2012-12-01 Klaipeda

Page 1

12 <1 6< @ 4?B 162;6 2 A.

vak Jeigu D arÄ— VĂ˜VR[Ă›

8

10p. MÄ—nuo

po ura

gano

vaizdo

nepa

QVR[N Ya bYV`]N`N _Vb` [`XV` ?RQNXa\` 4NYV N 7bYVWN[N

keitÄ—.

l is pasau

da LRTau –k Ss NEÄŽGALIESIEM NET 38 , kCERuTASr„AĹ ESU“ PROGRAMO S TAIKIKLYkJE nKON e t giuo : smĹŤ

s Ä…raĹĄa kio s agnic

, ostabu Va . Nenu nybiĹł tiek aistrĹł. ĹĄtis. s silp ogau sijoje kelia i – tikra rak pisiĹł Ĺžm Ru emliu limo dÄ—l ga rinkti didĹžiau kio sÄ…raĹĄas klas, o Kr rimo ta toj ty vo pradÄ— viena kÄŻ. bu agnic Ä?iau vie Magnic mo gin mas – “. Ta gĹł plovimo ĹĄ patÄŻ S.Mbuvo areĹĄ ni Godu dinamasis jos spaudi zprom prie tas vokatasritÄŻ ÄŻkalin ne „Ga lai Ä—mÄ— ÄŻrodymus ad cer si va siai kon Likus lapk reika ÄŻ ĹžiRu kad Galiau 2008 m. formÄ… rmitage“ kvoje. mikai s tai – mo re tas ir lÄ—jime Mas iki ter macilinkme, m. „He 2005 tis bloga kÄ—jo infor gĹŤnĹł tuotyrkĹł ka dienoms paleistas, karam s Bu ĹĄas, s ty te bĹŤti parei

M

Ĺžeimsa

KULINARIJA Tik mÄ—sos

s Bond Laima

l.zemu

Žemulie

liene@

nÄ—

diena.l t

Žiōrovams rei

TEKA BIBLIOters teisÄ—s

Mo ir pareigos

TV HEROJAI

S“ TV3 „PILIEJA I UĹ˝KARIAUTO

www.kl.lt

as bĹŤtĹł

kia

Naujau stipriĹł sias tÄ… DĹžeim ďŹ lmas apie herojĹł slap fall“ sÄ—k sÄ… BondÄ… „Ope tÄ…jÄŻ agenra mingai lio kino keliauja cija „Skyteat kad agen rĹł ekranus. per pasauPa aktorius to vaidmens at radoksalu, likÄ— Da mas iĹĄ nielis Craigas, jas britĹł „Hello!“ ĹžvelgdarusiĹĄko sios ver Ĺžurnalo virĹĄe lio ĹĄeima ne sijos, skel ken Lietuvos Ä?ia DĹžeimso bia: jo Bondo. ĹžiĹŤrovai teatrus plĹŤs ĹžiĹŤ ta ÄŻ kino rÄ—ti metus plĹŤdo ĹžiĹŤ Bondo, kaip prieĹĄ mo „Ta rÄ—ti lietu das viĹĄko ďŹ lTaÄ?iau Blinda. PradĹžia“ . plÄ—ĹĄikÄ— DĹžeimsas Bon lis svietÄ…, Tadas Blinda. das – tai ne ĹĄis ĹĄuo liuoja Ĺžir Lygindamas tvatija lazda. gu, o prie Slaptosios nybos ĹĄus agentas jau kovo DĹžeimsasbritĹł tarBondas mu. At ja su tarptauti lik niu tero jas, tie damas ypatin siog gas ope rizja naujais fantastiĹĄkai racistebuklin mersedesais Ĺžongliruoar „Audi“, – stulbi gĹł jo „daikÄ?iu o kĹłâ€œ na lagaminÄ— mas. Jo ginklai arsenalas gacijos lÄŻ, laikrodÄŻ, ĹĄra ÄŻmontuoti ÄŻ prietaisai tinu – minia kÄ…, naviPrie DĹžeim tiĹŤriniai. so Bon sada die do Blindos viĹĄka graĹžuolÄ—. ĹĄono – vina natĹŤ – taip pat. Tik Prie Tado ra niĹł ope lesnÄ—, nepaty ĹĄio mergira net 50, cijĹł. Pirmasisrusi plastiantrasis – tik dvi. jĹł pakeitÄ—

ra nu klos i duri dĹžios kio sÄ… tuoniom turÄ—jo laidÄ… valstyuĹžtrenkt Magnic gĹŤnai? Kuo galÄ—jo niask ÄŻvairiĹł val keliose riomis aĹĄ po kurio mirÄ—. no, da ne apie yra tas ryĹĄius nÄ—se, ku parei jos bei nickis nieka ta. Jam buKas gi darÄ— JAV apie Rusi ir apie ja rupcinius S.Mag ninkas ÄŻmo jis ka su ko Rusijosrmitage“. ge“ atsiTeisi stipria svei o kalÄ—jime kurÄŻ bus, kalbantsantykius ti tas, binÄ—se mita ly„He jis svarniĹł ValstijĹł pasigir rinis diabe uĹždegimu. riĹł sÄ…- domÄ—josi laiko „Her gos taikik jĹł: nickio rio sau Jungti sijÄ…? jog 37-e ir kasos vo cuk sankci Po ku jos teisÄ— t, Mag me puiRu tos, dar susirgo teigiama, ĹĄirdies nepaimtasi paÄ?iÄ… pai tarian kuria ria- dĹŤrÄ— Rusi kio rovÄ™ atliktos kra liai agnic Trum tai sÄ…raĹĄas, gĹŤnĹł, ÄŻta rÄ— nuo , ĹĄ bend OďŹ cia kas mi Ä?iau S.M areĹĄti– parei dimais ÄŻ je. Prie jos vadovai, raĹĄas Rusijos siĹł paĹžei s teisininmumo, ta na, kad jis mas. skaitos. siĹłsti si tei [b\a_ kina tekusiembus iĹĄ tuotos sÄ… kuoja kanka Ä?iai tvirti N[]Ve• gaus ir kan s, pa ne to X•  @P R_`a\P mĹł Ĺžmo Visiem mo laukÄ…, dĹžia- areĹĄ giminai vo muĹĄamas sĹł eli  @Ubaa dÄ—s. ki lei ru bu var vei je lis pa nÄ— vo tymo rikieÄ?iai) vai JAV tone ti ÄŻ sa Dauge VakarĹł ban piĹĄio ÄŻsta ja ame o jĹł akty VaĹĄing neÄŻsileis ÄŻspÄ— dininsijos lÄ— iĹĄ (kaip Ĺžiuoti ÄŻ JAV, dyti. Disku ES pasiĹŤ nĹł ir val mirnariĹł laiko savo ÄŻsiÄ?iau N gĹŤ m. ÄŻva Ta ÄŻĹĄal rei se ma nickio 2010 rusĹł pa se bus tinga. / <ONZ kuose, Vakaruo jo S.Mag ndimas iki aVRX bankuo nieko ypabai svarbus.ĹĄio sÄ…erdvÄ™ siĹł su spre aV[N` Tarsi ĹĄas – la sijÄ™s nigus kilnojamo ka- kĹł, susijusa, galutinis lÄ— aVRX C =b kuo su sÄ…ra Va N[aN pasiĹŤ ne (tie su sĹł `b]_ tie sia, timi priimtas). so nariai ĹĄenygijÄ™ ÄŻ studijas se V ]bVXVNV Pirmiauradimas? ĹĄiol ne Kongre tymo vir si ZV` “ aN turto, versitetuo s. O JAV tÄ… „DÄ—l ÄŻsta loje“. aRV`Ă› raĹĄo at ti vome ku i ry ji Nb` ad da lÄ— by ak un vai ka Z\T sijos rĹł teisÄ—s agnickio matyta sujos pakintas tas Ru kio garbei, VWĂ?` `b

a savo nu si _ `b` Nukan pavadin sibÄ—s S.M te buvo sta ies Ru leidĹži _Tb N dasis Magnicname Ru Projek daug 60- tĹł uĹždrau siSÄ…raĹĄas gejaus tas juo _N N` cN bĹŤ m. vie Ser vasudary spÄ—jama,teko Ru raĹĄÄ… maĹž riems kato 2009 [VPXV\ `Ă– teikaip mirÄ— mitage“deda- sÄ… gĹŤnĹł, ku ÄŽ sÄ…raĹĄÄ… pa terijos, FeRusijos agen vilinÄ—s kvoN`V` :NT kuris jime. „Her rei namas kuriame,Amerikos prekas vo ci lÄ— ti ÄŻ JAV. kalĹł minis nybos, FecNQV[NZ lĹł nickiui kinti, likÄ™s jos ka agnickis bu dirbo Mastoroje s rusĹł sÄ…raĹĄas, ÄŻraĹĄytos rei tar jos, ď Ž EtiketÄ—: S.Mag rodÄ— iĹĄsiaiĹĄ rovei. At mĹł atvyk , jis V.AnuĹžio sĹłjÄŻ gink ti riS.M vidaus tanÄ?iam gumo inspekci tas. Jis kĹł kon vatini nu bend nuo gali bĹŤ kiusiĹł gar pavardÄ—s) Rucialis sinin ri atsto dovai stovauti paŞėrÄ— kal sufab- jos ralinÄ—s sau kesÄ?iĹł ros ir kitĹł net tĹŤks nuo Ame Ne tik lie monÄ—: keistis sÄ—s spe Ä?ioje tei kcijos tĹł, sulai torÄ… ButÄ…, atostogĹł kemo de , ku , o gal (priklauso svei ir at rusiai ratĹŤ tuviĹł ĹžiĹŤ katas neva nÄ—s nu tĹł tams Vik Ä?iĹł sanÄŻĹĄaldyproku ir aktoriams rovams, ka je esantone Duncan“nijoje ÄŻsikĹŤ rovei si, rimÄ… advo saugai dÄ—l derali toj jĹł sisaky keivÄŻ ko- valdininkĹł amerikie tĹł ta bet tĹł tai Ru- GeneralinÄ—satstovai. bĹŤt at cijoje ir vie ryĹžiĹłâ€œ. je Bri tavimo bend t“. ty sijos teisÄ— „Fires lios) su DĹžeim patinka ďŹ l – sÄ…skai . ta, bĹŤ kurie jĹł men dĹžiojo Ru mai maty damos vizos kos vaďŹ nansinÄ—s malonios lis ru- „tur bylos. dĹŤrÄ— kai maďŹ ja. provin donÄ… ar Pa kva ÄŻ Mag tituci vo Di cijĹł konsul Manage nepasi su Bondu – ne sijos Ä? kaip nu ge duo gai. da bu- rikuotosratyje atsi net rusĹł ÄŻvai- ins tal ti didĹžiuo jie Jiems, jos: neiĹĄ sÄ…skaitos. mos (ypa ) bĹŤtĹł labai kad dau se lai- liautĹł ÄŻ Lonna, kad Mas tulĹžin atir inves tage Capi ge“ kaĹžka inaki kad tĹł juo kai vaidinti. vo Jo kci kuo bi nio ga mi no, nin kad se mita banko racko Oba resÄ… mas paslaptis, karĹł ban gijÄ™ ne„Her uĹžsie Neste raĹĄÄ… rea banki iĹĄsiaiĹĄki savo kiĹĄe- mos san dÄ—tonÄ…, „Her ravienoje Tuo labiau kad Ne sÄ… to Ba dÄ— Kong riĹł Va karuose ÄŻsi VakarĹł BritĹł didĹžiausiĹł VeiklÄ… pra nio sijos agnickis dininkai dalÄ… pa- ir ÄŻĹĄaldomos VaĹĄing nickio sÄ… bon tyziden nickio ki spÄ—jo net na Va elito na jas lyje – „Pa dianos daval joje. Jis kus. Rusija per mai, jei Mag rikoje JAV pre racija spau sÄ…raĹĄo ÄŻsta mo sĹł vo lÄ—ĹĄas, to, ÄŻ studi rovÄ— lauverty- S.M Rusijos mitage“ skan vo vie tojĹł Rusi riĹł. vai le pabend sijos r dy tas“ – guodos kvan. do kio rĹŤs ko sa mojo tur dĹžia savo malodera pa- administ tas. Ame vestuo -aisiais DĹžeimso dÄ—l ban 1974 tĹł, kad nÄ™ sijos per „He 43 mln ÄŻ Ru ja lei sakys Magnic miline tvirtin do mer Bonmetais investavo vie- nes dÄ— beveik tÄ— grupÄ™ Ru sĹł maďŹ - ĹĄvelninti luotÄ™, ypaÄ?dinamÄ…ja tai- kilno sitetuose jos bĹŤtĹł bĹŤtent ĹĄas bus pa dyta lobis nuomo jusi 1996 gi ru ver pil kÄ… lizmo kci po sta ukrainie nÄ… jau vaidino pasam reso nariĹłmojo Mag sijoje (uĹž tu su nimą“ iĹĄ mo formu raĹĄÄ… su va –Vaniko pa ri- uni karĹł san Ru kapita pieriĹł rin trukus ta roviĹł, si pat nu vo Ä?iĹł g mai kar bu Ĺži aktorÄ— na ap sÄ… liui. bÄ— siste po Va rie ne taip Kurilen tĹł Kon dÄ—l vadi Olga biniĹł doleriĹł ir jĹł bend gauna nĹł, ku Ä?iĹł sugrÄ…daugiau nei susieti ta Jacksono prekybos Ĺžeiko. my ir Krem Vapa kes reigĹŤ vestici dus. iĹĄtiki dininkai pri- veiksuojant nios gÄ— vaidmuo Kai svarbus lieka jonus mo. m. priim mato JAV kuriose usiĹł in kÄ— milijar los sri- ja per „mo to pavo val ninkĹł pirmÄ… riomis das. bal kio ÄŻstaty vis tiek la klausivaldi tie patys dĹže sie tyri- sa. Ĺ i nu ĹĄalimis, sÄ—s. veik karÄŻvai riĹł. na didĹžia biu riai le nas nÄ—zi ky ge“ tis apie do su ta lies pel patei do pagrin tur- nic Ä?iau ko tik ÄŻmo nickio kuriÄ… Ĺžimo kurios iĹĄ „HermivalstybÄ—s efek- ĹĄa mln. JAV atstovai riausybÄ™. bojimus Ĺžmogaus se Mag Ta bÄ™ nau kose, rikieÄ?iai jais mas ji 230 rmitage“ sijos vy tas so- galimy mis), yra re valdininkĹł no ran Viena rupcijos dymo dĹžiamosvĹł rĹŤmuopatvirtin ĹĄingto ĹĄÄŻ kartÄ… amevo tik perspÄ—nepadar gijo „He mavo Ru jĹł val se ĹĄiĹł ko t ru, ar bu Atsto tas buvo ma. TaÄ?iau ir ar vile Vakaruo kuoti?.. Ä?iĹł – Ĺžinimas ir infor bend kcijos kai mas dos, ar tai kalui esan ti. ak ďŹ s gu tas O jei britĹł dy- mÄ… rei ro se ma mas. rem nau teisÄ—s balsĹł dau suos Sena tĹł kon kad JAV san val 00 m. tĹł ge - si cijÄ… pa tai bĹŤ liui, kad du, bal siraĹĄys. smog tyvini 1998–20 ta atlikti lidĹžia Krem kuriÄ… pozi mÄ… pa Akivaizninkams ĹĄÄ?iai, – Krem ku, kaip Antai vo paves tĹł, s Rudi neaiĹĄ ma ĹĄÄŻ ÄŻstaty tabu a sĹł val nei, atvirk rikieÄ?iam ti ly- mirĹĄ tas? rovÄ—je joje Bri B.Ob – pa- stipriau kcijos ame ju suduo sÄ…skai tÄ™ DidĹžio vÄ™s Ru- ď Ž Sutinka: dimas 1 RVZ veda ku. bu atve nis Ĺžai kio sÄ…raĹĄas s, jei vai san mati liaus Taigi ĹĄiuo sams – sun kalbiĹł Su je, ĹĄiÄ… sa nuĹžudytas lio atsto- /\[Q\ ZR_TV[Ă– ``\ /\[Q\ c Diplo Magnic rikieÄ?iam baVXaĂş cNVQVNVQZR[` SVYZ sijoje. tÄŻ smĹŤgÄŻ ru tologas po kad Be joje buvo tamo pasau sijÄ…. IĹĄ esmÄ—sginklas ame R  <]R_NPVW li vo, ni [aV V_ C sti Ru minist- giaver JAV po pajuoka kai va- sijos nusikals /VĂ˜Xb N @XfSNYY• N rankus tĹł paspau amos ad aĂ› V_ ? neri VienasironiĹĄkai per rÄ— CNVĂ˜Vb ri Ame aYVXĂ›Wb dino B.Ob va ĹĄie YfaĂ› V_ 2 7N neno V NXa\_VbV 1 tus, kytĹł bent doje pritai raĹĄÄ… (taip Kita verrodo, kol kas uĹž ĹŤsĹł, liĹł lai PXNVaĂ› 0_NVTbV [R] Rusija to sÄ… liaus at jĹł ĹĄa NcfQV ORa racija, pyti Krem apie abie Krem- jei namÄ…jÄŻ Bu W\ cVRa\WR O lyg tam kalbama vimą“. O Ĺ im- di Ă­aV [\_Ă›aĂş Z jau kol „perkro na. KodÄ—l? Ă­`Ăş NXa\_VN .YTV_Q\ erzi tykiĹł 8bONVĂ˜V\ V C .[b V` san raĹĄas itin /39 4 XNWN 1 :R XNb` R QV ZV [ liĹł sÄ… \ /N_ ab :Na_\`` X\` 4VR XN` . ZR   ?RbaR_`• [b\a_ Q _VNb` 7b_ @a\_] X\ [V\ CfaNb V_ aV` \ \` XNYĂ›WV

Žada

Me­tĹł va­do­vas G.Rim­kus: anks­Ä?iau ar vÄ—­liau pa­sie­kiu sa­vo tiks­lÄ…. Ĺ eĹĄtadienio interviu 6p.

2 A.1 62;6@ 4 ?B<1 6<

Naujau sias filma keliauja s apie slap per pa tÄ…jÄŻ age sau te suvai ntÄ… DĹže dinti DĹže lio kino teat – uĹžklu imsÄ… Bon rus, o akto imsÄ… BondÄ… „Op pti riĹł Danie dÄ…? Ar eracija pradÄ—da tokio klausi lÄŻ Cra sutik „Skyfall mo vo juok “ sÄ—kmin tis. Ir tik lietuviĹł akto tumÄ—te suvai igÄ… lydi ĹĄlovÄ—. gai dinti DĹže riai iĹĄ nuo „Ar su paskui tiktumÄ— – kalbÄ— ti. IĹĄvada stabos praras imso Bondo merginÄ…?davo am – sutiktĹł. “ Ä…. Visi iki vieno. AtsipeikÄ—jÄ™ 1 d.

Nr. 281 (19 582)

2012 m. gruodĹžio

gruodĹžio 1, 2012

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRc

lietuvi

s

KINO FOTELIS Pasaka, padedanti kovoti su baimÄ—mis

+

N`Xc

& Z : V_Ă›

mas:

T[VPXV` Z

@ :N

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS TiraŞas 35 450

Ĺ vÄ™s­ti – ÄŻ pa­jō­rio ku­ror­tus ď Ž Liki N•

AV V[

Kaina 1,60 Lt

Ĺ iandien priedai

Nau­jų­jĹł me­tĹł iť­va­ ka­rÄ—­se va­sa­riť­ka gy­ vy­be su­spur­dan­tys pa­jō­rio ku­ror­tai ir ĹĄie­met sve­Ä?iĹł sty­ giaus jaus­ti ne­tu­ rÄ—­tĹł. Ne­ti­kÄ—­tai ak­ ty­vios re­zer­va­ci­jos, iki ĹĄven­tÄ—s li­kus be­ maĹž mÄ—­ne­siui, ypaÄ? dĹžiu­gi­na Pa­lan­gos vers­li­nin­kus.

a\ 9VNbQ

N[`XV\

[b\ a_

„Esa­te la­bai sim­pa­tiť­ka per­so­na.“ Sei­mo na­rÄ— Ire­na Ĺ iau­lie­nÄ—, svei­kin­da­ma Klai­pÄ—­dos me­rÄ… Vy­tau­tÄ… Grub­liaus­kÄ… su gim­ta­die­niu, ne­gai­lÄ—­jo komp­li­men­tĹł.

2p.

BÄ—g­lÄŻ ÄŻvei­kÄ— sÄ…­Şi­nÄ—s grau­Şa­tis Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

SÄ…­Şi­nÄ—s grau­Şa­tis ÄŻ po­li­ci­jÄ… at­ve­dÄ— be­veik prieĹĄ sa­vai­tÄ™ Her­kaus Man­ to gat­vÄ—­je mer­gi­nÄ… pra­Şu­dĹžiu­sÄŻ vai­ ruo­to­jÄ…. IĹĄ ÄŻvy­kio vie­tos pa­bÄ—­gÄ™s jau­nas pa­lan­giť­kis slaps­tÄ—­si, kol at­si­ga­vo nuo pa­tir­to stre­so.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

UŞ­sa­ky­ta pu­sÄ— vie­tĹł

Di­dĹžiau­sio ĹĄa­lies ku­ror­to vieť­ bu­Ä?ius ir res­to­ra­nus vie­ni­jan­Ä?ios aso­cia­ci­jos va­do­vÄ— Gied­rÄ— Kve­da­ ra­vi­Ä?ie­nÄ— pri­pa­Şi­no, kad ĹĄie­me­tÄ—s ten­den­ci­jos ma­lo­niai nu­ste­bi­no. „Bent jau Pa­lan­gos sve­Ä?iai nak­ vy­nes Nau­jų­jĹł me­tĹł su­tik­tu­vÄ—ms ÄŻpras­tai uŞ­si­sa­ko pa­sku­ti­nÄ™ mi­nu­ tÄ™ – li­kus sa­vai­tei dviem iki ĹĄven­ tÄ—s. Ĺ ie­met fak­tiť­kai nuo lapk­ri­Ä?io pra­dĹžios ste­bi­me ga­na in­ten­sy­vĹł pa­vie­niĹł poil­siau­to­jĹł do­mÄ—­ji­mÄ…­si to­kio­mis ga­li­my­bÄ—­mis ir ak­ty­vias re­zer­va­ci­jas. Ĺ ian­dien bō­tĹł ga­li­ma teig­ti, kad apie pu­sÄ— nak­vy­nÄ—s vie­ tĹł Pa­lan­go­je yra re­zer­vuo­ta. Pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niais me­tais, tai iť­ties ge­ras ro­dik­lis“, – pri­pa­Şi­no pa­ťne­ko­vÄ—.

4

Labai JĹŤ sĹł la ir dĹžiaug uksime smu dalysim Ä— (Naujojo s redakcijoje „K centra Sodo g. 1A, s“). S galite doavo gerumÄ… v iki gruodanoti Projekto Ĺž partneriai: 17 dieno io s.

