2012-12-01 Naujoji Vilnia

Page 1

Naujoji Vilnia Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, gruodžio 1 d., 2012 m.

Tiražas 8000

Mies­tas mies­te ša­lia Vil­nios

Sim­bo­li­ka: Nau­jo­sios Vil­nios is­to­ri­ja neat­sie­ja­ma nuo trau­ki­nių – čia dar ca­ro lai­kais įkur­ta vie­na pir­mų­jų ge­le­žin­ke­lio sto­čių Vil­niu­je.

Nau­jo­ji Vil­nia sa­vo is­to­ri­ja ga­lė­tų var­žy­tis su pa­čiu Vil­niu­mi – čia pa­sta­ty­ta vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos pi­lių, ka­dai­se tai bu­vo svar­bus ca­ri­nės Ru­si­jos trans­por­to taš­kas, o li­go­ni­nė­je prie­globs­tį ra­do ne tik li­go­niai, bet ir so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės de­zer­ty­rai.

Se­niū­nas J.Gri­ diuš­ko ti­ki, kad ra­jo­nas tu­ri gau­ sy­bę neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių. 2p.

Už­su­ku­siems į ato­kiau nuo Vil­ niaus cent­ro įsi­kū­ru­sią ka­dai­se at­ ski­ru mies­tu va­din­tą Nau­ją­ją Vil­ nią top­te­li: tik links­mi žmo­nės ga­li vie­nas pa­grin­di­nių gat­vių pa­va­din­ti Links­mą­ja ir Džiaugs­mo. Pas­ta­ro­ jo­je įsi­kū­ręs ir lie­tu­vo­je gar­sė­jan­tis jau­nų­jų gam­ti­nin­kų klu­bas. Ap­ mau­du, bet ne­sve­ti­mos ra­jo­nui ir anek­do­tais virs­tan­čios lie­tu­viš­kos rea­li­jos – kai, pa­vyz­džiui, nė­ra ba­

sei­nų, bet plau­ki­kai lai­mi me­da­lius. Taip ir čia – fut­bo­las Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je yra, sta­dio­no – vis dar ne. Vie­nos se­niau­sių Lie­tu­vo­je pi­lių lie­ka­nos, is­to­ri­nė ca­ro lai­kų li­go­ni­ nė, glau­du­si so­vie­ti­nės ka­riuo­me­ nės de­zer­ty­rus Ne­prik­lau­so­my­bės prie­šauš­ry­je, XIX a. me­nan­ti ge­le­ žin­ke­lio sto­tis – tik ke­li lan­ky­ti­ni ob­jek­tai, ku­riuos ver­tė­tų pa­ma­ty­ ti ir ku­rių is­to­ri­ją iš­girs­ti ne­tgi pa­

Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je vei­kia pa­s-­ ku­ti­nė vie­šo­ji­ pir­tis vi­sa­me mies­te. 4p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tiems vil­nie­čiams. Aiš­ku, dau­ge­lis čia už­su­ka pa­si­gro­žė­ti gam­ta, tik ne­ži­no, kad tai – Nau­jo­ji Vil­nia. Tar­ki­me, pa­trau­kia prie Pūč­ko­rių ato­dan­gos, vi­sai ša­lia se­no­jo Bel­ mon­to van­dens ma­lū­no, kur ply­ti iš­tai­gin­gas res­to­ra­nų komp­lek­sas. Prieš lei­džian­tis į tik­rą­ją ke­lio­ nę, „Vil­niaus die­na“ su šiuo ra­jo­ nu kvie­čia su­si­pa­žin­ti sa­vo pus­la­ piuo­se.

Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­tis ir li­go­ni­nė gar­sė­ jo vi­so­je ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je. 6p.

Lombardas Brangiai superkame ir priimame kaip užstatą auksą, sidabrą, mob. telefonus, nešiojamuosius kompiuterius Adresas Naujoji Vilnia, Parko g. 14 Tel. 8 685 08 647. Darbo laikas I–V 9–18 val. VI 10–14 val.

Žvejybos reikmenų parduotuvė

Didelis prekių asortimentas

Adresas Naujoji Vilnia, Pergalės g. 10, šalia KULTŪROS NAMŲ Darbo laikas I–VII 6–19 val. Tel: 8 645 54 155

2

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

gyvenimas

Su se­no­mis pro­ble­mo­mis ir di­džia Nors Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je dar ak­tua­lios to­kios pro­ble­mos kaip ka­na­li­za­ci­ja, – ne vi­si gy­ven­to­jai ją tu­ri, – vis dėl­to ra­jo­ nui ne­trūks­ta kuo di­džiuo­tis. Se­niū­ nas Ju­ri­jus Gri­diuš­ ko kuk­lus, bet op­ti­ mis­tiš­kas: „Ne vis­ kas iš kar­to, ta­čiau at­si­nau­ji­na­me.“

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Tu­ri ką pa­ro­dy­ti

Ne vie­nas Vil­niaus ra­jo­nas ga­li pa­ si­gir­ti tu­rin­tis daug ža­lių­jų plo­ tų. Nau­jo­ji Vil­nia – vie­nas iš tik­ rai daug gam­tos tu­rin­čių, – sku­biai pa­brė­žia se­niū­nas. „Tu­ri­me Pa­vil­nių re­gio­ni­nį par­ką, Vil­nios upę, – kal­bė­jo J.Gri­diuš­ko ir to­liau var­di­jo is­to­ri­jos bei gam­ tos pa­mink­lus, ku­riais ra­jo­ne gy­ ve­nan­tie­ji di­džiuo­ja­si: – Itin gra­ži Pūč­ko­rių ato­dan­ga, jo­je – Pūč­ko­ rių dva­ras (pa­li­var­kas), pi­lia­kal­nis, Ro­kan­tiš­kių pi­lia­kal­nis ir pi­lia­vie­tė. Pūč­ko­rių ato­dan­ga įtrauk­ta į tu­ris­ ti­nius marš­ru­tus. Lan­ky­to­jų mėgs­ ta­mas Pūč­ko­rių pra­mo­gų ir poil­ sio cent­ras se­na­ja­me ma­lū­ne – ten įreng­ta vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra. Įreng­ti pa­žin­ti­niai ta­kai, su par­ko di­rek­ci­ ja ren­gia­mi žy­giai.“

Pers­pek­ty­vos: žlu­gus pra­mo­ni­nėms ga­myk­loms, ap­mi­rė ir Nau­jo­ji Vil­nia. Ta­čiau da­bar šis ra­jo­nas pa­ma­žu bun­da iš snau­du­lio.

„2011 m. šven­tė­me nau­jai at­sta­ty­ tos Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios šimt­ me­tį. Vai­kai or­ga­ni­za­vo pa­ro­dą, tvar­kė­me baž­ny­čios or­ga­ni­za­to­rių ir sta­ty­to­jų ka­pa­vie­tes, mu­zi­kos mo­kyk­la su vi­du­ri­ne mo­kyk­la su­ ren­gė kon­cer­tą“, – pa­sa­ko­jo J.Gri­ diuš­ko. Bė­dos – ir dėl ka­na­li­za­ci­jos

Vie­na di­džiau­sių ra­jo­no pro­ble­ mų – neiš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra. „Daug gat­vių neas­fal­tuo­tos, o ir

Man la­bai aiš­kios ra­ jo­no pro­ble­ mos, ra­jo­ nas pui­kiai pa­žįs­ta­mas. Vi­są gy­ve­ni­ mą esu čia, ša­lia.

J.Gri­diuš­ko iš­sky­rė ir ki­tą la­bai gar­sią bei lan­ko­mą vie­tą Nau­jo­jo­ je Vil­nio­je – tai pa­mink­las trem­ti­ niams at­min­ti. Ne­ga­lė­jo ne­pa­mi­nė­ti se­niū­nas ir to, kad ra­jo­ne yra gra­žių, įdo­mią is­ to­ri­ją tu­rin­čių baž­ny­čių: Švč. Mer­ ge­lės Ma­ri­jos Tai­kos ka­ra­lie­nės, Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios, Vil­niaus šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo cerk­vė.

esa­ma inf­rast­ruk­tū­ra – ta­kai, pės­ čių­jų ta­ke­liai, ke­liai – pa­se­nu­si, ją bū­ti­na at­nau­jin­ti. Gal­būt pa­na­ šiai, kaip ir vi­sa­me mies­te... Kie­ mų pro­ble­mos taip pat dau­ge­liui pa­žįs­ta­mos, – vie­nas di­des­nių ra­ jo­no bė­dų var­di­jo se­niū­nas. – Dėl da­bar­ti­nės eko­no­mi­kos si­tua­ci­ jos daug ir ne­pa­da­ry­si.“ Vis dėl­to J.Gri­diuš­ko ne­lin­kęs mąs­ty­ti niū­

riai. „Po­žiū­ris (aukš­čiau­sios mies­ to val­džios – red. pa­st.) nė­ra blo­ gas, pro­jek­tai vyk­do­mi. Ne vis­kas iš kar­to, ži­no­ma. Pa­da­ry­tas pir­mas de­ši­nio­jo Ne­ries ba­sei­no ka­na­li­za­ ci­jos pro­jek­tas, Pa­vil­ny­je praė­ju­ siais me­tais įreng­ta ka­na­li­za­ci­ja. Anks­čiau gy­ven­to­jai jos ne­tu­rė­jo. Da­bar A.Ko­je­la­vi­čiaus gat­vė­je bus įreng­ti ka­na­li­za­ci­jos tink­lai ir pri­ ves­tas van­duo“, – jau įsi­bė­gė­jan­ čius pla­nus dės­tė se­niū­nas. Be to, kaip to­liau pa­sa­ko­jo J.Gri­ diuš­ko, drau­ge su Eu­ro­pos san­ glau­dos fon­dais bus at­nau­jin­tas bu­vęs se­niū­ni­jos pa­sta­tas, ja­me bus įreng­tas vai­kų ir mo­ti­nos pen­ sio­no, die­nos cent­ras, ki­tų įstai­ gų. „Po tru­pu­tį at­si­nau­ji­na­me. Čia dar ne vis­ką iš­var­di­jau“, – šyp­so­ jo­si se­niū­ni­jos va­do­vas.

Lan­ky­ti­nos ir is­to­riš­kai svar­bios Nau­jo­sios

Pūč­ko­rių ato­dan­ga – geo­lo­gi­nis

pa­mink­las de­ši­nia­ja­me Vil­nios kran­ te. Aukš­čiau­sia Lie­tu­vo­je le­dyn­me­ čio ato­dan­ga, jo­je at­si­ve­ria maž­daug 20 tūkst. me­tų se­nu­mo sluoks­niai.

