je šiuo me­tu bai­gia­mi ties­ti tink­lai, Jo­niš­kės

gat­vė­je ren­gia­ma lie­taus ka­na­li­za­ci­ja.

ren­gia­mi įva­dai. Ar­ti­miau­siu me­ tu ke­ti­na­ma pra­dė­ti klo­ti ša­li­gat­ vių trin­ke­les. Pag­rin­di­nius dar­bus pla­nuo­ja­ma už­baig­ti šie­met. Ta­da bus už­pil­ta skal­da ir pa­leis­tas eis­mas. Va­žiuo­ ja­mo­sios da­lies grin­di­nio ak­me­nis pla­nuo­ja­ma klo­ti pa­va­sa­rį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ge­res­ni pa­grin­dai bū­na, kai per žie­mą jie su­si­sto­vi. No­ri­me kuo grei­čiau už­baig­ti šios gat­vės re­ konst­ruk­ci­ją. Dar­bai sun­ki­na žmo­ nėms gy­ve­ni­mą. Be to, šio­je gat­vė­je daug so­li­džių įstai­gų, į ku­rias tu­ ri pa­tek­ti in­te­re­san­tai“, – tvir­ti­no I.Kaub­ry­tė.

5

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

miestas

Bur­lai­vis nu­lei­do tra­pą klai­pė­die­čiams Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pri­si­ švar­ta­vo įspū­din­go dy­džio bur­ lai­vis „Kru­zenš­tern“. Uos­ta­mies­ ty­je be­si­sve­čiuo­jan­tį ant­rą pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je bur­lai­vį vi­si no­rin­ tys ne­mo­ka­mai ga­lė­jo lan­ky­ti dvi die­nas.

Ten­den­ci­jos: ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pra­ti­na tau­tie­čius ato­sto­gas pla­nuo­ti ge­ro­kai prieš su­si­krau­nant la­ga­

mi­nus.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Keliautojai keičia įpročius Atei­nan­čios va­sa­ros išanks­ti­nius ke­lio­nių pa­siū­ly­mus pa­skel­bu­sios agen­tū­ros tri­na ran­kas. Tak­ti­ka kas­met vis anks­tin­ti to­kias pir­ki­mo ak­ci­jas pa­si­tei­si­no – lie­tu­viai pe­ ri­ma va­ka­rie­čių tra­di­ci­jas sa­vo iš­vy­kas pla­nuo­ti ge­ro­kai iš anks­to. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lei­džia su­tau­py­ti

Agen­tū­ros „West Exp­ress“ pro­ duk­tų sky­riaus va­do­vė Ni­ra Kol­ tun pri­pa­ži­no, jog to­kia stra­te­gi­ ja nau­din­ga abiem pu­sėms – esą pir­kė­jams siū­lo­mos itin pa­lan­kios są­ly­gos, o par­da­vė­jai ga­li ge­ro­kai į prie­kį pla­nuo­ti už­sa­ky­mus. Paš­ne­ko­vė pa­brė­žė, jog iki gruo­ džio 31-osios truk­sian­čios ak­ci­jos me­tu ke­lio­nes bus ga­li­ma įsi­gy­ti per­pus pi­giau, su­tei­kia­ma ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai pa­si­keis­ti ke­lio­nės da­tą, tai­ko­ma ma­žiau­sios kai­nos ga­ran­ti­ ja bei už­sa­ky­mo me­tu mo­ka­mas tik sim­bo­li­nis avan­sas – va­di­na­si, iki ke­lio­nės pra­džios ga­li­ma su­si­tau­ py­ti trūks­ta­mą pi­ni­gų su­mą. „Išanks­ti­nio pir­ki­mo ak­ci­jas ren­ gia tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­nio ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riai, tad iš­skir­ti­ nės są­ly­gos da­bar jau tai­ko­mos ne tik poil­si­nėms ke­lio­nėms, kaip bu­ vo įpras­ta ankš­čiau, bet ir pa­žin­ti­ nėms, – pa­ste­bė­jo N.Kol­tun. – Jau visu greičiu par­duo­da­mos „No­va­ tu­ro“ va­sa­ros ke­lio­nės, ku­rios ma­ si­na net tri­mis ypa­tin­go­mis nau­ jie­no­mis – poil­siu Ni­co­je, Ri­mi­ny­je bei Bod­ru­me.“ Pas­ku­ti­nė mi­nu­tė nu­vi­lia

„West Exp­ress“ at­sto­vė ne­nei­gė, jog ak­ci­ja pa­ko­re­ga­vo įmo­nės par­ da­vi­mus – per pir­mas tris jos sa­ vai­tes va­sa­ros ke­lio­nių par­duo­ta apie 20 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. „Gruo­dį va­sa­ros se­zo­no ke­lio­nes pra­dės par­da­vi­nė­ti ir ki­tas Lie­tu­ vos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius – „Tez Tour“. Tad ti­ki­mės dar ak­ty­ves­nių par­da­vi­mų, nes da­bar da­lis klien­ tų lū­ku­riuo­ja, no­rė­da­mi pa­ly­gin­ti skir­tin­gų bend­ro­vių pa­siū­ly­mus“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Ke­lio­nių agen­tū­ros „Ke­liauk su idė­ja“ par­da­vi­mų va­do­vė Kris­ti­

na Nor­ku­tė ma­no, jog įsi­gy­da­mi ke­lio­nes iš anks­to žmo­nės jau­čia­ si ir sau­giau, ži­no­da­mi, kad tai bus tiks­li da­ta bei kai­na. „Vis dėl­to tai po­pu­lia­res­nis pir­ ki­mo bū­das vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nėms. Jau­ni­mas daž­niau lau­ kia va­di­na­mo­sios pa­sku­ti­nės mi­ nu­tės pa­siū­ly­mų, nors pa­sta­ruo­ju

Kris­ti­na Nor­ku­tė:

Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ sku­ti­nės mi­nu­tės pa­ siūlymų iš Lie­tu­vos yra la­bai ma­žai. Pag­ rin­di­niai mū­sų ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riai nu­lei­džia ko­kį 100 li­ tų, ir tai yra vis­kas.

me­tu jų iš Lie­tu­vos yra la­bai ma­žai. Pag­rin­di­niai mū­sų poil­si­nių ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riai pa­sku­ti­nės mi­ nu­tės ke­lio­nėms nu­lei­džia ko­kį 100 li­tų, ir tai yra vis­kas. Kur kas pi­giau už­si­sa­ky­ti ke­lio­nę iš Var­šu­vos, be to, šian­die­nos kur­sas mums yra la­ bai pa­lan­kus“, – dar vie­ną ga­li­my­

„Kru­zenš­tern“ – ant­ras pa­gal dy­ dį mo­ko­ma­sis bu­ri­nis lai­vas pa­sau­ ly­je. Už jį di­des­nis yra tik taip pat Ru­si­jai pri­klau­san­tis „Se­dov“. Iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­vas va­di­no­si „Pa­dua“, pri­klau­sė Vo­ kie­ti­jai ir bu­vo nau­do­ja­mas kro­vi­ niams per­vež­ti bei kaip mo­ko­ma­ sis bur­lai­vis. 1946 m. sau­sį bur­lai­vy­je „Pa­ dua“ iš­kel­ta ta­ry­bi­nio ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no vė­lia­va ir lai­vas pa­va­din­

tas „Kru­zenš­tern“ – žy­maus Ru­ si­jos ad­mi­ro­lo, hid­rog­ra­fo ir jū­ri­ nin­ko gar­bei. Lai­vo il­gis 114, 5 m, plo­tis –14 m, bu­rių plo­tas su­da­ro 3 400 kv. met­ rų. Di­dy­sis stie­bas yra 55 m il­gio ir pri­lygs­ta 18 aukš­tų na­mui, lai­ve yra 5 de­niai. „Kru­zenš­tern“ eki­pa­žas – 70 žmo­nių, o kur­san­tų pa­pras­tai bū­ na apie 120. Bur­lai­vis „Kru­zenš­tern“ Klai­pė­ do­je sve­čiuo­sis iki penk­ta­die­nio 12 val., o at­vi­ras lan­ky­mui bu­vo va­ kar ir šian­dien nuo 11 iki 15 ir nuo 17 iki 20 val. Tai ne pir­mas jū­rų mil­ži­no ap­si­ lan­ky­mas Klai­pė­do­je. Pas mus jis vie­šė­jo prieš dve­jus me­tus. Bur­lai­vis, ku­rio pa­grin­di­nė ba­zė yra Ka­li­ning­ra­de, pri­klau­so Bal­ ti­jos vals­ty­bi­nei žve­jy­bos lai­vy­no aka­de­mi­jai.

bę su­tau­py­ti įvar­di­jo K.Nor­ku­tė. Tad ke­lio­nių agen­tū­rų dar­buo­to­jai pa­ste­bi pa­sta­rai­siais me­tais ryš­kė­ jan­čią ten­den­ci­ją, kad mū­sų tu­ris­tai neap­si­ri­bo­ja vien Lie­tu­vos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­siū­ly­mais. Po­rei­kiai di­dė­ja

Da­lis ke­liau­to­jų ren­ka­si už­sie­nio or­ga­ni­za­to­rių poil­sio pa­ke­tus, ku­ riuos su­da­ro už­sa­ko­ma­sis skry­dis, pa­vyz­džiui, iš Vo­kie­ti­jos ar Len­ki­ jos, bei poil­sis vieš­bu­ty­je. To­kias ke­lio­nes ga­li­ma įsi­gy­ti ir Lie­tu­vos ke­lio­nių agen­tū­ro­se. „Ne­ma­ža da­lis tau­tie­čių pa­mė­go ke­liau­ti su len­kų ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­riu­mi „Al­fa­tu­ras“ bei vo­kie­čių „TUI“, „Der­tour“ – jų pa­siū­la la­ bai pla­ti, pa­sie­kia­mos pa­čios eg­zo­ tiš­kiau­sios ša­lys, kaip Ke­ni­ja, Ku­ ba, Ža­lia­sis Ky­šu­lys ir pa­na­šiai“, – ko­men­ta­vo N.Kol­tun. K.Nor­ku­tė pri­dū­rė, jog vis dau­ giau ke­liau­to­jų pa­gei­dau­ja ne­tra­di­ ci­nių ke­lio­nių. „Žmo­nėms ne­beuž­ten­ka tie­siog poil­sio su pa­gu­lė­ji­mu prie ba­sei­ no. To­dėl pa­tys or­ga­ni­zuo­ja­me šiek tiek ki­to­kias ke­lio­nes – siū­lo­me nar­dy­mą, žy­gius dvi­ra­čiais, bu­ria­ vi­mą, „krui­zą“ po Ru­si­ją trau­ki­niu, il­gai­niui pla­nuo­ja­me reng­ti iš­vy­kas su me­džiok­le“, – var­di­jo agen­tū­ros „Ke­liauk su idė­ja“ at­sto­vė. Jos tei­gi­mu, da­lis klien­tų krei­ pia­si ir su in­di­vi­dua­liais pra­šy­mais. Vie­nas to­kių – su­reng­ti poil­sį izo­ liuo­to­je ap­lin­ko­je. Ypa­tin­gų po­rei­kių tu­ris­tams „West Exp­ress“ taip pat siū­lo iš­ skir­ti­nių pro­duk­tų pa­ke­tą, tarp ku­ rio nau­jie­nų – ke­lio­nės į Uz­be­ki­ją, Mian­ma­rą, Etio­pi­ją, Ne­pa­lą, Bu­ta­ ną, Viet­na­mą, Lao­są ir Kam­bo­džą.

Sve­čias: „Kru­zenš­tern“ Klai­pė­dos uos­tą pa­sie­kė va­kar ry­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

nuomonės

Vy­dū­no pa­mink­lo be­lau­kiant

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Po­li­ti­nė dra­ma

Vai­kams ren­gi­niuo­se – ne vie­ta

Stasys Gudavičius

V

i­si ma­to­me, kad nau­jos val­ džios for­ma­v i­mas keis­t ai buk­suo­ja: il­gai be­si­tę­sian­ ti ne­ž i­nia dėl to, kas pre­ten­ duos į kai ku­riuos mi­nist­rų po­rtfe­lius, pa­ skir­to­jo prem­je­ro Al­g ir­do But­ke­v i­čiaus an­tau­siai Dar­bo par­ti­jai, vie­ną po ki­to at­ me­tant jos pa­siū­ly­tus kan­di­da­tus, pa­ga­ liau ir Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės veiks­nys. Pa­si­šo­vu­si pa­tik­rin­ti ne tik siū­ lo­mų kan­di­da­tų į mi­nist­rus kom­pe­ten­ci­ ją, bet ir už­sie­nio kal­bos ži­nias, ji, ma­tyt, dar pra­re­tins pre­ten­den­tų gre­tas. Iš S.Dau­kan­to aikš­tės rū­mų gau­na­mi sig­ na­lai be­ne aki­vaiz­džiai ro­do, kad A.But­ ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė pra­ džio­je bus pa­tvir­tin­ta ne vi­sos su­dė­ties – vie­no ar net ke­lių mi­nist­rų teks šiek tiek pa­lauk­ti.

Vy­riau­sy­bė pra­džio­je bus pa­tvir­tin­ta ne vi­sos su­dė­ties – vie­no ar net ke­lių mi­nist­rų teks šiek tiek pa­lauk­ti. Toks po­l i­t i­n ių įvy­k ių sce­na­r i­jus reiš­k ia, kad dar ne­de­rė­t ų nu­ra­šy­t i ga­l i­my­bės, jog Vy­riau­sy­bė taip ir ne­gaus Sei­me įga­ lio­ji­mų dirb­ti. Vis dar ga­li at­si­tik­ti ir taip, kad kai ku­r ios val­dan­čio­sios koa­l i­ci­jos par­tne­rės, pir­miau­sia Dar­bo par­ti­ja, ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­tos Pre­zi­den­tės kar­tu su pa­skir­tuo­ju prem­je­ru su­dė­l io­ta Vy­r iau­ sy­be. To­k iu at­ve­ju Sei­mas ga­l i bal­suo­t i prieš jos pro­gra­mą. O tai – tie­sus ke­lias į pir­ma­lai­kius rin­ki­mus. Tie­sa, to­k ios dra­ma­t iš­kos po­l i­t i­nės ato­ maz­gos ti­k i­my­bė ne­la­bai di­de­lė, gal tik ke­li pro­cen­tai. Dau­gu­ma ap­žval­gi­nin­kų pa­brė­ž ia, kad abu šios dra­mos vei­k ian­ tie­ji as­me­nys – Pre­zi­den­tė ir val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja – var­gu ar steng­sis es­ka­luo­ti po­ li­ti­nį konf­lik­tą. La­biau ti­kė­ti­na, kad komp­ ro­mi­sas, nors ir sun­kiai, bet bus su­ras­tas ir jo­kių pir­ma­lai­kių rin­ki­mų ne­pri­reiks. Kiek ta Vy­riau­sy­bė ge­bės dirb­ti? Tai pri­ klau­sys nuo dau­gy­bės veiks­nių. Pir­miau­ sia, vi­sų ke­tu­rių val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją su­ da­ran­čių par­t i­jų ge­bė­ji­mo tar­t is tar­pu­ sa­vy­je. Pa­vyz­džiui, ga­li­ma įtar­ti, kad pa­ var­džių ra­šy­mo ar­ba eg­za­mi­nų lie­tu­vių kal­ba rei­ka­lai ga­li su­kel­ti įtam­pą koa­li­ci­ jos par­tne­rių san­ty­kiuo­se su Len­kų rin­ ki­mų ak­ci­ja. Bus la­bai svar­bi ir Pre­zi­den­tės po­zi­ci­ja. Ji, ma­tyt, nau­do­sis ga­l i­my­bė­mis ar­g u­men­ tuo­tai kri­ti­kuo­ti tuos val­dan­čių­jų spren­di­ mus, su ku­riais ne­su­tiks, ir taip po tru­pu­t į skal­dys koa­li­ci­jos par­tne­rių vie­ny­bę.

Ini­cia­ty­va: Vy­dū­no at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo ko­mi­si­ja rū­pi­na­si, kad Klai­pė­do­je bū­tų pa­sta­ty­tas pa­mink­las Vy­

dū­nui. E.Jan­kus-Ge­ro­la (cent­re) pa­ža­dė­jo tap­ti pir­mą­ja au­ko­to­ja.

Vi­da

D

ar rugp­jū­čio 10 d. į bend­ ra­m in­č ių su­s i­r in­k i­m ą Klai­pė­do­je at­vy­ko sve­ čiai, lai­ki­nai sto­vyk­la­vę Bi­tė­nuo­se. Vy­dū­no drau­gi­jos na­ riai klai­pė­die­čiams per­skai­tė svar­bų pra­ne­ši­mą, ku­ria­me bu­vo tei­gia­ma: „At­siž­vel­giant į Vy­dū­no fe­no­me­no reikš­min­gu­mą Ma­ža­jai Lie­tu­vai ir Lie­tu­vos vals­ty­bei, pa­mink­las jam tu­ri iš­kil­ti cent­ri­nė­je, kuo rep­re­ zen­ta­ty­ves­nė­je, di­de­lio žmo­nių su­ si­bū­ri­mo vie­to­je mies­te. Klai­pė­dos At­gi­mi­mo aikš­tė tuos kri­te­ri­jus, at­ ro­do, ne­blo­gai ati­tin­ka“. Aš­tuo­nių gar­bin­gų Vy­dū­no drau­ gi­jos na­rių pa­si­ra­šy­tas, di­des­nių Lie­tu­vos mies­tų va­lią iš­reiš­kian­tis do­ku­men­tas tuoj pat pa­sie­kė mies­ to me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką ir mi­ nist­rą pir­mi­nin­ką And­rių Ku­bi­lių. Kaip tei­gė dr. Va­cys Bag­do­na­vi­ čius, ne­tru­kus po Sei­mo rin­ki­mų bus su­da­ro­ma vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja Vy­dū­no 150-osioms gi­mi­mo me­ti­ nėms pa­mi­nė­ti, ir pa­mink­las Klai­ pė­do­je bus ne vie­nin­te­lė ak­ci­ja. Klai­pė­dos met­raš­ti­nin­kas, Vy­ dū­no šei­mos pa­slap­čių sau­go­to­jas Ber­nar­das Alek­na­vi­čius pri­mi­nė, kad po ge­ro de­šimt­me­čio mi­nė­si­ me ir Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo

prie Lie­tu­vos 100-ąjį ju­bi­lie­jų. Šis pra­smin­gas įvy­kis bus mi­ni­mas ir pa­sau­li­niu ly­giu. 2012 m. rug­sė­jo 10 d. Vy­dū­no at­ mi­ni­mo įam­ži­ni­mo ko­mi­si­jos su­ si­rin­ki­me da­ly­va­vo ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos pa­triar­cho, Til­žės ak­to sig­na­ta­ro Mar­ty­no Jan­kaus vai­kai­ tė Eva Jan­kus-Ge­ro­la. Jo­kių jau­čio odų neuž­tek­tų iš­var­dy­ti, kiek Eva yra pri­si­dė­ju­si prie Ma­žo­sios Lie­ tu­vos kul­tū­ros ob­jek­tų iš­sau­go­ ji­mo. O sa­vo pa­sa­ko­ji­mą apie ka­ ro žiau­ru­mus, ne­leng­vą pa­bė­gė­lio duo­ną Eva bai­gė teig­da­ma, kad pa­ si­ruo­šu­si bū­ti pir­mą­ja Vy­dū­no pa­ mink­lo Klai­pė­do­je au­ko­to­ja – rė­ mė­ja. Tad įsi­pa­rei­go­jo­me ati­da­ry­ti spe­cia­lią­ją tiks­li­nę są­skai­tą. 2012 m. spa­lio 10 d. į mū­sų su­ si­rin­ki­mą at­vy­ko Klai­pė­dos ar­chi­ tek­tai. Tai Ed­mun­das And­ri­jaus­ kas – Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus na­rys, Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų rū­mų ta­ry­bos na­rys bei Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė – Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos ta­ry­bos, Lie­ tu­vos ar­chi­tek­tų rū­mų, eks­per­tų ko­mi­si­jos na­rė. Pris­ta­tant Klai­pė­ dos mies­to kū­ri­mo­si rai­dą, su­si­pa­ ži­no­me ir su is­to­ri­nių įvy­kių, su­ for­ma­vu­sių At­gi­mi­mo aikš­tę, ei­ga.

