2012-12-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, gruodĹžio 3, 2012

www.kl.lt

282 (19 583) =6?:.162;6@ 4 ?B<1 6<

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Lietuva tapo ES Ĺžvejybos ne vykÄ—le

Ke­lio­nÄ—s „mik­riu­kais“ uos­ta­mies­ty­je ne­pigs.

Miestas 3p.

Viename judriausiĹł Japonijos greitkeliĹł ÄŻgriuvo tunelis.

Pasaulis 14p.

Ĺ ven­ti­niai krui­zai Klai­pÄ—­dÄ… ap­lenks.

DÄ—l ES katego riĹĄkos Ĺžvejybos poli kos ir Lietuvos tiĹžemÄ—s ĹŤkio mi nisterijos valdinin kĹł nelankstumo Briuselio koridoriuose jau juokiama si iĹĄ mĹŤsĹł ĹĄalies, o jĹŤros Ĺžvejybos verslas stumiamas sunaikinimo link. Vidmantas Ma

v.matutis@kl.

lt

Skubus spren

tutis

dimas

Vilniaus valdinin kai daĹžnai nesupranta su jĹŤriniais reikalais susiju problemĹł, neÄŻ siklauso ÄŻ klaipÄ— siĹł dieÄ?iĹł siĹŤlymus.

IĹĄ Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ir jĹł valdininkĹł bei kitĹł ministeriasociacijĹł atsto sudarytas ES vĹł Ĺžuvi gĹł skirstymo Lie ninkystÄ—s pinitu komitetas nubrau voje stebÄ—senos ď Ž Klausi mas: [VR XN` [R

V [\ XVRX QN_ a jĹŤriniams Ĺžvejy kÄ— 11,6 mln. litĹł N_ [Nb` ]N `R [ bos laivams mo Ă? V_ [R Z\ QR_ der- argumen nizuoti skirtĹł [V gb\ WN ZV 9VR lÄ—ĹĄĹł. Pinigai per tai tokie, kad ab c\` cR Wf O\` YNV pakeitimai kelti nÄ—ra ap ÄŻ veiklos kryptÄŻ, cNV kaip tar kur kasami ir ÄŻĹžu- ti spren ti su Ĺžvejais. PriiminÄ—- su pateptieji. KalbÄ—ta netgi apie vinami tvenki CVQ ZN[ a\ :N dimus, nedisku mas – apie 10 niai, skaiÄ?iuo ab Ă˜V\ [b\ a_ jami Ĺžvejais, tuojant su jek vÄ—Ĺžiai, privatus proc. nuo pro- laivas. Kyla abejoniĹł, kad per Ĺžu to verslas statosi mybos cechus. ga- jau tapo vininkystÄ—s sistemoje ne vertÄ—s. Kelti viskÄ… vieĹĄumon miausius metus bus panau arti- sektorius gavo 2,5 tarsi norma karto maĹžesdoti pi- nÄŻ krep drÄŻstama, nes Tai yra akvakul nigai. nepavyks ÄŻrody ros kryptis, ku tĹŤĹĄelÄŻ nei latviai „NÄ—ra kur sku lu. riÄ… ti ir 1,5 karto bÄ—ti. KeiÄ?iame piktnaudĹžiavimĹł. maĹžesnÄŻ nei na „pelkiĹłâ€œ in jĹŤros Ĺžvejai vadi- veiksmĹł estai, kai mĹŤ dustrija. „StebÄ—senos programÄ…, kri Ĺ˝vejyba suĹžlug sĹł gamybos apimtys terijus, kukomitetas dir Pinigai skirti Ĺžu dyta rie suteikia tei 2–3 kartus di pagal ES regla ba PrieĹžastis, sÄ™ naikinti Ĺžve desnÄ—s? KodÄ—l iĹĄ mento procedĹŤ kodÄ—l nemoder lui skatinti iĹĄ Klai vininkystÄ—s vers- bos pajÄ— jy- ir nÄ— Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio mi ras nizuoja- te gu pÄ— nisrijos niekas visÄ… LietuvÄ…. Ĺ˝ve dos iĹĄmÄ—tyti po kÄ—tĹł priim mus. Sprendimus rei- cio ra numatyta atsiĹžvelgti ÄŻ na- mi Ĺžvejybos laivai, Ĺ˝uvinin nedirba tiesio nalines aplinky kystÄ—s Briu jybos laivai, ku ti tik atsiradus de par ta giai mento specialis selyje? KodÄ—l yra prastokos bes“, – nukir rie ĹžemÄ—s ĹŤkio naujam tai sie Ĺžvejai Briusely to ypaÄ? grieĹž bĹŤklÄ—s, nebus ministrui. Da je tu ES reglamen ja su dÄ—l savo teisiĹł ne mo- skirsÄ?ius dernizuojami. bar pakovo tu. Ne- Ĺžem PosÄ—dyje uĹž pi ES artimiausiĹł va ES priorite nigĹł nigĹł nau dirbiai?“ – klau ja taip, kaip „permetimą“ metĹł pi- Valerijonas Bernotas: tas yra maĹžin iĹĄ ĹžvejĹł ÄŻ „akvakulsÄ— Nacionalidojimo priori ti Bal- nÄ— ak ti jos jĹŤ ro je tetus, kils ĹžvejojanÄ?iĹł lai tĹŤrą“ balsavo vakultĹŤros ir problemĹłâ€œ, – Lietuva yra jĹŤ ĹžuvĹł produktĹł vĹł skai- ga klaipÄ—dietis Al Ä?iĹł. TodÄ—l daro tikino A.Bargai mintojĹł girdas AuĹĄra. rinÄ— ma la. parama privaÄ?ioms viskas, kad ES Vytautas asociacijos direktorius valstybÄ— ir pri Ĺ˝uvininkystÄ—s AndriuĹĄkeviÄ?ius. Ar rinko „at Ĺžvejybos ÄŻmovalo iĹĄES pinigĹł skirs nÄ—ms bĹŤtĹł kaip mo stebÄ—senos ty- Ne tik Ĺ˝e katus? laikyti Ĺžvejy galima labiau ko mÄ—s ĹŤkio, bet, ap- PeikÄ— mi sunkinta. bos laisavivaldybÄ—s ta mitete KlaipÄ—dos ir kitose ko gero, nistrÄ… rybos JĹŤriniĹł ir vynÄ…. mi Tiesiogiai su jĹŤ Lietuvos Balti Ĺžu- ma pada nisterijose yra skubavininkystÄ—s rei rine Ĺžvejyba su jos jĹŤros ĹžvejĹł kalĹł komisijos ryti kaip galima ju sisi ar ba ga orni jÄ… giliau supran pir- sprendi mininko Valeri daugiau tanti dalis kaiĹĄ za ci jos tu ri dau gybÄ™ priemĹł, kurie bus jono Bernoto ĹžmoniĹł mano naudingi saargu- viems tĹł Kaziui Star mentai nebuvo visai keviÄ?iui. Ĺžmo iĹĄ „PrieĹĄ 3–4 me kitaip. kad svarstymas girsti. Jis praĹĄÄ—, ateinanÄ?iai nÄ—ms, bet nenaudingi Ĺ˝u tus praĹĄÄ—me Ĺže- Vadina jÄŻ blogiausiu visĹł vi dÄ—l ES Ĺžuvinin nin nau mÄ—s lai kys ja kĹł jai ĹŤkio tÄ—s mÄ—s ĹžeĹĄalies valdĹžiai. de mi kystÄ—s pinigĹł per Yra ÄŻvairiausiĹł Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio mi partamento prie kad vaĹžiuo nistro, viceministrĹł, rÄ™s ĹŤkio ministru. Jis neva nedaskirstymo bĹŤtĹł ÄŻtarimĹł, ko niste nieko, kad Eu bent daroma. tĹł mÄ—nesiui atidÄ— ropos Komisijo Tai ir politinis no dÄ—l taip rius Darius Nienius. rijos direkto- valdininkus, ÄŻ BriuselÄŻ, ÄŻtikinÄ—tĹł Lie tas. je tuvos pozicija ras ÄŻstumjog Lietuvoje Ne tik jam, bet ti ateinanÄ?iuo bĹŤtĹł iĹĄgirsta. NeNeÄŻsiklausius yra iĹĄ- suge skirtinÄ—s Balti ÄŻ KlaipÄ—dos mies bÄ—jo susitarti, miteto nariams ir kitiems ĹĄio ko- bandymas sius ÄŻ sunkiÄ… padÄ—tÄŻ, ir sa jos jĹŤros Ĺžve o gal ir nesitato vivaldybÄ—s tary paskuti dokumentai apie jybos rÄ— su bos JĹŤriniĹł ir Ĺžu- sÄ…lygos. Nieko nebuvo posÄ—dÄŻ buvo at kaimyniniĹł ĹĄa pamaloninti sa niais „potÄ—piais“ vininkys padary- Esti liĹł – Latvijos, siĹłsti tik jo iĹĄ ta. Laivams mo viĹĄkius. tÄ—s reika vakajos, Lenkijos – rÄ—se. dernizuoti nu ÄŒia vietos yra mininko V.Ber lĹł komisijos pir- tyti pini kolegomis, kad ma- palai netgi „atkatĹłâ€œ gai skirti, bet noto argu AtidÄ—ti posÄ—dÄŻ mai. Bent 2–3 te- kad Lie dÄ—l netin- ly kytĹł Lietuvos pozicijÄ… Briu praĹĄÄ— ir Lietu tuva yra jĹŤrinÄ— mentus, kamĹł taisykliĹł ĹžuvininkystÄ—s seje. Ĺ iandien oďŹ ĹžuvininkystÄ—s vos stovai ti paraiĹĄkos nebu valstybÄ— ir tei at- privalo cialiai pripaŞįs kina, kad po produktĹł gamin vo ma, kad iĹĄlaikyti Ĺžvejy kiamos. Lietu taLietuvÄ… vajĹł asociacijos to- ĹžinÄ—jo as iĹĄ vi bos laivynÄ…, va tolsta nuo priimtas spren pir muo, kuris no ros, menkiĹł jĹŤ- tybiĹł blo sĹł Baltijos jĹŤros valsdi rinÄ?iuosius sas Bargaila, ir mininkas Alfon- dalyvau giausioje Ĺžvejybos laivy mas iĹĄ Lietuvos tik per pu kvotos panaudojamos jĹŤ ti ES pinigĹł da Lie no atimti 11,6 roje Ĺžvejojantys situacijoje yra sÄ™. Ĺ alis negau lybose ragisÄ…jungos „Žuvi tuvos asociacijĹł no numa mln. dÄ—l Ĺžve na pajamĹł niĹł litĹł. Lietuvos ÄŻmoty ninkĹł rĹŤmai“ jybos. KurĹĄiĹł laivai. Tiek pa pre- liai ÄŻvar ti grynuosius. NeoďŹ ciazidentas Leo ir Kau gal nas Kerosierius. dijama, kas ir Pagrindinis ar no lai ma- tiek riĹł Ĺžvejyba vĹł bĹŤklÄ™, kieno vardu JĹł tai darÄ—, kas toks, kad per pen gumentas buvo dÄ—stÄ— aso taip pat suĹžlugdyta“, – kai pagal varikliĹł galiÄ… jie gerobuvo ÄŻraĹĄyti sÄ… ciacijos „Žuvi at kerius metus neraĹĄuose mo ninkĹł rĹŤ- jos silieka nuo Latvijos ir Es dernizuotas nÄ— tiĹžvejybos laivy vienas Ĺžvejybos mai“ prezidentas L.Kerosie no, jau nekalbant rius. „KodÄ—l Lietu apie Danijos vos Ĺžuvininkys tÄ—s jos laivus. ir Ĺ vedi-

Ĺ iandien priedas

Miesto dan­go­rai­Şiai merdi Klai­pÄ—­die­Ä?iai gy­ ven­ti pa­dan­gÄ—­se ne­lin­kÄ™. Ne vie­nas dau­giaaukť­tis, prieĹĄ ke­le­tÄ… me­tĹł iť­dy­gÄ™s uos­ta­mies­ty­je, iki ĹĄiol pus­tuť­tis. Ana­ li­ti­kai ma­no, kad tai lÄ—­mÄ— ne tik eko­no­ mi­nÄ—s prie­Şas­tys, bet ir mō­sĹł Ĺžmo­niĹł men­ta­li­te­tas.

Kaina 1,30 Lt

10

„Nors nak­tys ir be­mie­gÄ—s, ta­Ä?iau rō­pes­Ä?iai – tik­rai ma­lo­nĹŤs.“ ÄŽ Sei­mÄ… ne­be­per­rink­tas bu­vÄ™s par­la­men­ta­ras klai­pÄ—­die­tis And­rius Bur­ba tu­ri kÄ… veik­ti ir be po­li­ti­kos.

2p.

VedÄ—jams – di­des­nÄ—s al­gos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ke­tu­riĹł sa­vi­val­dy­bÄ—s sky­riĹł ve­dÄ—­ jams ty­liai pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mai ko­ne pra­virk­dÄ— jĹł pa­val­di­nius, nes jie di­des­niĹł al­gĹł ti­kÄ—­tis ne­be­ ga­li dÄ—l pi­ni­gĹł sty­giaus.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Sta­ty­to­jĹł vil­tys ir rea­ly­bÄ—

Pa­Ä?ia­me aukť­Ä?iau­sia­me Klai­pÄ—­dos pa­sta­te – 34 aukť­tĹł na­me Gand­ ra­liť­kiĹł kvar­ta­le – jau ne vie­ne­rius me­tus ne­pa­vyks­ta iť­par­duo­ti da­ lies bu­tĹł. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­ mis, iĹĄ 164 ne­par­duo­ti 59 bu­tai. Tai­kos pro­spek­te esan­Ä?ia­me vie­ na­me dau­giaaukť­Ä?iĹł iĹĄ 124 bu­tĹł 71 yra lais­vas.

4

„„Ne­pa­mÄ—­go: nau­jie­ji Klai­pÄ—­dos dan­go­rai­Şiai su­te­mus ne­re­tai pri­me­na ma­Şai ap­gy­ven­din­tus ar vi­sai tuť­Ä?ius

pa­sta­tus vai­duok­lius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontaŞas

„Nie­kam ne­skel­biant, ty­liai ra­ miai bu­vo at­lik­tas ke­tu­riĹł iť­skir­ti­ niĹł as­me­ny­biĹł kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ ni­mas ir pa­di­din­tos jĹł ka­te­go­ri­jos. Tai reiť­kia, kad ĹĄiems Ĺžmo­nÄ—ms at­ ly­gi­ni­mas per mÄ—­ne­sÄŻ pa­di­dÄ—s ke­ liais ĹĄim­tais li­tĹł, o pa­val­di­niai vÄ—l liks nie­ko ne­pe­ťÄ™, nors dir­ba vos ne tÄ… pa­tÄŻ dar­bą“, – guo­dÄ—­si kai ku­rie sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­buo­to­jai. Neei­li­nis kva­li­fik ­ a­ci­jos ver­ti­ni­ mas bu­vo at­lik­tas Vie­ťo­sios tvar­ kos sky­riaus ve­dÄ—­jai Kris­ti­nai Vin­ ti­lai­tei, Tei­sÄ—s sky­riaus ve­dÄ—­jui And­riui Ka­Ä?a­li­nui, Per­so­na­lo sky­ riaus ve­dÄ—­jai Jo­li­tai Gri­gai­tie­nei ir Asig­na­vi­mĹł val­dy­to­jĹł ap­skai­ tos po­sky­rio ve­dÄ—­jai Ja­ nai Und­ro.

2

2

PirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

miestas uostamiestis įžiebė šventinę eglę

Verslo pulsas At­r an­k a. Klai­p ė­d os eko­n o­m i­n ės plėt­ros agen­t ū­r a (KE­PA) skel­b ia da­ ly­v ių, ku­r ie vyks į tarp­t au­t i­n es pa­ ro­d as, fes­t i­v a­l ius Vo­k ie­t i­j o­j e, Šve­ di­j o­j e ir Len­k i­j o­j e, at­r an­k ą. Jo­j e ga­ li da­ly­v au­t i Klai­p ė­d os mies­to įmo­ nės bei pa­v ie­n iai kū­r y­b i­n ių in­dust­ ri­j ų at­s to­vai. KE­PA pa­dengs 90 pro­c . da­ly­v io mo­kes­č io, trans­p or­to ir ap­ gy­ve­n i­mo iš­l ai­dų. Li­k u­s ią da­l į tu­rės pa­deng­t i ren­g i­n io da­ly­v is. Už ke­l io­ nės or­g a­n i­z a­v i­m ą at­s a­k in­g a KE­PA.

Į nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mą ne­per­rink­ ti klai­pė­die­čiai ne­ sku­ba ieš­ko­tis dar­ bo, nes tu­ri ma­lo­nių rū­pes­čių – au­gina ne­se­niai gi­mu­sį sū­ nų ir tvar­kosi ap­ leis­tus na­mus.

Se­m i­n a­r as. Gruo­d žio 5 d. 10 val. Klai­p ė­d o­j e, Smil­t e­l ės g. 12A, kon­ fe­ren­c i­j ų sa­l ė­j e Vals­t y­b i­n ės dar­b o ins­p ek­c i­j os Klai­p ė­d os sky­r ius ma­ žų ir vi­d u­t i­n ių įmo­n ių at­s to­v ams or­g a­n i­z uo­j a ne­m o­k a­m ą se­m i­n a­r ą apie ne­l ai­m in­g us at­s i­t i­k i­mus ir jų pre­ven­c i­j ą. Dings­t a. Vals­t y­b i­n ė­j e dar­b o ins­ pek­c i­j o­j e ir jos te­r i­to­r i­n iuo­s e pa­d a­ li­n iuo­s e per­n ai bu­vo už­re­g ist­r uo­t a 515 skun­dų dėl din­g u­s ių darb­d a­v ių, o šie­m et vien per pir­muo­s ius de­v y­ nis mė­n e­s ius šis skai­č ius pa­d i­d ė­j o iki 616 skun­dų. Ta­č iau din­g ęs darb­ da­v ys – ne kliū­t is nu­t rauk­t i dar­b o san­t y­k ius. Dau­g iau nei 500 dar­buo­ to­j ų jau ga­vo pa­ž y­m as, kad jų dar­b o san­t y­k iai įmo­n ė­s e pa­s i­b ai­g ę.

Be­dar­biai: į Sei­mą ne­per­rink­ti klai­pė­die­čiai A.Bur­ba ir E.Jur­ke­vi­čius kol kas nedirba.

Seimūnai karjerą tęsia namuose Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ren­g i­nys. Gruo­d žio 6 d. 10 val. Klai­ pė­dos moks­lo ir tech­n o­lo­g i­j ų par­ko kon­fe­ren­c i­j ų sa­l ė­j e, Her­k aus Man­ to g. 84, vyks se­m i­n a­r as „Klai­p ė­dos uos­to gi­l i­n i­m as, iš­k as­to grun­to tvar­ ky­m as ir pa­n au­d o­j i­m o ga­l i­my­b ės“. Su­m a­ž ė­j o. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­ par­t a­men­to duo­me­n i­m is, Eko­no­m i­ nių ver­t i­n i­mų ro­d ik­l is 2012 m. lapk­ ri­č io mėn. bu­vo mi­nus 6 ir, pa­ly­g in­t i su spa­l io mėn., su­m a­ž ė­j o 2 pro­cen­ ti­n iais punk­t ais. Pra­mo­nės pa­s i­t i­kė­ ji­mo ro­d ik­l is su­m a­ž ė­j o 5, maž­me­n i­ nės pre­k y­b os – 4, pa­s lau­g ų sek­to­ riaus – 2 pro­cen­t i­n iais punk­t ais. Var­ to­to­jų pa­s i­t i­kė­ji­mo ro­d ik­l is pa­d i­dė­jo 4 pro­cen­t i­n iais punk­t ais. Sta­t y­b os pa­s i­t i­kė­j i­mo ro­d ik­l is ne­p a­s i­kei­tė.

v.spuryte@kl.lt

„Gy­ve­nu la­bai ge­rai ir in­ten­sy­viai. Rū­pi­nuo­si sa­vo pir­ma­gi­miu sū­ nu­mi, ku­riam yra 16 pa­rų. Jis man tar­si do­va­na po Sei­mo ka­den­ci­jos ir in­ten­sy­vios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos. Nors nak­tys ir be­mie­gės, ta­čiau rū­ pes­čiai tik­rai ma­lo­nūs“, – džiau­ gė­si bu­vęs par­la­men­ta­ras klai­pė­ die­tis And­rius Bur­ba. Jis Sei­me dir­bo pu­sę ka­den­ci­jos – pa­kei­tė per ap­kal­tą pa­ša­lin­tą Li­ ną Ka­ra­lių. Ant­ros ka­den­ci­jos Sei­me po­li­ ti­kas sie­kė Bal­ti­jos vien­man­da­tė­

je rin­ki­mų apy­gar­do­je, ta­čiau net ne­pa­te­ko į ant­rą­jį tu­rą. A.Bur­ba pri­pa­ži­no, jog šiuo me­ tu ofi­cia­liai yra tė­vys­tės ato­sto­go­se ir pla­nuo­ja, kad jos truks mė­ne­sį. „Ga­vau ir da­lį išei­ti­nės kom­pen­ sa­ci­jos, nes Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja ne­ tu­ri pi­ni­gų su­mo­kė­ti vi­są su­mą. Man pri­klau­so 10 tūkst. li­tų. Ta­ čiau kom­pen­sa­ci­ja ir iš­mo­ka už tė­vys­tės ato­sto­gas tik­rai nė­ra ma­ no pa­sku­ti­niai pi­ni­gai, nes ir į Sei­ mą atė­jau „ne­bied­nas“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Jis tei­gė, kad ne­tru­kus pra­dės ir dirb­ti, nes tu­ri įvai­riau­sių pa­siū­ ly­mų.

„Tvar­kau­si na­mus, nes vis­ kas bu­vo ap­leis­ta“, – pa­klaus­tas, kuo už­sii­ma ne­te­kęs par­la­men­ta­ ro man­da­to, pa­ti­ki­no klai­pė­die­tis Eval­das Jur­ke­vi­čius. Jis į Sei­mą ant­rai ka­den­ci­jai ban­ dė pa­tek­ti Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, ta­čiau jo rin­ kė­jai neiš­rin­ko net į ant­rą­jį tu­rą. Jis tei­gė, jog svars­to grįž­ti dirb­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą ir dar tu­ri lai­ko su­si­tvar­ky­ti for­ma­lu­mus. Esą per tris mė­ne­sius Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jai rei­kia pa­ra­šy­ti pra­šy­mą, kad jį įtrauk­tų į vals­ty­bės tar­nau­ to­jų re­zer­vo fon­dą. „O ta­da ir bus ma­ty­ti, ar ma­ne grą­žins į anks­tes­

nes pa­rei­gas, ar su­teiks ki­tas“, – tei­gė E.Jur­ke­vi­čius, ku­ris iki pa­ tek­da­mas į Sei­mą dir­bo Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nia­me pa­da­li­ny­je. Pak­laus­tas, ar ne­su­lau­kė pa­siū­ ly­mo dirb­ti pri­va­čia­me sek­to­riu­je, klai­pė­die­tis tei­gė apie tai ne­no­rin­ tis kal­bė­ti. Sei­mą pa­li­kęs E.Jur­ke­vi­čius ga­ vo ir išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją. „10 tūkst. li­tų per­ve­dė, nors bu­vo sa­ ko­ma, kad pri­klau­so 20 tūkst. li­tų. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos net ne­klau­ siau, ar per­ves dau­giau, ne­pa­to­gu klaus­ti. Kiek vals­ty­bė da­vė, tiek ir už­teks“, – tvir­ti­no E.Jur­ke­vi­čius.

