2012-11-30 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 30, 2012

www.kl.lt

Klai­pė­dos val­džia no­ri nau­jo sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to.

J.Ber­na­to­niui Pre­zi­den­tū­ro­je ang­lų kal­bos „eg­za­mi­no“ lai­ky­ti ne­te­ko.

Miestas 2p.

Lietuva 5p.

280 (19 581)

Ha­gos tri­bu­no­las iš­tei­si­no Ko­so­vo eksp­rem­je­rą R.Ha­ra­di­na­jų.

Pasaulis 9p.

Ne­no­ri sirg­ti? Pirk čiu­ži­nį Jei­gu tu­ri­te pi­ni­gų, įmanoma iš­si­gy­dy­ ti ir ne­pa­gy­do­mas li­ gas. Taip galima su­ prasti išvedžiojimus žmo­nių, kurie klai­ pė­die­čiams siū­lo įsi­ gy­ti ne vie­ną tūks­ tan­tį li­tų kai­nuo­ jan­čius čiu­ži­nius.

Pla­tin­to­jai ti­ki­na, jog to­kių čiu­ži­nių Klai­ pė­do­je jau par­da­vė re­kor­diš­kai daug.

Kaina 1,30 Lt

„Lai­ky­ki­tės at­stu­mo nuo mik­ro­fo­no, kad ne­bū­tų pa­sek­mių.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liau­skas mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je įspė­jo po­li­ti­ką A.Grub­lį, ku­ris la­bai emo­cin­gai kal­bė­jo apie pa­ra­mą spor­tui.

10p.

Mies­to ta­ry­bo­je – per­mai­nos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Per pu­sant­rų me­tų iš Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos pa­si­trau­kė net treč­ da­lis po­li­ti­kų, ku­riuos klai­pė­die­ čiai bu­vo de­le­ga­vę į val­džią.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vie­nas iš aš­tuo­nių

Klai­pė­die­čiai sa­vo pa­što dė­žu­tė­se ap­ti­ko kvie­ti­ mų į me­di­ci­ni­nių pro­duk­ tų pri­sta­ty­mus, or­ga­ni­zuo­ja­ mus įvai­rio­se mo­kyk­lo­se.

Bū­si­miems ren­gi­nio da­ly­viams ža­da­ma pa­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie li­gas, kaip pa­ge­rin­ti sa­vi­jau­tą, pa­ teik­ti at­sa­ky­mus į rū­pi­mus klau­ si­mus, o kad žmo­nės ne­si­jaus­tų tuš­čiai lei­dę lai­ką, ma­ sinama do­va­nomis.

4

Išei­tis: vie­toj ma­sa­žų ir spor­to klai­pė­die­čiams bu­vo siū­lo­mi svei­ka­tą tel­kian­tys, bet ke­lis tūks­tan­čius li­tų

kai­nuo­jan­tys čiu­ži­niai.

Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga.

Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dau­ge­lis jų ta­ry­bos na­rio man­da­ to at­si­sa­kė dėl ne­su­de­ri­na­mų pa­ rei­gų.

Va­kar mies­to ta­ry­bos po­sė­dis pra­si­dė­jo iš­kil­min­ga ce­re­mo­ni­ja – pri­sie­kė dvi nau­jos na­rės.

Mies­to ta­ry­bos na­rės tei­ses ir pa­ rei­gas įgi­jo 38 me­tų Ju­li­ja Pliu­tie­nė, ku­ri pa­kei­tė į Sei­mą dirb­ti išė­ju­sią Iri­ną Ro­zo­vą.

J.Pliu­tie­nė pri­klau­so par­ti­jai „Ru­sų al­jan­sas“.

Po­l i­t i­k ės an­ke­to­je nu­ro­dy­ta, kad ji dir­ba bend­ro­vės „Klai­pė­ dos au­to­bu­sų par­kas“ Pla­na­vi­mo ir kont­ro­lės sky­riaus vir­ ši­nin­ke.

2

2

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 30, 2012

miestas At­liks tes­tą

Pa­kė­lė kai­ną

Pi­ni­gai – skry­džiui

Šeš­ta­die­nį tra­di­ciš­kai bus mi­ ni­ma Pa­sau­li­nė mi­ru­sių­jų nuo AIDS die­na. Ta pro­ga klai­pė­ die­čiai ne­mo­ka­mai ga­lės pa­ si­tik­rin­ti, ar nė­ra ŽIV ne­šio­to­ jai. Šiai die­nai pa­mi­nė­ti skir­tas ren­gi­nys vyks At­gi­mi­mo aikš­ tė­je nuo 12 iki 18 val. Ren­gi­nio me­tu iš žva­kių bus su­dė­lio­tas kas­pi­nė­lis.

Nuo ki­tų me­tų Klai­pė­do­je pa­ brangs vers­lo liu­di­ji­mai – po­li­ ti­kai va­kar pa­tvir­ti­no jų kai­nas ir as­me­nų gru­pes, ku­riems bus su­teik­ta 50 pro­c. leng­va­ ta. Vers­lo liu­di­ji­mas bet ko­kiai veik­lai me­tams kai­nuos 1530 li­tų, šie­met kai­na bu­vo 1400 li­ tų. Jie pa­bran­go, nes iki 850 li­ tų pa­di­dė­jo mi­ni­ma­li al­ga.

Vos vie­nas mies­to ta­ry­bos na­ rys pa­si­prie­ši­no pla­nams iš biu­ dže­to Pa­lan­gos oro uos­tui skir­ti 135 tūkst. li­tų, kad at­si­ras­tų nau­ jas skry­dis į Lon­do­ną. Pi­gių skry­ džių avia­kom­pa­ni­jos vi­lio­nėms, ku­ri į Lon­do­ną skrai­din­tų du kar­ tus per sa­vai­tę, rei­kia 400 tūkst. li­tų. Li­ku­sią da­lį pri­dės ki­tos ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bės.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­b ė. Šian­d ien 10 val. mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas su­ si­t iks su Klai­pė­do­je iš­r ink­tais Sei­mo na­riais.

Ren­gi­nys. Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos vai­ kų lais­va­lai­kio cent­re vyks ru­dens gė­ ry­bių kon­kur­sas ir mu­gė, skir­ta Meln­ ra­gės ir Gi­ru­l ių bend­ruo­me­nei.

Me­dus. Ry­toj 13 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le-bend­ ruo­me­nės na­muo­se vyks su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos bi­ti­nin­k ų są­jun­gos pre­zi­ diu­mo na­r iu dr. Vy­tau­t u Sa­l in­ka. Jo me­tu bus pa­teik­ta nau­din­ga in­for­ma­ ci­ja apie lie­tu­viš­ką me­dų.

Val­džia įsi­gei­dė nau­jo pa­sta­to Klai­pė­dos val­džios ko­ri­do­riuo­se vėl ėmė klai­džio­ti nau­jo ir šiuo­lai­kiš­ ko pa­sta­to sta­ty­bų idė­ja. Jis esą ga­lė­ tų iš­kil­ti prie uos­ta­ mies­čio are­nos.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Dis­ku­si­ja. Ki­tą pir­ma­d ie­n į 17 val. sa­ vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je, esan­čio­je tre­čia­me aukš­te, vyks dis­ku­si­ja „Mies­ tie­č ių in­dė­l is įgy­ven­d i­nant svei­ko mies­to mi­si­ją“. Jo­je bus ap­žvelg­ti klau­ si­mai, su­si­ję su svei­ko mies­to vi­zi­ja ir pro­jek­to įgy­ven­d i­n i­mo ei­ga. Klai­pė­ die­čiai ak­t y­v iai kvie­čia­m i da­ly­vau­t i dis­ku­si­jo­je.

Vers­las. Gruo­džio 4 d. 13 val. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je vyks se­ mi­na­ras „Vers­lo var­tai – gauk lei­d i­mą grei­čiau“. Ren­g i­n io tiks­las – Ne­r in­gos gy­ven­to­jams pri­sta­ty­ti Pas­lau­gų ir ga­ mi­n ių kon­tak­t i­n į cent­rą www.vers­lo­ var­tai.lt bei nau­do­ji­mo­si juo ga­l i­my­ bes: elekt­ro­n i­ne vers­lo pla­no skai­ čiuok­le, klau­s i­my­n ais, pra­ne­š i­mų dė­ž u­te, elekt­ro­n i­n iu pa­ra­š u, grei­t a do­k u­men­t ų pa­tei­k i­mo ga­l i­my­be Ne­ rin­gos ir ki­toms sa­v i­val­dy­bėms lei­d i­ mams, li­cen­ci­joms gau­t i bei ki­ta nau­ din­g a in­for­m a­c i­j a vers­lo pra­d žiai, plėt­rai ir ne tik.

Pa­ro­da. Gruo­d žio 5 d., tre­čia­d ie­n į 17 val. I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­jo­je bib­l io­te­ ko­je bus ati­da­ry­ta fo­to­me­ni­nin­ko Sau­ liaus Jo­ku­žio dar­bų pa­ro­da „Lai­ko ato­ dan­gos“.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Vin­cen­ta Da­nu­tė Per­m i­n ie­nė (g. 1935 m.), Al­bi­ nas Jo­n i­kas (g. 1938 m.), Sta­sė Ka­va­ liaus­k ie­nė (g. 1940 m.), Vla­d i­m ir Čer­ nov (g. 1953 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Do­m i­cė­lė Da­nu­tė Sta­siu­v ie­nė, Piotr Pet­rov, Vin­cen­ta Da­nu­tė Per­mi­nie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 7 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 55 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si aukš­tu krau­jos­pū­d žiu, gal­vos svai­ gi­mu, pil­vo skaus­mais. Me­d i­kai į pa­ gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­se gu­l in­t iems ne­blai­viems as­me­nims.

v.spuryte@kl.lt

To­kią idė­ją va­kar mies­to ta­ry­ bos po­sė­dy­je gar­siai iš­sa­kė po­li­ti­ kė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė, kai bu­vo svars­to­mas klau­si­mas dėl Lie­pų g.

7 esan­čio pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos ir pri­tai­ky­mo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos veik­lai. Šia­me pa­sta­te da­bar yra įsi­kū­rę mu­zie­ji­nin­kai, ta­čiau ki­tais me­tais jie iš­si­kraus­tys.

To­dėl po­li­ti­kų ir bu­vo pra­šo­ma lei­di­mo pa­sta­tą, ku­ris pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, re­konst­ruo­ti, kad į jį ga­lė­tų įsi­kel­ti val­di­nin­kai.

Pre­li­mi­na­ri re­konst­ruk­ci­jos są­ ma­ta – apie 3,3 mln. li­tų. Pas­ta­ to val­di­nin­kams esą rei­kia, nes jie

Iš­lai­dos: Lie­pų g. 7 esan­čio pa­sta­to pri­tai­ky­mas sa­vi­val­dy­bės veik­lai kai­nuos per 3 mln. li­tų.

jau ne­be­su­tel­pa esan­čia­me Lie­ pų g. 11. Be to, kai ku­rie sky­riai yra iš­si­bars­tę po dar ke­lis pa­sta­ tus, už ku­rių vie­ną net rei­kia mo­ kė­ti nuo­mą. „Tiek ši­tas, tiek anas pa­sta­tas mo­ra­liai yra pa­se­nę ir tik­rai ne­ tin­ka sa­vi­val­dy­bės funk­ci­joms.

Gal jau tik­rai lai­kas bū­tų pa­gal­vo­ ti apie nau­jo ir šiuo­lai­kiš­ko sa­vi­ val­dy­bės pa­sta­to, ku­ria­me tilp­tų vi­si dar­buo­to­jai, sta­ty­bas. Tuo­ met ne­be­rei­kė­tų mė­ty­ti pi­ni­gų re­ konst­ruk­ci­joms“, – gar­siai svars­tė R.Sta­še­vi­čiū­tė.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė:

Tiek ši­tas, tiek anas pa­sta­tas mo­ra­liai yra pa­se­nę ir tik­rai ne­tin­ka sa­vi­val­dy­ bės funk­ci­joms.

Po­li­ti­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius pri­mi­nė, jog idė­ja sta­ty­ti nau­ją sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­tą yra ga­na se­na,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ku­ri kart­kar­tė­mis vėl pri­si­me­na­ ma. Jis neat­me­tė ga­li­my­bės, kad to­kią idė­ja rei­kia svars­ty­ti rim­tai.

Mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka taip pat abe­jo­jo, ar Lie­ pų g. 7 esan­čia­me pa­sta­te rei­kė­tų įkur­din­ti val­di­nin­kus. „Juk tas pa­ sta­tas toks gra­žus, tad ir bran­giai kai­nuo­ja. Gal jį ge­riau par­duo­ti?“ – sam­pro­ta­vo po­li­ti­kas.

Ta­čiau ga­liau­siai po­li­ti­kai nu­ spren­dė Lie­pų g. 7 pa­sta­tą ki­tais me­tais re­konst­ruo­ti ir į jį per­kel­ti val­di­nin­kus, ku­rie ne­be­tel­pa gre­ta esan­čia­me pa­sta­te.

Mies­to ta­ry­bo­je – per­mai­nos

Mies­to ta­ry­bos po­sė­ 1 dy­je taip pat pri­sie­ kė Li­be­ra­lų są­jū­džio na­rė Li­na

Skrups­ke­lie­nė. Ji užė­mė Eu­ge­ni­ jaus Gent­vi­lo vie­tą, nes jis bu­vo iš­ rink­tas į Sei­mą ir nu­spren­dė dirb­ ti par­la­men­te.

E.Gent­vi­lą ga­lė­jo pa­keis­ti Klai­pė­ dos so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro di­ rek­to­rė Dia­na Stan­kai­tie­nė, nes ji bu­vo pir­mo­ji są­ra­še par­ti­jos na­rių, ne­pa­te­ku­sių į mies­to ta­ry­ba. Ta­čiau D.Stan­kai­tie­nė man­da­to at­si­sa­kė, nes jos dar­bas yra ne­su­de­ri­na­mas su mies­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis.

27 me­tų L.Skrups­ke­lie­nė yra bai­gu­si po­li­ti­kos moks­lus. Ji dir­bo Sei­mo na­rio pa­dė­jė­ja. Šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­ba į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko praė­ju­sių me­tų ba­lan­dį. Dar iki pir­mo­jo po­ sė­džio man­da­to at­si­sa­kė tuo­me­tis Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Klai­pė­do­je An­ta­nas Bo­sas. Prie­žas­tis – par­ti­ ja ga­vo per ma­žai vie­tų mies­to ta­ ry­bo­je ir ne­ga­lė­jo for­muo­ti val­dan­ čio­sios dau­gu­mos.

Li­be­ral­cent­ris­tė Ju­di­ta Si­mo­na­ vi­čiū­tė man­da­to at­si­sa­kė, nes bu­ vo iš­rink­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re, Li­be­ra­

Po­ky­čiai: J.Pliu­tie­nė ir L.Skrups­ke­lie­nė mies­to ta­ry­bo­je pa­kei­tė į Sei­mą iš­rink­tus sa­vo par­ti­jų at­sto­vus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lų są­jū­džio na­rė Ali­na Ve­ly­kie­nė ir „Ru­sų al­jan­so“ at­sto­vas iš ta­ry­bos pa­si­trau­kė, nes bu­vo pa­skir­ti J.Si­ mo­na­vi­čiū­tės pa­va­duo­to­jais. Į mies­to ta­ry­bą iš­rink­ta „Ru­ sų al­jan­so“ ly­de­rė Klai­pė­do­je Ta­ ma­ra Lo­chan­ki­na man­da­to at­si­sa­

kė po pir­mo­jo po­sė­džio, ją tu­rė­jęs pa­keis­ti Ole­gas Fo­mi­nas į mies­ to ta­ry­bą ei­ti ne­no­rė­jo, to­dėl bu­ vo pra­leis­tas ei­lė­je ir jo vie­tą užė­ mė Alek­sand­ras Mi­chai­lo­vas.

Kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis iš mies­to ta­ry­bos pa­si­trau­kė per­nai

va­sa­rą, nes bu­vo iš­rink­tas į Sei­mą, o Ro­lan­das Bra­žins­kas man­da­to at­si­sa­kė, nes iš­vy­ko dirb­ti į Ki­ni­ją – Lie­tu­vos su­si­sie­ki­mo ata­šė šio­ je ša­ly­je.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je yra 31 na­rys.

3

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 30, 2012

miestas

Se­na­mies­čiui siū­lys ma­žes­nius kon­tei­ne­rius Ban­dant su­si­vok­ti, ku­ris pu­siau po­že­mi­nių šiukš­lių dė­žių mo­de­ lis bū­tų tin­ka­miau­sias uos­ta­mies­čiui, mies­te įreng­tas dar vie­ nas ban­do­ma­sis kon­tei­ne­ris.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kon­tei­ne­rius kels lif­tai

J.Ja­no­nio gat­vės vi­du­ry­je ne­se­ niai at­si­ra­do du pran­cū­zų įmo­nės „Ecol­lect“ kon­tei­ne­riai. Šia gat­ ve vaikš­ti­nė­jan­tys klai­pė­die­čiai jau ku­rį lai­ką smal­sa­vo, kas yra šis įren­gi­nys. Bend­ro­vei at­sto­vau­jan­ tis Jo­nas Dre­je­ris tei­gė, kad šios konst­ruk­ci­jos kon­tei­ne­riai ga­li bū­ti komp­lek­tuo­ja­mi įvai­riai: gre­ta bui­ ti­nių at­lie­kų talpos ga­li bū­ti įreng­ tos ke­lios ki­tos, skir­tos iš­rū­šiuo­ toms šiukš­lėms. Ši po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių aikš­ te­lė yra sep­tin­to­ji iš nu­ma­ty­tų aš­ tuo­nių ban­do­mų­jų. Ji ypa­tin­ga tuo, kad po že­me įreng­to­je tal­pyk­lo­je sta­to­mi mums jau įpras­ti 0,7 kub. met­ro tal­pos plas­ti­ki­niai kon­tei­ne­ riai su ra­tu­kais. Kai tal­pa yra pil­na, spe­cia­lus lan­ge­lis ant įren­gi­nio iš ža­lio pa­si­kei­čia į rau­do­ną spal­vą, o kon­tei­ne­rio dang­tis ne­beat­si­da­ro. Šiuos kon­tei­ne­rius į pa­vir­šių iš­ke­

lia ne­su­dė­tin­ga įran­ga, pri­me­nan­ti lif­tą. Pa­kė­li­mo me­cha­niz­mas mai­ ti­na­mas 12 vol­tų ba­te­ri­jo­mis, ku­ rias at­si­ve­ža at­lie­kas iš­ga­be­nan­tys dar­buo­to­jai.

Kol kas ži­nių, kad dar va­sa­rą įreng­ti ki­ti ban­do­mie­ji kon­ tei­ne­riai bū­tų su­lū­ žę, ne­gau­ta.

Nau­jų ma­ši­nų ne­rei­kės

To­kiam įren­gi­niui ap­tar­nau­ti ne­ rei­kė­tų at­ski­ro trans­por­to, bū­tų ga­li­ma nau­do­ti mums jau įpras­tus au­to­mo­bi­lius. Be to, pran­cū­ziš­ki kon­tei­ne­riai bū­tų tin­ka­mi įreng­ti cent­ri­nė­je mis­to da­ly­je bei se­na­ mies­ty­je, kur sun­ku įva­žiuo­ti di­ džiu­lėms ma­ši­noms.