Juk ne pa­slap­tis, kad no­rint, jog bū­ si­ma pa­mink­li­nė kom­po­zi­ci­ja tin­ ka­mai bū­tų įkom­po­nuo­ta aikš­tė­je, bū­ti­na ži­no­ti jos plo­tą, taip pat ir ša­lia esan­čių pa­sta­tų aukš­tį. 2012 m. lapk­ri­čio 7 d. į Vy­dū­ no įam­ži­ni­mo ko­mi­si­jos na­rių su­ si­rin­ki­mą at­vy­ko Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas Ra­mū­nas Kaub­rys ir jo pa­va­duo­ to­ja In­ga Gel­ži­ny­tė. Ma­žo­sios Lie­tu­vos rei­ka­lų ta­ry­ bos ini­cia­ty­vai pri­ta­rė ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Žy­mių žmo­nių, is­to­ ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­ vių pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo ko­mi­si­jos na­riai, ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to da­ly­viai. Ini­cia­ty­vai pri­ta­rė taip pat ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba. Tai­gi jau tu­ri­me pir­muo­sius re­ zul­ta­tus – įkur­ta vie­šo­ji įstai­ ga „Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ra“. Taip pat ati­da­ry­ta ir tiks­li­nė są­ skai­ta bū­si­mos Vy­dū­no skulp­tū­ri­ nės kom­po­zi­ci­jos pro­jek­ta­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo lė­šų kau­pi­mui: LT15 7300 0101 3364 9490 (ban­ko ko­ das 73000). Tad kvie­čia­me vi­sus prie šios ini­cia­ty­vos pri­si­dė­ti. Vy­dū­no pa­mink­lo sta­ty­mo ko­ mi­si­jos val­dy­bos var­du – Arū­nas Tru­ka­nas

Atgarsiai

Rei­kia rem­ti vi­sas spor­to ša­kas V.Spu­ry­tė. „Mies­to li­tai – ne­ži­nia kam?“, „Klai­pė­da“, 2012 11 28. Vai­kų fut­bo­lo mo­kyk­lo­je ply­tos tuoj pra­dės kris­ti ant mū­sų vai­kų gal­vų, o jie mi­li­jo­nus mė­to vie­nai ko­man­dai. Pro­to bokš­tai. Man­tas

*** O aš pri­ta­riu Klai­pė­dos val­džios veiks­mams, ji tei­sin­gai da­ro, kad šel­pia ko­man­das, ku­rios mies­tui at­ne­ša šlo­vę. Jo­ni­kas

*** Kai kas nors iš spor­ti­nin­kų ar ko­ man­dų lai­mi, tai su­bė­ga vi­si po­li­ti­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kai, jau to­kie ta­da vi­si drau­gai. O kai rei­kia pa­dė­ti ko­man­doms iš­gy­ven­ ti, iš­kart pa­si­ro­do tik­ra­sis po­li­ti­kų vei­das. Ir iš­vis apie ko­kį pel­ną spe­ cia­lis­tė kal­ba? Čia ne NBA, ne Ang­ li­jos ly­ga, kur į rung­ty­nes ren­ka­si de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių. Spor­ tas vi­sa­da bu­vo vi­suo­me­nės pra­mo­ ga, lais­va­lai­kio da­lis. Žmo­nės atei­na pa­si­žiū­rė­ti, pa­si­džiaug­ti sa­vo mies­to per­ga­lė­mis. Kuo di­des­nis biu­dže­tas, tuo stip­res­nė ko­man­da. Nė vie­na ko­man­da nė­ra iš­lai­ko­ma vien tik sa­ vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Vi­si ieš­ko rė­mė­

jų, tik tų no­rin­čių­jų rem­ti ne kal­nai. Jei sa­vi­val­dy­bė­je sė­di to­kie pro­tin­gi žmo­nės, ku­rie ži­no, ga­li, mo­ka įkal­ bė­ti, pri­trauk­ti rė­mė­jus, pra­šau, pa­ dė­ki­te su­ras­ti lė­šų. Ga­lė­si­te ne­rem­ti ko­man­dų, ne­rei­kės bur­bė­ti, kai Klai­ pė­dos ko­man­dos pra­lai­mės. Tuo la­ biau jog čia ne­kal­ba­ma apie tas su­ mas, ko­kias ski­ria ki­ti mies­tai... Nus­te­bęs

*** Tai ir fi­nan­suo­ki­te vi­sas spor­to ša­ kas, o ne tik ko­mer­ci­nes. Ieš­ko „dur­ nių“. Mes juk su­pran­ta­me, kas kur. To nu­ste­bęs Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Iš­lau­žė spin­te­les

No­rė­čiau, kad Ši­lu­tės plen­te, Šiau­lių gat­vės mik­ro­ra­jo­ne esan­ čio pre­ky­bos cent­ro va­do­vy­ bė at­kreip­tų dė­me­sį į pro­ble­mą. Par­duo­tu­vė tik­rai ge­ra, pre­kių pa­ si­rin­ki­mas įvai­rus, ta­čiau iš­lau­ žy­tos daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­lės. Jos bu­vo pa­sta­ty­tos to­kios, kad, jei no­ri, jog at­si­da­ry­tų du­re­lės, tu­ri įmes­ti 50 cen­tų. Mo­ne­tos su­gun­ dė il­ga­pirš­čius ir jie tas spin­te­les iš­lau­žė, o par­duo­tu­vės va­do­vy­ bė ne­pa­si­rū­pi­na jų su­tvar­ky­ti. Ar jau taip sun­ku pa­sta­ty­ti nor­ma­ lias daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­les? Juk tik­rai ne­pa­to­gu į pre­ky­bos sa­ lę ei­ti su po­rtfe­liu, nes jo nė­ra kur pa­si­dė­ti. Pir­kė­jas Jo­nas

Kal­bą būtina mo­kė­ti

La­bai pa­lai­kau Pre­zi­den­tės Da­ lios Gry­baus­kai­tės rei­ka­la­vi­mą, kad mi­nist­rai mo­kė­tų ang­lų kal­ bą. Vi­siems su­pran­ta­ma, kad taip ir tu­ri bū­ti. Juk bū­tų net įdo­mu pa­ma­ty­ti, kaip to­kiu Pre­zi­den­tės rei­ka­la­vi­mu be­si­pik­ti­nan­ti Lo­re­ ta Grau­ži­nie­nė nu­va­žiuo­ja į Briu­ se­lį ir jai ver­tė­jas į au­sį šnibž­da. Gė­da. Mi­nist­rai į Briu­se­lį tu­ri va­ žiuo­ti be ver­tė­jų. Ma­nau, kad atei­ ty­je rei­kė­tų tik­rin­ti net ir tai, kaip už­sie­nio kal­bas iš­ma­no kan­di­da­ tai į Sei­mą. Au­gus­ti­nas

Šven­tės – tik bė­džiams

Do­va­nos są­vo­ka iš­si­gims­ta ir ypač prieš di­džią­sias me­tų šven­tes. Ma­ ne la­bai er­zi­na rek­la­ma, ku­rio­je pra­šo­ma vai­kui iš skur­džiai gy­ve­ nan­čios šei­mos pa­do­va­no­ti dvi­ra­ tį. Pa­lau­ki­te, ne vi­si vai­kai šei­mo­ se, ku­rio­se tė­vai už­dir­ba mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, dvi­ra­čius tu­ri. Dėl to­ kio au­ko­ji­mo, at­jau­tos, pa­šal­pų ga­ vė­jai per šven­tes yra ap­te­kę de­li­ka­ te­sais, o žmo­nės, ku­rie dir­ba, mo­ka mo­kes­čius, skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nius li­tus, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti ska­nes­ nį kąs­nį. Ste­fa­ni­ja Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pers­kai­čiau A.Dy­ko­vie­nės pub­li­ ka­ci­ją „Kon­cer­tai – ne vai­kams“ („Klai­pė­da“, 2012 11 27). Ma­no nuo­mo­ne, ma­žų vai­kų ne­rei­kė­tų įleis­ti į jo­kius vė­liau vyks­tan­čius suau­gu­sių­jų ren­gi­nius. Ma­žie­ ji la­bai pa­vargs­ta, pra­de­da verk­ ti ir taip truk­do ki­tiems ste­bė­ti ren­gi­nį. Keis­čiau­sia, kad tė­vai į tai ne­krei­pia jo­kio dė­me­sio. Ne­gi taip sun­ku, jei ei­ni į ren­gi­nį, pa­ pra­šy­ti ar­ti­mų­jų, kad pa­bū­tų su ma­žy­liu? Juk ir pa­tiems vai­kams sun­ku ra­miai iš­sė­dė­ti ke­lias va­ lan­das be­si­tę­sian­čia­me kon­cer­ te. Be to, jei ren­gi­nys vyks­ta vė­ lai, jie la­bai pa­vargs­ta. Tė­vai tai tu­rė­tų su­vok­ti.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

miestas

Su­si­dė­vė­ju­sios gat­vės no­ri uos­tas Klai­pė­dos val­džia ža­da ne tik per­duo­ ti uos­tui da­lį Ne­mu­ no gat­vės, bet ir ini­ ci­juo­ti čia dar li­ku­ sių gy­ven­to­jų bu­ tų iš­pir­ki­mą vals­ty­ bės reik­mėms.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ar per­duo­ti da­lį Ne­mu­no gat­vės uos­tui, svars­to­ma mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­so be­veik trys ki­lo­met­ rai šios gat­vės – da­lis, esan­ti mies­ to te­ri­to­ri­jo­je. Pab­rė­žia­ma, kad šis ruo­žas yra la­bai su­si­dė­vė­jęs. „Prak­tiš­kai nė­ra jo­kios gat­vės“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. Nu­ro­do­ma, kad sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čios Ne­mu­no gat­vės da­lies pra­di­nė ver­tė sie­kė 351 tūkst. li­tų.

Būk­lė: kai ku­riuo­se Ne­mu­no gat­vės ruo­žuo­se ne­ma­ty­ti, jog čia iš tik­ro yra gat­vė.

Ta­čiau da­bar ji įver­tin­ta tik per 31 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ga­vo iš Uos­to di­rek­ci­jos raš­tą, ku­ riuo pra­šo­ma per­duo­ti mi­nė­tą gat­ vės da­lį vals­ty­bei. Ši ją per­duo­tų val­dy­ti uos­tui. Jū­rų uos­to di­rek­ci­ja pa­brė­žia, kad, vyk­dy­da­ma su uos­to plėt­ra su­si­ju­sius dar­bus, pla­nuo­ja re­konst­ruo­ti Ne­mu­no gat­vę. A.Ve­ly­kie­nė tei­gė, kad pa­ts mies­

tas ne­tu­ri ga­li­my­bės su­re­mon­tuo­ti mi­nė­to gat­vės ruo­žo. „Jei ati­duo­si­me šią Ne­mu­no gat­ vės da­lį uos­tui, tuo­met sun­kias­ vo­ris trans­por­tas ne­va­ži­nės Mi­ ni­jos ar ki­to­mis gat­vė­mis. Srau­tas bus nu­kreip­tas į Ne­mu­no gat­vę“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­ja. A.Ve­ly­kie­nė pa­brė­žė, kad sa­vi­ val­dy­bė no­ri ne tik per­duo­ti gat­

vės da­lį uos­tui, bet ir ini­ci­juo­ti Ne­mu­no gat­vė­je li­ku­sių gy­ven­to­jų tur­to iš­pir­ki­mo pro­ce­są – kreip­sis į Vy­riau­sy­bę, kad ši pa­ves­tų ko­kiai nors ins­ti­tu­ci­jai pra­dė­ti pro­ce­dū­ rą paim­ti šį tur­tą vi­suo­me­nės reik­ mėms. Mi­nė­to­je gat­vė­je yra du gy­ ve­na­mie­ji na­mai. Dėl gat­vės ati­da­vi­mo uos­tui tu­ri ap­si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba.

31

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– tiek tūkst. li­tų įver­tin­ta sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti Ne­mu­no gat­vės da­lis.

8

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

aktualijos

Ra­jo­no ke­lius skan­di­na van­duo

Ba­la: ra­jo­no gy­ven­to­jai že­ria prie­kaiš­tus ra­jo­no val­džiai ir ke­li­nin­kams dėl po lie­taus ap­se­mia­mo nau­jo dvi­

ra­čių ta­ko. To­kį vaiz­dą gy­ven­to­jai ga­lė­jo ma­ty­ti ir va­kar.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

So­vie­ti­nių lai­kų su­kiu­žu­si me­lio­ra­ci­nė sis­te­ma skan­di­na net tik gy­ven­to­jų lė­šo­mis įreng­tus ke­lius Klai­pė­dos ra­jo­ne, bet ir biu­ dže­to pi­ni­gus, ką tik nu­gu­lu­sius ra­jo­no že­mė­je. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

As­fal­tas – po van­de­niu

Ra­jo­no val­džia me­lio­ra­ci­nei sis­te­ mai tvar­ky­ti lė­šų ne­tu­ri, o gy­ven­ to­jų pa­sta­bas, kad pi­ni­gai ga­li bū­ ti me­ta­mi į ba­lą, ke­li­nin­kai va­di­na svai­čio­ji­mais. Aud­rin­gos dis­ku­si­

jos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je ki­lo po to, kai Dau­pa­rų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ jai ėmė vie­šai šai­py­tis iš ke­li­nin­ kų, šį ru­de­nį bai­gu­sių ties­ti dvi­ra­ čių ta­ką nuo Dau­pa­rų Gargž­dų link, ku­ris po re­konst­ruk­ci­jos sken­dė­jo van­de­ny­je. „Ke­li­nin­kai dar du kar­tus kaž­ką čia re­mon­ta­vo, ka­sė grio­vius. Nors

ba­la gal ir su­ma­žė­jo, bet po di­des­ nio lie­taus vis­kas čia bus po van­ de­niu“, – pa­sa­ko­jo Šlap­ši­lės kai­mo Eg­ly­nų gat­vės gy­ven­to­ja Kris­ti­na. 1,4 km dvi­ra­čių ta­ko ruo­žas kai­ na­vo 550 tūkst. li­tų. Re­konst­ruk­ci­ ją vyk­dė įmo­nė „Klai­pė­dos re­gio­ no ke­liai“. „Dvi­ra­čių ta­ko rei­kė­jo, nie­kas ne­si­gin­či­ja, ta­čiau į ba­lą pi­ni­gai ne­tu­ri bū­ti me­ta­mi. Vy­rai tu­rė­jo dre­na­žą įreng­ti ar ki­taip pro­ble­mą spręs­ti, o jie iš­ka­sė duo­bę ir ma­no, kad į ją ir van­duo su­bėgs“, – pir­ ma­die­nį kai­my­nys­tė­je įreng­tą ta­ką ro­dė mo­te­ris. Kelią pa­lai­do­jo po žvy­ru

Dau­pa­r ų-Kvie­t i­n ių se­n iū­n i­jo­je esan­tis vi­sas Šlap­ši­lės kai­mas ken­ čia nuo pa­vir­ši­nio van­dens per­tek­ liaus. Lie­tūs skan­di­na ne tik dvi­ra­ čių ta­ką, bet ir vie­tos ke­lius. Už ke­lių de­šim­čių met­rų nuo dvi­ ra­čių ta­ko so­dy­bą tu­rin­ti Klai­pė­dos mo­te­rų krep­ši­nio klu­bo„For­tū­na“ di­rek­to­rė Ra­mu­nė Kum­pie­nė ti­ ki­no, kad dar prieš ke­le­rius me­tus nuo pa­grin­di­nio ke­lio at­si­ša­ko­jan­ ti Eg­ly­nų gat­vė, ku­rio­je ji gy­ve­na, bu­vo as­fal­tuo­ta. Da­bar čia – žvyr­ ke­lis. „Maž­daug prieš sep­ty­ne­rius me­ tus ši gat­vė bu­vo už­pil­ta žvy­ru“, – ste­bė­jo­si R.Kum­pie­nė. Vie­tos gy­ven­to­jai ste­bi­si spren­ di­mu nuo­lat pa­pil­dy­ti žvy­ru in­ ten­sy­viai va­ži­nė­ja­mą ke­lią, užuo­t jį išas­fal­ta­vus. „Van­duo tą žvy­rą plau­na. Vos iš­lin­guo­ji su au­to­mo­bi­liu per duo­ bes“, – pa­sa­ko­jo vie­tos gy­ven­to­ja. R.Kum­pie­nė pa­sa­ko­jo, jog mė­gi­ no ra­šy­ti raš­tus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei dėl gat­vės as­fal­ta­vi­mo. „Man bu­vo at­sa­ky­ta, kad ge­riau­ siu at­ve­ju šį ke­lią išas­fal­tuos 2020 me­tais. Lei­do su­pras­ti, kad net ne­ varg­tu­mė­me“, – ti­ki­no mo­te­ris.

Fan­tas­ti­ka: Šlap­ši­lės kai­mo gy­ven­to­ja Kris­ti­na pri­si­me­na, kaip prieš

še­še­rius me­tus as­fal­tuo­ta Eg­ly­nų gat­vė bu­vo už­pil­ta žvy­ru.

Ko­mi­si­ja ba­los ne­ma­tė

Vie­tos gy­ven­to­jai krei­pė­si į se­niū­ ni­ją ir pa­pra­šė, kad žvyr­ke­lis va­sa­rą bū­tų pa­lais­ty­tas dul­kes su­lip­dan­ čiu skys­čiu. „Ne­bu­vo kuo kvė­puo­ti. Šia gat­ ve va­ži­nė­ja sunk­ve­ži­miai su me­ die­na, sta­ty­bi­nin­kų au­to­mo­bi­liai. Bet skys­čiu bu­vo pa­lais­ty­ta tik iki tvo­ros ri­bos. Ten to­liau dul­kės ky­ la. Kai ma­ši­nų ra­tai iš­taš­ky­da­vo žvy­rą, mes džiau­gė­mės, nes pa­si­ ro­dy­da­vo as­fal­tas. Ta­čiau ne­tru­kus ant ke­lio vėl pa­pi­la­ma ke­lios ma­ši­ nos žvy­ro. Fan­tas­ti­ka. Vi­si čia ste­ bi­si to­kiais val­džios spren­di­mais“ – pa­brė­žė R.Kum­pie­nė.

Ra­mu­nė Kum­pie­nė:

Man bu­vo at­sa­ky­ta, kad ge­riau­siu at­ve­ju šį ke­lią išas­fal­tuos 2020 me­tais. Lei­do su­pras­ti, kad net ne­ varg­tu­me.

Gy­ven­to­jams krau­jas už­v i­r ė iš­v y­d us, kaip ke­l i­n in­kai iš­l ei­d o biu­dže­to pi­ni­gus ties­da­mi dvi­ra­ čių ta­ką, o ke­lias taip ir li­ko duo­ bė­tas. Dau­pa­rų-Kvie­ti­nių se­niū­ni­jos se­niū­nė Auš­ra Nor­vi­lie­nė dien­raš­ čiui pa­tei­kė to­kią pat nuo­mo­nę, kaip ir vie­tos gy­ven­to­jai. „Taip, gy­ven­to­jai sa­ko tie­są. Man keis­ta, kaip vals­ty­bi­nė ko­mi­ si­ja ga­lė­jo pri­pa­žin­ti šį ta­ką tin­ka­ mu nau­do­ti? Man at­ro­do, kad čia ne­ge­rai pa­da­ry­ta. Gy­ven­to­jai yra ne­pa­ten­kin­ti re­konst­ruo­tu dvi­ra­ čių ta­ku. Ta­kas nu­ties­tas su kal­ niu­kais, ta­čiau jis vis tiek ap­se­ mia­mas. Po van­de­niu at­si­du­ria ir ties įva­ža į Eg­ly­nų gat­vę“, – aiš­ ki­no se­niū­nė. Pla­ne – as­fal­tuo­ta gat­vė?

Pa­sak A.Nor­vi­lie­nės, įva­ža į Eg­ly­nų gat­vę li­ko ne­pa­ženk­lin­ta.