Pūč­ko­rių pi­lia­kal­nis yra 0,2 km į

pie­tus nuo S.Ba­to­ro gat­vės per­va­žia­ vus Vil­nios til­tą ir pa­su­kus Pūč­ko­rių gat­ve į de­ši­nę. Ant pi­lia­kal­nio sto­vi au­ku­ras, dvi me­di­nės skulp­tū­ros.

Ten­den­ci­jos – kaip vi­so­je Eu­ro­po­je

Ra­jo­no bend­ruo­me­nė, kaip ir vi­so­ je ša­ly­je bei Eu­ro­po­je, sens­ta, to­ kios tad ten­den­ci­jos, kaip pri­pa­ ži­no Nau­jo­sios Vil­nios se­niū­nas. „Įvai­riai pa­si­tai­ko, rei­kė­tų sta­ tis­ti­ką žiū­rė­ti, – tuo­jau pa­tiks­li­ no J.Gri­diuš­ko. – Yra ne­ma­žai pa­ gy­ve­nu­sių žmo­nių, bet ir jau­ni­mo yra. Se­nes­nės sta­ty­bos na­muo­ se dau­giau įsi­kū­rę pa­gy­ve­nę žmo­ nės, o į nau­jes­nės sta­ty­bos na­mus daž­niau ke­lia­si jau­nes­ni.“ Pats se­niū­ni­jos va­do­vas gy­ve­na „be­veik Nau­jo­jo­je Vil­nio­je“ – už po­ros ki­lo­met­rų nuo se­niū­ni­jos. „Dėl to man la­bai aiš­kios ra­jo­ no pro­ble­mos, ra­jo­nas pui­kiai pa­ žįs­ta­mas. Vi­są gy­ve­ni­mą esu čia, ša­lia, čia ir mo­kiau­si“, – kal­bė­jo J.Gri­diuš­ko.

Pūč­ko­rių pa­li­var­kas – Puš­kar­nios

dva­ro, gy­va­vu­sio XIV a., XVIII ir XIX a. pra­džio­je, pa­sta­ty­tas pa­li­var­ko pa­sta­ tų komp­lek­sas, iš­si­dės­tęs abi­pus Vil­ nios. Iki XVIII a. vi­du­rio pri­klau­sė Lie­ tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės vy­ riau­sy­bės iž­dui ir bu­vo Ar­ti­le­ri­jos va­ do­vy­bės ži­nio­je. Vė­liau ati­te­ko len­kų di­di­kams.

Ro­kan­tiš­kių pi­lia­kal­nis yra ne­to­

li Per­ga­lės gat­vės, Mur­lės upės kai­ria­ ja­me kran­te. Apie 1 km į piet­va­ka­rius bu­vo X–XI a. pil­ka­piai, da­bar jie jau su­ nai­kin­ti.

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 1, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

ais pa­mink­lais

Pui­kus ­ su­si­sie­ki­mas Ĺ io mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai su­si­sie­ ki­mÄ… iĹĄ Nau­jo­sios Vil­nios su mies­ to cent­ru va­di­na tie­siog idea­liu. IĹĄ ĹĄio mik­ro­ra­jo­no mies­to cent­rÄ… ga­ li­ma pa­siek­ti ÄŻvai­riu vie­ťuo­ju trans­ por­tu, nes kur­suo­ja tiek au­to­bu­sai, tiek marť­ru­ti­niai tak­si, tiek trau­ki­ niai. Tie­sa, jie ne­va­Şiuo­ja taip daŞ­ nai, kaip ar­ti­mes­niuo­se sos­ti­nÄ—s mik­ro­ra­jo­nuo­se.

R

32,8

tōkst. Şmo­nių gy­ve­na Nau­jo­sios Vil­nios se­niō­ni­jo­je.

TEO

Naujojoje Vilnioje – neribotĹł galimybiĹł internetas DuomenĹł saugumas, interaktyvioji televizija, naujausiĹł filmĹł nuoma – ĹĄviesolaidĹžio technologija paremtas internetas ZEBRA Naujojoje Vilnioje neturi lygiĹł. Varinius laidus pakeitÄ™s ĹĄviesolaidis pakeitÄ— interneto kaip paslaugos sampratÄ…. Tuo jau spÄ—jo ÄŻsitikinti ne vienas tĹŤkstantis Naujosios Vilnios gyventojĹł. Naujas greiÄ?io suvokimas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

Vil­nios vie­tos

Savo laiku vieni pirmĹłjĹł Lietuvoje vario kabelius pakeitusi ĹĄviesolaidĹžiu TEO ĹĄiuo metu gali pasiĹŤlyti net 300 MB/s sparta veikiantÄŻ internetÄ… ZEBRA, nors sklandĹžiam darbui visiĹĄkai pakanka ir 100 MB/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – pabrėŞė telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius. Anot jo, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. BĹŤtent tokiÄ… galimybÄ™ klientams suteikia TEO. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt/ suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817. Daugiau nei televizija

„„Vil­niaus Ĺ vÄ?. Mer­ge­lÄ—s Ma­ri­jos

„„Vil­niaus ĹĄv. apať­ta­lĹł Pet­ro ir Po­

Tai­kos Ka­ra­lie­nÄ—s baŞ­ny­Ä?ioje mi­ vi­lo cerk­vÄ— pa­sta­ty­ta 1908 m. Prie ĹĄios vyks­ta lie­tu­viĹł ir len­kĹł kal­bo­ cerk­vÄ—s vei­kia sek­ma­die­ni­nÄ— suau­ mis. gu­sių­jĹł mo­kyk­la.

„„Da­bar­ti­nÄ— Ĺ v. Ka­zi­mie­ro baŞ­ny­

Ä?ia sta­ty­ta 1908–1911 m., pro­jek­ta­vo in­Şi­nie­rius An­to­nas Fi­li­po­vi­Ä?ius-Du­ bo­vi­kas, sta­ty­bas pri­Şiō­rÄ—­jo tech­ni­ kas Se­ve­ri­nas Go­val­tas, nuo 1909 m. – in­Şi­nie­rius Ka­zi­mie­ras Do­bo­ ĹĄins­kas. Mi­ťios vyks­ta len­kĹł ir lie­tu­ viĹł kal­bo­mis.

„„Pa­mink­las trem­ti­niams, 1940–

1941 m. iĹĄ Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­Şin­ ke­lio sto­ties veŞ­tiems ÄŻ Si­bi­rÄ…, at­min­ ti. Pa­mink­las sto­vi Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­Şin­ke­lio sto­ty­je.

Ko gero, galima iĹĄvardyti daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł ir situacijĹł, kai praleidĹžiame svarbius televizijos transliacijĹł momentus. PavyzdĹžiui, uĹžtrunkame darbe ir nepamatome pirmĹłjĹł ĹžiniĹł reportaŞų ar pamÄ—gtos pokalbiĹł laidos pradĹžios. Arba dar blogiau, tik kelias sekundes pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyÄ?ia – ÄŻmuĹĄtas ÄŻvartis... Nepraleisti svarbiĹł akimirkĹł ir nesiblaĹĄkyti, pavyzdĹžiui, tarp virtuvÄ—s ir televizoriaus, leidĹžia „Interaktyviosios GALA“ siĹŤloma paslauga „ŽiĹŤrÄ—ti nuo pradĹžiĹłâ€œ. JÄ… uĹžsisakÄ™ klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedÄ—liu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems ĹĄios televizijos klientams) galÄ—s jau prasidÄ—jusias laidas ar ďŹ lmus atsukti nuo pradĹžiĹł, sustabdyti vaizdÄ… ir pasukti jÄŻ ÄŻ priekÄŻ. Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV ÄŻraĹĄai“ pasirinkÄ™ punktÄ… „ĎraĹĄyti laidĹł kategorijas“, kli-

paketus pusei metĹł, ĹĄeĹĄtÄ… mÄ—nesÄŻ klientai kanalus galÄ—s stebÄ—ti nemokamai. „Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimus“, – sakÄ— G.BileviÄ?ius. InternetinÄ— saugykla

Interneto ZEBRA vartotojams neseniai pasiĹŤlyta virtuali saugykla padÄ—s iĹĄvengti tokiĹł nemaloniĹł situacijĹł, kaip sugedus kompiuteriui iĹĄsitrynÄ™ duomenys. Be to, specialiai internete sukurtoje duomenĹł talpykloje jĹŤsĹł informacija bus ne tik saugi, bet ir turÄ—site galimybÄ™ laisvai keistis turimais duomenimis. „Saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ… medĹžiagÄ…, kitÄ… svarbĹł turinÄŻ. Saugykla leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł trukmÄ—s ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ—l kompiuterio gedimo, vagystÄ—s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻveď Ž Patogu: ]N`NX 4 /VYRcVĂ˜VNb` dus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł ko cVR`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN pijos saugomos keliose skirtingo[NbQ\aV` [R aVX `]N_Ă˜Vb V[aR_[R se vietose. SaugesnÄŻ variantÄ…, nei ab ORa V_ V `XV_aV[Ă›ZV` aRYRcVgVW\` ĹĄi interneto ZEBRA paslauga, ÄŻsi]N`YNbT\ZV` A2< N_PUfc\ [b\a_ vaizduoti sunku“, – pasakojo G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiaentai be papildomos ÄŻrangos galÄ—s ma jÄ… uĹžsisakius savitarnos sveÄŻraĹĄyti visas mÄ—gstamai kategorijai tainÄ—je www.manoteo.lt. priskirtas televizijos programas ir Rinkiniai – galimybÄ— sutaupyti perĹžiĹŤrÄ—ti jas per 14 dienĹł. TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… Ar jĹŤsĹł name jau GALA su internetu ZEBRA paslauveikia ĹĄviesolaidigĹł rinkinyje „Namai 1“. PasirinkÄ™ tokiÄ… galimybÄ™ ne tik nis internetas, suĹžisutaupys, bet taip pat galÄ—s lennosite interneto sve- gviau administruoti paslaugĹł motainÄ—je. kesÄ?ius. Norintiems dar daugiau galimybiĹł siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai 3“, su „O nuo rugsÄ—jo „Interaktyvio- kuriais papildomai gaunamos tosios GALA“ klientai gali matyti ir kios paslaugos kaip televizija anpopuliarius ĹĄalyje „Viasat“ spor- tram televizoriui, failĹł saugykla to bei ďŹ lmĹł kanalus, tarp kuriĹł to- internete, papildomi TV kanalĹł kie populiarĹŤs kanalai kaip „Via- rinkiniai ir kt. Daugiau informacijos apie misat sportas“, „Viasat Motor“, „TV1000 Ruskoje Kino“, – teigÄ— nÄ—tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti verslo centre „Evita“ G.BileviÄ?ius. KanalĹł paketai „Viasat sportas“ (SavanoriĹł pr. 18) esanÄ?iame TEO bei „Viasat ďŹ lmai“ kainuos po 12 li- klientĹł aptarnavimo skyriuje, taip tĹł per mÄ—nesÄŻ, kaina iĹĄ karto ÄŻsigy- pat mokamu telefonu 1817 ir interjant abu paketus – 20 litĹł per mÄ—- neto svetainÄ—je www.teo.lt. TEO inf. nesÄŻ. UĹžsisakÄ™ vienÄ… ar abu kanalĹł

4

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

iš arčiau

Nau­jo­jo­je Vil­nio­je – vie­nin­t At­si­ras­tų ne vie­nas, tvir­tai tei­gian­tis, kad Vil­niu­je vie­šo­sios pir­ties nė­ra, nes bu­ vu­si Su­ba­čiaus gat­ vė­je su­spro­go. Pa­ si­ro­do, Nau­jo­jo­je Vil­nio­je to­kia pir­tis vei­kia jau be­veik du de­šimt­me­čius. Ir ga­na sėk­min­gai.