Ant­že­mi­nė kon­tei­ne­rių da­lis ga­ li bū­ti plas­ti­ki­nė ar­ba pa­ga­min­ta iš plie­no, be to, spal­vi­niu po­žiū­riu

Se­niū­nai­čiai eti­ką pa­ver­tė po­li­ti­ka Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Se­niū­nai­čiai iš­si­rin­ko sa­vo at­sto­ vus, ku­riuos de­le­guos į po­li­ti­kų el­ge­sį kont­ro­liuo­jan­čią Eti­kos ko­ mi­si­ją. Ta­čiau vis­kas ne taip jau pa­ pras­ta: nors for­ma­liai se­niū­nai­čiai yra bend­ruo­me­nės at­sto­vai, ta­čiau dau­gu­ma jų pri­klau­so ku­riai nors po­li­ti­nei par­ti­jai.

Mies­to ta­ry­ba dar per­nai pa­va­sa­rį pa­tvir­ti­no Eti­kos ko­mi­si­jos su­dė­tį – aš­tuo­nis mies­to ta­ry­bos na­rius ir nu­ma­tė, jog ko­mi­si­jo­je dar tu­ri bū­ ti pen­ki bend­ruo­me­nės at­sto­vai.

Klai­pė­die­čiams iš­si­rin­kus se­niū­ nai­čius, pa­sta­rų­jų pa­pra­šy­ta pen­ kis sa­vo at­sto­vus de­le­guo­ti į Eti­ kos ko­mi­si­ją.

Nors ir bu­vo ape­liuo­ta, kad į Eti­ kos ko­mi­si­ją tu­rė­tų bū­ti de­le­guo­ ja­mi tie se­niū­nai­čiai, ku­rie ne­ prik­lau­so jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai, bend­ruo­me­nių at­sto­vai į tai ne­ krei­pė dė­me­sio.

Į Eti­kos ko­mi­si­jos na­rius pre­ ten­da­vo 10 se­niū­nai­čių, iš ku­rių tik vie­na ne­prik­lau­so jo­kiai po­li­ti­ nei par­ti­jai.

Suei­go­je bal­suo­ta ir nu­spręs­ta į Eti­kos ko­mi­si­ją de­le­guo­ti Ban­du­žių se­niū­nai­tę Li­gi­tą Girs­kie­nę, Pa­ma­ rio – Re­gi­ną Ro­zenb­lat, Ait­va­ro – Da­rių Sa­dec­ką, Lau­ki­nin­kų – Ire­ną Gai­liu­tę, Va­ka­rų – Ka­ro­lį Stan­kų.

R.Ro­zenb­lat ir D.Sa­dec­kas yra Li­be­ra­lų są­jū­džio na­riai, o I.Gai­ liu­tė ir K.Stan­kus pri­klau­so Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai.

Iki šiol Eti­kos ko­mi­si­jo­je bu­vo aš­tuo­ni na­riai – po vie­ną po­li­ti­ką iš kiek­vie­nos par­ti­jos, tu­rin­čios sa­ vo na­rių mies­to ta­ry­bo­je.

Ko­mi­si­jo­je dir­bo ir I.Ro­zo­va, ku­ri mies­to ta­ry­bą iš­kei­tė į Sei­mą.

Anot mies­to ta­ry­bos sek­re­to­ rės Vai­dos Žvi­kie­nės, ar­ti­miau­siu me­tu bus nu­spręs­ta, kas šią po­li­ ti­kę Eti­kos ko­mi­si­jo­je pa­keis.

Se­niū­nai­čių, de­le­guo­ja­mų į Eti­ kos ko­mi­si­ją, kan­di­da­tū­roms taip pat tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba.

Pa­kvietė pas po­pie­žių Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ir mies­to ta­ry­bos na­riai su­lau­kė ne­ti­kė­to kvie­ti­mo – da­ly­ vau­ti pi­lig­ri­mi­nė­je ke­lio­nė­je į Ro­ mą, kur pla­nuo­ja­mas su­si­ti­ki­mas su po­pie­žiu­mi Be­ne­dik­tu XVI.

To­kį kvie­ti­mą ket­vir­ta­die­nį iš mies­to ta­ry­bos po­sė­džio tri­bū­nos iš­sa­kė Klai­pė­dos de­ka­nas, ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius. Ši ke­lio­nė bū­tų vie­nas iš Že­mai­ čių krikš­to 600 me­tų ju­bi­lie­jaus pa­mi­nė­ji­mo ren­gi­nių. Toks ju­bi­ lie­jus bus mi­ni­mas ki­tais me­tais. „No­rė­tu­me, kad į pi­lig­ri­mi­nę ke­

lio­nę vyk­tų 600 žmo­nių iš Že­mai­ ti­jos – jos sa­vi­val­dy­bių me­rai, ta­ ry­bų na­riai, ki­ti gar­būs pi­lie­čiai.

Kvie­čiu pri­si­dė­ti ir vi­sus Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos na­rius“, – ra­ gi­no V.Vik­to­ra­vi­čius.

Nu­ma­to­ma, jog Ro­mo­je ke­liau­ to­jai vie­šė­tų ke­tu­rias die­nas – ne tik su­si­tik­tų su po­pie­žiu­mi, bet ir ap­lan­ky­tų vi­sas svar­bias šven­tas vie­tas. Ke­lio­nės koor­di­na­to­riu­mi Klai­pė­do­je pa­skir­tas mies­to ta­ry­ bos na­rys Ne­ri­jus Ča­pas. Pi­lig­ri­mi­ nė ke­lio­nė į Ro­mą nu­ma­to­ma ki­tų me­tų va­sa­rą. „Klaipėdos“ inf.

juos įma­no­ma de­rin­ti prie gat­vės ko­lo­ri­to. Ga­min­to­jų at­sto­vas tei­gė, kad Lie­tu­vo­je to­kio ti­po kon­tei­ne­ riai iš­ban­do­mi pir­mą kar­tą. Jų ga­ mi­nius pla­čiai nau­do­ja ne tik Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bės, bet ir Nor­ve­gi­ ja, bend­ro­vė tu­ri klien­tų ir Al­pė­se.

Kol kas ži­nių, kad dar va­sa­rą įreng­ti ki­ti ban­do­mie­ji kon­tei­ne­ riai bū­tų su­lū­žę, ne­gau­ta. Prie­šin­ gai, klai­pė­die­čiai džiau­gia­si nau­jo­ve ir lau­kia, ka­da vi­sa­me mies­te ant­že­ mi­nius kon­tei­ne­rius pa­keis dau­giau šva­ros ir es­te­ti­kos mies­tui teik­sian­ tys po­že­mi­niai at­lie­kų įren­gi­niai.

Dar vie­nas ban­do­ma­sis kon­tei­ ne­ris ne­tru­kus tu­rė­tų at­si­ras­ti Dra­ gū­nų kvar­ta­le.

Pra­dės gy­ven­to­jų ap­klau­są

Jau gruo­dį ke­ti­na­ma pra­dė­ti gy­ ven­to­jų ap­klau­są, tad klai­pė­die­ čiai tu­rė­tų ne­nus­teb­ti, kai, atė­ję at­si­kra­ty­ti šiukš­lių, bus klau­sia­mi apie ban­do­muo­sius kon­tei­ne­rius. „Kas­kart ap­žiū­ri­nė­da­mi vis nau­ jus kon­tei­ne­rius įsi­ti­ki­na­me, kad

Pa­to­gu­mas: cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je pran­cū­zų ga­min­to­jai siū­lo nau­

do­ti ne­di­de­lės tal­pos po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius.

to­bu­lin­ti šią įren­gi­nių sri­tį ga­li­ ma be ri­bų, o tech­no­lo­gi­jos be ga­lo grei­tai to­bu­lė­ja“, – tei­gė Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro ana­li­ti­kas Ar­vy­das Pie­pa­lius.

Ki­tų me­tų va­sa­rą sa­vi­val­dy­bė yra nu­ma­čiu­si pra­dė­ti po­že­mi­nių

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ir pu­siau po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių pir­ki­mo pro­ce­dū­ras. Grei­čiau­siai Klai­pė­do­je at­si­ras ke­lių ti­pų kon­ tei­ne­rių, nes gy­ve­na­muo­siuo­se ra­ jo­nuo­se bei se­na­mies­ty­je yra skir­ tin­gi po­rei­kiai bei ga­li­my­bės įreng­ti to­kias at­lie­kų tal­pyk­las.

4

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 30, 2012

miestas

Ne­no­ri sirg­ti? Pirk čiu­ži­nį Ant kvie­ti­mo fi­gū­ruo­ja 1 ke­lių far­ma­ci­nių kom­ pa­ni­jų ženk­lai.

Die­nos me­tu nu­ro­dy­tu lai­ku – mo­kyk­los ak­tų sa­lė pus­tuš­tė. Prie du­rų en­tu­zias­tin­gai pa­si­tin­ka mer­ gi­na ir jau­nuo­lis, ku­rie už­si­ra­šo atė­ju­sio­jo duo­me­nis, rei­ka­lin­gus norint da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je.

Prie­šais di­džiu­lį sta­lą, nu­krau­tą mais­to pa­pil­dais, įvai­rio­mis me­di­ ci­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, sa­lė­je sė­di vos še­ši pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Or­ga­ni­za­to­riai ne­si­sku­bi­na pra­ dė­ti ren­gi­nio, nors praė­jo ne­ma­žai lai­ko nuo skelb­tos jo pra­džios. Pa­ ga­liau pa­si­ro­dęs jau­nas vy­ras ne­ gau­siai su­si­rin­ku­siuo­sius in­for­ ma­vo, kad įpras­tai su­si­ren­ka daug žmo­nių. Bet jei­gu jų bū­na ma­žai, ren­gi­nys tie­siog neį­vyks­ta. Šį­kart su­si­rin­ku­sie­siems bu­vo pa­da­ry­ta išim­tis. Vy­ru­kas pri­si­ sta­to esąs me­di­ci­ni­nės pa­skir­ties spe­cia­lis­tas.

Pa­si­ro­do, to­kių Lie­tu­vo­je esa­ma vos aš­tuo­ni.

Rei­kė­tų mie­go­ti nuo­gam

Spe­cia­lis­tas pa­že­ria kra­ti­nį įvai­rių me­di­ci­ni­nių ži­nių – po tru­pu­tį pa­ pa­sa­ko­ja apie šir­dies veik­lą, paaiš­ ki­na apie Par­kin­so­no li­gą, fi­zi­nio krū­vio nau­dą.

Gal ieš­ko­d a­m as kon­tak­to su ty­lin­čiais žiū­ro­vais, jis kart­kar­ tė­mis pa­tik­rin­da­vo šių ži­nias ar­ ba per­klaus­da­vo, ar te­ko apie tai gir­dė­ti.

Iš in­for­ma­ci­jos gau­sos la­biau­ siai įstri­go spe­cia­lis­to žo­džiai apie prie­tai­sų sklei­džia­mus elekt­ ro­mag­ne­ti­nius lau­kus. Vy­ru­kas paaiš­ki­na, kad bū­tent dėl šios prie­ žas­ties pro­sta­tos vė­žiu daž­niau­siai ser­ga elekt­ri­kai (tie­sa, dien­raš­čio

kal­bin­tas gar­sus uro­lo­gas Rai­mun­ das Venc­kus vė­liau šį tei­gi­nį pa­nei­ gė – S.L.) Stai­ga spe­cia­lis­tas pra­de­da pa­sa­ ko­ti apie fi­zi­nio ak­ty­vu­mo nau­dą.

Jis pa­ti­ki­no, kad jei kas­dien nu­bėg­ si­me po pen­kis ki­lo­met­rus, po me­ tų jam pa­dė­ko­si­me už ge­res­nę sa­ vi­jau­tą.

Ta­č iau ne­t ru­k us pa­s iū­ly­m ą ak­ty­v iau gy­ven­t i vy­ras pa­n ei­ gia, pri­sta­ty­da­mas čiu­ži­nį, iki tol ­slėp­tą po už­tie­sa­lu. Jis paaiš­ki­na, kad čiu­ži­nio pa­vir­šius pa­deng­tas me­ri­no­sų vil­na, ki­tas sluoks­nis – be­s iū­l is, ap­d o­ro­tas inf­ra­rau­

Lai­min­ga­jai – vy­res­ nio am­žiaus mo­te­ riai – bu­vo įteik­ta lė­lė, o vi­siems li­ku­siems – mais­to pa­pil­dų do­zė še­šioms die­noms.

do­n ai­s iais spin­d u­l iais. Čiu­ž i­ nio apa­čio­je – siau­ras po­ro­lo­no sluoks­nis.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, ant ši­to čiu­ ži­nio mie­gan­čiam nuo­gam žmo­gui ne­rei­kės nei spor­to, nei ma­sa­žų, bet jis vis tiek jau­sis svei­kas. Po il­ gų iš­ve­džio­ji­mų jis dar pri­dū­rė, kad čiu­ži­nys itin nau­din­gas ser­gan­tie­ siems vė­žiu ar to­kio­mis neiš­gy­do­ mo­mis li­go­mis kaip cuk­ri­nis dia­ be­tas, Par­kin­so­no li­ga.

Už at­si­lie­pi­mą tai­ko nuo­lai­dą

Su­si­do­mė­jus ste­buk­lin­go­jo čiu­ži­ nio kai­na, vy­ru­kas į šį klau­si­mą at­ sa­kė ne iš­kart. Po vėl pa­si­kar­to­ju­sių

iš­ve­džio­ji­mų ir min­ties šuo­lių, kai­ ną vis dėl­to pa­sa­ko – apie 5 tūkst. li­tų. Prik­lau­so­mai nuo dy­džio.

Po ku­rio lai­ko ši kai­na nu­kren­ta ir čiu­ži­nį pa­siū­lo­ma įsi­gy­ti vos ne pus­vel­čiui – už 1,6 tūkst. li­tų, ta­ čiau su vie­na są­ly­ga. Po me­tų nuo čiu­ži­nio įsi­gi­ji­mo bend­ro­vės at­ sto­vams rei­kės pa­ra­šy­ti at­si­lie­pi­ mą apie jo po­vei­kį.

Pa­mo­ja­vęs šūs­niu į ap­lan­ką su­ seg­tų at­si­lie­pi­mų, vy­ru­kas pa­ti­ki­ na, kad jų jau pa­kan­ka­mai su­rink­ta.

Jis pa­ra­gi­no ne­dels­ti ir kuo sku­ biau įsi­gy­ti čiu­ži­nį. Mat kuo dau­ giau žmo­nių jį nu­si­per­ka, tuo la­ biau di­dė­ja kai­na.

Klai­pė­die­čiai per­ka no­riai?

Ats­to­vas pa­ti­ki­no, kad per ke­ lias sa­vai­tes šių čiu­ži­nių jau įsi­gi­ jo maž­daug tūks­tan­tis klai­pė­die­ čių. Ta­čiau vie­nai mo­te­riai pa­no­rus iš pir­mų lū­pų iš­girs­ti čiu­ži­nį įsi­gi­ ju­sio klai­pė­die­čio nuo­mo­nę, vy­ras nie­ko konk­re­taus neat­sa­kė.

Per­ž iū­r ė­j us žmo­n ių pa­l ik­t us at­si­lie­pi­mus, į akis kren­ta do­mi­ nuo­jan­tys ra­jo­nų ar ma­žų mies­ te­lių pa­va­di­ni­mai, taip pat brai­ žas, pri­me­nan­tis se­no žmo­gaus ra­šy­se­ną.

Kai ku­rie pri­sta­ty­mo da­ly­viai ban­dė įkal­bė­ti čiu­ži­nį duo­ti iš­ban­ dy­ti ku­riam lai­kui ne­mo­ka­mai. Tu­ rin­tys pa­tir­ties to­kiuo­se ren­gi­niuo­ se žmo­nės ti­ki­no, kad ki­ti agen­tai mė­ne­siui ne­mo­ka­mai duo­da mag­ ne­ti­nius ak­me­nu­kus.

Už kant­ry­bę 1,5 val. tru­ku­sia­me ren­gi­ny­je lai­min­ga­jam ati­te­ko pri­ zas. Lai­min­ga­jai – vy­res­nio am­ žiaus mo­te­riai – bu­vo įteik­ta lė­lė, o vi­siems li­ku­siems – mais­to pa­ pil­dų do­zė še­šioms die­noms.

Ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė

Me­di­ci­ni­nės pa­skir­ties pro­duk­ tus pri­sta­čiu­sios bend­ro­vės „Tor­ pol Bal­ti­ja“ at­sto­vė, ne­pa­no­ru­si pa­sa­ky­ti sa­vo pa­var­dės, iš pra­džių at­si­sa­kė pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją, teig­da­ma, kad į vi­sus rū­pi­mus klau­ si­mus bu­vo at­sa­ky­ta ren­gi­ny­je.

Po ku­rio lai­ko per­skam­bi­nu­si ji pra­ne­šė, jog ne­no­ri, kad apie tai bū­tų ra­šo­ma. Mo­te­ris mo­ty­va­vo, esą į ren­gi­nį kvie­čia­mi žmo­nės su kvie­ti­mais.

Ta­čiau dien­raš­čio „Klai­pė­da“ at­ sto­vai kvie­ti­mą tu­rė­jo. Be to, čiu­ži­ nių pri­sta­ty­mas vy­ko vie­šo­je vie­to­ je – mo­kyk­lo­je, į ku­rią pa­tek­ti jo­kių lei­di­mų ne­rei­kia.

Len­ki­jos ga­min­to­jams at­sto­vau­ jan­ti įmo­nė sa­vo veik­lą Lie­tu­vo­je pra­dė­jo prieš dve­jus me­tus.

Te­ma: pri­sta­ty­me pa­teik­ta daug įvai­rių ži­nių apie svei­ka­tą. Ta­čiau ren­

gi­nio es­mė bu­vo 5 tūkst. li­tų ver­ti­na­m i čiu­ži­niai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Komentarai Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas Rin­ko­da­ros spe­cia­l is­tas

T

ai mul­t i­m ar­ke­t in­g o veiks­ mai. Tiks­l as yra pa­p ras­ tas – į rin­k ą atei­n a nau­j as žai­d ė­j as, no­r in­t is par­duo­ ti tam tik­r ą pre­kės ženk­l ą. Jis tu­r i pen­k is pla­t in­to­j us, ku­r ie tu­r i su­r as­ ti ki­t us leng­v a­t i­k ius, ti­k in­č ius ypa­ tin­go­m is par­duo­d a­mo pro­duk­to sa­ vy­b ė­m is. To­k ių žmo­n ių ieš­ko­ma per ren­g i­n ius, kur pra­š o­m a nu­ro­dy­t i sa­ vo duo­me­n is ir mai­n ais siū­lo­m a do­ va­nų. Pas­k ui ga­l i bū­t i pa­s iū­ly­t a su­ tar­t is, pa­g al ku­r ią ga­lė­s i­te nu­s i­pirk­t i ypač ge­r ų daik­t ų. Tai toks rin­ko­d a­ ri­n is žai­d i­m as, kai gau­n a­m as geo­ met­r i­n ės pro­g re­s i­j os pel­n as. Bet yra vie­n as niuan­s as. Anks­č iau to­k ie pro­duk­t ai bu­vo ga­m i­n a­m i pa­g rin­d i­ nė­j e įmo­n ė­j e, iš ko­k y­b iš­k ų bran­g ių me­d žia­g ų. Bet jie tar­n au­d a­vo net ke­l ioms kar­toms. Da­b ar, or­g a­n i­z uo­ jant pa­n a­š ius žai­d i­mus, pro­duk­t as

Rū­ta Ra­dze­vi­čie­nė Jur­gu­tė

Pri­va­čios gy­dy­mo kli­n i­kos va­do­vė, šei­ mos gy­dy­to­ja

G

al la­b iau so­c io­l o­g ai ga­l ė­ tų at­s a­k y­t i, ko­d ėl žmo­ nės su­s i­g un­d o įvai­r iais me­d i­c i­n i­n ės pa­s kir­t ies pro­duk­t ais, ku­r ių po­vei­k is nė­r a pa­ grįs­t as moks­l i­n iais įro­d y­m ais. Jų efek­t y­v u­m as įro­d o­m as tik vie­n os ar ki­tos kom­p a­n i­j os, ku­r i suin­te­re­ suo­t a par­d uo­t i sa­vo pre­k ę. Ne­s u ma­č iu­s i, kad nors vie­n a iš siū­lo­mų ste­buk­l in­g ų prie­mo­n ių bū­t ų pa­g rįs­ ta moks­l i­n iais ty­r i­m ais. Ar žmo­g us su­s i­d o­m i to­k ia prie­m o­n e, pri­k lau­

bū­n a pa­g a­m in­t as Ki­n i­j o­j e, kur tau­ po­m a ga­m i­n io ga­my­b ai, tad nu­ken­ čia ko­k y­b ė. Aiš­k i­n i­mai apie ga­m i­n io iš­skir­t i­nu­m ą – tai rin­ko­da­r i­n iai pais­ ta­l ai ir žmo­n ių no­r as už­d irb­t i. Tuo­ met spe­c ia­l is­t ai kaip po­v ai iš­s klei­ džia uo­de­g ą ir žmo­g ui aiš­k i­n a apie da­ly­k us, ku­r iuos šis ne­l a­b ai iš­m a­no.