„Nė­ra ke­lio ri­bas žy­min­čių ženk­ lų, nak­tį ga­li­ma ir į grio­vį įva­žiuo­ ti“, – tei­gė se­niū­nė. A.Nor­vi­lie­nė pri­ta­rė gy­ven­to­ jų nuo­mo­nei, kad as­fal­tuo­ta dan­ga be rei­ka­lo bu­vo už­pil­ta žvy­ru. „Spė­ju, kad do­ku­men­tuo­se šis ke­lias te­bė­ra pa­žy­mė­tas kaip as­ fal­tuo­tas. Mė­gi­no­me jį įtrauk­ti į pa­pras­to­jo re­mon­to dar­bų pla­ nus, ta­čiau de­fek­tuo­to­jai at­si­sa­ kė jį įtrauk­ti, nes jie ma­tė žvy­rą. As­fal­tas taip ir li­ko pa­lai­do­tas po žvy­ru“, – tvir­ti­no se­niū­nė. Trū­ku­mus tai­sys ki­tą­met

Klai­pė­dos re­gio­no ke­lių Klai­pė­ dos ke­lių tar­ny­bos va­do­vas Vik­to­ ras Balt­miš­kis aiš­ki­no, kad dvi­ra­čių ta­ko trū­ku­mai yra pa­ša­lin­ti. „Gy­ven­to­jai per­de­da, ta­kas nau­ jai pa­da­ry­tas. O kas ten blo­gai? Vis­ kas pa­da­ry­ta taip, kaip bu­vo pro­ jek­tuo­ta. Jei ten ko­kia liū­tis užė­jo, kur čia pro­ble­ma? Ko­mi­si­ja praė­ ju­sią sa­vai­tę jo­kios ba­los ne­ma­tė“, – tei­gė V.Balt­miš­kis. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir ke­lių prie­žiū­ros sky­ riaus spe­cia­lis­tė Kris­ti­na Jo­ku­ baus­kai­tė aiš­ki­no, kad dar­bo bro­ ką teks tai­sy­ti tik ki­tais me­tais. „Iš Ke­lių prie­žiū­ros fon­do ki­tais me­tais gal pa­vyk­tų gau­ti lė­šų ir įreng­ti to­je vie­to­je pra­lai­dą van­de­ niui“, – ti­ki­no K.Jo­ku­baus­kai­tė. Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, kad ra­jo­no ke­ liams šiais me­tais bu­vo skir­ta 3,3 mln. li­tų, o vie­no ke­lio re­konst­ ruk­ci­ja kai­nuo­ja 1,6 mln. „Ra­jo­ne yra 1112 in­ven­to­ri­zuo­tų ke­lių ir iš jų – 900 žvyr­ke­lių. Jie yra jau ap­gai­lė­ti­ni, bet to­kios mū­sų ga­ li­my­bės“, – ap­gai­les­ta­vo K.Jo­ku­ baus­kai­tė. Gy­ven­to­j ų prie­kaiš­t us, esą bu­vu­si as­fal­tuo­ta Eg­ly­nų gat­vė per ke­le­rius me­tus ta­po žvyr­ke­ liu, val­di­nin­kė at­rė­mė iš­sa­ky­da­ ma nuo­mo­nę, jog tik­riau­siai tuo me­t u tai bu­v ęs sa­l ia­m o­n iš­kas spren­di­mas. „Ma­tyt, ta­da bu­vo tik to­kios ga­ li­my­bės, nes re­mon­tui ne­bu­vo lė­ šų“, – ti­ki­no sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­ja.

ketvirtadienis, lapkriÄ?io 29, 2012

9

10

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

lietuva

Vyriausybė vis dar dėliojama Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas skelbia paskirtajam premjerui Algirdui Butkevičiui pateikęs likusių ministrų kandidatūras.

Tačiau kas siūlomi vadovauti Žemės ūkio ir Kultūros ministerijoms – neatskleidžiama. „Pristačiau ir pasirinks. Premjeras apsispręs. Iš pirmo žvilgsnio kandidatai jam patinka. Jis, aišku, juos derins su Prezidente. O aš komentuosiu tik po prezidentės dekreto“, – po susitikimo su A.Butkevičiumi Seime sakė V.Uspaskichas. „Labai geri žmonės“, – pridūrė DP lyderis. „Aš ne naujokas politikoje. Puikiai matau intrigas ir adresą net galiu parašyti, iš kur auga kojos“, – paklaustas, kodėl pasirinkti kandidatus į ministrus taip užtruko, samprotavo V.Uspaskichas.

Paklaustas, kodėl į žemės ūkio ministrus nesiūlo partijos vicepirmininko Kęstučio Daukšio, DP lyderis dėstė: „Mes dar savo sunkiąją artileriją laikome.“ Neoficialiai teigiama, kad žemės ūkio ministro portfelis siūlytas Kęstučiui Kristinaičiui. Šis žemės ūkio ministru dirbo Algirdo Brazausko Vyriausybėje. Kairiųjų lyderis A.Butkevičius po susitikimo su V.Uspaskichu žurnalistams teigė, jog kol kas kandidatūras komentuoti neetiška. „Vieną kandidatą labai gerai pažįstu ir manau, kad niekam nėra abejonių dėl šios kandidatūros. Pažįstu žmogų, kuris pasiūlytas į žemės ūkio ministrus. Apie jį tikrai labai gerai atsiliepiu“, – išsitarė A.Butkevičius. Pasak jo, V.Uspaskichas pateikė ir kandidatą vadovauti Kultūros ministerijai. „Turiu kandidatūrą ir į kultūros ministrus. Bet esu jį matęs, girdėjęs“, – miglotai kalbėjo kairiųjų lyderis. A.Butkevičius tikino, kad galutinis ministrų sąrašas turėtų paaiškėti netrukus.

A.Paulauskas vadovaus komitetui

Aplinka: trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas surengtas restauruotuose Raudondvario dvaro rū-

muose.

Kaimynai gūžčioja pečiais dėl VAE ateities Baltijos valstybių vadovai, susirinkę į greta Kauno esančią pilį, atvirai pasikalbėjo apie strateginių projektų įgyvendinimą, pirmiausia – apie Visagino atominės elektrinės (VAE) likimą. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Pasidžiaugė sutvarkyta pilimi

Nuostata: A.Paulauskas mano, kad vienas svarbiausių uždavinių – ko-

va su korupcija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas (nuotr.).

Už A.Paulausko kandidatūrą balsavo 6 komiteto nariai, 3 susilaikė. Komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius. Išrinktus komiteto vadovus dar turės patvirtinti Seimas. Prisistatydamas komitetui A.Paulauskas sakė nacionalinį saugumą suprantantis plačiau nei krašto apsaugą. „Tai ir stipri pilietinė visuomenė, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas, socialinės atskirties mažinimas yra nacionalinio saugumo interesų sritis“, – sakė A.Paulauskas.

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

Tarp svarbių komitetui klausimų jis minėjo gynybos finansavimo užtikrinimą, kovą su korupcija. Jis taip pat pabrėžė, kad nacionalinio saugumo klausimai jam nėra visiškai nauji, su jais susidurdavo eidamas kitas pareigas – Seimo pirmininko, laikinai – prezidento. A.Paulauską iš pradžių buvo numatyta skirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, tačiau vėliau valdantieji nusprendė perskirstyti kvotas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko postas perduotas socialdemokratams. Šeši NSGK nariai naujokai paraginti skubėti paduoti paraiškas prašymui gauti leidimus dirbti su slapta informacija. „Klaipėdos“, BNS inf.

Artūro Morozovo nuotr.

Vakar Kauno rajone, Raudondvario dvaro rūmuose, įvyko trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kuriame aptartos derybos dėl būsimo ES biudžeto ir energetikos klausimai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė restauruotuose rūmuose, tradiciškai vadinamuose pilimi, pasitiko Latvijos kolegą Andrį Bėrzinį ir Estijos prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą. Prezidentė pasidžiaugė puikiai sutvarkyta ir gražia Raudondvario dvaro aplinka bei tuo, kad Baltijos šalių vadovų susitikimai visuomet rengiami ne sostinėse. Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos valstybėms, todėl kasmetis prezidentų susitikimas vyksta mūsų šalyje. Darbinis prezidentų susitikimas truko apie valandą. „Kas bus dabar?“

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Estijos prezidentas T.H.Ilvesas, kalbėdamas apie atominės elektrinės perspektyvas Lietuvoje, išsakė nemažai priekaištų ir dvejonių dėl projekto įgyvendinimo. „Jau prieš šešerius metus sutarėme, kad projekte dalyvaus keturios šalys. Liko trys. Dabar vėl viskas neaišku. Šešerius metus nekūrėme jokių kitų projektų. Nes

VAE buvo mūsų projektas, bet kas bus dabar?“ – klausė prezidentas. D.Grybauskaitė sakė suprantanti Estijos prezidento nerimą: „Lietuvos negebėjimas ne tik apsispręsti, bet ir vykdyti didžiulius projektus iš tiesų kelia susirūpinimą mūsų kaimynams ir tai labai nenaudinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visam regionui. Bet kurios Vyriausybės negebėjimas tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais tikrai mums prestižo neprideda.“

Dalia Grybauskaitė:

Lietuva ilgai kalbėjo, ilgai nieko nedarė, dažnai keitė pozicijas ir galiausiai dabar vėl niekas neaišku.

Jos teigimu, kaimynai turi teisę reikšti abejones dėl Lietuvos pozicijos naujos atominės elektrinės klausimu, nes „Lietuva ilgai kalbėjo, ilgai nieko nedarė, dažnai keitė pozicijas ir galiausiai dabar vėl niekas neaišku“. „Išties toks projektas svarbus visam regionui, tai yra projektas, kuris galėtų užtikrinti energetinį saugumą visam regionui“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Ji nesiryžo prognozuoti, koks likimas laukia VAE projekto. „Seime sudaryta speciali komisija, kuri apsispręs, kaip reaguoti į Lietuvoje vykusio referendumo rezultatus. Taip pat matome ir žinome, kad formuojama naujosios Vyriausybės programa, tad matysime tas intencijas, kurias ši Vyriausybė turės dėl atominės energetikos ateities. Manau, kad spekuliuoti dabar dar anksti, reikia sulaukti Vyriausybės programos“, – sakė D.Grybauskaitė. Pažadėjo paramą premjerui

D.Grybauskaitė minėjo, kad Baltijos šalys daug bendradarbiaus Lietuvai pirmininkaujant ES nuo kitų metų vidurio. Trijų Baltijos šalių prezidentai akcentavo būtinybę bendradarbiauti ir laikytis bendros pozicijos derantis dėl naujo ES biudžeto. Latvijos prezidentas A.Bėrzinis sakė, kad reikia kartu kovoti dėl visoje ES vienodų išmokų žemės ūkiui, ES sanglaudos fondo paramos. „Svarbu išlaikyti mūsų valstybių vystymosi tempą. Kartais kai kurių ES šalių politika atrodo nukreipta prieš kitas, todėl man labai malonu, kad esame kartu ir toliau būsime vieningi spręsdami derybų klausimus“, – kalbėjo Latvijos vadovas. Paklausta apie vidaus politikos aktualijas D.Grybauskaitė pažadėjo, kad stengsis padėti naujajam premjerui Algirdui Butkevičiui, kai bus suformuota nauja Vyriausybė. „Tikrai dabar nevadovausiu tam, ko dar nėra, ir tikrai norėčiau tik pasakyti, kad kai bus suformuota Vyriausybė, pasistengsiu, kiek galėsiu, padėti naujajam premjerui pradėti dirbti, kiek tai bus įmanoma ir kiek to pati dauguma ir pats premjeras norės“, – sakė šalies vadovė.

11

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

užribis Ma­rio­se nu­tvė­rė bra­ko­nie­rius

Pa­vo­gė kom­piu­te­rius

pa­dau­gi­no tab­le­čių

Pa­sie­nio rink­ti­nės ope­ra­ty­vi­nin­ kas ir Ši­lu­tės ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai su­lai­kė du ma­rio­se bra­ko­nie­ria­ vu­sius vy­rus. Lai­mi­kis – 20 kar­ šių. Pir­ma­die­nį va­ka­re į Dre­ver­ nos uos­tą ka­te­riu grį­žo du vie­tos gy­ven­to­jai. Jie žve­jo­jo tink­lais, už tai gre­sia bau­da nuo 400 iki tūks­tan­čio li­tų bei drau­džia­mų prie­mo­nių kon­fis­ka­vi­mas.

Ant­ra­die­nį ry­te pa­ste­bė­ta, kad Gin­ta­ro gat­vė­je esan­čia­me Pas­ lau­gų ir vers­lo mo­kyk­los bend­ ra­bu­ty­je pa­si­ges­ta dvie­jų ne­šio­ ja­mųjų kom­piu­te­rių, pa­slėp­tų pa­ta­ly­nės dė­žė­je. Stu­den­tai ra­ do at­ra­kin­tas kam­ba­rio du­ris. Keis­ta, kad va­gis ne­paė­mė dar dvie­jų kom­piu­te­rių. Pag­rob­tie­ji daik­tai įver­tin­ti 4 100 li­tų.

Vė­lų ant­ra­die­nio va­ka­rą Kre­tin­ gos po­li­ci­jos areš­ti­nė­je lai­ko­ mas 25 m. už va­gys­tę nu­teis­ tas as­muo iš­gė­rė daug tab­le­čių. Jis pa­ts pa­rei­gū­nams pa­reiš­kė, kad tai bu­vo ra­mi­na­mie­ji vais­ tai. Nu­vež­tas į li­go­ni­nę nu­teis­ ta­sis me­di­kų pa­gal­bos at­si­sa­ kė, to­dėl bu­vo grą­žin­tas į areš­ti­ nės ka­me­rą.

Kom­piu­te­ris „pra­ri­jo“ da­lį nuo­spren­džio Dai­va Ja­naus­kai­tė Teis­mo kom­piu­te­rio ge­di­mas su­ truk­dė tei­sė­jai pa­skelb­ti il­gai lauk­ tą nuo­spren­dį dvie­jų žmo­nių nu­ žu­dy­mo by­lo­je.

Ap­ri­bo­ji­mai: iki Nau­jų­jų me­tų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai dar tu­ri veng­ti A rai­de pa­žy­mė­tos juos­tos. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai­syk­lės ra­gins pa­vė­žė­ti Nau­jie­ji Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­kei­ti­mai ska­tins vai­ruo­jan­čius žmo­nes pa­vė­žė­ti kai­my­nus, nes leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams, ku­riais va­žiuos ne ma­žiau kaip ke­tu­ri as­me­nys, bus lei­džia­ma judė­ti marš­ru­ti­niam trans­por­tui skir­to­mis juos­to­mis. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė pa­kei­ti­ mams, nu­ma­ty­tiems at­nau­jin­to­se Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se (KET). Ku­rios vie­šo­jo trans­por­to juos­ tos bus skir­tos to­kiems au­to­mo­bi­ liams, spręs pa­čios sa­vi­val­dy­bės. Marš­ru­ti­niam trans­por­tui skir­ to­mis juos­to­mis nuo ki­tų me­tų ga­lės va­žiuo­ti ir elekt­ro­mo­bi­liai. Ta­čiau Klai­pė­do­je šis tai­syk­lių pa­ kei­ti­mas kol kas nė­ra ak­tua­lus, nes to­kių au­to­mo­bi­lių čia pa­ma­ty­ti re­ te­ny­bė. Ki­tą­met KET taip pat at­si­ras trys ženk­lai, su­si­ję su elekt­ro­mo­bi­liais.

Jie žy­mės elekt­ro­mo­bi­lių įkro­vi­mo vie­tą, at­ve­jus, kai ke­lio ženk­lai ne­ ga­lio­ja elekt­ro­mo­bi­liams, taip pat elekt­ro­mo­bi­liams bei ki­toms elekt­ ra va­ro­moms trans­por­to prie­mo­ nėms skir­tą sto­vė­ji­mo vie­tą. Tai­syk­lė­se taip pat nu­ma­ty­ta su­ vie­no­din­ti mo­to­cik­lų ir leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių grei­tį au­to­ma­gist­ra­ lė­se ir greit­ke­liuo­se. Uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­ sky­rio vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas, ko­ mi­sa­ras ins­pek­to­rius Gin­ta­ras Ku­čins­kas ti­ki­no, kad A rai­de pa­ žy­mė­tos ke­lio juos­tos yra tik Tai­kos pro­spek­te nuo san­kry­žos su Smil­ te­lės iki Kau­no gat­vės.

Pa­rei­gū­nas bai­mi­no­si, ar mū­ sų vai­ruo­to­jai ne­ban­dys pikt­ nau­džiau­ti lei­di­mu leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams rie­dė­ti vie­šo­jo trans­por­to juos­ta. „Pas mus tai sun­kiai įgy­ven­ di­na­ma. Leisk va­žiuo­ti šia juos­ ta su ke­tu­riais ke­lei­viais, va­žiuos ir po vie­ną. Jau da­bar ži­nau, kaip jie tei­sin­sis. Ti­kins, kad vie­ną ke­ lei­vį ką tik iš­lai­pi­no. Kas tin­ka vo­ kie­čiui, ne­tin­ka lie­tu­viui ar ru­sui ir at­virkš­čiai. Tas pa­ts yra ir su pės­ čių­jų pe­rė­jo­mis. Už­sie­ny­je vai­ruo­ to­jai ir pės­tie­ji bend­rau­ja ne­ver­ba­ li­ne kal­ba, o pas mus ji ap­si­ri­bo­ja di­džio­jo pirš­to ges­tais“, – ko­men­ ta­vo G.Ku­čins­kas.

Va­kar po pie­tų į Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mo pa­sta­tą su­si­rin­ko bū­rys pen­kių tei­sia­mų­jų bei žu­vu­sių­jų gi­ mi­nai­čių. Iš tar­dy­mo izo­lia­to­riaus bu­vo at­vež­ti trys suim­tie­ji, vie­nas lais­vė­je spren­di­mo lau­kian­tis kal­ ti­na­ma­sis atė­jo pa­si­rams­čiuo­da­ mas ra­men­tu, ta­čiau lauk­to nuo­ spren­džio jiems iš­girs­ti ne­te­ko. Į sa­lę atė­ju­si tei­sė­ja pra­ne­šė, kad spren­di­mą skelbs gruo­džio 20-ąją. Nu­ma­ty­tą­ją die­ną ver­dik­tas ne­pas­ kelb­tas to­dėl, kad tei­sė­jos kom­piu­ te­ry­je dėl ge­di­mo din­go da­lis nuo­ spren­džio. Vė­liau ad­vo­ka­tai ti­ki­no dėl to ne­kel­sian­tys jo­kių pre­ten­zi­jų ir svars­tė, kad tech­ni­ka ga­li ap­vil­ti bet ku­rią aki­mir­ką. To­kios pat nuo­mo­nės bu­vo ir teis­ mo at­sto­vai. „Tai nė­ra daž­nas at­ve­jis, bet nuo pa­na­šių da­ly­kų neį­ma­no­ma ap­si­draus­ti. Tech­ni­ka yra tech­ni­ka“, – tei­gė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­ nin­kas Zig­mas Po­cius. Net­ru­kus suim­tiems tei­sia­mie­ siems And­riui Bud­gi­nui, Dai­vai Lap­kovs­kie­nei ir Arū­nui Dir­gė­lai

pa­si­baigs suė­mi­mo ter­mi­nas. Pak­ laus­ti, ką gal­vo­ja apie pro­ku­ro­ro siū­ly­mą jų ne­pa­leis­ti, vi­si trys ne­ rei­ka­la­vo lais­vės ir su­ti­ko su pro­ ku­ro­ro nuo­mo­ne, kad suė­mi­mo pa­grin­dai yra pa­kan­ka­mai sva­rūs. A.Dir­gė­la tei­sia­mas už dvie­ jų žmo­nių nu­žu­dy­mą, api­plė­ši­mą bei mo­ters ža­gi­ni­mą. Jam, ko ge­ro, gre­sia griež­čiau­sia baus­mė. 2010 m. ge­gu­žės pa­bai­go­je, pa­sak kal­ti­ni­mo, A.Bud­gi­nas ir A.Dir­gė­ la api­plė­šė 51 me­tų be­na­mį Ser­ge­ jų Kry­lo­vą. Ban­dy­da­mi pa­slėp­ti šį nu­si­kal­ti­mą, vy­rai jį nu­žu­dė. Tik vie­na die­na ski­ria šią žmog­žu­dys­ tę nuo ki­tos. Tą­kart Du­se­tų gat­vė­ je pas Vir­gi­ni­jų Pint­ve­rį gir­tau­jant su­si­ki­vir­či­jo dvi mo­te­rys – Gi­ta­na Char­čen­ko ir D.Lap­kovs­kie­nė. Į šį konf­lik­tą įsi­ki­šo A.Dir­gė­la. 36 me­tų be­na­mė G.Char­čen­ko nuo smū­gių mi­rė, o iš­ger­tu­vių da­ly­viai ve­lio­ nę pa­lai­do­jo to pa­ties na­mo kie­ me. Nu­si­kal­ti­mas išaiš­kė­jo, ir kū­ nas bu­vo iš­kas­tas po sa­vai­tės. Be to, A.Dir­gė­la kal­ti­na­mas mo­ ters iš­ža­gi­ni­mu. Tie­sa, nu­ken­tė­ ju­sio­ji teis­me pra­dė­jo aiš­kin­ti, kad nu­si­kal­ti­mo ne­bu­vo. Ši mo­te­ris vė­ liau pa­ti bu­vo nu­teis­ta už ki­to žmo­ gaus sun­kų su­ža­lo­ji­mą. Pa­na­šu, kad šios kom­pa­ni­jos ne­ nu­liū­di­no tai, kad nuo­spren­dis ne­ bu­vo pa­skelb­tas.

