2012-12-01 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, gruodžio 1 d., 2012 m. Nr. 281 (1480)

diena.lt TAIKIKLYJE

2,50 Lt NE PROGRtA 38

neįgaliesie konceRTasms – lRT „aš esu“

2012 m. gruo džio

1 d.

MOs

Kosmonautas Nr. 15 –

apie patirtį žemėje ir danguje

Naujoji V ilnia Miesta s miest e šalia TV3 „PILIES Vilnios “ užk Todėl, kad

KULINARIJA tik mėsos BIBLIOTEKA Moters

esu viln ieTis

TV hEroJAI

šešTadie nis, gru odžio 1 d.,

teisės ir pareigos

2012 m.

Tiražas 800 0

aRiauToja i

6p.

KINO FO TELIS Pasaka kovo , padeda

+ Šiandien priedai

­Sim

„Jis pakeitė mano gyvenimą“ Nuo­šird­žios, at­vi­ ros, pa­pras­tos ir la­ bai mie­los Adol­fo Me­ko žmo­nos Po­ los Cha­pel­le aky­ se su­spin­di aša­ros, o nuo lūpų ne­dings­ ta šyp­se­na, kai ji kal­ ba apie sa­vo am­ži­ na­tilsį vyrą. Vil­niu­ je viešė­ju­si gar­saus išei­vi­jos reži­sie­riaus našlė davė išs­kir­tinį in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

nti ti su bai mėmi

SavaitėS horosko pas ir Kryžiažo diS bolika:

il­nios­i s s­to­ri­ja­ne Naujoji at­sie­ja­ Vil ma­nu o­trau­k su pačiu nia savo isto i­nių­–­čia­d rija ar­ca­ro­lai ­kais­įk seniau Vilniumi – čia galėtų varžy ur­ta­vie sių Lietu ­na­pir­m pa tis Užsuku ų­jų­ge­l e­žin­ke­ vos pilių statyta viena svarbu siem lio­sto­č niaus cent s į atokiau s carinė ių­Vil­niu­ je. skiru mies ro įsikūrusią nuo Vil­ sei s Rusijos , kadaise tai bu o ligoni ka nų, dai nė vo nią topteli: tu vadintą Naują se at­ Taip bet plaukikai lai transpo tik links ir čia – ją Vil­ mi meda bet ir so je prieglobstį rto taška vienas fut rado vietinė nės gali nioje yra, sta bolas Naujojo lius. tiems s, Link pajagrindinių gatmiviųžmo diono – vil je Vil­ Vie pavadin ir Džiaugs Tiražas čia užsu niečiams. Aiš riuome ne tik ligonia joje įsismą ti lie nos seniausių vis dar ne. ku, mo. kū 35s ka 45 nežino, ka pasigrožėti daugelis jaunųjų ręs ir lietuvoje Pastaro­ nė,kanos, istorinė Lietuvoje pi 0 nės dezerty i, mau kad tai gamta, lių garsė caro gam glau rai. du, bet tininkų klubas. jantis nės de dusi sovietinėslaikų ligoni­ Tarkime, patrau – Naujoji Vil tik nesve zerty nia. atodan kia ka Ap­ anek Nau­jo­s

ios­V

­

­

Mar­ga­ ri­tos­Vo­ rob­jo­vai­ tės­nuo

­tr.

Kraš­to ap­saugą fi­nan­suo­ si­me, nea­tim­da­mi asig­ na­vimų iš kitų sri­čių. Bet Žvejyb ikmenos ba­sos Lie­tu­vos ka­rreiuo­ ų menės ne­pa­lik­si­me.

Se­niū­n as­J diuš­ko­ti­ .Gri­ ki,­kad­ ra­jo­nas­t u­ sy­bę­ne ri­gau­ iš­ ga­li­my­b nau­do­tų­ ių.­ 2p.

riuome­ rus Neprik timos ra prie Pūč dotais gos, visai priešauš jonui virstan korių mon lau ry šalia se realijos nojo Bel­ – kai, pa čios lietuviš ir žinkelio je, XIX a. me somybės iš to vandens ma nan tai sto kos vyzdžiu i, nėra ba­ objektai, tis – tik keli ti gele­ Prie gingas restora lūno, kur ply ti ir kurių kuriuos vertė lankytini nę, š leidžiantis nų kompleksas.ti tų pama į tikrąją istoriją „Vilniau ty­ išgirsti netgi pa­ nu kviečia s diena“ su šiuokelio­ susipažin piuose. ti savo rajo­ pusla­

Nau­jo­jo­ je­Vil­ nio­je­vei­ k ku­ti­nė­vi ia­pa­s­­ e­ pir­tis­v šo­ji­ i­sa­ mies­te.­ me­ 4p.

Lomba rdas Brangi ai superk ir priima ame užstatą me kaip auksą, sida mob. telebrą, fonus, nešioja muosiu kompiu terius s Adresas Naujoji Vilnia, Park Tel. 8 685 o g. 14 08 647.

Darbo laikas I–V 9–18 VI 10–14 val. val.

Kan­di­da­tas į kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­rus Juo­zas ­ Ole­kas

Nau­jo­s ios­ ge­le­žin­ Vil­nios­ ke­ ir­li­go­n lio­sto­tis­ i­nė­gar­ sė­ jo­vi­so­j e­ca­ri­n ė­je­ Ru­si­jo­j e.­ 6p.

parduo

tuvė

Didelis prekių asortim entas

Adresas Naujoji Vilnia, šalia KULT Pergalės ŪROS NAM g. 10, Darbo Ų laikas I–VII 6–19 Tel: 8 645 val.

54 155

8p.

miestas

Už sriubą mokėk tiek, kiek ga­li Prie „Ge­ru­mo sa­vaitės“ šie­met pri­si­de­da ir „Vil­niaus die­na“, bei skel­bia: „Su „Vil­niaus die­na“ res­ to­ra­ne „Sriu­bos na­mai“ mokėk už sriubą, kiek ga­li.“ 3p.

Miestas

Kalėdų šven­čių kai­na – 76 cen­tai Did­žiau­sia eglė Bal­ti­jos ša­ly­se, 3D Kalėdų Se­ne­lis ir vi­sa tai – tik už 76 cen­tus kiek­vie­nam mies­ tie­čiui. To­kios bus šian­dien pra­ si­de­dan­čios šventės.

4p.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Šią sa­vaitę avan­gar­di­nio ki­no krikš­ tatė­viu ti­tu­luo­ja­mo Jo­no Me­ko vi­ zua­liųjų menų cent­re bu­vo pri­sta­ ty­ta jo bro­lio Adol­fo fo­tog­ra­fijų pa­ro­da „Vi­sa tai ne sap­nas: Adol­ fo Me­ko gy­ve­ni­mas ir kūry­ba“.

Pa­rodą, ku­rio­je – A.Me­ko šei­mos nuo­trau­kos, pro­fe­si­nio gy­ve­n i­m o aki­m ir­kos,

2

Lietuva

At­min­imas: „Jis pri­vers­da­vo ma­ne juok­tis. Jis su­gebė­da­vo viską pa­suk­ti ki­taip, ir bet ko­kios pro­ble­mos tap­

da­vo ne­svar­bios“, – apie pra­ėju­siais me­tais ana­pi­lin iš­ke­lia­vusį vyrą Adolfą Vil­niu­je kalbė­jo jo žmo­na Po­la.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: Pe­do­fi­li­jos by­la bliūkš­ta – teis­mas rea­bi­li­ta­vo A.Ūsą

šiandien Pasaulis

Mag­nic­kio sąra­šo is­to­ri­ja tam­po Krem­lių už ūsų.

10p.

Šeštadienis „Ti­be­te vie­nas po ki­to lieps­ no­ja gy­vi fa­ke­ lai. Ką da­ry­ti, kad šios krau­ pios tra­ge­di­jos ne­si­kar­totų?“ – re­to­riš­kai klausė vil­nietė Rūta Nor­kutė, ne­se­niai grįžu­si iš Šiaurės In­di­jos, Da­ ram­ša­los mies­te­lio.

17p.

5p.

Sportas

Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras – vie­nas ori­ gi­na­liau­sių le­gio­nie­rių per Kau­no „Žal­gi­rio“ is­to­riją Eu­ro­ly­go­je. Kas­ dien Ko­raną at­ver­čian­tis, Bul­ga­ri­ jos pi­lie­čio pa­są tu­rin­tis ame­ri­kie­tis mėgau­ja­si kiek­vie­na Lie­tu­vo­je pra­ leis­ta die­na.

14p.

TV diena

Pak­vi­pus Kalė­do­mis, žmo­nių šird­žių ge­rumą bu­di­na pa­ra­mos ak­ci­ jos. Pa­gal­bos ranką TV žiū­ro­vai tie­ sia vai­kams, li­go­niams, se­ne­liams.

Jų dėme­sio lau­kia ir LRT lab­da­ros kon­cer­tas „Aš esu“, skir­tas ne­įga­ liems žmonėms.

Kitą sa­vaitę bus nau­ja Vy­riau­sybė?

Pas­kir­ta­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­si, kad ki­tos sa­ vaitės pra­džio­je jau galės būti pa­ tvir­tin­ta vi­sa nau­ja ša­lies Vy­riau­ sybė. Bet klaus­tukų lie­ka.

5p.

Menas ir pramogos

Spektaklis at­vėrė nau­jas gel­mes Os­ka­ro Kor­šu­no­vo re­ži­suo­tas Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus poe­ tinės dra­mos „Ka­ted­ra“ pa­sta­ty­ mas pre­ten­duo­ja tap­ti ryš­kiau­siu šio teat­ro se­zo­no įvy­kiu.

22p.

2

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas

„Jis pakeitė mano gyvenimą“ kad­rai iš ki­no fil­mų, 1 at­s ki­rai pri­s ta­to­ mi 1996–2003 m. Bar­do ko­le­dže

skai­ty­tų pa­skai­tų, ko­le­gų ir mo­ki­ nių at­si­mi­ni­mų vaiz­do įra­šai, į sos­ ti­nę at­ve­žė A.Me­ko žmo­na P.Cha­ pel­le ir sū­nus Sea­nas Me­kas.

Drau­ge nu­gy­ve­nę ke­tu­rias­de­šimt še­še­rius nuo­sta­bius me­tus, per­nai Adol­fas ir Po­la bu­vo gy­ve­ni­mo iš­ skir­ti. „Man jo trūks­ta kiek­vie­ną die­ną“, – žvelg­da­ma į praei­tį sa­ kė P.Cha­pel­le, prieš pu­sant­rų me­ tų pa­lai­do­ju­si my­li­mą vy­rą.

Jei nors kiek do­mė­jo­tės J.Me­ko is­to­ri­ja, ži­no­te, kad juo­du su bro­liu drau­ge nuė­jo il­gą gy­ve­ni­mo ke­lią.

Ja­me ne­trū­ko liū­de­sio, iš­si­sky­ri­mų, džiu­gių ir pa­šė­lu­sių aki­mir­kų. Įdo­ mus bu­vo ir pa­čios P.Cha­pel­le gy­ ve­ni­mas, ta­čiau, kaip tei­gė mo­te­ris, dau­ge­lio da­ly­kų ji bū­tų ne­pa­ma­čiu­ si ir ne­su­ži­no­ju­si, jei ne A.Me­kas.

– Po­la, prieš pra­de­dant kal­bė­ ti apie gy­ve­ni­mą, kai su­ti­ko­te A.Me­ką, no­rė­tų­si dau­giau su­ ži­no­ti apie jū­siš­kį. Pa­pa­sa­ko­ ki­te, kaip pra­dė­jo­te dai­ni­nin­ kės kar­je­rą.

– Ma­no tė­vai, jie abu tu­rė­jo ita­liš­kų šak­nų, gy­ve­no Niu­jor­ke. Tė­vas kū­rė mo­te­riš­kus ba­te­lius ir čia juos par­

da­vi­nė­jo, o už di­zai­ną net me­da­lių yra ga­vęs. Tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­ je tė­vai la­bai daug už­dir­bo. Ta­čiau ma­ma sun­kiai su­si­rgo ir jai grė­ sė ne­tu­rė­ti vai­kų. Bū­da­ma prie­ta­ rin­ga, ji at­si­sa­kė da­ry­tis ope­ra­ci­ją.

Tuo­met tė­vas pra­dė­jo siųs­ti ją į ku­ ror­tus ir sa­na­to­ri­jas.

1929 m. pra­si­dė­jo Di­džio­ji dep­ re­si­ja. Tė­vai tu­rė­jo in­ves­ti­ci­jų, bet lai­ku ne­pak­lau­sė pa­ta­ri­mo vis­ ką par­duo­ti ir pra­ra­do la­bai daug pi­ni­gų. Ga­liau­siai kaž­kas mo­ti­ nai paaiš­ki­no, kad jos li­gą pa­gy­ dy­ti ga­li­ma tik at­li­kus ope­ra­ci­ją.

Suk­rapš­tę li­ku­sius pi­ni­gus jie krei­ pė­si į chi­rur­gą ir ma­mai bu­vo at­lik­ ta ope­ra­ci­ja. Vė­liau gi­miau aš, be­je, Ita­li­jo­je, nes tuo me­tu tė­vai ten vie­ šė­jo vers­lo rei­ka­lais. Bu­vau vie­nin­ te­lis vai­kas šei­mo­je.

Kal­bant apie mu­zi­ką, ją stu­di­ ja­vau vi­suo­met. Bū­da­ma maž­daug ke­tu­rio­li­kos pir­mą kar­tą iš­gir­dau dai­nuo­jan­čią Édith Piaf. Tuo­met pa­gal­vo­jau: „Aš tai pa­da­ry­siu. Ita­ liš­kai.“ Sa­kiau sau tai ma­ny­da­ma, kad ne­svar­bu, ko­kia kal­ba dai­nuo­ siu, klau­sy­to­jai su­pras. Štai taip ir pra­dė­jau. Iš­vy­kau į Ita­li­ją, ku­ rį lai­ką stu­di­ja­vau dra­ma­tur­gi­ją Na­cio­na­li­nė­je aka­de­mi­jo­je, vė­liau pra­dė­jau dirb­ti – dai­nuo­ti klu­buo­

Niu­jor­kie­tė: ža­vi, ele­gan­tiš­ka, va­liū­kiš­ka – to­kia Po­la už­fik­suo­ta prieš

ke­lis de­šimt­me­čius vy­ro da­ry­to­se nuo­trau­ko­se.

Adol­fo Me­ko nuo­tr.

se Ro­mo­je. Pi­ni­gai ne­bu­vo di­de­li, to­dėl pa­pil­do­mai už­dar­biau­da­vau dub­liuo­da­ma fil­mus, se­ria­lus te­le­ vi­zi­jai į ang­lų kal­bą. To me­to ita­ liš­kuo­se fil­muo­se vi­suo­met bū­da­vo vy­ras, žmo­na ir ki­ta mo­te­ris. Aš vi­ sa­da dub­liuo­da­vau žmo­ną, nes tu­ rė­jau minkš­tes­nį bal­są (juo­kia­si).

Dar­bo bu­vo daug – vie­nas fil­mas po ki­to, ge­rai už­dirb­da­vau. Taip pen­ ke­tą me­tų pra­gy­ve­nau Ita­li­jo­je.

Vė­liau grį­žau į JAV, ku­rį lai­ ką pra­lei­dau Ka­li­for­ni­jo­je. Grį­žu­si iš ten su­ti­kau ra­šy­to­ją Anaïs Nin, o ji Niu­jor­ke su­pa­žin­di­no ma­ne su poe­te, ku­ri su­kū­rė fil­mą Ro­mo­je ir jai rei­kė­jo dai­ni­nin­kės gar­so ta­ke­ liui. At­li­kau ke­le­tą dai­nų. O tuo me­tu prie fil­mo dir­bo ir jos bi­čiu­lis Adol­fas. Mu­du su­si­ti­ko­me per fil­mo prem­je­rą ir tą die­ną vi­sas ma­no gy­ ve­ni­mas pa­si­kei­tė.

– Kuo jis jus su­ža­vė­jo?

– Jis vi­suo­met ma­ne pra­juo­kin­da­vo. Ži­not, Édith Piaf bu­vo tra­giš­ka as­ me­ny­bė, to­kia sten­giau­si bū­ti ir aš: dai­na­vau, reng­da­vau­si juo­dai, dė­vė­ da­vau to­kius pat dra­bu­žius... (juo­ kia­si). Vy­riš­kis, ku­ris mus su­pa­žin­ di­no, o vė­liau ta­po vie­nu ge­riau­sių drau­gų, ta­da pa­sa­kė: „Esa­te gra­ži mo­te­ris, tu­rė­tu­mė­te su­si­pa­žin­ti su gar­siu re­ži­sie­riu­mi A.Me­ku.“ Ži­no­jau apie J.Me­ką, tuo lai­ku kiek­vie­nas skai­tė jo skil­tį žur­na­le „The Vil­la­ge Voi­ce“. Ma­niau, Adol­ fas dėl sa­vo var­do, kaip jis skam­ba, bus di­des­nis. Bet ne, jis bu­vo nor­ ma­lus (juo­kia­si).

Jis man pa­sa­kė: „Gir­dė­jau, kad esa­te ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė? No­rė­čiau pa­kvies­ti jus nu­si­fil­muo­ti fil­me.“ Ir iš­si­trau­kęs blok­no­tą pri­dū­rė: „Ar ga­ lė­čiau su­ži­no­ti jū­sų duo­me­nis?“ Pra­ dė­jau juok­tis: „Jūs tur­būt juo­kau­ja­ te?“ Bet jis at­sa­kė: „Bet mes Ho­li­vu­de taip ir dir­ba­me – ra­šo­mės duo­me­ nis.“ Pas­kui dar il­gai juo­kė­mės.

Be­je, tą va­ka­rą fil­mo prem­je­ ro­je aš bu­vau su ki­tu vy­ru ir ma­ ma. Grį­žu­si pas juos pa­sa­kiau: „Jis gar­sus re­ži­sie­rius, no­riu su juo pa­ bend­rau­ti.“ Tai­gi jie išė­jo na­mo, o mes li­ko­me.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, koks bu­vo tas va­ka­ras, kaip jį pra­lei­do­te?

– Tą va­ka­rą jis vil­kė­jo il­gą se­na­ ma­diš­ką pal­tą. Pa­siū­lė kar­tu nuei­ti į fil­mo per­žiū­rą, nes tu­rė­jo ži­niask­ lai­dai skir­tus lei­di­mus. Atė­jo­me pa­ vė­la­vę, vie­tų ži­niask­lai­dai jau ne­be­ bu­vo. Jis pa­pra­šė ma­nęs pa­lū­kė­ti, o pa­ts nuė­jo aiš­kin­tis. Gir­dė­jau, kaip jis ten šau­kė – esą kaip drįs­ta­te kvies­ti ži­niask­lai­dą, jei nė­ra lais­vų vie­tų. Pa­ma­niau: „Oho, ši­tas vy­ras šio to ver­tas!“ (Juo­kia­si).

Nuė­jo­me į la­bai se­ną vo­kiš­ką res­ to­ra­ną Taims skve­re ir ma­lo­niai pa­ va­ka­rie­nia­vo­me. Jis par­ve­žė ma­ne na­mo tak­si. Vė­liau su­ži­no­jau, kad jie tu­rė­jo la­bai ma­žai pi­ni­gų, o paė­ mė tak­si. Va­žiuo­da­ma sė­dė­jau ša­ lia jo ir pa­sa­kiau: „Ži­no­te, ne­ma­ čiau to­kių skry­bė­lių nuo sa­vo tė­vo lai­kų.“ Jis net ne­lei­dęs man už­baig­ti sa­ki­nio pa­klau­sė: „Jums ne­pa­tin­ka ma­no skry­bė­lė?“ Man net ne­spė­jus at­sa­ky­ti jis ati­da­rė lan­gą ir švys­te­ lė­jo ją lauk. Tą­kart min­ty­se ta­riau:

Man at­vy­ ki­mas iš Mask­vos į Vil­nių, o pa­skui – į Adol­fo gim­ tuo­sius Se­ me­niš­kius bu­vo lyg ke­lio­nė iš tam­sos į švie­są.

Pro­ga: Lie­tu­vos sos­ti­nė­je P.Cha­pel­le da­ly­va­vo pa­ro­d

„Nie­ko sau, koks vy­ras!“ (Šyp­so­si). Štai taip vis­kas ir pra­si­dė­jo.

– O jis bu­vo ža­vus. Pri­si­me­na­te tai, tar­si vis­kas bū­tų įvy­kę va­ kar, o jū­sų akys iš­duo­da, kad la­ bai jo il­gi­tės...

– Taip, la­bai jo il­giuo­si. Jis pri­vers­ da­vo ma­ne juok­tis. Jis su­ge­bė­da­vo ne tai kad vis­ką pa­vers­ti juo­kais, bet pa­suk­ti ki­taip, pai­ro­ni­zuo­ti, ir bet ko­kios pro­ble­mos tap­da­vo ne­ svar­bios. Su­si­mąs­ty­da­vau, ko­dėl stu­den­tai taip jį my­lė­jo. Skai­čiau ke­le­tą jų laiš­kų. O my­lė­jo už tai, kad jam fil­mas bu­vo neat­sie­ja­mas nuo gy­ve­ni­mo. Jis pa­pras­čiau­siai ati­duo­da­vo sa­ve. Jis ne­vers­da­vo jų, ne­liep­da­vo ei­ti na­mo ir skai­ty­ti.

Bet jie ei­da­vo ir skai­ty­da­vo.

Taip pat jis el­gė­si su ma­ni­mi ir mū­sų sū­nu­mi. Kar­tą bu­vo­me pa­ kvies­ti į Šiuo­lai­ki­nio me­no mu­zie­ jų. Ten vyk­da­vo nuo­sta­būs va­ka­ rė­liai, mais­tas bu­vo pa­sa­kiš­kas, ne toks kaip šian­dien. Nuė­ję iš­gir­do­ me vy­rus šne­kant, kad Adol­fo fil­ mas bu­vo nuo­bo­dus. Aš nie­ko ne­ sa­kiau, Adol­fas ir­gi. Pa­val­gė­me ir pa­ju­dė­jo­me du­rų link. Žings­nia­ vo­me il­gu ki­li­mu ir stai­ga Adol­fas puo­lė ant ke­lių ir pra­dė­jo tą ki­li­mą vy­nio­ti. Sa­lės ga­le sto­vė­jo ap­sau­gi­ nin­kai, bet jie ne­su­rea­ga­vo. Gal­būt pa­ma­nė, kad esa­me ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las (šyp­so­si). Jis su­vy­nio­jo ki­li­mą, už­si­me­tė jį ant pe­ties ir išė­ jo­me pro pa­grin­di­nį išė­ji­mą.

Ta­da jam pa­sa­kiau: „Adol­fai, ne­ tu­rė­tu­me jo im­ti, rei­kė­tų jį grą­žin­ti.“ Jis ati­da­vė ki­li­mą ap­sau­gi­nin­kams ir dau­giau apie tai nie­ka­da ne­šne­kė­jo­ me. Bet da­bar, pa­skai­čiu­si, ką ra­šė stu­den­tai, su­pran­tu, ką jis tuo me­ tu gal­vo­jo. Jis nie­ka­da ne­kri­ti­kuo­ tų ku­rio nors prie ki­tų stu­den­tų. Bet jei ma­ty­tų, kad žmo­gus tu­ri ta­len­tą, prie jo pri­sės­tų ir pa­sa­ky­tų ką nors apie fil­mą.

– Kai su­si­pa­ži­no­te ir pra­dė­jo­te bend­rą gy­ve­ni­mą, ne­nut­rau­kė­ te dai­ni­nin­kės kar­je­ros?

– Iš pra­džių dai­na­vau, bet pa­skui nu­sto­jau, nes rei­kė­jo daug ke­liau­ ti. Tuo­met ne­tu­rė­da­vom gru­pių, tai bu­vo vie­ni­šiaus gy­ve­ni­mo bū­ das. Be to, aš per­dai­nuo­da­vau ži­ no­mas ame­ri­kie­tiš­kas dai­nas ita­ liš­kai, o tai ne vi­siems pa­tik­da­vo, ne vi­si su­pra­to. Tuo­met pa­sa­kiau: „Leis­ki­te man išei­ti.“ – Ar jums pa­ti­ko tai, kuo už­siė­ mė jū­sų vy­ras, ar jums tai bu­ vo įdo­mu?

– O taip. Fil­mą „Hal­le­lu­jah the Hills“ ma­čiau tris kar­tus dar prieš pa­žin­tį su juo. Apsk­ri­tai jis la­bai mė­go bū­ti tarp jau­nų žmo­nių, nors ir pa­ts tuo­met ne­bu­vo se­nas.

– Lie­tu­vo­je lan­ko­tės ne pir­mą kar­tą. Prieš tai čia bu­vo­te su po­nu Adol­fu. Koks bu­vo įspū­ dis, kai sa­vo aki­mis pa­ma­tė­te šią ša­lį?

– Jis užau­go ūky­je – Se­me­niš­kiuo­ se, juos pir­ma ir pa­ma­čiau, kai at­ va­žia­vo­me. O Vil­niu­je pa­bu­vau vos ke­le­tą die­nų. Pas­kui vy­ko­me į Kau­ ną, jis man la­bai pa­ti­ko. Toks gy­ vy­bin­gas mies­tas. Bu­vo 1971-ie­ji, ta­da jis bu­vo vi­sai ki­toks nei šian­ dien. Žmo­nės bu­vo nuo­sta­būs, do­ va­nų ga­vau daug gin­ta­ro. Gai­la, kad lie­tu­vių kal­ba man leng­vai neį­ kan­da­ma, nes ne­tu­ri jo­kių pa­na­šu­ mų į ro­ma­nų kal­bas.

– Ar kal­bė­da­vo­tės su vy­ru apie Lie­tu­vą?

– Kai su­si­pa­ži­no­me, ne­kal­bė­jo­me nei apie Lie­tu­vą, nei apie Ita­li­ją ir pa­na­ šius da­ly­kus. Aš ži­no­jau, kad Lie­tu­va yra ne­di­de­lė Bal­ti­jos ša­lis, val­do­ma So­vie­tų Są­jun­gos. Vė­liau su­ži­no­jau, kad gi­liai šir­dy­je Adol­fas krim­to­si dėl Frank­li­no D.Roo­se­vel­to (32-ojo JAV pre­zi­den­to – red. pa­st.), ku­ris ati­ da­vė tris Bal­ti­jos ša­lis Sta­li­nui.

Prie ma­nęs lie­tu­viš­kai jis ne­kal­ bė­da­vo. Tu­rė­jo lie­tu­vių drau­gų, tarp jų bu­vo toks sa­ve va­di­nęs Leo Adam­su, nors iš tik­rų­jų bu­vo Leo­ nas Adam­ke­vi­čius, ir Al­gis Lands­

3

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ge­ra da­ry­ti tai, kas pa­pras­ta Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Prie tra­di­ci­nės res­to­ra­no „Sriu­bos na­mai“ ak­ci­jos „Ge­ru­mo sa­vai­tė“ šie­met pri­si­de­da ir dien­raš­tis „Vil­ niaus die­na“, ku­ris skel­bia: „Su „Vil­niaus die­na“ res­to­ra­ne „Sriu­ bos na­mai“ mo­kėk už sriu­bą, kiek ga­li.“

dos „Vi­sa tai ne sap­nas: Adol­fo Me­ko gy­ve­ni­mas ir kū­ry­ba“ ati­da­ry­me.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ber­gis. Juo­du da­ly­va­vo mū­sų ves­ tu­vė­se.

Jo­nas gau­da­vo kvie­ti­mų į So­vie­ tų Są­jun­gą, bet jie ne­la­bai no­rė­jo grįž­ti, ne­bent sa­vo są­ly­go­mis. Pa­ vyz­džiui, at­si­vež­ti sa­vo ka­me­ras.

So­vie­tai jiems siū­lė sa­vo ope­ra­to­ rių ko­man­dą, bet Jo­nas at­si­sa­kė. Jie šiek tiek ne­ri­ma­vo, kad jų grį­žu­sių neiš­leis at­gal į JAV. O aš nie­ko ne­ bi­jo­jau. Ame­ri­kie­čiai tuo­met iš­vis nie­ko ne­bi­jo­jo, skir­tin­gai nei šiais lai­kais, kai paplitęs te­ro­riz­mas.

Pa­me­nu, at­skri­do­me į Mask­vą vė­ luo­da­mi pen­kias va­lan­das. Mus pa­ si­ti­ko Lie­tu­vos ki­no ko­mi­te­to at­sto­vai ir, kaip su­ži­no­jau vė­liau, ke­le­tas KGB pa­rei­gū­nų. Mask­vo­je vy­ko tarp­tau­ ti­nis ki­no fes­ti­va­lis, jo te­ma­ti­ka bu­vo su­si­ju­si su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis.

Tuo­met, 1971-ai­siais, pa­ju­tau, kad vi­sa jų so­cia­lis­ti­nio ro­jaus idė­ja by­ra.

Pri­si­me­nu di­džiu­lį vieš­bu­tį „Ro­si­ja“.

Jie sa­kė, kad ka­vi­nė bus ati­da­ry­ta iki vie­nuo­lik­tos va­ka­ro. Mes la­bai išal­ kę atė­jo­me ten de­šim­tą, o mo­te­riš­kė pa­reiš­kė, kad mū­sų priim­ti ne­be­ga­ li. Mask­vo­je pa­ju­tau di­de­lį žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, jie bu­vo šiurkš­tūs ir ne­mė­go to, ką da­rė. Ki­taip bu­vo Lie­tu­vo­je. Man at­vy­ki­mas iš Mask­ vos iš Vil­nių, o pa­skui – į Adol­fo gim­ tuosius Se­me­niš­kius bu­vo lyg ke­lio­nė iš tam­sos į švie­są.

– Ko­kia jums pa­si­ro­dė Adol­fo šei­ma?

– Jo ma­ma bu­vo ne­pap­ras­ta mo­te­ ris. La­bai ty­li, kal­bė­da­vo la­bai ma­ žai. Bet kai ką nors pa­sa­ky­da­vo, tai bu­vo svar­bu.

Kai at­vy­ko­me, pir­mą nak­tį mie­ go­jo­me Adol­fo kam­ba­ry­je ant aukš­tų lo­vų. Atė­jo jo mo­ti­na ir ge­rą va­lan­dą kal­bė­jo lie­tu­viš­kai apie tai, kas nu­ti­ ko sū­nums iš­vy­kus, kaip atė­jo ru­sų ka­rei­viai, iš­šau­dė gy­vu­lius.

Da­bar skai­tau jo die­no­raš­čius, jie la­bai jau­di­nan­tys. Ma­nau, šian­die­ nos moks­lei­viams ir­gi rei­kė­tų juos, kai bus pub­li­kuo­ti, pa­skai­ty­ti, nes jie net ne­ga­li įsi­vaiz­duo­ti to­kio gy­ve­ni­ mo. Kar­tą Jo­nas ro­dė fil­mą Vys­ba­

de­ne, jie su bro­liu po Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro, ro­dos, sep­ty­nis mė­ne­sius čia iš­bu­vo pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­je. Vie­ ti­niai net ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad čia bu­vo to­kia vie­ta. Tuos lai­kus me­ nan­tys žmo­nės apie tai jau ne­kal­ba ir ma­no, kad taip dau­giau ne­be­nu­ tiks. Bet tai ga­li nu­tik­ti, ir šian­dien nu­tin­ka ki­tiems pa­bė­gė­liams.

– Sun­ku per­bėg­ti vi­są gy­ve­ni­ mą nuo­sek­liai per vie­ną in­ter­ viu. Dar trum­pam su­grįž­ki­me į Ame­ri­ką. Ko­kį pri­si­me­na­te Niu­jor­ko bo­he­mos gy­ve­ni­mą nuo ta­da, kai su­si­pa­ži­no­te su bū­si­mu vy­ru?

– Kai su­ti­kau Adol­fą, pra­si­dė­jo nuo­sta­būs, ne­pa­kar­to­ja­mi lai­kai.

Jo bro­lis Jo­nas tu­rė­jo skil­tį žur­na­ le „The Vil­la­ge Voi­ce“, ku­rio­je ra­ šė apie fil­mus. Vi­si skai­tė­me jo ra­ ši­nius, taip pat mu­zi­kos kri­ti­kų.

Tai su­ve­dė mus vi­sus kar­tu. Ypač kai atė­jo „The Beat­les“ ir „The Rol­ ling Sto­nes“, sep­tin­to­jo de­šimt­me­ čio pra­džio­je. Vi­siems la­bai pa­ti­ko jų mu­zi­ka, ji bu­vo avan­gar­diš­ka ir la­bai po­pu­lia­ri.

Ne­bu­vau di­de­lė to­kios mu­zi­kos mė­gė­ja, bet vi­si ėjo­me ir ban­dė­me iš­girs­ti, vis­ką pa­ma­ty­ti ir su­ži­no­ti.

Poe­tai ir mu­zi­kan­tai ėjo į fil­mų per­ žiū­ras, o fil­mų kū­rė­jai ėjo klau­sy­tis poe­tų į Jud­so­no (Jud­son Me­mo­rial Church – angl.) baž­ny­čią. Kai pra­ si­dė­jo Viet­na­mo ka­ras, jo­je pra­dė­ti reng­ti įvai­riau­si ren­gi­niai, kon­cer­ tai. Kar­tą Adol­fas nu­si­ve­dė ma­ ne ten į šo­kių kon­cer­tą. Pa­ma­čiau įdo­mių žmo­nių, bū­si­mų mo­ky­to­jų.

Jų šo­kis bu­vo la­bai keis­tas, at­ro­ dė, kad jie ne šo­ka, o tik vaikš­čio­ ja sce­no­je. Bet tai bu­vo šis tas nau­ ja, ­ma­čiau, kaip gims­ta šiuo­lai­ki­nė cho­reog­ra­fi­ja.

Daug bu­vo pui­kių aki­mir­kų, įvy­ kių. Ir vi­sus šiuos da­ly­kus man at­ vė­rė Adol­fas. Tu­rė­jau nuo­sta­ bų gy­ve­ni­mą ir ne­tu­riu ko gai­lė­tis.

Ne­bent tik to, kad priė­miau ne vi­sus kvie­ti­mus, ir bū­čiau ga­lė­ju­si pa­ma­ ty­ti dar dau­giau (šyp­so­si).

„Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jai laik­ raš­ty­je kas­dien ras ku­po­ną, su ku­ riuo ga­lės sriu­bos val­gy­ti nors ir ne­mo­ka­mai. Vis dėl­to ti­ki­ma­si, kad skai­ty­to­jai pa­jaus Ka­lė­dų dva­ sią ir bus dos­nūs.

Per­nai ir už­per­nai res­to­ra­nas ren­gė ge­ru­mo ak­ci­jas su Vil­niaus An­ta­kal­nio vai­kų so­cia­li­nės glo­ bos na­mais. Šie­met vi­si per ak­ci­ jos ge­ru­mo sa­vai­tę paau­ko­ti pi­ni­ gai bus skir­ti Vil­niaus su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mams. „Ak­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja­ma jau tre­ čius me­tus. Per­nai bu­vo 15–16 me­tų vai­kai, vai­ši­no­me juos sriu­ ba. Šiais me­tais ban­dy­si­me su­rink­ti pi­ni­gė­lių kū­di­kių na­mams, vai­šin­ da­mi sriu­ba lan­ky­to­jus. Šie­met jau bu­vo vai­kai atė­ję, vai­ši­na­me juos sriu­ba, de­ser­tais. Mais­tą ruo­šia­me pa­gal jų už­sa­ky­mus, nes kai ku­

rių virš­ki­ni­mo funk­ci­jos su­tri­ku­ sios, vai­kai tu­ri spe­cia­lių po­rei­kių.

Sten­gia­mės, kad nie­kas jų neap­ sun­kin­tų, juk jiems kiek­vie­nas išė­ ji­mas kur nors iš vai­kų na­mų – ne­ pap­ras­ta ga­li­my­bė pa­keis­ti ap­lin­ką, šven­tė“, – pa­sa­ko­jo „Sriu­bos na­ mų“ va­do­vas Ta­das Ma­žei­kis.

Res­to­ra­no va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad vai­kai, aug­da­mi bend­ruo­siuo­ se na­muo­se, ir taip yra nu­skriaus­ ti li­ki­mo, o su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si vai­kai, aug­da­mi vai­kų na­muo­se, – nu­skriaus­ti dvi­gu­bai. „Ne­ga­li­ ma sa­ky­ti, kad jie ma­žiau nei ki­ ti gau­na pa­ra­mos, dė­me­sio, ta­

čiau li­ki­mas jų tik­rai ne­pa­gai­lė­jo.

Tiems, ku­riems ne­pa­gai­lė­ta svei­ ka­tos, vis tiek yra leng­viau gy­ven­ ti“, – jaut­riai kal­bė­jo T.Ma­žei­kis. „Žmo­nės tik­rai ge­ra­no­riš­ki, ypač prieš Ka­lė­das daug at­ne­ša daik­tų, ku­rių mums nuo­lat rei­kia.

O nuo­lat rei­kia daug ko: saus­kel­ nių, ser­ve­tė­lių, mais­to mi­ši­nu­kų, dra­bu­žė­lių. Pra­šo­me žmo­nių sta­ liu­kų su kė­du­tė­mis, čiu­ži­nu­kų.

Tu­ri­me su­si­ra­dę kas ga­mi­na, kiek kai­nuo­ja su nuo­lai­do­mis, bet pa­ tys ne­tu­ri­me kaip nu­pirk­ti. Jei­gu žmo­nės at­ne­ša, pa­vyz­džiui, di­ de­lę ant­klo­dę, mes ją su­kar­po­me ir pa­tys siu­va­me ma­žas, pa­gal­vė­ les taip pat siu­va­me, – pa­sa­ko­ jo Vil­niaus su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų di­rek­to­rė Vik­to­ri­ja Gre­žė­nie­nė. – Prik­lau­so­mai nuo ga­li­my­bių, mū­sų vai­ku­čiai vi­sur iš­va­žiuo­ja, kur tik ga­li­ma. Res­to­ ra­ne „Sriu­bos na­mai“ jau tu­rė­jo­ me vie­ną va­ka­rie­nę, da­bar vyk­si­ me ant­rą kar­tą.“ Pa­siū­ly­mas įsi­gy­ti sriu­bos už tiek, kiek no­ri­te lė­šų skir­ti pa­ ra­mai, ga­lios tik tu­rint ak­ci­jos skel­bi­mą. Res­to­ra­nas „Sriu­bos na­mai“ įsi­kū­ręs pre­ky­bos cent­ re „Ge­di­mi­no 9“. Ak­ci­ja vyks­ta gruo­džio 1–8 d.

4

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

miestas

Iš­ma­nios Ka­lė­dos už 76 cen­tus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė Ka­lė­das ban­ do švęs­ti kuo ne­tra­di­ciš­kiau – šie­met džiaug­si­mės jau ne 3D pa­sa­ka ant Ka­ted­ ros sie­nos, o vi­su 3D Ka­lė­dų Se­ne­liu, ku­ris dar ir bend­raus su žmo­nė­mis.

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

z.voitiuleviciute@diena.lt

„Nes­var­bu, ko­kia val­džia dir­ba, Ka­lė­dos vis tiek atei­na“, – pri­sta­ ty­da­mas, kuo mies­to val­džia šie­ met ke­ti­na nu­ste­bin­ti vil­nie­čius ir sos­ti­nės sve­čius, sa­kė Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Šie­met sos­ti­nė dau­giau­sia bus puo­šia­ma tais pa­čiais ka­lė­di­niais ele­men­tais kaip ir per­nai. Nau­ja bus tik Ka­lė­dų eg­lė Ka­ted­ros aikš­ tė­je. Ji 25 met­rų aukš­čio ir ap­lenks ne tik vi­sas Lie­tu­vos, bet ir Lat­vi­ jos bei Es­ti­jos ža­lias­ka­res.

A.Zuo­kas džiau­gė­si, kad mies­ tas iš­lie­ka eko­lo­giš­kas ir dėl trum­ pa­lai­kio džiaugs­mo ne­ker­ta eg­lių, ku­rias pa­skui rei­kia iš­mes­ti. Vil­ niaus eg­lė konst­ruo­ja­ma iš aliu­ mi­nio kar­ka­so, ku­ris bus ap­kai­šo­ mas na­tū­ra­lio­mis ša­ko­mis. „Mes nau­do­si­me ir eko­lo­giš­kas lem­pu­ tes. Vi­sa eg­lei ap­švies­ti nau­do­ja­ma elekt­ra ims tiek ener­gi­jos, kiek jū­ sų na­muo­se esan­tis dul­kių siurb­ lys. No­ri­me su­kur­ti to­kią nuo­tai­ką, kad šven­tę jaus­tu­me kiek­vie­nas iš mū­sų“, – kal­bė­jo me­ras.

Sa­vi­val­dy­bė skel­bia, kad vi­sa Vil­niaus ka­lė­di­nė pro­gra­ma kiek­ vie­nam vil­nie­čiui at­sieis po 76 cen­tus.

Į šią kai­ną įeis šven­ti­nis ren­gi­nys, skir­tas Ka­lė­dų eg­lei įžieb­ti. Šven­tė pra­si­dės šian­dien 17 val. Ka­ted­ros aikš­tė­je. Per šven­tę vai­kai pa­ma­tys ir bend­raus su dar nie­kur ne­re­gė­tu Ka­lė­dų Se­ne­liu.

Jam sa­vi­val­dy­bė ski­ria itin daug dė­me­sio. Tai bus pir­mas Ka­lė­dų Se­ne­lis, su­kur­tas pa­gal „mo­tion cap­tu­re“ tech­no­lo­gi­ją, pa­gal ku­rią bu­vo ku­ria­mas ir fil­mas „Ava­ta­ ras“. Įra­šy­ti žmo­gaus ju­de­siai bus per­kel­ti į vir­tua­lią erd­vę.

Per Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mo ren­gi­nį vil­ nie­čiai ga­lės su­si­ bur­ti į bend­rą ma­si­nį šo­kį – „flash­mo­bą“.

Per Ka­lė­dų pro­gra­mos pri­sta­ty­ mą bu­vo pa­de­monst­ruo­tas šis Ka­ lė­dų Se­ne­lis. Jis kal­bė­jo žmo­gaus bal­su, rea­ga­vo į sa­lė­je sė­din­čius žur­na­lis­tus, ta­čiau mies­to me­ras ti­ki­no, kad žmo­gaus, ku­ris įgar­si­ na Ka­lė­dų Se­ne­lį, sa­lė­je nė­ra.

Vir­tua­lu­sis Ka­lė­dų Se­ne­lis su vai­kais bend­raus ne tik šį šeš­ta­ die­nį, bet ir vė­liau – nuo gruo­džio

Pa­gy­ros: va­kar su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je me­ras ir šven­ti­nės pro­gra­mos or­ga­ni­za­to­riai gy­rė­si, kad

to­kių iš­ma­nių žie­mos šven­čių Vil­nius dar ne­ma­tė.

25 iki 30 d. Jis įsi­kurs Ka­ted­ros var­ pi­nė­je. Kas­dien nuo 19.30 iki 20.15 val. kas pen­kio­li­ka mi­nu­čių jis vai­ kus ir suau­gu­siuo­sius kvies pa­si­ da­ly­ti sa­vo sva­jo­nė­mis.

Per Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mo ren­gi­ nį vil­nie­čiai ga­lės su­si­bur­ti į bend­ rą ma­si­nį šo­kį – „flash­mo­bą“. „Pag­rin­di­nis Ka­lė­dų ak­cen­tas – iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos“, – skel­bė A.Zuo­kas. Į 76 cen­tų kai­ną vie­nam vil­nie­ čiui įei­na ir Ste­buk­lin­gas Ka­lė­dų te­le­vi­zo­rius. V.Ku­dir­kos aikš­tė­ je vyks ka­lė­di­nės TV trans­lia­ci­jos, per ku­rias praei­vius svei­kins pa­sa­ kų per­so­na­žai. Trans­lia­ci­jos da­ly­

viais ga­lės tap­ti ir pa­tys praei­viai.

K.Sir­vy­do skve­re bus įreng­tas le­ di­nu­kų par­kas. Tai bus mil­ži­niš­ki le­di­nu­kai, su­kur­ti iš švie­sos ins­ta­ lia­ci­jų. Dar vie­nas Vil­niaus mo­der­ nu­mo už­mo­jis – „Ka­lė­dų pla­ne­ta“. Ši švie­sos ele­men­tų ins­ta­lia­ci­ja bus įreng­ta Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Ro­tu­šės aikš­tė­je tarp Ka­lė­dų ir Tri­jų ka­ra­lių veiks tra­di­ci­nis „Ka­ lė­dų mies­te­lis“, ku­ria­me bus ga­li­ ma gar­džiuo­tis įvai­riais ska­nės­tais ir jų įsi­gy­ti. Tra­di­ciš­kai Ka­ted­ros aikš­tė­je bus įreng­ta Ka­lė­dų pra­ kar­tė­lė.

Tarp Ro­tu­šės ir Sei­mo nuo gruo­ džio 15 d. iki sau­sio 13-osios kur­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

suos per­nai po­pu­lia­ru­mo su­lau­kęs el­fų vai­ruo­ja­mas trau­ki­nu­kas. Vy­ res­niems nei 4 me­tu­kų už ke­lio­nę juo reiks su­si­mo­kė­ti 4 li­tus.

76 cen­tų mies­to ka­lė­di­nių ren­gi­ nių kai­na vie­nam vil­nie­čiui ap­skai­ čiuo­ta pa­da­li­jus vi­są ren­gi­nių kai­ną iš 555 tūkst. Vil­niaus gy­ven­to­jų. „Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad Vil­ nius yra vie­nin­te­lis mies­tas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­jo­je bei Es­ti­ jo­je, ku­ria­me au­ga gy­ven­to­jų skai­ čius“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Prie Ka­lė­dų dva­sios mies­te pri­si­ dės ir 31 ka­vi­nė bei res­to­ra­nas, ku­ ria­me vi­si sen­jo­rai bus vai­ši­na­mi ka­va ir ar­ba­ta.

Su­lai­kė ir bū­rį ki­nų Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) ir pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nai išaiš­ki­no 13-os as­me­ nų nu­si­kals­ta­mą gru­puo­tę, kaip įta­ria­ma, vyk­džiu­sią pre­ky­bą be ap­skai­tos do­ku­men­tų Ga­riū­ nų tur­ga­vie­tė­je Vil­niu­je.

Ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį bu­vo su­lai­ky­ta 13 įta­ria­mų­jų, jiems pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­ mo stam­biu mas­tu, do­ku­men­tų klas­to­ji­mo ir ap­gau­lin­go ap­skai­ tos tvar­ky­mo.

Du iš su­lai­ky­tų­jų, kaip pra­ne­šė FNTT, yra Ki­ni­jos pi­lie­čiai. Vyk­ dant su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ją įta­ ria­mų­jų gy­ve­na­mo­sio­se ir dar­ bo vie­to­se bu­vo at­lik­ta dau­giau kaip 30 kra­tų, per ku­rias ras­ti ir paim­ti su­klas­to­ti dvie­jų Lie­tu­ vo­je re­gist­ruo­tų įmo­nių ap­skai­ tos do­ku­men­tai, dau­giau kaip 50 tūks­t. li­tų įvai­ria va­liu­ta, ki­ti ty­ ri­mui reikš­min­gi daik­tai ir do­ku­ men­tai.

Ga­riū­nų tur­ga­vie­tę Vil­niu­ je pa­rei­gū­nai krė­tė ir lapk­ri­čio pra­džio­je.

Ta­da per įta­ria­mų­jų su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ją bu­vo at­lik­ta dau­giau kaip 40 kra­tų įta­ria­mų­jų gy­ve­ na­mo­sio­se ir dar­bo vie­to­se.

VD, BNS inf.

5

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Vi­sas mi­nist­rų są­ra­šas – ki­tą sa­vai­tę

Dau­giau kaip tre­ jus me­tus pūs­tas mui­lo bur­bu­las va­ di­na­mo­jo­je Kau­ no pe­do­fi­li­jos by­lo­ je bliūkš­ta – teis­mas rea­bi­li­ta­vo dėl ma­ ža­me­tės tvir­ki­ni­mo kal­tin­tą And­rių Ūsą.

Pas­kir­ta­sis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­si, kad ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je jau ga­lės bū­ti pa­tvir­tin­ta vi­sa nau­ja ša­lies Vy­ riau­sy­bė.

Įsi­ti­ki­ni­mas: A.Ūso tė­vai vi­są­laik bu­vo tik­ri sa­vo sū­naus ne­kal­tu­mu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Teis­mas: kal­ti­ni­mai pe­do­fi­li­ja – iš­gal­vo­ti Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Bus ap­skųs­tas

Vil­niaus 2-asis apy­lin­kės teis­mas va­kar pa­skel­bė, kad nė­ra jo­kių įro­ dy­mų, jog A.Ūsas tvir­ki­no ma­ža­ me­tę Drą­siaus Ke­džio duk­te­rį. Šio teis­mo nuo­spren­dis per dvi­ de­šimt die­nų ga­li bū­ti ap­skųs­tas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui. Nea­ be­jo­ja­ma, kad taip ir bus pa­da­ry­ta.

D.Ke­džio se­suo Ne­rin­ga Venc­kie­nė jau lei­do su­pras­ti, kad tai pa­da­rys.

Teis­mas ak­cen­ta­vo: „Nė­ra nu­si­ kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių.“ Tei­sė­jai pa­brė­žė, kad A.Ūsas Kau­ne M.Gim­bu­tie­nės gat­vė­je esan­čia­me bu­te, ku­ria­me esą ga­lė­ jo tvir­kin­ti D.Ke­džio duk­te­rį, lan­ kė­si vos du tris kar­tus ir jo­kių tvir­ ki­ni­mo veiks­mų neat­li­ko.

Teis­mas nu­spren­dė, kad ma­ža­ me­tė sek­sua­li­nę pa­tir­tį ga­lė­jo įgy­ ti sa­vo tė­vo na­muo­se per fil­ma­vi­ mus 2008–2009 m. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad D.Ke­džio da­ry­ti mer­gai­tės pa­ro­dy­mų įra­šai – ne­ tei­sė­ti, pa­žei­džian­tys vai­ko tei­ses, trau­muo­jan­tys.

Rei­ka­laus at­sa­ko­my­bės

Pe­do­fi­li­ja kal­tin­to A.Ūso tė­vas Alek­sand­ras to­kiu teis­mo spren­di­ mu džiau­gė­si. „Ti­kė­jo­me ir ti­kė­si­

me, kad tie­sa vi­sa­da iš­len­da. Tie­sa iš­lin­do, nors ir po ket­ve­rių me­tų“, – teis­mo spren­di­mą ko­men­ta­vo ve­lio­nio A.Ūso tė­vas.

Al­do­na Ūsie­nė:

Me­las at­jo­ja ant žir­go, o tie­sa atei­na pės­čio­ mis, at­ro­po­ja. At­ro­po­ jo po ket­ve­rių me­tų.

Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na teis­mo iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę, kad sek­sua­li­nę pa­tir­tį D.Ke­džio duk­ra ga­lė­jo įgy­ ti tik tė­vo na­muo­se, A.Ūsas tei­gė: „To­je šei­mo­je, ma­tyt, su psi­chi­ka ne vis­kas ge­rai. Net­gi žen­tas pa­ pra­šė pa­tik­rin­ti Ke­die­nės psi­chi­nę svei­ka­tą. Tai jei­gu mo­ti­na ne vi­sai, išaiš­kė­tų, psi­chi­nė, sū­nus ne vi­ sai... Gal ten ir li­ku­sie­ji, ku­rie da­ ly­va­vo, ne vi­sai svei­ko pro­to?“ A.Ūso ar­ti­mie­ji sa­ko, kad pri­va­ čia tvar­ka at­sa­ko­my­bės bus rei­ka­ lau­ja­ma iš vi­sų, ku­rie Ūsų šei­mą šmei­žė. „Vi­si tie, ku­rie da­ly­va­ vo ši­ta­me šmeiž­te, šmei­žė šei­mą, šmei­žė sū­nų, mus, jie tu­ri at­sa­ky­ ti. Vai­kus pa­li­ko be tė­vo, ki­tą mer­ gai­tę – be mo­ti­nos. Vi­si tu­ri at­ sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus. Vi­si bus pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­

my­bėn“, – žur­na­lis­tams kal­bė­ jo A.Ūsas. „Išaiš­kė­jo tie­sa. Me­las at­jo­ja ant žir­go, o tie­sa atei­na pės­ čio­mis, at­ro­po­ja. At­ro­po­jo po ket­ ve­rių me­tų“, – pri­dū­rė A.Ūso mo­ ti­na Al­do­na. „Ne­ban­dė aiš­kin­tis tie­sos“

Teis­me nag­ri­nė­ja­mą by­lą pro­ku­ ro­ras ir A.Ūso ar­ti­mie­ji bu­vo pra­šę nu­trauk­ti, o kal­ti­na­mą­jį rea­bi­li­tuo­ ti. Nu­ken­tė­ju­siai mer­gai­tei at­sto­ va­vu­si Vil­niaus vai­ko tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos at­sto­vė Ali­na Ma­sel pra­šė nu­trauk­ti by­lą tik dėl to, kad ne­bu­vo su­rink­ta pa­kan­ka­mai įro­ dy­mų kal­ti­na­mo­jo kal­tei pa­grįs­ti.

Ki­ta mer­gai­tės at­sto­vė ad­vo­ka­tė Jo­lan­ta Te­re­sė Lit­vins­kie­nė pa­reiš­ kė, kad A.Ūsui pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai pa­si­tvir­ti­no, ir tei­sė­jų pra­šė kal­ti­ na­mą­jį pri­pa­žin­ti kal­tu.

Pro­ku­ra­tū­ra nuo­spren­džio tik­ riau­siai ne­skųs, nes, pro­ku­ro­ro Egi­di­jaus Mo­tie­jū­no tei­gi­mu, teis­ mas nuo­spren­dį priė­mė to­kį, ko­kio jis ir pra­šė.

Bet skun­dą pa­ra­šys N.Venc­kie­ nė ir ki­ti D.Ke­džio ar­ti­mie­ji. „Tai­ gi čia vi­siems vis­kas aiš­ku – to­kio spren­di­mo ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, ma­tant, kaip vy­ko iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas. Nie­kas ne­ban­dė aiš­kin­tis jo­ kios tie­sos“, – kal­bė­jo bu­vu­si Kau­ no tei­sė­ja, da­bar – Sei­mo na­rė.

Su­mon­tuo­ta iš pus­šim­čio epi­zo­dų Nuosp­ren­d į pa­skel­bęs tei­sė­jas Aud­ rius Ci­ni­nas sa­kė, kad D.Ke­džio pla­ tin­tas vaiz­do įra­šas, ku­r ia­me mer­ gai­tė pa­s a­ko­ja apie gal­būt pa­t ir­t ą sek­sua­li­nį smur­tą, yra su­mon­tuo­tas iš 50 epi­zo­dų. „Bu­vo or­ga­ni­zuo­ti ne ma­žiau kaip de­ vy­ni vai­ko fil­ma­vi­mo sean­sai. Bu­vo įky­ri vai­ko kvo­ta, vai­kas bu­vo ver­čia­ mas da­ly­vau­t i psi­chiš­kai trau­muo­ jan­čiuo­se epi­zo­duo­se. Po per­t rau­ kos vie­na­me jų ma­to­me, kad vai­kas at­sa­ko taip, kaip pa­gei­dau­ja ar­ti­mie­ ji“, – su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je tvir­ti­no A.Ci­ni­nas.

Pa­sak tei­sė­jo, eks­per­tai, ku­rie iš pra­ džių kons­ta­ta­vo, esą ne­nus­ta­ty­ta, jog tė­vo da­ry­ta­me vaiz­do įra­še apie tvir­ ki­n i­mą kal­ban­čiai mer­gai­tei di­de­lė

įta­ka ne­bu­vo da­ro­ma, ne­tu­rė­jo vi­sų duo­me­nų apie da­ro­mą po­vei­kį: „Eks­ per­tai ne­ži­no­jo apie tai, ko­kia ma­sy­ vi įtai­ga ir ko­kio mas­to klau­si­nė­ji­mai ir mo­ky­mas vyks­ta vai­ko na­muo­se.

Net ir to­k iu at­ve­ju eks­per­tams ki­lo įta­r i­mas ir jie ak­cen­ta­vo, kad vai­ko pa­ro­dy­mams ga­li tu­rė­ti įta­kos tė­vo, ku­ris yra di­de­lis au­to­ri­te­tas, el­ge­sys, klau­si­nė­ji­mai.“ Tei­sė­jas pa­reiš­kė, jog pa­ts la­bai no­rė­ tų, kad nuo­spren­dis bū­tų ap­skųs­tas ir iš­nag­ri­nė­tas pa­čiu aukš­čiau­siu ly­giu, – taip esą nie­kas nea­be­jo­tų jo tei­sin­ gu­mu. „Ką tik pa­skelb­ta­me nuo­spren­ dy­je teis­mas vi­siš­kai iš­tei­si­no A.Ūsą dėl jam pa­reikš­tų kal­ti­ni­mų ir pa­da­ rė ka­te­go­riš­ką iš­va­dą, kad vie­nin­te­ lė rea­li vai­ko sek­sua­li­nė pa­tir­tis įgy­

ta 2008 m. lapkričio–2009 m. rug­sė­ jo mė­ne­siais jos tė­vo na­muo­se per įky­rius, ne­kva­li­fi­kuo­tus ir ne­tei­sė­tus klau­si­nė­ji­mus bei fil­ma­vi­mus“, – kal­ bė­jo A.Ci­ni­nas „Vi­sos tos ver­si­jos bu­vo pa­neig­tos ir at­mes­tos dar prieš de­jus me­tus, 2010 m. va­sa­rio 26 d. pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mu“, – pri­mi­nė A.Ci­ni­nas.

Jis pri­dū­rė: „Tai, ką nag­ri­nė­jo teis­mas, tik tru­pi­niai to, ką ty­rė pro­ku­ro­rai. By­ la iš es­mės baig­ta, ma­no nuo­mo­ne, bu­vo jau prieš dve­jus me­tus.“ Teis­mas, be ki­ta ko, ver­t i­no ir D.Ke­ džio da­r y­t us vaiz­do įra­šus. Jis nu­ spren­dė, kad taip elg­da­ma­sis D.Ke­ dys pa­žei­dė ne­ma­žai įsta­ty­mų.

VD inf.

O Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tę­sia su­si­ti­ki­mus su pre­ten­den­ tais į mi­nist­rus.

So­c ial­d e­m ok­ra­t ų kan­d i­d a­ tas į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­jos va­do­vus Vy­te­nis And­riu­ kai­tis pa­reiš­kė, kad Pre­zi­den­tė ne­tu­ri prie­kaiš­tų dėl jo kan­di­da­ tū­ros. „Ži­nia pa­cien­tams yra to­ kia: steng­si­mės, kad vais­tai pig­tų, kad gy­dy­mas bū­tų efek­ty­ves­nis, nes rei­kia ma­žin­ti mir­tin­gu­mą“, – kal­bė­jo jis.

Pak­laus­tas, ar bend­ra­vo su ša­ lies va­do­ve ang­lų kal­ba, po­li­ti­ kas žur­na­lis­tams ang­liš­kai at­sa­ kė, jog ši kal­ba jam ne pro­ble­ma.

Ta­da lie­tu­viš­kai pa­tiks­li­no, kad su D.Gry­baus­kai­te ang­liš­kai yra bend­ra­vęs anks­čiau – tarp­tau­ti­ nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se.

So­cial­de­mok­ra­tų kan­di­da­tas į fi­nan­sų mi­nist­rus Ri­man­tas Ša­ džius pre­zi­den­tū­ro­je už­tru­ko apie pus­va­lan­dį. Ta­čiau su­si­ti­ki­ mo su vals­ty­bės va­do­ve tu­ri­nio jis neatsk­lei­dė. „Man eti­niai prin­ci­ pai ne­lei­džia ko­men­tuo­ti po­kal­ bio, ku­rio ne­ko­men­tuo­ja ir ant­ro­ji pu­sė“, – sa­kė pre­ten­den­tas.

R.Ša­džius ne­gai­lė­jo komp­li­ men­tų dar­bą bai­gian­čiai And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės fi­nan­sų mi­nist­rei Ing­ri­dai Ši­mo­ny­te.

Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos pa­siū­ ly­tas kan­di­da­tas į ener­ge­ti­kos mi­nist­rus Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­ čius tei­gė, kad nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos Lie­tu­vo­je ga­ li­my­bes rei­kia įver­tin­ti dar kar­tą. „Rei­kia įver­tin­ti vi­sus eko­no­mi­ nius, fi­nan­si­nius kri­te­ri­jus, pa­si­ tar­ti su vi­sais par­tne­riais ir priim­ ti spren­di­mą“, – po su­si­ti­ki­mo su Pre­zi­den­te tei­gė J.Ne­ve­ro­vi­čius.

Pa­sak kan­di­da­to į mi­nist­rus, su Pre­zi­den­te jo nuo­mo­nė su­ta­po.

Kan­di­da­tas va­do­vau­ti Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai Juo­zas Ole­kas sa­kė, kad 2013 m. gy­ny­ bos biu­dže­te „di­de­lių re­vo­liu­ci­jų“ tik­riau­siai ne­bus. Jis ne­prog­no­ za­vo, ka­da Lie­tu­vos iš­lai­dos gy­ ny­bai ga­lė­tų pa­siek­ti NA­TO nu­ sta­ty­tą 2 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to kri­te­ri­jų.

A.But­ke­vi­čius va­kar pra­ne­šė jau tu­rįs vi­są kan­di­da­tų į mi­nist­ rus są­ra­šą ir ki­tą sa­vai­tę pa­vie­šin­ siąs jų pa­var­des. „Jį Pre­zi­den­tei pa­teik­siu ki­tą sa­vai­tę. Siek­da­mas iš­veng­ti spe­ku­lia­ci­jų per­so­na­li­jų klau­si­mu, kan­di­da­tų pa­var­džių at­skleis­ti ne­ga­liu. Ki­tą sa­vai­tę šis są­ra­šas jau bus vie­šas“, – tei­gė A.But­ke­vi­čius.

Kol kas ne­ži­no­ma kan­di­da­ to į kul­tū­ros mi­nist­rus pa­var­dė.

Ta­čiau Dar­bo par­ti­ja esą pa­tei­ kė nau­ją kan­di­da­tą į šios mi­nis­ te­ri­jos va­do­vus. Juo pa­skir­ta­sis prem­je­ras li­ko pa­ten­kin­tas.

VD, BNS inf.

Įs­pū­dis: Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos

pa­siū­ly­tas kan­di­da­tas į ener­ ge­ti­kos mi­nist­rus J.Ne­ve­ro­vi­ čius ma­no, kad jo ir Pre­zi­den­ tės nuo­mo­nė su­ta­po.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Kviečia generalinį prokurorą Seimo laikinoji tyrimo komisi­ ja dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Darbo partijos atstovus Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vi­ taliją Vonžutaitę nusprendė iš­ klausyti ne tik bylą tyrusius pro­ kurorus, bet ir generalinį proku­ rorą Darių Valį (nuotr.).

Toks sprendimas priimtas vakar per pirmą komisijos posėdį.

Generalinės prokuratūros at­ stovus planuojama išklausyti pir­ madienį, o parlamentarai, dėl ku­ rių neliečiamybės komisija spręs, posėdyje laukiami trečiadienį. Iš viso kitą savaitę komisija planuo­ ja tris posėdžius.

Komisijos posėdžiai bus užda­ ri – už tai balsavo devyni valdan­ tiesiems priklausantys komisijos nariai ir vienas opozicine pasi­ skelbusios „Drąsos kelio“ frakci­ jos atstovas Jonas Varkala.

Komisijos pirmininkas Tvar­ kos ir teisingumo partijos atsto­ vas Andrius Mazuronis tvirtino, kad dėl uždarų posėdžių darbas

vyks sparčiau, nes komisijos na­ riai „neturės pagundos kiekvie­ name pasisakyme išsitransliuoti į viešumą“.

Komisija įpareigota tyrimą at­ likti iki gruodžio 21 d.

Išklausiusi prokurorus, par­ lamentarus, kurių neliečiamy­ bę prašoma panaikinti, komisija turi Seimui pateikti rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį genera­ linio prokuroro prašymą.

6

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

tema

Gy­ve­ni­mas že­mė­je ir kos­mo­se

„Shutterstock“ nuotr.

Už Alek­se­jaus Je­li­se­je­vo pe­čių – iš­ti­sa kos­mo­so is­to­ri­ja. Jis pri­ si­dė­jo prie pir­mų­jų kos­mi­nių lai­vų kū­ri­mo, va­do­va­vo skry­ džiams į kos­mo­są, pa­ts tris kar­tus skri­do į šias ne­pa­žin­tas erd­ ves. O paaug­lys­tė­je jo pa­var­dė bu­vo lie­tu­viš­ka – Ku­rai­tis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

78 me­tų lie­tu­vių kil­mės kos­mo­ nau­tas trum­pai vie­šė­jo Lie­tu­vo­je.

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Vil­niaus ro­ tu­šė­je A.Je­li­se­je­vas pri­sta­tė sa­vo kny­gą „Gy­ve­ni­mas – la­šas jū­ro­je“, iš­leis­tą lie­tu­vių kal­ba.

Kos­mo­nau­tas su žmo­na La­ri­ sa gy­ve­na Mask­vos cent­re. Pro jų bu­to lan­gus ma­ty­ti Krem­lius. Ta­ čiau jis tvir­ti­no, kad po ša­lia esan­ čią Rau­do­ną­ją aikš­tę ne­vaikš­ti­nė­ja.

Juo­du už­siė­mę – abu dar dir­ba.

A.Je­li­se­je­vas – tvir­to, lie­tu­viš­ko, su­dė­ji­mo. Įdo­mu klau­sy­tis jo pa­sa­ ko­ji­mo apie rea­lų, ap­čiuo­pia­mą gy­ ve­ni­mą Že­mė­je ir pa­si­vaikš­čio­ji­mą po fan­tas­tiš­kas kos­mo­so erd­ves.

Apie už auk­są bran­ges­nes kos­mo­ so pra­mo­nės pa­slap­tis ir tai, kaip jos „nu­ver­tė­jo“ šian­dien. Apie lie­ tu­viš­ką sa­vo pa­var­dę ir lie­tu­vį tė­ vą, ku­rį gy­ve­ni­me ma­tė vos de­šimt mi­nu­čių. Vi­sa – iš­skir­ti­nia­me „Vil­ niaus die­nos“ žur­na­lis­tės in­ter­viu su kos­mo­nau­tu A.Je­li­se­je­vu.

– Ger­bia­mas Alek­se­jau, su­si­ti­ ki­mų su žmo­nė­mis, pa­sa­ko­ji­mų apie sa­vo skry­džius į kos­mo­są tur­būt bu­vo be ga­lo be kraš­to.

Ar ne­si­jau­čia­te kaip kos­mo­so is­to­ri­jos eks­po­na­tas?

– Ne. Pa­sau­ly­je jau dau­giau kaip pu­sė tūks­tan­čio žmo­nių pa­bu­vo kos­mo­se. Net pa­var­džių jų ne­ži­nau. Ži­nau tik se­nus ru­sų ir ame­ri­kie­čių kos­mo­nau­tus. Tu­rė­jo­me dau­gy­bę ko­le­gų iš už­sie­nio. Prie kos­mo­nau­ to pro­fe­si­jos vi­si jau pri­pra­to. Jau daug me­tų or­bi­to­je yra žmo­nių, ir nie­kas apie tai ne­gal­vo­ja.

– Ar jie neat­lie­ka ko­kių nors ypa­tin­gų moks­li­nių ty­ri­mų?

– Sa­ky­ki­me taip: ne­žen­gia­mi nau­ji ryš­kūs žings­niai – tę­sia­si to­kia ru­ ti­na. Vyks­ta ne­pert­rau­kia­mi skry­ džiai, ir žmo­nės psi­cho­lo­giš­kai prie to pri­pra­to, net ne­bek­lau­sia: „O ko­ dėl jie skren­da?“ – Tu­ri­te lie­tu­viš­ko krau­jo – kaž­ ka­da jū­sų pa­var­dė bu­vo Ku­rai­tis.

Ta­čiau gy­ve­ni­mas klos­tė­si taip, kad lie­tu­viš­ką tė­vo pa­var­dę te­ko pa­keis­ti į ru­siš­ką – mo­ti­nos – ir va­din­tis Je­li­se­je­vu. Ar ma­tė­te tė­vą, kai jis grį­žo iš la­ge­rių?

– Tė­vas ir mo­ti­na mo­kė­si Mask­vo­ je ta­me pa­čia­me Leng­vo­sios pra­ mo­nės ins­ti­tu­te. Po stu­di­jų tė­vas

dar mo­kė­si as­pi­ran­tū­ro­je. 1934 m. pa­gal kaž­ko­kį skun­dą jį areš­ta­vo – suė­mė il­gam kaip liau­dies prie­ šą. Kaip tė­vas man ra­šė laiš­ke, iš pra­džių jis bu­vo ka­lė­ji­me, pa­skui – la­ge­riuo­se. Ta­da – kaž­ko­kio­se gy­ ven­vie­tė­se, iš ku­rių ne­bu­vo ga­li­ma iš­va­žiuo­ti. Iš gy­ve­ni­mo jis bu­vo iš­ brauk­tas 22 me­tus. Jųd­vie­jų ke­liai iš­si­sky­rė: tė­vas su­kū­rė sa­vo šei­mą, ma­ma – sa­vo.

Ma­čiau jį vie­ną kar­tą de­šimt mi­ nu­čių. De­ta­lių neat­si­me­nu. Jis no­rė­ jo su­si­tik­ti, ir mes su­si­ti­ko­me. Tuo me­tu aš spor­ta­vau, ir jis at­va­žia­vo į „Di­na­mo“ sta­dio­ną. Be­veik ne­pa­si­ kal­bė­jo­me, – ne­ži­no­jau, ko jo klaus­ ti. Pas­to­vė­jo­me ir iš­si­sky­rė­me.

Pir­mą kar­tą pa­sau­ ly­je bu­vo su­jung­ti du pi­lo­tuo­ja­mi kos­mi­ niai lai­vai. Per at­vi­ rą kos­mo­są mes pir­ mą kar­tą pe­rė­jo­me iš vie­no lai­vo į ki­tą.

– Ar te­ko pa­ži­no­ti kos­mo­nau­tą lie­tu­vį Ri­man­tą Stan­ke­vi­čių? Jo se­niai nė­ra tarp gy­vų­jų – 1990 m. žu­vo Ita­li­jo­je, ne­to­li Tre­vi­zo mies­to, per avia­ci­jos šou.

– Pa­ži­no­jau jį. Jis ren­gė­si skry­džiui kos­mi­niu lai­vu „Bu­ran“, bu­vo la­ kū­nas ban­dy­to­jas. La­bai ma­lo­nus vy­riš­kis. Bu­vo gru­pė la­kū­nų ban­ dy­to­jų, gal še­ši. Jie vi­si skrai­dė lėk­ tu­vais ir tuo me­tu ren­gė­si skry­džiui į kos­mo­są.

– Vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo­te kos­ mo­so pra­mo­nė­je, pri­si­dė­jo­ te prie pir­mų­jų kos­mi­nių lai­vų kū­ri­mo. Ži­no­jo­te dau­gy­bę pa­ slap­čių, ku­rių ki­ti – mir­tin­gie­ji – tuo me­tu ne­ži­no­jo.

– Taip, dir­bau or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­ri ga­mi­no pir­muo­sius kos­mi­nius lai­ vus. Mes ren­gė­me pir­mo­jo kos­mo­ nau­to – Ju­ri­jaus Ga­ga­ri­no – skry­dį.

Aš, kaip in­ži­nie­rius, kū­riau ran­ki­nį lai­vo val­dy­mą. Aiš­ku, ži­no­jau ir tuos, ku­rie ren­gia­si tiems skry­džiams, ir tuos, ku­rie ruo­šia tuos skry­džius. Aš ir pa­ts no­rė­jau skris­ti.

– 1969 m. du kar­tus, o 1971 m.

– kar­tą bu­vo­te kos­mo­se. Kaip ruo­šė­tės tiems skry­džiams fi­

ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai? Į ką dėl jų krei­pė­tės?

– Ke­lias į juos bu­vo la­bai il­gas. Pir­ mą kar­tą į me­di­ci­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą at­vy­kau 1962 m. Skry­dis bu­vo pa­ skir­tas 1967 m. Tu­rė­jo­me skris­ti ki­tą die­ną po Vla­di­mi­ro Ko­ma­ro­vo star­ to. Bet at­si­ti­ko tra­ge­di­ja – V.Ko­ma­ ro­vas žu­vo, ir mū­sų skry­dį at­šau­kė.

Tai­gi ma­no skry­dis įvy­ko tik 1969 m. Į jį ve­dė sep­ty­ne­rių me­tų ke­lias. Jūs tei­si, kad aš ži­no­jau, į ką kreip­tis, koks ke­lias ten ga­li nu­ves­ti.

– Tai į ką krei­pė­tės?

– Ga­lų ga­le – į Ser­ge­jų Ko­ro­lio­vą.

Jis bu­vo pa­grin­di­nis kos­mi­nių lai­ vų konst­ruk­to­rius. Pag­rin­di­nė fi­gū­ ra. Tai – žmo­gus, ku­ris va­do­va­vo pir­mo­jo dirb­ti­nio Že­mės pa­ly­do­vo „Sput­nik“, pir­mo­jo kos­mi­nio lai­ vo „Vos­tok“, taip pat „Vos­chod“ kū­ri­mui, pir­mie­siems skry­džiams į Mė­nu­lį, Mar­są, Ve­ne­rą. Tai bu­vo di­de­lis žmo­gus – jis va­do­va­vo toms moks­lo kryp­tims So­vie­tų Są­jun­go­ je. O aš jo or­ga­ni­za­ci­jo­je dir­bau.

Krei­piau­si į jį as­me­niš­kai ir bu­vau priim­tas. Po po­kal­bio jis pa­sa­kė: „Jūs su­ra­si­te ke­lią.“ – Ra­šo­ma, kad jūs bu­vo­te kos­ mo­nau­tas Nr. 15. Kaip tai su­ pras­ti?

– Kai iš­siun­čia į kos­mo­są, duo­da pa­žy­mė­ji­mą su nu­me­riu. Pir­mą­jį nu­me­rį tu­rė­jo J.Ga­ga­ri­nas. Ant­rą­jį – Ger­ma­nas Ti­to­vas. Man da­vė pa­ žy­mė­ji­mą, ant ku­rio bu­vo pa­ra­šy­tas 15-as nu­me­ris. Į kos­mo­są aš skri­dau pen­kio­lik­tas. Bet 1969 m. skri­do­me tri­se: Bo­ri­sas Vo­ly­no­vas, Eu­ge­ni­jus Chru­no­vas ir aš. Ta­da pir­mą kar­ tą pa­sau­ly­je bu­vo su­jung­ti du pi­lo­ tuo­ja­mi kos­mi­niai lai­vai. Per at­vi­rą kos­mo­są mes pir­mą kar­tą pe­rė­jo­me iš vie­no lai­vo į ki­tą. At­gal grį­žo­me Vla­di­mi­ras Ša­ta­lo­vas, E.Chru­no­ vas ir aš jau ki­tu lai­vu.

– Kos­mi­nė­je erd­vė­je pra­lei­do­ te 37 mi­nu­tes. Kaip ji at­ro­do ir kaip ten jau­tė­tės?

– Tam ruo­šė­mės la­bai il­gai. Tai bu­ vo per ma­no pir­mą­jį skry­dį. Ant­ras ir tre­čias skry­džiai bu­vo ne to­kie sėk­min­gi, – kos­mi­nė tech­ni­ka – su­ dė­tin­gas da­ly­kas.

O kos­mi­nė erd­vė – sun­ku ap­ra­šy­ ti, sun­ku ap­sa­ky­ti, ką ma­čiau. Tai pa­lie­ka di­džiu­lį įspū­dį, tai la­bai ryš­kus įvy­kis. Tu vie­nas, o prieš ta­ ve – ki­tas pa­sau­lis. Ten daug gra­ žių da­ly­kų, ką pa­skui vi­są gy­ve­ni­mą

Pri­si­mi­ni­mai: „Kos­mi­nė erd­vė pa­lie­ka di­džiu­lį įspū­dį, ku­rį vi­są gy­ve­ni­

mą at­si­min­si“, – sa­kė lie­tu­viš­ko krau­jo tu­rin­tis kos­mo­nau­tas A.Je­li­se­ je­vas, Vil­niu­je pri­sta­tęs sa­vo kny­gą „Gy­ve­ni­mas – la­šas jū­ro­je“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

at­si­min­si. Dan­gus – juo­das, sau­lė – la­bai ryš­ki, ko­kios čia neiš­vy­si. Že­mė – mė­ly­na, du jos treč­da­liai už­deng­ti de­be­sų. Jū­ra – ma­ža, bet bu­vo ma­ty­ti. Sun­ku tai pa­pa­sa­ko­ ti žo­džiais – tai da­ro stip­rų emo­ci­ nį įspū­dį.

– Kai grį­žo­te į Že­mę, ar neiš­gir­ do­te žmo­nių „iš liau­dies“ pa­ sta­bų: „Ir ko­dėl tie kos­mo­nau­ tai drums­čia Die­vo bu­vei­nę?“ – Re­li­gi­ja – ypa­tin­gas pa­sau­lis žmo­gaus gal­vo­je. Tie, ku­rie skri­do į kos­mo­są, Die­vo ne­ti­kė­jo. Bet pa­ pa­sa­ko­siu vie­ną at­si­ti­ki­mą. At­ro­ do, po ant­ro­jo skry­džio nu­si­lei­do­me Ka­zachs­ta­ne, di­džiu­lia­me lau­ke.

Kai apa­ra­tas lei­do­si, iš­si­sklei­dė la­ bai di­de­lis pa­ra­šiu­tas, ku­ris bu­vo ma­ty­ti iš to­li. Kai lau­ke dir­ban­tys žmo­nės iš­vy­do tą pa­ra­šiu­tą, bė­go žiū­rė­ti, kas čia at­si­ti­ko. Trak­to­ riais, ark­lių ve­ži­mais va­žia­vo. Iš­li­ po­me iš kos­mi­nio lai­vo, jie mus ap­ su­po ra­tu ir žiū­rė­jo. Ta­čiau jie mū­sų ne­pa­lai­kė žmo­nė­mis. Vie­na mo­te­ ris ma­ne pirš­tu baks­no­jo baks­no­jo, pa­skui sa­ko: „Jis – šil­tas.“ Jie ne­ sup­ra­to, kas mes to­kie.

– Ko­kią kai­ną su­mo­kė­jo­te už tai, kad ga­lė­jo­te nu­skris­ti į kos­mo­są, iš­si­lai­pin­ti kos­mo­so erd­vė­je?

– Pi­ni­gais mes nie­ko ne­mo­kė­jo­me.

Pa­sa­ky­siu: tam paau­ko­jau dau­ giau kaip pen­ke­rius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus. Tre­ni­ruo­tės, dau­gy­bė tre­ni­ ruo­čių. Me­di­ci­ni­niai pa­tik­ri­ni­mai.

Dau­gy­bę kar­tų gu­lė­mės į li­go­ni­nę, kur tik­rin­da­vo mū­sų svei­ka­tą. Ir – skry­džiai, taip pat – moks­lo dar­ bai, kos­mi­nio lai­vo stu­di­jos.

– Žmo­nos per tai ne­pra­ra­do­te?

– Ne (juo­kia­si). Bet ma­nęs il­gai ne­ bū­da­vo na­mie.

– Pa­ži­no­jo­te pir­mą­jį pa­sau­ly­je kos­mo­nau­tą – J.Ga­ga­ri­ną. Koks tai bu­vo žmo­gus?

– La­bai ma­lo­nus, pa­pras­tas, ge­ ras drau­gas, tu­rė­jo hu­mo­ro jaus­ mą. La­bai mė­go ak­ty­vų gy­ve­ni­mą.

Kai ruo­šiau­si pir­ma­jam sa­vo skry­ džiui, mus dub­liuo­jan­čia­me eki­pa­ že bu­vo J.Ga­ga­ri­nas – tuo me­tu jis dar kar­tą no­rė­jo skris­ti. Bet kai at­ si­ti­ko tra­ge­di­ja ir žu­vo V.Ko­ma­ro­ vas, J.Ga­ga­ri­ną tuoj pat „nuė­mė“.

Pa­sa­kė, ne­ga­li­ma ri­zi­kuo­ti to­kiu žmo­gu­mi. O pa­skui nu­spren­dė, kad jis skris įpras­tu lėk­tu­vu. Ir jis žu­vo lėk­tu­vo ka­tast­ro­fo­je.

– Jei bū­tų ga­li­my­bė gy­ve­ni­mą pra­dė­ti iš nau­jo, ar tap­tu­mė­te kos­mo­nau­tu?

– Taip. Tai – la­bai ryš­kūs įspū­ džiai.

7

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,35 %

+0,37 %

2

pro­c. šie­met paau­go Vals­tybės tur­to fon­do pa­ja­mos.

–0,08 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Su­mažė­jo ­ pa­si­tikė­ji­mas

€

Tris mėne­sius fik­suo­tas pa­slaugų sek­to­ riaus pa­si­tikė­ji­mo ro­dik­lio au­gi­mas smu­ ko. Pab­logėjęs pa­slaugų įmo­nių eko­no­ minės būklės ver­ti­ni­mas ir blo­gesnė pa­ klau­sos pro­gnozė šio sek­to­riaus pa­si­ tikė­ji­mo ro­diklį lapk­ritį su­ma­ži­no 2 pro­c. ir da­bar jis sie­kia 28 pro­c. Be to, nuo 7 iki 13 pro­c. pa­daugė­jo šios sri­ties įmo­nių va­dovų, ke­ti­nan­čių atei­ty­je ma­žin­ti dar­ buo­tojų skai­čių.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1077 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2667 JAV do­le­ris 1 2,6633 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6846 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9586 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4241 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7035 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5959 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8677

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,5568 % –0,2455 % –0,3219 % –0,1339 % +0,0101 % +0,2153 % +0,3050 % +0,0640 % –0,0105 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,69

4,53

2,46

„Va­koil“

4,85

4,55

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,09 dol. už 1 brl.

110,72 dol. už 1 brl.

Apie pen­si­ją negalvoja Maž­daug penk­ta­da­lis dar­bin­go am­žiaus gy­ven­tojų se­nat­vei sa­va­ran­kiš­kai ne­si­ruo­šia. Mo­te­rys pa­pil­domų lėšų kau­pi­mu pen­si­jos lai­ko­tar­piui pa­si­rūpi­na re­čiau nei vy­rai.

Tik treč­da­lis dar­bin­go am­žiaus ka­ te­go­ri­jai pri­ski­riamų 20–29 metų ša­lies gy­ven­tojų kau­pia pen­si­jai pri­va­čiai. O 30–39 metų grupė­ je pen­si­jai kau­pia ab­so­liu­ti dau­gu­ ma gy­ven­tojų, kaip pa­rodė „Er­go Li­fe In­su­ran­ce“ už­sa­ky­ta gy­ven­ tojų ap­klau­sa.

Ji taip pat at­skleidė, kad mo­te­rys se­nat­vei ruo­šia­si van­giau nei vy­rai – jos kaup­ti pen­siją pra­de­da ge­ ro­kai vėliau. Pa­vyzd­žiui, iš 18–29 metų gy­ven­tojų fi­nan­siš­kai se­nat­ vei ruoš­tis pra­dėjo 15 pro­c. vyrų ir tik 9 pro­c. mo­terų. „Vėlesnį mo­terų ap­si­spren­dimą kaup­ti grei­čiau­siai le­mia tai, kad jos il­giau stu­di­juo­ja ir dėl šios prie­ žas­ties vėliau įsi­lie­ja į dar­bo rinką“, – sakė bend­rovės Gy­vybės drau­di­ mo de­par­ta­men­to va­dovė Aud­ronė Kup­liaus­kienė.

Pas­tebė­ta, kad ma­žiau­siai kau­ pi­mu se­nat­vei rūpi­na­si ma­žes­nių miestų ir kaimų gy­ven­to­jai: pri­ va­čiai pen­si­jai ma­žuo­se mies­tuo­

R

se ne­kau­pia dau­giau nei penk­ta­ da­lis, kai­muo­se – be­veik treč­da­lis pil­na­me­tystės su­lau­ku­sių gy­ven­ tojų. Fi­nan­siš­kai ruoš­tis se­nat­vei dar ne­pradė­jo ir 17 pro­c. gy­ven­

tojų Vil­niu­je bei Pa­nevė­žy­je. Ak­ ty­viau­siai pri­va­čia pen­si­ja rūpi­na­si klaipė­die­čiai – iš jų pa­pil­domų lėšų se­nat­vei ne­kau­pia vos 12 pro­c.

VD, BNS inf.

Spren­di­mas: įrod­žius, kad Lie­tu­vo­je mėly­no­jo lie­žu­vio li­gos vi­ru­so

nėra, vėl leis­ta eks­por­tuo­ti gal­vi­jus.

Lei­do iš­vež­ti gal­vi­jus Po ilgų de­rybų Lie­tu­vai leis­ta vėl eks­por­tuo­ti gal­vi­jus į ES bei tre­čią­sias ša­lis. Ta­čiau iš­ve­ža­mi gyvū­nai lai­ki­nai bus ti­ria­mi.

Fi­nan­sai: ak­ty­viau­siai ša­ly­je pen­si­jai sa­va­no­riš­kai ruo­šia­si klaipė­die­čiai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pra­nešė, jog Lie­tu­vai te­ko il­gai derė­tis ir įro­dinė­ti, kad ša­ly­je nėra mėly­no­jo lie­žu­vio li­gos ži­di­ nių. „At­lik­ti gal­vijų, avių, ožkų ir kitų mėly­no­jo lie­žu­vio li­gai im­lių gyvūnų ty­rimų re­zul­ta­tai įrodė, kad Lie­tu­vo­je mėly­no­jo lie­žu­vio li­gos vi­ru­so nėra. Il­gai te­ko dis­ ku­tuo­ti ir įro­dinė­ti, kad si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je pa­lan­ki, ta­čiau re­zul­ta­ tas pa­siek­tas ir pre­ky­ba at­nau­ jin­ta. Įve­da­mi lai­ki­ni pa­pil­do­mi

li­gos ty­ri­mai iš­ve­ža­miems gyvū­ nams yra būti­na sąly­ga įro­dy­ti, kad pre­kiau­ja­me svei­kais gyvū­ nais“, – ko­men­ta­vo Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius Jo­nas Mi­lius.

Pa­sak J.Mi­liaus, bu­vo iš­tir­ta dau­giau kaip 2 tūkst. gal­vijų – apie tūkstantį avių ir ožkų, apie 400 stirnų, el­nių, da­nie­lių, bried­žių, ir nė vie­na­me mėgi­ny­je mėly­no­jo lie­žu­vio li­gos vi­ru­so ne­ras­ta.

J.Mi­lius teigė, kad gal­vi­jai, iš­ ve­ža­mi į Lat­viją, Len­kiją ir Es­tiją, pa­pil­do­mai ne­bus ti­ria­mi, jei jų iš­ve­ži­mo dieną jie ne­turė­jo jo­kių li­gos po­žy­mių.

VD, BNS inf.

UAB „Topo technika“

Sostinei Kalėdų eglutės įžiebimo šventę dovanoja „Technorama“ „Technorama“ – tai vienas naujausių prekybos buitine technika, vaizdo ir garso aparatūra, IT įranga tinklas. Prekybos tinklą valdo UAB „Topo technika“, jau daugiau kaip 10 metų dirbanti Vakarų Lietuvoje. Iki rugsėjo pabaigos 6 „Technoramos“ parduotuvės Klaipėdoje, Šilutėje, Plungėje ir Gargžduose vadinosi „Topo centras“. Savarankiškai pradėjęs dirbti prekybos buitine technika tinklas „Technorama“ gruodžio viduryje atidarys 2 naujas parduotuves Vilniuje ir Kaune.

Buitinės technikos inovacijų ir paslaugų lyderė

Šiandien UAB „Topo technika“ jau pripažinta buitinės technikos, vaizdo ir garso aparatūros bei IT įrangos mažmeninės prekybos rinkos žaidėja. Bendrovė, siekdama klientams pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, tiesiogiai dirba su didžiausias pasaulio gamintojais: „Samsung“, „Sony“, „Bosch“, „Miele“, „Panasonic“, „LG“, „Canon“, „Olympus“, „Philips“, „AEG“, „Braun“, „Whirpool“, „Zanussi“, „Moulinex“, „Remington“, „Siemens“ ir kitais.

Klientai prekybos tinklą „Technorama“ vertina dėl nuolat gausėjančių ir klientams aktualių paslaugų. Kartu su „Lietuvos draudimu“ visose tinklo parduotuvėse kartu su prietaisu galima įsigyti ir pirkinių draudimą nuo sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės. Itin populiari paslauga ir pratęstos garantinės priežiūros planas, kuris leidžia išvengti nepatogumų, jei prietaisas netyčia sugestų. Pirkėjai mielai naudojasi ir kitomis „Technoramos“ paslaugomis: prekyba išsimokėtinai, objektyvų ir kamerų nuoma, subraižytų originalių kompaktinių plokštelių atnaujinimu, vartojimo kreditais, prekių pristatymu ir dar kitomis paslaugomis, apie kurias galite sužinoti užsukę į www.technorama.lt puslapį. „Technorama“ – patikimas klaipėdiečių draugas

Visi „Technoramos“ klientai, jau daugelį metų perkantys savo namų techniką įprastose ir seniai veikiančiose buitinės technikos parduotuvėse, žino, kad čia gali įsigyti ne tik moderniausios technikos, bet ir sužinoti apie šiuolaiki-

nės vaizdo ir garso aparatūros bei IT įrangos gamintojų naujoves. „Mūsų tikslas – pasiūlyti klientui prekes pagal individualius poreikius, suteikiant išsamią ir profesionalią informaciją apie moderniausius technikos gaminius, – tvirtina „Technoramos“ vadovas M.Skalandžiūnas. – Mūsų pagrindinis pranašumas yra tai, jog galime kone pirmieji į Lietuvą atsivežti pasaulines naujoves, jas išanalizuoti ir vėliau mūsų ištikimiems vartotojams suprantamai papasakoti apie naudojimą.“ Draugiškas vartotojui ir partneriams

Visose parduotuvėse „Technorama“ klientai gali išbandyti naujausius gaminius ir išmokti jais naudotis. Rudens viduryje didžiausioje „Technoramos“ tinklo parduotuvėje atidaryta didelį susidomėjimą iki šiol kelianti „Samsung“ interaktyvi ekspozicija. Pasaulinis technikos gigantas „Samsung“ būtent „Technoramai“ patikėjo garbę prižiūrėti didžiausią Baltijos šalyse ekspoziciją, kurioje kiekvienas galime pasijausti lygiaverte dalimi šiuolai-

Kalėdos: prekybos tinklas „Technorama“ dovanoja šventę miestie-

čiams.

kinio technologijų pasaulio. Šioje „Samsung“ ekspozicijoje galima rasti televizorių, valdomų balsu ir rankų judesiais, taip pat sužinoti, kaip išmaniuoju telefonu valdyti kitus prietaisus, pavyzdžiui, nesunkiai ir be laidų perduoti vaizdo medžiagą iš telefono tiesiai į televizoriaus ekraną ar televizo-

riaus ekrane naudotis internetu bei žaisti žaidimus.

Diegdama į klientus orientuotą aptarnavimo standartą ir taikydama lanksčių kainų politiką, siūlydama platų asortimentą ir originalias rinkodaros akcijas „Technorama“ siekia tapti organizacija, kuri dirba visuomenės naudai.

8

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

savaitės interviu

Fi­nan­sa­vi­mas gy­ny­bai di­dės Plės­ti ka­riuo­me­nės Lie­tu­vai ne­be­rei­kia – ji yra op­ti­ma­li. Ta­čiau fi­nan­sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai nea­be­jo­ti­nai di­dės. Taip tvir­tin­ta pre­ten­den­tas va­do­vau­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai (KAM) so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

me, kad bū­tų pa­da­ry­ta pra­džia su­ si­ta­ri­mui įgy­ven­din­ti.