„„Vi­lio­nÄ—s: iť­si­ruo­ťu­sie­ji su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus Pa­lan­go­je Ä?ia ti­ki­si ne­kas­die­niĹł ÄŻspō­dĹžiĹł. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ä—da“ kartu su DienraĹĄtis „Klaip Inga Grubliauskiene projekto globÄ—ja cijÄ… ak skelbia kalÄ—dinÄ™ gausiai ĹĄeimai“, as ĹĄk gi au nos „BĹŤk dr s surinktos dova kurios metu viso ioms ir sunkiai us bus iĹĄdalytos ga ĹĄeimoms KlaipÄ—doje. s besiverÄ?ianÄ?iom

Va­kar ry­tÄ… 27 me­tĹł Ed­vi­nas Jur­kus atÄ—­jo ÄŻ Ke­liĹł po­li­ci­jÄ… ir pri­si­pa­Şi­no ĹĄeť­ta­die­nio nak­tÄŻ vai­ra­vÄ™s drau­go vi­su­rei­gÄŻ bei Her­kaus Man­to gat­ vÄ—­je mir­ti­nai trau­ma­vÄ™s pÄ—s­Ä?iÄ…­jÄ…. Lapk­ri­Ä?io 24-Ä…jÄ… ke­lios mi­nu­tÄ—s po vi­dur­nak­Ä?io gat­vÄ—je ne pe­rÄ—­jo­je E.Jur­ kaus vai­ruo­ja­mas vi­su­rei­gis par­tren­ kÄ— 22 me­tĹł Ag­nÄ™ Dir­gÄ—­lai­tÄ™. Mer­gi­ na Ĺžu­vo iť­kart, o vai­ruo­to­jas iĹĄ ÄŻvy­kio vie­tos pa­bÄ—­go. Net­ru­kus ma­ťi­nos sa­ vi­nin­kas pra­ne­ťÄ— po­li­ci­jai, kad vai­ra­ vo ne jis, o jo drau­gas E.Jur­kus. Ta­Ä?iau jau­nuo­lio paieť­ka bu­vo be­vai­sÄ—. Nie­ka­da vai­ruo­to­jo pa­Şy­mÄ—­ji­mo ne­tu­rÄ—­jÄ™s vai­ki­nas pri­si­pa­Şi­no ava­ri­ jos me­tu bu­vÄ™s ne­blai­vus, nes tÄ… pa­ tÄŻ va­ka­rÄ… bu­vo iť­gÄ—­rÄ™s ke­lis al­ko­ho­li­nius kok­tei­lius.

5

2

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas

Me­rui – sei­mū­nų svei­ki­ni­mai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pir­mą kar­tą su nau­jos ka­den­ci­jos klai­pė­die­čiais Sei­mo na­riais va­kar su­si­ti­kęs Klai­pė­dos me­ras iš­kart su­lau­kė jų svei­ki­ni­mų su ar­tė­jan­ čiu gim­ta­die­niu ir pa­pra­šė „do­va­ nos“ – pa­dė­ti uos­ta­mies­čiui.

Rin­ki­mus lai­mė­ju­sių so­cial­de­ mok­ra­tų jų frak­ci­jos Sei­me se­niū­ nė Ire­na Šiau­lie­nė uos­ta­mies­čio va­do­vui įtei­kė gė­lių puokš­tę, nes jis gruo­džio 1-ąją šven­čia gim­ta­ die­nį. „Jūs la­bai sim­pa­tiš­ka per­so­na“, – komp­li­men­tus V.Grub­liaus­kui žė­rė I.Šiau­lie­nė. Su­si­ti­ki­me su uos­ta­mies­čio va­ do­vu da­ly­va­vo pen­ki iš aš­tuo­nių Sei­mo na­rių klai­pė­die­čių. Pas me­ rą neat­vy­ko Ag­nė Bi­lo­tai­tė, Pra­nas Žei­mys ir Rai­mun­das Pa­liu­kas. Pag­r in­d i­n is su­s i­t i­k i­m o tiks­ las bu­vo me­ro sie­kis Sei­mo na­rių pra­šy­ti pa­lai­ky­mo tiems spren­di­ mams, ku­rie su­si­ję su Klai­pė­da. „Pats juk dir­bau Sei­me ir ži­nau, kad par­la­men­ta­rų tar­pi­nin­ka­vi­ mas spren­džiant įvai­rius klau­si­ mus yra di­džio­ji da­lis sėk­mės“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Jis pra­šė pa­si­rū­pin­ti, kad aukš­ čiau­sio­je ša­lies val­džio­je ne­bū­tų pa­mirš­ti Klai­pė­dai svar­būs in­ves­ ti­ci­niai pro­jek­tai: Bal­ti­jos pro­ spek­to san­kry­žų re­konst­ruk­ci­ja, pie­ti­nio ap­link­ke­lio, nau­jo ba­sei­ no sta­ty­ba, Dra­mos ir Mu­zi­ki­nio

teat­rų re­konst­ruk­ci­ja, pi­lia­vie­tės at­sta­ty­mas. Sei­mo na­rių taip pat pra­šy­ta vėl pa­ju­din­ti įstri­gu­sius Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, pa­gal ku­riuos da­lis uos­to pel­no tu­rė­tų ati­tek­ti uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bei. „Dar vie­nas la­bai svar­bus klau­ si­mas yra vie­šo­jo trans­por­to leng­ va­tų kom­pen­sa­ci­jos. Sei­mas pa­ tvir­ti­na, kam leng­va­tos tu­ri bū­ti tei­kia­mos, o kom­pen­sa­ci­jos ve­žė­ jams mo­ka­mos iš mies­to biu­dže­to. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti“, – nuo­mo­nę reiš­kė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Par­la­men­ta­rė I.Šiau­lie­nė pa­brė­ žė, jog vi­sos šios pro­ble­mos yra se­nos ir pui­kiai ži­no­mos. Ji pa­ža­ dė­jo, kad jos bus spren­džia­mos. Sei­mo na­rys Eli­gi­jus Ma­siu­lis taip pat tvir­ti­no, jog vi­si Klai­pė­ dai ak­tua­lūs klau­si­mai tik­rai bus spren­džia­mi, rei­kia tik su­lauk­ti, kol bus pa­tvir­tin­ta nau­ja Vy­riau­ sy­bė. V.Grub­liaus­kas pri­si­mi­nė, kad prieš ke­lias ka­den­ci­jas Sei­me bu­ vo su­si­da­riu­si ne­for­ma­li klai­pė­ die­čių sei­mū­nų frak­ci­ja ir lin­kė­jo, kad to­kia su­si­kur­tų ir da­bar. „Klai­pė­die­tiš­ka dva­sia ir bend­ ra­dar­bia­vi­mas tarp mū­sų, nors ir esa­me iš skir­tin­gų par­ti­jų, tik­ rai iš­liks, kai rei­kės spręs­ti uos­ta­ mies­čiui svar­bius klau­si­mus. Ma­ nau, kad nė vie­nas neat­si­sa­kys su­telk­ti jė­gų“, – pa­brė­žė I.Šiau­ lie­nė.

Dau­gu­ma: pas V.Grub­liaus­ką at­vy­ko pen­ki iš aš­tuo­nių klai­pė­die­čių Sei­

mo na­rių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­jū­ris sa­vait­ga­lį gy­ vens šven­čių rit­mu. Klai­pė­do­je šian­dien bus įžieb­ta mies­ to eg­lė, ry­toj klai­pė­ die­čiai bus kvie­čia­ mi pri­si­dė­ti prie ge­ ru­mo ak­ci­jos. Šven­ tės jau at­ke­lia­vo ir į Pa­lan­gą.

Pa­puo­ši­mai: Teat­ro aikš­tę jau puo­šia dai­li­nin­ko A.Kle­men­co­vo su­kur­

ti pa­sa­kos „Sprag­tu­kas“ per­so­na­žai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pra­si­de­da šven­ti­nių ren­gi­nių ma­ra­to­nas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­kar Teat­ro aikš­tė­je vy­ko in­ten­ sy­vus pa­si­ruo­ši­mas eg­lu­tės įžie­ bi­mo šven­tei – bu­vo mon­tuo­ja­ma sce­na, gar­so įran­ga, ren­gia­mas ap­ švie­ti­mas. Teat­ro aikš­tė vir­to ma­žu ka­lė­di­ niu mies­te­liu. Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė pra­si­ dės šian­dien 17 val. Šią ce­re­mo­ni­ ją pa­puoš mu­zi­kos ir ug­nies šou. Jo pa­grin­di­niu ak­cen­tu taps Ana­to­li­ jaus Kle­men­co­vo su­kur­ti įspū­din­ gi pa­sa­kos „Sprag­tu­kas“ per­so­na­ žai, aikš­tė­je su­mon­tuo­ti dar va­kar. Kiek­vie­nas jų – aukš­tes­nis nei 5 met­rai. Tam, kad žmo­nės vis­ką ma­ty­tų, veiks­mas vyks ant spe­cia­liai prie Dra­mos teat­ro fa­sa­do su­mon­tuo­ tos tri­jų met­rų aukš­čio pa­ky­los. Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tę vai­ni­kuos fe­jer­ver­kas. „Vi­sus klai­pė­die­čius dar kar­tą no­riu pa­kvies­ti į šven­tę. Ti­kiuo­ si, snie­ge­lis ir lie­tu­tis neiš­gąs­dins. Mums toks snie­ge­lis, koks iš­kri­to penk­ta­die­nį, rū­pes­čių ne­su­kel­tų, o tik pa­puoš­tų šven­tę“, – tvir­ti­no

Da­lia Grik­šai­tė:

Vi­sus klai­pė­die­čius dar kar­tą no­riu pa­ kvies­ti į šven­tę. Ti­ kiuo­si, snie­ge­lis ir lie­tu­tis neiš­gąs­dins.

pro­jek­to va­do­vė Da­lia Grik­šai­tė. Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tės die­ ną nuo 15 iki 20 val. bus ri­bo­ja­mas eis­mas mies­to cent­re. Trans­por­ to prie­mo­nėms bus už­draus­ta va­ žiuo­ti Teat­ro, Su­ki­lė­lių g. bei Tur­

gaus gat­vių ruo­že nuo Til­tų gat­vės iki Teat­ro aikš­tės. Teat­ro gat­ve bus lei­džia­ma va­žiuo­ti tik ren­gi­nį ap­ tar­nau­jan­čiam trans­por­tui. Už­suk­ti į Teat­ro aikš­tę klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi ir sek­ma­die­nį. Čia nuo 12 iki 15 val. vyks so­cia­li­nė pa­ ra­mos ak­ci­ja „Mal­tie­čių sriu­ba“. Pro ša­lį ei­nan­tys klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai bus kvie­čia­mi pa­si­ vai­šin­ti karš­ta sriu­ba ir paau­ko­ti sun­kiai be­si­ver­čian­tiems gar­baus am­žiaus žmo­nėms, neį­ga­lie­siems. Pir­mo­ji di­džių­jų šven­čių ma­ra­ to­no pra­džią pa­skel­bė Pa­lan­ga – va­kar bu­vo įžieb­ta ku­ror­to cent­ ri­nė­je aikš­tė­je sto­vin­ti ža­lias­ka­rė, ku­ri pa­puoš­ta žu­vėd­rų ir snai­gių de­ko­ra­ci­jo­mis. Ka­lė­di­nė eg­lė nu­ švi­to mė­ly­na – jū­ros – spal­va. Šven­tės me­tu pa­lan­giš­kiai ir ku­ ror­to sve­čiai tu­rė­jo ga­li­my­bę nu­si­ kel­ti į praei­tį ir pa­si­gro­žė­ti žais­ liu­kais, ku­rie ka­bo­da­vo ant tė­vų ir se­ne­lių vai­kys­tės eg­lių. Įžie­bus eg­ lę nu­švi­to vi­sas ku­ror­tas. Ne­rin­ga dar tik ruo­šia­si eg­lu­ čių įžie­bi­mui. Juodk­ran­tė­je eg­lu­ tė bus įžieb­ta gruo­džio 12 die­ną 18 val., Ni­do­je – gruo­džio 13-ąją 18.30 val.

3

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas Pie­ve­lė­je – „krau­jo la­šai“

Pa­puoš skulp­tū­rą

Ri­bo­ja eis­mą

Mi­nint pa­sau­li­nę AIDS die­ną pie­ ve­lė ša­lia Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro nu­si­da­žė rau­do­ nai – pa­bi­ro 20 le­di­nių „krau­jo la­šų“. Tiek Lie­tu­vo­je per­nai už­ fik­suo­ta nau­jų AIDS at­ve­jų. Dau­ giau­sia žmo­nių šia mir­ti­na li­ga su­si­rgo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – čia už­fik­suo­ta be­maž treč­da­lis vi­sų su­si­rgi­mo at­ve­jų.

Šian­dien rau­do­nais kos­tiu­mais pa­si­puoš Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­lo gy­ven­to­jai – ber­niu­kas su šu­ne­liu. Tad šven­ti­niu lai­ko­tar­piu ei­nant pa­si­vaikš­čio­ti prie Kur­šių ma­rių, bus ga­li­ma ap­lan­ky­ti ka­ lė­diš­kai pa­si­da­bi­nu­sius skulp­tū­ ros „Vai­kys­tės sva­jo­nė“ per­so­na­ žus, ku­rie prieš šven­tes ap­ren­ gia­mi jau ke­le­rius me­tus.

Man­to gat­vė­je ties J.Ja­no­nio gat­ve iki 30 km/h ri­bo­ja­mas trans­por­to eis­mas, taip pat iš šiau­ri­nės į pie­ti­nę mies­to pu­sę vai­ruo­to­jai ga­li va­žiuo­ti tik vie­na eis­mo juos­ta. Ri­bo­ti eis­mą Man­ to gat­vė­je pri­rei­kė dėl J.Ja­no­nio gat­vės re­mon­to. Pla­nuo­ja­ma, kad eis­mas ga­li bū­ti ri­bo­ja­mas iki pir­ma­die­nio.

„Technorama“ ­– sėkmingas Klaipėdos krašto verslo pavyzdys

Dienos telegrafas Ren­gi­nys. Šian­dien 12 val. Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­re vyks ru­dens gė­ry­bių kon­kur­sas ir mu­gė, skir­ta Meln­ ra­gės ir Gi­ru­lių bend­ruo­me­nei. Pa­tik­ra. Šian­dien nuo 12 iki 18 val. At­gi­ mi­mo aikš­tė­je klai­pė­die­čiai ga­lės ne­ mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti, ar nė­ra ŽIV vi­ru­ so ne­šio­to­jai. Tai ren­gi­nys, skir­tas Pa­ sau­li­nei mi­ru­sių­jų nuo AIDS die­nai pa­ mi­nė­ti. At­gi­mi­mo aikš­tė­je tra­di­ciš­kai iš rau­do­nų žva­kių bus su­dė­lio­tas kas­pi­nė­ lis. Taip bus pa­ger­bia­mi nuo AIDS mi­rę žmo­nės. Me­dus. Šian­dien 13 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­le-bend­ ruo­me­nės na­muo­se vyks su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų są­jun­gos pre­zi­ diu­mo na­riu dr. Vy­tau­tu Sa­lin­ka. Jo me­tu bus pa­teik­ta nau­din­ga in­for­ma­ ci­ja apie lie­tu­viš­ką me­dų. Kon­cer­tas. Šian­dien 15 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos Ren­gi­nių sa­lė­je vyks ad­ven­ ti­nis kon­cer­tas „Ka­lė­dos su Mo­car­tu“. Kon­cer­tą klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­ čiams do­va­no­ja Klai­pė­dos vo­kie­čių bendrija/Simono Da­cho na­mai.

„Technorama“ jau yra pasiruošusi kalėdinei prekybai ir sulaukia vis daugiau klientų.

Jau daugiau kaip 10 metų Vakarų Lietuvoje veikianti bendrovė „Topo technika“, šiuo metu valdo 6 „Technoramos“ parduotuves Klaipėdoje, Šilutėje, Plungėje ir Gargžduose. Gruodžio pradžioje prekybos buities technika tinklas „Technorama“ atidarys 2 naujas parduotuves Vilniuje ir Kaune. Buitinės technikos inovacijų ir paslaugų lyderė

Šiandien UAB „Topo technika“ jau pripažinta buitinės technikos, vaizdo ir garso aparatūros bei IT įrangos mažmeninės prekybos rinkos žaidėja. Bendrovė, siekdama klientams pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, tiesiogiai dirba su didžiausiais pasaulio gamintojais: „Samsung“, „Sony“, „Bosch“, „Miele“, „Panasonic“, LG, „Canon“, „Olympus“, „Philips“, AEG, „Braun“, „Whirpool“, „Zanussi“, „Moulinex“, „Remington“, „Siemens“ ir kitais. Klientai prekybos tinklą „Technorama“ vertina dėl nuolat gausėjančių ir klientams aktualių paslaugų. Kartu su „Lietuvos draudimu“ visose tinklo parduotuvėse kartu su prietaisu galima įsigyti ir pirkinių draudimą nuo sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės. Itin populiari paslauga ir pratęstos garantijos aptarnavimo planas, kuris leidžia išvengti nepa-

togumų, jei prietaisas netyčia sugestų. Pirkėjai mielai naudojasi ir kitomis „Technoramos“ paslaugomis: prekyba išsimokėtinai, objektyvų ir kamerų nuoma, subraižytų originalių kompaktinių plokštelių atnaujinimu, vartojimo kreditais, prekių pristatymu ir dar kitomis paslaugomis, apie kurias galite sužinoti užsukę į www.technorama.lt puslapį. „Technorama“ – patikimas klaipėdiečių draugas

Visi „Technoramos“ klientai, jau daugelį metų perkantys savo namų techniką įprastose ir seniai veikiančiose buities technikos parduotuvėse, žino, kad čia gali įsigyti ne tik moderniausios technikos, bet ir sužinoti apie šiuolaikinės vaizdo ir garso aparatūros bei IT įrangos gamintojų naujoves. „Mūsų tikslas – pasiūlyti klientui prekes pagal individualius poreikius, suteikiant išsamią ir profesionalią informaciją apie mo-

derniausius technikos gaminius, – tvirtina „Technoramos“ vadovas M.Skalandžiūnas. – Mūsų pagrindinis privalumas tas, jog galime kone pirmieji į Lietuvą atsivežti pasaulines naujoves, jas išanalizuoti ir vėliau suprantamai mūsų ištikimiems vartotojams papasakoti, kaip tomis naujovėmis naudotis.“ Draugiškas vartotojui ir partneriams

Visose „Technorama“ parduotuvėse klientai gali išbandyti naujausius gaminius ir išmokti jais naudotis. Rudens viduryje didžiausioje „Technoramos“ tinklo parduotuvėje Taikos pr.39 atidaryta didelį susidomėjimą iki šiol kelianti „Samsung“ interaktyvi ekspozicija. Pasaulinis technikos gigantas „Samsung“ būtent „Technoramai“ patikėjo garbę aptarnauti didžiausią Baltijos šalyse ekspoziciją, kurioje kiekvienas galime pasijausti lygiaverte dalimi šiuolaikinio technologijų pasaulio. Šioje „Samsung“ ekspozicijoje galima rasti televizorius, valdomus balsu ir rankų judesiais, taip pat sužinoti, kaip išmaniuoju telefonu valdyti kitus prietaisus, pavyzdžiui, nesunkiai ir be laidų perduoti vaizdo medžiagą iš telefono tiesiai į televizoriaus ekraną ar televizoriaus ekrane naudotis internetu bei žaisti žaidimus. Diegdama draugišką klientui aptarnavimo standartą ir orientuodamasi į lanksčių kainų politiką, platų asortimentą ir originalias rinkodaros akcijas „Technorama“

siekia tapti organizacija, kuri dirba visuomenės naudai. Į Klaipėdos biudžetą mokami milijoniniai mokesčiai

Rugsėjo pabaigoje pavadinimą pakeitusio prekybos tinklo „Technorama“ (anksčiau parduotuvės vadinosi „Topo centras“ ) centrinė būstinė registruota ir veikia Klaipėdoje, todėl darbo vietos kuriamos būtent Klaipėdos regiono žmonėms. Įmonėje dirba per 130 darbuotojų. Per paskutinius 5 metus į valstybės biudžetą sumokėta 13,2 mln. litų, iš jų – 3,5 mln. litų atiteko Klaipėdos apskrities biudžetui kaip gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokestis. „Sodrai“ sumokėta 6,1 mln. litų. „Technorama“ Vakarų Lietuvos gyventojams garantuoja geriausią kainą

Visose „Technoramos“ parduotuvėse šiuo metu taikoma geriausios kainos garantijos taisyklė. Prekybos tinklas prisiima įsipareigojimą kompensuoti kainų skirtumą, jei klientas kitur rado tą pačią prekę mažesne kaina. Taip pat visiems pirkėjams, kurie prekę įsigis „Technoramoje“ ir per 2 dienas išaiškės, kad ji kitur kainuoja mažiau, prekybos buitine technika tinklas kompensuos kainų skirtumą ir papildomai dovanos net 2 kartus daugiau technolitų. Išsamesnės akcijos sąlygos – „Technoramos“ parduotuvėse. Užs. 1052324

Ava­ri­ja. Kre­tin­gos ra­jo­ne per ava­ri­ ją su­žeis­ta tei­sė­ja. Eis­mo ne­lai­mė įvy­ ko Vyd­man­tų kai­me. 69 me­tų vyd­ man­tiš­kė ne­su­val­dė au­to­mo­bi­lio „Au­ di“ ir, iš­va­žia­vu­si į prieš­prie­ši­nio eis­mo juos­tą, su­si­dū­rė su „Nis­san“, ku­rį vai­ra­ vo 39-erių tei­sė­ja pa­lan­giš­kė Dia­na Na­ vic­kie­nė. Jai su­ža­lo­ta ko­ja, o kal­ti­nin­kei ply­šo ke­pe­nys. Pa­ro­da. Tre­čia­die­nį 17 val. I.Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je bus ati­da­ry­ta fo­to­me­ni­nin­ko Sau­liaus Jo­ku­žio dar­bų pa­ro­da „Lai­ko ato­dan­gos“. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 11 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Va­lė Ma­žo­nie­nė (g. 1921 m.), Liud­vi­kas Vait­kus (g. 1923 m.), Ge­no­vai­tė Bal­čiū­nie­nė (g. 1924 m.), Va­le­ri­ja Li­ko­šiu­tė (g. 1929 m.), Liu­bov Ti­ mo­fee­va (g. 1935 m.), Al­fon­sas Apo­li­na­ ras Žu­kaus­kas (g. 1936 m.), Al­bi­nas Ku­ zas (g. 1943 m.), Alek­sandr Sa­jen­ko (g. 1952 m.), Val­das Še­dys (g. 1957 m.), Ge­di­ mi­nas Sat­kaus­kas (g. 1958 m.), Dai­nius Mar­ti­no­nis (g. 1982 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vla­di­mir Čer­nov, Sta­sė Ka­va­liaus­kie­ nė, Liu­bov Ti­mo­fee­va, ry­toj – Al­bi­nas Jo­ni­kas, Dai­nius Mar­ti­no­nis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ge­no­vai­tė Bal­čiū­nie­nė, Alek­sandr Sa­ jen­ko, Ge­di­mi­nas Sat­kaus­kas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir ber­ niu­kas. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 48 iš­kvie­ti­mų.