Už­da­rė nak­ti­nę par­duo­tu­vę Pa­tik­ri­nu­si uos­ta­mies­ty­je al­ko­ho­ li­niais gė­ri­mais pre­kia­vu­sią par­ duo­tu­vę-ba­rą Klai­pė­dos ap­skri­ ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ ci­ja nu­sta­tė, jog pre­ky­ba jo­je vy­ko ne­tu­rint li­cen­ci­jos, pa­žei­džiant Al­ ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą.

Nak­ti­nė par­duo­tu­vė už­da­ry­ta, iš pre­ky­bos išim­ta per 3,2 tūkst. bu­ te­lių įvai­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ku­rių ver­tė – per 67 tūkst. li­tų. Teis­mo spren­di­mu įmo­nės di­rek­ to­riui gre­sia iki 20 tūkst. li­tų bau­ da, al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų kon­fis­ka­vi­ mas. Iki 50 tūkst. li­tų bau­da to­kiais at­ve­jais nu­ma­ty­ta ir įmo­nei. Li­cen­ci­ją įmo­nei par­duo­tu­vė­ je-ba­re vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ ba al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais prieš ku­rį

lai­ką pa­nai­ki­no ją iš­da­vu­si Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė, taip me­tams ap­ ri­bo­ju­si ga­li­my­bę ją gau­ti. Ne­pai­sant to, kaip ro­do kom­piu­te­ ri­nio ka­sos apa­ra­to duo­me­nys, pre­ ky­ba čia ne­sus­to­jo nė die­nai. Per šį lai­ko­tar­pį su­pre­kiau­ta per 40 tūkst. li­tų, di­džio­ji da­lis pa­ja­mų gau­ta par­ da­vus al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. Be to, pre­kiau­jant al­ko­ho­liu ne­ si­lai­ky­ta rei­ka­la­vi­mo nuo 22 iki 8 val. to­kius gė­ri­mus par­duo­ti tik var­to­ti vie­to­je. Nu­ro­dy­mus at­vyk­ ti į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją su­si­pa­žin­ti su nu­sta­ty­tais pa­žei­di­mais įmo­nės va­do­vas ig­no­ra­vo, tad pa­si­tel­kus po­li­ci­ją te­ko jį at­ves­din­ti. „Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mas drau­džia ne tik par­duo­ti, bet ir lai­ky­ti pre­ky­bos vie­to­je al­ko­ho­lio

pro­duk­tus ne­tu­rint li­cen­ci­jos. To­ kių įmo­nių, ku­rios įžū­liai ne­pai­so įsta­ty­mo nuo­sta­tų, Klai­pė­dos ap­ skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja yra išaiš­ki­nu­si ir dau­giau. Ne­te­ku­si li­cen­ci­jos vers­tis maž­ me­ni­ne pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gė­ ri­mais, jais at­vi­rai pre­kia­vo uos­ ta­mies­čio cent­re esan­ti ka­vi­nė. Pa­tik­ri­ni­mo me­tu šios dar­buo­to­jai pa­tei­kė ne­ga­lio­jan­čios li­cen­ci­jos ko­pi­ją, ne­pat­vir­tin­tą nei pa­ra­šais, nei tik­ru­mo žy­ma. Mi­nė­tu at­ve­ ju iš pre­ky­bos išim­ta apie ket­vir­ tis tūks­tan­čio bu­te­lių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ku­riais tuo­met pre­kiau­ta ka­vi­nė­je“, – tei­gė Mo­kes­čių ins­ pek­ci­jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Gra­ži­na Rim­kie­nė. „Klai­pė­dos“ inf.

Lau­ki­mas: kal­ti­na­mie­ji D.Lap­kovs­kie­nė ir A.Dir­gė­la teis­mo gai­les­tin­

gu­mo ne­si­ti­ki.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dar vie­na tam­sos au­ka Dai­va Ja­naus­kai­tė Anks­tų ry­tą Klai­pė­do­je įvy­ko dar vie­na ava­ri­ja, ku­rio­je sun­ kiai nu­ken­tė­jo per pe­rė­ją ėjęs žmo­gus.

Ne­lai­mė įvy­ko va­kar 7.15 val. Bal­ti­ jos pro­spek­te ties 10 na­mu. Į gat­vę

ne­re­gu­liuo­ja­mo­je pės­čių­jų pe­rė­jo­ je įžen­gė 54 me­tų Klai­pė­dos ra­jo­ne gy­ve­nan­tis vy­ras ir bu­vo par­trenk­ tas au­to­mo­bi­lio. „Vol­vo“ su prie­ka­ba vai­ra­vęs 58 me­tų vai­ruo­to­jas bu­vo blai­vus. Su­žeis­tas pės­čia­sis pa­ty­rė po­lit­ rau­mą ir yra gy­do­mas rea­ni­ma­ci­ jos sky­riu­je.

12

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

klaipėdos verslas Eko­no­mi­nė lais­vė

Vers­lu­mo ska­ti­ni­mas

Fo­ru­mas Mins­ke

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ ti­tu­tas (LLRI) pra­ne­šė, kad Klai­pė­da ant­rus me­tus iš ei­ lės tarp vi­sų ša­lies sa­vi­val­dy­ bių ge­riau­siai ver­ti­na­ma pa­gal žmo­nių eko­no­mi­nę lais­vę. Uos­ ta­mies­tis spe­cia­lia­me LLRI su­ da­ry­ta­me sa­vi­val­dy­bių in­dek­se iš­li­ko pir­mo­je vie­to­je ir su­rin­ko 69,4 ba­lo iš 100 ga­li­mų.

Ry­toj vieš­bu­ty­je „Am­ber­ton“ vyks ne­mo­ka­mas se­mi­na­ras „Vers­lu­mo ska­ti­ni­mas ieš­kan­ tiems dar­bo“. Ieš­kan­tys dar­bo ir no­rin­tys pra­dė­ti vers­lą klai­pė­ die­čiai bus su­pa­žin­din­ti su vers­ lo pra­džios prin­ci­pais, fi­nan­sa­ vi­mo ga­li­my­bė­mis. Se­mi­na­re bus da­li­ja­mi pir­mų­jų vers­lo me­ tų pa­slau­gų krep­še­lių če­kiai.

Ry­toj Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­ je Mins­ke vyks bend­ro­vės „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ or­ga­ni­zuo­ ja­mas fo­ru­mas „Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mas trans­por­to bei lo­ gis­ti­kos sri­ty­je“. Fo­ru­me bal­ta­ ru­sių vers­li­nin­kams bus pri­sta­ ty­tos ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to ga­li­my­bės.

Pro­fe­si­ja – prem­je­ro pa­dė­jė­jas Pokš­tas ar jau­nat­viš­kas ne­ su­vo­ki­mas? Dar­bo bir­žos Ta­len­tų ban­ke už­si­re­gist­ra­ vu­si vie­na klai­pė­die­tė pre­ ten­duo­ja ne į že­mes­nes nei mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­ dė­jė­jo ar di­rek­to­riaus pa­rei­ gas, nors ne­tu­ri jo­kios dar­ bo pa­tir­ties. Psi­cho­lo­gai čia įžvel­gia nea­dek­va­tų sa­vęs ver­ti­ni­mą.

da su­si­du­ria su vi­di­niu konf­lik­tu, ką to­liau da­ry­ti: ar to­liau sa­ve ap­ gau­di­nė­ti, ar pri­pa­žin­ti rea­ly­bę ir pa­si­rink­ti to­kį ke­lią, ku­riuo ver­ta ei­ti“, – ma­no V.Ma­žei­kie­nė. Pro­tes­to ak­ci­ja?

Per­so­na­lo paieš­kos ir at­ran­kos įmo­nės „Ma­na­ger.lt“ va­do­vas Aras Mi­leš­ka tei­gia, kad daž­niau­ siai žmo­nės sa­ve išaukš­ti­na mo­ty­ va­ci­nia­me laiš­ke ra­šy­da­mi bend­rus duo­me­nis, ku­rie ne­bū­na pa­grįs­ ti konk­re­čiais pa­vyz­džiais. To­kiu at­ve­ju spe­cia­lis­tai la­bai skep­tiš­kai ver­ti­na šią in­for­ma­ci­ją.

Vil­ma Ma­žei­kie­nė: To­bu­ly­bė: jau­ni žmo­nės, net ir ne­tu­rin­tys dar­bo pa­tir­ties,

įsi­ti­ki­nę, kad ga­li ei­ti aukš­t as pa­rei­gas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

No­ri va­do­vau­ti

Nuo 2001 m. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos tink­la­la­py­je vei­kia Ta­len­tų ban­kas. Čia su­kaup­ta dar­ bo ieš­kan­čių aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų duo­me­nų ba­zė. Šio­je ba­zė­je dien­raš­tis ap­ti­ko pre­ ten­den­tę, ku­ri ma­no ga­lin­ti dirb­ ti me­ro ar mi­nist­ro ir net mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ja, agen­tū­ros di­rek­to­re, biu­ro va­do­ve, biu­ro vir­ ši­nin­ke, de­par­ta­men­to di­rek­to­re ir ko­mer­ci­jos di­rek­to­re. Šių pa­rei­gų pa­gei­dau­tų dar­bo pa­tir­ties ne­tu­rin­ ti jau­na uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tė. Pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi, darbš­ti ir ko­ mu­ni­ka­bi­li as­me­ny­bė, ku­ri itin do­mi­si mar­ke­tin­gu ir tarp­tau­ti­niu

vers­lu bei jo ypa­tu­mais skir­tin­go­ se pa­sau­lio ša­ly­se. Taip sa­vo gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­me pri­si­sta­to bū­si­mo­ ji prem­je­ro pa­ta­rė­ja ar ko­mer­ci­jos di­rek­to­rė. Mer­gi­na pa­brė­žia, kad ži­no dar­ bų sau­gos inst­ruk­ci­jas, mo­ka dirb­ti ka­sos apa­ra­tu, tu­ri vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mą bei rašt­ve­dy­bos ži­nių. Aukš­ta kar­te­lė

Psi­cho­lo­gė Vil­ma Ma­žei­kie­nė tei­gia, jog pa­si­tai­ko, kai žmo­nės už­si­ke­lia per aukš­tai kar­te­lę, nes tu­ri vi­zi­ją, ku­rio­je sa­ve ma­to tik va­do­vo po­ste ir dau­giau nie­kur. Toks as­muo neį­ ver­ti­na sa­vo rea­lių ga­li­my­bių. „To­kie žmo­nės pa­pras­tai vai­ko­ si po­pu­lia­rių da­ly­kų, ma­din­gų pro­ fe­si­jų, tarp jų – ir po­li­ti­kų pa­dė­jė­ jų. Gal žmo­gus pri­si­žiū­rė­jo fil­mų

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ir sau ke­lia aukš­tus rei­ka­la­vi­mus, bet ne­la­bai su­vo­kia, kas yra rea­lu bei ką ga­lė­tų pa­siek­ti“, – įsi­ti­ki­ nu­si V.Ma­žei­kie­nė. Psi­cho­lo­gė pa­ste­bi, kad da­bar la­ bai aki­vaiz­dus pres­ti­žo gai­nio­ji­ma­ sis. Esą ga­li bū­ti, kad tai yra ir įta­ ka tė­vų, ku­rie vei­kia jau­nuo­lių sa­vęs ver­ti­ni­mą, kad yra per­ne­lyg ga­būs. To­dėl jie ir ma­to sa­ve ge­ne­ra­li­niais di­rek­to­riais ar prem­je­ro pa­ta­rė­jais. Psi­cho­lo­gas ar kar­je­ros mo­ky­ mo dar­buo­to­jas dar bend­ro­jo la­vi­ ni­mo mo­kyk­lo­je pa­pras­tai ak­cen­ tuo­ja, ka­da lū­kes­čiai ski­ria­si nuo rea­lios si­tua­ci­jos. „Kas gre­sia, kai sa­vęs ver­ti­ni­ mas per aukš­tai iš­kel­tas? Jau­nuo­ liai ren­ka­si pres­ti­ži­nes spe­cia­ly­bes, bet, pa­si­mo­kę me­tus ar dve­jus, su­ vo­kia, kad ne sa­vo vie­to­je sė­di. Ta­

Gal žmo­gus pri­si­žiū­ rė­jo fil­mų ir sau ke­ lia aukš­tus rei­ka­la­ vi­mus, bet ne­la­bai su­vo­kia, kas yra rea­lu bei ką ga­lė­tų pa­siek­ti. „Re­ti at­ve­jai, kai žmo­gus sa­ve la­ bai išaukš­ti­na. Mes, kaip spe­cia­lis­ tai, ver­ti­nan­tys jo gy­ve­ni­mo ap­ra­ šy­mą, daž­niau­siai žiū­ri­me, kur jis dir­bo, ko­kias už­duo­tis at­lik­da­vo, ko­kie jo pa­sie­ki­mai konk­re­čio­je įmo­nė­je. Čia la­bai sun­ku gud­rau­ ti“, – pa­sa­ko­jo A.Mi­leš­ka. Pa­sak A.Mi­leš­kos, ne­rei­kė­tų rim­tai ver­tin­ti žmo­gaus be jo­kios dar­bo pa­tir­ties no­rin­čio dirb­ti mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ju. Esą ga­li bū­ti, kad tai il­ga­lai­kio be­dar­bio po­kštas, ku­ris ap­skri­tai ne­si­ruo­šia

nie­kur dirb­ti, ir Ta­len­tų duo­me­nų ba­zė­je pri­si­re­gist­ra­vo tik tam, kad pa­juo­kau­tų. „Mū­sų sis­te­mo­je yra de­šim­tys tūks­tan­čių an­ke­tų, bet ne­su ra­dęs nie­ko pa­na­šaus. Toks įspū­dis, kad čia kaip bal­sa­vi­me per rin­ki­mus, kai už­brau­kia­mi vi­si kan­di­da­tai ir pa­ra­ šo­ma, kad bal­suo­ja už Chuc­ką Nor­ ri­są. Man tai pri­me­na tam tik­rą pro­ tes­to for­mą“, – tvir­ti­no A.Mi­leš­ka. Darb­da­viai pa­ten­kin­ti

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Egi­ di­jus Pa­le­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad dar­ bo ieš­kan­tys as­me­nys tu­ri tei­sę pa­ gei­dau­ti ir la­bai aukš­tų pa­rei­gų. „Jei darb­da­vys no­ri kva­li­fi­kuo­ tos dar­bo jė­gos, jis tie­sio­giai jų ga­li ieš­ko­ti Ta­len­tų ban­ke ir ten rink­tis. Ne­bu­vo skun­dų, kad dar­buo­to­jai nea­ti­ti­ko rei­ka­la­vi­mų, darb­da­vių at­si­lie­pi­mai tik tei­gia­mi“, – ti­ki­no E.Pa­le­vi­čius. Į Ta­len­tų ban­ką in­ter­ne­tu žmo­nės ga­li įkel­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą ir nu­ro­dy­ti, kad ati­tin­ka rei­ka­la­vi­ mus. Tei­gia­ma, kad Dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai pa­tik­ri­na in­for­ma­ci­ją, ar gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mas tei­sin­gas. Dar­bo bir­žos Ta­len­tų ban­kui pri­ klau­sy­ti ga­li aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai, tu­rin­tys su aukš­tą­jį iš­ si­la­vi­ni­mą, ar aukš­tų­jų mo­kyk­lų ne že­mes­nio nei tre­čio kur­so stu­den­ tai, mo­kan­tys bent vie­ną ES už­sie­ nio kal­bą. Šiai ka­te­go­ri­jai pri­klau­ so ir dir­ban­tys as­me­nys, ieš­kan­tys kar­je­ros ar dar­bo są­ly­gų ge­ri­ni­mo. Klai­pė­do­je re­gist­ruo­tų be­dar­ bių yra 11 tūkst. 482. Iš jų Ta­len­ tų ban­ke Klai­pė­dos sky­riu­je yra 1 tūkst. 448 as­me­nys.

„Pa­jū­rio“ iš­si­gel­bė­ji­mas – iš­ti­ki­mi klien­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Vi­si bė­ga iš se­na­mies­čio, bet mes dar kaž­kaip gy­vuo­ja­me. Gelbs­ti nuo­la­ti­niai klien­tai, ku­rių jau ke­ lios kar­tos užau­go“, – sėk­mės for­ mu­lę, ko­dėl vis dar gy­vuo­ja „Pa­ jū­rio“ pre­ky­vie­tė, įvar­di­jo jo­je dir­ ban­tys klai­pė­die­čiai.

Pa­si­rin­ki­mas: se­na­mies­ty­je nuo ta­ry­bi­nių lai­kų te­be­vei­kian­čio­je pre­

ky­vie­tė­je ir šian­dien ga­li­ma įsi­gy­ti įvai­rių pre­kių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nors ne­se­niai pa­si­gir­do gan­dų, kad „Pa­jū­ris“ už­si­da­rė, nes iš se­ na­mies­čio dėl įvai­riau­sių ap­ri­bo­ ji­mų ir mo­kes­čių trau­kia­si vers­las, pre­ky­vie­tė­je vi­sos pre­ky­bos vie­tos yra užim­tos. Maž­daug tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te įvai­rių pre­kių ir pa­slau­ gų siū­lo ke­lias­de­šimt pre­kei­vių. „Ir ne­ke­ti­na­me iš čia nie­kur kraus­ty­tis. Pre­ky­bos cent­rus yra

oku­pa­vu­sios įvai­rių pre­kės ženk­lų par­duo­tu­vės, o ir mū­sų klien­tai ski­ ria­si. Jie ži­no, kad pas mus ga­li pa­ si­de­rė­ti, gau­ti nuo­lai­dų“, – kal­bė­jo ran­ki­nė­mis pre­kiau­jan­ti Al­ma. Ji tei­gė, kad „Pa­jū­ry­je“ dir­ba jau dau­gy­bę me­tų – be­veik nuo ta­da, kai pre­ky­vie­tė pra­dė­jo veik­ti. „Tu­ri­me la­bai iš­ti­ki­mų klien­tų, tik gai­la, kad jų ma­žė­ja. Iš se­na­ mies­čio vi­si bė­ga, čia vis­kas mirš­ ta, net vais­ti­nės neiš­si­lai­ko. Bū­ tų ge­riau­sia, jei di­die­ji pre­ky­bos cent­rai bū­tų iš­kraus­ty­ti už mies­to, tuo­met mums, smul­kie­siems, bū­ tų daug leng­viau“, – tvir­ti­no pre­ kei­vė Aud­ro­nė. Mo­te­rys vie­nin­gai kons­ta­ta­vo, jog pa­grin­di­nis val­džios spren­di­ mas, iš­va­ręs žmo­nes iš se­na­mies­ čio, bu­vo rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą įve­di­mas.

Pak­laus­tos, kaip jos ren­gia­si tvar­ kai, kai nuo nau­jų me­tų se­na­mies­ty­ je bus ap­mo­kes­tin­tas ir au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mas kie­muo­se, pre­kei­vės tei­gė, kad tai klien­tų srau­tams įta­ kos tik­riau­siai ne­tu­rės. „Se­na­mies­ty­je gy­ven­to­jai ir taip sve­ti­mų au­to­mo­bi­lių neį­si­lei­džia į sa­vo kie­mus, su šluo­to­mis juos pa­ si­tin­ka“, – dės­tė pa­šne­ko­vės. Pre­ky­vie­tė „Pa­jū­ris“ yra ko­ne vie­nin­te­lis Klai­pė­do­je li­kęs tur­gus po sto­gu. „Aiš­ku, mums gai­la, jog kai ku­riems žmo­nėms su­si­da­ro įspū­dis, kad pre­ ky­vie­tė ne­be­vei­kia. Ga­lė­tų mū­sų ad­ mi­nist­ra­ci­ja pa­si­rū­pin­ti, kad pa­sta­tas bū­tų ryš­kes­nis, la­biau ap­švies­tas. Ta­ čiau vie­na aiš­ku, kad kaip gy­va­vo­me, taip ir gy­vuo­si­me, nes žmo­nės prie „Pa­jū­rio“ yra pri­pra­tę nuo ta­ry­bi­nių lai­kų“, – įsi­ti­ki­nę pre­kei­viai.