Vedėjams – di­des­nės al­gos

Pa­s i­k ei­t i­m ai. Fi­n an­s ų mi­n is­t e­r i­ ja, įver­t i­n u­s i Lie­t u­vos ūkio būk­l ę ir rai­d os ten­d en­c i­j as, kei­č ia pa­g rin­ di­n ių mak­r oe­ko­n o­m i­kos ro­d ik­l ių per­s pek­t y­v as 2012-2013 me­t ams. Svar­b iau­s i veiks­n iai, tei­k ian­t ys pa­ grin­d o di­d in­t i BVP ir vi­du­t i­n io dar­ bo už­m o­kes­č io au­g i­m o bei ma­ž in­ ti ne­d ar­b o ir inf­l ia­c i­j os per­s pek­t y­ vas, – re­kor­d i­n is ja­v ų der­l ius ir to­ liau spar­č iai au­g an­t is Lie­t u­vos eks­ por­t as, ne­p ai­s ant nuo­s mu­k io ES. Kvie­t i­m as. Ku­r ia­m a vals­t y­b ės val­ do­m ų įmo­n ių ne­p rik­l au­s o­m ų val­ dy­b ų na­r ių duo­m e­nų ba­z ė. Nau­j ais vals­t y­b ės val­do­mų įmo­n ių val­dy­bų na­r iais kvie­č ia­m i tap­t i ne­p rie­k aiš­ tin­g ą re­p u­t a­c i­j ą tu­r in­t ys aukš­č iau­ sio ly­g io va­d o­v ai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Vi­si šie vals­ty­bės tar­ 1 nau­to­jai įver­tin­ti la­bai ge­rai, to­dėl jiems bu­vo pa­di­din­ta

Po­žiū­ris: J.Si­mo­na­vi­čiū­tė įsi­ti­

ki­nu­si, jog ke­tu­rių sa­vi­val­dy­bės sky­rių ve­dė­jai nu­si­pel­nė di­des­ nių at­ly­gi­ni­mų.

ka­te­go­ri­ja, pa­gal ku­rią nu­sta­to­mas at­ly­gi­ni­mų dy­dis. „Es­mė ta, kad nie­kas ne­ži­no­ jo, jog bus toks ver­ti­ni­mas. Gal­būt kai ku­rie ir­gi bū­tų no­rė­ję, kad juos ver­tin­tų, ta­čiau to­kia ga­li­my­bė ne­ bu­vo su­teik­ta“, – pik­ti­no­si kai ku­ rie val­di­nin­kai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė aiš­ki­no, kad neei­li­nis ver­ ti­ni­mas A.Ka­ča­li­nui, J.Gri­gai­tie­nei ir J.Und­ro bu­vo at­lik­tas dėl to, kad juos rei­kė­jo pa­kel­ti pa­rei­go­se. „Vi­si šie dar­buo­to­jai, iš­sky­rus K.Vin­ti­lai­tę, jau pu­sę me­tų lai­ki­nai

ėjo ve­dė­jo pa­rei­gas. To­dėl ir bu­vo or­ga­ni­zuo­tas neei­li­nis ver­ti­ni­mas, pa­kel­tos jų ka­te­go­ri­jos, kad jie ga­

Neei­li­nis ver­ti­ni­mas A.Ka­ča­li­nui, J.Gri­gai­ tie­nei ir J.Und­ro bu­ vo at­lik­tas dėl to, kad juos rei­kė­jo pa­kel­ti pa­rei­go­se.

lė­tų tap­ti nuo­la­ti­niais sky­rių ve­ dė­jais. Aiš­ku, jiems pa­di­dės ir at­ ly­gi­ni­mas, ta­čiau kiek konk­re­čiai,

ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – tei­gė J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Jos žo­džiais, K.Vin­ti­lai­tei ka­te­ go­ri­ja bu­vo pa­kel­ta dėl ki­tų prie­ žas­čių. Prieš tap­da­ma sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja, ji dir­bo Vy­riau­sy­bės at­sto­ve Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je. „K.Vin­ti­lai­tė dirb­ti sa­vi­val­dy­ bė­je pra­dė­jo at­siųs­ta iš vals­ty­bės tar­ny­bos re­zer­vo. Jos ka­te­go­ri­ja bu­vo kur kas aukš­tes­nė, nei bu­vo nu­sta­ty­ta Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus ve­dė­jui. To­dėl da­bar ją ir pa­ di­di­no­me“, – aiš­ki­no J.Si­mo­na­vi­ čiū­tė. Įp­ras­tas kas­me­ti­nis vals­ty­bės tar­nau­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­ mas vyks ki­tų me­tų sau­sį.

3

PirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

miestas uostamiestis įžiebė šventinę eglę

Au­to­bu­sų bi­lie­tai pigs, bet ne vi­si

Dienos telegrafas Po­sė­dis. Pir­ma­die­nį 13.30 val. sa­vi­val­ dy­bė­je vyks jung­ti­nis mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos bei Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­tų po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­ma, ar pri­tar­ti pa­sau­li­nės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ su­tar­ties pro­jek­tui.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mi­nė­ji­mas. Pir­ma­die­nį 18 val. Žve­jų kul­tū­ros rū­muo­se vyks ren­gi­nys, skir­ tas Tarp­tau­ti­nei žmo­nių su ne­ga­lia die­ nai pa­mi­nė­ti.

Nuo sau­sio uos­ta­mies­ty­je pigs ne vi­sų rū­šių au­to­bu­sų bi­lie­tai. Grei­ čiau­siai ne­si­keis kar­ti­nių elekt­ro­ ni­nių ir po­pie­ri­nių ta­lo­nė­lių kai­ nos. Ne­pigs ir marš­ru­ti­nių tak­si bi­ lie­tai.

Penk­ta­die­nį dar­bo gru­pė pa­ren­ gė iš­va­das dėl vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų ma­ži­ni­mo nuo ki­tų me­tų. Šian­dien jos bus tei­kia­mos Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rei Ju­di­tai Si­mo­na­vi­ čiū­tei. Po skai­čia­vi­mų dar­bo gru­pė siū­ lys pa­lik­ti tą pa­čią po­pie­ri­nių ta­lo­ nė­lių ir elekt­ro­ni­nių kar­ti­nių bi­lie­tų kai­ną. Šiuo me­tu kios­ke jie kai­nuo­ ja 2 li­tus ir 1,80 li­to ati­tin­ka­mai. Dar­bo gru­pės pir­mi­nin­kas Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad siū­lo­ma ma­žin­ti įvai­rių rū­šių ter­mi­nuo­tų bi­lie­tų kai­nas. Aps­kai­čiuo­ta, kad jie tu­rė­tų pig­ti nuo 7 iki 30 pro­c. Pa­sak L.Dū­dos, la­biau­siai – 30 pro­c. ma­žė­tų vie­ nos, tri­jų ir sep­ty­nių die­nų bi­lie­tai. Ki­tų rū­šių ter­mi­nuo­ti bi­lie­tai pig­tų nuo 7 iki 11 pro­c. „No­ri­me žmo­nes ska­tin­ti va­ žiuo­t i au­to­b u­sais, nau­d o­jan­t is ter­mi­nuo­tais bi­lie­tais. Kam iš­lai­ dau­ti kas­dien po du li­tus? Nau­do­ jan­tis ter­mi­nuo­tu bi­lie­tu va­žia­vi­ mo kai­na gau­na­si ma­žiau nei li­tas. Ne­rei­kia mo­kė­ti už per­sė­di­mus. Ke­lei­vis tu­ri tik pa­si­skai­čiuo­ti, kiek va­žiuos, ir pa­si­rink­ti tin­ka­ mos rū­šies bi­lie­tą“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Ta­ry­bai bus siū­lo­ma ne­keis­ti ir marš­ru­ti­nių tak­si pa­slau­gų kai­ nos. Jų bi­lie­tų kai­na tu­rė­tų iš­lik­ ti to­kia kaip da­bar – die­nos me­tu 2,50, nak­tį – 3,40 li­to. „Skai­čia­vo­me pa­gal marš­ru­ti­nių tak­si pa­teik­tus duo­me­nis. Jų at­sto­ vai da­ly­va­vo dar­bo gru­pės po­sė­dy­ je ir su­ti­ko, kad kai­na ne­bū­tų kei­ čia­ma“, – pa­brė­žė L.Dū­da. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, siū­lo­ma šiek tiek ko­re­guo­ti prie­mies­ti­nių marš­ru­tų au­to­bu­sų bi­lie­tų kai­nas. 20 cen­tų at­pi­gin­ti ke­lio­nę į Pa­lan­ gą ir Vai­te­lius. Kiek ir ko­kie bi­lie­ tai pigs, ga­lu­ti­nį spren­di­mą priims mies­to ta­ry­ba. Nau­jos vie­šo­jo trans­por­to bi­ lie­tų kai­nos ap­skai­čiuo­tos įver­ti­ nus nuo sau­sio su­ma­žė­sian­tį pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį trans­por­tui, rug­sė­jį įsi­ga­lio­ju­sios vie­šo­jo trans­ por­to per­tvar­kos nau­dą, pro­gno­ zuo­ja­mas de­ga­lų kai­nas.

Pa­ro­da. Tre­čia­die­nį 17 val. I.Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je bus ati­da­ry­ta fo­to­me­ni­nin­ko Sau­liaus Jo­ku­žio dar­bų pa­ro­da „Lai­ko ato­dan­gos“.

Nuo­tai­ka: šventės organizatoriai surengė mu­zi­kos ir ug­nies šou pa­gal S.Nė­ries ei­lė­raš­tį „Se­ne­lės pa­sa­ka“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šven­tė klaipėdiečius su­grą­ži­no į vai­kys­tę Klai­pė­da sa­vait­ga­lį pa­skel­bė di­džių­jų me­tų šven­čių lau­ki­mo pra­džią – Teat­ro aikš­tė­je įžieb­ta Ka­lė­dų eg­lė. Ant me­de­lio su­ spin­do rau­do­nos lem­pu­tės ir bal­tos snai­gės, o ap­link jį su­tū­pė įspū­din­gos švie­čian­čios skulp­tū­ros. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

jan­čio­mis šven­tė­mis ir lin­kė­jo, kad kiek­vie­nas šir­dy­je su­ras­tų ti­kė­ji­mo ste­buk­lais lieps­ne­lę.

Se­kė ži­no­mą pa­sa­ką

Į ka­lė­di­niu mies­te­liu vir­tu­sią Teat­ ro aikš­tę šeš­ta­die­nio pa­va­ka­rę su­ plū­do dau­gy­bė žmo­nių. Į eg­lu­tės įžie­bi­mo ce­re­mo­ni­ ją atė­ju­sių klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių lau­kė įspū­din­gas mu­zi­kos ir ug­nies šou pa­gal vi­siems ge­rai ži­no­mą ir į vai­kys­tę su­grą­ži­nan­čią Sa­lo­mė­jos Nė­ries ei­lė­raš­tį „Se­ne­ lės pa­sa­ka“. Sce­no­je ją anū­kei se­kė mo­čiu­ tė. Tik šį kar­tą pa­sa­ka bai­gė­si kiek ki­taip. Į sce­ną bu­vo pa­kvies­tas Ka­lė­dų Se­ne­lis. Kar­tu su anū­ke, mo­čiu­ te, se­ne­liu ir pa­si­ro­džiu­siais at­li­ kė­jais jį kvie­tė vi­si su­si­rin­ku­sie­ji. Ka­lė­dų Se­ne­lis ypač pra­džiu­gi­no vai­kus. Pa­ma­čius jį ma­žų­jų vei­duo­se nu­ švi­to šyp­se­nos. Vai­kai jam mo­jo iš to­li. Pa­si­ro­dęs Ka­lė­dų Se­ne­lis į sce­ną pa­kvie­tė ir uos­ ta­mies­čio me­rą Vy­tau­tą Grub­ liaus­ką. Mies­to va­do­vas džiau­gė­si, kad Teat­ro aikš­tė­je su­si­rin­ko tiek daug žmo­nių, pa­svei­ki­no vi­sus su ar­tė­

Dan­gų nu­švie­tė fe­jer­ver­kas

Po V.Grub­liaus­ko svei­ki­ni­mo Ka­lė­ dų Se­ne­lis vi­sų pa­pra­šė su­skai­čiuo­ ti, kiek die­nų li­ko iki Ka­lė­dų. Ta­da, be­si­vy­nio­jant se­ne­lės siū­lų ka­muo­ liui, dan­gų nu­švie­tė fe­jer­ver­kai ir bu­vo įžieb­ta šven­ti­nė eg­lė.

Teat­ro aikš­tė­je šven­ti­niai ren­gi­niai vyks sep­ty­nis gruo­ džio va­ka­rus. Ant apie 19 met­rų aukš­čio dirb­ti­ nio me­de­lio nu­švi­to smul­kios rau­do­ nos lem­pu­tės ir bal­tos snai­gės. Su­si­ rin­ku­sie­ji plo­jo, ai­dė­jo šūks­niai. Po įžie­bi­mo ce­re­mo­ni­jos jos da­ ly­viai ne­sku­bė­jo skirs­ty­tis. Žmo­ nės pir­ko sal­dai­nius, ki­tus ska­nės­ tus, vai­ši­no­si pun­šu, ap­žiū­ri­nė­jo Teat­ro aikš­tę puo­šian­čius pa­sa­kos „Sprag­tu­kas“ per­so­na­žus, prie jų mie­lai fo­tog­ra­fa­vo­si.

Ana­to­li­jaus Kle­men­co­vo su­ kur­tos 5 met­rų aukš­čio skulp­tū­ ros aikš­tę puoš vi­są šven­ti­nį lai­ ko­tar­pį. Teat­ro aikš­tė­je šven­ti­niai ren­gi­ niai vyks sep­ty­nis gruo­džio va­ka­ rus. Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį nuo 18 val. žmo­nės ga­lės gro­žė­tis va­lan­dos truk­mės mu­zi­kos ir ug­nies šou. Jie bus ren­gia­mi ir abu Ka­lė­dų va­ka­rus. Kiek­vie­ną die­ną klai­pė­die­čių Teat­ ro aikš­tė­je lauks ir ka­lė­di­nė mu­gė. Su­ža­lo­jo akį

Eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tę šiek tiek ap­kar­ti­no ne­lai­mė. Ren­gi­nio me­ tu iš dan­gaus krin­tan­ti fe­jer­ver­ko da­lis su­ža­lo­jo mo­te­rį. Liu­di­nin­ kų tei­gi­mu, ji klai­pė­die­tei kliu­dė akies vo­ką. Mo­te­ris sto­vė­jo ne­to­li šven­ti­nės eg­lės nuo Pi­lies gat­vės pu­sės. Tuo me­tu, kai bu­vo su­ža­lo­ta, klai­pė­die­ tė žiū­rė­jo į vir­šų. Iš pra­džių mo­te­ris bai­mi­no­si, kad fe­jer­ver­ko da­lis pa­tai­kė į akį ir ji ne­ga­lės ma­ty­ti. Ta­čiau ge­riau ap­žiū­rė­jus paaiš­kė­jo, kad pra­kirs­ tas vo­kas. Į Teat­ro aikš­tę bu­vo iš­kvies­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai. Nu­ ken­tė­ju­sio­ji nu­vež­ta į li­go­ni­nę.

Rin­ki­mai. Penk­ta­die­nį bu­vo pa­skelb­ti dien­raš­čio „Va­ka­rų eksp­re­sas“ 18-ąjį kar­ tą or­ga­ni­zuo­ja­mų rin­ki­mų „Me­tų klai­pė­ die­čiai“ nu­ga­lė­to­jai. Gar­bės klai­pė­die­ čiais iš­rink­ti vers­li­nin­kai Aloy­zas Kuz­ mars­kis ir Ai­das Ka­vec­kis, no­mi­nuo­ ti už ini­cia­ty­vą ir pa­si­ry­ži­mą iš­gel­bė­ti Klai­pė­dos sim­bo­liu va­di­na­mą bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“. „Me­niš­kos sie­los“ ti­tu­las ati­ te­ko Kark­lės fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riams Ma­riui Tum­šiui ir Man­tui Ka­ni­šaus­kui. „Jau­nuo­ju ta­len­tu“ pa­skelb­ta Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos moks­lei­vė Vy­ tau­tė Ma­čiuls­ky­tė. Ji Va­šing­to­ne vy­ku­ sio­je tarp­tau­ti­nė­je mo­ki­nių che­mi­jos olim­pia­do­je lai­mė­jo bron­zos me­da­lį. Bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bė, Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­ga ir Lie­tu­vos kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tų są­ jun­ga pa­si­ra­šė tri­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­tį. Taip bus sie­kia­ma Ne­rin­gos kraš­to­vaiz­džio, ar­chi­tek­tū­ri­nės ir ur­ ba­nis­ti­nės ap­lin­kos ko­ky­bės bei sa­vi­to mies­to įvaiz­džio su­kū­ri­mo. Mir­tys. Gruo­džio 1 die­ną Klai­pė­dos ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Na­ta­li­ja Puo­džiū­nie­nė (g. 1913 m.), Ja­ni­na Ka­les­ ni­kie­nė (g. 1917 m.), Ed­mun­das Tei­šers­ kis (g. 1932 m.), Al­gir­das Ži­lins­kas (g. 1948 m.), Vy­tau­tas Dir­gė­las (g. 1957 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Al­bi­nas Ku­zas. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 18 mo­te­rų. Gi­mė 11 mer­gai­čių ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 49 iš­kvie­ti­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, gruodžio 3, 2012

miestas

Miesto dan­go­rai­žiai merdi

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos si­tua­ci­ja Klai­pė­do­je Per 2012 m. tre­čią­jį ket­v ir­t į Klai­pė­ dos, Pa­lan­gos ir Ne­r in­gos sa­v i­val­ dy­bė­se par­duo­ta 120 nau­jos sta­t y­ bos bu­tų, o tai yra 2,3 kar­to dau­g iau nei per tą pa­t į 2011 m. lai­ko­tar­pį. Klai­p ė­dos mies­te nau­jos sta­t y­bos bu­t ų par­duo­t a net ke­t u­r is kar­t us dau­g iau nei tre­čią­jį 2011 m. ket­vir­t į. Pre­li­mi­na­riais Re­g ist­r ų cent­ro duo­ me­n i­m is, 2012 m. tre­č ią­jį ket­v ir­t į Klai­pė­do­je su­da­r y­ta 510 būs­to par­ da­vi­mo san­do­rių, t.y. be­veik 2 pro­c. dau­g iau nei anks­tes­n į šių me­tų ket­ vir­t į. Tie­sio­giai iš ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ ty­to­jų Klai­pė­do­je per tre­čią­jį 2012 m. ket­vir­t į nu­pirk­ta apie 60 nau­jų bu­tų, pa­na­šiai kaip ir anks­tes­niais šių me­ tų ket­vir­čiais. Klai­p ė­do­je par­da­v i­mų at­si­ga­v i­mą ana­l i­t i­kai sie­ja su že­mo­m is ban­ko pa­lū­k a­no­m is, dvi­g u­b ai išau­g u­s ia ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to pa­siū­la.

Išim­tis: Dra­gū­nų kvar­ta­las uni­ka­lus tuo, kad čia net dau­giaaukš­čiuo­se būs­tai yra iš­grobs­to­mi ir lais­vų bu­tų greit ne­lie­ka.

1

Ato­k iau nuo mies­to cent­ro esan­tys ke­li dau­ giaaukš­čiai taip pat ne­ga­li pa­si­gir­ti ap­gy­ven­di­nę vi­sus bu­tus. Vie­na­me jų iš 120 bu­tų – 36 lais­vi. Ki­ta­me – lais­vi 114 bu­tų iš 138. Ta­čiau Dra­gū­nų kvar­ta­le 19 aukš­tų na­me vi­si bu­tai jau iš­par­ duo­ti. Pa­sak ana­li­ti­kų, tai – sėk­ min­gas pa­ra­dok­sas ki­tų Klai­pė­dos dau­giaaukš­čių at­žvil­giu. Dra­gū­nų kvar­ta­le sta­to­mas dar vie­nas aukš­tas pa­sta­tas, ta­čiau tre­ čia­ja­me šių me­tų ket­vir­ty­je čia bu­ tų dar nie­kas ne­par­da­vi­nė­jo.

Įk­lim­po vi­si

Yra dau­giaaukš­tis Klai­pė­do­je, ku­ris sto­vi be­veik vi­siš­kai tuš­čias, o bu­tus nau­ja­me na­me re­zer­va­vę pir­kė­jai li­ ko ir be pi­ni­gų, ir be būs­to. Sta­ty­to­ jai bank­ru­ta­vo, o pa­sko­las iš ban­kų pa­siė­mę ir pra­di­nius įna­šus už bu­tus jiems su­mo­kė­ję pir­kė­jai tei­sy­bės te­ beieš­ko teis­muo­se. Tai­gi klien­tai ta­ po ei­li­niais kre­di­to­riais, ku­rie ne­ži­ nia ka­da at­gaus sa­vo įna­šus. Ne vie­ną dau­giaaukš­čių sta­ty­to­ ją įklam­pi­no ūkio pa­ki­li­mo su­kel­ ta eu­fo­ri­ja, kad in­ves­ti­ci­jos grei­tai su­grįš. Ta­čiau rea­ly­bė pa­si­ro­dė ki­

to­kia. Po eko­no­mi­nio nuo­smu­kio pa­sta­tai lig šiol sto­vi pu­siau tuš­ ti, ne­ma­žai sta­ty­bi­nių bend­ro­vių bank­ru­ta­vo. Ne ma­žiau nu­ken­tė­jo ir sta­ty­bų pro­jek­tus fi­nan­sa­vę ban­kai. Neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, bent ke­li nau­ji dau­giaaukš­čiai Klai­pė­do­je per­duo­ ti ban­kams. To­dėl bū­tent jie kont­ ro­liuo­ja būs­to par­da­vi­mo kai­nas ir ne­lei­džia jų par­da­vi­nė­ti pi­giau. Ta­čiau eks­per­tų įsi­ti­ki­ni­mu, toks ban­dy­mas įves­ti kai­nų re­gu­lia­vi­mą re­zul­ta­to grei­čiau­siai ne­duos. Spė­ ja­ma, jei ne­bus rin­kos pa­ki­li­mo, to­ kia po­li­ti­ka var­gu ar pa­si­tei­sins. Kal­tas men­ta­li­te­tas?

Kaip jau įsi­ti­ki­no vi­si rin­kos da­ ly­viai, gy­ve­ni­mas dan­go­rai­žy­je su la­bai gra­žiu vaiz­du pro lan­gą žmo­ nėms nė­ra pa­trauk­lus. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros va­do­vas Al­gi­man­tas Bru­žas pa­tvir­ ti­no, kad ma­žaaukš­tė sta­ty­ba klai­ pė­die­čius vi­lio­ja la­biau. Esą dan­go­rai­žiai ne­po­pu­lia­rūs ir Kau­ne. Ten pa­sta­ty­tas 20 aukš­tų na­mas ne­su­lau­kia po­pu­lia­ru­mo – kau­nie­čiai ne­lin­kę kel­tis gy­ven­ti į dau­giaaukš­čius. „Dau­giaaukš­čiai tik­rai ne­tu­ri to­ kios pa­klau­sos, ko­kios ti­kė­jo­si sta­ ty­to­jai. Jų už­pil­dy­mas yra kri­tiš­kai ma­žas“, – tvir­ti­no A.Bru­žas. Pa­sak eks­per­tų, ko­dėl žmo­nės ne­no­ri gra­žaus vaiz­do pro dan­ go­rai­žio lan­gą, grei­čiau­siai le­mia men­ta­li­te­tas. Lie­tu­viai esą la­biau lin­kę prie kaž­ko sta­bi­les­nio, že­ mes­nio, su ma­žu že­mės skly­pe­liu. „Tas ma­si­nis ju­dė­ji­mas į prie­ mies­čius tai tar­si pa­liu­di­ja. Kai­nos bu­vo pa­na­šios: ar dau­giaaukš­ty­je su gra­žiu vaiz­du, ar prie­mies­ty­je su že­mės skly­pe­liu. Pa­si­rin­ki­mas la­ biau kryp­da­vo į prie­mies­tį, ar­čiau že­mės“, – tei­gė A.Bru­žas. Dau­giaaukš­čius sta­ty­to­jai esą la­bai ver­ti­no bū­tent už įspū­din­ gus vaiz­dus pro lan­gą. Jie su­kė­lė di­džiu­les par­duo­da­mų bu­tų kai­ nas. O tai stab­dė par­da­vi­mus. Vi­du­ti­nė kvad­ra­ti­nio met­ro kai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

na dau­giaaukš­čiuo­se Klai­pė­do­ je šiuo me­tu yra nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. li­tų. „Kai virs­mas kry­po ki­ta link­me, kai kri­to pa­klau­sa, įsi­siū­ba­vo kri­ zė, mes iki šiol tu­ri­me tą pa­tį re­

Al­gi­man­tas Bru­žas:

Dau­giaaukš­čiai tik­rai ne­tu­ri to­kios pa­klau­ sos, kokios ti­kė­jo­si sta­ty­to­jai, jų už­pil­dy­ mas yra kri­tiš­kai ma­žas. zul­ta­tą. Tie, kas ne­spė­jo su pir­ki­ mų bu­mu, dau­giaaukš­čiuo­se la­bai ma­žai ką par­da­vė“, – kons­ta­ta­vo A.Bru­žas. Pla­nuo­se – tik aukš­tyn

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius pa­tvir­ti­no, kad atei­ty­je uos­ta­mies­ ty­je nu­ma­ty­ta sta­ty­ti aukš­tes­nius nei 30 met­rų, tai yra dau­giau nei 10 aukš­tų, dau­gia­bu­čius. Ta­čiau ka­da jie bus pra­dė­ti sta­ty­ ti, nie­kas ne­si­ryž­tų spė­lio­ti. „Bu­vo pa­tvir­tin­tas Klai­pė­dos mies­to aukš­tų pa­sta­tų spe­cia­lu­ sis pla­nas. Pa­gal jį nu­ma­to­ma, kad mies­te at­si­ras dau­giaaukš­čių“, – sa­kė G.Po­cius. Ats­ki­ro­se mies­to zo­no­se nu­ma­ ty­tas skir­tin­gas sta­ti­nių aukš­tin­gu­ mas. Aukš­tes­nių pa­sta­tų už tą, ku­ ris jau sto­vi Gand­ra­liš­kė­se, dau­giau sta­ty­ti Klai­pė­do­je ne­ke­ti­na­ma.