4

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas

Švęs­ti – į pa­jū­rio ku­ror­tus 1

G.Kve­da­ra­vi­čie­nė svars­tė, jog gal­būt žmo­nės iš­siil­go šven­čių, juo la­biau kad ir šie­me­tė va­sa­ra bu­vo ga­na pra­sta. Aso­cia­ci­jos va­do­vė neat­me­tė ir ki­to mo­ty­vo. „Kai žiū­ri į ka­len­do­rių ir ma­tai daug ne­dar­bo die­nų, tai tur­būt ir­ gi ska­ti­na pa­si­pla­nuo­ti, pa­mąs­ty­ti, kaip tas šven­tes no­rė­tu­mei pra­leis­ ti – ar na­mie, ar kaž­kur iš­va­žiuo­ ti“, – kal­bė­jo Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos va­do­vė. Auk­si­niai lai­kai praė­jo

G.Kve­da­ra­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog di­džio­ji da­lis sve­čių Pa­lan­go­je pla­ nuo­ja ap­si­sto­ti nau­ja­me­tį pe­rio­dą. „Dau­giau­siai at­vyks­tan­čių­jų tra­ di­ciš­kai bus iš ki­tų Lie­tu­vos mies­ tų. Kaip įpras­ta, su­lauk­si­me ir sve­ čių iš ar­ti­miau­sio už­sie­nio, nes Pa­lan­gą žie­mos me­tu leng­viau­siai ga­li pa­siek­ti mū­sų kai­my­nai iš Lat­ vi­jos, Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Kad to­ kios ten­den­ci­jos keis­tų­si kar­di­na­ liau, rei­kia pa­pras­tes­nio ku­ror­to pa­sie­kia­mu­mo“, – se­ną pro­ble­mą įvar­di­jo G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, bū­tų su­ dė­tin­ga vie­na­reikš­miš­kai įvar­dy­ti, kiek nau­ja­me­tę nak­tį Pa­lan­go­je kils ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų kai­nos. „Ga­liau­siai ne­ma­ža da­lis vieš­bu­ čių su­tei­kia ne tik nak­vy­nę, bet ir pa­ren­gia spe­cia­lią nau­ja­me­tę pro­ gra­mą. Tie, ku­rie siū­lo tik ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gas, įpras­tai sa­vo kai­ni­nin­kuo­se bū­na iš­sky­rę šven­ti­nį pe­rio­dą – tos kai­nos skel­bia­mos vi­ sus me­tus, to­dėl tai ne­tam­pa staig­ me­na. Bet ko­kiu at­ve­ju jos bus tik­rai ne aukš­tes­nės nei per va­sa­ros se­zo­ no pi­ką. Be to, auk­si­niai lai­kai, kai par­da­vė­jai dik­ta­vo są­ly­gas, praė­ jo. Pa­lan­ga ga­li su­do­min­ti sve­čius tik bū­da­ma pa­trauk­li kai­no­mis, nes at­va­žiuo­jan­tie­ji pa­ly­gi­na, ką siū­lo­ me mes, Drus­ki­nin­kai ar ta pa­ti Jūr­ ma­la“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ties­mu­kai ly­gin­ti ne­ga­li­ma

G.Kve­da­ra­vi­čie­nės pa­ste­bė­ji­mu, daž­nai Pa­lan­gą ban­do­ma ly­gin­ti su Drus­ki­nin­kais. Ta­čiau pra­ne­ši­ mus, esą pa­sta­ra­jam ku­ror­te Nau­ jų­jų me­tų su­tik­tu­vėms jau se­niau­ siai re­zer­vuo­tos vi­sos nak­vy­nės vie­tos, pa­šne­ko­vės ma­ny­mu, rei­ kė­tų ver­tin­ti ob­jek­ty­viai. „Ne­ga­li­ma šių ku­ror­tų ly­gin­ ti ties­mu­kai ir dėl pa­sie­kia­mu­mo, ir dėl geog­ra­fi­nės pa­dė­ties, ir tei­ kia­mų pa­slau­gų komp­lek­so. Drus­ ki­nin­kuo­se ap­gy­ven­di­ni­mo rin­ko­ je do­mi­nuo­ja ke­li stam­būs žai­dė­jai, tu­rin­tys šim­tus kam­ba­rių, tad jie dau­giau dir­ba su agen­tū­ro­mis. Pa­ lan­go­je gau­su smul­kių įmo­nių, ku­ rios agen­tū­roms nė­ra pa­trauk­lios ir dir­ba tie­sio­giai su klien­tais. O pa­ vie­niai žmo­nės, ku­rie ieš­ko sau pra­mo­gų, taip anks­ti ne­pra­de­da rū­pin­tis šven­tė­mis ir juo la­biau re­ zer­vuo­tis ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tas“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė. Pa­gal kam­ba­rių skai­čių di­džiau­ sio Pa­lan­gos vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ rin­ko­da­ros ir vieš­bu­čio veik­los va­ do­vė Gied­rė Ru­die­nė pri­si­mi­nė, jog vie­ni pra­sčiau­sių pa­sta­rų­jų me­tų bu­vo 2009-ie­ji. Iš­gąs­din­ti kri­zės sve­čiai la­bai van­giai re­zer­va­vo­si vie­tas. Ta­čiau per pa­sta­ruo­sius me­tus si­tua­ci­ja aki­vaiz­džiai pa­ge­rė­jo. Paš­ne­ko­vė taip pat pri­pa­ži­no, jog šian­die­nos ten­den­ci­jos jau lei­džia ti­ kė­tis ge­res­nių re­zul­ta­tų nei per­nai. Už­sie­nie­čiai už­trun­ka il­giau

„Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vių pro­ gra­mą pa­ren­gė­me spa­lio pra­džio­ je, tad pir­mų­jų skam­bu­čių su­lau­ kė­me jau tą pa­tį mė­ne­sį. Šian­dien šiai šven­tei vie­tų kol kas dar tu­ri­ me, ta­čiau da­bar pa­ts pi­kas – la­bai daug žmo­nių skam­bi­na, do­mi­si ir re­zer­vuo­ja­si“, – pa­sa­ko­jo „Va­na­ gu­pės“ at­sto­vė.

Antp­lū­dis: di­džiau­sias ša­lies ku­ror­tas Nau­jų­jų me­tų nak­tį pri­me­na va­sa­rą.

Paš­ne­ko­vė skai­čia­vo, jog di­džią­ ją da­lį – apie 80 pro­c. – vieš­bu­čio klien­tų su­da­ro lie­tu­viai, li­ku­sią – sve­čiai iš kai­my­ni­nių ša­lių: lat­viai, bal­ta­ru­siai, Ka­li­ning­ra­do sri­ties gy­ven­to­jai. Įp­ras­tai bal­ta­ru­siai, ru­sai nak­ vy­nę už­si­sa­ko il­ges­niam lai­kui, net iki sa­vai­tės, nes po Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vių tu­ri daug lais­va­ die­nių. Nors įpras­tai ka­lė­di­nį lai­ko­tar­pį vieš­bu­tis su­lau­kia ma­žiau sve­čių, G.Ru­die­nė vy­lė­si, jog šiais me­tais si­tua­ci­ja bus kiek ki­to­kia. „Ka­dan­gi šiuo me­tu lau­kia ne­ ma­žai poil­sio die­nų, gal­būt da­lį jų žmo­nės no­rės pra­leis­ti ne tik na­ muo­se. Tad šia pro­ga pa­ren­gė­me ir spe­cia­lias ka­lė­di­nes va­ka­rie­nes su pro­gi­niu me­niu bei gy­va mu­zi­ka“, – pa­sa­ko­jo „Va­na­gu­pės“ at­sto­vė. Ne­rin­gos sve­čiai ne­sku­ba

Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­to­rė Re­ gi­na Kond­raš­ki­na pa­tvir­ti­no, jog ir šios įstai­gos dar­buo­to­jai pa­sta­ruo­ ju me­tu su­lau­kia ne­ma­žai už­klau­

sų dėl ap­gy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių šven­ti­niu pe­rio­du. Tra­di­ciš­kai Nau­jų­jų me­tų su­tik­ tu­vių pro­ga ti­ki­ma­si su­lauk­ti sve­ čių iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties, ta­čiau di­džio­ji da­lis pra­mo­gau­to­jų at­vyks iš ki­tų Lie­tu­vos kam­pe­lių. „Si­tua­ci­ja ne­blo­ga, vis dėl­to iš ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų tei­kė­jų kol kas ne­ga­vo­me pra­ne­ši­mų, kad jie ne­be­tu­ri lais­vų vie­tų, – ne­nei­gė pa­šne­ko­vė. – Di­džiau­sio ak­ty­vu­mo ti­ki­mės šio mė­ne­sio vi­du­ry­je, nes mū­sų sve­čiai įpras­tai ne­sku­ba.“ R.Kond­raš­ki­nos pa­ste­bė­ji­mu, ka­li­ning­ra­die­čiai la­biau lin­kę ap­ si­sto­ti vieš­bu­čiuo­se, ku­rie ga­li pa­ siū­ly­ti mai­ti­ni­mą bei nau­ja­me­ tę pro­gra­mą, o tau­tie­čiai mie­liau ren­ka­si pri­va­tų sek­to­rių – bu­tus, apar­ta­men­tus. Šven­ti­niu pe­rio­du Ne­rin­go­ je pa­slau­gų kai­nos taip pat šiek tiek pa­ky­la. Paš­ne­ko­vės skai­čia­ vi­mu, žie­mos „pi­ko“ me­tu nak­tis dviem vieš­bu­ty­je vi­du­ti­niš­kai at­ siei­tų apie 260 li­tų, ke­tu­rių žmo­ nių kom­pa­ni­ja bu­tą ga­lė­tų iš­si­nuo­ mo­ti maž­daug už 200–250 li­tų.

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Komentaras

Ni­ra Kol­tun

„West Exp­ress“ pro­duk­t ų sky­r iaus va­do­vė

M

ū­sų įmo­nės pa­t ir­t is ro­ do, kad tau­tie­čiai do­mi­ si Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ vė­m is ne tik Lie­t u­vos, bet ir už­sie­nio ku­ror­tuo­se. Ir pa­sta­ro­ji kryp­tis pa­sta­rai­siais me­tais tik po­pu­ lia­rė­ja. Tad vi­sa­da šven­ti­nes už­sie­nio ke­lio­nes pa­ta­ria­me pla­nuo­ti ge­ro­kai iš anks­to, prieš ke­le­tą mė­ne­sių, kol dar yra di­des­n is pa­si­r in­k i­mas ir ti­k i­my­ bė ke­lio­nę įsi­gy­ti už ma­žes­nę kai­ną. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau lie­tu­viai ryž­ta­si ke­liau­ti ne­tgi ka­lė­di­niu pe­rio­ du, nors Ka­lė­dos lai­ko­mos šei­my­n i­ ne šven­te. Gruo­džio 24-ąją pa­va­ka­ro­ ja su šei­ma, o jau 25 ar 26 die­ną kaž­kur iš­si­ruo­šia. Vie­nos po­pu­lia­riau­sių per Nau­juo­sius me­tus – poil­si­nės ke­lio­nės į Egip­tą, Ka­na­rus, nes į šias ša­lis vyk­ ti pa­pras­ta ir pa­to­g u – už­sa­ko­muo­ju skry­džiu iš Lie­tu­vos. Ki­tas pa­trauk­lus va­rian­tas nau­ja­me­tei šven­tei – įvai­rūs krui­zai, tiek trum­pi, ku­riems ne­rei­kia il­gų ato­sto­gų, tiek il­ges­ni – po Vi­dur­že­ mio jū­rą. Pas­ta­ruo­ju me­tu itin iš­po­pu­ lia­rė­jo krui­zai Ryga–Stokholmas–Ry­ ga. Lai­vui su­sto­jus Stok­hol­me ga­li­ma ap­ž iū­rė­ti mies­tą, pa­jus­ti Nau­jų­jų me­ tų dva­sią, ypa­tin­gą at­mos­fe­rą. Be­je, šio krui­zo me­tu mū­sų tu­ris­tų lau­kia staig­ me­na – šven­ti­nė pro­gra­ma lie­tu­vių kal­ ba, tad ke­lei­viai iš Lie­tu­vos ga­li jaus­tis kaip na­muo­se. Šie­met nau­ja­me­t į va­ ka­rą ves ži­no­mas mū­sų at­li­kė­jas, gru­ pės „Am­ber­li­fe“ ly­de­ris Ed­ga­ras Lu­bys. Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu, gruo­džio pa­bai­ go­je, po­pu­lia­rus ir eg­zo­tiš­kas krui­zas Dubajus–Muskatas–Bahreinas–Duba­ jus, o tie, ku­rie vyks­ta į JAV, ne­re­tai už­ si­sa­ko 4–7 die­nų krui­zus po Ka­ri­bų jū­ rą. Ke­lio­nių mė­gė­jai mie­lai ren­ka­si ir nau­ja­me­tes ke­lio­nes į eg­zo­tiš­kus kraš­ tus – Ku­bą, Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ką, Ža­ lio­jo Ky­šu­l io sa­las. Pas­ta­r uo­ju me­tu ypač iš­po­pu­lia­rė­jo Nau­jų­jų su­ti­ki­mas Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nė­se, kaip an­tai Pa­ ry­žiu­je, Ro­mo­je, Lon­do­ne. Daž­niau­siai lie­tu­viai ren­ka­si ba­zi­nį pa­ke­tą – skry­ dį bei ap­g y­ven­di­ni­mo pa­slau­gas, ta­ čiau kar­tais pra­šo­ma suor­ga­ni­zuo­ti ir pa­pil­do­mų pra­mo­g ų. Pa­vyz­džiui, Pa­ ry­ž iu­je ke­liau­to­jai daž­nai pa­gei­dau­ja ap­lan­ky­ti gar­sų­jį „Mou­lin Rou­ge“ ka­ ba­re­tą, Mi­la­ne – „La Sca­la“.

5

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas

Mo­ky­to­jas tvir­ki­no gi­mi­nai­tės duk­rą Bėg­lį įvei­kė są­ži­nės grau­ža­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bu­vęs vie­nos uos­ta­mies­čio gim­na­ zi­jos mo­ky­to­jas nu­teis­tas už ma­ ža­me­tės gi­mi­nai­tės tvir­ki­ni­mą bei po­rnog­ra­fi­jos lai­ky­mą.

Vy­ras bu­vo su­sek­tas, kai siun­tė­ si in­ter­ne­tu ne pir­mą šim­tą vai­kų po­rnog­ra­fi­jos fai­lų. Per­nai spa­lio vi­du­ry­je į šio vy­ro na­mus pie­ti­nė­je mies­to pu­sė­je už­ griu­vę pa­rei­gū­nai paė­mė jo kom­ piu­te­rius. Juo­se ras­tas ir vie­nas mo­ky­to­jo su­re­ži­suo­tas bei pa­čiam da­ly­vau­jant pa­ga­min­tas ne­pa­do­rus fil­mu­kas. Ja­me už­fik­suo­tas pa­ts au­to­rius, tvir­ki­nan­tis sep­tyn­me­tę gi­mi­nai­ čių duk­rą. Mer­g ai­t ė mo­k y­t o­j o šei­m ai bu­v o pa­l ik­t a ke­l iems mė­n e­

siams, kol ma­m a už­d ar­b ia­vo už­s ie­n y­j e. Vaiz­do įra­še ma­ty­ti, kaip vy­ras lū­po­mis glau­džia­si prie mer­gai­ tės krū­ti­nės ir kak­lo, pirš­tais lie­ čia ap­nuo­gin­tus jos ly­ties or­ga­ nus, ki­ša ran­kas po kel­nai­tė­mis, ta­čiau prieš vai­ką smur­to jis ne­ nau­do­jo. Lai­mė, mer­gai­tė bu­vo per­ne­lyg ma­ža su­pras­ti, kad dė­dė el­gia­ si ne­ge­rai, ir mo­ra­li­nės ža­los ne­ pa­ty­rė. Mo­ky­to­jas per be­veik dve­jus me­ tus par­si­siun­tė dau­giau nei 300 fai­lų, ku­riuo­se vaiz­duo­ja­mi pe­do­ fi­li­jos ak­tai, at­vi­rai už­fik­suo­ti ly­ties or­ga­nai, nor­ma­lūs bei iš­kreip­ti ly­ gi­niai ak­tai. Dau­ge­ly­je šių fai­lų už­fik­suo­ ti ma­ža­me­čiai ir tik ke­liuo­se vy­ res­ni nei 14 me­tų vai­kai. Tie­sa, dau­ge­lis jų bu­vo iš­trin­ti, ta­čiau

pa­rei­gū­nai su­ge­bė­jo at­kur­ti in­ for­ma­ci­ją. Vė­l iau tar­d o­m as įta­r ia­m a­s is pa­sa­ko­jo pra­d žio­je tik smal­sa­ vęs, vė­liau pa­ban­dė pa­ts fil­muo­ ti, ta­čiau šių vaiz­dų pla­tin­ti ne­ ke­ti­no. Sup­ra­tęs, kad by­la pa­sieks teis­ mą, mo­ky­to­jas pa­li­ko mo­kyk­lą ir įsi­dar­bi­no vie­no­je bend­ro­vė­je. Vy­ras pri­si­pa­ži­no ir gai­lė­jo­si dėl sa­vo el­ge­sio. Jį sle­gia dvi­gu­ba mo­ra­li­nė naš­ ta, nes pa­ts au­g i­n a ma­ž a­m e­t ę duk­rą. Teis­mas kal­ti­nin­kui sky­rė me­ tus ir tris mė­ne­sius lais­vės atė­mi­ mo, ta­čiau baus­mės vyk­dy­mą ati­ dė­jo me­tams. Be to, jis įpa­rei­go­tas da­ly­vau­ ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je. Tai nau­ja baus­mės rū­šis, ku­rią tai­ko Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba.

Stre­sas: teis­me E.Jur­kus slė­pė

vei­dą ir neat­sa­kė į žur­na­lis­tų pa­ teik­tus klau­si­mus.

E.Jur­kus tei­si­no­si pa­ty­ 1 ręs šo­ką, to­dėl iš įvy­kio vie­tos pa­bė­go. Dėl tos pa­čios prie­

žas­ties jis slaps­tė­si nuo po­li­ci­jos. Va­kar pa­lan­giš­kis bu­vo ap­klaus­ tas Ke­lių po­li­ci­jos ty­rė­jų. Tą pa­čią die­ną jo pa­ro­dy­mai dar kar­tą bu­vo

už­fik­suo­ti Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­jo. Kal­ti­nin­kas dar kar­tą pa­kar­to­jo, kad pri­pa­žįs­ta vai­ra­vęs, nors sės­ ti prie vai­ro ne­tu­rė­jo tei­sės, ir pa­ si­ša­li­nęs iš ava­ri­jos vie­tos dėl di­ džiu­lio su­si­jau­di­ni­mo. E.Jur­kus pa­si­ra­šė pa­si­ža­dė­ji­ mą neiš­vyk­ti, iš jo paim­ti do­ku­ men­tai. „Suim­ti įta­ria­mą­jį ne­bu­vo pa­ grin­do“, – tei­gė pro­ku­ro­ras Juo­ zas Sy­kas. Ava­ri­jos kal­ti­nin­kui gre­sia lais­ vės atė­mi­mas nuo 3 iki 10 me­tų. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kui, lei­du­ siam vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­ tu­rin­čiam bei ne­blai­viam as­me­niui sės­ti prie vai­ro, gre­sia ad­mi­nist­ra­ ci­nė at­sa­ko­my­bė. Be­je, iš vi­su­rei­gio sa­vi­nin­ko dar anks­čiau vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas bu­vo atim­tas, nu­tvė­rus jį vai­ruo­ jan­tį ne­blai­vų.

„Balticum“ skaitmeninė TV – kad žiūrėtumėte tai, ką mėgstate Kupina naujų galimybių, patogesnė, artimesnė Jūsų širdžiai ir pomėgiams – tokia yra atsinaujinusi „Balticum“ skaitmeninė TV. Kad kiekvienas namuose galėtų žiūrėti tai, kas jam patinka, telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“ klientams pasiūlė naują programų pasirinkimą. Tik tai, ką mėgstate „Visi mes esame labai skirtingi, mūsų pomėgiai ir poreikiai – taip pat“, – apie atnaujintą skaitmeninę televiziją pasakojo „Balticum TV“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Giedrius Sudintas. „Pagaliau mes galime pristatyti keleto metų darbo rezultatą ir visuose savo tinkluose pasiūlyti tokią televiziją, kurią žiūrovai galės rinktis pagal savo pomėgius arba net pagal savo nuotaiką.“ Kiek anksčiau tokie pakeitimai buvo atlikti „Balticum“ belaidės skaitmeninės TV tinkluose. Artėjant didžiosioms metų šventėms, atnaujinta ir Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje ir Gargžduose teikiama kabelinė skaitmeninė TV. Anot G.Sudinto, atsinaujinusios „Balticum“ skaitmeninės TV žiūrovai nuo šiol galės rinktis programas iš bemaž 18 teminių TV programų paketų: įvairiausių sporto, pažintinių, laisvalaikio, muzikos, namams ar užsienio kanalų. Žiūrovai taip pat galės lengvai keisti juos pasikeitus norams, užsisakyti skirtingus atskiriems namuose esantiems televizoriams, kad kiekvienas šeimos narys žiūrėtų tai, kas jam patinka. Patogi televizija Pasak „Balticum TV“ atstovo, naujos galimybės rinktis teminius programų paketus pagal savo pomėgius itin naudingos TV žiūrovams. „Kodėl? Iki šiol tekdavo rinktis iš 4 didelių paketų ir vienintelio raiškiosios TV rinkinio, o žiūrovams, norintiems matyti vieną ar kitą programą, neretai tekdavo užsisakyti ir begalę jiems nesvarbių kanalų, – pristatydamas naujieną, akcentavo G. udintas. Akivaizdu, kad dabar nebereikės mokėti už programas, kurių net nesiruošiate žiūrėti – taigi pirmiausia galėsite sutaupyti.“ Pasirinkę vos 29 Lt/mėn. kainuojantį „Skaitmeninį pagrindinį“ paketą, papildomas pomėgius atitinkančias programas žiūrovai galės užsisakyti vos už 4 Lt/mėn. Gera žinia ir tiems, kurie laukia progos išbandyti savo televizoriaus raiškiosios TV (HDTV) galimybes. Dabar daug paprasčiau užsisakyti raiškiosios televizijos programas – „Balticum“ HD paketas išskirs-

tytas ir mažesniais – žiūrovų pomėgius atitinkančiais paketais, o jie kainuoja keliskart mažiau. Televizija – kur bebūtumėte: mieste ir užmiestyje Užmiestyje įsikūrusiems gyventojams televizijos pasirinkimas neretai tapdavo problema, nes ten, kur neatvesta kabelinė televizija, rodos, galimas tik gan ribotas TV programų pasirinkimas. Tačiau „Balticum“ belaidės skaitmeninės TV dėka ir kaime galima žiūrėti miestietišką televiziją bei matyti daugiau nei 80 TV programų, tarp kurių – ir raiškiosios TV (HDTV) programos. Užmiestyje naujos programos pas žiūrovus atkeliauja virš stogų iškeliamomis antenomis, todėl jos pasiekia net atokiai nuo miesto esančius žiūrovus. Tad ir užmiestyje ar net kaime galima žiūrėti populiarias ir labiausiai pomėgius atitinkančias programas. Internetas televizoriuje. Tai – realu! „Savo paprastą televizorių lengvai galite paversti išmaniu ir daryti su juo, atrodytų, neįtikėtinus dalykus: naršyti internete neatsitraukę nuo televizoriaus, žiūrėti vaizdelius „Youtube“ dideliame ekrane, patogiai peržiūrėti savo nuotraukas ar vaizdo įrašus, – kalbėdamas apie naujas galimybes pasakoja G.Sudintas. Be skaitmeninei TV jau įprastų informacijos apie programą, programų tvarkaraščio peržiūros, populiariausių žaidimų, galite dar ir valdyti savo žiūrimą televiziją – įrašyti norimą programą, atsukti ar sustabdyti tuo metu žiūrimą laidą.“ Visa tai „Balticum“ skaitmeninės TV žiūrovai gali padaryti prisijungę naująjį skaitmeninės TV priedėlį su interneto jungtimi, kurį dabar galima įsigyti tik už 49 Lt. Dovanos visus metus! „Mes linkime, kad artėjančios Kalėdos klaipėdiečių namuose būtų šiltos ir spalvingos, kad juose netrūktų jaukumo, sutarimo ir geros nuotaikos“ – šventine nuotaika dalijosi G.Sudintas. – Todėl „Balticum TV“ žiūrovams šiais metais dovanoja nemokamas programas.“ Net 2 pasirinktus teminius paketus visus metus nemokamai galės žiūrėti užsisakiusieji „Skaitmeninį pagrindinį“ paketą. Laukiantiesiems raiškiosios TV programų, ypatingas pasiūlymas: dabar visas „Balticum HD“ programų rinkinys kainuoja tik 15 Lt/mėn. Užsisakyti „Balticum“ paslaugas patogu ir klaipėdiečiams, ir mažesnių regiono

miestų gyventojams: klientų aptarnavimo skyriai veikia ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingoje, Palangoje bei Gargžduose. Bet kurią savaitės dieną iki 21 val. Klai-

pėdos „Akropolyje“ veikiančioje salelėje galima užsisakyti paslaugas, pasikeisti ar pratęsti turimą sutartį. „Pasitikite Kalėdas su „Balticum“ skaitmenine televizi-

ja ir Jūsų namus aplankys dar ne viena maloni staigmena“, – kviečia G.Sudintas ir visas „Balticum TV“ kolektyvas. Užs.1048939

6

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

šeštadienio interviu

G.Rim­kus: pa­žįs­tu kiek­vie­ną dar­buo­to­ją Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

N

et 10 tūkst. – tiek bal­ sų su­rin­ko Me­tų va­do­vu dien­raš­čio „Klai­pė­da“ po­rta­lo kl.lt skai­ty­to­jų iš­ rink­tas Ge­di­mi­nas Rim­kus. Bend­ ro­vės „Va­ka­rų kro­va“ di­rek­to­rius pir­mą kar­tą su­reng­tuo­se rin­ki­ muo­se įvei­kė 19 kon­ku­ren­tų. Priė­mė kaip po­kštą

– Kaip ver­ti­na­te ži­nią, kad ta­ po­te Me­tų va­do­vu? – Bu­vo staig­me­na. Kai atė­jęs į dar­bą su­ži­no­jau, kad esu tarp kan­ di­da­tų, priė­miau tai kaip po­kštą. Ko­lek­ty­vas ne iš­kart iš­si­da­vė, kad ma­ne už­re­gist­ra­vo Me­tų va­do­vo rin­ki­muo­se. Esu jiems dė­kin­gas, nes šian­dien tur­būt ne kiek­vie­nas darb­da­vys ar va­do­vas su­si­lau­kia to­kio įver­ti­ni­mo. Man, kaip va­do­ vui, tai – di­džiu­lis pliu­sas.