– Ko­dėl jūs – tin­ka­miau­sias kan­di­da­tas va­do­vau­ti KAM? – Tu­riu pa­kan­ka­mą po­li­ti­nio ir ad­ mi­nist­ra­ci­nio dar­bo pa­tir­tį, esu ėjęs tas pa­rei­gas. Ma­nau, to­dėl esu tin­ ka­mas. Tu­riu pa­skir­to­jo mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­si­ti­kė­ji­mą bei pa­siū­ ly­mą ir ma­ny­čiau, kad ga­lė­čiau tas pa­rei­gas at­lik­ti nau­din­gai Lie­tu­vai bei jos žmo­nėms.

– Kiek bend­ro­jo vi­daus pro­duk­ to (BVP) ga­lė­tų tek­ti kraš­to ap­ sau­gai?

– Su­si­ta­ri­me įra­šy­ta 2 pro­c., bet tai, ma­tyt, to­li­mas sie­kis. Da­bar li­ko tik 0,79 pro­c. Ma­nau, kad pa­ma­žu di­ din­si­me ir pa­gal eko­no­mi­nes ga­li­ my­bes, nea­tim­da­mi asig­na­vi­mų iš ki­tų sri­čių. Bet ba­sos Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės ne­pa­lik­si­me.

– Kas keis­tų­si jums va­do­vau­ jant KAM? Ko­kių nau­jų idė­jų tu­ri­te?

– Daug idė­jų tu­ri­me, kaip stip­rin­ ti mū­sų kraš­to gy­ny­bą. Ma­nau, kad mes ir to­liau rem­si­mės ko­lek­ty­vi­nės NA­TO gy­ny­bos prin­ci­pais. Mes pri­ ta­ria­me ir bu­vo­me vie­ni iš pro­fe­ sio­na­lio­sios ka­riuo­me­nės au­to­rių.

Man bu­vo ma­lo­nu gir­dė­ti Pre­zi­den­ tės pa­lai­ky­mą, kai ji sa­kė, kad rei­ ka­lin­ga ne­di­de­lė pro­fe­sio­na­lio­ji ka­ riuo­me­nė ir ati­tin­ka­mas re­zer­vas.

Tad tuos dar­bus mes tę­si­me. Taip pat ir ge­rai pri­pa­žin­tą va­di­na­mą­ją ka­riuo­me­nės trans­for­ma­ci­ją.

Ma­nau, la­bai svar­bu su­stip­rin­ti pi­lie­ti­nį pa­trio­ti­nį ug­dy­mą, jau­ni­mo įtrau­ki­mą, šau­lių są­jun­gos veik­lą.

Per ket­ve­rius me­tus la­biau­siai su­ ma­žė­jo ne tik bend­ras ša­lies gy­ny­ bos fi­nan­sa­vi­mas, bet ir ypač jau­ ni­mo, ku­ris bu­vo ruo­šia­mas šau­lių va­sa­ros sto­vyk­lo­se, skai­čius.

Tad mes tą kryp­tį stip­rin­si­me, skir­si­me tam di­des­nį dė­me­sį. Kaip kad stip­rin­si­me ir ka­rių ko­vi­nį ren­ gi­mą, su­ba­lan­suo­si­me mū­sų da­ly­ va­vi­mą tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ ci­jo­se, ka­riuo­me­nės da­ly­va­vi­mą ci­vi­li­niuo­se pro­jek­tuo­se.

Bu­vo­me pra­dė­ję la­bai svar­bų ša­ liai pla­ni­nį mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­jų iš­mi­na­vi­mą. Mi­nų, ku­rios li­ku­sios nuo pa­sau­li­nių ka­rų, nes žmo­nės ne­ga­li nau­do­ti že­mių ar ne­ga­li bū­ ti sau­gūs lan­ky­da­mie­si miš­kuo­se, ir dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų. Tai mes tę­ si­me.

– Vi­sos ge­ros idė­jos at­si­re­mia į fi­nan­sus. Gal net ki­tą­met di­din­ si­te iš­lai­das kraš­to gy­ny­bai?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai ne­ma­ žin­si­me taip, kaip da­rė kon­ser­va­ to­riai ket­ve­rius me­tus. Ka­riuo­me­ nė ne­te­ko 1,6 mlrd. li­tų. Ma­nau, tai bu­vo di­de­lis nuo­sto­lis ir ko­vi­niam mū­sų ka­rių pa­si­ren­gi­mui. Tas su­ si­ta­ri­mas, ku­ris par­ti­jų bu­vo pa­ si­ra­šy­tas dėl fi­nan­sa­vi­mo gy­ny­bai di­di­ni­mo, nors jis ir ne­vyk­do­mas val­dan­čio­sios dau­gu­mos, kai mes tu­rė­si­me vi­sus įga­lio­ji­mus ruoš­da­ mi 2014 m. biu­dže­tą, pa­si­steng­si­

Bu­vo klai­da, kai bu­ vo su­prie­šin­ta vi­ suo­me­nė, kad už nau­jus sraig­tas­par­ nius mo­kė­si­me dau­ gia­bu­čių re­no­va­ci­ jos pi­ni­gais.

– Ka­riuo­me­nės dy­dis iš­liks toks, kaip su­pla­nuo­ta? Jū­sų pirm­ta­kė nuo­lat kar­to­da­vo, kad mū­sų ka­riuo­me­nė per ma­ža.

– Tai du skir­tin­gi da­ly­kai. Ka­riuo­ me­nės mums rei­kia ne­di­de­lės, bet pro­fe­sio­na­lios. Tie skai­čiai, ku­rie yra da­bar, op­ti­ma­lūs. Kiek­vie­nas ka­rys, ku­ris pe­rei­na pro­fe­si­nę tar­ ny­bą, išei­na į re­zer­vą, yra da­lis ka­ rių, ku­rie pa­si­ren­gia per sa­va­no­rių pa­jė­gas, da­lis ka­rių, kur pe­rei­na tik ba­zi­nius kur­sus. Ma­nau, kad mes ne­tu­rė­tu­me la­bai plės­ti ka­riuo­ me­nės, o ją su­ba­lan­suo­ti, už­pil­dy­ ti esa­mus eta­tus, kad čia ne­bū­tų tik eta­tai, o bū­tų konk­re­tūs ka­riai. Ir to mums vi­siš­kai pa­kak­tų.

– Kaip dau­giau jau­nuo­lių pri­ trauk­ti į ba­zi­nius ka­ri­nius mo­ ky­mus? Re­gis, jų atei­na vis ma­ žiau.

– Prik­lau­so nuo nu­si­tei­ki­mo. Ti­ kiu, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė tik­ rai pa­trauk­li. Jei bus nor­ma­liai dir­ ba­ma su jau­ni­mu, bus pa­kan­ka­mai ir sa­va­no­rių, ku­rie ateis tar­nau­ti į ka­riuo­me­nę. Mo­ty­va­ci­ja – tar­ny­ba Tė­vy­nei, tai yra di­džiau­sia mo­ty­ va­ci­ja, ku­rią žmo­gus ga­li gau­ti. Su­ da­ry­tos vi­sos są­ly­gos tiek ko­vi­niam ren­gi­mui, tiek ki­tiems, kad žmo­gus ga­lė­tų rea­li­zuo­ti sa­vo lū­kes­čius.

Ti­kiu ša­lies žmo­nė­mis, ypač jau­ ni­mu, kad jie yra sa­vo ša­lies pa­ trio­tai ir kad jie mie­lai kaip pro­fe­si­ ją tam tik­ram lai­ko tar­pui rink­tų­si Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę.

– Jū­sų pirm­ta­kė yra sa­kiu­si, kad di­džiau­sia klai­da – šauk­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

ti­nių at­si­sa­ky­mas. Ar ne per anks­ti tai bu­vo pa­da­ry­ta?

– Jei ji iš tik­ro taip ma­nė, ga­lė­ jo pa­keis­ti ma­no įsa­ky­mą. Bet ma­nau, kad ji įsi­ti­ki­nu­si, kaip ir dau­ge­lis pro­fe­sio­na­lų spe­cia­lis­ tų, kad šian­dien tar­nau­ti ka­riuo­ me­nei rei­kia pro­fe­sio­na­lų, nes yra nau­ja gink­luo­tė, nau­jas po­žiū­ris į žmo­gų.

Pe­rė­jęs tik ke­lių mė­ne­sių pa­ren­gi­ mą ir iš kar­to į ko­vi­nę si­tua­ci­ją pa­ te­kęs žmo­gus ga­lė­tų pra­pul­ti. Mes ir ne­siun­tė­me pri­va­lo­mo­jo šau­ki­mo jau­nuo­lių į tarp­tau­ti­nes ope­ra­ci­jas, ne­no­rė­da­mi ri­zi­kuo­ti jų gy­vy­be, svei­ka­ta. Tad jie ne­ga­lė­jo vyk­dy­ti tų funk­ci­jų, ku­rios bu­vo ke­lia­mos.

Po to, kai Lie­tu­va pe­rė­jo prie pro­ fe­sio­na­lio­sios ka­riuo­me­nės, prie to pe­rė­jo ir ki­tos NA­TO ša­lys. Žmo­gaus gy­vy­bė la­bai svar­bi ir ko­vi­nės už­duo­tys rei­ka­lau­ja di­ des­nio pro­fe­sio­na­lu­mo. Tad la­bai svar­bu, kad žmo­gus bū­tų pro­fe­sio­ na­liai pa­reng­tas.

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

– Ar pirks Lie­tu­va sraig­tas­par­ nius gel­bė­ji­mo dar­bams už re­ no­va­ci­jos pi­ni­gus?

– Aš pa­sa­kiau nuo­mo­nę dėl sraig­tas­

– Ko­kias grės­mes įvar­dy­tu­mė­ te mū­sų re­gio­ne?

– Grės­mės nag­ri­nė­ja­mos nuo­ lat, kiek­vie­nais me­tais. Mes tu­ri­ me ana­li­zę iš mū­sų pa­da­li­nių. Jos ap­ra­šo­mos prii­mant Sei­mo do­ku­ men­tus. To­kios tie­sio­gi­nės kon­ ven­ci­nės grės­mės ar­ti­miau­siu me­ tu tik­rai nė­ra.

Yra te­ro­ro ak­tų ga­li­my­bė, yra ener­ge­ti­kos, ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo da­ly­kai, ku­rie yra svar­būs ir jiems ski­ria­mas ati­tin­ka­mas dė­me­sys.

Mes tu­ri­me ob­jek­ty­vius ver­ti­ni­mus.

Jie yra aiš­kiai nu­sta­ty­ti Sei­mo nu­ ta­ri­muo­se.

– Dėl KAM biu­dže­to. Per­so­na­ lui iš­lai­ky­ti iš­lei­džia­ma be­veik 62 pro­c. vi­so biu­dže­to. Tei­gia­ ma, kad ge­riau­siai funk­cio­nuo­ ja tos ka­riuo­me­nės, ku­rio­se per­so­na­lui neiš­lei­džia­ma dau­ giau kaip 50 pro­c. vi­so kraš­ to ap­sau­gos biu­dže­to. Ka­da tai bus pa­siek­ta?

– Kai mes va­do­va­vo­me, iš­lei­do­me 49 pro­c. Gal­būt ko­le­goms ne taip se­kė­si... Mes pa­kei­si­me, kai grį­ši­ me. Per vie­ną die­ną ne­ga­li pa­da­ry­ ti to­kio pa­kei­ti­mo, o per ket­ve­rius me­tus tur­būt ga­li. Per ati­tin­ka­mą lai­ką su­grį­ši­me prie to, kad per­ so­na­lui iš­lai­ky­ti bū­tų ski­ria­ma ne dau­giau kaip 50 pro­c. Gal tai bus 2014 m., gal 2015 m. – kol kas pa­ sa­ky­ti sun­ku.

Da­bar man rei­kia dar su­si­pa­žin­ ti, ko­kia iš tik­rų­jų yra pa­dė­tis KAM. Vie­na at­ro­do iš spau­dos, vi­sai kas ki­ta – kai atei­ni į pa­rei­gas ir pra­ de­di dirb­ti.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372

– Ma­to­te ko­kių nors pirm­ta­kės klai­dų?

– Ne­no­rė­čiau da­bar ver­tin­ti ir var­ dy­ti. Rei­kia žiū­rė­ti į prie­kį, ne at­gal.

Ma­nau, kad per daug ne­bu­vo su­ga­ din­ta, ga­lė­si­me pa­tai­sy­ti, kas bu­ vo ne taip. Aš ir­gi ma­nau, kad Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė per daug ne­su­ga­di­no, ką mes bu­vo­me pra­dė­ję. Tad tik­rai džiau­giuo­si, kad tie dar­bai bu­vo tę­ sia­mi, ne­bu­vo su­ga­din­ti.

par­nių įsi­gi­ji­mo dar 2007–2008 m., kai pla­na­vo­me pir­ki­mus. Nusp­ren­ dė­me, kad pir­miau­sia bai­gia­si lai­ vų re­sur­sai, tad nu­pir­ko­me ka­ri­ niam jū­rų lai­vy­nui, kad jie tu­rė­tų ga­li­my­bę at­lik­ti jiems ke­lia­mas už­ duo­tis. 2014 –2016 m. bu­vo­me nu­ ma­tę, kad rei­kia at­nau­jin­ti sraig­ tas­par­nių par­ką.

Ma­nau, kad tai rei­ka­lin­ga, nes Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė at­lie­ka gel­ bė­ji­mo funk­ci­jas: tiek ka­ri­nes, tiek pa­gel­bė­da­mi ci­vi­liams, tiek ge­sin­ da­mi gais­rus.

Bu­vo klai­da, kai bu­vo su­prie­šin­ ta vi­suo­me­nė, kad už nau­jus sraig­ tas­par­nius mo­kė­si­me dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pi­ni­gais. Re­no­va­ci­ jos pi­ni­gai tu­ri ei­ti re­no­va­ci­jai, o straig­tas­par­niams tu­ri bū­ti skir­ tas at­ski­ras fi­nan­sa­vi­mas ir jie tu­ ri bū­ti įsi­gy­ti.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Įver­ti­ni­mas: pre­ten­den­tas į kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rus J.Ole­kas sa­ko,

kad da­bar­ti­nė mi­nis­te­ri­jos va­do­vė R.Juk­ne­vi­čie­nė „per daug ko ne­su­ ga­di­no, ką mes bu­vo­me pra­dė­ję“.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

ŠeštADIENIS, Gruodžio 1, 2012

ekonomika Nors ke­lei­vių, be­ si­nau­do­jan­čių ge­ le­žin­ke­lių trans­ por­tu, srau­tas kas­ met didė­ja, dėl pa­ ti­riamų nuo­sto­ lių marš­ru­tus ten­ ka op­ti­mi­zuo­ti. Vis dėlto au­gan­tis su­si­ domė­ji­mas tarp­tau­ ti­niu su­si­sie­ki­mu ir in­ves­ti­ci­jos į inf­rast­ ruktūrą ža­da, kad ge­le­žin­ke­lių kon­ku­ ren­cin­gu­mas išaugs dar la­biau.

Mo­der­nu­mas: ge­le­žin­ke­liai sten­gia­si at­nau­jin­ti ried­me­nis, įsi­gy­da­mi šiuo­lai­ki­nių trau­ki­nių.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Ke­liau­jan­čių trau­ki­niais daugė­ja Grėtė Šal­čiūtė Trum­pi­na­mas ke­lionės lai­kas

Pas­ta­rie­ji tre­ji me­tai ro­do, kad ge­le­ žin­ke­lių pa­klau­sa ša­ly­je nuo­lat au­ga – ge­le­žin­ke­lių trans­por­tu be­si­nau­ do­jan­čių ke­lei­vių skai­čius pra­ėju­ siais me­tais, pa­ly­gin­ti su 2010 m., vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo sri­ty­je išau­go 7,6 pro­c., tarp­tau­ti­nio – 3 pro­c. Šie­met per pir­mus de­šimt mėne­ sių ke­lei­vių skai­čius vie­ti­nio su­si­ sie­ki­mo sri­ty­je au­go šiek tiek lė­ čiau – siekė apie 2 pro­c., ta­čiau tarp­tau­ti­nio šok­telė­jo net 30 pro­c.

Pas­tarąjį itin smarkų au­gimą lė­ mė didė­jan­tis marš­ru­to Vilnius– Minskas–Vilnius po­pu­lia­ru­mas, kaip sakė ak­cinės bend­rovės „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­ mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Da­li­jus Žeb­raus­kas.

Jo nuo­mo­ne, ke­lei­vių srau­tas pa­sta­ruo­ju me­tu didė­jo dėl to, kad pra­dėta tie­sio­giai ten­kin­ti ke­lei­vių po­rei­kius. „Pir­miau­sia did­žiau­sias dėme­sys skir­tas ke­lionės sąly­goms ge­rin­ti bei pa­čių pa­slaugų ko­ky­bei to­bu­ lin­ti, įsi­gy­jant nau­jus kom­for­tiš­kus ried­me­nis ne tik ke­liau­ti pa­grin­di­ niais, bet ir ne to­kiais in­ten­sy­viais marš­ru­tais. Dėl to taip pat su­trum­ pi­na­mas ke­lionės lai­kas“, – sa­ kė D.Žeb­raus­kas. Pa­vyzd­žiui, kaip pa­brėžė jis, iki 2015 m. elekt­ri­fi­ka­ vus ruožą nuo Vil­niaus iki Mins­ko,

21

naują traukinį per pastaruosius 5 metus įsigijo „Lietuvos geležinkeliai“.

ke­lionė šiuo marš­ru­tu su­trumpės per­pus – vos iki dviejų va­landų. „Sut­rum­pi­nus va­žia­vi­mo laiką bus įgy­tas sva­rus pra­na­šu­mas prie­š kitų trans­por­to rūšių bend­ro­ves, todėl ti­ki­ma­si pri­trauk­ti dar dau­ giau ke­lei­vių. Be to, pra­dėjus eksp­ loa­tuo­ti nau­jus mo­der­nius elekt­ ri­nius trau­ki­nius, ke­lei­viams bus pa­ge­rin­tos ir ke­lia­vi­mo sąly­gos bei už­tik­rin­tas aukš­tas kom­for­to ly­gis – tai taip pat turės di­delę įtaką pa­ si­ren­kant šią ke­lia­vi­mo prie­monę“, – pri­dūrė pa­šne­ko­vas.

At­siž­vel­gia į sta­tis­tiką

Neišb­ren­da iš nuo­sto­lių

Sut­rum­pi­nus va­žia­ vi­mo laiką bus įgy­tas sva­rus pra­na­šu­mas prie­š kitų trans­por­to rūšių bend­ro­ves, todėl ti­ki­ma­si pri­trauk­ti dar dau­giau ke­lei­vių.

Vis dėlto au­gan­tis ke­lei­vių skai­čius ir už jų ve­žimą gau­na­mos pa­ja­mos ne­kom­pen­suo­ja sąnaudų, ku­rių be­ne did­žiau­sią dalį su­da­ro ge­le­ žin­ke­lių inf­rast­ruktū­ros mo­kes­ čiai. Todėl ke­lei­vių ve­ži­mas iš­lie­ ka nuo­sto­lin­gas. „Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“, ki­taip nei ki­tos žemės trans­por­to bend­rovės, tu­ri sa­vo lėšo­mis tvar­ky­ti ir pri­žiūrė­ti sa­vo ke­lius, o tai rei­ka­lau­ja di­de­lių in­ves­ti­cijų. Be to, per­vež­da­ma ke­ lei­vius bend­rovė tei­kia būtiną so­ cia­linę pa­slaugą, ku­ri yra pa­grįsta ne eko­no­minės, o so­cia­linės nau­ dos kri­te­ri­ju­mi ir ku­rią ji yra įsi­ pa­rei­go­ju­si teik­ti viešųjų pa­slaugų tei­ki­mo su­tar­ties pa­grin­du“, – prie­žas­tis var­di­jo D.Žeb­raus­kas.

Ki­ta ver­tus, ke­lei­vių ve­ži­mas ge­ le­žin­ke­lių trans­por­tu yra nuo­sto­ lin­gas vi­so­se Eu­ro­pos vals­tybė­se – pelną ne­ša vos ke­li marš­ru­tai. Ta­ čiau ki­to­se Eu­ro­pos vals­tybė­se šis nuo­sto­lis, kaip pa­brėžė pa­šne­ko­vas, pa­den­gia­mas iš vals­tybės biud­že­to.

O Lie­tu­vo­je vals­tybės ski­riamų do­ ta­cijų vi­siems pa­ti­ria­miems nuo­ sto­liams kom­pen­suo­ti ne­pa­kan­ka. „Todėl bend­rovė pri­vers­ta nuo­sto­ lius deng­ti iš kitų vyk­domų veiklų ir ieš­ko­ti kitų įma­nomų būdų ma­žin­ ti sąnau­das“, – sakė jis.

D.Žeb­raus­ko tei­gi­mu, vie­nas būdų ma­žin­ti sąnau­das yra ne­po­pu­lia­ rių marš­rutų op­ti­mi­za­vi­mas. Ta­ čiau pa­šne­ko­vas at­kreipė dėmesį, kad bet ko­kie marš­rutų pa­kei­ti­mai vyk­do­mi at­li­kus ke­lei­vių srautų ana­lizę bei at­si­žvel­gus į il­ga­lai­kius vežtų ke­lei­vių sta­tis­ti­nius duo­me­ nis: „Vi­sai ne­po­pu­liarūs ir la­bai nuo­sto­lin­gi marš­ru­tai pa­nai­ki­na­ mi ar­ba su­trum­pi­na­mi.“

Da­li­jus Žeb­raus­kas:

Šiuo me­tu „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ lių“ trau­ki­niai kur­suo­ja 50 vie­ti­nių ir 2 tarp­tau­ti­niais marš­ru­tais. Nau­ jų ke­lei­vi­nių ge­le­žin­ke­lio marš­rutų bend­rovė pa­sta­ruo­ju me­tu nėra pa­si­ūliu­si, o pa­starąjį kartą su­si­ sie­ki­mo marš­ru­tai at­nau­jin­ti prie­š ke­letą metų, kai pra­dėjo kur­suo­ ti trau­ki­nys iš Vil­niaus ge­le­žin­ke­ lio sto­ties į Tarp­tau­tinį Vil­niaus oro uostą bei tarp Kau­no ir Šiau­ lių miestų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu sie­kiant su­ ma­ž in­t i bend­rovės nuo­s to­l ius bu­vo su­trum­pin­tas vie­no trau­ki­ nio marš­ru­tas Kaunas–Marijam­ polė iki Kaunas–Kazlų Rūda. Taip pat su­trum­pin­tas marš­ru­tas Vil­ nius–Šeštokai–Vilnius iki Kau­ nas–Šeštokai–Kaunas. Ta­č iau D.Žeb­raus­kas pa­brėžė, kad no­ rin­tiems ke­lionę tęsti iki Vil­niaus ar at­gal ke­lionės sąly­gos be­veik

ne­pa­ki­to, nes ke­lei­viams Kau­no sto­ty­je su­da­ry­tos ga­li­mybės pa­ to­giai per­sėsti į pri­de­rin­tus trau­ ki­n ius: „Be to, to­k ie jung­t i­n iai marš­r u­tai yra la­bai po­p u­l iarūs ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Jei nu­tie­ sus eu­ro­pinę „Rail Bal­ti­cos“ vė­ žę iki Kau­no ke­lei­vių srau­tas di­ dės, svars­ty­si­me ga­li­mybę at­kur­ti tie­sio­ginį su­si­sie­kimą.“ Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brėžė, kad šiuo me­tu „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ at­lie­ka kon­ku­ren­cinės ap­lin­kos bei plėtros ga­li­my­bių stu­diją at­ski­ riems vie­ti­niams marš­ru­tams įver­ tin­ti bei ana­li­zuo­ja šiais marš­ru­tais ke­liau­jan­čių ke­lei­vių srau­tus. Ga­ vus ga­lu­ti­nius ty­rimų re­zul­ta­tus bus ga­li­ma įver­tin­ti ir naujų marš­ rutų po­reikį. „Kas­met su­da­rant nau­jus trau­ki­ nių tvar­ka­raš­čius, kur­sa­vi­mo gra­fi­ kas de­ri­na­mas prie ke­lei­vių dar­bo, moks­lo įstaigų dar­bo lai­ko, taip pat at­si­žvel­giant į se­zo­niš­ku­mo kri­te­ rijų ir pan.“, – pa­ti­ki­no D.Žeb­ raus­kas.

Si­tua­ciją iš­ju­dins „Rail Bal­ti­ca“

D.Žeb­raus­kas pa­ste­bi, kad tarp­tau­ ti­niai marš­ru­tai ne itin po­pu­liarūs.

Dėl mažų ke­lei­vių srautų kai ku­rių jų, pa­vyzd­žiui, marš­ru­to iš Lie­tu­ vos į Rygą, te­ko at­si­sa­ky­ti. Ir šiuo me­tu siū­lo­mas ge­le­žin­ke­lio marš­ ru­tas iš Lie­tu­vos į Sankt Pe­ter­burgą nėra itin po­pu­lia­rus, nors ke­lei­vių skai­čius ne­smar­kiai au­ga. Per de­ šimt šių metų mėne­sių, pa­ly­gin­ ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, šio marš­ru­to ke­lei­vių skai­čius pa­ didė­jo 4 pro­c. Tam, pa­šne­ko­vo tei­ gi­mu, įta­kos turė­jo nuo šių metų va­sario pa­si­ūly­ta ma­žesnė trau­ki­ nio bi­lie­to kai­na, ke­liau­jant sėdi­ ma­ja­me va­go­ne. „Ta­čiau, įgy­ven­di­nus „Rail Bal­ ti­cos“ pro­jektą, in­ves­ti­cijų į tarp­ tau­ti­nių marš­rutų plėtrą bus skir­ ta dau­giau. Juk ge­le­žin­ke­lio ke­lias

tie­sio­giai su­jungs Var­šuvą, Kauną, Rygą ir Ta­liną, be to, Len­kiją ir Va­ karų Eu­ropą ge­le­žin­ke­liu bus ga­li­ ma pa­siek­ti leng­viau ir grei­čiau“, – sakė D.Žeb­raus­kas ir pa­brėžė, kad iš Vil­niaus ke­liau­jant per Var­ šuvą pa­gerės sąly­gos pa­siek­ti Ber­ lyną, Prahą, Vieną, Pa­ry­žių ir ki­tus did­žiuo­sius Eu­ro­pos mies­tus.

Sukū­rus nau­jus ge­le­žin­ke­lio marš­ru­tus bus ga­li­ma kon­ku­ruo­ ti su kitų rūšių trans­por­tu grei­ čio, kai­nos ir pa­to­gu­mo at­žvil­giu. „Ka­dan­gi žmo­nių po­rei­kis ke­liau­ ti, ypač į Va­karų Eu­ro­pos ša­lis, ne mažė­ja, o tik didė­ja, ti­kimės pri­ trauk­ti ne­ma­žai ke­lei­vių“, – pro­ gno­za­vo pa­šne­ko­vas.

At­nau­ji­na ried­me­nis

Siek­da­mi ska­tin­ti ge­le­žin­ke­lių trans­por­to prie­monės kon­ku­ren­ cin­gumą ir di­din­ti su­si­domė­jimą ja, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ jau nuo 2008 m. pra­dėjo in­ten­sy­vią tu­ rimų senų ried­menų at­nau­ji­ni­mo stra­te­giją. Šiuo metu nauji traukiniai su­ daro beveik pusę bendrovės tu­ rimo keleivinių riedmenų parko. „Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­ tus „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ įsi­gi­ jo 21 naują trau­kinį. Jie pa­ga­min­ti re­mian­tis nau­jau­sio­mis tech­no­ lo­gi­jo­mis ir ati­tin­kan­tys šiuo­lai­ ki­nius ke­lei­vių po­rei­kius“, – apie ge­le­žin­ke­lių at­si­nau­ji­nimą pa­sa­ ko­jo D.Žeb­raus­kas.

Ried­menų at­nau­ji­ni­mo stra­te­ giją ža­da­ma tęsti ir jau iki 2015 m. įsi­gy­ti 5 elekt­ri­nius bei 3 dy­ze­li­ nius trau­ki­nius. Ga­vus ES fi­nan­ sa­vimą, 2015–2020 m. sie­kia­ma įsi­gy­ti 8 elekt­ri­nius ir 9 dy­ze­li­nius trau­ki­nius. „Ti­kimės, kad gavę ES pa­ramą vi­siems naujų ried­menų įsi­gi­ji­mo pro­jek­tams, iki 2020 m. vi­siš­kai at­nau­jin­si­me esamą dy­ze­ li­nių ir elekt­ri­nių trau­ki­nių par­ką“, – sakė pa­šne­ko­vas.

10

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

12p.

Mė­nuo po ura­ga­no vaiz­do ne­pa­kei­tė.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Mag­nic­kio są­ra­šas: smū­giuok Go­du­mas – vie­na di­džiau­sių žmo­gaus silp­ny­bių. Ne­nuos­ta­bu, kad va­di­na­ma­sis Mag­nic­kio są­ra­šas Ru­si­jo­je ke­lia tiek aist­rų. Va­ ka­rams tai – Ru­si­jos spau­di­mo gink­las, o Krem­liui – tik­ra rakš­tis. Žada užtrenkti duris

Kas gi yra tas Mag­nic­kio są­ra­šas, ku­rį su­da­rė JAV pa­rei­gū­nai? Kuo jis svar­bus, kal­bant apie Ru­si­jos bei Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ty­kius ir apie pa­čią Ru­si­ją?

Trum­pai ta­riant, Mag­nic­kio są­ ra­šas – tai są­ra­šas, ku­ria­me pui­ kuo­ja­si Ru­si­jos pa­rei­gū­nų, įta­ria­ mų žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais, pa­var­dės. Vi­siems, pa­te­ku­siems į šio įsta­ty­mo vei­ki­mo lau­ką, ne­bus (kaip įspė­ja ame­ri­kie­čiai) lei­džia­ ma įva­žiuo­ti į JAV, o jų ak­ty­vai JAV ban­kuo­se bus įšal­dy­ti.

Tar­si nie­ko ypa­tin­ga. Ta­čiau iš tie­sų są­ra­šas – la­bai svar­bus.

Pir­miau­sia, su kuo su­si­jęs šio są­ ra­šo at­si­ra­di­mas?

Nu­kan­kin­tas ka­lė­ji­me

Są­ra­šas pa­va­din­tas Ru­si­jos ad­vo­ ka­to Ser­ge­jaus Mag­nic­kio gar­bei, ku­ris mi­rė 2009 m. vie­na­me Ru­si­ jos ka­lė­ji­me.

S.Mag­nic­kis bu­vo ci­vi­li­nės tei­ sės spe­cia­lis­tas. Jis dir­bo Mask­vo­ je esan­čio­je tei­si­nin­kų kon­to­ro­je „Fi­res­to­ne Dun­can“, ku­ri at­sto­va­ vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­kū­ru­siai in­ves­ti­ci­jų kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vei „Her­mi­ta­ge Ca­pi­tal Ma­na­ge­ment“.

Bri­tų „Her­mi­ta­ge“ kaž­ka­da bu­ vo vie­na di­džiau­sių už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jų Ru­si­jo­je. Veik­lą pra­dė­ ju­si 1996-ai­siais bend­ro­vė lau­ki­nio ka­pi­ta­liz­mo me­tais į Ru­si­jos ver­ty­ bi­nių po­pie­rių rin­ką in­ves­ta­vo mi­li­ jo­nus do­le­rių ir ne­tru­kus ta­po vie­ na di­džiau­sių in­ves­ti­ci­jų bend­ro­vių, ku­rios pel­nas sie­kė mi­li­jar­dus.

Vie­na iš „Her­mi­ta­ge“ veik­los sri­ čių – ko­rup­ci­jos vals­ty­bė­s įmo­nė­ se ma­ži­ni­mas ir jų val­dy­mo efek­ ty­vi­ni­mas.

An­tai 1998–2000 m. bri­tų bend­ ro­vė­je bu­vo pa­ves­ta at­lik­ti val­dy­

mo re­for­mą kon­cer­ne „Gazp­rom“.

2005 m. „Her­mi­ta­ge“ rei­ka­lai ėmė klos­ty­tis blo­ga link­me, kai į ži­ niask­lai­dą nu­te­kė­jo in­for­ma­ci­ ja apie įvai­rių val­džios pa­rei­gū­nų ko­rup­ci­nius ry­šius ke­lio­se vals­ty­ bi­nė­se Ru­si­jos įmo­nė­se, ku­rio­mis do­mė­jo­si „Her­mi­ta­ge“.

Po ku­rio lai­ko „Her­mi­ta­ge“ at­si­ dū­rė Ru­si­jos tei­sė­sau­gos tai­kik­ly­ je. Prieš bend­ro­vę im­ta­si san­kci­jų: iš­siųs­ti jos va­do­vai, at­lik­tos kra­tos, areš­tuo­tos są­skai­tos.

Dau­ge­lis ru­sų eli­to na­rių Va­ka­rų ban­ kuo­se lai­ko sa­vo pi­ ni­gus, Va­ka­ruo­se įsi­ gi­ję ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, į stu­di­jas Va­ka­ rų uni­ver­si­te­tuo­se lei­džia sa­vo vai­kus.

S.Mag­nic­kiui „Her­mi­ta­ge“ va­ do­vai nu­ro­dė iš­siaiš­kin­ti, kas de­da­ si, ir at­sto­vau­ti bend­ro­vei. At­li­kęs ty­ri­mą ad­vo­ka­tas pa­žė­rė kal­ti­ni­mų Ru­si­jos tei­sė­sau­gai dėl ne­va su­fab­ ri­kuo­tos by­los.

Jo aki­ra­ty­je at­si­dū­rė kai ku­rie Ru­ si­jos ban­ki­nin­kai ir net ru­sų ma­fi­ja.

S.Mag­nic­kis iš­siaiš­ki­no, kad įvai­ rūs Ru­si­jos val­di­nin­kai sa­vo ki­še­ nes per „Her­mi­ta­ge“ skan­da­lą pa­ si­pil­dė be­veik 43 mln. do­le­rių. Jis taip pat nu­sta­tė gru­pę Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų, ku­rie kar­tu su ru­sų ma­fi­ ja per „mo­kes­čių su­grą­ži­ni­mą“ iš ša­lies biu­dže­to pa­vo­gė dau­giau nei 230 mln. JAV do­le­rių. „Her­mi­ta­ge“ at­sto­vai apie ty­ri­ mą in­for­ma­vo Ru­si­jos vy­riau­sy­bę.

Ta­čiau vie­toj ty­ri­mo dėl ga­li­mo pi­ ni­gų plo­vi­mo bu­vo pra­dė­ta rink­ti įro­dy­mus prieš pa­tį S.Mag­nic­kį.

Ga­liau­siai ad­vo­ka­tas bu­vo areš­ tuo­tas ir 2008 m. lapk­ri­tį įka­lin­tas Bu­tyr­kų ka­lė­ji­me Mask­vo­je. Li­kus aš­tuo­nioms die­noms iki ter­mi­ no, po ku­rio tu­rė­jo bū­ti pa­leis­tas, S.Mag­nic­kis mi­rė.

Tei­si­nin­kas nie­ka­da ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti stip­ria svei­ka­ta. Jam bu­ vo cuk­ri­nis dia­be­tas, o ka­lė­ji­me jis dar su­si­rgo ir ka­sos už­de­gi­mu.

Ofi­cia­liai tei­gia­ma, jog 37-erių tei­si­nin­kas mi­rė nuo šir­dies ne­pa­ kan­ka­mu­mo, ta­čiau S.Mag­nic­kio gi­mi­nai­čiai tvir­ti­na, kad jis areš­ti­ nė­je bu­vo mu­ša­mas ir kan­ki­na­mas.

Dis­ku­si­jos Va­šing­to­ne

2010 m. ES pa­siū­lė neį­si­leis­ti į sa­vo erd­vę ru­sų pa­rei­gū­nų ir val­di­nin­ kų, su­si­ju­sių su S.Mag­nic­kio mir­ ti­mi (tie­sa, ga­lu­ti­nis spren­di­mas iki šiol ne­priim­tas).

O JAV Kong­re­so na­riai pa­siū­lė tei­sės ak­tą „Dėl įsta­ty­mo vir­še­ny­ bės S.Mag­nic­kio by­lo­je“.

Pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta su­da­ry­ti są­ra­šą maž­daug 60-ies Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų, ku­riems bū­tų už­draus­ta at­vyk­ti į JAV. Į są­ra­šą pa­te­ko Ru­si­ jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Fe­ de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos, Fe­ de­ra­li­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai.

Jiems, kaip nu­ma­ty­ta, bū­tų tai­ko­ mos san­kci­jos: neiš­duo­da­mos vi­zos ir įšal­do­mos ban­ko są­skai­tos.

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja spau­dė Kong­re­są švel­nin­ti Mag­nic­kio są­ra­šo įsta­ty­ mo for­mu­luo­tę, ypač dėl ban­dy­mo su­sie­ti są­ra­šą su va­di­na­mą­ja 1974 m. priim­ta Jacksono–Vaniko pa­tai­ sa. Ši nu­ma­to JAV pre­ky­bos ap­ri­ bo­ji­mus su ša­li­mis, ku­rio­se pa­žei­ džia­mos žmo­gaus tei­sės.

Ats­to­vų rū­muo­se Mag­nic­kio tei­sės ak­tas bu­vo pa­tvir­tin­tas so­ li­džia bal­sų dau­gu­ma. Ta­čiau dar neaiš­ku, kaip bal­suos Se­na­tas ir ar B.Oba­ma šį įsta­ty­mą pa­si­ra­šys.

Dip­lo­ma­ti­nis žai­di­mas

Likimas: S.Magnickis mirė 2009 m. Maskvos kalėjime „Matrosskaja

Tišina“.

„Reuters“ nuotr.

Iš es­mės Mag­nic­kio są­ra­šas – pa­ ran­kus gink­las ame­ri­kie­čiams, jei šie no­rė­tų pa­spaus­ti Ru­si­ją.

Ki­ta ver­tus, B.Oba­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja, at­ro­do, kol kas ne­no­ri per­ne­ lyg tam­py­ti Krem­liaus už ūsų, bent jau kol kal­ba­ma apie abie­jų ša­lių san­ty­kių „per­kro­vi­mą“. O Krem­ lių są­ra­šas itin er­zi­na. Ko­dėl? Šim­

Etiketė: vadinamasis Magnickio sąrašas vargu ar susijęs su žmogaus teis

tams, o gal net tūks­tan­čiams ru­sų val­di­nin­kų (pri­klau­so nuo Ame­ri­ kos va­lios) ame­ri­kie­čių san­kci­jos (ypač fi­nan­si­nės – są­skai­tų įšal­dy­ mas) bū­tų la­bai ne­ma­lo­nios.

Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­lis ru­ sų eli­to na­rių Va­ka­rų ban­kuo­se lai­ ko sa­vo lė­šas, Va­ka­ruo­se įsi­gi­ję ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to, į stu­di­jas Va­ka­rų uni­ver­si­te­tuo­se lei­džia sa­vo vai­kus.

Va­ka­rų san­kci­jos bū­tų ne­ma­lo­ nios ir Krem­liui. Ru­si­jo­je bū­tent val­di­nin­kų iš­ti­ki­my­bė sis­te­mai (už ku­rią tie pa­tys val­di­nin­kai gau­na ga­li­my­bę nau­do­tis įvai­rio­mis pri­ vi­le­gi­jo­mis), yra re­ži­mo pa­grin­das.

O jei Va­ka­ruo­se šių val­di­nin­kų tur­ tai bū­tų kon­fis­kuo­ti?..

Aki­vaiz­du, kad JAV san­kci­jos ru­ sų val­di­nin­kams smog­tų ge­ro­kai stip­riau nei, at­virkš­čiai, – Krem­ liaus san­kci­jos ame­ri­kie­čiams Ru­ si­jo­je. Tai­gi šiuo at­ve­ju su­duo­ti ly­ gia­ver­tį smū­gį ru­sams – sun­ku.

Vie­nas JAV po­li­to­lo­gas po­kal­bių lai­do­je iro­niš­kai pa­juo­ka­vo, kad jei Ru­si­ja pri­tai­ky­tų Ame­ri­kai va­ di­na­mą­jį Bu­to są­ra­šą (taip va­di­

na­mas Ru­si­jos su­da­ry­tas juo­da­sis są­ra­šas, ku­ria­me, kaip spė­ja­ma, ga­li bū­ti įra­šy­tos Ame­ri­kos agen­ tų, su­lai­kiu­sių gar­sų­jį gink­lų pre­ kei­vį Vik­to­rą Bu­tą, pa­var­dės), jis „tur­būt at­si­sa­ky­tų ato­sto­gų Ru­ si­jos pro­vin­ci­jo­je ir vie­toj jų nu­ke­ liau­tų į Lon­do­ną ar Pa­ry­žių“.

Nes­te­bi­na, kad Mask­va į Mag­ nic­kio są­ra­šą rea­ga­vo tul­žin­gai.

Ru­si­ja per­spė­jo Va­šing­to­ną, kad at­ sa­kys de­ra­mai, jei Mag­nic­kio są­ra­ šas bus pa­tvir­tin­tas. Ame­ri­ko­je net bu­vo pa­sam­dy­ta lo­bis­tų, kad pa­ veik­tų Kong­re­so na­rių nuo­mo­nę bal­suo­jant dėl va­di­na­mo­jo Mag­ nic­kio įsta­ty­mo.

Ta­čiau ko­zi­riai vis tiek lie­ka Va­ šing­to­no ran­ko­se, tik ky­la klau­si­ mas, ar šį kar­tą ame­ri­kie­čiai jais pa­ si­nau­dos, ar tai bu­vo tik per­spė­ji­mas Krem­liui, kad rei­ka­lui esant ne­pa­ mirš­tų, ku­rią po­zi­ci­ją pa­rem­ti.

Su­ve­da są­skai­tas?

Be­je, šią sa­vai­tę Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bu­vo nu­žu­dy­tas bu­vęs Ru­ si­jos nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio at­sto­

11

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Iz­rae­lio ­ at­sa­kas

Tai­kos ­ su­tar­tis

Su­si­rė­mė ­ su po­li­ci­ja

Iz­rae­lis ke­ti­na pa­sta­ty­ti 3 tūkst. na­mų ry­ti­nė­je Je­ru­ za­lės da­ly­je ir Va­ka­rų Kran­ te. Tai pra­ne­šė Iz­rae­lio laik­ raš­čiai po to, kai ket­vir­ta­die­ nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se pa­les­ ti­nie­čiai su­lau­kė pri­ta­ri­mo dėl Pa­les­ti­nos kaip ne­pri­si­ jun­gu­sios vals­ty­bės ste­bė­to­ jos sta­tu­so.

Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs bu­vęs Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­ do va­do­vas Do­mi­ni­que’as Straus­sas-Kah­nas su­ti­ko su­ mo­kė­ti 6 mln. JAV do­le­rių (15,9 mln. li­tų) pa­gal tai­kos su­tar­tį, ku­ria bū­tų už­baig­ta by­la, iš­kel­ta Man­ha­ta­no vieš­ bu­čio tvar­ky­to­jos, ap­kal­ti­nu­ sios jį ly­ti­niu už­puo­li­mu.

Tu­ni­se pro­tes­tuo­to­jai va­kar su­si­rė­mė su po­li­ci­ja ne­ra­mia­ ja­me Sil­ja­nos mies­te, ku­ria­ me dėl smur­to pa­sta­rą­ją sa­ vai­tę su­žeis­ta šim­tai žmo­nių.

Tūks­tan­ti­nės mi­nios gat­vė­se jau ket­vir­tą die­ną iš ei­lės rei­ ka­la­vo gu­ber­na­to­riaus at­si­ sta­ty­di­ni­mo ir fi­nan­si­nės pa­ ra­mos.

ten, kur skau­da

JAV ne­no­ri nau­jo Šal­to­jo ka­ro Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­niu­je šią sa­vai­tę vie­šė­jęs JAV po­li­ti­kos ana­li­ti­kas ir ko­men­ta­ to­rius Da­vi­das Mar­kas (nuotr.) su žur­na­lis­tais pa­si­da­li­jo įžval­go­mis apie Va­šing­to­no ir Mask­vos san­ ty­kius, jų „per­kro­vi­mo“ re­zul­ta­ tus ir per­spek­ty­vas.

Neiš­si­pil­dę lū­kes­čiai

sėmis – tai puikiai supranta tiek V.Putinas, tiek B.Obama.

vas Alek­sand­ras Pe­re­pi­li­či­no­jus. Įdo­mu tai, kad jis bu­vo vie­nas liu­ dy­to­jų ti­riant S.Mag­nic­kio mir­ties ap­lin­ky­bes. Jis yra ket­vir­tas su šiuo skan­da­lu su­si­jęs as­muo, ku­ris stai­ ga mi­rė.

Pa­sak bri­tų ži­niask­lai­dos, A.Pe­ re­pi­li­či­no­jus at­sklei­dė sche­mas, kaip Ru­si­jos pa­rei­gū­nai, pra­lo­ bę po mo­kes­čių ap­ga­vys­tės prieš „Her­mi­ta­ge“, pa­si­nau­do­jo Švei­ ca­ri­jos ban­kų są­skai­to­mis, kad įsi­gy­tų pra­ban­gaus ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to Du­ba­ju­je ir Juod­kal­ni­jo­ je. Pa­gal šiuos duo­me­nis švei­ca­

rų pa­rei­gū­nai bu­vo pra­dė­ję ty­ri­mą dėl ke­lių są­skai­tų ban­ke „Cre­dit Suis­se“, kai „Her­mi­ta­ge“, ku­ria­ me S.Mag­nic­kis dir­bo, per­siun­tė įro­dy­mus dėl įtar­ti­nos Ru­si­jos pa­ rei­gū­nų veik­los.

Vie­nas su ty­ri­mu su­si­pa­ži­nęs šal­ti­nis pa­brė­žė: „A.Pe­re­pi­li­či­no­ jus bu­vo tas vai­ki­nas, ku­rio pa­ro­ dy­mai lei­do jiems pra­dė­ti ty­ri­mą.

Jis jiems at­sklei­dė fik­ty­vių bend­ ro­vių pa­va­di­ni­mus, „Cre­dit Suis­ se“ ban­kų są­skai­tas, tur­to įsi­gi­ji­ mo san­do­rius.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Shutterstock“, „Scanpix“ nuotr.

43

mln. dolerių,

anot S.Magnickio, savo kišenes per „Hermitage“ skandalą pasipildė įvairūs Rusijos valdininkai.

