TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos Ketvirtadienis, lapkričio 29 d., 2012 m. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė kolegas iš Baltijos šalių pasitiko pilyje netoli Kauno. Lietuva 5p.
Nr. 279 (1478)
Gaivinami statybų projektai ir augan tis būsto pirkėjų skaičius budina NT rinką. Tema 8p.
diena.lt
Palestiniečiai žengia dar vieną žingsnį valstybin- gumo link. Pasaulis 12p.
Į miestą parginė šaltis
1,30 Lt
Tiesiog kol kas nematau pagrindo rengti slaptą balsavimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo. Seimo pirminin ko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys
6p.
Miestas
2p.
Remontuoti jau beveik baigė Miest ieč iai pastebi, kad pus antrų metų trunkant i Užupio meno in kubator iaus rekonstr ukcija eina į pabaigą. Jei viskas klost ysis pagal planą, pavasar iop ten jau bus gal i ma užsukt i. Pirmo aukšto patalpos bus skirtos visuomen inei veiklai, antrame aukšte ir palėpėje bus in div idual ios men in inkų stud ijos.
Miestas Paaiškinimas: valdininkai tikina, kad benamių nedaugėja, jie tiesiog tampa matomesni. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vis labiau šąlant orams vilniečiai pastebi, kad mieste padaugėjo valkataujančių ir elgetaujančių asmenų. Tačiau valdinin kai tikina, kad asocialių žmonių skaičius Vilniuje neauga. Benamiai tiesiog grįžta į miestą žiemoti.
Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Benamių nedaugėja?
2012 m. liepą Socialinės paramos centro benamių ir elgetaujančių asmenų duomenų bazėje Vilniaus mieste buvo informacija apie 733 asmenis. Iš jų 15,7 proc. – neįgalūs asmenys, 13,5 proc. – senatvės pensininkai, 68,3 proc. – bedar
biai ir asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų, 2,2 proc. – moterys su vai kais, 0,3 proc. – imigrantai, užsie niečiai. Lapkričio pabaigoje benamių ir elgetaujančių asmenų duomenų bazėje Vilniaus mieste jau užfik suoti 809 benamiai. Tačiau savi valdybės atstovai ramina: benamių nedaugėja, jie tik tampa matomesni.
2
3p.
Pateikė įtarimus dėl smurtavimo
2
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Duris atvers jau netrukus Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Eidami pro šalį miestiečiai paste bi, kad pusantrų metų trunkanti Užupio meno inkubatoriaus (UMI) rekonstrukcija eina į pabaigą. Jei viskas klostysis pagal planą, pava sariop ten jau bus galima užsukti. Planuoja atidarymą
Praėjusių metų vasaros pradžio je rekonstruoti uždarytas UMI jau netrukus turėtų atverti duris. Kaip teigė jo direktorius Giedrius Bagdonas, dar iki šių metų galo planuojama baigti visus darbus ir perduoti pastatą patvirtinti Staty bų komisijai. „Rekonstrukcija buvo būtina, nes pastatas buvo beveik avarinės būklės ir nebuvo tam tikrų pato gumų. Dabar pastatas bus visiš kai sutvarkytas. Tikimės, kad dar bai bus baigti dar gruodį“, – sakė UMI direktorius. Baigus rekonstrukciją ir su tvarkius visus formalumus pla nuojama atidaryti ir UMI, tačiau pašnekovas dar nenorėjo išduo ti detalių. „Taip, planuojame atidarymą, bet dar nenorėčiau visko atskleis ti. Tikslios datos dar nežinome, nes nesame tikri, ar neužsitęs rei kalai dėl pastato patvirtinimo, gal būt kas nors bus negerai ir reikės pataisyti, gal užtruks dokumentų forminimas ir pan. Gali būti, kad atidarysime tik pavasariop“, – sa kė UMI direktorius G.Bagdonas.
Svarbiausia – bendrauti
Atsinaujinusio UMI pirmo aukšto patalpos bus skirtos visuomeninei veiklai, antrame aukšte ir atsira dusioje palėpėje bus individua lios menininkų studijos. Bus vys tomos, kaip ir iki šiol, tokios meno kryptys kaip tapyba, skulptūra, foto- ir multimedijos menai, šiek tiek grafika. Pagal projektą bus įsigyta naujos įrangos, kuria galės naudotis ten reziduojantys meni ninkai. G.Bagdono teigimu, me nininkai iš šalies turės galimybę nuomotis jiems reikiamą įrangą. Galerijoje, žinoma, bus rengia mos parodos.
Giedrius Bagdonas:
Rekonstrukcija bu vo būtina, nes pa statas buvo beveik avarinės būklės ir nebuvo tam tikrų patogumų.
Pirmame aukšte vyks įvairūs užsiėmimai. Bus parengta progra ma, miestiečiai galės rinktis jiems patinkančias sritis (grafika, tapy ba, fotografij a, dizainas ir t. t.) ir vaikščioti į mokymus. UMI direktorius papasakojo, kad vienas siekių yra įkurti vi siems prieinamą viešą studiją,
kurioje žmonės galėtų susitikti su menininku, pabendrauti, įsigy ti jo darbų. „Svarbu, kad tai būtų gyva ir įdomu ne tik patiems me nininkams, bet ir inkubatoriaus svečiams – tiek turistams, ku rie mėgsta lankytis Užupyje, tiek patiems vilniečiams“, – teigė pa šnekovas. Skatins kūrybinius verslus
Beje, menininkai inkubatoriuje patalpas galės nuomotis beveik už dukart mažesnę sumą, nei yra panašių patalpų komercinė kai na. Nuomos laikotarpis: trum palaikė sutartis – nuo mėnesio iki pusės metų, ir ilgalaikė – nuo metų iki penkerių. Tai priklau sys, kaip teigė pašnekovas, nuo projekto, veiklos plano, ką me nininkai ar viešoji įstaiga, įmo nė pasiūlys. „Dar vienas naujas dalykas – kūrybinių verslų skatinimas ir vystymas. Taip numatyta ir program oje, fin ans uojam oje ES, – smulk iojo ir vid ut in io versl o vystymas. Tai reiškia, kad nedi delės įmonės, kurios vysto ko kius nors kūryb in ius versl us, pretenduoja į patalpas ir galės čia užsiimti savo veikla. Ir patys menininkai skatinami realizuo ti savo kūrybą“, – dėstė UMI di rektorius. Jis taip pat užsiminė, kad tvar komas ne tik meno inkubatorius, bet ir teritorija. G.Bagdonas vy lėsi, kad pavyks palaikyti aplin kos darną.
Užupio meno inkubatorius Tai yra pirmas jau dešimt metų Bal tijos šalyse veikiantis meno inkuba torius. Jį įsteigė prieš 18 metų įkurtas Užupio alternatyvus meno centras ir miesto savivaldybė. Vieta – pagal panaudos sutart į valdomas pastato Užupio g. 2 šiaurinis korpusas. Nuo 2003 m. pastate vienu metu re zidavo 10–12 men in ink ų, čia veikė meno galerija „Galera“, studija „Stop kė“, individualios studijos. Nuo veik los pradžios savo iniciatyva UMI dar
buotojai ir rezidentai gerino pastato būklę ir organizavo jame veiklas, o nuo 2005 m., remiant miesto savival dybei, buvo pradėtas tvarkyti avari nės būklės pastatas ir ieškota inves ticijų. Atsižvelgiant į inkubatoriaus veiklos specifi ką ir Ūkio min ister ijos programos „Asistentas“ sąlygas, 2009 m. buvo suformuotas unikalus Lietuvos rinkai inkubatoriaus plėtros projek tas, gavus ES lėšų 2013 m. bus įreng
ta beveik 1600 kv. metrų vieta mies to centre kūrybinėms industrijoms vystyti. Įgyvend inus projekt ą numatoma, kad patalpose Užupio g. 2 ir Krivių g. 10 vienu metu kurs 30–40 reziden tų, iki kelių šimtų jų per metus galės naudot is ink ubator iaus tur ima inf rastr ukt ūra savo veiklai ir projek tams vykdyti. Pastatą Krivių g. 10 ati daryti planuojama pora mėnesių vė liau nei UMI.
Dilema: valkataujantiems asmenims grasinama baudomis net iki 2 tūkst
rinčių elgetų.
Į miestą parg „Žinoma, duomenų ba 1 zėje liepą Vilniuje buvo apie 730 asmenų, o lapkritį – per
800. Juk logiška, kad šaltuoju me tų laiku jie išeina iš pavėsinių, va sarnamių, miškelių – visi tie, kurie per vasarą ten glaudėsi, – bena mių pagausėjimo mieste priežas tis vardijo Vilniaus miesto savi valdybės atstovė Daiva Savickienė. – Bet šie skaičiai nepasako, kad be namių daugėja. Šie skaičiai liudija, kad šaltuoju metų laiku padaugėja asmenų, ieškančių nakvynės vienai nakčiai. Jie pernakvoja ir išeina. Po kurio laiko vėl grįžta. Žiemą A.Ko jelavičiaus gatvėje esančioje salėje, kur yra 60 vietų, nakvoja apie 100 asmenų. Atšilus orams, vietų skai čius sumažėja tiek, kad kasnakt yra laisvų vietų.“ Duomenis kaupia metus
2011 m. lapkritį Socialinės paramos centre pradėta kurti Benamių ir el getaujančių asmenų Vilniaus mies te duomenų bazė, kurios tikslas – kaupti duomenis apie benamiams ir elgetaujantiems asmenims tei kiamą socialinę paramą. Duomenis šiai bazei teikia Vil niaus miesto socialinės paramos centras, Vilniaus miesto nakvy nės namai, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ nakvynės namai, Šv. Kry žiaus namai. Palyginti, kiek tokiu
pat metu benamių buvo pernai ir kiek šiemet, keblu, nes duomenys bazėje pradėti kaupti tik pernai. Dar 2012 m. vasarį Vilniaus miesto duomenų bazėje buvo re gistruota apie 470 asmenų, kurie nors kartą naudojosi nakvynės na mų paslaugomis.
Daiva Savickienė:
Juk logiška, kad šal tuoju metų laiku jie išeina iš pavėsinių, va sarnamių, miškelių.
Neaišku ir tai, kiek šiuo metu be namių asmenų yra visoje šalyje. Kaip teigė savivaldybės atstovė, 2011 m. Lietuvos statistikos depar tamentas vykdė gyventojų surašy mą, tuomet buvo numatyta suskai čiuoti benamius, tačiau duomenys bus pateikti tik 2013-aisiais. Be namių asmenų skaičių iš dalies atspindi skaičius žmonių, kurie naudojosi laikino apgyvendinimo paslaugomis. 2011 m. pabaigoje ša lyje veikė 23 nakvynės namai, ku riuose gyveno 2,3 tūkst. žmonių. Du iš penkių nakvynės namų gy ventojų gyveno juose ilgiau nei še
Apleista žemė kainu Sostinės taryba patvirtino nau jus žemės mokesčio tarifus, galio siančius nuo 2013 m. Gyvenamo sios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis tarifas – 0,4 proc., – bus taikomas komercijai, pramonei ir sandėliuoti naudojamai žemei.
Tvarkomas: iki metų pabaigos planuojama baigti vieno Užupio paminklų – meno inkubatoriaus – re
konstrukciją. Jį atidaryti numatoma pavasariop.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
3 proc. tarifas nustatytas nenaudo jamos žemės sklypams. Šie tarifai skaičiuojami nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. „Tarifus turime keisti, nes tai numato Seimo priimtas įstatymas. Nustatydami žemės mokesčio ta rifus siekiame, kad gyventojams ir verslui įmokų dydis, kiek leidžia
įstatymas, iš esmės nesikeistų. Ieš kodami geriausių įmanomų spren dimų sulaukėme pasiūlymų iš įvai rių asociacijų, į juos kiek įmanoma labiau atsižvelgėme“, – sakė meras Artūras Zuokas. Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, kurioje yra griautinų pastatų, nustatytas 3 proc. skly po vidutinės rinkos vertės tarifas. Taip siekiama išplėsti mokančių už žemę asmenų grupę, mokes tis neguls tik ant esamų mokes čio mokėtojų pečių: jį mokės ir tie, kurie spekuliatyviai laiko že mę, jos niekaip nenaudoja ar ne prižiūri, be to, iki šiol mokesčio nemokėjo.
3
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
miestas
13p.
Norą atlikti W.A.Mozarto „Requiem“ su scenos grandais jau pareiškė keli šimtai neprofesionalų.
Kontrolieriui dėl smurto pareikšti įtarimai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Po sekmadienį tarp dviejų kelei vių kontrolės darbuotojų ir dvie jų paauglių – 14 ir 16 metų berniu kų – įvykusio incidento policija vienam kontrolierių pareiškė įta rimus.
t. litų, tačiau neaišku, kaip tokios baudos būtų išieškotos iš jokio turto netu Gedimino Bartuškos nuotr.
ginė šaltis šis mėnesius. Maždaug kas penktas nakvynės namų gyventojas – mo teris. Laikino apgyvendinimo įstaigo se prieglobstis vienai nakčiai buvo suteiktas 4,2 tūkst. žmonių. Nakvynės vietų – apie 400
Vilniaus mieste neturintys kur gy venti žmonės gali prisiglausti savi valdybės biudžetinėje įstaigoje Vil niaus miesto nakvynės namuose, kuri yra 300 vietų, Vilniaus arki vyskupijos „Carito“ nakvynės na muose, kur pastogę gali rasti 65 žmonės. Taip pat nedideliam skaičiui žmonių, neturinčių būsto, nakvy nę teikia ir kiti padaliniai. Lietu vos kalinių globos draugijoje vienu metu gali apsistoti iki 20 žmonių, o Dievo meilės misionierių seserų kongregacijoje – 10 žmonių.
ti. Pagal taisyklių reikalavimus pir mą kartą tokie asmenys bus įspėti, antrą kartą jiems bus skirta 10 litų bauda, trečią – 20 litų. Labai pik tybiškiems asmenims gali grėsti bauda iki 2 tūkst. litų. Draudimas prašyti pagalbos ir ją suteikti netaikomas prie mal dos namų, bažnyčių, vienuolynų, vykstant religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms prie šių pasta tų, taip pat renginiuose, kuriems, suderinus renginio vietą, laiką ir formą, išduotas leidimas. „Informaciją apie kurioje nors vietoje besilankančius benamius asmenis perduodame policijai ir Vilniaus miesto nakvynės namų socialinei tarnybai“, – sakė Vil niaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
809
Informaciją perduoda policijai
Iš pernai savivaldybės atlikto ty rimo paaiškėjo, kad net 70 proc. Vilniaus benamių ir elgetaujančių asmenų yra 40–49 metų vyrai, 62 proc. – darbingo amžiaus, 20 proc. – registruoti darbo biržoje, dau giau nei 50 proc. norėtų keisti to kį gyvenimą. Vilniaus mieste galioja švaros ir tvarkos taisyklės, kuriose drau džiama prašyti išmaldos ir jos duo
benamiai
užfiksuoti benamių ir elgetaujančių asmenų duomenų bazėje.
uos brangiai Taryba taip pat patvirtino tvar ką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pa vyzdžiui, šis tarifas bus taikomas žemei, kai gautas leidimas griauti pastatą ir per metus pastatas ne nugriaunamas, jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus me tus neišduodamas statybos leidi mas arba jei išduotas leidimas, bet ir per trejus metus nebaigtas gyve namasis arba per dvejus metus ne baigtas komercinės paskirties pa statas. Nustačius tokius mokesčio tari fus, sostinės tarybos miesto biu džeto pajamos iš šio mokesčio be veik nesikeis. Praplėtus mokesčių
Sekmadienį įvykusį incidentą, kai du keleivių kontrolės darbuotojai konfliktą su dviem, kaip teigiama, be bilieto važiavusiais 14 ir 16 me tų paaugliais ėmė spręsti kumš čiais, tyrimą pradėjusio Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisaria to viršininkas Gintaras Barzdukas vadina itin skaudžiu. Beje, visas incidentas buvo užfiksuotas mo biliųjų telefonų kameromis ir iš platintas internete. G.Barzdukas sakė, kad pradė tas ikiteisminis tyrimas pagal 138 straipsnį dėl nesunkaus sveika tos sutrikdymo dar tęsiamas, ta čiau vienam iš kontrolierių jau pareikšti įtarimai. „Tyrimas pradėtas dėl dvie jų nepilnamečių, kuriuos sumu šė kontrolieriai, – taip pavadin kime. Apklausti įvykio liudytojai, tiriama filmuota medžiaga. Vakar vienam iš susisiekimo darbuoto jų – pavardės ir vardo neįvardy siu – buvo pareikšti įtarimai dėl galbūt šios nusikalstamos veikos padarymo“, – sakė komisaria to viršininkas. Jis taip pat pridū rė, kad tyrimas gali trukti „savai tę, dvi, mėnesį ar pusę metų“, bet tikimasi, jog jis bus baigtas daug greičiau. G.Barzdukas sakė, jog pareigū nai dėkingi, kad pilietiški žmonės fiksavo galimą pažeidimą ir pasi dalijo vaizdo įrašu. „Ši medžiaga baudžiamojo je byloje gali būti pripažinta kaip įrodymai“, – patvirtino komisa riato viršininkas.