Tre­čią­jį šių me­tų ket­vir­tį Klai­pė­do­je bu­vo par­duo­da­ma 700 bu­tų, bend­ ras plo­tas apie 47 tūkst. kv. m. Per me­tus vi­du­ti­nė nau­jos sta­ty­bos bu­t ų kai­na Klai­pė­do­je su­ma­žė­jo 3 pro­c., tai yra iki 4 tūkst. 190 li­t ų už kvad­ra­ti­n į met­rą. Įver­ti­nus būs­to par­da­vi­mo san­do­rių ir gy­ven­to­jų skai­čiaus san­t y­k į, Lie­ tu­vo­je ak­ty­viau­si būs­to pir­kė­jai yra klai­pė­die­čiai. Klai­pė­do­je per tre­čią­jį šių me­tų ket­vir­t į tūks­tan­čiui gy­ven­ to­jų te­ko 3,2 par­da­vi­mo. Re­g ist­r ų cent­ro duo­me­n i­m is, 2012 m. tre­čią­jį ket­vir­tį Klai­pė­do­je la­biau­ siai per­ka­mi bu­vo 50–65 kv. m plo­to nau­jos sta­ty­bos bu­tai, ku­r ie su­da­rė 70 pro­c. par­da­vi­mų san­do­rių. 69 pro­c. nau­jos sta­t y­bos bu­t ų san­ do­rių ver­tė svy­ra­vo tarp 200 ir 300 tūkst. li­tų. Re­g ist­r ų cent­ro duo­me­n i­m is, Klai­ pė­do­je po­pu­l ia­r iau­si iš­l ie­ka se­nos sta­ty­bos 1 kam­ba­rio bu­tai, ku­rių plo­ tas iki 30 kvad­ra­ti­nių met­r ų.

Pla­nuo­ja­ma, kad ne­to­li pre­ky­bos cent­ro „Ši­las“ tu­rė­tų iš­kil­ti dar du aukš­ti pa­sta­tai. Maž­daug prieš pu­sant­rų me­ tų bu­vo iš­duo­tas lei­di­mas sta­ty­bai dviem aukš­tiems pa­sta­tams Mi­ni­ jos ir Bi­jū­nų gat­vių san­kry­žo­je. Čia ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti 25 aukš­tų dau­ gia­bu­tį, o gre­ta – dau­giaaukš­tę au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, ket­ vir­ta­me aukš­te abu sta­ti­niai tu­rė­tų bū­ti su­jung­ti ga­le­ri­ja. Sta­ty­to­jas – vie­na es­tų kom­pa­ni­ja. Kol kas dau­giau­sia tik pal­nuo­ ja­ma. Kad kas nors bū­tų pa­tei­kęs dau­giaaukš­čio sta­ti­nio pro­jek­ tą dėl lei­di­mo sta­ty­bai Klai­pė­do­je, pa­sta­ruo­ju me­tu Nuo­la­ti­nė­je sta­ ty­bos ko­mi­si­jo­je ne­pa­si­tai­kė. „Vi­si da­bar šį pro­ce­są yra su­ stab­dę, lau­kia ge­res­nių lai­kų. Bet atei­ty­je mies­tas kaip ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja tu­rė­tų nu­sto­ti vys­ty­tis į plo­tį, o už­sta­ty­mas dau­giau tan­kė­ tų ir kil­tų aukš­tyn“, – pla­nus dės­ tė G.Po­cius.

5

pirmadienis, gruodžio 3, 2012

miestas Po pu­sant­ro mė­ne­sio tru­ku­sių dar­bų Klai­pė­do­je du­ris at­vė­rė di­džiau­sia na­ mų tech­ni­kos ir elekt­ro­ni­kos par­duo­ tu­vė Lie­tu­vo­je – TO­PO CENT­RAS. Į par­ duo­tu­vę su­plū­du­sių pir­kė­jų ati­da­ry­mo pro­ga lau­kė do­va­nos, di­de­lės nuo­lai­dos ir sma­gi nuo­tai­ka. Srau­tas: pir­mą­ją dar­bo die­ną nau­ja­sis TO­PO CENT­RAS su­lau­kė ne­re­gė­to pir­kė­jų ant­plū­džio.

TO­PO CENT­RO ati­da­ry­me – televizoriai ir kompiuteriai už vieną centą Jo­li­ta Re­liu­gai­tė Te­le­vi­zo­riai už vie­ną cen­tą

Nau­jos ir mo­der­nios par­duo­tu­ vės TO­PO CENT­RAS, ku­ri įsi­kū­ ru­si pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­re „Are­na“ Bal­ti­jos ir Tai­kos pro­spek­ tų san­kir­to­je, ati­da­ry­mo lau­kė ke­lių šim­tų žmo­nių ei­lė. Kai ku­rie jų pa­sa­ko­jo, kad vie­ tą už­siė­mė dar penk­ta­die­nį po pie­ tų. Žmo­nės tei­gė, jog taip elg­tis juos pa­ska­ti­no no­ras įsi­gy­ti pre­kę su so­ li­džia nuo­lai­da. Par­duo­tu­vės TO­PO CENT­RAS ati­da­ry­mo me­tu 50 pir­mų­jų pir­kė­jų iš­si­rink­tą pre­kę ga­lė­jo įsi­gy­ti už sa­ vo pa­siū­ly­tą kai­ną. Tik pra­vė­rus nau­jos par­duo­tu­vės du­ris, pir­kė­jai su­plū­do į vi­dų ir su­ sku­bo ieš­ko­ti pre­kių, ku­rias no­rė­tų įsi­gy­ti. 50 lai­min­gų­jų prie ka­sų iš­si­ ri­kia­vo per ke­lias mi­nu­tes. Pir­kė­jai rin­ko­si įvai­rias pre­kes: te­ le­vi­zo­rius, apie 2 tūkst. litų kai­ nuojančius plan­še­ti­nius kom­piu­ te­rius, 1,5 tūkst. litų vertės kavos aparatus,mokėdami už juos ir 1 centą.

Bruo­žas: pla­čiau­sias pre­kių asor­ti­men­tas ir aukš­čiau­sio ly­gio klien­tų ap­tar­na­vi­mas – to­kį TO­PO CENT­RĄ pa­žįs­ta kiek­vie­nas klien­tas.

Pir­kė­jams – so­li­džios do­va­nos

Ta­čiau ne­spė­ju­siems įsi­gy­ti no­ri­ mos pre­kės už pa­čių pa­siū­ly­tą kai­ ną, nu­si­min­ti ne­ver­tė­jo. Par­duo­tu­ vė­je TO­PO CENT­RAS ati­da­ry­mo pro­ga nuo­lai­dų ir do­va­nų ne­trū­ko. Pir­kė­jai džiau­gė­si lai­mė­tais te­le­ vi­zo­riais, ne­šio­ja­mai­siais kom­piu­ te­riais, te­le­fo­nais, dul­kių siurb­liais ar plau­kų džio­vin­tu­vais. Vi­są die­ną vy­ko lo­te­ri­ja, ku­rio­je ga­lė­jo da­ly­vau­ti kiek­vie­nas pir­kė­jas ir gauti nuolaidą iki 99 proc. Į nau­ją­jį pre­ky­bos cent­rą TO­PO CENT­RAS atė­ję klai­pė­die­čiai ga­lė­jo rung­tis ir įvai­rio­se links­mo­se rung­ ty­se: pa­de­monst­ruo­ti ta­len­tą, gro­ jant iPAD plan­še­te, ge­bė­ji­mą su­ rink­ti di­džiau­sią drau­gų ko­man­dą, pa­ro­dy­ti na­mų tvar­ky­mo įgū­džius, grei­tį lenk­ty­nė­se. Nu­ga­lė­to­jai bu­vo ap­do­va­no­ti so­li­džiais pri­zais. iPAD grotuvą su 99 proc. nuo­ laida įsigijo Paulius Dobrovolskis, lenktynių rungtyje „Samsung“ te­ lefoną laimėjo Dovydas N. Pris­ta­ty­tas ne­tra­di­ciš­kai

Iš­va­ka­rė­se nau­jo­ji par­duo­tu­vė bu­vo pri­sta­ty­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams, mies­to gar­bės pi­lie­čiams, vers­lo par­tne­riams ir ži­niask­lai­dai. Nau­jo­jo pre­ky­bos cent­ro ati­da­ry­ mas ta­po Klai­pė­dos kraš­to ir TO­PO CENT­RO bend­ra­vi­mo pra­džia. Nau­jo­ji par­duo­tu­vė pri­sta­ty­ta ne­ tra­di­ciš­kai – ati­da­ry­mo die­ną TO­PO CENT­RAS ta­po tra­di­ci­nės Klai­pė­

Ceremonija: naujajį TOPO CENTRĄ atidarė V.Grubliauskas, Aurelija

Rusteikienė ir TOPO grupės valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika.

dos sa­vi­val­dy­bės ge­ru­mo ir lab­da­ ros ak­ci­jos „Pa­si­da­lin­ki­me Ka­lė­dų džiaugs­mu“, skir­tos pa­rem­ti šei­ mas, nuo­la­ti­niu par­tne­riu.

Di­džiau­sios nuo­ lai­dos, staig­me­nos, sma­gi nuo­tai­ka ir do­va­nos – taip sa­ vo pir­kė­jus pa­si­ti­ko nau­ja­sis Klai­pė­dos TO­PO CENT­RAS.

pradžią ir TOPO CENTRO paramą įteikė šeimoms.

„Džiau­giuo­si, kad į Klai­pė­dą atei­ na nau­jas in­ves­tuo­to­jas. Ta­čiau taip pat džiau­giuo­si, kad tai – so­cia­liai at­sa­kin­gas in­ves­tuo­to­jas“, – tvir­ti­ no V.Grub­liaus­kas. Nau­ją­jį TO­PO CENT­RĄ pa­šven­ ti­no Kre­tin­gos Ap­reiš­ki­mo vie­nuo­ ly­no gvar­di­jo­nas bro­lis Be­ne­dik­tas Jur­čys. Di­džiau­sių tech­ni­kos ste­ buk­lų pil­no­je šiuo­lai­kiš­ko­je erd­vė­je skam­bė­jo tik­ra, gy­va mu­zi­ka – sa­vo bal­sais pri­sta­ty­mo šven­tę džiu­gi­no Klai­pė­dos E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­ jos mer­gai­čių cho­ras. Klien­tams pa­tei­kė nau­jo­vių

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas šios ak­ci­jos pra­džią pa­skel­bė nau­ja­ja­me TO­PO CENT­RE ir įmo­nės pa­ra­mą – te­le­vi­zo­rių, skal­bi­mo ma­ši­ną bei kom­piu­te­rį – įtei­kė šei­moms, ku­ rioms tai bu­vo la­biau­siai rei­ka­lin­ga.

Gerumas: Klaipėdos meras V.Grubliauskas paskelbė kalėdinės akcijos

Tik ką du­ris at­vė­ru­sio­je TO­PO CENT­RO par­duo­tu­vė­je su­mon­ tuo­tos nau­jos kar­tos ita­liš­kos pre­ kių eks­po­na­vi­mo ir ap­sau­gos sis­ te­mos. Mo­der­nios įran­gos dė­ka klien­tai vie­to­je ga­li iš­ban­dy­ti net bran­giau­sias pre­kes. Par­duo­tu­vė­

Skai­čiai: 10 tūkst. – tiek pir­kė­jų pir­mą­ją die­ną ap­si­lan­kė naujojoje

TO­PO CENT­RO parduotuvėje.

je rei­kia­mą daik­tą ga­li ras­ti kiek­ vie­nas – ir ieš­kan­tis ne­bran­gaus, bet ko­ky­biš­ko prie­tai­so, ir no­rin­ tis įsi­gy­ti karš­čiau­sią tech­no­lo­gi­jos nau­jo­vę. Nau­jo­sios TO­PO CENT­RO

par­duo­tu­vės įren­gi­mas, pa­tal­pų at­ nau­ji­ni­mas tru­ko pu­sant­ro mė­ne­ sio. Į pre­ky­bos cent­ro įrengimą bu­ vo in­ves­tuo­ta 2,5 mln. li­tų. Užs. 1052568

6

pirmadienis, gruodžio 3, 2012

nuomonės

Ar baus­ti iš­ter­lio­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dvy­li­ka Ke­džių

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Už kau­lus – žvė­riš­ka kai­na

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

P

raė­ju­sią sa­vai­tę vie­šai iš­pla­tin­tas pra­ne­ši­ mas apie su­lai­ky­tą na­mų ter­lio­to­jų gra­fi­ti­nin­ kų gru­pę pra­džiu­gi­no di­džią­ją vi­suo­me­nės da­ lį. Ypač ge­rai ši nau­jie­na nu­tei­kė na­mų, ku­rių

Už

Zig­man­tas Ju­re­vi­čius

sie­nos nuo­lat bū­da­vo ap­ra­ši­nė­ja­mos, sa­vi­nin­kus, mat ne vie­nas jų bu­vo nu­baus­tas už na­mo ne­prie­žiū­rą. Ar rei­kia baus­ti pa­sta­tų sa­vi­nin­kus už gra­fi­ti­nin­kų pie­ši­ nius ir ter­lio­nes, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė.

Prieš

G

Pre­ky­bi­nin­kai vi­sai suį­žū­lė­jo. Jie ne­be­tu­ri nei sai­ko, nei są­ži­nės. Po il­ges­nės per­trau­kos nuė­jau į vie­ ną pre­ky­bos cent­rą. Aps­tul­bau pa­ ma­čiu­si, kad ten pu­sė la­ši­šos gal­vos kai­nuo­ja per še­šis li­tus, o tų pa­čių žu­vų kau­lai – be­veik 10 li­tų. Ten juk vi­siš­kai nė­ra mė­sos, o dar tik­riau­siai da­žų pri­va­ry­ta. Neaiš­ku, kuo tą la­ ši­šą mai­ti­na. Bet to­kia kai­na už žu­ vų griau­čius tik­rai siu­ti­na. Nes­var­ bu, kad aš tos la­ši­šos ne­val­gau. Au­re­li­ja

e­rai įmi­tęs auk­cio­no ve­dė­jas skar­d žiai kaukš­te­lė­jo me­d i­ niu plak­tu­ku ir bo­su pra­ne­šė: „Tei­sin­gu­mas par­duo­tas!“ Pa­ ten­kin­tas nu­žvel­gė sa­lė­je sė­din­čius gar­ bius po­nus ir da­mas, mė­g in­da­mas at­si­ rink­ti, ku­ris jų įsi­gi­jo „Tei­sin­gu­mą“. Re­gis, už 20 rub­lių, gal net kiek pi­giau. Ne tiek svar­bu, už kiek ir kam tiks­liai, ta­ čiau I.Il­fas ir J.Pet­ro­vas sa­vo ne­ma­ria­ja­ me ro­ma­ne „12 Ke­džių“, at­si­pra­šau – kė­ džių, tei­sin­gu­mo sim­bo­l į – dei­vės Jus­ti­ ci­jos sta­tu­lė­lę pra­stū­mė vik­r iai ir efek­ tin­gai. „Vie­nas, du... Nė­ra dau­giau no­rin­ čių­jų?.. Trys. Tei­sin­gu­mas par­duo­tas!“ Ar ne to­kia dva­sia va­do­vau­da­ma­sis nuo­ spren­d į dėl va­di­na­mo­sios And­r iaus Ūso by­los pa­sku­t i­nę lapk­r i­čio die­ną priė­mė Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teis­mas?

Aki­vaiz­du, kad ne­bu­vo nei pe­do­fi­li­jos, nei pa­ ties pe­do­fi­lo. Ne­pa­per­ka­mas ir ne­pa­vei­k ia­mas mū­ sų ša­lies tei­sin­gu­mo sis­te­mos eli­tas ofi­ cia­liai pa­skel­bė: re­mian­tis A.Ūsui ar­ti­ mais liu­dy­to­jais, aki­vaiz­du, kad ne­bu­ vo nei pe­do­fi ­l i­jos, nei pa­t ies pe­do­fi ­lo. Va­di­na­si, bu­vo do­ras vers­li­nin­kas, ne­ kal­tai ap­kal­tin­tas, žiau­riai per­se­k io­tas pa­tvo­r ių mi­n ios, o vė­l iau ne­t i­kė­tai iš­ ke­lia­vęs Ana­pi­lin. Tie­sa, pa­čias A.Ūso žū­t ies ap­l in­k y­bes, kaip ir ne ma­ž iau mįs­l in­gą Drą­siaus Ke­d žio mir­t į, iš­sa­ miai ty­rė ki­tos ins­tan­ci­jos. Tą­syk di­ džia­jai Lie­t u­vos vi­suo­me­nės da­l iai, ne­tgi tai, ku­ri Gar­lia­vos mer­gai­tės is­to­ ri­jo­je be­są­ly­g iš­kai pa­lai­ko ša­lies tei­sė­ sau­gą, pa­si­ro­dė ma­žų ma­žiau­siai neįp­ ras­ta, kaip vie­nas ga­l in­go sto­to vy­ras nu­skęs­ta pliump­te­lė­jęs į už­žė­lu­sią ba­ lą pa­miš­kė­je. Ki­tas – pa­springs­ta pus­lit­ rį deg­ti­nės už­si­kan­dęs žo­le. Ju­ri­di­nės sis­te­mos pro­tai aiš­kiai pa­sa­kė: nie­ko neįp­ras­to to­se is­to­ri­jo­se nė­ra. Na, ži­no­te – kar­tais taip nu­t in­ka. Ei­n i žmo­ gus gat­ve, o kur bu­vus, kur ne­bu­vus pa­ si­ve­ja ply­ta ir vož­te­lė­ja per smil­ki­nį. Tos ply­tos, be abe­jo, nie­kas ne­me­tė. Mer­gai­tės dra­mą, trun­kan­čią jau dau­ giau nei tre­jus me­t us, gau­bė ne vie­na ofi­cia­l i ir neo­fi­cia­l i ver­si­ja. At­ro­do, kad jų ne­ma­žės. Kol žmo­nės iš val­džios ins­ ti­tu­ci­jų gir­dės for­ma­liai lo­giš­kas, ta­čiau svei­k u pro­tu sun­k iai su­vo­k ia­mas ty­r i­ mų iš­va­das, tol klau­si­mas: „Po kiek Lie­ tu­vo­je tei­sin­g u­mas?“ skam­bės dar ne vie­na­me tei­sin­gu­mo auk­cio­ne.

Ste­bi­na keis­ti už­mo­jai

Vi­gan­tas Da­ni­la­vi­čius, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas: – Aiš­ku, kal­čiau­si yra tie, kas iš­ter­lio­ja pa­sta­tus, jiems rei­kė­tų to­kių bau­dų, kad gy­ve­ni­me ne­bea­tei­tų į gal­vą min­tis tep­lio­ti sie­nas. Bet yra ir ki­ta bė­da. Pas­ta­to sa­ vi­nin­kas yra at­sa­kin­gas už sta­ti­nį. Jei tep­lio­nių kal­ti­ nin­kas ne­ran­da­mas, šei­mi­nin­kas tu­ri su­tvar­ky­ti na­mo fa­sa­dą. Jei per duo­tą lai­ką pec­kio­nės ne­pa­ša­li­na­mos, rei­kė­tų tai­ky­ti at­sa­ko­my­bę. Ma­nau, pir­mą kar­tą pa­ kak­tų įspė­ji­mo. Bet jei­gu įsta­ty­mas to ne­nu­ma­to, nie­ ko ne­pa­da­ry­si. Sa­vi­nin­kas tu­ri tur­tą, tad pri­va­lo tu­rė­ti ne tik tei­ses, bet ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę.

Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė, Se­na­mies­čio vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė: – Ne­gi pa­sta­to sa­vi­nin­kas tu­ri nak­ti­mis bu­dė­ti ir lauk­ ti, ka­da tie pec­ke­liai ateis? Tai tu­rė­tų da­ry­ti po­li­ci­ja. Baus­ti pa­sta­to šei­mi­nin­ką už tai, kad kaž­kas iš­ter­lio­jo na­mo fa­sa­dą, yra tas pa­ts, kaip baus­ti ap­vog­tą žmo­gų už tai, kad jis pi­ni­gi­nę lai­kė ki­še­nė­je. Juk spyg­liuo­ta vie­la pa­sta­tų neapt­ver­si. Ma­no nuo­mo­ne, baus­ti rei­ kia tuos, ku­rie api­pai­šo pa­sta­tų sie­nas, ga­di­na sve­ti­mą tur­tą, o ne na­mo sa­vi­nin­kus. Šie žmo­nės ir taip nu­ ken­čia dvi­gu­bai, o dar ir jų lai­kas gai­ši­na­mas. Ste­biuo­ si, kaip jie tų bau­dė­jų dar ne­pa­duo­da į teis­mą.