Skan­da­lo au­kos Ser­ge­jus Mag­nic­kis. Ci­vi­li­nės tei­sės spe­cia­lis­tas, Ru­si­jos tei­si­nin­kų kon­to­ ros „Fi­res­to­ne Dun­can“, at­sto­va­vu­sios Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­kū­ru­siai in­ves­ ti­ci­jų kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vei „Her­mi­ ta­ge“, bu­vęs dar­buo­to­jas. Jis išaiš­ki­no 230 mln. do­le­rių ap­gau­lės sche­mą ir ko­rup­ci­ja ap­kal­ti­no aukš­tus Ru­si­jos val­di­nin­kus.

Va­le­ri­jus Ku­roč­ki­nas. Jam bu­vo pa­ti­ kė­ta va­do­vau­ti „Her­mi­ta­ge“ ant­ri­nėms įmo­nėms, kai jos bu­vo per­leis­tos kri­mi­ na­li­niam pa­sau­liui pa­si­nau­do­jant pa­ vog­tais ant­spau­dais ir kor­po­ra­ci­niais ser­ti­fi­ka­tais. Ru­si­jos ži­ny­bos tvir­ti­no, kad su­kčiai juo pa­si­nau­do­jo. Ta­čiau ap­klaus­ ti vy­ro ne­pa­vy­ko, nes jis bu­vo ras­tas ne­ gy­vas vie­na­me Uk­rai­nos oro uos­te.

Se­mio­nas Ko­bei­ni­ko­vas. Kai „Her­mi­ ta­ge“ pa­ma­tė, kad per ap­gau­lę gau­ti „su­ grą­žin­ti“ mo­kes­čiai bu­vo per­ves­ti į „Uni­ ver­sal Sa­vings Bank“ są­skai­tą prieš pat jį lik­vi­duo­jant, Ru­si­jos tei­sė­sau­ga pra­ ne­šė, kad ban­ką įsi­gi­jo S.Ko­bei­ni­ko­vas.

Apie šį as­me­nį ma­žai ži­no­ma. Jis tu­rė­jo Ru­si­jos ir Veng­ri­jos pi­lie­ty­bę. 2008 m. žu­vo – iš­kri­to pro bal­ko­no lan­gą.

Su­lai­ky­ti ir pa­pirk­ti – to­kią san­ ty­kių su Ru­si­ja tak­ti­ką, anot eks­ per­to, pa­si­rin­ko Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja. JAV for­muo­ja il­ ga­lai­kę stra­te­gi­ją ir ban­do iš­siaiš­ kin­ti, kaip bend­rau­ti su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu ar­ ba jo įpė­di­niais. „Prieš 20 me­tų, pa­si­bai­gus Šal­ ta­jam ka­rui, bu­vo daug vil­čių, kad Ru­si­ja taps de­mok­ra­tiš­kes­nė, at­vi­ res­nė, va­ka­rie­tiš­kes­nė. Tam tik­ru at­žvil­giu ji pa­da­rė pa­žan­gą, bet iš es­mės ji pa­su­ko lai­ką at­gal. Ru­sai mėgs­ta tvir­tą ran­ką. Jie mė­go ca­rą, ko­mu­nis­tus, da­bar kai kam pa­tin­ka V.Pu­ti­nas, – aiš­ki­no D.Mar­kas. – Ži­no­te, la­bai sun­ku kur­ti de­mok­ ra­ti­ją ten, kur nė­ra de­mok­ra­ti­nės is­to­ri­nės pa­tir­ties. Juk de­mok­ra­ti­ ja nė­ra tik rin­ki­mai. Tai ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė, ir ži­niask­lai­dos lais­vė, ir lais­vi, val­džios ne­se­ka­mi žmo­ nės, ir ki­ti da­ly­kai. Ir šiais klau­si­ mais Jung­ti­nėms Vals­ti­joms sun­ ku bend­rau­ti su Ru­si­ja.“ Ryš­kus su­dė­tin­go dia­lo­go pa­ vyz­dys yra Mask­vos ne­se­niai pa­ skelb­tas drau­di­mas Jung­ti­nių Vals­ti­jų tarp­tau­ti­nės plėt­ros agen­ tū­rai (USAID) dirb­ti Ru­si­jo­je. „Tai di­de­lį ne­ri­mą ke­lian­tis ženk­las, ku­ris ro­do au­to­ri­ta­ri­nes ten­den­ci­jas. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ga­li prieš­ta­rau­ti, pro­tes­tuo­ti, bet ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti, jei­gu ne­ no­ri su­kel­ti nau­jo Šal­to­jo ka­ro su Ru­si­ja“, – pri­pa­ži­no D.Mar­kas.

JAV ga­li­my­bės – ri­bo­tos

Pa­sak ana­li­ti­ko, san­ty­kių su Ru­ si­ja „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ka bu­vo iš da­lies sėk­min­ga. Va­šing­to­nui pa­vy­ko ap­ri­bo­ti Ru­si­jos bran­ duo­li­nių me­džia­gų tie­ki­mą Ira­ nui, bet ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti dėl jau ant­rus me­tus vyks­tan­čio pi­ lie­ti­nio ka­ro Si­ri­jo­je. Ki­ta ver­tus, Va­šing­to­nas ne­no­ri nei siųs­ti ka­ rių į Si­ri­ją, nei smar­kiai spaus­ti Ru­si­jos ir di­din­ti konf­ron­ta­ci­jos su ja. Ame­ri­kie­čių ne­no­ras grįž­ ti į Šal­to­jo ka­ro lai­kus bu­vo vie­ nas veiks­nių, pa­dė­ju­sių B.Oba­ mai įveik­ti var­žo­vą res­pub­li­ko­ną Mit­tą Rom­ney praė­ju­sio mė­ne­sio pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

„Si­ri­ja yra pui­kus pa­vyz­dys, kaip Jung­ti­nės Vals­ti­jos sten­gia­ si įti­kin­ti ki­tus elg­tis taip, kaip jos no­ri, o konk­re­čiau – nu­vers­ti Bas­ ha­ro al As­sa­do re­ži­mą, ne­siųs­da­ mos sa­vo ka­rių į Si­ri­ją. Va­šing­ to­nas ne­tu­ri jo­kio no­ro vyk­dy­ti ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Si­ri­jo­je. Ru­si­ja pa­lai­ko B.al As­sa­do re­ži­mą, ir dėl to Jung­ti­nės Vals­ti­jos at­si­dū­rė la­ bai su­dė­tin­go­je pa­dė­ty­je“, – tei­ gė D.Mar­kas.

Vis­ką pa­keis naf­ta ir du­jos?

„Di­de­lis iš­šū­kis yra nau­ja Ru­si­jos eks­pan­si­jos po­li­ti­ka, ku­ri api­ma Bal­ta­ru­si­ją, Uk­rai­ną ir ki­tas ša­ lis. At­vi­rai pa­sa­kius, JAV ga­li­my­ bės ką nors pa­da­ry­ti šiais klau­ si­mais ga­na ri­bo­tos, – pri­pa­ži­no D.Mar­kas. – Bet Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, pa­si­tel­ku­sios hid­rau­li­nį skal­ dy­mą ir ki­tas pa­žan­gias tech­no­ lo­gi­jas, tam­pa stam­biu gam­ti­nių du­jų ir naf­tos ga­min­to­ju. Jei­gu jos taps ener­ge­tiš­kai ne­prik­lau­so­mos ar ne­tgi pra­dės eks­por­tuo­ti ener­ gi­ją, tai ga­lė­tų pa­keis­ti Uk­rai­nos ir ki­tų Ru­si­jai sim­pa­ti­zuo­jan­čių po­ so­vie­ti­nių ša­lių pa­dė­tį.“ Ki­ta ver­tus, ana­li­ti­kas nė­ra tik­ ras, ar Ru­si­ja, ne­tgi su­kū­ru­si są­ jun­gas su kai­my­nais ir re­gio­ni­ nius da­ri­nius, taps pa­sau­li­nio ly­gio vals­ty­be. „Ru­si­jai gre­sia bank­ro­tas, ji tu­ri di­de­lių fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Aiš­ ku, Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir­gi jų tu­ ri, bet vi­siš­kai ki­to­kio po­bū­džio.

Ir tai ga­li tap­ti ga­li­mu sver­tu JAV ran­ko­se il­ges­nė­je per­spek­ty­vo­je“, – re­ziu­ma­vo D.Mar­kas.

12

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Ara­bų pa­va­sa­ris. 2 da­lis Egip­to va­do­vams ban­dant iš­ spręs­ti kons­ti­tu­ci­nę kri­zę, ne­ pa­si­ten­ki­ni­mo ban­ga ša­ly­je tik stip­rė­ja. Jos ne­nus­lo­pi­no ir Kons­ti­tu­ci­nės Asamb­lė­jos va­ kar pri­sta­ty­tas nau­jas kons­ti­tu­ ci­jos pro­jek­tas, dėl ku­rio tu­rė­tų bū­ti su­reng­tas re­fe­ren­du­mas. Į nau­ją kons­ti­tu­ci­ją grą­žin­ti is­la­ mo tei­sės prin­ci­pai, ku­rie ga­lio­jo Hos­ni Mu­ba­ra­ko re­ži­mo lai­kais, bet bu­vo pa­nai­kin­ti po per­nykš­ tės re­vo­liu­ci­jos.

Ka­lė­ji­me – min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mu tink­la­la­piui „Wi­ki­Leaks“ įta­ ria­mas JAV ka­rys Brad­ley Man­ nin­gas, ket­vir­ta­die­nį da­ly­va­vęs pir­ma­ja­me pa­ren­gia­ma­ja­me teis­ mo po­sė­dy­je, pri­si­pa­ži­no, kad jo ner­vai krin­ka dėl ka­li­ni­mo ir kad jis gal­vo­jo apie sa­vi­žu­dy­bę.

24 me­tų JAV ar­mi­jos ei­li­nis, ku­ riam gre­sia ne­lais­vė iki gy­vos gal­ vos dėl nu­ma­no­mo do­ku­men­tų nu­te­ki­ni­mo vy­riau­sy­bių pa­slap­ tis vie­ši­nan­čiam „Wi­ki­Leaks“, pri­si­pa­ži­no iš pra­džių gal­vo­jęs apie sa­vi­žu­dy­bę, kai bu­vo lai­ko­ mas „nar­ve“ Ku­vei­te 2010 m.

Ka­rys sa­kė teis­mui „pra­dė­ jęs by­rė­ti“ tuo­jau po to, kai bu­ vo suim­tas Ira­ke 2010 m. ge­gu­žę.

Po to, kai trum­pai bu­vo ka­li­na­mas Ku­vei­te, jis bu­vo per­kel­tas į Kvan­ ti­ko ka­ri­nę ba­zę Vir­dži­ni­jo­je, kur bu­vo lai­ko­mas pa­sta­ruo­sius de­ vy­nis mė­ne­sius. Duo­da­mas pa­ro­ dy­mus pen­kias va­lan­das, B.Man­ nin­gas ret­kar­čiais pa­juo­kau­da­vo, ra­miai pa­sa­ko­da­mas apie griež­ tus su­var­žy­mus ir mo­no­to­ni­ją, su ku­ria su­si­dū­rė per iki­teis­mi­nį areš­tą Ku­vei­te ir Kvan­ti­ke.

B.Man­nin­gas rei­ka­lau­ja, kad jo by­la bū­tų nu­trauk­ta dėl esą ne­ tin­ka­mo el­ge­sio su juo Kvan­ti­ ko ka­ri­nia­me ka­lė­ji­me, kur ka­rys bu­vo lai­ko­mas izo­liuo­tas ir nuo­ lat sau­go­mas, kad ne­nu­si­žu­dy­tų, nors prieš to­kias są­ly­gas pa­si­sa­kė jo psi­chiat­rai.

Paaug­liš­kos iš­vaiz­dos ka­rys pri­si­mi­nė, kaip jis ka­lė­ji­mo ka­ me­ro­je bu­vo ver­čia­mas nuo­gas sto­vė­ti iš­si­tem­pęs pa­gal ko­man­ dą „ra­miai“, taip pat su­lauk­da­vo pik­to at­sa­ko, kai pro­tes­tuo­da­vo dėl ka­li­ni­mo re­ži­mo. „Jei­gu man rei­kė­da­vo tua­le­ti­ nio po­pie­riaus, tu­rė­da­vau sto­vė­ ti iš­si­tem­pęs ir šauk­ti: „Areš­tan­

tas Man­nin­gas pra­šo tua­le­ti­nio po­pie­riaus!“ – sa­kė jis. B.Man­ nin­gui, įsi­vė­lu­siam į di­džiau­ sią slap­tos in­for­ma­ci­jos pa­vie­ši­ ni­mo skan­da­lą per JAV is­to­ri­ją, pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­ma­no­ mo duo­me­nų nu­te­ki­ni­mo „Wi­ki­ Leaks“, ku­ris į keb­lią pa­dė­tį at­ ve­dė JAV vy­riau­sy­bę ir pa­pik­ti­no Va­šing­to­no są­jun­gi­nin­kus.

Prieš sa­vo per­kė­li­mą į Kvan­ti­ką 2010 m. lie­pą B.Man­nin­gas sa­kė, kad JAV ka­ri­nio ka­lė­ji­mo Ku­vei­te pri­žiū­rė­to­jai daž­nai at­lik­da­vo kra­ tas jo ka­me­ro­je ir iš­mė­ty­da­vo jo daik­tus. B.Man­nin­gas tei­gė grei­tai pra­dė­jęs gal­vo­ti apie sa­vi­žu­dy­bę ir pa­si­pa­sa­ko­jo apie tai psi­chiat­rams, o šie vė­liau iš­ra­šė jam vais­tų. „Tik­rai gal­vo­jau apie tai ke­le­tą kar­tų, – sa­kė jis. – Be­veik vi­siš­kai pa­si­da­viau. Ma­no pa­sau­lis tie­siog su­si­trau­kė.“ Pras­tai ma­tan­tis B.Man­nin­gas skun­dė­si, kad iš jo bu­vo atim­ti aki­niai. Jis vers­tas nak­ti­mis nu­si­ vilk­ti apa­ti­nius dra­bu­žius ir mie­ go­ti ant ne­pa­to­gaus čiu­ži­nio, pri­ tai­ky­to ka­li­niams, ku­rie lai­ko­mi ke­ti­nan­čiais nu­si­žu­dy­ti.

Per po­sė­dį Fort Mi­de Me­ri­lan­ do vals­ti­jo­je į šiau­rę nuo Va­šing­to­ no B.Man­nin­gas bu­vo pa­pra­šy­tas išei­ti iš kal­ti­na­mų­jų suo­lo ir at­ si­sto­ti prie sa­vo ankš­tos ka­me­ros Kvan­ti­ko ka­lė­ji­me kon­tū­ro, nu­ brai­žy­to ant teis­mo sa­lės grin­dų.

Ka­rys pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo 1,8 m plo­čio ir 2,4 m il­gio ka­me­rą ir bu­vo pa­pra­šy­tas ap­si­vilk­ti sun­kų „sa­vi­žu­džio švar­ką“, pa­na­šų į tą, ku­rį jam tek­da­vo dė­vė­ti nak­ti­mis.

Du JAV ka­riuo­me­nės psi­chiat­ rai anks­čiau teis­mui sa­kė, jog ka­ lė­ji­me nu­sta­ty­tos griež­tos są­ly­gos yra ne­bū­ti­nos, kad jos bu­vo tai­ ko­mos neįp­ras­tai il­gai ir prieš jų pro­fe­sio­na­lias re­ko­men­da­ci­jas.

BNS inf.

Są­ly­gos: pra­stai ma­tan­tis B.Man­nin­gas skun­dė­si, kad kalėjime iš jo

bu­vo atim­ti aki­niai ir kad jis bū­da­vo pri­vers­tas rei­ka­lau­ti tua­le­ti­nio po­pie­riaus. „Reu­ters“ nuo­tr.

Padariniai: stichija nuplovė net 2,5 m aukščio apsaugines kopas, užtat smėlyje dabar skęsta kelios gretimos

Uraganas lyg vakar Po ura­ga­no San­dy jau praė­jo dau­giau nei mė­nuo, bet šiukš­lių ir nuo­lau­žų krū­vos ka­tast­ro­fos epi­cent­re ne­ma­žė­ja.

Na­mas rė­žė­si į na­mą

Nau­jo­jo Džer­sio pa­kran­tė­je ap­si­ lan­kęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­ na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC žur­na­lis­ tas pa­ma­tė krū­vas bal­dų, čiu­ži­nių ir dra­bu­žių. Tarp jų taip pat mė­tė­ si ka­muo­liai, dvi­ra­čiai, šal­dy­tu­vai.

Sū­rus po­tvy­nio van­duo ir pe­lė­siai ne­pa­si­gai­lė­jo nie­ko.

San­dy smar­kiai ap­ga­di­no Joh­ no ir Mer­lin­dos Be­ris­hų na­mą – į jį rė­žė­si už pu­sės ki­lo­met­ro ura­ga­ no nuo pa­ma­tų at­plėš­tas ir at­neš­ tas pa­plū­di­mio na­me­lis. Jis čia li­ kęs iki šiol. „Jis ge­ro­kai ap­ga­di­no ma­no na­ mą. No­rė­čiau, kad jį kuo grei­čiau pa­ša­lin­tų. Į tai neį­ma­no­ma žiū­ rė­ti“, – pa­sa­ko­jo 75 me­tų J.Be­ rishas. „Vi­si daik­tai, ku­riuos tu­rė­jo­me, da­bar ke­liau­ja į są­var­ty­ną“, – pri­ dū­rė vy­ras.

Pa­na­šiai at­ro­do vi­sas sa­lo­je įsi­ kū­ręs Ort­li Bi­čo mies­te­lis, kur gy­ ve­na Be­ris­hai ir ku­ris va­di­na­ mas sti­chi­nės ne­lai­mės epi­cent­ru.

Nors au­kų čia pa­vy­ko iš­veng­ti, gy­ ven­to­jai pa­ty­rė di­džiu­lių nuo­sto­lių.

Praė­jus mė­ne­siui šis ra­jo­nas dar tik pra­de­da at­si­gau­ti.

Sti­chi­ja nu­plo­vė ko­pas

Čia vis dar nė­ra elekt­ros, du­jų, te­le­ fo­no ry­šio, par­duo­tu­vių ir ka­vi­nių.

Gy­ven­to­jams tik praė­ju­sį sa­vait­ga­lį bu­vo leis­ta vyk­ti į sa­lą, žmo­nių ju­ dė­ji­mą kont­ro­liuo­ja po­li­ci­ja. Nak­ vo­ti čia nie­kas ne­pa­si­lie­ka.

Sta­čiau to­kį na­mą, kad jis at­lai­ky­tų to­ kius da­ly­kus. Bet kas ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, kad pir­ma­sis ura­ga­ nas bus šimt­me­čio ura­ga­nas?

Val­džia sten­gia­si ne­leis­ti žmo­nių į Ort­li Bi­čą, kol jis vėl taps sau­gus, bet gy­ven­to­jai ver­žia­si pa­ma­ty­ti sa­vo na­mus ir įver­tin­ti ža­lą. At­vy­kę jie pa­ma­tė su­griau­tą mies­te­lį. Sti­ chi­ja nu­plo­vė net 2,5 m aukš­čio ap­ sau­gi­nes ko­pas. Už­tat smė­ly­je da­ bar skęs­ta ke­lios gre­ti­mos gat­vės.

Na­mai, val­tys ir au­to­mo­bi­liai iš­ mė­ty­ti lyg žais­liu­kai, kai kur at­si­

vė­rė smeg­duo­bės, dau­gu­ma pa­sta­ tų yra pa­vo­jin­gos būk­lės.

Pa­si­se­kė tik vie­ne­tams

Sta­ty­bi­nin­kas Fran­kas Maz­zo yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio lai­min­gų­jų.

Už ki­lo­met­ro nuo jū­ros esan­tis jo šiuo­lai­kiš­kas na­mas, pa­sta­ty­tas ant tvir­tų pa­ma­tų, be­veik ne­nu­ken­tė­ jo, tik van­duo už­tvin­dė ga­ra­žą. „Sta­čiau to­kį na­mą, kad jis at­lai­ky­ tų to­kius da­ly­kus. Bet kas ga­lė­jo pa­ ma­ny­ti, kad pir­ma­sis ura­ga­nas bus šimt­me­čio ura­ga­nas?“ – sa­kė vy­ras.

F.Maz­zo kai­my­nams pa­si­se­ kė ma­žiau. Joan­nos An­sel­mo rau­ do­n as va­sar­n a­m is, pa­s ta­ty­tas 1948 m., dar sto­vi, bet ša­lia jo at­ si­vė­rė pa­vo­jin­ga van­dens duo­bė. „Tai at­ro­do la­bai siur­rea­lis­tiš­kai.

Vis vaikš­tau ir ban­dau įsi­vaiz­duo­ti, kad to ne­bu­vo nu­ti­kę“, – sa­kė mo­ te­ris. 50 me­tų Ort­li Bi­če gy­ve­nan­čio Bil­lo Car­rol­lo na­mas ski­lo pu­siau.

Ats­ta­ty­ti jo vy­ras jau ne­be­si­ti­ki.

Nep­ra­ran­da vil­ties

Ort­li Bi­čas liū­di, bet ne­pa­si­duo­ da dep­re­si­jai. Ka­ren ir Ric­kas Vai­ lai už­si­dė­ję ap­sau­gi­nes kau­kes nuo pe­lė­sių ban­do va­ly­ti pelėsius uoš­

Naujoji Vilnia Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, gruodžio 1 d., 2012 m.

Tiražas 8000

Mies­tas mies­te ša­lia Vil­nios

Sim­bo­li­ka: Nau­jo­sios Vil­nios is­to­ri­ja neat­sie­ja­ma nuo trau­ki­nių – čia dar ca­ro lai­kais įkur­ta vie­na pir­mų­jų ge­le­žin­ke­lio sto­čių Vil­niu­je.

Nau­jo­ji Vil­nia sa­vo is­to­ri­ja ga­lė­tų var­žy­tis su pa­čiu Vil­niu­mi – čia pa­sta­ty­ta vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos pi­lių, ka­dai­se tai bu­vo svar­bus ca­ri­nės Ru­si­jos trans­por­to taš­kas, o li­go­ni­nė­je prie­globs­tį ra­do ne tik li­go­niai, bet ir so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės de­zer­ty­rai.

Se­niū­nas J.Gri­ diuš­ko ti­ki, kad ra­jo­nas tu­ri gau­ sy­bę neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių.

2p.

Už­su­ku­siems į ato­kiau nuo Vil­ niaus cent­ro įsi­kū­ru­sią ka­dai­se at­ ski­ru mies­tu va­din­tą Nau­ją­ją Vil­ nią top­te­li: tik links­mi žmo­nės ga­li vie­nas pa­grin­di­nių gat­vių pa­va­din­ti Links­mą­ja ir Džiaugs­mo. Pas­ta­ro­ jo­je įsi­kū­ręs ir lie­tu­vo­je gar­sė­jan­tis jau­nų­jų gam­ti­nin­kų klu­bas. Ap­ mau­du, bet ne­sve­ti­mos ra­jo­nui ir anek­do­tais virs­tan­čios lie­tu­viš­kos rea­li­jos – kai, pa­vyz­džiui, nė­ra ba­

sei­nų, bet plau­ki­kai lai­mi me­da­lius.

Taip ir čia – fut­bo­las Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je yra, sta­dio­no – vis dar ne.

Vie­nos se­niau­sių Lie­tu­vo­je pi­lių lie­ka­nos, is­to­ri­nė ca­ro lai­kų li­go­ni­ nė, glau­du­si so­vie­ti­nės ka­riuo­me­ nės de­zer­ty­rus Ne­prik­lau­so­my­bės prie­šauš­ry­je, XIX a. me­nan­ti ge­le­ žin­ke­lio sto­tis – tik ke­li lan­ky­ti­ni ob­jek­tai, ku­riuos ver­tė­tų pa­ma­ty­ ti ir ku­rių is­to­ri­ją iš­girs­ti ne­tgi pa­

Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je vei­kia pa­s-­ ku­ti­nė vie­šo­ji­ pir­tis vi­sa­me mies­te.

4p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tiems vil­nie­čiams. Aiš­ku, dau­ge­lis čia už­su­ka pa­si­gro­žė­ti gam­ta, tik ne­ži­no, kad tai – Nau­jo­ji Vil­nia.

Tar­ki­me, pa­trau­kia prie Pūč­ko­rių ato­dan­gos, vi­sai ša­lia se­no­jo Bel­ mon­to van­dens ma­lū­no, kur ply­ti iš­tai­gin­gas res­to­ra­nų komp­lek­sas.

Prieš lei­džian­tis į tik­rą­ją ke­lio­ nę, „Vil­niaus die­na“ su šiuo ra­jo­ nu kvie­čia su­si­pa­žin­ti sa­vo pus­la­ piuo­se.

Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­tis ir li­go­ni­nė gar­sė­ jo vi­so­je ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je.

6p.

Lombardas Brangiai superkame ir priimame kaip užstatą auksą, sidabrą, mob. telefonus, nešiojamuosius kompiuterius Adresas Naujoji Vilnia, Parko g. 14 Tel. 8 685 08 647.

Darbo laikas I–V 9–18 val.

VI 10–14 val.

Žvejybos reikmenų parduotuvė

Didelis prekių asortimentas

Adresas Naujoji Vilnia, Pergalės g. 10, šalia KULTŪROS NAMŲ Darbo laikas I–VII 6–19 val.

Tel: 8 645 54 155

2

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

gyvenimas

Su se­no­mis pro­ble­mo­mis ir di­džia Nors Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je dar ak­tua­lios to­kios pro­ble­mos kaip ka­na­li­za­ci­ja, – ne vi­si gy­ven­to­jai ją tu­ri, – vis dėl­to ra­jo­ nui ne­trūks­ta kuo di­džiuo­tis. Se­niū­ nas Ju­ri­jus Gri­diuš­ ko kuk­lus, bet op­ti­ mis­tiš­kas: „Ne vis­ kas iš kar­to, ta­čiau at­si­nau­ji­na­me.“

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Tu­ri ką pa­ro­dy­ti

Ne vie­nas Vil­niaus ra­jo­nas ga­li pa­ si­gir­ti tu­rin­tis daug ža­lių­jų plo­ tų. Nau­jo­ji Vil­nia – vie­nas iš tik­ rai daug gam­tos tu­rin­čių, – sku­biai pa­brė­žia se­niū­nas. „Tu­ri­me Pa­vil­nių re­gio­ni­nį par­ką, Vil­nios upę, – kal­bė­jo J.Gri­diuš­ko ir to­liau var­di­jo is­to­ri­jos bei gam­ tos pa­mink­lus, ku­riais ra­jo­ne gy­ ve­nan­tie­ji di­džiuo­ja­si: – Itin gra­ži Pūč­ko­rių ato­dan­ga, jo­je – Pūč­ko­ rių dva­ras (pa­li­var­kas), pi­lia­kal­nis, Ro­kan­tiš­kių pi­lia­kal­nis ir pi­lia­vie­tė.

Pūč­ko­rių ato­dan­ga įtrauk­ta į tu­ris­ ti­nius marš­ru­tus. Lan­ky­to­jų mėgs­ ta­mas Pūč­ko­rių pra­mo­gų ir poil­ sio cent­ras se­na­ja­me ma­lū­ne – ten įreng­ta vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra. Įreng­ti pa­žin­ti­niai ta­kai, su par­ko di­rek­ci­ ja ren­gia­mi žy­giai.“

Pers­pek­ty­vos: žlu­gus pra­mo­ni­nėms ga­myk­loms, ap­mi­rė ir Nau­jo­ji Vil­nia. Ta­čiau da­bar šis ra­jo­nas pa­ma­žu bun­da iš snau­du­lio.

„2011 m. šven­tė­me nau­jai at­sta­ty­ tos Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios šimt­ me­tį. Vai­kai or­ga­ni­za­vo pa­ro­dą, tvar­kė­me baž­ny­čios or­ga­ni­za­to­rių ir sta­ty­to­jų ka­pa­vie­tes, mu­zi­kos mo­kyk­la su vi­du­ri­ne mo­kyk­la su­ ren­gė kon­cer­tą“, – pa­sa­ko­jo J.Gri­ diuš­ko.

Bė­dos – ir dėl ka­na­li­za­ci­jos

Vie­na di­džiau­sių ra­jo­no pro­ble­ mų – neiš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra. „Daug gat­vių neas­fal­tuo­tos, o ir

Man la­bai aiš­kios ra­ jo­no pro­ble­ mos, ra­jo­ nas pui­kiai pa­žįs­ta­mas.

Vi­są gy­ve­ni­ mą esu čia, ša­lia.

J.Gri­diuš­ko iš­sky­rė ir ki­tą la­bai gar­sią bei lan­ko­mą vie­tą Nau­jo­jo­ je Vil­nio­je – tai pa­mink­las trem­ti­ niams at­min­ti.

Ne­ga­lė­jo ne­pa­mi­nė­ti se­niū­nas ir to, kad ra­jo­ne yra gra­žių, įdo­mią is­ to­ri­ją tu­rin­čių baž­ny­čių: Švč. Mer­ ge­lės Ma­ri­jos Tai­kos ka­ra­lie­nės, Šv.

Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios, Vil­niaus šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo cerk­vė.

esa­ma inf­rast­ruk­tū­ra – ta­kai, pės­ čių­jų ta­ke­liai, ke­liai – pa­se­nu­si, ją bū­ti­na at­nau­jin­ti. Gal­būt pa­na­ šiai, kaip ir vi­sa­me mies­te... Kie­ mų pro­ble­mos taip pat dau­ge­liui pa­žįs­ta­mos, – vie­nas di­des­nių ra­ jo­no bė­dų var­di­jo se­niū­nas. – Dėl da­bar­ti­nės eko­no­mi­kos si­tua­ci­ jos daug ir ne­pa­da­ry­si.“ Vis dėl­to J.Gri­diuš­ko ne­lin­kęs mąs­ty­ti niū­

riai. „Po­žiū­ris (aukš­čiau­sios mies­ to val­džios – red. pa­st.) nė­ra blo­ gas, pro­jek­tai vyk­do­mi. Ne vis­kas iš kar­to, ži­no­ma. Pa­da­ry­tas pir­mas de­ši­nio­jo Ne­ries ba­sei­no ka­na­li­za­ ci­jos pro­jek­tas, Pa­vil­ny­je praė­ju­ siais me­tais įreng­ta ka­na­li­za­ci­ja.

Anks­čiau gy­ven­to­jai jos ne­tu­rė­jo.

Da­bar A.Ko­je­la­vi­čiaus gat­vė­je bus įreng­ti ka­na­li­za­ci­jos tink­lai ir pri­ ves­tas van­duo“, – jau įsi­bė­gė­jan­ čius pla­nus dės­tė se­niū­nas.

Be to, kaip to­liau pa­sa­ko­jo J.Gri­ diuš­ko, drau­ge su Eu­ro­pos san­ glau­dos fon­dais bus at­nau­jin­tas bu­vęs se­niū­ni­jos pa­sta­tas, ja­me bus įreng­tas vai­kų ir mo­ti­nos pen­ sio­no, die­nos cent­ras, ki­tų įstai­ gų. „Po tru­pu­tį at­si­nau­ji­na­me. Čia dar ne vis­ką iš­var­di­jau“, – šyp­so­ jo­si se­niū­ni­jos va­do­vas.

Lan­ky­ti­nos ir is­to­riš­kai svar­bios Nau­jo­sios

Pūč­ko­rių ato­dan­ga – geo­lo­gi­nis

pa­mink­las de­ši­nia­ja­me Vil­nios kran­ te. Aukš­čiau­sia Lie­tu­vo­je le­dyn­me­ čio ato­dan­ga, jo­je at­si­ve­ria maž­daug 20 tūkst. me­tų se­nu­mo sluoks­niai.

Pūč­ko­rių pi­lia­kal­nis yra 0,2 km į

pie­tus nuo S.Ba­to­ro gat­vės per­va­žia­ vus Vil­nios til­tą ir pa­su­kus Pūč­ko­rių gat­ve į de­ši­nę. Ant pi­lia­kal­nio sto­vi au­ku­ras, dvi me­di­nės skulp­tū­ros.

Ten­den­ci­jos – kaip vi­so­je Eu­ro­po­je

Ra­jo­no bend­ruo­me­nė, kaip ir vi­so­ je ša­ly­je bei Eu­ro­po­je, sens­ta, to­ kios tad ten­den­ci­jos, kaip pri­pa­ ži­no Nau­jo­sios Vil­nios se­niū­nas. „Įvai­riai pa­si­tai­ko, rei­kė­tų sta­ tis­ti­ką žiū­rė­ti, – tuo­jau pa­tiks­li­ no J.Gri­diuš­ko. – Yra ne­ma­žai pa­ gy­ve­nu­sių žmo­nių, bet ir jau­ni­mo yra. Se­nes­nės sta­ty­bos na­muo­ se dau­giau įsi­kū­rę pa­gy­ve­nę žmo­ nės, o į nau­jes­nės sta­ty­bos na­mus daž­niau ke­lia­si jau­nes­ni.“ Pats se­niū­ni­jos va­do­vas gy­ve­na „be­veik Nau­jo­jo­je Vil­nio­je“ – už po­ros ki­lo­met­rų nuo se­niū­ni­jos. „Dėl to man la­bai aiš­kios ra­jo­ no pro­ble­mos, ra­jo­nas pui­kiai pa­ žįs­ta­mas. Vi­są gy­ve­ni­mą esu čia, ša­lia, čia ir mo­kiau­si“, – kal­bė­jo J.Gri­diuš­ko.

Pūč­ko­rių pa­li­var­kas – Puš­kar­nios

dva­ro, gy­va­vu­sio XIV a., XVIII ir XIX a. pra­džio­je, pa­sta­ty­tas pa­li­var­ko pa­sta­ tų komp­lek­sas, iš­si­dės­tęs abi­pus Vil­ nios. Iki XVIII a. vi­du­rio pri­klau­sė Lie­ tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės vy­ riau­sy­bės iž­dui ir bu­vo Ar­ti­le­ri­jos va­ do­vy­bės ži­nio­je. Vė­liau ati­te­ko len­kų di­di­kams.

Ro­kan­tiš­kių pi­lia­kal­nis yra ne­to­

li Per­ga­lės gat­vės, Mur­lės upės kai­ria­ ja­me kran­te. Apie 1 km į piet­va­ka­rius bu­vo X–XI a. pil­ka­piai, da­bar jie jau su­ nai­kin­ti.

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 1, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

ais pa­mink­lais

Pui­kus ­ su­si­sie­ki­mas Šio mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai su­si­sie­ ki­mą iť Nau­jo­sios Vil­nios su mies­ to cent­ru va­di­na tie­siog idea­liu. Iť ťio mik­ro­ra­jo­no mies­to cent­rą ga­ li­ma pa­siek­ti įvai­riu vie­ťuo­ju trans­ por­tu, nes kur­suo­ja tiek au­to­bu­sai, tiek marť­ru­ti­niai tak­si, tiek trau­ki­ niai. Tie­sa, jie ne­va­Şiuo­ja taip daŞ­ nai, kaip ar­ti­mes­niuo­se sos­ti­nės mik­ro­ra­jo­nuo­se.

R

32,8

tōkst. Şmo­nių gy­ve­na Nau­jo­sios Vil­nios se­niō­ni­jo­je.

TEO

Naujojoje Vilnioje – neribotų galimybių internetas Duomenų saugumas, interaktyvioji televizija, naujausių filmų nuoma – ťviesolaidŞio technologija paremtas internetas ZEBRA Naujojoje Vilnioje neturi lygių. Varinius laidus pakeitęs ťviesolaidis pakeitė interneto kaip paslaugos sampratą. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas tōkstantis Naujosios Vilnios gyventojų.

Naujas greiÄ?io suvokimas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Vil­nios vie­tos

Savo laiku vieni pirmĹłjĹł Lietuvoje vario kabelius pakeitusi ĹĄviesolaidĹžiu TEO ĹĄiuo metu gali pasiĹŤlyti net 300 MB/s sparta veikiantÄŻ internetÄ… ZEBRA, nors sklandĹžiam darbui visiĹĄkai pakanka ir 100 MB/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – pabrėŞė telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius.

Anot jo, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. BĹŤtent tokiÄ… galimybÄ™ klientams suteikia TEO. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt/ suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817.

Daugiau nei televizija

„„Vil­niaus Ĺ vÄ?. Mer­ge­lÄ—s Ma­ri­jos

„„Vil­niaus ťv. apať­ta­lų Pet­ro ir Po­

Tai­kos Ka­ra­lie­nÄ—s baŞ­ny­Ä?ioje mi­ vi­lo cerk­vÄ— pa­sta­ty­ta 1908 m. Prie ĹĄios vyks­ta lie­tu­viĹł ir len­kĹł kal­bo­ cerk­vÄ—s vei­kia sek­ma­die­ni­nÄ— suau­ mis. gu­sių­jĹł mo­kyk­la.

„„Da­bar­ti­nė Šv. Ka­zi­mie­ro baŞ­ny­

Ä?ia sta­ty­ta 1908–1911 m., pro­jek­ta­vo in­Şi­nie­rius An­to­nas Fi­li­po­vi­Ä?ius-Du­ bo­vi­kas, sta­ty­bas pri­Şiō­rė­jo tech­ni­ kas Se­ve­ri­nas Go­val­tas, nuo 1909 m. – in­Şi­nie­rius Ka­zi­mie­ras Do­bo­ ĹĄins­kas. Mi­ťios vyks­ta len­kĹł ir lie­tu­ viĹł kal­bo­mis.

„„Pa­mink­las trem­ti­niams, 1940–

1941 m. iť Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­Şin­ ke­lio sto­ties veŞ­tiems į Si­bi­rą, at­min­ ti. Pa­mink­las sto­vi Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­Şin­ke­lio sto­ty­je.

Ko gero, galima iĹĄvardyti daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł ir situacijĹł, kai praleidĹžiame svarbius televizijos transliacijĹł momentus. PavyzdĹžiui, uĹžtrunkame darbe ir nepamatome pirmĹłjĹł ĹžiniĹł reportaŞų ar pamÄ—gtos pokalbiĹł laidos pradĹžios. Arba dar blogiau, tik kelias sekundes pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyÄ?ia – ÄŻmuĹĄtas ÄŻvartis...

Nepraleisti svarbiĹł akimirkĹł ir nesiblaĹĄkyti, pavyzdĹžiui, tarp virtuvÄ—s ir televizoriaus, leidĹžia „Interaktyviosios GALA“ siĹŤloma paslauga „ŽiĹŤrÄ—ti nuo pradĹžiĹłâ€œ.

JÄ… uĹžsisakÄ™ klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios televizijos priedÄ—liu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikiamas visiems naujiems ĹĄios televizijos klientams) galÄ—s jau prasidÄ—jusias laidas ar ďŹ lmus atsukti nuo pradĹžiĹł, sustabdyti vaizdÄ… ir pasukti jÄŻ ÄŻ priekÄŻ. Dar viena papildoma funkcija – meniu skiltyje „Mano TV ÄŻraĹĄai“ pasirinkÄ™ punktÄ… „ĎraĹĄyti laidĹł kategorijas“, kli-

paketus pusei metĹł, ĹĄeĹĄtÄ… mÄ—nesÄŻ klientai kanalus galÄ—s stebÄ—ti nemokamai. „Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimus“, – sakÄ— G.BileviÄ?ius.

InternetinÄ— saugykla

Interneto ZEBRA vartotojams neseniai pasiĹŤlyta virtuali saugykla padÄ&#x2014;s iĹĄvengti tokiĹł nemaloniĹł situacijĹł, kaip sugedus kompiuteriui iĹĄsitrynÄ&#x2122; duomenys. Be to, specialiai internete sukurtoje duomenĹł talpykloje jĹŤsĹł informacija bus ne tik saugi, bet ir turÄ&#x2014;site galimybÄ&#x2122; laisvai keistis turimais duomenimis. â&#x20AC;&#x17E;Saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ&#x2026; medĹžiagÄ&#x2026;, kitÄ&#x2026; svarbĹł turinÄŻ. Saugykla leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł trukmÄ&#x2014;s ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ&#x2014;l kompiuterio gedimo, vagystÄ&#x2014;s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻveď Ž Patogu: ]N`NX 4 /VYRcVĂ&#x2DC;VNb` dus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł ko cVR`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN pijos saugomos keliose skirtingo[NbQ\aV` [R aVX `]N_Ă&#x2DC;Vb V[aR_[R se vietose. SaugesnÄŻ variantÄ&#x2026;, nei ab ORa V_ V `XV_aV[Ă&#x203A;ZV` aRYRcVgVW\` ĹĄi interneto ZEBRA paslauga, ÄŻsi]N`YNbT\ZV` A2< N_PUfc\ [b\a_ vaizduoti sunkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo

G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiaentai be papildomos ÄŻrangos galÄ&#x2014;s ma jÄ&#x2026; uĹžsisakius savitarnos sveÄŻraĹĄyti visas mÄ&#x2014;gstamai kategorijai tainÄ&#x2014;je www.manoteo.lt. priskirtas televizijos programas ir Rinkiniai â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; sutaupyti perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti jas per 14 dienĹł.

TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026; Ar jĹŤsĹł name jau GALA su internetu ZEBRA paslauveikia ĹĄviesolaidigĹł rinkinyje â&#x20AC;&#x17E;Namai 1â&#x20AC;&#x153;.

PasirinkÄ&#x2122; tokiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122; ne tik nis internetas, suĹžisutaupys, bet taip pat galÄ&#x2014;s lennosite interneto sve- gviau administruoti paslaugĹł motainÄ&#x2014;je. kesÄ?ius. Norintiems dar daugiau galimybiĹł siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai â&#x20AC;&#x17E;Namai 2â&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Namai 3â&#x20AC;&#x153;, su â&#x20AC;&#x17E;O nuo rugsÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;Interaktyvio- kuriais papildomai gaunamos tosios GALAâ&#x20AC;&#x153; klientai gali matyti ir kios paslaugos kaip televizija anpopuliarius ĹĄalyje â&#x20AC;&#x17E;Viasatâ&#x20AC;&#x153; spor- tram televizoriui, failĹł saugykla to bei ďŹ lmĹł kanalus, tarp kuriĹł to- internete, papildomi TV kanalĹł kie populiarĹŤs kanalai kaip â&#x20AC;&#x17E;Via- rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie misat sportasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Viasat Motorâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;TV1000 Ruskoje Kinoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; nÄ&#x2014;tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti verslo centre â&#x20AC;&#x17E;Evitaâ&#x20AC;&#x153; G.BileviÄ?ius.

KanalĹł paketai â&#x20AC;&#x17E;Viasat sportasâ&#x20AC;&#x153; (SavanoriĹł pr. 18) esanÄ?iame TEO bei â&#x20AC;&#x17E;Viasat ďŹ lmaiâ&#x20AC;&#x153; kainuos po 12 li- klientĹł aptarnavimo skyriuje, taip tĹł per mÄ&#x2014;nesÄŻ, kaina iĹĄ karto ÄŻsigy- pat mokamu telefonu 1817 ir interjant abu paketus â&#x20AC;&#x201C; 20 litĹł per mÄ&#x2014;- neto svetainÄ&#x2014;je www.teo.lt.

TEO inf. nesÄŻ. UĹžsisakÄ&#x2122; vienÄ&#x2026; ar abu kanalĹł

4

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

iš arčiau

Nau­jo­jo­je Vil­nio­je – vie­nin­t At­si­ras­tų ne vie­nas, tvir­tai tei­gian­tis, kad Vil­niu­je vie­šo­sios pir­ties nė­ra, nes bu­ vu­si Su­ba­čiaus gat­ vė­je su­spro­go. Pa­ si­ro­do, Nau­jo­jo­je Vil­nio­je to­kia pir­tis vei­kia jau be­veik du de­šimt­me­čius.

Ir ga­na sėk­min­gai.

Pas­lau­gos: šiuo me­tu ga­li­ma ne tik mė­gau­tis Vil­niu­je esan­čios vie­nin­te­lės vie­šo­sios pir­ties ma­lo­nu­mais, bet ir tie­siog už­suk­ti į ją iš­si­mau­dy­ti.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiū­tė Įsi­gi­jo se­ną pa­sta­tą

Be­veik prieš tris mė­ne­sius įvy­kęs spro­gi­mas bent jau ku­riam lai­kui atė­mė iš vil­nie­čių mies­to cent­ re bu­vu­sią ir daž­nai net vie­nin­te­le va­din­tą vie­šą­ją pir­tį. Ta­čiau sos­ti­ nė­je dar vie­na vie­šo­ji pir­tis vei­kia jau dau­ge­lį me­tų. Ji – pri­va­ti ir įsi­ kū­ru­si Nau­jo­jo­je Vil­nio­je.

Sky­do gat­vė­je esan­tį pir­ties pa­ sta­tą da­bar­ti­nis jo sa­vi­nin­kas Ze­ no­nas Stu­pen­ko įsi­gi­jo dar 1994 m. Jo pa­sa­ko­ji­mu, pa­sta­tas sta­ty­ tas 1975-ai­siais. Iš pra­džių jis bu­vo val­do­mas vals­ty­bės įmo­nės „Ban­ ga“, vė­liau pri­va­ti­zuo­tas. Paš­ne­ ko­vo tei­gi­mu, ta­da maž­daug po­rą me­tų vei­ku­si pir­tis ta­po ne­pers­ pek­ty­vi ir bu­vo už­da­ry­ta. „To­kia ji sto­vė­jo il­gai: už­da­ry­ ta, be lan­gų. Ži­no­te, kaip pas mus, jei sto­vi pa­sta­tas ap­leis­tas, pra­de­ da plė­ši­kau­ti, vog­ti. Tai­gi aš nu­ spren­džiau: val­gy­ti žmo­gui rei­kia?

Rei­kia. Iš­si­mau­dy­ti rei­kia? Rei­kia.

Bū­ti­nai. Koks ga­li bū­ti vers­las: ar­ ba kur­ti par­duo­tu­vę, kur par­duo­ tum mais­tą, ar­ba vie­tą, kur žmo­nės ga­lė­tų iš­si­mau­dy­ti. Tai­gi nu­si­pir­ kau pir­tį“, – pir­ties įsi­gi­ji­mo is­to­ ri­ją pa­sa­ko­jo Z.Stu­pen­ko.