Pa­tir­ties tu­rin­tis va­do­vas – pra­na­šes­ nis už teo­ri­nį, o pa­ sta­rų­jų šian­dien yra la­bai daug.

– Ko­kių sa­vy­bių rei­kia ge­ram va­do­vui? – Rei­kia bū­ti ne tik ge­ru va­do­vu, kaip dau­ge­lis su­pran­ta, bet ir ge­ru tre­ne­riu. Kaip spor­te. Kiek­vie­nas pa­val­di­nys no­ri bū­ti iš­klau­sy­tas, gau­ti pa­ta­ri­mą. Ne­ma­žai lai­ko ski­ riu bend­ra­vi­mui su žmo­nė­mis. Pa­ žįs­tu kiek­vie­ną dar­buo­to­ją, ži­nau jo pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus, pa­sie­ ki­mus ir no­rus, pro­ble­mas šei­mo­je. Daž­nai paat­vi­rau­ja­me. Ne­ga­li bū­ ti ge­ras va­do­vas, jei tik duo­di nu­ ro­dy­mus. Pa­gal va­do­va­vi­mo sti­lių sa­ve pri­skir­čiau va­do­vų de­mok­ra­ tų ti­pui. – Kaip spė­ja­te vi­sus iš­klau­sy­ti, jei va­do­vau­ja­te 135 žmo­nėms? – Ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pas mus dir­ba 23 žmo­nės, o di­džio­ji da­lis – dar­ bi­nin­kai: do­ki­nin­kai, me­cha­ni­za­ to­riai, tel­ma­nai, su ku­riais ne tiek daž­nai ten­ka pa­bend­rau­ti, kiek su ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais. Per 1,5 me­tų sa­vo žmo­nes pa­kan­ka­ mai pa­ži­nau, tad kar­tais iš žvilgs­ nio ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kia nuo­tai­ka žmo­gus atė­jo į dar­bą.

ka mo­no­to­ni­ja, žmo­gus pra­de­da deg­ra­duo­ti tam tik­ro­se si­tua­ci­jo­ se. Tie pri­vers­ti­niai po­ky­čiai su­ pur­tė ir lei­do pa­jaus­ti, kad pa­ sau­ly­je yra ir ki­tos dar­niai bei ge­rai vei­kian­čios įmo­nės. Iki tol at­ro­dė, kad ten, kur dir­bu, yra ge­riau­sias ir šau­niau­sias ko­lek­ ty­vas. Bet už­da­rius tas du­ris, pa­ ma­čiau, kad gy­ve­ni­mas yra kur kas spal­vin­ges­nis, o ir ga­li­my­bės šian­dien yra di­džiu­lės. Si­tua­ci­ja tie­siog pri­ver­tė ap­si­dai­ry­ti ap­ lin­kui. 2010 me­tų ge­gu­žę Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los kon­cer­no gru­pė­je, Va­ ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je bu­ vau pa­skir­tas Lo­gis­ti­kos de­par­ta­ men­to va­do­vu. Tuo­met pra­dė­jau gi­lin­tis į vi­siš­kai nau­ją sau dar­ bo spe­ci­fi­ką, ne tiek stip­riai su­si­ ju­sia su uos­tu, kiek su lai­vų sta­ tyk­la. Šis dar­bas man bu­vo tam tik­ras gy­ve­ni­mo iš­šū­kis. Tie vie­ ne­ri me­tai ma­no gy­ve­ni­mui su­ tei­kė tam tik­ro prie­sko­nio, iš­ban­ dant sa­ve. Klai­pė­do­je gi­miau ir užau­gau, bai­giau uos­to val­dy­mo spe­cia­ly­ bę uni­ver­si­te­te, kė­liau tiks­lą sa­vo dar­bą su­sie­ti su uos­tu. Tad bu­ vo sun­ku pa­keis­ti spe­cia­li­za­ci­ją, pra­dė­ti dirb­ti su ki­tais žmo­nė­mis. Nors ir iki tol man pa­vyk­da­vo su­ tar­ti, ras­ti bend­rą kal­bą. Po me­tų man bu­vo pa­siū­ly­tos kom­pa­ni­jos pa­grin­di­nio di­rek­ to­riaus pa­rei­gos. Tai bu­vo šuo­ lis kar­je­ro­je. Po­ky­čiai įvy­ko lai­ku ir vie­to­je.

kė­ji­mas at­vė­rė du­ris ir su­da­rė ga­li­my­bes kil­ti kar­je­ros laip­tais. Po do­ki­nin­ko-me­cha­ni­za­to­riaus ta­pau dis­pe­če­riu, pa­mai­nos vir­ši­ nin­ku, ga­my­bos va­do­vu. Ga­liau­siai pa­sky­rė Ge­ne­ra­li­nių kro­vi­nių ter­ mi­na­lo di­rek­to­riu­mi. Esu už­si­spy­ręs ir anks­čiau ar vė­liau pa­sie­kiu sa­vo tiks­lą. Pro­te­ga­vi­mo ne­bu­vo, tu­rė­ jau įro­dy­ti, ką su­ge­bu. Ši­tas li­pi­mas ma­žais laip­te­liais su­tei­kė uni­ka­lių įgū­džių. Sup­ran­tu, ko­kios yra tech­ no­lo­gi­jos, kaip dir­ba žmo­nės. Ma­ ne sun­ku ap­kvai­lin­ti, nes vis­ką pa­ ty­riau sa­vo kai­liu. Pa­tir­ties tu­rin­tis va­do­vas – pra­na­šes­nis už teo­ri­nį, o pa­sta­rų­jų šian­dien yra la­bai daug. – Ko­dėl nu­spren­dė­te bū­ti bū­ tent do­ki­nin­kas-me­cha­ni­za­ to­riu­s? – Anks­čiau ši spe­cia­ly­bė bu­vo ma­ din­ga, nes do­ki­nin­kai-me­cha­ni­ za­to­riai daug už­dirb­da­vo. Ma­ne, jau­nuo­lį, su­vi­lio­jo di­de­lis dar­bo už­mo­kes­tis. No­rė­jo­si pra­dė­ti gy­ ven­ti sa­va­ran­kiš­kai. Tuo­met la­ bai sun­kiai, bet pa­vy­ko įsi­dar­bin­ ti. Už­si­ka­bi­nau ir da­bar jau­čiuo­si sa­vo vie­to­je. Šei­mo­je ste­reo­ti­pai neeg­zis­tuo­ja

Kar­je­ra – nuo že­miau­sio laip­te­lio

– Te­ko gir­dė­ti, kad įsi­dar­bin­ ti uos­to kom­pa­ni­jo­se nė­ra pa­ pras­ta – rei­kia ar­ba pa­žin­čių, ar­ba įta­kin­gų gi­mi­nai­čių. Kaip jūs čia at­si­dū­rė­te? – Darb­da­vys no­ri, kad įmo­nė, ku­ riai va­do­vau­si, kles­tė­tų, bū­tų ge­ri re­zul­ta­tai ir pa­ten­kin­ti dar­buo­to­ jai. To­kių re­zul­ta­tų ga­li pa­siek­ ti tik pro­fe­sio­na­lus žmo­gus. Aš ir pa­ts ven­giu pro­te­guo­ja­mų, kie­ no nors stu­mia­mų žmo­nių. Ge­rą dar­buo­to­ją ar­ba rei­kia už­siau­gin­ ti, ar­ba į tam tik­rą po­stą so­din­ti žmo­gų, jau tu­rin­tį pa­tir­ties.

Įp­ro­tis: G.Rim­kus ne­ma­žą sa­vo va­do­vau­ja­mos įmo­nės te­ri­to­ri­ją per

die­ną ap­va­žiuo­ja du kar­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bai­gęs moks­lus, dirb­ti uos­ te pra­dė­jau 1995 me­tais nuo že­ miau­sios gran­dies – dar­bi­nin­ko. Dir­bau do­ki­nin­ku-me­cha­ni­za­to­ riu­mi. Po me­tų su­pra­tau, kad šis fi­ziš­kai sun­kus dar­bas – ne man. Tuo me­tu „Klai­pė­dos Smel­tė­ je“ bu­vo krau­na­mi la­bai su­dė­tin­ gi kro­vi­niai, kur rei­kė­jo daug fi­ zi­nio ir ran­kų dar­bo. Gal apie 50 pro­c. kro­vi­nių bu­vo per­krau­na­ma

ran­ko­mis. Mai­šai, šal­dy­tos žu­vys bri­ke­tuo­se... Nusp­ren­džiau, kad ge­riau mo­ky­siuo­si. Esu dė­kin­gas tuo­me­čiam „Klai­ pė­dos Smel­tės“ pre­zi­den­tui Mar­ ty­nui Gu­sia­ti­nui. Jis sky­rė daug dė­me­sio jau­ni­mui, in­ves­ta­vo į jau­nų dar­buo­to­jų mo­ky­mus. Man, kaip dar­buo­to­jui, šio­je kom­pa­ni­ jo­je bu­vo su­da­ry­ta ga­li­my­bė aug­ ti. Tuo­me­čio pre­zi­den­to pa­si­ti­

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1974 m. gruo­džio 1 die­ną Klai­

pė­do­je. 1994 m. įkū­rė in­di­vi­dua­lią kro­vi­nių

ga­be­ni­mo įmo­nę.

Po­ky­čiai – gy­ve­ni­mo prie­sko­nis 1995 m. pra­dė­jo dirb­ti „Klai­pė­dos

– Ką reiš­kia jū­sų žo­džiai, kad, dirb­da­mas uos­te, įgi­jo­te imu­ ni­te­tą? – Kai il­gą lai­ką sa­vo gy­ve­ni­ me nie­ko ne­kei­ti, plau­ki pa­sro­ viui. Po tre­jų me­tų va­do­va­vi­mo, 2010 me­tais, su­lau­kiau iš­šū­kio, kai bu­vu­sios „Klai­pė­dos Smel­ tės“ ak­ci­nin­kai par­da­vė įmo­nę ki­ tos spe­cia­li­za­ci­jos šei­mi­nin­kams. Įmo­nės veik­la bu­vo ir yra su­si­ju­ si su jū­ri­nių kon­tei­ne­rių vers­lu. Man, kaip bu­vu­siam Ge­ne­ra­li­nių kro­vi­nių ter­mi­na­lo va­do­vui, dar­ bo ni­šos lyg ir ne­li­ko. Te­ko pa­si­ trauk­ti. Iki tol bu­vo ga­na ra­mus, nu­si­ sto­vė­jęs dar­bas. Nors kai ap­nin­

Smel­tė­je“ do­ki­nin­ku-me­cha­ni­za­to­ riu­mi. 1998–2001 m. mo­kė­si Klai­pė­dos

uni­ver­si­te­to Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­to ko­le­gi­jo­je lai­vų ap­tar­na­vi­mo ir uos­ tų eksp­loa­ta­ci­jos. 2006 m. ta­po „Klai­pė­dos Smel­tės“

ge­ne­ra­li­nių kro­vi­nių ter­mi­na­lo di­ rek­to­riu­mi. 2010 m. pra­dė­jo dirb­ti Va­ka­rų Bal­

ti­jos lai­vų sta­tyk­los Lo­gis­ti­kos de­par­ ta­men­to va­do­vu. Su­ta­ri­mas: Ge­di­mi­nas džiau­gė­si sa­vo šei­mos mo­te­rų – žmo­nos As­

tos ir duk­ros Va­ka­rės – su­pra­tin­gu­mu.

Vai­vos Jo­ku­žy­tės nuo­tr.

2011 m. ta­po šios įmo­nės pa­grin­di­

niu di­rek­to­riu­mi.

– Kaip pail­si­te po įtemp­tos dar­bo die­nos? – Dar­bas nė­ra leng­vas, ja­me pra­ lei­džiu ne­ma­žai lai­ko. Su per­trau­ ko­mis 12 me­tų žai­džiu lau­ko te­ni­ są. Pa­laks­tęs aikš­te­lė­je nu­si­pur­tau sle­gian­čius rū­pes­čius, pa­dau­žęs ka­muo­liu­ką iš­si­krau­nu. Pa­dė­ko­čiau sa­vo tė­ve­liui, ku­ ris ma­ne nuo pir­mos kla­sės pra­dė­jo ves­ti į te­ni­so už­siė­mi­mus. Žai­džiau gal aš­tuo­ne­rius me­tus. Bu­vo­me lyg pro­fe­sio­na­lai, nes tre­ni­ra­vo­mės kas­ dien, da­ly­va­vo­me var­žy­bo­se, tarp­ tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se. Paaug­lys­ tė­je ši ru­ti­na nu­si­bo­do ir me­čiau. La­biau rū­pė­jo kie­mas ir krep­ši­nis. Prieš ket­ve­rius me­tus ko­le­ga pa­ siū­lė vėl į ran­kas paim­ti ra­ke­tę. Mėgs­tu ke­liau­ti, tad du kar­tus per me­tus stengiuosi kur nors iš­ vyk­ti. Ne­bū­ti­nai į už­sie­nį, nors kar­tą per me­tus no­ri­si ir į šil­tus kraš­tus. – Gal ga­li­te pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ vo šei­mą? – Su bū­si­ma žmo­na As­ta su­si­pa­ ži­nau 1995-ai­siais, kai pra­dė­jau dirb­ti „Klai­pė­dos Smel­tė­je“. 2000 me­tais su­si­tuo­kė­me ir tais pa­čiais me­tais gi­mė duk­ra Va­ka­rė. Šiuo me­tu ji yra vie­nin­te­lė. Va­ka­rė yra pa­kan­ka­mai sa­va­ran­kiš­ka pa­ne­lė. Žmo­na dir­ba drau­di­mo kom­pa­ni­ jo­je vy­riau­sią­ja va­dy­bi­nin­ke. Šio­je sri­ty­je ji – jau se­niai. Kar­tais ten­ka at­si­pra­šy­ti šei­mos, kad šiuo me­tu ski­riu ne­pa­kan­ka­ mai dė­me­sio. Esu toks žmo­gus, kad kol ne­bai­giau dar­bo iki ga­lo, skau­ da gal­vą. Tad dar­be ge­ro­kai už­si­ sė­džiu ir, grį­žęs na­mo, su­lau­kiu žmo­nos prie­kaiš­tų. Bet ji ir duk­ra ma­ne su­pran­ta. Da­bar dar­bo va­ lan­dos šiek tiek nor­ma­li­za­vo­si, nes su­si­for­ma­vo ko­man­da. Šei­mo­je pa­si­skirs­to­me bui­ti­nius rū­pes­čius. Ban­do­me vie­nas ki­tą su­pras­ti, o jei rei­kia, ir nu­si­leis­ ti. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip šian­dien šei­mo­je be ši­to iš­si­vers­ti. Ne­si­va­ do­vau­ja­me ste­reo­ti­pais, kad vy­ras tu­ri da­ry­ti tai, o žmo­na – ši­tai.

7

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

lietuva

Vi­sas mi­nist­rų są­ra­šas – ki­tą sa­vai­tę Pas­kir­ta­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­si, kad ki­tos sa­vai­ tės pra­džio­je jau ga­lės bū­ti pa­tvir­ tin­ta vi­sa nau­ja ša­lies Vy­riau­sy­bė.

O Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tę­sia su­si­ti­ki­mus su pre­ten­den­tais į mi­nist­rus. So­cial­de­mok­ra­tų kan­ di­da­tas į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­jos va­do­vus Vy­te­nis And­riu­kai­ tis pa­reiš­kė, kad Pre­zi­den­tė ne­tu­ri prie­kaiš­tų dėl jo kan­di­da­tū­ros. „Ži­ nia pa­cien­tams yra to­kia: steng­si­ mės, kad vais­tai pig­tų, kad gy­dy­mas bū­tų efek­ty­ves­nis, nes rei­kia ma­ žin­ti mir­tin­gu­mą“, – kal­bė­jo jis. Pak­laus­tas, ar bend­ra­vo su ša­lies va­do­ve ang­lų kal­ba, po­li­ti­kas žur­

Kvie­čia ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja dėl su­ti­ki­mo leis­ti pa­trauk­ti bau­džia­ mo­jon at­sa­ko­my­bėn tris Dar­bo par­ti­jos at­sto­vus Vik­to­rą Us­pas­ki­ chą, Vy­tau­tą Gap­šį ir Vi­ta­li­ją Von­ žu­tai­tę nu­spren­dė iš­klau­sy­ti ne tik by­lą ty­ru­sius pro­ku­ro­rus, bet ir ge­ ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą Da­rių Va­lį.

Toks spren­di­mas priim­tas va­kar per pir­mą ko­mi­si­jos po­sė­dį. Ge­ne­ra­li­ nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vus pla­nuo­ ja­ma iš­klau­sy­ti pir­ma­die­nį, o par­ la­men­ta­rai, dėl ku­rių ne­lie­čia­my­bės ko­mi­si­ja spręs, po­sė­dy­je lau­kia­mi tre­čia­die­nį. Iš vi­so ki­tą sa­vai­tę ko­ mi­si­ja pla­nuo­ja tris po­sė­džius.

And­rius Ma­zu­ro­nis:

Už už­da­rų po­sė­džių dar­bas vyks spar­čiau, nes ko­mi­si­jos na­riai „ne­tu­rės pa­gun­dos kiek­vie­na­me pa­si­sa­ ky­me iš­si­trans­liuo­ti į vie­šu­mą“.

Nusp­ręs­ta, kad ko­mi­si­jos po­sė­ džiai bus už­da­ri – už tai bal­sa­vo de­ vy­ni val­dan­tie­siems pri­klau­san­tys ko­mi­si­jos na­riai ir vie­nas opo­zi­ci­ne pa­si­skel­bu­sios „Drą­sos ke­lio“ frak­ ci­jos at­sto­vas Jo­nas Var­ka­la. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas And­ rius Ma­zu­ro­nis tvir­ti­no, kad dėl už­da­rų po­sė­džių dar­bas vyks spar­ čiau, nes ko­mi­si­jos na­riai „ne­tu­rės pa­gun­dos kiek­vie­na­me pa­si­sa­ky­me iš­si­trans­liuo­ti į vie­šu­mą“. Ko­mi­si­ja įpa­rei­go­ta ty­ri­mą at­lik­ ti iki gruo­džio 21 d. Išk­lau­siu­si pro­ku­ro­rus, par­la­men­ ta­rus, ku­rių ne­lie­čia­my­bę pra­šo­ma pa­nai­kin­ti, ko­mi­si­ja tu­ri Sei­mui pa­ teik­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ar ten­kin­ti to­kį ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­šy­mą. Jei­gu re­zo­liu­ci­jos pro­jek­te nu­ma­ to­ma pa­ten­kin­ti ge­ne­ra­li­nio pro­ ku­ro­ro tei­ki­mą, ji ga­li bū­ti priim­ ta, kai už pro­jek­tą bal­suo­ja dau­giau kaip pu­sė vi­sų Sei­mo na­rių. „Klaipėdos“, BNS inf.

na­lis­tams ang­liš­kai at­sa­kė, jog ši kal­ba jam ne pro­ble­ma. So­cial­de­mok­ra­tų kan­di­da­tas į fi­nan­sų mi­nist­rus Ri­man­tas Ša­ džius pre­z i­d en­t ū­ro­je už­t ru­ko apie pus­va­lan­dį. Ta­čiau su­si­ti­ki­ mo su vals­ty­bės va­do­ve tu­ri­nio jis neatsk­lei­dė. R.Ša­džius ne­gai­lė­jo komp­li­men­ tų dar­bą bai­gian­čiai And­riaus Ku­ bi­liaus Vy­riau­sy­bės fi­nan­sų mi­nist­ rei Ing­ri­dai Ši­mo­ny­tei. Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos pa­siū­ly­tas kan­di­da­tas į ener­ge­ti­kos mi­nist­rus Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius tei­gė, kad nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bos Lie­tu­vo­je ga­li­my­bes rei­kia įver­tin­ti dar kar­tą.

Pa­sak kan­di­da­to į mi­nist­rus, su Pre­zi­den­te jo nuo­mo­nė su­ta­po. Kan­di­da­tas va­do­vau­ti Kraš­to ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jai Juo­zas Ole­kas sa­kė, kad 2013 m. gy­ny­bos biu­dže­te „di­de­lių re­vo­liu­ci­jų“ tik­riau­siai ne­ bus. Jis ne­prog­no­za­vo, ka­da Lie­tu­ vos iš­lai­dos gy­ny­bai ga­lė­tų pa­siek­ ti NA­TO nu­sta­ty­tą 2 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to kri­te­ri­jų. Po su­si­ti­ki­mo su D.Gry­baus­kai­ te pa­klaus­tas, ar jį ten­ki­na ka­den­ci­ ją bai­gian­čios Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­tas 932 mln. li­tų sie­kian­tis kraš­to ap­sau­ gos fi­nan­sa­vi­mas, ar jis bus di­di­na­mas, J.Ole­kas at­sa­kė: „Aš tik ga­liu pa­ly­gin­ti – mū­sų lai­kais ka­riuo­me­nei bu­vo ski­ ria­ma 1,2 mlrd. li­tų.“ A.But­ke­vi­čius

va­kar pra­ne­šė jau tu­rįs vi­są kan­di­ da­tų į mi­nist­rus są­ra­šą ir ki­tą sa­vai­ tę pa­vie­šin­siąs jų pa­var­des. „Siek­da­ mas iš­veng­ti spe­ku­lia­ci­jų per­so­na­li­jų klau­si­mu, kan­di­da­tų pa­var­džių at­ skleis­ti ne­ga­liu. Ki­tą sa­vai­tę šis są­ra­ šas jau bus vie­šas“, – tei­gė A.But­ke­ vi­čius. Kol kas ne­ži­no­ma kan­di­da­to į kul­tū­ros mi­nist­rus pa­var­dė. Ta­ čiau Dar­bo par­ti­ja esą pa­tei­kė nau­ ją kan­di­da­tą į šios mi­nis­te­ri­jos va­ do­vus. Juo pa­skir­ta­sis prem­je­ras li­ko pa­ten­kin­tas. DP pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Us­pas­ ki­chas sa­kė šį­kart pa­tei­kęs kan­di­ da­tą, ku­ris yra par­ti­jos na­rys. „Klaipėdos“, BNS inf.

Įs­pū­dis: J.Ne­ve­ro­vi­čius ma­no,

kad jo ir Pre­zi­den­tės nuo­mo­nė su­ta­po. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

8

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

10p.