Atgarsiai

„Ste­buk­lų“ par­da­vė­jai ieš­ko leng­va­ti­kių S.Lu­ko­šiū­tė. „Ne­no­ri sirg­ti? Pirk čiu­ži­nį“, „Klai­pė­da“, 2012 11 30. Na čia ge­ras anek­do­tas, man dak­ta­ ras čiu­ži­nį iš­ra­šė, kad bū­čiau svei­kas iki „gra­bo“ len­tos. Ge­ra rek­la­ma tik kvai­liams ir ne­sup­ran­tan­tiems, kas iš vi­so yra čiu­ži­nys. Jei esi dur­nas ir nai­vus, tai vi­są gy­ve­ni­mą pirk­si vi­ so­kį šlamš­tą ir vi­są gy­ve­ni­mą bū­si li­go­tas. ne­zi­no­mas

***

Ne­no­ri sirg­ti? Spor­tuok. me­mel

***

To­kie šar­la­ta­nai įbau­gi­na žmo­nes ir po to, vis­ko bi­jo­da­mi, jie neį­si­gy­ja ki­tų ge­rų da­ly­kų už nor­ma­lią kai­ną. klaip

***

Taip, GNLD pla­tin­to­jai taip pat pri­ ra­šo po 30 tab­le­čių per die­ną su­val­ gy­ti. Suau­gęs gal ir su­ge­ba, bet kai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

tiek pri­ra­šo vie­ne­rių me­tų vai­kui – ma­nau, tai jau nu­si­kal­ti­mas. Siū­lau at­sa­kin­goms ins­tan­ci­joms pa­si­do­ mė­ti to­kias svei­ka­ti­ni­mo prie­mo­ nes siū­lan­čio­mis įmo­nė­mis.

ežys

L

***

***

Neap­gau­si – ne­par­duo­si. Kaip čia dar nie­kam į gal­vą ne­šo­vė svei­ka­ tai nau­din­gų kars­tų par­da­vi­nėt? Oi kaip pirk­tų! O kai pra­dė­sit svei­kuo­ liš­kais kars­tais pre­kiau­ti, tu­rė­kit ome­ny, kad au­to­ri­nė idė­ja ma­no. Tik pa­ban­dy­kit pro­cen­tė­lius nu­sukt! Tei­sin­gai

Ko čia žmo­nes mul­ki­nat. Ste­buk­lų ne­bū­na. Ne­bent tik pa­sa­ko­se. ta­ta

Ne­ža­bo­tas val­di­nin­kų ape­ti­tas

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­ nį „Val­džia įsi­gei­dė nau­jo pa­sta­to“ („Klai­pė­da“, 2012 11 30) ir pa­si­pik­ti­ nau val­di­nin­kų ape­ti­tu. Jie dir­ba ke­ liuo­se pa­sta­tuo­se, tu­ri pui­kias są­ly­ gas. Ko jiems dar trūks­ta? Tik jie ga­li su­gal­vo­ti per kri­zę mė­ty­ti di­džiu­lius pi­ni­gus ir ge­rin­ti sa­vo dar­bo są­ly­gas. Ge­riau te­gul pir­ma su­tvar­ko mo­kyk­ las, ten są­ly­gas pa­ge­ri­na, o tik pa­skui apie sa­ve gal­vo­ja. Ne­ga­na to, kad ir taip gau­na di­de­les al­gas, dar sa­vo pla­nais pik­ti­na žmo­nes. Ge­no­vai­tė

Duo­na – su svi­lė­siu

Anks­čiau mėg­da­vau pirk­ti vie­nos ke­pyk­los duo­ną, ta­čiau jau ke­le­tą kar­tų te­ko ap­si­pirk­ti – tik par­si­ne­ šu­si na­mo pa­ste­bė­da­vau, kad ke­pa­ liu­ko apa­čia iki juo­du­mo su­svi­lu­ si, net neį­ma­no­ma val­gy­ti. Dau­giau šios įmo­nės pro­duk­ci­jos ne­be­per­ku, no­riu įspė­ti ir ki­tus, kad bū­tų aky­li. Ag­nė

Ne­no­ri sirg­ti, pirk čiu­ži­nį. O ką bend­ro tu­ri čiu­ži­nys su svei­ka­ta, su vi­di­niais or­ga­niz­mo pro­ce­sais ir juo la­biau su or­ga­niz­mo bio­lo­gi­niais lau­kais. Juk tai „lo­chat­ro­nas“... vai­do­tas

Prieš po­rą me­tų ma­čiau re­por­ta­žą iš Iz­rae­lio, kur pa­na­šių čiu­ži­nių pla­ tin­to­jai ei­da­vo pas pen­si­nin­kus agi­ tuo­ti, kad šie pirk­tų jų pre­kę, ro­dy­ da­vo vaiz­dą, ko­kios di­de­lės er­ku­tės pa­pras­tuo­se čiu­ži­niuo­se gy­ve­na...

Ge­no­vai­tė

***

***

***

La­bai ge­ri tie čiu­ži­niai. Pa­tys pir­ kom, ži­nom, nė­ra ko per­gy­ven­ti. Klai­pė­die­tė po­rta­lo www.kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ge­riau drau­gau­ti su ru­sais

Ste­biu, kaip mū­sų val­džia ne­ga­li iš­ si­rink­ti nau­jų mi­nist­rų. Per dau­ giau nei 20 mū­sų Nep­rik­lau­so­my­ bės me­tų nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Nors po­li­ti­kai kai­ta­lio­ja par­ti­jas, bet jų po­žiū­ris ne­si­kei­čia. Man no­rė­tų­ si nau­jai iš­rink­tai val­džiai pa­lin­kė­ ti, kad ma­žiau ame­ri­ko­nams lįs­tų į už­pa­ka­lį, o ge­riau at­si­gręž­tų į mū­sų ar­ti­mus kai­my­nus ir ne­lai­ky­tų ak­ mens užan­ty­je. Au­gus­ti­nas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Žmo­nės, ypač at­vy­kę iš Ru­si­jos, už­kib­da­vo, im­da­vo kre­di­tan. Val­ džia su­si­do­mė­jo to­kia pre­ky­ba ir ją už­drau­dė. O er­ku­tės, vė­di­nant pa­ ta­ly­nę, žū­va per pus­va­lan­dį. Ži­no­ ma, jei jų bū­na...

Pask­li­do ži­nia, kad gat­vės pre­kei­ viams bus lei­džia­ma pre­kiau­ti tik su­pa­kuo­tais vai­siais. Gal tas sa­vi­ val­dy­bės vei­kė­jas ne­tu­ri dar­bo, kad jam ky­la to­kios min­tys? Neap­sa­ko­ mai pa­to­gu, kai lau­ko pre­ky­vie­tė­je ga­li iš­si­rink­ti iš dė­žės vai­sius, ko­kie tau pa­tin­ka. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kas bus to­se pa­kuo­tė­se – o ga­li bū­ti kas tik no­ri. Aiš­ku, kils ir kai­na. Tas po­nas per te­le­vi­zi­ją aiš­ki­no, gir­di, va­žiuo­ ki­te į tur­gus ir rin­ki­tės. Ar jis pa­gal­ vo­ja, kad šio­se pre­ky­vie­tė­se dau­ giau­sia per­ka pen­si­nin­kai, ku­riems nu­va­žiuo­ti į tur­gų, kai to­kios va­žia­ vi­mo kai­nos, yra pra­ban­ga. Ko­kių dar ne­są­mo­nių pa­siū­lys tie val­di­nin­kai?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Siū­lo griež­tes­nes baus­mes

Tin­ka­mų kan­di­da­tų va­do­vau­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ne­ran­ dan­tis Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas įva­ry­tas į kam­pą ir ble­fuo­ja, o pa­skir­ta­sis prem­ je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius si­tua­ci­jos ne­su­val­do. To­kia yra po­li­to­lo­gų nuo­ mo­nė.

Ka­den­ci­ją bai­gian­čio prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­da­ry­ta dar­bo gru­pė dėl rin­ki­mų įsta­ty­mų pa­žei­ di­mų siū­lo baus­ti ir už pla­nus, ban­ dy­mus bei sie­kius pa­pirk­ti rin­kė­jus, o ne tik už pa­tį pa­pir­ki­mo fak­tą.

Ly­de­rys­tė: koa­li­ci­jo­je pir­muo­ju smui­ku grie­žia V.Us­pas­ki­chas, o A.But­ke­vi­čius (de­ši­nė­je) tryp­čio­ja.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Vie­nas gro­ja, ki­tas šo­ka Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ne­tu­ri kan­di­da­tų

Dar­bo par­ti­jo­je (DP) – be­veik 17 tūkst. na­rių, o tin­ka­mo kan­di­da­ to į kul­tū­ros mi­nist­rus kaip nė­ra, taip nė­ra. Ko sie­kia V.Us­pas­ki­chas, teik­ da­mas A.But­ke­vi­čiui ne­priim­ti­ nus kan­di­da­tus? No­ri vil­kin­ti Vy­ riau­sy­bės for­ma­vi­mą ar tie­siog ne­tu­ri iš ko rink­tis? Ma­tyt, ir vie­ na, ir ki­ta. Po­li­to­lo­go An­ta­no Ku­li­kaus­ ko nuo­mo­ne, V.Us­pas­ki­cho par­ti­ ja po­rtfe­lių da­ly­bo­se iš­si­de­rė­jo tai, ko vi­sai ne­no­rė­jo, to­dėl da­bar su­ si­du­ria su sun­ku­mais. „Iš ša­lies vis­kas at­ro­do ne­kaip. Aki­vaiz­du, kad į kai ku­rias iš­si­de­ rė­tas mi­nis­te­ri­jas DP ne­tu­rė­jo kiek rim­tes­nio kan­di­da­to, tad štai pra­ de­da­ma ble­fuo­ti ir skelb­ti, kad „tu­ ri­me 10 kan­di­da­tų“, nors taip vi­sai nė­ra“, – tei­gė A.Ku­la­kaus­kas. O gal V.Us­pas­ki­chas kan­di­da­tus pa­teiks pa­sku­ti­nę aki­mir­ką – taip juos at­mes­ti bū­tų sun­kiau? Ga­li bū­ti

ir taip. „Taip, ti­kė­ti­na, kad pa­sku­ti­nę aki­mir­ką bus pa­tei­kia­mi kan­di­da­tai. Taip jau bu­vo su Arū­no Va­lins­ko par­ ti­jos pa­teik­tu Arū­nu Ge­lū­nu ar Ge­di­ mi­nu Kaz­laus­ku. Tie žmo­nės iš vi­sai ki­to ra­to, ras­ti pa­sku­ti­nę aki­mir­ką“, – pri­mi­nė A.Ku­la­kaus­kas.

Kęs­tu­tis Gir­nius:

V.Us­pas­ki­chas bu­vo ne­pa­si­ruo­šęs, ne­tu­rė­ jo rim­to mi­nist­rų są­ra­ šo. Tai liu­di­ja par­ti­jos ne­pa­si­ren­gi­mą.

Ly­de­ris blaš­ko­si

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir po­ li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius. Anot jo, neat­ro­do, kad vie­ną po ki­to trauk­ da­mas ne­tin­ka­mus kan­di­da­tus V.Us­pas­ki­chas juo­kau­tų. „Jis bu­vo ne­pa­si­ruo­šęs, ne­tu­rė­ jo rim­to mi­nist­rų są­ra­šo. Tai liu­di­ja

par­ti­jos ne­pa­si­ren­gi­mą. Ne­ma­nau, kad V.Us­pas­ki­chas taip elg­da­ma­sis ty­čio­ja­si iš Pre­zi­den­tės ir A.But­ke­ vi­čiaus, ir vi­sų lie­tu­vių. Jis, ma­nau, pa­ni­kuo­ja, jau­čia, kad par­ti­ja pa­ žei­džia­ma, yra va­ro­mas į kam­pą ir blaš­ko­si“, – tei­gė K.Gir­nius. La­biau­siai šio­je si­tua­ci­jo­je, anot po­li­to­lo­gų, ken­čia koa­li­ci­jos ly­de­ ris, pa­skir­ta­sis prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius. „Jis šio­je si­tua­ci­jo­je tik­rai la­bai silp­nai at­ro­do. Blaš­ko­si, kei­ čia sa­vo nuo­mo­nę kas ke­lias die­ nas, siun­čia Pre­zi­den­tei ga­lu­ti­nį mi­nist­rų są­ra­šą, o po to per­si­gal­vo­ ja. Sa­ko, kad tu­ri rim­tą kan­di­da­tą ir, nie­ko ne­ži­no­da­mas, siun­čia są­ ra­šą. Tai liu­di­ja, kad yra pro­ble­mų su jo ly­de­rys­te“, – pa­ste­bi K.Gir­ nius. A.Bra­zaus­ko ne­vai­ky­tų

„Al­gir­do Bra­zaus­ko V.Us­pas­ki­chas ne­ga­lė­tų vai­ky­ti taip kaip A.But­ ke­vi­čiaus, – sa­kė A.Ku­la­kaus­kas – Tik­riau­siai nie­ko iš to nei­šei­tų. O A.But­ke­vi­čius pir­mą kar­tą val­džio­ je. Jam dar rei­kia įtvir­tin­ti ly­de­rys­ tę ir par­ti­jo­je, ir išo­rė­je. Aki­vaiz­du,

kad kol kas jis ne­tu­ri to­kių ly­de­rio sa­vy­bių.“ Iš tie­sų, juk bū­tent pa­skir­ta­sis prem­je­ras A.But­ke­vi­čius at­sa­kys, jei Vy­riau­sy­bės per 15 die­nų su­ for­muo­ti ne­pa­vyks. Šis ter­mi­nas bai­gia­si ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je. „Prem­je­ro pa­rei­ga – lai­mė­ti Pre­ zi­den­tės pri­ta­ri­mą. Jei per 15 die­ nų jis pri­ta­ri­mo ne­lai­mės, liks kal­ tas. Tai­gi, jei Da­lia Gry­baus­kai­tė mi­nist­rų są­ra­šo ne­pat­vir­tins, at­ sa­ko­my­bė teks prem­je­rui“, – pri­ mi­nė po­li­to­lo­gas K.Gir­nius. Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ro­do­ma, kad „Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas ne vė­liau kaip per 15 die­nų nuo jo pa­sky­ri­ mo pri­sta­to Sei­mui sa­vo su­da­ry­tą ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­tvir­ tin­tą Vy­riau­sy­bę ir pa­tei­kia svars­ ty­ti jos pro­gra­mą“. Kas at­si­tiks, jei to pa­da­ry­ti ne­pa­vyks? Pa­čiu blo­giau­siu at­ve­ju, pa­sak K.Gir­niaus, nau­ja­sis Sei­mas ga­ lė­tų kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­ mą ir pra­šy­ti mi­nė­to Kons­ti­tu­ci­jos straips­nio išaiš­ki­ni­mo. Bet po­li­to­ lo­gai pa­ste­bi, kad to­kia ga­li­my­bė – ma­žai ti­kė­ti­na.

Muziejams da­vė pi­ni­gų ver­ty­bėms įsigyti Prieš baig­da­mas dar­bą kul­tū­ros mi­ nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas de­šim­čiai ša­lies mu­zie­jų pa­skirs­tė be­veik pu­ sę mi­li­jo­no li­tų ver­ty­bėms įsi­gy­ti.

Dau­giau­sia pi­ni­gų gaus Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus. Jam mi­nist­ras sa­vo įsa­ky­mu sky­rė 122,6 tūkst. li­tų. Pa­ na­ši su­ma – 120 tūkst. li­tų – su­teik­ ta Na­cio­na­li­niam Mi­ka­lo­jaus Kons­ tan­ti­no Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jui. Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus iš skir­ tų lė­šų pla­nuo­ja įsi­gy­ti ži­no­mo lie­ tu­vių dai­li­nin­ko Vy­tau­to Mac­ke­ vi­čiaus ta­py­bos kū­ri­nių ko­lek­ci­ją iš už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių dai­li­nin­ ko gi­mi­nių. Taip pat bus per­ka­ma vie­no gar­siau­sių po­ka­rio lie­tu­vių fo­tog­ra­fų Vy­tau­to Sta­nio­nio, ku­ rio kū­ri­nių Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­ jus sa­vo rin­ki­niuo­se ne­tu­ri, fo­tog­ ra­fi­jų ko­lek­ci­ja. Mu­zie­jaus Rin­ki­nių ap­skai­tos, ty­ri­nė­ji­mo ir sau­go­ji­mo cent­ro ve­ dė­jos Lai­mos Sa­zo­no­vos tei­gi­mu, Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos eks­

Pra­tur­tės: už kul­tū­ros mi­nist­ro pa­skir­tus pi­ni­gus Na­cio­na­li­nės dai­lės

ga­le­ri­jos eks­po­zi­ci­ja bus pa­pil­dy­ta ke­liais šiuo­lai­ki­niais me­no kū­ri­niais.

po­zi­ci­ją no­ri­ma pa­pil­dy­ti šiuo­lai­ ki­nių Lie­tu­vos fo­tog­ra­fų Re­mi­gi­ jaus Trei­gio, Gin­tau­to Tri­ma­ko bei Al­vy­do Lu­kio kū­ri­niais ir žy­maus šiuo­lai­ki­nio lie­tu­vių ta­py­to­jo, Na­ cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­to Po­ vi­lo Ri­čar­do Vai­tie­kū­no ta­py­bos dar­bu. Na­cio­na­li­nis M.K.Čiur­lio­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nio mu­zie­jus di­džią­ją sa­vo su­mos da­lį iš­leis M.K.Čiur­lio­nio pa­veiks­ lui įsi­gy­ti. Pa­sak šio mu­zie­jaus vy­ riau­sio­sios fon­dų sau­go­to­jos Ni­ jo­lės Ado­ma­vi­čie­nės, iš pri­va­taus as­mens Lie­tu­vo­je bus nu­pirk­tas pa­veiks­las iš cik­lo „Mies­tas“, nu­ ta­py­tas 1908–1909 m.

Mu­zie­jus jau tu­ri du šio cik­lo dar­bus. Ke­ti­na­mas įsi­gy­ti pa­veiks­ las, pa­sak mu­zie­ji­nin­kės, yra ypa­ tin­gas – dvi­pu­sis. Vie­na pa­veiks­lo pu­sė va­di­na­si „Gė­lės, laum­žir­gis“, ki­ta – „Mies­tas“. Už skir­tas lė­šas Na­cio­na­li­nis M.K.Čiur­lio­nio mu­zie­jus taip pat pirks tar­pu­ka­riu aus­tą An­ta­no Ta­ mo­šai­čio ki­li­mą, Juo­zo Ka­li­naus­ko me­da­lių, iš­leis­tų M.K.Čiur­lio­nio 100-osioms mir­ties me­ti­nėms. Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus už 65 tūkst. li­tų ke­ti­na įsi­gy­ti se­nų­ jų Šiau­lių at­vi­ru­kų fo­tog­ra­fi­jų ko­ lek­ci­ją. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­ zie­jus už 64,2 tūkst. li­tų ža­da pirk­ti li­tua­nis­ti­nių eks­po­na­tų. Tra­kų is­to­ri­niam mu­zie­jui skir­ tas 31 tūkst. li­tų Sa­los ir Me­di­nin­kų pi­lių eks­po­zi­ci­joms pa­pil­dy­ti. Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­ zie­jus už 20 tūkst. li­tų pla­nuo­ja įsi­ gy­ti Be­ne­dik­to Bab­raus­ko ir Gra­ži­ nos Tu­laus­kai­tės rin­ki­nius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Šiuo me­tu Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas (BK) san­kci­ją nu­ma­to tuo at­ve­ ju, kai ap­gau­lės bū­du, pa­per­kant, nau­do­jant psi­cho­lo­gi­nę prie­var­tą rin­kė­jui bu­vo truk­do­ma pa­si­nau­ do­ti rin­ki­mų tei­se. Dar­bo gru­pė siū­lo nuo­sta­tą pa­pil­dy­ti, kad bau­ džia­ma bū­tų ir už ban­dy­mą da­ry­ti po­vei­kį rin­kė­jui. Gru­pė siū­lo, kad tas, ku­ris tie­ sio­giai ar ne­tie­sio­giai pa­siū­lė, pa­ ža­dė­jo, su­si­ta­rė duo­ti ar­ba da­vė at­ly­gį rin­kė­jui už bal­sa­vi­mą rin­ ki­muo­se, bū­tų bau­džia­mas lais­ vės atė­mi­mu iki ket­ve­rių me­tų. Kaip tei­gia dar­bo gru­pė, taip pa­kei­tus BK ne­rei­kė­tų įro­di­nė­ ti prie­žas­ti­nio ry­šio tarp veiks­mų ir truk­dy­mo rea­li­zuo­ti sa­vo tei­sę, pa­kak­tų pa­ties nu­si­kals­ta­mos vei­ kos, – pa­vyz­džiui, at­ly­gio da­vi­mo, – fak­to. Tai­gi, pa­ts ne­tei­sė­tas po­ vei­kis rin­kė­jams tu­rė­tų bū­ti ver­ti­ na­mas kaip baig­tas nu­si­kal­ti­mas. Taip pat dar­bo gru­pė siū­lo apy­ gar­dų ir apy­lin­kių rin­ki­mų ko­mi­ si­jų na­rius pri­ly­gin­ti vals­ty­bės tar­ nau­to­jams, kad jiems bū­tų ga­li­ma tai­ky­ti val­di­nin­kams tai­ko­mas BK nor­mas dėl pa­pir­ki­mo, pikt­nau­ džia­vi­mo. Kaip tei­gia­ma gru­pės pa­siū­ly­muo­se, nors vie­tos rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­riai tu­ri tam tik­rus ad­ mi­nist­ra­ci­nius įga­lio­ji­mus ir at­lie­ ka įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tas pa­rei­ gas, jie nė­ra vals­ty­bės tar­nau­to­jai, to­dėl iš­ven­gia BK vals­ty­bės tar­nau­ to­jams ar jiems pri­ly­gin­tiems as­ me­nims nu­sta­ty­tos at­sa­ko­my­bės už pa­pir­ki­mą, pikt­nau­džia­vi­mą. Be to, dar­bo gru­pė siū­lo Ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­ dek­se di­din­ti bau­das už rin­ki­mų do­ku­men­tų pra­ra­di­mą: vie­toj da­ bar nu­ma­ty­tos 500–2000 li­tų bū­tų ski­ria­ma 2000–4000 li­tų bau­da. Taip pat dar­bo gru­pė at­krei­pia dė­me­sį, jog tam tik­ri pa­kei­ti­mai rin­ki­mų tei­sė­je po paaiš­kė­ju­sių pa­žei­di­mų jau pa­da­ry­ti Pre­zi­den­ tės ini­cia­ty­va. Da­lios Gry­baus­ kai­tės ini­ci­juo­to­mis pa­tai­so­mis lapk­ri­tį jau bu­vo su­griež­tin­tos baus­mės už bal­sų pir­ki­mą. Pre­zi­den­tė pa­tai­sas pa­tei­kė rea­ guo­da­ma į Sei­mo rin­ki­muo­se šį ru­de­nį vie­šu­mon iš­ki­lu­sius ga­li­ mus bal­sų pir­ki­mo at­ve­jus. „Klaipėdos“, BNS inf.