Kuo dau­g iau par­duo­d i, tuo ga­m i­nys kai­nuo­j a bran­g iau. Tas pa­s a­k y­m as yra tei­s in­g as. Pa­v yz­d žiui, su­k u­r ia­ mas mi­t as, kad įsi­g i­j ęs tam tik­rą pro­ duk­t ą pa­s veik­s i­te, bet jūs tu­r i­te su­ mo­kė­t i di­de­l ius pi­n i­g us. Tiks­l as yra su­kel­t i psi­c ho­z ę bei ras­t i tuo su­s i­ do­m ė­j u­s ių žmo­n ių. Rin­k o­d a­r o­j e yra taip, kad iš 100 žmo­n ių pro­duk­ tu su­s i­do­m i 10–15, jei dar dau­g iau – dar ge­r iau. Ko­dėl ape­l iuo­ja­m a į svei­ ka­t ą? Yra toks rin­ko­d a­ros triu­k as – siū­ly­t i, kas žmo­g ui svar­bu. Jei no­ ri­te val­g y­t i, jums siū­lo­m as šni­ce­l is, jei no­r i­te ger­t i – gė­r i­m as. Pa­ž iū­rė­k i­ te, 80 pro­c . te­le­v i­z i­j os rek­l a­mų yra su­s i­j u­s ios su svei­k a­t a. so, kiek jis pa­s i­t i­k i sa­vo šei­m os gy­ dy­to­j u ir kiek su juo ap­t a­r ia sa­vo svei­k a­tos pro­ble­m as. Gal tai vi­s uo­ me­n ės są­m o­n ės plo­v i­m o me­c ha­ niz­m ai? Kaž­k as pa­n a­š aus į tai, kai pa­s kam­b i­nus te­l e­fo­nu iš žmo­g aus iš­v i­l io­j a­m i pi­n i­g ai. Žmo­n ės kaž­k aip įti­k i­n a­m i pirk­t i daik­t us, ku­r ių jiems ne­rei­k ia. Tai stip­r iai su­s i­j ę ir su var­ to­to­jiš­k a vi­s uo­me­ne, kai su­d a­ro­m as įspū­d is, kad ga­l i nu­s i­pirk­t i svei­k a­t ą ar prie­m o­n es jai ge­r in­t i. Vi­s uo­m e­ nei trūks­t a ži­n ių ir ar­t i­mo kon­t ak­to su pa­t i­k i­mu spe­c ia­l is­t u. Tad tie­s iog ma­n i­p u­l iuo­j a­m a žmo­n ių neiš­m a­ ny­mu.

Pasidalinkite namų šiluma Tūkstančiai vaikų, gyvenančių globos namuose, turi vienintelę svajonę – turėti tikrus namus, mylinčius mamą ir tėtį. Jei Jūs neabejingi šių vaikų likimui ir norite jiems padėti, tapkite jų globėjais ar įtėviais.

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniai darbuo­ tojai organizuoja mokymus būsi­ miems globėjams (rūpintojams) bei įtėviams pagal GIMK (globė­ jų ir įtėvių mokymas ir konsulta­ vimas) programą.

Ši programa globėjų ir įtėvių šei­ moms yra atitinkamų žinių ir pa­ galbos šaltinis. Jos tikslas – dalintis informacija, svarbia tobulėjimui, kad asmenys, pareiškę norą glo­ boti ar įsivaikinti, galėtų tapti tin­ kamais globėjais ar įtėviais.

Mokymų trukmė – 3 mėnesiai.

Juos išklausius, išduodamas doku­ mentas, suteikiantis galimybę tap­ ti įtėviais ar globėjais.

Norinčius įvaikinti ar globoti vaikus, prašome kreiptis į BĮ Klai­ pėdos miesto šeimos ir vaiko gero­

vės centrą, kur jums bus suteikta išsami informacija visais domi­ nančiais klausimais.

Mūsų adresas: Turgaus g. 22/Tomo g. 15, Klaipėda Interneto svetainė www.gerovescentras.lt El.paštasvkc.globa@gmail.com Tel. 8 46 314812 Mūsų darbo laikas: I–IV nuo 8 iki 17 val.

V – nuo 8 iki 16.45 val.

Užs. 1050599

5

penktadienis, lapkriÄ?io 30, 2012

lietuva

Nauja Vyriausybė gimsta sunkiai Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus, o valdantieji toliau aiťkinasi santykius dėl kai kurių ministerijų vadovų portfelių.

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

PasikalbÄ—jo apie teistumÄ…

Kandidatas ÄŻ aplinkos ministrus, Tvarkos ir teisingumo partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis po susitikimo su Prezidente sako, kad su ĹĄalies vadove kalbÄ—josi ir apie savo teistumÄ…. „Nedaug kalbÄ—jome, bet uĹžsiminÄ—me“, – po susitikimo, trukusio maĹždaug pusvalandÄŻ, pripaĹžino kandidatas vadovauti Aplinkos ministerijai.

Primename, kad V.Mazuronis buvo nuteistas uĹž buvusio Seimo pirmininko ArtĹŤro Paulausko ĹĄmeiĹžtÄ….

V.Mazuronis nurodÄ— per susitikimÄ… iĹĄdÄ—stÄ™s savo vizijÄ…, kÄ… reikÄ—tĹł keisti vadovaujant ministerijai, kokie turÄ—tĹł bĹŤti prioritetai. Anot jo, PrezidentÄ— pateikÄ— savo nuomonÄ™. „Nei supratau, kad paskirs, nei supratau, kad nepaskirs. Mes pasikalbÄ—jome, pasikeitÄ—me nuomonÄ—mis“, – pridĹŤrÄ— jis.

R

Kandidatas patikslino gerai mokÄ…s anglĹł bei rusĹł kalbas. Jo ĹžodĹžiais, PrezidentÄ— su juo kalbÄ—jo tik lietuviĹĄkai. „VisÄ… susitikimÄ… kalbÄ—jome valstybine lietuviĹł kalba“, – dÄ—stÄ— V.Mazuronis.

AngliĹĄkai nebendravo

Su Prezidente susitikęs kandidatas į teisingumo ministrus Juozas Bernatonis teigia su ťalies vadove aptaręs svarbiausius darbus. Beveik 45 minu-

Valentinas Mazuronis:

Nei supratau, kad paskirs, nei supratau, kad nepaskirs. tes prezidentĹŤroje uĹžtrukÄ™s socialdemokratas teigÄ—, kad su D.Grybauskaite bendrauti buvo malonu. „Buvo malonu susitikti ir pakalbÄ—ti“, – paklaustas, kas jÄŻ nustebino, po susitikimo sakÄ— J.Bernatonis.

„„Trukmė: kandidatas į teisingumo ministrus J.Bernatonis prezidentō-

roje uĹžtruko apie valandÄ….

Vyginto SkaraiÄ?io (BFL) nuotr.

Kairysis teigė su D.Grybauskaite aptaręs „teisingumo klausimus“.

AnglĹł kalbos „egzamino“ kandidatui laikyti, regis, neteko. „Ne, angliĹĄkai su Prezidente kalbÄ—davomÄ—s Taline, kai susitikdavome su Estijos prezidentu. Man atrodo, Prezidentei nekyla abejoniĹł ĹĄiuo klausimu“, – komentavo buvÄ™s Lietuvos ambasadorius Estijoje.

Pasak J.Bernatonio, didĹžiausia problema, kalbant apie teisingumÄ… Lietuvoje, tai, kad ĹžmonÄ—s juo netiki. Jis pridĹŤrÄ—, kad teisingumo ministro, LiberalĹł sÄ…jĹŤdĹžio atstovo Remigijaus Ĺ imaĹĄiaus darbÄ… vertina labai teigiamai.

Vis dÄ—lto klausiamas, kÄ… darys, kad teisingumu ĹĄalies pilieÄ?iai tikÄ—tĹł labiau, J.Bernatonis atsakÄ—, jog receptĹł dar neturÄŻs.

I.MarÄ?iulionytÄ— taps ministre?

TÄ™siasi neaiĹĄkumas dÄ—l kandidatĹŤros ÄŻ kultĹŤros ministrus. SocialdemokratĹł partijos pirmininkas paskirtasis premjeras Algirdas ButkeviÄ?ius teigÄ— ĹĄiame poste norintis matyti ambasadorÄ™ InÄ… MarÄ?iulionytÄ™. „AĹĄ abiem rankom bĹŤÄ?iau uĹžâ€œ, – sakÄ— A.ButkeviÄ?ius.

TaÄ?iau jis taip pat patvirtino, jog dÄ—l ĹĄios kandidatĹŤros su Dar-

bo partija (DP), kuri turi deleguoti kultĹŤros ministrÄ…, dar nesitarta.

Buvusi Lietuvos ambasadorÄ— UNESCO I.MarÄ?iulionytÄ— ĹĄiuo metu dirba UĹžsienio reikalĹł ministerijoje, ambasadore ypatingiems pavedimams.

Paskirtasis premjeras jau atmetÄ— maĹžiausiai tris DP pasiĹŤlytus kandidatus ÄŻ kultĹŤros ministrus. Vakar A.ButkeviÄ?ius patvirtino, kad neigiamai vertina raĹĄytojo, Ĺžurnalisto Giedriaus Drukteinio kandidatĹŤrÄ….

Dar anksÄ?iau premjeras atmetÄ— pasiĹŤlytas aktoriaus Juozo GaiĹžausko ir renginiĹł organizatoriaus Tado RimdĹžiaus kandidatĹŤras.

Paskirtasis premjeras taip pat pripaĹžino, jog jam darosi pikta dÄ—l to, kad DP uĹžtruko pateikti tinkamus kandidatus. „Nebejuokinga, darosi pikta“, – klausiamas, ar VyriausybÄ—s formavimas jam nepradeda priminti farso, sakÄ— A.ButkeviÄ?ius. „Jeigu reikÄ—s, mes iĹĄ savo gretĹł galÄ—sim deleguot ne vieną“, – taip pat sakÄ— socialdemokratĹł lyderis.

A.ButkeviÄ?ius taip pat patvirtino, kad oficialiai Prezidentei dar nepateikta DP ÄŻ ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrus pasiĹŤlyto Lietuvos sveikatos mokslĹł universiteto profesoriaus Vigilijaus Juknos kandidatĹŤra.

TaÄ?iau ĹĄÄŻ kandidatÄ… paskirtasis premjeras sakÄ— vertinantis palankiau. EsÄ… tik laiko klausimas, kada jis bus pateiktas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Ĺ irdies ligoms sutramdyti reikia ir modernios ÄŻrangos Justina VoverytÄ— Kauno klinikose neseniai atidarytas uĹž ES struktĹŤrinÄ—s paramos lÄ—ĹĄas atnaujintas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius.

Ĺ irdies ir kraujagysliĹł ligĹł statistika atspindi ne tik sveikatos, bet ir dideles socialines bei ekonomines problemas. SumaĹžinti mirtingumÄ… nuo ĹĄiĹł ligĹł ÄŻmanoma tik sukĹŤrus veiksmingÄ… skubios kardiologinÄ—s pagalbos sistemÄ…. Tam skiriama ir ES struktĹŤriniĹł fondĹł parama. Ĺ irdies ir kraujagysliĹł ligomis sergantys pacientai sudaro 15–20 proc. visĹł poliklinikose besilankanÄ?iĹł ĹžmoniĹł. Kas penktas ligonis, gydomas stacionaruose, iĹĄgirsta bĹŤtent ĹĄiĹł ligĹł diagnozÄ™.

Ligoninėms – moderni įranga

Pasak Lietuvos sveikatos mokslĹł universiteto (LSMU) Kauno klinikĹł Kardiologijos klinikos gydytojos kardiologÄ—s docentÄ—s GintarÄ—s Ĺ akalytÄ—s, nuo ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł mirĹĄta kas antras Europos gyventojas, o iĹĄ jĹł mirtys, sukeltos iĹĄeminÄ—s ĹĄirdies ligos, sudaro net 53 proc. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligĹł uĹžima pirmÄ… vietÄ… ir mĹŤsĹł ĹĄalyje. „Tai verÄ?ia ne tik susimÄ…styti, bet ir nedelsiant imtis priemoniĹł, kurios uĹžkirstĹł keliÄ… mirÄ?iai, nes ji nesirenka nei laiko, nei vietos, nei Ĺžmogaus amĹžiaus“, – kalbÄ—jo G.Ĺ akalytÄ—.

Siekiant sumaĹžinti sergamumÄ… ir mirtingumÄ… nuo ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł Vidurio ir VakarĹł

Lietuvoje, ÄŻgyvendinamas ES fondo lÄ—ĹĄomis ďŹ nansuojamas projektas, jungiantis visas sveikatos prieĹžiĹŤros grandis: ĹĄeimos gydytojus ir medikus specialistus, dirbanÄ?ius poliklinikose bei stacionaruose.

Net 250 ĹĄeimos gydytojĹł bus aprĹŤpinti elektrokardiografais, kurie ne tik registruos elektrokardiogramÄ…, bet, kilus abejoniĹł, nedelsdami nusiĹłs jÄ… kardiologui.

Atnaujinami ligoniniĹł kardiologijos ir intensyviosios terapijos skyriai.

Gydymo ÄŻstaigos aprĹŤpinamos kasdieniam darbui reikalinga modernia aparatĹŤra, pradedant paprastais elektrokardiografais, baigiant sudÄ—tingais ĹĄirdies ir kraujagysliĹł bĹŤklÄ™ tirianÄ?iais angiograďŹ jos aparatais.

TodÄ—l ÄŻgyvendinus projektÄ… asmens sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigose pagerÄ—s visĹł lygiĹł ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł paslaugĹł kokybÄ— bei prieinamumas, pacientai galÄ—s gauti aukĹĄtos kokybÄ—s paslaugas laiku.

kraujagysliĹł ligas, padÄ—s stabdyti sergamumo ir mirtingumo didÄ—jimÄ….

LSMU ĹĄeimos gydytojams organizuojami dviejĹł savaiÄ?iĹł kursai, kuriuose atnaujinamos ne tik kardiologijos, bet ir neurologijos Ĺžinios, supaĹžindinama su kardiochirurginio gydymo galimybÄ—mis.

Anot G.Ĺ akalytÄ—s, atlikti ĹĄirdies echoskopijÄ… maĹžesniuose miestuose iki ĹĄiol buvo sudÄ—tinga. Tokio tyrimo ÄŻ kitas gydymo ÄŻstaigas ligoniams tekdavo vykti ne vienÄ… deĹĄimtÄŻ kilometrĹł. „TodÄ—l ne tik medicinos ÄŻstaigas aprĹŤpinome moderniais echoskopais, bet ir organizuojame vidaus ligĹł gydytojams bei kardiologams keturiĹł mÄ—nesiĹł kursus, – sakÄ— G.Ĺ akalytÄ—. – Juose medikai ÄŻgyja svarbiausiĹł ĹžiniĹł ir ĹĄio tyrimo ÄŻgĹŤdĹžiĹł.“

ď Ž Modernu: 8Nb[\ XYV[VX\`R [R`R[VNV NaVQN_faN` b 2@ `a_bXaĂ­_V[Ă›` ]N

_NZ\` YĂ› N` Na[NbWV[aN` 8N_QV\Y\TVW\` V[aR[`fcV\` aR_N]VW\` `Xf_Vb`

Medikai kaupia Ĺžinias

„TaÄ?iau ĹžmogĹł gydo ne medicinos ÄŻranga ir ne ligoninÄ—s sienos. BĹŤtina sÄ—kmingos sveikatos prieĹžiĹŤros sistemos grandis yra patyrÄ™, nuolat savo Ĺžinias atnaujinantys medikai. Be profesionaliĹł gydytojĹł ir slaugytojĹł net brangiausia moderni aparatĹŤra bĹŤtĹł bevertė“, – sakÄ— G.Ĺ akalytÄ—.

TodÄ—l ypaÄ? svarbu, kad ÄŻgyvendinamas ir projektas, skirtas Vidurio ir VakarĹł Lietuvos ligoniniĹł medikĹł kvaliďŹ kacijai kelti. JĹł sukauptos Ĺžinios padÄ—s greiÄ?iau atpaĹžinti ĹĄirdies ir

9@:B 8Nb[\ XYV[VXĂş N_PUfc\ [b\a_

DÄ—mesys – ĹĄirdies ligoms Kauno klinikos ir dar 33 sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigos. ÄŻgyvendina projektÄ… „Vidurio ir VakarĹł Lietuvos gyventojĹł sergamumo ir mirtingumo nuo ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł maĹžinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos prieĹžiĹŤros sistemos infrastruktĹŤrÄ… bei teikiamas paslaugas“.

Projektui įgyvendinti skirta 156,4 mln. litų, iť jų 133 mln. litų – 2007–2013 m.

ES struktĹŤriniĹł fondĹł parama. Projektas pradÄ—tas ÄŻgyvendinti 2010 m., o planuojamas uĹžbaigti 2013 m.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) administruoja 2007–2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones, skirtas tiesioginėms

investicijoms ÄŻ sveikatos sektoriĹł.

Joms įgyvendinti numatyta skirti 927 mln. litų. Iť jų 85 proc. sudaro ES lėťos, 15 proc. – valstybės biudŞeto, savivaldybių biudŞeto ir kitos lėťos.

ES struktĹŤriniĹł fondĹł finansavimas skirtas 244 projektams, dalis iĹĄ jĹł jau baigta ÄŻgyvendinti.

6

penktadienis, lapkričio 30, 2012

nuomonės

Ar gat­vės me­nas – blo­gis?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Py­ro per­ga­lė

No­ri­si švie­sos

Ga­lė­tų ir grei­čiau įjung­ti vi­sus šven­ti­nius mies­to pa­puo­ši­mus.

Da­bar, kai taip tam­su ir niū­ru, švie­ čian­čios gir­lian­dos tik­rai pra­skaid­ rin­tų nuo­tai­ką, su­kur­tų šven­ti­nę at­mos­fe­rą. Ir tik­rai ne­ma­nau, kad dėl tų ke­lių pa­pil­do­mų die­nų mies­ tas fi­nan­siš­kai la­bai nu­ken­tė­tų.