Pas­lau­gos: šiuo me­tu ga­li­ma ne tik mė­gau­tis Vil­niu­je esan­čios vie­nin­te­lės vie­šo­sios pir­ties ma­lo­nu­mais, bet ir tie­siog už­suk­ti į ją iš­si­mau­dy­ti.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiū­tė Įsi­gi­jo se­ną pa­sta­tą

Be­veik prieš tris mė­ne­sius įvy­kęs spro­gi­mas bent jau ku­riam lai­kui atė­mė iš vil­nie­čių mies­to cent­ re bu­vu­sią ir daž­nai net vie­nin­te­le va­din­tą vie­šą­ją pir­tį. Ta­čiau sos­ti­ nė­je dar vie­na vie­šo­ji pir­tis vei­kia jau dau­ge­lį me­tų. Ji – pri­va­ti ir įsi­ kū­ru­si Nau­jo­jo­je Vil­nio­je. Sky­do gat­vė­je esan­tį pir­ties pa­ sta­tą da­bar­ti­nis jo sa­vi­nin­kas Ze­ no­nas Stu­pen­ko įsi­gi­jo dar 1994 m. Jo pa­sa­ko­ji­mu, pa­sta­tas sta­ty­ tas 1975-ai­siais. Iš pra­džių jis bu­vo val­do­mas vals­ty­bės įmo­nės „Ban­ ga“, vė­liau pri­va­ti­zuo­tas. Paš­ne­ ko­vo tei­gi­mu, ta­da maž­daug po­rą me­tų vei­ku­si pir­tis ta­po ne­pers­ pek­ty­vi ir bu­vo už­da­ry­ta. „To­kia ji sto­vė­jo il­gai: už­da­ry­ ta, be lan­gų. Ži­no­te, kaip pas mus, jei sto­vi pa­sta­tas ap­leis­tas, pra­de­ da plė­ši­kau­ti, vog­ti. Tai­gi aš nu­ spren­džiau: val­gy­ti žmo­gui rei­kia? Rei­kia. Iš­si­mau­dy­ti rei­kia? Rei­kia. Bū­ti­nai. Koks ga­li bū­ti vers­las: ar­ ba kur­ti par­duo­tu­vę, kur par­duo­ tum mais­tą, ar­ba vie­tą, kur žmo­nės ga­lė­tų iš­si­mau­dy­ti. Tai­gi nu­si­pir­ kau pir­tį“, – pir­ties įsi­gi­ji­mo is­to­ ri­ją pa­sa­ko­jo Z.Stu­pen­ko. Nuo­lai­dos ne­pa­si­tu­rin­tiems

Kaip ir dau­ge­l iui, vers­l o pra­ džia Z.Stu­pen­ko ne­bu­vo ro­žė­mis klo­ta. Kaip pa­ts sa­kė, se­kė­si la­

bai blo­gai, pen­ke­rius me­tus vy­ ras pir­tį do­ta­vo, tu­rė­jo ki­tą vers­ lą. Pas­kui rei­ka­lai pra­dė­jo ge­rė­ti. „Įsi­gy­da­mas ją ži­no­jau, kad iš to di­de­lio pel­no nie­kad ne­bus, bet dar­bas – iki gy­vos gal­vos“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Ze­no­nas Stu­pen­ko:

Įsi­gy­da­mas ją ži­no­ jau, kad iš to di­de­lio pel­no nie­kad ne­bus, bet dar­bas – iki gy­ vos gal­vos. Vy­ras pa­pa­sa­ko­jo, kad tu­ri su­tar­ tį su sa­vi­val­dy­be ir jau aš­tuo­ne­rius me­tus lai­mi kon­kur­są dėl žmo­nių, gau­nan­čių ta­lo­nus, ap­tar­na­vi­mo. „Vals­ty­bė tuos ta­lo­nus ski­ria ne­pa­ si­tu­rin­čioms, dau­gia­vai­kėms šei­ moms. Už šį ta­lo­ną vals­ty­bė man mo­ka 11 li­tų, o žmo­gui ten­ka pri­mo­ kė­ti 5,5 li­to ir jis ga­li nau­do­tis pir­ties pa­slau­go­mis“, – tei­gė sa­vi­nin­kas. Mau­dy­mo­si lai­kas pir­ty­je ne­ri­ bo­ja­mas. Ga­li­te atei­ti nuo aš­tuo­ nių ry­to, kai pir­tis ati­da­ro­ma, ir pra­leis­ti čia kad ir vi­są die­ną už tą pa­čią kai­ną. Pir­ty­je taip pat vei­kia ba­ras. „Vis­kas pa­gal li­cen­ci­ją. Ga­ li­te ir šim­tą gra­mų iš­ger­ti, pils­to­me alų, gi­rą. Tu­ri­me įvai­rių už­kan­džių,

net la­ši­nių, pi­cų, ke­ba­bų“, – var­di­ jo Z.Stu­pen­ko.

Pa­ša­li­na tok­si­nes me­džia­gas

Ga­li­ma atei­ti tik iš­si­mau­dy­ti

Pir­tis yra ver­tin­ga sa­vo ga­rais. Pa­si­kai­ ti­nus pir­ty­je ir iš­si­pė­rus van­ta iš or­ga­ niz­mo pa­ša­li­na­ma la­bai daug tok­si­ nių me­džia­gų, ku­rios kau­pia­si žmo­ gaus odo­je. Ant įkai­tin­tų ak­me­nų ga­ li­ma už­pil­ti ne vien tik van­dens, bet ir įvai­rių vais­ti­nių au­ga­lų: eu­ka­lip­to, mė­ tų, čiob­re­lių, jo­na­žo­lių, ra­mu­nė­lių, ša­ la­vi­jų ir ki­tų ant­pi­lų. Šiais ga­rais gy­do­ ma ne­ma­žai li­gų. Žie­mą ga­ri­nė­je pir­ ty­je pa­ta­ria­ma kai­tin­tis ne ma­žiau nei 20–30 mi­nu­čių bent kar­tą per sa­vai­tę. Pa­ta­ria­ma dar iš va­ka­ro, ypač sū­ria­ me van­de­ny­je, pa­mir­ky­ti ir šiek tiek nu­spaus­ti rankš­luos­tį, o ki­tą die­ną juo iki rau­do­nu­mo įtrin­ti odą. Praus­tis pir­ ty­je re­ko­men­duo­ja­ma ne mui­lu, o ku­ ku­rū­zų mil­tais.

Po Sky­do gat­vė­je esan­čio pir­ties pa­sta­to sto­gu ga­li­ma mė­gau­tis ga­ ri­ne, tur­kiš­ka pir­ti­mi. Ga­ri­nė­je pir­ ty­je yra van­tų, vie­nu me­tu jo­je ga­ li tilp­ti iki ke­tu­rias­de­šimt žmo­nių. Tei­kia­ma ir pa­pil­do­ma pa­slau­ga, pa­šne­ko­vo žo­džiais, – pir­tis pa­gal už­sa­ky­mą, yra ir po­ky­lių sa­lė. Pa­si­ro­do, čia ga­li atei­ti ne­bū­ti­nai į pir­tį – ga­li­ma tie­siog iš­si­mau­dy­ ti. Įreng­tos at­ski­ros du­šų ka­bi­nos. No­rin­tis iš­si­mau­dy­ti žmo­gus mo­ka už van­de­nį, tiks­liau, už mau­dy­mo­ si du­še mi­nu­tę. Kai­na – 0,32 li­to. „Nes­var­bu, kiek žmo­nių vie­nu kar­tu suei­na į ka­bi­ną: ga­li­te bū­ti ir ke­tu­rie­se, ir vy­ras su žmo­na ar su mei­lu­že, man ne­svar­bu. Mau­ dė­tės de­šimt mi­nu­čių, mo­ka­te 3,2 li­to. Per­si­ren­gi­mas į tą lai­ką neįs­ kai­čiuo­ja­mas“, – są­ly­gas paaiš­ki­ no pir­ties sa­vi­nin­kas. Jo tvir­ti­ni­mu, du­šų ka­bi­nų pa­ klau­sa la­bai di­de­lė, nes Nau­jo­jo­je Vil­nio­je dau­ge­ly­je na­mų nė­ra pa­ to­gu­mų. „Čia toks sa­vo­tiš­kas ra­ jo­nas. Ne­tur­tin­gas ra­jo­nas. Sa­ky­ ki­me, pen­si­nin­kai, dau­gia­vai­kės šei­mos – dau­ge­lis ne­tu­ri pa­to­gu­ mų. Tai­gi atei­na čia iš­si­mau­dy­ti. Du­šo ka­bi­na di­de­lė: atei­na mo­ti­ na su vai­kais, vi­si vie­nu kar­tu ga­li ten mau­dy­tis ir tik­rai ne­bran­giai“, – sa­kė Z.Stu­pen­ko.