L lauks abai Jūsų im dalysi e ir džiaug m sm (Nauj ės redakci u joje ojo „K cen Sodo g. 1A , gerum tras“). Sa v iki gru ą galite do o va odžio 17 die noti nos.

jekto o r p u s kartu skelbia “ a d ė p i is „Kla bliauskiene as gausiai os t š a r n ru n šk Die Inga G „Būk draugi inktos dova a j ė b r glo akciją etu visos su iai ę n i d k kalė urios m sioms ir sun ipėdoje. k , “ i a a u šeim tos ga šeimoms Kl y l a d š s bus i nčiom a i č r e besiv

Projekto partneriai:

9

pirmADIENIS, GRUODŽIO 3, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lie­tu­va ta­po ES žve­jy­bos ne­vy­kė­le Dėl ES ka­te­go­riš­ kos žve­jy­bos po­li­ti­ kos ir Lie­tu­vos že­ mės ūkio mi­nis­te­ ri­jos val­di­nin­kų ne­lanks­tu­mo Briu­ se­lio ko­ri­do­riuo­ se jau juo­kia­ma­si iš mū­sų ša­lies, o jū­ ros žve­jy­bos vers­ las stu­mia­mas su­ nai­ki­ni­mo link.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Sku­bus spren­di­mas

Vil­niaus val­di­nin­kai daž­nai ne­sup­ ran­ta su jū­ri­niais rei­ka­lais su­si­ju­sių pro­ble­mų, neį­sik­lau­so į klai­pė­die­ čių siū­ly­mus. Iš Že­mės ūkio ir ki­tų mi­nis­te­ri­ jų val­di­nin­kų bei aso­cia­ci­jų at­sto­vų su­da­ry­tas ES žu­vi­nin­kys­tės pi­ni­ gų skirs­ty­mo Lie­tu­vo­je ste­bė­se­nos ko­mi­te­tas nu­brau­kė 11,6 mln. li­tų jū­ri­niams žve­jy­bos lai­vams mo­der­ ni­zuo­ti skir­tų lė­šų. Pi­ni­gai per­kel­ti į veik­los kryp­tį, kur ka­sa­mi ir įžu­ vi­na­mi tven­ki­niai, skai­čiuo­ja­mi vė­žiai, pri­va­tus vers­las sta­to­si ga­ my­bos ce­chus. Tai yra ak­va­kul­tū­ ros kryp­tis, ku­rią jū­ros žve­jai va­di­ na „pel­kių“ in­dust­ri­ja. Pi­ni­gai skir­ti žu­vi­nin­kys­tės vers­ lui ska­tin­ti iš Klai­pė­dos iš­mė­ty­ti po vi­są Lie­tu­vą. Žve­jy­bos lai­vai, ku­rie yra pra­sto­kos būk­lės, ne­bus mo­ der­ni­zuo­ja­mi. Po­sė­dy­je už pi­ni­gų „per­me­ti­mą“ iš žve­jų į „akvakul­ tūrą“ bal­sa­vo klai­pė­die­tis Al­gir­ das Auš­ra. Žu­vi­nin­kys­tės ES pi­ni­gų skirs­ty­ mo ste­bė­se­nos ko­mi­te­te Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­nių ir žu­ vi­nin­kys­tės rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ko Va­le­ri­jo­no Ber­no­to ar­gu­ men­tai ne­bu­vo iš­girs­ti. Jis pra­šė, kad svars­ty­mas dėl ES žu­vi­nin­kys­ tės pi­ni­gų per­skirs­ty­mo bū­tų bent mė­ne­siui ati­dė­tas. Ne tik jam, bet ir ki­tiems šio ko­ mi­te­to na­riams do­ku­men­tai apie po­sė­dį bu­vo at­siųs­ti tik jo iš­va­ka­ rė­se. Ati­dė­ti po­sė­dį pra­šė ir Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­ sas Bar­gai­la, ir Lie­tu­vos aso­cia­ci­jų są­jun­gos „Žu­vi­nin­kų rū­mai“ pre­ zi­den­tas Leo­nas Ke­ro­sie­rius. Jų

Klau­si­mas: nie­kas ne­ži­no, kiek dar tar­naus pa­se­nę ir ne­mo­der­ni­zuo­ja­mi Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vai.

ar­gu­men­tai to­kie, kad pa­kei­ti­mai nė­ra ap­tar­ti su žve­jais. Prii­mi­nė­ ti spren­di­mus, ne­dis­ku­tuo­jant su žve­jais, žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mo­je jau ta­po tar­si nor­ma­lu. „Nė­ra kur sku­bė­ti. Kei­čia­me veiks­mų pro­gra­mą, kri­te­ri­jus, ku­ rie su­tei­kia tei­sę nai­kin­ti žve­jy­ bos pa­jė­gu­mus. Spren­di­mus rei­ kė­tų priim­ti tik at­si­ra­dus nau­jam že­mės ūkio mi­nist­rui. Da­bar pa­ skirs­čius ES ar­ti­miau­sių me­tų pi­ ni­gų nau­do­ji­mo prio­ri­te­tus, kils pro­ble­mų“, – ti­ki­no A.Bar­gai­la. Ar rin­ko „at­ka­tus?

Ne tik Že­mės ūkio, bet, ko ge­ro, ir ki­to­se mi­nis­te­ri­jo­se yra sku­ba­ ma pa­da­ry­ti kaip ga­li­ma dau­giau spren­di­mų, ku­rie bus nau­din­gi sa­ viems žmo­nėms, bet ne­nau­din­gi atei­nan­čiai nau­ja­jai ša­lies val­džiai. Yra įvai­riau­sių įta­ri­mų, ko­dėl taip da­ro­ma. Tai ir po­li­ti­nis no­ras įstum­ ti atei­nan­čiuo­sius į sun­kią pa­dė­tį, ir ban­dy­mas pa­sku­ti­niais „po­tė­piais“ pa­ma­lo­nin­ti sa­viš­kius. Čia vie­tos yra ne­tgi „at­ka­tų“ te­ mai. Bent 2–3 žu­vi­nin­kys­tės at­ sto­vai ti­ki­na, kad po Lie­tu­vą va­ ži­nė­jo as­muo, ku­ris no­rin­čiuo­sius da­ly­vau­ti ES pi­ni­gų da­ly­bo­se ra­gi­ no nu­ma­ty­ti gry­nuo­sius. Neo­fi­cia­ liai įvar­di­ja­ma, kas ir kie­no var­du tai da­rė, kas bu­vo įra­šy­ti są­ra­šuo­se

kaip pa­tep­tie­ji. Kal­bė­ta ne­tgi apie su­mas – apie 10 pro­c. nuo pro­ jek­to ver­tės. Kel­ti vis­ką vie­šu­mon ne­drįs­ta­ma, nes ne­pa­vyks įro­dy­ti pikt­nau­džia­vi­mų. „Ste­bė­se­nos ko­mi­te­tas dir­ba pa­gal ES reg­la­men­to pro­ce­dū­ras ir nė­ra nu­ma­ty­ta at­si­žvelg­ti į na­ cio­na­li­nes ap­lin­ky­bes“, – nu­kir­to

Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas:

Lie­tu­va yra jū­ri­nė vals­ty­bė ir pri­va­lo iš­ lai­ky­ti žve­jy­bos lai­ vy­ną. Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­ rius Da­rius Nie­nius. Neį­sik­lau­sius į Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­nių ir žu­ vi­nin­kys­tės rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ko V.Ber­no­to ar­gu­men­tus, kad Lie­tu­va yra jū­ri­nė vals­ty­bė ir pri­va­lo iš­lai­ky­ti žve­jy­bos lai­vy­ną, priim­tas spren­di­mas iš Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vy­no atim­ti 11,6 mln. li­tų. Pag­rin­di­nis ar­gu­men­tas bu­vo toks, kad per pen­ke­rius me­tus ne­ mo­der­ni­zuo­tas nė vie­nas žve­jy­bos

lai­vas. Ky­la abe­jo­nių, kad per ar­ti­ miau­sius me­tus bus pa­nau­do­ti pi­ ni­gai. Žve­jy­ba su­žlug­dy­ta

Prie­žas­tis, ko­dėl ne­mo­der­ni­zuo­ja­ mi žve­jy­bos lai­vai, Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai sie­ja su ypač griež­tu ES reg­la­men­tu. Ne­ va ES prio­ri­te­tas yra ma­žin­ti Bal­ ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių lai­vų skai­ čių. To­dėl da­ro­ma vis­kas, kad ES pa­ra­ma pri­va­čioms žve­jy­bos įmo­ nėms bū­tų kaip ga­li­ma la­biau ap­ sun­kin­ta. Tie­sio­giai su jū­ri­ne žve­jy­ba su­si­ ju­si ar­ba ją gi­liau su­pran­tan­ti da­lis žmo­nių ma­no vi­sai ki­taip. „Prieš 3–4 me­tus pra­šė­me že­ mės ūkio mi­nist­ro, vi­ce­mi­nist­rų, kad va­žiuo­tų į Briu­se­lį, įti­ki­nė­tų val­di­nin­kus, jog Lie­tu­vo­je yra iš­ skir­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos są­ly­gos. Nie­ko ne­bu­vo pa­da­ry­ ta. Lai­vams mo­der­ni­zuo­ti nu­ma­ ty­ti pi­ni­gai skir­ti, bet dėl ne­tin­ ka­mų tai­syk­lių pa­raiš­kos ne­bu­vo tei­kia­mos. Lie­tu­va tols­ta nuo jū­ ros, men­kių kvo­tos pa­nau­do­ja­mos tik per pu­sę. Ša­lis ne­gau­na pa­ja­mų dėl žve­jy­bos. Kur­šių ir Kau­no ma­ rių žve­jy­ba taip pat su­žlug­dy­ta“, – dės­tė aso­cia­ci­jos „Žu­vi­nin­kų rū­ mai“ pre­zi­den­tas L.Ke­ro­sie­rius. „Ko­dėl Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

sek­to­rius ga­vo 2,5 kar­to ma­žes­ nį krep­še­lį nei lat­viai ir 1,5 kar­to ma­žes­nį nei es­tai, kai mū­sų ga­ my­bos apim­tys 2–3 kar­tus di­des­ nės? Ko­dėl iš Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­jos nie­kas ne­dir­ba tie­sio­giai Briu­se­ly­je? Ko­dėl žve­jai Briu­se­ly­je dėl sa­vo tei­sių ne­ko­vo­ja taip, kaip žem­dir­biai?“ – klau­sė Na­cio­na­li­ nė ak­va­kul­tū­ros ir žu­vų pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Vy­tau­tas And­riuš­ke­vi­čius. Pei­kė mi­nist­rą

Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros žve­jų or­ ga­n i­za­c i­jos tu­r i dau­g y­b ę prie­ kaiš­tų Ka­ziui Star­ke­vi­čiui. Va­di­na jį blo­giau­siu vi­sų lai­kų že­ mės ūkio mi­nist­ru. Jis ne­va ne­da­ ręs nie­ko, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je Lie­tu­vos po­zi­ci­ja bū­tų iš­girs­ta. Ne­ su­ge­bė­jo su­si­tar­ti, o gal ir ne­si­ta­ rė su kai­my­ni­nių ša­lių – Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos – ko­le­go­mis, kad pa­lai­ky­tų Lie­tu­vos po­zi­ci­ją Briu­se­ ly­je. Šian­dien ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­ ma, kad iš vi­sų Bal­ti­jos jū­ros vals­ ty­bių blo­giau­sio­je si­tua­ci­jo­je yra jū­ro­je žve­jo­jan­tys Lie­tu­vos įmo­ nių lai­vai. Tiek pa­gal lai­vų būk­lę, tiek pa­gal va­rik­lių ga­lią jie ge­ro­ kai at­si­lie­ka nuo Lat­vi­jos ir Es­ti­ jos žve­jy­bos lai­vy­no, jau ne­kal­bant apie Da­ni­jos ir Šve­di­ jos lai­vus.

10

10

pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

rubrika JŪRA Pa­na­šūs me­to­dai

Tur­to per­da­vi­mas

„Scand­li­ne“ ka­pi­ta­las

Biu­dže­te pri­sti­gus pi­ni­gų, ap­ mo­kes­tin­ta Klai­pė­dos uos­to di­ rek­ci­ja – iš jos paim­ta da­lis rink­ lia­vų. Ta­čiau to­kių me­to­dų grie­ bia­ma­si ir sve­tur. Bal­ta­ru­si­jos val­džia ap­mo­kes­ti­no kom­pa­ni­ ją „Be­lo­rus­ka­lij“. Už kiek­vie­ną į už­sie­nį iš­vež­tą to­ną ka­lio trą­šų at­skai­čiuo­ja­ma 33 JAV do­le­rių eks­por­to rink­lia­va.

Vy­riau­sy­bė­je de­ri­na­mas pro­jek­ tas, ku­riuo Klai­pė­do­je, Sank­ry­ žos gat­vė­je 7, esan­tis na­mas iš Uos­to di­rek­ci­jos ži­nios pe­reis mies­to sa­vi­val­dy­bei. Tai bu­vęs pir­mo­jo uos­to ka­pi­to­no Liud­vi­ ko Stul­pi­no na­mas, ku­ris tu­rė­ tų tap­ti jū­ri­nės kul­tū­ros ob­jek­tu. 440 kv. m plo­to na­mo ver­tė – per 156 tūkst. li­tų.

Da­ni­jos in­ter­ne­ti­nė ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad da­nų DFDS ir ita­ lų „Gri­mal­di“ kom­pa­ni­jos pirks Da­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos kel­tų bend­ ro­vės „Scand­li­ne“ ak­ci­jas. Po 50 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so ka­pi­ta­ lo fon­dams „3i“ ir „Al­lianz Ca­pi­ tal Part­ners“. Par­da­vi­mas pra­si­ dės 2013 m. sau­sį, o baig­sis me­ tų vi­du­ry­je.

Šven­ti­niai krui­zai Klai­pė­dą ap­lenks Nors krui­zi­nis se­zo­nas Bal­ti­jos jū­ro­je in­ ten­sy­viau­sias nuo ge­gu­žės iki rug­sė­jo, ir da­bar, ne­le­pi­nant darganotiems orams, jos ban­gas dar skro­džia krui­zi­niai lai­vai.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lapk­ri­čio 28-ąją į Ta­li­no uos­ tą už­su­ko 205 m il­gio jū­rų lai­ne­ ris „Black Watch“. Šis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos kom­pa­ni­jos „Fred.Ol­ sen Crui­ses Li­nes“ lai­vas į Es­ti­jos sos­ti­nę at­pluk­dė 655 tu­ris­tus. Ir šie at­vy­ko ne poil­siau­ti ar gė­ rė­tis mies­tu, o ap­si­pirk­ti Ta­li­no ka­lė­di­nė­se mu­gė­se. Be ang­lų, lai­vu ke­lia­vo tu­ris­tai iš Ka­na­dos, Aust­ra­ li­jos, JAV, Ai­ri­jos, Nor­ve­gi­jos, Slo­ va­ki­jos bei Tai­lan­do. Iš Es­ti­jos sos­ti­nės lai­vas pa­ju­dė­ jo į Sankt Pe­ter­bur­gą, po to už­suks į Hel­sin­kį, stab­te­lės Vo­kie­ti­jos Var­ne­ miun­dės ir Ky­lio uos­tuo­se, o gruo­ džio 4 die­ną grįš į Sout­hem­to­ną. Tai pir­ma­sis bri­tų ban­dy­mas su­ reng­ti ka­lė­di­nio ap­si­pir­ki­mo Bal­ti­jos jū­ros uos­ta­mies­čiuo­se tu­rą. Ko­dėl lai­vas neuž­su­ko į Klai­pė­dą, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Gal­būt vie­nin­te­lis kiek

pa­trauk­les­nis „Ak­ro­po­lis“ yra per men­kas sve­čiams ap­si­pirk­ti? Bet ku­riuo at­ve­ju nuo rug­sė­jo 17 die­nos, kai Klai­pė­do­je lan­kė­si pa­ sku­ti­ny­sis 2012-ųjų se­zo­no krui­

Nau­jų­jų me­tų nak­tį lie­tu­viai ga­lės plauk­ ti į krui­zą iš Ry­gos į Stok­hol­mą pi­giau­ siai už 570 li­tų, kai įpras­ta kai­na sie­kia 151 li­tą.

zi­nis lai­vas „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“, iki 2013 m. ge­gu­žės 4 die­nos, kai at­plauks pir­ma­sis nau­ jo­jo se­zo­no lai­vas „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“, mū­sų ša­lies uos­te įsi­vy­raus dau­ giau nei pus­me­čio šti­lis.

Po­ky­čiai: šven­ti­nį žie­mos krui­zų se­zo­ną Bal­ti­jos jū­ro­je ati­da­rė lai­vas „Black Watch“.

Kai­my­ni­niai uos­tai to­kių pau­zių jau iš­ven­gia. Net­ru­kus Ta­li­ne ti­ki­ ma­si su­lauk­ti ir Šve­di­jos kom­pa­ ni­jos „Bir­ka Crui­ses Ship“ lai­vo su ap­si­pirk­ti prieš Ka­lė­das at­plauk­ sian­čiais jū­rų tu­ris­tais. Dar di­des­nio krui­zi­nių lai­vų anš­la­go ti­ki­ma­si prieš Nau­juo­ sius me­tus ir po jų. Jau per­nai Es­ ti­jos kom­pa­ni­ja „Tal­link“ ir Ru­si­

jos lai­vy­bos ope­ra­to­rius „St.Pe­ter Li­ne“ ren­gė sep­ty­nių lai­vų krui­ zus iš Ru­si­jos į Ta­li­no, Hel­sin­kio bei Ry­gos uos­tus. Šie­met su­pla­nuo­ti de­vy­ni krui­ zai. Į nau­ja­me­tį krui­zą kvie­čia ir Lie­tu­vos tu­riz­mo agen­tū­ros. Ta­ čiau ne iš Klai­pė­dos uos­to – per Nau­juo­sius plauks kel­tas iš Ry­gos į Stok­hol­mą ir at­gal. Vie­na vie­ta

„Simp­lonpc.co.uk“ nuo­tr.

pra­sčiau­sio­je ka­ju­tė­je be lan­go kai­ nuo­ja nuo 570 li­tų, kai įpras­ta kai­ na sie­kia 151 li­tą. Iš Sankt Pe­ter­bur­go vie­nos nak­ ties be­vi­ziai krui­zai lai­vu „Prin­ cess Ma­ria“ vyks gruo­džio 17, 18 bei 25 ir 26 die­no­mis. Jų kai­nos svy­ruos nuo 88 iki 650 eu­rų, ar­ ba nuo 303 iki 2244 li­tų vie­nam žmo­gui.

Lie­tu­va ta­po ES žve­jy­bos ne­vy­kė­le Šio­se ša­ly­se taip pat 9 yra ne­ma­žai se­nų lai­ vų, bet jie mo­der­ni­zuo­ti ir at­ro­do

kaip nau­ji. Ste­bė­to­jų ko­mi­te­to po­ sėdyje K.Star­ke­vi­čius ne­da­ly­va­vo, nors yra jo pir­mi­nin­kas. Ta­čiau Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius D.Nie­nius gy­nė K.Star­ke­vi­čių. „Mi­nist­ras 5–6 kar­tus kė­lė klau­ si­mą dėl pra­sto Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vy­no Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jo­se. Pra­ šė su­teik­ti ge­res­nes są­ly­gas lai­vams mo­der­ni­zuo­ti. Tarp 27 ES vals­ty­ bių Lie­tu­va bu­vo vie­nin­te­lė, ku­ri tą klau­si­mą kė­lė. Ki­tų ša­lių at­sto­vai pra­džio­je klau­sė­si, o pa­skui rim­ tai ne­be­ver­ti­no. Ki­tos ša­lys žve­jy­ bos lai­vy­nus yra su­si­tvar­kiu­sios ir pro­ble­mų ne­tu­ri. Taip ga­liu pa­sa­ ky­ti ir apie lat­vius, es­tus, len­kus“, – aiš­ki­no D.Nie­nius. Reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą

Da­lis žve­jų bu­vo pa­reiš­kę ne­pa­si­ ti­kė­ji­mą Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­ men­to di­rek­to­riu­mi D.Nie­niu­mi. Prie­kaiš­tau­ta že­mės ūkio mi­nist­ rui, esą jis 2010 me­tais pa­sta­tęs sa­vą, nie­ko bend­ro su žve­jy­ba ne­ tu­rė­ju­sį iš vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos atė­ju­sį D.Nie­nių.

Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos at­sto­vai ti­ ki­no, kad D.Nie­nius ne­va ne­bend­ rau­jan­tis su žve­jais, ne­ži­nan­tis jų pro­ble­mų, juo­di­na žve­jus per ži­ niask­lai­dą įvar­dy­da­mas pa­ja­mų slė­ pė­jais, nie­ko ne­da­ro, kad bū­tų at­nau­ jin­tas Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vy­nas. Žu­v i­n in­k ys­t ės de­par­ta­m en­ tas yra at­sa­kin­gas už ES pa­ra­mos skirs­ty­mą ir žu­vi­nin­kys­tės po­li­ti­ kos for­ma­vi­mą. Kaip tik iš Žu­vi­nin­kys­tės de­ par­ta­men­to išei­nan­čios prieš­ta­ rin­gai pa­reng­tos ES lė­šų įsi­sa­vi­ni­ mo tai­syk­lės. Pa­vyz­džiui, Kur­šių ma­rių lai­vų at­nau­ji­ni­mo pa­raiš­kų priė­mi­mą tai­syk­lė­se yra nu­ma­ty­ tas 24 mė­ne­sių pi­ni­gų įsi­sa­vi­ni­mo lai­ko­tar­pis. Tuo tar­pu To­li­mų­jų ir Bal­ti­jos jū­ros bei prie­kran­tės lai­ vų at­nau­ji­ni­mo tai­syk­lė­se pi­ni­ gų įsi­sa­vi­ni­mo lai­ko­tar­pis – tik 12 mė­ne­sių. Žve­jai ne­ti­ki, kad ES re­ gu­liuo­ja vis­ką – net iki pi­ni­gų įsi­ sa­vi­ni­mo ter­mi­nų. Ter­mi­nas esąs la­bai svar­bus. Per trum­pą lai­ką ne­spė­ja­ma lai­vų pa­ kel­ti į do­ką, nes do­kų trūks­ta, su­si­ da­ro ei­lės. Do­kuo­se tal­pin­ti lai­vus sten­gia­ma­si pa­gal re­gist­ro kla­sės kei­ti­mo lai­ką, nes žve­jy­bi­nio lai­vo „do­ka­vi­mas“ kai­nuo­ja apie 60–80

tūkst. li­tų. Re­gist­ro kla­sė kei­čia­ma tik kas 3–4 me­tus. Prie­kaiš­tau­ta ir dėl to, kad pa­ pras­ti­nant žve­jy­bos lai­vų at­nau­ ji­ni­mo pa­raiš­kų tei­ki­mo tai­syk­les va­rik­lių kei­ti­mo pa­ra­mos in­ten­ sy­vu­mas su­ma­žin­tas nuo 40 iki 20 pro­c. Žve­jams ky­la min­tys, jog bu­vo da­ro­ma vis­kas, kad pa­raiš­kos nau­do­ti ES pi­ni­gus ne­bū­tų tei­kia­ mos. Tar­si iš anks­to pla­nuo­ta, jog pi­ni­gus rei­kės per­ves­ti ki­tai kryp­ čiai. Ma­no­ma, kad ak­va­kul­tū­ra K.Star­ke­vi­čiui esan­ti ar­ti­mes­nė, nes pa­ts yra ūki­nin­kas. Ar­gu­men­tų neiš­gir­do

A.Bar­gai­la siū­lė, kad pu­sė žve­jy­ bos lai­vams mo­der­ni­zuo­ti nu­ma­ ty­tų lė­šų bū­tų skir­ti ne ak­va­kul­ tū­ros pro­jek­tams, o prie­plau­koms Bal­ti­jos pa­jū­ry­je sta­ty­ti. To­kiu at­ ve­ju Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos vers­lui nu­ma­ty­tos lė­šos lik­tų pa­jū­ry­je. ES žu­vi­nin­kys­tės pi­ni­gų skirs­ ty­mo ste­bė­to­jų ko­mi­te­to na­rių dau­gu­ma bu­vo ka­te­go­riš­ka. Ją, be A.Bar­gai­los, pa­lai­kė tik jau mi­nė­ tas L.Ke­ro­sie­rius ir žve­jy­bos sis­ te­mą pui­kiai su­pran­tan­tis bu­vęs Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius, o da­bar Žu­vi­nin­kys­tės

tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ai­das Ado­mai­tis. Anot D.Nie­niaus, prie­plau­kos Kark­lė­je iki 2015 me­tų neį­ma­no­ ma pa­sta­ty­ti, nes yra neaiš­ku­mų dėl skly­po sa­vi­nin­ko. A.Bar­gai­la ti­ki­no, kad vi­si do­ku­men­tai, įskai­ tant de­ta­lų­jį pla­ną ir po­vei­kio ap­ lin­kai ver­ti­ni­mą, yra pa­reng­ti, te­ rei­kia tik, kad Vy­riau­sy­bė priim­tų spren­di­mą paim­ti skly­pą vals­ty­bės po­rei­kiams – sta­ty­ti prie­plau­kai. Dau­gu­ma bal­sa­vo už tai, kad Bal­ ti­jos jū­ros, prie­kran­tės ir okea­ni­nių lai­vų mo­der­ni­za­vi­mui nu­ma­ty­ti pi­ni­gai ati­tek­tų ak­va­kul­tū­rai. Ofi­cia­liai pa­teik­ta, kad Lie­tu­vo­ je dau­giau­siai vers­li­nių žu­vų išau­ gi­na­ma tven­ki­niuo­se. Žu­vis au­ gi­na 17 ak­va­kul­tū­ros bend­ro­vių ir apie 50 ūki­nin­kų. Ak­va­kul­tū­ros tven­ki­nių plo­tas – 10,5 tūkst. ha. Juo­se per me­tus ga­li­ma išau­gin­ ti 5,5 tūkst. to­nų žu­vų. Dėl ri­bo­tos pro­duk­ci­jos pa­klau­sos iš­nau­do­ja­ ma ma­žiau kaip pu­sė pa­jė­gu­mų. 96 pro­c. vi­sos išau­gin­tos tven­ki­nių pro­duk­ci­jos su­da­ro kar­piai. Jų pa­ klau­sa už­sie­nio rin­ko­se yra men­ ka – kar­piai lai­ko­mi ne­pak­lau­sio­ mis žu­vi­mis. Šiek tiek au­gi­na­ma ir

upė­ta­kių, erš­ke­tų, ly­de­kų, ka­ro­sų, ly­nų, ša­mų. Prie ak­va­kul­tū­ros da­lies pri­ski­ ria­ma ir žve­jy­ba Kur­šių ma­rio­se. Čia lai­vų mo­der­ni­za­vi­mui skir­ ti pi­ni­gai įsi­sa­vi­na­mi taip pat van­ giai. Di­džiau­sia da­lis ak­va­kul­tū­rai skir­tų lėšų ati­tek­tų ne kar­pi­nin­ kams ar Kur­šių ma­rioms, o stam­ bie­siems žu­vų per­dir­bė­jams. Žu­vi­nin­kys­tės ES pi­ni­gi­nė

Pa­gal 2007–2013 me­tų ES fi­nan­ sa­vi­mo pro­gra­mą Lie­tu­vai iš Eu­ ro­pos žu­vi­nin­kys­tės fon­do skir­ta 188 mln. 914 tūkst. li­tų. Su Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nė­mis lė­šo­mis (24,2 pro­c.) iš vi­so pa­ra­ma žu­vi­nin­kys­tei su­da­rė 249 mln. 248 tūkst. li­tų. Pa­gal pir­mą­ją kryp­tį („Jū­rų žve­jy­ bos lai­vy­nas“), ku­ri lai­ky­ta svar­biau­ sia, pra­džio­je bu­vo nu­ma­ty­ta 31 mln. 420 tūkst. li­tų. Nu­rė­žus da­lį pa­ra­ mos, li­ko 19 mln. 780 tūkst. li­tų. Dėl lai­vų pjaus­ty­mo žve­jams jau iš­da­ly­ta 16 mln. 724 tūkst. li­ tų. Dar 696 tūkst. li­tų su­mo­kė­ta kaip kom­pen­sa­ci­ja ne­te­kus dar­bo pjaus­tant lai­vus. Lai­vams mo­der­ ni­zuo­ti li­ko 2,3 mln. li­tų. Pa­gal ant­rą­ją kryp­tį („Ak­va­kul­ tū­ra“) pra­džio­je bu­vo nu­ma­ty­ta

11

pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

JŪRA Upei­viai žlun­ga

Šan­ta­žas dėl nuo­lai­dų?