Mė­nuo po ura­ga­no vaiz­do ne­pa­kei­tė.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Mag­nic­kio są­ra­šas: smū­giuok Go­du­mas – vie­na di­džiau­sių žmo­gaus silp­ny­bių. Ne­nuos­ta­bu, kad va­di­na­ma­sis Mag­nic­kio są­ra­šas Ru­si­jo­je ke­lia tiek aist­rų. Va­ ka­rams tai – Ru­si­jos spau­di­mo gink­las, o Krem­liui – tik­ra rakš­tis. Žada užtrenkti duris

Kas gi yra tas Mag­nic­kio są­ra­šas, ku­rį su­da­rė JAV pa­rei­gū­nai? Kuo jis svar­bus, kal­bant apie Ru­si­jos bei Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ty­kius ir apie pa­čią Ru­si­ją? Trum­pai ta­riant, Mag­nic­kio są­ ra­šas – tai są­ra­šas, ku­ria­me pui­ kuo­ja­si Ru­si­jos pa­rei­gū­nų, įta­ria­ mų žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais, pa­var­dės. Vi­siems, pa­te­ku­siems į šio įsta­ty­mo vei­ki­mo lau­ką, ne­bus (kaip įspė­ja ame­ri­kie­čiai) lei­džia­ ma įva­žiuo­ti į JAV, o jų ak­ty­vai JAV ban­kuo­se bus įšal­dy­ti. Tar­si nie­ko ypa­tin­ga. Ta­čiau iš tie­sų są­ra­šas – la­bai svar­bus. Pir­miau­sia, su kuo su­si­jęs šio są­ ra­šo at­si­ra­di­mas? Nu­kan­kin­tas ka­lė­ji­me

Są­ra­šas pa­va­din­tas Ru­si­jos ad­vo­ ka­to Ser­ge­jaus Mag­nic­kio gar­bei, ku­ris mi­rė 2009 m. vie­na­me Ru­si­ jos ka­lė­ji­me. S.Mag­nic­kis bu­vo ci­vi­li­nės tei­ sės spe­cia­lis­tas. Jis dir­bo Mask­vo­ je esan­čio­je tei­si­nin­kų kon­to­ro­je „Fi­res­to­ne Dun­can“, ku­ri at­sto­va­ vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­kū­ru­siai in­ves­ti­ci­jų kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vei „Her­mi­ta­ge Ca­pi­tal Ma­na­ge­ment“. Bri­tų „Her­mi­ta­ge“ kaž­ka­da bu­ vo vie­na di­džiau­sių už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jų Ru­si­jo­je. Veik­lą pra­dė­ ju­si 1996-ai­siais bend­ro­vė lau­ki­nio ka­pi­ta­liz­mo me­tais į Ru­si­jos ver­ty­ bi­nių po­pie­rių rin­ką in­ves­ta­vo mi­li­ jo­nus do­le­rių ir ne­tru­kus ta­po vie­ na di­džiau­sių in­ves­ti­ci­jų bend­ro­vių, ku­rios pel­nas sie­kė mi­li­jar­dus. Vie­na iš „Her­mi­ta­ge“ veik­los sri­ čių – ko­rup­ci­jos vals­ty­bė­s įmo­nė­ se ma­ži­ni­mas ir jų val­dy­mo efek­ ty­vi­ni­mas. An­tai 1998–2000 m. bri­tų bend­ ro­vė­je bu­vo pa­ves­ta at­lik­ti val­dy­

mo re­for­mą kon­cer­ne „Gazp­rom“. 2005 m. „Her­mi­ta­ge“ rei­ka­lai ėmė klos­ty­tis blo­ga link­me, kai į ži­ niask­lai­dą nu­te­kė­jo in­for­ma­ci­ ja apie įvai­rių val­džios pa­rei­gū­nų ko­rup­ci­nius ry­šius ke­lio­se vals­ty­ bi­nė­se Ru­si­jos įmo­nė­se, ku­rio­mis do­mė­jo­si „Her­mi­ta­ge“. Po ku­rio lai­ko „Her­mi­ta­ge“ at­si­ dū­rė Ru­si­jos tei­sė­sau­gos tai­kik­ly­ je. Prieš bend­ro­vę im­ta­si san­kci­jų: iš­siųs­ti jos va­do­vai, at­lik­tos kra­tos, areš­tuo­tos są­skai­tos.

Dau­ge­lis ru­sų eli­to na­rių Va­ka­rų ban­ kuo­se lai­ko sa­vo pi­ ni­gus, Va­ka­ruo­se įsi­ gi­ję ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, į stu­di­jas Va­ka­ rų uni­ver­si­te­tuo­se lei­džia sa­vo vai­kus. S.Mag­nic­kiui „Her­mi­ta­ge“ va­ do­vai nu­ro­dė iš­siaiš­kin­ti, kas de­da­ si, ir at­sto­vau­ti bend­ro­vei. At­li­kęs ty­ri­mą ad­vo­ka­tas pa­žė­rė kal­ti­ni­mų Ru­si­jos tei­sė­sau­gai dėl ne­va su­fab­ ri­kuo­tos by­los. Jo aki­ra­ty­je at­si­dū­rė kai ku­rie Ru­ si­jos ban­ki­nin­kai ir net ru­sų ma­fi­ja. S.Mag­nic­kis iš­siaiš­ki­no, kad įvai­ rūs Ru­si­jos val­di­nin­kai sa­vo ki­še­ nes per „Her­mi­ta­ge“ skan­da­lą pa­ si­pil­dė be­veik 43 mln. do­le­rių. Jis taip pat nu­sta­tė gru­pę Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų, ku­rie kar­tu su ru­sų ma­fi­ ja per „mo­kes­čių su­grą­ži­ni­mą“ iš ša­lies biu­dže­to pa­vo­gė dau­giau nei 230 mln. JAV do­le­rių. „Her­mi­ta­ge“ at­sto­vai apie ty­ri­ mą in­for­ma­vo Ru­si­jos vy­riau­sy­bę.

Ta­čiau vie­toj ty­ri­mo dėl ga­li­mo pi­ ni­gų plo­vi­mo bu­vo pra­dė­ta rink­ti įro­dy­mus prieš pa­tį S.Mag­nic­kį. Ga­liau­siai ad­vo­ka­tas bu­vo areš­ tuo­tas ir 2008 m. lapk­ri­tį įka­lin­tas Bu­tyr­kų ka­lė­ji­me Mask­vo­je. Li­kus aš­tuo­nioms die­noms iki ter­mi­ no, po ku­rio tu­rė­jo bū­ti pa­leis­tas, S.Mag­nic­kis mi­rė. Tei­si­nin­kas nie­ka­da ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti stip­ria svei­ka­ta. Jam bu­ vo cuk­ri­nis dia­be­tas, o ka­lė­ji­me jis dar su­si­rgo ir ka­sos už­de­gi­mu. Ofi­cia­liai tei­gia­ma, jog 37-erių tei­si­nin­kas mi­rė nuo šir­dies ne­pa­ kan­ka­mu­mo, ta­čiau S.Mag­nic­kio gi­mi­nai­čiai tvir­ti­na, kad jis areš­ti­ nė­je bu­vo mu­ša­mas ir kan­ki­na­mas. Dis­ku­si­jos Va­šing­to­ne

2010 m. ES pa­siū­lė neį­si­leis­ti į sa­vo erd­vę ru­sų pa­rei­gū­nų ir val­di­nin­ kų, su­si­ju­sių su S.Mag­nic­kio mir­ ti­mi (tie­sa, ga­lu­ti­nis spren­di­mas iki šiol ne­priim­tas). O JAV Kong­re­so na­riai pa­siū­lė tei­sės ak­tą „Dėl įsta­ty­mo vir­še­ny­ bės S.Mag­nic­kio by­lo­je“. Pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta su­da­ry­ti są­ra­šą maž­daug 60-ies Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų, ku­riems bū­tų už­draus­ta at­vyk­ti į JAV. Į są­ra­šą pa­te­ko Ru­si­ jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Fe­ de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos, Fe­ de­ra­li­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Jiems, kaip nu­ma­ty­ta, bū­tų tai­ko­ mos san­kci­jos: neiš­duo­da­mos vi­zos ir įšal­do­mos ban­ko są­skai­tos. JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja spau­dė Kong­re­są švel­nin­ti Mag­nic­kio są­ra­šo įsta­ty­ mo for­mu­luo­tę, ypač dėl ban­dy­mo su­sie­ti są­ra­šą su va­di­na­mą­ja 1974 m. priim­ta Jacksono–Vaniko pa­tai­ sa. Ši nu­ma­to JAV pre­ky­bos ap­ri­ bo­ji­mus su ša­li­mis, ku­rio­se pa­žei­ džia­mos žmo­gaus tei­sės. Ats­to­vų rū­muo­se Mag­nic­kio tei­sės ak­tas bu­vo pa­tvir­tin­tas so­ li­džia bal­sų dau­gu­ma. Ta­čiau dar neaiš­ku, kaip bal­suos Se­na­tas ir ar B.Oba­ma šį įsta­ty­mą pa­si­ra­šys. Dip­lo­ma­ti­nis žai­di­mas

Likimas: S.Magnickis mirė 2009 m. Maskvos kalėjime „Matrosskaja

Tišina“.

„Reuters“ nuotr.

Iš es­mės Mag­nic­kio są­ra­šas – pa­ ran­kus gink­las ame­ri­kie­čiams, jei šie no­rė­tų pa­spaus­ti Ru­si­ją. Ki­ta ver­tus, B.Oba­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja, at­ro­do, kol kas ne­no­ri per­ne­ lyg tam­py­ti Krem­liaus už ūsų, bent jau kol kal­ba­ma apie abie­jų ša­lių san­ty­kių „per­kro­vi­mą“. O Krem­ lių są­ra­šas itin er­zi­na. Ko­dėl? Šim­

Etiketė: vadinamasis Magnickio sąrašas vargu ar susijęs su žmogaus teis

tams, o gal net tūks­tan­čiams ru­sų val­di­nin­kų (pri­klau­so nuo Ame­ri­ kos va­lios) ame­ri­kie­čių san­kci­jos (ypač fi­nan­si­nės – są­skai­tų įšal­dy­ mas) bū­tų la­bai ne­ma­lo­nios. Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­lis ru­ sų eli­to na­rių Va­ka­rų ban­kuo­se lai­ ko sa­vo lė­šas, Va­ka­ruo­se įsi­gi­ję ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to, į stu­di­jas Va­ka­rų uni­ver­si­te­tuo­se lei­džia sa­vo vai­kus. Va­ka­rų san­kci­jos bū­tų ne­ma­lo­ nios ir Krem­liui. Ru­si­jo­je bū­tent val­di­nin­kų iš­ti­ki­my­bė sis­te­mai (už ku­rią tie pa­tys val­di­nin­kai gau­na ga­li­my­bę nau­do­tis įvai­rio­mis pri­ vi­le­gi­jo­mis), yra re­ži­mo pa­grin­das. O jei Va­ka­ruo­se šių val­di­nin­kų tur­ tai bū­tų kon­fis­kuo­ti?.. Aki­vaiz­du, kad JAV san­kci­jos ru­ sų val­di­nin­kams smog­tų ge­ro­kai stip­riau nei, at­virkš­čiai, – Krem­ liaus san­kci­jos ame­ri­kie­čiams Ru­ si­jo­je. Tai­gi šiuo at­ve­ju su­duo­ti ly­ gia­ver­tį smū­gį ru­sams – sun­ku. Vie­nas JAV po­li­to­lo­gas po­kal­bių lai­do­je iro­niš­kai pa­juo­ka­vo, kad jei Ru­si­ja pri­tai­ky­tų Ame­ri­kai va­ di­na­mą­jį Bu­to są­ra­šą (taip va­di­

na­mas Ru­si­jos su­da­ry­tas juo­da­sis są­ra­šas, ku­ria­me, kaip spė­ja­ma, ga­li bū­ti įra­šy­tos Ame­ri­kos agen­ tų, su­lai­kiu­sių gar­sų­jį gink­lų pre­ kei­vį Vik­to­rą Bu­tą, pa­var­dės), jis „tur­būt at­si­sa­ky­tų ato­sto­gų Ru­ si­jos pro­vin­ci­jo­je ir vie­toj jų nu­ke­ liau­tų į Lon­do­ną ar Pa­ry­žių“. Nes­te­bi­na, kad Mask­va į Mag­ nic­kio są­ra­šą rea­ga­vo tul­žin­gai. Ru­si­ja per­spė­jo Va­šing­to­ną, kad at­ sa­kys de­ra­mai, jei Mag­nic­kio są­ra­ šas bus pa­tvir­tin­tas. Ame­ri­ko­je net bu­vo pa­sam­dy­ta lo­bis­tų, kad pa­ veik­tų Kong­re­so na­rių nuo­mo­nę bal­suo­jant dėl va­di­na­mo­jo Mag­ nic­kio įsta­ty­mo. Ta­čiau ko­zi­riai vis tiek lie­ka Va­ šing­to­no ran­ko­se, tik ky­la klau­si­ mas, ar šį kar­tą ame­ri­kie­čiai jais pa­ si­nau­dos, ar tai bu­vo tik per­spė­ji­mas Krem­liui, kad rei­ka­lui esant ne­pa­ mirš­tų, ku­rią po­zi­ci­ją pa­rem­ti. Su­ve­da są­skai­tas?

Be­je, šią sa­vai­tę Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bu­vo nu­žu­dy­tas bu­vęs Ru­ si­jos nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio at­sto­

9

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Iz­rae­lio ­ at­sa­kas

Tai­kos ­ su­tar­tis

Su­si­rė­mė ­ su po­li­ci­ja

Iz­rae­lis ke­ti­na pa­sta­ty­ti 3 tūkst. na­mų ry­ti­nė­je Je­ru­ za­lės da­ly­je ir Va­ka­rų Kran­ te. Tai pra­ne­šė Iz­rae­lio laik­ raš­čiai po to, kai ket­vir­ta­die­ nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se pa­les­ ti­nie­čiai su­lau­kė pri­ta­ri­mo dėl Pa­les­ti­nos kaip ne­pri­si­ jun­gu­sios vals­ty­bės ste­bė­to­ jos sta­tu­so.

Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs bu­vęs Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­ do va­do­vas Do­mi­ni­que’as Straus­sas-Kah­nas su­ti­ko su­ mo­kė­ti 6 mln. JAV do­le­rių (15,9 mln. li­tų) pa­gal tai­kos su­tar­tį, ku­ria bū­tų už­baig­ta by­la, iš­kel­ta Man­ha­ta­no vieš­ bu­čio tvar­ky­to­jos, ap­kal­ti­nu­ sios jį ly­ti­niu už­puo­li­mu.

Tu­ni­se pro­tes­tuo­to­jai va­kar su­si­rė­mė su po­li­ci­ja ne­ra­mia­ ja­me Sil­ja­nos mies­te, ku­ria­ me dėl smur­to pa­sta­rą­ją sa­ vai­tę su­žeis­ta šim­tai žmo­nių. Tūks­tan­ti­nės mi­nios gat­vė­se jau ket­vir­tą die­ną iš ei­lės rei­ ka­la­vo gu­ber­na­to­riaus at­si­ sta­ty­di­ni­mo ir fi­nan­si­nės pa­ ra­mos.

ten, kur skau­da

JAV ne­no­ri nau­jo Šal­to­jo ka­ro Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­niu­je šią sa­vai­tę vie­šė­jęs JAV po­li­ti­kos ana­li­ti­kas ir ko­men­ta­ to­rius Da­vi­das Mar­kas (nuotr.) su žur­na­lis­tais pa­si­da­li­jo įžval­go­mis apie Va­šing­to­no ir Mask­vos san­ ty­kius, jų „per­kro­vi­mo“ re­zul­ta­ tus ir per­spek­ty­vas. Neiš­si­pil­dę lū­kes­čiai

sėmis – tai puikiai supranta tiek V.Putinas, tiek B.Obama.

vas Alek­sand­ras Pe­re­pi­li­či­no­jus. Įdo­mu tai, kad jis bu­vo vie­nas liu­ dy­to­jų ti­riant S.Mag­nic­kio mir­ties ap­lin­ky­bes. Jis yra ket­vir­tas su šiuo skan­da­lu su­si­jęs as­muo, ku­ris stai­ ga mi­rė. Pa­sak bri­tų ži­niask­lai­dos, A.Pe­ re­pi­li­či­no­jus at­sklei­dė sche­mas, kaip Ru­si­jos pa­rei­gū­nai, pra­lo­ bę po mo­kes­čių ap­ga­vys­tės prieš „Her­mi­ta­ge“, pa­si­nau­do­jo Švei­ ca­ri­jos ban­kų są­skai­to­mis, kad įsi­gy­tų pra­ban­gaus ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to Du­ba­ju­je ir Juod­kal­ni­jo­ je. Pa­gal šiuos duo­me­nis švei­ca­

rų pa­rei­gū­nai bu­vo pra­dė­ję ty­ri­mą dėl ke­lių są­skai­tų ban­ke „Cre­dit Suis­se“, kai „Her­mi­ta­ge“, ku­ria­ me S.Mag­nic­kis dir­bo, per­siun­tė įro­dy­mus dėl įtar­ti­nos Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų veik­los. Vie­nas su ty­ri­mu su­si­pa­ži­nęs šal­ti­nis pa­brė­žė: „A.Pe­re­pi­li­či­no­ jus bu­vo tas vai­ki­nas, ku­rio pa­ro­ dy­mai lei­do jiems pra­dė­ti ty­ri­mą. Jis jiems at­sklei­dė fik­ty­vių bend­ ro­vių pa­va­di­ni­mus, „Cre­dit Suis­ se“ ban­kų są­skai­tas, tur­to įsi­gi­ji­ mo san­do­rius.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Shutterstock“, „Scanpix“ nuotr.

43

mln. dolerių,

anot S.Magnickio, savo kišenes per „Hermitage“ skandalą pasipildė įvairūs Rusijos valdininkai.

Skan­da­lo au­kos Ser­ge­jus Mag­nic­kis. Ci­vi­li­nės tei­sės spe­cia­lis­tas, Ru­si­jos tei­si­nin­kų kon­to­ ros „Fi­res­to­ne Dun­can“, at­sto­va­vu­sios Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­kū­ru­siai in­ves­ ti­ci­jų kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vei „Her­mi­ ta­ge“, bu­vęs dar­buo­to­jas. Jis išaiš­ki­no 230 mln. do­le­rių ap­gau­lės sche­mą ir ko­rup­ci­ja ap­kal­ti­no aukš­tus Ru­si­jos val­di­nin­kus.

Va­le­ri­jus Ku­roč­ki­nas. Jam bu­vo pa­ti­ kė­ta va­do­vau­ti „Her­mi­ta­ge“ ant­ri­nėms įmo­nėms, kai jos bu­vo per­leis­tos kri­mi­ na­li­niam pa­sau­liui pa­si­nau­do­jant pa­ vog­tais ant­spau­dais ir kor­po­ra­ci­niais ser­ti­fi­ka­tais. Ru­si­jos ži­ny­bos tvir­ti­no, kad su­kčiai juo pa­si­nau­do­jo. Ta­čiau ap­klaus­ ti vy­ro ne­pa­vy­ko, nes jis bu­vo ras­tas ne­ gy­vas vie­na­me Uk­rai­nos oro uos­te.

Se­mio­nas Ko­bei­ni­ko­vas. Kai „Her­mi­ ta­ge“ pa­ma­tė, kad per ap­gau­lę gau­ti „su­ grą­žin­ti“ mo­kes­čiai bu­vo per­ves­ti į „Uni­ ver­sal Sa­vings Bank“ są­skai­tą prieš pat jį lik­vi­duo­jant, Ru­si­jos tei­sė­sau­ga pra­ ne­šė, kad ban­ką įsi­gi­jo S.Ko­bei­ni­ko­vas. Apie šį as­me­nį ma­žai ži­no­ma. Jis tu­rė­jo Ru­si­jos ir Veng­ri­jos pi­lie­ty­bę. 2008 m. žu­vo – iš­kri­to pro bal­ko­no lan­gą.

Su­lai­ky­ti ir pa­pirk­ti – to­kią san­ ty­kių su Ru­si­ja tak­ti­ką, anot eks­ per­to, pa­si­rin­ko Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja. JAV for­muo­ja il­ ga­lai­kę stra­te­gi­ją ir ban­do iš­siaiš­ kin­ti, kaip bend­rau­ti su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu ar­ ba jo įpė­di­niais. „Prieš 20 me­tų, pa­si­bai­gus Šal­ ta­jam ka­rui, bu­vo daug vil­čių, kad Ru­si­ja taps de­mok­ra­tiš­kes­nė, at­vi­ res­nė, va­ka­rie­tiš­kes­nė. Tam tik­ru at­žvil­giu ji pa­da­rė pa­žan­gą, bet iš es­mės ji pa­su­ko lai­ką at­gal. Ru­sai mėgs­ta tvir­tą ran­ką. Jie mė­go ca­rą, ko­mu­nis­tus, da­bar kai kam pa­tin­ka V.Pu­ti­nas, – aiš­ki­no D.Mar­kas. – Ži­no­te, la­bai sun­ku kur­ti de­mok­ ra­ti­ją ten, kur nė­ra de­mok­ra­ti­nės is­to­ri­nės pa­tir­ties. Juk de­mok­ra­ti­ ja nė­ra tik rin­ki­mai. Tai ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė, ir ži­niask­lai­dos lais­vė, ir lais­vi, val­džios ne­se­ka­mi žmo­ nės, ir ki­ti da­ly­kai. Ir šiais klau­si­ mais Jung­ti­nėms Vals­ti­joms sun­ ku bend­rau­ti su Ru­si­ja.“ Ryš­kus su­dė­tin­go dia­lo­go pa­ vyz­dys yra Mask­vos ne­se­niai pa­ skelb­tas drau­di­mas Jung­ti­nių Vals­ti­jų tarp­tau­ti­nės plėt­ros agen­ tū­rai (USAID) dirb­ti Ru­si­jo­je. „Tai di­de­lį ne­ri­mą ke­lian­tis ženk­las, ku­ris ro­do au­to­ri­ta­ri­nes ten­den­ci­jas. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ga­li prieš­ta­rau­ti, pro­tes­tuo­ti, bet ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti, jei­gu ne­ no­ri su­kel­ti nau­jo Šal­to­jo ka­ro su Ru­si­ja“, – pri­pa­ži­no D.Mar­kas. JAV ga­li­my­bės – ri­bo­tos

Pa­sak ana­li­ti­ko, san­ty­kių su Ru­ si­ja „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ka bu­vo iš da­lies sėk­min­ga. Va­šing­to­nui pa­vy­ko ap­ri­bo­ti Ru­si­jos bran­ duo­li­nių me­džia­gų tie­ki­mą Ira­ nui, bet ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti dėl jau ant­rus me­tus vyks­tan­čio pi­ lie­ti­nio ka­ro Si­ri­jo­je. Ki­ta ver­tus, Va­šing­to­nas ne­no­ri nei siųs­ti ka­ rių į Si­ri­ją, nei smar­kiai spaus­ti Ru­si­jos ir di­din­ti konf­ron­ta­ci­jos su ja. Ame­ri­kie­čių ne­no­ras grįž­ ti į Šal­to­jo ka­ro lai­kus bu­vo vie­ nas veiks­nių, pa­dė­ju­sių B.Oba­ mai įveik­ti var­žo­vą res­pub­li­ko­ną Mit­tą Rom­ney praė­ju­sio mė­ne­sio pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

„Si­ri­ja yra pui­kus pa­vyz­dys, kaip Jung­ti­nės Vals­ti­jos sten­gia­ si įti­kin­ti ki­tus elg­tis taip, kaip jos no­ri, o konk­re­čiau – nu­vers­ti Bas­ ha­ro al As­sa­do re­ži­mą, ne­siųs­da­ mos sa­vo ka­rių į Si­ri­ją. Va­šing­ to­nas ne­tu­ri jo­kio no­ro vyk­dy­ti ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Si­ri­jo­je. Ru­si­ja pa­lai­ko B.al As­sa­do re­ži­mą, ir dėl to Jung­ti­nės Vals­ti­jos at­si­dū­rė la­ bai su­dė­tin­go­je pa­dė­ty­je“, – tei­ gė D.Mar­kas. Vis­ką pa­keis naf­ta ir du­jos?