Nuo­lai­dos ne­pa­si­tu­rin­tiems

Kaip ir dau­ge­l iui, vers­l o pra­ džia Z.Stu­pen­ko ne­bu­vo ro­žė­mis klo­ta. Kaip pa­ts sa­kė, se­kė­si la­

bai blo­gai, pen­ke­rius me­tus vy­ ras pir­tį do­ta­vo, tu­rė­jo ki­tą vers­ lą. Pas­kui rei­ka­lai pra­dė­jo ge­rė­ti. „Įsi­gy­da­mas ją ži­no­jau, kad iš to di­de­lio pel­no nie­kad ne­bus, bet dar­bas – iki gy­vos gal­vos“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Ze­no­nas Stu­pen­ko:

Įsi­gy­da­mas ją ži­no­ jau, kad iš to di­de­lio pel­no nie­kad ne­bus, bet dar­bas – iki gy­ vos gal­vos.

Vy­ras pa­pa­sa­ko­jo, kad tu­ri su­tar­ tį su sa­vi­val­dy­be ir jau aš­tuo­ne­rius me­tus lai­mi kon­kur­są dėl žmo­nių, gau­nan­čių ta­lo­nus, ap­tar­na­vi­mo. „Vals­ty­bė tuos ta­lo­nus ski­ria ne­pa­ si­tu­rin­čioms, dau­gia­vai­kėms šei­ moms. Už šį ta­lo­ną vals­ty­bė man mo­ka 11 li­tų, o žmo­gui ten­ka pri­mo­ kė­ti 5,5 li­to ir jis ga­li nau­do­tis pir­ties pa­slau­go­mis“, – tei­gė sa­vi­nin­kas.

Mau­dy­mo­si lai­kas pir­ty­je ne­ri­ bo­ja­mas. Ga­li­te atei­ti nuo aš­tuo­ nių ry­to, kai pir­tis ati­da­ro­ma, ir pra­leis­ti čia kad ir vi­są die­ną už tą pa­čią kai­ną. Pir­ty­je taip pat vei­kia ba­ras. „Vis­kas pa­gal li­cen­ci­ją. Ga­ li­te ir šim­tą gra­mų iš­ger­ti, pils­to­me alų, gi­rą. Tu­ri­me įvai­rių už­kan­džių,

net la­ši­nių, pi­cų, ke­ba­bų“, – var­di­ jo Z.Stu­pen­ko.

Pa­ša­li­na tok­si­nes me­džia­gas

Ga­li­ma atei­ti tik iš­si­mau­dy­ti

Pir­tis yra ver­tin­ga sa­vo ga­rais. Pa­si­kai­ ti­nus pir­ty­je ir iš­si­pė­rus van­ta iš or­ga­ niz­mo pa­ša­li­na­ma la­bai daug tok­si­ nių me­džia­gų, ku­rios kau­pia­si žmo­ gaus odo­je. Ant įkai­tin­tų ak­me­nų ga­ li­ma už­pil­ti ne vien tik van­dens, bet ir įvai­rių vais­ti­nių au­ga­lų: eu­ka­lip­to, mė­ tų, čiob­re­lių, jo­na­žo­lių, ra­mu­nė­lių, ša­ la­vi­jų ir ki­tų ant­pi­lų. Šiais ga­rais gy­do­ ma ne­ma­žai li­gų. Žie­mą ga­ri­nė­je pir­ ty­je pa­ta­ria­ma kai­tin­tis ne ma­žiau nei 20–30 mi­nu­čių bent kar­tą per sa­vai­tę.

Pa­ta­ria­ma dar iš va­ka­ro, ypač sū­ria­ me van­de­ny­je, pa­mir­ky­ti ir šiek tiek nu­spaus­ti rankš­luos­tį, o ki­tą die­ną juo iki rau­do­nu­mo įtrin­ti odą. Praus­tis pir­ ty­je re­ko­men­duo­ja­ma ne mui­lu, o ku­ ku­rū­zų mil­tais.

Po Sky­do gat­vė­je esan­čio pir­ties pa­sta­to sto­gu ga­li­ma mė­gau­tis ga­ ri­ne, tur­kiš­ka pir­ti­mi. Ga­ri­nė­je pir­ ty­je yra van­tų, vie­nu me­tu jo­je ga­ li tilp­ti iki ke­tu­rias­de­šimt žmo­nių.

Tei­kia­ma ir pa­pil­do­ma pa­slau­ga, pa­šne­ko­vo žo­džiais, – pir­tis pa­gal už­sa­ky­mą, yra ir po­ky­lių sa­lė.

Pa­si­ro­do, čia ga­li atei­ti ne­bū­ti­nai į pir­tį – ga­li­ma tie­siog iš­si­mau­dy­ ti. Įreng­tos at­ski­ros du­šų ka­bi­nos.

No­rin­tis iš­si­mau­dy­ti žmo­gus mo­ka už van­de­nį, tiks­liau, už mau­dy­mo­ si du­še mi­nu­tę. Kai­na – 0,32 li­to. „Nes­var­bu, kiek žmo­nių vie­nu kar­tu suei­na į ka­bi­ną: ga­li­te bū­ti ir ke­tu­rie­se, ir vy­ras su žmo­na ar su mei­lu­že, man ne­svar­bu. Mau­ dė­tės de­šimt mi­nu­čių, mo­ka­te 3,2 li­to. Per­si­ren­gi­mas į tą lai­ką neįs­ kai­čiuo­ja­mas“, – są­ly­gas paaiš­ki­ no pir­ties sa­vi­nin­kas.

Jo tvir­ti­ni­mu, du­šų ka­bi­nų pa­ klau­sa la­bai di­de­lė, nes Nau­jo­jo­je Vil­nio­je dau­ge­ly­je na­mų nė­ra pa­ to­gu­mų. „Čia toks sa­vo­tiš­kas ra­ jo­nas. Ne­tur­tin­gas ra­jo­nas. Sa­ky­ ki­me, pen­si­nin­kai, dau­gia­vai­kės šei­mos – dau­ge­lis ne­tu­ri pa­to­gu­ mų. Tai­gi atei­na čia iš­si­mau­dy­ti.

Du­šo ka­bi­na di­de­lė: atei­na mo­ti­ na su vai­kais, vi­si vie­nu kar­tu ga­li ten mau­dy­tis ir tik­rai ne­bran­giai“, – sa­kė Z.Stu­pen­ko.

Pil­nas skran­dis – pra­stas pa­ly­do­vas Pir­ty­je ne­ga­li­ma kai­tin­tis nie­ko ne­val­ gius, jau­čiant di­de­lį nuo­var­gį, prieš pat mie­gą, taip pat pa­var­to­jus al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Mo­te­rims drau­džia­ma kai­tin­ tis pir­ty­je per menst­rua­ci­jas.

nu­pli­ky­ti van­tą, kad ji spė­tų iš­brink­ti, ar­ba pen­kias še­šias mi­nu­tes pa­lai­ky­ti ku­bi­le su ver­dan­čiu van­de­niu.

Užė­jus į ga­ri­nę pir­mą kar­tą, pa­ta­ria­ma tik ap­šil­ti, bet ne lip­ti ant aukš­čiau­sios Kai­tin­tis pir­ty­je pa­ta­ria­ma praė­jus pa­ko­pos. Išė­jus iš pir­ties rei­kia at­vės­ va­lan­dai dviem po val­gio. Jei jau­čia­ ti vė­ses­nė­je pa­tal­po­je, tik pa­skui ant­ mas nuo­var­gis, prieš pir­ties pro­ce­dū­ rą kar­tą ei­ti į pir­tį. Ta­da jau pe­ria­ma­si ras bū­ti­na šiek tiek pail­sė­ti. Ge­rai yra van­ta. Pas­ku­ti­nį kar­tą išė­jus iš ga­ri­nės prieš tai iš­si­mau­dy­ti du­še. Ei­nant į ga­ pir­ties rei­kia at­si­vė­sin­ti šal­ta­me van­ ri­nę pir­tį rei­kia už­si­dė­ti ke­pu­rai­tę, ku­ de­ny­je, ei­ti į prie­pir­tį, nu­si­praus­ti iš­ ri sau­go gal­vą nuo per­kai­ti­mo. Kiek mui­luo­ta kem­pi­ne, sau­sai nu­si­šluos­ anks­čiau rei­kė­tų ver­dan­čiu van­de­niu ty­ti ir 20–30 mi­nu­čių ra­miai pa­bū­ti.

Kai­nos

17 li­tų

suau­gu­sie­siems.

15 li­tų

pen­si­nin­kams.

8

li­tai

vai­kams (iki aš­tuo­ne­rių).

Mo­te­rų die­na penk­ta­die­nį 9–20 val.

Vy­rų die­na šeš­ta­die­nį 9–21 val. sek­ma­die­nį 8–18 val.

5

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

iš arčiau

te­lė vie­šo­ji pir­tis sos­ti­nė­je Per­tis mė­go ir mū­sų pro­tė­viai Ga­ri­nė pir­tis daž­nai pai­nio­ja­ma su va­ mas ter­mi­nas „lie­tu­viš­ka pir­tis“ ar­ba di­na­mą­ja tur­kiš­ka. Tai nie­ko bend­ra dar tiks­les­nis – „bal­tiš­ka pir­tis“. Šį ter­ ne­tu­rin­čios pir­tys. mi­ną pa­re­mia kal­bi­nin­kų ir ar­cheo­lo­ Tur­kiš­ka pir­tis yra an­ti­ki­nė ter­ma, ku­ri gų ty­ri­mai. Kal­bi­nin­kai suo­miš­ką žo­dį bu­vo pe­rim­ta iš se­nų­jų grai­kų, vė­liau – pirt­ti („dū­mi­nė pir­kia“) nu­ro­do kaip sko­ ro­mė­nų ko­lo­ni­jų, ku­rių bu­vo gau­su vi­ li­nį iš bal­tų kal­bų. Žo­dis „pir­tis“ yra ar­ so­je va­ka­ri­nė­je da­bar­ti­nės Tur­ki­jos cha­jiš­kas bal­tiš­kas ter­mi­nas.

(Ma­žo­sios Azi­jos) pa­kran­tė­je. Ga­ras ter­ mo­je bu­vo iš­gau­na­mas pi­lant van­de­nį ant įkai­tu­sių grin­dų (po grin­dų dan­ga bu­vo karš­to oro ka­na­lai).

Ga­ri­nė pir­tis taip pat ne­tu­rė­tų bū­ti va­ di­na­ma ru­siš­ka. Ga­ri­nei pir­čiai tai­ko­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Di­de­lė įvai­ro­vė Ter­ma – ro­mė­niš­ka pir­tis – gar­siau­ sia iš vi­sų se­no­vi­nių pir­čių. Ter­mos pla­čiai gar­si­no Ro­mos im­pe­r i­ją ir iš­si­sky­rė pui­k ia ar­chi­tek­t ū­ra bei tech­no­lo­g i­jo­m is, taip pat spe­ci­fi­ ne kul­tū­ra. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je ži­no­miau­sios ir nau­do­ja­mos ke­le­to ti­pų pir­tys.

Ga­ri­nė pir­tis, dar va­di­na­ma ru­

siš­ka, kuriai bū­din­gas itin di­de­lės drėg­mės karš­tas oras, iš­gau­na­mas pi­lant van­de­nį ant įkai­tin­tų ak­me­ nų. Se­no­vė­je at­si­ra­do bal­tų gen­čių gy­ve­na­ma­me re­gio­ne.

Sau­na – fi­noug­riš­ko ti­po pir­tis. At­

si­ra­do Suo­mi­jos, Es­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Tur­kiš­ka pir­tis pap­li­tu­si is­la­mo

kraš­tuo­se, kur la­bai svar­bų vaid­me­ nį at­lie­ka ma­sa­žo ir įtry­ni­mo alie­jais pro­ce­dū­ros.

Fu­ro – ja­po­niš­ko ti­po pir­tis.

Apie van­tas Ber­ži­nės van­

tos mal­š i­ na są­n a­r ių ir rau­me­ nų skaus­ mus, pa­ de­da už­ gy­ti odos žaiz­doms. Ąžuo­li­nės van­tos tin­ka žmo­

nėms, ku­rių oda rie­bi. Taip iš­si­pė­ rus oda sau­sė­ja, gy­do­mi už­de­gi­ mai. Jos ma­ži­na ir pa­di­dė­ju­sį krau­ jos­pū­dį.

Lie­pų van­to­mis pa­ta­ria­ma per­tis

per­ša­lus, nes jos ska­ti­na pra­kai­ta­vi­ mą. Tin­ka tiems, ku­rių oda sau­sa ar­ ba nor­ma­li.

Ka­da­gių van­to­se yra gau­su bio­lo­

giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų fi­ton­ci­dų, sau­gan­čių nuo vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų li­gų. Šer­m ukš­n ių van­t os to­n i­z uo­j a

kū­ną.

Dil­gė­lių van­tos pa­de­da, jei skau­

da są­na­rius.

suo­mių kal­bo­je pa­si­kei­tė ar­ba iš­si­plė­ tė į „dū­mi­nę pir­kią“. Kal­bi­nin­kai ma­no, kad bal­tiš­ką žo­dį „pir­tis“ suo­miai ga­lė­jo pa­si­sko­lin­ti II tūkst. pr. Kr.–I a.

Pir­tį, re­mian­tis ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­nė­ji­ mų duo­me­ni­mis, bal­tų gen­tys nau­do­jo dar anks­ty­vo­jo žal­va­rio am­žiu­je (XVI­ II–V a. pr. Kr.).

kad tai ga­lė­jo bū­t i apei­g i­nės pir­t ies vie­ta. Ar­cha­jiš­ką­ją bal­t ų pir­t į sla­v ų gen­tys ga­lė­jo pe­r im­t i XII–XI a. pr. Kr. asi­mi­lia­vu­sios Dniep­ro bal­tus ir užė­ mu­sios jų gy­ven­tas te­ri­to­ri­jas Dniep­ ro upės ba­sei­ne.

Bal­tiš­kos pir­ties ar­cha­jiš­ku­mas sie­ti­nas ir su dar neiš­ny­ku­siu ga­ro iš­ga­vi­mo bū­ Kre­tuo­no gy­ven­vie­tės (XV–XIV a. pr. du – va­di­na­muo­ju mi­li­ni­mu (ant ža­ri­ Kr.) pa­sta­te vie­nas ži­di­nys bu­vo ova­ jų įkai­tęs ak­muo de­da­mas į ku­bi­lą su lus, 50–70 cm skers­mens, vir­šu­je ap­ van­de­niu).

Ne­ži­no­ma tik ko­dėl ir ka­da žo­džio „pir­ dė­tas ak­me­ni­mis, o ki­t i ži­di­niai šiek Ma­no­ma, kad šiuo bū­du ak­mens am­ tis“ reikš­mė („sta­ti­nys per­tis, mau­dy­tis“) tiek pa­g i­l in­t i, be ak­me­nų. Ma­no­ma, žiu­je bu­vo už­vi­ri­na­mas van­duo.

Kad suo­miš­kas žo­dis pirt­ti paim­tas iš tos pa­čios reikš­mės bal­tiš­ko žo­džio „pir­tis“ („sta­ti­nys per­tis, mau­dy­tis“), kal­ bi­nin­kams ne­ke­lia abe­jo­nių.

6

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

istorija

Vi­du­ram­žių le­gen­dos ir mo­der Nau­jo­sios Vil­nios is­to­ri­ja, anot ar­cheo­lo­ gų, sie­kia 2 tūks­tant­me­čius prieš Kris­tų. Ši vie­ta sa­vo sta­ti­niais bu­vo svar­bi ir anks­ ty­vo­sios Lie­tu­vos krikš­čio­ny­bės lai­ kais, o XIX a. ta­po ir vie­nu svar­bių Ry­tų Eu­ro­pos su­si­sie­ki­mo taš­kų.

Gvi­das Kar­čins­kas Pa­va­di­ni­mas – nuo upės

Nau­jo­ji Vil­nia ga­vo pa­va­di­ni­mą nuo Vil­nios upės, ku­ri prieš šim­tą me­ tų gu­diš­kai bu­vo va­di­na­ma Vi­lei­ka, len­kiš­kai – Vi­len­ka. Nuo 1898 m.

Ru­si­jos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pra­dė­ ta kal­bė­ti apie tai, kad gy­ven­vie­tę ša­lia Vi­leis­ko ge­le­žin­ke­lio (da­bar tai ge­le­žin­ke­lio ruo­žas ša­lia Nau­ jo­sios Vil­nios) rei­kia per­tvar­ky­ti į stam­bes­nį ad­mi­nist­ra­ci­nį vie­ne­ tą. Šis klau­si­mas bu­vo už­vil­kin­tas, tad tik 1904 m. ca­ri­nė ad­mi­nist­ ra­ci­ja tei­kė­si for­ma­liai per­žiū­rė­ ti pa­dė­tį ir su­teik­ti gy­ven­vie­tei ki­ to­kį sta­tu­są: nau­ja­sis mies­tas bu­vo pa­va­din­tas No­vo­vi­lejs­ku. Jis apė­mė Ro­kan­tiš­kes, Aukš­tuo­sius ir Že­ muo­sius So­de­lius bei ge­le­žin­ke­lio sto­ties ra­jo­ną. Jau XIX a. pab. gi­ mi­mo met­ri­ko­se fi­gū­ruo­ja du vie­ to­vės pa­va­di­ni­mai: No­vo­vi­lejs­kas ir No­va Wi­lej­ka. Nau­jo­sios Vil­nios mies­tas, da­bar – Vil­niaus mik­ro­ra­ jo­nas, su­si­kū­rė bu­vu­sios Ro­kan­tiš­ kių se­niū­ni­jos vie­to­je. Įkū­rė ku­ni­gaikš­tis Al­šys

Vie­to­vės is­to­ri­ja da­li­ja­ma į du lai­ ko­tar­pius: Ro­kan­tiš­kių ir Nau­jo­ sios Vil­nios, ta­čiau pir­mų­jų gy­ ven­to­jų pėd­sa­kai šio­je te­ri­to­ri­jo­je sie­kia dar apie 2 tūkst. me­tų prieš Kris­tų. 1957–1966 m. žvy­ro kar­je­ re, kai­ria­ja­me Vil­nios kran­te, at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai – tuo­ met ras­ti ra­di­niai (ma­mu­to dan­ tų, il­čių ga­ba­lai ir ki­ti at­ski­ri kau­ lai) sau­go­mi Is­to­ri­jos-et­nog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je. Prie Vil­nios upės ras­ ta ir įvai­rių for­mų ak­me­ni­nių glu­

din­tų dar­bo ir ko­vos kir­vių, ku­riuos nau­do­jo apie II–I tūkst. me­tų prieš Kris­tų čia ap­si­sto­ję gy­ven­to­jai.

2008 m. Ro­kan­tiš­kių pi­lia­vie­tės kie­mo va­ka­ri­nė­je da­ly­je ar­cheo­lo­ gai ati­den­gė go­ti­ki­nio ir re­ne­san­si­ nio sti­liaus mū­rus, o ry­ti­nėje – ne­ ži­no­mo pa­sta­to lie­ka­nas. At­lie­kant šiuos ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­nė­ji­mus bu­vo ras­ta įvai­rios bui­ti­nės žies­tos gla­zū­ruo­tos ir ne­gla­zū­ruo­tos ke­ra­ mi­kos, po­lich­ro­mi­ne gla­zū­ra deng­ tų plokš­ti­nių, kar­ni­zi­nių, fri­zi­nių kok­lių frag­men­tų iš XVI a. tre­čio­ jo de­šimt­me­čio, ati­deng­tas me­di­ nės pa­lan­gės frag­men­tas.

Kar­tais sa­ko­ma, kad prieš Pir­mą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą Ro­kan­tiš­ kės, o il­gai­niui ir Nau­ jo­ji Vil­nia, iš­gar­sė­jo bū­tent šia li­go­ni­ne.

Svar­ba: Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­tis (1939 m. nuo­trau­ka) bu­vo reikš­min­gas Ry­tų Eu­ro­pos trans­por­to ma

„Lie­tu­vos met­raš­ty­je: By­chov­ co kro­ni­ko­je“ XVI a. pra­džio­je yra, ma­tyt, pir­ma­sis Ro­kan­tiš­kių pa­mi­ nė­ji­mas: „Ket­vir­ta­sis bro­lis Al­šys per­si­kė­lė per Ne­ries upę ir už­ti­ko gra­žų kal­ną tarp kal­nų, ties Vil­nia, už my­lios nuo jos žio­čių, kur ji įte­ ka į Ne­rį, prie­šais Ro­kan­tiš­kes, ir įkū­rė mies­tą, ku­rį pa­gal sa­vo var­dą pa­va­di­no Al­šė­nais. Neil­gai ten iš­ bu­vo. Jo­di­nė­da­mas iš ten me­džio­ ti į gi­rią už dvi­de­šim­ties my­lių nuo to sa­vo mies­to, už­ti­ko gra­žų kal­ną, su­pa­mą ap­lin­kui pla­čių ly­gu­mų ir pil­ną gė­ry­bių. Jam ten pa­ti­ko ir jis

ten ap­si­gy­ve­no, ant to kal­no, prie Ka­ro­bio upės, įkū­rė mies­tą; at­si­kė­ lė iš ten, ėmė ku­ni­gaikš­čiau­ti ir pa­ si­va­di­no Al­šė­nų ku­ni­gaikš­čiu...“ Sa­vi­nin­kai kei­tė­si daž­nai

Ma­no­ma, kad Al­šė­niš­kių-Ro­kan­ tiš­kių pi­lį Al­šė­nų ku­ni­gaikš­tis pa­ sta­tė dar XI–XII a., – ji įvar­di­ja­ ma kaip vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos pi­lių. Ga­li bū­ti, kad jos įkū­rė­jas – tai tas pa­ts le­gen­di­nis Al­gi­man­tas, apie ku­rį Vin­cas Pie­ta­ris, iš­trem­ tas į Vo­log­dą, pa­ra­šė pir­mą­jį lie­tu­ viš­ką ro­ma­ną. Jau 1530-ai­siais čia

pa­sta­ty­ta re­ne­san­si­nė mū­ri­nė Ro­ kan­tiš­kių pi­lis.

XVI a. pra­džio­je Vil­niaus vys­ku­ pas Po­vi­las pi­lį per­da­vė ka­ra­lie­nei Bo­nai. Po jos pi­lies sa­vi­nin­kai ne kar­tą kei­tė­si. XVI a. pir­mo­jo­je pu­ sė­je pi­lis pri­klau­sė di­di­kams Goš­ tau­tams, vė­liau ati­te­ko Žy­gi­man­tui Au­gus­tui, o XVII a. pir­mo­jo­je pu­ sė­je bu­vo Pa­cų nuo­sa­vy­bė.

1630 m. Ro­kan­tiš­kė­se bu­vo pa­ sta­ty­tas po­pie­riaus fab­ri­kė­lis.

1636 m. lie­pos 15 d. Lie­tu­vos iž­di­ nin­kas ir Prie­nų se­niū­nas Ste­po­ nas Pa­cas Ro­kan­tiš­kė­se iš­kil­min­gai priė­mė ka­ra­lių Vla­dis­lo­vą IV Va­zą.

No­vo­vi­lejs­ko at­si­ra­di­mas

Rū­pes­tis: XIX–XX a. san­dū­ro­je at­si­ra­du­si Nau­jo­sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė tuo me­tu bu­vo vie­na mo­

der­niau­sių vi­so­je ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je, net ir sun­kiems li­go­niams čia bu­vo ro­do­ma pa­gar­ba.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Po Tre­čio­jo Lie­tu­vos-Len­ki­jos vals­ty­bės pa­da­li­ji­mo XVIII a. pab.

Ro­kan­tiš­kių se­niū­ni­ją pe­rė­mė ca­ ri­nės Ru­si­jos val­džia. Pa­li­var­kas bu­vo iš­nuo­mo­ja­mas. XIX a. vid.

Ru­si­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­dė­jo pro­ jek­tuo­ti, o dar­bi­nin­kai ties­ti ge­le­ žin­ke­lius. Su šiais dar­bais ir su­si­ju­ si Nau­jo­sios Vil­nios pra­džia. Apie 1858 m. bū­si­mos Nau­jo­sios Vil­ nios te­ri­to­ri­jo­je pra­si­dė­jo ge­le­žin­ ke­lio sta­ty­ba. Il­gai­niui čia kū­rė­si svar­bi ge­le­žin­ke­li­nin­kų gy­ven­vie­ tė, ge­le­žin­ke­lio sto­tis, ku­ri tu­rė­jo pri­žiū­rė­ti Sankt Peterburgo–Var­ šu­vos ir Lent­va­rio (vė­liau Lie­po­ jos)–Romnų ge­le­žin­ke­lius. 1873 m. pra­dė­jo re­gu­lia­riai va­ži­nė­ti trau­ki­ niai iki Mins­ko, ge­le­žin­ke­lio sto­tį pa­sie­kė pir­mo­ji te­le­fo­no li­ni­ja. At­ si­ra­dus ge­le­žin­ke­lio sto­čiai, la­bai pa­gy­vė­jo nau­jo­sios ge­le­žin­ke­li­nin­ kų gy­ven­vie­tės eko­no­mi­ka. To­dėl sa­ko­ma, kad Nau­jo­ji Vil­nia išau­go iš fab­ri­kų. Il­gai­niui Ro­kan­tiš­kių ir Nau­jo­sios Vil­nios te­ri­to­ri­jo­je įsi­ kū­rė trys ga­myk­los, du po­pie­riaus

fab­ri­kai, Zi­ber­to ir Bo­gus­kio me­ta­ lo lie­jyk­la, siu­vyk­la, mez­gyk­la, vi­ nių, dal­gių, pei­lių, taip pat mie­lių ir odos fab­ri­kai, ma­lū­nas, ge­le­žin­ ke­lio dirb­tu­vės, ki­tos smul­kes­nės įmo­nės. Gar­sios čia bu­vo Ab­ra­mo­ vi­čiaus ir So­ro­ki­no lentp­jū­vės. Iš Švei­ca­ri­jos at­vy­kę bro­liai Mo­ze­riai bu­vo įkū­rę mez­gi­nių fab­ri­ką. Čia gy­ve­no daug įvai­rių tau­ty­bių žmo­ nių: žy­dų, vo­kie­čių, veng­rų, len­kų ir t. t. Pra­mo­nės įmo­nėms rei­kė­ jo ne­ma­žai dar­bi­nin­kų. To­dėl ap­ link jas at­si­ra­do na­me­lių, ku­riuo­se ap­si­gy­ve­no apie 5000 dar­bi­nin­ kų ir jų šei­mos na­rių. Dar­bo są­ly­ gos bu­vo sun­kios, tad su­pran­ta­ma, ko­dėl XIX a. pab.–XX a. pr. Nau­jo­ jo­je Vil­nio­je ne­sun­kiai ra­do at­gar­sį ir nau­jo­ji mark­sis­ti­nė, pro­le­ta­ri­nė li­te­ra­tū­ra, ėmė plis­ti ir pro­le­ta­ri­ nės idė­jos.

Pa­te­ko į is­to­ri­jos sū­ku­rį

1920 m. lie­pą Lie­tu­vos ir so­vie­ti­nės Ru­si­jos su­tar­ti­mi Vil­niaus kraš­tas (taip pat Nau­jo­ji Vil­nia) pri­pa­žin­ ti kaip Lie­tu­vos.

1940–1941 m. iš Nau­jo­sios Vil­ nios ge­le­žin­ke­lio sto­ties į Si­bi­ rą trem­tin bu­vo ve­ža­mi pir­mie­ ji lie­tu­vių, len­kų ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nės. Trau­kian­tis vo­kie­čiams, 1944 m. Nau­jo­ji Vil­nia bu­vo su­de­ gin­ta, at­sta­ty­ta po ka­ro.

1950 m. Nau­jo­ji Vil­nia at­ga­vo mies­to tei­ses. 1957 m. pri­jung­ta prie Vil­niaus mies­to.

XX a. pra­džio­je Nau­jo­ji Vil­nia bu­vo tre­čias mies­tas Lie­tu­vo­je pa­ gal pra­mo­nės ly­gį, o 1990-ai­siais at­kū­rus Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­ bę, Nau­jo­ji Vil­nia to­liau plė­to­jo­si kaip vie­nas Vil­niaus mies­to mik­ ro­ra­jo­nų.

7

šeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

istorija

r­nus ge­le­žin­ke­lis At­si­ra­dus ge­le­žin­ke­ lio sto­čiai, la­bai pa­gy­ vė­jo nau­jo­ sios ge­le­žin­ ke­li­nin­kų gy­ven­vie­ tės eko­no­ mi­ka. To­dėl sa­ko­ma, kad Nau­jo­ji Vil­ nia išau­go iš fab­ri­kų.

az­gas tiek ca­ri­nės Ru­si­jos, tiek tar­pu­ka­rio lai­kais ir so­viet­me­čiu. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ mu­zie­jaus nuo­tr.

Pir­mo­ji mo­der­ni li­go­ni­nė

1889 m. Vil­niaus gu­ber­ni­jos me­ di­ci­nos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Le­vas Ra­go­zi­nas pa­siū­lė steig­ ti di­de­les psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nes, ku­rio­se bū­tų su­telk­ti spe­cia­lis­tai psi­chiat­rai. 1898 m. pro­jek­tas pra­ dė­tas įgy­ven­din­ti. Taip prie Ro­ kan­tiš­kių pa­li­var­ko bu­vo pa­sta­ty­ta 1000 lo­vų Vil­niaus apy­gar­dos psi­ chiat­ri­jos li­go­ni­nė, esan­ti už pu­sės ki­lo­met­ro nuo Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Jai sta­ty­ti Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja sky­rė net 1 mln. rub­lių – li­go­ni­nė tu­rė­jo sa­vo at­ski­rą elekt­ros sto­tį bei van­den­ tie­kį. 1903 m. bu­vo priim­ti pir­mie­ji li­go­niai. Kar­tais sa­ko­ma, kad prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Ro­kan­tiš­kės, o il­gai­niui ir Nau­jo­ji Vil­nia, iš­gar­ sė­jo bū­tent šia li­go­ni­ne.

Be­je, už „pa­slau­gas“ pra­džio­je čia tek­da­vo ir su­si­mo­kė­ti: I kla­sė kai­na­vo 10 rub­lių mė­ne­siui, II kla­sė – 5 rub­liai mė­ne­siui. Vals­ty­bės lė­ šo­mis bu­vo lei­džia­ma ne­mo­ka­mai gy­dy­ti ne dau­giau nei 200 li­go­nių, o 60 lo­vų leis­ta nau­do­ti pri­va­tiems pa­cien­tams. Li­go­ni­nės fi­nan­sa­vi­ mas bu­vo pa­skirs­ty­tas gu­ber­ni­ joms. Tai sun­ki­no li­go­ni­nės veik­lą, nes gu­ber­ni­jos lai­ku neat­sis­kai­ty­ da­vo, įsi­sko­lin­da­vo.

Pir­masis li­go­ni­nės di­rek­to­riu­s bu­vo ži­no­mas psi­chiat­ras Ni­ko­la­ jus Krains­kis. Jis su­da­rė pir­mą­ją li­ go­ni­nės dar­bo pro­gra­mą, pa­rem­tą svei­ku pro­tu ir hu­ma­niz­mu. Li­go­ niams bu­vo lei­džia­ma pa­si­vaikš­ čio­ti net už li­go­ni­nės te­ri­to­ri­jos.

Ar­tė­jant 1905 m. re­vo­liu­ci­jai re­vo­ liu­cin­gai nu­si­tei­kę gy­dy­to­jai pra­ dė­jo prie­šiš­ką N.Krains­kiui veik­lą, kol jis 1905 m. iš li­go­ni­nės pa­rei­gų pa­ties pra­šy­mu pa­si­trau­kė. Li­go­ni­

nė­je pra­si­dė­jo chao­sas, per­so­na­las maiš­ta­vo, bu­vo slo­pi­na­mas žan­dar­ me­ri­jos – tai tru­ko iki 1915 m. Ki­lus Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, li­go­ ni­nės pa­sta­tai im­ti nau­do­ti Ru­si­jos, Len­ki­jos, Ta­ry­bų Ru­si­jos, Vo­kie­ti­ jos ka­rei­vi­nių ir ka­ro tiks­lams, daug kas bu­vo su­griau­ta. Ant­rą kar­tą li­ go­ni­nę įkur­ti pra­dė­ta 1961 m., čia įsteig­tas nar­ko­lo­gi­jos sky­rius, ku­ ria­me pir­mai­siais veik­los me­tais jau gy­dė­si 416 li­go­nių, ser­gan­čių al­ko­ ho­liz­mu ir al­ko­ho­li­nė­mis psi­cho­zė­ mis. Bu­vo įsteig­ta kli­ni­ki­nė la­bo­ra­ to­ri­ja, rent­ge­no ka­bi­ne­tas, vais­ti­nė, dan­tų gy­dy­mo ka­bi­ne­tas. So­viet­ me­čiu bu­vo dar ke­le­tas li­go­ni­nės per­tvar­kų, o at­ga­vus Nep­rik­lau­so­ my­bę įvyk­dy­tos es­mi­nės per­tvar­ kos: re­no­vuo­ta dau­gu­ma li­go­ni­nės sky­rių, pa­ge­rin­tos gy­dy­mo, slau­ gy­mo ir dar­bo są­ly­gos, ren­gia­mos pa­cien­tų kū­ry­bos pa­ro­dos, vyks­ta įvai­rūs ki­ti už­siė­mi­mai.

Tur­tin­ga ar­chi­tek­tū­ra

Pir­ma­sis Nau­jo­sios Vil­nios sta­ti­ nys yra re­ne­san­si­nė Ro­kan­tiš­kių pi­lis, sta­ty­ta apie 1530 m. Yra iš­li­ kę šios pi­lies griu­vė­siai (anks­tes­nės pi­lies žy­mių ar­cheo­lo­gai neap­ti­ko, nors, kaip mi­nė­ta, le­gen­da by­lo­ ja ją bu­vus ir XI–XII a.). Čia sto­ vi ir go­ti­ki­nė Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čia, pa­sta­ty­ta iki 1542 m., o 1911 m. jos vie­to­je at­si­ra­do ir mū­ri­nė baž­ ny­čia. Pas­ta­ro­sios sta­ty­bą pri­žiū­ rė­jo tech­ni­kas Se­ve­ri­nas Go­val­tas, o nuo 1909 m. – in­ži­nie­rius Ka­zi­ mie­ras Do­bo­šins­kas. Mik­ro­ra­jo­ ne yra ir me­di­nė Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo cerk­vė. 2002 m. bir­že­lio 8 d. bu­ vo pa­šven­tin­ta nau­ja Švč. Mer­ge­ lės Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čia. Nau­jo­jo­je Vil­nio­je iki mū­sų

die­nų iš­li­ko Ro­kan­tiš­kių pi­lies griu­vė­siai, Ro­kan­tiš­kių pi­lia­vie­ tė, se­nos ka­pi­nės, Pūč­ko­rių dva­ ras (XVIII–XIX a. pir­mo­sios pu­sės pa­li­var­ko pa­sta­tų komp­lek­sas, iš­ si­dės­tęs abi­pus Vil­nios), Pūč­ko­rių pa­tran­kų lie­jyk­los lie­ka­nos, Pūč­ko­ rių, ar­ba pran­cū­ziš­ka­sis, van­dens ma­lū­nas. Nuo pi­lia­kal­nio iki Pūč­ ko­rių pa­li­var­ko gy­ve­na­mo­sios zo­ nos tę­sia­si tven­ki­nių sis­te­ma, gau­ siai mai­ti­na­ma šal­ti­nių van­de­nų.

Li­go­ni­nės sie­nos neiš­gel­bė­jo Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

XIX a. pa­bai­go­je sta­ty­ta Res­pub­ li­ki­nė Vil­niaus psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nė Par­ko gat­vė­je bu­vo ta­pu­si prie­globs­čiu so­vie­tų ar­mi­jos de­ zer­ty­rams.

1990 m. ko­vą vy­ko pa­va­sa­ri­nis šau­ki­mas į ar­mi­ją. Pas­kel­bus Ko­vo 11-osios Ak­tą Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ ba So­vie­tų Są­jun­gos ka­ri­nės prie­ vo­lės įsta­ty­mą pri­pa­ži­no ne­ga­lio­ jan­čiu. Tad ka­riai bu­vo ska­ti­na­mi de­zer­ty­ruo­ti. Ke­lias­de­šimt ka­ rių tarp­tau­ti­nės Rau­do­no­jo Kry­ žiaus drau­gi­jos sky­rius pri­glau­dė psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je, esan­čio­je Nau­jo­jo­je Vil­nio­je.

Ta­čiau ko­vo 26-osios nak­tį so­ vie­tų de­san­ti­nin­kai įsi­ver­žė į li­ go­ni­nę.

Is­to­ri­kas, te­le­vi­zi­jos do­ku­men­ti­ nių fil­mų cik­lo „XX am­žiaus slap­ tie­ji ar­chy­vai“ bend­raau­to­ris, bu­ vęs Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas (nuotr.) pa­si­ da­li­jo ži­nio­mis apie tą lai­ko­tar­pį.

– Ko­dėl ka­riai glau­dė­si bū­tent Nau­jo­sios Vil­nios li­go­ni­nė­je?

– 1990-ųjų ko­vą ke­lias­de­šimt ka­ rių Nau­jo­sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė pri­glau­dė su Rau­do­no­jo Kry­žiaus vė­lia­va.

Ne­sa­ky­čiau, kad ka­riai bu­vo sle­ pia­mi, nes vi­si tai ži­no­jo, tie­siog ti­kė­ta­si, kad Rau­do­no­jo Kry­žiaus vė­lia­va ir li­go­ni­nės sta­tu­sas juos ap­sau­gos nuo per­se­kio­ji­mo, nes jie bu­vo pa­li­kę tar­ny­bos vie­tas. Ži­nia, neap­sau­go­jo.

– Koks bu­vo tų ka­rių li­ki­mas?

– Įsi­ver­žę į li­go­ni­nės pa­tal­pas, so­vie­ti­nės ar­mi­jos ka­riš­kiai juos su­lai­kė, mu­šė ir iš­ve­žė. Tuo­ met ne­ži­no­ta, kur jie iš­vež­ti, vė­ liau paaiš­kė­jo, kad į to­li­mas tar­ ny­bos vie­tas Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Ar li­go­ni­nės per­so­na­las tuo me­

tu kaip nors nu­ken­tė­jo, man ne­ži­ no­ma. Tuo me­tu tai bu­vo ke­lias­ de­šimt ka­rių, o ne­tru­kus da­li­nius pa­li­ku­sių ka­rių Lie­tu­vo­je bu­vo jau be­ne 800. Ka­dan­gi pa­ma­tė, kad jo­kie ofi­cia­lūs sta­tu­sai ar vė­lia­vos neap­sau­go, vi­si slaps­tė­si in­di­vi­ dua­liai. Taip so­vie­ti­nės ar­mi­jos ka­riš­kiams bu­vo ge­ro­kai sun­kiau juos su­ras­ti, ir to­kių su­ras­ta, kiek ži­nau, bu­vo vie­ne­tai.

– Ar tu­rė­jo ga­li­my­bių de­zer­ty­ rai ar šau­ki­mą boi­ko­tuo­jan­tys jau­nuo­liai slėp­tis už­sie­ny­je?

– 1990 m. pabaigoje–1991 m. pra­ džio­je Vy­riau­sy­bė per sa­vo at­sto­ vus kal­bi­no Skan­di­na­vi­jos ša­lis, kad jos įsi­leis­tų tuos ka­rius, su­ teik­tų jiems po­li­ti­nį prie­globs­tį.

De­ry­bos bai­gė­si tuo, kad da­lis ša­lių pa­sa­kė at­ve­jus spręs­ti in­ di­vi­dua­liai. Ne iki ga­lo bu­vo su­ tar­ta.

Tik po Sau­sio 13-osios, kiek man te­ko stu­di­juo­ti tuos do­ku­men­tus, į šios pro­ble­mos spren­di­mą pra­dė­ta žiū­rė­ti ge­ro­kai pa­lan­kiau.

Gam­tos pa­šo­nė­je

Nau­jo­jo­je Vil­nio­je ver­ta ap­lan­ky­ ti taip pat Pūč­ko­rių pa­žin­ti­nį ta­ką. Šios vie­to­vės pa­va­di­ni­mas sie­ja­mas su Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­ tys­tės lai­kais bu­vu­sia gink­lų ga­myk­ la – Puš­kar­nia. Pūč­ko­rių pa­žin­ti­nis ta­kas vin­giuo­ja pro Pūč­ko­rių ato­ dan­gą ir nu­si­lei­džia į Vil­nios slė­ nį ties ūki­niais Pūč­ko­rių pa­li­var­ ko pa­sta­tais, drie­kia­si pro pa­tran­kų lie­jyk­los lie­ka­nas, at­kar­to­ja di­dį­jį Vil­nios vin­gį, ve­da iki pran­cū­ziš­ko­ jo ma­lū­no, ky­la į Vil­nios slė­nio vir­ šų, lei­džia pa­žvelg­ti į tven­ki­nius iš vir­šaus, to­liau vin­giuo­ja pro Pūč­ko­ rių pi­lia­kal­nį, ga­liau­siai at­ve­da prie Sau­lės laik­ro­džio.

2000 m. pr. Kr.

dabartinėje Naujosios Vilnios teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai.

Štur­mas: so­vie­tų de­san­ti­nin­kai 1990-ųjų pa­va­sa­rį įsi­ver­žė į Nau­jo­

sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę.

Ri­čar­do Gri­go (BFL) nuo­tr.

8

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 1, 2012

situacija ÄŻ kelionÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ naujosios vilnios Jei sos­ti­nÄ&#x2014;s bai­da­ri­nin­kĹł pa­klaus­tu­mÄ&#x2014;­te, kur ge­ riau­sia pra­dÄ&#x2014;­ti plauk­ti Vil­nios upe, nea­be­jo­ti­nai iť­ girs­tu­mÄ&#x2014;­te at­sa­ky­mÄ&#x2026;: Nau­jo­jo­je Vil­nio­je. Ke­liĹł va­ lan­dĹł ke­lio­nÄ&#x2014; pra­si­de­da nuo Nau­jo­sios Vil­nios KuÄ?­ku­riť­kiĹł van­dens uŞ­tvan­kos. Nuo ten ĹĄi, ro­dos, ne­di­du­kÄ&#x2014; upÄ&#x2014; jau bō­na srau­nes­nÄ&#x2014;. Vil­nios pra­na­ ĹĄu­mas tai, kad ji ne­gi­li, to­dÄ&#x2014;l ne­ty­Ä?ia ap­vir­tus ne­ sun­ku at­si­sto­ti. Dar vie­nas to­kio plau­ki­mo pra­na­ ĹĄu­mas â&#x20AC;&#x201C; at­si­ve­rian­tys nuo­sta­bĹŤs gam­tos vaiz­dai.

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

Fi­nan­sa­vi­mas ma­ŞÄ&#x2014;­ja, ini­cia­ty­va â&#x20AC;&#x201C; ne â&#x20AC;&#x17E;Bend­ruo­me­nÄ&#x2014; la­bai ak­ty­vi, tai mums ir pa­de­da. Ĺ iaip me­tai iĹĄ me­tĹł jau­Ä?ia­me, kad fi­nan­sa­vi­mas kul­tō­ri­nei veik­lai nuo­lat ma­ŞÄ&#x2014;­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pra­si­ta­rÄ&#x2014; Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ro di­rek­to­rÄ&#x2014; Ok­sa­na Treť­Ä?en­ko.

Rō­ta Gri­go­ly­tÄ&#x2014;

r.grigolyte@diena.lt

Ieť­ko ra­jo­no ta­len­tų

O.Treť­Ä?en­ko pa­sa­ko­jo, kad jau­ni­ mo ge­riau­sio bal­so kon­kur­sÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;X bal­sasâ&#x20AC;&#x153; suor­ga­ni­za­vo per kas­met vyks­tan­Ä?ius kon­kur­sus iĹĄau­gÄ&#x2122; dai­ nuo­jan­tys ta­len­tai. â&#x20AC;&#x17E;Jau­ni­mas, pa­ty­rÄ&#x2122;s ĹĄio­je veik­lo­ je, ir nu­spren­dÄ&#x2014; su­reng­ti ĹĄÄŻ pro­jek­ tÄ&#x2026;. Ta­len­tin­gas jau­ni­mas sten­gia­si ÄŻtrauk­ti ÄŻ ĹĄiÄ&#x2026; veik­lÄ&#x2026; ir ki­tus Ĺžmo­ nes, pa­tys ini­cia­ty­viai mo­ko juos dai­na­vi­mo me­no. Vyks­ta kon­kur­ sÄ&#x2014;­liai, o fi­na­le, ku­ris bus jau ki­tais me­tais, nu­ga­lÄ&#x2014;­to­jÄ&#x2026; rinks pa­tys kon­ kur­so or­ga­ni­za­to­riaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie jau­nĹł Ĺžmo­niĹł ini­cia­ty­vÄ&#x2026; kal­bÄ&#x2014;­jo kul­tō­ros cent­ro di­rek­to­rÄ&#x2014;.

Fes­ti­va­liai vyks­ta de­ťimt­me­tį

Cent­re taip pat vyks­ta ir kas­me­Ä?iĹł, tra­di­ci­niĹł, ren­gi­niĹł.

Ko­vo 7, 14, 21 ir 28 d. Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­re vyks jau dvy­lik­ta­sis re­gio­ni­nis me­no ir ama­ tĹł fes­ti­va­lis â&#x20AC;&#x17E;Vie­ver­sÄ&#x2014;­lisâ&#x20AC;&#x153;. Jis su­si­ jÄ&#x2122;s su pa­va­sa­riu ir or­ga­ni­zuo­ja­mas ko­vÄ&#x2026;. Kiek­vie­nÄ&#x2026; ko­vo tre­Ä?ia­die­nÄŻ vyks­ta ren­gi­niai, ku­riuo­se iĹĄ Vil­

niaus re­gio­no vai­kai ir jau­ni­mas pri­sta­to skir­tin­gus me­no Ĺžan­rus: ĹĄo­kÄŻ, dai­na­vi­mÄ&#x2026;, ama­tus. Tai yra fes­ti­va­lis, ne kon­kur­si­nÄ&#x2014; pro­gra­ma. â&#x20AC;&#x17E;Vie­ver­sÄ&#x2014;­lisâ&#x20AC;&#x153; yra vie­nas iĹĄ pir­mų­ jĹł fes­ti­va­liĹł, at­si­ra­du­siĹł, kai cent­ ras at­nau­ji­no sa­vo veik­lÄ&#x2026;, nes per 50 me­tĹł veik­los bu­vo eta­pĹł, kai dÄ&#x2014;l ÄŻvai­riĹł prie­Şas­Ä?iĹł kul­tō­ros cent­ras ne­vei­kÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; O.Treť­Ä?en­ko.