Pil­nas skran­dis – pra­stas pa­ly­do­vas Pir­ty­je ne­ga­li­ma kai­tin­tis nie­ko ne­val­ gius, jau­čiant di­de­lį nuo­var­gį, prieš pat mie­gą, taip pat pa­var­to­jus al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Mo­te­rims drau­džia­ma kai­tin­ tis pir­ty­je per menst­rua­ci­jas.

nu­pli­ky­ti van­tą, kad ji spė­tų iš­brink­ti, ar­ba pen­kias še­šias mi­nu­tes pa­lai­ky­ti ku­bi­le su ver­dan­čiu van­de­niu.

Užė­jus į ga­ri­nę pir­mą kar­tą, pa­ta­ria­ma tik ap­šil­ti, bet ne lip­ti ant aukš­čiau­sios Kai­tin­tis pir­ty­je pa­ta­ria­ma praė­jus pa­ko­pos. Išė­jus iš pir­ties rei­kia at­vės­ va­lan­dai dviem po val­gio. Jei jau­čia­ ti vė­ses­nė­je pa­tal­po­je, tik pa­skui ant­ mas nuo­var­gis, prieš pir­ties pro­ce­dū­ rą kar­tą ei­ti į pir­tį. Ta­da jau pe­ria­ma­si ras bū­ti­na šiek tiek pail­sė­ti. Ge­rai yra van­ta. Pas­ku­ti­nį kar­tą išė­jus iš ga­ri­nės prieš tai iš­si­mau­dy­ti du­še. Ei­nant į ga­ pir­ties rei­kia at­si­vė­sin­ti šal­ta­me van­ ri­nę pir­tį rei­kia už­si­dė­ti ke­pu­rai­tę, ku­ de­ny­je, ei­ti į prie­pir­tį, nu­si­praus­ti iš­ ri sau­go gal­vą nuo per­kai­ti­mo. Kiek mui­luo­ta kem­pi­ne, sau­sai nu­si­šluos­ anks­čiau rei­kė­tų ver­dan­čiu van­de­niu ty­ti ir 20–30 mi­nu­čių ra­miai pa­bū­ti.

Kai­nos

17 li­tų

suau­gu­sie­siems.

15 li­tų

pen­si­nin­kams.

8

li­tai

vai­kams (iki aš­tuo­ne­rių).

Mo­te­rų die­na penk­ta­die­nį 9–20 val.

Vy­rų die­na šeš­ta­die­nį 9–21 val. sek­ma­die­nį 8–18 val.

5

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

iš arčiau

te­lė vie­šo­ji pir­tis sos­ti­nė­je Per­tis mė­go ir mū­sų pro­tė­viai Ga­ri­nė pir­tis daž­nai pai­nio­ja­ma su va­ mas ter­mi­nas „lie­tu­viš­ka pir­tis“ ar­ba di­na­mą­ja tur­kiš­ka. Tai nie­ko bend­ra dar tiks­les­nis – „bal­tiš­ka pir­tis“. Šį ter­ ne­tu­rin­čios pir­tys. mi­ną pa­re­mia kal­bi­nin­kų ir ar­cheo­lo­ Tur­kiš­ka pir­tis yra an­ti­ki­nė ter­ma, ku­ri gų ty­ri­mai. Kal­bi­nin­kai suo­miš­ką žo­dį bu­vo pe­rim­ta iš se­nų­jų grai­kų, vė­liau – pirt­ti („dū­mi­nė pir­kia“) nu­ro­do kaip sko­ ro­mė­nų ko­lo­ni­jų, ku­rių bu­vo gau­su vi­ li­nį iš bal­tų kal­bų. Žo­dis „pir­tis“ yra ar­ so­je va­ka­ri­nė­je da­bar­ti­nės Tur­ki­jos cha­jiš­kas bal­tiš­kas ter­mi­nas. (Ma­žo­sios Azi­jos) pa­kran­tė­je. Ga­ras ter­ mo­je bu­vo iš­gau­na­mas pi­lant van­de­nį ant įkai­tu­sių grin­dų (po grin­dų dan­ga bu­vo karš­to oro ka­na­lai). Ga­ri­nė pir­tis taip pat ne­tu­rė­tų bū­ti va­ di­na­ma ru­siš­ka. Ga­ri­nei pir­čiai tai­ko­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Di­de­lė įvai­ro­vė Ter­ma – ro­mė­niš­ka pir­tis – gar­siau­ sia iš vi­sų se­no­vi­nių pir­čių. Ter­mos pla­čiai gar­si­no Ro­mos im­pe­r i­ją ir iš­si­sky­rė pui­k ia ar­chi­tek­t ū­ra bei tech­no­lo­g i­jo­m is, taip pat spe­ci­fi­ ne kul­tū­ra. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je ži­no­miau­sios ir nau­do­ja­mos ke­le­to ti­pų pir­tys. Ga­ri­nė pir­tis, dar va­di­na­ma ru­

siš­ka, kuriai bū­din­gas itin di­de­lės drėg­mės karš­tas oras, iš­gau­na­mas pi­lant van­de­nį ant įkai­tin­tų ak­me­ nų. Se­no­vė­je at­si­ra­do bal­tų gen­čių gy­ve­na­ma­me re­gio­ne. Sau­na – fi­noug­riš­ko ti­po pir­tis. At­

si­ra­do Suo­mi­jos, Es­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je. Tur­kiš­ka pir­tis pap­li­tu­si is­la­mo

kraš­tuo­se, kur la­bai svar­bų vaid­me­ nį at­lie­ka ma­sa­žo ir įtry­ni­mo alie­jais pro­ce­dū­ros. Fu­ro – ja­po­niš­ko ti­po pir­tis.

Apie van­tas Ber­ži­nės van­

tos mal­š i­ na są­n a­r ių ir rau­me­ nų skaus­ mus, pa­ de­da už­ gy­ti odos žaiz­doms. Ąžuo­li­nės van­tos tin­ka žmo­

nėms, ku­rių oda rie­bi. Taip iš­si­pė­ rus oda sau­sė­ja, gy­do­mi už­de­gi­ mai. Jos ma­ži­na ir pa­di­dė­ju­sį krau­ jos­pū­dį. Lie­pų van­to­mis pa­ta­ria­ma per­tis

per­ša­lus, nes jos ska­ti­na pra­kai­ta­vi­ mą. Tin­ka tiems, ku­rių oda sau­sa ar­ ba nor­ma­li. Ka­da­gių van­to­se yra gau­su bio­lo­

giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų fi­ton­ci­dų, sau­gan­čių nuo vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų li­gų. Šer­m ukš­n ių van­t os to­n i­z uo­j a

kū­ną. Dil­gė­lių van­tos pa­de­da, jei skau­

da są­na­rius.

suo­mių kal­bo­je pa­si­kei­tė ar­ba iš­si­plė­ tė į „dū­mi­nę pir­kią“. Kal­bi­nin­kai ma­no, kad bal­tiš­ką žo­dį „pir­tis“ suo­miai ga­lė­jo pa­si­sko­lin­ti II tūkst. pr. Kr.–I a. Pir­tį, re­mian­tis ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­nė­ji­ mų duo­me­ni­mis, bal­tų gen­tys nau­do­jo dar anks­ty­vo­jo žal­va­rio am­žiu­je (XVI­ II–V a. pr. Kr.).

kad tai ga­lė­jo bū­t i apei­g i­nės pir­t ies vie­ta. Ar­cha­jiš­ką­ją bal­t ų pir­t į sla­v ų gen­tys ga­lė­jo pe­r im­t i XII–XI a. pr. Kr. asi­mi­lia­vu­sios Dniep­ro bal­tus ir užė­ mu­sios jų gy­ven­tas te­ri­to­ri­jas Dniep­ ro upės ba­sei­ne.

Bal­tiš­kos pir­ties ar­cha­jiš­ku­mas sie­ti­nas ir su dar neiš­ny­ku­siu ga­ro iš­ga­vi­mo bū­ Kre­tuo­no gy­ven­vie­tės (XV–XIV a. pr. du – va­di­na­muo­ju mi­li­ni­mu (ant ža­ri­ Kr.) pa­sta­te vie­nas ži­di­nys bu­vo ova­ jų įkai­tęs ak­muo de­da­mas į ku­bi­lą su lus, 50–70 cm skers­mens, vir­šu­je ap­ van­de­niu). Ne­ži­no­ma tik ko­dėl ir ka­da žo­džio „pir­ dė­tas ak­me­ni­mis, o ki­t i ži­di­niai šiek Ma­no­ma, kad šiuo bū­du ak­mens am­ tis“ reikš­mė („sta­ti­nys per­tis, mau­dy­tis“) tiek pa­g i­l in­t i, be ak­me­nų. Ma­no­ma, žiu­je bu­vo už­vi­ri­na­mas van­duo. Kad suo­miš­kas žo­dis pirt­ti paim­tas iš tos pa­čios reikš­mės bal­tiš­ko žo­džio „pir­tis“ („sta­ti­nys per­tis, mau­dy­tis“), kal­ bi­nin­kams ne­ke­lia abe­jo­nių.