13

KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012

OMX Vilnius

+0,23 %

OMX Riga

–0,38 %

4,26 mln.

drau­di­mo su­tar­čių šių metų sausį–spalį bu­vo su­da­ry­ta ša­ly­je.

ekonomika

OMX Tallinn

–0,43 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pa­žin­tys ­ įsi­dar­bin­ti ne­pa­de­da

€

Vie­nas la­biau­siai pa­pli­tu­sių nuomonių, kad įsi­dar­bin­ti ga­li­ma tik pa­de­dant pa­ žįsta­miems ar drau­gams, – ne­tei­sin­ga. Per­so­na­lo spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad si­tua­ ci­ja dar­bo rin­ko­je kei­čia­si, – net 83 pro­c. darb­da­vių rink­da­mie­si dar­buo­toją pir­ miau­sia ver­ti­na jo gebė­ji­mus at­lik­ti dar­ bą ir ne­tei­kia pir­me­nybės pa­žin­tims. Dirb­ ti pas pa­žįsta­mus ne­norėtų ir dau­gu­ma – 71 pro­c. – ieš­kan­čių dar­bo.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1251 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2772 JAV do­le­ris 1 2,6719 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6882 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9581 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4060 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6892 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5904 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8680

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,3049 % +0,3143 % +0,5381 % +0,3771 % –0,0121 % –0,2374 % –0,4416 % +0,0058 % +0,0663 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,60

2,47

„Apoil“

4,79

4,58

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

85,47 dol. už 1 brl. 108,58 dol. už 1 brl.

Nuo mainų at­bai­do ne­su­ta­ri­mai Sunk­me­čiu pri­si­mintų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) mainų po­rei­kis vėl už­ge­so, ir tai by­lo­ja apie li­be­ra­les­nes bankų kre­di­ta­vi­mo sąly­gas bei iš sąstin­gio pra­dėju­sią lip­ti NT rinką. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pas­ka­ti­no bankų po­li­ti­ka

Di­des­nis su­si­domė­ji­mas NT mai­ nais bu­vo pa­ste­bi­mas prie­š ke­letą metų, šalį užk­lu­pus eko­no­mi­niam sunk­me­čiui. „Mai­nus tie­sio­giai ska­ti­no NT rin­ka. Sunk­me­čiu NT bu­vo ne­lik­vi­dus, žmonės jo ne­pir­ ko. No­rint nu­si­pirk­ti nau­jo tur­to, rei­kia par­duo­ti tu­rimą. Kai pir­ki­ mas ir par­da­vi­mas ne­vyks­ta, juos pa­kei­čia mai­nai“, – sakė NT skel­ bimų po­rta­lo do­mop­lius.lt pro­jektų va­do­vas Eval­das Nar­bun­to­vi­čius. NT agentū­ros „Ober-Haus“ ge­ ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jo Re­mi­gi­jaus Ple­te­ro tei­gi­mu, mai­ nų san­do­rius agentū­ra vykdė 2009 m., kai ban­kai bu­vo nu­si­teikę griež­ tai ir sun­kiai fi­nan­sa­vo NT įsi­gi­jimą. Nors ir tuo­met su­si­domė­ji­mas ne­ bu­vo ypač di­de­lis, pa­vie­niai žmonės mai­nais siek­da­vo nu­šau­ti du zui­kius

vie­nu šūviu. „NT mai­nai efek­tyvūs tuo, kad vie­nu san­do­riu gy­ven­to­jai išsp­rend­žia du klau­si­mus – par­da­ vi­mo ir įsi­gi­ji­mo. Pap­ras­tai jie tu­ ri par­duo­ti, gau­ti sumą ir įsi­gy­ti ki­ tą turtą. O to­kiu at­ve­ju du vie­no­dai mąstan­tys žmonės su­tau­po ir lai­ko, ir šiek tiek pi­nigų“, – sakė jis. Po­rei­kis keis­ti su­men­ko

E.Nar­bun­to­vi­čius sakė ne­drįstąs teig­ti, kad šiuo me­tu mai­nai NT rin­ko­je yra suak­tyvėję, – to­kio po­būdžio skel­bi­mai su­da­ro la­ bai mažą dalį visų skel­bimų skai­ čiaus. Anot jo, po­rta­le esa­ma apie 200 skel­bimų, ku­riuo­se par­davė­jus do­mintų jų tu­ri­mo NT kei­ti­mas. Agentū­ra „Ober-Haus“ nuo 2010 m. to­kių san­do­rių ap­skri­tai ne­be­vyk­do, nes tam ne­bėra po­rei­ kio. „Ban­kai kurį laiką tar­pu­sa­vy­ je kon­ku­ruo­ja, jų sko­li­ni­mo po­li­ti­ka ta­po li­be­ra­lesnė. Tai­gi da­bar sta­bi­ lias pa­ja­mas gau­nan­čiam žmo­gui

Komentaras

Ai­va Dum­čai­tienė

NOR­DIA BAUB­LYS & PART­N ERS

V

ie­na es­mi­nių pirkimo–par­ davimo ir mainų su­tar­ties sąlygų – par­davė­jo ir daik­ to sa­vi­nin­ko pa­rei­ga pa­ tvir­tin­ti pirkė­jui, kad nėra jo­kių vie­šo­ sios teisės pa­žei­dimų ar ap­ri­bo­jimų, ku­rie galėtų turė­ti įta­kos pirkė­jo nuo­ sa­vybės tei­sei į daiktą. Nu­ro­dy­ta sąly­ ga taip pat įpa­rei­go­ja pirkėją ar daik­ to gavėją domė­tis, kaip par­davė­jas (daik­to sa­vi­nin­kas) įgy­ven­di­na šią pa­ reigą. Įsta­tymų neišmanymas ar ne­ tin­ka­mas jų nuo­statų su­vo­ki­mas neat­ leid­žia nuo juo­se nu­ma­tytų san­kcijų tai­ky­mo ir ne­pa­tei­si­na įsta­tymų rei­ka­ la­vimų ne­vyk­dy­mo ar ne­tin­ka­mo jų vyk­dy­mo. Todėl la­bai svar­bu pa­tik­rin­ ti ir įsi­ti­kin­ti, ar par­davė­jas NT įgi­jo pa­ gal teisė­tus ir im­pe­ra­ty­vioms įsta­ty­mo nor­moms ne­prieš­ta­rau­jan­čius ad­mi­ nist­ra­ci­nius ak­tus ar ci­vi­li­nius san­do­ rius ir ar tu­ri teisę per­leis­ti taip įgytą NT tre­tie­siems as­me­nims (pirkė­jui). Taip pat svar­bu pa­brėžti, jog NT mai­ nų san­do­ris, ne­pai­sant to, kad pa­pras­ tai mai­nomų daiktų kai­na yra vie­no­ da ir jais kei­čia­ma­si be jo­kių prie­mokų, yra pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM) ob­jek­tas.

NT san­do­riai ap­mo­kes­ti­na­mi PVM at­ si­ž vel­g iant į san­do­r io tiks­lus ir ki­tas svar­bias ap­l in­k y­b es. Pa­v yzd­ž iui, jei pa­g rin­d i­n is san­do­r io tiks­las yra že­ mės skly­pas sta­t y­boms (yra lei­d i­mas nu­g riau­t i par­duo­damą pa­statą ar yra pa­reng­ti (ren­gia­mi) te­ri­to­ri­jos de­ta­lie­ ji pla­nai, ku­r iuo­se nu­ma­to­mos nau­ jos sta­t y­bos ir pan.), tai PVM tiks­lais lai­ko­ma, kad su­da­ro­mas žemės sta­ ty­boms tie­k i­mo san­do­r is. Jis ap­mo­ kes­t i­na­mas stan­dar­t i­n iu PVM ta­r i­f u. Jei­gu pa­grin­di­nis san­do­rio tiks­las yra įsi­g y­t i seną pa­statą, sie­k iant jį nau­do­ ti sa­vo veik­lo­je, PVM tiks­lais lai­ko­ma, kad su­da­ro­mas se­no pa­sta­to, per­duo­ da­mo kar­t u su že­me, tie­k i­mo san­do­ ris (ar­ba se­no pa­sta­to tie­k i­mo san­do­ ris, kai žemė nėra pa­sta­to sa­v i­n in­ko nuo­sa­vybė). Jis PVM neap­mo­kes­ti­na­ mas. Jei­g u pa­g rin­d i­n is san­do­r io tiks­ las yra įsi­g y­t i seną pa­statą ar sta­t inį, ku­r iam re­konst­r uo­t i iš­duo­t as lei­d i­ mas, lai­ko­ma, kad su­da­ro­mas žemės, per­duo­da­mos kar­t u su se­nu pa­sta­t u, tie­k i­mo san­do­r is (ar­ba se­no pa­sta­to tie­k i­mo san­do­r is, kai žemė nėra pa­ sta­to sa­v i­n in­ko nuo­s a­v ybė), ku­r is PVM neap­mo­kes­t i­na­mas. Fi­z i­n iams as­me­n ims nuo per­leid­ž ia­ mo ne­k il­no­ja­mo­jo daik­to at­si­ran­da prie­volė su­s i­mokė­t i gy­ven­tojų pa­ jamų mo­kestį. Už per­leistą (iš­mai­ nytą) daiktą nuo­s a­v ybės tei­se gy­ ven­to­jo įgy­t as daik­t as lai­ko­mas jo pa­ja­mo­m is, gau­to­m is ne­pi­n i­g i­ne iš­ raiš­ka (natū­ra). Natū­ra gau­ta­s tur­tas įver­t i­na­mas tikrą­ja rin­kos kai­na pa­ jamų ga­vi­mo mo­men­tu.

tik­rai nėra di­de­lių pro­blemų pa­si­ sko­lin­ti iš ban­ko“, – sakė R.Ple­te­ ras. Jis pa­brėžė, kad NT kai­nos šiuo me­tu pa­lan­kios, o sko­lin­tis iš ban­ kų yra be­ne pi­giau­sia per visą is­to­ riją – palū­ka­nas ga­li­ma už­fik­suo­ti ties 3 pro­c. ri­ba. Ir Lie­tu­vos ban­ko at­lik­ta ap­ klau­sa ro­do, kad bankų sko­li­ni­mas šių metų pra­džio­je, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, bu­vo reikš­min­gai ak­ty­ves­nis. Ki­ta ver­ tus, did­žiau­sią dalį – apie 59 pro­c. – visų pa­skolų su­darė pa­ki­li­mo lai­ ko­tar­piu, 2006–2008 m., su­teik­ tos pa­sko­los būstui įsi­gy­ti. Ieš­ko­si ma­žes­nio būsto

Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tys NT mai­ nų va­rian­tai – tai di­des­nio plo­ to bu­to kei­ti­mas į ma­žesnį, na­mo kei­ti­mas į butą ar­ba at­virkš­ti­ nis va­rian­tas su vie­no iš san­do­rio da­ly­vių prie­mo­ka, kaip pa­sa­ko­jo E.Nar­bun­to­vi­čius.

Komp­ro­mi­sas: nuo NT mainų gy­ven­to­jus stab­do itin ma­ža ti­ki­mybė

ras­ti kitą žmogų, ku­riam tiktų ir tur­to kai­na, ir ki­tos sąly­gos: na­mo sta­ ty­bos me­tai, šil­dy­mo sąnau­dos, būsto įren­gi­mo ly­gis ir pan.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Mai­ny­ti NT ne­re­tai sie­kia­ma pa­si­kei­tus šei­mos su­dėčiai ar pa­ didė­jus po­rei­kiams. Pa­vyzd­žiui, vie­na­me iš do­mop­lius.lt skel­bimų siū­lo­ma du bu­tus – Šiaurės mies­ te­ly­je ir Jus­ti­niškė­se – iš­keis­ti į na­ mą ša­lia Vil­niaus“, – sakė jis. Vis dėlto R.Ple­te­ras ne­slėpė, kad su­si­tar­ti dėl san­do­rio sąlygų tar­

pu­sa­vy­je yra ypač sun­ku. Anot jo, daž­niau­siai ne­su­ta­rimų ky­la dėl NT vertės ir to, kas ir kiek tu­ri pri­mokė­ ti: „Ti­ki­mybė, kad ga­na di­delė­je rin­ ko­je su­si­tiks du žmonės, ku­riems tiks vi­sos sąly­gos: bu­to aukš­tas, na­ mo sta­ty­bos me­tai, šil­dy­mo sąnau­ dos, langų orien­ta­ci­ja, būsto įren­gi­ mo ly­gis, kai­na, yra tik sim­bo­liš­ka.“

Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*

* Iki 2012 m. lapkričio 26 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.

T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB

PAVADINIMAS VĖTRŪNA MADOS SALA HARDUS RAMSITA UŽUPIO AUTO AUDOSTA SPORTIDUS AKATA VISUS PLENUS NIGRANDA ARTIQ KLAIPĖDOS GRUNDOLITA AITERUS KAML-TRANS FE STATYBA KAUNO POPIERIUS ALAUJA TECHSERVISAS GRANKURAS STARVITA VIRTUVĖS BALDŲ PREKYBA GEOSTATYBA VITSONA SAUGAUS EISMO LABDAROS LPF IR PARAMOS FONDAS "SEF"

KODAS VADOVAS 180315137 Rolandas Baškys 302350746 Kęstutis Galdikas 301169561 Žygintas Markevičius 300141609 Rolandas Moskvytis 126238814 Igor Oganesian 302429300 Saulius Šatavičius 125923046 Rūta Vyšniauskaitė 302557481 Vilius Jusevičius 120017563 Mironas Krejeris 124971796 Virginijus Stašelis 301879636 Andrius Venskūnas 140598617 Egidijus Būga 301006532 Kęstutis Ūsas 301841735 Arūnas Paulauskas 300709588 Fredas Laurinaitis 302431874 Antanas Junevičius 124660941 Nikita Gančo 300624586 Ardas Mikulėnas 301595632 Dainius Zaloga 125318691 Ana Kazimirčik 302303814 Eugenijus Mickūnas 122899298 Sigita Astraukienė 302621140 Vitalijus Djačenko

UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis

3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 195773628 Janina Laniauskienė

UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt

4. Skolų pirkimas

14

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012

turtas

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je są Būsto kai­nos pa­sta­ruo­ju me­tu mažė­ja, o ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je su­ju­di­mas – vis dau­giau gy­ven­tojų dai­ro­si naujų butų ar namų. Tie­sa, im­ti pa­sko­las jie ven­gia – būstą per­ka už su­tau­py­tas lėšas ir ge­riau­sią va­riantą ren­ka­si ne­skubė­da­mi, ne­bi­jo derė­tis. Spe­cia­lis­tai ti­ki­si, kad ir atei­nan­čiais me­tais būsto po­rei­kis augs, o jo kai­nos ne­ per­žengs pro­to ribų.

pen­kių būsto par­davėjų skel­bi­ muo­se nu­ro­do di­desnę būsto kainą, nei iš tiesų pla­nuo­ja gau­ti už par­duo­damą NT. Par­davė­jai šiek tiek pa­di­di­na kainą, nes ti­ki­si, kad po­ten­cialūs pirkė­jai derė­sis. Po­rei­kiai ski­ria­si

Ar šie skai­čiai liu­di­ja NT rin­kos at­si­ga­vimą? Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to plėtros aso­cia­ci­jos di­ rek­to­rius Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius ma­no, kad taip. „Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, šių metų spalį bu­vo pa­siek­tas did­žiau­ sias san­do­rių skai­čius, ir tai ro­do nuo­seklų at­si­ga­vimą. Ban­kai nu­si­ teikę at­sar­giau ir di­de­lio rin­kos au­ gi­mo ne­prog­no­zuo­ja, ta­čiau jau pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus dau­giau nei pusė vi­so būsto įsi­gy­ja­ma be pa­skolų“, – pa­brėžė M.Sta­tu­le­vi­čius. Nors NT san­do­rių skai­čius pa­sta­ruo­ju me­tu au­ga, butų bei namų pa­si­ūlos ir pa­klau­sos pu­siaus­vy­ros Lie­tu­vo­je kol kas nėra. Pa­sak A.An­ ta­na­vi­čiaus, ša­ly­je vis dar do­mi­ nuo­ja pirkėjų rin­ka – būstą nu­si­ pirk­ti leng­viau ne­gu jį par­duo­ti. Be to, par­davė­jai šiuo me­tu yra itin lankstūs ir linkę į de­ry­bas. NT skel­bimų po­rta­lo do­mop­lius.lt spalį at­lik­ta šio in­ter­ne­to pus­la­pio lan­ky­tojų ap­klau­sa pa­rodė, kad be­ veik treč­da­lis būstą par­da­vinė­jan­ čių lie­tu­vių leistų pirkė­jui nu­si­ derė­ti iki 5 tūkst. litų. Ket­vir­ta­da­lis par­davėjų kainą pa­si­ryžę su­ma­žin­ti ir dar la­biau – dau­giau nei 10 tūkst. litų. Apk­lau­sa pa­rodė, jog ke­tu­ri iš

Šiuo me­tu rin­ko­je esant ga­na di­de­lei NT ob­jektų pa­klau­sai, pirkė­jai linkę būsto karšt­li­giš­kai ne­pirk­ti, nes jiems su­da­ry­tos vi­sos sąly­gos iš­si­ rink­ti pa­trauk­liau­sią pir­kinį ko­kybės ir kai­nos at­žvil­giu. Ta­čiau būsto skir­tin­guo­se mies­tuo­se be­si­dai­ran­ čių gy­ven­tojų po­rei­kiai kiek ski­ria­si. „Jau ne vie­nus me­tus pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad kau­nie­čiai no­ri gy­ ven­ti nuo­sa­vuo­se na­muo­se ar­ba ko­ ted­žuo­se. Vil­nie­čiai pirkė­jai yra ke­lių ka­te­go­rijų: pirmą būstą šei­mos pa­ pras­tai įsi­gy­ja mie­ga­muo­siuo­se ra­ jo­nuo­se, jau­ni pro­fe­sio­na­lai ren­ka­si ma­žus būstus ne­to­li mies­to cent­ro, di­des­nes nei vi­du­ti­nes pa­ja­mas tu­ rin­tys žmonės ieš­ko pa­ties ko­ky­biš­ kiau­sio nau­jo būsto. Klaipė­do­je sta­ to­mi dau­gia­bu­čiai ge­ro­se vie­to­se, ta­čiau jų ne­daug. Ga­li­ma tikė­tis, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je, kaip ir dau­ge­ ly­je miestų, gy­ven­to­jai iš prie­mies­ čių su­grįš į miestą – dėl pa­to­ges­nio ir eko­no­miš­kes­nio gy­ve­ni­mo“, – paaiš­ki­no M.Sta­tu­le­vi­čius. Tie­sa, įmonės „In­real val­dy­mas“ at­sto­vas A.An­ta­na­vi­čius at­kreipė dėmesį, kad daž­nai gy­ven­tojų no­ rai pra­si­len­kia su ga­li­mybė­mis, tad jiems ten­ka ap­si­ri­bo­ti kiek pa­pras­ tes­niais pir­ki­niais – pi­ges­niais eko­ no­minės klasės bu­tais, ku­rie šiuo me­tu per­ka­miau­si. „Iš esmės pirkė­

Abe­jonės: NT rin­kos per­spek­ty­vos Lie­tu­vo­je at­ro­do tei­gia­mos, ta­čiau gy­ven­tojų lūkes­čiams pa­blogė­jus ir ją ga­li už­tem­dy­ti juo­di de­be­sys.

Artūro Morozovo nuo­tr.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Kai­nos la­biau­siai smu­ko Kau­ne

NT agentū­ros „Ober-Haus“ duo­ me­ni­mis, butų kai­nos Lie­tu­vos did­ mies­čiuo­se spalį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu pra­ėju­sių metų lai­ko­tar­piu, su­mažė­jo 1,7 pro­c. Tarp did­žiau­sių ša­lies miestų ryš­kes­nis kainų nuo­ smu­kis – 0,6 pro­c. – pra­ėjusį mėnesį bu­vo už­fik­suo­tas Kau­ne. Vi­du­tinė bu­to 1 kv. met­ro kai­na lai­ki­no­jo­je sos­tinė­je su­mažė­jo iki 3291 li­to. Klaipė­do­je butų kai­nos smuk­telė­jo 0,4 pro­c., Vil­niu­je – 0,1 pro­c. Vi­du­tinė bu­to 1 kv. met­ro kai­na Klaipė­do­je – 3310 litų, o Vil­ niu­je – 4105 li­tai.

3880 lei­dimų

šie­met per 9 mėnesius iš­duo­ta gy­ve­na­mie­siems pa­sta­tams sta­ty­ti.