Iť­gy­ven­ti kul­tō­ros cent­rui ne­leng­va, bet vis­kÄ&#x2026; gel­bÄ&#x2014;­ja kō­ ry­bin­gas po­Şiō­ris.

ri­jai. Spek­tak­liai bus ro­do­mi ru­sĹł, len­kĹł, lie­tu­viĹł kal­bo­mis. Teat­ro fes­ti­va­liu sie­kia­ma ska­tin­ti mÄ&#x2014;­gÄ&#x2014;­ jĹł me­no ini­cia­ty­vas ir su­da­ry­ti sÄ&#x2026;­ ly­gas jiems bend­ra­dar­biau­ti.

Gruo­dĹžio mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ kul­tō­ros cent­re vyks skai­to­vĹł kon­kur­sas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝ie­mos pa­sa­kaâ&#x20AC;&#x153;. Ja­me ga­li da­ly­vau­ti vi­sĹł ug­dy­mo ÄŻstai­gĹł auk­lÄ&#x2014;­ti­niai: nuo ma­Şiau­siĹł iki ať­tuo­nio­lik­me­Ä?iĹł.

Kon­kur­se da­ly­vau­ja iki 100 skai­to­ vĹł. â&#x20AC;&#x17E;Bō­na la­bai daug am­Şiaus ka­ te­go­ri­jĹł. Kon­kur­sas vyks­ta dvi die­ nas, per vie­nÄ&#x2026; die­nÄ&#x2026; pa­si­ro­do nuo 40 iki 60 skai­to­vĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; kul­tō­ ros cent­ro di­rek­to­rÄ&#x2014;.

Gelbs­ti kō­ry­biť­ku­mas

Ba­lan­dĹžio 24â&#x20AC;&#x201C;26 d. kul­tō­ros cent­re vyks dar vie­nas tra­di­ci­nis re­gio­ni­nis ren­gi­nys â&#x20AC;&#x201C; de­ťim­ta­ sis vai­kĹł teat­rĹł fes­ti­va­lis â&#x20AC;&#x17E;Ma­Şo­ ji sce­naâ&#x20AC;&#x153;.

Fes­ti­va­lis skir­tas iki­mo­kyk­li­nio ir mo­kyk­li­nio am­Şiaus me­no mÄ&#x2014;­ gÄ&#x2014;­jams, dra­mos stu­di­jĹł, bō­re­liĹł, kla­siĹł ko­lek­ty­vĹł pir­mie­siems sce­ ni­niams pa­si­ro­dy­mams, sa­vo kō­ ry­bai pri­sta­ty­ti pla­tes­nei au­di­to­

O.Treť­Ä?en­ko pri­pa­Şi­no, kad iť­gy­ ven­ti kul­tō­ros cent­rui ne­leng­va, bet vis­kÄ&#x2026; gel­bÄ&#x2014;­ja kō­ry­bin­gas po­Şiō­ris. â&#x20AC;&#x17E;Sun­ku, kai vis ma­ŞÄ&#x2014;­ja fi­nan­ sa­vi­mas kul­tō­ri­nei veik­lai. Ta­Ä?iau kul­tō­ros dar­buo­to­jĹł toks bō­das, kad jie vis tiek da­ro, ieť­ko ga­li­my­ biĹł, vis­kÄ&#x2026; da­ro kō­ry­bin­gai. Daug pro­ble­mĹł spren­dĹžia­me kō­ry­ba: jei­gu ne­tu­ri­me fi­nan­sĹł, ieť­ko­me bō­dĹł, kaip ap­siei­ti be jĹł, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ ko­jo pa­ťne­ko­vÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; O fi­nan­sa­vi­mas iť­ties kas­met ma­ŞÄ&#x2014;­ja.â&#x20AC;&#x153;

Â&#x201E;Â&#x201E;Veik­la: Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ro dar­buo­to­jai net sun­kiais lai­

kais ne­nu­lei­dĹžia ran­kĹł ir ra­jo­no gy­ven­to­jus dĹžiu­gi­na ÄŻvai­riais ren­gi­ niais. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ&#x2014;s nuo­tr.

Apie Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­rÄ&#x2026; Cent­re vei­k ia ko­lek­t y­vai Jau­n i­ mo ini­cia­ty­v Ĺł klu­bas, Cho­reog­ra­fi­ jos stu­di­ja, Mu­zi­kos stu­di­ja, Ju­ri­jaus Sa­bi­no mu­z i­kos stu­d i­ja, â&#x20AC;&#x17E;Gy­vo gar­ soâ&#x20AC;&#x153; stu­d i­ja, â&#x20AC;&#x17E;Graf ­fi­t iâ&#x20AC;&#x153; stu­d i­ja, â&#x20AC;&#x17E;Ya­ma­ hosâ&#x20AC;&#x153; mu­z i­kos kla­sÄ&#x2014;, liau­d iť­kos mu­ zi­kos an­samb­lis â&#x20AC;&#x17E;Akor­dasâ&#x20AC;&#x153;, an­samb­ liai â&#x20AC;&#x17E;Chri­zan­te­maâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Ig­raj, ba­janâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Sa­ dau­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Me­lo­di­jaâ&#x20AC;&#x153;, ĹĄo­kiĹł gru­pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Imp­

res­sionâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Kidsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Donâ&#x20AC;&#x2122;t Stopâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;En­co­reâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Wan­na Beâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Stepâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Break Dan­ceâ&#x20AC;&#x153;, po­pgru­pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;4 Uâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝vaigŞ­dy­nasâ&#x20AC;&#x153;, ka­ro­liu­ kĹł bō­re­lis, klu­bas â&#x20AC;&#x17E;Svei­ka­taâ&#x20AC;&#x153;. Kas­met spa­lÄŻ Nau­jo­sios Vil­nios kul­tō­ros cent­ re vyks­ta vi­sos Lie­tu­vos neį­ga­lių­jĹł drau­gi­jos me­no ko­lek­ty­vĹł ĹĄven­ti­nis kon­cer­tas â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties paukť­tÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. Kul­tō­ros cent­ras ÄŻsi­kō­rÄ&#x2122;s Per­ga­lÄ&#x2014;s g. 8.

Sta­dio­no ra­jo­nas taip ir ne­su­lau­kÄ&#x2014; Dau­gy­bÄ&#x2014; pla­nĹł, pro­jek­tĹł, idÄ&#x2014;­jĹł ir ini­cia­ty­vĹł, bet jo­kiĹł dar­bĹł. Taip jau dau­gy­bÄ&#x2122; me­tĹł sta­to­mas fut­bo­ lo sta­dio­nas Nau­jo­jo­je Vil­nio­je.

Nau­jo­sios Vil­nios fut­bo­lo sta­dio­ nas ir vi­sa jo inf­rast­ruk­tō­ra tu­rÄ&#x2014;­jo bō­ti ana­lo­gĹł Bal­ti­jos ĹĄa­ly­se ne­tu­ rin­tis fut­bo­lo komp­lek­sas. Pro­jek­ tas uŞ­si­tÄ&#x2122;­sÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l biu­rok­ra­ti­niĹł kliō­ Ä?iĹł, o ga­liau­siai bu­vo ap­skri­tai su­stab­dy­tas.

Fut­bo­lo aikť­ty­no komp­lek­so pro­ jek­te bu­vo nu­ma­ty­tas at­vi­ras na­tō­ra­ lios dan­gos sta­dio­nas (3,5 tĹŤkst. sÄ&#x2014;­ di­mĹł vie­tĹł), standartiniĹł mat­me­nĹł

deng­tas fut­bo­lo ma­nie­Şas (3 tĹŤkst. sÄ&#x2014;­di­mĹł vie­tĹł), na­tō­ra­lios ir dirb­ti­nÄ&#x2014;s dan­gos tre­ni­ruo­Ä?iĹł aikť­tÄ&#x2014;s, ba­sei­nas, tre­ni­ruok­liĹł sa­lÄ&#x2014;s, spor­to pen­sio­nas, me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­nis cent­ras, ki­tos pa­gal­bi­nÄ&#x2014;s pa­tal­pos.

PrieĹĄ po­rÄ&#x2026; me­tĹł bu­vo svars­to­ma, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; per 3â&#x20AC;&#x201C;4 me­tus ÄŻ ap­lin­ki­nÄ&#x2122; inf­rast­ ruk­tō­rÄ&#x2026; in­ves­tuo­tĹł apie 12 mln. li­ tĹł, o Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (LFF) ga­lÄ&#x2014;­tĹł rō­pin­tis kre­di­to iť­tek­ liĹł ir in­ves­tuo­to­jĹł paieť­ko­mis.

Ta­Ä?iau LFF ÄŻsi­gi­jus â&#x20AC;&#x17E;VÄ&#x2014;t­rosâ&#x20AC;&#x153; sta­ dio­nÄ&#x2026; Nau­jo­sios Vil­nios pro­jek­tas vÄ&#x2014;l pa­ni­ro ÄŻ ne­Şi­nios ĹŤkÄ&#x2026;.

Jei LFF bō­tĹł rim­tai uŞ­siÄ&#x2014;­mu­si Nau­jo­sios Vil­nios sta­dio­no pro­jek­ tu, ĹĄio komp­lek­so ad­mi­nist­ra­ci­nia­ me kor­pu­se bō­tĹł ÄŻsi­kō­ru­si Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­ja, Lie­tu­vos rink­ ti­niĹł ren­gi­mo cent­ras, LFF, kon­ fe­ren­ci­jĹł sa­lÄ&#x2014;. Taip pat tu­rÄ&#x2014;­jo bō­ti pa­sta­ty­tas vieť­bu­tis spor­ti­nin­kams ap­gy­ven­din­ti.

Komp­lek­se tarp­tau­ti­nÄ&#x2014;ms var­Şy­ boms tu­rÄ&#x2014;­jo ruoť­tis vi­sos Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nÄ&#x2014;s, o ĹĄia fut­bo­lo ba­ ze bō­tĹł ga­lÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; nau­do­tis ÄŻvai­raus ly­ gio tur­ny­ruo­se da­ly­vau­jan­tys Lie­ tu­vos fut­bo­lo klu­bai.

VD inf.

Is­to­ri­ja Â&#x201E;Â&#x201E;2004 m. pro­jek­tas pra­dÄ&#x2014;­tas plÄ&#x2014;­to­ti.

ja­mas sta­ty­ti fut­bo­lo aikť­ty­nĹł komp­ Â&#x201E;Â&#x201E;2005 m. lapk­ri­tÄŻ Vil­niaus mies­to lek­sas, te­ri­to­ri­jo­je esan­tÄŻ il­ga­lai­kÄŻ tur­tÄ&#x2026;, ta­ry­ba pa­tvir­tin­to komp­lek­so de­ta­lų­ rei­ka­lin­gÄ&#x2026; nu­ma­to­mai veik­lai plÄ&#x2014;­to­ti. jÄŻ pla­nÄ&#x2026;.

VĹĄÄŽ Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­ja ÄŻvyk­ Â&#x201E;Â&#x201E;2006 m. gruo­dÄŻ LFF ir Vil­niaus dÄ&#x2014; vie­ťÄ&#x2026;­jÄŻ kon­k ur­sÄ&#x2026; fut­bo­lo aikť­ty­nĹł mies­to sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; pa­si­ra­ťÄ&#x2014; VĹĄÄŽ Vil­ komp­lek­so ga­li­my­biĹł stu­di­jos ir pro­ niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jos stei­gi­mo do­ jek­t i­n io pa­s iō­ly­mo pa­ren­g i­mo pa­ ku­men­tus. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ slau­goms pirk­ti. Â&#x201E;Â&#x201E;Fias­ko: am­bi­cin­gas Nau­jo­sios Vil­nios sta­dio­no pro­jek­tas taip ir li­ko tik

tuť­ti ple­pa­lai.

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

pa­siō­ly­mus (ga­li­my­biĹł stu­di­jÄ&#x2026;, vers­ lo pla­nÄ&#x2026;, ar­chi­tek­tō­ri­nÄ&#x2122; da­lÄŻ). Â&#x201E;Â&#x201E;2008 m. spa­lÄŻ LR Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s Stra­

te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas pri­ta­rÄ&#x2014;, kad Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jos vyk­ do­mas fut­bo­lo aikť­ty­nĹł pro­jek­tas bō­ tĹł pri­pa­Şin­tas vals­ty­bei svar­biu eko­ no­mi­niu pro­jek­tu.

bÄ&#x2014;s ta­ry­ba nu­spren­dÄ&#x2014; kaip da­li­nin­ko Â&#x201E;Â&#x201E;2008 m. ko­vÄ&#x2026; pen­kiĹł ÄŻmo­niĹł kon­ Â&#x201E;Â&#x201E;2009 m. pro­jek­ta­vi­mo dar­bai su­stab­ ÄŻna­ťÄ&#x2026; Vil­niaus fut­bo­lo aka­de­mi­jai per­ sor­ciu­mas pra­dÄ&#x2014;­jo ÄŻgy­ven­din­ti fut­bo­ dy­ti lau­kiant sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s da­lies fi­nan­ duo­ti Ĺže­mÄ&#x2014;s skly­po, ku­ria­me pla­nuo­ lo aikť­ty­nĹł komp­lek­so pro­jek­ti­nius sa­vi­mo pro­jek­ta­vi­mo dar­bams.

13

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

pasaulis Ara­bų pa­va­sa­ris. 2 da­lis

Dra­bu­žių im­pe­ri­jos už­ku­li­siai Dra­bu­žius siu­van­tys Azi­jos gy­ven­ to­jai kas­dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­be. Ap­ gai­lė­ti­nos dar­bo są­ly­gos, men­kas at­ly­gis ir ty­kan­tys pa­vo­jai – to­kia yra šių juo­da­dar­bių kas­die­ny­bė.

Tra­giš­kas gais­ras

gatvės.

„Scanpix“ nuotr.

buvęs Sti­chi­jos nuo­sto­liai Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jos nuo­s-

to­liai dėl ura­ga­no San­dy sie­kia 37 mlrd. do­le­rių, o Niu­jor­ko – be­ veik 42 mlrd. Sti­chi­ja nu­si­ne­šė 121 žmo­gaus gy­vy­bę.

Abie­jų vals­ti­jų gu­ber­na­to­riai

krei­pė­si fe­de­ra­li­nės pa­ra­mos ir pa­pra­šė 80 mlrd. do­le­rių sti­chi­ jos pa­da­ri­niams lik­vi­duo­ti ir po­tvy­nių pre­ven­ci­jai atei­ty­je.

Nau­jo­jo Džer­sio pa­tir­ti 37 mlrd.

do­le­rių nuo­sto­liai vir­ši­ja me­ti­nį vals­ti­jos biu­dže­tą.

vės na­muose ir iš­gel­bė­ti nors da­lį li­ku­sio tur­to. Jie ne­ri­mau­ ja, kad ne­su­lauks jo­kios drau­di­ mo bend­ro­vių pa­gal­bos.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to drau­di­kai pa­pras­tai neat­ly­gi­na po­tvy­nių nuo­sto­lių, o dau­gu­ma žmo­nių ar­ba ne­no­ri pa­pil­do­mai draus­ tis nuo to­kios ne­lai­mės, ar­ba iš­ vis ne­ga­li gau­ti to­kio drau­di­mo. „Mums rei­kia sku­bios pa­gal­ bos, o ne kom­pen­sa­ci­jų ka­da nors atei­ty­je“, – sa­kė K.Vail. Bet mo­te­ris ne­pra­ran­da op­ti­miz­mo: „Grį­žu­si ir pa­ma­čiu­si, kad žmo­ nės ban­do at­sta­ty­ti sa­vo na­mus, aš įga­vau dau­giau vil­ties.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pa­sau­lį ap­skrie­jo krau­pi ži­nia apie gais­rą vie­na­me Bang­la­de­še įsi­kū­ ru­sia­me dra­bu­žių fab­ri­ke. Lieps­ nos pa­si­glem­žė net 110 dar­bi­nin­ kų gy­vy­bę.

Per gais­rą fab­ri­kas „Taz­reen Fas­ hion“, esan­tis sos­ti­nės Da­kos prie­ mies­ty­je, bu­vo su­nio­ko­tas. Įmo­nė­je bu­vo siu­va­mi dra­bu­žiai tarp­tau­ti­niams pre­ky­bos tink­lams, to­kiems kaip olan­dų „C&A“, Hon­ kon­go „Li & Fung“, Pran­cū­zi­jos pre­ky­bos tink­lui „Car­re­four“, Vo­ kie­ti­jos „Kik and Wal­mart“.

Iš vi­so net 10 pro­c. dra­bu­žių, ku­ rie pa­sie­kia Eu­ro­pą, pa­ga­mi­na­ma Bang­la­de­še. Bang­la­de­šas – ant­ ras di­džiau­sias pa­sau­ly­je dra­bu­ žių eks­por­tuo­to­jas, per­nai už­sie­ niui teks­ti­lės ga­mi­nių par­da­vęs už 19 mlrd. JAV do­le­rių. Ši pra­mo­nės ša­ka su­da­ro 80 pro­c. na­cio­na­li­nio eks­por­to. Teks­ti­lės sek­to­rius yra pa­grin­di­nis šios ne­ tur­tin­gos ša­lies eko­no­mi­kos va­rik­lis – ja­me su­telk­ta 40 pro­c. pra­mo­nės dar­bi­nin­kų. Ta­čiau jų dar­bo są­ly­gos pa­pras­tai bū­na pri­mi­ty­vios ir nea­ti­ tin­ka sau­gu­mo stan­dar­tų.

Svar­biau­sia – pel­nas

Ne­lai­mė Bang­la­de­še – ne vie­nin­ te­lė ir ne pir­mo­ji skur­džio­se Azi­jos vals­ty­bė­se. Šių me­tų rug­sė­jį lieps­ nos nu­siau­bė dra­bu­žių fab­ri­ką Pa­ kis­ta­no uos­ta­mies­ty­je Ka­ra­čy­je. Žu­vo 300 dar­bi­nin­kų.

Pa­rei­gū­nai grei­tai nu­sta­tė, kad šia­me fab­ri­ke ne­bu­vo jo­kių prieš­ gais­ri­nės sau­gos prie­mo­nių, ava­ri­ nių išė­ji­mų, net lan­gai bu­vo su gro­ to­mis.

Tai tra­di­ci­nis vaiz­das skur­džio­ se ša­ly­se. Daž­nai ko­rum­puo­ti vie­ tos fab­ri­kų val­dy­to­jai, ku­riems rū­pi tik pel­nas, ne­si­rū­pi­na dar­bi­nin­kų ap­sau­ga. O jei vy­riau­sy­bė nu­ro­do trū­ku­mus iš­tai­sy­ti, vi­suo­met ga­ li­ma pa­kiš­ti ky­šį, už ku­rį ga­li įsi­ gy­ti, pa­vyz­džiui, ne­tik­rą sau­gu­mo ser­ti­fi­ka­tą.

Fab­ri­kas Bang­la­de­še jo sa­vi­nin­ kams bu­vo tik­ra auk­so ka­syk­la. Čia dir­ban­tys siu­vė­jai per mė­ne­sį pa­ ga­min­da­vo be­veik mi­li­jo­ną spor­ ti­nių marš­ki­nė­lių, 800 tūkst. po­ lo marš­ki­nė­lių, 300 tūkst. lie­me­nių kos­tiu­mui. Eu­ro­po­je vi­sų šių ga­mi­ nių kai­na šok­te­li ke­lio­li­ka kar­tų.

Pa­lik­ti li­ki­mo va­liai

Tūks­tan­čiai teks­ti­lės pra­mo­nės dar­bi­nin­kų po tra­ge­di­jos Bang­la­ de­še da­ly­va­vo ma­si­nė­se de­monst­ ra­ci­jo­se. Pro­tes­tuo­se prieš ne­pa­ke­ lia­mas dar­bo są­ly­gas da­ly­vau­jan­tys

tūks­tan­čiai dar­bi­nin­kų pik­ti­no­ si, kad vie­tos po­li­ti­kai ne­si­rū­pi­ na svar­biau­siu ša­lies eko­no­mi­kos sek­to­riu­mi.

Al­gos teks­ti­lės sek­to­riu­je vi­du­ ti­niš­kai sie­kia apie 62 do­le­rius per mė­ne­sį. Be to, dau­ge­lis dar­bi­nin­ kų pik­ti­na­si, kad kas­dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­be dirb­da­mi ne­sau­giuo­se fab­ ri­kuo­se. Ta­čiau nie­kas nie­kuo­met ša­ly­je su dar­bi­nin­kais nė­ra dis­ku­ ta­vęs apie jų dar­bo są­ly­gas, nie­kas nė­ra apie juos ra­šęs, tik ma­ža eti­ ke­tė – „Ma­de in Bang­la­desh“ – iš­ duo­da, kas iš tie­sų iš­lai­ko dra­bu­žių pra­mo­nę.

Pa­sak Ny­der­lan­duo­se esan­čios „Šva­rių dra­bu­žių“ („Clean Clot­hes Cam­paign“) ak­ty­vis­tų gru­pės, nuo 2006 m. Bang­la­de­še per gais­rus dra­ bu­žių fab­ri­kuo­se žu­vo 470 žmo­nių.

Sau­gu­mo pa­dė­tis šio­se įmo­nė­ se tra­giš­ka. Elekt­ros ka­be­liai – at­ vi­ri, ava­ri­niai išė­ji­mai – už­ra­kin­ti, o lan­gai už­rem­ti gro­to­mis. Kal­bė­ti apie ko­kią nors prieš­gais­ri­nę sis­te­ mą net nė­ra rei­ka­lo.

Gi­se­la Burck­hardt me­tų me­tus ko­vo­ja, kad dau­ge­liui dra­bu­žius ga­mi­nan­čių siu­vė­jų to­kio­se ša­ly­ se, kaip Bang­la­de­šas, dar­bo są­ly­ gos bū­tų ge­res­nės.

Pa­sak ak­ty­vis­tės, siu­vė­jams ski­ ria­ma vos 1 pro­c. vi­sų dra­bu­žių pra­mo­nės iš­lai­dų. „Süddeuts­che Zei­tung“ inf.

Si­tua­ci­ja: dau­ge­lis dra­bu­žių fab­

ri­kų Bang­la­de­še ne­tu­ri nei prieš­ gais­ri­nės sis­te­mos, nei ava­ri­nių išė­ji­mų, o lan­gai daž­niau­siai bū­ na su gro­to­mis. AFP nuo­tr.

14

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

16p.

Pa­jė­giau­sio mū­sų ša­lies te­ni­si­nin­ko R.Be­ran­kio tre­ne­ris R.Bal­že­kas vėl ves į prie­kį Lie­tu­vos rink­ti­nę.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Įk­ve­pia mal­da ir pir­ma­gi­mio lau­k Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras – vie­nas ori­gi­na­liau­sių le­gio­nie­rių per Kau­ no „Žal­gi­rio“ is­to­ri­ją Eu­ro­ly­go­je. Kas­dien ko­ra­ną at­ver­čian­tis, Bul­ga­ri­jos pi­lie­čio pa­są tu­rin­tis ame­ri­kie­tis mė­gau­ja­si kiek­vie­na Lie­tu­vo­je pra­leis­ta die­na ir džiau­gia­si at­sto­vau­jan­tis ko­man­dai, ku­ri ke­lia aukš­čiau­sius tiks­lus.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ne­sa­va­nau­dis ko­vo­to­jas

Į Kau­ną 28-erių gy­nė­jas iš Nau­ jo­jo Džer­sio at­vy­ko spa­lį ir tu­rė­ jo už­pil­dy­ti spra­gą, ku­ri „Žal­gi­rio“ su­dė­ty­je at­si­vė­rė į Kras­no­da­rą iš­ vy­kus Man­tui Kal­nie­čiui. Dau­gu­ ma krep­ši­nio spe­cia­lis­tų į nau­jo­ką žvel­gė įta­riai, ta­čiau I.Jaa­be­ras lū­ kes­čius pa­tei­si­no su kau­pu.

Vi­są praė­ju­sį se­zo­ną dėl trau­mos pra­lei­dęs krep­ši­nin­kas ge­rų­jų sa­ vo sa­vy­bių ne­pra­ra­do – po pir­mų­ jų ke­lių rung­ty­nių Eu­ro­ly­gos eks­ per­tai pa­krikš­ti­jo žal­gi­rie­tį vie­nu ge­riau­sių ka­muo­lio va­gių. Išs­kir­ ti­nė­mis sa­vy­bė­mis gi­nan­tis I.Jaa­ be­ras ste­bi­no jau kar­je­ros pra­džio­ je, kai at­sto­vau­da­mas Pen­sil­va­ni­jos uni­ver­si­te­to ko­man­dai pa­ge­ri­no NCAA po­gru­pio re­kor­dą, per ket­

ve­rius me­tus 303 kar­tus pe­rė­męs ka­muo­lį.

Vos ke­le­rių rung­ty­nių I.Jaa­be­rui už­te­ko, kad jis Kau­ne už­si­re­ko­ men­duo­tų kaip la­bai grei­tas, vik­ rus, ki­bus krep­ši­nin­kas. Gy­nė­jas iš kar­to ta­po ir vie­nu mėgs­ta­miau­ sių „Žal­gi­rio“ vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­zos auk­lė­ti­nių. Skir­tin­gai nei dau­gu­mai į Eu­ro­pą at­vy­ku­sių jo tau­tie­čių, I.Jaa­be­rui ne­rū­pi nak­ti­ nės links­my­bės ir nuo­ty­kiai, o aikš­ tė­je jam svar­biau­sia – ne taš­kų me­ džio­ji­mas, o pa­ti­ki­ma gy­ny­ba. „Gal­būt toks žai­di­mo sti­lius su­ si­jęs su ma­no įsi­ti­ki­ni­mais ir ver­ ty­bė­mis. Ne­daug kas ži­no, kad aš esu ki­lęs iš di­de­lės šei­mos. Tu­riu 12 bro­lių ir se­se­rų, tad sa­va­nau­diš­ku­ mas man vi­suo­met bu­vo sve­ti­mas.

Kai kal­bu apie sa­vo atei­tį, vi­suo­ met tu­riu gal­vo­je tik­rai ne vien sa­ ve. Vi­suo­met gal­vo­ju apie žmo­nes, ku­rie ma­ne su­pa“, – pa­ra­le­les tarp gy­ve­ni­mo bū­do ir aist­rų krep­ši­nio aikš­te­lė­je brė­žė I.Jaa­be­ras.

Sut­ruk­dė ra­ma­da­nas

Ei­les ra­šy­ti mėgs­tan­tis dip­lo­muo­ tas so­cio­lo­gas per­ne­lyg ne­dve­jo­jo, kai 2008-ai­siais Bul­ga­ri­jos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­ja jam pa­siū­lė priim­ti šios ša­lies pi­lie­ty­bę. Jis pa­dė­jo bul­ ga­rams iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pį į Len­ki­jo­je vy­ku­sį fi­na­li­nį že­my­no pir­me­ny­bių tur­ny­rą, ta­čiau 2009-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­te I.Jaa­be­ro vie­tą užė­mė ki­tas na­tū­ra­li­zuo­tas ame­ri­kie­tis Ear­las Jer­ro­das Row­lan­das.

Kliū­ti­mi ta­po I.Jaa­be­ro ti­kė­ji­ mas ir su is­la­mo re­li­gi­ja su­si­ju­sios ypa­ty­bės. Rung­ty­niau­da­mas Bul­ ga­ri­jos rink­ti­nė­je gy­nė­jas nuo­lan­ kiai lai­kė­si ti­kė­ji­mo tai­syk­lių ir pa­ snin­ka­vo per ra­ma­da­ną.

Bū­tent mė­nuo, kai mu­sul­mo­nai su­si­lai­ko nuo val­gy­mo, gė­ri­mų, rū­ ky­mo ir ki­tų že­miš­kų da­ly­kų, bu­vo pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl krep­ ši­nin­kas neiš­vy­ko į Len­ki­ją, o vie­toj jo bu­vo pa­si­rink­tas ma­žiau rū­pes­ čių Bul­ga­ri­jos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jai kė­lęs E.J.Row­lan­das. „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris – iš­skir­ti­nis

Įs­pū­dis: anot I.Jaa­be­ro, lie­tu­viai

yra man­da­gūs ir tai­kūs.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Ib­ra­hi­mai, per vi­są klu­bo is­ to­ri­ją „Žal­gi­ris“ dar nie­ka­da taip sėk­min­gai ne­bu­vo pra­dė­jęs Eu­ro­ly­gos se­zo­no. Kaip ma­nai, ko­kios pa­grin­di­nės prie­žas­tys?

– pra­dė­jo­me po­kal­bį su I.Jaa­be­ru.

– Šie­met pa­vy­ko su­rink­ti pui­kų ir

dar­niai vei­kian­tį ko­lek­ty­vą. Tu­ri­me daug ge­rų ir la­bai pa­ty­ru­sių žai­dė­ jų, vie­ną ge­riau­sių Eu­ro­po­je spe­ cia­lis­tų J.Pla­zą. La­bai svar­bu, kad žai­dė­jai ti­kė­tų tre­ne­riu ir vi­so­mis jo idė­jo­mis, ku­rias šis no­ri įgy­ven­din­ ti. Kol kas mū­sų ko­man­do­je vi­sa tai ma­tau. Krep­ši­nin­kai ati­duo­da vi­ sas jė­gas, no­riai dir­ba per tre­ni­ruo­ tes, pa­si­ti­ki vie­nas ki­tu.

– Ar ta­ve as­me­niš­kai toks vil­ tin­gas star­tas nu­ste­bi­no?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai ste­biuo­ si tuo, kas vyks­ta. Prieš at­vyk­da­ mas čia jau ži­no­jau, kad teks dirb­ti su pui­kiai man pa­žįs­ta­mais krep­ši­ nin­kais – Dar­ju­šu ir Kšiš­to­fu Lav­ ri­no­vi­čiais, Ri­mu Kau­kė­nu, Mar­ko Po­po­vi­čiu­mi. Krep­ši­nio pa­sau­lio žmo­nės su­pran­ta, kad jei to­kio ly­ gio žai­dė­jai žai­džia pa­gal ga­li­my­ bes, re­zul­ta­tai ne­ga­li bū­ti pra­sti (šyp­so­si).

Su žmo­na Naj­la lau­ kia­me pir­ma­gi­mio, tad vi­sas ma­no dė­ me­sys – bū­si­miems tė­vys­tės rū­pes­čiams ir džiaugs­mams.

– Kaip to­li šie­met „Žal­gi­ris“ ga­ li nu­žings­niuo­ti Eu­ro­ly­go­je?

– Kol kas tur­būt dar anks­to­ka apie tai kal­bė­ti. Daug kas pri­klau­sys nuo įvai­rių smul­kių de­ta­lių, dar yra ką pa­ge­rin­ti. Pri­va­lo­me dar ge­riau su­ pras­ti sa­vo tre­ne­rį, ati­džiau gin­tis, kie­čiau grum­tis dėl ka­muo­lio. Šį se­ zo­ną tu­ri­me tik­rai ge­rą ga­li­my­bę, di­de­lius šan­sus. Vis dėl­to kaž­ko ti­ kė­tis ga­li­me tik tuo­met, jei ir to­liau kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se ko­vo­si­me iš vi­sų jė­gų, iš sa­vęs iš­spau­si­me 100 pro­c. ga­li­my­bių.

– Kas yra di­džiau­sia „Žal­gi­rio“ stip­ry­bė?

– Pir­miau­sia no­rė­čiau iš­skir­ti gy­ ny­bą. Tik pui­kiai gin­da­mie­si esa­ me pa­jė­gūs ko­vo­ti su stip­riau­sio­mis že­my­no ko­man­do­mis – ar tai bū­tų čem­pio­nas Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“, ar Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“. Rei­kia to­kį ly­gį iš­ lai­ky­ti kiek ga­li­ma il­giau.

Ga­li­my­bės: I.Jaa­be­ras – ne vien ki­bus gy­nė­jas, bet ir verž­lių ata­kų or­ga­n

– Šie­met „Žal­gi­rio“ klu­bo ger­ bė­jai ir krep­ši­nio eks­per­tai ne­ gai­li liaup­sių ko­man­dos tre­ ne­riui J.Pla­zai. Ar ga­lė­tum šį spe­cia­lis­tą pa­ly­gin­ti su sa­vo bu­vu­siais tre­ne­riais?

– Ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad ku­ris nors iš bu­vu­sių ma­no tre­ne­rių yra pa­na­ šus į J.Pla­zą. Jo krep­ši­nio su­pra­ti­ mas, fi­lo­so­fi­ja, dar­bo me­to­dai – iš­ skir­ti­niai. Iki šiol vie­nas įdo­miau­sių tre­ne­rių, su ku­riuo man te­ko dirb­ ti, bu­vo Jas­mi­nas Re­pe­ša, tre­ni­ra­ vęs Ro­mos „Lot­to­ma­ti­cą“.

– Šie­me­tis „Žal­gi­rio“ tvar­ka­ raš­tis ypač in­ten­sy­vus, ta­čiau tur­būt jau su­si­pa­ži­nai su Kau­ nu?

– Jau­čiuo­si čia tik­rai pui­kiai ir pa­to­ giai. Oras, ži­no­ma, ne­le­pi­na, ta­čiau kol kas ir di­de­lių šal­čių dar ne­bu­vo.

Gai­la, kad va­ka­rais tems­ta anks­ti, ta­čiau gy­ve­ni­mas Kau­ne man pa­tin­ ka. Žmo­nės man­da­gūs ir tai­kūs, yra pa­kan­ka­mai vie­tų, kur ga­li­ma nuei­ ti už­kąs­ti ar pa­pra­mo­gau­ti.

– Ką mėgs­ti veik­ti lais­va­lai­ kiu?

– Šiuo me­tu su žmo­na Naj­la lau­ kia­me pir­ma­gi­mio, tad vi­sas ma­

no dė­me­sys – bū­si­miems tė­vys­tės rū­pes­čiams ir džiaugs­mams. Sten­ giuo­si daž­niau bū­ti na­muo­se, pa­ dė­ti žmo­nai.

– Vos tik at­vy­kęs į Kau­ną pri­si­ pa­ži­nai, kad esi la­bai re­li­gin­gas.

Ar jau su­si­ra­dai mal­dos na­mus, gal­būt įsi­jun­gei į Lie­tu­vos mu­ sul­mo­nų bend­ruo­me­nę?

– Ži­no­ma. Penk­ta­die­nis mums daž­ niau­sia – lais­ves­nė die­na, to­dėl, kai tik yra ga­li­my­bė, vi­suo­met sten­ giuo­si nu­vyk­ti į me­če­tę, pa­bū­ti kar­ tu ir pa­si­mels­ti su ti­kė­ji­mo bro­liais ir se­se­ri­mis. Ši ra­my­bė man pa­de­ da ati­trūk­ti nuo krep­ši­nio rei­ka­lų ir aist­rų krep­ši­nio aikš­te­lė­je.

– Gal­būt lai­kai­si ko­kių nors ri­ tua­lų prieš rung­ty­nes?

– Tie­siog daug mel­džiuo­si. Prieš kiek­vie­ną tre­ni­ruo­tę, prieš kiek­ vie­nas rung­ty­nes. Iš­lai­ky­ti ry­šį su Aukš­čiau­siuo­ju man la­bai svar­bu.

– Sa­vo spor­ti­nė­je biog­ra­fij­ o­ je tu­ri įdo­mų įra­šą – esi at­sto­ va­vęs Bul­ga­ri­jos na­cio­na­li­nei rink­ti­nei. Kaip at­si­dū­rei jo­je?

– Pir­mą­jį sa­vo se­zo­ną Eu­ro­po­je žai­džiau Grai­ki­jo­je, „Ega­leo“ klu­

15

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

sportas Pir­mo­ji ­ per­ga­lė

Šau­dyk­lo­je – ­ ke­tu­rios klai­dos

Vil­nie­tės – ­ už borto

Pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 18 m.) bok­so čem­pio­na­te Ar­mė­ni­jo­ je pir­mą per­ga­lę Lie­tu­vai iš­ko­ vo­jo Ei­man­tas Sta­nio­nis (svo­ rio ka­te­go­ri­ja iki 64 kg, nuo­tr.)

– jis 14:6 įvei­kė ai­rį Tho­ma­są Wai­te­są. Šian­dien 1/16 fi­na­ lo E.Sta­nio­nis kau­sis su Nor­ ve­gi­jos at­sto­vu Sa­la­va­tu Cha­ tu­je­vu.

Šve­di­jo­je vyks­tan­čio pa­sau­ lio biat­lo­no tau­rės eta­po 15 km as­me­ni­nė­se lenk­ty­nė­se star­ta­vo Dia­na Ra­si­mo­vi­čiū­ tė. Ke­tu­ris kar­tus šau­dyk­lo­ je su­kly­du­si Lie­tu­vos biat­lo­ ni­nin­kė dis­tan­ci­jo­je su­gai­šo 48 min. 56,1 sek. ir, užė­mu­si 24-ąją vie­tą, pel­nė pir­muo­ sius 17 įskai­ti­nių taš­kų.

Vil­niaus „Ki­birkš­tis-VI­ČI-IKI“ ne­pa­te­ko į Eu­ro­pos tau­rės krep­ši­nio tur­ny­ro at­krin­ta­mą­ sias var­žy­bas. Pa­sku­ti­nia­jame H gru­pės ma­če Ru­žom­be­ro­ko MBK 77:65 nu­ga­lė­jo An­ta­ki­ jos „Be­le­diye­si Genc­lik“ eki­pą. Šie du klu­bai pa­si­da­li­jo 1–2 vie­tas ir tęs ko­vą aš­tunt­fi­na­ly­ je. Vil­nie­tės li­ko tre­čios.

­ki­mas

ni­za­to­rius.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

be. Šio­je ša­ly­je dir­bo tuo me­tu Bul­ ga­ri­jos krep­ši­nin­kus tre­ni­ra­vęs Pi­ ni Gers­ho­nas. Kar­tą jis priė­jo prie ma­nęs ir pa­tei­kė la­bai vi­lio­ja­mą pa­siū­ly­mą. Su­ti­kau, nes tai bu­vo dar vie­nas šan­sas įsi­tvir­tin­ti Eu­ ro­pos krep­ši­ny­je.

– Ar no­rė­tum vėl ap­si­vilk­ti rink­ti­nės marš­ki­nė­lius?

– Tai bu­vo įdo­mi pa­tir­tis. Iki šiol bend­rau­ju su Bul­ga­ri­jos rink­ti­nės žai­dė­jais. Ne­se­niai bu­vo pro­ga akis į akį su­si­dur­ti su Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­te“ rung­ty­niau­jan­čiu De­ja­ nu Iva­no­vu, su­si­skam­bi­na­me ir su E.J.Row­lan­du. Jei ap­lin­ky­bės bū­tų pa­lan­kios, ko­dėl gi dar kar­tą ne­ pa­dė­jus bul­ga­rams?

12

brolių ir seserų turi „Žalgirio“ krepšininkas I.Jaaberas.

16

šeštadienis, gruodžio 1, 2012

sportas

Vil­nie­čius iš­gel­bė­tų tik per­ga­lės Į Eu­ro­ly­gos tur­ny­rą šie­met su­grį­žu­si Vil­ niaus „Lie­tu­vo ry­to“ ko­man­da pra­lai­mė­jo jau sep­tin­tą­ją dvi­ko­vą ir at­si­dū­rė ant be­ dug­nės kraš­to: sie­kiant ke­lia­la­pio į „Top 16“ rei­kės lai­mė­ti abu pa­sku­ti­nius D gru­ pės ma­čus.

Ma­rius Bag­do­nas, Ba­lys Šmi­gels­kas Šan­sai – mig­lo­ti

Kol kas Belg­ra­do „Par­ti­zan mt:s“ bu­vo vie­nin­te­lė eki­pa, ku­rią Da­ riaus Mas­ko­liū­no auk­lė­ti­niai šie­ met bu­vo įvei­kę – 69:61. Vis dėl­ to var­žo­vų aikš­te­lė­je to pa­kar­to­ti ne­pa­vy­ko.

Duš­ko Vu­jo­še­vi­čiaus auk­lė­ti­niai 75:74 lai­mė­jo dra­ma­tiš­ką su­si­ti­ki­ mą sau­sa­kim­šo­je „Pio­nir“ are­no­je ir to­liau su vil­nie­čiais bei Bam­ber­ go „Bro­se Bas­kets“ krep­ši­nin­kais tę­sia ko­vą dėl pa­sku­ti­nio D gru­pės ke­lia­la­pio.

Linas Kvedaravičius:

Krep­ši­nin­kai ne­pa­ lū­žo, ra­do sa­vy­je jė­ gų at­si­ties­ti, ta­čiau re­zul­ta­tas ne­pa­ siek­tas. „Ši per­ga­lė mums ypač svar­bi.

Pa­da­rė­me dau­gy­bę klai­dų, pra­stai gy­nė­mės var­žo­vams puo­lant dvie­ se prieš du, ta­čiau bu­vo­me ko­man­ da nuo pat rung­ty­nių pra­džios iki pa­sku­ti­nių se­kun­džių“, – per­ga­lės prie­žas­tis var­di­jo D.Vu­jo­še­vi­čius.

Vil­nie­čiai tu­rė­jo pro­gą iš­plėš­ti per­ga­lę, ta­čiau pa­sku­ti­nis Re­nal­do Sei­bu­čio me­ti­mas bu­vo ne­tiks­lus.

Net ir sep­tin­ta ne­sėk­mė sos­ti­nės eki­pai dar pa­li­ko vil­čių pra­si­brau­

Re­zul­ta­tai A gru­pė

Atė­n ų „Pa­n at­h i­n ai­k os“–Liublianos „Union Olim­p i­j a“ 80:72 (17:11, 18:22, 27:16, 18:23). R.L.Uki­ čius ir M.Bank­sas po 14 taš­kų, S.Las­ me 13/J.Bla­ž i­čius 17, D.Mu­r i­čius 16, K.Pre­pe­li­čius 11.

Mask­vos sri­ties „Chim­ki“–Kantu „Ma­poo­ro“ 77:53 (23:24, 21:7, 18:12, 15:10). Z.Pla­ni­ni­čius ir P.Da­vi­sas po 14, V.Fri­dzo­nas ir S.Mo­nia po 11/M. Mar­koiš­v i­l is 16, M.Leu­ne­n as 11, J.Brook­sas 10.

ti tarp še­šio­li­kos stip­riau­sių že­my­ no ko­man­dų. Ki­tą sa­vai­tę vil­nie­ čiai na­muo­se pri­va­lo bent 7 taš­kais įveik­ti „Bro­se Bas­kets“, o pa­sku­ti­ nia­me tu­re nu­ga­lė­ti Stam­bu­lo „Be­ sik­tas“.

Jei­gu Vo­kie­ti­jos klu­bą pa­vyk­ tų įveik­ti kuk­les­ne per­sva­ra, vil­ nie­čiams rei­kė­tų ne tik nu­ga­lė­ti ir tur­kus, bet lauk­ti „Par­ti­zan mt:s“ per­ga­lės prieš Bam­ber­go klu­bą.

B gru­pė

Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Šalono „Elan Cha­lon-Sur-Sao­ne“ 78:73 (24:26, 14:17, 20:17, 20:13).

D.Smit­has 19, D.Lo­ga­nas 17/B.Rus­ has 17, B.Schil­bas 12.

Ber­ly­no ALBA–Gdynės „As­se­co Pro­kom“ 97:64 (15:13, 21:15, 16:13, 15:23). D.Woo­das 14, Z.Mor­ley 13, D.Thomp­so­nas 11/R.Ma­hal­ba­ši­čius 12, L.Kos­za­re­kas 10.

Kri­ti­ka ma­ke­do­nui

Krep­ši­nio eks­per­tas Li­nas Kve­da­ ra­vi­čius gy­rė vil­nie­čių ko­vin­gu­mą Belg­ra­de ir kri­ti­ka­vo aukš­taū­gio iš Ma­ke­do­ni­jos Pred­ra­go Sa­mar­džis­ kio žai­di­mą. „Vil­nie­čiai žai­dė ban­guo­tai, ypač pir­mo­jo kė­li­nu­ko pra­džio­je. Pa­na­ ši si­tua­ci­ja pa­si­kar­to­jo ir ant­ra­ja­ me kė­li­ny­je. Džiu­gi­na, kad krep­ši­ nin­kai ne­pa­lū­žo, ra­do sa­vy­je jė­gų at­si­ties­ti, ta­čiau re­zul­ta­tas ne­pa­ siek­tas, o iš­ko­vo­ti per­ga­lę vil­nie­ čiai tik­rai ga­lė­jo. Ji bu­vo bū­ti­na“, – tei­gė spe­cia­lis­tas.

Jo nuo­mo­ne, „Par­ti­zan mt:s“ nė­ ra stip­res­nė ko­man­da, o tai ir lei­do iš­lai­ky­ti int­ri­gą iki ma­čo pa­bai­gos. „Lie­tu­vos ry­te“ dau­gu­ma žai­dė­ jų yra in­di­vi­dua­liai stip­res­ni. De­ja, tuo pa­si­nau­do­ti ne­pa­vy­ko“, – ap­ gai­les­ta­vo L.Kve­da­ra­vi­čius.

Eks­per­tas kri­ti­kos ne­pa­gai­lė­ jo P.Sa­mar­džis­kiui. „Vi­si Vil­niaus eki­pos aukš­taū­giai, iš­sky­rus Pred­ ra­gą, žai­dė ga­na už­tik­rin­tai, ta­čiau tam tik­rais mo­men­tais priė­mė ne­ lo­giš­kus spren­di­mus. Klau­si­mų ki­lo ir dėl žai­dė­jų ro­ta­ci­jos. Ma­ no ma­ny­mu, Leo­nas Ra­do­še­vi­

C gru­pė

Zag­r e­b o „Ce­d e­v i­t a“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 73:81 (24:21, 11:23, 20:15, 18:22). B.Wrigh­t as 24, M.Ge­ la­b a­le 18, L.And­r i­č ius 12/J.Far­m a­ ras 21, S.Vu­j a­č i­č ius 17, K.Gon­lu­ mas 11.