6

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

istorija

Vi­du­ram­žių le­gen­dos ir mo­der Nau­jo­sios Vil­nios is­to­ri­ja, anot ar­cheo­lo­ gų, sie­kia 2 tūks­tant­me­čius prieš Kris­tų. Ši vie­ta sa­vo sta­ti­niais bu­vo svar­bi ir anks­ ty­vo­sios Lie­tu­vos krikš­čio­ny­bės lai­ kais, o XIX a. ta­po ir vie­nu svar­bių Ry­tų Eu­ro­pos su­si­sie­ki­mo taš­kų. Gvi­das Kar­čins­kas Pa­va­di­ni­mas – nuo upės

Nau­jo­ji Vil­nia ga­vo pa­va­di­ni­mą nuo Vil­nios upės, ku­ri prieš šim­tą me­ tų gu­diš­kai bu­vo va­di­na­ma Vi­lei­ka, len­kiš­kai – Vi­len­ka. Nuo 1898 m. Ru­si­jos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pra­dė­ ta kal­bė­ti apie tai, kad gy­ven­vie­tę ša­lia Vi­leis­ko ge­le­žin­ke­lio (da­bar tai ge­le­žin­ke­lio ruo­žas ša­lia Nau­ jo­sios Vil­nios) rei­kia per­tvar­ky­ti į stam­bes­nį ad­mi­nist­ra­ci­nį vie­ne­ tą. Šis klau­si­mas bu­vo už­vil­kin­tas, tad tik 1904 m. ca­ri­nė ad­mi­nist­ ra­ci­ja tei­kė­si for­ma­liai per­žiū­rė­ ti pa­dė­tį ir su­teik­ti gy­ven­vie­tei ki­ to­kį sta­tu­są: nau­ja­sis mies­tas bu­vo pa­va­din­tas No­vo­vi­lejs­ku. Jis apė­mė Ro­kan­tiš­kes, Aukš­tuo­sius ir Že­ muo­sius So­de­lius bei ge­le­žin­ke­lio sto­ties ra­jo­ną. Jau XIX a. pab. gi­ mi­mo met­ri­ko­se fi­gū­ruo­ja du vie­ to­vės pa­va­di­ni­mai: No­vo­vi­lejs­kas ir No­va Wi­lej­ka. Nau­jo­sios Vil­nios mies­tas, da­bar – Vil­niaus mik­ro­ra­ jo­nas, su­si­kū­rė bu­vu­sios Ro­kan­tiš­ kių se­niū­ni­jos vie­to­je. Įkū­rė ku­ni­gaikš­tis Al­šys

Vie­to­vės is­to­ri­ja da­li­ja­ma į du lai­ ko­tar­pius: Ro­kan­tiš­kių ir Nau­jo­ sios Vil­nios, ta­čiau pir­mų­jų gy­ ven­to­jų pėd­sa­kai šio­je te­ri­to­ri­jo­je sie­kia dar apie 2 tūkst. me­tų prieš Kris­tų. 1957–1966 m. žvy­ro kar­je­ re, kai­ria­ja­me Vil­nios kran­te, at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai – tuo­ met ras­ti ra­di­niai (ma­mu­to dan­ tų, il­čių ga­ba­lai ir ki­ti at­ski­ri kau­ lai) sau­go­mi Is­to­ri­jos-et­nog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je. Prie Vil­nios upės ras­ ta ir įvai­rių for­mų ak­me­ni­nių glu­

din­tų dar­bo ir ko­vos kir­vių, ku­riuos nau­do­jo apie II–I tūkst. me­tų prieš Kris­tų čia ap­si­sto­ję gy­ven­to­jai. 2008 m. Ro­kan­tiš­kių pi­lia­vie­tės kie­mo va­ka­ri­nė­je da­ly­je ar­cheo­lo­ gai ati­den­gė go­ti­ki­nio ir re­ne­san­si­ nio sti­liaus mū­rus, o ry­ti­nėje – ne­ ži­no­mo pa­sta­to lie­ka­nas. At­lie­kant šiuos ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­nė­ji­mus bu­vo ras­ta įvai­rios bui­ti­nės žies­tos gla­zū­ruo­tos ir ne­gla­zū­ruo­tos ke­ra­ mi­kos, po­lich­ro­mi­ne gla­zū­ra deng­ tų plokš­ti­nių, kar­ni­zi­nių, fri­zi­nių kok­lių frag­men­tų iš XVI a. tre­čio­ jo de­šimt­me­čio, ati­deng­tas me­di­ nės pa­lan­gės frag­men­tas.

Kar­tais sa­ko­ma, kad prieš Pir­mą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą Ro­kan­tiš­ kės, o il­gai­niui ir Nau­ jo­ji Vil­nia, iš­gar­sė­jo bū­tent šia li­go­ni­ne.

Svar­ba: Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­tis (1939 m. nuo­trau­ka) bu­vo reikš­min­gas Ry­tų Eu­ro­pos trans­por­to ma

„Lie­tu­vos met­raš­ty­je: By­chov­ co kro­ni­ko­je“ XVI a. pra­džio­je yra, ma­tyt, pir­ma­sis Ro­kan­tiš­kių pa­mi­ nė­ji­mas: „Ket­vir­ta­sis bro­lis Al­šys per­si­kė­lė per Ne­ries upę ir už­ti­ko gra­žų kal­ną tarp kal­nų, ties Vil­nia, už my­lios nuo jos žio­čių, kur ji įte­ ka į Ne­rį, prie­šais Ro­kan­tiš­kes, ir įkū­rė mies­tą, ku­rį pa­gal sa­vo var­dą pa­va­di­no Al­šė­nais. Neil­gai ten iš­ bu­vo. Jo­di­nė­da­mas iš ten me­džio­ ti į gi­rią už dvi­de­šim­ties my­lių nuo to sa­vo mies­to, už­ti­ko gra­žų kal­ną, su­pa­mą ap­lin­kui pla­čių ly­gu­mų ir pil­ną gė­ry­bių. Jam ten pa­ti­ko ir jis

ten ap­si­gy­ve­no, ant to kal­no, prie Ka­ro­bio upės, įkū­rė mies­tą; at­si­kė­ lė iš ten, ėmė ku­ni­gaikš­čiau­ti ir pa­ si­va­di­no Al­šė­nų ku­ni­gaikš­čiu...“ Sa­vi­nin­kai kei­tė­si daž­nai

Ma­no­ma, kad Al­šė­niš­kių-Ro­kan­ tiš­kių pi­lį Al­šė­nų ku­ni­gaikš­tis pa­ sta­tė dar XI–XII a., – ji įvar­di­ja­ ma kaip vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos pi­lių. Ga­li bū­ti, kad jos įkū­rė­jas – tai tas pa­ts le­gen­di­nis Al­gi­man­tas, apie ku­rį Vin­cas Pie­ta­ris, iš­trem­ tas į Vo­log­dą, pa­ra­šė pir­mą­jį lie­tu­ viš­ką ro­ma­ną. Jau 1530-ai­siais čia

pa­sta­ty­ta re­ne­san­si­nė mū­ri­nė Ro­ kan­tiš­kių pi­lis. XVI a. pra­džio­je Vil­niaus vys­ku­ pas Po­vi­las pi­lį per­da­vė ka­ra­lie­nei Bo­nai. Po jos pi­lies sa­vi­nin­kai ne kar­tą kei­tė­si. XVI a. pir­mo­jo­je pu­ sė­je pi­lis pri­klau­sė di­di­kams Goš­ tau­tams, vė­liau ati­te­ko Žy­gi­man­tui Au­gus­tui, o XVII a. pir­mo­jo­je pu­ sė­je bu­vo Pa­cų nuo­sa­vy­bė. 1630 m. Ro­kan­tiš­kė­se bu­vo pa­ sta­ty­tas po­pie­riaus fab­ri­kė­lis. 1636 m. lie­pos 15 d. Lie­tu­vos iž­di­ nin­kas ir Prie­nų se­niū­nas Ste­po­ nas Pa­cas Ro­kan­tiš­kė­se iš­kil­min­gai priė­mė ka­ra­lių Vla­dis­lo­vą IV Va­zą. No­vo­vi­lejs­ko at­si­ra­di­mas

Rū­pes­tis: XIX–XX a. san­dū­ro­je at­si­ra­du­si Nau­jo­sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė tuo me­tu bu­vo vie­na mo­

der­niau­sių vi­so­je ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je, net ir sun­kiems li­go­niams čia bu­vo ro­do­ma pa­gar­ba.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Po Tre­čio­jo Lie­tu­vos-Len­ki­jos vals­ty­bės pa­da­li­ji­mo XVIII a. pab. Ro­kan­tiš­kių se­niū­ni­ją pe­rė­mė ca­ ri­nės Ru­si­jos val­džia. Pa­li­var­kas bu­vo iš­nuo­mo­ja­mas. XIX a. vid. Ru­si­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­dė­jo pro­ jek­tuo­ti, o dar­bi­nin­kai ties­ti ge­le­ žin­ke­lius. Su šiais dar­bais ir su­si­ju­ si Nau­jo­sios Vil­nios pra­džia. Apie 1858 m. bū­si­mos Nau­jo­sios Vil­ nios te­ri­to­ri­jo­je pra­si­dė­jo ge­le­žin­ ke­lio sta­ty­ba. Il­gai­niui čia kū­rė­si svar­bi ge­le­žin­ke­li­nin­kų gy­ven­vie­ tė, ge­le­žin­ke­lio sto­tis, ku­ri tu­rė­jo pri­žiū­rė­ti Sankt Peterburgo–Var­ šu­vos ir Lent­va­rio (vė­liau Lie­po­ jos)–Romnų ge­le­žin­ke­lius. 1873 m. pra­dė­jo re­gu­lia­riai va­ži­nė­ti trau­ki­ niai iki Mins­ko, ge­le­žin­ke­lio sto­tį pa­sie­kė pir­mo­ji te­le­fo­no li­ni­ja. At­ si­ra­dus ge­le­žin­ke­lio sto­čiai, la­bai pa­gy­vė­jo nau­jo­sios ge­le­žin­ke­li­nin­ kų gy­ven­vie­tės eko­no­mi­ka. To­dėl sa­ko­ma, kad Nau­jo­ji Vil­nia išau­go iš fab­ri­kų. Il­gai­niui Ro­kan­tiš­kių ir Nau­jo­sios Vil­nios te­ri­to­ri­jo­je įsi­ kū­rė trys ga­myk­los, du po­pie­riaus

fab­ri­kai, Zi­ber­to ir Bo­gus­kio me­ta­ lo lie­jyk­la, siu­vyk­la, mez­gyk­la, vi­ nių, dal­gių, pei­lių, taip pat mie­lių ir odos fab­ri­kai, ma­lū­nas, ge­le­žin­ ke­lio dirb­tu­vės, ki­tos smul­kes­nės įmo­nės. Gar­sios čia bu­vo Ab­ra­mo­ vi­čiaus ir So­ro­ki­no lentp­jū­vės. Iš Švei­ca­ri­jos at­vy­kę bro­liai Mo­ze­riai bu­vo įkū­rę mez­gi­nių fab­ri­ką. Čia gy­ve­no daug įvai­rių tau­ty­bių žmo­ nių: žy­dų, vo­kie­čių, veng­rų, len­kų ir t. t. Pra­mo­nės įmo­nėms rei­kė­ jo ne­ma­žai dar­bi­nin­kų. To­dėl ap­ link jas at­si­ra­do na­me­lių, ku­riuo­se ap­si­gy­ve­no apie 5000 dar­bi­nin­ kų ir jų šei­mos na­rių. Dar­bo są­ly­ gos bu­vo sun­kios, tad su­pran­ta­ma, ko­dėl XIX a. pab.–XX a. pr. Nau­jo­ jo­je Vil­nio­je ne­sun­kiai ra­do at­gar­sį ir nau­jo­ji mark­sis­ti­nė, pro­le­ta­ri­nė li­te­ra­tū­ra, ėmė plis­ti ir pro­le­ta­ri­ nės idė­jos. Pa­te­ko į is­to­ri­jos sū­ku­rį

1920 m. lie­pą Lie­tu­vos ir so­vie­ti­nės Ru­si­jos su­tar­ti­mi Vil­niaus kraš­tas (taip pat Nau­jo­ji Vil­nia) pri­pa­žin­ ti kaip Lie­tu­vos. 1940–1941 m. iš Nau­jo­sios Vil­ nios ge­le­žin­ke­lio sto­ties į Si­bi­ rą trem­tin bu­vo ve­ža­mi pir­mie­ ji lie­tu­vių, len­kų ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nės. Trau­kian­tis vo­kie­čiams, 1944 m. Nau­jo­ji Vil­nia bu­vo su­de­ gin­ta, at­sta­ty­ta po ka­ro. 1950 m. Nau­jo­ji Vil­nia at­ga­vo mies­to tei­ses. 1957 m. pri­jung­ta prie Vil­niaus mies­to. XX a. pra­džio­je Nau­jo­ji Vil­nia bu­vo tre­čias mies­tas Lie­tu­vo­je pa­ gal pra­mo­nės ly­gį, o 1990-ai­siais at­kū­rus Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­ bę, Nau­jo­ji Vil­nia to­liau plė­to­jo­si kaip vie­nas Vil­niaus mies­to mik­ ro­ra­jo­nų.