Pasinaudodamas proga, G.Barz dukas kreipėsi į tėvus: „Prašyčiau visų tėvelių aprūpinti savo vai kučius bilietais ar vilniečio kor telėmis ir jas papildyti. Jeigu vai kučiai būtų turėję šiuos dalykus,
Gintaras Barzdukas:
Vienam iš susisie kimo darbuotojų buvo pareikšti įta rimai dėl nusikals tamos veikos pada rymo.
tokių skaudžių įvykių nebūtų įvy kę. Viskas susiveda į patikrinimą, nes nepilnamečiai neturėjo bilie tų. Kiekviena situacija išskirtinė. Sunku pasakyti, kaip mes su jumis ten būtume pasielgę. Bet tai labai skaudus įvykis.“ Primename, kad lapkričio 25 d. 20 val. į ligoninę iš Vilniaus, Žir
mūnų gatvės, pristatytas ir dėl akies nudegimo paguldytas še šiolikmetis. 20.30 val. į ligoni nę pats kreipėsi keturiolikmetis. Jis dėl galvos sumušimo gydomas ambulatoriškai. Paaugliai paaiškino, kad tą pa čią dieną apie 18 val. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, juos sumušė ir ašarinėmis dujomis „pavaiši no“ viešojo transporto keleivių kontrolieriai. Incidentą nufilma vo kontrolierių galbūt netinkamą elgesį pamatę žmonės. Vaizdo įra še matyti, kad berniukai dengia si veidus, o vienas kontrolierius, priėjęs prie vieno vaikų, ima smū giuoti abiem rankomis. Incidentą tiria ir patys Vilniaus viešojo transporto įmonės „Susi siekimo paslaugos“ atstovai, ta čiau vakar įmonės vadovas Gin tas Bliuvas, žadėjęs į „Vilniaus dienos“ pateiktą klausimą dėl ty rimo atsakyti raštu, to nepadarė. „Susisiekimo paslaugų“ atsto vai anksčiau yra informavę, esą per incidentą buvo sužaloti ne tik paaugliai, tačiau ir vienas kont rolierių.
Mįslė: viename iš šių raudonų keleivių kontrolės autobusiukų sek
madienį įvykusios dramos detalės neaiškios iki šiol – savo įvykių ver sijos „Susisiekimo paslaugos“ dar nepateikė. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Autobusų juosta – nė motais Vakar per rytinę eismo spūstį Vil niuje, Ukmergės gatvėje, polici ja nubaudė pusšimtį vairuotojų. Daugumą – už važiavimą autobu sams skirta eismo juosta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai kontroliavo, ar vairuo tojai laikosi Kelių eismo taisyk lių reikalavimų, ar netrikdo viešo jo transporto eismo, važiuodami
šiam transportui skirta eismo juos ta. Kaip teigiama policijos praneši me, nepraėjus nė dviem valandoms pareigūnai surašė 51 administraci nio teisės pažeidimo protokolą. 49 vairuotojams protokolai su rašyti už kelio ženklų ar ženklini mo reikalavimų nesilaikymą. Du viešajam transportui skirta eis mo juosta važiavę ir Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai nu bausti dar ir už anksčiau pada rytus pažeidimus – duomenų re
gistre patikrinus nustatyta, kad jie yra viršiję nustatytą greitį. Vyriausybė posėdyje vakar nu sprendė leisti elektromobiliams ir automobiliams, kuriais vyktų dau giau nei po keturis žmones, važiuo ti specialiai pažymėtomis maršru tinio transporto juostomis. Šiomis pataisomis, kurios tu rėtų įsigalioti kitąmet, siekiama mažinti transporto spūstis ir oro taršą.
mokėtojų bazę ir didesniu tari fu apmokestinus nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galė tų būti surinkta 0,8 mln. litų dau giau nei 2012 m. (2012 m. planas – 6,6 mln. litų). Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokes tinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 litų (Grigiškės) iki 44 litų (Senamies tis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nesmar kiai, keliais procentais, padidė ti ar sumažėti, priklausomai nuo rinkos vertės.
Naujienos: nuo kitų metų autobusų juosta bus galima važiuoti lengvaisiais automobiliais, jei juose bus
VD inf.
Tomo Raginos nuotr.
daugiau kaip keturi žmonės.
VD, BNS inf.
4
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Išpuoliai: J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas Rasų kapinėse jau
ne kartą buvo nukentėjęs nuo vandalų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kapą saugos vaizdo kameromis Vilniaus savivaldybė svarsto ga limybes įrengti vaizdo kameras sostinės Rasų kapinėse po inci dentų prie Lenkijos tarpukario vadovo Józefo Piłsudskio širdies ir jo motinos kapo.
„Tokie planai įrengti vaizdo ka meras Rasų kapinėse yra, šiuo metu svarstomi ir analizuojamos visos galimybės – finansinės, techninės“, – rašoma savivaldy bės Viešųjų ryšių skyriaus atsiųs tame atsakyme į BNS klausimą, ar planuojama įrengti vaizdo kame ras prie J.Piłsudskio kapo. Policija šeštadienį pranešė, kad Rasų kapinėse už J.Piłsudskio ka po pastebėtas plakatas su užrašu „Tomaševski, nustok kenkti Lie tuvai arba tavo vieta čia“, o vė liau toje pat vietoje rasta kartoni nė dėžė su užrašais „lenkai mirs“,
„kvieskit mentus“, „atsargiai, bomba“, „TNT“. Valdemaras Tomaševskis yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis. Lietuvos lenkų sąjunga pirmadienį pareiškė pasipiktini mą dėl šio incidento. „Lietuvos lenkų sąjungos vy riausioji valdyba reiškia pasipik tinimą dėl lenkams ypatingos reikšmės vietoje pasikartojančių chuliganiškų išpuolių, kuriais nie kinamas mirusiųjų atminimas“, – teigiama išplatintame pareiškime. Lenkijoje J.Piłsudskis aukšti namas dėl indėlio atkuriant ne priklausomą Lenkiją po Pirmo jo pasaulinio karo, bet Lietuvoje J.Piłsudskis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto už grobimo jėga. Jo kūnas palaidotas Krokuvoje, o širdis – Vilniuje. VD, BNS inf.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teis mas vilnietę Dan guolę Raugalienę pripažino kalta dėl melagingų ir palan kių parodymų davi mo dėl sovietų agre sijos neigimo teisiant Socialistinio liaudies fronto vadovą Algir dą Paleckį.
Užstojo: A.Paleckį gynusi ir istorinius faktus neigusi vilnietė užsidirbo
baudą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Už melą teismui – bauda Anksčiau neteistai ir komercijos direktore dirbančiai moteriai vakar teismas skyrė 3,9 tūks. litų bau dą. Teismas nusprendė, kad tokios rūšies bausmė yra tinkamiausia už nesunkų nusikaltimą nuteistai moteriai. Baudą D.Raugalienė tu rės sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis negalutinis – per 20 dienų jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. D.Raugalienė žurnalistams sa kė, kad šia teise tikrai pasinaudos. Vilniaus apylinkės prokuratūrą šis nuosprendis tenkina ir ji jo skųs ti neketina. A.Paleckis Vilniaus miesto 1-aja me apylinkės teisme buvo teisiamas dėl sovietų agresijos neigimo, kai viešai pareiškė, jog 1991 m. sausio 13 d. „saviškiai šaudė į savus“. Šiame procese D.Raugalienė bu vo apklausta kaip liudytoja. Ji, da vusi liudytojo priesaiką ir įspė ta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme teigė, kad tuo metu buvo netoli televizi jos bokšto – ten, kur važiavo tan kai. Esą sovietų kariškiai nešaudė, o buvo šaudoma nuo stogų.
Teism as nus prend ė, kad to kie liudijimai neatitinka tikro vės, jais neigiami realūs faktai, konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuose nustaty ta, kad Vilniuje užimant radijo ir televizijos pastatus dalyvavo so vietų kariškiai, buvo šaudyta ko viniais šoviniais ir naudota sun kioji technika.
Nuosprendžiu teis mas konstatavo, kad D.Raugalienė sąmo ningai davė mela gingus parodymus siekdama palan kumo pažįstamam A.Paleckiui. Teismo vertinimu, tai paneigia liudytojos aiškinimus, kad šaudė civiliai asmenys. Nuosprendžiu teismas konsta tavo, kad D.Raugalienė sąmonin gai davė melagingus parodymus
siekdama palankumo pažįstamam A.Paleckiui. Šiemet sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad A.Paleckis netu rėjo tikslo neigti sovietų agresiją ir aukas. Teismas taip pat konstatavo, kad A.Paleckis išsakė ne asmeninę, o teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra šį nuosprendį apskun dė. Prokurorai prašė A.Paleckiui skirti vienų metų laisvės atėmi mo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Birželį Vilniaus apygardos teis mas panaikino ankstesnį teismo verdiktą ir A.Paleckį pripažino kal tu. Jam buvo skirta 80 minimalių gyvenimo lygių dydžio (10,4 tūkst. litų) bauda. Teismas konstatavo, kad A.Pa leckis, turėdamas tikslus neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 m. agresi jos faktą, tai darė viešu ir užgauliu būdu. „Laisvė reikšti nuomonę ir įsitikinimus nesuderinama su nu sikalstamais veiksmais“, – konsta tavo teismas. VD, BNS inf.
Interesų konflikto nerado Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl Vilniaus valdančiųjų veiklos.
Meras Artūras Zuokas su bend ražygiais buvo apskųstas sostinės tarybos opozicijos, tačiau VTEK nerado jokių tvirtų įrodymų, kad politikas ir jo partijos TAIP atsto vai supainiojo interesus. Opozicija A.Zuoką ir jo bend ražygius TAIP frakcijoje skundė dėl to, kad partija TAIP nuomojo si automobilius iš „Modus“ įmo nių grupei priklausančių bendro vių, o sostinės taryba nusprendė dalijimosi paslaugai (nuomai) nau dojamiems automobiliams taikyti lengvatinį tarifą kiekvienoje Vil niaus miesto teritorijoje. Anot opozicijos, A.Zuokas su bendra
žygiais už tokį sprendimą balsavo skubos tvarka, o automobilių dali jimosi paslaugą teikia partijai ma šinas išnuomojusios „Modus“ gru pės įmonė. Tačiau VTEK interesų konflikto čia nerado. „Komisija nustatė, jog meras ir aptariami tarybos nariai priklauso asociacijai „Tėvynės ateitis ir per spektyva“, kuri sudarė atlygintinas automobilių nuomos sutartis su UAB „Autobrava“, priklausančia „Modus“ įmonių grupei. Be UAB „Autobrava“, „Modus“ įmonių grupę sudaro dar 203 bendrovės, t. y. didelis skaičius labai skirtin gų veiklos sričių įmonių. Duome nų, kad šie asmenys dirbtų „Mo dus“ grupės bendrovėse ar būtų jų akcininkais, komisija neturi. Atsiž
velgdama į tai, komisija mano, kad Vilniaus meras ir minėtieji tary bos nariai galėjo nežinoti, jog UAB „Autobrava“ ir UAB „Prime lea sing“, Vilniaus mieste teikianti au tomobilių dalijimosi paslaugą, yra susijusius, t. y. tai pačiai įmonių grupei priklausančios įmonės“, – rašoma VTEK išvadoje. VTEK teigia nusprendusi nu traukti tyrimą dėl A.Zuoko ir aš tuonių jo partijos narių elgesio ati tikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms nesant pa kankamai pagrįstos informacijos, kad šie asmenys žinojo apie bend rovių „Autobrava“ ir „Prime lea sing“ priklausymą „Modus“ įmo nių grupei. VD inf.
5
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kaimynai gūžčioja pečiais dėl VAE ateities
Kariams išvesti prireiks milijonų
Baltijos valstybių vadovai, susirinkę į greta Kauno esančią pilį, atvirai pasikalbėjo apie strateginių projektų įgyvendinimą, pir miausia – apie Visagino atominės elektrinės (VAE) likimą.
Stasys Gudavičius
Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Pasidžiaugė sutvarkyta pilimi
Vakar Kauno rajone, Raudondvario dvaro rūmuose, įvyko trijų Baltijos šalių prezidentų susitiki mas, kuriame aptartos derybos dėl būsimo ES biudžeto ir energetikos klausimai. Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė restauruotuose rūmuo se, tradiciškai vadinamuose pili mi, pasitiko Latvijos kolegą Andrį Bėrzinį ir Estijos prezidentą Too mą Hendriką Ilvesą. Prezidentė pasidžiaugė puikiai sutvarkyta bei gražia Raudondva rio dvaro aplinka ir tuo, kad Balti jos šalių vadovų susitikimai visuo met rengiami ne sostinėse. Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos valstybėms, todėl kasme tis prezidentų susitikimas vyksta mūsų šalyje. Darbinis prezidentų susitikimas truko apie valandą. „Kas bus dabar?“
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Estijos prezidentas T.H.Ilvesas, kalbėdamas apie ato minės elektrinės perspektyvas Lie tuvoje, išsakė nemažai priekaištų ir dvejonių dėl projekto įgyvendini mo. „Jau prieš šešerius metus su tarėme, kad projekte dalyvaus ke turios šalys. Liko trys. Dabar vėl viskas neaišku. Šešerius metus nekūrėme jokių kitų projektų. Nes VAE buvo mūsų projektas, bet kas bus dabar?“ – klausė prezidentas.
D.Grybauskaitė sakė suprantanti Estijos prezidento nerimą: „Lietu vos nesugebėjimas ne tik apsispręs ti, bet ir vykdyti didžiulius projek tus iš tiesų kelia susirūpinimą mūsų kaimynams ir tai labai nenaudinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visam regionui. Bet kurios Vyriausybės nesugebėjimas tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais tikrai mums prestižo neprideda.“
Dalia Grybauskaitė:
Lietuva ilgai kalbė jo, ilgai nieko nedarė, dažnai keitė pozicijas ir galiausiai dabar vėl niekas neaišku. Jos teigimu, kaimynai turi teisę reikšti abejones dėl Lietuvos po zicijos naujos atominės elektrinės klausimu, nes „Lietuva ilgai kalbė jo, ilgai nieko nedarė, dažnai keitė pozicijas ir galiausiai dabar vėl nie kas neaišku“. „Išties toks projektas svarbus vi sam regionui, tai yra projektas, ku ris galėtų užtikrinti energetinį sau gumą visam regionui“, – pabrėžė D.Grybauskaitė. Ji nesiryžo prognozuoti, koks li kimas laukia VAE projekto. „Sei me sudaryta speciali komisija, kuri apsispręs, kaip reaguoti į Lietuvo je vykusio referendumo rezulta tus. Taip pat matome ir žinome,
kad formuojama naujosios Vyriau sybės programa, tad matysime tas intencijas, kurias ši Vyriausybė tu rės dėl atominės energetikos atei ties. Manau, kad spekuliuoti dabar dar anksti, reikia sulaukti Vyriau sybės programos“, – sakė D.Gry bauskaitė. Pažadėjo paramą premjerui
D.Grybauskaitė minėjo, kad Balti jos šalys daug bendradarbiaus Lie tuvai pirmininkaujant ES nuo kitų metų vidurio. Trijų Baltijos šalių prezidentai ak centavo būtinybę bendradarbiauti ir laikytis bendros pozicijos derantis dėl naujo ES biudžeto. Latvijos pre zidentas A.Bėrzinis sakė, kad reikia kartu kovoti dėl visoje ES vienodų išmokų žemės ūkiui, ES sanglaudos fondo paramos. „Svarbu išlaikyti mūsų valstybių vystymosi tempą. Kartais kai kurių ES šalių politika atrodo nukreipta prieš kitas, todėl man labai malonu, kad esame kar tu ir toliau būsime vieningi spręs dami derybų klausimus“, – kalbė jo Latvijos vadovas. Paklausta apie vidaus politikos aktualijas D.Grybauskaitė paža dėjo, kad stengsis padėti naujajam premjerui Algirdui Butkevičiui, kai bus suformuota nauja Vyriausybė. „Tikrai dabar nevadovausiu tam, ko dar nėra, ir tikrai norėčiau tik pa sakyti, kad kai bus suformuota Vy riausybė, pasistengsiu, kiek galėsiu, padėti naujajam premjerui pradėti dirbti, kiek tai bus įmanoma ir kiek to pati dauguma ir pats premjeras norės“, – sakė šalies vadovė.