Lo­re­ta

Gargž­duo­se – aukš­ti kal­ne­liai

Sup­ran­tu, kad grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai yra rei­ka­lin­gi, jie draus­ mi­na vai­ruo­to­jus, ta­čiau Gargž­ duo­se pra­si­lenk­ta su svei­ku pro­ tu. Grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai iš as­fal­to su­for­muo­ti to­kio aukš­ čio, kad, re­gis, au­to­mo­bi­lis pa­ky­ la pu­sę met­ro. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­ dėl rei­kė­jo to­kių gi­gan­tiš­kų grei­čio slo­pi­ni­mo kal­nų. Ar ne­bė­ra kur as­ fal­to dė­ti?

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

P

a­les­t i­na džiau­g ia­si sim­bo­l i­ ne per­ga­le – Jung­ti­nės Tau­tos (JT) pri­pa­ž i­no ją vals­ty­be.

Bet la­bai džiū­gau­ti nė­ra ko. Ši „vals­t y­b ė“ ne­kont­ro­l iuo­ja sa­vo te­r i­to­ ri­jos, ne­tu­r i pi­n i­g ų pra­g y­ven­t i, jos sie­ nos ir sos­ti­nė gin­či­ja­mos. Čia vis­ko po du: dvi kons­t i­t u­ci­jos, du va­do­vai, dvi sau­g u­mo tar­ny­bos. Pre­z i­den­tas Mah­ mou­das Ab­ba­sas val­do tik vie­ną da­l į „vals­t y­bės“, ir jam ne­pa­v yks­ta su­stab­ dy­ti ra­ke­tų, ku­rias iš Ga­zos Ruo­žo į Iz­ rae­lio te­ri­to­ri­ją šau­do jo ne­kont­ro­liuo­ ja­mi ko­vo­to­jai.

Net­gi pa­čia­me Iz­rae­ly­je ap­žval­gi­nin­kai svars­to, ar ne­bū­tų ge­riau su­teik­ti Pa­les­ ti­nai vals­ty­bin­gu­mą: gal­būt su­gy­ven­ti ir tvar­ky­ti kas­die­nius rei­ka­lus su vals­ ty­be bū­tų ge­ro­kai pa­pras­čiau, ne­gu su dviem tar­pu­sa­v y­je be­si­var­žan­čio­m is gru­puo­tė­mis?

Drą­sus pa­les­ti­nie­čių žings­nis iš tie­sų ga­li at­ neš­ti jiems dau­giau ža­ los ne­gu nau­dos.

Bet M.Ab­ba­so ga­li­my­bės su­vie­ny­ti sa­ vo tau­tą dar la­biau su­men­ko po pa­sta­ ro­jo Iz­rae­l io ir pa­les­t i­n ie­č ių ka­r i­n io konf­lik­to, o su var­žo­vais „Ha­mas“ nei Iz­ rae­lis, nei Va­ka­r ų vals­ty­bės ne­si­de­rės, nes lai­ko juos te­ro­ris­tų or­ga­ni­za­ci­ja.

Iz­rae­l is te­bė­ra stip­r io­ji konf­l ik­to pu­sė, ir pa­les­t i­n ie­čiams, no­r i ar ne, teks su juo de­rė­tis.

Jei­g u M.Ab­ba­sas ti­kė­jo­si, kad nu­v yks į Niu­jor­ką ir gaus ne­pri­si­jun­g u­sios ša­ lies ste­bė­to­jos sta­tu­są, o ta­da lyg nie­kur nie­ko grįš prie de­ry­bų sta­lo su Iz­rae­liu, tai bu­vo ma­ž ų ma­ž iau­siai nai­vu.

Nau­jas Pa­les­t i­nos sta­t u­sas gal­būt ne­ ke­l ia Tel Avi­v ui rea­l ios grės­mės, bet ke­l ia di­de­l į pyk­t į, ku­r iam at­vės­t i pri­ reiks lai­ko.

Ma­ža to, rea­g uo­da­mas į vie­na­ša­l iš­ką pa­les­ti­nie­čių žings­n į Iz­rae­lis ga­li im­tis griež­tų veiks­mų: per­žiū­rė­ti Os­lo su­si­ta­ ri­mus ar­ba im­ti sta­ty­ti nau­jas nau­sė­di­ jas pa­les­ti­nie­čių te­ri­to­ri­jo­se.

Tai­g i drą­sus pa­les­t i­n ie­čių žings­n is iš tie­sų ga­l i at­neš­t i jiems dau­g iau ža­los ne­g u nau­dos. Bet Iz­rae­l io reak­ci­ja pri­ klau­sys nuo to, kaip Pa­les­t i­na, ga­v u­si nau­ją sta­tu­są JT, elg­sis to­liau.

Tad su tarp­tau­ti­niais teis­mais jai ge­riau bū­tų pa­lū­kė­ti, juo­lab kad juo­se pa­les­ti­ nie­čiai su­lauk­tų ir at­sa­ko­mų­jų ieš­ki­nių iš Iz­rae­lio.

Dai­nius Ki­taip: įspū­din­gai iš­pieš­tos na­mų sie­nos ir ki­ti ob­jek­tai ne bjau­ro­ja, o tik pa­puo­šia mies­tą.

Egi­di­jus Gu­žaus­kas

Vi­z ua­l i­n io di­zai­no ma­g ist­ran­tas

U

os­ta­mies­čio pa­rei­gū­nams pa­skel­bus, kad suim­ta gra­fi­ti­nin­kų gru­pė, vie­ šo­je erd­vė­je ėmė sklis­ ti neob­jek­ty­vi in­for­ma­ci­ja ir for­ muo­ja­ma ne­ga­ty­vi nuo­mo­nė apie šį al­ter­na­ty­vų gat­vės me­ną, ig­no­ ruo­jant švie­sią­ją jo pu­sę.

Gat­vės me­nu už­sii­mu nuo 2000ųjų. Tad no­riu apie tai pa­dis­ku­tuo­ti iš sa­vo, kaip gat­vės me­ni­nin­ko, po­ zi­ci­jų.

Pir­ma, blo­gai yra tai, kad vis­kas api­bend­ri­na­ma tuo pa­čiu žo­džiu – gra­fič­ iai. Ar tai bū­tų le­ga­liai, pa­gal už­sa­ky­mą, at­lik­tas dar­bas purš­ kia­mai­siais da­žais, ar tai bū­tų es­ te­tiš­kas, bet ne­le­ga­lus dar­bas ant ap­leis­to pa­sta­to, ar va­di­na­ma­sis ta­gas ant ža­liu­zių, ar koks nie­ko bend­ra su pie­ši­mu ne­tu­rin­čio su­ bkul­tū­ros at­sto­vo ženk­las, pa­vyz­ džiui, svas­ti­ka.

Gal­būt ir kal­bi­nin­kai ga­lė­tų pa­ siū­ly­ti nau­ją žo­dį le­ga­liam ir ne­le­ ga­liam pie­ši­niui api­bū­din­ti.

Le­ga­lūs dar­bai tu­rė­tų bū­ti va­di­ na­mi gat­vės me­nu (ang­liš­kai stre­ et art), o jo au­to­riai – gat­vės me­ni­ nin­kais. Ki­ta ver­tus, gat­vės me­nu ga­li bū­ti va­di­na­mas ir ne­le­ga­liai at­lik­tas dar­bas, pri­klau­so­mai nuo pie­ši­nio tu­ri­nio.

Es­te­tiš­ki ne­le­ga­lūs pie­ši­niai ant pa­sta­tų, ku­rie nė­ra įtrauk­ti į kul­tū­ ros pa­vel­dą (dau­giaaukš­čiai blo­ki­ niai na­mai pil­ko­mis niū­rio­mis sie­no­mis, elekt­ros sky­di­nės ir pa­ na­šiai) bei ne­da­ran­tys ža­los pri­va­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

čiam as­mens tur­tui, ma­nau, tu­rė­tų bū­ti va­di­na­mi gra­fi­čiais. O pie­ši­ niai, da­ran­tys tur­ti­nę ža­lą, nio­ko­ jan­tys kul­tū­ros pa­vel­dą, skulp­tū­ras ir pa­mink­lus, sa­vo tu­ri­niu nea­ti­ tin­kan­tys mo­ra­lės nor­mų – van­ da­liz­mu.

Le­ga­lūs pie­ši­niai ant sie­nų, ku­rių au­to­riai ge­ba at­lik­ti su­dė­tin­gus bei ko­ky­biš­kus dar­bus, tu­rė­tų bū­ti va­ di­na­mi gat­vės me­nu.

Gra­fi­čių te­ma ne kar­tą bu­vo ren­gia­mos dis­ku­si­jos, ta­čiau jų tiks­las vie­nas – kaip tai su­stab­ dy­ti. Ir jei tik bū­da­vo už­si­me­ na­ma apie tai, kad rei­kė­tų skir­ti vie­tos pie­ši­niams ma­to­mo­se vie­

Le­ga­lūs pie­ši­niai ant sie­nų, ku­rių au­to­riai ge­ba at­lik­ti su­dė­tin­ gus bei ko­ky­biš­kus dar­bus, tu­rė­tų bū­ti va­ di­na­mi gat­vės me­nu. to­se, be­mat bū­da­vo at­šau­na­ma, kad tai jau le­ga­lus da­ly­kas, ne­be gra­fi­čiai, to­dėl nea­ti­tin­ka dis­ku­ si­jos es­mės.

Ta­čiau jei jau apie tai dis­ku­tuo­ ja­me, rei­kia į šią pro­ble­mą žiū­rė­ ti pla­čiau. Fak­tas tas, kad neį­ma­ no­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti gra­fi­čių.

Net ir su­čiu­pus vie­nus pie­šė­jus, tik lai­ko klau­si­mas, ka­da at­si­ras ki­ti. Ga­liau­siai gal rei­kė­tų su­ži­ no­ti, ko­dėl aukš­tą­jį me­ni­nį iš­si­ la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės taip el­ gia­si, o ne sku­bė­ti už­da­ry­ti juos į areš­ti­nę kaip smur­ti­nius nu­si­kal­ tė­lius.

Ma­nau, pro­ble­mą ga­li­ma iš­ spręs­ti tik pa­krei­pus šią gat­vės kul­tū­rą tei­sin­ga kryp­ti­mi. Val­

džios prin­ci­pin­ga nuo­mo­nė bei po­žiū­ris į pie­ši­nius ant sie­nų, nors jie yra me­niš­ki ir dau­gu­mai gy­ven­to­jų la­biau pa­tin­ka nei niū­ rios pil­kos sie­nos, kie­ta­kak­tiš­ki drau­di­mai iš­pro­vo­kuo­ja prie­šin­ gą reak­ci­ją – įžū­lų pai­šy­mą ma­ to­mo­se vie­to­se.

Skir­ti le­ga­lias sie­nas siū­lo­ma tik už­mies­čiuo­se ar ki­tuo­se ato­kiuo­ se už­kam­piuo­se. Bet ar­gi es­te­tiš­ki, spal­vin­gi pie­ši­niai su­dar­ky­tų dau­ gia­bu­čių blo­ki­nių pa­sta­tų ar elekt­ ri­nių sky­di­nių sie­nas?

Da­bar jei no­ri tai pa­da­ry­ti le­ga­ liai, tu­ri su­de­rin­ti kiek­vie­ną pie­ ši­nį. Tai at­bai­do dau­ge­lį ger­bė­jų, o ki­tus ska­ti­na im­tis ne­le­ga­lios veik­los.

Pa­mi­nė­siu tik vie­ną si­tua­ci­ ją. Ka­dai­se su da­žų pre­ky­ba už­sii­ man­čiu vers­li­nin­ku sa­vo lė­šo­mis no­rė­jo­me pa­puoš­ti Klai­pė­dos fut­ bo­lo mo­kyk­los pa­sta­to fa­sa­dą mil­ ži­niš­ku pie­ši­niu, su­si­ju­siu su mies­ tu bei fut­bo­lu.

Kai mo­kyk­los di­rek­to­rius sa­vi­ val­dy­bė­je pa­si­tei­ra­vo, ar bū­tų to­kia ga­li­my­bė, iš­kart su­lau­kė nei­gia­mo at­sa­ky­mo, ne­bu­vo net pa­si­žiū­rė­ta į es­ki­zą. Ta­čiau nie­kam ne­svar­bu, kad to­ji sie­na bu­vo iš­ter­lio­ta vi­so­ kiais ne­švan­kiais vaiz­dais ir keiks­ ma­žo­džiais.

Tai­gi vie­nas spren­di­mo bū­dų ga­lė­tų bū­ti toks – iš­duo­ti lei­di­mus pieš­ti tam tik­ra­me nu­sta­ty­ta­me ra­ jo­ne ant tam tik­rų pa­sta­tų gat­vės me­ni­nin­kams, ku­rie tu­ri me­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ar­ba ga­lė­tų pa­ro­dy­ti sa­vo dar­bus ko­mi­si­jai, ku­ri įver­tin­ tų jo ge­bė­ji­mus.

O to­kie pie­ši­niai for­muo­tų tei­ sin­ges­nį mąs­ty­mą ir po­žiū­rį į gat­ vės me­ną, at­si­ras­tų dau­giau jau­ nuo­lių, ku­rie pa­si­rink­tų tei­sin­ges­nį ke­lią de­monst­ruo­ti sa­vo me­ni­nius po­lin­kius.

Ste­bi­na keis­ti už­mo­jai

Pask­li­do ži­nia, kad gat­vės pre­kei­ viams bū­tų lei­džia­ma pre­kiau­ti tik su­pa­kuo­tais vai­siais. Gal tas sa­vi­ val­dy­bės vei­kė­jas ne­tu­ri dar­bo, kad jam ky­la to­kios min­tys? Neap­sa­ko­ mai pa­to­gu, kai lau­ko pre­ky­vie­tė­je ga­li iš­si­rink­ti iš dė­žės vai­sius, ko­ kie tau pa­tin­ka. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kas bus to­se pa­kuo­tė­se – o ga­li bū­ti kas tik no­ri. Aiš­ku, kils ir kai­na. Tas po­nas per te­le­vi­zi­ją aiš­ki­no, gir­di, va­žiuo­ki­te į tur­gus ir rin­ki­tės. Ar jis pa­gal­vo­ja, kad šio­se pre­ky­vie­ tė­se dau­giau­sia per­ka pen­si­nin­kai, ku­riems nu­va­žiuo­ti į tur­gų, kai to­ kios va­žia­vi­mo kai­nos, yra pra­ban­ ga. Ko­kių dar ne­są­mo­nių pa­siū­lys tie val­di­nin­kai?

Ge­no­vai­tė

Kuo čia dė­tos ke­pu­rės?

Vie­nas skai­ty­to­jas „Karš­ta­me te­le­ fo­ne“ iš­kė­lė keis­tą pro­ble­mą – jam už­kliu­vo vai­ruo­to­jai su ke­pu­rė­mis („Gąs­di­na vai­ruo­to­jai su ke­pu­rė­ mis“, „Klai­pė­da“, 2012 11 28). Kuo čia dė­tos tos ke­pu­rės? Ar nuo jų pri­klau­so vai­ra­vi­mo ko­ky­bė? Įdo­ mu, ar su ke­pu­re bu­vo tas vai­ruo­ to­jas, ku­ris Her­kaus Man­to gat­vė­ je už­mu­šė mer­gai­tę? Gal tas Vy­tas ga­lė­tų at­sa­ky­ti?

Gin­tau­tas

Ir dvi­ra­čiai ke­lia pa­vo­jų

Kar­tą su kū­di­kiu vaikš­ti­nė­jau po poil­sio par­ką. Stai­ga iš už kam­po iš­lė­kė dvi­ra­ti­nin­kas ir vos neat­sit­ ren­kė į ve­ži­mė­lį. Trū­ko tik se­kun­ dės, kad įvyk­tų ne­lai­mė. Ne­sup­ ran­tu, kaip ga­li­ma taip neat­sa­kin­gai elg­tis. Par­ke pa­mė­go poil­siau­ti ne­ ma­žai klai­pė­die­čių, tarp ku­rių yra ir gar­baus am­žiaus sen­jo­rų, atei­na ir jau­nos šei­mos su ma­ža­me­čiais vai­kais. O kai ku­rie dvi­ra­ti­nin­kai lai­go kaip iš­pro­tė­ję. Ne­ži­nau, kas juos ga­lė­tų su­draus­min­ti.

Aus­tė­ja Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, lapkričio 30, 2012

miestas

Mo­kyk­lų tik­rin­to­jams pres­ti­žas – nė mo­tais Be­veik vi­so­ms uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­ms hi­gie­nos spe­cia­lis­tai tu­ri prie­kaiš­tų. Pa­ sak tik­rin­to­jų, liūd­niau­sia si­tua­ci­ja – pres­ti­ ži­nė­je gim­na­zi­jo­je.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Užk­liu­vo laip­tai

Nuo moks­lo me­tų pra­džios Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai pa­tik­ri­no 24-ias bend­ ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las. Pa­žei­di­mų ras­ta 19-oje mo­kyk­lų.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė pa­tvir­ti­no, kad nu­sta­ty­ ti pa­žei­di­mai – įvai­raus po­bū­džio.

Tik­rin­to­jams kai ku­rio­se mo­kyk­ lo­se už­kliu­vo ne­sut­var­ky­tos laip­tų pa­ko­pos, ne­ly­gios sie­nos ar grin­dys, prau­syk­los be karš­to van­dens.

Pa­sak A.Šle­pe­tie­nės, kai ku­ rių smul­kių pa­žei­di­mų ga­lė­jo tie­

siog ne­bū­ti. Pa­vyz­džiui, kai ku­ rio­se mo­kyk­lo­se ant lan­gų ne­bu­vo ža­liu­zių. Tad jei kla­sės lan­gai yra pie­ti­nė­je pu­sė­je, sau­lė­tą die­ną taip blaš­ko­mas mo­ki­nių dė­me­sys.

Ki­to­se mo­kyk­lo­se dar iki šiol kait­ri­nės lem­pos nė­ra pa­keis­tos į liu­mi­nes­cen­ci­nes. Spor­to sa­lė­ se neap­sau­go­ti lan­gai, švies­tu­vai ir ra­dia­to­riai, ga­lin­tys trau­muo­ ti vai­kus.

Tua­le­tai – be ka­bi­nų

Vie­no­je mo­kyk­lo­je dra­bu­ži­nė bu­vo įreng­ta tie­siog kla­sė­je – tai prieš­ ta­rau­ja hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mams.

Tad pra­di­nu­kai vie­no­je pa­tal­po­je ka­bi­no­si dra­bu­žius ir per­si­ren­gi­ nė­jo. Ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad pa­gal hi­gie­nos nor­mas vai­kams tu­ri bū­ti

Au­to­mo­bi­lio gais­ras pa­ken­kė ir teat­rui Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tre­čia­die­nį prieš vi­dur­nak­tį Klai­ pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro kie­me už­ si­de­gė ir vi­siš­kai su­pleš­kė­jo kau­ nie­čiui pri­klau­san­tis au­to­mo­bi­lis.

Apie „Cit­roen Xsa­ra Pi­cas­so“ gais­ rą ug­nia­ge­siams pra­neš­ta 23.57 val. Kai at­sku­bė­jo gais­ri­nės, ma­ ši­na lieps­no­jo. Iš au­to­mo­bi­lio li­ko tik rė­mas.