7

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

istorija

r­nus ge­le­žin­ke­lis At­si­ra­dus ge­le­žin­ke­ lio sto­čiai, la­bai pa­gy­ vė­jo nau­jo­ sios ge­le­žin­ ke­li­nin­kų gy­ven­vie­ tės eko­no­ mi­ka. To­dėl sa­ko­ma, kad Nau­jo­ji Vil­ nia išau­go iš fab­ri­kų.

az­gas tiek ca­ri­nės Ru­si­jos, tiek tar­pu­ka­rio lai­kais ir so­viet­me­čiu. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ mu­zie­jaus nuo­tr. Pir­mo­ji mo­der­ni li­go­ni­nė

1889 m. Vil­niaus gu­ber­ni­jos me­ di­ci­nos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Le­vas Ra­go­zi­nas pa­siū­lė steig­ ti di­de­les psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nes, ku­rio­se bū­tų su­telk­ti spe­cia­lis­tai psi­chiat­rai. 1898 m. pro­jek­tas pra­ dė­tas įgy­ven­din­ti. Taip prie Ro­ kan­tiš­kių pa­li­var­ko bu­vo pa­sta­ty­ta 1000 lo­vų Vil­niaus apy­gar­dos psi­ chiat­ri­jos li­go­ni­nė, esan­ti už pu­sės ki­lo­met­ro nuo Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Jai sta­ty­ti Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja sky­rė net 1 mln. rub­lių – li­go­ni­nė tu­rė­jo sa­vo at­ski­rą elekt­ros sto­tį bei van­den­ tie­kį. 1903 m. bu­vo priim­ti pir­mie­ji li­go­niai. Kar­tais sa­ko­ma, kad prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Ro­kan­tiš­kės, o il­gai­niui ir Nau­jo­ji Vil­nia, iš­gar­ sė­jo bū­tent šia li­go­ni­ne. Be­je, už „pa­slau­gas“ pra­džio­je čia tek­da­vo ir su­si­mo­kė­ti: I kla­sė kai­na­vo 10 rub­lių mė­ne­siui, II kla­sė – 5 rub­liai mė­ne­siui. Vals­ty­bės lė­ šo­mis bu­vo lei­džia­ma ne­mo­ka­mai gy­dy­ti ne dau­giau nei 200 li­go­nių, o 60 lo­vų leis­ta nau­do­ti pri­va­tiems pa­cien­tams. Li­go­ni­nės fi­nan­sa­vi­ mas bu­vo pa­skirs­ty­tas gu­ber­ni­ joms. Tai sun­ki­no li­go­ni­nės veik­lą, nes gu­ber­ni­jos lai­ku neat­sis­kai­ty­ da­vo, įsi­sko­lin­da­vo. Pir­masis li­go­ni­nės di­rek­to­riu­s bu­vo ži­no­mas psi­chiat­ras Ni­ko­la­ jus Krains­kis. Jis su­da­rė pir­mą­ją li­ go­ni­nės dar­bo pro­gra­mą, pa­rem­tą svei­ku pro­tu ir hu­ma­niz­mu. Li­go­ niams bu­vo lei­džia­ma pa­si­vaikš­ čio­ti net už li­go­ni­nės te­ri­to­ri­jos. Ar­tė­jant 1905 m. re­vo­liu­ci­jai re­vo­ liu­cin­gai nu­si­tei­kę gy­dy­to­jai pra­ dė­jo prie­šiš­ką N.Krains­kiui veik­lą, kol jis 1905 m. iš li­go­ni­nės pa­rei­gų pa­ties pra­šy­mu pa­si­trau­kė. Li­go­ni­

nė­je pra­si­dė­jo chao­sas, per­so­na­las maiš­ta­vo, bu­vo slo­pi­na­mas žan­dar­ me­ri­jos – tai tru­ko iki 1915 m. Ki­lus Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, li­go­ ni­nės pa­sta­tai im­ti nau­do­ti Ru­si­jos, Len­ki­jos, Ta­ry­bų Ru­si­jos, Vo­kie­ti­ jos ka­rei­vi­nių ir ka­ro tiks­lams, daug kas bu­vo su­griau­ta. Ant­rą kar­tą li­ go­ni­nę įkur­ti pra­dė­ta 1961 m., čia įsteig­tas nar­ko­lo­gi­jos sky­rius, ku­ ria­me pir­mai­siais veik­los me­tais jau gy­dė­si 416 li­go­nių, ser­gan­čių al­ko­ ho­liz­mu ir al­ko­ho­li­nė­mis psi­cho­zė­ mis. Bu­vo įsteig­ta kli­ni­ki­nė la­bo­ra­ to­ri­ja, rent­ge­no ka­bi­ne­tas, vais­ti­nė, dan­tų gy­dy­mo ka­bi­ne­tas. So­viet­ me­čiu bu­vo dar ke­le­tas li­go­ni­nės per­tvar­kų, o at­ga­vus Nep­rik­lau­so­ my­bę įvyk­dy­tos es­mi­nės per­tvar­ kos: re­no­vuo­ta dau­gu­ma li­go­ni­nės sky­rių, pa­ge­rin­tos gy­dy­mo, slau­ gy­mo ir dar­bo są­ly­gos, ren­gia­mos pa­cien­tų kū­ry­bos pa­ro­dos, vyks­ta įvai­rūs ki­ti už­siė­mi­mai. Tur­tin­ga ar­chi­tek­tū­ra

Pir­ma­sis Nau­jo­sios Vil­nios sta­ti­ nys yra re­ne­san­si­nė Ro­kan­tiš­kių pi­lis, sta­ty­ta apie 1530 m. Yra iš­li­ kę šios pi­lies griu­vė­siai (anks­tes­nės pi­lies žy­mių ar­cheo­lo­gai neap­ti­ko, nors, kaip mi­nė­ta, le­gen­da by­lo­ ja ją bu­vus ir XI–XII a.). Čia sto­ vi ir go­ti­ki­nė Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čia, pa­sta­ty­ta iki 1542 m., o 1911 m. jos vie­to­je at­si­ra­do ir mū­ri­nė baž­ ny­čia. Pas­ta­ro­sios sta­ty­bą pri­žiū­ rė­jo tech­ni­kas Se­ve­ri­nas Go­val­tas, o nuo 1909 m. – in­ži­nie­rius Ka­zi­ mie­ras Do­bo­šins­kas. Mik­ro­ra­jo­ ne yra ir me­di­nė Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo cerk­vė. 2002 m. bir­že­lio 8 d. bu­ vo pa­šven­tin­ta nau­ja Švč. Mer­ge­ lės Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čia. Nau­jo­jo­je Vil­nio­je iki mū­sų

die­nų iš­li­ko Ro­kan­tiš­kių pi­lies griu­vė­siai, Ro­kan­tiš­kių pi­lia­vie­ tė, se­nos ka­pi­nės, Pūč­ko­rių dva­ ras (XVIII–XIX a. pir­mo­sios pu­sės pa­li­var­ko pa­sta­tų komp­lek­sas, iš­ si­dės­tęs abi­pus Vil­nios), Pūč­ko­rių pa­tran­kų lie­jyk­los lie­ka­nos, Pūč­ko­ rių, ar­ba pran­cū­ziš­ka­sis, van­dens ma­lū­nas. Nuo pi­lia­kal­nio iki Pūč­ ko­rių pa­li­var­ko gy­ve­na­mo­sios zo­ nos tę­sia­si tven­ki­nių sis­te­ma, gau­ siai mai­ti­na­ma šal­ti­nių van­de­nų.

Li­go­ni­nės sie­nos neiš­gel­bė­jo Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

XIX a. pa­bai­go­je sta­ty­ta Res­pub­ li­ki­nė Vil­niaus psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nė Par­ko gat­vė­je bu­vo ta­pu­si prie­globs­čiu so­vie­tų ar­mi­jos de­ zer­ty­rams.