Aplinka: trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas surengtas restauruotuose Raudondvario dvaro rū
muose.
Artūro Morozovo nuotr.
s.gudavicius@diena.lt
Lietuvos kariams išvesti iš Afga nistano Goro provincijos kitų me tų krašto apsaugos biudžete pri reiks papildomų milijonų litų. Apsispręs nauja valdžia
Laikinosios krašto apsaugos mi nistrės Rasos Juknevičienės tei gimu, „kitąmet krašto apsaugos biudžetui reikės papildomų 50 mln. litų, nes bent 14 mln. reikės mūsų kariams išvesti iš Afganis tano Goro provincijos“. Ji tikisi, kad nauja valdžia ne prieštaraus dėl tokio padidinimo, „nes karius reikia išvesti saugiai, o tam reikalingas atitinkamas fi nansavimas“. Kadenciją baigianti Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriau sybė jau pritarė tam, kad prie 870 mln. litų, kurie skiriami krašto apsaugai 2013 m., būtų pridėta dar 53,8 mln. litų. Tačiau galutinai dėl kitų metų biudžeto projekto apsispręs jau naujasis Seimas ir naujai formuo jama keturių centro kairės partijų koalicinė Vyriausybė. „Karius iš Goro išvesime, bet Lietuva lieka Afganistane – mū sų specialistai mokys vietos la kūnus, specialiąsias pajėgas. Ti kiuosi, naujasis Seimas pratęs leidimą dalyvauti tarptautinėse misijose ir po 2013 m.“, – kalbėjo kadenciją baigianti ministrė. Situacija išlieka įtempta
Paklausta, ar jau galima kalbėti, kad karinis finansavimas Lietuvo je artėja prie pakankamo, R.Juk nevičienė atsakė: „Pinigų dar reikia be galo daug, kad galėčiau ramia širdimi pasakyti, jog daro me viską, kad galėtume krašto ap saugą pakankamai finansuoti. Bet kol kas yra tiek, kiek yra. Finansi nė situacija išlieka įtempta. Ir ki tąmet ji dar išliks tokia. Nebent 2014–2015 m. jau bus galima la biau atpalaiduoti biudžetą ir skir ti daugiau lėšų įvairioms sritims, įskaitant ir krašto apsaugą.“ Lietuvoje krašto apsaugai ski riama apie 0,8 proc. bendrojo vi daus produkto (BVP), nors NATO reikalauja, kad joje esančios šalys gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. BVP. R.Juknevičienė primi nė, kad šiemet svarbiausios par tijos susitarė palaipsniui siekti tokio krašto apsaugos finansa vimo. Ministrė pasidžiaugė, jog visuo menė ir politikai nebemano, kad
gynybai skiriama pakankamai lėšų ir nuo šios sistemos „galima ką nors nurėžti“. „Anksčiau, kai būdavo svarstomas biudžetas, visuomet pasitaikydavo pasiūlymų suma žinti finansavimą krašto apsaugai ir Valdovų rūmams. Jau pernai tokių pareiškimų beveik nebuvo, šiemet irgi nesigirdi. Tai progresas. Vadi nasi, suprantama, kad pakankamo finansavimo dar nėra ir iki 2 proc. dar toloka“, – kalbėjo ji.
Jau suprantama, kad pakankamo fi nansavimo dar nė ra ir iki 2 proc. dar toloka.
Naujo orlaivio nepirks
R.Juknevičienė pranešė, jog iš lėšų įsigijimams iki šiol 80 proc. būdavo skiriama tam, kad bū tų padengtos skolos už ankstes nius pirkinius, iš kurių, beje, ne visi pasiteisino. Naujiems likda vo vos 20 proc. Tačiau jau kitą met padėtis esą turėtų pasikeisti ir naujiems pirkiniams bus ski riama kur kas daugiau, nes už se nuosius sutartinius įsigijimus te liks sumokėti palyginti nedideles sumas. Paklausta, ar numatoma įsigy ti naują lėktuvą vietoj pernai su dužusio mokomojo naikintuvo „Albatross L-39“, ministrė atsa kė neigiamai: „Toks pirkimas tik rai nėra tarp prioritetinių. Tiesiog kol kas nėra finansinių galimybių įsigyti naują lėktuvą, nors ir la bai norėtųsi tai padaryti. Neįsi vaizduoju, kad artimiausioje per spektyvoje toks įsigijimas būtų įmanomas.“ Be to, Vyriausybė, pasak R.Juk nevičienės, dar neapsisprendė, kokiomis lėšomis finansuotų tri jų naujų sraigtasparnių įsigijimą. Bet jau nebesvarstoma galimybė šį pirkinį finansuoti iš namų re novacijai skirtų pinigų. Ministrė pakartojo, kad Lie tuvai reikia įsigyti tris naujus sraigtasparnius, tačiau kaip tai padaryti, esą spręs jau nauja Vy riausybė. „Labai tikiuosi, kad ne bus priimtas sprendimas pirkti rusiškus „Mi“. Mums reikalingi vakarietiški, o ne rusiški sraig tasparniai. Asmeniškai seksiu, kad Lietuvos karinis oro laivy nas nebūtų įtraukiamas į aprū pinimo rusiška technika sferą“, – pabrėžė ji.
Ministrų kabineto dėlionėje – dar keli nežinomieji Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas skelbia pa skirtajam premjerui Algirdui But kevičiui pateikęs likusių ministrų kandidatūras.
Tačiau kas siūlomi vadovauti Že mės ūkio ir Kultūros ministerijoms
– neatskleidžiama. „Pristačiau ir pasirinks. Premjeras apsispręs. Iš pirmo žvilgsnio kandidatai jam patinka. Jis, aišku, juos derins su Prezidente. O aš komentuosiu tik po Prezidentės dekreto“, – po su sitikimo su A.Butkevičiumi Seime sakė V.Uspaskichas. „Labai geri žmonės“, – pridūrė DP lyderis. „Aš ne naujokas politi koje. Puikiai matau intrigas ir adre
są net galiu parašyti, iš kur auga ko jos“, – paklaustas, kodėl pasirinkti kandidatus į ministrus taip užtru ko, samprotavo V.Uspaskichas. Paklaustas, kodėl į žemės ūkio ministrus nesiūlo partijos vicepir mininko Kęstučio Daukšio, DP ly deris dėstė: „Mes dar savo sunkią ją artileriją laikome.“ Neoficialiai teigiama, kad že mės ūkio ministro portfelis siūly
tas Kęstučiui Kristinaičiui. Šis že mės ūkio ministru dirbo Algirdo Brazausko Vyriausybėje. Kairiųjų lyderis A.Butkevičius po susitikimo su V.Uspaskichu žurna listams teigė, jog kol kas kandida tūras komentuoti neetiška. „Vieną kandidatą labai gerai pažįstu ir ma nau, kad niekam nėra abejonių dėl šios kandidatūros. Pažįstu žmogų, kuris pasiūlytas į žemės ūkio mi
nistrus. Apie jį tikrai labai gerai at siliepiu“, – išsitarė A.Butkevičius. Pasak jo, V.Uspaskichas patei kė ir kandidatą vadovauti Kultū ros ministerijai. „Turiu kandidatū rą ir į kultūros ministrus. Bet esu jį matęs, girdėjęs“, – miglotai kalbė jo kairiųjų lyderis. A.Butkevičius tikino, kad galuti nis ministrų sąrašas turėtų paaiš kėti netrukus.
6
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žada atvirą balsavimą
S Politinė drama Stasys Gudavičius
V
is i matome, kad naujos val džios formavimas keistai buk suoja: ilgai besitęsianti než inia dėl to, kas pretenduos į kai ku riuos ministr ų por tfelius, paskirtojo prem jero Alg irdo Butkevičiaus antausiai Darbo part ijai, vieną po kito atmetant jos pasiū lytus kand idatus, pagal iau ir Prez identės Dal ios Grybauskaitės veiksnys. Pasišovu si patikr inti ne tik siūlomų kandidatų į mi nistr us kompetenciją, bet ir užsien io kal bos žin ias, ji, matyt, dar praret ins preten dentų gretas.
Vyriausybė pradžioje bus pa tvirtinta ne visos sudėties – vieno ar net kelių ministrų teks šiek tiek palaukti. Iš S.Daukanto aikštės rūmų gaunami signa lai bene akivaizd žiai rodo, kad A.Butkevi čiaus vadovaujama Vyriausybė prad žioje bus patvirtinta ne visos sudėties – vieno ar net kelių ministr ų teks šiek tiek palaukti. Toks politinių įvykių raidos scenarijus reiš kia, kad dar nederėtų nurašyti tikimybės, jog Vyr iausyb ė, nors ir vargais negalais sudar yta, taip ir negaus Seime įgal iojimų dirbt i. Vis dar gal i atsit ikt i ir taip, kad kai kur ios valdančiosios koalicijos partnerės, pirmiausia Darbo partija, gali būti nepaten kintos Prez identės kart u su paskirt uoju premjer u sudėl iota Vyr iausybe. Tok iu at veju Seimas gal i balsuoti prieš jos prog ra mą. O tai – tiesus kelias į pirmalaik ius Sei mo rink imus. Ties a, tok ios dramat iškos pol it inės ato mazgos tik imyb ė nelabai didelė, gal tik kel i procentai. Daug uma apž valg in ink ų pabrėž ia, kad abu šios dramos veik iantie ji asmenys – Prez identė ir valdančioji koa licija – varg u ar stengsis eskaluot i pol it in į konfl iktą. Labiau tikėt ina, kad kompromi sas, nors ir sunk iai, bet bus surastas ir Vy riausybė pradės dirbt i. Jok ių pirmalaik ių rink imų neprireiks. Kiek ta Vyr iausybė gebės dirbt i? Progno zuoti nelengva. Gal tik pusmet į, o gal ir vi sus ketver ius kadencijos met us. Tai pri klausys nuo daug ybės veiksn ių. Pirmiau sia, nuo visų ket ur ių valdančiąją koal ici ją sudarančių centro kairės part ijų gebė jimo tart is tarpusav yje, suder int i kai ku riuos jautr ius klausimus. Pavyzd žiui, gali ma įtart i, kad pavard žių rašymo arba eg zaminų lietuvių kalba reikalai gali sukelti įtampą koalicijos partnerių santykiuose su Lenk ų rink imų akcija. Bus labai svarbi ir Prezidentės pozicija. Ji, mat yt, naudosis gal imyb ėm is arg umen tuotai kritikuoti tuos valdančiųjų sprendi mus, su kuriais nesutiks, ir taip po truput į skaldys koal icijos partnerių vienybę.
eimo pirmininko pirmasis pavaduo tojas Vytautas Gapšys teigia nema tantis reikalo rengti slaptą balsavimą, kai bus sprendžiamas jo ir dar dviejų parlamentaro mandatą turinčių kaltinamųjų Darbo partijos (DP) byloje neliečiamybės pa naikinimo klausimas. „Atviras balsavimas numatytas Seimo sta tute ir atviras balsavimas iki šiol ir vykda vo. Visos imuniteto svarstymo procedūros vykdavo atvirai balsuojant. Ir praėjusį kar tą, 2008-aisiais, kai svarstė dėl mūsų imu niteto, rodos, buvo kilusi mintis, kad reikėtų rengti slaptą balsavimą. Bet tada konservato riai tokio balsavimo nenorėjo ir tradicija su siklostė, kad visada – atviras. Todėl manau, kad ir šį kartą taip pat turėtų būti“, – vakar Žinių radijui sakė V.Gapšys.
Seime sudaryta komisi ja turi iki gruodžio 21 d. pa rengti rezoliuciją, ar panai kinti trijų parlamentarų teisinę neliečiamybę. Į pastabą, kad 36 Seimo narių grupė pagal Statutą gali reikalauti slapto balsavimo, par lamento vicepirmininkas atsakė: „Reikalau ti gali, bet tiesiog kol kas nematau pagrindo rengti slaptą balsavimą. Jeigu Seimo nariai pageidaus, tas klausimas bus išspręstas pa gal Statuto nuostatas, bet aš asmeniškai tik rai nematau tokio poreikio.“ Generalinio prokuroro pavaduotojas Da rius Raulušaitis antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti trijų DP parlamenta rų – partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, V.Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės, teisinę ne liečiamybę – leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turės parengti rezoliuciją, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą. Ji atlikti tyrimą įparei gota iki gruodžio 21 d. Šiai komisijai vadovausiantis Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Andrius Mazu ronis pripažįsta, kad pats asmeniškai nebal savo dėl DP nario Artūro Paulausko skyrimo
Pareiškimas: Seimo pirmasis vicepirmininkas V.Gapšys tvirtina nematąs „pagrindo reng
ti slaptą balsavimą“.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
komisijos pirmininko pavaduotoju, ir teigia, jog šis paskyrimas gali trukdyti darbui. „Iš tiesų tai kelia daug bereikalingos įtam pos, kuri gali trukdyti konstruktyviam komi sijos darbui“, – LRT sakė A.Mazuronis. Seimo opozicija komisijos, nagrinėsiančios trijų DP atstovų imuniteto klausimą, pirmi ninko pavaduotoju siūlė skirti Liberalų sąjū džio atstovą Remigijų Šimašių. Tačiau valdančiųjų bei dalies „Drąsos ke lio“ frakcijos atstovų balsais buvo pritarta, kad minėtos komisijos pirmininko pavaduo toju būtų paskirtas A.Paulauskas. Dabar jau DP priklausantis A.Paulauskas 2006 m. netrukus po to, kai buvo atleistas iš Seimo pirmininko pareigų, buvo pareiškęs, kad V.Uspaskichas ir per apkaltą pašalintas prezi dentas Rolandas Paksas yra užsienio specia liųjų tarnybų naudojami instrumentai. „Manau, kad tai nėra visiškai savarankiš kos figūros, keletas veiksmų ir jų veikimo būdų leidžia manyti, kad scenarijus rašo mas kitur, norint parodyti, kad mūsų valdžia ir mūsų politikai nesugeba valdyti valstybės.
Tos dvi figūros naudojamos kaip instrumen tai tiems tikslams pasiekti, tos jėgos sėdi ne mūsų šalyje, o gal yra už Lietuvos ribų, bet puikiausiai koordinuoja, puikiausiai sugeba veiksmus nukreipti jiems palankia linkme“, – tąkart teigė A.Paulauskas. Jis sakė išvadą apie „režisierių“ iš svetur ranką darąs remdamasis ne tik asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tar nybų informacija, kurią gaudavo dar būda mas Seimo pirmininku. A.Paulauskas tuomet taip pat teigė jau ku rį laiką matęs V.Uspaskicho „nevalstybinius siekius“ ir sutikęs jungtis į bendrą koaliciją su DP lyderiu tam, kad esą galėtų aptramdy ti jo apetitą. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja DP juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šio je byloje, be minėtų trijų parlamentarų, kal tinama pati partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė. DP atstovai kategoriškai atmeta kaltini mus. VD, BNS inf.
Atgarsiai Be bilietų važiavę paaugliai pa siskundė, kad juos sumušė Vil niaus viešojo transporto kontro lieriai. Ši istorija sukėlė gyvą dis kusiją naujienų portale diena.lt.
Pasibaisėtina Ne, jau čia tai išvis, kas toj Lietuvoj da ros – kažkoks siaubo filmas, kaip Če čėnijoj kokioj. Suaugę vyrai vaikus muša. Įdomu, kaip toliau klostysis, turbūt nutrauks tyrimą, nes viskas bus teisėta arba pritrūks įrodymų.
Shakalai Snargliuoti ereliai – jie patys puolė
kumščiais kontrolierius. Matyt, ko kių nors turtingų biznierių vaikeliai sugalvojo pasigalynėti su vyrais.
Išsigimėliai Jie jau ne vieną žmogų yra sumu šę, kažkada tarp jų buvo ir mano bū simas vyras, studentas, važiavęs iš paskaitų. Suplėšė paskutinę striukę, kurią mano mama jam padovanoju si buvo. Man mėlynių ant rankų pali ko. O ne vieną kartą teko matyti, kaip vos paeinančią močiutę iš autobuso vos ne išneša, prie vaikų kabinėjasi, kad pažymėjimų neturi. Nežinau, ar save gerbiantis žmogus eitų dirbti tokio darbo. Verčiau aš gatves šluo
čiau, negu iš žmonių šaipyčiausi.
Dar mažai gavo Ir teisingai padarė, kad vyrai įkrėtė tiems chamams. Nes labai jau šlykš tūs tie pacukai pasidarė.