Lieps­na bu­vo to­kia stip­ri, kad nuo karš­čio su­ski­lo du Mu­zi­ki­nio teat­ro lan­gai, ap­rū­ko 15 kv. met­ rų sie­nos plo­tas. Ug­nia­ge­siai lie­jo van­de­nį ant pa­sta­to, nes bai­min­

ta­si, kad gais­ras ne­pa­kenk­tų sta­ ti­niui.

Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas pa­sa­ko­ jo ug­nia­ge­siams, kad uos­ta­mies­ty­je gy­ve­na ne­se­niai, ne­to­lie­se nuo­mo­ ja­si bu­tą, o au­to­mo­bi­lį bu­vo šio­ je vie­to­je pa­sta­tęs prieš ke­lias va­ lan­das.

Su sta­ty­bų vers­lu su­si­jęs kau­nie­ tis tei­gė, kad prie­šų ne­tu­ri, o Klai­ pė­do­je jo nie­kas ne­pa­žįs­ta.

2007 m. pa­ga­min­ta ma­ši­na bu­vo ap­draus­ta. Gais­ro prie­žas­tis va­kar te­be­bu­vo ti­ria­ma. Eks­per­tai ne­ga­ li pa­sa­ky­ti, ko­kia ne­lai­mės prie­ žas­tis, ne­bu­vo ži­no­ma net, ku­rio­je au­to­mo­bi­lio vie­to­je pir­miau­sia įsi­ plies­kė ug­nis.

Pa­sek­mės: nak­tį plyks­te­lė­ju­sio gais­ro me­tu au­to­mo­bi­lis su­de­gė vi­siš­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

skir­tas tam tik­ras plo­tas, ku­rio ne­ ga­li­ma ma­žin­ti. Atit­rau­kus spin­tas nuo sie­nos ir už jos įren­gus dra­bu­ ži­nę, su­ma­žė­ja vie­tos suo­lams, o sė­din­ty­sis prie­ky­je ge­ro­kai priar­ tė­ja prie len­tos.

Kai ku­rių mo­kyk­lų tua­le­tuo­ se tik­rin­to­jai pa­si­ge­do ka­bi­nų, o jei­gu jos vis dėl­to įreng­tos – nė­ra kab­liu­kų.

Už­kliu­vo ne­sut­var­ ky­tos laip­tų pa­ko­pos, ne­ly­gios sie­nos ar grin­dys, prau­syk­los be karš­to van­dens.

Tik­rin­to­jams už­kliu­vo ir tai, jog kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se re­no­va­ci­ jos dar­bai už­si­tę­sė il­giau nei tu­ rė­tų.

Tarp to­kių pa­mi­nė­tos Vy­tau­ to Di­džio­jo, „Var­po“ gim­na­zi­jos.

Tvar­ky­mo­si dar­bai per­ne­lyg lė­ tai ju­da Sta­sio Šim­kaus kon­ser­ va­to­ri­jo­je.

Kri­ti­ka: tik­rin­to­jams la­biau­siai už­kliu­vo Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­ga­li už­merk­ti akių

„Mū­sų aki­mis, pa­ti liūd­niau­ sia si­tua­ci­ja – Vy­tau­to Di­džio­ jo gim­na­zi­jo­je. Jo­je ge­ri mo­ky­to­ jai, vai­kai my­li šią mo­kyk­lą ir gal jiems ne­la­bai svar­bu, ko­kie ten laip­tai. Bet mums vis­kas svar­bu.

Ne­ga­li­me už­merk­ti akių, jei esa­ ma ko­kių pa­žei­di­mų“, – paaiš­ki­ no ve­dė­ja.

Ne­pai­sant mo­kyk­lo­se nu­sta­ty­ tų pa­žei­di­mų, A.Šle­pe­tie­nė pa­ si­džiau­gė, kad kas­met jų ma­žiau. „Klai­pė­do­je nė­ra taip, kad vai­kai ne­tu­rė­tų, kur pa­val­gy­ti ar ne­bū­ tų su­de­rin­ti val­gia­raš­čiai, mo­ky­to­ jai dirb­tų ne­pa­si­tik­ri­nę svei­ka­tos ar bū­tų neišk­lau­sę in­for­ma­ci­jos apie hi­gie­nos įgū­džius, pir­mo­sios pa­gal­ bos tei­ki­mą“, – kons­ta­ta­vo ve­dė­ja.

8

penktADIENIS, lapkriÄ?io 30, 2012

ekonomika

At­sis­kai­ty­mo kor­te­le ga­li­my­bės pel­no ne­ne­ťa Smul­kie­ji ir vi­du­ti­niai vers­li­nin­kai mo­kė­ji­mo kor­te­lių skai­ty­tu­ vus die­gia vei­kiau iť pa­gar­bos sa­vo klien­tams nei dėl fi­nan­si­ nės nau­dos. Su­teik­da­mi klien­tams ga­li­my­bę at­si­skai­ty­ti ne gry­ nai­siais apy­var­tos jie smar­kiai ne­pa­di­di­na.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su­si­do­mė­ji­mas au­ga

Tei­gia­ma, kad mo­kė­ji­mo kor­te­lÄ—s ĹĄa­lies gy­ven­to­jams vis dar yra grei­ Ä?iau prie­mo­nÄ— iť­si­gry­nin­ti pi­ni­gus nei at­si­skai­ty­ti uĹž pre­kes ir pa­slau­ gas. Ta­Ä?iau au­gan­ti mo­kė­ji­mo kor­ te­liĹł skai­ty­tu­vĹł pa­klau­sa ro­do, kad gy­ven­to­jams ga­li­my­bÄ— at­si­skai­ty­ti ne gry­nai­siais pi­ni­gais – svar­bi. DÄ—l ĹĄios prie­Şas­ties kor­te­liĹł skai­ty­tu­vus vis ak­ty­viau die­gia net smul­kie­ji ir vi­du­ti­niai ĹĄa­lies vers­li­nin­kai.

Ban­ko „Swed­bank“ duo­me­ni­mis, per tris ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­Ä?ius mo­kė­ ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vus ÄŻsi­gi­jo 177 pa­gal vers­lo liu­di­ji­mus dir­ban­ tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai, ir tai yra ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei tuo pa­ Ä?iu lai­ko­tar­piu per­nai. Per tris ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­Ä?ius dÄ—l ga­li­my­bÄ—s leis­ ti klien­tams at­si­skai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­te­le Vil­niaus ap­skri­ty­je krei­pė­si 90, Klai­pė­dos – 23, Kau­no ap­skri­ ty­je – 15 su vers­lo liu­di­ji­mais dir­ ban­Ä?iĹł smul­kių­jĹł vers­li­nin­kĹł. „Ūkio ban­ko“ Mo­kė­ji­mo kor­te­ liĹł de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ—s Jō­ra­ tÄ—s Ka­jac­kie­nÄ—s tei­gi­mu, per de­vy­ nis ĹĄiĹł me­tĹł mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu per­nai, ÄŻvai­ rioms pre­ky­bos ir pa­slau­gĹł ÄŻmo­ nÄ—ms ÄŻdieg­tĹł mo­kė­ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vĹł skai­Ä?ius iĹĄau­go 70 pro­c.

Ti­ki­ma­si, kad jĹł skai­Ä?ius to­liau di­ dÄ—s ky­lant maŞ­me­ni­nei pre­ky­bai.

Ta­Ä?iau DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas iť­skir­ ti­nÄ—s mo­kė­ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­ vĹł pa­klau­sos ne­pas­te­bė­jo.

La­biau­siai mo­kė­ji­ mo kor­te­lių skai­ty­ tu­vais ťie­met do­mi­si tak­si vai­ruo­to­jai.

At­siŞ­vel­gia į klien­tų pa­to­gu­mą

A.Vil­kan­cas ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad spren­ di­mÄ… su­teik­ti ga­li­my­bÄ™ at­si­skai­ty­ti ne gry­nai­siais jie pa­re­mia ma­te­ma­ ti­niais skai­Ä?ia­vi­mais ir vers­lo lo­gi­ ka: „Kreip­da­mie­si dÄ—l skai­ty­tu­vĹł vers­li­nin­kai ap­skai­Ä?iuo­ja, ko­kios ga­li bō­ti są­nau­dos ir ar tai da­ry­ ti ver­ta, ar pa­pil­do­mas kor­te­le no­ rin­Ä?iĹł at­si­skai­ty­ti Ĺžmo­niĹł srau­tas kom­pen­suo­ja są­nau­das.“ Pa­sak „Swed­bank“ Fi­nan­sa­vi­ mo ir lė­ťų val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Dai­niaus Vil­Ä?ins­ko, ga­li­my­bÄ— mo­kė­ti kor­te­le tam­ pa priei­na­mes­nÄ— ir dÄ—l tobulÄ—jan­ Ä?iĹł tech­no­lo­gi­jĹł, ir dÄ—l ma­Şė­jan­Ä?iĹł pa­slau­gos ÄŻkai­niĹł. Anot jo, 93 pro­c. ĹĄiais me­tais ÄŻmo­niĹł ÄŻsi­gy­tĹł mo­kė­ ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vĹł nau­do­ja

in­ter­ne­to ry­ťį, o tai lei­dŞia su­ma­ Şin­ti ry­ťio iť­lai­das.

Vis dÄ—l­to pran­cō­ziť­kos ke­pyk­los „Bou­lan­ge­rie“ di­rek­to­rius Emi­ lis Sin­ke­vi­Ä?ius pri­pa­Şi­no, kad mo­ kė­ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vo są­nau­ dos ne­ma­Şos. Anot jo, ke­pyk­lė­lÄ—s pa­ja­mos ba­lan­suo­ja ties nu­liu, tad mo­kė­ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vÄ… bu­ vo nu­sprÄ™s­ta ÄŻdieg­ti tik dÄ—l esa­ mĹł klien­tĹł pa­to­gu­mo. Ke­tu­rio­li­ka me­tĹł vei­kian­ti ke­pyk­lė­lÄ— ga­li­my­ bÄ™ at­si­skai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lė­ mis sa­vo klien­tams su­tei­kÄ— maŞ­ daug prieĹĄ pu­sant­rĹł me­tĹł.

E.Sin­ke­vi­Ä?ius pa­ti­ki­no, kad ga­ li­my­bÄ— at­si­skai­ty­ti ne gry­nai­siais di­des­nio klien­tĹł srau­to ne­prit­rau­ kÄ—. Tai­gi dÄ—l ĹĄios pa­slau­gos apy­var­ ta nei­ťau­go taip, kad kom­pen­suo­ tĹł są­nau­das.

Ka­vi­niĹł tink­las „Cof­fee Inn“ ga­ li­my­bÄ™ at­si­skai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­ te­le pa­siō­lÄ— vi­sai ne­se­niai. ÄŽmo­nÄ—s ko­mu­ni­ka­ci­jos ir ÄŻvaiz­dĹžio va­do­vas Ni­das Kiu­be­ris sa­kÄ—, kad tai pa­da­ ry­ti la­biau­siai pa­ska­ti­no pa­di­dė­jÄ™s skai­ty­tu­vĹł vei­ki­mo grei­tis ir pa­ge­ rė­ju­sios ban­kĹł są­ly­gos. „Mo­kė­ji­mo kor­te­liĹł ad­mi­nist­ra­ vi­mo są­nau­dos bu­vo di­do­kos. Bet kai iĹĄau­go­me iki da­bar­ti­nio ly­gio, ban­kai Ä—mÄ— su mu­mis ĹĄiek tiek ki­ taip ĹĄne­kė­tis ir pa­siō­lÄ— Ĺžmo­niť­kas są­ly­gas“, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vas. Anot jo, klien­tai dÄ—l nau­jos pa­slau­gos yra

„„Pa­Şan­ga: vers­li­nin­kus dar kar­tą ap­mąs­ty­ti ga­li­my­bę įsi­dieg­ti mo­kė­ji­

mo kor­te­lių skai­ty­tu­vus pa­ska­ti­no su­ma­Şė­ju­sios są­nau­dos.

la­bai pa­ten­kin­ti, ki­ta ver­tus, apy­ var­tos au­gi­mo ji ne­pas­ka­ti­no. Ďsit­rau­kė tak­sis­tai

D.Vil­Ä?ins­ko tei­gi­mu, au­gan­tis vers­ li­nin­kĹł su­si­do­mė­ji­mas ĹĄia pa­slau­ga ro­do, kad mo­kė­ji­mas ne gry­nai­siais tarp smul­kes­nių­jĹł vers­li­nin­kĹł tam­ pa kas­die­niu, ÄŻpras­tu reiť­ki­niu.

Jis taip pat sa­kÄ— pa­ste­bė­jÄ™s, kad mo­kė­ji­mai kor­te­le po­pu­lia­rė­ja ir ma­Şes­niuo­se mies­tuo­se. Anot D.Vil­Ä?ins­ko, pra­dė­da­mi nau­do­tis skai­ty­tu­vais re­gio­nĹł vers­li­nin­kai ti­ki­si pri­trauk­ti dau­giau klien­tĹł ir pa­di­din­ti sa­vo apy­var­tÄ….

Šarōno MaŞeikos (BFL) nuo­tr.

„Swed­bank“ duo­me­ni­mis, la­biau­ siai mo­kė­ji­mo kor­te­liĹł skai­ty­tu­vais ĹĄie­met do­mi­si tak­si vai­ruo­to­jai, sve­ Ä?iĹł na­mĹł, mo­te­liĹł, dra­bu­ŞiĹł ir spe­ cia­li­zuo­tĹł par­duo­tu­viĹł sa­vi­nin­kai.

Be to, kaip sa­kÄ— D.Vil­Ä?ins­kas, si­tua­ ci­ja pa­ma­Şu kei­Ä?ia­si to­se vie­to­se, ku­rio­se tra­di­ciť­kai bu­vo mo­ka­ma gry­nai­siais, pa­vyz­dĹžiui, tur­ga­vie­ tė­se, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se, taip pat gro­Şio ir svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­ gas tei­kian­Ä?io­se ÄŻmo­nė­se. At­sis­kai­ ty­mÄ… mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis at­ran­da ir vers­li­nin­kai, vyk­dan­tys ne­nuo­la­ti­ nÄ™ veik­lÄ…, pa­vyz­dĹžiui, or­ga­ni­zuo­jan­ tys pa­ro­das, mu­ges, ki­tus ren­gi­nius.

Ĺ˝vejai nori iĹĄ esmÄ—s atnaujinti laivus Julius Ĺ atkus Lietuvos nacionalinÄ— mokÄ—jimo agentĹŤra yra paskelbusi kvietimÄ… teikti paraiĹĄkas modernizuoti Ĺžvejybos laivus pagal Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s sektoriaus 2007-2013 metĹł veiksmĹł programos priemonÄ™ „Žvejybos laivĹł modernizavimas“. Ĺ aukimas vyksta iki gruodĹžio 28 d.

KvieÄ?ia teikti paraiĹĄkas

KvieÄ?iama modernizuoti atviroje Baltijos jĹŤroje, jos priekrantÄ—je ir tolimuosiuose jĹŤrĹł vandenyse ĹžvejojanÄ?ius verslinÄ—s Ĺžvejybos laivus. Paramos paraiĹĄkos gali bĹŤti teikiamos tiek ÄŻprasta, tiek supaprastinta tvarka. Pagal supaprastintÄ… tvarkÄ… uĹžpildoma tik atitinkama paraiĹĄkos forma ir nereikia teikti papildomai verslo plano. Taip pat numatytas trumpesnis paramos paraiĹĄkos ÄŻvertinimo laikotarpis, nepasiraĹĄomos paramos sutartys, numatyti kiti paramos paraiĹĄkos administravimo supaprastinimai projektams ÄŻgyvendinti.

Paramos pagal Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s sektoriaus 2007-2013 metĹł veiksmĹł programos priemonÄ™ „Žvejybos laivĹł modernizavimas“ gali siekti ÄŻmonÄ—s, ĹžvejojanÄ?ios Baltijos jĹŤroje, jos priekrantÄ—je ir tolimuosiuose jĹŤrĹł vandenyse – didĹžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 6,2 mln. litĹł arba 174 tĹŤkst. litĹł, kai paraiĹĄka teikiama supaprastinta tvarka. Parama

ď Ž PadÄ—tis: /NY aV W\` WĂ­_\ WR R`N[a QV QR` [VNZ [RV ZRa_Ăş ]R_ `R Xb[QĂ? cĂ›

WbV 8YNV]Û Q\ WR cRWú b\` aR YV` f_N `Nb `N XVZ N` [R` `R [V YNV cNV QÛY `VY ][ú cN _VX YVú [R TN YV cR W\ aV

CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\ a_

teikiama ir vidaus vandenĹł Ĺžvejybos laivams modernizuoti. Paramos paraiĹĄkos priimamos iki ĹĄiĹł metĹł gruodĹžio 28 d. Pagal numatytas taisykles laivuose gali bĹŤti keiÄ?iami jo ÄŻrenginiai, varikliai, modernizuojama Ĺžvejybos ÄŻranga, tobulinamos ÄŻgulai skirtos gyvenamosios ir darbo patalpos, atnaujinami higieniĹĄkam suĹžvejotĹł ĹžuvĹł laikymui skirti konteineriai, kita ÄŻranga.

Kvietimai pasinaudoti 2007–2013 m. ES Şuvininkystės sektoriaus lėťomis atnaujinti laivus vyksta kasmet, o ťiemet skelbti jau antrą kartą.

Aktuali problema

Ĺ˝vejybos laivĹł modernizavimas yra ypaÄ? aktuali problema. Ĺ iuo metu atviroje Baltijos jĹŤroje Ĺžvejoja 32 Ĺžvejybos laivai. Per pastaruosius

metus ÄŻ Lietuvos Baltijos jĹŤros Ĺžvejybos laivynÄ… beveik nieko neinvestuota. Savomis lÄ—ĹĄomis buvo atnaujinami tik bendrovÄ—s „Baltlanta“ okeaninÄ—s Ĺžvejybos laivai, kurie Ĺžvejoja Atlanto vandenyne. „Žvejybos laivĹł modernizavimas mums yra ypaÄ? aktualus. Daugumos atviroje jĹŤroje ĹžvejojanÄ?iĹł Ĺžvejybos laivĹł amĹžius – per 30 metĹł. Jei mes jĹł nemodernizuosime, ateityje galime prarasti Ĺžvejybos laivyną“, – tikino Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s produktĹł gamintojĹł asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Ĺ i asociacija 100 proc. vienija Lietuvos okeaninÄ—s Ĺžvejybos bendroviĹł, 2/3 Baltijos jĹŤros Ĺžvejybos bendroviĹł ir per 50 proc. Baltijos jĹŤros priekrantÄ—s Ĺžvejybos ÄŻmoniĹł.

Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s produktĹł gamintojĹł asociacija, anot A.Bargailos, ragina Ĺžvejybos ÄŻmoniĹł vadovus atnaujinti laivus, netgi pataria ir padeda Ĺžvejams parengti paraiĹĄkas dÄ—l laivĹł atnaujinimo. „Jei Ĺžvejai nieko nedarys, prapuls laivams modernizuoti skirta Europos SÄ…jungos parama. TodÄ—l bendraujame su Ĺžvejais, raginame, kad daugiau informacijos dÄ—l laivĹł atnaujinimo jiems suteiktĹł ir ĹĄaukimÄ… vykdanÄ?ios NacionalinÄ—s mokÄ—jimo agentĹŤros specialistai. Ĺ˝vejai yra inertiĹĄki, daĹžnai uĹžsiiÄ—mÄ™ tiesiogine savo veikla – Ĺžvejyba ir maĹžai skiria dÄ—mesio naujovÄ—ms. Jonas ko nors imasi tik tada, kai pamato, kad Petras tÄ… jau daro“, – aiĹĄkino A.Bargaila.