„Bos­ka­lis“ ple­čia­si

Upių kro­vi­ni­nės lai­vy­bos aso­ cia­ci­jos Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je su­ ren­gė pri­sta­ty­mą, kur pra­ne­šė, kad šios lai­vy­bos vers­las žlun­ ga. Nuo 2008 m. kro­vi­nių ga­be­ ni­mo bar­žo­mis įkai­niai su­ma­žė­ jo 40–60 pro­c. ir ne­be­pa­den­gia vers­li­nin­kų iš­lai­dų. Ypač sun­ ku Olan­di­jos upei­viams, ku­riuos jau re­mia vals­ty­bė.

Bu­vęs Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras Mi­ chai­las Či­gi­ris ma­no, kad Bal­ta­ ru­si­ja ne­pla­nuo­ja iš Bal­ti­jos ša­lių uos­tų nu­kreip­ti kro­vi­nius į Ru­si­ją. Šios ša­lies uos­tai yra to­liau ir per juos ga­ben­ti bal­ta­ru­siš­kus kro­ vi­nius per bran­gu. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas esą tik da­vęs sig­na­lą Bal­ti­jos ša­lims, kad jos tai­ky­tų di­ des­nes nuo­lai­das.

Olan­di­jos kom­pa­ni­ja „Bos­ka­ lis“, ku­rio­je dir­ba ne­ma­žai jū­ri­ nin­kų iš Lie­tu­vos, už 682 mln. eu­rų ­per­ka ne­ga­ba­ri­ti­nių kro­vi­ nių ga­be­ni­mo bend­ro­vės „Dock­ wi­se“ ak­ci­jų. Iki šiol pa­grin­di­nė „Bos­ka­lis“ veik­la bu­vo su­si­ju­si su uos­tų gi­li­ni­mais, sta­ty­bo­mis. Kom­pa­ni­ja tu­ri per 1 tūkst. įvai­ riau­sių lai­vų ir įren­gi­nių.

Atei­nan­čių me­tų bir­že­lio 27 die­ną su­ kaks ly­giai 90 me­tų, kai Klai­pė­dos uos­ tas per­duo­tas Lie­ tu­vai. Šios reikš­ min­gos da­tos pa­mi­ nė­ji­mui ren­gia­ma­si jau da­bar.

Is­to­ri­ja: 1923 m. bir­že­lio 27 d. Lie­tu­vai pe­rė­mus Klai­pė­dos uos­tą prie loc­ma­no na­me­lio vy­ko iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas.

Kny­gos „Ko­vų ke­liais“ nuo­tr.

Klai­pė­dos uos­tas mi­nės ypa­tin­gą ju­bi­lie­jų Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vy­ko ofi­cia­li ce­re­mo­ni­ja

1933 m. iš­leis­to­je kny­go­je „Ko­vų ke­liais“ pub­li­kuo­ja­ma nuo­trau­ ka, ku­rio­je už­fik­suo­tas Klai­pė­dos uos­to per­da­vi­mo Lie­tu­vai mi­nė­ ji­mas. Jis vy­ko mies­te prie loc­ ma­no na­me­lio. Iki šiol ne­ži­no­ma,

11,6 – tiek mln. litų neteks Lietuvos Baltijos jūros žvejai.

129 mln. 416 tūkst. li­tų. Pe­rė­mus pa­ra­mą iš Jū­rų žve­jy­bos lai­vy­no da­lies, ji ak­va­kul­tū­rai išau­go iki 141 mln. 770 tūkst. li­tų. Iš tų pi­ni­ gų 33 mln. 908 tūkst. li­tų nu­ma­ ty­ta ak­va­kul­tū­ros įmo­nėms ir 24 mln. 849 tūkst. van­dens ap­lin­ko­ sau­gos prie­mo­nėms. Abie­jų da­ lių ne­pa­nau­do­tų lė­šų li­ku­tis su­da­ rė per 6 mln. li­tų. Vi­daus van­denų lai­vų veik­los pe­ro­rien­ta­vi­mui į ki­tą veik­lą bu­vo nu­ma­ty­ta 13 mln. 836 tūkst. li­tų. Vi­si pi­ni­gai įsi­sa­vin­ti. Vi­daus van­denų žve­jy­bos lai­vams mo­der­ni­zuo­ti nu­ma­ty­ta 645 tūkst. li­tų. Iki šiol ne­bu­vo nė vie­no pro­ jek­to. Vyks­ta šau­ki­mas, ku­ris baig­ sis gruo­džio 28-ąją. In­ves­ti­ci­joms į vi­daus van­denų žve­jy­bos inf­rast­ ruk­tū­rą nu­ma­ty­ta 2 mln. 476 tūkst. li­tų ir vi­si pi­ni­gai pa­nau­do­ti. Įdo­miau­sia ak­va­kul­tū­ros da­ly­je yra tai, kad žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų per­dir­bi­mo ir rin­ko­da­ros prie­

Rea­liai Klai­pė­dos kraš­tas ir uos­tas Lie­tu­vai kaip au­to­no­mi­nio sta­tu­so

kraš­tas per­duo­ti 1924 m., kai ge­gu­ žės 8-ąją spe­cia­lią kon­ven­ci­ją pa­ si­ra­šė Am­ba­sa­do­rių kon­fe­ren­ci­jos, o ge­gu­žės 17 die­ną – Lie­tu­vos at­ sto­vai. Kon­ven­ci­ja bu­vo Klai­pė­dos kraš­ to sta­tu­tu, Klai­pė­dos uos­to val­ dy­mui skir­tu prie­du ir Tran­zi­ to klau­si­mams skir­tu prie­du.

Al­gir­das Auš­ra:

Al­fon­sas Bar­gai­la

Da­rius Nie­nius

N

P

D

ko­kie žmo­nės įam­žin­ti šio­je nuo­ trau­ko­je, koks uni­for­muo­tas pa­ rei­gū­nas kal­ba iš tri­bū­nos. Fak­tas tik tas, kad 1923 m. bir­že­lio 27 d. Lie­tu­vos su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vai ofi­cia­lio­je ce­re­mo­ni­ jo­je pe­rė­mė Klai­pė­dos uos­tą. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­ gal Ver­sa­lio su­tar­tį Klai­pė­dos kraš­ tas bu­vo at­skir­tas nuo Vo­kie­ti­jos ir

jį ad­mi­nist­ra­vo vie­na An­tan­tės na­ rių – Pran­cū­zi­ja. Klai­pė­dos uos­to per­da­vi­mas Lie­ tu­vai tu­rė­jo di­džiu­lę is­to­ri­nę reikš­ mę. Dėl uos­to li­ki­mo už­vi­rė il­gos dis­ku­si­jos. Į jį pre­ten­da­vo net len­ kai, anuo­met val­dę Ne­mu­no aukš­ tu­pį. Taip jiems bū­tų bu­vę pa­to­gu upe per Klai­pė­dos uos­tą pluk­dy­ ti sie­lius.

mo­nėms bu­vo nu­ma­ty­ta 60 mln. 64 tūkst. li­tų. Po to, kai iš Jū­rų žve­ jy­bos lai­vy­no da­lies bu­vo pe­rim­ta 11,6 mln. li­tų žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų, per­dir­bi­mo ir rin­ko­da­ros da­lis išau­go iki 66 mln. 55 tūkst. li­ tų. Ir Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­ to ata­skai­to­se pa­ro­dy­ta, kad toks stai­gus pi­ni­gų pa­di­dė­ji­mas jau pa­ nau­do­tas šim­tu pro­cen­tų. Tre­čiai prie­mo­nei („Bend­ri in­ te­re­sai“) skir­ta 44 mln. 581 tūkst. li­tų. Ją su­da­ro žve­jy­bos uos­te­lių ir žu­vų iš­kro­vi­mo vie­tų sta­ty­ba (nu­ ma­ty­ta 13 mln. 622 tūkst. li­tų), ko­ lek­ty­vi­niai veiks­mai (23 mln. 138 tūkst. li­tų), bend­ro in­te­re­so prie­ mo­nės (17 mln. 388 tūkst. li­tų), žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų par­da­vi­mo ska­ti­ni­mo kom­pa­ni­jos (4 mln. 750 tūkst. li­tų), van­dens fau­nos ir flo­ ros ap­sau­ga (6 mln. 527 tūkst. li­ tų), įvai­rūs ban­do­mie­ji pro­jek­tai ir pri­pa­žin­tų ga­min­to­jų ska­ti­ni­mas (2 mln. 292 tūkst. li­tų). Su­dė­jus vi­sas šias prie­mo­nes, dar lie­ka ne­pa­nau­ do­tų per 19 mln. li­tų. Dar 30 mln. 816 tūkst. li­tų skir­ta žu­vi­nin­kys­tės re­gio­nams vys­ty­ti pa­gal ket­vir­tą­ją fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nę. Iš jų Klai­ pė­dos mies­to re­gio­nui skir­ta 7,5 mln. li­tų. Pa­gal penk­tą­ją prie­mo­nę, ku­ ri ap­rė­pia tech­ni­nę pa­ra­mą žu­ vi­nin­kys­tei, skir­ta 12 mln. 300 tūkst. li­tų.

Komentarai

Va­ka­r ų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­v ies per­d ir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­m i­n in­kas

e pa­slap­t is, kad žve­jų lai­ vai yra se­n i. Iki mums įsto­jant į ES, jo­je bu­vo fi­ nan­s uo­j a­m a nau­j ų žve­ jy­b os lai­v ų sta­t y­b a. Mums įsto­j us, ta pro­g ra­ma nu­t rauk­ta. Su tuo ne­su­ tin­ka­me, bet se­no­sios vals­t y­b ės yra ka­te­go­r iš­kos. Kiek ži­nau, nuo­s ta­t as, ku­r ios yra lai­v ų mo­der­n i­za­v i­mo tai­ syk­lė­s e, iš­g ry­n i­no Eu­ro­p os Ko­m i­s i­ ja. Jos ne­ska­t i­n a mo­der­n i­z uo­t i lai­ vus. Esu už tai, kad jū­r i­n is žve­jy­b os lai­vy­nas bū­t ų tvar­ko­mas, nes jis la­bai ap­leis­tas. Bet jei to ne­lei­d žia griež­tos ES tai­s yk­lės, rei­k ia ei­t i į ban­k us, im­ ti kre­d i­t us ir pirk­t i nau­jus lai­v us ar­ ba už­s iim­t i se­nų­jų re­no­va­v i­mu. Yra grės­mė, kad lai­vams at­nau­jin­t i nu­ma­ ty­t i pi­n i­gai pra­puls, to­dėl rei­k ia leis­ ti juos nau­do­t i ki­to­se žu­v i­n in­k ys­tės sri­t y­se.

Klai­pė­dos uos­tas, kaip ir vi­sas šis kraš­tas, 1923 m. Lie­tu­vai bu­vo per­ duo­tas tik teo­riš­kai. Ta­čiau iš­li­ ko ofi­cia­lus per­da­vi­mo ak­tas, ku­rio ori­gi­na­las iki šiol sau­go­mas Lie­tu­vos vals­ty­bi­nia­me is­to­ri­jos ar­chy­ve. Ma­tė in­ves­ti­ci­jas

Lie­tu­vos žu­v i­n in­k ys­tės pro­duk­t ų ga­m in­to­jų aso­cia­ci­jos pir­m i­n in­kas

a­g al 2007–2013 me­t ų pro­ gra­mą Lie­t u­vos žu­v i­n in­k ys­ tei iš ES skir­t a 249 mln. li­t ų. Nė vie­no lai­vo ne­s ut­var­k y­ ta. Kai va­do­v a­vo ne­kom­p e­ten­t in­g i žmo­nės, iš­k i­lo pa­vo­jus pra­ras­t i žve­ jy­bos lai­v y­ną. Dau­ge­l io lai­v ų am­ž ius – 30–40 me­t ų. Juos bū­t i­n a mo­der­n i­ zuo­t i. Ga­l i­m a keis­t i lai­v ų kor­pu­s us, na­v i­g a­c i­nę įran­g ą, tra­l i­nę ger­vę, su­ tvar­k y­t i de­n į. Į kiek­v ie­n ą lai­vą ga­l i­ me įdė­t i po vie­n ą mi­l i­j o­n ą li­t ų. Tu­ ri­me 32 lai­v us, ku­r ie žve­j o­j a Bal­t i­j os jū­ro­j e. Bet pi­n i­g us iš jū­ros žve­j ų ati­ ma ir ki­š a į „pel­kes“. Su­d a­rė są­ly­g as, kad nie­k as ne­teik­t ų pa­raiš­k ų. Mums pa­l ie­k a 2,3 mln. li­t ų. Se­n ais lai­v ais ne­b e­g a­lė­s i­me žve­j o­t i. Nau­j iems lai­ vams įsi­g y­t i rei­kės per 120 mln. li­ tų. Šie­met bus iš­g au­dy­t a tik apie 45 pro­c . men­k ių kvo­tos. Žve­j ai ir vals­ ty­b ė dėl neiš­g au­dy­t ų žu­v ų pra­r as 10 mln. li­t ų.

12

Žu­v i­n in­k ys­tės de­par­ta­men­to prie Že­mės ūkio mi­n is­te­r i­jos di­rek­to­r ius

i­d žiau­sia pro­ble­ma yra žve­j y­b os lai­v y­no am­ žius. Kai įsto­j o­me į ES, vyk­do­me bend­rą­j ą jos po­l i­t i­k ą. ES nuo­s ta­t a to­k ia, kad žve­j y­b os pa­j ė­g u­mus rei­k ia ma­ žin­t i. Žve­j ai no­r iai nau­do­j o­s i lai­ vų pa­š a­l i­n i­mui iš žve­jy­bos rin­kos skir­t a pa­r a­m a. Tarp su­p jaus­t y­ tų lai­v ų pa­puo­lė ir tie, ku­r ie dar ga­lė­j o plau­k io­t i. Nuo 2007 me­t ų nė vie­n as žve­j as ne­p a­s i­n au­do­j o pa­r a­m a lai­v ams mo­d er­n i­z uo­t i. ES reg­l a­men­t as yra ne­p a­l an­k us vers­lui ir mes jo pa­keis­t i ne­g a­ li­me. Jei iki 2013 me­t ų pa­b ai­gos ne­b us pa­r aiš­k ų, pi­n i­g us pra­r a­ si­me – jie bus grą­ž in­t i at­g al į ES biu­d že­t ą. Lauk­t i ne­b e­g a­l i­me. Pi­ ni­g us per­ke­l ia­me į ak­va­k ul­t ū­ros vys­t y­mo da­l į, kur jų po­rei­k is yra 3–4 kar­t us di­des­n is, nei rea­l iai bu­ vo nu­m a­t y­t a lė­š ų.

12

pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

JŪRA

Išs­kir­ti­nės jū­ros gy­vū­nų nuo­trau­kos Jū­ros gy­vū­nų fo­ tog­ra­fa­vi­mas tu­ri iš­skir­ti­nių bruo­žų, ku­rie ne­su­tin­ka­mi jo­kio­se ki­to­se fo­tog­ ra­fij­ os rū­šy­se. Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Re­tų nuo­trau­kų paieš­kos

Svar­bi gam­ti­nin­ko iš­pru­si­mo da­lis yra fo­tog­ra­fa­vi­mo įgū­džiai. Mo­kė­ ti fil­muo­ti, fo­tog­ra­fuo­ti ar įra­ši­nė­ ti gar­są po van­de­niu yra ypa­tin­ gas pri­va­lu­mas. Svar­bi ne tik ge­ra tech­ni­ka, bet ir fo­tog­ra­fo įgū­džiai. Dau­gu­ma pra­de­dan­čių­jų gam­ tos fo­tog­ra­fų da­ro es­mi­nę klai­dą – ne­su­si­kon­cent­ruo­ja į ob­jek­tą, ku­rį no­ri už­fik­suo­ti. To­dėl daž­niau­siai fo­tog­ra­fuo­ja­mo gy­vū­no vaiz­das su­si­lie­ja su ap­lin­ka, at­si­ran­da daug dė­me­sį blaš­kan­čių ne­rei­ka­lin­gų de­ta­lių. Ki­ta klai­da – neieš­ko­ma iš­skir­ti­nio, ne­ti­kė­to ra­kur­so. Po van­de­niu dar su­dė­tin­giau. Čia sėk­mę le­mia ne tik ap­švie­ti­ mas, bet ir van­dens skaid­ru­mas. Bal­ti­jos jū­ro­je skaid­rus tin­ka­mas fo­tog­ra­fuo­ti van­duo bū­na tik pa­ va­sa­rį. Va­sa­rą ir ru­de­nį di­des­nė­je da­ly­je van­dens tvy­ro prie­blan­da, fo­tog­ra­fa­vi­mui tin­ka­mas ma­to­ mu­mas sie­kia vos pus­met­rį. Dau­ gu­ma van­dens gy­vū­nų ak­ty­vūs yra tik tam­so­je, o švie­so­je tū­no įsi­rau­ sę į smė­lį. No­rint tin­ka­mai įam­žin­ ti van­dens gy­vū­ną jį ten­ka su­gau­ ti, įleis­ti į ak­va­riu­mą ir fo­tog­ra­fuo­ti prie dirb­ti­nio ap­švie­ti­mo. Su­si­dū­riau su pro­ble­ma, kai ren­gia­mai pro­gi­nei Lie­tu­vos ban­ ko mo­ne­tai rei­kė­jo gau­ti vi­jū­ no nuo­trau­ką. Lapk­ri­tį šios da­bar Lie­tu­vo­je jau itin re­tos žu­vys bū­ na ra­my­bės bū­se­nos, įsi­rau­su­sios į dumb­lą. Nė vie­nas Lie­tu­vos gam­ti­ nin­kas ne­tu­rė­jo vi­jū­no nuo­trau­kos. Iš­gel­bė­jo kolega iš Aust­ri­jos Kris­ti­ nas Rot­cha­nas. Do­mi­nuo­ja skan­di­na­vai

Ver­tin­giau­sias nuo­trau­kas pa­da­ ro di­de­lę pa­tir­tį tu­rin­tys gam­ti­ nin­kai. Lie­tu­vo­je po­van­de­ni­nio fo­tog­ra­ fa­vi­mo pro­fe­sio­na­lų be­veik nė­ra. Bal­t i­jos jū­r ą pri­s ta­tan­č iuo­se pa­žin­ti­niuo­se žur­na­luo­se ir nuo­ trau­kų al­bu­muo­se spaus­di­na­mos piet­va­ka­rių Bal­ti­jos kran­tų bei Švedijos ir Suomijos prie­kran­tės

Įžy­my­bė: Bal­ti­jos jū­ro­je daž­niau­siai fo­tog­ra­fuo­ja­mas gy­vū­nas yra ruo­nis.

au­ga­lų, gy­vū­nų at­vaiz­dai. Daž­ niau­siai fo­tog­ra­fuo­ja­mi ruo­niai. Gal­būt juos leng­viau už­fik­suo­ti, nes daž­nai pa­si­ro­do van­dens pa­ vir­šiu­je. Ne­re­ti sve­čiai fo­tog­ra­ fi­jo­se ir au­sy­to­sios me­dū­zos, ša­ ko­taū­s iai, irk­l a­ko­jai vė­ž iu­kai, dvi­gel­džiai mo­lius­kai. Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­ tė­je daž­nai fo­tog­ra­fuo­ja­mos smė­li­ nės ir mė­lynž­nyp­lės kre­ve­tės. Ki­ta jū­ros gy­vū­nų fo­tog­ra­fa­vi­mo rū­šis – mak­ro­nuot­rau­kos. Pro di­ di­na­muo­sius įren­gi­nius at­si­ve­ria pli­ka aki­mi ne­ma­to­mas pir­muo­nių, tit­na­ga­dumb­lių, spin­du­liuo­čių (ra­ dio­lia­ri­jos), vie­na­ląs­čių ir dau­gia­ ląs­čių gy­vū­nų gy­ve­ni­mas. Ver­ti­na­ mos ir iš­di­din­tos žu­vų žvy­nų, odos, akių nuo­trau­kos, pa­vyz­džiui, men­ kės su „aša­ra aky­je“. Įp­ras­ta, kad iš­di­din­tų ne­ma­to­ mų ląs­te­lių, gy­vū­nų de­ta­lių nuo­ trau­kos kaip di­džiau­si at­ra­di­mai, pa­tei­kia­mos lei­di­nių vir­še­liuo­se. Išs­kir­ti­niai kad­rai Lie­tu­vo­je

Nors fo­tog­ra­fuo­ja­me ne taip pro­fe­ sio­na­liai, kaip skan­di­na­vai, ta­čiau ir Lie­tu­vo­je yra re­tų gam­tos bei gy­vū­ nų nuo­trau­kų. Tri­juos­tė vai­vo­rykš­ tė virš Kur­šių ne­ri­jos (2002 m.), pa­ plau­ta ko­pų pa­pė­dė, iš­skir­ti­nės

Egi­di­jaus Ba­ce­vi­čiaus ar­chy­vo nuo­tr.