Blyks­te­lė­jo: Belg­ra­do „par­ti­za­nams“ dau­giau­siai rū­pes­čių kė­lė tau­tie­

tis – Vil­niaus eki­pos ser­bas N.Ne­do­vi­čius (balta apranga).

čius nu­si­pel­nė vie­tos star­to pen­ ke­te. P.Sa­mar­džis­kiui šis se­zo­nas – la­bai pra­stas. Per rung­ty­nes su „Par­ti­zan mt:s“ ma­ke­do­nas že­ myn tem­pė vi­są ko­man­dą“, – ver­ ti­no L.Kve­da­ra­vi­čius.

Ke­tu­ri ne­ži­no­mie­ji

Po ket­vir­ta­die­nį su­žais­tų ma­čų vie­tas „Top 16“ eta­pe bu­vo už­si­ tik­ri­nu­sios jau 12 eki­pų.

Tai – Kau­no „Žal­gi­ris“, Mad­ri­ do „Real“, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“, Mask­vos sri­ties „Chim­ki“, Ma­la­ gos „Uni­ca­ja“, Tel Avi­vo „Mac­ca­

AFP nuo­tr.

bi Elect­ra“, Ber­ly­no AL­BA, Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“, Stam­bu­lo „Ana­do­ lu Efes“, „Bar­ce­lo­na Re­gal“, Mask­ vos CSKA ir Stam­bu­lo „Be­sik­tas“. „Pa­nat­hi­nai­kos“ su Jo­nu Ma­čiu­ liu sa­vo are­no­je į ši­pu­lius su­dau­ žė pa­sku­ti­nes Liub­lia­nos „Union Olim­pi­jos“ vil­tis – 80:72. Lie­tu­vis nu­ga­lė­to­jams per 26 mi­nu­tes pel­nė 10 taš­kų ir at­ko­vo­jo 7 ka­muo­lius.

C gru­pė­je, ku­rio­je rung­ty­niau­ja „Žal­gi­ris“, sa­vo šan­sus pra­si­brau­ti į „Top 16“ ge­ro­kai ap­sun­ki­no Zag­ re­bo „Ce­de­vi­ta“, o vil­ties šiau­dą su­grie­bė Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“.

Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“–Milano „EA7 Em­p o­r io Ar­m a­n i“ 64:62 (14:19, 14:23, 17:11, 19:9). F.San Eme­ te­rio 17, M.Lam­pe 14/ K.Lang­for­das 16, O.Coo­kas 14, I.Bou­rou­sis 11.

D gru­pė

Belg­ra­do „Par­t i­z an mt:s“–Vil­ niaus „Lie­t u­vos ry­t as“ 75:74 (18:11, 21:22, 20:18, 16:23). D.Ber­ta­ nis 14, V.Lu­či­čius 13, D.Gor­do­nas ir D.Mi­lo­savl­je­v i­čius po 10/ N.Ne­do­ vi­čius 16, L.Ra­do­še­v i­čius 15, J.Blu­ mas ir R.Sei­bu­t is po 12, D.Iva­no­ vas 10.

Bam­b er­g o „Bro­s e Bas­k ets“– Maskvos CSKA 89:97 (24:29, 15:21, 25:27, 25:30). C.Ja­cob­se­nas 18, A. Ga­ve­las 16, B.Nach­ba­ras 15/D. Christ­mas 21, M.Teo­do­s i­č ius 19, N.Krsti­čius 18.

R.Bal­že­kas: mū­sų teniso rink­ti­nė – per­spek­ty­vi Pa­jė­giau­sio mū­sų ša­lies te­ni­si­nin­ ko Ri­čar­do Be­ran­kio tre­ne­ris Re­ mi­gi­jus Bal­že­kas vėl ves į prie­kį Lie­tu­vos rink­ti­nę – 55-erių spe­cia­ lis­tas po me­tų per­trau­kos ta­po na­ cio­na­li­nės ko­man­dos ka­pi­to­nu.

R.Bal­že­kas va­do­vaus Lie­tu­vos rink­ti­nei per pir­mą­jį 2013-ųjų De­ vi­so tau­rės tur­ny­ro Europos–Afrikos zo­nos ant­ro­sios gru­pės ma­čą va­sa­rio 1–3 d. Šiau­liuo­se su Kip­ro te­ni­si­nin­kais.

Lū­kes­čiai: R.Bal­že­kas ti­ki­si, kad Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kai įveiks M.Bagh­

da­čio ve­da­mą Kip­ro eki­pą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Tre­ne­ri, ne kar­tą vie­šai svars­ tė­te, kad gal­būt lai­kas rink­ti­ nės ka­pi­to­no pa­rei­gas pa­ti­kė­ti jau­ni­mui. Ko­kie mo­ty­vai pa­ ska­ti­no jus dar kar­tą im­tis at­ sa­ko­my­bės? – bu­vo pa­klaus­tas R.Bal­že­kas.

– Pir­miau­sia, dir­bu su mū­sų rink­ ti­nės ly­de­riu, o ko­man­dos re­zul­ta­ tai la­bai pri­klau­so nuo to, kaip se­ ka­si Ri­čar­dui. Be to, tu­ri­me jau­ną ir per­spek­ty­vią rink­ti­nę, ku­riai De­

vi­so tau­rės var­žy­bo­se lai­kas kil­ti aukš­tyn. Ti­kiuo­si, kad ma­no ži­nios ir su­kaup­ta pa­tir­tis pra­vers mū­sų žai­dė­jams. Ga­liau­siai su­ta­po ma­ no ir Lie­tu­vos te­ni­so są­jun­gos po­ žiū­ris į pa­mai­nos da­bar­ti­nei rink­ ti­nei ren­gi­mą. Su­ta­rė­me, kad vie­nu iš ma­no asis­ten­tų bus su jau­ni­mu daug dir­ban­tis tre­ne­ris, o tre­ni­ruo­ čių sto­vyk­lo­se su rink­ti­ne spor­tuos ir ke­li per­spek­ty­viau­si jau­nie­ji te­ni­ si­nin­kai.

– Kas jie?

– Dėl tre­ne­rio ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar nė­ra, o iš jau­nų žai­dė­jų no­rė­ čiau ma­ty­ti prie rink­ti­nės Man­tą Bu­gai­liš­kį, Ta­dą Ba­be­lį, Lu­ką Žvi­ką, Al­man­tą Ože­lį. Ma­nau, kad atei­ty­je kaž­ku­ris iš šių vai­ki­nų tik­rai pa­pil­ dys na­cio­na­li­nę ko­man­dą.

– Ar­tė­ja ma­čas su Kip­ro te­ni­si­ nin­kais. Ar Lie­tu­vos rink­ti­nė­je ma­ty­si­me nau­jų vei­dų?

– Ko­man­dos bran­duo­lys jo­kių abe­

jo­nių man ne­ke­lia: Ri­čar­das Be­ran­ kis, Lau­ry­nas Gri­ge­lis, Do­vy­das Ša­ ki­nis ir Lu­kas Mu­ge­vi­čius. Jie šiuo me­tu – pa­jė­giau­si Lie­tu­vos te­ni­si­ nin­kai.

– Ar Kip­ro eki­pos ly­de­ris Mar­ cos Bagh­da­tis ga­li įveik­ti šią ko­man­dą?

– Ma­nau, kad ne. Mes tie­siog pri­ va­lė­si­me lai­mė­ti. Ži­no­ma, vis pri­ si­me­nu tą ne­lem­tą Lau­ry­no trau­ mą per De­vi­so tau­rės ma­čą Es­ti­jo­je.

To­dėl sa­kau taip: jei bū­si­me stip­ riau­sios su­dė­ties ir li­ki­mas ne­krės pik­tų po­kštų, mes nu­ga­lė­si­me.

– Ma­čas su Kip­ro te­ni­si­nin­kais pir­mą kar­tą vyks nau­jo­je erd­ vė­je – uni­ver­sa­lio­je Šiau­lių are­ no­je. Ar tai ne­su­kels pa­pil­do­ mos įtam­pos mū­sų žai­dė­jams?

– Pa­lai­ky­mas ne trik­do, o mo­ty­ vuo­ja. Trik­dy­ti ga­li tik tuš­čios di­ de­lės tri­bū­nos.

VD inf.

17

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

Dizainerė O.Les dėvėtų rūbų parduotuvių asortimentą paverčia mažais mados stebuklais.

20p.

Gy­ve­ni­mo ko­va – už laisvą Ti­betą „Ti­be­te vie­nas po ki­to lieps­no­ja gy­ vi fa­ke­lai. Ką da­ry­ti, kad šios krau­pios tra­ge­di­jos ne­si­kar­ totų?“ – re­to­riš­kai klausė vil­nietė Rū­ ta Nor­kutė, ne­se­niai grįžu­si iš Šiaurės In­ di­jos, Da­ram­ša­los mies­te­lio, kur vy­ ko pa­sau­linė Ti­be­to pa­lai­ky­mo gru­pių kon­fe­ren­ci­ja.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Į šven­tyklą – be batų

1959 m. Ki­ni­jai oku­pa­vus Ti­betą, dva­si­nis tos ša­lies va­do­vas Da­lai La­ma ir apie 100 tūkst. pa­bėgėlių įsikūrė Da­ram­ša­lo­je. Čia vei­kia Ti­ be­to vy­riau­sybė trem­ty­je.

Da­ram­ša­la – tai Hi­ma­lajų prie­ kalnė­se iš­si­barstęs mies­te­lis. Čia vi­sa­da šur­mu­liuo­ja daug tu­ristų. „Spal­vos, gam­ta pa­lie­ka įspūdį.

Ypač po to­kio pil­ko dan­gaus, koks da­bar yra virš Lie­tu­vos“, – sakė R.Nor­kutė. Lie­tuvė ke­lia­vo ir po Da­ram­ša­los apy­lin­kes. Žmo­nių ten gy­ve­na vi­so­kių: ir indų, nes jie – tos žemės šei­mi­nin­kai, ir ti­be­tie­ čių, ir korė­jie­čių. Mer­giną var­gi­no tai, kad in­dai ne­si­lai­ko jo­kios as­ me­ninės zo­nos, jo­kių ribų.

Rūta lankė­si ir bu­distų, ir kriš­ naistų šven­tyk­lo­se, ti­be­tie­čių bib­ lio­te­ko­je bei Nor­bu­lin­kos amatų ir menų ins­ti­tu­te, kur bu­vo įdo­ mu pa­ma­ty­ti, kaip iš med­žio pa­ gal seną­sias ti­be­tie­čių tra­di­ci­jas dro­žia­mos skulptūrėlės, iš me­ta­ lo kal­di­na­mi įvairūs dir­bi­niai.

18

Sto­gas: nuo Namg­ja­lo vie­nuo­ly­no sto­go at­si­ve­ria vaiz­das į kal­nuo­se iš­sidės­čiusį Da­ram­ša­los mies­telį, ku­ria­me gy­ve­na dva­si­nis Ti­be­to va­do­vas

Da­lai La­ma ir vei­kia tos ša­lies vy­riau­sybė trem­ty­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

18

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Gy­ve­ni­mo ko­va – Nors pa­tys bu­dis­ 17 tai sa­ko, kad bu­diz­ mas nėra re­li­gi­ja, o fi­lo­so­fi­ja, ta­

čiau tam tik­ras eti­ke­tas eg­zis­tuo­ja.

Pa­vyzd­žiui, įei­da­mas į pa­grin­dinę vie­nuo­ly­no salę, kur yra pa­grin­di­ nis al­to­rius su Bu­dos sta­tu­la, pri­ va­lai nu­siau­ti ba­tus.

Šėlas: D.Hillas įsitikinęs, kad lietuviai šaunūs žmonės – juk jie mėgsta

roką.

„Scanpix“ nuotr.

Grupės „Sla­de“ ly­de­ris į Lietuvą vežtų­si ir žmoną Jur­gi­ta Ša­kienė j.sakiene@diena.lt

Grupės „Sla­de“ ly­de­ris Dave’as Hil­las sa­ko, kad jau da­bar džiau­ gia­si būsimą­ja ke­lio­ne į Lie­tuvą.

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je bri­ tų glam­ro­ko žvaigždės „Sla­de“, „Sweet“ ir Tho­mas An­der­sas su gru­pe (buvęs „Mo­dern Tal­king“ na­rys) kon­cer­tuos gruod­žio 29 d.

„Tei­sin­gai! At­si­mi­niau! Tai skam­ ba kaip nu­si­čiaudė­ti.“ Jis pa­sa­ko­jo, kad pa­pras­tai ke­ lių žod­žių tos ša­lies, ku­rio­je kon­ cer­tuo­ja, su ko­le­go­mis or­ga­ni­za­ to­rių pa­pra­šo pa­mo­ky­ti prie­š pat kon­certą. Kalbė­da­mas D.Hil­las lyg tarp kit­ko dar kartą pa­si­kar­to­jo iš­ moktą žodį. „Ačiū“, – iš­tarė ir vėl nu­si­juokė iš jo skam­be­sio.

Iš nak­ti­nių klubų jau išau­go

Čia gro­ti – vie­nas ma­lo­nu­mas

Nors lie­tu­vių draugų D.Hil­las ne­ tu­ri, mūsų ša­ly­je jis sakė jau­čią­ sis sa­vas. „Kai gro­ji to­kią mu­ziką kaip mūsų, vi­si žmonės tam­ pa drau­gais, nes jiems pa­tin­ka, ką mes da­ro­me, jie pa­žįsta mus klau­sy­da­mie­si mūsų grupės dai­ nų. O tai yra ypa­tin­ga“, – dien­ raščiui sakė gi­ta­ris­tas.

Iš kon­certų Bal­ti­jos ša­ly­se jis teigė vi­suo­met par­si­vežąs pa­čius ge­riau­sius įspūdžius. Tvir­ti­no, kad čia gro­ti vi­suo­met vie­nas ma­lo­nu­ mas, kad žmonės, jo nuo­mo­ne, čia la­bai en­tu­zias­tin­gi. „Kai iš­gir­dau, kad va­žiuo­si­me su šou į Lie­tuvą, ir būtent gruodį, bu­vau la­bai pa­ ten­kin­tas, nes ži­no­jau, kad pui­ kiai pra­lei­siu laiką jūsų ša­ly­je“, – džiaugė­si mu­zi­kan­tas.

Jis už­si­minė, kad su juo galbūt at­vyks ir žmo­na, su ku­ria su­si­ tuokęs jau 40 metų. Abu užau­gi­ no tris vai­kus, su­laukė anūkų. „Sa­kiau žmo­nai: tu turė­tum pa­ma­ty­ti šią šalį. Ji Lie­tu­vo­je dar nie­kuo­met ne­bu­vo. Ar vyks kar­ tu, dar ne­ži­nau. Ji apie tai dar mąsto“, – dėstė mu­zi­kan­tas.

Pa­ti grupė at­vyks vi­sos su­dėties: D. Hil­las, gi­ta­ris­tas ir pri­ta­rian­ty­ sis vo­ka­lis­tas, Ma­las McNul­ty, vo­ ka­las, gi­ta­ra, John’as Ber­ry’s, gro­ jan­tis bo­si­ne gi­ta­ra, smui­ku ir yra pri­ta­rian­ty­sis vo­ka­lis­tas, būgni­ nin­kas Do­nas Po­wel­las ir tech­ni­ nis per­so­na­las.

Pra­juo­ki­no pa­dėka

„Jūsų ša­ly­je la­bai daug žmo­nių mėgsta roką, tad at­ėję į mūsų šou ne­pa­si­gailės – jų lau­kia jau­di­nan­tis va­ka­ras. Kon­cer­te gro­si­me ge­riau­ sias ir vi­siems ži­no­mas dai­nas“, – anon­sa­vo bri­tas ir juokė­si, kad gru­ pei net ne­pri­reiks dai­nuo­ti – už „Sla­de“ tai pui­kiai pa­da­rys atmin­ ti­nai jų dai­nas mo­kan­tys žiū­ro­vai.

Ar po pa­starojo kon­cer­to mūsų ša­ly­je jis dar at­si­me­na lie­tu­viškų žod­žių? „Ne, ne­bep­ri­si­me­nu, – ne­slėpė mu­zi­kan­tas ir pa­si­ nau­do­jo pro­ga pa­klaus­ti: – Kaip lie­tu­viš­kai bus „ačiū“? „Ačiū.“ –

D.Hil­las sakė dar ne­žinąs, kur at­vykę ap­si­stos. „Tai galėtų pa­ sa­ky­ti mūsų va­dy­bi­ninkė, bet ne aš. Aš tuo ne­si­rūpi­nu, – vėl nu­si­ kva­to­jo ro­ko mu­zi­kan­tas. – Daž­ niau­siai at­va­žiuo­ja­me dieną prie­š kon­certą. Pail­si­me, išei­na­me į miestą užkąs­ti, pa­rek­la­muo­ti sa­ vo kon­certų, pa­si­kalbė­ti su praei­ viais. Man pa­tin­ka ap­si­žiūrė­ti, kur esa­me ap­si­stoję.“ Jis ne­slėpė mėgstan­tis bend­ rau­ti su gerbė­jais. Ypač jį džiu­gi­ na tei­gia­mi žmo­nių pri­si­mi­ni­mai apie „Sla­de“ mu­ziką. „Ne­ma­ žai žmo­nių priei­na ir pa­sa­ko­ja, kad su mūsų mu­zi­ka užau­go, su­ si­tuokė. La­bai sma­gu iš­girs­ti, kad mūsų mu­zi­ka žmonėms suke­lia to­kių tei­giamų pri­si­mi­nimų“, – teigė D.Hil­las.

Vis dėlto po kon­cer­to vaikš­ čio­jantį po miestą var­gu ar jį bus ga­li­ma su­tik­ti. „Iš nak­ti­nių klubų jau išau­gau. Iš kar­to grįšiu į vieš­ butį. Mėgstu ilsė­tis. Tai yra svar­ bu“, – aiš­ki­no bri­tas.

Man tie­siog bu­vo ne­ su­vo­kia­ma, kaip kai ku­rie žmonės ten iš­ gy­ve­na. Jie jau ne­be­ pa­našūs į žmo­nes – tai vaikš­čio­jan­čios šmėklos.

Vaikš­čio­jan­čios šmėklos

Kas mums, anot pa­šne­kovės, at­ ro­do nesu­pran­ta­ma, in­dams – tai įprasta. Karvės, viš­tos, šu­nys – gatvė­je. El­ge­tos gy­ve­na ant ša­li­ gat­vio. Tai la­bai di­delė kont­rastų ša­lis – ir gro­žis, ir bjau­ras­tis vie­ na­me. Jei­gu yra pra­ga­ras, ša­lia bus ir ne pra­ga­ras. Yra ir la­bai tur­tingų žmo­nių, gra­žiai su­tvar­kytų vie­to­ vių. Bet tik žen­gi žingsnį to­liau, ir pa­ma­tai kal­nus šiukš­lių – iš­vys­ti realų tos ša­lies veidą. Šiuo at­žvil­giu mes, anot pa­šne­kovės, – lai­min­gi žmonės. „Ne, aš ten ne­pa­ty­riau kultū­ ri­nio šo­ko. Man tie­siog bu­vo ne­ su­vo­kia­ma, kaip kai ku­rie žmonės ten iš­gy­ve­na. Jie jau ne­be­pa­našūs į žmo­nes – tai vaikš­čio­jan­čios šmė­ klos. Ne­sip­rausę, su­si­vėlę, al­ka­ni, iš­lindę iš lūšnų. Mūsų be­na­miai gy­ve­na daug ge­riau ne­gu kai ku­rie in­dai to­se lūšno­se. Tai – bai­su“, – šiur­po lie­tuvė nuo to­kių vaizdų.

Kiek jai te­ko su­tik­ti ti­be­tie­čių, tai – švarūs ir tvar­kin­gi žmonės. Jiems

6

mln. žmo­nių iki kinų oku­paci­jos gy­ve­no Ti­be­te.

pa­de­da Ti­be­to vy­riau­sybė trem­ty­ je, tu­rin­ti vi­so­kių pro­gramų, mo­ kyklų. Da­ram­ša­lo­je jiems su­da­ry­tos sąly­gos mo­ky­tis. Ta­čiau ti­be­tie­čių gy­ve­ni­mas Ti­be­te te­ka ki­taip.

Bu­vo pa­lai­ky­mo kon­fe­ren­ci­jo­je

R.Nor­kutė da­ly­va­vo Da­ram­ša­lo­je vy­ku­sio­je Ti­be­to pa­lai­ky­mo gru­ pių kon­fe­ren­ci­jo­je, į ku­rią su­plaukė apie 200 žmo­nių iš vi­so pa­sau­lio.

R.Nor­kutė – Ti­be­to laisvės rėmi­ mo grupės, ku­rią Lie­tu­vo­je įkūrė da­bar jau mi­ru­si po­pu­lia­ri ra­šy­to­ja Jur­ga Iva­naus­kaitė, narė. „Jur­ga bu­vo tas žmo­gus, ku­ris pir­mas Lie­tu­vo­je gar­siai pra­dėjo kalbė­ti apie Ti­be­to oku­pa­ciją. Mes tęsia­me tą veiklą, ku­rią ji pra­dėjo su bend­ra­min­čiais. Grupės bran­ duo­lys – apie 30 žmo­nių“, – pa­ sa­ko­jo R.Nor­kutė.

Nors ji se­niai sekė, kas vyks­ta Ti­be­te, ak­ty­viau tuo domė­tis pra­ dėjo prie­š ket­ve­rius me­tus. „Ma­ nau, kad jei kiek­vie­nas žmo­gus šiek tiek pa­ju­dintų pirštą dėl ki­ to žmo­gaus, šioj žemėj vis­kas bū­ tų ki­taip. Aš pa­lai­kau ken­čian­čius.

Man im­po­nuo­ja ne­smur­ti­nis ti­be­ tie­čių pa­si­prie­ši­ni­mas“, – dėstė pa­šne­kovė.

Užu­py­je Rūta įkūrė ne­di­delę krau­tuvėlę, ku­rio­je – ir Ti­be­to in­ for­ma­ci­jos cent­ras. Čia ga­li­ma įsi­ gy­ti knygų, filmų apie tą šalį.

Su­si­de­gi­no per 80 žmo­nių

„Padė­tis Ti­be­te šiuo me­tu – ypač blo­ga. Vi­sas pa­sau­lis at­kreipė dė­ mesį, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Ti­be­ te su­si­de­gi­na la­bai daug žmo­nių.

Tie žmonės jau ne­b e­t u­r i ki­tos išei­ties. Į sa­vo bai­sią pa­dėtį jie taip ban­do at­kreip­ti dėmesį, ti­ ki to poel­gio veiks­min­gu­mu. Bet ku­ri re­li­gi­ja draud­žia sa­vi­žu­dybę, o ypač – bu­diz­mas. Bet ti­be­tie­čiai taip apim­ti ne­vil­ties, kad ryž­ta­ si to­kiam žings­niui ir pa­lie­ka sa­ vo šei­mas.

Iš vi­so nuo 2009 m. jau su­si­de­ gi­no 81 žmo­gus. Ypač su­si­de­gi­ni­ mo at­vejų pa­daugė­jo nuo pra­ėju­ sių metų ko­vo. Pas­ta­ruo­ju me­tu būna taip, kad per sa­vaitę su­si­de­ gi­na net po 7 žmo­nes. To­je kon­ fe­ren­ci­jo­je ir bu­vo ieš­ko­ma ko­kių nors išei­ties taškų – galbūt ga­li­ ma ką nors pa­da­ry­ti, kad to­kios

Lais­vi: R.Nor­kutė su ti­be­tie­čių kai­mo

tra­ge­di­jos ne­si­kar­totų?“ – pa­sa­ ko­jo R.Nor­kutė.

Anot lie­tuvės, nie­kas tos pro­ble­ mos neišspęs – tik kinų vald­žia.

Nors jau XXI a. ir yra dau­gybė vi­ so­kių or­ga­ni­za­cijų, Ti­be­te pa­dėtis tik blogė­ja. Ti­be­tie­čiai ne­tu­ri lais­vo žod­žio, ap­si­spren­di­mo teisės. Sa­vo žemė­je jie ne­ga­li iš­pa­žin­ti sa­vo re­ li­gi­jos. Jų at­ly­gi­ni­mai daug ma­žes­ ni ne­gu kinų.

Moks­lai Ti­be­te vyks­ta kinų kal­ ba, todėl dau­ge­lis žmo­nių slap­ čia sten­gia­si pa­bėgti į tą In­di­jos re­gioną, kur įsikūręs Da­lai La­ma.

Pabėgė­lių ke­lias vin­giuo­ja per Hi­

„Mes ne to­kie“

Pak­laus­tas, ar pa­teikė or­ga­ni­za­ to­riams ko­kių nors rei­ka­la­vimų sąrašą, D.Hil­las su­si­mąstė. „Ne, mes ne to­kie. Ke­ti­na­me mėgau­tis vieš­na­ge, o ne ieš­ko­ti prie­ka­bių.

Mums ne­rei­kia spe­cia­lių da­lykų, spe­cia­laus mais­to“, – ti­ki­no mu­ zi­kan­tas.

Jis juok­da­ma­sis pri­dūrė, kad vi­si mano, jog grupės „Sla­de“ na­riai gers deg­tinę. „Bet aš la­ biau mėgstu vyną. Deg­tinė man per stip­ri“, – sakė D.Hil­las.

„Sla­de“ – jau 46-eri 1966-ai­siais įkur­ta „Sla­de“ yra dau­ giau­sia aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ ty­je singlų D.Bri­ta­ni­jo­je par­da­vu­ si britų grupė. Po­pu­lia­riau­si hi­tai – „Coz I Lo­ve You“, „Ma­ma Weer All Cra­zee Now“, „Cum on Feel the Noi­ze“, „My Oh My“, „Ra­dio Wall of Sound“ ir am­ž i­na Kalėdų dai­na „Mer­ry Christ­mas Eve­ry­bo­dy“.

Ne­bi­jo: mies­te­ly­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir po­li­ti­nių šaržų.

Pa­mal­du­mas: Da­ram­ša­lo­je – dau­gy

19

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

21p.

Vestuvinę suknelę Dž.Butkutei kuria dizainerė R.Piekautaitė.

už laisvą Ti­betą

vai­kais Da­ram­ša­lo­je.

ma­lajų kal­nus – jų ke­lionė tęsia­si apie du mėne­sius. Da­ram­šalą pa­

Ma­nau, kad jei kiek­ vie­nas žmo­gus nors šiek tiek pa­ju­dintų pirštą dėl ki­to žmo­ gaus, šioj žemėj vis­ kas būtų ki­taip. bėgėliai pa­sie­kia nu­ša­lu­sio­mis ko­ jo­mis, ran­ko­mis, vei­du.

Į Ti­betą at­ke­lia ki­nus

Ki­nai se­niai kal­ba, kad Ti­be­tas jiems vi­sa­da pri­klausė. „Vie­nas jų mo­tyvų yra toks – kaž­ka­da, la­bai se­niai, vie­ nas Ti­be­to ka­ra­lių bu­vo vedęs kinų prin­cesę. Va­di­na­si, Ti­be­tas – kinų.

Bet taip pat jis bu­vo vedęs ir Ne­pa­ lo prin­cesę. Jo­kiuo­se is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se ne­pa­vy­ko ap­tik­ti duo­ menų, kad Ti­be­tas kaž­ka­da pri­ klausė Ki­ni­jai. Aiš­ku, kil­da­vo konf­ liktų, būda­vo pa­si­stum­dymų. Kaip ir pas mus, Lie­tu­vo­je, taip ir ten, – pa­ly­gi­no R.Nor­kutė. – Man te­ ko ma­ty­ti 1934 m. žur­na­lo „Na­tio­ nal Geog­rap­hic“ nu­merį, ku­ria­me

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

pub­li­kuo­ja­ma Ti­be­to vėlia­va. Ta­da Ti­be­tas bu­vo lais­vas.“ Iki kinų oku­pa­ci­jos Ti­be­te gy­ve­ no 6 mln. žmo­nių. Yra ži­nių, kad ti­be­tie­čių bu­vo iš­žu­dy­ta per 1 mln.

Kiek jų šiuo me­tu gy­ve­na Ti­be­te, neaiš­ku, nes Ki­ni­ja to­kių duo­menų ne­skel­bia. Ki­nai vyk­do per­kėli­mo po­li­tiką – at­ke­lia gy­ven­ti į Ti­betą ki­nus. Šiuo me­tu ti­be­tie­čiai sa­vo ša­ly­je jau yra ma­žu­ma.

Ne­gai­les­tin­gai ter­šia­ma ir Ti­be­to gam­ta. Nuo jos la­bai daug kas pri­ klau­so vi­sa­me Azi­jos re­gio­ne, nes iš Ti­be­to iš­te­ka trys pa­grin­dinės upės, ku­rios mai­ti­na mi­li­jo­nus žmo­nių.

ybė mal­dos malūnų, med­žiai nu­ka­binė­ti mal­dos vėliavėlė­mis, o ak­me­nys iš­ra­šy­ti mant­ro­mis.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

20

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

Dėvėtus dra­bu­žius pri­ke­lia na Tarp­tau­ti­nio kon­kur­so nu­galė­to­ja jau­na di­zai­nerė Ole­sia Les Lie­tu­vos ma­dos gerbė­jams pri­sta­to naują sa­vo ko­lek­ciją „3R“ ir mie­lai prii­ma iššūkį kur­ti vy­rams bei pro­pa­guo­ti ma­dos eko­lo­giją. „Jei dra­bu­ žis ne­sudėvė­tas, nie­kuo­met jo neiš­me­tu, o kiek pa­kei­tu­si to­liau dėviu“, – int­ri­guo­ja 23-ejų mer­gi­na.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt

– Ką reiš­kia 3R? – Žmonėms, ku­rie do­mi­si eko­lo­gi­ja, ter­mi­nas 3R ge­rai ži­no­mas: Re­du­ce, Reu­se, Re­cyc­le (ma­žink, rūšiuok, per­dirbk – angl.). Ma­no su­kur­ ta ko­lek­ci­ja ir­gi ga­li va­din­tis eko­ lo­giš­ka, nes pa­ga­min­ta iš jau esa­ mų, dėvėtų dra­bu­žių. Vis dėlto jos pa­va­di­ni­mas tu­ri kiek kitą reikšmę: Re­ver­sed, Re­cut, Re­born (at­suk­ tas, per­kirp­tas, at­gimęs – angl.).

Tiks­lios ir griež­tos for­mos do­mi­ nuo­ja vi­so­se ma­no ko­lek­ci­jo­se, bet ši iš­sis­ki­ria spal­vo­mis. Ji po tam­ saus „Ku­bo“ yra tar­si nu­švi­ti­mas.

Jo­je at­si­spin­di švie­ses­nis ir švie­ žes­nis po­žiū­ris į daik­tus. Tai lais­ va ko­lek­ci­ja, daug uni­ver­sa­lesnė už anks­tesnę.

– „Kubą“ kūrei au­to­bu­se va­ žiuo­da­ma na­mo į Vi­sa­giną. Ko­ kia nau­jo­sios ko­lek­ci­jos at­si­ra­ di­mo is­to­ri­ja?

– Ši ko­lek­ci­ja ma­no gal­vo­je bu­vo il­ gai. Gal­vo­jau apie ją dar su­grįžu­ si iš pra­kti­kos Lon­do­ne. Ten la­ bai po­pu­lia­ru per­si­ūti dra­bu­žius.

Mąsčiau, kaip ge­riau viską pa­da­ ry­ti. Sudė­lio­ju­si min­tis gal­vo­je su­ si­kau­piau ir nu­pie­šiau nau­jos ko­ lek­ci­jos mo­de­lius. Išė­jo su po­lėkiu, šiek tiek ro­ke­riš­ka.

– Tai ir ta­vo ma­gist­ro stu­dijų bai­gia­ma­sis dar­bas?

– Taip. Dėl ma­dos te­ko paau­ko­ti

darbą stu­dentų te­le­vi­zi­jo­je, laisvą laiką, ta­čiau nė kiek dėl to ne­si­gai­ liu. Aš dir­bu be jo­kio gra­fi­ko, daž­ nai per pa­skai­tas, bet dėsty­to­jai tai to­le­ruo­ja, o ir pa­ts pa­skaitų tvar­ ka­raš­tis su­pla­nuo­tas la­bai pa­lan­ kiai. Moks­las ne­ri­bo­ja ma­no kūry­ bos, o ži­nios vi­sa­da pra­ver­čia.

– Kaip pa­vyks­ta at­skir­ti darbą nuo as­me­ni­nių rei­kalų ir poil­ sio?

– Dirb­da­ma, be­si­reng­da­ma ko­lek­ cijų pri­sta­ty­mams apie sa­ve ne­gal­ vo­ju. Nau­jau­sią ko­lek­ciją pa­siu­vau per mėnesį – dir­bau pa­ro­mis, iki iš­ naktų. Ar­ti­mie­ji vis su­ba­ra, kad per daug lai­ko ir svei­ka­tos ski­riu dar­ bui, o dra­bu­žius par­duo­du per­ ne­lyg pi­giai. Aš tai su­pran­tu, ta­ čiau, jei būtų ma­no va­lia, vi­siems ge­riems žmonėms siū­čiau vi­siš­kai ne­mo­ka­mai. No­riu, kad žmonės džiaugtų­si dėvėda­mi ma­no dra­bu­ žius. Vis dėlto ir man juk rei­kia iš ko nors gy­ven­ti. (Juo­kia­si.) Pa­ja­ mos yra svar­bu, bet ne tiek, kad dėl jų nuo­lat su­kčiau galvą. Galbūt vis dar gy­ve­nu jau­nat­viš­ku mak­si­ma­ liz­mu. Ne­ži­nau.

– Kiek kai­nuos nau­jo­sios ko­ lek­ci­jos mo­de­liai?

– Ne­ma­nau, kad sa­vo ko­lek­ciją par­da­vinė­siu bran­giau, nei dra­bu­ žiai par­da­vinė­ja­mi par­duo­tuvė­se.

Aš ku­riu jau­niems žmonėms, ku­ rie dra­bu­žius ver­ti­na ne pa­gal kai­ ną. No­riu, kad ma­no dra­bu­žiai bū­ tų pa­sie­kia­mi bend­raam­žiams.

Ra­cio­na­lu: „Ma­da daž­nai ku­ria­ma dėl gro­žio, di­de­lio par­da­vi­mo ir pel­no“, – jau pa­tyrė jau­na di­zai­nerė O.Les,

– Ko­lek­ci­jo­je „3R“ at­si­ra­do mo­ de­lių, skirtų vy­rams. Iki šiol siu­ vai tik dra­bu­žius mo­te­rims?

– Taip, tai tie­sa. Tai tar­si nau­jas iššū­kis. Kur­ti dra­bu­žius vy­rams pra­dėjau ga­vu­si už­sa­kymų iš vai­

Braižas: O.Les modeliams būdingos griežtos linijos, tačiau ryškių spalvų dizainerė nesibaido.

kinų. Vy­rai taip pat no­ri at­ro­dy­ ti gra­žiai ir ori­gi­na­liai. Jei at­vi­ rai, su­kur­ti vy­riško kos­tiumo nuo pra­džios iki pa­bai­gos ne­si­ryž­čiau ir šian­dien. Tai la­bai sun­kus dar­ bas. Ko­lek­ci­jo­je pa­si­rodę mo­de­

liai yra per­si­ūti. Se­nam kos­tiu­mui bu­vo su­teik­tas nau­jas gy­ve­ni­mas.

Ka­dan­gi jau bu­vo nu­brai­žy­ti mo­ de­liai, gal­vo­je kirbė­jo idė­jos, kur­ ti vy­rams ne­bu­vo sun­kiau nei mo­ te­rims.

21

ŠeštADIENIS, gruodžio 1, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

au­jam gy­ve­ni­mui Šiuo me­tu ma­din­ga mi­ni­ma­liz­mas, daigs­ty­ti au­di­niai, dra­bu­žiai su erd­vinė­mis ki­šenė­mis.

Su ma­da ko­ja ko­jon žen­gia ir or­na­men­tai.

Džor­da­na no­ri būti kla­si­kinė nuo­ta­ka Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pops­ce­nos žvaigždės Džor­da­nos But­kutės ir jos su­žadė­ti­nio bei va­ dy­bi­nin­ko Ele­gi­jaus Stra­se­vi­čiaus ves­tu­vių die­na – ne už kalnų.

Kau­nie­čiai auk­so žie­dus su­mai­ nys ypa­tingą dieną – 2012 12 12.

San­tuoką 44 metų Dž.But­kutė ir 45 metų E.Stra­se­vi­čius įre­gist­ ruos Kau­no san­tuokų rūmuo­se.

Sa­vo ves­tu­vių dieną Džor­da­ na no­ri būti kla­si­kinė nuo­ta­ka, pa­si­puo­šu­si bal­ta su­kne­le ir šu­ kuo­se­na. Suk­nelę nuo­ta­kai siu­va ži­no­ma di­zai­nerė Ra­munė Pie­ kau­taitė. „Li­ko dar po­rą kartų nu­va­žiuo­ti į Vil­nių pa­si­ma­tuo­ti, ir vis­kas. Suk­nelė tuoj bus baig­ ta. Aš pirmą kartą iš­te­ku – aiš­ku, kad tą dieną no­riu būti su bal­ta su­kne­le, – at­vi­ra­vo Džor­da­na.

– Dau­gybė laks­tymų, rūpes­čių, bet mes se­niai pra­dėjo­me ruoš­ tis, todėl ir rūpes­čius, ir su­žadė­ ti­n ių pa­m okė­l es sten­g iamės su­de­rin­ti. Dar įra­šo­me naują al­ bumą, tu­ri­me pri­va­čių kon­certų. Žod­žiu, su­kamės ir lau­kiam tos die­nos.“ Prie ves­tu­vių da­tos Džor­da­ na norė­jo pri­de­rin­ti ir laiką – kad san­tuo­kos ce­re­mo­ni­ja įvyktų 12 val. Ta­čiau su­si­griebė, kad ne­ spės su­si­ruoš­ti, todėl jų san­tuo­ka bus įre­gist­ruo­ta 16 val. Esą jei vis­ kas būtų 12 val., jai tektų kel­tis la­

bai anks­ti, o šu­kuo­seną turbūt da­ ry­tis iš va­ka­ro.

Paa­be­jo­jus, kam ta šu­kuo­se­na, at­likė­ja sakė, kad sce­no­je be­dai­ nuo­da­ma su­šy­la, su­pra­kai­tuo­ja, plau­kai iš­sid­rai­ko, todėl ves­tu­vių dieną ji no­ri būti mo­te­riš­ka nuo­ ta­ka, o ne ko­kia ro­kerė su džin­sais ir marš­kinė­liais. „Ves­tuvės – la­bai rim­tas žings­ nis. No­ri­si būti mo­te­riš­kai, tik­ rai nuo­ta­kai. Todėl man svar­bu ir šu­kuo­se­na. Nors tą vieną die­ ną gy­ve­ni­me no­ri­si būti vi­siš­ kai ki­to­kiai“, – dėstė po­psce­nos žvaigždė.

E.Stra­se­vi­čius juodą kos­tiumą siū­di­na­si Kau­ne pas di­zai­nerį Kęstutį Le­kecką.

Ar mo­ters ne­bau­gi­na to­kia pa­ slap­tin­ga jų ves­tu­vių da­ta? „Na, ką čia da­bar bi­jo­si? Vie­ni sa­ko, kad ge­rai, ki­ti – kad ne­ge­ rai. Na, koks skir­tu­mas? Taip pa­ si­rin­ko­me su Die­vo pa­lai­ma, ir vis­kas“, – sakė pa­šne­kovė.

Ku­rio­je baž­ny­čio­je jau­nie­ji pri­ ims San­tuo­kos sak­ra­mentą, mo­te­ ris ne­norė­jo at­skleis­ti, nors anks­ čiau yra sa­kiu­si, kad se­niau­sio­je Kau­ne – Vy­tau­to Did­žio­jo baž­ny­ čio­je.

Jau­nie­ji ap­si­keis kla­si­ki­niais su­tuok­tu­vių žie­dais, ku­riuo­se išg­ra­vi­ruo­ti jų var­dai ir ves­tu­ vių da­ta.

Dž.But­kutės ir E.Stra­se­vi­čiaus ves­tu­vių po­ky­lis vyks Kau­no „Žal­gi­rio“ are­nos ban­ketų salė­je.

tau­pan­ti kiek­vieną au­di­nio skiautę ir ra­gi­nan­ti su­dėvėti dra­bu­žius iki ga­lo.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– Vy­riš­ki mo­de­liai ski­ria­si spal­ vų ga­ma ir de­ta­lių gau­sa.

– Kur­d a­m a vy­rams vi­s iš­kai ne­ bi­j o­j au eks­p e­r i­m en­t uo­t i. Ori­ gi­n a­l ių vy­r iškų dra­b u­ž ių juk ne taip ir daug. Ilgą laiką stebė­ jau žmo­n es gatvė­s e, ka­v inė­s e.

Vi­s ur, kur bu­vau, band­ž iau su­ pras­t i, ką žmonės mėgsta dėvė­ ti, ko­kių dra­bu­žių jiems rei­kia. Iš šių stebė­j imų ir gimė no­ras kur­ ti ne tik mo­t e­r ims.

– Ta­čiau tai ne vie­nin­te­lis iššū­ kis, su ku­riuo su­si­dūrei. Pir­kai ir per­siu­vai dėvėtus dra­bu­žius, o vi­suo­menė­je tai ver­ti­na­ma skep­tiš­kai.

– Net nu­ste­bau, ko­kios ge­ros ko­ kybės dra­bu­žių ten ga­li­ma ras­ti. Ir vi­sai ma­žai dėvėtų yra. Šian­dien žmonės no­ri įsi­gy­ti dau­giau, ma­ din­go­se par­duo­tuvė­se per­ka pra­stos ko­kybės dra­bu­žius. Jei dra­bu­žis ne­sudėvė­tas, nie­kuo­met jo neiš­ me­tu, o kiek pa­kei­tu­si to­liau dė­ viu. Anks­čiau ma­no šei­ma tie­siog ne­galė­jo sau leis­ti įsi­g y­ti naujų dra­bu­žių, todėl pirk­da­vo dėvėtus.

Tai bu­vo būti­nybė, o ne pa­si­rin­ki­ mas. Šio­mis die­no­mis tai tam­pa vis po­pu­lia­riau, būti­nybė pe­rau­ go į po­mėgį.

– Kiek kai­na­vo „3R“ ko­lek­ci­jos au­di­niai?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, ne­skai­čia­vau.

Sie­kiau su­ma­žin­ti ga­my­bos at­lie­ kas, todėl siū­da­ma dra­bu­žius sten­ giau­si pa­nau­do­ti kiek­vieną skiau­ tę ir sagą.

– Turė­jai su­si­do­ro­ti su dau­gy­be iššū­kių. Koks bu­vo did­žiau­sias?

– Tiesą sa­kant, kur­da­ma ko­lek­ciją la­bai ne­ri­ma­vau, kur ra­siu dra­bu­ žių, ku­rie ati­tiktų es­ki­zus ir bū­ tų tin­ka­mi per­si­ūti. Ra­dau kaip tik to­kių, ko­kių ir ieš­ko­jau. Ne­rimą kėlė ir vi­suo­menės reak­ci­ja į to­kią eko­lo­gišką madą. Vis dėlto at­si­lie­ pi­mai bu­vo puikūs.

– Ats­to­vau­ji jau­na­jai di­zai­ne­rių kar­tai, bet galbūt jau da­bar pa­ ste­bi ko­kias nors ten­den­ci­jas?

Kaip pa­sta­ruo­ju me­tu kei­čia­ si ma­da?

– Anks­čiau bu­vo nor­ma­lu ke­letą metų ne­šio­ti tuos pačius se­zo­ni­ nius dra­bu­žius, o da­bar ap­ran­ga kei­čia­ma vis daž­niau. Daž­nai ma­ da yra ku­ria­ma dėl gro­žio, di­de­ lio par­da­vi­mo ir pel­no. To­kie dra­ bu­žiai gražūs, bet grei­tai su­si­dėvi, todėl kur­da­ma sa­vo ko­lek­ciją gal­ vo­jau ir apie pa­to­gumą, dra­bu­žių

pra­ktiš­kumą. Su dra­bu­žiais rei­kia su­si­gy­ven­ti, pa­mil­ti juos.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­ du­ri kur­da­ma?

– La­bai sun­ku pirkė­jams ir po­ten­ cia­liems klien­tams pra­neš­ti apie sa­ve. Ati­da­ry­ti par­duo­tuvę bran­gu.

Galbūt tai pa­da­ry­siu atei­ty­je. Da­ bar siu­vu ir ku­riu tiems, ku­rie ma­ne at­ran­da, pa­matę ma­no mo­de­lius, taip pat drau­gams, jau esa­miems klien­tams. Pas­tarųjų ne­daug, sten­ giuo­si da­ly­vau­ti įvai­rio­se pa­ro­do­ se ir pri­sta­ty­muo­se, kad ko­lek­ci­jas pa­ma­tytų kuo dau­giau žmo­nių.

– Kas ma­din­ga šį se­zoną?

– Šiuo me­tu ma­din­ga mi­ni­ma­liz­ mas, daigs­ty­ti au­di­niai, dra­bu­žiai su erd­vinė­mis ki­šenė­mis. Su ma­ da ko­ja ko­jon žen­gia ir or­na­men­ tai: nuo lau­ki­nių Va­karų indė­niškų iki ka­lig­ra­fiš­kai ry­tie­tiškų. Kal­bant apie spal­vas, ru­da ir pil­ka jau tru­ putį įgri­su­sios. Rei­kia dėvėti ir pri­ tai­ky­ti ki­to­kius at­spal­vius, eks­pe­ri­ men­tuo­ti su ne­būdin­go­mis žie­mos se­zo­nui spal­vo­mis. Daug dėme­sio rei­kia skir­ti ir de­talėms, ak­se­sua­ rams. Tik su vi­so­mis smulk­me­no­ mis mo­de­lis tam­pa vi­sa­ver­tis ir iš­ baig­tas.