Nau­jos sta­ty­bos būstų kai­nos di­ desnės. Bend­rovės „In­real“ duo­ me­ni­mis, vi­du­tinė nau­jos sta­ty­bos butų kai­na Vil­niu­je sie­kia apie 5320 litų už 1 kv. metrą, Kau­ne – apie 3950 litų, Klaipė­do­je – 4340 litų. O butų kai­nos se­nos sta­ty­bos dau­ gia­bu­čiuo­se šie­met vi­suo­se šiuo­se mies­tuo­se kri­to apie 5 pro­c. Spe­cia­lis­tai šie­met pa­stebė­jo ne tik dau­gia­bu­čių, bet ir kitų NT ob­ jektų – nuo­savų namų, ko­tedžų, sklypų, so­dybų – kainų po­ky­čius. „Per me­tus NT kai­nos skir­tin­ guo­se sek­to­riuo­se keitė­si ne­vie­no­ dai. Nuo­savų namų bei ko­tedžų ir so­dybų sek­to­riu­je kainų ly­gis iš­li­ ko sta­bi­lus. Kai­nos didė­jo tik sklypų sek­to­riu­je – kai­na vi­du­ti­niš­kai pa­didė­jo apie 10–15 pro­c.“, – teigė įmonės „In­real val­dy­mas“ Kon­sul­ ta­cijų ir ana­lizės de­par­ta­men­to va­ do­vas Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius. Domisi na­mais ir skly­pais

Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, spalį butų pirkimo–pardavimo san­do­ rių Lie­tu­vo­je su­da­ry­ta maž­daug 18 pro­c. dau­giau nei rugsėjį ir 21 pro­c. dau­giau nei pra­ėju­sių metų spalį. Ta­čiau did­žiau­sius par­da­vi­mo po­ ky­čius A.An­ta­na­vi­čius šie­met pa­

stebė­jo in­di­vi­dua­liųjų namų, ko­ tedžų ir sklypų sek­to­riuo­se. „Per šiuos me­tus, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­ siais, in­di­vi­dua­liųjų namų ir ko­tedžų par­duo­ta apie 15 pro­c. dau­giau, ta­ čiau kai­nos ne­pa­didė­jo dėl to, kad rin­ko­je iš­lie­ka di­delė pa­si­ūla.

Mindaugas Sta­tu­le­vi­čius:

Kau­nie­čiai no­ri gy­ ven­ti nuo­sa­vuo­se na­ muo­se ar­ba ko­ted­žuo­ se. Vil­nie­čių šei­mos pirmą būstą per­ka mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­ nuo­se, jau­ni pro­fe­sio­ na­lai ren­ka­si ma­žus būstus ne­to­li cent­ro. Sklypų sek­to­riu­je šiais me­tais re­gist­ruo­ta be­veik 8 pro­c. dau­giau pirkimo–pardavimo san­d o­r ių. Did­žiau­sias au­gi­mas už­fik­suo­tas žemės ūkio pa­skir­ties sek­to­riu­je, bet didė­jo ir namų valdų par­da­vi­ mas“, – sakė spe­cia­lis­tas.

15

KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012

turtas Mūras bran­ges­nis

Darbų – ap­stu

Bu­tai blo­ki­niuo­se na­muo­se yra treč­da­liu pi­ges­ni ne­gu mūri­niuo­se. Vi­du­tinė Vil­niu­ je par­duo­da­mo bu­to kai­na mūri­nia­me na­ me yra 224 tūkst. litų, o blo­ki­nia­me – 157 tūkst. litų. Ma­žiau­sias kainų skir­tu­mas – 12 pro­c. – už­fik­suo­tas Klaipė­do­je. Kau­ne butų vi­du­tinė kai­na yra ma­žiau­sia, pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi ir Klaipė­da. Kau­ne bu­tas blo­ki­nia­ me na­me kai­nuo­ja vi­du­ti­niš­kai 102 tūkst. li­ tų, o mūri­nia­me na­me – 158 tūkst. litų.

Lie­tu­vos sta­ty­bos bend­rovės per tre­čią šių metų ket­virtį iš vi­so at­li­ko 2 mlrd. li­ tų įver­tintų įvai­rių darbų. Nau­jos sta­ty­bos darbų vertė siekė 606 mln. litų – tai su­ darė be­veik treč­dalį visų ša­ly­je at­liktų sta­ ty­bos darbų. Dau­giau­sia pa­jamų kitą­met sta­ty­bi­nin­kai turėtų gau­ti iš in­di­vi­dua­liųjų namų sta­ty­bos, nes 98 pro­c. visų naujų sta­ty­bos lei­dimų iš­duo­ta vie­no dviejų bu­ tų gy­ve­na­mie­siems na­mams sta­ty­ti.

17

pro­c.

visų tre­čią ket­virtį ša­ly­je pa­sta­tytų naujų butų bu­vo Kau­no ap­skri­ty­je.

ąly­gas kol kas dik­tuo­ja pirkė­jai jai šian­dien pa­gei­dau­ja ne­bran­gaus būsto, ta­čiau taip pat pa­ste­bi­me, kad pirkė­jus do­mi­na įvairūs no­va­ to­riš­ki spren­di­mai, tai­ko­mi nau­ jau­siuo­se pro­jek­tuo­se. Šie pro­jek­tai pa­pras­tai kiek bran­ges­ni, bet ino­va­ tyvūs, ža­lie­ji spren­di­mai daž­niau­siai leid­žia su­tau­py­ti ir už­tik­ri­na di­desnį pa­sta­to il­gaam­žiš­kumą, o tai ati­tin­ ka­mai di­di­na šių ob­jektų pa­klausą“, – įsi­ti­kinęs A.An­ta­na­vi­čius. Bankai nusiteikę optimistiškai

Be to, spro­gus NT kainų bur­bu­lui, ne tik būsto kai­nos, bet ir žmo­ nių per­ka­mo­ji ga­lia yra stip­riai su­ mažėję, todėl kaip ir prie­š me­tus yra nu­si­stovė­ju­si tam tik­ra su­ma, už ku­rią daž­niau­siai per­ka­mas ar par­duo­da­mas būstas. Kaip su­skai­čia­vo A.An­ta­na­vi­čius, Vil­niu­je dau­giau­sia per­leid­žia­ma butų, ku­rie kai­nuo­ja 100–200 tūkst. litų, Kau­ne ir Klaipė­do­je – 50–150 tūkst. litų. „Į šiuos in­ter­ va­lus daž­niau­siai pa­ten­ka se­nos sta­ty­bos 2 ar 3 kam­ba­rių bu­tai ar­ ba eko­no­minės klasės 1 ar 2 kam­ ba­rių bu­tai. In­di­vi­dua­liųjų namų ir ko­tedžų sek­to­riu­je taip pat nu­

si­stovėjęs tam tik­ras per­ka­mu­mo ly­gis. Vil­niu­je ir Kau­ne dau­giau­sia per­ka­ma ar par­duo­da­ma ob­jektų, ku­rie kai­nuo­ja iki 400 tūkst. litų, o Klaipė­do­je – tik iki 200 tūkst. litų“, – pri­dūrė A.An­ta­na­vi­čius.

Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius:

Pirkė­jai šian­dien pa­ gei­dau­ja ne­bran­gaus būsto, ta­čiau taip pat pa­ste­bi­me, kad pirkė­ jus do­mi­na įvairūs no­ va­to­riš­ki spren­di­mai, tai­ko­mi nau­jau­siuo­se pro­jek­tuo­se. Nors, pa­sak Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to plėtros aso­cia­ci­jos va­ do­vo M.Sta­tu­le­vi­čiaus, dau­giau nei pusė būstų pa­sta­ruo­ju me­tu įsi­gy­ ja­ma už san­tau­pas, ban­kai op­ti­mis­ tiš­ki – pa­skolų būstui įsi­gy­ti su gy­ ven­to­jais šie­met pa­si­ra­šy­ta dau­giau ne­gu per­nai. Pa­vyzd­žiui, „Swed­

bank“ per de­šimt šių metų mėne­sių iš­davė au­giau nei 300 mln. litų pa­ skolų būstui pirk­ti – tai yra be­veik ket­vir­ta­da­liu dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Šio ban­ko iš­duo­ damų pa­skolų kie­kis šie­met, pa­ly­ gin­ti su 2011 m., Vil­niu­je, Kau­ne ir Klaipė­do­je au­go to­kiu pat tem­pu kaip ir vi­so­je ša­ly­je. Ta­čiau dau­giau­ sia pa­skolų būstui pirk­ti su­tei­kia­ma Vil­niu­je. Sos­tinė­je su­tei­kiamų pa­ skolų kie­kis yra be­veik toks pat, kaip Kau­ne ir Klaipė­do­je kar­tu su­dėjus. „Did­žio­ji dalis pa­skolų su­teik­ ta bu­tams dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­ se pirk­ti. Natū­ra­lu, kad dau­giau­sia bu­vo per­ka­mi se­nos sta­ty­bos bu­ tai, nes jų pa­si­ūla rin­ko­je šiuo me­tu did­žiau­sia. Kiek dau­giau nei treč­da­ lis pa­skolų bu­vo skir­ta in­di­vi­dua­lie­ siems na­mams pirk­ti ar sta­ty­ti. Tik ne­di­delė da­lis pa­skolų su­teik­ta že­ mės skly­pams pirk­ti. Klien­tai pirk­ da­mi būstą iš ban­ko sko­li­na­si 70–85 pro­c. tur­to kai­nos. Ver­tin­da­mi vi­sas ap­lin­ky­bes ma­no­me, kad būsto pa­ skolų po­rei­kis atei­ty­je galėtų nuo­ sek­liai aug­ti“, – teigė „Swed­bank“ Būsto fi­nan­sa­vi­mo sky­riaus va­do­ vas To­mas Pu­li­kas.

Statybų daugės

Kas NT rin­kos lau­kia atei­nan­ čiais me­tais? NT eks­per­tai su­ta­ria: sąstin­gio šio­je sri­ty­je ne­bus, o dar­bo už­teks tiek būstus par­duo­dan­tiems tar­pi­nin­kams, tiek sta­ty­bi­nin­kams. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, šie­met butų nau­jos sta­ty­bos na­muo­se tre­čią metų ket­virtį Lie­tu­ vo­je įreng­ta be­veik treč­da­liu dau­ giau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­ tarpį. Iš vi­so šiais me­tais nuo lie­pos iki rugsė­jo mies­tuo­se baig­ti sta­ty­ti 697 nau­ji gy­ve­na­mie­ji pa­sta­tai, juo­ se įreng­tas 1031 bu­tas – tai yra 237 bu­tais dau­giau nei per­nai. Būsto pa­ si­ūla augs ir atei­ty­je, nes iš vi­so per de­vy­nis šių metų mėne­sius ša­ly­je iš­duo­ta 3880 lei­dimų sta­ty­ti 4149 gy­ve­na­muo­sius pa­sta­tus. Vien per tre­čią šių metų ket­virtį bu­vo leis­ta sta­ty­ti 2533 bu­tus – 16,7 pro­c. dau­ giau nei per­nai liepą–rugsėjį. Pa­sak A.An­ta­na­vi­čiaus, pa­gal nau­jus pro­jek­tus iš­sis­ki­ria sos­tinė. Čia ne tik spar­čiai pra­de­da­mi sta­ty­ ti nau­ji dau­gia­bu­čiai, bet ir at­nau­ ji­na­mi pro­jek­tai, ku­rie sunk­me­čiu bu­vo įstrigę. M.Sta­tu­le­vi­čius pri­ dūrė, kad Vil­nius – ko­ne vie­nin­te­

lis mies­tas, ku­ris Lie­tu­vo­je au­ga, čia gy­ven­tojų pa­ja­mos aukš­tesnės nei ki­tur, todėl nau­jo ko­ky­biš­ko, būs­ to sos­tinė­je pa­klau­sa ir yra di­desnė ne­gu Kau­ne ar Klaipė­do­je. „Jei Lie­tu­vos eko­no­mi­ka to­liau augs, reikėtų tikė­tis di­des­nio NT rin­kos ak­ty­vu­mo, naujų pro­jektų, au­gan­čių san­do­rių ir galbūt kainų didė­ji­mo pa­klau­siau­siuo­se sek­to­ riuo­se. Vis dėlto san­do­rių au­gi­mas grei­čiau­siai ne­be­sieks dvi­ženk­lių skai­čių, o ap­si­ri­bos ke­lių pro­centų in­ter­va­lu. Kainų au­gi­mas taip pat grei­čiau­siai įma­no­mas tik nau­jos sta­ty­bos būsto pro­jek­tuo­se. Skly­ pų sek­to­riu­je pro­gno­zuo­tu­me kiek di­desnį, 5–10 pro­c., ga­limą kainų au­gimą dėl ga­na di­delės pa­klau­ sos. Ta­čiau NT rin­ka Lie­tu­vo­je ypač pri­klau­so nuo gy­ven­tojų lūkes­čių, ir jie, kaip ro­do, pra­kti­ka, ga­li la­bai grei­tai pa­si­keis­ti. Tad jei 2013 m. paaštrėtų eu­ro zoną ka­muo­jan­ čios bėdos ar at­si­rastų kitų išo­ri­ nių nei­giamų veiks­nių, gy­ven­tojų nuo­tai­kos ga­li smar­kiai pa­blogė­ ti ir tai ati­tin­ka­mai galėtų reikš­ ti sulėtė­jimą ar net nuo­smukį NT rin­ko­je“, – įspėjo A.An­ta­na­vi­čius.

NT pir­ki­mo san­do­rių šie­met dau­giau nei per­nai Mies­tas

NT ti­pas

Lai­ko­tar­pis Gy­ve­na­ma­sis na­mas Bu­tas So­do pa­sta­tas Žemės skly­pas

Vil­nius 2011 m. Iš vi­so per me­tus Per 10 mėn. 382 327 6309 5176 267 217 2255 1815

2012 m. Per 10 mėn. 323 5535 254 2224

Kau­nas 2011 m. Iš vi­so per me­tus Per 10 mėn. 475 379 2874 2379 29 25 1423 1132

2012 m. Per 10 mėn. 440 2412 21 1275

Klaipė­da 2011 m. Iš vi­so per me­tus Per 10 mėn. 70 61 2147 1807 12 10 339 274

2012 m. Per 10 mėn. 61 1800 11 289 Šal­ti­nis: Re­gistrų cent­ras

R

Projektas „Aš – žalias“

Nereikalingiems drabužiams – specialūs konteineriai Aurimas Morkūnas Išsivysčiusios pasaulio šalys išmeta milijonus tonų tekstilės. Pigių drabužių pirkimo bumas pastebimas ir mūsų šalyje, o dažno piliečio spintoje kaupiasi beveik nedėvimi drabužiai, kurių nešioti nesinori, bet ir gaila išmesti.

Jau kelerius metus Vilniuje ir Klaipėdoje, o dabar ir Kaune galima aptikti tekstilei skirtų konteinerių. Į šiuos savo drabužius įmetę gyventojai galės būti tikri, kad jie bus tinkamai dar kartą panaudoti. Konteineriai tušti nebūna

Tekstilės atliekos sudaro 5 proc. visų komunalinių atliekų. Lietuvoje kol kas tik maža jų dalis surūšiuojama ir atitenka labdarai arba yra perdirbama.

Tačiau situacija nuolat gerėja, nes konteinerių skaičius auga. Didžiuosiuose šalies miestuose ir pajūryje jau pastatyta 530 tekstilei skirtų konteinerių: Vilniuje ir Trakų savivaldybėje – 250, Klaipėdoje – 150, Kaune – 120, Neringoje – 10. Tekstilės konteineriai Kaune pastatyti visai neseniai – maždaug prieš mėnesį, tačiau jau pirmą kartą juos ištuštinus surinkta daugiau nei 9 tonos atliekų. Pasak šiame mieste atliekas tvarkančios UAB „Kauno švara“ atstovės Romos Apolianskaitės, pagrindinė tekstilės rūšiavimo nauda yra tai, kad į sąvartynus patenka mažiau atliekų. Šios atliekos sukelia nemažai problemų, nes nenatūralūs pluoštai suyra tik per 30–40 metų, o vilnoniai audiniai irdami išskiria me-

tano dujų, kurios didina šiltnamio efektą mūsų planetoje.

Konteineriai ypač gerai užpildomi pavasarį ir rudenį. Reikia sudėti į maišelį

Viename rusvos spalvos konteineryje telpa 200 kilogramų tekstilės. Į juos galima mesti vyriškus, moteriškus, vaikiškus drabužius, seną patalynę (antklodes, pagalves), avalynę, minkštus vaikiškus žaislus, užuolaidas, rankšluosčius ir kt. Svarbiausia, kad surūšiuotos atliekos būtų sausos, todėl jas reikia sudėti į plastikinius maišelius. Perdirbti netinka nešvari, sutepta dažais, tepalais, skleidžianti

specifinį kvapą, sumaišyta su buitinėmis atliekomis tekstilė. „Nors konteineris metalinis ir turi stogelį, vis tiek į jo vidų patenka vandens ir tekstilė gali sudrėkti. Šlapi drabužiai per porą savaičių įgauna nemalonų kvapą ir tampa nebetinkami ne tik dėvėti, bet ir perdirbti. Net nedidelis kiekis šlapių ar nešvarių atliekų gali užteršti ir sugadinti kitą konteineryje esančią tekstilę“, – sakė tekstilę perdirbančios įmonės „Dėvėdra“ atstovė Tatjana Dirkstienė. Keliauja labdarai

Pasak atliekas tvarkančios įmonės UAB „Ecoservice“ atstovės Ingos Kovalionok, tekstilės konteinerių užpildymas labai priklauso nuo sezono. Jie ypač greitai užpildomi pavasarį ir rudenį, kai keičiantis

orams gyventojai pertvarko ir peržiūri savo spintas. O vasarą ar žiemą tekstilės surenkama gerokai mažiau. Tinkami dėvėti drabužiai keliauja į trečiąsias šalis. Kita dalis perdirbama ir naudojama kaip antrinė žaliava. Iš jos gaminama vata baldams, čiužiniams, izoliacinės medžiagos, sintetinis pluoštas, iš kurio vėl siuvami nauji drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai. Jeigu į perdirbėjus kreipiasi labdaros organizacijos, joms taip pat duodama geresnės kokybės drabužių.

16

KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012

pasaulis Spro­gimų ­ se­ri­ja

Suėmė ­ už taršą

Mir­ties ­ bausmė

Da­mas­ko prie­mies­ty­je Dža­ra­ ma­no­je, ku­rio­je gy­ve­na dau­ giau­sia drūzai ir krikš­čio­nys, va­kar per ke­lis spro­gi­mus žu­ vo 54 ir bu­vo su­žeis­ta dar dau­giau kaip 120 žmo­nių. Te­ ro­ris­tai de­to­na­vo du au­to­mo­ bi­lius aikštė­je ir dar du srogs­ ta­muo­sius už­tai­sus ki­to­se prie­mies­čio vie­to­se.

Stam­biau­sias Eu­ro­pos me­ta­ lur­gi­jos komp­lek­sas nu­traukė darbą, kai Ita­li­jos teisė­sau­ga areš­ta­vo iš kar­to ke­letą plie­no ga­myk­los IL­VA va­dovų ir kon­ fis­ka­vo pro­duk­ciją. Ga­myk­ los va­do­vai slėpė tar­šos mas­ tą, ku­ris esą su­kėlė vėžio, šir­ dies ir kvėpa­vi­mo ligų pro­trūkį re­gio­ne.

Kai­ro teis­mas va­kar skyrė mir­ties bausmę sep­ty­niems Egip­to kop­tams ir prie­šta­rin­ gai ver­ti­na­mam JAV pa­sto­riui Ter­ry Jo­ne­sui už da­ly­va­vimą ku­riant pra­našą Ma­ho­metą pa­šie­piantį filmą „Mu­sul­monų ne­kal­tybė“. Vi­si nu­teis­tie­ji gy­ ve­na Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ir bu­vo nu­teis­ti už akių.

Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) Ge­ne­ra­ linė asamblė­ja svars­to su­teik­ ti Pa­les­ti­nai ša­ lies stebė­to­ jos sta­tusą, o tai galėtų at­ ver­ti pa­les­ti­ nie­čiams ga­li­ mybę by­linė­ tis su Iz­rae­liu tarp­tau­ti­nia­ me teis­me.

Vil­tis: pa­les­ti­nie­čiai JT Ge­ne­ra­linė­je asamblė­jo­je ti­ki­si su­rink­ti bent 150 balsų, kad pa­ro­dytų, jog JAV ir Iz­rae­lis pri­klau­so ma­žu­mos po­zi­ci­jai. „Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­les­ti­nie­čiai pa­si­rengę is­to­ri­niam žings­niui Pa­lai­ko dau­gu­ma

Pa­les­ti­nie­čių pre­zi­den­tas Mah­mou­ das Ab­ba­sas šian­dien turėtų as­me­ niš­kai pa­teik­ti pra­šymą JT Ge­ne­ra­ li­nei asamblė­jai, kad ji Pa­les­ti­nai, šiuo me­tu tu­rin­čiai JT stebė­to­jos sta­tusą, su­teiktų ne­pri­si­jun­gu­sios ša­lies stebė­to­jos sta­tusą. Šiam pra­šy­mui tik­riau­siai bus leng­vai pri­tar­ta, nes jam pa­tvir­ tin­ti pa­kan­ka pa­pras­to­sios balsų dau­gu­mos Ge­ne­ra­linė­je asamblė­ jo­je, o jo­kia ša­lis šio­je ins­ti­tu­ci­ jo­je ne­t u­r i ve­to teisės. Pa­l es­t i­ nie­č ių sie­k ius pa­l ai­ko dau­g u­m a iš 193 Ge­n e­ra­l inės asamblė­jos na­rių.