Pupa Kontrolieriai Lietuvoje apskritai be elementarios kultūros ir jaučiasi vi siškai nebaudžiami. Teko ne kartą matyti, kai „auką“ puola kaip sužvė rėję laukiniai ir su pasimėgavimu žemina, nerinkdami žodžių. Trūks ta elementarios kultūros ir žmo niškumo. Jausmas toks, tarsi dirb tų budelio darbą. O tai, kad į dar
bą paleido rankas, turi grėsti bau džiamoji byla, kad pagaliau baigtų si tas savavaliavimas ir nebaudžia mumas.
Keleivė Argi geras ir protingas žmogus eis į tokį darbą? Kaip šunys apstoja tą žmogelį ir džiaugiasi, jei tik ilgiau paieško keleivis to talono kišenėje. O kai neranda, visa komanda tikrinto jų apstoja ir veda į savo mašiną, o ten daro ką nori, nes liudytojų nėra. Suž vėrėjo visai, taip ir užmušti kokį vai kinuką gali. Tikrus vagis geriau gau dytų. Negi lietuviai visai baigia nu protėti? Iš kur tiek to žiaurumo?
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
OMX Vilnius
+0,23 %
OMX Riga
–0,38 %
4,26 mln.
draudimo sutarčių šių metų sausį–spalį buvo sudaryta šalyje.
ekonomika
OMX Tallinn
–0,43 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pažintys įsidarbinti nepadeda
€
Vienas labiausiai paplitusių nuomonių, kad įsidarbinti galima tik padedant pa žįstamiems ar draugams, – neteisinga. Personalo specialistai pastebi, kad situa cija darbo rinkoje keičiasi, – net 83 proc. darbdavių rinkdamiesi darbuotoją pir miausia vertina jo gebėjimus atlikti dar bą ir neteikia pirmenybės pažintims. Dirb ti pas pažįstamus nenorėtų ir dauguma – 71 proc. – ieškančių darbo.
Baltarusijos rublis 10000 3,1251 DB svaras sterlingų 1 4,2772 JAV doleris 1 2,6719 Kanados doleris 1 2,6882 Latvijos latas 1 4,9581 Lenkijos zlotas 10 8,4060 Norvegijos krona 10 4,6892 Rusijos rublis 100 8,5904 Šveicarijos frankas 1 2,8680
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,3049 % +0,3143 % +0,5381 % +0,3771 % –0,0121 % –0,2374 % –0,4416 % +0,0058 % +0,0663 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,87
4,60
2,47
„Kvistija“
4,69
4,52
2,46
„Vakoil“
4,85
4,55
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
85,47 dol. už 1 brl. 108,58 dol. už 1 brl.
Nuo mainų atbaido nesutarimai Sunkmečiu prisimintų nekilnojamojo turto (NT) mainų poreikis vėl užgeso, ir tai byloja apie liberalesnes bankų kreditavimo sąlygas bei iš sąstingio pradėjusią lipti NT rinką. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paskatino bankų politika
Didesnis susidomėjimas NT mai nais buvo pastebimas prieš keletą metų, šalį užklupus ekonominiam sunkmečiui. „Mainus tiesiogiai skatino NT rinka. Sunkmečiu NT buvo nelikvidus, žmonės jo nepir ko. Norint nusipirkti naujo turto, reikia parduoti turimą. Kai pirki mas ir pardavimas nevyksta, juos pakeičia mainai“, – sakė NT skel bimų portalo domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius. NT agentūros „Ober-Haus“ ge neralinio direktoriaus pavaduoto jo Remigijaus Pletero teigimu, mai nų sandorius agentūra vykdė 2009 m., kai bankai buvo nusiteikę griež tai ir sunkiai finansavo NT įsigijimą. Nors ir tuomet susidomėjimas ne buvo ypač didelis, pavieniai žmonės mainais siekdavo nušauti du zuikius
vienu šūviu. „NT mainai efektyvūs tuo, kad vienu sandoriu gyventojai išsprendžia du klausimus – parda vimo ir įsigijimo. Paprastai jie tu ri parduoti, gauti sumą ir įsigyti ki tą turtą. O tokiu atveju du vienodai mąstantys žmonės sutaupo ir laiko, ir šiek tiek pinigų“, – sakė jis. Poreikis keisti sumenko
E.Narbuntovičius sakė nedrįstąs teigti, kad šiuo metu mainai NT rinkoje yra suaktyvėję, – tokio pobūdžio skelbimai sudaro la bai mažą dalį visų skelbimų skai čiaus. Anot jo, portale esama apie 200 skelbimų, kuriuose pardavėjus domintų jų turimo NT keitimas. Agentūra „Ober-Haus“ nuo 2010 m. tokių sandorių apskritai nebevykdo, nes tam nebėra porei kio. „Bankai kurį laiką tarpusavy je konkuruoja, jų skolinimo politika tapo liberalesnė. Taigi dabar stabi lias pajamas gaunančiam žmogui
Komentaras
Aiva Dumčaitienė
NORDIA BAUBLYS & PARTN ERS
V
iena esminių pirkimo–par davimo ir mainų sutarties sąlygų – pardavėjo ir daik to savininko pareiga pa tvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešo sios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuo savybės teisei į daiktą. Nurodyta sąly ga taip pat įpareigoja pirkėją ar daik to gavėją domėtis, kaip pardavėjas (daikto savininkas) įgyvendina šią pa reigą. Įstatymų neišmanymas ar ne tinkamas jų nuostatų suvokimas neat leidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reika lavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Todėl labai svarbu patikrin ti ir įsitikinti, ar pardavėjas NT įgijo pa gal teisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančius admi nistracinius aktus ar civilinius sando rius ir ar turi teisę perleisti taip įgytą NT tretiesiems asmenims (pirkėjui). Taip pat svarbu pabrėžti, jog NT mai nų sandoris, nepaisant to, kad papras tai mainomų daiktų kaina yra vieno da ir jais keičiamasi be jokių priemokų, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) objektas.
NT sandoriai apmokestinami PVM at siž velg iant į sandor io tikslus ir kitas svarbias apl ink yb es. Pav yzdž iui, jei pag rind in is sandor io tikslas yra že mės sklypas stat yboms (yra leid imas nug riaut i parduodamą pastatą ar yra parengti (rengiami) teritorijos detalie ji planai, kur iuose numatomos nau jos stat ybos ir pan.), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės sta tyboms tiek imo sandor is. Jis apmo kest inamas standart in iu PVM tar if u. Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsig yt i seną pastatą, siek iant jį naudo ti savo veikloje, PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduo damo kart u su žeme, tiek imo sando ris (arba seno pastato tiek imo sando ris, kai žemė nėra pastato sav in inko nuosavybė). Jis PVM neapmokestina mas. Jeig u pag rind in is sandor io tiks las yra įsig yt i seną pastatą ar stat inį, kur iam rekonstr uot i išduot as leid i mas, laikoma, kad sudaromas žemės, perduodamos kart u su senu pastat u, tiek imo sandor is (arba seno pastato tiek imo sandor is, kai žemė nėra pa stato sav in inko nuos av ybė), kur is PVM neapmokest inamas. Fiz in iams asmen ims nuo perleidž ia mo nek ilnojamojo daikto atsiranda prievolė sus imokėt i gyventojų pa jamų mokestį. Už perleistą (išmai nytą) daiktą nuos av ybės teise gy ventojo įgyt as daikt as laikomas jo pajamom is, gautom is nepin ig ine iš raiška (natūra). Natūra gautas turtas įvert inamas tikrąja rinkos kaina pa jamų gavimo momentu.
tikrai nėra didelių problemų pasi skolinti iš banko“, – sakė R.Plete ras. Jis pabrėžė, kad NT kainos šiuo metu palankios, o skolintis iš ban kų yra bene pigiausia per visą isto riją – palūkanas galima užfiksuoti ties 3 proc. riba. Ir Lietuvos banko atlikta ap klausa rodo, kad bankų skolinimas šių metų pradžioje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo reikšmingai aktyvesnis. Kita ver tus, didžiausią dalį – apie 59 proc. – visų paskolų sudarė pakilimo lai kotarpiu, 2006–2008 m., suteik tos paskolos būstui įsigyti. Ieškosi mažesnio būsto
Dažniausiai pasitaikantys NT mai nų variantai – tai didesnio plo to buto keitimas į mažesnį, namo keitimas į butą arba atvirkšti nis variantas su vieno iš sandorio dalyvių priemoka, kaip pasakojo E.Narbuntovičius.
Kompromisas: nuo NT mainų gyventojus stabdo itin maža tikimybė
rasti kitą žmogų, kuriam tiktų ir turto kaina, ir kitos sąlygos: namo sta tybos metai, šildymo sąnaudos, būsto įrengimo lygis ir pan.
„Shutterstock“ nuotr.
„Mainyti NT neretai siekiama pasikeitus šeimos sudėčiai ar pa didėjus poreikiams. Pavyzdžiui, viename iš domoplius.lt skelbimų siūloma du butus – Šiaurės mies telyje ir Justiniškėse – iškeisti į na mą šalia Vilniaus“, – sakė jis. Vis dėlto R.Pleteras neslėpė, kad susitarti dėl sandorio sąlygų tar
pusavyje yra ypač sunku. Anot jo, dažniausiai nesutarimų kyla dėl NT vertės ir to, kas ir kiek turi primokė ti: „Tikimybė, kad gana didelėje rin koje susitiks du žmonės, kuriems tiks visos sąlygos: buto aukštas, na mo statybos metai, šildymo sąnau dos, langų orientacija, būsto įrengi mo lygis, kaina, yra tik simboliška.“
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. lapkričio 26 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS VĖTRŪNA MADOS SALA HARDUS RAMSITA UŽUPIO AUTO AUDOSTA SPORTIDUS AKATA VISUS PLENUS NIGRANDA ARTIQ KLAIPĖDOS GRUNDOLITA AITERUS KAML-TRANS FE STATYBA KAUNO POPIERIUS ALAUJA TECHSERVISAS GRANKURAS STARVITA VIRTUVĖS BALDŲ PREKYBA GEOSTATYBA VITSONA SAUGAUS EISMO LABDAROS LPF IR PARAMOS FONDAS "SEF"
KODAS VADOVAS 180315137 Rolandas Baškys 302350746 Kęstutis Galdikas 301169561 Žygintas Markevičius 300141609 Rolandas Moskvytis 126238814 Igor Oganesian 302429300 Saulius Šatavičius 125923046 Rūta Vyšniauskaitė 302557481 Vilius Jusevičius 120017563 Mironas Krejeris 124971796 Virginijus Stašelis 301879636 Andrius Venskūnas 140598617 Egidijus Būga 301006532 Kęstutis Ūsas 301841735 Arūnas Paulauskas 300709588 Fredas Laurinaitis 302431874 Antanas Junevičius 124660941 Nikita Gančo 300624586 Ardas Mikulėnas 301595632 Dainius Zaloga 125318691 Ana Kazimirčik 302303814 Eugenijus Mickūnas 122899298 Sigita Astraukienė 302621140 Vitalijus Djačenko
UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis
3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 195773628 Janina Laniauskienė
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
4. Skolų pirkimas
8
KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
tema
Būsto kainos pastaruoju metu mažėja, o nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sujudimas – vis daugiau gyventojų dairosi naujų butų ar namų. Tiesa, imti pasko las jie vengia – būstą perka už sutaupytas lėšas ir geriausią variantą renkasi neskubėdami, nebijo derėtis. Specialistai tikisi, kad ir ateinančiais metais būsto poreikis augs, o jo kainos neperžengs proto ribų.
Abejonės: NT rinkos perspektyvos Lietuvoje atrodo teigiamos, tačiau gyventojų lūkesčiams pablogėjus ir ją gali užtemdyti juodi
Nekilnojamojo turto rinkoje są Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Kainos labiausiai smuko Kaune
NT agentūros „Ober-Haus“ duo menimis, butų kainos Lietuvos did miesčiuose spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 1,7 proc. Tarp didžiausių šalies miestų ryškesnis kainų nuo smukis – 0,6 proc. – praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas Kaune. Vidutinė buto 1 kv. metro kaina laikinojoje sostinėje sumažėjo iki 3291 lito. Klaipėdoje butų kainos smuktelėjo 0,4 proc., Vilniuje – 0,1 proc. Vidutinė buto 1 kv. metro kaina Klaipėdoje – 3310 litų, o Vil niuje – 4105 litai. Naujos statybos būstų kainos di desnės. Bendrovės „Inreal“ duo menimis, vidutinė naujos statybos butų kaina Vilniuje siekia apie 5320 litų už 1 kv. metrą, Kaune – apie 3950 litų, Klaipėdoje – 4340 litų. O butų kainos senos statybos dau giabučiuose šiemet visuose šiuose miestuose krito apie 5 proc. Specialistai šiemet pastebėjo ne tik daugiabučių, bet ir kitų NT ob jektų – nuosavų namų, kotedžų, sklypų, sodybų – kainų pokyčius. „Per metus NT kainos skirtin guose sektoriuose keitėsi nevieno dai. Nuosavų namų bei kotedžų ir sodybų sektoriuje kainų lygis išli
3880 leidimų
šiemet per 9 mėnesius išduota gyvenamiesiems pastatams statyti.
ko stabilus. Kainos didėjo tik sklypų sektoriuje – kaina vidutiniškai padidėjo apie 10–15 proc.“, – teigė įmonės „Inreal valdymas“ Konsul tacijų ir analizės departamento va dovas Arnoldas Antanavičius. Domisi namais ir sklypais
Registrų centro duomenimis, spalį butų pirkimo–pardavimo sando rių Lietuvoje sudaryta maždaug 18 proc. daugiau nei rugsėjį ir 21 proc. daugiau nei praėjusių metų spalį. Tačiau didžiausius pardavimo po kyčius A.Antanavičius šiemet pa stebėjo individualiųjų namų, ko tedžų ir sklypų sektoriuose. „Per šiuos metus, palyginti su praėjusiais, individualiųjų namų ir kotedžų parduota apie 15 proc. daugiau, tačiau kainos nepadidė jo dėl to, kad rinkoje išlieka didelė pasiūla. Sklypų sektoriuje šiais metais registruota beveik 8 proc. daugiau pirkimo–pardavimo san dorių. Didžiausias augimas užfik suotas žemės ūkio paskirties sek toriuje, bet didėjo ir namų valdų pardavimas“, – sakė specialistas. Ar šie skaičiai liudija NT rinkos atsigavimą? Lietuvos nekilnoja mojo turto plėtros asociacijos di rektorius Mindaugas Statulevičius mano, kad taip. „Registrų centro duomenimis, šių metų spalį buvo pasiektas didžiau sias sandorių skaičius, ir tai rodo nuoseklų atsigavimą. Bankai nusi teikę atsargiau ir didelio rinkos au gimo neprognozuoja, tačiau jau pastaruosius kelerius metus daugiau nei pusė viso būsto įsigyjama be paskolų“, – pabrėžė M.Statulevičius. Nors NT sandorių skaičius pastaruoju metu auga, butų bei namų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros Lietuvoje kol kas nėra. Pasak A.An tanavičiaus, šalyje vis dar domi
nuoja pirkėjų rinka – būstą nusi pirkti lengviau negu jį parduoti. Be to, pardavėjai šiuo metu yra itin lankstūs ir linkę į derybas. NT skelbimų portalo domoplius.lt spalį atlikta šio interneto pusla pio lankytojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis būstą parda vinėjančių lietuvių leistų pirkėjui nusiderėti iki 5 tūkst. litų. Ketvir tadalis pardavėjų kainą pasiryžę sumažinti ir dar labiau – dau giau nei 10 tūkst. litų. Apklausa parodė, jog keturi iš penkių būsto pardavėjų skelbimuose nuro do didesnę būsto kainą, nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą NT. Pardavėjai šiek tiek padidina kainą, nes tikisi, kad potencialūs pirkėjai derėsis.