Įp­ras­ta, kad iš­di­din­ tų ne­ma­to­mų ląs­te­ lių, gy­vū­nų de­ta­lių nuo­trau­kos kaip di­ džiau­si at­ra­di­mai pa­tei­kia­mos lei­di­ nių vir­še­liuo­se.

be­snie­gės ar­ba spei­guo­tos žie­mos, le­du su­kaus­ty­tas jū­ros pa­vir­šius, šimt­me­čio aud­ros, ant kran­to iš­ mes­ti lai­vai, iš­plau­ti kon­tei­ne­riai su ba­na­nais (1986 m.) ir ar­ba­ta (2000 m.), stri­me­lė­mis ir brėt­lin­giais nu­ sė­tas pa­jū­ris (2011 m.), Klai­pė­dos uos­te ir Ni­dos pa­plū­di­my­je be­si­ blaš­kan­ti brie­dė (2006/2012 m.). Vi­sa tai už­fik­suo­ta Lie­tu­vos pa­jū­ ry­je vi­sai ne­se­niai. At­ro­dy­tų, kad tai įvy­ko dar va­kar. Nuot­rau­ko­se fik­suo­ja­mi ir re­tų gy­ vū­nų pa­si­ro­dy­mai. Lie­tu­vos gam­tos moks­li­nin­kai sau­go 2004 me­tų nuo­ trau­ką, ku­rio­je už­fik­suo­tas ras­tas ma­mu­to krū­mi­nis dan­tis. 1926, 1935, 2002, 2007 ir 2012 me­tais Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros prie­ kran­tės van­de­ny­se bu­vo ap­tik­tos

Re­te­ny­bė: 1906 m. ties Klai­pė­da su­gau­tas bal­ta­sis ban­gi­nis, ku­rio nuo­

trau­ka iš­sau­go­ta ir po šim­to me­tų.

lie­ka­nos ar su­gau­tos durk­la­žu­vės. Pro­fe­sio­na­liai 1935 ir 2002 m. už­ fik­suo­tos Smil­ty­nė­je ras­tos durk­ la­žu­vės. Re­to­se mū­sų kraš­te nuo­trau­ko­se iš­li­ko už­kly­dė­liai – at­lan­ti­nis erš­ ke­tas, jū­ros gai­de­lis, jū­rų bui­vo­las. Ir šių ei­lu­čių au­to­rius už­fik­sa­vo Lie­tu­vos van­de­ny­se at­vi­ro­je jū­ro­je ap­si­lan­kiu­sį re­tą gy­vū­ną. 1998 m. lapk­ri­tį pil­ke­riu bu­vo su­gau­ta 58

cm il­gio led­jū­rio men­kė, ku­ri svė­rė 3,5 kg. Fo­toa­pa­ra­tu „Ze­nit“ da­ry­ ta nuo­trau­ka li­ko vie­nin­te­lis pa­ti­ ki­mas liu­di­ji­mas apie šios re­tos rū­ šies žu­vies su­ga­vi­mą Lie­tu­vo­je. Se­niau­sias ir ver­tin­giau­sias už­ fik­suo­tas Lie­tu­vos gam­tos moks­ li­n in­k ų sau­go­m as ne­t i­k ė­t u­m as yra 1906 me­tais ties Klai­pė­da su­ me­džio­to bal­to­jo ban­gi­nio nuo­ trau­ka.

Klai­pė­dos uos­tas mi­nės ypa­tin­gą ju­bi­lie­jų Pe­rė­mu­si Klai­pė­dos 11 uos­tą tuo­me­tė Lie­ tu­vos val­džia sky­rė lė­šų jam plė­

to­ti, pra­si­dė­jo mo­lų, kran­ti­nių, san­dė­lių sta­ty­bos, žie­mos uos­ te at­si­ra­do kra­nai. Iki tol po­pier­ mal­kės į lai­vus krau­tos pri­mi­ty­viai – ran­ko­mis. Ki­tų me­tų bir­že­lį be­ne pir­mą kar­tą po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo pla­nuo­ja­ma pa­mi­nė­ti Klai­pė­ dos uos­to per­da­vi­mo Lie­tu­vai ju­ bi­lie­jų. To ža­da im­tis Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jus ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų

uos­to di­rek­ci­ja. Kol kas nė­ra tiks­liai su­dė­lio­ta, kaip ir kur vyks šis ren­ gi­nys, koks bus jo for­ma­tas. Pla­nuo­ja ren­gi­nius

Jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­ lie­nė pa­sa­ko­jo, jog su Uos­to di­rek­ ci­jos Rin­ko­da­ros tar­ny­bos va­do­ve Kris­ti­na Gon­tier ap­tar­ta, kad ki­ tų me­tų bir­že­lio 3 die­ną Klai­pė­dos are­no­je vyks pra­mo­ni­nin­kų ren­gi­ nys. Gal­būt Klai­pė­dos uos­to per­ da­vi­mo Lie­tu­vai 90-me­čio mi­nė­ ji­mas ga­lė­tų bū­ti vie­na šio ren­gi­nio da­lių.

Ki­tas va­rian­tas – bir­že­lio pa­bai­ go­je reng­ti at­ski­rą šios die­nos mi­ nė­ji­mo ren­gi­nį. Bet ku­riuo at­ve­ ju Jū­rų mu­zie­jus pla­nuo­ja pa­reng­ti tris ke­tu­ris lau­ko sten­dus, kur bū­ tų pri­sta­ty­ta Klai­pė­dos uos­to is­to­ ri­ja. Taip pat pla­nuo­ja­ma, kad is­to­ri­ nę die­ną – bir­že­lio 27-ąją – uos­tas iš da­lies ga­lė­tų bū­ti at­ver­tas lan­ky­ to­jams. Gal­būt klai­pė­die­čiams bus leis­ta su­si­pa­žin­ti su uos­to dis­pe­če­ ri­nės, švy­tu­rių tar­ny­bų veik­la. Ti­ki­ma­si, kad, pra­tę­sus tra­di­ci­ ją po uos­tą lai­vu pluk­dy­ti eks­kur­si­

jas, bir­že­lio plau­ki­mus bū­tų ga­li­ma skir­ti uos­to pe­rė­mi­mo 90-osioms me­ti­nėms. Ke­ti­na­ma pa­žy­mė­ti ir pa­sta­tus, ku­riais nau­do­jo­si uos­tas, pe­rė­jęs Lie­tu­vai. Vie­nas to­kių – į Nau­ją­ją Uos­to gat­vę „iš­len­dan­tis“ pa­sta­tas ša­lia „Me­me­lio mies­to“. No­ri ženk­lo ir mo­ne­tos

Dar vie­nas šio ju­bi­lie­jaus ak­cen­tas ga­lė­tų bū­ti se­no­jo uos­to įam­ži­ni­ mas pa­što ženk­lu. Or­ga­ni­za­to­riai jau krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­ją ir pa­pra­šė, kad Lie­tu­vos pa­štas

iš­leis­tų to­kį ženk­lą. Jū­ri­nės kul­tū­ ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba ma­no, kad Klai­pė­dos uos­to per­da­vi­mo Lie­tu­ vai pro­ga ga­lė­tų bū­ti iš­leis­ta ir pro­ gi­nė mo­ne­ta. Krei­pi­me­si į Lie­tu­vos ban­ką tei­ gia­ma, jog to­kia ko­lek­ci­nė mo­ne­ta tap­tų svar­biu jū­ri­niu ak­cen­tu. Be to, tai įro­dy­tų, kad Klai­pė­dos jū­rų uos­tas ne tik is­to­riš­kai, bet ir šian­dien yra vie­nas svar­biau­ sių Lie­tu­vą su ki­tais re­gio­nais jun­ gian­čių til­tų ir reikš­min­gas ob­jek­ tas tiek eko­no­mi­niu, tiek so­cia­li­niu bei po­li­ti­niu požiūriu.

13

pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

ekonomika De­ga­lų kai­nos ­ sta­bi­lios

Pa­dau­gė­jo ­ be­dar­bių

Per sa­vai­tę de­ga­li­nė­se pa­bran­go dy­ze­li­ nas, o ki­to ku­ro kai­nos ne­si­kei­tė. Bend­ro­ vės „Lu­koil“ ir „Or­len“ po­pu­lia­riau­sią 95 mar­kės ben­zi­ną penk­ta­die­nį par­da­vė to­ kia pat kai­na kaip ir prieš sa­vai­tę – po 4,76 li­to. „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se ben­zi­no kai­ na taip pat ne­si­kei­tė ir sie­kė 4,77 li­to. Lit­ro dy­ze­li­no kai­na „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­li­ nė­se pa­di­dė­jo 3 cen­tais, iki 4,61 li­to, „Sta­ toil“ de­ga­li­nė­se – 3 cen­tais, iki 4,62 li­to.

Lie­tu­vo­je ne­dar­bas per sa­vai­tę pa­di­dė­jo iki 10,18 pro­c. – ša­ly­je bu­vo 205,1 tūkst. re­gist­ruo­tų be­dar­bių. Be­dar­bio sta­tu­sas per sa­vai­tę su­teik­tas 6,3 tūkst. ieš­kan­čių dar­bo, penk­ta­da­lis iš jų, 1,3 tūkst., bu­vo jau­nes­ni nei 25 me­tų. Darb­da­viai praė­ju­ sią sa­vai­tę įre­gist­ra­vo 4 tūkst. lais­vų dar­ bo vie­tų – ke­tu­rios iš pen­kių bu­vo skir­ tos ne­ter­mi­nuo­tam dar­bui, o užim­tu­mas per sa­vai­tę su­teik­tas 5 tūkst. be­dar­bių.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0930 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2601 JAV do­le­ris 1 2,6538 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6730 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9584 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4410 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6804 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6025 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8663

pokytis

–0,4730 % –0,1547 % –0,3567 % –0,4321 % –0,0040 % +0,2006 % –0,4911 % +0,0768 % –0,0488 %

Lėšų ski­ria­ma per mažai Lie­tu­va yra tarp ma­žiau­siai lė­šų so­cia­li­nei ap­sau­gai ski­rian­čių vals­ ty­bių iš vi­sų 27-ių ES ša­lių.

Tar­pi­nin­kas: eu­ro­ko­mi­sa­ras A.Še­me­ta de­šim­čių tūks­tan­čių Lie­tu­

vos ūki­nin­kų pa­si­ra­šy­tą pe­ti­ci­ją per­da­vė sa­vo ko­le­gai, at­sa­kin­gam už že­mės ūkį. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pe­ti­ci­ja pa­sie­kė ad­re­sa­tą Lie­tu­vos de­le­guo­tas už mo­kes­čius, mui­ tus ir au­di­tą at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta praė­ju­sios sa­vai­tės pa­ bai­go­je už že­mės ūkį at­sa­kin­gam Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos na­riui Da­cia­nui Cio­lo­ şui per­da­vė per Briu­se­ly­je vy­ku­sius pro­ tes­tus gau­tą Lie­tu­vos ūki­nin­kų pe­ti­ci­ją. „A.Še­me­ta, pa­ža­dė­jęs pa­ra­šus per­duo­ti už ES bend­rą že­mės ūkio po­li­ti­ką at­sa­kin­gam ko­mi­ sa­rui D.Cio­lo­şui, sa­vo pa­ža­dą iš­ te­sė­jo ir penk­ta­die­nį pe­ti­ci­ja bei ją re­mian­tys Lie­tu­vos žmo­nių pa­ra­šai bu­vo per­duo­ti D.Cio­ loşui“, – pra­ne­šė A.Še­me­tos at­ sto­vė spau­dai Ka­ro­li­na Štel­mo­ kai­tė.

Nau­ji pe­rei­na­mie­ji lai­ko­tar­piai vėl ati­ to­lin­tų kon­ku­ren­ ci­nių są­ly­gų su­vie­ no­di­ni­mą tarp ES vals­ty­bių na­rių. Pe­ti­ci­jo­je rei­ka­lau­ja­ma, kad tie­sio­gi­nių iš­mo­kų su­ma Bal­ti­jos ša­lims bū­tų nu­sta­ty­ta pa­gal nau­ ją skai­čia­vi­mo bū­dą. „Pas­te­bė­da­mi, kad po­li­tiš­kai la­bai sun­ku ras­ti bend­rus ob­jek­ ty­vius eko­no­mi­nius kri­te­ri­jus di­ de­lių tie­sio­gi­nių iš­mo­kų skir­tu­ mų tarp ša­lių su­ma­ži­ni­mui, to­dėl, skai­čiuo­jant fi­nan­si­nį vo­ką Bal­ti­ jos ša­lims, siū­lo­ma priim­ti ES 27 ša­lių 2013 m. fak­tiš­kai su­si­da­riu­ sį vi­dur­kį vie­nam hek­ta­rui. Tie­ sio­gi­nių iš­mo­kų mo­kė­ji­mą pa­gal

nau­ją bū­dą vi­sa apim­ti­mi tai­ky­ ti jau nuo 2014 m. be jo­kio pe­rei­ na­mo­jo lai­ko­tar­pio, dėl to, kad nau­ji pe­rei­na­mie­ji lai­ko­tar­piai vėl ati­to­lin­tų kon­ku­ren­ci­nių są­ ly­gų su­vie­no­di­ni­mą tarp ES vals­ ty­bių na­rių“, – ra­šo­ma maž­daug 45 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­ si­ra­šy­to­je pe­ti­ci­jo­je. Tie­sio­gi­nės iš­mo­kos žem­dir­ biams yra vie­nas iš tri­jų es­mi­nių klau­si­mų, ku­rie de­ry­bo­se dėl bū­ si­mos 2014–2020 m. ES fi­nan­ si­nės per­spek­ty­vos svar­būs Lie­ tu­vai, be struk­tū­ri­nės pa­ra­mos iš san­glau­dos fon­dų ir Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mo fi­ nan­sa­vi­mo. Lie­tu­vos žem­dir­bių gau­na­mos iš­mo­kos sie­kia tik apie pu­sę ES vi­dur­kio. Ūki­nin­kai ne­pa­ten­kin­ ti da­bar­ti­niais pa­siū­ly­mais, pa­gal ku­riuos iki nau­jo­jo fi­nan­si­nio lai­ ko­tar­pio pa­bai­gos 2020 m. šis ro­ dik­lis pa­di­dė­tų iki 65 pro­c. ES vi­ dur­kio. ES va­do­vai prieš dau­giau nei sa­vai­tę vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me taip ir ne­su­si­ta­rė dėl 2014–2020 m. Bend­ri­jos biu­dže­to apim­ties – tur­tin­ges­nės ša­lys siū­lo jį ma­žin­ ti, ta­čiau skur­des­nės vals­ty­bės su tuo ne­no­ri su­tik­ti. De­ry­bos šiuo klau­si­mu bus tę­sia­mos 2013-ųjų pra­džio­je. „Klaipėdos“, BNS inf.

ES sta­tis­ti­kos tar­ny­ba „Eu­ros­tat“ skel­bia, kad Lie­tu­va pa­gal so­cia­li­ nėms reik­mėms ski­ria­mą bend­ro­ jo vi­daus pro­duk­to (BVP) da­lį uži­ ma 7-ą vie­tą nuo ga­lo. Lie­tu­vo­je šis ro­dik­lis sie­kė 19,1 pro­c. BVP ir tik 1,5 pro­c. punk­ to len­kė ma­žiau­siai so­cia­li­nei ap­ sau­gai sky­ru­sią Ru­mu­ni­ją (17,6

37 proc.

ES vi­dur­kio sie­kia Lie­tu­vos lė­šos so­cia­li­nei ap­sau­gai.

pro­c.), kaip ro­do praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skelb­ti ES sta­tis­ti­kos agen­tū­ros ty­ri­mo re­zul­ta­tai. Ty­ri­me su­rink­ ti ša­lių 2010 m. duo­me­nys. Lie­tu­va šiek tiek pir­ma­vo ki­tų Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių at­žvil­giu – Lat­vi­jos (17,8 pro­c.), Bul­ga­ri­jos bei Es­ti­jos (po 18,1 pro­c.) ir Len­ki­jos (18,9 pro­c.), taip pat len­kė Slo­va­ki­ ją (18,6 pro­c.). Dau­giau­sia so­cia­li­nei ap­sau­gai 2010 m. sky­rė iš­si­vys­čiu­sios ES ša­ lys – Pran­cū­zi­ja (33,8 pro­c.), Da­ni­ ja (33,3 pro­c.), Olan­di­ja (32,1 pro­c.) ir Vo­kie­ti­ja (30,7 pro­c.). Anot „Eu­ros­tat“, šie skir­tu­mai at­spin­di gy­ve­ni­mo ly­gio skir­tu­ mus, taip pat – ša­lių na­cio­na­li­nių so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mų įvai­ ro­vę. Pa­gal per­ka­mo­sios ga­lios stan­ dar­tus, ku­rie iš­ly­gi­na kai­nų skir­tu­ mus tarp ša­lių, Lie­tu­vo­je lė­šos so­ cia­li­nei ap­sau­gai sie­kė vos 37 pro­c. ES vi­dur­kio. Ma­žiau­si ro­dik­liai už­ fik­suo­ti Bul­ga­ri­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je (27 ir 28 pro­c.).

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Pa­gal so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ tis Lie­tu­va maž­daug ati­ti­ko ES vi­ dur­kį: 44 pro­c. lė­šų Lie­tu­vo­je te­ ko se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, 35,8 pro­c. – svei­ka­tai, li­goms gy­dy­ti, 11,9 pro­c. – šei­mai ir vai­kams, 4,4 pro­c. – ne­dar­bo pro­ble­moms, 3,9 pro­c. – ap­gy­ven­di­ni­mui ir so­cia­li­ nei ap­sau­gai. „Klaipėdos“, BNS inf.

14

pirmADIENIS, gruodžio 3, 2012

pasaulis Kla­nų ­ ko­vos

Ima­si ­ san­kci­jų

No­ri ­ leng­va­tų

Pi­lie­ti­nio ka­ro dras­ko­mo­je Af­ri­kos ša­ly­je So­ma­ly­je per įnir­tin­gą ge­rai gink­luo­tų dvie­ jų kla­nų at­sto­vų su­si­rė­mi­mą, ku­rį su­kė­lė gin­čas dėl ga­nyk­ lų ir van­dens, žu­vo ma­žiau­ siai 26 žmo­nės. Su­si­rė­mi­ mai šeš­ta­die­nį ki­lo cent­ri­nia­ me Gal­ga­du­do re­gio­ne ap­link Ma­re­ro ir Ba­lal­de­ro kai­mus.

Iz­rae­lis ne­per­ves mo­kes­čių, ku­riuos su­ren­ka pa­les­ti­nie­ čių nau­dai, rea­guo­da­mas į jų sėk­min­gą ban­dy­mą gau­ti aukš­tes­nį sta­tu­są JT. Pa­les­ti­ nai ne­bus per­ves­ta 92,7 mln. eu­rų. Šių veiks­mų im­ta­si po to, kai pa­les­ti­nie­čiai šią sa­vai­ tę už­si­tik­ri­no vals­ty­bės ste­ bė­to­jos ne na­rės sta­tu­są.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­ra­gi­no Kong­re­ są pra­tęs­ti mo­kes­čių leng­va­ tas vi­du­ri­nės kla­sės ame­ri­kie­ čiams. Toks spren­di­mas pa­ spar­tin­tų eko­no­mi­kos au­gi­ mą. B.Oba­ma pa­si­sa­ko už mo­ kes­čių di­di­ni­mą na­mų ūkiams, per me­tus už­dir­ban­tiems 250 tūkst. do­le­rių ir dau­giau.

Ja­po­ni­jos Sa­sa­go tu­ ne­lis ėmė by­rė­ti vai­ ruo­to­jams prieš pat akis. Kaip ga­lė­jo vie­ na­me jud­riau­sių ša­ lies greit­ke­lių įvyk­ti to­kia ne­lai­mė – mįs­ lė ty­rė­jams.

Klau­si­mas: ko­dėl vie­na­me jud­riau­sių Ja­po­ni­jos greit­ke­lių esan­čia­me tu­ne­ly­je įvy­ko ne­lai­mė – gal­vo­sū­kis ty­rė­jams.

„Scan­pix“ nuo­tr.

La­biau­siai bi­jo­jo su­deg­ti gy­vi Be­to­no už­tva­ra

Sa­sa­go tu­ne­lis – vie­nas il­giau­ sių Ja­po­ni­jo­je. 1977 m. ati­da­ry­tas tu­ne­lis pri­klau­so Chuo greit­ke­ liui, jun­gian­čiam sos­ti­nę To­ki­ją su cent­ri­ne ša­lies da­li­mi. Chuo greit­ke­lis – vie­na jud­riau­ sių Ja­po­ni­jos trans­por­to ar­te­ri­jų, ku­ria kas­dien va­žiuo­ja tūks­tan­čiai au­to­mo­bi­lių.

Be­to­no lui­tai, ku­rių vie­nas apy­ tik­riai sve­ria apie 1,5 t, pri­spau­dė du au­to­mo­bi­lius. Jų vi­du­je li­ko įka­ lin­ti sep­ty­ni žmo­nės. Po ku­rio lai­ ko pra­neš­ta, kad tu­ne­ly­je gel­bė­to­jai ra­do ke­lis ap­de­gu­sius la­vo­nus. „Vie­na­me au­to­mo­bi­ly­je ra­do­me <...> kū­nų, jie bu­vo pa­juo­dę. Vi­ zua­liai pa­tvir­ti­no­me, bet dar rei­kia juos paim­ti de­ta­les­nei ap­žiū­rai“, –

Nuo­lau­žos kliu­dė ma­no au­to­mo­bi­lį. Pas­pau­džiau grei­ čio pe­da­lą ir, lai­ mė, su­ge­bė­jau iš­ trūk­ti.

Tu­ne­ly­je, ku­rio il­gis be­veik 5 km, ne­lai­mė įvy­ko sek­ma­die­nį pa­ ry­čiais. Kaip pa­sa­ko­jo liu­di­nin­kai, tu­ne­lio at­ra­mi­nės konst­ruk­ci­jos tie­siog ėmė by­rė­ti ant va­žiuo­ja­ mo­sios da­lies. Vaiz­do ka­me­ros, įreng­tos tu­ne­ ly­je, už­fik­sa­vo ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies virs­tan­čius ke­lio­li­ka mil­ži­ niš­kų be­to­no lui­tų. Iš tu­ne­lio skli­ do dū­mų ir dul­kių de­be­sis, jame ki­ lo gais­ras. Bi­jo­jo lieps­nų

At­vy­kus gel­bė­to­jams in­ži­nie­riai per­spė­jo, kad ga­li nu­kris­ti dau­giau lui­tų, to­dėl gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ja bu­ vo ati­dė­ta po­rai va­lan­dų.

sa­kė vie­nas pa­rei­gū­nas. Liu­di­nin­ kai pa­sa­ko­jo, kad ki­lus gais­rui tu­ ne­lis pa­sken­do tirš­tuo­se dū­muo­se. Dū­mai grau­žė akis ir du­si­no. Pa­sak liu­di­nin­ko, su­sto­ju­sio už 50 m nuo be­to­no lui­tų, vaiz­das bu­vo siau­ bin­gas. „Va­žia­vau tu­ne­liu, stai­ga nuo lu­ bų ėmė kris­ti be­to­no ga­ba­lai. Ma­ čiau, kaip už­si­de­gė su­traiš­ky­tas au­to­mo­bi­lis. Bu­vau iš­si­gan­dęs, pa­ li­kau sa­vo au­to­mo­bi­lį ir maž­daug va­lan­dą ėjau, kad iš­si­gau­čiau iš tu­ ne­lio“, – pa­sa­ko­jo 30 me­tų vy­ras. Iš vi­so su­griu­vo apie 70–100 m tu­ne­lio. Lui­tai per­lū­žo ir už­blo­ka­ vo abi va­žiuo­ja­mą­sias juos­tas. Gel­ bė­to­jai į tu­ne­lį pa­te­ko tik su kvė­pa­

vi­mo apa­ra­tais. Da­lis vai­ruo­to­jų iš ne­lai­mės vie­tos iš­trū­ko pro ava­ri­ nį tu­ne­lį. „Lui­tai tie­siog griu­vo ant au­to­ mo­bi­lių ir per­lū­žo pu­siau“, – pa­ sa­ko­jo 37 me­tų To­mo­hi­ro Su­zu­ki iš cent­ri­nės Na­ga­no pre­fek­tū­ros. Jis kar­tu su sa­vo šei­ma be­veik va­ lan­dą ėjo tu­ne­liu, kol pa­sie­kė lau­ ką. Vy­ras pri­dū­rė, kad po jo au­to­ mo­bi­lio dang­čiu ma­tė­si lieps­nos, ta­čiau jis ne­ga­lė­jo prie jo priei­ti. „Sku­biai iš­kvie­čiau po­li­ci­ją, kai pa­ma­čiau, kad ne­su­ge­bė­siu iš­gel­ bė­ti ki­tų pri­spaus­tų­jų“, – tei­gė To­ mos­hi­ro Su­zu­ki. Jis sa­kė, kad la­bai jau­di­no­si, nes il­gai ne­ga­lė­jo pa­ma­ ty­ti ava­ri­nio išė­ji­mo. „Vi­są lai­ką kir­bė­jo min­tis, kad mus pa­sieks lieps­nos ir su­deg­si­me gy­vi“, – kal­bė­jo vy­ras. Yos­hio Go­to pa­sa­ko­jo, kad pa­ ma­tęs krin­tan­čius lui­tus pa­spau­dė grei­čio pe­da­lą: „Nuo­lau­žos kliu­ dė ma­no au­to­mo­bi­lį. Pas­pau­džiau grei­čio pe­da­lą ir, lai­mė, su­ge­bė­jau iš­trūk­ti. Kai vė­liau iš­li­pau ir ap­ si­dai­riau, da­lis au­to­mo­bi­lio sto­go bu­vo vi­siš­kai su­lau­žy­ta.“

ress­way“, pri­žiū­rin­čios tu­ne­lį ir greit­ke­lį, at­sto­vai tvir­ti­no, kad tu­ ne­lio ap­žiū­ra bu­vo at­lik­ta vos prieš du mė­ne­sius ir jo­kių rim­tų konst­ ruk­ci­jos de­fek­tų ne­bu­vo ras­ta. Vis­gi tu­ne­lių eks­per­tas iš Ja­ po­ni­jos pro­fe­so­rius Chi­kao­sa Ta­ ni­mo­to iš­kė­lė ver­si­ją, kad tu­ne­ lio konst­ruk­ci­jos ga­lė­jo neat­lai­ky­ti trans­por­to su­ke­lia­mos vib­ra­ci­jos. Sa­sa­go tu­ne­lis su­da­ry­tas iš dvie­ jų sek­ci­jų. Vie­na jų li­ko svei­ka, ta­

čiau pa­rei­gū­nai va­kar per­spė­jo vai­ruo­to­jus, kad grįž­da­mi į To­ki­ją rink­tų­si al­ter­na­ty­vius marš­ru­tus, nes vie­na iš tu­ne­lio sek­ci­jų ne­bus ga­li­ma nau­do­tis. Tai – di­džiau­sia to­kio po­bū­džio ne­lai­mė Ja­po­ni­jo­je nuo 1996-ųjų, kai įgriu­vus tu­ne­liui šiau­ri­nė­je Ho­ kai­do sa­lo­je nuo­lau­žos pri­spau­ dė ke­lis au­to­mo­bi­lius ir au­to­bu­są. Ta­da žu­vo 20 žmo­nių. „Dai­ly Mail“, BBC, „Reu­ters“ inf.