Ves­tuvės: „Nors tą vieną dieną gy­ve­ni­me no­ri­si būti vi­siš­kai ki­to­

kiai“, – pa­sa­ko­da­ma apie sa­vo ves­tu­vinę su­knelę, sakė po­psce­nos žvaigždė Dž.But­kutė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

22

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 1, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Dar vie­nas U.Eco â&#x20AC;&#x17E;de­tek­ty­vasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Ka­ted­raâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; Ĺžings­nis to­lyn ir gi­lyn rez­gan­Ä?ios klas­tin­gus pla­nus, ma­ so­nai, jÄ&#x2014;­zui­tai ir re­vo­liu­cio­nie­riai â&#x20AC;&#x201C; ir ga­liau­siai ÄŻ die­nos ĹĄvie­sÄ&#x2026; iť­ ky­la ÄŻĹžy­mie­ji Sio­no iť­min­Ä?iĹł pro­ to­ko­lai, su­klas­to­tas do­ku­men­tas, pa­sa­ko­jan­tis apie pa­sau­li­nÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Ĺžy­dĹł sÄ&#x2026;­moks­lÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. Ĺ ie fa­ta­liť­ki â&#x20AC;&#x17E;pro­to­ko­ laiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; dar vie­na kny­ga, ku­ri Ĺžu­do (juk pa­me­na­te â&#x20AC;&#x17E;Ro­ŞÄ&#x2014;s var­dÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;?).

Anot pa­ties au­to­riaus, vis­kas â&#x20AC;&#x17E;Pra­hos ka­pi­nÄ&#x2014;­seâ&#x20AC;&#x153; pa­rem­ta fak­ tais. Vie­nin­te­lis iť­gal­vo­tas he­ro­ jus â&#x20AC;&#x201C; blo­gio ÄŻsi­kō­ni­ji­mas Si­mo­ nas Si­mo­ni­nis. U.Eco meist­riť­kai pa­sa­ko­ja niō­riÄ&#x2026; ir avan­tiō­ris­tiť­kÄ&#x2026; XIX a. is­to­ri­jÄ&#x2026;, at­ver­da­mas skai­ty­ to­jui dvo­kian­Ä?ias Pa­ry­Şiaus kloa­ kas ir lan­dy­nes, ves­da­mas Giu­ sep­pe Ga­ri­bal­di ĹĄa­li­nin­kĹł gre­to­se, vers­da­mas ĹĄni­pi­nÄ&#x2014;­ti vi­so pa­sau­lio Ĺžval­gy­boms ir kontrŞ­val­gy­boms, tram­dy­ti is­te­ri­kes dak­ta­ro Ĺ ar­ ko kli­ni­ko­je, ger­ti alĹł su Si­g­mun­ du Freu­du ir ne­tgi da­ly­vau­ti juo­do­ sio­se mi­ťio­se.

Bet po nuo­ty­kiĹł ro­ma­no prie­ dan­ga au­to­rius, vie­nas di­dĹžiau­siĹł Eu­ro­pos in­te­lek­tua­lĹł, kaip vi­sa­ da, sle­pia tik­rai ne kiek­vie­nam pa­ sie­kia­mÄ&#x2026; ga­lin­gÄ&#x2026; idÄ&#x2014;­jĹł ir eru­di­ci­ jos uŞ­tai­sÄ&#x2026;.

Tiek se­mio­ti­kos kryp­ties li­te­ra­tō­ ro­lo­gus, tiek ÄŻ to­li­mÄ&#x2026; praei­tÄŻ nu­ke­ lian­Ä?iĹł de­tek­ty­vĹł mÄ&#x2014;­gÄ&#x2014;­jus ke­rin­tis ita­las Um­ber­to Eco vÄ&#x2014;l at­ke­lia­vo ÄŻ Lie­tu­vÄ&#x2026;. Tiks­liau, pa­si­ro­dÄ&#x2014; nau­ja­ sis jo ro­ma­nas lie­tu­viĹł kal­ba â&#x20AC;&#x17E;Pra­ hos ka­pi­nÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;.

Um­ber­to Eco (g. 1932 m. Ita­li­jo­je) â&#x20AC;&#x201C; vie­na ryť­kiau­siĹł kul­tō­ros pa­sau­lio as­me­ny­biĹł, ra­ťy­to­jas, se­mio­ti­kas, vi­du­ram­ŞiĹł li­te­ra­tō­ros ir is­to­ri­jos eks­per­tas, li­te­ra­tō­ros kri­ti­kas. â&#x20AC;&#x17E;Pra­hos ka­pi­nÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Ty­to al­baâ&#x20AC;&#x153;, vert. In­ga Tu­li­ťevs­kai­tÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; nau­ jau­sias au­to­riaus ro­ma­nas, ÄŻtam­ pos ku­pi­na ĹĄni­pi­nÄ&#x2014;­ji­mo, fal­si­fi­ka­ vi­mo ir sÄ&#x2026;­moks­lĹł is­to­ri­ja.

Pa­ry­Şius, 1897 m. ko­vas. Avan­ tiō­ris­tas, klas­to­to­jas, slap­ta­sis agen­tas ka­pi­to­nas Si­mo­nas Si­mo­ ni­nis sa­vo die­no­rať­ty­je pri­si­me­ na, kaip bu­vo ÄŻtrauk­tas ÄŻ po­li­ti­nes int­ri­gas, ku­rios vi­sam lai­kui pa­ kei­tÄ&#x2014; Eu­ro­pos atei­tÄŻ. Tam­sius is­ to­ri­jos uŞ­ku­li­sius Si­mo­ni­nis ste­bi iĹĄ vi­sai ar­ti: per jo ran­kas pe­rei­na slap­ti po­pie­riai, ku­riuos Ĺžy­dĹł ka­ ri­nin­kas Drei­fu­sas esÄ&#x2026; par­da­vÄ&#x2014; vo­ kie­Ä?iĹł at­sto­vy­bei, ap­lin­kui su­kio­ja­ si Pje­mon­to, Pran­cō­zi­jos ir Prō­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos, vie­na per ki­tÄ&#x2026;

Marija Ĺ vendrienÄ&#x2014; Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rÄ&#x2026; Na­cio­na­li­ nia­me dra­mos teat­re bu­vo su­vai­ din­tas prem­je­ri­nis Jus­ti­no Mar­ cin­ke­vi­Ä?iaus poe­ti­nÄ&#x2014;s dra­mos â&#x20AC;&#x17E;Ka­ted­raâ&#x20AC;&#x153; spek­tak­lis, pre­ten­duo­ jan­tis tap­ti se­zo­no ÄŻvy­kiu.

6

U.Eco romanai yra iĹĄleisti lietuviĹł kalba.

VD inf.

UXVXGUDPD OW

7HDWUR YDGRYDV -RQDV 9DLWNXV

UXRGĹŞLR PÄ&#x2021;QHVLR UHSHUWXDUDV _ Ę&#x17E;Ę&#x201C;Ę?Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę ĘĄĘ&#x17D;Ę&#x17E; Ę&#x203A;Ę&#x17D; Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę&#x17D;Ę?Ę&#x17E;ĘŞ Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

(ULF (PPDQXHO 6FKPLWW

'9,(-Ĺ&#x; 3$6$8/,Ĺ&#x; 9,(Ĺ?%87,6 ÉźĘ&#x20AC;ɳɚĘ&#x160; É˛É°Ę Ę&#x192; ɺɜɞɟɰ 5HĹŞ 6LJLWDV 5DĂžN\V

WUHĂžLDGLHQLV

&KRUHRJUDILQLĹ SURMHNWĹ WHDWUDV 9LOQLDXV EDOHWDV

)('5$ Ę&#x201A;ɳɲɞɎ

&KRUHRJU -XULMXV 6PRULJLQDV

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

9DOHULM 0XFKDUMDPRY

VHNPDGLHQLV -HYJHQLM Ĺ?YDUF

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM

$Ă˝,Ĺ&#x2014; 0$5*2 ɿɽɎɿɜɯɟ ɺɎɞɹɟ VHNPDGLHQLV

VHNPDGLHQLV 35(0-(5$

0DULXV 0DFHYLĂžLXV

- - %ULFDLUH 0 /DVD\JXHV 5HĹŞ $OHNVHM *LUED

,Ĺ? 0(,/Ä&#x2020;6 0$1 ÉźĘ&#x20AC; ÉšĘ&#x152;ÉŻÉ°Éś ɸɟ ɺɝɳ

3DJDO 3 6DQDMHYR DS\VDNĂś Ă&#x2026;3DODLGR NLWH PDQH XĹŞ JULQGMXRVWÄ&#x2021;VÂľ 5HĹŞ $JQLXV -DQNHYLĂžLXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV 1

VHNPDGLHQLV

','<6,6 =(%5$6 ɯɟɚĘ&#x160;Ę&#x2020;ÉŽĘ? ɾɳɯɞɎ DQWUDGLHQLV $QGUH'DQFH LU ,QJD 'UHDP

0,1Ă˝,Ĺ&#x; Ĺ?2.,6 Ę&#x20AC;ɎɝɳĘ&#x201E; ÉşĘ&#x2030;ɿɚɳɡ WUHĂžLDGLHQLV

3DJDO ĹŠHPDLWÄ&#x2021;V SMHVÄ&#x2030; Ă&#x2026;7U\V P\OLPRVÂľ

75<6 0</,1Ă˝,26 Ę&#x20AC;ɞɜ ÉšĘ&#x152;ÉŻĘ?Ę&#x2021;ɜɳ

5HĹŞ /DLPD $GRPDLWLHQÄ&#x2021; VSHNWDNO\MH VNDPED OLHWXYLĹ UXVĹ LU OHQNĹ NDOERV

NHWYLUWDGLHQLV

$QQD .URJHUXV

5HĹŞ $JQÄ&#x2021; 'LO\WÄ&#x2021;

DQWUDGLHQLV 35(0-(5$ $UĂžLXV

)272*5$)$6 $5%$ $39(56726 7$%85(7Ä&#x2020;6 ,6725,-$ Ę&#x201A;ÉźĘ&#x20AC;ɟɹɞɎĘ&#x201A; ɜɚɜ ɜɿĘ&#x20AC;ɟɞɜĘ? ÉźÉ˝ÉžÉźÉ¸ÉśÉťĘ Ę&#x20AC;ɟɡ Ę&#x20AC;ÉŽÉŻĘ ÉžÉłĘ&#x20AC;ɸɜ

-82.'$5<6 %$/$.,5(9$6 Ę&#x2020;Ę Ę&#x20AC; ɯɎɚɎɸɜɞɳɰ Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

NHWYLUWDGLHQLV

5HĹŞ $OJLUGDV /DWÄ&#x2021;QDV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

-HDQ 0DULH &KHYUHW

69(,., (0,*5$17$, 648$7

ɽɞɜɰɳĘ&#x20AC; Ę&#x2039;ɺɜɹɞɎɝĘ&#x20AC;Ę&#x2030; 5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN

VHNPDGLHQLV

*pUDOG 6LEOH\UDV

9Ä&#x2020;-$6 7823Ĺ&#x; 9,5Ĺ?Ĺ&#x2014;1Ä&#x2020;6( É°ÉłĘ&#x20AC;ɳɞ Ę&#x2020;Ę ÉşÉśĘ&#x20AC; É° Ę&#x20AC;ɟɽɟɚĘ?Ę&#x192;

'DO\YDXMD ( 1HNURĹ&#x17D;LXV $ 0DPRQWRYDV LU NW ,YDQ 9\U\SDMHY

,/,8=,-26 ɜɚɚĘ&#x152;ɾɜɜ

5HĹŞ 2OHJ .RYULNRY

SHQNWDGLHQLV

$OHNVDQGU 9YHGHQVNLM

(*/87Ä&#x2020; 3$6 ,9$12986 É&#x;ɚɸɎ Ę ÉśÉ°ÉŽÉťÉźÉ°Ę&#x2030;Ę&#x192; 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV VHNPDGLHQLV 35(0-(5$ +DQV &KULVWLDQ $QGHUVHQ

81',1Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉžĘ ÉżÉŽÉšÉźĘ&#x2026;ɸɎ

SLUPDGLHQLV

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

0LFKHO 3ROL

1$8-,(-, 0(7$, Ă&#x2026;ĹŠ<'5$-$0( 52-8-(´ ɝɟɰĘ&#x2030;ɡ ɹɟɲ É° ÂŠÉąÉźÉšĘ ÉŻÉźÉş ɞɎɳª

VHNPDGLHQLV -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

0252=.2 ɺɟɞɟɾɸɟ

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN

LU G

G 586,Ĺ?.$ (*/87Ä&#x2020; ÉžĘ ÉżÉżÉ¸ÉŽĘ? É&#x;ɚɸɎ

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

=LQNHQ +RSS

5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V SHGDJRJL NRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV

VSHNWDNOLV URGRPDV OLHWXYLĹ NDOED

Ak­to­rius Re­mi­gi­jus Vil­kai­tis, Ĺžiō­rÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s prem­je­ri­nÄŻ spek­tak­lÄŻ, be uĹžuo­lan­kĹł pa­reiť­kÄ&#x2014;, kad jam â&#x20AC;&#x201C; tik­rai vie­ta Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro sce­no­je. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ jam pra­na­ťau­ju il­gÄ&#x2026; ir sÄ&#x2014;k­ min­gÄ&#x2026; atei­tÄŻ. Prem­je­ra pa­ro­dÄ&#x2014;, kad Ĺžmo­nÄ&#x2014;s iť­siil­gÄ&#x2122; na­cio­na­li­niĹł pje­siĹł, ge­ros dra­ma­tur­gi­jos. La­ bai dĹžiau­giuo­si dÄ&#x2014;l ar­tis­tĹł, ku­rie ga­vo di­de­lius vaid­me­nis ir di­de­ lÄ&#x2122; per­spek­ty­vÄ&#x2026; aug­ti. Tik vai­din­ da­mas to­kiÄ&#x2026; dra­ma­tur­gi­jÄ&#x2026;, kur di­ de­lis teks­tas, kur yra kÄ&#x2026; vai­din­ti, kur ga­li kaps­ty­tis il­gai ir vis ki­ taip, ar­tis­tas ga­li uĹžaug­ti, â&#x20AC;&#x201C; sa­ kÄ&#x2014; R.Vil­kai­tis. â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝i­no­ma, re­gÄ&#x2014;­ jau dar tam tik­rĹł â&#x20AC;&#x17E;duo­biĹłâ&#x20AC;&#x153;, ka­da nu­si­lpsta pub­li­kos dÄ&#x2014;­me­sys. Re­ Ĺži­sie­riui tur­bĹŤt dar yra kur pa­dir­ bÄ&#x2014;­ti. Sce­nog­ra­fi­ja, ma­no nuo­mo­ ne, la­bai tiks­li.â&#x20AC;&#x153;

5HĹŞ -XULM 3RSRY

.9$,/,Ĺ&#x; 9$.$5,(1Ä&#x2020; Ę É´ÉśÉť É˛Ę ÉžÉŽÉ¸ÉźÉ°

67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ

Ma­nau, tai â&#x20AC;&#x201C; vi­siť­ kai nau­ja â&#x20AC;&#x17E;Ka­ted­ rosâ&#x20AC;&#x153; in­terp­re­ta­ci­ ja, at­sklei­dĹžian­ti ir la­bai as­me­niť­kus pa­ties Just.Mar­ cin­ke­vi­Ä?iaus iť­gy­ ve­ni­mus.

61,(*82/Ä&#x2020; ,5 6(37<1, 1<.Ĺ?78.$, ɯɳɚɟɿɝɳɴɸɎ Éś ɿɳɺĘ&#x160; ɹɝɟɺɟɰ

VHNPDGLHQLV

5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

Ire­na Vei­sai­tÄ&#x2014;:

VHNPDGLHQLV -XULMDXV 3RSRYR VFHQLQÄ&#x2021; UHGDNFLMD

5HĹŞ 2OJD /DSLQD -HOHQD %RJGDQRYLĂž *ROXEHYD VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

WUHĂžLDGLHQLV

.5,7,0$6 6.5<'ĹŠ,2 '$/,6 ɽɎɲɳɝɜɳ Ę&#x2026;ÉŽÉżĘ&#x20AC;Ę&#x160; ɽɟɚɳĘ&#x20AC;ÉŽ

5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V SHGDJRJL NRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV

VSHNWDNOLV URGRPDV OLHWXYLĹ NDOED

NHWYLUWDGLHQLV

5HĹŞ (GXDUG 0XUDĹ&#x17D;RY

SHQNWDGLHQLV

67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ

3$6.87,1<6,6 $,675,1*$6 0(,/8ĹŠ,6 ɽɟɿɚɳɲɝɜɡ É˝Ę&#x2030;ɚɸɜɡ É°ÉšĘ&#x152;ɯɚɳɝɝĘ&#x2030;ɡ

)UDQFLV 9HEHU

*ULJRULM *RULQ

=LQNHQ +RSS

1HLO 6LPRQ

5HĹŞ -RQDV $UĂžLNDXVNDV VSHNWDNO\MH VNDPED OLHWXYLĹ UXVĹ DQJOĹ LU NW NDOERV

)LOPR DSLH 9ODGLPLUĂś -HIUHPRYĂś SULVWDW\PDV

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

35$.(,.7$ 0(,/Ä&#x2020; ɿɰɟɚɟĘ&#x2026;ɝɎĘ? ÉšĘ&#x152;ɯɟɰĘ&#x160;

5D\ &RRQH\

1U 287 2) 2'(5

Đ? 287 2) 2'(5

61,(*2 .$5$/,(1Ä&#x2020; ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ

Spek­tak­lio re­Şi­sie­rius â&#x20AC;&#x201C; Os­ka­ras Kor­ťu­no­vas, sce­nog­ra­fas â&#x20AC;&#x201C; Vy­ tau­tas Nar­bu­tas, kom­po­zi­to­rius â&#x20AC;&#x201C; An­ta­nas Ja­sen­ka, kos­tiu­mĹł dai­li­ nin­kÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Sand­ra Strau­kai­tÄ&#x2014;. Ĺ˝iō­ro­vĹł bu­vo pil­na sa­lÄ&#x2014;, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; me­ni­nin­kai, po­li­ti­kai, vers­li­nin­ kai. Pir­muo­sius spek­tak­lio ÄŻspō­ dĹžius â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naiâ&#x20AC;&#x153; su­ti­ko iť­ sa­ky­ti teat­ro kri­ti­kÄ&#x2014; Ire­na Vei­sai­tÄ&#x2014;.

Pir­mie­ji jos Ĺžo­dĹžiai bu­vo to­kie: â&#x20AC;&#x17E;Ma­ne su­krÄ&#x2014;­tÄ&#x2014; tas spek­tak­lis.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Ma­nau, tai â&#x20AC;&#x201C; vi­siť­kai nau­ ja â&#x20AC;&#x17E;Ka­ted­rosâ&#x20AC;&#x153; in­terp­re­ta­ci­ja, at­ sklei­dĹžian­ti ir di­de­lius klo­dus, ku­rie sly­pi ĹĄi­to­je pje­sÄ&#x2014;­je, ir la­bai as­me­niť­kus pa­ties Just.Mar­cin­ ke­vi­Ä?iaus iť­gy­ve­ni­mus. Ir me­ni­ nin­ko pro­ble­ma iť­kel­ta ypaÄ? stip­ riai, ir pro­tes­tas prieĹĄ ak­lÄ&#x2026; mi­nios gar­bi­ni­mÄ&#x2026;. Mō­sĹł lai­kais tai â&#x20AC;&#x201C; ne­ pap­ras­tai ak­tua­li pje­sÄ&#x2014;. Nuos­ta­ bĹŤs ak­to­riai, pui­ki mu­zi­ka,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo I.Vei­sai­tÄ&#x2014;.

Tai â&#x20AC;&#x201C; dar vie­nas nau­jas Ĺžings­nis gar­saus re­Şi­sie­riaus O.Kor­ťu­no­vo kō­ry­bo­je? Anot pa­ťne­ko­vÄ&#x2014;s, ne­gi dar to­liau ga­li­ma Ĺženg­ti po Mak­ si­mo Gor­kio â&#x20AC;&#x17E;Dug­noâ&#x20AC;&#x153;, la­bai ÄŻdo­ mios â&#x20AC;&#x17E;Mi­ran­dosâ&#x20AC;&#x153;? Bet â&#x20AC;&#x17E;Ka­ted­raâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tik­rai Ĺžings­nis to­lyn ir gi­lyn po â&#x20AC;&#x17E;Iť­va­ry­moâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ ia­me spek­tak­ly­je la­ bai aiť­ki, la­bai skaus­min­ga re­Şi­sie­ riaus pi­lie­ti­nÄ&#x2014; po­zi­ci­ja, tie­sio­giai su­si­ju­si su kiek­vie­nu iĹĄ mō­sĹł. â&#x20AC;&#x17E;Dai­nius Ga­ve­no­nis (vys­ku­ pas Ig­no­tas Ma­sals­kis) Ä?ia su­ra­do nau­jĹł spal­vĹł, su­kō­rÄ&#x2014; la­bai vien­ ti­sÄ&#x2026; ir, sa­ky­Ä?iau, ne­vie­na­reikť­ mÄŻ vaid­me­nÄŻ, dau­giau pa­brÄ&#x2014;Ş­da­ mas I.Ma­sals­kio kaip Ĺžmo­gaus ir val­dĹžios at­sto­vo, o ne vys­ku­po li­ ni­jÄ&#x2026;. AĹĄ vi­sa­da su­Şa­vÄ&#x2014;­ta ir be ga­ lo lai­min­ga, ma­ty­da­ma Arō­nÄ&#x2026; Sa­ka­laus­kÄ&#x2026; sce­no­je. Jis â&#x20AC;&#x201C; tie­siog to­bu­las Mo­tie­jus Ĺži­bin­ti­nin­kas.

Lau­ry­nas (ak­to­rius Ma­rius Rep­ ĹĄys) man pa­si­ro­dÄ&#x2014; be ga­lo ÄŻdo­mus.

Man at­ro­do, tai â&#x20AC;&#x201C; mō­sĹł teat­ro at­ ra­di­mas. Po Van­da­lo, ku­rÄŻ su­vai­di­ no â&#x20AC;&#x17E;Iť­va­ry­meâ&#x20AC;&#x153;, Ä?ia ma­ty­ti vi­siť­kai nau­jas jo vei­das â&#x20AC;&#x201C; at­skleis­tos nau­ jos ga­li­my­bÄ&#x2014;s. Ir la­bai ÄŻti­ki­na­mai.

Jis su­kō­rÄ&#x2014; vien­ti­sÄ&#x2026; vaid­me­nÄŻ â&#x20AC;&#x201C; nuo idea­lis­to, ti­kin­Ä?io gro­Şiu, gÄ&#x2014;­ riu, ku­rie iť­gel­bÄ&#x2014;s Vil­niĹł ir Lie­tu­ vÄ&#x2026;, pa­skui da­ran­Ä?io komp­ro­mi­sus ir juos skaus­min­gai pa­jun­tan­Ä?io, iki vi­siť­ko tra­giz­mo spek­tak­lio pa­ bai­go­je, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; I.Vei­sai­tÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Ma­ no nuo­mo­ne, la­bai dar­niai dir­bo vi­si spek­tak­lio kō­rÄ&#x2014;­jai.â&#x20AC;&#x153;

5HĹŞ 2OJD /DSLQD

/LHWXYRV UXVĹ GUDPRV WHDWUR VSHNWDNOLDL ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Ę&#x2019;Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x17D;Ę Ę&#x2013;ĘĽĘ&#x201C;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Ę Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D; ÉšĘ&#x2013;Ę Ę?ĘŠ

6SHNWDNOLDL YDLNDPV ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; Ę&#x2019;Ę&#x2122;Ę­ Ę&#x2019;Ę&#x201C;Ę Ę&#x201C;Ę&#x2014;

5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD

Â&#x201E;Â&#x201E;Prem­je­ra: mil­Şi­niť­ka prem­je­ri­nÄ&#x2014; ÄŻtam­pa ne­su­kaus­tÄ&#x2014; teat­ro ak­to­riĹł

â&#x20AC;&#x201C; jĹł vai­dy­ba, kaip ir re­Şi­sie­riaus O.Kor­ťu­no­vo spren­di­mais, Ĺža­vÄ&#x2014;­jo­ si ir teat­ro spe­cia­lis­tai. Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973<

?+6 =/6

ĹĄeĹĄtadienis, gruodĹžio 1, 2012

' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/

Tel. 261,/=98>9=94+3 3653, 261 3655, 261 3659 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< skelbimai@vilniausdiena.lt 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6

SiĹŤlo darbÄ&#x2026; Skubiai reikalingi mĹŤrininkai, tinkuotojai ir kiti statybininkai dirbti Belgijoje. Taip pat ieĹĄkome darbĹł vadovo, turinÄ?io patirties ir mokanÄ?io anglĹł arba vokieÄ?iĹł kalbÄ&#x2026;. Tel. +32486372176.

1051534

Paslaugos

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1002404

Parduoda NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; GraĹžioje vietoje AnykĹĄÄ?iĹł r., TroĹĄkĹŤnuose, parduodamas namas su priklausiniais, 40 a sklypas. Centrinis ĹĄildymas, patogumai. Tel. 8 601 04 378.

1049139

Perka Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

929924

UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vieĹĄasis transportasâ&#x20AC;&#x153; (toliau â&#x20AC;&#x201C; BendrovÄ&#x2014;) skelbia Reikalavimo (/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; :79597/ &/6 du milijo teisiĹł ÄŻ Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s 22,38385+3 706 592,97 lito (dvideĹĄimt

ĹĄimtus

<5+7,38=3 du .+;,9 nus septynis ĹĄimtus ĹĄeĹĄis tĹŤkstanÄ?ius penkis devyniasdeĹĄimt litus .3/8973< 8>9 353 ?+6 97 centus) skoliniĹł ÄŻsipareigojimĹł pardavimo konkursÄ&#x2026;. Pardavimo objektas

ÄŻ atskiras dalis neskaidomas.

PASLAUGOS Skolos grÄ&#x2026;Ĺžinimo garantija â&#x20AC;&#x201C; MokÄ&#x2014;jimo atidÄ&#x2014;jimo ir iĹĄdÄ&#x2014;stymo sutartis tarp

Statybos ir remonto BendrovÄ&#x2014;s ir SavivaldybÄ&#x2014;s.

Pardavimas vyks 2012 m. gruodĹžio 10 d. 10 val. Ĺ˝olyno g. 15, Vilnius, 200 kab. +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> Pardavimo sÄ&#x2026;lygas dalyviai gali rasti bendrovÄ&#x2014;s svetainÄ&#x2014;je adresu ;3< 3I >9<39 interneto QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 www.vilniausvt.lt, iĹĄskyrus priedÄ&#x2026; Nr. 2, bus perduotas pateikus praĹĄy4+ kuris @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6

?3.38/<.>;A< B/,;+ 6= / :+I=+< mÄ&#x2026; BendrovÄ&#x2014;s ÄŻgaliotai atstovei Onai Reginai Vaskelienei, tel. (8 5) 239 4715,

faksu (8 5) 272 2467, e. paĹĄtu regina.vaskeliene@vilniausvt.lt arba atvykus ÄŻ BendrovÄ&#x2014;s buveinÄ&#x2122; adresu VerkiĹł 52, Vilnius 216 kab. Pardavimo sÄ&#x2026;lygos su Technikos remonto priedais konkurso dalyviui ar jo ÄŻgaliotam atstovui teikiamos nemokamai.

Antras pardavimas (neÄŻvykus pirmajam) vyks 2012 m. gruodĹžio 17 d. 10 val. % ' $ ! " G( H 8/8+> tuo paÄ?iu adresu. .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 Atsakingas asmuo â&#x20AC;&#x201C; Ekonomikos skyriaus virĹĄininkÄ&#x2014; Ona Regina VaskelienÄ&#x2014;, @@@ 5+>8+53/73< 6= .

tel. (8 5) 239 4715, faks. (8 5) 272 2467, e. paĹĄtas regina.vaskeliene@vilniausvt.lt

Atsiskaitymo sÄ&#x2026;lygos: laimÄ&#x2014;tojas per dvi darbo dienas nuo sutarties pasi 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> B4; atsiskaitomÄ&#x2026; " raĹĄymo privalÄ&#x2014;s pervesti pasiĹŤlyme nurodytÄ&#x2026; sumÄ&#x2026;6 ÄŻ BendrovÄ&#x2014;s EEE ?2 74;? ;B jÄ&#x2026; sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026;.

KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><

Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;

NETURI VIETOS, KUR GALÄ&#x2013;TUM REALIZUOTI SAVO IDÄ&#x2013;JAS?

PARDUODA

NORI IR MOKI RAĹ YTI, NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; PIEĹ TI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

Savo idÄ&#x2014;jas siĹŤlyk 37O@vilniausdiena.lt

PERKA

%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>

4;

6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0?

A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 Statybos ÄŻmonei reikalingi kelio darbininkai =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A ir apĹželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)8=A?4:289>A 231 6179, B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8 663 52500. ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ 975124 ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A UAB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ eimos medicinos klinikaâ&#x20AC;&#x153; siĹŤlo darA:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ bÄ&#x2026; ĹĄeimos gydytojams ir bendrosios prak<\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X tikos slaugytojams. Informacija tel. 8 618 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A

37 721.

975626 ' -+ & * , -

- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai.

Tel. 8:03 650 @ 91 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 253, 8 699 98 086.

973725 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9> 976056 (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6

ÄŽVAIRĹŞS Kita 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -

- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A

' -+ & * , -

- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

23

skelbimai

SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;

PASLAUGOS

KelioniĹł

,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ !

4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H 4; 4 ?0NB0A 4P42B8DCA$6<08; 2><

687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A ja â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com.

D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A 974465 @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A Kauno 4;<8 ÄŻ VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 0B0A:08B0 BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A 8 699 99 8@ 965, 8 612 22 227. :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A 975416 UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;KontrastĹł biurasâ&#x20AC;&#x153; visu sÄ&#x2026;raĹĄu parduo9>A ?8@<8=8=:\ da atsargas (ÄŻvairias kanceliarines prekes)

uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; pasiĹŤlytÄ&#x2026;, bet ne maĹžesnÄ&#x2122; % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 nei:030AB@8=8CA 35 730 Lt kainÄ&#x2026;.

PasiĹŤlymai teikiami iki :0 <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 2012 m. birĹželio 25 d. imtinai vo C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : uĹždaruose % J 8;<0K kuose bankroto administratoriui, !

UAB â&#x20AC;&#x17E;SBS A:; @ A:; :03 @ Legaleâ&#x20AC;&#x153;, UkmergÄ&#x2014;s g. 369A, Vilnius. Dau?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F giau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 ?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 51 518.

D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 971990 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 Vladislavos SalmanoviÄ? turto paveldÄ&#x2014;toD> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC jĹł dÄ&#x2014;mesiui. Ĺ . m. birĹželio*0@>A;0DC 27 d. 16%0G4 val.

A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C adresu Vilniaus r., PagiriĹł sen., MikaĹĄiĹŤ- D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ekspresasâ&#x20AC;?, vyks sklypo kad.

4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< Nr.

4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

KvieÄ?iame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos MatavimĹł Organizacijaâ&#x20AC;?, LinkmenĹł g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

ÄŽVAIRĹŞS

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8

976256

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D

(3683><

&/6

+5<

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt KelioniĹł organizatorius

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I

>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Tel. (8 5) 231 3314.Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga Faks. (8 5) 262 9120 F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt nuo 125 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo PamirĹĄkite kasdieninius rĹŤpesÄ?ius ir atsipaNAUJIEJI METAI LAIVE KOKIA BUS Ĺ IAIS METAIS KALÄ&#x2013;DINÄ&#x2013; ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> 110 Lt laiduokiteJus laive Baltijos jĹŤroje!

KvieÄ?iame ÄŻ ĹĄventÄ&#x2122; Baltijos jĹŤroje â&#x20AC;&#x201C; RoĹžiDOVANA? I :4AZ808A KvieÄ?iame Jus ÄŻ trumpiausios nakties vaniai 80-tieji! Vakaro programa kalba MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir geralietuviĹł nuotaika.

8C9>@:0A =C> B ir â&#x20AC;&#x17E;Amberlifeâ&#x20AC;&#x153; koncertas! Maitinimas ir gÄ&#x2014;riAtrodo paprastas klausimas, bet kartu ir su-4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 karÄ&#x2014;lÄŻ! mai ÄŻ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuoti dÄ&#x2014;tingas, nes ĹĄiais metais KalÄ&#x2014;dinÄ&#x2014; dovana 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki Kruizo kaina kruizas pateiktanuo iĹĄ iĹĄplaukimo Naujametinis 570 Lt asm.uosto. yra bĹŤti kartu! %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ryto!

Daugiau pasiĹŤlymĹł KalÄ&#x2014;dinis kruizas nuo 105 Lt asm. www.krantas.lt.

DaugiaukelioniĹł informacijos www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

%

KelioniĹł organizatorius

% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;

?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A

"!P% '&" '%' Naujieji metai Romoje! LÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus, KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU 5 d., gido paslaugos nuo 996 Lt + 998 Lt ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt (skrydis) I B Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B NaujametinÄ&#x2014;s ir kalÄ&#x2014;dinÄ&#x2014;s kelionÄ&#x2014;s Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 LtautoV4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B busu: Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros KALÄ&#x2013;DOMS: nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Ĺ ventinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; ÄŻ StokholmÄ&#x2026;, aplankant Kroatija 99012.28â&#x20AC;&#x201C;12.30 Lt L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Skansennuo parkÄ&#x2026; nuo 370 Lt B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627LtLt Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Melkasâ&#x20AC;&#x201C;Zalcburgas â&#x20AC;&#x201C; 667 @>0B890 =C> B VarĹĄuvaâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;enstachovaâ&#x20AC;&#x201C;Krokuvaâ&#x20AC;&#x201C;OsvenciLÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B mas â&#x20AC;&#x201C; 437 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822â&#x20AC;&#x201C;Lt627 Lt Dunojaus vingisâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt â&#x20AC;&#x201C; 1327 Lt AmĹžinoji Roma G ( $G'("% ?>8;A8=\A Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Ltâ&#x20AC;&#x201C; Ĺžaviosios Euro 68?B0A )C@6030 =C> pos sostinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt B Ispanija, Kosta Dorada %C;60@890 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 NAUJIEMS METAMS: L@8 0=:0 =C> B ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Disneilendas LiukGraikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128(Bambergas, Lt @4B0 =C> B semburgas, Niurnbergas) â&#x20AC;&#x201C; 1397Lt Turkija, Antalija Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžavusis â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt

C=8A0A =C> B AristokratiĹĄkoji BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 647 Lt Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Bulgarija, Gaujos prkasâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Tartu Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Praha (Melnikasâ&#x20AC;&#x201C;Deteniceâ&#x20AC;&#x201C;KarlĹĄteinasâ&#x20AC;&#x201C;KarTurkija, Marmaris 1289 Lt @C8G0A 8;C =C> B lovy Varai) â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt SaksonijosBurgas Ĺ veicarijaâ&#x20AC;&#x201C;Berlynas â&#x20AC;&#x201C; 567 Lt Bulgarija, â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B SlidinÄ&#x2014;jimo AlgarvÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x201C;autobusu: Portugalija, 1899 Lt +0@>:0A =C> B PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt(poilsinÄ&#x2014;s) Austrija,Hurgada Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Egiptas, nuo 995 Lt Slovakijaâ&#x20AC;&#x201C;(Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt G $) "% Bulgarija 995 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078kelionÄ&#x2014;s Lt SlidinÄ&#x2014;jimo lÄ&#x2014;ktuvu: kryptis: Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Ĺ riNauja Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014; 68?B0A )C@6030 =C> B Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770LtLt nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 A?0=890 +0;9>@:0 I B Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650(paĹžintinÄ&#x2014;s Lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS â&#x20AC;&#x201C; poil C@:890 =B0;890 I B sinÄ&#x2014;s) LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS nuo: Kruizas 1440 Lt EgiptasNilu nuonuo 1499 Lt; TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt; Indija (Goa) 3419 Lt; JAE1678 (Dubajus) Izraelis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo Lt â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt; Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt. Marokas 2634m.Lt KelionÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x201C;2013 Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ LIETUVOJE VILNIAUS STOVYKLOS Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo Pasaka nuo 550 Lt 1279 Lt Top Fun 540 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius &/6 79,

Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=

(@08:890 @4B0 I Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 959 BLt MaĹžieji Laukystos piratai Lt %C;60@890 0@=0 I B 370 Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt HolivudoKosakademija 599Lt Lt B Graikija, sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 ,>@BC60;890 ;60@D\ I Turkija, Antalija Mes jÄ&#x2014;ga 450 Ltâ&#x20AC;&#x201C; 969 Lt Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Lt Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 %&"() "% &'(" Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt Lt ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja Turkija, Marmaris 1029 Lt ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ,0A0:0 =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014;kartu â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt Lt Avataro nuotykiai 450 -060=\ I B Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt Mes ĹĄampinjonai 450 Lt 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Ltnuo: LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s)

>? 'C= B Egiptas, Hurgada595 nuoLt1237 Lt Mano pasaulis Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Kitas variantas 359 %&"() "% 'H% !)

Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt Lt Dodi 550 Lt Lt Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 1719 =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE %C;60@89>94 B StovyklaIĹ Ukrainoje @>0B89>94 B â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; LÄ&#x2013;KTUVU VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s poilsinÄ&#x2014;s) 60 Lt dienai Kruizas nuo 1666 KrymeNilu â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699Lt; Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; 2252 Lt; ( & Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B Bulgarijoje 1699 Lt :08=>A X 018 ?CA4A AVIABILIETAI Kroatijoje 2149 Lt Pirkti internetu:1899 www.lek.lt Juodkalnijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) &O & AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt -F60I B>:7>;<0A KELTAI AVIABILIETAI* Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas;

0;8=0AI)4;A8=:8A Delis nuo 1870 Lt Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis;

0;8=0AI B>:7>;<0A Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas.

Seulas â&#x20AC;&#x201C; 2308 Lt Spec. pasiĹŤlymai: ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2409 Lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas.

Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos rengi C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A *kainos ÄŻ abi puses niai Baltijos jĹŤroje!

KELTAI ( *"% KRUIZAI JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) KruizinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; su naujametine programa U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 nuo 570 Lt VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm.

Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis (spec. kaina) Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas KaribĹł jĹŤroje 7 d. nuo 960 Lt/asm. (spec.

Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas kaina) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) VIZOS pasiĹŤlymas) ÄŽ KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis RusijÄ&#x2026; nuo 260(spec.

Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt. KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt

NETU

Orai

Šiandien daug kur trumpi krituliai – šlapdriba, sniegas. Plikledis. Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Rytoj naktį daug kur, dieną vietomis trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Plikledis. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šalčio, pajūryje iki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Šiandien, gruodžio 1 d.

+1

+3

Telšiai

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

+1

Utena

+2

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.18 15.57 7.39 18.35 10.14

336-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 30 dienų.

Saulė Šaulio ženkle.

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +2 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +3 Kairas +28 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0

Londonas +5 Madridas +8 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +10 Oslas –1 Paryžius +8 Pekinas +1

orai vilniuje Šiandien

Praha 0 Ryga 0 Roma +12 Sidnėjus +38 Talinas –9 Tel Avivas +25 Tokijas +9 Varšuva +2

Vėjas

4–7 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

0

–1

–4

7

–2

–1

–3

–5

4

–3

–2

–4

–6

4

–4

–3

–3

–4

6

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Pasaulinė kovos su AIDS diena 1761 m. gimė vaškinių figūrų muziejaus Londone įkūrėja Marie Tussaud.

1906 m. Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras „Omnia Pathé“.

1918 m. Islandija tapo nepriklausoma valstybe.

1935 m. gimė amerikiečių aktorius ir režisierius Woody Allenas.

1937 m. gimė šeštoji Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

1945 m. gimė JAV aktorė ir dainininkė Bette Midler.

1957 m. gimė teatro ir kino aktorė Nelė Savičenko.

1958 m. mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

1959 m. 12 valstybių pasirašė Antarktidos sutartį – žemyną sutarta naudoti tik taikiems mokslo tyrimams.

1979 m. gimė teatro, televizijos aktorius Audrius Bružas.

DATOS (gruodžio 2 D.) Tarptautinė vergovės panaikinimo diena 1814 m. mirė prancūzų rašytojas Marquisas de Sade’as.

1923 m. JAV gimė graikų kilmės operos dainininkė (sopranas) Maria Callas.

1924 m. mirė kalbininkas Kazimieras Būga.

1943 m. gimė Giedrė Kaukaitė, dainininkė (sopranas).

1946 m. gimė italų mados dizaineris Gianni Versace.

1968 m. gimė amerikiečių aktorė Lucy Liu. 1973 m. Jugoslavijoje gimė tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Monica Seles.

1978 m. Kanadoje gimė dainininkė Nelly Furtado.

1980 m. mirė Romainas Gary, Vilniuje gimęs prancūzų rašytojas.

1981 m. gimė popmuzikos dainininkė Britney Spears.

įvairenybės

G.Depardieu vėl įk­liu­vo įkau­šęs Pran­cū­zų ak­to­rius Ge­rard’as De­ par­dieu ket­vir­ta­die­nį vėl pri­si­da­ rė ne­ma­lo­nu­mų – jis bu­vo areš­tuo­ tas po ne­di­de­lės mo­to­ro­le­rio ava­ ri­jos Pa­ry­žiu­je, kai neiš­lai­kė al­ko­ ho­lio tes­to.

Chu­li­ga­nas: G.De­par­dieu mėgs­

ta ir gir­tas pa­si­šlais­ty­ti vie­šu­mo­ je, ir pa­si­muš­ti, ir nu­si­šla­pin­ti lėk­tu­vo sa­lo­ne. „Scan­pix“ nuo­tr.

Žvaigž­dė ne­nu­ken­tė­jo, dau­giau nie­kas į ava­ri­ją ne­pak­liu­vo, kaip sa­kė šal­ti­nis po­li­ci­jo­je. Jis dar pri­ dū­rė, kad in­ci­den­tas įvy­ko pres­ti­ ži­nia­me 17-aja­me Pa­ry­žiaus ra­jo­ne mies­to šiau­rės va­ka­ruo­se.

Pa­rei­gū­nai at­vy­ko į ava­ri­jos vie­ tą ir at­li­ko al­ko­ho­lio tes­tą – jis pa­ ro­dė, kad al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja ak­to­riaus krau­jy­je bu­vo 1,8 gra­mo lit­rui, t. y. daug di­des­nė už vai­ruo­ to­jams leis­ti­ną 0,5 gramo ri­bą.

G.De­par­dieu bu­vo su­lai­ky­tas ir nu­vež­tas į po­li­ci­jos nuo­va­dą. Jam ga­li grės­ti kal­ti­ni­mai bau­džia­muo­ ju nu­si­žen­gi­mu.

Vardai Šiandien: Algimanta, Butigeidas, Eligijus, Natas, Natalija Rytoj: Aurelija, Liucijus, Milmantė, Svirgailas, Vėjūnas, Vibijona

DATOS (gruodžio 1 D.)

Rytas

0

+1

Iš nuo­va­dos ak­to­rius iš­vy­ko ket­ vir­ta­die­nio va­ka­rą.

63 me­tų G.De­par­dieu – vie­nas gar­siau­sių Pran­cū­zi­jos ak­to­rių – pa­ sta­rai­siais me­tais vis pri­si­da­ro bė­dų, pa­vyz­džiui, vie­šu­mo­je pa­si­ro­do tik­ riau­siai vei­kia­mas al­ko­ho­lio.

Rugp­jū­tį jis Pa­ry­žiu­je bu­vo pa­te­ kęs į ki­tą ava­ri­ją. Pra­ne­ša­ma, kad G.De­par­dieu kumš­čiu smo­gė vie­ no au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jui, ta­čiau pa­ts tvir­ti­na, kad ta­da kal­tas bu­vo tas vai­ruo­to­jas ir kad jis bi­jo­jo bū­ti nu­blokš­tas nuo mo­to­ro­le­rio.

2005 m. ak­to­rius gal­va su­da­vė jį Ita­li­jos Flo­ren­ci­jos mies­te fo­tog­ ra­fuo­jan­čiam fo­tog­ra­fui, o per­nai jo pa­var­dė pir­muo­siuo­se laik­raš­ čių pus­la­piuo­se su­mir­gė­jo dėl to, kad jis lėk­tu­vo sa­lo­ne nu­si­šla­pi­ no į bu­te­lį, nes ky­lant jam ne­bu­vo leis­ta pa­si­nau­do­ti tua­le­tu.

BNS inf.

Ast­ro­nau­to drau­gas Ne­di­de­lis kal­bė­ti ge­ban­tis žmo­ gaus pa­vi­da­lo ro­bo­tas bus pa­siųs­ tas į kos­mo­są, kad tap­tų po­kal­bių par­tne­riu vie­nam Ja­po­ni­jos ast­ ro­nau­tui per še­šis mė­ne­sius truk­ sian­čią mi­si­ją.

Mi­nia­tiū­ri­nis ro­bo­tas bus nu­skrai­ din­tas į Tarp­tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį (TKS) atei­nan­čią va­sa­rą, ke­li mė­ ne­siai prieš ten iš­vyks­tant ast­ro­ nau­tui Koi­chi Wa­ka­tai.

34 cen­ti­met­rų aukš­čio ro­bo­tas and­roi­das, sve­rian­tis apie ki­log­ra­ mą, bus už­prog­ra­muo­tas at­pa­žin­ ti K.Wa­ka­tos vei­dą ir bend­rau­ti su juo ja­po­nų kal­ba, kaip nu­ro­dė ro­ bo­tą pro­jek­tuo­jan­tis biu­ras. Jis dar pri­dū­rė, kad ro­bo­tas taip pat ga­lės da­ry­ti nuo­trau­kas per skry­dį. Šią sa­vai­tę bu­vo pa­skelb­tas kos­ mi­nio ki­ber­ne­ti­nio „drau­go“ pie­ ši­nys, vaiz­duo­jan­tis juo­dos ir si­ dab­ri­nės spal­vos ro­bo­tą ryš­kiai rau­do­nais „ba­tais“.

BNS inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, artimaisiais, tik netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki.

Jautis (04 21–05 20). Jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Dvyniai (05 21–06 21). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei.

Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais.

Vėžys (06 22–07 22). Pernelyg nesipuikuokite savo gebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Atkreipkite dėmesį į kitų žmonių norus.

Liūtas (07 23–08 23). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės.

Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių jausmus, tik pasistenkite per daug nesikišti į kitų reikalus.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Esate labai susikaupęs, visus darbus atliekate greitai. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Jums praverstų pailsėti.

Skorpionas (10 24–11 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ir jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo. Šaulys (11 23–12 21). Viskas užklups vienu metu, problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu žmogumi.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kaip pritaikyti savo kūrybiškumą.

Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai pritars jums. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.