Arnoldas Antanavičius:
Pirkėjai šiandien pa geidauja nebrangaus būsto, tačiau taip pat pastebime, kad pirkė jus domina įvairūs no vatoriški sprendimai, taikomi naujausiuose projektuose.
kotedžuose. Vilniečiai pirkėjai yra kelių kategorijų: pirmą būstą šei mos paprastai įsigyja miegamuo siuose rajonuose, jauni profesio nalai renkasi mažus būstus netoli miesto centro, didesnes nei viduti nes pajamas turintys žmonės ieško paties kokybiškiausio naujo būsto. Klaipėdoje statomi daugiabučiai gerose vietose, tačiau jų nedaug. Galima tikėtis, kad netolimoje ateityje, kaip ir daugelyje miestų, gyventojai iš priemiesčių sugrįš į miestą – dėl patogesnio ir ekono miškesnio gyvenimo“, – paaiškino M.Statulevičius. Tiesa, įmonės „Inreal valdymas“ atstovas A.Antanavičius atkreipė dėmesį, kad dažnai gyventojų no rai prasilenkia su galimybėmis, tad jiems tenka apsiriboti kiek papras tesniais pirkiniais – pigesniais eko nominės klasės butais, kurie šiuo metu perkamiausi. „Iš esmės pirkėjai šiandien pa geidauja nebrangaus būsto, tačiau taip pat pastebime, kad pirkėjus domina įvairūs novatoriški spren dimai, taikomi naujausiuose pro jektuose. Šie projektai paprastai kiek brangesni, bet inovatyvūs, ža lieji sprendimai dažniausiai leidžia sutaupyti ir užtikrina didesnį pa stato ilgaamžiškumą, o tai atitinka mai didina šių objektų paklausą“, – įsitikinęs A.Antanavičius.
Poreikiai skiriasi
Šiuo metu rinkoje esant gana didelei NT objektų paklausai, pirkėjai linkę būsto karštligiškai nepirkti, nes jiems sudarytos visos sąlygos išsi rinkti patraukliausią pirkinį kokybės ir kainos atžvilgiu. Tačiau būsto skirtinguose miestuose besidairan čių gyventojų poreikiai kiek skiriasi. „Jau ne vienus metus pastebi ma tendencija, kad kauniečiai nori gyventi nuosavuose namuose arba
Bankai nusiteikę optimistiškai
Be to, sprogus NT kainų burbului, ne tik būsto kainos, bet ir žmo nių perkamoji galia yra stipriai su mažėję, todėl kaip ir prieš metus yra nusistovėjusi tam tikra suma, už kurią dažniausiai perkamas ar parduodamas būstas. Kaip suskaičiavo A.Antanavičius, Vilniuje daugiausia perleidžiama butų, kurie kainuoja 100–200
tūkst. litų, Kaune ir Klaipėdoje – 50–150 tūkst. litų. „Į šiuos intervalus dažniau siai patenka senos statybos 2 ar 3 kambarių butai arba ekonominės klasės 1 ar 2 kambarių butai. Indi vidualiųjų namų ir kotedžų sekto riuje taip pat nusistovėjęs tam tik ras perkamumo lygis. Vilniuje ir Kaune daugiausia perkama ar par duodama objektų, kurie kainuo ja iki 400 tūkst. litų, o Klaipėdoje – tik iki 200 tūkst. litų“, – pridūrė A.Antanavičius. Nors, pasak Lietuvos nekilnoja mojo turto plėtros asociacijos va dovo M.Statulevičiaus, daugiau nei pusė būstų pastaruoju metu įsigy jama už santaupas, bankai opti mistiški – paskolų būstui įsigyti su gyventojais šiemet pasirašyta dau giau negu pernai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ per dešimt šių metų mėnesių išdavė augiau nei 300 mln. litų paskolų būstui pirkti – tai yra beveik ket virtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šio banko išduo damų paskolų kiekis šiemet, paly ginti su 2011 m., Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tokiu pat tem pu kaip ir visoje šalyje. Tačiau daugiausia paskolų būstui pirkti suteikiama Vilniuje. Sostinėje su teikiamų paskolų kiekis yra beveik toks pat, kaip Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus. „Didžioji dalis paskolų suteikta butams daugiabučiuose namuo se pirkti. Natūralu, kad daugiau sia buvo perkami senos statybos butai, nes jų pasiūla rinkoje šiuo metu didžiausia. Kiek daugiau nei trečdalis paskolų buvo skirta in dividualiesiems namams pirk ti ar statyti. Tik nedidelė dalis pa skolų suteikta žemės sklypams pirkti. Klientai pirkdami būstą iš
NT pirkimo sandorių šiemet daugiau nei pernai Miestas
NT tipas
Laikotarpis Gyvenamasis namas Butas Sodo pastatas Žemės sklypas
Vilnius 2011 m. Iš viso per metus Per 10 mėn. 382 327 6309 5176 267 217 2255 1815
2012 m. Per 10 mėn. 323 5535 254 2224
Kaunas 2011 m. Iš viso per metus Per 10 mėn. 475 379 2874 2379 29 25 1423 1132
2012 m. Per 10 mėn. 440 2412 21 1275
Klaipėda 2011 m. Iš viso per metus Per 10 mėn. 70 61 2147 1807 12 10 339 274
2012 m. Per 10 mėn. 61 1800 11 289 Šaltinis: Registrų centras
9
KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
tema
debesys.
Artūro Morozovo nuotr.
ąlygas kol kas diktuoja pirkėjai banko skolinasi 70–85 proc. tur to kainos. Vertindami visas aplin kybes manome, kad būsto paskolų poreikis ateityje galėtų nuosekliai augti“, – teigė „Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas To mas Pulikas. Sertifik atai taps privalomi
Kas NT rinkos laukia ateinan čiais metais? NT ekspertai suta ria: sąstingio šioje srityje nebus, o darbo užteks tiek būstus par duodantiems tarpininkams, tiek statybininkams. Statistikos de partamento duomenimis, šiemet butų naujos statyb os nam uo se trečią metų ketvirtį Lietuvoje įrengta beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso šiais metais nuo lie pos iki rugsėjo miestuose baig ti statyti 697 nauji gyvenamieji pastatai, juose įrengtas 1031 bu tas – tai yra 237 butais daugiau nei pernai. Būsto pasiūla augs ir ateityje, nes iš viso per devynis šių metų mėnesius šalyje išduo ta 3880 leidimų statyti 4149 gy venamuosius pastatus. Vien per
R
trečią šių metų ketvirtį buvo leis ta statyti 2533 butus – 16,7 proc. daugiau nei pernai liepą–rugsėjį. Pasak A.Antanavičiaus, pagal naujus projektus vienareikšmiškai išsiskiria sostinė. Čia ne tik sparčiai pradedami statyti nauji daugiabu čiai, bet ir atnaujinami projek tai, kurie sunkmečiu buvo įstrigę. M.Statulevičius pridūrė, kad Vil nius – kone vienintelis miestas, kuris Lietuvoje auga, čia gyventojų pajamos aukštesnės nei kitur, todėl naujo kokybiško, energiškai efekty vaus būsto sostinėje paklausa ir yra didesnė negu, pavyzdžiui, Kaune ar Klaipėdoje. „Jei Lietuvos ekonomika toliau augs, reikėtų tikėtis didesnio NT rinkos aktyvumo, naujų projektų, augančių sandorių ir galbūt kainų didėjimo paklausiausiuose sek toriuose. Vis dėlto sandorių au gimas greičiausiai nebesieks dvi ženklių skaičių, o apsiribos kelių procentų intervalu. Kainų augimas taip pat greičiausiai įmanomas tik naujos statybos būsto projektuo se ir tai labiau reikėtų sieti su inf liaciniais procesais. Sklypų sekto
riuje prognozuotume kiek didesnį, 5–10 proc., galimą kainų augimą dėl gana didelės paklausos. Ta čiau reikia paminėti, kad NT rin ka Lietuvoje ypač priklauso nuo gyventojų lūkesčių, ir jie, kaip ro do praktika, gali labai greitai pa sikeisti. Tad jei 2013 m. paaštrė tų euro zoną kamuojančios bėdos ar atsirastų kitų išorinių neigiamų veiksnių, gyventojų nuotaikos ga li smarkiai pablogėti ir tai atitin kamai galėtų reikšti sulėtėjimą ar net nuosmukį NT rinkoje“, – įspė jo A.Antanavičius. Gyventojų aktyvumą ir būsto kainas NT rinkoje kitąmet gali su menkinti ir naujos taisyklės. Nuo sausio šalyje įsigalios privalomas pastatų energinio naudingumo sertifik atas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Ritos Griguolaitės teigimu, tai reiškia, kad norint parduoti ar išnuomoti savo būstą reikės samdyti Aplin kos ministerijos akredituotą eks pertą ir gauti pažymą apie tai, kiek pastatas sunaudoja energijos. Pa gal ES reikalavimus toks sertifika tas buvo privalomas visiems nau
jai pastatytiems pastatams jau nuo 2007-ųjų, be to, pirkėjas ar nuo mininkas taip pat turėjo teisę pra šyti tokio sertifikato iš šeiminin ko, kai vyko sandoriai dėl senesnių pastatų.
Mindaugas Statulevičius:
Kauniečiai nori gy venti nuosavuose na muose arba kotedžuo se. Vilniečių šeimos pirmą būstą perka miegamuosiuose rajo nuose, jauni profesio nalai renkasi mažus būstus netoli centro. „Tai dar vienas popierius, kuriuo valdžia kišasi į privačius žmonių santykius. Teigiama, kad pirkėjas turi žinoti, ką perka. Tačiau kuris potencialus būsto pirkėjas ar nuo mininkas nėra paprašęs savininko
parodyti sąskaitų už šildymą? Jos yra aiškus energijos suvartojimo ir jos kainos įrodymas ir patvir tinimas. Pirkėjas ar nuomininkas visada turėjo teisę prašyti serti fikato, tačiau vertimas savininką jį įsigyti – nepagrįstas“, – sakė R.Griguolaitė. Už sertifikatą turės susimokė ti fiziniai asmenys. Pagal įmonių pateikiamus kainoraščius ener gin io naud ing um o sert if ikatas 70 kv. metrų but ui daug iab u tyje kainuoja apie 200 litų, 200 kv. metrų namui – 300–500 li tų. Norint įregistruoti sertifikatą prireiks dar 21 lito. „Privalomą sertifikavimą gali me pavadinti papildomu pastatų mokesčiu. O kur mokesčiai, ten ir šešėlis. Tarkime, kai savininkui teks spręsti, ar atiduoti dalį gaunamos mėnesio nuomos, kad patenkintų valdžios norą žinoti, kiek pastatas sunaudoja energijos, galime tikėtis, jog savininkai ieškos nuomininkų, kurie nereikalaus sertifikato, arba išvis nuspręs sutarties nepasirašy ti ir taip išvengti šio reikalavimo“, – įsitikinusi R.Griguolaitė.
Projektas „Aš – žalias“
Nereikalingiems drabužiams – specialūs konteineriai Aurimas Morkūnas Išsivysčiusios pasaulio šalys išmeta milijonus tonų tekstilės. Pigių drabužių pirkimo bumas pastebimas ir mūsų šalyje, o dažno piliečio spintoje kaupiasi beveik nedėvimi drabužiai, kurių nešioti nesinori, bet ir gaila išmesti.
Jau kelerius metus Vilniuje ir Klaipėdoje, o dabar ir Kaune galima aptikti tekstilei skirtų konteinerių. Į šiuos savo drabužius įmetę gyventojai galės būti tikri, kad jie bus tinkamai dar kartą panaudoti. Konteineriai tušti nebūna
Tekstilės atliekos sudaro 5 proc. visų komunalinių atliekų. Lietuvoje kol kas tik maža jų dalis surūšiuojama ir atitenka labdarai arba yra perdirbama.
Tačiau situacija nuolat gerėja, nes konteinerių skaičius auga. Didžiuosiuose šalies miestuose ir pajūryje jau pastatyta 530 tekstilei skirtų konteinerių: Vilniuje ir Trakų savivaldybėje – 250, Klaipėdoje – 150, Kaune – 120, Neringoje – 10. Tekstilės konteineriai Kaune pastatyti visai neseniai – maždaug prieš mėnesį, tačiau jau pirmą kartą juos ištuštinus surinkta daugiau nei 9 tonos atliekų. Pasak šiame mieste atliekas tvarkančios UAB „Kauno švara“ atstovės Romos Apolianskaitės, pagrindinė tekstilės rūšiavimo nauda yra tai, kad į sąvartynus patenka mažiau atliekų. Šios atliekos sukelia nemažai problemų, nes nenatūralūs pluoštai suyra tik per 30–40 metų, o vilnoniai audiniai irdami išskiria me-
tano dujų, kurios didina šiltnamio efektą mūsų planetoje.
Konteineriai ypač gerai užpildomi pavasarį ir rudenį. Reikia sudėti į maišelį
Viename rusvos spalvos konteineryje telpa 200 kilogramų tekstilės. Į juos galima mesti vyriškus, moteriškus, vaikiškus drabužius, seną patalynę (antklodes, pagalves), avalynę, minkštus vaikiškus žaislus, užuolaidas, rankšluosčius ir kt. Svarbiausia, kad surūšiuotos atliekos būtų sausos, todėl jas reikia sudėti į plastikinius maišelius. Perdirbti netinka nešvari, sutepta dažais, tepalais, skleidžianti
specifinį kvapą, sumaišyta su buitinėmis atliekomis tekstilė. „Nors konteineris metalinis ir turi stogelį, vis tiek į jo vidų patenka vandens ir tekstilė gali sudrėkti. Šlapi drabužiai per porą savaičių įgauna nemalonų kvapą ir tampa nebetinkami ne tik dėvėti, bet ir perdirbti. Net nedidelis kiekis šlapių ar nešvarių atliekų gali užteršti ir sugadinti kitą konteineryje esančią tekstilę“, – sakė tekstilę perdirbančios įmonės „Dėvėdra“ atstovė Tatjana Dirkstienė. Keliauja labdarai
Pasak atliekas tvarkančios įmonės UAB „Ecoservice“ atstovės Ingos Kovalionok, tekstilės konteinerių užpildymas labai priklauso nuo sezono. Jie ypač greitai užpildomi pavasarį ir rudenį, kai keičiantis
orams gyventojai pertvarko ir peržiūri savo spintas. O vasarą ar žiemą tekstilės surenkama gerokai mažiau. Tinkami dėvėti drabužiai keliauja į trečiąsias šalis. Kita dalis perdirbama ir naudojama kaip antrinė žaliava. Iš jos gaminama vata baldams, čiužiniams, izoliacinės medžiagos, sintetinis pluoštas, iš kurio vėl siuvami nauji drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai. Jeigu į perdirbėjus kreipiasi labdaros organizacijos, joms taip pat duodama geresnės kokybės drabužių.
10
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
NBA arenoje – trijų lietuvių susitikimas Marius Bagdonas Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lygo je – istorinis įvykis: naktį iš antra dienio į trečiadienį vienose rung tynėse aikštėn buvo išėję net trys Lietuvos krepšininkai. Taškus pelnė tik Jonas
Donato Motiejūno atstovaujama Hjustono „Rockets“ ekipa 117:101 savoje „Toyota Center“ arenoje įveikė Toronto „Raptors“ koman dą, kurios gretose buvo Jonas Va lančiūnas ir Linas Kleiza.
Neparuoštais me timais nepikt naudžiaujame ir žaidžiame kaip ko manda.
Į „Rockets“ pagrindinę sudė tį po dviejų savaičių pertraukos iš antrinės NBDL lygos sugrąžintas D.Motiejūnas žaidė truputį dau giau nei minutę, L.Kleiza – pen kias minutes ir abu taškų nepelnė. Geriausiai aikštėje jautėsi J.Va lančiūnas. Nors jaunasis vidurio puolėjas nesugebėjo išgelbėti „di nozaurų“ nuo 5-ojo iš eilės pra laimėjimo, per 32 minutes pelnė 12 taškų (5/10 dvitaškių, 2/3 bau dų), atkovojo 5 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus bei blokavo varžovo metimą.
me ir žaidžiame kaip komanda“, – pergalės priežastis įvardijo lai kinai „Rockets“ treniruojantis Kelvinas Sampsonas. Nors L.Kleiza yra vienas „Rap tors“ senbuvių, vyriausiojo tre nerio Dwane’o Casey pasitikė jimo Lietuvos rinktinės lyderiui trūksta. Kol kas mūsiškis atlieka tik epizodinį vaidmenį, bet padė tis gali pasikeisti. Traumas patyrė du Toron to klubo žaidėjai, L.Kleizos kon kurentai: Alanas Andersonas dėl kairės pėdos sužeidimo nežais dvi savaites, o Landry Fieldsui buvo atlikta alkūnės operacija. Išvyko pas trenerį
Šiame mače „Rockets“ žaidė jai ryšėjo žalios spalvos gedulo juosteles, taip pagerbdami prieš kelias dienas anapilin po sunkios ligos išėjusią vyriausiojo trenerio Kevino McHale’o 23-ejų dukte rį Alexandrą. Žalia buvo mėgsta miausia merginos spalva. Po mačo visa komanda išskrido į Mineapolį aplankyti K.McHale’o šeimos.