Kol kas nedaug norinÄ?iĹłjĹł

NeoďŹ cialiais duomenimis (oďŹ cialiĹł dar nÄ—ra – paraiĹĄkos bus pateiktos tik gruodĹžio pabaigoje iki 28 d.), jĹŤrĹł Ĺžvejybos laivyno modernizavimo projekte jau tikrai rengiasi dalyvauti tik dvi bendrovÄ—s, dar trylika tuo intensyviai domisi.

UAB „Spika“ vadovas Gintaras Gylys rengiasi pagal ES paramÄ… atnaujinti laivĹł navigacijos, Ĺžvejybos ÄŻrangÄ….

UAB „Stekutis“ vadovas Algimantas Rudys planuoja imti ES paramÄ… ne tik navigacijos ÄŻrangai, bet ir korpusui atnaujinti, naujai Ĺžvejybos ÄŻrangai ÄŻsigyti.

Paramos teikimo reikalavimai ir paramos intensyvumas nustatyti Europos ĹžuvininkystÄ—s fondo reglamentuose, pagal kuriuos teikiama parama Ĺžuvininkystei 2007 – 2013 m. Numatyta, kad negali bĹŤti remiamos investicijos ÄŻ ĹžuvĹł sugavimo galimybiĹł gerinimÄ… ir didinimÄ… (pvz., automatinio jauko uĹžmovimo ant kabliukĹł ÄŻtaisams ÄŻsigyti, ÄŻtaisams, leidĹžiantiems greiÄ?iau iĹĄtraukti Ĺžvejybos ÄŻrankius iĹĄ jĹŤros, prietaisams, lokatoriams, padedantiems aptikti ĹžuvĹł telkinius ir juos suĹžvejoti, ÄŻsigyti, ĹžuvĹł apdorojimo ÄŻrenginiams ÄŻsigyti, ÄŻrenginiams, padedantiems laive apdoroti ir laikyti daugiau ĹžuvĹł, ÄŻsigyti). Parama neteikiama ir Ĺžvejybos laivĹł statybai ar triumams didinti.

Didesnis paramos Ĺžvejybos laivynui modernizuoti panaudojimas KlaipÄ—dos miestui bĹŤtĹł naudingas ir socialine prasme. Atnaujinant Ĺžvejybos laivus daugiau darbo atsirastĹł ir laivĹł remonto ÄŻmonÄ—ms.

KlaipÄ—doje veikia per 40 laivĹł remonto bendroviĹł. PrieĹĄ rinkimus ĹžvejĹł atstovai buvo susitikÄ™ su dabar premjeru iĹĄrinktu Algirdu ButkeviÄ?iumi ir tarÄ—si, kad pagal ES lÄ—ĹĄas intensyviau bĹŤtĹł atnaujinamas Lietuvos jĹŤrinÄ—s Ĺžvejybos laivynas.

UĹžs. 1051513

9

penktADIENIS, lapkričio 30, 2012

pasaulis Šei­ma ­ pa­gau­sės

By­la ­ nu­trauk­ta

Iš­puo­lių ­ ban­ga

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­ nė Cat­he­ri­ne pa­do­va­nos bri­ tams ypa­tin­gą Ka­lė­dų do­ va­ną – ka­ra­liš­ko­ji su­tuok­ti­ nė lau­kia­si. Apie tai žur­na­ lui „Life & Sty­le“ pra­si­ta­rė jos ar­ti­ma drau­gė nuo mo­kyk­los lai­kų Jes­si­ca Hay. Anot jos, apie bū­si­mą kū­di­kį bus pa­ skelb­ta gruo­džio pra­džio­je.

Pro­tes­tų aud­rą vi­sa­me pa­ sau­ly­je su­kė­lu­si by­la, iš­kel­ ta dvie­jų po­li­ci­nin­kų iš­ža­gin­ tai jau­nai tu­ni­sie­tei, va­kar bu­ vo nu­trauk­ta. 27 me­tų au­kai ir jos vai­ki­nui grė­sė kal­ti­ni­ mai ne­pa­do­ru­mu, ku­rie bu­vo svars­to­mi re­mian­tis įta­ria­mų ža­gin­to­jų liu­di­ji­mu, esą jie už­ klu­po po­rą amo­ra­lia po­za.

Ira­ke per iš­puo­lius prieš šii­tus dvie­juo­se svar­biuo­se mies­ tuo­se į pie­tus nuo Bag­da­do ir ki­tur va­kar žu­vo ma­žiau­siai 39 žmo­nės, dau­giau kaip 100 bu­vo su­žeis­ti. Dau­giau­sia au­ kų pa­rei­ka­la­vo iš­puo­lis Hi­lo­je, kur vie­nas po ki­to nu­griau­dė­ jo du spro­gi­mai jud­ria­me ko­ mer­ci­nia­me ra­jo­ne.

„Pus­sy Riot“ ga­vo dar vieną teis­mo kir­tį Ru­si­jos teis­mas va­kar nu­ro­dė ap­ri­ bo­ti priei­gą prie mer­gi­nų pank­ro­ ko gru­pės „Pus­sy Riot“ vaiz­do įra­ šų, ku­rio­se įam­žin­ti jų per­for­man­ sai, nes jie yra ekst­re­mis­ti­niai.

Iš­tei­sin­tas: Ko­so­ve R.Ha­ra­di­na­jus lai­ko­mas did­vy­riu, o Ser­bi­jo­je – ka­ro nu­si­kal­tė­liu.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ser­bi­jai – nau­jas an­tau­sis Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ka­ro nu­si­kal­ti­mų Ju­gos­la­vi­jo­je teis­mas va­ kar iš­tei­si­no bu­vu­sį Ko­so­vo prem­je­rą Ra­mus­hą Ha­ra­di­na­jų ir du jo pa­dė­jė­jus, kal­tin­tus žmog­žu­dys­tė­mis ir kan­ki­ni­mais per ka­rą dėl ne­prik­lau­so­my­bės nuo Ser­bi­jos.

Pa­kar­to­ti­nis teis­mas

„Tei­sė­jai pri­pa­žįs­ta jus ne­kal­tais dėl vi­sų kal­ti­ni­mų kal­ti­na­ma­ja­me ak­te“, – pa­skel­bė Ha­go­je įsi­kū­ru­ sio teis­mo tei­sė­jas Ba­ko­ne Jus­ti­ ce’as Mo­lo­to ir nu­ro­dė at­sa­ko­vus pa­leis­ti.

Teis­mo ga­le­ri­jo­je vi­suo­me­nės at­sto­vams pa­si­gir­do džiaugs­mo šūks­niai, kai bu­vo pa­skelb­ta apie iš­tei­si­ni­mą.

44 me­tų R.Ha­ra­di­na­jus ir 41 me­ tų Id­ri­zas Ba­la­jus Tarp­tau­ti­nia­me bau­džia­ma­ja­me bu­vu­sios Ju­gos­la­ vi­jos tri­bu­no­le bu­vo pa­kar­to­ti­nai tei­sia­mi dėl še­šių kal­ti­ni­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, su­si­ju­sių su ser­bų ir ki­tų ne al­ba­nų tau­ty­bės žmo­nių žu­dy­mu bei kan­ki­ni­mu per 1998– 1999 m. ka­rą.

Tre­čiam kal­ti­na­ma­jam, 42 me­tų La­hi Bra­hi­ma­jui, bu­vo pa­teik­ti ke­ tu­ri kal­ti­ni­mai dėl vaid­mens ne­ prik­lau­so­my­bės sie­ku­sių al­ba­nų par­ti­za­nų ko­vo­je su ve­lio­nio Ser­ bi­jos pre­zi­den­to Slo­bo­da­no Mi­lo­ še­vi­čiaus pa­jė­go­mis.

Teis­mo pro­ce­sas bu­vo tie­sio­giai trans­liuo­ja­mas di­džiu­lia­me ek­ra­ ne Ko­so­vo sos­ti­nė­je Priš­ti­no­je, kur R.Ha­ra­di­na­jų did­vy­riu lai­kan­tys al­ ba­nai la­bai ti­kė­jo­si jo iš­tei­si­ni­mo.

Prit­rū­ko pa­ti­ki­mų pa­ro­dy­mų

Pro­ku­ro­rai šiuos tris vy­rus kal­ti­ no žu­džius ir kan­ki­nus ser­bus bei įta­ria­mus ko­la­bo­ran­tus, vei­ku­sius

prieš se­pa­ra­tis­tų Ko­so­vo iš­va­da­vi­ mo ar­mi­ją, ir rei­ka­la­vo jiems ma­ žiau­siai 20 me­tų ka­lė­ji­mo.

Ha­gos tri­bu­no­las įtei­si­no ma­fi­jos val­ dy­mą Ko­so­ve: vi­ sų svar­biau­sia – omer­tos (ty­lė­ji­mo) įsta­ty­mą, ku­ris te­ be­gy­vuo­ja ir yra stip­res­nis už bet ko­ kį nu­si­kal­ti­mą.

Ta­čiau tei­sė­jai nu­sta­tė, kad kal­ ti­n a­m ie­j i ne­d a­ly­va­vo jo­k ia­m e „bend­ra­me nu­si­kals­ta­ma­me su­ ma­ny­me“ „ap­va­ly­ti“ tą ra­jo­ną nuo et­ni­nių ser­bų ir kad kai ku­rie liu­dy­ to­jų pa­ro­dy­mai ne­pa­ti­ki­mi.

Pa­sak B.J.Mo­lo­to, vie­nas liu­dy­ to­jas iš tik­rų­jų ga­lė­jo ne­bū­ti Jab­la­ ni­cos su­lai­ky­tų­jų sto­vyk­lo­je, kur, kaip įta­ria­ma, bu­vo kan­ki­na­mi bei žu­do­mi žmo­nės, ir ga­lė­jo pa­pa­sa­ ko­ti tai, ką gir­dė­jo iš ki­tų. „Nė­ra pa­ti­ki­mų įro­dy­mų, kad R.Ha­ra­di­na­jus iš­vis bent ži­no­jo apie Jab­la­ni­co­je vyk­dy­tus nu­si­kal­ ti­mus“, – sa­kė B.J.Mo­lo­to.

R.Ha­ra­di­na­jus, ku­ris po konf­lik­ to įstei­gė par­ti­ją „Al­jan­sas už Ko­

so­vo atei­tį“, ge­gu­žės 10-ąją bu­ vo lai­ki­nai pa­leis­tas ir gy­ve­no sa­vo na­muo­se Priš­ti­no­je.

Da­bar jis tik­riau­siai tęs sa­vo po­ li­ti­nę kar­je­rą Ko­so­ve ir, kaip ti­ki­ ma­si, vėl sieks prem­je­ro po­sto.

Ta­čiau Belg­ra­das jį te­be­lai­ko ka­ ro nu­si­kal­tė­liu, o Ser­bi­jos ka­ro nu­ si­kal­ti­mų pro­ku­ro­ras yra iš­da­vęs jo areš­to or­de­rį.

Mask­vos teis­mas nu­ta­rė, kad vaiz­do įra­šai, tarp jų gar­sio­ ji „pan­kų mal­da“ sos­ti­nė­je esan­ čio­je Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ro­ je, yra ekst­re­mis­ti­niai, ir nu­ro­dė ap­ri­bo­ti priei­gą prie jų in­ter­ne­te.

Tei­sė­jas nu­ro­dė, jog spren­di­ mas taip pat tai­ko­mas ofi­cia­liam „Pus­sy Riot“ tink­la­la­piui ir po­pu­ lia­riam gru­pės tink­la­raš­čiui „Li­ ve­jour­nal“, kur skel­bia­ma dau­ gu­ma gru­pės ma­ni­fes­tų ir ak­ci­jų nuo­trau­kų.

Kor­po­ra­ci­ja „Goog­le“ pra­ne­ šė, kad vaiz­do me­džia­gų po­rta­las „You­Tu­be“ dėl „Pus­sy Riot“ kli­pų ša­li­ni­mo svars­tys ga­vęs ofi­cia­lius do­ku­men­tus su ne­tei­sė­tais pri­pa­ žin­tų įra­šų ad­re­sais.

Va­ka­rykš­čiu spren­di­mu bu­vo pa­rem­tas Mask­vos pro­ku­ro­rų tei­ ginys teis­me, jog ling­vis­ti­kos eks­ per­tai nu­sta­tė, kad tie kli­pai yra įžei­džia­mi.

Ofi­cia­liai ekst­re­mis­ti­ne pa­ skelb­ta me­džia­ga įtrau­kia­ma į Ru­si­jos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos juo­dą­jį są­ra­šą. Šiuo me­tu ta­me są­ra­še yra maž­ daug 1,5 tūkst. punk­tų, dau­giau­

sia su­si­ju­sių su už­draus­to­mis re­ li­gi­nė­mis, ult­ra­na­cio­na­lis­tų ar fa­šis­ti­nę ideo­lo­gi­ją pro­pa­guo­jan­ čio­mis gru­pė­mis.

Dvi „Pus­sy Riot“ na­rės Na­dež­ da To­lo­ko­ni­ko­va ir Ma­ri­ja Ale­chi­ na šiuo me­tu at­lie­ka dve­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­mę už mi­nė­tą ak­ci­ją ka­ted­ro­je, ku­ri bu­vo įver­tin­ta kaip re­li­gi­nės nea­py­kan­tos pa­kurs­ty­ tas chu­li­ga­niz­mas.

Vaiz­do me­džia­ga apie va­sa­rį su­reng­tą „pan­kų mal­dą“ la­bai iš­ pli­to in­ter­ne­te ir „You­Tu­be“ bu­vo per­žiū­rė­ta ke­lis mi­li­jo­nus kar­tų. „Pus­sy Riot“ taip pat yra su­ dai­na­vu­si Rau­do­no­jo­je aikš­tė­je dai­ną „Pu­ti­nas iš­si­gan­do“ ir su­ ren­gu­si ne­tei­sė­tą kon­cer­tą ant Mask­vos ka­lė­ji­mo, kur bu­vo lai­ ko­mi per pro­tes­to mi­tin­gą gruo­ dį suim­ti žmo­nės, sto­go.

Gru­pės na­rė Je­ka­te­ri­na Sa­mu­ ce­vič, ku­ri taip pat bu­vo nu­teis­ta už „pan­kų mal­dą“ ka­ted­ro­je, bet ga­vo tik lyg­ti­nę baus­mę, va­kar ste­bė­jo teis­mo po­sė­dį ir spren­ di­mą pa­va­di­no tie­sio­gi­niu me­no cen­zū­ros pri­pa­ži­ni­mu Ru­si­jo­je.

Mer­gi­na taip pat pra­ne­šė, kad svars­tys ga­li­my­bę „Pus­sy Riot“ tink­la­la­pius re­gist­ruo­ti už­sie­nio do­me­nais, kad var­to­to­jai vis dėl­ to ga­lė­tų pa­ma­ty­ti gru­pės vaiz­ do įra­šus.

BNS inf.

„Įtei­si­no ma­fi­jos val­dy­mą“

R.Ha­ra­di­na­jaus iš­tei­si­ni­mas Ser­bi­ jo­je be­veik nea­be­jo­ti­nai bus įver­ tin­tas kaip nau­jas an­tau­sis po to, kai Ha­gos tri­bu­no­las anks­čiau šį mė­ne­sį dėl ka­ro nu­si­kal­ti­mų prieš ser­bus iš­tei­si­no kroa­tų ge­ne­ro­lą An­te Go­to­vi­ną.

Ser­bi­jos aukš­to ran­go pa­rei­gū­nai anks­čiau bu­vo per­spė­ję, kad jei­gu R.Ha­ra­di­na­jus iš­si­suks, ES re­mia­ moms Priš­ti­nos ir Belg­ra­do, ku­ris Ko­so­vą te­be­lai­ko Ser­bi­jos pie­ti­ ne pro­vin­ci­ja, de­ry­boms ga­li iš­kil­ ti pa­vo­jus. „Ha­gos tri­bu­no­las įtei­si­no ma­fi­ jos val­dy­mą Ko­so­ve: vi­sų svar­biau­ sia – omer­tos (ty­lė­ji­mo) įsta­ty­mą, ku­ris te­be­gy­vuo­ja ir yra stip­res­nis už bet ko­kį nu­si­kal­ti­mą“, – va­kar kri­ti­ką žė­rė Belg­ra­do vy­riau­sy­bės at­sto­vas Mi­li­vo­je Mi­haj­lo­vi­čius, tu­rė­da­mas ome­ny­je nu­ma­no­mą liu­di­nin­kų bau­gi­ni­mą nag­ri­nė­jant R.Ha­ra­di­na­jaus by­lą.

BNS inf.

Ver­ti­ni­mas: gru­pės na­rė J.Sa­mu­ce­vič va­ka­rykš­tį teis­mo spren­di­mą

pa­va­di­no tie­sio­gi­niu me­no cen­zū­ros pri­pa­ži­ni­mu Ru­si­jo­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

penktadienis, lapkričio 30, 2012

sportas

Skirtingi kėliniai Česlovas Kavarza Klaipėdos „Dragūno“ septynetukas, Kaune 31:23 nugalėjęs „Granito-Gajos-Kario“ ekipą, sustiprino lyderio poziciją Lietuvos rankinio lygos čempionate.

Šeimininkai po pirmojo kėlinio nesitikėjo tokios baigties, nes po 30 min. jie net pirmavo 13:11. Po pertraukos buvo sunku atpažinti komandas. Uostamiesčio vyrai prie savo vartų surentė neįveikiamą sieną, o beveik kiekvienas „dragūnų“ metimas į kauniečių vartus pasiekdavo tikslą.

Beno Petreikio vedami klaipėdiečiai 40-ąją min. persvėrė rezultatą 17:16, o po šešių minučių pirmavo 5 įvarčiais – 23:18. Kartą „Dragūnas“ buvo įgijęs net 9 įvarčių pranašumą – 30:21.

Mūsų ekipos vartininkas Aistis Pažemeckas sakė, kad kėliniai vienas nuo kito skyrėsi lyg diena nuo nakties. „Žaisti išėjome nenusiteikę, nesusikaupę. Gal po gerų rungtynių su Zaporožės ekipa pernelyg pervertinome save, – sakė vartų sargas. – Po to, kai kauniečiai rungtynes pradėjo gerai, mes buvome priversti susiimti, o antrą kėlinį žaidėme taip, kaip galime ir turime žaisti. Varžovai gerai kovojo, tačiau mes buvome geresni.“

Rungtynių statistika „Granitas-Gaja-Karys“ – „Dragūnas“ 23:31 (13:11). V.Drevinskas 8, V.Jarukas, P.Šarkauskas po 4/B.Petreikis 12, J.Truchanovičius 6, K.Stropus, G.Juška po 4, D.Jasinskas 2.

Medaliais džiugino plaukikai Dzūkijos sostinėje surengtame Lietuvos senjorų plaukimo čempionate pergalėmis džiugino Klaipėdos „Nendrės“ nariai, vadovaujami klubo pirmininkės Astos Dirgėlienės.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ypač džiugino po pertraukos į baseiną nėręs Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis Mindaugas Bružas.

Jis individualiai laimėjo keturis aukso medalius (50 ir 100 m laisvu stiliumi bei peteliške) tarp 35–39 metų sportininkų, o su komandos draugais triumfavo dviejų estafečių rungtyse (4 po 50 m laisvu stiliumi ir peteliške).

Garsiojo plaukiko pavyzdžiu bandė sekti tarp 50–54 metų moterų kovojusi Ramunė Staškevičiūtė.