1990 m. ko­vą vy­ko pa­va­sa­ri­nis šau­ki­mas į ar­mi­ją. Pas­kel­bus Ko­vo 11-osios Ak­tą Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ ba So­vie­tų Są­jun­gos ka­ri­nės prie­ vo­lės įsta­ty­mą pri­pa­ži­no ne­ga­lio­ jan­čiu. Tad ka­riai bu­vo ska­ti­na­mi de­zer­ty­ruo­ti. Ke­lias­de­šimt ka­ rių tarp­tau­ti­nės Rau­do­no­jo Kry­ žiaus drau­gi­jos sky­rius pri­glau­dė psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je, esan­čio­je Nau­jo­jo­je Vil­nio­je. Ta­čiau ko­vo 26-osios nak­tį so­ vie­tų de­san­ti­nin­kai įsi­ver­žė į li­ go­ni­nę. Is­to­ri­kas, te­le­vi­zi­jos do­ku­men­ti­ nių fil­mų cik­lo „XX am­žiaus slap­ tie­ji ar­chy­vai“ bend­raau­to­ris, bu­ vęs Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas (nuotr.) pa­si­ da­li­jo ži­nio­mis apie tą lai­ko­tar­pį. – Ko­dėl ka­riai glau­dė­si bū­tent Nau­jo­sios Vil­nios li­go­ni­nė­je? – 1990-ųjų ko­vą ke­lias­de­šimt ka­ rių Nau­jo­sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė pri­glau­dė su Rau­do­no­jo Kry­žiaus vė­lia­va. Ne­sa­ky­čiau, kad ka­riai bu­vo sle­ pia­mi, nes vi­si tai ži­no­jo, tie­siog ti­kė­ta­si, kad Rau­do­no­jo Kry­žiaus vė­lia­va ir li­go­ni­nės sta­tu­sas juos ap­sau­gos nuo per­se­kio­ji­mo, nes jie bu­vo pa­li­kę tar­ny­bos vie­tas. Ži­nia, neap­sau­go­jo. – Koks bu­vo tų ka­rių li­ki­mas? – Įsi­ver­žę į li­go­ni­nės pa­tal­pas, so­vie­ti­nės ar­mi­jos ka­riš­kiai juos su­lai­kė, mu­šė ir iš­ve­žė. Tuo­ met ne­ži­no­ta, kur jie iš­vež­ti, vė­ liau paaiš­kė­jo, kad į to­li­mas tar­ ny­bos vie­tas Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je. Ar li­go­ni­nės per­so­na­las tuo me­

tu kaip nors nu­ken­tė­jo, man ne­ži­ no­ma. Tuo me­tu tai bu­vo ke­lias­ de­šimt ka­rių, o ne­tru­kus da­li­nius pa­li­ku­sių ka­rių Lie­tu­vo­je bu­vo jau be­ne 800. Ka­dan­gi pa­ma­tė, kad jo­kie ofi­cia­lūs sta­tu­sai ar vė­lia­vos neap­sau­go, vi­si slaps­tė­si in­di­vi­ dua­liai. Taip so­vie­ti­nės ar­mi­jos ka­riš­kiams bu­vo ge­ro­kai sun­kiau juos su­ras­ti, ir to­kių su­ras­ta, kiek ži­nau, bu­vo vie­ne­tai. – Ar tu­rė­jo ga­li­my­bių de­zer­ty­ rai ar šau­ki­mą boi­ko­tuo­jan­tys jau­nuo­liai slėp­tis už­sie­ny­je? – 1990 m. pabaigoje–1991 m. pra­ džio­je Vy­riau­sy­bė per sa­vo at­sto­ vus kal­bi­no Skan­di­na­vi­jos ša­lis, kad jos įsi­leis­tų tuos ka­rius, su­ teik­tų jiems po­li­ti­nį prie­globs­tį. De­ry­bos bai­gė­si tuo, kad da­lis ša­lių pa­sa­kė at­ve­jus spręs­ti in­ di­vi­dua­liai. Ne iki ga­lo bu­vo su­ tar­ta. Tik po Sau­sio 13-osios, kiek man te­ko stu­di­juo­ti tuos do­ku­men­tus, į šios pro­ble­mos spren­di­mą pra­dė­ta žiū­rė­ti ge­ro­kai pa­lan­kiau.

Gam­tos pa­šo­nė­je

Nau­jo­jo­je Vil­nio­je ver­ta ap­lan­ky­ ti taip pat Pūč­ko­rių pa­žin­ti­nį ta­ką. Šios vie­to­vės pa­va­di­ni­mas sie­ja­mas su Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­ tys­tės lai­kais bu­vu­sia gink­lų ga­myk­ la – Puš­kar­nia. Pūč­ko­rių pa­žin­ti­nis ta­kas vin­giuo­ja pro Pūč­ko­rių ato­ dan­gą ir nu­si­lei­džia į Vil­nios slė­ nį ties ūki­niais Pūč­ko­rių pa­li­var­ ko pa­sta­tais, drie­kia­si pro pa­tran­kų lie­jyk­los lie­ka­nas, at­kar­to­ja di­dį­jį Vil­nios vin­gį, ve­da iki pran­cū­ziš­ko­ jo ma­lū­no, ky­la į Vil­nios slė­nio vir­ šų, lei­džia pa­žvelg­ti į tven­ki­nius iš vir­šaus, to­liau vin­giuo­ja pro Pūč­ko­ rių pi­lia­kal­nį, ga­liau­siai at­ve­da prie Sau­lės laik­ro­džio.

2000 m. pr. Kr.

dabartinėje Naujosios Vilnios teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai.

Štur­mas: so­vie­tų de­san­ti­nin­kai 1990-ųjų pa­va­sa­rį įsi­ver­žė į Nau­jo­

sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę.

Ri­čar­do Gri­go (BFL) nuo­tr.

8

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 1, 2012

situacija ÄŻ kelionÄ™ – iĹĄ naujosios vilnios Jei sos­ti­nÄ—s bai­da­ri­nin­kĹł pa­klaus­tu­mÄ—­te, kur ge­ riau­sia pra­dÄ—­ti plauk­ti Vil­nios upe, nea­be­jo­ti­nai iť­ girs­tu­mÄ—­te at­sa­ky­mÄ…: Nau­jo­jo­je Vil­nio­je. Ke­liĹł va­ lan­dĹł ke­lio­nÄ— pra­si­de­da nuo Nau­jo­sios Vil­nios KuÄ?­ku­riť­kiĹł van­dens uŞ­tvan­kos. Nuo ten ĹĄi, ro­dos, ne­di­du­kÄ— upÄ— jau bō­na srau­nes­nÄ—. Vil­nios pra­na­ ĹĄu­mas tai, kad ji ne­gi­li, to­dÄ—l ne­ty­Ä?ia ap­vir­tus ne­ sun­ku at­si­sto­ti. Dar vie­nas to­kio plau­ki­mo pra­na­ ĹĄu­mas – at­si­ve­rian­tys nuo­sta­bĹŤs gam­tos vaiz­dai.

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

Fi­nan­sa­vi­mas ma­ŞÄ—­ja, ini­cia­ty­va – ne „Bend­ruo­me­nÄ— la­bai ak­ty­vi, tai mums ir pa­de­da. Ĺ iaip me­tai iĹĄ me­tĹł jau­Ä?ia­me, kad fi­nan­sa­vi­mas kul­tō­ri­nei veik­lai nuo­lat ma­ŞÄ—­ja“, – pra­si­ta­rÄ— Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ro di­rek­to­rÄ— Ok­sa­na Treť­Ä?en­ko. Rō­ta Gri­go­ly­tÄ—

r.grigolyte@diena.lt

Ieť­ko ra­jo­no ta­len­tų

O.Treť­Ä?en­ko pa­sa­ko­jo, kad jau­ni­ mo ge­riau­sio bal­so kon­kur­sÄ… „X bal­sas“ suor­ga­ni­za­vo per kas­met vyks­tan­Ä?ius kon­kur­sus iĹĄau­gÄ™ dai­ nuo­jan­tys ta­len­tai. „Jau­ni­mas, pa­ty­rÄ™s ĹĄio­je veik­lo­ je, ir nu­spren­dÄ— su­reng­ti ĹĄÄŻ pro­jek­ tÄ…. Ta­len­tin­gas jau­ni­mas sten­gia­si ÄŻtrauk­ti ÄŻ ĹĄiÄ… veik­lÄ… ir ki­tus Ĺžmo­ nes, pa­tys ini­cia­ty­viai mo­ko juos dai­na­vi­mo me­no. Vyks­ta kon­kur­ sÄ—­liai, o fi­na­le, ku­ris bus jau ki­tais me­tais, nu­ga­lÄ—­to­jÄ… rinks pa­tys kon­ kur­so or­ga­ni­za­to­riai“, – apie jau­nĹł Ĺžmo­niĹł ini­cia­ty­vÄ… kal­bÄ—­jo kul­tō­ros cent­ro di­rek­to­rÄ—. Fes­ti­va­liai vyks­ta de­ťimt­me­tÄŻ

Cent­re taip pat vyks­ta ir kas­me­Ä?iĹł, tra­di­ci­niĹł, ren­gi­niĹł. Ko­vo 7, 14, 21 ir 28 d. Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­re vyks jau dvy­lik­ta­sis re­gio­ni­nis me­no ir ama­ tĹł fes­ti­va­lis „Vie­ver­sÄ—­lis“. Jis su­si­ jÄ™s su pa­va­sa­riu ir or­ga­ni­zuo­ja­mas ko­vÄ…. Kiek­vie­nÄ… ko­vo tre­Ä?ia­die­nÄŻ vyks­ta ren­gi­niai, ku­riuo­se iĹĄ Vil­

niaus re­gio­no vai­kai ir jau­ni­mas pri­sta­to skir­tin­gus me­no Ĺžan­rus: ĹĄo­kÄŻ, dai­na­vi­mÄ…, ama­tus. Tai yra fes­ti­va­lis, ne kon­kur­si­nÄ— pro­gra­ma. „Vie­ver­sÄ—­lis“ yra vie­nas iĹĄ pir­mų­ jĹł fes­ti­va­liĹł, at­si­ra­du­siĹł, kai cent­ ras at­nau­ji­no sa­vo veik­lÄ…, nes per 50 me­tĹł veik­los bu­vo eta­pĹł, kai dÄ—l ÄŻvai­riĹł prie­Şas­Ä?iĹł kul­tō­ros cent­ras ne­vei­kė“, – dÄ—s­tÄ— O.Treť­Ä?en­ko.