Rūpesčiai: „Sakalų“ komanda – klubo skolų įkaitė.
m.bagdonas@diena.lt
Treneris supyko
Nesustabdė: pro J.Valančiūną
(kairėje) ir A.Bargnani pranėrė vienas „Rockets“ lyderių J.Li nas. „Reuters“ nuotr.
bbl.net nuotr.
Vilniaus „Sakalus“ gramzdina skolos Marius Bagdonas
Šansas L.Kleizai
Beveik visą dvikovą savo sąlygas diktavo „Rockets“. Antrajame kėlinyje J.Valančiūno ir Andrea Bargnani pastangomis „Raptors“ pamėgino atsitiesti, tačiau tuo met iniciatyvos ėmėsi Hjustono komandos lyderis Jamesas Har denas ir Toronto ekipos žaidimas subyrėjo. „Rockets“ žaidėjai atliko net 30 rezultatyvių perdavimų, o tritaš kius metė 50 proc. taiklumu. „Judame į priekį ir vis geriau jaučiame vienas kitą, dažniau dalijamės kamuoliu. Neparuoš tais metimais nepiktnaudžiauja
Prestižą praran dančioje Balti jos krepšinio lygo je (BBL) vienintelė be pergalių ekipa – Kauno „LSU-Baltai“, o Vilniaus „Sakalų“ likimas pakibo ant plauko.
BBL debiutantai „LSU-Baltai“ kol kas neturi sėkmės recepto: Dariaus Dikčiaus auklėtiniai 61:73 pralai mėjo Talino „Kalev/Cramo“ ko mandai ir patyrė jau šeštąją ne sėkmę iš eilės. Po dvikovos kauniečių vyriau sias is tren er is nes lėp ė nepas i tenkinimo. „Taip žaisti negalima, tai tragedija, – išrėžė D.Dikčius. – Suž aid ėm e labai pras tai, ne mač iau noro kovot i, kom and os lyd er iai pras tai vykd ė nurody mus. Gail a, kad nuv yl ėm e žiū rovus.“ Neseniai „LSU-Baltus“ papil dęs aukštaūgis Žygimantas Sku čas pripažino, kad savojo žaidimo kauniečiai per 40 dvikovos minu čių taip ir neatrado. „Nemanau, kad sutrukdė psichologinės pro blemos, tačiau nusiteikimo trū ko. Neklausėme trenerių nurody mų, nevykdėme paruoštų namų darbų“, – kalbėjo pasaulio jaunių čempionas.
Estijos klubui diriguojantis Ala ras Varrakas pagyrė kauniečius, kad jie subūrė komandą, kurio je rungtyniauja vien tik Lietuvos krepšininkai. Pasvaliečiai neklumpa
Estijos klubas viešėjo ir Pasvaly je, kur susitiko su D grupės lyde re „Pieno žvaigždžių“ ekipa. Nors Talino krepšininkai beveik vi sas rungtynes pirmavo, joms bai giantis Tyrellas Biggsas dėjimu pelnė pergalingus taškus ir pasva liečiai šventė pergalę 62:61. „Pie no žvaigždės“ laimėjo visas šešias BBL dvikovas. Nepasisekė kitam mūsų šalies klubui Utenos „Juventus“. B gru pės mače Ryčio Vaišvilos auklė tiniai svečiuose 81:82 turėjo pri pažinti „Jelgavos“ krepšininkų pranašumą. „Sakalus“ slegia skolos
Ben e daug iaus ia aistr ų pas taro siom is dien om is kurst ė C gru pėj e rungtyn iaujantys Viln iaus „Sakal ai“. Vakar numatytas mačas su Kė
dainių „Nevėžiu“ sostinės klubui galėjo būti paskutinis. BBL vadovai jau kelis kartus gra sino pašalinti „Sakalus“ iš pirme nybių, jei klubas nesumokės skolos – beveik 7300 litų. Prie sienos priremti „Sakalai“ vakar pažadėjo BBL sumokėti da lį skolos. Jei klubas vėl nesilaikys žodžio, netrukus išgirs liūdną nuo sprendį. C grupėje „Sakalai“ su trimis pergalėmis ir tiek pat pralaimėji mų yra ketvirtoje pozicijoje.
Rezultatai Kauno „LSU-Baltai“–Talino „Ka
lev/Cramo“ 61:73 (13:11, 9:18, 12:25, 27:19). A.Sakalauskas 11 taškų/G.Wil kinsonas 21. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–
„Kalev/Cramo“ 62:61 (11:15, 16:16, 19:17, 16:13). T.Hughesas 21/F.Elega ras 11 (10 atkovotų kamuolių). „Jelgava“–Utenos „Juventus“
82:81 (26:24, 17:25, 27:22, 12:10). A.Du selis 20/ D.Gvezdauskas 20.
Prie LKL lyderių artėja ir Klaipėdos „Neptūnas“ Lietuvos krepšinio lygos (BEKOLKL) čempionate liko dvi kol kas nesėkmių nepatyrusios komandos – Kauno „Žalgiris“ ir „Prienai“, o po trijų iš eilės pergalių aukštyn šok telėjo Klaipėdos „Neptūnas“.
Žaidimo krizė kamuoja „Šiaulių“ ekipą – ji pralaimėjo jau trečią dvi kovą iš eilės, šį kartą – Klaipėdo je 83:91 (23:20, 17:26, 17:20, 26:25) „Neptūno“ krepšininkams. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui, šiauliečiai buvo priartėję – 72:73, tačiau po to maždaug trijų minučių atkarpą pralaimėjo 4:10. „Neptū no“ žaidėjai per rungtynes pataikė 12 tritaškių iš 26 (46 proc.), „Šiau liai“ – tik 4 iš 18 (22 proc.). „Abi komandos turi senų są skaitų iš ankstesnių sezonų, todėl
pergalė – neeilinė. Vis geriau gi namės, tačiau dar yra ką tobulinti. Norisi daugiau agresijos po krep šiu“, – po varžybų sakė „Neptū no“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. „Lemiamomis minutėmis pada rėme vaikiškų klaidų, už pražangas iš rikiuotės iškrito mūsų puolimo grandies žaidėjai. Yra krepšinin kų, kurių žaidimas mane džiugi no, tačiau su kai kuriais dar teks pasikalbėti ir paklausti, kodėl jie šį kartą nenorėjo žaisti“, – piktino si „Šiaulių“ strategas Gediminas Petrauskas. LKL nepatenkino Utenos „Ju ventus“ klubo protesto dėl lapkri čio 24-osios rungtynių su Kėdai nių „Nevėžiu“. Jas uteniškiai pralaimėjo 73:74,
bet iš karto po mačo užprotestavo rezultatą. „Juventus“ argumenta vo, kad paskutinis taiklus Utenos komandos legionieriaus Darric ko Leonardo metimas buvo atlik tas laiku. Lygos eksp ertai, išn agr in ė ję rungtynių teisėjo ir komisa ro paaiškinimus bei vaizdo įrašą, nustatė, kad D.Leonardas dvitaš kį, galėjusį lemti pergalę uteniš kiams, pataikė jau pasibaigus var žybų laikui. Visas devynerias rungtynes pra laimėjusi „Palangos“ komanda at sisveikino su vienu rezultatyviau sių savo žaidėjų – 203 cm ūgio puolėju Martinu Atoyebi. Iš Nigerijos kilęs amerikietis iš vyko rungtyniauti į Vokietiją. M.Atoyeb i suž aid ė ket ur ias
LKL čempionato rungtynes, per jas pelnė vidutiniškai po 17,3 taš ko, atkovojo po 8 kamuolius ir bu vo naudingiausias Palangos ekipos krepšininkas. VD inf.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Prienai“ 2. „Žalgiris“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Juventus“ 5. „Neptūnas“ 6. „Šiauliai“ 7. „Lietkabelis“ 8. „Nevėžis“ 9. „Pieno žv.“ 10. „LSU-Baltai“ 11. „Sakalai“ 12. „Palanga“
Perg.
Pral.
Proc.
7 4 3 4 4 4 3 4 3 2 1 0
0 0 1 3 3 3 3 4 4 4 5 9
100 100 75 57 57 57 50 50 43 33 17 0
Kelias: K.Maksvyčio
vedami „Neptūno“ krepšininkai pakilo į penktą tyrnyro lentelės vietą.
Vytauto Petriko nuotr.
11
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
sportas
Jerevano ringe tikisi sėkmės Armėnijos sostinėje Jerevane prasidė jusiame pasaulio jaunimo (iki 18 metų) bokso čempionate Lietuvos rinktinė tiki si iškovoti bent vieną medalį.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Rinktinėje – šeši kovotojai
Mūsų šaliai atstovauja šilutiškis Viktoras Komkovas (svorio kate gorija iki 52 kg), kėdainietis Min daugas Bankauskas (iki 56 kg), jo naviškis Ignas Kuodelis (iki 60 kg), kaunietis Edgaras Stanionis (iki 64 kg) ir vilniečiai Tomas Pivoriunas (iki 75 kg) ir Edgaras Limanas (iki 81 kg). Komandai vadovauja tre neriai kaunietis Vidas Bružas ir šilutiškis Vincas Murauskas. Kareno Demirčiano sporto ir koncertų arenoje Jerevane jėgas išmėgins daugiau nei 600 jaunųjų boksininkų iš 68 pasaulio šalių. „Didžiausias viltis siejame su E.Stanioniu ir V.Komkovu. Jie abu jau turi pakankamai aukšto lygio tarptautinių varžybų patirties, yra Europos jaunių ir jaunimo bokso pirmenybių prizininkai, tad pajė gūs sėkmingai pasirodyti ir Jereva ne, – sakė Lietuvos bokso federa cijos (LBF) generalinis sekretorius Antanas Arėška. – Edgaras išsi skiria stabilumu, jis šiemet laimė jo tarptautinius turnyrus Vilniu je ir Vokietijoje, buvo trečias brolių
Klyčko taurės varžybose. Viktoras – šiemečio Dano Pozniako turnyro vicečempionas. Be to, E.Stanionis ir E.Komkovas – šių metų Lietu vos suaugusiųjų čempionato nu galėtojai.“
Antanas Arėška:
Didžiausias viltis sie jame su E.Stanioniu ir V.Komkovu. Jie abu jau turi pakankamai aukšto lygio tarptauti nių varžybų patirties. Prieš dvejus metus Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame pasaulio jaunimo bokso čempionate sidabrą iškovojo šilutiškis Evaldas Petraus kas, o bronzą – marijampolietis Ri čardas Kuncaitis. Ypatingas saugumas
Šias planetos pirmenybes iš pra džių planuota surengti Tailan de, tačiau Azijos atstovai atsisakė pasiūlymo. Varžybų Jerevane šei
Patirtis: Londono olimpiados bronzą iškovojusio E.Petrausko trofėjų kolekcijoje yra ir pasaulio jaunimo čem
pionato sidabras.
mininkai ypatingą dėmesį sutelkė sporto delegacijų saugumui. Akyliausiai prižiūrima atskirai įsi kūrusi Azerbaidžano rinktinė – jos viešbutis apsuptas specialiųjų tarny bų žiedu, griežtai ribojami bet kokie kontaktai su šios šalies atstovais. Čempionato biudžetą sudaro 320 mln. Armėnijos dramų (dau giau nei 210 tūkst. litų).
Geriausiųjų laurai – parolimpiečiams Geriausiais šalies 2012-ųjų metų neįgaliaisiais sportininkais pripa žinti Londono parolimpinių žaidy nių dalyviai.
Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK), Lietuvos aklųjų sporto ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federa cijų rinkimų laureatais tapo šalies aklųjų riedulio rinktinės žaidėjai Arvydas Juchna, Saulius Leonavi čius, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas ir Marius Zibolis, taip pat leng vaatlečiai Ramunė Adomaitienė, Mindaugas Bilius, Irena Perminie nė ir Rolandas Urbonas bei plauki kas Kęstutis Skučas.
Aukščiausias vietas iš lietuvių Londono parolimpiadoje – 4-ąsias – užėmė riedulininkų komanda ir šuolininkė į tolį R.Adomaitienė. Į dešimtukus pateko M.Bilius (rutulio stūmimas ir disko meti mas – 6-osios vietos), I.Perminie nė (rutulio stūmimas – 8-oji vie ta), K.Skučas (50 m nugara – 9-oji vieta), R.Urbonas (rutulio stūmi mas – 10-oji vieta).
Finalinių kovų išvakarėse, gruodžio 8-ąją, Tarptautinė bokso mėgė jų asociacija (AIBA) numačiusi pa gerbti 2012-aisiais labiausiai pasi žymėjusius sportininkus, trenerius, teisėjus, bokso organizatorius. Prizus įteiks AIBA prezidentas Chingas Kuo Wu. Metų boksininkais yra išrinkti
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Šiemet Europos neįgaliųjų leng vosios atletikos čempionate Olan dijoje du aukso medalius iškovo jo M.Bilius, vicečempione tapo R.Perminienė, o R.Adomaitienė pelnė bronzą. Geriausiųjų 2012 m. Lietuvos neįgaliųjų sportininkų pagerbimo vakaras buvo surengtas LRT tele vizijoje. VD inf.
vietą
Susitikimas: plaukiką K.Skučą pasveikino Lietuvos tautinio olimpinio
komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Pagerbs geriausiuosius
Londono olimpiados ir 2011-ųjų pa saulio čempionas ukrainietis Alek sandras Usikas ir olimpinė, keturis kart pasaulio bei penkiskart Europos čempionė airė Katie Taylor. Geriausiu 2012-ųjų bokso tei sėju pripažintas airis Michaelis Gallagheris, treneriu – Didžiosios Britanijos specialistas Davidas Al loway’us.
Lietuva vėl rengs Europos čempionatą
4
Londono parolimpiado je užėmė riedulininkų komanda ir šuolininkė į tolį R.Adomaitienė.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paplūdimio tinklinio mėgėjams – gera žinia: kitąmet rugpjūčio mė nesį Vilniuje vyks Europos jauni mo (iki 20 metų) čempionatas.
Jau žinomi du duetai, kurie tu rėtų atstovauti mūsų šaliai: tai – šių metų pasaulio jaunimo (iki 19 metų) ir 2011 m. Europos jaunių (iki 18 metų) čempionės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė bei pasaulio jaunimo čempiona to 5-osios vietos laimėtojai Arnas Rumševičius ir Gilbertas Kerpė. Lietuva galės registruoti dar dvi ekipas. Varžybose dalyvaus po 32 merginų ir vaikinų komandas. Organizuoti šį čempionatą taip pat pretendavo Lenkija, Vokieti ja, Austrija, Olandija. „Pernai mes buvome Europos aštuoniolikmečių pirmenybių šei mininkai, tad šis Europos tinklinio konfederacijos (CEV) sprendimas – mūsų sėkmingo darbo įvertini mas, – sakė Lietuvos tinklinio fe deracijos (LTF) prezidentas Ma rius Vasiliauskas. – Čempionato biudžetą sudarys 300–400 tūkst. litų. Paplūdimio tinklinis sparčiai populiarėja, esame įsitikinę, kad žiūrovų nestokosime, todėl teks praplėsti prie Baltojo tilto esan čios aikštelės tribūnas.“
„Stengsimės patekti į stipriau siųjų ketvertuką, tai būtų svarus pasiekimas“, – teigė M.Povilai tytė.
Marius Vasiliauskas:
Paplūdimio tinkli nis sparčiai popu liarėja, esame įsiti kinę, kad žiūrovų nestokosime. Būsimojo čempionato favori tės lietuvės jau lieja prakaitą fi zinio rengimo treniruotėse. „Šis pasirengimo etapas – sunkiau sias, bet krūviai nėra labai di deli, kad žaidėjos nepervargtų ir nepatirtų traumų. Sausio mėnesį jau paimsime į rankas kamuolį“, – sakė tinklininkių treneris Ta das Duonėla.
12
KetvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
pasaulis Sprogimų serija
Suėmė už taršą
Mirties bausmė
Damasko priemiestyje Džara manoje, kurioje gyvena dau giausia drūzai ir krikščionys, vakar per kelis sprogimus žu vo 54 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 120 žmonių. Te roristai detonavo du automo bilius aikštėje ir dar du srogs tamuosius užtaisus kitose priemiesčio vietose.
Stambiausias Europos meta lurgijos kompleksas nutraukė darbą, kai Italijos teisėsauga areštavo iš karto keletą plieno gamyklos ILVA vadovų ir kon fiskavo produkciją. Gamyk los vadovai slėpė taršos mas tą, kuris esą sukėlė vėžio, šir dies ir kvėpavimo ligų protrūkį regione.
Kairo teismas vakar skyrė mirties bausmę septyniems Egipto koptams ir prieštarin gai vertinamam JAV pastoriui Terry Jonesui už dalyvavimą kuriant pranašą Mahometą pašiepiantį filmą „Musulmonų nekaltybė“. Visi nuteistieji gy vena Jungtinėse Valstijose ir buvo nuteisti už akių.