Rėmėjų pa­gausė­jo

M.Ab­ba­sui išsk­ri­dus į Niu­jorką iš Ama­no, jo rėmėjų gre­tas pa­pildė Prancū­zi­ja, ta­pu­si pirmą­ja iš did­žiųjų Eu­ro­pos ša­lių, ku­ri iš­sakė pa­lai­kymą sta­tu­so paaukš­ti­ni­mo sie­kian­čiai Pa­les­ti­nai. Pro­vo­kuo­da­mas dip­lo­ma­ti­nius ne­su­ta­ri­mus su svar­biu sąjun­gi­ nin­ku – Jung­tinė­mis Vals­ti­jo­mis – Prancū­zi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Lau­rent’as Fa­biu­sas sakė, kad Pa­ry­žiaus po­zi­ci­ja dėl pa­les­ ti­nie­čių vals­tybės pri­pa­ži­ni­mo yra nuo­sek­li. „Ži­no­te, kad metų me­ tus nuo­sek­li Prancū­zi­jos po­zi­ci­ ja bu­vo pa­les­ti­nie­čių vals­tybės

pri­pa­ž i­n i­m as“, – kreip­d a­m a­ sis į Prancū­zi­jos par­la­mentą sakė L.Fa­biu­sas ir pri­minė, kad anks­ tes­nis ša­lies pre­zi­den­tas Fran­çois Mit­ter­rand’as šią po­zi­ciją išdėstė dar 1982 m., sa­ky­da­mas kalbą Iz­ rae­lio par­la­men­te. Pa­sak L.Fa­biu­so, ši po­zi­ci­ja ne­ si­keitė ne­tgi per de­ši­niųjų pa­žiūrų pre­zi­den­to Ni­co­las Sar­ko­zy ka­ den­ciją, kai Pa­les­ti­na per­nai bu­ vo priim­ta į JT švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ros or­ga­ni­za­ciją (UNES­CO), o Pa­les­ti­nos pri­pa­ži­ni­mas bu­vo vie­nas iš da­bar­ti­nio ša­lies va­do­ vo Fran­çois Hol­lan­de’o rin­kimų kam­pa­ni­jos punktų. „Štai kodėl,

Lie­tu­va ne­tars nei „taip“, nei „ne“

Lie­tu­va su­si­lai­kys, kai Jung­ti­nių Tautų (JT) Ge­ne­ra­linė­je asamblė­ jo­je bus bal­suo­ja­ma dėl aukš­tes­ nio sta­tu­so su­tei­ki­mo pa­les­ti­nie­ čiams.

Lie­tu­vo­je su­si­tikę Bal­ti­jos ša­lių pre­zi­den­tai at­sar­giai įver­ti­no pa­ ly­gi­ni­mus, kad pa­les­ti­nie­čių ko­ va su Iz­rae­lio oku­pa­ci­ja yra pa­ na­ši į lie­tu­vių, lat­vių ir estų kovą su so­vie­ti­ne oku­pa­ci­ja. „Ka­dan­gi ES, ku­ri jau turėtų for­muo­ti to­kias po­zi­ci­jas bend­riau, nėra su­for­ma­ vu­si bend­ros po­zi­ci­jos, – mūsų ži­ nio­mis, apie de­vy­nias vals­ty­bes pa­lai­ko, ki­tos su­si­lai­ko, – Lie­tu­ va ry­toj bal­suos su­si­lai­ky­da­ma“, – žur­na­lis­tams va­kar sakė Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. „Ly­gin­ti, ko ge­ro, ne­la­bai ga­li­ ma, nors laisvės sie­kis mums su­ pran­ta­mas ir mes pa­lai­ko­me vi­sas tau­tas, ku­rios to sie­kia tai­kiai“, –

apie pa­les­ti­nie­čių ir Bal­ti­jos ša­lių pa­ly­gi­nimą kalbė­jo Pre­zi­dentė. Es­ti­jos pre­zi­den­tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas sakė, jog Bal­ti­jos ša­lys norėtų, kad ES būtų vie­nin­ ga per bal­sa­vimą dėl ne­pri­si­jun­gu­ sios stebė­to­jos sta­tu­so su­tei­ki­mo Pa­les­ti­nai, ta­čiau tie­siai neat­sakė, kaip bal­suos Es­ti­ja. Kalbė­da­mas apie Pa­les­ti­nos pa­ ly­gi­nimą su Bal­ti­jos ša­li­mis jis tei­ gė: „Be abe­jo, yra pa­na­šumų, bet taip pat yra ir skir­tumų. Ne­bu­ vo Pa­les­ti­nos vals­tybės, ku­ri bū­ tų bu­vu­si oku­puo­ta, – oku­puo­ta bu­vo te­ri­to­ri­ja. Rei­kia būti la­bai at­sar­giam su is­to­rinė­mis ana­lo­ gi­jo­mis, ypač dėl to, kad praei­ty­ je is­to­rinės ana­lo­gi­jos būda­vo iš­ nau­do­ja­mos ir mes pa­tys bu­vo­me to au­kos.“ Lat­vi­jos va­do­vas And­ris Bėrzi­ nis taip pat neat­sakė, kaip bal­suos Ry­ga, ir teigė, kad Lat­vi­jos de­le­ga­

ci­ja dar ne­matė pa­sku­tinės pa­si­ūly­mo ver­si­jos. Per­nai Lie­tu­va li­ko aiš­kio­je ma­ žu­mo­je, kai bal­sa­vo prie­š Pa­les­ti­ nos pri­ėmimą į Jung­ti­nių Tautų švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ros or­ ga­ni­za­ciją (UNES­CO), ar­gu­men­ tuo­da­ma, kad tai ap­sun­kins tarp­ tau­ti­nes pa­stan­gas ieš­ko­ti vi­siems priim­ti­no spren­di­mo dėl pa­les­ti­ nie­čių vals­ty­bin­gu­mo sie­kio. Be Lie­tu­vos, prie­š Pa­les­ti­nos na­rystę bal­sa­vo tik 13 ša­lių, už bu­ vo 107 vals­tybės, o 52 su­si­laikė. ES ša­lių po­zi­ci­jos iš­sis­kyrė. Tuo­met Lie­tu­vos žingsnį su­kri­ ti­ka­vo buvęs Is­lan­di­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Jónas Bald­vi­nas Han­ni­bals­so­nas, ku­ris daug pri­si­ dėjo, kad Is­lan­di­ja pir­mo­ji pa­sau­ly­ je pri­pa­žintų Bal­ti­jos ša­lis 1991 m. Pa­sak jo, pa­les­ti­nie­čių ir Bal­ti­jos ša­lių pa­na­šu­mai aki­vaizdūs. BNS inf.

kai šis klau­si­mas bus iš­kel­tas ket­ vir­ta­dienį ir penk­ta­dienį, Prancū­ zi­ja at­sa­kys „taip“, – re­ziu­ma­vo dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas.

Iz­rae­lis jau ėmėsi at­sa­komųjų prie­mo­ nių – įšaldė Va­karų Kran­to vy­riau­sybės var­du ren­kamų mo­kes­čių ir muitų per­ve­dimą.

Ga­li su­lauk­ti at­kir­čio

JAV ir Iz­rae­lis prie­ši­na­si pa­les­ti­ nie­čių na­rys­tei JT – tvir­ti­na, kad tik tie­sio­ginės tai­kos de­ry­bos ga­li pri­ves­ti prie su­si­ta­ri­mo, ku­ris leis­ tų įkur­ti Pa­les­ti­nos vals­tybę. Per­nai rugsėjį, kai M.Ab­ba­sas kreipė­si į JT su pra­šy­mu su­teik­ ti Pa­les­ti­nai vi­sa­teisės narės sta­ tusą, jo pa­stan­gos įstri­go JT Sau­ gu­mo Ta­ry­bo­je, kai JAV pa­gra­si­no pa­skelb­ti ve­to. Da­bar M.Ab­ba­sas su­vo­kia, jog spren­di­mas grįžti į JT ga­li su­lauk­ti po­li­ti­nio at­kir­čio. Iz­rae­lis jau ėmėsi at­sa­komųjų prie­mo­nių – įšaldė Va­karų Kran­to vy­riau­sybės var­du ren­kamų mo­ kes­čių ir muitų per­ve­dimą, taip pat tik­riau­siai iš­duos ma­žiau lei­ dimų pa­les­ti­nie­čiams dirb­ti žydų vals­tybė­je. Kai ku­rie Iz­rae­lio mi­ nist­rai per­spėjo galį pa­skelb­ti nie­ ki­niais 1993 m. Os­lo tai­kos su­si­ta­ ri­mus, o vie­na­me Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos do­ku­men­te net už­si­ me­na­ma apie M.Ab­ba­so va­do­vau­ ja­mos Pa­les­ti­nos nu­ver­timą.

Va­šing­to­nas ne kartą ra­gi­no M.Ab­basą at­si­sa­ky­ti sa­vo už­mojų ir per­spėjo, kad jis ga­li ne­tek­ti JAV fi­nan­sa­vi­mo – įskai­tant apie 200 mln. do­le­rių pa­galbą plėtrai, nu­ ma­tytą skir­ti Pa­les­ti­nai, nors kol kas šios lėšos blo­kuo­ja­mos Kong­ re­so. Tai taip pat ga­li pa­veik­ti Ame­ ri­kos fi­nan­sinę pa­galbą JT, nes JAV įsta­ty­mai draud­žia fi­nan­suo­ti tarp­ tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, pri­pažįs­tan­ čias Pa­les­ti­nos vals­tybę. At­vers du­ris į Ha­gos teismą

Šian­dien Niu­jor­ke tu­rin­tis įvyk­ti Ge­ ne­ra­linės asamblė­jos bal­sa­vi­mas dėl ne vals­tybės narės stebė­to­jos sta­tu­so Pa­les­ti­nai lai­ko­mas svar­biu sim­bo­li­ niu įvy­kiu pa­les­ti­nie­čių ke­ly­je į ne­ prik­lau­so­mybę ir su­ve­re­numą. Aukš­tes­nis dip­lo­ma­ti­nis sta­tu­ sas reikštų ne­tie­sio­ginį Pa­les­ti­ nos vals­ty­bin­gu­mo pri­pa­ži­nimą, nors vei­kiau­siai ne­pri­verstų Iz­rae­ lio per­žiūrė­ti sienų ar­ba pa­trauk­ti sa­vo nau­ja­ku­rių iš Va­karų Kran­to. Ne vals­tybės narės stebė­to­jos sta­tu­sas taip pat ga­li su­teik­ti ga­li­ mybę pa­teik­ti skun­dus Tarp­tau­ti­ niam baud­žia­ma­jam teis­mui. Ha­go­ je įsikū­ru­sia­me teis­me pa­les­ti­nie­čiai no­ri iš­kel­ti bylą dėl Iz­rae­lio vyk­do­ mos Va­karų Kran­to oku­pa­ci­jos ir per 2008–2009 m. konf­liktą Ga­zos Ruo­že įvyk­dytų ka­ro nu­si­kal­timų. Stebė­to­jai nea­be­jo­ja, kad pa­les­ti­ nie­čiai su­lauks dau­gu­mos pa­ra­mos, nors Iz­rae­lis bei Jung­tinės Vals­ti­jos ir prie­ši­na­si. Prancū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, Aust­ri­ja bei Da­ni­ja šio­mis die­no­mis pra­nešė pa­rem­sian­čios pa­les­ti­nie­ čius. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja va­kar pa­ reiškė per bal­sa­vimą su­si­lai­ky­sian­ti, ne­bent su­lauktų dau­giau ga­ran­tijų. BNS, BBC inf.

17

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

sportas Lietuvių akistata

Klaipėdos čempionate

Plaukikų kovos – tiesiogiai

NBA čempionate susitiko lietuvius turinčios komandos – Toronto „Raptors“ ir Hjustono „Rockets“. 117:101 laimėjo namie žaidusios „raketos“. Toronto ekipai 12 taškų pelnė Jonas Valančiūnas. Linas Kleiza per 5 min. nepasižymėjo. Hjustono ekipoje vos minutę žaidęs Donatas Motiejūnas taškų nepelnė.

Šiandien 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) miesto salės futbolo čempionato rungtynes žais „Kruopos“ ir „Nauticos“ ekipos. Rytoj 20.30 val. universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) „AMG-Titanikas“ susitiks su „Vakarų Baltija“, 21.30 val. žais „Klaipėdos policijos“ ir „Klarksono-Plikių“ komandos.

Lietuvos sporto mėgėjai galės stebėti olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės pasirodymą pasaulio čempionate Stambule (Turkija). Gruodžio 12–15 d. varžybas transliuos LRT televizija. R.Meilutytė dalyvaus penkiose rungtyse, o didžiausios viltys siejamos su 50 m ir 100 m plaukimo krūtine rungtimis.

„Kirus“ įveikė „Grifai“ Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate netikėtą pralaimėjimą patyrė Klaipėdos „Kirai“, jie 1:4 nusileido Kretingos „Grifams“.

Prieš dvikovą abi ekipos neturėjo nė taško, todėl per akistatą tikėjosi pelnyti pirmuosius taškus. Tai pavyko atlikti kretingiškiams, kurie už pergalę turėtų dėkoti vartininkui Justui Makarevičiui. Jis buvo lyg uola, po gausybės klaipėdiečių smūgių ri-

Komandų rikiuotė Vieta miestas komanda

1. Šiaulių „Ledo linija“ 2. Klaipėdos „Baltija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungtynės Taškai

4 4 2 3 5

11 10 3 3 0

tulys tik kartą pabuvojo „Grifų“ vartuose. Kretingos žaidėjai pirmieji išsiveržė į priekį, o antrajame kėlinyje rezultatą padvigubino. „Kirai“ po netikėto rikošeto rezultatą sušvelnino, tačiau tai buvo viskas, ką jie sugebėjo nuveikti. Nors uostamiesčio komanda trečiajame kėlinyje turėjo ne vieną progą pasižymėti – vienu metu net trys žaidėjai buvo atsidūrę prieš „Grifų“ vartininką, tačiau net ir tokioje situacijoje jie nesugebėjo įveikti kretingiškių vartų gynėjo.

Rungtynių statistika „Grifai“ – „Kirai“ “ 4:1 (1:0, 1:1, 2:0). J.Gorelis 2, V.Jucys, V.Bogdanovas po 1/A.Sapožnikovas 1.

Vargai: taurę iškovoję uostamiesčio jaunieji futbolininkai turėjo gerokai paplušėti, kad ją laimėtų.

„Ošano“ taurė – klaipėdiečiams Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Trečiąjį tarptautinį 8-mečių vaikų salės futbolo turnyrą laimėjo ir „Ošano“ taurę iškovojo jaunieji klaipėdiečiai, treniruojami Tomo Domarko.

Klaipėdos futbolo mokyklos sporto salėje kovojo 10 komandų iš Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Uostamiesčio garbę gynė trys ekipos – FM-1, FM-3 (treneris T.Domarkas) ir FM-2 (Saulius Pocius). Pirmojo etapo kovos vyko grupėse. A grupėje pirmąją vietą už-

ėmęs FM-1 penketukas iškovojo tris pergales bei kartą sužaidė taikiai. B grupėje pajėgiausia buvo Gargždų „Bangos“ ekipa, taip pat laimėjusi trejas rungtynes bei sykį sužaidusi lygiosiomis. Pusfinalyje klaipėdiečių komanda po įnirtingo susitikimo (pagrindinis laikas 1:1), ir tik po baudinių serijos, 2:1 įveikė Kaliningrado pirmąją komandą. Kitame pusfinalyje kaliningradiečių antrajai ekipai 0:3 teko pripažinti „Bangos“ pranašumą. Lemiamose rungtynėse tarp FM-1 ir „Bangos“ penketu-

kų įtampa laikėsi iki paskutiniųjų sekundžių. Sėkmė lydėjo uostamiesčio futbolininkus, kurie šventė pergalę 2:1 ir tapo turnyro nugalėtojais. Trečiąją vietą užėmė Kaliningrado pirmoji komanda, po baudinių 1:0 palaužusi savo miesto antrąją ekipą. Geriausiu turnyro puolėju pripažintas klaipėdietis Herkus Vaitkus. Asmeninius prizus gavo savo komandose naudingiausiais žaidėjais pripažinti klaipėdiečiai: Povilas Povilauskas (FM-1), Gabrielius Bendžius (FM-2) ir Dominykas Kušleika (FM -3).

Nerezultatyvu: klaipėdiečiai (geltoni marškiniai) daug kartų atakavo

kretingiškių vartus, tačiau pelnė vos vieną įvartį.

Tado Krinicko nuotr.

Teniso aikštelėse varžėsi tėveliai ir jų atžalos Česlovas Kavarza „Carlsberg“ arenoje Klaipėdos teniso akademija tėvelius, mamytes ir jų atžalas pakvietė į „Šalnos“ taurės šeimų turnyrą. Gausus dalyvių skaičius parodė, kad tokios varžybos – reikalingos ir laukiamos.

Malonumas: dalyviai liko patenkinti surengtomis varžybomis ir tikisi išmėginti jėgas kitąmet.

Vyriausiųjų dalyvių (buvo skirstoma pagal vaikų metus) grupėje nenugalėti liko Lukas ir Gitanas Mažonai. Antrąją vietą užėmė Aistė ir Raimundas Griciai. Treti buvo Nikita ir Andrejus Fiodorovai. Antrojoje grupėje vyko atkaklios kovos. Trys due-

tai – Emilis ir Edvinas Vaičkai, Nedas ir Aurelijus Sūdžiai, Nika ir Irina Novikovos – surinkę po vienodai pergalių, pasidalijo trečiąja vieta. Šioje grupėje nugalėjo Patricija Liepinytė ir Andrius Sakalauskas, antri buvo Kristijonas ir Raivydas Janavičiai. Mažiausiųjų vaikų grupėje, laimėję visus mačus, nugalėjo Liepa ir Edgaras Mockai. Antrosios vietos prizai atiteko Viliui ir Rokui Raševskiams. Treti liko Domantas ir Artūras Šeimiai. Organizatoriai pažadėjo, kad turnyras taps tradiciniu.

18

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

sportas

Plaukiko rekordas Anykščiuose vykusiose Lietuvos plaukimo taurės varžybose šalies jaunučių iki 15 metų rekordą pasiekė klaipėdietis Artūras Kudelka, treniruojamas Mečislovo Doviakovskio.

„Aitvaro“ gimnazijos moksleivis aukščiausią pasiekimą pagerino plaukdamas 50 m peteliške – 26,63 sek. Aukštaitijoje varžėsi per 250 plaukikų iš Lietuvos ir svečiai iš Baltarusijos. Klaipėdos garbę gynė 14 „Gintaro“ sporto centro sportininkų. Beveik visi jie pagerino asmeninius rezultatus. „Klaipėdos“ inf.

Nugalėtojai: „Shodan“ klubo nariai akivaizdžiai aplenkė kitų komandų atstovus.

Algirdo Deringio nuotr.

„Shodan“ kovotojai – neįveikiami Planai: perspektyvusis klaipė-

dietis A.Kudelka žada dar ne kartą pasiekti rekordų.

Sporto telegrafas Šaškės. Klaipėdoje surengtame Lietuvos paprastųjų šaškių čempionato antrajame pusfinalyje sėkmė lydėjo šiauliečius Domantą Norkų ir Edgarą Petrauską bei mažeikiškį Aleksejų Papulovą. Visi jie iškovojo po 6 taškus iš 7. Tokia tvarka išsirikiavę prizininkai laimėjo po penkias partijas, o po dvi sužaidė lygiosiomis. Geriausiai pasirodę klaipėdiečiai – Viktoras Markinas (9-oji vieta) ir Antanas Akavickas (10-oji) pelnė po 4 taškus. Greta jų – 11-ąją vietą užėmė Aleksandras Daščiora (3,5 taško). Elena Baltrimienė (3) liko 16-a tarp 23 dalyvių, Jonas Buivydas (2,5) – 19-as, Egidijus Banevičius (2) – 21-as. Permainos. Tauragėje vyko Lietuvos badmintono federacijos (LBF) ataskaitinė–rinkimų konferencija. Jos metu buvo atsiskaityta už darbus per pastaruosius ketverius metus, taip pat išrinkta federacijos vadovybė ateinančiai kadencijai. Prezidentu perrinktas Vilmantas Liorančas. Generaliniu sekretoriumi tapo Marius Šlaustas. Jis pakeitė Genadijų Plaviną. Viceprezidento portfelis įteiktas kretingiškiui Arnoldui Slušniui, šiose pareigose pakeitusiam Juozą Špelverį. LBF įkurta prieš 50 metų – 1962-aisiais. Šiuo metu federacijoje – 15 klubų.