„Di­de­lis iš­šū­kis yra nau­ja Ru­si­jos eks­pan­si­jos po­li­ti­ka, ku­ri api­ma Bal­ta­ru­si­ją, Uk­rai­ną ir ki­tas ša­ lis. At­vi­rai pa­sa­kius, JAV ga­li­my­ bės ką nors pa­da­ry­ti šiais klau­ si­mais ga­na ri­bo­tos, – pri­pa­ži­no D.Mar­kas. – Bet Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, pa­si­tel­ku­sios hid­rau­li­nį skal­ dy­mą ir ki­tas pa­žan­gias tech­no­ lo­gi­jas, tam­pa stam­biu gam­ti­nių du­jų ir naf­tos ga­min­to­ju. Jei­gu jos taps ener­ge­tiš­kai ne­prik­lau­so­mos ar ne­tgi pra­dės eks­por­tuo­ti ener­ gi­ją, tai ga­lė­tų pa­keis­ti Uk­rai­nos ir ki­tų Ru­si­jai sim­pa­ti­zuo­jan­čių po­ so­vie­ti­nių ša­lių pa­dė­tį.“ Ki­ta ver­tus, ana­li­ti­kas nė­ra tik­ ras, ar Ru­si­ja, ne­tgi su­kū­ru­si są­ jun­gas su kai­my­nais ir re­gio­ni­ nius da­ri­nius, taps pa­sau­li­nio ly­gio vals­ty­be. „Ru­si­jai gre­sia bank­ro­tas, ji tu­ri di­de­lių fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Aiš­ ku, Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir­gi jų tu­ ri, bet vi­siš­kai ki­to­kio po­bū­džio. Ir tai ga­li tap­ti ga­li­mu sver­tu JAV ran­ko­se il­ges­nė­je per­spek­ty­vo­je“, – re­ziu­ma­vo D.Mar­kas.

10

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Ara­bų pa­va­sa­ris. 2 da­lis Egip­to va­do­vams ban­dant iš­ spręs­ti kons­ti­tu­ci­nę kri­zę, ne­ pa­si­ten­ki­ni­mo ban­ga ša­ly­je tik stip­rė­ja. Jos ne­nus­lo­pi­no ir Kons­ti­tu­ci­nės Asamb­lė­jos va­ kar pri­sta­ty­tas nau­jas kons­ti­tu­ ci­jos pro­jek­tas, dėl ku­rio tu­rė­tų bū­ti su­reng­tas re­fe­ren­du­mas. Į nau­ją kons­ti­tu­ci­ją grą­žin­ti is­la­ mo tei­sės prin­ci­pai, ku­rie ga­lio­jo Hos­ni Mu­ba­ra­ko re­ži­mo lai­kais, bet bu­vo pa­nai­kin­ti po per­nykš­ tės re­vo­liu­ci­jos.

Ka­lė­ji­me – min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mu tink­la­la­piui „Wi­ki­Leaks“ įta­ ria­mas JAV ka­rys Brad­ley Man­ nin­gas, ket­vir­ta­die­nį da­ly­va­vęs pir­ma­ja­me pa­ren­gia­ma­ja­me teis­ mo po­sė­dy­je, pri­si­pa­ži­no, kad jo ner­vai krin­ka dėl ka­li­ni­mo ir kad jis gal­vo­jo apie sa­vi­žu­dy­bę.

24 me­tų JAV ar­mi­jos ei­li­nis, ku­ riam gre­sia ne­lais­vė iki gy­vos gal­ vos dėl nu­ma­no­mo do­ku­men­tų nu­te­ki­ni­mo vy­riau­sy­bių pa­slap­ tis vie­ši­nan­čiam „Wi­ki­Leaks“, pri­si­pa­ži­no iš pra­džių gal­vo­jęs apie sa­vi­žu­dy­bę, kai bu­vo lai­ko­ mas „nar­ve“ Ku­vei­te 2010 m. Ka­rys sa­kė teis­mui „pra­dė­ jęs by­rė­ti“ tuo­jau po to, kai bu­ vo suim­tas Ira­ke 2010 m. ge­gu­žę. Po to, kai trum­pai bu­vo ka­li­na­mas Ku­vei­te, jis bu­vo per­kel­tas į Kvan­ ti­ko ka­ri­nę ba­zę Vir­dži­ni­jo­je, kur bu­vo lai­ko­mas pa­sta­ruo­sius de­ vy­nis mė­ne­sius. Duo­da­mas pa­ro­ dy­mus pen­kias va­lan­das, B.Man­ nin­gas ret­kar­čiais pa­juo­kau­da­vo, ra­miai pa­sa­ko­da­mas apie griež­ tus su­var­žy­mus ir mo­no­to­ni­ją, su ku­ria su­si­dū­rė per iki­teis­mi­nį areš­tą Ku­vei­te ir Kvan­ti­ke. B.Man­nin­gas rei­ka­lau­ja, kad jo by­la bū­tų nu­trauk­ta dėl esą ne­ tin­ka­mo el­ge­sio su juo Kvan­ti­ ko ka­ri­nia­me ka­lė­ji­me, kur ka­rys bu­vo lai­ko­mas izo­liuo­tas ir nuo­ lat sau­go­mas, kad ne­nu­si­žu­dy­tų, nors prieš to­kias są­ly­gas pa­si­sa­kė jo psi­chiat­rai. Paaug­liš­kos iš­vaiz­dos ka­rys pri­si­mi­nė, kaip jis ka­lė­ji­mo ka­ me­ro­je bu­vo ver­čia­mas nuo­gas sto­vė­ti iš­si­tem­pęs pa­gal ko­man­ dą „ra­miai“, taip pat su­lauk­da­vo pik­to at­sa­ko, kai pro­tes­tuo­da­vo dėl ka­li­ni­mo re­ži­mo. „Jei­gu man rei­kė­da­vo tua­le­ti­ nio po­pie­riaus, tu­rė­da­vau sto­vė­ ti iš­si­tem­pęs ir šauk­ti: „Areš­tan­

tas Man­nin­gas pra­šo tua­le­ti­nio po­pie­riaus!“ – sa­kė jis. B.Man­ nin­gui, įsi­vė­lu­siam į di­džiau­ sią slap­tos in­for­ma­ci­jos pa­vie­ši­ ni­mo skan­da­lą per JAV is­to­ri­ją, pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­ma­no­ mo duo­me­nų nu­te­ki­ni­mo „Wi­ki­ Leaks“, ku­ris į keb­lią pa­dė­tį at­ ve­dė JAV vy­riau­sy­bę ir pa­pik­ti­no Va­šing­to­no są­jun­gi­nin­kus. Prieš sa­vo per­kė­li­mą į Kvan­ti­ką 2010 m. lie­pą B.Man­nin­gas sa­kė, kad JAV ka­ri­nio ka­lė­ji­mo Ku­vei­te pri­žiū­rė­to­jai daž­nai at­lik­da­vo kra­ tas jo ka­me­ro­je ir iš­mė­ty­da­vo jo daik­tus. B.Man­nin­gas tei­gė grei­tai pra­dė­jęs gal­vo­ti apie sa­vi­žu­dy­bę ir pa­si­pa­sa­ko­jo apie tai psi­chiat­rams, o šie vė­liau iš­ra­šė jam vais­tų. „Tik­rai gal­vo­jau apie tai ke­le­tą kar­tų, – sa­kė jis. – Be­veik vi­siš­kai pa­si­da­viau. Ma­no pa­sau­lis tie­siog su­si­trau­kė.“ Pras­tai ma­tan­tis B.Man­nin­gas skun­dė­si, kad iš jo bu­vo atim­ti aki­niai. Jis vers­tas nak­ti­mis nu­si­ vilk­ti apa­ti­nius dra­bu­žius ir mie­ go­ti ant ne­pa­to­gaus čiu­ži­nio, pri­ tai­ky­to ka­li­niams, ku­rie lai­ko­mi ke­ti­nan­čiais nu­si­žu­dy­ti. Per po­sė­dį Fort Mi­de Me­ri­lan­ do vals­ti­jo­je į šiau­rę nuo Va­šing­to­ no B.Man­nin­gas bu­vo pa­pra­šy­tas išei­ti iš kal­ti­na­mų­jų suo­lo ir at­ si­sto­ti prie sa­vo ankš­tos ka­me­ros Kvan­ti­ko ka­lė­ji­me kon­tū­ro, nu­ brai­žy­to ant teis­mo sa­lės grin­dų. Ka­rys pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo 1,8 m plo­čio ir 2,4 m il­gio ka­me­rą ir bu­vo pa­pra­šy­tas ap­si­vilk­ti sun­kų „sa­vi­žu­džio švar­ką“, pa­na­šų į tą, ku­rį jam tek­da­vo dė­vė­ti nak­ti­mis. Du JAV ka­riuo­me­nės psi­chiat­ rai anks­čiau teis­mui sa­kė, jog ka­ lė­ji­me nu­sta­ty­tos griež­tos są­ly­gos yra ne­bū­ti­nos, kad jos bu­vo tai­ ko­mos neįp­ras­tai il­gai ir prieš jų pro­fe­sio­na­lias re­ko­men­da­ci­jas. BNS inf.

Są­ly­gos: pra­stai ma­tan­tis B.Man­nin­gas skun­dė­si, kad kalėjime iš jo

bu­vo atim­ti aki­niai ir kad jis bū­da­vo pri­vers­tas rei­ka­lau­ti tua­le­ti­nio po­pie­riaus. „Reu­ters“ nuo­tr.

Padariniai: stichija nuplovė net 2,5 m aukščio apsaugines kopas, užtat smėlyje dabar skęsta kelios gretimos

Mė­nuo po ura­ga­no vai Po ura­ga­no San­dy jau praė­jo dau­giau nei mė­nuo, bet šiukš­lių ir nuo­lau­žų krū­vos ka­tast­ro­fos epi­cent­re ne­ma­žė­ja. Na­mas rė­žė­si į na­mą

Nau­jo­jo Džer­sio pa­kran­tė­je ap­si­ lan­kęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­ na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC žur­na­lis­ tas pa­ma­tė krū­vas bal­dų, čiu­ži­nių ir dra­bu­žių. Tarp jų taip pat mė­tė­ si ka­muo­liai, dvi­ra­čiai, šal­dy­tu­vai. Sū­rus po­tvy­nio van­duo ir pe­lė­siai ne­pa­si­gai­lė­jo nie­ko. San­dy smar­kiai ap­ga­di­no Joh­ no ir Mer­lin­dos Be­ris­hų na­mą – į jį rė­žė­si už pu­sės ki­lo­met­ro ura­ga­ no nuo pa­ma­tų at­plėš­tas ir at­neš­ tas pa­plū­di­mio na­me­lis. Jis čia li­ kęs iki šiol. „Jis ge­ro­kai ap­ga­di­no ma­no na­ mą. No­rė­čiau, kad jį kuo grei­čiau pa­ša­lin­tų. Į tai neį­ma­no­ma žiū­ rė­ti“, – pa­sa­ko­jo 75 me­tų J.Be­ rishas. „Vi­si daik­tai, ku­riuos tu­rė­jo­me, da­bar ke­liau­ja į są­var­ty­ną“, – pri­ dū­rė vy­ras. Pa­na­šiai at­ro­do vi­sas sa­lo­je įsi­ kū­ręs Ort­li Bi­čo mies­te­lis, kur gy­ ve­na Be­ris­hai ir ku­ris va­di­na­ mas sti­chi­nės ne­lai­mės epi­cent­ru. Nors au­kų čia pa­vy­ko iš­veng­ti, gy­ ven­to­jai pa­ty­rė di­džiu­lių nuo­sto­lių. Praė­jus mė­ne­siui šis ra­jo­nas dar tik pra­de­da at­si­gau­ti.

Sti­chi­ja nu­plo­vė ko­pas

Čia vis dar nė­ra elekt­ros, du­jų, te­le­ fo­no ry­šio, par­duo­tu­vių ir ka­vi­nių. Gy­ven­to­jams tik praė­ju­sį sa­vait­ga­lį bu­vo leis­ta vyk­ti į sa­lą, žmo­nių ju­ dė­ji­mą kont­ro­liuo­ja po­li­ci­ja. Nak­ vo­ti čia nie­kas ne­pa­si­lie­ka.

Sta­čiau to­kį na­mą, kad jis at­lai­ky­tų to­ kius da­ly­kus. Bet kas ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, kad pir­ma­sis ura­ga­ nas bus šimt­me­čio ura­ga­nas?

Val­džia sten­gia­si ne­leis­ti žmo­nių į Ort­li Bi­čą, kol jis vėl taps sau­gus, bet gy­ven­to­jai ver­žia­si pa­ma­ty­ti sa­vo na­mus ir įver­tin­ti ža­lą. At­vy­kę jie pa­ma­tė su­griau­tą mies­te­lį. Sti­ chi­ja nu­plo­vė net 2,5 m aukš­čio ap­ sau­gi­nes ko­pas. Už­tat smė­ly­je da­ bar skęs­ta ke­lios gre­ti­mos gat­vės. Na­mai, val­tys ir au­to­mo­bi­liai iš­ mė­ty­ti lyg žais­liu­kai, kai kur at­si­

vė­rė smeg­duo­bės, dau­gu­ma pa­sta­ tų yra pa­vo­jin­gos būk­lės. Pa­si­se­kė tik vie­ne­tams

Sta­ty­bi­nin­kas Fran­kas Maz­zo yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio lai­min­gų­jų. Už ki­lo­met­ro nuo jū­ros esan­tis jo šiuo­lai­kiš­kas na­mas, pa­sta­ty­tas ant tvir­tų pa­ma­tų, be­veik ne­nu­ken­tė­ jo, tik van­duo už­tvin­dė ga­ra­žą. „Sta­čiau to­kį na­mą, kad jis at­lai­ky­ tų to­kius da­ly­kus. Bet kas ga­lė­jo pa­ ma­ny­ti, kad pir­ma­sis ura­ga­nas bus šimt­me­čio ura­ga­nas?“ – sa­kė vy­ras. F.Maz­zo kai­my­nams pa­si­se­ kė ma­žiau. Joan­nos An­sel­mo rau­ do­n as va­sar­n a­m is, pa­s ta­ty­tas 1948 m., dar sto­vi, bet ša­lia jo at­ si­vė­rė pa­vo­jin­ga van­dens duo­bė. „Tai at­ro­do la­bai siur­rea­lis­tiš­kai. Vis vaikš­tau ir ban­dau įsi­vaiz­duo­ti, kad to ne­bu­vo nu­ti­kę“, – sa­kė mo­ te­ris. 50 me­tų Ort­li Bi­če gy­ve­nan­čio Bil­lo Car­rol­lo na­mas ski­lo pu­siau. Ats­ta­ty­ti jo vy­ras jau ne­be­si­ti­ki. Nep­ra­ran­da vil­ties

Ort­li Bi­čas liū­di, bet ne­pa­si­duo­ da dep­re­si­jai. Ka­ren ir Ric­kas Vai­ lai už­si­dė­ję ap­sau­gi­nes kau­kes nuo pe­lė­sių ban­do va­ly­ti pelėsius uoš­

11

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Ara­bų pa­va­sa­ris. 2 da­lis

Dra­bu­žių im­pe­ri­jos už­ku­li­siai Dra­bu­žius siu­van­tys Azi­jos gy­ ven­to­jai kas­dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­ be. Ap­gai­lė­ti­nos dar­bo są­ly­gos, men­kas at­ly­gis ir ty­kan­tys pa­vo­ jai – to­kia yra šių juo­da­dar­bių kas­ die­ny­bė. Tra­giš­kas gais­ras

gatvės.

„Scanpix“ nuotr.

iz­do ne­pa­kei­tė vės na­muose ir iš­gel­bė­ti nors da­ lį li­ku­sio tur­to. Jie ne­ri­mau­ja, kad ne­su­lauks jo­kios drau­di­mo bend­ ro­vių pa­gal­bos. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to drau­di­ kai pa­pras­tai neat­ly­gi­na po­tvy­nių nuo­sto­lių, o dau­gu­ma žmo­nių ar­ ba ne­no­ri pa­pil­do­mai draus­tis nuo to­kios ne­lai­mės, ar­ba iš­vis ne­ga­li

gau­ti to­kio drau­di­mo. „Mums rei­ kia sku­bios pa­gal­bos, o ne kom­ pen­sa­ci­jų ka­da nors atei­ty­je“, – sa­kė K.Vail. Bet mo­te­ris ne­pra­ ran­da op­ti­miz­mo: „Grį­žu­si ir pa­ ma­čiu­si, kad žmo­nės ban­do at­sta­ ty­ti sa­vo na­mus, aš įga­vau dau­giau vil­ties.“

Pa­sau­lį ap­skrie­jo krau­pi ži­nia apie gais­rą vie­na­me Bang­la­de­še įsi­kū­ ru­sia­me dra­bu­žių fab­ri­ke. Lieps­ nos pa­si­glem­žė net 110 dar­bi­nin­ kų gy­vy­bę. Per gais­rą fab­ri­kas „Taz­reen Fas­hion“, esan­tis sos­ti­nės Da­kos prie­mies­ty­je, bu­vo su­nio­ko­tas. Įmo­nė­je bu­vo siu­va­mi dra­bu­žiai tarp­tau­ti­niams pre­ky­bos tink­ lams, to­kiems kaip olan­dų „C&A“, Hon­kon­go „Li & Fung“, Pran­cū­zi­ jos pre­ky­bos tink­lui „Car­re­four“, Vo­kie­ti­jos „Kik and Wal­mart“. Iš vi­so net 10 pro­c. dra­bu­žių, ku­rie pa­sie­kia Eu­ro­pą, pa­ga­mi­ na­ma Bang­la­de­še. Bang­la­de­šas – ant­ras di­džiau­sias pa­sau­ly­je dra­bu­žių eks­por­tuo­to­jas, per­nai už­sie­niui teks­ti­lės ga­mi­nių par­ da­vęs už 19 mlrd. JAV do­le­rių. Ši pra­mo­nės ša­ka su­da­ro 80 pro­c. na­cio­na­li­nio eks­por­to. Teks­ ti­lės sek­to­rius yra pa­grin­di­nis šios ne­tur­tin­gos ša­lies eko­no­mi­kos va­ rik­lis – ja­me su­telk­ta 40 pro­c. pra­ mo­nės dar­bi­nin­kų. Ta­čiau jų dar­bo są­ly­gos pa­pras­tai bū­na pri­mi­ty­vios ir nea­ti­tin­ka sau­gu­mo stan­dar­tų. Svar­biau­sia – pel­nas

Ne­lai­mė Bang­la­de­še – ne vie­nin­ te­lė ir ne pir­mo­ji skur­džio­se Azi­

jos vals­ty­bė­se. Šių me­tų rug­sė­jį lieps­nos nu­siau­bė dra­bu­žių fab­ ri­ką Pa­kis­ta­no uos­ta­mies­ty­je Ka­ ra­čy­je. Žu­vo 300 dar­bi­nin­kų. Pa­rei­gū­nai grei­tai nu­sta­tė, kad šia­me fab­ri­ke ne­bu­vo jo­kių prieš­ gais­ri­nės sau­gos prie­mo­nių, ava­ ri­nių išė­ji­mų, net lan­gai bu­vo su gro­to­mis.

Siu­vė­jams ski­ria­ma vos 1 pro­c. vi­sų dra­ bu­žių pra­mo­nės iš­ lai­dų.

Tai tra­di­ci­nis vaiz­das skur­džio­se ša­ly­se. Daž­nai ko­rum­puo­ti vie­tos fab­ri­kų val­dy­to­jai, ku­riems rū­pi tik pel­nas, ne­si­rū­pi­na dar­bi­nin­kų ap­sau­ga. O jei vy­riau­sy­bė nu­ro­do trū­ku­mus iš­tai­sy­ti, vi­suo­met ga­ li­ma pa­kiš­ti ky­šį, už ku­rį ga­li įsi­ gy­ti, pa­vyz­džiui, ne­tik­rą sau­gu­mo ser­ti­fi­ka­tą. Fab­ri­kas Bang­la­de­še jo sa­vi­ nin­kams bu­vo tik­ra auk­so ka­syk­ la. Čia dir­ban­tys siu­vė­jai per mė­ ne­sį pa­ga­min­da­vo be­veik mi­li­jo­ną spor­ti­nių marš­ki­nė­lių, 800 tūkst. po­lo marš­ki­nė­lių, 300 tūkst. lie­ me­nių kos­tiu­mui. Eu­ro­po­je vi­sų šių ga­mi­nių kai­na šok­te­li ke­lio­li­ ka kar­tų. Pa­lik­ti li­ki­mo va­liai

Tūks­tan­čiai teks­ti­lės pra­mo­nės dar­bi­nin­kų po tra­ge­di­jos Bang­

la­de­še da­ly­va­vo ma­si­nė­se de­ monst­ra­ci­jo­se. Pro­tes­tuo­se prieš ne­pa­ke­lia­mas dar­bo są­ly­gas da­ly­ vau­jan­tys tūks­tan­čiai dar­bi­nin­kų pik­ti­no­si, kad vie­tos po­li­ti­kai ne­ si­rū­pi­na svar­biau­siu ša­lies eko­no­ mi­kos sek­to­riu­mi. Al­gos teks­ti­lės sek­to­riu­je vi­du­ ti­niš­kai sie­kia apie 62 do­le­rius per mė­ne­sį. Be to, dau­ge­lis dar­bi­nin­ kų pik­ti­na­si, kad kas­dien ri­zi­kuo­ ja gy­vy­be dirb­da­mi ne­sau­giuo­se fab­ri­kuo­se. Ta­čiau nie­kas nie­kuo­met ša­ly­ je su dar­bi­nin­kais nė­ra dis­ku­ta­vęs apie jų dar­bo są­ly­gas, nie­kas nė­ ra apie juos ra­šęs, tik ma­ža eti­ke­ tė – „Ma­de in Bang­la­desh“ – iš­ duo­da, kas iš tie­sų iš­lai­ko dra­bu­žių pra­mo­nę. Pa­sak Ny­der­lan­duo­se esan­čios „Šva­rių dra­bu­žių“ („Clean Clot­ hes Cam­paign“) ak­ty­vis­tų gru­pės, nuo 2006 m. Bang­la­de­še per gais­ rus dra­bu­žių fab­ri­kuo­se žu­vo 470 žmo­nių. Sau­gu­mo pa­dė­tis šio­se įmo­nė­ se tra­giš­ka. Elekt­ros ka­be­liai – at­ vi­ri, ava­ri­niai išė­ji­mai – už­ra­kin­ti, o lan­gai už­rem­ti gro­to­mis. Kal­bė­ti apie ko­kią nors prieš­gais­ri­nę sis­ te­mą net nė­ra rei­ka­lo. Gi­se­la Burck­hardt me­tų me­tus ko­vo­ja, kad dau­ge­liui dra­bu­žius ga­mi­nan­čių siu­vė­jų to­kio­se ša­ly­ se, kaip Bang­la­de­šas, dar­bo są­ly­ gos bū­tų ge­res­nės. Pa­sak ak­ty­vis­tės, siu­vė­jams ski­ria­ma vos 1 pro­c. vi­sų dra­bu­ žių pra­mo­nės iš­lai­dų. „Süddeuts­che Zei­tung“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Sti­chi­jos nuo­sto­liai Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jos nuo­sto­liai

dėl ura­ga­no San­dy sie­kia 37 mlrd. do­le­ rių, o Niu­jor­ko – be­veik 42 mlrd. Sti­chi­ja nu­si­ne­šė 121 žmo­gaus gy­vy­bę.

šė 80 mlrd. do­le­rių sti­chi­jos pa­da­ri­ niams lik­vi­duo­ti ir po­t-vy­nių pre­ven­ ci­jai atei­ty­je. Nau­jo­jo Džer­sio pa­tir­ti 37 mlrd. do­

Abie­jų vals­ti­jų gu­ber­na­to­riai krei­

le­rių nuo­sto­liai vir­ši­ja me­ti­nį vals­ti­jos pė­si fe­de­ra­li­nės pa­ra­mos ir pa­pra­ biu­dže­tą.