Jungtinių Tau tų (JT) Genera linė asamblėja svarsto suteik ti Palestinai ša lies stebėto jos statusą, o tai galėtų at verti palesti niečiams gali mybę bylinė tis su Izraeliu tarptautinia me teisme.
Viltis: palestiniečiai JT Generalinėje asamblėjoje tikisi surinkti bent 150 balsų, kad parodytų, jog JAV ir Izraelis priklauso mažumos pozicijai. „Reuters“ nuotr.
Palestiniečiai pasirengę istoriniam žingsniui Palaiko dauguma
Palestiniečių prezidentas Mahmou das Abbasas šiandien turėtų asme niškai pateikti prašymą JT Genera linei asamblėjai, kad ji Palestinai, šiuo metu turinčiai JT stebėtojos statusą, suteiktų neprisijungusios šalies stebėtojos statusą. Šiam prašymui tikriausiai bus lengvai pritarta, nes jam patvir tinti pakanka paprastosios balsų daugumos Generalinėje asamblė joje, o jokia šalis šioje instituci joje net ur i veto teisės. Pal est i nieč ių siek ius pal aiko daug um a iš 193 Gen eral inės asamblėjos narių.
Rėmėjų pagausėjo
M.Abbasui išskridus į Niujorką iš Amano, jo rėmėjų gretas papildė Prancūzija, tapusi pirmąja iš didžiųjų Europos šalių, kuri išsakė palaikymą statuso paaukštinimo siekiančiai Palestinai. Provokuodamas diplomatinius nesutarimus su svarbiu sąjungi ninku – Jungtinėmis Valstijomis – Prancūzijos užsienio reikalų mi nistras Laurent’as Fabiusas sakė, kad Paryžiaus pozicija dėl pales tiniečių valstybės pripažinimo yra nuosekli. „Žinote, kad metų me tus nuosekli Prancūzijos pozici ja buvo palestiniečių valstybės
pripaž in im as“, – kreipd am a sis į Prancūzijos parlamentą sakė L.Fabiusas ir priminė, kad anks tesnis šalies prezidentas François Mitterrand’as šią poziciją išdėstė dar 1982 m., sakydamas kalbą Iz raelio parlamente. Pasak L.Fabiuso, ši pozicija ne sikeitė netgi per dešiniųjų pažiūrų prezidento Nicolas Sarkozy ka denciją, kai Palestina pernai bu vo priimta į JT švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), o Palestinos pripažinimas buvo vienas iš dabartinio šalies vado vo François Hollande’o rinkimų kampanijos punktų. „Štai kodėl,
Lietuva netars nei „taip“, nei „ne“
Lietuva susilaikys, kai Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje asamblė joje bus balsuojama dėl aukštes nio statuso suteikimo palestinie čiams.
Lietuvoje susitikę Baltijos šalių prezidentai atsargiai įvertino pa lyginimus, kad palestiniečių ko va su Izraelio okupacija yra pa naši į lietuvių, latvių ir estų kovą su sovietine okupacija. „Kadangi ES, kuri jau turėtų formuoti tokias pozicijas bendriau, nėra suforma vusi bendros pozicijos, – mūsų ži niomis, apie devynias valstybes palaiko, kitos susilaiko, – Lietu va rytoj balsuos susilaikydama“, – žurnalistams vakar sakė Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. „Lyginti, ko gero, nelabai gali ma, nors laisvės siekis mums su prantamas ir mes palaikome visas tautas, kurios to siekia taikiai“, –
apie palestiniečių ir Baltijos šalių palyginimą kalbėjo Prezidentė. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė, jog Baltijos šalys norėtų, kad ES būtų vienin ga per balsavimą dėl neprisijungu sios stebėtojos statuso suteikimo Palestinai, tačiau tiesiai neatsakė, kaip balsuos Estija. Kalbėdamas apie Palestinos pa lyginimą su Baltijos šalimis jis tei gė: „Be abejo, yra panašumų, bet taip pat yra ir skirtumų. Nebu vo Palestinos valstybės, kuri bū tų buvusi okupuota, – okupuota buvo teritorija. Reikia būti labai atsargiam su istorinėmis analo gijomis, ypač dėl to, kad praeity je istorinės analogijos būdavo iš naudojamos ir mes patys buvome to aukos.“ Latvijos vadovas Andris Bėrzi nis taip pat neatsakė, kaip balsuos Ryga, ir teigė, kad Latvijos delega
cija dar nematė paskutinės pasiūlymo versijos. Pernai Lietuva liko aiškioje ma žumoje, kai balsavo prieš Palesti nos priėmimą į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros or ganizaciją (UNESCO), argumen tuodama, kad tai apsunkins tarp tautines pastangas ieškoti visiems priimtino sprendimo dėl palesti niečių valstybingumo siekio. Be Lietuvos, prieš Palestinos narystę balsavo tik 13 šalių, už bu vo 107 valstybės, o 52 susilaikė. ES šalių pozicijos išsiskyrė. Tuomet Lietuvos žingsnį sukri tikavo buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas, kuris daug prisi dėjo, kad Islandija pirmoji pasauly je pripažintų Baltijos šalis 1991 m. Pasak jo, palestiniečių ir Baltijos šalių panašumai akivaizdūs. BNS inf.
kai šis klausimas bus iškeltas ket virtadienį ir penktadienį, Prancū zija atsakys „taip“, – reziumavo diplomatijos vadovas.
Izraelis jau ėmėsi atsakomųjų priemo nių – įšaldė Vakarų Kranto vyriausybės vardu renkamų mokesčių ir muitų pervedimą.
Gali sulaukti atkirčio
JAV ir Izraelis priešinasi palesti niečių narystei JT – tvirtina, kad tik tiesioginės taikos derybos gali privesti prie susitarimo, kuris leis tų įkurti Palestinos valstybę. Pernai rugsėjį, kai M.Abbasas kreipėsi į JT su prašymu suteik ti Palestinai visateisės narės sta tusą, jo pastangos įstrigo JT Sau gumo Taryboje, kai JAV pagrasino paskelbti veto. Dabar M.Abbasas suvokia, jog sprendimas grįžti į JT gali sulaukti politinio atkirčio. Izraelis jau ėmėsi atsakomųjų priemonių – įšaldė Vakarų Kranto vyriausybės vardu renkamų mo kesčių ir muitų pervedimą, taip pat tikriausiai išduos mažiau lei dimų palestiniečiams dirbti žydų valstybėje. Kai kurie Izraelio mi nistrai perspėjo galį paskelbti nie kiniais 1993 m. Oslo taikos susita rimus, o viename Užsienio reikalų ministerijos dokumente net užsi menama apie M.Abbaso vadovau jamos Palestinos nuvertimą.
Vašingtonas ne kartą ragino M.Abbasą atsisakyti savo užmojų ir perspėjo, kad jis gali netekti JAV finansavimo – įskaitant apie 200 mln. dolerių pagalbą plėtrai, nu matytą skirti Palestinai, nors kol kas šios lėšos blokuojamos Kong reso. Tai taip pat gali paveikti Ame rikos finansinę pagalbą JT, nes JAV įstatymai draudžia finansuoti tarp tautines organizacijas, pripažįstan čias Palestinos valstybę. Atvers duris į Hagos teismą
Šiandien Niujorke turintis įvykti Ge neralinės asamblėjos balsavimas dėl ne valstybės narės stebėtojos statuso Palestinai laikomas svarbiu simboli niu įvykiu palestiniečių kelyje į ne priklausomybę ir suverenumą. Aukštesnis diplomatinis statu sas reikštų netiesioginį Palesti nos valstybingumo pripažinimą, nors veikiausiai nepriverstų Izrae lio peržiūrėti sienų arba patraukti savo naujakurių iš Vakarų Kranto. Ne valstybės narės stebėtojos statusas taip pat gali suteikti gali mybę pateikti skundus Tarptauti niam baudžiamajam teismui. Hago je įsikūrusiame teisme palestiniečiai nori iškelti bylą dėl Izraelio vykdo mos Vakarų Kranto okupacijos ir per 2008–2009 m. konfliktą Gazos Ruože įvykdytų karo nusikaltimų. Stebėtojai neabejoja, kad palesti niečiai sulauks daugumos paramos, nors Izraelis bei Jungtinės Valstijos ir priešinasi. Prancūzija, Ispanija, Austrija bei Danija šiomis dienomis pranešė paremsiančios palestinie čius. Didžioji Britanija vakar pa reiškė per balsavimą susilaikysianti, nebent sulauktų daugiau garantijų. BNS, BBC inf.
13
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Geriausias planetos gitaristas – vėl Lietuvoje Vieno geriausių pasaulyje gitaris tų Al Di Meolos, vadinamo gitaros dievu, apsilankymas festivalyje „Kaunas Jazz“ – jau trečias.
Player“ skaitytojai keturis kartus muzikantą paskelbė geriausiu pa saulyje džiazo gitaristu.
2007 ir 2008 m. festivalyje „Kau nas Jazz“ koncertavęs amerikie čių gitaros virtuozas neseniai iš leido kritikų liaupsinamą albumą „Pursuit Of Radical Rhapsody“, atnaujino savo kolektyvą „World Sinfonia“: Al Di Meola (gitaros), Peo Alfonsi (pritarianti gitara), Fausto Beccalossi (akordeonas), Peteris Kaszas (būgnai), ir į festi valio sceną sugrįžta būdamas kū rybinių jėgų bei populiarumo vir šūnėje. Lotynų Amerikos muzikos, džiazo, roko ir klasikos atspin džiai, tobulas meistriškumas, stulbinantis grojimo greitis bei švarios, jausmingos improvizaci jos – tai išskirtiniai Al Di Meolos bruožai, dėl kurių žurnalo „Guitar
KUR? Vilniaus kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Gruodžio 7 d. 19 val. KIEK? 98 litai.
VD inf.
Organizatorių nuotr.
Dvi ŠMC parodos Šiuolaikinis meno centras (ŠMC) pristato Prancūzijos audiovizua linių studijų ir meno centro „Le Fresnoy“ kolekciją bei Bosnijos ir Hercegovinos menininkės Šej los Kamerić parodą.
Rytoj 18 val. ŠMC pristatoma paroda „Panorama 14. Rinkti niai darbai iš LE FRESNOY me no centro metinės parodos“. Jo je – multimedijų kūriniai, sukurti Prancūzijos audiovizualinių stu dijų ir meno centre „Le Fresnoy“. Parodai atrinktuose videomeno, fotografijos, animacijos darbuose bei garso, šviesos ir multimedijų instaliacijose tiriama, kaip naujos technologijos keičia tikrovės su vokimą. Taip pat rytojaus vakarą 18.30 val. atidaroma ir pirmą kartą Lie tuvoje pristatomos Bosnijos ir Hercegovinos menininkės Š.Ka merić personalinė paroda bei fil mų programa. Sumanymas pa
kviesti šią pasaulyje gerai žinomą menininkę kilo pamačius jos nau jausią filmą „1395 dienos be rau donos spalvos“ (2011 m.). Filmas be žodžių pasakoja apie Sarajavo apgulties (1992–1996 m.) įkalin tų gyventojų patirtis. Abi parodos veiks iki sausio pradžios. VD inf.
Organizatorių nuotr.
Staigmena vaikams „Skalvijos“ kino centras ir „Lėlės“ teatras paruošė šventinę staig meną vaikams – įsigiję bilietus į teatrą mažieji galės nemokamai lankytis ir „Karlsono kino“ sean suose.
„Skalvijos“ kasoje pateikę „Lė lės“ bilietą jie galės mėgautis ne komerciniu kinu vaikams – nuo veiksmo ir nuotykių filmo „Kro kodilai“ iki rinktinės animaci nių filmų programos „Kalėdinis Tindirindis“. Nors tėveliams bi lietus įsigyti reikės, kainos nesi kandžios. „Kalėdinė „Skalvijos“ ir „Lė lės“ dovana bus ne tik vertin ga pramoga vaikams, bet ir kino bei teatro pradžiamokslis, – ma no teatro „Lėlė“ vadovas Juozas Marcinkevičius. – Vaikai galės palyginti skirtingas kino ir teat ro raiškos priemones, jų formas, pasirinkti, kuri meno šaka arti
mesnė, arba lygia greta domėtis abiem. Juk teatro ir kino drau gystė tęsiasi nuo pat kino užuo mazgų.“ „Lėlė“ teatre vaikai galės rink tis – nerti į spalvingą „Aukso obelėlės, vyno šulinėlio“ pasaką, būti užburtiems „Baltų pasakų“ magijos ar dūkti „Grybų kare“. VD inf.
Kadras iš filmo
Pirmą kartą Lietu voje rengiamas Vil niaus universiteto (VU) Kultūros cent ro projektas „Klasi ka visiems“ gruo džio 8 d. į Šv. Jo nų bažnyčią kvie čia visus, pažįstan čius muzikos raštą ir mėgstančius dai nuoti, su VU kolek tyvais atlikti Wolf gango Amadeus Mozarto „Requiem“.
Populiarumas: R.Gelgotienė džiaugėsi, kad vos paskelbus sumanymą
per kelias dienas užsiregistravo per šimtą neprofesionalų, nors norin tiems atlikti tenorų ir bosų partijas vietų dar yra. Organizatorių nuotr.
W.A.Mozarto „Requiem“ atliks šimtai žmonių Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
„Jau seniai svajojau apie tokį pro jektą. Visada norėjosi universite tą padaryti kultūrinės edukacijos centru. Turime tris stiprius cho rus, kurie yra kaip pagrindas šio projekto, išaugusį VU kamerinį or kestrą, Šv. Jonų bažnyčią, kurioje telpa daug žmonių ir kuri akustiš kai tinkama tokiam sumanymui. Dar mane padrąsino, kai pamačiau, kad JAV, San Fransiske, vyksta pa našus renginys, Europoje apie to kį nesu girdėjusi“, – kaip kilo min tis imtis išties drąsaus edukacinio projekto, pasakojo VU chorų „Gau deamus“, „Virgo“, „Pro musica“ meno vadovė Rasa Gelgotienė. Ruošiantis koncertiniam vakarui nebus jokių išankstinių repetici jų. Jos vyks tą pačią dieną, bus mo komasi atskirų partijų, paskui bus repetuojama su solistais, orkest ru. Gruodžio 8-osios vakarą klau sytojams bus pristatytas unikalus ir vienintelis Lietuvoje tokio po būdžio koncertas – W.A.Mozarto „Requiem“, atliekamas ne muzikos
profesionalų, o visų į projektą užsi registravusių dalyvių ir VU chorų. Grieš VU kamerinis orkestras, dai nuos profesionalūs solistai Gunta Davidčuka (sopranas, Latvija), Nora Petročenko (mecosopranas), Min daugas Zimkus (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas). Diriguos VU chorų meno vadovė R.Gelgotienė.
Rasa Gelgotienė:
Apie Mozarto „Re quiem“ visada ma niau, kad tai yra nuo stabiai gražus kūrinys ir ne toks sudėtingas, kad negalėtų jo atlikti neprofesionalai.
„Apie Mozarto „Requiem“ visada maniau, kad tai yra nuostabiai gra žus kūrinys ir ne toks sudėtingas, kad negalėtų jo atlikti neprofesio nalai. Su mėgėjų chorais ne kartą
esu jį atlikusi. Gana greitai tekdavo tam pasiruošti ir pamačiau, kad gal dėl kūrinio gražumo, aiškumo, ge ros struktūros galima tai padaryti“, – kodėl pasirinko būtent šį kūrinį, sakė R.Gelgotienė. Projekto tikslas, pašnekovės tei gimu, – supažindinti žmones su klasikine muzika, paskatinti juos įsitraukti į chorinę veiklą, taip pat įvertinti savo gebėjimus. Pasak R.Gelgotienės, šis pirmas kartas – eksperimentinis, bet ji labai tikisi, kad viskas puikiai pa vyks ir ateityje bus galima šį pro jektą tęsti.
Informacija dalyviams Projekte gali dalyvauti visi norintys ir galintys dainuoti iš natų. Vienam balsui – šimtas žmonių. Vietų atlikti tenorų ir bosų partijas dar likę. Sop ranų ir altų jau užsirašė po šimtą. Re gistruotis galima e. paštu projektas@ klasikavisiems.lt arba telefonu 8 662 57 309. Renginys nemokamas.
14
ketvirtADIENIS, lapkričio 29, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? ŠMC kino salėje, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 18, 19.30 val., rytoj 19.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien, rytoj, gruodžio 1 d. 18.30 val. KIEK? 55–260 litų.