Uostamiesčio „Shodan“ klubo sportininkai penktus metus paeiliui buvo geriausi Lietuvos moksleivių karatė kiokušin taurės varžybose, kuriose jėgas mėgino per 600 kovotojų iš 40 šalies komandų. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje surengtame turnyre, kuriame rungtyniavo 10-18 m. jaunieji atletai, Luko Kubiliaus auklėtiniai iškovojo 21 aukso, 19 sidabro ir 30 bronzos bei surinko 150 taškų. Antrąją vietą užėmęs Vilniaus „Saulės ženklo“ klubas atsiliko daugiau nei šimtu taškų. Sostinės klubo nariai pelnė 46,5 taško. Treti buvo jurbarkiečiai – 42 taškai. Pirmą kartą taurės varžybose sulaukta svečių iš užsienio. Dėl pergalių kovojo Švedijos atstovai. Vienas iš jų pasidabino sidabro, o kitas – bronzos medaliu. „Visi komandos sportininkai nusipelnė gerų žodžių, – sakė L.Kubilius, – tačiau noriu itin pa-

sidžiaugti Dovydo Rakevečiaus pasirodymu. Jis, įveikęs net keturis varžovus, buvo pirmas tarp 16-18 m. atletų. Visas pergales Dovydas laimėjo per pagrindinį laiką, efektingais ir galingais smūgiais siuntęs varžovus į nokdauną.“. Anot L.Kubiliaus, jo klubo nariai laukė rimto kitų Lietuvos klubų pasipriešinimo. „Svarbiausioms sezono varžyboms gerai ir atsakingai pasiruošėme, todėl greitai neliko abejonių, kad ir penktą kartą būsime geriausia šalies moksleivių komanda“, – džiaugėsi vadovas. Kukliau pasirodė kitos Klaipėdos komandos – „Okinavos“ jaunieji kovotojai. Jie tarp komandų užėmė 11 vietą, iškovojo keturis aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį.

Klaipėdiečiai – prizininkai Čempionai: Kornelija Jankantaitė, Ugnė Pėlikytė, Sergejus Zemlianskis, Paulius Stanišauskas, Rokas Mačiulis, Dovydas Martišius, Evaldas Tičkus, Eimantas Šarkauskas, Laura Platakytė, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Rakevičius, Karolina Daukšaitė, Erika Jokubauskaitė, Evaldas Galbuogis, Marija Preibytė, Julius Urbonas, Dmitrijus Sekunda, Justina Vrašinskaitė, Ugnius Knystautas, Edvinas Gerasimenka, Margarita Venslovaitė, Smiltė Balčytytė (visi – iš „Shodan“), Enrika Andziulytė, Dominykas Mockus, Arnas Balčinas, Vygantas Palilionis (visi – iš „Okinavos“). Sidabro medalininkai: Viktorija Kopninaitė, Taironas Tilvikas, Monika Tydikaitė, Gytis Ruzgys, Austėja Arlauskaitė, Agnė Bučytė, Matas Stankus, Audronė Mitrulevičiūtė, Dominykas Juškevičius, Mireta Jaruckytė, Tomas Šėmys, Edvinas Gaubas, Melė

„Kai kuriems sportininkams pritrūko sėkmės, nes jau pirmosiose kovose jiems teko susidurti su būsimais čempionais, – apgailestavo klubo vadovė Jurgita Činauskai-

Bronzos medalininkai: Jonas Žilinskas, Dominykas Muntrimas, Žygimantas Šniaukas, Vilius Minkevičius, Erikas Novikovas, Rasa Klemanskaitė, Dovydas Poliščiukas, Goda Jonuškevičiūtė, Aistė Jankauskaitė, Eglė Norvidaitė, Andrius Gramauskas, Rimvydas Jaruckis, Edvinas Juozaitis, Austėja Šalvytė, Julija Balčiūtė, Guoda Pakalniškytė, Benas Jankauskas, Agnė Knietaitė, Mantas Tičkus, Benedikta Abaravičiūtė, Kotryna Ribačevskaitė, Edgaras Malcius, Ernestas Valackonis, Beatričė Bugenytė, Rokas Šimonis, Greta Rupšytė, Laimonas Šerpytis, Liutauras Kiltinavičius, Osvaldas Milašius, Ieva Krivickaitė (visi – iš „Shodan“), Raimondas Lapšys („Okinava“).

tė-Četiner. – Kad ir kaip bebūtų, džiaugiamės kiekvieno komandos nario pasirodymu. Nesėkmės grūdina labiau nei didžiausios pergalės.“

Šachmatų karaliaus karūna – A.Inčiūrai Česlovas Kavarza

Atsisveikino. Devynis pralaimėjimus iš eilės Lietuvos krepšinio lygos čempionate patyrusią „Palangos“ komandą paliko vidurio puolėjas Martinas Atoyebi, karjerą tęsti nusprendęs viename Vokietijos klubų. 25 metų 203 cm krepšininkas „Palangos“ ekipoje per mėnesį sužaidė ketverias rungtynes – vidutiniškai pelnė po 17,3 taško, po krepšiais atkovojo 8 ir perėmė 1,3 kamuolio.

Valkiūnaitė, Ronaldas Rusys, Monika Ryžkovaitė, Gabija Medikytė, Deividas Bružas, Benas Diovkšas (visi – iš „Shodan“), Vladislavas Matvejevas, Justas Troiničius (abu iš „Okinavos“).

Baigėsi Klaipėdos jaunučių (iki 13 metų) šachmatų čempionatas, kurio finale varžėsi devyni jaunieji gudročiai.

Užimtumas: jaunieji šachmatininkai mintyse planavo atakas, kūrė gy-

nybos planus.

Geriausiai sekėsi Aleksandrui Inčiūrai, iškovojusiam 6,5 taško iš 8. Pustaškiu nuo čempiono atsiliko Vladislavas Karnešovas. Bronzos medaliu apdovanotas Aleksan-

dras Plotnikovas, surinkęs 5 taškus. Prizininkams į nugarą alsavo Kirilas Garifulinas (4,5), Fiodoras Fedosejevas (4), Jekaterina Pavliukovec (4), Vladislavas Budiakas (3,5). Abi paskutiniąsias vietas užėmė jauniausi finalo dalyviai Mantas Vaitkus ir Andrejus Mozeika. Abiem berniukams – vos po 7 metus. M.Vaitkus pelnė 2,5 taško, o A.Mozeikai nepavyko pelnyti bent pustaškio.

23

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių apsilankęs renginyje ar pabendravęs su seniai matytais bičiuliais. Sugebėsite operatyviai išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos kitų žmonių emocijos. Tačiau tai nesuteikia jums teisės kištis į aplinkinių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų santykiams su kolegomis ar valdžia gali pakenkti netikėtas konfliktas. Galimos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daug žalos. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. O jau rytoj visi nemalonumai bus praeityje. Liūtas (07 23–08 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Esate nepatenkintas gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jausitės laimingas ir įsimylėjęs. Tik būkite objektyvūs, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vandenis (01 21–02 19). Problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad gailėsitės pasirinkęs klaidingą kelią. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų. Juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomas lietus. Šiandien vietomis gali lyti smarkiai. Temperatūra bus 4–7 laipsniai šilumos. Penktadienį lis, vietomis kris šlapdriba. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, dieną 0–4 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 29 d.

+4

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+6

Utena

+7

8.13 16.01 7.48

334-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 32 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +6 Brazilija +29 Briuselis +6 Dublinas +4 Kairas +23 Keiptaunas +24 Kopenhaga +4

kokteilis Mis­ti­nis skam­bu­tis „Gal kas su­pran­ta­te, kaip taip ga­li bū­ ti: šian­dien ant sta­lo ra­miau­siai gu­lė­ jęs vy­ro mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas stai­ga pa­ ts pra­dė­jo skam­bin­ti į ma­no te­le­fo­ną“, – pa­si­tei­ra­v u­si Kris­t i­na pa­si­d žiau­gė, kad jos apa­ra­tas dar ir pa­ts neat­si­lie­ pė, ir ne­pra­dė­jo šne­kė­ti ko ne­rei­kia. „Ar yra taip kam nors pa­na­šiai bu­vę? Gal rei­k ia pa­teik­t i pa­k lau­si­mą ati­t in­ka­mai ins­ti­tu­ci­jai?“ – vie­ną po ki­to „Kok­tei­liui“ ir jo skai­ty­to­jams klau­si­mus bė­rė mo­te­ris.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+5 +8 –2 +5 +5 –3 +7 +2

Praha +5 Ryga +2 Roma +13 Sidnėjus +33 Talinas –2 Tel Avivas +24 Tokijas +13 Varšuva +9

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+3

+2

+1

6

+2

+3

+3

+1

8

rytoj

šeštadienį

+1

Marijampolė

Vilnius

+7

Alytus

+1

0

6

1775 m. se­ras Ja­me­sas Jay iš­ra­do ne­ma­to­mą ra­ša­lą. 1830 m. Var­šu­vo­je pra­si­ dė­jo su­ki­li­mas prieš ru­ sų val­džią. 1911 m. gi­mė pro­z i­n in­ kas ir dra­ma­tur­gas An­ ta­nas Škė­ma. 1961 m. žu­ vo au­toa­va­r i­jo­je. Pa­lai­ do­tas Či­ka­go­je. 1922 m. ar­cheo­lo­gai pa­ skel­bė su­ra­dę ka­ra­liaus Tu­t an­c ha­mo­no ka­p a­ vie­tę Egip­te. 1924 m. mi­rė ita­lų kom­ po­zi­to­rius Gia­co­mo Puc­ ci­ni. Gi­mė 1858 m.

ji te­le­fo­nai pri­kre­čia įvai­rių ei­bių sa­vo šei­mi­nin­kams.

Iš gy­ve­ni­mo Mo­te­ris bu­vu­siam sa­vo vy­rui die­ną ra­ šo per­spė­jan­čią SMS ži­nu­tę: „Šį va­ka­rą ger­siu, ne­kelk te­le­fo­no ra­ge­lio“.

Se­nes­ni pa­va­di­ni­mai – tau­res­ni Va­kar „Kok­tei­ly­je“ Da­nu­tė ste­bė­jo­si ne tik žmo­nių at­min­ti­mi, bet ir prie­rai­šu­ mu prie bu­vu­sių pa­va­di­ni­mų. Skai­ty­to­ ja į tai at­krei­pė dė­me­sį, kai vie­na ke­lei­ vių pa­pra­šė mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­ jo iš­leis­ti ją prie „Pa­va­sa­rio“. Ke­lei­vė bu­ vo iš­leis­ta, net ne­pa­tiks­li­nus vie­tos, ten, kur prieš dau­ge­lį me­tų iš tie­sų bu­vo „Pa­ va­sa­rio“ mais­to pre­kių par­duo­tu­vė. „Kam rei­k ia prie kiek­v ie­nos val­d žios keis­ti pa­va­di­ni­mus? – re­to­riš­kai klau­sė Dei­man­tė. – Da­bar mies­te vien par­duo­ tu­vės ki­ki­ki, mi­ri, mik­si­mi, anks­čiau bu­ vo gra­žūs įvai­rių ob­jek­tų pa­va­di­ni­mai „Ne­rin­ga“, „Žar­dė“, „Bil­du­kas“, „Ait­va­ras“, „Vai­di­la“. Vi­siems bū­da­vo aiš­ku, kur tas ar anas yra, o da­bar... Šian­dien, kai ta­ria­ mės su­si­tik­ti prie „ki­ki“ par­duo­tu­vės, tai rei­kia dar pa­tiks­lin­ti vie­tą – ar se­na­mies­ ty­je, ar nau­juo­se ra­jo­nuo­se.

Ma­mos, ne­kal­bė­ki­te ma­ši­no­se Tarp daž­niau­siai mi­ni­mų prie­žas­čių, ku­ rios blaš­ko vai­ruo­to­jų dė­me­sį, yra ir skam­ ban­tis mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas (20 pro­c.). Nors kal­bė­t i te­le­fo­nu drau­d žia Ke­l ių eis­mo tai­syk­lės, ta­čiau rea­ly­bė ki­to­ kia. Pa­t ys vai­r uo­to­jai pri­pa­ž įs­ta, jog vien te­le­fo­no skam­bė­ji­mo už­ten­ka, kad dė­me­sys nuo si­tua­ci­jos ke­ly­je nu­ kryp­tų vi­sai ki­tur. Ta­čiau ga­na daug – apie 7 pro­c. ap­klaus­tų vai­ruo­to­jų, kaip truk­dan­tį veiks­nį nu­ro­dė ša­lia sė­din­ čią ir kal­ban­čią ma­mą.

Links­ma­sis klau­si­mas „O šach­ma­tų var­žy­bo­se da­ly­viai tik­ri­ na­mi dėl do­pin­go?“ – klau­sė šach­ma­tų pir­mo­jo at­sky­rio žai­dė­ja As­ta. Čes­ka (397 719; o nė­ra te­le­fo­nų, ku­rie pa­ skam­bi­na pa­tys sau?)

To­ki­jas iš­sau­go­jo „Mi­che­lin“ va­do­vo pa­sau­lio gur­ma­nų sos­ti­nės ti­tu­lą, nors ja­me esan­čių tri­jų žvaigž­du­čių res­to­ ra­nų skai­čius šiek tiek su­ma­žė­jo.

Tai jau šeš­ti me­tai iš ei­lės, kai dėl mais­to pa­mi­šu­sios Ja­po­ni­jos sos­ ti­nė gau­na aukš­čiau­sią „Mi­che­lin“ va­do­vo, ku­rį dau­ge­lis lai­ko pui­kaus mais­to bib­li­ja, lei­dė­jų įver­ti­ni­mą. To­ki­jas taip pat su­lau­kė pa­gy­ rų už tai, kad ja­me yra dau­giau­sia tri­mis „Mi­che­lin“ žvaigž­du­tė­mis pa­žy­mė­tų res­to­ra­nų, nors jų skai­ čius ir su­ma­žė­jo iki 14. Per­nai to­ kių res­to­ra­nų bu­vo 16. „Ja­po­ni­jos gur­ma­niš­ko­ji vir­tu­ vė yra dar kū­ry­biš­kes­nė, la­biau įkvėp­ta ir iš­ra­din­ges­nė nei anks­ čiau“, – sa­kė „Mi­che­lin“ va­do­vų tarp­tau­ti­nis di­rek­to­rius Mi­chae­ las El­li­sas.

Butvydė, Daujotas, Friderikas, Imantas, Saturninas.

1932 m. gi­mė Pran­cū­zi­ jos pre­zi­den­tas (1995– 2007 m.) Jac­ques Chi­ ra­cas.

Gur­ma­nų sos­ti­nė – To­ki­jas Iš­dy­kė­liai: šiuo­lai­ki­niai mo­bi­lie­

Vardai

lapkričio 29-ąją

Rytas

0

+6

+7

1991 m. Lie­tu­vos ban­ke gau­ta pir­mo­ji JAV spaus­ din­tų bank­no­tų siun­ta. 1995 m. sa­vo veik­lą pra­ dė­jo fi­nan­si­n is te­le­v i­z i­ jos ka­na­las CNN. 2008 m. su­lau­kęs 90 me­ tų mi­rė ori­g i­na­lų Sid­nė­ jaus ope­ros rū­mų pro­jek­ tą su­kū­ręs Da­ni­jos ar­chi­ tek­tas Joer­nas Ut­zo­nas. 2001 m. Los An­d že­ le mi­rė bu­vęs bri­tų gru­ pės „The Beat­les“ na­rys Geor­ge’as Har­r i­s o­n as. Gi­mė 1943 m.

Gydytojai atlieka dudeliavimą? Tai, kad lietuviai – kūrybiška tau­ ta, patvirtino konkursas, per ku­ rį buvo prašoma sukurti lietuviš­ ką atitikmenį medicininiam ter­ minui ezofagogastroduodenofi­ broskopija.

Iš karto keletas populiarių Sidnėjaus paplūdimių an­ tradienį buvo uždaryti, kai pakrantės vanduo nusida­ žė ryškiai raudona, kraują primenančia spalva. Aplin­ kosaugos ekspertai, paėmę ir ištyrę mėginius, nura­ mino visuomenę: neįprastą spalvą vandeniui suteikė tiršti raudoni dumbliai, žinomi kaip Noctiluca Scintil­ lans. Siaubo filmą primenantis vanduo išgąsdino ne visus, jame maudytis puolė ekstremalių pojūčių mė­ gėjai. Sveikatai tokia pramoga nepakenkė. Vandens tyrimai parodė, kad dumbliai nebuvo toksiški. Senbu­ viai pasakojo žurnalistams, kad dumblių žydėjimas Sidnėjaus pakrantėje, nors nėra dažnas reiškinys, nė­ ra neregėtas reiškinys.

Šiuo ilgu pavadinimu vadinamas skrandžio tyrimas zondu, jis dar vadinamas tarptautiniu atitikme­ niu „gastroskopija“, tačiau lietu­ viško žodžio apibūdinti šiai pro­ cedūrai nėra. Ilgas, sunkiai ištariamas ir įsi­ menamas žodis ezofagogastro­ duodenofibroskopija reiškia ne­ malonią procedūrą – skrandžio tyrimą zondu. Jeigu pacientas dažnai kenčia nuo padidėjusio rūgštingumo, šios procedūros vargu ar išvengs. Vieno vaisto gamintojai kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisi­ ją ir teiravosi, ar žodis ezofagogas­ troduodenofibroskopija turi lietu­ višką atitikmenį. Paaiškėjus, kad ši procedū­ ra lietuviško atitikmens neturi ir gali būti vadinama nebent tarp­ tautiniu terminu „gastroskopi­ ja“, buvo paskelbtas konkursas naujam lietuviškam atitikmeniui sukurti. Vos per dieną sulaukta įvairiau­ sių pasiūlymų iš internautų: pra­ dedant „stemplės ir skrandžio lankynos“ ir baigiant „dudeliavi­ mas“, „žarnreindžeris“, „žarno­ landukas“. Galiausiai nubalsuota už „žarnotyra“. Už žodį „žarnotyra“ balsavo 52 proc. gyventojų, „dudeliavimas“ patiko 21 proc., „žarnreindžeris“ – 18 proc., o „žarnolandukas“ – 9 proc. gyventojų. Naujasis žodis bus pasiūlytas Valstybinei lietuvių kalbos komi­ sijai ir gydytojams.

newsru.com inf., AFP nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

Įvertinimas: šiemet „Michelin“ žvaigždutes iš viso gavo 242 Tokijo res­

toranai.

Šie ap­do­va­no­ji­mai Ja­po­ni­jo­je, ku­ ri tu­ri se­nas nu­si­ma­ny­mo apie mais­ tą tra­di­ci­jas, yra la­bai ger­bia­mi. „Mi­che­lin“ va­do­vo 2013 m. lei­di­me mi­ni­mi res­to­ra­nai To­ki­ju­je, kai­my­ni­ nia­me Jo­ko­ha­mos mies­te ir pa­kran­tės Šo­na­no ra­jo­ne. Taip pat yra at­ski­ras va­do­vas Va­ka­rų Ja­po­ni­jai – re­gio­nui ap­link se­ną­ją sos­ti­nę Kio­tą. Vi­si, iš­sky­rus du, aukš­čiau­sią įver­ti­ni­mą pel­nę res­to­ra­nai To­ki­ ju­je ruo­šia ja­po­niš­ką mais­tą, tarp jų yra res­to­ra­nas, be­si­spe­cia­li­zuo­

jan­tis ruoš­ti „fu­gu“ – pūs­lia­žu­vę, ku­ria, jei­gu ji ne­tin­ka­mai pa­ruoš­ ta, ga­li­ma nu­si­nuo­dy­ti. Šie­met „Mi­che­lin“ žvaigž­du­ tes iš vi­so ga­vo 242 To­ki­jo res­to­ra­ nai, pra­de­dant eu­ro­pie­tiš­ko­mis ir ja­po­niš­ko­mis „aukš­to­sios“ vir­tu­ vės įstai­go­mis ir bai­giant kuk­les­nį mais­tą, to­kį kaip kep­tas un­gu­rys, gri­kių mil­tų ma­ka­ro­nai ir alie­ju­ je vir­ta mė­sa bei dar­žo­vės ant ieš­ me­lių, siū­lan­čio­mis vie­te­lė­mis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Kraujuotas vanduo – kaip iš siaubo filmo

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.