Iť­gy­ven­ti kul­tō­ros cent­rui ne­leng­va, bet vis­kÄ… gel­bÄ—­ja kō­ ry­bin­gas po­Şiō­ris.

ri­jai. Spek­tak­liai bus ro­do­mi ru­sĹł, len­kĹł, lie­tu­viĹł kal­bo­mis. Teat­ro fes­ti­va­liu sie­kia­ma ska­tin­ti mÄ—­gÄ—­ jĹł me­no ini­cia­ty­vas ir su­da­ry­ti sÄ…­ ly­gas jiems bend­ra­dar­biau­ti. Gruo­dĹžio mÄ—­ne­sÄŻ kul­tō­ros cent­re vyks skai­to­vĹł kon­kur­sas „Žie­mos pa­sa­ka“. Ja­me ga­li da­ly­vau­ti vi­sĹł ug­dy­mo ÄŻstai­gĹł auk­lÄ—­ti­niai: nuo ma­Şiau­siĹł iki ať­tuo­nio­lik­me­Ä?iĹł. Kon­kur­se da­ly­vau­ja iki 100 skai­to­ vĹł. „Bō­na la­bai daug am­Şiaus ka­ te­go­ri­jĹł. Kon­kur­sas vyks­ta dvi die­ nas, per vie­nÄ… die­nÄ… pa­si­ro­do nuo 40 iki 60 skai­to­vĹłâ€œ, – tei­gÄ— kul­tō­ ros cent­ro di­rek­to­rÄ—. Gelbs­ti kō­ry­biť­ku­mas

Ba­lan­dĹžio 24–26 d. kul­tō­ros cent­re vyks dar vie­nas tra­di­ci­nis re­gio­ni­nis ren­gi­nys – de­ťim­ta­ sis vai­kĹł teat­rĹł fes­ti­va­lis „Ma­Şo­ ji sce­na“. Fes­ti­va­lis skir­tas iki­mo­kyk­li­nio ir mo­kyk­li­nio am­Şiaus me­no mÄ—­ gÄ—­jams, dra­mos stu­di­jĹł, bō­re­liĹł, kla­siĹł ko­lek­ty­vĹł pir­mie­siems sce­ ni­niams pa­si­ro­dy­mams, sa­vo kō­ ry­bai pri­sta­ty­ti pla­tes­nei au­di­to­

O.Treť­Ä?en­ko pri­pa­Şi­no, kad iť­gy­ ven­ti kul­tō­ros cent­rui ne­leng­va, bet vis­kÄ… gel­bÄ—­ja kō­ry­bin­gas po­Şiō­ris. „Sun­ku, kai vis ma­ŞÄ—­ja fi­nan­ sa­vi­mas kul­tō­ri­nei veik­lai. Ta­Ä?iau kul­tō­ros dar­buo­to­jĹł toks bō­das, kad jie vis tiek da­ro, ieť­ko ga­li­my­ biĹł, vis­kÄ… da­ro kō­ry­bin­gai. Daug pro­ble­mĹł spren­dĹžia­me kō­ry­ba: jei­gu ne­tu­ri­me fi­nan­sĹł, ieť­ko­me bō­dĹł, kaip ap­siei­ti be jĹł, – pa­sa­ ko­jo pa­ťne­ko­vÄ—. – O fi­nan­sa­vi­mas iť­ties kas­met ma­ŞÄ—­ja.“

„„Veik­la: Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ro dar­buo­to­jai net sun­kiais lai­

kais ne­nu­lei­dĹžia ran­kĹł ir ra­jo­no gy­ven­to­jus dĹžiu­gi­na ÄŻvai­riais ren­gi­ niais. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

Apie Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­rÄ… Cent­re vei­k ia ko­lek­t y­vai Jau­n i­ mo ini­cia­ty­v Ĺł klu­bas, Cho­reog­ra­fi­ jos stu­di­ja, Mu­zi­kos stu­di­ja, Ju­ri­jaus Sa­bi­no mu­z i­kos stu­d i­ja, „Gy­vo gar­ so“ stu­d i­ja, „Graf ­fi­t i“ stu­d i­ja, „Ya­ma­ hos“ mu­z i­kos kla­sÄ—, liau­d iť­kos mu­ zi­kos an­samb­lis „Akor­das“, an­samb­ liai „Chri­zan­te­ma“, „Ig­raj, ba­jan“, „Sa­ dau­ja“, „Me­lo­di­ja“, ĹĄo­kiĹł gru­pÄ—s „Imp­

res­sion“, „Kids“, „Don’t Stop“, „En­co­re“, „Wan­na Be“, „Step“, „Break Dan­ce“, po­pgru­pÄ—s „4 U“, „ŽvaigŞ­dy­nas“, ka­ro­liu­ kĹł bō­re­lis, klu­bas „Svei­ka­ta“. Kas­met spa­lÄŻ Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ re vyks­ta vi­sos Lie­tu­vos neį­ga­lių­jĹł drau­gi­jos me­no ko­lek­ty­vĹł ĹĄven­ti­nis kon­cer­tas „Vil­ties paukť­tė“. Kul­tō­ros cent­ras ÄŻsi­kō­rÄ™s Per­ga­lÄ—s g. 8.

Sta­dio­no ra­jo­nas taip ir ne­su­lau­kÄ— Dau­gy­bÄ— pla­nĹł, pro­jek­tĹł, idÄ—­jĹł ir ini­cia­ty­vĹł, bet jo­kiĹł dar­bĹł. Taip jau dau­gy­bÄ™ me­tĹł sta­to­mas fut­bo­ lo sta­dio­nas Nau­jo­jo­je Vil­nio­je.

Nau­jo­sios Vil­nios fut­bo­lo sta­dio­ nas ir vi­sa jo inf­rast­ruk­tō­ra tu­rÄ—­jo bō­ti ana­lo­gĹł Bal­ti­jos ĹĄa­ly­se ne­tu­ rin­tis fut­bo­lo komp­lek­sas. Pro­jek­ tas uŞ­si­tÄ™­sÄ— dÄ—l biu­rok­ra­ti­niĹł kliō­ Ä?iĹł, o ga­liau­siai bu­vo ap­skri­tai su­stab­dy­tas. Fut­bo­lo aikť­ty­no komp­lek­so pro­ jek­te bu­vo nu­ma­ty­tas at­vi­ras na­tō­ra­ lios dan­gos sta­dio­nas (3,5 tĹŤkst. sÄ—­ di­mĹł vie­tĹł), standartiniĹł mat­me­nĹł

deng­tas fut­bo­lo ma­nie­Şas (3 tĹŤkst. sÄ—­di­mĹł vie­tĹł), na­tō­ra­lios ir dirb­ti­nÄ—s dan­gos tre­ni­ruo­Ä?iĹł aikť­tÄ—s, ba­sei­nas, tre­ni­ruok­liĹł sa­lÄ—s, spor­to pen­sio­nas, me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­nis cent­ras, ki­tos pa­gal­bi­nÄ—s pa­tal­pos. PrieĹĄ po­rÄ… me­tĹł bu­vo svars­to­ma, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bÄ— per 3–4 me­tus ÄŻ ap­lin­ki­nÄ™ inf­rast­ ruk­tō­rÄ… in­ves­tuo­tĹł apie 12 mln. li­ tĹł, o Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (LFF) ga­lÄ—­tĹł rō­pin­tis kre­di­to iť­tek­ liĹł ir in­ves­tuo­to­jĹł paieť­ko­mis. Ta­Ä?iau LFF ÄŻsi­gi­jus „VÄ—t­ros“ sta­ dio­nÄ… Nau­jo­sios Vil­nios pro­jek­tas vÄ—l pa­ni­ro ÄŻ ne­Şi­nios ĹŤkÄ….

Jei LFF bō­tĹł rim­tai uŞ­siÄ—­mu­si Nau­jo­sios Vil­nios sta­dio­no pro­jek­ tu, ĹĄio komp­lek­so ad­mi­nist­ra­ci­nia­ me kor­pu­se bō­tĹł ÄŻsi­kō­ru­si Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­ja, Lie­tu­vos rink­ ti­niĹł ren­gi­mo cent­ras, LFF, kon­ fe­ren­ci­jĹł sa­lÄ—. Taip pat tu­rÄ—­jo bō­ti pa­sta­ty­tas vieť­bu­tis spor­ti­nin­kams ap­gy­ven­din­ti. Komp­lek­se tarp­tau­ti­nÄ—ms var­Şy­ boms tu­rÄ—­jo ruoť­tis vi­sos Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nÄ—s, o ĹĄia fut­bo­lo ba­ ze bō­tĹł ga­lÄ—­jÄ™ nau­do­tis ÄŻvai­raus ly­ gio tur­ny­ruo­se da­ly­vau­jan­tys Lie­ tu­vos fut­bo­lo klu­bai. VD inf.

Is­to­ri­ja „„2004 m. pro­jek­tas pra­dÄ—­tas plÄ—­to­ti.

ja­mas sta­ty­ti fut­bo­lo aikť­ty­nĹł komp­ „„2005 m. lapk­ri­tÄŻ Vil­niaus mies­to lek­sas, te­ri­to­ri­jo­je esan­tÄŻ il­ga­lai­kÄŻ tur­tÄ…, ta­ry­ba pa­tvir­tin­to komp­lek­so de­ta­lų­ rei­ka­lin­gÄ… nu­ma­to­mai veik­lai plÄ—­to­ti. jÄŻ pla­nÄ…. VĹĄÄŽ Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­ja ÄŻvyk­ „„2006 m. gruo­dÄŻ LFF ir Vil­niaus dÄ— vie­ťÄ…­jÄŻ kon­k ur­sÄ… fut­bo­lo aikť­ty­nĹł mies­to sa­vi­val­dy­bÄ— pa­si­ra­ťÄ— VĹĄÄŽ Vil­ komp­lek­so ga­li­my­biĹł stu­di­jos ir pro­ niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jos stei­gi­mo do­ jek­t i­n io pa­s iō­ly­mo pa­ren­g i­mo pa­ ku­men­tus. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ slau­goms pirk­ti. „„Fias­ko: am­bi­cin­gas Nau­jo­sios Vil­nios sta­dio­no pro­jek­tas taip ir li­ko tik

tuť­ti ple­pa­lai.

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

pa­siō­ly­mus (ga­li­my­biĹł stu­di­jÄ…, vers­ lo pla­nÄ…, ar­chi­tek­tō­ri­nÄ™ da­lÄŻ). „„2008 m. spa­lÄŻ LR Vy­riau­sy­bÄ—s Stra­

te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas pri­ta­rÄ—, kad Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jos vyk­ do­mas fut­bo­lo aikť­ty­nĹł pro­jek­tas bō­ tĹł pri­pa­Şin­tas vals­ty­bei svar­biu eko­ no­mi­niu pro­jek­tu.

bÄ—s ta­ry­ba nu­spren­dÄ— kaip da­li­nin­ko „„2008 m. ko­vÄ… pen­kiĹł ÄŻmo­niĹł kon­ „„2009 m. pro­jek­ta­vi­mo dar­bai su­stab­ ÄŻna­ťÄ… Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jai per­ sor­ciu­mas pra­dÄ—­jo ÄŻgy­ven­din­ti fut­bo­ dy­ti lau­kiant sa­vi­val­dy­bÄ—s da­lies fi­nan­ duo­ti Ĺže­mÄ—s skly­po, ku­ria­me pla­nuo­ lo aikť­ty­nĹł komp­lek­so pro­jek­ti­nius sa­vi­mo pro­jek­ta­vi­mo dar­bams.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.