Si­tua­ci­ja: dau­ge­lis dra­bu­žių fab­ri­kų Bang­la­de­še ne­tu­ri nei prieš­gais­ri­nės sis­te­mos, nei ava­ri­nių išė­ji­mų,

o lan­gai daž­niau­siai bū­na su gro­to­mis.

AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

vakarė Jeigu Džeim­sas Bon­das

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Nau­jau­sias fil­mas apie slap­tą­jį agen­tą Džeim­są Bon­dą „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ sėk­min­gai ke­liau­ja per pa­sau­lio ki­no teat­rus, o ak­to­rių Da­nie­lį Crai­gą ly­di šlo­vė. „Ar su­tik­tu­mė­ te su­vai­din­ti Džeim­są Bon­dą? Ar su­tik­tu­mė­te su­vai­din­ti Džeim­so Bon­do mer­gi­ną?“ – už­klup­ti to­kio klau­si­mo lie­tu­vių ak­to­riai iš nuo­sta­bos pra­ras­da­vo amą. At­si­pei­kė­ję pra­dė­da­vo juok­tis. Ir tik pa­skui – kal­bė­ti. Iš­va­da – su­tik­tų. Vi­si iki vie­no.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Žiū­ro­vams rei­kia stip­rių he­ro­jų

Nau­jau­sias fil­mas apie slap­tą­jį agen­ tą Džeim­są Bon­dą „Ope­ra­ci­ja „Sky­ fall“ sėk­min­gai ke­liau­ja per pa­sau­ lio ki­no teat­rų ek­ra­nus. Pa­ra­dok­sa­lu, kad agen­to vaid­mens at­li­kė­jas bri­tų ak­to­rius Da­nie­lis Crai­gas, žvelg­da­ mas iš „Hel­lo!“ žur­na­lo vir­še­lio ru­siš­ko­sios ver­si­jos, skel­bia: jo šei­ma ne­ken­čia Džeim­so Bon­do. Lie­tu­vos žiū­ro­vai plūs­ta į ki­no teat­rus žiū­rė­ti Bon­do, kaip prieš me­tus plū­do žiū­rė­ti lie­tu­viš­ko fil­ mo „Ta­das Blin­da. Pra­džia“. Ta­čiau Džeim­sas Bon­das – tai ne plė­ši­kė­lis Ta­das Blin­da. Ly­gin­da­mas svie­tą, šis šuo­liuo­ja žir­gu, o prie­šus tva­ti­ja laz­da. Slap­to­sios bri­tų tar­ ny­bos agen­tas Džeim­sas Bon­das jau ko­vo­ja su tarp­tau­ti­niu te­ro­riz­ mu. At­lik­da­mas ypa­tin­gas ope­ra­ci­ jas, tie­siog fan­tas­tiš­kai žong­li­ruo­ ja nau­jais mer­se­de­sais ar „Au­di“, o ste­buk­lin­gų jo „daik­čiu­kų“ ar­se­na­las – stul­bi­na­mas. Jo gink­lai įmon­tuo­ti į la­ga­mi­nė­lį, laik­ro­dį, šra­ti­nu­ką, na­vi­ ga­ci­jos prie­tai­sai – mi­nia­tiū­ri­niai. Prie Džeim­so Bon­do šo­no – vi­ sa­da die­viš­ka gra­žuo­lė. Prie Ta­do Blin­dos – taip pat. Tik šio mer­gi­ na na­tū­ra­les­nė, ne­pa­ty­ru­si plas­ti­ nių ope­ra­ci­jų. Pir­ma­sis jų pa­kei­tė net 50, ant­ra­sis – tik dvi. V.Anu­žio nuo­mo­nė: keis­tis svei­ka

Ne tik lie­tu­vių žiū­ro­vams, bet ir ak­to­riams pa­tin­ka fil­mai su Džeim­su Bon­du – jie ne­pa­si­di­džiuo­tų juo­se vai­din­ti. Tuo la­biau kad vie­no­je bon­dia­nos da­ ly­je – „Pa­guo­dos kvan­ tas“ – Džeim­so Bon­ do mer­gi­ną jau vai­di­no uk­rai­nie­čių ak­to­rė Ol­ga Ku­ri­len­ko. Kai svar­bus vaid­muo pir­mą kar­

Sutinka: Džeimso Bondo vaidmens filme „Operacija Skyfall“ atlikėjui aktoriui D.Craigui nepavydi, bet jo vietoje būti norėtų mūsų aktoriai V.Anužis, D.Meškauskas, A.Storpirštis, o

Bondo merginą sutiktų vaidinti ir V.Bičkutė, ir R.Vaičiulytė, ir E.Jackaitė.

Algirdo Kubaičio (BFL), Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Gied­riaus Jur­ko­nio, Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

13

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

vakarė nauja Julijos aistra – arbata

Kodėl „Liūdni slibinai“ nusirengė

Dizainerė Julija Janus kuria ne tik drabužius, bet ir... arbatas. Tobulame jos gėrime turi būti po truputį juodosios, raudonosios, žaliosios arbatos lapelių ir žolių bei vaisių, kurie auga mūsų kraštuose. Į ryto mišinį ji sudėjo juodąją Ceilono arbatą, erškėčių vaisių, liepos žiedų ir čiobrelių. Dienos arbatoje – žalioji Sencha su rozmarinu, citrinos žievele, raudonėliu ir citrinžole. Vakarui – raudonoji „Rooibos“, sumaišyta su šermukšnių uogomis, melisa ir vanile. Julija tikina, kad skonio arbatai prideda ir indas, iš kurio geriama. “Man patinka nuotaikingi, jaukūs ir džiazuojantys puodeliai. Pastebėjau, kad ir kiti tokius mėgsta. Ypač – spalvingas rankų darbo pialas, molinius puodelius“, – išskiria Julija.

„Kartais norisi nusimesti gyvenimo naštą – tiek susikaupusius rūpesčius, tiek drabužius ir atsikvėpti, skaniai pavalgyti. Nors kaimynai ir kolegos tokį elgesį gali įvertinti kaip nepadorų, raginame nebijoti“, – taip apsinuoginimą per viešus pusryčius pakomentavo grupės „Liūdni slibinai“ galva Vaidas Kublinskas. Jo tikinimu, taip išsivalyta nuo dvasios konservantų Ė ir semtasi jėgų, užbaigus antrojo albumo pristatymo turą Lietuvoje. Pusryčius įamžino fotografas Linas Marcišauskas. Tai buvo jau antroji nuoga grupės fotosesija. Pirmoji įvyko prieš porą metų. Tuomet atlikėjai teigė, kad neturėjo ko gražaus apsirengti ir sekė greito išpopuliarėjimo pramintais takais.

būtų lie­tu­vis tą bu­vo pa­ti­kė­tas ak­to­rei iš bu­vu­ sios so­vie­ti­nės ša­lies, šį pro­diu­se­ rių spren­di­mą ki­no kri­ti­kai ver­ti­no prieš­ta­rin­gai. Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro ak­ to­rius Vy­tau­tas Anu­žis, pa­klaus­tas, ar su­tik­tų vai­din­ti Džeim­są Bon­dą, trum­pam pra­ra­do amą. Gal to­dėl, kad yra ne „to“ pla­no ak­to­rius? Po dvie­jų mi­nu­čių at­si­pei­kė­jęs V.Anu­ žis pa­reiš­kė: „Be jo­kios abe­jo­nės, su­tik­čiau. Ži­no­ma. Keis­tis – la­bai svei­ka. Ži­no­ma, tek­tų pa­si­tre­ni­ruo­ ti, iš­mok­ti tam tik­rų triu­kų. Bet jei yra no­ro, va­lios, tai – ne kliū­tis.“

Prie Džeim­so Bon­do šo­no – vi­sa­da die­viš­ ka gra­žuo­lė. Prie Ta­ do Blin­dos – taip pat. Ak­to­rius ge­riau ži­no se­nuo­sius nei nau­jau­sius fil­mus su Džeim­ su Bon­du. Ta­da jie bu­vo ko­ne už­ draus­tas vai­sius, už­tat la­bai gar­dus. Bu­vo įdo­mu juos pa­ma­ty­ti. V.Anu­ žis juos ver­ti­no la­bai skep­tiš­kai, da­ bar – ne­be. „Jei­gu jie su­ren­ka pil­nas žiū­ro­vų sa­les pa­sau­ly­je, va­di­na­si, yra rei­ka­ lin­gi. Žiū­ro­vui jie at­lie­ka tai­ko­mą­ją funk­ci­ją – jį ap­ra­mi­na, įkve­pia, už­ de­ga, kai ku­riems tam­pa pa­vyz­džiu. Tai – tei­gia­mas da­ly­kas“, – įsi­ti­ki­ nęs V.Anu­žis. Vai­din­da­mas spek­ tak­ly­je „Iš­va­ry­mas“ jis vi­są lai­ką sė­di neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je. Juk bū­ tų ma­lo­nu bon­dia­no­je pa­skrai­dy­ti nau­jau­siu mer­se­de­su? „Ko­dėl gi ne? Ži­no­ma, – juo­kė­si ak­to­rius. – Sė­dė­ji­mas in­va­li­do ve­ ži­mė­ly­je ir­gi nė­ra toks pa­pras­tas, kaip at­ro­do iš ša­lies. Tai įdo­mi pa­ tir­tis, ji nu­tei­kia vi­di­niams iš­gy­ve­ ni­mams.“ D.Meš­kaus­kas su­tik­tų vargti

„Ži­no­ma, no­rė­čiau. To­kios bab­kės! – po juo­ko kas­ka­dos rė­žė Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rius Da­rius Meš­ kaus­kas. Jei žmo­gus užau­go iki Ham­le­to, va­di­na­si, ge­bės per­si­kū­ny­ti – nu­ si­leis­ti iki Džeimso Bon­do. D.Meš­ kaus­kas taip ne­ma­no. „Tai – le­gen­di­nis fil­mas. Bon­das – le­gen­di­nis vaid­muo, jau su­kur­ tas bren­das. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos bren­das – „Olia­lia pu­py­tės“. Fil­mą „Ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ kaip tik žiū­rė­ jau šį ry­tą. Pa­ti­ko. Pa­tin­ka, kad Bon­ das jau ne toks links­mas – jis net su­tri­kęs. D.Crai­gas man pa­tin­ka la­ biau nei anks­čiau Bon­dą vai­di­nęs Pierce‘as Bros­na­nas“, – sa­vo nuo­ mo­nę dės­tė ak­to­rius D.Meš­kaus­kas.

Jis tur­būt bū­tų nie­ko prieš, jei, ren­ gian­tis šiam vaid­me­niui, tek­tų pa­ pra­kai­tuo­ti spor­to sa­lė­je? „Ko ne­pa­da­ry­si dėl Bon­do? Aiš­ku, pa­si­tre­ni­ruo­čiau. Jei bū­tų su­dė­tin­gų si­tua­ci­jų, pa­dė­tų kas­ka­di­nin­kai“, – nuo­tai­kos ne­pra­ra­do ak­to­rius. Šir­dy­je – S.Con­ne­ry vaid­muo

„Džeim­są Bon­dą? – abe­jo­da­mas, ar ge­rai iš­gir­do klau­si­mą, pa­si­tiks­li­no jau­no­sios kar­tos ak­to­rius vil­nie­tis Ai­nis Stor­pirš­tis. – Ži­no­ma, kad no­rė­čiau su­vai­din­ti. Tai – kul­ti­nis per­so­na­žas, pa­si­žy­min­tis šiais lai­ kais ne­be taip po­pu­lia­riu vy­riš­ku­ mu, ku­ria­me yra ir džen­tel­me­niš­ ku­mo, ir svei­ko iro­niš­ku­mo.“ To­kio pa­siū­ly­mo jau­na­sis ak­to­rių Stor­pirš­čių gi­mi­nės at­sto­vas Ai­nis neat­si­sa­ky­tų. Prieš tai rei­kė­tų pa­ si­žiū­rė­ti, ko­kia ko­man­da, ar bū­tų įma­no­ma kar­tu dirb­ti. „Gal aš bū­čiau naš­ta ki­tiems, gal jiems ne­tik­čiau? – kuk­li­no­si spek­ tak­lio „Iš­va­ry­mas“ žvaigž­dė. – Kai dar­bas ko­lek­ty­vi­nis, svar­bu, ko­kie žmo­nės su­si­ren­ka ir kaip jie tą dar­ bą įsi­vaiz­duo­ja.“ Vis dėl­to A.Stor­pirš­tis ser­ga už anks­tes­nių se­ri­jų Džeim­są Bon­dą, ku­rį įkū­ni­jo S.Con­ne­ry. „Aš žiū­riu į praei­tį su juo­du pa­ vy­du. Kaip žmo­nės ta­da kū­rė! Ta­da jie ne­tu­rė­jo to­kių tech­ni­nių ga­li­my­ bių kaip da­bar, o vaid­me­nys tie­siog įstrin­ga į šir­dį“, – už­si­sva­jo­jo jau­na­ sis ak­to­rius. Mo­te­rims bū­tų gar­bė

Šių lai­kų mo­te­rys mąs­to ra­cio­na­liai: sua­be­jo­si tik­tai se­kun­dę, ir vis­kas, vaid­muo ta­ve ap­lenks. „Mie­lai su­vai­din­čiau, – ne­slė­pė Vals­ty­bi­nio Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro ak­to­rė Val­da Bič­ku­tė, juos­tą „Ope­ ra­ci­ja „Sky­fall“ dar spa­lį žiū­rė­ju­ si Mask­vo­je. – Ma­čiau ir „Ka­zi­no „Roya­le“, kur Bon­do mer­gi­ną vai­ di­na Eva Green. Fil­mai apie Bon­dą – jau le­gen­da, jų toks sti­lius. Bet ku­ riam ak­to­riui vai­din­ti to­kia­me fil­me yra gar­bė. Net klau­si­mo ne­kil­tų, ar no­rė­čiau su­vai­din­ti Bon­do mer­gi­ną. Ži­no­ma, kad taip.“ Su­vai­din­ti Bon­do mer­gi­ną neat­ si­sa­ky­tų ir pui­kiais vaid­me­ni­mis iš­ gar­sė­ju­si bu­vu­si Klai­pė­dos, o da­bar – Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro ak­to­rė Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė. Kaip ir ki­ti pa­ šne­ko­vai, ji pri­ta­ria, kad fil­mai apie 007 agen­tą jau yra ta­pę hi­tu. Vai­din­ ti to­kia­me fil­me bū­tų įdo­mi ir pro­fe­ si­nė pa­tir­tis, ir di­džiu­lė sėk­mė. „Kiek­vie­na­me fil­me yra gar­su­ sis pri­si­sta­ty­mas: „Aš esu Bon­das. Džeim­sas Bon­das.“ Jo mer­gi­na, de­ ja, ne­pri­sis­ta­to. Nors kiek­vie­na­ me fil­me ji – vis ki­ta, taip pat ga­lė­tų pri­si­sta­ty­ti: „Aš – Bon­do mer­gi­na.

Džeim­so Bon­do mer­gi­na“, – fil­ mo sce­na­ri­jų juok­da­ma­si ko­re­ga­vo M.Vai­čiu­ly­tė. Ana Ka­re­ni­na svar­biau

Ak­to­rė Eg­lė Jac­kai­tė juos­tą „Ope­ra­ ci­ja „Sky­fall“ žiū­rė­jo su vy­res­niuo­ ju sū­nu­mi. „Šau­do, gau­do, bė­ga, le­kia – tai ne ma­no sri­tis, ten nė­ra psi­cho­lo­gi­ nių iš­gy­ve­ni­mų. Bet ten vis­kas ge­ rai, pui­ku. Man duo­kit Aną Ka­re­ni­ną – su­vai­din­čiau“, – pa­ly­gi­no E.Jac­ kai­tė. Ne­jau­gi ji net nei­tų į ki­no ban­dy­ mus, jei pa­kvies­tų Bon­do mer­gi­nos vaid­me­niui? „La­bai džiaug­čiau­si, ei­čiau. Tai – kū­ry­bi­nis šuo­lis, ėji­mas į prie­kį, bū­tų kvai­la at­si­sa­ky­ti. To­je juos­to­je pa­da­ry­čiau vis­ką, ko rei­kia“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­ rė E.Jac­kai­tė.

Ra­šy­to­jo as­me­ny­bė – įspū­din­ga Kai 1952 m. bri­tų ra­šy­to­jas, žur­na­lis­ tas ir ka­ri­nės jū­rų žval­gy­bos agen­tas Ia­nas Fle­min­gas (1908–1964) iš­lei­do pir­mą­ją iš 14 is­to­ri­jų „Ca­si­no „Roya­ le“, nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad jo su­kur­tas he­ro­jus Džeim­sas Bon­das virs vie­na žy­miau­sių fi­gū­rų ki­no is­to­ri­jo­je. Dau­ ge­lis spė­lio­jo, kas ra­šy­to­ją įkvė­pė su­ kur­ti to­kį vei­kė­ją, ku­ris iki šių die­nų iš­l ie­ka sti­l in­go bri­to ir ne­pap­ras­to vy­r iš­ku­mo sim­bo­l is? Pa­sak dau­ge­ lio au­to­rių pa­ži­no­ju­sių as­me­nų, pa­ts I.Fle­min­gas bu­vo dar įspū­din­ges­nė as­me­ny­bė nei agen­tas D.Bon­das. 1962 m. spa­lį pa­si­ro­dė pir­ma­sis bon­ dia­nos fil­mas „Dak­ta­ras Ne“, ku­ria­me slap­tą­jį agen­tą su­vai­di­no ško­tų ak­to­ rius Sea­nas Con­ne­ry. D.Bon­das tik­rai plu­ša iš­si­juo­sęs – per 50 me­tų su­kur­ tos 23 juos­tos, o slap­tą­jį agen­tą 007 vai­di­no še­ši ak­to­riai. Jau pu­sę am­ž iaus D.Bon­do nuo­ty­ kiai lai­ko pri­kaus­tę žiū­ro­vus prie ek­ ra­nų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šios juos­tos ki­no mė­gė­jus ža­v i fan­ta­z i­jos skry­ džiais, ne­ti­kė­tais siu­že­to po­sū­kiais, gė­rio per­ga­le prieš blo­g į. O kur dar įspū­din­gi pa­grin­di­niai ak­to­riai ir fil­ mo erd­vės – nuo Si­bi­ro dei­man­tų ka­ syk­lų iki Ka­ri­bų jū­ros gel­mių! Prog­no­zuo­ja­ma, kad „Ope­ra­ci­ja „Sky­ fall“ (re­ž i­sie­rius Sa­mas Men­de­sas) – ge­r iau­sia iš iki šiol su­suk­t ų juos­t ų apie Džeim­są Bon­dą. Tai – jau tre­ čias bon­dia­nos fil­mas, ku­ria­me agen­ to 007 vaid­me­n į at­l ie­ka D.Crai­gas. (Prieš tai jis vai­di­no juos­to­se „Ka­zi­ no „Roya­le“ ir „Pa­guo­dos kvan­tas“.)

Ves­tu­vės: Džordana jau seniai suprato, kad Elegijus – jos žmogus, to-

dėl juodu iš anksto išsirinko ypatingą vestuvių datą.

Džor­da­nos But­ku­tės asmeninio archyvo nuo­tr.

Džor­da­na no­ri bū­ti kla­si­ki­nė nuo­ta­ka Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pops­ce­nos žvaigž­dės Džor­da­nos But­ku­tės ir jos su­ža­dė­ti­nio bei va­ dy­bi­nin­ko Ele­gi­jaus Stra­se­vi­čiaus ves­tu­vės – ne už kal­nų. Kau­nie­čiai auk­so žie­dus su­mai­nys ypa­tin­gą die­ną – 2012 12 12.

San­tuo­ką 44-erių D.But­ku­tė ir 45 me­tų E.Stra­se­vi­čius įre­gist­ruos Kau­no san­tuo­kų rū­muo­se. Sa­vo ves­tu­vių die­ną Džor­da­na no­ri bū­ti kla­si­ki­nė nuo­ta­ka, pa­si­ puo­šu­si bal­ta su­kne­le ir pro­gi­ne šu­kuo­se­na. Suk­ne­lę nuo­ta­kai siu­ va ži­no­ma di­zai­ne­rė Ra­mu­nė Pie­ kau­tai­tė. „Li­ko dar po­rą kar­tų nu­va­žiuo­ti į Vil­nių pa­si­ma­tuo­ti, ir vis­kas. Suk­ ne­lė tuoj bus baig­ta. Aš pir­mą kar­ tą iš­te­ku – aiš­ku, kad tą die­ną no­ riu bū­ti su bal­ta su­kne­le, – at­vi­ra­vo Džor­da­na. – Dau­gy­bė laks­ty­mų, rū­pes­čių, bet mes se­niai pra­dė­jo­me ruoš­tis, to­dėl ir rū­pes­čius, ir su­ža­ dė­ti­nių pa­mo­kė­les sten­gia­mės su­ de­rin­ti. Dar įra­šo­me nau­ją al­bu­mą, tu­ri­me pri­va­čių kon­cer­tų. Žo­džiu, su­ka­mės ir lau­kiam tos die­nos.“ Prie ves­tu­vių da­tos Džor­da­na no­ rė­jo pri­de­rin­ti ir lai­ką, kad san­tuo­ kos ce­re­mo­ni­ja įvyk­tų 12 val. Vis dėl­to su­si­grie­bė, kad ne­spės su­si­ ruoš­ti, to­dėl jų san­tuo­ka bus įre­ gist­ruo­ta 16 val. Esą jei vis­kas bū­tų 12 val., jai tek­tų kel­tis la­bai anks­ti, o šu­kuo­se­ną tur­būt da­ry­tis iš va­ ka­ro. Sua­be­jo­jus, kam ta šu­kuo­se­na, at­li­kė­ja sa­kė, kad sce­no­je be­dai­nuo­ da­ma su­šy­la, su­pra­kai­tuo­ja, plau­ kai iš­si­drai­ko, to­dėl ves­tu­vių die­ną

ji no­ri bū­ti mo­te­riš­ka nuo­ta­ka, o ne ko­kia ro­ke­rė su džin­sais ir marš­ki­ nė­liais. „Ves­tu­vės – la­bai rim­tas žings­nis. No­ri­si bū­ti mo­te­riš­kai, tik­rai nuo­ta­ kai. To­dėl man svar­bu ir šu­kuo­se­na. Nors tą vie­ną die­ną gy­ve­ni­me no­ri­si bū­ti vi­siš­kai kitokiai“, – dės­tė po­ psce­nos žvaigž­dė. E.Stra­se­vi­čius juo­dą kos­tiu­mą siū­di­na­si Kau­ne pas di­zai­ne­rį Kęs­ tu­tį Le­kec­ką.

Prie ves­tu­vių da­ tos Džor­da­na no­rė­ jo pri­de­rin­ti ir lai­ ką, kad san­tuo­kos ce­re­mo­ni­ja įvyk­tų 12 val. Vis dėl­to su­ si­grie­bė, kad iki tol ne­spės su­si­ruoš­ti. Ar mo­ters ne­bau­gi­na to­kia pa­ slap­tin­ga jų ves­tu­vių da­ta? „Ką čia da­bar bi­jo­si? Vie­ni sa­ko, kad ge­rai, ki­ti – ne­ge­rai. Na, koks skir­tu­mas? Taip pa­si­rin­ko­me su Die­vo pa­lai­ma, ir viskas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Ku­rio­je baž­ny­čio­je jau­nie­ji priims San­tuo­kos sak­ra­men­tą, mo­te­ris ne­ no­rė­jo at­skleis­ti, nors anks­čiau yra sa­kiu­si, kad se­niau­sio­je Kau­ne Vy­ tau­to Di­džio­jo baž­ny­čio­je. Jau­nie­ ji ap­si­keis kla­si­ki­niais su­tuok­tu­ vių žie­dais, ku­riuo­se iš­gra­vi­ruo­ti jų var­dai ir ves­tu­vių da­ta. D.But­ku­tės ir E.Stra­se­vi­čiaus ves­tu­vių po­ky­lis įvyks Kau­no „Žalgirio“ are­nos ban­ ke­ti­nė­je sa­lė­je.