Fak­tai apie tu­ne­lį

Ne­lai­mės prie­žas­tys neaiš­kios

Ja­po­ni­jo­je yra ge­rai iš­plė­to­tas ir pri­žiū­ri­mas greit­ke­lių tink­las bei tūks­tan­čiai kal­nuo­se iš­kas­tų tu­ ne­lių, ku­rie daž­niau­siai bū­na ke­ lių šim­tų met­rų il­gio. Ša­lies ke­liais kas­dien va­žiuo­ja mi­li­jo­nai au­to­ mo­bi­lių. Pa­sak Ja­po­ni­jos pa­rei­gū­nų, pra­ dė­tas ty­ri­mas, ko­dėl vie­na tu­ne­lio sek­ci­ja su­griu­vo. Pa­rei­gū­nai iš kar­to at­me­tė že­mės dre­bė­ji­mo ver­si­ją, nes jo­kių po­že­ mi­nių smū­gių tuo me­tu re­gio­ne už­fik­suo­ta ne­bu­vo. Pri­va­čio­sios bend­ro­vės „Cent­ral Nip­pon Exp­

Tu­ne­lis pri­klau­so Chuo greit­ke­liui,

Tu­ne­lį ir Chuo greit­ke­lį ad­mi­nist­

jun­gian­čiam sos­ti­nę To­ki­ją su Na­go­ja.

ruo­ja pri­va­čio­ji bend­ro­vė „Cent­ral Nip­pon Exp­ress­way“. Ry­ti­niuo­se Ja­ po­ni­jos re­gio­nuo­se greit­ke­lius ad­mi­ nist­ruo­ja „East Nip­pon Exp­ress­way Com­pa­ny“, o va­ka­ri­niuo­se – „West Nip­pon Exp­ress­way Com­pa­ny“.

Pra­si­de­da ties Sa­sa­go mies­te­liu ir

bai­gia­si ties Ko­šiū mies­tu. Tu­ne­lio il­ gis – 4,7 km. Sa­sa­go tu­ne­lis ati­da­ry­tas 1977 m.

15

pirmadienis, gruodžio 3, 2012

sportas

Džiaugsmo šokis Ukrainoje Po finalinės sirenos Zaporožės sporto rūmų švieslentėje žibėjo „Dragūno“ rankininkų pralaimėjimą liudijantis rezultatas – 24:29. Tačiau tai buvo nė motais klaipėdiečiams. Jie, o ne varžovai, apsikabinę šoko rateliu. Vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas džiaugsmą išreiškė lyg sprinteris perbėgęs aikštelę.

Indėlis. Šeštą pergalę Lenkijos krepšinio pirmenybėse pasiekė Arvydo Eitutavičiaus Vloclaveko „Anwil“ klubas, svečiuose 76:69 (17:18, 20:16, 17:11, 22:24) įveikęs Gdynės „Start“ ekipą. Klaipėdietis nugalėtojams pelnė 13 taškų, atkovojo 4 kamuolius.

ti tituluotus varžovus.

c.kavarza@kl.lt

„Dragūno“ vyrai Europos rankinio „Iššūkio“ taurės turnyro pirmosiose antrojo etapo rungtynėse padarę mažą stebuklą, 27:22 įveikė daugkartinius Ukrainos čempionus – Zaporožės ZTR rankininkus. Kelialapį į trečiąjį etapą lėmė rezultatyvesnės atsakomosios rungtynės, per kurias mūsų žaidėjai pelnė daugiau įvarčių (24) nei ukrainiečiai (22) Klaipėdoje. Per 20 metų net 14 kartų nacionalinio čempionato nugalėtojais tapę ZTR rankininkai buvo įsitiki-

nę, kad namie lietuvius įveiks bent 10 įvarčių skirtumu. Tačiau antrosios rungtynės prasidėjo ne pagal šeimininkų scenarijų. Klaipėdiečiai trūktelėjo į priekį 3:1, antrą kartą jiems pavyko įgyti dar didesnį skirtumą – 8:5. Šios persvaros A.Juškėno auklėtiniams iki pertraukos nepavyko išlaikyti – 11:12. Antrojo kėlinio pradžia irgi nieko blogo nežadėjo, sužaidus 10 min. rezultatas buvo lygus 16:16. Pakeitę vartininką, ukrainiečiai tarsi įgavo papildomų jėgų ir pelnė penkis įvarčius. Kai atrodė, jog varžovai pasieks savo tikslą, klai-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

pėdiečiai nenuleido rankų. Tačiau skirtumas balansavo ant pavojingos ribos – 21:26, 22:27. Šeimininkams pirmaujant 28:23, jų mestas kamuolys atsitrenkė į virpstą. Netrukus Beno Petreikio taiklus metimas leido lengviau atsikvėpti. Dar po vienos ZTR ekipos atakos įspūdingą reakciją pademonstravo klaipėdiečių vartininkas Aistis Pažemeckas. „Dragūno“ rankininkai, likus žaisti keletą sekundžių, prarado kamuolį, tuo pasinaudoję šeimininkai pelnė paskutinį susitikimo įvartį, po kurio nuaidėjo finalinė sirena.

Rusijos klubas – stipresnis Česlovas Kavarza Septintuoju Klaipėdos „Neptūno“ varžovu Vieningosios lygos (VL) pirmenybėse vakar buvo Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubas su Simu Jasaičiu ir Mantu Kalniečiu.

Pastarasis lietuvis nežaidė uostamiestyje dėl kojos skausmų. Vasarą pajūryje stovyklavę rusai klaipėdiečiams leido šeimininkauti tik per pirmąsias minutes – 16:9, 18:12. Laimėję tarpsnį 11:0, svečiai ne tik išlygino rezultatą, bet ir išsiveržė į priekį. Po pirmojo ketvirčio Krasnodaro ekipa pirmavo 26:20. Vėliau Rusijos penketukas kontroliavo situaciją ir iškovojo pergalę rezultatu 95:83. Tai buvo penktoji varžovų sėkmė po septynių susitikimų. Kazio Maksvyčio auklėtiniai patyrė šeštąjį pralaimėjimą pirmenybėse. Iškovoję vos vieną pergalę, klaipėdiečiai užima devintąją vietą tarp dešimties ekipų. Vakar taip pat pergalę iškovojo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, namie 90:70 (18:25, 22:18, 31:18, 19:9) nugalėję Čekijos čempioną Nymburko ČEZ klubą.

Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate sužaistos dvejos rungtynės: „Vakarų Baltija“ – „AMG-Titanikas“ 5:3, „Klaipėdos policija“ – „Klarksonas-Plikiai“ 6:2. NBA. Aštuntą pergalę NBA čempionate iškovojo Donato Motiejūno Hjustono „Rockets“ klubas, namuose 124:116 (28:28, 30:21, 27:37, 39:30) nugalėjęs Jutos „Jazz“ krepšininkus. Lietuvis buvo registruotas rungtynėms, tačiau aikštelėje nepasirodė.

Stebuklas: klaipėdiečiams (mėlyni marškinėliai) pagal dviejų susitikimų bendrą rezultatą pavyko eliminuo-

Česlovas Kavarza

Sporto telegrafas

Meistriškumas: Rusijos krepšininkai (balta apranga) be didesnio var-

go pranoko klaipėdiečius.

Vytauto Petriko nuotr.

„Gal buvome labiau nusiteikę pasiekti teigiamą rezultatą, gal labiau norėjome, – po rungtynių sakė pastaruoju metu gerą sportinę formą demonstruojantis V.Petreikis. – Prieš dvikovą gerai išanalizavome varžovus, žinojome, kaip jie žaidžia.“ Besidžiaugdamas sėkme koją pasitempė „Dragūno“ vartininkas A.Pažemeckas. Jis netrukus buvo išvežtas į ligoninę. Anot paties sportininko, jam besigydant pažeistą, kaip įtariama, Achilo sausgyslę, teks „pailsėti“ keletą mėnesių. Antradienį bus traukiami trečiojo etapo burtai.

Ispanijoje. Trylika pergalių ir vienos lygiosios – tokia geriausia Ispanijos futbolo čempionatų istorijoje pradžia, priklausanti „Barcelona“ vienuolikei, kuri pagerino nuo 1991-1992 metų sezono Madrido „Real“ klubui priklausiusį rekordą – 12 pergalių ir lygiosios. Pastarajame ture namuose „Barcelona“ futbolininkai 5:1 (3:0) sutriuškino Bilbao „Athletic“ ekipą. Du įvarčius pelnė Lionelis Messi (25 ir 70 min.). Po šios pergalės „Barcelona“ surinko 40 taškų ir šešiais lenkia antroje vietoje esančius Madrido „Atletico“ žaidėjus, kurie varžovų aikštėje 0:2 (0:1) pralaimėjo trečiąją poziciją užimančiam bei čempiono titulą ginančiam Madrido „Real“ (29 taškai) klubui. Po įvartį nugalėtojams pelnė Cristiano Ronaldo (16 min.) ir Mesutas Ozilas (66 min.). Kukliai. Šeštą pralaimėjimą Turkijos moterų krepšinio čempionate patyrė Marinos Solopovos „Edremit BLD.“ klubas, išvykoje 49:75 nusileidęs aštuntojoje pozicijoje esančioms Samsuno „Ceyhan Belediye“ krepšininkėms. Klaipėdietė viešnioms pelnė vos 5 taškus, po krepšiais atkovojo 5 kamuolius.

23

pirmadienis, gruodžio 3, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo darbų. Jautis (04 21–05 20). Daug ginčysitės. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Pasistenkite susitvardyti, nes suprantate konfliktų ir ne laiku ištartų žodžių padariniai gali būti pražūtingi. Dvyniai (05 21–06 21). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose. Vėžys (06 22–07 22). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės išvengti nemalonumų. Liūtas (07 23–08 23). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl šiandien pravers tiesiog patylėti. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su vyresniais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie ateities perspektyvas. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Vandenis (01 21–02 19). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Šiandien dieną Lietuvoje prognozuojami krituliai, daugiausia snigs, vietomis gausiai. Temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių šilumos. Rytoj kai kur trumpai pasnigs. Naktį šals iki 3–8 laipsnių, dieną laikysis 0–5 laipsnių šaltis.

Šiandien, gruodžio 3 d.

–1

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–2

Utena

+14

8.19 15.58 7.36

338-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 28 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas 0 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +5 Kairas +31 Keiptaunas +24 Kopenhaga –2

kokteilis Ma­my­tės rū­pes­čiai „Au­g i­na­me dvi duk­ry­tes. Vie­nai – tre­ ji me­tu­kai, ki­tai – tik me­tu­kai. Man su­ si­da­rė įspū­d is, kad vy­res­n io­ji pra­de­ da pra­ras­t i psi­cho­lo­g i­nę pu­siaus­v y­ rą, ne tik be rei­ka­lo pra­virk­da­ma, – sa­ vo iš­g y­ve­n i­mais pa­si­da­l i­jo To­ma. – Užė­jus pyk­čio prie­puo­liui, ji mu­ša ne tik mus – tė­ve­l ius, bet ir ma­žą­ją se­su­ tę. O aną­dien žiau­ro­kai na­gais „iš­va­rė“ jai vei­du­ką. Net ne­ži­no­me, kaip auk­lė­ ti. Lie­pia­me sto­vė­ti kam­pe, ne­lei­d žia­ me žais­ti, žiū­rė­ti fil­mu­k ų, ta­čiau vi­sos baus­mės bū­na be­vai­sės.“ Anot To­mos, gy­dy­to­ja pa­ste­bė­ju­si, jog mer­gai­tė iš­si­ba­lan­sa­vu­si. „Me­d i­kė siū­lė kaž­ko­k ius ho­meo­pa­t i­ nius vais­tus pa­ban­dy­ti. Kaip jūs auk­ lė­ja­te sa­vo vai­k us, kai su­si­du­r ia­te su jų ag­re­si­jo­mis, ir kaip spren­d žia­te pa­ na­šius klau­si­mus?“ – pra­šė pa­tar­ti ma­ my­tė.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +10 –5 –2 +13 –8 +11 +3

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vardai

0

+13

+3 0 +9 +21 –5 +23 +12 0

Vilnius

Audinga, Atalija, Gailintas, Ksaveras, Linvydė

+15

Alytus

gruodžio 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+3

+2

+1

2

+1

+2

0

-1

3

-2

0

0

+1

4

rytoj

trečiadienį

1721 m. įvy­ko ant­ro­sios vo­k ie­č ių kom­p o­z i­to­ riaus Jo­hann Se­bas­tian Bach ves­tu­vės su An­na Mag­da­le­na Wilc­ken. 1910 m. pir­mą kar­tą Pa­ ry­žiu­je pa­de­monst­ruo­ta pran­cū­zo Geor­ges Clau­ de neo­ni­nė lem­pa. 1919 m. mi­rė pran­cū­z ų dai­l i­n in­kas Pier­re Au­ gus­te Re­noir. 1936 m. gi­mė kom­po­zi­ to­r ius Vy­tau­tas Juo­za­ pai­tis.

1948 m. gi­mė ang­lų ro­ ko žvaigž­dė Oz­z y Os­ bour­ne.

1961 m. Ry­t ų Vo­k ie­t i­jai pra­dė­jus sta­ty­ti Ber­ly­no sie­ną, JAV ne­to­lie­se dis­ lo­ka­vo sa­vo da­li­nius. 1994 m. Gru­z i­jo­je nu­ žu­dy­tas opo­z i­ci­nės de­ mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris Geor­gi­jus Žan­tu­ri­ja. 1997 m. dau­giau nei 120 pa­s au­l io vals­t y­bių at­ sto­vai su­si­r in­ko Ota­vo­ je (Ka­na­da), kur bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, drau­ džian­ti mi­nų prieš pės­ti­ nin­kus nau­do­ji­mą.

Klai­pė­die­čiai au­ko­jo se­ne­liams

Užim­tu­mas: vai­kus rei­kia nuo­lat

įtrauk­ti į dar­bų ir žai­di­mų sū­ku­rį.

teleloto 2012 12 02

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne vie­nas tė­ve­lis pa­sa­kys, kad ge­riau­ siai ožiu­kus iš­va­ro ber­ž i­nė ko­šė.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Ei­ki­me mie­go­ti anks­čiau Atė­jus šal­ta­jam me­t ų pe­r io­dui, žmo­ nes vis la­biau pra­de­da var­g in­t i įvai­ rūs su­si­rgi­mai ir ne­ga­la­v i­mai. Vie­na pa­grin­di­nių to prie­žas­čių yra nu­si­lpęs imu­n i­te­tas, ku­r is ne­be­pa­jė­g ia ko­vo­t i su ore sklan­dan­čiais vi­ru­sais. No­r int iš­veng­t i ga­l i­mų li­g ų, pir­m iau­ sia rei­k ia pro­pa­g uo­t i svei­ką gy­ve­n i­ mo bū­dą. Imu­n i­te­tą ypač nei­g ia­mai vei­k ia rū­ky­mas, al­ko­ho­l is, mie­go trū­ ku­mas ir stre­sas. Tai veiks­n iai, ku­r ie ne tik silp­ni­na imu­ni­te­tą, ta­čiau ir ga­ li su­kel­t i il­ga­lai­kes, chro­n iš­kas li­gas. Kad or­ga­n iz­mas ga­lė­t ų pa­kan­ka­mai pail­sė­t i, spe­cia­l is­tai pa­ta­r ia šal­t uo­ju me­tų lai­ku ei­ti mie­go­ti va­lan­da ar ke­ lio­mis anks­čiau nei įpras­ta.

Liau­dis juo­kau­ja Tik Lie­t u­vo­je, lin­kė­da­m i daug pi­n i­ gų, do­va­no­ja­me 50 li­t ų, lin­kė­da­m i daug lai­mės ir sėk­mės – lo­te­ri­jos bi­lie­ tą, o lin­kė­da­mi ge­ros svei­ka­tos – bu­te­ lį deg­t i­nės.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ar ži­no­te, ko­dėl pro ke­l ių po­l i­ci­jos pa­t ru­l ius rei­k ia va­ž iuo­ti lė­tai? – Ko­dėl? – Na, jie kaip ma­ž i vai­kai – ga­li ne­ti­kė­ tai iš­bėg­ti į ke­l ią! Čes­ka (šią sa­vai­tę vie­šė­siu Ma­da­gas­ka­re, ki­tą sa­ vai­tę – Mo­zam­bi­ke. Įsi­ti­ki­nau, kad ma­ne pa­kei­ čian­tys ko­le­gos ne­sto­ko­ja svei­ko šmaikš­tu­mo)

Nr. 869

Pri­si­dė­jo: sriu­bą da­li­jo ir pats vaišinosi mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas (centre).

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ge­ru­mo ak­ci­jos me­tu mal­tie­čiai klai­pė­die­čiams iš­da­li­jo dau­giau nei pu­sant­ro šim­to lit­rų sriu­bos. Ren­ gi­nio or­ga­ni­za­to­riai skurs­tan­tiems vie­ni­šiems se­ne­liams su­rin­ko dvi­ gu­bai dau­giau au­kų nei per­nai.

Teat­ro aikš­tė­je so­cia­li­nė ak­ci­ja „Mal­tie­čių sriu­ba“ pra­si­dė­jo sek­ ma­die­nio vi­dur­die­nį. Klai­pė­die­čiai bu­vo kvie­čia­mi pa­si­vai­šin­ti karš­ta ko­pūs­tų sriu­ba ir paau­ko­ti skurs­ tan­tiems vie­ni­šiems se­ne­liams, neį­ga­lie­siems. Tai bu­vo da­ro­ma skam­bant mu­zi­kai ir dai­noms, ku­ rias at­li­ko jau­nie­ji mal­tie­čiai. Prie ak­ci­jos tra­di­ciš­kai pri­si­dė­ jo ir mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas. Jis pa­ts pils­tė sriu­bą klai­ pė­die­čiams. Per tris va­lan­das tru­ku­sį ren­gi­nį bu­vo iš­da­ly­ta dau­giau nei 150 lit­ rų sriu­bos. Klai­pė­die­čiai skurs­tan­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tiems se­ne­liams ir neį­ga­lie­siems paau­ko­jo per 1 tūkst. 100 li­tų – dvi­gu­bai dau­giau nei per­nai. „Kiek žmo­nių atei­na į mū­sų ak­ ci­ją, la­bai pri­klau­so nuo oro są­ly­ gų. Klai­pė­do­je žmo­nių atė­jo tik­rai daug“, – džiau­gė­si Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos Lie­tu­vo­je pre­zi­ den­tas Ro­mas Abu­ne­vi­čius. Klai­pė­dos mal­tie­tis Bro­nius Ei­ nars džiau­gė­si, kad šie­met ypač ak­ty­vai ak­ci­jo­je da­ly­va­vo jau­ni­mas. Anks­čiau jie bu­vo pa­sy­ves­ni. So­cia­li­nė ak­ci­ja „Mal­tie­čių sriu­ ba“ or­ga­ni­zuo­ja­ma jau sep­tin­tą kar­tą. Šie­met so­cia­li­nė pa­ra­mos ak­ci­ja „Mal­tie­čių sriu­ba“ vyks 21 mies­te. Pir­mo­ji jų bu­vo su­reng­ta Klai­pė­do­je. Uos­ta­mies­čio mal­tie­čiai kas­ dien karš­tą mais­tą ve­ža 25 se­ny­ vo am­žiaus ir neį­ga­liems klai­pė­ die­čiams. Šis pro­jek­tas pil­nai fi­nan­suo­ja­ mas iš ak­ci­jos „Mal­tie­čių sriu­ba“ me­tu su­rink­tų lė­šų.

§§ §§ 17 74 10 41 26 42 64 31 70 69 14 73 43 15 50 02 53 44 30 19 25 23 09 57 29 34 07 59 49 71 46 72 47 37 62 §§§ 51 58 35 39 08 §§ §§§ 06 68 05 04 65 §§§ §§§ §§§ 36 40 11 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0467222 „Subaru XV“ (TV) – Lina Žemgulytė „Renault Thali“a (TV) – Vilija Dereškienė „Mercedes-Benz“ – 0705927 „Nissan Juke“ – 0149881 „Dacia Duster“ – 0649068 „Hyundai i20“ – 0087322 „VW Jetta“ – 0392088 „Kia Rio“ – 0281115 „Citroen C3“ – 0772820 „Ford Fiesta“ – 0636019 LED televizoriai „Orion“ – 054*390, 048*376, 046*316 062*393, 085*626, 049*728 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 077*476, 002*555, 092*102 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) – 003*962, 083*758, 018*739 Kavos aparatai „Delonghi“ – 075*183, 058*333, 024*775 Skalbimo mašinos „Beko“ – 005*421, 077*542, 068*072 – Šaldytuvai „Beko“

084*687, 025*860, 042*723 – Židiniai „Dimplex Club“ – 034*468 Planš. kompiuteriai „Lark“ (10 colių) – 070*823, 020*017, 047*244 GPS navigatoriai „Manta“ – 004*526, 038*775, 052*156 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 036*645, 025*130 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 00**671 Greitpuodžiai „Abert“ – 03**157 Cikloninės krosnelės „LR“ – 09**788 Satino patalynės komplektai – 09**668 Fotoaparatai „Samsung“ – 06**772 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 05**674 Krištolo taurės „Longchamp“ – 01**456 Kvietimai į TV: 009*943, 051*414, 078*576 < br>10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 26 d.) – Daiva Šutinienė iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 26 d.) – Gražina Zaronskienė iš Šakių 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 26 d.) – Judita Trelčiūnienė iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 26 d.) – Romaldas Adomaitis iš Šiaulių raj. Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.