Uostamiesčio „nendrė“ triumfavo keturiose rungtyse – plaukdama 50 ir 200 m krūtine, 50 m peteliške ir 200 m kompleksiniu būdu.

Moterų varžybose po tris čempionų titulus taip pat iškovojo Aušra Gardžiulienė (40-44 m.) ir Margarita Volkova (70-74 m.).

A.Gardžiulienė buvo greičiau-

Tvirtybė: M.Bružas, A.Pelešinas, J.Linkauskas ir M.Rukavičius po įnirtingos kovos išplėšė pergalę estafe-

tės rungtyje.

sia 50, 100 ir 200 m plaukdama krūtine, M.Volkova varžoves paliko užnugary 50 m distancijas plaukdama nugara, laisvu stiliumi ir krūtine.

Nugalėtojų vardus po kartą iškovojo pirmą kartą „Nendrės“ klubo garbę gynęs Sigitas Tachtarovas (30–34 m.; 100 m nugara), Irena Nikitina (60–64 m.; 200 m kompl. būdu) ir Rasa Girdeikienė (45–49 m; 200 m krūtine). Pastaroji senjorė pergalę „pasaldino“ Lietuvos rekordu.

Panašia pergale galėjo džiaugtis ir Eugenijus Juodzevičius, pasiekęs šalies rekordą, plaukdamas 200 m krūtine. Tačiau ant uostamiesčio didvyrio krūtinės sužibo tik bronzos medalis, nes vertingesnius žetonus iškovojo Alytuje rungtyniavę Estijos ir Latvijos atstovai.

Iš viso pirmenybėse lietuviai pasiekė 30 šalies rekordų.

Anot A.Dirgėlienės, maloniausias pergales šventė Klaipėdos vyrų ketvertukai, du kartus įvei-

Klaipėdiečiai – prizininkai Čempionai: Mindaugas Bružas (3539 m.; 50 ir 100 m laisvu stiliumi, 50 ir 100 m peteliške), Ramunė Staškevičiūtė (50-54 m.; 50 ir 200 m krūtine, 50 m peteliške, 200 m kompleksiniu būdu), Aušra Gardžiulienė (40-44 m.; 50, 100 ir 200 m krūtine), Margarita Volkova (70-74 m.; 50 m nugara, 50 m laisvu stiliumi, 50 m krūtine), Sigitas Tachtarovas (30-34 m.; 100 m nugara), Irena Nikitina (60-64 m.; 200 m kompl. būdu) ir Rasa Girdeikienė (4549 m; 200 m krūtine), ketvertukas: Sigitas Tachtarovas, Mindaugas Lukavičius, Mindaugas Bružas, Jovirdas Linkauskas (kombinuota estafetė 4 po 50 m), ketvertukas: Jovirdas Linkauskas, Aidas Pelešinas, Mindaugas Rukavičius, Mindaugas Bružas (4 po 50 m laisvu stiliumi).

kę favoritais laikytus Kaišiadorių „Ilgaplaukius“. Kad buvo laimėta be M.Bružo, itin prisidėjo trum-

Vicečempionai: Eugenijus Juodzevičius (60-64 m.; 100 m krūtine, 400 ir 800 m laisvu stiliumi), Eglė Vaupšaitė (25-29 m.; 100 ir 200 m krūtine), Lolita Zemlienė (55-59 m.; 200 ir 400 m laisvu stiliumi), Sigitas Tachtarovas (30-34 m.; 50 m nugara), Aušra Gardžiulienė (40-44 m.; 50 peteliške), Irena Nikitina (60-64 m.; 50 m peteliške), Rasa Girdeikienė (45-49 m.; 50 m laisvu stiliumi), Rimas Platakis (35-39 m.; 200 m kompleksiniu būdu).

Bronzos medalininkai: Eugenijus Juodzevičius (60-64 m.; 50 ir 200 m krūtine), Jovirdas Linkauskas (35-39 m.; 50 m peteliške), ketvertukas: Ilona Songailienė, Aušra Gardžiulienė, Ramunė Staškevičiūtė, Eglė Vaupšaitė (kombinuota estafetė 4 po 50 m).

pam iš Olandijos, kur dirba, grįžęs Mindaugas Rukavičius, taip pat Jovirdas Linkauskas.

Sportui – politikų malonė Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Uostamiesčio politikai, posėdžiavę Klaipėdos taryboje, daugiau nei keturioms komandoms suteikė vilties gauti didesnę ir ilgalaikę finansinę paramą iš miesto biudžeto.

Anot laikinojo Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovo Igno Pociaus, jei jį įpareigos politikai, bus parengta tvarka, kaip finansuoti prioritetinių žaidybinių sporto šakų aukščiausio lygio šalies pirmenybėse žaidžiančius krepšinio, rankinio ir futbolo klubus.

Pagal planuojamą tvarką, paramą iš biudžeto galėtų gauti tik keturios komandos – „Neptūnas“, „Dragūnas“, „Fortūna“ ir „Atlantas“. Jei tvarka bus patvirtinta, „Neptū-

nas“ per metus sulauktų milijono litų, „Dragūnas“ ir „Atlantas“ – po 200 tūkst. litų, „Fortūna“ – 100 tūkst. litų. „Klaipėdoje yra patvirtinta 11 prioritetinių sporto šakų. Jų atstovai taip pat dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, tačiau sporto šakos nėra žaidybinės, kodėl tokie sportininkai negali pretenduoti į ilgalaikę paramą?“ – turėjo klausimą projektą kritikavęs tarybos narys Algirdas Grublys.

Jis pasiūlė nustatyti tvarką, kaip finansuoti visų prioritetinių sporto šakų aukšto sportinio meistriškumo klubus. „Tokiu būdu paramą be atskiro tarybos sprendimo galėtume skirti ir sportinių šokių klubui „Žuvėdra“, ir puikių rezultatų pasiekiantiems lengvaatlečiams“, – sakė A.Grublys.

Tokiam siūlymui pritarė kiti politikai.

Didžiausios diskusijos kilo dėl to, ar reikia remti privačius sporto klubus.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, jog dėl to turės susitarti visi politikai, nes miesto biudžete papildomų pinigų tikrai nebus, todėl jų reikės iš kažko atimti arba didinti biudžeto deficitą. „Jei neturėsime sporto žvaigždžių viršuje, nebus žmonių ir apačioje. Vaikai tikrai neturės motyvacijos sportuoti, jei Klaipėda neturės aukščiausiose lygose žaidžiančių klubų. Jei savivaldybė juos remtų, tai ir rėmėjai būtų dosnesni komandoms“, – aiškino Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas.

11

penktadienis, lapkričio 30, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

vadovo Gidono Kremerio požiūris į grojamą repertuarą ir ypatingas orkestro atlikėjų talentas.

Kolektyvą sudaro gabiausi trijų Baltijos valstybių muzikantai. „Kremerata Baltica“, būdama šio regiono kultūros ambasadorė, rengia pasirodymus visame pasaulyje, koncertuoja žymiausiose salėse.

Kartu muzikuoja tik patys talentingiausi solistai, tarp kurių – jaunasis rusų smuiko virtuozas Sergejus Dogadinas. Jo ir orkestro interpretacijoje Klaipėdoje suskambės A.Vivaldi šedevras – koncertų ciklas „Metų laikai“, suteiksiantis progą, aidint nuostabiai muzikai, prisiminti ir apmąstyti prabėgančius metus.

Normanas Lebrechtas:

Vieną kartą jį išgirdęs, niekuomet nepamirši.

Gaus kariliono varpai

Šiemet per Kalėdas (gruodžio 25-ąją) bei sutinkant Naujuosius (gruodžio 31-ąją) iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelio kariliono garsai vėl pasklis po švenčiantį miestą ir sveikins jo žmones.

Klaipėdos karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius nemokamai visiems skambins klasikinių kūrinių aranžuotes ir kalėdines giesmes.

Gruodžio 26-ąją skambėsiančio koncerto „Sveiki sulaukę šventų Kalėdų“ programoje vyraus sakralinės muzikos kūriniai. Juos atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, ir Klaipėdos kamerinio orkestro kvintetas. Melodingumu, dvasingumu, taurumu pasižyminti muzika užpildys naujos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios erdvę. Ir šis koncertas – nemokamas.

Virtuoziškumo žavesys

Muzikinė animacija

Žvaigždė: festivalio atidarymo koncerte grieš danų akordeonistas B.Mogensenas.

Organizatorių nuotr.

Šventės – su muzika Vėsūs ir tamsūs vakarai byloja apie artėjančią žiemą, tačiau artėja ir prasmingiausių bei stebuklingiausių švenčių metas. Klaipėdos koncertų salė (KKS) jį pasitinka festivaliu „Salve Musica“, kviesdama klaipėdiečius gražiausias metų šventes sutikti ir švęsti su muzika. Šventinės klasikos koncertai, skambėsiantys gruodžio 5–31 d., kaip tikino jų organizatoriai, suteiks atgaivą sielai, apgaubs ramybe ir palaima, tyrą grožį skleidžianti kūryba širdis pripildys šviesaus džiugesio ir vilties.

Tango ritmu

Pirmasis festivalio koncertas gruodžio 5-ąją pakvies nukeliauti į tango pasaulį su fenomenaliu danų akordeonistu Bjarke’u Mogensenu ir Šv.

Kristoforo kameriniu orkestru, vadovaujamu Donato Katkaus.

Vos pradėjęs groti B.Mogensenas buvo tituluotas vunderkindu, o šiandien jis – jau pasaulinį pripažinimą pelnęs menininkas. Muzikos kritikas Normanas Lebrechtas tikino, jog „vieną kartą jį išgirdęs, niekuomet nepamirši“.

27-erių akordeonistas yra tikra žvaigždė nuo seno akordeono tradicijas puoselėjančioje Danijoje.

Akordeonu jis pradėjo groti vos sulaukęs septynerių. Būdamas 13-os šis atlikėjas tiesioginiame televizijos eteryje debiutavo su Miuncheno

orkestru kaip solistas, o 14-os laimėjo aukso medalį ir Talento prizą tarptautiniame jaunųjų muzikų konkurse „Berlingske Tidende“ Kopenhagoje (Danija).

Akordeonistas aukščiausiais įvertinimais baigė studijas Karališkojoje muzikos akademijoje Kopenhagoje, laimėjo ne vieną prizą tarptautiniuose muzikos konkursuose, jo pasirodymus tiesiogiai transliavo televizija. Kaip solistas ir kamerinio ansamblio dalyvis Bjarke’as koncertavo didžiausiose Europos koncertų salėse.

B.Mogenseno repertuaras apima labai platų kompozicijų akordeonui spektrą. Be akademinės muzikos, akordeonistas atlieka tango stilistikos kūrinius ir Rytų Europos folklorą, taip pat ruošia projektus su roko muzikantais.

Diriguoti gimtadienio programą pasiūlyta svečiui iš Austrijos Aleksandarui Markovičiui, kuris su klaipėdiečiais dirbs pirmą kartą. Su orkestru kartu muzikuos jo bičiuliai solistai: unikalusis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, universalusis pianistas Daumantas Kirilauskas, entuziastingasis akordeonistas Raimondas Sviackevičius, su Lietuva savo gyvenimą artimai siejantis norvegų dainininkas Steinas Skjervoldas. Soluos ir pirmoji orkestro meno vadovė Liuda Kuraitienė bei dabartinis meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Jubiliejui pasirinkta sudėtinga ir atraktyvi programa, kaip žadama, ne tik demonstruos kolektyvo meninius pasiekimus, bet ir suteiks klausytojams daug malonių akimirkų.

20-mečio skrydis

Kelionė į Italiją

Šiemet kūrybinės veiklos 20-metį minintis Klaipėdos kamerinis orkestras gruodžio 7-ąją pateiks jubiliejinę koncertinę programą, kuri bus ypatinga keliais aspektais.

Gruodžio 13-ąją festivalyje „Salve Musica“ griešiantis orkestras „Kremerata Baltica“ išsiskiria iš daugybės kitų kolektyvų puikia atlikimo kokybe. Ją lemia inovatyvus meno

Koncertas visai šeimai „Muzikinė animacija“ gruodžio 14-ąją pakvies susitikti su animacinių filmų herojais. Išdaigiškus jų nuotykius pasakos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos šios smagios koncertinės programos sumanytojas Modestas Pitrėnas. „Turbūt žinomiausias pasaulyje antinas Donaldas gelbėjasi iš žemę užplūstančio tvano. Į Nojaus laivą jis bando surinkti visų žemės gyvių poras, bet štai nutinka bėda: iš akių jis pametė savo mylimiausią antytę. Kuo baigsis ši istorija, išgirsime ir pamatysime animaciniame filmuke pagal E.Elgaro maršus. Žymusis amerikiečių personažas peliukas Mikis vaduosis iš bėdų kompozitoriaus P.Dukas muzikiniame scherzo pagal J.W.Goethes apsakymą „Burtininko mokinys“, o pelės carinėje Rusijoje bandys sugadinti net šventinę nuotaiką.

P.Čaikovskio baletų „Miegančioji gražuolė“ ir „Spragtukas“ muzikos lydimi pateksime į kalėdinę pasaką“, – intrigavo M.Pitrėnas.

Vien tik Piazzolla

Koncerto „Vien tik Piazzolla“ atlikėjai gruodžio 19-ąją sieks perteikti žanro metamorfozę, kada kupini laukinės ekspresijos ir erotiški tango virsta kamerinės muzikos šedevrais.

Ansamblis „4 tango“ ieškos savito skambesio, atverdamas sau ir klausytojams negirdėtas erdves. Nenumaldoma aistra išsilies smuiko melodijomis, akordeono atodūsiais, kontraboso ritminėmis žiežirbomis. Fortepijonas ir altas bus tarsi mediumai tarp šio ir įsivaizduojamo tango pasaulio realybės. Kelrode žvaigžde visoje A.Piazzolla’os muzikos jausmų gelmėje švies aksominis Ievos Prudnikovaitės balsas.

Smuikininkas Sergejus Krylovas publiką visada žavi savo demonišku virtuoziškumu. Kritikai dažnai pabrėžia atlikėjo savitumą, stebinančią techniką, kreminį garsą ir stulbinantį muzikos pojūtį. „Jo technika, muzikalumas, bachiskas-balzakiškas racionalumas genialiai dera kartu, sukurdami išskirtinai begalinės įtampos ir vidinės jėgos kupiną muzikos tėkmę.

Ji veda klausytoją virtuoziškais smuiko pasažais išbaigtos formos, didingos kūrinio esmės link,“ – teigė Lietuvos kamerinio orkestro direktorius Egidijus Mikšys.

Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo bei solisto S.Krylovo koncertas „Virtuoziškumo žavesys“ gruodžio 28-ąją turėtų itin pamaloninti aistringus muzikos gerbėjus. Programoje skambės A.Corelli, J.S.Bacho, A.Vivaldi, J.Haydno, N.Paganini kūriniai.

Naujametinis garsų fejerverkas

Paskutinį metų vakarą – gruodžio 31-ąją Klaipėdos koncertų salę užlies „Naujametinis garsų fejerverkas“. Į kerinčio grožio aukštumas kils dangiškas Merūno Vitulskio balsas ir krištoliniai Marijos Fedotovos fleitos garsai. Klaipėdos kamerinis orkestras nusiteikęs publiką sužavėti spalvingu ir aistringu muzikavimu. „Nuostabi muzika virpins tiek atlikėjų, tiek klausytojų širdis. Nežemiškų garsų vibracijos leis patirti visa apimantį palaimos jausmą. Jos išsklaidys sielos nerimą, laukiant viltingų laikrodžio dūžių, nutolins šventinį šurmulį. Šviesaus buvimo kartu akimirkos sušildys ir įsimins ilgam. Taip įspūdingai ir pakylėtai sutiksime 2013 metus. Tegu skamba jie pačia gražiausia gaida!“ – linkėjo KKS direktoriaus pavaduotoja ir festivalio meno vadovė kompozitorė Loreta Narvilaitė.

Parengė Rita Bočiulytė

12

penktadienis, lapkričio 30, 2012

pramogų gidas

Teatre – žmogiškumo pamokos iš Balkanų Klaipėdos dramos teatras kitą savaitę publiką kviečia į paskutinę šių metų premjerą – kroatų dramaturgo Mate’s Matišićiaus vienaveiksmę dramą „Moteris be kūno“.

Spektaklį režisuoja Ramunė Kudzmanaitė, dailininkas – Marijus Jacovskis. Vaidins aktoriai Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jočys ir Arūnas Račkauskas. Premjeriniai spektakliai bus rodomi gruodžio 6, 8 ir 14 d.

18 val. Žvejų rūmuose.

Pjesės autorius M.Matišićius (g.

1965) – vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius – ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M.Matišićius yra ir scenaristas, ir puikus džiazo gitaristas bei kompozitorius – beje, klaipėdiečių premjeroje skambės būtent jo sukurta muzika, suteikianti spektakliui ypatingo balkaniško kolorito.

M.Matišićius šiuo metu gyvena iš pjesių bei scenarijų rašymo ir muzikavimo, nors yra baigęs teisės

mokslus. „13–16 metų buvau didelė roko žvaigždė Jugoslavijoje. Ilgai gyvenau gatvėje, mečiau mokyklą.

O kai supratau, jog tai nėra gerai, grįžau į ją atgal ir vėliau studijavau teisę“, – pasakojo M.Matišićius.

Mate Matišićius:

Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo.

Autorius: M.Matišićius savo dramos pastatymui Klaipėdoje sukūrė ir muziką.

M.Matišićiaus knygą „Pomirtinė trilogija“ šiemet Lietuvoje išleido leidykla „Aidai“. Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“.

Knygą sudaro trys pjesės – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ bei „Niekieno sūnus“. Pagal pastarąją pjesę pastatytas to paties pavadinimo filmas.

„Knyga neatsirado iš jokios koncepcijos, o iš vienos realios istorijos. Lankiausi savo gimtajame kaime, užėjau į barą ir pamačiau jaunuolius, kurie gėrė. Pasidomėjau, ką jie čia veikia. Jie atsakė, jog eina į paštą, o paskui visada ateina į barą. Aš paklausiau, kodėl einate į paštą. Jie eidavo pasiimti pensijos, nors nė vienam nebuvo ir 30 metų.

Pamatęs tokį pasaulio veidą, ir parašiau pirmąją šios trilogijos dramą“, – pasakojo autorius.

Pasak M.Matišićiaus, nors po tiek rašymo metų jis jau turi profesionalių gebėjimų rašyti pjeses, kuriant šią knygą to nereikėjo, nes istorija „kalba“ pati. Iš tiesų kalba – ir Lietuvos žiūrovams. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ties bepro-

tybės ir prievartos slenksčiu. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje. Ar mums, lietuviams, tai aktualu? Juk tai atsitiko ne mums, toli nuo mūsų, kažkur Balkanuose?.. Į tai geriausiai atsako pats M.Matišićius: „Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo“. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, lapkričio 30, 2012

pramogų gidas Padovanos „Kalėdas su Mozartu”

Klaipėdos vokiečių bendrija ir Simono Dacho namai klaipėdiečiams ruošia dovaną – adventinį koncertą „Kalėdos su Mozartu”.

Jame dainuos solistai Giedrė Zeicaitė (sopranas) ir Artūras Kozlovskis (bosas), muzikuos svečias iš Vokietijos Alexanderis Blume (vokalas, fortepijonas), grieš styginių kvartetas: Rimantė Agintaitė, Sandra Dirgėlaitė (smuikai), Edvinas Kaziukaitis (altas), Tomas Mikalauskas (violončelė). Taip pat pasirodys H.Zudermano gimnazijos vokalinis instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Astos Markevičienės.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Gruodžio 1 d. 15 val.