KUR? Bernardinų bažnyčioje, Maironio g. 10. KADA? Gruodžio 2d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
A.Meko paroda
Katedros atstatymas
Sakralinės muzikos valanda
Lietuviai puikiai pažįsta avangardinio kino pradininką Joną Meką. Jo brolis Adolfas ne tik dalyvavo kuriant daugelį J.Meko filmų, kar tu leido Niujorke populiarų žurnalą „Film Culture“, tačiau ir pats kūrė scenarijus, režisavo, fotografavo, dėstė Bardo koledže. Vilnie čiams pristatomi jo ir jo mokinių filmai.
„Visi žinome, kur ji stovi, bet ji pamiršta. Ji – tikėjimo namai. Bet tau tai reiškia daugiau – tai lyg tautos namai. Mūsų uždavinys – teisin gai tarti tuos žodžius, teisingai intonuoti“, – tvirtina režisierius Os karas Koršunovas, iškilius teatro menininkus suvienijęs atstatyti Justino Marcinkevičiaus katedrą.
Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, Jūratė Vizbarai tė (sopranas), Vladimiras Prudnikovas (bosas, nuotr.) atliks Wolf gango Amadeus Mozarto, Antonio Vivaldi, Johanno Sebastiano Bacho, Franzo Schuberto, George’o Friderico Händelio, Vytauto Miškinio, Vidmanto Bartulio ir kt. kūrinius.
KUR? „Forum Cinemas Akropolyje“, Ozo g. 25. KADA? Šiandien, rytoj 19.30, 22 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Iki rytojaus vakaro. KIEK? 3–5 litai.
KUR? Muzikos ir teatro akademijoje, Gedimino pr. 42. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
Geriausios pasaulio reklamos
Panevėžio krašto folkloras
Menas senuosiuose dvaruose
Pažintis su aborigenų instrumentu
Ar teko kada patirti jausmą, kai žiūrint reklamą nekyla noras perjungti kanalo? Šiandien geriau sios iš geriausių bus parodytos net trijuose kino teatruose – „Pasakoje“, „Forum Cinemas Vingyje“ ir „Akropolyje“.
10 muzikantų iš Panevėžio rajono, grojančių įvai riais instrumentais, pristatys tam kraštui būdin gą liaudišką muzikavimą. Tai – rugpjūtį vyku sios folkloro ekspedicijos po Panevėžio rajoną „derlius“.
Parodų ciklas „Menas senuosiuose dvaruose“ leis susipažinti su Europos jaunųjų tapytojų kū ryba įvairiose Lietuvos vietose. Vilniečiams pri statoma latvių dailininkės Viktorijos Valujevos (g. 1986 m.) paroda.
Portugalų muzikantas Rodrigo Viterbo pristatys Šiaurės Australijos aborigenų pučiamąjį instru mentą didgeridoo (didžeridą), priskiriamą natū ralaus medžio trimitams. Vyks ir paskaita, ir kon certas.
tv programa
LRT
6.00, 8.40 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 Knygų Kalėdos. Eglutės įžiebimo šventė Prezidentūroje. Tiesioginė transliacija. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.40 Sportas. 18.45 Orai. 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.05 Tautos aikštė. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida. 22.00 Loterija „Perlas“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. 23.35 Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Veidai (k).
LRT 16.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (4). 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.16 Mes – europiečiai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Visa menanti“ (N-7). 23.35 „Agentai“ (9) (N-7). 0.30 „V. Vizitas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.40 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.
LNK 15.55 val.
10.00 „Naisių vasara“. 11.00 „X faktorius“. 12.40 „Motina ir sūnus“. 13.10 Nuodėmių dešimtukas. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Paskutinė instancija. 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 20.30 Patys pačiausi. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Amerikietiška siaubo istorija“ (3). 1.00 „Lėlių namai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.00 „Taip. Ne“ (k). 10.00 Žmogus prieš gamtą. Kas liko už kadro (N-7) (k).
TV3 20.00 val.
11.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 12.00 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.16 Sportas. 18.19 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“. Tiesioginė diskusijų laida (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Ne gyvenimas, o pasaka!“ Visų žvaigždžių koncertas (1). 22.25 Trileris „Dviguba tapatybė“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.10 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Gimnazistai. 10.15 Girių takais. 10.55 Dok. f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. 14.00 Negaliu tylėti.
BTV 17.00 val.
15.00, 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (2) (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.45 Super L.T. (N-7). 19.45 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. (N-7). 23.35 Reporteris. 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Klaipėdos „Neptūnas“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Zgoželeco „Turow“. 16.45 LKL Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai“–„Neptūnas“. 18.30 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. III dalis. Tebus kiekvienas žingsnis – kelionės pabaiga. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“ . 21.15 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687ketvirtadienis, 58 503, +44 778 627 1449. Informacilapkričio 29, 2012 ja – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos
Siūlo darbą Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokywww.guobosbaldai.lt . Tel. bė –Skubiai žema kaina. reikalingos valytojos dirbti prekybos 8 656 69 099. centre IKI. Tel. 8 607 81 326. 760904 1049799
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų ir suvirintojų. Darbas Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086 (8–17 val.). www.blsantechnika.lt. turtą nekilnojamąjį
parduoda
1047487
Parduodamas kambarių inspekcijai butas PalanValstybinei dviejų kelių transporto prie gosSusisiekimo centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. ministerijos reikalingas darbuotojas Viešųjų pirkimų ir turto valdymo 8 603 62 096. 955765 skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms užimti. Išsamesnė informacija apie reikalavimus ir pagrindines funkcijas skelbiama interneto svetainėje www.vkti.gov.lt ir tel. (8 5) 235perkame 6104. mišką su žeme arba išsiBrangiai
perKa
1050987
kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Paslaugos
976056
A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
953105
Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto Statybos ir remonto bylaSienų, (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuogrindų apšiltinimas į oro tarpus. jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoEkovata, termoputa, poliuretanu, granulėriumi paskirta VERSLO VALDYMO IR RESmis. 1 kv. mUAB – nuo 7 Lt. Konsultuojame. GaTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo rantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. – V.Česonis, 8 686 83 541. Prašom iki 2012 8 689 68tel. 528. 1040083 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai Sveikatos ir grožio (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus Lapkričio–gruodžio mėnesiaispatvirtinandantų implantavimuitinkamai ir estetiniam plombavimui čių dokumentų įformintus nuorašus. nuolaida! Vilnius,arGynėjų g. 4. Tel. 8 Taip15 pat% prašom nurodyti, šių reikalavimų 686 12yra 157,užtikrintas, (8 5) 249 nurodyti, 6990. kokiu būdu įvykdymas 1037007 tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InPerka formacija tel./faks. (8 37) 229 886. Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje:961016 malkinius (1 ha – 5000 senus eglynus, beržyINFORMACIJA APIE Lt), TERITORIJŲ PLANAVIpušynusžemės (1 ha –sklypo, 10 000esančio Lt). Atsiskaito MĄ.nus, Parengtas Lvovo iš karto.Šnipiškių Tel. 8 688seniūnijoje, 82 727. g. 105A, Vilniuje, skly995108
po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paĮvairūs grindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kitadirektoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 01 2012 12 08 nuo 10 iki 10.302011 val. 08 Vilniaus detaliojo teritorijų planavimo organizator., Marijampolio sen., Akmeniškių k., Soriausdžiaus teisių1-oji ir pareigų sutartis Nr. 9 g. 7 ir 9,perdavimo SB „Sodžius“ skl. Nr.
ir 10 (kad. Nr. 4154/0227: ), bus ženklinamos sklypų ribos. SB „Sodžius“ skl. Nr. 11 savininkas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@ gmail.com, tel. 8 621 60 003. 1050638
2012 12 10 nuo 9 iki 9.30 val. Vilniaus m., Naujosios Vilnios sen., SB „Vilnelė“, skl. Nr. 421 (kad. Nr. 0101/0048:0848) bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0048:0809, mirusios savininkės Valentinos Jegorovos paveldėtojai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@gmail.com, tel. 8 611 31 242.
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8pasiūlymai 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 ArKarščiausi svajojate aplankyti Niujorką?kelionių Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Kelionių organizatorius šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo Lt Vilnius Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! A.Vienuolio g. 6,2964 LT-01104 Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Tel. (8 5) 231 3314. ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464Faks. Lt (8 5) 262 9120 nuo 125 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaleiskitės Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laive Baltijos KOKIA BUS ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVAKviečiame Jus į šventę Baltijos jūroje – Roži01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės NA? niai 80-tieji! saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226klausimas, Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt irmokamas Atrodo paprastas bet kartu ir suVakaro programa lietuvių kalba „Amberli-pakarėlį! dėtingas, nes šiais metais dovana fe“ koncertas! Vašingtonas nuo 2526 Lt Kalėdinė pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateiktaį iškainą išplaukimo uosto. yra būti kartu! Maitinimas ir gėrimai įskaičiuoti Bostonas 2588nuo Lt 105 Lt asm. Vietų skaičius ribotas.nuo ryto! Kalėdinisnuo kruizas Naujametinis kruizas 570 Lt asm. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
NAUJIEJI METAI LAIVE
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt Naujieji metai Romoje! Lėktuvu iš Vilniaus, KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS 5 d., gidoAUTOBUSU paslaugos nuo 996 Lt + 998 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (skrydis) Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje Kaprio sala – 1747autoLt– 175 Lt Naujametinės irir kalėdinės kelionės Muziejų naktis (05.19/20) busu: Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDOMS: Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šventinė kelionė į stebuklai Stokholmą, aplankant Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros Skansen 12.28–12.30 nuo 370 Lt nuo 1197 Ltparkąsala–Talinas Ryga–Saremos – 377 Lt Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija (poilsinė Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt mas – 437 Lt Kroatija nuo 990 Lt DunojausIŠvingis–Budapeštas – 627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas Amžinoji Roma – 1327 Lt nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Praha–Viena–Budapeštas – žaviosios Europos sostinės 627 Lt Malta – 904 Lt–(poilsinės) IŠ VARŠUVOS NAUJIEMS METAMS: Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Egiptas, Hurgada nuo 935 Paryžius–Disneilendas (Bambergas, Liuksemburgas, – 1397Lt Ispanija, Kosta Dorada Lt Bulgarija nuoNiurnbergas) 850 Lt – 999 Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Ispanija, Šri nuo 3500– 1108 Lt – Lanka 647 Lt Alikantė Graikija, Kos Gaujos prkas–Talinas–Tartu Kreta nuo 1170sala Lt – 1128 Lt – 377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarTurkija, Antalija – 1185 Lt Tunisas nuo lovy Varai) –770 667LtLt Bulgarija, – 1199 Lt SaksonijosBurgas Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Slidinėjimo kelionės Kroatija, Rijeka – 1279autobusu: Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt Turkija, Marmaris 1289LtLtLt Kruizas Nilu nuo–2038 Italija (Livinjo) 1490 Austrija, Šveicarija 1890 Lt 2423 Lt Bulgarija, Burgas – –1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. – 850 Kuba nuo IŠ 5853 Lt lėktuvu: LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Slidinėjimo kelionės Nauja kryptis: Bulgarija (Bansko) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt nuo 1194 Lt Andora – 1290 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Ltir Prancūzija (Aostos slėItalija, Šveicarija nis) – 1490 Lt Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Italija (Vialattea) – 1650 Lt ŠriLĖKTUVU Lanka –IŠ3500 Lt nuo: VILNIAUS IŠ VILNIAUS: Egiptas nuoLt1499 Lt; Tenerifė – 1719 Lt; IndiKreta – 1170 ja (Goa)Hurgada – 3419 Lt; JAE869 (Dubajus) – 3729 Lt; Egiptas, Lt Tunisas – Lt nuo Tailandas770 (Bankokas) – 3629 Lt. Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilKelionėsMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Graikija, – 99 Lt LĖKTUVUKreta IŠ VILNIAUS Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, sala – 1069 Lt ŽaidimųKos galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Mano pasaulis 595 Lt (poilsinės) nuo: Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės poilsiStovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ nės) 60 Lt dienai Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; Kryme „Saliut“ 1699 Lt – 2235 Lt AVIABILIETAI* Marokas – 2235 Lt; Ispanija AVIABILIETAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Pirkti internetu: www.lek.lt *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Juodkalnijoje 1899 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; TaliKELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas. Ryga–Stokholmas Spec. pasiūlymai: Klaipėda–Karlshamnas; AVIABILIETAI* Klaipėda–Kylis; Klaipėda–Zasnicas. Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt. Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
NEMOKAMI SKELBIMAI
1050421
1050534
1050757
skelbimai
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius skelbimai@vilniausdiena.lt
Informuojame, kad 2012 11 16 15 val. buvo atliekami žemės sklypo, proj. Nr. 1308-2, esančio Merešlėnų k., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame per 30 d. atsiliepti ir pateikti pastabas gretimo žemės sklypo, proj. Nr. 972-3, pretendentą. Rengėjas – VĮ „Valstybės žemės fondas“. Tel. 8 674 49 439, e. paštas utenavzf@gmail.com. UAB „Gabentas“ kreditoriams! Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1) 2012 m. gruodžio 13 d. 13 val. bus nagrinėjamas klausimas dėl bankrutavusios UAB „Gabentas“ pabaigos.
15
976256
Kelionių organizatorius Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeadresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
KASSI,
SA I KN
TA
RA S ND A!
F
e j u i n l Vi
O OT
N KO
S A V
A RS
S
A R A KU
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomas lietus. Šiandien vietomis gali lyti smarkiai. Temperatūra bus 4–7 laipsniai šilumos. Penktadienį lis, vietomis kris šlapdriba. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, dieną 0–4 laipsniai šilumos.
Šiandien, lapkričio 29 d.
+4
+5
+4
Telšiai
Šiauliai
+5
Klaipėda
Panevėžys
+6
Utena
+7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.15 15.58 7.43 16.44 8.48
334-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 32 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +6 Brazilija +29 Briuselis +6 Dublinas +4 Kairas +23 Keiptaunas +24 Kopenhaga +4
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+5 +8 –2 +5 +5 –3 +7 +2
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+7
Alytus
2–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+6
+5
+4
4
+4
+4
+1
–1
4
0
+1
0
–3
2
penktadienį
šeštadienį
Draugo diena Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena 1643 m. mirė italų kompozitorius Giakompozitorius Clau- como Puccini. dio Monteverdi. 1932 m. gimė Pran1797 m. gimė italų cūzijos prezidentas kompozitorius Gae- Jacques’as Chiracas. tano Donizetti. 1954 m. gimė Joelis 1802 m. gimė vokie- Coenas, amerikiečių čių poetas ir rašyto- režisierius, žinomas jas Wilhelmas Hauf- kaip vienas iš brolių fas. Coenų. 1901 m. gimė rašy- 2001 m. mirė britų 1910 m. gimė prozininkas, dratojas, prozininkas, grupės „The Beatmaturgas, vienas reikšmindramaturgas Juo- les“ narys, gitaristas giausių XX a. lietuvių literatūzas Grušas. George’as Harrisoros novatorių Antanas Škėma. 1924 m. mirė italų nas.
Šią savaitę laimėkite Jono Gardellio knygą „Apie Jėzų“.
Švedų rašytojo J.Gardellio knyga „Apie Jėzų“ nėra biografinė. Nuo kitų panašaus pobūdžio knygų ji skiriasi autoriaus užmoju parodyti, kaip Jėzaus mokymas, atsispindintis keturiose Evangelijose, keitėsi pagal Bažnyčios tikslus įvairiais jos gyvavimo laikotarpiais. Knyga nėra ir mokslinė, tačiau labai įdomi dėl istorinio Jėzaus, jo gyvenamo laiko ir aplinkos, žydų ir romėnų papročių vaizdavimo, Naujojo Testamento situacijų palyginimų su Senojo, aliuzijų į XXI a. žmogaus gebėjimus suvokti Dievą ir jį tikėti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Butvydė, Daujotas, Friderikas, Imantas, Saturninas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+6
+7
Praha +5 Ryga +2 Roma +13 Sidnėjus +33 Talinas –2 Tel Avivas +24 Tokijas +13 Varšuva +9
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių apsilankęs renginyje ar pabendravęs su seniai matytais bičiuliais. Sugebėsite operatyviai išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos kitų žmonių emocijos. Tačiau tai nesuteikia jums teisės kištis į aplinkinių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų santykiams su kolegomis ar valdžia gali pakenkti netikėtas konfliktas. Galimos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daug žalos. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. O jau rytoj visi nemalonumai bus praeityje. Liūtas (07 23–08 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Esate nepatenkintas gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jausitės laimingas ir įsimylėjęs. Tik būkite objektyvūs, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vandenis (01 21–02 19). Problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad gailėsitės pasirinkęs klaidingą kelią. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų. Juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.