14

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

vakarė

Niu­jor­ko vaiz­das po

Pa­sek­mės: per ura­ga­ną ne­ma­žai ame­ri­kie­čių ne­te­ko sa­vo na­mų, nu­ken­tė­jo ki­tas tur­tas.

Žmo­ni­jos pa­sie­ki­mai, pro­gre­sas, mi­li­jo­ni­nių mies­tų di­dy­bė – vi­ sa tai tam­pa tik tuš­čiu žo­džių skam­be­siu, siau­čiant mil­ži­niš­kai gam­tos sti­chi­jai. Vos ke­le­tą die­nų po ura­ga­no San­dy šėls­mo Niu­jor­ke vie­šė­ju­si klai­pė­die­tė Jo­li­ta Va­lai­kai­tė pri­si­pa­ži­no, jog to­kio my­li­mo mies­to vaiz­do tur­būt neuž­mirš nie­ka­da.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ke­lio­nė pa­ki­bo ant plau­ko

Il­gai lauk­ta ke­lio­nė ir su­si­ti­ki­mas su JAV gy­ve­nan­čiu su­ža­dė­ti­niu LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jai ža­dė­jo pui­kių įspū­džių ku­pi­ną lai­ ką. Ke­lio­nės iš­va­ka­rė­se įsi­siau­tė­ju­ si San­dy pa­žė­rė ne­ra­mu­mų, ta­čiau trauk­tis ne­be­bu­vo kur – ato­sto­gos su­pla­nuo­tos, bi­lie­tai už­sa­ky­ti. „Išsk­ri­dau lapk­ri­čio 1-ąją, ir tai bu­vo pir­mo­ji die­na, kai da­lis Ame­ ri­kos oro uos­tų pra­dė­jo prii­mi­nė­ti lėk­tu­vus. Tad vyk­da­ma į Vil­nių net ne­ži­no­jau, ar man leis iš­skris­ti, ga­ liau­siai, ar ne­sug­rį­šiu iš Frank­fur­ to“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

Niū­ru: vie­no di­džiau­sių, pro­gre­sy­viau­sių pa­sau­lio mies­tų iš­ti­si kvar­ta­

lai ke­le­tą die­nų sken­dė­jo tam­so­je.

Nu­si­lei­du­sią Niu­jor­ke Jo­li­tą įsiur­bė žmo­nių su­maiš­tis – lauk­ da­mi per­kel­tų skry­džių oro uos­te lū­ku­ria­vo ne­sus­kai­čiuo­ja­ma mi­ nia ke­lei­vių. Trau­ki­nių trans­por­tas bu­vo vi­ siš­kai pa­ra­ly­žiuo­tas, tad iki Man­ he­te­no klai­pė­die­tei te­ko vyk­ti au­ to­bu­su. Pu­čiant žvar­biam vė­jui ei­lė­je mer­gi­na pra­lau­kė apie po­rą va­lan­dų. „Vi­si ner­vin­gi, pa­var­gę po il­gos ke­lio­nės, ta­čiau žmo­nės su­si­tai­ kė su si­tua­ci­ja ir kad nie­ko neį­ma­ no­ma pa­keis­ti. Tai iš tie­sų ste­bi­no, nes kur jau kur, bet Niu­jor­ke žmo­ nės la­bai aikš­tin­gi – jei kas ne­pa­ tin­ka, šau­kia ir pik­ti­na­si, kaip taip ga­li bū­ti“, – juo­kė­si Jo­li­ta.

Dan­go­rai­žiai – be lif­tų

Įp­ras­tai va­lan­dą trun­kan­ti ke­lio­nė iš­si­tem­pė net iki pen­kių va­lan­dų: ne kar­tą au­to­bu­sas stri­go spūs­ty­se, eis­mą sun­ki­no ir už­sem­ti tu­ne­liai. „Tai­gi – 4 va­lan­dos iki Vil­niaus, 2 – iki Frank­fur­to, ta­da, pa­lau­kus va­lan­dė­lę, 8 va­lan­dos skry­džio iki Ame­ri­kos, dar 2 – lau­ki­mo ei­lė­je į au­to­bu­są ir 5-ios – iki Man­he­te­ no“, – re­ziu­ma­vo pa­šne­ko­vė. Jo­li­tą su­krė­tė ne­re­gė­tas vaiz­das – din­gus elekt­rai, da­lis mies­to, ku­ ris ne­mie­ga nie­ka­da, sken­dė­jo ak­ li­no­je tam­so­je. „Pa­ma­niau, kad tai koks fil­mas ir tuoj pra­dės iš pa­ša­lių lįs­ti vi­so­kie zom­biai. Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad ga­li bū­ti taip bai­su, ny­ku ir grės­

Iš­ban­dy­mas: žmo­nės kant­riai sto­vė­jo ei­lė­se prie au­to­bu­sų bei de­ga­li­nių.

15

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

vakarė

ura­ga­no pri­bloš­kė klai­pė­die­tę

Spūs­tys: sui­ru­tės me­tu dvi­ra­tis me­ga­po­ly­je ta­po tik­ru iš­si­gel­bė­ji­mu.

Ap­te­mus mies­tui, niu­jor­kie­ čiai sten­gė­si bū­ti na­muo­se, o da­ liai gy­ven­to­jų net ke­le­tą die­nų te­ ko vers­tis be įpras­tų pa­to­gu­mų – elekt­ros bei van­dens, kai ku­ riuo­se dan­go­rai­žiuo­se ne­be­vei­kė ir lif­tai. Pa­si­ro­dė šar­vuo­čiai

Jo­li­ta Va­lai­kai­tė:

Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ ti, kad ga­li bū­ti taip bai­su, ny­ku ir grės­ min­ga. Bu­vau įpra­ tu­si ma­ty­ti ki­to­kį vaiz­dą. Juk tai mies­ tas, ku­ria­me gy­vy­ bė ver­da iš­ti­sai. min­ga. Bu­vau įpra­tu­si ma­ty­ti ki­ to­kį vaiz­dą. Juk tai mies­tas, ku­ria­ me gy­vy­bė ver­da iš­ti­sai: čia švy­ti rek­la­mi­nės iš­ka­bos, il­giau­siai dir­ba par­duo­tu­vės, o kai ku­rios – ir vi­są pa­rą. Bu­vo taip tam­su, kad tie, ku­ rie vaikš­čio­jo be pro­žek­to­rių, at­si­ trenk­da­vo vie­nas į ki­tą“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vė.

„Kai ku­rio­se par­duo­tu­vė­se žmo­ nės ga­lė­jo pa­si­krau­ti sa­vo elekt­ros įren­gi­nius – te­le­fo­nus, kom­piu­ te­rius, plan­še­tes. Ke­li pa­žįs­ta­mi pa­sa­ko­jo, jog pa­si­krau­da­vo ke­lis kom­piu­te­rius, o va­ka­re prie žva­ kių švie­sos žiū­rė­da­vo fil­mus, kol įren­gi­niai vi­siš­kai iš­si­krau­da­vo“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Užk­lu­pus sti­chi­jai, su­tri­ko vi­sa ko­mu­ni­ka­ci­ja, ke­le­tą die­nų ne­vei­ kė mo­kyk­los. Ta­čiau, Jo­li­tos aki­ mis, vi­si sten­gė­si kaip įma­no­ma mo­bi­li­zuo­tis. „Kai met­ro bu­vo už­da­ry­tas, iš kar­to tuo pa­čiu marš­ru­tu bu­vo pa­leis­ti au­to­bu­sai ir jais bu­vo ga­ li­ma va­žiuo­ti ne­mo­ka­mi, kad kuo ma­žiau žmo­nių ke­liau­tų nuo­sa­ vu trans­por­tu. Ži­no­ma, pi­ko me­ tu ties sto­te­lė­mis nu­si­driek­da­vo ki­lo­met­ri­nės ei­lės. Kad žmo­nės lai­ky­tų­si tvar­kos, srau­tus re­ gu­lia­vo po­li­ci­nin­kai. Tuo me­

tu bu­vo įves­ta ir spe­cia­li prie­vo­ lė va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liais – ne­svar­bu, ar tai nuo­sa­va ma­ ši­na, ar tak­si. Įva­žiuo­jan­čiuo­ se į Man­he­te­ną au­to­mo­bi­liuo­se tu­rė­jo bū­ti ne ma­žiau kaip trys žmo­nės, o iš­va­žiuo­jan­čių­jų skai­ čius bu­vo ne­ri­bo­ja­mas“, – pa­sa­ ko­jo Jo­li­ta. Nors na­cio­na­li­nės ar­mi­jos pa­ jė­gos ban­dė pa­dė­ti gy­ven­to­jams, pa­šne­ko­vės žo­džiais, gat­vė­se pa­ si­ro­dę šar­vuo­čiai jau­tė vers­tis ne­ jau­kiai ir kė­lė ne­paaiš­ki­na­mą ne­ ri­mą. De­ga­li­nės – kaip po ka­ro

Klai­pė­die­tei ne­te­ko lan­ky­tis to­je mies­to da­ly­je, ku­ri ura­ga­no bu­vo nu­siaub­ta stip­riau­siai. Jo­li­ta pri­ si­mi­nė, jog ten be­mat pa­ki­lo nu­si­ kals­ta­mu­mo ly­gis. „Man­he­te­nas 9-ojo de­šimt­me­ čio pra­džio­je bu­vo vi­siš­kai ki­toks, nei yra da­bar – ap­leis­tas ir pa­vo­ jin­gas. Su­si­da­rė įspū­dis, kad per tas die­nas Niu­jor­ko „apa­ti­nė da­ lis“ su­grį­žo į aną laik­me­tį“, – pa­ ste­bė­jo pa­šne­ko­vė. Anot Jo­li­tos, ne­tru­ko pa­brang­ti ir kai ku­rios gei­džia­mos pa­slau­gos bei pre­kės. „Be tak­so­met­rų dir­ ban­tys „duš­ma­nai“ iš kar­to už­si­

Įkai­tai: din­gus elekt­rai, te­ko pri­si­min­ti žvakes.

plė­šė įspū­din­gas kai­nas. Pro­žek­ to­riai, ku­rie šiaip kai­nuo­ja apie po­rą do­le­rių, pa­bran­go iki 10-ies“, – var­di­jo mer­gi­na. Ji pri­si­mi­nė, jog pir­mo­sio­mis die­no­mis po ura­ga­no ties de­ga­li­ nė­mis nu­si­driek­da­vo ir mil­ži­niš­kos au­to­mo­bi­lių ei­lės, ku­rio­se, pra­lei­ dę po še­šias, aš­tuo­nias ir dau­giau va­lan­dų, žmo­nės vis tiek lik­da­vo be de­ga­lų. „Kai ku­rios ben­zi­no ko­lo­nė­lės ne­dir­bo ir bu­vo ap­juos­tos „stop“ juos­to­mis, ki­tos ne­re­tai at­ro­ dė kaip po ka­ro. Sup­ran­tu, kad per aud­rą lai­vai ne­ga­lė­jo įplauk­ ti į uos­tą. Bet ko­dėl dar ge­ras tris die­nas niu­jor­kie­čiai bu­vo pri­vers­ ti gy­ven­ti be de­ga­lų – tai man bu­ vo di­džiau­sias keis­tu­mas. Ži­no­ ma, ma­tant tas mil­ži­niš­kas ei­les, ne kar­tą iš­ki­lo ir klau­si­mas, ar tik­ rai žmo­nėms vi­sur rei­kia va­žiuo­ti ma­ši­na“, – šyp­so­jo­si Jo­li­ta. Ma­ža to, ne­spė­jus at­si­to­kė­ ti po aud­ros, mies­te dar ir ge­rai pri­sni­go. Neiš­gir­do nė vie­no skun­do

Pa­si­ro­džius pir­mie­siems pra­ne­ ši­mams apie grės­min­gą­jį ura­ga­ną San­dy, Niu­jor­ko me­ras Mi­chae­ las Bloom­ber­gas bu­vo už­tik­rin­

tas, kad mies­tas pa­si­ruo­šęs bet ko­kioms pa­sek­mėms. „Kai din­go elekt­ra, pa­si­da­rė aki­ vaiz­du, kad Niu­jor­kas yra vi­siš­kai be­jė­gis prieš to­kius ka­tak­liz­mus. Vi­si žmo­nės bu­vo su­krės­ti, kaip bai­siai at­ro­do mies­tas be švie­sos ir kad nie­ko neį­ma­no­ma pa­da­ry­ti“, – pri­pa­ži­no Jo­li­ta. Pa­čiu karš­čiau­siu me­tu į Niu­ jor­ką at­ke­lia­vu­si klai­pė­die­tė pri­si­ pa­ži­no, jog nors ir tu­rė­jo fo­toa­pa­ ra­tą, jai ne­ki­lo ran­kos fo­tog­ra­fuo­ti ap­gai­lė­ti­nai at­ro­džiu­sio mies­to ir žmo­nių. „Ne­no­rė­jau įam­žin­ti to blo­gu­mo. Ži­no­ma, tai, kas vy­ko ap­lin­kui, fo­ tog­ra­fa­vo daug kas, bet aš pa­ma­ niau, kad man už­teks tai pri­si­min­ ti“, – kal­bė­jo mer­gi­na. Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog, ki­ ta ver­tus, bu­vo ir smal­su, kaip to­ kio­je si­tua­ci­jo­se tvar­ko­si mil­ži­niš­ kas mies­tas, kaip į šį įvy­kį rea­guo­ja žmo­nės. „Per vi­są tą lai­ką, kai bu­vau Niu­jor­ke, nė kar­to ne­gir­dė­jau, kad kas nors skųs­tų­si. Žmo­nės, su ku­ riais šne­kė­jau­si, sa­kė: ačiū Die­vui, kad mums tik tiek, o ki­ti pra­ra­do sa­vo na­mus. Žmo­nės su­vo­kė, jog ga­lė­jo bū­ti dar blo­giau“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tė.

Sti­chi­ja: van­duo už­lie­jo po­že­mi­nius tu­ne­lius.

„Scan­pix“ nuo­tr.

16

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

sportas R.Garbačauskas Estijoje – trečias

Prizininkas: R.Garbačauskas

(kairėje) iš Estijos grįžo su medaliu ir diplomu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Estijoje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre trečiąją vietą užėmė Rokas Garbačauskas.

Svorio iki 81 kg grupėje rungtyniavęs klaipėdietis įveikė keturis varžovus ir pateko į pusfinalį. Čia jo laukė Estijos rinktinės narys. Kovai prasidėjus R.Garbačauskas suklydo – leido varžovui pelnyti tašką („juko“). Po šio epizodo iniciatyvą perėmė mūsų atletas. Gal Klaipėdos atstovui būtų pavykę išlyginti ar net persverti rezultatą, jei ne turnyro išvakarėse patirta trauma, kuri nebuvo sunki, tačiau lietuviui neleido varžytis visa jėga. Varžybose dėl trečiosios vietos Jono Tilviko auklėtinis nugalėjo daugkartinį Lietuvos jaunučių ir jaunių pirmenybių nugalėtoją kaunietį Kęstutį Sakalauską. Anot J.Tilviko, turnyras Tartu mieste buvo labai aukšto lygio – dalyvavo apie 1 000 dalyvių iš Estijos, Latvijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Keturių amžiaus grupių sportininkai vienu metu ėmėsi ant devynių tatamių.

Sporto telegrafas Šventė. Šiandien Klaipėdos lengvosios atletikos manieže (Taikos pr. 54) vyks sporto šventė, skirta Tarptautinei žmonių su negalia dienai. Įvairiose sporto rungtyse varžysis vaikai ir suaugusieji. Jie žais šaškėmis, kvadratą, krepšinį, stalo tenisą, bočią, išmėgins rankų taiklumą smiginyje, mėtydami baudas. Kas iš dalyvių stipresnis, atsakys rankų lenkimo varžybos, kas vikriausias ir greičiausias, bus žinoma po linksmųjų estafečių. Šventė prasidės 9 val. vaikų ir jaunimo varžybomis. 12 val. – šventės atidarymas, 12.15 val. rungtyniaus suaugusieji. Futbolas. Salės futbolo 1-osios lygos čempionate sužaistos trejos rungtynės: „Klaipėdos universitetas“ – LCC 4:0, „Baltai“ – „Kretinga“ 3:1, „Kruopa“ – „Nautica“ 1:6. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Šiandien daug kur trumpi krituliai – šlapdriba, sniegas. Plikledis. Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Rytoj naktį daug kur, dieną vietomis trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Plikledis. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šalčio, pajūryje iki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Šiandien, gruodžio 1 d.

+1

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

+1

Utena

+2

8.16 15.59 7.41

336-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 30 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +2 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +3 Kairas +28 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0

kokteilis Laip­ti­nė vir­to pa­sa­kų ša­li­mi

Londonas +5 Madridas +8 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +10 Oslas –1 Paryžius +8 Pekinas +1

Praha 0 Ryga 0 Roma +12 Sidnėjus +38 Talinas –9 Tel Avivas +25 Tokijas +9 Varšuva +2

Vėjas

4–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

0

0

8

-1

0

-1

-2

3

-2

0

-1

-1

2

rytoj

pirmadienį

Bū­n a ir taip. Dai­l i­n in­k as mė­gė­j as Dmit­r i­jus Boč­ka­r io­vas nu­ste­bi­no kai­ my­nus, na­mo laip­t i­nę, ku­r io­je gy­ve­ na, iš­da­žęs pa­sa­k ų per­so­na­žais. Lip­da­mi laip­tais gy­ven­to­jai ga­li su­tik­ ti Bem­bį, pe­l iu­ką Mi­k į ir ki­tus pa­sa­k ų he­ro­jus. Ypač me­ni­nin­ko dar­bu džiau­ gė­si vai­kai.

1761 m. gi­mė vaš­k i­nių fi­g ū­r ų Lon­do­ne mu­ zie­jaus įkū­rė­ja Ma­r ie Tus­saud, ku­r ios tik­ra­ sis var­das Ma­r ie Gros­ holtz. 1825 m. ne­t i­kė­t ai mi­ rė Ru­si­jos im­pe­ra­to­r ius Alek­sand­ras I. 1906 m. Pa­r y­ž iu­je ati­ da­ry­tas pir­ma­sis pa­sau­ ly­je ki­no teat­ras „Om­nia Pat­he“. 1918 m. Is­lan­di­ja ta­po ne­ prik­lau­so­ma vals­ty­be.

1935 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius ir re­ž i­ sie­rius Woo­dy Al­len.

Bebrai nelegalai Palei sieną su Baltarusija Šalčininkų rajone patruliavę Lietuvos pasienie­ čiai ant kontrolinės pėdsakų juostos aptiko įgriuvą. Paaiškėjo, kad tai – že­ mės svorio neatlaikęs ir įgriuvęs bebrų urvas. Šiame ruože Lietuvos ir Baltaru­ sijos siena eina Narkunkos upeliu. Ja­ me pastaruoju metu itin aktyviai už­ tvankas renčia gausūs būriai minėtų graužikų. Bebrai upelio pakrantėse įsi­ rengia urvus, į kuriuos patenka pro an­ gas, esančias po vandeniu. BNS inf.

„Kok­tei­l io“ ži­n io­m is, Mask­vo­j e gy­ ve­nan­t is vy­r iš­k is pra­dė­jo ta­py­t i vos prieš 17 me­tų, kai li­ko gy­vas po kli­ni­ ki­nės mir­ties. Snai­gės: sa­vait­ga­lį įsi­bė­gė­jęs pir­ma­sis snie­gas ki­tą sa­vai­tę džiu­gins iš­ Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Apie šil­tą žie­mą – ned­rą­sios pro­gno­zės Net­r u­k us jis ėmė pieš­t i ant dvy­l i­ kaaukš­čio na­mo laip­ti­nės sie­nų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pra­si­dė­ju­si ka­len­do­ri­nė žie­ma at­ neš snai­ges ir vė­ses­nį orą, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad tik pir­ma gruo­džio sa­vai­tė bus šal­tes­nė, o po sa­vai­tės orai tru­pu­tį ims šil­ti.

Pag­ra­žė­ju­si ap­lin­ka sa­vo­tiš­kai su­tram­ dė gy­ven­to­jus – jie ne­be­šiukš­li­na ant laip­t ų ir net sten­g ia­si, kad bū­t ų kuo šva­r iau. Gal dėl to, kad pas juos lyg į mu­zie­jų bū­riais virs­ta smal­suo­liai. Čes­ka (su atė­ju­sia žie­ma, mie­li skai­ty­to­jai. Ne­su­šal­ki­te, ne­su­sir­ki­te, svei­ki su­lau­ki­te pa­va­sa­rio)

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­čio lau­kia vė­ ses­ni ir su kri­tu­liais orai. „Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį nu­ ma­to­mi trum­pi kri­tu­liai, šlapd­ri­ ba. De­be­sys su šla­piu snie­gu pa­ jū­rį pa­sieks penk­ta­die­nio va­ka­rą ir pa­da­rys sa­vo dar­bą. Vy­raus va­ka­rų, piet­va­ka­rių vė­jai“, – aiš­ki­no Lie­tu­ vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Sa­vait­ga­lį vė­jas įsi­smar­kaus iki 7–12 met­rų per se­kun­dę. Die­no­mis oras te­su­šils iki 0 laips­nių, o nak­ ti­mis tem­pe­ra­tū­ra nu­kris iki 1–4 laips­nių šal­čio.

Šiandien: Algimanta, Butigeidas, Eligijus, Natas, Natalija

gruodžio 1-ąją

Rytas

siil­gu­sius žie­mos.

Vardai

Rytoj: Aurelija, Liucijus, Milmantė, Svirgailas, Vėjūnas, Vibijona

orai klaipėdoje Šiandien

0

+1

„Atė­jo žie­ma. Ki­tą sa­vai­tę iš­liks šal­to­ki orai, die­no­mis tem­pe­ra­tū­ra te­sieks 0 laips­nių, o nak­ti­mis vy­ raus ne­di­de­lė mi­nu­si­nė tem­pe­ra­ tū­ra. Di­de­lių šal­čių ne­tu­rė­tų bū­ti, bet pa­jū­ry­je ir Že­mai­ti­jo­je nak­ti­mis at­šals iki 5 laips­nių šal­čio“, – pro­ gno­za­vo L.Pakš­tys. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų vy­rau­ti piet­ ry­čių vė­jas. Ti­kė­ti­na, kad dau­giau­ sia snai­gių pa­si­ro­dys tre­čia­die­nį. Ki­tas sa­vait­ga­lis taip pat pro­gno­ zuo­ja­mas su kri­tu­liais. „Kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kia bus ši žie­ma, ta­čiau Eu­ro­pos pro­ gno­zių cent­ro ko­le­gos Lie­tu­vai pro­gno­zuo­ja žie­mą, ar­ti­mą nor­mai. Na, gal tik šiek tiek šil­čiau bus, bet kri­tu­lių tu­rė­tų iš­kris­ti įpras­ta nor­ ma“, – aiš­ki­no Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas. Me­teo­ro­lo­go tei­gi­mu, žie­ma pro­ gno­zuo­ja­ma šil­tes­nė nei pa­pras­tai, pa­ly­gin­ti su kli­ma­ti­niu 30 me­tų lai­ko­tar­pio duo­me­ni­mis.

1991 m. rin­kė­jai Uk­rai­ no­je pa­si­sa­kė už at­si­sky­ ri­mą nuo SSRS. 1995 m. įvy­ko Frank Si­ nat­ra daik­tų auk­cio­nas, ku­rio dė­ka dai­ni­nin­kas už­si­dir­bo 2 mln. 72 tūkst. do­le­rių. 1997 m. is­to­ri­kai pa­reiš­ kė, kad Švei­ca­ri­jos ban­ kų sau­g yk­lo­se yra tri­ gu­bai dau­g iau II pa­sau­ li­n io ka­ro me­tais na­cių pri­plėš­to auk­so, nei gal­ vo­ta iki šiol.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.