KAINA? Nemokamai.

Aitrių saldumynų siunta iš Kauno

Pirmąją žiemos dieną muzikos gerbėjų uostamiestyje laukia aitrių saldumynų siunta iš Kauno – grupė „Candee Train“. Jie – nepaliaujantys eklektiško skambesio ieškotojai, tam pasitelkiantys itin ekspresyvų vokalą, šokiruojančias klavišininko variacijas ir ekspresyvias šiuolaikiško ritmo būgnų partijas, imituojančias elektroninių bitų „samplus“. Jų muzika – tai skoninga džiazo, krautroko, psichodelikos, kartais fank ar net sunkiojo roko elementais inkrustuota žanrų sintezė, pačių muzikantų įvardinama gana radikaliu terminu „loungecore“.

KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje” (Daržų g. 18).

KADA? Gruodžio 1 d. 20 val.

KAINA? 10 Lt.

Savaitgalį intriguoja parodos ir kinas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) savaitės pabaigai siūlo intensyvią kultūrinę programą. Šiandien 18 val. KKKC Parodų rūmuose bus pristatytos net kelios parodos, veiksiančios iki sausio 6-osios: Mildos Gailiūtės tapybos „Ištrinta erdvė“, tapytojų Rolando Marčiaus ir Ryčio Martinionio „Atodangos“, Kristinos Sereikaitės fotografijų ciklas „Esu. Būsiu“, taip pat bendras Lietuvos ir Ukrainos menininkų projektas „Nesamo buvimas“. O rytoj ir sekmadienį ten pat bus demonstruojami Adolfo Meko ir jo mokinių filmai.

M.Gailiūtės ištrinta erdvė

M.Gailiūtės personalinė tapybos paroda „Ištrinta erdvė“ KKKC kviečia susipažinti su Lietuvos „naujosios bangos“ tapyba.

Jaunosios kartos menininkė M.Gailiūtė (g. 1984) baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tapybos bakalauro ir magistrantūros studijas, dalyvavo daugelyje meno projektų. Ji yra viena iš trijų KKKC skelbto jaunojo menininko konkurso laureatų, o pristatoma paroda – šio konkurso prizo dalis.

M.Gailiūtė viena iš nedaugelio jaunosios kartos tapytojų, kvestionuojančių modernistinę pasaulėžiūrą. Sukurti ir konceptualiai užpatentuoti savo spalvą, vidinį koloritą – regis, tai stumia M.Gailiūtę ištrinti tradicinės tapybos sudedamąsias dalis. Naudodama neįprastą tapybai dažų liejimo techniką, apsiribodama siaura pilkos (ne)spalvos skale, kūrinių cikle „Ištrinta erdvė“ autorė trina ne ką nors kita, bet tapybos erdvę – sodrų potėpį, faktūrą, spalvą, konkretų siužetą. Paveiksluose lieka pilki, pilkoje aplinkoje pilkai tirpstantys motyvai – malūnas, medis, namo kampas... Aprūdiję, išėsdinti, suskeldėję paviršiai jos drobėse virsta haiku, kuriuose po eilutę skirta ir dažų ratilams, ir paskutiniam teptukotrintuko pėdsakui, ir jųdviejų dar neįrėmintam fragmentui. Atmesdama nelanksčią, kaprizingą ir agresyvią ekspresionistinę plastiką, likdama nuošalyje ir nuo šiuo metu įsigalėjusio „eurostandarto“, M.Gailiūtė renkasi trečiąjį kelią – siūlo tapybinį realizmą išvaduoti nuo fotošopinės korekcijos, atsispirti „no-name“ ir „brand only“ tendencijoms ir facebookinei dienotvarkei.

Fotografija: K.Sereikaitė serijoje „Esu. Būsiu“ apmąsto moteriškumą.

Projektas „Ištrinta erdvė“, prasidėjęs 2008-aisiais, tęsiasi iki šiol. „Jame man svarbu ištirti konkrečios vietos pastatus – kaip istorijos ženklus, – pasakojo autorė. – Prisiminusi ankstesnius savo darbus, galiu teigti, jog istorija, atmintis ir erdvė, esanti aplink, mano kūryboje yra ypatingai svarbūs.“ Tapytojų dueto atodangos

Baroti galerijos surengtoje tapybos parodoje „Atodangos“ savo kūrybą drauge pristatys du klaipėdiečiai – jaunosios kartos atstovas Rolandas Marčius ir gana gerai šalyje žinomas viduriniosios kartos tapytojas Rytis Martinionis.

R.Marčius (g. 1974) tęsia anksčiau kūryboje analizuotą rentgeno estetikos temą. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas lyties, rasės, amžiaus, sveikatos būklės klausimus. Tomografinių nuotraukų plokšti paviršiai drobėje įgauna tūrio. Šalia poodinės struktūros netikėtai užfiksuojami daiktai – žiedai, monetos, medaliai, plaukų segtukai, ginklas, metaliniai dantys etc. – čia veikia kaip užuominos į galimą naratyvą. Autorius naudoja minėtus daiktus kaip simbolius ir nuorodas į tam tikras socialines, profesines ar prieraišumo vertybėms žmonių grupes.

R.Martinionis (g. 1961) vėl leidžiasi į savo pasąmonės safarį.

Politinės, socialinės realijos, inspiracijos iš literatūros, asmeninės emocijos ir net paprasčiausi buities daiktai, persimaišę autoriaus paveiksluose, pasakoja daugiabriaunę istoriją, kurią kiekvienas „išgirs“ savaip.

K.Sereikaitė: „Esu. Būsiu“

K.Sereikaitės personalinė fotografijų paroda „Esu. Būsiu“ parodų lankytojus sugrąžins prie moters temos.

K.Sereikaitė (g. 1980) yra jauna menininkė, baigusi fotografijos technologijų studijas Vilniaus dizaino kolegijoje ir vaizdo operatoriaus bakalauro bei magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Autorė jau yra surengusi ne vieną personalinę parodą bei dalyvavusi daugelyje grupinių projektų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, jos darbai eksponuoti Prancūzijoje, Danijoje, JAV, Meksikoje.

Išskirtinis K.Sereikaitės bruožas tarp jaunųjų Lietuvos fotografų – išjausta režisūra, neatsitiktinė personažų paieška. Jau naratyvinis nuotraukų išdėstymas sukuria paslaptį, nuojautą, leidžiančią žiūrovui ieškoti atsakymo. Pirmas įspūdis tik atveria vartus į labirintą, išėjimai iš kurio – skirtingi, ir kiekvienas žiūrovas suranda savąjį, susijusį tik su jo patirtimi ir pasaulėjauta.

Kaip pastebėjo meno kritikė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, K.Sereikaitės fotografijų ciklas „Esu. Būsiu“ priverčia dar kartą grįžti prie moters temos. Net pažadinti Lolitą, Ievą, Lilit ir kitus moters archetipus. Prisiminti Larso von Triero „Antikristą“, kurį K.Sereikaitės fotografijų siužetai primena tiek tema, siužetų pasirinkimu, tiek vizualine išraiška.

Nesamo buvimas

KKKC ir Charkovo miesto galerijos surengtoje bendroje Lietuvos ir Ukrainos menininkų parodoje „Nesamo buvimas“ dalyvauja aštuo-

Tapyba: R.Martinionis vėl leidžiasi į savo pasąmonės safarį.

ni jauni menininkai – po keturis iš kiekvienos šalies. Lietuvai atstovauja iš Klaipėdos kilę ar šiuo metu uostamiestyje kuriantys autoriai: Joana Deltuvaitė, Mindaugas ir Neringa Bumbliai, Gytis Skudžinskas ir Laura Stasiulytė. Ukrainiečiai – su Charkovo miestu vienaip ar kitaip susiję autoriai: Romanas Mininas, Vitalijus Kokhanas, Alina Kleytman, Hamletas Zinkovskis.

Dalyvauti šiame projekte specialiai buvo pakviesti autoriai, gimę dar sovietiniais laikais, bet užaugę ir šiandien kuriantys jau nepriklausomose šalyse. Jie dar pamena senos santvarkos laikus, tačiau nėra susaistyti pernelyg gilios nostalgijos, todėl jautriai ir kartu blaiviai geba fiksuoti ir atskleisti tarybinių laikų liekanų savotišką egzistavimą dabartiniame kontekste. Šis projektas yra dalis didesnės tarptautinės programos „Tandem – kultūros vadybininkų mainai Ukraina – ES – Moldova“. Šių metų balandį paroda buvo eksponuota Charkove (Ukraina), gegužės pabaigoje – Kišiniove (Moldavija).

bendraautoris, kartu su broliu įkūrė vėliau įtakingu tapusį kino kritikos žurnalą „Film Culture“. Jis buvo ir talentingas savarankiškas kūrėjas, kino režisierius, scenarijų autorius, taip pat vienas iš talentingiausių ir labiausiai gerbiamų, studentų mėgstamų Bardo koledžo (JAV) dėstytojų, maždaug tris dešimtmečius ugdęs ir turėjęs įtakos būsimiems kino kūrėjams. Anot vieno A.Meko kolegų Johno Pruitto, kad ir ką darytų A.Mekas, jis tai darė su nuostabiai komiška, maištinga dvasia ir meile gyvenimui.

Retrospektyvoje bus pristatyta gana plati, dar nerodyta Lietuvoje A.Meko kūrybos ir veiklos skalė.

Taip pat bus demonstruojama įvairių kartų jo mokinių skirtingų stilių kino, videomeno, animacinė kūryba.

Filmų programa

Pristatys A.Meką

Šeštadienį ir sekmadienį KKKC Parodų rūmuose bus nemokamai demonstruojami Adolfo Meko ir jo mokinių trumpo bei pilno metražo, taip pat animaciniai filmai.

Tai Lietuvoje mažai žinomo JAV nepriklausomo kino atstovo A.Meko (1925–2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva. A.Mekas labiau žinomas kaip avangardinio kino Amerikoje pionieriaus Jono Meko brolis. Iš tiesų Adolfas ne tik svariai prisidėjo prie Jono kino filmų atsiradimo, dažnai buvo jų

Gruodžio 1 d. 14.30 val. – „Daboklė“ (1964, 68 min., rež. A. ir J.Mekai), 16 val. – „Grįžimas namo“ (1973, 60 min., rež. A.Mekas ir Pola Chapelle), 17.20 val. – „Dviguba detektyvinė istorija“ (1965, 90 min., rež. A.Mekas).

Gruodžio 2 d. 14.20 val. – „Cage/Canningham“ (1991, 95 min., rež. Elliot Caplan), 16 val. – „John ir Jane“ (2005, 79 min., rež. Ashim Ahluwalia), 17.30 val. – „Frank ir Cindy“ (2008, 81 min., rež. G.J.Echternkamp).

Filmai – anglų kalba su lietuviškais titrais.

19

penktadienis, lapkričio 30, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis. Nesijaudinkite – šis nesėkmingas laikas ilgai netruks.

Jautis (04 21–05 20). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėti paaiškinti savo ketinimų. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę, nesustokite ir nepasiduokite apatijai.

Liūtas (07 23–08 23). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti šalia esantį. Nesišvaistykite pastabomis ir nieko nekritikuokite.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas.

Skorpionas (10 24–11 22). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Šaulys (11 23–12 21). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Bendrausite su autoritetingu žmogumi, tačiau iš naujos pažinties daug nesitikėkite.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.

Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje temperatūra kris, lietų keis šlapdriba ir sniegas. Šiandien beveik visur numatomi krituliai: daugiausia lietus, kai kur – šlapdriba ir sniegas. Bus 2–6 laipsniai šilumos. Šeštadienio naktį kai kur pašals iki 2 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Daug kur pasnigs arba kris šlapdriba.

Šiandien, lapkričio 30 d.

+3

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+6

Utena

+3

8.14 16.00 7.46

335-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 31 diena.

Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +3 Brazilija +25 Briuselis +5 Dublinas +3 Kairas +27 Keiptaunas +24 Kopenhaga +1

kokteilis Skam­bu­čiai ir to­liau šiur­pi­na Va­kar Kris­ti­na pa­pa­sa­ko­jo šiur­pią is­ to­r i­ją, kaip ant sta­lo ra­miau­siai gu­lė­ jęs vy­ro mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas stai­ga pa­ ts pra­dė­jo skam­bin­ti į mo­ters apa­ra­tą. „Ar yra taip kam nors pa­na­šiai bu­vę?

Gal rei­kia pa­teik­ti pa­klau­si­mą ati­tin­ka­ mai ins­ti­tu­ci­jai?“ – klau­sė mo­te­ris.

Pa­si­ro­do, to­kių mis­ti­nių skam­bu­čių – ne vie­nas ki­tas. Ni­jo­lė pa­pa­sa­ko­jo, kad jai pa­na­šiai nu­ti­ko prieš ke­le­tą die­nų. „Vy­ras mie­go­jo ša­lia, o, žiū­riu, ma­no te­ le­fo­ne ži­nu­tė, kad pra­leis­tas skam­bu­ tis iš jo te­le­fo­no. Taip bu­vo du kar­tus“, – apie šiur­pius įvy­kius dre­ban­čiu bal­ su kal­bė­jo „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. „Su ko­le­ga sto­vė­jo­me vie­nas ša­lia ki­ to, kai iš­g ir­do­me skam­bu­t į. Jo te­le­fo­ nas skam­bi­no ma­na­jam“, – ana­lo­giš­ką at­ve­jį pri­si­mi­nė vie­nas klai­pė­die­tis. „Man ir­gi ne kar­tą skam­bi­no vy­ro, ku­ ris bu­vo gre­ta, te­le­fo­nas. Iki šiol ne­sup­ ran­ta­me, kaip taip ga­li at­si­tik­ti“, – gal­vą krai­pė skai­ty­to­ja Fak­tė.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+4 +6 +2 +7 +9 –4 +7 +3

Praha +2 Ryga +2 Roma +13 Sidnėjus +35 Talinas –6 Tel Avivas +24 Tokijas +10 Varšuva +4

Vėjas

2–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+3

+3

+2

7

+1

+1

+1

+2

7

rytoj

sekmadienį

0

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

lapkričio 30-ąją

Rytas

0

+6

+4

-1

-1

4

1427 m. gi­mė Ka­z i­m ie­ ras, Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ ni­gaikš­t is, Len­k i­jos ka­ ra­l ius, Jo­gai­los sū­nus, šv. Ka­zi­mie­ro tė­vas. Mi­ rė 1492 m.

1445 m. Vil­n iu­je su­si­ rin­ko pir­ma­sis Lie­tu­vos Sei­mas.

1835 m. gi­mė JAV ra­šy­ to­jas Mar­kas Twai­nas.

1872 m. Glaz­ge įvy­ko pir­ mo­sios tarp­tau­ti­nės fut­ bo­lo rung­ty­nės: Ško­ti­ja – Ang­li­ja 0:0.

1874 m. Oks­for­de gi­ mė bri­tų prem­je­ras se­ ras Wins­to­nas Chur­ chil­lis.

1900 m. Pa­ry­ž iu­je mi­rė ai­r ių ra­šy­to­jas Os­ca­ras Wil­de’as. Gi­mė 1854 m.

1918 m. Til­žė­je pa­si­ra­šy­tas Ma­žo­sios Lie­tu­vos Tau­ti­ nės ta­ry­bos ak­tas dėl pri­ si­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos.

2009 m. di­de­lė Ve­ne­ci­ jos da­lis, taip pat ir Šv.Mor­ kaus aikš­tė, po cik­lo­no ir na­tū­ra­l ios po­tvy­nio ban­ gos bu­vo ap­sem­ta van­ dens. Di­d žiau­sias po­t vy­ nis įvy­ko 1966 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį, kai mies­tas at­si­dū­ rė 1,94 m po van­de­niu.

Ekstremalių reiškinių metai Šiemet mūsų planetą veikė ekstremalios temperatūros ir nio­ kojantys gamtos reiškiniai – kaitros bangos, sausros, potvyniai ir smarkios audros, taip pat precedento neturintis ledynų tirps­ mas Arktyje. Tokias išvadas šią savaitę paskelbė Jungtinių Tau­ tų (JT) meteorologijos agentūra. „Klimato pokyčiai vyksta prieš mūsų akis ir vyks toliau“, – sakoma Pasaulinės meteorologijos or­ ganizacijos (WMO) vadovo Michelio Jarraud pranešime. Šių me­ tų laikotarpis nuo sausio iki spalio buvo šilčiausias nuo matavimų pradžios 1850 m., pažymėjo WMO. „Visame pasaulyje buvo stebi­ mi pažymėtini ekstremalūs reiškiniai, tačiau kai kurias Šiaurės pusrutulio dalis ekstremalūs reiškiniai paveikė daugelį kartų“, – pridūrė agentūra.

BNS inf., „Reuters“ nuotr.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1029

2012 11 28 Si­tua­ci­ja: šian­dien mo­bi­lie­ji te­

le­fo­nai rei­ka­lau­ja ne­ma­žai mū­ sų dė­me­sio.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Apie mis­t i­n ius skam­bu­čius, ko ge­ro, ge­r iau­siai ga­lė­t ų pa­pa­sa­ko­t i Vals­t y­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to at­sto­vai.

Klai­pė­dos bu­dė­to­jo tel. 313 485.

Tvir­tin­ki­me or­ga­niz­mą Atė­jus šal­ta­jam me­tų pe­rio­dui, nu­si­lpsta žmo­gaus imu­ni­te­tas, ne­be­pa­jė­gian­tis ko­ vo­ti su ore sklan­dan­čiais vi­ru­sais, to­dėl var­to­ki­te vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų.

Daž­nai or­ga­niz­mui neuž­ten­ka mais­tin­ gų­jų mais­to me­džia­gų ir gau­na­mų vi­ta­ mi­nų tik iš mais­to pro­duk­tų. To­kiais at­ ve­jais spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja var­to­ti mais­to pa­pil­dus ir vi­ta­mi­nus, ku­rie stip­ri­ na or­ga­niz­mą. Ypač svar­būs yra A, C ir E vi­ta­mi­nai, neut­ra­li­zuo­jan­tys lais­vuo­sius ra­di­ka­lus ir taip pa­leng­vi­nan­tys imu­ni­ nės sis­te­mos dar­bą. Re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti greipf­ru­tų sėk­lų ekst­rak­tus, se­le­ ną, cin­ką, ku­rių gau­su vai­siuo­se, jū­ros gė­ ry­bė­se, rie­šu­tuo­se, grū­dų duo­no­je.

Links­mie­ji tirš­čiai – Tė­ti, tu ne­pyk­si?

– Žiū­rint ko pri­dir­bai...

– Ka­vą iš­py­liau.

– Menk­nie­kis.

– Aš ir­gi taip gal­vo­ju, o ta­vo kom­piu­te­ ris taip ne­gal­vo­ja... Čes­ka (397 719; ar ma­tė­te nau­ją­jį fil­mą „Skam­bu­tis 3“? Sup­ra­si­te, kas yra šiur­pu)

AUKSO PUODAS – 5 687 255 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 581 398 Lt 02 15 26 29 43 48 Auksinis skaičius 45 Papildomi skaičiai 09 20 Lietuvoje laimėti prizai 5 + papildomas sk. 79 409 Lt (1 priz.)

5 skaičiai 6 374 Lt (7 priz.)

4 skaičiai 174 Lt (351 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (6701 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (9294 priz.)

Džokeris – bil. nr. 040 287 874 (184 059 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 7 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt